ISSN 2029-9311

ALYTUS COLLEGE











ROLE OF HIGHER EDUCATION INSTITUTIONS IN SOCIETY:
CHALLENGES, TENDENCIES AND PERSPECTIVES

Academic papers


Nr. 1 (2)




















Alytus 2013


ISSN 2029-9311



ALYTAUS KOLEGIJA












AUKTJ MOKYKL VAIDMUO VISUOMENJE:
IKIAI, TENDENCIJOS IR PERSPEKTYVOS

Mokslo darbai

Nr. 1 (2)






















Alytus 2013


EDITOR IN CHIEF
KANKEVIIEN Lina Assoc. Prof. Dr., Alytaus College, Lithuania

EXECUTIVE EDITOR
BALYNIEN Rasa Alytus College, Lithuania


EDITORIAL BOARD
KULVIETIS Genadijus Prof. Habil. Dr., Vilnius Gediminas Technical University, Lithuania
TERESEVIIEN Margarita Prof. Dr., Vytautas Magnus University, Lithuania
VOLUNGEVIIEN Airina Assoc. Prof. Dr., Vytautas Magnus University, Lithuania
GEDVILIEN Genut Prof. Dr., Vytautas Magnus University, Lithuania
BUSILAS Alfredas Prof. Dr., Vilnius Gediminas Technical University, Lithuania
MAEIKA Dalius Prof. Dr., Vilnius Gediminas Technical University, Lithuania
MAMENKO Jelena Assoc. Prof. Dr., Vilnius Gediminas Technical University, Lithuania
ILEIKIEN Irma Assoc. Prof. Dr., Vilnius Gediminas Technical University, Lithuania
TUMASONIEN Inga Assoc. Prof. Dr., Vilnius Gediminas Technical University, Lithuania
EPULKAUSKAS Algimantas Assoc. Prof. Dr., Vilnius Gediminas Technical University, Lithuania
RYBOKAS Mindaugas Assoc. Prof. Dr., Vilnius Gediminas Technical University, Lithuania
VAIINIEN Vilhelmina Assoc. Prof. Dr., Mykolas Romeris University, Lithuania
SLAVICKIEN Astrida Prof. Dr., Aleksandras Stulginskis University, Lithuania
ZAUTRA Rytis Assoc. Prof. Dr., Alytus College, Lithuania


EDITORIAL OFFICE
Ligonins str. 1C/ Seirij str. 2, Alytus, Faculty of Information and Communication Technologies, Alytus
College, 62114 Alytus, Lithuania, tel. (8 315) 65 012, (8 612) 79 625, fax. (8 315) 79 132.


INTERNET ADDRESS: http://www.akolegija.lt/
Email: konferencija@akolegija.lt


PUBLISHED SINCE 2012
The journal is abstracted in the international data basis:
Index Copernicus Journal Master List: http://journals.indexcopernicus.com/masterlist.php since 2012





All rights of the publication are reserved. No reproduction, copy or transmission of this publication may be
made without publishers permission.







Alytus College, 2013


VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS
KANKEVIIEN Lina Doc. dr., Alytaus kolegija, Lietuva

VYKDANTYSIS REDAKTORIUS
BALYNIEN Rasa Alytaus kolegija, Lietuva


REDAKTORI KOLEGIJA
KULVIETIS Genadijus Prof. habil. dr., Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuva
TERESEVIIEN Margarita Prof. dr., Vytauto Didiojo universitetas, Lietuva
VOLUNGEVIIEN Airina Doc. dr., Vytauto Didiojo universitetas, Lietuva
GEDVILIEN Genut Prof. dr., Vytauto Didiojo universitetas, Lietuva
BUSILAS Alfredas Prof. dr., Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuva
MAEIKA Dalius Prof. dr., Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuva
MAMENKO Jelena Doc. dr., Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuva
ILEIKIEN Irma Doc. dr., Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuva
TUMASONIEN Inga Doc. dr., Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuva
EPULKAUSKAS Algimantas Doc. dr., Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuva
RYBOKAS Mindaugas Doc. dr., Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuva
VAIINIEN Vilhelmina Doc. dr., Mykolo Romerio universitetas, Lietuva
SLAVICKIEN Astrida Prof. dr., Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuva
ZAUTRA Rytis Doc. dr., Alytaus kolegija, Lietuva


REDAKCIJOS ADRESAS:
Ligonins g. 1C/ Seirij g. 2, Alytus, Informacijos ir ryi technologij fakultetas, Alytaus kolegija, 62114
Alytus, Lietuva, tel. (8 315) 65 012, (8 612) 79 625, fax. (8 315) 79 132.


INTERNETO SVETAINS ADRESAS: http://www.akolegija.lt/
Elektroninis patas: konferencija@akolegija.lt


LEIDIAMAS NUO 2012 met
urnalas referuojamas tarptautinje duomen bazje:
Index Copernicus Journal Master List: http://journals.indexcopernicus.com/masterlist.php nuo 2012
met.





Visos leidinio leidybos teiss saugomos. is leidinys arba kuri nors jo dalis negali bti dauginami, taisomi ar
kitaip platinami be leidjo sutikimo.








Alytaus kolegija, 2013



Turinys/Content

Mikas Balkeviius, Renata Kondrataviien ...................................................................................................... 8
Kai kurie informacinio ratingumo stokos poymiai Vilniaus kolegijos pedagogikos fakultete
Some signs of a lack of information literacy in Vilniaus kolegija / University of Applied Sciences
Faculty of Pedagogic

Vytas Baranauskas, Viktorija Marcinkeviien ................................................................................................. 14
Studij kokybs kolegijoje vertinimas student poiriu: Kauno kolegijos technologij fakulteto
patirtis
Students attitude towards study quality evaluation at college: experience of Kauno
kolegija/universitys of applied sciences faculty of technologies

Elyt Barzdiukien, Renata Jarovaitien, Vidimantas Raudys ...................................................................... 22
Pedagogins praktikos vadyba rengiant dalykinio ugdymo pedagogus
Pedagogical Practice Management in preparation of subject-education teachers

Tatjana Dulinskien, Rima Sturien, Ramnas Kubilinas .............................................................................. 30
Matematins priemons MatHcad ir Smath Studio informacini technologij mokyme
Mathematical tools Mathcad and Smath Studio in teaching of information technology

Raimundas Duinskas, Artras Jurgeleviius .................................................................................................. 38
Lietuvos ekonomin politika: retrospektyvi analiz ir galimybs globaljaniame pasaulyje
Economic policy of Lithuania: retrospective analysis and opportunities in globalized world

Aneta Ejsmont, Anna Poniak .......................................................................................................................... 43
The influence of structural funds on the level of unemployment in the Podlasie province
Struktrini fond taka nedarbo lygiui Palenks provincijoje

Roman Hejft, Sawomir Obidziski, Joanna Kazanowska ............................................................................... 50
Devices for the production of solid fuels from biomass. Part I
Kietojo kuro gamybos i biomass renginiai. I dalis

Elida Ignataviien, Kazys Tomas Baniulis, Giedrius Paulikas ....................................................................... 57
Mokymosi aplinkos kaita integruojant vaizdo pamokas ir Moodle-Testtool sistem
Learning environmental change through integrating video lessons and Moodle-TestTool system

P Adrian Kitchen ............................................................................................................................................... 66
Non-linear learning education for practitioner social entrepreneurs: toward a new paradigm
Praktikuojani socialins srities verslinink nelinijinis mokymosi ugdymas - link naujos paradigmos

Renata Kondrataviien ................................................................................................................................... 76
Informacini kompiuterini technologij taikymas lietuvi kalbos pamokose ketvirtose klasse
The use of computer information technologies in the lithuanian language lessons for fourth grade
students

Vaclovas Kveselis, Eugenija Farida Dzenajaviien, Aurimas Lisauskas ....................................................... 82
Atsinaujinani energijos itekli technologij ekologikumas k apie tai turt inoti visuomen
Environmental aspects of renewable energy sources information for public awareness

Danguol Leinskien, Kristina Paiien, Lina Kankeviien ........................................................................ 91
Multimedijos, dizaino ir leidybos technologij studij programos vertinimas student poiriu
Multimedia, design and publishing technologies study programme assesment by students opinion

Jurgita Lieponien ............................................................................................................................................ 97
E. mokymosi rezultat vertinimo technologij tobulinimas auktojo mokslo internacionalizavimo
kontekste
Improvement of e-learning assessment technologies in the context of internationalization of higher
education

Jurgis Maciuleviius, Roma iien ............................................................................................................... 104


Student mokymas/sis taikant plokios nevienalyts figros svorio centro nustatymo kompiuterin
modeliavim
General skills for students education applying the computer-aided modelling on determinating the
centre of gravity of mechanical heterogeneous flat surface figure

Tarja Merist, Jukka-Pekka Bergman, Jukka Laitinen ................................................................................... 111
Future energy scenarios locally from local sources
Ateities energijos scenarijai - vietiniai sprendimai i vietini altini

Rta Miktien, Violeta Kerulien................................................................................................................. 120
Auktj mokykl konkurencin pranaum lemiantys veiksniai
Higher schools competitive advantage factors

Vilma Morknien ........................................................................................................................................... 125
Student matematikos ini lygio taka matematikos programos kaitai
The changing trends in the subject of mathematics studies program and student knowledge

Martins Ozollapins, Aivars Kakitis .................................................................................................................. 132
Development of study course in conditioning of biomass based on hands-on project
Kondicionavimo biomass studij kurso krimas remiantis praktiniu projektu

Dalia Pariauskien, Birut Jankauskien ..................................................................................................... 138
Verslo rus kalbos vartojimo poreikis Klaipdos regiono monse
Demand of Russian language usage in enterprises of Klaipda region

Alma Pauktien, Birut Ragalyt ................................................................................................................. 146
Sukini mokymas ininerinse studijose panaudojant informacines technologijas
Study spins by using information technology

Jrat Pauliut, Kazys Tomas Baniulis, Rima Sturien, Giedrius Paulikas ................................................... 151
Kontekstiniai algoritmavimo modeliai ir grafiniai testai
Context models and graphic tests for algorithm creation

Kstutis Peleckis ............................................................................................................................................ 161
Verslo vadybos student deryb kompetencij formavimas: studentus orientuotos studijos
Formation of negotiating competencies for business management student centred learning

Airina Savickait ............................................................................................................................................. 168
Spalv krimas programins rangos pagalba: krjai-neregiai
Graphical information development and software: the case of the blind makers

Stanislava Stungurien .................................................................................................................................. 173
Operacij valdymo studijos taikant informacines technologijas
Studies of operations management involving the application of information technologies

Ernestas mitas, Edita Griknien, Sigitas Narueviius ............................................................................ 180
Darbo umokesio modulio sukrimas ir pritaikymas versle bei studijose
Wages module creation and use of business studies




7

REDAKTORIAUS ODIS

Gerbiamas skaitytojau, pristatome Jums antrj mokslinio urnalo Auktj
mokykl vaidmuo visuomenje: ikiai, tendencijos ir perspektyvos leidim. iame
numeryje pateikiami dvideimt ei moksliniai straipsniai, nagrinjantys studij inovacij,
informacini technologij taikymo, studij kokybs, ekologijos problemas socialini,
technini ir ekonomini pokyi kontekste.
iandien vietimo situacija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje kelia vis naujus
ikius, todl vairi srii mokslinink, verslo atstov indlis yra ypatingai svarbus.
Alytaus kolegija puoselja inovatyvias idjas ir iniciatyvas vietimo ir technologij taikymo
srityse, skatina bendradarbiavim tarp vairi institucij mokslinink. Vienas i pavyzdi
Alytaus kolegijoje naujai kurtos atsinaujini energijos altini laboratorijos galimybi
sisavinimas ir taikymas studij procese.
Straipsnius pareng autoriai i vairi Lietuvos, kotijos, Suomijos ir Lenkijos
auktj mokykl. Paymtina tai, kad visi autoriai dalyvavo Alytaus kolegijos 2013 metais
organizuotose konferencijose, pristat savo praneimus ir turjo galimyb gyvai
padiskutuoti nagrinjamais klausimais su konferencij dalyviais.
Labai tikiuosi, kad Redkolegijos darbas leidiant urnal pads umegzti glaudius
ryius tarp institucij, skatins bendradarbiavim tarp bsim straipsni autori ir urnalo
skaitytoj, o urnalui bus skirta priderama vieta tarp kit mokslini urnal.
.


Vyriausioji redaktor
Doc. dr. Lina Kankeviien


8

KAI KURIE INFORMACINIO RATINGUMO STOKOS POYMIAI
VILNIAUS KOLEGIJOS PEDAGOGIKOS FAKULTETE

Mikas Balkeviius
Lietuvos Edukologijos universitetas, Student g. 39, Vilnius
Renata Kondrataviien
Vilniaus kolegija Pedagogikos fakultetas, Palydovo g. 29, Vilnius

Anotacija
Tiek Lietuvos Respublikos (vietimo statymas, 2011; Profesinio mokymo statymas, 1997; Mokslo ir
studij statymas, 2009), tiek Europos Sjungos teiss aktuose (Official Journal L 394 of 30.12.2006)
pabriamas btinumas ugdyti laisv, savarankik, krybing, kritikai mstani asmenyb, kuri gebt
dirbti ir gyventi demokratins rinkos ekonomikos slygomis. Taiau, kaip matyti i naujausi tyrim
(Targamadz, 2010), rengiant pedagogus vis dar yra nemaai sprag, dl kuri jie negyja vis reikiam
didaktini kompetencij. Straipsnio autoriai bando pagrsti nuostat, kad viena i svarbesni prieasi, dl
kurios studentai negyja vis reikiam didaktini kompetencij neteisingai vykdomas informacijos paiekos
procesas ir negebjimas kritikai analizuoti j. Tai, kad bsim pedagog informacijos ratingumo
kompetencija nra tinkama, matyti, atlikus mokymo form, informacijos paiekos proceso planavimo,
informacini altini naudojimo ir informacijos altini charakteristik analizes. Straipsnio autoriai grindia
poreik integruoti informacinio ratingumo mokymus kolegini studij programas.
Esminiai odiai: informacinis ratingumas, pedagog didaktin kompetencija, savivaldus
mokymasis.
vadas
iuolaikinio mokymo atitinkanio naujj mokymosi paradigm (iauiuknien, Talijnien, 2006)
svarb akcentuoja daugelis Lietuvos teiss akt. Lietuvos Respublikos Mokslo ir studij statyme (2009)
pabriama, kad mokslo ir studij sistema ugdo <...> krybing <...>, savarankik asmenyb, o tarp
pagrindini studij princip minimi tokie, kaip akademins laisvs, autonomijos, atvirumo, akademins
bendruomens nari bendradarbiavimo, student asmeninio suinteresuotumo, nuolatinio mokymosi siekio.
vietimo statyme (2011) akcentuojama, kad vietimo tikslas ugdyti kiekvieno asmens savybes, kurios
padt <...> siekti ini, gyti dabartiniame gyvenime svarbius komunikacinius gebjimus, sisavinti ini
visuomenei bding informacin kultr, utikrinti valstybins kalbos, usienio kalb ir gimtosios kalbos
mokjim, informacin ratingum. Mintame statyme taip pat nurodyta, kad vietimo tikslas yra ir ugdyti
kiekvieno asmens savarankikum, atsakomybs jausm, iuolaikin socialin kompetencij ir gebjimus
savarankikai kurti gyvenim ir sveikai gyventi. Be to, iame dokumente taip pat akcentuojama, kad auktojo
mokslo studijos turi padti asmeniui gyti iuolaikin painimo ir technologij lyg, kio poreikius atitinkani
auktojo mokslo kvalifikacij bei pasirengti aktyviai profesinei, visuomeninei ir kultrinei veiklai. Profesinio
mokymo statyme (1997) paymima, kad profesinis mokymas turi padti asmeniui gyti kvalifikacij ir
kompetencijas, atitinkanias iuolaikin mokslo, technologijos, ekonomikos ir kultros lyg. gytos
kompetencijos turt padti absolventui sitvirtinti ir konkuruoti kintanioje darbo rinkoje. Todl krybingos,
savikritikos, savarankikos, gebanios konkuruoti rinkos ekonomikos slygomis asmenybs rengimas
tampa vienu svarbiausi iuolaikinio mokymo iki tiek bendrojo lavinimo, tiek auktj mokykl
mokymo(si) praktikoje.
Tyrimo aktualumas. Stokojant savivaldaus mokymosi yra svarbu paanalizuoti vien i svarbesni
bendrj kompetencij mokymosi mokytis (EK, 2008) kai kuriuos praktinio gyvendinimo aspektus, tiriant
informacinio ratingumo kompetencij, kuri padeda studentui formuotis svarbius informacijos paiekos
gdius, btinus jo mokymosi vis gyvenim kompetencij pltrai utikrinti (ACRL, 2000).
Tyrimo objektas Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto student informacinio ratingumo
gebjimai.
Straipsnio problema Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto student informacinio ratingumo
kompetencija nra tinkama, nes studijuodami bsimi pedagogai ne itin geba planuoti nuosekl informacijos
paiekos proces.
Tyrimo tikslas pateikti informacijos ratingumo model bei kai kurias informacinio ratingumo
kompetencijos formavimosi stokos prieastis Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete.
Tyrimo udaviniai:
1. Atskleisti kai kurias bendrojo lavinimo mokykl pedagog didaktins kompetencijos stokos
prieastis.
2. Ianalizuoti informacinio ratingumo kompetencijos model.
3. vardyti ir aptarti kai kurias Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete studijuojani asmen
informacinio ratingumo kompetencijos stokos prieastis.

9

4. Pateikti ivadas, kaip tobulinti Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete studijuojani asmen
informacinio ratingumo kompetencij.
Hipotezs:
1. Studentai, kuriems labiau patinka tokios mokymo formos kaip seminaras, konferencija, daniau
naudoja diversifikuotus informacijos altinius lietuvikas ir usienietikas mokslo duomen bazes,
nei tradicines mokymo formas pamg studentai.
2. Informacijos paiekos proceso studentai nelink planuoti i anksto: jie retai ieko raktaodi
pirminiuose informacijos paiekos altiniuose, be to, neskaido j siauresnes svokas.
3. Paprastai studentai analizuoja informacinio altinio dalykin turin ir maiau kreipia dmes
informacijos autentikum, krinio paraymo motyvus, ry su kitais kriniais bei autoriaus poir.
Tyrimo metodai: teisini akt ir literatros altini analiz, kiekybin Kolegijos student apklausa ir
koreliacin kintamj analiz.
1. Bendrojo lavinimo mokykl pedagog didaktins kompetencijos stoka
Nepaisant Lietuvos vietimo ir mokslo srities teiss aktuose pateikt reikalavim, jog reikia ugdyti
krybik, savikritik, savarankik, nuolat besimokani asmenyb, dauguma j vis dar lieka negyvendinti
dl tradicins mokymo paradigmos dominavimo bendrojo lavinimo mokyklose. Sprendiant i problem
atlikta nemaai tyrim. P. Talijniens ir L. iauiukniens (2005) atliktas tyrimas rodo, jog mokytojai i
esms dirba vadovaudamiesi poveikio paradigma, kuri danai skatina mokini mokymsi mintinai, apgaul ir
tikim bei konformizm. Mokslininks tyrimo ataskaitoje pabr, kad daniausiai mokytojai naudoja
raymo, aikinimo ir klausinjimo mokymo bdus, kurie bdingi poveikio pedagogikai, o sveikos
pedagogikai bdingi metodai ir bdai taikomi reiau. Kaip vien i galim problemos sprendimo variant
tyrjos rekomendavo visiems esamiems ir bsimiems mokytojams valdyti sistemin mokymosi paradigma,
grst pedagogins sistemos ir edukacini aplink konstravimo ir realizavimo kompetencija (iauiuknien,
2005). Pedagog V. Targamadz studijoje 1214 met mokini mokymosi didaktins problemos ir j
sprendimo galimybs (2010) teigia, kad bendrojo lavinimo mokykloje i esms vyrauja poveikio (mokymo)
pedagogin paradigma, o svarbiausias iuolaikins didaktikos reikalavimas, kad didaktinio proceso centre
bt mokinys (besimokantysis), dar negyvendintas. Autor pabria, kad ypa jauniems mokytojams trksta
tiek pagrindini ugdymo filosofijos ini, tiek didaktins kompetencijos. Kaip priemon, kuri pagerint
susidariusi situacij, mokslinink silo praktikai modeliuoti kiekvieno atskiro dalyko mokym pagal naujos
paradigmos reikalavimus, vis dalyk pamokose skatinti siekti krybinio, praktinio ir kritinio mstymo ugdymo
derms bei skatinti paritetin mokytojo ir mokinio sveik (Targamadz, 2010).
iuolaikins mokymosi paradigmos trkumas vairiuose tyrimuose (Talijnien, 2005;
Targamadz, 2010) atskleidiamas daugiausia per iuolaikins didaktikos stokos konstatavim, kuriuose
pabriamas student orientuoto mokymo trkumas. Savarankiko mokymosi gdi stoka paprastai
atsiranda dl to, kad besimokantieji maai dirba grupmis, retai priima sprendimus dl mokymo turinio ir
tiksl konstravimo, nelink kritikai save vertinti, neturi pakankamai komunikacini gebjim. Savivaldaus
mokymosi trkumas vienas i pagrindini iuolaikins didaktikos stokos bendrojo lavinimo mokyklose
poymi, kur daugiausia lemia jaun pedagog didaktins kompetencijos stoka (Targamadz, 2010).
Vienas aktualesni savivaldaus mokymosi komponent informacinio ratingumo kompetencija.
P. iauiuknien (2003) pabria, kad btina pereiti nuo technologinio prie pedagoginio poveikio
rodikli, nes technologini rodikli matavimas gali ikreipti informacini kompiuterini technologij (toliau
IKT) naudojim mokykloje. Informacijos ir komunikacijos priemons yra efektyviai panaudojamos tik tuomet,
jei mokyklose yra pakankamai tinkamos kompiuterins technikos ir mokomosios programins rangos, jei
mokytojas imano tokio darbo specifik, moka isirinkti tinkamas mokymo priemones ir organizuoti mokini
darb. Kompiuteriai gana skmingai gali bti naudojami ne tik mokant IT, bet ir per kit dalyk pamokas.
Paios savaime IT negarantuoja mokymo kokybs, o netinkamai taikomos gali teikti ir alos.
2. Informacinio ratingumo kompetencijos modelis
Europos Komisijos pateiktame 8 raktini kompetencij srae (Official Journal L 394 of
30.12.2006) yra nurodytos ir mokymo mokytis bei skaitmenin kompetencijos. Kalbant apie ias itin
svarbias kompetencijas, galima kalbti ir apie informacinio ratingumo kompetencij, nes: mokymo mokytis
kompetencija vardijama kaip gebjimai organizuoti savo mokymsi individualiai ar grupse, naudojant
vairius mokymosi metodus, formas, sprendiant vairias problemas; skaitmenin kompetencija kaip
kritinis mstymas, kuris leidia atrinkti svarbi ir patikim informacij, naudojant vairias informacines
technologijas (Raktins kompetencijos, EK, 2008).
Taigi, informacinio ratingumo kompetencija gali bti apibrta kaip gebjimas atpainti, kokia
informacija reikalinga, kur atpaint informacij galima rasti, kaip aktyviai panaudoti j sprendiant vienokius
ar kitokius udavinius, problemas (Amerikos kolegijos ir bibliotek asociacija ACRL, 2000). Informacinis
ratingumas dar yra vadinamas resursais grstas mokymasis, kur sudaro gebjimas kurti inias,

10

naudojantis vairiais diversifikuotais informacijos altiniais, kuriuos studentai naudoja teisingai, t. y. juos
randa, interpretuoja, analizuoja ir panaudoja sprsdami problemas (ACRL, 2000).
Pagal ACRL (2000) informacin ratingum lemia tokie gebjimai:
- Gebjimas vardyti reikiamos informacijos pobd ir apimtis;
- Gebjimas rasti reikiam informacij;
- Gebjimas kritikai analizuoti informacij ir jos altinius;
- Gebjimas integruoti naujas inias esam ini sistemas;
- Gebjimas efektyviai panaudoti informacij vykdant tam tikr uduot;
- Suprasti tam tikros informacijos ekonominius, teisinius, socialinius, etinius naudojimo
aspektus.
Informacijos paiekos proces sudaro tokie veiksmai kaip interaktyvi mini, veikl ir jausm
konstravimas (Kuhlthau, 1999). Z. Ercegovac (2012) aikindamas, kas tai yra informacinis ratingumas
iskiria tokius jo komponentus kaip turinio supratimas, problem sprendimas, savirefleksija,
bendradarbiavimas mokantis ir komunikacija. Kompetencij suvokiant kaip ini, gebjim ir poiri visum
mokantis (EK, 2008) ir atsivelgiant ACRL (2000) nuostatas dl informacinio ratingumo, galima pabandyti
konstruoti informacinio ratingumo kompetencij, kuri sudaryt tokie komponentai:

inios
inios apie informacijos paiekos renginius
inios apie informacijos paiekos programas
inios apie informacijos paiekos strategijas
inios apie informacijos altinius
inios ir supratimas


Gebjimai
Gebjimas naudoti informacijos paiekos renginius
Gebjimas apibrti trkstam informacij
Gebjimas sukurti informacijos paiekos strategij
Gebjimas kritikai analizuoti informacij
Gebjimas kritikai analizuoti savo informacijos paiekos
proces
Kognityviniai ir praktiniai
gebjimai
Nuostatos
Grupinio bendradarbiavimo nuostata
Strateginio planavimo mstymo nuostata
Savikritikos nuostata
Poiris ir nuostatos

Informacinio ratingumo kompetencij sudaro trys pagrindiniai komponentai: inios, gebjimai ir
nuostatos. Kiekvienas komponentas ireikia mokymosi rezultat struktr, kuria sudaro inios ir supratimas,
kognityviniai ir praktiniai gebjimai bei nuostatos.
inios ir supratimas apie informacijos paiekos renginius leidia apibdinti vairi informacini
technologij technik (pavyzdiui, personalinis kompiuteris, multimedija, skeneris, planet, e. skaitykl ir
kt.), naudojam iekant reikiamos informacijos. Supratim apie informacijos paiekos programas parodo
asmens gebjimas ivardyti pagrindines interneto paiekos platformas bei j charakteristikas (pavyzdiui,
Google, Yahoo, Search apibdinant j galimus informacijos paiekos parametrus). Kaip suprantama
informacijos paiekos strategija parodo gebjimas apibrti informacijos paiekos strategij bei apibdinti
pagrindinius jos etapus, komponentus (pavyzdiui, teisingas raktaodio parinkimas, patikrinimas, jo
iskaidymo proceso apibdinimas, susijusi svok paieka ir analiz). inios apie informacinius altinius
atskleidia gebjim apibdinti informacinio altinio pagrindines charakteristikas: autoryst, informacijos
autentikum, tip, form ir kt.
Informacinio ratingumo gebjimus galima analizuoti kaip kognityvinius ir praktinius. Kognityviniai
gebjimai daniausiai parodo asmens gebjim mstant kritikai analizuoti informacijos paiekos renginius,
kuriam informacijos paiekos strategij bei pat informacijos paiekos proces. Praktiniai gebjimai parodo
asmens psicho-motorines savybes, kurios leidia per tam tikr laik atlikti informacijos paiekos veiksmus.
Informacinio ratingumo nuostatos daniausiai susijusios su grupinio bendradarbiavimo, strateginio
mstymo ir savikritikos nuostatomis. Grupinio bendradarbiavimo nuostata parodo asmens polink dirbti
kolegialiai grupje iekant informacijos. Strateginio mstymo nuostata parodo asmens polink nuosekliai
planuoti savo veikl, o savikritikos nuostata parodo asmens polink kritikai analizuoti savo veiksmus
bandant rasti tam tikras savo darbo klaidas.
Pasak D. Woods (1994), keistis informacija grupje yra labai naudinga, nes tai padeda gyvendinti
mokymosi vieni i kit princip. Tiek sprendiant problemas, tiek vykdant projektus pirmiausia tarp
besimokanij turi bti skatinamas divergentinis mstymas, apimantis ir informacijos paiekos proces,
kuris leidia vardyti kuo daugiau vairi idj ir klausim, kuriuos galima bt sprsti ar jiems iekoti
informacijos.

11

Amerikos bibliotek ir kolegij asociacija (2000) pabria, jog btina informacinio ratingumo
mokymus integruoti auktojo mokslo programas. i organizacija taip pat akcentuoja, kad informacinis
ratingumas yra pagrindin mokymosi vis gyvenim kompetencija, kuri lavina asmens intelektines galias,
kritin mstym, skatina mokymsi mokytis. Anot ACRL (2000), norint suformuoti tinkam informacinio
ratingumo kompetencij reikia pasitelkti visos mokymo staigos pastangas: vadov, administracijos,
bibliotekinink. Atitinkamai turi keistis mokymosi filosofija nuo mokymo, kurio centre mokytojas, link
savivaldaus mokymosi, kurio centre studentas, gebantis suformuluoti tinkamus klausimus ir surasti
atsakymus juos. Siekiant gyvendinti iuolaikinius mokymosi metodus (Probleminis mokymosi metodas)
auktojoje mokykloje btina didesn dmes skirti informacinio ratingumo kompetencijos formavimui studij
metu (Dodd, 2012).
3. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto student informacinio ratingumo
tyrimas
Siekiant nustatyti Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto student informacinio ratingumo ini ir
gebjim lyg atlikta anketin apklausa. Apklausoje dalyvavo Socialins pedagogikos, Pradinio ugdymo
pedagogikos, Ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir Lietuvi gest kalbos vertimo program studentai.
3.1 Tyrimo metodologija ir organizavimas
Siekiant isiaikinti, kokius informacinius altinius studentai naudoja studijuodami, ar planuoja
informacijos paiekos proces, ar kritikai vertina rastus informacijos altinius, ar naudoja diversifikuotus
informacijos altinius mokydamiesi, buvo apklausta 80 student. Apklausos bdas anketa, apklausos
tikslas suinoti, ar studentai geba iekoti reikiamos informacijos naudodami IKT, ir ar geba tai daryti.
Duomenys apdoroti IBM SPSS 20 programa. Atlikta kiekybin, koreliacin duomen analiz. Pagrindiniai
analizuoti klausimai: koki mokymo form studentai daugiau pageidaut; kokius informacinius altinius
naudoja studij metu; ar planuoja savo informacijos paiekos proces; ar skaido raktinius odius iekodami
informacijos; ar patikrina raktinius odius pirminiuose informacijos altiniuose (odynuose, enciklopedijose);
kokias informacini altini charakteristikas daniausia analizuoja.
3.2 Tyrimo rezultatai
Bandant rodyti pirm hipotez buvo atlikta tiriam kintamj koreliacin analiz. Paaikjo, kad
dauguma student nesinaudoja usienio (40 % niekada; 39 % labai retai) ir lietuvikomis ( 21 %
niekada; 29 % labai retai; 16 % retai) mokslo duomen bazmis. I apklausos rezultat matyti, kad
usienio ir Lietuvos mokslo duomen bazi naudojimo koreliacinis santykis su mokymo formomis yra
atitinkamai maas. Studentai labiau mgsta seminaro mokymo form ir ne itin link naudoti lietuvikas (p =
0.163 ) ir usienio duomen bazes ( p = 0.43 ). Studentai, kurie pasirinko konferencij mokymo form,
nedanai, bet naudoja lietuvikas (p = 0.060) ir usienio (p = 0.029) mokslo bazes iekodami informacijos.
Kaip matyti i atlikto tyrimo, auditorini paskait mokymo form pasirink studentai taip pat maai naudojasi
lietuvikomis (p = 0,094) ir usienietikomis (p= - 0.193) duomen bazmis. Priklausomyb tarp toki
mokymo form kaip seminaras ir konferencija ir toki informacijos altini kaip lietuvikos ir usienio mokslo
duomen bazs nra statistikai reikminga. Atsivelgiant gautus tyrimo rezultatus galima daryti prielaid,
kad pasirinktos mokymo formos kaip konferencija ir seminaras nra lemiantis veiksnys naudotis tokiais
diversifikuotais informacijos altiniais kaip mokslo informacins duomen bazs. Pastebtas bendras
nedidelis mokslo duomen bazi naudojimasis, o tai parodo ma dstytoj ir bibliotekinink
bendradarbiavim konstruojant mokymosi turin.
Siekiant rodyti antr hipotez, studentams buvo pateikti klausimai, apie tai, ar jie geba planingai
iekoti informacijos, skaidyti raktinius odius siauresnes svokas, rasti detalesn informacij bei patikrinti
raktinius odius pirminiuose informacijos altiniuose odynuose, enciklopedijose.


12

Lentel Nr. 1. Matuojami informacinio ratingumo parametrai
Tiriamasis klausimas Labai retai
(%)
Retai
(%)
Kartais
(%)
Danai
(%)
Labai
danai
(%)
Planuoja informacijos paiekos
proces: susikuria plan, strategij
13 24 35 21 7
Iekant informacijos suskaido
raktin od siauresnes svokas
16 39 35 10 -
Iekant informacijos pagal raktin
od patikrina j atitinkamos srities
odyne ar enciklopedijoje
15 34 34 13 4
Daniausiai naudojamas
informacinis altinis internetas
1 9 27 63 -
Daniausiai naudojamas
informacinis altinis konspektai
6 13 24 57 -
Daniausiai naudojamas
informacinis altinis lietuviki
vadovliai
15 10 28 16 31
Daniausiai naudojamas
informacinis altinis usienietiki
vadovliai
28 31 31 10 -

Dauguma student klausim, ar planuoja savo informacijos paiekos proces atsak taip: 13 %
labai retai; 24 % retai; 35 % kartais. Studentai raktaodius informacijai rasti atitinkamame odyne tikrina
labai retai 15 %, kartais 34 %. Atitinkamai, dauguma apklaust student yra nelink raktini paiekos
odi skaidyti siauresnes svokas, siekdami surasti detalesn informacij. 16 % tai daro labai retai, 39 %
retai, 35 % kartais. Atsivelgiant tai, kad daniausiai studentai naudoja tokius informacijos altinus kaip
internetas (63 % danai), konspektai (57 % danai; 24 % kartais), galima daryti prielaid, kad dauguma
student neturi reikiam informacins paiekos gdi efektyviai informacijos paiekai atlikti daniausiai
jie link gauti informacij pavirutinikai narydami internete ar naudodamiesi tam tikrais konspektais.
Pastebtina, kad studentai mokydamiesi gana maai naudoja lietuvik (15 % labai retai, 10 % retai, 28 %
kartais) ir usienietik (28 % labai retai, 31 % retai, 31 % kartais) vadovli.
Bandant rodyti arba paneigti trei hipotez pastebtos tokios informacini altini analizs
charakteristik tendencijos: daniausia informacinio altinio analizs charakteristika yra temos turinys (38 %
danai, 37,5 % kartais). Kitos informacinio altinio charakteristikos analizuojamos maiau: autoriaus poiris
(31 % retai, 25 % labai retai), autoriaus biografija (66 % labai retai, 26 % retai), krinio paraymo motyvai
(60 % labai retai, 20 % retai), pateikiamos informacijos autentikumas (35 % labai retai, 28 % retai), krinio
ryys su kitais kriniais (36 % labai retai, 40 % retai). Tokie rezultatai rodo em kritinio mstymo lyg
analizuojant informacinius altinius, kai pasitenkinama tik informacijos turiniu pagal turim pirmin
informacij. Reikia atkreipti dmes ir tai, kad apie 32 % student klausim, kas yra Tezauras, atsak, jog
neino, 33 % atsak neteisingai, ir tik 35 % atsak klausim teisingai. Tai parodo informacijos apie
pirminius informacijos altinius stok.
4. Ivados
1. iuolaikins auktojo mokslo studijos turi bti grindiamos savivaldiu student mokymusi, kuriam
bdingas didelis student savarankikumas, didaktini kompetencij turjimas, gebjimas krybingai
dirbti individualiai ir grupse. Atsivelgiant naujausius tyrimus (Targamadz, 2010) galima teigti, kad
savivaldaus mokymosi principas nei bendrojo lavinimo, nei auktosiose mokyklose vis dar
negyvendintas.
2. Viena i pedagog didaktins kompetencijos stokos prieasi informacinio ratingumo trkumas.
Pastarasis i dalies lemia ir savivaldaus mokymosi stok, nes studentai neturi btin informacijos
paiekos, atrankos, jos analizs gdi, kuri reikia norint efektyviai naudoti inovatyvius ir aktualius
probleminio, projektinio mokymosi metodus studijuojant profesinius dalykus.
3. Atliktas tyrimas parod, kad Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto studentai daniausiai neplanuoja
informacijos paiekos proceso, dauguma student, iekodami informacijos, nepatikrina raktaodi
atitinkamos srities odynuose ar enciklopedijose, besimokantieji, iekodami papildomos informacijos,
maai naudojasi lietuvi ir usienio duomen bazmis, be to, bsimi pedagogai daniausiai kritikai
neanalizuoja informacijos altini pagal vairias j charakteristikas. Tyrimas nepatvirtino pirmos
hipotezs dl mokslo duomen bazi naudojimo priklausomybs nuo inovatyvi mokymo form

13

(seminaro, konferencijos), taiau visikai patvirtino antr bei trei hipotezes, atskleisdamas
informacijos planavimo, informacini altini kritins analizs stok. Taigi, btina stiprinti Vilniaus
kolegijos Pedagogikos fakulteto dstytoj ir bibliotekinink bendradarbiavim stengiantis supaindinti
studentus su prenumeruojamomis mokslo duomen bazmis bei stiprinant student usienio kalbos
inias.
4. Vadovaujantis Amerikos bibliotek ir kolegij asociacijos (ACRL) rekomendacinmis nuostatomis,
btina integruoti specialius informacinio ratingumo mokymo kursus studij programas. Tokie mokymo
kursai gali bti organizuojami tiek kaip iuolaikins didaktikos kurs dalis, tiek kaip atskir moduli
forma. Informacinio ratingumo studentus btina mokyti jau nuo pirmo studij kurso.
Literatra ir informacijos altiniai
1. Lietuvos Respublikos Mokslo ir studij statymas. Valstybs inios, 2009-05-12, Nr. 54-2140.
2. Lietuvos Respublikos Profesinio mokymo statymas. Valstybs inios. in., 1997, Nr. 98-2478.
3. Lietuvos Respublikos vietimo statymas. Valstybs inios., 1991, Nr. 23-593.
4. American College of Library Research. Information Literacy Competency Standards for Higher
Education. Retrieved April 10, 2013, from http://www.ala.org/acrl/standards/informationliteracycompetency.
5. BARRETT, T.; MOORE, S. (eds). (2001) New Approaches to Problem-based Learning: Revitalising your Practice in
Higher Education. New York: Routledge.
6. ERCEGOVAC, Z. (2008) Information literacy: Search strategies, Tools&Recources for High School Students and
College Freshmen. Second edition. Columbus, Ohalio: Linworth Publishing.
7. KUHLTHAU, C.C.(1997) Learning in digital libraries: An information search process. Library rends. 45:708724.
8. IAUIUKNIEN, L.; VISOCKIEN, O.; TALIJNIEN, P. (2006) iuolaikins didaktikos pagrindai. Kaunas:
Technologija.
9. TARGAMADZ, V. Galimybi studijos 1214 m. mokini mokymo(si) didaktins problemos ir j sprendimo
galimybs tyrimo ataskaita. [irta 2013 m. balandio 20 d.]. Prieiga per internet: <
http://www.alternatyvusisugdymas.lt/uploads/2009/12/10_09_03_AU_galimybiu_studija.pdf>.
10. Todd, R. & Kuhlthau, C.C. (2005). Student Learning Through Ohio School Libraries, Part I+II.
School Libraries Worldwide, 11(1), 63-110.
11. Recommendation of the European Parliament and of the Council of 18 December 2006 on key competences for
lifelong learning [Official Journal L 394 of 30.12.2006].
12. WOODS, DR. (1994) Problem-based learning: how to gain the most from PBL. Waterdown, ON: Donald R Woods.
Summary
SOME SIGNS OF A LACK OF INFORMATION LITERACY IN VILNIAUS KOLEGIJA / UNIVERSITY OF
APPLIED SCIENCES FACULTY OF PEDAGOGIC
In the process of changing educational paradigm Universities of Applied Sciences must adopt new
methods and techniques in organization of study process. One of the most important components of study
process formation - promoting of students general competencies that gives opportunity for them on the one
hand - to be successful learners and flexible, competent workers in labour market - on the other. Information
Literacy competence seems to be one of the most important general competences in the process of studies.
It facilitates searching and critical reflection of information during problem solving or project implementation
process. Still the newest researches show lack of Information literacy competences in Vilniaus kolegija /
University of Applied Sciences Faculty of Pedagogic that predestines lower quality of studies and lower
employability. Authors reflect on necessity to integrate information literacy competences into each study
programme.

14

STUDIJ KOKYBS KOLEGIJOJE VERTINIMAS STUDENT POIRIU:
KAUNO KOLEGIJOS TECHNOLOGIJ FAKULTETO PATIRTIS
Vytas Baranauskas, Viktorija Marcinkeviien
Kauno kolegija

Anotacija
Studij kokyb auktosiose Lietuvos mokyklose utikrinama taikant kokybs tikrinim, kokybs
prieir, analiz ir vidin bei iorin vertinim. Kauno kolegijoje taip pat atliekama vidin veiklos analiz
pagal konkreius studij kokybs vertinimo kriterijus. Fakulteto veiklos vertinimui reikmingas yra ne tik
dstytoj, bet ir student poiris iuos kriterijus.
Straipsnyje pateikiamas Kauno kolegijos Technologij fakulteto student poiris studij kokyb
analizuojant j pagal kolegijos veiklos savianalizs kriterijus. Iekota i kriterij vertinimo skirtum
priklausomai nuo lyties, kurso ir pasitenkinimo studijomis.
Esminiai odiai: studij kokyb, student poiris, studij kokybs vertinimo kriterijai, kolegijos
veiklos savianaliz
vadas
Pastaruoju metu auktojo mokslo kokybs utikrinimas suprantamas kaip auktojo mokslo sistemos
ir auktj mokykl ar j padalini veikimo metod ir priemoni visuma, apimanti vidinius kokybs utikrinimo
ir iorinio vertinimo mechanizmus, kuri taikymas padeda nustatyti, ar pagal auktosios mokyklos studij
programas parengt specialist kvalifikacija atitinka nustatytus nacionalinius akademinius standartus ir
tenkina kio, visuomens ir asmens lkesius (Auktojo mokslo kokybs utikrinimo nuostatos, 2006).
Svarbiausios gairs utikrinant ir palaikant Europos auktojo mokslo kokybs standartus ikeltos Bolonijos
proceso dokumentuose (Svarbiausi Bolonijos proceso dokumentai, 2010), kuriuose teigiama, kad kokybs
utikrinimas apima: kokybs tikrinim, kokybs prieir, analiz ir vidin bei iorin vertinim. Vidinis
vertinimas siejamas su sisteminiu administracini duomen kaupimu, student ir absolvent apklausomis ir
pokalbiais su jais.
Kauno kolegija, kaip ir kitos Lietuvos auktosios mokyklos, siekdama savo institucijos ir joje
vykdom studij program akreditavimo, atlieka vidin savo veiklos analiz bei vertinim pagal nusistatyt
metodik kolegijos veiklos savianaliz. Joje pateikiami ir konkrets studij kokybs vertinimo kriterijai,
apimantys: studij programas ir j realizacij, studij proceso valdym ir organizavim, param studentams,
dstytoj kvalifikacij, dalyvavim tarptautinse programose ir mokslo taikomojoje veikloje, studij aplinkas
(materialin baz), vidin studij program kokybs utikrinim ir kolegijos vaizdio krim. Tokios
savianalizs atliekamos visuose lygmenyse pradedant dstytojo, katedros, fakulteto ir baigiant visos
kolegijos veiklos savianalize. Kadangi vienas i vidinio vertinimo kriterij yra student poiris studij
kokyb, tai ir fakulteto savianalizei student poiris gali bti vertingas.
Tyrimo problema:
Student poiris studijas taikant Kauno kolegijos savianalizs elementus, yra svarbus faktorius,
nurodantis ne tik student santyk su tiriamuoju objektu, j vertybini orientacij skal, taiau taip pat
teikiantis mediag apie paios institucijos (iuo atveju fakulteto) veiklos kokyb, jos tiksl atitikim, kt.
Atlikus studij kokybs vertinim student poiriu galima teikti rekomendacijas studij kokybs tobulinimui.
Tyrimo duomenis galima panaudoti fakulteto veiklos savianalizs ataskaitose, studij program akreditacijai
teikiamoje mediagoje, galima palyginti student poir tam tikrus studij kokybs veiksnius ir fakulteto
veiklos savianalizje pateiktus vertinimus.
Tyrimo tikslas nustatyti Kauno kolegijos Technologij fakulteto student poir studij kokyb.
Tyrimo udaviniai:
1. Teorikai pagrsti student poirio reikm studij kokybs vertinimui.
2. Ianalizuoti student poir 9 studij kokybs vertinimo kriterijus (remiantis Kauno kolegijos
veiklos savianalizs kriterijais).
3. Nustatyti i kriterij vertinimo priklausomyb nuo lyties, kurso ir pasitenkinimo studijomis.
Tyrimo objektas Kauno kolegijos Technologij fakulteto student poiris vairius veiksnius,
slygojanius studij kokyb.
Tyrimo metodika
Tyrimas atliktas 2012 m. gruodio mnes. Tyrime dalyvavo 84 Kauno kolegijos Technologij
fakulteto studentai. Tyrimui taikytas vienkartinis anonimins apklausos metodas - anketin apklausa, kuri
sudar dvi dalys: demografin (lytis, kursas, amius, i kur atvyko studijuoti, fakultetas, studento studij
vidurkis) ir diagnostin (118 klausim). Analizuojant diagnostin dal pasirinkti kriterijai, atitinkantys devynias
Kauno kolegijos veiklos savianalizs dalis. klausimus respondentai galjo atsakyti pasirinkdami vien i
pateikt atsakym penkiabalje skalje. Patogumo dlei, analizuojant atsakymai sugrupuoti ir vertinti kaip

15

teigiami sutinku (visikai sutinku, greiiau sutinku, negu nesutinku) ir neigiami nesutinku (greiiau
nesutinku, negu sutinku, visikai nesutinku, negaliu atsakyti).
Tyrimo duomen statistin analiz atlikta naudojant SPSS 17.0 versijos for Windows statistin
program. Taikytos procentini dani, krymini (ssaj) lenteli, koreliacini ryi statistins procedros.
Tikrinant statistin priklausomyb pagal Pearsono koreliacijos koeficient, reikmingumo lygmuo pasirinktas
0,01.
Literatros apvalga
Kokyb auktajame moksle paprastai siejama su auktj mokykl veikla, rezultatais, autoritetu ir
pripainimu vieojoje erdvje. Pastarj met literatroje auktojo mokslo kokybs utikrinimui skiriamas vis
didesnis dmesys, analizuojamos vairios studij kokybs dimensijos: studij kokybs vertinimas ir valdymo
priemoni sistema, (Juodaityt, 2004, Dewey, 2008), studij kokybs bkls nustatymo tam tikrais
indikatoriais sistema (Pukelis, Pileiikien, 2006, Ramsden, 2010), aktualizuojami teoriniai ir empiriniai
kokybs kultros aspektai (Tamulien, 2011, Pocit, 2005), iorinio ir vidinio vertinimo darnos klausimai
(ibnien, Stasiulionien, 2006) ir daugelis kit. Atkreipiamas dmesys auktj mokykl vidinio ir iorinio
vertinimo klausimus. G. ibnien ir V. Stasiulionien (2006) teigia, kad auktosios mokyklos kokybs
vertinim reikia irti kaip nenutrkstant proces, neatsiejam nuo kokybs kontrols ir studij kokybs
utikrinimo. Vertinant auktojo mokslo institucij naudojamasi vidiniu ir ioriniu vertinimu. Profesionalus
kokybs vertinimas padeda paiai institucijai tobulinti savo veikl, o vidinio ir iorinio vertinimo koreliacija
leidia kalbti apie vietimo institucijos brand. Kiekviena auktoji mokykla, atlikdama savo vidin vertinim -
savianaliz vertinimo kriterijus derina su iorinio vertinimo kriterijais. Autors pabria i vertinim derms
ir savianalizs kaip pagrindo studij kokybs utikrinimo sistemai skmingai funkcionuoti, btinum
(ibnien, Stasiulionien, 2006, p.1).
Auktojo mokslo kokybs tyrimai apima vairi veiksni spektr, tarp j ir student poirio analiz.
Student poiris studijas, dstytojus, institucijos kultr, savo status, mokymosi motyvus yra svarbus
faktorius, nurodantis ne tik jo santyk su tiriamuoju objektu, jo vertybi skal, taiau taip pat teikiantis
mediag apie paios institucijos veiklos kokyb, jos tiksl atitikim. i analiz visada susijusi su tyrimais.
Pastaraisiais metais tiek universitet, tiek kolegij student poiris analizuotas ne vienoje publikacijoje
(Adomaviien, Pukelyt, 2009, Baranauskien, Bukauskien, Valaikien, 2010; Pukelis, Pileiikien, 2006;
Valiukeviit, Druskyt, Mikutaviien, 2004; kt.). Analizuojant auktj mokykl veiklos kokyb
pabriama, kad studentai yra ne tik teikiam paslaug vartotojai, kuri studij metu gytos kompetencijos
tai kolegijos bendruomens veiklos rezultatas, taiau ir t paslaug vertintojai (Misinas, 2007). Studentas,
anot M. Misino (2007), vidinje kokybs vertinimo sistemoje yra svarbiausias informacijos altinis ir todl j
apklausos vertinant studij kokyb vairiais aspektais gyja vis didesn reikm. Studentai gali ir nematyti
slyg, kurios nulemia studij program rengim, dstytoj darbo kokyb, materialin institucijos aprpinim,
tyrimins veiklos aktyvum ir kt., taiau jie visada pastebs privalumus ir trkumus.
Empirinio tyrimo rezultatai ir j interpretacija

Tyrime dalyvavo 84 Kauno kolegijos Technologij fakulteto studentai: 56 (67 proc.) vyrai ir 28 (33
proc.) moterys. Tyrime dalyvavo vis trij kurs studentai: 58 (69 proc.) pirmo kurso, 14 (17 proc.) antro
kurso ir 12 (14 proc.) treio kurso. Pagal ami didij dal sudar 18-20 (67 proc.) ir 21-25 (31 proc.) met
jaunuoliai. Kauno kolegijos Technologij fakultet studijuoti jaunuoliai atvyksta i vairiausi Lietuvos
kampeli, taiau daugiausiai i Kauno (37 proc.).
Tyrimo metu pateiktas ir studento studij vidurkio veiksnys, taiau jo nenurod 18 proc. respondent.
Reikia pasakyti, kad tyrime dalyvavo daug 1 kurso student, kurie neinojo savo studij vidurkio (dar nebuvo
sesijos). I t, kurie nurod savo paymi vidurk, matyti, kad fakultete daugiausiai studijuoja vidutinikai (19
proc.), gerai (19 proc.) ir labai gerai (17 proc.) besimokantys studentai. Nors pastarasis rodiklis svarbus
vertinant kitus diagnostinius parametrus, kadangi teigiami student vertinimai gali tiesiogiai priklausyti nuo j
skmingo mokymosi, taiau dl didelio neatsakiusij skaiiaus iame straipsnyje statistin jo analiz nebus
atliekama. iame straipsnyje mes analizuosime priklausomyb nuo dviej demografini veiksni kurso ir
lyties bei veiksnio pasitenkinimas studijomis ir pateiksime j koreliacijas su diagnostins dalies faktoriais.
I esms 86 proc. respondent studij kokybe kolegijoje yra patenkinti. 4 proc. nepatenkinti ir 10
proc. neapsisprend iuo klausimu. Toks tiesmukikas atsakymas klausim anketoje yra tikrinamas kitu
klausimu - jeigu Jums bt suteikta galimyb i naujo rinktis, kur stoti, ar vl stotumte Kauno kolegij?
klausim teigiamai atsak 67 respondentas, 7 ireik napasitenkinim studijomis kolegijoje, o 26 proc.
respondent neapsisprend iuo klausimu. Nuo lyties is klausimas nepriklauso. Galima sakyti, kad
merginos iek tiek labiau nepatenkintos pasirinkta specialybe ir mokymusi kolegijoje, negu vaikinai, taiau
statistins priklausomybs ia nra. Labai panai priklausomyb yra ir nuo kurso. Daugiausiai patenkint
studij kokybe fakultete yra antro kurso student (85 proc.), maiau pirmo kurso (63 proc.) ir treio kurso
(59 proc.) student. Taiau ir ia statistin priklausomyb nepastebta. Galima daryti ivad, kad Kauno

16

kolegijos Technologij fakulteto student nuomon apie pasitenkinim studij kokybe nei nuo lyties, nei nuo
kurso nepriklauso.
Toliau analizuosime student poir vairius studij kokyb Technologij fakultete nusakanius
kriterijus. Pateikiamas student poiris studijas taikant Kauno kolegijos savianalizs elementus. J sudaro
9 kriterijai:
1. Studij proceso valdymas ir organizavimas,
2. Studij programos ir j realizacija,
3. Parama studentui,
4. Dstytoj kvalifikacijos vertinimas,
5. Galimyb dalyvauti tarptautinse programose,
6. Dalyvavimas mokslo taikomojoje veikloje,
7. Studij aplinkos (materialins bazs) vertinimas,
8. Vidinio studij program kokybs utikrinimo vertinimas,
9. Kolegijos vaizdio krimas, bendravim ir kultra.

1 kriterijus Studij proceso valdymas ir organizavimas. i pozicija vertinama 6 klausimais.
Vis pirma studentai vertino studij program laik. J nuomone, studij program laikas yra optimalus (84
proc.). Teigiamai studentai vertina ir paskait tvarkaraius (88 proc.) bei galimyb atlikti savarankikas
uduotis (84 proc.). iek tiek maiau vertinama yra galimyb organizuoti mokymo(si) proces (76 proc.).
enkliai maesnis respondent skaiius teigiamai vertina tai, kad kolegijoje yra sudaryta galimyb studijuoti
pagal pasirenkam darbo grafik (48 proc.) bei galimyb pasirinkti mokymo(si) dalykus (53 proc.). Dalinai
taip yra todl, kad pirmame kurse studentai dar neturjo galimybs rinktis pasirenkamj dalyk. Na, o
galimyb studijuoti pagal pasirenkam grafik pirmame kurse praktikai netaikoma, ji suteikiama tik
vyresnij kurs studentams. Didelis procentas negalini atsakyti iuos klausimus veria suabejoti, ar
studentai gerai ino studij tvark.
2 kriterijus Studij programos ir j realizavimas. ioje grupje vertinti 10 veiksni. I principo
respondentai teigiamai vertina studij program realizacij. Vertinant studij programas pirmiausiai
atkreiptas dmesys bendr dstymo lyg, kur net 97 proc. respondent vertino gerai. Respondentai
patenkinti ir fakultete taikoma sumine vertinimo sistema (92 proc.), taiau studentai ne taip gerai vertina
savarankik uduoi naudingum j bsimai profesijai (79 proc. vertina teigiamai). Tai jau galt bti
ikis dstytojams, sudarantiems savarankikas uduotis. Bendra duomen analiz rodo, kad respondentai
pripasta, jog fakultete paskaitos orientuotos aktyv mokymsi (81 proc.) (1 pav.). 82 proc. respondent
teigia, kad studij metu teorija yra siejama su praktika. Tai patvirtina ir visos kolegijos strategij.



1 pav. Studij programos vertinimas (proc.)

75 proc. respondent teigia, kad kolegijoje yra sudaryta galimyb dirbti savarankikai. Tiek pat
respondent yra patenkinti tuo, kad gali rinktis specializacij. Respondentai prastai vertina usienio kalb
parengimo lyg kolegijoje 31 proc. patenkinti, 69 nepatenkinti. Statistin analiz i veiksni
priklausomybs nei nuo lyties, nei nuo kurso, nei nuo pasitenkinimo studij kokybe nerodo. Yra tik silpna
tiesiogin pasitenkinimo studij kokybe veiksnio priklausomyb nuo kolegijoje sudarytos galimybs dirbti
savarankikai (r=266*, P=0,000, p 0,05).
Realizuojant studij programas svarbus vaidmuo tenka dalyko dstymo metodams. I pateikt 9
dstytoj naudojam metod, respondent nuomone, vienareikmikai daniausiai naudojamas yra
paskaitos (92 proc.) metodas. Taip pat danai dstytojai taiko individualaus darbo (84 proc.) ir praktikos
darb (80 proc.) metodus. Vienodai dstytojai taiko pristatymo skaidrmis, seminar, diskusij metodus (55
proc.). Beveik visikai netaikomas yra vaidinimo/situacijos imitavimo metodas (18 proc. teigia, kad dstytojai

17

jo netaiko, o net 59 proc. neino, kaip vertinti metod. Retas situacijos analizs metodas (37 proc.
neigia). Apibendrinant galima pasakyti, kad dstytojai turt ymiai daugiau dmesio skirti metod vairovei,
rinktis domesnius, aktyvesnius dstymo metodus. Statistin analiz parod atvirktin vieno veiksnio
praktikos darb metodo - statistin priklausomyb nuo kurso (r=-289*, P=0,000, p 0,05). Ir tai visikai
suprantama, nes pirmuose kursuose daugiau dstomi bendrieji teoriniai dalykai, o vyresniuose kursuose
daugja praktini usimim.
3 kriterijus Parama studentams. Iskirtin ir labai svarbi kolegijos savianalizs dalis yra parama
studentams. Didiajai daliai student pakanka informacijos apie kolegij (85 proc.), taiau nepakanka
informacijos apie materialin param studentams (42 proc. nesutinka). Kiti ios grups klausimai skirti
detalesns informacijos apie param studentams analizei. I pateikto grafiko matyti, kad i sritis nra labai
gerai vertinama (2 pav.). Geriausiai studentai ino apie galimyb gauti bendrabut (71 proc.).



2 pav. Paramos studentui vertinimas (2) (proc.)

64 proc. gerai vertina galimyb studentams vertinti dalyko dstym ir teikti pasilymus jo tobulinimui.
Vienodai vertinama galimyb gauti materialin param (58 proc.) ir galimyb dalyvauti savivaldoje bei kitoje
uauditorinje veikloje. Maiausiai vertinama galimyb teikti apeliacijas (54 proc.). Galima pastebti, kad
parama studentams fakultete galt bti geresn.
Visai neseniai kolegijoje vesta nauja student konsultavimo sistema, kai dstytojas veda tiek
gilinamsias, tiek ilyginamsias konsultacijas. Tiktina, kad i konsultacij dka studentai gali upildyti
mokyklini ini spragas bei pagilinti dalyko studijas. 86 proc. respondent ias konsultacijas vertina
teigiamai. 14 proc. nepatenkinti vedamomis konsultacijomis. Statistins i veiksni priklausomybs nuo
kurso ar lyties nra.
4 kriterijus Dstytoj kvalifikacija. Kolegijos savianalizje svarbus yra personalo klausimas.
iame tyrime studentai turjo galimyb vertinti dstytoj kvalifikacij remdamiesi sava patirtimi ir
pastaruosius veiksnius vertino teigiamai. Respondentai gerai vertina Technologij fakulteto dstytoj
kompetencij (87 proc.), j nuomone, dstytojai vertina studentus objektyviai (89 proc.), paskait ir kit
usimim metu dstytojai aktyviai naudoja informacines technologijas (93 proc.). Student nuomone,
dstytoj pateikiama mediaga yra iuolaikika ir aktuali (88 proc.). Taiau ir ie veiksniai nerodo statistins
priklausomybs nei nuo kurso, nei nuo lyties. Pastebta tik silpna tiesiogin priklausomyb tarp
pasitenkinimo studij kokybe kolegijoje ir dstytoj vertinimo objektyvumo (r=260*, P=0,000, p 0,05).
Studij program rengimo rekomendacijose numatyta, kad dalyk dstytojais turi bti praktikai,
pedagogai ir mokslininkai. Kadangi kolegijoje studijos orientuotos praktin veikl, tai dstytojai praktikai
turt sudaryti didij dstytoj dal. Respondent nuomon tai patvirtina. J teigimu, dauguma
technologij fakulteto dstytoj yra pedagogai-praktikai (62 proc.). iek tiek didesnis procentas respondent
galvoja, kad kolegijos dstytojai yra ir mokslininkai, ir pedagogai (65 proc.). Maesn dalis respondent
sutinka, kad kolegijos dstytojai yra tik pedagogai (50 proc.). 30 proc. student savo dstytojus mato tik
mokslininkais. Labai didelis procentas (22 proc.) neatsakiusi iuos klausimus, pasirinkusi atsakym
negaliu atsakyti. i veiksni statistins priklausomybs su demografiniais veiksniais taip pat nra.
Koreliuoja tik pasitenkinimas studij kokybe su tuo, kad respondentai vertina dstytojus ir kaip mokslininkus,
ir kaip pedagogus (r=308**, P=0,000, p 0,01).
5 kriterijus Galimyb dalyvauti tarptautinse programose. Student galimyb dalyvauti main
programose (Erasmus ir kt.) suteikia jiems ans susipainti su kit ali mokymosi sistemomis, kultra,
gyvenimo bdu, kt. Deja, i galimyb tik du tredaliai Technologij fakulteto student vertina gerai (69
proc.). Panaus kontrolinis klausimas tik patvirtina procentin respondent pasiskirstym: klausim, ar
studentai turi galimyb studijuoti usienyje, 65 proc. atsak teigiamai. Statistin priklausomyb nuo

18

demografini veiksni ia nepastebta. Galima konstatuoti, kad Technologij fakulteto student tarptautin
veikla galt bti aktyvesn.
6 kriterijus Dalyvavimas mokslo taikomojoje veikloje. Mokslo taikomajai veiklai skirti tik trys
klausimai. Savo gebjim atlikti mokslin tyrim, taikyti mokslinio darbo metodus 60 proc. respondent
vertina gerai. Tik puss respondent nuomone, kolegijoje studijos susietos su tyrimais (58 proc.). enkliai
didesnis procentas respondent teigia, kad mokymasis kolegijoje suteikia galimyb atlikti taikomuosius
tyrimus ir gyti mokslinio darbo gdius, reikalingus specialistui su auktuoju isilavinimu (87 proc.). is
veiksnys turi silpn tiesiogin statistin priklausomyb nuo kurso, kuriame studijuoja respondentas (r=222*,
P=0,000, p 0,05) vyresniuose kursuose, kai studentai pradeda rayti kursinius ir diplominius darbus,
dalyvauti mokslinse-praktinse konferencijose, jie mokslinio darbo gdius vertina geriau, negu
pirmakursiai.
7 kriterijus Studij aplinkos (materialins bazs) vertinimas. Studij aplinkos vertinimas apima
net 18 klausim. Tai bene pati aikiausia ir konkreiausia studij kokybs vertinimo sritis. Daugiausiai iuo
klausimu sulaukta ir laisv atsakym studentai pageidauja sporto salje atnaujinti treniruoklius,
suvienodinti valgykl (Pramons pr. 20 ir 22) kainas, pageidauja daugiau viet auditorijose, kt.
I principo fakulteto materialin baz respondentai vertina gerai. 93 proc. teigia, kad auditorijose
pakanka viet klausytojams, 93 proc. sutinka, kad auditorijos aprpintos visa reikalinga technika, 87 proc.
teigia, kad kompiuteri klasse pakanka darbo viet, 94 proc. respondent teigia, kad kolegijoje sudaryta
galimyb naudotis internetu, 88 proc. patenkinti kolegijoje teikiamomis kopijavimo paslaugomis. Kiek maiau
student patenkinti bibliotekoje esania literatra, reikalinga dalyko studijoms (67 proc.), 92 proc.
respondent naudojasi dstytoj parengta mokymosi mediaga, patalpinta Moodle aplinkoje. Taiau ne visa
materialin baz student taip gerai vertinama. Respondentai maiau patenkinti sporto sals inventoriumi
(69 proc.), tik pus patenkinti praktikos vietomis (55 proc.). Daugiausiai priekait (51 proc. neigiam
vertinim) sulauk maitinimosi slygos fakultete ir tai, kad valgykloje nepakanka vietos visiems norintiems
pavalgyti (62 proc.). is faktas nustebino, kadangi Technologij fakultetas rengia maisto technologus, maisto
saugos, vieojo maitinimo specialistus, todl valgykla yra ir student praktik baz. klausim verta
panagrinti fakulteto administracijai.
Statistin analiz parod tiesiogin statistin auditorij aprpinimo technika (r=425**, P=0,000, p
0,01) bei kompiuterini klasi darbo viet pakankamumo (r=443**, P=0,000, p 0,01) priklausomyb nuo
kurso. Dstytoj parengta mokomoji mediaga silpnai koreliuoja su lytimi (r=219*, P=0,000, p 0,05), o
kolegijoje sudaryta galimyb naudotis internetu yra statistikai priklausoma nuo pasitenkinimo studij kokybe
(r=308**, P=0,000, p 0,01)
Atskirai vertintas bibliotekos poreikis bei jos darbas. Kaip ir tiktasi, daugiausiai respondentai eina
bibliotek susirasti reikaling literatros altini dalyko studijoms (87 proc.). Gerai vertintas bibliotekos darbo
laikas (74 proc.). Taiau net 67 proc. Technologij fakulteto respondent teigia, kad jie nesilanko
bibliotekoje. Panaus procentas nesinaudoja bibliotekos paslaugomis rengdamiesi paskaitoms. Na, ir
daugiausiai respondent neigia teigin, kad bibliotekoje internetu bendrauja su draugais. Pastebta io
veiksnio silpna atvirktin priklausomyb nuo kurso (r=-265*, P=0,000, p 0,05). Nuo lyties priklauso tokie
veiksniai, kaip ateinu bibliotek susirasti reikaling literatros altini (r=294**, P=0,000, p 0,01),
literatr gaunu i kitur (r=-285**, P=0,000, p 0,01), bibliotekoje nesilankau (r=-230*, P=0,000, p 0,015),
o bibliotekos darbo laiko vertinimas silpnai koreliuoja su pasitenkinimu studij kokybe (r=242**, P=0,000, p
0,05). Galima bt rekomenduoti dstytojams formuojant uduotis daniau nukreipti studentus gausius
fakulteto bibliotekos fondus.
8 kriterijus Vidinis studij program kokybs utikrinimas. Sudtingiausia kolegijos
savianalizs dalis yra vidinio studij program kokybs utikrinimo klausimas, todl student poiris kai
kuriuos aspektus labai praverst. Bendr dstymo lyg kolegijoje studentai, kaip jau buvo pastebta, vertina
gerai. Tik 3 proc. respondent teigia, kad jie yra nepatenkinti bendru dstymo lygiu kolegijoje.
Kiti ios dalies klausimai nra taip gerai vertinami, kadangi pasirinkimo metu didesn dalis rinkosi
pozicij greiiau sutinku, negu nesutinku, o ne visikai sutinku. Tai rodo respondent neutikrintum. 77
proc. respondent teigia, kad studij programos turinys atitinka bsimos profesins veiklos poreikius, 85
proc. sutinka, kad mokymosi dalykai yra aktuals jiems, kaip bsimiems specialistams. 83 proc. respondent
i esms patenkinti dalyk turinio kokybe. 69 proc. galvoja, kad paskaitose pakanka ssaj su jau gytomis
iniomis. iek tiek maiau respondent mano, kad kolegijoje lavinamas kritinis mstymas (68 proc.).
Statistins i veiksni priklausomybs nuo demografini nra.
Du klausimai, skirti kokybs utikrinimui, jau aptarti demografinje dalyje. J analiz patvirtina tai,
kad Technologij fakulteto studentai gerai vertina studijas kolegijoje ir didesn j dalis savo studij
pasirinkim laiko tinkamu. Tokia student pozicija rodo tinkam studij kokybs lyg fakultete.
9 kriterijus Kolegijos vaizdio krimas, bendravimas ir kultra. Labai svarbi kolegijos
vaizdio dalis yra student ir dstytoj bendravimas bei bendradarbiavimas. Atviruose klausimuose
respondentai ireik pageidavim daugiau bendrauti su dstytojais ne paskait metu. Neformalioje
aplinkoje atsiskleidia asmenybs savybs, kurios padeda veikti nepasitikjim, nerytingum, baim.
Bendrai kolegijos studentai teigiamai vertina dstytoj ir student bendravim (89 proc.) (9 pav.). Taiau
kalbant apskritai apie bendravim daniau turimas galvoje bendravimas akademinje aplinkoje paskait,

19

praktini usimim, praktik, laboratorini darb metu. Tuo tarpu tik nedidel dalis (25 proc.) student yra
bendrav su dstytojais po paskait. Pastebta ryki atvirktin io veiksnio priklausomyb nuo kurso (r=-
359**, P=0,000, p 0,01). Tai rodo, kad kolegijoje turt vykti daugiau bendr visos bendruomens rengini,
kuri metu studentai galt bendrauti su dstytojais neformalioje aplinkoje. Tyrimas parod, kad studentai
yra patenkinti bendravimu su kurso draugais (93 proc.). iek tiek maiau patenkint laisvo laiko po paskait
organizavimu (69 proc.). Laisvuose atsakymuose buvo pageidavimas atsivelgti student popaskaitin
veikl sudarant paskait tvarkaraius.
Institucijos kultr rodo ir poiris save kaip tos institucijos atstov, todl vertintinas yra pai
student poiris save. 88 proc. student galvoja, kad studentai yra darbts, tik jiems reikia sudaryti
tinkamas slygas (10 pav.). klausim nebuvo nei vieno neigiamo atsakymo, vadinasi, student nuomon
apie save yra gera. iuo atveju labai praverst dstytoj nuomon tais paiais klausimais, kad galima bt
palyginti atsakymus. Vis tik 67 proc. respondent mano, kad studentai, nors ir palankiai iri studijas,
taiau dideliu suinteresuotumu nepasiymi. 76 proc. respondent prisipasta, kad studentai kartais be jokios
rimtos prieasties nelanko paskait. Respondentai grietai pasisako prie tai, kad studentai yra tings ir juos
reikia versti dirbti, kontroliuoti (69 proc.). Vis tik 31 proc. respondent link sutikti su ia nuomone. Svarbus
klausimas pastaruoju metu yra student akademinis siningumas. Patys studentai pripasta, kad studentai,
raydami savarankikus darbus, nenurodo autoriaus, kurio mintis cituoja (42 proc.). Pastebta ir io klausimo
silpna atvirktin statistin priklausomyb nuo kurso (r=-326*, P=0,000, p 0,05) pirmuose kursuose
nusirainjama daniau, negu vyresniuose. Tredalis respondent (29 proc.) teigia, kad studentai
atsiskaitym metu nusirainja. Vadinasi, i ties akademinio siningumo klausimas kol kas fakultete
tebra aktualus.
Ivados

1. Mokslinje literatroje analizuojant auktj mokykl veiklos kokyb pabriamas reikmingas
student, kaip svarbaus informacijos altinio, vaidmuo vertinimo sistemoje.
2. Ianalizavus tyrimo duomenis galima teigti, kad Kauno kolegijos Technologij fakulteto student
poiris studij kokyb i esms yra teigiamas, gautais duomenimis galima pasiremti fakulteto
savianalizs metu.
- Studij proceso valdymo ir organizavimo kriterijaus veiksnius respondentai vertina teigiamai,
taiau atsakymai leidia suabejoti pai student studij tvarkos iniomis.
- Studij programos ir j realizavimo kriterijaus veiksniai i esms vertinami gerai. Prasiau
vertinamas usienio kalbos parengimo lygis bei dstytoj naudojam metod vairov.
- Paramos studentams veiksniai vertinami vidutinikai. Geriausiai studentai ino apie galimyb
gauti bendrabut, blogiausiai apie galimyb teikti apeliacijas.
- Dstytoj kvalifikacij respondentai vertina gerai.
- Galimyb dalyvauti tarptautinje ir mokslo taikomojoje veikloje respondent vertinama ne taip
gerai. Maiausiai vertinamas veiksnys, nusakantis, kad kolegijoje studijos susietos su
tyrimais.
- Materialin studij aplinka vertinama gerai. Daugiausiai priekait sulauk veiksnys
pasitenkinimas maitinimosi slygomis.
- Vidinio studij program kokybs utikrinimo kriterijus vertinamas gerai. Geriausiai vertinamas
veiksnys yra mokymosi dalyk aktualumas, blogiausiai kritinio mstymo vystymas.
Technologij fakulteto studentai gerai vertina studijas kolegijoje ir didesn j dalis savo
studij pasirinkim laiko tinkamu.
- Studentai teigiamai vertina dstytoj ir student bendravim, patenkinti bendravimu su kurso
draugais, yra geros nuomons apie kolegas studentus. Taiau dar tredalis respondent
pripasta, kad fakultete yra akademinio nesiningumo atvej.
3. Statistin analiz parod, kad Kauno kolegijos Technologij fakulteto student nuomon apie
pasitenkinim studij kokybe nei nuo lyties, nei nuo kurso nepriklauso.
Rekomendacijos
Apibendrinus tyrimo duomenis, Technologij fakulteto administracijai galima pateikti kelet
rekomendacij:
- Fakulteto dstytojai turt ymiai daugiau dmesio skirti dalyko dstymo metod vairovei.
- Parama studentams fakultete turt bti geresn.
- Pagal galimyb suaktyvinti Technologij fakulteto student tarptautin ir mokslin veikl.
- Rekomenduoti dstytojams formuojant uduotis daniau nukreipti studentus fakulteto
bibliotekos fondus.
- Kadangi akademinio siningumo klausimas kol kas fakultete tebra aktualus, tsti numatytas
prevencines priemones.

20

- Organizuoti daugiau bendr visos bendruomens rengini, kuri metu studentai galt
bendrauti su dstytojais neformalioje aplinkoje.
Literatra

1. ADOMAVIIEN, Giedr, PUKELYT, Rasa. Dstymo kokybs vertinimas student poiriu: paslaugos paradigma.
Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose. 2009 (6), Kaunas, p.13-19. ISSN 1822-1068.
2. AUKTOJO MOKSLO KOKYBS UTIKRINIMO NUOSTATOS. Sudar: Studij kokybs vertinimo centras
[elektroninis iteklius] 2006 [irta 2013-03-22] Prieiga per internet: http://www.skvc.lt/files/leidiniai/SKVC_knyga.pdf
3. BARANAUSKAS,Vytas, MARCINKEVIIEN, Viktorija. Studij dalyk kokybs vertinimas student poiriu: Kauno
kolegijos technologij fakulteto patirtis. Profesins studijos: teorija ir praktika, iauliai, 2011 (8), p.65-72. ISSN 1822-
3648.
4. BARANAUSKIEN, Ingrida, BUKAUSKIEN, Vaiva, VALATKIEN, Aist. Auktojo mokslo studij kokybs
vertinimo raika student poiriu. Profesins studijos: teorija ir praktika. 2010 (6), p.52-61, iauliai, ISSN 1822-3648.
5. DEWEY, John. Democracy and Education. New York: MacMillan, [elektroninis iteklius] 2008. [irta 201304-16]
Prieiga per internet: http://en.wikisource.org/wiki/Democracy_and_Education .
6. JUODAITYT, Audron. Studij kokyb auktojoje mokykloje: valdymo filosofija ir prakseologija. Auktojo mokslo
kokyb. [elektroninis iteklius] VDU, 2004 (1), p.12-26. [irta 201304-15] Prieiga per internet:
http://skc.vdu.lt/downloads/zurnalo_arch/amk_1/012_025juodaityte.pdf
7. MISINAS, Mindaugas. Vidin kokybs utikrinimo sistema ir jos gyvendinimas Kauno kolegijoje. Auktojo mokslo
kokyb, 2007 (4), p. 38-52. ISSN 1822-1645.
8. POCIT, Birut. Pagrindin akademins bendruomens vertyb kokybs kultra. Acta Pedagogica Vilnensia,
[elektroninis iteklius] 2005, p.118-196. ISSN13925016 [irta 2013-04-16]. Prieiga per internet:
http://su.lt/filemanager/download/3794/10.pd
9. PUKELIS, Kstutis, PILEIIKIEN, Nijol. Kai kurie Lietuvos universitet ir kolegij studij program kokybs
ypatumai: studij rezultat paradigma. Auktojo mokslo kokyb, 2006 (3) p. 20-43. ISSN 1822-1645.
10. RAMSDEN, Paul. Deliberations. London metropolitan University [elektroninis iteklius] 2010. [irta 2013-03-22].
Prieiga per internet: http://www.londonmet.ac.uk/deliberations/ocsid-publications/
11. SVARBIAUSI BOLONIJOS PROCESO DOKUMENTAI, LR MM [elektroninis iteklius] 2010. [irta 2013-03-22]
Prieiga per internet:
http://www.smm.lt/t_bendradarbiavimas/docs/Leidinys_Svarbiausi%20Bolonijos%20proceso%20dokumentai%202009-
2010.pdf
12. TAMULIEN, Lina. Kokybs diskursas auktojo mokslo institucijoje: prasminiai kontekstai ir metodologins prieigos.
Profesins studijos: teorija ir praktika, iauliai, 2011 (8), p.292-231. ISSN 1822-3648.
13. VALIUKEVIIT, Audron, DRUSKYT, Rta, MIKUTAVIIEN, Inga. Universitetini studij kokybs
vertinimas: akademins bendruomens poiris. Auktojo mokslo kokyb, 2004 (1), p. 38-49, ISSN 1822-1645.
14. IBNIEN Gintaut, STASIULIONIEN, Vida. Lietuvos kolegij vidinio ir iorinio institucijos kokybs vertinim
sryis. [elektroninis iteklius] 2006. [irta 2013-04-16]. Prieiga per internet:
http://www.su.lt/filemanager/download/3800/17.pdf.
Summary
STUDENTS ATTITUDE TOWARDS STUDY QUALITY EVALUATION AT COLLEGE: EXPERIENCE OF
KAUNO KOLEGIJA/UNIVERSITYS OF APPLIED SCIENCES FACULTY OF TECHNOLOGIES

The quality at tertiary level of Lithuanian education is usually related with the activities of schools of
higher education, their results, image and acknowledgement in the public sphere. Study quality in the school
of higher education is assured by applying such means as: quality control, evaluation, internal and external
assessment. Not only teachers but also students attitude towards criteria is important in the work
assessment of the whole college and the faculty.
The Faculty of Technologies of Kaunas University of Applied Sciences performs an internal analysis
and quality evaluation of the activities and this process is performed according to the institutionalized
methodology, i.e. school activity self-assessment procedure. This technique covers certain criteria of study
quality assessment in the following areas: study programmes and their implementation, management and
administration of study process, support for students, pedagogical staff and qualification, participation in
international programmes and applied science research, study environment (material resources), inner
quality assurance of study programmes and the development of the school image. The article deals with the
data gathered during the research carried out in Faculty of Technologies of Kaunas University of Applied
Sciences in 2012. It was searched for these differences in evaluation criteria based on gender, course and
satisfaction in studies. The analysis of the survey responses led to following conclusion:
1. Analysing the quality of higher education institutions activity, scientific literature highlights the role of
students in evaluation system as the significant source of information.
2. Carried out research allows us to claim that Kauno kolegija UAS faculty of Technologies students' attitude
towards the study quality is basically positive, gathered data can be used in self-evaluation of the faculty.
- Criterion factors of study process management and organization are positively evaluated by
respondents, however answers allow to doubt if students know study regulations.

21

- Criterion factors of study programme and its realization are generally evaluated as good. Foreign
language preparation level and variety of methods used by teachers have lower evaluation.
- Criterion of student support has average evaluation. Students know the best about possibilities to get a
place in dormitory and have the least information about appeals.
- Teacher qualification has good evaluation.
- Possibility to participate in international and scientific applied activities doesnt have very good
evaluation; the least evaluated factor is one describing that college studies are linked to researches.
- Material environment of the studies has good evaluation. The factor of satisfaction with nourishment
conditions got the most critique.
- Internal study programme quality assurance criterion has good evaluation. The best evaluated factor is
relevancy of learning subjects, the worst evaluated development of critical thinking. Students of the
faculty of Technologies value their studies at college and majority of them consider it a suitable choice.
- Students have a positive approach towards student and teacher communication, satisfied with
interaction wit peers; have good opinion about their student colleagues. However one third of
respondents admit that the facts of academic dishonesty occur.
3. Statistical analysis shows that Kaunas UAS faculty of Technologies students attitudes towards
satisfaction with study quality in fact do not depend on gender, course or study average.
Keywords: quality of studies, students attitude, criteria of study quality assessment, self-evaluation
of college activity.

