ALBERTO

ANGELA

VIENA

DIENA
SENOVS ROMOJ E
KASDIENIS PASLAPTYS GYVENIMAS, IR DOMYBS

I ital kalbos vert Aurelijus Katkeviius

VILNIUS

2012

UDK 931 An83

ALBERTO ANGELA UNA GIORNATA NELLANTICA ROMA Vita quotidiana, segreti e curiositi Mondadori Printing S.p.A, 2008

ios knygos vertim parm Italijos usienio reikal ministerija Questo libro e' stato tradotto grazie ad un contributo per la traduzione assegnato dal Ministero degli Affari Esteri italiano Iliustracijos Lucos Tarlazzi Kompiuterins grafikos rekonstrukcijos Gaetano Capasso

ISBN 978-9986-16-878-2 2007 Rai Radiotelevisione Italiana, Roma 2007 Arnoldo Mondadori Editore S.p.A., Milano Aurelijus Katkeviius, vertimas lietuvi kalb, 2012 Ilona Kukenyt, virelio dizainas, 2012 Tyto alba , 2012

Turinys

anga............................................................................................................... 11 Pasaulis tuom et............................................................................................... 15 Prie saulei tekant........................................................................................... 18 dom u . Roma, Aminasis miestas, skaiiai....................................... 22 6.00 val. Domus, turtingj namai................................................................25 6.15 val. Romniko skonio interjeras........................................................ 33 6.30 val. Pabunda dominus ............................................................................ 39 7.00 val. Apsirengti romnikai.................................................................... 42 7.10 val. Moter mada....................................................................................47 7.15 val. Vyr higiena romn laikais.......................................................... 51 7.30 val. Graios moters paslaptys prie du tkstanius m et................ 54 8.00 val. Romniki pusryiai....................................................................... 61 8.30 val. Atidarykite duris!............................................................................ 63 Skrydis vir Romos pro ryto yd................................................................66 Atleiskite, ar inote, kiek valand?................................................................71 8.40 val. Barzdaskuiai ir pirmieji darbai.................................................... 75 Insul, visikai kitoks pasaulis....................................................................... 79 dom u . Romos dangoraiiai".............................................................. 83 8.50 val. mogikas insuls veidas...............................................................87 9.00 val. Nemonikas insuls veidas..........................................................94 dom u . Roma kaip didiul stovyklaviet....................................... 104
5

9.10 val. Romos gatvs................................................................................106 9.20 val. Parduotuvs ir dirbtuvs............................................................. 110 9.40 val. Susitinkame su dievybe...............................................................118 9.50 val. Kodl romnai turjo tokius ilgus vardus................................ 128 domu . Romn vardai........................................................................130 9.55 val. Romn aidimai......................................................................... 131 10.00 val. Romos gatvi lotyn kalba...................................................... 136 10.10 val. mokykl... gatve....................................................................... 139 10.20 val. Forum Boarium - gyvuli turgus..............................................145 10.30 val. Indikos nuotaikos senovs Romos gatvse...........................158 10.45 val. Trumpas stabteljimas ramybs ir edevr oazje................ 165 domu . Senovs Romos gyventojai.................................................. 172 Atuonios didiosios senovs Romos problemos (tokios pat kaip ir iuolaikins)..................................................................176 11.00 val. Verg turgus................................................................................180 Probgmais sutinkame naujok vestal.................................................. 196 domu . Trumpa Romos forum istorija.......................................... 201 11.10 val. Atvykstame Romos forum................................................... 204 11.30 val. Julij bazilika, Romos teism katedra.................................... 211 Romos senatas............................................................................................. 219 Tuo metu Koliziejuje................................................................................... 222 domu . vrys Koliziejuje.................................................................. 225 11.40 val. Imperijos forumai, pasivaikiojimas tarp marmuro........... 226 domu. Forma Urbis, marmurinis Romos kadastro emlapis.......234

11.50 val. WC senovs Rom oje.................................................................236 12.00 val. Gimti R om oje............................................................................ 242 12.20 val. Susitinkame su Tacitu................................................................248 12.30 val. Kankinimai Koliziejuje.............................................................253 domu . Mirtis kaip spektaklis............................................................. 258 13.00 val. Priepiei ukandiai bare".................................................. 263 dom u . Kiek vertas sestercijus............................................................ 271 13.15-14.30\al. Visi termas.................................................................... 274 domu . Kaip buvo pastatytos didiausios imperijos termos...........292 15.00 val. Einame Koliziej..................................................................... 294 domu . Koliziejaus paslaptys.............................................................. 303 15.30 val. Pasirodo gladiatoriai!.................................................................306 16.00 val. Pakvietimas pokyl...................................................................324 dom u . Auksas ant romn kakl...................................................... 346 20.00 val. Commissatio akimirkos.............................................................348 domu . Sudedamosios dalys, detals ir... vienas kitas receptas........352 Romn seksualumo raida......................................................................... 357 21.00 val. Romn seksas........................................................................... 361 24.00 val. Paskutinis apkabinimas.............................................................379

Monicai, Riccardo, Edoardo ir Alessandro. Ir tai viesai, kuri jie atne mano gyvenim.

anga

Kaip gyveno senovs romnai? Kas kasdien nutikdavo Romos gatvse? Visi bent kart udavm panai klausim. Ir btent is smalsumas jus pastmjo atsiversti i knyg. I tikrj Roma turi neapraomo avesio. Jis gali atgyti kas kart, kai apsilankome Romos laik archeologini kasinjim vietose. Deja, atvirukai ir vadovai daniausiai pateikia tik api bendrintas uuominas apie kasdien gyvenim toje aplinkoje, kuri tyrinjate, ir susitelkia architektros stilius ir datas. Nra paprasta suprasti, kaip tose vietose buvo gyvenama. Pirmiausia reikia matyti detales: kaip naudojami laiptai, kaip atrodo nesunyk grafiiai ant sien (j daugyb Pompjuose), kokius pdsakus palieka veimai gatvse ar kaip marmurin slenkst bria dabar jau pradingusios slankiosios durys. Jeigu susitelksite ias detales, kurie nors griuvsiai staiga at gis, ir js ivysite t laik mones. Btent tokia ios knygos dva sia: didioji istorija, susipinanti i daugybs ma pasakojim.
11

iena

diena

senovs

om oje

Per daugel met kurtas televizijos laidas senovs Romos griuvsiuose ir apskritai romn palikimo kasinjim vietose mane stulbino nepaprastas kiekis Romos imperijos gyvavimo laik istorij ir detali, per imtmeius pamirt ir archeolog i naujo atrast. Vl iniro atskiri kasdienio gyvenimo faktai, paproiai, keistenybs arba jau dingusio pasaulio visuomeninio elgesio taisykls... Apie t pat kalbjausi su archeologais kasin jim vietose, skaitydamas j publikacijas, iekodamas atsakym j tekstuose. Jie visi man teig, kad ios vertingos inios kol kas nepasiek moni ir danai lieka kalintos" mokslinse publikacijose ar archeologini kasinjim vietose. Taigi pabandiau t papa sakoti. i puslapi tikslas - atgaivinti senovs Romos griuvsius parodant kasdien gyvenim, atsakant labai paprastus klau simus: koks buvo jausmas einant gatve? Kokie buvo praeivi veidai? Kas matyti i balkon? Kaip kvepjo maistas? Kokia lotyn kalba skambjo gatvse? Kaip pirmieji sauls spinduliai apviesdavo Kapitolijaus ventyklas? Tam tikru poiriu norjau tarsi sijungti televizijos kame r ir parodyti, kaip atrod vairios vietos prie du tkstanius met, suteikdamas skaitytojams pojt, kad jie atsidr Romos gatvse, gali kvpti jos aromat, susidurti su praeivi vilgs niais, ueiti dirbtuves, namus ar Koliziej. Tiktai taip galima suprasti, k i tikrj reik gyventi imperijos sostinje. Gyvenu Romoje ir man lengva aprayti, kaip dienai slenkant skirtingai krisdama viesa apibria gatves ir paminklus arba i rykina atskirus plotus, kuriuose slepiasi daugyb ma deta li, vert parodyti knygoje - papasakoti daugiau negu per visus tuos filmavim ir tyrinjim metus.
12

anga

inoma, vaizdai, plaukiantys prieais js akis per apsi lankym senovs Romoje, nra vaizduots vaisius, bet, kaip jau sakyta, randasi tiesiog i archeolog tyrinjim ir atradim, i ikasen bei griaui, laboratorins analizs rezultat arba i an tikini tekst nagrinjimo. Geriausias bdas surikiuoti vis i informacij yra paklusti dienos tkmei. Kiekviena valanda - tai koks nors vyksmas ku rioje nors Aminojo miesto vietoje, kur jis parodo savo veid. itaip akimirka po akimirkos atsiveria kasdienis gyvenimas senovs Romoje. Lieka paskutinis klausimas: kodl knyga apie Rom? Nes ms gyvenimo bdas yra romnikojo vaikas. Nebtume to kie, kokie esame, jeigu nebt buv Romos amiaus. Pagalvoki te: paprastai romn civilizacija siejama su imperatori vardais, su ygiuojaniais legionais ir ilgomis ventykl kolonadomis. Bet tikroji jos galia buvo kita. Buvo kakas, kas imperijai leido igyventi nesivaizduojamai ilg laik: Vakaruose daugiau kaip tkstant met, o Rytuose dl vidins evoliucijos, kuri ved nuo Konstatinopolio Bizantijos link, dar daugiau - daugiau negu du tkstanius met - beveik iki pat Renesanso. Jokie legionai, jo kia politin ar ideologin sistema nestengt laiduoti tokio ilga amikumo. Romos paslaptis buvo jos kasdienis modus vivendi*: kaip statomi namai, kaip rengiamasi, valgoma, bendraujama su kitais - eimoje ir perengus nam slenkst, ir visa tai rminta tikslioje statym bei socialini taisykli sistemoje. is aspektas i esms iliko per amius, nors laipsnikai kito, ir leido romn civilizacijai igyventi taip ilgai.

* Gyvenimo bdas (lot.).

13

iena

d iena

senovs

om oje

Bet ar esame tikri, kad toji epocha jau visikai inyko? Ro mos imperija i tikrj mums paliko ne tik statul ar iskirtini paminkl. Ji paliko ir programin rang, kuri tvarko kiekvien ms gyvenimo dien. Abcl, kuri naudojame, taip pat ir in ternete, yra romn. Ital kalba kilusi i lotyn, kaip ir ispan, portugal, prancz arba rumun (i jos ir angl kalba pasisko lino daugyb odi). Nekalbant jau apie teiss sistem, keli tiesim, architektr, tapyb, skulptr - be romn ios sritys nebt tokios, kokios yra. Pagaliau, gerai pagalvojus, didioji Vakar gyvenimo sistemos dalis yra ne kas kita kaip romn gyvenimo evoliucija. Tai yra to, k kiekvien dien galjome matyti Romos imperijos gatvse ir namuose. Norjau parayti toki knyg, koki visuomet norjau rasti bib liotekoje, kad patenkint mano smalsum apie senovs Romos pasaul. Tikiuosi patenkinti ir js. Viskas prasideda Romos skersgatvyje 115 metais po Kris taus, valdant imperatoriui Trajanui, t akimirk, kai, mano nuo mone, Roma buvo savo galybs virnje ir galbt buvo pati graiausia. Tai bet kuri t met diena. Tuoj praau...
Alberto Angel

Pasaulis tuomet

Valdant Trajanui, 115 m. po Kristaus, Romos imperija buvo pa siekusi savo galios virn. Jos sausumos sien perimetras tso daugiau negu deimt tkstani kilometr, o tai beveik ketvir tis ems apskritimo ilgio. Imperija drieksi nuo kotijos iki pat Irano rib ir nuo Sacharos iki pat iaurs jros. Joje gyveno patys vairiausi mons, labai skirtingi net ir fi zikai: nuo iaurs Europos viesiaplauki iki Artimj Ryt tautybi, nuo azijiei iki iaurs afrikiei. sivaizduokite, jei iandien sujungtume Kinijos, Jungtini Amerikos Valstij ir Rusijos gyventojus: Romos imperija buvo netgi didesni proporcij, jeigu turtume galvoje tuometinio pasaulio gyventoj skaii... Joje bta pai vairiausi gamtovaizdi: keliaujant nuo vieno krato link kito, tekt pereiti ualusias jras su ruo niais, milinikus egli mikus, stepes, snieguotas virukalnes, didiulius ledynus, o tuom et - eerai ir ups, kol pagaliau at15

iena

d iena

senovs

om oje

vyktume prie kart Viduremio jros papldimi ir ugnikalni Apenin pusiasalyje. Keliaudami toliau, kitoje Mare Nostrum* pakrantje atsidurtume bekratje kop dykumoje (Sacharoje) ir net prie koral rif Raudonojoje jroje. Jokia imperija per vis savo istorij nebuvo sikrusi tokioje vairioje aplinkoje. Ir vis dlto oficiali kalba buvo lotyn, atsi skaitoma buvo sestercijais ir statymai visur buvo tokie patys romniki. Keista, bet tokios didels imperijos gyventoj skaiius buvo maas: vos penkiasdeimt milijon, beveik tiek, kiek dabar gy vena Italijoje. Jie buvo isisklaid kaimeli, miesteli, pavieni ems ki vaigdyne, pabir milinikoje teritorijoje kaip tru piniai ant stalo - ir staiga inyra didieji miestai. Aiku, visi centrai buvo susieti efektyvaus keli tinklo. Ben dras keli ilgis buvo nuo atuoniasdeimties iki imto tkstan i kilometr, keliaudami automobiliu mes jais dar ir iandien naudojams. Ir galbt didiausias paminklas imperijai yra iki iol ilik romn statiniai. Taiau vos pasuk i kelio atsidurtu me milinikuose nepaliestos gamtos plotuose, kur gausu vilk, mek, elni, ern... Mums, pripratusiems prie dirbt lauk platybi ir pramonini angar, visa tai palieka dabar jau inai kint nacionalini park" spd. pasaul gyn legionai, sikr jautriausiose imperijos vieto se, beveik visada iilgai sien, garsij limes. Trajano laikais ka riuomen sudar imtas penkiasdeimt tkstani, galbt im tas devyniasdeimt tkstani kari, suskirstyt tris deimtis legion, turini istorinius vardus - tarkim, Trisdeimtasis Ui-

* Ms jra (lo t) - taip romnai vadino Viduremio jr (ia ir toliau - vertjo pastabos).

16

Pasaulis tuom et

pij Pergalingj ( Ulpia Victrix) prie Reno, Antrasis pagalbinis Dunojaus, eioliktasis Tvirtasis Flavijaus nuo Eufrato - o tai prie pat dabartinio Irako sien. Prie i legion reikt pridti pagalbinius, kuriuose tarnavo kariai, surinkti i provincij gyventoj, o jie ities padvigubinda vo moni skaii: taigi galiausiai imperatoriaus sakymams pa klusdavo trys imtai keturiasdeimt tkstani ginkluot vyr. Visko irdis buvo Roma. Ir sikrusi ji tiksliai paioje impe rijos irdyje. inoma, tai buvo galios centras, bet taip pat ir miestas, tur tingas humanitarins, teisins, filosofins kultros. Ir pirmiausia kosmopolitinis miestas, kaip dabartiniai Niujorkas ar Londo nas. ia susitikdavo vairiausi kultr mons. Gatvs minioje galtumte sutikti turting matron netuvuose, gydytoj grai k, gal kavalerijos karinink, senatori italik, ispan jreivi, Egipto yni, Kipro keki, Artimj Ryt prekiautoj, verg german... Roma buvo gausiausiai gyvenamas planetos miestas: beveik pusantro milijono gyventoj. Nieko panaaus nebuvo regta nuo Homo sapiens atsiradimo... Kaip jie sugebjo gyventi kartu? ios knygos tikslas - atskleisti, koks galjo bti kasdienis gyve nimas Romoje imperijos laikais, tuomet, kai jos valdia senovs pasaulyje buvo didiausia. Deimi milijon moni visoje imperijoje gyvenimas pri klaus nuo sprendim Romoje. Antra vertus, o nuo ko priklau s Romos gyvenimas? Jis buvo toks, kokiu j pavert painus, vairialypis jos gyventoj tinklas. Stebinanti ir nepakartojama visata, kuri kasdien tirdami bandome painti. Ir todl pratarki me: vien antradien prie beveik 1900 met...

17

Prie saulei tekant

Jos vilgsnis smeigtas tolimiausi horizont, ji, rodos, pasken dusi giliose mintyse. Blyks mnulio spinduliai apvieia ram sniego baltumo veid su vos pastebima ypsena. Ant jos kak tos juosta, prilaikanti plaukus, bet viena kita sruoga elmikai krinta ant pei. Staigus vjo gsis sukteli apie j dulki sku r, bet jos plaukai n nekrusteli. Ir negalt - jie marmuriniai. Kaip ir jos nuogos rankos bei tkstaniai drabui klosi. J krs skulptorius naudojo brangi marmuro r, knydamas akmenyje vien i labiausiai romn garbinam dievybi. Tai Mater Matuta, maloningoji motina" vaisingumo, pradios ir auros deiv... Dabar, po daugelio met, statula ant spdingo marmurinio pjedestalo stovi matomiausioje kvartalo sankryos vietoje. J supa tamsa, bet blyki mnulio prieblanda prieais marmurines jos rankas atskleidia besidriekiani plai gatv su daugybe dirbtuvi ir parduotuvi. i nakties valand jos u darytos. Iki grindinio nuleistos medins langins, jos ukeltos
18

Prie saulei tekant

tvirtais sklsiais. Tai pati emiausia milinik tamsi pastat dalis. Visur aplinkui mus stkso juodi siluetai, atrodo, tarsi b tume tarpeklyje, vaigdtas skliautas - auktybse. Tai pras tuomens pastatai - insuls, jie panas ms daugiabuius, bet ne tokie patogs. Stebina, kad ie pastatai neapviesti, kaip ir Romos gatvs. Bet galbt mes pernelyg priprat prie savo epochos. Per am ius, nusileidus saulei, visi pasaulio miestai nugrimzdavo tam s, viesdavo tik retos aliejaus lempos ueigose ar prie ventj skulptrli, budini strateginse nakties keliautoj vieto se - gatvi sankryose, nam kampuose ir panaiai. Taip yra ir imperinje Romoje. Tamsoje intuityviai gali justi vietos geog rafij" padedamas i ma vieseli ar ibinto, palikto nam kieme. Ir dar stulbina tyla. Einame pirmyn gatve, o ten - netikima tyla. Tyla, kuri trikdo tik kvartalo fontanlio vandens iurleni mas u keli deimi m etr nuo ms. Jis atrodo paprastai: ant akmens ukeltos keturios storos tufo plokts sudaro kvadratin basein. Priepilnio mnulio viesa, sunkiai besiskverbianti tarp dviej pastat, irykina akmenyje ikalt dievybs veid. Tai Merkurijus, jo almo onuose - sparnai, i burnos srva van dens gija. Dienomis ia vienas po kito su mediniais kibirliais eina moterys, vaikai ir vergai prisisemti vandens. Bet dabar ia tuia ir tik vandens iurlenimas palaiko mums draug. Keista i tyla. Be to, ji reta. Juk i ties esame paiame vidu ryje miesto, turinio pusantro milijono gyventoj. Paprastai nakt parduotuves pristatomos preks, grindiniu barka gelei mi kaustyti veim ratai, sklinda auksmai, vengimas, neiven giami keiksmai... Btent tokius garsus girdime tolumoje. Ataidi uns lojimas. Roma jau nebemiega.
19

iena

diena

senovs

om oje

Prieais mus gatv kiek praplatja, atsiranda kakas panaaus viesos oaz. Mnuo pabria gatv dengiant bazalto ploki tinkl - tarsi suakmenjus miliniko vlio arv. Kiek toliau, gatvs gilumoje, kakas juda. Svyruojanti mo gysta kiek paeina pirmyn, tuom et svirduliuodama atsiremia sien. Tikriausiai girtuoklis. Kak neriliai murma ir sibuo damas pasuka skersgatv. Galbt kada nors atkaks iki nam. I tikrj naktimis Romos gatvs baugina kaip nakties plr nas: jose gausu plik, nusikaltli ir vagi, kurie nedvejot susmeigti durkl kam nors pilv, kad tik galt k nugvelbti. Jei kas nors ryt tokiame chaotikame ir tankiai gyvenamame mieste aptiks nudurt ir apiplt lavon, ties sakant, bus sun ku susekti udikus. Prie sukdamas skersgatv, girtuoklis ugriva ant ryulio gatvs kampe, iveblena jam kelis keiksmus ir vl tsia savo var ging kelion. Ryulys sujuda, jis gyvas. Tai vienas i daugelio sostins benami. Prisiglaud pernakvoti. Jau kelet dien gy vena gatvje, kai kuklaus kambario, kur nuomojosi, savininkas j imet. Jis ne vienias, greta kaip gali bando prisiglausti visa eima su visais savo rakandais. Kiekvieno pusmeio pabaigoje, kai atnaujinamos nuomos sutartys, Roma pilna panai bena mi. Daugyb moni pernakt atsiduria gatvje ir ieko naujos vietos, kur gyventi. Ms dmes patraukia ritmingas garsas. I pradi tylus, paskui vis aikesnis. Aidas nuo pastat fasad trukdo supras ti, i kur tiksliai jis sklinda. Sklsio vangesys ir keli ibint viesa visk atskleidia: tai sargyba. Vigiles sargyba. Kaip juos apibdinti? Teorikai tai ugniagesiai, bet nuolat tikrina visk, kad bt ivengta gaisr, taigi jie ir vieosios tvarkos priir tojai.
20

Prie saulei tekant

Vigiles priklauso kariuomenei, ir tai matyti. ia devyni ar atuoni mokomi rekrtai ir vadas. Greitai lipa laiptais emyn i portiko. Jie galioti eiti beveik visur, kai reikia rasti, kur gali kilti gaisras, kur rizikinga padtis, kur dl nerpestingumo gali vykti tragedija. Jie k tik tikrino pastat, ir vadas jiems kak sako. Laiko ibint auktai pakls, kad matyt rekrtus - jis kresno kno ir iurki bruo, derani prie kimaus balso. Baigti pamokymai, paskutinkart tamsi aki vilgsnio i po odinio almo persmeigti kiti vigiles. Jis iloja sakym, ir visi pradeda ygiuoti. ygiuoja pabrtinai ritmingai, kaip ir turt mutruojami naujokai. Vadas stebi, kaip jie engia, papurto gal v ir patraukia i paskos. ingsni aidas vis tolsta, kol pagaliau j ugoia fontanlio iurlenimas. Metame vilgsn auktyn - dangus pasikeit. Jis vis dar tam sus, bet vaigds nebespindi. Tarsi nematomas ir neapiuopia mas ydas pamau dengt miest - lyg nordamas j atskirti nuo vaigdto skliauto. Po poros valand iau nauja diena. Taiau galingiausios senovs imperijos sostinje rytas bus kitoks nei visi kiti.

ien a

d iena

senovs

om oje

DOMU Roma, Aminasis miestas, skaiiai Antrame amiuje po Kristaus Roma buvo savo lovs virnje. Tai i tikrj pats geriausias metas j aplanky ti. engdamas koj su imperija miestas pasiek savo di diausi teritorijos pltr ir apm 1800 hektar plot, jo perimetras - 22 kilometrai. Tai ne viskas. Romoje gyveno nuo milijono iki pusantro milijono moni (anot kai ku ri altini, galbt net du milijonai, ne k maiau nei iais laikais!). Senovje tai buvo gausiausiai apgyvendintas pla netos miestas. I tikrj is demografijos ir statyb bumas neturt stebinti: Roma per kart kartas nuolat augo. Kiekvienas imperatorius j puo naujais pastatais ir naujais pamin klais, laipsnikai keisdamas miesto veid. Kartais priein gai - jos veidas pakisdavo radikaliai, taip pat ir dl labai dan gaisr. i nuolatin Romos kaita truko imtmeius, o rezultatas - jau senovje ji tapo graiausiu meno ir ar chitektros muziejumi" po atviru dangumi. spdinga pervelgti imperatoriaus Konstantino lai kais sudaryt pastat ir paminkl sra. Be abejo, ne cituosime jo itisai, bet net ir apsiribojant pagrindiniais kriniais andikaulis atvimpa, turint galvoje, kad t laik miestas buvo gerokai maesnis nei dabar... 40 triumfo ark, 12 forum, 28 bibliotekos, 12 bazilik,
22

Prie saulei tekant

11 didij term ir beveik 1000 viej piri, 100 ventykl, 3500 ymi moni bronzini statul, 160 auksini ir dramblio kaulo dievybi statul, prie kuri pridedame 25 raitsias statulas, 15 egiptietik obelisk, 46 vienamiai, 11 akveduk ir 1352 fontanai gatvse, 2 cirkai veim lenktynms (didiausiame - Circus Maximus - galjo tilpti 400 000 irov), 2 gladiatori kov amfiteatrai (didiausiame Koliziejuje - buvo nuo 50 000 iki 70 000 viet), 4 teatrai (didiausiame - Pompjaus teatre - buvo 25 000 viet), 2 didels laiv kov arenos (tai yra dirbtiniai eerai, kuriuose buvo rengiamos laiv kautyns), 1 atletikos stadionas (Domiciano stadionas, 30 000 viet). Ir taip toliau. O aluma? Ities netikima suvokti, kad itame mieste, pil name paminkl ir pastat, alumos netrko. Augalija den g apie ketvirt Romos ploto - tai yra apie 450 hektar, tai buvo viei ir privats sodai, ventosios girios, patricij nam peristiliai ir taip toliau. domu, kokia buvo tikroji Romos spalva? Koks ats palvis rykjo, irint j i toli? Tikriausiai vyraujanios spalvos buvo dvi: terakotini erpi stog raudona ir gyvybinga nam fasad ir ventykl kolonad marmuro balta. en bei ten iame rausvame erpi audinyje taip
23

iena

d iena

senovs

om oje

pat pastebtume saulje ibanius alsvo aukso spalvos stogus - tai ventykl ir kai kuri imperijos statini pa auksuotos bronzins erps. Su laiku jos oksidavosi ir pasideng alsvomis apnaomis. inoma, pastebtume ir vir miesto - ant kolon ar ventykl stog - vytinias paauksuotas statulas. Balta, raudona, alia ir auksin - to kios buvo Romos spalvos.

6.00 val. Domus, turtingj namai

Kur gyvena romnai? Kaip atrodo j namai? Esame priprat fil muose ir vairiose televizijos laidose matyti apviestus namus su kolonomis, vidiniais sodais, freskomis puotais kambariais, maais fontanais ir triklinijais*. Tikrov yra visai kitokia. Tik turtingieji ir kilmingieji gali leisti sau su vergais gyventi maose vilose. J nedaug. Dauguma Romos gyventoj gyvena susigr d dideliuose daugiabuiuose, danai sunkiomis slygomis, ku rios veria prisiminti Mumbajaus varg kvartalus... Taiau eikime i eils. Pradkime nuo bst, kuriuose gyve na Romos elitas, turtingj nam, vadinamj domus. Romoje, valdant Konstantinui, valdia j buvo suskaiiavusi 1790, tikrai nemaai. Ne visi buvo vienodi: vieni dideli, kiti mai, reikia at sivelgti nuolatin erdvs stygi Trajano laik Romoje. Taiau namai, kuriuos ketiname aplankyti, yra klasikins, antikins" struktros, tuo j savininkas labai didiuojasi.
* Valgomasis kambarys su pasagos forma sustatytais gultais.

25

iena

diena

senovs

om oje

spdingiausia i nam ior: jie udaryti" savyje, primena austr. I esms turite sivaizduoti tipik romnik domus kaip ma legiono, esanio usienyje, fort: neturi lang, nebent ne daug ir maus, visada pastatytas auktumoje. Neturi balkon, aklinai supanti siena j atskiria nuo iorinio pasaulio. I tikrj visa tai atspindi lotyn ir romn kultros auros eimos kio sodybos, kuri juos itisin tvora, senovin struktr. is atsiribojimas nuo gatvi chaoso krinta akis nuo pat niekuo neisiskiriani, gatv velgiani vart. Abipus var tus - daug parduotuvi, i valand dar udaryt. Pagrindinis jimas - auktos dvivrs medins durys, apkaltos didelmis bronzinmis vinimis. Kiekvienos dur puss centre taisyta bronzin vilko galva, nasruose laikanti didel ied, kur galima naudoti kaip belstuk. U dur - trumpas koridorius. Pirmuosius ingsnius en giame mozaika, vaizduojania grsming un, prie kurio raas Cave canem - saugokis uns. Daug kas turi tok ra Romos im perijoje, nors mes apie juos inome pirmiausia i Pompj vil. Ities, jau Romos imperijos laikais plikai ir kaulytojai buvo problema. Dar keli ingsniai, ir koridoriaus one pastebime kambarl, o jame - kdje knapsint} mog. Tai durininkas, vergas, prii rintis vartus. alia ant ems kaip uo miega berniukas, tikriau siai jo padjjas". Namuose dar niekas nepakirdo. Ir tai mums leidia netrukdomiems patyrinti pastat. Einame toliau, ir koridorius atsiveria didiul erdv - tai atrijus. Keturkamp, plati spalvinga sal, puota rykiomis fres komis, jau apviestomis auros spinduli. Bet i kur i viesa, jei nra lang? Pavelkime vir ir pamatysime - lub vidury je trksta dalies stogo. Tai didiul kvadratin anga, pro kuri
26

6.00 val. | Domus, tu r tin g j nam ai

krinta viesa - kaip kieme. Tikra viesos kaskada, besileidianti statmenai ir pasklindanti alis, kitus kambarius. Taiau i anga nebuvo sugalvota vien tam, kad praleist vie s. Ji praleidia dar ir vanden. Kai lyja, didiulis stogo pavirius vir atrijaus tarsi piltuvas surenka laus ir nukreipia juos angos link. spdingai okteljusios per erdv vandens srovels teka i keleto pakraiais isidsiusi terakotini figr burn ir gar siai tyka atriju. Kai kyla audra, triukmas gali bti kurtinamas. Sis vanduo nevaistomas. Jis suteka tiksliai didel kvadrati n basein sals viduryje. Tai impluvium, sena ir labai racionali idja - surinkti lietaus vanden poemin cistern. Namo van dens atsargos. Maas marmurinis ulinys, i kurio galima pa semti vandens kasdieniams poreikiams. Taip daro kart kartos. Ir tikrai - jo kratas visai nugludintas virvi. Impluvium turi ir dekoratyvi paskirt - tai vidinis nam tvenkinys" kuriame atsispindi ydras dangus ir debesys. Atro do tarsi ant grind padtas paveikslas. Kad ir koki svei ar lankytoj ueit namus, pirmas vaizdas labai malonus. Taiau ms matomame impluvium yra dar is tas - jo pavir iuje plduriuoja iedai. Jie liko po vakar vakare iuose namuo se vykusios puotos. Baseino vanduo tarsi veidrodis visur meta ryto viesos at spindius. Lengvo vjelio sukelti grakts raibuliai eria atspin dius ant sals sien, jie vaiko kits kit freskose. siirj ioje salje neivysime bespalvs sienos. Visur vaizdai su mitologin mis figromis, mai fantastiniai gamtovaizdiai ar ornamentai. Spalvos ri - mlyna, raudona, geltona ochra. Galime padaryti svarbi ivad: romn pasaulis labai spal votas, gal net labiau nei msikis. Spalvingi nam interjerai, pa minklai, net moni drabuiai - svarbiomis progomis tai tikras
27

iena

d iena

senovs

om oje

atspalvi siausmas. Tuotarp mes daniausiai elegancijos virne laikome tams arba pilk drabu... Nuodm, kad praradome visas ias spalvas, ypa savo namuose, kur vyrauja baltos sienos. Romnai juos irt kaip nenupiet paveiksl, prie rm pritvirtint balt drob. Tskime savo tyrinjimus. Atrijaus onuose atsiveria keletas kambari. Tai miegamieji, cubicula. Palyginti su msikiais, jie nepaprastai mai ir tamss, panaesni celes negu miegamuo sius. N vienas i ms noriai juose nemiegotume - ia nra lang, blykiai vieia tik aliejins lempos. Menkai velgiami fresk ir mozaik edevrai, kurie danai puoia iuos kambarius, ms laikais laikomi muziejuose, irykinti imoningai idlio t vies. Romnai j toki nemat. Bet kai akys priprasdavo prie cubiculum prieblandos, lemp liepsnels, irykindamos kratovaizdius ir pavaizduot veid bruous, paversdavo iuos darbus labai taigiais. Atrijaus kampe matome laiptus, vedanius antr aukt, kur gyvena vergai ir eimos moterys. Pirmas - kilnij" auktas, tai vyr, pirmiausia paterfamilias, teritorija. Einame toliau pro basein ir priartjame prie kitos sienos. J beveik vis dengia kaip armonika sulankstytos medins plok ts. Pastumiame jas. Tai tablinum, nam eimininko biuras". ia jis priima savo klientus. Kambario viduryje - didelis stalas ir spdingas krslas, o pakraiuose surikiuota keletas tabure i. Vis kojos tekintos, ipuotos kaulo inkrustacijomis, dram blio kaulu ir bronza. Ant aukt kandeliabr pastebime aliejines lempas, ant grind - gor (suilti), ant stalo - brangius sidabri nius daiktus (neabejotinai santaupas") ir raymo priemones. Kiek pajjame. Toliau kabo didel uuolaida. Pakl j, pri artjame prie intymiausios domus dalies. Iki iol buvome repre
28

6.00 val. | Domus, tu r tin g j nam ai

zentacinje dalyje, kuri gali pamatyti ir svetimi. Taiau u i uuolaid einama privai erdv. ia peristilis, didelis vidinis domus sodas, mai alieji nam plauiai. Jis apsuptas nuostabi kolon, o tarp j nuo lub kabo marmuriniai diskai. Juose irai ytos ir nuspalvintos mitologins figros. Disk vardas keistas oscilla, o kodl jie ia kabo, gali nujausti - kai puia vjas, jie velniai sibuoja ir grietai kolonadai suteikia judesio pojt. i ryto valand peristilyje labai maloni atmosfera. Mus supa sode puoseljam dekoratyvini, aromatini ir vaistini augal kvapai. iuose soduose, kaip ir dera, galime rasti mirt, buksmedi, laur, oleandr, gebeni, akant... Yra ir didesni augal - kipa ris ir platan. O dar gli - nalaii, narciz, vilkdalgi arba lelij, taip tinkam dareliams. Danai ivystume ir pinuiais li pani vynuogienoj. Tai i tikrj domus ramybs oaz. Oaz, kurioje savi meno kriniai - augalai - susodinti ne atsitiktinai, bet geometrikai tvarkingai - eilmis, dareliuose, kartais ma ais labirintais. Danai sodininkai suteikia augalams gyvn formas. Neretai tarp augal galima ivysti ir tikr gyvn - fa zan, balandi, pov. Auros viesoje pastebime dvi sustingusias mogikas fig ras. Tai sodo kampus puoianios maos bronzins statulos. Du angeliukai, rankose laikantys antis. Prieiname. Nuo vieno i j girdime sklindant keist triukm, primena murmes. Staiga po dviej trump garsi tekteljim i ani snap trykteli srov. Tai statulos-fontanai. J srov trykta tiksliai apskrit basein, vanduo krisdamas iburiuoja. Toki yra daugiau. Apsidairome sode sruvena dar trys fontanliai. Akivaizdu, kad iame domus vanduo gaunamas ne tik i im pluvium. Jau kuris laikas jis atkeliauja ir kitu bdu - akveduku.
29

iena

d iena

senovs

om oje

Savininkui, dkui paintims ir intrigoms, pavyko sirengti nuo sav vamzdyn. Taigi, jis yra tarp nedaugelio laimingj, turin i namuose tekant vanden. Retas atvejis Romoje. Tai jam pa deda visu iuo ma fontan aismu stebinti sveius. Kaulta ranka dabar udaro iaup, paslpt u augal. Ran ka vergo, kuris tikrino, ar gerai veikia vamzdynas. Jis auktas, ne rangus, tamsios odos, juodi plaukai garbanoti. Beveik neabejo tinai kils i Artimj Ryt arba iaurs Afrikos. Dabar jis renka lapus ir nudivusius iedus. Veikiausiai tai sodininkas. Kiti garsai ataidi i salels u kolonados. Girdti luotraio briai. Prisiartiname. Jie sklinda i triklinijaus. ia vakar vaka re vyko puota. Svei gultai jau sutvarkyti, dmtos paklods pakeistos. Kitas vergas valo paskutines prajusios nakties vaii liekanas. Pakelia ir langusto nypl. prasta puotaujant mesti maisto likuius ant ems, ne indus. Virtuvje jau kakas dirba. Tai dar viena verg. Jos plaukai pridengti drobine skarele, bet galima suprasti, kad ji viesia plauk - ant kaklo krinta kelios auksins garbanos. Galbt ji i Germanijos, o gal i Trajano neseniai nukariautos Dakijos (Rumunijos). Patalpa labai maa. Keista, bet romnai, gars jantys savo puotomis, nedaug reikms teteikdavo virtuvei ir laik j pagalbine patalpa. Jos paskirtis kaip ms kepsnins, todl ji ir neturi nuolatins vietos. Kartais ji yra mao korido riaus gilumoje, kartais - po laiptais. I tikrj keista, bet nra ko stebtis - turtuoli namuose nebuvo nam eimininki". Virtuvje dirbo vergai, tai patalpa, skirta aptarnavimui, todl ir nesirpinama dekoracijomis, patogumu ar erdve. Kuklesniuo se namuose, prieingai, yra moteris, kuri gamina, bet jos pad tis, vertinant i dien poiriu, panaesn naminio gyvno nei monos.
30

6.00 val. | Domus, tu r tin g j nam ai

Utat labai danai romn virtuvse akis krinta variniai (arba bronziniai) rakandai - prikaistuviai ir puodai, ikabinti ant sien, kad kuo geriau bt matomi. en bei ten kabo siete liai, taip tobulai ibadytomis skylutmis, kad primena siuvinji m. O dar marmurins grstuvs, iemai, terakotins keptuvs... Ir uvies ar triuio pavidalo kepimo formos, upildomos pagal labai pramatnius receptus paruotais patiekalais. Stebti vis i daikt form yra tas pats kaip vartyti epochos valgiarat. Maistas ildomas ant kepimo plokts" - dubos mre, kur ilyginamos arijos, kaip kepant savaitgalio kepsnius. Kai arijos kartos, ten sukeliamos kaitviets - metaliniai trikojai, ant kuri dedami puodai ir katilai. Neretai ie plytiniai suolai statomi su elegantikomis arko mis, atliekaniomis ma malkini vaidmen. tai ia ir kau piamos sausiausios ir kaitriausios malkos - tai senovinis duj baliono atitikmuo... Va dabar verg dega ugn. Kaip romnai iebdavo ugn? Prieiname, vilgtelime per jos pet ir isiaikiname, kad naudoja skiltuv. Jis maos pasagos formos, laikomas rankoje tarsi tau rs kojel. Suduoda juo per kvarco gabal, tvirtai laikom kitoje rankoje. ybteli kibirktys, viena i j krinta pint - plon br grybe (jis priklauso prie Fomes genties, tai sumedj grybai, au gantys ant medi). Mergina lengvai papuia ir grybas suruo ja, dabar priglaudia j prie iaud, kad ie sidegt. Dar papu ia - i iaud pirmiausia pasirodo dmelis, tada staiga ybteli liepsna. Ugnis udegta. Dabar ruo arijas. Stabtelkime akimirk. is apsilankymas domus mums lei do suprasti vien kit dalyk apie romn bstus - tai, aiku, gras namai, bet ne tokie patogs kaip msikiai. iem alta, visur traukia skersvjai, ir reikia ildytis neant gors vairius

iena

d iena

senovs

o m o je

kambarius (panaiai kaip mes neame elektrinius ildytuvus). Be to, namai tamss, visuose kambariuose viepatauja prieblan da. Retai kur yra lang, jie paprastai mai ir ne tokie perregimi kaip ms - naudojamos talko plokts, gal kartais ir stiklas, o neturtliai, kai neudaro medini langini, langus dengia perre gimomis odomis. Pagaliau, kad pajustume gyvenimo romn namuose atmo sfer, net ir turtuoli domus, utenka prisiminti ms laik kai mo namus, kur lovos didels, antklods storos, o vir dur pro tarpelius sklinda viesa, jie kvepia deganiu mediu, dulkmis ir vorais...

6.15

val.

Romniko skonio interjeras

O name kilo kasdienis bruzdesys. Kaip ir kiekvien ryt, pir miausia keliasi vergai. J yra apie vienuolika, jie visi kartu su daro tai, kas buvo vadinama familia, tai yra vergai, kuriuos turi eimininkas. Galbt j kiek per daug vieniems namams, bet tai norma. Kiekviena pasiturinti Romos eima i tikrj turi vidu tinikai nuo penki iki dvylikos verg! Bet kurgi jie miega? Juk tai tas pats kaip namus priimti vis futbolo komand... Vergai neturjo asmenini kambari: nak vodavo koridoriuose, virtuvje arba susig visi kartu kuriame nors kambarlyje. O vienas, kuriuo labiausiai pasitikima, miega ant ems prie dominus miegamojo. Lygiai kaip uo prie eimi ninko... Tursime progos vliau rytmet susipainti su verg pasau liu - kaip jie atsidr vergijoje, kaip su jais elgiasi eimininkai. Taigi, tyrinjame toliau bundanius namus. Verg atitraukia sunk purpurin audekl ir prisiartina prie
33

iena

d iena

senovs

om o je

didiulio marmurinio stalo, jo kojos delfin formos. Jis pastaty tas prie impluvium krato. Tai akivaizdiai reprezentacinis stalas, ant jo stovi nuostabus sidabrinis sotis, verg j velniai kilsteli valydama dulkes. Apsidairome. O kur kiti baldai? Labiausiai romn namuose pritrenkia sien (freskos) ar grind (mozaika) puoybos ir bald skurdo kontrastas. Visikai prieingai nei ms iuolaikiniuose bstuose. Nra sof, foteli, kilim, lentyn, kuri pilni ms namai. Tarsi velgtume j tui erdv, kurioje lik tik tai, kas btiniausia. Ir tam yra prieasi. Romnai apstato namus visikai kitaip negu mes: uuot irykin kambari architektr ir baldus, jie visa tai slepia ir maskuoja. Lovos ir foteliai dingsta po pagalvl mis ir utiesalais. O freskos ant sien danai vaizduoja netikras duris, uuolaidas, sivaizduojamus gamtovaizdius (jie gali eiti pramaiiui su tikromis ertmmis sienoje, pro kurias galima i vysti sod: iuo poiriu garsioji Vili di Oplontis Tore Anunciatoje, galbt priklausiusi Popjai, yra tikras edevras). odiu, daugelyje domus viskas alsuoja iuo keistu romn skoniu: aisti slpyni tarp tikrovs ir iliuzijos, pradanginti vie nus objektus ir atkurti kitus, kartais net ant sien nupieti iti sus gamtovaizdius. vertinus epoch, tai iskirtinai rafinuotas ir iuolaikikas skonis. Bald romn domus matome nedaug, bet vis dlto jie itin vertingi. Daugiausia turbt yra stal. Jie vairi tip: mgsta miausias yra apskritas su trimis kojomis, kurios baigiasi idroto mis kats letenomis, okos arba arklio kanopomis (trys kojos ne atsitiktinai: tai pats paprasiausias bdas, kad stalas neklibt...). Nustebina, kad jau romn laikais bta moderni" sprendi m - pavyzdiui, sulankstomi ar pusiau apskriti stalai. iuos gali ma priglausti prie sien.
34

6.15 val. | Romniko skonio interjeras

Dabar ibandykime kdes: jos visikai nepatogios! I tikrj romnai nemokjo kimimo technikos, kokia iandien taikoma gaminant ms fotelius ir sofas. Taiau trkum jie kompen suoja pagalvmis. J yra tikrai visur - ant lov, ant gult triklinijuje, ant kdi... iame domus kampe stovinti spinta gali mums pasirodyti prasta, bet i tikrj tai visai naujas senovs laik iradimas". Ties sakant, romnai pirmieji pradjo jas naudoti: i bald ne inojo nei graikai, nei etruskai. Bet domu tai, kad juos naudoja ne taip kaip mes - drabuiams susidti. Ten pirmiausia laikomi traps ar vertingi daiktai - tokie kaip stiklins taurs ar taurels, tualeto reikmenys, raalins, svarstykls... O drabuiai ir patalyn dedami tamty skirtus baldus, arcae vestiariae. Tai medins skrynios, primenanios msikes, jos ant mayi lito koj, atsidaro i viraus. Tok bald pamatysime naudojam itisus amius - pervisus viduramius ir Renesans. inoma, turtuoli domus, be bald, yra daug uuolaid: nuo sauls, nuo vjo, jos sukuria ilumos salas iem ar vsos vasar, saugo nuo dulki, musi ir kyri vilgsni. iuo poiriu labai domus yra radinys romn domus griuvsiuose Turkijos Efeso mieste. Namus sugriov ir amiams palaidojo ems drebji mas. Kasindami archeologai rado nedideli romn interjero domybi. Ant kolonados, kuri supo i aristokratik nam sod, peristil, dar galima buvo pamatyti bronzini stryp sis temos likui, ant j tarp kolon buvo tvirtinamos uuolaidos. Taigi, kolonada buvo atitverta uuolaidomis, taip sukuriant vsi ir pavsing arkad, kur galima pasivaikioti tvankiomis Efeso vasaromis. Kiti bronziniai strypai, taisyti ant dur stak tos, patvirtina, kad uuolaid bta ir ia - taip iais laikais da roma prie baro ar parduotuvs jimo (ir negali atmesti galimy
35

iena

d ien a

senovs

o m o je

bs, kad kai kurios romn uuolaidos galjo bti i spalvot audeklo juost arba ilg virveli su mazgais...). Verta pridurti, kad romn domus danai puo itin pramat ns gobelenai, dembliai ant grind ir net kilimai, aikiai rytieti ka mada.

Sidabras, saugyklos ir antikvariatas

Turtingj domus kai kurie interjero elementai turi statuso sim bolio vert. Tarp j marmuriniai biustai, statulos ir, inoma, si dabras, kuris visada gerai matomoje vietoje. Visi servizai, so iai ir taurs sustatyti ant tam skirt parodomj stal, kapiteli viraus, kad sveiai ir klientai galt jais avtis. Kas negali leisti sau sidabro, pasitenkina bronziniais, stikli niais ar vertingais keraminiais gaminiais. Juk visuomet reikia k nors parodyti, tai visuomenin taisykl. I esms visa tai atke liavo iki ms dien, dar plaiai paplits paprotys laikyti gerj serviz" stiklintoje svetains indaujoje. Kitas gerai gyvenanios eimos daiktas-simbolis yra saugykla. Mes linkstame seif namuose paslpti, romnai elgiasi visikai prieingai - saugykla danai yra ten, kur visi gali ja avtis, pa vyzdiui, atrijuje. Tai akivaizdus prabangos ir turto enklas. Suprantama, ji gerai pritvirtinta prie grind arba prie sienos ir net yra vergas, atriensis, kuris stebi ioje patalpoje esanius mones, ypa kai at eina nepastami pasikalbti su nam eimininku dl darbo arba kai keliami pokyliai. Saugykla nra tikras seifas, labiau primena arvuot skryni, apkalt geleinmis juostomis. Bet ji turi itin irading urak
36

6.15 val. | Rom niko skonio interjeras

t sistem, vert Deimso Bondo dmesio: netikros bronzins galvuts, kurias reikia pasukti, svertai su spygliais ar sukami ie dai... O k matome viduje, kai pagaliau j atidarome? inoma, vertingiausius eimos auksinius ir sidabrinius dirbinius, taip pat svarbiausius dokumentus - paveldjimo, nuosavybs, sutar tis... Jie visi surayti medinse lentelse ar papiruso ritinliuose ir btinai paenklinti antspaudu su savininko iedo simboliu (iandien pasakytume logo"). domu it kas. Jau romn laikais buvo mgstamos senienos, tai yra senovs dirbiniai arba praeities edevrai, rodomi namuo se. Bet juk mes ir esame visikoje senovje, tad kokie daiktai gali bti laikomi antikvariniais"? Atsakym pateik archeologai. J kasinjim vietose buvo rasta etrusk statulli, veidrodi ir tauri, jau tuomet romn vertint kaip senovins ir vertingos. Taip pat rasta ir senovs Egipto dirbini. Ir juk tikrai - Trajano epochos romnui senovs Egipto civilizacija yra pati tikriausia senov": pavyzdiui, Ramzis II gyveno prie tkstant keturis imtus met! Laiko tarpsnis visai toks pat, koks mus skiria nuo Romos, apie kuri pasakojame...

Ms kooperatini but kilm

Paskutin pastaba. Domus, kur k tik aplankme, yra klasiki nio" iplanavimo, panaiu turistai gali grtis daugelyje arche olog kasinjim viet, pradedant Pompjais. Taiau tokiame mieste kaip Roma, kur tankus ustatymas neleidia turti tiek daug vietos, ne visiems domus seksi turti tok pavidal. do mi duomen gauta kasinjant ir tyrinjant antikin Ostij pavyzdiui, pateikt profesoriaus Carlo Pavolini. ia i tikrj
37

iena

d iena

senovs

o m o je

gyvenamieji bstai (Trajano epochos, kuri btent ir tyrinja me, perstatymo vaisius) dar gerai matomi, prieingai negu Ro moje, kur viskas jau pradingo po imtmeiais statytais naujais mrais. Galime pamatyti domus, i kurio ipjautas" atrijus, tai yra erdvi sal su lietaus vandens baseinu. Nuolatinis erdvs trku mas ir tai, kad mieste buvo rengti akvedukai (dl to nebereikjo ulinio namuose), pastmjo savininkus atsisakyti ios patalpos. Kitur, pavyzdiui, Pompjuose, domus net matome atsiran dant antr aukt su atskiru jimu: akivaizdu, kad pasiturin ioms eimoms nepatiko susitikti nepastam auktesniuose auktuose. Taip prarandama iek tiek privatumo, bet mainais atsiranda galimyb naudingai inuomoti... ie namai tam tikru metu liovsi bti vien elito ir buvo apgy vendinti vidurins klass emesniosios dalies atstov. Trumpai tariant, gyvenimas mieste per kelias kartas paveik nam raid, ji atves prie vis augani, turini daugiau aukt, daugiau but ir daugiau gyventoj pastat - iki pat tikr daugiabui. i dien daugiabuiai, kuriuose daugelis ms gyvename, aknimis siekia i Romoje ir didiausiuose imperijos miestuo se madaug prie du tkstanius met nutikusi permain.

6.30

val.

Pabunda dominus

I dominus, nam eimininko, miegamojo, sklinda garsus knar kimas. Ltai praveriame duris, viesos amenys perkerta kam bar ir apvieia lov sienos nioje. Dominus guli tenai susisups antklodes, siuvintas purpurinmis, mlynomis ir geltono mis juostomis, vingiuotomis klostmis krintaniomis iki pat ems. Mus nustebina lovos dydis: kaip liepia tradicija, ji labai auk ta, prie jos btinai turi bti pakoja nulipti. Kyo antklodmis pusiau pridengti sandalai, kuriuos dominus nusispyr prie si supdamas apklotus. Tai trigul senovika lova. Ji primena sof. Jos medins tekin tos kojos papuotos dramblio kaulo intarpais ir paauksuotomis bronzinmis ploktelmis. Kampuose - kai ir satyr galvos, parykintos kypos viesos. Spyruokli nra, iuinys guli ant lovos tinklo, supinto i juost. Tai tikrai ne tokia patogi lova kaip msiks...
39

iena

d ien a

senovs

om o je

Dominus apsiveria kak murmdamas ir abiem kumiais pasitaiso pagalv. Jo galva joje beveik nusksta - pagalv aki vaizdiai plunksn. O kuo romnai kimdavo iuinius? I to, k dabar inome, kai kurie prikimti iaud. Kiti - pavyzdiui, itas - viln. Bta iimi. Pavyzdys galt bti netiktinai nepaliestas lopys, rastas Herkulanjuje, - po mirusio dl Vezuvijaus isi verimo vaiko griauiais aptiktas iuinys, prikimtas lap (ne galime atmesti, kad tai buvo padaryta saugant naujagimio svei kat ar gelbstint nuo parazit). Dominus kambaryje vienas. O kur jo mona? Ms visuo menje vyras su mona tradicikai miega toje paioje lovoje. Romn laikais taip yra ne visada. Ities sutuoktiniai miega ve dybinse lovose, bet pasituriniai porai pridera" miegoti ats kiruose kambariuose. tai todl dominus mona (ji vadinama domina) miega savo asmeniniame cubiculum. Metas keltis. Romnai keldavosi anksti, su aura, ir anksti ei davo gulti. Kai nra elektros, laikomasi natralaus sauls ritmo. Ir taip bus per amius - juk gal gale tai mes esame iimtis. Patikimiausias vergas labai velniai adina eiminink. Po mi nutls dominus, dar kiek apsnds, ieina i savo kambario. Tai auktas, stambus, viesiaplaukis ir mlynakis vyras. Stambi nosis pabria veido kilnum. Apsigobs elegantikais mlynais drabuiais jis ltai engia link maos medins konstrukcijos, priglaustos prie sienos. Ji primena ma ventykl su trikampiu stogu, kur laiko dvi ko lonos. Ir i tikrj tai venta nam vieta - lar buvein. ia gar binami larai, eim sauganios dievybs. Tai tos dvi statulls ventyklos viduryje, primenanios ilgaplaukius okanius vai kinus. alia - dviej kit dievybi, Merkurijaus ir Veneros, sta40

6.30 val. | P a b u n d a dominus

tlos. Vergas itiesia eimininkui padkl su aukomis. Dominus skanduodamas apeigines frazes ikilmingais judesiais sudeda aukas j lar buvein, prieais statulles stovini taur. Ir u dega smilkalus. Kiekvien ryt diena prasideda nuo i apeig. Tas pats vyks ta ir tkstaniuose kit nam. Nereikia nuvertinti i nedideli diev galios - tai jie sprendia kasdienius romn nam rpes ius. Kitaip tariant, apeigos yra tartum draudimas nuo vagysi, gaisro ar iaip neskms, galinios uklupti eimos narius.

7.00

val.

Apsirengti romnikai

Atjo laikas apsirengti. Kaip romnai rengiasi? Filmuose ir se rialuose esame prat juos matyti susisupusius spalvotas togas, panaias ilgas paklodes. Bet ar tikrai taip yra? Ities, pirmas spdis - ie drabuiai nepatogs ir varo judesius, trukdo bgti, lipti laiptais ar tiesiog sdti nesipainiojus kuri nors j dal. I tikrj jie yra patogs. Juk ir iais laikais taip rengiamasi - jeigu nuvyksite Indij, Arabij ir daugel kit Ryt krat, pamaty site tradicin aprang, i esms ne itin besiskiriani nuo rom nikosios. Tai ilgi drabuiai, tunikos ir, inoma, sandalai. Pradkime nuo apatini. Ar romnai dvjo kelnaites? Atsa kymas - taip. I tikrj kalbame ne apie tikras kelnaites, bet apie savotik linin strnjuost, vadinam subligar, kuri apvynioja ma apie liemen ir pridengia intymias kno dalis. Nustebsite suinoj, kad jos ne visada yra pirmasis ryt apsi velkamas drabuis... Labai paplits paprotys einant miegoti ne nusirengti, gulamasi pusiau apsirengus... Ant kds numetamas
42

7.00 val. | Apsirengti romnikai

apsiaustas (kartais jis panaudojamas kaip antklod), pasilieka ma tik su strnjuoste ir tunika. Ir taip sliuogiama lov: dien vilkta tunika atlieka ir piamos" vaidmen. Mums tai galt pasirodyti menkai higienikas paprotys, bet pagaliau ms kaimuose taip buvo daroma iki pat prajusio amiaus pabai gos. Tik vienas skirtumas: romnai daug varesni, nes kasdien vaikto termas. Taigi eidami miegoti jie bna bent jau prie kur laik i esms nusipraus. Vienintel problema - drabuiai lieka purvini... Romn madoje pagrindinis ir dvimiausias drabuis yra garsioji tunika. Pabandykime suprasti, kodl ji tokia praktika. sivaizduokite, kad apsivelkate ilgus, iki keli markinlius (tar kim, XXL), kurie per liemen sujuosiami diru. Ir viskas - su iokiais tokiais skirtumais tunika yra kakas labai panaaus. I tikrj nuostabu matyti, kad mes i esms ir toliau naudojams (daugiausia vasaromis) iradimu, gimusiu senovje. Tik vadina me j kitokiu vardu: markinliai. inoma, mediagos nebuvo tokios kaip msiks. Mes da niausiai dvime medviln, romnai paprastai rinkosi lin arba viln. Nedayt viln, kurios spalva - sodri smlio: tai tinkamas atspalvis dmms ir dulkms paslpti... Linai auginami ir audiami daugiausia Egipte, i kur yra eksportuojami vis imperij. Taigi visi romnai, beveik kaip mes, rengiasi drabuiais, pagamintais usienyje - tai pirmosios didiosios istorijos globalizacijos, kuri Viduremio regione vykd Roma, rezultatas. teigin galsime gerokai ipltoti, kai apsilankysime imperijos sostins turguose. Tunika tinka kiekviena proga - ji dvima kaip naktiniai mar kiniai, kaip apatiniai po toga arba kaip kuklesni luom vieninte lis drabuis. I tikrj neturtlis, apsivilks j, sispiria sandalus
43

iena

d iena

senovs

om o je

ir ieina i nam. Turtingas - ne. Kadangi dar turi apsivilkti pat' svarbiausi Romos piliei drabu - tog. J galime apibdinti kaip t laik vark ir kaklarait" tai yra reprezentacin drabu pasirodyti vieumoje, pirmiausia svarbiomis progomis. Ji dvima nuo sen laik ir vis laik kito. I pradi buvo gana nedideli matmen, vliau vis didjo - itiesta ant ems ji buvo ei metr skersmens pusapskritimio formos (vilnon ar linin). Taigi nenuostabu, kad apsigobti toga danai prireikdavo ver go pagalbos. Kaip kad dabar prireik ms dominus. Jis mums pads suprasti, kaip tai daroma. eimininkas stovi nejuddamas, velgia tol. Vergas udeda tog jam ant pei tarsi antklod, bet pasirpina, kad ji negult simetrikai, vien gerokai ilgesn gal nuleidia iki pat ems. Delikaiai suima gal ir prakia j po paastimi suformuoda mas per liemen juost iki kaklo - panaiai kaip perpet. Tada tarsi alik plaiu iedu apsuka j apie kakl ir pritvirtina sege raktikaulio auktyje. Dar ne viskas: galas vis dar toks ilgas, kad knas apjuosiamas dar vienu ratu, prakiant audin po ankstes niais audeklo sluoksniais. Pagaliau vergas atsitraukia ir apiri savo darb i toliau. Jis patenkintas. Jo eimininkas labai elegan tikas, pirmiausia dl klosi aismo, suteikianio jam prakil numo. Viena ranka laisva, kita pusiau pridengta drapiruots ir dominus turi laikyti j pakelt, kad toga nesivilkt eme ir nesipurvint. Tai truput nepatogu, bet greitai priprantama. Toga i tikrj yra Romos kultros ir civilizacijos simbolis. J dvti galjo tik Romos pilieiai, antra vertus, usienieiams, vergams ir atleistiniams (vergams, kuriems eimininkas suteik laisv) ji buvo udrausta. Togos tarsi uniformos atitinka tam
44

Joks turtingas romnas neieidavo i nam be togos - ji tokia ilga (iki ei metr), kad danai j apsirengti prireikia vergo pagalbos. I esms tam, kad atrodyt elegantikai ir klosts bt tvarkingos.
45

iena

d iena

senovs

om oje

tikr socialin kodeks - jos turi skirtingus vardus, nelygu, kas jas dvi, kaip ir kur. Pavyzdiui, balt, apkratuot skaisiai rau dona juosta, turini apsaugin reikm (toga praetexta), d vjo senatoriai ir berniukai iki keturiolikos ar eiolikos met. Sulauk tokio amiaus jie su ja atsisveikindavo svarbioje cere monijoje. Tai buvo permainos apeigos, yminios paauglysts pabaig. Nuo ios akimirkos berniukas yra oficialiai suaugs, tai yra tinkamas karui ir vieajam gyvenimui. O kelns? J aplinkui daug nematome. Kelns i tikrj yra romn ir Viduremio jros kultrai svetimas drabuis. Trajano laikais jas mvjo tik legionieriai. ios yra trump prigludusi modeli, siekiani kiek vir keli. Kelni esama, bet jas mvi tik Romos prieai barbarai, kurie jas ir irado" - tai kelt ir ger man tautos iaurje ir partai rytuose, ten, kur dabar Iranas. Ta iau taip bus ne visada. Po pusantro imto m et kelns dl savo patogumo ukariaus Rom ir taps neatskiriama romn mados dalimi. Dabar dominus atsisds, vergas jam auna apav. domu tai, kad romnai nemvi kojini (iskyrus iaur, kur atiaurus kli matas reikalauja apsaugoti pdas), taigi, vos nusiav, lieka basi. Esama vairi ri avalyns: udari batai iki kulknies, atviri kaip sandalai, su daugeliu odos juosteli arba su daugeliu ma dygli, tikr vini, sukalt pad, kad geriau sukibt su eme (tai garsiosios caligae, avtos legionieri), ir daug kitoki. Romoje calcei, udari kaip mokasinai, - daugelio pasiturin i romn kasdienis mgstamas apavas, bet namuose jie nea vimi. inote, kodl? Geras tonas reikalauja einant namus nu siauti gatvs avalyn: domus vaiktoma su paprastais sandalais odiniais ar kamtiniais padais. Kai eini aplankyti draug, juos neiesi kartu, nes juk ta pati taisykl galioja ir j namuose...
46

7.10 val. Moter mada

Prieingai negu ms laikais, vyriki ir moteriki drabuiai labai panas. Ir moterys dvi panaius tunikas drabuius (stolae), bet jie ilgesni, siekia pdas. Be abejo, jie elegantikesni: banguo jantys, gana panas graik chiton. Savita tai, kad jie suverti ne vienu, bet dviem dirais: be juosianio juosmen, yra kitas - apie krtin, ikart po krtimis. Taip irykinama j forma ir dydis. Teorikai ir romn moteris galjo dvti tog, bet kain ar toki ivystumte: i tikrj tai nuteistosios dl neitikimybs enklas arba prostituts drabuis. Taigi vir tunikos moteri ka mada liepia dvti ilg keturkamp skraist, elegantikomis klostmis krintani iki pat keli. Ji vadinasi palla ir yra tokia didel, kad danai moterys eidamos gatve ja prisidengia galv. Tik pagalvokite - js tai matte daugyb kart neatkreipdami dmesio: visuose Kristaus gyvenimo atpasakojimuose - nuo lopio iki nukryiavimo - Marija ir visos kitos moterys prisi dengusios galv tokia skraiste.
47

Pagal romn mad moterys dvjo didiul keturkamp skraist', vadinam palla, kuri iki pat keli krisdavo menikomis klostmis. Danai gatvje jomis bdavo pridengiama galva. ukuosena, auksiniai papuoalai ir elegantikos manieros rodo, kad i ponia (kairje) yra aristokrat. Visos romn moterys dvjo ilg tunik - j i subtili, spalvota, siekia em. Diras krtins auktyje irykina kno formas - kaip matome iame liaudies moters (deinje) atvaizde.
48

7.10 val. | M oter mada

Skirtingai negu vyr, moter drabuiai yra gerokai spalvin gesni ir beveik visada siuvinti. Spalvos rykios, taigi gatvje moteris greitai pastebima net ir minioje. Kartais jos pastebimos dl savo avalyns - daug elegantikesns negu vyr, danai bal tos spalvos. O dabar is bei tas apie romn moter intymius dalykus. K jos vilkdavo po drabuiais? Tai buvo visai mayts kelnaits, panaios vyr strnjuost, bet elegantikesns. Be to, dvdavo liemenl". Tai velni audinio ar odos juosta, strophium (arba mamilllare). Pavadinimas gali kisti, bet paskirtis ta pati: pakelti ir prilaikyti krtis. Ovidijus savo ratuose sil moterims juost prikimti, jeigu krtin nepakankamai spdinga... Archeologai atrado daugyb toki liemenli pavyzdi. To ki, kaip matome inomuose Pompj vienami erotiniuose paveiksluose. Taiau didiausi spd daro garsioji romnikos Vili Casale Armerinos aiktje, Sicilijoje, mozaika. Galima i vysti merginas, vilkinias paiais tikriausiais, stebtinai iuo laikikais dviej dali" kostiumliais: taip rengiasi romns ketindamos maudytis baseine arba sportuoti. Nelieka joki abejoni: bikinis yra romn iradimas... Moterys, eidamos Romos gatves, rengdavosi tik lininiais ir vilnoniais drabuiais. Bet turtingos ponios gali turti kitoki, retesni audini: plo niausios medvilns ir - pirmiausia - ilko. ie yra tikras statuso simbolis ir dvimi tik iskirtinmis progomis. Kaip inome, ilkas ilgai buvo Kinijos, kuri saugojo jo kilms paslapt - ilkverpi vikrus, monopolis. Rom ilkas atkeliau davo ilgiausiais karavan keliais - per Mongolijos stepes, Azijos dykumas, kol galiausiai pasiekdavo Viduremio jros krantus. Taigi jis buvo brangiausias. Daugyb aristokrat ivaistydavo didiulius turtus, kad galt juo rengtis ar panaudoti j puoda
49

ien a

diena

senovs

om oje

mi namus. Ir imperatorius vis bergdiai stengsi sukurti sta tymus, paabojanius prekyb ir taip ugniauianius pinig, tekani prisiekusi Romos prie, part, kapus, kiek. Ka ravanai turjo pereiti j teritorija, skaitant Iran ir Irak. Bet viskas veltui. I tikrj ilko paslaptis vliau romn buvo atras ta: ilkverpi buvo atveta Konstantinopol. Per vlu: Roma ir Vakar Romos imperija jau buvo kritusi dl barbar invazijos. Viskuo pasinaudojo Ryt Romos imperija - tik gimusi Bizanti ja, kuri tuom et vald imperatorius Justinianas.

7.15 val. Vyr higiena romn laikais

Dienai prasidedant atrandame dar vien keist fakt. Romn namuose beveik niekas rytais nesiprausia... Daniausiai iek tiek apsiplaunama, pasismus vandens i vergo laikomo dubens, la biau tam, kad pabust. O muilas dar neinomas (italikai mui las - sapone, o lotynikas odis apo reikia daus!). Besidairydami po romn namus, matome, kad juose ne tik kad nra joki du (j kol kas dar niekas neirado), bet ir vonios yra retenyb. O juk, kaip minjome, Romos civiliza cija buvo labiausiai linkusi j higien i vis senovs civilizacij. Tik moderniais laikas pasiektas panaus vandens naudojimo maudymuisi lygis. Kaip tai manoma? Atsakymas paradok s tas, kad kiekvieno romno vonia yra ne namuose, iki jos reikia kiek paeiti - tai didiosios vieosios termos. Tai ten ilgai maudomasi, ten masauojamas knas ir taip toliau. Bet visa tai paprastai vyksta po priepiei. Todl rytais niekas nesi prausia.
51

iena

d ie n a

sen ov s

o m o je

inoma, kai kurie turtuoliai turi maas nuosavas termas na muose, bet tai labai negausus elitas. Elitas, kur nepatenka ms stebimas dominus: jo namuose nra privaios pirties ir, kaip pa matysime, jis turs vliau eiti termas. Dabar jis sdi patogiame fotelyje su pagalvmis. Vergas a triu skustuvu j skuta. Tai nam kirpjas, toki retenyb tik tur tuoliai gali sau leisti. Skauda: dar nra puri skutimosi put ar skustuv su dvigubais amenimis. Naudojamas tik vanduo ir pusmnulio formos skustuvas i bronzos ar grdintos geleies, pagalstas paprastas girnas... Bet tai tik pradia, tuoj dominus patirs tikr kankyn: po skutimosi vergas jam pincetu vien po kito ipeios nereikalingus plaukus antaki pakraiuose, ant kaklo ir sprando. Gali stebinti, kad vyrai taip skrupulingai atsiduoda kosme tinmis apeigoms. Taiau i tikrj romn pasaulyje labai r pinamasi knu. Vakas su natraliais priedais vyr gana plaiai naudojamas (taip pat ir skustis). I Svetonijaus inome, jog Ce zaris depiliavosi, o pats Augustas, nordamas, kad jam ant koj augt velnesni plaukai, turjo prot trinti jas kaitintais rieut kiautais. Jau tais laikais labiausiai neduodanti ramybs problema dau geliui vyr buvo plaukai. Kai praildavo, ne vienas juos dayda vo juodai. O parykjusi plik kai kuriems buvo tikra tragedija. Sprendim buvo ne vienas. Viskas prasideda nuo mginimo paslpti plinkanius plotus trupuiu plauk: pavyzdiui, Julijus Cezaris plaukus ukavosi priek, kad paslpt didjani plik. O kai galva nuplinka, ir tik kai kur lieka iek tiek plauk, ne vienas spalvina galvos od suodiais, kad i tolo atrodyt, jog tai - tamss plaukai.
52

7.15 val. | Vyr higiena rom n laikais

Kai plik visikai veikia plaukus, nepalenkiamieji stveriasi peruk ir perukli, o j yra pai vairiausi spalv. Neivengiamai ir tais laikais yra stebukling losjon plau kams atauginti. Be abejo, jie nepadeda.

7.30 val. Graios moters paslaptys prie du tkstanius met

I dominus kankinim" kambario po kiekvieno irauto plau ko sklinda trumpi prislopinti riksmai. Vienas aikteljimas toks komikas, kad dviej verg veidus nuvieia bglios ir labai slepiamos ypsenos. Kad neisiduot, dar labiau pasilenkia ir dar kruopiau gremia grindis. Primena du jungas, prispirtus valyti burlaivio den, bet i tikrj jie gabalais pemzos grando nuostabiausi mozaik. Tai pats geriausias bdas iuos akmens edevrus palaikyti varius ir spindinius. Dabar jau ryto gyvenimas kaip reikiant sisibavs. Ypa i vieno kambario sklinda tylus moter bruzdesys, visos jos ver gs - tai eimininko monos, domina, kambarys. Verg patrau kia udang ir prieais ms akis atsiveria nepaprastas vaizdas: trys kambarins puoia nam eiminink. Ji sdi pintame vyteli krsle su aukta atkalte. Mes atsidr me ia subtili akimirk, verg anglies pagaliuku ilgina domina
54

7.30 val. | Graios moters paslaptys prie du tkstanius m et

antakius. Patamsins juos be galo rpestingai, naudodama iek tiek pelen. I prieakio kita verg laiko bronzos veidrod, kad domina galt ingsnis po ingsnio stebti veiksm. tampa be veik tokia pati kaip operuojant chirurgui. Apsidairome aplinkui. Vienoje pusje ant stalelio su lito le ten formos kojomis atidaryta groio d". Tai elegantika me din dut, puota drointo dramblio kaulo ploktmis. Jos viduje galime nuspti esant krem, kvepal ir tepal stiklinse, terakotinse ar gipsinse amforlse. Rasime taip pat subtilias kaulines ukas, droint dramblio kaulo plauk smeigtuk, pin cet ir dar sidabrini menteli kremui tepti ar makiaui udti. Aplinkui del pabirusios nedidels atdaros vazels su vairiomis esencijomis. Ir veiksmai, ir makiao rankiai i esms labai panas mums i nomus iandien: pailginamos blakstienos, vokai parykinami e liais ir taip toliau. iek tiek maiau ingredient. Pavyzdiui, naudo jam aki makiaui, kuriam skiriamas ypatingas dmesys. Jau buvo inomi miiniai su vino sulfitu, bet akys parykinamos taip pat ir atuonkojo raalu, stibiu ar pakepint datuli suodiais. Ms domina namuose matome kai k kita, ities stulbinama. Ant stalo stovi kriaukl, naudojama kaip indas, jame yra iek tiek tamsios pastos. Jos pagrindin sudedamoji dalis... pakepintos skruzdls! O dabar makiao meistr rengiasi paskutiniam prisilietimui: ji nuspalvins lpas. Jeigu tiktume Ovidijumi, Romos matronos galjo rinktis i visos spalv gamos, bet daniausiai renkamasi rykiai raudona. Ji igaunama i raudonojo vino arba cinoberio (deja, nuoding). Domina suspaudia lpas ir tyrinja save veidrodyje. vilgs nis skrodiantis, oda vytinti. Darbas atliktas gerai - utenka pavelgti verg, kuri isigandusi nulenkia galv.
55

iena

d iena

senovs

o m o je

I tikrj mes dalyvavome tik paskutiniame rytinio makiao etape. Jeigu btume j pora minui anksiau, btume galj pamatyti, kaip ruoiamas ypatingas makiao pagrindas. Tikslas paprastas, bet subtilus: pajauninti domina, jau art jani prie keturiasdeimties (tais laikais tai garbus amius). Kaip tai padaryti? Verg pareng lengv medaus su riebalais ir vino baltalais kauk. vino baltalai - baltas daas, suteikiantis veidui skaistumo. Kad jam suteiktume jaunatvik rausv spal v reikia pridti raudon daal. Kai visa tai delikaiai itepama ant veido, skruostai sutepami hematito milteliais: taip oda gau na ypatingo vytjimo... Turtingos romns rytinis makiaas, inoma, labai sudtin gas ir kartais primena valgio ruoim pagal imoningus recep tus. Bet knas ir iaip paspalvinamas: pdos ir delnai raudonai, speneliai - aukso dulkmis. inoma, kai utenka pinig u tai susimokti. Galiausiai nustebina lipdomos musels. Jau romn laikais moterys lipdsi ant veido museles pagal tam tikras taisykles: j padtis (atstumas nuo lp, vieta ant skruosto) siunt skirtin gus praneimus...

Groio kauk
Pagaliau reikia atskleisti veido kauki ir odos krem paslaptis. Visa tai labai madinga romn laikais ir rekomenduojama dau gybs autori - nuo Ovidijaus iki Galeno ir Plinijaus Senojo. Yra vairi ri. Stebina sudedamosios dalys ir j savybs, pir miausia turintiems odos problem. Pavyzdiui, karvs placenta padeda nuo veido aizd, jauio tulis - nuo spuog ant veido
56

7.30 val. | Graios moters paslaptys prie du tkstanius m et

(o liai - nuo spuog ant kno), sviestas - nuo voi, narci zo svognai minktina ir balina, soda gydo, melion ir kumin aknys balina, odos udegim gydyti rekomenduojama verelio genitalijomis...

Faraonikos ukuosenos
Patikimiausia domina verg suploja rankomis. Makiao meni nink ieina i kambario, eina dvi kitos merginos. Jos usiims eimininks plaukais. Viena i j, kirpja, i spintels itraukia tris perukus ir padeda juos ant stalelio. Jie trij skirting spalv: viesus, rudas ir juodas. Neturi stebinti, kad romn laikais bta peruk. Moterys juos dvjo kaip labai madingus. Perukai buvo gaminami i tikr plauk: viess ir rudi atkeliaudavo i Germanijos, juodi i Ryt krat, net i Indijos. Tai - prabangos preks, u kurias reikia mokti nemaus mokesius. Domina pasirenka rud: j vakar dvs pokylyje. Artimiau siomis valandomis vergs rpestis bus j sutvarkyti ir puikiai parengti vakarui. Didiulis darbas, nes labai svarbu surikiuoti daugyb sruog. Dien domina peruko nedvs, ji rodys savo tikrus plaukus, kuriuos reikia tvarkingai suukuoti. Todl kvieiama antra mer gina - ukuotoj. Ji neasi daug dramblio kaulo uk, segtuk, ukeli ir smeigi. Jai teks nemaai padirbti: i tikrj ji turs sugarbiniuoti domina plaukus, kurie i prigimties kiek silpnoki. Taigi ji imsis technikos, kuri taikoma ir iais laikais. Ji pakvies kit verg su ruojania gore: jos prireiks dviem rankiams ( ca lamistra), kuriais plaukai bus sugarbiniuoti, kaitinti.
57

iena

d iena

senovs

om o je

Reikia pasakyti, kad moter ukuosenos po laipsnikos evo liucijos Trajano laikais tapo spdingai sudtingos. sivaizduokite kak panaaus ms laik mad: laikui bgant ukuosenos keitsi i esms. Naujas ukuosen madas danai ve da pirmoji ponia, tai yra imperatoriaus mona arba jos eimos moterys. Visos imperijos dailiosios lyties atstovs, stebdamos i valdios moter statulas vieose vietose arba j atvaizdus mo netose, band jas mgdioti. Trumpai tariant, romn pasaulio didieji stilistai" i tikrj buvo rmuose gyvenanios moterys. Taip keiiantis valdios dinastijoms", ukuosenos vis sudtingjo. Pavyzdiui, Oktavija, Augusto sesuo, ved Oktavijos ukuosenos" mad. Ji atrod taip: garbiniuoti plaukai prie smil kini ir nedidelis kuodas priekyje, nuo kurio per vis virugalv einanti kasa jungsi su kuodu ant sprando (o is irgi i susukt kasyi). Jeigu tokia ukuosena jums atrodo sudtinga, pabandykite sivaizduoti, kas nutiko vliau - valdant Neronui ir ypa Flavijams (Vespasianui, Titui ir Domicianui). Atsirado paprotys aprminti veid garban karna. Ir vis puo nesne ir mantresne. Kadangi tikrj plauk nebepakako, buvo griebiamasi ma peruk, irikiuot eilmis lyg kds kino teatre. ie perukai buvo pakeliami, kad ukuosena atrodyt tarsi aukti garban fontanai. Tai buvo kiek neskoningos ukuosenos, pana ios renesansines ar barokines, besibaigianios neivengiamu susukt kaseli kuodu ant sprando. Lengva sivaizduoti, kaip ilgai utrukdavo ukuosenomis besirpinanios vergs, vadinamosios ornatrices. Panaiai kaip virjas, kai ruoia vestuvi tort... Daniausiai tokiomis didingomis ukuosenomis puodavosi emos moterys, kad labiau isiskirt. O romn laikais, kaip pa matysime, moterys nebuvo labai auktos...
58

7.30 val. | Graios moters paslaptys prie du tkstanius m et

Ms apvelgiamoje epochoje turting matron ukuosenos pasiek savo evoliucijos virn, gydamos netiktin aukt ir form: ant galvos buvo sukuriamas vertikalus plauk krioklys, tekantis nuo ausies iki ausies ir besibaigiantis elegantikomis garbanomis, primenaniomis auskarus. Vienos moterys atrod ant galvos besineiojanios kds atlo, kit ukuosenos buvo

Apraomu laikotarpiu, Trajano laikais, ukuosenos pasiekdavo faraonik dydi, kai kurios tikrai spdingos, pasmailintos ir primena popieiaus tiar (kairje). Matron ukuosenos labai sudtingos: susukt kas mazgas ir skiauter", pakylanti vir kaktos, visa tai sukurta i svetim plauk peruko (deinje). Naujas madas vesdavo imperatori monos.
59

iena

diena

senovs

om oje

tokios spdingos ir nusmailintos, kad primin popieiaus gavos apdangal - tiar. U i nauj mad atsakinga buvo Ploti na, Trajano mona. Todl ir ukuosena buvo apibdinama kaip alla Plotina". ia sustosime. Taiau verta inoti, kad tai buvo tik vienas i romni ukuosen raidos tarpsni: busimosios kartos atras nauj garsi ukuosen, toki kaip melionas", vlys", al mas" ir taip toliau. Ir dar viena domyb. Romn moterys akivaizdiai mg davo plaukus daytis: tam tikri miiniai leisdavo igauti viesi ar rusv spalv. Kad igautum varno juodum, reikia sumaiyti avies taukus ir stib. Buvo daoma ir mlyna bei oranine spalva, bet taip daydavosi tik prostituts ir menkos doros moterys... inoma, ilgai naudojami daai alodavo plaukus. Dar ir dl to plaiai buvo paplit spalvoti perukai, kurie vien dien leisdavo turti vienokio atspalvio plaukus, kit - kitokio.

