ES Materialin teis

I tema. Europos Bendroji ( vidaus) rinka

Europos pokario integracija, paskatinusi Europos angli ir plieno, Europos atomins energetikos ir
Europos ekonomins bendrijos krims, kilo greiiau ne i ideologini sumetim, bet i
akivaizdaus btinumo atstatyti sugriaut Europos ekonomik. Nenuostabu, kad i ekonomini
paskat rezultate, Europos ekonomin bendrija sipareigojo pagrindiniam tikslui bendrosios
rinkos sukrimui.
1.1. Ekonimins integracijos formos ir vidaus rinka
Tarptautinje ekonominje integracijoje galima iskirti kelet pagrindini regionins ekonomins
integracijos form.
Laisvosios prekybos erdv arba zona. Muit ir kiekybini apribojim (kvot) panaikinimas
prekybai produkcija, pagaminta valstybse, kurios yra laisvosios prekybos zonos nars. Laisvosios
prekybos zonos nars isaugo savo individual prekybos politikos ir muit suverenum treij
valstybi atvilgiu. Laisvosios prekybos zonos daniausiai apsiriboja pramons produkcija, o ems
kio produkcija didija dalimi yra atsieta nuo laisvosios prekybos.
Muit sjunga. Laisvosios prekybos zona bei valstybi-nari prekybinio ir muit suvereniteto
treij ali atvilgiu atsisakymas, tame tarpe bendro muit tarifo vedimas treij valstybi
atvilgiu. Muit sjunga ir laisvosios prekybos zona susijusios tik su preki judjimu.
Bendroji (vidaus) rinka. Bendrojoje rinkoje galioja ne tik laisvosios prekybos zonos taisykls, o
taip pat suderinta iors prekybos politika, bet taip pat panaikinami tarpusavio preki, paslaug,
asmen ir kapitalo judjimo apribojimai. Bendrj rink sudaro dvi dalys: vidaus rinka, kuri siejasi
su mintomis keturiomis laisvmis, kurios taikomos tarp vidaus rinkos valstybi nari, o taip pat
iorinis aspektas, kuris vis pirma apima bendro rimo treij ali atvilgiu nustatym. Be to,
pradedamos bendrai vystyti kai kurias ekonomins politikos kryptys.
Ekonomin sjunga. Ekonomin sjunga apima vis aukiau mint regionins integracijos
proces metu pasiektus rezultatus, be to, valstybs-nars derina ekonomin politik. Pradedamos
derinti ir kitos politikos kryptys regionin, socialins politika, veikia bendra fiskalin politika
(pvz., pinig sjunga).
1.2. Europos Bendrijos vidaus rinkos laisvs
Remiantis Sutarties kurianios Europos Bendrij 14 str. Bendrijoje yra sukuriama vidaus rinka:
14 straipsnis (ex 7a straipsnis)
1. Bendrija imasi priemoni, kad vadovaujantis io ir 15 bei 26 straipsni, 47 straipsnio 2 dalies, 49,
80, 93 bei 95 straipsni nuostatomis ir nepaeidiant kit ios Sutarties nuostat iki 1992 m.
gruodio 31 d. bt palaipsniui sukurta vidaus rinka.
2. Vidaus rink sudaro vidaus sien neturinti erdv, kurioje pagal ios Sutarties nuostatas
utikrinamas laisvas preki, asmen, paslaug ir kapitalo judjimas.
3. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, kvalifikuota bals dauguma nustato gaires ir slygas,
reikalingas tolydiai paangai visuose atitinkamuose sektoriuose utikrinti.
Vidaus rink gali paeisti vairs valstybi nari nustatyti apribojimai ar klitys. EB sutartimi buvo
siekiama iuos apribojimus ir klitis panaikinti:
3 straipsnis (ex 3 straipsnis)
1. Siekiant 2 straipsnyje ikelt tiksl, kaip numatyta ioje Sutartyje ir laikantis joje nustatyt
termin, Bendrijos veiklos sritys yra ios:
...
c) vidaus rinka, kurioje tarp valstybi nari panaikinamos klitys laisvam preki, asmen, paslaug
ir kapitalo judjimui;
EB sutartis tiek laisvame preki judjime, draudiant kiekybiniams apribojimams lygiaverio
poveikio priemones (28 str. ir 29 str.), tiek steigimosi laisvje, paslaug teikimo laisvje, tiek ir
kapitalo judjimo laisvje (43 str, 49 str.56 str.) tvirtina plat apribojim draudim draudiami
tiek diskriminuojantys, tiek nediskriminuojantys apribojimai. Vienoje i asmen judjimo laisvs
sudtini dali darbuotoj judjimo lasivje EB sutartis tetvirtino draudim diskriminuoti (39
str. 2 d.), taiau sekant Europos teisingumo teismo jurisprudencij, darytina ivada, kad ir
darbuotoj judjime turt bti taikomas tiek diskriminuojani, tiek ir nediskriminuojani
priemoni draudimas.
Kai kurie autoriai iskiria plaij ir siaurj apribojim draudimo sampratas. Plaija prasme
apribojim draudimas apima draudim nustatyti ir taikyti tiek diskriminuojanias, tiek ir
nediskriminuojanias klitis. ia prasme apribojim draudimas skirstytinas diskriminuojanio
pobdio apribojim draudim ir nediskriminuojanio pobdio apribojim draudim.
Siaurja prasme apribojim draudimas reikia tik nediskriminuojani priemoni draudim. Kitaip
tariant, pastarieji autoriai aikiai iskiria draudim diskriminuoti kaip nepatenkant apribojim
draudimo svok.
1.3. Diskriminacijos svoka
EB sutartyje tvirtinamas bendras diskriminacijos dl pilietybs draudimas, taiau pati
diskriminacijos svoka nepateikiama:
12 straipsnis (ex 6 straipsnis)
ios Sutarties taikymo srityje, nepaeidiant joje esani speciali nuostat, draudiama bet kokia
diskriminacija dl priklausymo vienai ar kitai valstybei.
Taryba 251 straipsnyje nustatyta tvarka gali priimti toki diskriminacij draudianias teiss normas.
Bendriausia prasme diskriminacij apibr Teismas, paymdamas, kad diskriminacija yra tie
atvejai, kuomet esant vienodom aplinkybms asmenys yra traktuojami skirtingai, o esant
skirtingoms aplinkybms traktuojami vienodai, iskyrus atvejus, jei toks traktavimas yra
objektyviai pateisinamas. Atkreiptinas dmesys, kad siekiant nustatyti diskriminacij, btina vis
pirma sitikinti, ar galima atitinkamas situacijas lyginti. Jei situacij lyginti nra galima, nra
galimybs nustatyti ir diskriminacijos buvimo. Tokiu atveju reikt nustatyti, ar nagrinjama
situacija netvirtina nediskriminuojani ribojim, kurie yra draudiami EB teiss.
Iskiriama tiesiogin arba atviroji ir netiesiogin arba paslptoji diskriminacija. Tiesiogin arba
atviroji diskriminacija yra tais atvejais, kai teiss normoje tvirtinta diskriminuojanti taisykl dl
asmens pilietybs (laisvo asmen judjimo atvilgiu) ar preks kilms (laisvo preki judjimo
atvilgiu). Netiesiogin arba paslptoji diskriminacija yra atvejai, kai teiss normoje tvirtinama
diskriminuojanti taisykl dl kit nei pilietyb ar preks kilm prieasi, arba kaip teigia Teismas
...nors ir taikant kitokius diferencijavimo kriterijus nei pilietyb i esms siekiant to paties
rezultato[1]. Kitaip tariant, dl tokios taisykls taikymo vietos pilieiai ar preks atsiduria
palankesnje padtyje nei usienieiai ar importuotos preks.
[1] Byla 152/73 Stogiu v Dutsches Bundespost, 1974, ECR 0153, 11 dalis.
1.4. Valstybi taisykls, ribojanios pagrindines laisves
Kaip jau buvo minta, jei nra galima palyginti situacij, o taip pat ir kitais atvejais (pvz., siekiant
nustatyti, ar galima pateisinti ribojim nustatani valstybs taisykl), btina tirti, ar konkreti
situacija nesukuria ribojim, neleidiam remiantis EB teise. alia diskriminuojani situacij
skirstymo tiesiogin ir netiesiogin diskriminacij, ribojanios valstybs taisykls skirstomos
vienodai ir skirtingai taikomas taisykles. skirstym laisvame preki judjime tvirtino Europos
Komisijos 1970 m. sausio 19 d. direktyva Nr. 70/50/EEB[1], kurioje buvo nustatyta, kad skirtingai
taikomos priemons, t.y. kitokios nei tos, kurios taikomos ir vietins gamybos prekms
(direktyvos 2 str. 2 ir 3 dalys), o vienodai taikomos priemons, t.y. kurios vienodai taikomos tiek
vietins gamybos, tiek ir importuojamoms prekms. (direktyvos 2 str. 1 dalis, 3 str.). i klasifikacija
atsirado btent tuo metu, kai Teismas vietoje diskriminacijos draudimo doktrinos pradjo taikyti
apribojim draudimo doktrin, siekiant atskirti situacijas, kai taisykl taikoma vienodai tiek
usienieiui (usienio prekei), tiek ir vietos pilieiui (prekei), nuo t situacij, kuriose usienieiai
(usienio preks) traktuojami skirtingai, nei vietos pilieiai (preks), nes pastaroji situacija paprastai
sukuria vidaus rink labiau ribojanias taisykles.
I principo, vidaus rinkos laisvse yra draudiamos valstybs, bet ne privai asmen taisykls.
Privai asmen nustatytos vidaus rinkos klitys kontroliuojamos konkurencijos teiss
reikalavimais, nors konkurencijos taisyklmis taip pat galima ginyti ir kai kurias valstybs
taisykles. Visgi EB teis tam tikrais atvejais suteikia teis valstybms narms riboti EB teisje
tvirtintas laisvo preki, asmen, kapitalo ir paslaug teises, taikant net ir diskriminacinio pobdio
apribojimus, taiau toks ribojimas turi tenkinti ribojimo pagrstumo slygas. Ribojimo pagrstumo
slygos plaiaja prasme reikia tiek iimtis, nustatytas Europos Bendrijos sutartyje, tiek ir
pagrstumo slygas, nustatytas Europos teisingumo teismo. Analizuodamas konkreias bylas
Teismas konstatuoja kai kuri valstybs taisykli nesuderinamum su EB teise: EB teis draudia
nustatyti ir taikyti taisykles, be to, EB teis negalina j pateisinti ribojimo pagrstumo slygomis.
gyvendindama EB teiss reikalavimus, valstyb nar privalo veikti (pavyzdiui, direktyv atveju)
arba susilaikyti nuo veik, kurios paeist EB teis (pavyzdiui, kai tam tikra sritis reguliuojama
reglamentu). Teismo nuomone, EB teis nra tinkamai gyvendinama ir tais atvejais, kai Bendrijos
teisje tvirtintos teiss valstybje narje suteikiamos administracini institucij valia: ios teiss
turi bti aikiai suteiktos asmenims, o ie turi turti teis remtis iomis teismis nacionaliniuose
teismuose.
[1] Komisijos direktyva 1969 m. gruodio 22 d. pagrsta 33 straipsnio 7 dalies nuostatomis, dl
lygiaverio poveikio kiekybiniams importo apribojimams priemoni, kurioms netaikomos kitos
nuostatos, priimtos pagal Europos ekonomins bendrijos sutart, panaikinimo (70/50/EEB), OJ
L'1970 Nr.13-29.
II tema. Laisvas preki judjimas
Bendrijos pagrindas yra vidaus arba bendroji rinka, kurioje centrin viet uima laisvas preki
judjimas. Prekybai tarp valstybi nari skatinti ir sukurti bendr prekybos erdv vis pirma buvo
btina panaikinti muitus vien seniasi rinkos apsaugos priemoni. Todl Sutartyje buvo
tvirtintas bendrosios (vidaus) rinkos sukrimas:
23 straipsnis (ex 9 straipsnis)
1. Bendrija grindiama vis prekyb prekmis apimania muit sjunga, kurioje tarp valstybi
nari udraudiami importo ir eksporto muitai bei visi jiems lygiaveriai mokesiai, o j
santykiams su treiosiomis alimis nustatomas bendras muit tarifas.
Muit sjungos apibrimas suponuoja vidin ir iorin aspektus:
a. vidinis aspektas udraudiami importo ir eksporto muit mokesiai bei jiems lygiaveriai
mokesiai
25 straipsnis (ex 12 straipsnis)
Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami importo ir eksporto muitai ar jiems lygiaveriai
mokesiai. is draudimas galioja ir fiskalinio pobdio muitams.
b. iorinis aspektas santykiuose su treiosiomis alimis nustatomi bendri muit tarifai, kurie
yra dalis bendrosios prekybos politikos:
26 straipsnis (ex 28 straipsnis)
Pagal bendrj muit tarif moktinus muitus remdamasi Komisijos pasilymu ir sprsdama
kvalifikuota bals dauguma nustato Taryba.
133 straipsnis (ex 113 straipsnis)
1. Bendra prekybos politika grindiama vienodais principais, ypa keiiant muit tarif normas,
sudarant muit tarif ir prekybos susitarimus, siekiant suvienodinti liberalizavimo priemones,
eksporto politik ir prekybos apsaugos priemones, kurios, pavyzdiui, taikytinos dempingo ar
subsidij atvejais.
Taiau vien muit draudimais ir bendrja prekybos politika (muit sjungos kurimu) laisvo preki
judjimo utikrinti nra manoma. Europos Bendrijos valstybs nars taip pat sipareigojo paalinti
kvotas bei bet kokias uslptas netarifinio pobdio klitis, vardindamos tai kiekybiniais importo
apribojimais ir lygiaverio poveikio priemonmis:
28 straipsnis (ex 30 straipsnis)
Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos
lygiaverio poveikio priemons.
29 straipsnis (ex 34 straipsnis)
Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami kiekybiniai eksporto apribojimai ir visos
lygiaverio poveikio priemons.
Muito mokesio draudimas utikrino tik vieno, nors ir ypa svarbaus tarptautinje prekyboje,
mokesio panaikinim. Buvo btina udrausti visus kitus mokesius, kuriuos valstybs nars galt
vesti, siekdamos apsaugoti savo rink, sukurdamos palankesnes slygas valstybje narje
pagamint preki pardavimui ir apsunkindamos kitose valstybse narse pagamint preki prekyb.