22

PEDAGOGINS PRAKTIKOS VADYBA RENGIANT DALYKINIO
UGDYMO PEDAGOGUS

Elyt Barzdiukien, Renata Jarovaitien, Vidimantas Raudys
Klaipdos universitetas Pedagogikos fakultetas, S. Nries 5, Lietuva

Anotacija
Straipsnyje analizuojama pedagogins praktikos vadybos patirtis, problemos, perspektyvos rengiant
dalyko pedagogus universitetinse studijose. Apvelgiamos Lietuvos universitet pedagogins praktikos
organizavimo modeli esmins kryptys, rengiant dalyko pedagogus, pateikiama dalyko pedagogikos studij
programos pedagogins praktikos koncepcija, nagrinjami pedagogins praktikos, atliekamos bazinse
mokyklose aktualijos, pristatomi student nuomons tyrimo duomenys apie pedagogins praktikos vadyb
praktinio mokymo metu.
Esminiai odiai: pedagogin praktika, dalykinis ugdymas, praktikos vadyba, bazins mokyklos,
mentorius, tutorius, socialiniai dalininkai.
vadas
Ateitis priklausys tiems, kurie mokosi, o patenkintieji savo mokytumu ir manantys, kad visk ino,
pasijus sulugdyti juos pralenkusio pasaulio.
Eric Jensen

Sparti socialinio bei kultrinio gyvenimo kaita, informacins visuomens pltra, globalizacija kelia
Lietuvos vietimui naujus ikius, kurie lemia jau trei deimtmet vykstanius jo pokyius. Kinta mokymosi
kultra, kuriasi naujos mokymosi aplinkos, mokymasis vis gyvenim tampa pagrindine atsinaujinanio
vietimo paradigma.
Tapimas mokytoju yra toks procesas, kai gana sistemingai tobuljama pakopomis ir augama tol, kol
susiformuoja atitinkama patirtis. Mokymasis mokyti vis gyvenim trunkantis procesas, o ne laiko tarpsnis
nuo pirmosios pamokos iki dokumento liudijanio profesin mokytojo kvalifikacij, gijimo. (Sajien,2003, p.
6).
Tolesn Lietuvos vietimo paanga ir ugdymo kokyb labiau priklausys nuo mokytoj pasirengimo
dirbti naujomis slygomis (Pedagog rengimo koncepcija, 2004). Pedagog rengimo koncepcijoje teigiama,
jog btina didesn dmes skirti pedagoginei praktikai, padidinti pedagogins praktikos mokyklose trukm ir
geriau subalansuoti akademini studij ir praktinio rengimo santyk.
Apie pedagogins praktikos organizavim ruoiant dalyko mokytojus yra ra Lietuvos mokslininkai
ir praktikai: Aramaviit, V. (1996), Bitinas, B. (1996), Bernotas, V., Jovaia, L. (1996, 2001), Grabauskien,
A. (2012), Dapkien, S (2000), Lukoeviien, V. (2007), Monkeviien, O. (2008), Malinauskas R. (2001),
Peiuliauskien, P. (2008, 2011), Rodzeviit, E. (2007), Sajien, L. (2003), Stankeviien, K. (2004,
2008), Valatkien, S. (1996), Tamulaitien, A. (2002) ir kt.
Straipsnio objektas pedagogins praktikos vadyba rengiant dalykinio ugdymo pedagogus.
Tikslas itirti pedagogins praktikos vadybos aktualijas rengiant dalykinio ugdymo pedagogus.
Udaviniai:
1. Ianalizuoti universitet pedagogins praktikos vadybos patirt, rengiant dalyko pedagogus;
2. Pateikti Klaipdos universiteto Pedagogikos fakulteto itstini studij Dalyko pedagogikos studij
programos pedagogins praktikos koncepcij;
3. Itirti student nuomon apie pedagogins praktikos vadyb praktinio mokymo metu
formaliajame bei neformaliajame ugdyme.
Tyrimo metodai: mokslins literatros analiz, apklausa (ratu), refleksijos kokybin analiz,
statistikos metodai.
Rengiant dalykinio ugdymo mokytojus svarbus vaidmuo tenka mokytoj rengjams, auktosios
mokyklos dstytojams, tutoriams, socialiniams partneriams, praktinio mokymo intitucij praktikos vadovams-
mentoriams. J kompetencija slygoja bsimojo mokytojo pedagogins veiklos kokyb. Dalyko mokytoj
rengimo procese akcentuojamas esmini mokytojo veiklai reikaling kompetencij gijimas. Pedagogin
praktika studento veikla mokykloje: ugdymo proceso stebjimas, jo tyrimas ir tiesioginis dalyvavimas jame.
(Tamulaitien, 2002). Pedagogin praktika pedagog rengimo studij programos dalis, skirta bsimojo
pedagogo praktinio darbo gdiams ugdyti bazinje mokykloje. Bazin mokykla - mokykla, kurioje pagal
sutart su pedagogus rengiania auktja mokykla studentas atlieka pedagogin praktik ( Praktikos vadyba,
2008). Pedagogins praktikos paskirtis - padti bsimajam mokytojui gyti praktiniam pedagoginiam darbui
reikalingos patirties, gebjim ir gdi remiantis sudarytomis galimybmis nustatyt laikotarp dirbti
bazinje mokykloje (vadovaujant patyrusiam pedagogui-mentoriui) praktin pedagogo darb ar vykdyti

23

atskiras pedagogo profesins veiklos funkcijas. Pedagogin praktika grindiama pedagogus rengianios
auktosios mokyklos ir bazins mokyklos bendradarbiavimu. Auktoji mokykla paskiria patyrusius praktikos
vadovus-tutorius. Tutoriai ir mentoriai yra pagrindiniai io bendradarbiavimo puoseltojai bei vykdytojai.
Studento pedagoginei praktikai keliami tikslai ir udaviniai, praktikos metu mokykloje atliekamos konkreios
uduotys derinamos dalyvaujant praktikantui, pedagogins praktikos vadovui-mentoriui ir praktikanto()
vadovui-tutoriui. Pedagog rengimo koncepcijoje teigiama, kad: Praktikos uduoi atlikimo kokyb, atskir
praktikant veikla ir indlis vieai turi bti aptariami bazinje mokykloje dalyvaujant interes turintiems
pedagogams, praktikant grupi nariams, pedagogins praktikos vadovui. Pedagogin praktika turi tapti ne
tik praktikanto, bet ir bazins mokyklos bei pedagogus rengianios auktosios mokyklos profesin paang
skatinaniu veiksniu(Rekomendacijos inovatyvioms pedagogo rengimo programoms ir j realizavimui. 2007,
p.140).
iandien vis daniau diskutuojama dl pedagogins praktikos universitetinse studij programose,
silomi vairs jos modeliai. Daniausiai taikomi smginis (koncentruotas laiko atvilgiu, atliekamas
ugdymo institucijoje) ir itisinis (teorinms studijoms adekvati praktika, kada bsimi pedagogai itisus
metus turi praktin kontakt su vaikais pedagoginje aplinkoje) praktini pedagogini studij modeliai.
Taikomi ir kiti pedagogins praktikos organizavimo modeliai reguliarus, tstinis, netstinis.
Mokslininkai ne kart yra analizav smgins, netstins praktikos keliamas problemas ir nustat, kad
itisin ir tstin pedagogin praktika geriau nei kiti modeliai padeda perimti pedagogines funkcijas
(Malinauskas, 2001).
Mentori profesionalumas padeda studentams, siekiantiems gyti mokytojo profesin kvalifikacij ne
tik ugdyti praktinius mokymo gdius realiame mokymo(-si) procese, bet ir integruotis specifin mokyklos
aplink bei pltoti pedagogine etika pagrstus santykius su kolegomis, mokyklos administracija, mokiniais, j
tvais ir socialiniais partneriais. Pedagogins praktikos metu mentorius padeda bsimiesiems mokytojams
susivokti vairialyps pedagogins veiklos sferoje. Jie turi bti geri mokymosi mokyti proceso skatintojai,
mokymo ir mokymosi proces planavimo, realizavimo, vertinimo, konsultavimo, mokymo technologij
parinkimo ir taikymo, pedagogini inovacij bei komandinio darbo specialistai, nuolat tobulinantys savo
kvalifikacij (Sajien, 2003). Mentoriai turi gebti identifikuoti psichologines ir didaktines problemas,
kylanias i reali mokymo ir mokymosi situacij, velgti bsim mokytoj aktualiausias tobuljimo sritis,
numatyti j galimybes, suvokti etinius mentorysts aspektus.
Tutori pareigos yra labai reikmingos siekiant studij kokybs. Tutorius t.y. universiteto praktikos
vadovas, kuris atsakingas u studento paruoim praktikai. Tutorius privalo parengti praktikos apra,
uduotis bei supaindinti su jomis studentus, kurie ieina pedagogin praktik. Praktikos metu tutorius
privalo konsultuoti studentus bei stebti, vertinti parodomsias pamokas.
iandien universitetuose pedagogin praktika yra grindiama iuolaikinio kognityvinio
konstruktyvizmo filosofija, atitinkania informacins, besimokanios visuomens edukacin mstym.
Profesinio mstymo ugdymas leidia studijuojaniajam sitraukti asmenybs painimo, saviugdos procesus,
tobulinti profesin mstym per ini ir veiksmo vienov. Taip yra konstruojamas profesinis pedagoginis
inojimas, kuris bsimam pedagogui suteikia galimyb nuolat tobulti ir kurti profesin identitet, atitinkant
iuolaikin edukacin mstym ir profesins raikos kultr (Stankeviien, Monkeviien ir kt. 2008).
1. Pedagogins praktikos koncepcija Klaipdos universitete, rengiant dalyko
mokytojus
Dalyko pedagogikos studij programos praktikos koncepcija yra grindiama teorijos ir praktikos
vienove. Utikrinant Dalyko pedagogikos studij programos teorinio ir praktinio ryio pltot studij plane
numatyta Pedagogins praktikos paskirtis padti studijuojaniajam gyti praktiniam pedagoginiam darbui
reikaling profesini kompetencij bei patirties.
Pedagogin praktika suvokiama kaip studij sritis, integruojanti visus pedagoginius, psichologinius
studij program kursus, todl KU Pedagogikos fakulteto Dalyko pedagogikos (laipsnio nesuteikianios
studijos) studij programos studentai savo pedagogines kompetencijas tobulina kiekviename semestre
(studij trukm tys semestrai) organizuojamose skirtingose pedagoginse praktikose. Kiekviena i j turi
specifinius tikslus, program, t.y. organizuojama taip, kad studentai galt nuosekliai tobulinti turimas
kompetencijas. Pedagoginse praktikose studento vaidmuo keiiasi nuosekliai didjant jo veiklos
savarankikumui. Per kiekvien pedagogin praktik studentui keliami vis didesni tikslai, prasminamos
gytos inios, apibendrinama sukaupta patirtis. Labai svarbu, kad mentorius, kurio klasje studentas atlieka
pedagogin praktik, suvokt kiekvienos pedagogins praktikos reikm ir specifik viso dalyko mokytojo
rengimo kontekste ir tai atsivelgdamas teikt studentui reikaling param.
Studentams sudaroma galimyb sitraukti vairaus pobdio praktin veikl. Pedagogin praktika
nuosekliai organizuojama visuose semestruose, ji vykdoma trimis lygmenimis: 1 semestre Stebimoji praktika
(6 kr.), 2 semestre Bandomoji praktika (7 kr.) ir 3 semestre Savarankiko darbo praktika (17 kr.).
Pedagogin praktika grindiama Klaipdos universiteto ir mokyklos, kurioje ji atliekama,
bendradarbiavimu. Klaipdos universiteto, mokyklos, pedagogin praktik atliekanio studento teiss bei
pareigos apibriamos triale praktinio mokymo sutartimi. Kiekvienai praktikai keliami tikslai ir udaviniai,

24

atliekamos uduotys, kurios vertinamos pagal numatytus kriterijus. Praktikos rezultatai aptariami universitete
bendrame susirinkime ar konferencijoje, dalyvaujant mokyklos vadovams, dstytojams, mokytojams,
mentoriams, tutoriams ir praktik atlikusiems studentams.
Pedagogini praktik metu studentai turi galimyb aktyviai dalyvauti profesinje pedagoginje
veikloje. Studento vaidmuo praktik metu kinta pagal schem: praktikos pradioje stebtojas ir pedagogo
asistentas, vliau - dirbantis globojant mentoriui ir tutoriui; praktikos pabaigoje savarankikai dirbantis
pedagogas stebint mentoriui ir (ar) tutoriui. Tokia praktikos organizavimo seka atliepia Pedagog rengimo
reglamento (2012, 24 p.) reikalavimus pedagoginei praktikai.
Pirmajame semestre vykdomos Stebimosios praktikos (6 kr.) metu studentai susipasta su ugdymo
staigos, kurioje atliekama praktika, edukacine aplinka. Sudaromos studentams slygos suvokti pedagoginio
proceso esm ir paskirt, susipainti su konkreios ugdymo staigos pedagogins veiklos organizavimu,
kaupti bendravimo ir bendradarbiavimo patirt, siekiant pedagoginio darbo rezultatyvumo, kuriant palank
klass klimat. Praktikos metu studentai susipasta su bendrojo ugdymo mokykl formaliojo ir neformaliojo
ugdymo proceso organizavimo ypatumais, pedagoginmis slygomis, mokytojo profesinmis
kompetencijomis analizuodami ir vertindami ugdymo proces, jo turin, taikomus metodus ir bdus vairiose
mokini amiaus grupse bendrojo ugdymo mokykloje. Mokosi analizuoti ir vertinti konkretaus mokomojo
dalyko pamok turin, metodus, bdus. ios praktikos metu studentas yra stebtojas. Stebimoji praktika
atliekama pirmosios sesijos metu Klaipdos miesto bazinse mokyklose.
Antrajame semestre vykdoma Bandomoji praktika (7 kr.), kurios metu studentai gyja praktiniam
pedagoginiam darbui reikaling profesini kompetencij bei patirties. Jos metu sudaromos galimybs
nustatyt laikotarp dirbti praktin pedagogo darb ar vykdyti atskiras pedagogo veiklos funkcijas globojant
mentoriui ir tutoriui. Bandomosios praktikos metu studentai susipasta su dalyko mokytojo darbu, sudaroma
galimyb studentams formuotis gdius painti mokinius, bendravimo ir bendradarbiavimo, talkinti
mokytojams, klasi aukltojams sprendiant moksleivi ugdymo klausimus; planuoti ir organizuoti mokomj
ir aukljamj proces atsivelgiant mokini amiaus ir individualius ypatumus, poreikius ir interesus, vietos
slygas ir galimybes. Praktikantai numato ir veiksmingai taiko priemones, padedanias puoselti atskiro
mokinio, visos klass mokymosi motyvacij, mokosi nuteikti mokinius konstruktyviam darbui. Bandomosios
praktikos metu studentai gyja metodologini dalyko ini, isiugdo gebjim kelti ugdymo tikslus ir
udavinius, apsibrti ugdymo turin, krybikai taikyti mokymo ir mokymosi metodus. ios praktikos metu
studentas yra stebtojas ir pedagogo asitentas. Bandomj praktik numatoma vykdyti bazinse bendrojo
ugdymo mokyklose.
Treiajame semestre Savarankiko darbo praktika (17 kr.) atliekama bendrojo ugdymo mokykloje.
Praktik atliekanio studento vaidmuo ioje praktikoje dirbti savarankikai, vadovaujant, stebint mentoriui ir
praktikos vadovui (tutoriui). i praktika padeda gyti praktiniam pedagoginiam darbui reikaling profesini
kompetencij bei patirties, praktini mokjim bei gdi, ugdytis gebjim tikslingai naudotis ugdymo/si
metodais ir technologijomis, prieinamai ir suprantamai mokiniui perteikti ugdymui/si reikalingas inias ir
informacij, atlikti bei derinti dalyko mokytojo ir klass aukltojo funkcijas, puoselti ugdymo proceso dalyvi
socialin, kultrin, etnin ir pilietin tapatum. Praktikos metu studentai savarankikai vykdo vis ugdomj
darb su mokiniais; remiantis teorinmis iniomis ir praktiniu patyrimu, savarankikai dirbdami planuoja,
organizuoja ugdymo proces remiantis pedagogins sveikos principais, klasikinmis ir moderniomis
technologijomis, interaktyviais mokymo metodais, atsivelgiant moksleivi patirt, gebjimus, interesus.
Atlik praktik studentai turi reflektuoti savo pedagogin darb, velgti jo pranaumus ir trkumus, numatyti
galimus jo tobulinimo bdus ir priemones. Studentai savarankiko darbo praktikos metu, gyvendina
profesins kompetencijos aprae pateiktus reikalavimus ir profesins-pedagogins praktikos tiksl bei
udavinius. Savarankiko darbo praktikos vertinimui studentai pateikia atlikt darb, uduoi apra,
rodant gytos profesins kompetencijos lyg. Parodomsias pamokas studentai veda bazinse mokyklose,
stebint tutoriams ir mentoriams.
Vis praktik metu dalyko pedagogikos studij programos studentai turi galimyb ugdytis vertybines
nuostatas, sitikinim, kad mokytoj ini turtoj ir perteikj keiia mokytojas mokymosi
organizatorius, ini vadybininkas, mokymosi galimybi krjas, mokymosi talkininkas, patarjas, partneris,
tarpininkas tarp mokinio ir vairi iuolaikini ini altini, kad mokytojas turi ilikti ir ugdytojas, gyvenimo
ties liudytojas; toliau kaupti dalykines ir profesins kompetencijos aplankal, reflektuojant vertinti savo
pedagogini kompetencij lyg, velgti trkumus, numatyti tobulinimo bdus ir priemones.
Vis praktik metu studentui sudaromos slygos daugiau nei 80 % praktikos atlikti mokykloje
padedant praktikos vadovams: betarpikai dirbant su mokiniais, kitais mokyklos bendruomens nariais,
vykdant kit pedagogin veikl (Pedagog rengimo reglamentas. 2012; 14.2). Mokykloje dirbantys studentai
turi galimyb ne daugiau nei 30 % pedagogins praktikos atlikti savo darbovietje (Pedagog rengimo
reglamentas. 2012; 22.)
Praktika vykdoma bendrojo ugdymo mokyklose, kurios turi moderni materialij baz bei savo
darbe naudoja iuolaikines ugdymo technologijas. Dalyko pedagogikos studij programos studentams atlikti
praktik yra numatytos 9 gimnazijos, licjus, 18 pagrindini mokykl, kuriose yra gera materialin baz,
sukurta moderni ergonomin aplinka. ios mokyklos aprpintos inovatyviomis komunikacinmis
technologijomis (IKT): imaniosiomis lentomis, kompiuteriais, prieiga prie interneto, multimedijomis,

25

skaitmeniniais, kopijavimo aparatais, garso, vaizdo aparatra ir kt. Studentai turs galimyb atlikti praktik
naudodamiesi mokykl moderniai rengtomis vairios paskirties patalpomis. ios mokyklos turi bibliotekas,
skaityklas, reikaling metodin literatr ir vadovlius.
Dstant studij programos dalykus, vykdant student praktikas, prie dstytoj prisijungia mentoriai -
mokytojai praktikai, kurie turi aukt kvalifikacijos vertinim, daugiau nei 5-eri met darbo sta bendrojo
ugdymo mokykloje, yra lyderiai ir tai atliepia Pedagog rengimo reglamento (2012) pedagogins praktikos
reikalavimus ( ten pat p. 20.). Juos pareng KU PF mokslininkai, dalyvav mentori rengimo projekte
Studij praktikos ir pradedani dirbti mokytoj globos sistemos tobulinimas, parengiant mentoriaus
kompetencijas turinius pedagogus globjus (ESF2.4.037). Vykdydami projekt, KU PF dstytojai
pareng metodines priemones mentoriams ruoti ir patys gavo teis juos rengti. Jie skleid mentorysts
idjas bendro ugdymo mokyklose, organizavo mokymus ir pareng 83 mentorius, kurie gijo teis vadovauti
student praktikoms Klaipdos ir Vakar regiono ugdymo staigose. Dalyko pedagogikos studij programos
studentai gali atlikti praktik KU PF bazinse mokyklose, kuriose dirba auktos kvalifikacijos pedagogai
mentoriai.
Studij metodai, numatyti praktikoms, yra tinkami studij rezultatams pasiekti bei objektyviam
rezultat vertinimui (projektinis darbas, studij aplankas-portfolio ir kt.). Praktik studij metodai padeda gyti
ini, jas krybikai pritaikyti profesinje veikloje, atskleisti student asmeninius ir socialinius gebjimus,
sudaro slygas ugdytis pedagogo profesins veiklos kultr.
Studentai dirbantys mokyklose turi galimyb dal praktikos (30 proc.) atlikti savo darbo vietose. Su
socialiniais dalininkais (partneriais) daugiausia yra bendradarbiaujama organizuojant ir vertinant student
praktik. Pasibaigus praktikoms j rezultatai aptariami vieuose praktikos aptarimuose, kuriuose dalyvauja
atsakingi u praktik tutoriai ir mentoriai, studij program vykdantys dstytojai bei studentai. Pedagogin
praktika yra tobulinama atsivelgiant student poreikius, socialini dalinink (partneri), tutori pasilymus,
darbo rinkos reikalavimus.
2. Student nuomons apie pedagogins praktikos vadyb praktinio mokymo metu
Siekiant itirti student nuomon apie pedagogin praktik buvo parengta anketa-klausimynas.
Apklausos tikslas isiaikinti kaip praktikantai vertina savo pasirengim, veikl ir vadyb praktikos
metu; kokiais bdais reikt gerinti pedagogins praktikos kokyb; kokius pasilymus dl pedagogins
praktikos vadybos tobulinimo galt pateikti studij program kuruojaniai katedrai. Buvo apklausti 29
Dalyko pedagogikos studij programos studentai, bsimieji matematikos, lietuvi ir usienio kalb, biologijos,
fizikos, geografijos, istorijos, muzikos, okio, teatro pedagogai. Studentai pareik savo nuomon apie
neformaliojo ugdymo veiklos organizavim bazinje mokykloje bei apie gyt patirt profesins pedagogins
praktikos metu.
1 lentel. Student pedagogins Savarankiko darbo praktikos kokybs vertinimo teigiami ir neigiami aspektai
Teigiami praktikos aspektai
- Buvo domu vesti parodomsias pamokas;
- Pakako teorini ir praktini ini praktikai;
- Mentoriaus pamok stebjimas padjo suvokti, kaip reikia vesti pamokas;
- Praktikos metu imokau analizuoti pamok, diferencijuoti uduotis;
- Praktika leido sivertinti gebjimus bei suvokti savo atlikto darbo problemas;
- Praktin veikla padjo kritikai vertinti savo asmenyb, suprasti vedam pamok
trkumus ir privalumus;
- Dienoraio raymas privert permstyti dienos vykius;
- Teorins paskaitos suteik daug vertingos informacijos, ini praktikos atlikimui;
- Praktikos metu imokau mokytis, sudaryti pamok planus;
- Praktika padjo susipainti su mokyklos edukacine aplinka;
- Atliekant praktik daug padjo kolegs, kurios dst t pat dalyk mokykloje;
- Praktika leido suprasti, ko turiu siekti ir kur turiu tobulti, kad galiau dirbti
dalyko mokytoja;
- Supratau, kad man yra svarbi visapusika mokini gerov, norjau su jais
bendrauti ir jiems padti ir po pamok;
- Bandiau taikyti domius mokymo metodus ir man pavyko;
- Praktika leido suprasti, kad mokytojas turi vertinti savo veikl, iekoti nauj
galimybi ugdymo procese;
- Didaktins inios tarsi receptas, padedantis domiai organizuoti pamokas;
- Atlikdama praktik tobulinau savo kaip mokytojo bendrsias ir specialisias
kompetencijas;
- gijau bendravimo su mokiniais patirties;
- Susidariau aikesn mokytojo darbo vaizd.

26

Neigiami praktikos aspektai
- Per plati praktikos trukm;
- Trksta psichologini ini;
- Ikilo metodikos klausim kuriuos sunkiai pavyko rasti atsakymus;
- Trko teorini ini kaip organizuoti pamok, dirbti su skirtingo amiaus grupmis;
- Trko ini kokius mokymo metodus pasirinkti skirtingose mokini amiaus grupse;
- Trko dalyko didaktini ini;
- Ikilo problem dl praktikos dokument ruoimo atsiskaitymui;
- Jei nebiau turjusi mokykloje darbo patirties, praktik atlikti bt buv labai
sudtinga;
- Praktikos metu per daug darbo kontaktini valand su mokiniais, maai lieka laiko
pasiruoti pamokoms.

Studentai isak verting mini, argument, teigini kaip galima tobulinti praktinio mokymo vadyb,
kad gert studij kokyb ir stiprt student mokymosi motyvacija, atliekant praktik. Studentams pakako
teorini ini, praktinio mokymo metu gijo reikiam kompetencij, bet jie paymjo ir tobulint aspekt
susiijusi su dalyko mokymo metodais: (...paskait metu daugiau teikti ini apie efektyviausius mokomojo
dalyko mokymo metodus...,, ,...paskait metu turt bti daugiau praktini uduoi, simuliacini aidim,
kurios padt tinkamai pasiruoti praktinei veiklai mokykloje...),(...pageidautina daugiau dmesio skirti
psichologijos paskaitose praktini situacij uduoi sperndimui ...), (.... bt labai naudinga, kad dalyko
pedagogikos dstytojai pateikt daugiau vari metod tinkani dalyko mokymui, siloma pakeisti
pasirenkamuosius studij dalykus, nortsi, kad jie labiau sietsi su dalyko pedagogika...).
Daugiau kaip puss student nuomones vienija mintis, kad labai svarbu pedagogins praktikos metu
mokytojo bendrakultrins, asmenins, profesins kompetencijos, kurias studentai gyja bei tobulina
studijuodami: (...pageidautina dstytoj ir student glaudesnio bendradarbiavimo...),(...studentas
ieidamas bet kuri pedagogin praktik turi suvokti asmenins motyvacijos svarb...), (... bt naudinga
paskait metu atlikti daugiau praktini uduoi, kurios padt suvokti bei gyti pagrindines dalyko mokytojo
kompetencijas...,..reikt daugiau ini apie mokymo etik, mokytojo teises ir pareigas... ...trko vieo
kalbjimo, klass valdymo gdi...,gilintis ini vertinimo kompetencij..., ...mokytis bendravimo meno,
kad glaudesn bt mokinio ir mokytojo komunikacija.. ).
Praktikantai pateik nauding pasilym dl praktikos vadybos tobulinimo: (...daugiau dmesio
skirti pamok plan raymo metodikai, o ne ilgalaikio plano ruoimui...),(... taip pat reikt mainti
kontaktines valandas su mokiniais, skirti daugiau laiko pasirengimui pamokoms...), (...paruoti skirtingas
uduotis praktikai nedirbantiems mokykloje studentams ir joje dirbantiems...),(...atsisakyti isami stebjimo
pamok analizi raymo bandomosios praktikos metu...), (...stebimas pamokas analizuoti trumpai, tik
isikelto stebjimo tikslo aspektu...), (...savarankikos praktikos metu nereikt edukologins uduoties - j
galima bt integruoti stebimosios praktikos turin...), (....reikt tutoriams suderinti su bazini mokykl
keliamais reikalavimais kaip protokoluoti stebimas pamokas, kaip rayti pamok konspektus, vesti
pamokas...), (...reikt savarankiko darbo praktik atlikti antrojo semestro metu, nes treiajame semestre
baigiamojo darbo raymas atima daug laiko...), (...rengti platesns apimties mokymus, kaip atlikti
savarankiko darbo praktik, nes instruktae gautos informacijos nepakanka, kad praktika bt kokybikiau
atliekama siloma pateikti pavyzdi kaip turi atrodyti praktikos ataskaitos mediaga,...), (...reikt skirti
papildom valand praktikos vadovams tutoriams, kad suprantamai paaikint praktikos uduotis...),
(...trksta informacijos su kokiais sunkumais studentai gali susidurti bandomosios ir savarankikos metu,
vesdami pamokas mokiniams ...), ( ...reikt ini kaip dirbti su specialij poreiki vaikais...),
(...savarankiko darbo praktikos apra bei kitus dokumentus siloma pateikti studentams likus mnesiui iki
praktikos pradios, pateikti isamesnius praktikos ataskaitos reikalavimus...).
Remiantis student refleksijos analizs duomenimis, galime teigti, jog studentai pateik verting
pastab, pasilym dl pedagogins praktikos vadybos tobulinimo. Tai yra labai reikminga vykdant
moderni studij program bei tobulinant j atsivelgiant student, socialini dalinink (partneri), tutori,
menturi, auktosios mokyklos praktikos vedj pasilymus, darbo rinkos reikalavimus.
Remiantis student anketins apklausos duomenimis galima teigti, jog profesin pedagogin
praktika padjo bsimjam mokytojui gyti praktiniam pedagoginiam darbui reikalingos patirties,
gebjim ir gdi.

27






























1 pav. Student nuomon apie gyt patirt profesins praktikos metu

Tyrimo duomenys rodo (1 pav.), jog pedagogins praktikos metu studentai (82,8 %) pakankamai
geba valdyti savo kognityvinius procesus: tamp, jaudinimsi ir baim suklysti, taiau 17,2 % student dar
nepilnai pasitiki savo jgomis. 79,3 % student teigia, jog klass valdymo gdi gijo pakankamai, gebjo
sukurti ir palaikyti ger ugdytini emocin savijaut. 20 % student mano, kad jiems trko klass
valdymo gdi, tam reikia ilgesns praktinio darbo patirties mokyloje. Apie 80 % student teigia, jog
stebimosios praktikos metu jie imoko analizuoti ir vertinti patyrusi pedagog-mentori stebtas pamokas,
savarankiko darbo praktikos metu ias inias ir patirt galjo skmingai pritaikyti ir panaudoti. 20,7%
student teig, jog jie nepakankamai turjo ini, kaip analizuoti bei vertinti mokytojo vedamas pamokas.
Tyrimo rezultatai leidia teigti, jog i dalis student praktik atliko ne itin skmingai. Tyrimo duomenys
parod, jog studentai geba naudotis vairiais mokymo metodais pamokose, geba juos taikyti dirbdami su
mokiniais individualiai ir grupse. Taigi, 62% respondent yra pakankamai susipain su inovatyviomis
mokymo technologijomis bei aktyviaisiais mokymo metodais, taiau dalis student (38%) nort gilinti ias
inias, kad galt jas taikyti pedagogo profesinje veikloje.
Student nuomon apie neformaliojo ugdymo veiklos uduoi atlikim pedagogins praktikos metu.
Kiekvienas dalyko mokytojas mokykloje yra aktyvus neformaliojo ugdymo veiklos organizatorius. Praktik
programose yra keletas neformalaus ugdymo uduoi, skirt mokini laisvalaikio organizavimui.
Praktikantai turi organizuoti kultrinius-edukacinius renginius mokykloje, gerai imanyti renginio
dramaturgijos pagrindus, rengini formas ir kt. Atlik praktik studentai pasidalino patirtimi, spdiais apie
neformaliojo ugdymo veiklos uduoi atlikim pedagogins praktikos metu.
Studentai teigia, jog jiems gerai seksi ne tik organizuoti, bet ir vesti vairi form renginius
mokykloje, praktikantams puikiai pavyko sutelkti mokytojus renginio ruoimo darbams, organizuojant
renginius padjo mokyklos vadovai, teik finansin ir kitoki pagalb, kultriniams edukaciniams renginiams
teko ypa atsakingai ruotis, nes juose dalyvavo net keli imatai irov, mokiniai sil daug unikali idj
renginiams, todl reikjo mokti krybikai jas panaudoti organizuojant renginius, reikjo papildomai
iekoti literatros apie scenarijaus raym, nes nebuvo apie rengini organizavim teorini paskait.
Student pareikta nuomon apie neformaliojo ugdymo veiklos atlikim pedagogins praktikos metu:

0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0%
Gebu dalyko ugdymo turin modeliuoti atsivelgdamas
ugdymo tikslus, udavinius, mokini ami, patirt.
Gebu analizuoti kit mokytoj vedamas pamokas, vertinti
jas bei remdamasis ia analize semtis praktins dalykinio
Gebu planuoti mokini poreikius atitinkant dalykin
ugdym neformaliojo ugdymo veikloje
Gebu valdyti klas
Gebu vertinti ir tobulinti bei pltoti ugdytini
kompetencijas dalykinio ugdymo srityje
Gebu derinti individual ir grupin darb per pamok
Gebu atpainti savo kompetencij stiprisias ir tobulintinas
sritis
Gebu planuoti ir veiksmingai inaudoti laiko iteklius
Gebu sukurti ir palaikyti savo bei ugdytini ger emocin
savijaut
Gebu veikti tamp, jaudinimsi, baim suklysti
79,3%
79,3%
69,0%
79,3%
72,4%
62,0%
69,0%
79,3%
79,3%
82,8%
17,2%
17,2%
31,0%
20,7%
24,1%
38,0%
31,0%
20,7%
20,7%
17,2%
3,5%
3,5%
0,0%
0,0%
3,5%
0,0%
0,0%
0,0%
0,0%
0,0%
Tik teorinis supratimas Dalinis Pakankamas

28

(...gerai seksi ne tik organizuoti, bet ir vesti vairi form renginius mokykloje...), (... puikiai pavyko sutelkti
mokytojus renginio ruoimo darbams...), (... organizuojant renginius padjo mokyklos vadovai, teik
finansin ir kitoki pagalb...) ,(...kultriniams edukaciniams renginiams teko ypa atsakingai ruotis, nes
juose dalyvavo net keli imatai irov...), (...mokiniai silo daug unikali idj renginiams, todl reikia
mokti krybikai jas panaudoti organizuojant renginius...,(...reikjo papildomai iekoti literatros apie
scenarijaus raym, nes neturjome apie rengini organizavim teorini paskait...), (...neformaliojo
ugdymo rengini organizavimas reikalauja labai daug laiko, reikt praktikos uduotyse tai akcentuoti,
mainti savarankiko darbo pamok skaii...), (...mokiniai aktyviai noriai talkino organizuojant renginius, i
veikla jiems buvo labai domi...), (...u neformaliojo ugdymo rengini organizavim gimnazijoje yra
atsakingas mogus, kuris padjo ruoti renginius...), (...teko pasistengti, kad renginiai bt doms,
informatyvs, veriantys susimstyti apie save, savo poelgius...), (...teko renginius organizuoti net mokini
atostog metu...),( ...trko patirties kaip naudotis scenos technika, garso aparatra, trko scenos etikos
ini...),( ...sudariau puiki mokini komand, kuri padjo praktikos metus rengti visus mokykloje vykusius
renginius...),(...renginiai padjo geriau painti mokinius, nepaklusns mokiniai per pamokas tapo labiau
susikaup...),(... teko organizuoti specialius renginius dalyko ini gilinimui...),(...teko mokyti mokinius
kalbos kultros...).
Praktikos metu studentai gijo gdi ir gebjim vesti pamokas, neformaliojo ugdymo kultrinius-
edukacinius renginius, susipaino su mokykl veikla, pedagogo kompetencijomis, gijo bendravimo ir
bendradarbiavimo gdi. Student isakytos mintys, pastabos, refleksijos padjo praktikos vadovams,
tutoriams, mentoriams tobulinti praktikos vadybinius, ugdomuosius aspektus.
Ivados
1. Dalyko pedagog praktikos skm labiausiai lemia struktrikai gerai organizuota pedagogins
praktikos vadyba: pedagogins praktikos organizavimo modeliai, praktikos profesins
prieiros sistema, mentoriaus paramos praktik atliekaniam studentui formos ir bdai,
profesionali tutoriaus praktikos prieira.
2. Dalyko pedagogikos studij programos praktikos vadybos modelis turi padti studijuojantiesiems
gyti praktins dalyko pedagogo darbo patirties. Praktika, skirta mokytojo profesinei kvalifikacijai
gyti, grindiama universiteto ir mokyklos, kurioje ji atliekama glaudiu bendradarbiavimu. Dalyko
pedagogikos studij programos praktik vadybos esm organizuoti praktikas, atsivelgiant
student vaidmen praktik metu pagal schem: stebtojaspedagogo
asistentassavarankikai dirbantis, globojant mentoriui ir tutoriui, bei priirti kaip praktikos
metu studentai savarankikai vykdo vis ugdomj darb su mokiniais, remiantis teorinmis
iniomis ir praktiniu patyrimu, prieinamai ir suprantamai mokiniui perteikia ugdymui/si
reikalingas inias ir informacij.
3. Tyrimo rezultatai parod, jog KU PF itstini studij programos student praktikos kokyb
lemia tutori bei mentori profesionalumas, gebjimas sukurti tinkamas praktinio mokymo bei
ergonomines slygas, padedanias kokybikai studijuoti, gyti praktini gdi bazinse
mokyklose, kurios turi moderni materialij baz, o jose dirbantys pedagogai savo darbe
naudoja iuolaikines inovatyvias ugdymo technologijas. Studij metodai turi padti realizuoti
praktikos tikslus bei ugdytis dalyko pedagogo kompetencijas ir profesins veiklos kultr.
4. Dalyko pedagogas yra formalaus ir neformalus ugdymo organizatorius mokykloje. Neformaliojo
ugdymo metu gyta patirtis leidia studijuojaniajam sitraukti saviugdos ir ini gilinimo
procesus, tobulinti profesin ir krybik mstym, tobulinti bendravimo ir bendradarbiavimo
gdius su ugdytiniais, gilinti dalyko inias, kuriant naujas mokymo galimybes, mokytis kurti
estetik, patraukli mokymosi aplink bei mokyklos kultr.
Literatra
1. V. Lukoeviien (red.). (2007). Pagrindins ir vidurins mokyklos mokytojo dalykini kompetencij sivertinimas.
sivertinimo metodik komplektas studentui. Kaunas: Technologija.
2. Malinauskas, R. (2001). Pedagogikos student parengtis pedagoginms funkcijoms atlikti..Pedagogika. Nr. 48.
p..22-31.
3. Pedagog rengimo reglamentas. (2012).
4. Pedagog rengimo koncepcija (Patvirtinta LR vietimo ir mokslo ministro, 2004-09-16 sakymu Nr. ISAK-1441).
5. Praktikos vadyba. (2008), Mentoriaus rengimo vadovlis. Sud. O. Monkeviien. Kaunas: Technologija.
6. Peiuliauskien, P. (2011). Pedagogins praktikos mokykloje vadovas : vadovlis, skirtas pedagogini studij
bakalaurantams, mokytojams mentoriams, pradedantiesiems mokytojams. Vilnius.
7. Rekomendacijos inovatyvioms pedagogo rengimo programoms ir j realizavimui. (2007). AB: Aura.
8. Rodzeviit, E. (2007). Bsimj mokytoj vadybinio kompetentingumo formavimasis. mdmokslo darbai.
Pedagogika. Nr.85.p. 36 .
9. Sajien, L. (2003). Mentoriaus knyga. Mokytoj rengimas, Kaunas 2003, p. 6.
10. Stankeviien, K. (2004), Pedagogins praktikos modelis ir jo veiksmingumas edukologijos (ikimokyklinio ugdymo)
studijose. Pedagogy Studies (Pedagogika), issue: 73 / 2004, pages: 64-69, on www.ceeol.com. irta 2013 - 03 -11.

29

11. Stankeviien, K., Mockeviien, O. Mokymo praktika vadyba: mentoriavimo kompetencijos. www.ceeol.com.
irta 2013 - 03 -11.
12. Tamulaitien, A. (2001), Mokytoj rengimo tobulinimas: teorijos ir pedagogins praktikos ssaja//Respublikins
konferencijos iuolaikins pedagogins idjos ir j kelias mokykl. Mokslo darbai. Praneimai. p.16-22.
13. Valatkien, S (2005), Visuominio ugdymo problema naujosios pedagogikos teorijoje ir praktikoje. Acta Pedagogica
Vilnensia), issue: 15 / 2005, pages: 112119, www.ceeol.com. irta: 2013 - 03 -11.
Summary
PEDAGOGICAL PRACTICE MANAGEMENT IN PREPARATION OF SUBJECT-EDUCATION TEACHERS

The article analyzes experience, problems and perspectives in management of pedagogical
teaching (practice) and training subject pedagogues in academic studies. It also reviews major trends in
organization of patterns for pedagogical teaching at Lithuanian universities, when training subject
pedagogues, introduces to conception of pedagogical teaching in the study programme of subject pedagogy.
It analyzes topicalities in pedagogical teaching, organized at base schools, introduces to data of research
about students approach to management of pedagogical teaching in the process of practical training.
Lithuanian researchers and practitioners Aramaviit, V. (1996), Bitinas, B. (1996), Bernotas, V., Jovaia,
L. (1996, 2001), Grabauskien, A. (2012), Dapkien, S (2000), Lukoeviien, V. (2007), Monkeviien, O.
(2008), Malinauskas R. (2001), Peiuliauskien, P. (2008, 2011), Rodzeviit, E. (2007), Sajien, L.
(2003), Stankeviien, K. (2004, 2008), Valatkien, S. (1996), Tamulaitien, A. (2002) et al. wrote much
about organization of pedagogical teaching and training of subject teachers.
The subject of the article is management of pedagogical teaching in training of subject teachers.
The aim of the article is to make analysis of topicalities in management of pedagogical teaching and
training subject teachers.
Goals:
1. to make analysis of experience in management of academic pedagogical teaching and training
subject teachers;
2. to present the concept of pedagogical teaching in part-time study programme of Subject Pedagogy
at KU Pedagogical faculty;
3. to examine students approach to the management of pedagogical teaching in the process of
practical training within formal and non-formal education.
Research methods: analysis of scientific literature, inquiry (in written), reflections, qualitative
analysis, statistic methods.
Keywords: pedagogical teaching, subject related education, management of pedagogical teaching,
base schools, mentor, tutor, social partners.

30

Matematins priemons MatHcad ir Smath Studio informacini
technologij mokyme

Tatjana Dulinskien, Rima Sturien, Ramnas Kubilinas
Kauno technologijos universitetas

Anotacija
Straipsnyje aptartas matematini program SMath Studio ir Mathcad taikymo informacini
technologij pagrind mokyme poreikis ir galimybs. Ianalizuotas laisvai platinamos programos SMath
Studio ir komercins programos Mathcad funkcionalumas, nustatyti j skirtumai, privalumai bei trkumai.
Siekta vertinti galimyb mokymo tikslais naudoti tik laisvai platinam matematin program SMath Studio.
Esminiai odiai: informacins technologijos, algoritmai, matematins programos, SMath Studio,
Mathcad.
vadas
Informacins technologijos (IT) iuolaikinje visuomenje prasta kasdienyb, jos naudojamos
darbui, pramogai, mokymui ir mokymuisi. Kasdien pasiekiami vis nauji laimjimai pltojant IT bei kuriant
naujas arba tobulinant jau sukurtas programines priemones programas [7]. Kiekvienoje srityje galima
panaudoti kompiuter darbui paspartinti, pagerinti arba tiesiog pavairinti. Taiau pirmin kompiuteri uduotis
vis pirma buvo paspartinti matematinius skaiiavimus. Net pats odis kompiuteris reikia skaiiavimo
main
1
. Nors iuolaikiniais kompiuteriais galima atlikti ne tik skaiiavimus, matematiniai ir inineriniai
skaiiavimai ilieka svarbia kompiuteri uduotimi. iai uduoiai atlikti kuriamos vairios matematins
programos, kurios gali bti taikomos beveik visose mokslo srityse. Ypa tai aktualu ininerini moksl
specialybse, kur inineriniai ir matematiniai skaiiavimai yra neivengiami, o IT gali juos palengvinti ir
paspartinti.
Intensyvi IT pltra lemia intensyv programins rangos krim ir konkurencij [7]. Todl
inineriniams ir matematiniams skaiiavimams kaip ir kitoms uduotims skirt program pasila yra didel. I
esms, jas bt galima iskirti dvi grupes: komercines ir laisvai platinamas. Praktika rodo, kad komercins
programos daniausiai bna geriau ibaigtos, priirimos ir tobulinamos. Taiau mokymo tikslais ne
kiekviena mokymo staiga gali sigyti mokamas ir neretai brangias programas. Be to, mokytis ir tobulinti
gdius besimokantiesiems tenka ne tik mokymo staigoje, bet ir namie. Dabar turbt jau kiekvienuose
namuose yra tam reikalingas kompiuteris. Taiau tik retas studentas turi galimyb nusipirkti komercin
program ir naudoti j namie tik mokymosi tikslais, jeigu btent tokia yra naudojama vietimo staigoje. Dl to
daugel besimokanij, taip pat jau ir mokymo staigas, pradeda dominti ne komercins, o laisvai
platinamos ir nemokamos programos. Tokios programos yra lengvai prieinamos, nereikalauja papildom
materialini itekli, nes jas kuria entuziastai arba j krimas finansuojamas i labdaros fond bei kitais
bdais, pvz., i reklamos. Tiesa, ne visada tokios programos atstoja komercines ir yra pakankamos darbo su
matematinmis programomis gdiams gyti bei tobulinti. Todl labai svarbu parinkti tinkam mokymui ir
mokymuisi programin rang, kuri tenkint dstytoj, mokytoj ir besimokani poreikius [8].
Tyrimo objektas matematins programos.
Tyrimo tikslas vertinti galimyb informacini technologij mokymo tikslais naudoti matematines
programas.
Udaviniai:
1. Apvelgti matematini program taikymo informacini technologij mokyme poreik ir
galimybes.
2. Ianalizuoti laisvai platinamos SMath Studio ir komercins Mathcad program funkcines
galimybes algoritmams realizuoti.
Tyrimo metodika:
- literatros ir praktins patirties analiz bei apibendrinimas,
- matematini program analiz ir tyrimas.
Matematini program taikymo informacini technologij mokyme galimybs
iuolaikins matematins programos gali bti naudojamos vairiems ir sudtingiems inineriniams
bei matematiniams skaiiavimams. Tai yra pagrindin i program paskirtis. Taiau reikt ne tik mokyti
naudoti matematines programas, bet ir jas taikyti mokyme. J dka daug greiiau atliekami sudtingi
tarpiniai skaiiavimai ir mokymosi procesas tampa efektyvesnis.

1
http://en.wikipedia.org/wiki/Computer

31

Matematini program taikymas mokyme [6]:
- galina platesn matematin veikl (galima isprsti ymiai daugiau ir sudtingesni udavini
per trumpesn laik);
- palengvina udavinio sprendimo bdo pasirinkim, nes greitai galima ibandyti kelis
sprendimo variantus;
- galima matyti tarpinius udavinio sprendimo ingsnius;
- gerina matematin vaizduot, nes tam padeda i program dvimat ir trimat grafika bei
animacija (su iomis programomis galima brti vienos ir keli funkcij grafikus dvimatje ir
trimatje erdvje);
- didina motyvacij, nes ivaduoja i varginani, danai pasikartojani skaiiavim;
- skatina smalsum, matematin mstym.
Naudojant matematines programas, Kauno technologijos universitete Informacini technologij
pagrind studij modulyje, kuris teikiamas visuose fakultetuose pirmame kurse, studentai taip pat mokomi
algoritmavimo pagrind. Tai yra vienas i siekiam studij rezultat Informacini technologij pagrind
studij modulyje [2]. Daugelyje ali algoritmavimas yra matematikos kurso dalis [4]. Taiau algoritmavimas
taip pat priskiriamas informacinms technologijoms kaip priemon perteikti kompiuteri veikimo esm.
Algoritm samprata pagrstas kompiuterio veikimas. Nesuvokus formalaus algoritmo atlikim princip
nesuprantamas ir kompiuterio darbas [3]. Nors ir ne vis srii specialybse btina suprasti, kaip veikia
kompiuteris, algoritm sudarymas skatina mstyti. Algoritmas tai taisykli visuma kuriam nors udaviniui
isprsti. Udavinio sprendimo uraymas jam tinkamomis priemonmis, stengiantis ireikti j kuo aikiau ir
vaizdiau, yra algoritmavimo stilius. Algoritmas turi bti uraytas taip, kad j suprast kompiuteris ir duot
teisingus rezultatus [3]. Mokinant algoritmavimo matematinmis programomis, studentai skatinami mstyti,
geriau suprasti sprendiam udavin, gauti reikiam rezultat, kurio nebt galima gauti naudojant
elementariuosius matematinius veiksmus. Be to, algoritmams realizuoti studentams nereikia mokytis jokios
programavimo kalbos, kurios savo profesinje veikloje greiiausiai jie net nenaudot.
Taiau labai svarbu isirinkti toki program, kuri tenkint dstytoj ir student poreikius.
Pirmiausia, ji turi bti kuo efektyvesn, leidianti naudotojams atlikti reikiamas funkcijas bei panaudoti
program savo reikmms [8]. Mokomj matematini program pasila yra didel. Informacini technologij
pagrind studij modulyje iki iol buvo prasta naudoti bene geriausi matematin program Mathcad.
Taiau ji yra komercin, todl norint sigyti reikiam skaii licencij universitetui reikia papildom l. Be
to, susiduriama su problemomis, jeigu studentai nori pasimokyti ne tik universiteto kompiuteri klasse, bet ir
namie. Ypa tai aktualu itstini studij studentams. Deja, universitetas negali nupirkti tiek program
licencij, kad j utekt kiekvienam studentui, noriniam sidiegti program savo kompiuteryje. Studentai
nenori arba tiesiog negali sigyti komercini ir daugiafunkcini program bei sistem vien mokymosi tikslais,
nes jos yra brangios ir neaiku, ar tikrai bus reikalingos studijose ar individualioje veikloje. O mokymosi
tikslais danai utenka laisvai platinam program funkcionalumo.
Laisvosios (atvirojo kodo) arba tiesiog laisvai platinamos programos yra ypa tinkamos naudoti
vietime ir apskritai vieajame sektoriuje. Taiau jos turi kuo tiksliau atitikti analogikas komercines
programas, kad gytus darbo su nemokama programa gdius ateityje bt galima lengvai panaudoti dirbant
su komercine programa. Yra daug laisvai platinam matematini program, kurias galima taikyti
inineriniams skaiiavimams, atliekant vairius mokslinius tyrimus, taip pat mokymui ir mokymuisi (Octave,
SciLab, Maxima, FreeMat, Sage, Tanagra ir kt.) [2]. Toki program skaiius nuolat auga. Informacini
technologij pagrind kurse studentams mokyti neseniai pradta naudoti bene geriausiai komercin
matematin Mathcad program atitinkanti laisvai platinama SMath Studio programa.
Mathcad ir SMath Studio program palyginimas
Matematin programa SMath Studio
Laisvai platinama SMath Studio programa turi daugyb matematini funkcini galimybi ir yra puiki
alternatyva komercinei Matchad programai. Kaip ir Mathcad dokumentuose, SMath Studio dokumentuose
galima terpti matematines iraikas, dvimaius ir trimaius grafikus, tekst. Programoje galima dirbti su
matricomis, vektoriais, kompleksiniais skaiiais, trupmenomis ir algebrinmis sistemomis. Raant funkcijas
automatikai pateikiamas galim vidini bei naudotojo apsirayt funkcij sraas. Vidinms funkcijoms
pateikiamas trumpas funkcijos apraymas su sintakse. Naudojant programavimo priemones galima realizuoti
akotus ir ciklinius skaiiavimo algoritmus.
Didiausias SMath Studio privalumas yra tas, kad j galima naudoti nemokamai mokyme(si). Be to,
naudotojo ssaja yra patogi, iversta lietuvi kalb ir gali bti suderinta pagal naudotojo poreikius.
Programa veikia ne tik Windows ir Linux operacinse sistemose, bet ir imaniuosiuose telefonuose. O
panaudojant vairius papildinius dar labiau galima iplsti programos funkcines galimybes.
Kit vertus, programa turi ir tam tikr trkum, pvz., skirtingai nei Matchad programoje automatikai
negeneruojami skaii masyvai, kai turi bti apskaiiuotos funkcijos reikms pagal argumento reikmes

32

riuose. Taiau tai galima isprsti, pasitelkiant vidines programavimo priemones, todl SMath Studio dar
geriau nei Mathcad tinka mokytis algoritmavim bei algoritm realizavim matematiniuose paketuose.
SMath Studio ir Mathcad program funkcionalumas
Praktikai su abejomis programomis SMath Studio ir Mathcad galima atlikti tuos paius veiksmus:
skaitinius ir simbolinius skaiiavimus, diferencialinius ir integralinius skaiiavimus, veiksmus su matricomis,
lygi ir j sistem sprendim, dvimai ir trimai grafik braiym bei programavim. Skiriasi tik kai kuri
matematini operatori ir funkcij uraymas arba ikvietimas (1 lentel).
1 lentel. Pagrindini darbo su matematinmis programomis veiksm realizavimas
Veiksmai Mathcad SMath Studio
Aritmetins iraikos
Sudtis ir Atimtis + ir - + ir -
Dalyba ir Daugyba / ir * / ir
.

Klimas laipsniu

aknies traukimas

Operacijos
Kintamj priskyrimo
operacija
:= :=
Kintamj reikms intervale
x:= x:=range(2) arba x:=range(3)
Grafikai
2D grafiko braiymas

2D
3D grafiko braiymas

3D
Algoritm sudarymo sintaks
Slyginiai sakiniai

Ciklinis sakinys


Pagrindinis SMath Studio programos skirtumas, lyginant su Mathcad programa, kuris yra aktualus
mokantis algoritmavimo pagrind, yra susijs su slygos sakinio sintakse. Abiejose programose slygos
iraika raoma po if operatoriaus. Taiau Mathcad programoje veiksmas, kuris turi bti atliktas, jei slyga
tenkinama, raomas prie if operatori, o SMath Studio po slygos iraikos. Be to, Mathcad programoje
alternatyvos sakinys uraomas prie otehrwise operatori ir gali bti praleistas, o SMath Studio po else
operatoriaus negali bti praleistas, antraip programa gali veikti neteisingai. iai problemai sprsti gali bti
panaudotas nieko nekeiiantis veiksmas, pvz., kurio nors kintamojo reikm priskiriama paiam kintamajam
pakartotinai. Tai sunkiau suprantama studentams, nes ne visuose udaviniuose reikia atlikti alternatyvius
veiksmus. Taiau SMath Studio programoje slyginio sakinio sintaks studentams yra aikesn, lyginant su
Mathcad programoje naudojama sintakse, todl j studentai perpranta greiiau.
Cikliniai sakiniai, naudojant operatorius for, taip pat while, uraomi gana panaiai, todl sunkum
su jais nekyla. Skiriasi tik kintamj reikmi intervale uraymo veiksmai. Mathcad programoje ranki
juostoje reikia spragtelti atitinkam mygtuk, o SMath Studio reikia ikviesti range funkcij, kuri gali turti
dvi formas: be kitimo ingsnio ir su kitimo ingsniu. Taiau rezultatas gaunamas toks pats, todl tik
skirtingais veiksmais urayt t pai iraik studentai supranta vienodai abiejose programose.
Dvimai grafik braiymas
Dvimaiai grafikai yra pagrindin gaut rezultat vizualizavimo priemon abiejose SMath Studio ir
Mathcad programose. Grafikus galima braiyti per apskaiiuotus arba duotus takus bei duotoms funkcijoms.
Abiejose programose grafikai braiomi panaiai, paspaudiant atitinkam mygtuk Mathcad ranki juostoje,

33

arba komand SMath studio meniu juostoje. Taiau SMath Studio programoje x ir y ai takus dar reikia
pateikti ne atskiruose masyvuose, o apjungti juos vien, naudojant augment funkcij (2 lentel). Nors tai ir
nra labai patogu, taiau viename masyve geriau matosi ryys tarp x ir y ai tak, nes j reikms
pateikiamos viena alia kitos. Toks masyvas gali bti sukuriamas i karto, o ne apjungiant atskirus masyvus.
Taiau prireikus, atskirus masyvus taip pat galima apjungti. Be to, abiejose programose vienoje koordinai
ploktumoje galima braiyti kelis grafikus. SMath Studio programoje tam naudojamas duomen masyvus
apjungiantys figriniai skliaustai.
2 lentel. Dvimai grafik braiymas per takus ir funkcijoms
Grafiko braiymas per takus
Mathcad Smath Studio





Funkcij grafik braiymas
Mathcad Smath Studio



Braiant funkcij grafikus Matchad programoje grafikas gali bti braiomas tik duotame funkcijos
argumento reikmi intervale. SMath Studio programoje grafikas braiomas visame galim funkcijos
argumento reikmi intervale (2 lentel). Tai nra labai patogu, taiau naudinga mokinant studentus
algoritmavimo. Norint braiyti funkcij duotame funkcijos argumento reikmi intervale, reikia apskaiiuoti
funkcijos reikmes su visomis funkcijos argumento reikmmis reikiamu pokyiu ingsniu. Kuo funkcijos
argumento ingsnis maesnis, tuo daugiau funkcijos reikmi gaunama. Norint optimizuoti tokio udavinio
sprendim, studentai turi realizuoti ciklin algoritm panaudodami for arba while ciklo operatorius. Gautas
funkcijos reikmes, taip pat funkcijos argument reikmes reikia saugoti viename masyve. Toliau grafikas
braiomas taip pat kaip per apskaiiuotus arba duotus takus (3 lentel).
SMath Studio programa grafik braiymo galimybmis i esms nenusileidia Mathcad programai.
Taiau kartais reikia atlikti papildomus veiksmus, norint nubraiyti tok pat grafik, koks bt automatikai
braiomas Mathcad programoje. Tokius veiksmus atlikdami studentai ne tik mokosi sprsti jiems ikelt
problem, bet ir sisavina ciklinius algoritmus bei imoksta optimizuoti udavinius.

34

3 lentel. Funkcijos grafiko braiymas duotame funkcijos argumento reikmi intervale
Mathcad Smath Studio

Nubraiyt grafik Mathcad programoje galima koreguoti, du kartus spragteljus j pele. Atvertame
dialogo lange galima nustatyti ai reim (Crossed), tinklel (Grid Lines), linijos stor (Traces) ar kitus
norimus parametrus. Tuo tarpu Smath Studio programoje tai padaryti yra sunkiau. Grafiko koregavimo
veiksmus reikia uprogramuoti (1 pav). Tai nra patogu, taiau taip studentai vlgi pratinami sprsti ikilusias
problemas panaudojant algoritmavimo ir programavimo gdius.

1 pav. Dvimaio grafiko braiymas ir jo parametr parinkimas

35

Sudtingesni udavini sprendimas
Sudtingesniems udaviniams sprsti, matematinse programose reikia realizuoti algoritmus,
apjungianius vis eil veiksm. Tam abiejose programose yra numatyta jungianioji linija. Skirtumas tik tas,
kad Mathcad programoje vietoje prasto priskyrimo operatoriaus jungianiosios linijos ribose reikia naudoti
lokalaus priskyrimo operatori rodykl kair. iuo atveju SMath Studio programa yra pranaesn, nes tas
jungianiosios linijos ribose prastas priskyrimo operatorius automatikai veikia kaip lokalaus priskyrimo
operatorius (4 lentel). Paprastai studentai sunkiau sisavina i Mathcad savyb ir painiojasi, kada naudoti
globalaus, o kada naudoti lokalaus priskyrimo operatorius.
4 lentel. Sudtingesnio algoritmo realizavimas
Vidurk virijani student kiekio skaiiavimo algoritmas
Taip
Ne
i=i+1
i>n
6
Pradia
Duomenys: n, A(n)
S=0
1
2
i=1
3
S=S+a
i
vid=S/n
4
7
5
KIEK=0
i=1
9
8
Ne
Taip
Ne
Taip
Rezultatas KIEK
Pabaiga
14
a
i
>vid
KIEK=KIEK+1
i=i+1
i>n
10
12
11
13
o
o

Mathcad Smath Studio

Vis dlto, realizuojant sudtingesnius algoritmus SMath Studio programoje, tenka naudoti slygos
operatori if, kuris privalo turti alternatyvos sakin, realizuojam else operatoriumi. iuo atveju Mathcad
programa yra pranaesn, nes alternatyvos sakin, realizuojam operatoriumi otherwise, galima praleisti. Ne

36

visose situacijose btina aprayti alternatyv. Taiau naudojant mokymui(si) SMath Studio program, tiesiog
reikia informuoti studentus, kad btent taip veikia programa, todl alternatyvos sakinys yra btinas. Tam
galima panaudoti nieko nekeiiant veiksm (4 lentel).
Darbas su duomen masyvais
Dirbant su masyvais Mathcad aplinkoje pradinis masyvo elemento indeksas yra 0. Tai ne visada
patogu, nes natraliai esame prat element numeracij pradti nuo 1. Gerai, kad Mathcad programoje yra
galimyb pakeisti i nuostat: tereikia numatytj parametro ORIGIN (meniu Tools Worksheet Options,
kortel Built-In Variables) reikm pakeisti i 0 1. iuo atveju SMath Studio programa yra pranaesn, nes
i karto pradinis masyvo elemento indeksas yra 1. Blogai yra tik tai, kad nra numatyta galimyb pakeisti
pradinio masyvo elemento indeks 0, jei vis tik nortume naudoti programuotojams prast masyv
element indeksavim.
5 lentel. Duomen masyv nuskaitymas ir raymas fail
Mathcad Smath Studio






Abejomis matematinmis programomis galima pradinius arba apskaiiuotus duomenis rayti fail.
O raytus duomenis taip pat galima nuskaityti i failo. Skiriasi tik komandos (5 lentel). Tai gana patogu, jei
duomenis reikia isaugoti bei isaugotus duomenis panaudoti atliekant skaiiavimus. Taiau, Mathcad
programoje pakeitus masyvo element indeksavim nuo 1, kyla problem nuskaitant duomenis i failo.
Mathcad programa tiesiog nenuskaito pirmojo masyvo elemento reikms. Todl tekstiniame duomen faile,
masyvo reikmi pradioje reikia palikti tarpel. Tai nra patogu, todl SMath Studio programa iuo atveju yra
patogesn mokymuisi nei Mathcad programa.
Apibendrinimas
Nors laisvai platinama SMath Studio programa ir panai komercin Mathcad program, jos
funkcins galimybs yra kuklesns. Vis dlto, j visikai utenka mokymuisi bei moksliniams tyrimams atlikti.
Reikia tik sisavinti nedidelius sintakss skirtumus, pvz., funkcij argumentai SMath Studio programoje
skiriami kabliatakiu, o ne kableliu, skiriasi kai kurios komandos bei j uraymo sintaks.
Pagrindiniai Smath Studio programos privalumai:
galima pakeisti naudotojo ssajos kalb (iversta lietuvi kalb), funkcij stili, deimtaini dali ir
argument skyriklius, rift bei kitas programos nuostatas;
realizuojant algoritmus, darbui su masyvais numatytasis pradinis masyvo elemento indeksas yra 1, o
tai yra kur kas natraliau bei labiau atspindi realyb;
programa nra komercin, todl j galima laisvai naudoti mokymui(si) nemokamai;
programa veikia ne tik Windows ir Linux operacinse sistemose, bet ir imaniuosiuose telefonuose.
Pagrindiniai Smath Studio programos trkumai:

37

funkcins galimybs yra kuklesns nei Mathcad (pvz., simbolinio skaiiavimo mechanizmas);
sudtinga pakeisti grafik braiymo parametrus (iuos veiksmus reikia uprogramuoti);
nra galimybs pakeisti naudotojo duomen fail darbinio katalogo.
Taip pat SMath Studio programoje dar ne viskas tinkamai veikia, taiau programa nuolatos
tobulinama, o kai k galima isprsti pasitelkiant vidines programavimo priemones, todl ji dar geriau nei
Mathcad tinka mokyti(s) algoritm realizavim matematiniuose paketuose. O pakeiiant numatytuosius
deimtaini dali ir argument skyriklius, SMath Studio programos sintaks galima suvienodinti su Mathcad
programa.
Ivados
Informacini technologij pagrind kursuose matematini program taikymas algoritmavimui mokyti
padeda studentams geriau sisavinti programas, reikalingas j veikloje atliekant matematinius ir ininerinius
skaiiavimus, skatina mstyti, padeda imokti sprsti ir optimizuoti sudtingus udavinius, kuriems
neutenka vien paprast aritmetini veiksm. Be to, matematini program taikymas algoritmavimui mokyti
leidia ivengti mokytis programavimo kalb, kuri daugeliui student profesinje veikloje gali ir neprireikti.
Laisvai platinam matematini program yra labai daug, taiau tik nedaugelis visikai atstoja
komercinius analogus. Programas reikia rinktis atsivelgiant j funkcionalum ir poreikius. Laisvai
platinamos programos SMath Studio funkcionalumo visikai utenka siekiant pakeisti komercin program
Mathcad mokymo(si) tikslais. Kai kuriais atvejais ji netgi yra pranaesn u komercin program. Pavyzdiui,
remiantis V. Brazdeikio valgomis [1], netolimoje ateityje mobilios technologijos, kuri iandien nemokoma
mokyklose (tuo Lietuva isiskiria i daugelio kit ali) [5], bus viena i aktuali srii. Todl SMath Studio
program, kuri jau veikia mobiliuosiuose renginiuose, iuo poiriu galima laikyti matematini program
lydere. Be to, tam tikri jos trkumai netgi skatina ir padeda sisavinti algoritmavimo pagrindus.
Literatros sraas
1. BRAZDEIKIS, V. IT 2015. [elektroninis iteklius]. 2011, [irta 2012-10-18]. Prieiga per internet:
<ftp://ftp.science.mii.lt/pub/KoDi2011/Mokyklines_informatikos_konf_pranesimai/Dis3_Brazdeikis.pdf>
2. BUDRYT, B., DULINSKIEN, T., STURIEN, R., KUBILINAS, R. Laisvj matematini program taikymas
mokyme. ALTA'12 : Atvirieji itekliai edukacinje praktikoje : tarptautins konferencijos praneim mediaga.
Kaunas : Technologija. ISSN 2335-2140. 2012, p. 137-144.
3. DAGIEN, V. Informacins mokymo technologijos. Mokymo priemon magistrantros studij programos
Matematikos ir informatikos dstymas studentams. 2007. Prieiga per internet:
<http://ims.mii.lt/valentina/publ/IMT_dagiene.pdf>.
4. DAGIEN, Valentina. Ko norime mokyti 2015? [elektroninis iteklius]. 2011, [irta 2012-10-15]. Prieiga per
internet: <ftp://ftp.science.mii.lt/pub/KoDi2011/Mokyklines_informatikos_konf_pranesimai/Dis1_Dagiene.pdf>
5. Key Data on Learning and Innovation through ICT at School in Europe 2011. [elektroninis iteklius]. 2011, [irta
2012-10-18]. Prieiga per internet:
<http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/key_data_series/129en.pdf>.
6. LIPEIKIEN, Joana. Informacini ir komunikacini technologij kompetencijos ugdymas rengiant matematikos
mokytojus. [elektroninis iteklius]. 2012, [irta 2012-10-18]. Prieiga per internet:
<http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20100129_133456-61762/DS.005.0.01.ETD>
7. STURIEN, Rima; KUBILINAS, Ramnas. Technologij ir mokymo metod taikymo problemos iuolaikiniame
informacini technologij mokyme. Auktj mokykl vaidmuo visuomenje: ikiai, tendencijos ir perspektyvos
2012; 1(1):161-167
8. ZIMNICKIEN, Natalija, PRALGAUSKIS, Jurgis. SAGE sistema puiki priemon matematikos mokymui
[elektroninis iteklius]. [irta 2012-10-18]. Prieiga per internet: <ftp://ftp.akl.lt/users/jurgis/sagemath/LIKS-
straipsnis-sagemath/sagemath--puiki_priemone_mokymui_ir_studijoms.pdf>
Summary
MATHEMATICAL TOOLS MATHCAD AND SMATH STUDIO IN TEACHING OF INFORMATION
TECHNOLOGY

In this paper the demand and opportunities of application of mathematical programs SMath Studio
and Mathcad in information technology training was discussed. The functionality of freeware program SMath
Studio is analyzed, the differences, advantages and disadvantages comparing to the commercial program
Mathcad are identified. The aim was to evaluate the possibility of using only freeware mathematical program
SMath Studio on the learning purposes.
Keywords: information technologies, algorithms, mathematical programs, SMath Studio, Mathcad.



38

LIETUVOS EKONOMIN POLITIKA: RETROSPEKTYVI ANALIZ IR
GALIMYBS GLOBALJANIAME PASAULYJE

Raimundas Duinskas
Mykolo Romerio universitetas
Artras Jurgeleviius
Lietuvos Respublikos valstybs kontrol

Anotacija
Kiekvienos valstybs ekonomikai bdingi skirtingi pltros laikotarpiai, pasiymintys specifinmis
charakteristikomis. Lietuvos ekonomin sistema per ne vis ketvirt amiaus i planins ekonomins
sistemos transformavosi rinkos ekonomik. iame kelyje j nuolat veik ir veikia skirtingi ioriniai ir vidiniai
socialiniai, ekonominiai, politiniai, technologiniai bei kultriniai veiksniai. Rinkos ekonomikos tapsmo metu
Lietuva pasirinko oko terapijos keli rinkos ekonomik. Tai sukl kontraversikas socialines ekonomines
pasekmes Lietuvos gyventoj gyvenimo kokybei ir rinkos mechanizm formavimuisi. Pagal daugel socialini
ekonomini rodikli Lietuva pasiekia vos 50 proc. skirting Europos Sjungos (ES) socialini ekonomini
parametr vidurki. Kovodama su atsiradusiais nuo Lietuvos politini veiksm nepriklausomais globaliais ir
regioniniais ikiais, Lietuva neatidliotinai turi koreguoti savo ekonomin politik, prisitaikydama prie
globali iki tarptautinmis slygomis. Kadangi tradiciniai tarptautiniai ekonominiai santykiai per
artimiausi deimtmet Lietuvai nesuponuoja palanki slyg tvariems ir spartiems ekonomikos augimo
tempams atsirasti, Lietuva nedelsdama turi reaguoti jau kuris laikas atsirandanius socialinius ekonominius
signalus ir utikrinti darni bei tvari nacionalinio kio pltr. Dl ios prieasties Lietuva turi skirti itin didel
dmes bendram makroekonomins ir politins aplinkos stabilumui, verslo aplinkai, moni itekli kokybei,
spariai auganioms Ryt Europos ir Azijos rinkoms bei socialiniam teisingumui atkurti.
Retrospektyvus vilgsnis nacionalins ekonomins politikos tapsm
Artjant ketviriui amiaus nuo Nepriklausomybs atkrimo, be jokios abejons, bus publikuojama
vis daugiau tekst, retrospektyviai analizuojani vairius valstybs ekonomins politikos aspektus ir jos
ateities krypt bei galimybes globaljaniame pasaulyje (Kuodis R., 2009). Taiau tekst niekada nebus per
daug, nes autori profesin patirtis ir ssajos su vykusiais procesais yra ir bus skirtingi.
io straipsnio tikslas remiantis dokument ir tekst analize, proces stebjimu ir autori
dalyvavimu (vieno anksiau, kito dabar) juose, apvelgti Lietuvos ekonomins politikos tapsm atkrus
Nepriklausomyb, pateikti atskir laikotarpi charakteristik, paveikusius iorinius ir vidinius veiksnius bei
apibrti sprendim (plaija prasme) primimo galimybes globaljaniame pasaulyje stiprjanios
regionins integracijos slygomis. Suprantama, teksto apimtis neadekvati usibrtam tikslui, todl j galima
traktuoti kaip tolimesni tyrinjim metmenis.
Tikslui pasiekti suformuluoti ie udaviniai: a) periodizuoti ekonomikos transformacijos laikotarp
nuo Nepriklausomybs paskelbimo iki i dien; b) aptarti iorinius ir vidinius veiksnius slygojusius
transformacijos vyksm; c) apibrti galimus Lietuvos ekonomikos vystymosi scenarijus nauj globalizacijos
ir regionins integracijos iki akivaizdoje.
Straipsnio objektas Lietuvos ekonomikos transformacija ir jos vystymosi perspektyvos.
Straipsnyje naudojami metodai yra mokslins literatros analiz ir sintez, prognozavimo ir logins
abstrakcijos metodai.
Socializmo sistemos ir jos atributo planins komandins sistemos lugimas suponavo btinyb
keliolikai valstybi pagal vienok ar kitok model transformuoti savsias ekonomikas nauj model, skaitant
ekonomini ssaj su kitomis valstybmis nustatym. Tuo metu vienintele strategine ir taktine nuostata buvo
rinkos ekonomikos modelis, neva savaime garantuojantis gerov ir kokybik gyvenim kiekvienam pilieiui.
i roin samprata vyravo pirmiausia todl, kad nebuvo nei praktins patirties, nei teorini perjimo i
vienos socialins ekonomins sistemos kit nuostat. Visos diskusijos sukosi tik apie ingsnis po ingsnio
(gradualizmo) ir radikali pokyi (oko terapijos) modelius. Tokioje terpje diskusijos ir konkrei teiss
akt primimas buvo politizuotas. Nra keista, kad tuo metu visoje Vidurio ir Ryt Europoje buvo svarbi
Vakar ekonomist taka. Vieni i j ia metsi tiesiog nordami gyti lengv pinig i vadinamj projekt,
kiti gi vedami profesini interes, nes i tikrj tuo metu ms ekonomika buvo, kaip vienam i io
straipsnio autori yra saks kolega usienyje, unikali laboratorija lauko slygomis. Nors dauguma
konsultant buvo neoliberali pair, propagavusi oko doktrinos nuostatas, taiau netrko ir racionali,
subalansuot studij. Jos, deja, tarp ms politik nebuvo populiarios.
Vienu i svarbiausi veiksni, formavusi ms ekonomin politik, buvo tarptautins institucijos,
pirmiausia Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kurio itin liberalios, radikalios ir trafaretins (palyginti su j

39

rekomendacijomis kitoms valstybms) nuostatos ilg laik turjo didel tak, bent kol naudojoms mintos
institucijos paslaugomis, t. y. teikiamomis paskolomis.
Veikiant visiems iems anksiau pamintiems vektoriams, sivyravo imitacinis restitucinis
ekonomikos reformos pobdis. Gerokai vliau, pirmajam privatizavimo etapui einant pabaig, susiformavo
verslo interes grups, kuri taka, ms manymu, iki iol nagrinta tik pavirutinikai.
Taigi 19901995 m. valstybs ekonominei politikai buvo bdingas skubotas ir kiek chaotikas,
neretai veikiant kriminalinms grupuotms, senj demontaas (ia pirmiausia turimas galvoje gamybinis
sektorius) ir, remiantis jau mintu restituciniu imitaciniu principu, nauj struktr krimas vieajame
sektoriuje. Restitucin valstybs ekonomins politikos orientacija reik ikikomunistini laik ekonomini ir
teisini santyki, teritorins administracins struktros atkrim. Suprantama, negalima teigti apie identik,
tarkime, administracins struktros atkrim, nes apskritys ir j administracijos, kaip inia, buvo suformuotos
ir funkcionavo beveik 20 met (turime galvoje administracijas), o valsi kurti taip ir nepradta. Restitucija irgi
buvo tik dalin, nors ir tai sukl tiek sumaities, kad iki iol nesugebame ubaigti proceso, ypa
didiuosiuose miestuose ir rekreacinse teritorijose. Usienio ekonomini santyki reguliavimas irgi turjo
restauracini bruo (utenka palyginti 1993 m. balandio mnes priimt Muit tarif statym su tokios
paios paskirties tarpukario Lietuvos teisiniais aktais).
Kita vertus, galima nurodyti daugyb kategorij, nuostat ir sukurt struktr, rodani imitacin, t. y.
Vakar sistemas orientuot, krypt, pvz., jau mintame Muit tarif statyme numatytos slenkstins kainos,
pasiskolintos i ES bendrosios ems kio politikos arsenalo, taip ir liko popieriuje, netapdamos importo
reguliavimo praktika. Toki pavyzdi galime pateikti dar ne vien.
Antruoju valstybs ekonomins politikos etapu laikytume laikotarp nuo 1995 m. iki 2004 m. Jo
pradia sutapo su bank krize, irykinusia ms ekonomins politikos yd blakytis tarp kietesnio
reguliavimo ir neteisingai suvokt laisvosios rinkos princip, negebjimo atsispirti interes grupi poveikiui.
Vliau, Lietuvai stojus Pasaulio prekybos organizacij (2001 m. gegus 31 d.), beje, paskutiniajai i
Vidurio ir Ryt Europos valstybi, bei vykstant deryboms dl narysts ES (2000 m. vasario mn. 2002 m.
gruodio mn.) ekonomin politika tapo labiau prognozuojama, nes buvome tarytum po mint institucij
padidinamuoju stiklu.
Galime drsiai teigti, kad aptariamu laikotarpiu nuolat madavo ms galios ir savarankikumo
lygis ekonominje politikoje, politikai buvo vis labiau varomi tarptautini sipareigojim. Beje, ia dera
pastebti, kad politikai galimyb kitis pinig politikos reikalus prarado jau nuo 1994 m. balandio 1 d., kada
pradjo funkcionuoti Valiut valdybos modelis ir litas buvo susietas su JAV doleriu. Vliau, kaip inia, is
inkaras buvo pakeistas kitu euru (2002 m. vasario 2 d.).
Pagaliau, treiuoju ekonomins politikos raidos etapu laikytume laikotarp nuo stojimo ES, kai
supranacionalinmis (virvalstybinmis) tampa ne tik politikos (veiksm sritys), vardytos Lisabonos sutartyje
kaip iimtins kompetencijos sritys
2
, bet ymiu mastu ir kitos, pvz., bendroji ems kio politika, nes ji
paremta ne tik finansiniais resursais, bet ir stipriu reguliaciniu poveikiu. Neretai intelektualai tarytum juokais,
tarytum rimtai teigia, kad skmingiausiai pltojome tas sritis, kuriose Briuselis turjo daugiausia gali, ir
atvirkiai nuolat kapstoms nesibaigiani reform klampynje srityse, kuriose ES institucij vaidmuo
yra tik patariamasis ar konsultacinis (sveikatos apsauga, vietimas, savivalda).
Akivaizdu, kad ms ekonomins politikos savarankikumo lygis ateityje bus glaudiai susijs su
integracijos procesais ES. Mes kol kas, deja, esame pasyvaus proceso stebtojai, apsiribodami tariamomis
diskusijomis dl ES l sisavinimo (tipikas sovietini met terminas), technini artjanio pirmininkavimo
detali ir pan., tuo tarpu fundamentals ES integracijos gilinimo, skirting greii, a la carte diferencijuotos
integracijos modeliai, euro zonos atitikties optimalios valiut zonos teorijos kriterijams, pagaliau
multinacionalins valiutos galimo atsisakymo klausimai lieka tarytum u borto. Tikkims, kad pusmet
truksiantis vadovavimas ES Tarybos darbui duos pretekst analitikams teigti, jog nesame pasyvs regionini
ir geopolitini proces stebtojai.
Ekonomikos pltros ir ekonomins politikos perspektyvos
Lietuva, skmingai gyvendindama Europa 2020 strategijos prioritetus, tikslus ir derindama
iniciatyvas, per deimtmet galt inaudoti globalizacijos teikiam naud, skatindama ekonomikos augim
ir uimtum. Dalyvaudama siningose ir atvirose Europos ir pasaulio ekonomikos rinkose, labiau
integruotsi europines ekonomines struktras, modernizuot alies kio struktr. Be to, atkreiptinas
dmesys, kad daugelis socialini ekonomini problem ir tendencij Europoje nra svetimos ir Lietuvai.
Lietuv ir kitas ES nares sieja tos paios problemos ir negatyvios tendencijos senjanti visuomen, emas
gyventoj prieaugis, didel socialin atskirtis ir skurdas, vyraujanti socialin fragmentacija, jauiamos finans
ekonomins krizs pasekms. Taip pat vienija bendras siekis kurti inioms imli ekonomik, paremt
inovacijomis, kurti energetik, grst atsinaujinaniais altiniais ir kt. Todl ES, skirdama ypating dmes
ioms sritims ir problemoms sprsti, sudarys palankias prielaidas Lietuvos socialinei ekonominei paangai

2
Kaip inia, tokios yra muit sjunga, konkurencijos, bendrosios prekybos politikos, biologini jr itekli
apsauga ir pinig politika euro zonos valstybms (Lisabonos sutartis, p. 4647).

40

nelengv iki akivaizdoje. ES taip pat kelia ir kitus globalius tikslus, tokius kaip kova su klimato kaita,
taiau i esms Lietuva ioje srityje gali neti labai menk indl. Btina atkreipti dmes, kad Lietuvos
socialiniai ekonominiai rodikliai yra daug prastesni u ES nari socialini ekonomini rodikli vidurkius
(Eurostat, 2013).
Pagal 2011 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) gyventojui rodikl, apskaiiuot remiantis
perkamosios galios standartais (PGS), Lietuva apie 2/3 karto atsilieka nuo 27 ES valstybi vidurkio. Lietuva
tarp 27 ES nari uima tik 22 viet, aplenkdama Latvij, Rumunij ir Bulgarij, Vengrij ir Lenkij. Todl
Lietuva privalo siekti sumainti nacionalins ekonomikos augimo atsilikim nuo ES vidurkio. Dar daugiau,
Lietuva turi ne tik pasiekti ES vidurk, bet j ir pralenkti.


1 pav. 2011 m. BVP 1 gyventojui pagal PGS palyginamieji indeksai, palyginti su kai kuriomis ES narmis
(sudaryta autori, remiantis Eurostat duomenimis, 2011)

Atlikti skaiiavimai leidia teigti, kad Lietuva galt veikti 2/3 karto atsilikim nuo ES (27), tik esant
enkliai auktesniems BVP/1 gyventojui vidutiniams augimo tempams. Pvz., mintam rodikliui vidutinikai
augant kasmet ES 3 proc., o Lietuvoje 5 proc., dvigubas atsilikimas galt bti veiktas tik per 36 metus.
1 lentel. Lietuvos dvigubo atsilikimo nuo ES veikimo trukms (metais) alternatyvos*
Lietuvos
BVP 1
gyventojui
(pagal PGS
vidutinis
metinis
augimas
ES BVP 1 gyventojui (pagal PGS) vidutinis metinis
augimas
0 proc. 1 proc. 2 proc. 3 proc. 4 proc. 5 proc.
1 proc. 70 *** *** *** *** ***
2 proc. 35 70 *** *** *** ***
3 proc. 23 35 71 *** *** ***
4 proc. 18 24 36 72 *** ***
5 proc. 14 18 24 36 72 ***
6 proc. 11 14 18 24 36 73
7 proc. 10 12 14 18 24 36
8 proc. 9 10 12 15 15 25
9 proc. 8 9 10 12 15 19
10 proc. 7 8 9 11 12 15
*Sudaryta autori, remiantis A. Vasiliausku, 2012.

Pateiktos lentels duomenys yra paskaiiuoti remiantis sudtini palkan formule:
Y
t
= Y
0
(1 + r / 100)
t
,
ia Y
t
ir Y
0
ymi real BVP vienam gyventojui t metais ir baziniais metais atitinkamai, o r vidutin
metin augimo temp (realusis BVP augimas).
Sudtini palkan formul priskaiiuoja BVP augim vis nuo didesnio prajusi met BVP vienam
gyventojui. Lietuva, virydama tik 1 proc. ES vidutin metin ekonomikos augimo temp, ES ekonomikos
pltros lyg turt pasiekti tik 2081 m., virydama 10 proc. vidutin ES metin ekonomikos augim, 2/3 karto

41

atsilikim galt veikti 2020 m. Taiau tokiu atveju ES ali ekonomikos augimo tempai per ateinanius 10
met turt bti vos 1 proc. arba netgi 0 proc. Toks ES ekonomikos pltros scenarijus yra maai tiktinas ir
beveik nemanomas. Tuo labiau kad Lietuvos augimas priklauso ir nuo ES ali augimo, kadangi didioji
dalis prekybos apyvartos apie 60 proc. yra btent su ES alimis. Jei Lietuva dvigub atsilikim siekt
panaikinti strategijos Lietuva 2030 laikotarpio pabaigoje, t. y. 2030 m., tokiu atveju Lietuvos ekonomikos
augimo tempai turt viryti bent 4 proc. ES vidutin ekonomikos augimo temp. Tuomet strategijos Europa
2020 gyvendinimo pabaigoje, t. y. po 7 met, Lietuva pasiekt 75 proc. ES vidutinio materialins gerovs
lygio.
2 lentel. Realaus BVP augimo temp palyginimas*
Institucija alis Metai
2013 2014 2015 2016 2017
Europos Komisija
Lietuva 3,1 3,6 n/d n/d n/d
Vokietija 0,5 2,0 n/d n/d n/d
Euro zona 0,3 1,4 n/d n/d n/d
TVF
Euro zona 1,1 1,0 n/d n/d n/d
Lietuva 2,7 n/d n/d 3,8 3,9
Vokietija 0,8 1,4 n/d n/d n/d
Rusija 4,6 n/d n/d 5,1 4,9
Baltarusija 3,3 n/d n/d 5,0 5,0
Pasaulio bankas
Euro zona 0,1 1,4 n/d n/d n/d
Lietuvos bankas
Lietuva 3,1 3,8 n/d n/d n/d
LR finans ministerija
Lietuva 3,0 3,4 4,3 n/d n/d
Vidurkis
Lietuva 2,9 3,5 4,3 3,8 3,9
Euro zona 0,5 1,4 n/d n/d n/d
*Sudaryta autori, remiantis TVF, Pasaulio banko, Europos Komisijos, Lietuvos banko, LR finans
ministerijos duomenimis, 2012, 2013.

Tiek Lietuvos, tiek tarptautini institucij skaiiavimai rodo, kad ms krato ekonomikos augimo
tempai per artimiausius 5 metus turt svyruoti nuo 2,8 proc. iki 4,3 proc. BVP augimo per metus. Tuo tarpu
Vakar Europos ali ir euro zonos valstybi ekonomikos augimo tempai yra ltesni ir svyruoja nuo 0,4 proc.
iki 2 proc. per metus. Anot ekonomikos Nobelio premijos laureato J. Stiglitzo, jeigu ekonomikos augimas yra
maesnis nei 3 ar 4 proc., negalima tiktis darbo viet krimo, utikrinant tvari ekonomikos pltr (Stiglitz
J., 2013). Todl numatoma euro zonos ali ir kit isivysiusi Vakar Europos valstybi kio pltra per
artimiausius 10 met nesuponuoja tinkam prielaid spariai ir tvariai Lietuvos kio pltotei.
Nors Lietuvai prognozuojamas vienas didiausi BVP augim per ateinanius 5 metus ES alyse,
ekonomikos augimo tempai nra pakankami, kad 2020 m. garantuot dvigub nuo ES ali atsilikimo
panaikinim. Pagal dabartinius prognozuojamus ekonomikos augimo tempus 2020 m. Lietuva vos pasiekt
60 proc. ES ali materialinio gerovs lygio vidurk, o vos virydama 2 proc. ES nari materialins gerovs
lygio rodiklio vidurk, dvigub atsilikim panaikint tik 2050 m. Tampa akivaizdu, kad tarp ES ali pasiekti
materialins gerovs lygio vidurk nagrinjamu laikotarpiu Lietuvai yra beveik nemanomas udavinys.
Lietuva, siekdama utikrinti spart ir tvar ekonomikos augim, eksporto srautus privalo orientuoti augani
Azijos ir Ryt Europos region rinkas, tokias kaip Rusija, Baltarusija, Mongolija, Kazachstanas, Gruzija,
Turkmnistanas, Turkija ir kt., kuri ekonomikos augimo tempai per artimiausius metus prognozuojami iki 10
proc. (TVF, 2012). Beje, remiantis naujausiais duomenimis, 2013 m. turdami pirm kart po nacionalins
valiutos vedimo teigiam usienio prekybos balans stebime jo posk Rytus, buvusias rinkas Rusijoje bei
naujas Azijoje. Turint galvoje geopolitines slinktis, rodanias didjani Azijos ali svarb pasaulyje (tai
atskira tema, kurios nuviesti neleidia io teksto apimtis), i tendencija, be jokios abejons, yra pozityvi.
Svarbu, kad ji tik stiprt. Tam reikalingos ir didesns ekonomins diplomatijos pastangos.
Atsivelgiant finansins ekonomins krizs pasekmes ES narms, kylanius globalius ir regioninius
ikius, Lietuvos kio transformacijos perspektyvas, ekonomins politikos skm priklausys nuo to, kaip
Lietuvos valdios institucijos fiskalinmis ir vadybinmis priemonmis darys poveik iems procesams
(monetarins politikos priemoni jau beveik neturime, o nuo 2015 m. sivedus eur reguliavimo priemons
bus bendros visai euro zonai):
- stabiliai makroekonominei ir politinei aplinkai sukurti;
- alies kio modernizacijai, kapitalui pritraukti ir slyg usienio bei vidaus investicijoms
skatinti;

42

- rink pltrai ir diversifikacijai auganiose Ryt Europos ir Azijos rinkose;
- kiekybinei ir kokybinei darbo rinkai formuoti, utikrinant kvalifikuotos darbo jgos pasilos ir
moni itekli paklausos atitikim kio sektoriuje dabarties ir ateities poreikiams;
- socialiniam teisingumui atkurti (optimizuojant kapitalo ir darbo apmokestinim, sudarant
realias prielaidas viduriniojo socialinio sluoksnio formavimuisi, taikant efektyvias priemones
reemigracijai skatinti).
Akivaizdu, kad per artimiausius 1020 met globalizacijos taka tik stiprs. Kita vertus, gyvensime vis
giljanios integracijos ms regione slygomis, taiau srii, kuriose galime veikti ymiai efektyviau, iliks.
Tarp j vietimo politika, socialin apsauga (socialinis draudimas ir socialin parama), sveikatos apsauga,
kultros ir kitos veiksm, nepatenkani ES iimtin kompetencij, sritys. Vadinasi, iuose segmentuose
turime bti efektyvesni, pvz., vietimo procese siekti ne tik studij tarptautikumo, kuris neretai bna dirbtinis
ir spekuliatyvus, bet ir rezultatyvesni ssaj su Lietuvos verslu, ugdyti gebjim bti mobiliais profesini
ini prasme besikeiianioje verslo aplinkoje.
Literatra
1. Europa 2020. Prieiga per internet: <http://ec.europa.eu/europe2020/index_en.htm>.
2. European Economic Forecast, Winter 2013. European Commission, Direktorate General for Economic and
Financial Affairs, Commission Staff Working Document. Prieiga per internet:
<http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/european_economy/2013/pdf/ee1_en.pdf>.
3. Eurostat. Prieiga per internet: <http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/eurostat/home/>.
4. Kuodis R. Lietuvos ekonomikos transformacija 19902008 metais: etapai ir pagrindins ekonomins politikos
klaidos. Pinig studija, 2009, p. 97105.
5. Valstybs paangos strategija Lietuva 2030. Prieiga per internet: <http://www.lietuva2030.lt/>.
6. Lietuvos banko makroekonomins prognozs. Prieiga per internet:
<http://www.lb.lt/makroekonomines_prognozes> [irta 2013-03-30].
7. 2012 m. rugsj paskelbtos vidutins trukms ekonomini rodikli projekcijos. Lietuvos Respublikos finans
ministerija. Prieiga per internet: <http://www.finmin.lt/web/finmin/fm_2012rugsejis_projekcijos_issamiau> [irta 2013-
03-30].
8. Lisabonos sutartis. Europos Sjungos oficialus leidinys. C306 50 tomas, 2007 m.
9. Regionins makroekonomins prognozs. Pasaulio bankas. Prieiga per internet:
<http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/EXTDEC/EXTDECPROSPECTS/EXTGBLPROSPECTS/0,,contentMDK
:20665990~menuPK:612532~pagePK:2904583~piPK:2904598~theSitePK:612501~isCURL:Y~isCURL:Y,00.html>.
10. Stiglitz J. Wrong innovations caused downturn. Prieiga per internet:
<http://www.bangkokpost.com/business/news/340869/stiglitz-wrong-innovations-cause-downturn> [irta 2013-03-28].
11. World Economic Outlook, October 2012. Tarptautinis valiutos fondas. Prieiga per internet:
<http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2012/02/pdf/text.pdf>.
12. Vasiliauskas A. Europos Sjungos 2020 m. strategijos gyvendinimo nacionalini rodikli tarpusavio suderinamumas
ir atitikimas nacionaliniams strateginiams tikslams. Tyrimo galutin ataskaita. Vilnius, 2012.
Summary
ECONOMIC POLICY OF LITHUANIA: RETROSPECTIVE ANALYSIS AND OPPORTUNITIES IN
GLOBALIZED WORLD
Every economy has faced with different specific stages of its development which might be described
by different characteristics. Lithuanian economy has been transformed from centrally planning to market
economy during a few past decades. This process was influenced by many different social, economic,
political, technological, cultural external and internal factors. On the way to market economy, Lithuania
choose so called shock therapy method. That is to say, this way of development has brought negative
consequences to the quality of living of citizens of Lithuania and to mechanisms of market economy.
According to different datas, most of Lithuanian socio-economic parameters are attahed only to 50 % of
average of European Unions socio-economic parameters. Facing with global and regional challenges
Lithuania immediately has to make some corrections in its economic policy and focus on rapid and
sustainable socio-economic development. For this reason, Lithuanias focus should be on common
macroeconomic and political stability, the quality of human resources and its training, business environment,
emerging Eastern European and Asian markets and on re-building social justice in the country.

43

THE INFLUENCE OF STRUCTURAL FUNDS ON THE LEVEL OF
UNEMPLOYMENT IN THE PODLASIE PROVINCE

Aneta Ejsmont
State Higher Vocational School in Suwalki, ul. Noniewicza 10, 16-400 Suwaki
Anna Poniak
State Higher Vocational School in Suwalki, ul. Noniewicza 10, 16-400 Suwaki

Abstract
Unemployment is perceived as one of the most important social dilemma and is often neglected by
the current authorities. The Polish government not only does not do anything, but also simply deepens it by,
e.g. increasing the labour costs, what is transferred on the particular regions in Poland. Therefore, high level
of unemployment is the main problem described in this article which aims at verifying the research
hypothesis that the condition to decrease the level of unemployment in Podlasie Province is to increase
possibilities of obtaining structural funds by the unemployed as well as by companies due to which there
would be a chance to create new jobs. Having as the criterion the division of structural funds based on the
types of the operational programmes for the years 2007-2013, which are implemented in the Podlasie
Province and which may be realized in 2014-2020, we could distinguish The Operational Programme Human
Capital, which in 2014-2020 may be implemented under the name Knowledge Education Development and
the Regional Operational Programme of the Podlasie Province.
Keywords: unemployment rate, structural funds, unemployed, company.
Introduction
Unemployment is perceived as one of the most important social dilemma and is often neglected by
the present authorities. The Polish government not only does not do anything, but also simply deepens it by
increasing the labour costs, what is transferred on the particular regions in Poland. Taking into consideration
the end of March 2013, the Podlasie Province (15,2%) regarding unemployment rate is much worse than
Mazowieckie (11,5%), Wielkopolskie (10,5%) and Maopolskie (12,2%), equalling to such provinces as
Lubelskie (14,6%) or Warmisko- Mazurskie (21,7%), what is the main problem described in this article. The
unemployment rate in 2008-2012 in the Podlasie Province increased from 9,7% in 2008 to 15,2% in March
2013 (increase of about 5,5 percentage point), in the Mazowieckie Province from 7,3% in 2008 to 11,5% in
March 2013 (increase of about 4,2 p. p.), in the Wielkopolskie Province from 6,4% in 2008 to 10,5% in March
2013 (increase of about 4,1 p. p.), and in the Maopolskie Province it increased from 7,5% in 2008 to 12,2%
in March 2013 (increase of about 4,7 p. p.). In comparison, in the Lubelskie Province the analyzed
unemployment rate increased from 11,2% in 2008 to 14,6% in March 2013 (increase of about 3,4 p. p.),
whereas, in the Warmisko- Mazurskie it increased from 16,8% in 2008 to 21,7% in March 2013 (increase of
about 4,9 p. p.) [3], [4], [5], [6], [7], [8].
The aim of this article is to verify to the research hypothesis that the condition to decrease the level
of the unemployment in Podlasie Province is to increase the possibilities of obtaining structural funds by the
unemployed as well as companies, due to which there would be a chance to increase the number of new
jobs. Having as the criterion the division of the structural funds based on the types of operational
programmes for the years 2007-2013, which are implemented in the Podlasie Province and which may be
realized in 2014-2020, we could distinguish The Operational Programme Human Capital, which in 2014-
2020 may be implemented under the name Knowledge Education and Development and the Regional
Operational Programme of the Podlasie Province. Owing to this, a set of two detailed analytic functions has
been built, which will be verified in the next part this article.
The Operational Programme Human Capital is a reply to challenges, which poses renewed Lisbon
Strategy to European Union member states including Poland. These challenges include: making Europe
more attractive for investments and starting work, developing knowledge and innovation as well as creating
the substantial amount of permanent places of employment. On the other hand, the main aim of the
Operational Programme Knowledge Education and Development according to Assumptions of the
Partnership Agreement accepted by Council of Ministers on 15 January 2013, is to activate innovation and
competitiveness of the Polish economy, what is mainly expressed by the increase of private expenditures on
the R+D. That aim should be achieved in particular by [13]:
- the support for companies in the areas of innovation as well as the research and
developmental activity;
- the increase of quality and interdisciplinary nature of scientific researches;
- the increase of the degree in commercialization and internationalization of scientific
researches.

44

The Operational Programme for the years 2014-2020 will use 25% of the funds from the European
Social Fund designated for Poland. The rest 75% will be implemented in 16 regional operational
programmes (two-fund financed also from ERDF). The aim of this programme is, e.g. to increase the level of
employment and social cohesion. The intervention made from the national level will be mainly focused on
systemic solutions, piloting projects and activities with nationwide reach. The Operational Programme KED
will make the intervention within some main thematic aims [13]:
- supporting the employment and mobility of workers,
- supporting the social inclusion and fight against the poverty,
- investing in the education, abilities and learning by the entire life.
In the first version of the programme three priority axes are planned [13]:
- the efficient public policies for the labour market, economy and education,
- higher education for economy and development,
- social innovations and national cooperation.
Because the works in The European Parliament on the UE budget for 2014-2020 have not finished
yet, the domestic programmes have not received full amount of money. Also the ultimate proportion in the
general allocation between the European Regional Development Fund and the European Social Fund has
not been determined yet. Therefore, the whole allocation of the financial means designated for OP KED
amounts 2,228.0 bn.
The Regional Operational Programme of the Podlasie Province for 2014-2020 aims at decreasing
the social and economic differences between Podlasie and the rest of the country. This programme realizes
the provisions of the Development Strategy of the Podlasie Province to 2020 and assumptions of the
renewed Lisbon Strategy. ROPPP determines aims and priorities, which Podlasie Province will implement in
the new financial perspective. It also enables the realization of infrastructural projects and those supporting
the SMEs sector. It strongly emphasizes the increase of innovation, stimulating the entrepreneurship and
creating places for investments in the region as well as the development of the transport infrastructure and
tourisms. The main aim of the ROPPP for 2014-2020 is to increase the economic growth rate and create
new non-agricultural places of employment respecting and preserving the natural and cultural legacy of this
region. Detailed aims are as follows [14]:
- raising investment attraction of the province,
- raising the competitiveness of Podlasie companies in domestic and international aspect,
- development of tourism using natural advantages and cultural legacy.
Total allocation of the financial means designated to ROPPP amounts to 1,088.0 bn. The
distribution of funds on the regional operational programmes (ROP) was preceded by arrangements with
provincial local government authorities [12].
In this article will be use the hypothetical and deductive method, which permits to efficiently verify the
hypothesis that the essential condition to decrease the level of unemployment in the Podlasie Province is to
increase the possibilities of raising structural funds by both companies and the unemployed. During the
research on the influence of the union funds on the level of unemployment in Podlasie in 2008-2013 author
will carry the comparative analysis of the Podlasie Province based on the realization of aims of selected
operational programmes for 2014-2020.
1. The level of unemployment in the Podlasie Province in 2008-2013
Currently, unemployment makes one of the most important problems in the contemporary
economies. In relation to constantly increasing another wave of economic crisis in Poland there is a so-called
structural unemployment. It is connected with the incongruity of the demand for work and labour supply.
This type of unemployment concerns people, whose education and qualifications are insufficient to fulfil
employers requirements. A person with that kind of unemployment is forced to reskill in order to increase the
possibilities for being employed. The incongruity of education system to the demand of the labour market
can also cause this type of unemployment [2].
This phenomenon can be a result of other factors such as: incorrect states social policy, the
mechanization of the production and technological progress, loss of sources of production factors, bad
labour organization and not using the economic potential, etc. Even though the moderate unemployment rate
is natural and can reduce the Consumer Price Index, it is definitely, at least ,undesirable phenomenon. It
triggers the sequence of adverse effects, for both people and the entire state. For example, it may be
distinguished [11]:
a) The economic effects:
- decrease in the value of the Gross Domestic Product (GDP),
- burdens in the form of benefits or trainings organized by the state, aiming at the help for the
unemployed in the so called retraining,
- lowering general standard of living of not only residents of the Podlasie province, but also all
citizens of the country.
b) The non- economic effects:

45

- segmentation: people who take up worse jobs, due to the spectrum of unemployment, mostly work
there for many years, although in the assumption it was supposed to be temporary,
- inheriting the status of an unemployed person: people deprived for years of work do not show
motivation for learning, undergoing trainings helping in finding a new job,
- long-term unemployment: lengthening status of an unemployed person implies the expiration of
entitlements, loss of the ability to practice a profession and in consequence consolidating this status,
- appearing of social pathologies (homelessness, alcoholism, conflicts with the law, etc.),
- social dissatisfaction and personal frustration,
- worsening of general atmosphere in workplaces (stress, risk of mobbing),
- others, for example: migration, dislike of authorities, withdrawing from social life, etc.
The phenomenon of unemployment is measured by the amount of percentage rate, which comprises
the statistical data depicting unemployment level in a given country. The index may be calculated by two
methods [15]:
- as the ratio of the number of people who seek job to the pool of the workforce;
- as the relation of people who seek job to the number of people in the production age, i.e. to the
number of people in the border age constituting production age in a given country.
Unemployment rate calculated by the second method is always lower, because the number of
population in an economically productive age is always larger than the number of the workforce pool [12].
Therefore, it shows the degree of unused labour workforce, making also the relative measure of
unemployment level. It is expressed by the relation of number of unemployed to people who are
professionally active [16]:


where:
lB rate of unemployment,
Lb number of the unemployed,
Az people who are professionally active,
Zl number of employed.

