Teises teorija

1 TEISS TEORIJA IR JOS OBJEKTAS.

Teiss teorija skirta apmstyti visuomens socialinius procesus atsivelgiant mogaus teisi saugos
poreikius, be to, jai tenka teorikai pagrsti pagrindinius t proces teisinio reguliavimo principus ir
kryptis, o svarbiausia, visa tai performuoti teiss samprat, bendr visiems teiss mokslams. Tik
inodami kas yra teis, galsime inoti, kokie turi bti statymai, kad juos galtume laikyti teisiniais.
Paintis su teiss teorija, kaip su kiekvienu kitu mokslu, prasideda nuo mokslo objekto nustatymo, t.y.
isiaikinimo, koki tikrovs srit, kokiu poiriu ir kokiais metodais tas mokslas tyrinja.
Teiss teorija pirmiausia siekia painti, kas yra teis, kodl mons sukuria tok j elges socializuojant
rank kaip teis, kas lemia jo pobd ir turinio permainas, kodl vairiose epochose ir vairiose tautose jis
vis kitoks, kaip teis turt bti pltojama, kad pajgt konkreioje tautoje konkreiu laiku utikrinti
asmens saugum, socialin santarv ir socialin stabilum.
Tai bendriausi teiss teorijos klausimai, kurie bendrais bruoais apibria tolimiausias teiss teorijos
interes ribas. Atsakym iuos klausimus tenka iekoti besikeiianiuose moni interesuose ir t
interes kuriamose moni santykiuose. Dl ios prieasties teiss teorija yra vienas i visuomens
moksl.
Teiss teorijos objektas, siejamas su teiss tikslais, gali bti apibriamas taip: teiss teorija tai mokslas,
tiriantis moni interesus siekiant nustatyti tok moni tarpusavio elges, kad jis garantuot norminiu
poiriu vienod t interes apsaug ir gyvendinim. Teiss teorijos objektas teiss literatroje danai
painiojamas su jos tikslais, nurodant, kad teiss teorijos objekt sudaro teiss atsiradimo, pltros ir
funkcionavimo dsningumai Teiss teorijos dalyk sudaro teiss ir valstybs santykiai, teiss ir valstybs
reikiniai ir svokos, kurie leidia painti teis ir valstybs esm, turin bei formas. Teiss teorija apima
teisins santvarkos ir teiss gyvendinim, teistvark ir teistum, teiss sistem ir teiss formas.


2 TEISS TEORIJOS VIETA TEISS MOKSL SISTEMOJE: TAISS TEORIJOS
FUNKCIJOS.
Teis, bdama moni santyki reguliatorius, yra daugialypis reikinys. Todl ji tiriama vairi teiss
moksl:vieni teiss mokslai j tiria bendruoju poiriu, aikindamiesi, kas yra teis apskritai, koks jos
santykis su moni interesais, kaip ir dl ko ji keiiasi. Kiti teiss mokslai j tiria kaip konkrei
visuomenini santyki reguliavimo technik. Abu ie teiss tyrimo lygiai vadinami bendru vardu teiss
mokslas, arba jurisprudencija. Taiau kiekvienas ipltotas mokslas yra diferencijuotas. I
jurisprudencijos diferenciacijos randasi akiniai teiss mokslai.
Teiss moksl sistemoje teiss teorija isiskiria kaip savarankika mokslo ini aka. Ji vadovauja kitiems
teiss mokslams, orientuoja juos ir turi metodologin reikm. Teiss teorija apibendrina, sintetina ir
sistemina akini teiss moksl ivadas. Jos parama teiss mokslams tampa bendrja teiss moksl
metodologija. Jos parama teiss mokslams reikiasi tokiais aspektais. Teiss teorija apibendrina akini
teiss moksl rezultatus, teiss samprata pagrindia bendr vertybin teisinio reguliavimo krypt. ito ji
pasiekia tyrindama konkreioje visuomenje konkreiu metu esamus mogaus teisi apsaugos
poreikius ir j gyvendinimo galimybes, visa tai performuluoja atitinkam teiss samprat, kuri ir tampa
vis akini teiss moksl bendruoju metodologiniu pagrindu.
akini teiss moksl integracij teiss teorija vykdo tikslindama, pltodama teiss svok aparat.
Paintin (analitin) funkcij teiss teorija vykdo tirdama visuomenje vykstanius socialinius procesus,
siekdama suvokti, kaip ir kokiomis priemonmis tie procesai turt bti reguliuojami, kad kuo
veiksmingiau bt apsaugomos ir gyvendinamos mogaus teiss. Tai darydama teiss teorija aikinasi,
koks yra priimam statym poveikio visuomeniniams santykiams veiksmingumas.
Konstruktyvioji (prognostin) funkcija yra paintins funkcijos tsinys. Remdamasi atlikta teisinio
reguliavimo veiksmingumo analize, teiss teorija formuluoja naujas teisines idjas, teiss normas ir
metodus, padeda numatyti socialins tvarkos pltojimo tendencijas.
3. Teiss teorijos metodologija.
Teiss teorijos metodas tai sistema bd ir priemoni, kuriais teiss teorija tiria socialini interes
transformavimosi teisin tvark veiksnius ir slygas. Metodas tai terminas, reikiantis painimo arba
tyrimo keli, kaip ir kokiu bdu tas objektas tiriamas.
1) Filosofinis teiss painimo metodas tai toks sisteminio painimo metodas, kuris reikalauja painti
dal tarpininkaujant visumai, t.y. siekia atskleisti teiss specifik nustatant teiss viet mogaus teisi
apsaugos ir gyvendinimo priemoni sistemoje. Sisteminis (filosofinis) metodas dl savo konkreios
formos yra dialektinis istorinis metodas. Jis padeda suvokti teis kaip dinamik ir su visa socialine
tikrove susijus reikin.
Raidos arba evoliucijos idja. Siekiant visapusiko teiss painimo, teis reikia irti kaip istorin
reikin, t.y. kaip atsirandani, besikeiiani, nuolat netapai paiai sau. Teiss esm istorikai
susiklostanti. Teis pastovi tik tuo, kad ji visuomenin tvarka.
Tiesos konkretumas. Kiekviena mokslin tiesa visada esti istorika ir dl to konkreti, t.y. ilieka tiesa tik
atvilgiu ia ir dabar egzistuojani fakt ir aplinkybi, kuriais remiantis ji buvo nustatyta. Tiesos
konkretumas tai ne jos jutimikumas, o vienareikmikas apibrtumas. Tiesos konkretumas ne
jutimin, o login (proto) kategorija, bdinga ne konkreiam faktui, o fakt sistemai.
Mokslins analizs visapusikumas. Tai reikalavimas, kad teis, jos raida bt tiriamos visapusikai, t.y.
atsivelgiant sveik su kitais tos epochos socialiniais reikiniais, j raida ir poreikiais: kaip tie reikiniai
inspiruoja teis, lemia jos pobd, kokios yra alies konkretaus meto galimybs ja pasinaudoti, j taikyti,
kaip teis grtamuoju ryiu veikia tuos reikinius.
Analizs teorikumas. Siekiant visapusikai painti teis, reikia remtis ne tik jutimine, stebtojo patirtimi,
bet ir abstrakiu, teoriniu mstymu, galiniu pakilti vir tiriamo reikinio detali, atsitiktini savybi ir
itaip pasiekti gilumines (esmines) teiss savybes (laisv, lygyb), nes jos, nebdamos teiss paviriuje,
tiesiogiai neprieinamos jutiminiam stebjimui ar empiriniam mstymui.
Visi minti sisteminio istorinio metodo poymiai sudaro sistem: jie egzistuoja kaip tikslo ir jo
pasiekimo priemoni vienov. Tiesos konkretumas yra io metodo siekiamasis tikslas, o visi kiti jo
poymiai priemons siekti tiesos konkretumo.
2) Sociologinis metodas (stebjimas, anketavimas, interviu, eksperimentas, statistinis tyrimas ir kt.)
padeda aprayti kylanius konkreius sunkumus kuriant statymus, garantuojant teiss priemonmis
mogaus teisi saug, visuomens socialin stabilum.
iuo metodu teiss teorija siekia patikrinti, kiek teiss samprata atitinka konkreios alies teisin tvark,
taip pat teisinio reguliavimo teisin ir socialin veiksmingum: ar konkreti teiss norma ir visa teisin
sistema pasiekia savo tikslus. Sociologiniu metodu yra utikrinamas grtamasis teiss ryys, jos
pasitikrinimas gyvenimu ir kartu paios teiss atsinaujinimas laiku, prisitaikymas prie konkrei mogaus
teisi apsaugos poreiki.
Sociologinio metodo gaut duomen pagrindu formuojasi naujos teiss idjos, jas teiskra paveria
naujomis teiss normomis (statymais), o ios virsta teisiniais santykiais, sociologinis metodas padeda
teiss tapsmui nuolat suktis savo autentikuoju ratu suvienyti to proceso pabaig ir pradi, kad
teis neturt pabaigos, t.y. nevirst udara sistema. Be sociologinio metodo teiss prarast ry su
socialine tikrove. Sociologinis metodas nereikalingas arba maai reikalingas tik tai teisinei sistemai, kuri
remiasi etatistine (normatyvistine) teiss samprata.
3) Dogmatinis teiss metodas tai logins procedros, skirtos tyrinti teis kaip norminio pobdio
reikin. Tai ne teiss pltojimo, o teiss statins bsenos fiksavimo, jos vidinio tvarkymo, loginio
tobulinimo metodas siekiant pirmiausia tenkinti techninius teiss gyvendinimo poreikius. Tai teiss
sistemos egzistavimo form tobulinimo metodas.
4) Istorinis teiss painimo metodas gali bti suprantamas kaip tikslesnio teiss norm prasms
suvokimo priemon. Kiekvienas statymas yra istorikai nulemtas praeities ir todl gali bti teisingai
suprastas tik istorijai tarpininkaujant.
5) Kritikos metodas tai bdas vertinti, kaip teis (teisinis reguliavimas) tenkina tam tikro meto mogaus
teisi saugos poreikius, nes istorija tai savo tiksl siekianio mogaus veikla. Konstruktyvios kritikos
metodas susideda i trij stadij (dali): 1) galiojanios teiss kritikos ir neigimo; 2) teiss idealizavimo
(geidiamos teiss vizijos krimo konstruktyvios kritikos); ir 3) silymo priemoni ir bd kaip
geidiamos teiss vizij paversti galiojania teise ir praktiniu moni elgesiu.
Plaiai teiss mokslas naudojasi lyginamuoju metodu, kuris, gretindamas vairi ali arba toje paioje
alyje vairiais istorijos etapais egzistavusias teiss sistemas, teiss institutus, j praktik, padeda
atsirasti naujiems poiriams, idjoms; i tyrim pagrindu formuojasi net naujos teiss mokslo
disciplinos (lyginamoji teis).
Turiningj ir formalij logini metod derinimas leidia teiss teorijai visapusikai painti teis ir jos
ryius su visuomene bei valstybe.