Todl Sutartyje buvo tvirtintas draudimas nustatyti kitus mokesius, kurie bt daugiau palanks
vietinms, nei kit valstybi nari prekms: draudiama tokia vidaus mokesi sistema, kurioje
mokesiai veamai prekei bt didesni nei panaiai vietinei prekei arba suteikia vietinms prekms
netiesiogin apsaug:
90 straipsnis (ex 95 straipsnis)
Jokia valstyb nar tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kit valstybi nari gamini jokiais
savo vidaus mokesiais, didesniais u tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panaius
vietinius gaminius.
Be to, jokia valstyb nar neapmokestina kit valstybi nari gamini tokio pobdio vidaus
mokesiais, kurie suteikt netiesiogin apsaug kitiems gaminiams.
Apibendrinant, laisvame preki judjime nustatomas draudimas valstybms narms taikyti tam
tikras taisykles, ribojanias laisv preki judjim. Iskirtinos keturios toki taisykli grups:
1. Muit mokesi bei lygiaverio poveikio privalomj mokjim, nustat tarp valstybi nari,
draudimas (25 str.);
2. Vidaus mokesi sistemos, kit valstybi nari prekes apmokestinanios daugiau, nei vietines
prekes, draudimas (90 str.);
3. Kiekybini eksporto ir importo apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni draudimas (28, 29
str.).
4. Bendr muit tarif, santykiuose su treiosiomis alimis, nustatymas ir atitinkamas draudimas
vienaalikai valstybei nustatyti muit tarifus su treiosiomis valstybmis (23 str. 1 d.).
ios taisykls neretai klasifikuojamos fiskalinius (mokestinius arba tarifinius) ir nefiskalinius
(nemokestinius arba netarifinius) apribojimus. Prie fiskalini priskiriami muit mokesiai ir
rinkliavos, turinios lygiavert poveik bei vidaus mokesiai (23-25 ir 90 str.), o prie nefiskalini
arba kiekybini kiekybiniai apribojimai ir priemons turinios lygiavert poveik (28 ir 29 str.).
Kaip jau minta, laisvas preki judjimas utikrinamas draudiant atitinkamas valstybs nars
taisykles. Draudimas nustatyti prekyb ribojanias priemones yra taikomas tiek statym
leidiamosioms, tiek vykdomosioms, tiek teisminms institucijoms. Draudimas taikomas tiek
centrins valdios, tiek ir vietins valdios institucijoms, nepaisant to ar valstyb yra unitarin ar
federacin. Draudimas nustatyti laisvo preki judjimo apribojimus gali bti taikomas ir monms,
jei jos yra susijusios su valstybe: pavyzdiui, valstyb skiria prieiros organo narius,
administracijos vadov bei i dalies finansuoja mintos mons veikl. Net ir neprivalomos
valstybs nars ar mint moni nustatytos priemons, jei jos gali paveikti prekybinink ir
vartotoj elges toje valstybje, ir tuo sulugdyti Bendrijos tikslus, paeidia laisvo preki judjimo
taisykles.
Muit ir lygiaverio poveikio privalomj mokjim atvilgiu (Sutarties 25 str.) Teismas yra dar
grietesnis: pripasta, kad valstyb paeidia Sutart net ir tais atvejais, jei mintus mokjimus
nustato su valstybe nesusij privats asmenys. Dubois byloje[1] privaiam asmeniui buvo suteikta
teis vykdyti importo ir eksporto procedras. Teismas pripaino, kad valstyb paeid savo
sipareigojimus pagal Sutart ir neutikrino savo finansini sipareigojim nustatyt Sutartyje, nes
is privatus asmuo importo ir eksporto procedr katus sutartini santyki pagrindu perleisdavo
importuotojams.
1998 m. gruodio 7 d. Taryba prim reglament Nr. 2679/98 dl vidaus rinkos funkcionavimo,
susijusio su laisvu preki judjimu tarp valstybi nari, kuriame "klitis" laisvai prekybai
apibriama, kaip preki laisv judjim tarp valstybi nari ribojanti klitis, kuri priskirtina
valstybei narei, nepaisant to, ar tai pasireikia jos veikimu ar neveikimu, galiniu paeisti Steigimo
sutarties 28-30 straipsnius, ir kuri:
a) gali visikai sulugdyti laisv preki judjim fizikai ar kitaip neleidiant, delsiant ar
nukreipiant preki import valstyb nar, eksport i jos ar j gabenim tokia valstybe nare,
b) padaro dideli nuostoli privatiems asmenims, ir
c) reikalauja imtis neatidliotin veiksm, kad toks lugdymas arba nuostoliai nebesitst, nedidt
ar nestiprt;
1 straipsnio 2 dalis apibria neveikimo samprat. Neveikimas" suprantamas, kaip padtis, kai dl
klities, atsiradusios dl fizini asmen veiksm, valstybs nars kompetentingos institucijos
nesiima vis reikaling ir tinkam j kompetencijai priklausani priemoni tam, kad tokia klitis
bt paalinta ir bt utikrintas laisvas preki judjimas j teritorijoje. ios nuostatos tvirtinimui
turjo takos Ispanijos braki byla[2], kurioje Teismas pripaino Pranczij paeidusi EB teis
dl to, kad ji nesm vis btin ir proporcing priemoni, kuri galjo imtis, tam, kad bt
ukirstas kelias laivo preki judjimo paeidimams jos teritorijoje (Pranczija dels nutraukti
privai asmen veiksmus prie Italijos ir Ispanijos vejus, importuojanius vaisius).
Reglamente taip pat numatyta pareiga valstybei praneti Komisijai apie bet koki klit ar pavoj
laisvam preki judjimui, imtis vis reikaling ir tinkam priemoni utikrinti laisv preki
judjim valstybje narje ir informuoti apie tas priemones Komisij. Komisija sipareigoja
nedelsiant pateikti gaut informacij kitoms valstybms narms. Komisijai taip pat suteikiama teis,
manant, kad valstybje narje atsirado klitis laisvam prieki judjimui, praneti suinteresuotai
valstybei narei prieastis, kuriomis remdamasi Komisija padar toki ivad, ir prayti j imtis vis
reikaling ir tinkam priemoni mintai kliiai paalinti per numatyt laik. Valstyb nar privalo
per 5 dienas nuo Komisijos praneimo: 1) informuoti Komisij apie veiksmus, kuri ji msi arba
ketina imtis arba 2) pateikti argumentuot paaikinim, kodl nra klities, paeidianios Steigimo
sutarties 28-30 straipsnius.
[1] C-16/94 Edouard Dubois et Fils SA and General Cargo Services SA v Garoner Exploitation SA
[1995] ECR I-02421.
[2] Komisija prie Pranczij, 1997 m., C-265/95
2.1. Preks svoka
Laisvo preki judjimo objektas preks. Europos Bendrijos sutartis nepateikia preks apibrimo.
Europos Bendrijos muitins kodeksas preks svok pateikia tik preki kilms ar veimo
Bendrijos muit teritorij aspektu, taiau nepateikia visaapimanios preks svokos.[1] Visgi
savaime suprantama, kad objektai, kurie klasifikuojami Europos Bendrijos muit teiss
dokumentuose, pripaintini prekmis.
Europos teisingumo teismas preki svok pateik Commission v Italy (meno vertybi) byloje,
kurioje prekes apibr kaip produktus, kurie gali bti vertinti pinigais ir kurie gali bti prekybini
sandori objektu[2]. Preki svoka apima tiek prekes, kurios turi istorin ir menin vert, tiek
monetas ir banknotus, jei jie nra teista atsiskaitymo priemon valstybse narse (pastaruoju atveju
monetos ir banknotai bus laisvo kapitalo judjimo objektu). Beje, atkreiptinas dmesys vertinimo
pinigais element, ipltot Commission v Belgium (Wallonian waste) [3] byloje, kurioje atliekos,
nesvarbu ar tinkamos perdirbti, ar ne, buvo pripaintos prekmis.
Siekiant apibrti prekes kartais taip pat bdavo naudojama materialaus objekto svoka: preks turi
materiali fizini savybi arba yra materialus objektas. i nuomon taip pat patvirtina Sacchi [4]
bei Debauve bylos, pagal kurias televizijos signal perdavimas buvo vertintas kaip paslaug
teikimas. Tuo tarpu prekyba film raais (materialiame pavidale) buvo pripainta laisvo preki
judjimo dalyku. Preks kaip materialaus objekto sampratoje yra tvirtinta ir kai kuri iimi:
Teismas, ko gero, siekdamas vienodai reglamentuoti energijos altinius (tame tarpe ir aliavas
dujas, naft), elektr pripaino preke.
Laisvo preki judjimo normos taikomos ir gaminiams, vetiems i treij ali, taiau kurie yra
laisvojoje apyvartoje Bendrijoje. Gaminio, esanio laisvojoje apyvartoje svok apibria Sutarties
24 straipsnis:
24 straipsnis (ex 10 straipsnis)
I treiosios alies veti gaminiai laikomi valstybje narje esaniais laisvoje apyvartoje, jei
toje valstybje narje yra atlikti importo formalumai ir sumokti moktini muitai arba jiems
lygiaveriai mokesiai ir jei tokie u juos sumokti muitai ar mokesiai, visi ar tik j dalis,
nebuvo grinti.
[1] r. Tarybos reglament (EEB) Nr. 2913/92 1992 m. spalio 12 d.nustatanio Bendrijos muitins
kodeks.
[2] Byla 7-68 Komisija prie Italij, 1968, ECR (English special edition) 00423, 428 psl.
[3] Byla C-2/90 Komisija v Belgijos Karalyst [1992] ECR I-04431.
[4] Byla 155/73 Giuseppe Sacchi [1974] ECR 409.
2.2. Muitai ir lygiaverio poveikio privalomieji mokjimai
EB sutartis tvirtina importo ir eksporto muit ar lygiaverio poveikio privalomj mokjim
draudim:
25 straipsnis
Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami importo ir eksporto muitai ir lygiaverio poveikio
privalomieji mokjimai. is draudimas galioja ir fiskalinio pobdio muitams.
Muitas yra rinkliava, nustatoma remiantis tarifu, kuris tvirtina mokesio dyd, importuotojo
moktin valstybei, kuri importuojama. Vadovaujantis iuo poiriu, muito svoka apims ne tik
tuos mokesius, kuriuos valstyb aikiai apibr kaip muit, taiau ir tuos, kurie tenkina Teismo
apibrim. Visgi silytina muito mokesio apibrimo tikslais vadovautis Europos Bendrijos
muitins kodekso ir konkreios valstybs nacionalins teiss normomis. Jei tokios normos
neapibria mokesio kaip muito mokesio, tai toks mokestis bus arba lygiaverio poveikio
privalomasis mokjimas, arba vidaus mokestis.
Rinkliavos ir mokesiai, kurie, pakeistami preks kain, turi t pat ribojant poveik laisvam preki
judjimui kaip ir muito mokestis, yra lygiaverio poveikio privalomieji mokjimai. Lygiaverio
poveikio privalomj mokjim draudimas papildo draudim nustatyti muito mokesius,
udrausdamas tokiomis priemonmis sukuriamas prekybos klitis. Kitaip tariant, tai yra tie
mokesiai ir mokjimai, kurie pagal Europos Bendrijos muitins kodeks ir konkreios valstybs
nacionalin teis nra priskirti muito mokesiams, taiau yra itin panas muito mokest, nes turi
t pat ribojant poveik laisvam preki judjimui. Teismo odiais, bet koks piniginis privalomasis
mokjimas, kad ir koks maas, nepaisant jo paskirties ir taikymo bdo, jeigu jis yra nustatomas
vienaalikai, remiantis tuo, kad preks kirto sien, net jei tikslas nra diskriminuoti ar apsaugoti
vietin prek yra lygiaverio poveikio privalomasis mokjimas.[1] Lygiai taip pat kaip ir muito
atveju, kai tik yra nustatomas lygiaverio poveikio privalomasis mokjimas, jis negali bti
taikomas, nes prietarauja Bendrijos teisei, kitaip tariant, yra neteistas per se.
Taigi vieni svarbiausi lygiaverio poveikio privalomj mokjim poymi yra tai, kad jis turi
ribojant poveik laisvam preki judjimui, nustatomas vienaalikai ir dl to, kad prek buvo
pergabenta per sien.
Teismas pripaino lygiaverio poveikio privalomuoju mokjimu inter alia statistikos tikslais
renkam mokest, mokest u meno, istorijos, archeologijos ar etnografinio pobdio preki
eksport, mokest u veterinarin ar sanitarin patikrinim, pato rinkliav u siuntinio pateikim
muitins tikrinimui. Visgi tam tikrais atvejais rinkliava nebus pripainta lygiaverio poveikio
privalomuoju mokjimu, nors ji ir tenkins visas aukiau pamintas slygas.
Mokestis nebus pripastamas lygiaverio poveikio privalomuoju mokjimu, jei jis yra umokestis
pagal komercin sandor u importuotojui ar eksportuotojui suteiktas paslaugas, proporcingas
paslaugos kainai, be to, suteikia konkreios naudos importuotojui. Visgi daniausiai Teismas
atmesdavo valstybi nari argumentus, kad mokestis tra umokestis u paslaugas, nes mokestis
nesuteikdavo konkreios naudos konkreiam importuotojui: paslauga bendrj interes
utikrinimui, paslauga visiems importuotojams ar bendra nauda visai ekonomikai ar visuomenei
nepripaintina, kaip konkreti nauda konkreiam importuotojui.
[1] Byla 24-68 Komisija v. Italij, 1969 ECR 00193, 9 dalis; Simmental prie Italijos Finans
ministerij 35/76.
2.3. Vidaus mokesiai
Sutarties 90 str. draudia diskriminuojant kit valstybi nari preki bei protekcionistin vietos
kilms preki apmokestinim. Kaip jau buvo minta, is draudimas taikomas ir treij ali
prekms, esanioms laisvojoje apyvartoje Bendrijoje.
90 straipsnis (ex 95 straipsnis)
Jokia valstyb nar tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kit valstybi nari gamini jokiais savo
vidaus mokesiais, didesniais u tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panaius
vietinius gaminius.
Be to, jokia valstyb nar neapmokestina kit valstybi nari gamini tokio pobdio vidaus
mokesiais, kurie suteikt netiesiogin apsaug kitiems gaminiams.