From the above pattern arises that the unemployment rate shows which percentage of professionally
active people cannot take up jobs and how many people are exposed to unemployment. Therefore, the
characteristic feature of unemployment in Poland is very big regional diversity of unemployment which is a
phenomenon focusing interest of many economists [14]. Extremely important and worrying feature of
regional unemployment diversity is its permanence in time. Moreover, experiences of European countries
even the most developed ones show that the problem of high level of diversity between regions is difficult to
eliminate. It is worth noticing that the changeability of unemployment between regions within one country is
much higher than between countries. There are regions in which the unemployment rate exceeds national
average and reaches over 20%. On the other hand, in major cities as Warsaw, Gdask or Pozna the
unemployment rate is about 6% - 11%. In spite of long-term appearing of unemployment rates regional
diversity, the causes and the size of this phenomenon still are not well examined and described. With
reference to the above, the author of this article shows the comparative analysis of unemployment rate
registered in the Podlasie Province in relation to other provinces in 2008-2013. The data are presented by
the following graph (Picture 1).


Picture 1. The unemployment rate registered in particular provinces in 2008-2013 (dates in %)
Source: [3], [4], [5], [6], [7], [8]

On the basis of the data analysis from the above graph results that practically in the whole research
period, i.e. in 2008-2013, the lowest registered unemployment rate has been noted in the Wielkopolskie

46

Province (end of March 2013- 10,5%) and the highest - in the Warmisko- Mazurskie ( end of March 2013-
21,7%). Out of the sixteen analyzed provinces in 2008 the Podlasie Province was placed on the seventh
place (9,7%), in 2009- on the sixth (increase of the unemployment rate of about 3,1 p. p. in relation to the
previous year), in 2010 was noticed a decrease of about 1 p. p. in relation to 2009, however in 2011-2013
the Podlasie Province has been placed on the tenth place. At the end of March 2013 the research
unemployment rate was shaped on the level 15,2% (increase of about 0,6 p. p. in relation to the previous
year). The adverse tendencies as observed in Podlasie labour market in 2008-2013, were the consequence
of slowing down the pace of the growth in the economy and reducing investment activities of the government
as well as of companies on the labour market, which in fear of the loss of financial liquidity tried to decrease
the costs connected with leading economic activity by dismissing workers.
Analyzing the situation concerning the level of unemployment in the Podlasie province it should be
also noticed that the 25-year-olds generation which has never paid retirement premium is growing. It is
depicted in the statistics of open pension funds which join less and less young people. Apart from that, a
total blocking of the legal labour market is taking place what is a consequence of the economic situation and
limiting co-funding places of employment from the labour fund for people without professional experience.
Effects of the lack of aid for young will feel not only entrepreneurs, but also local government bodies, what
will contribute to drastic economic slow-down.
2. The structural funds as a chance for the development of Podlasie labour market
In 2007-2011 Polish economy developed in a high pace, generating the highest average growth
pace in the whole European Union (4.3% in comparison to 0.5% in EU-27) and staying on the path of
economic growth even in the 2009 - critical for many countries. Avoiding recession in that time may be
owed to the use of the union means. It is estimated that on average about 1 p. p. of the annual growth pace
in the analyzed period resulted from the realization of investments co- financed by EU. The distance
between Poland and the average EU- 27 measured by GDP per capita clearly diminished in the period of
2007-2011 over about 13%. Thus, in terms of the speed of processes equalling to the union average in the
range of economic development level, Poland was placed in the first place [1].
Nine years in the European Union is 82.2 bn, that is about 342 bn PLN, which Poland has received
from funds of the cohesion policy since 2004. Owing to these funds almost 172 thousands projects has been
made so far. Well invested EU funds influence effectively the dynamic of GDP growth, increase the
competitiveness of our economy, help in the development of entrepreneurship and in establishment of new
workplaces. Within currently realized budget, according to the data as of 28 April 2013, 83,839 agreements
has been signed amounting to 243.4 bn PLN subsidized from EU. It makes 86% of the amount for the years
2007-2013. This subsidy included projects amounted to 352.3 bn PLN. For the years 2014-2020 Poland will
get next huge amount of financial means 73 bn from the cohesion policy [1]. Therefore, the author of this
article shows the influence of two operational programmes, which are essential for decreasing the level of
unemployment in the Podlasie Province, i.e. the Operational Programme Human Capital which has been
implemented in 2007-2013 and since 2014 the Operational Programme Knowledge Education Development
and the Regional Operational Programme of the Podlasie Province.

2.1. The Operational Programme Human Capital (The Operational Programme Knowledge
Education Development for the years 2014-2020) and the level of unemployment in the
Podlasie Province
The Operational Programme Human Capital has been realized since 2007 on the regional and
central level. Both this programme and The Operational Programme Knowledge Education Development,
which will be implemented in 2014 assumes that the level of employment and adapting potential of
companies and their employees will increase. The detailed aims of this programme in range of increasing the
level of employment are as follows[10]:
- increase the level of the occupational activity and the ability to employ the unemployed and
professionally passive people,
- improvement of the adapting abilities of workers and companies to changes in the economy.
The OP HC Department of Coordination and Introducing together with the Branch for Projects of
Labour Market within the OP HC and with The Branch for Supporting Employees and Companies within the
OP HC in 2007-2011 realized tasks connected with the implementation of the Operational Programme
Human Capital in part for which the Provincial Labour Office was an Implementing Body, in connection to the
Provincial Labour Office fulfilling the function of 2
nd
level Intermediate Body (Implementing Body) within the
Activity 6.1 Improvement of the access to employment and supporting professional activity in the region as
well as the Activity 8.1 Development of the employees and companies in the region from the Operational
Programme Human Capital. With reference to the above, taking into consideration the number of motions
filed for co-funding and the number of agreements entered into within the Operational Programme Human
Capital realized in 2007-2013, the author conducted t-student test for independent samples, based on data

47

elaborated by the Provincial Labour Office in Bialystok, Department of Research and Analysis. The data are
presents below (Picture 2).
Independent Sample t-Test: Sample Size Calculation
Two Means, t-Test, Ind. Samples (H0: Mu1 = Mu2)
N vs. Es (Alpha = 0,05, Power = 0,8)
0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1,0
Standardized Effect (Es)
0
50
100
150
200
R
e
q
u
i
r
e
d

S
a
m
p
l
e

S
i
z
e

(
N
1

=
N
2
)


Picture 2. Relation between the standardized effect and two independent variables: the number of motions filed
for co-funding and the number of agreements entered into within the Operational Programme Human Capital in
relation to activities and the sub- activities aiming at increasing the level of unemployment in the Podlasie
Province in 2008-2011. Source: [17], [18], [19], [20]

An essential element of conducted t-student test is the so-called standardized effect, i.e. the effect
expressed in convenient standardized units. When carrying t-student tests, the standardized effect for
independent Samples is the difference of averages divided by standard deviation. In the t-student test power
analysis might appear the following ranges for the standardized effect [9]:
- very weak effect (Es< 0,20),
- weak effect (0,20-0,50),
- middle effect (0,50-0,80),
- strong effect (Es> 0,80).
In the context of testing the statistical gravity the author formulated the hypothesis that the activities
realized within the Operational Programme Human Capital do not influence on the decrease of
unemployment level in the Podlasie Province, which is the opposite of what the author would like to indicate.
In the analyzed case there is a strong standardized effect which amounts to 0.9854 for the critical value
t=2.0322 and the power analysis for the required sample numerical strength of N=18 shaping on the level of
0.8000 confirms credibility of the alternative hypothesis that the condition to decrease the level of
unemployment in the Podlasie Province is to increase the possibilities for structural funds within the
Operational Programme Human Capital both by the unemployed who are interested in establishing own
companies and by companies which may increase new job places.
2.2. The Regional Opertional Programme of the Podlasie Province and the level of
unemployment
The Regional Operational Programme of the Podlasie Province (ROP PP) shows priorities and aims
in the development of the Podlasie Province, which have been realized in 2007-2013 and will be continued in
2014-2020. The main aim of this Programme assumes the increase of economic growth pace and creating
the new non- agricultural places of employment respecting and preserving natural and cultural legacy of this
region [10]. The realization of current Operational Programme is mainly aimed at the increase of
attractiveness and tourist competitiveness of this province, i.e. development of companies from the tourist
branch and the agricultural households, what has and will have influence on creating new job places in that
branch. Therefore, taking into consideration general values of projects approved within the following
activities [14]:
- Activity 3.1 Development of tourist attractiveness of Podlasie region;
- Activity 3.2 The investment support for companies from the tourist branch;
- Activity 6.1 Development of educational infrastructure;
- Activity 6.2 Development of health care infrastructure;
- Activity 6.3 Development of cultural as well as cultural and historical legacy protection infrastructure
and connected eligible costs, which are refundable from the union funds in 2008-2012, the author
conducted t-student test for independent samples, based on statistical data published on the website
devoted to structural. Data are presented below (Picture 3).

48

Independent Sample t-Test: Sample Size Calculation
Two Means, t-Test, Ind. Samples (H0: Mu1 = Mu2)
N vs. Es (Alpha = 0,05, Power = 0,8)
0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1,0
Standardized Effect (Es)
0
50
100
150
200
R
e
q
u
i
r
e
d
S
a
m
p
l
e
S
i
z
e

(
N
1

=
N
2
)

Picture 3. Relation between the standardized effect and two independent variables: general values of approved
projects concerning selected actions aiming at the increase of the economic growth rate and creating new non-
agricultural places of employment respecting and preserving natural and cultural legacy of this region carried
within the Regional Operational Programme of the Podlasie Province in 2008-2012. Source: [14]

In context of testing the statistical gravity the author formulated the hypothesis that the activities
realized within the Regional Operational Programme of the Podlasie Province do not influence decrease of
unemployment level in the Podlasie Province, which is opposite to what the author would like to indicate.
Admittedly, in the analyzed case there is a very weak effect, although the standardized effect amounting to
0.166869 at the critical value t=1.9621 and the power analysis for the sample required numerical strength of
N=565 shaped on the level 0.8000 confirms credibility of the alternative hypothesis that the condition to
decrease unemployment level in the Podlasie Province is to increase possibilities for obtaining structural
funds from the Regional Operational Programme of the Podlasie Province by the unemployed who want to
start their own economic activity in the tourist branch as well as companies that want to increase new job
places, e.g. in tourism.
Conclusion
As arises from the data of the Provincial Labour Office in Bialystok in 2008-2013 in Podlasie
unemployment level has been increasing. The Podlasie Province (15,2%) regarding unemployment rate is
much worse than Mazowieckie (11,5%), Wielkopolskie (10,5%) and Maopolskie (12,2%), equalling to such
provinces as Lubelskie (14,6%) or Warmisko- Mazurskie (21,7%), what has been already mentioned in the
introduction to this article. Therefore, what results from the conducted by the author t- student test with
reference to the Operational Programme Human Capital (since 2014 Knowledge Education Development)
and the Regional Operational Programme of the Podlasie Province owing to the enhanced possibility of
raising structural funds from realized programmes, entrepreneurs have opportunities for further development
of conducted economic activity, people who lost their jobs because of economic recession could gain the
financial means for starting their own businesses.
All the more, with reference to the above discussion, negative effects of unemployment cannot be
limited and narrowed only to purely economic costs. Difficulty of unemployment, especially painful for people
directly concerned with it as well as for people from their closest surroundings, demands perceiving
unemployment and its effects in social dimension, and it is exactly social costs of unemployment, growing in
alarmingly rapid pace that constitute the fundamental argument for the need for action on behalf of the state
and Podlasie authorities to limit unemployment [16].
References
1. Bilans czonkostwa w UE- Fundusze Europejskie, [electronic source]. 2013 [viewed 16 June 2013]. Access:
http://www.funduszestrukturalne.gov.pl/Wiadomosci/Strona+glowna/Bilans_czlonkostwa_w_UE_Fundusze_Europejskie_
300413.htm
2. BLANCHARD, O., European Unemployment: The evolution of facts and ideas, [electronic source]. 2006 [viewed 19
June 2013]. Access: http://ssrn.com/abstract=825885
3. Gwny Urzd Statystyczny, Liczba bezrobotnych zarejestrowanych oraz stopa bezrobocia. Stan w kocu grudnia
2008 r. [electronic source]. 2008 [viewed 15 June 2013]. Access:
http://www.stat.gov.pl/gus/5840_1488_PLK_HTML.htm
4. Gwny Urzd Statystyczny, Liczba bezrobotnych zarejestrowanych oraz stopa bezrobocia. Stan w kocu grudnia
2009 r. [electronic source]. 2009 [viewed 15 June 2013]. Access:
http://www.stat.gov.pl/gus/5840_1488_PLK_HTML.htm
5. Gwny Urzd Statystyczny, Liczba bezrobotnych zarejestrowanych oraz stopa bezrobocia. Stan w kocu grudnia
2010 r. [electronic source]. 2010 [viewed 15 June 2013]. Access:
http://www.stat.gov.pl/gus/5840_1488_PLK_HTML.htm
6. Gwny Urzd Statystyczny, Liczba bezrobotnych zarejestrowanych oraz stopa bezrobocia. Stan w kocu grudnia
2011 r. [electronic source]. 2011 [viewed 15 June 2013]. Access:
http://www.stat.gov.pl/gus/5840_1488_PLK_HTML.htm
7. Gwny Urzd Statystyczny, Liczba bezrobotnych zarejestrowanych oraz stopa bezrobocia. Stan w kocu grudnia
2012 r. [electronic source]. 2012 [viewed 15 June 2013]. Access:
http://www.stat.gov.pl/gus/5840_1488_PLK_HTML.htm

49

8. Gwny Urzd Statystyczny, Liczba bezrobotnych zarejestrowanych oraz stopa bezrobocia. Stan w kocu grudnia
2013 r. [electronic source]. 2013 [viewed 15 June 2013]. Access:
http://www.stat.gov.pl/gus/5840_1487_PLK_HTML.htm
9. http://www.statsoft.pl/textbook/glosfra_stat.html?http%3A%2F%2Fwww.statsoft.pl%2Ftextbook%2Fglose.html, data
dostpu 21.04.2013 r.
10. JANKOWSKA, Magorzata; SOK, Aneta; WICHER, Anna. Fundusze Unii Europejskiej dla przedsibiorcw 2007-
2013. Warszawa: CeDeWu Sp. z o.o., 2009. ISBN 978-83-7556-132-6.
11. LAYNE- FARRAR, A., An Empirical Assessment of The Employee Free Choice Act: The Economic Implications,
[electronic source]. 2009 [viewed 19 June 2013]. Access: http://ssrn.com/abstract=1353305
12. Portal Funduszy Europejskich, [electronic source]. 2013 [viewed 15 June 2013]. Access:
http://www.efs.gov.pl/WstepDoFunduszyEuropejskich/Strony/Oprogramie.aspx
13. Program Operacyjny Wiedza Edukacja Rozwj [electronic source]. 2013 [viewed 15 June 2013]. Access:
http://konfederacjalewiatan.pl/opinie/fundusze_europejskie/programowanie-perspektywy-2014-2020/program-
operacyjny-wiedza-edukacja-rozwoj-po-wer-
14. Regionalny Program Operacyjny Wojewdztwa Podlaskiego na lata 2007-2013, [electronic source]. 2013 [viewed 15
June 2013]. Access:
http://www.rpowp.wrotapodlasia.pl/informacje-o-programie.html
15. Stopa bezrobocia (Polska), [electronic source]. 2013 [viewed 15 June 2013]. Access:
http://www.bankier.pl/inwestowanie/notowania/macro/profil.html?id=68
16. TOMANEK, Adam, Praca i rynek pracy. In: Ekonomia oglna. Wydawnictwo Uniwersytetu w Biaymstoku: Biaystok,
2007, p. 441-442.
17. WASILEWSKA, Marzanna; FALKOWSKA, Joanna; KARPOWICZ, Dominika. Sytuacja na rynku pracy w
wojewdztwie podlaskim w 2008 roku. Biaystok: Wojewdzki Urzd Pracy w Biaymstoku. Wydzia Rynku Pracy, 2009.
ISBN 978-83-926324-3-6.
18. WASILEWSKA, Marzanna; FALKOWSKA; KARPOWICZ, Dominika. Sytuacja na rynku pracy w wojewdztwie
podlaskim w 2009 roku. Biaystok: Wojewdzki Urzd Pracy w Biaymstoku. Wydzia Bada i Analiz, 2010. ISBN 978-83-
62258-22-2.
19. WASILEWSKA, Marzanna; FALKOWSKA. Sytuacja na rynku pracy w wojewdztwie podlaskim w 2010 roku.
Biaystok: Wojewdzki Urzd Pracy w Biaymstoku. Wydzia Bada i Analiz, 2011. ISBN 978-83-62258-27-7.
20. WASILEWSKA, Marzanna; FALKOWSKA; MONACH, Katarzyna. Sytuacja na rynku pracy w wojewdztwie
podlaskim w 2011 roku. Biaystok: Wojewdzki Urzd Pracy w Biaymstoku. Wydzia Bada i Analiz, 2012. ISBN 978-83-
62258-45-1.
Summary
WPYW FUNDUSZY STRUKTURALNYCH NA POZIOM BEZROBOCIA W WOJEWDZTWIE
PODLASKIM STRESZCZENIE
Bezrobocie postrzegane jako jeden z waniejszych dylematw spoecznych jest przez obecne elity
polityczne, przez obecn wadz traktowane po prostu po macoszemu. Rzd polski nie tylko nic z tym nie
robi, ale wrcz je pogbia m.in. podnoszc koszty pracy, co przekada si rwnie na poszczeglne regiony
w Polsce. W zwizku z powyszym wysoki poziom bezrobocia w wojewdztwie podlaskim stanowi problem
badawczy niniejszego artykuu. Celem niniejszego artykuu jest zweryfikowanie hipotezy badawczej
mwicej o tym, i warunkiem zmniejszenia poziomu bezrobocia w wojewdztwie podlaskim jest
zwikszenie moliwoci pozyskiwania funduszy strukturalnych zarwno przez osoby bezrobotne, jak i
przedsibiorstwa, dziki ktrym istniaaby szansa na zwikszenie nowych miejsc pracy. Przyjmujc za
kryterium podzia funduszy strukturalnych ze wzgldu na rodzaje programw operacyjnych na lata 2007-
2013, ktre s realizowane w wojewdztwie podlaskim oraz ktre maj by realizowane w latach 2014-2020,
wyrnia si Program Operacyjny Kapita Ludzki, ktry w latach 2014-2020 ma by realizowany pod nazw
Wiedza, Edukacja i Rozwj oraz Regionalny Program Operacyjny Wojewdztwa Podlaskiego.
Sowa kluczowe: stopa bezrobocia, fundusze strukturalne, bezrobotny, przedsibiorstwo.

50

DEVICES FOR THE PRODUCTION OF SOLID FUELS FROM BIOMASS.
PART I

Roman Hejft, Sawomir Obidziski, Joanna Kazanowska
The Polytechnical Institute, Higher Vocational School in Suwalki, 10 Noniewicza Street,
16-400 Suwalki, Poland

Abstract
Waste materials of plant origin, e.g. sawdust, shavings, wood dust, corn, rape straw, or buckwheat
hulls, can be used as a valuable ecological fuel. Combustion of different forms of materials of plant origin, i.e.
biomass, is beneficial from the ecological point of view and is a rich source of energy. The paper presents
selected devices for the production of heating pellets and briquettes (ecological solid fuel) from biomass. The
devices with a flat immovable matrix working system are a beneficial solution in the production of solid fuels
in small- and medium-sized plants.
1. Introduction
A rich source of energy from biomass is also the agriculture and food industry, which generates huge
amounts of post-production waste (e.g. buckwheat hulls obtained during the production process of groats in
grain processing plants, fruit pomace left over from the production of fruit juices, or herbal waste).
Waste materials of plant origin: sawdust, shavings, wood dust, corn, rape straw, buckwheat hulls,
etc. can be used as a valuable ecological fuel. Combustion of different forms materials of plant origin, i.e.
biomass, is beneficial from the ecological point of view and is a rich source of energy. For instance, the
calorific value of straw is 15-17 MJ/kg at moisture level of approx. 10%.
One of the methods of converting biomass (including waste biomass) into energy is producing solid
fuels in the form of pellets or briquettes through pressure agglomeration.
Owing to their numerous advantages these materials find widespread use, especially in the
production of fodder and ecological solid fuel from waste materials of plant origin. A disadvantage of
technologies for the production of both pellets and briquettes is their high power demand and fast wear of the
working elements of the pelletising and briquetting devices [3,5].
2. The production of pellets and briquettes
The flow chart of the production of pellets and briquettes from biomass is presented in fig. 1.


















Fig. 1. The flow chart of the production of pellets and briquettes (it was assumed that the moisture content of
biomass is lower than 20% and it does not require drying)
Biomass

straw, grain, sawdust, shavings,
hay, buckwheat's halls, grass, other plants

desintegration
desintegration

dosing
mixing
pelleting, brquetting


kieto
cribration

cooling
storage



conditioning
air

51

Pelletisation or briquettisation of materials of plant origin is a process in the course of which
shredded material, as the result of external and internal forces, undergoes densification, and the obtained
product acquires a specific, permanent geometrical form [4,5,8].
Depending on the size of a product from biomass, it is called pellets (e.g. a diameter of 2 to 12-15
mm) or briquette (over 15-20 mm) [1,2,5,6,9].
Examples of the pellets and briquettes obtained in a working system with a flat immovable matrix are
shown in fig. 2.

Fig. 2. Examples of pellets (4,5,6 a diameter of 4;6,5; 8.5 mm ) and briquettes (1,2,3 a diameter of 28 mm; 50
mm) from biomass
2. Devices for the production of pellets
Schemes of working systems most commonly used in densification devices are presented in fig. 3.


Fig. 3. Scheme of briquetting working systems: a) with a closed densification chamber: 1-eccentricity, 2-piston,
3-screw feeder, 4-densification chamber, 5-chamber sealing, b) with an open densification chamber: 1-piston, 2-
crankshaft, 3-densification chamber, 4-briquettes, 5-heating elements, 6-screw feeder, 7-sawdust, c) with a
screw working system, 1-densification screw, 2-matrix, 3-cone pin, d) the flat matrix-densification rolls
working system: 1-densification roll, 2-material, 3-matrix, 4-agglomerate e) the ring matrix-densification rolls
working system [6]

Fig. 4 shows the construction of an example pellet mill with a ring matrix by the Poland-based
TESTER company, used by small and medium production plants.
The PD pellet mill (fig. 4) consists of three main units [Testmer Catalogue]: the working system of the
pellet mill 1, a blade conditioner 3, a screw or blade feeder 4.
a)
b)
c)

52

The working unit 1 of the pellet mill consists of a vertical ring matrix and two densification rolls. The
matrix is driven by two electric motors M1 through belt gears 2. It is also possible to use a slippage control
system of the transmission belts of the pellet mill. The pellet mill is equipped with a unit for the regulation of
the length of pellets, an overload protection system for the drive unit (equipped with a fuse, in the form of a
gudgeon pin, which is cut off if overload appears in the working system), and a system of automatic
lubrication of roll bearings and main sleeve bearings. Pellet mills by Testmer also have the possibility of
constant monitoring of the temperature of main bearings.
Feeder 4, driven by motor M3, enables volumetric control of efficiency and ensures even feeding of
the mixture to conditioner 3. The blade feeder works with the mixer placed in the operating container,
ensuring even feeding of the mixture to conditioner 3, which is equipped with a steam application system 5
that enables heat treatment of fodder (heating the mixture to max. 80
o
C). Conditioner 3 is driven by electric
motor M2 through belt gear 6.


Fig. 4. Scheme of PD-15 type pellet mills with two Testmer motors [Testmer Catalogue]: 1-working system of the
pellet mill, 2-belt gear transmitting drive from motors M1to the shaft of the pellet mill, 3-conditioner, 4-feeder, 5-
system of steam application to the conditioner, 6-belt gear transmitting drive from motor M2 to the shaft of the
conditioner, M3 electric motor driving the feeder [7]

The drive unit of feeder 4 can be equipped with a system of automatic control of the load of the main
pellet mill unit and the temperature of the pelletisation process [Testmer Catalogue].
View of the ring working system of the PD-1 pellet mill by Testmer is shown in fig. 5.


Fig. 5. View of the ring working system of the PD-1 pellet mill; A-place where a set of tensometers for the
measurement of matrix torque is stuck on


53

Fig. 6 shows a stand for performing the tests of the processes of pelletisation and briquettiation of
materials of plant origin (biomass).



Fig. 6. The scheme and view (without a feeder) of a universal pelletising and briquetting device [5]

The device consists of an immovable matrix 3 and two densification rolls 2. The set of densification
rolls is driven by the shaft 9, bearing-supported in the shaft jacket 4, through the belt transmission 6 from the
electric motor 8. The device is equipped with a feeder 1, whose position relative to the cone mounted in the
upper part of the transmission shaft 9 can be continuously variably adjusted (continuously variable control of
the quantity of the fed material). Technical data: power - 15 kW, speed of the set of densification rolls - 210
rpm, roll width - 102 mm, B, D-process temperature recorder, C- power recorder
The schemes of the example flat matrices used in the universal pelletising and briquetting device
shown in fig. 7.

Fig. 7. Example flat matrices [5]
2. Devices for the production of briquettes
Fig. 8 shows a scheme of the construction of a low efficiency screw briquette machine whose design
was created in the Department of Agricultural and Food Techniques of Bialystok University of Technology
[5].

54































Fig. 8. A prototype of the HD-3 screw briquette machine [2,5]: 1- feeding screw, 2- densifying screw, 3- working
chamber, 4- , 5- forming pin, 6- forming matrix, 7- transitional matrix, 8- briquette leads, 9- regulation of lead
press, 10- heating element of the forming matrix element, 11- thermal insulation, 12- temperature sensor, 13-
heating element of choke sleeve, 14- fixing plate, 15- setting plate, 16- setting pin, 17- main body, 18-
crankshaft, 19- transmission wheel, 20- bearings, 21- fixing frame, 22- base, 23- gear jacket, 24- working
system jacket, 25- charge, 26- electric motor, 27- control board, 28- jacket hinge

The briquette machine consists of a densifying unit that is comprised of: feeding screw 1, densifying
screw 2, working chamber 3, choke sleeve 4, cone pin 5 and forming matrix 6. Transitional matrix 7,
briquette leads 8 and regulation of lead press 9 comprise the unit solidifying the formed briquette. The
densifying unit is equipped with heating systems 10, 13 with temperature sensors 12. The heating system is
protected with thermal insulation 11. The densifying system is driven by electric motor 26 through belt gear
19, crankshaft 18 mounted in main body 17. The drive system is coupled with the densifying system through
fixing plates 14, setting plates 15, setting pins 16 and fixing frame 21. The whole of the device is mounted on
base 22. The screw briquette machine is equipped with a working system jacket 24, gear jacket 23, control
board 27 and charge 25.
The presented working system of a briquette machine with a low efficiency screw densifying system
(approx. 100 kg/h) is characterized by a beneficial (in comparison with briquette machines available on the
market) power demand.
Fig. 9 shows the view of briquettes made from spruce sawdust and spruce sawdust with a
buckwheat hulls content obtained using the HD-3 screw briquette machine.


55



Fig. 9. Briquettes (from spruce sawdust, from spruce sawdust with a buckwheat hulls content) [5]
3. Conclusion
The paper presents selected devices to the producing heating pellets and briquettes (ecological solid
fuel) from biomass. The presented suggestions are the result of many years of research of both the process
of pelletisation and briquettisation and the design solutions of prototype universal pelletising and briquetting
devices.
According to many autors research, the devices with a flat immovable matrix working system are a
beneficial solution in the production of solid fuels in small- and medium-sized plants.
Research studies carried out by a team of authors and their collaborators allow to promote universal
low-output devices for the pelletisation and briquettisation of materials of plant origin, which can produce
solid ecological fuel (also from waste material) as well as industrial fodder on medium- and big-sized
agricultural farms and in small- and medium-sized plants processing materials of plant origin.
References
1. CHOPEK M., DZIK T., HRYNIEWICZ M. The method for selection of the working system components for a pellet
press with flat die. Chemik 2012, 66,5, 493-500.
2. DEMIANIUK L., 2001. Briquetting of ground materials of plant origin. Doctoral dissertation. Bialystok University of
Technology, Biaystok 2001.
3. DRZYMAA Z., 1988. Engineering basics of the process of densification and pressing of materials. 1
st
edition, PWN,
Warszawa.
4. GROCHOWICZ J., 1996. Technology of production of fodder mixtures. PWRiL. Warszawa.
5. HEJFT R.: The pressure agglomeration of vegetable materials (in Polish), The Library of Exploitation Problems, 2002,
ITE Radom.
6. HEJFT R., OBIDZISKI S., The pressure agglomeration of the plant materials the technological and technical
innovations. Part 1. Journal of Research and Applications in Agricultural Engineering, 2012, Vol. 57(1), 63-65.
7. Catalogof the TESTMER.company.
8. LASKOWSKI J., 1989: Study concerning the pelletisation process of fodder mixtures. Published by Agricultural
University of Lublin.
9. OBIDZISKI S., HEJFT R. The influence of technical and technological factors of the fodders pelleting process on the
quality of obtained product. Journal of Research and Applications in Agricultural Engineering. 2012, Vol. 57(1), 109-114.

Summary
DEVICES TO THE PRODUCING SOLID FUELS FROM BIOMASS

A rich source of energy from biomass is also the agriculture and food industry, which generates huge
amounts of post-production waste (e.g. buckwheat hulls obtained during the production process of groats in
grain processing plants, fruit pomace left over from the production of fruit juices, or herbal waste).
One of the methods of converting biomass (including waste biomass) into energy is producing solid
fuels in the form of pellets or briquettes through pressure agglomeration.
The paper presents selected construction of the devices for producing heating pellets and briquettes
(ecological solid fuel) from biomass. The presented constructions are the result of many years of research of
both the process of pelletisation and briquettisation and the design solutions of prototype universal pelletising
and briquetting devices. Research studies carried out by a team of authors and their collaborators allow to

56

promote universal low-output devices for the pelletisation and briquettisation of materials of plant origin,
which can produce solid ecological fuel (also from waste material) as well as industrial fodder on medium-
and big-sized agricultural farms and in small- and medium-sized plants processing materials of plant origin.
The devices with a flat immovable matrix working system are a beneficial solution in the production of solid
fuels in small- and medium-sized plants.



57

MOKYMOSI APLINKOS KAITA INTEGRUOJANT VAIZDO PAMOKAS IR
MOODLE-TESTTOOL SISTEM

Elida Ignataviien
iauli Simono Daukanto gimnazija, S. Daukanto g. 71, iauliai,
Kazys Tomas Baniulis, Giedrius Paulikas
Kauno technologijos universitetas, Student 50, Kaunas

Anotacija
Dl vykstani pokyi socialinje, techninje, ekonominje aplinkose, visuomenei tampant vis
mobilesnei, ikyla poreikis dal mokymosi proceso sieti su kintaniais besimokanij poreikiais ir perkelti
virtualias mokymosi aplinkas (VMA). Todl vienu metu ugdymas vyksta tiek tradicinje aplinkoje, tiek
informacinmis ir komunikacinmis technologijomis grindiamoje mokymosi aplinkoje. Straipsnyje pristatoma
bendrojo lavinimo mokyklos dails mokomojo dalyko vaizdo pamokomis ir Moodle-TestTool sistema
praturtinta mokymosi aplinka. Straipsnyje irykinami informacinmis ir komunikacinmis technologijomis
praturtintos dails mokomosios aplinkos vizualizavimas, pilno mokymosi ciklo gyvendinimas bei aktyvus
mokymosi ir individualizavimo galimybs. Taikant toki aplink, ugdomos ne tik dalykins, bet ir bendrosios
kompetencijos, tokios kaip mokjimo mokytis, komunikavimo, informacini technologij integravimo,
gaunamas enklus mokini krybikumo pagerjimas.
Esminiai odiai: mokymosi individualizavimas, vaizdo pamoka, TestTool, Moodle.
vadas
Bendrosiose ugdymo programose akcentuojama mokytojo kuriama pedagogin sistema mokymosi
aplinka. Mokymosi aplinka yra erdv, kurioje besimokantieji, siekdami mokymosi tiksl ir ikelt problem
sprendimo, dirba individualiai ar kartu, komunikuoja, naudojasi vairiomis priemonmis ir informacijos
altiniais. Kadangi t pai mokymosi aplink kiekvienas besimokantysis priima individualiai ir skirtingai,
todl didesn pridtin vert sukuria tokia mokymosi aplinka, kuri atitinka didesnio besimokanij skaiiaus
poreikius. Tinkamai suprojektuota, atitinkanti besimokaniojo lkesius ir gebjimus mokymosi aplinka gali
motyvuoti ir aktyvinti besimokantj, formuoti teigiam poir mokomj dalyk, padti nusistatyti mokymosi
tikslus ir skatinti prisiimti atsakomyb u mokymsi.
Dails vidurinio ugdymo bendrosiose programose (2011) teigiama, kad dails mokymui gali bti
naudojamos kitos nei dalykinis kabinetas fizins erdvs, vairios mokymosi priemons ir altiniai. Kurti ir
turtinti ugdymo turin padeda vaizdo mediagos periros ranga, informaciniai leidiniai ir virtualioji erdv,
meno albumai, inynai ir enciklopedijos, ymiausi dails ir tautodails krini reprodukcij rinkiniai,
architektros ir vietins aplinkos gamtos ir kultros paminkl nuotraukos. Besimokantysis virtualioje aplinkoje
paindamas men ir jo reikinius, naudodamasis informaciniais itekliais, komunikuodamas susikuria
individuali, j atitinkani edukacins veiklos aplink, todl mokymosi procesas neapsiriboja konkreia vieta
ir numatytu laiku, o persikelia gyvenimo realyb, sveikauja su virtualia aplinka ir tsiasi ilgiau nei vyksta
mokymas. Elektronini itekli naudojimas turtina mokymosi aplinkas, atverdamas galimybes tiesiogiai
stebti meno pasaul, kaupti informacij, j sisteminti ir interpretuoti.
iauli Simono Daukanto gimnazijoje nuo 2007-2009 m. diegiama ir taikoma viena i populiaresni
virtuali mokymosi aplinka Moodle, kurioje pateikiama 19 dalyk mokymosi mediaga, skirta I-IV klasi
mokiniams, organizuojamas mokymosi procesas ir atliekamas jo valdymas. Dails dalyko kursai su nuolat
atnaujinama e. mokymosi mediaga, kontrols ir savikontrols uduotimis yra sukurti visoms klasms ir
taikomi dviem aspektais:
1. Nuotoliniu mokymu, sudarant galimybes mokytis dl tam tikr prieasi laikinai negalintiems
atvykti mokykl (pvz. laikinai gyvenantiems usienyje).
2. prastos mokymosi aplinkos turtinimui informacini ir komunikacini technologij (IKT)
priemonmis (t.y. miriu e. mokymusi).
Moodle aplinka yra pakankamai lanksti ir dinamika: aikus, struktruotas mokomosios mediagos
idstymas, testai, forumai bendravimui, susirainjimo galimyb, atlikt uduoi siuntimas mokytojui,
besimokaniajam ir mokytojui matomas vertinimas ir jo istorija, galimyb vertinti/reitinguoti bendramoksli
darbus, galimyb integruoti kitas priemones, mokymosi stebsena ir valdymas. Taiau susiduriama su
sunkumais, tokiais kaip ribota keliamo dokumento apimtis ir formatas, prastos mokomj pratyb ir
savikontrols galimybs, apsunkintas grafini vaizd klimas standartinius testus. Dailje ypatingai
svarbus vizualumas, estetika, erdvinio mstymo lavinimas atliekant modeliavimo pratybas su vienu ar keliais
grafiniais vaizdais, ko Moodle negali suteikti.
io tyrimo tikslas ianalizuoti mokymosi aplinkos turtinimo realizavimo aspektus gimnazijos
kontekste.

58

Tyrimo objektas prastos ir IKT grstos mokymosi aplinkos.
Sprendiami udaviniai:
1. Sukurti vaizdo pamokas ir vertinti j efektyvum bei naudojimo galimybes mokymo/si procese.
2. Ianalizuoti TestTool taikymo bdus praktini gdi lavinimo, savikontrols ir kontrols
lygmenyse.
3. Nustatyti vaizdo pamok ir TestTool integravimo VMA bei pilno mokymosi ciklo gyvendinimo
aspektus.
Inaudojant galimyb papildyti turim VMA kitomis priemonmis, siekiama suprojektuoti turting
daugiasluoksn mokymosi aplink, kuri atitikt individualius mokini poreikius, suteikt vienodas galimybes
vairi mokymosi stili mokiniams, suteikt kokybikas inias bei galimyb atlikti pratybas dl tam tikr
prieasi nedalyvaujantiems tradicinje mokymosi aplinkoje.
1. Realybe grindiama, vizualizuojanti dalyko struktr mokomoji mediaga
Dails dalyko program sudaro trys veiklos sritys: dails raika, dails raikos ir dails krini
interpretavimas ir vertinimas, vizualij reikini painimas socialinje kultrinje aplinkoje. Ugdymo procese
ios veiklos sritys yra integruotos ir viena kit papildo. Atsivelgiant mokini poreikius, interesus ir
individualius gabumus, mokyklos geografin ir socialin padt lanksiai planuojamas ugdymo turinys ir
organizuojamos dails raikos ir painimo pamokos. i tiksl gyvendinimui taikome vaizdo pamokas.
1.1. Vaizdo pamokos struktra
Aptarsime I klass vienos dails temos Urbanistinis peizaas mokomosios mediagos pateikimo
vizualizavim vaizdo ir garso priemonmis. Tema susideda i mokymosi mediagos pateikimo, jos analizs,
ini tvirtinimo eskizuojant, atliekant pratybas ir taikymo praktinje veikloje. Vertinamas gebjimas
perspektyvos dsnius taikyti vairaus sudtingumo uduotyse ir praktinje-krybinje veikloje, todl tema
baigiama krybinio darbo sukrimu ir jo pristatymu. Temos tikslai:
1. Supaindinti su linijins perspektyvos dsniais.
2. Imokyti juos atpainti realioje aplinkoje ir dails kriniuose.
3. Gebti linijins perspektyvos dsnius taikyti praktinje veikloje atliekant krybin darb.
Dl mokomosios mediagos platumo tema suskirstyta dvi potemes: Perspektyva. I dalis, kur
demonstruojamas tolstani objekt vaizdavimas, ir Perspektyva. II dalis, iaikinant perspektyvos dsni
taikym urbanistiniame peizae. Visas mokymosi ir praktins veiklos ciklas vyksta klasje dails pamok
metu, jam skiriamos 7-8 valandos. Mokymosi mediaga mokiniams pateikiama vaizdo ir garso priemonmis
stebint vaizdo pamokas ir analizuojant jose ikeltus udavinius. Kiekviena vaizdo pamoka susideda i keli
struktrini dali, skirt vairiems mokomiesiems tikslams gyvendinti:
1. Besimokanij ini apie visumin dails struktr atkrimas ir pltimas (1 pav.).
2. Dails krini ir/ar artimos aplinkos stebjimas.
3. Problemos klimas.
4. Atpastamos aplinkos analiz ir modeliavimas, nauj dsni pagrindu (2 pav.).
5. Nauj ini integravimas praktin veikl (3 pav).


1 pav. Vaizdo pamokos fragmentas su dails
hierarchinmis struktromis
2 pav. Atpastamos aplinkos analizavimas ir
modeliavimas

59


3 pav. Nauj dsni taikymas praktinje veikloje
1.2. Vaizdo pamokos krimas
Vaizdo pamokos krimui reikalinga tam tikra programin ranga ir vesties renginiai. Naudojamos
laisvai platinamos programos: darbalaukio raymui CamStudio, vaizdo ra redagavimui VideoPad,
pamok pieimui SmoothDraw. Taip pat pieimui naudojama grafin planet, o garso raymui
mikrofonas.
Kompiuterio ekrane dstoma mediaga, rodomos iliustracijos, braiomos schemos, demonstruojama
pieimo eiga ir visas is procesas raomas. raas redaguojamas, pildomas iliustracijomis ar kitais vaizdo
raais, jei reikia, titruojamas. Pamokos aikinimas balsu raomas dviem bdais: redaguojant rayt vaizd
atskir garso takel arba tiesiogiai raant vaizd. Mokiniams vaizdo pamokos daromos tokios trukms, kiek
reikia temai iaikinti, bet ne ilgesns nei 12-15 minui. Baigtos vaizdo pamokos, kad bt prieinamos
kitiems vartotojams, gali bti patalpintos vaizdo ra iniatinklyje, pvz. YouTube, o nuoroda j talpinama
virtualioje mokymosi aplinkoje, gimnazijos atveju nuotolinio mokymo kurso Moodle aplinkoje. Dl ribot
programos galimybi, tiesiogiai perirti vaizdo siuet Moodle aplinkoje negalima, o naudojantis
iniatinkliu, vartotojams sukuriamas patogus prijimas prie vaizdo mediagos.
1.3. Vaizdo pamokos taikymas mokymosi aplinkoje
Atsivelgiant mokini bei gimnazijos aprpinim techninmis priemonmis, vaizdo pamokos gali
bti taikomos iomis kryptimis:
1. Mokytojas savo nuoira paruot vaizdo ir garso mokomj mediag vis ar dalimis naudoja
prastoje mokymosi aplinkoje. Prisiderindamas prie mokini tempo, atliekam uduoi, ra gali stabdyti,
kartoti ar demonstruoti itisai.
2. Vaizdo pamoka patalpinama vaizdo ra iniatinklyje ir atvira visiems vartotojams.
Besimokantieji rau gali naudotis kartodami imokt tem namuose, kiti mokytojai sukurt produkt gali
demonstruoti integruotose savo dalyko pamokose.
3. Vaizdo pamoka yra patalpinama vaizdo ra iniatinklyje, taiau nra atvira visiems vartotojams.
Nuoroda j talpinama virtualioje mokymosi aplinkoje, gimnazijos atveju nuotolinio mokymo kurso Moodle
aplinkoje. i vaizdo pamok gali matyti registruoti kurs vartotojai.
Atliktame tyrime vaizdo pamokos buvo taikytos 1 ir 2 kryptimis. Siekiant isiaikinti mokytoj ir
mokini vaizdo pamok vertinim, buvo atliktos dvi apklausos. Pirmoje apklausoje dalyvavo 98 iauli
Simono Daukanto gimnazijos Ia, Ib, Ic ir Im klasi mokiniai, jie suskirstyti dvi grupes. Pirmai grupei (48
mokiniai i Ia ir Ib kl.) nauja mokomoji mediaga prastoje mokymosi aplinkoje buvo aikinama braiant ir
demonstruojant lentoje, antrai grupei (50 mokini i Ic, Im kl.) tos paios temos aikinimui mokytojas naudojo
vaizdo pamokos ra. Po naujos mediagos pateikimo mokiniai stebjo ir analizavo dails krinius
bandydami juose atpainti perspektyvos dsni taikym, lavino praktinius gdius eskizuodami, darydami
dsni taikymo brinius. I karto po ios temos pamok anketose mokiniai balais nuo 0 iki 10 turjo vertinti
naujos mediagos sudtingum, sivertinti naujos mediagos supratimo lyg bei ini taikymo praktikoje
skm. Atviru klausimu buvo praoma rayti pastabas, pageidavimus, nuomones.
Pirma mokini grup nurod, kad nauja mediaga buvo sudtinga, nors j neblogai suprato, sunkiau
seksi inias pritaikyti praktikoje. Atviro klausimo atsakymuose yra tokias pastabas: Pamoka kaip ir visos,
Sunku pritaikyti eskizuose, Realybje viskas kitaip, Ir man pavyko, Labai sunku, kam to reikia. Antra
mokini grup nurod, kad nauja mediaga nebuvo sudtinga, j neblogai suprato, daugeliui seksi inias
taikyti praktikoje. Atviro klausimo atsakymai i esms skiriasi nuo pirmos grups pastab: Kur galiau dar
kart tai pamatyti?, Kit kart dar noriau pats vienas pairti (ne pamokos metu , aut. past.), nes man
vienam buvo neaiku, Galt kiti mokytojai taip padaryti, kad galiau prie kontrolin pasimokyti,
Pasakykit fizikos mokytojui, kad taip aikint, Kai sirgau, neinojau, kad galima taip mokytis. Mokini
pamokos vertinimai pateikti 4 paveiksllyje.

60


4 pav. Mokini pamokos vertinimo diagrama

Antroje apklausoje dalyvavo 17 vairi dalyk gimnazijos mokytoj, kurie stebjo institucinio lygmens
informacinmis ir komunikacinmis priemonmis praturtint mokymosi aplink pristatym. Laisva forma
pateiktus mokytoj pastebjimus galima sugrupuoti dvi dalis.
Pirma dalis atspindi prastos mokymosi aplinkos kokybs kait: Gera pamokos struktra, aikumas,
vaizdumas, Nors problema sudtinga, bet informacijos struktravimas ir artimos aplinkos modeliavimas
pagal dsnius j paveria paprasta, Garsas, vaizdas ir tuo pat metu aikinimas pieiant labai taigu,
Puiki galimyb vairi mokymosi stili mokiniams ne tik pamokoje bet ir namuose, Kaip projektinius,
tiriamuosius darbus galima silyti daryti mokiniams.
Antra dalis atkreipia dmes sklaid ir bendradarbiavim, pasinaudojant iniatinklio priemonmis:
Sukurkime savo gimnazijos vaizdo pamok komplekt ir internetu dalinkims, Tai turi bti prieinama
gimnazijos mokiniams ir mokytojams, pvz., skyrelis gimnazijos tinklapyje, A jau matau, kur taikysiu savo
dalyke.
Apibendrinus dails dalyko ir kit mokomj dalyk mokytoj pastebjimus, mokini pastabas ir
atsakymus apklausos klausimus, galima iskirti ias vaizdo pamok charakteristikas:
vizuali, struktruota, realybe grindiama mokomoji mediaga lengviau suprantama ir pritaikoma
praktikoje;
meninio vaizdo ir garso dka tikrov besimokaniojo fiksuojama veiksmingiau negu aikinant,
rodinjant,
pastebimas didesnis mokini susidomjimas dstoma mediaga ir mokomuoju dalyku, gerja mokini
drausm pamokoje;
plaios panaudojimo galimybs savarankikam mokymuisi: besimokantysis vaizdo ra gali
naudoti mokomajai mediagai siminti, pakartoti, pasiruoti kontroliniam darbui, saviugdai, kokybik
mokomj mediag gauna dl tam tikr prieasi prastoje mokymosi aplinkoje nedalyvaujantys mokiniai.
2. Mokymasis, savikontrol ir kontrol su Moodle-TestTool sistema
Remiantis bendrosiomis pagrindinio ir vidurinio ugdymo programomis (2011), laukiami mokini
pasiekimai dails dalyko srityje apraomi kaip sudedamosios dails kompetencijos dalys: nuostatos,
gebjimai, inios ir supratimas. ini ir supratimo pagrindu iugdomi gebjimai. Ugdymo gairs atkreipia
dmes aktyviojo mokymo ir mokymosi metodus, vairius pamok modelius, mokymo ir mokymosi etapus.
Pasak Rajecko (2002), isilavinimo, protins raidos lygio negalima sutapatinti su perimt ini
apimtimi, o mogaus isilavinim daugiausia lemia tai, kaip jis geba smoningai pertvarkyti gyjamas inias,
jas traukti jau turim ini sistem, moka naudotis praktikoje, j pagrindu gyti naujos informacijos.
Mokymosi procese labai svarbu mokinius traukti aktyvi veikl, skatinti jos metu sprsti vairaus pobdio
uduotis. Mokymo metodai vertingi tada, kai juos taikant skatinamas natralus mokini noras painti, tyrinti,
atpainti realybje egzistuojanias problemas ir jas sprsti (Rajeckas, 2002).
Aktyvus mokymasis gali bti gyvendinamas simuliacij, modeliavimo, eksperimentavimo ar
praktikos priemonmis. Taiau mokyklose taikomi tradiciniai testai, es raymas yra plaiai paplit aktyvaus
mokymosi ir ini tikrinimo metodai, reikalaujantys tik atgaminti tam tikrus faktus, apibrimus, ini dalis, o
visikai neatskleidiantys giluminio mokymosi tikslo gebjimo inias taikyti realioje situacijoje, sprendiant
problemas, mstyti sistemikai (Bauer, 2003). Inagrinsime, kaip taikant grafinio testavimo-modeliavimo
sistem TestTool sukurti sisteminio mokymosi priemon su grafiniais testais ir modeliais, kad mokiniai galt
savarankikai mokytis pasirinkdami uduoi sudtingum, kartodami sprendimus, eksperimentuodami.
2.1. Realybs modeliavimas per simuliacines uduotis
Aptarsime gimnazijos I-II klasi koncentro vaizduojamosios dails turinio, kuriame taikoma grafinio
testavimo-modeliavimo aplinka TestTool, pavyzd. Dails dalyko Testtool kursas sudarytas i septyni tem,
kurios viena kit papildo ir tarpusavyje persidengia (5 pav.). Plaiau panagrinkime tem Urbanistinis

61

peizaas (Perspektyva), kuri buvo aptarta analizuojant vaizdo pamok galimybes. Temoje keliama erdvs
perteikimo problema linijins perspektyvos dsni dka yra aktuali nagrinjant bet kurios meno epochos
vaizduojamosios dails krinius bei taikant praktinje veikloje. Pieiant aplink yra begals reali situacij,
kuriose neivengiamai taikomi perspektyvos dsniai. Visi mokiniai stebi aplink ir meno krinius, taiau
stebti ir vaizduoti nra tas pats. Kaip imokti dsnius taikyti nenumatytose situacijose, vaizduoti vairi
aplink ir objektus?


5 pav. Dails testai-modeliai TestTool kurso administratoriaus lange

TestTool aplinka suteikia galimybes monitoriuje atitinkamus grafinius objektus perkelti i vienos
vietos kit. Tokiu bdu besimokantysis per trump laik turi galimyb ibandyti daug realios tikrovs
modeli. Model sudarani element gali bti labai daug, todl parenkami tik esminiai, objektas skaidomas
dalis, po to kuriami daliniai modeliai, pereinama nuo paprasto prie sudtingo modeliavimo. TestTool leidia
kelti paius vairiausius grafinius objektus, todl parenkami vizuals, kaip galima artimesni realybei. Reikiami
grafiniai objektai gali bti kuriami bet kuria rastrine ar vektorine programa, ia pristatomi CorelDraw
programa kurti elementai (6 pav.). Vliau TestTool aplinkoje jie sujungiami reikiamus grafinius modelius ir
pritaikomi simuliacinms uduotims atlikti (7pav.).
2.2. TestTool vieta mokymosi aplinkoje
Perspektyvos dsni taikymo ir kitokios praktins uduotys gali bti atliekamos pieiant popieriuje
pietuku ir tai yra naudinga, lavinanti praktin veikla. Taiau kaip besimokantysis suinos, ar atliko teisingai,
kurioje situacijoje yra klaida, ar klaida nesikartoja? Mokymsi perkeliant simuliacin e. mokymosi aplink,
apie savo veiklos rezultatus mokinys suino i karto gaudamas savalaik, kokybik grtamj informacij
praneimais, vertinimo balais ar paymtomis klaidomis (7 ir 8 pav.), kuri pagrindu gali projektuoti
tolimesnius veiksmus.


6 pav. CorelDraw programa sukurti objektai


62


7 pav. Modeliavimo uduotis ir jos sprendimas TestTool aplinkoje

Besimokantysis prie TestTool aplinkos jungiasi per Studento program su savo prisijungimo
duomenimis, tokiu bdu kurso administratorius mokytojas gali atlikti vis besimokanij stebsen ir
kontrol. Panaudojus jau mint virtualaus mokymosi aplink Moodle, galima kelti nereikalaujani
prisijungimo duomen nuorod. Taigi, sujungus dvi Moodle ir TestTool aplinkas, sukuriama nuoseklaus
savarankiko mokymosi sistema, susidedanti i trij lygmen: praktini, savikontrols ir kontrols uduoi.
Besimokantieji uduotis gali atlikti trimis reimais, priklausomai nuo keliam mokymosi udavini.
Mokymosi, praktikos, gdi lavinimo reime mokiniams sudaroma galimyb uduotis atlikti neribot kiek
kart laisvai pasirinktu metu, pamatyti teising sprendim dar nebaigus testo. Savikontrols test tikslas
padti mokiniui adekvaiai sivertinti savo inias, gdius ir gebjimus, stebti padaryt paang ir
prognozuoti mokymosi rezultatus, todl iame reime nepateikiami teisingi atsakymai iki testas nebaigiamas,
mokinys test atlieka jam patogiu laiku, o sprendimas vertinamas. Kontrols testo paskirtis vertinti mokinio
inias, pasiekimus, gebjimus. Testas iame reime atliekamas vien kart numatytu laiku, sprendimas
vertinamas. Baigus savikontrols ir kontrols testus programa i karto pateikia sprendimo ir vertinimo
informacij (8 pav.). Tokia skirting reim sistema utikrina adekvat vertinim ir sivertinim, kokybik
grtamj ry, besimokaniajam leidia kontroliuoti savo mokymsi ir prognozuoti rezultatus. Tai esminis
ingsnis individualizuojant mokym.
iauli Simono Daukanto gimnazijoje TestTool programos galimybes dails kurse iband 12 III
klasi mokini, o vis praktikos, savikontrols ir kontrols paket Im kl. 20 mokini. Atliekant mokini
apklaus apie mokymsi ios programos aplinkoje, buvo paprayta isakyti pastabas, pastebjimus. Mokini
atsakymus galima suskirstyti dvi dalis.


8 pav. Problemins situacijos sprendimo ir jos vertinimo informacija

1. Aktyvaus e. mokymosi galimybs, kuri nesuteik kitos kompiuterins priemons, bei
pageidavimai: Greitas pasiruoimas, pasikartojimas prie kontrolin darb, domi, ini suteikianti
mokymosi priemon, Palengvina mokymsi, lavina atmint, pastabum, Turintiems regimj atmint tai
puiki mokymosi galimyb, Bt naudinga kitose mokymosi akose: lietuvi, angl klb., matematikoje ir t.t.,
Geras bdas pasitikrinti, kiek imokai ir kiek dar liko iki norimo paymio, Kad bt tokios vis dalyk
mokymosi uduotys, tada reikt maiau vadovli, nes jie labai nuobods, Nors pamokos mediagos
nesupratau, bet atlikus pratybas teorija tapo aiki.
2. Mokymosi valdymo trkumas: Nra anksiau sprst test statistikos, todl neinau, ar iandien
t pat isprendiau geriau, Noriau matyti vis sprst test sprendim vertinimo skal.

63

Apibendrinus mokini ir kurso mokytojo pastebjimus galima teigti, kad:
Mokymasis TestTool aplinkoje mokiniams yra priimtinas. Per trump laik jis savarankikai ir
produktyviai ianalizuoja tam tikr kiek dails krini, vertina juose taikyt perspektyvos dsni spektr.
Motyvacij kelia mokymosi, lavinimosi ir savikontrols uduoi paketai, galimyb mokytis i savo klaid,
pozityv klimat kuria kokybikas ir savalaikis grtamasis ryys.
Lavinami analitiniai, krybiniai ir praktiniai gebjimai: teisingai isprsti modeliavimo problemas,
taikyti skirtingas modeliavimo operacijas, paaikinti, dl koki prieasi yra pasirenkamas toks sprendimo
bdas, pritaikyti turimas inias sprendiant naujas praktins veiklos problemas, paaikinti tam tikr dsni
taikymo teisingum, kelti originalias idjas ir pasirinkti netradicinius j gyvendinimo bdus.
Uduotyse atspindima realyb ir jos vairov, todl gyti dsni taikymo gebjimai modeliuojant,
leidia pasirinkti krybikus, individualius savarankiko praktinio darbo sprendimus ir j bdus. Kontrolins
grups mokini tapybos (krybiniai) darbai yra enkliai geresni nei kit klasi, ar ankstesni met to paties
kurso mokini darbai.
3. Patirtinio e. mokymosi ciklo gyvendinimas
Mokymasis yra ciklikas procesas, kuriame mokinys gali ir turi kartoti vairius mokymuosius
veiksmus. J gyvendinimui mokymosi aplinka turt sudaryti slygas tokiam pilnam patirtinio mokymosi
ciklui (Kolb, 1984):
1) pateikiama mokomoji mediaga, 2) sudaromos aktyvaus mokymosi bei savikontrols galimybs ir
3) atliekama adekvati ini kontrol.
Mokymosi aplinka kokybs poiriu turt tenkinti iuos pagrindinius kriterijus:
1) adekvatus realybs atvaizdavimas, 2) galimybs kiekvienam mokytis pagal individualius poreikius
ir 3) skatinama mokini motyvacija.
Mokymosi eigos valdymui taikoma viena i populiaresni aplink Moodle yra pakankamai lanksti ir
dinamika dl aikaus, struktruoto mokomosios mediagos idstymo, gerai matomo vertinimo ir jo
istorijos, galimybs integruoti kitas priemones ir kt. Taiau ji nra pakankama dl prastos mokomj pratyb
ir kontrols galimybi, apsunkinto grafini vaizd klimo standartinius testus. Dailje ypatingai svarbus
vizualumas, erdvinio mstymo lavinimo pratybos su vienu ar keliais grafiniais vaizdais, ko Moodle negali
suteikti. Todl pirmasis mokymosi individualizavimo, patirtinio mokymosi ciklo gyvendinimo ingsnis yra
vaizdo pamok integravimas mokomj aplink. Vaizdo pamokos padidina mokymosi mediagos
vizualum, adekvatum ir teikia plaias galimybes saviugdai.
Sudtingiausia mokymosi aplinkoje sukurti aktyvaus mokymosi ir adekvaios ini kontrols dalis.
Paprastai aktyvaus mokymosi priemons yra kuriamos Java, Flash ar kt. rankiais, kurie reikalauja dideli
darbo laiko snaud. Patogus yra matematinis mokomasis modeliavimas, isamiai apraytas Denisovo
(2002). Taiau daugybs mokomj dalyk, ypa humanitarini, matematinmis formulmis aprayti
neimanoma. Be to modeliavimo priemons be ini kontrols mokymosi poiriu yra nepakankamos (Bauer,
2003). Todl dails dalyko mokymosi procesui buvo pasirinkti Testtool grafiniai testai ir modeliai, kurie jau
buvo taikomi vairiems technologiniams mokomiesiems dalykams: fizikai (Baniulis, Statkeviien ir kt., 2012),
informacinms technologijoms (Baniulis, Paiien ir kt., 2012), algoritmavimui (Baniulis, Pauliut, 2011) ir kt.
bei socialiniams mokomiesiems dalykams plaukimo varyb teisjavimas ir eimos psichoterapija
(Statkeviien, Kairys ir kt., 2011).
Grafin model sudaro ablonas, kintami komponentai ir vietos, kur pastarieji gali bti padti, rayti,
pakeisti ar paymti. Keiiant uduotis ir j isprendimo komponentus yra kuriamos grafinio modelio
situacijos - TestTool klausimai. Siekiant dails grafini modeli adekvatumo, giluminio mokomojo dalyko
supratimo, mokymosi individualumo ir motyvacijos modeliuose yra panaudojami dailinink krini vaizdai
arba redaktoriais sukurti realybei artimi grafiniai objektai, naudojami vairs spalviniai ir dizaino sprendimai,
keiiamas modeli sudtingumo lygis (Baniulis, Kerien ir kt., 2010), sudaromos galimybs patogiai
mokymosi vietai, laikui ir tempui. Besimokantiesiems sudaromos galimybs vairiems produktyviems
veiksmams: manipuliacijoms objektais, reikmi, parametr ar savybi pasirinkimams, komponent-objekt
paymjimams ir kt.
Sukurtoji mokomoji aplinka buvo taikyta dails dalyko temoje Urbanistinis peizaas, kuriai
skiriamos 8 pamokos. Tyrime dalyvavo dvi I klasi mokini grups: pirmai priskirti 48 mokiniai, tem
nagrinj tradicinje aplinkoje, o antrai 20 mokini, kurie iband piln e. mokymosi cikl su vaizdo
pamokomis ir TestTool uduotimis Moodle aplinkoje (9 pav.). E. mokymosi turinys apm individualizuot
temos bazini ini ir praktini gdi ugdym.
Kadangi galutinis dails kurso tikslas krinys, temos pabaigoje abi grups atliko krybin darb. Jo
kokybs pokyi palyginimui ir analizei taikyti vienodi vertinimo kriterijai abiems grupms. Mokinio
krybikumo, kaip ir jo ini, tikrinimo-vertinimo priemonmis nenustatysime. Taiau sukurdami testus,
duodami mokiniui individualias uduotis ar krybinius darbus, pagal nusistatytus kriterijus vertiname j
atlikim ir balai mums netiesiogiai rodo mokinio inojimo ar krybikumo lyg.
Mokini krybini darb vertinimo kriterijai ir pasiekimai suskirstyti tris lygius, j poymiai pateikiami
1 lentelje. Abiej tyrime dalyvavusi mokini grupi krybini darb vertinimai enkliai skiriasi: auktesnj

64

lyg pasiek pus antros grups mokini, o pagrindin 45% mokini. Tuo tarpu pirmojoje grupje mokiniai
nepasiymjo savarankikumu, krybikumu, perspektyvos dsni taikymo gebjimais, todl net puss
mokini krybinis darbas atitiko tik patenkinamo lygio reikalavimus ar net nepasiek ir patenkinamo lygio (10
pav.). Apibendrinus rezultatus, galima konstatuoti, kad pasiekusi auktesnj lyg antroje grupje padaugjo
daugiau negu 2 kartus, 1 grups pasiektas lygis vidutinikai yra 1,4 i 3 galim, o 2 grups pasiektas lygis
vidutinikai yra 2,45 i 3 galim.



9 pav. Moodle aplinka su dails vaizdo pamokomis ir
TestTool pratyb, savikontrols ir kontrols
uduotimis
10 pav. Mokini krybini darb vertinimo rezultatai.
1 grup tem nagrinjo tradicinje aplinkoje, o 2 grup
iband piln e. mokymosi cikl su vaizdo pamokomis ir
TestTool uduotimis Moodle aplinkoje

1 lentel. Mokini pasiekim lygi poymiai
Auktesnysis lygis Pagrindinis lygis Patenkinamas lygis
Krybiniam darbui atlikti:
1. Naudoja 6 ir daugiau
skirting objekt grupes su
perspektyva.
2. Taiko 3 ir daugiau centrinius
perspektyvos takus.
3. Taiko tonin, spalvin,
dydi perspektyvas.
4. Savarankikai pasirenka
originali, nematyt, pamokoje
neanalizuot idj.
Krybiniam darbui atlikti:
1. Naudoja 3-5 skirting objekt
grupes su perspektyva.
2. Taiko 2 centrinius
perspektyvos takus.
3. Taiko tonin arba spalvin
perspektyv.
4. Mokytojo padedamas
pasirenka originali, pamokoje
neanalizuot idj.
Krybiniam darbui atlikti:
1. Naudoja 1-2 skirting objekt
grupes su perspektyva.
2. Taiko 1 centrin perspektyvos
tak.
3. Netaiko kit perspektyv
dsni.
4. Pasirenka pamokoje
ianalizuot ir aptart idj.

iauli Simono Daukanto gimnazijos mokymo procese yra taikoma nuotolinio mokymo ir miraus e.
mokymo technologijos bei metodai, kuri tyrimai realiame mokymosi procese parod, kad VMA Moodle
papildius kokybikomis vaizdo pamokomis ir grafiniais modeliais yra gyvendinamas pilnas patirtinio e.
mokymosi ciklas, kuris suteikia mokiniams visapusikas galimybes gyti bazines inias ir patirt. Tokia
mokomoji aplinka atitinka besimokaniojo lkesius ir gebjimus, motyvuoja ir aktyvina besimokantj,
formuoti teigiam poir mokomj dalyk, padeda nusistatyti mokymosi tikslus ir skatina prisiimti
atsakomyb u mokymsi, o mokytojas tampa mokini krybinio bendradarbiavimo partneriu.
Ivados
1. iauli Simono Daukanto gimnazija turi pakankam patirt naudojant Moodle aplink, taiau ios
programos rankiai ne visikai atitinka mokytoj ir besimokanij lkesius. Atliktas tyrimas kaip j papildyti
vaizdo pamokomis, TestTool grafinio testavimo ir modeliavimo priemonmis, kad sukurti efektyvi mokymosi
aplink, galinani pasiekti geresni mokymosi rezultat.
2. Atliekant tyrimus su pilotine mokini grupe, nustatyta, kad mokinai turi pakankamai gdi
naudotis virtualia mokymosi aplinka mokantis, atliekant savarankikas uduotis. Mokini ir mokytoj
nuomone, toks mokymosi ir kontrols bdas yra patogus, naudingas, atitinkantis besimokaniojo poreikius.
Vaizdo pamok dka mokiniai nauj mediag sisavino ir suprato geriau ir skmingiau pritaik praktikoje.
Modeliavimo uduotis mokiniai vertino palankiai, akcentavo j naud mokantis naujos mediagos, atliekant
savikontrols uduotis.
3. prastas mokymosi aplinkas praturtinant vaizdo pamokomis, TestTool uduotimis bei integruojant
su virtualiomis mokymosi aplinkomis, sukuriama individualius mokinio mokymosi poreikius atitinkanti

65

struktra, kuri skatina prisiimti atsakomyb u mokymsi, numatyti rezultatus, taip pat mokytojui palengvina
mokymosi proceso valdym.
4. Taikant piln e. mokymosi cikl mokini tapybos (krybiniai) gebjimai tapo enkliai geresni.
Literatros sraas
1. BANIULIS, K. T., PAIIEN, K., GRIKNIEN, E., BALYNIEN, R., EPULIEN, A., LEINSKIEN, D.
Moodle-TestTool sistemos taikymas IT dstyme. Auktj mokykl vaidmuo visuomenje : ikiai, tendenci jos ir
perspektyvos : mokslo darbai. Alytus : Alytaus kolegija. ISSN 2029-9311. 2012, no. 1(1), p. 22-30.
2. BANIULIS, K. T., STATKEVIIEN, B., PAULIKAS, G., PAGODA, D. Kontekstinio modeliavimo samprata ir jo
taikymas el. mokymuisi. Auktj mokykl vaidmuo visuomenje : ikiai, tendencijos ir perspektyvos : mokslo darbai.
Alytus : Alytaus kolegija. ISSN 2029-9311. 2012, no. 1(1), p. 13-21.
3. BANIULIS, K. T., PAULIUT, J. E. mokymosi kurs projektavimo Moodle-Testtool sistemoje ypatumai. Informacins
technologijos 2011: teorija, praktika, inovacijos. IX mokslins-praktins konferencijos praneim mediaga, Alytus, 2011,
p. 14-23.
4. BANIULIS, K. T., KERIEN, V., PETREIKIEN, V., SLOTKIEN, A. A Case Study: Impact of the Interactivity Level
to E-Learning Outcomes. IT 2010: proceedings of the 16th International Conference on Information and Software
Technologies. Kaunas: Technologija, 2010, p. 101-107.
5. BAUER, M. et al. Using Evidence-Centered Design to Develop Advanced Simulation-Based Assessment and
Training. World Conference on E-Learning in Corp., Govt., Health& Higher Ed, 2003, p. 1495-1502.
6. KOLB, D. Experiential learning: experience as the source of learning and development. Prentice Hall, New Jersey,
1984.
7. DENISOVAS, V. Mokomasis kompiuterinis modeliavimas. Modeliavimo programa Model Builder. Klaipdos
universiteto leidykla, 2002.
8. RAJECKAS, V. Ugdymo tikslas ir udaviniai. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2002. ISBN 9955-516-32-1.
9. STATKEVIIEN, B., KAIRYS, J., BANIULIS, K. T. Socialinio dinaminio konteksto grafinis modeliavimas. Auktasis
mokslas: IKT diegimo projektai [elektroninis iteklius]: konferencija, Kaunas, 2011 m. gruodio 14 d. Kauno technologijos
universitetas, 2011. ISBN 9786094520181. p. 1-8.
10. Vidurinio ugdymo bendrosios programos. Dail. Lietuvos respublikos vietimo ir mokslo ministerija, Vilnius, 2011.
[irta 2013 m. balandio 6 d.]. Prieiga per internet:
<http://portalas.emokykla.lt/bup/Puslapiai/vidurinis_ugdymas_daile_mokymosi_aplinka.aspx>

Summary
LEARNING ENVIRONMENT CHANGE THROUGH INTEGRATING VIDEO LESSONS AND MOODLE-
TESTTOOL SYSTEM

Social, technical and economic changes as well as the growing mobility of the society create a need
to relate part of the learning process with the changing learning needs and to move it into virtual learning
environments (VLE). Hence, the learning process takes places simultaneously in both traditional learning
environments and information and communication technology-based learning environments. The article
presents a learning environment designed for art classes, supplemented with video lessons and the Moodle-
TestTool system graphical models. It develops not only subject-related, but also general competences such
as learning, communication and computer literacy skills. The article emphasises the structure, features and
opportunities of the learning environment for art classes, supplemented with information and communication
technology.
Regular learning environment, if supplemented with video lessons and TestTool tasks as well as
integrated with virtual learning environments, are able to meet learning needs and ensure favourable
psychological, didactic and organisational conditions.
A learning environment that offers the opportunity to use necessary sources at any time, control the
learning process, choose the form of learning, self-control and self-assessment allows students to learn from
their experience and mistakes, increases their self-confidence, encourages them to plan the learning
process and make decisions leading to the achievement of their learning aims.
Students painting (creative) skills improved significantly using the complete e. learning cycle.
Keywords: Experiential learning, video lessons, TestTool, Moodle.

66

NON-LINEAR LEARNING EDUCATION FOR PRACTITIONER SOCIAL
ENTREPRENEURS: TOWARD A NEW PARADIGM

P Adrian Kitchen
The Social Learning Company, Falkirk, Scotland

Abstract
Education for social entrepreneurs generally follows a pre-determined linear design based upon
academic assumptions and traditional approaches. For practitioner social entrepreneurs non-linear, self
determined learning journeys afford learners opportunity to develop the skills, knowledge and competencies
in self-defined context-rich learning environments. This paper presents an approach to practitioner
entrepreneurship education that is learner centric, where learning is based upon the demands stimulated by
previously learnt knowledge in order to develop self-determined levels of mastery in the creation and
development of social enterprise.
Keywords: Non-linear learning, Social entrepreneurs.
Towards defining social entrepreneurship
The first question could not be simpler: what is social entrepreneurship? In order to develop a
paradigm for social entrepreneurship education, a general understanding of what social entrepreneurs need
to know and how they should be provided with opportunity to learn these functions should be established
through examining first entrepreneurship and progressing to social entrepreneurship.
Entrepreneurship can be viewed as an endemic tendency of humans. Learning (Eckert et al 1997)
and entrepreneurship may occur naturally: Stevenson (1983, 1985) defined entrepreneurship as "the pursuit
of opportunity without regard to resources currently controlled" and Isenberg suggests that entrepreneurship
is a natural act, a normal aspect of the human condition that spans geography, culture, and history
(Isenberg 2013). But there is a failure to reach consensus on a definition suggesting that entrepreneurship
is a multidimensional concept (Audretsch 2003, Kibassa 2012, and Stefnescu 2012). The historical search
for definition and the exploration of the traits and characteristics, foibles and strengths of entrepreneurs and
their entrepreneurship has been the work of many authors over centuries, (Cantillon 1755, Say 1803,
Marshall 1890, Knight 1921, Shumpeter 1934, Stevenson 1983, Drucker 1985, McClelland 1987, Herbert &
Link 1989, Porter 1990, Reynolds 1991, Man et al 2002, Storey 2006, Shane 2007, Chell 2008, Kirzner
2009) to identify just a few and their deliberations have been well documented elsewhere. McLean (2005)
exemplifies the dilemma of definition: McClelland(1987) points to numerous studies he describes as flawed
largely because they attempt to create a list of attributes (of entrepreneurs), which are not specific to
entrepreneurship and end up being a list of socially desirable traits, ... Pickle (1964), came up with 27
attributes and Hornaday and Bunker (1970), came up with a shorter list of 16.
Despite researchers examining and commenting on different aspects of the entrepreneur,
entrepreneurship, enterprise development and the enterprising organisation, the lack of a commonly
accepted definition of the entrepreneur indicates that we are still developing our understanding of the factors
and conditions that affect, effect, impact and are influenced by entrepreneurs. Thus, one of the most striking
features of entrepreneurship is that it crosses a number of key units of analysis.Entrepreneurship is a
heterogeneous activity encompassing a broad spectrum of disparate organisations and types of activities
(Audretsch 2003).
Within the general spectrum of entrepreneurship lies social entrepreneurship: it too being a multi-
disciplinary field which draws together two distinct aspects, social and entrepreneurial parts. If
entrepreneurship is defined diversely, it follows that there will be a diverse range of views on social
entrepreneurs and social entrepreneurship. This problem of definition is clearly shown by Zahra et al (2009)
who cite 20 different definitions and descriptions of social entrepreneurship put forward by authors. Similarly
Martin and Osberg (2007), Fischer (2011) Choi and Majumdar (2013) all comment that the definition of what
a social entrepreneur does is not conclusive. As a case in point Zahra et al (2009) identified three arenas of
activity of social entrepreneurs: the social bricoleur (see also Di Domenico et al 2010), the social
constructionist, and the social engineer, each of which operates within the business environment, but acting
and utilising different aspects of that environment, for different purposes and with differing ambitions.
Gartners (1988) position was that the key question concerns entrepreneurial behaviour: what the
entrepreneur does defines them rather than being of a certain type, coming from a particular place or
circumstance. Social entrepreneurs are entrepreneurs with a social mission (Dees 1998), but defining what
they do is fraught with either a definition that is overarching, or more than likely, an incomplete ultra-detailed
inventory of entrepreneurial activities. We have a category of people who carry out specific functions,
broadly labelled (social) enterprise, so what they do can be labelled (social) entrepreneurship. The problem

67

arises when we ask what precisely is this range of functions, because these are variously interpreted
(Anderson & Starnawska (2008)).
Summarising the what social entrepreneurs do outcomes from various schools leads to a view that
in general they appear to have in common a set of features which may be used to start to define an
educational approach: they
- recognise and relentlessly pursue new opportunities (Sahlman and Stevenson, 1992) generating a
business idea (service or product) to address opportunity, and revenue generation strategies (Dart 2004),
through trading, increasing the autonomy and flexibility of the organization to adapt to and meet the needs
of the constituencies they serve.
- create an operating business organization to implement the opportunity-motivated business idea
(Sahlman and Stevenson 1992) and vary in size, scale, sector and purpose. (Zahra et al 2009)
- aim to achieve social and environmental goals going beyond revenue generation to include
producing goods and services in response to the needs of a community (Borgaza & Defourny 2001). Their
ethos of financing social purpose through commercial activity (Pearce 2003; SEC 2004) ensures that their
social outcomes are integral to their economic performance (Peredo & Chrisman 2006), adopting a mission
to create and sustain social value (not just private value) (Dees 2001)
- seek to generate benefits such as increased social capital and become embedded in and remain
accountable to, the communities that they serve (Pearce, 2003).
- act boldly without being limited by resources currently at hand (Dees 2001), marshalling and
commitment of resources in the face of risk to pursue the opportunity (Sahlman & Stevenson, 1992),
though they are often associated with communities characterized by limited access to resources (Peredo
& Chrisman, 2006) typically emerging as a response to the lack of facilities and services.
- engage in a process of continuous innovation, adaptation, and learning (Dees 2001)
- display sense of initiative and proactivity, high levels of motivation risk propensity, creativity, self-
efficacy, and a need for achievement. They are critically analytical, courageous, have a commitment to
others, and have knowledge of entrepreneurship and the role of the entrepreneur (Dees 2001, Martin &
Osberg 2007, McClelland 1987).
As is to be expected the features exhibited by social entrepreneurs comprises a heterogeneous mix
of traits, characteristics and features: it is these features that would appear to be fundamental to the process
of enterprise development by social entrepreneurs and if we are to provide education for social
entrepreneurs, we need to develop a learning environment that will enable the development of such wide
ranging and individual qualities.
Educational aspects
Cognitive learning theory is based on assumptions that learners come with knowledge, skills and
related experiences to the learning environment, are active participants in learning processes, and relate
new information to that which has been previously learnt (Piaget 1957), deepening the connections between
the new knowledge, through direct experience with the learning environment and its content, (Dewey 1902).
Learning is cumulative, comprises hierarchical levels (based on Blooms Revised Taxonomy (Pohl 2000)), is
concerned with the development of conceptual understanding, cognitive and critical thinking skills and
learning strategies. Bruner (1966) recommended that learners should be encouraged to discover solutions
via appropriate tasks, integrated with frequent opportunities for reviewing previously learnt material. Ausubel
et al (1978) suggests that learning needs to be anchored to what is already known to become effective and
permanent learning, and Rogers (1969, 1994) that learning must have relevance to the learner. Lindeman
(1926) relating to andragogy, proposed that adults are motivated to learn when learning will satisfy a need,
when it is life-centered, experiential, and self-directed. Rogers goes further, A person cannot teach another
person directly; a person can only facilitate another's learning (Rogers 1951). Gattnego (1970) proposed
that the role of teachers is not to try to transmit knowledge, but to develop the learning experience, leading
students through a succession (stages) of awarenesss (1) from being aware that something new is
available for exploration, through (2) exploring that new awareness, internalising feedback given by the
environment, (3) (transition) developing and absorbing responses and gaining in confidence, through to (4)
transfer and auto application of the skill. Illich (1970) in Deschooling Society posited self-directed
education, supported by intentional social relations, in fluid informal arrangements: he suggested that
educational webs heighten the opportunity for each one to transform each moment of his living into one of
learning, sharing, and caring.
The gaining of experience has a central role in the theories of human learning and development
exemplified by Lewins (1946) proposal of action research, Vygotskys (1978) internalization, Freire (1970),
and Rogers (1951). These experiential learning theorists assist in creating a process whereby knowledge is
created through the transformation of experience, explored further through Kolbs dynamic view of learning
based on a learning cycle driven by the resolution of the dual dialectics of action/reflection and experience
/abstraction. Knowledge results from the combination of grasping and transforming experiences(Kolb
1984). This is supported by Boud et al (1993) who concluded that experience is the foundation of and

68

stimulus for learning, through which learners should actively construct their own experiences. This learning
provision should adopt a holistic approach.
The concept of holism refers to the idea that all the properties of a given system in any field of study
cannot be determined or explained by the sum of its component parts in opposition to the mechanistic
(Cartesian-Newtonian) worldview where learning is broken down into smaller parts and analyzed (assessed)
separately. Holistic education challenges the fragmented, reductionist assumptions of mainstream culture
and education. The main elements of holistic pedagogy are a focus on the interconnectedness of
experience, utilisation of reality and the requirement for cross-disciplinary recognition (Mahmoudi et al. 2012)
- a pedagogy that is interconnected and dynamic. In contrast, much of traditional education tends to be static
and fragmented, ultimately promoting alienation from subject matter (Neves 2009). Fragmentation is prolific
in current educational systems.
Systems thinking is the process of understanding how things, regarded as systems, influence one
another within a whole, and that the world is not created of separate unrelated forces. Systems thinking as a
conceptual framework, can be used to identify, construct, develop, change things effectively and with the
least amount of effort (Senge 1990), by finding critical interventions within systems (Kitchen 2008)
Dividing learning into discrete blocks and modules is a mechanistic application of the reductionist
approach to learning. The system, often camouflaged and promoted as being student centred has been
designed around the needs of governments, learning organisations, awarding bodies, assessment
processes and influenced by the economic costs per unit of delivery. Linear unitisation creates an individual
who is knowledgeable about isolated bits of information or experience but ignorant of the operative whole of
which these alienated bits are a part. Leggett and Robertson (1996) and Rodeiro and Nda (2010) identified
that unitisation was a strong factor in forcing students to create boundaries between subjects and implicates
the unitisation of the curriculum in further strengthening the compartmentalisation of students knowledge.
The approach disrupted the provision of a coherent and developmental learning experience, where
assessment becomes dominant throughout, teachers fit assessable learning into blocks at the cost of other
learning and short-term targets frequently dominate long term goals. When learning is about the
transmission of knowledge and some skills in chunks which are tested for a standard quality then this still
looks like school as a production line(Webster and Johnson 2010).
Examples of unitised theoretical teaching of entrepreneurship are common (McLean et al 2004,
Kickul et al. 2012, Henderson 2012). According to Kourilsky (1995) these programs miss the heart of the
entrepreneurship process. The students do not personally, experience the search for the market opportunity
and the generation of the new business idea; they do not personally experience the challenge of securing
resources over which they have no control for a business idea that may not work; and they do not personally
experience the risk of investing their own resources, time, and even reputation in an entrepreneurship
venture which may succeed or may fail. All of these key personal entrepreneurship experiences are either
missing entirely or are fatally compromised by group dilution and by intervention of the teacher.
Learning should provide discovery, excitement, self-motivation and purpose for personal
development, self-efficacy, accommodating those personal faculties of life-centeredness, experientialism,
self-direction, cognitive resonance and relevance. Our formal educational systems uphold the processes and
attitudes instigated for the education of the masses centuries ago. The industrial revolution and the mass
education alienated our understanding and recognition of natural learning systems in humans and the very
nature of our personal enterprise. Learning is not natural when it involves adults imposing their ideas of the
learning. Formal education is merely an institutionalised and standardised method for the imposition of what
is perceived as important to learn and how to it is to be learnt.
Towards non-linear learning
Education systems are still very much rooted in providing education for the masses resembling work
systems developed during earlier industrial settings. The requirements of the individual are sacrificed for the
efficiency of production-belt education, delivered in a linear format, where a learner has to start at an
externally defined beginning, and end at an externally defined time and attainment level delineated by an
external body. This linear delivery system has been established and evolved in clear conflict with the
learning theories reported earlier in this paper. We each will recognise that in nature, there is no such plan to
learning. There linear learning does not exist. Natural experiential learning and survival formed our learning.
On this basis is scientific experimentation derived: its not possible to experiment without doing something
and discovering new learning as experience progresses. In agreement with Carroll (2012) when he states
But most of all, we learned through making connections between stuff we already knew and the stuff we
didnt. This meant we actively constructed the knowledge as we needed it. It was all very subjective and
individual and not linear. If anything, non-linear learning has more to do with a network than a line. Its about
experience and connecting the dots.
Kempster and Cope (2010) identified that numerous theorists concur that the dominant crucible of
(leadership) learning is through naturalistic processes and accidental events, rather than a deliberate and
consciously planned approach to development (Burgoyne & Hodgson 1983; Davies & Easterby-Smith 1984;

69

McCall et al. 1988; Cox & Cooper 1989; Jackson & Parry 2001; Bennis & Thomas 2002; Hill 2003; Luthans &
Avolio 2003). Conger (2004) and Burgoyne (2004) have re-emphasized the dominance of naturalistic
experience to the processes of learning and development as essential aspects of entrepreneurship.
Erdelyi (2010) following an in depth review of entrepreneurial learning states that entrepreneurs
evolve by learning from experience and that the formation of the entrepreneur as a person is considered, in
a large part, to be due to learning from experience He sites Deakins and Freel 1998, Rae and Carswell
2001, Taylor and Thorpe 2004, . Corbett 2005, Politis 2005, Rae 2006 and Holcomb et al. 2009 as authors
who also uphold this belief.
Entrepreneurial learning (Bateson 1994) may be characterised by creative search, incessant
experimentation, the regular transgression of social norms and institutional boundaries, and the imaginative
reconfiguring of sources of potentialities into resources and productive outcomes. It is about learning along
the way.
Recognising the non-linear nature of learning drew Cleveland, Neuroth and Marshal (1997) to define
an outline schema for non-linear organisational learning, which I suggest is a learning system applicable for
practitioner social entrepreneurs. They maintain that:
- The learners are provided with a rich variety of inputs;
- Different learners follow different paths;
- The outcomes are emergent and cannot be foretold;
- Learning is self-organized by the learners activity in designing it;
- Disciplines are integrated and roles are flexible;
- People co-evolve together in a learning community.
Volkmann et al (2009) recognised that mainstream pedagogy will have to change, leading to the
hands-on, project-based, multidisciplinary, non-linear approaches that entrepreneurship education requires.
Entrepreneurship is reflective action; no amount of book-based learning on its own will allow the student to
progress in this field. .... The pedagogy should be interactive, encouraging students to experiment and
experience entrepreneurship. Rootzen (2007) proposed learning could be done non-linearly by letting the
students decide when and how to work with different topics. However, Rootzen clings to the use of a
fragmented learning methodology based on discrete learning objects but through the use of various media
affords the student increased levels of direction and selection. Though Robberecht (2007) writes in relation
to computer-based learning, he summarises the essence of non-linear learning: it should be nonlinear
(learners determining their own learning pathway), interactive (engaging), contain context-sensitive
(meaningful) and active learning elements (experiential learning (European Commission 2012)), thus
accommodating learning levels and styles (Lee et al. 2004, Swaak et al. 2004, Phelps 2003, Chen and
Macredie 2002). As educators Robberecht states, we should have a fundamental goal in education to
provide each learner a personalised learning experience, that is self-determined by the learner. Non-
sequential learning shifts the responsibility for mastering a particular subject to the learner. The facilitator
(guide) is required to promote thinking, provide guidance and assurance. According to Felder (2005) such
learner-centred pedagogy will ultimately be more effective than the instructor-centred pedagogy.
Towards A New Paradigm
Based upon the above discussions relating to social entrepreneurship and educational
methodologies, we would seem to need to create a new methodology for the development of practitioner
social entrepreneurs. In principle it is suggested that learning:
1. is self directed (learning is self-organized by the learners activity in designing it)
2. uses naturally occurring learning environments: there are no restrictions on the learning
environment (providing a rich variety of inputs)
3. is based in reality prone to risks, weaknesses, strengths and opportunities
4. supports the adoption of a systems thinking approach (holistic)
5. occurs non-linearly
6. is not time-bound
7. outcomes are emergent and cannot be foretold;
8. demands different learners follow different paths of learning
9. through learning by doing , is experiential
10. affords self and and peer reflection with frequent reconnections to the aim and purpose of a
learning stage , what was learnt and what further needs to be learnt (iteration of learning in relation to the
part and the whole)
11. is skilfully mentored and facilitated, roles being flexible between members of the learning
community
12. is facilitated by experienced social entrepreneurs who have established credible organisations
and who are skilled in mentoring to success (e.g. removal of fears, encouraging change in practices, and
promoting can-do attitudes.)
13. affords co-evolution in all members of the learning community.

70

Design learning actions
Analyse, review and plan
I
d
e
n
t
i
f
y

a

l
e
a
r
n
i
n
g

g
o
a
l

A
c
t
i
o
n

t
h
e

l
e
a
r
n
i
n
g

Learner
choice
Learning
Stage

Learning
Stage

Learning
Stage

Learning
Stage

Learning
Stage
Learning
Stage

Learning
Stage

A typical programme in a tertiary education in Scotland comprises unitised compartmentalisation of
the curriculum (Fig. 1). It is pre-determined by a central authority (accreditor) and delivered to students in
groups, the larger the better except in areas of special education or high risk learning environments. The
system is standardised, mass produced, scheduled and designed by the delivering authority. Student
centred learning does not afford opportunity for the student to change the delivery schedule, its content, i ts
relationship/relevance, previous experiences and knowledge are largely ignored; it tends to relate more to
the didactic instructional relationship than anything pertaining to real learner choice and relevance for
individual learner.



Non-linear learning is totally focussed on the learner: the unit of learning experience (a learning
stage), (Fig 2) in which the learner, provided with guidance and support, identifies and develops a learning
goal, and designs a learning action, a plan as to how that goal is to be explored, examined, and the
experience utilised and developed into lessons learnt: Through active and action learning set(s), designed
by the learner, experiences, knowledge and skills are developed. The learning stage is not time bound.
Learning is an activity designed by the individual to synthesise the lessons of learning and the experience:
i.e. what has been learned: and relates this to past knowledge, future implications, (with or without their
learning community), and on attaining a clear rationale for progressing the learning theme the next sequence
of learning is devised. The sequence of learning stages is not prescribed: it is determined by the learner
who, drawing on previous experiences and learning, explores what they determine to be the next learning
stage for their own development. See Figure 3. (The line outside the box is deliberate as experience may
lead a learner into new environments and unpredicted circumstances.)















Figure 2. A Learning Stage Figure 2. Learner choice in a series of non-linear learning stages
During the learning process it essential that the learner is provided with positive support structures.
The guide/facilitator is purely that: by utilising coaching , mentoring, Socratic dialogue and similar
techniques, the teacher challenges learning outcomes (through questioning), facilitates the dialogue
utilising critical path learning support methodology (see Fig 4) encouraging the learner through the
consequences of learning challenges faced, providing a sounding board for the learners development and
plan future learning and activities. The rationale being that the next learning stage taken on the learning
journey is internally rationalised and understood leading to a learning outcome, conclusion and the
definition of future learning actions.

Despite all
learners being
totally different
all START
here
Unit 1

(Assessment)
Unit 2

(Assessment)

Despite success
or not you will
END here

Unit etc...

(Assessment)


Figure 1. Linear Learning: Point to Point learning; assumes that teaching inevitably leads to learning

71



Figure 4. Critical path learner support during Learning Stages
The aim of the series of learning stages is to enable the learner to amass an array of skills,
experiences and knowledge concerning a topic (for example: researching market opportunities or any other
topic). The learning of a topic can be envisaged as a sphere (See Fig 5) containing a self determined set of
required information. Learners are free to select the starting point of their learning anywhere on the sphere,
rather than at a predetermined point. Learning can be determined in conjunction with the guide to become
increasingly more detailed and complex as the learner probes deeper into the sphere.
As the learner progresses through a range of learning stages, developing spheres of knowledge,
developing knowledge through various learning actions, encountering risk, encouragement/opposition,
difficulty and success it is imperative that the journey includes interaction with a community of people. These
people may be fellow learners, advisors, entrepreneurs. It should not be possible for a learner to progress
through any learning journey without the use and support of a community of people (See Figs 6, 7 and 8),
which may or may not include the guide.
The learner will self-determine the pattern of the learning journey and call upon the elements
required (community of people, guide, learning materials) according to requirements of learning. For
example when the learner is in doubt over an action, debating the dilemma with an entrepreneur, mentor or
group may be the preferred option. Equally if requiring information relating to business structures, reference
materials might be sought. The learner should be encouraged to explore all learning channels around them.














