-1-

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI KURSINIAM PROJEKTUI

1.1. PROJEKTO APIFORMINIMAS

Kursiniame projekte skaiiuojamos ir projektuojamos medins denginio konstrukcijos
apildomam pastatui. Pastatas be pastogs, karkasinis su save laikaniomis sienomis.
Denginio laikanioji konstrukcija - medins klijuotinio skerspjvio daugiasluoksns sijos. Ant sij
iilgai pastato tvirtinami ilginiai, kuri viruje rengiamas vientisas vieno sluoksnio lent paklotas. Ant
pakloto rengiama sutapdinto ilto stogo konstrukcija.
Kursin projekt sudaro: aikinamasis ratas, konstrukcij skaiiavimo tekstas bei grafin dalis -
konstrukcij briniai.
Aikinamojo rato pradioje pateikiamas turinys. Aikinamoji dalis raoma trumpai, aikiai, be
plai komentar.
Konstrukcij skaiiavimas apraomas ta tvarka, kuria jis atliekamas. Jis iliustruojamas apkrov
bei r schemomis, diagramomis, konstrukcij bei mazg ar pritvirtinim eskizais ir t.t.
Medinius denginio elementus veikianios pastovios (savasis k-j svoris) ir laikinos (sniego, vjo)
apkrovos, j veikimo schemos bei daliniai patikimumo koeficientai priimami laikantis statybos
reglamento STR 2.05.04:2003 [2] reikalavim.
Medini konstrukcij skerspjviai projektuojami laikantis STR 2.05.07:2005 [1], o metalins
medini element dalys - laikantis STR 2.05.08:2005 [3] reikalavim.
Stogo konstrukcijos turi atitikti STR 2.05.02:2001 [4], o stog ilum izoliuojanios savybs turi
atitikti STR 2.05.01:2005 [5] reikalavimus.
Element skerspjviai turi bti pasirinkti ekonomikai. tempiai didesni kaip 5% (lyginant su
skaiiuotiniais stipriais) leidiami tik tada, kai skerspjvis parinktas atsivelgiant ribin link, liaun ar
kai skerspjvio parinkim riboja pjaustini sortimento matmenys bei konstrukciniai element jungimo
reikalavimai. tempiai, didesni u atitinkamus skaiiuotinius stiprius neleidiami.
Konstrukcij skaiiavimo teksto gale pateikiamas naudotos literatros sraas.
Grafin dal sudaro:
1) konstrukcij ir ryi idstymo schema garantuojanti atskir denginio element pastovum;
2) ilgini ir pakloto vaizdai, pjviai bei j pritvirtinimo fragmentai ;
3) bendras sijos vaizdas parodant bdingiausius mazgus ir sandras, juos detalizuojant ir nurodant
visus matmenis;
4) mediag iniaraiai. iniaraiuose nurodoma medienos bei metalo klass, element
matmenys, kiekis, j tris arba mas. iniarai lentels turi atitikti LST 1516 [6] reikalavimus.
Pastabose pateikiami reikalavimai apie medienos leistin drgn, klij mark, metalini detali
apsauga nuo korozijos.
Visi matmenys briniuose ir iniaraiuose duodami milimetrais. Brinio deiniajame kampe
turi bti atitinkamo pavyzdio tampas.
-2-
1.2. KONSTRUKCIJ PARINKIMAS IR IDSTYMAS