8.00 val. Romniki pusryiai

K ankst ryt valgo romnas? Jo pusryiai yra gauss ir maistin gi, iandien pasakytume amerikietiki". inoma, ne visus stalus buvo patiekiamas maistas, kur apraysime. Vargas valgo tai, k gali, o to ne visada pakanka. Aristokratas, prieingai, turi gerokai platesn pasirinkim. Romnai pusryius vadina ientaculum. Ant stalo visuomet yra paplotli su olelmis, duonos, du benli su medumi ir, inoma, pienu. Pagaliau galime nustatyti raguoli ir skrudintos duonos, suteptos marmeladu ir mirkomos piene, protvius. Tai ne viskas. Dar valgomi vaisiai, sris, vyne mirkoma duona ir net msa. I tikrj danai per pusryius sotinamasi vakar dienos likuiais. Taigi, romnams tai vienas i rim tesni" dienos maitinimsi, priepieiai, prieingai, bus kukls. Ankst ryt padengtam stalui trksta dviej esmini ms pusryi element: kavos ir okolado... J romnai neino. I ties, laukin kava dar auga Etiopijos platybse ir bus atrasta tik po kokio amiaus. J atrado, ko gero, atsiskyrliai", vertin jos
61

iena

d iena

senovs

om oje

savybes palaikyti budrum meldiantis ir ilgai naktimis medi tuojant. Plaiausiai ji paplito viduramiais ir Renesanso laikais, labiausiai - islamo pasaulyje. Ilg laik vienas i uost, i kuri ikeliauja kavos maiai, bus Moka prie Raudonosios jros. is vardas pagaliau atkeliavo ir ms virtuves bei pusryius... okolado istorija visai kitokia. Romnai jo neino, kadangi kakavmedis auga Naujajame Pasaulyje, kuris Kristoforo Kolumbo bus atrastas po daugiau kaip tkstanio trij imt met. Trajano laikais kakava inoma Centrins Amerikos gyventojams. Bet g rimas, igaunamas i skl, toks kartus, kad sunkiai bt patiks romnams (ir mums). Reiks palaukti daugel ami, kol kakam ateis galv mintis sumaiyti kakav su cukrumi (kartais pride dant vairi kvapni pried), kad gaut tai, k vadiname okoladu. Po pusryi kiekvienas turtingas romnas jau pradeda die n. Tai bus kupina susitikim ir pokalbi diena. Taip pat reikia pasirpinti ir kitais svarbiais asmeniniais dalykais: dantimis ir kvapu i burnos. Burnos kvapui pagerinti jau buvo kvapij pastili, tikra pa laima, jeigu i vakaro buvo gerai pavalgyta. Su dantimis sud tingiau. Romnai labai rpinasi savo dantimis. Prie stalo naudoja dant kraptukus. Patricij pokyliuose danai matomi sidabri niai, akuts dydio. Vienas j galas ilgas, plokias ir ikrei vintas, skirtas dantims valyti. Kitas dant kraptuko galas yra auktelio pavidalo - ausims valyti (visiems matant)... Jau romn epochoje naudojama dant pasta", jos pagrin das - natrio bikarbonatas. Ja vergas itepa eimininko dantis. Yra ir toki, kurie renkasi kitok, kiek trikdant bd ilaikyti dantis varius: plauti juos lapimu. is bdas, regis, buvo labai paplits Ispanijoje ir iaurs Afrikoje.
62

8.30 val. Atidarykite duris!

Patikimiausias dominus vergas apsidairo. Atrijus sutvarkytas, kambariai udaryti, viskas savo vietoje. Linkteli vergui durinin kui, tas linkteli atgal ir slysta koridori, kuris veda pagrindini dur link. Lauke jau susirinks nedidelis tylus brys. Daugelis sdi ant dviej mrini suol abipus dur. Kiti laukia staiomis. Kas jie? I drabui galime spti, kad tai neturtingi mons, ge rokai emesnio negu dominus luomo. Visi ie mons yra vadinamieji dominus klientai". Ne mums inoma prasme. Lyginant su dabartiniais laikais - sivaizduokite veidus ir mones, kuriuos galime pamatyti politiko ar iaip val dios mogaus biuro priekambaryje. Jie atjo prayti paslaugos, patarimo, darbo giminaiiui, ma lons pastamam, rekomendacijos... ia taip pat yra bendra darbi, smulkij verslinink. Du jaunuoliai elegantikomis togomis, atrodo, yra atj pasikalbti apie reikalus ir laikosi nuoaliau. Bet iame brelyje taip pat yra labai kukli moni,
63

iena

d iena

senovs

o m o je

atjusi prayti nedideli pinig sum, kad galt igyventi. Tai savotika imalda, kuri dominus jiems duoda kaskart apsilan kius, kartais teikia krep maisto. Tai vadinamoji sportula. K gauna dominus priimdamas iuos sprstin problem tu rinius mones? inoma, mainais pareikalaus, kad atlikt nedi delius pavedimus, kad pasirpint koki nors reikal gera baig timi. Taiau tikrasis jo tikslas yra kitas - valdia. I tikrj tokiu bdu jis suburia palankiai nusiteikusius rmjus ir tampa atramos taku tam tikriems apibrtos teritorijos moni sluoksniams, kurie u j balsuos, kai jis kandidatuos kokias nors pareigas. odis klientas" gana gerai apibdina dominus tiksl. Ir tan kus klient tinklas yra visur plaiai pasklids, jis i tikrj su kuria Romos visuomens metmenis ir ataudus. Mieste kiekvie nas laisvas mogus pagarbos ir kartais paklusnumo santykiais susijs su kuo nors turtingesniu ar galingesniu. is galingesnis vadinamas patronus. Tokie susitikimai kartojasi kiekvien ryt. Tai vadinamoji ryti n salutatio, kai pagerbiamas galingesnis. Suvirpa durys, girdti, kaip bronziniais iedais slysta sunkus sklstis. Visi prityla ir pri siartina. Viena dur pus prasiveria ir pasirodo vergo durininko veidas, jis tiriamai nuvelgia susirinkusiuosius. Visus pasta. ingteli al ir po keli sekundi nedidel mini praryja ko ridoriaus tamsa. Atrijaus viduje visi tvarkingai isidsto skirtinguose takuose. Tuomet patikimiausias vergas klientus po vien kvieia pas ei minink, kuris juos priima savo kabinete, tablinum. Js akims atsiveria spdinga scena. Kambario viduryje sitaiss dominus. Jis sdi krsle, primenaniame ma sost - aukta atkalt, raiy tos kojos, viskas dekoruota. Dal krslo dengia pagalvs ir audek
64

8.30 val. | Atidarykite duris!

las. eimininko kojos ilsisi ant pakojo su lito leten formos ko jomis... spdis tarsi atsidrus ventykloje, dievybs akivaizdoje. Ir i esms spdis teisingas: is mogus labai turtingas, takingas aristokratas, bet pirmiausia jis yra nam paterfamilias. O js esa te jo teritorijos" irdyje. tai dominus, js matote, pakls smakr, kad pabrt savo pranaum. Ir tai neleidia jums atsipalaiduoti. Taip prasideda jo rytas. O js turbt prasideda prasivalant bals ir bandant atsikratyti sumiimo.

Skrydis vir Romos pro ryto yd

Lauke miestas ima busti nerealioje atmosferoje. Mat Roma yra susupta tankesn ir altesn or nei prasta. O svarbiausia - drgnesnis oras skverbiasi iki pat kiekvieno juo alsuojanio plaui gelms. Galbt dl ios prieasties galerijose pirmieji praeiviai, susisup sunkius drabuius, paspartina ingsn. Miestas pani rs tirt ryto rk, kaip kartais nutinka Romoje ir iais laikais. Nemanoma irti didij alj galo nei pamatyti Forumo tolimesni kolonad: viskas atrodo paskend rke. Dabar sivaizduokite, kad atitrkstate nuo ems, pamau kylate auktyn, kol isiveriate i ios antklods. Auktai, pakilus kelis imtus metr, oras gaivus, kritolinis, ir atsiveria nepapras tas Romos imperijos sostins vaizdas. Prieais jus padmavusioje tolumoje tarsi salos audringoje jroje inyra septynios kalvos. en bei ten dygsta paviens gru ps auktesni nam ir paminkl. Kai nevieia saul, j tamss ir grieti profiliai puikiai isiskiria pasklidusio rko akinamame

Skrydis vir Rom os pro ryto yd

baltume. Itisi Aminojo miesto kvartalai kartu su visais savo gyventojais atrodo prading. Visikai vienias i miglos inyra milinikas Panteono kupolas, iek tiek toliau - didingas fara ono Psameticho II egiptietikas obeliskas, atvetas Rom i Heliopolio, jis buvo naudojamas valandoms nustatyti milini kame Augusto sauls laikrodyje. Palyginti su iandiena, Roma yra labiau uterta" drgms. Mat miestas buvo apsuptas gerokai gausesns alumos ir mi k. Be to, Tibras danai patvindavo. Paioje Romos irdyje bta net pai tikriausi pelki - pavyzdiui, ten, kur dabar stovi Koliziejus: net ir iandien po beveik keturi milijon kasmet paminkl aplankani turist kojomis yra tiek vandens, kad kai kuriuos gilius tunelius galima itirti tik su deguonies balionais... Kitur padtis nra geresn: Augusto forume, keli metrai nuo aljos, kur vyksta birelio antrosios paradas, dirvos plyiuose gyvena netgi visa kolonija krab! Visa tai mums padeda supras ti, kad imperijos laikais Romos dirva ir oras emesnse Romos vietose buvo drgnas, ir tai sukeldavo vairi padarini: nuo ryto rko (kartais) iki uod ir nevaros (visada). Ryto rkas, atrodo, ipjauna tik svarbiausias Romos vietas, leisdamas mums greitai aplankyti imperijos sostin i viraus" einant nuo vienos i septyni kalv prie kitos. Staiga pirmieji sauls spinduliai perskrodia or ir auksine viesa nulieja iny ranius i miglos Romos paminklus. Tai trumpa akimirka, bet jos kerai neapsakomi. Per i trump akimirk viesoje pasirodo kai kurios simbolins Aminojo miesto vietos, svaros, saugan ios Romos prigimt ir jos gali. Vienas i pirmj nuvinta Kapitolijus. Staiga tarsi vyturys vir miesto suimba Jupiterio ventykla, savo forma primenan ti Partenon. ri jos balt kolon eil, o frontonas su paauk67

iena

d iena

senovs

o m o je

suotomis bronzinmis figromis ima aiaruoti, tarsi kas bt uiebs liepsn. Tai netikimas reginys. Kiek toliau, ant antros Kapitolijaus kalvos virns, nuvinta kita ventykla, maesn Junonos Monetos. alia jos sikrusi Romos monet kalykla, kuri keli paprastai nurodydavo pasakydami ad Monetam, tai yra prie Monetos (Junonos ventyklos)". I ia kilo paprotys pinigus vadinti monetomis". is terminas atkeliavo iki ms dien ir pasklido daugelyje kalb: moneda (ispan), money (angl), monnaie (prancz) ir taip toliau. alia Kapitolijaus yra status skardis, rke primenantis laivo pirmagal. i ikya amiais adiko labai svarb vaidmen kasdie niame romn gyvenime: tai Tarpjos uola. Nuo pat seniausi laik ia praraj buvo nustumiami pilieiai, nuteisti dl tvyns idavimo. Tai Romos statym simbolis, bet labiausiai jos sen tradicij simbolis. Tokioje nepaprastoje auroje, vienas po kito apvieiami sauls, kyla kiti Romos kyuliai". tai garsioji Kvirinalio kalva. alia stkso Viminalis, galbt jo vardas kils i ilviio pavadini mo, senovje jie ten augo. Tarsi banginio ketera i rko pamau inyra dar viena kalva Eskvilinas, jo stogai, graiosios vilos su milinikais sodais ir peristiliais. Jos mat daugel svarbi romn - vienas i j buvo Me cenatas. alia - Celijus, kitas garsus gyvenamj nam kvartalas. Pagaliau, kiek atokiau ir pieiau - Aventinas, kitados liau dies" kvartalas, ilgainiui pavirts aristokratiku ir igarsjs, kai 494 metais prie Krist liaudis band atsiskirti". Trksta Palatino. Visi esame girdj, bet iandien nedaugelis atsimena, kodl jis svarbus. Kas tokio ypatingo yra Palatine? Palatinas yra kalva, ant kurios gyvena imperatorius. ia jis gyvena ir vadovauja i savo didij rm. Romnams, galima
68

Skrydis vir Rom os pro ryto yd

bt tarti, tai dabartinio ital Kvirinalio atitikmuo*. Ir ne tik. Romnas jums pasakyt, kad ios kalvos papdje yra grota, ku rioje vilk imaitino Romul ir Rm. Tai akivaizdiai mitas. Taiau archeologai rado senovini trobesi pdsak, siekiani geleies ami, jie rodo, kad kalva i tikrj buvo viena i pirmj apgyvendint viet Romos teri torijoje. i trobesi poli duobs vis dar yra matomos dirvoje tarp Romos imperijos epochos pastat griuvsi. O i kalva yra istorijos, tradicij ir galios centras. ia buvo priimami sprendimai, turintys takos Europos, Viduremio jros regiono ir dalies Azijos istorijai. Ir vis dlto iandien i tikrj nedaugelis turist suvokia jos svarb, neaplanko nepa prast jos rm griuvsi. Pakanka ukopti laiptais alia Romos forumo, kur lanko didiuls minios, ir atsidursime nuostabiau sioje, tylioje, alumoje panirusioje milinikoje erdvje. Lygiai taip tai turjo atrodyti tuomet, imperatori laikais. Lygiai taip tai atrodo dabar, kai lankome Trajano Rom. Ities Palatinas inyra i io ryto rko tarsi tvirtov. Primena atskir miest: drovioje auros viesoje galima nuspti dar mieganius pastatus su tamsiais, niriais kiemais, daugialygmis kolonado mis, ilgomis galerijomis... sivaizduokime dar vis tylos apgaub tus nuostabius koridorius, iklotus pramatniausiu marmuru i vairiausi imperijos pakrani, ir nepaprastas statulas, kuri niekada nebeivysime, nes jos prauvo amiams bgant. Kolo nadose ataidi pretorion ingsniai. Galbt pakirdo ir rmai. Tai domu. Italiki odiai palazzo ir palazzina (ir j atitik menys kitose kalbose: palace, palais ir taip toliau) kil i ios kalvos lotyniko pavadinimo Palatium. Ities romnams i kalva
*Jame iuolaikinje Romoje sikrusios svarbiausios Italijos valdios institucijos.

69

iena

d iena

senovs

om o je

ami amius buvo prabangios imperatoriaus buveins sinoni mas. Nuo ia iki naujo odio, reikianio valdovo namus, nu kalimo - nedidelis ingsnis. I Palatium kilo visi ie ms kalb odiai. Taiau ioje Aminojo miesto rytinje uvertiroje stinga gar siausio paminklo: Koliziejaus. Kur jis? Nematome jo. Jis pusiau panirs migloje. Juk yra centrinje, emiausioje ir labai drgno je Romos dalyje. I rko kyla tik aukiausia jo dalis - atikas vir paskutins eils ark, vir jo ikelta 240 milinik kari karna, apibrianti tobul oval. ios kartys skirtos velarium, plaioms audeklo juostoms, apsauganioms irovus nuo sau ls. Deimtys verg jau dirba ir rpinasi paskutinmis organi zacinmis spektaklio, kuris vyks dien, smulkmenomis. Mes j irgi pamatysime. Ten, be abejo, kovos ir gladiatoriai. Ir bus daug staigmen. Dabar sauls spinduliai driekiasi vir miesto, rko tumulai nebedrsta j sulaikyti. Roma pamau gauna form. Prieais ms akis materializuojasi itisi kvartalai - su savo spalvomis, savo garsais ir savo gyvenimu. Rkas sklaidosi, ir miestas pa lengva atsiveria, tarsi paklus uuolaid - prasideda spektaklis, kuriame dalyvauja pusantro milijono aktori ir statist: viena diena Trajano Romoje. Dabar 115 metai po Kristaus.

Atleiskite, ar inote, kiek valand?

Kiek dabar Romoje valand? Jeigu paklausite praeivi, kiekvie nas jums atsakys skirtingai... Kaip teig Seneka, Romoje nema noma inoti tikslios valandos, daug lengviau tarpusavyje sutai kyti filosofus negu suderinti laikrodius... Ities romnai neturi tiksli bd skaiiuoti valandas. La biausiai paplit sauls laikrodiai. J esti vairi ri ir vairi dydi. Didiausi Romos sauls laikrod Marso lauke pasta t Augustas. Jis yra didels aikts dydio (60 metr ploio ir 160 m etr ilgio), o jo gnomonas, tai yra stiebas, metantis e l, - tiesiog i Egipto, i Heliopolio, atgabentas obeliskas. obelisk js, nors ir niekada nebuvote Romoje, daugel kart matte televizijos iniose: dabar jis yra prieais Montecitorio deputat rmus - ir nuolat patenka kameras vykstant parla mento posdiams. Prie du tkstanius met obeliskas met savo el didel aikt, padengt baliausio travertino plok tmis. Suymtos bronzins linijos leisdavo suinoti valand ir
71

iena

diena

senovs

om oje

dat. io miliniko sauls laikrodio projektuotojas sugebjo sukurti garsj Ar Paeis, taikos altori, tiksliai ant rudens lygia dienio, rugsjo 23-iosios, linijos - tuomet, kai diena ir naktis trunka vienodai. Rugsjo 23-ioji yra ir imperatoriaus Augusto gimtadienis. Taigi tdien obelisko elis nutsdavo iki altoriaus, simbolikai sujungdamas imperatori, sauls judjim ir Pax Romana*... Ms tyrinjamoje Trajano laik Romoje yra daug norma li" sauls laikrodi: jie rengti ant daugelio visuomenini pa stat, turtuoli nam vidiniuose kiemuose, j turi net kai kurie praeiviai. Tai mai, vos trij centimetr skersmens kvadrantai, vadinami solaria, madaug atitinkantys ms kieninius laik rodius". Jie dub ir primena ma kiauini puoduk: one yra skylut, pro kuri sauls spinduliai ant enkl bei linij gaubimo viduje meta viesos tak, rodydami valand. Keblumas tas, kad jie veikia tiktai Romoje: j linijos ir atymos rtos tik Romos platumai. Taigi keiiantis platumai nustoja veikti, todl nra jokios prasms j imti kelion... Nustatyti valandas dar galima padedant specialiems vandens laikrodiams. Jie vadinasi klepsidros ir yra padaryti i stiklini talp, kurias i aukiau esani ind laa vanduo. Kai vanduo pasiekia tam tikras ymas stikle, pasikeiia valanda. ie laikro diai turi daug pranaum, palyginti su sauls laikrodiais: rodo valandas ir nakt bei apniukusiomis dienomis. Trajano laikais jie labai paplit pasiturinij namuose - kaip j turto rody mas. Vieni i j gali skambinti valandas", kaip tai daro ms laikrodiai su gegute ar vytuokle. Vitruvijus, didysis Augus to epochos architektas, teigia, kad kai kuriuose rengti pld* Romn taika (lot.).

72

Atleiskite, ar inote, kiek valand?

rai, sujungti su tam tikrais mechanizmais, kurie skleidia ai vilpes, paleidia or akmen arba... kiauin. Antra vertus, Petronijus pasakoja, kad yra dar paprastesn sistema: jo garsia me romane Satyrikonas" pagrindinis veikjas Trimalchionas (neseniai praturtjs ir apdovanotas prastoku skoniu) namuose turi grojik, kuris pranea, kad imu valanda, psdamas rag... Taiau kiek valand turi diena romn laikais? Dvylika die nos ir dvylika nakties valand. Hora prima prasideda su aura, tada hora secunda, hora tertia ir taip toliau - iki saullydio, kai imua hora duodecima. Nuo ios akimirkos stoja naktis, dar dvylika horae iki auros. Ir ciklas prasideda i naujo... Taigi valandos tokios paios kaip ms. Bet ne visai, pirmiau sia dl to, kad Romos laikais nra tiksli laikrodi, taigi, nra minui ir sekundi. Ir dar dl to, kad valandos nra visuomet vienodos, j trukm priklauso... nuo met laik! I tikrj pagrindinis romn atskaitos takas yra vidurdie nis, kai saul pakyla aukiausiai. i akimirk - dienos vidurys: prajo eios valandos nuo auros ir liko eios iki saullydio. Taiau vasar dienos akivaizdiai ilgesns, o iem trumpes ns... Taigi vasarins valandos trunka ilgiau" negu iemins. Ir nemaai. Pavyzdiui, nuo vidurdienio iki pirmos valandos po piet vasar praeina 75 minuts, o iem vos 44, beveik perpus maiau! Tas pats, tik atvirkiai, nutinka ir nakties valandomis, bet jas daniau negu valandomis vadina budjimais, vigiliae, pao diui - sargybos pamainomis" (kalbant karin terminais): taigi, kiekviena naktis yra padalyta keturis budjimus po tris valandas. Suprantama, kai valandos yra tokios lanksios" o toki tiks li laikrodi kaip msikiai nra, kasdienis gyvenimas yra ne
73

iena

d iena

senovs

om oje

toks grietas, jeigu kalbsime apie sutartus susitikimus, o v luojantieji yra iek tiek toleruojami. Bet yra bdas bti punk tualiam, pavyzdiui, paskirti pasimatym Forume, kai jis yra pusiau pilnas"; jei patikrintume su laikrodiu, pastebtume, kad tai atsitinka kasdien daugiau ar maiau t pai valand... Ta iau tikrosios rodykls, reguliuojanios romn laik, i tikrj buvo vienas po kito besikartojantys veiksmai. Praktikais sumetimais savo kelionje po senovs Rom ir toliau naudosims mums prastesne i laik darbotvarke.

8.40 val. Barzdaskuiai ir pirmieji darbai

Lauke gatv pradeda atgyti. Nuolatinis ten ir en einanij srautas, pirmiausia - vyr. O ne, verg: tai galima suprasti i j iurki, danai nudriskusi ir dmt tunik. Kai kuri dar ir galvos skustos. Jie ne vaiktinja, visi engia spariu ings niu. Akivaizdu, kad turi sutvarkyti reikalus, atlikti pirmuosius dienos darbus. Trumpai tariant, iuo metu yra nedidel verg piko valanda". Ir tikrai keista negirdti kuln kaukjimo, o tik sandal, danai velkam, iinim. Ities romn laikais ava lyn neturi pakulni, padas yra plokias. Iimtis - legionieriai, kuri apavas, caligae, pakaltas geleinmis vinimis, kad kibt em, panaiai kaip futbolo bateliai. Pakulni i tikrj esama, bet juos turi tik tam tikri batai, pirmiausia moteriki. Pro al praeina vergas su didiuliu paklod susukt drabu i ryuliu. Jis, be abejo, nea skalbti kelet tog arba staltiesi. O kaip romn laikais buvo skalbiama? Reikia skalbinius nu neti skalbykl" tai yra fullonica. ia drabuiai bus apdoro
75

iena

diena

senovs

om oje

jami vairiais bdais, kai kurie i j mus priverst usiimti nos. Ities, tunikos, togos, paklods atsiduria bakuose, pripildytuose vandens, sumaiyto su arminmis mediagomis - soda, m o liu ar smektiku, kitaip tariant... mogaus lapimu! vairiuose gatvs kampuose, ypa alia fullonicae stovi didels amforos su anga one, kurias praeiviai gali atlikti spiriant reikal". Vergai nuolat surenka lapim, kuris bus panaudotas fullonicae. Jei is darbas jums atrodo nemalonus, pagalvokite apie vergus, kurie murkdo drabuius talpose su lapimu ir paskend lykiuose kvapuose atlieka ms skalbimo main darb... Tuomet dra buiai bus skalaujami, veljami ir veikiami kitomis mediago mis (pavyzdiui, skalbiamuoju moliu), kad bt suvelti ir gy t geriausi tankum. Igrti jie bus padiauti kiemuose, kaip tai daroma ms daugiaauki balkonuose (Romos laikais tai buvo galima daryti net ir gatvse), o tada lyginami specialiuose spaustuvuose. Tai domu, jau egzistuoja savotikas balinimas. Balti skalbi niai itiesiami ant iek tiek emesns nei metras kupolo formos konstrukcijos i medini ark. iuo kupolu udengiamas arij indas, kuriame kaitinama siera. Sieros indas, romn odiais tariant, suteiks baltum tok, kad baliau nebna"... Tada vergas parne varius ir ilygintus drabuius namo. Vergas su drabui ryuliu skubriai engia savo keliu, bet jo figra staiga pasislepia u netuv, isukusi i onins gatvs. i mogikoji karieta" akimirk udengia gatvs vaizd. Paskui beveik taip pat staigiai kaip atsirad netuvai pradingsta skers gatvyje. J prieakyje engia vergas, paskirtas rodyti keli... Einame toliau gatve. I jau atdar dirbtuvi ms ausis pasie kia juoko plipsnis. Dar du ingsniai ir atsiveria tipika Romos ryto scena: darbuojasi barzdaskutys - arba tonsor, kaip jis va
76

8.40 val. | Barzdaskuiai ir pirmieji darbai

dinamas. Gera nuotaika ir plepjimas, sklindantis i i dirbtu vi, yra taipogi bdingas pirmj sostins, kaip ir kit imperijos miest, valand poymis... Iskyrus kelis laiminguosius, turinius verg, kuris juos sku ta namie, kaip kad ms aplankytas dominus, visi kiti turi eiti j gatv, ias dirbtuves, nusiskusti smakro ar nusikirpti plauk. Taigi, tonstrinae, arba barzdaskui, dirbtuvs yra susitikim vieta, tikri mai salonai, kur liejasi poktai, anekdotai, paskuti ns naujienos ir - pirmiausia - paskalos bei apkalbos. Gal gale ioje aplinkoje pastebime daugyb iuolaikinms kirpykloms bding dalyk. Laukiantys klientai sdi ant suol, sustatyt ratu prie sien. Ant sien kabo veidrodiai. Aptarnau jamas klientas sdi ant kds viduryje: plati skepeta dengia pe ius ir krtins dal. Pasisek, kad itos epochos mada yra paprasta. Imperatorius Trajanas, itin mgdiojamas modelis, neioja gana trumpai pa kirptus ant kaktos plaukus. Vyras veidrodyje apiri, kaip atrodo beveik nukirpti plau kai: kiekvienas irkli ekteljimas paliko aiki nelygum... Kaltinti skubjim dl laukiani klient ar irkles, vis dar gero kai grubesnes nei ms laikais? Vis dlto tai gana prasta rom nams, atrodo, net Nerono plaukai buvo su laipteliais". Prie gretimos kds padjjas skuta. Skutimosi put nra, vienintelis losjonas" kuriuo prie palieiant amenims drki namas veidas, yra... vanduo! Po pirmj klient tonsor turi pa sidarbuoti, kad atgaivint skustuvo amenis. Tam naudojama girnapus, sudrkinta... seilmis! Atsargiai prisiartina prie kliento kaklo ir lengvai palieia j amenimis. Tikrasis pavojus yra pjovos ir randai: pakanka virp
77

iena

d iena

senovs

om oje

teljimo, netvirto judesio. Deja, tai tiek prasta, kad Augusto valdymo laik pabaigoje teisininkai ved baudas kirpjams dl pjovim. O jeigu jau pjaunama, k daryti? Sustabdyti nedidel kraujavim Plinijus Vyresnysis silo vo ratinkliu, sumirkytu aliejuje ir acte. Bet jeigu itaip, ar nra geriau augintis barzd? Galiausiai juk taip dar prajusi laik graikai ir romnai. Deja, iskyrus kareivius ir filosofus, skustis iuo Romos laikotarpiu yra beveik privaloma. Taiau tai netrukus baigsis. Niekas, inoma, dar to neino, bet su Trajano mirtimi po poros met senovin barzd mada vl sugr. J grins naujas imperatorius Hadrianas (gal kad pridengt rand), ir visi j ims mgdioti. Daugeliui paleng vs, kad nebereikia kasdien atsiduoti skustuvo kankynms, gal bt iskyrus tonsor, stebint savo udarb, staia galva besiritant emyn... Dabar priartjome prie aukiausio gatvs tako, sankryos su ilga alja: ji inoma kaip Clivus Suburanus ir yra netoli Traja no term. Toliau gatv akojasi, o isiakojimo centre rengtas Orfjo fontanas. Abipus aljos daugyb gyvenamj kvartal, j nesuskaiiuojami langai atsiveria tarsi los gyvenimo spek takl. Gatvje jau ima gausti moni, girdti kurtinamas triuk mas, pavyzdiui, katili plaktuk diai. U keli metr nuo ms ant grindinio tykteljo vanduo: gatv k tik klisteljo kibiras lapimo... I kur? Kas ipyl? Pa velg auktyn matome aukt pastat visoje savo didybje - su daugybe balkon ir lang. Tai i tikrj milinikas pastatas. Romnai iuos pastatus vadino insulae. Tai unikalus savotikas pasaulis, kur reikia itirti...

Insul, visikai kitoks pasaulis

Insuls yra romn namai, tiksliau - daugiabuiai. odis insula kils i ms danai vartojamo termino izoliuotas". Ir jau tai gali suteikti spd apie j matmenis. Pagal ia gyvenani mo ni kiek jos galt bti laikomos maais miesteliais ar kaimais, pastatytais vertikaliai. Tai i tikrj senovs dangoraiiai". Ne lengva vertinti vir ms kylanios insuls aukt. Imperatorius Augustas nustat, kad gyvenamieji bstai neturt pranokti 21 metro (iais laikais tai reikt ne auktesnius negu septyni aukt pastatus, tai jau spdinga). Trajano laikais, epochoje, kurioje esame, statymas dar grietesnis: nustato maksimali 18 metr rib. Tai reikia ei vidutinio dydio aukt pastat su pastoge, tikra gyvenamja palpe". Bet akivaizdu, kad i apribojim ne visuomet laikomasi, dl to neivengiami stati ni trkumai ir griuvimai. O insul, kuri rengiams tyrinti, aukt gerokai pranoksta. I pirmo vilgsnio ji atrodo kaip karei vins, kadangi yra kvadratin, iki pat viraus vienodais langais.
79

iena

diena

senovs

omoje

Taiau pavelgus atidiau galim a p asteb ti daugel netik tai e le gantik detali. Pirm iausia - spalva. Pastatas plytinis, b e t jis visikai padengtas apsauginiu m a lo n io s k rem in s spalvos tinku.

Romos gatvse vyrauja labai aukti daugiabuiai, insuls. J galima priskaiiuoti net keturiasdeimt eis tkstanius! Didiuliai pastatai yra norma...
80

Insul, visikai kitoks pasaulis

i spalva pasirinkta, kadangi yra naudinga - gerai atspinddama vies apvieia aplinkinius skersgatvius ir portikus. Iilgai pastato pamat - madaug pusantro metro aukio elegantika Pompj raudonio juosta. Kam ji skirta? Sujungia estetik ir praktikum. Jos paskirtis ne tiek dekoratyvi, kiek apsaugin: ji skirta purvo dmms, deln atspaudams, d mms, paliktoms preki ar kn, prisiglaudusi prie sienos, paslpti... Tai ne vienintelis elegantikas bruoas: vir kiekvie no lango, brdama ma ark, i tinko inyra plyt linija. I apaios atrodo tarsi langai turt raudonus antakius. Tai dar ne viskas. Iilgai viso antro insuls aukto rengtas siauras balko nas, jungiantis vairius butus. Romnai j vadino maenianum, ir tai yra tikrai pramatnus patogumas savininkams, nes gali at likti sodelio ar terasos vaidmen. Tokio patogumo kit aukt gyventojai neturi, jis leidia ieiti kvpti oro, leidia truput viesos ir galbt suteikia galimyb auginti puoduose iek tiek augal. Ities romnai, kaip ir mes, mgo augalus namuose: iilgai insuli balkon ir lang galima pamatyti daugyb puod su g lmis, lygiai kaip ir ms daugiabuiuose. Kaip liudija Plinijus Vyresnysis, kai kurie aistruoliai ima auginti kabanius sodus. alumos meil labai suvienija senovs ir dabartin Rom: nesuskaiiuojamos insuls udengtos auktyn tstaniais vi jokliais, besivejaniais apie balkon turklus ir rminaniais langus. Gatvse auga daugyb medi, kurie liejasi insuli sienas ir kartais tampa j atrama. Imperin Roma, inoma, yra alias miestas. Atrodo, kad visa tai iliko ir dabartiniame mies te, tarsi nebt prabg iek tiek maiau nei dvideimt ami. Tai smulkmenos, bet jos parodo, kiek mes panas t laik ro mnus (ir atvirkiai). Pirmiausia kasdieniame gyvenime tam
81

iena

d iena

senovs

om o je

tikru poiriu rodome iuolaikin romn pasaulio evoliucij, perkot per mus skirianius istorijos imtmeius. Kaip pabr Jrome as Carcopino, vienas i didiausi ro mn epochos tyrintoj, lygindamas nam Romos Via dei Cappellari ar nam Neapolio Via dei Tribunali su insule Osti joje - atsiveria ne tik akivaizds panaumai, bet kartais ities tobuli sutapimai, net ir iplanavimo... Tikriausiai senovs rom nas, matydamas ms daugiabuius istoriniame centre, jaustsi kaip namuose. Ilgas balkonas antrame aukte nra vienintelis. Maesni, medini dar rengta virutiniuose auktuose. Tai nedideli patogumai nedaugeliui, lygiai kaip drointos medi ns galerijos prie pastato. Romnai jas vadina pergulae. Tokias esame prat matyti viduramikuose Artimj Ryt miestuose ar tolimose vietovse - Indijoje ar Katmandu skersgatviuose. Ir vis dlto tai imperins Romos atviruk" dalis. J paskirtis pa prasta: erdvesnis butas ir iek tiek daugiau viesos. Ir dar galima irti gatv ir likti nematomam.

Insul, visikai kitoks pasaulis

DOMU Romos dangoraiiai" Tais laikais insuls buvo aukiausi planetos gyvenamieji pastatai, tegul j auktis ir nepadaryt mums spdio: jis panaus ms miest daugiaauki. Bta iimi. Tiks liai inome, kad tarp 100 ir 200 met po Kristaus buvo pa statytas tikras statinys monstras". Ities neinome, kokio jis buvo aukio, bet tais laikais savo dydiu stulbino visus. Pasakojama, kad kilo vir Romos stog kaip dangoraiis: taka sostins vaizdui ir romn smonei turjo bti ities pastebima, o jo pavadinimas, Insula Felicles, keliavo i lp lpas, kol pasiek visus imperijos paalius. Bet tai vis dl to buvo iskirtinis atvejis. Iskyrus ma Romos Empire State Building, pastatai retai pranokdavo eis auktus. spdinga, kad ir dabar, prabgus tiek ami, yra ma noma vis dar avtis ilikusiais kai kuri insuli likuiais. Kartais jie pasirodo kaip liekanos sostins urmulyje, bet nedaugelis sustoja jais pasigroti. Insul, kaip visi ino, yra alia miliniko Viktoro Emanuelio paminklo Veneci jos aiktje (ia yra Tvyns altorius): jo deinje pusje, netoli Ara Coeli (Dangaus altoriaus) laipt, yra menkai pastebimi mriniai keli aukt namo likuiai. Deja, jie nesusilaukia to dmesio, kurio nusipeln. Nuolat ten ir atgal zuja praeiviai, i autobus ilipa minios turist, stabtelini vos akimirkai, iklausani kelis gid odius ir paskubomis nubgani pro neivengiamus su venyr pardavjus. Bet jei js stabtelsite ir atsiremsite turklus, prieais jus atgis imperins Romos gaballis: dirbtuvs, kamba
83

iena

d iena

senovs

om oje

riai, langai... iek tiek fantazijos, ir js protas sugebs ap gyvendinti ias apleistas vietas: kokie mons ia gyveno? Kokius veidus, apviestus aliejini ibint, pastebjome viduje? I io lango motina tikrai auksi gatvje aidian io vaiko, gal tai buvo ir kampe sikrusios dirbtuvs ei mininko vaikas... O kas ino, kas vyksta dirbtuvse ir par duotuvse... Archeologijoje esama magijos: akimirk leidia pagy venti prarastuose pasauliuose, susitikti su nebesaniais ir suteikia galimyb pajusti prie tiek ami kunkuliavus kasdien gyvenim. N vienas specialusis efektas negali sukelti toki stipri emocij... Galbt dar spdingesn insul yra Trajano turguose, du ingsniai nuo Via Nazionale gaudesio: j galite matyti ilikusi iki pat stogo, ir tai leis jums sivaizduoti i pa stat didingum. Ostijoje, kur iliko vairi insuli griu vsi - pavyzdiui, Dianos, - galima suprasti, k reik gyventi iuose bstuose. Juos galima i dalies ityrinti ir jie i tikrj sukelia emocij, kai, pakils laiptais, atsiduri romn laik laipt aiktelje, paskui eini kambarius antrame ar treiame aukte... ia i tikrj supranti, kaip romnai gyveno. inoma, kadangi dauguma gyveno insulse. Taiau kiek insuli buvo Romoje? Dl to, kad inome tiksl j skaii, turtume bti dkingi kruoptiems ka dastro raams: antrame amiuje po Kristaus, valdant im peratoriui Septimijui Severui, insuli buvo lygiai 46 602. Labai daug. Ypa jeigu vertintume, kad domus, tai yra tipik ir elegantik romnik nam (toki kaip Pompjuose), buvo vos" 1797. Vadinasi, kiekvienam tradici
84

Insul, visikai kitoks pasaulis

niam namui teko dvideimt eerios liaudies kareivins. Kodl tokia disproporcija? Carcopino yra domiai prasitars: jei Roma tuom et um 1800-2000 hektar ir jos didiausios galios lai kais joje gyveno apie 1,2 milijono gyventoj, akivaizdu, kad erdvs visiems trko. Ypa jeigu skaiiuotume, ko kio dydio plote buvo udrausta gyventi (itisos kalvos, pavyzdiui, Palatinas, kur gyveno imperatorius, dar 200 hektar Marso lauk, kuriuose reikia priskaiiuoti ven tyklas, portikus, palestras (sporto aiktes) ir kapines). Prie to reikia pridti keturiasdeimt park ir sod, dar di diuosius visuomeninius pastatus, kurie um didiul plot, pavyzdiui, cirkas (Koliziejus), teatrai, bazilikos, termos, forumai, vairios ventyklos, visi administraci niai rmai... Sprendimas buvo paprastas ir veiksmingas: papildo mos erdvs galima rasti velgiant auktyn, tai yra statyti daugiaaukius pastatus. odiu, dauguma sostins gy ventoj bdami namuose negaljo paliesti kojomis e ms, miegojo ore. Daugiaauki skaiius visame mieste turjo bti ities milinikas, tais laikais retorius Publijus Elijus Aristeidas sak, kad jei visi namai bt sumainti iki pirmo aukto, Roma ikart nusidriekt iki Adrijos jros! iandien niekas neapstulbsta matydamas daugiabu ius ir auktus rmus, bet senovje, pasaulyje, kuriame vyravo tkstaniai ma kaimeli ir buvo maai miest, kuriuose pastatai virijo du ar tris auktus, matyti mies t su monstrikais" statiniais (tokiais kaip insuls) buvo tikras okas pirmkart atvykstantiems Rom. Atvyklis
85

iena

d iena

senovs

om oje

greiiausiai pasijusdavo panaiai kaip dabar vaiktinjan tis Niujorku, kamuojamas dviej klausim: Kaip ma noma pastatyti tokius auktus pastatus?" ir Kaip mo ns igyvena taip suvaryti krv iuose milinikuose pastatuose?"

8.50 val. mogikas insuls veidas

Jeigu einame kurio nors ms miesto centru, k matome? Dau gyb parduotuvi. Senovs Romoje taip pat. Pirmas insuli auktas - ilga eil dirbtuvi ir parduotuvi. Tarp j atsiveria nepastebimi vartai paias insuls su laiptinmis, kurios veda virutinius auktus. Btent ten mes ir pasukame. Mums besiartinant prie dur, i tolo velgia mogus - tai vienas i durinink. Jis maas ir storas, su purvina tunika ir dviguba pasmakre, aplusia iurkiais neskustos barzdos plaukais. Jis sdi ant paprastos taburets ir ltai suka rankose gruoblt alyvmedio lazd. i lazda iduoda ne tik jo vaid men, bet ir kilm. Yra tokia pati, kokia naudojama k nors sakant legionuose. Aikiai tai buvs legionierius, galbt ne malon pateks centurionas, dabar usiimantis iuo amatu, kur reikalingi labai paprasti ir rytingi" gdiai - sutramdyti nuominink ginus ir mutynes. I toli nuvelgs, savo akis vl nukreipia gatv ir praeivi veidus. Abejingas ir neper
87

iena

diena

senovs

o m oje

velgiamas. Netgi nekreipia dmesio mus, kai perengiame slenkst. Pirmieji ingsniai - tamsiame koridoriuje, ir vienintelis daly kas, kur suvokiame, yra vis garsjantis riksmas. Mes dabar en giame ities visikai atskir pasaul, ma visat, kurioje sava logika, sava pusiausvyra ir savi gyventojai. Asmen ir asmeny bi zoologijos sodas. Pirmas mums atsiveriantis vaizdas koridoriaus gilumoje mergina su didiuliu soiu, dolium, pastatytu laipt aiktelje. Atsirmusi koja medin taburet, svyruodama pila vien te rakotini ind turin kit angas. K ji daro? Dar keli ingsniai, ieiname atvir viet ir mums smogia pykinantis kvapas: tai lapimas... Mergina, aiku, yra verg ir tutina savo eiminink naktinius puodus. Neatrodo, kad j erzint gaius kvapas: dabar jau per met metus yra pripratusi prie vienos i savo pirmj ryto uduoi. Vliau kas nors ateis susirinkti io skysio, tokio vertingo" skalbykloms. Apsidair matome skurd: sienos apsilaupiusios, padengtos drgms, riebal dmmis, net platak atspaudais. Yra ir ra . Ypa mus nustebina grafiiai. tai vienas, vaizduojantis du kovojanius gladiatorius: secutor, ginkluot almu, trumpu kar du ir staiakampiu skydu, ir retiarius su tinklu ir tridaniu. Br iai negrabs, pie, aiku, vaikas. rayti ir j vardai: Sedulas ir Telonikas, akivaizdiai du minios numyltiniai, udeg vaik vaizduot, kaip iais laikais nutinka su futbolininkais arba ko miks herojais. Greta skaitome kit ra, kiek msling: Dau gel mergin danai apgaudinjo Restitutas" (Restitutus multas decepit saepe puellas), aiku, tai perspjimas, kur visoms insuls moterims ura nuomininko suviliota ir palikta mergina. Ne trksta daugelio drsi" grafii, panai iandien matomus
88

8.50 val. | mogikas insuls veidas

vieuosiuose tualetuose. Ir vis dlto tarp daugelio nevankybi inyra paauglikos meils gl {Marcus amat Domitiam ), greitai atsveriama skelbimo: Rafinuot manier graik Eutich duo da u du asus" (Eutychis graeca assibus II moribus bellis). Asas yra labai paplitusi moneta, ir kaina, tarkime, labai prieinama... Seksas, meil, eidimai, ginai: visa tai rta Romos m ruose atrado archeologai. Per beveik du tkstanius met nie kas nepasikeit! Pavargusi mergina ima lipti laiptais. Seksime j. Kain, ar yra dvylikos-trylikos met, jos labai viess plaukai iduoda iau rietik kilm. Veikiausiai ji i kurio nors Germanijos kampo. Nors yra jauna, jos peius tikrai slegia tragedija. Galbt jos gen tis pralaimjo m romn kariuomenei, ir visi kaimo gyvento jai buvo ivesti vergijon. Taiau labiau tiktina, kad buvo pagau ta kit kaimynins genties german ir parduota verg turguje: siaubingas paprotys. Kad ir kaip bt, per kelias sekundes jos gyvenimas pasikeit visiems laikams. Dabar ji antro aukto laipt aiktelje ir traukia eiminink duris su dviem elegantikais ibaniais bronziniais iedais. ei name but. Jau i pirmo vilgsnio pajuntame, kad jis labai pa siturinios eimos. Kaip atrod imperins Romos butas? Ms sivaizduojamoji rekonstrukcija daugiausia remsis senosios Ostijos radiniais. Se nojoje Ostijoje i tikrj iliko tipik ms tyrinjamos epo chos urbanistini ir architektonini spaud, kurie leis atskleisti daug kasdienio gyvenimo detali. Profesorius Carlo Pavolini met metus tyrindamas ikasenas ioje iskirtinje vietoje su rinko ir inagrinjo daugyb domi dalyk. Jeigu vartojate termin butas", imperinje Romoje niekas js nesupras: romnai juos vadino cenacula, bet, iskyrus
89

iena

diena

senovs

om o je

skirtum, jie labai panas msikius, pirmiausia iplanavimu. Dabartini but protviai" i esms yra romn cenacula. Pirmoji patalpa yra reprezentacin. Jos viduryje stovi mar murinis apskritas stalas su kats kojomis, ant jo - maa Veneros statula. Vos pavelg, inoma, suprantame, kad tai meno kri nys, enklas, jog savininkas yra isilavins mogus (arba nori, kad mes taip manytume). Butas nra milinikas ir j galima ap rpti vilgsniu: deinje atsiveria svetain (tablinum), kairje valgomasis ( triclinium). U ms nugaros - trij miegamj du rys. Stebina milinikas skirtumas, lyginant su turtingo romno domus, kur lankme: ten namai buvo udari kaip kriaukl, be lang, visos patalpos velg atriju, kurio viduryje - baseinas su lietaus vandeniu. ia visikai prieingai: visos pagrindins patal pos bga" i nam centro, tarsi bt veikiamos icentrins j gos. Kodl? Prieastis paprasta: iekoma viesos, ir jos isidsto iilgai pastato fasado, kur atsiveria plats langai. Akivaizdu, kad lang stiklas iems butams yra btinas: tai brangi ir vertinga mediaga, bet vis dlto pasiekiama turtin giems pramatni cenacula gyventojams. Virutiniuose auk tuose, kaip pamatysime, visai kita kalba... Bald nedaug: kelios kds, skrynios, sulankstomos tabure ts ir vairi form stalai. Eidami i vieno kambario kit ant i stal pastebime kasdienio gyvenimo daikt: ukas, kelias va kuotas medines raymo lenteles, terakotin taupykl (toki pat kaip ms laikais!), bronzin lemp, ma brangenybi skry nut, ryul rakt, tarp kuri isiskiria keistas iedas-raktas, tai yra maytis iedo formos raktas, pritaikytas mvti ant pirto... Perengiame slenkst. Pastebime dvi didiules vazas su g lmis, pastatytas aikiai matomoje vietoje kambario viduryje: gls namuose nra iuolaikinis paprotys, jos buvo prastos ro90

8.50 val. | mogikas insuls veidas

men laikais. i gli kompozicija atrodo tarsi spalvot ied triumfas. Ir neatsitiktinai ji ant graiausio buto stalo: jis i reto medio su banguotomis rievmis, kuriose aidia atspindiai. Tai ne vienintels spalvos iame bste. Kaip ir turtingj do mus, ia sienos ryki spalv, ir tai rodo, kad romnai mgsta spalvingus namus. Ant sien vyrauja oranin, mlyna arba Pompj raudonio spalvos, klotos ant dar vieio tinko. Visa kita, prieingai, buvo daoma vliau ant saus sien: nupietos grakios kolonos arba gracingos architektrins iliuzijos, kurios vaizduoja me namus atvrimus" igalvotus gamtovaizdius ir perspektyvas. Kartais centre yra figr: viename kambaryje pastebime garsi sias devynias Apolono mzas. Tai ms paveiksl atitikmuo. Staiga deinje kojos pajunta ilum. Tai gor, arijos dar ruoja. Nepastebjome, bet dabar suvokiame, kad visame bute nematme nei idinio, nei krosnies. Vienintelis bdas ildytis iais laikais yra gors. O i turi maus ratukus, taigi yra judina ma: galima j pastumti ten, kur reikia, panaiai kaip mes darome su elektriniais ildytuvais. Visuose namuose tvyro aitrus deganio medio kvapas. I kur jis sklinda? Grkime per atriju su Veneros statula. Praeida mi pastebime dvi graias sidabrines lktes ir graviruot sot tai dar vienas ios eimos statuso simbolis. einame triklinij. Dabar dmai net regimi, jie pasklid po vis kambar ir, regis, kyla i kampo po langu. Ten mergina, kuri pastebjome laipti nje. Ji palinkusi vir kako panaaus didel kvadratin gor ir k tik ieb ugn. Staiga suvokiame: iuose namuose nematme virtuvs. tai ji - bronzin keptuv. Ities, iame bute virtuv sumainta iki minimumo, beveik kaip stovyklavietje! Ir - svar biausia - ji yra judri": j galima padti ten, kur nori, bet dl
91

iena

d iena

senovs

om oje

dm praktikumas silo j statyti netoli lango. Vis dlto nei vengiama, kad rytais ir tuomet, kai gaminamas valgis, visas bu tas prisipildo vairiausi kvap - deganio medio, gaminamo maisto. Bet taip esti ne visur. Daugelis atsigabena maisto i ar timiausios smukls, ivengdami problem (ir pavoj), susijusi su ia stovyklos" virtuve, ir praturtindami patiekal vairov... Tenka sugriauti mit apie tai, kaip valgoma namuose: triklinijuje gulima tik tuomet, kai keliamos puotos, arba per ven tes... prastai valgoma kaip ir msuose - susdus prie stalo. Pasukame link ijimo. Pirmkart ms vilgsnis nukrypsta emyn, ir ivystame ma stebukl. Grindys iklotos eleganti ka balta ir juoda mozaika. Ratai paprasti: rombai, vaigds, kvadratai, vairs j deriniai... Visoki galima aptikti antikos lai k kambariuose. Taiau kodl ratai juodi ir balti, o ne spalvoti? Paaikinimas paprastas: taip taupiau. i mozaik ities beveik visada rasi antruose insuli auktuose, kur paprastai gyvena bu tus nuomojanios pasiturinios eimos. Tai turtingi mons, inoma, bet ne turtingiausi. Buto apdaila ponika, bet ne tokia kaip faraono vasarnamyje. Spalvotos mozaikos danai vaizduoja mones ar gyvnus ir reikalauja aukto lygio meistrikumo. Insuli statytojams tai bt ities pastebimos ilaidos. O juodos ir baltos mozaikos, prieingai, kuriamos paprast dekoratori, daug labiau prieina m, nors jie ir tesugeba derinti geometrines figras. Be to, reika ling mediag - kalkakmenio (baltas) ir bazalto (juodas) - ne sunku gauti ir jos nebrangios, prieingai negu spalvotas emalis ir vairiaspalvis marmuras, naudojamas mozaikos plytelms. Trumpai tariant, pasirinkti juod ir balt mozaik yra tas pats kaip mums sukloti namuose parket: yra elegantikas ir pado rus", o mokame ne tiek, kiek u marmurines grindis viloje. Bet
92

8.50 val. | mogikas insuls veidas

vis dlto geriau nepersistengti: mozaikos ities aptinkamos tik eiminink patalpose. Pagalbinse arba namikiams skirtose erdvse grindys iklotos paprastomis terakotinmis plokt mis (vadinamosiomis bipedali - madaug dvi pdos i dviej), ambiai sudt plyt, molio dirbini nuolau dangos, plyt nuoskil miinio, sutvirtinto kalkmis (kai lankote archeologi ni kasinjim vietas, is skirtumas jums pads atskirti vairias nam patalpas).

9.00 val. Nemonikas insuls veidas

Mes vl esame laipt aiktelje, kopiame auktyn. Gerai pagal vojus, kakas yra ne taip tame vaizdelyje, kur k tik matme. Ities stebina, kad turtingesni renkasi gyventi antr pastato aukt, o ne aukiau, kur daugiau privatumo, maiau triukmo ir - svarbiausia - nepaprastas vaizdas Romos stogus. Vis dlto taip yra visoje imperijoje: virutini aukt gyven tojai yra vargai, o antrame aukte gyvena pasiturintieji. Visikai prieingai negu iandien. Kodl? Prieastys paprastos. Pirmiausia, inoma, pastangos - nra keltuv, taigi kuo aukiau gyveni, tuo daugiau pakop tenka veikti... Taiau dar kyla saugumo problema. Pastatai yra menkai skrupuling spekuliant rankose: kuo aukiau lipi, tuo labiau statinys sutres ir yrantis (nekalbant apie skersvjus ir liet na muose). Pagaliau dl paplitusi gori ir aliejini lemp danai kyla gaisrai, taigi emutini aukt gyventojai gali isigelbti lengviau nei virutini. Nuomininkas, kuris gyvena po stogu
94

9.00 val. | N emonikas insuls veidas

kartu su balandiais, bus paskutinis, kuris pastebs liepsnas, jis mirs siaubingai. Kaip rao Juvenalis: Jau ketvirtas auktas dega, tu nieko neinai. Nuo pat pamat - vien griuvenos, bet paskuti nis bus ikeptas tas varguolis, kur nuo lietaus saugo erps, po kuriomis simylj balandiai deda savo kiauinius." Net iki XIX a. pabaigos vis dar galiojo is vertikalus gyvena mj patalp dalijimas. Kilniajame aukte gyveno aristokratai ir pasiturintieji. Bet kuo aukiau, tuo labiau butai buvo uimti maesnes pajamas turini eim. Socialinis skirtumas, kuris egzistavo kvartaluose" matomas ir pastat auktuose". Kopiame toliau, laipt tarpsnis po tarpsnio. Staiga kelet metr aukiau girdti kakokie riksmai - aikiai kakas gin ijasi. Triukmas patraukia kit nuominink dmes ir jie jau velgia laiptin. Laipt aiktels viduryje - kninga moterik ant pei pasklidusiais varno juodumo plaukais, utverusi keli trims vyrams. Jos juodos akys ybsi pykiu. Viena ranka prilaiko keli mnesi sn, kita - plaiais mostais kapoja or, palyd dama juos griausmingu balsu. Kaskart pajudjus, po tunika si buoja jos didels krtys. Ji akivaizdiai i prastuomens, pratusi elgtis paprastai ir tiesmukai. U pusiau udar dur, prieblandoje - kit vaik veidai, jie isigand, kad kivir stebi tiek daug aki. Trys vyrai apstulb stovi. Pirm raund" ji, be abejo, laimjo. Du i i vyr, su prantama, yra paprasti durininkai, savotiki asmens sargybiniai. Treiasis - viduryje - turbt yra visa ko prieastis. Jis auktas, lieknas, erelio nosimi, isiovusiais skruostikauliais, dvi dukart apie peius apsupt tamsiai raudon apsiaust. Vyrikis kelia nerim, nes jo vilgsnis bejausmis, ledinis. Tai plrno vilgs nis, to, kuris ino, kad galiausiai jis bus vienintelis nugaltojas. io araus gino prieastis labai aktuali": nuomos paklimas...
95

iena

diena

senovs

om oje

Kaip pabr profesorius Romolo Augusto Staccioli, namas Romoje kainuoja keturis kartus daugiau nei bet kur kitur Italijo je. Mes dar grime prie tuometini miesto problem. Krinta akis, kad turinij maai pinig padtis dramatika. Paproiai iurkts. tikinti nuominink galima netgi umri jant nam duris arba nuimant medinius laiptus, kuriais paten kama bst, taip kalinant namuose, kol idygs sestercij... Tai, aiku, iskirtiniai atvejai, bet jie liudija, kad savininkai nra itin subtils, kai reikia susirinkti pinig. Tam tikromis dienomis, kai i naujo aptariamos nuomos sutartys, Romos gatvs prisipildo ikeldint eim, laukiani naujos vietos apsigyventi. Tai tikra nepaprastoji padtis" visuomenje, ir joks imperatorius jos niekuomet nesugebjo isprsti. Kodl Romoje namai kainuoja tiek daug?

Subnuominink grandin
Romoje kiekviena insul turi savinink. Bet j vargu pamatysite ateinant susirinkti nuomos mokesi: purvin" darb atlieka kitas asmuo. Tai profesionalus administratorius. Juodu sudar sutart: savininkas atiduota administratoriui penkeriems me tams nuomoti visus virutinius auktus, o mainais pasilieka tik" pirmo aukto buto, kuris danai ir atrodo, ir kainuoja kaip tikras patricij domus, mokest. Administratorius savo ruotu turi priirti pastat, rasti gyventoj, sprsti ginus ir - gal gale - rinkti nuomos mokesius. Administratoriaus darbas, inoma, nra labai malonus, bet jo pajamos yra pastebimos. Sakykim, savininkas inuomoja vis insul u 30 000 sestercij, o administratorius per subnuomi96

9.00 val. | N emonikas insuls veidas

ninku ied surenka maiausiai 40 000... Tai paaikina, kodl Romoje butai tokie brangs. Ir kodl insuls statomos tokios didels: kuo jos auktesns, tuo daugiau jose but, taigi daugiau galima udirbti. Anot Jrome o Carcopino, Julijaus Cezario laikais, apie 170 met prie ms apraom epoch, paprastas bstas kainavo gerus 2000 sestercij, u i sum Trajano laikais buvo galima nusipirkti vis sklyp su namu Frosinone. Taigi lengva sivaizduoti peln: pavyzdiui, Ciceronas kas met gaudavo apie 80 000 sestercij vien i insuli nuomos m o kesi. Taiau visa tai sukuria Romoje monstr. Nesugebjimas su mokti nam nuomos mokesio, kaip komentuoja profesorius Carlo Pavolini, veria daugel nuominink savo ruotu pernuomoti ne paius btiniausius savo buto kambarius... Ir taip daro beveik kiekvienas. Subnuominink grandin kiekviename aukte nuolat ilgja. Ms insuls atveju tai labai akivaizdu. Tas pats kambarys padalijamas paprastomis pertvaromis ir pernuomojamas skir tingoms eimoms ar asmenims. Taip atsiranda ikreiptas me chanizmas: kuo aukiau lipi, tuo daugiau skurdo, tuo daugiau bst inuomota papildomiems nuomininkams, tuo didesn spstis ir paleistuvyst, purvas, nevara ir vabzdiai... Galiausiai, pastogje - vaizdas kaip vidurami senamiestyje, o sugyveni mas tampa kova u bv. Palaikyti tvark turi pats tikriausias prieiros dalinys, su darytas i verg ir durinink, vadovaujam vado vergo. Kai ku riuos i j mes sutinkame laiptuose. Jie skuba link laipt aik tels, kur ginijamasi, j mes jau palikome u nugaros, pora aukt emiau: moters riksmai jau susilieja su kit nuominink
97

iena

d iena

senovs

om o je

ksniais. Protestas prie nuomos padidinim gresia peraugti mutynes...

Treiasis pasaulis virutiniuose auktuose

Kopiame toliau. Laiptai i iurki plyt, sudt eil kaip kny gos: atrodo, lyg eitume per bibliotekos lentynas. Kuo aukiau lipame, tuo pakopos auktesns, labiau nudrengtos ir smarkiau itrupjusios. Kain, kiek laiko jos nemato remonto. Sienos vis purvinesns, dmtos ir apipaiytos grafiiais. Net ir oras, ku riuo kvpuojame, pasikeit - jis slogus, atsiduoda sudegusiomis malkomis, kakada gamintu maistu, visa sumi su nevarum dvoku. Beveik atrodo, kad esame eng pragaro rat. Trksta vietos, taigi gyvenama ir laipt aiktelje. Vis erdv kerta eils drabui, sukabint ant gegni ir itiest virvi. ia mtosi maos nedeganios gors, sudu soiai, skudurai, su mindiotos ir musi apsstos vaisi lupenos. ios laipt aik tels primena gyvenimo turg: prieblandoje lempa apvieia tyliai ant ems sdinio nuogo vaiko siluet, jis iri tave juodiausiomis akimis. Arba ji apvieia po purvinos antklo ds klostmis mieganio senio veid. Vos per kelis sprindius susikerta vieno gyvenimo pradia ir kito pabaiga, susijungusios iame dvokianiame skurde. Kiekviename ingsnyje girdime vairi bals. Durys i tokios prastos medienos, kad ji leidia islysti" didelei daliai patalp viduje verdanio gyvenimo. Taigi poros metr ratu girdti ir vyro juokas, ir nepertraukiamas vaiko verksmas, dviej moter ginas pakeltais balsais ir sekso intymumas: ritming atodsi, kuriuos girdime u dur, nesupainiosi su niekuo. Ar tai vyras ir
98

9.00 val. | N emonikas insuls veidas

jo mona? eimininkas ir jo verg? iuose auktuose stulbina visikas privatumo nebuvimas... Praveriame duris. J girgdesys yra tikra garso uuolaida" kuri pamau atveria tui ir kukli patalp be joki puome n. prastos ochros spalvos sienos, stalas su keliomis taburet mis aplinkui. Nieko panaaus but antrame aukte: tai labiau primena lnos vid. ia stovi dvi skrynios, ant j terakotiniai soiai. Spinta atlieka indaujos vaidmen, ten padtas audeklo atrai suvyniotas gabalas duonos ir srio. Pirminis bsto ipla navimas pakeistas pertvaromis ir uuolaidomis - taip sukurta daug ma patalp subnuomininkams. Patrauk uuolaid ma tome kambar vienut" su iaud guoliu ant ems ir ugesusia lempa. Spinta" - kelios aprdijusios mr kaltos vinys, ant kuri kabo iaudin kepur, odinis ponas" nuo lietaus ir pora tunik. Du soiai ir audeklo maias su maistu kabo ant kit vini, kad j nepasiekt iurks ir vabzdiai. Turbt maos erdvs kamp turtume pavadinti virtuve"... Kitoje nioje ant lovos sdinti moteris maitina krtimi vaik. alia jos - apls i vyteli pintas lopys, kuriame klotas saus lap iuinys. ia languose nra stiklo, tik antro aukto nuomininkai gali j sau leisti. iuose auktuose vietoje jo naudojama pervieiama oda, audeklas ar medins langins. Taigi, norint turti iek tiek viesos, reikia atidaryti langines ir kentti alt bei vj. Bet blo giausios yra lietingos dienos, nes tuomet tenka visk udaryti ir likti prieblandoje. Tada udegamos nesuskaiiuojamos terakoti ns lempos arba lajins vaks. Visos patalpos greitai prisipildo j kvapo ir visur prasismelkiani suodi. Bgant metams, sienos ir visi paviriai pasidengia plona tamsia patina, kurios niekas ne pasirpina nuvalyti ir kuri prisideda prie prastos bsto higienos.
99

iena

d iena

senovs

om oje

Kas gyvena virutiniuose insuls auktuose? I esms Ro mos raumenys" tie, kuri dka miestas kasdien veikia: tarnai, darbininkai, mrininkai, vejai, parduotuvi ir turg neikai. Gyvena labai taupydami kartu su savo eimomis. Be to, ia dar glaudiasi mokytojai ir smulks amatininkai. Kiek emiau sikr labiau pasiturintys romnai, pavyzdiui, Romos administracijos ar privai moni darbuotojai. O va antrame aukte gyvena turintieji daug pinig: turtuo liai, verslininkai, pralob prekiautojai, statybininkai, savivaldos nariai arba dirbantieji pagal tiesiogin sutart su imperijos ir senato valdia. Maa miesto aristokratija, netvirtinanti, inia, statym, bet turinti tikr gali savo sostins gatvse ir rmuose. iam antro aukto" elitui dar priklauso parduotuvi savinin kai, kurie dl praktini sumetim danai gyvena mauose bu tuose parduotuvs unugaryje arba anktuose pusaukiuose. Tokie bt telegrafikai trumpai apibdinti Romos insuli socialiniai laiptai. Bet dabar mes atkakome iki paskutinio laipt tarpsnio, ve danio palp. ia viskas yra i medio, o laiptai kiekviename ingsnyje erzinamai girgda. Pastebime visik mus supani statini laikinum. is insuls lygis architekt nebuvo suprojek tuotas ir buvo laipsnikai pristatomas vliau, ilgai diegiant pa tobulinimus", kuri tikslas, inoma, yra padidinti patalp skai i ir paauginti pajamas. iuolaikiniais terminais tariant, galime sakyti, kad lipame neteist priestat. Sutinkame gal koki dvideimt penkeri met vaikin. Ba lansuodamas nea rankoje terakotin puod. Jis simpatikas ir gyvo vilgsnio, praeidamas nusiypso: pastebime, kad neturi daugelio dant, greiiausiai dl prasto maitinimosi. Virutini insuls aukt nuominink gyvenimas nra lengvas. Reikia bti
100

9.00 val. | Nemonikas insuls veidas

gudriems ir stverti pasitaikanias galimybes. Net ir paias pa prasiausias. Vaikinas greitai nulipa tarpsn, apsidairo ir smunka dabar ijusio nuomininko kambar. Atidaro ma stoglang ir greitu mostu ipila puod pro langel... Tai buvo jo naktipuodis. Plaiais ingsniais lipdamas laiptais, pamerkia ak. Jam pavy ko ivengti leidimosi visais laiptais iki tarpuvarts, kur puod reikt ipilti didel dolium. Jeigu kilt triukmas, bt apkal tintas kitas nuomininkas... Pasekms gali bti net labai neko kios. Ities Romoje specials statymai draudia pilti lapim ir ekskrementus i pastat. Ir jie labai grieti. Baudos priklauso nuo io bombardavimo" i auktai padarini - ar tik drabuiai sutepti, ar buvo padaryta fizin ala (net netiesiogiai)... Visa tai leidia suprasti, kad imperinje Romoje pavojus bti apipiltam lapimu ar ekskrementais yra visur ir nepasigaili n vieno... Virutiniuose auktuose nra tualet, pirmiausia dl to, kad vanduo nepakyla iki tokio aukio. Daniausiai jis ateina iki pir mo ir antro aukto ir paprastai jau kart panaudotas (sodai, ba seinai, valgio gaminimas ir 1.1.) keliauja tualet. Mus glumina tai, kad dl to virtuv ir tualetas danai yra toje paioje patalpo je - archeologai tai pastebjo daugelyje radviei. Kad ir kaip tai gali atrodyti nehigienika, bet jie atlieka savo reikalus netoli nuo vietos, kur gamina valgius. Taiau romn laikais niekas neinojo apie bakterijas... Vandens stygius virutiniuose auktuose paaikina dar vien i pastat bruo: purv. Kadangi vargas neti vanden i kvar talo ar tiesiog kiemo fontano per visus iuos laipsni tarpsnius, tik nedaugelis j eikvoja" grindims mazgoti, todl paskutiniai auktai padengti deimtmei, o kartais ami purvo pluta. Vis dlto vergai vanden utempia iki virutini aukt. Apie tai skaitome Plauto komedijoje, vienoje vietoje jis pasakoja,
101

iena

d iena

senovs

o m o je

kaip savininkas tikrina, ar jo vergai atliko savo kasdien pareig pripildyti atuonis didelius terakotinius soius. statymas rei kalauja, kad namuose bt vandens atsarg - po didiojo Ro mos gaisro Nerono laikais visi privalo namuose turti vandens gaisro idiniams gesinti, jeigu toki atsirast. Insulse, beje, yra vandens neikai, aquarii. Teorikai jie tu rt vandens pristatyti vis nam, bet praktikai aptarnauja tik turtingas arba vidutinikai pasiturinias eimas. Socialiai ie ne ikai yra patys menkiausi, tiesiog paskutiniai i verg". J dar bas ities labai sunkus. Kartu su durininkais ( ostiarii) ir iuk lininkais ( scoparii) jie laikomi taip susij su imperins Romos daugiabuiais, kad keiiantis nuosavybs savininkui parduoda mi kartu su pastatu. Dabar atveriam paskutines duris paioje insuls pastogje. Viduje tamsu ir karta, nors dar rytas, ir jau tvanku. Esame tie siog po stogo erpmis, ir vaikioti reikia prisilenkus. ia tarp nevykusiai sujungt erpi yra ma plyeli, pro juos krinta ambs sauls spinduliai, sukuriantys patraukli viesos kolo nad". Bet kai lyja, ios viesos kolonos uleidia viet vandens srovelms... ia gyvena tikrai pats skurdiausias insuls nuomi ninkas. Ant ems voliojasi tik keli skudurai, apduusi lempa ir keli daiktai. Staiga patalpoje pasigirsta balandio sparn plakimas. Pauk tis prisijungia prie savo draugs lizde po skilusiomis erpmis, ir abu ima burkuoti. Balandiai - jau prastas reginys imperinje Romoje. J briai sukasi vir ventykl ir aiki rodydami tuos paius spektaklius kaip ir iais laikais. ia gyvenantis mogus j neivaik, gal jie palaiko jam draugij. Neinome, k dirba ios mautls mansardos" gyventojas, galbt jis darbininkas. Ir tikrai didiausias namo skurdius 102

9.00 val. | N emonikas insuls veidas

nors vis dlto turi vien dalyk, kurio niekas kitas pastate neturi: vien i graiausi Romos vaizd. Pro kiaurym, kur glaudiasi balandiai, visa savo neaprpiamybe atsiveria imperijos sostin. Raudoni insuli stogai, i k tik pradjusi veikti term kylan i dm sruogos, tarp nam spindinios paauksuotos bron zins statulos, ventyklos su baliausiomis kolonomis ir tamsi miest juosianti mik alumo karna pasilo akiai regin, u kur kokia nors nekilnojamojo turto agentra turt sumokti auksu. Miestas pilnas judjimo, jis pulsuoja gyvastimi. Ir btent ten mes dabar eisime, jo gatves, silieti tarp moni.

iena

diena

senovs

o m oje

DOMU Roma kaip didiul stovyklaviet Patyrinti imperijos laik daugiabut buvo labai pamoko ma, nes dabar sugrus gatves galime suprasti daug gy venimik smulkmen. Pavyzdiui, kodl gatvje tokios minios ir kur eina visi ie mons. Ities galbt veiksmingas bdas suprasti Romos gyve nim - palyginti j su milinika stovyklaviete. Stovykla vietje, kaip inote, palapin skirta tiktai miegoti ir persi rengti: ji maa, erdvs yra tik guoliui (miegamajam maiui ar iuinliui) ir kampe guliniai kuprinei ar krepiui su drabuiais. ia nra vonios, nra duo, nra virtuvs. Nu siprausti reikia eiti bendrus stovyklos duus, kilus fizi ologiniams poreikiams naudojamasi stovyklaviets pa togumais, o nordamas pavalgyti arba k nors gaminiesi kepsninje prie palapins, arba iekaisi aplinkui ueigos ar restorano. Teisyb pasakius, yra palapini, kuriose esti du, voni ir ma virtuvi, bet tokios labai retos, di dels ir brangios. Dauguma moni stovykloje palapine naudojasi tik miegoti. Na, taip, btent taip ir elgiasi senovs romnai su savo namais - jie mai, tamss, neturi higienini patogum, vandens ir virtuvs (o jei tokia yra, tai vos uuomazga, primenanti kepsnin). Tik nedaugelis turtingj domus arba antruose insuli auktuose turi toki patogum, bet j yra maai - lygiai kaip ir dideli, patogi palapini sto vyklavietje. Taigi, didioji Romos gyventoj dalis privalo ieiti i nam, kad pasinaudot bendromis vieosiomis paslau
104

9.00 val. | N emonikas insuls veidas

gomis - lygiai kaip stovyklavietje. Praustis eina termas, prispyrus reikalui naudojasi gatvs tualetais, pavalgy ti prisda thermopolium ar popina - abu panas ms bar, juose patiekiami altieji ukandiai. Nestebina, kad daugelis dairosi, kaip nudiauti maisto u dyk, stengda miesi sisilyti draug. tai todl Romos gatvse tokios minios: visi dl i prieasi ieina gatves ir prisijungia prie t, kurie priva lo kasdien eiti darb, turi vykdyti pavedimus ar apsipirkti turguje. Kad geriau suprastume gyvenim imperijos sostinje, pasitelkime kit pavyzd: gal gale Roma yra tarsi vienas didelis namas. Js miegamasis yra insul vienoje gat vje, bendri tualetai - kitoje, vonia (termos) - net kita me kvartale, virtuv ( thermopolium) - dar kitoje pusje ir taip toliau. iame sivaizduojamame name yra dar ir svetain" Forumas, bet i tikrj prog susitikti mieste yra tiek daug, kad galtume pasakyti, jog svetain yra po truput visur. Apskritai tie, kurie neturi k veikti, sunkiai pasilieka udaryti maose ir tamsiose patalpose. Ir jie eina gatv, tad joje telkiasi minios - dl to ia visuomet pilna nieko neveikiani moni. Taigi galima teigti, kad visi Romos pilieiai gyvena mieste taip, kaip mes gyvename savo namuose. Bet vlgi, Roma yra j namai... Ir tas pats vyksta visuose didiuo siuose Romos imperijos miestuose. Tai bdas gyventi mieste, savita koncepcija, kurios mes jau nebepastame.

9.10 val. Romos gatvs

Sugrtame gatv ir siliejame mini, kuri, kol ms nebuvo, pastebimai iaugo. Vis dar esame apgaubti kvap ir stipri poty ri i prarasto" i milinik pastat virutini aukt pasau lio: spdis toks, kad kvpavome antikinio Bganio skustuvo amenimis" atmosfera... Vaiktant Romos gatvmis nustebina keli ir takeli vairov. Lygiai kaip gyva btyb, Roma turi li nijin nedaugelio arterij" sistem, visos jos veda link Forumo, o alis nuo j auga isikerojs kapiliar" raizgynas. Todl im perins Romos gatvi tinklas primena ms miest istorinius centrus: daug vingiuot gatveli ir skersgatvi. Prieastis pa prasta: kad tik pastatai neuimt per daug ems. Via vardas duodamas tik platesnms (nuo 4,8 iki 6,5 metro) gatvms, kuriose gali nesiliesdami prasilenkti arba apsilenkti du veimai. Stebina tai, kad Romoje jos tik dvi. Likusi imperijos sostin raizgo siaur gatveli ( vici) arba dar siauresni (angi portus), arba ivis miesteln imint takeli (semitae) tinklas.
106

9.10 val. | Rom os gatvs

Su iokia tokia ironija senovs romnai sako, kad du prieprie iais per gatv gyvenantys kaimynai gali net kits kitam paspausti rankas... Dar vienas pritrenkiantis dalykas Romoje yra kalns. Mies te ant septyni kalv neivengiamai yra daugyb pakop" vingiuot kaip mul takeliai kalnuose. Romnai jas vadina clivi vardu ( Clivus Suburanus, Clivus Capitolinus ir 1.1.). Julijus Ce zaris sak juos igrsti, bet niekas to nepadar. Todl vasar ia dulks, iem - dumblas. Be to, daugyb iukli ir, savaime su prantama, smarvs, lygiai kaip treiojo pasaulio alyse. ios vingiuotos gatvs ir susiglaud pastatai atveria keli gais rams, labai lengvai perokantiems nuo vieno namo prie kito. Neronas po siaubingo 64 met po Kristaus gaisro band perstatyti Rom pagal nauj miesto plan. Kad ivengt gaisr plitimo, praplatino gatves, atitolino pastatus, pastatydino arkadas, kurios leido gelbtojams spariau judti... Nuo t laik ities daugelyje gatvi, anksiau utemdyt prisiglaudusi nam, vl m viesti saul. Taiau padtis buvo pagerinta tik i dalies. Daugelyje viet statiniai ir vl puol lipti vienas ant kito ir skrupul neturini spekuliant bei nekilno jamojo turto ekspert" rankose Roma per keturiasdeimt met gro ankstesn sumait. Einame pro mones gatve pirmyn. Kiekvienas, atsiduriantis Ro moje pirm kart, kaip mes, bna nustebintas kontrast. Ities imperijos sostin nuolat keiia veid. tai prieais akis turime rodym: dabar esame tiesioje gatvje, stebtinai iuolaikikoje aukti, viess pastatai, rengti aligatviai ir parduotuvs. Bet vos pasuk u kampo engtume tamsi skersgatvi labirint, pa matytume apgriuvusias, visikai netvarkingai pastatytas insules.
107

iena

d iena

senovs

om oje

Tarsi kas iame mieste bt sujungs spdingus tiesi linij Niujorko vaizdus su maais ir vingiuotais vidurami skersgat viais, j tipiku turgumi. Tarsi paprasiausiai pakreips galv ar aplenks kamp persikeltum i moderni laik viduramius... Sukame skersgatv. Tarp fasad kabo distantys drabuiai. Jie vairi spalv ir primena daugyb Tibeto vliav. Medin je lodijoje vir skersgatvio pasirodo kresna moteris, ji leidia emyn krep. Apaioje laukia vyras, gatvs pardavjas, tuoj jis prikraus j medaus kori, kuriuos neiojasi krepyje. I jo drabu i galime sprsti, kad atvyko i kaimo ir mieste ketina parduoti savo sodo derli. Akivaizdu, kad juodu kur laik vienas kit pa sta: galima sprsti i to, kad poktauja ir juokiasi. Tai kasdienio gyvenimo scena, nepakitusi per imtmeius. I esms Roma yra btent tai. Kasdieni apeig tinklas, suvienijan tis visus jos gyventojus. Aplenkiame gatvs prekiautoj, dabar be sikalbant su kita ponia, pasirodiusia lange, ir einame toliau. Tyrindamas ias gatveles jautiesi lyg atsidrs Venecijoje, kur siauros gatvs pabaigoje staiga atsiveria tyli aikt. Taigi, prasilen kiame su kningu mogumi, net nepasivarginusiu pasisveikinti, ir siaurutis skersgatvis, kuriuo einame, baigiasi nedidele oaze": maa aikte, kurios viduryje rengtas fontanas, aprmintas dvie j medi, jie iaugo alia, nes kvartalo gyventojai nuolat i savo kibir ia laisto vanden. Vienoje aikts pusje driekiasi viesi balto marmuro kolonada. Tai ventykla, jos durys dar udary tos. Ant laipt, apsigob purvinais nespjamos spalvos skurliais, sdi du elgetos. Stabtelime akimirk, mgaudamiesi ia netikta ramybs sala, atgrdami veid ryto spinduli ilumai. Vienoje ventyklos pusje atsiveria labai siauras ir tamsus skersgatvis, ten ir pasukame. Staiga uklupusi prietema veria
108

9.10 val. | Rom os gatvs

toliau eiti apiuopomis. Tikrai, trksta ne tik viesos, bet ir oro. iuo skersgatviu daugelis naudojasi kaip vieuoju tualetu... Uspaud nosis paspartiname ingsn - link ijimo i skersgatvio, viesaus ir esanio ia pat. Vos keli metrai. Jau... Staiga ant kako suklumpame. Kas tai galt bti? Kas ia numesta? Prispaud tunikas prie nosi, kad neuuostume itin leiktaus, salsvo kva po, pasilenkiame isiaikinti. Ms akys pradeda priprasti prie prietemos ir pamau i tamsos inyra nenatralios spalvos sustings veidas dubusio mis akiduobmis... Tai lavonas! Ir jis ia guli maiausiai par. Kas jis? Vienas i daugelio elget? Kain. Niekas i j nepasi rinkt tokios purvinos vietos nakvynei. Dabar jau galime ma tyti geriau ir dar kart pabandome paliesti jo rank: tunika gero audinio, tai enklas, kad mogus buvo pasiturintis, galbt ne turtuolis, bet pinig turjo. Pirtas nupjautas - matyt, mvjo auksin ied. Tikriausiai viskas nutiko nakt. is vyrikis galbt gro namo i puotos ar pasimatymo, o gal buvo girtuoklis. Bet tai ne jo kalt. Jo lemtinga klaida buvo eiti vienam. Gatvs tam soje buvo upultas, nudurtas ir atitemptas ia, kur ramiai, toli nuo smalsi aki udikas j pribaig ir nupuo" tai, k turjo. Atsitiesiame ir ingsniuojame link viesos, kur matome en bei ten pdinanius praeivius. Greitai inyrame i skersgatvio, kad galtume atsikvpti visais plauiais. Tik tuomet pastebime, kad esame paiame plaios gatvs viduryje, apsupti moni minios, kuri mus nea nelyginant patvinusi up. Per por sekundi skersgatvio tamsa, jo smarv, prievartos ir mirties nata nusi rita nuo ms pei. Aplinkui mus dabar vl gyvastis, spalvos, kvapai, moni veidai ir gaivus ryto oras. Per kelias sekundes i vieno pasaulio patekome kit. Roma tokia.