4. Termino teis daugiareikmikumas.
Pats teiss terminas nra vienareikmis: turime mogaus teis, prigimtin teis, objektin teis (teiss
norm sistem), pozityvij teis (sukurt valstybs), subjektin teis (pareig vykdymu konkretaus
asmens susikurt leistin elges).
- mogaus teis:
Tai viena i fundamentaliausi monijos civilizacijos koncepcij, kuri vaidino ir dabar tebevaidina vien i
faktori formuojani visuomens vaidmen. Ji klasifikuojama:
a) Pradins teiss mogui teis priklauso nuo gimimo, taiau i prigimties mons nra lygs, skiriasi j
lytis, amius ir t.t. Svarbiausia mogaus teis teis gyvenim.
b) mogaus laisv visuomenje i laisv garantuoja mogaus nelieiamum iki teismo nuosprendio.
mogus teis asmenin gyvenim ir laik konfidencialum bei kt. teises.
c) Ekonomins moni teiss svarbiausia ios grups teis bti savininku, t.y. teis valdyti, naudotis ir
tvarkyti savo turt. ios teiss leidia mogui laisvai pasirinkti darbo viet, profesij, taip pat draudia
prievartin darb.
Taip pat svarbu paminti nekaltumo prezumpcij: mogus yra nekaltas tol, kol jo kalt nerodoma.
- Pozityvioji teis:
Pozityvioji teis sukuriama moni ir tvirtinta raytinmis normomis, yra norminiuose aktuose. Skiriami
4 pozityviosios teiss raidos laipsniai:
a) Stipriojo teis kitados i teis buvo pritaikyti iki civilizacinei tvarkai ir paproiams, buvo
stabilizuojantis veiksnys, stabd chaotik savival ir utikrino bendruomens gyvavim ir stiprjim.
b) Kumio teis buvo pirmais civilizacijos formavimosi ir raidos etapais feodalinse ir Azijos
teokratinse visuomense. Dominuojanios gos buvo valdia ir religin ideologija. Tai privilegij
luomin teis, kurioje formuojasi teisingumo, kalts pradai ir procesins formos.
c) Valdios teis pozityvin teise laikomos visos pasaulietins valdios normos. Joje taip pat reikiasi
viepataujanios jgos, kuri tikslas panaudoti statymus savo interesams patenkinti. Idstytos
statymuose pozityvins teiss normos yra bendros, visuotins, formaliai apibrtos ir tokiu bdu
nustatoma grieta formali tvarka. Demokratinio reimo slygomis pozityvioji valdios teis gali bti
demokratinio turinio.
d) Pilietins visuomens teis tai aukiausia raidos stadija ir suartjimas su prigimtine teise. Pozityvioji
teis turi padti gyvendinti prigimtines mogaus teises.
- Subjektin ir objektyvioji teis.
Teis tai ne vien teiss normos, esanios statymuose ir kituose altiniuose, bet ir fizini bei juridini
asmen subjektins teiss, j teisin galia. Kai kalbama apie teiss normas, tai teiss suprantama
objektyviuoju poiriu (objektyvioji teis). Subjektins teiss altinis yra objektyvioji teis.
Objektyvij teis reikia suvokti kaip teiss subjekt teisi visum, galimo j elgesio arba laisvs mast,
leidiant veikti savo interesais. Ji yra tik santykikai nepriklausoma nuo moni, nes mons tiesiogiai ar
netiesiogiai dalyvauja kuriant teis. Subjektin teis priklauso j turiniajam, taiau ji taip pat priklauso
santykikai, nes bet kurioje valstybje mons gali naudotis savo teismis ne ribotai, o taip, kad
nepadaryt alos kitiems, visuomenei ir valstybei. Be subjektins teiss negali bti gyvendinamos
bendrosios teiss normos. Subjektini teisi turin sudaro asmens teiss ir laisvs, raytos konstitucijoje.
Objektyvioji teis yra teiss norm sistema. Subjektin teis yra subjekt (piliei, organizacij) turim
teisi sistema.
Subjektin teis utikrina asmens laisv, galimyb veikti savo labui, gauti materialij ir dvasini grybi,
imtis iniciatyvos. Subjektin teis yra tvirtinta teiss normose, t.y. objektyviojoje teisje.
alyse, kur sprendiamj vaidmen vaidina precedent teis, objektyvioji ir subjektin teis formuojasi
tuo paiu metu. Ten, kur valstyb aktyviai kuria statymus ir pagrindinis teiss altinis yra norminis teiss
aktas, pirmesn yra objektyvioji teis. Tik ityrus, kaip naudojamasi subjektinmis teismis ir kaip
vykdomos teisins pareigos, galima kalbti apie teisingum ir teistum. Subjektin ir objektin teiss
sudaro teiss vertingum. Utikrina nuosavybs teis, laisv versl, galimyb naudotis materialiosiomis
ir dvasinmis grybmis.
5. Teis kaip subjektini teisi ir pareig vienov.
i j sveika dar nra subjektin teis, o tik pretenzija toki teis, nes reikalavimas pagarbos dar tra tik
paprastas individo egoizmo demonstravimas visuomenei ir dl to gali bti suprastas kaip agresyvi
individo pretenzija. Kad toks tarimas nekilt reikia, kad savo reikalavim individas legalizuot
visuomenje. Kiti individai turt j pripainti, kad jiems bt ne tik privalu, bet ir naudinga t
reikalavim vykdyti. Taigi reikalaudamas i kt., kad gerbt jo pretenzijas, asmuo privalo pats sipareigoti
pareigai, kito analogikoms pretenzijoms. Btent i sipareigojim asmuo ir legalizuoja savo reikalavim
pagarbos jo interesui. I ia iplaukia ir pradins teiss apibrimas: teis reikalavimas pagarbos ir
sipareigojimas pagarbai; Filosofinmis kategorijomis: teis tai egoizmo ir altruizmo vienov. Teisiniais
terminais kalbant: teis tai teisi ir pareig vienov.
i vienov reikia, jog individas negali legaliai apsaugoti savo teisi substrato kitaip, kaip tik gerbdamas
kito asmens toki pat teis. sipareigojimas pagarbai kyla ne i paprasto altruizmo, o i meils savo paties
interesui, t.y. egoizmui. Altruizmas tada pasidaro btinu keliu egoizm. i neatskiriama egoizmo
(subjektins teiss) ir altruizmo (pareigos) vienov kaip tik ir liudija prietaring ir dl to dinamik teiss
prigimt. Tas prietaringumas ireikiamas ir E. Trubeckojaus teiss apibrimu: Teis tai visuma
norm, suteikiani asmeniui laisv ir kartu j apribojani.
Nra joki neatmetam teisi. Kiekvienas atsisakydamas sipareigojimo pagrindu kito atvilgiu kartu
atsisako savo subjektini teisi. Subjektin atskirta nuo pareigos virsta privilegija, o pareiga be teiss
inaudojimu. Teisi ir pareig vienov apsaugo individ nuo pavergimo visuomenei, o visuomen nuo
atskiro individo agresijos.
Dl vidinio prietaringumo prigimtini teisi neino privilegij nes ji neino reikalavimo pagarbos bei
sipareigojimo pagarbai, nelaidia vienam individui gyvendinti savo teises kito individo teisi siaurinimo
sskaita. Todl privilegija gali bti tik pozityviosios teiss kategorija, nes j suteikti gali tik savivaliaujanti
valstyb. Jeigu privilegija atsiranda i statym leidjo savivals, tai ji gali bti gyvendinama tik jga.
Todl esant privilegijoms, prievartos poveikis visuomenei didja, esant teisi ir pareig vienovei
maja.
Tai rodo, jog itaip suprantama teis yra prigimtin, ne valstybs nustatyta; ji kyla i pai individ
abipusiai suinteresuot pastang utikrinti savo teisi saugum bei pltr.
itoks teiss apibrimas ireikia tik demokratins valstybs teis ir todl neturi istorinio universalumo.
Istorijos poiriu universalesn teiss definicija bt ta, kuri valstybs kuriam teis irim tik kaip
tam tikr teisi ir pareig santyk, istorikai evoliucionavus nuo teisi ir pareig disproporcijos prie teisi
ir pareig pusiausvyros.