Denginio laikanij konstrukcij tip parenka projektuotojas, atsivelgdamas pastato paskirt
bei konstrukcij techninius-ekonominius reikalavimus. Akademinje uduotyje nurodoma tam tikra
denginio konstrukcija. Denginio pagrindinei laikaniajai konstrukcijai taikant daugiasluoksnes
klijuotinio skerspjvio sijas stogo laito nuolydis paprastai bna nedidelis. tai reikia atsivelgti
parenkant stogo dang bei jos konstrukcij. Tokiais atvejais daniausiai naudojama rulonin ritinin
stogo danga.
Esant io tipo dangai, ilto stogo kiti sluoksniai (ilumos, garo ir kt.) dedami ant vienasluoksnio
vientiso lent pakloto, tvirtinamo prie ilgini, idstyt iilgai pastato ir besiremiani pagrindini
laikanij konstrukcij-sij virutin briaun. Vieno sluoksnio itisinis lent paklotas
rekomenduojama projektuoti i neapipjaut arba apipjaut ne storesni kaip 32 mm storio lent. Paklotui
rengti naudojam medienos drgnis turi bti ne didesnis u 20%. Pakloto lent skerspjvio matmenys
parenkami pagal skaiiavimus, atsivelgiant pjautos medienos sortiment.
Stogo paklot laikaniajai konstrukcijai daniausiai vartojami daugiaangiai, nekarpyti taip
vadinami vienod linki ilginiai. ie ilginiai dstomi atstumu kas 1,01,5 m. J skerspjvis sudaromas
i sugretint ant briaunos pastatyt ne plonesni kaip 40 mm storio lent. Ilginio skerspjvio matmenys
parenkami pagal skaiiavimus atsivelgiant medienos sortiment.
Pagrindines laikanisias denginio konstrukcijas klijuotinio skerspjvio sijas rekomenduojama
dstyti ingsniu kas B = 36 m arba projekto udutyje nurodytais atstumais. Sij skerspjvio matmenys
parenkami pagal skaiiavimus.
Kuomet pagrindins laikaniosios konstrukcijos sijos idstomos vienodais atstumais per vis
pastato ilg, projektuojamas nekarpytas ilginis, esantis pirmame nuo galins sienos tarpatramyje, gauna
didesnes ras (lenkimo momentus) nei kitose angose esantys ilginiai. Tam, kad ilginio skerspjvis
visame pastato ilgyje bt vienodas, atstumas tarp pagrindini laikanij konstrukcij kratiniuose
tarpatramiuose rekomenduojama mainti 15-20% (B
1
= (0,80,85)B).
Sij i sijos ploktumos bei viso denginio pastovumas utikrinamas horizontalia ryi sistema,
kuri rengiama stogo konstrukcij ploktumoje. i horizontali ryi sistem sudaro taip vadinamos
horizontalios ryi santvaros, tarpusavyje sujungtos stogo ilginiais arba specialiais ryiais iilgai pastato.
Horizontalios ryi santvaros rengiamos angose prie galini sien ir ne didesniu kaip 30 m
matomuoju atstumu tarp j. Kai pastato galin siena iki stogo denginio yra standi ir gali atlaikyti
horizontalias vjo apkrovas, o stogo ilgini galai patikimai inkaruoti iose sienose, tada horizontalios
ryi santvaros prie pastato galini sien nerengiamos.
Horizontalios ryi santvaros juostas sudaro laikanios sijos, tinklel stogo ilginiai ir ryiniai
spyriai (r. 1 pav.). Nekarpyti stogo ilginiai ir ryi spyriai turi bti patikimai sujungti su sij
virutinmis briaunomis (2 pav.), nes jie dirba kaip ryi santvaros ir visos ryi sistemos elementai.
Ryi element liaunis imamas ne didesnis kaip 200.
-3-
Stogo konstrukcija turi bti tokia, kad ties karnizais nesusidaryt ledo varvekliai, nuo stogo
nekrist sniego nuoliauos
Stog, kuri karnizai yra aukiau kaip 6 m nuo ems paviriaus, turi bti rengta vandens
nuleidimo nuo stogo sistema. Lietvamzdi skerspjvio plotas bei atstumas tarp laj turi bti pagrstas
skaiiavimais. Bendru atveju atstumas tarp laj turt bti ne didesnis kaip 25 m.
Vdinimo kaminliai turi bti rengti, jei stogo laitai platesni kaip 10 m. 60-80 m
2
stogo plote turi
bti rengtas ne maiau kaip vienas vdinimo kaminlis.
Pastato konstrukcij ir ryi idstymo erdvin schema parodyta l paveiksle.

l pav. Konstrukcij ir ryi idstymo erdvin schema. 1 kolona; 2 denginio sija; 3 stogo ilginis; 4 ryiniai
spyriai; 5 vertikals ryiai tarp kolon.

Ryi santvaros (spyri, sij ir ilginio) sujungimo mazgas, parodytas 2 paveiksle, o ilto stogo
konstrukcijos sprendinio variantas, pateiktas 3 paveiksle.
A
A
1
0
0
1
0
0
4
0
5050
A-A
2
1
2
3
3
3
1
4
4
VARTAI
VARTAI
5

2 pav. Ryi santvaros mazgas A. l - sija; 2 - ilginis; 3 ryinis spyris; 4 kampuotis; 5 metalin ploktel
-4-
1
+
2
3
4
5
6
7
-
10
8
9

3 pav. ilto stogo konstrukcija. 1 hidroizoliacin stogo danga; 2 kietos akmens vatos plokt; 3 pusiau kietos
akmens vatos plokt; 4 garo izoliacija; 5 lent paklotas; 6 ilginis; 7 sijos virutin briauna; 8 cinkuotas
nelygiaonis kampuotis 60x90x4; 9 sraigtas arba vinis; 10 akmens vatos tvirtinimo elementas (smeig)

1.3. BENDRIEJI NURODYMAI DENGINIO KONSTRUKCIJOMS PROJEKTUOTI

Medinms denginio konstrukcijoms rekomenduojama naudoti pjaut spygliuoi veisli (puies,
egls) medien. Pjautins spygliuoi medienos sortimento matmenys pateikti 1 priedo 1 lentelje.
Stogo viengub itisin paklot rekomenduojama projektuoti i
spygliuoi medienos 19 32 mm storio ir 100 150 mm ploio lent. J
drgnumas turi bti ne didesnis u 20%.Daugiaang nekarpyt ilgin
rekomenduojama projektuoti i spygliuoi medienos lent, kuri
drgnumas turi bti ne didesnis u 18%. Ilginio skerspjvis
konstruojamas i dviej suporint lent pastatyt ant briaunos ( r. 4
pav.). Lent storis t
l
rekomenduojamas imti 40 75 mm, plotis 100
200 mm.
h

t
l l
t
b
i
z
z
y y

4 pav. Ilginio skerspjvis i
dviej suporint lent
Daugiasluoksnmis klijuotinio skerspjvio sijomis rekomenduojama perdengti iki 30 36 m ilgio
tarpatramius. Klijuotinio skerspjvio pastovaus ir kintamojo aukio sijos projektuojamos su tiesia arba
lenkta apatine briauna (5 pav.).
L
L L
L
b
f
f
h
h
h
b
a
h
b
h
a
b
h

5 pav. Dvilaits daugiasluoksns klijuotinio skerspjvio sijos: a) pastovaus skerspjvio aukio; b) dvilait su tiesia apatine
briauna; c) dvilait su lenkta apatine briauna; d) pastovaus skerspjvio aukio lenktos aies