109

9.20 val. Parduotuvs ir dirbtuvs

Prekiautojai pradjo nauj dien. Kai kurie jau parduoda, kiti dar nebaig dlioti savo parduodam daikt, o dar kiti, pavlav dl to, kad preks atvyko tik nakt, ne k tenumig, tik dabar atidaro sunkias duris, sauganias j turt. Tebernae (taip romnai vadina ir parduotuves, ir dirbtuves) udarymo sistema sukurta pagal praktikai universali visoje imperijoje formul, panaiai kaip iais laikais utraukiamos par duotuvi langins. Pirkliai naudoja sunkias medines duris, siau ras ir auktas, sustatytas vienos prie kit. Jas leidia gilius grio velius marmuriniame slenkstyje (vis dar gerai matomus visose archeologinse radvietse, pirmiausia Pompjuose). Vienos i j yra ir vartai, kurie gali bti atidaryti, kai visos kitos udaros. Vis konstrukcij sutvirtina ilgi geleiniai strypai, perkiti per iedus ant dur ir sustumti sien. Jiems judti neleidia u raktas arba spyna, nepaprastai panai msikes: tik bronziniai raktai yra kiek kitokie ir primena maas sulenktas akutes.
110

9.20 val. | Parduotuvs ir dirbtuvs

Moderniame mieste diena prasideda metaliniu parduotu vi ir bar atidarom langini barksiu, o imperinje Romoje girgda spynos ir traukiami strypai, dusliai dunksi sunkios me dins durys, kraunamos pagalbinse patalpose. Tokia sistema dar naudojama kai kuriuose Viduremio jros kratuose, pavyz diui, Tunise (Sfakso mieste). Tai ne vienintelis skirtumas. Dabar esame prieais atsidaran i parduotuv: dur plokts juda, ta onin, vart", atsidaro, ir pasirodo apsimiegojusio veido mogus paburkusiais paakiais. Laiko ibint, tai leidia jam irti ir atrakinti urakt, nors dar tamsu. Akivaizdu, kad nakt praleido savo krautuvlje. Ieina ir vaikinas. Jo erelika nosis tokia pati kaip ir vyro. Aiku, kad tai jo snus. Vyrikis nusikeikia: nakt ant vienos plokts kakas prirai eidim... Kol iuodu neioja medines duris, pro var tus eina mayt moteris ydu apgaubta galva. Tai eimininko mona. Perskaito raus, pasilyktjusi susiraukia ir nutoldama prataria galimo autoriaus vard: kliento, kuriam dien nebuvo duota skolon. Rankose laiko du didelius soius, jos tikslas - ne toliese tryktantis fontanas. Taiau teengia vos kelet ingsni. Sustoja, pakelia akis dang, atsigria: vartuose purvinu veidu ir dmta tunika pasirodo trej met vaikas. Jis bga jos link... Stebina tai, kad ioje maoje parduotuvje gyvena ir miega visa eima. Tai - ne iimtis, taip yra daugelyje viet Romoje ir imperijoje. Kas ie mons? Kartais jie yra patys taberna savininkai, kartais - tik samdi niai. Bet kaip jiems pavyksta gyventi visiems kartu maoje, 3040 kvadratini metr parduotuvje? Dabar, kai taberna atverta, galime apirti vid. Vitrin nra - stiklas, kaip sakme, yra brangus, be to, tais laikais niekas dar nesugeba gaminti toki dideli ploki. Todl parduotuvs m

iena

d iena

senovs

o m o je

fasadas gatv visikai atviras, visai kaip dabar jr grybi par duotuvse ar vaisi bei darovi krautuvlse. Yra tik mriniai suolai abipus jimo, ant j idliotos preks. Viruje, ant skersai vis jimo plot taisyto strypo, raudonais antspaudais uants pauduotuose maiuose ir puoduose kabo vairios regiono rink tins preks". Tvas su snumi pradeda dlioti lauke krepius, pilnus datu li, graikini rieut, slyv, diovint fig. ioje parduotuvje parduodami vairs maisto produktai, pirmiausia sausi, leng viau saugomi ir nesugendantys visus metus. Centre, tarp krepi, kad kas nors nenuverst ir nepavogt, graiai pastatytos maos, kiek pailgos amforos su garsiuoju ga rum, uv padau, patinkaniu daugybei romn. iose amforose nekokios kokybs gaminys, bet tai, kaip jis pateiktas, per dtas dmesys jam veria manyti, kad padaas laukia kliento, sugebsianio pasimgauti"... vilgsnis parduotuvs vidun mums atskleidia, kad u m rinio suolo, gilumoje u mai, amfor ir preki yra mediniai laiptai, vedantys pusaukt, kur gyvena visa eima. Tai keli kvadratini metr kambarlis tiesiog vir klient galv. Vie nintelis viesos altinis - kvadratinis langelis vir parduotuvs vart. Pusauktyje randame t pai netvark, paleistuvyst ir skur d kaip ir viduriniuose insuli auktuose: lova porai, maes n - dviem snums, drabuiai kabo ant vini, gor valgiui ga minti ir nuo alio atsiginti, dut, kurioje tikriausiai saugoma moters kosmetika. Po lova matyti dar viena del, joje laikoma is tas svarbesnio: parduotuvs kasa. Raktas kabo ant grandin ls tarp moters, dabar esanios prie fontano, krt. Kaip beveik visose moni bendruomense (pradedant pusiau klajokli
112

9.20 val. | Parduotuvs ir dirbtuvs

himba gentimis, baigiant keltais bei vikingais ir taip toliau), nors vyras ir vadovauja, moteris visuomet saugo eimos turt rakt. Tai, k matme, kartojasi visose dirbtuvse, visose parduo tuvse, visuose Romos sandliuose: iuose pusaukiuose (o ir pagalbinse patalpose) gyvena (kur kam priklauso) amatinin kai, pardavjai, apsauginiai, tarnai ir net... prostituts - jeigu kalbame apie bar". Su klientais deramasi apatiniame aukte, vartojama" aukiau, pusauktyje. Prekiautojas dabar kerta gatv, rankoje laikydamas lkt su savo pusryiais: duona, diovintos figos ir sris, jis godiai iaumoja. Prie baigiant pusryiauti reikia bei t atlikti. Pri js prie kampo, meta vilgsn koplytl, d ant sienos, ku rioje milinikas mogaus falas, nudaytas gyva roine spalva. Kak nabddamas palieia j ranka. Kasryt jo diena praside da itaip, iomis prietaringomis apeigomis. I tikrj sustandjus pen romnai laik skms simbo liu. Taip buvo Romoje visur: jie iraiyti ant milinik gatvi grindinio ploki, ant sien, prie parduotuvi dur. Bta net ir bronzini peni kuokt, kybani" kartu su varpeliais ant grandinli prie nam ir parduotuvi dur. Romnai juos va dina tintinnabula (tai yra barkuiai" ar skambaliukai"), geras enklas juos paliesti ir suskambinti kaskart, kai po jais praeini. Daugelis ant kaklo kaip pakabuk neioja maus staius pe nius (kartais kartu su peniais kybo ir pyga - ji simbolizuoja ly tin akt). Gali stebinti, bet is skm neantis paprotys neioti fal at keliavo iki ms laik, tegul ir umaskuotas": tam tikr isto rijos akimirk sustandjs penis pavirto garsiuoju raudonojo koralo ar dramblio kaulo ragu, kur daugelis neioja kiense, rankinse, prikabint prie apyranks ar ant kaklo. K jau kalb
113

iena

d iena

senovs

om oje

ti apie tuos milinikus ragus, kuriuos kartais matome kabant didiuli sunkveimi kabinose greitkeliuose. Tai tikra prietar lauko archeologin ikasena"... I gretimos parduotuvs atsklinda ritmiki diai. vilgteli me ir matome, kad ms k tik aplankyto prekiautojo kaimynas yra variakalys. Labai liesas, juodabarzdis, panaus alyvuog, tikras Viduremio jros gyventojas. Sdi sukryiavs kojas ir kjeliu plaka puodo dugn. Dirba stulbinamai tiksliai ir greitai: per sekunds dal, skiriani smg nuo smgio, pasuka maut dirbin ir vl kala kit pus. Uburti stebime, kaip puodas pats savaime sukasi, tarsi bt pakibs vario meistro rankose. Vyras kelias akimirkas pasiiri, nusiypso ir grta prie ka limo. inia, is triukmas turt bti tikras prakeiksmas jo kai mynams... Ities i senovs pasakojim inome, kad skardi keliamas triukmas buvo spalvinga (ir triukminga") nata", tipika Romos gatvms. Kas ino, galbt elegantikai ipuotas daiktas, kur meistras kaip tik baigia kurti, po atuoniolikos ami bus rastas archeo log ir sikurs kokioje nors kolekcijoje... tai prastas daiktas, i t, kuriuos muziej lankytojai vilgteli tik probgmais, bet kai matai j atsirandant ir gali avtis amatininko meistriku mu ir rpestingumu, jis atrodo lyg maas edevras. Linkstame pamirti, taiau is mogikas" matmuo yra bdingas visiems dalykams, rodomiems ms muziejuose, net ir patiems papras iausiems ir kukliausiems. Jei tik pamstytume, kaip jie atsirado, su kokiu atsidavimu jie pagaminti, skirtume jiems gerokai dau giau dmesio. U amatininko pei, u eili puod, soi, varini form saldumynams gaminti matome prastinius pusaukt vedan ius laiptus.
114

9.20 val. | Parduotuvs ir dirbtuvs

akis krinta viena detal: pirmosios keturios penkios pako pos yra mrins, likusios - medins: taip sutaupoma ir galbt apsisaugoma nuo gaisro - nukritusios lempos liepsna negals pasiekti aukiau. Arba, kaip kakas sak, galbt tai dirbtuvi savinink sugalvotas triukas, kad galima bt nupjauti" laiptus vluojantiems susimokti mokesius, visai kaip jau matme insulse. Jeigu taip nutikt, tuom et net ir i amatinink bei prekiautoj gyvenimas bt labai nesaugus ir netvirtas. eima nuolat balansuoja tarp mao udarbio ir nesugebjimo sumokti nuo mos... Netikrumas yra vienas i labiausiai paplitusi jausm Ro mos gatvse. Dabar jau esame ne gatvs viduryje, bet ilgoje galerijoje, la bai primenanioje didij iaurs Italijos miest galerijas, o jos danai statytos romn - po j arkomis atsiveria ilga tabernae eil. Stulbinamas reginys. Kas penkis metrus keiiasi parduoda mos preks ir tabernae spalvos - pagal tai, kas parduodama. I daikt, aprminani taberna fasad ir kabani ant virvi sker sai portiko, galima pasakyti, kas kuo usiima: skirtingos amforos ir maiai - tai daugyb komercini ikab. Tarsi vartytum ma Romos amat sra. Pirmiausia ia sikrs lubin pardavjas ( lupinarius), pas kui bronzakalys ir jo dirbtuvs (aerarius), toliau - konditeris (dulciarius), audini pardavjas, siuvantis ir tunikas ( vestiarius), ia jimas maas, Izidei skirtas religines patalpas pastato vidu je, glininkas, besispecializuoj antis daryti laidotuvi vainikus (coronarius), veidrodi gamintojas ( specularius), vaisi parda vjas (pomarius), moter avalyns batsiuvys (baxearius), perl pardavjas ( margaritarius), alia - jo brolio, dirbanio su dram blio kaulu, atgabentu i tolimosios Afrikos, dirbtuvs. Galiausiai
115

iena

d iena

senovs

om o je

ia sikrs neivengiamas baras" (popina), kur daugelis valgo kuklius pusryius. Stebina nepaliaujamas moni judjimas. iek tiek panau bites pievoje, be perstojo skraidanias nuo vieno iedo prie kito, po galerij pirmyn ir atgal zuja dirbtuves einantys ir i j iei nantys klientai. Tipika vis Romos rytmei choreografija. Tikras prakeiksmas (labai aktualus ir iandien) imperijos sostinje yra tai, kad prekiautoj suoliukai su vis ri prek mis uima vie em po galerijomis. Danai taberna isitiesia" per vis aligatv ir taip sukelia praeivi priekaitus, kartais net ir imperatori, antai Domicianas man, kad Roma tampa viena didele parduotuve... Jis net paband statymais ivalyti gatves nuo itos barzdaskui, ueig savinink, virj ir skerdik..." invazijos. Taiau rezultatai buvo efemeriki. Romoje nra amat kvartal", iimtis - tik bendri sandliai prie Tibro ir Aventine. Taiau yra specializuot" gatvi, pavyz diui, knyg Argileto rajone alia Suburos. O daryraparfum eri gatv ( vicus unguentarius), gatv, kurioje galima nusipirkti ava lyns ar j susitaisyti ( vicus sandalarius). Dar yra bankinink" ir pinig keitj gatv ( vicus ir clivus argentarius). Taiau paprastai parduotuvs ir dirbtuvs yra pasklidusios po vis sostin. Tikrai iuolaikikas bruoas. Stebina dar is tas. Tabernae eil tsiasi per vis pastato ilg. Ji apima ir buvusius insuls pirmo aukto ar domus, kur gyve na vienintel turtingj eima, kambarius. Nuo likusio namo savininkai juos atskyr pertvara. Taigi, juos galima atidaryti gatv, inuomoti pirkliams ir taip gauti grai pajam. N enuos tabu, pelnas" romn pasaulyje yra labai paplitusi svoka. Bet to niekas nesigdija, visai natralu, kad nuosavyb atnea pa jam.
116

9.20 val. | Parduotuvs ir dirbtuvs

Kartais, kaip atskleid Ostijos griuvsiai, paaukojamas" vi sas pirmas insuls auktas - lauke kuriamos parduotuvs, o vi duje skiriama vietos kitokiai svarbiai veiklai (skalbyklai, biurui, kulto apeigoms...). Tokiu bdu savininkas vairina (ir padidina) savo udarbio altinius: ne tik butai virutiniuose auktuose, bet ir parduotuvs bei dirbtuvs gatvje ir biurai viduje. Kiek laiko dirbdavo ie prekiautojai ir amatininkai? Daugiau ar maiau negu mes? Nuostabu, bet jie dirbo maiau negu dir bame iandien. Jr6meas Carcopino sugretino antikini tekst duomenis ir apskaiiavs prijo prie ivados, kad darbo diena trunka apie eias valandas. I esms nuo auros iki priepiei. Likusi dienos dal nedirbama, einama termas ar usiimama dar kuo nors... inoma, yra daug iimi: pavyzdiui, barz daskuiai ir antikvarai danai dirba virvalandius", kadangi nemaa dalis j klient ateina tik po darbo valand.

9.40 val. Susitinkame su dievybe

Kol esame panir iose mintyse, mus pasiekia keistas kvapas. Jis lengvas, bet prasismelkiantis, nei blogas, nei geras. Ir labai pastamas - tai smilkalai. Pastebime, kad atsidrme maoje aiktje: viduryje - marmurinis altorius, o ikart u jo - nedide l ventykla su laipteliais. Kyla auktyn prie gatvs krato kaip tos parapij banytls prie centro gatvi, kur gausu moni. Ant laipteli nra elget, graibani u drabui. Keista. Bet netrukus suprantame prieast: apeigos jau atliktos. Ities, ant altoriaus (kruopiai papuotas marmuro luitas, ant jo kabo gir liandos) matome ritualo pdsakus: kraujo laai, blstani ari j gor ir apskrud auk, inoma, maisto, likuiai. Patarnautojai valo laiptus. Gor nunea alin, sutvarko alto ri. Prieiname prie ventyklos ir kopiame laiptais - jos forma klasikin, stogas dengia kolonad, supani cel, pai ven iausi patalp, kur stovi dievybs statula. Danai ji yra auksin, dramblio kaulo ar brangaus marmuro. ventyklos vid gali eiti
118

9.40 val. | Susitinkame su dievybe

tik yniai. Tikintieji turi likti lauke, vieos apeigos atliekamos prie iorinio altoriaus. Dabar esame tarp kolon ventyklos priekyje. Jos i egiptietiko rausvojo granito. Dl kakoki keist prieasi ten, kur supa granitas, visada tvyro vieumo pojtis, bet galbt toks pojtis dl ryto pavsio. Valydami laiptus, kolonad ir cel patarnauto jai paliko pravirus bronzinius vartus. Tai proga vilgtelti vid. Prieiname. Smilkal kvapas vis stiprja, tai tarsi nematomas ven tumo ydas, sklindantis pro praviras duris. velgiame pro ply tarp dviej vart pusi. Ms akys stengiasi priprasti prie prie temos. Ant sien pastebime kabanias lempas, taip pat visur ap linkui kandeliabrai (o ne deglai, kaip matome filmuose). Pamau ms akys pripranta prie prieblandos, cels gilumoje irykja figra. Tai turi bti dievas. Virpanioje lemp viesoje pasirodo jo raumeningas knas, galtum pasakyti, kad tvirtas kaip Herku lio. Jis paauksuotos bronzos. Bet pastebime t keisto: i statula turi du veidus! Ant jos pakauio - kitas veidas. Tai Janas, dievas su dviem veidais. i dievyb globoja vis ri permainas, perji mus" ir apskritai kiekvieno dalyko pradi ir pabaig". i dievyb paliko pdsak ir ms iuolaikiniame kasdie niame gyvenime. Nors nedaugelis apie tai pagalvoja, tam tikr met laikotarp visi nuolat minime jo vard... I Jano vardo (italikai - Giano) i tikrj kilo sausio mne sio (it. gennaio) pavadinimas. Sausis - mnuo, kai vieni metai prie akis, o seni jau lik u nugaros. Todl jis buvo skirtas die vui su dviem veidais, Janui. domu, kad visi ms vartojami mnesi pavadinimai yra romniki"*. tai k jie reikia.
* Vakar Europos kalbomis; daugelyje Vidurio Europos ali ir Lietuvoje mnesi pavadinimai lik savi".

119

iena

d ien a

senovs

o m o je

Sausis (it. gennaio, lot. Ianuarius) yra Jano mnuo. Vasaris (it. febbraio, lot. Februarius) yra apsivalymo (\ot. fe bruare) mnuo. Kovas (it. marzo, lot. Martius) yra Marsui skirtas mnuo. Balandis (it. aprile, lot. Aprilis) pavadintas Afrodits garbei (etruskai i deiv vadino Apru). Gegu (it. maggio, lot. Maius) yra deivs Majos, Merkuri jaus motinos, mnuo, ji globoja gyv btybi augim, skaitant augalus soduose ir laukuose. Birelis (it. giugno, lot. lunius) yra Junonai skirtas mnuo. Liepa (it. luglio, lot. luitus) pavadinta Julijaus Cezario gar bei. Rugpjtis (it. agosto, lot. Augustus) taip pavadintas pager biant August, pirmj Romos imperatori. Rugsjis, spalis, lapkritis, gruodis (it. settembre, ottobre, novembre, dicembre, lot. September, October, November, Decem ber - pavadinimai liko nepakit ir angl kalboje), kaip galima atspti, susij su skaiiais, o ne dievybmis. Ities buvo laikas iki pat 153 m. prie Krist, kai metai prasiddavo kov, o ne sau s: taigi ie mnesiai buvo atitinkamai met septintas, atuntas, devintas ir deimtas. Ir buvo pavadinti pagal atitinkamus skait vardius didjania tvarka. Tradicija ilieka iki iol. Paskutin romn kalendoriaus domyb yra veni dienos. Respublikos laikais per metus buvo 235 dosnios dienos", ati tinkanios ms darbo dienas, kai visos vieosios staigos dir bo, ir 109 blogos dienos", kai viskas bdavo udaryta, jos buvo ms ieigini atitikmuo. II a. po Kristaus, epochoje, kurioje mes Romoje lankoms, pastarj tiek padaugja, kad apytikriai viena diena i dviej yra ieigin"! inoma, romn laikais
120

9.40 val. | Susitinkame su dievybe

kaip ieigin" suprantama ne tiek poilsio diena, kiek venta" diena, kai veikla vis dlto nenutrkdavo. Galbt mus labiausiai supurtanti vent yra Saturnalijos: veniama sjos laikotarpio pabaiga, ji vyksta antroje gruodio pusje. ia proga ne tik nerpestingai veniama, bet ir keletui dien namuose apsikeiiama vaidmenimis: eimininkai prie sta lo patarnauja vergams, o pastarieji diaugiasi trupinliu laisvs. Kaip tai i tikrj vykdavo ir ar reikdavo tikr" verg veiksm laisv, neinome... Durys staiga udaromos, stipriai dvelkteli smilkalais. Kodl romnai naudoja smilkalus, kaip ir mes banyioje? Kodl juos naudodavo amiais iki pat ms dien, ir ne tik Europoje? Prie astis domi ir nelabai inoma. Smilkalai, regis, turi nedidel lig sukljus sterilizuojant" poveik. Todl imtmeius yra naudojami ventykloms dezin fekuoti". I karto u ventojo ploto, prieinamo tik yniams, i ties briuojasi daugyb tikinij, daugelis i j serga ir atjo dievybs akivaizdon prayti pasveikimo malons. Taigi ven tyklos danai yra nevarios, pilnos bakterij, o oras jose ne sveikas". Smilkyti - tai tas pats kaip apvalyti patalpas dmi.u ja n t.

Religija ir prietarai
Pasitraukiame nuo ventyklos. Kiek religijos yra Romos gyven toj kasdienybje? Romnams dievai yra visur, nors ir nematomi, ir kiekvien dien kiasi j gyvenim, padeda arba suduoda smg". Tai matmuo, kuris slepiasi nuo ms ioje kelionje po senovs
121

iena

d iena

senovs

om o je

Rom, nes esame akli" daugeliui enkl, kurie romnui, prie ingai, yra akivaizds. Pavyzdiui, pelda reikia neivengiam nelaim. J pasiunt dievai persergti nedaryti ko nors, k ketinai. Analogikai erelis reikia, kad kils audra. Pamatyti bit, pavyzdiui, mums yra normalu. O romnui tai yra geras enklas, nes bits laikomos diev pasiuntinmis ir todl nea laim. Dar yra pauki skrydiai: jie atnea gera ar bloga, nelygu kurion pusn sparnuotis skrenda. Jei rytus, kur gimsta saul, - geras enklas, jei j vakarus, kur saul mirta, - la bai blogas enklas. Gerai inoma, kad romn karvediai prie m, po apeiginio aukojimo, bna labai atids tam, kas ir kur skrenda vir j galvos. Didysis ateities ynys yra pranaas (haruspex), tyrinjantis aukojam gyvn vidurius. ios praktikos meistrai ilgai buvo etruskai. Ypa geru likimo barometru" yra laikomos kepenys. Tikima, kad per j ivaizd dievai ireikia savo nuomon. y nys ityrinja j form, spalv, pasitaikanius auglius - tai lyg ateities geografija". Tada pranea savo nuosprend. Tai gali atrodyti archajika sistema, bet kai kurios tautos j praktikuoja ir moderniais laikais. Tolimuosiuose Rytuose, Lao se, nordami suprasti, ar ryi derlius bus geras, ar blogas, kai mieiai aukoja jaun parel ir nagrinja jo kepenis su tokia pat atida kaip ir romn haruspex... Kuo romnai tiki? Dievybi yra daug, per daug, kad visas pri simintume. Jos gali bti padalytos dvi dideles grupes. Tos, kurios rpinasi smulkiais nam dalykais, kaip larai (eimos protvi dvasios) ir penatai, priirintys nam atsargas. ioms yra skirtos maos nam ventyklos, koplytls, prie kuri
122

9.40 val. | Susitinkame su dievybe

atliekamos kasdiens apeigos, kaip matme turtingo romno domus. O tai antrai grupei priklauso visi didieji i romn panteo no. Tai, taip sakant, oficialios" dievybs, daugelis i j yra ro mnikieji graikikj atitikmenys. Pats svarbiausias, aiku, Jupiteris (dangaus, aib ir griaus tinio dievas, romn tautos, kuri jis paskyr valdyti pasaul, sergtojas), Jupiterio mona Junona (daugiausia moter dievy b, globoja gimdym) ir dar Minerva (men, karo ir iminties deiv). ios trys dievybs yra svarbiausios romnams ir sudaro vadinamj Kapitolijaus trejyb", garbinam visuose romn miestuose bendroje ventykloje (su trimis skirtingomis patal pomis), pastatytoje forumo centre (Romos Kapitolijus yra j prototipas). Tada rikiuojasi visos kitos dievybs: Marsas (karo dievas), Venera (meils, sekso ir groio deiv), Bakchas (vyno dievas), Merkurijus, Vulkanas ir taip toliau.

Usienietiki kultai
Ms mintis nutraukia religin giesm, lydima muzikos instru ment ritmo. Tai laidotuvi giesm, primenanti tradicines kai mo procesijas. Atsigriame. ia pat matome, kaip mini pra skina maa tikinij eisena. Moter plaukai ilgi ir glotns, o vyrai visi nuskusti, kai kurie aplink galv ryi juost. mons prasiskiria su neprasta pagarba, niekas nesistumdo. Atrodo, lyg stebtume vienuoli eisen Tolimj Ryt turguje. O ir j drabuiai neprasti: dvi ilgais baltais, itin lengvais apdarais, suritais krtins auktyje. Pagrindinis ynys eisenos
123

iena

d iena

senovs

o m o je

viduryje laiko rankose pilvot amfor, aiku, susijusi su apei gomis. Matome dvi ponias, i kuri viena eina eisenos priekyje, kita - gale: pastaroji turi terkl (sistrum), kilpos formos bron zin instrument su strypeliais. Purtant strypeliai leidia gars, pana monet krepelio skambes. Egipte, kur jis naudojamas imtmeius, jo pavadinimas primena gars: e e. is instrumentas ir iais laikais naudojamas Etiopijoje religi nse eitynse - tai tikra ventj apeig gyva ikasena". O moteris eisenos priekyje turi gyv" instrument. Eina i tiesusi rank, tarsi nort j paduoti monms. Taiau niekas nedrsta jos paliesti: jos dilb apsivijusi gyvat. Kobra judina savo ilenkt kn ir gsdina mones. Ji, be abejo, dalyvaus ap eigose, bet dar ji labai naudinga, kai reikia praskirti mini. Ma tome, kaip kai kurie tik paskutin akimirk pastebi gyvat ir at oka iplt akis... Koki religij ipasta ioje eisenoje engiantys tikintieji? Izids, egiptietikos dievybs, kult. Ities romn tikjimuose yra importuot" i nukariaut teritorij dievybi, tai kaip Izi d ir Serapidas, turintys daugyb ventykl, yni ir sekj tarp romn... Izid ne vienintel usienietika" dievyb. Pirmoji Rom atkeliavo Kibel (arba Didioji Motina), kilusi i dabartins Tur kijos. ios dievybs garbei danai vykdomi kruvini jaui auko jimai: vesdinamasis paguldomas ikastame griovyje ir udengia mas skylta medine lenta. Vir jo aukojamas jautis. Ant tikiniojo pliaupia kraujas, panaiai kaip vanduo ant kriktijamo krikionio. i apeiga, kurios tikslas senovje buvo gyti jauio jg, Ro moje, kuri dabar lankome, yra skirta tik apvalyti ir turi bti re guliariai kartojama. Kita didi importuota" dievyb yra Mitra. Jis atkeliavo Rom
124

9.40 val. | Susitinkame su dievybe

net i Persijos, padedamas legionieri, kovojusi labiausiai ry tus nutolusiose teritorijose. Ir ioje religijoje buvo svarbs jau iai: dievas Mitra beveik visuomet vaizduojamas udantis jaut, kurio kraujas dav visatai gyvybs syv. Mitraizmas taip prigis romn visuomenje, kad taps svarbiausiu krikioni religijos konkurentu". Stebina faktas, kad Mitra ir Kristus turi bendr bruo. Abu skelbia visuotin brolyb, abu gim grotoje i gruodio 24-osios 25-j. O dar didesn nuostab kelia atradimas, kad tiksliai t pai met akimirk gim ir Horas, egiptiei dievas-sakalas, ir grai k Dionisas, ir (Buda) Sidharta. Kodl toks daugelio svarbi dievybi gimtadieni" susitel kimas? Prieastis astronomin: gruodio 21-j - iemos saulgra, tuomet yra trumpiausia met diena, daugiausia tamsos. Vliau dienos turi vis daugiau viesos valand. Dievybs gimimo sutapatinimas su viesos sugrimu tur jo didiul simbolin reikm daugeliui religij ir civilizacij. Neatsitiktinai romnams gruodio 25-oji yra dies Solis, Sauls gimimo diena... Trajano Romoje sutinkami ir krikionys. Krikioni ben druomen dar maa, palyginti su tuo, kokia taps per ateinan ias kartas, ir paplitusi daugiausia prastuomens gyvenamuose miesto pakraiuose. Trajano laikais krikioni religija, nors ir plintanti, yra ma umos tikjimas - prisimenant vos prie penkiasdeimt met vykusius iaurius Nerono persekiojimus. yd bendruomen labiau klestinti. Ji jau turi kelias sinagogas - pavyzdiui, Ostijo je. yd buvimas Romoje taip pat turi istorin pagrind.
125

iena

d iena

senovs

om oje

Kai Titas 70 m. po Kristaus sugriov Jeruzal, yd diaspo ra pritrauk daugel tikinij Rom, ir bendruomen (kurios pradia siekia II I a. prie Krist) pagausjo. Krikionys, ydai, Mitros, Izids, Kibels gerbjai, Jupite rio, Junonos ir Minervos garbintojai... Visa tai rodo, kad ms lankomoje Romoje, kaip ir likusioje imperijoje, vyrauja religijos laisv: niekas nediskriminuojamas dl ipastamos religijos ar savo tikjimo. inoma, Romos imperijoje ne visuomet taip buvo. Ir nebus ateityje: Konstantino laikais krikioni religija gijo pirmeny b prie visas kitas ir danai buvo netolerantika, tai ved prie kit religini tikjim marginalizavimo. O ms lankomoje Romoje i esms nusistovjusi religin pusiausvyra. Kodl? Pirmiausia todl, kad religijos laisv yra svarbi imperijos sta bilumo strategija. Kai leidiama religijos laisv, ivengiama pa vojingos tampos ir mait. Taigi kiekvienas gali tikti, k nori, bet su viena slyga: aukoja taip pat ir imperatoriui. Tai reikia, kad visi privalo reguliariai atlikti apeigas imperatoriaus garbei, pripaindami j absoliuiu valdovu. Krikioni persekiojim ir lm j atsisakymas pripainti imperatori dievu (ir praktikuoti imperatoriaus kult). Tai pirmiausia pasakytina apie nukariautas tautas, tai kaip itikimybs Romai priesaika. iuo tikslu ir buvo vestas impe ratoriaus kultas, tai yra mirusi ir sudievint imperatori garbi nimas, pirmiausia Augusto (prie j - Cezario). Imperatoriams daugybje ventykl atnaavo daugelis yni. Yra dar vienas, labiau teorinis" didels Romos religins tole rancijos paaikinimas: romnai, bdami pragmatiki, nenorjo neparodydami svetingumo susipykti su dievybe...
126

9.40 val. | Susitinkame su dievybe

Lieka paskutinis klausimas apie romn religij. Kodl usienietiki" kultai turjo tarp romn tok pasi sekim ir taip paplito daugelyje visuomens sluoksni? Paai kinimas ities keistas ir primena kai kuriuos tipikus i laik reikinius. Daugelis i i svetim religij leidia velgti anapusyb, lai ming ateit. Poreikis tikti geresne ateitimi, instinktyviai dau gelio patirtas tamsiausiomis Romos istorijos akimirkomis, pa vyzdiui, respublikai prijus gal, palengvino i nauj religij plitim. Be to, kai patiriama beveik slapta" iniciacija, naujieji tikin tieji pamato visai kitokius ynius nei tie, prie kuri yra prat: vis savo gyvenim skyrusius dievybei, tiesiogiai bendraujan ius su tikiniaisiais, j iklausanius ir juos vedanius. Tai visi kai prieinga oficialiai Romos religijai, pernelyg grietai, altai ir nesusijusiai su dvasiniais atskir moni poreikiais, be to, jos yniai labiau primena valdininkus nei tikjimo mones. Pagaliau dar vienas tzas rankovje - kiekviena i i religij atvira moterims, ir tai taip pat prisidjo prie j skms: oficiali Romos religija, iskyrus kelias iimtis, praktikai pirmiausia vy rika, ir moter stengiamasi neprileisti. Taigi naujos religijos atrado vis visuomens grup, kuri galima pritraukti, bet - galbt dar svarbesnis faktas - dl mote r vietjiko vaidmens jo eimas, kur buvo igirstos ir rado nauj paauktj.

9.50 val. Kodl romnai turjo tokius ilgus vardus

Kol apie visa tai galvojome, mogus prieais susimsts pasisu ka ir pirtais isinypia nos. Kaip kai kurie futbolininkai per rungtynes. Kad nuvalyt pirtus, tiesiog kresteli juos ore ir lyg niekur nieko eina toliau. Romn laikais nra nosini... Prieais, minios viduryje, matome ltai artjant raitel. Ran koje jis spaudia iet. Dvi trump labai viesi tunik ir raudo n apsiaust, tvirtai susegt ibania bronzine ssaga. Jis tikrai kareivis, tai galima suprasti i karikai trum p plauk ir savimi pasitikinio vilgsnio. Tai eques speculator. Prie dvi deimtis met, Domiciano lai kais, ie kareiviai sudar special raitosios sargybos dalin. Gali ma tarti, buvo kirasirai", paklstantys imperatoriaus sakymams. Dabar, pasikeitus vadovavimo grandinei, jie traukti Trajano pretorion kohortas. Taigi, galime j vadinti tikru pretorion. Dabar, kai jis ariau
128

9.50 val. | Kodl romnai turjo tokius ilgus vardus

ms, galime j geriau apirti. Jam madaug dvideimt penkeri metai, bruoai labiau keltiki nei Viduremio jros pakrani gy ventoj - jo akys viesios, plaukai viesiai katoniniai. Ilgas randas ant kaklo primena dramatik kov. Tikriausiai savo karjeros pra dioje is raitelis buvo legionierius, paskui j perkl kit dalin. Girdime riksm: Peregrinai! Peregrinai!" Tada aikiau: Pub lijau Sulpicijau Peregrinai!" Jaunuolis ant irgo pasisuka mus ir siiri... Nesuprantame. J aukiantis vyras yra ia pat, u ms, ir btent j velgia raitelis. Mus stumteljs onan, tasai vyrikis engia ypsodamasis, itiess raitel rankas. Pastarasis j atpas ta, lengvai nuoka ant ems (pastebime, kad romnai neturi bal nakilpi: jos Europoje bus pradtos naudoti tik viduramiais). Apsikabina ir ilgai taip stovi. Jie - kur laik nesimat broliai. To liau eina psiomis, vesdami irg u pavadio. Aiku, eis koki ma ueig igerti vyno. Va - viena ten toliau pajjus gatve. Kas ingsn raudonas pretoriono apsiaustas elegantikai banguoja apie jo blauzdas. Po keli sekundi juodu pradingsta minioje. Likimas pretorionui nebus maloningas, po trej met j pa sitiks mirtis. Neinome tiksliai, kaip. Bet inome, kad jo brolis ir tvas palaikus sudegino ant didelio lauo. Ant antkapio jie urays, kad Publijus Sulpicijus Peregrinas kils i Milano (Me diolanum) miesto ir mirties akimirk turjo vos dvideimt a tuonerius metus, i kuri devynerius praleido tarnyboje. Jie dar ikaldins jo figr - u pavadio laiko irg, besiveriant min. Antkap archeologai ras 1979 m. Ancijuje, taip pat urn su io jaunuolio pelenais, ji dabar rodoma Romoje, Nacionalinio Ro mos muziejaus kolekcij salje Diokleciano termose. Labiausiai mus ioje scenoje stebina romn vardai: Publijus Sulpicijus Pe regrinas. Kodl jie visada tokie ilgi? Prieastis ta, kad jie sudaryti i trij dali: praenomen, nomen gentilicium, cognomen.
129

iena

d iena

senovs

om oje

DOMU Rom n vardai Praenomen atitinka ms vardus: Marcus, Caius, Lucius ir taip toliau. Nomen gentilicium nurodo klan", kuriam mogus pri klauso; galima tarti, kad atitinka pavard, bet labai pra plst" bendr daugeliui eim ir kartais apimani tks tanius moni (gens). Pagaliau cognomen yra epitetas, payminys, nurodantis asmens moralin ar fizin bruo. Rufus (rudas), Cincinna tus (garbanotas), Brutus (kvailas), Calvus (plikas), Caecus (aklas), Cicero (avinirnis), Nasica (nosytasis), Dentatus (dantytasis)... Trij vard" formuls taikymas labiausiai iplito Su los laikais. Problema, kad nuo tos akimirkos visi palikuo nys privaljo turti savo ilg vard eil (skaitant protvio bruo, kuri pats jau galbt neturjo - pliks, ilgos nosies ir taip toliau). O kartais cognomen dar pridedamas prie jau ir taip ilgo srao. Taip Publijus Kornelijus Scipionas tapo dar ir Afrikietis dl savo didels pergals prie kartaginieius. domus faktas - romnai bgant amiams ir keiiantis kartoms laipsnikai keit bd vadinti vienas kit vieai. Respublikos laikais pakako pasakyti pirmj ir treij vard (panaiai kaip mes, kai apibdiname asmen var du ir pavarde: Gajus Cezaris), vliau madingi tampa visi trys kreipiniai. Imperijos laikais nusprsta, kad pakanka tik treiojo: tai todl dabar kalbame paprasiausiai apie Trajan (o ne Mark Ulpij Trajan, koks buvo jo visas vardas) arba Hadrian (Publijus Elijus Hadrianas).
130

9.55 val. Romn aidimai

Vaik aidimai
Po portiku tarp dviej kolon matome du aidianius vaikus. K galt aisti romn vaikai? Rutuliukais! Aiku, jie neai dia stikliniais ar keraminiais rutuliukais, tokie bt per bran gs. aidimo priemones pateikia gamta - tai graikiniai rieutai. aidimas, kur stebime, yra gana paprastas. Berniukai turi i toli paeiliui mesti rieut maas rieut piramides". tai, gerai nu sitaikyta! Kiekvienas metimas susilaukia gatvs padau, paver tusi i gatv savo aidim parku, riksmo. Kiti vaikai ia aidia akl vit", aidimas nuolat k nors pralinksmina gatvs minio je ir sukelia draug juoko bang, kai vaikas uritomis akimis per klaid sugriebia praeiv. Kiek toliau du berniukai jodami ant lazd aidia kareivius... Visa tai patvirtina, k pats Horacijus sak apie vaik aidi mus: uoliuoti ant lazdos yra vienas i labiausiai paplitusi ai
131

iena

d iena

senovs

om oje

dim, kaip ir pakinkyti maus gyvnus (pavyzdiui, peles ar vitas) mayius veimus arba statyti maus namus. Taiau suprantame, kad tarp romn vaik aidim netrks ta ir virve sukamo vilkelio, uoli per o, spuokli, slpyni. Nieko netrksta? Galbt taip. I antro aukto insuls balkono, pakibusio vir gatvs, mergait stebi berniukus gatvje. Nort nulipti, bet mama nenori jos leisti moni piln gatv. Taigi lieka aisti viena su savo... lle. Lls yra labai senas iradimas, siekia prieistor. Bet ita lls ris ypatinga: ji i terakotos, jos kojos ir rankos juda. Nuostabu suinoti, kad jau romn laikais bta pai tikriausi Barbi" ( pupae). Tokie aislai archeolog danai randami, pirmiausia mergai i kapuose. Kartais jie bna i dramblio kaulo, kartais i me dio, kai kurie sudtingesni - panas Pinok. Bet visuomet j ukuosena idrointa pagal mad, jau i pirmo vilgsnio tai leidia sprsti apie ami ir epoch, kuriai jie priklauso.

Suaugusij aidimai
ingsniuojame toliau ir prieiname ueig, kur du seniokai vei kia kak keista. Atrodo, ginijasi gyvai mostaguodami. Prisi artin pastebime, kad aplink visi labai atsipalaidav. Tai galima suprasti i juos supani besiypsani lankytoj. Du seniokai aidia... morra (io aidimo tikrasis pavadinimas yra micatio). Pakelia rank ir staiga nuleidia j emyn aukdami skaii ir atlenkdami kelis pirtus. Tikslas, kaip inome, i anksto atsp ti pirt, parodyt abiej aidj, sum. Keista yra matyti tok pastam" aidim tokioje tolimoje epochoje. Tai tikras arche
132

9.55 val. | Rom n aidimai

ologinis radinys, toks pat senas, kaip kad matome muziej sten duose. Ir jis ne vienintelis. Romos gatvse lainamasi aidiant galv ir kryi"*. I tikrj sakoma - laiv ar galv, tai yra navia aut capita, nes monet vienoje pusje yra Jano dviveid galva, o kitoje - galeros pirmagalis. Ilgainiui atvaizdai keitsi, nes bgant amiams apyvart buvo paleista milijardai monet, bet ne po sakis, jis pasiek ms dienas. Kitas mus pasieks tipikas Romos gatvi aidimas yra ly ginis ar nelyginis" (jie vadino j par impar). I tikrj tai kiek kitoks aidimas, nes reikia atspti prieininko delne slepiam akmenli skaii. engiame ueig, praeiname pro du tebeaidianius se nukus. emesnis i j, prapliks ir bedantis, labai raikia nosi mi, yra i tikrj susijaudins: kiekvien skaii irkia baisiai spjaudydamasis. O kitas bejausmis, jo kaip i medio drotame veide tkstaniai raukleli, plaukai suukuoti. Jis kiek primer ks akis ir kaskart itardamas skaii ritmikai judina rank. Yra toks posakis - labai graus io aidimo palikuonis. Trajano Romoje jums pasakys, kad mogus toks garbingas, kad su juo morra galima aisti patamsyje..." Ueigos viduje, ten, kur turt bti pagalbins patalpos, mato me palapin. Kodl i ten sklinda tiek riksm, girdti susijaudi n balsai? Pabandome prisiartinti ir, patrauk audekl, einame salyt. ia loim landyn! Viduryje stovi stalas, prie kurio vy rai loia kauliukais. Tai turbt svarbi partija. Kiekvien aidim eimininkas paskelbia nugaltoj netgi palikdamas r sienos kampe.
* Lietuvikas atitikmuo bt herbas ar skaiius".

133

iena

diena

senovs

om oje

Bet ar azartiniai aidimai neudrausti? Taip, udrausti. Lygiai kaip ir laybos (iskyrus Circus Maximus ir Koliziej). statymas aikus: bauda keturis kartus didesn u statym. Be to, romn teis nepripasta loimo skol, taigi joks teisininkas nepads jums atgauti loiant prarast pinig. Vis dlto visi loia... Ities, nors statymas smerkia laybas ir azartinius aidimus, valdia usimerkia ir nieko netikrina. Pakanka nelsti dienos vies - kaip ia, iose pagalbinse pa talpose. Vieta visikai panai tas, kokiose loiamas pokeris fil muose. inoma, kort loimai pasirodys tik po daugelio ami. Kauliukai ( tesserae) jas puikiai pavaduoja. iame aidime ivaistomi miliniki turtai. Daugelis pasi tiko mirt. Net yra padirbt kauliuk. Vienas kaip perspjimas prikaltas prie sienos. Tarsi sako: ia neapgaudinjama. Susido mj prieiname ariau, kad galtume geriau siirti: viduje jis tuias, tutum slepia du dangteliai. I iors turjo atrodyti tobulai. Taiau prie vienos ploktumos i vidaus pritvirtintas vino svarelis", tad kauliukas daniau sustoja ant vieno ono. Savininkas ir jo draugai turjo bti atsargs. Kain, kas nutiko sukiui. Kelios ne visai gerai nuvalytos maos rudos dms ir briai kambario kampe leidia spti, kaip tai turjo baigtis... Tyliai prisiartiname prie stalo. Prie kiekvien metim vyrai rkia ir keikiasi. Priklausomai nuo partijos kauliukai metami po du, tris ar keturis keistos formos terakotiniais puodukais (fritillus) - primena taur su nulauta kojele. Taigi jis sunkiai stovi ir krinta vos paliestas. Galbt tai bdas apsisaugoti, kad kas slapia nedt padirbto kauliuko... Taisykls universalios. Sudedami vir atsivertusi kauliu k sieneli takai. Keiiasi vairi metim ri pavadinimai. Jei ant vis kauliuk ikrinta vienetas, tai tikrai neskmingas meti
134

9.55 val. | Rom n aidimai

mas, sakoma, kad imesti uns takai". O tai jeigu visi kauliu kai irita didiausi skaii, eet, rezultatas vadinamas Vene ros takais". Prie stalo krato sudliotos bronzini sestercij ir sidabri ni dinar krvels. aidiama rimtai. Matyti, kad romnus apmusi loimo kartlig. Tai tikrai nuostabu, Romoje visi lo ia arba lainasi. Ir ne tik paprasti mons. inoma, kad Au gustas vos per vien dien sugebjo praloti net 200 000 ses tercij (400 000 eur). Jei bt gyvens iais laikais, Romos imperatorius bt gydomas. O jis tikrai sirgo - kai kviesdavo namus svei, kiekvienam teikdavo kapel su 25 sidabriniais dinarais, kad galt loti (ir danai idalydavo savo laimjim, kad galt tsti!)... Paliekame i sal. Riksmai ir tampa pasiek virn, viskas gali pernelyg kaisti. Ieidami randame du senukus, vis dar garsiai aidianius morra. Kiek toliau du kareiviai, susd prie stalo, pradjo dvyli kos ra aidim (duodecim scripta, labai panaus nardus). Tai dar viena romn mgstama pramoga.

10.00 val. Romos gatvi lotyn kalba

Ar galtume Trajano Romos gatvse isiversti su lotyn kalba, imokta mokykloje? Prasidedant dienai mums tai domu. Taigi atliekame eksperiment ir priartjame galerijoje prie poros m o ter, kurios aikinasi vienos parduotuvs silomo ilko kokyb. Tai pasiturinios ponios, neturt paios apsipirkinti moni kupinose gatvse. Bet mes jauiame, kad jos ia dl ypating prieasi - renkasi mediag vestuvms. Tai motina ir dukra. tai k jos kalba: Placetne tibi, mater, pannus hic, ut meam nuptialem pallam con jiciam ? (Mama, ar tau patinka ita mediaga mano vestuviniam apsiaustui?) Paulum nimium speciosus est. Tamquam meretrix ornata nu bere non potes, filia. (Truput per daug ria ak. Negali tuoktis atrodydama kaip prostitut, mano dukra.) Certe, matrimonium hoc primum tibi non erit, sed maiorum mo res servandi sunt. (inoma, tai nebus tavo pirmos vedybos, bet privalome gerbti paproius.)
136

10.00 val. | Romos gatvi lotyn kalba

Mater, festina. Nam cena parandest, musici conducendi, eligendique nuptiarum testes... (Mama, paskubk. Dar turime nusprs ti, kaip vyks puota, pasamdyti muzikantus, pasirinkti vestuvi liudytojus...) Dvi moterys vis tebeplepdamos eina parduotuv. Taiau sekti paskui jas negalime - prieais mus idygsta auktas, stam bus, skustas, grsmingai velgiantis vergas. Viskas aiku, turime pasitraukti. Bet j odiai vis dlto buvo labai naudingi, suino jome, kad dukra tuokiasi i naujo, tai nra skandalas (romn visuomenje skirtis yra prasta, lygiai kaip ir ms laikais). Kitas domus dalykas yra kalba. Kai kurie odiai panas italikus. Pavyzdiui, cena su minkta c". Tai svarbi detal. Nes nuo Romos istorijos pradios ir turbt iki Julijaus Cezario, anot daugelio tyrintoj, lotyni kalba buvo kitokia nei ta, kurios mokms mokykloje. odis ancillae, kur dabar perskaitome kaip ancile", buvo ta riamas ankila-e. odiu, c" buvo kieta, be to, a" ir e" buvo tariama atskirai. Galbt Julijus Cezaris (Caesar) savo vard tar davo ne Cezar" bet Kaezar". Taigi k tik girdtas dviej moter panekesys vos prie pus antro imto met skambt visai kitaip. odiu, lotyn kalba keiiantis kartoms kito ir velnjo, kol galiausiai suteik gyvybs tam tarimui, kuris vienija daugel Eu ropos kalb, nuo ital iki ispan, portugal, prancz, rumun, angl... Ms tyrinjamoje Romoje permainos labai paengusios, todl galime atpainti daugel odi. Tai tsis per vis romn epoch ir viduramiais (kurie paliks savo svarb spaud gims tant dabartinms Europos kalboms). Tai, kas Romos gatvi kalb paveria kitokia negu ta, kurios mokms mokykloje, yra
137

ien a

diena

senovs

om oje

kalbjimo bdas. Frazi intonacijos ritmingos, odiai neikrai pomi. Danai j nesuprantame. Tai matome ir iais laikais: pakanka pajudti i vieno mies to ar i vieno regiono kit, kad igirstume t pai nekamj kalb skirtingai. Galite sivaizduoti turisto, mokanio tik ital kalbos pagrindus, sunkumus susidrus su venecijietika, florentietika ar neapolietika kalbsena... Romos gatvse sutinkame t pat - be to, minioje nuolat gir dime labai vairi tart, susijusi ne tik su tuo, i kurio pusiasalio regiono atvyks asmuo, bet ir i kurio imperijos kampo kils. Taigi, pro al einani dviej aukt viesiaplauki kareivi kieta lotyn kalba iduoda, kad jie i iaurs Europos, visai kaip iais laikais...

10.10 val. mokykl... gatve

Stabtelime: ms ausis pasiekia vaikik bals choras. Gird ti, kaip jis i toli bando prasiskverbti pro prekiautoj riksmus ir amatinink dirbtuvi keliam triukm. Dairoms, i kur jis sklinda. Pasukame skersgatv, choras laipsnikai garsja. Paspartiname ingsn, prasilenkiame su dviem vergais, ant galv neaniais griozdikus krepius. Skersgatvis veda alutin, ne toki judri gatv, joje - ilga galerija. I ia ir atsklinda choras. Toje vietoje, kur galerija pa suka u kampo, ant paprast taburei sdi trys deimtys vaik ir i atminties garsiai deklamuoja tekst. ambs sauls spin duliai glamonja j maas galvas, paversdami j plaukus vie sos aureolmis. Spinduliuose skraido muss, ore oka dulks. Saul apvieia ir ritmikai ore sibuojani lazd, iam cho rui diktuojani ritm. Ji yra mokytojo, brandaus, lieso, pliko ir barzdoto vyro. alia turi primityvi raomj lent. Praeiviai nekreipia dmesio pamok, iskyrus vien kit, kuris sustoja
139

iena

diena

senovs

om o je

ir atsirms kolon bando k ne k nusiklausyti" klass pa kratyje. Vaikai baig skanduoti dvideimt tris abcls raides ir dabar visi choru deklamuoja XII lenteli statymus, pirmuosius Ro moje uraytus statymus. Ne visi susikaup. Lazda staiga nusi leidia ant nugaros. Atrodo, lyg aibas garsiai bt perskrods or. Net muss isislapsto. Prikims riksmas vos akimirkai per traukia chor. Tsia, lyg nieko nebt atsitik... Romos laikais mokslai susij su kno bausmmis. Prisime name Juvenal ir Horacij: pastarasis visada su savimi neio josi seno mokytojo paveiksl, kur vadino plagosus (tas, kuris mu)... Taip atrod pagrindins Romos mokyklos visoje impe rijos teritorijoje. Kartais pamokos vykdavo apgriuvusiose patal pose, buvusiose tabernae, bet daniau atvirame ore, galerijose. Dauguma romn neengia toliau negu is lygis: imoksta skaityti, rayti ir skaiiuoti. Po i pradins" mokyklos rudi ment pradeda dirbti: vaik darbas romn visuomenje nra nusikaltimas. Turtuoli eim vaikai, kuriems nereikia dirbti, tsia moks lus, nes j tvai puikiai ino, jog geras isilavinimas yra labai svarbus j karjerai ir socialiniam statusui. Taigi ie paaugliai nuo dvylikos met lanko privaias mokyklas", kad imokt lotyn ir graik gramatik bei literatr. Aristokrat eimose graik kalba yra kilmingo socialinio statuso simbolis. Ko mokomasi iose pamokose? Grammaticus, tai yra moky tojas, pradeda nuo senj poetini tekst - mes sakytume kla sik". Aikindamas iuos tekstus turi taip pat sugebti paliesti astronomijos, muzikos krimo, geografijos temas... Tokiu bdu grammaticus pateikia savo mokiniams bendrosios kultros nuo trupas.
140

10.10 val. | mokykl... gatve

Vidutiniai" romnai daniausiai gauna klasikin" kaip ian dien pasakytume, isilavinim, palikdami nuoaliau technines ar mokslines inias. Ir jiems prieinama tai, ko jau nebra: mito logija. domu tai, kad mokytis parenkami tekstai visikai sutampa su leidini rinka: leidjai savo dirbtuvse sutelk dmes kai kuriuos klasikus" (Homero, Enijaus darbus, taip pat vlesnius - Vergilijaus, Cicerono, Horacijaus ir taip toliau), o daugelis kit autori baigia inykti i apyvartos. Greiiausiai btent dl i nepastam mokytoj pasirinkimo iki ios dienos iliko k riniai, kuriuos antraip bt sunaikins laikas. Pereng viduti n" ami, apie 15-16 met, pasiturini eim jaunuoliai kei ia mokytoj, dabar tai - rhetor: jis moko juos auksini ikalbos taisykli, kad parengt visuomeninio gyvenimo karjerai. Todl studentai lavinasi ir ratu, ir odiu. Ypa danai pri valo sakyti monologus, kuriuose nagrinja argumentus u" ir prie" tam tikra tema, palaikydami ikilaus praeities veikjo poirio tak. Tai labai naudingas pratimas, kadangi gludina oratoriaus gebjimus kertinje romn visuomeninio gyve nimo srityje - politikoje. Kitas pratimas suveda du mokinius, kurie turi pramaiiui palaikyti prieingas tezes. Tokia praktika pasirodys pamatin teiss srityje. Romnai iuos pratimus vadi na atitinkamai suasoriae ir controversiae. Akivaizdu, kad vidurin" ir auktesnioji" mokyklos jau si krusios ne gatvi dulkse, bet student namuose ar specialiose klasse, kaip toji, kuri kr Trajanas savo dideliame forume, Romos irdyje. Nei grammaticus, nei rhetor, nors nuolat bendrauja su rom n visuomens grietinle, nesidiaugia ypatingomis privilegijo mis; iskyrus retas iimtis, jie yra vertinami panaiai kaip biblio
141

iena

d iena

senovs

o m o je

teka ar kompiuteris. Taiau i tikrj sunkiai gyvena pradinuk mokytojas. Vyras, kur matme mosuojant lazda ir diriguojant vaik chorui, yra labai emai romn visuomens pakopose. Pradins gatvs" mokyklos mokytojus romnai vadino ludima gtstri arba litteratores ir tikrai menkai juos gerb. Juos tiesiogiai ilaiko mokini tvai, bet mokytojai udirba tiek maai, kad no rdami igyventi turi susirasti kit darbeli". Daugelis tampa ratininkais. Kaip tas prie kolonos kitoje gatvs pusje sdintis vyras. Jis rao - o laik jam diktuoja vyrikis jau metuose. is gerai apsirengs, greiiausiai tai buvs vergas, susikrovs turtus prekiaudamas, bet niekada nemokjs rayti. Tai vaizdas, nei nyks ir ms laikais Indijoje ar Pietryi Azijos kratuose, kur gatvs ratininkai dani.

Kiek moni moka rayti ir skaityti?

Tik dabar pastebime, kad vaik choras nutilo. Pakyla tuia: mokytojas ingsniuoja tarp mokini, palinkusi prie vakuot lenteli. Prasidjo, galima tarti, raybos pamoka. Lentoje ir pir moje lenteli eilutje mokytojas ura pirmsias deimt abc ls raidi, ir vaikai jas labai rpestingai stengiasi pakartoti. Vieni persistengia ir nusmailint lazdel spaudia vak tiek, kad pasiekia medins lentels dugn, o kitiems niekaip nepavyksta ibrti vienodo dydio raidi. irdami eile susdusius vaikus matome sutelktus vilgsnius, lieuviai ikiti, veidai beveik priglud prie lenteli (akini dar nra), bet va vie nas nos ikls vir kakur skrajoja mintimis. Sausas lazdos smgis per nugar grina svajokl tikrov. Vienam vaikui, regis, sunkiau negu kitiems: jo raids labiau
142

10.10 val. | mokykl... gatve

ikraipytos, netvarkingos. Jis kairiarankis. Bet niekas tai ne kreipia dmesio. Romn laikais visi turjo rayti deine... Ei damas tarp suol" mokytojas tikrina savo mokini darb, da nai sustoja, udeda savo rank ant kurio nors vaiko platakos ir padeda vedioti raides. Pastebime, kad viena eil vaik neturi vakuot lenteli, tik paprastas medines lentutes, kuriose irtos abcls raids. Vaikai kantriai medine lazdele kartoja j kontrus: tai pratimas, padedantis imokti reikalingus judesius ir sidmti raidi for m. Tarsi mokytojas vediot j rank. odiu, ta medin len tut yra savotikas robotas" pavaduojantis mokytoj: techno logij mokykloje pirmtakas. Paskutin domyb yra skaitymo bdas - romn laikais skai toma garsiai, net ir vienumoje. Geriausiu atveju tai nabdesys judinant lpas. Tyliai skaityti bus pradta vienuolynuose - kad ventas tekstas bt nukreiptas vid" ir kad nebt trukdoma besimeldiantiesiems. Galerijomis toldami nuo ios klass atsitiktinai ant sienos pastebime ura. Tai skelbimas apie bsimas veim lenkty nes Circus Maximus. Raudonos raids nupietos labai rpestin gai - tai ities tikras meno krinys, patiktas rayti gudusiems menininkams. Taiau kiek yra galini perskaityti iuos uraus? Ir kiek moni apskritai moka skaityti ir rayti romn laikais? i noma, daug maiau negu iandien, bet gana daug, palyginti su nesena praeitimi. I tikrj, romn civilizacija buvo pirmoji, demokratizavusi" abcl: niekada senovje nebuvo tiek daug moni, priklausani vairiems visuomens sluoksniams, m o kani skaityti, rayti ir skaiiuoti - vyr ir moter, sen ir jau n, turting ir varg...
143

iena

diena

senovs

om oje

Pavyzdiui, Egipte tik ratininkai mokjo skaityti ir rayti. Viduramiais tai sugebs tik vienuoliai. Kiti mons liks neisi lavin. skaitant valdanij klas: Karolis Didysis mokjo skai tyti, bet ne rayti. Jeigu stebits, kaip tai gali bti manoma, pri siminkite tapyb: visi galime vertinti paveiksl, bet nedaugelis gali j nupieti. Skaitymui ir raymui galioja kakas panaaus... Neratingumas plito per amius: Italijoje 1875 metais dar 66 procentai gyventoj buvo neratingi, tai yra du italai i trij... Dauguma neratingj gyvena kaime, o mieste visuomet buvo daugiau moni, gebani skaityti ir rayti. Tai galioja ir ms lankomoje Trajano laik Romoje. Tai paaikint ir romn miestuose labai paplitusius uraus: nuo ra ant ventykl iki kainyn ueigose, nuo vard verg antkakliuose iki amfbr etikei", nuo antkapi (netgi verg kapinse) iki ura ant sien ir vienamiuose. Tikrai susidr me ne su neratinga tauta... Net ir valdanioji klas skiriasi nuo kit epoch: tarp aristok rat paplitusi dvikalbyst, jie kalba ir lotynikai, ir graikikai ir tais laikais, reikia prisiminti, kai pakanka mokti tik vien i dviej kalb... itaip bemstydami mes prajome ilg eil galerij, besibai giani labai svarbioje ryto Romos vietoje: turguje.

10.20 val.

Forum Boarium - gyvuli turgus

Romoje nuo ami yra du garss turgs - Forum Holitorium (darovi, alumyn) ir Forum Boarium (gyvuli). Jie glaudiai susij su Romos pradia. Roma ities radosi strateginiame ta ke - alia pirmos brastos, kur buvo galima pereiti Tibr, Insula Tiberina slnyje. inoma, tuomet dar nebuvo kalbos nei apie Aminj miest, nei apie legionus: tai buvo tik primityvios gy venviets, usiroptusios ant Palatino kalvos, ia gyveno vairs mons, lotynai", kurie tokiu bdu kontroliavo vis preki ir asmen judjim i iaurs pietus ir atvirkiai. Panaiai kaip iais laikais kontroliuojamas Sueco kanalas. Neturt stebinti, kad ioje vietoje, tikrame prekybos ir transporto piltuve, rado si didieji turgs, kur buvo parduodami ems kio produktai. Taip ir atsirado Forum Holitorium ir Forum Boarium. Mes dabar einame per t antrj, gyvuli turg. Jis tikrai mil inikas. Prieais atsiveria didiul aikt, apribota kolonad. Pastebime ir pastoges su kolonomis bei erpi stogais pardav
145

iena

d iena

senovs

o m o je

jams bei gyvnams apsaugoti. Bet iaip jau turgus yra ilaiks savo tradicin pavidal - kiek akys aprpia, aikt pilna preky stali, tvoreli, pairi ir palapini. Viduryje stovi bronzin jauio statula, kur daugelis skiria pasimatymus, jeigu pasiklysta prekystali labirintuose. Taip padarysime ir mes... Pabandome eiti. Pirmiausia apima beveik baugulys: iame beprotnamyje tikrai pasimesime, bsime apstumdyti, apdau yti, galbt ir apiplti... mons j pereina labai atsargiai, kaip skruzdls skruzdlyno takeliais. Didiausi spd daro triukmas: jau nuo pirmj ingsni mus uklumpa gausmas, kuriame girdti ne tik riksmai, juokas, garss ginai, bet ir maurojimas, kriuksjimas... Nesustokime! Kakas mus stumteli: reikia pasitraukti ir leisti praeiti mogui; laikaniam u pavadio arkl, ir dar vienam, kuris sums u koj nea du vit ryulius" - j galvos kybo, akys plaiai at merktos, jos beviltikai plaka sparnais. ia kvepia arklidmis arba vitide, priklausomai nuo to, kur einame. Taip, turgus turi specializuotas" sritis. Dabar mes su kame ten, kur parduodamos avys. U tvor, kurtinamai bliaunanios bandos viduryje, pastebime oi rag pyn. J akys su tipikais horizontaliais vyzdiais nuolat seka praeivi tunik judjim. iose akyse tvyro sumaitis ir baim. Taip, nuo kito prekystalio prasideda msinink zona. Pirmas spdis stiprus: ant prekystalio sustingusiomis aki mis ir ikitais lieuviais guli eil nupjaut ok galv. Vir i makabrik trofj suka spieius musi, jos atrodo neapsi sprendusios - tpti ant galvos ar ant likusio kno, nudirta oda sibuojanio ia pat ant atri kabli. tai tyso du elniai. Na, taip, prieingai negu iais laikais, romn turguose gausyb mediotoj nudobt laukini gy
146

10.20 val. | Forum Boarium - g yv u li tu rg u s

vn: ern, kiki, elni ir beveik vis ri tinklais sugaut pauki. Ms dmes patraukia duslus smgis. Sunkus kirvis kapoja dar vien kn. ia ne oka, tai gerokai didesnis gyvulys - jau tis. Kiekvienas kirvio smgis atidalija dar vien slankstel - tarsi traukt didel utrauktuk. Ms kapojanio vergo rankos rau meningos, jo pusnuog kn dengia kraujo lakai. Dar du prilai ko atsiskirianius msos ketvirius. ingsniuojame toliau. Dabar aplink kiti prekystaliai, suritomis kojomis kabo nu petos vitos. Apaioje, po suolu - mediniai narvai, kuriuose matyti tamss daugybs triui snukiai. io prekystalio eimi nink yra moteris kuod susuktais plaukais. Tai neprasta. Juk tikrai, apsidair matome tik vyrus. Prieingai negu iais laikais, turgs (o ir parduotuvs) yra vyrikos" vietos. Pardavjai yra vyrai, jie ir klientai. Moterys pasitaiko retai - jos praeina pakra tliais susisukusios savo drapanas, galbt stumdamos prieais save paaugus sn. Pirkiniai ir ilaidos yra vyr darbas: neivy site besideranios ar perkanios moters. Visuomet tai daro arba sutuoktinis, arba tarnas, arba vergas. Geriausiu atveju moteris yra alia ir leidia veikti vyrikiui. iuo poiriu Romos imperi jos turgaus atmosfera yra tokia pati kaip islamo ali turguose ir skersgatviuose. Moter emancipacija yra tipikas auktesnij klasi reiki nys - tos moterys atsiduoda muzikai, literatrai, sportui, kartais net teisei ir verslui. Bet gatvje moterys, priklausanios liau diai, turi laikytis tradicini taisykli. inoma, gyvenimas pareikalauja iimi. Moteris u prekys talio tikriausiai yra nal ar pavaduoja susirgus sutuoktin. Ta iau ne iaip sau alia jos - gerai sudtas barzdotas vergas, turin tis bti prekyviets vyrikja puse ir sustiprinti moters vaidmen.
147

iena

d iena

senovs

om oje

i akimirk ji derasi dl kiauini krepio. Atrodo taip, lyg niekad nenusilest prieais stoviniam mogui. Stebdami san dor pastebime kai k keista - kaip romnai skaiiuoja. Visai ki taip negu mes.

Skaiiavimo sistema
Moteris parodo ragus". Bet klientas nesutrinka, regis, tai nra eidimas. K is enklas reikia? Susidomj prieiname. Ke turi!" - sako ji. is gestas reikia skaii keturi". Moteris ramiai pradeda skaiiuoti klientui, neabejotinai usienieiui - mums tai gera proga suprasti, kaip romnai skaiiavo. Moteris rodo klientui deln - visi pirtai itiesti - tada sulenkia mayl ir sako vienas". Po ulenkia dar ir bevard ir sako du". Tuomet sulen kia didj ir taria trys". Mes lauktume, kad keturi" bus tada, kai ulenks smili. Taiau ji parodo ragus" - vl itiesia mayl. Penki", - itiesia bevard ir taip toliau. Nesigilinsime skaiiavimo smulkmenas - tik pasakysime, kad pistoletas" reikia devynis", kitas gestas, labai panaus msik okay", bet smiliumi lieiant nykt per vidur, reikia deimt" ir taip toliau. odiu, egzistuoja pats tikriausias skaii kodas - pagal pirt padt. Maesni u imt skaiiai rodomi viena ranka, o imtai ir tks taniai - kita. Taigi, tie patys ragai" reik keturis", parodyti viena ranka, bet keturis imtus" parodyti kita. Tokiu bdu, derinant kair ir dein rankas, galima pavaizduoti skaiius iki deimties tkstani! To iais laikais nesugebame padaryti... Anot Plinijaus Vyresniojo, net statulos mokjo skaiiuoti - Jano Dviveidio sta tula dviej rank pirtais rod met dien skaii - 365...
148

10.20 val. | Forum Boarium - gy v u li tu rg u s

Deja, statula dingo, ir dl to tikrai gaila: ji mums galt padti suprasti, kas rodoma deine, o kas kaire. Anot Juvenalio, kaire buvo skaiiuojama nuo nulio iki imto, o deine buvo rodomi imtai ir tkstaniai. Visikai prieingai ra garbusis Beda, vi durami pradios vienuolis benediktinas, kuris mums perteik nekainojam romnik enkl sra, nukopijuot i antiki ni tekst. Beda, be kita ko, atskleidia, kad perengus 10 000 (rodoma atviru delnu, tarsi sakant pakaks") skaiiavimui naudotos kitos kno dalys: lieiama irdis (300 000), pilvas (500 000), klubas (600 000), launis (500 000), juosmuo (900 000)... Pagaliau mi lijonas parodomas sujungiant pirtus vir galvos - kaip tai daro balerina. ios praktikos romn skaiiavimo sistemos pdsakai iliko dar ir iandien - pavyzdiui, panaiai skaiiuojama kai ku riuose arab pasaulio turguose. Moteris prie skerdyklos prekystalio dabar jau i tikrj pra randa kantryb: Imkime akmenukus." Paliepia savo vergui at neti abacus, romn skaiiavimo prietais. Tai kieniniai skait liukai, padaryti i bronzins plokts su vienodomis pjovomis, kuriose taisyti virbai su apvaliais karoliukais. ie rutuliukai va dinami calculi, tai yra akmenukai (nes btent su akmenukais vai kai imoksta skaiiuoti), tai todl ir dabar sakome - kalkuliato rius*... Labai staigiais judesiais pardavja perstumdo rutuliukus ir pakia abacus per du centimetrus nuo kliento nosies. Kad ir kaip suktume, tu man vis tiek skolingas keturis sestercijus!" ingsniuojame toliau po Forum Boarium palapinmis. Dabar esame svarbiausioje turgaus dalyje - ia parduodami galvijai.
* Italikai skaiiuoti" - calcolare.

149

Taip skaiiuoja romnai. Egzistuoja pats tikriausias kodas" - pagal pirt padt. Skaiiai iki imto rodomi viena ranka. imtams ir tkstaniams naudojama kita. Tokiu bdu, derinant kair ir dein, galima suskaiiuoti net iki deimties tkstani!
15 0

10.20 val. | Forum Boarium - gyvu li tu rg u s

Nebra palapini, tai tarsi aikt aiktje. Prieais - baubianti jra rag. Einame pagrindine gatve" simai perkani ir par duodani vyr bei verg mini. Ore tvyro gaius i gyvuli kvapas, danai aplanko nemalonus pojtis, kad mynei kak minkta (imat yra beveik visur). Prisiglaudiame prie tvoros: ms matomi jauiai ir karvs nra visai tokie patys kaip iais lai kais. Visi emesni, maesni. Ir taip yra beveik visoje imperijoje. Jei senovs romnas galt aplankyti ms ferm, bt nuste bintas gyvuli dydio. Karvs jam atrodyt milinikos, kaip ir kiauls (kurios iuolaikins maisto pramons pastangomis turi netgi daugiau speneli - taip gali vienu metu imaitinti daugiau mayli, taigi, didja pelnas). Romnai ities jodindavo gerokai maesniais negu msikiai gyvnais - jie mums primint dide lius ponius: jie atsparesni ir idealiai tinka nelygiose vietovse, kur ms dideli" arkliai greiiau pavargt ir lengviau susialot. Taiau jie laiko gyvulius, kuriuos mes i karto vertintume. Pavyzdiui, kiauls danai ileidiamos pusiau laisvai ganytis netoli giri, kad galt poruotis su ernais. i mirn labai skani msa. Ms dmes patraukia sunerims balsas. tampa tiesiog ap iuopiama. Parduodant gyvulius tradicikai nirtulingai derama si dl kainos. Aplink pardavj ir pirkj neivengiamai susiburia nedidel minia smalsuoli ir inov. Taiau susispietusi ia yra ypatinga. i akimirk i tikrj baigiasi derybos dl spdingo (romn mastais) buliaus. J vietoje laiko du vergai, tvirtai si kib nosies ied. Dabar mes stebime sandor, kurio iandien daugiau nebegalsime ivysti - is gyvulys bus auka dievybs garbei. Ryt dievybs - Mitros. J perka svarbus patricijus, jo emse stovi urvo pavidalo Mitros ventykla, kur nuolat susirenka visi tikintieji. Buliaus
151

iena

d iena

senovs

o m o je

aukojimas yra ypatingos apeigos, kurias galima ivysti tiktai im perijos ir valstybinse" ceremonijose, bet buliaus udymas yra taip pat ir vienas i mitraizmo pagrind ir tam tikromis aplinky bmis turbt gali kelti tarim. Dl aiki prieasi patricijus nenori dalyvauti perkant gy vul. Jo atleistinis derasi dl pirkinio ir visi ino, koks jis gabus ioje srityje. Tai dl to aplinkui susibr nedidel minia smal suoli. Pardavjas giria savo buliaus kokyb, jo iskirtinum, pasakoja, koks jis puikus reproduktorius, kaip jiems ilgai teko ia keliauti. Bet prieais j stovi tikras ikalbos meno ekspertas, anot daugelio, tikra gyvat, sugebantis atrasti sprag prieininko rikiuotje ir priversti oponent prietarauti sau. Ir jam tai seka si. Balsai vis garsja, pokalbio mimika tradicikai tampa beveik teatralika. Galiausiai pardavjas atsitraukia, nes ino, kad prie ais j - galingajam atstovaujantis mogus. Bet vis dlto jis labai gerai suvokia, kad ateityje is dosnumas jam atsipirks - kai eis patricijaus namus kaip klientas prayti paslaugos. Viskas baigia si rankos paspaudimu ir ypsena. Abu laimjo... Smalsuoliai skirstosi, mes irgi patraukiame toliau. Minia mus nea prieing turgaus gal. Pakeliui matome ant prekystali tysanius gyvnus, kuri niekaip negaljome tiktis ia rasti. Dygliakiauls, povai, kikiliai, vliai, papgos, flamingai. Ms dmes patraukia kitoks negu visi kiti prekystalis: ia nekabo kn ketviriai, nra narv su gyvnais - tik keli iri kiuoti terakotiniai puodai. O kas juose? Pardavjas mums mos teli vien atidaryti: atsargiai pakeliame dangt. Viduje tamsu, atrodo, kad tuia. Paskui pastebime dugne kak judant, pana u peles. Tai miegapels. Romnai jas augino ir r iose spe cialiose amforose su skylmis kvpuoti ir keistu mau vamzdiu ant vidins sienels, kylaniu auktyn spirale. Jis yra tam, kad
152

10.20 val. | Forum Boarium - gyvu li tu rg u s

gyvnai galt judti (kakas panaaus rat iurkn narvuo se). Dabar miegapel ulipo iki viraus ir trkiodama nosimi apirinja mus savo juodomis spindiniomis akimis. Ir vis dl to romnai jas laiko tikru delikatesu. Taiau tai ne vienintel staigmena iame turguje. Ant greti mo prekystalio pastebime dvi bediones. Jos atvyko net i Af rikos. Ant j kakl pavadliai, jos nervingai vaikioja pirmyn ir atgal prekystaliu, bandydamos ksti keliems jas erzinantiems berniukams. Galiausiai jos atsidurs turtingo mogaus, norinio nustebinti savo sveius, domus. Bet gali bti ir taip, kad juos nu stebins kitaip - puotoje patiekdamas jas keptas...