8. Teiss esm aikinani teorij diferenciacija pagal poir teiss turin.
1) Teiss samprat diferenciacija pagal teiss kildinim i intereso garantuoto jgos persvara.
Teis atsiranda i visuomens, mogaus teisi apsaugos poreiki. Tik nuo visuomens kitimo keiiasi
vaizdiniai apie pai teis. Pagal tai kaip socialin interes paversti teise, visos pairos gali bti
apibendrintos kaip prievartos ir kompromiso teorijos.
a) Liudvigo Gumploviiaus prievartos teorija.
Prievartos teorij ipltojo austr teisininkas L. Gumploviius. Jis vieosios valdios kilm aikina tuo, kad
vienos gentys ukariauja ir pavergia kitas gentis, savo interesus paveria ukariautj elgesio taisykle.
Prievartos dka visuomenje nusistovi tvarka, knijusi pon ir verg, turting ir varg skirtingas
padtis vienas kito atvilgiu. i grupi interesai knijami kaip vienos grups intereso slopinimas kitos
naudai. Grubi jgos prievarta yra valstybs ir teiss altinis. Jga eina visada priekyje. Teis sunorminta
nelygyb. itoks vienos socialins grups viepatavimas kitai pagimdo prot smurtu nustatyti tvark, kuri
virsta teise. Tokia teiss samprata buvo bdinga ankstyvosios raidos stadijoms. Valstyb ir teis
priemons viepataujanios socialins grups saviems interesams gyvendinti. ioje teorijoje tai, kad
teis ivedama i prievarta garantuoto intereso. Teis tai tam tikros socialins grups interesas,
paverstas elgesio taisykle ir utikrintas prievarta. Tik tas interesas gali virsti tvarka, kuris paremtas jga.
b) Marksistin teiss samprata.
Bendra Engelso ir Markso mintis teis irima kaip reikin, slygot ir apsprst ekonomini
veiksni. Teis tai viepataujanios klass valia, kuri slygoja j turtas. Teis tai prievartin tvarka, i
aukiausios valdios ieinantis statymas. Toks poiris grindiamas tuo, kad mogus i prigimties yra
blogas, egoistas. is mogaus netobulumas yra istorinis, nulemtas socialins ekonomins aplinkos. Tam
teis ir atsiranda, kad reguliuot iorin blogo mogaus elges ir tuo j socializuot. mogaus bloga
prigimtis yra palaikoma inaudotojikos aplinkos, kuri sukr vergovin vienov, kapitalizmas. Istorin
teiss misija apvalyti mog nuo blogio. Prievarta garantuojamas privalomas elgesys. Atskiras pilietis
neturi teiss nepaklusti statymams nei dl savo sitikinim, nei dl pilietinio nepaklusnumo. Marksizmui
nepriimtina nuostata, kad prigimtin teis yra viresn u moni sukurtus statymus. Teis yra politikai
ir ekonomikai viepataujanios klass interesas, paverstas visai visuomenei privaloma elgesio taisykle.
Marksizmas teiss teorij aikino iki II ojo pasaulinio karo. Tai, kad marksizmas nepakankamas
iuolaikinei visuomenei rodo, jog nra toki doktrin, kurios tikt visiems laikams (iskyrus ventj
rat).
c) Realistin teiss teorija.
Panaia marksizmui linkme jo vokiei teisininkas R. von Jringas Interes jurisprudencija (realistin
teiss samprata). Teis kilo i tautos dvasios. Teis atranda taip kaip atsiranda kalba. Sprendiant teiss
kilms klausim Jringas pirm viet kl tikslin mogaus savimon, o pai teis kildino i moni
intereso ir kov dl intereso. Savo teorij Jringas vadino realistine arba interes jurisprudencija. Teiss
tikslas apsaugoti mogaus laisv. Teis susideda i dviej struktrini element: intereso ir jo apsaugos.
Teis juridikai apsaugotas interesas. Teiss realum Jringas aikino kaip asmens kovos dl savo
subjektyvi teisi rezultat. Pasak Jringo, mogus teises isikovoja. Visi didieji teiss pokyiai pasaulyje
(vergov, baudiavos panaikinimas it t.t.) buvo ikovoti amius trukusioje kovoje. Atitinkamai Jringas
naujj laik istorij suskirst tris etapus:
1) Kova dl sins laisv (reformacija);
2) Kova dl politins laisvs (kova su absoliutine monarchija XVII a.);
3) Kova dl ekonomins laisvs (deklaruojam laisv paversti realia).
Teis pasak Jringo dorovs ris. Ypa vertingos jo pairos objektyviosios ir subjektyviosios teiss
santyk. Realistinei teiss sampratai bdinga:
- Teis nagrinjama glaudioje sveikoje su kintaniais moni interesais, santykiais, pastariesiems
kintant kinta ir teis.
- Autentikas teiss egzistavimo bdas tai nuolatin individo kova dl subjektyvi teisi.
- Pabriama teiss ir valstybs vienyb. Bet valstyb tik tuias garsas. Tik valdia taikanti normas, daro
j tuo, kuo ji yra ir kuo ji turi bti. Jringas neskirst teiss prigimtin pozityvi. Jam teis tai tik
pozityvioji (valstybs sukurta). Jringas rmsi teisinio pozityvizmo metodologija.
- Struktros poiriu teis aikinama kaip teisi ir pareig vienov. iuo pagrindu gali formuotis pilietin
visuomen.
2) Teiss teorijos grindianios teiss esm prieing interes kompromisu:
a) Visuomenins sutarties teorija.
i teiss teorija teis kildina i moni interes, bet kitaip aikina t interes virtimo elgesio taisykle
bd. Teiss kilm ji grindia taip pat ir santarve. Teis ir valstyb atsiranda ne i prievartos, ne i
individualios kovos, o i btinybs derinti prieingus moni interesus. Teis tada yra prieingo intereso
kompromisas pavirts bendro elgesio taisykle. Prievarta gali padti alims susitarti ir saugoti sutartimi
nustatyt socialin tvark. Prievartai ia teikiamas antraeilis vaidmuo. Teisins valstybs vaidmuo
siejamas su socialiniu kompromisu. ias pairas antikoje propagavo Epikras, vliau Ciceronas, XVI a.
lietuvis Volanas taip pat T. Hobsas, D. Lokas, .. Ruso. XIX a. pab. XX a. pradioje visuotins sutarties
teiss teorija konkretizavo socialdemokratai Epikras mok, kad asmuo turi patenkinti visus savo
geidulius. Didiausia mogaus gerov yra laim, sielos ramyb, prie kurios prieinama tiktai per
smagumus, kaip priemonmis nuo nepatenkinamo geidulio. Teiss pradia yra visai natrali: ji gim
gyventoj sutartimi nedaryti vienas kitam skriaud. Teis, anot epikrinink, nra kokios nors
auktesns idjos knijimas. Atvirkiai, teisingumas, anot j, yra reliatyvus dalykas, kuris priklauso nuo
veikianios teiss, kuri savo ruotu turi atitikti vietos ir laiko slygas.
.. Ruso teorija apie visuomenin sutart sako, kad mons praj t tak kur klitys, kurios
prigimtinje padtyje naikina moni egzistencij, savo atsparumu veikia kiekvieno individo jgas,
kurias jis gali panaudoti itoje padtyje savisaugos tikslui. Tada i primityvi padtis negalt isilaikyti ir
moni gimin t,. jis nepakeist savo gyvenimo bdo. mons negali kitaip padidinti savo jgas, kaip
tik susijung ir sutelk tas jgas, kurias turi. Bet jungiantis sjungas kyla klausimas, kaip bti
nepriklausomu tuo paiu metu esant ir sjungoje. ios problemos sprendimas yra tas, kad reikia surasti
sjung, kuri gina vis visuomen, taiau tuo pat metu kiekvienas narys yra nepriklausomas. ios
problemos sprendim pateikia .. Ruso savo veikale Contra social. Nurodyto kontrakto (visuomenins
sutarties) slygos pagal jo prigimt yra taip specialiai nustatytos, kad maiausias j pakeitimas daryt jas
tuias, bereikmes. Nors jos niekad nebuvo formaliai ireiktos, taiau jos yra vis tos paios, inomos,
tad jei sutartis yra paeista, tai kiekvienas turi grti savo pirmykt padt, pirmyktes teises ir atgauti
savo prigimtin laisv, neteks netikros laisvs dl kurios buvo atsisaks nuo jos. Kiekvienas sutikdamas
su sutartimi jai atsiduoda pilnumoje, taiau kiekvienas narys atsidavs sutariai nenori bloginti padties
nes visiems bus vienodos slygos.
Kadangi atsidavimas yra visikas, tai ir susijungimas yra visikas, toks, koks gali bti, ir po to joks
bendrininkas neturi k daugiau duoti visumai. I ios citatos suprantama, kad susijungimas ir atsidavimas
yra visikas, ir toks atsidavimas ir susijungimas gali padti isaugoti monijos egzistencij. Visuomenins
sutarties esm yra tokia: Kiekvienas ms perleidia savo asmen ir savo gali visuotins galios
aukiausiam valdymui; gauname kiekvien nar, kaip neatskiriam viso dal.
b) Solidarumo arba socialini funkcij teorija (Diurheimas, L. Diugi).
Diugi teig, kad mons, susaistyti tarpusavyje solidarumo idja. Tokio bendravimo ir naudos forma
suformuoja solidarumo norm vir visko kas suprieina mones. Solidarumas tai nuolatinis socialini
interes derinimas. Toks derinimas galimas todl. Kad yra dvejopas solidarumas.
- Solidarumas pagal interes panaum;
- Solidarumas pagal darbo panaum skirtingi moni poreikiai gali bti gyvendinami keiiantis
abipusmis paslaugomis);
Solidarumas seka i nepakankamumo paiam sau. Juo visuomen sudtingesn, tuo ji
struktralizmuotesn. Solidarumo norma nra konkretus statymas, kuriame ji bt forminta, o yra
metodologinis principas. Atskiros teisins normos yra tiek reikmingos, kirk jos atitinka solidarumo
normas. Diugi man, kad teis, kol ji reikia socialin kompromis, nra valstybs nustatoma. Todl
statym leidjas nekuria teiss normas, o jas konstatuoja. Solidarumo imperatyvai, pasak Diugi, atitinka
ias asmens laisves:
- laisvas profesijos pasirinkimas;
- odio sins, sutari ir susivienijimo laisv, vis lygyb prie statymus.
Solidarumui gyvendinti Diugi reikalavo socialins valstybs, nes valstybs pareiga utikrinti socialin
solidarum. Solidarumo palaikymo principas, yra tas, kad valstyb globot invalidus ir senelius,
garantuot teis darb, teising atlyginim. Valstyb gali naudoti prievart solidarumui palaikyti. Jei
valstyb ima riboti asmens teises, tai ji tas teises turi riboti visiems vienodai. Diugi kr naujos sistemos
model kur klasi kova turjo priversti bendradarbiauti, kad socialin revoliucija netapt vieninteliu bdu
isprsti socialinius prietaravimus. Tokioje politinje sistemoje turi bti proporcingai atstovaujamos
profesins sjungos, politins partijos. Turime viening sistem esant daugeliui partij. Diugi
formuluotoje teiss sampratoje pagrindas tas, kad teis turi remtis moni solidarumu. Tai buvo
radikalus liberalistini samprat vedimas. Apibendrinant galima konstatuoti, kad visoms teorijoms
bendra tai, kad jos teis iri kaip interes, paverst elgesio taisyklmis, o skiriasi tik silomomis
priemonmis. Vieniems tokia priemon kompromisas, kitiems prievarta.