Dvilaii sij su tiesia apatine briauna virutins briaunos nuolydis imamas nuo 2,5 iki 10%.
Pastovaus ir kintamojo skerspjvio aukio dvilaits sijos su lenkta zona sijos viduryje (6 pav., c, d)
a) b)
c)
d)
-5-
rekomenduotinos, esant stogo nuolydiui 10...25%. Sij ilenktojo ruoo ilgis L
r
imamas (0,10,5)L.
Sij apatins briaunos nuolydis imamas lygus virutins briaunos nuolydiui arba iki 10% maesnis.
Daugiasluoksni klijuotinio skerspjvio sij auktis sijos viduryje rekomenduojamas h=(1/81/16)L, o
atramoje skerspjvio auktis priimamas pagal pasirinkt nuolyd, bet ne maesnis 0,5 jos aukio
tarpatramio viduryje.
Daugiasluoksns klijuotinio skerspjvio sijos paprastai gaminamos staiakampio skerspjvio.
Toki sij plotis daniausiai bna nuo 80 iki 190 mm (6 a pav.). Sij klijuotinio skerspjvio plotis vir
200 mm daromas i siauresni lent, suklijuojant jas briaunomis. Gretim lent sils vertikalia kryptimi
idstomos su pralankomis. Atstumas tarp gretim vertikali sili turi bti ne maesnis u klijuojamos
lentos stor (6 b pav.).
Pastovaus skerspjvio ir dvilaii su tiesia apatine
briauna sij klijuotinis skerspjvis formuojamas i spygliuoi
medienos ne storesni kaip 40 mm storio lent, o lenktos aies
sij skerspjvis i ne storesni kaip 30 mm storio lent.
Klijuojam lent plokms nuobliuojamos 2,5 3,0 mm nuo
kiekvienos onins ploktumos. Suklijuoto paketo (skerspjvio)
onins ploktumos nuobliuojamos po 5 mm, todl skerspjvio
plotis sumaja 10 mm.
Formuojant sij skerspjv gali bti vartojama vairi
klasi spygliuoi mediena. Rekomenduojama kratinse
y y
z
<200 >200
h h
z
y y

6 pav. Klijuotiniai sij skerspjviai:
a) staiakampis iki 200 mm ploio;
b) staiakampis daugiau kaip 200 mm
skerspjvio zonose (briaunose) 0,15h (h skerspjvio auktis) vartoti auktesns klass medien, o
skerspjvio viduryje (0,7h) emesns klass medien. Visame skerspjvyje vienos klass mediena
vartojama tada, kai sijos auktis maesnis kaip 600 mm.
Medini sij daugiasluoksn klijuotin skerspjv rekomenduojama suklijuoti poliuretaniniais,
rezorcininiais FR-12, fenolrezorcininiais FRF-50 ar alkilrezorcininiais FR-100 marki klijais. i
marki klijai utikrina saug klijuotinio skerspjvio sili darb, netgi esant eksploatacinei santykinei
oro drgmei > 70%.
Konstrukcijas veikianios apkrovos paskaiiuojamos pagal duomenis ir reikalavimus pateiktus
statybos reglamente [2].
Medins denginio konstrukcijos projektuojamos laikantis STR 2.05.07:2005 [1] reikalavim.
Medienos klas, jos fizikini ir mechanini savybi charakteristins reikms, dalini bei modifikacijos
koeficient reikms, ribiniai liauniai bei linkiai ir kiti projektiniai duomenys priimami i io
reglamento. Medini element ir konstrukcij metalins dalys projektuojamos laikantis statybos
reglamento [3] reikalavim.
-6-
2. DENGINIO KONSTRUKCIJ PROJEKTAVIMAS

2.1 APKROV SKAIIAVIMAS

2.1.1 NUOLATINS APKROVOS

Stogo konstrukcij savasis svoris. Jis skaiiuojamas vertinant stogo konstrukcijoje naudojamas
mediagas. 3 paveiksle pateiktos stogo konstrukcijos svorio skaiiavimas, duotas 1 lentelje.

l lentel. Stogo konstrukcij (3 pav.) nuolatin charakteristin ir skaiiuotin apkrovos
Eil
Nr.
Stogo konstrukcijos elementai ir mas
Charakteristin
apkrova
[kPa]

G

Skaiiuotin
apkrova
[kPa]
1.
Du sluoksniai prilydomos ritinins dangos, kurios
svoris apie 7,0 kg/m
2
(710
-2
)
0,070 1,35 0,095
2.
Nedegios, negerianios vandens, kietos, stiklo
audiniu dengtos akmens vatos plokts, kuri tankis
80kg/m
3
, storis 30 mm (800,0310
-2
)
0,024 1,35 0,032
3.
Pusiau kietos akmens vatos plokts, kuri tankis
apie 40 kg/m
3
, storis 160 mm (400,1610
-2
)
0,064 1,35 0,086
4. Garo izoliacija polietileno plvel 0,010 1,35 0,014
5. 25 mm storio lent paklotas (0,025) 0,093 1,35 0,125
I viso: g
k
=0,261 g
d
=0,352

Ilginio savasis svoris. Ilginio i dviej suporint lent (4pav.) charakteristinis svoris ploto vienetui
apskaiiuojamas (kPa)
g
i,k
= 2 t
l
h / l
1
, (1)
o skaiiuotinis svoris
g
i,d
= g
i,k