Figure 6. Learning route through lattice (after Robberecht 2007) that represent the universe of knowledge on a
broad topic in a multi-verse of related knowledge













Figure 7. The continuous journey of learning in a risk environment Figure 8. A web of non-linear learning

Key

The Learner


Community of
people


Learning spheres


Learning topics


Learning Journey


Choice
Learning
challenge
Poor / Bad
consequence
Learning
challenge
Choice
Good
consequence
Good
consequence
Poor / Bad
consequence
Learning
challenge
Consequence produces
another or different
challenge
Learner facilitated
to critical pathway
Learner facilitated
to critical pathway
Progress to next
learning challenge
Any combination of level of experiences can
form the journey of learning

Figure 5. A 3 dimensional learning
sphere (after Robberecht 2007)

72


As the learner progresses through their self-determined learning journeys, they may require to revisit
stages of learning in the light of new knowledge attained. The learner must self determine when a level of
mastery of a topic has been sufficiently achieved in order to carry out the self-determined functions, tasks,
practitioner actions, successfully. This approach will bring about a realization of the requirement for
continued self-determined learning.
Conclusion
This proposed self-directed non-linear learning is totally driven by the learner demanding and
seeking personal learning solutions to the environment in which they will establish their social enterprise. It is
fundamentally opposed to the linear, mass delivery methodology often associated with formal linear learning.
Earlier in the paper I stated that social entrepreneurs will recognise and relentlessly pursue new
opportunities, generating a business idea (service or product) to address opportunity, they will create an
operating business organization to implement the opportunity-motivated business idea, achieve social and
environmental goals by acting boldly without being limited by resources, knowledge, marshalling and
commitment of resources in the face of risk to pursue the opportunity. As entrepreneurs they will engage in
processes of continuous innovation, adaptation, and learning, display a sense of initiative and proactivity,
high levels of motivation risk propensity, creativity, self-efficacy, and a need for achievement. Is it not then
that the facilitated educational methodology used to develop such characteristics is itself devised in line with
the expectations of entrepreneurs?
This proposed non-linear methodology exacerbates those characteristics of entrepreneurs by
ensuring that learning is self directed, uses naturally occurring learning environments, is based in reality
prone to risks, weaknesses, strengths and opportunities, and supports the adoption of a systems thinking
approach.
If the creation and development of an enterprise followed a standardised, linear, predictable pattern
then the solutions to entrepreneur education may lie in the delivery of theoretical and linear learning.
However this is far from what happens in reality: enterprises are created by individuals in very individual
environments, having a variety of motives, aspirations and resources; in fact as we have seen it has been
difficult to define what entrepreneurs and social entrepreneurs do, what they do and why they do it, but the
formal education system must know: after all they devise courses based on their assumptions as to what
entrepreneurs need. I suggest that only entrepreneurs and entrepreneurs- in-development know and we
should define a natural experiential learning paradigm in which the outcomes are emergent and cannot be
foretold, are based in absolute reality in real-time and where learning is individualized, meaningful and uses
the aptitudes and attitudes of practitioner entrepreneurs for the development of their social enterprises.
References
1. Anderson A. R., & Starnawsks A., (2008) Research practices in entrepreneurship: problems of definition, description
and meaning. International Journal of Entrepreneurship and Innovation, 9 (4), 221-230
2. Audretsch, D. B. (2003) "Entrepreneurship: A Survey of the Literature". Enterprise Papers No 14: Prepared for the
Enterprise Directorate General, European Commission. Available download accessed Aug 2013.
3. Ausubel, D. P., Novak, J. D., & Hanesian, H. (1978) Educational Psychology: A Cognitive View (2
nd
ed.). New York:
Holt, Rinehart and Winston. ISBN 0030899516
4. Bateson, M.C. (1994) Peripheral Visions: Learning Along the Way. Harper Collins, New York. ISBN 0061875872
5. Bennis, W.G., and Thomas, R.G. (2002) Crucibles of leadership, Harvard Business Review, 80 (9): 39-46.
6. Borgaza, C. & Defourny, J. (2001) The emergence of social enterprise. New York: Routledge. ISBN 0203164679
7. Boud, D., Cohen, R., & Walker, D. (1993) Using Experience for Learning, Buckingham: SRHE & Open University
Press. ISBN 0335190952
8. Bruner, J. S. (1966) Toward a Theory of Instruction, Cambridge, Mass.: Belkapp Press. ISBN 0674897013
9. Burgoyne, J.G., and Hodgson, V.E. (1983), Natural learning and managerial action: a phenomenological study in the
field setting, Journal of Management Studies, 20 (3): 387-399.
10. Cantillon, R. (1755, re-edited 1931). Essai sur la Nature du Commerce en Gnral London. MacMillan.
11. Carroll, K., (2012) Linear and non-linear learning http://ken-carroll.com/2007/12/13/linear-and-non-linear-learning
Accessed Aug 2013
12. Chell, E. (2008) The Entrepreneurial Personality: A social Construction. East Sussex: Routledge. ISBN 0203938631
13. Chen, S.Y. & Macredie R.D. (2002). Cognitive styles and hypermedia navigation: Development of a learning model,
Journal of the American Society for Information Science and Technology, 53 (1) 3-15.
14. Choi, N., Majumdar, S., (2013) Social entrepreneurship as an essentially contested concept: Opening a new avenue
for systematic future researchJournal of Business Venturing. Accessed August 2013
http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0883902613000487
15. Cleveland, J., Neuroth, J., & Marshal, S., (1997) cited on: http://www.learning-org.com/97.07/0193.html Learning-org
-- An Internet Dialog on Learning Organizations. Accessed Sept. 2013
16. Conger J.A. (2004) Developing leadership capability: Whats inside the black box? Academy of Management
Executive, 18 (3): 136-139.
17. Corbett, A. C. (2005)Experiential Learning within the Process of Opportunity Identification and
Exploitation. Entrepreneurship Theory and Practice, 29 (4): 473-491

73

18. Cox, C.J., & Cooper, C.L. (1989)The making of the British CEO: childhood, work experience, personality, and
management style The Academy of Management Executive, 3 (3): 241-245.
19. Dart, R. (2004) The legitimacy of social enterprise. Nonprofit Management and Leadership, 14, 411424.
20. Davies, J., & Easterby-Smith, M. (1984) Learning and developing from managerial work experience Journal of
Management Studies 21 (2): 169-183.
21. Deakins, D. & Freel, M. (1998)Entrepreneurial Learning and the Growth Process in SMEs. The Learning
Organization 5 (3): 144-155.
22. Dees J.G. (1998 and 2001)The Meaning of Social Entrepreneurship
http://www.caseatduke.org/documents/dees_sedef.pdf Accessed August 2013
23. Dewey, J. (1902) The Child and the CurriculumChicago: University of Chicago Press
Di Domenico M, Haugh H., Tracey, P. (2010) Social Bricolage: Theorizing Social Value Creati on i n Soci al
Enterprises Entrepreneurship Theory and Practice July 2010, 681-701
24. Drucker, P. F. (1985) Innovation and Entrepreneurship: Practice and Principles. New York, USA: Harper Business.
ISBN 0060851139
25. Eckert, P., Goldman, S., Wenger, E., (1997) The School as a Community of Engaged Learners
http://www.stanford.edu/~eckert/PDF/SasCEL.pdf Accessed Aug 2013
26. Erdlyi, P., (2010)The matter of Entrepreneurial Learning: A Literature Review
http://www.academia.edu/243008/The_Matter_of_Entrepreneurial_Learning_A_Literature_Review Accessed Aug 2013
27. European Commission (2012) Effects and impact of entrepreneurship programmes in higher education.
Entrepreneurship Unit, Directorate-General for Enterprise and Industry Brussels
http://ec.europa.eu/enterprise/newsroom/cf/_getdocument.cfm?doc_id=7428
28. Felder, R.M. (2005) Navigating the bumpy road to student-centered instruction. Online at
http://www.ncsu.edu/felderpublic/ Accessed August 2013.
29. Fischer A.S. (2011) Defining social entrepreneurship: an academic deciphering 2plus2equals10
http://2plus2equals10.wordpress.com/2011/02/20/defining-social-entrepreneurship-an-academic-
deciphering/#comments. Accessed 1 Aug 2013
30. Freire, P. (1970) Pedagogy of the Oppressed. New York: Continuum.
http://www.users.humboldt.edu/jwpowell/edreformFriere_pedagogy.pdf Accessed Aug 2013.
31. Gartner, W.B., (1988), Who Is an Entrepreneur Is the Wrong Question, American Journal of Small Business, Spring
1988, 12 (4):11-32
32. Gattnego C.,(1970) "What We Owe Children, The Subordination of Teaching to Learning," Outerbridge and
Diensfrey, New York. http://www.slideshare.net/educationalsolutions/what-we-owe-children-web-book Accessed August
2013
33. GEM (2013) Global Report 2012 Global Entrepreneurship Monitor. Online at
http://www.gemconsortium.org/docs/2645/gem-2012-global-report Accessed August 2013.
34. Hebert, F. R., Link, N. A. (1989)In Search of the Meaning of Entrepreneurship. Small Business Economics, 1, 39-
49.
35. Henderson, L.L., (2012) Face to Face: An Interview with with Babson College President Leonard Schlesinger: Small
Steps Yield Big Impact http://www.wellesleywestonmagazine.com/spring12/facetoface.htm Accessed Aug 2013.
Hill L.A. (2003) Becoming a manager: how new managers master the challenges of leadership, Massachusetts:
Harvard Business School Press. ISBN 1591391822
36. Holcomb, T. R., Ireland, R. D., et al. (2009) Architecture of Entrepreneurial Learning: Exploring the Link among
Heuristics, Knowledge, and Action. Entrepreneurship Theory and Practice 33 (1): 167-192
37. Hornaday, J., & Bunker, C. (1970) The nature of the entrepreneur. Personal Psychology, 23, 47-54.
38. Illich, I., (1970) Deschooling society http://www.arvindguptatoys.com/arvindgupta/DESCHOOLING.pdf Accessed
Aug 2013
39. Isenberg D., (2013) Enabling the Natural Act of Entrepreneurship Harvard Business Review Blog
http://blogs.hbr.org/cs/2013/04/enabling_the_natural_act_of_en.html Accessed Aug 2013
40. Jackson, B., and Parry, K. (2001) The hero manager: Learning from New Zealands top chief executives. Auckland:
Penguin Books
41. Kempster, S.J. and Cope, J. (2010) Learning to Lead in the Entrepreneurial Context. International Journal of
Entrepreneurial Behaviour and Research 16 (1): 6- 35
42. Kibassa, F.M. (2012) Small Business Research: Upon Finding Definitions of Entrepreneurship, Entrepreneur and
Small Firms European Journal of Business and Management 4 (15) 158-167
43. Kickul, J., Janssen, C., & Griffiths, M. (2012). A Blended Value Framework for Educating the Next Cadre of Social
Entrepreneurs Academy of Management Learning & Education. 479-483. http://amle.aom.org/content/11/3/479.abstract
Accessed Aug 2013
44. Kirzner, I. M. (2009) The Alert and Creative Entrepreneur: a Clarification. Small Business Economics, 32, 145-152.
45. Kitchen, P.A. (2008) Growth through Systems Thinking The Social Learning Company, Stirlingshire, Scotland
46. Knight, F. (1921). Risk, Uncertainty and Profit. New York: Houghton Mifflin.
http://www.econlib.org/library/Knight/knRUPCover.html Accessed Aug 2013
47. Kolb, D.A. (1984). Experiential Learning: Experience as a Source of Learning and Development. Upper Saddle River,
NJ: Prentice-Hall, Inc. http://academic.regis.edu/ed205/kolb.pdf Accessed Aug 2013
48. Kourilsky, M. L. (1995) Entrepreneurship Education: Opportunity in Search of Curriculum Business Education
Forum, ftp://ns1.ystp.ac.ir/YSTP/1/1/ROOT/DATA/PDF/ENTREPRENEURSHIP/RE-008.PDF
49. Lee, C.H.M., Cheng,Y., Rai,S., Depickere A., (2004) What affect student cognitive style in the development of
hypermedia learning system? Computers and Education 45, (1)1-19.
50. Leggett M., Robertson S., (1996) Curriculum fragmentation impedes students understanding of technology and the
environment Education Policy. 11 (6) 681-691.
51. Lewin, K. (1946)Action research and minority problems. Journal of Social Issues 2 (4): 34-46

74

52. Lindeman, E. C. (1926) The Meaning of Adult Education. New York: New Republic, 1926.
53. Luthans, F., & Avolio, B. (2003) Authentic leadership: a positive development approach. In K. S. Cameron, J. E.
Dutton, & R. E. Quinn (Eds.), Positive organizational scholarship (pp. 241-258). San Francisco, CA: Berrett-Koehler
ISBN 0199734615
54. McCall, M.W., (1988) The lessons of experience. Lexington, MA: ISBN 0669180955
55. MacLean, C., Semmens, M., Silver J.A.K. (2004) Enterprise Learning The Process and the Pedagogy extract
from Conference Proceedings Education in a Changing Environment September 2004
www.ece.salford.ac.uk/proceedings/papers/cm_04.rtf. Accessed Aug 2013
56. Mahmoudi, S., Jafari, E., Nasrabadi, H.A. Liaghatdar M.J. (2012) Holistic Education: An Approach for 21 Century
International Education Studies Vol. 5, No. 2; April 2012 p 178- 186
http://ccsenet.org/journal/index.php/ies/article/download/17024/11514. Accessed Aug 2013
57. Man, T., Lau, T., & Chan, K. F. (2002). The Competitiveness of Small and Medium Enterprises: A Conceptualisation
with Focus on Entrepreneurial Competencies. Journal of Business Venturing, 17, 123-142.
http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0883902600000586 Accessed Aug 2103
58. Marshall, A. (1890) Principles of Economics. Reprinted in 2006. London, UK: Prometheus. ISBN 1596059850
Martin, R.L. & Osberg.S., (2007) Social Entrepreneurship: The Case for Definition. Stanford Social Innovation Review.
http://www.ssireview.org/articles/entry/social_entrepreneurship_the_case_for_definition/ Accessed 1 Aug 2013
McClelland, D. C. (1987) Characteristics of Successful Entrepreneurs. Journal of Creative Behaviour, 21, 219-233.
59. McLean, N., (2005) Are Social Entrepreneurs cut from the same cloth as their commercial counterparts a case
study analysis Unpublished MBA Dissertation Stirling University: Social Enterprise Academy Edinburgh.
60. Neves, A. C. (2009) A holistic approach to the Ontario curriculum, Dissertation, CAN: University of Toronto.
https://tspace.library.utoronto.ca/bitstream/1807/18107/6/Neves_Ana_C_200911_MA_thesis.pdf. Accessed Aug 2013
61. Pearce, J. (2003) Social enterprise in anytown. London: Calouste Gulbenkian Foundation. ISBN 0903319977
62. Peredo, A.M. & Chrisman, J.J. (2006) Towards a theory of community-based enterprise. Academy of Management
Review, 31, 309328.
63. Phelps, R. (2003) Developing online from simplicity toward complexity: Going with the flow of non-linear learning,
http://naweb.unb.ca/proceedings/2003/PaperPhelps.html
64. Piaget, J. (1957) Construction of reality in the child. Routledge ISBN: 9780415846752
65. Pickle, H. (1964) Personality and success: an evaluation of personal characteristics of successful small business
managers. Washington,DC: US Government Printing Office
66. Pohl, M. (2000) Learning to Think, Thinking to Learn: Models and Strategies to Develop a Classroom Culture of
ThinkingCheltenham Australia: Hawker Brownlow Education ISBN 9781740250481
67. Politis, D. (2005). 'The Process of Entrepreneurial Learning: A Conceptual Framework.' Entrepreneurship: Theory
and Practice, 29 (4): 399-424
68. Porter, M. (1990) The Comparative Advantage of Nations, Palgrave Macmillan; 2
nd
Rev Ed edition (27 April 1998)
ISBN 0333736427
69. Rae, D. and Carswell, M. (2001) Towards a Conceptual Understanding of Entrepreneurial Learning. Journal of
Small Business and Enterprise Development, 8 (2): 150-158
70. Rae, D. (2006) Entrepreneurial Learning: A Conceptual Framework for Technology Based Enterprise. Technology
Analysis & Strategic Management, 18 (1): 39-56
71. Reynolds, P. D., (1991) Sociology and Entrepreneurship: Concepts and Contributions Entrepreneurship Theory and
Practice, Vol. 16, Issue 2, p. 47-70 1991. Available at SSRN: http://ssrn.com/abstract=1505888
72. Robberecht R (2007) Interactive Nonlinear Learning Environments The Electronic Journal of e-Learning Volume 5
Issue 1, pp 59 - 68, available online at www.ejel.org
73. Rodeiro, C.L.V., Nda R (2010) Effects of modularisation. Cambridge Assessment, Cambridge,
http://www.cambridgeassessment.org.uk/images/109794-effects-of-modularisation.pdf Accessed Aug 2013
74. Rogers, C.R..(1951)Client-centered Therapy: Its Current Practice, Implications and Theory. London: Constable.
ISBN 1841198404
75. Rogers, C.R. & Freiberg, H.J. (1994) Freedom to Learn 3rd Revised edition: Prentice Hall ISBN 0024031216
76. Rootzen, H., (2007) Learning Statistics in a web-based and non-linear way International Statistical Institute, 56th
Session, 2007:
http://www.websm.org/db/12/12919/Bibliography/Learning%20Statistics%20%E2%80%93%20in%20a%20web-
based%20and%20non-linear%20way%20/
77. Sahlman, W. A. & Stevenson, H. H. (1992) The Entrepreneurial Venture: Readings. Boston, MA: Harvard Business
School Publications. Published in Business Education Forum October 1995
78. Schumpeter, J. A. (1934) The Theory of Economic Development: An Inquiry into Profits, Capital, Credit, Interest, and
the Business Cycle. Cambridge, USA: Harvard University Press. ISBN 9780674879904
79. Social Enterprise Coalition (2004) Unlocking the potential: A guide to finance for social enterprises. London: Social
Enterprise Coalition (Now Social Enterprise UK 2013) http://www.socialenterprise.org.uk/
80. Senge, P., (1990) The Fifth Discipline: The art and practice of the learning organization Random House Business;
2nd Revised edition ISBN 1905211201
81. Shane, S., Venkataraman S., (2000) "The Promise of Entrepreneurship as a Field of Research", The Academy of
Management Review, 25, (1) 217-226
82. Stefnescu, D. (2012) Entrepreneurship in international perspective Procedia Economics and Finance Journal
(ISSN: 2212 - 5671) Volume/issue: 3 193 198
http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2212567112001396 Accessed Aug 2013
83. Stevenson, H. (1983) A Perspective on Entrepreneurship, Harvard Business School Working Paper 9, 384 - 131.
http://www.economia.uniroma2.it/public/eco/file/A%20perspective%20on%20Entreprenership%281%29.pdf
84. Stevenson, H. (1985) The Heart of Entrepreneurship, Harvard Business Review, March -April, pp. 85 - 94
85. Storey, D. J. (2006) Understanding the Small Business Sector. Thomson Learning. ISBN 1861523815

75

Taylor, D. W. and Thorpe, R. (2004)Entrepreneurial Learning: A Process of Co-Participation. Journal of Small Business
and Enterprise Development, 11 (2): 203-211
86. Swaak, J., de Jong, T., & van Joolingen, W.R. (2004) The effects of discovery learning and expository instruction on
the acquisition of definitional and intuitive knowledge, Journal of Computer Assisted Learning, 20, (4) 225-234.
87. Volkmann, C., Wilson K.E., Mariotti S., Rabuzzi D., Vyakarnam, S., Sepulveda, A., (2009) Educating the Next Wave
of Entrepreneurs Unlocking entrepreneurial capabilities to meet the global challenges of the 21
st
Century. A Report of
the Global Education Initiative World Economic Forum Geneva
http://elientrepreneur.com/Entrepreneurship_Education_Report.pdf Accessed Aug 2013
88. Vygotsky, L.S. (1978). Mind in society. Cambridge, MA: Harward University Press. ISBN 0674576292
89. Webster, K., Johnson, C., (2010) Sense and Sustainability. Educating for a circular economy. Ellen MacArthur
Foundation http://www.ellenmacarthurfoundation.org/education/resources/systems-thinking/sense-and-sustainability
Accessed August 2013.
90. Young, J. E., and Sexton, D. L. (1997), Entrepreneurial learning: A conceptual framework, Journal of Enterprising
Culture, 5(3), 223-248. http://www.worldscientific.com/doi/abs/10.1142/S0218495897000144 Accessed Aug 2013
91. Zahra, S.A., Gedajlovic, E., Neubaum D.O. & Shulman J.M., (2009) A typology of social entrepreneurs: Motives,
search processes and ethical challenges. Journal of Business Venturing 24 (2009) 519532
http://www.sfu.ca/~erg/research/jbv.pdf
Summary
Learning for practitioner social entrepreneurs is frequently based on a linear modularised pre-
determined curriculum, despite there being no firm conclusion about what it is that social entrepreneurs need
to develop in terms of skills, competencies, knowledge. It could be said that there is no agreed definition as
to exactly what it is that entrepreneurs do yet alone what they should be taught. This paper proposes a new
approach to practitioner social entrepreneur education based on self-defined, self-directed non-linear
learning that is totally driven by the learner demanding and seeking personal learning solutions to the
environment in which they will establish their social enterprise.
Exploring aspects of entrepreneurship and social entrepreneurship leads to a conclusion, not
unexpectedly, that entrepreneurs display a heterogeneous mix of traits, characteristics, skills and
predispositions. However current learning systems for entrepreneurs are based upon mass educational
delivery systems where these individualistic features are not taken into account in the development of
curricula. Some of the features of social entrepreneurs are stated, not to be conclusive but to outline the
divergence of practices and characteristics and to assist in the definition of a suitable learning framework.
A review of the literature relating to learning concludes that learning should relate directly to the
knowledge and experiences of the individual; that learners should be active in defining, designing and
undertaking learning, probing for information to enhance their capabilities to a point when they are confident
of being competent. Learning, it is proposed, is developed through natural, holistic learning, extracted from
active experiences, where learners are stimulated by a rich variety of inputs, follow individually determined
learning journeys paths defined through learning stages, where emergent outcomes cannot be foretold,
where academic disciplines are integrated and where learners co-evolve together in a learning community.
This paper proposes a new paradigm for practitioner social entrepreneur education based upon non-
linear learning methodologies. The proposal is radical in that it proposes that learners define what learning
they have to carry out, design how they will learn it and how they will utilise that learnt. The role of the
teacher-guide becomes secondary in the process. This framework does not aim to develop complete
autodidacticism, far from it: the roles of peers, guides and other people (entrepreneurs, bankers, marketers,
customers etc) in the learning environment are essential components of the learning environment. To assist
practitioner social entrepreneurs in creating their enterprises, this methodology draws upon their
individualistic social, educational and entrepreneurial backgrounds and realities which potential
entrepreneurs can utilise for the continuation of their lifelong learning and the creation of social enterprises.


76

INFORMACINI KOMPIUTERINI TECHNOLOGIJ TAIKYMAS LIETUVI
KALBOS PAMOKOSE KETVIRTOSE KLASSE

Renata Kondrataviien
Vilniaus kolegija Pedagogikos fakultetas, Palydovo g. 29, Vilnius

Anotacija
Straipsnyje aptariami informacini kompiuterini technologij taikymo aspektai pradinio ugdymo
proceso metu,vardijamos j taikymo galimybs mokant ketvirtos klass mokinius lietuvi kalbos. Be to,
straipsnyje aikinamasi, ar naudinga ir kodl naudinga taikyti ias technologijas, mokant lietuvi kalbos
ketvirtose klasse.
Esminiai odiai: IKT, ketvirta klas, lietuvi kalbos pamokos, pradinio ugdymo pedagogas.
vadas
i dien gyvenimas nesivaizduojamas be informacini kompiuterini technologij (toliau tekste
IKT). Jas vairiai naudoja kiekvienas informacins visuomens pilietis, tarp j ir pradinio ugdymo pedagogas.
Priklausomai nuo pedagogo poirio, galimybi bei noro tobulti IKT gali tapti puikiu pagalbininku daugelyje
veikl, nes suteikia daug galimybi vaikams ir suaugusiesiems bendradarbiauti ir bendrauti, praturtina
pedagogin proces, daro ugdym ir ugdymsi patrauklesnius (Dudzinskien, R. ir kt. p.66).
Interneto tinklalapiuose renkant mediag iam straipsniui, pastebta, kad daniausiai IKT
naudojamos bendrojo lavinimo staigose tiek organizuojant ugdymo proces, tiek bendradarbiaujant su
tvais, tiek kuriant staigos vaizd. Reiau IKT naudojamos pradinse mokyklose.
Apie IKT naudojimo ir taikymo pradinse mokykloseteorines galimybes ra Markauskait L.
(1997), Dagien V. (2004), aparnis G. (2008), Barzdeikis V. (1999), epulauskas A.(1999),Kaklauskien D.
(2002), Aliauskas R. (2001), Johansen D.H (1995), Dodge D.T, Colker L.J, HeromanC (2002), Jovaia
(2002), Bitinas (1999).
Nemaai pedagog ir mokykl vadovvis dar naudoja tradicinius mokymo metodus. Taiau
pastariejinebegali tenkinti besimokanios visuomens poreiki,todl IKT vis daniau naudojamos ir
pradinse mokyklosemokant vairimokomjdalyk. Taigi, straipsnyje bandoma isiaikinti, kiek ir kaip
pradini klasi pedagogai naudoja IKT, konkreiai, kiek ir kaip naudojamos IKT mokant ketvirtos klass
mokinius lietuvi kalbos. Kadangi vidurinje mokykloje, vyresni klasi mokiniai, IKT srityje yra jau paeng,
todl darbo tyrimo objektu ir pasirinkti ketvirtokai jaunesnio amiaus mokiniai i pradins mokyklos,
kopiantys auktesn ir sudtingesn mokymo(si) lygmen.
Tyrimo objektas IKT taikymaslietuvi kalbos pamokose ketvirtose klasse.
Tyrimo tikslas analizuoti IKT taikym lietuvi kalbos pamokose ketvirtose klasse.
Tyrimo udaviniai:
1. Analizuoti mokslin, metodin literatr apie IKT taikym pradinio ugdymo pedagogo darbe.
2. Tirti pradinio ugdymo pedagog nuomon apie IKT taikym lietuvi kalbos pamokose ketvirtose
klasse.
3. Tirti ketvirt klasi moksleivi nuomon apie IKT taikym lietuvi kalbos pamokose.
Hipotez pradini klasi mokytojai taiko vairias informacines kompiuterines technologijas lietuvi
kalbos pamokose ketvirtose klasse.
Tyrimo metodai: mokslins literatros altini analiz, anketinapklausa, statistinanaliz.
1. Informacini kompiuterini technologij taikymo pradinio ugdymo pedagogo
darbe teoriniai aspektai
1.1 Pradini klasi pedagog informacini technologij taikymo kompetencija
Integruojant IKT ugdymo proces siekiama dvejopo tikslo: veiksmingiau orientuojantis mokin,
gyvendinti ugdymo udavinius ir atliepti visuomens bei nuolatinio mokymosi poreikius, pltoti IKT
kompetencij. IKT kompetencija visuma ini, gebjim ir nuostat, kurias mokinys gyja taikydamas IKT.
i kompetencija nereikalauja kurti nauj kompiuteri program, bet padeda mokiniui siekti ikelt mokymosi
tiksl ir udavini. IKT kompetencijos pagrindas yra gebjimai, nukreipti mokymosi proces, ir galinantys
mokin naudotis IKT galimybmis gerinant savo mokymsi. Taiau IKT kompetencija apima ir technin
programins rangos naudojimo kompetencij gebjim pasirinkti reikiam programin rang, tinkamai ir
efektyviai ja naudotis, vertinti jos naud siekiant tikslo. IKT gali padidinti mokymosi efektyvum, taiau

77

pirmiausia reikia mokti jomis naudotis. Dl ios prieasties informacini technologij pagrind mokomasi
kaip atskiro dalyko, taiau informaciniai gebjimai gali bti ugdomi ir per kit dalyk pamokas.
Mokytojo profesijai visais laikais buvo skiriamas ypatingas dmesys. Kintant ugdymo paradigmai
ios profesijos atstovams yra keliami nauji reikalavimai. Jie yra idstyti mokytojo profesijos aprae
(Mokytojo profesijos kompetencijos apraas, 2007). iame aprae taip pat akcentuojama IKT taikymo
kompetencijos svarba.
Pradini klasi ugdymo procese mokytojai IKT taiko kaip priemones, kuriomis naudodamiesi pateikia
mokiniams informacij, patikrina inias, ugdo komunikavimo kompetencij ir t. t. Mokant IKT pagrindinje
mokykloje siektina, kad mokiniai perimt esmines IKT svokas ir sampratas, gyt gebjim, kurie padt j
kasdienje veikloje, ir isiugdyt vertybines nuostatas. Be to, naudojant IKT ugdomas kiekvieno mokinio
kompiuterinis ratingumas ir informacin kultra. Modernizuojant ugdymo proces mokyklose yra vykdomi
vairs projektai ir atliekami tyrimai, o remiantis gautais rezultatais yra numatomas tolimesnis IKT diegimas
ugdymo proces ir j taikymo perspektyvos.
Kaip galima IKT taikyti pradinio ugdymo pedagogo darbe?Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto
lektor R. Kondrataviien savo dstomame modulyjeInformacini technologij taikymas pradiniame
ugdyme nurodo tokias IKT taikymo pradinio ugdymo proceso metuidjas:
o IKT taikymas pradiniougdymo pedagogo savivietai.
o IKT taikymas tobulinant pradiniougdymo pedagogokvalifikacij.
o IKT taikymas mokomj dalyk pamokose.
o IKT taikymas prisistatant internetinje erdvje.
o IKT taikymas bendraujant su tvais.
o IKT taikymas ugdymo(si) procese ruoiant pratybas,renginius,projektus.
Railien L. ivardija tokius IKT taikymo pranaumus organizuojant pradini klasi mokini ugdym:
Vaizdo ir DVD raai daro didel emocin poveik. taigs, natrals vaizdai veikia moksleivius, o tai labai
svarbu ugdymo procese. Tokie raai patraukia mokini dmes, greiiau perimama ir simenama pateikiama
informacija, padidja mokymo efektyvumas, racionaliau panaudojamas pamokos laikas. rao
veiksmingumas priklauso ne tik nuo jo turinio, bet ir nuo to, kaip jis panaudojamas pamokoje. (Railien L.
2006, p.77). Panaudojimo pranaum lemia mokytojo nuoira taikomi IKT.
Edukacins mokymo priemons, kuriose naudojamos IKT yra labai populiarios tarp mokini dl keli
prieasi: pateikiamas didelis kiekis iliustruotos informacijos vienoje vietoje; galimyb bet kuriuo darbo
momentu rasti reikaling informacij; vaizdumas; nesudtingas valdymas. (Brazdeikis, 2008). Akivaizdu,
kad, naudojant IKT, mokiniams suteikiamos ne tik inios, bet ir skatinamas iradingumas, krybikumas,
informacinio ratingumo augimas, skatinamas mokini aktyvumas, savarankikumas, bendravimas.
Juceviien P. (2003) pabria, kad btina pereiti nuo technologinio prie pedagoginio poveikio
rodikli, technologini rodikli matavimas gali ikreipti IKT naudojim mokykloje. Informacijos ir
komunikacijos priemons yra efektyviai panaudojamos tik tuomet, jei mokyklose yra pakankamai tinkamos
kompiuterins technikos ir mokomosios programins rangos, jei mokytojas imano tokio darbo specifik,
moka isirinkti tinkamas mokymo priemones ir organizuoti mokini darb. Kompiuteriai gana skmingai gali
bti naudojami ne tik mokant IT, bet ir per kit dalyk pamokas. Paios savaime IT negarantuoja mokymo
kokybs, o netinkamai taikomos gali teikti ir alos.
1.2 Informacini technologij taikymo galimybs mokant lietuvi kalbos ketvirtose
klasse
Pradins mokyklos mokytojas, pasitelkdamas IKT, gali kryptingiau ir efektyviau vadovauti ugdymo ir
ugdymosi procesui, skatinti mokinius krybingiau sprsti problemas. Kadangi lietuvi kalbos ir informacini
technologij tikslai yra panas, formuluojamas bendras tarpdalykinis tikslas siekti, kad mokiniai ir
mokytojai naudot IKT kaip priemon ir metod, padedanius geriau imokti lietuvi kalbos, bendrauti
tarpusavyje ir formuoti moksleivi darbo su naujausiomis informacinmis technologijomis gdius
(Brazdeikis V., 1999, p.133).
Kiekvienas pradini klasi mokytojas IKT gali naudoti dstydamas vairius dalykus, tai priklauso nuo
jo gebjim ir nor tai daryti. IKT taikymo lietuvi kalbos pamokose bdai: teksto redaktoriaus programos,
pateiki demonstravimas, garsins ir vaizdins mediagos pateikimas, interneto naudojimas lietuvi kalbos
pamokose, testavimo programos, mokomosios kompiuterins programos (toliau MKP). Keldami
kvalifikacij, mokytojai gali lankyti ir programavimo kursus.Tai leist jiems savarankikai sukurti mini
programas, kurios galt palengvinti pradini klasi mokytoj darb,tarkim, labai praverst programa, kuri
leidia patikrinti moksleivi inias arba gali taisyti nam darbus, atliktus kompiuteriu.
Pradinio ugdymo pedagogas ugdomj bei konsultacin funkcij mokiniams ir j eimoms galt
teikti prisistatydamas internetinje erdvje: savo kurtoje internetinje
svetainje,tinklaraiuose,elektroniniuose urnaluose, elektroniniame kompetencij aplanke.Pradinio
ugdymo pedagogas savo sukurtoje internetinje svetainje gali talpinti vaik menins raikos rezultatus,
domius gyvenimo momentus, teikti informacij ugdymo staigos tvams ugdymo(si) klausimais.Pavyzdiui,
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektor R. Kondrataviiensukr puslap

78

http://www.pradinis.kondrataviciene.lt, kur naudoja kaip metodin priemon dstydama kurs Informacini
technologij taikymas pradiniame ugdyme.
iandien mokytojo darb labai palengvina vairios mokomosios kompiuterins programos, apie
kurias mokytojas gali suinoti adresu http://www.ipc.lt. Kompiuterins programos yra laisvai platinamos, be
to, leidiami vairs j CD. MKP galima skirstyti kelet grupi: taikomas lietuvi kalbos, literatros ir
krybinio ugdymo pamokose. Kalbant apie lietuvi kalbos pamokose naudojamas MKP galima dar iskirti ir
naudojamas pradinse klasse.
Patirtis rodo, kad IKT taikymas daro pozityvi tak mokini mokymosi bei ugdymosi rezultatams,
vertybinms nuostatoms, bendravimui ir bendradarbiavimui su mokytojais bei kitais mokiniais. Svarbu
pastebti, jog vien tik i priemoni taikymas savaime nenulemia geresni ugdymo rezultat. Mokymosi ir
ugdymo rezultatai priklauso nuo mokytojo profesinio pasirengimo, tinkamos programins rangos, efektyviai
suplanuoto veiklos plano.
Apibendrinant galima pasakyti, kad reikia labai atidiai parinkti tiek mokomsias kompiuterines
programas, svetaines, tiek tinkamai jas taikyti ugdymo proceso metu, efektyviai suplanavus vis veiklos
plan.
1.3 HotPotatoes programos taikymo galimybs ketvirtose klasse lietuvi kalbos
pamokose
HotPotatoes ranki programa, suteikianti mokytojams, neinantiems programavimo kalb,
galimyb savarankikai kurti interaktyvias uduotis be programuotoj specialist pagalbos. HotPotatoes
tai daugiaplan sistema, kurioje galima iskirti du pagrindinius modulius: internetin ir vietin. i programa gali
bti naudojama tiek viename kompiuteryje, tiek kompiuteri tinkle. Programoje galima naudoti HTML kodo
elementus ir atributus. Naudojant program galima sukurti 10 skirting ri uduoi vairiomis kalbomis,
vairiems mokymo dalykams, naudojant tekstin, grafin, audio ir video mediagas. ios programos
ypatumas sukurt uduoi isaugojimas standartiniame internetinio puslapio formate. Norint pasinaudoti
uduotimis, vartotojui reikia turti tiktai internetin narykl, todl programa HotPotatoes reikalinga
mokytojams tik dl to, kad galt kurti ir redaguoti uduotis. Visos uduotys atliekamos treniruots reimu
(testavimo reimas numatytas tiktai klausimams, turintiems kelet teising atsakym). Atlikt uduoi
rezultatai apskaiiuojami procentais. Neskmingi bandymai sumaina atliktos uduoties vertinim. Norint
sukurti uduot, reikia: vesti duomenis; nustatyti uduoties konfigracij; pertvarkyti uduoties duomenis
internetinio puslapio format (HTML) tolesniam mokini darbui ir uduoiai isaugoti; uduoties duomen
byl isaugoti atitinkamoje programos bloko formoje (dl to, kad vliau galima bt atlikti pakeitimus.
Sukurtas uduotis ir atsakymus galima atspausdinti, sujungti teminius blokus ir pamokas.
2. Informacini kompiuterini technologij taikymo Vilniaus mokykl lietuvi
kalbos pamokose ketvirtose klasse tyrimas
2.1 Tyrimo metodologija ir organizavimas
Ianalizavus mokslin, metodin literatr buvo sudarytos anketos, skirtosisiaikinti pradinio
ugdymo pedagog ir ketvirtos klass mokini nuomon apie IKT taikymlietuvi kalbos pamokose ketvirtose
klasse. Tyrimas atliktas 2012 m. vasariobalandio mnesiais Vilniaus miesto mokyklose. Jame dalyvavo
150 respondent. Pastarieji buvo apklausiaminaudojant elektroninir tiesiogin apklausos bdus. Tyrimo
tikslas analizuoti pradini klasi mokytoj ir ketvirt klasi mokini nuomon apie IKT taikym lietuvi
kalbos pamokose.
2.2 Pradinio ugdymo pedagog poirio apie IKT taikym per lietuvi kalbos pamokas
analiz
Norint isiaikinti, kiek ir kaip pradini klasi pedagogai naudoja IKT, konkreiai, kiek ir kaip
naudojamos IKT mokant ketvirtos klass mokinius lietuvi kalbosbuvo apklausiami pradinio ugdymo
pedagogai. Tyrime daugiausiai dalyvavo 1525m., 1015m., 510 m. pedagogin darbo patirt turintys
pedagogai.
Atlikus tyrim ir ianalizavus gautus rezultatus paaikjo, kad pradini klasi pedagogai vairiai taiko
informacines kompiuterines technologijasdirbant pedagogin darb. klausim Kaip pradinio ugdymo
pedagogas gali IKT taikyti savo pedagoginiame darbe? 28% respondent atsak, kad IKT taiko savo
pedagoginiame darbe kaip darbo rank (apklausos, statistini duomen analiz).Kiek reiau padagogai IKT
taiko viesdami tvus (22 %), saviugdos proceso metu (20%) ir ruodami pratybas, renginius bei viktorinas
(16%). Maiausiai tik 8% apklaustjIKT taiko prisistatydami elektroninje erdvje. Deja, pasitaik ir toki
pedagog (6 %), kurie visikai nenaudoja IKT, nes mano, kad tai nepadeda mokiniams geriau sisavinti ini.
Dauguma pradini klasi mokytoj(33 %)mano, kad IKT taikymas lietuvi kalbos pamokose
ketvirtose klasse padeda siekti pamokos tiksl ir gyvendinti mokymo(si) udavinius. Kiti apklaustieji teig,
kad IKT taikymas lietuvi kalbos pamokose ketvirtose klasse skatina mokini mokymosi motyvacij (17%),

79

moksleivi krybikum ir aktyvum (25%), ugdo mokini kritin mstym bei kompiuterinius gdius (10%).
Tai, kad IKT taikymas ketvirtose klasse per lietuvi kalbos pamokas padeda sudaryti prielaidas
savarankikam mokymuisi (6%), individualizuoti ugdym (4%), mano tik nedidel dalis apklaust pradini
klasi mokytoj.
Daugiau nei pus apklaust pedagog IKT taikyti lietuvi kalbos pamokose ketvirtose klasse
skatina asmenins nuostatos (56%),kitus noras pritaikyti gytus praktinius gdius specialiuose
kursuose(14%). Maiausiai taikyti IKT pedagogus skatina mokiniai (8%), mokyklos administracija (6%),
vykdomi metodiniai darb konkursai (4%), dalyvavimas vietimo programose (6%).
Visi pedagogai savo kabinetuose turi IKT, kurias naudoja pamok metu lavindami ir tobulindami
mokini inias. Daniausiai pedagogainaudojasi kabinetuose esaniu kompiuteriuir internetu(32%).
Apklaustj, kurie turi tik kompiuter, bet neturi interneto yra nedaug(3%). Dalis pedagog paymjo, jog
kabinete dar naudojasi esaniuspausdintuvu(12%), grotuvu(14%) ir fotoaparatu(13%). Tik nedidel dalis
pedagog nurod naudojantys kabinete esani interaktyvi lent (6%), vaizdo kamer (7%), priemones
vaik balsui rayti ir klausyti (6%) ir raus su vairi taut pasakomis, mitais ir dainomis (7%).
Dauguma pedagog IKT lietuvi kalbos pamokose ketvirtose klasse naudoja iekodami
informacijos (25%), demonstruodami/aikindami mediag(20%), grupinio darbo metu(15%). Pradini klasi
mokytojai taip pat neatsisakyt IKT naudoti ir mokydami, kaip reikia rengti projektinius darbus (11%),
gramatikos(7%), eksperimentuoti ir modeliuoti(4%), atlikti nam darbus(3%).
Tai, kad lietuvi kalbos pamokose ketvirtose klasse naudoja informacines kompiuterines
technologijas tik vien pamok per savait nurod daugiausiai (41 %)pedagog. Kiti (37 %) atsak, kad IKT
lietuvi kalbos pamokosenaudoja gana danai, t.y. dviejose trijose pamokose per savait. Ir tik2% pradini
klasi mokytoj naudoja IKT lietuvi kalbos pamokose net keturis kartus per savait. Deja, 20% pedagog
visikai nenaudoja IKT lietuvi kalbos pamokose ketvirtose klasse.
Atsakydami klausim kokias informacines kompiuterines technologijas pedagogai taiko lietuvi
kalbos pamokose ketvirtose klasse, dauguma pedagog (37 %) paymjo, kad ugdydami mokini
kalblietuvi kalbos pamokose ketvirtose klasse taiko pateiktis, internetines svetaines vaikams (24%),
maesn dalis pedagog (9%) taiko multimedija, DVD. Tik nedidel dalis apklaustj naudoja mokomsias
kompiuterines programas (11%) ir audio knygas (4%).
Pradini klasi mokytojai mano, kad mokomj kompiuterio program naudojimas ketvirtose klasse
lietuvi kalbos pamok metu yra tikslingas. Daugiausiai pedagog (24%)vardijo, kaddidiausias mokomj
kompiuterio program teikiamas privalumas tas, kad supaindina mokinius su technologijomis. Kiti
apklaustieji nurod, kad lietuvi kalbos pamok metu naudojamos mokomosios kompiuterins programos
lavina vaizduot ir krybikum (16%), pleia ir turtina vaiko odyn (15%), gerina atmint, padeda
susikaupti, lavina fenomin klaus (14%). Nedaug (3%), taiau yrapradini klasi mokytoj, kurie netaiko
mokomj kompiuterio program lietuvi kalbos pamok metu ketvirtose klasse arba susilaiko reikdami
savo nuomon.
Tredalis apklausoje dalyvavusi pradinio ugdymo pedagog (26%)turi asmenin svetain, kurioje
talpina mokiniams skirt mokomj mediag. Kiti teigia, kad neturi galimybi susikurti asmenins svetains
(35%), taiau esant galimybei nort tai padaryti (26%). Yra manani, kad asmenin svetain yra
nenaudinga (2%) ar nereikalinga pradinio ugdymo pedagogui (11%).
klausim Ar naudojate interaktyvi uduoi krimo programa HotPotatoes kurtas uduotis
lietuvi kalbos pamokose ketvirtose klasse? daugiausiai (73%) pedagog atsak, kad ios
programosnenaudoja. Nedidel dalis pedagognaudojasi kit pedagog programa HotPotatoes sukurtomis
uduotimis (21%). Nebuvo nei vieno pedagogo, nurodiusio, kad uduotis programa HotPotatoes kurt
pats.
klausim Kaip pagerjo mokini mokymo/si rezultatai po IKT panaudojimo lietuvi kalbos
pamokose?, dauguma apklaust pedagogatsak, kad mokini mokymo(si) rezultatai po IKT panaudojimo
lietuvi kalbos pamokose pagerjo (45%). Maesn dalis apklaustj teig, kad mokymo(si) rezultatai
menkai pagerjo (35%). Mokymosi rezultat pakitim nefiksavotik maa dalis (8%)pedagog, taikiusi IKT
lietuvi kalbos pamokose. Visikai nepasitaik pedagog, manani, kad mokini mokymosi rezultatai
pablogjo.
klausim Kokius esate iklaus IKT naudojimo kursus?, daugiau nei pus apklaustj nurod
turintys EDCL paymjim, kita dalis teig iklaus kompiuterinio ratingumo kursus keldami kvalifikacin
kategorij. Keletas baig auktojoje mokykloje dstom IT kurs.
Atliktas tyrimasparod, kad daugiausiai pedagogai IKT naudoja matematikos (26%) ir pasaulio
painimo (25%) pamokose, uklasinje veikloje (32%), maiau meninio ugdymo pamokose (12%).
Pasitaik pedagog, kurie IKT nenaudoja ugdymo proceso metu (5%).
2.3 Ketvirtos klass mokini nuomons apie IKT taikym lietuvi kalbos pamokose
analiz
Norint isiaikinti, ar naudinga ir kodl naudinga taikyti IKT, mokant lietuvi kalbos ketvirtose klasse
buvo apklausiami ir ketvirtos klass mokiniai.Apklausoje dalyvavo ketvirt klasi mokiniai, kurie mokosi

80

Vilniaus miesto mokyklose.Taigi,tyrimo rezultatai bus pagrsti tik io miesto mokyklose besimokani mokini
atsakymais. Pagrindiniai analizuoti klausimai: ar mokiniams patinka lietuvi kalbos pamoka; ar
mokiniainaudojasi informacinmis technologijomis mokykloje bei u jos rib; ar klasje yra interaktyvi lenta,
kompiuteris, spausdintuvas; ar atlikdami lietuvi kalbos uduotis naudojasi kompiuteriu; ar informacins
technologijos padeda mokytis lietuvi kalbos; ar pagerjo mokymosi rezultatai naudojant informacines
technologijas pamok metu.
Atlikus anketin apklaus irykjo, kad daugiausiai yra mokini, neinani, ar jiems patinka
lietuvi kalbos pamokos(37%). Beveik tokia pati dalis mokini nurod, kad patinka lietuvi kalbos
pamokos(35%). Maiausiai buvo ketvirtok, kuriems lietuvi kalbos pamokos nepatinka(28%).
Ianalizavus klausimo Ar tu naudojiesi informacinmis technologijomis (kompiuteriu, internetu ir
kt.)mokykloje rezultatus, paaikjo, kad labai daug mokini naudojasi informacinmis technologijomis
(kompiuteriu, internetu ir kt.) mokykloje (80%). Penktadalis mokini nesinaudoja (20%) kompiuteriu, internetu
mokykloje.
Mokini, kurie nurod kad, j klasje nra interaktyvios lentos yra labai daug (68%), kita dalis teigia,
kad turi interaktyvi lent (23%). Keletas mokini teig neinantys (9%) ar j klasje yra interaktyvi lenta.
Daugiausiai mokini teig, kad j klasje yra kompiuteris (75%), kita dalis ketvirtok nurod
neturintys kompiuterio klasje (25%).
Pus apklaust mokini teig, kad j klasje yra spausdintuvas (49%), kita dalis ketvirtok nurod
neturintys spausdintuvo klasje (36%). Buvo mokini (15%), kurie neino, ar yra klasje spausdintuvas.
Daugiau nei pus mokini teig (57%), kad atlikdami lietuvi kalbos uduotis naudojasi kompiuteriu
klasje/mokykloje. Kita dalis (37%) nesinaudojantys kompiuteriu atlikdami lietuvi kalbos uduotis.
Labai didel dalis mokini nurod, kad per lietuvi kalbos pamokas nesinaudoja kompiuteriu rayti
lietuvi kalbos rainius(68%). Kita dalis po lygiai teig, kad naudojasi (15%)arba neino atsakymo (15%).
Didioji dalis apklaustj (71%) nurod nesinaudojantys kompiuteriu literatros paiekai per lietuvi
kalbos pamokas. Kiti mokiniai nurod, kad naudojasi kompiuteriu iekodami literatros lietuvi kalbos
pamokose(29%).
Galima teigti, kad didioji dalis ketvirt klasi mokini (75%) per lietuvi kalbos pamokas nenaudoja
kompiuterioir neaidia mokomj aidim internete. Tai daro tik ketvirtadalis mokini.
domu tai, kad tredalis apklaust ketvirtok (29%) teig, kad per lietuvi kalbos pamokas mokytoja
nenaudoja kompiuterio, o pus ketvirt klasi mokini (51%),kad naudoja. Tik nedaugelis mokini nieko
neino apie kompiuterio naudojim (20%).
Pus ketvirt klasi mokini, teigia, kad per lietuvi kalbos pamokas mokytoja nesiveda j
informatikos kabinet (atlikti uduoi kompiuteriu), taiau kita pus patvirtina, kad lietuvi kalbos uduotis
atlieka ne tik klasje, bet ir informatikos kabinete.
domu tai, kad apie pus apklaust ketvirtok teig, kad informacins technologijos padeda mokytis
lietuvi kalbos, o kita pus teigia, kad nepadeda, arba atsako neinantys.
Dauguma ketvirtok nurod, kad jiems patinka mokytis lietuvi kalbos naudojant informacines
technologijas. Keletas mokini paymjo, kad jiems nepatinkamokytis lietuvi kalbos naudojant informacines
technologijas.
Madaug pus ketvirt klasi mokini teigia, kad neino, ar pagerjo mokymosi rezultatai po IKT
panaudojimo lietuvi kalbos pamokose, kita pus teigia, kad pagerjo mokymosi rezultatai po IKT
panaudojimo. Keletas mokini mano, kad nepagerjo.
3. Ivados
1. Mokslins, metodins literatros analiz rado, kad IKT taikymas lietuvi kalbos pamokose suteikia daug
galimybi vairinti ir efektyviai organizuoti ugdymo proces, lavinti ir tvirtinti lietuvi kalbosgdius, taip
pat skatina mokinius dirbti, padeda patikrinti ir objektyviai vertinti mokini inias bei gdius, suteikia
galimyb integruoti vairius dalykus, padeda mokytojams pasiruoti pamokoms.IKT yra efektyviai
naudojamos tik tuomet, jei mokykloje yra pakankamai tinkamos kompiuterins technikos ir mokomosios
programins rangos, jei mokytojas imano tokio darbo specifik, moka isirinkti tinkamas mokymo
priemones ir organizuoti mokini darb. Informacini kompiuterini technologij taikymas savaime
nenulemia geresni ugdymo rezultat. Jie priklauso nuo pasirinktos programins rangos ypatybi bei
pedagogo kompetencij ir poirio ugdymo(si) proces.
2. Pradinio ugdymo pedagog nuomons apie IKT taikym lietuvi kalbos pamokose ketvirtose
klasseanaliz leidia teigti, kad pedagogai teigiamai vertina IKT taikym per lietuvi kalbos
pamokas.Nepaisant tokios nuomons, mokytojams vis dar trksta patirties, noro ir ini efektyviai taikyti
IKT ugdymo proceso metu. Be to, ianalizavus tyrimo metu gautus atsakymus paaikjo, kad
informacini kompiuterini technologij tinklas nra visikai ivystytas j staigose, nors interneto ryys
yra daugelyje kabinet. Pradini klasi mokytojai, kurie moko ketvirtokus, teigia, kad IKT lietuvi kalbos
pamokose daniausiai naudoja vien kart per savait.Tai daryti juos skatina asmenins nuostatos arba
iklausyti specials kursai. Dirbdami su ketvirtos klass mokiniais, pedagogai lietuvi kalbos pamokose
daugiausiai naudojasi kompiuteriu, spausdintuvu, fotoaparatu. Vis i ir kit technik jiedaniausiai

81

naudoja aikindami/demonstruodami, dirbdami grupinius darbus bei testuodami. Pradinio ugdymo
mokytojai sutinka, kad IKT naudojimas ketvirtose klasse lietuvi kalbos pamok metu padeda siekti
pamokos tiksl bei gyvendinti mokymosi udavinius, skatina mokini mokymosi motyvacij, ugdo
moksleivi krybikum, aktyvum,kritin mstym bei komunikacinius gdius, padeda individualizuoti
ugdym. Patys pedagogai skatint ketvirt klasi mokinius laik leisti prie kompiuterio iekant reikalingos
informacijos internete.
3. Ketvirt klasi mokininuomons apie IKT taikym lietuvi kalbos pamokose ketvirtose klasse analiz
rodo, kad kompiuterini gdi turi dauguma ketvirt klasi mokini.Nors mokykloje ir yra galimyb dirbti
kompiuteriu po pamok, taiau daniau mokiniai juo aidia aidimus nei rengia nam darbus ar ieko
reikalingos informacijos. Daniau ketvirt klasi mokiniai aidia kompiuterinius aidimus ir leidia
laisvalaik internete nei rengia rato darbus, kitus darbus, naudojasi mokomosiomis kompiuterinmis
programomis. Mokiniams patinka, kai lietuvi kalbos pamokose pedagogai taiko IKTir kad lietuvi
kalbos nam darbus galima atlikti kompiuteriu.
Hipotez pradini klasi mokytojai taiko vairias informacines kompiuterines technologijas lietuvi
kalbos pamokose ketvirtose klasse, pasitvirtino i dalies.
Literatra ir altiniai:
1. BRAZDEIKIS, V. Bendrosios programos ir informacins technologijos. Vilnius: Margi ratai, 1999.
2. BRAZDEIKIS, V.; JUCEVIIEN P. Pedagogo IKT kompetencijos dinamikos struktros pagrindimas. Kaunas:
Kauno technologijos universiteto leidykla, 2003.
3. DUDZINSKIEN, R. ir kt. Inovatyvi mokymo metod ir IKT taikymas. II knyga. Metodin priemon pradini klasi
mokytojams ir specialiesiems pedagogams. Vilnius: Ugdymo pltros centras, 2010.
4. DODGE, D. T.; COLKER L. J.;HEROMAN C. Ikimokyklinio amiaus vaik krybikumo ugdymas. Vilnius: Presvika,
2002.
5. JONASSEN, D.H. Computersintheclassroom: Mind-toolsforcriticalthinking (1996) NewJersey: PrenticehallInc.
6. JAROVAITIEN, R. Kompiuteriniai aidimai kaip naujj informacini technologij (NIT) iraika mokant ir ugdant
pradinukus. Kaunas: Kauno technologijos universiteto leidykla, 2007.
7. JOVAIA, L.Pedagogikos terminai. Kaunas: viesa, 1993.
8. KAKLAUSKIEN, D. Kompiuterini technologij taikymas ugdymo procese: Respublikins mokslins praktins
konferencijos mediaga, iauliai: K.J. Vasiliausko mon, 2003.
9. KONDRATAVIIEN, R. IT taikymas pradinje mokykloje. Vilnius, 2013. [irta 2013 m. balandio 26 d.]. Prieiga
per internet: <http://moodle.viko.lt/course/view.php?id=18>.
10. KONDRATAVIIEN, R. Metodin priemon dstant kurs Informacini technologij taikymas pradiniame ugdyme.
Vilnius, 2013. [irta 2013 m. balandio 26 d.]. Prieiga per internet: <http://www.pradinis.kondrataviciene.lt>.
Summary
THE USE OF COMPUTER INFORMATION TECHNOLOGIES IN THE LITHUANIAN LANGUAGE
LESSONS FOR FOURTH GRADE STUDENTS
Thesis analyzes the aspects of the use of Computer Information Technologies (CIT) in the
educational process and their potential with regard to primary school teachers and fourth grade students,
when used at the Lithuanian language lessons. Fourth grade students, who are not advanced in learning the
IT, were chosen.
The aim of the thesis is to analyze the use of CIT in the Lithuanian language lessons for fourth grade
students.
Objectives of the study analyze the scientific, methodological literature of the thesis, investigate
teachers' attitudes to ICT for Fourth Grade students, fourth graders study approach to ICT in the educational
process.
Methods applied: analysis of scientific literature, questionnaire survey, observation, statistic
alanalysis.
The first part deals with the scientific literature and resources on the subject at hand. ICT
(computers, interactive whiteboard, internet) offers more opportunities to diversify, integrate a variety of
things, modernizing the educational process. Digital learning tools and programs designed to
teachtheLithuanianlanguageweretheoreticallyoverviewedandappliedinpractice, the importance of digital
learning tools in the educational process was discussed.
Teacher questionnaire data revealed the key reasons why respondents rarely use ICT in their
activities. The Lithuanian language lessons for fourth grade students were analyzed, observed and
conducted. ICT provide for more opportunities to diversify, integrate various subjects; modernize the
educational process; encourage students to feel motivated to work, realize learning objectives; and facilitate
the work of teachers. There is still a lack of experience, desire and knowledge of ways to effectively use CIT
in the educational process, so that all teachers would be able to use CIT during lessons and demonstrate
their knowledge. Schools are still not fully equipped with CIT tools.
Keywords: Computer Information Technologies, educational computer programs, fourth grade
students, digital learning tools.

82

ATSINAUJINANI ENERGIJOS ITEKLI TECHNOLOGIJ
EKOLOGIKUMAS K APIE TAI TURT INOTI VISUOMEN

Vaclovas Kveselis, Eugenija Farida Dzenajaviien, Aurimas Lisauskas
Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas

Anotacija
Vystant atsinaujinanius energijos iteklius naudojanias technologijas maja rengini kainos,
taiau ne visada garantuojamas ekologikumas ar socialiniai aspektai. Todl technologijas reikt rinktis
pagal energetinius, aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius darnumo kriterijus. Verslo atstovai danai
pateikia ne mokslikai pagrst informacij, vis pirma akcentuodami ekonomin naud. Visuomen ir
atsakingi valdios atstovai turt bti informuoti apie planuojamus AEI pltros projektus, j poveikio
vertinimo kriterijus, kad galt priimti objektyvia informacija pagrstus sprendimus.
Esminiai odiai: atsinaujinantys energijos itekliai; energiniai, aplinkosauginiai, ekonominiai ir
socialiniai darnumo kriterijai, paramos priemons.
vadas
AEI naudojimas energetikos pltros dalis, reglamentuojama ES direktyva (Direktyva, 2009/28/EB)
ir atitinkamu LR statymu (LR AIE statymas, 2011), kuriuose numatyti nacionaliniai tikslai, o kartu ir darnumo
kriterijai grieti biodegalams, rekomendaciniai kietajam biokurui.
Pagrindinis ES darnios energetikos pltros tikslas iltnamio efekt sukeliani duj imetim
atmosfer mainimas: iki 2020 met siekiama 20% sumainti CO
2
emisijas, pasiekti, kad AEI dalis
galutiniame energijos vartojime bt ne maiau, kaip 20% ir 20% sumainti galutin energijos vartojim
didinant vartojimo efektyvum. Lietuvai siektina AEI dalis galutiniame vartojime yra 23%. io tikslo
gyvendinimas ir j paremianios priemons numatytos 2010 paruotame Nacionaliniame atsinaujinani
itekli energijos veiksm plane (NAIEVP, 2010), kuriame numatyta padidinti AEI dal centralizuoto ilumos
tiekimo sektoriuje, kad iais itekliais bt tenkinama 60 % ilumos poreikio. Atsivelgiant technologines ir
ekonomines galimybes, ilumos gamyba, naudojant AEI galt siekti bent jau 50% iki 2020 m. Taip pat
iame plane numatyta ilum ir elektros energij generuoti kogeneracijos technologijomis, naudojant
biokur, o taip pat miest, pramons ir kitas atliekas. Bendra instaliuota vjo energijos galia galt siekti 500
MW, sauls elektros 10 MW, maj (<10 MW) hidroelektrini 40 MW o AEI dalis transporto kure, turt
siekti 10 procent.
Priimant sprendimus svarbu ne tik j nauda verslui, bet ir suderinamumas su darnia pltra
atitikimas energinio efektyvumo, atsinaujinimo, o taip pat aplinkosauginiams, ekonominiams ir socialiniams
kriterijams.
Darbo tikslas ianalizuoti AEI pltr ir skatinimo priemones Lietuvos energetikos sektoriuje
vertinant darnumo aspektus.
Darbo udaviniai:
- Apvelgti AEI technologij pltr Lietuvos energetikos sektoriuje.
- Pateikti vairi AEI technologij vertinim vairi darnumo kriterij poiriu.
- vertinti Lietuvoje taikomas AEI technologij pltros skatinimo priemones darnumo kriterij
poiriu.
Taikyti tyrimo metodai informacijos konsolidavimas, statistikos duomen analiz, lyginamoji
analiz.
Dabartin AEI technologij gyvendinimo padtis Lietuvoje
AEI technologijos tai sauls, vjo, hidro ir geotermini itekli sisavinimo energijai (elektrai ir
ilumai) ir biokurui gaminti, kur galima bt skirstyti skystj (biodegalus), biodujas ir kietj biokur.
iuo metu AEI naudojami ilumai, elektrai ir biokurui gaminti. AEI naudojimo dinamika elektros ir
centralizuoto ilumos tiekimo sektoriuose parodyta 1 ir 2 paveiksluose. Lietuvoje ilumos gamybai yra
naudojamas kietasis ir dujinis biokuras. Kietasis biokuras yra medienos atliekos ir malkos, medio anglys ir
ems kio atliekos. Biodujos iuo metu Lietuvoje gaminamos daugiausiai svartynuose, o taip pat i
vandenvalos monse susidaranio dumblo. Tik nedidel ilumos dalis gaminama naudojant organins
kilms ems kio ir pramons atliekas. Tik viena mon AB Kauno energija naudoja biodujas
(svartyn dujas) ilumos gamybai, kitur biodujos yra naudojamos elektros ir ilumos gamybai, nes
pagaminta elektra superkama didesne u rinkos kaina taikant pastovius elektros energijos supirkimo tarifus.

83

I biomass gaminami biodegalai yra bioetanolis (gaminamas i grdini kultr, taip pat gali bti
gaminamas i krakmoling darovi cukrini rinkeli, bulvi) ir biodyzelinas, kuris Lietuvoje gaminamas i
raps skl. Biodegalai maiomi su degalais, pagamintais naudojant ikastinius iteklius. iuo metu
Lietuvoje maioma iki 5% biodegal.
Sauls energija naudojama tiek ilumos, tiek ir elektros energijos gamybai. iluma gaunama,
naudojant sauls kolektorius ir daugiausiai naudojama kartam vandeniui ruoti arba patalp ildymui bei
ilumos nuostoliams trasose kompensuoti ne ildymo sezono metu. Sauls elektra arba fotoelektra gaunama
tiesiogiai i viesos energijos naudojant fotoelektrinius keitiklius. Lietuvoje 2010 metais vedus labai auktus
fotoelektros supirkimo tarifus, buvo sukeltas sauls elektros energetikos bumas, kuris, deja padidino
neefektyviausiai gaminamos elektros energijos gamybos apimtis, kas savo ruotu privert pakelti elektros
energijos tarifus visiems vartotojams.



1 pav. Elektros gamybos naudojant AEI dinamika ES ir Lietuvoje (Eurostat, 2013)

Vjo energija naudojama elektros energijos gamybai. Lietuvoje vjo energetika labiausiai paplitusi
vakarinje dalyje, kur didiausias vjo greitis, lygus reljefas ir todl susidaro palankiausios slygos vjo
energetikai ne tik pavieniuose renginiuose, bet ir vjo jgaini parkuose.
Lietuvoje yra viena didel apie 100 MW rengtosios galios Kauno hidroelektrin ir apie 105 maosios
hidroelektrins, kurios bendrai pagamina apie 3% elektros energijos. Dar viena hidroenergijos ris yra
bang energija. Lietuvoje Klaipdos universitete pagaminta pirmoji lietuvika bang jgain.
Geotermin iluma gali bti naudojama tiek elektros gamybai, tiek ilumos tiekimui, taiau Lietuvoje
ji naudojama tik kaip ilumos altinis. Vakar Lietuvos geotermin anomalija, plytinti keli deimi
tkstani kilometr plote, buvo aptikta 1989 m. geologams valgant naftos iteklius. 2 kilometr gylyje
esanio vandens temperatra ia siekia 80-90 C. Kilometro gylyje temperatra siekia 30-45 C. ia 2001 m.
Klaipdoje buvo pastatyta pirmoji geotermin elektrin Baltijos alyse, ji pasiek 25 MW gali ir dabar
enkliai prisideda prie Klaipdos miesto ildymo bei karto vandens tiekimo. Seklija geotermija Lietuvoje
ildoma nemaas skaiius individuali nam. Pastaraisiais metais toki ildymo technologij pasirinko ir keli
daugiabuiai namai, kuri pirmasis - Alytuje.



2 pav. ilumos gamybos naudojant AEI dinamika Lietuvos centralizuoto ilumos tiekimo sektoriuje (LTA, 2013)

84


Kaip minta, Lietuva 2020 m. turs pasiekti 23% AEI dal galutiniame vartojime. Galima sakyti, kad
is tikslas gana skmingai siekiamas, nes jau 2012 m. i dalis virijo 17% (3 pav.).



3 pav. AEI gamybos ir vartojimo dalies dinamika galutiniame energijos vartojime
(Kuro ir energijos balansai, 2006-2013)

is augimas daugiausiai vyksta biokuro naudojimo augimo centralizuoto ilumos gamybos sektoriuje
sskaita, kur AEI dalis 2012 metais jau virijo 27% (2 pav.). Biomass dalis atsinaujinani energijos itekli
gamyboje yra dominuojanti kietojo, dujinio biokuro ir biodegal gamyboje 2012 metais siek beveik 93% (4
pav.).



4 pav. AEI gamyba pagal itekli ir energijos ris 2012 metais (Kuro ir energijos balansas, 2013)
Darnaus energetikos sektoriaus vystymosi kriterijai ir rodikliai
Darni energetikos sektoriaus pltra: technologin pltra, siekiant maiausiais katai gyvendinti plat
atsinaujinani energijos itekli naudojim ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones aprpinant
gyventojus energija, negrtamai nepakeiiant aplinkos, neieikvojant pirmini energijos itekli kartu
nepabloginant ekonomini ir socialini gyvenimo slyg.
Darnus technologinis energetikos sektoriaus vystymasis turi tenkinti 3 pagrindini grupi kriterijus:
1) aplinkosauginius,
2) ekonominius, ir
3) socialinius.
Pagrindinis vertinimuose naudojamas aplinkosauginis kriterijus yra iltnamio efekt sukeliani duj
(ESD) emisijos, ireiktos per CO
2
ekvivalento rodikl visame itekliaus gyvavimo cikle. is rodiklis yra
vertinamas vairioms technologijoms ir paprastai lyginamas su ikastinio kuro technologijomis (1 lentel).
alia io pagrindinio, egzistuoja visa eil konkrei vertinimo kriterij, kai kurie j, pvz. skirti biodegalams,

85

nurodyti kaip privalomieji reikalavimai AEI Direktyvoje bei nacionaliniuose aktuose (Direktyva, 2009/28/EB;
LR AIE statymas, 2011).
Ekonominiai AEI technologij vertinimo kriterijai yra energijos gamybos katai, kur energijos vieneto
kaina nustatoma vertinant investicijas, aptarnavimo ir itekliaus kain, paramos poreikiai, ioriniai
energetikos katai (kaip, pvz., padidjusios dl taros ilaidos sveikatos prieirai), ikasam itekli
mokesiai, alies usienio prekybos balansas ir kt. Remiantis (Juozaitis, 2007) pateikiamos tokios ESD
emisij mainimo alternatyvos elektros gamyboje (5 pav.).

1 lentel. Gyvavimo ciklo emisij vertinimas elektros generatoriams (Sovacool, 2008)

Technologija Galia/konfigracija/kuras gCO
2 el
/kWh
Vjo elektrin 2,5 MW jroj ar 1,5 MW sausumoj 9; 10
Hidroelektrin 3.1 MW rezervuaras; 300 kW, upje 10; 13
Biodujos Anaerobinis pdymas 11
Sauls iluma 80 MW, parabolinis permatomas 13
Biomas Mediena, virios technologijos 14 - 41
Sauls fotoelektra Polikristal silicis 32
Geotermin 80 MW, kartoje sausoje uolienoje 38
Atomin vairs reaktori tipai 66
Gamtins dujos vairios kombinuoto ciklo turbinos 443
Kuro elementas Vandenilis i duj 664
Dyzelis vairi tip generatoriai ar turbinos 778
Nafta vairi tip generatoriai ar turbinos 778
Anglis vairios technologijos 960 - 1050



5 pav. Elektros gamybos kainos naujose elektrinse, EUR/MWh (Juozaitis, 2007).
Aplinkosaugos poiriu svarbs yra ekonominiai klimato kaitos prevencijos priemoni gyvendinimo
katai. 6 pav. pateikti ESD emisij santykiniai sumainimo katai iki 2030 j didjimo tvarka. vertinimas
atliktas 1 Gt CO
2
ekvivalento ESD kiekiui.


86


6 pav. vairi klimato kaitos prevencijos priemoni ESD emisij sumainimo katai iki 2030 m.
(Nemet, Kammen, 2007)

Socialin aspekt atstovauja labai didelis skaiius kriterij, kurie pasiymi itin didele vairove ir danai
nra vienodi vairiems itekliams, todl jie vertinami atskirai konkreiai technologijai ir ne visi ireikiami
konkreiais rodikliais. Vienas labiausiai inom ir lengviausiai vertinamas bei palyginamas yra sukuriam
darbo viet skaiius visoje itekliaus ir technologijos gyvavimo grandinje. Laikoma, kad darbo viet skaiius
atsinaujinanioje energetikoje yra 0,15-0,9 darbo vietos-metai 1 GWh pagamintos energijos (Engel,
Kammen, 2009) (7 pav.).

D
a
r
b
o

v
i
e
t
o
s

-
m
e
t
a
i
/
G
W
h
0
0,1
0,2
0,3
0,4
0,5
0,6
0,7
0,8
0,9
1
B
i
o
m
a
s

G
e
o
t
e
r
m
i
n
i
a
i

a
l
t
i
n
i
a
i
S
a
u
l

s

f
o
t
o
e
l
e
m
e
n
t
a
i
S
a
u
l

i
l
u
m
a
V

j
a
s
C
O
2


g
a
u
d
y
m
a
s

i
r

s
a
u
g
o
j
i
m
a
s
B
r
a
n
d
u
o
l
i
n

e
n
e
r
g
i
j
a
A
n
g
l
i
s
G
a
m
t
i
n

s

d
u
j
o
s
E
n
e
r
g
i
n
i
s

e
f
e
k
t
y
v
u
m
a
s

7 pav. Darbo viet poreikis energijos gamybai i vairi altini (Engel, Kammen, 2009)

Taip pat verta paminti, kad tos darbo vietos yra sukuriamos ne dideliuose pramons centruose, bet
danai kaimo vietovse, kur paprastai bna gana auktas nedarbo lygis. vertinant itekli apimtis,
daugiausiai darbo viet sukuriama naudojant biomass kur. ios vietos sukuriamos tokio kuro surinkimui ir
gamybai. Be to, papildomos darbo vietos atsiranda monse, kurios aptarnauja medienos rengimus. Kiti
svarbs socialiniai aspektai gali bti energijos prieinamumas vietovje arba tiekimo patikimumo utikrinimas.
Prie socialini aspekt danai priskiriami ir tokie rodikliai kaip kvapas, triukmas, keliama grsm gamtai,
gyvenimui ir kinei veiklai toje vietovje.

87

AEI technologij darnumui palyginti labai svarbus yra ir technologinis aspektas energinis
efektyvumas, t.y. neatsinaujinanios pirmins energijos rodiklis pateiktai energijai, kuris apibdina sunaudot
neatsinaujinanios pirmins energijos kiek vartotojui pateiktai energijai per 1 met laikotarp vertinant kuro
igavim, transportavim ir konversij naudojam energijos r.
Daniausiai AEI technologij panaudojimo darnumas yra vertinamas kompleksikai, naudojant
daugiakriterinius metodus. Atsinaujinani energijos itekli panaudojimas daugeliu atveju vykdomas
vietiniame lygyje ir nereikalauja centralizuotos technins struktros. Kaip maos autonomins technologijos,
jos gerai integruojasi regionins bei vietins pltros politik, strategij ir planus. vertinant autonomin
atsinaujinani energijos itekli charakter bei j prieinamum, atsinaujinanti energetika gali tapti veiksniu,
skatinaniu ekonomin pltr regioniniame lygyje. Atsinaujinani energijos itekli atneama nauda gali
bti tiek ekonomin, tiek visuomenin.
2 lentelje pateikiami darnumo rodikliai atskiroms energijos generavimo technologijoms.

2 lentel. Darnumo rodikli vertinimai atskiroms energijos generavimo technologijoms (Evans, et al., 2009)

Vidutins
elektros
kainos,
USD/kWh
Vidutins
ESD
emisijos,
CO
2 el
/kWh

Elektros
gamybos
efektyvumas,
%
Socialinio poveikio
vertinimas
Poveikis Jo taka
Sauls elektra $0.24 90 422% Toksinai
Vaizdinis
vairi
Maa
Vjo energija $0.07 25 2454% Paukiams
Triukmas
Vaizdinis
Maa
Maa
Maa
Hidroenergija $0.05 41 >90% Ikeldinimas
ems kiui
ala upms
vairi
vairi
vairi
Geotermin
energija
$0.07 170 1020% Seisminis
aktyvumas
Kvapas
Tara
Triukmas
Maa
Maa
vairi
Maa
Anglis $0.042 1004 3245%
Gamtins dujos $0.048 543 4553%

Kompleksikai vertinus kiekvieno rodiklio svarb atitinkamai technologijai galima suranguoti ir
pateikti sumin vertinim, kuris ireikiamas per uimamos vietos pagal vairius vertinimo kriterijus sum.
Tokiu bdu suranguotos vairios AEI naudojamos technologijos rodo, kad darnumo poiriu pati darniausia
elektros energijos gamyba naudojant AEI yra vjo jgainse. Toliau seka elektros gamyba hidroelektrinse.
Sauls ir geotermins elektrins iuo poiriu yra maiausiai darnios. Tiesa, dert turti omeny, kad i
technologij rangavimas atliktas tarptautinmis slygomis. Labiau su geografine vieta susij vertinimai galt
kakiek skirtis. Mokslinink atliktas (Varun, Prakash, R., et al., 2009) AEI naudojani energijos generavimo
sistem darnumo vertinimas pagal viening vertinimo rodikl, apskaiiuojam kaip trij santykini rodikli
(ekonominio, ekologinio (ESD emisij) ir energinio efektyvumo) sandaug pateiktas 3 lentelje:

FM = Santykiniai gamybos katai Santykins ESD emisijos Santykinis energijos efektyvumo
rodiklis

3 lentel. AEI technologij vertinimas pagal viening rodikl

Technologija Vertinimo rodiklis
(FM)
Vjo jgains 729-900
Sauls elektrins 12-360
Sauls kolektoriai (iluma) 36-360
Maosios hidroelektrins 560-900

Darnios elektros energijos gamybai dert pirmiausiai vystyti vjo ir masias hidroelektrines, o
sauls energetika darniai pltrai yra maiau tinkama. Prie panai ivad prieina ir kiti autoriai, kurie band
vertinti AEI naudojani technologij darnum pagal pagrindinius ekonominius, aplinkosauginius ir

88

socialinius kriterijus visame atitinkamos technologijos gyvavimo cikle (Akella et al., 2009), (Varun, Bhat, I.K.,
et al., 2009).
Dert paminti darnumo aspektus gaminant ilum naudojant biokur. i gamyba, o ypa bendra
ilumos ir elektros energijos gamyba, yra itin darni alternatyva tiek ekologiniu, tiek ekonominiu, tiek ir
socialiniu poiriais. Tai patvirtina ir gerokai emesns ilumos kainos tuose miestuose, kur praktikai visa
iluma centralizuoto ilumos tiekimo monse gaminama naudojant biokur. Tai ypa darnu tais atvejais, kai
biokuras gaminamas i sertifikuotuose mikuose igaunamos biomass.
Paramos sistema AEI naudojanioms technologijoms darnumo aspekt poiriu
Siekdama skatinti AEI pltr valstyb taiko vis eil gyvendinim skatinani priemoni:
Supirkimo tarifai;
VIAP mokestis;
Paramos fondai (ES struktriniai ir aplinkosauginiai, iaurs ali, Baltijos jros regiono);
Reguliavimo, normatyviniai dokumentai, (CT enklinimas, pasinaudojimas tinklais).
Supirkimo tarifai. i priemon skirta remti elektros energijos gamybai i atsinaujinani energijos
itekli, suteikiant lengvatin (auktesn nei u el. energij i ikastinio kuro) supirkimo tarif ir privalomai
pirmumo tvarka superkant toki elektros energij. iuo tarifu remiama elektros energij pagaminta
hidroelektrinse, vjo, biomass ir bioduj bei sauls jgainse. Paprastai auktesnis tarifas taikomas tiems
AEI, kuri gyvendinim siekiama paspartinti. iuo metu maiausias tarifas nuo 22 iki 27 ct/kWh suteikiamas
hidroenergijai, kuo ir paaikinama itin lta ios itekliaus pltra, kuri net ir proceso pradioje buvo remiama
tik tose vietovse, kur jau nuo seno buvo utvankos, nors i energijos ris tiek ekonominiu, tiek ekologiniu
poiriu priskirtina prie darniausi. Panai situacija yra ir vjo energetikoje, kuri laikoma darniausiu AEI
pasaulyje. Tarifas kinta nuo 26 iki 33 ct/kWh, labiau remiant smulkisias jgaines. i tendencija bdinga
visiems remiamiems itekliams, kai didiausiu tarifu skatinamos mikrojgains, iki 10 ar 30 kW rengtosios
galios. Nemaas tarifas skiriamas elektros energijai, pagamintai i biomass maesnis kietojo biokuro
jgainms (nuo 29 iki 40 ct/kWh), kur labiau skatinamos naujos jgains, o ne senos, konvertuotos biokurui
deginti. Didesnis tarifas skirtas bioduj jgainms, vlgi prioritet skiriant jgainms, gaminantiems energij
i organins kilms atliek (nuo 46 iki 55 ct/kWh), lyginant su svartyn dujomis (nuo 33 iki 43 ct/kWh).
Ypatingai auktas tarifas taikomas sauls jgainms. 2010 m. vestas tarifas buvo nuo 151 iki 163 ct/kWh,
kad sukl dirbtin sauls jgaini statybos bum. Taiau, darnumo poiriu tai yra neefektyviausiai energij
gaminanios jgains, todl rengta apie 130 MW galia, vietoje planuot 10 MW, sudar tik 0,2% visos
atsinaujinanios energijos. Kita vertus, toks tarifas padidino ir VIAP (vieuosius interesus atitinkani
paslaug) ilaidas, dl to iaugo elektros energijos tarifas visiems vartotojams. iuo metu taikomas tarifas
gerokai sumaintas (nuo 48 iki 56 ct/kWh neintegruotoms, ir nuo 61 iki 73 ct/kWh pastat integruotoms
jgainms). Toks tarifas praktikai sustabd ios technologijos tolesn pltr.
VIAP mokestis. VIAP yra vieuosius interesus atitinkanios paslaugos. VIAP mokest moka
kiekvienas alies gyventojas. Mokesio dydis 9,377 ct/kWh. VIAP los skiriamos AEI gamintojams,
termofikacinms elektrinms, AB Lietuvos elektrinei, strateginiams projektams, AEI prijungimui prie
skirstomj tinklo bei skirstomojo tinklo parengimui AEI gamintojams prijungti, AEI balansavimui, VIAP
administravimo snaudoms.
Paramos fondai. Egzistuoja vairs ES ir nacionaliniai fondai, kurie skiria param AEI gyvendinimui.
ES struktriniai fondai skiria param infrastruktros pltrai, t.y. katilini konversijai biokuro naudojim. T
paia param tik maoms katilinms (iki 10 MW) skiria Lietuvos aplinkos apsaugos investicij fondas
(LAAIF). Kai kuriuos projektus, tame tarpe ir mokslo tyrimus finansuoja ir daugiau ES program ar fond,
toki kaip iaurs ali regiono fondai ir pan. Taip pat i i fond yra teikiama parama pastat renovacijai,
kur kompensavimui teikiami ir pastatuose integruoti AEI sprendimai, kaip pvz., sauls kolektoriai kartam
vandeniui ruoti, geotermins energijos naudojimas pastatui ildyti ir kt.
Reguliavimo, normatyviniai dokumentai. Centralizuoto ilumos tiekimo sistem enklinimas -
enklinimas suteikia naudingos informacijos apie pagrindinius energinius ir aplinkosauginius CVT sistem
parametrus. Trys enklinimo kriterijai: atsinaujinimas, itekli naudojimo efektyvumas (pirmins energijos
rodiklis) ir CO
2
emisijos/imetami teralai atspindi ES 2020 tikslus, ir tokiu bdu leidia suinteresuotoms
alims i visos Europos pamatyti ir parodyti, kaip centralizuotas ildymas ir vsinimas gali padti pasiekti ES
energetikos tikslus ir vertinti CVT kaip konkurencing ir gyvybing alternatyv Europos ildymo ir vsinimo
rinkoje. Tiek elektros energija, tiek iluma, kuri gamina nepriklausomi gamintojai, naudojantys AEI, yra
pirmumo teise superkami energijos tiekimo tinklus. Sertifikuojant pastatus pagal ES Pastat energinio
naudingumo direktyv ir atitinkam Lietuvos STR bei metodik, AEI naudojami pastato energetinms
reikmms yra vertinami ir tokiems pastatams suteikiama auktesn energinio naudingumo klas. Biokuro
srityje veikia kuro, j deginani rengini standartizavimo ir sertifikavimo schemos.
Ivados
1. AEI technologij pltros tempai Lietuvoje leidia tiktis, kad ikelti ES energetikos ir klimato kaitos
politikos udaviniai iki 2020 met bus skmingai gyvendinti.

89

2. Pagrindinis atsinaujinanios energijos altinis Lietuvoje yra mik biomas ir spariausiai auga
biokuro vartojimas centralizuoto ilumos tiekimo sektoriuje.
3. Darniausia alternatyva energijos gamybai yra jos vartojimo mainimas. Darniausia elektros gamybos
alternatyva yra vjo ir hidroelektrins, ilumos gamybos biokur naudojanios technologijos.
4. Pagrstas skatinimo priemoni taikymas slygoja tolydi AEI technologij pltr, btin
usibrtiems tikslams gyvendinti. Nepamatuotas, perteklinis ekonominis skatinimas sukelia
technologijos pltros bum, ir energijos kain didjim visiems vartotojams, o suminis efektas AEI
dalies padidjimas galutiniame energijos vartojime yra neymus. Tai labai gerai iliustruoja i sauls
elektrini superkamos elektros skatinani tarif taikymo pavyzdys.
Literatra
1. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/28/EB dl energijos i atsinaujinanij energijos altini rmimo,
pataisanios ir nuosekliai pakeiianios direktyvas 2001/77/EC ir 2003/30/EC, priimta 2009 m. balandio 6 d.
2. Lietuvos Respublikos Atsinaujinani itekli energetikos statymas, priimtas 2011 m. gegus 12 d. Nr. XI-1375.
3. Nacionalinis atsinaujinani itekli energijos veiksm planas, 2010.
4. Kuro ir energijos balansai 2006-2012. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs. Vilnius,
2007-2013 m. m.
5. EUROSTAT. Electricity generated from renewable sources - annual data. Last update: 26-06-2013.
http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=nrg_ind_333a&lang=en
6. Lietuvos ilumos tiekj asociacija. ilumos tiekimo bendrovi 2012 met kins veiklos apvalga. Vilnius, 2013.
7. Kuro ir energijos balansai 2006-2013 m. m. Lietuvos statistikos departamentas. ISSN 2029-5944, Vilnius.
8. SOVACOOL, Benjamin K.. Valuing the greenhouse gas emissions from nuclear power: A critical survey. Energy
Policy. 2008, 36, p. 2940 2953
9. JUOZAITIS, Rymantas. Kam reikia atomins elektrins? Valstyb, 2007, Nr. 5. [elektroninis iteklius]. irta 2013
rugsjo 4 d. Prieiga: http://www.verslobanga.lt/lt/leidinys.full/46f23526b5ba8 >
10. NEMET, G.F., KAMMEN, D. M. (2007). U.S. energy R&D: declining investment, increasing need, and the feasibility
of expansion. Energy Policy. 2007, 35(1), p. 746-755.
11. DITLEV, Engel, KAMMEN, Daniel M. Green Jobs and the Clean Energy Economy. Thought Leadership Series
2009, issue. 4. [elektroninis iteklius]. irta 2013 rugsjo 4 d. Prieiga:
<http://www.climatechange.ca.gov/eaac/documents/member_materials/Engel_and_Kammen_Green_Jobs_and_the
_Clean_Energy_Economy.pdf>
12. EVANS, Annette, STREZOV, Vladimir, EVANS, Tim J. Assessment of sustainability indicators for renewable energy
technologies. Renewable and Sustainable Energy Reviews. 2009, 13, p. 10821088.
13. VARUN, PRAKASH, Ravi, BHAT, Inder Krishnan. Energy, economics and environmental impacts of renewable
energy systems. Renewable and Sustainable Energy Reviews. (2009), 13, p. 27162721.
14. AKELLA, A.K., SAINI, R.P., SHARMA, M.P. Social, economical and environmental impacts of renewable energy
systems. Renewable Energy. 2009, 34, p. 390396.
15. VARUN, BHAT, I.K., PRAKASH, Ravi. LCA of renewable energy for electricity generation systems A review.
Renewable and Sustainable Energy Reviews. 2009, 13, p. 10671073.
Summary
ENVIRONMENTAL ASPECTS OF RENEWABLE ENERGY SOURCES INFORMATION FOR PUBLIC
AWARENESS
Wider use of renewable energy sources (RES) is among priorities of EU as well as Lithuanian
energy policy. Lithuanian uses almost all sorts of renewable energy solar, wind, geothermal, hydro and
biomass. Development and improvement of RES technologies reduce prices of installations thus making
them more attractive for commercial use. However, environmental benefit is not always achieved, i.e., the
use of fossil fuel, green-house-gases emissions are still rather high when all technology chain is considered
in life cycle analysis. Thus, with regard to implement ambitious aims in energy and environment sectors, one
should chose technologies after comprehensive assessment of all energy, environmental, economic and
social sustainability criteria. RES technology development is mostly promoted by respective businesses that
often provide not thorough and scientific information on various energy-related, technological and
environmental aspects, focusing mainly on economic benefit. Society and responsible authorities should
have information on planned RES development projects, their impact assessment criteria to make decisions
based on objective information.
Lithuania has ambitious aims to increase significantly energy generation from renewable sources,
which should at least reach 23% in final energy consumption by the year 2020. Currently electricity
generation using RES is close to 10%, the share of RES in district heating is coming close to 30% and fuel
mix in transport fuel has achieved 5% RES share. Thus total energy share in final consumption exceeded
17% in year 2012.
Sustainability of energy development can be evaluated using three groups of criteria: environmental,
economic and social, which are defined by a big number of indicators, among which the most significant are
greenhouse-gas emissions, energy generation costs, external costs, number of new jobs. In terms of
technological development energy efficiency is extremely important factor for viability of RES technologies.

90

Implementation of RES technologies is supported by various promotion schemes, among which the
most important are: feed-in tariffs for green electricity and favourable connection to grids, public service
obligations (PSO) in the electricity sector, support from different foundations, EU and national funds, which
provide financing for RES projects, starting with fuel conversion in district heating sector, implementation of
RES solutions via buildings renovation, etc. The last and not the least measure is regulatory and promotional
legislation, such as access to grid, energy and ecological labelling in district heating, certification of fuel and
installations, construction regulations for buildings, etc.
Keywords: renewable energy sources; energy, environmental, economic and social sustainability
criteria; promotion schemes.


91

MULTIMEDIJOS, DIZAINO IR LEIDYBOS TECHNOLOGIJ STUDIJ
PROGRAMOS VERTINIMAS STUDENT POIRIU

Danguol Leinskien, Kristina Paiien, Lina Kankeviien
Alytaus kolegija

Anotacija
Straipsnyje aptariami student apklausos, atliktos siekiant isiaikinti j poir studij programos
realizavimo kokyb, rezultatai. Remiantis rezultat analize irykinama respondent studij kokybs
samprata, nagrinjamos jos vertinimo ypatybs, apvelgiami student nurodyti kokybiko studij proceso
veiksniai, analizuojamos studijuojamos programos bei student poreiki ssajos.
Esminiai odiai: multimedija, dizainas, leidybos technologijos, studij kokyb, vertinimas.
vadas
Studij kokyb yra viena i aktualiausi i dien problem ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos
Sjungos alyse. Bolonijos procesas pabria, kad vadovaujantis institucij autonomijos principu pirmin
atsakomyb u auktojo mokslo kokybs utikrinim tenka paiai institucijai ir kad studentai turt dalyvauti
organizuojant studijas auktojo mokslo institucijose ir daryti tak studij turiniui. Studentai yra labiausiai
studij kokybe suinteresuota grup, todl student, dstytoj ir administracijos partneryst gali prisidti prie
studij kokybs gerinimo.
Baigusieji studijas turi bti konkurencingi darbo rinkoje. mons, staigos, organizacijos
suinteresuotos samdyti tuos, kurie atj darb gali pradti dirbti, o ne inaudoti kit darbuotoj laik jiems
apmokyti. Praktini ini ir gdi trkumas danai yra klitis iekantiems darbo jauniems specialistams, o
darbdaviai nevengia pasisksti, kad baig mokslus absolventai nepasireng darbui. Didjantis ini poreikis
tampa vis svarbesnis tiek profesiniams tikslams, tiek paiam mogui. Pasitenkinimas studijomis nulemia ir
jaun moni pasitenkinim gyvenimu, o nepasitenkinimas studijomis gali daryti tak netinkamam elgesiui,
nusivylimui, studij nutraukimui.
Studentai yra paslaug gavjai. Jiems svarbu, kad paslauga bt kokybika ir teikt pasitenkinim.
Visose auktosiose mokyklose yra studij kokybs srii, kurios gali bti tobulinamos. ias sritis nustatyti
galima analizuojant paslaugos vartotoj, t. y. student, pasitenkinim kokybe konkrei studij aspekt
studij rezultat pasiekimu, dstytoj darbu, studijoms reikalinga materialine ir moksline baze, praktik
organizavimu, traukimu mokslin veikl (3).
Pastaruoju metu mokslininkai studij kokybs klausimus aptarinja ne tik teorikai, bet ir pateikdami
empirinius tyrimus (4; 6; 7; 9). Nemaai mokslinink tyrinja studij kokyb atlikdami student apklausas ir
pateikdami t apklaus apibendrintus rezultatus (1; 2; 3; 8; 10).
Straipsnyje pateikiami Alytaus kolegijoje atliktos Multimedijos, dizaino ir leidybos technologij
(MDLT) studij programos kokybs vertinimo student apklausos rezultatai. Apklausa inicijuota program
kuruojanioje Informacijos sistem katedroje kaip savikorekcijos galimyb remiantis grtamja informacija.
MDLT studij programos tikslas galinti ir utikrinti, kad MDLT studentai gyt teorin ir praktin
pasirengim, taip pat reikiamus gebjimus MDLT ininieriaus darbo atlikimui. MDLT studij programa skirta
rengti ininierius, gebanius projektuoti ir kurti elektroninius ir tradicinius leidinius, organizuoti leidybos
procesus, taikant kompiuterines leidybines technologijas, savarankikai atlikti sudting, asmenins
atsakomybs reikalaujant darb visose elektronins leidybos veiklos srityse, derinti ininerines inias su
verslo ir vadybos pagrindais; eksploatuoti leidini ir spaudini technologijas arba rengti internetinius leidinius
(11).
Temos mokslinis aktualumas leido suformuluoti mokslin tyrimo problem: kaip, student poiriu,
yra vykdoma MDLT studij programa utikrinant auktojo mokslo studij kokyb?
Tyrimo objektas plaija prasme bt studij kokybs vertinimas, taiau atsivelgiant tyrimo imties
specifik bei lokalin apklausos pobd, objektas siaurinamas kaip student poiris MDLT studij
programos kokyb.
Tikslas nustatyti student poir MDLT studij program bei jos vykdym.
Udaviniai:
1. Apklausti I-IV kurs MDLT studij programos studentus.
2. Ianalizuoti apklausos rezultatus.
3. Apibendrinti gautus rezultatus.
Metodai: anketin apklausa, analiz.
iame straipsnyje apraomas tyrimas yra bandymas panagrinti tik vien vidinio studij kokybs
vertinimo sistemos kolegijoje element.