9. Teiss samprat vairov pagal poir teiss form.
Teiss esms neisemia jos apibdinimas tik teiss turiniu. Reikia suvokti teiss isireikimo iorinius
pavidalus ( k siknija socialiniai interesai, garantuojami valstybs prievartos ar kompromiso) grtama
prie trij teiss ontologini lygmen; idjos, normos, visuomeniniai santykiai. Remiantis iais lygmenimis
visos teiss sampratos gali bti klasifikuojamos tris pagrindines idjines kryptis: aksiologin,
normatyvistin ir sociologin. a) Aksiologin teorija. Ji aikina teis pagal teiss idjas (teologin,
psichologin, prigimtins teiss teorij). ios teiss teorijos siekia suvokti, kokia teis turi bti
formuojant idealios teiss model, ioje kryptyje visuomeniniai santykiai ir normos tra tik teisini idj
siknijimas. Teiss esm norma nustatyta per teiss idj. Siekiama sukurti ne kokia teis yra, o kokia
turi bti. Teisiniai santykiai yra tik teisini idj siknijimas. Taiau kiekviena i i idj t idjin prad
supranta skirtingai. Teologai Dievo valia siknijusi mogaus prigimtyje. Bendra visoms ios krypties
teorijoms yra tai, kad jos idj vertybin prad laiko svarbiausiu teiss striktros elementu, aikinaniu
teiss esm. I ios krypties svarbiausia yra prigimtins teiss teorija, ji buvo ikelta jau senovs
Graikijoje.
iandien prigimtins teiss teorija sudaro iuolaikins demokratins teiss idjin pagrind. Jos
populiarumo yra tai, jog ji orientuota paiame moguje slypinias savybes. Pagal i teorij mons
pripastami lygs i prigimties, turi neatimamas teises. i prigimtin teis yra bendra visiems monms
ir egzistuoja kaip legalumo ir teisingumo kriterijus, todl valstyb privalo gerbti ir saugoti prigimtines
moni teises. Prigimtins teiss teorija buvo tvirtinta Amerikos nepriklausomybs deklaracijoje ir
Pranczijos mogaus ir piliei teisi deklaracijoje. Prigimtins teiss teorija artima sociologinei, nes
teikia mogaus primat prie valstyb.
Taip pat viena i labiausiai paplitusi aksiologins krypties teorij yra psichologin teorija. i teorija
paplito XX a. pradioje. Psichologins teorijos pradininku laikomas L. Petraickis. Jis tyrindamas teis
teig, kad empirinis mokslas turi du bties tipus fizin ir dvasin. Teis, kaip vienas i ios bties
reikini, priklauso dvasiniam tipui ir reikiasi kaip imperatyviniai atributyviniai moni igyvenimai.
moni elgesys gali bti laisvas ir priklausomas. Vidin valios priklausomum, moni elges L. Petraickis
vadina etiniu suvokimu. Jo esm sudaro iskirtiniai jausmai, kurie igyvenami kaip vidiniai laisvs
trukdymai ir kurie skatina mog bet kokiam elgesiui. Normos, kaip draudimai ir paliepimai yra tik
atspindys i igyvenim. Psichologin teorija etine pareig iskiria ir kaip dorovin pareig. Jeigu
pareiga etikos sampratoje susijusi su kitu mogumi, tai i pareig smoningai tvirtina kaip jam
priklausani ir jis, t.y. tas mogus su kuriuo susijusi pareiga, turi teis reikalauti, kad pareiga bt atlikta.
Bet jeigu pareiga nepriklauso, tai jo reikalavimas i pareig atlikimo yra neteistas. Juridiniai santykiai
tarp dviej subjekt, susijusi pareigomis, kur vienas i subjekt turi teis reikalauti atlikti ias pareigas,
o kitas turi pareig vykdyti iuos reikalavimus tai, pagal psichologin teorij, yra teisini santyki esm.
L. Petraickis skirsto teis autonomin ir pozityvij. Autonomin teis sukuria igyvenimus,
atsiradusius i vidins sins balso. Pozityvin teis atsiranda tuomet, kai ji pagrsta kitu autoritetu ir
normatyviniu aktu. Intuityviai teisei charakteringa individuali laisv ir besikeiiantis skirtingumas.
Pozityvi teis sugeba kurti juridinius nurodymus, privalomus visiems teiss subjektams.
L. Petraickis pagrindia, kad teis atlieka skirstomj ir organizuojamj visuomenin funkcij.
Skirstomosios funkcijos turinys pasireikia tuo, kad teisin mintis skirsto materialines vertybes tarp
individ ir j sjung, ji taip pat suteikia pilieiams idealias grybes: asmens nelieiamyb, sins ir
odio laisv. Teiss organizuojamosios funkcijos esm yra teiss subjektams suteikta vykdomoji teis.
Teiss pagrindas iose teorijose yra teisin idja, nors i teorij idjinis pagrindas labai skirtingas.
b) Normatyvistin (etatistin) kryptis (pozityvistinis normatyvizmas, institucinis pozityvizmas,
normatyvizmas).
ios krypties teorijos teikia pirmenyb kitam teiss lygmeniui, t.y. teiss normoms. ia normos yra teiss
pagrindas, jos esminis elementas. Idjos yra norm itakos, o visuomeniniai santykiai, sureguliuoti teise,
yra teiss norm veikimo rezultatas. ios teorijos vairiai aikina teiss prigimt, taiau jos visos pripasta
teiss normos prioritet.
i teiss samprata yra subjektyvistin, kuri teigia, kad valstybs valia teiskroje nra saistoma jokiomis
nuo valstybs nepriklausomomis vertybmis, kad asmens subjektins teiss yra ne kiek asmens
kultrinio aktyvumo rezultatas, kiek valdios suteikiamos malons. Vienas pagrindini normatyvizmo
poymi teiss tapatinimas su statymu, viskas, k nustato valdia -teis. ia nra teiss problemos,
yra tik statymo problema, ia kiekvienas statymas teisinis. statymus kuria valstyb, todl viskas k
valstyb sukuria, kaip privalomo elgesio taisykl yra teista ir teisinga. Teistumas ir teisingumas ia ta
pati svoka. Teis visikai perkeliama valstyb sfer, ji atsiduria alia visuomens, pavirsta formali
straipsni, paragraf agregat, skirt valstybs aparato komandoms apiforminti. is teiss ir visuomens
iskyrimas yra pagrindin normatyvistinio etatizmo yda. ios pairos, dl teiss tapatinimo su
normomis yra vadinamos pozityvistinmis. i tendencija XIX a. antros puss Anglijos pozityvizmo tsa.
ios krypties vienas rykiausi atstov austr teisininkas Hansas Kelzenas grynosios teiss teorija. Jis
ia siekia pltoti grynj teis (teis kaip moni elgesio norminimo technika, atskiriant j nuo socialini
interes). Jis band pritaikyti teiss analizei formalios logikos principus, band sukurti subordinacijos
principus. Teis prasideda nuo bendros normos egzistavimo. Teis kuriama nuo bendro artjant prie
konkretaus. i samprata dav pagrindus totalitarinei, autoritarinei santvarkai.
c)Sociologin teiss kryptis.
i pair teiss esm kryptis, apibrdama teis, pirmenyb teikia tiems socialiniams interesams, kurie
pasireikia konkreiuose (buitiniuose) moni santykiuose. Teis ne tai kas urayta teiss norm
aktuose, o tai kas nusistovjo moni santyki praktikoje. Vakar Europos teiss sociologizavimas
prasidjo XX a. E. Erlicho darbuose. Teiss teorija, jo turt bti nagrinjama kartu su kitais socialiniais
reikiniais. Teiss pradmenys yra kildinami ne i statym, o i paios visuomens. Taigi, norint painti
teis, reikia nagrinti teiss pasireikimus gyvenime ir vairius visuomeninius santykius
reglamentuojanius dokumentus (sutartyse, teisiniuose sprendimuose), pai teis reikia suprasti ne
kaip abstraki norm sistem, bet kaip gyv tvark, kaip rinkin konkrei teisini santyki. Teis
ufiksuota statymuose ir teiss susiklosiusi praktikoje skiriasi. Vis sfer visuomeniniai santykiai
pamau susiveda teiss normas. Be valstybs nustatyt teisini norm, dar kiekviena organizacija turi
nustatyt savo tvark. statymas tik tada virsta teiss norma, kai jis bna realiai taikomas visuomenje ir
j takojantis. E. Erlichas teig, kad statymas tik tada virsta teiss norma, kai bna patvirtintas praktikoje.
Pasak jo, statym leidjas nesukuria naujos elgesio normos, o tik j atranda ir j fiksuoja savo
sprendimuose. i kryptis sako, kad pirma atsiranda faktiniai santykiai, o paskui teiss normos. Gyvoji
teis ivedama i reali santyki, besiformuojanios normos negali bti nefunkcionalios. Teis ia
netapatinama su statymu, todl jos samprata neapribojama statym tekstais. Ta teis, kuri ireikta
statymais ir ta, kuri formuojasi praktikoje gali nesutapti.
Amerikoje i samprat formavo G. Poundas. ioje teiss sampratoje pirmenyb teikiama patiems
teisiniams santykiams (treias ontologinis lygmuo). Kiti socialins teiss altiniai irgi aikina, kad teis ne
bendra elgesio taisykl, o konkrets teism sprendimai. i teorija gerai dera su pastangomis silpninti
valstybs direktyvin vaidmen, apriboti valstybs kiimsi ekonomik. Ji gerai dera su visuomenje
egzistuojaniu pliuralizmu, gyvenimo vairovs neisemiamumu, su valdi padalijimu, ji pagrindia
teism vaidmen ginant moni teises (teismas pirmiau tarnauja ne valstybs valdiai, o visuomenei). ia
slypi demokratinis, autoritarinis pradas. ia slypi ir tam tikri pavojai: jei nerandama proting pliuralizmo
decentralizacijos rib, tai visuomen, besiremianti tokia santvarka, gali bti lengvai dezorganizuota.
Socialin teiss teorija ir j atitinkanti visuomens santvarka reikalauja, kad bt auktas politinis ir
kultrinis lygis, kuris sumaint piktnaudiavimo slygas.
10. Teiss socialin paskirtis.
Teiss samprata apima ne tik teiss altinius, struktr, principus, bet ir jos socialin paskirt bei
funkcijas, kuriomis teis tiesiogiai siprasmina visuomenje kaip socialinio elgesio reguliatorius.
Teiss socialin paskirtis tai tas tikslas, kuriam teis kuriama ir dl kurio ji egzistuoja. Todl atskleisti
teiss socialin paskirt tai atsakyti klausim, kodl atsiranda ir egzistuoja teis.
Teis tiesiogiai atsiranda i moni bendravimo ir todl ji skirta valdyti atsivelgiant vis moni lygyb
ir j laims siek. Tiesiogin jos priederm organizuotai, vienodo veiksmingumo priemonmis saugoti
vis visuomens nari teises ir lemti j gyvendinim.
Teiss socialin paskirtis yra istorinis reikinys, ji keiiasi priklausomai nuo teiss sampratos pokyi ir j
lemianios moni socialins, ekonomins bties permain: besikeiianios visuomens socialins
struktros ir socialini jg santykio. Jeigu remsims teisiniu etatizmu, tai teiss socialin paskirtis
tvirtinti valstybs ir u jos stovinios ekonomikai ir politikai vyraujanios moni grups (klass) vali,
o jeigu vadovausims pilietine teiss samprata, tai teiss paskirtis apsaugoti vis visuomens nari
pagrindines teises ir laisves vienodai veiksmingomis priemonmis.
Atitinkamai teiss socialin paskirtis istorikai perjo dvi pagrindines raidos stadijas: klasin ir
bendranacionalin (demokratin). Pirmosios stadijos teis buvo kuriama utikrinti (saugoti) ne visos
visuomens, o tik politikai ir ekonomikai vyraujani socialini grupi interesus, atitinkamai slopinant
kitas socialines grupes. Tokios paskirties teis tai privilegij ir prievoli prieprieos teis.
Antrajai stadijai (ji pradjo formuotis po II pasaulinio karo) bdinga tai, kad teis jau turi organizuotu
bdu saugoti ne vienos, o vis socialini grupi teises, lemti j gyvendinim, derinti prieingus interesus
ir itaip palaikyti visuomenje socialin santarv bei rimt. Tokios orientacijos teis siekia socializuoti
moni santykius, grsti juos ne jga, o abipuse nauda, lygiateisikumu, bendradarbiavimu. ia siekiama,
kad kiekvienas galt dalyvauti lygiaveriuose mainuose, laisvai pltoti savo asmenyb, tiktis savo
teisi saugos ir tais atvejais, kai pats dl objektyvi prieasi nebepajgia pareig vykdymu usitikrinti
minimalios savo teisi saugos.
i teiss socialins paskirties raida tai teiss paangos raida. Teiss paanga yra taip pat reikalinga
visuomenei kaip ir technikos, mokslo, ekonomikos paanga, nes ji rodo mogaus socialjim,
monikjim stiprjant gebjim gyventi santarvje, naudotis savo teismis nevarant artimo teisi.
11. mogaus teisi samprata. mogaus teisi leistino ribojimo atvejai.
Prigimtins teiss skiriasi priklausomai nuo objekto, t.y. t vertybi, kurias jos turi saugoti; vienos i j
yra biologins prigimties sveikata, orumas, laisv), kitos socialins prigimties paties asmens sukurtos
(turtas, kvalifikacija). Asmens teis tai jo ir visuomens (kit asmen) abipusio sipareigojimo santykis
naudotis savo vertybmis nedarant alos kito asmens vertybms. Btent dl to, kad subjektin teis yra
ne savyb, o santykis, nra prigimtini teisi ir niekas negimsta su teismis.
Kita vertus, pagrindins mogaus teiss nra valstybs malon asmeniui. Valstyb turi tik saugoti asmens
teises, kurias jis pats gijo atitinkam pareig vykdymu. Bet yra teisi, kurios atsiranda kaip valstybs
teiskros rezultatas: pavyzdiui, teis susirainjimo slaptum, bsto nelieiamyb. Tai, inoma,
nereikia, kad valstyb gali pripainti ias teises ar j nepripainti. mogus objektyviai turi teisi ias
socialines vertybes, nes jos yra ivestins i jo mogaus orumo ir laisvs. Bet kad ios teiss i teisnumo
statuso pereit subjektin teis, reikia, kad valstyb pripaint tai statymais.
Todl pagrindins mogaus teiss yra tvirtintos vis ali konstitucijose ir tarptautinse sutartyse
(paktuose), taip pat Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje, priimtoje Jungtini Taut Generalins
Asambljos 1984 m. gruodio 10 d. Tapdamos konstitucinmis, jos virsta atitinkamais pareigojimais
valstybei.
mogaus teisi leistino ribojimo atvejai. Prie pagrindini mogaus teisi apsaugos garantij priskirtinas ir
savavaliko asmens teisi ribojimo nebuvimas. Teistas mogaus teiss ribojimas galimas tik dviem
atvejais:
1)kai reikalinga apsaugoti kito asmens teises. i nuostata tvirtinta visuose pagrindiniuose
tarptautiniuose dokumentuose. Visuotinje mogaus teis deklaracijoje iuo klausimu sakoma:
gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, kiekvienas mogus negali patirti kitoki
apribojim kaip statymo numatyti vien tik tam, kad garantuot kit moni teisi ir laisvi deram
pripainim ir gerbim, siekiant patenkinti teisingus morals, vieosios tvarkos ir visuotins gerovs
reikalavimus demokratinje visuomenje. (29str.)



Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija (1950 11 04) taip pat leidia riboti
asmens teises tais atvejais, kai reikia ukirsti keli teiss paeidimams, nubausti asmenis, padariusius
nusikaltimus, apsaugoti kit asmen teises ir laisves, garantuoti visuomens saugum, viej tvark,
sveikat, moral (7 11 str. ).
Riboti asmens teises reikia todl, kad mogus yra ne tik teiss subjektas, bet ir agresorius prie artimo
teis. Tai, kad asmens teiss gali bti teistai ribojamos tik kito asmens teismis, kad ta riba slypi pai
interesuose, vertybse, rodo, jog teis pirmiausia kyla ne i valstybs, o i pai individ tarpusavio
santyki (i visuomens).
2) kai reikia ukirsti keli religins, tautins neapykantos kurstymui, karo ir prievartos propagandai.
Visais kitais atvejais mogus yra laisvas gyvendindamas savo teises. Tos teiss negali bti juridikai
apribotos, kol pats asmuo neduoda tam pagrindo nevykdydamas pareig.
12. Teiss funkcijos samprata. Santykis tarp teiss socialins paskirties ir teiss. Teiss funkcij rys
Teiss funkcijos samprata. Teiss funkcijos tai pagrindins teiss poveikio visuomeniniams santykiams
kryptys, lemiamos teiss esms ir jos socialins paskirties visuomens gyvenime. Funkcijos ireikia
pagrindinius teiss bruous ir j paskirtis gyvendinti teiss udavinius konkreiu visuomens raidos
etapu. Svarbiausias funkcij bruoas j dinamikumas ir pastovumas.
Santykis tarp teiss socialins paskirties ir teiss funkcijos. Socialin teiss paskirtis yra gyvendinama
teiss funkcijomis. Teiss funkcijos tai teiss poveikio moni elgesiui kryptys ar bdai. Kaip konkreiu
laikotarpiu suprantama socialin teiss paskirtis, tokios yra ir teiss funkcijos, j turinys, kompetencija
viena kitos atvilgiu ir viso teisinio reguliavimo pobdis.
Pvz: socialin teiss paskirtis saugoti tik vienos klass (valdaniosios) teises ir interesus, o teisinio
santykio dalyvi teiss ir pareigos nustatomos taip, kad vien laisv garantuot kit nelaisv prievols
(pvz. vergvaldi laisv garantuota verg nelaisve). Todl ioje stadijoje reguliacin teiss funkcija veikia
taip, kad i esms asmens teisin padtis visuomenje grindiama ne teisi ir pareig vienove, o
privilegij ir prievoli santykiu.
Teiss funkcij rys. Skiriamos tokios pagrindins teiss funkcijos:
1) Reguliavimo funkcija. Tai pagrindinis teiss poveikio moni santykiams bdas, kai asmens teiss
(vertybs) saugomos nustatant vienam teisinio santykio dalyviui teis tam tikr vertyb (gyvyb,
sveikat), o kitiems asmenims udedama pareiga susilaikyt nuo alingo elgesio t vertybi turtojo
atvilgiu pozityvius veiksmus. ios funkcijos turin sudaro teisiniai imperatyvai leisti (teiss suteikimas),
pareigoti, drausti (pareigos vykdymo btinyb). Tai reikia, kad reguliavimo funkcija siekiama apsaugoti
asmens teises tokiu bdu, kad leidiant asmeniui naudotis tam tikru griu, jis kartu pareigojamas tai
daryti nevarydamas kito asmens teisi ir kartu jam leidiama reikalauti i kit asmen elgesio,
nedaranio alos griui.
Klasinje valstybje reguliacin funkcija veikia taip, kad i esms asmens teisin padtis visuomenje
grindiama ne teisi ir pareig vienove, o privilegij ir prievoli santykiu (vergai ir vergvaldiai). Tuo
tarpu laisvoje visuomenje moni santykiai reguliuojami taip, kad kiekvieno asmens teisin padtis
grindiama teisi ar pareig vienove. Visi asmenys vienas kito atvilgiu laikomi juridikai lygiais. Todl
inyksta vien privilegijos, kit prievols, j viet ateina naujos svokos teiss ir pareigos, j vienov.
Kai kurie autoriai teisinio reguliavimo funkcij dar silo skirstyti statin ir dinamin vadovaudamiesi tuo,
kad statin funkcija nustato draudimus, o dinamin pareigoja atlikti tam tikrus pozityvius veiksmus.
2) Prieing interes derinimo, arba socialinio kompromiso funkcija. Tai demokratins teiss funkcija,
kuri nusako reguliavimo funkcijos pobd: siekiant apsaugoti teises vis visuomens nari, turini
danai prieingus interesus. Socialiniai santykiai reguliuojami ne bet kaip, o derinant prieing teis
subjekt interesus, neleidiant n vienam j per daug sigalti. Tokiu reguliavimu pasiekiamas prieing
interes derinimo kompromisas (teisi ir pareig vienov) ir itaip garantuojama vienoda vis
visuomens nari teisi apsauga. Norint utikrinti i funkcij vykdanios teiss veiksmingum, reikia
minimalios teisins prievartos, nes ia siekiama tvirtinti visuomenje ne vyravimo ar viepatavimo, o
tarpusavio santarvs bsen.
Socialinio kompromiso funkcija nurodo, koks turi bti reguliavimo funkcijos turinys tais atvejais, kai
socialin teiss paskirtis vienodai veiksmingomis priemonmis saugoti vis visuomens nari teises ir
laisves.
3)Valstybs prievartos (sankcij) legalizavimo ir normavimo (represin) funkcija. Ji iplaukia i btinybs
garantuoti teiss normomis nustatom pareig sakmum. i funkcija nustato pobd ir mst valstybs
prievartos (sankcijos), kuri leidiama taikyti u reguliacini teiss norm nustatom pareigojim,
draudim nevykdym. Jos esm sudaro imperatyvas bausti.
Teiss literatroje yra sitvirtinusi tradicija ios ries teiss funkcij vadinti apsaugine. Logikos poiriu
tai netikslus terminas. Saugoti mogaus teises yra ne tik apsaugins, bet vis teiss funkcij, taip pat
reguliavimo funkcijos paskirtis, nes reguliuoti moni elges tai saugoti j teises. Be to, kai kurie rus,
lenk ir ms teisininkai mano, kad apsaugins funkcijos tikslas udrausti tam tikras veikas. i paira
taip giliai sitvirtinusi ir ms baudiamosios teiss teorijoje, kad ji figruoja ne tik baudiamosios teiss
vadovlyje, bet ir LR baudiamajame kodekse.
Valstybs prievartos legalizavimo ir normavimo funkcija ilieka ir demokratins valstybs teisje, bet jos
kompetencija, palyginti su totalitarini reim teise, gerokai siauresn, nes teisinis reguliavimas ia i
esms vykdomas teiss normomis, kurios knija prieing interes kompromis. Tada mons noriau
paklsta teiss paliepimams, nes tai labiau atitinka j interesus.
4) Informavimo funkcija nurodo, kokio teisinio santykio dalyvi elgesio reikalauja konkreti teiss norma
ir kokios sankcijos bus taikomos tiems, kurie nevykdys tos normos nustatyt pareig. ia funkcija teis
orientuojasi mogaus prot ir vali. mogus prezumuojamas kaip protinga btyb, kuri gali suprasti jai
adresuojamus teiss norm reikalavimus ir vertinti tas grsmes sau ir kit moni teisms, jeigu tie
reikalavimai nebus vykdomi. Teiss normos kartu prezumuoja ir mogaus vali: ia kalbama apie tokius
teisinius reikalavimus, kuriuos mogus gali realiai vykdyti, jeigu tik turs tam tikro noro ir ryto.
Informavimo funkcija ireikia teiss vieumo princip. Kad veikt, teis pirmiausia turi bti viea
prieinama pilieiams. Informacijos apie teisto elgesio formas mons gauna i vairi teiss apraik
statym, nutarim, instrukcij. Tai padeda pilieiams naudotis savo teismis nepaeidiant kit asmen
teisi, teisins tvarkos.
5) Aukljamoji, arba teiss paeidimo prevencijos, funkcija yra tarsi vis teiss funkcij apibendrinimas,
ji skatina asmen apmstyti al, kuri jis patirs nepaklusdamas teiss imperatyvams, taip pat t bendrj
naud, kuri garantuoja teistas elgesys. Tai skatina asmen elgtis teistai, ugdo jo gebjim gyventi
santarvje su artimu, ne tik jaustis asmenybe, bet ir matyti kit mog ja esant.
Teiss funkcijos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro sistem: teisinio reguliavimo funkcija yra centrin,
integruoja, palenkia savo reikmms visas kitas teiss funkcijas. ios tik padeda reguliavimo funkcijai ir
utikrina jos veiksmingum.
13. Teiss principai: samprata ir rys.
Lotynikai principum pradia, pagrindas, pirminis altinis. Tai svarbiausi teiss esms konkretjimo,
reikimosi bdai, arba pagrindins teisins idjos, vertybins orientacijos, kurios nurodo, kaip
konkreiomis teiss normomis turi bti reguliuojami moni santykiai, kad gaut teisi ir pareig
vienovs pavidal ir bt humanizuojami bei demokratizuojami.
Jeigu teiss principai teiss esms aikinimo bdai, tai jie ne prasimanomi, o logikai ivedami i
teiss esms kaip subjektini teisi ir pareig vienovs, gilinantis j suvokiami ir paaikinami.
Demokratikumas, lygiateisikumas i ties universals mogiko sugyvenimo principai, galiojantys ne tik
teisei. Bet jie yra ir teiss principai, nes gali bti ivedami i subjektini teisi ir pareig vienovs: ta
vienov yra demokratika, ir humanika, nes visus socialinio santykio dalyvius vertingumo poiriu
supranta vienodai.
I teisi ir pareig vienovs (pusiausvyros) kyla ne tik demokratikumas ir humanizmas, bet ir kiti jau
grynai teiss principai:
1) statymui ir teisei visi lygs.
is principas yra iskirtins svarbos, nes i jo gali bti ivedama ir pati teisi ir pareig vienov, galima tik
tuo atveju, jeigu postuluojama, kad kiekvienas asmuo yra teiss subjektas ir vis moni teiss
branginamos vienodai.
2) Vis asmen subjektini teisi santykinumas, ireikiantis neatskiriam subjektini teisi
priklausomyb nuo pareig vykdymo.
3) Privilegij ir absoliui teisi neleistinumas (tai antroji teisi santykinumo pus).
4) Socialinio kompromiso, arba saiko, principas, derinantis prieingus interesus, suteikdamas iai darnai
teisi ir pareig vienovs pavidal.
5) Padaryt al btina atlyginti ( padaryti al kito teisms tai padaryti al savo paties teisms tokia
teisi ir pareig vienov logika).
Tai daugma pagrindiniai teiss principai. ie principai nieko naujo neprideda teisi ir pareig vienovei,
tik skirtingai j konkretina, iskleidia, daro konkrei situacij atvilgiu geriau suvokiam, pritaikom.
Teisingumas iems teiss principams nepriklauso vien todl, kad jis visikai sutampa su teisi ir pareig
vienove ir tra tik jos sinonimas. O jeigu kuri teisin idja sutampa su paia teiss esme, tai ji ne
principas, o tik kitoks tos paios esms vardijimas. I teisingumo kyla teisi ir pareig vienov, o i ios
vienovs teisingumas.