G
, (2)
ia: t
l
, h ilginio lentos storis ir auktis (m); - medienos trinis svoris (kN/m
3
) (r. [2] 11 priedo 3
lentel); l
1
atstumas tarp ilgini (m);
G
apkrovos dalinio patikimumo koeficientas (r. [2] 10 priedo 5
punkt).
Daugiasluoksns sijos savasis svoris. Charakteristinis daugiasluoksns klijuotinio skerspjvio
sijos (5 pav.) savasis svoris denginio ploto vienetui (kPa) paskaiiuojamas
g
s,k
= A
d

g
/B , (3)
o skaiiuotinis svoris
g
s,d
= g
s,k

G
, (4)
ia: A
d
klijuotinio sijos skerspjvio skaiiuotinis plotas (m
2
);
g
klijuotosios medienos trinis
svoris (kN/m
3
) (r. [2] 11 priedo 3 lentel); B ingsnis tarp sij (m);
G
apkrovos dalinio patikimumo
koeficientas (r. [2] 10 priedo 5 punkt).
-7-
2.1.2 TRUMPALAIKS APKROVOS

Sniego apkrova. Charakteristin sniego apkrova stogo horizontalios projekcijos ploto vienetui
apskaiiuojama pagal formul:
q
s,k
= s
k

i
k , (5)
ia: s
k
sniego dangos svorio charakteristin reikm 1 m
2
horizontaliojo emes paviriaus (kPa),
priklausanti nuo sniego rajono (r. [2] 1 priedo 1 lentel);
i
koeficientas priklausantis nuo sniego
apkrovos schemos (r. [2] 2 priedo 1 lentel);
k ploktiesiems lktiems vienanavi ir daugianavi pastat stogams be stoglangiu, sniego
apkrovos sumainimo koeficientas ( r. [2] 1.62 ir 1.63 punkt nuorodas)
Skaiiuotin sniego apkrova (kPa) nustatoma pagal formul:
q
s,d
= q
s,k

Q
, (6)
ia
Q
sniego poveikio dalinis patikimumo koeficientas (r. [2] 164 punkt).

Montain apkrova. Charakteristin sutelktin montain apkrova Q
V,k
=1,1 kN priimama pagal [2]
144 punkto 10.10 lentel.
Montain skaiiuotin sutelktin apkrova (kN) apskaiiuojama
Q
V,d
= Q
V,k

Q
,

(7)
ia
Q
dalinio patikimumo koeficientas (r. [2] 10 priedo 5 punkt).

2.2. PAKLOTO SKAIIAVIMAS

Lkto stogo (nuolydis ne didesnis kaip 15) paklotas skaiiuojamas kaip lenkiamas elementas,
kur veikia apkrova, statmena paklotui.
Pakloto skaiiuojamasis tarpatramis lygus atstumui tarp ilgini ai. Paklotas skaiiuojamas kaip
dviej ang nekarpyta sija (7 ir 8 pav.) dviem apkrov atvejams:
a) kai veikia stogo konstrukcij svoris ir sniego apkrova pagal schem, parodyt 7 paveiksle,
skaiiuojama saugos ir tinkamumo ribiniams bviams;
b) kai veikia stogo konstrukcij svoris ir montain apkrova pagal schem, parodyt 8 paveiksle,
skaiiuojama tik saugos ribiniam bviui.

2.2.1 SKAIIAVIMAS NUO STOGO KONSTRUKCIJ IR SNIEGO APKROV

Paklot rekomenduojama projektuoti i spygliuoi medienos. Skaiiuojant paklot jo skaiiuotin
skerspjvio plot tikslinga imti b
d
=1,0 m arba galima imti ir vienos lentos plot b
l
. Lent storis paklotui
rekomenduojamas 19 32 mm ir parenkamas pagal skaiiavim ir sortiment.
-8-
l
p (p )
1
l
1
M
d
M
1,d 1,k

7 pav. Pakloto skaiiuojamoji schema veikiant stogo konstrukcij ir sniego apkrovoms

Tolygin tiesin charakteristin ir skaiiuotin apkrova (kN/m) tenkanti pakloto ploiui b
d

apskaiiuojama:
p
1,k
=(g
k
+q
s,k
)b
d
, (8)
p
1,d
=(g
d
+q
s,d
)b
d
, (9)
ia: g
k
, g
d
charakteristinis ir skaiiuotinis stogo konstrukcij svoris (kPa) (r. 1 lentel); q
s,k
, q
s,d

charakteristin ir skaiiuotin sniego apkrova (kPa) (r. (5; 6) formules).
Didiausias skaiiuotinis lenkiamasis momentas:

8
2
1 , 1
l p
M
d
d

=
. (10)
Reikalingas pakloto skerspjvio skaiiuotinis atsparumo momentas:

d m
d
d
f
M
W
,
=
, (11)
ia: f
m,d
skaiiuotinis lenkiamos vientisosios medienos stipris, apskaiiuojamas pagal [1] (6.3)
formul, taikant 23 28 ir 31 punkt reikalavimus.
inant, jog
6
2
h b
W
d
d

=
ir pakloto skerspjvio plotis yra priimtas b
d
= 1,0 m, apskaiiuojamas
reikalingas pakloto auktis (lentos storis):

d
d
b
W
h

=
6
, (12)
ir parenkamas pagal sortiment (priedo l lentel).
Pakloto linkis skaiiuojamas nuo charakteristins apkrovos i formuls:

