LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJA

SPORO FIZIOLOGIJOS IR KINEZATERAPIJOS

KATEDRA

Laboratorinis darbas Nr. 1

Vyrų paprastosios reakcijos į šviesos ir garso dirgiklį priklausomybė prieš ir po
ekscentrinio-koncentrinio krūvio, tyrimą atliekant dešine koja

Darbą atliko: Edvinas Jocius

Mindaugas Valackonis
Darbą tikrino: dėst. Dalia Mickevičienė
dėst. Marius Brazaitis
 Kaunas 2009

Darbo tikslas

Nustatyti vyrų paprastosios reakcijos į šviesos ir garso dirgiklį priklausomybė prieš ir po

ekscentrinio-koncentrinio krūvio, testą atliekant dešine koja.

Tyrimo metodai ir organizavimas

Tiriamieji - (I tiriamasis), boksininkas. Jo amžius 21 metų, kūno masė 73 kg, ūgis 178 cm. (II
tiriamasis), sunkiaatletis. Jo amžius 21 metų, kūno masė 85kg, ūgis 182 cm.
Tyrimo organizavimas: Tyrimas susidėjo iš trijų dalių: testavimas prieš krūvį, krūvis, testavimas
po krūvio. Be jokio apšilimo ir mankštos tiriamieji buvo pasodinti prie tyrimo prietaisų. Jiems buvo
paaiškinta ką reikės atlikti ir supažindino su prietaisais. Atsisėdę patogiai priešais reakciometrą, riešai
buvo padėti ant stalo, kojos sulenktos apie 90° kampu. Buvo leista pamėginti atlikti kelis bandymus
nefiksuojant rezultatų. Koja buvo padėta ant pėdalo kuris fiksavo reakcijos greitį į dirgiklį. Pirmasis
tiriamasis, kuris atliko paprastosios reakcijos į garso signalą dešine koja. Spausti dešinį pedalą reikėjo tada
kai tiriamasis išgirsdavo garso signalą , o (II tiriamasis) spaudė dešinį pedalą kai užsidegdavo raudonos
šviesos signalas. Kompiuteris fiksuodavo laiką (ms) nuo šviesos pasirodymo iki pėdalo paspaudimo. Jeigu
buvo paspaustas pedalas prieš šviesai užsidegant tai kompiuteris fiksuodavo klaidą. Iš viso buvo 50
šviesos dirgiklių į kuriuos reikėdavo kuo greičiau sureaguoti. Po pirmosios tyrimo dalies tiriamasis turėjo
iškart atlikti 50 taisyklingų maksimalių šuolių į aukštį iš 900 pritupimo. Iškart po antrosios dalies buvo
atliekama trečioji dalis, kurios metu tiriamasis atliko tokį patį testą kaip pirmojoje tyrimo dalyje. Atlikus
tyrimą visi duomenys buvo įrašyti į kompiuterį. Antrasis tiriamasis atliko viską taip pat, tik spaudė pedalą
dešinę koją ir reagavo į raudoną šviesą.
Metodika: Testavimui buvo naudojamas reakciometras – RA-1. Kurio paskirtis centrinės nervų
sistemos funkcinės būklės vertinimas ir psichomotorinės reakcijos greičio vertinimas. Reakcijos laiko
testu nustatomas vidutinis, minimalus ir maksimalus reakcijos laikas , netolygumas bei pateikiamas
įvertinimas. Tyrimo tikslas – kiek galima greičiau reaguoti ir paspausti pedalą užsidegus šviesai arba
išgirdus garso signalą.

3
 Matematinė statistika. Tyrimo duomenys išanalizuoti statistinės analizės metodu naudojant
programą Microsoft Excel 2003. Apskaičiavome aritmetinius rodiklių vidurkius, standartinius kvadratinius
nuokrypius, variacijos koeficientus.