I i 5 princip galtume ivesti visus teiss teorijoje ir praktikoje sutinkamus labiau specializuotus
tarpakinius, akinius ir teiss institut principus.
Kilms poiriu teiss principas daniausiai pasireikia kaip teisin idja, kuri nra tvirtinta konkreioje
teiss normoje ir egzistuoja kaip teisins doktrinos sudedamoji dalis.
Yra dvi pagrindins teiss princip rys:
1) Teiss principai normos;
2) Teiss principai, ivedami apibendrinus kelias teiss normas.
Principai normos paprastai yra lemti paties teisinio reguliavimo objekto.
Principus, ivedamus i teiss norm, paprastai lemia teisinis reguliavimo metodas. Pirmasis taikomas
pilieiams, antrasis valstybs pareignams. Pirmasis principas dar yra etatizmo palikimas, manant, kad
galima numatyti visus naudojimosi savo teismis pavojingumo artimo ir udrausti juos statymu.
Civilizuotoje visuomenje galioja konkretesnis principas: leistina viskas, kas nepaeidia kito teises. Tai
teiss, o ne statym virenyb suponuojantis principas.
Pagal apimt teiss principai, konkretinantys teisi ir pareig vienov, skirstomi 4 grupes:
1) Teiss principai, formuojantys bendruosius teisi ir pareig vienovs tikslus, altinius ir gyvendinimo
slygas. Kitaip jie dar vadinami bendraisiais teiss principais. Jie bdingi visai teiss sistemai, persmelkia
kiekvien teiss ak ir nurodo kaip turi bti formuluojamos tos akos teiss normos ir organizuojamas
j vykdymas, bei teisinmis priemonmis bt veiksmingai apsaugomos pagrindins mogaus teiss.
Jiems priskirtini:
a) mogus ne priemon tikslui siekti, o visada tikslas.
b) statymas yra tai, k tauta per savo atstovus arba per referendum nustato ir sako.
c) Pilietis paklstantis statymui turi turti galimyb priversti laikytis statym ir pai valstyb, taip pat
teis reikalauti, kad kt. pilieiai laikytsi statym.
d) Teistumo principas.
e) Lex retro non agit (statymas atgal negalioja).
f) Niekas negali atsikalbinti statymo neinojimu.
g) Nemo contra factum proprium venire potest (niekas negali ginyti padaryni veiksmo, kur atliko pats
savo naudai.
h) Ex injura non oritur jus (i neteiss neatsiranda teis).
Bendruosius teiss principus sukonkretina, papildo tarpakiniai, akiniai ir teiss institut principai.
2) Teiss principai, konkretinantys teisi ir pareig vienov tarpakiniu lygmeniu. Tai principai, bdingi
kelioms teiss akoms. Tarpakiniams principams priklauso grup princip, kuriais nustatoma tiesa
teisminiuose ginuose ir garantuojamas teisminio nagrinjimo objektyvumas tiek civilinse, tiek
administracinse, tiek baudiamosiose bylose. ie principai turi didel reikm taikant statymus ypa
pltojant precedent teis.
3)Teiss principai, konkretinantys teisi ir pareig vienov teiss akos lygmeniu. Tai principai, kurie
konkretina teisi ir pareig vienov kurios nors vienos teiss akos svokomis.
4) Teiss principai, konkretinantys (gyvendinantys) teisi ir pareig vienov teiss institut lygmeniu. Jie
bdingi grupei teiss norm, sudarani dal kurios nors teiss akos.
Visi ie principai yra ivesti i teisi ir pareig vienovs, yra tos vienovs vairaus abstraktumo ir vairaus
gyvendinimo individualizuoti pavidalai. J tikslas visapusikai ireikti, individualizuoti teisi ir pareig
vienov, daryti j vaizdesn, geriau aprpiam, lengviau pritaikom norminti vairius gyvenimo atvejus.
14. Teisins smons samprata, rys.
Smon tai gebjimas painti tikrov, j atspindti mogaus vaizdiniuose, svokose, teiginiuose,
teorijose, j pakeisti, valdyti, atsivelgiant tokios smons turtojo interesus. odiu, smon yra
dvasinis mogaus gebjimas garantuoti savo egzistencij, kurti j tvirtinanias priemones kultr.
Teisin smon tai visuomenins smons forma, pasireikianti kaip sistema vaizdini, idj, teorij
apie galiojani ir pageidautin teis, apie teiss atitikim teisingumui. Teisinje smonje visada yra
suformuluotos tam tikros socialins grups siekimas savo interesus paversti socialine tvarka. Pagal tai,
kokios yra realios konkreios socialins grups politins, ekonomins galimybs paversti savo interes
socialine tvarka arba bent lemti t tvark, skirtingos socialins grups gali turti skirting teisin smon,
t.y. skirtingai vertinti galiojani teis ir skirtingai sivaizduoti pageidautin teis. Pvz.: iuo metu
Lietuvos bankinink, prekybinink teisinei smonei bdinga tai, kad jie pageidauja tik toki statym,
kurie neleist valstybei kontroliuoti j veiklos, kad ivogus i bank piliei indlius nebt teisins
atsakomybs, kad prekybininkams nebt trukdoma prekiauti falsifikatais, nekokybikomis prekmis,
kad bt kuo maesni mokesiai ir t.t. Tuo tarpu kita visuomens dalis, kuri neturi nuosavybs ir gyvena
tik darbo sutarties pagrindu, atvirkiai nori socialiai aktyvios valstybs, kad valstyb per mokesius
vykdyt teisingesn pareig ir turt paskirstym bei vykdyt socialin politik.
itaip tautoje formuojasi dvi ideologijos ir dvi teisins smons: viena pasisako u valstybs gali
apribojim iki naktinio sargo funkcij, kita u socialiai aktyvi valstyb, kontroliuojani kin veikl,
mokesius, nustatani ir sugebani tuos mokesius iiekoti.
Teisins smons struktra. Teisin smon sudaro du struktriniai elementai: teisin psichologija ir
teisin ideologija. Teisin psichologija tai jausmai, igyvenimai, kuriuos mons patiria betarpikai
susidurdami su teiss normomis (statymais), teism sprendimais, nuosprendiais bei kit valstybs
institucij veikla, joms kuriant ir taikant teiss norm aktus. Konkreiau galima pasakyti, kad teisins
psichologijos turin sudaro moni pasitikjimas ar nepasitikjimas teism vykdomu teisingumu,
nepakantumas savo teisi paeidinjimams, pasiryimas gerbti arba negerbti konkreius statymus,
pasiryimas ginti savo teises teisinmis priemonmis.
Teisin psichologija danai bna emocin paskata kurti vienokios ar kitokios vertybins orientacijos
teisin priimti tam tikr statym arba ginti savo paeistas teises. i ir vidaus asmen skatinani
teisiniams veiksmams jg teisin psichologija atlieka pozityv vaidmen pltojant teis teisingumo
linkme, didinant mogaus teisi saug. Tai emocinis psichologinis veiksnys, skatinantis asmens aktyvum
ginti savo teises ir kurti..priemones objektin teis.
Teisin ideologija. Kitas itin reikmingas teisins smons elementas yra teisin ideologija, nes ji yra
teisins idjos, i kurios isirutuliojo teiss normos ir socialini santyki realyb. Teisin ideologija tai
moni poiris veikianius statymus (pritarimas arba nepritarimas jiems), tai kartu ir idjos apie
pageidautinas teiss normas. Teisinje ideologijoje tiesiogiai atsispindi moni interesai, pavirsdami
atitinkamomis teisinmis idjomis. Tose idjose kaip tik ir formuluojami moni interesai, j siekis virsti
atitinkama elgesio taisykle, kuri nustatyt to intereso turtojui palanki visuomenin gyvenimo tvark.
Teisins psichologijos ir teisins ideologijos santykis yra tas, kad teisin psichologija yra tam tikras
emocinis postmis formuotis tam tikros vertybins orientacijos teisinei ideologijai. Teisin psichologija
nra tik emocionaliai suvokti asmens, grups ar tautos interesai. Teisin ideologija formuluoja ir
pagrindia t interes siek virsti tikra visuomeninio gyvenimo tvarka. Nuo emocijos prie logikos, o nuo
logikos prie (elgesio) taisykli ir konkrei teisini santyki toks yra kelias nuo teisins psichologijos iki
socialini santyki realybs.
Teisins smons rys. Siekiant konkretizuoti ir pagilinti teisins smons painim, ji yra skirstoma
ris pagal du kriterijus: pagal savo subjekt ir pagal jos idj, sprendim kompetentingumo laipsn.
Pagal savo subjekt teisin smon gali bti: individuali, grupin ir visuomenin.
Individuali teisin smon tai atskir asmen poiris veikiani ir geidiam teis.
Grupin teisin smon tai tam tikro socialinio sluoksnio ar socialinio susivienijimo teisin smon.
Todl ji btinai turi bti ir yra diferencijuota. Gali bti darbdavi, darbinink, bedarbi, tautini maum
atstov, student, inteligent ir kt. teisin smon, kai veikianti teis vertinama tam tikros socialins
grups interes, jos teisi saugos poiriu.
Visuomenin teisin smon tai idjos apie veikiani teis, kurias ipasta visuomenins daugumos.
Visuomenins teisins smons turiniu iandien Lietuvoje yra teisins valstybs koncepcija, kuriai
pritaria visuomens dauguma.
Teisins smons diferenciacija pagal asmens kompetentingumo teiss moksle ir veikianioje teisje
poiriu teisin smon skirstoma :
1.paprastj;
2.profesionali;
3.mokslin (teorin);
Paprastoji arba empirin smon. Kartais dar vadinama masine. Ji susiformuoja stichikai, be didesni
intelektualini pastang, apmstym, be speciali teiss ir socialini proces studij. Ji bdinga tiek
individualiai, tiek grupinei smonei. Joje teiss psichologija dominuoja prie teisin ideologij.
Profesionali teisin smon tai daniausiai teisinink nuomon. Ji formuojasi sistemingai ir mokslikai
studijuojant teisines doktrinas, veikiani teis ir jos taikymo praktik. Jose harmoningai derinasi
psichologiniai ir ideologiniai teisins smons elementai.
Mokslin teisin smon tai daniausiai teisinink mokslinink teisin smon. Ji formuojasi tiriant
socialinius procesus bei apibendrinant t proces reguliavimo praktik.
Taigi teisin smon tai teisini idj formavimosi, j ideologinio pagrindimo bei pasiruoimo tapti
teiss normomis stadija. Todl tirti teisin smon tai tirti sismon-----
3 TEISES TEORIJOS OBJEKTAS IR METODAS Komentarai (0)
VADAS

Kiekvienas tiriamasis darbas prasideda tiksl nustatymu, pagrindini svok aikinimu.
io darbo tikslas - aprayti teiss teorijos objekt, nustatyti jo tyrimo metodus bei apvelgti i metod
vairov.Todl ir io darbo vade padandysiu apibrti ir paaikinti pagrindines svokas, turinias glaud
ry su teiss teorijos dalyku.
Prie pradedant aikintis, kas tai yra teiss teorijos objektas, kokie yra jo tyrimo bdai ir metodai,
pirmiausia keliais odiais noriau paaikinti, o kas tai yra teis apskritai ir koks yra dabartinis moni
poiris teis, kadangi laikui bgant, visoje Europoje taip pat ir Lietuvoje vyksta revoliucins reikms
vertybi pokyiai. Vienoms valdymo sistemoms keiiant kitas, moni poiris ir mstymas keiiasi,
atsiranda visai kitoks to paties dalyko vertinimas. Jeigu anksiau dominavo valstybs, visumos,
kolektyvikumo ir socialumo idja, tai dabar didiausias dmesys yra skiriamas mogui, kaip protingai,
laisvai ir nepriklausomai btybei, keliamos individualizmo ir liberalizmo idjos.
is perjimas kit vertybi sistem (i planins valstybins ekonomikos rinkos ekonomik) atskleidia
turt teiss definicij nepakankamum (A.Vaivila, 2000. P. 21), todl dabar visi studijav ir
studijuojantys teis yra priversti i naujo iekoti, mokytis, painti ir bandyti suprasti, teiss kaip mokslo
prigimt ir paskirt.
Svok "Teis" galima apibrti kaip valstybs nustatyt ar sankcionuot visuotini elgesio taisykli
(norm) visum. i taisykli visumos tyrimui bei sisteminimui organizuoti susiformavo svoka "Teis"
kaip mokslas.
Kadangi teiss teorija yra nagrinjama kaip mokslas, reikt apibrti mokslo svok.
Mokslas - tai asmens veiklos sfera, kurios funkcija - objektyvi ini apie tikrov iugdymas bei teorinis
sisteminimas. Tai viena i visuomens smons form. ( , 1989.
C. 877).
Kaip suprantame i apibrimo mokslo svokoje vyrauja mintis apie tam tikros veiklos sferos ini
sistem. Toks mokslo suvokimas atitinka ir teiss teorijos moksl.
Teiss teorija - tai mokslas, kurio funkcija yra objektyvi ini apie teiss objekt paieka bei ugdymas
vairi metod pagalba bei teorinis i ini pagrindimas ir sisteminimas pagal tam tikrus poymius.
Tokiu bdu pagal mokslo objekt, ini sisteminimo poymius visi mokslai skiriasi tarpusavyje, bet juos
vienija tyrimo metodai ir bdai.
Terminas "Teorija" reikia tam tikros mokslo srities pagrindini idj sistem. Tai mokslinio inojimo
forma, kuri suteikia bendr suvokim apie tikrovs dsningumus ir egzistuojanius ryius. Todl galima
pabrti, kad teiss teorija, kaip mokslas, atvaizduoja btent pagrindini teiss idj, t.y. idj apie
visuotinai pripaintas bei valstybs nustatytas ar sankcionuotas elgesio taisykles (normas), sistem.
Kadangi vienas i pagrindini io darbo tiksl yra aprayti teiss teorijos objekt, todl reikia nustatyti
objekto, kaip bendrosios filosofins svokos, paskirt.
Objektas - tai filosofin kategorija, kuri ireikia tai, kas yra subjekto priepriea jo daiktinje-praktinje
ir painimo veikloje. Objektyvi tikrov, kuri egzistuoja nepriklausomai nuo mogaus ir jo smons,
irykja kaip objektas j painaniam individui veiklos, kalbos ir ini formose, susiklosiusiose
visuomens istorins raidos procese. ( , 1989. C. 925)
Kitais odiais, objektas - tai daikto, asmens ar kitos substancijos vardas, kur