Roma, sutraukianti gausyb grybi

Ijus i turgaus ms vilgsn patraukia spalv ir kvap sku rys. Tai prieskoni parduotuv, labai panai iandienines Jeme no ar Pakistano. Parduotuvs viduje nra vietos pajudti: visur terakotins taurs ir krepeliai, pilni vairiausi ri prieskoni. Viduryje kyla kalnas vazeli ir lki, piln spalvot milteli, supilt geltonus, juodus, raudonus kgius... Tikrai nuostabu, kad jau tais laikais manoma rasti vis ri prieskoni, taip pat ir atvet i labai toli, parduotuv. tai alavijo mediena. Ji atkeliavo i Malaizijos ir Pietryi Azijos, praveria farmacijoje ir kosmetikoje. I t pai viet pristatomas kamparas. ios taurs su cinamonu pasakoja mums apie ilg keli nuo pat Kinijos. O gvazdikliai atgabenti net i Moluk. I Indijos veami pipirai ir imbierai, muskat rieutai. I Pietryi Azijos pristatoma ciberol, puikiai tinkama mais tui aromatizuoti ir paspalvinti.
153

iena

d ien a

senovs

o m o je

Kaip jie ia atkeliavo? Atsakymas - vos u keli metr nuo ms. Apsilankymas turguje atved mus prie tilto. Prie Probo tilto, labiausiai pietus nutolusio i atuoni Romos tilt (devin tas, garsusis Milvijaus tiltas, dabar dunksantis miesto viduryje, romn laikais buvo tikroje kaimo vietovje). Pasiek aukiau si io lenkto tilto tak pasilenkiame. Prieais ms akis atsive ria Tibras. viesusis Tibras, kaip j vadina romnai: i tikrj jis geltonas dl nuosd, kurios j pasiekia i Anjens ups, tekan ios netoli nuo Romos. vilgsnis horizont - ups krantuose vejoja mons, nardo vaikai, vartuojasi valtininkai. Raudoni sostins stogai i io kampo prasiau matomi: taigi Roma atro do visai balta - baltos ventyklos, kolonados ir insuls. emyn upe abudu krantai ustatyti savotikos formos pa statais - tai ne namai ir ne ventyklos, bet ilgi ir emi statiniai. Primena pramoninius pastatus. Tai horrea, didieji sostins san dliai. Tai jos riebal sluoksnis", kur kaupiamos atsargos: vyno, aliejaus amforos, grdai, marmuras... Visos aliavos atkeliauja iuos imt metr ilgio ir keli aukt (taip pat ir poemini) pastatus. U i sandli kyla nedidel auktuma, primenanti vos kyani kalvos uuomazg. Per artimiausius amius ji gero kai gtels ir pranoks stogus. iandien ji vadinama Testao kal nu. Tai nra atuntoji Romos kalva. I tikrj tai... svartynas! iais laikais ji atrodo spdingai - jos auktis 35 metrai (50 m vir jros lygio), plotas - 20 000 kvadratini metr. J vis su daro amfor uks ( testaceus, i kurio kils iuolaikinis Testao vardas, i tikrj jis reikia padarytas i uki"). Manoma, kad ia yra daugiau negu 40 milijon amfor nuolau! Beveik visos amforos naudojamos alyvuogi aliejui perveti. Kadangi aliejus susigeria terakot, amfor negalima panaudoti dar kart. Be to, jos labai sunkios - iose amforose galima ga
154

10.20 val. | Forum Boarium - gy v u li tu rg u s

benti 70 kilogram aliejaus, bet itutintos jos vis dar sveria 30! Tai t laik negrinama tara". Taigi kiekviena amfora sudauo ma, o jos uks tvarkingai sudedamos kaip erps. Kad nesklist blogas aliejaus atliek kvapas, vergai jas apibarsto negesintomis kalkmis, kurios sucementuoja" gaballius tarpusavyje, taip suteikdamos stabilumo visam kalnui. Archeologai atrado, kad Testao kalno viduje visai nra ems - kiekviename kubiniame metre yra ne maiau kaip 600 kilogram amfor nuolau... Trajano laikais svartynas dar labai nedidelis, beveik nemato mas. Bet per kelias kartas jis spdingai padidjo. Kol galiausiai, kaip jau minjome, i toli regisi panaus kalv. Taiau i arti jo laitai atrodo kampuoti" ir labiau primena laiptuot maj piramid, o pakopas sudaro duen krvos. Beveik visos Tes tao kalno aliejaus amforos atkeliauja i Ispanijos, tiksliau - i Andalzijos. Pakanka pagalvoti, kad kasmet Romos gyventojas suvartoja daugiau negu 22 kilogramus aliejaus (ne tik maistui, bet ir apvietimui, kosmetikai, farmacijai, religinse apeigose ir taip toliau), ir tai mums leis suprasti ciklopikas ios prekybos apimtis. Testao kalnas yra tikras paminklas Romos vejams, mili niko kiekio produkt, atvykstani Aminj miest romn laikais, netiesioginis liudytojas. Ities stebime sudting imperijos sostins aprpinimo me chanizm. Pakrantse prieais horrea privartuotos ilgos eils vali ir bar. Kitos laukia savo eils. Knechtai, prie kuri vartuojamasi, yra gyvn galv pavidalo. Preks ikraunamos naudojant medinius tiltelius ir lentas, padtas ant krantinse sumryt ramp. Vergai ir preks juda be perstojo, kiekvien dienos valand. Taip pat ir nakt, pasivieiant ilgomis ibint eilmis - kai stoja grd atplukdymo metas.
155

iena

d ien a

senovs

o m o je

Baros ir valtys neperplauk jros. Didieji krovininiai lai vai nesiryta plaukti Tibr, nes j per didel grimzl. Patys didiausi (pajgs gabenti 10 000 amfor) ikrauna prekes atviroje jroje, vidutinio didumo idrsta plaukti iki kranto ir apsistoti nepapratai dideliame Trajano statytame eiakampio formos uoste. I ten preks, laikomos dideliuose sandliuose, perkaunamos valtis ir baras, traukiamas krantu einanios poros jaui, ir kyla Tibru iki Romos. Tai nuolatinis judjimas (jam antikos pasaulyje nra lygi), suorganizuotas nai laivy bos bendrovi. Kaip didels smegenys, Roma vadovauja, bet jos maistas pri klauso nuo likusio kno", provincij. Tai tarsi alkanas monstras. Roma tikrai i provincij susiur bia ir praryja visk. Nuo Britanijos iki Egipto nuolat atplaukia laivai, pilni grd, aliejaus, vyno, marmuro, alavo, aukso, vino, arkli, medienos, odos, sidabro, lino, ilko, verg... ir net lau kini vri amfiteatrams. Senovje nebuvo tokio naudojamo produkto, kuris nebt perjs Romos uosto. Visai kaip iuolai kiniame megapolyje. Skaiiai svaigina. Gana pagalvoti, kad kasmet Rom laivais atgabenama 200-270 tkstani ton grd. Stulbina suino jus, kad vienas i penki Romon grdus plukdani laiv nu sksta arba praranda krovin jroje. Tai strateginiai kroviniai ir i politinio iros tako: kad bt ivengta bado dl milt ir duonos trkumo, taigi, ir protest bei liaudies sukilim impe rijos irdyje - Romoje, buvo sukurta vieoji struktra, kurios uduotis - laiduoti, kad gyventojai gaut pagrindini maisto produkt. itai vadinama annona. Kart per metus grdai dali jami u dyk. Bet ne visai visiems gyventojams - eil gali stoti tik Romos pilieiai, vyrai, gyvenantys mieste.
156

10.20 val. | Forum Boarium - gy v u li tu rg u s

Sistema primena produkt davini skirstym per kar. Viena i dalijimo viet yra Minucia Frumentaria - tai didel portiko juosiama aikt. Atsakingi asmenys dalija grd davinius nuo prekystali, esani ant pakylos, naudodami savotik stan dartin matavimo talp - modius, ji primena ma statinait su geleiniu kryiumi, kuris jungia keturis krato takus (taip lai duojama, kad bus paskirstytas oficialus" kiekis). Modijus buvo naudojamas kaimuose - kartais kitu vardu, priklausomai nuo regiono - dar vos prie por kart, ir j vis dar lengva rasti blus turguose, tai tikros ems kio istorijos archeologins ikase nos", nors nedaug kas tai suvokia. Ilyginti grdus sulig kratu naudojamas rankis savotiku pavadinimu: rutellum. Reikia pasakyti, kad romn valstyb padeda daugeliui mo ni, ypa labiausiai pagalbos reikalingiems, nemokamai (arba u ma kain) paskirstydama svarbiausius maisto produktus: duon, miltus, aliej, daroves, ms... i parama tekdavo net 150-170 tkstani eim, tai yra madaug tredaliui vis im perijos sostins gyventoj!

10.30 val. Indikos nuotaikos senovs Romos gatvse

iais laikais dar yra ali, kur galime pajusti senovs Romos gat vi atmosfer, pakanka pagalvoti, pavyzdiui, apie Indij: ir ia sutiksime moni, apsigobusi klosttomis drobmis, apsiavu si sandalus ar bas. Kaip ir Indijoje, Romos gatvs danai negrstos, visur laksto spieiai vaik, o gatvi kampuose kartais pastebime ma alto ri su aukomis dievybms. Ten taip pat stebina rykios drabui ir parduodam preki spalvos. Imperijos laik Romoje, kaip ir Indijoje, per kelet metr pereiname nuo vieno kratutinumo prie kito: nuo egzotik moter kvepal iki gaii ir persmelkiani skersgatvi ar ga minamo riebaus maisto kvap. Kiti nuolat besikaitaliojantys kontrastai - pramatns ornamentai ir auksas, apsupti nepa prasto skurdo. odiu, daugelis kasdienio Romos gyvenimo akimirksni egzistuoja ir moderniais laikais, jie pasklid dau
158

10.30 val. | Indikos nuotaikos senovs Rom os gatvse

gelyje vairi ali - Artimj Ryt turguose, kai kuriuose iaurs Afrikos paproiuose, pagaliau j galima rasti Indijos kvartaluose arba Azijos kaimeliuose. Bt labai domu vien dien ieiti medioti" i akimirksni, dabar jau beinykstan i, juos dokumentuoti ir panaudoti senovs studijoms. Taiau tskime savo kelion. Pro al einanti moteris i po ydo meta mus vilgsn, jos akys tamsios tamsios, parykintos juodais daais, vilgsnis gi lus ir rimtas. Vos akimirksnis. Dar pastebime, kaip ybteli ma yiai auksiniai auskarai, ant kuri kabo perlai. Tada ji dingsta minioje, ir lieka tik stingdantis aromato pdsakas. Pritrenkti stabtelime. Taiau neturime laiko dairytis. Aplinkui vis keiiasi mons, mainosi veidai. Mus traukia nepaprasta veid vairov. Marcialis tiksliai apra Romos gatvi aves. ia ities galima su tikti moni i vis senovs pasaulio srii: savo arkli krau j paprat gerti sarmatai i stepi, afranu prakvip Kilikijos (dabartin Turkija) gyventojai, Trakijos (daugiau ar maiau dabartin Bulgarija ir Turkija) valstieiai, Nile besimaudantys egiptieiai, arabai, sikambrai (i german emi) surinktais kuod ant ono plaukais, tamsiaodiai etiopai su daugybe ka seli... Kai kuriose gatvs atkarpose minia tokia tanki, kad sunku prasibrauti. Galime atrasti vienintel palyginim su dabartiniais laikais - kaip ieinant i kino teatro arba metro tunelio piko valandomis. sivaizduokime, kad toks pats scenarijus kartojasi aplink mus beveik visose gatvse. Trajano laik Roma neliauja stulbinti. I tikrj netikima, kad visa ita minia kiekvien die n valgo, miega, tenkina savo poreikius ir norus. Eiti tiesiai be veik nemanoma. Reikia aplenkti staiga viduryje minios idygs159

iena

diena

senovs

om o je

tanias bdeles, vis laik susiduriame su kitais praeiviais. Kaip kad iandien Azijoje ir Rytuose, atstumo tarp moni svokos nra. Atvyklis i Vakar ali nuolat jauiasi taip, tarsi visi bt j ugul". Staiga minia prasiskiria, matome praeivius linksminant onglieri. Stabtelkime kelet akimirk. Kiek toliau ms d mes patraukia monotonika melodija. Prasibrauname pro mi ni ir prie sienos ivystame gyvai kertoj. I krepio lenda kobra, ji sibuoja ir taiko jo ilgos fleitos gal, ant kurio kabo kuoktas spalvot plunksn. Kaip inoma, tai ne muzika hip notizuoja" ropl, bet judantis muzikos instrumentas - tam ir reikalingos tos plunksnos. Keista, kad stovintieji aplink to ne ino ir kartkartmis vis meta monet, nustebinti kertojo m u zikini gebjim. Staiga visi asteli alis, kad praleist besikeikiant ir garsiai reikalaujant duoti keli raitel. Kanopos tekena per didel dvo kiani bal, kuri visi stengsi aplenkti, purvinas vanduo utykta ant dviej togas dvini vyr - ie sustabdo raitel. Kyla nirtingas ginas. Geriau pasitraukti. Kad bt ramiau, pasitraukiame ant aligatvio, bet greitai nuo jo nulipame. Prieais ingsniuoja legionieri patrulis, aki vaizdiai gavs laisv valand Romoje. engia arogantikai ir mina ant nespjusij pasitraukti koj. Skauda - j sandalai, caligae, kaip jau minjome, pakalti metalinmis vinimis (kaip seniau ms batai), kad tviriau laikyt mio lauke... Mus i nugaros u tunikos sulaiko ranka. Atsisukame. Elgeta ikrypusiomis kojomis prao imaldos. Pora monet, ir jo vei das nuvinta. Tai ne pabaiga. Pajus toliau, keli utveria vaikiojantis prekiautojas: nori bet kokia kaina parduoti savo lempas. Jis sim
160

10.30 val. | Indikos nuotaikos senovs Rom os gatvse

patiko veido, rudaplaukis ir ukreiamai ypsosi. Bandome at sikratyti nekreipdami dmesio nuolatinius tikinimus, kad tai retos lempos, atvetos i Ryt" ir jos laiko ilgiau negu kitos"... Pavarg kovoti su minia, velgdami praeivius priglundame prie sienos. Netrukus pastebime, kad ne visi eina psti. Kai ku rie joja ant mul. Ir galima atpainti tuos, kurie gyvul isinuo-

Romos gatvi minioje moteris galima greitai pastebti pagal spalvingus drabuius arba jas lydint kvepal dvelksm...
161

iena

d iena

senovs

om o je

mojo: kartu su mulu jiems buvo parpintas ir vairuotojas" - j u pavadio vedantis vergas numidas. Taiau yra ir kit bd judti gatvmis niekuomet nenuleidiant koj ant ems. Kaip inia, dien Romoje udrausta va inti veimais, iskyrus retas iimtis (ms limuzin" atitik muo): tai yni vestali ir vos keli irinktj" veimai. Taigi atsirado alternatyvi priemoni. Tam tikro lygio romn mote rims lankant drauges yra prasta naudotis sdimaisiais netuvais (sella). Vienus dabar matome banguojanioje minioje - jie tokie, kaip apra Juvenalis. Juose yduota moteris nikusi skaito arba tiesiog besipuikuodama apsimeta skaitanti, turint omeny nuola tin blakym moni sraute. Visai kitaip juda didieji netuvai ( lectica) - tai jie didin gai plaukia vir minios, neami ant pei atuoni verg sir. Primena trijer, skrodiani jros bangas. Jie balti, papuoti skulptromis, pieiniais ir spalvingiausi gli girliandomis. Ir labai daug yd. Tai tikras Romos gatvi Rolls-Royce". Kaip ir visi, mes suavti stebime, kaip jie slenka. Mini praskiria du raumeningi vergai, iukiai stumdantys mones alis ir m o suojantys lazdomis. Tai tikras mogikas ledlauis... Netuvai ltai praslenka pro mus. Nejai engia ilgais ritmingais ings niais, lyg kareiviai, kai keiiasi sargyba. Tai tik padidina akimir kos ikilmingum. Pabandome irti, kas yra netuv viduje. Deja, tai nemanoma. Be yd, ia dar rengta veidrodi kons trukcija, leidianti esantiems viduje ilikti nematomiems ir ste bti tai, kas vyksta iorje. Kakas panaaus ms automobili tamsintus langus. Praslinkus iai miesto jachtai", matome dar vien keliavimo priemon, sekani nedideliu atstumu ir bandani inaudoti minioje praskirt tak. Tai chiramaxium, rankinis karutis (sa
162

10.30 val. | Indikos nuotaikos senovs Rom os gatvse

votikas rika), kuriame sdi ilas veikjas. Scena labai linksma, ne tiek dl dviej transporto priemoni kontrasto, kiek dl io labai rimto personao, kurio erelika nosis auktai pakelta, jis puikuojasi labiau nei tie, sdintys netuvuose. J stumia liesas ir nusikamavs vergas, atrodo, kad tai jo, kaip mogikojo varik lio, karjeros paskutiniai metrai... Ritmingai girgdant ratui abu pradingsta tarp moni. Kiek vliau minios viduryje girdime vandens pliukes}, netgi tiesiog pkteljim. vertinus atstu m, turjo vaiuoti t pai didel dvokianio vandens bal. Nujauiame rezultat - transporto priemon virto, eimininkas skriejo, matyt, spdingai: girdime garsaus kvatojimo sprogim. Net gyvai kertojas liovsi groti...

Roma kaip Niujorkas arba Londonas

Galime pabandyti apibendrinti tai, k iki iol matme. Stulbina Romos unikalumas imperijoje ir antikos pasaulyje. I karto no risi palyginti j su Niujorku ar Londonu. Atvykusieji ia pirm kart bna pritrenkti rm dydio, tirtos moni minios, par duotuvi, kuriose yra vis ri preki i vis imperijos kam peli. Tai nesivaizduojama maesniuose Italijos miestuose, kur produkt pasirinkimas, palyginti, yra gerokai menkesnis (o kai kuri ir nra) ir kur preks atkeliauja liau. Tai daugelio galimybi miestas, ia yra tiek susimaiiusi tautybi ir religij (tai pirmas tikras lydymo katilas", kaip da bar danai apibdinamas Niujorkas), tiek mad ir ekscentrik drabui, kyri ritm, dideli ilaid. Tai bruoai, neinomi tingiuose likusios Italijos arba provincij miesteliuose, nekal bant jau apie kaimus.
163

iena

diena

senovs

om o je

Pripratusieji prie pratyb lauk ir griet tradicij taisykli Romos gatvse danai pasijusdavo atsidr vietose, kur pradin gusios vertybs, tarp moni, kuri gyvenimas pavirutinikas, vienadienis, nesugebani igyventi kitur ar tiesiog paprasiau siai siningai dirbti. Jausmas toks, lyg viskas aplinkui suktsi apie peln ir inaudojim: reikia bti greito ir atraus proto, su gebti megzti draugystes ir kliento santykius, kadangi vagysts ir apgavysts - ia pat, u kampo, kaip ir prievarta. Taiau ilgai gyvenantis Romoje arba ia gims (na, kaip klasi kinis niujorkietis") korumpuot ir triukming pasaul mato visai kitaip. Patirties metai jame sukr antiknus", tinkamus vaikioti jos gatvmis ir eiti jos tabernae. Pasak Marcialio, iems monms miestas ir jo pasaulis atrodo pulsuojantis diaugsmu ir gyvybingumu".

10.45 val. Trumpas stabteljimas ramybs ir edevr oazje

Kur galima pabgti nuo Romos minios ir spsties? Ar yra rames ni erdvi? Atsakymas - taip. Yra ramybs oazi, kur romnai eina pasivaikioti, - tai imperiniai sodai, Marso laukai ir j apy links, kur yra aiki, ventykl, ventviei ir nra parduotuvi bei insuli, taigi idealu engti kelis ingsnius toliau nuo chaoso. Viena vieta yra tokio nepaprasto groio, kad j paminjo net Plinijus Senasis. Tai Oktavijos portikas. Ten mes dabar ir sukame. jimas yra i tikrj didingas, primena didel ven tykl. Keli ingsniai ir sustojame nusteb: prieais mus atsiveria didiulis daugiau kaip imt metr visas puses besidriekiantis kiemas su labai graiu j ratu supaniu portiku. Viduryje stovi dvyns ventyklos, skirtos Jupiteriui ir Junonai. Viepatauja nepaprasta atmosfera. Tarsi vienuolyno kieme liuose visk gaubia ramyb. inoma, ia yra kalbani ir besi juokiani moni, lakstani vaik. Bet vien tai, kad j ings
165

iena

d iena

senovs

om oje

niai aidi didelje aiktje ir nra praryjami minios triukmo, yra stebuklas. Mus supa daugiau kaip milijonas labai aktyvi mo ni, bet viskas atrodo lik anapus, per kelis metrus nuo ms. einame portik su spalvotomis freskomis ir lipdiniais. Ir staiga suprantame, kodl Plinijus laik i viet stebukl vieta: u kolon niose ar net maose salse ivystame statulas. Tai ne bet kokios statulos. Tai didieji graik skulptori - toki kaip Polikleitas ar jo m o kinys Dionisijas - darbai. Statulos vaizduoja brangiausias rom n dievybes - Jupiter ir Junon. Tokios vietos (o j Romoje yra daugiau) yra tikri meno muziejai, ia esama edevr, prie ku riuos galt nublankti didieji pasaulio klasikinio meno muzie jai. Priblokti einame toliau. Vl stabtelime, kart prieais ne paprast statul grup - trisdeimt keturis bronzinius raitelius. Centre Aleksandras Didysis - jaunas, jo plaukus draiko vjas. J supa karininkai, uv myje prie Graniko ups. Raiteliai skrieja aminame uolyje lov... Tai didiojo Lisipo krinys... Stebdami iuos edevrus suprantame, kad Roma sutraukia ne tik prekes, bet ir meno krinius. Visos ios puikiausios sta tulos yra i Graikijos, kuri romnai ukariavo per savo pirmj ukariavim bang, tai grobis i apiplt ventykl bei rm. Taip, galime kalbti apie plikavim ir grob, bet tik i da lies. Senovje grobis buvo normali ukariavimo dalis, nugalto jo pelnytai paimama. Taiau, skirtingai negu daugelis kit tau t, romnai sistemingai nenaikino vis pagrobt edevr kaip, pavyzdiui, konkistadorai. Atvirkiai, danai juos vedavo Rom ir jais avdavosi, beveik dievindavo, nes laik Graikij tikrja antikos pasaulio kultros tvyne. Jie patys jautsi ios di dios civilizacijos vaikai ir paveldtojai.
166

10.45 val. | Trumpas stabteljimas ramybs ir edevr oazje

Dl ios prieasties iandien i jr gelmi danai inyra ne paprast statul - toki kaip bronziniai kariai i Rias, Posei dono (arba Dzeuso) statula, dabar saugoma Atnuose, ar okan tis satyras, neseniai atrastas vandenyse prie Sicilijos. Tai buvo kriniai, gabenti i Graikijos Italij, bet pakeliui nuskend. O kas ino, kiek kit edevr dar slypi Viduremio jros gelmse. Visai kitaip elgsi Napoleonas. Jis grob anachronistikai, paprastai ir iurkiai, visikai paneigdamas laisvs, lygybs ir brolybs" principus, nubrtus kultros, i kurios jis kils, ir ne labai k turdamas bendra su mogaus teisi deklaracijos, pa skelbtos prie kelet met, dvasia. Daugyb krini, pagrobt daugiausia Italijoje ir iki iol negrint, dabar eksponuojami Luvro muziejuje, tarsi nieko nebt nutik. Kolon elyje sutinkame daugyb vaiktinjani ir mao mis grupelmis besinekuiuojani moni. ia ateinama ne tik dl sandori ir pirkini. Daugelis akies kampu stebi aplinki nius. Atmosfera kiek primena etadienio popiet ms miest aljose. I esms imperins Romos pasimonjimai pirmiausia vyksta tokiose vietose kaip i. O j daug: be Oktavijos portiko, dar yra Argonaut, Livijos, Pompjaus, imto kolon portikai... odiu, milinikas pasirinkimas. Keli vaikai linksminasi laipiodami ant gaitanio elnio statu los. Visas smagumas yra ukopti iki pat rag ir kiti rank pra vir burn. is aidimas mgstamas daugelio: bronzins statulos nugara visa iba. Berniukas laukia savo eils. Kaip ir visi paaug liai, jis ant kaklo turi amulet, kuriame yra mauiai laim ne antys talismanai. Bet jau belipant berniuk motina sulaiko u rankos ir apibara. Ne tiek i pagarbos kriniui, kiek susirpinusi, kad kaiios rankas kur pakliuvo. O tai ir jo tvas alia, jis pasa
167

iena

d ien a

senovs

o m o je

koja istorij apie berniuk, vardu Hilas, kuris (kaip pavaizduota imto kolon portike) aid ir kio rank bronzins loks pra vertus nasrus. Gerkls gelmje tnojo gyvat. Ji kirto ir berniu kas mir... Mes neinome, ar taip tikrai atsitiko, bet is nutikimas buvo kartojamas danai ir paveik daugel, skaitant Marcial, kuris papasakojo apie tai apraydamas Romos portikus...

Medicininis romn fotorobotas: Roma kaip treiasis pasaulis?

Tarp moni, vaikiojani Oktavijos portike, pastebime lieps ningai raudon skt, sibuojant sulig kiekvienu jo savininks ingsniu - jis toks pat kaip XIX a. poni. Ar tai manoma? Stum telj kelis praeivius alin prisiartiname. Esame tiesiog u m o ters, kuri su dviem draugmis, galbt kompanionmis" elegan tikai engia pirmyn. Skio audeklas i ilko, rmas i kaulo, tai toks pat mechanizmas, kok inome ir iandien - su judaniais ir sitempianiais virbais... Tai nenuostabu, juk sktis yra labai senovinis iradimas - jau etruskai naudojo j prie 2600 met. Taiau jis naudojamas kitaip. Jis skirtas apsiginti ne nuo lietaus, bet nuo sauls - lygiai kaip damos dar XVII ir XVIII a. Romn imperijoje juos ren kasi pirmiausia ponios, priklausanios vidurins klass auk tesnei daliai, itin besistengianios nenudegti. Visai prieingai nei dabar... I tikrj romn poiris gro skiriasi nuo msikio. vilg telkime freskas ir pastebsime, kad vyrai visuomet vaizduo jami nudeg", tamsiai rausvo kno, o moterys pieiamos labai viesios - beveik baltos. inia akivaizdi: vyras yra tamsesnis, nes
168

10.45 val. | Trumpas stabteljimas ramybs ir edevr oazje

daug laiko praleidia atvirame ore, daug k veikdamas (darbas, kelions, susitikimai, mediokl, karas...). O tai moteris ne jos odos baltumas yra gyvenimo, praleisto namuose atsidjus moterikiems" darbams, sinonimas: priirti vaikus, rpintis namais, maisto gaminimu ar pasiruoimu ventms ir puotoms. Tai vis veikla, kai nereikia eiti lauk. Taigi, viesi odos spalva yra romni avesio dalis, panaiai kaip plaukai ir makiaas. Ypa aukto socialinio statuso moter atveju tai rodymas, kad joms nereikia eiti gatvn ir susidurti su minia atliekant kasdienius dar bus, aikus priklausymo auktuomenei enklas... odiu, viesi oda yra statuso simbolis. Todl ir reikalingas sktis... velgdami tris ponias pastebime dar t: j vis skirtingi veidai, skirting spalv akys, net skirtingas kno sudjimas, bet visos trys yra daugiau ar maiau panaaus gio. Vos siekia mums iki peties... Tikrai, iandienos mastais romnai yra labai emi. Einant gat ve galima tai pastebti. Vieninteliai kyantys" i minios yra tik vergai keltai, germanai ar Romos pilieiai i Galijos. Bet kai kas dar krinta akis: aplinkui daug vaik ir maai seni. Maagiai mons ir daug jaunimo... Lygiai t pat iandien galima matyti treiojo pasaulio alyse. Taigi Trajano laik Roma priklauso treiajam pasauliui?

Roma - paaliei" miestas?

Kokie buvo Romos gyventoj veidai? Ar j veidai buvo tokie, kokius sutinkame iandien Italijos sostinje, ar kitokie? ino ma, kadangi tai daugiau negu milijono gyventoj miestas, gat vse gali ivysti visko po truput: viesi, juod, rud... bet da
169

iena

d iena

senovs

om oje

nai, kaip pastebjote, dirbtuvse, skersgatviuose ar tarp domus verg sutinkame moni su Viduremio jros srities ar Artim j Ryt veido bruoais. Ities, dauguma imperins Romos gyventoj iandien bt apibdinami kaip nepriklausantys bendruomenei", kadangi jie atvyk pirmiausia i imperijos rytini provincij - i t, kurios yra dabartinje Turkijoje, bet romn buvo laikomos graiki komis" (Azija, Galatija, Kilikija, Kapadokija, Bitinija) - arba i Artimj Ryt, pirmiausia Sirijos. Prie i reikia pridti gyventojus, kilusius i iaurs Afrikos, tai eimos, kilusios i Egipto arba derling Kirenaikos provinci j, arba i prokonsulins Afrikos (Libijos ir Tuniso). Nekalbant apie imigrantus i Mauritanijos (Alyras, Marokas). Nereikia manyti, kad tai vien prekiautojai, sikr Romoje dirbti, ar minios, primasintos sostins dl vairesni motyv, panaiai kaip iuolaikiniuose didiuosiuose miestuose. I tik rj dauguma j buvo atgabenti Rom jga - kaip vergai. Kai kurie vis dar vergauja, kiti buvo paleisti (ir tapo atleistiniais), dar kiti yra kil i verg, paleist laisvn prie kelias kartas, ir ramiai usiima kokia nors veikla. Statistinis tyrimas parod, kad 60 procent Romos gyven toj vard buvo graik, o ne lotyn kilms! Kai kurie moksli ninkai mini net didesn kiek - galbt net iki 80 procent. Ne, visi ie mons i tikrj nra kil i Graikijos: juoba kad, kaip jau minjome, romnams Graikija geografikai apm net ir Ar timuosius Rytus, be to, labai paplits buvo paprotys graikikus vardus suteikti vergams, kad ir kokia bt j kilms alis. Taiau ie duomenys sako, kad bent ei i deimties sostins gyvento j (jei ne daugiau) nra kil nei i Romos, nei i Apenin pusia salio, ir tai stulbina.
170

10.45 val. | Trumpas stabteljimas ramybs ir edevr oazje

Tai visikai patvirtina fakt, kad Roma buvo ir liks per am ius milinikas genetinis katilas, kuris vienija ir sumaio paios vairiausios kilms tautas ir genus, taip ligi tol niekada senovje nebuvo. Taigi, apibdinti tikr romn" kaip kartais girdime tariant iandien, nra jokios prasms, kadangi nuo seniausi lai k mieste buvo tokia pat vairov moni kaip iandienos oro uoste...

iena

diena

senovs

om oje

DOMU Senovs Rom os gyventojai K sako apie Romos gyventojus medicinos, antropologi jos ir demografijos duomenys? Akimirk paliekame 115 met po Kristaus Rom ir einame laboratorijas, kur ant ropologai ir archeologai tyrinja t tok tolim laikotarp. I pairos tai sudtinga uduotis, prabgo devynioli ka imtmei, ir vis dlto vairi technologij padedami mokslininkai gana tiksliai gali atkurti asmenis, kuriuos iki iol sutikome romn imperijos sostins gatvse. sivaizduokite, kad atsidrte nusikaltimo vietoje ir stebite dirbanius ekspertus. Technologijos, taikomos studijuoti senovs romnus, yra labai panaios. I kapuo se rast kaul ir griaui galima gauti labai daug informa cijos, kartais ir stebinanios. Vidutinis ms tyrinjamo laikotarpio, tai yra I ir II a. po Kristaus, gyventoj gis yra 1,65 metro vyro ir 1,55 metro moters! Vidutinis vairiais metodais apskaiiuotas svoris yra: vyro - 65 kilogramai, moters - 49 kilogramai. Gali atrodyti maai... Taiau toks buvo vidutinis Eu ropos gyventoj gis per imtmeius. 1930 m. jis buvo 1,67 m ir tik pokario metais (tiksliau, septintajame-atuntajame deimtmetyje) pranoko 1,70 m dl geresni gyvenimo ir maitinimosi slyg. iandien vidutinis Eu ropos gyventoj gis yra 1,76 m vyr ir 1,64 m moter, ital iek tiek maesnis, atitinkamai 1,75 ir 1,62 m. Griauiai slepia kit staigmen. Antropologai rentgenu tyr daug ilgj kaul, pavyzdiui, blauzdikauli - ne ie kodami li, bet nagrindami romn vaikyst. Taip buvo
172

10.45 val. | Trumpas stabteljimas ramybs ir edevr oazje

pastebtos plonos baltos linijos kaulo gelmje (Harris lini jos), atskleidianios skurd augim pirmaisiais gyvenimo metais ar paauglystje - dl ligos, bado ar tiesiog prasto maitinimosi. Tai akivaizds nelengvos vaikysts poymiai. Kakas panaaus randama dantyse. Stebint j paviri buvo pastebti lygiagrets dantenoms grioveliai emalyje. Tai taip pat rodo, kad dant augimas kur laik buvo pri stabdytas. Prieingai negu galima bt pagalvoti, labiau kent ne vargingi kaimo gyventojai, bet miesto romnai. Net ir pasiturintys. O tai atskleidia senovs Romos gyvenimo bruo, kuris nedanai aptariamas. Panaiai kaip karo metais, kaime maisto netrko. O mieste danai stigo vien ar kit pagrindini produkt. Net ir geriausiais laikais maistas nebuvo visavertis ir gerai subalansuotas: vargingesni sluoksniai nesunkiai nuslysdavo iki nepakankamo maitinimosi, jeigu ne iki paties tikriausio bado. Be to, dideli miest gyventoj nuolat ty kojo vairiausios ligos ir infekcijos. Visa tai paaikina ken tjimo pdsakus" kuriuos matome ant griaui, ir ma romn g. Bet tai dar ne viskas. Romnai gyveno trumpai: vei kus vaikikas ligas, vyro gyvenimo trukm buvo 41 m e tai, moters - 29! Maa moter gyvenimo trukm yra nulemta miri gimdant. inoma, kalbame apie vidutin statistik: nra taip, kad sulauks keturiasdeimt vien romnas staiga susmukt js rankas, yra ir sulaukusi solidaus amiaus, bet toki buvo tikrai maai. Tiek maai, kad jie ir iandien dar bt naujiena. raas ant antkapio, neseniai ikelto vies verg ir atleistini
173

iena

d ien a

senovs

o m o je

Vatikano Santa Rosa nekropolyje, byloja apie atleistin Lucij Sutorij Abaskant, mirus net 90 met: ...qui vixit annis LXXXX... (lot. kurs gyveno met 90), raoma epi grafe, kuris nustebino net ir jo atradjus. Kaip tiems lai kams, jis atrod tikras Matuzalis! iuo poiriu domus yra kit - Ostijos gyventoj antkapi tyrimas. Romnai turjo paprot beveik visada rayti mirusiojo ami, kartais net ir perdtai: ra gyve nimo metus, mnesius ir dienas... Kartais net ir valandas! inoma, ie antkapiai turi grynai paintin vert, kadangi turime ne visus Ostijos gyventoj antkapius, o tik dal. Be to, pagyvenusio mogaus amius nebebuvo raomas (iskyrus retus atvejus, kaip jau matme), kadangi mirtis atrod natralus vykis. Ityrus eis imtus antkapi aikja domi duome n. inome, kad vaik mirtingumas, kaip ir visose netur tingose arba ikitechnologinse visuomense, buvo labai didelis. Stebina tai, kad jis nebuvo vienodas visiems: iki deimties met mirdavo pastebimai daugiau berniuk (42 procentai) negu mergaii (34 procentai). Galbt dl didesns berniuk judjimo laisvs (ir i to kylani pavoj), palyginti su mergaitmis. domu, bet tarp dvi deimties ir trisdeimties met viskas pasikeiia: mir daugiau moter (25 procentai) negu vyr (18 procent). iuo atveju skirtumas susidaro dl miri per gimdym, tai tikras udikas. Nors galutinai dar neitirta, griaui tyrimai atskleid dar vien dom fakt: tam tikromis aplinkybmis ei minink ir verg dant bkl skiriasi. Tai matyti kaimo vilose, naudojamose kaip ems kio fermos: eiminink
174

10.45 val. | Trumpas stabteljimas ramybs ir edevr oazje

dantys lakiau paeisti negu verg. is paradoksas paai kinamas tuo, kad vien dieta buvo turtingesn cukraus negu kit. Vienas i pasiturimo gyvenimo trkum...

Atuonios didiosios senovs Romos problemos (tokios pat kaip ir iuolaikins)

Kaip taikliai pabr profesorius Romolo Augusto Staccioli, problemos, kamavusios romnus imperatori laikais, yra neti ktinai panaios varginanias iandienins Romos (ir vis kit dideli miest) gyventojus. Per iek tiek maiau nei du tkstan ius met padtis n kiek nepasikeit. Perirj sra neaptin kame joki staigmen: eismas; triukmas ir chaosas gatvse ir skersgatviuose; laikas, utrunkamas kelionje; miesto iukls ir purvas; nekilnojamojo turto kriz ir beprotikos kainos; grivantys ir nesaugs pastatai; laukin imigracija; nesaugumas naktimis.
176

A tu o n io s d id io sio s senovs R o m o s p ro b le m o s

Taigi, kaip ir iandien, keliauti po Rom buvo keblu. Ir tai ne paisant garsaus Cezario 45 m. prie Krist paskelbto statymo, kuris leido judti tik transporto priemonms, atliekanioms darbus visuomens poreikiams patenkinti (apie tai jau kalbta), ir draud privai transporto priemoni judjim nuo auros iki saullydio. Bet, kaip ir iais laikais, taip ir romn epochoje, kai kurie pareignai ir tam tikri privilegijuotieji" galjo naudo tis savo priemonmis. odiu, jau tuom et bta VIP limuzin... O triukmas gatvse ir skersgatviuose buvo kita problema. Pa klausykite, k Marcialis sako apie dienos chaos: Romoje nra vietos, kur vargas galt susikaupti ar pailsti. Ryte tau nelei dia gyventi mokytojai mokykloje, nakt - kepjai, vis dien variakali kjai. tai pinig keitjas purto savo purvin stal, ant kurio - Nerono monet krvels... Ten auksakalys spindin iu kjeliu kala Ispanijos auks... Neliauja aukti Belonos (karo deiv) kulto fanatikai; laivo sudulis laikosi sikibs medio gabalo, padedanio papasakoti savo istorij; ydukas, motinos imokytas prayti imaldos; bedantis aukiantis degtuk per pardavjas..." Jam pritaria Juvenalis, klausdamas: Kokiame nuomojamame name Romoje galima isimiegoti? Isimiegoti gali tik jei turi daug pinig." iandien keliauti Romoje net ir maais atstumais reikia pra rasti daug laiko; ities automobili eismas perkrauna ir paraly iuoja miest. Tas pats buvo ir cezari laik Romoje, nors gatvse judjo tik mons, ne mainos. Kai kurie autoriai skundiasi, kad negali nueiti du susitikimus t pat ryt, kadangi atstumai, ku riuos reikia nukakti, yra dideli ir kelions uima per daug laiko. Taigi, nepriklausantieji bendrijai" buvo tikra problema. Ju venalis pranea, kad miestas yra tiesiog j rankose ir kad sirika up Orontas kuris laikas plukdo savo vandenis Tibr atne
177

iena

d ien a

senovs

o m o je

dama su savimi kalb ir aprang, fleitininkus, styginius instru mentus, egzotikus bgnelius ir merginas, priverstas verstis prostitucija prie Cirko". Negalima nenubrti atstumianio pa lyginimo su dabartine slavi prostitucija. Kaip iandien stotys yra vieta, kur lengviausiai susitinka imigrantai ir svetimtauiai, panaiai tuom et tokia buvo Romos zona link Apijaus ir Ostijos kelio. Tai buvo tikrai tie keliai, kuriais visi usienieiai, atvyk i rytins Viduremio jros puss ir Afrikos, kakdavo sostinn: jie ilipdavo i laiv Brindizio, Pocuolio ar Ostijos uostuose ir paskui pasiekdavo sostin. inoma, daugybs usieniei atvy kimas (taip pat ir Romos piliei, traukiam didiojo miesto)

Minios vaizdas gatvje. Romoje jau inoma daugelis iuolaikini" problem : chaotikas eismas (psij), prekystaliai, lipantys ant aligatvi...
178

A tu o n io s d id io sio s senovs R o m o s p ro b lem o s

negaljo niekaip kitaip paveikti nekilnojamojo turto kain, kaip tik jas pakelti, jos, kaip jau minjome, buvo keturis kartus di desns negu likusioje pusiasalio dalyje. To rezultatas - laukinis spekuliavimas nekilnojamuoju turtu, tarsi grybus auginantis auktas kareivines", statomas greitai ir i prastos kokybs me diag. Padarinys - gantinai danos gritys. Juvenalis apie tai labai aikiai kalba, apraydamas miest, kuris daugiausia laikosi ant silpn gegni" ir skundiasi, kad administratorius uden gia sen iojini skyl ir mums liepia miegoti ramiai, bet irimas ir toliau kabo vir ms galvos". Purvu ir iuklmis kai kurie Romos kampai ir skersgatviai primena Artimj Ryt miest gatves, kur danai vaikiojama ant vis ri iukli - nuo bu teli iki imest darovi - sluoksni: Vienam kampe kal nuaus sprunka, kitam voliojas kiaul purvina", - sak Horacijus. Ir pagaliau naktinis nesaugumas, kuris ir iandien yra problema: gerai, kad jis nepasiekia imperins Romos lygio, jeigu teisyb tai, k teigia Juvenalis: Tave gali palaikyti nerpestingu [...], jei eini pokyl neparas testamento!"

11.00 val.

Verg turgus

Beklaidiodami po miest, atjome aikt. Ji plyti gatvs pa baigoje. Aikt nra didiul, bet turi kak ypatinga, kadangi i judjimo aplink galima sprsti apie neprastai kunkuliuojant joje gyvenim. Mums vl tenka spraustis pro mones, kaip tur gaus minioje. Staiga sutinkame gerai apsirengus vyr, nirtingai stumdant visus sutiktuosius. Jis emo gio, apknus, iurktus ir arogantikas. Spjame, kad tai neturt bti patricijus, grei iausiai buvs vergas, dabar atleistinis, taps dar agresyvesnis negu jo buvs eimininkas. Nusteb pastebime, kad paskui save tempia kit mog - vos prisidengus strnjuoste: tai auktas, raumeningas, viesiaplaukis jaunuolis. emagis apsisuka ir anam aukia paskubti grasindamas lazda, panaia botkot. Jaunuolis galt j suplyti gabalus per sekund, abiej fizi nis skirtumas spdingas. Bet jis nereaguoja, jo rankos suritos, o vilgsnis nudelbtas. Tylomis paspartina ingsn, praeina pro al, jo akyse tik nuolankus savo likimo laukimas. Tai aikiai bar
180

11.00 val. | Verg turgus

baras europietis, taiau sunku pasakyti, i kuri krat atvyks: gal i u Reno, gal i kitos puss Dunojaus, o galbt net i nese niai ukariautos Dakijos. Tikra viena - supratome, kas vyksta ioje aiktje: tai verg turgus. Ketiname tyrinti ms kultrai svetim pasaul, bet per istorijos tkstantmeius jis visuomet egzistavo visose civiliza cijose. Nuo Kinijos iki actek (kuri turguose buvo specials skyriai, skirti prieams, tapsiantiems aukomis, parduoti...). Eu ropoje vergija gyvavo prie Romos epoch ir truko amius po Romos lugimo, iki pat Renesanso ir dar ilgiau. Tam tikru metu buvo udrausta krikioni atvilgiu, bet ir toliau buvo taikoma ne krikionims, pavyzdiui, musulmonams. ingsnis po ingsnio prieais ms akis atsiveria ad gniau iantis vaizdas. Ant eils medini pakyl, tarsi daugybs sten d, irikiuoti parduodami vergai, tikra mogikoji prek: ia yra vyr, moter, vaik. Visi ant kaklo turi pakabint kortel su api bdinimais, lyg bt vyno ar aliejaus buteliai prekybos centre. Keliais baisiai primityviais odiais verg pirkliai, mangones, skelbia kilm, kokyb ir galbt kok nors trkum. Skaitome: I Nubijos, labai stiprus, valgo maai, nemaitingas", Galija, kep jas ir konditeris, bet gali dirbti visus darbus, aklas viena akim" arba Imintingas, kalba graikikai, Rytuose tarnavo kilmingai eimai, idealus mokyti filosofijos ir deklamuoti eiles pokyliuose" ir net Dakijos kunigaikio dukra, nekalta, patarnauja namuose, puikiai tinka lovai ildyti". Kiek iais uraais galima pasikliauti? Romnai ino, kad mangones nereikia pasitikti, nes jie padarys visk, kad udirbt, pridengdami trkumus ir paslpdami sa vais triukais visk, k nra malonu matyti", kaip sak Seneka... Vergai, regis, neiduoda emocij. iose akyse, rmintose ru d ar juod garbanot plauk, - jokio maito, pykio ar nevilties.
181

iena

diena

senovs

om oje

Vis dlto kiekvienas j slepia savyje skausming tragedij, ku ri atsine ia. Dabar laukia, susitaik su likimu. ino, kad j ankstesnis gyvenimas baigtas aminai ir per keleto minui tarpsn gis kit krypt, galbt galutin. Kuo jie taps? Atsidurs patricijaus namuose tarp jo tarn? Tai bt neblogai, kadangi, jeigu nekreiptume dmesio galim seksualin inaudojim, yra viltis, kad vien dien bus paleisti ir dar gerokai paremti, jei ei mininkas svarbus Romn visuomenje. Visai kitaip nutiks, jei atsidurs parduotuvje ir turs neioti sunkius ryulius, o jo kan kintojas eimininkas bus buvs vergas. Taiau bna ir blogiau. Baigti vienamyje: gimei ir augai kilmingoje aplinkoje, gyvenai pagal visuomens priimtas taisykles ir staiga tampi paprastu seksualiniu objektu, naudojamu, kol suli" ar susidvsi" (i sekimas, ligos ar pirminio groio netekimas). Bet gali bti dar blogiau. Dirbti karjeruose arba tapti turtingo patricijaus kio nuosavybe. Kaimo vergai, kaip inoma, gyvena blogiausiomis slygomis, gauna maai maisto, danai muami ir inaudojami iki galo... Tarsi tai bt gyvenimo loterija, stebime, kaip i rank rankas eina ie gyvenimai. Keliaudami nuo vienos pakylos prie kitos, mes matome iaurius, nemonikus vaizdus, kokius gali ivysti tiktai gyvuli turguje: ant lent pakylos pardavjas praiodo verg, kad parodyt dantis ir pademonstruot klientui jo burnos kvap. Kitas maigo moters krtis ir glosto jos pilv prieais lykt storo ir prakaituoto kliento vilgsn. O dar vie nas, kad parodyt, koks stiprus ir tvirtas parduodamas vergas, dauo miliniko germano peius ir krtin, glosto launis ir blauzdas. Tai, k girdime, irgi stebina. Pairk, koks graus jaunuolis, laikys vis gyvenim."
182

11.00 val. | Verg turgus

Jo akys apkrstos, nenoriu." Apsuk j! Parodyk man sdmenis!" Netuv vergui pakeisti itas labai tiks: irk, jis gero gio ir viesiaplaukis, kaip ir kiti." Noriu tamsios, sakiau tau. Nukeipusios viesiaplauks ne patinka mano eimininkui." Nebrangus, atiduodu kaip draugui: dabar nubiai pasidar labai reti." itas su treia amfora man sugrius: ar nematai, koks liesas?" Ne, ne itas, tas alia man labiau patinka: kiek kainuoja?" Nuimk juost nuo kaktos. Va, matai, mano teisyb: jam F" rta! Sakiau tau - tai bglys!" (Romn laikais sugautam pabgliui vergui kaktoje buvo ideginama fug (tai yra bglys) arba/ur, jeigu jis bdavo vagis.) Toliau tyrinjame aikt pirkj, pardavj ir k tik sigyt verg minioje. Verg prekyba yra viea, ji vyksta vairiose vieto se: ne tik forume, bet ir parduotuvse. Taisykls aikios: reikia pamatyti prek, vertinti kokyb ir dertis - kaip ir kiekviename turguje. Danai verg turgs parduoda skirting ri vergus pagal dienas: stiprij" sunkiems darbams diena, paskui ateina ama t" eil, tai yra kepj, okj, masauotoj ir taip toliau. Dar kita skirta berniukams ir mergaitms, tinkantiems namams ir puo toms (bei kitiems pasilinksminimams). Tada ateina ikrypli diena, arba jiems bna skirtas sektorius: tai nyktukai, milinai, vergai su kokiais nors fiziniais trkumais, kuriuos galima panau doti vairiais bdais...

183

iena

d iena

senovs

om oje

Verg pasaulis
Verg turgs yra vieta, kur Romos kosmopolitikumas atsisklei dia ypa akivaizdiai. Ities, vergai atvyksta i pai tolimiausi imperijos srii, net i u jos rib, ir priklauso paioms vairiau sioms tautoms. domu tai, kad imperijoje nra rasizmo, niekas nediskriminuojamas dl savo odos spalvos. Skirtingas yra statu sas: esi Romos pilietis, usienietis (peregrinus) arba vergas. Verg turgus turi grietas taisykles: prekiautojas turi sumo kti u importo ir eksporto teis" ir dar pardavimo mokest. ie prekiautojai paprastai romn niekinami ir danai yra rytie tikos kilms. Bet kur jie randa verg parduoti? O ypa - kaip tampama vergu? vairiai. Kai kurie jau gimsta vergais - pakanka, kad js motinos eimininkas pasinaudot ja, ir automatikai js tapsite jo nuosavybe. Gali jus pasilaikyti ar parduoti ir iek tiek usidirbti. Tuo poiriu romnai, sigij daug verg, turjo paius tikriausius veislynus", maitinanius turg. Taiau dauguma verg gim laisvi, imperijoje ar u jos rib, ir tik vliau pateko vergij: tai karo belaisviai, kuriuos Romos valstyb parduoda atskiriems monms (net taikos laikotar piais visuomet kur nors vyksta kovos ir netrksta paskui y giuojanius legionus keliaujani prekiautoj, norini sigyti belaisvi). Daug verg nuperkama u Ryt Europos, Azijos ar Afrikos sien (kaip ir vlesniais imtmeiais, turtinguose Ara bijos ar Europos rmuose arba pasiturini emvaldi ame rikiei dvaruose, kur atvykdavo vergai i juodosios Afrikos). Be to, dar yra nuteist nusikaltli, nenorim vaik, palikt gatvje ir auginam ne itin iranki moni, juos paveriani vergais (panaus likimas laukia nusikaltli ar pirat pagrobt vaik).
184

11.00 val. | Verg turgus

Pagaliau yra paprast prasiskolinusi moni, savo kredi tori parduot verg prekiautojui... Nors statymai juos skiria nuo tikrj verg. Pagaliau stebina ir kratutin vergijos forma, kuri galtume apibdinti kaip autovergij". Kalba apie laisvus gimusius mones, bet tokius vargus, kad nordami igyventi jie parsidav kitiems... Kaip minjome, labai didelis skirtumas tarp miesto (familia urbana) ir kaimo verg (familia rustica). Su pirmaisiais papras tai elgiamasi geriau, kad nesumat j vert, jeigu prireikt parduoti. Taiau kaimo vergams tai negalioja. J gyvenimas yra iurpus: jie paklsta buvusio vergo, kuris vadovauja nuosavybs ar kio savininko vardu, sakymams. Anot jo, nedirbantis vergas yra nenaudingas. Taigi, visas jo laikas turi bti skirtas darbui, jo kio laiko nelieka pailsti, patingti arba asmeniniam gyvenimui. iuose paiuose tikriausiuose lageriuose" (vilos yra tarsi priverstini darb stovyklos: apstulbsti pagalvojs, kad vieta, kur laikomi vergai, vadinama ergastulum*1 .) vedybos irgi nra vergo priimamas sprendimas: kininkas nusprendia, ar jis gali poruotis" ir su kokiu partneriu. iuo poiriu vergas labai primena karv arba un. Ities, skirtumas minimalus ir trum pai nusakomas keliais odiais: darbinis gyvulys apibdinamas kaip instrumentum semivocalis**, o vergas - instrumentum voca lis***... Vienintelis skirtumas yra kalba! Turti daug verg yra turto enklas. Privaiuose namuose paprastai j sutinkame nuo penki iki dvylikos, niekada dau giau negu dvideimt. Vis dlto kai kurie patricijai j turi net iki

* Maas kaljimas (lot.). ** Pusiau kalbantis rankis (lot.). *** Kalbantis rankis (lot.).

185

iena

diena

senovs

om oje

penkiasdeimties mieste ir galbt du tris tkstanius u Romos savo kiuose. Aiku, yra ir visuomeniniai" vergai, priklausantys miestui arba valstybei bei imperatoriui. Pastarieji dirba vieuosius dar bus, pavyzdiui, didiosiose termose, ugniagesi briuose, mais to sandliuose ir j skirstydami, kiti darbinti gatvi, tilt ir pan. statybose.

Vienu kitu danai iurkiu odiu verg prekiautojai, mangones, paskelbia tautyb, kokyb ir dar kok nors trkum. Per kelet akimirk verg likimas pasikeis aminai.
186

11.00 val. | Verg turgus

Dauguma i verg vis dlto darbinta biuruose": tai jie u siima administravimu ir finansais. Taigi kalbama apie mones, kurie moka skaityti bei rayti ir neretai yra isilavin. Dl to su jais elgiamasi geriau nei su j kolegomis kaimuose ar uostuose. Visi ie vergai leidia romn ekonomikai tvirtai stovti ant koj. Pagal statym jie yra negyvos btybs, daiktai". eimi ninkas gali su jais daryti, k tik nori, net umuti. J mirtis yra aibika ma maiausiai vienu atveju, pagal senovin, vliau pa naikint statym: jeigu eimininkas umuamas vergo, visi kiti jam priklausantys vergai nuudomi automatikai, kadangi pasi rod nesugebantys jo apginti, tegul ir paprasiausiai spdami. Galima sivaizduoti, kokia atmosfera viepatauja verg familiae kiekviename domus... Iskyrus por kit atvej, valstyb visikai nesikia eimi ninko ir vergo santykius. Tai udaras pasaulis - eimininkas nusprs, ar tai bus draugiki santykiai, ar netiktinas inaudo jimas. statymas nesiki. Kad lengviau bt suprasti - tai tarsi dabar valstyb kitsi, jeigu bt blogai elgiamasi su plaktuvu ar oliapjove... eimininkas gali nusprsti, ar kankinti, aloti ir net nuudyti savo vergus. Bet ar tikrai niekas neprotestuoja? Daugelis protestuoja, pa vyzdiui, Seneka arba stoikai, vergus laikantys mogikomis b tybmis, o ne daiktais. Taigi, su jais reikia atitinkamai elgtis. Tik verg svarba imperijos ekonomikoje tokia didel, kad n vienas n nemano isiversti be j. Taiau vis dlto ilgainiui j padtis pamau gerja. Respublikos laikais j gyvenimo slygos ities buvo siaubin gos, o imperijoje amiams bgant vergai ima gyti jeigu ne teisi", tai bent jau leidim": pavyzdiui, pasilaikyti pinigus, kuriuos pa tys udirbo, kad galt isipirkti laisv, ir net tuoktis pagal savoti
187

iena

diena

senovs

om oje

kas verg vedyb taisykles (taiau vaikai visada bus eimininkui priklausantys vergai). Maja kankinim, eimininkams udraus ta udyti. Bet mai proiai nesikeiia - pavyzdiui, inuomoti" savo verg parduotuvei, kepjui ar kitokiam miesto verslui ir pas kui priglausti atlyginim. Tai udarbio forma, kuri leidia net ir neturtingiems monms igyventi Romoje. Pakanka paprasiau siai turti vien ar daugiau verg. Pagaliau turtingi eimininkai turi special verg investavi mo bd: duoti pinig sum (peculium) kokiam nors itin talen tingam vergui, galbt nupirkti jam dirbtuves ir taip pastmti j usiimti amatu, i kurio tikrai gaus pelno. Vergas, aiku, yra suinteresuotas, kad verslas sektsi, nes gyvens geriau negu jo kolegos, bus eimininko gerbiamas ir, jei pavyks, gaus laisv (tai labai manoma, jei dominus j gerbia), dirbs sau ir susikurs pad t visuomenje. Kaip Romos gatvse atpainti verg? Kad tai nelengva, pa tvirtina ir graik istorikas Apianas. Iorikai jis labai primena laisv mog. Kno sudjimas, veido bruoai ir priklausymas etninei grupei nepads jo atpainti. Dar ir dl to, kad daugelis Romos piliei yra atleistiniai arba buvusi verg palikuonys... Taigi reikia atkreipti dmes drabuius, paprastai kuklesnius. Ir dar paiekoti detali: danai ant kaklo turi pakabint lentel (ar net usegt antkakl"), kaip iandien mes kabiname unims ar katms. Ant jos uraytas vardas, kartais atlygis tam, kas prane eimininkui... Vienoje Ostijos dirbtuvje (netoli Dianos gatvs) rastas antkaklis, parengtas suvirinti ant vergo kaklo. Antkaklyje rayta: Laikyk mane, kad nepabgiau: bgu" ( Tene me ne fu giam,fugio). Ant medalio, prikabinto prie kito bronzinio antkaklio, kuris dabar yra Romos nacionalinio muziejaus Diokleciano termose
188

11.00 val. | Verg turgus

kolekcijos dalis, galime perskaityti, kad sugrinusiam pabgus nuo eimininko Zonino verg bus imoktas solidas (Konstan tino vesta aukso moneta, i kurios kils ital odis soldo" - pi nigai): Fugi, tene me cum revocaveris me domino meo Zonino acci pis solidum. is vergas gyveno gerokai vliau nei epocha, kurioje lankoms (tarp 300 ir 500 po Kristaus), bet paprotys gyvavo toks pat per vis imperijos laikotarp. Ieidami i verg turgaus susiduriame su pilnomis aar ru daplauks mergaits akimis, j vedasi vyrikis - likimas jai pa lankus, tik ji to dar neino, jos nepardavins po keturis soldus vienamyje, ji atsidurs pasiturinioje eimoje, kur bus gerbiama tiek, kiek tai leidia jos padtis... Stebdami jos veid, susiv lusius plaukus ir beveik vaikik kn, taip iauriai rodom ant pakylos, klausiame savs: ar ji kada atgaus laisv? Jei pasiseks, galbt. Daugelis verg atgauna laisv manumissio, tai yra ilaisvini mo, bdu. Tai gali bti padaryta vairiais bdais. eimininkas gali teisinti ilaisvinim laiku ar testamentu (labai paplits atvejis). Arba einama, pavyzdiui, Trajano forum, Ulpij bazilik, kur buvo perkeltas senovinis Atrium libertatis (pao diui - laisvs namas"), ir vergas raomas cenzori sraus kaip Romos pilietis. T akimirk vergas tampa atleistiniu, gyja Romos pilietyb ir kiekvieno Romos pilieio pilietines teises, tai yra tokias paias kaip kad turi jo eimininkas, taiau pasta rajam pagal statym jis kasmet turi atidirbti tam tikr skaii dien. Jis dabar pas sau eimininkas", todl turi pareig - pa vyzdiui, atidirbti. Nra abejons, kad Romoje ir visoje imperijoje lengviau gyventi atleistiniam vergui negu laisvam ne pilieiui. Ilais vinimas yra tikroji romn visuomens limfa", kadangi taip
189

iena

d iena

senovs

om oje

ji nuolat pasipildo naujomis piliei (labai motyvuot kopti auktyn) miniomis. statymai skatina ilaisvinim, bet riboja masin verg atleidim. Augusto laik statymas ved rank udjimo" ribas testamente, buvo nustatytas santykis tarp tu rim ir atleidiam verg, kad atleidiamj skaiius neper kopt daugiau nei imt. Ities inome, kad Plinijus Jaunesny sis, beveik tkstanio verg savininkas, testam entu ilaisvino imt. Nuo ios akimirkos buvusi verg gyvenimas radikaliai kei iasi. Danai jie susikrauna turtus ir j gyvenimas atkartoja se rialo Dinastija" scenarij. inome i antkapiuose rayt vard, kad kai kurios senosios romn eimos, turinios ekonomini sunkum, santuokomis jungiasi su turtingais ikilliais: pirmieji i to gauna finansin stabilum, taigi, valdi, antrieji - kilmin gos eimos param, btin j visuomeniniam kopimui... Kaip tik tuomet, kai mes vaiktinjame po Trajano laik Rom, u keli kilometr, Ostijoje, galima stebti ak riant to kios sjungos pavyzd. Sena Lucilij Gamal eima, kurios turtas visada rmsi ems kio nuosavybe ir renta, mat, kaip nuosek liai trupa ir nyksta jos paveldas. Ities, miesto ekonomika staiga pasikeit, kai Trajano valia buvo pastatytas antras uostas: ikilo naujos, labai agresyvios klass, susijusios su prekyba. Taigi, Publijus Lucilijus Gamala nusprend engti didj ingsn" galime sivaizduoti, kaip prieinosi konservatyviausi eimos nariai. Tai sjunga su prieu". Ities tai reik snyti tok Knj Sencij Felicij, i toli atvykus atleistini verg pali kuon. Tai ikillis, tikras vietos oligarchas", susitelks politik ir versl, puiki karjer. Dabar abu tapo stipresni.

190

11.00 val. | Verg turgus

Bandymas suprasti vergov Romoje

Kaip gali bti, kad rafinuota, isivysiusi ir paangi romn civili zacija, teiss myltoja, jautri filosofijai, meno groiui, palikusi e devr visose monijos genijaus srityse, galjo sugalvoti ir priimti vergij, toki nemonik moni santyki form? Viena vertus, kaip jau minjome, romnai puikiausiai ino, kad be verg j pa saulis per akimirk sugrit. Romn visuomen gal gale yra technologika", bet vis dar ikipramonin", kadangi vienintelis energijos altinis yra moni raumenys, nra irasta main, ga lini pakeisti mog. Taigi, reikia verg. O tikrai, kam atsisakyti verg? J darbas nekainuoja beveik nieko (arba labai maai, paly ginti su j duodama nauda) ir tai teorikai neisemiamas altinis... Bti vergu imperinje Romoje yra tikrai blogiau negu galime sivaizduoti. itos tikrovs savo pasaulyje nepastame. inoma, yra sekso verg, kaip slavs arba nigeriets, elgetaujantys ar pedofil inaudojami vaikai. Bet tai iimtys, ir tai neteista. O visame senovs pasaulyje, ne tik romnikame, vergai yra taisykl. Kad tiksliai suprastume, koks buvo vergo vaidmuo Tra jano laik Romoje, reikia pamginti siknyti t laik rom no smon. Jau pagalvoj apie namin gyvn, tarkim, un ar kat, gerokai priartjame prie suvokimo. Ne dl to, kad jiems taip pat kabiname ant kaklo lenteles, bet kadangi turime visik valdi j gyvenime. Perkame juos, parduodame, kastruojame... Parduodame j maylius (lygiai kaip romnai dar su verg vai kais). Tiesa, visuomet yra vis stiprjantis judjimas prie blog elges, net apibriant blogo elgesio su gyvnais" nusikaltimo svok ir vedant grietas bausmes. Taiau tai atsirado visai ne seniai ir pirmiausia yra gerovs visuomens (kuri pasirpina maistu ir vis gudresniais bei brangesniais prietaisais) vaisius.
191

iena

d ien a

senovs

o m o je

Bet galbt yra geresnis pavyzdys. Tai elektriniai buitiniai prietaisai ir visi technologij sukurti patogumai, palengvinantys ms gyvenim. Tie, kuri turime namie, ities atlieka tuos pa dus darbus, kurie praeityje buvo atliekami tarn ar verg. Tam tikru poiriu, technologijos juos pakeit robotais": skalbimo mainos pakeit skalbjus; duj virykl, mikrobang krosnel, skrudintuvas, plak tuvai ir virtuvs kombainai pakeit virjus ir vergus, kurie prie krosni gamina eimininkams maist; iaupas pavert nereikalingu verg, kuris eina prie fonta no pasemti kibirais vandens; tualetas, kuriame nuleidiamas vanduo, pakeit verg, priskirt tik iam darbui; aldytuvas pakeit ledo nejus; indaplov ir dulki siurblys pakeit vergus, kurie rpinasi nam vara; vandens katilas um viet vergo, ildanio vanden na muose ar termose; elektros lempos pavert nereikalingais vergus, besirpi nanius apvietimu; centrinis ildymas pakeit vergus prie gori; televizija, radijas, kompaktini ir vaizdo kompaktini plokteli skaitytuvai pakeit pramogai skirtus vergus (skambi nanius lyromis ir tamburinais, mimus, okjus, deklamuotojus ir skaitovus...); raomosios mainls ir kompiuteris um viet ratinin k ir sekretori, koki turjo, pavyzdiui, Plinijus Senasis, jis dik tuodavo jiems laikus, ratus ir klausydavosi j skaitom tekst; automobilis pakeit netuvus ir lektikas (kartu su nei
192

11.00 val. | Verg turgus

kais), o automobili ibintai - lantenarius (verg, kurio parei ga - apviesti gatv prieais dominus)-, elektrinis skustuvas um vergo barzdaskuio viet (ir ai Dievui!); elektrinis plauk diovintuvas ir depiliatorius padjo at likti daugel darb, kuriuos atlikdavo kirpjos ( ornatrices). Ir taip toliau. Akivaizdu, kad daugelis anksiau ivardyt darb i tikrj buvo atliekami atitinkam verg. Tik pagalvokite, kiek mecha nini ir elektrini verg" kiekvienas i ms turi namuose! Jeigu manote, kad penki ar dvylika verg yra per daug viduti nikai pasiturinios eimos domus, apsidairykite ir pamatysite, kad visai atitinkate vidurk. Buitin technika yra btent tai, dirbtiniai vergai". Tai daiktai, kuriuos isirenkame ir perkame parduotuvje (verg turguje"), kuriuos naudojame nesusims tydami, su kuriais kartais elgiams blogai, jei jie neveikia, ne suteikdami jiems per daug reikms. Ir pagaliau, jei sulta ar yra per seni - imetame ir perkame naujus (ir piktinams dl kain)... Ir n vienas i ms dl to nesapnuoja blog sapn... Ities senovje buvo tas pats: tiesiog vietoj vart ir mikro schem tie vergai buvo i msos ir kaul! Manau, tai geriausias bdas sigauti romno galv. Ne dl to, kad pateisintume i praktik, o kad suprastume. Kai ku rie eng toliau ir apskaiiavo verg darbo naftos ekvivalent. Paaikjo, kad butelis benzino duoda tiek energijos, kiek duo t penkiasdeimt verg, traukiani nedidel automobil (tok kaip Fiat 500") dvi valandas... Ir tai dar ne viskas. Panas skaiiavimai parod, kad elektri niai nam prietaisai atstoja mums tok pat energijos kiek kaip
193

iena

diena

senovs

o m oje

trisdeimt verg. odiu, ie vairiose ms nam vietose esan tys nematomi vergai kaip niekada anksiau pertvark ms gy venimo bd. Ir viskas i esms atsitiko per dvi kartas. Mes net nebepastebime, nes esame gim patalpose, kur jau dega elektros lemput. iandien sulaukusieji 75 met yra dukros ir sns kar tos, uaugusios aplinkoje, nelabai besiskirianioje nuo prabgu si ami gyvenimo (skaitant romn laikus): aliejins lempos, karietos, vandens kubilai vietoj du bei voni ir taip toliau. Visa tai rodo, kaip ms visuomen buvo perkeista techno logij: gerov, laisvas laikas, viesa, muzika ir taip toliau - visa tai yra tiesioginiai technologins paangos vaisiai. Daugelis ms gyvenimo srii, kurias laikome savaime su prantamomis arba ilg socialini kov rezultatu, i tikrj yra energijos altini sisavinimo alutinis produktas. skaitant m o ter isilaisvinim. Be energijos ir technologij moteris gyven t tokiomis pat slygomis kaip j prosenels, o jos beveik visos buvo berats, kiekvien dien priverstos pluti laukuose, skalbti rankomis, semti vanden i ulinio, plauti indus, gaminti valg ant gyvos ugnies, priirti aliejins lempos liepsn, gimdyti daugel sn (nes mirtingumas labai didelis) ir taip toliau. Ir dar is tas. Ar galt romn sistema, pagrsta vergija, veikti dabar? Atsakymas - ne. Ne tiek dl statym ar pilietins visuomens taisykli, kiek dl praktini dalyk. Tokioje socia linje sistemoje kaip ms i vergijos bt maa naudos, jeigu ivis ji nebt nuostolinga... Kodl? Pirmiausia, jeigu verslininkas nort naudoti vergus, kaip dar romnai, turt pagalvoti apie tai, kad juos reiks maitinti, suteikti jiems pastog, lov ir tinkam glob. Kai viskas pagrsta lankstumu ir pelnu, joks verslininkas nebt pajgus usikrauti ant pei tok verslo svor. Vergija veiksminga tik tuomet, kai
194

11.00 val. | Verg turgus

turime vienu metu dvi galiojanias aplinkybes: nemonikas verg gyvenimo slygas ir j savinink didiulius turtus ir ga li. Tai dvi savybs, atrandamos praeities visuomenje (iki pat nesen laik, utenka prisiminti vergij Amerikoje) arba iuo laikinse visuomense, kuriose vyrauja senovin kultra arba iskirtinis skurdas ir neviltis. Antras motyvas, dl kurio vergija iandien negalt veikti, ji paalint i aidimo daug galim gaminam preki pirkj. N viena pramonin sistema negali ilikti esant menkam varto toj kiekiui. Jeigu nesukuriama rinka, perskirstanti augant pel n, sistema stoja. Pramons pltra kiekvienu atveju reikalauja, kad vergija baigtsi. Taigi galime tarti, kad vienas i didij skirtum tarp ms ir romnikojo pasaulio yra susijs su gamybos bdu - pirmasis pagrstas technologijomis, antrasis - vergija. Pirmasis yra su dtingas ir lankstus, antrasis - archajikas ir grietas. ios dvi sistemos nesuderinamos - egzistuoja viena arba kita. Tarp j yra skirtumas, kur aikiai suvokiame netgi mes iose gatvse, kuriomis einame. Praj pro parduotuv sustojame, igird ka kokio mogaus riksm. Prieais ms akis - buvs vergas, da bar atleistinis, dauo ir mua savo verg berniuk. Neinome, kuo jis prasikalto. Liekame nesuprat, kodl jis taip keikiamas ir iauriai spardomas. Bet vis dlto labiausiai stulbina praeivi abejingumas. inoma, yra toki, kurie nieko nedaro, nes nenori veltis (taip nutinka ir iais laikais), bet gali bti ir taip, kad nu gali protis. Paeminimas ir prievarta prie vergus yra prasti ir kasdieniai dalykai. Galbt visi aplinkiniai panaiai elgiasi ir savo namuose...

195

Probgmais sutinkame naujok vestal

Kur laik ingsniuojame pro portikus, arkas, maas aiktes su statulomis, praskiriame moni prie fontano eil, aplenkiame nedideles religines eisenas. mons, atrodo, juda ta paia kryp timi. Taigi traukiame su srautu. Dabar eisame miesto dalyje tarp Palatino ir Kapitolijaus ir inome, kad kelias veda Forumo link: tai paaikina, kodl ia taip judru. Minia silieja ilg gatv, suspaust tarp labai aukt rm tarsi tarpeklyje - tai Vicus Tuscus, taip pavadintas prisiminti se nuosius i viet gyventojus*. ios gatvs pavadinimas yra i nomas ir visi j gali parodyti. Keista, bet jis nra niekur uray tas. Ities, prieingai negu iais laikais, gatvse nra urayt j pavadinim, nra ir nam numeri. Gyventojai ino, kaip kur

* Turimi omeny etruskai.

196

Probgmais sutinkame naujok vestal

nors nueiti, kadangi labai gerai pasta vietos geografij", bet svetimalis turt didiuli sunkum rasti draug ar gatv be pagalbos ar be nurodym, kur eiti (Kad surastum savo draug, turi eiti iki galo tos aikts su ta statula, ten bus skersgatvis, ve dantis iki to fontano, prieais kur yra jimas insul. eik ir lipk penkt aukt: ten jis ir gyvena..."). Gali atrodyti keista, bet kakas panaaus ir iandien vyksta paiuose moderniausiuose miestuose - pavyzdiui, Japonijoje... Beje, matome prieais ateinant tabellarius, tai yra patinin k" privalant pristatyti laikus" ir dokumentus (tai i tikrj yra uantspauduoti ritiniai arba lentels, susuktos audekl), kuri pilnas jo krepys. Neatrodo, kad jam bt sunku orien tuotis. Romos patininkai tikrai puikiai orientavosi mieste ir i nojo moni adresus! Jo vardas Primas. Jis atleistinis ir, atrodo, labai didiuojasi savo profesija - juk tai tikrai socialinis uolis, palyginti su vergu, kuriuo jis buvo anksiau. Tai bus rayta ir ant jo antkapio, rasto dabartiniame Vatikane, Santa Rosa verg ir atleistini nekropolyje. Gatv vis siaurja, minioje pradedame dusti. Vis laik kas nors lipa mums ant koj ar pastumia. Taigi nusprendiame pa sukti deinn, skersgatv, vedant gretim gatv, akivaizdiai ne toki sausakim. Tenai suk netiktai tampame savotik eityni dalimi. Daugelis gieda religines giesmes. Kol moni kalinti" slenkame, pastebime, kad minia juda pro didel ven tykl, kyani auktai mlyn dang. Tai enklas, kad Foru mas jau labai arti. Prieais mus veimas - vienas i nedaugelio vainjani Romoje dien. Akivaizdiai turi turti leidim. Matydami, kaip mons gatvse skiriasi j praleisdami, galime nujausti, kad jame turi bti kakas svarbus. Prieais veim eina nedidel palyda 197

iena

d iena

senovs

o m o je

grieikai, neami enklai: matyti net ir liktoriai*. Viskas atrodo tarsi kokia ikilminga eisena. Kas tai galt bti? Nemanoma pasakyti, langai udengti sunkiomis uuolaidomis. Tai dengtas veimas, panaus dilianus ar karietas, kurias pamatysime po keli ami. Tik jis skirtas ne paprast moni kelionms: jo spalvos, j puoianios paauksuotos skulptros, gli girliandos rodo, kad jis naudojamas kaip kokio nors vieno i pai svar biausi miesto gyventoj ikilminga transporto priemon. Veimas atrieda erdvesn aikt. Visai alia, u auktos gy nybins sienos, inyra labai elegantikos apskritos ventyklos siluetas, vir jos srovena dm gija. Erdv tarp kolon upildo stiklini ploki dlion. Ji primena vyturio vir, dar ir dl to, kad viduje matyti tamsoje ibanios ugnies atvaitai. Kad tai svarbi Romos vieta, galima suprasti ir i sargybini, stovini netoliese. Dabar veimas sustoja. Prie jo dureli sargybiniai ir patar nautojai isirikiuoja sudarydami koridori, savo knais past mdami al praeivius. Durels atsiveria, ant j stiklo (veimo durels su stiklu yra labai reta) probgmais blyksteli sauls ats pindys. I jo pirma ilipa ydu apsigobusi vyresn moteris. Tada aplinkiniai padeda ilipti maai, jaunesnei negu deimties met mergaitei, nevikriai dl plai drabui. Staiga viskas paaikja: apskritoji ventykla yra vestali, o simboliai ir paauksuotos skulptros ant veimo enklina ynes. i mergait, padedama pagyvenusios moters i yni kolegijos, yra novic. Ji i takingos patricij eimos ir buvo irinkta po

* Atleistiniai, turj konsulams ir kitiems auktiems pareignams praskinti keli per mini.

198

Probgmais sutinkame naujok vestal

kruopios pontifex maximus*, paties Trajano, atrankos. Pasi rinkimas buvo tvirtintas ikilmingoje ceremonijoje prie kelet dien. ryt mergait paskutin kart ieina i nam ir eina vienuolyn", sikrus prie ventyklos, kad pradt labiausiai Romoje gerbiam dvasin ir religin keli - tapt vestale. Minia, sekanti paskui veim, pagarbiai prasiskiria ir stebi mergait, kai kurie rodo religinius enklus. Ities, ji, nors itin jauno amiaus, yra tarp nedaugelio irinktj, saugosiani Romos ventj ugn. Ugn, nuo kurios simbolikai priklauso miesto (ir imperijos) likimas ir kuri niekuomet negesdama dega apskritoje ventykloje. Jos laukiantis gyvenimas primins vienuols gyvenim. Ves talmis buvo irenkamos jaunesns nei deimties met mergai ts: j lauk deimt met noviciato, dar deimt vykdant parei gas ir deimt mokant naujas novices. Apsuptos pagarbos ir vis globojamos (jos netgi turjo rezervuotas vietas spektakliuose), jos turjo vadovauti svarbiausioms Romos ceremonijoms, au kojimams ir apeigoms. Taip pat j uduotis buvo saugoti ven tus milinikos svarbos objektus - pavyzdiui, paladij, tai yra i Trojos kilus Palads medin atvaizd, kur, romn manymu, atgabeno pats Enjas ir kuris saugo imperij. Bet, kaip inoma, svarbiausia vestali uduotis yra priirti ventj ugn, j maitinti ir neleisti jai ugesti. Be to, vis savo tarnysts laik jos turi likti skaisios (kai is baigiasi, joms suka kus apie keturiasdeimt met, gali tekti, jeigu nori). Jeigu ugnis ugest arba vestal prarast nekaltyb, bausm bus pamokoma: meiluis iki mirties nuplaktas Forume, o ji nu udyta, bet nepraliejant n lao kraujo, taip reikalauja statymas.
* Vyriausiasis ynys (lot.).

199

iena

d ien a

senovs

o m o je

Taigi bus palaidota gyva poeminje celje, turdama duonos kepal ir lemp. Tai pats tikriausias kapas tokioje vietoje, kurios pavadinimas visk ir pasako: Campus Sceleratus*. i mergait, dabar pradingstanti u vestali nam dur, aukojasi" Romai. U i dur pastate-vienuolyne su dideliu vidiniu kiemu jos laukia vienuolikas gyvenimas. Portikas ir j supanios kolon eils nustatytos gerbiamiausi vestali statu lomis ir ities primena didel vidurami vienuolyn. Artimiau sius trisdeimt met tai bus jos pasaulis. Durys usidaro.

* Nuodmi laukas (lot.).

200

Probgmais sutinkame naujok vestal

DOMU Trumpa Rom os forum istorija Stebdamas puik forum marmur, negali likti nesua vtas j groio ir didingumo. Visi ino apie Romos foru m ir imperijos forumus, maiau inoma j istorija, nors ji yra daugiau nei tkstanio met, ilgesn nei romn epo cha. Kad geriau suprastume viet, kuri ketiname tyrinti, verta trumpai j pervelgti. I pradi, tarp X ir IX a. prie Krist, tai buvo tik pelk ta ir nesveika, pilna uod ir menk upeli vieta, Velabras. Tuo metu ji buvo naudojama pirmj Romos gyventoj, kuri trobels stovjo ant Kapitolijaus ir Palatino vir ni, mirusiesiems laidoti. Niekas negaljo sivaizduoti, kaip ji pasikeis. Prajo keletas ami ir genialus Cloaca Maxima statinys nusausino vis vietov, nukreipdamas nuolat iame slnyje besikaupianius vandenis. Tuomet tapo manoma idivus purv igrsti - taip prasidjo nepaprasta i viet istorija. Miestas atrado savo politi nio ir religinio gyvenimo centr, taip pat ir ekonomikos atramos tak - ia krsi turgs ir parduotuvs. imtme ius ia kilo nauji statiniai, namai, jie buvo perstatomi ar griaunami. Po pergals prie Kartagin 202 m. prie Kris t Roma tapo pagrindiniu Viduremio jros vyturiu" tuomet buvo pastatytos keturios bazilikos ir restauruotos jau esanios ventyklos. lugus respublikai, Forumas turjo atrodyti nepakan kamas miestui, kuris tuomet turjo pus milijono gyven toj ir vald imperij, besidriekiani milijonus kilometr. Taigi Julijus Cezaris nusprend alia pastatyti nauj. Tai
201

ien a

d ien a

senovs

om o je

buvo tik pradia. Augustas ir kiti imperatoriai per kiek maiau nei pusantro imto met pastat dar penkis prie senojo prisiliejusius forumus: iandien juos vadiname imperijos forumais, kad atskirtume nuo to tikrojo Romos forumo. Tai Cezario, Augusto, Taikos (statydintas Vespa siano), Nervos ir pats graiausias - Trajano forumas. Viskas buvo gyvendinta laipsnikai - paskirti devyni miesto hektarai, sigyti ir nugriauti juose esantys pastatai, buvo net nukastas gbrys, jungiantis dvi kalvas (Kvirinal ir Kapitolij). Tai milinika uduotis: sivaizduokite penkis naujus forumus, su atitinkamais pastatais, aikt mis ir eilmis irikiuotomis statulomis; pro elegantikus portikus ir juos skirianias kolonadas galima buvo pereiti i vieno kit. Taigi tai buvo vienas nepaprastas komplek sas, pilnas lipdini, marmuro ir paauksuot statul... I ia buvo valdoma imperija, gyvendinamas jos teisingumas. ia buvo sikrusi Romos dvasia. Forumai buvo naudojami vis romn epoch - iki 608 met, kai imperatoriaus Fokos garbei buvo ikelta ko lona: tai buvo paskutinis statinys juose. Vliau atjo vidur amiai ir visa i vieta m ltai dingti po eme ir augalija kaip ltai grimztanios jr laivo duenos. Nors ir keista, bet dabartin jos ivaizda - griuvsiais nustos erdvs yra tokia ne dl vidurami, bet pirmiausia dl Renesanso laik niokojimo. XVI a. popieius Julijus II sak elgtis su forumais kaip su marmuro ir tufo kasyklomis ir panaudoti esam mediag visuose statiniuose, kuri reikalavo jo su manyta Romos pertvarka. Anot tuometini liudijim, iki tol ventyklos ir paminklai buvo visai nepaliesti! Taiau per akies mirksn jie buvo nugriauti ir sunaikinti: vos per
202

| Probgmais sutinkame naujok vestal

kelias deimtis dien pastatai, buv imperins Romos ir dimi, pradingo tiesiog akyse. Daugelis protestavo, skaitant Mikelandel ir Rafael, bet nieko i to. Kolonos, kapiteliai ir marmurins statulos, kultros ir istorijos ami simboliai, nukeliavo krosnis, kad tapt kalkmis, i kuri buvo gaminamos nauj pa stat plytos, arba jas sujungsianiu skiediniu. Galiausiai, kaip po kultrins atomins bombos" sprogimo, pasiliko tik pastat griuvsiai ir fragmentai, tie patys, kuriuos ian dien fotografuoja milijonai turist. Vieta ir vl buvo nau dojama taip, kaip anksiau, iki klestjimo laikotarpio ia vaikiojo mons ir gansi galvijai, i vieta visiems i noma kaip Campo Vaccino*.