Rezultatai

Atlikę skaičiavimus ir sudarę diagramas Microsoft Excel kompiuterine programa gavome tokius
rezultatus. Pirmojo tiriamojo paprastosios reakcijos į garso signalą prieš krūvį aritmetinis vidurkis buvo
264,49 ms mažesnis negu po krūvio 300,75 ms, standartinis nuokrypis po krūvio buvo didesnis 42,81
negu prieš jį 29,53 (žr. 1lent.). O variacijos koeficientas turėjo didelę reikšmę abejais atvejais. Antrojo
tiriamojo paprastosios reakcijos į šviesos dirgiklį su dešine koją prieš krūvį aritmetinis vidurkis buvo
didesnis 255,1 ms negu po krūvio 239,09 ms. Standartinis nuokrypis truputi skiriasi, nes prieš krūvį 25,47
ir po krūvio 44,34 tokį skirtumą galėjo lemti papildomos klaidos padarymas. Variacijos koeficientas turėjo
nedidelę reikšmę. Analizuojant abiejų tiriamųjų bandymų prieš krūvį ir bandymų po krūvio matomas
nedidelis skirtumas reakcijos laike prieš krūvį, o po krūvio jis liko panašus, taip pat abiem panašiai
pagerėjo.

1 lentelė. Vyrų paprastosios reakcijos į šviesos dirgiklį prieš ir po krūvio reikšmės.

Prieš krūvį Po krūvio
I tiriamasis II tiriamasis Skirtumas I tiriamasis II tiriamasis Skirtumas
Aritmetinis
264.49 255.1 9,39 300.75 239.09 61,66
vidurkis
Standartinis
29.53 25,47 4,06 42.81 44.34 1,53
nuokrypis
Variacijos
17,3 16,06 2,27 14,83 12.65 3,41
koeficientas
Klaidos 13 4 9 10 5 5

Lyginant tiriamųjų paprastosios reakcijos aritmetinį vidurkį reakcijos laikas prieš krūvį I tiriamojo
buvo geresnis, o II blogesnis. Po krūvio tiriamųjų vidurkis buvo nepanašus. Skirtumas (61,66) tarp
tiriamųjų buvo didelis. Standartinis kvadratinis nuokrypis (I tiriamojo) prieš krūvį buvo (29,53), o (II
tiriamojo) (25,47), tai nerodo didelio reikšmių įsibarstymo vidurkio atžvilgiu. Tačiau po krūvio (I
tiriamojo) standartinis nuokrypis pablogėjo, o (II tiriamojo) taip pat pablogėjo. Pas abudu tiriamuosius
tyrimo metu klaidų pasitaikė, I tiriamasis prieš krūvį padarė 13 klaidų, o II tiriamasis 4 klaidas. Po krūvio
I tiriamasis padarė 10 klaidų, o II tiriamasis 5 klaidas. II tiriamasis padarė mažiau klaidų nes greičiau

4
reagavo į šviesą, negu I tiriamasis į garsą. Variacijos koeficientas pas (I tiriamąjį) po krūvio pagerėjo,
kuris parodo vidutinio kvadratinio nuokrypio ir vidurkio santyki, o pas (II tiriamąjį) taip pat pagerėjo.

I tiriamojo paprastosios reakcijos į garso dirgiklį prieš ir po

krūvio rodiklių išdėstymas (ms) Prieš krūvį
Po krūvio
400

350

300

250
Laikas (ms)

200

150

100

50

0
1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39
1 pav. Bandymo nr.

Atlikus testą I tiriamajam rodiklių išsidėstymas gana netolygus prieš krūvį ir po krūvio (žr. 1 pav.),
tai parodo ir standartinis kvadratinis nuokrypis, kuris ženkliai skiriasi. Atsižvelgiant į variacijos
koeficientą matome jog grafike rodiklių išsidėstymas išsibarstęs. Atlikus testą II tiriamajam rodiklių
išsidėstymas labai netolygus prieš krūvį ir po krūvio (žr. 2 pav.), tai parodo ir standartinis kvadratinis
nuokrypis kuris taip pat ženkliai skiriasi, o variacijos koeficientas taip pat rodo grafiko išsidėstymo
netolygumus.