Diskriminacinio apmokestinimo draudimo tikslas utikrinti laisv preki judjim, ukertant keli
bet kokiems fiskalinio pobdio apribojimams, kurie nra muito mokestis ar lygiaverio poveikio
privalomasis mokjimas. Sutarties 90 str. ukerta keli bet kokiems paeidimams, kurie galt kilti
dl fiskalinio pobdio priemoni taikymo, udraudiant importuojam produkt apmokestinim
vidaus mokesiais, didesniais u tuos, kurie taikomi vietos produktams arba apmokestinim tokiais
vidaus mokesiais, kurie suteikia apsaug vietos gaminiams. i norma papildo draudim nustatyti
muito mokesius ir lygiaverio poveikio privalomuosius mokjimus ir utikrina visik vidaus
mokesi sistemos neutralum vietini ir importuojam preki atvilgiu.
Svarbu pabrti, kad Sutarties 90 str. neutikrina mokesi reim sulyginimo tarp valstybi nari
bei nesuteikia teiss Bendrijai harmonizuoti valstybi nari vidaus mokesi[1], taiau draudia bet
koki mokesi sistem, kuri diskriminuoja importuojamas prekes arba suteikia netiesiogin
apsaug vietinms prekms.
Sutarties 90 str. veikia tiesiogiai. Juo draudiama tiek tiesiogin, tiek netiesiogin diskriminacija.
Valstybs nars nustatomi vidaus mokesiai turi bti taikomi tokiu bdu, kad ivengt bet kokios
galimybs diskriminuoti ir, kaip jau buvo minta, utikrint visik vidaus mokesi neutralum
importuojam ir vietini preki atvilgiu. Visgi draudimas netaikomas nacionalini preki
apmokestinimui didesniais mokesiais nei kit valstybi nari ar treij valstybi nari preki,
taip pat ir tokiam apmokestinimui, kuris suteikia netiesiogin apsaug kit valstybi nari ar
treij valstybi nari prekms. Sutartis taip pat nepareigoja valstybi nari nustatyti palankesns
apmokestinimo sistemos kit valstybi nari prekms nei valstybje narje pagamintoms.
[1] Tai tvirtinama kituose EB sutarties straipsniuose, pvz., 93 str., 94 str.
2.3.1. Vidaus mokesio svoka
Bendriausia prasme mokesiai apibdinami kaip pinigin prievol valstybei, pabriant j
individualiai netalygintin pobd ir privalomum.[1] Europos Sjungoje kol kas yra harmonizuoti
kai kurie netiesioginiai mokesiai: pridtins verts mokestis, akcizai mineralinei alyvai, alkoholiui
ir tabakui, kt. ir nedidel dalis tiesiogini mokesi, nors pastaruoju metu vis daniau pasigirsta
silym visikai sulyginti valstybi nari mokesi sistemas.
Vidaus mokesi draudimas pagal Sutarties 90 str. apima ne tik netiesioginius mokesius, bet ir
visus kitus sistemikai taikomus mokesius, taiau tik tuos, kuriais diskriminuojami importuojami
produktai. Jis taikomas ne tik tiems mokesiams, kuriais apmokestinamos importuojamos preks
arba pats importuotojas bet ir tiems mokesiams, kurie taikomi prekes eksportuojant. Be to,
diskriminacijos vidaus mokesiais draudim patenka ne tik patys mokesiai, bet ir taisykls dl
tokio mokesio taikymo (surinkimo) bei vert, nuo kurios paskaiiuojamas mokestis (mokesio
baz), taip pat mokesi lengvatos: jei mokesi lengvata suteikiama vietinms prekms, tokia pati
lengvata turi bti suteikiama ir importuojamai prekei.
Vienas ir tas pats mokestis gali bti kvalifikuojamas tik pagal vien kategorij: arba tai yra muitas,
lygiaverio poveikio privalomasis mokjimas arba vidaus mokestis. Todl ypa svarbu skirti vidaus
mokesius nuo muit ir lygiaverio poveikio privalomj mokjim. Pagrindinis lygiaverio
poveikio privalomj mokesi ir vidaus mokesi skirtumas yra tas, kad lygiaverio poveikio
privalomasis mokjimas nustatomas tik importuojamoms prekms, o vidaus mokestis sistemikai
taikomas tiek importuojamoms, tiek ir vidaus prekms.
Mokesio pripainimas vidaus mokesiu ar muitu bei lygiaverio poveikio privalomuoju mokjimu
sukelia skirtingas pasekmes. Pakanka rinkliav kvalifikuoti kaip muit ar lygiaverio poveikio
privalomj mokjim ir ji pripastama neteista. Jei mokestis kvalifikuojamas kaip vidaus
mokestis, tai pats mokestis nra neteistas savaime. Vidaus mokesio neteistum btina rodyti:
toks mokestis yra tiesiogiai ar netiesiogiai didesnis nei taikomas panaiems vietos gaminiams (90
str. 1 d.) arba suteikia netiesiogin apsaug vietos gaminiams (90 str. 2 d.).
[1] Antanas Marcijonas, Bronius Sudaviius Mokesi teis, Vilnius, teisins informacijos
centras, 2003, 15-17 psl.
2.3.2. Panaios ir konkuruojanios preks
Sutarties 90 str. 1 d. nurodo panaius gaminius, kai tuo tarpu 90 str. 2 d. kitus gaminius. Be
to, remiantis 90 str. 1 d., draudiamas apmokestinimas didesniais mokesiais nei tie, kurie taikomi
panaiems gaminiams, o 90 str. 2d. susiaurinama iki draudimo nustatyti tokius mokesius, kurie
suteikia netiesiogin apsaug vietos gaminiams.
Panaioms prekms apibdinti buvo naudojamas objektyvusis kriterijus panaios preks yra tos,
kurios priskiriamos toms paioms preki grupms, nustatomoms statistiniais ar muit tikslais.
Preki priskyrimas tai paiai bendrojo muito tarifo grupei yra vienas svariausi argument, siekiant
rodyti preki panaum, nors ir nra lemiamas. Panaios preks neturi bti identikos, taiau,
pirma, turi turti panai savybi, toki kaip skonis, kvapas, sudtis, produkt gamybos bdas bei
kilm, antra, produktai turi tenkinti tuos paius vartotoj poreikius, o vartojimas turi bti panaus
arba sulyginamas.
Kaip jau buvo minta, preks, kurios nra panaios, taiau konkuruoja tarpusavyje patenka 90 str.
2 d. reguliavimo srit. Tarpusavyje konkuruojaniomis prekmis pripastamos net ir tos, kurios
tarpusavyje konkuruoja tik i dalies, netiesiogiai ar potencialiai. Konkuruojaniomis prekmis bus
pripastamos preks, kurios faktikai ar potencialiai gali viena kit pakeisti.
2.3.3. 90 str. I-ojoje ir II-ojoje dalyse tvirtinto draudimo apmokestinti apimtis
Kaip jau buvo minta, rodius, kad preks yra panaios, taikytina 90 str. 1 dalis, nustatanti, kad
mokesiai importuojamai prekei neturi bti didesni nei taikomi vietos prekms. Jei preks netenkina
panaioms prekms nustatyt kriterij, taiau visgi tarpusavyje konkuruoja ar potencialiai gali
konkuruoti taikytina 90 str. 2 d., draudianti vidaus mokesiais suteikti netiesiogin apsaug
vietinms prekms.
90 str. 1 d. nustatyt draudim tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestinti ... didesniais mokesiais
Teismas interpretuoja pleiamuoju bdu. Taikant Sutarties 90 str. 1 d. btina lyginti mokesi
nat, kuri priklauso nuo mokesio dydio, apskaiiavimo bdo ir kit mokesio taikymo taisykli.
Tiesiogin diskriminacija gali atsirasti dl to, kad yra apmokestinamas tik importuotas produktas (o
panaus vietinis produktas ne), taip pat ir tais atvejais, kai importuojamas produktas
apmokestinamas didesniais mokesiais, nei panaus vietos produktas vien tik dl skirtingos
produkto kilms. Netiesiogin diskriminacija susijusi su tais atvejais, kai skirtingi mokesiai
panaioms prekms nustatomi nepriklausomai nuo j kilms, bet i esms siekiant to paties
rezultato diskriminuoti dl preks kilms. Nustaius, kad paeidiama 90 str. 1 dalis, t.y.
tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojami importuojami produktai, valstyb nar pareigojama
sulyginti mokesi nat, tenkani vietos ir importuojamiems produktams, atsivelgiant mokesi
tarifus, apskaiiavimo bdus ar taikymo taisykles, taip pat vienodai taikyti mokesi lengvatas.
Sutarties 90 str. 2 d. nustato draudim taikyti mokesi sistem, kuri suteikia apsaug vietos
gaminiams konkuruojani importuot produkt atvilgiu. iuo atveju skirtingas mokestis vietos ir
importuojamai produkcijai nebtinai bus vienodas, svarbu, kad tokiu apmokestinimu nebt
sukuriama palankesn padtis rinkoje vietos produktams. Todl ir nustaius 90 str. 2 d. paeidim
nereikalaujama sulyginti mokesi natos, o tik panaikinti mokesio protekcionistin pobd: taikyti
importuojamiems produktams tok mokest, kuris eliminuot suteikiam apsaug vietos prekms.
2.3.4. Objektyviai skirtingas vidaus mokestis
90 str. nedraudia skirtingai apmokestinti vidaus mokesiais panai preki, jei toks
apmokestinimas remiasi objektyviais kriterijais: preks gaminamos i skirting aliav, naudojant
skirtingus gamybos procesus arba atsivelgiant pagaminam preki kiek ir kt. Taiau toks
skirtingas apmokestinimas turi tenkinti ias slygas:
1) Siekiama ekonomins ar socialins politikos tiksl, suderinam su EB teiss reikalavimais;
2) Yra nustatytos detalios taisykls, kurios galina ivengti tiek tiesiogins, tiek netiesiogins
diskriminacijos bei netiesiogins vietos gamini apsaugos.
Preks gamybos geografin vieta ar specifiniai-techniniai valstybs, kuri importuojama prek,
reikalavimai jos gamybai, kaip ir kiti kriterijai, kuri importuojamos preks neturi galimybs
fizikai ar teisikai patenkinti, nra kriterijai, kuriais galima pagrsti skirting panai preki
apmokestinim.
2.4. Kiekybiniai importo bei eksporto apribojimai ir lygiaverio poveikio priemons
Be fiskalini prekybos barjer, yra draudiami ir diskriminaciniai fiziniai ir techniniai prekybos
barjerai. Nordamos apsaugoti savo rink, valstybs gali siekti nustatyti kvotas importuojamai ar
eksportuojamai produkcijai, vairias administracines priemones ar procedras, techninius
reikalavimus importuojamoms bei vietos prekms. Tokios priemons yra vadinamos kiekybiniais
apribojimais ir lygiaverio poveikio priemonmis.
EB sutartis tvirtina apribojim draudim:
28 straipsnis
Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos
lygiaverio poveikio priemons.
29 straipsnis
Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami kiekybiniai eksporto apribojimai ir visos
lygiaverio poveikio priemons.
Tam tikrus valstybi nari taikomus kiekybinius apribojimus ir lygiaverio poveikio priemones
valstybs nars gali pateisinti ribojimo pagrstumo slygomis. Ribojimo pagrstumo slygos yra
nustatytos Sutarties 30 str. bei Europos Teisingumo teismo jurisprudencijoje, kurioje tvirtintos
pagrstumo slygos vadinamos privalomaisiais reikalavimais.
2.4.1. Kiekybini importo apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni svoka ir draudimo
apimtis
Kiekybiniai apribojimai apima priemones, kurios visikai ar i dalies suvaro preki eksport,
import ar tranzit[1]. Priemons turinios lygiavert kiekybiniams apribojimams poveik apima ne
tik prie tai mintus suvarymus, bet taip pat bet kokias kitas priemones, kurios turi tok pat
poveik. Tokiomis priemonmis neretai pripastami prekms taikomi techniniai reikalavimai,
vairios administracins priemons ar procedros.
[1] Geddo prie Ente Nazionale Risi 2/73, 7 dalis.
2.4.1.1. Direktyva 70/50
Vienas pirmj antrins teiss akt, apibrusi lygiaverio pobdio kiekybiniams importo
apribojimams priemones, yra Europos Komisijos 1970 m. sausio 19 d. direktyva Nr. 70/50[1].
Direktyva nustat, kad EB sutarties 28 str. taikytinas statymams, kitiems teiss aktams,
administracinms priemonms, taip pat bet kokiems vieosios valdios veiksmams ir aktams, kurie
nors teisikai nepareigoja asmen, kuriems jie yra skirti, taiau yra prieastis siekti atitinkamo
elgesio (preambuls 2,3 punktai).
ioje direktyvoje priemons yra skirstomos dvi grupes:
a. Skirtingai taikomos priemons, t.y. kitokios nei tos, kurios taikomos ir vietins gamybos
prekms (2 str. 2 ir 3 dalys)
b. Vienodai taikomos priemons, t.y. kurios vienodai taikomos tiek vietins gamybos, tiek ir
importuojamoms prekms. (2 str. 1 dalis, 3 str.)
Direktyvos 2 str. 1 ir 2 dalys
1. i direktyva taikoma priemonms, iskyrus priemonms vienodai taikomoms vietiniams arba
importuotiems produktams, kliudanios importui, skaitant priemones, dl kuri importuoti yra
sunkiau arba brangiau nei realizuoti vietin produkcij.
2. Vis pirma i direktyva taikoma priemonms, kuriomis importui arba importuot produkt
realizavimui bet kuriame realizavimo etape numatoma slyga iskyrus formalum kuri taikoma
tik importuotiems produktams, arba tokia slyga, kuri skiriasi nuo vietiniams produktams taikomos
ir yra sunkiau vykdoma. Taip pat i direktyva yra konkreiai taikoma priemonms, kurios yra
palankesns vietiniams produktams arba suteikia jiems preferencij, iskyrus pagalb, kuriai
slygos gali bti taikomos arba netaikomos.