Karvi laukas (it).

203

11.10 val. Atvykstame Romos forum

Ms kelyje ir vl nedideli breliai moni. Grupels, einanios prieais, susilieja vien po monumentalia Augusto pastatydin ta arka su trimis angomis. Primena didiules burnas, kurios vie na po kitos praryja moni grupeles... Ms eil. Minia ustoja, tad nesuprantame, kas yra u arkos. Tik su kiekvienu ingsniu suvokiame, kad vis daugiau viesos. Staiga prieais mus atsiveria didioji Romos forumo erdv. Tai nepaprastas vaizdas. Jis akinamai baltas ir nuostabiai dera su dangaus mliu. To kios didybs akivaizdoje pasijuntame sutrik. Pabandome aki mis aprpti visas aikts detales, bet tai nemanoma dl besigr dani moni, kai kurie i j dl kako ginijasi. Taigi, tai yra Romos forumas. Kaip j aprayti? Pirmasis galv ateinantis pavyzdys yra v. Morkaus aikt Venecijoje, jos ilgi portikai, formuojantys rmus, aikts viduryje - kolonos su statulomis viruje, dideli pastatai, pro al einantys mons...
204

11.10 val. | Atvykstame Romos forum

Taiau skirtum daug. Pirmiausia, nra kupol (kaip v. Mor kaus bazilikos). Vietoj j aikts pakraiuose sugrsta daug ven tykl. Panau daugybs balto marmuro fontan" eil. Pavelgus prieing Forumo aikts gal, vaizdas dar didin gesnis. spdis toks, lyg irtume didiul keli pakop suakmen jus kriokl. ventyklos ir pastatai lipa vienas ant kito, lipa Kapi tolijaus kalvos lait, tarsi visi kartu bandyt kopti j. Atrodo lyg sual Igvasu kriokliai, dl keisto (ir reikmingo) perspektyvos aismo prasidedantys prie dviej simbolini Romos ventykl Kapitolijaus virnje: Junonos deinje ir Jupiterio kairje. Ms kairje ant plai ventyklos laipt netvarkingai juda mons. Tai Dioskr ventykla. Nenuostabu: tai vieta, kur nu statomas valiut kursas, ir tai paaikina, kodl pirmyn atgal zuja pinig keitjai ir bankininkai". Bet dar yra ir daug naujj t veli" - juk ia ateinama registruoti naujagimi. Prisiartina guvios ivaizdos vaikinas. Supranta, kad mes ne same vietiniai, ir klausia, ar mums nereikia pagalbos. Jis mums gali io bei to pasilyti, gerai pasta tinkamus bylintis teisinin kus, ino vietas, kur galima pernakvoti ir pavalgyti, taip pat u ger kain gali rasti draugij". Nieko tokio mums nereikia. Pa praome jo pabti gidu Forume. Greitai sutinka. Einame aikt - ingsniuojame puikiu balto tufo grindi niu, ibaniu nuo nuolatinio trypimo. Berniukas sustoja, kad parodyt bronzin ra, pro kur daugelis praeina nekreipdami dmesio: jame vardas - L. Naevius Surdinus, miesto pretorius, kuris valdant Augustui suklojo nuostab grindin. Nedaugelis atsimena, sako jis, kad visu respublikos laikotarpiu ia kovojo gladiatoriai. Tuomet Koliziejaus dar nebuvo. Buvo statomos laikinos medins tribnos, jose sitais irovai stebjo kovas.
205

iena

d iena

senovs

o m o je

Kartais net buvo itempiami didiuliai audeklai nuo kario apsisaugoti. Vaikinas teisus, Plinijus Senasis papasakojo mums apie vien i toki vyki Cezario laikas, istorij jis pakliuvo beveik vien dl dusinamo kario... Taiau is berniukas neino, kad vietoje po ms kojomis, prabgus eiolikai ami, arche ologai ras poemini koridori ir net medini keltuv, reikalin g, kad aidyns vykt sklandiai, liekan... Kol jis pasakoja, pastebime, kad u ms nugar, Forumo vi duryje, auga trys mediai: vynmedis, figmedis ir alyvmedis. Tai venti mediai, sako jis, kaip simboliai pasodinti aiktje, nors kai kurie teigia, kad iaugo savaime. Gidas lydi mus toliau. Praeiname pro labai graias rait im peratori statulas ant aukt marmurini pjedestal: miniai, kertaniai aikt, visas is grois prastas. Romos laikais ities niekas nevaikto tiesiog kaip turistas: isiruoiama dl darbo reikal, piligrimysts ar eimos rpesi. Niekas nevyksta ap irti piramidi, Partenono, Koliziejaus ar Romos forumo dl malonumo. Ir vis dlto iose vietose visuomet galima sutikti k nors, pasirengus u kelias monetas jums pabti gidu. Pasiek Forumo gilum, atsiduriame prieais daugyb kit ventykl, stovini vairiuose lygiuose, berniukas rpestingai jas mums rodo. Bet mes nesigilinsime detales. Kol vedlys kalba, mus stulbina kiti stebuklai. Berniukas beveik atsainiai parodo plai, aikt velgiani teras: tai didiul pa kyla, papuota suiupt prie laiv pirmagaliais. Tai rostra vetera, ir mes suprantame, kad btent i ia, atsirms turklus, Markas Antonijus sak savo ymij laidotuvi kalb Cezariui atminti (tai rod daugyb film). Istorija ir architektra Forume susipina. U imperijos rostr kyo keistas objektas - didel paauksuo ta kolona. Ji kaip brangenyb iba Saturno ventyklos pakojyje.
206

11.10 val. | Atvykstame Rom os forum

Tai nulinis takas" vis keli, kurie driekiasi i Romos: Milia rium Aureum. Ant jos paauksuoto bronzinio paviriaus rayti visi atstumai nuo Romos iki pagrindini imperijos miest. Nra geresnio bdo parodyti, kad i tikrj visi keliai veda Rom (arba atvirkiai - i Romos)... Tai dar ne viskas. Kiek toliau dar simbolikesn vieta: ber niukas pirtu mums rodo ma pastat. Umbiculus urbis, - sako, tai yra miesto bamba - Romos centras. O kadangi Roma yra imperijos centras, is takas yra viso romn pasaulio centras... Taiau jis turi ir grsmingesn prasm. Pastatas susideda i dviej dali. Virutin yra Romos bamba, apatin - Mundus, tai yra vieta, kurioje gyvj pasaulis pro griov emje susisiekia su mirusij pasauliu. Berniukas nenori artintis. Pagal romn kalendori, tokie vartai" poemin pasaul turi bti atdari tik tris kartus per metus. ios akimirkos laikomos neaniomis ne laim. Ir tai tik vakar vartai" buvo simbolikai udaryti. Bet berniukas netiki, bijo, kad aplinkui vis dar laistosi kokios nors poemi btybs. Dav por as paleidiame j, ir jis patenkintas nueina (dabar jau patikjs, kad neskmingos dienos i tikrj baigsi). Atsi griame Forumo aikt. Tai, kad esame kiek auktliau, mums dovanoja nuostab regin. Dar kart apmetame akimis visus pa minklus ir tik dabar geriau siirime du milinikus pastatus, kurie rmina ilgsias Forumo puses. Kas tai galt bti? Tai Emilij ir Julij bazilikos. Terminas bazilika" neturt klaidinti. Tai ne ventyklos, ne garbinimo vieta, j paskirtis vi sikai civilin: jose sikr teismai (kartais gali vykti dar kokie nors ekonominiai ar politiniai renginiai). O kas dabar vyksta bazilikos viduje? Eime isiaikinti.
207

iena

diena

senovs

om oje

Forumo minios viduryje prieais bazilik

Gr Forumo aikt pastebime, kad j vis dar plsta mons. Tai gyvas nuolat judantis kaleidoskopas. Ities viena i gyvybi ni miesto viet. Taip pat ir socialinis laikrodis". Anot Marcialio, Forumas labiausiai prisipildo apie penkt valand (ms skaiiavimu, apytiksliai apie vienuolikt ryto). Taigi danai pa simatymai skiriami, kai Forumas yra pusiau pilnas ar upildytas trimis ketviriais. Paproiai tokie tvirti, kad tai beveik tiksliai atitinka vien valand (aiku, labai tolerantikai velgiant mi nutes...). Forumas yra ir romn laik laikratis - ia suinomos nau jienos. ia rasite tuos, kurie kalba apie politik, apie naujausius mokesius, dalijasi konfidencialia informacija apie artimiausius konkursus Kapitolijuje. Be to, ia bus kas nors, kurio brolis tar nauja legionuose, todl jis vaizdingai pasakoja apie paskutin kampanij, o gal net sutiksite kareiv, dstant, kaip vyko m is. Nekalbant jau apie artimiausias gladiatori kovas, veim lenktynes arba paskalas apie ikiliausias eimas. odiu, pereiti Forum - tai tas pats kaip versti laikrat: tai ekonomikos pus lapis, tai sporto, tai politikos, paskal... Ar buvo romn laikais laikrai? Taip, bet ne toki, koki turime mes. Buvo vadinamieji acta diurna, bet tai praktikai oficials leidiniai" saugomi valstybs archyvuose. domesnes ar skanesnes" naujienas buvo galima igirsti aiktje... Ir dar is tas stulbina - statulos ir bareljefai yra spalvoti! Da bar muziejuose esame prat juos matyti natralios marmuro spalvos, tai yra baltus. Tiesa yra ta, kad spalvos per amius iny ko. Jeigu romnai galt juos ivysti ms muziejuose, bt nu stebinti, kad jie ibluk kaip nudrengti markinliai. Romnai
208

11.10 val. | Atvykstame Romos forum

ities da statulas, ir jos buvo labai spalvotos: lpos raudonos, veidas rausvas, drabuiai mlyni, raudoni ir taip toliau. Kalbant visai nuoirdiai, mes nesame prat matyti visos itos spalv vents ir todl jaustums priblokti: tai, kaip tai atrodo, iek tiek primena primityvaus stiliaus paveikslus... Gyvai nuspalvintas nuostabus reljefas, puoiantis tribnos onus. Taiau suavti spalv nesuprantame jo reikms. Jis enklina prie kelerius metus ioje paioje aiktje nutikus vyk: atleidim nuo mokesi! Dalyvaujant Trajanui keli patar nautojai nea krvas ra, kuriuose suymtos Romos piliei mokesi skolos. Jie sudeginami aiktje... Galima sivaizduoti, kaip palengvjo visiems susijusiems asmenims. Bet dl to, kad is atleidimas tapt galimas, vyko karas - didiul kampanija, kai per du bandymus buvo nukariauta nauja Dakijos provinci ja, paimtas milinikas aukso ir sidabro grobis, toks, kad buvo galima panaikinti mokesi moktoj skolas... Tokia yra Roma imperijos ukariavim virnje. Pro al eina patys vairiausi mons: ia esama ir tiesiog dy kintoj, ir toki, kurie ieko pakvietimo vakariens. Gal ir at rodys keista, bet cezari Romoje labai paplits paprotys triuk mauti" ymesnse vietose ir taip susimedioti turtuol, kuris tave pakvieia vakariens. Tikrai, turtingam pilieiui Romos forumo aikt yra viena i tinkamiausi scen pasirodyti ir pasipuikuoti savo turtais. Va dabar praslenka dveji netuvai. I vien nukarusi vyro ranka, papuota blizgiais auksiniais iedais. Tikras praneimas apie prabang. Kituose - visai kitas vaizdas. Uuolaidos atvertos, juose keliauja elegantikai apsirengs, aristokratikos ivaizdos vyrikis auktai pakelta galva ir lenktais antakiais. alia jo eina psias sekretorius ir tyliai kak kalba. Tai aikiai nomenclator,
209

iena

diena

senovs

o m oje

tai yra isilavins vergas, gebantis prisiminti vardus, pareigas ir paskalas apie sutinkamus mones. odiu, tai - gyva ura knygut", turinti ir gabum aprayti asmenis, kuri niekuomet nesutikote, bet kurie yra kuo nors svarbs imperijos ar intrig Romoje. Igirds aikt kertanio veikjo vard mogus ne tuvuose kiek krusteli ir paliepia neikams eiti iam prieprie iais. Netuvai staiga pasisuka ir atgria pirmagal" link nieko netarianio personao - susitikimas-susidrimas neivengia mas... Po keli m etr vyras netuvuose paaukia praeiv vardu, o is nustebs sustoja. Bando atsiminti, kas yra j ukalbins mogus netuvuose. Ne, tikrai neatsimena. Ir tai natralu, juo du niekad nra matsi. Taiau jo naujos pareigos - aquarius (tai yra vandentiekio ininierius), jis atsakingas u akvedukus dabartinio Kvirinalio papdje, ir tai neivengiamai j privers geriau painti j paaukus: dovanomis, pakvietimais puotas ir visokius renginius vyrikis netuvuose stengsis sugundyti ini nieri tarpininkauti, kad imperatorius leist nutiesti tiek ilgai laukt atak nuo vamzdyno, taip namuose atsirast tekanio vandens...

11.30 val. Julij bazilika, Romos teism katedra

Einame link Basilica Iulia. Daugyb baliausi pilon ir ark pa veria j kakuo panaiu miliniko dinozauro griauius. ia nuolat zuja mons - jie lipa ir leidiasi plaiausiais laiptais. Pa kopos tik septynios, bet jos tokios plaios, kad primena marmu rines stadiono tribnas. ie laiptai yra klasikin pasimatym ir susitikim vieta prie klausymus. Ities visur briuojasi mons: i iek tiek aristok ratik" veid iraik atpastame advokatus ir j padjjus su aplankais" po paastimis. Paprastai klientai yra lengvai atpas tami i dmi vilgsni ir susirpinusi veid... Labiau primena turgaviet negu Forum. Vieni mons guli ant laipt, apatikai stebdami mini, trypiani Forumo grindin - jie yra liudyto jai pagal pareikalavim" mainais dosn atlyg paliudys, k tik reikia... Kiti susibr ir labai susikaup stebi kak ant laipt: spjame i gest, kad vieni patarinja esantiems viduryje, o kai kas net ir lainasi. Susidomj prieiname. Pro stebtoj galvas
211

ien a

diena

senovs

o m oje

matome du prieininkus, aidianius kak, primenant akes arba maln". aidimo lenta, arba tabulae lusoriae, iraiyta tie siog ant pakop (nedidelis vandalizmas, bet toleruojamas, nes praveria pramogai). Tai tokia pat scena, koki galima matyti daugelyje iuolaikini miest aiki ir park, kai mons susi remia prie achmat lentos. Kopiame toliau. Sutinkame laiptais besileidiant mog, susisupus neprast ak patraukianios ametisto spalvos tog. Kain, kur j susiveik - akivaizdiai jam per didel. Jis liesas, vei das dubs, plaukai prastai nudayti juoda spalva: maos ir gyvos akys vieia gudrumu, padedaniu jam igyventi i menk triu k. Paskui j eina (tiksliau, j seka) grup moni. Uduoda jam klausimus, tampo u togos, pagaliau j sustabdo. Taip supranta me, kad tai advokatas, o visi kiti yra jo klientai, k tik pralaimj byl... Gyvai reikalauja paaikinim. I jo atsakym ir i to, kaip stengiasi ivengti klausim, klientai supranta, kad padar klaid patikdami jam byl. Jis visikai nekompetentingas! Atmosfera kaista. Sustojame pairti: ia yra ir daugiau smal suoli. Na ir nupeti viiukai", - sako emas balsas alia ms. Jie i kaimo, pasitikjo pirmu sutiktu advokatu... O dabar pa irk juos, vargeliai" - sumurma kitas. Advokatas isivaduo ja ir paspartina ingsn, stengdamasis pasimesti tarp moni. Bet jo persekiotojai nepasiduoda ir visa grup pradingsta aik ts minioje... Tai vienas i daugelio unadvokai", kuri, laukiani kli ent ir byl, Forumo aiktje gausu nuo pirmj ryto valand. Romnai juos vadina causidici, Roma juos gerai painodama niekina, kadangi jie tikri miesto kratovaizdio rykliai". Jie gali suvejoti klient, gal net moka graiai pakalbti, bet laimti byl jiems sekasi labai prastai. Geriausiai jie sugeba tikinti nepasitu
212

11.30 val. | Julij bazilika, Romos teism katedra

rinius, paprastus ir neisilavinusius mones. Anot Kvintiliano, suvedus balans reikia sumokti tik u bals". Po pirmojo susi tikimo Forumo aiktje jie pakvieia aukas savo namus pasikal bti apie byl. Nordami padaryti spd klientams ir parodyti, kad yra aukto lygio advokatai, taiko vairias gudrybes. Iliko at siminimai apie byl, kai toks advokatas net pastat namo kieme bronzin statul, vaizduojani j ant irgo, tarsi bt konsulas, kad sudaryt spd apie neegzistuojant presti... Kopiame toliau. Tuoj engsime Romos byl ir statym pasaul. Patalpos milinikos, pilnos bals gaudesio ir ksni, paly dini chaotik moni zujim. Pasijunti sutriks ir pirmiausia nesupranti, kur eiti. Atrodo, kad engei katedr: vidus i tikrj masyviais pi lonais sudalytas penkias ilgas navas. Vidurin yra didiausia, jos lubos aukiausios, madaug trij aukt, stoge - miliniki langai salei apviesti. Dl imoningo viesaus marmuro panau dojimo sienoms ir pilonams visur atsispindi sauls spinduliai, nava nuviesta graia isklaidyta viesa. Visoje aplinkoje yra pai garsiausi Romos istorijos veik j paraas": bazilika buvo pastatydinta Julijaus Cezario ir baig ta Augusto. O po ms kojomis - Scipiono Afrikieio namo liekanos. Milinikoje centrinje salje, kurios matmenys yra 82 ir 18 metr, nuo pat ryto viet um garsieji centumviri, Julij bazi likoje posdiaujantys teisjai. Jie atstovauja civilines bylas na grinjaniam teismui ir j nra imtas, kaip galtum pagalvoti i pavadinimo, bet imtas atuoniasdeimt. ia kitados vyko garss procesai, kurie paversdavo didij bazilikos aul didiule teisingumo scena. Bet dabar svarstomos
213

iena

d iena

senovs

om oje

nelabai svarbios bylos, todl j eiga optimizuota ir jos nagrin jamos lygiagreiai. Tam nuo grind iki lub pastatytos mili nikos palapins, medinmis pertvaromis paskirstanios erdvi centrin nav keturias teism sales. Centumviri taip pat padaly ti keturias grupes. Kaip senovs Romoje sprendiamos bylos? Pabandysime vilgtelti vien i sali".

Du teismo procesai senovs Romoje

Sals gilumoje stovi pakyla, kur viet uima klausymams pir mininkaujantis teisjas. Aplink j sdi keturiasdeimt penki cen tumviri. Prieais juos ant medini suol kartu su draugais, ei mos nariais ir advokatais sikrusios bylos alys. Mes vos galime irti dabar kalbant advokat. Ities, mus ir teismini gin viet skiria moni minia: tai tie, kurie mgsta stebti debatus teism salse, tarsi tai bt spektaklis, kurio negalima praleisti. Tai paprasti mons, vyrai, moterys, senoliai. moni yra ir u ms, jie sispraud kur tik gali, net u sals, tarp maesni bazi likos nav pilon. Ir net vir ms - pusauktyje. Kodl visi ie mons susirinko? Dabar Romoje einama teism dl kiekvieno smulkaus gin o. Pavyzdiui, iandien ioje salje ginijamasi dl kakoki ok likimo. ia, kaip nutinka ir iandieninje Italijoje, teisingumui truk do vis didjantis atidedam byl skaiius. Jau valdant Vespasianui Svetonijus atkreip dmes, kad byl sraas pereng visas ribas, kadangi prie jau nagrinjam vis pridedamos naujos". Be priemoni, kuri msi pats Vespasianas, kaip teig Svetonijus, viso besibylinjanij gyvenimo vos utekt teismams".
214

11.30 val. | Julij bazilika, Romos teism katedra

Kitas cezari Romos iuolaikinis bruoas yra btent spek taklis. Kaip ms laikais juodosios kronikos vykiai gauna daug vietos laikraiuose ir televizijos laidose, taip imperinje Ro moje vieo proceso klausomasi". Ir sprendiant i minios ioje salje reitingai" yra dideli... Galbt net bt tiksliau kalbti ne apie stebtojus, bet apie irovus tikrja to odio prasme. Bazilikoje - dusinamas kartis. Beveik visi aplinkui gausiai prakaituoja. Bet niekas nenori ieiti, visi prisiklijav" prie io proceso. Advokatas dsto nukentjusios alies argumentus. Jis stovi teatralika poza ir nirtingai gestikuliuoja. I pairos pri mena nebyliojo kino aktori... Taiau neatrodo, kad jo mimi ka daryt spd centumviri. Vienas velgia tutum, kiti tyliai nabdasi, dar vienas peioja plaukus i nosies, kitas pavojingai svyruoja, matyt, tuoj umigs, kaip jau padar jo triukmingai knarkiantis kaimynas. Teisjas, prisimerks, kad geriau irt, stebi, kaip pro didelius langus slenka debesys. Ir publika sutaria, kad advokatas visikai netiks. Daugelis net ima juoktis. Vienintelis, kuriam nejuokinga, yra iekovas, grie t veido bruo vyras ne i Romos, priprats dirbti laukuose ir kalbti tiesiai. Kai vienas i centumviri umigs priglaudia galv prie kaimyno, jis supranta, kad reikia it reikal baigti. Nuka muotas advokato, vis cituojanio istorijos didiavyrius, kalbos, staiga j nutraukia: Kokia prievarta, kokios udyns, kokie nuo dai - mano byla yra dl trij ok! A sakau, kad mano kaimynas jas pavog. Teisjas nori rodym, o tu pasakoji apie Kan m ir Mitridat, apie priesaik sulauiusi pn nirtul... Mostaguoji ir griausmingu balsu pasakoji apie Sul, Marij ir Mucij. o diu, Postumai, kalbk apie mano tris okas!!!" Visa sal sprogs ta juoku. Advokatas lieka beadis. Teisjai juokiasi, senolis staiga pabunda, debesys pamirti. Galbt mogus savo prakalba dabar
21S

iena

diena

senovs

om oje

igelbjo vis proces. Kampe kakoks vyras usirainja... D kui jam, prabgus imtmeiams ios paprasto kininko frazs pasiek mus ir vis dar priveria yptelti. Staiga visus salje nustebina riaumojimas. Netrukus - ilgi aplodismentai, vilpimas. Gretimoje salje u sunki uuolaid ir medini pertvar advokatas mu rimt vart". Visi tyli. Net ir centumviri bei teisjas. Gretimoje salje ir vl pasigirsta advo kato baritonas. Jis galingas ir tikinamas kaip teatro aktoriaus, nesunkiai veikia pertvaras, todl byl dl trij ok pasidaro sudtinga stebti. mons dairosi vienas kit. Kas jis? Niekas neino. Kiek v liau pasigirsta vardas. Tai tikras Forumo kunigaiktis, gebantis pasakyti simenamas kalbas. mons nebeabejoja - greta pra sidjo gerokai domesnis procesas. Tarsi bt jungta gaisro si gnalizacija, minia subanguoja ir esantieji paskutinse eilse pas kubomis bando sisprausti gretim sal. Auditorija perjung kanal"... Mes sekame paskui mini. Gretima sal i tikrj prisigrdu si. Advokatas - ivaizdus vyrikis ilstaniais plaukais ir atviru vilgsniu. Stabteljo atsigerti ilto vandens. Meta griet vilgs n centumviri, tarsi nort juos teisti, paskui - klepsidr ant stalo. Kiekvienam advokatui skirtas tam tikras kalbjimo laikas. iam gali prireikti ei klepsidr: kiekviena laa dvideimt mi nui, taigi visas turimas laikas yra dvi valandos. inoma, skir tinguose procesuose viskas gali bti kitaip, danai teisjai yra atlaids ir duoda daugiau laiko, nelygu byla, jos sudtingumas arba domumas. Reikia pasakyti, kad sesijos, prasidjusios anks t ryt, danai baigiasi saulei leidiantis. Advokatas beda pirtu por, i kurios buvo neteisingai at imtas svarbus palikimas. Jo pirmieji odiai veria visus kaip kul
216

11.30 val. | Julij bazilika, Romos teism katedra

kos. Sustoja, lengvai nusiypso ir ima susimsts vaikioti, lyg iekot tinkam odi. Rads j akimirksniu atsisuka ir i jo burnos pasipila sakini up. Jo ikalba ities netiktina. vilgs nis, mestas vien i bendradarbi, atskleidia nedidel triuk: sekretorius jo klausosi su vakuotomis lentelmis rankoje ir po kiekvieno sakinio brkteli enkl, tarsi ymtsi pirkini sra. Advokatas visai neimprovizuoja - jis kalba pagal anksiau parengt ir taikant mnemotechnik simint plan. Tokia ities yra daugelio didij Romos forumo advokat strategija: prie proces gerai pasiruoti. Kai kurie senovs autoriai mini generalines repeticijas, pri menanias paius tikriausius teismo debatus, po kuri advokatai i savo biur ieidavo itin susijaudin ir ibaniomis akimis, pa likdami nualintus bendradarbius. Per ias pratybas, vadinamas meditationes, daug dmesio buvo skiriama frazms, odiams, intonacijai ir balso moduliacijai. Pratyb partneriai paprastai bdavo isilavin vergai. Anot Cicerono, galbt didiausio Fo rumo oratoriaus ir mnemotechnikos meistro, pagrindinis de bat kelias, kuriuo reikia eiti, susideda i trij dmen: judti, teikti malonum, tikinti. Ir kurti siueto poskius. Vienas i j dabar prieais ms akis. Dvi kalbos valandos jau seniai pasibaigusios. Advokatas i akimirk bga prie savo ginamos poros, praeina pro j, kako ieko minioje... Teisjai ir publika suglum. Net ir jo bendradar biai vaizduoja nuostab (bet viskas yra numatyta scenarijuje"). Pagaliau - tai advokatas vl pasirodo su dviem isigandusiais vaikais, berniuku ir mergaite. Vedasi juos su savimi, parodo tei sjams, tada meiliai apkabina. Tai poros vaikai, imintingai kol kas nerodyti. Pradeda ilg prakalb apie j ateit, kas j laukia tuomet, kai tvo ir motinos nebebus... ir kaip tie palikimo pini
217

iena

diena

senovs

om o je

gai bt naudingi ne i vaik, bet, pabria, i dviej Romos piliei (i nuoroda nelieka nepastebta teisjo ir centumviri, tai susij su Romos vertybmis) ateiiai. Tai nra nauja strategija, advokatas gudriai pritaik atradim, panaudot prie imtmet savo labai garsaus kolegos Sulpicijaus Galbos, Cicerono bendraamio. Taiau ito publika nei ino, nei gali prisiminti. Ir tai j dabar du vaikai kreipiasi iuo teat raliku veiksmu, kuriuo tikimasi sudauyti tuometini romn teism didiojo veikjo - liaudies - ird. Advokatas pervelgia veidus, itaria paskutinius odius ir baigia apkabindamas vai kus... Minia pratrksta ovacijomis. Net i kaimynini sali" atsklinda plojimai. Primena teatro pjess final (i esms taip ir yra). Ir teisjai nustebinti jo skms. Jie jau atsivelg tai, kad visa publika pirmose eilse yra sirgaliai, tai yra advokato pa samdyti plojikai (iose salse tai prasta), taiau tokios didels skms jie nesitikjo. Dabar nuosprendyje turs bti atsivelgta publikos reakcij. Tai psichologinis spaudimas" tikrai paveik siantis nuosprend. Ir advokatas tai ino: suvaidinta aara, dabar riedanti jo skruostu, slepia ypsen...

Romos senatas

Vl esame Romos forumo aiktje ir nusprendiame ieiti i ia, juddami link kitos, prieais stovinios bazilikos. Emilij bazilikos portikas yra platesnis negu imtas metr. Ir ia verda visuomeninis gyvenimas ir vyksta teismo procesai. Seniau jos portikuose buvo sikrusios parduotuvs ir dirbtuvs, dabar ten tuia, mus patraukia mayt paveiksl ir pieini paroda-pardavimas, uimanti dvi arkas. Stulbina kokybs skirtumas tarp fresk, kurias matme domus, ir i darb, i tikrj paprast, beveik vaikik. Temos vairios - ia piemuo, ia mitologin scena, Julijaus Cezario veidas (visikai nepanaus), labai apy tikris Romos vaizdas... O va jaunuolio veidas, labai realistikas ir graus. Akivaizdiai tai usakytas portretas. Nelabai inoma, bet Romos namuose kartais gali pamatyti kabani paveiksl, vaizduojani savininkus ar kitus eimynykius. N vienas i j nepasiek ms, bet kitur, pavyzdiui, Egipte, ie portretai buvo udedami ant mumij kaip kauks. iandien tai nepapras
219

iena

d iena

senovs

o m o je

tos momentins imperijos gyventoj nuotraukos. Kain, kaip atsidr ia: galbt jaunuolis mir neturdamas paveldtoj ar tv, kurie nort isaugoti portret, kaip daugelis saugo garsi protvi biustus. Ir tai paaikint, kaip jis atsidr prekiautojo rankose... Ieiname i Basilica Emilia portiko ir pasukame iaurin Fo rumo pus, kur praeityje buvo dalijamos Romos galios kortos ir kur per amius rinkosi senatoriai - tai kurija. tai pasirodo didelis plytinis pastatas su mau portiku priekyje. Tai senatas. J pastatydino Julijus Cezaris: nugriov iki pamat ankstesn kurij, sunaikino Komicij aikt ir pastat nauj, spding pastat, naudot per vis Romos istorij. Senato durys atdaros, netrukus salje prasids debatai. vilgtelime vid. Puikios grindys su elegantikomis i visos imperijos atveto prabangaus marmuro inkrustacijomis. ia tiesiog paodiui - vaiktai po imperij. Senatas yra labai gilus, jo onuose - plats laiptai, ant kuri daugeliu eili sustatyti se natori suolai. Jie i medio, graiai drointi. Tai, k matome, yra kakas tarp schola cantorum* ir karaliaus primim sals... Aplinkui ant sien didels marmurins plokts, apvieianios vis patalp. Kas ino, kiek ikilming kalb ia buvo pasakyta, vis nemanoma atsiminti. ia, iuose keliuose kvadratiniuose metruose, buvo priimta daugelis sprendim, dabar aptariam ms istorinse knygose... Nedaugelis viet planetoje galjo taip paveikti monijos istorij. Daug senatori sdi ir kalbasi su jau atjusiais kolegomis. Kai kurie nabdasi, kiti juokiasi. Gali pastebti grupes, kurios

* Dainavimo mokykla (lot.) - taip nuo vidurami iki iol vadinamas kamerinis religinis choras.

220

Romos senatas

tyliai diskutuoja. Netrukus prasids debatai. iomis dienomis aptariamos vairios temos, vakar, pavyzdiui, buvo kalbama apie bebaigiam didij triumfo ark, nuo kurios prasideda Via Traiana. Bet iandien darbotvarkje rimta tema. Trajanas yra la bai toli nuo Romos: sausio mnes su didiuliu triukmu eng Antiochijos miest, dabar kariauja Mesopotamijoje. Rom atsiuniami praneimai yra kuo geriausi, jis ukariavo svarbius miestus: Batn, Nisib, Ktesifon. Ir legionai j pagerb Parthi cus (tai yra part nugaltojo) titulu. Taigi senatas turi nusprsti, kaip teisinti titul... I tikrj, kadangi nebra respublikos ir vienas imperatorius keiia kit, senato vaidmuo labai suma js: baigsi didij kov ir debat laikai, dabar priimami kuk lesni sprendimai, labiau susij su paprasiausiu valdymu negu tais lovingais laikais iki Julijaus Cezario... Senatorius eina pro atvertus vartus ir mosteli sustingusiems jo kelyje sargybiniams. Vartai bronziniai ir labai aukti (paskuti niai Romos senato vartai buvo Renesanso laikais iardyti ir per kelti v. Jono bazilik Laterane, kur jais ir dabar galima avtis). Garbaus amiaus senatorius ingteli kelis ingsnius ir j i karto sveikina kiti, jaunesni kolegos, einantys jo pasitikti, tik riausiai nordami pasiklausti jo patarim ir iklausyti strategi ni" pasilym, kuri reikt laikytis ios dienos diskusijoje... Patarnautojai udaro sunkius vartus. Mums senato sal pa mau pradingsta, tarsi leistsi udanga. Paskutinis vaizdas, kur matome - senatorius sdasi, susitvarko togos klostes ir grietai i po tanki il antaki apvelgia savo oponentus... Sargybi niai isirikiuoja prie vart, vienoje rankoje laiko skyd, kitoje pilum, iet.

221

Tuo metu Koliziejuje...

Jo labai viesios akys, rodos, giliai sodintos nudegusiame veide. N akimirkos neatitraukia vilgsnio nuo raumeningo prieinin ko kno. Ir dabar, kai abu sukasi ratu, tyrindami kits kit... juos smeigti tkstani moni, kurie nuo ryto juos stebi, skatina ir rkauja i tribn, vilgsniai. Juk Koliziejuje ities prasidjo ai dyns. Pirmasis reginys, pradedantis dien, yra venationes, tai yra mediokl. Taigi, kautyns ne tarp gladiatori, bet tarp moni ir vri. I tikrj Koliziejus ir visi imperijos amfiteatrai visada turjo tokias rengini pakopas: i pradi venationes, paskui vie os nusikaltli egzekucijos ir pagaliau - popiet - laukiami gla diatoriai. Koliziejus atlieka didiul vaidmen miesto gyvenime: dl amfiteatro talpumo (nuo 50 iki 70 tkstani irov), bet pirmiausia dl iauri kov, verdani jo viduje. Kaip i, k tik prasidjusi. mons tribnose puikiai suvokia, kad po keli sekundi viskas baigsis. Tarp viesi mediotojo garban ybsi prakaito
222

Tuo m etu Koliziejuje..

laai. Jo vardas Spitara, bet minia nustojo j aukti, tokia tvyro tampa. Prieais j stovi vienas i didij arenos valdov, galin gas ir pasitikintis savimi Viktoras. Tai ne mogus, bet galt bti pagal savo prot, kur demonstruoja kovose. Jis labiau gudrumu ir klasta negu savo leten galia ar atriais nagais veik daugyb mediotoj. Viktoras, tai yra nugaltojas" - nepaprasto dydio leopardas, po daugelio kov taps minios numyltiniu: kart stumteljo savo prieinink kit prie kelias sekundes nugriu vus ant ems mediotoj, taip privert j suklupti, tada stai ga uoko ir perkando jam gerkl. Viktoras, kaip ir visi vrys Koliziejuje, nra gyvnas, puolantis, kai ialksta, kaip paprastai manoma: buvo sugautas maas, uaugintas specialioje fermoje ir imokytas pulti kaip kovinis uo. Leopardai yra imokyti, kur smogti ir kaip. Jie visa tai itin gerai imano: kai puola mog o tai vis dar atsitinka ir iais laikais - taikosi tiesiai gerkl, su leidia galing leten nagus krtin ir j perplia. Man teko kalbtis su gydytoju Afrikoje, kai ten buvau paleontologijos ka sinjimuose, ir jis man patvirtino, kad kai jam atnedavo lit auk (kuri bdavo tik" sukandiota), kartais j pavykdavo i gelbti. O kai atnedavo leopardo auk, ji jau bdavo mirusi... is vris nekaltas, jis tik plrnas - daro tai, ko j imok gam ta... Taiau jo prigimtinis agresyvumas buvo dresuotoj i esms pakeistas ir pritaikytas spektakliui kurti, taigi gyvnas tapo tikra mirties maina. U Viktoro nugaros - ne tik mirtys arenoje, bet ir daugelio verg, naudot kaip llyts" j dresuojant, nuudymas. Spitara yra geras arenos mediotojas, labai mgstamas m o ter dl dailios ivaizdos, bet jis nra toks garsus kaip Viktoras. Bukmeikeriai" stato u jo pralaimjim tris prie vien. Spitara tai ino, bet taip pat ino, kad tai galbt yra jo stipryb - nuste binti visus, kartu ir leopard, aibiku judesiu.
223

ien a

d ien a

senovs

o m o je

Spaudia rankoje stor ir atri iet. Daugiau nieko neturi nei arv, nei almo, nei kardo. Vienintel apsauga - sutvirtinti mediaginiai antblauzdiai. Riaumojimas arenoje - pro vartus k tik pasirod litas kovo ti su kitu mediotoju. To Spitara lauk ir tikjosi. Viktoras gerai dresuotas nekreipti dmesio minios staugim ar savo priei nink riksmus. Taiau netiktas lito riaumojimas paadina jo pagrindinius instinktus. Ities, gamtoje suaug litai udo leo pardus. Akimirksnio isiblakymas. Leopardas aibikai pasuka galv lit. Vos spja sutelkti vilgsn kitos kats siluet ir staiga pajunta smg po kaklu, kur prasideda krtin. Per sekunds dal nepaprastai aikiai jauia, kaip plats amenys persmeigia kr tins lst, pajunta veriant skausm. Jis net negirdjo, k i vis plaui rk Spitara. mogus puol pasilenkdamas ir engdamas ilg ingsn, kad smgis gaut daugiau jgos, taip fechtuotojai daro tpst. vries reakcija nirti. Leopardas rieia milinik sprand ir bando suksti iet, bet jam nesiseka. Tuomet smarkiai smogia letena per ieties kot, beveik ipldamas j i kno. Dabar sten gia j suksti ir perlauti dantimis. Bet jau per vlu, jauiasi vis silpnesnis: mato stovinio ir nuosprendio" laukianio Spitaros siluet. Jei gyvnas atsigaus, mediotojui, neturiniam ieties, bus blogai. Gal jam ir duos kit, o gal ir ne. Taiau jos nebereiks. Gelsvose ir neiraikingose leopardo akyse Spitaros siluetas vis labiau migloja. Kraujas plipsniais teka i aizdos ant arenos, tarp jo leten jau telko bala. Smgis buvo tobulas. Paskutinis suriaumojimas, atodsis ir gargaliavimas, kadangi kraujas jau pasiek gerkl ir plauius. vris virsta ir isitiesia pravertais nasrais. Minia sprogsta. auksmas pakyla vir tribn - kartojamas me diotojo vardas: Spitara, Spitara." Koliziejus turi nauj didvyr.
224

Tuo m etu Koliziejuje..

DOMU vrys Koliziejuje Koliziejuje ir kituose po imperij isibarsiusiuose amfi teatruose buvo nuudyta didiul daugyb gyvn. Kar tais buvo galima matyti mediotojus, su lankais ir strl mis guldanius elnius arba gazeles. Kartais buvo udomi egzotiki gyvnai - tokie kaip struiai (inome, kad im peratorius Komodas linksminosi kardu kapodamas jiems galvas). Kai kuriais atvejais kovos buvo beveik" lygios: mons gladiatori apranga - su almu, skydu ir kardu, turjo pabandyti igyventi ir veikti litus, leopardus ar lokius. I bareljef atrodo, kad kovos nebtinai baigdavo si moni pergale. Galiausiai buvo galima stebti ir kovas tarp gyvn: pavyzdiui, grandinmis vien prie kito pri rakindavo buli ir drambl ar kitokius didelius gyvnus, o patarnautojai ilgais pagaliais juos badydavo versdami kautis. Danas egzotik gyvn, toki kaip tigrai, nau dojimas visuose pagrindiniuose imperijos amfiteatruose ilgainiui prived prie laukini gyvn nykimo Europoje, iaurs Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Nemaai r i inyko i dalies dl to, kad i daugelio pagaut egzem pliori (skaitant krokodilus ir raganosius) tik mauma pasiekdavo paskirties tak po ilg kelioni veimuose ar laiv triumuose.

11.40 val. Imperijos forumai, pasivaikiojimas tarp marmuro

Minios kaukimas pasiekia ir mus Forume. Kai kurie atsigria Koliziej. Jo milinikas siluetas stkso Via Sacra gilumoje, u Tito arkos, u kolonad ir ventykl. Minios skanduojamas nugaltojo vardas atskrieja iki ia, bet ikraipytas ir neatpasta mas. Skamba tik galingas ritmikas irov riksmas. Netrukus stabteljusieji pairti Romos arenos link grta prie savo reikal, tarsi nieko nebt atsitik... O ir mes tolstame nuo senato vart. Sargybini n kiek nesujaudino i Koliziejaus sklindantis riksmas, ir dabar, mums einant i ia, jie stebi sustin gusiais, neperprantamais vilgsniais. Netrukus ir mes aplankysime Koliziej, bet pirma nelabai toli nuo ia, Taikos ventykloje, norime pamatyti t unikalaus. Kelias minutes psiomis iki tos vietos mes eisime per dar vien Romos stebukl. Tai imperijos forumai. Ities Romoje yra ne tik Romos forumas. Julijus Cezaris,
226

11.40 val. | Imperijos forumai, pasivaikiojimas tarp m arm uro

manydamas, kad jo nebepakanka, pastat kit. inoma, jis buvo pavadintas imperatoriaus vardu: Julijaus Cezario forumas. Ai kus galios demonstravimas... Jo pavyzdiu pasek kiti imperatoriai: Augustas, Vespasianas, Nerv ir Trajanas... Taip buvo sukurti pilni nuolat judani moni forum kvartalai" kiekvienas susisiekiantis su kitu. Tai prabangos, marmuro, kolon pasaulis, suteiks romnams di desni erdvi prekybai, verslui ir teism procesams. Tarsi vairi miest vieos aikts bt sujungtos. Tik m o derniais laikais, pradjus statyti prekybos centrus, galima pama tyti kak panaaus... I smalsumo sekame paskui tris gyvai ir garsiai diskutuojan ius vyrus. Vieno i j ilga erelika nosis ir jis visokiais bdais bando kitus du tikinti savo tiesa... Eina link Taikos ventyklos, esanios Vespasiano forume. js didiul pastat sustingsti: po pirmosios sals, primenanios sekvoj mik - tokios auk tos jos kolonos, patenki didiul sal, kurios vis sien uima milinikas miesto emlapis. Tai garsioji forma Urbis, Romos ems vald planas, apie kur pakalbsime kiek vliau (tas variantas, kur inome ian dien ir kurio fragmentai saugomi Kapitolijaus muziejuose, yra i vlesni epoch negu ms tyrinjamoji, bet panau, kad Trajano laikais jau buvo analogikas planas, vliau prarastas). Jis i tikrj dengia vis sien. Tai puikus 1 : 240 mastelio pla nas, su visomis nam sienomis, kolonomis ir fontanais, iraiy tas ir nuspalvintas raudonai. Prieiti ariau negalime. Prie tam tikro tako visus sustabdo ilga baliustrada. Tik priskirti atsa kingi pareignai, apsiginklav ilgais stiebais ir kartais ilgomis kopiomis ant ratuk, gali prieiti, rodyti k nors ar liesti/orma Urbis.
227

ien a

diena

senovs

om oje

Trys vyrai, kuriuos matme gyvai lauke diskutuojant prie pastato, prisiartina prie emlapio ir parodo tiksl tak, tada kreipiasi prie stalo sdint valdinink. Dabar suprantame, kad jie diskutuoja dl parduodamos tavernos sklypo rib arba dl jos dydio. Valdininkas ramiai jiems duoda kaulin ploktel su rtu skaiiumi ir nurodo kit patalp, kur jie gali paprayti pa sitikrinti norimo sklypo dyd pergamento kopijoje. Neliaudami ginytis visi trys pradingsta koridoriuje.

Vienas i Romos imperijos stebukl Trajano forumas

Reikia pasakyti, kad Taikos ventykloje buvo saugoma Vespasia no rpesiu surinkta biblioteka. Ir ne tiktai, ia buvo laikomi ne paprasti meno kriniai, kuriuos imperatoriai rinko visoje impe rijoje, ypa helenistiniame pasaulyje. iame sostins Luvre taip pat buvo daug puiki, ms nepasiekusi tapybos edevr. Ro mnai labai vertino i meno r, buvo labai daug tikr inov, kaip ir iais laikais. Taikos ventyklos irdis yra sal, kur saugoma didioji dalis karo grobio, atgabento i Jeruzals: ia eksponuoja mas ir simbolinis objektas - garsioji septynak vakid. Dabar esame lauke prieais Taikos ventykl ir per vairius im perijos forumus einame prieinga kryptimi. Lieka vienas, kurio dar nematme ir kur Romos gyventojai, be abejons, laiko vienu i imperijos stebukl. Jis buvo pastatytas paskutinis - baigtas vos prie dvejus metus. Tai Trajano forumas. spdis kvap gniau iantis. Pirmiausia ivystame plai sien su arkomis, jos centre yra triumfo arka, vir kurios - ei irg traukiamas veimas. Tai jimas Trajano forum.
228

Imperijos forumai yra tikras vienas su kitu susisiekiani ir pilnas nuolat judani moni forum kvartalas". Tai prabangos, marmuro ir kolon pasaulis.
229

iena

d iena

senovs

o m o je

Tarsi pabrdami vietos svarb stovi keli ginkluoti ir budrs sargybiniai. jus pro ark prieais ms akis visu savo didingu mu atsiveria milinika forumo aikt: tai 300 metr ilgio ir 190 metr ploio staiakampis, iklotas dideliais balto ir vairiaspal vio marmuro luitais. Mes tiesiogine odio prasme apsupti vie nos i graiausi Romos imperijos kolonad. tai ilgiausias por tikas aplinkui vis forumo aikt: deimtys ratuoto marmuro kolon. Ir tai dar ne viskas - ant kiekvienos korintins kolonos stovi figra. Tai beveik trij m etr aukio statulos, vaizduojan ios belaisvius barbar kunigaikius. Jos iskaptuotos i vairi ri marmuro, pozos vairios - kartais plaukai ir barzdos su velti vjo: tai nugalti kunigaikiai. I tikrj visa, k matome, buvo sukurta pargabenus milinik grob i k tik nukariautos Dakijos (dabartin Rumunija). Aikts viduryje - raito Trajano statula i paauksuotos bron zos. Einame link gilumoje stksanio didelio statinio. spdis, lyg arttum prie ventojo Petro bazilikos fasado. Ities artjame prie didiulio statinio: Ulpij bazilikos. Tai ne ventykla, kaip ir kituose forumuose, bet visuomens reikmms skirtas statinys. Taiau koks statinys! Viskas aplinkui milinika, didinga, paauksuota... Ant fa sado - kitos belaisvi barbar suritomis rankomis statulos: rikiuojasi ilga eile, panaia ventj eil ventojo Petro kolo nadoje. einame. engiame didiausios iki pat ios akimirkos ro mn pastatytos bazilikos vid... Jauiams sutrik dl patalpos proporcij ir aukio. Keista, bet ji tuia: kakodl iandien ne numatyta klausym ar kitokios veiklos. Vaikto tik darbuotojai ir smalsuoliai kaip mes, ingsniai ir balsai ataidi, lyg nort per or imatuoti milinik bazilik.
230

11.40 val. | Imperijos forumai, pasivaikiojimas tarp m arm uro

Ji tikrai spdinga: 170 m etr ilgio, gilumoje du dideli pus apvaliai kupolai. Bet suakmenti mus priveria supani kolo n mikas - atrodo, tarsi btume girioje. Nemanoma vis su skaiiuoti, j deimtys, jos labai auktos, o korintiniai kapiteliai nedidelio automobilio dydio. Jos atskiria penkias navas ir yra skirting spalv! Centrins navos kolonos yra i egiptietiko pilko granito, onini, maesni nav - i alio marmuro. ia viskas ipuota. Grindys padengtos marmuriniais achmatais, geometriniame apskritim ir keturkampi rate vyrauja antikos geltona ir ratuotas marmuras... Centrinje navoje spdingas marmurinis frizas vaizduoja sparnuotsias pergali deives. Vir ms galvos - galerijos ir langai, pro kuriuos veriasi ryki sau ls viesa. Sals gilumoje - grupel moni ir pretorionai, sudarantys apsaugines utvaras. Kas yra ios grupels centre? Pretorion buvimas reikt tik viena: tai kakas labai svarbus i imperato riaus aplinkos. Bet kas? Grup iri auktyn tinkuot kasetini lub fragment: vienas rodo drgn dm, kuri jau pakeit spal vas. Matyt, vertina, kiek pavojingi yra lietaus sukelti protkiai. Grup pajuda ms kryptimi. Vis artja pretorion pakalt sandal aidas. Girdti ir kiti metalo garsai. Tai kardai ir durklai vanga kareivi arvus. Grup praeina pro al. Viduryje tarp sekretori ir bendradarbi - mao gio mogus, trumpom ko jom ir rankom, pliku virugalviu, kur supa tanks garbanoti tamss plaukai. Jo veido bruoai neginytinai viduremiki", o balsas ramus ir labai velnus. Tai Apolodoras i Damasko, jo protas sukr Basilica Ulpia (pagal Trajano eimos vard - Ulpijus) ir nepaprast forum. Jis genialus architektas, jo k riniai paenklino savj epoch kaip kit - Bruneleskio ir Mi kelandelo darbai. Pastatyti milinik forum utruko tik
231

iena

d iena

senovs

o m o je

penkerius metus (nuo 107 iki 112 met). Bet jis projektavo ir kitus statinius, pavyzdiui, Trajano turgus ir Trajano termas. Gaila, pagalvojus, kad jo santykiai su Trajano pdiniu Hadrianu nebebus tokie idiliki. Prieingai, Hadrianas j isiunt tremt ir galiausiai vykd mirties bausm... Grup pradingsta u kolo n, pretorion uniform vanges pamau nustelbia po bazilik vaiktani moni ingsniai. Ieiname laipt aiktel. Jie veda bibliotekas. Viruje zuja mons su papirusais rankose ir vergai, stumiantys karuius, pilnus segtuv. Primena ms ministerijos koridori... U dur matome ilg sal su daugeliu eili lentyn ir spint, panai komodas: jose tkstaniai lenteli ir papirus ritinli. Len tynos kitokios negu esame prat - jos ne kvadrato formos, bet rombo, kad papirusai nepasklist alis ir gultsi vienas ant kito kaip apelsinai turguje... Atidar duris, pastebime vis vidin kiem juosiant balkon. Atsirm turklus, suprantame, kodl Apolodoras Damaskie tis pastat tok keist statin. Kiemo viduryje kyla viso impera toriaus pastatydinto forumo brangakmenis - Trajano kolona. Ji yra 100 romn pd aukio (kiek maiau nei 30 metr), jos viruje paauksuota bronzin Trajano statula (Renesanso laikais pakeista ventojo Petro statula, o tai visikai ikrinta i konteksto). Kolona buvo pastatyta keliant vien ant kitos 19 Kararos marmuro luit, kiekvienas i j sveria 32 tonas! Ji tu iavidur, viduje rengti viji laiptai. Taiau didiausi spd daro ior: ia iraiytas vientisas frizas, besisukantis spirale per vis kolon nuo apaios iki pat viraus. I viso 200 metr ilgio ir tarsi komiksas" vaizduoja pa grindini dviej karini kampanij (101 m. ir 105 m. po Kris taus), kurios atved iki Dakijos prijungimo prie Romos provin
232

11.40 val. | Imperijos forumai, pasivaikiojimas tarp m arm uro

cij, svarbiausius vykius. Kadr" eilje vaizduojami miai, per upes besikeliantys legionai, apsiaustys, dievams aukojantis Trajanas ir taip toliau. I viso ia tkstaniai kruopiai iraiyt ir nuspalvint figr (daugiausia legionieri), su tikros bronzos ginklais rankose. ie ginklai ir ios tokios gyvos spalvos bgant amiams pradingo ir mes iais laikais galime matyti tik natra laus marmuro spalvos kolon su jos nuostabiais bareljefais. Paliekame Trajano forum ir vl leidiams miest. Prie pat mums ieinant i milinikos aikts, stebime jaudinani scen: senyvas mogus spaudia rank jaunuoliui ir merginai, i apkabina vyrik ir jis kiek sutrinka. Tada du jaunuoliai apsika bina ir ilgai stovi, atrodo jaudinaniai laimingi, o senolis atjauiamai juos stebi. Jie k tik ijo i specialaus biuro, sikrusio ia, Trajano forume, kur vyksta manumissio, tai yra verg ilais vinimas. Pilietis ia atjo oficialiai rayti, kad i dviej tarn vergija baigsi: nuo iol jie bus laisvi ir, kaip iuo atveju, gals susituokti, o tai buvo nesivaizduojama, kol priklaus eiminin kui, kuris sprend, ar jie gali ir su kuo gali poruotis... Ms akyse dviej jaunuoli gyvenimas pasikeit aminai.

iena

diena

senovs

om oje

DOMU

Forma Urbis, marmurinis Romos kadastro emlapis

inome, kad Augusto laikais Roma buvo padalyta 14 ra jon, atitinkani dabartines sostins apygardas, nors j dydis ir ribos skiriasi. Kiekvienas i i rajon turjo savo administracij. Juk nebuvo lengva vienu metu valdyti mi lijono ar pusantro milijono moni gyvenim. Neinome io valdymo detali, bet lengvai galime sivaizduoti visus sunkumus. Ir taip buvo per amius. Pavyzdiui, prabgus daugiau kaip dviem imtams met, imperatoriaus Kons tantino laikais Romoje buvo 423 gatvs, 49 didieji keliai, 322 didels sankryos. Pabandykite sivaizduoti milini k kasdien uduot palaikyti iose gatvse tvark, pri irti, kad gerai veikt fontanai, aprpinantys vandeniu visus gyventojus, atrasti nelegalias statybas ir nubausti j organizatorius, isprsti prekiautoj ginus dl sklyp rib ir taip toliau. Ir visa tai ne tik be telefon, kompiute ri, duomen bazi, bet ir be popieriaus, plunksnakoio ir raalo. Romn administratoriai turjo verting darbo rank. Tai kakas panaaus kadastr. Kai krme vien i Odisjaus" serij, nufilmavome kai kuriuos tuometinio ka dastro" emlapio, garsiosios forma Urbis, atkartojanios vis Aminojo miesto plan, fragmentus. Galima matyti parduotuvi form ir matmenis, kolonad gyl, vingiuotas gatves ir net fontan padt. inomos kelios io emlapio versijos, sukurtos skirtingais imperins Romos laikais. i nome, kad buvo iraiytos balto marmuro ploktse. Deja, iandien mums liko tik kelios dalys ir fragmentai, galbt
234

11.40 val. | Imperijos forumai, pasivaikiojimas tarp m arm uro

tinkami maai miesto daliai atkurti. Visa kita buvo sunai kinta vidurami krosnyse ar panaudota mrijant sienas... Taiau jau stebdamas kai kurias ploktes supranti vis imperins Romos kasdienio gyvenimo turtingum. Kai kuriose ios knygos dalyse atvaizduodamas kelioni marrutus ir kurdamas apraymus a taip pat rmiausi e mlapio fragmentais. odiu, daugelis apraom gyveni mo Romos gatvse vaizd remiasi tikromis forma Urbis pavaizduotomis gatvmis, vertinant atstum tarp pastat, stovinias kolonas, parduotuvi ir net galim tuometini bar" isidstym. Ypa paioje pasakojimo pradioje, kur gatvs tamsoje inyra statula - ten atkuriamas tikras Romos centro vaizdas. Man tereikjo sivaizduoti ios sta tulos bruous. inoma, kai kurie urbanistiniai pokyiai laikui bgant neivengiami, taiau bendras gatvi ir kvartal vaizdas liko toks, kok bandiau aprayti. Kai stebi emlap, stulbina tikslumas - tai didiu lio kiekvienos parduotuvs, ventyklos ir pastat planus dariusij meistrikumo vaisius. Buvo rastos net plokts, atmestos dl ma neatitikim. Visa tai leidia suprasti, kokio lygio pasiekdavo Romos valdios tikslumas ir prie kabumas duomen archyvavimo srityje, o tai akivaizdiai leisdavo geriau kontroliuoti ir apskritai rpestingiau val dyti teritorij.

11.50 val. WC senovs Romoje

Imperinje Romoje vienu metu buvo 144 vieieji tualetai. Ir vien i j mes tuoj aplankysime. Tualetus lengva pastebti, pa prastai aplinkui juos zuja mons, kaip stotyse ar pakels resto ranuose. Ir paprastai einantieji engia greitai, o ieinantieji at rodo gerokai labiau atsipalaidav... Prie jimo - dviej moni eilut prieais medin stov, u kurio stovi vergas: ant jo paste bime terakotin lkt ir beveik i karto girdime, kaip sukasi j kritusi moneta. Aiku, reikia mokti. Nedaug, kelis graius. Visi iek tiek laiko sugaitame kraptydamiesi odiniuose krepeliuo se, kabaniuose prie diro (romn laik pinigin). Vieieji tualetai mokami ir valdomi mokesi rinkj-rangov, vadinam conductores foricarum. domu tai, kad dl i vie j tualet atsirado lotynikas posakis, danai vartojamas dar ir ms laikais: pecunia non olet, tai yra pinigai nekvepia". Ities, Vespasianas ved mokest skalbjams, kurie rinkdavo lapim vieuosiuose tualetuose ir naudodavo j savo skalbyklose. Titas,
236

11.50 val. | W C senovs Romoje

Vespasiano snus, protestavo prie it mokest, nes jis atrod jam perteklinis ir abejotino skonio. Pecunia non olet, - toks buvo tvo atsakymas. Prajus siaur laiptin atsiveria plati puoni sal. ia net yra ni su dievybi statulomis. Siena srovena krioklys, vir jo - dei vs Fortnos, nuo kurios priklauso sveikata ir laim, statula... Lipdiniai ir spalvos kaip rafinuotoje patalpoje, beveik praban gioje. Taiau pakanka nuleisti vilgsn ir vaizdas staiga pasikei ia: deimtis vis ami ir luom individ susd ketina atlikti btinus reikalus". Kvapas nemalonus kaip vieajame tualete, bet neatrodo, kad tai jaudint iuos mones, susdusius, tarsi ia bt laukiamoji sal. Taip atrandame, kad tai viena i Ro mos visuomenini" viet, panaiai kaip Forumas: ia plepama, ia ukalbinama, ia papasakotas poktas patraukia vis dme s. ia netgi, jeigu nespaudia fiziologiniai poreikiai, prisdama prie ko nors, kurio drabuiai j rodo esant pasiturint, ir mgina ma gudriai ikaulyti pakvietim pietauti... Visi kalba, pasakoja anekdotus, kakas nepastebimai nupaio kok grafit. Taiau visi galvoja, k sako: Romoje visur slepiasi nipai... Labiausiai stebina, netgi glumina, visikas privatumo nebu vimas. Nra irm, uuolaid ar pertvar, u kuri mogus at siskirt. Visi sdi ant ilgo marmurinio suolo, vienas alia kito, tarsi autobuse... Romoje privatumo svoka yra visikai kitokia negu msik ir lieia daugiausia tik turtinguosius: tuos, kurie turi pinig atsiskirti ir gyventi toli nuo paprast moni. o diu, turti tualet yra statuso simbolis. Niekam i ms natraliai nepavykt jaustis atsipalaida vusiam tokiose vietose... Bet reikia pasakyti, kad tunikos labai padeda paslpti intymias kno dalis. Tikrai, spdis toks, kad visi tiesiog sdi... Taip, bet ant ko? Nebuvo nei unitazo, nei spe
237

iena

d ien a

senovs

o m o je

ciali sdyni. Suolas yra plokias ir sdima atitinkamai ant rakto formos ang. Po ilgu suolu yra gilus kanalas, kur tekantis vanduo visk nuplauna alin... i ang paskirtis aiki. Ne to kia akivaizdi paskirtis kitos angos marmure, esanios tarp koj: ji tokia pati kaip primoji ir keli lygyje su ja susijungia. Kam ji reikalinga?

Romos tualetas. Vietoj tualetinio popieriaus naudojamos vandenyje pamirkytos kempins. Stulbina visikas privatumo nebuvimas: ia plepama, ukalbinama, pasakojami anekdotai. Tai viena i Romos visuomenini" viet, toki kaip Forumas ir termos.
238

11.50 val. | W C senovs Romoje

Vos spjome savs paklausti, o vyrikis nepraytas mums parodo... Sals viduryje - pilni vandens trys marmuriniai ba seinai, i kuri kyo mediniai pagaliai. mogus siekteli ir vien pagriebia. Tuomet pastebime, kad prie pagalio galo pritvirtin ta kempin: primena degl. Vyrikis kia degl" tarp koj ir naudoja kempin kaip... tualetin popieri. Nepatenkintas vl j panardina grindyse irausto mao kanalo vanden. Jo dar nebu vome pastebj, atrodo kaip dirbtinis upelis, tekantis palei vis kojas. Vyras ir toliau tokiu bdu varinasi, panaiai taip naudo jama bid... Paskui, braukdamas pagaliu per vidin skyls krat, nukrapto kempin, ir ji nukrinta kanalizacij. Pagaliau jis vl padeda pagal viet, marmurin basein. Per vis i proced r nenustojo plepti su savo kaimynu. Taigi dauguma Romos gyventoj savo fiziologinius porei kius tenkina taip, kaip papasakojome, tik nedaugelis turi tualet namuose. Nenorintieji mokti arba neturintieji reikaling smul kij gali pasinaudoti - bent jau maesniam reikalui - dideliais soiais, stoviniais gatvse ar prie nam kamp (kaip matyti Pompjuose), j turinys vliau panaudojamas skalbyklose... Toki tualet yra visame mieste. Nuo Pompjaus portiko iki Balbo teatro foj". Tikrai keista, kai po portikais, tiesiog prieais praeivius, galima pamatyti savo fiziologinius reikalus atliekant turting pirkl, ten toliau - pretorion, dar tolliau - atleistin, jaun advokat ir taip toliau - visiems tai visikai natralu. Kai kurie tualetai iem net ildomi hipokausto sistema, panai naudojama termose. Tai galima pasakyti apie t, kuris rengtas paioje miesto irdyje, tarp Romos forumo ir Julijaus Cezario forumo. altomis dienomis jis labai lankomas... O kur teka visos nuotekos? Srutos teka sudtinga poemins kanalizacijos sistema, sudarania pat tikriausi nuotek tinkl
239

ien a

d iena

senovs

om oje

po Romos gatvmis ir pastatais. Jo statybos prasidjo net VI a. prie Krist. Anot kai kuri senovs autori, kai kuriose vieto se poeminiai surinkimo kanalai yra tokie dideli, kad juose gali prasilenkti du ieno veimai. Vis dar garsi Agripos inspekcija, kuri gerokai pagerino nuotek tinkl Augusto laikais. Atrodo, kad kai kur buvo judama net valtimi. Visikas io stulbinamo hidraulins ininerijos paminklo e devras yra Cloaca Maxima, pagrindinis Romos nuotek kolek torius (dar ir iais laikais i dalies veikiantis). I pradi tai buvo kanalas po atviru dangumi, respublikos laikais udengtas. Jis kiek maiau nei kilometro ilgio ir nra tiesus dl viruje esani pastat. Jo matmenys spdingi: kai kur primena tikr penki metr skersmens tunel. Jo paskirtis yra ne tik surinkti srutas, bet ir akveduk vandens pertekli, nuotekas, taip pat term, fontan ir, inoma, lietaus vanden. Ta proga reikia paminti, jog gatvs turi bding asilo nu garos" form, kad lietaus vanduo, nuplovs" gatves, nubgt kratus, vliau j praryja uliniai (taigi, tai gana imoninga gat vi valymo sistema, egzistuojanti ir iandien, nustebsite, Pary iuje). ulini yra visur, danai j dangiai yra ups dievo su praverta burna, kuri ryja" lietaus vanden, pavidalo. Vienas i i ulini dangi tapo ymus visame pasaulyje, jis tikrai yra daniausiai fotografuojamas istorijoje: tai Tiesos burna", am inta garsiame filme Atostogos Romoje" su Gregory Pecku ir Audrey Hepburn. Cloaca Maxima nea vis savo turin Tibr prie pat Tibro salos slnio. Ir ia galime nustatyti vienintel ios nuotek siste mos problem: kai Tibras patvins, vandens lygis kyla, utven kia Cloaca Maxima ir sustabdo nuotek sraut, net j apgria.
240

11.50 val. | W C senovs Romoje

Tuomet nuotekos gali bti nunetos iki ulini ir kanalizacijos ang arba iki tualet, i kuri tekjo... Aiku, nuotek sistema negali aptarnauti viso milijono ar pusantro milijono gyventoj miesto, todl daugelis srut pilamos tiesiog duobes (septinius griovius). ios duobs reguliariai valomos (mes nenorime si vaizduoti darbo slyg), o j turinys panaudojamas kaip tros. i spdinga Romos nuotek sistema, kuri galima palyginti su gyvos btybs inkstais, yra netiktinai iuolaikika. Romnai, visuomet labai pragmatiki, nuo pat pradi suprato, kad joks didelis moni susibrimas negali egzistuoti be veiksmingos kanalizacijos. Ir tai daug sako apie civilizacij, kuri dar neinojo apie bakterijas, bet jau suprato didiul higienos ir varos svarb tiesiog naudojant vanden (tas suvokimas nepasiek vidurami, o dar ir iandien - didiosios dalies treiojo pasaulio).

12.00 val. Gimti Romoje

Kakta nuerta prakaito perl. Su kiekvienu srmiu ji primerkia akis, nuo stang vena ant kaklo atrodo beveik sprogstanti. Sdi vyteli krsle su auktu atlou, rankomis tarsi vries nagais si kibusi ranktrius. Per vis nam sklinda riksmas, nutraukda mas tamp, jau itisas valandas kaustani bet koki veikl. Ver gai susting tyloje vairiose domus vietose. Vienas i j, neseniai sigytas spalvotasis, ipuia juodas akis ir stebeilijasi koleg i Viduremio jros regiono. Tasai ypsosi ir pusiau prisimerkda mas nuramina j. Ne pirmas kartas, kai nam eiminink gimdo: ir vis dlto ito buvo labai laukta. Po trij mergaii visi eimy nykiai tikisi, kad kart gims berniukas. Nam eimininkas turi turti savo nuosavybs ir verslo paveldtoj... Gimdymui skirtame kambaryje, be keli patikim verg, dar yra moteris. Ji suimtais plaukais, pritpusi tarp eimininks pra skst koj, pataria jai, kaip kvpuoti. Jos padjja, galbt dukra, apkabina gimdyv i nugaros, kas srmis spausdama pilv e
242

12.00 val. | Gimti Rom oje

myn. Ant stalo parengti rankiai ir tvarsiai, jeigu moteris imt kraujuoti. Pribuvja turi vard, ji Skribonija Atik ir tyia atke liavo i Ostijos, kad pagelbt gimdyti. Apibdins kaip tikr profesional pribuvj, j pakviet eimos draugas. Jis taip pat yra inomas archiatrus, savotikas vadovaujantis gydytojas". Reikia pasakyti, kad naujagimiai daniausiai priimami pribuv j, beveik niekuomet medik vyr: tai lemia savotikas senovs drovumas, taip pat sutuoktinio nenoras matyti, kaip kitas vyras lieia jo monos intymias vietas. Ir taip bus ilgai: moters knas ir ginekologija pasiliks pribuvj ir mediki moter rankose. Kaip ir iuo atveju. Pribuvjos vyras yra chirurgas ir taip pat turi darbo kitame namo kambaryje. io chirurgo vardas Markas Ulpijus Amerimas. Jam keturiasdeimt met, jo gebjimai labai vertinami. Dabar leidia krauj i kojos vyrikiui, namo eimininko broliui. Nuleisti krauj labai madinga romn laikais. Jis surenkamas metalin taur, tada vergo ineamas. Kietai verdamas tvarst ant aizdos, pasisuka archiatrus, n akimirkos jo nepaleidus i aki: jis ir imok chirurg ios technikos. Vyresnysis kolega apiri tvarst, tuomet patenkintas pasiiri jaunesn koleg ir jam isprsta trumpa fraz: Gyvenimas trumpas, menas ilgas", tarsi pabrt, kad medicinos menas ir gydymo bdai perengia kartas ir yra gydytojo perduodami mokiniams. Bet grkime gimdymo kambar. Dabar ia ir esame. Gim dyv visa sispraudusi sedia gestatoria (taip vadinamas is krs las). Romn laikais gimdoma sdomis. Jokios vietins nejautros, joki sterili mediag, tik velns skausmo malinamieji, jei prireikia: per vis antik (ir iki pat ne toki tolim mums laik) gimdyti moteriai yra pats rizikingiausias dalykas. ino, kad gali neigyventi dl kraujavimo ar infekcij (kuri kilm ro243

iena

d ien a

senovs

o m o je

menams neinoma, kadangi neinoma apie virus ir bakterij egzistavim). Dar ir iandien Afrikoje viena moteris i dvide imties mirta gimdydama. Isivysiusiose visuomense - viena i 2800... Dar stumk", - aukia Skribonija Atik. Nedaug trksta, kad pasirodyt ketvirtasis vaikas. Po keli sekundi jo juodaplau k galva jau iorje, bet bambagysl apsisukusi aplink kakl. Labai pavojinga komplikacija: kdikiui trksta deguonies, kol spraudiasi laukan, jo veidas ir knas beveik rudi. Pribuvjos dukra ipleia akis, suvokdama, kokia sudtinga padtis: may lis nekvpuoja, nejuda. Ir jis tokios nenormalios spalvos. Bet vis dlto - tai berniukas! Kaip pateisinti tvui, taip geidianiam paveldtojo, itoki mirt? Tikrai apkaltins j ir jos motin, kad netikusios... Tuo metu Skribonija Atik mechanikai tsia: aki vaizdiai taip pat vertino padt ir pasitelkia vis savo patirt, kad igelbt mayl. Paima naujagim u pd, tas tabaluoja kaip bedvasis skuduras. Apsuka j, pliaukteli per nugar, i pra di velniai, paskui vis stipriau. Turi paadinti kvpavimo ref leks arba bus per vlu. Motina bejgikai stebi prie j vykstan i dram, jau ir nebejausdama ant krtins pribuvjos dukters rank, i tampos spaudiani pernelyg stipriai. Igelbk j!" aukia. Dar nebaig sakinio, o naujagimis staiga sutrkioja, suspurda, paskui garsiai surinka. Jo maa diafragma susitrau kia sulig pirmuoju kvpteljimu, ir deginanio oro srov pirm kart patenka maylio plauius. Jo garss riksmai aidi visame name. Vaikutis igelbtas. Visi ypsosi, taip pat ir dominus, sus ds su keliais giminaiiais igerti vyno. Niekas neino ir niekada nesuinos apie dram, kuri ybteljo tame miegamajame. Tai, k ia papasakojome, aiku, yra vaizduots vaisius. Bet i esms tikrovikas, kadangi pribuvja Skribonija Atik i tikrj
244

12.00 val. | Gimti Rom oje

gyveno, kaip ir jos vyras, chirurgas Markas Ulpijus Amerimas. I kur inome? I j antkapi, atrast Porto nekropolyje netoli Os tijos. Ant j paskutinio atilsio vietos buvo terakotins plokts, kuriose jie pavaizduoti dirbantys savo darb. Kai jas pamaiau, apstulbino pavaizduot scen tikslumas. Nors ir paprastos, jos buvo panaios fotografijas. Pribuvja priklaupusi prieais gim dyv, kuri sdi sedia gestatoria, o padjja i spaudia i nuga ros. Lygiai kaip matme. O pritps chirurgas leidia krauj i vyrikio kojos (plokt sualota, todl, deja, negalime matyti j veid). ie antkapiai siekia 140 m. po Kristaus. Taigi toje Romos epochoje, kuri tyrinjame - prie dvideimt penkerius metus pribuvja ir chirurgas turjo aktyviai praktikuoti. Ir tikriausiai danai keliaudavo Rom, pakviesti suteikti savo paslaug. si vaizdavau, kad gimdym juos pakviesti turjo archiatrus, vy resnysis gydytojas: i tikrj netoli nuo j kap buvo rastas ir io svarbaus veikjo antkapis. Jis buvo vardu Kajus Marcijus Demetrijus. Ant jo antkapio ikalta epitafija: Gyvenimas trumpas, o menas ilgas..." Kas ino, galbt i fraz jis mgo kartoti savo mokiniams.

Gyvens Romos pilietis ar mirs svartyne?

Grkime prie ms matytos gimdymo scenos. Taigi, dabar do minus turs vyrikosios lyties paveldtoj, tai labai svarbu vyri koje romn visuomenje. Galime sivaizduoti, kas nutiks po keli minui: maylis bus nupraustas, jam perkirps virktel ir nune tvui. is stovs sals viduryje. Vaikas bus padtas ant ems prieais j. i akimirk per kelias sekundes pagal senovi
245

iena

d iena

senovs

o m o je

nes apeigas bus nusprstas maylio likimas. Jei tvas pasilenks ir j paims, pakels auktyn prieais visus gimines, tai reik, kad j pripasta ir priima eim. O jeigu tvas lieka nepajudjs ir jo nepakelia, vadinasi, vai kas nebus priimtas eim. Motyv daug: eimoje jau per daug tos paios lyties vaik, per daug vaik reikia ilaikyti (pirmiausia ne itin pasiturinio se eimose), prievartavimas, tarimas, kad maylis yra neitiki mybs vaisus, jis turi akivaizdi trkum. Kas atsitiks tuomet? Moteris, padjusi mayl ant ems, j paims ir ine. Danai tai ta pati pribuvja; ities romn laikais daugelis j laik tikros naujagimi apytakos centru, net juos ir pakeiiania gimimo akimirk, kad tikt eimos, laukianios berniuko arba mergai ts, pageidavimams. Arba svetimali eimoms, kuri vaikas gim su trkumais. Naujagimio, kurio atsisak, likimas bus i tikrj baisus. Ge riausiu atveju jis bus paliktas tam tikrose Romos gatvi vietose, kur yra kakas panaaus iedus". Romn istorikas Festas mus informuoja, kad netoli darovi turgaus, Forum Holitorium, buvo kolona, skirta kaip tik iam tikslui: neatsitiktinai ji vadina ma columna lactaria*, anot senovs raytojo, ia kiekvien ryt randami indomi kdikiai. Jie gerai udengti ir turi atpainimo enkl, kad juos pateikusi eima galt ateityje vaik susigrin ti. Be abejo, turs sumokti, kad padengt auginimo ilaidas. Kad rodytum tvyst, pakaks pasinaudoti perlauta moneta ar medalionu - reikia, kad dalis, likusi eimoje, tiksliai atitikt t, kuri yra su vaiku. is bdas inomas imtmeius ir veikiausiai taip buvo daroma ir Trajano laik Romoje.
* Pieno kolona (lot.).

246

12.00 val. | Gimti Romoje

O drama yra ta, kad tie, kurie surenka pamestus vaikus, gali daryti su jais, k nori: jeigu tai mergaits, paversti jas prostitut mis, jeigu berniukai - vairi ri vergais ir tarnais. iame tokiame dideliame mieste yra ir toki, kurie i to susi kuria versl: kas ryt apsuka prastas naujagimi palikimo vietas, surenka juos ir paskui parduoda. O kai kurie, visai kaip iandieni nje Indijoje ir kai kuriose kitose labai skurdiose alyse, sulauo jiems kojas ar apakina, kad sukelt daugiau gailesio praeiviams ir taip savo eimininkams pagausint peln i imaldos. Bet i eimos atmest kdiki likimas gali bti dar dramatikesnis. Danai apsigim ar neineioti, kaip tvirtina Seneka, yra udusinami arba nuskandinami. Kiti, slapia nuneti iuk lyn ar retai lankom pakraio gatv, paliekami tarp srut ir iukli, jie mirta badu, nuo alio arba... sudraskomi valkatau jani un. Taiau bna ir laiming atvej, kai palikt vaik paima ir u augina su meile kaip savj, kurio dl vairi prieasi negali turti. 115 met po Kristaus ryt gal jau kam nors nutiko.