92

Apklausos organizavimas
Apklausa atlikta 2012/2013 m. m. balandio gegus mn. Joje dalyvavo 28 pirmo ketvirto kurso
MDLT studij programos studentai (i viso MDLT studijuoja 53 studentai). Respondentams pateikta trij dali
atviro tipo anketa, kuri sudaro:
- Bendrasis programos dalyk vertinimas;
- Programos dalyk dstymo kokybs vertinimas;
- Specialij gebjim ugdymo vertinimas.
Su anketa kiekvienam studentui dar buvo duotas MDLT studij programos planas bei ios studij
programos tiksl ir studij rezultat ssaj lentel.
Rezultatai ir j kokybin analiz
1. Bendrasis programos dalyk vertinimas
1.1. Nurodykite dstomus dalykus, kuri apimt (kreditais) programoje reikt padidinti.
Ianalizavus student pateiktus atsakymus paaikjo, kad dominuoja keturi dalykai (3 studij
krypties privalomieji ir 1 specializacijos), kuri apimtis kreditais atrodo respondentams per maa. Tai yra
Kompiuterinis dizainas (11 nurodiusij), Multimedija ir internetas (4), Elektronin komercija (4) ir
Multimedija (5). Kitus mokomuosius dalykus, kaip plstinus, paymjo tik po 3 ar maiau student. Taigi
akivaizdiai isiskyr ta ini ir gebjim sritis, kurios trkum jauia Multimedijos, dizaino ir leidybos
technologij studij programos bsimieji specialistai. Galima manyti, kad studentams pritrksta kredit laiko
gyti btent specialij, su bsimu darbu susijusi ini bei gebjim. Tai rodo ir respondent pateiktos
mintys: padidinus iuos dalykus bt gyjama daugiau praktins patirties ir, be abejo, suinotume daugiau
informacijos; yra tiesiogiai susij su ms specialybe; ateityje praveria ne tik dirbant ms specialybs
darb; yra pagrindas ms specialybje; nes tai ugdo gdius ir pravers ateityje.
1.2. Kuri dalyk apimt (kreditais) bt galima sumainti arba j atsisakyti ir kodl?
Etikos sumetimais bei laikantis konfidencialumo daniausiai nenurodomi konkrets dalykai ir
aptariami tik student vienokio ar kitokio vertinimo argumentai. Pastarj analiz irykina veiksnius,
atpindinius respondent dstymo kokybs samprat.
Studentai sil sumainti trij studij krypties dalyk apimt (13, 5, 5 studentai), o atsisakyti vieno 6
kredit studij krypties dalyko (7 studentai). Kitus programoje buvusius dalykus kaip siaurintinus ar
atsisakytinus nurod po 2 ir maiau respondent. Studentai pateik iuos motyvus: nes i paskaita nra
labai naudinga mano specialybs profesijai; savo specialybje praktiniuose darbuose nepanaudosiu; ar
leidybininkui reiks?; nesusijusi su leidini maketavimu; nes ms specialybje ji nereikalinga; daugum
ini gaunam dar mokykloje; is dstomas dalykas nelabai aktualus; tiesiog io dalyko ivis nereikia itoje
studij programoje.
Atsivelgiant atsakymus galima bt iskirti pagrindin prieast, dl kurios dstomo kurso siloma
atsisakyti, t.y. dalyko naudingumas bsimam darbui. i prieast studentai minjo ir silydami kurs apimt
praplsti. Dauguma respondent nurod studij krypties dalykus, kuri pagrindus jie gyja mokykloje.
1.3. Kokius naujus dalykus, kaip svarbius studijuojant, silytumte traukti program?
Daugiausiai student pasil traukti dalykus, susijusius su dizainu, fotografija ir multimedija: dizaino
technologijos (10), kino ir TV projektai (4). Studentai, kurie buvo pasirink Internetins leidybos
specializacij, nurod, kad jie nort gyti maketavimo gdi, nors Maketavimo dalykas yra Leidini ir
spaudini technologij specializacijos dalyk grupje (7 studentai). Taiau studentai, kurie buvo pasirink
Leidini ir spaudini technologij specializacij, nort gyti multimedijos projekt krimo gdi (konkreiai
Kino ir TV projektai). Tai rodo student pateiktos mintys: iuos dalykus reikt visiems traukti, neirint
kokia pasirinkta specializacijos kryptis, nes kiekvienam stojusiam norisi i dalyk pasimokinti; kadangi
trksta ini apie iuos dalykus ms specialybje. Kaip nauj dalyk studentai silo vesti bendr keli
studij pogram projekt, kurio metu jie galt kurti bendr mon, kurioje reikt realiai atlikti darbus ir
darytume piniglius, ir parodyt, kaip sukasi visas mechanizmas. Tai rodo student orientacij dalykus,
susijusius su bsima specialybe, siekim gyti verslo, bendravimo ir bendradarbiavimo gdi. Keturi
apklaustieji para nein, ko dar reikt papildomai. inant tokius student pageidavimus bt tikslinga
koreguoti studij programos plan.
Atlikus apklaus buvo sudarytos kategorijos, sugrupuojant atskirus, prasme susijusius teiginius apie
bendrj programos dalyk vertinim (1 lentel).

93

1 lentel. Bendrojo programos dalyk vertinimo kriterij grups
Kategorija Patvirtinantys teiginiai
Dalykai, kuri apimt reikia didinti (Kompiuterinis dizainas, Multimedija ir internetas, Elektronin komercija,
Multimedija)
daugiau praktins patirties ir
pravartu ateityje
- padidinus iuos dalykus bt gyjama daugiau praktins patirties
ir, be abejo, suinotume daugiau informacijos;
- nes tai ugdo gdius ir pravers ateityje;
- ateityje praveria ne tik dirbant ms specialybs darb
specialybs pagrindas - yra tiesiogiai susij su ms specialybe;
- yra pagrindas ms specialybje;
Dalykai, kuri apimt reikia mainti arba atsisakyti
nenaudingas, neaktualus - nes i paskaita nra labai naudinga mano specialybs profesijai;
- is dstomas dalykas nelabai aktualus
nesusijusi, nepanaudosiu - ar leidybininkui reiks?;
- nesusijusi su leidini maketavimu;
- savo specialybje praktiniuose darbuose nepanaudosiu
nereikalinga, jau mokms - daugum ini gaunam dar mokykloje;
- nes ms specialybje ji nereikalinga;
- tiesiog io dalyko ivis nereikia itoje studij programoje
Nauji silomi dalykai (Dizaino technologijos, Kino ir TV projektai, bendras keli studij program student
projektas, nepasirinktos specializacijos kai kurie dalykai)
dalykai, susij su bsima
specialybe
- iuos dalykus reikt visiems traukti, neirint kokia pasirinkta
specializacijos kryptis, nes kiekvienam stojusiam norisi i dalyk
pasimokinti;
- kadangi trksta ini apie iuos dalykus ms specialybje
siekimas gyti verslo, bendravimo
ir bendradarbiavimo gdi
- kurioje reikt realiai atlikti darbus ir darytume piniglius, ir
parodyt, kaip sukasi visas mechanizmas

2. Programos dalyk dstymo kokybs vertinimas
2.1. Ivardykite dalykus, kuri dstymo kokyb Js visikai netenkina. Paaikinkite kodl?
Analizuojant anketas iaikjo tik vienas dalykas, kurio dstymo kokyb studentai vertina neigiamai
(tik 5 studentai). Dar du dalykus paminjo nuo 3 iki 2 student, o kitus 10 dalyk paminjo po vien student.
Tai nra daug ir galima manyti, kad pastarieji skaiiai labiau sietini su subjektyviomis prieastimis (pvz.,
vertinimu per egzamin ar asmenine antipatija). Vertinant dstym buvo pateiktos ios mintys: per daug
uduoi, per maai laiko; gal per daug dirbom tik savarankikai, o gal taip ir turjo bti, tad nra taip, kad
visikai netenkino, bet man daug ini ir nepaliko; nes dstytoja skyr nepakankamai dmesio studentams;
dstytojas nuolat keisdavo vertinimo kriterijus ir tik jis vienas i viso juos inodavo; vertinimas, praktikos eiga,
atsiskaitymai viskas priklausydavo nuo praktikos dstytojos nuotaikos; kadangi per dalyk nieko naujo
nesuinojome, nes jau buvome girdj; dalykai, kuriuose dstoma teorija ir maai darb atliekama praktikai.
Kaip matyti, susiduriama su dstytojo dalykins, metodins, komunikacins kompetencijos klausimu. Vienas
i svarbiausi studij kokybs parametr yra dstytoj darbas realizuojant studij programas.
Atsakydami aptariamj klausim 8 studentai para, kad juos tenkina viskas. Taigi yra student,
kurie neturi pretenzij dstymo kokybei, nors, kaip matyti i anksiau pateikt duomen, problem esama.
2.2. Nurodykite dalykus, kuri dstymo kokyb Jus tenkina visikai. Pakomentuokite.
Inagrinjus student atsakymus, matyti, kad yra nemaai dalyk, kuri dstymo kokyb tenkina
visikai: vien i j paymjo 7 respondentai, kitus du 5, dar penkis po 3 studentus, trylika dalyk nurod
nuo 2 iki 1 studento. Teigiamai vertinam dalyk buvo daugiau nei neigiamai, todl studij programos
realizavimas laikytinas gana kokybiku. Komentuodami studentai ra: puikiai iaikina; nes mokymo planas
ir dstymo mediaga yra labai gera; dalykai, kuriuose yra ne tiek daug teorijos, o daug praktini darb, kurie
padeda lavinti praktinius gebjimus; kiekvienas dstytojas atlieka puikiai savo darb pagal savo
kompetencij; dstytojai tikrai verti ir atlieka savo darb iki galo; labiausiai tenkino tie dalykai, kuriuose ir
teorikai, ir praktikai buvo viskas iaikinta, ir kiekvienas savo darbus turdavo apsiginti pats, kad tikrai
dar; domi ir turinti k papasakoti dstytoja; domus ir labai naudingas dalyko turinys; dstytoja moka sukurti
lengv ir laisv atmosfer paskait metu; puikiai suderintas teorini ir praktini usimim laikas;
turiningiausi dalykai, kuri metu buvo suteikta daugiausia ini ir gyta daugiausia gdi; kadangi gavome
praktini gdi ir suinojome informacijos apie dstomus dalykus; kad domi paskaita; visikai tenkina visi
dalykai, kadangi pas visas dstytojas gali kreiptis ir visada gausi reikiam informacij ar pagalb.
Studentai daniausiai nurod iuos dstymo kokybs poymius: informacijos perteikimo
sistemingumas, dalykikumas, aikumas, domumas, kurso ssajos su praktika, vertinimo objektyvumas,
savarankiko darbo organizavimas, asmenins dstytoj savybs. ie poymiai parodo veiksnius, kurie

94

priklauso nuo dstaniojo asmenybs, t.y. gebjim ar bdo. Labai danai teigiamas ar neigiamas paties
dalyko vertinimas priklauso nuo j dstanio asmens.
Atlikus apklaus buvo sudarytos kategorijos, sugrupuojant atskirus, prasme susijusius teiginius apie
programos dalyk dstymo kokybs vertinim (2 lentel).
2 lentel. Programos dalyk dstymo kokybs vertinimo kriterij grups
Kategorija Patvirtinantys teiginiai
Dalykai, kuri dstymo kokyb visikai netenkina
dstytojo dalykins, metodins
kompetencijos
- per daug uduoi, per maai laiko;
- gal per daug dirbom tik savarankikai, o gal taip ir turjo bti, tad
nra taip, kad visikai netenkino, bet man daug ini ir nepaliko;
- dalykai, kuriuose dstoma teorija ir maai darb atliekama
praktikai
- kadangi per dalyk nieko naujo nesuinojome, nes jau buvome
girdj
dstytojo komunikacins
kompetencijos
- nes dstytoja skyr nepakankamai dmesio studentams;
- vertinimas, praktikos eiga, atsiskaitymai viskas priklausydavo
nuo praktikos dstytojos nuotaikos;
- dstytojas nuolat keisdavo vertinimo kriterijus ir tik jis vienas i
viso juos inodavo
Dalykai, kuri dstymo kokyb visikai tenkina
informacijos perteikimo sistemin-
gumas, dalykikumas, vertinimo
objektyvumas
- labiausiai tenkino tie dalykai, kuriuose ir teorikai, ir praktikai
buvo viskas iaikinta, ir kiekvienas savo darbus turdavo
apsiginti pats, kad tikrai dar
aikumas, domumas, kurso
ssajos su praktika, naudingas,
domus dalykas
- nes mokymo planas ir dstymo mediaga yra labai gera;
- dalykai, kuriuose yra ne tiek daug teorijos, o daug praktini darb,
kurie padeda lavinti praktinius gebjimus;
- turiningiausi dalykai, kuri metu buvo suteikta daugiausia ini ir
gyta daugiausia gdi;
- kadangi gavome praktini gdi ir suinojome informacijos apie
dstomus dalykus;
- domus ir labai naudingas dalyko turinys;
- kad domi paskaita
dstytoj asmenins savybs - puikiai iaikina;
- kiekvienas dstytojas atlieka puikiai savo darb pagal savo
kompetencij;
- dstytojai tikrai verti ir atlieka savo darb iki galo;
- dstytoja moka sukurti lengv ir laisv atmosfer paskait metu;
- domi ir turinti k papasakoti dstytoja;
- visikai tenkina visi dalykai, kadangi pas visas dstytojas gali
kreiptis ir visada gausi reikiam informacij ar pagalb
geras tvarkaratis - puikiai suderintas teorini ir praktini usimim laikas

3. Specialij gebjim ugdymo vertinimas
3.1. Koki specialij gebjim ugdymo trkum jauiate studijuodami?
ioje anketos dalyje respondentai danai pakartodavo prie 1.3 klausimo nurodytus dalykus,
pamintus anksiau. 7 studentai ivardijo tuos gebjimus, kuriuos jie mato per konkreius dalykus: nortsi
daugiau krybini, projektini uduoi; uduotis, savarankikus darbus galima skirti tokius, koki bt
galima laukti i bsim darbdavi ir jos turt bti kuo individualesns ir skirtingesns (kiekvienai grupei ar
asmeniui atskirai) ir iose uduotyse ypa turt bti vertinamas originalumas, iniciatyvumas, stilistinis
vientisumas ar netikta idja; trksta ini, kurias norjau gauti, tai i dalyk, kuri neturjom; galt
daugiau skirti dmesio specializacijos dalykams ir iimti tuos, kurie maiau susij su specializacija; galt
atsivelgti tuos dstomus dalykus, kuri reikia ms specializacijai; galt padaryti praktik ne paioje
kolegijoje, o jau monje nuo antro kurso. Jie taip pat rao, kad ie gebjimai padt lengviau silieti darbo
rink ir tapti vertingesniu darbuotoju.
2 studentai nurod, kad trksta ini ioje srityje; trkumas, jog nekrme jokio elektroninio ar
tradicinio leidinio. I atsakym galima sprsti, kad ie studentai pasirink Internetins leidybos
specializacij, joje nra Maketavimo dalyko, kuriame kuriami ir rengiami spaudai tradicini leidini maketai.
Jokio specialij gebjim ugdymo trkumo nejauia 8 pirmo kurso studentai: kol kas kaip
pirmakursiai mums j utenka. Tai rodo, kad jie dar neino, kokius gebjimus gys ateityje.
Atlikus apklaus buvo sudarytos kategorijos, sugrupuojant atskirus, prasme susijusius teiginius apie
specialij gebjim ugdymo vertinim (3 lentel).

95

3 lentel. Specialij gebjim ugdymo vertinimo kriterij grups
Kategorija Patvirtinantys teiginiai
Specialij gebjim ugdymo trkumas
daugiau krybini uduoi - nortsi daugiau krybini, projektini uduoi;
- uduotis, savarankikus darbus galima skirti tokius, koki bt
galima laukti i bsim darbdavi ir jos turt bti kuo
individualesns ir skirtingesns (kiekvienai grupei ar asmeniui
atskirai) ir iose uduotyse ypa turt bti vertinamas
originalumas, iniciatyvumas, stilistinis vientisumas ar netikta
idja;
- trkumas, jog nekrme jokio elektroninio ar tradicinio leidinio
reikalingumas specializacijai - galt daugiau skirti dmesio specializacijos dalykams ir iimti
tuos, kurie maiau susij su specializacija;
- galt atsivelgti tuos dstomus dalykus, kuri reikia ms
specializacijai
ini trkumas - trksta ini, kurias norjau gauti, tai i dalyk, kuri neturjom;
- trksta ini ioje srityje
praktikos laikas - galt padaryti praktik ne paioje kolegijoje, o jau monje nuo
antro kurso;
- padt lengviau silieti darbo rink ir tapti vertingesniu
darbuotoju;
nieko netrksta - kol kas kaip pirmakursiai mums j utenka

Apibendrinant galima teigti, kad geriausiai visko imokstama dirbant, taip pat reikt inaudoti
pratyb ir praktik laik kreipiant darbo metodik specialij gebjim ugdymo link. To siektina tiek bendrj
kolegini studij dalyk, tiek studij krypties dalyk, tiek specializacijos dalyk metu, jeigu siekiama studijas
organizuoti, atsivelgiant student poreikius.
Ivados
1. Vidiniame studij proceso kokybs vertinime labai svarbi dstytoj ir student sveika, o tos
sveikos analiz atskleidia edukacinio proceso korekcijos galimybes.
2. Nustatyta, kad vertindami MDLT studij program bei jos vykdym studentai akcentuoja dalyk
naudingum bei dstymo kokyb, kurioje jie iskiria sistemingum, dalykikum, aikum,
domum, dalyko ssaj su praktika, vertinimo objektyvum, savarankiko darbo organizavim,
asmenines dstytoj savybes.
3. Dalis student silo atsisakyti vieno dalyko, pageidauja studijuoti bent vien nepasirinktos
specializacijos dalyk, traukti du naujus dalykus. Reikt tai atsivelgti koreguojant studij
plan.
4. Bsimieji MDLT studij programos specialistai pasigenda gebjim, kuriais i esms yra
pagrstas ios srities specialisto darbas ir kurie padt lengviau silieti darbo rink bei tapti
vertingu darbuotoju.
Literatra
1. ALLAN, A., PILEIIKIEN, N. Dstymo kokybs vertinimas universitetinse studijose: student apklausos
panaudojimo galimybs. Auktojo mokslo kokyb. Kaunas: Vytauto didiojo universiteto leidykla. 2010, Nr.7. ISSN 1822-
1645 p. 6087.
2. KANOPIEN, V., TUREIKYT, D. Vilniaus universiteto student poiris studijas // Filosofija, sociologija. Nr. 1,
2002, p. 68-76
3. KRANIAUSKIEN S., JONUEVIIEN J., JAKUBAUSKIEN V., KAVOLIUS R. Student pasitenkinimo studij
kokybe analiz: Klaipdos valstybins kolegijos atvejis. 2011.
4. PAWLOWSKI, J., M. Globalaus mokymosi kokyb. Auktojo mokslo kokyb. Kaunas: Vytauto didiojo universiteto
leidykla. 2008, Nr.5. ISSN 1822-1645 p. 12 31.
5. PILELIEN, L., VANAGIEN, V. LU student pasitenkinim studijomis lemiani veiksni nustatymas. Vadybos
mokslas ir studijos kaimo versl ir j infrastruktros pltrai. Akademija. 2008, nr. 15 (4). ISSN 1822 6760 p. 118125.
6. PUKELIS, K., SAVICKIEN, I. Studij kokybs vertinimo sistem lyginamoji analiz: pasaulin patirtis. Studij
kokybs utikrinimo sistemos modeliavimas pasaulins patirties kontekste. Kaunas: Vytauto didiojo universiteto
leidykla. 2003, ISBN 9955-530-78-2 p. 1528.
7. SAVICKIEN, I., PUKELIS, K. Institucinis studij kokybs vertinimas: dimensijos, kriterijai ir rodikliai. Auktojo mokslo
kokyb. Kaunas: Vytauto didiojo universiteto leidykla. 2004, Nr. 1 ISSN 1822-1645 p. 2637.
8. SIRTAUTIEN, D. Studij kokybs vertinimo aspektai: student poirio tyrimas. 2006. p. 177-121
9. STUMBRYS, E. Lietuvos auktojo mokslo kokybs utikrinimas pirmaeilis dabarties udavinys. Studij kokybs
utikrinimo sistemos modeliavimas pasaulins patirties kontekste. Kaunas: Vytauto didiojo universiteto leidykla. 2003,
ISBN 9955-530-78-2 p. 914.

96

10. EILIEN, I., M., RASTAUSKIEN, G., J. Lietuvos kno kultros akademijos pirmosios pakopos student
poirio dstymo kokyb tyrimas. vietimo kokybs gerinimas: problemos ir perspektyvos. Kaunas: Morknas ir Ko.
2008, ISBN 9789955-p. 1727.
11. Elektronins leidybos technologijos. Savianalizs suvestin. Alytus, 2012
Summary
MULTIMEDIA, DESIGN AND PUBLISHING TECHNOLOGIES STUDY PROGRAMME ASSESMENT BY
STUDENTS OPINION
The article discusses the results of a students survey, which was carried out in order to find out their
attitude to the quality of study program realization. With reference to the results analysis respondent
conseption of study quality is highlighted, characteristics of its evaluation are examined, students noted
factors qualitative study process are surveyed. The article also analyses the links between students needs
and the study program.
Keywords: multimedia, design, publishing technologies, study quality, evaluation.

97

E. MOKYMOSI REZULTAT VERTINIMO TECHNOLOGIJ TOBULINIMAS
AUKTOJO MOKSLO INTERNACIONALIZAVIMO KONTEKSTE

Jurgita Lieponien
Panevio kolegija, Laisvs a. 23, LT-35200, Panevys
Anotacija
Straipsnyje apvelgiami Lietuvoje vykdomi tyrimai e. mokymosi rezultat vertinimo technologij
srityje, lyginamos Lietuvoje naudojam e. mokymosi sistem Moodle, ATutor, Sakai mokymosi pasiekim
vertinim priemons. Analizuojamos e. mokymosi rezultat vertinimo technologij tobulinimo kryptys,
auktojo mokslo internacionalizavimo kontekste. Pristatomas sukurtas vertinim konvertavimo i vienos
vertinimo skals kit modelis, pateikiami atlikto eksperimentinio tyrimo, kurio metu Moodle sistemos
funkcionalumas papildomas vertinim konvertavimo funkcija, rezultatai.
Esminiai odiai: e. mokymosi rezultat vertinimo technologijos, e. mokymosi sistema, vertinim
konvertavimas.
vadas
Sparts pasaulio pokyiai lemia ir auktojo mokslo kait. Europos bei kit pasaulio ali auktojo
mokslo institucijoms jungiantis bendr Europos auktojo mokslo erdv, lyginamos ir derinamos skirtingos
auktojo mokslo sistemos, stiprinama studij kokyb. iuo metu Bolonijos procesas jungia 47 alis, i kuri
27 priklauso Europos Sjungai ir 20 nra Europos Sjungos alys. Auktojo mokslo globalizacija naikina
nacionalines vietimo sienas, skatina vykdom studij program internacionalizavim.
Europos bendros auktojo mokslo erdvs tobulinimo per ateinant deimtmet prioritetai apibrti
komunikate Bolonijos procesas 2020 Europos auktojo mokslo erdv naujajame deimtmetyje. Tarp j:
studij prieinamumo visoms socialinms grupms didinimas, orientacija student poreikius bei lkesius,
student ir dstytoj mobilumo skatinimas, tarptautinio atvirumo vystymas, mokymosi vis gyvenim
pltojimas.
E. mokymasis tai priemon Bolonijos proceso nuostatoms gyvendinti. Tyrimais rodyta, kad e.
mokymasis suteikia studijoms patrauklumo, leidia tobulinti studij kokyb ne tik technologine, bet ir
pedagogine prasme.
E. mokymasis tai priemon gyvendinant virtual student mobilum. Pokyiai auktojo mokslo
erdvje kelia naujus reikalavimus e. mokymosi rezultat vertinimo technologijoms. Internacionalizuojantis
auktajam mokslui, naujsias tendencijas turi atitikti ir e. mokymosi rezultat vertinimo technologijos. Jos turi
atitikti skirting ali besimokanij poreikius.
Tyrimo tikslas: vertinti e. mokymosi rezultat vertinimo technologij atitikim iandienines auktojo
mokslo kaitos tendencijas, praplsti Moodle sistemos funkcionalum, papildant i sistem vertinim
konvertavimo funkcija.
Tyrimo udaviniai:
1. Apvelgti e. mokymosi rezultat vertinimo technologij tyrimus Lietuvoje.
2. Atlikti Lietuvoje naudojam e. mokymosi sistem mokymosi pasiekim vertinimo priemoni
lyginamj analiz ir apibrti e. mokymosi rezultat vertinimo technologij tobulinimo kryptis.
3. Pateikti sudaryt vertinim konvertavimo model.
4. Pristatyti atlikto eksperimentinio tyrimo, kurio metu Moodle sistemos funkcionalumas papildomas
vertinim konvertavimo funkcija, rezultatus.
Tyrimo metodika. Nagrinjant tyrimus e. mokymosi rezultat vertinimo technologij srityje, buvo
atliekama mokslini straipsni analiz, Lietuvoje naudojam e. mokymosi sistem mokymosi pasiekim
vertinimo priemoni lyginamoji analiz atlikta analizuojant e. mokymosi sistem technines dokumentacijas,
remiantis moksliniuose straipsniuose publikuojamais e. mokymosi sistem vertinimo rezultatais. Vertinim
konvertavimo i vienos vertinimo skals kit modelio krimui buvo taikomas matematinio modeliavimo
metodas. Integruojant vertinim konvertavimo funkcij e. mokymosi sistem Moodle, buvo vykdomas
eksperimentinis tyrimas.
E. mokymosi rezultat vertinimo technologij tyrimai Lietuvoje
E. mokymosi rezultat vertinimo technologij svoka straipsnyje vardijamos kompiuterins
priemons, suteikianios galimyb elektroniniu bdu vertinti student pasiektus mokymosi rezultatus. E.
mokymosi rezultat vertinimo technologijos apima e. mokymosi sistemas su integruotomis mokymosi
pasiekim vertinimo priemonmis, vairias e. mokymosi rezultat vertinimo sistemas. Moksliniai tyrimai e.
mokymosi, e. mokymosi rezultat vertinimo srityje vykdomi keliomis kryptimis. Intensyvs tyrimai vyksta

98

mokymosi objekt rengimo, panaudojimo, vertinimo srityje. A. Slotkien (2009) nagrinjo aktyviuosius
mokymosi objektus ir sukr aktyviojo mokymosi objekto projektavimo metod. R. Kubilinas, E. Bareia
(2009) sukr lanksiai pritaikom mokymosi objekt formavimo metod, galinant elektronins mokymosi
mediagos rengimo, redagavimo, atvaizdavimo skirtingais formatais, klimo mokymosi valdymo sistemas
laiko snaud sumainim, padidinant mokymosi objekt pritaikym mokymosi situacijai lankstum. Atlikti
tyrimai svarbs e. mokymosi rezultatams vertinti, keiiantys e. mokymosi rezultat vertinimo veikl
konstravimo principus, didinantys e. mokymosi rezultat vertinimo veikl rengimo ir panaudojimo skirtingose
situacijose veiksmingum.
Spariai populiarja duomen gavybos metod taikymas e. mokymesi. J. Mamenko,
I. ileikien, J. Lieponien, R. Kulvietien (2011) atliko elektronini egzamin duomen analiz taikant
duomen gavyb ir pateik rekomendacijas Vilniaus Gedimino technikos universitete naudojamai
elektroninei egzaminavimo sistemai tobulinti. S. Preidys (2012) pristat duomen gavybos metodais paremt
student veiklos stebsenos sistem, kuri palengvina kurso kuratoriaus darb, suteikia daugiau informacijos
apie studij proces, o reikalui esant pataria, kaip proces tobulinti. Atlikti tyrimai svarbs e. mokymosi
rezultat vertinimo technologijoms tobulinti.
Pltojant naujj ugdymo koncepcij, gyvendinant studij rezultatus orientuot mokymsi, vis
didesn reikm gyja teorini ini pasitikrinimas praktikoje. Naujsias ugdymo kaitos tendencijas atliepia ir
Lietuvoje vykdomi moksliniai tyrimai. I. Pataien (2009) analizavo verslo moni veiklos pagrindinius
ekonominius veiksnius, sukr ir eksperimentikai patikrino verslo aidimo architektr, kuria remiantis
sukurt ekonomini proces imitacinio modeliavimo programin rang bt galima universaliai taikyti
mokymui.
E. Maerauskas, R. Kulvietien, A. Kozi (2010) pristat suprojektuot elektronikos laboratorij, valdom
nuotoliniu bdu. Mokymo procese svarbus ne tik teorini ini pateikimas, bet ir praktini gdi,
atitinkani esamus darbo rinkos poreikius, suformavimas. Todl pasiekt mokymosi rezultat vertinimas
neturi apsiriboti vien teorini ini tikrinimu, jis neivengiamai turi apimti ir praktini gdi vertinim.
Visapusikam student ini ir gdi tikrinimui T. Ligutis, S. Masiuleviius (2007) pristat suprojektuot
praktini gdi tikrinimo sistem, kurioje ini tikrinimas atliekamas ukraunant tikrinamos programins
rangos darbo aplink, kurioje besimokantysis turi atlikti realius veiksmus uduoiai atlikti.
Internacionalizuojantis auktajam mokslui naujsias tendencijas turi atitikti ir e. mokymosi rezultat
vertinimo technologijos, jos turi bti pritaikytos skirting ali, institucij studentams. Atlikta literatros analiz
parod, kad e. mokymosi rezultat vertinimo technologij internacionalizavimo klausimas aktuali ir dar
neitirta mokslini tyrim sritis. Lietuvos mokslininkai nagrinja programins rangos pritaikymo skirtingoms
kalbinms terpms problemas, taiau silpnai tiriami iandienines auktojo mokslo kaitos tendencijas
atitinkantys internacionalizavimo klausimai, nra nagrinjami e. mokymosi rezultat vertinimo technologij
internacionalizavimo, vertinant studij rezultat vertinimo sistem skirtumus, aspektai.
E. mokymosi rezultat vertinimo technologij lyginamoji analiz
Lietuvos auktosiose mokyklose student pasiekimams vertinti pasitelkiamos vairios
e. mokymosi sistemose integruotos vertinimo priemons, todl vertinant e. mokymosi rezultat vertinimo
technologij atitikim iandienines auktojo mokslo kaitos tendencijas buvo vertinamas e. mokymosi
sistemose integruot vertinimo priemoni funkcionalumas. Remiantis LieDM koordinacinio centro atlikto
tyrimo duomenimis populiariausia e. mokymosi sistema Lietuvos auktosiose mokyklose Moodle, i
sistem naudoja 18 auktj mokykl, Blackboard 14 auktj mokykl, Sakai 2 auktosios mokyklos,
ATutor 1 auktoji mokykla. Vertinant e. mokymosi rezultat vertinimo technologij atitikim, iandienines
auktojo mokslo kaitos tendencijas, buvo analizuojamos trys atvirojo kodo e. mokymosi sistemos: Moodle,
ATutor, Sakai. Moodle sistema plaiai naudojama Lietuvos ir pasaulio auktosiose mokyklose (Maiulskis,
Turskien, 2011). Sakai sistema uima ymi viet pasaulyje, taiau Lietuvoje praktikai nenaudojama
(Maiulskis, Turskien, 2011). Sakai diegimo tyrimai pradti iauli universitete (Maiulskis, Turskien,
2011). ATutor sistema nra populiari Lietuvos auktosiose mokyklose, taiau taikoma Lietuvos pagrindinse
mokyklose ir gimnazijose. E. mokymosi sistem mokymosi pasiekim vertinimo priemoni palyginimui
pasirinkti ie kriterijai: pagrindini vertinam veikl: test, uduoi krimo galimybs, vertinimo skali tipai,
nauj vertinimo skali krimas, vertinimo kaupimo strategijos pasirinkimo ir iimi krimo galimybs
vertinimo dienyne, vertinim konvertavimo funkcija e. mokymosi sistemoje. Pagal kiekvien kriterij e.
mokymosi sistema buvo vertinama skalje 0 arba 1. Jei sistemoje yra analizuojama funkcija, priskiriamas
1, prieingu atveju, priskiriamas 0. Apibendrinti tyrimo rezultatai pateikti 1 lentelje.

99

1 lentel. E. mokymosi sistem: Moodle, ATutor, Sakai vertinimo ranki palyginimas
E.
mokymo
si
sistema
Vertinamos
veiklos
Vertinimo skals
Vertinimo
dienynas
Vertinim
konvertavimas
Bal
skai-
ius Testai
Uduo-
tys
Skaiti-
ns
Raidi-
ns
Vartotojo
apibr-
tos
Vertinim
kaupimo
strategi-
jos
Iimty
s
Skals
priskyri-
mas
studentui
Vertini-
mai
keliose
vertinim
o
skalse
Moodle 1 1 1 1 1 1 1 0 0 7
ATutor 1 1 1 1 1 1 0 0 0 6
Sakai 1 1 0 1 0 1 0 0 0 5
Atlikta e. mokymosi sistem Moodle, ATutor, Sakai lyginamoji analiz parod, kad visos nagrintos
e. mokymosi rezultat vertinimo technologijos galina kurti testus, vertinamas uduotis, vertinamoms
veikloms priskirti vertinimo skales. Moodle ir ATutor sistemose galima taikyti raidines ir skaitines vertinimo
skales. Moodle sistema turi 100 skirting skaitini vertinimo skali, kurios negali bti keiiamos ir vien
raidins vertinimo skals pavyzd (Cole, Foster, 2008). Skaitins vertinimo skals pasirenkamos nurodant
maksimal skals bal. Sakai sistema silo pasirinkti vien i trij vertinimo skali (raids, raids su +/-,
ilaikyta/neilaikyta) (Maiulskis, Turskien, 2011). Sakai sistemoje alia raidinio vertinimo rodomas
procentinis vertis. Moodle ir ATutor sistemose yra galimyb kurti naujas vertinimo skales. Naujos vertinimo
skals Moodle sistemoje gali bti kuriamos dstytoj, administratoriaus ir vis sistemos naudotoj, kuriems
priskirtos vertinimo skali valdymo teiss (Cole, Foster, 2008).
Vertinimo dienyno rankis yra integruotas visose nagrintose sistemose. ATutor, Sakai sistemose
taikoma vertinim kaupimo strategija, skaiiuojant vertinim vidurk, atsivelgiant vertinim svor. Moodle
sistema be vidurkio skaiiavimo, atsivelgiant vertinim svor silo vairias kitas vertinim kaupimo
strategijas: paprastas vidurkis, mediana, vertinim sum ir kitos (Maiulskis, Turskien, 2011). Vienintel i
nagrint sistem Moodle sistema turi galimyb kurti iimtis, netraukti vertinimo kurio nors studento
bendrj vertinim, netraukti vieno ar keli maiausi vertinim.
Nei viena i nagrint sistem neturi integruotos vertinim konvertavimo i vienos studij rezultat
vertinimo skals kit funkcijos. E. mokymosi sistemose nra vertinim skali priskyrimo studentams
funkcijos, vertinim pateikimo keliose studij rezultat vertinimo skalse galimybi. Internacionalizuojant e.
mokymosi rezultat vertinimo technologijas, e. mokymosi rezultat vertinimo technologijos turi bti
tobulinamos integruojant vertinim konvertavimo i vienos studij rezultat vertinimo skals kit funkcij.
Vertinim konvertavimo i vienos vertinimo skals kit modelis
Kadangi skaitomi tik teigiami student vertinimai, todl neigiam vertinim konvertavimas nra
prasmingas. Sudarytas vertinim konvertavimo modelis yra skirtas teigiamiems vertinimams konvertuoti.
Vertinim konvertavimo matematinis modelis sudarytas supaprastintos ECTS vertinim konvertavimo
metodikos ECTS vertinim lentels pagrindu. Sudarytas vertinim konvertavimo modelis remiasi sukaupta
teigiam vertinim pasiskirstymo statistika.
Vertinimo skali A ir B duomenys uraomi kaip tikimybiniai skirstiniai (1). Kadangi vienose alyse
naudojamos didjanios studij rezultat vertinimo skals, o kitose majanios taip pat skiriasi i vertinimo
skali ymjimai, vedami nauji kintamieji vertinim indeksai i, j. Vertinim indeksai sunumeruoja skali
paymius majimo tvarka ir atitinka nagrinjam skirstini poymio reikmes. Skirstini poymio reikms
tai i eils einantys natriniai skaiiai.
m j j Y P p n i i X P p
Bj Ai
, 1 ), ( , , 1 ), ( = = = = = =
(1)
Vertinimams konvertuoti i vertinimo skals A vertinimo skal B sudaromas dvimatis tikimybinis
skirstinys (2). io skirstinio gyjamos reikms (i, j), m j n i , 1 , , 1 = = . Skirstinio reikms (i, j) gijimo tikimyb
p
ij
yra tikimyb, kad studento inios ir gebjimai vertinimo skalje A vertinti vertinimu su indeksu i, B
vertinim skalje bus vertinti vertinimu su indeksu j.
m j n i j Y i X P p
ij
, 1 , , 1 ), , ( = = = = =
(2)
Dvimaio tikimybinio skirstinio tikimybs apskaiiuojamos taikant (3) formul:
0 , 0
, 1 , , 1 ), ; min(
0 0
1
0
1
0
= =
= = =

=

=
j i
i
k
kj Bj
j
k
ik Ai ij
p p
m j n i p p p p p
(3)
Teigiamo vertinimo atitikmuo yra priskiriamas sudaryto dvimaio tikimybinio skirstinio pagrindu. Jei
vertinimai nra reitinguojami, tuomet vertinimui priskiriamas labiausiai tiktinas atitikmuo (4).
n i p p p p b a
im i i ik k i
, 1 ), ,..., , max( jei
2 1
= = = (4)

100

Jei keli vertinim gijimo tikimybs yra lygios, tuomet imamas maksimalus vertinimo atitikmuo, t. y.
vertinimas su maiausiu vertinimo indeksu. Vertinim a
i
vertinimo skalje A, atitinka paymys b
k
vertinimo
skalje B, jei skirstinio reikms (i, k) pasirodymo tikimyb tenkina (5) lygybmis apraytus sryius.
n i l k p p jei
p p p p b a
il ik
im i i ik k i
, 1 , tai ,
), ,..., , max( jei
2 1
= < =
= =
(5)
Jei studentai yra reitinguojami, tuomet vertinimai suriuojami vertinimo reikms majimo tvarka ir
kiekvienam vertinimui priskiriamas j atitinkantis reitingas. Konvertuojam vertinim a
i
atitinkani vertinim
skaiius sk
i
perskirstomas taikant (6) formul. Vertinim b
1
atitinka s
i1
aukiausi a
i
vertinim, b
2
s
i2
po j
einani a
i
vertinim ir t. t.
0
, , 1 , , 1 5 , 0 *
0
1
0 1
1
=
= =
(
(
(
(

+ =

= =
=
i
j
k
ik
j
k
i
m
l
il
ik
ij
s
m j n i s sk
p
p
s
(6)
Jei konvertuojamo vertinimo a
i
reitingas analizuojamoje vertinim aibje yra r, vertinimo reitingas a
i

vertinim grupje v, tuomet reiting atitinkani vertinim skaiius rsk
r
, perskirstomas taikant (7) formul.
Vertinim b
1
atitinka
i
r
c
1
aukiausi reitingo r vertinim, b
2
-
i
r
c
2
po j einani reitingo r vertinim ir t. t.
0 , 0
, 1 , , 1 ), ; min(
0 0
1
0
1
0
= =
= = =

=
i
r
i
j
j
k
i
rk r
v
k
i
kj ij
i
rj
c c
m j n i c rsk c s c
(7)
Tuomet reitingo r vertinim a
i
atitinka vertinimas b
k
vertinim skalje B, jei tenkinami (8) lygybe aprayti
sryiai.
l k c c
m k n i c c c c jei b a
i
rl
i
rk
i
rm
i
r
i
r
i
rk k i
< =
= = = =
tai , jei
, 1 , , 1 ), ,..., , max(
2 1 ,
(8)
Vertinim konvertavimo modelis teigiamus vertinimus konvertuoja labiausiai tiktino vertinimo atitikmens
principu, vertindamas vertinimo reiting analizuojam vertinim grupje. Jei vertinimai nra reitinguojami,
tuomet priskiriamas atitikmuo su maksimalia pasirodymo tikimybe. Jei keli vertinim tikimybi reikms yra
lygios, tuomet imamas maksimalus vertinimas, t. y. vertinimas su maesniu vertinimo skals indeksu.
Reitinguojamoje paymi aibje iekomas vertinimo atitikmuo, kuriam yra priskiriamas didiausias io
reitingo vertinim skaiius. Jei keliems atitikmenims yra priskiriamas vienodas vertinim skaiius, tuomet
imamas maksimalus vertinimas, t. y. vertinimas su maesniu vertinimo skals indeksu.
Vertinim konvertavimo funkcijos integravimas e. mokymosi sistem Moodle
Atliekant eksperiment, sukurtas vertinim konvertavimo modelis buvo integruojamas Moodle
sistem. Eksperimentiniam tyrimui atlikti pasirinkta Moodle 2.2.1 versija. Vertinim konvertavimo funkcija
buvo integruota Moodle sistem, sukuriant atskir Moodle sistemos modul. Vertinim konvertavimo
modulis tai Moodle sistemos skiepis, sukurtas laikantis Moodle sistemos skiepi krimo taisykli, metod,
atitinkantis Moodle skiepi technologijas. iam moduliui realizuoti buvo taikytos PHP, HTML, MySQL, CSS
technologijos. Vertinim konvertavimo funkcija integruojama Moodle sistem, ipleiant Moodle vertinim
dienyno funkcijas, pridedant nauj vertinim dienyno ataskaitos modul. Vertinim konvertavimo modulio
integravimo Moodle sistem komponent diagrama pateikta 1 paveiksle.

101

Duomen bazi serveris
Moodle DB
Moodle sistema
HTTP
Web serveris
Kurs kategorija
Kursas
Web klientas
Interneto narykl
Dienynas
Paymi konvertavimo
modulis
Importo
moduliai
Eksporto
moduliai
Ataskait
moduliai
Veikl
moduliai
Blokai

1 pav. Vertinim konvertavimo modulio integravimo Moodle sistem komponent diagrama
Naujj Moodle vertinim dienyno ataskaitos modul sudaro failai skirti modulio funkcionalumui, stiliui,
modulio nuostatoms aprayti, duomen bazs struktrai atnaujinti, prieigos kontrolei nurodyti. Ipleiant
Moodle vertinim dienyno funkcionalum, atnaujinami Moodle bibliotekos failai, susij su vertinim dienynu.
Integruojant vertinim konvertavimo modulio duomen bazs schem bendr Moodle duomen bazs
struktr, kuriamos naujos ir atnaujinamos jau egzistuojanios duomen bazs lentels.
Vertinim konvertavimo proces iliustruoja 2 paveiksle pateikta vertinim konvertavimo veiklos
diagrama. Vertinim konvertavimo procesas susijs su vertinim perskaiiavimo procesu, kuris vykdomas
kiekvien kart pasikeitus besimokanij vertinimams. Pradiniame vertinim konvertavimo etape
patikrinamos btinos vertinim konvertavimo slygos, t. y. nustatoma, ar kursui yra priskirta vertinimo skal,
ar yra keiiam kurso vertinim dienyno element. Jei tenkinamos btinos vertinim konvertavimo slygos,
tuomet atrenkami studentai, kuriems turi bti konvertuojami vertinimai. Atrenkant studentus tikrinama, ar
studentui priskirta vertinimo skal, kuri nesutampa su kurso vertinimo skale, ar studentas priklauso grupei,
kurios student vertinimai buvo perskaiiuoti. Jei student, tenkinani apibrtas vertinim konvertavimo
slygas, sraas yra tuias, tuomet vertinim konvertavimo procesas yra nutraukiamas. Atrinkus studentus,
tikrinama, ar suformuotos reikalingos vertinim konvertavimo lentels. Jei kurso ir studento vertinimo skales
atitinkanti vertinim konvertavimo lentel nra suformuota, tuomet vykdomas ios lentels suformavimo
metodas. Konvertuojami tik tie keiiam vertinimo dienyno element vertinimai, kurie priklauso atrinktiems
studentams. Sudarant vertinim pasiskirstymo pagal reitingus lenteles, reitingavimas vykdomas grups
lygmenyje.
Nuskaityti kurso vertinimo skals indeks
Ar kursui yra priskirta vertinimo skal ir yra keiiam
vertinim dienyno element?
ne
Ar sudarytos reikalingos vertinim konvertavimo
lentels?
ne
Ar dar yra keiiam kurso vertinim dienyno
element?
ne
Atrinkti studentus
Ar elementui priskirtos papildomos pateikimo
slygos?
Formuoti konvertuojam vertinim reiting lenteles
Konvertuoti vertinimus
Ar tenkinamos papildomos pateikimo slygos?
Konvertuoti vertinimus
ne
ne
Ar yra student kuriems turi bti konvertuoti
vertinimai?
Formuoti konvertuojam vertinim reiting lenteles
ne
Formuoti vertinim konvertavimo lenteles

2 pav. Vertinim dienyno vertinim konvertavimo veiklos diagrama
Kurso dstytojui apibrus kurso dienyn bei nustaius galutinio vertinimo skaiiavimo formul,
studentas gali stebti vertinim pasikeitimus tiek institucijos vykdanios studijas studij rezultat vertinimo
skalje, tiek studento institucijos studij rezultat vertinimo skalje. Studentui atvrus kurso paymi

102

knygel, vertinimai pateikiami dviejose vertinimo skalse. Vertinimai, perskaiiuoti besimokaniojo studij
rezultat vertinimo skal, teikia isami grtamj informacij studentui. Jis gali realiai vertinti pasiektus
mokymosi rezultatus. emiau pateiktame paveiksle pavaizduota Kinijos studento, kurio institucijoje taikoma
raidin AF studij rezultat vertinimo skal, vertinim dienyno ataskaita (4 pav.). ioje ataskaitoje studentui
pateikiami vertinimai ne tik institucijos, vykdanios modulio studijas, vertinimo skalje, bet ir io studento
institucijos vertinimo skalje.

3 pav. Studento vertinim dienyno ataskaita
Ivados
Atlikus tyrim e. mokymosi rezultat vertinimo technologij srityje analiz, nustatyta, kad ie tyrimai
vykdomi duomen gavybos technologij naudojimo, e. mokymosi turinio projektavimo, e. mokymosi rezultat
vertinimo sistem projektavimo, e. mokymosi ir e. mokymosi rezultat vertinimo sistem tobulinimo,
standartizavimo kryptimis.
Atlikta Lietuvoje naudojam atvirojo kodo e. mokymosi sistem Moodle, ATutor, Sakai mokymosi
pasiekim vertinimo priemoni lyginamoji analiz parod, kad nei viena i nagrint sistem neturi
integruotos vertinim konvertavimo i vienos vertinim skals kit funkcijos. E. mokymosi sistemose nra
vertinim skali priskyrimo studentams funkcijos, vertinim pateikimo keliose vertinimo skalse galimybi.
Sukurtas vertinim konvertavimo modelis vertina sukauptus teigiam paymi pasiskirstymo
duomenis konvertuojamose studij rezultat vertinimo skalse ir teigiamus vertinimus konvertuoja labiausiai
tiktino vertinimo atitikmens principu, vertinant vertinimo reiting analizuojam vertinim grupje.
vertinus vertinim konvertavimo algoritmo integravimo Moodle sistem galimybes, nustatyta, kad
vertinim konvertavimo algoritm patogiausia integruoti, ipleiant vertinim dienyno funkcijas, sukuriant
nauj vertinim dienyno ataskait modul.
Literatros sraas
1. COLE, J.; FOSTER, H. Using Moodle. Teaching with Popular Open Source Management System, 2008, p. 268.
2. KUBILINAS, R.; BAREIA, E. A Formation Method of Flexible Learning Objects. Informatics in Education, 2009,
8(1), p. 4968.
3. LIEPONIEN, J. E. mokymosi rezultat vertinimo technologij tyrimas. Daktaro disertacija. 2012, p. 133.
4. LIEPONIEN, J.; KULVIETIEN, R. The Grades Transfer from One Grading Scale to Other Algorithmization.
Informatics in Education, 2011, 10(2), p. 233244.
5. MACIULEVIIUS, S.; LYGUTAS, T. ECDL testavimo sistemos naudojimo patirtis ir tobulinimo galimybs.
Informacijos mokslai, 42(43), 2007, p. 103107.
6. MAERAUSKAS, E.; KULVIETIEN, R.; KOZI, A. Nuotoliniu bdu valdoma reali elektronikos laboratorija.
E.vietimas: mokslas, studijos ir verslas. Konferencij praneim mediaga, 2010, p. 140149.
7. MAIULSKIS, R.; TURSKIEN, S. Nuotolinio mokymosi aplink SAKAI ir MOODLE galimybi lyginamoji analiz.
Informacini technologij taikymas vietimo sistemoje 2010: e-studij patirtis, aktualijos ir perspektyvos, 2010, p. 6266.
8. MAMENKO, J.; ILEIKIEN I.; LIEPONIEN, J.; KULVIETIEN, R. Analysis of electronic exam data using data
mining techniques. 17 th International Conference on Information and Software Technologies IT 2011 Conference
Proceedings, 2011, p. 215219.
9. PATAIIEN, I. mons ekonomini veiksni imitacinis modeliavimas ir taikymas mokymo procesui. Daktaro
disertacija, 2008, p. 173.
10. PREIDYS, S. Duomen tyrybos metod taikymas suasmeninto elektroninio mokymo aplinkose. Daktaro disertacija.
2012, p. 120. RUTKAUSKIEN, D; MUANKOVIEN, R. V.; KRIVICKIEN, V. LieDM tinklo nariams teikiam paslaug
poreikiai. E.vietimas: Mokslas, Studijos ir Verslas, 2010, p. 149154.
11. SLOTKIEN, A. Aktyvaus mokymosi objekto projektavimo metodas ir jo tyrimas: Daktaro disertacija, 2009, p. 140.

103

Summary
IMPROVEMENT OF E-LEARNING ASSESSMENT TECHNOLOGIES IN THE CONTEXT OF
INTERNATIONALIZATION OF HIGHER EDUCATION
As the higher educational institutions integrate into the common European educational framework,
the issues of internationalization of higher educational institutions become more and more important. E-
learning is defined as a strategy for internationalization of higher education. When implementing the
provisions of the internationalization strategy, it is necessary to adapt the e-learning and e-learning results
assessment systems to the learners, representing different countries and institutions. In order to find out
whether e-learning assessment technologies meet today's higher education development trends, a research
was conducted. Analysis of the research on the e-learning assessment technologies was performed, the
comparison of assessment tools integrated in e-learning systems Moodle, ATutor, Sakai was performed.
Upon performing an analysis of e-learning assessment technologies, it was established that in
Lithuania the studies are performed in the directions of use of data mining technologies, designing of the
content of e-learning and e-learning results assessment systems, improvement of the e-learning systems
and standardization. When evaluating the studies in the area of internationalization of e-learning assessment
technologies, it was established that the studies of scholars analyze the application of e-learning and e-
grading systems in different language environments however the application of the systems in different
studies results assessment systems is little studied. Upon performing an analysis of assessment tools
integrated in e-learning systems Moodle, ATutor, Sakai, it was established that in e-learning systems under
consideration for the assessment of students study results it is possible to apply or create different study
result grading scales corresponding to the needs of the institution. However, none of the systems under
analysis has an integrated grades conversion function which enables the presentation of grades on the
students study results grading scale.
The analysis highlighted the e. learning assessment technologies development trends. E. learning
assessment technologies should be improved by extending the functionality of the conversion function
evaluations. Grades conversion models have been developed. Grades conversion model considers the
accumulated distribution of positive grades on the convertible studies results assessment scales and
converts the positive grades by employing the principle of the most probable assessment equivalent, taking
into consideration the assessment rating in the group of the analyzed grades. Upon analyzing the
possibilities of integration of grade transfer algorithm into Moodle system, it was established that the most
convenient way to integrate the grades conversion algorithm by extending gradebook functions and adding a
new gradebook report module.
Keywords: e-learning assessment technologies, e-learning system, grades conversion.


104

STUDENT MOKYMAS/SIS TAIKANT PLOKIOS NEVIENALYTS
FIGROS SVORIO CENTRO NUSTATYMO KOMPIUTERIN
MODELIAVIM

Jurgis Maciuleviius, Roma iien
Kauno kolegija

Anotacija
Pastaruoju metu studijos jau nesivaizduojamos be informacini technologij taikymo. Nuo ios
tendencijos neatsilieka ir mechanikos dalyko mokymas/sis. Straipsnyje pristatomas plokios nevienalyts
figros svorio centro nustatymo kompiuterinis modelis, sukurtas visiems prieinama, MS Office sudt
einania, Excel taikomja programa. io modelio pagalba studentai gali mokytis kaip teisingai pasirinktu
masteliu nubraiyti skaiiuojamj schem bei rasti plokios nevienalyts figros svorio centro koordinates.
is kompiuterinis modelis gali bti taikomas dirbant su studentais auditorijoje, savarankikam student
darbui, o taip pat rengiant individualias darb uduotis bei tikrinant j atlikimo teisingum.
Straipsnyje apraoma kompiuterinio modelio krimo metodika, pateikiamiudavinisprendimo taikant
modelpavyzdiai.
Esminiai odiai: svorio centras, plokia figra, kompiuterinis modelis.
vadas
iuolaikinje visuomenje naudojimasis informacinmis technologijomis (IT) jau kasdienyb: jos
naudojamos mokymui ir mokymuisi, pramogai, darbui ir socialinje aplinkoje. Kasdien pasiekiami vis nauji
laimjimai kuriant ir pltojant IT technines bei programines priemones (Informacins technologijos Lietuvoje,
2012). IT nuolatin pltra ir kaita ne tik padeda iuolaikinei visuomenei atlikti vairias uduotis, bet ir sukelia
naujus ikius - nuolat reikia imokti naudoti vis naujas arba pasikeitusias programines priemones, sisavinti
naujus techninius produktus bei gebti juos taikyti. Gebjimas naudoti, kurti ir suvokti IT iame imtmetyje
turi toki pat svarb, kaip praeitame imtmetyje gebjimas skaityti, rayti ir skaiiuoti.
Tuo tarpu mechanika, taikomoji mechanika dalykai priskiriami fundamentalij dalyk grupei. Tai
yra vienos i svarbiausi disciplin, rengiant auktos kvalifikacijos ininerijos specialistus. Remiantis
taikomosios mechanikos principais sprendiama daugelis ininerini udavini, projektuojamos mainos,
statiniai. Mokantis taikomosios mechanikos, reikia gyti udavini sprendimo gdi, todl btina
savarankikai sprsti pakankamai daug udavini, gebti taikyti fizikos, matematikos inias. Tai nra lengva,
tuo labiau, kad kolegijas stoja ne patys gabiausistudentai (Lietuvosvietimasskaiiais, 2012). Taigi
dstytojui nuolat tenka iekoti bd ir metod kaip sudominti studentus taikomosios mechanikos dalyku bei
mokymosi proces padaryti patrauklesniu, kaip neatsilikti nuo iuolaikins visuomens
tendencij.iuolaikini studij patirtis rodo, kad naudojant kompiuterin modeliavim mokymo procesas
intensyvja, tampa patrauklesnis, dinamikesnis. Pastarojo meto tyrimai ir pedagogin praktika rodo, kad
kompiuterinio modeliavimo taikymas gali praturtinti tradicin mokym, suteikti mokymo ir mokymosi procesui
domumo, spalvingumo, patrauklumo, motyvuoti besimokaniuosius (Cijnaitien A., Galkien A. 2007,
Enhancing systems thinking skills with modelling, 2008).
Sprendiant taikomosios mechanikos udavinius bei praktinje veikloje danai tenka nustatyti svorio
centrus figr, turini nevienalyt, sudting form. Nustatyti toki figr svorio centrus yra sunku. Tokiai
uduoiai sprsti sudtingos formos figra yra skaidoma paprastas figras (staiakamp, stat trikamp,
kvadrat, skritul ir pan.), kuri svorio centrus galima nesunkiai nustatyti ir pritaikius svorio centro koordinai
skaiiavimo formules gauti centro koordinates (V. Palinas, 1997). Jei skaiiavimus atliksime rankiniu
bdu, pastebsime, kad laiko atvilgiu darbas yra imlus, todl natralu, kad kyla noras pasitelkti
informacines technologijas ir sukurti model, leidiant turti skaiiavimo rezultatus ir grafin sprendim tuoj
pat, vedus pradinius duomenis. Tai leist ne tik sutrumpinti udavini sprendimo laik, bet ir pat mokymo/si
padaryt patrauklesniu, iuolaikikesniu.
Darbo tikslas: Sukurti plokios nevienalyts figros svorio centro nustatymo kompiuterin model
MS Excel skaiiuokls pagrindu, leidiant keisti pasirinkto modelio parametrus, suteikiant galimyb sprsti
vairius nagrinjamos temos udavinius.
Tyrimo objektas: Geroji patirtis apie plokios nevienalyts figros svorio centro nustatymo
kompiuterinio modelio Ms Excel skaiiuokls pagrindu krim ir taikym mokymui/si.
Tyrimo udaviniai:
- Parinkti plokios nevienalyts figros svorio centro nustatymo kintamuosius ir parametrus,
sudaryti matematin skaiiavimo bei grafini vaizd pateikimo algoritm.

105

- Sukurti bei pritaikyti mokymui/si MS Excel skaiiuokls kompiuterin model plokios
nevienalyts figros svorio centrui rasti.
Tyrimo metodai: mokslins literatros analiz, kompiuterinis modeliavimas naudojant MS Excel
skaiiuokl.
Udavinio modelis
Nustainjant figr, turini nevienalyt, sudting form, svorio centrus, pirmiausia, kaip jau minta
-sudtingos formos figra yra skaidoma paprastas figras (staiakamp, stat trikamp, kvadrat, skritul ir
pan.), kuri svorio centrus galima nesunkiai nustatyti pritaikius svorio centro koordinai skaiiavimo
formules.emiau pateiktuose paveikslliuose parodyta vienalyi ir nevienalyi detali pavyzdi:
pagamint i vienalyts mediagos (1a. pav.), 3-j nevienalyi vienodo storio mediag (1b. pav) ir 3
nevienalyi skirtingo storio mediag (1c.pav.). Pirmo tipo detal (1a.pav.) yra vienalyt ir jos svorio centro
skaiiavimas yra paprasiausias. Antrojo tipo detalje, nevienalytikumui vertinti, naudojami mediag
lyginamieji svoriai. Treio tipo modelyje (1c.pav.) nevienalytikumui vertinti reikia atsivelgti ne tik
mediag lyginamuosius svorius bet ir nagrinjam mediag detali storius.




1a. pav. Vienodo storio vienalytis
modelis
1b. pav. Vienodo storio nevienalytis
modelis
1c. pav. Skirtingo storio
nevienalytis modelis

Norint iems skaiiavimams atlikti sukurti kompiuterin model, pirmiausia reikia sukurti skaiiavim
algoritm, kuris leistnaudojant mechanikos principus,laisvai keistivairius parametrus bei sprsti plokio
kno svorio centro nustatymo udavinius -nuo paprasiausi iki sudtingiausi. Sekaniame etape is
algoritmas realizuojamas pasitelkiant MS Excel skaiiuokl
Bendrieji duomenys.2 paveiksle pavaizduotoje schemoje matomanevienalyt figra, kuri menamai
padaliname dvi trikamps formos figras I ir III bei staiakamps formos figras II ir IV ( iuo atveju pjova).
Figros nevienalytikum galima vertinti skirtingais trikampi bei staiakampio su pjova aukiais.



I










2 pav. Erdvins figros su pjova modelis

3 paveiksle pateikta io modelio skaiiuojamoji schema dviejoseploktumose vaizdas iviraus ir
vaizdasi priekio su visaisuduoiai reikalingais raidiniaisatkarp simboliais. Be to paymtos atskirfigr
svorio centr koordinats, atidtosnuo pasirinkt koordinai ai atskaitos pradios.
III
II
IV

106























3 pav. Udavinio skaiiuojamoji schema (vaizdas i viraus ir mediag nevienalytikumo vertinimas)


Plokios vienalyts erdvins figros svoris yra tiesiog proporcingas jos triui:
G = * V (1)
- kur koeficientas - mediagos lyginamasis svoris.
Plokios figros centro koordinats gali bti ireiktos per mechanikoje inomas kno svorio centro
nustatymo formules (V.Palinas, 1997):

x
C
= E G
i
*x
I
/ E G
i
(2)

y
C
= E G
i
*y
I
/ E G
i
(3)

Formulse (2) ir (3) - G
i
elementari kno dali svoris, o x
I
ir y
I
- elementari dali centr koordinats
pasirinkt koordinai ai x - y atvilgiu, o E G
i
viso kno svoris. Pritaik aukiau apraytas lygtis
pasirinktam 4-i figr modeliui gauname:

x
C
= ( G
1
*x
c1
+ G
2
*x
c2
+ G
3
*x
c3
- G
4
*x
c4
) /( G
1
+ G
2
+G
3
- G
4
) (4)
y
C
= ( G
1
*y
c1
+ G
2
*y
c2
+ G
3
*y
c3
- G
4
*y
c4
) /( G
1
+ G
2
+ G
3
- G
4
) (5)
Lygtyse (4) ir (5) svoris G
4
vestas su neigiamu enklu, nes pjovanra realus knas.Minuso
enklas bus ir atvejui kai figra IV yra skyl.
Taikomosiosprogramoskrimas.Panaudojantpasirinkt plokiosfigrosmodel ir keiiant parametrus
pradini duomen lentelje, galima sudaryti vairiausias uduotis.Toliau is udavinys modeliuojamas
kompiuteriu, panaudojantExcel skaiiuokl ir aukiau aprayt lygi matematines iraikas. Sudaroma
pradini duomen lentel kuri suraomi figrosioriniai matmenys bei nevienalytikumo koeficientai k.
Parodomas IV figros tipas (pjova, ikia ar skyl).
1 lentel. Pradini duomen lentel


Be atvejo su pjova, keiiant atkarp f, g, m, l reikmes 3 paveikslo model galime paversti figra su
skyle (4a.pav) ar su staiakampio gretasienio formos mediagos ikia (4b.pav).

Y
m

c
1

c
C
3
a

g
Y c 1

Y c 3


C
1
I
V


m

X
c4
X
c
3
X
c2
X
c1
a
1
c
1

c b

C
3
a
g
Y
c
2

Y
c
1

Y
c
3

Y
c
4

X

C
4
C
2
C
1
I
I
I
III
I
V
h



107



4a pav. Modelis su staiakampe skyle 4b pav. Modelis su staiakampe ikia

Udavinio skaiiavimo programos aprayme nevienalyimediag figros su skirtingais
lyginamaisiais svoriais ir storiais vertinamos lyginamaisiais nevienalytikumo koeficientais - k
1
, k
2
, k
3
ir k
4
.
Figros IV lyginamasis koeficientas, neirint modelio tipo, skaitine reikme prilyginamas koeficientui
k
2
.Tokiu bdu mechanikai nevienalyt erdvin plokia figra slyginai paveriama mechanikai vienalyt
skirting stori erdvin ploki figr. Tai atlikus,formulse vietoje svori,skaiiavimams galima panaudoti
skirtingo storio vienalyi figrskerspjvi plotus. Todl lygtys (4) ir (5) gyja naujuspavidalus (ta pati lygtis
bus ir figrai su skyle):

x
C
= (A
1
*x
c1
* k
1
+ A
2
*x
c2
* k
2
+A
3
*x
c3
* k
3
-A
4
*x
c4
* k
4
) /(A
1
* k
1
+ A
2
* k
2
+A
3
* k
3
- A
4
* k
4
) (6)

y
C
= (A
1
*y
c1
* k
1
+ A
2
*y
c2
* k
2
+A
3
*y
c3
* k
3
-A
4
*y
c4
* k
4
) /(A
1
* k
1
+ A
2
* k
2
+A
3
* k
3
- A
4
* k
4
) (7)

Modelyje su staiakamps formos ikia (4b.pav) lygtyse nebus neigiam enkl, nes ikia reali
mediaga. Todl iam atvejui lygtys bus:

x
C
= (A
1
*x
c1
* k
1
+ A
2
*x
c2
* k
2
+A
3
*x
c3
* k
3
+A
4
*x
c4
* k
4
) /(A
1
* k
1
+ A
2
* k
2
+A
3
* k
3
+ A
4
* k
4
) (8)

y
C
= (A
1
*y
c1
* k
1
+ A
2
*y
c2
* k
2
+A
3
*y
c3
* k
3
+A
4
*y
c4
* k
4
) /(A
1
* k
1
+ A
2
* k
2
+A
3
* k
3
+ A
4
* k
4
) (9)

Pradini duomen lentelje (1lentel), keiiant atkarp a, a1, b, h, c, c1 skaitines reikmes, galima
gauti vairi konfigracij figras. Lygtys 6-9, vertinant pradinius duomenis, uraomos naudojant MS Excel
funkcijas bei kitus reikalvimus (V. akys, 2002). Paveiksle5 yra pateikta keletas skirtingai modeliuotfigr
pavyzdi,parodyt vaizdui viraus. Norint pakeisti figros profilio tip, tai galima atlikti duomen lentel
vedant skaitines reikmes t dydi, kurie apsprendia figr iorinius matmenis.
Naudoti kompiuterin model galima dviem aspektais. Pirmuoju, pateikus uduotis su upildyta
duomen lentele, mokyti/is, kaip teisingai pasirinktu masteliu nubraiyti skaiiuojamj schem, parodant
uduotyjepateiktus atkarp ilgius. Toliau nustatomos atskir figr centr koordinats ir pagal pateiktas (6-9)
lygi iraikas atliekamas visos figros svorio centro nustatymas. Gautas sprendimo rezultatas lyginamas
su kompiuteriniu sprendiniu.Kompiuterinis nevienalyts figros su centrinje dalyje esania staiakampe
pjovaskaiiavimas pateiktas 6 paveiksle. Tokio pat sudtingumo uduotysgali bt pateiktos student
savarankik darb atlikimui. Tokiu atveju nevienalytikumo koeficientai k1, k2, k3 ir k4 yra parenkami
laisvai. Nevienalytikumo koeficient pagalba, galima figros svorio centr perkelti i vienos vietos kit,
nekeiiant kit gabaritini matmen. darb galima organizuoti kelioms grupms, kiekvienai grupei keiiant
koordinai ai, kurios atvilgiu bus raomos lygtys, parinkim. Neirint skirting skaitini svorio centro
reikmi atsakym, grafiniame vaizde centro takai turi sutapti. Tokiu atveju briniai turi bti braiomi
visiems vienodai pasirinktu masteliu.
Gali bti naudojamas ir kitas modeliavimo atvejis,kai yra pateikiamauduoties eskizas ar konkreti
figra. iuo atveju studentas upildo pradini duomen lentel pagal 2 paveikslo matmenims keliamus
reikalavimus.vedus duomenis, kompiuteris atlieka figros svorio centro koordinaiskaiiavimus. Pagal
studento skaiiavimo rezultatus ir turimus tikrus atsakymus galime sprsti apie vykdytos uduoties (vedant
reikalingus duomenis lentel) teisingum.





I
II
I
II
IV
III
IV
I
II

108



















5 pav. Kompiuterinio figr modeliavimo pavyzdiai, gauti taikant MSExcel (vaizdas i viraus)

Kompiuterinis uduoties sprendimas, naudojant sukurt model MS Excel skaiiuokl, pateiktas 2
lentelje bei gaunami grafiniai vaizdai (6 pav.).
2 lentel. Uduoties duomenys ir skaiiavimo rezultatai
a,m a
1
,m b,m h,m c,m c
1
,m f,m g,m m,m l,m tipas k
1
k
2
k
3
k
4
0,20 0,40 1,22 1,80 1,11 2,50 0,395 -0,200 0 0,20 pjova 3,00 5,00 1,50 5,00
X
c
1
,

m
X
c
2
,

m
X
c
3
,

m
X
c
4
,

m
Y
c
1
,

m
Y
c
2
,

m
Y
c
3
,

m
Y
c
4
,

m
A
1
,

m
2
A
2
,

m
2
A
3
,

m
2
A
4
,

m
2

A
,

m
2
X
c
,

m
Y
c
,

m
0,133 0,810 1,790 0,597 0,133 0,900 0,833 1,700 0,040 2,196 1,388 0,079 12,786 0,970 0,857
Skaiiavimo rezultatai
Plokios nevienalyts figros duomenys



109



6 pav. Figros su pjova kompiuterinis sprendimas su grafiniais vaizdais MS Excel aplinkoje
Kaip matome i nagrinjamo pavyzdio, grafiniai figros vaizdai yra pateikiami ir naudingi tam, kad:
- parodytimatmenimis aprayt figr,
- parodyti figros suskaidym atskiras paprastos geometrins formos figras,
- parodyti figros nevienalytikumo grafin vaizd,
- pagal mastel nubraiytamebrinyje paymti atskir figr bei visos figros svorio centr
vietas(parodyti kryiukais vaizduose 6 pav. ).
Kaip matome ianalizavus udavinio sprendimo pavyzd, sukurtas plokios nevienalyts figros
svorio centro nustatymo kompiuterinis modelis, leidia keisti pasirinkto modelio parametrus bei suteikia
galimyb sprsti vairius nagrinjamos temos udavinius. Taikant MS Excel skaiiuokls pagrindu sukurt
model galima ne tik greitai atlikti skaiiavimus, bet ir gauti grafinius vaizdus, iliustruojanius udavinio
sprendimo etapus bei rezultatus. is modelis leidia studentams patraukliau, naudojant ITsprsti plokios
nevienalyts figros svorio centro nustatymo udavinius. Studentai gali tirti vairi kintamj tarpusavio
sveikas, sudaryti vairi form figr svorio centro nustatymo sprendimo variantus
Ivados
1. Straipsnyje pateikta metodika ir sudarytas algoritmas leidia modeliuoti plokios nevienalyts figros
svorio centro nustatymo uduotissu 15 laisvaiparenkam kintam dydi. Naudojant algoritm galima
sprsti vairaus form sudtingumo,figr svorio centro nustatymo udavinius.
2. MS Excel pagalba sudarytas udavinio sprendimo modelis, leidia studentams patraukliau,
kokybikiau inagrinti sprendiamus plokios nevienalyts figros svorio centro nustatymo udavinius,
pateikiant reikalingus grafinius vaizdus bei skaiiavimo rezultatus. Studentai gali tirti vairi kintamj
tarpusavio sveikas, sudaryti vairi form figr svorio centro nustatymo sprendimo varijantus.
Literatra
1. CIJNAITIEN A., GALKIEN A. Mokymo metod taikymo veiksmingumas ir populiarumas.Vilnius. Pedagogika
2007.
2. Enhancing systems thinking skills with modelling. British journal of educatio technology Vol 39 Nr. 2008 1099-1120

110

3. Informacins technologijos Lietuvoje (2012). Lietuvos statistikos departamentas, Vilnius. ISSN 2029-3615. [irta
2013.03.19]. Prieiga per internet: <http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/pages_list/?id=1125>.
4. Lietuvos vietimas skaiiais. Studijos. Mokslo ir studij stebsenos ir analizs centras, 2012. Prieiga per internet:
<http://www.mosta.lt/images/documents/stebesena/priemimas/priemimo_apzvalga_2012.pdf>
5. V. PALINAS. Teorin mechanika. Kaunas. Technologija, 1997.
6. V. AKYS. Microsoft EXCEL 2000 ir 2002. Kaunas. Smaltija, 2002.
Summary
GENERAL SKILLS FOR STUDENTS EDUCATION APPLYING THE COMPUTER-AIDED MODELLING ON
DETERMINATING THE CENTRE OF GRAVITY OF MECHANICAL HETEROGENEOUS FLAT SURFACE
FIGURE
This paper provides methodology that can be applied for students classroom and self work as well
as for teachers who prepare and test homework assignments in the case of determination the centre of
gravity of mechanical heterogeneous flat surface figure with different thickness of separate materials. This
methodology cover mechanics and Information Technology. Sample of problem solution of different flat
figures cases is provided within this paper.

111

FUTURE ENERGY SCENARIOS LOCALLY FROM LOCAL SOURCES

Tarja Merist*, Jukka-Pekka Bergman**, Jukka Laitinen*
*Laurea University of Applied Science, Tykistkatu 4 B, 20520 Turku, Finland
**Lappeeranta University of Technology, PO Box 20,53850 Lappeenranta, Finland

Abstract
The future challenge in global context is the continuous growth and its growing demand for energy,
but not provided on the earlier terms. Both the environmental pressure, e.g. global climate change
phenomenon and global economic need for sustainable growth seek for new realizable solutions. The
ongoing financial crisis and its effects on global society, economy, and corporations havefinally revealed the
stability and ultimately the very existence of the social and market system depends on responsible practices,
sustainable business models, and proactive management of the impact of business on society. In energy
sector, sustainability is intervening in all levels of the society, from international energy policy to local needs.
It has been argued that the future will be renewable energy solutions. But the question is that how and when
it happens.
In our paper, we will examine the renewable energy sector and present alternative future scenarios
for sustainable community. The aim is also to provide alternative perspectives how to response to the
disruptive business challenge in energy sector, i.e. the continuous interplay between the existing energy
infrastructure and new renewable energy solutions with new business opportunities. We will describe a case
study in which company One1 Ltd (www.one1.fi) meets the future challenges by creating renewable hybrid
energy solutions together with local society from local energy sources.
Keywords: Scenario, vision, innovation, renewable energy, sustainability.
1 Introduction
The economic structure of Finland has been in remarkable change in recent years. The focus has
shifted from energy intensive industry towards knowledge and service economy which has effects also on
the energy consumption. The total consumption of energy has decreased from the record figures of early
2000s even though the GDP has continued to grow relatively steadily.
In present environment, uncertainty and unpredictability are in focus developing sustainable
community and infrastructure. Striving towards sustainability requires a long term vision of the desirable
future. Current community structures are facing major challenges especially in emerging economies with
rising urban population but also in the western world with the ageing population, obsolescent infrastructure
and fluctuating economy. Also, environmental changes and diminishing fossil energy resources forces us in
all sectors to reassess responses on the future sustainability requirements.
In the EU, the strategy is to become a smart, sustainable and inclusive economy. These three
mutually reinforcing priorities should address the EU and the Member States deliver high levels of
employment, productivity and social cohesion. Concretely, the Union has set five ambitious objectives - on
employment, innovation, education, social inclusion and climate/energy - to be reached by 2020. Each
Member State has adopted its own national targets in each of these areas.
From the energy point of view, to create the sustainable EU, the energy and environment are set to
be in the central position. The EU aims to get 20% of its energy from renewable sources by 2020.
Renewables include wind, solar, hydro-electric and tidal power as well as geothermal energy and biomass.
More renewable energy will enable the EU to cut greenhouse emissions and make it less dependent on
imported energy. In the EU as well as local level, boosting the renewables industry will encourage
technological innovation and employment in Europe. The Commission is proposing measures to improve the
Internal Market and remove the barriers to developing renewable energy. It is supporting, encouraging
and promoting renewable energy sources. It continues to enable better integration of renewable energy
sources into the power grid.
Despite of the EU-level common vision and set goals, a limited understanding of sustainability is
often prevailing in local and even in national level. Sustainability may be considered to focus mainly on
ecological issues and the economic and social aspects are forgotten (e.g. Routala 2001). The decision-
makers are also lacking a shared vision of the future as well as agile management which is necessary in an
uncertain world (Ringland et al. 2010). Sustainability cannot be attained by regulations and restrictions alone.
Instead, cooperation with all the actors in a community is expected (Mazmanian& Kraft 2009).
In the company world Shell has been a pioneer using scenario planning to support their long term
strategy work. Shells latest scenarios introduce two alternative scenarios. The first scenario, Mountains,
sees a strong role for government and the introduction of firm and far-reaching policy measures. These help

112

to develop more compact cities and transform the global transport network. New policies unlock plentiful
natural gas resources making it the largest global energy source by the 2030s and accelerate carbon
capture and storage technology, supporting a cleaner energy system. The second scenario, Oceans,
describes a more prosperous and volatile world. Energy demand surges, due to strong economic growth.
Power is more widely distributed and governments take longer to agree major decisions. Market forces
rather than policies shape the energy system: oil and coal remain part of the energy mix but renewable
energy also grows. By the 2070s solar becomes the worlds largest energy source (Shell 2013).
In this paper,it is suggested that in order to develop a community sustainably one has to have an
understanding of the evolving future and its alternatives. In order to be prepared for new demands and new
actors needed in the context of a sustainable community future oriented visionary concept design is here
introduced for the public and private sectors.The paper is based on the project Future Sustainable
Community (financed by Tekes the Finnish Funding Agency for Technology and Innovation 2010-2011)
and case companys (One1) experiences in practice.
2 Research design
2.1 Scenario approach and visionary concept design
The research design is grounded on the multi-client participatory action scenario process as
proposed by Merist (1989, 1991). Scenarios are logical manuscripts of possible future worlds that weave
together different perspectives and viewpoints (Merist 1986; Schwartz 1996). Visionary concept design is a
strategic, future oriented concept creation method that utilizes scenarios (Kokkonen et al. 2005, Peltola et al.
2003). Visionary concept design offers new insight into the consequences of certain future developments on
a certain target area, for example on transport, construction, mobile technology etc. Scenarios are utilized as
the backdrop on which concepts are developed. The scenarios are evaluated to assess what new customer
needs they generate or what changes they bring about in the themes chosen for inspection. As a result,
several different concepts on a theme are created. The concepts can later be developed further and put into
use if the operational environment is continuously monitored to estimate the most probable development
paths and hence the most relevant concepts. The concepts help also in estimating the flexibility and
adaptability of ones actions for surprising situations.
2.2. Development of the scenarios
The sustainable community scenarios described in this paper have a time frame of 20 to 25
year.They were developed in an iterative process between the research group and an expert group in 1/2010
6/2011 (Tuohimaa et. al 2011). The expert group engaged in the scenario process consisted of the
steering group of the Sustainable Community program at Tekes (the Finnish Funding Agency for Technology
and Innovation) which included representatives from both public and private sector. Finally, the results were
verified in the workshop arranged for the members of The Association of Finnish Local and Regional
Authorities (Appendix 1).
3 Sustainable Community Scenarios
As a result of the study, the four alternative scenarios on sustainable community development were
created: A. Airdome, B. City Villages, C. Carrot Mob and D. Virtual Community (figure 1). The main axes
described in the Figure 1 are community structure (virtual vs. structured) and operational entity (centralized
vs. decentralized). Also unsustainable alternatives were considered. A brief overview of the scenarios is
presented below.

113


Figure 1.The scenarios, based on the changes in infrastructure (horizontal) and governance (vertical).
(Tuohimaa et al. 2011)

Scenario A: Airdome
In this scenario, the community forms a distinctive operational and physical entity with clear
geographical boundaries. Community dwellers are ready to follow sustainability norms that are agreed upon
within the community. The community structure can evolve over time becoming an element of a set of
communities (in a county). Progress towards sustainability is achieved step by step with moderate costs and
quick paybacks. For an individual actor this scenario is not very demanding as sustainability goals are set
from above. Action is government based. Sustainability is seen as a necessity with focus on restrictions and
sanctions. On energy side this means larger power plants with centralized decision making. This can lead to
conflicts between the public sector and the inhabitants. The most likely imbalance between ecological, social
and economic sustainability is towards eco-economic sustainability with less emphasis on social aspects.
This can lead to a forced sustainability with token participation of the citizens.

Scenario B: Cityvillages
In this scenario, the community comprises of a small number of village-like physical entities, each
with a local character in operations. A common infrastructure on central functions serves all villages.
Decision making is on the village level and the village has the right to modify norms. The development of
each village can be phased individually. The city villages operational model is tolerable towards differences
and flexible in new situations. There are more liberties for actors to achieve targeted sustainability. On
energy side, smaller power plants can be allocated to optimal places. However, to form a balanced entity the
villages must cooperate, not compete with each other. In a competitive configuration between the villages
imbalance of sustainability may occur with more focus on socio-economic sustainability and less on
ecological issues.

Scenario C: Carrot Mob
In this scenario the communitys boundaries are blurred and less fixed on geography. Action is taken
through campaigns. Sustainability is based on the values and norms of distinct actors. The driving force is
disappointment in governmental action and a resulting tendency towards citizen action. Action is organized
through unofficial networks that ignore official channels. The scenario is applicable to states of change. For
an individual actor the scenario is highly demanding and group action may also lead to the disappointment of
many. Also, on energy side the focus is on smaller units close to energy use. With plenty of opportunities for
participation scenario C has potential for high social sustainability. However, if participation becomes an end
in itself without a clear vision, real effects on ecological issues may be lacking. Sustainability would then be
imbalanced toward social sustainability.

Scenario D: Virtual Community
In this scenario the community is based on networks whose knots have agreed to follow the norms
of sustainable development. The community accepts only actors that follow the norms. The infrastructure is
restricted and accepted norms guide the decision making process. The scenario fits new communities well
but is probably not accepted in established community structures. The scenario is demanding to an
individual actor as it requires active engagement. The development towards scenario D may be due to a
strive towards cost efficiency by developing virtual services which loosen geographical dependencies.

114

Energy supply has to be guaranteed globally, which may require larger units with high capacity.
Sustainability imbalance may therefore occur towards economic sustainability and special attention should
also be placed to guarantee social contacts for citizens not involved in the virtual world.
The time frame for the scenarios is 20 to 25 years. However, the scenarios have different paces of
development. The scenario D Virtual Community requires the most changes to community structures and
therefore needs more time to evolve than for example Scenario AAirdome. Also, a scenario may be only a
phase. For example, virtual service development in Airdome-scenario may eventually lead to a non-
geographical virtual community. Also, dissatisfaction in the public sector in all scenarios may lead to
development towards scenario C Carrot mob.
To evaluate the direction of the evolving future, navigation marks should be monitored. For example,
the reduction in the number of municipalities and new sanctions towards rural dwelling would point towards
Airdome-type development. In the scenario BCityvillages, implicative would be the emphasis on local
democracy and the amount of concrete cooperation between neighboring small towns. The role of civic
organizations and social media in politics in contrast to the rising middle age of municipal councils on the
other hand could be decisive to development towards the Carrot mob scenario. Finally, wide and easy
access to internet as well as the widespread use of access-based consumer services would implicate
development towards the Virtual community scenario.

4 Implications in RenewableEnergySector
Today, renewable energy sector is challenging the existing business models and breaking the
shared visions of the energy industry. Those have been developing during the past decades, and now they
are under a radical change due to the fast developing renewable energy technology and social pressure. At
the same time, the old economies are going through total transformation due to the economic crisis and new
disruptive innovations, which are coming from emerging economies.
Despite of the radical industrial change, a balanced sustainability requires emphasizing different
aspects of sustainability in each scenario. Therefore, also the means by which sustainability can best be
achieved vary. With different pivotal actors in the business and public sectors roles varies but are tightly
dependent on each others. For each actor it is necessary to recognize all aspects in successful sustainable
development (Figure 2). Also, the local needs and the growth of local contribution in sustainable
development noticed to be in central position achieving sustainable communities. However, values and
attitudes found to be the main enablers or obstacles for sustainable development and development of energy
infrastructure.


Figure 2. The framework of sustainable development (Kunz, 2006; Merist&Kettunen, 2009; Haapola, 2011)

However, creating representations of the future, bounds of managerial rationality give constraints on
the amount of information that can be processed as well retained and accessed (Simon and March, 1958) for
decision-making purposes and actions. Also, Prahalad and Bettis (1986) have noticed in their research the
restrictive effects of the dominant logic of the organization to the way how managers of the firms
conceptualize the business and make critical resource allocation decisions be it in technologies, product
development, distribution, advertising, or in human resource management (Prahalad and Bettis, 1986, 490).
In effect, scenarios provide means to overcome such managerial limitations and focus the limited resources
and attention to the events essential to the organization and remove the obstacles to recognize the potential
opportunities.
4.1 Local solution for sustainable development of energy infrastructure
In the scenarios, bottom up approach is seen as potential solutions for sustainable development of
the communities and their services.Renewable energy sources and renewable energy solutions make it
possible to utilize the local resources and generate local welfare through the new innovative business
models. Innovative business models are changing the value creation and roles in the industry.Renewable
energy is always generated locally from local sources.

115

Radically changing energy industry offers enormous opportunities to challenge the institutionalized
positions in business, i.e. rewrite the rules of the game for innovative players. Due to that new entrants are
converging existing technology and actors under the common concept and are orchestrating them as a
service integrator (Bergman et al. 2005, 2006). Operations of such service integrators are based on the wide
collaborative networks of local networks. They are hubs of knowledge and knowledge flows having the key
knowledge of integrations of single technologies into a hybrid energy systems. The second key success
factor of the Integrators is the ownership of the end customer relationships. They connect the local actors as
a collaborative networked business group giving each actor a specific role based on their expertise. This
enables local small companies to take part in resource intensive energy business and challenge the
traditional energy companies.
4.2 Case Renewable energy company ONE1 Ltd
Our case company ONE1 Ltd (www.one1.fi) enables through its business model the local community
take a central role in decision makingconcerning their energy needs and community services. One1 brings
necessary resources and knowledge available for the community to implement, enlarge and develop energy
concepts. In addition to delivering energy model systems and devices, One1 offers ranges to usage phase
services for the area. One1 brings energy production near the end-user and make energy consumption
transparent to the end-user (figure 3).


Figure 3. The energy service integrator case: One1 platform Locally from local sources.

One1 generates energy for the local area with renewable energy technologies. It is able and willing
to offer versatile services for energy system operation and usage. Such an approach makes it possible to
take care of the operations; the owner of the energy system (e.g. local energy company or community) can
focus on their business/operations without worrying about the technology. The quality and efficiency of the
service delivery is also supported by a web portal. The web portal is used for example in reporting for
maintenance and in energy generation and consumption monitoring. This allows customers, i.e. households
to control their own energy consumption. It also allows citizen participation in decision making, the
communication with different actors and even the ownership of the business.
The SWOT analysis (strengths, weaknesses, possibilities and threat) for One1 Ltd was carried out in
order to figure out our case companys role in alternative scenarios (Appendix 2). Future driven SWOT
analysis helps actors to plan their future actions by eliminating the weakness and making most of their
strengths (Merist et. al 2007). The most promising scenario for our case company seems to be the scenario
B City Villages in which One1s flexibility, local partners, orchestration skills and web based community
services could help it to be very successful. The scenario C Carrot Mob includes most threats because of
e.g. un-predictable legislation and lack of investment resources. On the other hand, ONE1s small size
compared to the large enterprises could make it popular in the customers eyes. The scenario A Airdome
could be quite challenging for One1 because it would be a small player compared to big global companies.
However, authorities support for new business development and greener regulation would benefit One1s
businesses. The scenario D Virtual Community would also be a challenging but at the same time it could
offer variety of opportunities. One1s effectiveness in investments, network based business model and web
based service platform could help One1 to be successful in business. Also, strong relations to the R&D
organisations could help to create new opportunities. As a summary, One1s small size can be considered
as a weakness but on the other hand it enables flexibility and agility. Also, networking and finding the right
local partners could help to find the future business opportunities.