Direktyva pateikia pavyzdin skirtingai taikom priemoni sra. Direktyvos 2 str. 3 d.:
a) tik importuotiems produktams nustato maiausias arba didiausias kainas, kai u jas maiau ar
daugiau kainuojani produkt importas draudiamas, sumainamas arba turi atitikti nustatytoms
slygos, galinios trukdyti importui;
b) importuotiems produktams nustato maiau palankias kainas negu vietiniams produktams;
c) pelno maras ir visus kitus kain komponentus nustato tik importuotiems produktams arba
juos nustato skirtingai negu vietiniams produktams, pirmj nenaudai;
d) daro nemanomu bet kok importuoto produkto kainos padidinim, pavyzdiui nustato
papildomas su importu susijusias ilaidas ir mokesius;
e) nustato produkt kainas tik pagal vietini produkt savikain arba kokyb, kas sudaro klit
preki importui;
f) sumaina importuoto produkto kain, ypa jo tikrj vert, arba padidina jo savikain (nustato
jo pabrangim);
g) leidia importuotiems produktams patekti vietin rink, tik su slyg, kad importuojanios
valstybs nars teritorijoje yra importuotoj tarpininkas arba atstovas;
h) nustato tik importuotiems produktams mokjimo slygas arba slygas, kurios skiriasi nuo
vietiniams produktams taikom slyg ir yra sunkiau vykdomos;
i) tik importui reikalauja pateikti garantijas arba reikalauja dalini mokjim mainant
siskolinim;
j) tik importuojamiems produktams taiko slygas, vis pirma, susijusias su forma, dydiu,
svoriu, sudtimi, pateikimu, identifikavimu arba produkto pristatymu, arba importuojamiems
produktams taiko slygas, kurios skiriasi nuo vietiniams produktams taikom slyg ir yra sunkiau
vykdomos;
k) trukdo asmenims pirkti tik importuotus produktus arba imponuoja (reikalauja) pirkti tik
vietinius produktus, arba preferencij teikia tik j pirkimui;
l) visai arba i dalies neleidia naudoti nacionalini priemoni arba rengini tik importuotiems
produktams arba mintas priemones bei renginius visai ar i dalies leidia naudoti tik vietiniams
produktams;
m) draudia arba riboja tik importuot produkt reklam arba visai ar i dalies leidia reklamuoti
tik vietinius produktus;
n) draudia, riboja tik importuot produkt laikym sandlyje arba reikalauja tik juos laikyti
sandlyje; visai arba i dalies sandliavimo patalpas leidia naudoti tik vietiniams produktams, arba
importuot produkt laikymui sandliuose nustato tokias slygas, kurios skiriasi nuo vietiniams
produktams taikom slyg ir yra sunkiau vykdomos;
o) nustato, kad importavimui viena arba daugiau valstybi nari turi taikyti abipusikumo
princip;
p) nustato, kad importuoti produktai turi visai arba i dalies atitikti kitas nei importuojanios
alies taisykles;
q) importuotiems produktams nustato terminus, kurie yra per trumpi arba per ilgi, palyginti su
normaliu vairi operacij, kuriems tokie terminai taikomi, vykdymu;
r) tikrina importuotus produktus arba nustato jiems vietiniams produktams nebding kontrol,
iskyrus tikrinim atliekant muitins procedras, arba importuotus produktus kontroliuoja grieiau
negu vietinius, nors tai nra btina vienodai apsaugai utikrinti;
s) kilms arba altinio nenurodanius pavadinimus leidia naudoti tik vietiniams produktams.
Kaip matyti, direktyva buvo udraustos skirtingai taikomos priemons, pateikiant neisam 21 tokio
pobdio priemons sra. Kitaip tariant, visos skirtingai taikomos priemons reik lygiaverio
poveikio kiekybiniams importo apribojimams priemones, kurios draudiamos Sutarties 28 str.
Pastebtina, kad beveik visos minimos priemons buvo nagrinjimo objektu Europos Teisingumo
teisme.
Visgi direktyva udraud taip pat ir vienodai taikomas priemones, kurios reguliuoja preki
pardavim ir vis pirma siejasi su produkto forma, dydiu, svoriu, sudtimi, pateikimu,
identifikavimu arba produkto pristatymu, jeigu toki priemoni ribojamasis poveikis laisvam preki
judjimui yra neproporcingai didelis palyginti su jo paskirtimi, o t pat tiksl galima pasiekti
kitomis, maiau prekybai trukdaniomis priemonmis (Direktyvos 3 str.).
Apibendrinant direktyvoje pateikt lygiaverio poveikio kiekybiniams importo apribojimams
priemoni svok ir j draudimo apimt, paymtina, kad draudiamos visos skirtingai taikomos
priemons, o taip pat ir vienodai taikomos preki pardavimo taisykls, kurios vis pirma siejasi su
produkto forma, dydiu, svoriu, sudtimi, pateikimu, identifikavimu arba produkto pristatymu,
jeigu toki priemoni ribojamasis poveikis laisvam preki judjimui yra neproporcingai didelis
palyginti su jo paskirtimi, o t pat tiksl galima pasiekti kitomis, maiau prekybai trukdaniomis
priemonmis.
[1] KOMISIJOS DIREKTYVA 1969 m. gruodio 22 d. pagrsta 33 straipsnio 7 dalies nuostatomis,
dl lygiaverio poveikio kiekybiniams importo apribojimams priemoni, kurioms netaikomos kitos
nuostatos, priimtos pagal Europos ekonomins bendrijos sutart, panaikinimo (70/50/EEB), OJ
L'1970 Nr.13-29.
2.4.1.2. Dasonville byla
Teismas pateik savo pair lygiaverio poveikio priemoni svok byloje Procureur du Roi v.
Dassonville [1]. Bylos fabula buvo susijusi su kotiko viskio importu i Pranczijos Belgij.
Importuotojai (Benoit ir Gustave Dassonville) neturjo Jungtins Karalysts muitins iduoto preki
kilms sertifikato ir tuo bdu paeid Belgijoje galiojanius teiss aktus. Nors viskis buvo teistai
sigytas Pranczijoje, u paeidim mintiems asmenims grs baudiamoji atsakomyb.
Teismas paymjo, kad bet kokios valstybi-nari prekybos taisykls, kurios tiesiogiai ar
netiesiogiai, faktikai ar potencialiai kliudo prekybai Bendrijos viduje yra laikytinos priemonmis,
turiniomis lygiavert kiekybiniams apribojimams, poveik (5dalis).
Europos Bendrijoje nra sistemos, kuri utikrint vartotojus, kad nurodyta produkto kilm yra
autentika, valstyb nar turi teis imtis priemoni ukertani keli nesiningiems veiksmams,
taiau tokios priemons turi tenkinti protingumo kriterij, o rodymai, kuri reikalaujama, neturi
trukdyti prekybos tarp valstybi nari ir turi bti pasiekiami visiems Bendrijos pilieiams (6 dalis).
Todl Teismo nuomone, valstybs nars reikalavimas turti preki kilms sertifikat, kur yra
sunkiau gauti originalios preks importuotojams, importuojantiems tas prekes i valstybs nars,
kurioje tos preks yra laisvojoje apyvartoje, nei tiems importuotojams, kurie importuoja tas paias
prekes tiesiogiai i kilms valstybs yra laikytinos lygiaverio poveikio kiekybiniams apribojimams
priemonmis (9 dalis).
Vadinasi, lygiaverio poveikio priemonmis pripaintinos visos valstybi nari priimtos prekybos
taisykls, galinios tiesiogiai ar netiesiogiai, faktikai ar potencialiai trukdyti prekyb Bendrijos
viduje. i vadinamoji Dassonville formuluot udraud valstybms narms taikyti bet kokias
taisykles, jei jos ribojo prekyb Bendrijoje. Jei direktyvos 70/50 pagrindinis draudimo kriterijus
buvo valstybs taikomos priemons faktikas ribojantis poveikis, tai pagal Dassonville formul
draudiamas ir potencialus ribojimas. Taigi nustaius, kad nacionalin priemon gali trukdyti
prekyb Bendrijoje, ji turi bti pripastama, kaip lygiaverio poveikio priemon pagal Sutarties 28
str., todl visikai nebtina nustatyti, kad ji faktikai trukdo ar apsunkina konkreios preks
import. Toki pozicij Teismas patvirtino eilje byl.
Visgi reikt pabrti, kad Dassonville byla buvo susijusi su skirtingai taikomomis priemonmis.
Byloje kilo klausimas apie nacionalins teiss akto nuostat, draudiani importuoti prek, turini
kilms vietos nuorod, jeigu prie ios preks nra pridtas oficialus eksportuojanios valstybs
iduotas dokumentas, patvirtinantis jos teis i nuorod. Btent dl ios prieasties Dassonville
formul vis pirma imta taikyti skirtingai taikomoms priemons.
[1] Byla C-8/74 Procureur du Roi v. Dassonville [1974] ECR 837.

2.4.1.3. Cassis de Dijon byla
1976 metais firma Rewe Vokietijos federalinei alkoholio monopolio administracijai pateik
praym leisti i Pranczijos Vokietij veti ir Vokietijoje parduoti serbent liker Cassis de
Dijon. Pranczijoje Cassis de Dijon grimas paprastai gaminamas su 15-20 proc. trio alkoholio
kiekiu, jo galima laisvai nusipirkti. Vokietijos institucija atsisak iduoti leidim veti grim,
motyvuodama tuo, kad Cassis de Dijon dl mao alkoholio kiekio negali bti pardavinjamas
Vokietijoje. Minta institucija rmsi galiojaniu teiss aktu, kuriame buvo sakoma, kad laisvai
prekiauti galima tik degtinmis (pvz., konjakais) su minimaliu 32 proc. trio alkoholio kiekiu.
Monopolio tarnybos nuomone, vaisiniams likeriams iimties tvarka leidiamas minimalus 25 proc.
trio alkoholio kiekis, o Cassis de Dijon tokio kiekio neturs.
Vokietijos vyriausyb rmsi keliais argumentais, ypa tuo, kad draudimas veti Cassis de Dijon
pagrstas visuomens sveikatos ir vartotoj apsaugos pagrindais (9 dalis). Neribojamas leidimas
prekiauti vis ri degtinmis su bet kokiu alkoholio kiekiu gali slygoti didesn alkoholio
vartojim, nes, Vokietijos atstov nuomone, lengviau priprasti prie silpnesni alkoholini grim
(10 dalis). Be to, alkoholio kiekio nustatymo taisykls apsaugo vartotojus apribojant nesiningus
prekybinink ir gamintoj veiksmus: alkoholis yra brangiausia sudtin alkoholini grim dalis,
todl sumainus alkoholio kiek gyjamas konkurencinis pranaumas. (12 dalis).
Bendrijoje kol kas nra bendr alkoholio gamyb ir prekyb reglamentuojani taisykli, todl
paios valstybs nars savo teritorijoje gali reguliuoti klausimus, susijusius su alkoholiu ir
alkoholiniais grimais (8 dalis). Visgi, teismo nuomone,vienaals valstybs nars taisykls dl
minimalaus alkoholio kiekio alkoholini grim prekyboje yra klitis prekybai ir prietarauja
Sutarties 28 str. (14 dalis).
Teismas neman, kad tokias taisykles galima pateisinti. Nors ir teigiama, kad prekybos klitys
Bendrijoje, kylanios dl skirting nacionalini teiss akt, reglamentuojani prekybos taisykles,
gali bti pateisinamos tais atvejais, kai jos yra btinos privalomj reikalavim, susijusi su
mokesi kontrols veiksmingumu, visuomens sveikatos apsauga, prekybini sandori
siningumu ir vartotoj apsauga, utikrinimu (8 dalis). Taiau Teismas atmeta Vokietijos
argumentus, grindiamus visuomens sveikatos ir vartotoj apsaugos pagrindais.
Minimalaus alkoholio kiekio alkoholiniuose grimuose taisykls nesiekia tokio tikslo, kuris yra
bendrasis interesas, be to, taisykls taikymas nra proporcingas: nra svarbesni(s) u preki
judjimo laisvs reikalavimus, kurie yra viena pagrindini Bendrijos taisykli (14 dalis). Teismas
pabr, kad vartotojai galt bti apsaugoti reikalaujant paymti alkoholinio produkto kilm ir
trin alkoholio koncentracij ant produkt pakuots (13 dalis), o Vokietijoje taikom minimalaus
alkoholio kiekio taisykli paskms tra prekybos stipriais alkoholiniais grimais skatinimas,
istumiant i nacionalins rinkos kit valstybi nari produktus, kurie netenkina nustatyt slyg
(14 dalis).
Rezoliucinje sprendimo dalyje Teismas pabria, kad draudimas taikyti lygiaverio poveikio
importo kiekybiniams apribojimams priemones, nustatytas Sutarties 28 str., apima minimalaus
alkoholio kiekio taisykles alkoholiniams grimams, tvirtintas valstybs nars teisje, jei
importuojamas alkoholinis grimas teistai pagamintas ir platinamas kitoje valstybje narje (15
dalis). Nra jokio galiojanio pagrindo, kodl teistai pagamintas ir platinamas vienoje i valstybi
nari alkoholinis grimas, negalt bti parduodamas kitoje valstybje narje; valstyb nar negali
nustatyti draudimo pardavinti mintus alkoholinius grimus, taiau kuriuose yra maesnis
alkoholio kiekis, nei tai leidia nacionaliniai teiss aktai (14 dalis).
Cassis sprendimo svarba pasireik tuo, kad Teismas analizavo vienodai taikom priemon, kuri
pripaino lygiaverio poveikio kiekybiniams importo apribojimams priemone. Kitaip tariant net ir
vienodai taikoma priemon, jei ji tiesiogiai ar netiesiogiai, faktikai ar potencialiai riboja prekyb
Bendrijoje, ji yra draudiama. Be to, Teismas tvirtino taip vadinam abipusio pripainimo
princip[1]: preks, kurios yra teistai pagamintos ir pardavinjamos vienoje valstybje narje, gali
bti teistai pardavinjamos bet kokioje kitoje valstybje narje.
Abipusio pripainimo principas grindiamas idja, kad tam tikr vertybi (pvz., sveikatos ir
vartotoj apsaugai) skirti teiss aktai visose valstybse narse yra panas. Kiekviena valstyb nar
jau yra nustaiusi bent jau tuos minimalius reikalavimus, kurie yra btini siekiant utikrinti mint
vertybi apsaug. Todl tokios taisykls, kurios papildomai nustato ar dubliuoja kitoje valstybje
narje nustatytas vertybi apsaugos taisykles, prietarauja laisvam preki judjimui.
Tuo bdu Casis sprendimas Bendrijoje pasil prekybos laisv, nacionalini preki skirtum
galimyb, po io sprendimo nereikjo harmonizuoti valstybi nari nacionalini taisykli, nes toki
taisykli taikymui buvo nustatytos aikios ribos. Visgi is sprendimas stipriai iplt draudim
taikyti lygiaverio poveikio kiekybiniams importo apribojimams priemones.