150 384
13 , 2
1
lim
, 0
4
1 , 1
l
u
I E
l p
u
mean
k
=

=
, (13)
ia: E
0,mean
- medienos tamprumo modulis atitinkamai medienos klasei i [1] 3 lentels; I pakloto
skerspjvio inercijos momentas ( I = b
d
h
3
/12 )




-9-
2.2.2 SKAIIAVIMAS NUO STOGO KONSTRUKCIJ SVORIO IR MONTAINS APKROVOS

Kai atstumas tarp viengubo pakloto lent ai ne didesnis kaip 150 mm, priimama, kad montain
skaiiuotin sutelktin apkrova Q
V,d
tenka dviem lentoms. iuo atveju montain apkrova, tenkanti
vienai lentai, yra Q
V,d
/2. Jeigu atstumas tarp pakloto lent ai didesnis kaip 150 mm, tada visa
montain sutelktin apkrova tenka vienai lentai.
l
g
M
d
l
1 1
Q
0,432l
1
M
V,d
1,d

8 pav. Pakloto skaiiuojamoji schema veikiant stogo konstrukcij svoriui ir montainei apkrovai

Skaiiuotinis lenkiamasis momentas yra:
M
d
= (0,07g
1,d
l
1
2
+0,21Q
V,d
l
1
) , (14)
ia: g
1,d
= g
d
b
l
, ir b
l
pakloto lentos priimtas plotis (m).
Pakloto reikalingas skerspjvio skaiiuotinis atsparumo momentas apskaiiuojamas pagal (11)
formul. ioje formulje lenkiamos vientisosios medienos skaiiuotinio stiprio reikm apskaiiuojama
pagal [1] (6.3) formul vertinant trumpalaik montains apkrovos poveik bei 23 28 ir 31 punkt
reikalavimus.
inodami pakloto lentos plot b
l
(pagal pasirinkt lentos plot buvo priimtas montains apkrovos
Q
V,d
dydis), pagal (12) formul apskaiiuojame reikaling lentos stor ir pasirenkame pagal sortiment (1
priedas l lentel).

2.3 ILGINIO SKAIIAVIMAS

2.3.1 SKERSPJVIO PARINKIMAS

Daugiaang nekarpyt ilgin rekomenduojama projektuoti i spygliuoi medienos.
Iskirstyta charakteristin apkrova, tenkanti ilginio vienam metrui (kN/m), apskaiiuojama:
p
2,k
= (g
k
+g
i,k
+q
s,k
)l
1
, (15)
o skaiiuotin apkrova, tenkanti ilginio vienam metrui apskaiiuojama:
p
2,d
= (g
d
+g
i,d
+q
s,d
)l
1
, (16)
ia: g
k
, g
d
charakteristinis ir skaiiuotinis stogo konstrukcij svoris (kPa) (r. 1 lentel); g
i,k
, g
i,d

charakteristinis ir skaiiuotinis ilginio svoris (kPa) (r. (1; 2) formules); q
s,k
, q
s,d
charakteristin ir
skaiiuotin sniego apkrova (kPa) (r. (5; 6) formules).
-10-
Daugiaangio nekarpyto ilginio skaiiuojamoji schema duota 9 paveiksle.
B =(0,8 0,85)B
M
a
,
d
M
B 1 B
2,k
p (p )
2,d

9 pav. Ilginio skaiiuojamoji schema

Kai ilginio lent sandros idstytos atstumu 0,21B nuo atram, didiausias ilginio skaiiuotinis
lenkiamasis momentas bus atramoje:

12
2
, 2
,
B p
M
d
d a

=
. (17)
Reikalingas skaiiuotinis atsparumo momentas:

d m
d a
d
f
M
W
,
,
=
, (18)
ia: f
m,d
lenkiamos vientisos medienos skaiiuotinis stipris, paskaiiuojamas pagal [1] (6.3)
formul, taikant 23 28 ir 31 punkt reikalavimus.
Pasirinkus ilginio skerspjvio vienos lentos stor t
l
pagal sortiment ir ne maesn kaip 40 mm,
apskaiiuojamas reikalingas ilginio auktis (lent plotis):

l
d
t
W
h

=
2
6
, (16)
ir priimamas pagal sortiment (priedo l lentel).
Sukonstravus ilginio skerspjv, patikrinamas ilginio linkis pagal formul:

200 384
1
lim
, 0
4
, 2
B
u
I E
B p
u
mean
k
=

=
, (17)
ia: E
0,mean
- medienos tamprumo modulis atitinkamai medienos klasei ([1] 3 lentel); I ilginio
skerspjvio inercijos momentas (I = 2 t
l
h
3
/ 12)

2.3.2 ILGINIO LENT SANDROS SKAIIAVIMAS

Ilginio lent sandros daromos 0,21B atstumu nuo atramos, t.y. tose vietose, kur lenkimo
momentai apytikriai lygs nuliui.
Sandrose ilgini lentos sukalamos vinimis. Pasirinkt vini ilgis turi bti toks, kad perkalus
ilgini lentas vinys ilyst 20 - 30 mm ir bt galima jas ulenkti. Rekomenduojami vini skersmenys
d
v
= 4; 4,5; 5; 5,5; 6 mm, o j ilgiai atitinkamai 100; 125; 150; 175; 200 mm. Ilginio lent sandros
vaizdas duotas 10 paveiksle.
-11-
1
x=0,21B
x=0,21B
B
xv
v x
2
S
2
A A