116

5 Discussion
The EUs 2020 strategy can be seen as a key driver for more sustainable society and more
sustainable business. One of the flagship initiatives is sustainable growth. Within in this initiative, EU aims
to establish dialog between national, regional and local governments to bring the EUs priorities closer to
people, strengthening the feeling of ownership needed to get everyone involved in moving Europe towards
the 2020 targets.In Finland, the national goals of the energy and climate strategy 2013 follow the EU
initiatives and address strong attention to sustainability through innovations and innovative collaboration
within private-public framework.
As a consequence, the goal of our study was to illustrate the sustainable scenarios and their effects
on renewable energy industry and present an example as a response to the future challenges developing
sustainable society.Ongoing changes in the community structure have significant effects on the operational
environment of the energy field and the energy companies in the EU as well as in Finland. Therefore it is
important to examinealternative future development paths. It gives companies and other organizations time
and opportunity to prepare and react to possible changes taking advantage of business opportunities.
The scenarios provide a powerful tool for organizations to evaluate their future capabilities and
resource allocation. Scenarios also support the decision-making on entry time into the market and
introducing new technologies. From the public sector point of view, the scenarios make it possible to
establish more concrete initiatives and address the national level operations into the most beneficial
directions to enhance development of the society.
In our study, the created scenarios with the national level actors, show clearly the alternative future
development paths and requirements for the actors. Our case company is an example of innovative business
solution in the emerging business area, i.e. renewable energy sector. The Company believes strongly in
sustainability and reorganization of the energy industry. From the practical point of view, examination of the
Companys strengths and weaknesses and comparison them with the created scenarios, shows the potential
of a single business model as well as reveals concrete responses to the future needs. This study also
contributes to the innovation research and futures research literature implementing future research methods
to investigate potentiality of an innovation in the radically changing operative environment.
Finally, it should be pointed out that the future-to-be may have characteristics of several of the
scenarios. Obviously, it is also possible that something unforeseeable happens. For example, global
disasters have been intentionally left out of the study. This uncertainty characteristic of the future does not
diminish but underlines the fact that flexibility and a proactive approach to change are needed when
operating in the changing business environment.
References
1. Bergman, J-P, Lankila M., Kssi T.Teknologiaohjelma DENSY Hajautetun energiantuotannon tulevaisuusskenaariot
ja vaikutukset liiketoimintamalleihin.(Future Scenarios and Business Models of Distributed Energy Systems). LUT,
TBRC, Lappeenranta, Research reports 7, 2005, Isbn:952-214-008-2.
2. Bergman, J-P., Viljainen, S., Kssi, T., Partanen, J. Laaksonen, P.Managing the exploration of new operational and
strategic activities using the scenario method Assessing future opportunities in the field of electricity distribution
industry.International Journal of Production Economics, 2006, Vol. 104, pp. 46-61.
3. Kokkonen, V. et al.Visioiva tuotekonseptointi - tykalu tutkimus- ja kehitystoiminnan ohjaamiseen. TeknovaOy,
Helsinki, 2005.
4. Kunz, J.Social sustainability and community involvement in urban planning. University of Tampere, Finland, 2006.
5. March, J.G. and Simon, H.A.Organization. New York: John Wiley&Sons, Inc, 1958.
6. Mazmanian, D. A. and Kraft M. E. eds.Towards Sustainable Communities. The MIT Press, Cambridge, 2009.
7. Merist, T. (1989) Not Forecast but Multiple Scenarios when Coping with Uncertainty in the Competitive Environment.
European Journal of OperationalResearch, 1989, Vol 38, pp. 350-357.
8. Merist, T. Skenaariotyskentely yrityksen johtamisessa. (Scenario working in the corporate
management).ActaFuturaFennica No 3, VAPK-kustannus, Helsinki, Finland.(In Finnish), 1991.
9. Merist, T., Molarius, R., Leppimki, S., Laitinen, J., Tuohimaa, H. LaadukasSWOT: Tykalu pk-yrityksen
innovaatiovetoisen tulevaisuuden menestyksen turvaamiseksi. Corporate Foresight Group CoFi / boAkademi, Turku.
(Excellent SWOT: A Tool for SMEs to Ensure the Innovation-Driven Future Success) (In Finnish), 2007.
10. Peltola P., Leppimki S., Merist T. and Bergman J.The Methods of Futures Research in product Concept
Generation Process. The 12th International Conference on Management of Technology, Nancy, 2003, May, 13 15
2003. Conference proceedings.
11. Prahalad, C.K. and Bettis, R.A. Dominant logic: a new linkage between diversity and performance. Strategic
Management Journal, 1986, Vol. 7, No. 6, pp. 485-501.
12. Ringland, G., Sparrow, O. and Lustig, P. Beyond Crisis, Achieving Renewal in a Turbulent World. Wiley, Chichester,
2010.
13. Routala, M.Kestvn kehityksen tulkinnat Suomen kunnissa - paikallisagendaohjelmien sisltanalyysi. Pro Gradu
tutkielma. Helsingin yliopisto, Helsink, 2010i.
14. Schwartz, Peter, The Art of the Long View: Planning for the Future in an Uncertain World, New York: Currency
Doubleday, 1996.

117

15. Tuohimaa, H., Haapola, L., Kauppi, P., Kettunen, J., Kivel, S., Laitinen, J. & Merist, T., Tulevaisuuden kestv
yhdyskunta reitit ja umpikujat. Loppuraportti.Julkaisija: Corporate Foresight Group CoFi / Laurea University of Applied
Sciences. Turku. (Future Sustainable Community Final Report) (in Finnish), 2011.
Santrauka
FUTURE ENERGY SCENARIOS LOCALLY FROM LOCAL SOURCES

Globaliniai pokyiai lemia vis didesn energijos poreiki augim. Tiek aplinkos pokyiai, pvz klimato
kaitos fenomenas, tiek tvarios ekonomikos poreikis veria iekoti nauj realizavimo sprendim. Finans kriz
ir jos poveikis globaliai visuomenei, ekonomikai ir korporacijoms galiausiai atskleid, kad socialin ir rinkos
sistema priklauso nuo atsakingos praktikos, tvari verslo modeli ir verslo poveikio visuomenei valdymo.
Energetiniame sektoriuje tvarumas veriasi visus visuomens lygius, i tarptautins energetikos politikos
vietinius poreikius. Teigiama, kad ateitis bus atsinaujinanios energijos sprendimai.
Ms darbe inagrintas atsinaujinanios energijos sektorius ir pristatyti alternatyvius tvarios
bendruomens ateities scenarijus. Taip pat siekiama pateikti alternatyvius poirius verslo sprendimams
energetikos sektoriuje, t.y. princip sankirt tarp esamos energetikos infrastruktros ir nauj atsinaujinani
energijos itekli sprendim su naujomis verslo galimybmis. Mes aprame atvejo tyrim, kuriame
bendrov One1 (www.one1.fi ) pasitinka ateities ikius atsinaujinanios energijos hibridiniais sprendimais
kartu su vietos visuomene i vietini energijos altini.

APPENDIX 1.Implementation and phases of the Visionary Scenario process.


APPENDIX 2. SWOT-analysis for ONE1 Ltd.
Scenario SWOT
A. Airdome

Strengths:
- independent from technologies, flexible for different solutions
- B to B business
- main contractor for energy utilities owned by the cities
- owners of the company are private and public organizations, i.e. creditability to
authorities
- main contractor or subcontractor for the big players providing turnkey solution
- makes it possible for energy utilities expand their business model (One1 is not a
competitor)

Weaknesses:
- small player (SME) in global markets

118

- do not have own technology
- un-developed business networks. It is a new company
- no political connections to decision makers
- need to break into existing business networks

Opportunities:
- authorities support new business development (subsidies)
- small scale business not interested in big players (niche business in BtoB sector)
- always local partners involved in the project, i.e. local authorities, politicians may favor
local firms, i.e. provide jobs for local community
- energy only from local sources, value creation mainly locally
- stable and greener regulation

Threats:
- big global players
- dominant technology selected by the authorities
- monopoly (energy) companies rule the game, owners of the infrastructure

B. City Villages

Strengths:
- hybrid renewable energy solutions, , i.e. able to use local energy sources
- turnkey projects for the small communities as an integrator
- independent from technologies enables flexible solutions, i.e. able to satisfy local needs
- internet based community service platform integrating energy production and services,
housing services
- business is based on orchestration of the networks of local partners
- deep knowledge of regulations and environmental permission processes local, national,
the EU levels

Weaknesses:
- lack of marketing resources
- cannot invest in by itself, i.e. cannot become an energy provider
- SME, lack of resources

Opportunities:
- flexible for customer needs
- utilize local partners
- provides energy production solutions for small communities
- remote control for energy production and distribution for the customers (property owners)
- internet based community services integrated with the energy solution
- new investment opportunities, e.g. leasing companies, communities themselves,
institutional investors
- re-organizing existing business relations (business networks)

Threats:
- customers are not willing to pay for the services, i.e. hyper competition
- lack of resources to invest in within the communities, i.e. no one wants to take long term
risks
- un-predictable legislation concerning the renewable energy

C. Carrot Mob

Strengths:
- independent actor
- hybrid solutions
- local partnering
- community services
- knowledge of regulations and environmental permission processes
- knowledge of local needs

Weaknesses:
- lack of resources for marketing
- no solutions for consumers only for communities
- unstable regulation
- no own consumer brand
- One1 is BtoB company

Opportunities:
- use of fossil energy tightly restricted
- monopoly companies loose their creditability
- customers are looking for individual solutions
- media favor new solutions, new players

119


Threats:
- lack of investment resources in communities
- un-predictable legislation
- international players with huge resources
- individualism
- energy is not short-term project lack of commitment of the communities, individuals

D. Virtual Community

Strengths:
- effectiveness in investments
- local energy sources
- local community and energy services via internet
- independent from technology best technology for the case
- network based business model
- One1 solutions are connectable into the smart grid
- easy to use solutions through internet for end-users (operator takes care of technology)

Weaknesses:
- lack of international marketing resources
- no own technology
- BtoB company
- no consumer brand
- SME

Opportunities:
- Regulation favors renewable energy
- SME, renewable energy sector is extremely fast growing business area
- Strong relation to the R&D organizations (universities, TEKES, Sitra, VTT)

Threats:
- fast changing trends
- expensive and fast transforming ICT solutions and technology
- locality is not important
- the best price matters



120

AUKTJ MOKYKL KONKURENCIN PRANAUM LEMIANTYS
VEIKSNIAI

Rta Miktien, Violeta Kerulien
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Anotacija
Globalioje rinkoje auktj mokykl konkurencingumas susijs su mokymo staig vadov gebjimu
ilaikyti savo pozicijas ir operatyviai reaguoti ekonomius ir politinius pokyius, svyruojani studij bei
mokslini paslaug paklaus. Vadovai turi gebti priimti tinkamus sprendimus, prisiimti didesn rizik,
pasirinkti atitinkam strategij. Svarbu ne tik apginti konkurensin pranaum, bet ir j isaugoti.iam tikslui
tarnauja kokybs vadyba, kuri siekia nuolatinio organizacij tobuljimo, darbuotoj, klient, dalinink,
visuomens traukimo kokybs gerinimo procesus, taip visikai patenkinant iors ir vidaus vartotoj
poreikius.
Pagrindiniai auktj mokykl konkurencin pranaum lemiantys veiksniai yra inovacijos,
technologijos, studij kokyb ir kaina.Vadovai turi nuolat sekti konkurentus, reaguoti kit auktj mokykl
diegiamas naujoves bei priimti sprendimus, didinanius j vadovaujam staig konkurensin pranaum.
Atlikta mokslins literatros analiz leidia teigti, mokslo staig konkurencingum lemia ne
materialusis turtas, o nematerialusis: reputacija, vaizdis, organizacijos kultra, inios, kompetencijos,
gdiai ir patirtis, inias skleidiantys dstytojai, paklausi specializacij pasila,darbuotoj ir student
lojalumas ir pan. Atsivelgiant tai, kad vienas svarbiausi auktj mokykl tiksl - konkurencingumo
pltojimas, straipsnyje nagrinjama, kokie veiksniai lemia auktj mokykl kokurencin pranaum,
pateikiamos rekomendacijos tolesniems tyrimams.
Esminiai odiai: konkurencingumas, kokybs vadyba.
vadas
Technologiniai, politiniai ir ekonominiai pokyiai, globalizacija, intensyvi konkurencija, svyruojantys
priimam student skaiiai skatina auktj mokykl vadovus prisiimti didesn rizik, norint ilikti
konkurencingais, veikti produktyviai, pasirinkti tinkamas strategijas. Stateginio valdymo teoretikai ir praktikai
savo darbuose apie konkurecin pranaum lemianius veiksnius daug dmesio skyr ne tik organizacijos
konkurenciniam pranaumui, bet ir jo ilaikymui. Vykdyti moksliniai tyrimai leidia tvirtinti, kad manomas
ilgalaikio pranaumo ilaikymas, organizacijos sugeba pasiprieinti silpstaniems rodikliams. Taiau vyrauja ir
kita nuomon teigianti, kad tokios galimybs retos ir tokiems rezultatms bdingas trumpalaikikumas.
Atlikta mokslins literatros analiz leidia teigti, kad mokslo staig konkurencingum lemia ne
materialusis turtas, o nematerialusis.Nematerialusis turtas yra reputacija, vaizdis, organizacijos kultra,
inios, kompetencijos, gdiai ir patirtis, inias skleidiantys dstytojai, paklausi specializacij silymas,
lojalumas ir pan.Nematerialusis turtas yra labai vertinamas, unikalus ir nepakartojmas.Akivaizdu, kad vienas
svarbiausi auktj mokykl tiksl - konkurencingumo pltojimas.
Organizacija turi bti inoma ir atpastama vartotoj. Svarbi pozityvi iorin komunikacija ,,i lp
lpas. Didel reikm pasitikjimui gyti turi pirmieji susitikimai:paioje auktojoje mokykloje ar vidurinse
mokyklose pravedus pamokas. Reprezentacija vykdoma ir internetiniame auktosios mokyklos tinklapyje.
Ne maiau svarbi ir auktosios mokyklos reklama bei prekinis enklas.
1. Konkurencingum takojantys veiksniai
Konkurencingumas yra plati svoka, apimanti absoliut ir lyginamj pranaum. Absoliutaus
pranaumo, kuris remiasi emesns negu konkurent kainos formavimu, nepakanka apibdinti konkurencin
pranaum. iuo atveju, nepakanka silyti pigesnes studijas, bet reikia gebti teikti geresns kokybs
studijas,kurti ir silyti vairesnes ir paklausias programas, greiiau nei konkurentai pasilyti tai rinkai, tai yra
sukurti lyginamj pranaum, kuris utikrint ilgalaik auktosios mokyklos ilikim rinkoje. Lyginamojo
pranaumo teorijos analitikai (Durand, Giorno 1987; Balassa 1965) ir tyrjai (Rugman,Porter 1990)
konkurencingum velg plaija prasme. Analizuojant konkurencingumo parametrus, galima iskirti
svarbiausius konkurencingumo apibdinimo ir vertinimo aspektus, kurie pateikiami 1 lentelje.

121

1 lentel. Konkurencingumo vertinimo aspektai pagal autori nagrintas sritis
(altinis: sudaryta pagal A. Liuvaitien, K. Peleckis)
Tyrim sritis Prolem nagrinjantys
autoriai
Konkurencingumo tyrim turinys
Santykinis pranaumas ir
absoliutus pranaumas
B. Balassa (1965) Pabriama organizacijai bding
pranaum svarba. Konkurencigumas
priklauso nuo organizacijos gebjim
panaudojant iteklius, minimizuoti katus.
Rinkos struktros tipai ir j
poveikis konkurencingumui
J. B. Clark (1991), T.Fujimoto
R., T. Ely (1894), F. H. Knight
(1934), V. Snieka (2002)
Nagrinjami ie klausimai: monopolizacijos
laipsnis ir poveikis konkurencijai, tobulos
konkurencijos taka rinkoje vykstantiems
procesams.
Teoriniai ir empiriniai
konkurencingumo tyrimai
EE.Chamberlin (1962),
G.W.Stocking (1949),
M.W.Watkins (1949), Z.Lydeka
(1994), L.liburyt (2000)

Iskiriami ie konkurencingum
lemiantysveiksniai: turimi itekliai ir j
panaudojimas, gamybiniai pajgumai,
vyriausybs vaidmuo ir ilaidos, uimama
rinkos dalis.
Konkurencini strategij
formavimas
M.Porter (1990, 2000), R.Grant
(1991), V.Mathur (1992),
R.Gineviius (2001)
Nagrinjama iskirtini kompetencij
svarba, produkto/paslaugos kokyb,
inovacijos ir investicijos, informacins
sistemos.
Politiniai, teisiniai ir
kultriniai
konkurencingumo aspektai
P.Hardwick (1990), J.Bivainis
(2002), B.Melnikas (2004)
Ekonominiu poiriu vertinama
konkurencingumo koncepcija neatsiejama
nuo istorikai susiformavusi politini,
kultrini, geografini globalizacijos
aspekt.

Dabartiniu laikotarpiu ryki kokybs konkurencija, kai diiausios pastangos teikiamos kryptingoms
paslaugoms teikti ir silyti paklausias specializacijas. Rykja tendencija, jog kaina u studijas nra
lemiamas konkurencinis veiksnys.
2 lentel. Auktj mokykl konkurencingumui takos turintys veiksniai (altinis: sudaryta autori)
Veiksni grup Veiksniai
Bendrieji veiksniai Konkurent elgsena;
Teisin sistema;
Ekonomin alies bkl;
Valstybs ekonomin ir socialin politika;
Demografin padtis
Rinkos ekonomikos charakteristikos Region skirtumai;
Studij kaina;
Valstybs finansin parama;
Vartotoj mokumas;
Mokesi sistema;
Specialybs paklausumas
Veiklos infrastruktros veiksniai Nuosavybs forma;
Darbuotoj kvalifikacija;
Auktosios mokyklos ekonominis pajgumas;
Infrastruktros pertvarkymas;
Moksliniai tyrimai

Konkurencingumo veiksnius btina vertinti komplesikai, nes jie visi tarpusvyje susij ir tik bendrame
rezultate suformuojama vientisa sistema.Tuo paiu konkurencingum lemiani veiksni bei j poveikio
nustatymo reikmingum slygoja konkurencingumo koncepcijos vairiapusikumas ir platumas, nes
konkurencingumas nagrinjamas skirtingame komplekse ir aplinkoje.
Verta ir btina pabrti, kad konkurencija veikia ne tik tada, kai ji egzistuoja realiai, bet ir tada, kai ji
egzistuoja kaip galima reali grsm. Mokslo staigos vadovai jauiasi es konkurencinje padtyje, net jei
konkreti auktoji mokykla pagal program specializacij yra vienintel Lietuvoje. Daugeliu atvej i padtis
lemia elgsen, kuri panai elgsen tobulos konkurencijos slygomis.
Kitas tinkamas pavyzdys atskleis kai kuri auktj mokykl uimamas pozicijas ar, pavadinkime,
taktikas. Tarkime, kad yra auktoji mokykla, kuri mgina gerinti savo santykin padt gerindama paslaug
kokyb ir kuria ,,atmosfer, taiau savo metodais grietai laikosi tradicij sustingusios rutinos vaizdas.
Danai tai nenea naudos tiesioginiam paslaugos gavjui ir j tendencingai maja. Konkurencingumas yra

122

nepaliaujamas procesas , tod svarbi konkurencingumo parametr analiz, nauj strategij ir prioritet
numatymas.Yra nustatyti metodai, kurie padeda vertinti organizacijos konkurencin lyg (3 lentel).
3 lentel. Ekonomini subjekt verinimo rodikliai (altinis: sudaryta autori)
Rodiklio pavadinimas Rodiklio reikm
M. Porter deimanto modelis vardija esminius struktrinius veiksnius: vartotoj derjimosigalia,
paslaugos davj derjimosi galia, numatom nauj konkurent grsm,
esama rinkos konkurencija
OPERA metodas Koncentruojasi ties organizacijos konkurencingumo problemomis, pateikia
pasilymus joms sprsti
SSGG (SWOT) analiz vardija organizacij stiprybes - silpnybes ir galimybes grsmes

Siekdamos konkurencinio pranaumobei formuodamos konkurencingumo strategij, auktosios
mokyklos stengiasi surasti bd ir j pritaikyti, kuris padt pasiekti konkurencini pranaum bei efektyvinti
savo veikl.Nra vieningo metodo ar kelio, kaip utikrinti auktj mokykl konkurencinius pranaumus. Be
abejons, turi bti pasirenkamos konkreios priemons mokslo staigos tikslams gyvendinti (gyti
konkurencin pranaum), vertinus supanios aplinkos ir esam vidini itekli sveik.
2. Kokybs vadyba kaip svarbus konkurencingumo didinimo aspektas
Kokybs vadybos gerinimo procesas, diegiant naujas inovacijas ar naujas technologijas, vyksta
nuolat.Taigi, kokybs vadyba pastoviai evoliucionuoja konkurencinje aplinkoje.iuolaikinms auktosioms
mokykloms privalu tobulinti savo paslaug kokyb.Vienas i kokybs gerinimo tiksl yra ilikti
versliam.Nordamos i dien pasaulio rinkoje atlaikyti konkurencij, auktosios mokyklos turi akcentuoti
kokybs vadybos svarb, kuri kartu pasitarnauja ir konkurencingumo veiksni stiprinimui.
Auktj mokykl konkurencin pranaum lemiantys veiksniai yra mokslo produkcija, technologini
sprendim ir organizacini inovacij versle diegimas [27].Kokybs vadyba, ypatingai visuotins kokybs
vadyba (VKV), siekia nuolatinio tobuljimo, darbuotoj, klient, steigj, visuomens traukimo kokybs
gerinimo procesus, taip visikai patenkinant iors ir vidaus vartotoj poreikius [28].Tokie siekiai vieni kitus
papildo, isiskiria tik naudojamos priemons.Kitais odiais tariant, kad skmingai bt diegiamos inovacijos,
reikia vadovautis tokiais visuotins kokybs vadybos principais, kaip orientacija klientus, darbuotoj
traukimas, proceso prieira, nuolatinis tobulinimas, informacijos iskaidymas ir reikalingi ryiai su
vartotojais (paslaug gavjais).
iuo metu Lietuvos organizacijose populiariausi ie veiklos kokybs vertinimo metodai [26]:
- lygiavimosi geriausius (angl. benchmarking);
- statistin pardavim, paslaugos teikimo ir kit proces analiz;
- vadybos sistem auditai;
- savianaliz pagal pripaintus tarptautinius modelius EFQM tobulumo, Bendrojo vertinimo ir kitus
modelius.
Kadangi visuotins kokybs vadybos diegimo procesai Lietuvos auktosiose mokyklose yra gana
naujas reikinys, galima teigti, kad veiklos kokybs vertinimui auktosios mokyklos daniausiai naudoja
lygiavimosi geriausius bei statistins analizs metodus. Pirmuoju atveju Auktosios mokyklos nuolat
vertina savo veikl ir j lygina su kitomis analogikomis institucijomis, siekdamos aptikti ir gyvendinti
tobulinim galimybes; antruoju atveju lyginami auktj mokykl konkurencingum lemiani veiksni
rodikliai (student skaiius, mokslo produkcija, akredituot studij program skaiius, paklausa ir pan.).
Ivados
Galima reziumuoti ir iskirti iuos esminius auktj mokykl konkurencin pranaumlemianius
parametrus:
Inovacij diegimo sparta. Auktosios mokyklos, nordamos pirmauti konkurencingumo poiriu,
turt kuo greiiau diegti inovacijas.Bti vienintele ir paia geriausia auktja mokykla nemanoma,
strategijos ir programos, kurios buvo veiksmingos praeityje, ateityje bus nepakankamos.iuo metu dar ikyla
internacionalizacijos konkurencija, globalizacija. Inovacijos diferencijuojantis veiksnys, turintis takos
auktj mokykl konkurencingumui. Paymtina, kad tai ilgalaikis veiksnys.
inios ir informacija.Auktosios mokyklos yra btent ta vieta, kur profesionalio inios ir skmingai
pateikiama informacija lemia konkurencin pranaum. inios ir informacija iuo aspektu yra svarbi ir vidinei
darbuotoj komunikacijai.Vidins organizacijos funkcijos turi bti nuolat tobulinamos. inios tai aukto lygio
informacija, todl ji turi bti renkama formuojant veiklos strategij.nordama ilikti konkurencinga, auktoji
mokykla turi vystytis ir prisitaikyti. Tai pasiekiam tik mbilizuojant inias.
Strateginiai tiksai ir udaviniai.Jie nustato inovacij pobd, yra vidiniai varikliai, kurie kontroliuoja
pokyius, nukreipia juos ta linkme, kur j labiausiai reikia siekiant auktosios mokyklos efektyvumo tiksl.
Paslaugos ikirtinumas.Didel dmes reikia skirti kuriant naujas populiarias ir paklausias
programas.Studentai, rinkdamiesi, kur stoti, domisi apie auktj mokykl ne tik i vieai pateiktos

123

informacijos, bet ir i atsitiktins aplinkos. Reikia reaguoti iorins komunikacijos signalus, nes tai yra laiku
paremta konkurencija.
Organizacin kultra. Pagarbs santykiai su administracija ir studentais atspindi aukt
organizacijos kultr. Dabartiniu nenuspjam pasikeitim metu svarbus ir greitasatsakas student
nusiskundimus, nes jis tiesiogiai susijusi su auktosios mokyklos lankstumu.Lankstumas turi tiesiogins
takos konkurencingumui.
Paslaug teikimo kokyb.Dstytojai turi bti kvalifikuoti specialistai, patyr praktikai, taikyti
inovatyvius dstymo metodus.iuolaikiniai studentai nori specialist, imanani dstom dalyk ir gebant
inias suprantamai perteikti.
Pozityvus ir stiprus vaizdis.vaizdis gali nulemti iskirtin ir galing
konkurencingum.Internacionalizacijos laikais svarbu paskleisti ini apie savo auktj mokykl kuo
plaiau.Svarbu sukurti reklamines strategijas, vertinti pasirinkim privalumus.Nustatyti iskirtinum ir
pranaumus prie konkurentus.Preks enklo vadyba yra individualios auktosios mokyklos konkurencijos
pranaumas.
Nordamos i dien pasaulio rinkoje atlaikyti konkurencij, auktosios mokyklos turi akcentuoti
kokybs vadybos svarb, kuri kartu pasitarnauja ir konkurencingum utikrinani parametr gerinimui.
Literatra
1. BAKANAUSKAS, Arvydas;PILELIEN, Lina. Vartotoj lojalumo stadij nustatymo modelis. ISSN 1392 1142, 2008.
2. LIUVAITIEN, Aura; PELECKIS, Kstutis. Konkurencinio pranaumo formavimas globalioje rinkoje: teorins
prielaidos ir vertinimo galimybs, 2011. ISSN 2029-7963/ISBN 978-609-457-015-5.
3. DURAND, Martine; GIORNO, Claude 1987. Indicators of International Competitiveness: Conceptual aspectc and
evaluation, OECD Economic Studies 9: 147-182. ISSN 2029-7963/ISBN 978-609-457-015-5.
4. BALASSA, Bela. Trade Liberalization and Reveale Comprarative Advantage, The Manchester School of Economic
and Social Studies, Vol. 33, 1965. p. 99-123.
5. PORTER, Michael Eugene. The Competitive Advantage of Nations. New York: Free Press, MacMillan, 1990.
6. RUGMAN, Alan; DCRUZ, JOSEPH R. The double diamond model of international competitiveness. The Canadian
experience, Mangment International Rewiew Vol. 33: 17-39, 1993.
7. LIUVAITIEN, Aura; PELECKIS, Kstutis. iuolaikinio verslo konkurencingumo formavimo ir vertinimo teoriniai
modeliai ir j taikymo galimybs. Contemrorary issues in buiseness, managmant and education2011. ISSN 2029-
7963/ISBN 978-609-457-015-5, 2011.
8. CLARK, Kim B.; FUJIMOTO, TakahiroProduct development performance. Harward Business School Press, 6 (2):
101-143, 1991. Doi: 10.1016/0889-1583(92)90010-2.
9. ELY, Richard T., Natural Monopolies and the Workingman. A Programme of Social Reform, North American
Review158 (448) University of North hern Iowa, Cedar Folls, Iowa, 1894.
10. KNIGHT, Frank. Capital, Time and the Rate of Interest, Economica (1), 1934. p. 257-286.
11. SNIEKA, Vytautas. Klasteriai: raktas region konkurencingumo didinim, Ininerin ekonomika[Engineering
economics] 1(18), 2002. p. 57-61.
12. CHAMBERLIN, Edward. The theory of monopolistic Competition. Harvard University Press, Cambridge, 1962.
13. STOCKING, George Ward; WATKINS, Myron Webster. Monopoly and Free Enterprise Twentieth Century Fund,New
York, 1949.
14. WATKINS, Myron Webster. Exploring variation in recreation activity leadersexperiences of leading,Journal of Park
and Recreation Administration, 2004.
15. LYDEKA, Zigmas; GINEITAS, A. Verslo raida Lietuvoje. Ininerin ekonomika [Engineering economics], 1994. Nr. 5,
p. 30-38.
16. LIBURYT, Laimona; VIRVILAIT, Regina. Advertising research: a case study of Lithuanian breweries, Branding
and Advertising, 2003.p. 84110.
17. BENIUIEN, Ineta;SVIRSKIEN, Giedr. Konkurencingumas: teorinis aspektas. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir
perspektyvos. 4(13). 32-40, 2008. ISSN 1648-9098.
18. GRANT, Robert. The resource-based theory of competitive advantage: implication for strategy formulation, California
Management Review, 1991. p. 114-135. doi:10.1016/B978-0-7506-7088-3.50004-8.
19. MATHUR, Shiv. Talking straight about competitive strategy, Journal of Marketing Management. 8, 1992. p. 199-217.
20. GINEVIIUS, Romualdas; AUKTIKALNYT, R. Konkurencinio pranaumo vertinimas priimantstrateginius
sprendimus. Ininerin ekonomika [Engineering economics], 2001. 2(22): p. 66-71.
21. MELNIKAS, Borisas. Regional Economic Development in the System of EU Economy:Efficiency, Competitiveness,
the Idea of Oases, Ininerin ekonomika [Engineeringeconomics], 2004. 3(38): p. 39-48.
22. SERAFINAS, Dalius.Kokybs vadybos teorijos praktinis taikymas, 2011. Mokomoji knyga; paskelbta VU EF Kokybs
vadybos studij programos tinklalapyje: http://www.kv.ef.vu.lt/wp-content/uploads/2010/10/MOKOMOJI-KNYGA-
Kokybes-vadybos-teorijos-praktinis-taikymas.pdf .

124

23. ABRAMAVIIUS, arnas. ISO 9000 serijos standart ir visuotins kokybs vadybos santykio problema
organizacijos konkurencinio pranaumo gijimo perspektyvos aspektu // Organizacij vadyba: sisteminiai tyrimai. ISSN
1392-1142. Kaunas: Vytauto Didiojo universitetas, 2001. Nr. 20, p. 11-23.
24. ABRAMAVIIUS, arnas. Organizacijos kultra ir jos keitimas, siekiant gyvendinti visuotins kokybs vadyb //
Sociologija: praeitis ir dabartis 99: mokslins konferencijos praneim mediaga. Kaunas: Technologija, 1999. P. 17-21.
Summary
HIGHER SCHOOLS COMPETITIVE ADVANTAGE FACTORS

In global market competitiveness of higher education is associated with educational institutions
managers ability to maintain their own position and react operatively towards economic and political
changes, fluctuating demand of studies and scientific services. Managers must be able to make suitable
decisions, take more risks and choose an appropriate strategy. It is important not only to protect a
competitive advantage but to maintain it as well. The Quality Board serves for this purpose; it tries to achieve
continuous improvement of organizations, involvement of employees, customers, shareholders, society in
quality improvement processes, thereby fully satisfying demands of external and internal customers needs.
Main higher school competitive advantages determinants are innovations, technologies, quality and
price of studies. Managers all the time should observe competitors, react to innovations implemented by the
other higher schools and make decisions emphasizing competitive advantage of the institutions they
manage.
Performed analysis of scientific literature allows affirming that competitiveness of the educational
institutions is not settled by tangible asset but by intangible one: reputation, image, organizational culture,
knowledge, competences, skills and experience, knowledge emitting tutors, demanded specializations on
offer, loyalty of staff and students, etc. Giventhat one of thegoalsof higher education the development of
competitiveness, the article examines what factors determine high schools competitiveness and gives
recommendations for further research.
Keywords: Competitiveness; Quality Management.






125

STUDENT MATEMATIKOS INI LYGIO TAKA MATEMATIKOS
PROGRAMOS KAITAI

Vilma Morknien
Kauno kolegija, Pramons pr. 20, Kaunas

Anotacija
Nuosekliai gyvendinant Lietuvos vietimo reform, pabriamas poreikis ugdyti dabarties mogui
btinas kompetencijas, teikianias galimybi prasmingai dalyvauti visuomens gyvenime ir profesinje
veikloje, pozityviai reaguoti spariai besikeiianio pasaulio ikius bei nuolat mokytis. Iekant atsakym,
kaip tobulinti dstom matematikos dalyk, o kartu ir studij proces, pradta gilintis matematikos kurso
mokymo proceso tobulinim ir galim dalyko programos kait, kuri padiktavo ne tik mokymo-mokymosi
kokybs utikrinimas, bet ir dstytojo bei studento vaidmen kaita. Straipsnyje aptarta matematikos
programa, kuri buvo patobulinta, atsivelgiant ne tik nauj technologins krypties studij reglament, bet ir
student matematikos ini lygio kaitos tendencijas bei j pasiruoim studijuoti matematikos dalyk. Gauti
tyrimo rezultatai leidia teigti, kad pirmojo kurso student matematikos inios yra silpnos. Taiau, siekiant
skming matematikos studij bazinis matematikos ini lygis yra esminis, bet ne vienintelis parametras.
Informacini technologij taikymas sudaro palankesnes slygas mokymo ir mokymosi proceso realizavimui.
Esminiai odiai: kaita, studij programa, studij procesas.
vadas
Visuomenje vykstanti intensyvi kaita, lemianti perjim i mokymo mokymosi paradigm
(Juceviien, 2007, Longworth, 2003, Taras, 2009; Biggs, 2003), sudaro palankias prielaidas naujai
perirti vis lygmen ugdymo program krim ir gyvendinim. Kaip teigia Hopkins, Aiscow, West (1998)
organizacijose kaita paprastai pasireikia viena i dviej form: natrali kata, nuoseklus daniausiai
neymus perjimas i vieno bvio kit ir planinga, kai siekiama sustabdyti savaimin vyki raid ir per tam
tikr laik pakeisti nusistovjusi tvark nauja. Anot autori, kaitos altiniai gali bti dvejopi: ioriniai ir
vidiniai. Ioriniai yra susij su kit organizacij turimais resursais ir patirtimi (pvz., kitose alyse sukurtos
edukacins idjos), vidiniai su paios organizacijos turimais resursais. Kita vertus, studij programos kaita
gali bti lemiama vairi filosofini krypi, viena i j konstruktyvizmas, ypa aktualus mokymosi
paradigmoje. Dabar pabriama studij kokyb, tai yra pati sunkiausia ir painiausia proceso vieta. Studij
kokyb priklauso ne tik nuo dstytojo. Tai suminis, sisteminis rodiklis, kuris atskleidia vis studij proces.
Studentai taip pat turi bti ingeids. Juk inome, kad vienas kursas bna prastesnis, kitas geresnis.
Vadinasi, dabartin vietimo refoma kelia naujus reikalavimus ne tik dstytojui: profesinius ir asmenybs
poiriu, bet ir mokymo ir mokymosi procesui, kuriame betarpikai sveikauja studij proceso dalyviai
(Struyven, Dochy, Janssens, 2005).
Dstydama matematikos dalyk, danai susidurdavau su problema - praktikai kiekvien kart
matematikos paskait metu turdavau atsakyti klausim kam reikalinga matematika? Be to, daugelis i
student mokydamiesi negaljo pakankamai greitai perprasti mokomojo dalyko (Gage; Berliner, 1994).
Iekodama atsakymo, pradjau gilintis auktosios matematikos dalyko proceso tobulinim, galimus
problemos sprendimo kelius. Siekiant kuo geresns mokymosi kokybs, buvo svarbu ne tik isiaikinti
student turimas inias ir poreikius, bet ir rasti tinkamiausi sprendim tiek studentams, tiek sau, nes eil
met persekiojanti matematikos nesupratimo banga, kl nemaai problem ne tik studentams, bet ir
dstytojui. Kaip jas reikt sprsti, kad mokantis matematikos mokymasis bt patrauklus ir priimtinas
studentui pamginta atsakyti iame tyrime. Tyrimo tikslas: vertinti student matematikos ini lygio tak
matematikos dalyko studij programos kaitai.
Tyrimo udaviniai:
1. Atlikti teorin tyrimo pagrindim, pateikiant technologijos moksl studij srities reglamento
nuostatas, virtuali mokymosi aplink svarb tobulinat matematikos program.
2. Pateikti tyrimo rezultat analiz.
Tyrimo metodologin pagrindim atskleidia ios nuostatos:
humanistine filosofija (Gage; Berliner, 1994) pagrsta poiriu student, sudarant jam galimybes
skmingai studijuoti matematikos dalyk;
pedagogins veiklos tyrimo nuostatos (Charles, 1999).
Darbe taikyti ie metodai: mokslins literatros ir dokument analiz, diagnostinis testas, anketin
apklausa. Apklaus rezultat statistin analiz atlikta naudojant MS Excel ir SPSS program paketus.
Skaiiavimams buvo pasinaudota apraomosios statistikos rezultatais, kurie pateikiami vienetine ar
procentine iraika bei grafiniu pavidalu. Koreliaciniams ryiams nustatyti naudotas koreliacijos koeficientas

126

(r). Rodikli skirtumai laikyti statistikai reikmingi, kai p<0,05. Statistins duomen analizs rezultatai
pateikti lentelse, paveiksluose, tekste.
Teorinis tyrimo pagrindimas
Naujo Technologijos moksl studij srities reglamento nuostatos
Technologijos moksl studij srities reglamente (Lietuvos respublikos vietimo ir mokslo ministro
sakymas dl bendrojo technologijos moksl studij srities reglamento patvirtinimo, 2005) teigiama, kad
pagrindinis vis ininerijos studij tikslas yra suteikti tok isilavinim bsimiesiems specialistams, kad jie:
- turt ini ir gebjim, reikaling ininerinei globalins rinkos veiklai, auktj technologij
naudojimui;
- domtsi technologijos moksl iniomis, taikyt jas vairiomis aplinkybmis, sugebt derinti to
taikymo gdius su verslo ir vadybos pagrindais, su humanitarini ir socialini moksl iniomis,
suvokt ininerini sprendim tak ir svarb visuomens raidai;
- bt plaios erudicijos, gebt krybikai ir kritikai mstyti;
- sugebt palaikyti savo profesin kompetencij mokydamiesi vis gyvenim.
Bendrasis ininerijos studij tikslas yra gyti pakankam matematikos ir kit fizini moksl,
technologijos moksl, ininerinio projektavimo ini, isiugdyti gebjim tas inias taikyti ir kurti naujas
inias. Papildomi konkrei studij program tikslai turi ireikti individualias auktosios mokyklos galimybes
ir siekius. Be to, neuniversitetins ininerijos studijos, kitaip nei universitetins, nukreiptos labiau
technologij ir mokslo ini taikym nei nauj ini ir technologij krim, labiau projekt gyvendinim ir
technologini proces valdym, nei projektavim.
Nagrinjant vairius auktojo mokslo dokumentus, galime pastebti, kad ugdymo turinio
kontekstualumas ir socializacija, uima iskirtin viet rengiantis nauj ar atnaujint program diegimui.
alyje dabar nuolat deklaruojama, kad atnaujintas vietimo turinys padeda gyti bendruosius gebjimus.
Mokyklose vyksta vertybi kaita. Suprantame, kad reikalinga didesn jungtis tarp mokyklos ir gyvenimo.
Mokykla iuos procesus turt velgti krybingai. Svarbiausia, kad studentai pastebt ryius tarp vairi
dsningum ir mokt nustatyti tarp j kiekybin ir kokybin santyk bei suprast, kad tos paios matematins
svokos, dsniai ir operacijos taikomos ir fizikoje, ir chemijoje, ir biologijoje, ir ekonomikoje, ir kitur.
Atsiradus naujam technologini moksl srities reglamentui, keitsi matematikos dalyko studij
programa (1 pav.). Matematikos modulis, kurio apimtis buvo 4 kreditai buvo pakeistas atskirus matematikos
modulius (Matematika1 ir Matematika2) po 3 kreditus. Atsirads didesnis kredit skaiius sudar prielaidas
koreguoti studij programos tiksl, j orientuojant student gebjim matematikos inias taikyti vairiose
srityse: Matematika1 tikslas - parengti specialist, gebant pritaikyti matematin ratingum: analizuoti
pagrindines matematines svokas, apibendrinti skaitmenin-simbolin informacij, nagrinti problemas
matematikai, rasti racionalius sprendimus, vertinti rezultatus; Matematika2 - supaindinti studentus su
masini socialini-ekonomini, technologij, vadybos, finans, verslo ir kit ekonomini reikini tyrinjimo,
naudojant statistinius rodiklius, metodologija ir metodais, ugdyti gebjimus statistini duomen gavimo,
tvarkymo, analizs ir gaut rezultat interpretavimo srityse, ugdyti gebjimus duomen analizs procese
naudotis IT program paketais. Nors Matematika1 studij programa yra labiau orientuota klasikin
auktosios matematikos kurs, taiau viso kurso pagrindas yra praktinis matematikos ini pritaikymas.
Matematika2 kurso metu studentai supaindinami su masini socialini-ekonomini, vadybos, technologij ir
kit reikini tyrinjimo, naudojant statistinius rodiklius, metodologija ir metodais. Imokstama suprasti
statistini duomen gavimo, tvarkymo, analizs ir gaut rezultat interpretavimo principus; suteikiama
tikimybi, skirstini ir skaitini charakteristik skaiiavimo ini bei isiugdomi gebjimai jas taikyti praktikoje.
Isiugdomi gebjimai duomen analizs procese naudotis IT program paketais. Studij moduli mediaga
sisavinama studento auditorinio, praktinio ir savarankiko darbo metu. Auditorinis darbas apima paskaitas ir
pratybas. Studento savarankikas darbas tai teorins mediagos sisavinimas, pasirengimas paskaitoms ir
pratyboms, tarpiniams atsiskaitymams u semestro uduotis ir egzaminui, nam darb bei savarankik
darb rengimas. Savarankikam darbui skirta ne maiau kaip 30 procent kredito valand.

127


1. Ekonominiai skaiiavimai
2. Tiesin algebra:
Matematika1 matrica; determinantas;

3 kreditai tiesini lygi sistemos;


tiesinis programavimas

3. Vektorins algebros
elementai
Matematika 4. Funkcin analiz
4 kreditai
funkcija; riba; tolydumas;
ivestin; diferencialas;
integralas.

Matematika2

Tikimybi teorija
3 kreditai
Statistiniai skaiiavimo
metodai
1 pav. Matematikos dalyko studij programos kaita
Virtualij mokymosi aplink (toliau VMA) edukacin svarba
Painti virtualisias aplinkas btina iuolaikiniam matematikos, kaip ir bet kurio kito dalyko,
dstytojui. Tai viena paangiausi mokymo form - kompiuteri tinklais ir kitomis IKT grindiama ugdymo
sistema, kurioje mokoma ir mokomasi. Virtualiose mokymo aplinkose gali vykti visas ugdymo procesas. VMA
yra gana plaiai vairiais aspektais nagrintos usienyje (Galloway; Boland, 2002) ir Lietuvoje (Jasutiene;
Markauskaite, 2003), taiau daugiausiai jos nagrinjamos kaip nuotolinio mokymo aplinkos. vairs veiksniai
veikia iuolaikin mokym. Daug student moka u moksl ir nori lankstesni (vietos ir laiko atvilgiu) studij,
kompiuterinis ratingumas auga, vis daugiau student turi interneto prieig, mokymo turinys greitai keiiasi
(ypa dalyk, susijusi su informacinmis technologijomis), knyg leidyba yra lta ir brangi. I kitos puss,
informacins technologijos vystosi labai spariai, pateikdamos vis nauj technologini priemoni. Po
interneto atsiradimo ankstyvaisiais 1990-aisiais buvo sukurta daug mokymo priemoni. VMA i pradi buvo
naudojamos nuotoliniam mokymui, taiau jos vis daugiau naudojamos kaip tradicinio auditorinio mokymo
priedas siekiant efektyvesnio mokymo.
Matematikos kurse virtualiosios mokymo aplinkos (pvz. Moodle) prapleia tradicinio mokymo
aplink, suteikdamos erdv virtualiam besimokanij bendravimui tarp savs ir su dstytoju, susieja su
elektroniniais resursais, jei reikia, ir su specialia programine ranga, savikontrols rankiais, teikia dstytojui
galimyb operatyviai keisti ar atnaujinti mokymo mediag, automatikai vertinti studentus ir gauti statistin
informacij apie mokymosi proces. Vadinasi, VMA yra naudingos matematikos mokymesi:
- vairialype terpe naudinga mokomosios mediagos vaizdingumui padidinti;
- galimybe integruoti mokomj aplink matematin programin rang (teikiamos vairios
matematinio komunikavimo priemons);
- ssaja su interneto resursais praturtina teorin mediag, ugdo paiekos, tiriamuosius, kitus
painimo gdius;
- per virtualisias mokymo aplinkas realizuojamos naujos mokymo formos, tokios, kaip mokymasis
bendradarbiaujant, projektais besiremiantis ir individualizuotas mokymasis (2 pav.).

2 pav. Matematikos dalyko Moodle klass fragmentas

128

Tyrimo rezultat aptarimas
Nuo 2008 met rudens bendru Kauno kolegijos matematikos dstytoj sutarimu buvo pradtas
vykdyti student diagnostinis testas, kurio tikslas vertinti student turim matematikos ini lyg. Diagnostin
test atlieka visi pirmojo kurso studentai, kurie Kauno kolegijoje studijuoja matematikos dalyk. Matematikos
ini vertinimo pilotin test 2008/2009 m.m. laik 72 pirmojo kurso studentai i TF fakulteto. 2009/2010m.m.
student skaiius iaugo iki 586 (TF, KF, ETF), 2010/2011 343 (TF, KF), 2011/2012 463 (TF, KF, ETF),
2012/2013 325 (TF, KF).
Matematikos test sudaro 15 vairaus turinio uduoi i vidurins mokyklos kurso: algebrini
reikini ir trigonometrini reikini pertvarkymas, pirmo ir antro laipsnio lygi sprendimas, ploktumos
figr ir erdvs kn svokos, ivestins skaiiavimas, procent skaiiavimas, vairi mat bei praktinio
pritaikymo uduotys. Kiekviena uduotis turi po kelet atsakym variant, kuriuos studentai pasirenka
isprend udavinius. Kiekviena teisingai isprsta uduotis ir teisingai pasirinktas atsakymas vertinami 1
balu. I viso galima surinkti 15 bal. Udavini sprendimui skiriamos dvi akademins valandos.
Apvelgiant matematikos test rezultatus galime teigti, kad pirmojo kurso student matematikos
ini lygis nesiekia 6 bal. Taiau pastebimas matematikos testo balo vidurkio didjimas: jei 2008/2009 m.m.
balo vidurkis buvo 4,6, tai 2013/2014 m.m. jis siekia 5,6 balo (t.y. vidutinikai studentas isprend vienu
udaviniu daugiau, 3 pav.).


3 pav. Matematikos test balo vidurkiai

Vertinant, kok bal daniausiai surenka studentai (moda), matome kad dominuoja 4 bal vertinimas
(4 pav.). Taiau skirtingai nei balo vidurkis moda nuo 2008 iki 2012 m. svyruoja: 2008/2009 m.m. didiausias
student skaiius (18,1%) surinko 4 balus, 2009/2010 ir 2011/2012 16,4 % student taip pat gavo 4 balus.
Jei 2010/2011 m.m. 21,9 % student surinko 5 balus, tai 2012/2013 m.m. modos reikm smukteljo iki 3
bal.


4 pav. Daniausiai surenkamas bal skaiius (moda)

Matematikos test vidurin reikm artima vidurkiui (5 pav.). Be to, ji ilieka pastovi jau ketverius
metus i eils. Vadinasi, 50% student sprsdami udavinius sugeba isprsti nedaugiau kaip 5 udavinius.


129


5 pav. Matematikos testo balo vidurins reikms (mediana)

Nagrinjant skirtumus tarp maiausio ir didiausio vertinimo, galime teigti, kad didiausias balas
buvo stebimas 2010/2011 m.m., maiausias 2012/2013, 2008/ 2009 (6 pav.). Sumajus vertinimo
intervalui, akivaizdiai padidja student skaiius, surenkantis minimal bal skaii. Pvz., jei 2011/2012
m.m. 0 bal surinko 0,2% student, tai 2012/2013 1 bal surinko 2,5%. Didiausi bal skaii
surenkani student skaiius maai svyruoja (nuo 0,3% iki 0,7%). Toks matematikos testo bal
pasiskirstymas dar kart patvirtina teigin, kad kolegines studijas susirenka ne itin stiprs studentai.
Apibendrinant testo rezultatus galime teigti, kad matematins inios yra labiau silpnos nei vidutins.


6 pav. Matematikos testo umojo reikms (min, max reikms)

Atsakant klausim ar ir kiek atsinetos matematins inios takoja studij proces ir jo rezultatus,
buvo inagrinti Technologij ir Kratotvarkos fakultet 2011 m. 1 semestro matematikos vertinimo ir
diagnostinio testo rezultatai. vertinus gaut koreliacijos koeficient galime teigti, kad ryys tarp student
paangumo (matematikos dalyko) ir testo balo yra teigiamas, bet silpnas (r=0,31, p<0,05). I to galime daryti
prielaid, kad atsinetos mokyklins inios nra vienintelis parametras darantis tak skmingoms/
neskmingoms studijoms. Be to, pirmojo semestro matematikos vidurkis pakyla net iki 6,9 bal, mediana 7
bal (1 lentel).
1 lentel. 2011/2012 m.m. matematikos testo ir rudens semestro matematikos paangumo parametrai
Parametrai Testo balas Testo
paymys
1 semestro
paangumas
Vidurkis 5,0 3,3 6,9
Mediana 5 3,3 7
Moda 5 3,3 5
Standartinis nuokrypis 2,2 1,5 1,6
Dispersija 4,8 2,1 2,6
Umojis 12 8 8
Minimali reikm 0 0 2
Maksimali reikm 12 8 10


130

Palyginant pirmojo semestro matematikos rezultatus su testo rezultatais, galime velgti pakylimo
tendencijas, t.y. matematikos balas semestro pabaigoje lyginant su semestro pradia vidutinikai padidja 2-
3 balais. Tok pirmojo semestro paangumo rodikli didjim nemaa dalimi lemia dstytojo didels
pastangos siekiant matematikos dalyko studij kokybs. Vidutin matematikos ini lyg lemia ne tik
atsinetas matematini inios, bet ir nuoseklus student darbas semestro metu, dstytojo profesionalumas,
bendradarbiavimas tarp student bei dstytojo.
Nuo 2001 met Kauno kolegijoje atliekami studij kokybs vertinimo apklausos. iame tyrime
pristatysiu tik 2010 metais atlikto dstymo kokybs utikrinimo vertinim, kurio metu buvo apklausti 102
pirmojo kurso studentai: 28 (MM grup), 34 (LP), 19 (MB), 21 (IK). Student apklausoje buvo vertinami tokie
studij aspektai, kaip matematikos dalyko tiksl pasiekimas, uduoi kokyb ir grtamasis ryys, dstymo
metod parinkimo kokyb, dstytojo bendravimo su studentais kokyb. Aptariant gautus apklausos
rezultatus, galime pastebti palank matematikos dalyko dstymo, vertinimo bei bendravimo su studentais
kokybs vertinim (7 pav.). Pavyzdiui, tai, kad matematikos dalyko tikslai buvo pakankamai aiks teigia
apie 86% student, kad informacija buvo pasiekiama elektronine forma apie 94% student. Praktins
uduotys buvo susietos su pateikta teorija (85% sutinka), uduotys buvo vertinamos objektyviai (79,4%
sutinka). Taiau matematikos ini stygius gali bti viena i prieasi neigiamai vertinant dstomo dalyko
krv. Kad krvis buvo per didelis teigia apie 66% student.
Dalyko tikslai buvo aiks:
2,0%
11,8%
46,1%
40,2% sutinku
I dalies sutinku
Links (-usi) nesutikti
nesutinku

Informacija buvo pasiekiama elektronine forma:
1,0%
2,0%
1,0%
13,7%
82,4% sutinku
I dalies sutinku
Links (-usi) nesutikti
nesutinku
neinau

Uduotys siejosi su dalyko turiniu:
2,0%
1,0%
11,8%
85,3%
sutinku
I dalies sutinku
Links (-usi) nesutikti
nesutinku

Dstytojas vertino objektyviai:
2,9%
2,0%
15,7%
79,4% sutinku
I dalies sutinku
Links (-usi) nesutikti
nesutinku

7 pav. Studij kokybs vertinimo apklausos rezultatai

Aptariant kitus gautus student apklausos rezultatus, galime velgti tokias tendencijas:
- Kai dstytojo pateikti dalyko tikslai yra aiks, tai praktinms uduotims laiko pakanka (
2
=0,313,
p=0,01), suprantamas ir aikus kurso turinys (
2
=0,7, p<0,01), betarpikas bendradarbiavimas studij
procese (klausiant, kas yra neaiku, diskutuojant,
2
=0,4, p<0,01).
- Kai yra aiks atsiskaitymo reikalavimai, tai vertinimas yra objektyvus (
2
=0,363, p<0,01).
- Kai studentas lanko paskaitas, tai dstytojas visada atsako ikilusius klausimus (
2
=0,279, p<0,05),
yra gaunama visa reikalinga informacija (
2
=0,23, p<0,05).
Ivados
1. Student matematikos ini lygis sudar prielaidas ne tik matematikos dalyko turinio pasikeitimams,
bet ir inicijavo nauj mokymo(-si) priemoni panaudojim, iekant nauj galimybi mokant ir mokantis
matematikos:
- Atsiradus naujam technologini moksl srities reglamentui, keitsi matematikos dalyko studij
programa, j labiau orientuojant student gebjim matematikos inias taikyti vairiose srityse.
- Virtuali mokymo(-si) aplink panaudojimas ne tik praplt tradicinio mokymo(-si) aplink, bet ir suteik
erdv virtualiam besimokanij bendravimui, susiejo su elektroniniais resursais ir savikontrols rankiais,
suteik dstytojui galimyb operatyviau keisti ar atnaujinti mokymo mediag, vertinti studentus ir gauti
statistin informacij apie mokymosi proces.

131

2. Remiantis tyrim metu gautais rezultatais, galime teigti:
- Diagnostinis matematikos testas leidia vertinti ne tik student turimas inias,bet ir parinkti tokius
mokymo ir mokymosi metodus, kurie leist pasiekti studij programoje isikeltus tikslus.
- Pirmojo kurso student matematikos bazins (mokyklins) inios yra silpnos. Ryys tarp matematikos
diagnostinio testo ir 1 semestro matematikos vertinim yra teigiamas, taiau silpnas.
- Siekiant skming matematikos studij bazinis matematikos ini lygis yra esminis, bet ne vienintelis
parametras.
- Informacini technologij taikymas sudaro slygas vairioms problemos sprsti, tokioms kaip studij
modulio turinio keitimas, mokymosi rezultat operatyvus pateikimas, ikilusi studentams klausim
atsakymas ir pan.
- Teigiamas student poiris studijuojam dalyk sudaro prielaidas kokybikesniam darbui, gilesnms
matematikos dalyko studijoms (ypa matematik siejant su praktine, darbine veikla).
Literatros sraas
1. BIGGS, J.B. Teaching for Quality Learning at University. [elektroninis iteklius] Buckingham: Open University Press.
2003. [irta 2013 m. kovo 1 d.]. Prieiga per internet:
<http://docencia.etsit.urjc.es/moodle/pluginfile.php/18073/mod_resource/content/0/49657968-Teaching-for-Quality-
Learning-at-University.pdf>.
2. CHARLES, C.M. Pedagoginio tyrimo vadas. Vilnius:Alma litera. 1999. ISBN 9986027365.
3. GAGE, N.L.; BERLINER, D.C. Pedagogin psichologija. Vilnius: Alma litera. 1994. ISBN 9986020212.
4. GALLOWAY, W.; BOLAND, S.; BENESOV, A. Virtual Learning Environments [elektroninis iteklius]. 2002 [irta
2011 m. kovo 1 d.]. Prieiga per internet:<http://www.dcs.napier. ac.uk/~mm/socbytes/feb2002_i/3.html>.
5. HOPKINS, D.; AISCOW, M.; WEST, N. Kaita ir mokyklos tobulinimas. Vilnius: Tyto Alba. 1998. ISBN 998616107X.
6. JASUTIEN, E.; MARKAUSKAIT, L. Virtualios mokymosi aplinkos. [elektroninis iteklius] 2003. [irta 2011 m.
kovo 1 d.]. Prieiga per internet: <http://www.ipc.lt/21z/mokymas/mokymopr/elaikr/veidrodis/2003n4.php?id=72&iid=5>.
7. JUCEVIIEN, P. Besimokantis miestas: monografija. Kauno technologijos universitetas, 2007. ISBN 9955251832.
8. Lietuvos respublikos vietimo ir mokslo ministro sakymas dl bendrojo technologijos moksl studij srities
reglamento patvirtinimo. [elektroninis iteklius] 2005. [irta 2011 m. kovo 1 d.]. Prieiga per internet:
<http://www.smm.lt/smt/st_org/docs/st_regl/Technologijos%20akt.pdf>.
9. LONGWORTH, N. Lifelong Learning in action: Transforming Education in the 21st Century. [elektroninis iteklius].
London and Sterling, VA: Kogan Page, 2003, p. 78155., [irta 2009-10-10]. Prieiga per internet:
<Workhttp://books.google.com/books?hl=lt&lr=&id=DaM9AAAAIAAJ&oi=fnd&pg=PR7&dq=Longworth+(1999)&ots=QQZ
2jAyIR1&sig=yE0lzQn2xySYcBNCQNtDEqlnuOk#PPP1,M1>.
10. STRUYVEN, K.; DOCHY, F.; JANSSENS, S. Students perceptions about evaluation and assessment in higher
education. Assessment and evaluation in higher education, Vol. 30, 2005, p. 325-341.
11. TARAS, M. Between Teaching and Learning, Assessment is the Road, not the Hurdle. Conference:ECER 2009,
From Teaching to Learning? Session Information.
Summary
THE CHANGING TRENDS IN THE SUBJECT OF MATHEMATICS STUDIES PROGRAM AND STUDENT
KNOWLEDGE
Consistent implementation of the Lithuanian education reform, today stressed the need to develop
competencies necessary for humans, providing opportunities for meaningful participation in society and the
profession, to respond positively to a rapidly changing global challenges and constantly learning. Searching
for answers on how to improve mathematics instruction given subject, and hence the study process, began
to go into mathematics education course development process and the possible changes in the program,
which is "dictated by" not only a teacher and student roles change, but also the teaching-learning quality
assurance. If the quality of teaching is largely dependent on teacher competence, the quality of learning
associated with the study's success, which in turn may depend on the intellectual, technical preparation,
ability, experience, self-employment, so the quality of education to a large extent depends on the student.
The article discussed the mathematics program, which has been improved, in addition to a new
technological direction of study regulations, but also the willingness and ability of students to study
mathematics course. Research object - change of the mathematics curicculum. The aim - to assess the
trends of change in mathematics curriculum and student knowledge. The paper applied the following
methods: literature and document analysis, a diagnostic test, written survey. Results of surveys processed
with SPSS software. The results are presented in tables, figures, text. Received in the following conclusions:
hange the subject of Mathematics program created preconditions not only mathematics course content
changes, but also created new opportunities for teaching and learning mathematics, diagnostic math test
allows to evaluate not only student's knowledge, but also to select the following teaching and learning
methods that enable to achieve set goals in the study program, application of information technology makes
it possible to tackle issues such as the content of the study module replacement, rapid presentation of the
learning outcomes, a positive approach to study subject creates preconditions more qualitative work.
Keywords: change, curriculum, educational process.

132

DEVELOPMENT OF STUDY COURSE IN CONDITIONING OF BIOMASS
BASED ON HANDS-ON PROJECT

Martins Ozollapins, Aivars Kakitis
Latvia University of Agriculture, Faculty of Engineering, J. Cakstes bulv. 5, Latvia

Abstract
One of the fastest developing branches is production of biomass fuel as a source of renewable
energy. The branch is relatively new and still deep research in it is needed to make the process of biomass
fuel production safe, cheap and environment friendly as well as how to use the obtained energy most
efficiently. Therefore, a task was set for the present research to investigate the kinds of biomass, possibilities
of biomass fuel production, equipment necessary for it and the process of production of biomass fuel in order
to develop a study course for introduction at the Faculty of Engineering. Special laboratory with biomass
cutting, drying, dozing and briquetting devices is developed and equipped for hands-on lectures.
Implementation of the new study course will make the process of studies at the faculty more interesting to
the students as they will be motivated to acquire the information that is personally important to them.
Keywords: students, process of studies, renewable energy, biomass conditioning, bioenergy
projects.
Introduction
Energy security and climate change mitigation are the core elements in the current European energy
policy. The Energy Strategy 2020 of the European Commission (2010) calls for increased use of renewable
resources in the energy system and the European Council has presented a long term target for the EU and
other industrialized countries of 80 to 95% cuts in greenhouse gas emissions by 2050. Bentsen & Felby
(2012) concludes that the demand for biomass for energy in the European Union will increase from 5.7EJyr
-
1
in 2012 to 10.0 EJyr
-1
by 2020.
Biomass can function as a direct combustible replacement to fossil fuels so it is a unique renewable
resource. Gavrilescu (2008) proves that biomass power is the largest source of renewable energy as well as
a vital part of the waste management infrastructure. An increasing global awareness about environmental
issues is acting as the driving force behind the use of alternative and renewable sources of energy. A greater
emphasis is being laid on the promotion of bioenergy in the industrialized as well as developing world to
counter environmental issues.
Energy independency has an important role in state development and it has to be raised as much as
possible. From publication of The Ministry of Economics (2013) energy self-sufficiency of Latvia in 2011
reached 33.1% but the remaining part was imported from other countries. Renewable energy sources
(basically hydropower) share 31.8% of total primary energy consumption. According to the Energy Strategy
2020 Latvia has to raise renewable energy sources to 40% of the total energy consumption.
According to Kalnins (2011) most available and economically efficient resources in thermal energy
production are chopped firewood, woodchips, pellets and granules, biogas, as well as solar panels,
geothermal and air source heat pumps. One of the possibilities to increase the share of renewables is
biomass and one of its types - energetic crops. In 2011 the share of straw and other biomass had just 1.5%
of the total consumption in Latvia (The Ministry of Economics, 2013). Biomass is a multiform renewable
energy source that serves as energy in solid, liquid, or gaseous states and converts into heat, electricity, or
fuel. The most urgent problem in a bioenergy region is the most rational and efficient way of producing
thermal energy. This calls for further technology development and increased focus on technology integration
to meet the grand challenge of decarbonized energy supply. Practically, the equivalent of 10 to 30% of the
energy content of the raw biomass is used in cropping, transport, conversion and upgrading. This amount of
energy can partially come from the biomass itself, which makes the overall CO
2
-balance nearly neutral
(Yamasaki, 2003).
There are areas of unused biomass in every region of Latvia, and there are possibilities to produce it
more. McKendry (2002) explains that biomass production can generate employment and if intensive
agriculture is replaced by less intensively managed energy crops, there are likely to be environmental
benefits, such as reduced leaching of fertilizers and use of pesticides. Bioenergy projects will provide greater
diversification and income opportunities for agriculture and will enhance the value of rural resources,
encouraging private and public sector participation and investments. Locally produced bioenergy will enlarge
national energy security and reduce the oil and natural gas import bill. Modern bioenergy systems will
increase both access to and reliability of energy services for households in rural areas, thus improving the
quality of life. In the future, biomass combustion will play an important role in energy production to obtain

133

electricity or heating. However, it has to be considered that the variability of the properties off biomass fuels
is great and may significantly influence the efficiency and environmental impacts associated with their
utilization (Gonzalez, 2011).
According to Lickrastina (2011) nowadays, different types of biomass are recognized and accepted
to be potential carbon neutral sources for energy production, which replace fossil fuels. At the same time, the
utilization of biomass as an energy source in the energy production is limited due to its dissimilar structure
and variations of the element composition and moisture content for different biomass types, more effective,
clean and controllable energy production can be obtained by converting the raw biomass into a more
concentrated and compact fuel with higher heating value an controllable fuel characteristics. It can be done
by pelletizing or briquetting biomass.
Available equipment for stalk material conditioning does not fully ensure the quality and efficiency of
the final product, adaption and modification of equipment is necessary. These conclusions were established
after practical experiments with commercially approachable equipment. They have low efficiency in
conditioning specific stalk material with different physical properties. Prospecting producers of briquettes or
pellets do not have scientific calculations and recommendations for preferable parameters in stalk material
processing and also in the structure of fuel. The type of the base material and additives significantly affect
also the combustion process in the furnace and the effects of differently mixed fuel briquettes or pellets have
not been recognized. Use of additives can improve mechanical and combustion properties and they have to
be scientifically estimated. Theoretical and practical researches in biomass and their mixtures depending on
different forms and conditions are necessary for development of new equipment and technology designing
methodology.
In previous researches by Kronbergs & Smits (2008) it has been investigated that herbaceous
biomass as cereal crop straw (mainly wheat straw), common reeds, rape straw and reed canary grass are
the most prospective stalk materials for solid biofuel production in Latvia. Peat can be used as heat additive
for manufacturing of solid biofuel from herbaceous biomass, because it improves density, durability of stalk
material briquettes (pellets) and avoids corrosion of boilers.
The above mentioned statements prove that a new study course should be introduced at the Faculty
of Engineering as the Latvia University of Agriculture is the only agricultural higher education institution in the
country and the future engineers would have a good opportunity to get adequate knowledge on issues that
are very important in the economy of Latvia. University must prepare engineers who can produce equipment
and new technologies for efficient and successful expansion of fuel production industry.
In the current economic situation the main funding for research projects are the European Union
Structural Funds, where at the projects mainly the faculty, PhD students are recruited in a team. One of such
projects is Development of mechanization equipment for energy crop conditioning at the Faculty of
Engineering, Institute of Mechanics, Latvia University of Agriculture. The aim of the base project is to
increase the efficiency of briquette and pellet production and obtain empirical material for a new study course
mostly for the students studying machine design and manufacturing. Based on this project, equipment for
producing briquettes from energetic crops and other biomass is being designed and produced. Researchers
according to their topic for obtaining degree are developing their equipment or its junctions to work in one
fuel production line. Equipment consists of multilevel cutting, drying, dosing and briquetting. In that way full
production line is being developed. The manufactured fuel is tested in a dryer furnace in the same
laboratory. Research is oriented on energetic crop cutting process, levels of cutting, energy efficient drying,
proportions of fuel additives and their influence on briquette and pellet durability and evaluation of the
combustion process quality. With researcher involvement in such hands-on projects, it is possible not only to
model a new type of junctions, but also produce real life prototypes and examine them in different conditions.
Prospective researchers and engineers in the designing process are also facing limited project budget,
because of that the developed junctions must be well considered and optimized, what is similarly to
manufacturing companies where the highest efficiency must be reached with lowest costs.
After finishing the base hands-on project the data will be further processed and on the basis of the
summarized information, conclusions and results a study course in conditioning of biomass will be
developed. The course will also be compatible with hands-on lectures in the developed laboratory
production line. In this way the number of students with practical knowledge in efficient energy production will
be increased.
Equipment and investigations in the developed laboratory
Cutting
For cutting energetic crops 2 types of cutters are developed a round bale cutter with unwrap
operation and a hammer mill. In this field theoretical and experimental investigations on the cutter
construction and cutting element shape can be made. It results in development of a new cutter prototypes
based on comparison of different cutting technologies, research in cutting blade and counter blade shapes,
cutting speed, orientation of stalk material in the cutting process and energy consumption. After development
of the prototypes determination of the parameters can be made. The influence of the cutting level and

134

mixture on energy consumption necessary for briquetting is also investigated. For researchers in the cutting
technology field a great variety of modeling and simulating possibilities can be made. Also the students of
the faculty are included in the research as they need to strengthen the knowledge acquired in the lectures
practically within the process of studies at the university. Calculations and modeling of stresses,
displacements and strains can be demonstrated for students with practical examples on cutter.
Dozing
In formation of biomass mixtures energy consumption can be reduced by using controlled flow
mixing. It can be achieved with a dosimeter with regulation of the outgoing biomass flow layer thickness and
speed. Because of biomass different characteristics particle size, shape, density and surface properties, it
is important to reduce stratification during transportation and storing processes. Methodology is developed
for evaluation of mixture quality that allows comparing the results to the results obtained from durability
investigations in briquetting process.
Drying
For the research a drying camera is developed with two drying material passes with counter drying
agent flow to material flow. Hot air produced by the hot air furnace is used as heating agent. For
development of a mathematical model heat recovery equipment is applied. Heat recovery plays a vital role in
overall energy balance. Heat pumps are used for heat recovery from the used drying agent and dried
material. The mathematical model will provide evaluation of the drier efficiency and importance of heat
recovery, insulation and energy regeneration. Experiments with the drying rates show the necessity for
accurate control of the drying process to avoid overdrying and unnecessary energy consumption. In the
research the drying efficiency, heat loss, productivity and other parameters can be obtained. Simulations
with different insulations, heat recovery power and drying temperatures can provide most perspective
constructions for energy efficient dryers. Because of high complexity of thermodynamics during drying
process, practical examples will improve student understanding of process and energy balance.
Mobile briquetting equipment
Mobile briquetting equipment is developed, that can be operable from a tractor - operated by
hydraulic drive. It can significantly reduce transportation costs of uncompact biomass and also it is a solution
for areas where there are problems with high-power electric transmission lines. In hydraulic drive operation
noticeable pressure oscillations appear. Theoretical and experimental research is made to determine and
reduce them. Because of high energy consumption in this operation, calculations and modeling are made to
reduce energy losses and improve the fuel quality. Hydraulic system of briquetting equipment can serve as a
powerful example in hydraulic field of studies. Students can obtain knowledge of theoretical calculations and
necessity for different hydraulic parts.
Benefits from hands-on projects
Laboratory equipment and junctions will be accessible for later improvement and upgrade by
following bachelor or master students during the process of studies. In this way practical material basis can
be enlarged based on the results obtained from the base project. Processing of hands-on laboratories gives
chances to students, who have no parallel working place and are without degree obtaining project topic to
make actual investigations and experiments and receive empirical material in the laboratory that offers
multiple choices of topics to investigate.
By continuing to develop the equipment for energy production with new upgrades and adapting them
to specific region overall state energy independency is increased, what in case of Latvia is most important.
Students and researchers working together to achieve the project aims improve their team work
abilities and prepare themself for working after graduation. It is important because manufacturing companies
have problems with students who have low experience in designing and team work - it is necessary to invest
in preparation of new employees. Implementation of the new study course will make the process of studies
at the faculty more interesting to the students as they will be motivated to acquire the information that is
personally important to them.
Practical machine designing and production, also training on their operation and structure principles
is the basis of engineering education, therefore employers highly estimate student experience in
development of different kinds of projects that cultivate team work abilities and communication skills.
Because of high increase of renewable energy fuel producers students have a chance to relate their
career with manufacturing companies that produce equipment for biomass conditioning because of the
obtained basic knowledge in their operation and upgrading possibilities.
Verification of student opinions via survey

135

To find out the student opinions a survey was made for the students studying in the program
Machine design and manufacturing. For 114 respondents 8 questions were asked about biomass as a heat
source and their interest in a new study course and its development. Summarized questions and answers
are shown in Table 1.
Table 1: Questions and positive answer percentage of survey
Question Positive answers, %
Are biomass briquettes and pellets a perspective energy source in this
region?
73
Could unused agricultural territories be used for energetic crop
production?
66
Are you interested in exploring energy efficient fuel production from local
resources?
84
Should a study course in biomass conditioning (cutting, drying, dosing,
briquetting, pelletizing) be developed combined with theoretical and
practical lectures?
63
Would you like to participate in hands-on projects, where the produced
fuel is compared according to the technology used?
70
Would you be interested in development (simulating and producing) of
new and innovative equipment in team work?
95

The student survey clearly shows their interest in development of new equipment and exploration of
energy efficient technologies. Interest in hands-on project experiments with different technologies is slightly
less. That can be explainable with less dynamic work and a possibility to be not so useful after graduation,
because of aiming to work in a different field of engineering. For successful development of biomass
conditioning in perspective it is vitally important to understand and recognize the potential of the local energy
resources and 73% of positive answers to the first question and 84% to the third question present good
prospects for industry development.

Picture 1. Student opinion on advantages of biomass as a fuel
In Pic. 1 and Pic. 2. students opinion is shown on advantages and disadvantages of biomass as
renewable fuel source. Results show that they consider biomass as a suitable energy source for fossil fuel
replacement and perspective application for unused territories. Meanwhile mayor disadvantage on their
opinion is use of territories that can be used for other purposes and high costs of raw biomass transportation.

136


Picture 2. Student opinion on disadvantages of biomass as a fuel
Conclusions
Biomass has been recognized as potential replacement for fossil fuel use and needs to be integrated
in the study process.
To obtain high quality study material and equipment for the study course in biomass conditioning
base hands-on project can be made by the faculty and PhD students.
After implementation of the new study course the developed equipment can be further upgraded with
new innovations by following bachelor and master students of Machine design and manufacturing study
program, leading to increase of overall state energy independency.
Fully developed biomass conditioning production line can serve as a multichoice laboratory for topics
to obtain degree.
Implementation of the new study course Conditioning of biomass will make the process of studies
at the faculty more interesting to the students as they will be motivated to acquire the information that is
personally important to them and can lead to rural development.
For successful development of biomass conditioning and fuel production in perspective it is
important to understand and recognize the potential of the local energy resources and the survey shows that
the current students see biomass as replacement to fossil fuel and potential use in unused territories of the
country.
References
1. BENTSEN, Niclas Scott; FELBY, Claus. Biomass for energy in European Union A review of bioenergy resource
assessments. Biotechnology for biofuels, BioMed Central journal, 2012.
2. EUROPEAN COMMISSION. Energy 2020. A strategy for competitive, sustainable and secure energy. Brussels, BE.
European Commission, 2010.
2. GAVRILESCU, Maria. Biomass power for energy and sustainable development. Environmental Engineering and
Management Journal, 2008. 7(5), p. 617-640.
3. GONZALEZ, J. F. etc. Study of the influence of the composition of several biomass pellets on the drying process.
Biomass and Bioenergy, Research papers, 2011. 35, p. 4399-4406, ISSN 1822-6760.
4. KALNINS Arnis. Development directions for bioenergy regions.. Management theory and studies for rural business
and infrastructure development, 2011. 3 (27).
5. KRONBERGS Eriks & SMITS Mareks. Density of compacted herbaceous stalk materials. Engineering for rural
development. Conference proceedings, Jelgava, Latvia, 2008.
6. LICKRASTINA Agnese, BARMINA Inesa, SUZDALENKO Vera, ZAKE Maija. Gasification of pelletized renewable fuel
for clean energy production. Fuel. Journal, 2011. 90, p. 3352-3358.
7. MCKENDRY Peter. Energy production from biomass (part 1): overview of biomass. Bioresource Technology Journal,
2002. 83.
8. THE MINISTRY OF ECONOMICS. Latvian energy in figures. Publication of statistics, 2013.
9. YAMASAKI Akihiro. An overview of CO2 mitigation options for global warming Emphasizing CO2 sequestration
options, Journal of Chemical Engineering of Japan, 2003. 36, p. 361-375.

Summary
KONDICIONAVIMO BIOMASS STUDIJ KURSO KRIMAS REMIANTIS PRAKTINIU PROJEKTU

Viena i spariausiai besivystani ak yra biomass kuro gamyba, kaip atsinaujinanios energijos
altinis. aka yra palyginti nauja ir dar reikalingi gils tyrimai, kad biomass kuro gamybos procesas bt
saugus, pigus ir nekenksmingas aplinkai, taip pat, kaip panaudoti gaut energij efektyviausiai. Todl io
tyrimo udavinys buvo pristatyti biomass ris, biomass kuro gamybos galimybes, rang, btin jos

137

gamybai, siekiant vesti paintin kurs ininerijos fakultete. Speciali laboratorija su biomass pjovimo,
diovinimo, buldozeri darbais ir briketavimo renginiais yra sukurta ir rengta praktiniams usimimams.
Naujojo studij kurso gyvendinimas padarys studij proces fakultete domesniu studentams, jie bus
motyvuoti gauti informacijos, kuri yra asmenikai jiems svarbi.

138

VERSLO RUS KALBOS VARTOJIMO POREIKIS KLAIPDOS REGIONO
MONSE

Dalia Pariauskien, Birut Jankauskien
Klaipdos valstybin kolegija

Anotacija
Straipsnyje apvelgiama situacija iandieninje darbo rinkoje, kurioje privalumu ar net lemianiu
veiksniu neretai gali tapti geros usienio verslo kalb lingua fransa inios. Straipsnyje akcentuojama, kad
daugiau dmesio reikia skirti usienio kalb, o ypa rus kalbos, gebjim gerinimui. Tai lemia moni,
kuriose pagrindinis darbo rankis kalba, poreikis. Apvelgiamos interneto portal publikacijos, kuriose raoma
verslo rus kalbos temomis. Tyrimo dalyviai - Klaipdos regiono maj ir vidutini moni vadovai/
darbdaviai ar j atstovai.
Esminiai odiai: verslo rus kalba, kalbin kompetencija, rinkos poreikis.

vadas
Temos aktualumas. Stebint aplink bei tiriant rink buvo pastebta, kad aptarnavimo sferoje trksta
rusikai kalbani darbuotoj. Verslininkams rekomenduojama atkreipti dmes kalb mokjim, pradti
taikyti monse kalb vadyb, investuoti darbuotoj kalb mokym (VDU. Kalbotyra-2012). Rus kalbos
inios vertinamos daugelyje moni ir kartais tampa vienu i svarbiausi darbo reikalavim (Nori dirbti
mokykis rus kalbos, 2012). Verslo rus kvalifikacija btina norint dirbti vadybin darb, kur reikia gebti
laisvai odiu ir ratu bendrauti rus kalba aktualiomis ekonomikos, finans, verslo, vadybos, turizmo
organizavimo bei verslo teiss temomis. i sfer darbuotojams btina mokti rus kalb, kad galt
bendrauti su partneriais, klientais, kit ali atstovais. Kiekvienas specialistas, dirbantis klient aptarnavimo
sferoje, privalo mokti bent dvi usienio kalbas. Angl kalba visada buvo svarbiausia, o rus kalbos paklausa
atgimsta kartu su augania nauja karta, kuri nemoka rusikai. Rus kalb ms alyje dar moka visi, kas
sovietmeiu baig mokyklas Lietuvoje - visi kam daugiau nei 35-eri, o darbo rink sitrauk iandieniniai 20-
meiai su rus kalba stringa. Lietuvos jaunoji karta rus kalbos beveik nemoka., teigia Kalb mokyklos
Lingua perfecta direktor L. Montvilait. Ji sitikinusi, kad rus kalbos populiarum lemia geografin alies
padtis Lietuva ribojasi su slavikai kalbaniomis alimis, turi verslo ryi su jomis: T rodo faktas, kad
rus kalbos mokytis daniausiai kreipiasi mons, kurie pradeda dirbti ir darbe jiems prireikia rus kalbos,
nes mons, kuriose mons dirba, bendrauja su partneriais, klientais Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. iuo
metu amius, kada ,,dar moka" arba ,,jau nemoka" rus kalbos, yra 28 - 29 met pilieiai ir kasmet jie
"sensta", - teigia bendrovs Kalba.Lt" vadovas R. Jurknas. Sprendiant i aukiau pateiktos informacijos,
galima susidaryti spd, kad rus kalba yra reikalinga Lietuvos jaunosios kartos atstovams, kuri darbas yra
bendrauti/bendradarbiauti su klientais ar verslo partneriais i rusikai kalbani ali.
Didioji dalis Lietuvos moni, iekodamos nauj darbuotoj, kaip vien svarbiausi reikalavim
vardija verslo angl kalbos mokjim. Taip pat pastebima, jog iandien pradedamas jausti ir kit usienio
verslo kalb poreikis. Galima teigti, jog norint skmingai darbuotis tarptautinje kompanijoje, btina mokti
ne vien, bet kelias usienio kalbas.
Autori pastebjimu, tyrim, kurie atskleist verslo moni ir usienio kalb santykius, Lietuvoje kol
kas atlikta nedaug. Verta paminti tyrim Kalba darbe (2007), kuriuo siekta nustatyti Lietuvos verslo
monse vartojamas kalbas. Nustatyta, kad daugiau nei pusje moni greta lietuvi kalbos vartojamos ir
kitos (daniausiai rus ir angl) kalbos. Tyrimas atskleid, kad dl verslo moni ekonomini ryi su
usienio partneriais susiformavo nauja daugiakalbyst (Dobelien 2007).
Lietuvoje nagrinjama ir konkrei specialybi darbuotoj vartojam kalb vairov. Kalninyts
(2011) teigimu, inagrinj projekt vadybinink (Andit 2007), administratori, vadovo asistent
(Astromskien, Liuvaitien 2008), pardavim vadybinink (ilit 2003), vadybos ir administravimo srii
(Ranonyt 2007) darbuotojams keliamus usienio kalb mokjimo reikalavimus, pastebime, kad darbdaviai
daniausiai reikalauja mokti angl ir rus kalbas.
Tyrimo objektas - verslo rus kalbos vartojimo poreikis Klaipdos regiono monse.
Tyrimo tikslas itirti verslo rus kalbos poreik Klaipdos regiono monse.
Tyrimo udaviniai:
1. Apvelgti mokslin literatr apie verslo usienio kalb (lingua fransa).
2. Remiantis interneto portal publikacijomis, pagrsti verslo rus kalbos poreik monse.
3. Atlikti kiekybin tyrim dl verslo rus kalbos poreikio Klaipdos regiono monse
Tyrimo metodai:
Teoriniai: mokslins literatros altini analiz, interneto portal apvalga.
Empiriniai: anketin apklausa.

139

Kalbins kompetencijos poreikis. Pasak Kalninyts (2011), buvs u daugiakalbyst ir kultr
dialog atsakingas ES Komisijos narys L. Orbanas atkreip dmes kalb reikm ekonominiam
konkurencingumui ir geresni darbo viet krimui. ES Komisijos usakymu Europos mastu atliktas tyrimas
Usienio kalb mokjimo trkumo monse poveikis Europos ekonomikai (angl. ELAN: Effects on the
European Economy of Shortages of Foreign Language Skills in Enterprise). Juo siekta isiaikinti, kok
poveik Europos ekonomikai daro kalbini gebjim trkumas. Tyrimo metu buvo apklausta beveik 2000
moni i 27 ES valstybi nari ir 2 ali kandidai. Ivadose teigiama, kad 11 proc. (195 tyrime
dalyvavusios Europos maosios ir vidutins mons) nesudar sutari tik dl kalbini ir kultrini gdi
stokos (ELAN, 2006). Tyrimas patvirtino angl k., kaip pasaulins verslo kalbos, svarb. Taiau tarp
svarbiausi kalb buvo minima ir rus, kuri greta vokiei ir lenk kalb Ryt Europoje vartojama kaip lingua
franca kalba (SEC, 2008). Europos tarybos ivadose 2009m. Dl Europos bendradarbiavimo vietimo ir
mokymo srityje strategins programos (ET 2020) numatyti strateginiai udaviniai iki 2020m. Paymima, kad
daugiau dmesio reikia skirti pagrindini gebjim, i j usienio kalb gerinimui. Anot Maianskiens
(2010), kalbinis iprusimas yra didelis svertas konkurencingumo slygomis. Tyrj teigimu, angl kalbos
kompetencija jau tampa btinybe visose alyse, taiau konkurencin pranaum monms gali suteikti ir kit
kalb (rus, kin, prancz, vokiei) mokjimas. Pasak Pariauskiens, Jankauskiens (2012), darbdaviai
turi savo prieasi reikalauti i darbuotoj usienio kalb komunikacins kompetencijos. ES dokumentai
rekomenduoja mokti bent dvi usienio kalbas: vien bendrajai komunikacijai, kit pritaikyti profesiniams
poreikiams. Taigi usienio kalb kompetencija yra svarbi profesinei karjerai, bendrauti su usienio verslo
partneriais, vykdyti mons veikl ir veiklos pasaulio konkurencingumui.
Auga verslo rus kalbos poreikis. Jaunimui Lietuvoje rus kalba nra domi jie mokosi bendrauti
anglikai, kartu perimdami vakarietik, o ne Ryt kultr. Rus kalbos spragas bandoma panaikinti tik
siekiant silieti darbo rink (Uaugo rusikai nekalbanti karta, 2011). Kardinaliai skirtingas angl ir rus
kalb mokjimas yra vienas didiausi kart skirtum indikatori. Pradedant analizuoti rus kalbos reikm
jaunajai lietuvi kartai, reikia pastebti, jog Lietuvoje situacija nra labai gera. Daug moni moka pirmj
usienio kalb angl k. O su antrja usienio kalba visikai prastai. Jaunimas jos, galima sakyti, nemoka.
Bda ta, kad mokyklos nebespja imokyti antros usienio kalbos (Jurknas, 2011). Iskyrus Vilniaus krat
ir dar gal Klaipd, Lietuvoje jaunimas visai nebekalba rusikai (Jurknas, 2011), taiau jauni mons stebi
darbo rink ir ino, kad darbdaviams vis daugiau reikia darbuotoj, mokani rus kalb (Jaunimui reikia
rus kalbos, 2012). Tenka grti prie rus kalbos, kuri mokykloje irta pro pirtus, nes gebjimas
bendrauti rus lingua franca yra pranaumas (Uaugo rusikai nekalbanti karta, 2011). Kita vertus, rus
kalbos mokjimas konkuruojant dl darbo vietos yra tik pranaumas, o ne btinyb. Kaip pastebi personalo
atrankos ir laikinojo darbinimo paslaugas teikianios bendrovs Advantus direktorius A. Mieelis, jei
darbuotojas yra kompetentingas konkreiam darbui, jis bus pasirinktas ir mokdamas tik vienintel angl
kalb. Direktorius taip pat pabria, kad norintiems sidarbinti neutenka vien mokti kalb svarbu ir
mokjimo lygis (Uaugo rusikai nekalbanti karta, 2011). Verslo rus kalbos poreik akcentuoja ir Karavajeva
(2012). mons vis daniau ieko darbuotoj, kurie mokt ne tik angl, bet ir rus kalb. Autors teigimu,
atsivelgiant geopolitin Lietuvos padt, bt labai pragmatika mokytis verslo rus kalbos. Rus kalbos ir
kultros centro vadov nedrsta peikti mokyklose mokomos rus kalbos lygio: Mokytojai moko taip, kaip
leidia galimybs. Akivaizdu, kad rus kalbai skiriama per maai pamok (Karavajeva S., 2012). Ji primena,
kad rus kalba penktoji tarp labiausiai paplitusi kalb pasaulyje, rusikai kalba apie 300 milijon moni,
be to, rus k. UNESCO oficialiai pripainta lingua franca.
Specialistai teigia, jog rus kalbos ini reikia tiek daugianacionaliniame Vilniuje, tiek Klaipdoje.
Kalb mokyklos Kalba.lt direktoriaus R. Jurkno nuomone, Lietuvoje iaugo jauna karta, kuri, net
mokydamasi rus kalbos mokykloje, jos nemoka (Nori dirbti, mokykis rus kalbos, 2012). Lietuvai atgavus
nepriklausomyb deimto deimtmeio viduryje moni dmesys akivaizdiai nukrypo angl kalb, todl
dabartiniai 2530 m. jauni mons gerai moka angl kalb, taiau nemoka rus kalbos. Tie, kam daugiau nei
30 m., moka rus kalb, taiau i karta sulig kiekvienais metais sensta. Todl galima teigti, jog darbo rinkoje
aktyviausi rus kalbos nemokantys gyventojai (Jurknas R., 2012). Mintas autorius konstatavo, kad
jaunimo, kuris mokykloje mokosi rus kalbos kaip antrosios usienio kalbos, inios prastos. Prieastis
nepakankamas mokymo lygis ir maas mokymuisi skiriam valand skaiius.
Kad rus kalba paklausi darbo rinkoje, galima teigti, panagrinjus skelbimus su darbdavi keliamais
reikalavimais galimiems kandidatams. Tai ypa pasakytina apie profesijas, kurios nesivaizduojamos be
bendravimo su klientais ar verslo partneriais. Reikalaujama, kad rus kalb mokt vadybininkai, pardavjai
ir kit profesij atstovai. Be to, rus kalbos reikia specialistams, kurie dirba su Rytais Rusija ir kitomis
alimis, kuriose kalbama rusikai (Nori dirbti, mokykis rus kalbos 2012).
Apklausa, surengta vykdant projekt Miestai ir kalbos 2008 2010m. (Versle Lietuvoje rus kalba
populiaresn u angl, 2011) parod, kad rus kalba antroje vietoje po lietuvi kalbos pagal populiarum
verslo sferoje trijuose didiausiuose Lietuvos miestuose. Beveik 60 proc. Vilniaus ir Klaipdos gyventoj ja
bendrauja su klientais. Ramoniens M. (2011) pastebjimu, rus kalba darbo srityje vartojama bendraujant
su klientais Vilniuje ir Klaipdoje. Apibendrinant galima teigti, jog jaunimui rus kalba nra domi, taiau jos
poreikis yra jauiamas, nes Lietuvos geopolitinje situacijoje be rus kalbos verstis labai sunku. Verslo

140

srityje, ypa palaikant kontaktus su Rytais, reikalaujama rus kalbos. Ir tai yra normalu, nes tai kiniai
santykiai.
vietimo ir mokslo ministerija (MM) ir Lietuvos darbo bira (LDB) 2010m. pradjo vykdyti projekt
Parama uimtumui ir mobilumui, VP1 1.2- SADM -01- V 07 001. Lietuvos auktosios mokyklos
sulauk MM kvietimo silyti kvalifikacijos tobulinimo programas, kurios savo turiniu bt artimos iuo metu
auktosiose mokyklose vykdomoms studij programoms, pagal kurias bt mokomi darbo neturintys mons
su auktuoju isilavinimu. Klaipdos valstybins kolegijos Kalb ir komunikacijos katedros dstytojai,
atsiliepdami kvietim, pareng iuos kalb mokymo modulius: Bendrin angl kalba, Verslo angl kalba,
Bendrin rus kalba, Verslo rus kalba. Be to, KVK Kalb ir komunikacijos katedra silo konsultacijas
monms ir organizacijoms kalb vartojimo, dalykini rat usienio kalbomis rengimo klausimais. Svarbu
pabrti, kad darbo rinkos pokyius dl lingua fransa atitinkamai reaguot ir alies mokslo institucijos.
Interneto portal publikacij apvalga. Angl kalbos ugota rus kalba Lietuvoje susigrina
prarastas pozicijas. Be rus kalbos savo darbo nesivaizduoja nei bank, nei transporto, nei prekybos, nei
turizmo, nei aptarnavimo srii darbuotojai. Jauni vadybos specialistai (22-27m.) neskiria reikiamo dmesio
rus kalbos studijoms universitete ar kolegijoje, ir tik sidarbin verslo monse jie susiduria su btinybe
kalbti rusikai. Norint gauti geresni ir stambesni usakym, su verslo partneriais Rusijoje privalu kalbti
verslo rus kalba. Neirint tai, kad partneriai Rusijoje kuo puikiausiai kalba anglikai, su jais lengviau
susitarti bendraujant j gimtja kalba. Jau nieko nestebina, kai darbdaviai nurodo savo darbuotojams
pasitobulinti angl kalbos, reikalingos j darbe, kursuose. Taiau neprasta, kai kursus einama mokytis rus
kalbos. Tai jau tampa tikrove, nes klaipdieiai pradeda primirti rus kalb arba visai jos nemoka. inia,
nemaai jaunosios kartos atstov rusikai nesurezga n vieno sakinio. Todl Klaipdoje jau atsiranda nauja
paslauga - specializuoti rus kalbos kursai vairi srii specialistams. Tiesa, darbdaviai tvirtina, kad kol kas
rasti rusikai kalbant ir raant darbuotoj nra didel problema, taiau neabejoja, jog ji tikrai ikils jau
netolimoje ateityje.
Lietuvos vej automobiliais asociacijos Linava viceprezidentas J. Grybauskas pripasta, kad be
rus kalbos transporto ir logistikos mons darbo nesivaizduoja. Pasak jo, dirbant ioje srityje reikalinga ir
angl kalba, taiau rus kalbai teikiamas prioritetas, nes apie 70 proc. krovini siunt veamos Rusij, likusi
dalis kitas alis, tad be nekamosios rus kalbos gdi isiversti nemanoma. J.Grybauskas pabr,
kad lietuvi verslo ryiai su Rusija kasmet tampa vis glaudesni, nes krovinini automobili srautas i al
kasmet auga. Darbdaviai kol kas randa rusikai kalbti mokani specialist, taiau neabejoja, kad
verslininkams ateityje teks investuoti rus verslo kalbos kursus ir mokyti jaunuosius moni specialistus.
Prie penkiolika met niekas nebt pagalvojs, kad ateis laikas, kai rus kalbos nebemoksime, -
apibendrina J. Grybauskas.
Palangos viebui ir restoran asociacijos prezident G.Kvedaraviien patikino, kad
dirbantiesiems aptarnavimo srityje pirmiausia btina mokti angl kalb. Vertinamas pranaumas, jei
darbuotojas kalba rusikai. pajr atvyksta daug rusakalbi klient, tad rus kalba tapo vl reikalinga.
Preki ar paslaug pardavimas tai darbas, kai pinigai udirbami tiesiog kalbant, bendraujant.
Pardavim vadybininko pagrindinis tikslas yra parduoti prekes, prie tai profesionaliai suteikus klientui
informacij apie parduodam preki funkcijas ir sigijimo slygas. Svarbiausia, ko tikimasi i i darbuotoj,
malonus, rilus bendravimas su klientu jam suprantama kalba. Gebjimas tinkamai suteikti informacij ir
komunikabilumas kone svarbiausios pardavim vadybininko savybs, nuo kuri i dalies priklauso ir
vadybininko udarbis. Tad jei jis moka ne vien valstybin alies kalb arba net kelias tai pardavim
vadybininkui suteikia dar didesn pranaum ir ymiai palengvina darb. Taigi preki pardavimo verslo
tendencijos rodo, jog rusikai kalbani darbuotoj poreikis ities aktualus. Be to, darbdaviai vis daniau
reikalauja i bsim darbuotoj patvirtinimo apie turim usienio kalbos ini lyg.
Klaipdos valstybinio jr uosto direkcijos Personalo skyriaus vedjas J Ruplaukis iandienin
vietimo politik, kurioje rus kalba vaidina jau anaiptol ne tok svarb vaidmen kaip anksiau, laiko
netoliaregika. Jo nuomone, per trisdeimt met turintys klaipdieiai su ia problema nesusiduria - jie rus
kalb neblogai moka. Taiau dabartiniai dvideimtmeiai jau neturi net ir rus kalbos pagrind. Tai bus
nuskriausta karta. Rus kalba yra labai reikalinga, dar ir iandien ja patogu bendrauti ne tik su rusais, bet ir
su kitais kaimynais - lenkais, latviais, estais - sitikins J. Ruplaukis. Anot jo, Uoste be rus kalbos
neisiverst su Ryt alimis dirbantys marketingo specialistai. Taiau jie dar priklauso tai kartai, kuriai rus
kalba buvo privaloma ugdymo proceso dalis, todl problem nekyla.
Dl tos paios prieasties darbuotoj rus kalbos kursus sisti kol kas dar neprireik ir jr krovini
kompanijai "Bega". Taiau Personalo skyriaus vadov D. Velien mano, kad ateityje i problema tikrai
ikils. Vadovs nuomone, rus kalba reikalinga marketingo darbuotojams, nes jie ne tik bendrauja su
klientais, bet ir rengia sutartis rus kalba.
Friedricho pasao savininko A. Kavecko nuomone, Lietuvos jaunimui yra pravartu mokti rus
kalb, nes tuomet padidja perspektyva sidarbinti. Iekantiems darbo danai koj pakia rus kalbos
nemokjimas.
Turizmo agentros ,,Klaipdos Mja" vadov M. Holliday sako, kad daugelis uostamiesio gid
puikiai kalba rusikai, nes jie yra vyresniosios kartos atstovai. Taiau vadov pripasta, kad i jaunj gid
jau ne visi gali aptarnauti rusakalbi turist grupes.