Kaip jau buvo minta, direktyva 50/70 draud skirtingai taikomas priemones, o taip pat vienodai
taikomas priemones, kurios reguliuoja preki pardavim ir vis pirma siejasi su produkto forma,
dydiu, svoriu, sudtimi, pateikimu, identifikavimu arba produkto pristatymu, jei tokios vienodai
taikomos priemons yra neproporcingos. Esminiu priemons draudimo kriterijumi direktyva
pripasta tos priemons faktik ribojant poveik. Tuo tarpu Dasonville byloje Teismas praplt
priemoni svok, udrausdamas ir potencialiai prekyb ribojanias priemones. Dasonville formul
Teismas taik skirtingai taikomoms priemonms. Cassis byloje nagrintos minimalaus alkoholio
taisykls buvo taikomos tiek vietinms, tiek i kit valstybi nari importuojamoms prekms, t.y.
vienodai taikomos.
Taigi Dassonville formuluot prapltus Casis byloje nustatytu draudimu nustatyti vienodai taikomas
lygiaverio poveikio priemones bei tarpusavio pripainimo principu, lygiaverio poveikio
priemoni draudimo apimtis buvo iplsta.
[1] Kartais literatroje dar vadinamas tarpusavio arba abialio pripainimo principu.

2.4.1.4. Keck byla
Pranczijoje galiojo draudimas parduoti prekes emesne nei j pirkimo kaina taip vadinamasis
nuostolingas pardavimas (nors buvo leidiama pardavinti gamintojui emesnmis nei gamybos
katai). U io draudimo paeidim P. Keck ir p. Mithouard grs baudiamoji atsakomyb.
Teismas man, kad nors ir skirtingose valstybse narse monms taikomi skirtingos prekybos
taisykls, vienos draudianios, kitos leidianios nuostoling perpardavim, taiau tai nra
diskriminacija, nes tokios prekybos taisykls taikomos visiems subjektams, esantiems toje
teritorijoje, nepaisant j pilietybs (8 dalis). Be to, nacionalin norma, kuri draudia nuostoling
perpardavim nra skirta reguliuoti prekyb tarp valstybi nari (12 dalis). Keturioliktoje
sprendimo dalyje Teismas teigia, kad atsirado tendencija ginyti bet kokias prekybos taisykles,
taikomas valstybse narse, todl jis mano yra btina perirti ir naujai paaikinti jau priimtus
sprendimus ioje srityje. 16 sprendimo dalyje Teismas nurodo:
Prieingai tam, kas ankiau buvo nusprsta, nacionalini prekybos taisykli, ribojani ar
draudiani tam tikr preki pardavim, taikymas kit Valstybi Nari prekms neturi bti
suprantamas, kaip tiesiogiai ar netiesiogiai, teorikai ar praktikai trukdantis prekyb tarp
Valstybi Nari Dassonville bylos prasme, jei tokios prekybos taisykls taikomos visiems valstybs
teritorijoje veikiantiems platintojams, ir jei tokie reikalavimai teisikai ar praktikai taip pat
taikomi ir vietini ir kit Valstybi Nari prekms.
Kitaip tariant nacionalini statym nuostatos, kurios riboja ar draudia tam tikrus preki pardavimo
bdus nepatenka 28 str. taikymo srit, jeigu jos:
1. taikomos visiems nacionalinje teritorijoje veikiantiems prekybininkams;
2. daro tok pat teisin ar faktin poveik ir vietini ir importuojam preki prekybai.
Skirtingai nei Dassonville byloje, kurioje ETT numat, kad bet kokia priemon, kuri gali tiesiogiai
ar netiesiogiai, faktikai ar potencialiai trukdyti prekyb tarp valstybi nari, yra draudiama, Keck
byloje Teismas konstatuoja, kad nors draudimas pardavinti nuostolingai gali paveikti laisv preki
judjim, taiau, jeigu tokia nacionalin taisykl yra vienodai taikoma ir tra prekybos taisykl, ji
neturi bti laikoma lygiaverio poveikio kiekybiniams apribojimams priemone.
Kitaip tariant Teismas dar kart pabria valstybs taisykli skyrim bendrai ir vienodai taikomoms
taisyklms, be to, pastarasias suskirsto dvi grupes: (1) prekybos taisykles, ir (2) taisykles prekei.
ETT nuomone 28 str. negali bti taikomas toms vienodai taikomoms priemonms, kurios reguliuoja
prekyb paioje valstybje narje (t.y. preki pardavimo taisyklms).
2.4.1.5. Bylos po sprendimo Keck byloje
Paskesn ETT praktika rodo, kad savo bylose jis vadovaujasi sprendimu priimtu Keck byloje. Tai
ypa matyti lygiaverio poveikio priemoni skaidymui vienodai ir atskirai taikomas priemones:
iuo poiriu iskirtina De Agostini [1], GIP [2] bylos.
Taiau iki iol praktikoje kyla prietaravimai dl ETT sprendimo Keck byloje, kadangi kartais gana
sunku skirti prekybos taisykles nuo priemoni, taikom paioms prekms, vis pirma dl svokos
prekyb reguliuojanio taisykls daugiareikmikumo. tai Familiapress byloje[3] Austrijos
laikrai leidjas, siek neleisti HBV, Vokietijos leidjui, Austrijoje leisti urnal, kuriame buvo
kryiaodiai, kuriuos isprend skaitytojai gaut prizus. Austrijos statymai draudia leidjams
savo leidinius traukti tokius konkursus. Austrija teig, kad jos statymai nepateko 28 str. apimt,
nes nacionaliniai statymai buvo skirti pardavim skatinimo bdui ir todl, pagal Keck byl,
nepateko 28 str. taikymo srit. Teismas nusprend, kad nors atitinkami nacionaliniai statymai
nukreipti prie pardavim skatinimo bdus, iuo atveju jie susij su produkt turiniu, nes aptariami
konkursai sudaro neatskiriam urnalo, kuriame jie spausdinami, dal. Todl aptariamas
nacionalinis statymas, kaip taikomas bylos faktams, nra susijs su prekyb reguliuojaniomis
taisyklmis pagal sprendim Keck byloje. Be to, kadangi reikalaujama i kitose valstybse narse
registruot prekiautoj pakeisti periodinio leidinio turin, svarstomas draudimas apsunkina patekim
valstybs nars rink atitinkamiems importuojamiems produktams ir todl trukdo laisvam preki
judjimui. Todl tai i principo yra priemon, turint tok pat poveik, kaip kiekybiniai apribojimai.
Atsivelgiant tai, kai kurie autoriai skiria statines ir nestatines arba dinamines prekyb
reguliuojanias taisykles. Statinmis prekyb reguliuojaniomis taisyklms bus priskiriamos
taisykls, susijusios su prekybos vietos darbo valandomis, apskritai darbo laiku ar patalp, kuriose
gali bti prekiaujama tam tikromis prekmis, tipu. Nestatikos ar dinamikos prekyb
reguliuojanios taisyklmis vadinamos tokios taisykls, kurios reguliuoja bd, kuriuo gamintojas
pasirenka parduoti tam tikr produkt, tam tikras reklamos, nemokam pasilym ir pan. formas.
Teigiama, kad dinamins prekyb reguliuojanios taisykls visgi turt patekti Sutarties 28 str.
apimt, o tik statini prekybos taisykli atvilgiu turit bti taikomos Keck byloje nustatytos
taisykls (jos nepatekt Sutarties 28 str.). iems mokslininkams visgi priepastatoma nuomon,
kad Teismas, visgi Keck byloje svarst toki galimyb, taiau j atmet: Teismas pripaino, kad
taisykl, draudianti nuostoling prekyb, atm i prekybinink pardavim skatinimo bd ir todl
sumaino pardavim apimtis, taiau vis dl to laik i taisykl prekyb reguliuojania taisykle,
kuri nepateko 28 straipsnio apimt (Keck sprendimo 13 dalis).
Apibendrinant vlsn Teismo praktik teigtina, kad Teismas pastaruoju metu subtiliai pakeit savo
pozicij, teikdamas didesn reikm patekimui rink. Gourmet International [4] byloje ETT
nurod, kad prekyb reguliuojanios taisykls nepateka 28 straipsnio apimt, tik jei jos neukerta
kelio ar netrukdo patekti rink importuojamiems produktams labiau, nei vietiniams produktams.
Manytina, kad Teismas toliau vadovaujasi Keck bylos ivadomis, pagal kurias bendrai taikomos
prekyb reguliuojanios taisykls laikomos nepatenkaniomis 28 straipsnio apimt, taiau gali j
patekti, jei jos visgi susijusios su produkt savybmis ir ukerta keli arba trukdo patekti rink.
[1] Sujungtos bylos C-34-36/95, Konsumentombudsmannen (KO) v. De Agostini (Svenska)
Forlag AB and TV-Shop I Sverige AB[1997] ECR I-3843.
[2] Byla C-405/98, Konsumentombudsmanned (KO) v. Gourmet International Products AB (GIP)
[2001] ECR 1-1795.
[3]Byla C-368/95, Vereinigte Familiapress Zeitungsverlags- und Vertreibs GmbH v. Heinrich
Bauer Verlag [1997] ECR I-3689.
[4] Byla C-405/98,Gourmet International, [1999] ECR I-1528
2.4.2. Kiekybini eksporto apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni svoka ir draudimo
apimtis
Kaip jau buvo minta, eksporto kiekybini eksporto apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni
draudimas yra tvirtintas Sutarties 29 str., kuris nesiskiria nuo Sutarties 28 str., tvirtinanio importo
kiekybini eksporto apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni draudim. Visgi Teismas
skirtingai interpretavo iuos straipsnius.
Byloje Groenveld [1] Olandijos der gamintojas uginijo Olandijos norm, draudiani dti
arkli ms Olandikuose derose. Teismas nepalaik Gen. advokato nuomons, kuris sil
vadovautis Dassonville ir Cassis bylomis, pripainti i taisykl draudiama (jo nuomone,
reikalavimas atitinkamai ymti produkt galt atitikti proporcingumo pricip). Teismas nustat,
kad Sutarties 29 str. iimtinai susijs su skirtingo reimo tarp valstybs nars vidaus prekybos ir
eksporto i jos tvirtinimu. Taigi, jei tas pats rimas yra nustatomas ir vidaus preki skirt
eksportui, ir vidaus preki, skirt vidaus vartojimui, Sutarties 29 str. nra paeidiamas, t.y. bendrai
taikomos priemons nra draudiamos pagal Sutarties 29 str. Teismas paymjo, kad Sutarties 29
str. draudiamas skirtingo rimo nustatymas tuo atveju, jei tai suteikia pranaum nacionaliniam
produktui kit produkt, importuojam i kit valstybi nari, sskaita. Jongeneel Kaas byloje[2]
Teismas pakartojo nuostat, kad bendrai taikomi reikalavimai nepaeidia Sutarties 29 str. (buvo
tiriamos Olandiko srio kokybs ir sudties taisykls).
Tuo tarpu atskirai taikomos priemons paeidia Sutarties 29 str. ir joms taikomi Dassonville ir
Cassis reikalavimai. iuo aspektu pamintina Bouhelier 53/76 byla, kurioje buvo tiriamas
Pranczijos reikalavimas gauti eksporto licencijas (po to, kai atliekama kokybs inspekcija)
laikrodiams, kurie yra eksportuojami, taiau tokios licencijos nebuvo reikalaujama laikrodiams,
kurie skirti vidaus prekybai.
Apibendrinant ETT praktik bendrai taikom priemoni kontekste, btina paminti por nauj byl,
kurios sukl nemaus ginus teisinje literatroje. Tai Ravil [3] ir Asda [4] bylos, kuriose ikilo
kolizija tarp laisvo preki judjimo ir intelektins nuosavybs teisi (preks kilms pavadinim
apsaugos). Italijos Prosciutto di Parma kumpio ir Grana Padana srio gamintojai kreipsi
Didiosios Britanijos ir Pranczijos teismus ( ias alis buvo importuojami aukiau minti
produktai) nordami, kad bt udrausta iose alyse naudoti aukiau mintus kumpio ir srio
kilms pavadinimus, kadangi tiek sris, tiek kumpis buvo supjaustyti u i produkt kilms
teritorijos rib. ie argumentai buvo grindiami Italijos teiss akt reikalavimais, nustataniais, jog
Prosciutto di Parma kumpis ir Grana Padana sris bt smulkinami j pagaminimo regionuose.
Taigi ginas i esms liet diskriminuojanias bendrai taikomas priemones, kurios buvo taikomos
tiek nacionaliniams gamintojams, tiek eksportuotojams. Abiejose bylose ETT nusprend, jog, nors
ios nacionalins priemons ir paeid Sutarties 29 straipsn, bet buvo pateisinamos (pramonins ir
komercins nuosavybs apsaugos sumetimais). Ar po i byl Teismas pakeis savo praktik
eksporto lygiaverio poveikio priemoni draudimui, nra aiku. Visgi bent jau kol kas teigti, kad
bendrai taikomos taisykls taip pat patenka Sutarties 29 str. taikymo apimt, bt kiek per drsu.
[1] Byla 15/79 Groenveld prie Produktschap voor Vee en Vlees.
[2] Jongeneel Kaas Bv 237/82
[3] Byla C-469/00, Ravil S.a.r.l. v. Bellon Import S.a.r.l. and Biraghi SpA, [2003] ECR I-5053
[4] Byla C-108/01 Consorzio del Prosciutto diParma and Salumificio S. Rita SpA v. Asda Stores
Ltd. and Hygrade Foods Ltd., Judgments of 20 May 2003, [2003] ECR I-5121
2.4.3. Ribojimo pagrstumo slygos
Neatsivelgiant tai, kad valstybs taikoma taisykl yra pripaintina kaip kiekybinis apribojimas ar
lygiaverio poveikio priemon, valstyb nar turi teis j taikyti, jei tokia taisykl atitinka ribojimo
pagrstumo slygas. ias slygas tikslinga skirstyti slygas, nustatytas EB Sutartyje ir
privalomuosius reikalavimus, nustatytus Teismo.
2.4.3.1. Nustatytos EB sutartyje
30 straipsnis
28 ir 29 straipsni nuostatos nekliudo taikyti preki importo, eksporto ar tranzito draudim arba
apribojim, jei jie yra pateisinami visuomens dorovs, vieosios tvarkos arba visuomens
saugumo, moni, gyvn ar augal sveikatos bei gyvybs apsaugos, nacionalini meno, istorijos ar
archeologijos vertybi apsaugos bei pramonins ir komercins nuosavybs apsaugos sumetimais.