x=0,21B
a
1 1
a
a
2
a
3
a
2
a
2
3
a
1
2
S
3
3
A-A

10 pav. Ilginio lent sandra.
S ilgini sandra; 1 ilginis; 2 sija; 3 - vinys

Atstumas nuo atramos centro iki vertikaliai sandroje sukalt vini centr, kai vinys idstytos
vienoje vertikalioje eilje, bus:
x
v
= x 15d
v
. (18)
Skaiiuotin skersin jga, veikianti jungiamj lent sandroje, kuri turi atlaikyti vinys yra:

v
d a
d
x
M
V

=
2
,
. (19)
Vienoje sandros pusje reikalingas vini kiekis bus:

min , ,d j
d
R
V
n =
, (20)
ia: R
j,d,min
vinies vieno lyties pjvio skaiiuotinio atspario maiausia reikm.
Vinies vieno lyties pjvio skaiiuotinis atsparis (kN), kai jungtis nesimetrin, apskaiiuojama i
formuli (21), (22):
vinis lenkiama:
2 2
1
2
,
4 01 , 0 5 , 2
v v d j
d t d R + = , (21)
mediena ties vinimi glemiama:
v d j
d t R =
1 ,
35 , 0 , (22)
ia: d
v
vinies skersmuo (cm); t
1
perkaltos lentos skaiiuotinis storis (cm). Jis yra lygus
t
1
= t
l
1,5d
v
(t
l
ilginio lentos storis)
I konstruktyvini reikalavim vienoje sandros pusje turi bti ne maiau kaip 4 vinys. Jos
idstomos atstumais a
1
; a
2
; a
3
pagal [1] 95 p. reikalavimus. Per vis ilginio ilg lentos tarpusavyje
konstruktyviai sukalamos dviem vinimis kas 40 60 cm atstumu.
Ilginiai prie pagrindini laikanij konstrukcij - sij jungiami prikalant prie j nelygiaonius
kampuoius (r. 10 pav.) arba kitokio profilio jungiamosios detals, kurios patikimai suria virutines
gniudomas sij briaunas su denginio ryi santvaromis ir utikrina viso denginio konstrukcij erdvin
pastovum.
-12-
2.4 DAUGIASLUOKSNS KLIJUOTINIO SKERSPJVIO SIJOS SKAIIAVIMAS
Charakteristin ir skaiiuotin tolygin tiesin apkrova (kN/m) tenkanti sijai apskaiiuojama:
charakteristin
( ) B q g g g p
k s k s k i k k
+ + + =
, , ,
, (23)
skaiiuotin
( ) B q g g g p
d s d s d i d d
+ + + =
, , ,
, (24)
ia: g
k
; g
d
charakteristinis ir skaiiuotinis stogo konstrukcij svoris (kPa) (r. 1 lentel); g
i,k
; g
i,d

charakteristinis ir skaiiuotinis ilginio svoris (kPa) (r. (1, 2) formules); g
s,k
; g
s,d
charakteristinis ir
skaiiuotinis sijos apytikslis savasis svoris (kPa) paskaiiuojamas pasirinkus sijos skerspjvio matmenis
(r. (3, 4) formules); q
s,k
; q
s,d
charakteristin ir skaiiuotin sniego apkrova (kPa) (r. (5, 6) formules);B
atstumas tarp sij (m).

2.4.1 SIJOS SAUGOS RIBINIO BVIO SKAIIAVIMAI

Pastovaus klijuotinio skerspjvio sij (5 a pav.) normaliniai tempiai tikrinami pagal formul:

d g m
d
d
d m
f
W
M
, , ,
=
, (25)
ia:
m,d
skaiiuotinis lenkimo tempis; M
d
skaiiuotinis maksimalus lenkiamasis momentas.
Dviatramei sijai apkrautai tolygia tiesine apkrova:

8
2
L p
M
d
d

=
; (26)
W
d
skaiiuotinis skerspjvio atsparumo momentas (W = bh
2
/6); f
m,g,d
skaiiuotinis lenkiamos
klijuotosios medienos stipris apskaiiuojamas pagal [1] 6.3 formul taikant 2326 ir 2931 punkt
reikalavimus.
Skaiiuojant klijuotinio kintamojo aukio skerspjvio ir lenktos aies sij (5 b, c, d pav.)
normalinius tempius kratiniuose skerspjvio pluotuose, atsivelgiama sijos virutins briaunos
nuolyd bei jos lenktos aies kreivumo spindul.
Klijuotinio kintamojo aukio skerspjvio dvilaii (su tiesia ir lenkta apatine briauna) sij
skaiiuotinis skerspjvis (5 b, c pav.), kuriame yra didiausi normaliniai tempiai, nesutampa su pjviu,
kuriame veikia didiausias lenkiamasis momentas. Atstumas nuo atramos iki pjvio kuriame yra
didiausi normaliniai tempiai, kai sija apkrauta tolygia tiesine apkrova, apskaiiuojamas pagal formul:

h
h L
x
a

=
2
, (27)
ia: L - tarpatramio ilgis (m); h
a
- skerspjvio auktis atramoje (m); h - skerspjvio auktis
tarpatramio viduryje (m).