nukreiptas veiksmas.
Teiss teorijos objekto atveju, tyrjo veiksmai yra nukreipti asmen interesus, tam tikras elgesio
taisykles bei normas, kurios utikrin i interes gyvendinim bei ginim.
Kadangi objekto tyrimas yra nuoseklus ir sistematizuotas procesas, labai svarb vaidmen ia vaidin
objekto tyrimo metodai, grindiantis tyrimo proces.
Metodas - tai teorijos tyrimo kelias, tikslo pasiekimo bdas, tikrovs teorinio ar praktinio painimo keli
ir bd visuma. ( , 1989. C. 808)
Metodas, kaip filosofin svoka, atvaizduoja ini sistemos krimo ir pagrindimo bd.
Teiss teorijos metodai taip pat kuria ir grindia ini sistem apie teiss objekt.
I aukiau ivardint svok analizs, matome, kad teiss teorija, kaip mokslas, atitinka visus
bendruosius mokslams priskirtinus poymius, bet turi ir ypating bruo, kurie irykja tiriant teiss
teorijos objekto esm ir poymius bei metod taikymo sritis.
1. TEISS TEORIJOS OBJEKTO APIBDINIMAS
Paintis su teiss teorija turi prasidti nuo mokslo objekto nustatymo, t.y. isiaikinimo, koki tikrovs
srit, kokiu poiriu ir kokiais metodais tas mokslas tyrinja.
Teiss teorija tyrinja visuomens socialinius procesus atsivelgiant mogaus teisi saugos poreikius,
grindia pagrindinius t proces teisinio reguliavimo principus ir kryptis. is mokslas visus vykstanius
procesus, j prieastys, kryptis formuluoja teiss samprat, kuri yra bendra visiems teiss mokslams.
Taip irykja pagrindinis teiss teorijos tikslas.
Teiss teorijos tikslas - suvokti ir aprayti savo objekt. Teorija sprendia klausim, kas yra teis ir kokia ji
yra, o ne kokia ji turi bti. Ji yra teiss mokslas (jurisprudencija), o ne teiss politika*+Ilaisvinti teiss
moksl nuo svetim element - metodologinis teorijos pagrindas. (H.Kelsen, 2002. P. 43)
Teis, kaip reikinys, socializuoja moni elges, kadangi ji yra mogaus sukurta ir kuriama tikrov,
siekiant valdyti mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo proces. Todl galima teiss teorijos moksl
priskirti prie visuomens moksl.
Visi visuomens mokslai kelia sau tris udavinius:
1) nustatyti socialins tikrovs faktus ir reikinius, j savybes;
2) juos paaikinti (atskleisti prieastinius i fakt ryius);
3) vertinti tiriam tikrov jos naudingumo ar grsmingumo mogaus teisi saugai poiriu.
(A.Vaivila, 2000. P. 23)
moni interesai yra socialini moksl objektas. moni interesai laikui bgant tampa socialine tvarka,
kuri neperengiant tam tikr rib gali bti nustatoma ar keiiama. Tai parodo, kad mogus turi santykinai
laisv vali, tuo paiu gali i dalies laikinai nustatyti kitoki socialin tvark.
Visuomenje nusistovi tam tikra visuotinai privaloma socialin tvarka tik todl, kad taip norjo
atitinkamus interesus ir socialins jgos persvar turini moni grup, kuriai nustatyti toki tvark yra
palankiausias bdas gyvendinti savo interesus. (A.Vaivila, 2000. P. 24)
is teiginys rodo, kad:
1. socialins tvarkos krjas yra pats mogus;
2. mogus veikia savo interesais;
3. socialins tvarkos krimo pagrindas yra jgos persvara;
4. rezultate socialin tvarka gyja visiems privalomo elgesio taisykli sistemos pavidal.
Tokiu bdu yra grindiama teiss, kaip klasin pobd turinio reikinio, prigimtis, t.y. teiss pagalba
dominuojanti klas teisina toki socialin tvark, kuri atitinka jos interesus .Galima teigti, kad socialiniai
interesai vaidina labai svarb vaidmen tiriant teiss mokslus. Jie tampa socialins tvarkos altini bei jos
vertinimo kriterijumi.
Teis, kaip tvarka, atsirado btent i mogaus interes, todl jos funkcija yra norminti, derinti tuos
interesus, juos apsaugoti, gyvendinti taip, kad vieno asmens interes gyvendinimas neviryt kito
asmens interes varymu ar likvidavimu.
Teiss teorijos objekt galima apibdinti vairiai, bet esminis teiss teorijos objekto elementas yra
"teiss samprata ir jos funkcionalum garantuojantis bendrj teiss svok aparatas". (Vaivila)
Tiriant teiss teorijos objekt, svarbiausia nustatyti tuos veiksnius, kurie formuoja konkreioje
visuomenje vyraujani teiss samprat, lemia jos turin ir pobd, kokie veiksniai lemia, kad i paprast
mogik santyki, i biologini, psichologini, mogaus interes, atsiranda teisin tikrov, kokie
veiksniai visa tai lemia. Svarbiausia suvokti, kad mogaus interesai, noras juos gyvendinti ir apsaugoti
yra ta jga, kuri buria visus individus visuomen. Pagrindin organizacin priemon i nor
gyvendinimo utikrinimui - "bendruomeninis moni gyvenimas kaip nuolatinis keitimasis paslaugomis",
kadangi mogus yra "priverstas bendrauti su kitais save panaiais - keistis su jais savo krybos
(gamybos) rezultatais kaip teisi apsaugos ir gyvendinimo priemonmis". (A. Vaivila, 2000. P. 26)
Toks bendravimas turi bti paremtas bendradarbiaujani asmen laisve ir lygiateisikumu, kurio
rezultatas turt bti abipus nauda, t.y. vyksta lygiaveriai mainai, nei viena nei kita pus savo
veiksmais negali riboti ir varyti kit asmen teisi bei laisvi.
Vliau main lygiavertikumo principas standartizuojasi, t.y. subjekt teiss ir pareigos susivienija ir
sukuria nauj socialin tikrov - teisin tikrov, t.y. visuotinai privaloma ir funkcionali.
Tuo paiu bendraujant ir bendradarbiaujant visuomenje danai atsiranda vien asmen priklausomyb
nuo kit fizins, politins ar kitos jgos. Taip atsiranda stiprij intereso dominavimas, o vliau i
interes teisinimas. ioje tikrovje teiss svoka yra suprantama kaip statymai, kurie legalizuoja
silpnj beteisikum bei stiprij viepatavim.
Taip susiformuoja dvi teiss sampratos, kuri formavimsi lm visuomens socialin struktra,:
1) teis kaip subjektini teisi ir pareig vienov, kai dalyviai yra lygiateisiai savo santykiuose;
2) teis kaip privilegij ir prievoli priepriea, t.y. stipriojo laisv ir silpnojo nelaisv, inaudojimas.
Todl dl tokio visuomeninio gyvenimo prietaringumo teiss vaidmuo istorijoje niekada nebuvo ir nra
vienareikmis, vienodai aikinamas ir suprantamas. Vadinasi teis gali bti tiek pavergimo, tiek
ilaisvinimo priemon, nelygu kokioje pusje ir kieno interesus ji saugo ir gina, kokiai socialinei klasei ji
atstovauja.
Kadangi teiss svokos formavimsi lemia visuomens socialin struktra (susiklosts jg santykis,
bendrasis kultros lygis ir pan.), tai teis galima pavadinti "vizitine visuomens kortele, kuri
koncentruotu pavidalu, ireikia vis jos esm - socialin interes struktr ir socialini jg santyk".
(A.Vaivila, 2000. P. 28)
Teiss teorijos painimo laukas yra gana didelis, kadangi j eina ne tik pati teis, bet ir visuomens
struktra, vairs moni grupi tarpusavio santykiai, vienu odiu, visi pagrindiniai socialiniai procesai,
kiek jie lieia kiekvieno mogaus teises ir pareigas.
Taigi objekto atvilgiu teiss teorija tai mokslas, tiriantis visuomens socialin struktr, socialini jg
santyk ir kitus sociakultrinius veiksnius, formuojanius, keiianius visuomenje vyraujani teiss
samprat kaip visiems teiss mokslams bendr metodologin pagrind. (A.Vaivila, 2000. P. 28)
Teiss teorijos objektas yra siejamas su teiss tikslais, todl jis atvaizduoja moni interes tyrim
siekiant nustatyti tok moni tarpusavio elges, kad jis garantuot norminiu poiriu vienod t interes
apsaug ir gyvendinim.
Teiss teorijos tyrimo objektai yra:
a) socialiniai mechanizmai - socialini moni interes virtimo teiss samprata, o toliau teiss
normomis, prieastys;
b) valstyb kaip organizacija, kuri vykdo socialini interes transformacijos privalom tvark,
prieir bei apsaug.
Todl apibendrinant teiss teorijos tyrimo objektus galima nustatyti, kad teiss teorija tiria teis ir
valstyb i


pradi kaip moni viepatavimo, o vliau kaip tarpusavio bendradarbiavimo ir gyvenimo santarvje
priemones.


2. TEISS TEORIJOS METODAS


Kaip jau buvo aptarta anksiau, metodas, kaip filosofin svoka, atvaizduoja ini sistemos krimo ir
pagrindimo bd, tik remiantis metodais yra galima pati paintin veikla. Painimo metodai yra svarbs
tuo, kad jie parodo kaip yra gyjamos ir patikrinamos inios. Tais paiais metodais savo problemas gali
nagrinti ir tyrinti skirtingi mokslai, o tai ir yra gerai, kadangi vien metod perklimas kitus mokslus
lemia kokybikai nauj tu moksl paang, atsiranda naujos moksl disciplinos. Tyrimo objektai mokslus
skiria, o metodai vienija.
Teiss teorijos atveju, "metodas - tai sistema bd ir priemoni , kuriais teiss teorija tiria socialini
interes transformavimosi teisin tvark veiksnius ir slygas. (A. Vaivila, 2000. P. 30)