Taiau tokie draudimai arba apribojimai neturi tapti savavalika diskriminacijos priemone ar
uslptu valstybi nari tarpusavio prekybos apribojimu.
iomis Sutartyje nustatytomis ribojimo pagrstumo slygomis importo, eksporto arba preki kilms
ir pristatymo valstyb gali pateisinti tiek kiekybinius apribojimus, tiek ir lygiaverio poveikio
kiekybiniams apribojimams priemones. Valstyb nar gali teisinti tiek bendrai taikomas, tiek ir
atskirai taikomas taisykles, nesvarbu, ar jos reguliuoja preks patekim rink (taisykl prekei), ar
prekyb toje rinkoje (prekybos taisykl). Visgi tais atvejais, kai Bendrijoje yra priimtas teiss aktas,
kuriuo suderinamos valstybi taikomos priemons, siekiant 30 str. nustatyt tiksl, valstyb nar
neturi teiss remtis mintomis ribojimo pagrstumo slygomis.
Svarbu pabrti, kad EB steigimo sutarties 30 str. taikymas galimas tik tuo atveju, jei priemon nra
taikoma su tikslu diskriminuoti ar apriboti valstybi nari tarpusavio prekybos, be to, yra
proporcinga. Todl Teismas nuodugniai tiria, ar priemons tikrasis tikslas nra nacionalins rinkos
apsauga ir ar ji yra proporcinga. Teismas taip pat reikalauja, kad valstybi taikomos priemons
nebt grindiamos ekonominiais tikslais.
Siekiant skaidrumo valstybi nari tarpusavio prekyboje, buvo priimtas sprendimas Nr.
3052/95/EB. is sprendimas vis pirma nukreiptas kontroliuoti, ar tinkamai yra gyvendinamas
abipusio pripainimo principas. Sprendimu siekiama, kad valstybs nars laiku ir tinkamai pranet
apie nacionalini priemoni, udraudiani laisv preki judjim, taikym.
2.4.3.2. Privalomieji reikalavimai
Privalomj reikalavim doktrin Teismas vyst Cassis de Dijon byloje, nustatydamas, kad
lygiaverio kiekybiniams apribojimams priemon gali bti pateisinama, jei:
ji btina, norint patenkinti pagrstus reikalavimus, ypa tuos, kurie susij su veiksminga mokesi
kontrole, visuomens sveikatos apsauga, prekybos skaidrumu ir vartotoj apsauga. Tuo turi bti
siekiama tikslo, susijusio su visuotiniais interesais, tarnaujaniais laisvo preki judjimo, kuris yra
vienas i Bendrijos pamat, reikalavimams.
Svarbu pabrti, kad privalomj reikalavim pagrind sraas nra baigtinis, o teis juos
pateisinti remiasi proporcingumo principu. Teismas pabr, kad nacionalini priemoni
ribojamasis poveikis laisvam preki judjimui turi bti proporcingas siekiamam apsaugoti interesui
ir to paties tikslo turi bti negalima pasiekti kitomis, maiau prekybai trukdaniomis priemonmis.
Svarbu pabrti, kad bendrj interes doktrina taikytina tik bendrai taikomoms priemonms, todl
atskirai taikom priemoni pateisinti remiantis iais pagrindais nra galima.
III tema. Laisvas asmen judjimas
Laisvas asmen judjimas apima:
1. Laisv darbuotoj (ir j eimos nari) judjim,
2. Laisv savarankikai dirbanij ir moni judjim (arba steigimosi laisv),
3. Paslaug teikimo laisv[1].
[1] Nors paslaugos gali bti teikiamos paslaugos teikjui ir paslaugos gavjui nekertant sienos,
silytina paslaug teikimo laisv priskirti prie laisvo asmen judjimo dl itin panaaus i laisvi
reglamentavimo.
3.1. Bendros laisvo asmen judjimo taisykls
3.1.1. Ekonomin veikla
Laisvo asmen judjimo taisykls gali bti taikomos tik tokiai asmen veiklai, kuri tenkina
ekonomins veiklos kategorij.
Ekonomins veiklos svoka minima EB sutarties 2 straipsnyje:
Bendrija, kurdama bendrj rink bei ekonomin ir pinig sjung ir gyvendindama 3 bei 4
straipsniuose nurodytas bendros politikos arba veiklos kryptis, kelia sau udavin visoje Bendrijoje
skatinti sklandi, suderint ir tolydi ekonomins veiklos pltot, siekti aukto lygio uimtumo ir
socialins apsaugos, vyr ir moter lygybs, tvaraus ir neinfliacinio augimo, didelio
konkurencingumo ir ekonomins veiklos rezultat konvergencijos, aukto lygio aplinkos apsaugos
ir jos kokybs gerinimo, gyvenimo lygio ir gyvenimo kokybs gerjimo bei valstybi nari
ekonomins ir socialins sanglaudos bei solidarumo.
Siekiant taikyti asmen judjimo laisvs taisykles, tiriama, ar konkreti ekonomin veikla yra tikra ir
efektyvi (angl. genuine and effective). Efektyvios ekonomins veiklos svok atskleidia veiklos
atlygintinumas, turinys ir trukm.
Efektyvia veikla pripaintinas darbuotojo darbas, u kur mokamas emesnis nei minimalus
garantuotas darbo umokestis ar u kur yra atsiskaitoma paslaugomis. Neturi jokios reikms, kad
darbuotojas gauna papildom pajam ar j siekia i privai altini ar net viej tos paios
valstybs, kurioje dirbama, fond.
Efektyvia veikla pripaintinas ir darbas, dirbamas ne piln darbo dien. Taiau tikra ir efektyvia
veikla nepripastama tokia menkavert veikla, kuri tra pagalbin. Pavyzdiui, eiasdeimties
valand darbuotojo darbas atuoni mnesi laikotarpyje galt bti nepripaintas efektyvia
ekonomine veikla.
Darbas, kurio tikslas reabilituoti asmen po ligos nepripaintinas efektyvia ekonomine veikla,
nepaisant to, kad u tok darb mokama i viej fond. Visgi toki veikl galima vertinti ir kaip
darb, jei tokios veiklos tikslas nra vien tik asmens reintegracija. Teismas nepripaino efektyvia
ekonomin veikla gatvs muzikanto veiklos, nes nebuvo tiesioginio ryio tarp paslaugos verts ir
gauto umokesio. Tuo tarpu loterijos organizavimas, kurios dalyviai i principo teturi galimyb
laimti priz, Teismo buvo pripainta paslauga, todl tenkino ekonomins veiklos kategorij.
Efektyvios ekonomins veiklos problema taip pat buvo kilusi vertinant sportinink veikl. Teismas
paymjo, kad dalyvavimas profesionaliose arba pusiau profesionaliose futbolo varybose yra
ekonomin veikla, jei yra dirbama u darbo umokest arba teikiamos paslaugos ir tokiai veiklai
taikomos EB atitinkamos laisvs taisykls. Tuo tarpu nacionalini komand sudarymas ir
dalyvavimas nacionalinse sporto varybose, Teismo nuomone, nepripaintina kaip ekonomin
veikla, o iskirtinai sporto, todl asmenys, sportuojantys nacionalinse komandose, negals
pasinaudoti laisvo asmen judjimo ar paslaug teikimo taisyklmis.
3.1.2. Diskriminacijos draudimas
Sutarties 12 str. yra tvirtintas bendras draudimas diskriminuoti dl asmens pilietybs:
12 straipsnio (ex 6 straipsnis) 1 dalis:
ios Sutarties taikymo srityje, nepaeidiant joje esani speciali nuostat, draudiama bet kokia
diskriminacija dl priklausymo vienai ar kitai valstybei.
is nediskriminavimo principas buvo taikomas laisvam asmen judjimui, o vliau i nuostat
pagrindu buvo ivystyta Europos pilietybs samprata 17-22 (8 8e str.). Teigiama, kad ES
pilietybs sampratos vedimas asmens teis laisvai judti Europos Sjungoje pavert konceptualiai
nauja.
I ties Mastrichto sutartyje teisinant ES pilietybs samprat, taip pat buvo tvirtintos ir ES
pilieiams garantuojamos teiss. Tuo bdu Sutarties 18 str., buvo tvirtinta kiekvieno ES pilieio
teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje, laikantis Sutartyje ir jai gyvendinti
priimtuose teiss aktuose nustatyt apribojim bei slyg. i teis lyg ir dubliuoja laisvame asmen
judjime tvirtintas teises ir bent jau kol kas Teismas nesuteik mintai normai tiesioginio veikimo,
o mokslininkai ios normos tiesioginiu veikimu pagrstai abejoja.
Sutarties 12 str. taikomas tokiose situacijose, kuriose EB sutartis nenustato specialaus draudimo
diskriminuoti. Teismo odiais, bendras diskriminacijos draudimo principas, nustatytas Sutarties 12
str., savarankikai taikomas tik tokiose situacijose, kurioms taikoma EB teis ir kuriose Sutartis
nenustato specialij diskriminacijos draudimo norm. Laisvo asmen judjimo ir paslaug teikimo
atvejais, pastarosios Sutarties normos pripaintinos specialiomis Sutarties 12 str. atvilgiu (r.
Sutarties 39 str. 2 d., 43 str. 2 d., 50 str. 3 d.). I kitos puss, mintas straipsnis daug kart buvo
taikomas ir tokiose situacijose, kai EB nediskriminavimo principas buvo vienintelis, kur apskritai
buvo galima taikyti.
3.1.3. Vidaus situacija
Laisvo asmen judjimo taisykls nra taikomos situacijose, kylaniose iimtinai vienoje ir toje
paioje valstybje narje (angl. exclusively internal situations). Vidaus situacija vadinami tie
atvejai, kai asmuo siekia pasinaudoti EB steigimosi laisvs normomis prie savo pilietybs valstyb
(juridini asmen atveju prie valstyb, kurios teis taikoma tam juridiniam asmeniui). Neretai
vidaus situacija sukelia taip vadinamos atvirktins diskriminacijos atvejus, t.y. atvejai, kai vietos
pilieiai yra diskriminuojami usieniei atvilgiu.
Visgi svarbu paymti, kad harmonizavus tam tikr srit antrins teiss aktu, kuris utikrina vis
asmen apsaug, valstyb nar privalo suteikti iuose aktuose nustatytas teises ne tik kit valstybi
nari pilieiams, bet ir savo pilieiams.
3.2. Bendrosios laisvo asmen judjimo teiss
Vadovaujantis EB Sutartyje tvirtinta pilietybs svoka, Teismo sprendimais ir antrins teiss
aktais, visi ES pilieiai gijo tam tikras laisvo asmen judjimo teises vien dl to, kad jie yra ES
pilieiai ar ES piliei eimos nariai.
Vadovaujantis Sutarties 40 str. Taryba buvo galiota priimti reglamentus ir direktyvas, reikalingas
darbuotoj judjimo laisvei gyvendinti, atitinkamai Sutarties 44 str. steigimosi laisvei, o Sutarties
52 str. paslaug teikimo laisvei gyvendinti. Teiss ivykti i savo pilietybs valstybs ir atvykti
kit valstyb nar su tikslu dirbti, teikti paslaugas ar sisteigti buvo reguliuojama keletu antrins
teiss normini akt. Lygiai taip pat skirtingi teiss aktai reguliavo teis apsigyventi ir pasilikti
gyventi po veiklos nutraukimo laisvame darbuotoj judjime ir steigimosi ir paslaug teikimo
laisvje. 2006 m. balandio 30 d. sigaliojus direktyvai 2004/38, visos ios teiss buvo
harmonizuotos vienu aktu Direktyva 2004/38/EB Dl Sjungos piliei ir j eimos nari teiss
laisvai judti ir gyventi valstybi nari teritorijoje.
Direktyva 2004/38/EB pabriami proporcingumo ir draudimo piktnaudiauti teismis principai.
Kiek tai lieia piktnaudiavim teismis, direktyva nustato, kad valstybs nars gali patvirtinti
btinas priemones atsisakyti, nutraukti ar panaikinti bet koki ia direktyva suteikt teis, jei jomis
piktnaudiaujama ar sukiaujama, pvz., santuokomis i iskaiiavimo.
3.2.1. Teis ivykti ir teis atvykti
Kaip ir ankstesniuose teiss aktuose, teis ivykti i savo valstybs ribojama tik pareiga pateikti
galiojani tapatybs kortel arba pas (2004/38 4 str.).
Teiss atvykti aspektu, Sjungos pilieiams netaikomas vaiavimo vizos ar lygiaverio formalumo
reikalavimas, taiau reikalaujama galiojanio paso ar tapatybs kortels pateikimo. Tuo tarpu
eimos nariams, jei jie nra ES pilieiai, taikomi viz reikalavimai, iskyrus tuos, kurie turi
galiojani leidimo gyventi alyje kortel. Direktyva 2004/38 nustato, kad valstybs privalo suteikti
vizas kuo greiiau ir nemokamai.
3.2.2. Teis gyventi
Teis apsigyventi valstybje narje skirstoma teis gyventi iki trij mnesi ir ilgiau kaip tris
mnesius. Tiek pilieiai, tiek pilieio eimos nariai turi teis gyventi iki trij mnesi netaikant
jiems joki reikalavim, iskyrus pareigojim turti tapatybs kortel arba pas. Teis gyventi
alyje ilgiau kaip tris mnesius ribojama tik asmenims tenkinantiems nustatytas slygas (7 str. 1 d.):
a) jie yra darbuotojai ar savarankikai dirbantieji priimaniojoje valstybje narje; arba
b) turi pakankamai itekli sau ir savo eimos nariams, kad per savo gyvenimo alyje laikotarp
netapt nata priimaniosios valstybs nars socialins paramos sistemai ir turi visavert sveikatos
draudim priimaniojoje valstybje narje, arba
c) yra priimti privai arba valstybin institucij, akredituot ar finansuojam priimaniosios
valstybs nars pagal savo statym ar kit teiss akt praktik, turdami pagrindin studij kurso
baigimo tiksl, skaitant profesin rengim ir turi visavert sveikatos draudim priimaniojoje
valstybje narje ir utikrina atitinkam nacionalin institucij pateikdami deklaracij ar kitokiu jos
pasirinktu lygiaveriu bdu, kad jie turi pakankamai itekli sau ir savo eimos nariams, kad per
savo gyvenimo alyje laikotarp netapt nata priimaniosios valstybs nars socialins paramos
sistemai, arba
d) yra Sjungos piliet, kuris atitinka a, b arba c punkto reikalavimus, lydintys ar kartu vykstantys
eimos nariai.
Atkreiptinas dmesys, kad Sjungos piliet lydintys ar kartu vykstantys eimos nariai turi teis
apsigyventi nepriklausomai nuo j pilietybs.