12.20 val. Susitinkame su Tacitu

Mes einame Argileto gatve, kuri ribojasi su liaudikiausia" Romos dalimi - Subura. Keista, bet Subura sikrusi alia im perijos forum. Susilieia du ribiniai pasauliai. Vienoje pusje prabanga, brangiausias marmuras, Romos istorijos ir galios sim boliai. Kitoje (u keli metr) - istorija i maosios i": kuklus ir skurdus pasaulis, kuriame gyvena prastuomen. Tai akivaizdu i to, kaip mons rengiasi, i purvin gatvi, i parduotuvi, daugiausia prekiaujani pigiais produktais. Labai auktas tufo mras, beveik Berlyno siena", skiria Subur nuo Augusto forumo: tai ugniasien", skirta apsaugoti i to ki svarbi viet nuo galim (labai dan) gaisr. Taip greiiau siai ir atsitiko per garsj Romos gaisr Nerono laikais - liepsnos buvo sustabdytos, forumas apsaugotas, o i sala" igelbjo dau gel gyventoj. Paradoksalu, bet mes esame gatvje, kuri, nors ir driekiasi prastuomens kvartalu, itin susijusi su Romos kultra. Ities, tai
248

12.20 val. | Susitinkame su Tacitu

daugelio dideli ir ma knygyn gatv. Jeigu norite rasti svar biausius Romos laik krinius nuo Cicerono iki Vergilijaus ar Marcialio, turite ateiti ia. Prie daugelio parduotuvi lauke yra ikabos, dani uraai ant sien prie jimo. io verslo paprastai imasi atleistiniai, ir parduotuvs vis atpastamos pagal i buvusi verg vardus. Taigi praeiname pro gana kuklias Atrekto ir Sekundo par duotuves. Toliau - broli Sosij ir Doro knygynai... tai vienas gerai aprpintas - jis priklauso atleistiniam Atrecijui. Parduo tuv labai didel, jos sienas dengia lentynos, pilnos literatros krini. Kai kurie yra papiruso ritini ( volumina) pavidalo, da nai sudti apsaugines talpas, savotikus odinius kibirlius su dangiais, capsae. Kiti yra tarsi maos kienins knygos su per gamento puslapiais. O dar yra prast medini lenteli - kiek vienas puslapis yra vakin talpa" kurioje bronziniu pagaliuku raytas, o tiksliau, rtas", tekstas (paprastai tai trumpi kri niai, pavyzdiui, eilraiai). j prisiartiname prie lentynos. Atsargiai itraukiame knyg ir pabandome j perirti: bet vos atveriame, staiga jos pusla piai isivynioja" iki pat ems. Daugelio krini puslapiai tikrai sulankstomi. Jie nra susegti, tai yra viena ilga sulankstyta lininio audeklo juosta, iek tiek primenanti armonikle sujungt atviru k knygutes, parduodamas ms suvenyr parduotuvse. Grietas patarnautojo vilgsnis mus stebi i u lentyn. D liodami visk viet, suprantame, kaip ios knygos skaitomos: puslapiai sukami" prieing pus negu ms knyg - i dei ns kair. Dviguba raudona linija skiria teksto skiltis. Kiekvie nas linkis atitinka puslap... Ieiname i parduotuvs. Pakeliui matome mones, engian ius i kit knygyn ir laikanius rankose ritinius arba maus
249

iena

d iena

senovs

om oje

leidinius. Vienas knygynas pritrenkiamai svarbus: tai ms didij knygyn miest centruose Trajano laik atitikmuo Trifono knygynas. Ant jo sien daugyb reklamos, skelbianios apie parduodamus vairi autori krinius. Prie dur laukia netuvai, alia nekuiuojasi du kareiviai, tai enklas, kad vidu je yra kakas svarbus. vilgtelkime. Viduje, tarp lentyn eili, ivystame Trifono spaustuv". Gutenbergas ir jo surenkamas riftas dar labai toli. ia viskas spausdinama" rankomis: mi nioms verg sekretori diktuojamas tekstas, jie vienu metu rao daugyb kopij. Palink prie savo suol panaiai kaip viduram i vienuoliai... Mes matome paskutin krinio radimosi veiksm. Pirmiau sia autoriai rao savo namuose, paskui perskaito pastamiems ir draugams - kad pasitikrint, ar nra klaid, netikslum, taip pat kad vertint kai kuri mini poveik. Plinijus Jaunesnysis eng dar toliau: jis garsiai skaitydavo net ir maoms klausytoj auditorijoms. Jo teigimu, btent tokiomis akimirkomis atsiras davo paios geriausios pataisos. Pagaliau krinys pristatomas mogikj spaustuv". Diena po dienos lemp viesoje knyga gyja form: tai labiau meno krinys negu standartinis produk tas... Tokios tvarkos turtume laikytis ir mes, jei btume para i knyg Trajano laikais... Knygos leidimo laikas, kaip nesunku nuspti, senovs Ro moje yra labai ilgas, taiau ias parduotuves valdantys atleistiniai turi iuolaikini leidj uosl ir nujauia, kada krinys gali tapti populiarus, tuomet jie sustabdo kitas gamybos linijas" ir sutelkia prie ios knygos visus vergus sekretorius. Svarstydami apie visa tai pastebime mog, kuris knygyno gilumoje pratraukia al pagalbini patalp uuolaid ir laiko j pakelt. Jis auktas, prapliks, barzdotas ir dubusiais skruostais.
250

12.20 val. | Susitinkame su Tacitu

Tai Trifonas, io knygyno-spaustuvs valdytojas. Kol kalba, lai ko uuolaid patraukt ir leidia praeiti savo panekovui. I keli odi, kuriuos stengiame nugirsti, suprantame, kad jie kalbasi apie krinio, kur sekretoriai jau kantriai spausdina", ileidimo laik. Akivaizdu, kad dar ms nematomas panekovas yra au torius. Spjame, jog yra susirpins: jo krinys susideda i dau gelio knyg, jis nenori, kad bt leidiamas aminai. Trifonas bando j raminti, bet daro tai su begaline pagarba, lyg klausyt sakym. Turbt tai svarbus mogus, prisiminus dar ir netuvus bei sargybinius, laukianius prie jimo. Kas tai galt bti? Pabandome prisiartinti prie vieno i verg sekretori, jis egiptietis. Lempos viesoje tvarkinga raysena rao tekst. e lis, krintantis nuo jo rankos ir pirt, rodos, oka piruetus. Prie ais, ant stovo, guli originalaus rankraio puslapis, su kuriuo jis elgiasi labai rpestingai. alia, ant suolo, - dvi sujungtos lente ls, naudojamos originalaus rankraio lapams apsaugoti. Palenk galv bandome perskaityti krinio pavadinim... Annales (Ab excessu Divi Augusti libri)... Tai Tacitas! Taigi is da bar ieinantis mogus garbanotais ilais plaukais, tokiomis ve rianiomis aliomis akimis yra pats didysis istorikas! Ities, jis ne tik gyvena ms tyrinjamais laikais, bet, pagalvojus, tikrai - po keli mnesi, 116 metais, pasirodys jo didysis krinys - Ana lai". Tai paskutinis jo ilgos kelions" per istorij etapas, kuriame jis i esms atskleidia imperijos nuosmuk ir jos blogybes. Taigi matome, kad is krinys kaip tik randasi mums be irint ir kad knyga, kuri vergas kopijuoja, yra deimta (X). Ji - viena i t, kurios niekada ms nepasiek... Kas ino, kas ten parayta. Sustingstame apstulb. Tacitas pasuka u kampo, atsisveikina su Trifonu ir lipa netuvus. Tik dabar prisimena me, kad jis ne tik didis istorikas, bet ir advokatas, buvs kvesto251

ien a

d iena

senovs

om oje

rius, pretorius, konsulas ir prokonsulas... ir tai paaikina, kodl jis su palyda. Netuvai pajuda ir tolsta, plaukdami vir minios... i pat akimirk u keli imt metr slenka paskutins mogaus gyvenimo akimirkos. velgiant tkstaniams moni, paiame Koliziejaus centre.

12.30 val. Kankinimai Koliziejuje

Sargybinis laiko j tvirtai suspauds u rankos, lyg nerimaut, kad gali pabgti. Bet kurgi jis galt sprukti? Jis dabar - tik kalinys u vart, u keli metr nuo Koliziejaus arenos. Aplink j deimtys tkstani moni rkia, juokiasi, ploja rankomis, ikraipytas ir prislopintas triukmas pasiekia tams ir alt koridori. Tar si btum milinikuose spstuose, i kuri pabgti nemanoma. Geriau bt greitai ti nuo kalavijo amen. Taiau taip nebus: prieingai - jis turs mirti iauriai kankinamas, nes bus surytas gyvas! Iki iol smon buvo su viskuo susitaikiusi. Nuo to laiko, kai teisjai paskelb nuosprend, viskas riedjo tiksliais, siaubin gai gerai suteptais bgiais". Sargybiniai j ived, kio veim ir nugabeno kaljim. Kol vaiavo, mons j eidinjo, spjaud, mt j akmenis ir net imatas, i jo buvo visaip tyiojamasi... Jo galvoje tvyrojo tiktai sumaitis, smegenys band suvokti, kas darosi, atrasti ieit. Per vlu. Atrod taip, tarsi suls mechaniz mas j vest prarajos link ir jos jau bt nebemanoma ivengti.
253

iena

d iena

senovs

o m o je

Kalinys ino, kad paeminimas yra nuosprendio dalis. Pats tiek kart tai mat, stebdamas vedamus gatve nuteistuosius. Ir jis i j aipsi, eidinjo, laid akmenis... Dabar jis um j vie t. Ir, deja, ino, kaip viskas baigsis. Per ias dienas jis pasiruo mirti. Bet kai dabar velgia miriai akis, jo krtinje auga pani ka, nepakeliamas dvasios skausmas, neviltis... Jo kvpavimas vis tankja, veidas labai ibals, o vart grot metami eliai ant jo kno pieia languot mark. Dvi tik savotik iurkt sijon su kutais. Sargybinis pastebi jo dvasios bkl ir ypteldamas dar stipriau suspaudia. Jis turi daug patirties su nuteistaisiais my riop ir ino, kad tai viena i pavojingiausi akimirk. Nuosprendis buvo damnatio ad bestias*. Su tais odiais pa saulis aplink j sugriuvo. O kad bt galjs sivaizduoti, jog taip baigsis. Inaudojimo ir korupcijos metai jam suteik lumo ir nebaudiamumo jausm. Paskatino j laikyti save galingesniu negu sistema, kuri j atgabeno Rom sukaustyt grandinmis i iaurs Afrikos, dabartinio Alyro. Met metus vergavo, kol vien kart ilaisvintas pradjo savo kopim". Jo pastangomis ant grindinio atsidr daugiau negu vienas mogus, visos ei mos pernakt bdavo imetamos gatv. O jis, skolintojas, nepa velg akis n vienam. Daugel kart pas j ateidavo prayti pa sigailti, atidti mokjimus. Bet jis jaut beveik tikr malonum sakydamas praytojams ne. Gal tai buvo savotikas jo kertas. Tapo bjaurus, cinikas, prievart keit paeminimais - kas ne mokjo, bdavo muamas, paskui (padedant korumpuotiems pareignams) j turtas buvo konfiskuojamas ir pasidalijamas tarp bendrinink. Jo auk dukros ir monos danai palkanas u skol mokjo knu. Jo galia atrod neturinti rib: turtai, po* Nuosprendis atiduoti vrims (lot.).

254

12.30 val. | Kankinimai Koliziejuje

kyliai, svarbs sveiai. Jis jau buvo tikras, kad Romos visuome nje ukop auktai. Staiga vien ryt viskas sugriuvo. Pakako, kad vienas i jo bendrinink pareign paleist lie uv. Sargybiniai atvyko autant, pasiviesdami deglais, nutem p j kaljim, apklaus, paspaud. Tuomet pasirod pirmieji kukls liudijimai. Daugelis i gdos nekalbjo, taiau daug kas ir prabilo. Taip iniro dalis niekybi, kurias is buvs vergas dar Romos pilieiams. Nepakeniama. Nuosprendis negaljo bti kitoks. Ir tai jis stovi drebaniais keliais, kelios sekunds iki pa baigos. Sargybinis engia vidun, j pakeiia du vyrai, vilkintys savo tikais sunkiais tvirtos odos kombinezonais. J galvos udeng tos keistais storos odos gobtuvais, po kuriais yra almai. Savo ivaizda iek tiek primena island vejus... Tai egzekucijos pa tarnautojai, vergai, kuri uduotis - istumti nuteistuosius pas vris. ie keisti drabuiai su kraujo kreuli dmmis i tikrj yra apsauga - j viduje storas pamualas, panaus iuolaikini policijos un dresuotoj pirtini". Staiga vartai atsidaro, smarkus smgis imeta nuteistj are n. Joje staiga apakina sauls spinduliai. Susiraukia: negali usi dengti veido, nes rankos suritos u nugaros. Vos girdi minios riaumojim. Tiek kart stebjo i scen Koliziejuje ir niekada neman, kad vien dien pats pasmerktas stovs arenos viduryje. Du budeliai" stumia j i nugaros nordami priversti bgti. Akimirk prie atsiveriant vartams pavelg jam akis ir nuspren d, kad engimas scen bus toks: ir patrauks publikos dmes, ir sukels juok. Per dykinjimo metus atleistinis tikrai sustor jo. Nepabganio vyro sulig kiekvienu ingsniu liulaniu pilvu, iplstomis akimis, pamiusiu vilgsniu vaizdas sukelia tribno se juoko ir paniekos vilpimo bang. Tarp irov - ir daug jo
255

iena

diena

senovs

o m o je

auk: kai kurie rkia, isivaduodami nuo ilgus metus trukusio paeminimo, o tai kiti sdi tyls. Trijul dabar eina liau - link spdingo lito tamsiais kar iais, is atsisuka ir iri juos. Taip sutapo, kad jis, kaip ir atleistinis, yra kils i tos paios iaurs Afrikos. Litui ne nau jiena tokie patiekalai arenoje. Taiau jis delsia. Patarnautojas staiga j baksteli ilgu pagaliu. Litas suriaumojs oka provoka toriaus link. Baksteltas dar kart, nusprendia pasukti prie pa smerktojo. Sulig kiekvienu ingsniu po oda banguoja jo galingi raumenys. Vyrikis mato, kaip artja jo galas. Lit dideli nasrai, bet itin baisiais juos paveria labai viesios rieut spalvos akys, atrodo, jos pilnos liepsnos. Tas vilgsnis visikai negailestingas. Pasmerktasis rkia i vis plaui, sustingsta, siremia kojo mis em. Taiau du patarnautojai stipresni negu jis. Patyrusiu judesiu vienas pastveria j u garbanot plauk ir stumia galva priek, lyg silydamas masal vriui. Antras stovi jam u nu garos, tarsi laikyt duris, kad neusitrenkt. Taip stovdamas stumia j pirmyn. Laiko suspauds jo rankas ir nuleids gobtuvu udengt galv laukia smgio. Paskutiniai lito ingsniai visada greiiausi, bet labiausiai stulbina jo visikai tyls judesiai. Nuteistasis rkia, paskutin akimirk usimerkia ir pasuka galv. T mirksn, kai litas at sispiria nuo ems ir isitiesia ilgame uolyje, publika nutyla. Viskas nutinka aibikai. Patarnautojai paleidia pasmerktj ir bga. ybteli balti dantys. Nuteistasis ant savo veido pajunta kart alsavim, j pargriauna plrno mas. irovai aukia. Reginys iaurus. Litas sukando aukai vei d ir kakl. Jo dantys visikai sutraiko veido ir nosies kaulus, aloja akiduobes. Staigiu dryksniu nuplia jam pus veido nu256

12.30 val. | Kankinimai Koliziejuje

dirdamas vis od ir nudrksdamas nos, skruost, skruostikaul ir dar ak, i ioko i akiduobs. Vyro veidas dabar - kruvina siaubinga kauk, ariau sdintys irovai akimirk sutrinka ma tydami mog be puss veido. Ir jis vis dar gyvas, rkia, raiioja si ant ems. Litas kaip imtynininkas tvirtai laiko j prispauds prie ems, suleids nagus krtin ir pet. iri mini, vries snukis raudonas nuo kraujo, nasrai praverti. Rodos, laukia pri tarimo. Dar vienas patarnautojo baksteljimas tikina j pabaig ti darb. Atrodo, lyg ant savo aukos iliet skausm nuo gauto smgio. Sugriebia u kaklo ir nirtingai papurto. mogaus knas nebejuda, kaklas sulauytas, galva nenatraliai nusukta on. Keli staigs koj trukteljimai rodo, kad jo gyvenimas baigsi. Dabar litas perplia jam vidurius...

iena

d ien a

senovs

om o je

DOMU M irtis kaip spektaklis Spektaklis, kur k tik stebjome, - norma visuose Romos imperijos miestuose. Galima klausti, ar romnai buvo ne humaniki, kaip kartais girdime teigiant. I tikrj reikia turti omeny du dalykus. Pirmiausia - tokie laikai. Taip tuomet buvo gyvenama. Etruskai aukodavo mones. Kel tai pagal t laik paprot nukirsdavo nugalt prie (kit gal) galvas ir prikaldavo jas prie nam sij kaip trofjus. Jeigu prieai bdavo narss, galvos bdavo impregnuoja mos kedro aliejuje ir saugomos kart kartas. Galvos ir kaukols buvo kabinamos prie kaim ar ventviei (kaip Antremone) prieig. spding pavyzd iandien galima matyti Marselyje, Borely muziejuje, kur rodomas garsios kelt ventyklos, atrastos Rokpertiuze, Piet Pranczijoje, architravas: jame yra daug ni, kurio se buvo laikomos nupjautos pavojingiausi prie galvos. Madaug tais paiais laikais Kinijoje kario visuomenin ir karin karjera priklaus nuo jo nukirst galv skaiiaus (praktikumo sumetimais buvo pasitikima nupjautomis ir pristatytomis aus poromis). Centrinje Amerikoje acte kai parduodavo vergais paverstus prieus aukojimams. Ir taip toliau. odiu, romnai buvo dalis pasaulio, labai besiskirian io nuo msikio. Koliziejuje buvo vykdomos vieos eg zekucijos, o jos ms visuomense egzistavo dar visai ne seniai. Pranczijoje buvo naudojama giljotina, Jungtinje Karalystje - kartuvs. Kaskart mirties bausm bdavo vykdoma vieai kaip spjimas. Popiei Romoje buvo
258

12.30 val. | Kankinimai Koliziejuje

ne viena vieta mirties bausmms atlikti, jos turjo skirtin g paskirt: Campo dei Fiori* aiktje lauuose buvo de ginami eretikai, Trastevere pasmerktiesiems nukirsdavo rankas, ant Castel Sant Angelo** tilto buvo kariama, ketvir iuojama ir kertamos galvos. O Piazza dl Popolo*** egze kucijos, dana karnaval ventimo dalis, buvo atliekamos krauj stingdaniu bdu: pasmerktiesiems buvo dauoma plaktukais per smilkinius iki mirties... Nuo 1826 m. atke liavo giljotina, laikyta humanikesne. O juk kalbame apie visai nesenus laikus, palyginti su romn epocha. Tikra tiesa, romnai padar tai, ko niekas kitas anks iau nebuvo padars: pavert kankinimus savotiku spek takliu. Pakanka pairti televizijos laidas, pagrstas tikr incident, persekiojim ir udyni kadrais, kad atrastu me ir ms laikais t pai an laik sudedamj dal: kania (arba mirtis) kaip spektaklis, kraujas pritraukia auditorijos". velgiant plaiau, ir dabar per televizij irimi filmai bei serialai, kuriuose gausu prievartos, mirties ir audy m, yra iuolaikinis Koliziejaus spektakli analogas. Kokie buvo ie spektakliai? Scenarij bta daug. Kai kurie gluminantys. Buvo paprast" miri, kaip toji, kuri k tik matme. Kitais kartais nuteistieji bdavo pririami prie basli, pritvirtint prie ma vei formos veimo, ir istumiami vrims. Mozaikose vaizduojamas srvantis kraujas rodo, kad tai buvo tikrai iaurs spektakliai.

* Gli laukas (it.). ** ventojo Angelo pilis (it.). *** Liaudies aikt (it.).

259

iena

d ien a

senovs

om o je

Publika inojo, kad danai vykdant mirties bausm ga lima tiktis staigmen, ir todl j labai laukdavo. Dl to organizatoriai parengdavo spding scenografij ir vyk dydavo mirties bausm pagal mitologin ar istorin siu et, panaiai kaip bdavo rodomi gyvieji paveikslai" ar kaip daroma ms gyvose prakartlse... tai, Ikaras ban do skristi: pasmerktasis imituoja jo neskming skryd ir oka tutum, tekiasi em ir net apspjauna krauju ia esant imperatori. Taip mums pasakoja Svetonijus. inome apie nuteistuosius, kurie kartojo Mucijaus Scevolos, kiusio rank ugn, poelg, kiti buvo priversti i nau jo patirti Aio kastracij arba Iksiono kanias (is priria mas prie rato, kuris udegamas)... O Marcialis pasakoja, kad Koliziejaus atidaryme buvo atkurtas Orfjo, kuris geddamas dl Euridiks mirties, savo daina sugebjo sutramdyti vris, mitas. Taigi nuteis tasis buvo arenoje, tarp pamau i po ems ilendani uol ir medi dekoracij (vienas i daugelio specialij efekt), kartu pasirod daug vri. Deja, jam nepavyko sutramdyti lokio. Ir publikai besijuokiant dainininkas bu vo nedkingo lokio sudraskytas gabalus" pasakoja Mar cialis. Kita vaizdinga" mirties bausm buvo kvpta mito apie Prometj, atneus monms ugn ir u bausm pri rakint prie uolos, kur nuolat atskrisdavo erelis lesti jo ke pen. Nuteistasis buvo sudraskytas i Kaledonijos, tai yra kotijos, atveto lokio. Ne maiau iaurus likimas buvo skirtas moteriai, kuri valdant Neronui buvo priversta pavaizduoti Minotauro gimimo mit, ji vaidino Pasifaj, besiporuojani su Kre260

12.30 val. | Kankinimai Koliziejuje

tos jauiu... inome, kad i viea egzekucija buvo kartoja ma ir kitais kartais, pavyzdiui, Tito laikais. Su gyvnais pasirodydavo ir tie, kurie tiesiog linksmi no publik pavojingais spektakliais. Tai buvo ne nuteis tieji, o akrobatai: bandydavo savo miklum igyventi tarp loki ir lit, slpdavosi u besisukani dur (panai taisomas viebuiuose) arba aplink stieb besisukaniuo se krepiuose. Netrko toki, kurie su lazda okinjo per juos puolanius lokius arba kopdavo svyruojaniais pas toliais, vrims besukant ratus apaioje. Tarp vairi nuosprendio form buvo vadinamasis damnatio ad gladium*. Tai tikrai ikreipta vieos mirties bausms forma, kai du nuteistieji, ginkluoti kalavijais, bdavo pasiuniami kovoti vienas su kitu iki pat mirties. Nugaltojas i naujo turdavo kovoti su kitu nuteistuoju ir taip toliau. Pagaliau ioje spektakliu paverst mirties bausmi siau bo galerijoje turi bti prisiminta ir mirtis ugnyje. iais atvejais nuteistieji buvo priversti dvti drabuius, sumirkytus degiaisiais skysiais. Tikslas - pradti ok, pa sibaigsiant tragedija. Padegus drabuius, pasmerktojo o kis virsdavo traukuliais, ir jis sudegdavo liepsnose. Liepsnose Nerono laikais buvo nuudyta daug krik ioni. Jie buvo per kakl pririami prie baslio, kad neju dt, tuom et aplinkui sudedamos sakingos akos, papiru so lapai, vakas ir pagaliau viskas padegama... Ta proga dera pabrti, kad, prieingai nei tikima, n vienas krikionis Nerono persekiojim metu nebuvo
* Nuosprendis atiduoti kalavijui (lot.).

261

iena

d iena

senovs

om oje

nuudytas Koliziejuje. Paprasiausiai todl, kad jis dar n nebuvo pastatytas. Nerono egzekucijos vyko kitoje vietoje - jo privaia me veim lenktynms skirtame cirke. Jis buvo ten, kur iandien sikrs Vatikanas. Daug krikioni mir vairiai kankinami (aprengti odomis ir sudraskyti un, nukry iuoti ar sudeginti gyvi). Teigiama, kad v. Petras ten taip pat buvo nuudytas ir palaidotas, ir dl to ioje vietoje jam pastatyta bazilika. Persekiojimai praud daugyb krik ioni ir vlesniais laikais, bet neturime joki ini, kad j bta Koliziejuje. Daugiausia krikioni buvo nuudy ta vairiuose po imperij isibarsiusiuose amfiteatruose.

13.00 val. Priepiei ukandiai bare"

Grtame Romos gatves. Nejuiomis pradedame sekti tris vo rele einanius vergus, kiekvienas, prilaikydamas u sos, nea ant peties po amfor. Jie akivaizdiai pristato prekes. Nors ir sunkiai nedami, portikuose besibriuojanioje minioje juda spariai. mons pasitraukia leisdami jiems praeiti, o mes pasi naudojame po j liekaniu siauru tarpeliu. itokiu bdu ingsniuoti po portikais galime gerokai grei iau. Pro al slenka parduotuvi durys, insuli vartai ir taip toliau. Staiga vienas vergas sustoja: atjo. Tai jimas caupona, tai yra viebut. Valdytojas j pasta, ir vergas pradingsta vidu je. Kiti du jo laukia, pastat amforas ant ems, nordami kiek atgauti kvap. Greitai bandome apvelgti, kaip atrodo romn laik viebutis. J taip pat, inoma, esti vairaus lygio (ms vaigdui" atitikmuo), bet i esms aplinka labai atpastama. Pavyzdiui, kaip ir ms viebuiuose, ioje caupona pirma me aukte yra restoranas, o antrame - kambariai. Yra net gara
263

iena

diena

senovs

om o je

as", tai yra arklids. I gatvs matome keturis triklinijus, vienas i j uimtas. Keista, kad uimtas toki valand, nes triklinijai pa prastai uimami vakarais svarbiems pietums, o ne dien. Galbt kokia vent ar darbiniai priepieiai... Verg ieina i kambario laikydama sot ir nuleidia purpuro spalvos uuolaid, kuri pa slepia vaizd. Taigi draugija prie stalo atgavo savo privatum. Keliaujame toliau su trimis vergais. Kertame sankry tipi komis romn zebr" juostomis: tai yra didiuliai akmenys, sudti skersai gatv vienas alia kito. Jie labai svarbs lietingo mis dienomis, kai gatvs dl nuolydio (danai reikalingo, kad tekantis vanduo nuplaut grindin) pavirsta upeliais, ie akme nys leidia kirsti gatv nuo vieno aligatvio iki kito nesulapus pd. Visai taip pat einame per upelyje eile sudtus akmenis. I esms gatvs, kurias matome, primena msikes: i abie j pusi aligatviai ir eils parduotuvi. Pastebime, kad ten, kur ant aligatvio susibr daugiausia moni ir kur trims vergams sunkiausia praeiti, sikrusios vieojo maitinimo staigos. Tik rai, dabar priepiei metas ir ios vietos traukia lankytojus, kaip ir ms laikais. Antras stabteljimas. kart prie vyno parduotuvs. Ilgas prekystalis, kampe sudtos kelios amforos, ant ilgo bronzinio strypo prie jimo sukabinti vairs nedideli soiai. ia patie kiamas vynas ir paprasti greitieji ukandiai. Visa tai veria pri siminti mums gerai pastam staig: ms bar. Priepieiams pasiimame sumutin ir grim. Usakoma panaiai: taur vyno ir fokaia. Skirtumas tas, kad mes ukand beveik visuomet bai giame kava... Romnas ne. Kaip jau minjome, imperinje Ro moje niekas kavos neusako. Nes jos dar nra... ioje vietoje nustebina savotiki mediniai pastovai", kaban tys nuo lub iilgai sienos, juose guli atuonios amforos. Tai
264

13.00 val. | Priepiei ukandiai bare"

ms laik buteli, stovini u barmeno nugaros, atitikmuo. eimininkas nukelia vien tui amfor ir, padedamas dviej verg, pakeiia j naujai atgabentja. Kol jie visa tai daro ste bint smalsiems nuolatini lankytoj vilgsniams (tik vienas i j lieka abejingas, jo akys pasruvusios krauju, o galva sibuoja nuo igerto vyno), pastebime, kad patalpa yra tokio dydio kaip normali taberna. Neatsitiktinai tokios vietos vadinamos taberna vinaria, is terminas igyveno istorijos imtmeius, i jo ir kilo italikas odis taverna", reikiantis lygiai t pat, k ir romn laikais. Pasimusi tui amfor, trijul dabar ingsniuoja gatve toliau, mes su jais. Liko pristatyti paskutin amfor. Pairsi me, kur jie mus nuves... Pereiname Livijos portik ir pasiekiame gatvi isiakojim. Trijul sustoja. ia j kelions tikslas. Gatvi sankirtos kampe stovi didel maitinimo staiga. Ji tikrai sikrusi strategikai tin kamoje vietoje: turi du jimus, kiekvienoje i susijungiani gatvi. Nuo baro" kur k tik matme, skiriasi tuo, kad ia gali ma valgyti ir gerti sdint. iais laikais archeologini kasinjim vietose igirsite, kaip gidai rodydami vienos i i staig liekanas vadina j thermopo lium. I tikrj, jeigu papraysite kokio nors romno parodyti thermopolium, jis nesupras ir ips akis. Tai graikikas odis, ku rio niekas imperinje Romoje nevartoja, j atstoja kitas termi nas: popina. Daugelis valgo lauke, sddami ant suol, sustatyt prie sie n, ir gerokai trukdo praeiviams (lygiai kaip iandien bar ir ukandini staliukai miest centruose). eimininkui tai tinka, nes itaip gali aptarnauti daugiau moni ir daugiau udirbti. O klientams geriau todl, kad gali valgyti stebdami praeivius ir visa, kas vyksta gatvje, lyg kok dokumentin film...
265

iena

diena

senovs

om oje

Pabandykime patyrinti ueig... Dar nejus mus pasiekia gaminamo maisto kvapai, ir burna prisipildo seili. Ypa nuo kepamos msos su rozmarino akele aromato. Pirmas pojtis - kad einame msik kavin ar restora n. Patalpa didel, joje prie vairi stal sdi valgantys mons. Klientai - ir moterys, ir vyrai. jim utveria" ilgas L" raids pavidalo prekystalis, padengtas balto su mlynais dryiais mar muro ploktmis. Trumpasis L" galas velgia tiesiog gatv, panaiai kaip ms led parduotuvi prekystaliai, prie jo mergina paduoda patiekalus ir taures klientams eilje. Ji labai grai, valdytojas tai

Priepiei metas. Taip atrodo Romos ueiga" (popina) su tipiku marmuriniu L"formos prekystaliu. I ang patarnautojai traukia klient pageidaujamo maisto ar vyno. Romn priepieiai labai kukls: kiauiniai, alyvuogs, sris, figos...
266

13.00 val. | Priepiei ukandiai bare"

puikiai ino, btent dl to ir darbino j toje vietoje - kad privi liot praeinani klient. Ji dirba labai greitai, danai ima taures ar sotlius, sudtus ant savotik ma marmurini laipteli prekystalio deinje, ten, kur jis jungiasi su siena. Taiau klientai vyrai i tikrj iri atidiai - kaip tik dabar mergina palinksta vir prekystalio. I viraus lankytojai turi progos avtis tikrai nuostabiu vaizdu ikirptje. Mergina danai lenkiasi ne tam, kad pasirodyt, o dl to, kad po prekystaliu rengtas vandens baseinlis, naudojamas kaip praustuvas indams greitai perplauti. praustuv vamzdiu atiteka vanduo, taigi vanduo iek tiek srovenantis. Bet, inoma, iame vandenyje plavinja visko: maisto likui, darovi, alie jaus dmi... is indas, kur galima matyti ir i iors pro arkos formos ang, ir marmuriniai laipteliai prie prekystalio yra tipiki beveik visoms imperijos popinae. Tai bdingas i ueig bruoas, ku ris leidia jas atpainti i pirmo vilgsnio... Tskime. Prekystalis tsiasi ueigos vid, jo paviriuje didels apskritos skyls: tai dideli amfor ( dolia), taisyt prekystal, angos. Kas jose? Kitas patarnautojas alia merginos netyia mums tai atskleidia. I vienos skyls savotiku samiu itraukia alyvuogi, i kitos kviei. deda visa tai dvi skirtin gas lktes ir ieina. Po keli sekundi pasirodo kitas padavjas ir i treios skyls pasemia vyno. Pripila ma katiliuk, pastatyt ant gors pre kystalio pakratyje... Vynas bus pakaitintas ir geriamas iltas... Jam bepilant keli laai nutyka ant marmuro: nepraus, nes jau kiti klientai - muss - puol j skanauti. Musi ia daugyb... Einame toliau. Kampe matome krosn fokaiai ir duonai kepti ar kitokiam maistui ruoti. Apvelgiame vis patalp: ant sien
267

iena

diena

senovs

o m o je

freskos, papuoimai, klient grafiiai... Kds ir stalai tokie patys kaip ms. Joki gult. Tik vakarais ar puot proga valgoma i sitiesus triklinijuje. Priepieiaujama taip, kaip tai darome mes, sdomis. Apsidair aplink nematome vidini kiemeli. inome, kad daugelis popinae j turi, todl gali pasilyti klientams daugiau ramybs. ioje ueigoje yra vairi klient: tai kampe atsiskyrusi pora, jie kalba tyliai ir neatitraukdami aki velgia vienas kit. Kiek toliau valgo vienias mogus, beprotikai ltai plydamas kep tos vitos laun. U jo du kareiviai juokiasi dauydami kum iais stal. Vienam trksta dviej priekini dant. ia pat, a lia ms, du vyrai ir moteris plepa, laukdami usakyto maisto. Aplink stalus sukinjasi uo, greiiausiai eimininko. Jis labai naudingas: suda ant ems nukritusius likuius, taigi varina ueig... Patiekalai paprastai kukls - tai darovs, virti kiauiniai, alyvuogs, avi ir ok pieno sriai, marinuoti aniuviai, svog nai, kokia nors ant iemo kepta msa, uvys ant groteli, figos... vertins maistingum, romnas kalbs apie ientaculus, jei patie kalas labai lengvas, arba prandium, jei jis sotesnis... Ant sienos pastebime keist fresk: pavaizduota lkt su darovmis, taur su alyvuogmis ir kakas apvalaus, galbt granatai, o gal cimbolai, tai tokie muzikos instrumentai, ioje freskoje panas patiekalus. is krinys domus, kadangi kasindami senj Ostij arche ologai popina atrado toki pat fresk. Daugelis j interpretavo kaip visiems matom savotik vaizding" valgiarat ant sienos (kaip kad dabar esti greitojo maisto restoranuose). Bet veikiau siai taip simbolikai vaizduojama, k ueiga gali pasilyti: mais to, grim ir geros muzikos.
268

13.00 val. | Priepiei ukandiai bare"

Ms dmes patraukia ritmingi smgiai: atsisukame. Prie prekystalio krato stovintis padavjas kak trina grstuvje. Susidomj prieiname. Ant krosnels vyno nebra, jis buvo patiektas kartas... Dabar padavjas gamina kit labai populia r popinae grim: piperatum (arba conditum). J sudaro grsti pipirai su kai kuriais kvapiais ekstraktais, sumaiyti su medumi, vynu ir kartu vandeniu... Kokteilis paruotas, vyras j supila du ant prekystalio pasta tytus puodukus. Padavja juos paima ir pasuka link stalo, prie kurio sdi du vyrai. Merginos didels juodos akys ir krintantys ant pei ilgi garbanoti plaukai. Ji turi labai viduremiko" a vesio: plai klub, atrodo tiesiog ydinti. Pastaiusi du puo dukus ant medinio stalo, pasisuka eiti, bet vienas i klient j sulaiko u rankos ir prisitraukia. Tai galingo kno sudjimo vyras, jo galva visikai skusta, iskyrus kuokt ant sprando. I to galima atpainti imtynininkus. Keli odiai, mirkteljimas... Ilgai netrunka suprasti, ko vyras nori. Moteris nusiypso kaip smokslinink, bet nukelia vyro ran k, kuri jau gniauia jos krt. Meta vilgsn eiminink, is ne sutrikdomas toliau irinja savo sskait sra. Tik sekundei pakelia akis, linkteli ir vl panyra skaiius. Porel pakyla ir eina link uuolaidos. Patraukia j, atidengdami medinius laiptus, ve danius pusaukt. Usiimti seksu su ueigos padavja yra normalus, beveik ba nalus dalykas. Tai netgi nelaikoma neitikimybe, i to galime suprasti, koks moter, dirbani tokiose vietose, statusas. Ir ne tik padavj: jeigu savinink bt moteris, ir ji bt laikoma lengvai prieinama, kaip ir jos dukros. Pusauktyje vyras n nenusirengia, pastumia mergin lov, apgria j ir pakelia jos ilg tunik... Lova girgda ir dauosi
269

iena

d ien a

senovs

o m o je

sien. Garsai i viraus sukelia dviej kareivi, kuri stalas stovi labai arti laipt, ypsenas. Tasai be dant pavelgia virun, ima stgauti, paskui pratrksta juoku... Ne k trukus, kai vyras ir mergina nusileis, klientas turs su simokti u priepieius ir desert". ino, kad ios papildomos paslaugos" kaina nebus didesn nei atuoni asai, kaip nedidelio vyno soio. Prastoko vyno... O kas yra asas? Ar daug vertas sestercijus? K u j galima nusipirkti?

13.00 val. | Priepiei ukandiai bare"

DOMU Kiek vertas sestercijus Tai prastas klausimas. Atsakymas nelengvas, kadangi b gant amiams sestercijaus vert kito dl vis pasikartojan i finans krizi ir dl infliacijos. Ir vis dlto bandykime vertinti. Visoje Romos imperijoje cirkuliavusios monetos, ver ts majimo tvarka, buvo tokios: aurjus (auksin), denarijus (sidabrinis), sestercijus (bronzinis), dupondijus (bronzinis), asas (varinis), semisas (varinis) ir kvadran tas, menkiausia moneta i bronzos. Taigi sestercijus yra vidutins verts moneta, tinkama kasdieniams pirkiniams. Monetos rikiuojasi pagal grie t hierarchij" monetarin sistem, Augusto nustatyt 23 m. po Kristaus: 1 sestercijus = 2 dupondijai = 4 asai = 8 semisai = 1 6 kvadrant. Be to, jeigu ilaidos nemaos, naudojamos monetos, lyg ir atitinkanios ms banknotus su daugeliu nuli: 1 denarijus = 4 sestercijai 1 aurjus =100 sestercij. Dabar galime nustatyti, k galima nusipirkti u sester cij. Reikia tik itirti senovinius tekstus ir uraus ant sie n, rastus archeologini kasinjim vietose (pirmiausia Pompjuose). Randame daug kain, danai ireikt asais, bet ino dami vairi monet verts santyk galime nustatyti tikr sestercij piliei kiense perkamj gali. Apytikriai sestercijus atitinka du dabartinius eurus.
271

iena

d ien a

senovs

om o je

Tokia buvo jo vert per vis I ami po Kristaus ir galime manyti, kad ji nekito Trajano Romoje, II a. po Kristaus pradioje (115 m.), kai miestas dl imperijos ukariavim klestjo. tai kai kurios kainos, palyginimas su ms laikais da nai nustebina: 1 litras alyvuogi aliejaus = 3 sestercijai = 6 eurai; 1 litras paprasto vyno = 1 sestercijus = 2 eurai; 1 litras rinktinio vyno = 2 sestercijai = 4 eurai; 1 litras Falerno vyno = 4 sestercijai = 8 eurai; 1 kilogramas duonos = 1 / 2 sestercijaus = 1 euras; 1 kilogramas grd = 1/2 sestercijaus = 1 euras; 1 lkt sriubos = 1 / 4 sestercijaus ( l asas) = 0,5 euro; 1 apsilankymas termose = 1 / 4 sestercijaus ( l asas) = 0,5 euro; 1 tunika = 15 sestercij = 30 eur; 1 mulas = 520 sestercij = apie 1000 eur; 1 vergas = 1200-2500 sestercij = 2500-5000 eur. Antikiniuose altiniuose galima rasti daug domybi. inome, kad vidutinis pilietis paprastai su savimi neioja si 30 sestercij, taigi 60 eur. Kiti duomenys rodo milinik atskirt tarp turtuoli ir varg: ei sestercij per dien pakanka trij moni (maa eima) maistui. O turtuoli pajamos Trajano lai k Romoje, kad patenkint savo gyvybinius" poreikius, turjo bti maiausiai 20 000 sestercij per metus (tai yra 55 per dien). Toliau geriau nesigilinti, ities, vairi laikotarpi duomenys atskleidia, kad bta didels inflia
272

13.00 val. | Priepiei ukandiai bare"

cijos ir pasikartojani krizi, nuo kuri kentjo Romos imperija. spdingiausias pavyzdys yra grd kaina. I a. po Kristaus sigyti 6,5 kilogramo grd (1 modij) buvo galima u 3 sestercijus. Po dviej ami (III a. pabaigoje) u juos buvo praoma net 240! Tai reikia, kad dl vairi krizi sestercijus nuvertjo 80 kart. Taigi jo vert tebuvo apie 2,5 euro cento... Monetose visada buvo vaizduojamas imperatoriaus profilis (kartais ir pirmosios ponios). Tais laikais, kai ne buvo televizijos, laikrai ir nuotrauk, monetos (kartu su statulomis ir bareljefais) turjo parodyti valdiniams j valdovus. Tai tokia veiksminga sistema, kad kai sost engdavo naujas imperatorius, imperatorikoji m onet kalykla i karto pagamindavo nauj sestercij, denarij, aurj ir taip toliau atspaudus. Darbininkai buvo auk iausio lygio: jau per kelias valandas po valdovo engimo sost naujos monetos imperijos kurjeri iveiojamos visus imperijos kampus. Jos rodo, kad valdia pasikeit, ir pristato naujo valdovo atvaizd.

13.15-14.30 val. Visi termas

Greitai ukand, grtame gatv. Pakl akis Clivus Suburanus pastebime, kad dangun kyla dm kamuoliai, lengvai isklai domi vjo. Visi kyla i vienos vietos. Gaisras? Nepanau: nra aukto tirt dm stulpo, tik daug ma siaur ir tvarking sroveli. Jie kyla i didels term katilins. Ms vaizduotje visi senovs Romos atkurti vaizdai visada yra ivalyti". I tikrj joms trksta svarbios detals: dm. I dideli term katilini kyla gerai matomi dm stulpai, kuriuos vjas beveik ikart isklaido. Jie kyla i didiuli, visu pajgumu dirbani katil, kasdien ryjani tonas medienos. Dabar apie tai maai pagalvojama: kokio miliniko kiekio m e dienos reikia miestui, kuriame gyvena daugiau kaip milijonas moni. Medis naudojamas valgiui gaminti, iem pasiildy ti, mirusiesiems kremuoti, statyboms, amatinink ir dailidi darbams (lovoms, stalams, kotams, veimams gaminti... medis i tikrj yra senovs plastikas"). Pagaliau malkomis yra k
274

13.15-14.30 val. | Visi termas

renamos didiosios termos, ekologiniai monstrai, deginantys medien be perstojo kasdien, kas mnes, kasmet... Visus me tus be pertraukos. Deganio medio kvapas mums enklina iem, ukurt i din arba ger restoran, kuriame rengta malkomis krenama krosnis, bet romnams jis reik daugiau: netoliese yra vieta, kur galima nusiprausti... Pasukame t dm sruog link. Romoje yra daug ma viej piri (balnea), tai yra mayi term" kur galima nusiprausti, bet dabar ms atrandama vieta yra unikali visoje Romos imperijoje. Tai tikras ininerijos, architektros ir meno stebuklas, niekada anksiau senovje (taip pat ir monijos isto rijoje) nematytas - didiosios Trajano termos. Termos romnams pastamos jau maiausiai du imtus met. Tai yra nuo to laiko, kai I a. prie Krist pradioje tur tingas ir guvus verslininkas, toks Kajus Sergijus Orata, atrado" pirmj ilumin katilin. Ar inote, kaip atsirado tos pirm o sios termos? Iilgai Flegrjaus lauk pakrants, du ingsniai nuo Vezuvijaus, mons visuomet turjo paprot gydytis kar tj versmi garais. ie 60 laipsni kario garai buvo surenka mi maus kambarius, kuriuose usidarius buvo galima gausiai prakaituoti (ne iaip sau buvo vadinami prakaito kambariais" laconica). ios prakaito pirtys, anot romn, ivarydavo ligos dvasias. Kajus Sergijus Orata suprato, kad galima pamgdioti gamt, ukuriant poemines ugniavietes ir leidiant ilum po grindimis ir pro sienas. Nuo to laiko nebereikjo kartj alti ni, kad galtum prakaituoti: tiko bet kuri vieta. Taip atsirado termos. ilumini katilini buvo pastatyta daug, jas stat ir impera toriai. Taiau tai, k pamatysime dabar, yra didiausios Romos
275

ien a

d iena

senovs

om oje

termos. Ir iki iol (iki 115 m., kuriuose esame) didiausios, pa statytos mogaus. Kitos, dar didesns, bus statomos vliau. Ms pasirinktas kelias atveda tiesiog prie Trajano term jimo. Jos visai netoli Koliziejaus - ant Opijaus kalvos. Gatvs gilumoje pastebime didel statmen pastat su kolonomis, ma tome net stog su plaiais langais. Jis nepanaus jok iki iol regt architektros paminkl. Kuo labiau artjame, tuo aikiau suvokiame, kad jo onins sienos atrodo nesibaigianios: jos skaisiai baltos ir driekiasi tolyn. Kai kuriose vietose prie sien prisiliej vairs statiniai. is milinikas mras yra Trajano ter m iorin siena... engiame paskui einanius mones. Turime atsistoti eil: matome, kad joje laukia vyrai ir moterys, senoliai ir vaikai, ama tininkai ir kareiviai, turtuoliai ir vergai... Romos termos suvieni ja visus nepaisant skirtum. spdis, tarsi atsidurtum msiki geleinkelio stoi minioje. Eil juda spariai. Vienas po kito mons duoda monet ver gui, kuris j deda medin skrynel. jimas nra nemokamas, bet kaina tikrai nedidel: kvadrantas. Kad suprastumte, kokios tai ilaidos - kvadrantas yra ketvirtis aso, o u as su puse gali ma nusipirkti butel vyno ir ma kepall duonos. Taigi jimo termas bilietas tikrai nebrangus. Vis dlto kart j tursime mokti u kiekvien paslaug, kurios papraysime: nuo vonios iki drabui saugojimo ir taip toliau.

Didiosios Traano termos

Vos jus pirmasis spdis pritrenkiamas. engiame ilg porti k, kuris juosia didiul erdv... visikai apsemt!
276

13.15-14.30 val. | Visi termas

Tai milinikas baseinas. Atrodo, tarsi bt apsemta visa aikt. Venecijos pavyzdys ia irgi tinka. sivaizduokite, kad ma tote v. Morkaus aikt, apsemt potvynio, vandens veidrodyje atsispindi portikai. Tai natatio - metro gilumo baseinas, kuris yra tiktai vienas i kelions" po termas etap. Daugelis moni ioje vietoje atsipalaiduoja, bendrauja, panyra vs vanden gelbdamiesi nuo vasaros kaitros. tai vandenyje sdi mons, besinekuiuojantys su kitais, sitaisiusiais prie kolonos pagrin do, dar kiti sdi ant natatio krato, sumerk kojas vanden. Pra einame pro juos portiko vid: mus supa vyrai ir moterys, kai kurie apsireng, kit drabuiai labai kukls. Ant sien krintan tys vandens atspindiai primena viesos ydus, neapiuopiamus kaip ilkas, slystanius elegantikomis portiko freskomis ir glos tanius lipdinius. Kai kuriose niose karaliauja didels spalvotos marmurins statulos. Dideliame baseine vieni idykauja vandenyje, kiti vaiko si vienas kit, ia - tvai su vaikais, patricijai, apsupti verg, ir klientai, paskend kakokiose diskusijose... Niekas neplaukioja. Ities Romos laikais beveik niekas nemokjo plaukti. Plaukimas neegzistavo nei kaip sportas, nei kaip lavinimo dalis. Tik turin tieji koki nors reikal jroje, upse ar eeruose sugebdavo plaukdami savo asmeniniu stiliumi nenusksti. Ieiname i portiko ir atsiduriame viename i dideli vidini kiem. Suprantame, kodl ios termos visiems daro tok spd. Trajano termos yra tokios didels ir uima tiek vietos, kad jos nra prieais tave, bet aplinkui tave... Jos yra kvartalo dydio! Tai toks pat skirtumas kaip pereiti i mao provincijos miestelio pramog parko Disneiland. Pavyzdys neatsitiktinis, kadangi Trajano termos yra tikras malonum, poilsio ir pramog mies tas: tai miestas mieste...
277

ien a

diena

senovs

om oje

Einame termas
Apie visa tai galvojame, eidami per dideles vidines term erdves. Atsiduriame tarsi didiulse kareivinse. Centre - spdingas bal neologijos" kompleksas (jame rengtas calidarium, frigidarium ir taip toliau), o visur aplinkui sodai, giraits, statulos ir fontanai. Pagaliau iorin siena yra vienas itisas portikas, vir kurio ketu riuose kampuose auktai dang ikil puskupoliai, panas mil inik moliusk kriaukles. Jie iek tiek primena Sidnjaus operos rmus. Architektrins linijos stebinamai iuolaikikos. Kas ie tokie futuristiniai statiniai? Takeliais einame link j, iekodami trumpes nio kelio tarp glyn ir vaiktinjani, tinginiaujani, aidiani moni grupeli... i viet atmosfera iandien iliko tik moder ni miest centriniuose parkuose - nuo Vili Borghese Romoje iki Centrinio parko Niujorke, o tai tik dar kart patvirtina pramog vaidmen termose. Kai kas net vadino jas liaudies vilomis". Priartj prie vienos i kriaukli" suprantame, kad tai - bib lioteka. Kriaukl apsaugota milinik lang, palaikom atram tinklo. sivaizduokite Panteon, jo didel kupol su eiakampmis ploktmis, jo marmurines ilenktas sienas ir kolonas: perpjaukite j per pus tarsi dalytumte didel tort. Taip atrodo biblioteka. Vi duryje stovi dideli balto marmuro stalai, prie kuri galima skaityti. ia nemaai moni ir jie skaito krinius, kuriuose atsispindi epo chos imintis. ioje bibliotekoje laikomi lotyniki tekstai, o kita u trij imt metr tokia pat kriaukl" saugo graik krinius. odiu, termos skirtos ne tik kno, bet ir proto malonumams. Taigi, kaip ir sakoma sename prieodyje - mens sana in corpore sano*.
* Sveikas protas sveikame kne (lot).

278

13.15-14.30 val. | Visi term as

Greitas vilgsnis likusias dvi kriaukles" aikts pakraiuo se mums atskleidia dar tiek pat pavsini, padengt marmuru ir mozaikomis, su altiniais, vanduo ten trykta i daugelio ni, i dstyt ratu. I kur teka visas itas vanduo? I akveduko ir i mili nikos talpos, suprojektuotos Apolodoro ir vis dar matomos ian dien, jos keistas pavadinimas: Septynios sals. I tikrj sals yra devynios, jos stulbina kiekvien lankytoj dar ir iais laikais. Tai milinikos patalpos, deimi metr ilgio, su angomis, vedan iomis i vienos kit: lubos kai kur tokio aukio kaip trij auk t pastatas. I viso cisternoje galjo tilpti daugiau negu septyni milijonai litr vandens ir ji buvo pripildoma specialiu akveduku. Mes ir vl aljose tarp medi. Kiek moni gali sutalpinti itos termos? iuolaikiniais vertinimais - apie tris tkstanius. Matant ias erdves, tai atrodo visai tiktina. one iorin siena jau nebe tiesi, ji ilinksta ir tampa savotiku teatru su pusraiu pakopomis kylani tribn, aprminani aren. ia vyksta spektakliai, var ybos... iame nuo Romos atskirtame pasaulyje tikrai yra visko: mato me nedidelei miniai savo triukus rodanius onglierius, po porti ku ukandiaujanius mones (akivaizdiai ten yra ueig, ku riose galima pavalgyti). kolon atsirmusi mergina akivaizdiai laukia kliento. Termose maais pavidalais atsispindi daugelis mies to bruo. Net ir ydingiausi: mogus greitu ingsniu tolsta iji mo link su tunika ir toga po paastimi - ios aikiai pavogtos...

Tunikos ir strnjuosts
Pabandykime pajusti, kokia atmosfera kvpuojama Trajano ter m patalpose. Pasukame link didelio pastato, karaliaujanio aik
279

iena

diena

senovs

om oje

ts irdyje, dur. Iilgai stog keteros" pastebime srovenant daug ma dm sruog. Tai jas mes matme i gatvs. Tikrai atrodo tarsi matytum didel nam, kurio viduje kilo gaisras... I ties tai maos ant stogo irikiuotos orlaids, skirtos ileisti kart or, il dant centrines term patalpas. Tarsi kaminas. O tai drabuin, apodyterium. eidami teikiame patarnau tojui dar vien kvadrant, kad pasaugot ms drabuius (ma tme, kas nutinka, kai tunik ir tog palieki nesaugom...). Tai nebus vienintelis mokestis: prireiks dvigubai tiek (puss aso), kad galtume eiti term maudykles, dar reikt mokti, usigeidus masao, dar - u aliej, rankluost ir taip toliau. N uo stabu tai, kad moterys moka daugiau negu vyrai... Asas u ji m maudyklas! O gal atvirkiai, vyrai moka maiau, kadangi lankosi daniau. Kad ir kaip ten bt, yra ir einani nemoka mai. Tai vaikai, kareiviai ir vergai. Drabuin - nemaa sal, padengta spalvotu marmuru ir papuota lipdiniais, grind viduryje didel, triton vaizduojan ti mozaika. Aplinkui j taisytas ilgas suolas, ant kurio prisd daug moni nekuiuojasi tarpusavyje ridamiesi sandalus ar gobdamiesi drabuiais. Vien nurenginja vergai, tarsi jis bt vaikas: aiku, turtuolis. Vir j galv - eil ni, kur galima pasi dti drabuius, jeigu jie neatiduoti saugoti prie jimo. Ar reikia nusirengti visai? Nebtinai: yra pasiliekani su tunikomis (pads neperalti manktinantis sporto salje - pa lestroje), bet kai kurie lieka su keista juodos odos strnjuoste, panaia Tarzano kostium, Marcialis j vadino nigra aluta. Ir beveik visi dvi savotikas odines siaurikes, subligaculum. Aplink mus - patys vairiausi knai. Yra stor ir plik moni, baliausios odos ir su aikiomis pilvo ringmis" kybaniomis vir linins juostos. Kiti, prieingai, idiv, j raktikauliai isi
280

13.15-14.30 val. | Visi termas

ov, peiai kaulti, alyvuogi spalvos oda. Nuogyb ia nesu kelia skandalo, kaip iais laikais daugelyje sporto sali drabui ni. Nustebina kn grstis. Ms vakarietikose visuomense nesame prat bti taip suspausti eilse, o dar maiau - persiren gimo kambariuose. Tarpasmenin distancija, kaip ji iais laikais vadinama, senovs Romoje labiau primena kai kurias Ryt alis negu iuolaikin Europ. Taiau atkreipkime dmes dar vien fakt: ioje drabuinje vien vyrai. Moterys akivaizdiai nusi rengia kitose patalpose.

Sportas ir nuogyb
Tsiame kelion, prasideda pirmasis apsilankymo termose eta pas - palestros. Trajano termose jos yra dvi atvirame lauke - tai dideli kiemai, apsupti kolonad. Scena, atsiverianti prieais ms akis, tikrai neprasta. Visur matome bgiojanius, okinjanius mones, kai kurie raiiojasi ant ems, imasi susikib glbyje. ios vietos paskirtis labai paprasta: judjimas ne tiktai padeda palaikyti for m, bet pirmiausia sukelia prakaitavim, kuris bus kit patalp pagrindinis veikjas". ia pirm kart ivystame daug moter. Jos aidia savoti k tinklin su vyrais arba ridena ritinius, lygiai kaip prie kelias deimtis met darydavo vaikai. Kiekvienas ritinys ( trochus) turi metalinius iedelius, jie skimbioja ir veikia kaip garso signalas, liepiantis pasitraukti i kelio. domu stebti aidim su kamuoliu: tarp dviej stieb i tempta virv - prieais mus papldimio tinklinio pirmtakas. ia aidiama maiausiai trimis kamuoli rimis: prikimtais
281

iena

diena

senovs

om oje

plunksn (pila paganica), pripiltais smlio (pila harpasta) arba pripstais oro, greiiausiai su maomis oro pripildytomis kame romis i gyvn arn (pila follis). aidimai akivaizdiai labai skirdavosi priklausomai nuo kamuolio. Seneka aprao aidim (ludere datatim), pana kvadrat" kur reikia greitai sugauti kamuol neleidiant jam nukristi ir staigiai grinti. Be to, aidiamas savotikas tenisas" be rakei, kai kamuolys smgiuojamas atviru delnu (ludere expulsim), ir pagaliau garsusis trigon: trys aidjai sustoja ant ems nubraiyto trikampio vir nse ir neperspdami mto kamuolius vienas kitam. Kiekvie nas turi kaip nors ranka smgiuodamas juos perduoti kitam, bet gaudyti j negalima. Danai du aidjai susivienija prie trei ir j udauo". Aplinkui stovintys vergai renka kamuolius ir skaiiuo ja rezultat. Kampe du vyrai imasi, nedidel minia juos stebi ir skatina. Knai itepti aliejumi, kad bt sunkiau suspausti ir ilaikyti prieinink. Jiems padeda ir pataria kai kurie vyresni palestros lankytojai, vis vadinami gimnasiarchais. Eidami per kiem pastebime dar tris moteris, atliekanias pratimus su vino ar akmens svarmenimis, halteres, j forma tokia pati kaip svarme n. ios scenos iuolaikikumas stulbinamas. Moter pratim tikslas - sutvirtinti rankas ir atgaivinti" krtin... Kai kurie mons jas stebi panibdomis linksmai komen tuodami. I tikrj kno poskiai ir krtins sibavimas atlie kant pratimus kartais irykina moterikas formas. Net sd menys ir launys danai apsinuogina. Moterys, aidianios kamuoliu, dvi tunikas, kitos paius tikriausius bikinius. Ta iau rezultatas tas pats: krtys banguoja, sibuoja ir vis pasiro do, traukdamos vyriki akis. M oter lankymasis termose per amius kl atrius ginus.
282

13.15-14.30 val. | Visi termas

I pradi (II amiuje prie Krist) skirtingoms lytims per termas buvo skirti du atskiri marrutai. Bet jau Cicerono laikais ios normos danai nebuvo laikomasi, o jo kandios replikos, kad pamirtos senosios taisykls, jo istorij. inome, kad Hadrianas po keleri met sakys atskirti lytis termose nusta tant skirtingus marrutus arba skirtingus grafikus. Moterys ga ljo eiti maudytis nuo auros iki 13 valandos (septintos), pas kui buvo vyr eil - nuo 14 iki 21 valandos (nuo atuntos iki antros nakties). Vis dlto ir io sugrietinimo praktikai nebuvo paisoma. Ms tyrinjamais laikais paleistuvyst" yra norma. M ote rys gali pasirinkti, kaip elgtis: bti tradicionalistmis" ar per engianiomis ribas" - eiti maudytis su vyrais. inome, kad daugelis, kaip pamatysime, pasirenka antrj keli. Per deimtmeius buvo daugyb io vertybi lugimo" kri tik - nuo Plinijaus Senojo iki Kvintiliano, netgi teigusio, kad moteris jau svetimauja, kai tik eina sales ar vonias su vyrais. Skandalai nesuskaiiuojami. Visa tai kiek primena topless mados plitim ms papldimiuose. Na, dera pasakyti, kad jei iandien einate sporto sal Vokietijoje, vyr ir m oter drabuins susi siekia. Daugelio Piet Tirolio viebui saunose ne tik patalpos yra bendros, ne tik duai, bet danai net udrausta vaikioti ap sigobus ar su drabuiais. Baigiame lankyti i senovin sporto sal, dar sudomina vy ras, dauantis mai, piln milt (ar smlio), lygiai tok pat kaip ms bokso maias, bet labiausiai nustembame ivyd dvi rau meningas besiimanias moteris... Ieidami pastebime, kad kai kurie vyrai po imtyni ar praty b tebestovi nekuiuodamiesi, o vergai nuo j valo prakait, sumius su po masao likusiu aliejumi.
283

iena

d iena

senovs

om oje

Pirmiausia tarnai apibarsto j kn smulkiausiu smliu: tai pats geriausias bdas sugerti riebalus ir prakait (lygiai kaip kar tais prie stalo ant aliejaus dms drabuyje pilamas talkas). Tada imasi gremtuvo. Tai keistas rankis. Primena pjautuv, tik vietoje amen turi savotik lenkt latak - juo surenkamas prakaitas, riebalai ir purvas. iuo rankiu braukiama per od panaiai kaip bandant auktu surinkti ant markini utikus uogiens la. Prieiname prie storo ir pliko pono, akivaizdiai turtingo aris tokrato, nuo kurio vergas valo prakait ir aliej. Vergo judesiai delikats, primena kirpjo mostus. Tai tikrai neprasta scena. is patricijus apsuptas grups verg ir klient, kurie termose j lydi nuo pat pradi ir patarnauja visur: kvpina j, masauoja, paduoda rankluosius bei tepalus ir taip toliau. Jie visi primena mechanikus, kai maina vaiuoja gara... Gal ir jie gals kiek apsiprausti. inoma, jeigu patricijus paliks jiems laiko.

Tepidarium ir calidarium
engiame tikr Trajano term ird. Term komplekso centre ikyla didialangs katedros dydio galingas pastatas, kuriame sikr tepidarium, calidarium, frigidarium blokai. Pirmoji pa talpa, kuri einame, yra tepidarium. Ji vidutinio dydio, labai auktomis lubomis, nuosaikiai ilta. Daugelis j aplenkia, ka dangi jau apilo" manktindamiesi. Kita sal, calidarium, yra tikra staigmena. sivaizduokite, kad einate didel banyi, bazilik - patalpos yra tokio dydio, ia tokie triai. Pasijunti mautlis, prislgtas statinio monumenta lumo, kolon aukio. is calidarium yra pilnas gar, kuriani nereali atmosfer ir sudarani neapiuopiam filtr tarp ms
284

13.15-14.30 val. | Visi term as

ir lub, pojtis toks pat kaip jus vonios kambar, kur kakas neseniai maudsi po duu. Auktumoje arkiniai skliautai papuoti spalvot lipdini siu viniais". Tai intarpai su mitologinmis ir herojinmis scenomis, augalijos motyvais, geometrinmis formomis. Dl imoningai naudojam spalv kiekvien atskir piein galima irti netgi i apaios. J nedaug, bet jos rykios: raudona, mlyna, geltona, balta, alia... Sauls vies praleidia dideli langai su prastu ro mnams stiklini kvadrat tinklu. Suvokiame svarbi detal. Visas term kompleksas sukurtas taip, kad bt galima kuo labiau izoliuoti kartsias patalpas. Ir langai yra savotiki. Tiesa, jie dideli, bet i apaios galima suprasti, jog stiklai dvigubi, kad calidarium bt geresn ilu mos izoliacija. Pervelgiame sienas i marmurini ploki, sudliot dailiausiomis inkrustacijomis. Marmuras atgabentas i vairi imperijos krat, jis pats brangiausias arba labai retas, pavyzdiui, geltonas Numidijos ar purpurinis Frigijos. Tai pa bria patalpos prabang. Kruopiai i balto marmuro iraiyti miliniki korintiniai kapiteliai vainikuoja masyvius geltono marmuro piliorius su kaneliromis. emyn besileisdamos akys pagaliau pastebi ele gantik marmurini grind geometrij; grindys primena mil inik achmat lent, sudliot i dideli balt apskritim ir kvadrat gelsvame fone. Dabar akys uleidia viet ausims: ms smegenys tik dabar atkreipia dmes visur gaudianius balsus ir nuolatin kauk jim grindimis. Tai specialios medins klumps, kurias avi daugelis. Ities, grindys kartos. Aplinkui mus daug moni sdi ant marmurini suol ir pakyl. Ir gausiai prakaituoja. Kai kurie irinja grind inkrustacijas, nekreipdami dmesio laus, sr
285

iena

d iena

senovs

om oje

vanius per nos bei skruostus ir krintanius nuo smakro. Kiti leidia laams laisvai tekti knu, o patys atsilo, panir miglon" stebi calidarium skliaut auktybse. Turdami galvoje kart, galime spti, kad iem termose tie siog slepiamasi nuo alio... I keli siaur prajim nuolat pasirodo isek vyrai ir m o terys prissti bei atsigauti. Pabandome eiti: ie prajimai veda laconicum, kariausi termos patalp, su kuria palyginus ca lidarium atrodo vsus. J turt bti daugiau negu viena, mes esame apskritoje, joje daug ni, kuriose i eils sdasi mons. ia temperatra priartja prie 60 laipsni... Tai pati tikriausia labai karta ir sausa oro vonia". Kart kuria auktos temperatros oras, srvantis tarp dvigu b sien. Tartum deimtys kamin bt paslpta sienoje. Be ap saugos, pavyzdiui, sandal, klumpi ar rankluosi, patiest ten, kur oda lieia sien, rizikuotumte nusideginti... Ilgai neikeniame, ieiname ir pasuk calidarium pasijun tame tarsi apgobti lengvo vjelio! Dabar imginsime vien i basein. J ia yra trys, jie labai gras, isidst didelse niose sals pakraiuose. Jie tokio dydio kaip ms aiki fontan baseinai, juose vienu metu gali bti daug moni. Brendant pirmiausia atrodo, kad vanduo degina, bet sukan d dantis nulipame kelias pakopas. Prieais mus sdi moteris, ji nusiypso matydama tok nesportik ms bridim. Jos akys tamsios ir didels, plaukai suimti. Dl prakaito nutekjs makiaas. Tik kai priprantame prie temperatros, pastebime, kad ji pusnuog. Sdi ant povandenini laipt prieais mus, vanduo jai siekia iki bambos, jos didels krtys nuogos. Kai pakyla eiti, lengvutis raitis, juosiantis jos klubus, yra toks permirks, kad tampa beveik perregimas. Moteris sispiria klumpes ir apsigo
286

13.15-14.30 val. | Visi term as

bia dideliu rankluosiu. Paskui tipikai moterikais sibuojan iais ingsniais pasuka ijimo link. ioje salje nematome viso ildymo mechanizmo. Tarsi b tum teatro scenoje ir nematytum rangos, kuri judina scenogra fij. I tikrj visur apie mus plaukia paios tikriausios karto oro ups". O po ms kojomis - tikras moni skruzdlynas su dm pilnais tuneliais, kur kosdami vaikto vergai. Tai krikai, maitinantys malkomis milinikas krosnis, kuri paskirtis dve jopa - kaip jau minta, gaminti ilt or ir dmus, patenkanius ertmi labirint sienose ar po grindimis, pakyltomis ant ma kolon. Kartu kai kurios i i krosni kaip katilai ildo vanden calidarium baseinams. Ilipame i baseino ir pasukame tolimesnes patalpas. Pra einame pro pon, kuris nejuddamas sdi ant suolo ir kalbasi su kitu vyrikiu. Stabtelime ir akimirk irime j. Jo gestuose esama tam tikro kilnumo, nors karta, ir prakaitas gausiai srva nuo jo antaki kampui. Atpastame j - tai dominus t nam, kuriuos tyrinjome ryt saulei tekant. Jis eina termas kiek vien dien, taigi suprantama, kad kario, regis, beveik nejau ia. inoma, ia jis eina maudytis. Bet taip pat ir aptarti reikal. Termos ities viena i t viet, kur nauda derinama su malonu mu, panaiai kaip ms verslo priepieiuose. Pajunta, kad mes j stebime, nutyla, akimirk pakelia akis mus, labai aristokra tikai" ypteli ir tsia toliau. Ikeit mus kur nors i daugelio savo klient. Gana kario, aplankykime frigidarium ! Ieidami sutinkame t nuog" moter i baseino, susisupusi rankluost, stabtel jusi nektelti su drauge. Dabar abi eina kitu negu mes keliu ir i viso aplenkia frigidarium. Kodl? Moterims nepatartina bti i patalp altyje ir patirti tokius didelius temperatros uolius.
287

iena

d iena

senovs

om oje

Didysis frigidarium altis

Pagaliau engiame frigidarium. Jis beveik toks pat kaip calida rium, ia toks pat marmuras ir puoyba, bet yra vienas aikus skirtumas - jis dar didesnis ir spdingesnis. Romoje m onu mentalumas, atrodo, niekada nesibaigia ir nuolat nustebina. Pavyzdiui, iais laikais Diokleciano term sals alia Romos geleinkelio stoties yra naudojamos kaip daugiaauktis muzie jus - Nacionalinis Romos muziejus, o jo frigidarium tapo net didele banyia: Santa Maria degli Angeli. Ten eiti - i tikrj spdingas potyris. Marmuras nepakeistas, didiuls egiptietiko granito kolonos vis dar originalios. Ir langai su kryiaus pavidalo skliautais itikimai primena tas erdves, kurios buvo matomos engiant ias patalpas. Truput prisimerkime ir si vaizduokime aplinkui patricijus, kareivius, vergus, j balsus, j ingsni aid. iose nepaprastose dekoracijose tikrai pasijunti atsidrs imperins Romos prabangoje. siirkime mones frigidarium. Kampe pastebime vyr, garsiai skaitant tekstus. J nemaai sudta capsa, odiniame ki birlyje papirusams laikyti. Tai aikiai vergas sekretorius, skai tantis savo eimininkui. Lygiai kaip prie keturias deimtis met dar Plinijaus Senojo sekretorius, kai garsusis mokslininkas ei davo termas. Tikrai, iose vietose galima pamatyti susirinkusius visus Ro mos visuomens sluoksnius. Keista, bet turtuoliai, nors turi savas maas termas namuose, yra galbt daniausi lankytojai. Prieast galime nujausti: ia skiriami pasimatymai, ia sudaro mi sandoriai, ia susitinkama su minia klient. i vieta - vienas i visuomens kertini akmen, bti matomam ia svarbu. inome, kad net imperatoriai vaikiodavo termas ir susi
288

13.15-14.30 val. | Visi termas

liedavo su minia (neinome, tiesa, kokio lygio buvo kontaktas" su prastuomene: greiiausiai buvo apsupti savo palydos, kad niekas nekyrt). Atsisukame: vis dmesys nukreiptas moni grup, apspi tusi vyr, vos engus por ingsnifirgidarium ir susmukus ant ems. Vyrikis su tunika, akivaizdiai medikas, aptarnaujantis termas, bga link grups. Bando j atgaivinti, paskui pakelia ir i nea toliau nuo ms aki ligonin, esani kakur iame van dens mieste". mogus nualpo, gal net patyr irdies smg. Tai termose, kai nuolat eini i kario alt ir atvirkiai, nereta. inome, kad daugelis ia ateina kasdien. Bet kai kurie tikrai persdo ir pakartoja procedras du ar tris kartus i eils... Bta garsi istorij: pasakojama, kad imperatorius Gordianas mau dsi penkis kartus per dien, o kitas imperatorius - Komodas, Marko Aurelijaus snus, - net septynis ar atuonis. Prie irdies smgi prisideda sutrenktos smegenys ir kaul liai paslydus ir nugriuvus ant lapi nuo vandens marmurini grind. Ilgai lankantis termose gali bti paeista ir klausa. Kaip tik riausiai yra nutik ponui prieais mus: jis metjs, nors dar ne senas, bet visi su juo turi kalbti garsiai, beveik aukti. Jis van denyje, viename i ledinio vandens basein su draugais svaido kamuol. Pirmiausia pradjo skstis, kad silpniau girdi viena ausim. Po kurio laiko ir kita m kelti rpesi. Dabar jis jau beveik visai kurias. Prieast nustat i laik antropologai, ty rinjantys kaulus po beveik devyniolikos ami. Liga dar vadinama banglentininko sindromu" (arba bu riuotojo"). Jis pasireikia pripratusiems ilg laik leisti drgnoje ir altoje aplinkoje. Klausomojoje landoje, esanioje ausies ka nale, kauliniame labirinte, atsiranda ataugos, laipsnikai j uda
289

ien a

d ien a

senovs

om o je

ranios. Tarsi ausis gint vidin mikroklimat statydama utvar nuo nuolatinio alio ir drgms puolimo. is sindromas, dar i nomas kaip klausomosios landos hiperostoz", ir iandien dar persekioja vejus ir jros mgjus. Romos laikais jis daniau persekiodavo vyrus negu moteris. Kodl? Kaip matme - prieastis ta, kad j procedros termose skirtingos. Moterys ities neina frigidarium ir taip ivengia al io ir drgms. Ivengia ir term kurtumo"...

Romnikas masaas
Po frigidarium alio beveik visi pasineria didj term basein, milinik natatio, kur matme eidami: vanduo dabar turt atrodyti labai iltas. Tai tikrai didiojo atsipalaidavimo ir links mybi akimirka. O mes aplenkiame ias kolektyvines maudy nes ir tiesiai ingsniuojame ibandyti paskutinio kelions po termas etapo: masao. Patalpa, kurioje atsidrme, nusta daugybs marmurini stal, ant kuri masauojami mons, kiti, atsirm kolonas ar sienas, laukia savo eils. Ant marmuro kai kurie sugleblcnai atrodo griozdiki ir primena iaurs ruonius ant lyi. ioje masao salje labiausiai stebina kitoks garsas. Prie dur tarsi pastatyta garso siena'.frigidarium esi panirs triukmo gaudes, ten skamba i visur ataidintys ksniai ir juokas. O ia girdime tik pirt tapnojim per masauojamojo kn, rank, braukiani bangomis per od, pleknojim ir kaip masauoto j delnai trina aliej. ia esani moni vilgsnis iduoda, kad jie paskend min tyse. inome, kad masauojama ne tik dl graesnio kno ar ge
290

13.15-14.30 val. | Visi j termas

ros savijautos - manoma, kad tai apsaugo nuo peralimo. Taigi, prie ieinant i term visuomet rekomenduojamas masaas su aliejumi, ypa iem. Masauotojai - visuomeniniai vergai i visos imperijos. Dir ba tylomis. Bet ne visi priklauso imperatoriaus termoms. Tur tingesni atsiveda i nam nuosavus vergus. tai vienas turtuolis sals gilumoje, apsuptas verg: vienas j masauoja, kitas laiko tepalus, treias jam tiesia rankluosius ir taip toliau. Kartais kai kurie visikai perengia saiko ribas - po pirties turtuolius rom nus nuosavi vergai ant rank nea iki netuv, kad tik netekt pervargti" engiant paskutinius ingsnius psiomis... Aliejaus buteliukai gali bti stikliniai arba bronziniai. tai vienas vergo biusto formos su anga virugalvyje: banguoti, be veik garbanoti plaukai, migdolo formos akys iduoda azijietik io vergo kilm. Aliejaus laas vingiuodamas teka jo veidu. Tai mslingas veidas su keistais sais" ant skruost ir apie burn ir vir jos, ir po ja. Gerai siirjus - tai ne sai: greiiau pri mena gentinius randus, kurios nors Azijos tautos pripainimo enklus. Kas ino, kokiai tautai jis priklaus (ir hunai turjo pa prot susipjaustyti veid peiliais, likdavo panas ituos randai, tik ne tokie elegantiki, i tikrj net baiss). is daiktas, kaip inome, vien dien atsidurs muziejaus vitrinoje, perteikdamas ini apie tautas, kuri nebra... Ranka suima ranken, kuri pri mena aureol prie io vergo pavidalo buteliuko galvos, ir j ine a. Masaas baigtas.

291

iena

d iena

senovs

o m o je

DOMU

Kaip buvo pastatytos didiausios imperijos termos

Klasikin term koncepcij revoliuciniu bdu pakeit, kaip ir daugeliu kit statini atveju, Apolodoras Damas kietis, architektas, ms sutiktas Trajano forume. is jo krinys taps modeliu vis didij imperatorikj ter m, kurios vliau ikils Romoje ir imperijoje: taip pat ir garsij Karakalos term. Bet io miliniko krinio sta tyboms reikjo didelio ploto Romos irdyje, kur visk bt galima nugriauti. K daryti? Padjo didiulis gaisras, kuris smarkiai apgriov garsiuosius Domus Aurea, pasa kik Nerono bst. Apolodoras liep nugriauti visk, kas buvo lik i virutini aukt, paliko tik skliautuotas pirmo aukto sales, jas panaudojo kaip pjedestal" busi mosioms termoms. To nepakako, reikjo dar erdvs. Taigi liep nugriauti ir ukasti visus kaimyninius pastatus (vi suomeninius ir privaius), sunaikindamas visk, kas buvo aukiau tam tikros ribos (47 metrai vir jros lygio). To kiu bdu savo imperatoriaus term statyboms gavo dide l 315 m etr ploio ir 330 ilgio platform. Adaisvinti 10 hektar milijono gyventoj miesto irdyje nra paprasta, tai padaryti - tikras stebuklas... Tam tikru poiriu esame dkingi Apolodorui, kadan gi nenoromis mums teik milinik dovan: taip visa tai, k paliep ukasti (Domus Aurea, kaimyniniai rmai ir taip toliau), buvo ukonservuota iki i laik. Archeologai atrado Nerono rm dal, skaitant garsij Atuonkamp sal, kur jis kl savo puotas ir kur, kaip pasakojama, nuo
292

13.15-14.30 val. | Visi termas

lub lijo roi iedlapiais. Naujausi kasinjimai vies ikl kitas patalpas su imperijos miest freskomis ir m o zaikomis, kuriose vaizduojama, kaip skinamos vynuogs (seniausios spalvotos mozaikos Romoje), jos vis dar yra tyrinjamos ir restauruojamos.

15.00

val.