-13-
Skaiiuotinis lenkiamasis momentas iame pjvyje paskaiiuojamas pagal formul:

( )
2
,
x L x p
M
d
d x

=
. (28)
Sijos normaliniai tempiai iame pjvyje tikrinami taikant formul:

d g m r
d x
d x
l d m
f k
W
M
k
, ,
,
,
,
=
, (29)
ia: M
x,d
ir W
x,d
skaiiuotinis lenkiamasis momentas ir skerspjvio atsparumo momentas
skaiiuojamajame pjvyje x-x; k
l
- normalini tempi koeficientas apskaiiuojamas pagal [1] 49.1
punkte pateiktas (7.20; 7.21) formules; f
m,g,d
skaiiuotinis lenkiamos klijuotosios medienos stipris
apskaiiuojamas pagal [1] 6.3 formul taikant 2326 ir 2931 punkt reikalavimus. Be to, lenktos aies
sijoms (5 c, d pav.) skaiiuotinis klijuotosios medienos stipris f
m,g,d
turi bti koreguojamas koeficientu k
r
,
kurio reikms apskaiiuojamos pagal [1] 49.2 punkto reikalavimus.
Sij (5 pav.) apkraut tolygia tiesine apkrova, kirpimo (lyties) tempiai atraminiame skerspjvyje
tikrinami pagal formul:

d g v
a
a d
d
f
b I
S V
, ,

=
, (30)
ia:
d
skaiiuotinis kirpimo (lyties) tempis; V
d
skaiiuotin skersin jga:

2
L p
V
d
d

=
; (31)
S
a
atraminio skerspjvio atskeliamos dalies statinis momentas apie neutralij a (S
a
=(bh
a
2
)/8);
I
a
atraminio skerspjvio inercijos momentas (I
a
= bh
a
3
/12); b sijos skerspjvio plotis; f
v,g,d

skaiiuotinis kerpamos iilgai pluoto klijuotosios medienos stipris apskaiiuojamas pagal [1] 6.3
formul taikant 2326 ir 31 punkt reikalavimus.
Klijuotinio kintamo aukio skerspjvio su tiesia ir lenkta apatine briauna bei lenktos aies sijose,
veikiant lenkiamajam momentui kraigo zonoje, atsiranda tempimo tempiai skersai medienos pluot.
ie tempiai labai pavojingi, kadangi tempiamasis medienos stiprumas skersai pluot yra maas.
Klijuotinio kintamojo aukio skerspjvio bei lenktos aies sij tempimo tempiai skersai
medienos pluot kraigo zonoje (5 b, c, d pav.) tikrinami pagal formul:

d g t dis vol
d
d
p d t
f k k
W
M
k
, , 90 , , 90 ,
=
, (32)
ia:
t,90,d
skaiiuotinis tempimo skersai medienos pluot tempis; M
d
skaiiuotinis
maksimalus lenkiamasis momentas kraigo zonoje (M
d
= p
d
L
2
/8). W
d
skaiiuotinis skerspjvio
atsparumo momentas kraigo zonoje; k
p
koregavimo koeficientas, apskaiiuojamas pagal [1] 50.2
punkto (7.25; 7.26) formules; f
t,90,g,d
skaiiuotinis tempiamos skersai pluoto klijuotosios medienos
stipris apskaiiuojamas pagal [1] 6.3 formul taikant 2326 ir 31 punkt reikalavimus; k
vol
ir k
dis
-
tempiamos skersai pluot medienos stiprio koregavimo koeficientai apskaiiuojami pagal [1] 50.1
-14-
punkto reikalavimus.
Lenktos aies pastovaus skerspjvio sijose tempimo skersai pluoto tempiai tikrinami
kraiginiame pjvyje. Tada koeficientas k
p
= 0,25(h/r), nes kampas iame pjvyje lygus nuliui.
Jeigu tempimo tempiai skersai medienos pluot apskaiiuoti i (32) formuls didesni u
skaiiuotin tempiamos medienos stipr, tai reikia sumainti virutins briaunos nuolyd, didinti
kreivumo spindul, arba sustiprinti sijos kraigo zon mechaninmis priemonmis (klijuotais strypais,
medsraigiais, smeigmis ar kt.).
Staiakampio skerspjvio sij plokiosios formos pastovumas tikrinamas pagal formul:

d g m
d M
d
d m
f
W
M
, , ,

, (33)
ia: M
d
skaiiuotinis maksimalus lenkiamasis momentas nagrinjamame ruoe l
d
;
W
d
maksimalus skerspjvio atsparumo momentas bruto nagrinjamame ruoe l
d
; f
m,g,d
skaiiuotinis
lenkiamos klijuotosios medienos stipris apskaiiuojamas pagal [1] 6.3 formul taikant 2326 ir 2931
punkt reikalavimus.
Klupumo koeficientas
M
staiakampio skerspjvio sijoms, lanksiai tvirtintoms nuo slinkties i
lenkimo ploktumos ir atraminiuose pjviuose tvirtintoms nuo poskio aplink iilgin a,
apskaiiuojamas pagal formul:

M
d
M
k
h l
b

=
2
140
(34)
ia: l
d
atstumas tarp sijos atram, o sijos gniudom briaun tvirtinus nuo poslinkio i lenkimo
ploktumos - atstumas tarp i tak; b sijos skerspjvio plotis; h maksimalus sijos skerspjvio
auktis tvirtinimo ruoe l
d
; k
M
koeficientas, priklausantis nuo lenkiamj moment diagramos formos
sijos l
d
ruoe, nustatomas pagal [1] 1 priedo 2 lentels formules.
Kai tvirtinama sijos skerspjvio tempiamoji briauna nuo poslinkio i lenkiamosios ploktumos
trapiniuose takuose l
d
ruoe, tada pagal (34) formul apskaiiuotas koeficientas
M
dauginamas i
modifikacijos koeficiento k
M,mod
, kurio reikm apskaiiuojama pagal [1] 51.2 punkto reikalavimus.
Apskaiiuojant klijuotinio skerspjvio kintamojo aukio sijas, kurios neturi tvirtinim i
ploktumos tempiamojoje nuo momento briaunoje arba kai tvirtinim skaiius n<4, pagal (34) formul
apskaiiuotas koeficientas
M
dauginamas i koeficiento k
M,shape
, kurio reikms apskaiiuojamos pagal
[1] 51.3 punkto reikalavimus taikant 1 priedo 2 lentels formules.