Pakankam l reikalavimas, o taip pat ir ribojimas apsigyventi naujoje valstybje narje atvejais,
kai asmuo tampa nata priimanios valstybs nars socialins paramos sistemai buvo reglamentuota
dar 1990 metais. Teismas pabr, kad tarp valstybi nari piliei egzistuoja tam tikro laipsnio
finansinis solidarumas, todl valstybs nars turi atsivelgti, jei finansiniai sunkumai tra laikini.
ia direktyva buvo atsisakyta leidim gyventi valstybi nari pilieiams idavimo, vietoje to
tvirtinant valstybei narei teis per ne trumpesn nei trys mnesiai termin reikalauti usiregistruoti
atitinkamose institucijose. Visgi eimos nariai, kurie nra ES pilieiai, privalo gauti leidimo gyventi
alyje kortel. Direktyva taip pat nustato registracijos sertifikato (ES pilieiams) ir leidimo gyventi
alyje kortels (eimos nariams, kurie nra valstybs nars pilieiai) idavimo ir galiojimo tvark.
Teis gyventi valstybje narje ilaiko iki trij mnesi gyventi atvyk asmenys, jei jie
netampa nepagrsta nata valstybs nars socialins paramos sistemai. Jei asmuo atvyko
ilgesniam nei trys mnesiai, jis turi tenkinti visus atvykimui nustatytus reikalavimus. Visgi
direktyva paymi, kad isiuntimo i alies priemon neturi bti Sjungos pilieio ar jo
eimos nario pasinaudojimo priimaniosios valstybs nars socialins paramos sistema
automatin pasekm. Be to, isiuntimo i alies priemon jokiu bdu negali bti taikoma
prie Sjungos pilieius ar j eimos narius, jei:
a) Sjungos pilieiai yra darbuotojai arba savarankikai dirbantieji;
b) Sjungos pilieiai atvyko priimaniosios valstybs nars teritorij iekodami darbo. Tokiu
atveju Sjungos pilieiai ir j eimos nariai negali bti isisti i alies, tol, kol jie gali pateikti
rodymus, kad tebeieko darbo ir kad jie turi reali galimybi sidarbinti.
ES pilieio mirtis (12 str.), ar eimos nari isiskyrimas, santuokos ar registruotos partnerysts
nutraukimas (13 str.) i principo neturi takos eimos nari, ES piliei, gyvenimo alyje teisei.
eimos nariams ne ES pilieiams teis gyventi utikrinama, jei jie iki pilieio mirties pragyveno
alyje bent vienerius metus, o skyryb atveju keliamos slygos, susijusios su santuokos trukme ir
nutraukimo aplinkybmis (r.: 13 str. 2 d.)
3.3. Laisvas darbuotoj judjimas ir EB darbo teis
Laisv darbuotoj judjim reglamentuoja Sutarties 39-42 (48 51) str.:
39 straipsnis (ex 48 straipsnis)
1. Bendrijoje utikrinama darbuotoj judjimo laisv.
2. Tokia judjimo laisv reikia, kad darbinimo, darbo umokesio ir kit darbo ir uimtumo
slyg atvilgiu panaikinama bet kuri valstybi nari darbuotoj diskriminacija dl pilietybs.
3. Ji suteikia teis, galim riboti tik vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir visuomens sveikatos
sumetimais:
a) priimti faktikai pateiktus pasilymus sidarbinti;
b) iuo tikslu laisvai judti valstybi nari teritorijoje;
c) apsigyventi bet kurioje valstybje narje siekiant dirbti pagal tos valstybs piliei sidarbinim
reglamentuojanius statymus ir kitus teiss aktus;
d) pasilikti gyventi valstybs nars teritorijoje pasibaigus darbo joje laikui laikantis Komisijos
gyvendinaniuose reglamentuose nustatyt slyg.
4. io straipsnio nuostatos netaikomos darbui valstybs tarnyboje.
Sutarties 39 (48 str.) veikia tiesiogiai, Teismo odiais 39 str. norma nustato aiki pareig
valstybms narms, kuri nereikalauja Bendrijos institucijoms ar paioms valstybms narms imtis
joki papildom veiksm, o ios normos gyvendinimas nepaliekamas mint institucij nuoirai.
3.3.1. Subjektai
Darbuotojai
ES Valstybi nari arba EEE valstybi-nari pilieiai, kurie yra darbo teisini santyki subjektai.
Pagal reglamento 1612/68, 1 str. darbuotojas yra ES valstybs nars pilietis, kuris turi teis dirbti ir
iekoti darbo kitos valstybs nars teritorijoje. Pilietyb nustatoma vadovaujantis valstybi nari
nacionaline teise. Tuo tarpu darbuotojo svoka yra Bendrijos svoka, nepriklausanti nuo valstybs
nars teiss, todl turi bti interpretuojama pleiamuoju bdu, o iimtys siaurai. Nustatant
darbuotojo svok, visikai nesvarbu, ar nagrinjami teisiniai santykiai nacionalinje teisje
priskiriami darbo, ar kitiems teisiniams santykiams.
Atsivelgiant tai, kad bet kokia asmen judjimo laisv taikoma tik ekonominei veiklai,
darbuotojas apibrtinas remiantis trimis kriterijais: pirma, asmuo atlieka tam tikr darb, antra,
gauna atlyginim ir treia, jam vadovauja kitas asmuo. Teismo odiais, tai asmuo, kuris tam tikr
laik teikia paslaugas kitam asmeniui, pastarajam vadovaujant, o u tai gauna atlyginim. Pirmasis
ir antrasis kriterijai darbo atlikimas ir atlygintinumas i esms yra apsprsti efektyvios
ekonomins veiklos svokos. Tuo tarpu treiasis darbuotojui vadovauja kitas asmuo atriboja
savarankikai dirbanius nuo darbuotoj, ir reikia asmenis, kurie neveikia savo rizika ir savo
sskaita.
Darbuotoju nebus pripastamas asmuo, kuris savanorikai paliko darb toje alyje tam, kad
studijuot, iskyrus atvejus, kai studijos yra susijusios su jo buvusiu darbu. Asmuo taip pat
turi teis pasinaudoti darbuotojams suteikiamomis teismis ir tuo atveju, jei jis ne savo valia
neteko darbo ir dl darbo rinkos slyg yra priverstas atlikti profesin mokym kitos
profesins veiklos srityje.
Kiti asmenys
Be darbuotoj, laisvo darbuotoj judjimo normos taip pat taikomos ir kit grupi
asmenims: darbuotojo eimos nariams, net jei jie nra ES valstybi nari ar EEE valstybi
pilieiai bei asmenims, kurie neteko darbo, bet turi galimyb rasti kit.
Remiantis direktyvos 2004/38/EB 2 str. eimos nariais apibriami:
a) sutuoktinis;
b) partneris, su kuriuo Sjungos pilietis sudar registruot partneryst, remiantis valstybs
nars teiss aktais, jei priimanioji valstyb nar traktuoja registruot partneryst kaip
lygiavert santuokai ir laikantis atitinkamuose priimaniosios valstybs nars teiss aktuose
nustatyt reikalavim;[1]
c) pilieio ir sutuoktinio ar partnerio tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukak 21 met
amiaus, arba ilaikytiniai;
d) pilieio ir sutuoktinio ar partnerio ilaikomi tiesioginiai giminaiiai, esantys aukiau
pagal giminysts linij.
Teisingumo teismas analizavo kelet byl, kuriose nagrinjo isiskyrusi sutuoktini teises,
vienas i kuri nebuvo ES pielietis(). Su ES pilieiu(te) isiskyrusiems ne ES
pilieiams(tms) turi bti suteikiama teis gyventi valstybje narje, ne tik dl to, kad btina
utikrinti j vaik (ES piliei) teises, bet taip pat ir tais atvejais, kai nepilietis ir piliet
gyveno tikroje santuokoje. Direktyvos 2004/38/EB 13 str. nustatyta eimos nari gyvenimo
alyje teiss ilaikymas skyryb, santuokos anuliavimo ar registruotos partnerysts
nutraukimo atvejais. Mintos normos, kaip ir 1997 m. Tarybos rezoliucija dl priemoni
btin priimti kovojant su santuokomis dl iskaiiavimo[2], numato kriterijus padedanius
atskirti, kada santuok galima laikyti tikra arba, kada ji tra tik santuoka dl iskaiiavimo.
Vaikai, laisvo darbuotoj judjimo prasme, laikytini eimos nariais tuo atveju, jei jiems nra sukak
21 metai. Net ir sulauk 21 met amiaus jie ilaiko eimos nari status, jei yra ilaikytiniai. iuo
atveju vaik priskyrimas eimos nariams yra labai panaus tv, seneli ir proseneli status, nes
ir ie asmenys turi bti ilaikytiniai. Ilaikytinio statusas yra fakto klausimas, kuris gali bti
grindiamas pragyvenimo ilaid atlyginimu ar finansine pagalba. Teismo nuomone, nustatant
ilaikytinio status, prieastys, dl kuri asmuo tapo ilaikytiniu, o taip pat slyga, kad asmuo pats
galt save ilaikyti, jei sidarbint, neturi reikms, neturi reikms ir tai, kad darbuotojo eimos
narys galjo kreiptis institucijas, kad gaut atitinkamo dydio socialin paalp, ar kad faktikai
kreipiasi dl tokios paalpos gavimo priimanios valstybs institucijas.
[1] Registruotas partneris kaip laisvo darbuotoj judjimo subjektas nebuvo tvirtintas prie tai
galiojusiame Reglamento 1612/68 10 straipsnyje.
[2] Tarybos rezoliucija dl priemoni btin priimti kovojant su santuokomis dl iskaiiavimo,
1997 OJ C 382/1,
3.4. Apribojim draudimas laisvame darbuotoj judjime
EB sutarties 39 str. 2 dalis draudia diskriminacij dl pilietybs, susijusi su darbinimu, darbo
umokesiu ir kitomis darbo ir uimtumo slygomis. tvirtins 39 str. tiesiogin veikim ir
udrauds tiesiogin diskriminacij, Teismas nustat, kad drauiama taip pat ir netiesiogin
diskriminacija. Teismas teig, kad vienodo elgesio taisykls ... draudia ne tik tiesiogin
diskriminacij dl pilietybs, bet taip pat ir visas paslptas diskriminacijos formas, kurios nors ir
taikant kitokius diferencijavimo kriterijus nei pilietyb i esms siekia to paties rezultato.[1]
Netiesiogiai diskriminuojaniomis taisyklmis Teismas laik gyvenamosios vietos reikalavim,
reikalavimus mokti kalb ir pan.
Akivaizdu, kad gramatinis Sutarties aikinimo tekstas aikiai suponuoja tik diskriminacijos
draudim, bet netvirtina apribojim draudimo, nustatyto steigimosi bei paslaug teikimo laisvse.
Taiau Teismas nebuvo links laisvame darbuotoj judjime apsiriboti tik nediskriminavimo
doktrina, bet taik vienodo elgesio reikalavimo doktrin, t.y. Teismas aikino Sutarties 39 str.
nuostatas ne tik kaip draudianias diskriminuoti, taiau draudianias nustatyti bet kokius
apribojimus, kurie ribot laisv darbuotoj judjim. Kraus ir vliau Bosman bylose Teismas
nustat draudim taikyti taisykles, kurios nors ir nra diskriminuojanios pilietybs atvilgiu, taiau
gali kliudyti laisv darbuotoj judjim.
[1] Byla 152/73 Stogiu v Dutsches Bundespost, 1974, ECR 0153, 11 dalis.
3.5. Darbuotojams ir j eimos nariams suteikiamos teiss
Be bendrj laisvo asmen judjimo teisi, darbuotojams suteikiamos dvi teisi grups:
1. sidarbinti ir dirbti tokiomis slygomis, kurios nediskriminuoja, o taip pat neriboja ir nedaro
maiau patraukliu Sutartyje tvirtint pagrindini laisvi gyvendinim;
2. kitos teiss (socialins teiss, teiss mokytis vietimo staigose darbuotojo eimos nariams ir
kt.).
Darbuotoj eimos nari teisi apimtis yra panai darbuotoj, taiau teigiama, kad jos kyla
iimtinai dl eimos nario ryio su darbuotoju, todl turt bti vardinamos kaip ivestins. Su tuo
susij klausimai, ar darbuotojo eimos nari teiss atsiranda ir pasibaigia tuo paiu momentu, kaip ir
paties darbuotojo teiss (pvz., darbuotojas ivyksta kit valstyb, o jo eimos narys lieka).
Manytina, kad darbuotojo eimos nari teisi priskyrimas ivestinms teisms yra pasens ir
netaikytinas, ypa po to, kai sigaliojo direktyva 2004/38, kuri tvirtino darbuotojo eimos nari
teis gyventi valstybje narje, darbuotojui mirus ar ivykus (direktyvos 12 str.), o taip pat
isiskyrus, anuliavus santuok ar nutraukus registruot partneryst (direktyvos 13 str.).
3.6. Teis sidarbinti ir darbo slygos

Teis sidarbinti ir reikalavimai darbo slygoms yra nustatyti reglamente 1612/68.
Reglamento nuostatos, susijusios su darbuotojo eimos nariais buvo pakeistos direktyva
2004/38/EB, panaikinant reglamento 10 ir 11 straipsnius.
iuo aktu nustatomas bendras principas: bet kuris valstybs nars pilietis, nepaisant jo nuolatins
gyvenamosios vietos, turi teis sidarbinti ir dirbti kitoje valstybje narje pagal joje taikomas
taisykles, kurios negali nustatyti blogesni slyg nei tos, kurios yra nustatytos vietos vasltybs
pilieiams. Teis sidarbinti ar savarankikai dirbti suteikiama ir darbuotojo eimos nariams, kurie
turi teis gyventi alyje arba nuolatinio gyvenimo teis valstybje narje (2004/38 23 str.)
1) Teis sidarbinti (direktyvos I skyrius)
Bet koks nacionalinis statymas bei taisykl yra netaikomi, jei ji prietarauja nediskriminavimo
principui (3 str.). i taisykl taikoma ne tik tiesioginei diskriminacijai (tikslas - tiesiogiai pilietybs
pagrindu diskriminuoti darbuotojus), bet taip pat ir tokioms taisyklms , kuri pagrindinis poveikis,
ukirsti keli kit valstybi nari pilieiams sidarbinti valstybje narje.