Teiss teorijos metodas grindia teiss objekto tyrimo proces, kadangi atspindi tyrimo priemones ir
bdus.
Metod galima suprasti kaip "tikrovs painimo ir pertvarkymo bd". (A.Vaivila, 2000. P.31)
Metodai yra naudojami nauj ini apie teiss objekt gavimui ir sisteminimui bei gaut ini
patikrinimui. Tokiu bdu teiss teorija, kaip mokslas, yra tobulinama, kad j galima bt efektyviau
pritaikyti praktiniame gyvenime.
Istorikai yra susiformav tokie pagrindiniai teiss painimo metodai:
1. Filosofinis teiss painimo metodas;
2. Sociologinis metodas;
3. Formalios logikos metodai;
4. Istorinis teiss painimo metodas;
5. Kritikos metodas.
Kiekvienas teiss painimo metodas turi savo specifik, poymius, bet juos jungia j bendrasis tikslas -
padti painti teiss teorijos objekt, gauti bei susisteminti naujas inias apie teis ir patikrinti jau gautas.
2.1. FILOSOFINIS TEISS PAINIMO METODAS
is metodas pasiymi teiss painimu kaip visumos dalies painimu, kadangi pati filosofija tai yra viso
pasaulio painimas ir mogaus vietos jame suvokimas. Teis yra suprantama kaip viena i priemoni
utikrinti mogaus teisi apsaug ir gyvendinim, tai is metodas padeda nustatyti teiss viet mogaus
teisi apsaugos ir gyvendinimo priemoni sistemoje, t.y. reikia atskleisti teiss turin bei jos ry su kitais
ios sistemos elementais, kuri sveika takoja teiss formavimsi. Teiss mokslininkai nustat, kad dl
savo konkreios formos filosofinis metodas yra dialektinis istorinis metodas, kadangi jis parodo teis kaip
dinamik ir su visa socialine tikrove susijus reikin.
Filosofiniam teiss painimo metodui bdingi ie poymiai:
Raidos, arba evoliucijos, idja;
Tiesos konkretumas;
Mokslins analizs visapusikumas;
Analizs teorikumas (konceptualumas). (A. Vaivila, 2000. P. 33-34)
Raidos, arba evoliucijos, idja apibdina teis kaip nuolat kintant reikin, kuris formuojasi istorikai ir
nuolat keiia savo turin atsivelgiant besikeiianius moni, kaip teiss subjekt, socialinius bei kitus
santykius ir visuomenin tvark. Raida tai periodikas vienos kokybs virtimas kita, daniausiai savo
prieybe. (A.Vaivila, 2000. P.33) Todl ir teis nra toks dalykas, kuris yra duotas i karto ir visiems
laikams, tai yra istorikai besikeiiantis dalykas, kadangi bgant laikui ir keiiantis socialini grupi
interesams, teise yra veriami vis kitokie interesai.
Tiesos konkretumo poymis apibdina teis kaip ties, kuri buvo istorikai susiformavusi veikiant tais
laikais egzistuojani fakt ir aplinkybi sistemos bei visuomens pasiruoimo lygiui iai tiesai
priimti.Jeigu tiesos konkretumo reikalavim taikome jurisprudencijai, tursime sakyti, kad tiriame ar
studijuojame ne apskritai teis, o konkreios epochos, konkreios alies ar konkretaus regiono teis, nes
teiss samprat, turin, gyvendinimo laipsn lemia konkreios alies ar konkretaus meto mogaus teisi
apsaugos poreikiai, teisin smon. (A. Vaivila, 2000. P. 34)
ia svarbu paymti teiss, kaip tiesos (konkretaus teiginio arba fakto) vienareikmi apibrtum.
Mokslins analizs visapusikumo poymis reikia teiss, kaip reikinio, sveikaujanio su kitais
socialiniais reikiniais, tyrim. is tyrimas turt nustatyti ne tik sveikos faktus, bet ir j formavimosi
prieastis. Tokiu bdu nustatomi ryiai tarp teiss su kitais socialiniais reikiniais, bei j raida ir paiu yra
tiriami ne tik formalieji teiss poymiai, bet ir turiningieji, kad pabrti teiss turinio ir formos vienov.
T.y. teis, kaip nuolat kintantis reikinys, turt bti tyriama visapusikai.
Analizs teorikumas (konceptualumas) reikia, kad tyrimo procesas turi bti paremtas ne tik jutiminiu
stebjimu ar empiriniu mstymu, bet ir abstrakiu, teoriniu mstymu, kadangi teorinis mstymas
padeda atsiribuoti nuo tiriamo objekto smulki detali ir atsitiktini detali, ir apibdinti bendrj
reikinio esm ir suformuoti reikinio iskirtin supratim visuomens smonje.
Visi filosofinio teiss painimo metodo poymiai sudaro teiss painimo tikslo ir priemoni sistem.
2.2. SOCIOLOGINIS METODAS
Teiss painimui nepakanka formaliai ir turinio atvilgiu apibdinti j. Btina nustatyti kokius konkreius
raikos pavidalus gyja teis, atsivelgiant tos alies susiformavusi visuomenin santvark bei santykius
konkreiu momentu. Nordami teis suprasti, mes turime turti tampr ry su ja, mes turime painti
galiojani teis, kad inotume kokios problemos ikyla valstybs institucijoms, kurios kuria , leidia ir
utikrina teis, kaip statym. ia svarbi viet uima konkrei mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo
problem tyrimas.
Sociologinis metodas padeda "aprayti kylanius konkreius sunkumus kuriant statymus, juos vykdant,
garantuojant teiss priemonmis mogaus teisi saug, visuomens socialin stabilum". (A.Vaivila,
2000. P. 35)
Tokiu bdu yra tikrinamas teiss sampratos atitikimas konkreios alies teisinei tvarkai, teisinio
reguliavimo teisiniam ir socialiniam veiksmingumui.
Be socialoginio metodo teis prarast ry su socialine tikrove, mes neinotume kaip ta teis veikia, ar
tikrai ji utikrina teisingum, k reikia keisti ar tobulinti, koki reikia statymu konkreiu metu.
Kadangi viena i teiss teorijos metodo funkcij yra tikrinti gautas inias, galima teigti, kad sociologinis
metodas nustato gaut ini pritaikymo efektyvum galiojanioje visuomeninje santvarkoje.
Sociologinis metodas skatina nauj teisini idj atsiradim, kurios savo ruotu vliau tampa naujomis
teiss normomis.
Sociologinis metodas nereikalingas arba maai reikalingas tik tai teisinei sistemai, kuri remiasi etatistine
(normatyvistine) teises samprata. (A.Vaivila, 2000. P. 36) Tokiose valstybse kur teis yra tik stipriojo
sakymas, garantuojamas prievarta, kur nekreipiamas joks dmesys mones, kur statym leidjams yra
visai nesvarbu ar j leidiami statymai atitinka ir utikrina moni teises. Teiss veiksmingumas yra
siejamas ne su moni pritarimu, o su turimos pakankamumu, ia svarbiausias dalykas yra tai, kad
statymas bt vykdomas, o ne tai, kaip tais statymais garantuoja mogaus teisi sauga.
2.3. FORMALIOS LOGIKOS METODAI
Formalios (arba matematins) logikos metodams galima priskirti indukcij, dedukcij, rodym,
apibrim teorij, apibendrinim, subordinacij, koordinacij, lyginim, modeliavim, mintin
eksperiment (hipotez), predikat logik ir kitus.
Sisteminis i logikos metod taikymas teiss kategorij analizei vadinamas dogmatiniu metodu. (A.
Vaivila, 2000. P. 36)
Tai tam tikros logins procedros, leidianios nustatyti statin teiss bkl, kurios turi technin pobd
ir formuluoja bei sistemina teiss normas. Naudojant teiss painimo metod, neieinama u teiss
rib. Taikant i metod yra nekuriamos naujos normos, nauji statymai, jo pagalba yra bandoma aikinti
jau priimtas ir sigaliojusias teisines normos, jos yra komentuojamos, aikinamos ir tobulinamos, kad
bt geriau suprantamos ir lengviau pritaikomos kiekvienam konkreiam atvejui.
Formalios logikos metodai - tai teiss vidinio tvarkymo bei loginio tobulinimo metodai.
2.4. ISTORINIS TEISS PAINIMO METODAS
Tai vienas i teiss norm aikinimo metod, kuris leidia tiksliau suvokti teiss norm prasm.
is metodas yra ypa naudingas aikinant teiss norm, priimt skirtingu laiku, vairiuose valstybse,
egzistuojant skirtingoms santvarkoms bei socialiniams reikiniams, prasm bei paskirt.
Istorinis teiss painimo metodas padeda ne tik paaikinti ias teiss normas, bet ir pagrsti j
vienareikmikum.
2.5. KRITIKOS METODAS
Tai bdas vertinti, kaip teis (teisinis reguliavimas) tenkina tam tikro meto mogaus teisi saugos
poreikius. Tai suvokiama kaip galiojanios teiss netobulumas, atsilikimas nuo gyvenimo. (A.Vaivila,
2000. P. 38)
is metodas turi procesin pobd, todl susideda i trij stadij (dali):
1. galiojanios teiss kritikos ir neigimo;
2. teiss idealizavimo (norimos teiss vizijos krimo);
3. silom priemoni ir bd, kaip norimos teiss vizij paversti galiojania teise ir praktiniu
moni elgesiu.
is metodas, kaip ir sociologinis, skatina nauj teiss idj atsiradim, atsivelgiant egzistuojanius
moni teiss apsaugos ir gyvendinimo poreikius. Be to, jis padeda kurti nauj teisin sistem, kur
naujos vertybs veriamos atitinkamais moni santykiais, ir tiems santykiams suteikiama teisin forma.
2.6 LYGINAMASIS METODAS
Tai plaiai teises moksluose naudojamas metodas, kuris lygina vairi ali, ar netgi toje paioje alyje
vairiais istorijos etapais buvusia ir esama teis, sistemas, teiss institutus, j praktik. io metodo
pagalba atsiranda naujos pairos, formuojasi naujas supratimas apie teis ir tai padeda atsirasti
naujoms teiss mokslo disciplinoms (lyginamoji teis). Tai galimyb susipainti ir esant reikalui
pasinaudoti kit ali teisine patirtimi. Taiau iuo metodu, kaip ir visais prie tai apraytais metodais
negalima piknaudiauti, kadangi taikant vien metod mes ne tik apsiribojame gana siauru teiss
aikinimu, bet ir ukertame keli naujos teisins smpratos vystymuisi.
Turiningj ir formalij logini metod derinimas leidia teiss teorijai visapusikai painti teis ir jos
ryius su visuomene bei valstybe. (A. Vaivila, 2000. P. 41)
IVADOS

1. Teiss teorija, kaip mokslas turi savo objekt bei metodologin pagrind. Pagrindin io mokslo
funkcija - objektyvi ini apie teiss objekt paieka bei ugdymas, vairi metod pagalba, teorinis i
ini pagrindimas ir sisteminimas pagal tam tikrus poymius.
2. Teiss teorijos objektas yra teiss samprata, kuri funkcionuoja bendrj teiss svok takoje.
3. Teiss svokos formavimsi lemia visuomens socialin struktra bei tvarka, kurios krjas yra
veikiantis savo interesais mogus, turintis tam tikr jgos persvar, ir kaip rezultatas ta socialin tvarka
gyja visiems privalomo elgesio taisykli sistemos pavidal.
4. Tiriant teiss objekt, yra nustatomi veiksniai, kurie formuoja konkreioje visuomenje teiss
samprat, lemia jos turin ir pobd.
5. Galima iskirti dvi susiformavusias teiss sampratas. Tai teis kaip subjektini teisi ir pareig
vienov, kai dalyviai yra lygiateisiai savo santykiuose, ir teis kaip privilegij ir prievoli priepriea, t.y.
stipriojo laisv ir silpnojo nelaisv, inaudojimas.
6. Teiss teorijos objektas yra socialiniai mechanizmai, arba socialini interes virtimo teiss
samprata, o toliau teiss normomis, prieastys; ir valstyb kaip organizacija, kuri vykdo socialini
interes transformacijos privalom tvark, prieir bei apsaug.
7. Teiss painimo metodai yra naudojami nauj ini apie teiss objekt gavimui ir sisteminimui
bei gaut ini patikrinimui. Tokiu bdu teiss teorija, kaip mokslas, yra tobulinama, kad j galima bt
efektyviau pritaikyti praktiniame gyvenime.
8. Istorikai yra susiformav tokie pagrindiniai teiss painimo metodai: filosofinis teiss painimo
metodas, sociologinis metodas, formalios logikos metodai, istorinis teiss painimo metodas, kritikos
metodas.
9. Kiekvienas teiss painimo metodas turi savo specifik, poymius, bet juos jungia j bendrasis
tikslas - padti painti teiss teorijos objekt, gauti susisteminti naujas inias apie teis ir patikrinti jau
gautas.
10. Filosofinis teiss painimo metodas pasiymi teiss painimu kaip visumos dalies ir jam bdingi
tokie poymiai: raidos idja, tiesos konkretumas, mokslins analizs visapusikumas ir analizs
teorikumas.
11. Sociologiniam metodui bdingas konkrei mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo problem
tyrimas, atsivelgiant tos alies susiformavusi visuomenin santvark bei santykius konkreiu
momentu. is metodas skatina nauj teisini idj atsiradim, kurios vliau tampa naujomis teiss
normomis.
12. Formalios logikos metodai leidia nustatyti statin teiss bkl, kurie turi technin pobd ir
formuluoja bei sistemina teiss normas. Naudojant teiss painimo metod, neieinama u teiss rib.
13. Istorinis teiss painimo metodas - tai vienas i teiss norm aikinimo metod, kuris leidia
tiksliau suvokti teiss norm prasm. is metodas yra ypa naudingas aikinant teiss norm, priimt
skirtingu laiku, vairiuose valstybse, egzistuojant skirtingoms santvarkoms bei socialiniams reikiniams,
prasm bei paskirt.
14. Kritikos metodui bdingas teiss vertinimo kriterijus, kai vertinamas teisinio reguliavimo tam
tikro meto mogaus teisi saugos poreiki tenkinimas. Kritikos metodo pagalba yra kritikuojama ir
neigiama galiojanti teis, kuriama teiss vizija, ir silomos priemons ir bdai teiss vizijos virtimui
galiojania teise ir praktiniu moni elgesiu.
15. Lyginamasis metodas padeda atsirasti naujiems poiriams, idjoms, netgi naujoms teiss mokslo
disciplinoms. Taip yra vis labiau pleiamas teisinio tyrimo laukas, gimsta naujos idjos, o galiausiai tai
skatina ir paios jurisprudencijos paang.
16. Teiss teorija siekia visapusikai painti savo objekt, t.y. teis ir jos ryius su visuomene bei
valstybe, vairi, vienas kit papildani metod pagalba.