2.4.2 SIJOS TINKAMUMO RIBINIO BVIO SKAIIAVIMAS

Sijos linkis apskaiiuojamas nuo charakteristini apkrov poveikio. Lanksiai atremt klijuotinio
pastoviojo ir kintamojo aukio skerspjvio sij linkis nustatomas pagal formul:
-15-

300
1
2
,
L
L
h
k
k
u
u
def V
shape
fin

(
(

|
.
|

\
|
+ =
, (35)
ia: u
fin
didiausias sijos linkis; u sijos linkis, nevertinat lyties deformacij; h skerspjvio
auktis sijos viduryje; L sijos tarpatramis; k
shape
skerspjvio aukio kitim vertinantis koeficientas;
k
V,def
koeficientas vertinantis lyties deformacij nuo skersins jgos tak linkiui. Koeficient k
shape

ir k
V,def
reikms apskaiiuojamos pagal [1] 1 priede 3 lentelje pateiktas formules.
linkis u, lanksiai atremtai sijai apkrautai tolygia tiesine charakteristine apkrova, apskaiiuojamas
pagal formul:

I E
L p
u
mean g
k

=
, , 0
4
384
5
(36)
ia: p
k
tolygin tiesin charakteristin apkrova (r. (23) formul); E
0,g,mean
klijuotosios
medienos vidutinis tamprumo modulis iilgai pluoto ([1] 4 lentel); I skerspjvio inercijos momentas
bruto sijos tarpatramio viduryje ( I = b h
3
/12 ).

2.4.3 SIJOS ATRAMINIO MAZGO PROJEKTAVIMAS

Klijuotinio skerspjvio sijai atremti ant kolonos konstruojamas atraminis mazgas (11 pav.).
a) b)
a 2d
a
a
2
d2
1
1
1
0
h
b
1 0
a
3
2
a
2
d
0
3
a a
3
1
a
1
2
3
3
3
5
5
5
2
a
1
3
a a
3
0
2
d
3
a
0
1
b
h
0
1
1
1
2
2
d
a
a
2d
a
l
c
l
c
5
0
2d
0
4
6
6 6
4
VARTAI VARTAI

11 pav. Sijos atraminio mazgo konstrukcijos. 1 klijuotinio skerspjvio sija; 2 klijuotinio skerspjvio kolona; 3, 4, 5, 6
metalins ploktels; h kolonos auktis; b sijos plotis; d
0
skyls vartui skersmuo metalinje ploktelje

Sijos atraminiame mazge turi bti utikrintas pakankamas sijos atrmimo ilgis l
c
. is ilgis
parenkamas i glemimo skersai medienos pluoto slygos pagal formul:

d g c
d
c
f b
V
l
, , 90 ,

, (37)
ia: l
c
reikalingas sijos atrmimo ilgis; V
d
klijuotinio skerspjvio sijos atramin reakcija
apskaiiuojama pagal (31) formul; b sijos skerspjvio plotis; f
c,90,g,d
skaiiuotinis gniudomos
skersai pluoto klijuotosios medienos stipris apskaiiuojamas pagal [1] 6.3 formul taikant 2326 ir 31
punkt reikalavimus.
-16-
Jei reikalingas atrmimo ilgis l
c
apskaiiuotas pagal (37) formul yra maesnis arba lygus kolonos
aukiui h tuomet mazgas gali bti konstruojamas pagal 11 a pav. Jei l
c
yra didesnis u kolonos aukt h
tuomet mazgas gali bti konstruojamas pagal 11 b pav.
Vartai mazgo elementuose ir detalse turi bti idstyti atstumais a
1
; a
2
; a
3
pagal [1] 92 p.
reikalavimus.
































-17-

LITERATROS SRAAS

1. STR 2.05.07:2005 Medini konstrukcij projektavimas (Valstybs inios, 2005 Nr. 25-818)
2. STR 2.05.04:2003 Poveikiai ir apkrovos (Valstybs inios, 2003 Nr.59-2683)
3. STR 2.05.08:2005 Plienini konstrukcij projektavimas. Pagrindins nuostatos (Valstybs inios,
2005 Nr.28-895)
4. STR 2.05.02:2001 Statini konstrukcijos. Stogai (Valstybs inios, 2001 Nr.51-1786, 2002
Nr.23-865, 2002 Nr.69-2846, 2005 Nr.95-3535)
5. STR 2.05.01:2005 Pastat atitvar ilumin technika (Valstybs inios, 2005 Nr.100-3733)
6. LST 1516:1998 Statinio projektas. Bendrieji forminimo reikalavimai, 1998, 24 p.
7. Pranas Gerdinas, Vytautas Plakys. Bendrieji akademini darb forminimo reikalavimai. Vilnius:
Technika, 2005. 76 p.