Einame Koliziej

Popiets pradia. Daugelis romn mano, kad tai geriausias lai kas pasiirti spektakl Koliziejuje. Tikrai, po rytini mediok li, po vie mirties bausmi priepiei met dabar pereinama prie labiausiai laukiam programos" rengini: munera, tai yra gladiatori kov. Sunku aprayti, k jauti stovdamas prieais spding Koli ziejaus siluet. iais laikais turistai ir Romos gyventojai priprat prie jo aplauytos" formos. I tikrj tai griuvsiai, liekanos, sumainta" versija to, kas jis buvo kitados: iorje trksta be veik puss jo aukiausio iedo, viduje lik tik plyt griuvsiai. Nebra spdio, kur dar jo skaisiai balto tinko terasos, are na, statulos arkose, paskutins eils los - ten, auktumoje. Ne kalbant, aiku, apie atmosfer, kuriam vliav, minios spalv, irov riksmo... iandien avimasi tik io didiulio amfiteatro griauiais. Ir vis dlto kasmet beveik keturi milijonai turist nori j pamatyti, eiti vid, galbt ignoruodami kitas vietas ir
294

15.00 val. | Einame Koliziej

muziejus: iaurus ios vietos avesys liko nepaliestas. Kaip jis atrod tuomet? Pamginsime suprasti. Marrut mums nurod kepjas. Eikite Clivus Pullius, praei site sankry su Clivus Orbius, tada kairje, pro kampin popina, pasuksite Vicus Sandalarius: nuves tiesiai iki Koliziejaus. Ne praeisite pro al..." Paskui visas miltuotas, valydamas rankas la piu skuduru praampa savo parduotuvje kepti nauj kepal... Nurodymai tiksls. Dabar pasukame Vicus Sandalarius. Tai siauras skersgatvis, suspaustas labai aukt pastat sien. eliai mums trukdo gerai matyti, bet vaizdas nepaprastas. io miesto tarpeklio" gale kaip netiktinas kontrastas tamsiems pastatams sauls spinduliuose vyti spdingas paauksuotas statinys. Pamau judame pirmyn, juod pastat sien rmai, rodos, prasiveria kaip udanga. Tas vytintis statinys - aiktje kara liaujanti milinika statula: tai paauksuota bronzin Nerono statula, Colossus Neronis. Toliau tarsi kalnas inyra Koliziejus. inoma, jo matome tiktai gabaliuk" kur atskiria pastat tar peklis, bet vaizdas neapraomas. Atrodo, kad tai - horizonto da lis, jis dar auktesnis negu aplinkiniai pastatai. Ieiname i Vicus Sandalarius ir suavti sustojame. Koli ziejus prieais mus, labai baltas, su nesibaigianiomis tamsio mis arkomis, kabaniais ilgais skydais, vjyje banguojaniomis spalvotomis juostomis. Virnje tanki stulp karna. Jis visai kitoks negu pastame iais laikais. Nepaliestas laiko jis atrodo auktesnis, labiau vertikalus". Kiekvienos arkos centre - nepaprastos statulos. Tai diev, didvyri, legendini ar istorini Romos veikj, net ereli skulp tros... Jos visos spalvotos ir primena budinius sargus. Todl jautiesi lyg atsidrs prieais tvirtov ar ventykl. Tikrai ne prie ais viet, kur rodomi spektakliai.
295

iena

d ien a

senovs

o m o je

mons gatvje, atrodo, nekreipia j dmesio, priprat ma tyti t didyb. Vis dlto tai visai naujas" reikinys Romoje. Mes esame 115 m. po Kristaus, didiausios Romos ekspansi jos laikais, o Koliziejus gyvuoja vos trisdeimt penkerius me tus... Julijus Cezaris jo niekada nemat, nei Augustas, Tiberijus, Klaudijus, Neronas... J pastatydino imperatorius Vespasianas. Ir inote kur? Viduryje garsiosios Domus Aurea, imperatoriaus rezidencijos, kuri Neronas pastat miesto centre. Po garsiojo gaisro Neronas norjo pastatyti milinik impe ratorik privai erdv". Galtume tai pavadinti jo pramatnia vila Romos irdyje... Ten buvo keletas rm, vairi sod, mik su elniais ir net didiulis vandens telkinys, kuriame plaukiojo gulbs. Mirus Neronui, Vespasianas norjo grinti plot ro mnams, jam kilo geniali ir simbolika idja: nusausinti tvenki n ir jo dugne pakloti pamatus Koliziejui, didiausiam kada nors pastatytam amfiteatrui, skirtam Romos monms. Vienintelis apie Nerono vil iliks prisiminimas Trajano epo choje - milinika paauksuota bronzin statula. Dabar esame prie jos koj. Jos knas atletikas ir nuogas kaip legendinio didvyrio. Kitados turjo Nerono veid, bet po jo mirties greitai buvo atlikta rimta plastins chirurgijos" operacija: dabar ji turi sauls dievo, Helijo, veid, supam spinduli karnos. Visa, k matome, yra graik skulptoriaus Zenodoro krinys. Ir koks krinys! Statula per 30 metr aukio, tai yra didesn negu deimties aukt pastatas... Romnai j visuomet inojo Nerono koloso" vardu. Keista pagalvojus, kad pavadinimas Koliziejus" tiesiogiai kils nuo io milino, stovinio alia amfiteatro. Tai pati tikriausia pravard", kuri romnai jam prilipino vietoj oficialaus, galbt kiek per sauso: Flavijaus amfiteatras. Nors, jeigu btume sinin gi, odis Koliziejus" pirm kart buvo uraytas tik viduramiais.
296

15.00 val. | Einame Koliziej

Dauguma j supani statini susij su Koliziejumi: tai pagal biniai pastatai, sujungti su vidinmis amfiteatro patalpomis. ia ir gladiatori ginkl sandliai, ir dekoracij saugyklos, ir paios tikriausios dirbtuvs. Greiiausiai ia yra netgi zoologijos sod gyvnams laikinai saugoti, net savotikos ligonins, kur gydo mi sueistieji. Be to, ia pastatytos gladiatori kareivins", ili kusios iki i laik, jose daugyb kambari ir maa treniruoi arena. Tai Ludus Magnus, taip pat turinti poemin koridori, jungiant su Koliziejumi. odiu, bt galima kalbti apie ap tarnavimo kvartal" aplink amfiteatr. I Koliziejaus vidaus pasigirsta minios riksmas, jis ibaido pulk balandi, sitaisiusi viruje. Kakas arenoje sukl i rov entuziazm... engiame link amfiteatro. Tarsi arttum prie ledyno, ikilusio slnyje. Jis skaisiai baltas, visas padengtas tufu. Koliziejus ikyla prieais mus visu savo beveik 50 metr aukiu. Jis keturi aukt: pirmieji trys turi 80 milinik ark, kuriose stovi didesns negu mogaus dydio statulos. Jam pa statyti buvo panaudota 100 000 kubini metr tufo, atveto i Albulos skaldykl netoli Tivolio u Romos, ta proga buvo nu tiestas 6 m etr ploio kelias. Koliziejus stovi, kaip mes inome, du tkstanius met, o pastatytas buvo per maiau negu de imt! Kaip tai manoma? Pritaikius gudryb: Vespasiano ini nieriai iki begalybs pakartojo tai, k statyti mokjo geriausiai, tai yra ark. Jie tarsi sustat vien ant kito kelis akvedukus... To kiu bdu svoris tobulai pasiskirsto paviri. odiu, piramids yra pilnos" (akmens blok), Koliziejus tuias" o jo griauiai praktikai sudaryti i imoningos ark pyns. Projektas buvo taip gerai sumanytas ir gyvendintas, kad statinys vis dar stovi, nepaisant naikinim, griovim viduram iais ir ems drebjim...
297

ien a

d ien a

senovs

o m o je

Prij pastebime vien i gudrybi, taikyt romn archi tekt. Tufas neleidia rpestingai iskaptuoti detali, kadangi yra portas ir turi daug ertmi - jis netinkamas kurti atskiroms smulkmenoms. Taigi architektai nebaigia" krini i tufo: Ko liziejaus kolonos, pavyzdiui, vos pataytos" ir atrodo nepa baigtos". Taigi, kad akiai bt malonu, reikia krin velgti i toli ir leistis pritrenkiamam miliniko statinio dydio. Prastes n kokyb, bet daugiau, taip sakant... Taip statytas Koliziejus, taip pat Marcelo teatras ir taip toliau... Paspartiname ingsn. Vis girdti minios gausmas, panaus jros m, kai prisiartini prie papldimio. Tarsi bangos l t. spdis toks, lyg Koliziejus bt gyvas", pulsuojantis gy vybinmis jgomis. Tarsi aukt viliodamas. Prieiname beveik uhipnotizuoti. Kuo labiau artjame, tuo labiau jo tris kyla dang. Staiga, pritemdydami marmuro spindes, praplaukia tamss debesys. Ir Koliziejus pasirodo daug niresnis. I ia, i apaios, jis panaus dangun kylant Babelio bokt, o jame riaumoja mons, stebintys mirt. Niekas pasaulyje neprilygsta Koli ziejui. U bilietus nemokama, jimas laisvas, bet reikia turti sa votik pakvietim" be kurio nebus galima eiti. Tai kaulin ploktel, kurioje iraiyta ne tik vieta tribnose, bet ir sekto rius, ir vartai, pro kuriuos reikia eiti: tikrai, vir kiekvieno arkos, ieinanios ior, yra numeris nuo I iki LXXVI (l-7 6 ). Ms ploktelje numeris LV (55). Patarnautojas j patikrina ir mus leidia. Esame dideliame skliautuotame koridoriuje. Pro iorines arkadas krinta dienos viesa. Visi skliautai papuoti spalvotais lipdiniais: dailiausias moni ir mitologini btybi ornamen
298

15.00 val. | Einame j Koliziej

t ir architektrini vaizd bei spalv kaleidoskopas... Tarsi btume ne vieoje vietoje, bet imperatoriaus rmuose. Girdti riksmas, juokas, ginai. Ities, mus supa daug moni. Be nuo lat zujani irov, ia dar vaikto pagalvli ir ukandi fokaio, alyvuogi, uv, persik, slyv, vyni, italini pu rieut (j lukt archeologai nuolat randa kanalizacijoje) pardavjai. ia matome ir kitoki persona, tipik ios Koliziejuje gy venanios faunos" atstov, tam tikru poiriu iuolaikik: tai bukmeikeriai". Grupels moni stovi kampuose, vieni kelia rankas rodydami skaiius, kiti aukia, dar kiti rodo, kad skaiius per didelis, o kai kurie bga laiptais prisijungti prie i grupeli ir pastatyti u artimiausi gladiatori kov laimtojus... Nereikia nuvertinti io reikinio: laybos dl kov yra viena i spektaklio" atram. Kaip iais laikais bokse ar irg lenkty nse, ar apskritai visame sporte. tai - garss empionai, tai jiems ik metantieji... Ir turbt taip pat daug sutart varyb. Tarp dviej piliori pastebime laipt tarpsn, kuriuo lipa mons. Tai ms sektorius. Sekame paskui kitus. Koliziejaus ar chitektra tikrai spdinga, aikiai matyti, kaip mons gali daug greiiau judti dl veiksmingos laipt ir koridori sistemos. Su mumis kartu lipa tik vyrai. Tai moterims udrausta zona. Paskutinio laipt tarpsnio viruje regime dangaus vies: ji mas turt vesti tribnas. ioms angoms duotas tikrai savo tikas vardas leidia suprasti pro j plaukiani moni sraut: vomitoria*... Beveik atjome - atrodo, tarsi inirtume i tunelio, o minios triukmas vis stiprja. Vis garsjantis gaudesys...
* Vmyklos (lot).

299

ien a

d iena

senovs

om oje

Staiga atsiduriame lauke, tribnose. Kvap gniauiantis vaiz das. Prieais mus atsiveria dirbtinis plataus ir gilaus piltuvo formos slnis". Jis visikai pilnas moni. Bus 50 000-70 000 rkiani, aukiani, mojuojani irov. Atrodo kaip spal votas mogikas konfeti. Vienintelis vaizdas, su kuriuo galtu me palyginti i viet, yra Dants aprayti pragaro ratai. ingtelime pirmyn, pastumti tvo ir snaus, einani paskui mus. Tufe iraiyti numeriai padeda mums rasti savo viet. Dabar atliekama paskutin viea mirties bausm. Vejamas lo kio bga mogus. Jis buvo priritas prie baslio, bet sugebjo isi vaduoti ir pabgti. is netiktumas labai diugina irovus. Vy ras bga vingiais, paskui pasileidia link vieno i tvoros tinkl, taisyt arenos pakraiuose. Lokys j beveik priiupo, bet nu teistajam pasiseka isisukti ir paokti, pasigirsta garsus publikos riksmas. Neviltis jam suteikia jg. Kopia tinklu, sikimba, pa leidia, vl iumpa... Usiropia iki pat viraus. Ar jam pavyks perokti anapus? Vir tinklo matyti kakas panaaus elegantik balt sutvir tinim, tarsi cilindrin pagalvl. Bet btent ten, per ingsn iki isigelbjimo, vyras suspurda, ir jo pabgimas nutrksta. Kelis kartus bando usikabinti u tos deros" bet kaskart krinta at gal. Kas vyksta? Geriau siirj, matome, kad ten geleinis ri tinys, besisukantis apie savo a, jis neleidia bgliui usikabinti. Tai viena i apsaugos priemoni, kad gyvnai ir nuteistieji ne galt pabgti. Jis vis tbt bando, bet neskmingai. Tuo metu lokys, atsistojs ant upakalini koj, nestengia jo pasiekti. i rovai juokiasi. Veiksmas strigo: mogus nejuda, sikibs tinkl ir vien i daugelio dramblio koj, kurioje tvirtinti atraminiai basliai. Tuomet isirieia nuo smgio: vien kart, antr - jo one styro dvi strls. Jas paleido niose stovintys sargybiniai
300

15.00 val. | Einame Koliziej

lankininkai. viai buvo taikls, gerai apskaiiuoti, mogui per smeigti plauiai. Jis atgniauia vien rank, ji tabaluoja. Lieka sikabins antrja. Treia strl nusviedia j aren, kryt palydi minios auksmas. Lokys aibikai oka ant aukos ir letenos sm giu pribaigia... Minia digauja. Digauja ir ms kaimynas, atsigrs mus, tik atjusius, paaikina, kad nuteistasis buvo udikas: nuud krautuvinink ir pavog beveik 15 sestercij. Tunikos kaina... is lavonas ubaigia dienos vieas mirties bausmes. Patar nautojai veda lok pro vienus i ma onini vart. Kiti valo aren, nutakyt kraujo balomis. Su iokiu tokiu pasidygjimu pastebime, kad tiesiog po mumis renkami lito sudraskytos moters likuiai. Ant nedidelio veimo umestas jos knas nuo savo svorio bjauriai sudrimba, u keli metr tvarkdarys meta rank, truput toliau - kiek apkramtyt koj... Kitas patarnauto jas dar toliau pakelia kakok daikt ir pasuka link veimo. Pana u krep. Ne, jis u plauk laiko moters galv... Plaiu mostu lyg balnakrep sviedia j veim. Akimirk matome paskutinkart suplevsuojant jos viesius plaukus. Net ir ms kaimyno veidas itss i siaubo. Grigaliaus Nazanzieio, gyvenusio IV amiuje po Kristaus, odiai perteikia i spektakli, kuriuose i tikrj praranda mas bet koks monikumas, atmosfer. Jie paskleidia savotik siautul, sadistin malonum, maitinant pat save, net kai pub lika - normals mons. Vieta, aplinkybs (viea mirties baus m), rodos, nustelbia sins grauim, kur dauguma ia esan i kasdieniame gyvenime jauia. Jis i tikrj pasakoja, kad jeigu mogus isigelbja nuo v ri, publika protestuoja, tarsi ji bt apgauta ir tik praradusi lai k, ...bet kai mogus draskomas, kai jis rkia ir graibsto sml,
301

iena

d ien a

senovs

o m o je

j akyse nelieka gailestingumo, jie diaugsmingai ploja ranko mis matydami besiliejant krauj". Dabar arenoje akrobatai, jie savo pasirodymais linksmina publik. Nedaug kas juos iri. Pertraukos metas, todl dau gelis pakyla, nekuiuojasi, kai kurie eina atsigerti i fontanli, rengt visuose Koliziejaus auktuose, kiti leidiasi pro vomito ria tualetus emutiniame aukte. Pasinaudokime proga apirti Koliziej i techninio" ta ko. Juk tai statinys, nuo pat pradi sumanytas kaip vien regi niams skirta vieta.

15.00 val. | Einame j Koliziej

DOMU Koliziejaus paslaptys Koliziejus nra apskritas, jis ovalus, kad galt sutalpinti daugiau moni. Be to, jo tribnos yra pastatytos 37 laips ni kampu - taip i kiekvieno tako yra puikus vaizdas. Tribnos i akinamo marmuro, ia negalima sdti bet kur. Panaiai kaip ms stadionuose, amfiteatre yra vai rs sektoriai. Vidinis iedas ariausiai arenos rezervuotas svarbiausiems asmenims: senatoriams, vestalms, y niams, magistratams. Aukiau rengti raiteli luomo sek toriai. Dar aukiau - amatinink, pirkli, svei nam savinink ir taip toliau. Vir j, atskirta prajimais su sta tulomis, niose sdi liaudis. Ji virutinje Koliziejaus da lyje. ia savo sektori turi moterys, kad ivengt, kaip sa koma, paleistuvysts". Pagaliau paskutinis sektorius, pati tikroji medin galiorka" supanti visas Koliziejaus io tis", skirta prastuomenei. odiu, is amfiteatras simbo likai atvaizduoja (tiktai gal atvirkiai) Romos socialin piramid: kuo emiau, tuo auktesnis socialinis statusas... Publikos paslaugoms, be fontanli, idstyt vieno dais atstumais (j yra imtai) vidiniuose koridoriuose, yra dar domi staigmen - kartais mons apipurkia mi kvapiais skysiais: roi, afrano esencijos vandeniu ir taip toliau. Nepaprastas konstrukcijos elementas yra Koliziejaus udangos sistema. Virnje jis turi 240 spding bas li karn, prie kuri prikabinta antra tiek ilgiausi lyn, laikani keturiasdeimt metr vir ems pakibus didel centrin ied. Ant io virns tinklo ivyniojamos (kaip
303

iena

d iena

senovs

om oje

kilimai) drobs, greiiausiai lengvo lino, pritvirtintos prie iedo. Taip i ilg audeklo juost sukuriama udanga, sau ganti publik nuo sauls (o i Romoje gali bti nepakelia ma). Viduryje lieka didel apskrita anga, panai j esani Panteone, bet pritaikyta iai aidyni ventyklai"... vertinus ydo matmenis, tai, kad reikia ied, kurie slystu lynais, o viruje turjo bti suktuvai, anot naujausi skaiiavim, bendras visos rangos svoris turjo siekti 24 tonas, tai yra 100 kilogram basliui. Taigi nesistebkime, kad vis i konstrukcij valdo tkstantis jreivi i Mise no karinio laivyno. Juk tikrai, reikia sugebti susidoroti ir su retsykiais Romoje puianiais vjais, ir su kylaniomis srovmis, kurios gali bti labai smarkios tokiame basei ne" kaip pilnas moni Koliziejus. Todl amfiteatras kiek primena milinik burlaiv. Laivo pavyzdys gerai tinka ir arenai, bet kiek kitu poi riu. Ji 75 metr ilgio ir 44 metr ploio. Kaip inome, po smlio sluoksniu Koliziejus eina gyl" dar 6 metrus - ten rengti poeminiai auktai. Kad padengt aren mediniu paviriumi, Romos ininieriai sugalvojo panai laivuose rengt sij, jungi ir atram sistem. Turint omeny, jog i medin perdanga kiek igaubta, kad lietaus vanduo pro onus nutekt kanalizacijos angas ir nuotek sistemas, apversto laivo" metafora gerai paaikina arenos struktr ir patvarum. O kas yra po medine danga? Ten tikroji Koliziejaus dvasia. Ities, ia ukulisiai, kaip teatre, tik ten jie onuo se, o ia - po scenos paviriumi. Pasakojama apie paius tikriausius specialiuosius efektus - kai staiga i po arenos inyra netikri banginiai, atveria burn ir paleidia penkias
304

15.00 val. | Einame Koliziej

deimt loki. Kitais atvejais pamau pasirodo turtingos dekoracijos su uolomis ir mediais. Po smliu ir medine perdanga i tikrj yra du poemi niai auktai su koridoriais, laiptais ir kambariais, ginklais, lit narvais, nuteistaisiais ir taip toliau. Dl tam tikr ambi tarpauki, pasinaudojus strateginiuose takuose rengtais suktuvais, galima padaryti taip, kad arenoje pasi rodyt bet kokios pageidaujamos dekoracijos. Specials keltuvai pakelia aren gladiatorius ir vris. Visi ie rengi niai leidia sukurti tikrus teatro efektus, pavyzdiui, kai vie nu metu pasirodo imtas lit, kurie riaumoja taip garsiai, kad akimirkai nutildo vis Koliziejaus publik". Poemyje rengtos granitins ugniasiens atskleidia vien i i tamsi patalp pavoj. Patalp, kuriose bly kioje ibint viesoje sunkiai dirbo vergai, gimnastai, dre suotojai, gladiatori treneriai ir taip toliau. I pradi i poemini lygi nebuvo ir beveik tikrai arena galjo bti utvindyta, kad joje galt vykti nedi deli jr miai arba irg ir veim lenktyns negiliame vandenyje. Renginiai visuomet buvo organizuojami pagal grietas taisykles, kadangi tik taip galima surengti didingus spek taklius, kuri lankytoj skaiius apsukt galv. Kai Titas, Vespasiano snus ir paveldtojas, 80 m. po Kristaus atida r Koliziej, per imt dien buvo nuudyta 5000 vri! Taiau turint galvoje ms tiriam epoch, mums do miausias Trajano pergals prie dakus ventimas: Koli ziejuje pasirodymai vyko be pertraukos 120 dien, buvo nuudyta 11 000 vri ir 10 000 gladiatori...

305

15.30 val. Pasirodo gladiatoriai!

iuo metu arenos pakraiais rieda veimai, i kuri vergai, pasi dabin girliandomis ir vainikais, mto irovams dovanas: duo nos kepalus, monetas ir taip toliau. Po keli sujudimo minui besigrumiant dl dovan visi vl susda tribnose. skaitant senatorius ir kitus svarbius mones pirmame Koliziejaus tribn rate. Viet uima ir aidyni orga nizatorius, patricijus, priklausantis vienai i turtingiausi Romos eim. Nors ir uima tam tikro lygio pareigas - yra edilas (tai yra magistratas) - jis dar tik pradeda savo visuomenin karjer, todl jam reikia pasirodyti ir gyti lovs. Tai jis sumokjo u ias aidynes, jis yra viso to, k matome, rmjas" (arba editor, kaip j vadino romnai). Trys dienos aidyni jam, be abejo, kaina vo krv pinig, bet, antra vertus, statymas pareigoja organi zuoti iuos renginius, ir vis dlto iek tiek pinig sugr. Be to, jis sulauks senato pripainimo ir moni dkingumo, o tai jam pads bsimoje politinje, visuomeninje ar finansinje karje306

15.30 val. | Pasirodo gladiatoriai!

roj. Liaudis j rems, o tai turi svor net susidrus su politiniais prieininkais... odiu, panem et circenses*, kaip sak Juvenalis. Be to, rengti tokias ventes - tai subtilus asmeninis malonu mas, pasitenkinimo teikia faktas, kad ias tris dienas pasijunti truput imperatoriumi - minia garbina ir lovina, o tu sprendi, gyvens ar mirs gladiatoriai, vrys ir taip toliau. odiu, ios aidyns yra svarbus jo karjeros pradios takas ir, inoma, bus prisimenamos dar ir jo palikuoni. Tikriausiai savo viloje u Romos usakys didel mozaik, kurioje bus pavaizduotos iskirtins gladiatori kov ir nuteistj egzekucij akimirkos (todl danai muziejuose ar archeologini kasinjim vietose matome mozaik, kuriose daug prievartos). mogus sdasi puikiai droint marmurin krsl. Atrodo visai kitaip nei paprastai Romos galingieji: nra storas, prapli ks ir apsimausts iedais. Atvirkiai - jis auktas, atletikas, jo tamss plaukai ir ydros akys. alia jo sdi jaunut mona. Ji, be abejons, yra kurio nors takingo Romos patricijaus dukra: i santuoka jam atvr daug nuostabios karjeros vart... Tai pora, apie kuri lieuvaujama" ir aristokrat iskirtiniuose pokyliuo se, ir triukmingose insuli laiptinse... U j sitemp ramiai stovi sargybiniai, j raudoni pliumaai lieia sunkias auksu siuvintas iek tiek sibuojanias uuolaidas. Publika ima triukmauti, ploti, tarsi nort prisiaukti savo numyltinius. tai ta akimirka! Vyras ranka moja pradti. Arenos pakraiuose keli mai orkestrai" ugroja triumfo mar. Koliziejaus publika sprogsta vieningu riksmu. Tarsi bt trenks staigus griaustinis, amfiteatras j sustiprina nelyginant rezonatorius, aidas pasklinda po vis miest.
* D uonos ir aidim (lot.).

307

iena

d iena

senovs

om oje

Vartai po triumfo arka atsiveria ir pasirodo eisena, kurios priekyje engia du liktoriai, laikantys i aidyni organizato riaus skiriamuosius enklus (kadangi jis edilas, tai yra magis tratas, negalintis nuteisti myriop, fasciai* yra be rit kirvi). Tada eina muzikantai su ilgomis tribomis ( buccinae), paskui juos rieda veimas su didele ikaba, kurioje pavaizduota kov programa. Ms laik atitikmuo bt kilnojamasis reklaminis skydas. vairi imperatori triumfo eisenose per Rom danai naudojami veimai su dideliais pieiniais, pasakojaniais apie mius ir kovas. Tai visiems suprantama nugaltojo ygi po puliarinimo forma - kakas tarpinio tarp sicilietiko ipieto veimaiio ir komiks. Paskui j mogus simbolikai nea nuga ltojo palms ak. Tuomet ieina vergai, neantys almus ir kalavijus, gladiatori rankius. Jie bus panaudoti kovose, bet galbt daugelis i j - tik paradui. Ir pagaliau pasirodo gladiatoriai. Publika lsta, nuo minios keliamo triukmo tenka usikimti ausis. Akimirk jauti, kad net pats Koliziejus tuoj sugrius nuo deimi tkstani irov staugimo ir trypimo kojomis. Pavelg mini ir aren matome didingiausi amfiteatro vaizd didiausio kario akimirk. Ta iau baisu pagalvoti, kad visa tai buvo sukurta mirties spektak liam statyti. Paiurpsti nuo minties, kad per keturis su puse Koliziejaus veikimo imtmeio jis tapo vieta, kur tokioje maoje teritorijoje mir tiek daug moni. Nei Hirosimoje, nei Nagasakyje nebu vo tokios mirties koncentracijos. itoje paprastoje arenoje buvo

* Lot. fasces - bero vyteli ryuliai, kuriuos neiodavosi pareignus - magistratus lydintys sargybiniai liktoriai.

308

15.30 val. | Pasirodo gladiatoriai!

nuudyta tkstaniai moni, anot kai kuri tyrj, net daugiau negu milijonas. Skaiiavimai nesudtingi ir stingdantys krauj. Kad ir apsiri botume nagrinjama epocha. Kaip jau minta, prie atuonerius metus, 107 m. po Kristaus, Trajanas sureng 10 000 gladiatori (beveik neabejotinai karo belaisvi) kautynes. Prie eerius metus, per kitas aidynes, trukusias 117 dien, arenoje mir daugiau negu 9800 gladiatori. O prie dvejus metus, 113 m. po Kristaus, per vos tris dienas Koliziej ijo apie 2400 gladia tori, tik neinome, kiek i j krito... Suprantama, ie skaiiai by loja apie iskirtinius renginius, bet leidia suvokti, kaip lengvai buvo mirtama arenoje... Ir, inoma, ia netraukti nuteistieji mirties bausme. Taigi, jeigu laikytume, kad nuteistj ir gladiatori mir tingumas yra 50-100 per mnes (tai labai kuklus vertinimas tokiam dideliam statiniui, bet turkime galvoje ami bgyje pasitaikani krizi" laikotarpius), bendras skaiius bt nuo 270 000 iki puss milijono moni... Anot kai kuri mokslinin k, is skaiius galt bti daug didesnis, galbt net dvigubai.

Gladiatoriai - sekso simbolis ir kovotojai

Minia apimta ekstazs, gladiatoriai sustoja ir moja rankomis d kodami jai. Tuomet pradeda apilim, imituodami drius ir ai bikais smgiais rodydami, k sugeba. Kiekvienas judesys paly dimas publikos auksmo. iais laikais tik yms futbolo empionai, didiausios sce nos ar kino vaigds galt sukelti tok susiavjim. Ir tok pat moter susidomjim. Ities inome, kad gladiatoriai labai
309

iena

diena

senovs

om oje

vertinami moterikosios publikos dalies, ne tik prastuomens matron, auktesnij luom dam gal net labiau. I Pompjuose archeolog rast grafii suinojome, kad gladiatoriai laikyti mergin kankintojais". Be to, Juvenalis pa sakoja apie senatoriaus mon Epij, pabgusi su garsiu gla diatoriumi Sergiolu. is pabgimas, kuris ir iandien bt gar dus ksnelis apkalb pasauliui ir paparaciams, greiiausiai buvo vis aptarinjamas. Juvenalis ironikai stebisi ne visai Adoniui prilygstania gladiatoriaus ivaizda: visas jo knas randuotas, akys tamsios, nosis su gumbu per vidur, deformuota almo... odiu, kaip jis ra: Moterims gladiatoriuose patinka kala vijas." O kas i tikrj yra arenoje kovojantys gladiatoriai? Kokios j istorijos? U kiekvieno pei - vis kitoks kelias. Pirmiausia tai vergai, tarp j - eiminink u bausm parduoti gladiato ri mokyklas. Dar - nuteisti mirti karo belaisviai. Kai Trajanas ukariavo Dakij ir pam ne maiau negu 50 000 belaisvi, Romos imperijos arenose tikriausiai pasirod daug aukt, barzdot ir niri kovotoj, gudusi perskelti prieininko gal v vienu lenkt amen smgiu. Gladiatoriais tampa ir laisvi mons (nekalbant apie iskirtinius atvejus - kaip Nerono surengtos 400 senatori ir 600 raiteli kautyns), pavyzdiui, daug buvusi legionieri, kuriems kautyns - prastas amatas, be to, nuskurd nuotyki ir pinig mgjai. aren kartais gali ieiti ir moterys. Ir net i ger eim. Pavyzdiui, iandien prog ramoje - keturios moterys, kurios kovos pora prie por. Gladiatorms moterims dalyvauti udraus tik kitas imperatorius Hadrianas. Tarp gladiatori pasitaiko ir beviltik atvej - kai patys pa prasiausi mons taip prasiskolina ir nesugeba isimokti sko
310

15.30 val. | Pasirodo gladiatoriai!

l, kad kreditoriai juos parduoda gladiatori mokykl - itaip jie gali atgauti savo pinigus. I tikrj gladiatori mokykl Italijoje ir imperijoje labai daug. Paios garsiausios ir turtingiausios, savaime suprantama, imperatorikosios, bet daug j ilaiko ir senatoriai, patricijai arba tiesiog pasiturintys mons. Gladiatorius treniruoja lanistos*, moni nekeniami, bet iuose kolektyviniuose pasilinks minimuose" neivengiami. Mokymai labai sunks, gladiatori gyvenimas primena aolinio vienuoli kovotoj gyvenim. Bet, prieingai nei matome Holivudo klise, nra taip, kad jie visai neturt laisvi. I senovs tekst ir archeologini radini ino ma, kad daugelis gladiatori yra laimingai ved, turi vaik arba gyvena biiuli, besidalijani savo diaugsmais ir skausmais (danai tai btent jie urao epigrafus antkapiuose), draugje. Daugeliui gladiatori net pavyksta sulaukti karjeros pabai gos, galbt laimjus daugel pergali - pavyzdiui, Maksimas, gyvens I amiuje po Kristaus, ikovojo net keturiasdeimt per gali. Baigiant karjer jiems bna pasilomas rudis, paprastas medinis kardas, simbolizuojantis j komar pabaig. Nuo tos akimirkos jie laisvi ir neprivalo daugiau kautis. Ir nra priklau somi nuo lanistos.

Iugula!
Prisistat gladiatoriai ieina i arenos ir grta pagalbines Koli ziejaus patalpas. inome, kad i akimirk jaunuoliai patarnau tojai juos rengia antblauzdiais, arvuotomis rankovmis, al
* Lot. lanista - gladiatori savininkas, vadybininkas ir treneris.

311

iena

d iena

senovs

om oje

mais... Publika keistai nuiuvusi. Nematoma tampa gniauia vis amfiteatr. Visa, atrodo, sultjo... Mus nustebina tai, kad n vienas gladiatorius neieina prie ais aidyni organizatorius suukti ritualins frazs: Ave Caesa re, morituri te salutant*. Kodl? Kadangi tai taip pat vienas i daugelio mit, sukurt apie gladiatorius. N vienas i j netaria ios frazs. Taip nutiko tik kart prie deimtmeius, valdant Klaudijui, kaip tik prie naumachij, laiv m. Toks tragikomikas istorijos poskis: Klaudijus atsak j ksn fraze, atitinkania aplinkybes galbt". Visi tai vertino kaip sakym, suteikiant jiems laisv, ir nusprend nekovoti. Klaudijus turjo pasitaisyti, ir tik gin kluoti kareiviai juos tikino pradti laiv kautynes... Suskamba tribos ( tibiae) ir ragai ( cornua): tai tas pats kaip msiki bgn tratjimas. Staiga vir Koliziejaus arenos pakyla dulki stulpai. Jie panas smlio fontanus. Minia ima kurtina mai aukti. Kai dulks isisklaido, tarsi burt lazdele pamojus fontan vietose pastebime moni siluetus: tai gladiatoriai, tar si siknij i niekur. I tikrj jie pakilo i poemini Kolizie jaus aukt daugybe keltuv. J liukai paslpti po arenos smliu ir staiga atsidaro, sukeldami tokius dulki sprogimus". Tai vie nas i publikos mgstamiausi specialij efekt. Gladiatoriai pasiskirsto poras ir tuoj pat pradeda kautis. Yra ne maiau nei dvylika gladiatori ri", kai kurie net ant irg ar veimuose. Bet mes matome klasikines" moni mylimiausias kovotoj poras. Tai gerai inomas retiarius, kovojantis su savo nuolatiniu prieininku - secutor. Pirmasis yra su garsiuoju tinklu ir tria
* Sveikas, Cezari, einantys mirti sveikina tave (lot).

312

15.30 val. | Pasirodo gladiatoriai!

kiu. Antrasis turi didel keturkamp skyd ir arvuot rankov. O dar jis dvi keist kiauinio formos alm su dviem papras tom skylm akims: glotni jo almo forma yra sukurta specialiai, kad ivengt suiupti j besistengianio prieininko tinklo. Ities pirmas metimas nueina tuiai, tinklas nuslysta nuo sekutoriaus ir nukrinta ant ems. Pora tsia kov. Kiekvien gladiatori por i on priiri teisj pora, buv gladiatoriai. Jie dvi balt tunik su dviem raudonom vertika liom juostom ir beveik kaip bokso teisjai stebi, kad kovotojai laikytsi taisykli. Dabar matome, kaip teisjai nutraukia kov tarp dviej pro vocatores, ginkluot kaip legionieriai ilgais skydais, kalavijais, dvini almus su sprando apsauga. Vienas i j pamet skyd, jam dav laiko jam pakelti. mons aukia verbena, iugula, ure, tai yra nuplak", paskersk", sudegink". I tikrj, arenoje yra patarnautoj, pasirengusi sti muliuoti" besispyriojanius gladiatorius botago smgiais ar kai tinta geleimi. Matome, kad arenos pakraiuose orkestrai ir toliau groja, pabrdami ir palyddami rykiausias kov akimirkas, kaip da rydavo pianistai rodant nebyliuosius filmus. Netoli j moteris skambina keistais vargonais, labai primenaniais banyios var gonus - daug vertikali vamzdi, bet maesniais. Ji skambina ant nedidels pakylos tiesiog arenoje prie sienos. irdami gladiatorius pastebime keist fakt: niekas ne turi arv, visi kovoja nuogais knais, prieingai negu matome filmuose. Tik provocatores krtins pridengtos dviem ploktm. Kita maai inoma detal yra plunksnos: daugelis alm gausiai jomis papuota, beveik kaip indn karnos. Tai puo mena, labai sena tradicija, atsiradusi gerokai prie romnus ir
313

...staiga strykteli pirmyn, paoka vir mirmilono skydo sienosir pabando smogti jam kakl, stengdamasis mirtin smg suduoti traukdamas kalavij atgal. Mirmilonas palenkia galv ir kalavijas su metaliniu sausu girgdesiu nuslysta jo almu. Publika prapliumpa ksniais hoc habet, hoc habet (jis gavo, jis gavo")..."
314

15.30 val. | Pasirodo gladiatoriai!

pasklidusi tarp daugybs ital, Viduremio jros ir apskritai europiei taut ir kultr kovotoj. iandien tik ms snai periai ir Alpi auliai ilaik paprot. Minios riksmas pabria svarbi akimirk - jau kakas su eistas. Hoplomachas sueid trak. Abudu turi maus skydus, didelius almus, o j trumpi kalavijai leidia artim kov, bet hoplomachas turi dar vien kozir - jis ginkluotas dar ir ietimi, kuria bando durti savo prieininkui jautriausias vietas: veid ir akis. Trakas susvirduliuoja ir pakelia rank prie almo groteli, pro kurias smarkiai srva kraujas. Dris buvo taiklus. Hoploma chas stabteli ir laukia. Jis pasisuks teisj ir editor, aidyni or ganizatori. Trakas pakls kairij rank su itiestu rodomuoju pirtu: prao malons. Publika riaumoja. Vieni nori j palikti gyv, kiti - kad mirt... Editor parodo, kad jo pasigaili. Turbt gerai kovojo... Gladiatorius gali daugeliu bd paprayti malons: atsiklaup damas, ikeldamas kairj smili, numesdamas skyd ar net pa slpdamas kalavij u nugaros ir taip atverdamas krtin. Prie ininkas tuomet turi sustoti: gladiatoriai i tikrj yra vergai ir negali nuudyti mogaus... Tik aidyni rmjas, editor, gali sprsti. Plojant monms trakas ineamas. Tai ne pabaiga. Arenoje verda kitos kovos. Kaip ir daugelio tribnose, ms dmes patraukia viena ypa nirtinga kova smlio ovalo centre. ia susidr du kovos bdai: vienas ltas, o kitas greitas, stai gus. Justi, kad tarp dviej kovotoj tvyro ne tik kovos kartis, bet ir tikra neapykanta. Galbt jie pasta vienas kit. Kovoja mirmilonas su traku. Mirmilonas yra tvirtas kaip uola, stambus ir labai stiprus, jis slepiasi u didelio keturkampio skydo. Ant kairs kojos mvi antblauzd, ant galvos - didiulis almas su
315

iena

diena

senovs

om oje

apsauginmis grotelmis, dl plai krat jis keistai primena kaubojaus skrybl. Jo alm puoia spalvot plunksn skiau ter. Maai juda, jis panaus arvuotj main. Bet pakanka prieininkui pamginti priartti, ir jis greitai parodo iam atr kalavijo smaigal. Jo prieininkas, trakas, - visika prieingyb. Jis emesnis, lieknas ir netiktinai judrus. Turi ma keturkamp skyd, labai auktus antblauzdius, ant laun - apsaugins odos juostos, ant galvos - taip pat didelis almas su grotelmis ir plunksn ke tera. Kad jis trakas, galime suprasti i grifono galvos ant almo. Grifonas yra mitologin btyb - pusiau litas, pusiau erelis, gladiatorius kaunasi, semdamasis kvpimo i i dviej gyv n. Jis sulenks kelius, beveik pritps ir sibuoja lyg gyvat. Jo ginklas yra mirtinai pavojinga sika, trumpas kalavijas, lenk tas kaip pjautuvas. Kodl jis toks? Todl, kad labai tinka smogti prieininkui per onus, mirtinai ukabinti liemen, kakl, kojas. Narsus trakas yra ities baisus prieininkas. Ir mirmilonas tai ino. ino, kad negali sau leisti n vienos klaidos. Trakas vis bgioja prieais savo prieinink kair ir dein, kartais stab teldamas, sibuodamas kn, isiriets kaip katinas. Tuomet staiga strykteli pirmyn, paoka vir mirmilono skydo sienos" ir pabando smogti jam kakl, stengdamasis mirtin smg suduo ti traukdamas kalavij atgal. Mirmilonas palenkia galv ir kala vijas su metaliniu sausu dergesiu nuslysta jo almu. Publika prapliumpa ksniais hoc habet, hoc habet (jis gavo, jis gavo"). Trakas nusileidia ant koj ir greitai pasitraukia kelis metrus, ataka tsiasi. Mirmilonas atrodo bejausmis, ino, kad iven g mirtino puolimo, kad jam pavyko. Kitas gladiatorius j gali veikti. Staiga gsdindamas engia prieininko link, bet praran da pusiausvyr, ir jo skydas iek tiek nusvyra. Trakas supranta,
316

15.30 val. | Pasirodo gladiatoriai!

kad tai akimirka, kai gali ir vl mestis pirmyn, paokti vir prieo didelio skydo ir kart tikrai suduoti pergaling smg. Taiau tai spstai: mirmilonas apsimet suklyds, kad paska tint trak pulti. Maas ir vikrus gladiatorius oka link jo, tasai j pasitikdamas staiga pakelia skyd tarsi tai bt garao vartai. Trakas nustebs pasijunta atsidrs ant prieininko skydo, kur is stumia abiem rankom. Per sekunds dal trakas po gero skry dio trenkiasi em. mons digauja dl tokio staigaus vy ki poskio. Trakas bando atsikelti, bet mirmilonas, greitas savo stotui, remia jam on kalavij. Teisjai nutraukia kov. Visi iri editor. is stebi Koliziejaus publik, ltai ir iraikingai kreipdamas galv. Nemanoma suprasti, k sako mons. Prieingai negu esame priprat manyti, pakelti vir ar nu leisti nykt i tikrj nra nei paplit, nei universalu. ia, pa vyzdiui, niekas jo nerodo. Nusprsti nugaltojo likim pasitel kiamas balsas, rkiama mitte, tai yra ilaisvink j , arba iugula, paodiui - teperpjauna jam gerkl"... Editor nuosprendis - mirtis. Mirmilonas pasisuka prieinin k. Trakas su netiktina savitvarda pakelia kakl ir laukia... Lie kame nustebinti gladiatori drsos ir profesionalumo, jie net ir mirties akivaizdoje nerodo baims, tarsi tai bt normalu... Mir milonas itiesia kalavij ir rytingu judesiu smeigia. Publika siau tja. Nugaltojas nusiima alm, tai ateina berniukai su palms aka, pergals simboliu, ir dviem sidabrinmis lktmis, pilno mis auksini monet. Ant dar vieno padklo - kitokios dovanos. Gavs iuos apdovanojimus, o svarbiausia didiausi - gyvyb, aukiant visam Koliziejui, eina ijimo link. Jo puikus laiku su duotas smgis papirko ir publik, ji ilgai j atsimins. Pasigria, paskutinkart pasveikina mini, tuomet pradingsta pro pagrindi ni vart ark. Pro j ieina nugaltojai.
317

iena

diena

senovs

om oje

O jo prieininkas trakas? Negyvas guli kraujo klane. Prieina keli Charono kaukes ir specialius drabuius dvintys patarnau tojai. Net j plaukai nudayti violetine spalva. Ukabina kn kabliais ir grandinmis tempia j link prieing vart nei tie, pro kuriuos ijo nugaltojas, tai libitinaria vartai. Tai yra Libitinos, mirties deivs. Jis bus nunetas sal be kamp (skirt nuprausti), ia jam nuvilks arvus ir drabuius. Jei gladiatorius dar bus leisgyvis, pasigailjimo smg jam durklu smogs vienas i i Charon. Tai dar ne pabaiga. Kai kuriems i kritusi gladiatori patar nautojai kiek nuleis kraujo. Gladiatori kraujas turi paklaus. Tikima, kad jis gydo vairias ligas, pavyzdiui, epilepsij, ligo niams rekomenduojama jo gerti ar teptis juo kn. Be to, ma tant gladiatori fizin pajgum, manoma, kad jis valina ir vei kia kaip viagra! I io niraus verslo daugelis praturtja. Knai galiausiai bus sumesti bendrus kapus u miesto.

Pabandyti bti gladiatoriumi

Iki iol stebjome mirties spektakl i tribn. Bet k i tikrj reikia almuotam kautis Koliziejaus arenoje, aukiant mo nms? Pabandykime tai sivaizduoti, usiddami alm mirmilono, besikaunanio su bauginaniu prieininku, retiarijumi. Burtai juos suved kautis vienam su kitu (paprastai su retiariju mi kaunasi sekutorius, kitos ries gladiatorius). I esms laikomasi tradicijos. i pora simbolikai vaizduoja vej su tinklu, triakiu bei durklu ir uv: mirmilono vardas (mirmillo arba murmillo) i tikrj kyla i mormyros, graiki kai tai reikia uv, arba muraena, kuri, kaip inoma, slepiasi u
318

15.30 val. | Pasirodo gladiatoriai!

uol, pasirengusi ksti (o btent tai ir daro is gladiatorius, slp damasis u miliniko skydo...). Retiarijus grindia savo strategij tuo, kad nuolat bga apie prieinink bandydamas uklupti j tinklu, su mirmilonu ne lengva kovoti. Turi pamginti uspeisti savo prieinink. Mirmilono almas leidia jam matyti tiktai priek, o ne onus. Be to, su apsauginmis grotelmis matomumas dar suprastjs, sunku kvpuoti. Tai pati tikriausia kauk, dengianti vis veid. sivaizduokite, kaip tai atrodo besikaunant - trksta oro, kv pavimas trkiojantis. Be to - karta: saulje metalas kaista iki raudonumo, kaitina galv... Pagaliau svoris: toks almas sveria 3,5 kilogramo. O sekutoriaus - net 4,3 kilogramo! Tarsi ant gal vos tampytum riedul. Aplinkui stgauja 50 000-70 000 moni, jie klykia, aukia, alm skverbiasi ikraipytas triukmas. Nekalbant apie teisj sakymus, alia esani sueist gladiatori riksmus. Viena i pagrindini klii, kurias turi veikti jaunas gladiatorius, yra emocijos. Kova tokioje prieikoje ir sudtingoje aplinkoje rei kalauja daug sugebjim ir savitvardos. O juk mes, inoma, dar nekalbjome apie gladiatoriaus dva sios bsen - jis ino, kad kiekvien akimirk aidiama jo gy venimu. Utenka klaidos ar netikro judesio, ir viskas baigta... Ir vis dlto, nepaisant viso ito, mirmilonas Astianaksas yra ramus. Nepaleidia i aki savo prieininko - gabaus ir ciniko retiarijaus, vardu Kalendijus, kurio lov gerai ino. Vis laik stengiasi j matyti savo almo groteli viduryje, paiame regji mo lauko centre. Retiarijus bgioja aplinkui, o mirmilonas kaip krabas kampe sukiojasi ratu. Istorija, kuri jums pasakojame, yra tikra, vardai taip pat tikri. Retiarijus staiga sustoja, pasisuka lyg nordamas pakeisti
319

iena

d iena

senovs

om oje

krypt: tai triukas, jis susispaudia" metimui... Staiga retiarijus isisuka" ir aibikai meta savo tinkl... Netiktai Astianaksas pajunta, kad kakas sunkaus j apkabina, tarsi nukrits i viraus, ir j kausto. Tuomet prieais groteles ivysta iurktaus tinklo pyn. Tai specials tinklai, tikrai nenaudojami vejybai, jie su nerti, kad suvejot" gladiatori, sukaustyt jo judesius. Taip mirtinas glbys suiumpa gyv btyb. Tinklas taip pat tempia on Astianakso alm, ir jis turi la bai pasistengti, kad galva dar labiau nenusvirt. Jo kvpavimas trkioja, atrodo, kad alme trksta oro, tarsi j staiga kas bt isiurbs. Kalendijus girdi gars kvpavim, girdi, kaip priei ninkas beveik trokta. Bet nepuola. Bent jau ne i karto. I patir ties ino, jog reikia palaukti dar kelias sekundes, kad supaniotas prieininkas juddamas dar labiau sipainiot tinkl ir suklup t. Reiks smogti btent t akimirk. Astianaksas jauiasi ess spstuose ir i akimirk jo smonje rykja mokytojo, tokio pat mirmilono, dabar jau buvusio gladiatoriaus, odiai: pri klaup ant keli ir kiek pakl skyd, sukursite savotik em trobel", kurioje bus maiau ang retiarijaus triakiui. Taip jis ir daro, bet tai nelengva, kai tinklas traukia vien pus. Pirmas retiarijaus smgis taikomas auktai - tarp peties ir kaklo, nes jis ino, kad mirmilonas dl tinklo svorio turs kiek nuleisti skyd. Astianaksas pajunta, kaip kakas nudegina pet atrus triakis kaip aibas prasmuko pro tinklo mazgus ir kep teljo j. Mokytojo pasilyta ema" padtis j igelbjo. Teisjai nemano, kad tokio smgio utenka sustabdyti kov, nors pro metalinius rankovs vynus ima sunktis kraujas. Publika pastebi purpurines dmes ir aukia. Taiau tiedu ne girdi riksmo, jie per daug susikaup. Retiarijus pradeda i naujo sukti apie mirmilon ratus, stengdamasis j sutrikdyti. Astianak320

15.30 val. | Pasirodo gladiatoriai!

sas ir toliau stengiasi j ilaikyti rmint almo langelyje. ino, kad iveng pirmo puolimo, bet kiek dar gals itverti supanio tas, su tokiu svoriu ant pei? Pasinaudodamas ltais prieininko judesiais, retiarijus pa bando kit klasting gudryb. Parodys smgiuojantis auktai, kad priverst mirmilon pakelti skyd, o paskui nukreips triak emyn - kad persmeigt atramin koj, t, kuri be antblauzdi. Smogia, mirmilonas, kaip buvo numatyta, kelia skyd, palikda mas vien on neapsaugot. Retiarijus aibikai patraukia tri ak ketindamas smogti i apaios. Mirmilonas tai supranta ir pakrypsta on - kai almas sulankstytas, tai sudtingas ma nevras. Bet jis pavyksta, triakis sminga tutum! Ir dabar veiksmo poskis. Mirmilonas Astianaksas jauia, kad kakas ne taip: retiarijus nesiliauja smgiuoti, smeigia vl ir dar kart. Akimirk j uklumpa baim, kad yra sueistas ir tik dl tampos nieko nejauia, o retiarijus vis kapoja jo kn. Taiau taip nra. Jauia, kad tinklas j tampo i vis pusi, ir supranta: bandydamas tobulai smgiuoti retiarijus Kalendijus smeig triak tarp tinklo mazg ir taip j painiojo. Savo paties tinklo auka beviltikai bando itraukti triak. Taiau nesugeba jo ipainioti, o kuo labiau judina, tuo blogiau... vejys pakliuvo savo paties tinklus. Astianaksas supranta, kad tai proga (ir gal bt vienintel) isigelbti. engia su stanga tris keturis ings nius atgal tempdamas retiarij, kuris kartligikai galvoja, kaip ilaisvinti ilg triak. Tuomet kvepia oro plauius ir i vis jg puola pirmyn. T akimirk, kai skydas smogia Kalendijaus kn, Astianaksas smeigia kalavij. Veikia instinktyviai, apskai iuodamas prieininko pozicij pagal smg skyd. Treniruo i metai neprajo veltui. Kaip sidabrinis nagas kalavijas per skrodia tinklo rezgin. Minia pastebi trump sidabrin ybsn ir
321

iena

d iena

senovs

om oje

daugiau nieko. Kitas vaizdas, kur visi mato - retiarijus nustebu siu vilgsniu tyso ant ems, tarsi po nokauto. Remiasi ranka ir bando keltis, bet jam nesiseka. Deins launies vidinje pusje gili aizda, i jos gausiai srva kraujas: jis ne viesiai raudonas, bet tamsus. Arenoje pleiasi didel dm. Astianaksas pasirengs smogti dar kart, jau usimoja, dl adrenalino nejauia tinklo svorio. J veda igyvenimo instink tas ir raumenys, o ne smegenys. Vos girdi, kaip vienas i tei sj aukia liautis. Sustoja, labai sunkiai kvpuoja. Visiems velgiant, jo galva juda, tarsi bandyt sikibti dantimis" or aplinkui. Kai jo kvpavimas tampa ramesnis, pasiiri priei nink ant ems - is jam velgia akis. Ilaiko dm vilgsn, kurio nepamir vis gyvenim. Bet tose akyse yra ir dar is tas: praymas, beveik sakymas. Tiesia jam durkl. Galbt bevil tikai mgindamas sulaukti pasigailjimo. Taiau Astianaksas negali sprsti. Nei teisjai, kurie itiesta ranka, atvira plataka ir ikeltu nykiu klausia editor, k daryti. Nuosprendis - mirtis. Atianaksas prieina. Tik dabar prieininkas supranta, kad viskas prarasta, ir itiesia kakl. Vjo gsis pajudina plaukus nelygi nant paskutin gyvenimo glamon. Tuomet staigus skausmas ir viskas aptemsta... Apie epizod smulkiai pasakoja mozaika, atrasta Apijaus kelyje ir dabar saugoma Madride, Nacionaliniame archeologi jos muziejuje. Bet ar taip visuomet baigdavosi? I tikrj gladiatoriai ne danai mirdavo arenoje. Dl vairi prieasi. Pirmiausia, labai daug laiko trukdavo gladiatoriaus mokymai, taigi taip paprastai j prarasti reik nubraukti ilgus metus darbo. Be to, gladiatoriai kainavo - lanistai, kuris j treniravo, arba aidyni organizato riui mirties atveju reikjo atlyginti nuostolius. Suprantama, kad
322

15.30 val. | Pasirodo gladiatoriai!

organizatoriui nebuvo labai paprasta nusprsti pakreipti nyk ius emyn... Be to, nereikia pamirti, kad buvo lainamasi, kad sirgaliai su kosi apie daugel empion, ir jie dl i prieasi privaljo" likti gyvi... odiu, veikiausiai daug kov baigdavosi missio, tai yra pralaimtojo isigelbjimu, ypa apraomu laikotarpiu. O kovos sint missione, tai yra iki mirties, bdavo slygikai gana retos.

16.00

val.

Pakvietimas pokyl

Prasideda antroji popiets pus. Kas dabar vyksta Romoje? Par duotuvs jau beveik visos udarytos nuo pat priepiei meto. Forumas tuias, bazilikose liko tik keli grindis valantys patar nautojai, senate aukti langai nuvieia ilgas eiles tui krsl. Atsipalaidav po pirties, ltu ingsniu i term traukia mons. Ir Koliziejus tutja po paskutini, labiausiai laukt kov... Dabar visi Romos ir imperijos gyventojai rengiasi paskuti niam didiajam dienos vykiui - pietums. Kodl taip anksti? I esms prieastys dvi. Kai nra elektros, patogu vis veikl derinti su sauls viesa. Tuo poiriu kasdienis gyvenimas seka saul - keliamasi su aura ir einama lov iek tiek po saully dio. Ir piets baigiasi, kai sauls viesa dar ne visai inykusi: tai leidia grti namo, kol lauke nesutemo ir gatvs dar ne to kios pavojingos, nors bna daug pokyli, kurie trunka iki gilios nakties (Nerono - iki pat vidurnakio, Trimalchiono - net iki auros).
324

16.00 val. | Pakvietimas pokyl

Kita prieastis labai praktika. Kaip minjome, imperinje Romoje valgoma i esms tris kartus: pusryiai ( ientaculum), priepieiai (prandium ) ir piets. Pirmieji bna gauss, antrieji kukls. Normalu, kad popiets viduryje, prajus madaug de vynioms valandoms po pusryi, apima alkis... Piets patenkins apetit ir leis ilg nakt itverti be maisto. Taigi romn piet metas keiiasi nelygu met laikas: devint valand kartais m nesiais ir atunt valand altais. Kaip Romoje valgoma vakarais? Visi prisimename filmuose matytus pramatnius pokylius. Ar tikrai taip? Pairkime. Romnai reng pokylius labai danai, daug daniau nei mes pie taujame su draugais. Tai protis, beveik visuomenin taisykl (inoma, galiojanti tiktai tiems, kurie gali sau tai leisti; apie insuli gyventojus kalba visai kitokia...). Paprastai manome, kad pokyliai rengiami pabti draugje, pasijuokti ir pasilinksminti. Tai tiesa, bet pirmiausia tai bdas megzti visuomeninius santykius, pamatyti ir pasirodyti, pasi puikuoti savo turtais. Danai piets rengiami norint turti gerus santykius su svarbiais monmis, sutvirtinti politines ar verslo sjungas ir panaiai. odiu, pokylis yra labiau primimas" negu piets. Apie visa tai galvodami, dabar ingsniuojame kyp popieti ns sauls spinduli apviesta gatve. Esame po neprastai tuiu, palyginti su rytinmis miniomis, portiku. Visos parduotuvs udarytos sunkiomis langinmis. Portiko gilumoje pastebime judanias figras. Jos yra prie saul, ir ios viesa aplink j tamsius siluetus pieia auksines au reoles. Spjame, kad tai vergai trumpomis tunikomis ir eimi ninkas, dominus, plaia toga, lydimas monos. Pora padedama
325

ien a

d ien a

senovs

o m o je

tarn lipa dvejus atskirus netuvus. Gerai irime rudus vyro plaukus, sauls spinduliuose beveik liepsnojanius". Kai ateina moters eil, spinduliai pervieia ilg skar, den giani jos galv. Tik ilkas gali bti toks pervieiamas - tikras turting eim statuso simbolis, kuriuo galima pasipuikuoti. Ant peties dar probgmais ybteli auksin seg. Pora apsiren gusi i tikrj elegantikai. Radome, ko iekoj: kakas pakvies tas piet. Pakaks pasekti dvejus netuvus ir suinosime senovs Romos pokyli paslaptis... Maa eisena palieka insuls portik tarsi du lynus susirink burlaiviai. Ant aligatvio krantini" vergai lieka atidiai steb ti, kaip tolsta j eimininkai. Tuomet visi grta namo. Iskyrus vien, kuris lieka tarpduryje ir atsisda - tai lantenarius. Ran kose laiko antklod, io bei to uksti ir ibint: lauks valand valandas prie nam vart, kol gr eimininkas. O kai j pama tys, paviesdamas palyds namus... Paliekame Romos gatvi vyturio sarg" ir sekame paskui dvejus netuvus. Kol pereiname ger miesto ruo, pamatome, kaip jis pasi keit. Gatvs dabar primena ms didij miest priemiesi gatveles. Tai sugrimo" metas, visi traukia namo, tai galima su prasti i ingsni, i vilgsni. Nebra tkstani kak veikiani moni, matyt ryt. Net oras pasikeit. Pasklids deganio medio kvapas, enklas, kad visur aplinkui dabar udegta tkstaniai gori maistui ga minti. Kai kuriuose skersgatviuose, kur oras ne taip gerai cirkuliuo ja, uklumpa net lengva migla ir kartais grauia akis, tai reikia, kad dega sausas gyvuli mlas, vadinamosios varg malkos". Netuv eisenos prieakyje engia du vyrai, vienas su lazda, kitas su udegtu ibintu. Ubaigia j vyrikis, saugantis unugar.
326

16.00 val. | Pakvietimas pokyl

tai ir atjome, grupel sustoja prieais labai elegantikus vartus: ia turt vykti pokylis.

Pokylis
Prie einant domus, kur vyks pokylis, svarbu paaikinti vien dalyk. Netiesa, kad romnai praleisdavo didij dal laiko prie stalo gerdami ir paleistuvaudami. Tai labai paplits ir klaidingas mitas. Romnai paprasti mons, valgo nedaug, prieingai, maist irima labai santriai. inoma, yra iimi: dalis visuomens leidia sau surengti i tikrj itaigingus pietus. Bet tai Rom valdanti mauma. Ji susideda i vis, kurie kokiu nors bdu turi politin, ekonomi n, finansin ir kitoki valdi. Taigi, ne tik patricij eimos bei senatori ir raiteli luomo atstovai, bet ir turtus susikrov atleistiniai. ie piets, kaip minjome, yra pamatinis elito veikimo me chanizmas. Bet visiems likusiems monms, 90-iai procent Romos gyventoj, piets reikia labai paprast valg. Dur belstuko smgiai nuskamba domus koridoriuje ir ataidi didiajame atrijuje. Vergas durininkas jau pasiruos atidaryti. Kai patraukia alis vart puses, pamato dvejus ant ems pa statytus pramatnius svei netuvus. Labai ikilmingai pasi rengiama vyro ir moters ilipimui. Dedamos kduts kojoms pasidti, tiesiami kilimliai. Karalikai ltai pora ilipa i ne tuv. Atsidr atrijuje, jie seka paskui juos vedant verg. Kaip ir dera domus, nuo jimo eina ilgas koridorius, atsiveriantis gra atriju su surenkamo lietaus vandens baseinu. Taiau iuo
327

iena

d ie n a

senovs

o m o je

se n a m u o se k iekvienas daiktas yra d id esn is. is domus ities yra vien as i erdviausi R o m o je, garsus savo m ilin ik u peristiliu, kurio ilga k o lon a d a rm ina sod . S o d e yra d id el pergol, daug fontan, o rigin alios graikikos b ron zin s statulos ir n et m ik e lis, kuriam e vaiktinja k elios p o v p oros. A tvyk atriju du sveiai isitraukia savo servetles (taip rei kalauja geras to n a s) ir yra p asodin am i. K eli n am eim in in k o vergai nuauna jiem s batus ir nuplauna kojas ikvpintu v a n d e niu. K ol visa tai vyksta, m oteris stebi impluvium, iek odam a tr k um , kuriuos galt p a k o m en tu o ti, arba tinkam p am gd ioti idj. Tarp k o lo n kabo ilgos rau d onos u u olaid os, b ev eik vi-

Turtingi romnai gana danai rengia pokylius, trunkanius net eias septynias valandas! Tai bdas susitikti, umegzti politinius ar verslo santykius. Tai jau ne piets, bet tikri primimai", pavairinami austri, kept flaming ir vairaus vyno degustavimu...
328

16.00 val. | Pakvietimas pokyl

sos elegantikai sumegztos nelyginant skaros. Vandenyje pl duriuoja mai roi iedlapi vaigdynai, atsitiktinai judinami oro srovi. Ir dar plaukioja kelios graios gulbs formos lempos, j liepsnels atsispindi vandenyje. Tai labai originali idja, kuri moteris pabandys atkurti savo artimiausiuose pokyliuose. O jos vyras velgia tutum, gal galvoja apie kok atsitik tin sakin, itart nam eimininko, senatoriaus, staiga pakvietusio pasimatyti ir netgi skyrusio paskutinio sveio vaidmen. Privilegija, greiiausiai slepianti arba finansins, arba politins paramos praym. Turint omeny jo dabar jau tvirt padt v ri i Artimj Ryt prekyboje (kuri jam leidia atsigabenti ret gyvn, pavyzdiui, tigr ir raganosi), reikt manyti, kad ei mininkas ketina organizuoti Koliziejuje kokias nors aidynes ir tikisi gauti vri u ger kain... Juodu pakvieiami eiti toliau - pokylio sal. Kelias vingiuo tas, jis specialiai toks, kad sveiams bt galima parodyti svar biausias nam vietas. Kaip trumpoje ekskursijoje su gidu, abu sveiai praeina pro didj eimos seif", tuom et engia subtilia nam studijos" ( tablinum ) mozaika, ia saugoma ir istorin relikvija - Hanibalo pagalbininko (arba net paties Hanibalo") kalavijas, kur vienas i senatoriaus protvi gavo mio lauke prie Zamos, kaudamasis alia Scipiono. Stabteljimas kaskart beveik nepastebimas, vergo majordomo ( nomenclator) paai kinimai glausti, bet odiai gerai pasverti ir daro didel spd. iame domus dani stalai, ant j - sidabrins lkts ir soiai, imoningai idlioti tarsi brangenybi parodoje. I pradi skambanti toli, paskui vis garsjanti muzika rodo porai, kad triklinijus jau ia pat. Pagaliau jie pasirodo garsiajame peristilyje, dar vis dosniai apviestame sauls spinduli. Mato visus jo ymius stebuklus. Moter pritrenkia sodo viduryje sto
329

iena

d iena

senovs

om o je

vinio vaikino vyrikas grois. Atrodo nuogas: gal tai pikanti ka pokylio staigmena? Kelis ingsnius engusi pastebi, kad tai bronzin graik didvyrio statula graiai krintaniais plaukais, ibaniais sidabriniais dantimis ir vario amalgamos raudonomis lpomis... Tai, be abejons, i Graikijos kokio nors kito garsaus senatoriaus protvio atgabentas krinys. Pasukus u paskutinio io privataus vienuolyno" kampo, pa galiau pasirodo triklinijus.Jis rengtas sodo pakratyje: tai namo kambarys, kuris visas atsiveria i ali taikos oaz su statula pa iame centre. Kambarys i tikrj didelis, kiekvien sien centi metr puoia freskos, kuriose pavaizduotos mitologins scenos, kaimo gamtovaizdiai ir netikros architektrins detals. ia daug spalvot ir kvepiani gli girliand. Viduryje apskritas labai emas stalas, jau nustatytas sidabrinmis taur mis ir ukandiais, kuriuos sveiai pradjo ragauti. Sveiai isities garsiuosiuose trijuose triklinijaus gultuose, sustatytuose pasagos forma aplink stal. Jie elegantikai mlyni, kiekvienai vietai padtos geltonos pagalvs. Jos lengvai palenk tos, kad stalo pus atgrtas onas bt aukiau ir mogus kontroliuot" savo lktes. Grind mozaika klasikin", bdinga daugeliui triklinij. ia pavaizduoti uv, omar gabaliukai, kriaukls, kaulai... odiu, pokylio likuiai simbolikai nupieti ant ems. Triklinijus nra tiktai valgomasis. vairios jo dalys vaizduoja vis pasaul: lubos yra dangus, stalas su triklinijaus gultais yra pakviestieji em, grindys - mirusij pasaulis... Sals iorje, kolonados kampe, penki muzikantai fleitomis, lyromis ir tam burinais groja maloni fono muzik. Vergui majordomui davus enkl, jie ugroja beveik triumfo melodij, kuri kaip vestuvinis maras palydi poros atvykim.
330

16.00 val. | Pakvietimas pokyl

Senatorius, kartu su jauna mona isitiess viduriniame gulte, plaiai ypsodamasis ikelia rank. Visi susirinkusieji nustoja kalbtis ir suira juos. Esama vairaus amiaus vyr ir moter. Ms sveias tarp pakviestj atpasta miesto prefekto sekre tori, svarbiausi mog (net svarbesn negu jo virininkas), kai reikia gauti special leidim surengti aidynes Koliziejuje. Jis turi grai iaurietik veido bruo mon. Jos plaukai viess, bet galbt netikri: labai madinga ir panai aukt liepsn" u kuosena - veikiausiai perukas. Stora juodaplauk ponia su gau siu makiau, putliomis lpomis ir musele" vir j viena uima beveik pus gulto. Ji svarbaus patricijaus, isitiesusio kiek toliau, mona. akis krinta jos ukuosena, dar didingesn nei iauriets ponios, tai tikra popieiaus tiara", nusta aukso vaigdmis ir net keliais brangakmeniais. Trump pirt galiukais aidia di deliu ant kaklo kabaniu auksiniu papuoalu. Nomenclator, vergas majordomas, skanduoja svei vardus ir titulus. Daugelis moja sveikindamiesi ir avdamiesi, labiau dl to, kad taip reikia, nei i tikrj. Senatoriui davus enkl du vergai parodo triklinijuje sveiams skirtas vietas. Gera naujiena ta, kad vyrui palikta vieta senatoriui i kairs, garbinga vieta. Prastesn ta, kad alia jaus milinikos ponios didiul kn. Jau sivaizduoja, kaip neturs vietos paju dti, koks kartis tvoks nuo kaimyns ir, tarsi to bt negana, kaip smarkiai dvelks kvepalais, skirtais prakaito kvapui permu ti... Jau ino, kad nesugebs pajusti nei valgi skonio, nei kvapo. Apskritai jo monai pasisek labiau. Ji priguls tarp simpati kos ivaizdos moters ir graaus vyro, kuris pasirodo bess sena toriaus ankas, grs atostog i Ryt fronto, kur kariauja va dovaujamas Trajano. Turs daug ko papasakoti: ir apie kar, ir paskal (kuri visi nori igirsti).
331

iena

d iena

senovs

om oje

Vos sveiams sitaisius, prie j prisiartina vergai, kvpintu vandeniu su roi iedlapiais nuplauna j rankas ir nuluosto jas labai graiais siuvinto lino rankluosiais. Apie k nekamasi pokylyje? Laikoma, kad politinmis temo mis kalbti nedera. Bet leidiamos visos kitos diskusijos, poktai, anekdotai, panaiai kaip ms ustalse. Ir netgi eilraiai. Piet pradioje pasirodo labai gerai apsirengs vergas su ila ir smailia barzdele... Tai mokytas vergas, jis buvo senatoriaus vaik mokytojas, o dabar, kai paseno, j pasitelkia vairiomis progomis, kad deklamuodamas graikikas ir lotynikas eiles va karui suteikt kultros atspalv. Kartais eils inomos, kartais tai proginiai paeiliavimai, beveik visada lovinantys eiminin k ir jo sveius. Jo akcentas atskleidia graikik kilm, odius palydi muzikant lyr skambesys. Jo eils yra enklas vergams patiekti pirmuosius patiekalus - jie vadinami gustus. Akimirksniu visi nustoja klausytis eili ir sutelkia dmes tarnus, ateinanius su didiuliu padklu, padengtu garuojan iais apskritais kgiais. Panau ma ugnikalni lauk. Patiekal neimui vadovaujantis vergas irieia antak, ipu ia krtin ir deklamuoja pirmojo patiekalo sudt: Kiaulienos krtins, fariruotos jr gerybmis!" Sveiai paoka i pasiten kinimo: tai vienas i inomiausi ir geidiamiausi patiekal sostins vakariense. Jungia veln kiaulienos skon su jriniu" jros ei ikr skoniu. Tarnai ( ministratores) pastato ant stalo lktes ir taures. Sveiai ima ragauti skanst, o kiti vergai perduoda ir pri pila taures vyno. Su pirmuoju ukandiu jis visada patiekiamas ypatingas - mulsum, tai yra vynas, sumaiytas su medumi. Romn piets kiek primena koncerto program, patieka lai parinkti labai kruopiai. Visi pakviestieji ino, kad pokylis,
332

16.00 val. | Pakvietimas j pokyl

kuriuo mgausis vakar, bus simintinas. Senatorius i tikrj garsja savo piet rafinuotumu ir imone. Kitais kartais buvo gausu austri, miegapeli ir flaming m sos. Bdavo ir uvies formos kiauli lytini organ ir garni lie uvi meduje. Kart senatorius visus nustebino, kai patiek di diul erno patel, kimt gyvais strazdais ir apsupt i kietos telos nulipintais indianiais pareliais... inome, kad geras pokylis susideda maiausiai i septyni patiekal. Po pirmojo patiekiami trys kartieji, du kepsniai ir desertas. Kiekvienam valgiui - sava gausyb sidabro. Pokylis gali trukti ir eias-atuonias valandas. Vienintelis panaus renginys iais laikais yra vestuvi puota (arba kaimo veni pokyliai ms seneli laikais). sivaizduokite, kad eina te vestuves du ar tris kartus per savait... Jeigu esate romn visuomens dalis, danai tam tikrais met laikotarpiais btent to i js tikimasi! Kaip valgomi visi ie patiekalai? Pagal istorij patekusi sis tem": atsirmus pagalv kaire alkne. Kairje rankoje laikoma lkt, o deine valgoma. Sveiai guli vienas alia kito basomis, nuplautomis kojomis. Ar tai nra nepatogu? Mes taip turbt nedarysime, nesame priprat: ranka nutirpsta, itaip sulenkta nugara po kiek laiko paskausta. Skrandis greitai prisipildo, melagingai mums prane damas apie sotum. Taiau romnas taip paprats. Jam tai elegantikumo ir pra naumo enklas. Kitados monos nevalgydavo guldamos, jos sddavo ant kds alia vyro. Bet dabar guli. Vieninteliai val gantys atsisd ant kdui alia tv yra vaikai. Nesenas tyrimas parod, kad valgant tokioje padtyje, turint omeny savotik skrandio form, pagerja virkinimas. Tai
333

iena

diena

senovs

om oje

doms duomenys, bet galbt logikiau manyti, kad tokia pa dtis pasirenkama tik praktiniais sumetimais: atsigulus ant kai riojo ono dein ranka lieka laisva, tai yra ta, kuria naudojasi dauguma. O visa kita yra tik pripratimo reikalas. Atneamas pirmasis kartas patiekalas. Tai didel lkt su dau gybe omar, kimt ikrais. Jie idlioti iilgai skaldyto ledo ugnikalnio. Jo krateris kaip milinika taur, pripildyta daugy bs austri. Aplinkui jr grybi ugnikaln - muren, nu skandint kartame padae, juosta. Reikia paminti, kad romn pokyliams bdingi tokie ku linariniai edevrai" ipuoti kiek neskoningai. iam beveik metro aukio sunkiam statiniui atneti reikia keli tarn, bet jis sukl susiavjimo ksni chor. Kaip valgoma? Romnai neinojo akui (tai italikas Re nesanso laik iradimas, sugalvotas Florencijoje). Viskas val goma rankomis. Antra vertus, kaip teig Carcopino, taip dar pranczai iki pat moderni laik". Nors dar nra akui, kiekvienas turi vairi peili ir auk t: tarp j - samio formos (trulla), klasikins formos, panaus vaikik auktel (ligula). Esti aukt su uatrinta rankena, naudot pirmiausia ikrams ir moliuskams valgyti. Nesant akui, romn virtuvje tradicikai maistas patiekia mas supjaustytas, jau paruotais ksniais. Tai dl to visi patiekalai, net altieji, i daug msos kamuoliuk, ksneli, gabaliuk ir taip toliau. i tradicija lieka nepakitusi visose alyse, kur tradicin vir tuv numato, kad bus valgoma rankomis, - Indijoje, iaurs Afri koje ir panaiai. Pavyzdiui, kai Maroko namuose patiekiamas kuskusas ir j valgo visi kartu, susd ratu ant pagalvi aplink vien didel lkt, negali negalvoti apie romn piet atmosfer.
334

16.00 val. | Pakvietimas j pokyl

Aiku, itaip valgant rankos greitai sutepamos padaais, pa gardais ir taip toliau. Taigi aplink ustals gultus nuolat vaikto vergai su sidabriniais soiais, jie pila viei ikvpint vanden ant rank ir luosto jas nepriekaitingai variomis drobmis. Neivengiami dant kraptukai, kurie, kaip minjome kny gos pradioje, gali bti naudojami vairiai. Vien bd dabar ma tome - vienas i pakviestj, vyras, apkirptas eiuku, kruopiai valosi tarpdanius smailuoju savo puonaus dant kraptiklio galu. Dabar j apsuka ir kit gal, turint rankenl, kia aus. Gerokai pasukiojs, rank itraukia: probgmais vilgteli tai, k surinko, nuvalo pirtais ir visk nukrato ant grind. Kol sveiai klausosi, kaip senatorius pasakoja nevank anekdot (jo pabaigoje bus btina juoktis...), sudtinga pokylio maina juda pirmyn. Vienas i verg dlioja lktes kitam pa tiekalui. Jis yra structor ir gali bti vadinamas patiekal chore ografu". Ir ities, pasibaigus anekdotui ir ugrojus orkestrui (is pareigingai tyli eimininko pasirodymo metu) sekundi tiks lumu atneamas antrasis kartas patiekalas. Svei burnos dar pilnos, bet jie palankiai sutinka i malo ni permain. Ikilmingai neamas patiekalas, papuotas gel tonu kiauini ir afrano padau: jis imituoja dykumos sml, o viduryje kyla du keisti tamss rkstantys pavidalai. Tai kup ranugario kojos! Tikras romn virtuvs delikatesas, turintis daugyb alinink pokyliuose. Ties pasakius, labiau nei dvi kuprio vertinamos vienakuprio kojos - pastaroji kupranuga ri ris paplito iaurs Afrikoje palyginti neseniai, tuomet, kai Egipt siver Persijos karalius Kambizas. Bet jau rado savo viet pokyliuose ir romn recept knygose.

335

iena

diena

senovs

o m oje

Romn skonis
Patiekalas, kur pietautojai dabar pradjo ragauti (geltonas pa daas jau varva rieais) leidia iek tiek nukrypti ir aptarti ro mn skon. Tipika nata yra nuolatin saldumo (medaus) ir srumo kaita - ir pagrindiniuose patiekaluose, ir desertuose. Kartais ie skoniai sumaiomi. Bet dar labiau stebina itin in tensyvi skoni maistas, perdtai pagardintas vairiais priedais, prieskoniais ir kvapais. ios virtuvs aidas ir iandien juntamas Artimj Ryt ir Indijos valgiuose: tokie mums pasirodyt ro mn valgiai, patiekiami dabar pokylyje. Taiau bt klaidinga manyti, kad romn virtuv labai skiriasi nuo msiks. I tik rj pagrindiniai ingredientai yra tokie patys, kokius iandien naudojame mes. Yra vienas matmuo, kurio beveik visikai nra ms valgiuo se - tai skoni perklojimas. Mes suprantame kulinarijos men kaip vairi skoni harmoning derin. O romnams rpi dar auktesnis" lygmuo. Jeigu paimate skon ir jungiate su kitu, gaunate trei, visikai nauj ir itin besiskiriant nuo pirmj dviej. Man pavyko paragauti gustus (pirmasis patiekalas), atkurt meistrik romniko skonio ir kulinarijos tradicij archeo log", priklausani asociacijai graiu vardu Ars Convivalis"*, ji specializuojasi gaminti valgius pagal romn valgiarat (kil ms vieta patvirtinta). Archeologas net paaikino patiekiamus valgius. Ragaudamas apkepintos kviei duonos riek, aptept rikotos sriu su esnaku, jauti labai gerai atskiriam skon. Pri djus alto baltojo vyno gurkn, jis stebuklingai tampa kitoks,
* Pokyli menas (lot.)

336

16.00 val. | Pakvietimas j pokyl

niekuo neprimenantis ankstesni. ios ries virtuvs patie kalai - tai tarsi atskir orkestro instrument kuriama muzika. Ir vienas i mgstamiausi instrument turi labai gars vard: garum. Kas yra garum ? Tai populiariausias pokyli padaas, naudo jamas kaip ms majonezas ar keupas. I tikrj bt tiksliau j pagal skon, retum ir kain palyginti su ms brangiu balzaminiu actu. Taiau jo kilm yra visikai kitokia. Domtis garum ga minimu reikia nusukus nos: uv viduriai (aniuvi, skumbri ir taip toliau) arba kartais visos uvys daugeliui dien pamer kiamos druskoje, sryme. Paskui produktas distiliuojamas" perleidiant per vairius sietus ir gaunant kaskart vis velnesn ir brangesn garum. Kvepia jis visikai nepatraukliai - Apicijus, didis romn laik virjas, netgi patar j gardinti medumi ir vieiomis sultimis arba smilkant laur ir kiparis. Koks garum skonis? Dabar atkurtas jis bt tiriausio aly vuogi aliejaus konsistencijos ir skoniu primint aniuvi pas t. Pakanka prisiminti, kaip iais laikais vartojama aniuvi pas ta ar patys aniuviai, kad suprastume, kodl i srumo virn" romn laikais sukl furor. Kitas bdingas romn virtuvs bruoas yra polinkis minkt, o ne trak maist (pavyzdiui, prie kepant ms ji btinai verdama). Graikai, visuomet laik virt ms nerafinuo tu valgiu, turjo prot vadinti romnus niekinamai: virtos m sos valgytojai", tai yra prastuoli tauta. vairi ri msa yra romn virtuvs karalien: ji kepama ant groteli ir iem, ruoiama ir valgoma vairiai kimta. O dar ant lki pasirodo msos kukuliai. Arba kiauls skrandis, kimtas gyvuli subprodukt (nuopjov, plaukepeni ir kita), savo esme primenantis der. Nustebsite atrad, kad imperin
337

iena

d iena

senovs

om oje

j e Romoje galima rasti mums gerai pastam patiekal: der luganig (arba lucanica, kaip j vadina senovs romnai)... Ji ga minama susmulkint rkyt jautien arba kiaulien maiant su daugeliu prieskoni ir kvapij oli - kuminais, pipirais, petra olmis, daiais. Prie viso ito pridedama tauk ir italini pu rieut. Rezultatas - tikras skanstas... Kitas mums gerai pas tamas patiekalas yra foiegras, s kepenli patetas: romn laikais jis labai vertinamas.