141

Tyrimo metodika
Apie Klaipdos region. Klaipdos region sudaro Klaipdos, Palangos, Neringos miestai,
Klaipdos, Kretingos, Skuodo ir iluts rajonai. Teritorija apima 5209 km, gyventoj skaiius 177,812 tkst.
Regiono administracinis ir verslo centras yra Klaipdos miestas. Klaipdos regionas nra panaus nei
vien kit region Lietuvoje. Jis yra alia Baltijos jros ir Kuri mari susiliejimo vietos. Tai vienas didiausi
neulani uost Baltijos jroje. Regionas yra LEZ laisvoje ekonominje zonoje, kuri jau pritrauk 230
milijon eur investicij. 2003 metais regione atidarytas kruizini laiv terminalas, kuris per metus priima
daugiau nei 400 laiv ir daugiau nei 200 tkstani keleivi. Aktyviai pltojamas turizmas. Nenuostabu, kad
kiekvienais metais turist skaiius nuolat didja. Klaipdos regionas patogus transporto prasme
(geleinkelio, autobus stotys, jr, oro uostas). Paslaug sektorius sukuria didij dal regiono BVP.
Regione gerai ipltota paslaug infrastruktra. Nedarbas vienas maiausi alyje. Dl savo istorijos
etninis ir kalbinis regiono vaizdis yra kosmopolitinis. Rus kalb moka daugiau nei pus regiono gyventoj,
daugiausia vyresnio amiaus mons. Dauguma jaun darbingo amiaus moni (iki 30 met) laisvai kalba
anglikai, taiau nemoka rus kalbos. Pastaruoju metu Klaipdos region i naujo atranda turistai i Rusijos.
Klaipdos paonje esani Palang pamgo turistai i Kaliningrado ir Baltarusijos, Lenkijos.
Empirinio tyrimo rezultatai ir j interpretacija. 2012 metais straipsnio autors atliko tyrim dl
specialist, turini rus kalbos komunikacin kompetencij, poreikio, paklausos, sidarbinimo galimybi.
Tyrimui buvo pasirinkti ir kiekybinio tyrimo populiacij sudar 58 Klaipdos regiono vairi srii moni ir
staig vadovai/darbdaviai ar j atstovai. Tyrimui imtis pasirinkta patikima, todl tyrimo rezultatai gali bti
taikomi visai populiacijai. Kiekybins analizs tikslas buvo isiaikinti daniausiai Lietuvos verslo sektoriuje
vartojamas kalbas.
Tyrime taikytas kiekybinis tyrimo metodas anketin apklausa. Darbdaviams buvo pateikti teiginiai,
susij su rus kalbos kalbins kompetencijos svarba sidarbinant, umezgant bei palaikant ryius su usienio
partneriais bei atliekant savo tiesiogines pareigas darbe. Anketins apklausos metu respondentams buvo
pateiktas fiksuotas klausim kiekis. Tyrimui naudota Likert skal. Respondentai ireik savo poir
pateiktus klausimus, pasirinkdami vien atsakymo variant. Kiekybinio tyrimo duomen analiz buvo
atliekama naudojant SPSS/PC programin rang.
Nuo 1994m. kolegijoje rus kalba neteko pirmosios usienio kalbos statuso. Rus kalba kaip II-oji
usienio kalba dstoma tik Socialini moksl fakultete. Technologij fakultete ji turi pasirenkamo dalyko
status, o Sveikatos moksl fakultete ji dstoma tik vienos (socialinio darbo) studij programos studentams.
Dl tos prieasties tik Socialini moksl fakultete domtasi, kiek student moksi rus kalbos kaip II-osios
usienio k. (1 pav.).
II-oji usienio kalba
5,8
5,1
5,1
83,9
Angl k.
Vokiei k.
Prancz k.
Rus k.

1 pav. II-oji usienio kalba

Tyrimas parod, kad populiariausia II-oji usienio rus kalba. Deja, tik 30 proc. respondent yra
patenkinti savo II-osios kalbos gebjimais, o visikai nepatenkinti ar nepatenkinti 40 %. Tai gali reikti, kad
mokykloje, remiantis tyrimo duomenimis, nra gyjamos reikiamos II osios usienio kalbos inios.
Darbdaviams buvo uduotas klausimas, ar usienio kalb komunikacin kompetencija yra svarbi
skmingam bendradarbiavimui su usienio partneriais. Net 96,5% moni vadov atsak teigiamai (1
lentel).

1 lentel
Usienio kalb komunikacin kompetencija yra svarbi skmingam bendradarbiavimui su usienio partneriais
Sutinku I dalies sutinku Nesutinku
88,5% 7,0% 3,5%

Tyrimo metu svarbu buvo suinoti, ar mons yra umezgusios ryi su usienio partneriais ir koki
rink orientuota j veikla. 57 % darbdavi ar j atstov paymjo, kad j mons palaiko ryius su usienio
partneriais i Vakar ir Ryt. 51,8 % darbdavi sutiko, kad didioji dalis verslo rinkos susijusi su Rusijos
rinka, o 33,9 % su tuo sutiko i dalies. Darbdaviai taip pat nurod, kad komunikacija su usienio partneriais

142

67,2 proc. moni ir staig palaikoma rus kalba. Usienio kalb vartojimo bendraujant su usienio
partneriais palyginimas (2 pav.)
63,8
67,2
3,4
3,4
17,2
0 10 20 30 40 50 60 70
Angl k.
Rus k.
Vokiei k.
Prancz k.
Kita k.
Komunikacija su usienio partneriais palaikoma iomis
kalbomis

2 pav. Komunikacija su usienio partneriais palaikoma iomis kalbomis

Galima daryti ivad, kad darbuotojai, dirbantys iose monse, turi gerai mokti rus kalb, turti
rus kalbos vartojimo gdi, kurie galint atstovauti monei bendraujant su usienio partneriais.
Darbdaviai paymjo, kad usienio kalb kompetencijos stoka, tarp j ir rus kalbos gebjim stoka,
trukdo umegzti naujus verslo ryius ir neatmetama galimyb prarasti dal verslo pasilym (2 lentel).
2 lentel
Sutinku I dalies
sutinku
Nesutinku
Usienio kalb kompetencij stoka trukdo umegzti
naujus verslo ryius
55,2% 31% 13,8%
Dl kalbini gdi stokos monei yra tikimyb prarasti
verslo partnerius
50% 29,3% 20,7%

Darbdaviai pageidauja, kad darbuotojai gebt bendrauti dalykine rus kalba (93,1 %), t .y. gebt
bendrauti ratu ir odiu (82,8 %), priimt ir perduot informacij telefonu (695 %), rast informacij internete
bei kituose altiniuose (49) %), gebt parengti sutartis rus kalba (33 %) ir t. t.
Darbdaviai paymjo, kad ypa patogu rus kalba bendrauti su verslo partneriais i kaimynini ali.
Su Lietuvos kaimynais - rusais, baltarusiais, latviais, lenkais ir kt. - rus kalba bendrauja beveik 100 %
moni ir staig vadov (3 pav.)
98
2
0
20
40
60
80
100
Sutinka Nesutinka
Darbdaviai
Rus kalba patogu bendrauti su verslo partneriais (kaimynais) - rusais,
baltarusiais, latviais, lenkais

3 pav. Rus kalba patogu bendrauti su verslo partneriais - kaimynais

Galima daryti ivad, kad, priimdami naujus darbuotojus darb, darbdaviai ypa atsivelgia j rus
kalbos kompetencij, vadybinink galimyb bendrauti rus kalba.
Tyrimo metu isiaikinta, kad darbdaviai vis daniau i bsim darbuotoj reikalauja patvirtinimo
apie turim usienio kalb ini lyg. Tai nurod net 88,7 % darbdavi.
moni ir staig vadovams buvo pateiktas klausimas, kokios kalbos mokjimas bt privalumas
sidarbinant monje. Net 72,4 % darbdavi atsak, kad tai rus kalba. Tuo tarpu angl kalbos mokjim
privalumu laiko 67,2% darbdavi, vokiei kalbos 17,2 % (4 pav.).


143

67,2
6,9
72,4
17,2
13,8
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Angl k. Prancz k. Rus k. Vokiei k. Kitos k.
sidarbinant privalumas bt i usienio kalb mokjimas

4 pav. Rus kalbos mokjimas privalumas sidarbinant konkreioje monje

Be to, darbdaviai paymjo, kad mogui, kuris turi rus kalbos komunikacin kompetencij, atsiveria
didesns karjeros galimybs. Tai pripaino beveik 90% respondent.
Apibendrinant galima teigti, kad studentui, noriniam sidarbinti Klaipdos apskrities monse, vertt
mokytis rus kalbos vien dl savo geresns profesins ateities. Klaipdos valstybinje kolegijoje Socialini
moksl fakultete ruoiami vadybos /administravimo specialybi darbuotojai. i srii specialistai, darbdavi
manymu, privalo bendrauti dviem ir daugiau usienio kalb. Net 82,8 % darbdavi mano, kad viena i i
usienio kalb turi bti rus kalba (5 pav.).

mons administratorius/vadybininkas turt gebti bendrauti iomis
usienio kalbomis ratu ir odiu
86,2
82,8
17,2
6,9
5,2
Angl k.
Rus k.
Vokiei k.
Prancz k.
Kitomis k.

5 pav. mons administratorius/ vadybininkas turt bendrauti iomis usienio kalbomis

Apklausoje dalyvav darbdaviai paymjo, kad svarbi usienio kalb, i j ir rus kalbos,
kompetencija yra reikalinga verslo, prekybos, paslaug, logistikos, administravimo, marketingo, turizmo srii
specialistams (6 pav.).
88
10
2
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Sutinku I dalis sutinku Nesutinku
Ne tik angl, bet ir rus kalba reikalinga vairi srii specialistams

6 pav. Rus kalbos komunikacins kompetencijos poreikis

Nortsi, jog studentai, baig Klaipdos valstybin kolegij, turt gerus rus kalbos vartojimo
gdius, taiau tai pasiekti yra labai sunku dl jau anksiau vardint prieasi.
Apklausoje dalyvav respondentai akcentavo, kad Lietuvoje trksta jaun specialist, mokani rus
kalb. Net 90 darbdavi paymjo jaun specialist, mokani rus kalb, trkum, o tai, kaip matme, jau
gali atsiliepti moni ir staig bendradarbiavimui su usienio partneriais (7 pav.).


144

Lietuvoje trksta jaun (iki 30 met) specialist, mokani rus kalb
90%
10%

7 pav. Lietuvoje trksta jaun specialist, mokani rus kalb

vertinus mokymo/si galimybes mokykloje ir kolegijoje bei kalbin aplink, galima daryti ivad, kad
situacija tik blogs. Vis maiau jaun specialist gis rus kalbos komunikacin kompetencij ir gals laisvai
bendrauti verslo aplinkoje. 84,5% respondent mano, kad susidomjimas rus kalba verslo aplinkoje ateityje
dids (3 lentel).
3 lentel
Susidomjimas rus kalba ateityje tik dids
Sutinku I dalies sutinku Nesutinku
58,6 25,9 15,5
Ivados
1. Usienio kalb kompetencija yra svarbi profesinei karjerai, bendravimui su usienio verslo
partneriais, mons veiklos vykdymui ir veiklos pasaulio konkurencingumui.
2. Jaunimui rus kalba nra domi, taiau jos poreikis jauiamas verslo srityje, ypa palaikant
kontaktus su Rytais. Darbdaviai kol kas randa rusikai kalbti mokani specialist, taiau neabejoja, kad
verslininkams ateityje teks investuoti rus verslo kalbos kursus ir mokyti jaunuosius moni specialistus.
3. Apklausoje dalyvav darbdaviai paymjo, kad verslo rus kalbos kompetencija yra reikalinga
verslo, prekybos, paslaug, logistikos, administravimo, marketingo, turizmo srii specialistams. 84,5%
respondent mano, kad susidomjimas rus kalba verslo aplinkoje ateityje dids.

Apibendrinimas. Manome, kad tyrimas padjo nustatyti Klaipdos regiono poreikius verslo rus
kalbos poiriu. Tyrimo ivados gali bti naudingos usienio kalb programas rengianioms auktosioms
mokykloms, studentams, besimokantiems rus kalbos. Drstame manyti, kad io tyrimo rezultatai paskatins
moksleivius, studentus ir kitus suinteresuotus asmenis pradti mokytis rus kalbos, o besimokanius
atsivelgti darbdavi pageidavimus vadybininkams dl usienio kalb (tarp j ir rus kalbos) kompetencijos.
Literatros sraas
1. Aksamitait K. [interaktyvus].[irta 2013-02-15]. Prieiga per internet: http://www.15min.lt/naujiena/ privalumas-
ne-uzsienio-diplomas-o-kalbu-kraitis.>
2. Astromskien, A., Liuvaitien, A. (2008). Darbo rinkos pokyi taka administratoriaus profesini kompetencij
ugdymui. Vadyba (Nr. 2, pp. 13-20). Kauno kolegija.
3. Dobelien R. (2007). [irta 2013-02-15]. Prieiga per internet www.lietuviukalba.lt
4. Dyburys . 2011. [irta 2013-02-15]. Prieiga per internet: http://www.15min.lt/ nemokant-verslo-anglu-kalbos
apie pareigas-galima-tik-svajoti.>
5. ELAN. (2005). Effects on the European Economy of Shortages of Foreign Language Skills in Enterprise [elektronin
versija. [irta 2013-02-15]. Prieiga per internet: http://ec.europa.eu/education/languages/pdf/doc421_en.pdf
6. Jauni specialistai Lietuvoje, mokantys rus kalb. [irta 2012-10-18.]. Prieiga per internet: http:// Prieiga per
internet: http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/priedai/draugai/
7. Jaun, rusikai kalbani specialist Lietuvoje trksta. Klaipdos regionas iskirtinis usienio kalb prasme. Prieiga
per internet:http://www.klaipedos.info/index.php/pozityvu
8. Jurknas R. 2011. Lietuvoje jaunimas nebekalba rusikai, taiau nori imokti. [interaktyvus] [irta 2012-11-25].
Prieiga per internet: http://www.panele.lt/lt/
9. Kalninyt, A. (2011). Kalb poreikis ir kalbins nuostatos verslo sektoriuje (Magistro baigiamasis darbas, Vytauto
Didiojo universitetas, 2011).
10. Karavajeva S. 2012. Jaunimui reikia rus kalbos [interaktyvus]. [irta 2012 -09-25]. Prieiga per internet:
http://www.balsas.lt/naujiena/
11. Mokyklose atrandama rus kalba. [irta 2013-02-15]. Prieiga per internet: http://www.alfa.lt/straipsnis.>
12. Lietuvoje-kyla-susidomejimas-rusu-kalba. [irta 2012-10-18] Prieiga per internet: http://www.delfi.lt/news
13. Maianskien N. (2010). Kalbins kompetencijos tobulinimas auktojo mokslo sistemoje veiklos pasaulio iki
kontekste. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos (19) p. 88-98.
14. Nori dirbti, mokykis rus kalbos [interaktyvus].[irta 2012-12-14]. Prieiga per
internet:http://verslas.delfi.lt/business/

145

15. Ramonien M, (2011). Kalb vartojimas darbe didiuosiuose miestuose. ISSN 1827 525x. [irta 2012 -02- 03].
Prieiga per internet: < http://www.lietuviukalba.lt/index.
16. Rus k. pasaulyje.[irta 2012-10-13]. Prieiga per internet:http://en.wikipedia.org/wiki/
17. Staaityt V. 2011. [irta 2013-02-16.]. Prieiga per internet: http://straipsniu-katalogas./patarimai-ieskantiems-
darbo>
18. Versle Lietuvoje rus kalba populiaresn u angl. [irta 2013-02-19]. Prieiga per internet: http://verslas.delfi.lt>
19. Uaugo rusikai nekalbanti karta [interaktyvus]. 2011. [irta 2012-10-29]. Prieiga per internet:
:http://www.veidas.lt
20. VDU. [irta 2013-02-16.]. Prieiga per internet: http://www.leidykla. Kalbotyra.>
21. egunien V. Pariauskien D. Jankauskien B. (2012). Daugiakalbiai specialistai verslo skm?.iuolaikinio
specialisto kompetencijos: teorijos ir praktikos derm straipsni rinkinys. Kauno kolegijos leidybos centras ISSN 2029
4557 2012 /6 ( I )
Summary
DEMAND OF RUSSIAN LANGUAGE USAGE IN ENTERPRISES OF KLAIPDA REGION
The article reveals current situation in labour market, where the advantage and essential factor is
good knowledge of business foreign language lingua fransa. It is highlighted that more attention should be
paid at improvement of foreign language, and especially Russian language, skills. Trends in labour market
show that there are many Russian customers, so demand of employees with Russian language skills is
increasing. Such demand is emphasized in enterprises where the basic communication tool is foreign
language. Furthermore, here is presented a review of publications on Russian language usage. The authors
note that Russian language is not interesting for young people, but demand is obvious. In business field,
networking with Eastern countries both languages are used English and Russian. That is normal, because
countries must have business relations. Employers can find specialists with Russian language skills, but a
problem is employees age. Those, whose age is approximately 30, are able to speak Russian, but they are
aging. Because of this reason, employers will have to invest more money in Russian language training
courses and develop young employees.

146

SUKINI MOKYMAS ININERINSE STUDIJOSE PANAUDOJANT
INFORMACINES TECHNOLOGIJAS

Alma Pauktien
Panevio kolegija
Birut Ragalyt
Panevio kolegija, KTU Panevio institutas

Anotacija
Straipsnyje nagrinjama sukini mokymo ininerinse studijose ypatumai. Nagrinjama kaip
pagerinti student vaizduot naudojant informacines technologijas. Pagrindiamas vaizdinio mokymo
poreikis. Pateikiamas pavyzdys, kaip vaizdiai galima mokinti sukini charakterist skaiiavimo naudojant
informacines technologijas. Pateikiamos ivados.
Esminiai odiai: vaizdinis mokymas, sukini charakteristikos, informacins technologijos
matematikos mokyme.
vadas
Dauguma mus supani daikt pasaulyje yra trimatje erdvje. Studentai nesunkiai supranta
udavinius, kurie yra sprendiami dvimatje erdvje, taiau danai susiduriama su problema, kai reikia
pereiti trimat erdv.
Tyrimo objektas: Sukini mokymas ininerinse studijose.
Temos aktualumas. Ininerini studij studentams labai svarbu suprasti trimaius vaizdus, mokti
suskaiiuoti j charakteristikas. Taiau nemaai student susiduria su vaizduots stoka. iai problemai
sprsti galima panaudoti informacines technologijas.
Tikslas: Pateikti sukini mokymo ininerinse studijose panaudojant informacines technologijas
galimybes ir privalumus.
Udaviniai:
1. Ianalizuoti vaizdinio mokymo poreik.
2. Pateikti sukini mokymo naudojant informacines technologijas pavyzd.
3. Inagrinti sukini mokymo naudojant informacines technologijas privalumus.
Trimaio vaizdo vizualizavimas
Trimaio pasaulio vizualizavimas, tai terminas naudojamas realaus pasaulio objekt, toki kaip
mogaus knas, pastatai, molekuls apirjimui ir informacijos irinkimui [1]. J.Brauklyt teigia, kad i
vizualizavimo forma turt bti taikoma, kai norima apirti objekt trimatje erdvje ar tikriau tai, kas yra
objekto viduje [1].
Sprsdamas udavinius mogus susiduria su problema kuo didesns apimties duomenys (didesnis
objekt arba matmen skaiius), tuo sunkiau i duomen lentels suvokti objekt visumos ypatybes.[2]
Lygiai taip pat ir sprsdami udavinius dauguma ininerini studij student turi neilavint
vaizduot. Nordami sprsti ias problemas turime pagelbti studentams ir ugdyti j geometrin vaizduot,
todl matematikos mokym yra integruojamos informacins technologijos.
Daugumai ininerini studij student patinka, kad sukini mokymui naudojama programa Mathcad.
O jei patinka mokymosi stilius, tai ir mokymo rezultatai bna daug efektyvesni.
Pedagoginiu poiriu vertingas L. M. Vekerio genetinis struktrinis intelekto modelis. L. M. Vekeris
intelekto struktros genez sivaizduoja kaip kg, kuriame matyti visi jo lygmenys.


1 pav. Struktrinis genetinis intelekto modelis (pagal L. M. Veker, 1976) [6]


147

Akivaizdu, kad kiekvienas auktesnis intelekto lygmuo atsiranda i emesnio kaupiantis patyrimui
per atminties procesus (siminim, ilaikym ir atgaminim) ir sprendiant ikilusias problemas.[3].
Kiekvienas auktesnis intelekto lygmuo atsiranda i emesniojo kaupiantis patyrimui (dalyvaujant
atminiai) ir sprendiant ikilusias problemas.is modelis padeda suprasti, kokia didel atsakomyb u
auganio mogaus intelekt tenka j supaniai aplinkai, mokymo turiniui ir bdams. [6]
Norint pasiekti svokinio mstymo lygmen reikia paisketi vaizdinio mstymo lygmen, kuris
pasiekiamas perjus jutim, suvokimo, vaizdini lygmenis.
Mokinantis matematikos nemaai tiek moksleivi, tiek student susiduria su problemomis. 2 pav.
pateikiami tyrimo rezultatai [4].

2 pav. Mokini nuomon apie sunkiausias matematikos dalis [4]

Geometrija ir funkcijos iskiriamos kaip sunkiausios matematikos mokymo dalys. Mokinant sukinius
reikia sujungti 2 mokini poiriu sunkiausiais mokymo dalis. Tada susiduriame su problema kaip tai padaryti
vaizdiai, vertinant, kad ir studentams sunku sivaizduoti.
Kompiuteris gali suteikti mokiniui puiki tyrinjimo, konstravimo erdv matematikos mokymosi
mikropasaulius. Norint tai padaryti, pagrindin dmes reikia skirti:
1) mokytojams rengti mokant naudotis konstruktyvistine metodika;
2) IKT priemonms, tinkanioms matematikai mokytis konstruktyvistiniu metodu, kurti. [5].
Pritaityti [5] isakytas mintis dalime studentams ir dstytojams, nes iuolaikiniame pasaulyje
kompiuteris tapo neatsiejama mokymo dalis. Mokykloje mokytojai skatinami vairi dalyk pamokose naudoti
kompiuterius, auktj mokykl dstytojai patys daug reikia inicityvos inovatyviam mokymui.
Sukinio apie Ox a trio ir paviriaus ploto skaiiavimas
Inagrinsime pavyzd, kaip panaudojant informacines technologijas galime mokinti sukinius.
Mokinant sukinius sujungiamos ir sprendiamos funkcij sudarymo ir sukini udaviniai.
Sukini mokymo pavyzdys
Taikydami Lagrando interpoliacin daugianar apskaiiuokite kreivins trapecijos plot, perimetr.
Nubraiykite sukin, sukant i kreivin trapecij apie Ox a 360
0
kampu. Apskaiiuokite gauto sukinio
paviriaus plot ir tr.

3 pav. Pradiniai duomenys
Sprendiant udavin sudaroma funkcijos reikmi lentel. Naudojantis reikmi lentele
sudaromas Lagrando interpoliacinis polinimas. Jo sudarymui naudojama programa Mathcad.

148

L x ( )
x 2 ( ) x 3 ( ) x 4 ( )
1 2 ( ) 1 3 ( ) 1 4 ( )
6
x 1 ( ) x 3 ( ) x 4 ( )
2 1 ( ) 2 3 ( ) 2 4 ( )
4 +
x 1 ( ) x 2 ( ) x 4 ( )
3 1 ( ) 3 2 ( ) 3 4 ( )
26 +
x 1 ( ) x 2 ( ) x 3 ( )
4 1 ( ) 4 2 ( ) 4 3 ( )
90 + :=

L 1 ( ) 6 = L 2 ( ) 4 = L 3 ( ) 26 = L 4 ( ) 90 =
L x ( ) simplify 3 x
3
6 x
2
5 x 14 +
f x ( ) 3 x
3
6 x
2
5 x 14 + :=

4 pav. Funkcijos duotos lentele Lagrando interpoliacinis polinomas

Studentai mokinami surasti kreivins trapecijos plot ir perimetr. 1 lentelje pateikta naudojamos
formuls ir skaiiavimo rezultatai.
1 lentel. Kreivins trapecijos ploto ir perimetro skaiiavimas.
Formul Rezultato skaiiavimas programa
Mathcad
Kreivin trapecijos, apribotos f-jos f(x)>0
grafiku, abscisi ais (Ox) ir tiesi x = a, x =
b plotas
S
1
4
x f x ( )
(
(
]
d :=

S 69.75 =

Kreivs lanko ilgis
}
' +
b
a
dx y
2
1
x
f x ( )
d
d
9 x
2
12 x 5
l
1
4
x 1 9 x
2
12 x 5
( )
2
+
(
(
(
]
d :=
l 90.45 =
P 6 3 + 90 + 90.45 + :=
P 189.45 =


Sukant figr apie Ox a apraomos funkcijos.
F u v , ( ) u :=
G u v , ( ) f u ( ) cos v ( ) :=
H u v , ( ) f u ( ) sin v ( ) :=
S CreateMesh F G , H , 1 , 4 , 0 , 2 t , 30 , ( ) :=

5 pav. Sukinio apraymas

Naudodami program Mathcad terpiamas pavirius, kuris gautas funkcij pasukus pagal Ox a.

S

}
=
b
a
dx x f S ) (

149

6 pav. Sukinys, gaunamas sukant funkcij f(x) apie Ox a

Turdami sukin ugdoma student vaizdinis mstymas. Jie gali pamatyti sukin, j pasukti vairiais
kampais. Naudojant informacines technologijas sukini mokymas pasidaro daug vaizdesnis. Skaiiuojant
sukinio charakteristikas galima vizualiai vertinti gaunamas reikmes.
2 lentel. Sukinio paviriaus ploto ir trio skaiiavimas.
Formul Rezultato skaiiavimas programa Mathcad
Sukinio paviriaus plotas
}
' +
b
a
dx y y
2
) ( 1 2t


Sukinio trin apskaiiuojame pagal formul:
}
=
b
a
dx y V
2
t



Mokant sukinius naudojant informaciens technologijas dauguma student sugeba isprsti
pakankamai sudtingus udavinius. Yra ugdoma student vaizduot ir gebjimas taikomosios matematikos
inias pritaikyti praktikoje. Panaudojant program Mathcad maiau laiko sugaitama techniniams
skaiiavimams. Sukiniai pateikiami vaizdiai, ugdomas student vaizdinis mstymas.
Ivados
1. Ianalizuotas vaizdinio mokymo poreikis.
2. Pateiktas sukini mokymo naudojant informacines technologijas pavyzdys.
3. Inagrinti sukini mokymo naudojant informacines technologijas privalumai.
Literatra
1. BRAUKLYT Ilona, Informacijos vizualizacija, KTU, Informatikos fakultetas, 2006. [irta 2013-05-01] Prieiga per
internet: www.elen.ktu.lt/studentai/lib/exe/fetch.php?...informacijos_vizualizacija...
2. DZEMYLA Gintautas, KURASOVA Olga, ILINSKAS Julius, Daugiamai duomen vizualizavimo metodai, Mokslo
aidai, ISBN 978-9986-680-42-0
3. Pradini klasi mokini mokymosi ypatumai. [irta 2013-05-03] Prieiga per internet:
www.pprc.lt/aukm/failai/AUKM_Ypatumai.pdf
4. Edita Sutkaitien. Funkcij savybi atvaizdavimo kompiuterizuota mokymo priemon. [irta 2013-05-10] Prieiga
per internet: http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100813_142842-98565/DS.005.0.02.ETD
5. Valentina Dagien, Egl Jasutien. Informacins technologijos matematikai vizualizuoti ir tyrinti. I Informacijos
mokslai. 2007, 11. [irta 2013-05-12] Prieiga per internet
http://www.leidykla.eu/fileadmin/Informacijos_mokslai/41/76-88.pdf, ISSN 1392-0561
6. Prieiga per internet http://lt.scribd.com/doc/6903594/Psichologijasantrauka [irta 2013-04-25]
Summary
STUDY SPINS BY USING INFORMATION TECHNOLOGY
Abstract. The article deals with spin studies of engineering education. How to improve students
imaginative by using information technology is presented. Justification for synthetic training needs is
described. An example of how to teach visually spin characteristics, calculation using information technology
is indicated. Most of the objects in the world around us is three-dimensional space. Students easily
understand the challenges that are addressed in two-dimensional space, but are often faced with the
problem when you need to go to a three-dimensional space. A computer can give the student an excellent
research, construction area - mathematics learning micro-world.
Research object: spins training in engineering studies.
Relevance of the topic: Engineering students are very important to understand the three-
dimensional images, to be able to quantify their performance. However, many students are faced with a lack
of imagination. This problem can be solved used by using information technologies.
The paper goal: To provide spin training engineering studies by using information technology
possibilities and advantages.
The tasks:
1. To analyze the visual training needs.

150

2. Present the spin training using information technology example.
3. Examine the spin training using information technology advantage.
In study spins using by using information technology, most students are able to solve fairly complex
tasks. Students are educated in the imagination, and the ability of applied mathematics in practice. Using the
program Mathcad less time is spent in technical computing. Spins are presented graphically, educated
students visual thinking.
Conclusions
1. The analysis of visual trainig needs is analysed.
2. The spintrainig by using information technology is presented.
3. Examine the spin training using information technology advantage is introdused.
Keywords: visual training, spin characteristics, using information technology in mathematics
education.

151

KONTEKSTINIAI ALGORITMAVIMO MODELIAI IR GRAFINIAI TESTAI

Jrat Pauliut, Kazys Tomas Baniulis, Rima Sturien, Giedrius Paulikas
Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultetas, Student 50, Kaunas

Anotacija
Aktyvaus mokymosi priemoni sudarymas yra sudtingiausia e. mokymosi technologij projektavimo
dalis, kuri turi tik dalinius sprendimus. Pateikiamas algoritmavimo aktyvi grafini modeli sudarymo tyrimas,
kuriame taikoma dalyko sistemin analiz ir formalus jo apraymas poymi diagramomis bei kontekstiniais
grafais. Kompiuterin realizacija gyvendinama Testtool priemonmis kuriant grafinius ablonus ir i j
generuojant grafinius modelius. Sukurta lanksti aktyvaus mokymosi priemon gyvendina mokymosi
individualum ir nuoseklum, teikia praktikos, savikontrols ir kontrols galimybes.
Esminiai odiai: Testtool, grafiniai modeliai, kontekstinis modeliavimas.
1. vadas
Aktyvus technins rangos ir interneto technologij ipltojimas vairiose srityse slygoja e.
mokymosi pltr. Jos natraliai silieja mokytojo kuriam pedagogin sistem mokymosi aplink.
Mokymosi aplinka yra erdv, kurioje besimokantieji, siekdami mokymosi tiksl ir ikelt problem sprendimo,
dirba individualiai ar kartu, komunikuoja, naudojasi vairiomis priemonmis ir informacijos altiniais. Kadangi
t pai mokymosi aplink kiekvienas besimokantysis priima individualiai ir skirtingai, todl didesn pridtin
vert sukuria tokia aplinka, kuri atitinka didesnio besimokanij skaiiaus poreikius. Tinkamai
suprojektuota, atitinkanti besimokaniojo lkesius ir gebjimus mokymosi aplinka gali motyvuoti ir aktyvinti
besimokantj, formuoti teigiam poir mokomj dalyk, padti nusistatyti mokymosi tikslus ir skatinti
prisiimti atsakomyb u mokymsi (Ignataviien ir kt., 2013).
Mokymasis yra ciklikas procesas, kuriame mokinys gali ir turi kartoti vairius mokomuosius
veiksmus. Tam reikalinga pilno patirtinio mokymosi ciklo aplinka, kurioje bt mokomoji mediaga, aktyvaus
mokymosi bei savikontrols galimybs ir adekvati ini kontrol. Sudtingiausia gyvendinti aktyvaus
mokymosi objekt dal. iuolaikinmis informacijos ir komunikacijos technologijomis grsto mokymosi bei
studij taikymai, orientuoti aktyv mokymsi, remiasi vairiais aktyvaus mokymosi bdais: ini vertinimu
testais, mokomuoju modeliavimu, praktinmis uduotimis, eksperimentavimo udaviniais, interaktyviomis
pateiktimis, diskusijomis ir pan. Taiau dl vairi prieasi toki mokymosi priemoni galimybs yra ribotos.
Pvz., kuriant aktyvius mokymosi objektus Java, Flash ar kt. priemonmis reikia dideli darbo ir laiko
snaud, plaiai naudojami standartiniai testai teikia prastas mokomj pratyb ir savikontrols galimybes,
juose apsunkintas grafini vaizd panaudojimas, mokomieji modeliai, kurie remiasi dalyko dsningum
apraymu matematinmis iraikomis, labiau tinka dinaminiams udaviniams, kuriuose reikiniai kinta laikui
bgant ir pan.
Tyrimas remiasi grafine nuotolinio testavimo sistema TestTool, kuri KTU universitete skmingai
naudojama jau deimtmet. Testtool mokomj priemoni projektavimo ir taikymo pavyzdiai informacini
technologij, fizikos, psichoterapijos, plaukimo varyb teisjavimo ir kt. technologiniuose bei socialiniuose
mokomuosiuose dalykuose jau buvo aprayti keliuose straipsniuose (Baniulis, Paiien ir kt., 2012; Baniulis,
Statkeviien ir kt., 2012; Statkeviien ir kt. 2011). Jie parodo metodo universalum, taiau daniausiai
remiasi tik empyrine autoriaus dalyko inovo patirtimi. Grafini modeli panaudojimas plaiame Ontologij
ir GRID servis kontekste buvo analizuotas N. Auktakalnio ir kt. (2008). Matematinio ir kontekstinio
modeliavimo palyginimas buvo atliktas K. Baniulio, B. Statkeviiens ir kt. (2012). Pilno patirtinio mokymosi
ciklo gyvendinimas, baziniam ugdymui taikant vaizdo pamokas ir Testtool grafinius modelius, atliktas dails
mokyme (Ignataviien ir kt., 2013). iame tyrime nustatyta, kad taikant piln bazin e. mokymosi cikl,
mokymosi rezultatai enkliai pagerjo lyginant su tradiciniu mokymu, be to, ymiai padidjo mokini
krybikumas, motyvacija ir aktyvumas siekti ini. Tai esminiai e. mokymosi taikymo efektyvumo rezultatai.
Taiau tyrimas buvo empyrinis, formals projektavimo metodai nebuvo taikyti, atskir dedamj poveikis
nebuvo nagrintas. Formalizuotas projektavimas taikant kontekstinius grafus buvo nagrintas A. Slotkiens
(2009), taiau jis apsiribojo tik konkreios temos modeliavimu.
Straipsnyje inagrinsime formalius aktyvij mokymosi objekt (AMO) sudarymo bdus ir juos
pailiustruosime algoritmavimo pavydiais. AMO projektavimo eigoje mokomasis dalykas bus analizuojamas
ir formaliai apraomas poymi diagramomis bei kontekstiniais grafais. Po to kompiuterinei realizacijai
Testtool priemonmis bus sukuriami grafiniai ablonai ir i j pagal formal konteksto apraym
generuojamos problemins situacijos. Algoritmavimo pavyzdiu parodysime, kaip taikant formalius
projektavimo metodus, gali bti greitai gaunamos kokybikos modeliavimu paremtos aktyvaus mokymosi,
kontrols ar savikontrols priemons, kurios leidia gyvendinti vairius ini vertinimo bdus, skaitant
simuliacijas, eksperimentavim ar praktikas.

152

Tyrimo tikslas i grafini test sukurti kompiuterin model, kuris leist kiekvienam aktyviai mokytis
pagal individualius poreikius. Tyrimo objektas kontekstinio modeliavimo metodas ir jo taikymas grafini
modeli projektavimui i Testtool grafini test. Tyrimo udaviniai:
1. Pagilinti kontekstinio modeliavimo svokas: kontekstas, kontekstinis modelis, grafinis modelis,
grafinis ablonas ir kt.
2. Nustatyti aktyvi grafini modeli poreikius kiekvienam sistemingai ir efektyviai mokytis pagal
individualius poreikius.
3. Taikant poymi diagram, kontekstinius grafus, grafinius ablonus ir grafini modeli realizacijas
sukurti algoritmavimo aktyvaus mokymosi aplink.
4. Itirti kontekstinio modeliavimo galimybes algoritmavimo grafini modeli realizavimui.
Bet kurios dalykins srities inovas, gijs projektavimo patirties, gali greitai kurti kokybikas
modeliavimu paremtas aktyvaus mokymosi ir kontrols priemones. Testtool aplinkoje i grafini test yra
kuriami keli sudtingumo lygi grafiniai modeliai, kurie bet kada gali bti papildomi ir keiiami. Testtool
mokymosi priemones taikant student savarankikam praktiniam pasiruoimui, savikontrolei bei adekvaiai
ini kontrolei, dstytojo darbas pakyla krybin bendradarbiavim su studentais. Kadangi realizacijos
remiasi universaliais grafiniais testais, tyrimai bus kartojami kituose mokomuose dalykuose.
2. Kontekstinis modeliavimas
Kontekstinis modeliavimas yra daugiaplanis udavinys, reikalaujantis vertinti daugyb aspekt.
iame skyrelyje pagilinsime pagrindini jo svok konteksto, konteksto modeliavimo ir grafinio ablono
samprat bei apibrime aktyvaus mokymosi objekto grafinio modelio, sukrimo reikalavimus.
2.1. Kontekstas
Konteksto terminas yra plaiai naudojamas vairiuose moksliniuose tyrinjimuose, taiau skirtingose
mokslo srityse gana skirtingai interpretuojamas. vairiuose odynuose, enciklopedijose konteksto svoka
apibrta ilgu sinonim srau, kas rodo, jog konteksto svoka labai plati savo reikme (aplinka, fonas,
padtis, slyga, ryys, priklausomyb, struktra, vieta, reikm, klausimas, atvejis, perspektyva, nustatymas,
situacija, tekstas, odynas ir t.t). Kontekstas yra svarbus ypa tose srityse, kurios reikalauja samprotavimo,
interpretacijos ir sprendimo pasirinkimo. Kontekstas yra esmin svoka ini ininierijos moksle ir ypatingai
svarbus e. mokyme.
Pagal psichologijos mokslinink V. Martii (2006), kontekstu vadiname aplinkos, uduoties ar
veikjo ypatybes, kurios, nebdamos individo paintins veiklos centre, gali veikti arba veikia jos rezultatus.
Brezillon (2007) ininerinio pobdio darbuose kontekst apibria kaip tinkam slyg ir supani tak
kolekcij, kuri situacij daro unikali ir suvokiam. Kontekstas visada priklauso nuo taikinio, pagal kur jis
struktrizuojasi. Kontekstas visuomet yra konkretus ir realus. Anot P. Brezillon (2007), taikinys nusako tiksl,
kurio siekiame, arba uduoties ar problemos sprendimo veiksm ingsn. Jo tyrimai remiasi trimis konteksto
tipais, kurie iskiriami pagal j dalyvavimo laipsn problemos sprendime (1 pav.). Veikiantis kontekstas (angl.
proceduralized) tai konteksto dalis, kuri dalyvauja problemoje ir yra tiesiogiai panaudojama jos sprendime.
Vidinis kontekstas konteksto dalis, kuri nra aikiai panaudota, bet takoja problemos sprendim ir
netiesiogiai apriboja sprendimo erdv. J iaukia uduotis, bet jis tiesiogiai nepanaudojamas uduoties
sprendimui ar tikslo pasiekimui. Iorinis kontekstas kontekstas, kuris neturi nieko bendro su paiu
sprendimu, bet priklauso nagrinjamai sriiai ir yra daugelio moni inomas.

1 pav. Konteksto lygiai ir j kaita

I 1 pav. matyti, kad veikiantis kontekstas yra nagrinjamos srities vidinio konteksto poaibis, kuris
keiiasi priklausomai nuo taikinio. Vidinio konteksto aibje susidaro skirtingi veikiantys kontekstai, kuriuos
vartotojai panaudoja sprsdami problem. Todl kontekstas yra subjektyvus, jis yra orientuotas uduot ar
bent jau veikl.
P. Brzillon (2007) susieja ini ir konteksto svokas. Duomenys yra informacijos proceso pradia.
Struktrinti ir interpretuoti duomenys tampa informacija, kuri galima ireikti kalba. Informacija yra
transformuojama inias. Informacija tampa iniomis, kai yra panaudojama samprotaujant ar atliekant
veiksmus. inios tai mogaus protu suprasta ir integruota informacija. Mokinio ini tikrinimo-vertinimo

153

priemonmis tiesiogiai nenustatysime. Taiau, sukurdami testus ar modelines situacijas, kurie pagal
nustatytus kriterijus vertina atlikim, gauname netiesiogin mokinio ini lygio vertinim balais.
2.2. Konteksto modeliavimas
Apibrti sistemas galima vairiais bdais, bet, norint gauti konkreius atsakymus ikeltus
klausimus, sistem reikia formalizuoti, t.y. padaryti visiems vienareikmikai suprantam. Modeliavimo bdu
sukuriame esmini realios sistemos savybi iraik, kuri tam tikru bdu atspindi sistemos elges ir padeda
j tirti ar eksploatuoti, t.y. sukuriame model. Modelis nra tikslus ir detalus sistemos apraymas, jis tik
imituoja autori dominant sistemos elges (Denisovas V., 2002). Modeliavimo metodu i daugelio galim
faktori iskiriame pagrindinius, irykiname esminius j tarpusavio ryius ir atmetame kitus faktorius ir
ryius, kurie, ms nuomone, yra neesminiai. Palaipsniui, sudtinga problema tampa suprantamesn,
vairs reikiniai susijungia login visum, sistem, o vis dalyk imame irti kaip toki sistem rinkin.
Taip gauname kompiuterin model, kuris sistemikai atspindi esmines mokomojo dalyko savybes ir padeda j
tyrinti. Taikant kontekstinio modeliavimo metod yra sukuriamas sisteminis grafinis modelis, kuris operuoja
su realiais vaizdais ir objektais, t.y. su realiu kontekstu. Reikia skirti kompiuterin model ir jo sukrimui,
projektavimui taikom informacin model, kuris formaliai aprao sisteminius dsningumus.
Kontekstas yra sudtingas ir dinamikas, jame ikyla vairios problemins situacijos. Pagal plaiai
taikom LOM specifikacij, kontekstas yra aplinka, kurioje veikia mokomasis objektas (MO), o MO kuriami be
konteksto. Tuo tarpu kontekstiniame modeliavime (Baniulis, Statkeviien ir kt., 2012; Brezillon ir kt., 2007)
MO kuriamas su kontekstu. Kontekstin (informacin) model sudaro duomenys ir i j gaunama informacija,
kurie aprao dalykins srities elementus, j sryius ir kaitos dsningumus. Taip yra gyvendinamas
sisteminis dalykins srities apraas. Esant tokiai modelio sampratai galima gyvendinti sistemin poir ir
prieprieinti j daliniam arba takiniam poiriui nagrinjamus reikinius, bdingam, pavyzdiui,
tradiciniuose testuose. Tradiciniuose testuose atsakymai klausimus yra nepriklausomi vienas nuo kito.
Juose kiekvienu klausimu siekiama vertinti tam tikr ini dal (Bauer, 2003). Tuo tarpu individuals veiksmai
dirbant su modeliu daniausiai yra tarpusavyje glaudiai susij. Sukrus grafin kontekstin model,
gyvendinamas sisteminis poiris reikinius, apimantis sveik tarp sistemos element, sudarani bendr
visum - vientis sistem (Baniulis, Statkeviien ir kt., 2012).

2 pav. Bendrinis konteksto modelis

Pagal Brezillon (2007) tyrimus sudaryta kontekstinio modelio struktra yra parodyta 2 pav. Jo
virutinje dalyje pateikiamos bendriausios konteksto svokos, o emiau parodytos kontekstinio elemento
informacinio modelio bazins struktros, sudedamosios dalys: taikinys, kontekstiniai duomenys, taisykl,
informacija ir kt. Detaliau is modelis bus nagrinjamas kituose skyreliuose.
2.3. Grafiniai modeliai ir grafiniai ablonai
Mokomuosius objektus galima apibrti kaip nedidelius mokomuosius modulius, susidedanius i
tikslo, mokomosios informacijos ir vertinimo, kuri taikymo metu besimokantieji gyja inias pagal i anksto
sudaryt strategij. Bendruoju poiriu grafinis modelis yra aktyvus mokymosi objektas, kuris turi tiksl
(Slotkien, 2009). is mokymosi tikslas yra aikus tvirtinimas to, k mokinys, kaip laukiama, parodys po to,
kai mokymasis bus ubaigtas.
Grafinis modelis tai aktyvus mokomasis objektas (AMO), kuris pagal kontekstinio modeliavimo
metodik yra kuriamas i Testtool grafini klausim. Grafiniai modeliai susideda i tikslo ir aktyvios
problemini situacij sprendimo bei vertinimo aplinkos. Mokomojo modeliavimo dalinis tikslas yra suvokti ir
isprsti problemin situacij, o sisavinus ir isprendus visas problemines situacijas pasiekiamas galutinis
modelio mokomasis tikslas. Grafinis modelis turi bti lanksti mokymosi priemon, kuri motyvuot ir leist
mokytis individualiai, ugdyt gilumin mokomojo dalyko supratim. Tam tikslui Testtool aplinkoje yra kuriami
skirtingo sudtingumo lygio grafiniai modeliai, kurie taikomi praktiniam pasiruoimui, savikontrolei bei
adekvaiai ini kontrolei. Pagrindinis grafini modeli sukrimo Testtool aplinkoje bdas yra grafini
ablon taikymas.

154

Grafinis ablonas yra modelio problemini situacij gamybos ruoinys, kuriame yra uduotis
(problema) ir jos isprendimui reikalingi objektai. Grafinis ablonas sudarytas i pastoviosios dalies
karkaso ir kintam komponent. Karkase turi bti numatytos vietos, kurias galima pakeisti ar papildyti. Turi
bti inomi karkasui tinkami komponentai, suderinamos vietos ir dydiai. ablone keiiant uduot ir jos
sprendimo priemones yra sukuriamos grafinio modelio problemins situacijos Testtool klausimai.
Grafiniam modeliui yra keliami ie reikalavimai: 1) atvaizdavimo adekvatumas, 2) mokomj situacij
nuoseklumas ir pilnumas, 3) skirtingi sudtingumo lygiai.
1) Atvaizdavimo adekvatumo poiriu modelio vaizdas ir kaita turi atitikti realios sistemos vaizd ir
kait taip, kad atspindt autoriaus poiriu esmines sistemos savybes.
2) Modeliavimas tai tyrinjimas, kuris remiasi uduoi-tiksl kaita, modelio parametr keitimu ir j
poveikio rezultatams tyrimu. Grafinis modelis remiasi problemini situacij kaita. Todl labai svarbus j
nuoseklumas ir pilnumas, kad imituoti realios sistemos kait. Modelio problemini situacij nuoseklum ir
pilnum sieksime gyvendinti grafin ablon keiiant pagal konteksto informacin model.
3) Grafinio modelio sudtingumas priklauso nuo daugelio faktori, kituose skyreliuose aptarsime jo
keitimo galimybes taikant ablonus ir informacin model.
3. Ciklini algoritm grafini modeli projektavimas
Vienam svarbiausi e. mokymosi udaviniui individualizavimui, reikia technologinmis
priemonmis gyvendinti piln patirtinio mokymosi cikl (Kolb, 1984). Sunkiausia jo projektavimo dalis yra
aktyvaus mokymosi moduli sudarymas. Tyrimas atliekamas algoritmavimo dalykinje srityje. Nagrinsime
iuos pagrindinius projektavimo etapus: 1) dalyko sistemin analiz ir informacinio modelio sudarym, 2)
grafini ablon sukrim bei 3) kompiuterinio-grafinio modelio sudarym.
Algoritmas tai tikslus veiksm sraas, nurodantis, kokius veiksmus ir kokia tvarka reikia atlikti
norint gauti reikiam rezultat. Tyrimo objektu bus cikliniai algoritmai, kuriuos sudaro parengiamoji dalis,
ciklo vykdymo slyga, darbo dalis ir parametro keitimas bei veiksmai po ciklo.
3.1. Dalyko analiz ir jo informacinis modelis
bet kur mokomj dalyk galima irti kaip sudting sistem, sudaryt i vairi posistemi.
Lankstaus modelio projektavimas pradedamas nuo mokymo(si) mediagos turinio analizs. Pagal autori
patirt ir esam dalyko mokomj mediag (vadovlius, mokomsias knygas, praktini darb apraymus ir
kt.) kuriamas informacinis modelis. Informacinis modelis informacija, charakterizuojanti sistemos bsen ir
esmines savybes. Informaciniame modelyje reikia aprayti mokomojo dalyko struktr, elementus ir j kait.
Informacinio modelio sudarymui taikysime poymi diagram ir kontekstinius grafus. Poymi
diagrama aprao duomen hierarchij ir j variantikum, o kontekstinis grafas dalykins srities
sisteminius dsningumus.
3.2. Duomen variantikumo medis (Poymi diagrama)
Kadangi ms projektuojamas grafinis modelis apima tik nedidel mokomojo dalyko dal, j
skaidysime sudedamsias dalis remdamiesi poymi diagrama.
Poymi diagrama (PD) tai grafin notacija, atvaizduojanti dalykins srities poymius, j sryius ir
apribojimus, poymi variantinius takus ir variantus (Rupien, 2009). Poymis MO kontekste tai matoma
MO charakteristika. Poymi diagramoje (3 pav.) pateiktos ymenos, kurios paaikina poymi tipus bei
grafinius j vaizdavimus. Poymiai gali bti privalomi arba pasirenkamieji (alternatyvs). Pateiktame Ciklini
algoritm temos poymi diagramos pavyzdyje atsispindi duomen hierarchija, j variantikumas bei galimi
ryiai.

155

<reikalauja>
<reikalauja>
Ciklin
akota
Tiesin
Ciklo
skaitiklio
keitimas
Parengiamoji
dalis
Ciklinis akotas
Tiesinis
Privalomas poymis
Alternatyvus poymis:
vienas i keli pasirinkimas
Apribojimai:
<reikalauja>,<iskyrus>
ymenos:
Algoritmas
Ciklo dalys
Parametras
Tipas
Funkcijos
skaiiavimo
Sumavimo
Sandaugos
Rezultatas
Cikle
Po ciklo
Sudtingi
Duomenys
Kaupiklis
Pradin
reikm
0
1
Reikm Paprastas
kintamasis
Masyvo
indeksas
Eilinis narys
EN
f(a)
a i
Kaupiklis S
Ciklo
skaitiklis
a
i
Darbin dalis
Struktra
Pagrindinis
veiksmas
Slyga
EN
0
K
>
<
=
S=EN
S=S+1
S=S*EN
<reikalauja>
<reikalauja>
<reikalauja>
<reikalauja>
<reikalauja>
<reikalauja>
Konstanta K
f(ai)
a
<reikalauja>
<reikalauja>
Ciklo
veiksmo
slyga
<reikalauja>
<reikalauja>
<reikalauja>
Kiekio
skaiiavimo
S=S+EN
<reikalauja>
Ekstremumo
iekojimo
<reikalauja>

3 pav. Ciklini algoritm poymi diagrama

Poymi diagramos (3 pav.) pirmame hierarchijos lygyje pagal tradicin algoritmavimo praktik yra
iskirti trys algoritm tipai: tiesinis, akotas ir ciklinis. Giliau charakterizuojami tik cikliniai algoritmai. Antrame
hierarchijos lygyje ciklinis algoritmas apraomas trimis privalomais poymiais: parametrais, ciklo dalimis ir
tipu. Taip poymi skaidymas tsiasi iki ketvirto, penkto ar net eto hierarchijos lygio. Paskutiniame lygyje
pateikiami poymi reikmi (duomen) variantai. Pavyzdiui, parengiamosios dalies kaupiklio pradin
reikm gali bti skaiius: 0, 1 arba pagal iraik nustatyta reikm, o pagrindinio veiksmo galimos
reikms yra iraikos, kurios parodytos penktame hierarchijos lygyje. Poymi diagrama yra sudaroma
subjektyviai, pavyzdiui, kuriant j buvo panaudotas naujas poymis Eilinis narys (EN), kurio nebuvo
mokomojoje mediagoje. Poymi diagramoje atsiranda tam tikri apribojimai, kurie ireikiami iskyrus ir
reikalauja sryiais, dalis egzistuojani sryi yra parodyta 3 pav. Pavyzdiui, eilinis narys indeksuotasis
kintamasis a
i
reikalauja, kad ciklo skaitikliui bt panaudotas indeksas i.
Poymi diagrama padeda spsti esminius modeliavimo klausimus, tokius kaip i daugelio galim
faktori iskirti pagrindinius, irykinti esminius j tarpusavio ryius ir atmesti kitus faktorius ir ryius, kurie,
ms nuomone, yra neesminiai. Poymi diagrama, sukurta sistemingai analizuojant algoritmavimo
mokomj mediag, leidia lanksiai skaidyti mokomj dalyk sudedamsias dalis ir kurti mokomuosius
modelius. Mokomj dalyk reikia skaidyti dalis tiek, kad iskirtos dalys tapt paprastomis. Bendras poymi
diagramos panaudojimo principas yra tai, kad bet kurio lygio medio virnei gali bti kuriami aktyvs
mokomieji objektai grafiniai modeliai.
3.3. Algoritmavimo kontekstiniai grafai
Mokymosi veiksmus galima aprayti scenarijais. Scenarijus tai udavinio sprendimo eigos
apraymas. Scenarijaus pobd pirmiausia atspindi pavadinimas. Scenarijaus pradin bsena yra udavinys
su jo sprendimui reikalingais komponentais, o gale yra tikslo bsena, kuri reikia pasiekti. Visus veiksmus
apraome taisyklmis: Jei Slyga Tai Veiksmas. Konkreioje situacijoje galiojant slygai vykdomas
veiksmas. Siekiant udavinio tikslo sprendimo eigoje yra keiiamos komponent bsenos. Sprendim
vairov apsprendia taisykli skaiius. gyvendinant scenarij reikia nustatyti galim taisykli kombinacij
vairov (t.y. atlikti dekompozicij) ir joms paruoti skirtingas pradines situacijas. Vienas i mokymosi
scenarij apraymo bd yra kontekstiniai grafai.
Kontekstinis grafas yra beciklis grafas, atvaizduojantis veiksmus, kuri imamasi pagal einamj
kontekst (Brezillon, 2007, Slotkien, 2007). Charakterizuokime du kontekstinio grafo mazg tipus:
Kontekstinis mazgas aprao kontekstin informacij, t.y. nusako, koks sprendimas priimamas kontekste.
Kiekvienas kontekstinis mazgas aprao prieast, kuri skatina atlikti tam tikrus veiksmus kaip logik
rezultat, ji nedetalizuojama grafe, bet yra inoma pai vartotoj samprotavimuose. Kontekstinis mazgas
ymimas apskritimu. Veiksmo mazgas (ymimas kvadratu, 5 pav.) aprao vartotojo veiksm pasirinkus
sprendim. Kontekstiniai grafai aikiai atvaizduoja samprotavim, o j struktra galina apibrti problemos
sprendimo vyki sekas ir skirtingus bdus tam tikro, apibrto i visumos, konteksto tikslo pasiekimui.
Inagrinkime vien algoritmizacijos pavyzd.
Problema: Kaupiklio panaudojimas ciklini sumavimo, sandaugos ir kiekio skaiiavimo algoritmuose.
Aptarsime problemos sprendimo modelio - kontekstinio grafo, sudarym. Paprasiausi sumavimo,
sandaugos ir kiekio skaiiavimo algoritmai (j schemos sudarytos i blokeli ) turi ciklin struktr su tiesine
vidine dalimi (4 pav.) bei po du parametrus: skaitikl ir kaupikl. Skaitiklio panaudojimas juose nesiskiria,
taiau kaupiklis taikomas skirtingai, btent kaupiklio pradin reikm ir pagrindinis kaupimo veiksmas

156

priklauso nuo algoritmo tipo (ir. poymi diagram 3 pav.). Gali susidaryti trys skirtingos ciklinio duomen
kaupimo problemins situacijos, kurias reikia sprsti skirtingais bdais. 5 pav. parodytas kontekstinis grafas
apibria tris kaupimo veiksm pasirinkimo bdus. Jame taikomos dvi taisykls: C1 ir C2 bei penki
manipuliavimo sakiniai: A1, A2 ... A5. Pavyzdiui, jei algoritmo tipas yra sumavimas, tai kaupiklio pradin
reikm turi bti skaiiuojama sakiniu S = 0 (A1), o pagrindinis sumavimo veiksmas turi bti S = S + a
i
(A5).

Pradia
Duomen vedimas
Ar vykdyti cikl ?
Pagrindinis veiksmas
Ciklo parametro reikms
keitimas
[ Rezultatas ]
[ Rezultatas ]
Pabaiga
Taip
Ne
Pradini reikmi
nustatymas
Parengiamoji
dalis
Ciklo vykdymo
slyga
Darbo dalis
Ciklo parametro
reikms
keitimas


C1
A1
Algoritmo tipas =
sandauga?
S = 0
S = 1
N
T
A2
C1
A5
A3
A4
Algoritmo tipass
= kiekis?
S = S+1
S = S *ai
S = S +ai
Algoritmo tipas =
sandauga?
N
T
C2
T
N

Slyga Veiksmas
C1 Ar algoritmo tipas = sandauga ? A1 S=0
C2 Ar algoritmo tipas = kiekis ? A2 S=1
A3 S=S+1
A4 S=S*ai
A5 S=S+ai
Pastaba. Grafoje Veiksmas pateikiami manipuliavimo sakiniai
4 pav. Tiesins vidins struktros ciklinis
algoritmas
5 pav. Kontekstinis grafas ir jo mazg apraymas


2 pavyzdys. Problema: Kaupiklio panaudojimas cikliniuose algoritmuose su akota vidine dalimi (6
pav.).
ios problemos sprendimo kontekstiniame grafe (7 pav.), palyginus su pirmuoju modeliu (5 pav.),
galim veiksm skaiius nepasikeit (A1, ... A5), taiau padaugjo kontekstini mazg (C1, C2, C3, C4), t.y.
padaugjo tikslo pasiekimo taisykli. Pavyzdiui, jei algoritmo tipas sumavimas, tai kaupiklio pradin reikm
skaiiuojama sakiniu S = 0 (A1) ir, jeigu uduotyje yra slyga (C3) ir slyga (C4) galioja, tai pagrindinis
sumavimo veiksmas S = S + ai (A5). Taigi, palyginus su ankstesniu pavyzdiu, padaugjo samprotavimo-
sprendimo veiksm.

Pradia
Duomen vedimas
Ar vykdyti cikl ?
Pagrindinis veiksmas
Ciklo parametro reikms
keitimas
[ Rezultatas ]
[ Rezultatas ]
Pabaiga
Taip
Ne
Pradini reikmi
nustatymas
Parengiamoji
dalis
Ciklo vykdymo
slyga
Darbo dalis
Slyga galioja?
Taip
Ne
Uduoties
slygos
tikrinimas
Ciklo parametro
reikms
keitimas


C1
A1
C1
A5
A3
A4
Algoritmo tipas =
sandauga?
S = 0
S = 1
Algoritmo tipas =
kiekis?
S = S+1
S = S *ai
S = S +ai
Algoritmo tipas =
sandauga?
N
T
N
T
A2
C2
C3
Yra slyga?
T
N
N
T
C4
T
Slyga
galioja? N


Taisykl Veiksmas
C1 Ar algoritmo tipas = sandauga ? A1 S=0
C2 Ar algoritmo tipas = kiekis ? A2 S=1
C3 Ar algoritme yra slyga? A3 S=S+1
C4 Ar ta slyga galioja? A4 S=S*ai
A5 S=S+ai
Pastaba. Grafoje Veiksmas pateikiami manipuliavimo sakiniai
6 pav. akotos vidins struktros
ciklinis algoritmas
7 pav. Kontekstinis grafas ir jo mazg apraymas
3.4. Algoritmavimo grafiniai ablonai
Mokomasis dalykas pagal poymi diagram yra skaidomas dalis ir joms kuriami aktyvs
mokomieji objektai grafiniai modeliai. Modeliai gali bti kuriami bet kurio lygio virnei bei su ja susietomis
kitomis virnmis. Grafinio modeli sukrimas pradedamas nuo grafini ablon. Grafinis ablonas turi
adekvaiai atvaizduoti pasirinkt mokomojo dalyko dal ir pagal vidinius dsningumus leisti imituoti jos kait,
t.y. atvaizduoti udavinio sprendimo algoritmo konstravim. Kadangi algoritmavime skirting grafini
komponent yra nedaug, tai j atvaizdavimas Testtool aplinkoje gali niekuo nesiskirti nuo mokomoje
mediagoje naudojam algoritm.

157

1 duom: (problema)
2 duom: (rezultatas)
1 ingsnis
4 ingsnis
2 ingsnis
3 ingsnis
Informacija:
Algoritmas
= Suma
Taisykl:
Jei Algoritmas
= Sandauga
Tai
S = 1
Kitaip
S = 0
Sudarykite duoto masyvo A(n) reikmi sumos algoritm
Uduotis
Veiksmas:
rayti S = 0
2 taikinys
1 taikinys
Pradia
Duom: n, A(n)
i = 1
i <= n
i = i +1
Rez.:S
Pabaiga
Taip
Ne
S = 0
S = 1
S = S * ai
S = S + ai
S = S + 1


T1
T2
AMO grafinis ablonas
Algoritmas
Suma Sandauga
Pradin
reikm
S = 0 S = 1

8 pav. Sumos/sandaugos algoritm grafinis ablonas ir problemins situacijos sprendimo eiga

Grafinis ablonas tai problemin situacija su jos isprendimui reikalingais objektais. Grafinio
ablono pavyzdys parodytas 8 pav. kairje. Jame yra uduotis, nepilnai sudaryto algoritmo blokin schema
pastovus karkasas, bei stumdomi komponentai algoritmo sakiniai. Sprendiant problemin situacij
algoritmo neupildytus blokus reikia rayti tinkamus sakinius. iame pavyzdyje yra du neupildyti blokai.
Pirmojo bloko upildymo informacinis modelis yra is kontekstinio grafo (5 pav.) pografis: mazgas C1
ir i jo ieinanios briaunos T ir N bei veiksmo virns A1 ir A2. Problemins situacijos (8 pav. kairje) vieno
etapo sprendimo (pirmojo bloko upildymo) pagal mint pograf ingsniai yra parodyti 8 pav. deinje:
1. 1 taikinys: Neupildytame bloke T1 trksta kaupiklio S pradins reikms skaiiavimo sakinio;
2. I uduoties nustatome: Algoritmo tipas = Suma;
3. I anksto inoma taisykl: Jei Algoritmas = Sandauga Tai S = 1, Kitaip S = 0;
4. Kadangi taisykls slyga negalioja, todl reikia atlikti veiksm: T1 rayti S =0.
Grafiniame ablone problemin situacija gali bti pakeista. Tegul jo uduotis pasidar tokia:
Sudarykite duoto masyvo A(n) reikmi sandaugos algoritm. Tuomet samprotavimo-sprendimo veiksmai
pagal t pat kontekstin model (pograf) bt ie (juose parykinome atvejo skirtumus):
1. 1 taikinys: Neupildytame bloke T1 trksta kaupiklio S pradins reikms skaiiavimo sakinio;
2. I uduoties nustatome: Algoritmo tipas = Sandauga;
3. I anksto inoma taisykl: Jei Algoritmas = Sandauga Tai S = 1, Kitaip S = 0;
4. Kadangi taisykls slyga galioja, todl reikia atlikti veiksm: T1 rayti S =1.
ie du pavyzdiai iliustruoja kaip ablonai gali bti panaudoti skirting problemini situacij
imitavimui. Aptarkime j panaudojim grafinio modelio generavimui.
3.5. Ciklini algoritm grafini modeli generavimas
Grafinis modelis tai aktyvus mokomasis objektas (AMO), kur sudaro Testtool grafiniai klausimai.
Pirmiausia grafinis klausimas yra sukuriamas kaip ablonas. O po to keiiant problemin situacij yra kuriami
kiti Testtool grafiniai klausimai, kuri rinkinys sudaro grafin model.

9 pav. Pagal grafin ablon sudarytas Testtool klausimas ir jo sprendimas

158



10 pav. Lengva problemin situacija ir jos sprendimas Testtool aplinkoje

9 pav. yra parodytas Testtool grafinis klausimas ir jo sprendimas, o 10 pav. yra parodytas kitas i to
paties ablono sudarytas klausimas ir jo sprendimas. Matome, kad ios dvi problemins situacijos skiriasi tik
vienu uduoties odiu (tikslu), taiau j sprendimas visikai kitoks. Varijuojant klausimo pastovij dal,
kintamus komponentus ir uduotis, galima sukurti daugyb klausim problemini situacij, kurios
perdengt ciklini algoritm sprendimo erdv, o i j sudaryti grafiniai modeliai bt skirtingo sudtingumo
lygio. 11 pav. parodytas sudtingo grafinio klausimo pavyzdys. I pateikt pavyzdi matyti, kad projektas ir
grafiniai ablonai labai palengvina dstytojo darb. Turint ibandyt ir patikrint ablon, naujo klausimo
sukrimui (pakeisti uduoties slyg ir sudlioti tikrinimo etalon) utenka vos keli minui. Skirstant
algoritm erdv dalis ir kuriant j grafinius modelius reikia remtis poymi diagrama.
Aptarkime, kaip pagal ablonus generuojami grafiniai modeliai gyvendina 2.3 skyrelyje
suformuluotus reikalavimus: 1) atvaizdavimo adekvatum, 2) mokomj situacij nuoseklum, 3) skirtingus
sudtingumo lygius.
1) I pateikt pavyzdi (9, 10, 11 pav.) matyti, kad algoritm atvaizdavimas Testtool aplinkoje
niekuo nesiskiria nuo mokomoje mediagoje naudojam algoritm. Mokinio veiksmai Testtool grafiniame
modelyje nuo tradicinio algoritm raymo popieriuje ar Word redaktoriumi skiriasi tuo, kad naudojami i
anksto paruoti komponentai-sakiniai ir dalinai paruoti algoritmai. Esmins algoritmavimo savybs
modeliuose yra ilaikomos, taiau panaudoti techniniai sprendimai leidia efektyviau gyvendinti
mokomuosius tikslus.


11 pav. Sudtingas akoto ciklinio algoritmo grafinis klausimas ir jo sprendimas Testtool aplinkoje

2) Modeliavimas tai tyrinjimas, kuris remiasi uduoi-tiksl kaita, modelio parametr keitimu ir j
poveikio rezultatams tyrimu. Grafinis modelis yra sudarytas i problemini situacij (Testtool grafini
klausim), kurias mokinys gali vairiai nagrinti: gali susipainti su j sprendimu, gali pats sprsti ir, jei yra

159

paymt klaid ar blogas vertinimas, kartoti sprendimus, rinktis naujas situacijas ir t.t. Mokinys gali sprsti
ir lyginti gretim problemini situacij sprendimus (pvz. 9 ir 10 pav.). Taip siekiama imituoti pagal vidinius
dsningumus veikianio mokomojo modelio tyrinjim. Nuoseklumo ir sistematikumo utikrinimui modelis
kuriamas keiiant ablonus pagal poymi diagram ir kontekstinius grafus. Taip siekiama ivengti tradicini
test trkum, kuriuose atsakymai klausimus yra nepriklausomi vienas nuo kito ir kiekvienu klausimu
vertinama tam tikra ini dalis (Bauer, 2003). Tuo tarpu individuals veiksmai dirbant su grafiniu modeliu
tampa tarpusavyje glaudiai susij.
3) Sudtingumo lygis yra esminis lankstaus mokomojo modelio parametras, kuris gali bti keiiamas
daugybe bd. Aptarkime j viso mokomojo modelio kontekste. Mokinys mato problemin situacij,
atvaizduot grafiniame klausime, pvz. 9 pav. Grafinis modelis yra sudarytas i keleto laisvai pasirenkam
grafini klausim. Grafiniai klausimai bus sudaryti sistemikai, jei gyvendina visus problemos sprendimo
kelius (ms atveju juos aprao kontekstinis grafas). Grafinis modelis turt bti sudarytas i madaug
vienodo sudtingumo lygio klausim. Pvz., 9 ir 10 pav. yra lengvos, sistemikai atvaizduotos situacijos, nes
jose yra po du neupildytus blokus, o manipuliuojami komponentai tinka sprsti visiems trims algoritm
tipams. Jie sudaro viening visum, nes apima tos paios problemos skirtingus sprendimo kelius (5 pav.).
Grafinio modelio sudtingumo lyg galima keisti didinant arba mainant jo vidin kontekst, keiiant vidinio
konteksto dyd, tame paiame vidiniame kontekste keiiant veikiani kontekst (t.y. problemos sprendimo
etap) skaii (ir. 1, 2 pav.), keiiant interaktyvumo lyg (K. Baniulis, V. Kerien ir kt., 2010). Pavyzdiui,
8, 9 ir 10 pav. klausim sudtingumas santykinai maas: juose yra po du veikianius kontekstus ir penki
manipuliuojami komponentai. Tuo tarpu 11 pav. klausimas yra ymiai sudtingesnis dl i prieasi: jame
yra didesnis vidinis kontekstas, nes iek tiek didesn udavinio sprendimo blokin schema, labai daug
vidini kontekst, nes reikia sudlioti visus algoritmo sakinius, ir ymiai auktesnis interaktyvumo lygis, nes
labai daug manipuliuojam komponent.
3.6. Lanksti algoritminio mstymo mokomoji aplinka
Konteksto modeliavimo bdu i grafini test tyrime sukrme efektyvi mstymo ugdymo
priemon, kuri atspindi esmines algoritmavimo savybes, tenkina vairi vartotoj poreikius, kiekvienam
suteikia galimybes aktyviai mokytis pagal individualius poreikius ir gyti gilumin mokomojo dalyko supratim.
Kadangi grafiniai modeliai yra sudaryti i grafini test sistemikai projektuojant, tai gali bti gyvendinti
vairs praktikos, savikontrols ir kontrols rimai. Paymtina, kad tokie ini kontrols testai gali ir turi bti
i anksto prieinami mokini ar student saviruoai.
Kontekstinis modeliavimas remiasi standartinmis probleminmis situacijomis ir yra orientuotas
bazini ini bei gdi ugdym ir lavinim. Taiau lygiagreiai vykdytame dails kontekstinio modeliavimo
tyrime (Ignataviien ir kt., 20013) gauti eksperimentiniai rezultatai parod, kad metodas daro esmin ymi
tak mokini krybikumui. Tai leidia tiktis, kad krybinio mstymo rezultatus gauti ir algoritmavime.
Tyrime nustatyta, kad naudojant poymi diagramas, kontekstinius grafus bei grafinius ablonus
palengvja krjo darbas, nes galima greitai, nedidelmis laiko snaudomis sukurti vairaus sudtingumo
aktyvius mokomuosius objektus ir juos lanksiai pritaikyti mokomajame kurse. Testtool mokymosi priemones
taikant student savarankikoms studijoms, savikontrolei bei adekvaiai ini kontrolei dstytojo darbas
pakyla auktesn krybinio bendradarbiavimo su studentais lyg.
Ivados
1. Gautos gilesns daugiaplanio konteksto, grafinio ablono ir konteksto modeliavimo savokos.
2. Taikant poymi diagramas, kontekstinius grafus bei Testtool grafinius ablonus i grafini test
sistemikai sugeneruoti ciklini algoritm grafiniai modeliai tenkina adekvatumo, lankstumo, sudtingumo
lygi, mokymosi nuoseklumo bei individualumo savybes.
3. Pritaikius formalius projektavimo metodus Testtool aplinkoje galima greitai ir paprastai kurti
grafinius modelius kiekvienam efektyviai mokytis pagal individualius poreikius ir gyti gilumin mokomojo
dalyko supratim.
4. Tyrime taikyti formals projektavimo bdai yra universals, todl rezultatai gali ir bus pritaikyti
kitiems mokomiesiems dalykams.
Literatros sraas
1. AUKTAKALNIS, N., BANIULIS, K. T., PAULIUT, J., SLOTKIEN, A. Graphical model: the means for simulation-
based learning. CIT. Journal of Computing and Information Technology. Zagreb. ISSN 1330-1136. 2008, Vol. 16, no. 4,
p. 303-309.
2. BANIULIS, K., KERIEN, V., PETREIKIEN, V., SLOTKIEN, A. A Case Study: Impact of the Interactivity Level to
E-Learning Outcomes. IT 2010: proceedings of the 16th International Conference on Information and Software
Technologies, Kaunas, Lithuania, Kaunas University of Technology. Kaunas: Technologija, 2010, p. 101-107.
3. BANIULIS, K. T., PAIIEN, K., GRIKNIEN, E., BALYNIEN, R., EPULIEN, A., LEINSKIEN, D.
Moodle-TestTool sistemos taikymas IT dstyme. Auktj mokykl vaidmuo visuomenje : ikiai, tendencijos ir
perspektyvos. Alytus. ISSN 2029-9311. 2012, no. 1(1), p. 22-30.

160

4. BANIULIS, K. T., PAULIUT, J. E. mokymosi kurs projektavimo Moodle-Testtool sistemoje ypatumai. Informacins
technologijos 2011: teorija, praktika, inovacijos. IX mokslins-praktins konferencijos praneim mediaga, Alytus, 2011,
p. 14- 23.
5. BANIULIS, K. T., STATKEVIIEN, B., PAULIKAS, G., PAGODA, D. Kontekstinio modeliavimo samprata ir jo
taikymas el. mokymuisi. Auktj mokykl vaidmuo visuomenje : ikiai, tendencijos ir perspektyvos. Alytus. ISSN
2029-9311. 2012, no. 1(1), p. 13-21.
6. BAUER, M. et al. Using Evidence-Centered Design to Develop Advanced Simulation-Based Assessment and
Training. World Conference on E-Learning in Corp., Govt., Health., & Higher Ed, 2003, p. 1495-1502.
7. BREZILLON, P. Context modeling: Task model and model of practices. Modeling and Using Context, CONTEXT-
07, 2007, p. 122-135.
8. DAUKILAS, S., KAINIEN, I., VAINORIEN, D., VAILA, V. Factors that impact quality of e-teaching/learning
technologies in higher education. The quality of Higher education, 2008/5 p. 131-151.
9. DENISOVAS, Vitalijus. Mokomasis kompiuterinis modeliavimas. Modeliavimo programa Model Builder. Klaipda:
Klaipdos universiteto leidykla, 2002.
10. IGNATAVIIEN, E., BANIULIS, K. T., PAULIKAS, G. Mokymosi aplinkos kaita integruojant vaizdo pamokas ir
Moodle-TestTool sistem (iame leidinyje).
11. KOLB, David A. Experiential learning: experience as the source of learning and development. Prentice Hall. New
Jersey, 1984.
12. MARTIIUS, V. Konteksto samprata tiriant painimo procesus. Psichologija. ISSN 1392-0359, 2006. p. 34-43.
13. RUPIEN, Ilona. Generatyvini mokymo(si) objekt krimo metodai, pagrsti aukto lygmens abstrakcijomis.
Kauno technologijos universitetas, daktaro disertacija, 2009.
14. SLOTKIEN, Asta. Aktyvaus mokymosi objekto projektavimo metodas ir jo tyrimas. Kauno technologijos
universitetas, daktaro disertacija, 2009.
15. STATKEVIIEN, B., KAIRYS, J., BANIULIS, K. T. Socialinio dinaminio konteksto grafinis modeliavimas. Auktasis
mokslas: IKT diegimo projektai. LVU, 2011. ISBN 9786094520181.
Summary
CONTEXT MODELS AND GRAPHIC TESTS FOR ALGORITHM CREATION
The creation of learning appliances is the most complex part of e-learning technology design and it
has only partial solutions. The goal of this research is to use principles of context modeling to build computer
model consisting of graphic tests, that will allow each one to study according to his own needs. Context
modeling is the manifold task and requires evaluation of multiple aspects. The research deepens the
concepts of context modeling: context, context model, graphic model, graphic template. This paper analyses
the formal methods for creation of active learning objects, they are illustrated by examples from algorithm
creation. During the phase of active learning object design the learning topic is processed using the
principles of system analysis and described formally by feature diagrams and context graphs. The
implementation phase employs the graphic testing tool Testtool for creation of graphic templates that
together with formal specifications of the learning topic are used to generate graphic models. The example of
algorithm creation show how the usage of methods of context design can be employed for fast creation of
flexible system modeling based means for active learning, control and self-control, that implement various
ways of knowledge assessment, including simulation, experimentation and practice. The utilization of
universal graphic tests allows the experts of any field to acquire skills of Testtool design for their topics and
use them to build graphic models of various difficulty levels, expand these models or change then at any
time. When learning means, that are systemically created in Testtool environment, are used for student self-
practice, self-control and adequate knowledge control, the work of teacher and student acquires a higher
degree of creative collaboration.
Keywords: Testtool, graphical tests, context modeling.


161

VERSLO VADYBOS STUDENT DERYB KOMPETENCIJ
FORMAVIMAS: STUDENTUS ORIENTUOTOS STUDIJOS

Kstutis Peleckis

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saultekio al.11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

Anotacija
Straipsnyje nagrinjamos problemos, susijusios su verslo vadybos student derybini kompetencij
formavimu, paremtu studentus orientuot studij organizavimo galimybmis. Aptariami individualizuoto
darbo su studentais, studentus orientuot studij organizavimo principai ir prielaidos sryyje su vadybini
ir derybini kompetencij ugdymu. Siekiant efektyvesnio verslo vadybos student derybini kompetencij
ugdymo, argumentuojamas btinumas pereiti nuo mokymo, paremto iniomis grindiamu ugdymu (angl.
knowledge based approach) prie mokymosi paradigmos, kurioje ugdymas grindiamas kompetencijomis
(angl. competence based approach): vertinant mokymsi kaip proces, apimant student mstymo,
suvokimo, jausm, emocij, elgsenos procesus ir j pokyius mokymosi metu, akcentuojant studento
kaupiam patirt kaip reikming ugdymo procesui, atskleidiant jo gebjim (matyti, patirti, suvokti, suprasti,
sisavinti, imokti) augim realioje ar mokymosi procese imituojamoje veikloje.
Esminiai odiai: verslo derybos, vadybins kompetencijos, verslo deryb kompetencijos,
sudentus orientuotos studijos.
vadas
Aktualumas. Kiekvienas vadybininkas, vis pirma, turi bti geras derybininkas, nes jo darbe dertis
tenka nuolatos: parduodant, perkant produkt ar paslaug, sudarant pirkimo-pardavimo sutart (kontrakt),
sprendiant daugyb vairi situacij. Priklausomai nuo vadybininko pasirengimo, derybins veiklos gdi ir
kompetencij dalykinis pokalbis ar derybos gali vykti lengvai arba su didele tampa, gali pavykti nesunkiai
susitarti ar veikiant ypatingus sunkumus arba ir visai nepavykti susitarti. Mokjimas dalykikai bendrauti,
suprasti kito mogaus, deryb partnerio psichologij, skaityti jo siuniam verbalin ir neverbalin
informacij, isiaikinti jo ir jo atstovaujamos organizacijos interesus didele dalimi lemia dalykinio pokalbio ir
deryb skm. Norint tai gerai atlikti, reikia bti sisavinus bendravimo pagrindus, gebti skaityti verbalins ir
neverbalins komunikacijos enklus, iraikas, turti susikrus pasiruoimo pokalbiui ir deryboms sistem,
gebti pateikti ir gauti informacij, argumentuoti savo pozicijas, atsakyti pastabas, jas neutralizuoti,
perprasti, nepasiduoti manipuliacijoms ir mokti dalykin pokalb ar derybas kaip dera ubaigti. Visuma
aukiau ivardint mokjim ir gebjim ir sudaro verslo vadybininko derybini kompetencij sistem. Taigi,
vadybininko rengimas auktojoje mokykloje, nevertinant ir nepltojant jo vertybi, nuostat ir asmenini
savybi, nesuteikiant jam dalykini pokalbi ir deryb vedimo teorini ini sistemos, praktini gdi,
derybini kompetencij, yra neiuolaikikas, nesusietas su rinkos ekonomika, visuomens ir darbo rinkos
poreikiais, nes apie 80 % vadybininko veiklos yra derjimasis. I kitos puss, iuolaikinis verslo pasaulis ir jo
aplinka kinta labai spariai, todl auktosios mokyklos, universitetai turi orientuotis ne tik iandienos
keliamus reikalavimus verslo vadybininko kompetencijai, bet ir numatyti, kokios kompetencijos, tame
skaiiuje ir derybins, lems jo skm ateityje.
Problema. Deryb kompetencij stoka gali tapti verslo vadybininkui esmine klitimi efektyviems
veiklos rezultatams pasiekti.
Tyrimo objektas verslo vadybos student kaip bsim vairaus lygio vadybinink deryb
kompetencij ugdymas.
Darbo tikslas atskleisti svarbiausias verslo vadybinink deryb kompetencij struktros ir turinio
dimensijas, galinanias formuoti efektyvesn verslo deryb mokymo ir mokymosi sistem.
Tyrimo metodai mokslins literatros sistemin, lyginamoji, login analiz ir sintez.
Verslo vadybos student derybini kompetencij formavimas ir studentus
orientuot studij sryis
Kompetencij formavimas, ugdymas auktojoje mokykloje, universitete turi remtis student turim
kompetencij diagnostika ir turi bti orientuotas praktin veikl iorinje darbo aplinkoje (1 pav.).


162



1 pav. Student kompetencij formavimo procesas auktojoje mokykloje (sudaryta autoriaus)

Pradedant ugdyti student kompetencijas realiai darbinei veiklai, reikia identifikuoti (diagnozuoti) j
asmenines savybes, gabmus, inias, gdius, gebjimus, mokjimus, vertybes, nuostatas, pairas,
bendrsias kompetencijas, kad bt galima efektyviai realizuoti kompetencij formavimo, ugdymo, pltojimo,
tobulinimo procesus auktojoje mokykloje, universitete. Juk kiekvienas studentas turi skirtingas asmenines
savybes, skirting asmenin patirt, gyt eimoje, darelyje, mokykloje, breliuose, bendraujant su draugais
ir kitoje kultrinje terpje, suformavusioje jo nuostatas, vertybes, poirius.
Verslo vadybos student nuostatos veiklos atvilgiu sietinos su j poiriu studij dalyk
sisavinim, mokymsi. Kaip paymi Stephen P. Robbins (Robbins 2006, p.38), tyrimais yra nustatyti ie
svarbiausi veiksniai, lemiantys pasitenkinim darbu: proto pastang reikalaujantis darbas, teisingas atlygis,
palaikanios darbuotoj darbo slygos ir j palaikantys kolegos. Analogiki veiksniai veikia ir mokymosi
procese.
Daugelyje vidurini mokykl, gimnazij mokiniai turi ekonomikos, verslo pagrind, verslumo
pamokas. Todl pradedant ugdyti auktojoje mokykloje, universitete student vadybines ir derybines
kompetencijas, reikia isiaikinti, ufiksuoti ir numatyti priemones ir bdus kaip ir kokias kompetencijas kokiu
intensyvumu vystyti. Tam reikalinga daug individualaus darbo su studentu. Nemaai universitet (su
Oksfordo universitetu prieakyje) individual darb su studentais laiko savo veiklos prioritetu.
I kitos puss, norint auktojoje mokykloje, universitete formuoti, ugdyti verslo vadybos
bakaularant, magistrant vadybines ir derybines kompetencijas, reikia turti orientyr, t.y. visum
parametr, kurie apibdint verslo vadybinink kaip kompetenting darbuotoj (r. 2 pav.).

















2 pav. Student kompetencij formavimo procesas auktojoje mokykloje (adaptuota pagal Robbins 2006)

Labiau individualizuotas darbas su studentais galint gyvendinti studentus orientuotas studijas,
kuriose ( studentus...2010):
- turt bti daugiau dmesio skiriama ini susiejimui su realiomis situacijomis, gebjim ugdymui;
- paskaitose turt vyrauti diskusijos, aktyvaus ir inovatyvaus mokymosi metodai (darbas grupse,
projekt rengimas, reali atvej analiz ir pan.).



Studento
asmenins
savybs, vertybs,
nuostatos,
poiriai,
bendrosios
kompetencijos,
gabmai, inios,
gdiai,
gebjimai,
mokjimai ir kt.


Realios
kompetencijos
realioje darbinje
veikloje
Kompetencij
formavimas,
ugdymas,
tobulinimas,
pltojimas
auktojoje
mokykloje,
universitete
DIAGNOZ KOMPETENCIJ
POREIKIAI
DARBO
RINKOJE
Asmenyb
(asmenins
savybs,
asmenin
patirtis)
inios,
gdiai,
gebjimai,
mokjimai
Motyvacija
Suvokimas
Imokimas
Individualus
elgesys
gytas
potencialas

Nuostatos,
pairos
Vertybs

163

Vienas i deimties naujj Europos auktojo mokslo erdvs prioritet idstyt komunikate
Bolonijos procesas 2020 Europos auktojo mokslo erdv naujame deimtmetyje numato orientavimsi
student, tuo paiu pabriant auktojo mokslo mokomj misij. studentus orientuotos studijos turt
remtis iais principais (Student-centred Learning 2010; studentus...2010):
1. studentus orientuotos studijos reikalauja nuolatinio grtamojo ryio. is modelis modelis
negali bti apibrtas konkreiai nurodant kada ir koks mokymo(si) modelis turi bti taikomas. Pagrindinis
aspektas studentai, dstytojai bei infrastruktros sistema turi veikti kartu taip, kad bt galima gerinti
student mokymsi bei utikrinti, kad mokymosi programos (dalyko) ikelti siekiniai bt pasiekti per
student kritiko mstymo ugdym bei gdi formavim.
2. studentus orientuotos studijos neturi vieno varianto visiems atvejams. Visos akademins
bendruomen grups turi skirtingus poreikius, taiau jos visos kartu dalyvauja studij procese. studentus
orientuotos studijos leidia studijas organizuoti taip, kad jos atitikt vis interesus.
3. Visi studentai mokosi skirtingai. Vieni mokosi i savo klaid (bandydami atlikti ir mokydamiesi
i rezultato), kiti i praktins patirties. Kai kurie gali mokytis skaitydami literatr, kitiems yra reikalingos
diskusijos ar mokymosi dalyko mediagos aptarimas su visais, tam, kad j galt sisavinti.
4. Studentai turi skirtingus poreikius ir interesus, kurie turi takos studijuojant: skiriasi
pomgiai, student aktyvumas. Auktosiose mokyklose studijuoja studentai, turintys specialij poreiki:
auginantys vaikus, turintys negali, esantys i socialiai remtin eim.
5, studentus orientuot studij pagrindas pasirinkimo galimyb. Kiekvien studij siekin
turt bti manoma gyti studijuojant kelis skirtingus dalykus, todl studentams turi bti sudarytos galimybs
pagrstai rinktis atitinkamas disciplinas.
6. Studentai turi skirtingas mokymosi patirtis, taip pat ir skirtingas inias. Mokymosi metu
gaunamos inios ir gebjimai turi neti reali naud kiekvienam studentui: bti pritaikomomis realiame
gyvenime, profesinje veikloje arba visapusikai atitikti besimokaniojo interesus. Labai svarbu atsivelgti ir
kiekvieno studento anksiau gytas kompetencijas, pvz.: jei studentas prie tai yra moksis dirbti su
atitinkama kompiuterine programa, nra jokio tikslo j mokyti to paties dar kart. Asmenin student patirtis
gali bti panaudojama kaip motyvatorius, suteikiant galimyb paiam studentui pasidalinti savo turimomis
iniomis ir gebjimais su kitais studentais ir pan.
7. Studentai turi turti galimyb prisidti prie studij proceso formavimo. Studentams
(tiesiogiai ir/arba per student atstovus) turt bti suteikta galimyb bti trauktiems studij dalyko
sudarym, atsiskaitymo u dalyk formos nustatym, studij program sudarym bei tobulinim ir pan.
Studentai turt bti priimami kaip lygiaveriai studij proceso dalyviai. Geriausias kelias utikrinti, jog
studijos yra orientuojamos student sudaryti slygas studentams patiems nusprsti kaip turi atrodyti
studij procesas.
8. studentus orientuotos studijos suteikia galimyb, o ne nurodo. Tuo atveju, kai yra
pateikiami faktai ir inios, pasirengimas paskaitoms bei pateikiamas turinys priklauso nuo dstytoj.
studentus orientuotos studijos siekia suteikti studentams didesn atsakomyb leidiant jiems patiems galvoti,
rengti, analizuoti informacij, sprsti problemas ir pan.
9. Studij procesas reikalauja student ir dstytoj bei administracijos bendradarbiavimo.
Svarbu, jog bendradarbiavimas vykt kartu sprendiant keliamas problemas, kartu silomi sprendimo
variantai. Auditorijoje toks bendradarbiavimas turi teigiam efekt, kadangi abi grups vis labiau laiko save
partneriais. Toks bendras darbas studij procese ir yra svarbiausia studentus orientuot studij filosofijoje,
kuri mato studij proces kaip konstruktyvi tarpusavio sveik tarp i abiej grupi.
Norint auktojoje mokykloje, universitete formuoti, ugdyti verslo vadybos bakaularant, magistrant
vadybines kompetencijas (tarp j ir deryb kompetencijas), reikia turti orientyr, t.y. visum parametr,
kurie apibdint verslo vadybinink kaip kompetenting darbuotoj.
Deryb kompetencijos verslo vadybos kompetencij sistemoje
Verslo vadybos student mokymas ir mokymasis yra holistinis, apimantis visapusik mogaus
ugdym. mogaus ugdymas, pradtas nuo jo gimimo eimoje, darelyje, vidurinje mokykloje, gimnazijoje,
licjuje, auktojoje mokykloje, universitete nesustoja. Nors auktj mokykl stojs studentas jau turi
vienoki ar kitoki vertybi sistem, taiau ir toliau pirmoje vietoje asmenybs ugdymo procese yra
bendrosios mogaus vertybs asmens, jo sins ir minties laisv, artimo meil, prigimtin moni lygyb,
solidarumas, patriotizmas, tolerancija, pagarb tiesai ir iminiai, kitam mogui, tausojantis santykis su
gamtine ir kultrine aplinka. Taiau ios bendrosios vertybs nra ms tyrimo objektas. Pripaindami j
svarb ir pirmum, pagrindin dmes iame straipsnyje skirsime vadybininkui, derybininkui svarbioms
vertybms, asmeninms savybms ir kompetencijoms.
Verslo vadybos specialisto kompetencij visuma nusako jo vadybin potencial, sukaupt tam tikr
patirt, atliekant reali ar imituojam veikl. i visuma remiasi specialisto asmeninmis savybmis,
vertybmis, nuostatomis, papildytomis atitinkamos srities iniomis, supratimu, gebjimais, gdiais. Kaip
paymi P. Juceviien ir D. Lepait (2000), kompetencija tai mogaus kvalifikacijos raika arba gebjimas
veikti, slygotas individo ini, mokjim, gdi, poiri, asmenybs savybi ir vertybi.