5
 II tiriamojo paprastosios reakcijos į šviesos dirgiklį prieš ir po krūvio
rodiklių išdėstymas (ms) prieš krūvį
Po krūvio
350

300

250
Laikas (ms)

200

150

100

50

0
1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45
2 pav. Bandymo nr

Rezultatų aptarimas

Reakcijos greitis priklauso nuo dėmesio koncentravimo, t.y. nuo pasirengimo reaguoti į vieną ar
kitą dirgiklį. Vienas iš labiausiai ištirtų veiksnių, įtakojančių reakcijos trukmę yra „sužadinimas“ arba
dėmesio sutelkimo būsena, įskaitant raumenų įtempimą. Reakcijos trukmė blogėja, kai tiriamasis arba yra
per daug atsipalaidavęs, arba per daug įsitempęs. (Broadbent, 1971; Welford, 1980).
Mes atlikome paprastosios reakcijos testą, kurio reakcijos laikas būna pats greičiausias. Tiriamieji
atliko tyrimus dešine koja. I tiriamasis yra kairiarkojis, taigi jam dešine koja buvo nepatogu ir tai turėjo
blogos įtakos reakcijai testuoti. Tai įrodo ir klaidų skaičius, kurių buvo neįprastai daug kaip šiam testui.
Po krūvio (I tiriamojo) reakcijos vidurkio laikas pablogėjo, o antrojo pagerėjo, abu klaidų padarė. (II
tiriamajam) galėjo pasireikšti potenciacijos fenomenas arba raumens įsidirbimas. Atliekant darbą nuo
pirmos darbo sekundės raumenyse pasireiškia raumenų potenciacija (Skurvydas, 1998). Tai pat po krūvio
mažesnį reakcijos laiką galėjo įtakoti testo išmokimas. Centrinė nervų sistema, valdydama judesius, ieško
geriausio tomis sąlygomis judesių atlikimo būdo. Tai daro aktyviai, nebijodama pirmutinių klaidų. Galima
teigti, kad išmokstame judesių ir juos tobuliname, remdamiesi klaidų ir bandymų principu, kuris dažai
siejamas su aktyvumo principu (Skurvydas, 1998)

6
 Atlikus tyrimą kojomis po krūvio galėjo pasireikšti nuovargis. Fizinis nuovargis pasireiškia lėčiau,
tačiau protinis nuovargis, ypač nemiga, turi didžiausią įtaką. CNS darbingumo ir funkcinės būklės pokytis
visada matomas iš raumenų veiklos rodiklių (Daniusevičiūtė 2006). Nuvargęs ir prastos sportinės formos
sportininkas reaguoja lėčiau ir daro daugiau klaidų. Sutrikus sensomotoriniams gebėjimams sportininkas
nesugeba tiksliai ir greitai atlikti judesių (Poderys, 2004).

Išvados

Tyrimo rezultatai parodo, jog atliekant vyrų paprastosios reakcijos į šviesos ir garso dirgiklį prieš
krūvį ir po krūvio sąlyginai neturėjo įtakos, nes vienam tiriamajam reakcijos laikas po krūvio pablogėjo, o
kitam pagerėjo.

7
 Literatūra

Broadbend D.E. (1971). Decision and Stress. Academic Press, London.

Welford A.T. (1980). Choice reaction time: Basic concepts. In A. T. Welford (Ed.), Reaction Times.
Academic Press, New York, pp. 73-128.
Skurvydas A.(2008). Judesių mokslas raumenys,valdymas, reabilitavimas, sveikatinimas, treniravimas,
metodologija. Kaunas LKKA.
Poderys, J., (2004). Reakcija ir judesių dažnnis. Treneris, 3, 35-37.
Skurvydas A. (1998). Judesių valdymo ir sporto fiziologijos konspektai. Kaunas: LKKI.