Senatoriaus virjo paslaptys

Puota sibgjo - panekesiai, replikos, msls, net nedidel loterija. Fone skamba maloni muzika. Taiau pokylio rengjas turi nustebinti savo sveius. Lyg spragteljus pirtais orkestras ugroja labai ritming muzik, ypa isiskiria tamburinas. Staiga i u peristilio kolonados iok akrobatai pradeda rodyti i tik rj nepaprast lankstum ir pusiausvyr, jie susilaukia pietau toj aplodisment. Tuomet ibga juokdariai ir ima linksminti sveius savo anekdotais bei poktais. Pavelgus i guliniojo vietos, sodas primena ma teatro scen su kolonomis, augalais ir statula scenos gilumoje. ian dien pasakytume, kad primena ir didel televizoriaus ekran, kuriame rodoma pramogin programa... O kas tuo metu vyksta virtuvje? Kas ten dirba, o pirmiau sia - kas pagamino iuos skonio edevrus? Palik sveius ir nam eiminink kvatoti vienam juokdariui nuvirtus, einame pairti. Virtuv nra labai toli ir, kaip visuose domus, nelabai erdvi. Todl i karto buvo uimta ir pagalbinio koridoriaus dalis.
338

16.00 val. | Pakvietimas pokyl

Atmosfera nra tokia linksma kaip triklinijuje. ia vyrauja tam pa: patiekalai turi pavykti puikiai ir patikti visiems, o pirmiausia eimininkui. Stebime vien verg - jis baigia ruoti vien i vakaro keps ni, tai flamingas. Ddamas paskutinius potpius, virtuv smukusiam senatoriaus ankui pasakoja, kaip j ikepti. Niekas nedrsta vaiko ivaryti, o mums tai proga igirsti virjo paslap tis. Suinome, kad paukt nupe, numazgojo ir surio. Tuomet kio gil trokintuv su vos pasdytu vandeniu. Ubr krap, likteljo lakel acto ir pastat kaisti ant maos ugnies. Kai msa pradjo minktti, pyl milt su vandeniu, imai sam iu, kad sutirtt. Tuomet pridjo prieskoni ir pagaliau pad jo j ant didelio padklo, apipyl padau ir apdjo datulmis... Tai garsus flamingo, patiekiamo visuose imperijos pokyliuose, receptas, - tsia tarnas. - Taip pat ruoiamos ir... papgos!" Vai kas ipuia akis. Tarnai inea flaming stal. Net ia girdime susiavjimo ksnius. Bet tampa virtuvje nemaja. Pullus farsilis! Lepus inadidusl Patina piscium! (kimtas vi iukas, trokintas kikis, uv keptuv) - u ms garsiai au kia vergas, pakeldamas trij puod dangius. Tai atsarginiai" valgiai - jeigu kartais pietums prireikt nenumatyt patiekal. is dmesys nenumatytiems atvejams atskleidia, kad vir tuvje dirba tikras ugniaviets profesionalas. Magirus, kaip jis vadinamas graikikai, o tai paodiui reikia virtuvs yn" O galbt net vyriausiasis virjas ( archimagirus) su savo pagalbi ninkais. I tikrj kiekvienas turtingesnis gali isinuomoti" virj su jo komanda Forume. Taiau kai engiame svarbaus asmens,
339

iena

d iena

senovs

om oje

pavyzdiui, senatoriaus, virtuv, daug kas pasikeiia. ios didios eimos turi asmenin virj, lygiai kaip savo konditer ar kepj. Senatoriaus virjas yra garsus, dabar matome, kaip jis dalija sakymus savo padjjams. O kokios yra io skonio mago" paslaptys? Tvarka tobula, virtuvje visi uima tiksli viet ir juda, regis, pagal atmint ra yt scenarij. spdis, lyg btume operacinje. Ant stalo idliota daug ind su kvapiosiomis olmis: m tos, kalendros, esnakai, salierai, kuminai, laurai... inoma, jie skirti skoniui sustiprinti ir puikiai dera su kapota msa" kaip pataria Apicijus. Bet jie atlieka ir kit vaidmen. I tikrj kvapiosios ir prieskonins ols romn virtuv je btinos, kad paslpt msos (ir uvies) kvap, kai ji prade da gesti. Nemalonus padarinys (ms dabar pamirtas) to, kad nra aldytuv ir konservant... Toliau apirindami ingredientus pastebime, kad tarp j trksta keleto mums labai svarbi: pavyzdiui, pomidor, bul vi, didij pup, kukurz (taigi ir kukurz aliejaus), o kolado... Visko, kas buvo Kolumbo dka atrasta Naujajame Pa saulyje. Kaip ir kalakut. Mocarela taip pat neinoma, kadangi ji gaminama i Azijos buivoli pieno, o i dar niekas Italij neatve (galbt tai padar longobardai, kai siver pusiasal ankstyvaisiais viduramiais). Tas pats pasakytina ir apie baklaanus, kuriuos viduramiais paskleid arabai. Keista pasakoti apie italik" virtuv be tiek daug jai bdin g ingredient ir patiekal. Kadangi nra pomidor ir mocarelos, niekas neirado picos. Dar nra spagei ir vairi kit makaron ri, kurios vidur amiais buvo sugalvotos Italijoje (gerokai prie Marco Polo ke lion, kaip liudija kai kurie dokumentai: spageiai yra italikas
340

16.00 val. | Pakvietimas pokyl

iradimas, Kinijoje buvo visikai nepriklausomai sugalvota vie tin atmaina). Prisiartiname prie archimagirus, vyriausiojo virjo, o jis ruo ia i tikrj ypating patiekal, specialiai usakyt sveiams nustebinti - laktingalas roi iedlapiuose. Visi atsitrauk, dir ba jis vienas. Jis apskaiiavo, kad vienam mogui reiks dviej pauki, sudjo roi iedlapius vanden kiek pamirkti... Tuo met velniai trina ms medumi. Padjjai paruo dar, virjas j patikrina ir pritariamai link teli: plaukepeniai susmulkinti tobulai. To negana. io patieka lo kozirin korta bus daro sudtis. Taigi imasi smulkinti mtas ir kaln salierus. Kambaryje pjaustymo lent atsargiai dunk si peilis. Tuomet virjas pasisuka, pasiima piest, sugrda joje esnak, gvazdik, pipir, kalendr miin ir upila j alyvuogi aliejumi. Prideda saujel kvapij oli ir tuomet - meistro prisilieti mas - lael defrutum, vynuogi suli koncentrato. Dabar daras paruotas: kema jo kiekvien paukt kartu su graia slyva. Pasisuka savo padjjus ir sako pauktelius sudti kepti ant maos ugnies, o kai bus paruoti, papuoti patiekal roi iedlapiais. Turi bti patiekti su gera amfora Falerno vyno, ir skm neabejotina. Nedaug kas i ia esani ino, kad i tikrj tai yra vienas i Apicijaus, gyvenusio prie por kart, receptas. Juo ukaria vo Tiberijaus snaus Druzo gomur. Nereikia stebtis: visi i didij eim virjai ieko kvpimo garsiuose, keistuose ar egzotikuose receptuose. O msikis vyriausiasis virjas yra tikras Apicijaus sekjas. I kur inome? I detals - tas laas defrutum, vynuogi suli koncentrato, yra tikras meistro ku linarinis triukas.
341

iena

d iena

senovs

o m o je

Ities, anot Apicijaus, norint parykinti patiekalo skon pa kanka lako saldumo, tuomet skonis tvirtinamas ir ilieka. Kitas tipikas Apicijaus krybos bruoas yra roi iedlapiai. Jo patiekal puomenos yra graios ir visikai nenaudingos, tuo jis beveik prie du tkstanius met ubgo u aki iuolaikini virj tendencijoms.

Geras elgesys prie stalo

Grkime triklinij. Flamingas jau inetas, jo viet um kitas kio edevras, antrasis kepsnys - jis toks didelis, kad neamas ant savotik netuv. Tai virtas veris, papuotas almu, pritvirtintu tarp rag. Vergas, kuriam pavesta pjaustyti ms, apsirengs kaip Ajakas, jis atriu kalaviju atkerta msos porcijas pietautojams. Staiga putlioji juodaplauk ponia garsiai nusiraugja, tai su trikdo tuo metu geriant msik svei, kuris i netiktumo i pila pus taurs vyno ant ems. Senatorius velgia j ir beveik dkodamas ypsosi... Tuomet ji nusiraugja vl ir dar kart. Ir senatorius kaskart linkteli ypsodamasis. Argi galima taip elgtis pietaujant? Kokios buvo romn elgesio prie stalo taisykls? Maiausia, k galime pasakyti - jos labai skiriasi nuo msi ki: net imperatorius rizikuot bti imestas i ms kavins, jeigu elgtsi pagal savo laik etiket. Ir vis dlto romn elge sys yra btent toks: valgoma rankomis, be perstojo terliojamasi. Visos atliekos metamos ant ems: nuograuos, omar kiautai, kriaukls, kiauli kaulai ir taip toliau... Viskas ant ems, prieais ar po gultu. Raugjama daug... Ir raugti labai sveikintina. Tai lai koma net (laikykits)... kilniu veiksmu ir isiaukljimo enklu! Ities, anot filosof, tokiu bdu elgiamasi pagal prigimt, taigi
342

16.00 val. | Pakvietimas pokyl

raugjimas yra laikomas i tikrj paskutiniu iminties odiu. io paproio aidas iliko Indijoje ir arab pasaulyje, kur ei mininkai tikisi" kad sveias raugs ir taip nuoirdiai vertins patiekal. A pats iaurs Afrikoje patyriau rimt nepatogum pietau damas pastam namuose. Tvyrojo laukimo, beveik baims, kad piets man nepatinka arba kakas ne taip su paruotais val giais, atmosfera. Kai perjau prie vietos tradicij, buvo justi ap iuopiamas visuotinis pasitenkinimas. Tai dar ne viskas. Tokiame pokylyje kaip is, leidiama ga dinti or. Kad ir kaip tai atrodyt prasiokika, auktuomens puotoje niekas nesijaudina. Be to, gadinti or prie stalo leidia ma... statymu! Atrodo, tai savo ediktu nustat imperatorius Klaudijus, kai suinojo, kad sveias jo akivaizdoje rizikavo gy vybe bandydamas susilaikyti"... Ir toliau besidomdami romn etiketu pastebime tikrai ne panai msikes taisykli. Vienu metu vienas i pakviestj spragteli pirtais. Prieina tarnas su elegantiku psto stiklo naktipuodiu ir pakls tog leidia sveiui atsipalaiduoti", nuleisti skysio pertekli... Daug buvo pasakota apie paprot vemti pokyliuose. Sunku nustatyti, kaip buvo i tikrj. Juvenalis atvirai kalba apie vma lus ant mozaikini grind pokylio pabaigoje, bet negali suprasti, ar tai buvo paprotys, ar tiesiog atsitiktinis persivalgymo ir persigrimo padarinys. O Seneka tikslesnis ir leidia mums supras ti, kad sveiai kartais pakildavo ir ieidavo vemti kit kambar, kad skrandyje atlaisvint vietos ir galt toliau valgyti. Galiausiai esama paproio, atrodanio labai iuolaikikai: maist galima isineti, susivyniojus servetl. Teorikai jis i sineamas tarnams, bet i tikrj, kad kit dien bt galima pa
343

iena

d iena

senovs

om oje

ragauti. i praktika, vadinama apophoreta, nuostabiai primena krepel uniui" - i fraz Jungtini Valstij restoranuose yra prasta (ir iuo atveju likuiai teorikai yra unims, praktikai j eimininkams...).

Saldsiai, vaisiai ir...

Tarnai patraukia centrin stal ir nubarsto grindis raudonai da ytomis pjuvenomis. Tai enklas, kad pagrindin pokylio dalis baigsi. Dabar prasideda dalis, vadinama secundae mensae, kai bus patiekiami saldsiai ir vaisiai. Ir tikrai pasirodo padklai, gausiai nukloti maais konditeri jos edevrais, taip pat didysis tortas. Teisus buvo Marcialis, kai sak, kad bits dirba tik sostins konditeriams". Matydamas tuos didiulius kiekius saldumynams (taip pat ir vynui) naudo jamo medaus, supranti, kiek daug reikia avili ir bitinink jam pagaminti. Juk romn laikais medus yra pagrindinis saldiklis. Patiekiami vaisiai - tai i esms obuoliai, vynuogs ir figos... Tik pradjus krypti" Ryt link, ypa dabar, Trajanui valdant, ant romn stal pasirod persik ir abrikos, labai patikusi imperijos gyventojams. odis persikas" i tikrj kilo i o dio persica, persikas obuolys (malum persicum). Romoje ir kai kuriose iaurs Italijos srityse jis taip ir tebevadinamas, tiesiog nurodant kilms al - Persija... Vienas i svei ima i lkts fig, iri j ir sako: Carthago delenda est*. Ir atsikanda jos. Kiti jam pritaria ypsodamiesi. Jo istorin aliuzija tiksli ir kalba apie ukariavim laikotarp, pana
* Kartagina turi bti sugriauta." (Lot.)

344

16.00 val. | Pakvietimas pokyl

(taip pat ir dl to, kad visi ino, jog senatorius yra Trajano politikos rmjas ir i to neblogai pasipelno). Kitu atveju tai ga lt bti skausmingas vis pro al". Tik kaip susijusi Romos istorija su figomis? 150 m. prie Krist Katonas buvo labai susirpins Kartagi nos atgimimu. Vien dien jam kilo mintis ir, atvyks senat su pilnu krepiu viei fig, jis tar savo kolegoms: Kaip mano te, kada buvo surinkti ie vaisiai? Jie buvo surinkti vos prie tris dienas Kartaginoje. tai koks atstumas skiria prie nuo ms sien." Katonas negaljo sugalvoti geresnio siueto poskio. Se natoriams padar didel spd fig vieumas. Pasakojama, kad tai buvo laas, perpilds taur, - ir dl to nubalsuota u Treij pn kar prie kartaginieius, visai kaip norjo Katonas, o fra z Carthago delenda est tapo garsi. Nuostabu pagalvojus, kokia istorija slypi u paprasto vaisiaus. Staiga orkestras ugroja nauj melodij, labai egzotik", i dviej triklinijaus pusi pasirodo okjos ir skambant kastanje tms ima raitytis. is okis inomas visoje Romoje. Jis atlieka mas moter, kilusi i Gadeso, tai yra Kadiso, Andalzijos mies to. Nuostabus faktas, bet dar ir iandien ioje Ispanijos srityje galima avtis labai garsiu okiu, kai kuriais bruoais labai pana iu ir taip pat atliekamu skambant kastanjetms - flamenku... okj judesiai romn pokyliuose labai geidulingi ir nuo ios akimirkos vakaras gali pasukti paiomis vairiausiomis kryptimis. Mums teigta, kad kiekvienas pokylis visuomet bai giasi orgija. Taip nra. Romnai kvieia mones savo namus dl visuomenini, politini prieasi, prestio arba tiesiog todl, kad nori pietauti su draugais. Niekur nra parayta, kad vakaras turi baigtis orgija. Nors, ties sakant, seksas pokyli pa baigoje danai randa sau vietos...
345

iena

diena

senovs

om oje

DOMU Auksas ant rom n kakl ioje pasakojimo vietoje verta akimirkai palikti nuoaliau valgius ir atkreipti dmes susirinkusij brangenybes. Kadangi tai reprezentaciniai piets, visi pasidabin gra iausiais dirbiniais. Vyrai daugiausia puoiasi segmis ir iedais. Ms matomi iedai dideli, primena vestuvinius, tik platja ir storja krumpli pusje. ioje vietoje taisy tas brangakmenis, pusbrangis akmuo arba kamja su irai yta figra. Paprastai tai bna mitologinis personaas arba didvyrio profilis. ie iedai naudojami kaip antspaudai vakui. Vyrai kar tais mvi ir apyrankes, bet tai reta. Daugiau aukso neioja moterys. Kartais jis atrodo be veik neapiuopiamas" - koks nors labai subtilus tinklelis, dengiantis plaukus. O kartais daug labiau matomas - pa vyzdiui, plaios apyranks, mvimos ant ast ar dilbi. Populiarios apyranks, papuotos dviem lit ar gyva i galvomis su smaragd akimis. Labai mantrs auska rai. Jie pusmnulio ar svarstykli formos, papuoti perlais. Tai garsieji crotalia*, taip vadinami dl to, kad kas ingsn skimbioja. i dirbini vairov priklauso tik nuo auksa kali imons. Pokylyje dalyvaujanti moteris turi keist antkakl su dideliais iedais, besileidianiais ant krtins ir besikryiuojaniais tarp krt, tarsi tai bt dvi ovini juos tos". Pobvyje reikia rodyti tiek aukso, kiek manoma.
* Barkuiai (lot.).

346

16.00 val. | Pakvietimas pokyl

Taigi, ant poni pirt vyti daugyb vairi dydi ir form ied. Mus nustebina dailiosios maakalbs ponios papuoa lai. Ant jos pirto labai storas ir sunkus auksinis iedas. Per vidur - ne brangakmenis, bet maa perregimo kaln kri tolo plokt, tarsi langas ertm po ja. Viduje iraiytas biustas. Jo bruoai matomi, nes kritolas sukuria lengv lio efekt" bet pirmiausia dl kruoptaus auksakalio triso. Tai nelabai jaunos ir kningos moters, odiu, tik ros matronos biustas, spjame, vienios motinos. Tais laikais toks krinys yra tas pats kaip medalionas su vaik ar tv nuotrauka, kokius moderniais laikais mato me ant poni kakl. O romn epochoje - seniausios io paproio aknys.

20.00

val.

Commissatio akimirkos

Tikkite ar ne, pokylis dar nesibaig! Dabar prasideda paskutin dalis - commissatio. Kaip j apibrti? Juokaujama, kad tai links mos tost varybos, kurios baigiasi labai vlai ir kuri pabaigoje beveik visada visi lieka girti. Ant amfor yra etiket (pittacium ), kurioje nurodyta vyno kilms vieta ir metai. Vynas per kotuv supilamas krater ir skiediamas vandeniu: santykis priklauso nuo progos, bet paprastai vandens pilama nuo tredalio iki ke turi penktj... Tuomet jis i kraterio semiamas taurmis. i akimirk eimininkas (arba irinktasis vedjas) nuspren dia, kaip bus geriama. Beveik visada igeriamos kelios taurs vienu ypu. Kaip? Pavyzdiui, susdama ratu, kiekvienas igeria taur vienu atsikvpimu ir tuomet j perduoda kaimynui. Arba pasirenkamas sveias ir pakeliama taur (iki dugno) u kiekvien jo vardo raid. Kadangi romn vardai ilgi ir sudtin gi (pagal romn pilieiams bding trij vard taisykl), gali me sivaizduoti tokios tost virtins padarinius...
348

2 0.00 val. | Commissatio ak im irk o s

Vyno - daugyb ri: nuo pai paprasiausi iki vertina m kaip tiesiog rinktiniai (kaip tokie inomi Marselio ir Vati kano vynai). Netrksta, inoma, tiesiog puiki. Anot Plinijaus Senojo, geriausias yra Falerno, gaminamas iaurs Kampanijo je. O va Marcialis mieliau renkasi Albano vyn, kilus i to paties regiono pietus nuo Romos, kur iomis dienomis gaminamas garsusis Castelli vynas. Horacijus prie srao prideda dar Caleno (j renkasi turtingieji), Massico ir Cecubo vyn, gaminam netoli Fondio Piet Lacijuje, pastarasis laikomas sodriu ir stipriu". domu tai, kad beveik visas is vynas kart kartas buvo pilsto mas paias graiausias amforas, kurias iandien galite apirti muziejuose, gaminamas btent iame regione - tai vadinamo jo Dressel 11 tipo amforos - auktos, elegantikos, pailgintu kakleliu ir rankenomis. Rank darbo edevras, skirtas gomurio edevrui supilti. Kaip reikia vyn ragauti? Horacijus usimena (teigdamas, kad geriausias yra Albano, brends devynerius me tus): j gurknoti reikia su mylimja...

Romn virtuvs kilm

Roma sukr pirm didij europietik maisto kultr. Ji irado greitojo maisto restoranus (fastfood restoran protvius), taiau suklestjo ir didij virj tradicija, paklojusi rafinuotos italikos virtuvs pamatus, kuri dl savo vairovs ir turtingumo labiausiai vertinama pasaulyje (netgi labiau nei prancz virtuv, kurioje aikiai trksta pirmj patiekal ir kepant vartojamas beveik vien tik sviestas, o tai labai riboja lengvj patiekal vairov). Valgis romn pasaulyje yra daugiau negu maistas. Rom nai aukoja valgio dievams ventosiose apeigose, aukoja mirusie
349

ien a

diena

senovs

o m oje

siems, kai igeria j garbei ir pila vyno bei medaus tam skir tus terakotinius vamzdius, nuo antkapio leistus em iki pat karsto (net iki pat veido). Taiau Romos istorijos auroje viskas buvo visai kitaip. I esms daugiausia buvo valgoma polentos (trint kviei grd ko) ris, vadinama puls, su vynuog mis, alyvuogmis ir vieiu rgiu sriu. Be to, vartojama dau gyb darovi ir alumyn. Msa buvo reta - tik kiauliena ir vitiena. Iki III amiaus prie Krist pabaigos valgyti jautien ities buvo udrausta, jauiai buvo naudojami tik lauko darbams ir aukojimui. Vliau Romos ukariavimai atne nauj skoni bei produkt ir prasidjo pramatns pokyliai. Taigi romn kulinarin kultra turi gilias aknis, bet labiau siai pltojasi po Antrojo pn karo - nuo to laiko gausja rafi nuoto maisto. Panaiai kaip dabar nutinka padedant televizijai, daugelis virj" m skmingai rodytis romn namuose ir ra yti recept knygas. Iskirtinis romn laik virtuvs vadovlis, be abejons, yra De re coquinaria*, paraytas garsiausio senovs efo Marko Gavijaus Apicijaus, krusio Tiberijaus laikais. I tikrj jo recept knygos neiliko. Viskas, k iandien turime, yra 468 jo recept rinkinys, uraytas po trij imt met kito romn virjo. Apicijus buvo ne tiek efas, kiek turtingas rom nas, besidiaugiantis gyvenimu ir mylintis ger valg, paverts virtuv vienintele savo gyvenimo prasme. Pasakojama, kad jis ivaist savo turt keldamas pramatnius pietus. Net pasiunt laiv vejoti omar prie Libijos krant, kur, kaip buvo teigiama, jie dideli ir skans. Tai jis atnaujino rom n virtuv sutuokdamas saldum ir srum, is iradimas buvo prarastas viduramiais. Ambicingas ir reiklus, susirgo depresija.
* Apie virtuvs darbus" (lot.).

350

20.00 val. | Commissatio ak im irk o s

Seneka mums pasakoja, kad nusiud igerdamas nuod taur. Regis, tai padar jausdamasis ess netoli bankroto ribos (jam vis dar buvo lik 10 milijon sestercij, tai yra 20 milijon eur...). Jo bdas gaminti pakeit senovs stal, paklodamas daugelio iuolaikini recept ir tendencij pagrindus. Taiau pabandyti atkurti jo patiekalus labai sudtinga: kaip ir kiekvienas didis vir tuvs magas" Apicijus apra sudedamsias dalis, bet ne j kie kius, danai nutyljo, koki prieskoni reikia pridti... Tik daug syki bandant prie ugniakuro galima pamginti pasiekti balans ir skon, primenant t tikrj. Bet mes niekuomet neinosime, kaip tai i tikrj dar Apicijus... Romn laikais, inoma, bta daug kit didi virj, tarp j ir garsenybi: pavyzdiui, savo recept mums paliko Katonas ir Vergilijus, inome, kad Ciceronas taip pat pramogavo virtuv je. Netrko ir imperatori, pavyzdiui, gaminti mgo Vitelijus. Anot Svetonijaus, jam turt bti priskiriamas garsusis Miner vos skydas": tikras skoni sprogmuo, kur, be kit sudedamj dali, sudar flaming lieuviai, kepenys, flaming ir pov sme genys, muren pienas"... Gerai padengtas stalas nra tiktai rajumo nuodm, tai taip pat ir civilizacijos forma, ir visas is pasaulis bus prarastas, kai V amiuje j siver barbarai.

351

iena

d iena

senovs

om oje

DOMU

Sudedamosios dalys, detals ir... vienas kitas receptas

O be pramatni turtuoli pokyli, k prie stalo valgo romnai? Ar tiesa, kad daugelis j patiekal buvo neval gomi? Tikrai, spd daro mintis, kad uv viduriai ir visos ki tos paprastai imetamos atliekos, kart pasdytos ir palik tos kelias dienas pamirkti, tampa padau (atraus skonio), Romoje itin mgstamu - garum. Vis dlto Romos virtuv buvo turtinga sudedamj dali, savotik, taip sakant, labai ilgos kulinarins klavia tros klavi", kuriais igaunamos dar ir dabar susiavji m kelianios melodijos. sivaizduokite, kad tyrindami virtuvs spinteles ati darome indus lentynose - ir pasirodo domybs. tai prieskoniai: afranas, pipirai, kuminas, imbieras, gvazdi kliai, sezamo sklos. Tarp kvapij" vyrauja raudonliai, alavijai, mtos, kadagiai. Jie derinami su svognais, esnakais, graikiniais rieutais, migdolais, slyvomis, lazdyn rieutais... Netrko datuli, razin, granat, italins puies rieu t. inoma, salotos ir anktins darovs buvo labai pa plitusios. Stebina tik, kad vakarut buvo laikoma afrodiziaku". Kai kurie valgiai um ypating viet, svarbesn negu iandien: itin vertinami buvo mikiniai paragai, o labiausiai rops, viepatavusios virtuvje (galbt todl, kad dar nepainoti pomidorai ir bulvs, kurios, kaip jau minjome, atvyks Europ tik Kolumbui sugrus).
352

20.00 val. | Commissatio ak im irk o s

Dar viena romn virtuvs atrama - kopstai, jiems buvo priskiriamos gydomosios galios. Buvo gaminami ly giai taip, kaip iandien. Kiti virj sjungininkai" buvo avinirniai (virti, pa sdyti ar pakepti), liai ir pupos. Arbuto ir ilkmedio vaisiai, tik skinti ar kaip uogiens, ubaigia kasdiens virtuvs sudedamsias dalis. Romn duona buvo labai vairi. inome, kad, be kiet divsi ir fokaios, buvo ne maiau kaip dvideimt vai ri duonos ri: nuo skirtos aliejui iki mirkomos vyne ar su slenomis. Buvo naudojamos net tyrei gyvuliams ga minti. O msa, uvys, vaisiai ir saldumynai? Trumpai apvelg sime iuos patiekalus. Daniausiai valgoma msa buvo kiauliena. induklis parelis, trokintas ar kaip msos kukuliai, pakepti ant ma os ugnies, buvo laikomas tikru skanstu. Be to, kaip ma tme, dar buvo patiekiama kimta kiauls krtin, nipai ir msa, kepta ant iemo. Labai vertinamos rkytos kojos ir deros (ypa i garsiosios Vitalio skerdykos). prastos uvys galjo kainuoti du ar tris kartus daugiau nei msa. Turguose netrko pasirinkimo: galima buvo nusipirkti kefali, dani, kari, jrini unguri, tun, atuonkoj, ot, muren, glavandeni unguri ir erke t. Kai kurios ypa vykusios murenos ar jros eeriai par duodami varytinse. Moliuskai ir viagyviai - nuo kimt sraigi iki aust ri, visuomet patiekiam pirmajam ukandiui. Kaip ir iandien, itin populiars buvo omarai, maosios, didio sios ir karalikosios krevets.
353

iena

diena

senovs

om oje

Pauktiena: patiekiama viskas, nuo strazd iki flamin g, nuo garni iki papg. Labai vertinami ir kiauiniai, i kuri ruoiama daug ukandi. Jau tuom et sys buvo penimos, eriamos figomis - i j kepen, kaip ir dabar, buvo gaminamas foiegras, kepenli patetas (lotynikai jis vndinosificatum, i lotyn^cus - figa). Vaisiai: visikai nra banan, ananas ar kivi. Vai siai" romnams yra tai, kas tuo metu daniausiai ant stalo: obuoliai, razinos, diovintos figos, kepinti katainiai. V liau atsirado vyni, kriaui, datuli, granat, svaraini, graikini rieut, lazdyn rieut, migdol, italini pu rieut. Saldsiai: buvo daug saldumyn recept. Garsus pyra gas, pavaizduotas Oplonio viloje netoli Pompj, pana us msik (bet neinomo skonio). Labiausiai paplits saldiklis, tegul ir brangus, buvo medus. Kita galimyb cukranendri cukrus, atveamas i Ryt, virtos figos, pa kepinta vynuogi misa - ji verdama, kol gauna susicukravusio gabalo pavidal, kaip ir dabar kai kuriose provincijos virtuvse... Saldumynai vaikams: namuose danai yra prasta su divusi duon supjaustyti riekmis, pamirkyti piene ir pakepinti. Paskui ji sutepama medumi. Skm tarp ma iausij garantuota...

Magirus rekomenduoja
Marinuotas zuikis. Zuikis bus marinuojamas padae, paruota me itaip: susmulkint svogn sutriname su rtomis, iobre354

20.0 0 val. | Commissatio ak im irko s

liais ir pipirais. Pridedame iek tiek garum. Imame jau nuplaut zuik, itepame j padau, tuom et dedame kaistuv ir auname krosn. Kol kepa, vis pilkite ir tepkite ant jo kit pada - i aliejaus, vyno, garum, svogn, rt, pipir ir keturi datuli. Miei sriuba. Sumaiykite irnius, avinimius ir lius. Virkite visk kartu su nuvalytais ir sutrintais mieiais. Supyl puod, pridkite aliejaus, krap, kalendr, pankoli, mangold, dedev, kopst, ali por (viskas supjaustyta gabaliukais). Kitame puo de virkite kopst su pankolio sklomis, raudonliu, gelsve, legstais, arba laserpicium (augalas i Kirns, dabar inyks, galbt Ferula assa-foetida, kurio sultis romnai naudojo ir medicinoje). Visk reikia susmulkinti, pridti garum. Sumaiykite abu viralus ir patiekdami stal berkite smulki kopsto gabaliuk. Virtas kimtas parelis. Turguje nusipirkite parel. Iskroskite, nuplaukite ir paskrudinkite. Tuo metu paruokite dar: su trinkite pipirus, raudonlius, laserpicium. Ant viraus upilkite garum. Pakepkite darui smegenli. Supjaustykite grieinliais kept der. Suplakite kiauin kaip gamindami kiauinien, pri dkite garum. Visk sumaiykite ir prikimkite garum itept parel. Usikite j, dkite ankt krep ar mai ir panardin kite verdanio vandens katile. Baig virti, nupilkite vanden ir galite tiekti ant stalo. Partikas oiukas. Isirinkite ger oiuk. Paruokite j ir kikite krosn. Tuo metu sumaiykite svogn, rt, dai, pipir, la serpicium ir Damasko slyv be kauliuk. pilkite aliejaus, vyno ir garum. Pakepinkite. Itrauk oiuk i krosnies apliekite j pa dau ir tiekite ant stalo.
355

iena

d iena

senovs

o m o je

Hypotrimma (salot padaas). Susmulkinkite ir sumaiykite pipir, mt, gelsvs, italins puies rieut, datuli. Pridkite vieio srio, sumaiyto su medumi, actu, ir pakepintos vynuo gi misos. Saldsiai, gaminami namuose (dulcia domestica). I keli datuli iimkite kauliukus ir prikimkite jas smulkint pipir, graikini rieut arba italini pu rieut. berkite kiek druskos, kepkite meduje. Patiekite.

Romn seksualumo raida

Kilm
Romnai nebuvo laisvesni ar labiau ikryp, palyginti su ki tomis tautomis. Tiesiog laiksi vairi taisykli ir princip, il gainiui patyrusi rimt permain. Ankstyvoji romn visuo men, labai grieta ir susaistyta tradicij, vyr kurdina visa ko centre: pater familias, tvyns gynjas, eimininkas namuose. Ir sekso srityje pasaulis sukasi aplink j. Jo partneriai, nesvarbu, moterys ar jaunuoliai, turi jam suteikti malonumo, o tai mo na privalo visada likti itikima (senovje apgautas vyras galjo nuudyti mon ir meilu). Vienintel taisykl, kurios laiko masi visais romn laikais, yra tokia: asmuo, su kuriuo vyras usiima nesantuokiniu seksu, privalo bti emesnio sluoksnio, tai yra negali bti Romos pilietis, kaip jis, bet turi bti vergas arba verg.

357

iena

diena

senovs

o m oje

Laisvas seksas, moters emancipacija ir skyrybos

Didiosios permainos prasidjo su ukariavimais Graikijoje ir Ryt kratuose, pradedant II a. prie Krist. Rom pasiek grai kikos tendencijos, moral pradeda priimti naujus seksualinio gyvenimo bdus: leistas graikiko tipo" homoseksualumas, vis plaiau sklinda vairios seksualins pramogos. O moteris gyja daugiau nepriklausomybs ir gali vilioti vyr. Po i permain, atjusi i Ryt, keli vykiai pakeit mote r padt. i tem nagrinjo keli mokslininkai, tarp kuri ver ta paminti profesor Ev Cantarell. Moterys I a. po Kristaus turjo tokio lygio autonomij ir laisv, kuri moderniais laikais buvo pasiekta tik XX a. atuntajame deimtmetyje. Jos tapo ekonomikai nepriklausomos, o svarbiausia - skirtis pasidar lengviau. I kur atsirado tokia romni emancipacija? imtmeius statymai suteik moteriai tik teorin teis pa veldti turt, nuosavyb ir pinigus. I tikrj juos vald vyrai (tvai, broliai, sutuoktiniai). Vykstant garsiesiems I amiaus prie Krist pilietiniams karams viskas pasikeit: senatoriai su prato, kad iuose konfliktuose buvo inaikinta didel dalis ro mn elito vyr, tad kilo tikras pavojus, jog pinigai ir nuosavyb atsidurs keli beatodairik vyr, tikr diktatori, kaip kad Sula arba Cezaris, rankose. K daryti? Atsigrti moteris ir suteikti joms galimyb paveldti asmenikai. Taip ir buvo padaryta, se natas prim naujus statymus. Pasikeit ir tradiciniai santuokiniai santykiai, kai moteris vi sikai priklaus nuo vyro. Vietoj to atsirado santuoka, kurioje moteris buvo priklausoma nuo tvo, o ne vyro finansins ga lios. Taigi, kai tvas mirdavo, moteris automatikai paveldda vo emes ir pinigus, gydama svorio ir ekonomins nepriklau358

R om n seksualumo raida

somybs. O ir skyrybos pakito ir tapo paprastesns: santuokai nutraukti pakakdavo, kad vyras arba moteris dviej liudytoj akivaizdoje pasakyt, jog nebenori bti susituok. Taigi, moter padtis tapo tvirtesn. Ities skyryb atveju moteris, dabar teista nuosavybs ir pinig savinink, galjo pa likti vyr ir ilaikyti finansin nepriklausomyb. Danai vaidmenys apsikeisdavo: vyrai, ved moter tik dl pinig, rizikavo visk prarasti ir atsidurti gatvje. inoma, ie statymai labiau paveik romn visuomens eli t, tai yra turtingesnius, negu likusi, vargingesn visuomens dal. Taigi, romn statymai santuokos ir paveldjimo srityje nebuvo lygs visiems": palankiausi buvo pirmiausia laisviems ir turtingiems, o ne kitiems (vergams, atleistiniams, usienie iams ir taip toliau). Per tris su puse amiaus - nuo I a. prie Krist iki III a. po Kristaus, santykiuose tarp vyro ir moters pasikeit daug kas. Anksiau dl santuokos nusprsdavo eimos, kai sutuoktiniai bdavo dar vaikai (kaip iandien Indijoje), o dabar pasirinkim lemia jausmai. Danai bdavo gyvenama kartu nesusituokus (sjungos ri buvo daug - nuo formalizuot iki tiesiog sugy venimo, priklausomai nuo socialinio statuso ir pinig). Net kilo gimstamumo kriz, kuri Augustas band neskmingai veikti kurdamas specialius statymus.

Grimas prie santresni paproi

Nuo III amiaus vidurio (apie 260 m. po Kristaus), kai im perij m vertis barbarai, nestabilumas ir ekonomikos kri z iprovokavo permainas visoje romn visuomenje, taip
359

iena

d iena

senovs

om oje

pat ir lytini santyki srityje. Didioji poros laisv susiaurjo. Du sutuoktiniai vl susijung ir pradjo gyventi padoriau. At siranda nauja vedybin moral, skatinanti bendr itikimyb, smerkianti homoseksualum ir i naujo tvirtinanti pagrindin lytini santyki tiksl: gimdyti vaikus. Moral dar vis pago nika, bet ant jos klojasi krikionyb, kuriai keli tiesia Kons tantinas. i nauja moral tampa labai naudingu dvasininkijos rankiu monms kontroliuoti, gsdinant dievikomis baus mmis... Viena vertus, ji veikia visus ir atkuria svarb moters vaidmen eimoje ir visuomenje, antra - grina seniausias romn tradicijas, nuo kuri viskas ir prasidjo: tuokdamasi moteris turi bti nekalta, laikytis skaistumo santuokoje ir likti su savo vyru iki pat mirties.

21.00 val. Romn seksas

Grtame gatv. Dabar tamsu. U ms nugaros liko lyr ir tamburin garsai. I domus sklinda dainos ir eimininko bei jo svei, dabar jau apgirtusi, juokas. Balsai ir garsai vis silpsta ir tolsta. Prieais domus vis dar laukia dveji netuvai, ant aliga tvio susd vergai nekuiuojasi. inome, kad netrukus sutik sime kit transporto priemoni, daug triukmingesni: tiek jai jau laukia u miesto rib. Veimai prikrauti parduoti skirt amfor, maisto, medienos, gyvn, erpi, sij, plyt, audini ir lki... Viso, ko reikia, kad Roma kiekvien dien gyvent. Atrodo, tarsi miestas kas nakt prisipildyt". iose gatvse sutinkame ir kelis mones, kurie spariai ingsniuoja loim namus, ieko meilus, skuba namo, kad ivengt upuolik. Ar eina susirasti, kur pasimylti... Kur? Vienamiuose. Arba tam tikrose Romos vietose. Kartais at rodo, lyg eitum Indijos Mumbajaus prostitui gatvmis, kur prie eils dur stovi daug jums besiypsani mergin, jos
361

iena

d iena

senovs

om oje

mus kvieia net ir i lang. Kitur prekyba knu yra daugiau gatvin". Pavyzdiui, prieais Didiojo cirko arkas parduoda mos siri mergini paslaugos, visai taip pat kaip iandien pa krai gatvse, kur galima rasti slavi ir nigeriei mergin. Sekso vergs, niekas nepasikeit. O vienamiai atpastami i lauke pakabint lemp. Nieko ypatinga, pora ibint su ke liais degikliais. Jie lyg vyturiai, pritraukiantys naktinius sekso drugius. vertin, kiek yra vienami ir kaip intensyviai jie veikia, gal tume tarti, kad romnai sugebjo sukurti tikr sekso greitmaist. Dar vienas iuolaikinis bruoas... Priartj pastebime tris besinekuiuojanius vyrus. Regis, tai ijimas i ms jau matyto baro, vakare jame yra keli klien tai. Jie pliaukia su keisiausios spalvos plauk moterimi: ibin to viesoje jie atrodo mlyni. Taip ir yra. Tai tikrai prostitut, tokios spalvos plaukai (kaip ir nudayti oranine spalva) yra iskirtinis enklas. Kitas iskirtinis enklas yra drabuiai: tur tingos ponios turi daugiau drabui, prostituts apsirengusios lengviau", kad paprasiau bt greitai pasimylti. Taktikai praeiname. Prieais labai paprast vienam stovi moteris, jo dur uuo laida patraukta, todl leidia matyti, kas viduje. Ten - siauras koridorius, apviestas keli nuo lub kabani lemp. Iilgai sienos - keli kambariai, kuri durys utrauktos uuolaidomis. Tai turt bti kabinos", kur u pinigus mgaujamasi seksu. inome tai, kadangi toks igarsjs pastatas yra Pompjuose. Uuolaida patraukiama, i u jos ieina vyras, besisegantis ant tunikos dir. Beveik i karto pasirodo moteris, remiasi ranka sien. Ji nuoga, plaukai susukti kuod, veido bruoai - Vi duremio jros. iandien palaikytume j turke ar kilusi i Arti
362

21.00 val. | Rom n seksas

mj Ryt. Jos figra kaip Junonos, klubai plats, kiek isikis pilvas, maos krtys. ie bruoai atskleidia romn estetin skon. Ms laik modeliai, inoma, juos nustebint savo giu, tobulu knu ir veidu be joki rand ar raukli po akimis (ir dantys visi). Bet romnas nusprst, kad jos pernelyg liesos ir seksualiai nelabai traukia, palyginti su ydinia moterimi. Idealios myltis arba auginti vaikus moters groio kanonas visoje senovje numato apvalumus" - kaip tik tuos, kuri ian dien moterys nori atsikratyti ar j sumainti ir kurie per amius ir tkstantmeius vyrams reik, kad ji bus vaisinga, sugebs ineioti vaik, j imaitinti ir taip toliau. Taigi, btent tai trau k. Pakanka pairti praeities nuog moter paveikslus, kad pastebtume, jog is ydintis" modelis pasiek ir moderni laik pradi. Gana vertinti groio kanonus daugelyje treio jo pasaulio ali ir netgi kitame Viduremio jros krante, kad pastebtum, jog i tradicija dar gyva. Akivaizdiai btent gero v pavert moter apvalumus nereikalingais". Taiau daugelio vyr pasmonje liks romniko" groio kanonas. Moteris pasuka u kampo, ji nori greitai apsiplauti. Vienas i trij vyriki eina vidun. Jo eil. Taiau mlynplauk moteris sustabdo j ir itiesia rank - prao sumokti. Tai, k girdime, mus stebina. Ji vardija vardus ir kainas. Tai mergin vardai (Ati k, Anedija, Mirtal...). Mirtal, ms matyta mergina, sako, yra tikra fellatio* specialist... Kainos sukasi apie du asus, panaiai kaip prastos kokybs vyno taurs... Taiau u Mirtal praoma daugiau - keturi as. Vyras nusiypso, susimoka, nusiima ap siaust ir eina kambarl. Kiek vliau tvarkydamasi plaukus
* Oralinis seksas (lot.).

363

iena

diena

senovs

om oje

ateina Mirtal, ji suka juos kuod, kur ankstesnis klientas u simirs aistroje kiek sutar. Moteris vilgteli du vyrus prie jimo, bsimus klientus, tuomet pradingsta kambarlyje ir u traukia uuolaid. Tai aikiai emiausio lygio vienamis, skirtas monms i skurdiausi sluoksni. Vienamiai yra tik vienas i romn lytinio gyvenimo aspek t. Ir tai jokia naujov - j bta visais laikais. O tai kas tikrai skiriasi, palyginti su ms ar kitais istoriniais laikotarpiais, - tai bdas usiimti seksu. Pavyzdiui, kodl i akimirk domus u ms nugaros vyras mylisi su moterimi, o jo mona gretima me kambaryje tai inodama nieko nesako? Kodl kitame do mus gatvs gilumoje vyras su pasibjaurjimu atsisak patenkinti mon oraliniu bdu, nors jie tikrai myli vienas kit? Kokios romn lytinio gyvenimo taisykls? Kokie yra j tabu? Tai tema, apie kuri inome daugyb klii. Viskas, kaip pamatysite, yra visai kitaip nei paprastai tikima. Pirmiausia dera pasakyti, kad romnai i tikrj nra itvir k, kupini yd ir nemorals kaip kartais manoma. Atvirkiai, jie vertint ms seksualum kaip perdtai sudting ir kupin vaidmen bei smons konstrukcij - su perteklinmis taisyk lmis, kas galima vyrui ir kas moterims, koks turi bti paaugli seksualumas, kas yra padoru ir kas ne, koks turi bti heteroseksual ir homoseksual elgesys. Romnas mums pasakyt, kad nors tikime, jog seksualiai elgiams laisvai, i tikrj ms galva kupina draudiamj enkl". Pradkime nuo svarbiausio dalyko, tikro Romos imperijos seksualumo kertinio akmens. Romnams seksas (bet kuria forma) yra diev, ypa Veneros, dovana. Taigi yra teisinga juo diaugtis ir svarbu juo usiimti 364

21.00 val. | Rom n seksas

tai vienas i gyvenimo malonum. Ir ne vien: romnai mano, kad tik tuomet, kai abu partneriai jauia malonum myldamiesi, gali susilaukti sveik vaik. I io iros tako, aiku, seksas i tikrj nra nuodm" ar kakas ikryplika. odiu, jeigu laimina Venera, kodl reikt kritikuoti ar kaltinti tuos, kurie tai daro? Taiau dmesio - romnai neskatino laisvo sekso. Net ir jie turjo taisykli. ia kaip ir su vynu, dar viena diev dovana: nra nuodm j gerti, bet yra visuomenini norm, nurodan i, kaip ir kok kiek vartoti. Kitaip bsi paalintas i saviki tarpo. Su seksu taip pat. Yra taisykli. Tik kad jos kitokios negu msiks, ir dl to i alies romn elgesys atrodo itvirks. Taiau reikia pamginti akimirk pamirti visas ms taisyk les ir pamginti pasinerti j pasaul. J normos gali patikti ar nepatikti, bet jose slypi labai paprasta logika. Pirma taisykl. Laisvas romnas vyras (klasikinis civis Roma nus) lovoje visada turi dominuoti". Gali myltis su kokiais nori partneriais (vyrais ar moterimis) tik tuomet, kai jie laikomi vi suomenikai emesni" - tai moteris, verg, jaunas vergas. Antra taisykl: oralinis seksas. Romn vyras turi patirti malonum" o ne j suteikti"... Romnai buvo i tikrj apssti burnos svarbos. I tikrj burna jiems yra kakas kilnaus ir be veik vento. Tai visuomeninis rankis, kuriuo kalbama, aukia ma, keiiamasi informacija, taigi, ji turi bti vari ir nesutepta. O senate tai politinis rankis. Kaip teigia romn seksualumo tyrintojas Johnas Clarkeas, apkaltinti senatori, kad jis atliko oralin seks, reikia apkaltinti j idavyste sutepus burn, kuri atlieka tok svarb vaidmen tarnaujant bendruomenei. Taigi tas, kuris oralinio sekso metu aktyvus, yra niekinamas, palyginti su tuo, kuris yra pasyvus. iuo poiriu domu tai, kad
36S

iena

diena

senovs

om o je

romn akimis velgiant B. Clintono ir M. Lewinsky skanda las nebt sukls sensacijos, nes i esms jie abu gavo Veneros dovan (be to, galingesnis turjo santyki su savo pavaldiniu ir juoba moterimi, o tai pagal visuomenines taisykles priimtina), o vieosios nuomons smerkiamas bt ne Billas Clintonas, bet Monica Lewinsky - dl jos aktyvaus" vaidmens. Jeigu btume tikslesni, oralinio sekso srityje romnai turjo tris tabu, arba tris dalykus, kuri neturt bti: kad vyrikosios lyties Romos pilietis tenkint oralikai kit vyr (fellatio), dar blogiau, jeigu jis bt priverstas tenkinti ir tenkint oralikai moter ( cunnilingus). Tai atspindi ilikusios garsios kandios Marcialio replikos, niekinanios Koracin, kur tiesiog kaltina tenkinus moteris oralikai... Taigi suprantama, kad apkaltinti romn vyr esant fellator yra. sunkus eidimas. Taip yra ir ian dien, tik ne taip grietai. O kaip irima grupin seks? Jis nra vertinamas teigiamai, kadangi tokiais atvejais rizikuojama nesilaikyti anksiau ivar dyt taisykli ir tabu. inoma, viskas, k pasakme iki iol, yra teorija", kurios ne btinai laikomasi paraidiui. Intymiomis akimirkomis romnai daro, k nori, daugelis lauo tabu ir taisykles. Bet skirtumas, palyginti su ms laikais, yra subtilesnis: joks romnas vieai neprisipains dars tokius dalykus, kadangi jie smerkiami ir net skandalingi. Kodl taip yra? Instinktyviai galv ateina daug paaikinim: ios tokios tikslios taisykls yra naudingos ir romn visuomenei, kad bt pateisintas seksualinis emesnio statuso vyr ir moter i naudojimas, kad bt kontroliuojamos auktesnij sluoksni moterys, kad bt galima smogti politiniams prieininkams...
366

21.00 val. | Rom n seksas

Ities, kaip nurodo kai kurie istorikai, ir iomis dienomis vy riausybs, religijos ir moral draudia tam tikrus seksualinius veiksmus, pavyzdiui, ikivedybinius lytinius santykius, neiti kimyb, homoseksualum. Nelygu visuomen ir vietov, iais atvejais kalbama apie ekskomunikavim, kaljim ar mirties bausm. Tai erdvje ir laike labai paplitusi visuomens kontro ls forma. Taiau galbt paaikinimas kitas. ios taisykls i esms skir tos apsaugoti romn elito gali. Pagalvokite: kodl laikoma ne itikimybe lytikai santykiauti su kuo nors, priklausaniu tavo luomui, bet ne su tuo, kuris yra emesnio rango, pavyzdiui, ver gu, buvusiu vergu ir taip toliau? Prieastis ekonomin: to paties statuso nesantuokinio vaiko gimimas gali grsti teist vaik paveldjimo teisms. Be to, usiimti seksu, galbt ir lauant tabu bei taisykles, su vergu, vadinasi, apsisaugoti nuo kaltinim, kadangi vergo o diai nieko nereikia. Taigi, visos ios taisykls galioja pirmiau sia patricij ir turtingj klasms. O kiti Romos gyventojai? Be veik visi gatvje sutikti mons nesilaiko i tabu. J poiris seks ne toks suvarytas ir lieka graiausia Veneros (ir Priapo) dovana ir gyvenimo diaugsmas. Reikia prisiminti, kad didel dalis gyventoj sekso nesirenka, bet jam pasiduoda - tai vergai: ir moterys, ir vyrai. Romn smonje kiekvienas gatvje sutik tas vergas ar buvs vergas yra sulauks ar ir dabar sulaukia eimi ninko dmesio". Niekas neokiruojamas - tai normalu. Jie visi yra galimai seksualiniai" aislai, viskas priklauso tik nuo to, k nusprs j dominus. Arba j domina...

367

ien a

diena

senovs

o m oje

Romn Kamasutra
I kasinjimuose archeolog rast grafii, i senovs tekst ir antkapi daug suinome apie romn laik lytin gyvenim. Pavyzdiui: kaip sakoma usiimti seksu" Trajano laik Romo je? Fotuere. is terminas i tikrj keliaudamas per imtmeius nepakito ir dar ir dabar vartojamas ne tik ital, bet ir prancz kalboje, visuomet menkinamja reikme. Stebina, kad vyrikas lyties organas, vadinamas daugeliu var d ir sinonim ( mentula, virga, hasta, penis; o moters - cunnus), taip pat vardijamas kaip fascinus - prieastis ta, kad is odis kils i/a, maloningas" - kadangi jis yra vaisingumo, taigi ir turt, teikjas. Btent dl to jis gali nuvyti neskm ir blogsias dvasias. tai todl Romos imperijoje j tiek daug aplinkui - i paiyt ar iraiyt gatvse, parduotuvse ir namuose. Bet labiausiai smalsum ir vaizduot kursto pieiniai. Nuo pat kasinjim pradios Pompjuose rasta daug ant sien nu piet erotini scen. Daugelis j buvo tyia sunaikinta vos atradus, kadangi buvo laikomi pernelyg karti" laikotarpio moralei, kiti buvo supjaustyti ir udaryti garsiajame slaptaja me kabinete", arba nevankybi kabinete", kurio didij dal kolekcij iandien galima apirti Nacionaliniame archeolo gijos muziejuje Neapolyje. Prieingai nei manoma, tai buvo ne vienamiai, o gyvenamieji namai: paveikslai su erotinmis sce nomis buvo tipika pasiturinij nam meno kolekcijos dalis, kakas subtilaus ir kilnaus. Panaiai iandien nusprendiama svetainje pastatyti klasikin nuogo kno statul. Ovidijus usimena apie iuos paveikslus pasiturinij namuose. Svetonijus patvirtina, kad Tiberijus j daug turjo miegamajame. Tuo poiriu nepaprastas dalykas buvo atrastas Romoje 1879
368

21.00 val. | Rom n seksas

m., kasinjant Vili Farnesina sodus. Dienos vies ivydo vila, palaidota po Tibro nuosdomis, kurios isaugojo freskas. At rasti tik keturi kambariai ir du koridoriai, ios liekanos buvo priskirtos labai garsios poros - Julijos, Augusto dukters, ir jos vyro, garsiojo Agripos, - vilai. Freskoje pavaizduotas nuogas vyras, kuris bando kalbti aikiai abejojani moter, sdini ant lovos krato ir dar apsirengusi. Jos net ir galva dar apgobta. Kitoje, prieingai - pusnuog moteris erotikai apkabina vyr, kuris atrodo ukluptas netiktai. Freskose taip pat matyti tar nai, galbt kambariniai, stovintys alia net ir intymiausiomis akimirkomis... Mus iek tiek glumina, kad ias sekso scenas mato vaikai ir paaugliai. Taiau ie paveikslai nelaikomi pornografija. Rom nai kalbjo apie seks kasdien (juk net garbino sekso dievybes, pavyzdiui, Vener ir Priap) ir vaizdavo j ant savo sien, taip pat ir ant lemp, ant pramatni sveiams paduodam ind. iuo atveju, kaip minjome, tikslas yra ne parodyti kak nuo dminga, bet tiesiog sukurti nam pramatnumo ir kultringu mo atmosfer. Danai reikm kita: perdtos grupinio sekso scenos gali bti skirtos kurti diaugsm ir nukreipti alin blog vilgsn... Panaiai Priapo su nepaprastai dideliu falu atvaizdai simboli zuoja turt ir gerov. ie paveikslai, statulos ir lemp puoyba mums rodo pai tikriausi romn epochos Kamasutr. Apirindami muzie j vitrinas arba daugel Pompj ir Herkulanjo kambarli, kiemeli ir koridori, o ir garsij Pompj priemiesio piri freskas, ivystame visas tuometines sekso pozas. tai mulier equitans, raitel. Arba moteris, sirmusi kojomis ir rankomis lov, imama i nugaros - romnai i poz vadino
369

iena

diena

senovs

o m oje

lits" poza dl moters laikysenos. Toliau matome klasikin misionieriaus" poz. Ant lemp ir paveiksluose netrksta sek so scen su oralikai tenkinamu vyru (fellatio), moterimi ( cun nilingus) ar abiem - 69 . Kai kurios scenos stebina, pavyzdiui, dviej m oter sek so misionieriaus pozoje - viena i j apsijuosusi dir su ne tikru falu. Beje, Seneka Senasis savo ratuose ( Controversiae 1, 2, 23) pasakoja apie vyr, suiupus mon lovoje su kita moterimi, patikrins, ar ia tikras vyras, ar dirbtinis" jis abi nuud. Panau, kad iuo atveju vyrikis iveng bausms - tai buvo nuudymas dl garbs. O ir Marcialis, ypa nugsdin tas minties apie moter nepriklausomyb, kalba apie moteris vyr vaidmenyse. inoma, netrksta grupini scen: kai kuriais atvejais tai du vyrai ir moteris, kitais - du vyrai ir dvi moterys, kartais - patys tikriausi kn kamuoliai ar traukinukai". Akivaizdu, kad kai ku rie dalyviai nebesugebjo" gerbti romn aristokratijos sekso tabu. Tam tikru poiriu moteris trauk mons, kuriuos gal tume apibrti kaip pusiau vyrai", paprastai niekinamai vadina mi cinaedus. Netrksta tyia juoking scen - moteris su dviem palestros svarmenimis joja" ant vyrikio; amras stumia vyr paddamas jam pakelti moter besimylint itin akrobatik bdu...

Biseksualai ir gjai
O homoseksualumas? Bti gjumi romnams nra problema. domu tai, kad net nra specifini odi, atitinkani ms gjus" ar lesbietes", ir tai parodo, jog prietar jie neturjo.
370

21.00 val. | Rom n seksas

iais laikais mes skirstome mones kategorijas - vyrai ar moterys yra heteroseksualai, homoseksualai arba biseksualai. Romn visuomenje taip nra. Priimta, kad Romos pilietis, jeigu nori, randa gro bei malonum ir vyro, ir moters kne. Taiau yra esmin slyga. Eidamas lov su kitu vyru, turi bti aktyvioji" pus, o ne pasyvioji... Be to, geismo objektas (tikriausiai taip reikia j apibdinti) turi bti emesnio statuso. Tokios yra vyriko homoseksualumo taisykls. Taigi niekas nesipiktina, kad net imperatorius Hadrianas vieai pristato savo meilu, garsj Antinoj, ir net sudievina j, iam nuskendus Nile. Taiau romn mentalitetas nepripasta t atvej, kai lais vas mogus smoningai pasirenka pasyv vaidmen lytiniuose santykiuose. Tai gdinga. vaidmen mgdav romn vyrai niekinamai buvo vadina mi cinaedus arba pathicus. Jie turjo ir kitok teisin status, pa naiai kaip prostituts, gladiatoriai ir aktoriai - tai yra negaljo balsuoti ir atstovauti sau teismo procesuose. Yra dar vienas mus pritrenkiantis romn homoseksualumo bruoas: myltis su labai jaunais berniukais. Mums tai pedofili ja ir takas. Romnams - ne, vienintels taisykls, kuri reikia paisyti, yra (kaip paprastai) socialinio statuso skirtumas, pasy vaus" vaidmens vengimas ir, inoma, amiaus skirtumas. I kur atsiranda ie paproiai? Per II ir I ami prie Krist, kai besiplsdama Roma prisijung graik ir Ryt pasaulius, miest pasiek graik paproiai - nuo maisto iki medicinos, nuo filosofijos iki meno. Sekso paproiai taip pat... Nuo to lai ko, mgdiojant graik pasaul, turtingiems vyrams tapo beveik mada lytiniams poreikiams turti namuose jaunuol ar grai mergait. Viskas tame paiame domus, kur gyveno mona. Tra371

iena

d iena

senovs

om o je

jano laik Romoje niekas nepasikeit. Mus tai okiruoja, bet rei kia prisiminti, kad romnams seksas danai yra tai, kas vyksta tarp dviej nelygaus rango asmen arba tarp eimininko ir jo seksualinio objekto (vergo ar vergs)... Tais laikais atsirado turting romn paprotys sigyti verg, kurie poreikiui esant galt bti panaudoti tiesiog seksualiniams malonumams. Skirtingai nei vergi atveju, nebuvo vyrikosios lyties verg, kuriuos sigyt vien tik kaip sekso aisliukus. Bet, anot kai kuri mokslinink, pagrindinis vyrikosios lyties gra ios ivaizdos vergo nuo 12 iki 18 met vaidmuo buvo beveik iimtinai seksualiai tenkinti savo eiminink. Arba eiminink... Taip, kadangi aukto luomo, turtingoms ir nepriklausomoms moterims visa tai, k aptarme, taip pat galioja. Tai paaikina, kodl su vergais ir buvusiais vergais visuomet elgiamasi niekina mai: suprantama, kad jais naudojosi eimininkai. Dabar galima pasiklausti - jeigu bta prostitui, ar Romos imperijoje buvo taip pat ir prostitutu"? Atsakymas - taip. Nu stembi suinojs, kad jie i savo pajam moka mokesius ir turi ventes, kaip ir j moterikosios lyties kolegs. Pagrindinis skir tumas tas, kad prostituts beveik visada yra vairaus amiaus vergs ir silo paslaugas u itin em kain, o vyrai prostitutai prieingai - paprastai yra jauni ir reikalauja labai didelio umo kesio. Galime juos apibrti kaip tikrus igolus, aptarnaujan ius turting buruazij, daniau vyrus negu moteris. Daugelis i j smarkiai praturtjo. Kartais mogik ir seksualini santyki mazgai tampa su dtingesni. Ostijoje buvo atrasti keli kapai, kuri antkapiai, anot juos tyrinjusio Johno Clarkeo, veria galvoti apie paius tikriausius trikampius". Ant vienos i ploki iraiyta: Luci jus Atilijus Artemas ir Klaudija Apfijas skiria sarkofag (arba
372

21.00 val. | Rom n seksas

kap) Titui Flavijui Trofimui, kad visi trys ilstsi drauge." Kitu atveju vyras Alijus laidoja Alij Potestas, verg, kuri dalijosi su kitu vyru. Jai mirus, raoma antkapyje, du vyrai daugiau nebesutar. iandien niekas nerao toki dalyk kapuose ir neatsklei dia monms santyki, kuriuos smerkia morals principai ir religija.

Veidrodio moteris
Baigdami ms kelion po romn lytin gyvenim, turime pa sakyti, kad, kaip matme, tai kitoks negu ms pasaulis, pasau lis, kuriame vienintelis visko gavjas yra vyrikosios lyties Ro mos pilietis. Vis dlto romn moteris (daniausiai turtinga) dl pasiektos emancipacijos sugeba gyti deram vaidmen ir gauti savo dal. vertinus laikotarp ir tai, kas vyksta kitose kultrose, civilizacijose ir tautose, tai nemaai. Taip pat ir dl to, kad reiks laukti dvideimt ami, kol padtis taps panai. Btent tokia atmosfera atsiveria dabar prieais ms akis. Scena kupina poezijos ir meils. Ji - paiame ydjime, nuo stabi, isitiesusi ipuotoje lovoje, uklotoje ilko paklodmis. Jos vyras - labai graus, garbanotais plaukais - jai u nugaros, jie susijung aistringame glbyje. Jie velgia vienas kit, ji pa sisukusi apkabina j ir velniai glamonja ranka. Jie neapsireng, vienintelis drabuis", kur dvi, yra... auksas. Apyranks ant rie, dilbi ir kulkni. Graus antkaklis su brangakmeniais ir aukso laais supa kakl ir leidiasi ant rakti kauli. Nepaprastai daili stambi grandi auksin grandin lei diasi peiais, dengia spenelius, kryiuojasi ties bamba ir juosia nugar, taip kitados buvo segimi ovini dirai. Visas is auksas
373

iena

diena

senovs

om oje

leidia suprasti, kad esame turtingos ponios domus. alia lovos stovinioje gorj dega sakai, j kvapas sklinda visame kamba ryje. Ant taburets guli maas kambarinis uniukas ir, atrodo, sunerims stebi atbgani pel, kuri rengiasi gerti i dubens. Ant sienos - erotinis paveikslas su uuolaida, j eiminink ati dengia tik tiems, kuriems nori...

Taip atrodo Romos matronai priklausanio bronzinio veidrodio kita pus. Savinink sak save pavaizduoti su meiluiu, pasipuousi auksiniais dirbiniais. Anot romn, seksas yra Veneros dovana.
374

21.00 val. | Rom n seksas

tai domina - pavelg j pastebime, kad jos ukuosena iek tiek nemadinga. Ilgi plaukai, sukelti j didel kuod ant spran do, krinta ant kaktos, sukurdami savotik aureol. Bet ar tokia ukuosena nra pasenusi Trajano laikais? Ities, tokios buvo madingos prie dvi deimtis met, valdant Flavijui, ir dar anks iau... Nespjame baigti minties, ir jau nebejauna moters ranka mkteli prieais nusinedama jausming vaizd. Iki iol regtas paveikslas i tikrj nra reali scena, tai bron zinio veidrodio kitos puss apdaila. Nepaprastos puomenos pagrindiniai veikjai - du meiluiai, moteris scenos viduryje laisva, jauna ir jausminga. Ranka, dabar laikanti veidrod, prie ingai, yra moters metuose. Ji turbt io daikto savinink. Nematome jos veido, kadangi veidrodis j dengia - lyg saul bt utemusi. Pabandome j patraukti ir siirime raukli ivagot veid: veidrodio apdailos panaumas moter yra ste binantis. Na taip, juk tai ji! Auktuomens moterys danai usako bronzini veidrodi apdail. Ir i moteris taip padar prie kelis deimtmeius, pra ydama, kad j pavaizduot toki, kaip atrod tuomet, paiame ydjime. Dabar laikas prabgo, tas avus jaunuolis neteko gar ban, turi raukli ir miega knarkdamas alia, viename i pra matnaus domus kambarli, kuriame visada gyveno ant Eskvilino kalvos. Moteris dabar stebi savo veid, atsispindint bronziniame veidrodyje, savo raukles, ilgus ilus plaukus, kuriuos rpes tingai ukuoja tarnait... paskui pavelgia veidrodio krat, rmus, kuriuose iraiyti visi Zodiako simboliai. iri juos usisvajojusi: aulys, Oiaragis, Vandenis, uvys... J tikslas velgianiajam veidrod priminti laiko bgsm. Tarsi sakyt: linksminkis, kol esi jauna ir grai, griebk akimirk, rink Veneros
375

ien a

d iena

senovs

om oje

dovanas. Carpe diem*, kaip sak Horacijus... Moters akys ypso si. Ji iragavo geriausius metus vien po kito... Po daugelio ami is madaug 13 centimetr skersmens bronzinis veidrodis archeolog buvo atrastas Eskviline. Dabar jis saugomas Romos bendrajame antikvariate, turi inventoriza cijos numer 13 694. Sausas skaiius, kaip ir visi kiti. Bet itame veidrodyje atsispindi gyvenimas, pasakojantis apie vis epoch... Dabar jau Romos gatvi eiminink - naktis. Pastebime pra einant tik kelis ibintus". Tas lempas nea vergai, jie nuvieia keli maoms moni grupelms. Kitos ms matomos ir ne judanios viesos yra bdingos nakiai - jos dega vienamiuo se, loim namuose. Viebuiuose, cauponae, vis dar aidiama kauliukais, statomi ir praloiami pinigai. Loimo kort dar nra, bet apgauli ir mutyni - apstu. Mus staiga patraukia ksmai. Jie sklinda i caupona. Girdti grivanios kds, dtantys soiai... Rkdama ibga moteris: ji yra viebuio arba jo sa vininko prostitut, kas ino... Taiau jos riksmai ne beviltiki. Ji aukia neseniai prajusi vigiles pamain. Po keli sekundi ugniagesiai-policininkai" jau atvyko. Girdime kitus riksmus, paskui staiga viskas nutyla. Beveik tuo pat metu i pastato ieina du vigiles, jie veda vyrik, usuk jam u nugaros rankas. O is vis raitosi ir protestuoja. Staiga jie sustoja ir kelis kartus utvoja vyrikiui vzdais. Paskui ima spardyti... ia policija" nra itin subtili. ingsniuojame toliau... Girtuokliai ueigose, udikai patamsyje, naktiniai Romos gatvi pavojai i tikrj slypi visur aplinkui. Jie gali uklupti ir i viraus. Ne tik lapimas, kurio reikt saugotis. I tikrj gali
* Griebk dien (lot).

376

21.00 val. | Rom n seksas

ma susilaukti smgio ir sunkesniais daiktais, pavyzdiui, sudau ytais puodais, sulauytomis kdmis ir kitais nebereikalingais daiktais (visai kaip kartais nutinka kai kuriuose miestuose ven iant Naujuosius metus). Tai draudia statymai, bet pasitaiko danai. Kai kuriose gatvse pastebime gatves valani verg siluetus. Jie dirba apviesti degl: naktis (ir sutemos) yra tinkamiausias metas varinti gatves. Dienomis Romoje, pilnoje moni, tai praktikai nemanoma.

Apeigos blogosioms dvasioms nuvyti

sukame alutin gatv. Nakties tyloje ms dmes patraukia keista litanija. Bandome suvokti, i kur ji sklinda - regis, i pa stato pirmo aukto. Medin langin ne visai udaryta: i u jos isprsta silpnas viesos spindullis. Tyliai prieiname ir priglaudiame ak prie plyio medyje: prie mus atsiveria senovin, keista scena. Silpnoje keli ibint viesoje vyras atlieka apeigas mirusi j dvasioms nuvyti. Romnai labai prietaringi - jie mano, kad mirusi eimos nari eliai (tai yra vaiduokliai"), vadinamie ji mani, pasilieka klaidioti po vaik ir ank namus. Jeigu su gebi juos pamaloninti aukomis ir apeigomis, jie gali apsaugoti gyvuosius ir padti kasdieniuose darbuose. Antraip gali pavirsti piktosiomis btybmis, vadinamomis larvae arba lemures, pa sirodaniomis nakt arba sapnuose. Kartais tenka apsivalymo apeigas atlikti tiesiog vidury nakties. Tai, k matome, spdingai atitinka Ovidijaus apraytas apei gas. Vyras ilipa i lovos ir basas vaikto po kambar. Visikoje
377

iena

d iena

senovs

om oje

tyloje spragsi auktai ikeltais pirtais. Paskui nuplauna rankas altinio vandens inde - tai tyras vanduo, u kur nemaai sumo kjo apsukriam prekiautojui. Ant stalo alia indo stovi juod pup lkt. Tai auka miru sij eliams. Nordamas parodyti jiems, kad jos neunuo dytos, pasemia sauj ir sideda burn. Paskui neatsigrdamas vien po kitos meta per pet, devynis kartus pakartodamas fra z, patraukusi ms dmes: Metu itas pupas, taip ilaisvinu save ir savo brangiuosius." Atsigrti nereikia: teorikai miru sij dvasios u gyvojo nugaros renka pupas ir jomis maitinasi, bent jau simbolikai. Turint omeny valand ir tai, kad mogus k tik pabuds i sapno, odiai veikiau murmami, bet suprasti juos galima. Dabar paskutin apeig dalis - vyras vl panardina rankas vandens ind ir devynis kartus prao, kad mirusij dvasios ieit i jo nam. Tai daro sudaudamas vien kit bronzines lktes. Galiausiai sustoja ir sunkiai kvpuodamas tyli. Reikia atsisukti ir patikrinti, ar eliai pasitrauk. Akimirk suabejoja, tuomet staiga apsisuka ir dmiai valgosi aplinkui. Jo veidas i silygina, jis nusiypso. Atrodo, apeigos suveik.

24.00

val.

Paskutinis apkabinimas

Dabar mes gatvje vieni. Roma aplinkui mus miega. Kas savo pramatniame kambaryje, susisuks antklodes. Kas ant skur daus iaud iuinio virutiniuose insuls auktuose. Kas ant ems domus koridoriuje. Prieais mus atsiveria plati gatv, abiejuose jos onuose daugyb parduotuvi. i nakties valand jos udarytos sun kiomis aligatv leistomis medinmis langinmis ir urakin tos tvirtais sklsiais. Apsidair matome tik juodus vaigdt dang kylani insuli siluetus. Lyg btum tamsiame tarpekly je, o vir galvos - vaigdi kupinas skliautas. Einame pirmyn, mus supa gili tyla. J suardo tik u keli de imi metr nuo ms tryktantis kvartalo fontanlis. Tik van dens iurlenimas palaiko mums draug. Keista ita tyla. Ir dar labiau - reta. Juk esame paiame mies to, turinio pusantro milijono gyventoj, viduryje. Paprastai nakt pristatomos preks parduotuves, grindiniu darda veim
379

iena

d iena

senovs

om oje

rat geleiniai apkaustai, girdti riksmai, vengimas, neiven giami keiksmai... Btent ie garsai atsklinda i tolimj gatvi. Ataidi uns lojimas. Roma nebemiega. Prieais mus gatv isiakoja dvi. Paiame sankryos vidu ryje pastebime kak mus tyloje stebint. Ji stovi apsirengusi il gais viesiais drabuiais, pusiau prasktusi rankas, tarsi nort pasveikinti ir apkabinti. Mums domu, engiame kelis ingsnius pirmyn. Ir tik dabar j atpastame. Ir pastebime, kad jos veidas atgrtas ne mus. Jos vilgsnis smeigtas tolimiausi horizont, ji, rodos, pa skendusi giliose mintyse. Blyks mnulio spinduliai apvieia ram sniego baltumo veid su vos pastebima ypsena. Ant jos kaktos juosta, prilaikanti plaukus, bet viena kita sruoga elmi kai krinta ant pei. Staigus vjo gsis sukteli apie j dulki s kur, bet jos plaukai n nekrusteli. Ir negalt - jie marmuriniai. Kaip ir jos nuogos rankos bei tkstaniai drabui klosi. J krs skulptorius naudojo vien i brangiausi marmuro ri, knydamas akmenyje vien labiausiai romn garbinam die vybi. Tai Mater Matuta, maloningoji motina" vaisingumo, pradios ir auros deiv... Taip baigiasi diena imperinje Romoje. Diena kaip kitos be veik prie du tkstanius met.

Padkos

Noriu padkoti profesoriui Romolo Augusto Staccioli, romn laik kasdienio gyvenimo inovui, kad dmiai perskait knyg, taip pat u vertingus patarimus ir pasi lymus, kuriuos man teik visus iuos metus. Jo darbai, gy venimo prie du tkstanius met apraymai ieb mano susidomjim romn pasauliu. Dkoju ir profesoriui Antonio De Simone, supaindi nusiam mane su pamiltais Pompjais, kur geriau negu bet kurioje kitoje pasaulio vietoje manoma atrasti senovs romn kasdienio gyvenimo paslapi. inoma, i puslapi nebt be t, kuri kelios kar tos dirbo suteikdamos galimyb atrasti Romos gyvenimo detales. Pirmiausia turiu omeny visus archeologus, kurie man padjo lankant kasinjim vietas, pateik itin do mi radini ir atsak daugyb mano uduodam klau sim...
381

Dkoju ir Gabriellai Ungarelli bei Alberto Gelsumini i Mondadori" leidyklos, nuo pat pradi patikjusiems iuo kriniu ir dmesingai stebjusiems jo atsiradim ir augim. Ai Lucai Tarlazzi, meistrikai nupieusiam kas dienio Romos gyvenimo nuotraukas", tarsi bt buvs anuometinse gatvse su savo eskiz bloknotu. Ai Gaetano Capasso u jo labai tikslias ir vaizdias kompiuteri ns grafikos rekonstrukcijas. Galiausiai noriu padkoti savo monai Monicai u be rib kantryb, kurios visada turjo susidrusi su mano entuziazmu ir pasakojimais apie senovs Rom, kaskart kai grdavau i filmavim, archeologini kasinjim arba kai perskaitydavau dar vien romn gyvenimo stu dij...

Angel, Alberto
An83 Viena diena senovs Romoje : kasdienis gyvenimas, paslaptys ir domy bs / Alberto A ngel; i ital kalbos vert Aurelijus Katkeviius. - Vilnius : Tyto alba, 2012. - 381, [ l] p. ISBN 978-9986-16-878-2 Alberto Angel (Albertas Andela, g. 1962 m.) - ital paleontologas, gamtos tyrintojas ir raytojas. Italijoje jis geriausiai inomas kaip mokslo populiarini mo laid vedjas Rai Tre televizijos kanale. Eilin diena. Roma, 115 m. pr. Kr. Valdo imperatorius Trajanas, valstyb pleiasi ir klesti. lstanti publika mgau jasi gladiatori kautynmis Koliziejuje. Tibro pakrantse svaigulingai puotauja patricijai, o termos laukia kilming klient kasdienms masa ir kvapij aliej procedroms. Taip gyvena Romos imperija - ir visa tai dabar galima beveik ma tyti savo akimis. Nes i knyga leidia pagyventi kaip tikram romnui: atsibus ti, pusryiauti, pasivaikioti miesto gatvmis. Alberto Angel nepailsdamas vedioja skaitytoj po Romos pasaul: nuo 6 ryto, kai miestas pabunda, iki pat vidurnakio. UDK 931+937

Alberto Angel V iena d ie n a senovs R om oje

Kasdienis gyvenimas, paslaptys ir domybs I ital kalbos vert Aurelijus Katkeviius Virelio dailinink Uona Kukenyt

Tiraas 3 000 egz. SL 1686.2012 01 25.13,43 apsk. 1.1. Ileido Tyto alba", J. Jasinskio g. 10, LT-01112 Vilnius, tel. 249 7598, info(5) tytoalba.lt Spausdino UAB BALTO", Utenos g. 41 A, LT-08217 Vilnius

Alberto Angel (Albertas Andela, g. 1962 m.) ital paleontologas, gamtos tyrintojas ir raytojas. Italijoje jis geriausiai inomas kaip mokslo populiarinimo laid vedjas Rai Tre" televizijos kanale.

1*11 4 1

Eilin diena. Roma, 115 m. pr. Kr. Valdo im peratorius Trajanas, valstyb ple iasi ir klesti. lstanti publika mgaujasi gladiatori kautynm is Koliziejuje. Tibro pakrantse svaigulingai puotauja patricijai, o term os laukia kilming klient kasdienms masa ir kvapij aliej procedrom s. Taip gyvena R o m os imperija - ir visa tai dabar galima beveik m atyti savo akimis. Nes knyga Viena diena Senovs Romoje" leidia pagyventi dien kaip tikram rom nui: atsibusti, pusryiauti, pasivaikioti miesto gatvmis. Alberto Angel nepails damas vedioja skaitytoj po rom n pasaul: nuo 6 ryto, kai imperijos sos tin pabunda, iki pat vidurnakio. N uo tada, kai dominus pasiro lovoje, iki nakties, kai paskutiniai girtuokliai udaro tavernos duris ir dairosi nakvyns. Senovs Rom knygoje mes galime matyti, pajusti ir netgi uuosti, bastytis po turtuoli namus, avtis prabangiai rengtais interjerais, usukti j virtuv ir pasmalsauti, kas iandien gaminama pietums, aplankyti verg turg ir stebti gladiatori kovas Koliziejuje. Paklausyti Forum e skaitom eili ir vieuosiuoSee tualetuose pasakojam juokeli, suinoti, k rom nai galvojo apie tikji m ir seks, kaip sprend aplinkosaugos problem as ir kur mesdavo iukles, im okti paruoti flamingo kepsn ir taisyklingai apsigobti tog.

i puslapi tikslas - atgaivinti senovs Rom os griuvsius parodant kasdien gyvenim, atsakan t labai paprastus klausimus: koks buvo jausm as einant gatve? Kokie buvo praeivi veidai? K as m atyti i v balkon ? K aip kvepjo maistas ? Kokia lotyn kalba skambjo gatvse ? K a ip pirm ieji sauls spinduliai apviesdavo Kapitolijaus ventyklas? i knyga skirta visiems, m gstantiem s keliones laiku. Ir visiems, kurie pla nuoja kelion Rom, taip pat tiems, kurie ten jau buvo. Nes po Vienos dienos Senovs Rom oje" atsiras daugyb prieasi dar kart sugrti A m inj miest.