164

mogaus gyvenimas ir veikla prasideda nuo vidini dalyk. Kaip paymi B. Tracy (2010, p.48),
asmenybs ais yra vertybs. Nuo vertybi priklauso, koks yra mogus. Viskas, k mogus veikia
ioriniame pasaulyje, yra sakyta ir nulemta vidini vertybi nepriklausomai nuo to, ar jos aikios, ar ne. Kuo
aikesns asmens vidins vertybs, tuo tikslesni bei efektyvesni esti veiksmai ioriniame pasaulyje. B.
Tracy (2010, p.48-49) iskiria penkis asmenybs lygmenis jis asmenyb apibdina kaip taikin su penkiais
koncentriniais iedais. Centrinis iedas arba asmenybs centras, anot jo, yra vertybs. Antrasis iedas
sitikinimai. Vertybs nulemia sitikinimus. Treiasis iedas lkesiai. Ten pat B.Tracy rao: Jeigu viliats,
kad jums nutiks gera, tuomet mstote teigiamai, diugiai, orientuojats ateit. T pat velgiate kituose
monse bei situacijose. Ketvirtasis iedas elgesys, kuris yra nulemiamas mogaus lkesi. Elgesys yra
iorin mogaus vertybi, sitikinim bei lkesi iraika. Ir pagaliau, penktasis iedas veiksmai.
Taigi akivaizdu, kad vadybininko, derybininko kompetencijos reikiasi jo elgesiu, veiksmais.
Slyginai kompetencij visuma yra skirstoma tokias grupes:
bendrj kompetencij;
paintini kompetencij;
funkcini kompetencij.
Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2011-02-21 d. sakymu Nr. V-269 patvirtintos tokios
ugdytinos bendrosios kompetencijos, kurios integruojamos vis vidurins mokyklos dalyk mokym, ir
apibriamas toks j turinys:
mokjimo mokytis kompetencija. i bendroji kompetencija reikia, kad mogus jauiasi
atsakingas u savo mokymsi, geba save motyvuoti, planuoti mokymsi, rinktis tinkamas mokymosi
strategijas ir jas taikyti, sivertins skm gerinti savo mokymsi;
komunikavimo kompetencija. Turintis vienokio ar kitokio lygio komunikavimo kompetencij
mogus supranta komunikavimo svarb ir moka, atsivelgdamas kontekst ir komunikavimo situacij,
veiksmingai komunikuoti kalbinmis ir nekalbinmis priemonmis;
painimo kompetencija. Ugdydamas painimo kompetencij mogus siekia gyti ini, ieko
tiesos, geba konstruktyviai sprsti problemas, kritikai msto, geriau pasta tikrov taikydamas tyrim
metodus;
socialin pilietin kompetencija. ios kompetencijos ugdymas yra orientuotas tai, kad ugdytinis
bt siningas, atsakingas, gerbt ir toleruot kitus, aktyviai dalyvaut bendruomens gyvenime, veikt kit
labui, vadovautsi demokratijos vertybmis. Mylt tvyn, vertint alies ir pasaulio paveld, rpintsi kit ir
aplinkos saugumu;
iniciatyvumo ir krybingumo kompetencija. ios kompetencijos turjimas reikia, kad ugdytinis
moka nusiteikti ir susitelkti krybiniams iekojimams. Jis skatina kitus krybingai, nestandartikai mstyti,
priima kit keliamas idjas, geba jas taikyti. Prisiima atsakomyb u rezultatus. Gerbia autori teises;
asmenin kompetencija. Tai reikia, kad mogus pozityviai msto, garbingai ir siningai veikia,
geba veikti sunkumus ir atsakingai kuria savo gyvenim;
kultrin kompetencija. ios kompetencijos turjimas reikia, kad mogus yra smoningas,
atsakingas ir krybingas kultros proces dalyvis, puoseljantis artimiausios aplinkos, alies tautin ir
demokratin kultr, pasaulio paveld.
ios bendrosios kompetencijos yra aktualios visoms veikloms, kurias po vidurins mokyklos
baigimo pretenduoja abiturientai. Bendrj kompetencij ugdymas yra tsiamas ir auktosiose mokyklose,
universitetuose. Priklausomai nuo pasirinktos specialybs ir specializacijos atskir bendrj kompetencij
svarba ir j lyginamasis svoris skiriasi.
Mokslinje literatroje, nagrinjanioje verslo vadybos kompetencijas (epien, 2007) iskiriamos
ios svarbiausios ir skmingam darbui verslo vadyboje bdingiausi kompetencij grups:
1. Poveikis ir taka. Asmenin taka asmens gebjimas sudaryti kitiems patikimumo vaizd
(spd).
2. Orientacija tiksl. Asmens gebjimas, kuris apima uduoties atlikimo vertinim, efektyvumo
didinim, tiksl klim ir ilaid bei naudos vertinim, suradim nauj bd kaip greiiau, geriau ir efektyviau
atlikti uduotis.
3. Komandinis darbas ir kooperacija. Gebjimas traukti kitus asmenis atlikti uduot, deleguoti
atsakomyb, demonstruoti supratim ir padrsinim. Gebti galinti grup, pakelti grups moral ir
komandin dvasi, sprsti konfliktus ir tarpininkauti.
4. Analitinis mstymas. Metodikas situacijos analizavimas nustatant prieasties pasekms ry,
galim klii nuspjimas ir realistinis plan joms veikti sudarymas, galvojimas priek apie galimus
tolesnius ingsnius ir procesus, uduoiai atlikti reikaling itekli
tyrimas.
5. Iniciatyvumas. Gebjimas apibriamas kaip asmens veiklumas, kuris neapibrtas formali
pareigybini instrukcij, kada pasinaudojama atsiradusia galimybe ar pasiruoiama ateityje ikilsianioms
problemoms veikti.
6. Darbuotoj formavimas/ugdymas. Kompetencija ypa susijusi su komandiniu darbu, kuri
sudaro gebjimas suteikti konstruktyv atgalin ry, padrsinim po neskms, taip pat instruktavimas,
patarimai ir kitoks palaikymas.

165

7. Pasitikjimas savimi. Tai bendras pasitikjimas savo gebjimais ir daromais sprendimais,
iki nebijojimas, atviras savo tiesioginio vadovo veiksm kvestionavimas, asmenins atsakomybs
prisimimas.
8. Tarpasmenis supratingumas. Kit moni poiri, nuostat, poreiki supratimas, emocij
atpainimas, tikslus neverbalinio elgesio interpretavimas, privalum ir trkum vertinimas.
9. Direktyvumas ir asertyvumas. Aikus rib nubrimas ir gebjimas pasakyti ne, kai to
reikalauja situacija, standart iklimas ir reikalavimas juos atitikti, pateikiant tai aikiai ir be uuolank.
10. Informacijos paieka. Kompetencija, kai asmuo geba metodikai iekoti informacijos, kuri
turdamas gali diagnozuoti ir sprsti problemas ar atrasti nematytas galimybes.
11. Vadovavimas komandai (Lyderyst). Gebjimas atstovauti savo grupei, ikelti ir komunikuoti
auktus grups veiklos standartus.
12. Abstraktus mstymas (Sisteminis mstymas). Gebjimas iekoti ir surasti ryius ir struktras,
kurios kitiems yra nematomos, pastebti kit neaptiktus neatitikimus ir prietaravimus, greitai indentifikuoti
esmines problemas ir joms veikti numatyti reikalingus veiksmus.
Suprantama, kad dviej vienod vadybinink nra ir bti negali. Todl ir atskiri kompetencij
parametrai gali kisti tam tikrose ribose. Vieno modelio, tinkamo vis verslo vadybinink deryb
kompetencijoms ugdyti, nra ir bti negali. Taiau studij programose galima ubrti atitinkamas
kompetencij parametr ribas, kurias turt pasiekti tam tikr kvalifikacij (bakalauro, magistro) gyjantys
asmenys.
Verslo vadybos student deryb kompetencij ugdymo prielaidos
Vykstant spartiems pokyiams technologijose, rinkose, organizacijose ir atitinkamose ini
sistemose, btina, kad auktj mokykl absolventai sugebt greitai gyti nauj ini ir galt sprsti
vairius udavinius, kuri platumas ir sudtingumas gali ieiti u gyt kompetencij rib. Tam auktojoje
mokykloje reikalinga atitinkama kompetencij ugdymo sistema, formuojanti tam tikr student elgsen, kuri
jie galt tsti ir pltoti savarankikai dirbdami ir mokydamiesi.
Boterf (2010, 20-21 psl.) kompetencij pasiskirstym ir formavim analizuoja keturiuose lygiuose:
- trikampio emutiniame lygyje kaip kompetencij ugdymo pagrindas fiksuojamos asmenins
savybs (traits and characteristics), paymint, kad jos nra lengvai modifikuojamos;
- antrame lygyje fiksuojami gdiai, gebjimai, inios (skills, abilities and knowledge), kurie gali
bti vystomi mokymo metu;
- treiame lygyje yra kompetencijos (competencies), kurios atsiranda i mokymosi ir remiasi
asmeninmis savybmis bei iniomis, gdiais ir gebjimais, derinant vairius j elementus;
- ketvirtame lygyje trikampio virnje yra kompetencij diegimas ( demonstrations) arba,
ms nuomone, labiau tinkama svoka bt kompetencij rodymas.
Anot Boterf (2010, p.18-19), kompetencija nra btyb, gyvuojanti savaime, nepriklausomai nuo
kompetencij savininko. Taigi, remiantis individualiomis asmens savybmis, jo vertybmis, nuostatomis,
poiriais, pltojant jo gdius, gebjimus ir inias, yra formuojamos kompetencijos, kurias po to reikia
rodyti konkreiose veiklos situacijose.
Kaip paymi J. Allen ir R. van der Velden (2005, p.3), auktosios mokyklos absolventas turi turti
kompetencijas bent iose penkiose srityse:
1) Profesionalios ekspertizs srityje. Autoriai teigia, kad daugelis auktj mokykl absolvent
turt bti savo srities ekspertais, galiniais konsultuoti ir patarti, besiremianiais gytomis konkreios srities
iniomis, analitiniu mstymu, intuicija, adekvaiu poiriu problemas, mokjimu jas diagnozuoti ir isprsti,
veikti rytingai ir profesionaliai neapibrtose situacijose.
2) Funkcinio lankstumo srityje. Darbin veikla yra dinamika, nuolat kintanti, tobuljanti. Vykstant
spartiems pokyiams technologijose, rinkose, organizacijose ir atitinkamose ini sistemose, btina, kad
auktj mokykl absolventai gebt greitai savarankikai gyti nauj ini ir galt sprsti vairius
udavinius, kurie gali bti ir tiesiogiai nesusij su j gytomis kompetencijomis. Jie turt gebti susidoroti su
darbo turinio, organizaciniais ir kitais pokyiais. Autoriai teigia, kad auktj mokykl absolventai turt turti
pozityv poir pokyius, matyti juose naujas galimybes ir per darbin patirt gyti nauj mokjim.
3) Inovacij ir ini valdymo srityje. i sritis siejama su absolvent krybingumu, smalsumu,
auktais inovaciniais gebjimais, noru pltoti inovacijas monje, organizacijoje. ia aktuals gebjimai
pastebti naujas galimybes, mokti bendrauti ir bendradarbiauti, rasti prieig prie tam tikr tinkl. Kadangi
naujas idjas gyvendinti vienam yra praktikai nemanoma, tai absolventas turi turti organizacini
gebjim, bti atkaklus ir mokti dertis, kad pasiekti tiksl bendromis jgomis.
4) mogikj itekli mobilizacijos srityje. Auktj mokykl absolventai turi turti gebjim
organizuoti savo ir kit darbuotoj darb, mokti dirbti komandoje, mokti bendrauti generuojant ir
realizuojant naujas idjas, mokti vadovauti, sukurti komandos sinergij, atskleisti lyderio bruous, mokti
kvpti kitus, bti savimi, reikalui esant, parodyti rytingum, kurti aplink, galinani atskleisti savo ir kit
komandos nari galimybes.

166

5) Tarptautins orientacijos sritis. Auktj mokykl absolventams tarptautin orientacija yra
btina dl pasaulins globalizacijos proces pltros, ekonominei veiklai peraugant nacionalines sienas. Tai
reikalauja gerai mokti usienio kalbas, gebti suprasti kitas kultras, turti tarpkultrini kompetencij.
Norint efektyviai formuoti ir pltoti verslo vadybos student derybines kompetencijas, reikia
auktojoje mokykloje per studij programas sudaryti galimybes padti pamatus i kompetencij svarbos
supratimui, pradmen gyjimui, atskleisti derybini kompetencij struktr ir dedamasias, kad dirbdami
absolventai galt savarankikai ugdytis atitinkamus mokjimus ir gebjimus, reikalingus j efektyviai
vadybinei ir derybinei veikloms ateityje. Pamat djimas- dviej pusi reikalas: studento ir dstytojo. I
studento puss reikalingos atitinkamos asmenins savybs, gdiai, gebjimai, inios, elgsena, motyvacija,
asmeniniai tikslai, siejami su darbine veikla ir jos turiniu. I dstytojo puss reikalingas asmeninis pavyzdys,
studij organizavimo sistema: principai, metodai ir kt. Verslo vadybos student derybini kompetencij
formavimo ir pltojimo procesui efektyvinti yra tikslinga pereiti nuo mokymo, paremto iniomis grindiamu
ugdymu (angl. knowledge based approach) prie mokymosi paradigmos, kurioje ugdymas grindiamas
kompetencijomis (angl. competence based approach): vertinant mokymsi kaip proces, apimant student
mstymo, suvokimo, jausm, emocij, elgsenos procesus ir j pokyius mokymosi metu, akcentuojant
studento kaupiam patirt kaip reikming ugdymo procesui, atskleidiant jo gebjim (matyti, patirti, suvokti,
suprasti, sisavinti, imokti) augim realioje ar mokymosi procese imituojamoje veikloje. Tokioje paradigmoje
keiiasi tiek dstytojo tiek ir studento vaidmenys. Tradicinje mokymo sistemoje: dstytojas pagrindinis
ini perteikjas ir j altinis, o studentas informacijos primjas, besistengiantis j siminti.
Kompetencijomis paremtoje mokymosi paradigmoje: dstytojas asmuo, vadovaujantis student mokymuisi,
komunikuojantis su studentais kaip lygus su lygiu, formuojantis j poir, ugdantis kritin mstym, juos
konsultuojantis, padedantis, patariantis, mokantis komandinio darbo, bendradarbiavimo, o studentas
aktyvus mokymosi proceso dalyvis, smalsus, ini ir savo asmenini tiksl siekiantis individas, norintis
imokti mokytis, konceptualiai protauti, lavinti auktesnio lygio mstymo gebjimus, sisavinti problem
sprendimo technologijas, pritaikyti gytas inias, gebjimus ir mokjimus naujose vadybinse ir derybinse
situacijose.
Ivados
1. Derybini kompetencij pagrind sudaro asmens gebjimas identifikuoti nauj situacij,
isirykinti naujus (lyginant su anksiau sprstomis situacijomis) jos parametrus ir pasirinkti reikalingus
aplinkos altinius ir veiklos metodus jai valdyti. ia pasireikia ne tik inios, gebjimai, mokjimai, bet ir
praktin situacij sprendimo patirtis. Derybinje veikloje - tai veikimo bdai, gyti patirties metu, tam tikros
veiklos subtilybs rodant, pagrindiant, argumentuojant, kontrargumentuojant, tikinant, manipuliuojant,
atsakant manipuliacijas ir taig.
2. Kompetencij formavimas, ugdymas auktojoje mokykloje, universitete turi remtis student turim
kompetencij diagnostika ir turi bti orientuotas praktin veikl iorinje darbo aplinkoje. Pradedant ugdyti
student kompetencijas realiai darbinei veiklai, reikia identifikuoti (diagnozuoti) j asmenines savybes,
gabmus, inias, gdius, gebjimus, mokjimus, vertybes, nuostatas, pairas, bendrsias kompetencijas,
kad bt galima efektyviai realizuoti kompetencij formavimo, ugdymo, pltojimo, tobulinimo procesus
auktojoje mokykloje, universitete. Btina atsivegti tai, kad kiekvienas studentas turi skirtingas asmenines
savybes, skirting asmenin patirt, gyt eimoje, darelyje, mokykloje, breliuose, bendraujant su draugais
ir kitoje kultrinje terpje, suformavusioje jo nuostatas, vertybes, poirius, kurie nra ideals ir todl
keistini, tobulintini.
3. Norint auktojoje mokykloje, universitete formuoti, ugdyti verslo vadybos bakaularant,
magistrant vadybines kompetencijas (tarp j ir derybines kompetencijas), reikia turti orientyr, t.y. visum
parametr, kurie apibdint verslo vadybinink kaip kompetenting darbuotoj. Suprantama, kad dviej
vienod vadybinink nra ir bti negali. Todl ir atskiri kompetencij parametrai gali kisti tam tikrose ribose.
Vieno modelio, tinkamo vis verslo vadybinink derybinms kompetencijoms ugdyti, nra ir bti negali.
Taiau studij programose galima ubrti atitinkamas kompetencij parametr ribas, kurias turt pasiekti
tam tikr kvalifikacij (bakalauro, magistro) gyjantys asmenys.
4. Norint efektyviai formuoti ir pltoti verslo vadybos student derybines kompetencijas, reikia
auktojoje mokykloje per studij programas sudaryti galimybes padti pamatus i kompetencij svarbos
supratimui, pradmen gyjimui, atskleisti derybini kompetencij struktr ir dedamasias, kad dirbdami
absolventai galt savarankikai ugdytis atitinkamus mokjimus ir gebjimus, reikalingus j efektyviai
vadybinei ir derybinei veikloms ateityje.
5. Verslo vadybos student derybini kompetencij formavimo ir pltojimo procesui efektyvinti yra
tikslinga pereiti nuo mokymo, paremto iniomis grindiamu ugdymu (angl. knowledge based approach) prie
mokymosi paradigmos, kurioje ugdymas grindiamas kompetencijomis (angl. competence based approach):
vertinant mokymsi kaip proces, apimant student mstymo, suvokimo, jausm, emocij, elgsenos
procesus ir j pokyius mokymosi metu, akcentuojant studento kaupiam patirt kaip reikming ugdymo
procesui, atskleidiant jo gebjim (matyti, patirti, suvokti, suprasti, sisavinti, imokti) augim realioje ar
mokymosi procese imituojamoje veikloje.

167

Literatra
1. ALLEN, Jim; ROLF van der Velden. The Flexible Professional in the Knowledge Society: Conceptual Framwork of
the REFLEX Project. Maastricht, 2005: Maastricht University.
2. BOTERF, G. Dar kart apie kompetencij. 15 pasilym prastoms idjoms ipltoti. Klaipda, 2010: KU leidykla.
3. EPIEN, A. Verslo vadybos student bendrj kompetencij ugdymo problematika: verslo ir auktojo mokslo
sankirta. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 2007, 13, 48-65.
4. studentus orientuot studij modelis. Vilnius, 2010: LSAS
5. JUCEVIIEN, P., LEPAIT, D. 2000. Kompetencijos sampratos erdv. Socialiniai mokslai, 2000, 1 (22), 44-51.
6. Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2011-02-21 d. sakymas Nr. V-269 [interaktyvus] // Priega per
internet: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=393538&p_query=&p_tr2=2 [irta 2013 m. vasario
7 d.]
7. ROBBINS, Stephen P. Organizacins elgsenos pagrindai. Kaunas, 2006: Poligrafija ir informatika.
8. Student-centred Learning. Tolkit for Students, Staff and Higher Education Institutions. European Students Unijon
and Education International, 2010.
9. TRACY, B. Tikslai. Kaunas, 2010: Luceo.
Summary
FORMATION OF NEGOTIATING COMPETENCIES FOR BUSINESS MANAGEMENT STUDENTS:
STUDENT CENTRED LEARNING
This paper discusses the problems associated with students' negotiating skills in education of
business administration, discussing the problems of structure and content. Here are discussed individualized
work with students, the principles of organization student-centered learning and assumptions to develop
managerial and negotiating skills. The paper alsoanalyze the structural elements of the negotiating skills and
characterize that their content can be developed in a planned, systematic and holistic approach. For this
purpose there are highlighted the areas and fields in which the bargaining skills of business management
students should be developed. In order to develop negotiating skills of business management students more
effectively, here is the argument for the need to shift from teaching based on knowledge-based education
(called knowledge based approach) to learning paradigm in which education is based on competences
(competences based approach): assessing the learning as a process involving the students thinking,
perception, feelings, emotions, and behavioral processes and their changes during training process with an
emphasis on the students experience accrued as a meaningful educational process, revealing growth of his
skills (to see, to experience, to understand, assimilate, to learn) in real or simulated learning activities.
Keywords: business negotiations, management competences, negotiating competences, to sudent-
centered studies.

168

SPALV KRIMAS PROGRAMINS RANGOS PAGALBA:
KRJAI-NEREGIAI

Airina Savickait
V Vilniaus Valakupireabilitacijos centras, Vaidiluts g. 69 , Vilnius

Anotacija
Vilniaus Valakupi reabilitacijos centre nuo 2011 met buvo vykdomi profesins reabilitacijos
pilotinio ibandymo kompiuterinio ratingumo mokymai neregiams.
Straipsnyje pateikiama informacija apie neregi programins rangos veikim, valdymo ypatybes,
darbo veiksmu planavim ir kitas galimybes dirbti su kompiuterine grafikos programa. Taip apt yra
pateikiama informacija apie naudot metodik ir pilotinio ibandymo vikdym, kurio metu ir buvo ibandytas
neregi programin rangos veikimas su grafine programa.
Ivadose pateikiama informacija apie naudojamos kompiuterins programos ir technins rangos
suderinamum, galimus rezultatus ir kitus svarbius akcentus.
Esminiai odiai: neregi programin ranga, grafins informacijos valdymas
vadas
iuolaikinje visuomenje pagrindiniai integracijos veiksniai yra gebjimas priimti, suprasti ir valdyti
inias bei informacij. Mokymai, mokymasis, studijos yra btinyb iems veiksniams plstis. Yra poreikis
kurti besimokanij visuomen, kurios kiekvienas narys bt aktyvus mokymo proceso dalyvis (Vida
esnuityt 2007, moni su regjimo negalia integracijos visuomen poreikis baltijos alyse). Siekiant
sudaryti palankesnes slygas, neregiams integruotis visuomen, buvo sukurta profesins reabilitacijos
paslaug teikimo metodika asmenims su regos negalia. Metodikoje isamiai aprayti profesini gebjim
vertinimo ir atkrimo metodai bei priemons. Suformuluoti reikalavimai profesinio mokymo programoms,
rangai, specialistams, dokumentacijai (atien, E ir kt. 2010,Profesins reabilitacijos paslaug teikimo
metodika asmenims su regos negalia). Taip pat buvo vykdomi profesins reabilitacijos pilotinio ibandymo
su kompiuterinmis programomis mokymai regos negali turintiems asmenims..
Straipsnio tikslas pagal pilotinio ibandymo rezultatus ianalizuoti neregi galimybes kurti grafin
informacij.
Siekiant ibandymo tikslo straipsnyje pateikiami tokie udaviniai:
Ianalizuoti neregi kompiuterins ir programins rangos veikim.
Ianalizuoti grafin informacij kuriani program veikim kartu su neregi veikimo
programomis.
Aprayti veiksmus ir aplinkybes, kurios svarbios, kai neregiai kuria grafin informacij.
Neregi programin ir technin ranga
iuo metu yra ne viena programins rangos sistema ar programinis rankis skirtas regos negali
turintiems monms. Vaizdo garsinimo programos (eGuideDog, vOICe Learning Edition, JAWS).
JAWS for Windows viena daniausiai naudojam ekrano skaitymo program Lietuvoje.
Naudodami JAWS for Windows program neregiai gali pilnavertikai dirbti beveik su visomis Microsoft
Windows operacins sistemos terpje veikianiomis programomis. Galima rayti, skaityti bei redaguoti failus,
vairiomis pasaulio kalbomis skaityti reginij knygas, kurti ir klausytis muzikos, programuoti, naudotis
spausdintuvu, naryti internete.
Ekrano skaitymo programa JAWS for Windows analizuoja informacij ekrane ir perduoda j kalbos
sintezatoriui. Kalbos sintezatorius - tai programa, paverianti tekst garsu. Svarbu inoti, kad kompiuteryje
turi bti diegti abu minti produktai, nes vienas be kito neturi jokios prasms. JAWS for Windows programoje
yra automatikai diegti angl, vokiei, prancz, ispan, ital, suomi kalbos sintezatoriai, dar vadinami
balsais. Atitinkamai, kokia kalba parayt tekst nori skaityti neregys, tok sintezatori reikia ir pasirinkti.
Norint, kad informacija i ekrano vartotojui bt perduodama lietuvi kalba, btina kompiuter diegti
papildom program Lietuvi kalbos sintezatori (Kulvietien Regina, Savickait Airina 2011, IT
naudojimas ir pritaikymas regos negali turintiems monms)
Neregiams pritaikyta programin ranga suteikia galimyb ne tik mokytis, bet ir dirbti tam tikrose
pareigose. Danai darbo aplinka nra pritaikyta neregiams (pvz.: didelis triukmas arba atvirkiai- aplinka
reikalaujanti tylos...) panaiais atvejais neregiai gali naudoti ir pagalbin technik (pvz.:1 pav. Brailio eilut).
Kompiuterio rodoma informacija pateikiama ne garsu, bet brailio ratu. Brailio eiluts danai turi ne tik
skaitymo, bet ir valdymo funkcijas, todl neregiui yra patogu valdyti kompiuterio kursori. Naudodamas
brailio eilut neregys gali pasiymti, telefonu arba gyvai igirst informacij, pildyti dokumentus, bendrauti
kompiuterinmis pokalbi programomis.

169


1 pav. Brailio eilut

Balso atpainimas kompiuteryje yra neregi kompiuterini technologij naujov, taiau ios programos
veikimo principas yra neprastas, paliginti su neregi vaizdo skaitymo programa, todl iuo metu nra didelio
poreikio j naudoti. Balso atpainimo programos veikimo principas yra balsu valdomos kompiuterio
komandos, kurias matantis mogus atlieka pele. Meniu funkcij ikvietimai, funkcij aktyvavimas,
ataukimas, lang udarymas: visa kompiuterio operacins sistemos aplinka, programos ir j funkcijos
valdomos balsu. (Balsu valdoma programa 2012)
Veikimo princip galima apibdinti kaip dviej bals kombinacija. Balsas, kuris eina kompiuter, ir
balsas, kuris ieina i kompiuterio. Naudojant ias dvi bals ris yra valdomos dvi aplinkos:filtruojamas ir
generuojamas garsas;kontroliuojamos programos; Tuo pat metu, kada mogaus balsu duodama komanda
kompiuteris bals filtruoja ir sprendia, kad balso komanda yra suprasta teisingai. Kompiuteris atkartoja
balso komand. mogus gali patvirtinti arba patikslinti balso komand. Taip pat yra galimyb patikrinti
klaidingai suprast komand sra. Balso atpainimo program galima naudoti laisv rank principu arba
minimaliai naudojant klaviatr ir pel. ios programos trkumas yra tai, kad programa negali visikai tiksliai
atpainti mogaus balso, todl vietoj panaiai skambani odi kompiuteris, pakartojs ir patikrins
gramatik, gali duoti neplanuot atsakym. Sekantis programos trkumas yra tai, kad balsu galima valdyti ne
visas Windows aplinkoje diegtas programas, todl balsu valdom program rekomenduojama naudoti, kaip
pagalbine neregi mokymo program kartu naudojant vaizdo garsinimo program. (Kulvietien, R ; Savickait,
A; Kompiuterinio ratingumo mokymai monms su regos negalia. 14- oji jaunj mokslinink konferencija. 2011. 14- oji
jaunj mokslinink konferencija)
Neregi galimybs kurti ir naudoti grafin informacij
Vaizdo garsinimo sistemos, balsu valdomos sistemos, spartieji klaviai, Brailio eilut, Brailio vaizduoklis-
visi ie techniniai ir programiniai darbo rankiai teikia galimyb neregiams dirbti Windows aplinkoje ir naudoti
beveik visas ioje operacinje sistemoje veikianias programas.
Neregiai taip pat gali naudoti grafini fail krimo ir redagavimo program rankiais (2 pav.) bei gali atlikit
redagavimo veiksmus (2a pav.) taiau visi, aukiau ivardinti, rankiai gali tik dalinai suteikti informacij apie
vaizd esant ekrane. Neregys gali inoti spalv, naudojant HTML spalv kodus bei vaizdo garsinimo
program Jaws for Windows, form arba paviri, rifto format, naudojant neregi kompiuterin vaizduokl ir
lytos metod, bet tam, kad neregys grafikos programose esanius efektus, tikslinga ianalizuoti sukurti,
parinkti mokymo metodus, kurie leist suprasti neregiams, kaip tai suvokia regintieji.

170


2 pav. PhotoShop ranki valdymas kartaisiais klaviais 2a pav. PhotoShop veiksm atlikimas kartaisias klaviais

Siekiant, jog neregiai gaut grtamj informacij apie grafins informacijos forma ir rykum,
tikslum galima naudoti technin rang, kuri perteikia kompiuterio monitoriaus vaizd ikilimais.(3.pav) ir
(4pav)


3 pav. Planetin lytos lentel vaizduojanti monitoriaus ekrano vaizd ikylimais



4 pav. Neregi monitorius, vaizduojantis grafin informacij

171

Grafins informacijos krimas
Neregi programin ranga tinkamai garsina kodo simbolius, todl neregiai gali programuoti.
Naudodami CSS kodavimo kalb gali susikurti busimo ablono rmus. Sunkiausia uduotis, kuri neregiai
turi atlikti, tai tinkamai paskaiiuoti, kokio ilgio ir atstumo tinklalapio ablono detals yra viena kitos atvilgiu.
Atlikus tinkamai pastarj uduot, neregiai gali naudoti photoshop program. ioje programoje rankius ir
veiksmus aktyvuoja kartaisiais klaviais. Nordami suinoti gautj rezultat ar nustatymus, turt naudoti
papildomas technologijas su lieiamuoju paviriumi. Naudodami lytos metod, neregiai susipaint su
gaunamu rezultatu. Vliau pats sprendia apie tolimesnius savo veiksmus ir rezultatus. Pagrindini spalv
ir atspalvi kod neregiai turt siminti.
Ivados
Straipsnyje yra pateikiamas programins rangos apraymas. JAWS for Windows yra tinkama
programin ranga, kuri tinkamai veikia Windows aplinkoje. Naudojant garsinimo programa tuo
paiu naudojami ir spartieji klaviai.
Praktinis pavyzdys rodo, kad neregi programin ranga garsina daugum grafins programos
nustatym ir veiksm, taiau rezultatams stebti reikt naudoti papildomas technologijas. Tinka
prietaisai su lieiamuoju ekranu, kuri pagalba, ikiliais paviriais perteikiamas monitoriuje esantis
vaizdas.
Naudojant kompiuterines technologijas ir programin rang neregiams, galima manipuliuoti
spalvomis, kurti ablonus, bet pradin dj turt sugalvoti regintysis arba gyt neregyst turintis
krjas.
Literatra
1. Balsu valdoma programa [elektroninis iteklius] irta kovo 17 d. 2012 m.
[http://www.anlex.com/voicerecognition.pdf]]
2. esnuityt, V. moni su regjimo negalia integracijos informacin visuomen poreikis Baltijos alyse. Socialinis
darbas, 2007, Nr.6(2), p. 77-86. ISSN 1648-4789
3. Kulvietien, R; Savickait, A; Kulvietien, R; Savickait, A; Kompiuterinio ratingumo mokymai monms su regos
negalia. 14- oji jaunj mokslinink konferencija. 2011. 14- oji jaunj mokslinink konferencija.
4. atien, E ir kt. Profesins reabilitacijos paslaug teikimo metodika asmenims su regos negalia Lietuva, Vilnius
2010 m. 5-7psl.
5. Kulvietien R, Savickait A; Kompiuterinio ratingumo mokymai ir metodikos taikymas monms su regos negalia
[elektroninis iteklius] irta kovo 17 d. 2012 m.
[http://www.mii.lt/files/kompiuterininku_dienu_2011_pranesimu_skaidres.pdf]
6. Kulvietien R, Savickait A; IT naudojimas ir pritaikymas regos negali turintiems monms. 15oji Lietuvos
jaunj mokslinink konferencija, 2011.
Summary
The aim of this paper is to analyze the possibilities for the blind to create graphical information using
information technology. Tasks for the purpose:
Analyze the blind hardware and software operation
To analyze the graphics-generating operation of the program with the blind operation programs
Describe the steps graphic information design, graphical information is managed by a blind
person.
JAWS for Windows - one of the most commonly used screen reading programs in Lithuania. Using
JAWS for Windows program to fully blind can work with almost all Microsoft Windows operating system
environment-based programs. People can read, write and edit files in different languages of the world to read
print books, create and listen to music, programming, use the printer, browse the Internet. The following is a
list of what the blind can make the development of graphical information.
Make code with HTML and CSS.
Changing the color contrast.
Resizing.
Save in network.
Grouped layers.
A copy of the layer.
New layer, call it.
New layer with Cutouts.
Make settings.
Use colors Grid.
Equally.
Auto Contrast.

172

Automatic level.
Print with preview.
Print the print settings.
All those actions carried out accurately, the blind must use an additional technique to touch screen to
provide information about the image that are not visible. Such techniques help touching way to learn about
the overall size of design, color, sharpness, errors, calculate pixel accuracy. Teaching, communicating with
the blind man by the method it is necessary to consider in what way he will get the information they work
with.The blind can work with graphic information, you just have to think about how blind people learn about
graphic information "situation". It is important not to commingle the blind can be equivalent to the color
manipulators with sighted people, but not a total solution builders, unless blindness it is acquired rather than
congenital.
Keywords: graphic informtaion, blind people software.

173

OPERACIJ VALDYMO STUDIJOS TAIKANT INFORMACINES
TECHNOLOGIJAS

Stanislava Stungurien
Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
Anotacija
Operacij valdymo dalykas vadybos ir ekonomikos specialist ugdymo procese yra tiek svarbus,
kiek yra suprantama pati operacij valdymo prasm ir svarba organizacini sistem veikloje. Operacij
valdymas metodologine prasme suprantamas kaip kiekybini metod praktinio taikymo vairiose firmos
veiklos srityse galimybi demonstravimas, naudojant matematinius modelius. Kadangi operacij valdymo
dalykas danai siejamas su kiekybini verslo sprendim taikymu, straipsnyje originaliai interpretuojama
operacij valdymo samprata, apibendrinta dstymo patirtis taikant informacines technologijas dstymo
procese.
Esminiai odiai: operacij valdymas, operacij valdymo samprata, dstymo metodai, informacins
technologijos
vadas
Operacij valdymo dalykas vadybos ir ekonomikos specialist ugdymo procese yra tiek svarbus,
kiek yra suprantama pati operacij valdymo prasm ir svarba organizacini sistem veikloje. Operacij
valdymas metodologine prasme suprantamas kaip kiekybini metod praktinio taikymo vairiose firmos
veiklos srityse galimybi demonstravimas, naudojant matematinius modelius.
Mokslin problema. Mokslins literatros altiniuose pateikiama daug operacij valdymo modeli
praktinio taikymo pavyzdi, taiau operacij valdymo kaip auktosiose mokyklose dstomo dalyko samprata
nra aikiai apibrta. Kadangi operacij valdymo dalykas danai siejamas su kiekybini verslo sprendim
taikymu, btina tikslinti operacij valdymo samprat, apibendrinti dstymo patirt ir taikyti informacines
technologijas dstymo procese.
Tyrimo objektas operacij valdymo dalyko samprata, struktra ir dstymo metodika.
Tikslas pateikti bendr operacij valdymo dalyko koncepcij ir svarb studij procese.
Udaviniai:
- pagal mokslins literatros altinius suformuluoti operacij valdymo dalyko koncepcij;
- pateikti operacij valdymo mokslo ir dstymo naujovi raid;
- apibendrinti praktin operacij valdymo metod dstymo patirt.
Tyrimo metodai mokslins literatros analiz, informacijos grupavimas, lyginimas, praktins
patirties apibendrinimas.
Operacij valdymo koncepcija
Operacij valdymo dalykas vadybos ir ekonomikos specialist ugdymo procese yra tiek svarbus,
kiek yra suprantama pati operacij valdymo prasm ir svarba organizacini sistem veikloje. Operacij
valdymas metodologine prasme suprantamas kaip kiekybini metod praktinio taikymo vairiose firmos
veiklos srityse galimybi demonstravimas, naudojant matematinius modelius. Bet kuri organizacijos funkcin
sritis turi glaud ry su operacij valdymu, kuris gali bti apibdinamas dviem poiriais: i) operacij
valdymas yra visa apimantis ir visuotinai pripaintas dl jo nenuginijamai svaraus indlio bet kurios
organizacins sistemos efektyv funkcionavim, ii) operacij valdymo esm fokusuojama kaip kasdiens
veiklos efektyvumo priemon.
Operacij vadybinink sprendimai gali takoti daugel firmos veiklos srii (1 pav.), todl ios srities
specialist rengimui turt bti skiriama daugiau dmesio, formuojant kompleksin poir vairi dalyk
integralum.
Sprendim paramos sistemose vadybininkas, naudodamas operacij valdymo koncepcij, gali
modeliuoti vairius galim sprendim variantus ir pagal nurodyt kriterij rinktis i j priimtiniausi. Todl
operacij valdymo ir informacini technologij integracija yra pagrindinis veiksnys, lemiantis apskritai
vadybos, kaip mokslo paang (Stungurien, 2010). Operacij valdymo modulio svarb vadybos ir verslo
administravimo specialist ugdymo procese galima apibdinti tokias aspektais: 1) operacij valdymo
koncepcija praktikai taikoma visose vadybos srityse; 2) operacij valdymas negali bti izoliuotas nuo kit
veiklos srii, toki kaip logistika, marketingas, moni vadyba, verslo vadyba; 3) operacij valdymas
neatsiejamas nuo informacini technologij; 4) sprendim paramos sistemose ypa svarbus vaidmuo tenka
operacij valdymo koncepcijai ir informacinms technologijoms.
Operacij valdymo mokymo procese formuojant io dalyko koncepcij dominuoja dvi dedamosios:
teorija ir modeliai.
Operacij valdymo teorijoje didelis dmesys skiriamas OV dalyko apibrimui, jo vystymosi
tendencijoms ir ryiui su kitomis mokslo sritimis.

174

Modeliai gali bti apibdinami kaip technikai parengtos schemos konkrei udavini sprendimui.
Paprastai tai yra kompiuterins programos, kuri pagalba pagal i anksto inom matematin model galima
sprsti vadybos operacij valdymo udavin. Pagrindinis i program taikymo privalumas yra daugkartinis j
naudojimas, keiiant udavinio slyg. Todl, naudojant i anksto parengtas kompiuterines programas,
galima modeliuoti vairias vadybines situacijas, gauti daugiavariantinius sprendimus ir pagal nurodyt kriterij
parinkti optimal sprendim.
Operacij valdyme naudojami modeliai daniausiai yra grieto formulavimo, nes jie kaip taisykl yra
perimami i operacij tyrimo mokslo. Kadangi operacij tyrimas traktuojamas kaip taikomoji matematikos
mokslo aka, danai operacij valdymo dalyko dstymas turi pastebimai ireikt matematin orientacij. Tai
ypa ryku Lietuvoje leidiamose mokymo priemonse (Boguslauskas ir Stungurien, 2002; Boguslauskas ir
Stungurien, 2003; Stungurien, 2010).
Gamykla
Pajgumai
Kalendorinis
planavimas
Informacija
Kontrol
Operacij valdymo
koncepcija
Teorija
Modelis
Atsargos
Katai
Tikslai
Rodikliai
Globalinis
kontekstas
Laiko
paskirstymas
Procesai
Eils
Projektai Logistika
Reguliavimas
Operacij
vadybininko
sprendimai

1 pav. Operacij vadybininko sprendim praktiko taikymo sritys
Atlikus pasaulyje leidiam mokymo priemoni (vadovli, mokomj knyg ir praktikum) turinio
tyrim, pastebima operacij valdymo dalyko artjimo prie vadybos mokslo tendencija teorins mediagos
dstymo srityje.
Operacij valdymo mokslo ir dstymo naujovi raida
Istorins operacij valdymo kaip mokslo itakos datuojamos dvideimtojo amiaus pradia, kai buvo
pradtas formuoti sisteminis poiris gamybos proces (Greene, 1956). Verslo pasauliui nuolatos kintant
tiek funkciniu, tiek ir technologiniu poiriu, kinta ir operacij valdymas. Technologiniai pasiekimai daro
enkl poveik operacij valdymo funkcijai. Informacini technologij dka galima rinkti, kaupti ir analizuoti
informacij apie daugel (praktikai apie visus) verslo subjektus. Tokiu bdu galima vertinti ne tik bendras
tendencijas, bet ir kiekvieno vartotojo poreikius. Gamybos ir paslaug automatizavimas sudaro galimybes
nuolatos gerinti vartotojams teikiam produkt kokyb. Staigus Interneto teikiam paslaug ir vartotoj
skaiiaus augimas taip pat daro tak operacij valdymo modeli praktiko taikymo pltrai. Kadangi
technologiniai pasiekimai kelia naujus reikalavimus ne tik darbo jgai, bet ir vartotojams bei tiekjams, todl
priklausomai nuo visuotins technologins paangos kinta ir transformacijos kokyb. ie visi pokyiai
neabejotinai takoja ir operacij valdymo kitim. Netolimoje praeityje gamybins organizacijos operacijas
traktavo kaip iimtinai vidin funkcij, kuri nuo iors aplinkos turjo bti blokuojama kitomis organizacinmis
funkcijomis (Davis ir kt., 2003): usakymus generuodavo marketingo funkcija; mediagos ir aliavos bdavo
gyjamos per pirkimo funkcij; los rengim sigijimui ateidavo per finans funkcij; darbo jga bdavo
apsirpinama per mogikj itekli funkcij ir produktas bdavo parduodamas per paskirstymo funkcij.
Pastaruoju metu transformacijos procesas vis glaudiau siejamas tiek su tiekjais tiek ir su vartotojais. Todl
operacij valdymo dalyko dstymas vairaus lygio mokymo staigose btinas ne tik dl klausim, kaip
produktas sukuriamas, nagrinjimo, bet ir dl to, kad daugelis operacij valdymo koncepcij turi tiesiogin
pritaikym kiekvienoje organizacijos funkcinje srityje.
Rengiant bet kurios srities vadybos specialistus, btina atkreipti dmes visuotin organizacins
sistemos integralum, kuris pasireikia per operacij valdymo koncepcijos taikym vairiose srityse (Naylor,

175

2002). Operacij valdymas skmingai gali vykti tik tuo atveju, kai disponuojama vairi srii informacija.
Tokiam valdymui slygos gali bti sudarytos tik turint atitinkani iuolaikines technologijas integruot
informacin sistem. Daug mokslinink tyrinjo paangiausi metod taikymo operacij valdymo dstymo
srityje praktins patirties rezultatus. Pavyzdiui, A.Greasley, K. Greasley ir D. Bennet (Greasley ir kt., 2004)
pateik operacij valdymo dalyko student mokymosi virtualioje aplinkoje rezultat vertinim. Taylor III ir
A.Lewis (Taylor ir Lewis, 2012) analizavo operacij valdymo ir kit matematizuot dalyk dstymo naujoves,
pateik student pasiekim vertinimo kriterijus ir rezultatus.
Po II Pasaulinio karo ypa suklestjo vadyboje naudojamas matematinis operacij tyrimas.
iandien operacij tyrimo (OR) kaip mokslo rezultatai plaiai naudojami tokiose skirtingose srityse, kaip
ekonomika, psichologija, vadyba. i srii specialistai formuluoja problemas ir ieko j sprendim,
naudodami kiekybinius terminus ir taikydami matematinius optimali sprendim paiekos metodus. Bet
operacij tyrimas yra artimiau susijs su valdymo mokslu, negu su operacij valdymu (Davis ir kt., 2003),
todl kiekybini metod naudojimas negali bti tapatinamas su operacij valdymo esme. io straipsnio
autors nuomone kiekybini metod ir operacij valdymo dalyk objektai turt bti vertinami kiekybini
metod integralumo raidos kontekste (2 pav).


Ekonomika
Vadyba Matematika
Ekonominiai-
matematiniai
metodai
Operacij
tyrimas
Organizacins
sistemos (valdymo
objektai)
O p e r a c i j
v a l d y m a s
3 pav. Operacij valdymo integracija su kitais mokslais
Operacij valdymo integralumo raida
Ekonomika
Matematika
Vadyba
Kiekybini metod integralumo raida
Ekonominiai-
matematiniai
metodai
Organizacins
sistemos (valdymo
objektai
Operacij
tyrimas
O p e r a c i j
v a l d y m a s

2 pav. Kiekybini metod integralumo raida
Turint omenyje aukt operacij valdymo integralumo lyg su kitais mokslais, vis labiau darosi
sudtinga apibrti dalyko objekt, tikslus bei udavinius. Vadovaujantis 2 pav. pateikta schema tikslinga
operacij valdymo objekt apibrti kaip organizacins sistemos vairi srii valdymo metodologin
pagrind. Kadangi operacij valdymo koncepcija grindiama teorija ir konkreiais modeliais, logika teorij
sieti su valdymo mokslu, o modelius su operacij tyrimo mokslo rezultatais. Priimant tok poir, galima
ilaikyti tinkam balans tarp teorins mediagos dstymo ir praktini udavini sprendimo (3 pav.).
Vadybos mokslai
(praktiki sprendimai)
Teorija
Praktika (modeliai)
Operacij tyrimas
(teoriniai sprendimai)
O p e r a c i j
v a l d y m a s

3 pav. Operacij valdymo teorijos ir praktikos ssajos
3 pav. pateiktos operacij valdymo teorijos ir praktikos ssajos rodo abipus io mokslo ry su
vadybos ir operacij tyrimo mokslais.

176

Operacij tyrimo moksle parengti organizacini sistem tyrimo ir valdymo modeliai taikomi praktini
operacij valdymo udavini sprendimui. Todl kai kurie autoriai, savaip bando interpretuoti operacij
valdymo ir valdymo mokslo bei operacij tyrimo simbioz, mokomj knyg pavadinimuose nurodydami i
dalyk raktinius odius. Pavyzdiui, P.Koniuchovskij (Koniuchovskij, 2000) knygoje Operacij tyrimo
matematiniai metodai ekonomikoje (rus kalba) pateikia valdymo udavini optimali sprendim metod
praktinio taikymo pavyzdius, kurie atitinka operacij valdymo dalyko ideologij, bet daugiausia dmesio
skiria ne vadybos situacij modeliavimui, o pateikt metod matematinio teisingumo rodymui.
Verslo studij procese naudojami operacij valdymo modeliai gali bti traktuojami kaip kiekybinio
poirio taikymas vadybos sprendim primimui (Morris, 2003). Stropiau patyrinjus Clare Morisso leidin
galima matyti, kad kiekybini metod naudojimo vadyboje poiris gali bti suprantamas ir kaip
ekonometrikos pagrind dstymas, interpretuojant verslo vadybos aplink. Pavyzdiui, daugybins
regresijos taikymo ir prognozavimo uduotys labiau dert prie statistikos ar ekonometrikos dalyk. Bet io
straipsnio autoriaus nuomone toks mediagos pateikimas neturt bti kritikai vertinamas: atvirkiai, tai tik
praturtina bendr operacij valdymo metod taikymo supratim vairi lygi ir vairi specialybi student
rengimo procese.
Dar daugiau kaip prie dvideimt met buvo pastebta, kad yra daug prietaravim tarp to, kas
turt bti dstoma gamybos operacij valdymo disciplinose (Bahl, 1989). Pavyzdiui, JAV verslo
administravimo studij programose buvo tiriami OV dalyko turinio skirtumai (Bates ir kt.,2007) ir pastebta,
kad dstomo dalyko turin takoja 3 veiksniai: metodika, dalyko itakos ir nauji poreikiai.
Kadangi pagrindinis dmesys turi bti sutelktas OV strategini aspekt dstymui, todl neabejotinai
turi bti glaudus ryys tarp metodikos ir operacij strategijos. Be to, dalyko dstymo metodika neturi riboti
dstomo dalyko turinio.
Kadangi OV dalykas yra labai platus (Berry, 1979), ikyla btinyb apibrti jo turin, atsivelgiant
pagrindin tiksl suteikti kuo daugiau ini apie operacij valdymo metodus vairiose praktins veiklos
srityse. Be to, pastebtas spartus dalyko kitimas (Hill, 1996) turi atsispindti ir dstomo dalyko turinyje.
Bgtavimai dl to, kad OV dalykas gali bti per daug iplstas (Bregman and Flores, 1991) taip pat turi bti
vertinti. Todl pagal atlikt literatros altiniuose vykstanios diskusijos analiz ir turim OV dalyko dstymo
patirt, dert nustatyti ne konkreias temas, bet tem proporcijas pagal vairias dalykines sritis. Pavyzdiui,
Ekonomikos ir vadybos fakultetuose turt bti nagrinjamos tiek ekonomikos tiek ir vadybos operacijos ir j
valdymo metodai. Taip pat turi bti ilaikytos tinkamos proporcijos tarp gamybos ir paslaug srii tem (4
pav.).
Ekonomika
Vadyba
Paslaugos
Gamyba

4 pav. Operacij valdymo turinio struktra
Operacij valdymo modulio struktroje nra dominuojani tem, nes jos visos pagal turin turt
bti lygiaverts. Gamyba ir paslaugos iskirtos kaip operacij valdymo objektai, o ekonomika ir vadyba
kaip veiklos sritys. Tiriant vairias mokymo priemones, pastebta, kad j turinys gali labai skirtis, nes jas
rengia skirting mokykl ir skirtingus tikslus turintys autoriai. Netgi labai skirtingose tiek pagal turin tiek ir
pagal mediagos idstymo metodik mokymo priemonse galima iskirti eias pagrindines temas:
operacij valdymo vadas, itekli paskirstymo optimizavimas, kalendorinis planavimas, masinio
aptarnavimo sistemos, imitacinis modeliavimas, kokybs valdymas.
Lentelje pateiktas i pagrindini tem sraas, nurodant temos orientacij pagal srit, pateikt 4
pav. ir studij prioritet, kuris parodo, koki specialybi studentams ios temos yra labiau aktualios (Heizer ir
Render, 2004; Keeney ir kt.,2006; Rashid ir kt., 2009; Schou ir kt.,2009; Nicholson, 1996; Harms ir Huff,
1981; Danilova ir Pudliwski, 2007; Biggs ir kt., 1991).

177

1 lentel. Operacij valdymo modulio temos ir j orientacija

Tema Sritis Studij prioritetas
Operacij valdymo vadas Paslaugos, gamyba Ekonomika ir vadyba
Itekli paskirstymo optimizavimas Gamyba Ekonomika
Kalendorinis planavimas Paslaugos, gamyba Vadyba
Masinio aptarnavimo sistemos Paslaugos Vadyba
Imitacinis modeliavimas Paslaugos, gamyba Ekonomika ir vadyba
Kokybs valdymas Paslaugos, gamyba Ekonomika ir vadyba
Praktika rodo, kad paprastai yra dstomos tos temos, kurias dstytojai geriausiai imano, arba
kurios yra aktualiausios auktojoje mokykloje. Be to, temos parenkamos ir pagal turimus bei praktikuojamus
mokymo metodus.
Operacij modulio integracijos su kitais dstomais dalykais problemos sprendiamos taip ilgai, kaip
ilgai dstomas operacij valdymas. Pagal atlikt K. Goffin. tyrim (Goffin, 1998) tik 1991 metais
publikuotame darbe (Gunawardane, 1991) isamiau nagrinjami vadybos moksl integracijos klausimai. JAV
ir Vakar Europos mokymo staigose operacij valdymas suprantamas kaip viena i vadybos mokslo srii.
Lietuvoje operacij valdymo ir operacij tyrimo mokslai danai tapatinami ir netgi traktuojami kaip viena
matematini moksl disciplina. Todl ypa svarbu operacij valdymo integracij su kitais mokymo dalykais
nagrinti konkreios mokymo staigos siekiam tiksl ir esamos dstom dalyk sistemos funkcionavimo
poiriu.
Praktins operacij valdymo dalyko dstymo patirties apibendrinimas
Lietuvoje operacij valdymo dalykas dstomas VU TVM, VU, VDU ir Kazimiero Simonaviiaus
universitete. io dalyko dstymo patirtis nra publikuota, iskyrus S. Stunguriens ir D. Plikyno publikacij,
kurioje akcentuojama informacini technologij operacij valdymo dstyme taikymo svarba. (Stungurien ir
Plikynas, 2003). S. Stunguriens vadovlyje Operacij valdymas pateikta 15 tem (Stungurien, 2010).
Kiekvienos temos pradioje trumpai idstyta toliau pateiktos mediagos svarba ir tikslai, kuri siekiama
studij procese. Mediaga dstoma teorij iliustruojant gausiais pavyzdiais. Kiekvienos temos pabaigoje
pateiktos kompiuterini modeli struktrogramos su trumpais paaikinimais, atkreipiant dmes i modeli
panaudojimo ypatumus.
Taigi studentams sudaroma galimyb modeliuoti valdymo sprendimus naudojant paangiausias
informacines technologijas. Vadovlyje idstyti kiekybini metod taikymo ekonomikoje ir vadyboje
principai. Autors apraomi praktiki sprendimai ir j analiz yra autentiki atlikti autors, naudojant paios
sukurtus kompiuterinius modelius. Naujajame vadovlyje pateikta nuoroda tinklalap, i kurio galima
atsisisti kompiuterinius modelius. Juos galima taikyti tiek dirbant auditorijose, tiek savarankikai atliekant
uduotis namuose. Keli deimtmei pasaulin universitet praktika rodo, kad dstant studentams
kiekybinius metodus praktikuojami kompiuteriniai skaiiavimai, todl operacij valdymo vadovliai
komplektuojami su kompiuterinmis programomis ir kompiuterizuotais modeliais. Taiau pastaruoju metu vis
daniau nurodomi internetiniai kompiuterini program ir reikaling kompiuterini modeli sigijimo altiniai.
Taigi is vadovlis yra iuolaikikas ir turt bti naudingas tiek dstytojams, tiek studentams.
Ms patirtis rodo, kad bandymai nustatyti ry tarp dstom dalyk daniausiai lieka diskusinio
pobdio dl paios operacij svokos suvokimo platumo, todl silome dalyk integracij vertinti per
konkrei operacij valdymo tem bendrum su kit dalyk turiniu. Tinkamai atliktas studij moduli auditas
taip pat gali padti irykinti skirting moduli tem bendrum ir padti suvokti ry tarp dstom dalyk. I
pirmo vilgsnio atrodanios panaios temos skirtinguose moduliuose gali tik papildyti viena kit dl skirtingo
poirio temos turin ir ypa skirtingus temoje gvildenam problem sprendim metodus. Toks poiris
dalyk integracij leidia kuo lanksiau interpretuoti ne tik operacij valdymo mediagos idstym pagal
temas, bet ir identifikuoti kit dstom vadybos dalyk ry su operacij valdymo moduliu ir netgi derinti
bendrus student ugdymo tikslus.
Ivados
1. Operacij valdymo dalykas nra grietai apibrtas, todl straipsnyje pateiktas autors poiris
operacij valdymo ssajas su kiekybini metod dalykais gali bti traktuojamas kaip viena originalesni
interpretacij.
2. Operacij valdymo mokslo ir dstymo naujovi raidos tyrimas yra fragmentikas, nes mokslins
literatros altiniuose pateikiamos skirtingos operacij valdymo dalyko sampratos ir skirtingi dstymo
metodai.
3. Lietuvoje operacij valdymo dalyko dstymo patirtis nra publikuota , iskyrus 2003 met S.
Stunguriens ir D. Plikyno publikacij, kurioje akcentuojama informacini technologij operacij valdymo
dstyme taikymo svarba.

178

4. Ms patirtis rodo, kad bandymai nustatyti ry tarp dstom dalyk daniausiai lieka diskusinio
pobdio dl paios operacij svokos suvokimo platumo, todl silome dalyk integracij vertinti per
konkrei operacij valdymo tem bendrum su kit dalyk turiniu.
5. Tinkamai atliktas studij moduli auditas taip pat gali padti irykinti skirting moduli tem bendrum ir
padti suvokti ry tarp dstom dalyk.
Literatra
1. Bahl, H.C. (1989). Teaching production and operations management at the |MBA level a survey. Production &
Inventory Management Journal, Vol. 30 No. 3, Third Quarter, pp. 5-7.
2. Bates, F.; Yildiz T., Andic, E. (2007). Facilitating the teaching of the impact on logistics and supply chain
management at university from heightened security needs being met by space technology. 2007 3
rd
international
conference on recent advances in space technologies, Vols 1 and 2, 647-654.
3. Berry, S. (1979). Practitioners views on the on the importance of selected production management topics.
Production & Inventory Management Journal, Vol. 21 No. 3, pp. 1-17.
4. Biggs, J. R., Campion, W. M. and Gosenpud, J. J. (1991). The students evaluation of instructors in required
operations management courses. Operations Management Review, Vol. 8 No. 2, pp. 14-30.
5. Boguslauskas V., Stungurien S. (2002). Operacij valdymas. Kaunas, Technologija.
6. Boguslauskas V., Stungurien S. (2003). Operacij valdymas. Kaunas, Technologija.
7. Bregman, R. L. and Flores, B. E. (1991). OM curriculum: challenges for the 1990s, and beyond. Operations
management review, Vol. 8 No. 2, pp.47-55.
8. Danilova, EA; Pudliwski, ZJ (2007). Theoretical issues and considerations in a search for systematic, scientific and
effective ranking methodology. 10
th
UICEE Annual Conference on Engineering Education., MAR 19-23, Banghok,
THAILAND.
9. Davis, M. M., Aquilano, N. J. and Chase, R. B. (2003). Fundamentals of Operations Management. (4
th
ed.).
McGraw-Hill/Irwin.
10. Goffin, K. (1998). Operations management teaching on European MBA programmes. International Journal of
Operations & Production Management, Vol. 18 No. 5, 1998, pp.424-451.
11. Greasley A., Bennet D., Greasley K. (2004). Virtual Learning Environment for Operations Management. Assesing
the students Perspective. International Journal of Operations Management. Vol. 24(10), 974-993
12. Greene, C. (1956). Eli Whitney and the Birch of American Technology. Boston: Little, Brown and Company.
13. Gunawardane, G. (1991). Trends in teaching management science in undergraduate business programs. Interfaces,
Vol. 21 No. 5, p. p. 16-21.
14. Harms, C. G. and Huff, S. W. (1981). The Harms Shoe Company: development of a computer model for the
classroom. Decision Sciences, Vol.12 No. 4, p.p. 670-689.
15. Heizer, J. and Render, B. (2004). Operations management. (7
th
ed.). Pearson Education.
16. Hill, T.J. (1996). Manufacturing strategy: keeping it relevant by addressing the needs of the market. Manuscript of
opening address, 3
rd
conference of the European Operations Management Association (EurOMA), June, London.
17. Keeney, RL; See, KE; von Winterfeldt, D. (2006). Evaluating academic programs: With aplications to US graduate
decision science programs. Operations research, 54, 813-828
18. Morris, C. (2003). Quantitative Approaches in Business Studies. (6
th
ed.). Harlow, Pearson Education.
19. Naylor, J. (2002). Introduction to Operations Management (2d ed,). Pearson Education.
20. Nicholson, A. (1996). POM as the systems link commercial value and daily working practices. Proceedings of the
Conference on Teaching POM: Visions, Topics,and pedagogies, 7
th
Annual Meeting of the Production and Operations
Management Society, 1-2 April, Indianapolis, p. 2.
21. Rashid, MA; Nas Z; Shami, MUD; Muchmood, U; Gul, N; Oklu, C. (2009). Windmills & CSFs for ERP-Diffusion of
Technovation in Academia-Industry: A Qualitative Analysis. Proceedings of PICMET 09 Technology Management in
the Age of Fundamental Change, Vols 1-5, 2627-2637.
22. Rothlisberger, F. J. and Dickson, W. J. (1939). Management and the Worker .Cambridge, MA: Harvard University
Press.
23. S. Stungurien, D. Plikynas. The integration of information technologgies into the module of operations
management. Tarpt. konferencija Lietuvos auktasis mokslas: diagnozs ir prognozs, KTU, 2003, 132-149.
24. Schou, C.; Ryan, J.; Armistead, L. (2009). Developing an Academic Curriculum in Information Operations: The first
Steps. 4
th
International Conference on Information Walfare and Security, 101-110.
25. Stungurien S. (2010). Operacij valdymas. Vilnius, TEV.
26. Taylor III, Lewis A. Cutting Class Harms Grades. Decision Sciences Journal of Innovative Education. Jan2012, Vol.
10(1) 49-61.
27. . . (2000). . , .
Summary
STUDIES OF OPERATIONS MANAGEMENT INVOLVING THE APPLICATION OF INFORMATION
TECHNOLOGIES
The subject of operations management is as important to the education of economics and business
management specialists, as is the comprehension of the significance and meaning of operations
management itself to the activities of organizational systems. Operations management in its methodological
sense is understood as the demonstration of the capacities of practical application of quantitative methods in
various spheres of enterprise activities, while using mathematical models. Having in mind the high level of

179

integrality of operations management with other sciences, the object, targets, and tasks of the subject are
increasingly complicated to define. In the authors opinion, the subject of operations management should be
defined as the methodological basis of the management of the operational system in various spheres. Since
the concept of operations management is based both on theory and actual models, it is only logical to
correlate theory to management science, while models should be linked to the results of operational
research. With this approach, appropriate balance between theoretical teaching of the subject and practical
task resolutions could be maintained. Scientific sources offer a variety of examples of practical application of
the models of operations management; however, the concept of operations management as a subject of the
curriculum of the schools of higher education still cannot be clearly defined. Given that the subject of
operations management is often linked to the application of quantitative business decisions, the concept of
operations management should be more precisely defined, teaching practice should be generalized, and
informational technologies should be applied in the process of teaching. The article offers an original
interpretation of the concept of operations management, gives an overview of the dynamics of the newest
tendencies in operations management science and its teaching, and offers a generalized teaching
knowledge involving the application of informational technologies in the process of teaching. The conclusions
of the article are presented as the result of partial research: i) The subject of operations management is not
strictly defined, therefore the authors approach to the links between operations management and the
subjects of quantitative methods could be considered as one of most original interpretations; ii) The research
of the dynamics of operations management science and its teaching is random, since various scientific
sources offer different concepts of the subject of operations management and different teaching methods; iii)
The authors knowledge shows that the attempts to establish correlation between the subjects of teaching,
often maintain debatable nature due to the expansive perception of the concept of operations management,
therefore the integration of subjects should be evaluated through the common grounds of the topics of
certain operations and the content of other subjects.
Keywords: operations management, operations management conception, teaching methods,
information technologies

180

DARBO UMOKESIO MODULIO SUKRIMAS IR PRITAIKYMAS
VERSLE BEI STUDIJOSE

Ernestas mitas, Edita Griknien, Sigitas Narueviius
Alytaus kolegija

Anotacija
Kiekvien dien mons savo veikloje naudoja vairias verslo valdymo sistemas, kurios apima labai
plai valdom veikl srit. Viena i t srii yra finans valdymas, darbo umokesio skaiiavimas monse
dirbantiems darbuotojams. Tam pagalb yra pasitelkiamos vairaus sudtingumo buhalterins programos,
kurios leidia atlikti iuos skaiiavimus. Straipsnyje yra apvelgiami darbo umokesio mokjimo modeliai,
yra paaikinta kaip jie takoja darbo umokesio skaiiavim, mokjim ir pritaikym.
Straipsnio tikslas pristatyti sukurt darbo umokesio mokjimo analizs modul, kur naudojant,
bt galima ianalizuoti darbo umokesio formavim ir skaiiavim pagal specialius kriterijus, ir kuris gali
bti pritaikytas ugdymui ir konkreios mons veiklai.
Esminiai odiai: darbo umokesio mokjimo moduliai, darbo umokesio formos, Microsoft
Excel 2010 programa.
1. vadas
Tam, kad darbuotojas gaut teising atlyg u atlikt darb, buhalterins apskaitos programose
esanio modulio, atlyginimams skaiiuoti, nepakanka, kadangi ie moduliai yra sukurti darbo umokest
skaiiuoti tik pagal kelis kriterijus pagal idirbtas valandas arba atlikt darb, suteikt paslaug ar
pagamint gamini kiek.
Labai danai monms pagal darbo umokesio kriterijus, esanius buhalterinse programose,
sunku tiksliai apskaiiuoti teising darbo umokest. Danai toks skaiiavimas neatitinka realios situacijos,
kadangi vienas darbuotojas per t pat laiko tarp atlieka daugiau darb arba pagamina produkcijos, tuo
tarpu kitas darbuotojas padaro ymiai maiau darb, taiau abu darbuotojai daniausiai gauna tok pat
atlyg.
Lietuvos Respublikos Seimas yra nustats minimal mnesin darbo umokest, tam kad darbuotojas
gaut pastov atlyg u savo darb. Tuo tarpu darbdaviai daniausiai galvoja, kaip patobulinti darbo
umokesio mokjim, todl danoje monje galima sutikti vairi papildom darbo umokesio skaiiavimo
metodik.
Visame pasaulyje darbo umokesiui mokti yra taikomi trys pagrindiniai moduliai:
- Japonikasis;
- Amerikietikasis;
- Vakar Europos.
Straipsnio tikslas pristatyti sukurt darbo umokesio analizs modul, kur naudojant, bt
galima ianalizuoti darbo umokesio formavim ir skaiiavim pagal specialius kriterijus, ir kuris gali bti
pritaikytas ugdymui ir konkreios mons veiklai.
Udaviniai:
1. Apvelgti darbo umokesio modelius, formas ir sistemas;
2. vardinti darbo umokesio finansinio modulio funkcijas ir architektr;
3. Pateikti darbo umokesio finansinio modulio pritaikym.
Sukrus modul, jis gals bti integruotas buhalterins apskaitos sistemas, kurios leis importuoti
iorinius duomenis.
Modulis pads mons vadovams geriau susiplanuoti darbo umokesio formavim ir mokjim
darbuotojams. Tai leis naiau atlikti darbus ir teisingai vertinti darbuotojus, mokant jiems teising atlyg u j
atlikt darb.
Kiekvien dien savo veikloje mes privalome priimti sprendimus. i sprendim teisingumas
tiesiogiai priklauso nuo to, kiek ir kokios informacijos mes turime.
2. Darbo umokesio modeliai ir sistemos
Darbo umokesio reglamentavimui nema dmes skiria valstyb, teiss aktuose tvirtindama
darbuotojams garantuojam lengvat (pavyzdiui, reikalavimas mokti atlyginim, ne maesn u minimal
darbo umokest) minimum.
Taiau valstybs garantuojamos lengvatos neutikrina itin puikaus darbuotojo darbo. Todl mons,
siekdamos geresni veiklos rezultat, darbuotojams nustato daugiau teisi ir geresnes darbo umokesio
slygas nei tos, kurias garantuoja valstyb. Taigi darbo umokest reglamentuoja ir valstyb, ir darbdavys.

181

Tuo pagrindu skiriami du darbo umokesio reglamentavimo metodai valstybinis ir lokalinis
(mons vidaus).
mon, pagal savo poreik pasirinkdama tinkamiausi darbo umokesio tvark ir form bei
nustatydama pagrstas darbo normas ir kainius, turi galimyb pasiekti kiekvieno darbdavio troktam tiksl
kuo geriau panaudoti kiekvieno darbuotojo darbo potenciali. Pateiksime nuostatas, kurios, ms manymu,
pads nusprsti, kokias darbo umokesio slygas reikt taikyti monje, k privalu atsivelgti renkantis
tam tikr darbo umokesio form bei sistem.
3. Darbo umokesio modeliai
Pirmiausia vertt susipainti su iuo metu labiausiai paplitusiais darbo umokesio organizavimo
modeliais. Gali bti skiriami trys pagrindiniai modeliai:
- Amerikietikasis;
- Japonikasis;
- Vakar Europos.
Suprantama, tai tik teoriniai moduliai.
Praktikoje gali bti taikomos vairios i moduli atmainos, skirtingi deriniai. Be to, ie moduliai
atspindi ne tik mons pasirinktus ir taikomus darbo umokesio organizavimo principus, bet ir tam tikras
nusistovjusias visuomenines vertybes. Todl, renkantis vien ar kit model, tai irgi reikt atsivelgti.
Pavyzdiui, aklai taikant japonikj darbo umokesio organizavimo model, kuriame itin svarbus
darbuotojo amius, bt rizikuojama paeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekse deklaruojam darbo
subjekt lygyb, draudiani iskirti darbuotojus pagal kriterijus, nesusijusius su dalykinmis savybmis
(taip pat ir pagal ami).
Vis dlto minti modeliai gali bti laikomi pagrindu, kuriuo remiamasi nustatant monje taikomus
darbo umokesio organizavimo principus. ie modeliai aptariami plaiau.
3.1. Amerikietikasis darbo umokesio modelis
iam modeliui bdingas grietas atliekamo darbo konkretizavimas. Darbo santyki alys labai tiksliai
aptaria darbuotojo vykdomas darbo funkcijas, jam keliamus kvalifikacijos bei darbo patirties reikalavimus,
pavaldumo grandin, privalomas asmenines savybes (sietinas su vykdomomis pareigomis). Atsivelgiant
tokius reikalavimus bei monje taikomas darb sudtingumo bei darbuotoj kvalifikacijos ir tinkamumo
vertinimo metodikas, darbuotojams nustatomi skirtingo dydio darbo umokesiai.
3.2. Japonikasis darbo umokesio modelis
Pagrindinis kriterijus, iskiriantis darbo umokesio model i kit, yra tai, kad, nustatant
darbuotojui darbo umokest, daugiausia dmesio skiriama ne atliekamo darbo kiekiui ir kokybei, darb
sudtingumui, bet anketiniams duomenims (amiui, lyiai, isilavinimui, darbo staui). Darbo sudtingumo
vertinimas daniausiai yra antraeilis kriterijus.
3.3. Vakar Europos ali darbo umokesio modelis
Teigiama, kad is modelis yra tarpinis tarp amerikietikojo ir japonikojo modeli. Svarbiausiu
kriterijumi, lemianiu darbo umokest, laikomas profesinis pasirengimas bei atliekamo darbo sudtingumas.
Darbuotojo amius, darbo patirtis laikomi tik papildomais darbo umokesio kriterijais.
4. Darbo umokesio formos
Darbo umokestis skirstomas pagrindin ir papildom. Pagrindinis darbo umokestis
apskaiiuojamas u faktikai dirbt laik arba pagamint produkcij, atsivelgiant pagamintos produkcijos
arba atlikt darb (suteikt paslaug) kiek ir kokyb. Pagrindinis darbo umokestis apima laikin bei
valandin darbo umokest, taip pat premijas bei priemokas esant nukrypimams nuo normali darbo slyg
(mokjimas u virvalandius, naktin darb, prastovas ir pan.).
Papildomas darbo umokestis apskaiiuojamas statym nustatyta tvarka u monje faktikai
nedirbt laik (pavyzdiui, kasmetini atostog mokjimas; priemoka asmenims iki atuoniolikos met u
sutrumpint darbo laik; priemoka darbuotojams, auginantiems vaikus, u vien ar dvi papildomas poilsio
dienas per mnes ir pan.).
Yra taikomos dvi darbo umokesio formos:
- Laikin
- Vienetin.
Taikant laikin darbo apmokjimo form, pagrindinis matas, nuo kurio priklauso darbo umokesio
dydis, yra dirbtas laikas.
Taikant vienetin darbo umokesio form, darbo rezultatai nustatomi pagal pagamintos
produkcijos kiek ar atlikt operacij, darb bei paslaug apimt.

182

4.1. Vienetin darbo umokesio forma
Teigiama, kad tai yra seniausia darbo umokesio forma. Ji skmingai taikoma iki i dien.
Vienetin darbo umokesio forma naudojama tuomet, kai tam tikro darbo rezultatus galima
imatuoti konkreiais matais (vienetais, ilgio, ploto, trio, svorio ir kt. matais) ir kai darbuotojas turi galimyb
didinti darb apimt, palyginti su nustatytomis normomis.
Jei darbuotojo darbo ar jo darbo rezultat negalima imatuoti konkreiais matais, pasirenkama
laikin darbo umokesio forma.
Taikant vienetin darbo umokesio form, darbuotojai yra labiau suinteresuoti dirbti naiau ir kelti
savo kvalifikacij, todl j darbo naumas bna didesnis nei laikinink. Beje, paprastai nustatomi ir didesni
mokjimo kainiai. Todl vienetins darbo umokesio formos taikymas leidia suderinti asmeninius ir
mons interesus, taiau, prie diegiant i mokjimo form, btina tam pasiruoti: turi bti tinkamai
nustatytos darb normos, tiksliai tvarkoma j vykdymo, darbo laiko apskaita, kontroliuojama atliekam darb
kokyb, pagrstas darb tarifikavimas.
Darbo umokesio formos konkreioje monje susideda i darbo umokesio sistem:
- Pagal darbo umokesio sudt vienetin darbo umokesio forma gali bti skirstoma vienetin
paprastj ir vienetin premijin sistemas. Esant paprastajai darbo umokesio sistemai,
individualus darbo umokestis apskaiiuojamas tvirt tarifin kain dauginant i pagamintos
produkcijos kiekio arba atlikt darb apimties.
Taikant vienetin premijin sistem, prie darbo umokesio, apskaiiuoto pagal tvirtus kainius u
faktikai pagamintos produkcijos kiek, pridedamas tam tikras priedas u konkreius kiekybinius (pagaminta
produkcijos ar suteikta paslaug daugiau nei pagal nustatytas normas) arba kokybinius (pagaminta
produkcija ar suteiktos paslaugos virija vidutinius kokybinius reikalavimus) rezultatus. Tokia sistema
darbuotojus skatina dar labiau didinti darb apimt ar darb atlikti itin kokybikai.
- Pagal darbo rezultat detalizavimo laipsn iskiriama akordin sistema. Esant akordinei darbo
umokesio sistemai, atlyginimo dydis nustatomas ne u atskiras operacijas ar darbus, bet u
konkret darb kompleks (konkret darb kiek) ir j atlikimo termin. iuo atveju darbo
umokestis mokamas u vis darb kompleks. Tokia sistema skatina darbuotoj pakankamai
dmesio skirti ne tik atskirai operacijai, bet rpintis ir galutiniais savo darbo rezultatais
(pavyzdiui, sumontuoti ir suderinti agregatus). Darbo umokestis imokamas visikai pabaigus
darbus.
- Pagal darbo rezultat tak vienetin darbo umokesio forma skirstoma tiesiogin ir
netiesiogin sistemas. Esant vienetinei netiesioginei darbo umokesio sistemai, konkretaus
darbuotojo darbo umokestis priklauso ne nuo jo asmeninio idirbio (kaip tiesiogins darbo
umokesio sistemos atveju), bet nuo jo aptarnaujam darbuotoj darbo rezultat. i sistema
taikoma apskaiiuojant darbo umokest pagalbiniams darbininkams.
Esant vienetinei tiesioginei darbo umokesio sistemai, darbuotojo darbo umokestis priklauso tik nuo jo
paties atliekamo darbo kiekio ir kokybs bei nuo atliekamam darbui taikom kaini. iuo atveju darbuotojui
mokamas darbo umokestis nesiejamas su kit darbuotoj atliekamu darbu.
4.2. Laikin darbo umokesio forma
Taikant i darbo umokesio form, pagrindinis matas yra ne darbuotojo atlikto darbo kiekis, bet
dirbtas laikas.
Tokia forma panaikina tiesiogin darbo umokesio priklausomyb nuo pagamintos produkcijos ar
atlikto darbo (suteikt paslaug) kiekio. Nors laikomasi nuostatos, kad i darbo umokesio forma neskatina
darbuotojo didinti darbo naum, t. y. jis nesuinteresuotas padaryti daugiau, kad gaut didesn darbo
umokest, taiau, atliekam darb procesui tampant sudtingesniam bei automatizuojant gamyb, laikin
darbo umokesio forma darosi vis populiaresn.
Taikant laikin darbo umokesio sistem, mokama u dirbt laik, o bendras udarbis apskaiiuojamas
dauginant tarifin atlyg (dienin, valandin) i dirbt valand ar dien skaiiaus. Jeigu darbuotojui nustatytas
mnesinis tarifinis atlygis, udarbis apskaiiuojamas pagal atlyg.
Jei darbuotojas dirba ne vis mnes, jo alga dalijama i mnesio darbo laiko normos ir dauginama
i t mnes dirbt valand ir dien skaiiaus.
Taikant i darbo umokesio form, taip pat galima iskirti kelias darbo umokesio sistemas.
- Pagal darbo umokesio sudt laikin darbo umokesio forma skirstoma paprastj ir
premijin sistemas.
Esant paprastajai darbo umokesio sistemai, darbuotoj darbo umokestis apskaiiuojamas pagal
nustatytus pareiginius atlygius u faktikai dirbt laik. Darbuotojui u mnes mokamo darbo umokesio
dydis, jei sudarant darbo sutart buvo sulygta dl konkretaus atlyginimo, priklauso tik nuo t mnes faktikai
dirbto laiko.
Atlikto darbo kiekis paprastai neturi takos darbo umokesio dydiui. mons, siekdamos materialiai
paskatinti darbuotoj dirbti naiau, taiko laikin premijin darbo umokesio sistem. iuo atveju prie
apskaiiuotos pagal laikin paprastj sistem darbo umokesio sumos pridedamos premijos (priedai) u

183

gerus darbo rezultatus. Premij (pried) dydiai nustatomi procentais nuo pagal laikin paprastj sistem
apskaiiuoto darbo umokesio sumos.
- Pagal darbo laiko vienet skiriamos tokios laikins darbo umokesio sistemos: valandin,
pamainin (dienin), savaitin, mnesin. ios sistemos yra vienodos, skiriasi tik laiko matas,
pagal kur apskaiiuojamas darbuotojo darbo umokestis darbo valanda, darbo diena
(pamaina), savait ar mnuo.
5. Darbo umokesio finansinio modulio funkcinis sistemos apraas
Darbo umokesio finansinis modulis gali atlikti tokias funkcijas:
- Saugoti vest informacij;
- Pagal nurodytus kriterijus suskaiiuoti vestus duomenis;
- Pagal nurodytus kriterijus ianalizuoti sudedamsias darbo umokesio dalis ir pateikti
reikalingus rezultatus atskiroje lentelje.
5.1. Sistemos vadovas
Darbo umokesio finansinis modulis yra sukurtas darbo umokesio sudedamosioms dalims
parodyti. Visi modulio atliekami skaiiavimai yra paremti atliktu darbo naumo tyrim duomenimis.
Vartotojas naudodamasis ia sistema, gali susidaryti vaizd, kaip yra skaiiuojamas darbo
umokestis, kokie kriterijai gali bti naudojami skaiiuojant darbuotoj darbo umokest.
Pagrindin io modulio paskirtis bsimiems finansininkams pademonstruoti, kaip yra
skaiiuojamas darbo umokestis pagal darbo naum ir kitus nustatytus kriterijus.
is modulis sukurtas naudojantis Microsoft Excel 2010 programa, kuri yra Microsoft Office biuro
program paketo dalis. Taip pat kuriant modul buvo naudota Microsoft Visual Basic for applications
redaktoriumi, kuris yra integruotas visose Microsoft Office programose.
Modulis veikia tokiu principu vartotojas veda reikalingus duomenis skirtinguose Microsoft Excel
2010 darbaknygs lapuose, kurie tarpusavyje yra susieti, naudojant formules, esanias Microsoft Excel
2010 programoje. vedus duomenis vieno lapo lstelje , jie automatikai pasikeiia ir kitame arba tame
paiame lape susietoje lstelje. Taip gaunamas rezultatas, kuris yra nurodytas io modulio krimo
udavinyje.
Modul sudaro atuoni tarpusavyje susieti Microsoft Excel 2010 darbaknygs lapai:
- Direktorius;
- Administracija;
- Kasininkai;
- Msininkai;
- Sveriami skyriai;
- Sal;
- Apsauga;
- Parduotuvs duomenys



184

1 pav. Darbo umokesio finansinio modulio struktra

Kiekviename io modulio lange saugoma skirtinga informacija.
Darbo umokesio finansinio modulio lapai:
- Lapas Parduotuvs duomenys. Galima sakyti, jog tai pagrindinis io modulio lapas. iame lape
saugoma tokia informacija, kaip darbuotojo vardas, pavard, tabelio numeris ir kita reikalinga informacija
tolimesniam duomen apdorojimui.
- Lapas Administracija saugo duomenis susijusius su darbuotoj atliktu darbu ir administracijos
algos paskaiiavimui reikalingais duomenimis.
- Lapas Kasininkai. iame lape suvedami visi duomenys, susij su kasinink darbu, kasinink
vardais, pavardmis, tabelio numeriais.
- Lapas Msininkai. iame lape vedama informacija, susijusi su msinink atliktu darbu, pasverta,
sufasuota produkcija, sutvarkytomis vitrinomis. Taip pat iame lape saugomi msinink vardai,
pavards, tabelio numeriai.
- Lapas Sveriami skyriai. lap vedami duomenys, susij su sveriam skyri atliktu darbu,
darbuotoj vardais, pavardmis, tabelio numeriais.
- Lapas Sal. ia vedami duomenys, susij su sals darbuotojais, su j atliktais darbais, kurie
jiems yra paskirti.
- Lapas Apsauga. iame lape vedami duomenys, susij duomenys su apsaugos darbu bei
duomenimis, reikalingais apsaugos darbuotoj darbo umokesiui suskaiiuoti.
- Lapas Direktorius. lap suplaukia visa informacija, susijusi su parduotuvs duomenimis. Nuo
i duomen yra skaiiuojamas galutinis direktoriaus atlyginimas, darbo naumas, bendras darbuotoj
skaiius.
5.2. Darbo umokesio finansinio modulio architektra
Darbo umokesio finansins analizs modulis
Vartotojas Vartotojas
Direktorius
Pagrindinis darbo
umokesio
Finansins analizs
langas
Pagrindinis darbo
umokesio
Finansins analizs
langas
Administracija
Msininkai Kasininkai Sveriami skyriai
Apsauga
Parduotuvs
duomenys
Sal


2 pav. Darbo umokesio finansinio modulio architektra

Modulis buvo kuriamas naudojant Microsoft Office 2010 biuro paketo program Microsoft Excel
2010. Tad is langas vaizduoja Microsoft Excel 2010 programos lang ir tame lange esanias korteles.
Kiekviena kortel turi pavadinimus, visos kortels yra susijusios tarpusavyje. Viena kortel gali
naudoti vienoje arba keliose kortelse esanius duomenis.
6. Darbo umokesio finansinio modulio pritaikymas
Finansinio modulio integravimas verslo moni apskaitos sistemoje leidia:
1. Iki minimumo sumainti apskaitos darbuotoj nemechanizuoto (rankinio) darbo kiek.
2. Eliminuoti apskaitos klaidas dl mogikojo faktoriaus.

185

3. Apskaiiuoti darbuotojo darbo umokest bet kuriuo einamojo mnesio momentu (darbo rodikliai
fiksuojami kiekvien darbo dien).
4. Kontroliuoti ir lyginti atskir darbuotoj idirbio normas bei darbo naumo dinamik padalinyje.
5. Vieai skelbiant modulio ataskaitas palyginti to paties padalinio darbuotoj darbo indlio
koeficientus.
6. Darbuotojams lenktyniauti tarpusavyje.
7. Taikyti vairias darbuotoj motyvavimo priemones.
8. Sutrumpinti darbuotojams paym dl darbo umokesio idavimo termin.
9. Vadovams ymiai greiiau reaguoti vidini veiksni, veikiani darbo umokest,
isiderinamum.
10. Pagal prajusio mnesio rezultatus formuoti ir prognozuoti darbo umokesio fond tiek
padaliniuose, tiek mons mastu.
11. Vieai skelbiant modulio ataskaitas drausminti darbuotojus darbo drausms paeidim atvejais,
nes taikoma lanksti baud ir pried sistema.
12. Integravus buhalterins apskaitos program, sutrumpinti finansini ataskait bei atskaitomybs
pateikimo terminus valstybs institucijoms.
13. Vieai skelbiant modulio ataskaitas darbuotojams isklaidyti abejones dl galimo vien ar kit
bendradarbi protegavimo apskaiiuojant darbo umokest.
Finansinio modulio panaudojimo galimybs studijose:
1. Studentai turi galimyb modeliuoti darbo umokesio kitimo priklausomyb nuo vairiausi
veiksni.
2. Panaudoti finansinio modulio galimybes nagrinjant darbo naumo priklausomyb nuo
vairiausi darbo proceso dedamj.
3. Gali naudoti modul pritaikant j statistikos udavini sprendimui.
4. Gali naudoti modulio ataskaitas nagrinjant darbo normavimo, normatyv sudarymo ir pritaikymo
galimybes.
5. Naudojant modulio ataskaitas ekonomikos dalyk dstytojai gali sudaryti udavini slygas.
6. Naudodami modul dstytojai gali praktikai pademonstruoti darbuotoj motyvacijos svarb
darbo procese.
Ivados
- Darbdavys turi teis parinkti monje taikom darbo umokesio form bei nustatyti tinkamiausias
formas. Taiau btina prisiminti, kad nesvarbu, kokia darbo umokesio forma ir sistema bus pasirinkta,
turi bti isaugoma Konstitucijoje tvirtinta darbuotojo teis teising darbo umokest.
- Tvirtindamas mons darbuotoj darbo umokesio tvark, darbdavys turt atminti, kad pagal
Darbo kodeks pagrindiniai kriterijai, lemiantys darbo umokesio dyd, yra darbo kiekis ir kokyb.
- Modulis pads mons vadovams geriau susiplanuoti darbo umokesio mokjim darbuotojams.
Tai leis naiau atlikti darbus ir teisingai vertinti darbuotojus, mokant jiems teising atlyg u j atlikt
darb.
- is finansinis modulis leidia pamatyti, kokiais kriterijais vadovaujantis yra mokamas darbo
umokestis, kaip galima patobulinti darbo umokesio mokjim.
- Naudodami modul dstytojai gali praktikai pademonstruoti darbuotoj motyvacijos svarb
darbo procese, o studentai turi galimyb modeliuoti darbo umokesio kitimo priklausomyb nuo
vairiausi veiksni.
Literatros sraas
1. STARKUS Bangimantas. Visual Basic 6 Js kompiuteryje. Kaunas, Smaltija, 2000 m.
2. OSTREIKA Armantas. Programavimo Visual Basic pagrindai. Kaunas, Technologija, 2006 m.
3. ULCAS Vladimiras. Visual Basic 6 gramatika. Kaunas, Smaltijos, 2003 m.
4. WALKENBACH John. Excel 2010 Bible. Indianapolis, Wiley Publishing, 2010 m.
5. WALKENBACH John. Microsoft Excel VBA Programming for Dummies. Indianapolis, Wiley Publishing, 2010 m
6. WALKENBACH John. Excel 2010 Power Programming with VBA. Indianapolis, Wiley Publishing, 2010 m.
7. WALKENBACH John. Excel 2010 Formulas. Indianapolis, Wiley Publishing, 2010 m.
8. http://www.verslobanga.lt/lt/leidinys.full/3fdb0e7d55bb3, straipsnis Darbo umokesio formos ir sistemos [irta
2013.04.25]
Summary
WAGES MODULE CREATION AND USE OF BUSINESS STUDIES
Every day, companies use a variety of its activities, business management systems, which cover a
wide scope of activities managed. One of those areas is the financial management, payroll companies
workers. In order to help make use of varying degrees of difficulty accounting programs that allows you to

186

perform these calculations. This paper provides an overview of the wage payment modeles are explained as
they affect the payment of salaries and customization.
The purpose of article designed to deliver the payment of wages analysis module by using to
analyze the wage formation and calculation according to specific criteria, which may be applied to education
and the specific activities of the company.
Keywords: wage payment modeles, payroll forms, Microsoft Excel 2010 software.