Nacionalins kalbos mokjimas yra iimtis i ios taisykls: netaikoma slygoms, susijusioms su
kalbos mokjimu, kurio reikalauja uimamos darbo vietos pobdis (direktyvos 3 str.). Taiau tokio
kalbos mokjimo reikalavimas gali bti pateisinamas tik a) darbo vietos pobdiu ir b) turi bti
taikomas visiems besikreipiantiems dl darbo.
2) sidarbinimo taisykls ir lygyb (direktyvos II skyrius)
i. Dirbaniajam, valstybs nars pilieiui, kitos valstybs nars teritorijoje negali bti taikomos
skirtingos taisykls nei tos, kurios taikomos pastarosios valstybs nars pilieiams ypa susijusios
su atlyginimu, atleidimu i darbo, sugrainimu darb ir pakartotinu sidarbinimu. (7 str 1d).
ii. Asmeniui turi bti taikomos tos paios socialins ir mokesi lengvatos (7 str. 2 d). Turi
apimti visas socialines bei mokesi garantijas bei lengvatas, tiek susijusias, tiek nesusijusias su
darbo sutartimi, kurios yra suteikiamos darbuotojams daugiausia dl j turimo darbuotojo statuso
arba vien tik dl j gyvenimo tos valstybs teritorijoje fakto. Visgi Teismas, siekdamas apriboti
galim piktnaudiavim iskyr turinius teis nuolat gyventi, kurie sidarbino bei tuos, kurie
laikinai apsigyveno ir ieko darbo. Pastarj socialini garantij ir mokesi lengvat apimtis gali
bti siauresn. Paymtina, kad socialins nuostatos yra idstytos reglamente 883/2004.
iii. Asmuo turi teis mokym profesinse mokyklose bei perkvalifikavimo centruose. i teis
taip pat apima ir priemones, kurios sudaro slygas lankyti mokymo staigas (spec. imokos). Visgi
atvykimas valstyb turint vienintel tiksl pasinaudoti valstybje egzistuojania studij rmimo
programa ukerta keli ios teiss taikymui.
iv. Profesins sjungos ir teis gyvenamj plot. Teis pasinaudoti naryste profesinje
sjungoje bei teis be diskriminavimo apsirpinti gyvenamuoju plotu (tiek valstybs silomu, tiek
privaiu).
Darbuotojo eimos nariams taip pat garantuojama teis mokytis priimanios valstybs vietimo
staigose, o taip pat ir teis vienodas socialines ir mokestines lengvatas.
IV tema. Steigimosi laisv
I principo galima sakyti, kad tai k EB sutarties 39 str. nustato darbuotojams, EB sutarties 43-49
str. numato darbdaviams, verslininkams ir laisvj profesij atstovams. Steigimosi samprata yra
labai plati, suteikianti teis ES pilieiui ar ES monei pastoviai ir nuolat dalyvauti kitos nei kilms
valstyb ekonominiame gyvenime ir gauti naudos. Kitaip tariant steigimosi laisv reikia faktin
teikjo vertimas ekonomine veikla, kaip nurodyta Sutarties 43 straipsnyje, neribot laik ir
naudojantis stabilia infrastruktra, kurioje faktikai teikiamos paslaugos[1].
43 straipsnis (ex 52 straipsnis)
Vadovaujantis emiau idstytomis nuostatomis vienos valstybs nars nacionalini subjekt
sisteigimo laisvs kitos valstybs nars teritorijoje apribojimai udraudiami. Draudiami ir vienos
valstybs nars nacionalini subjekt, sisteigusi kitos valstybs nars teritorijoje, apribojimai
steigti atstovybes, padalinius ar dukterines bendroves.
sisteigimo laisv apima ir teis imtis savarankikai dirbani asmen veiklos bei ja verstis,
taip pat steigti ir valdyti mones, btent - bendroves ar firmas, apibdintas 48 straipsnio
antrojoje pastraipoje, tomis paiomis slygomis, kurios sisteigimo alies teiss aktuose yra
nustatytos jos paios subjektams, ir laikantis kapitalui skirto skyriaus nuostat.
Steigimosi laisvei taip pat priskiriamas 294 str.:
294 straipsnis
Valstybs nars sudaro kit valstybi nari nacionaliniams subjektams tokias pat slygas dalyvauti
bendrovi ar firm, apibrt 48 straipsnyje, kapitale, kokias turi jos paios nacionaliniai subjektai,
nepaeidiant kit ios Sutarties nuostat taikymo.
Visgi pastaroji Sutarties norma laikytina steigimosi laisvs nuostata tik tokiose situacijose,
kai asmuo dalyvauja kitoje kitoje valstybje narje steigtos bendrovs kapitale ir toks
dalyvavimas leidia daryti aiki tak ios bendrovs sprendimams bei nulemti jos veikl.
Dar 1974 m., Europos Teisingumo Teismas pripaino tiesiogin EB sutarties 43 str. veikim,
o iek tiek vliau tiesiogin 294 str. veikim.
Steigimosi laisv asmeniui suteikia kelet teisi grupi, kuriuos galima vardinti steigimosi
teiss gyvendinimo etapais:
(1) teis ivykti i savo valstybs su tikslu gyvendinti pirmin arba antrin steigimsi kitoje
valstybje narje,
(2) teis gyvendinti pirmin arba antrin steigimsi kitoje valstybje narje;
(3) turti verslo viet daugiau nei vienoje valstybje narje,
(4) vykdyti kin veikl valstybje narje, kurioje yra sisteigiama, pagal taisykles, kurios
nustatytos tos valstybs pilieiams ir kurios neapriboja ir nedaro maiau patraukliu
sisteigimo laisvs gyvendinim.
Kai kurie mokslininkai iskiria ir ketvirtj teisi grup teiss atsispirti taikymui
priemoni, kurios trukdo ar daro maiau patraukl steigimosi teiss gyvendinim valstybje
narje, taiau manytina, kad tai greiiau ribojim pagrstumo kriterijus, o ne atskiras
steigimosi etapas.
[1] 2006 m. gruodio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dl
paslaug vidaus rinkoje, OJ L 376 , 2006, 4 str. 5 p.
4.1. Steigimosi laisvs ribojim panaikinimas
Kaip ir kitose laisvse, Europos Bendrijos sutartyje buvo nustatytas draudimas nustatyti naujus
apribojimus, palyginti su Sutarties sigaliojimo metu valstybi nari taikomais apribojimais. Buvs
Sutarties 52 str. taip pat tvirtino t apribojim panaikinimo tvark, numatydamas pereinamj
laikotarp per kur turi bti panaikinti steigimosi laisvs kitos valstybs nars teritorijoje
apribojimai, taip pat apribojimai vienos valstybs nars pilieiams sikrusiems kitos valstybs
nars teritorijoje steigti atstovybes, filialus ir dukterines mones. ie apribojimai turjo bti
panaikinti antrins teiss akt pagalba (44 str. 2 d. f punktas), tvirtinant abipus diplom
pripainim (47 str. 1 d.), tvirtinant galimyb imtis veiklos ir ja verstis kaip savarankikai
dirbantiems asmenims (47 str. 2 d.).
44 str. 2 dalies f) punktas:
2. Taryba ir Komisija vykdo pagal pirmiau idstytas nuostatas joms tenkanias pareigas, vis
pirma:
f) kiekvienoje svarstomoje veiklos srityje palaipsniui naikindamos sisteigimo laisvs apribojimus,
taikomus atstovybi, padalini arba dukterini bendrovi steigimo valstybs nars teritorijoje
slygoms, dukterinms bendrovms valstybs nars teritorijoje ir slygoms, kuri reikia laikytis,
norint leisti pagrindins mons darbuotojams uimti toki atstovybi, padalini arba dukterini
bendrovi valdymo ar prieiros postus;
47 str. 1, 2 dalys
1. Kad bt lengviau asmenims imtis veiklos ir verstis ja kaip savarankikai dirbantiems asmenims,
Taryba, laikydamasi 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, leidia direktyvas dl diplom, paymjim
ir kit oficiali kvalifikacijos rodymo dokument abipusiko pripainimo.
2. Tuo paiu tikslu Taryba, laikydamasi 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, leidia direktyvas,
skirtas koordinuoti valstybi nari statym ir kit teiss akt nuostatas dl galimybi imtis veiklos
ir ja verstis kaip savarankikai dirbantiems asmenims. Taryba, laikydamasi 251 straipsnyje
nurodytos tvarkos ir visais atvejais sprsdama vieningai, priima direktyvas, kurias gyvendinant
bent vienoje valstybje narje reikia pakeisti teiss akt nustatytus galiojanius principus,
reglamentuojanius profesin rengim ir slygas, keliamas fiziniams asmenims, norintiems verstis
laisvosiomis profesijomis. Kitais atvejais Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma.
Steigimosi laisvs apribojim panaikinimui buvo priimta Bendroji programa dl Steigimosi teiss
apribojim panaikinimo[1]. Beje pats Programos teisinis statusas nra aikus: Teismas nra suteiks
tiesioginio veikimo Bendrj program nuostatoms, nors aikiai yra paymjs, kad jos pateikia
naudingas gaires atitinkam EB sutarties nuostat gyvendinimui.
Kaip jau buvo minta, Amsterdamo sutartimi Europos Bendrijos Sutartis pakeista, tvirtinant bendr
apribojim draudim steigimosi laisvje (Sutarties 43 str.), o aukiau mintos nuostatos dl
draudimo nustatyti naujus apribojimus nebegalioja.
[1] OJ 002, 1962.
4.2. Ribojim draudimas steigimosi laisvje: Europos Teisingumo teismo jurisprudencija
Reyners byla[1]. Olandijos pilietis gijs isilavinim Belgijoje nepripastamas advokatu Belgijoje
tik dl jo pilietybs. ETT konstatavo tiesiogin diskriminacij steigimosi laisvje, udrausdamas
tokio pobdio apribojimus, taip pat paymjo 43 str. tiesiogin veikim, galindamas valstybs
nars piliet nacionaliniame teisme savo reikalavim grsti mintu straipsniu. ETT taip pat
paymjo, kad steigimosi teiss apribojimai gali bti panaikinti priimant direktyvas dl abipusio
kvalifikacijos pripainimo.
Thieffry byla[2]. Belgijos pilieiui, kuris gijo teiss diplom Belgijoje, Paryiaus universiteto
pripastam kaip ekvivalentik Pranczijos teiss diplomui, nesuteikiama galimyb advokatauti
Paryiuje, nes jis negijo teisininko isilavinimo Pranczijoje. ioje byloje konstatuotas
netiesiogins diskriminacijos draudimas.
Byla Klopp [3]. Paryiaus advokat taryba nesuteikia teiss praktikuoti Paryiuje Vokietijos
advokatui, nes advokatas, praktikuojantis Paryiuje, gali turti tik vien advokato biur taisykl
taikoma nediskriminuojant pilietybs atvilgiu. Teismas nustat, kad tai nesuderinama su steigimosi
laisve, kuri taip pat suteikia teis turti daugiau nei vien sisteigimo viet Europos Bendrijoje.
Minta taisykl, nors ir nediskriminuoja pilietybs atvilgiu, taiau buvo pripainta kaip
paeidianti EB sutarties 43 str.
Byla Gebhard [4]. Vokietijos teisininkas R. Gebhard, turjs teis Vokietijoje verstis advokato
praktika, persikls gyventi Italij eil met dirba advokat kontorose. Vliau atidaro savo
advokato kontor ir skelbiasi ess avvocato. Milano advokat taryba priima sprendim, kad
R.Gebhard paeid atitinkamas Italijos teiss normas vadindamasis italiku advokato vardu, taiau
negavs Milano advokat tarybos iankstinio sutikimo. Byloje konstatuota, kad steigimosi laisvje
draudiami ne tik diskriminuojantys apribojimai, bet ir bet kokios kitos taisykls, ribojanios ar
daranios maiau patraukl steigimosi laisvs gyvendinim.
[1] Byla 2/74 Reyners v. Belgium [1974] ECR 631.
[2] Byla 71/76 Thieffry v Conseil de lOrdre des Avocats a la Cour de Paris, 1977, ECR 765.
[3] Byla 107/83 Klopp [1984] ECR 2971.
[4] Byla C-55/94 Gebhard v Consiglio dellOrdine degli Avvocati e Procuratori di Milano, 1995,
ECR I-4165.
4.3. Steigimosi laisvs subjektai
4.3.1. Fiziniai asmenys
Kaip jau buvo minta, laisvas asmen judjimas apima tiek laisv darbuotoj, tiek ir savarankikai
dirbanij asmen judjim. Pastarasis neretai suponuoja steigimosi laisvs taisykles. Kitaip
tariant, steigimosi laisvje veikia savarankikai dirbantys asmenys: laisvj profesij atstovai
(architektai, teisininkai), vairs konsultantai ir pan. Pagal darbo sutartis dirbantys asmenys, ar
asmenys, kuri darbui taikomi darbo teisiniai santykiai, yra laisvo darbuotoj judjimo subjektai.
4.3.1.1. Steiimosi r!"ys
Fizini asmen steigimasis gali bti dviej form pirminis ir antrinis. Pirminis steigimasis yra
atvejai, kai asmuo pirm kart pradeda savarankik veikl arba pabaigia veikl vienoje valstybje
narje ir persikelia kit valstyb vykdyti savarankik asmens veikl. Antrinis steigimasis
pasireikia tais atvejais, kai asmuo, tebevykdantis savarankik veikl vienoje valstybje narje,
pradeda savarankikai veikti ir kitoje valstybje narje (pvz. Klopp atveju).
ETT tvirtina draudim riboti tiek pirmin, tiek antrin fizini asmen steigims.
4.3.1.2. #eis$ atvykti bei apsiyventi
Pirmoji direktyva naikinanti apribojimus atvykti ir apsigyventi savarankikai dirbantiems
asmenims - 64/220[1], kuri kaip ir dauguma teiss akt ioje srityje buvo taikoma tiek steigimosi
teisei, teik laisvei teikti paslaugas. Vliau buvo priimta direktyva 73/148, kuri yra pakankamai
panai 68/360 direktyv (laisvas darbuotoj judjimas). Kaip jau buvo minta, i direktyva buvo
taikoma iki 2006 m. balandio mnesio, t.y. iki direktyvos 2004/38/EB sigaliojimo. Prieingai nei
direktyva 73/148, direktyva 2004/38/EB nra sektorin ir yra bendrojo pobdio, taikoma visiems
asmenims, gyvendinantiems EB teisje tvirtint laisv asmen judjim. Jos taikymo sritis ir joje
tvirtintos teiss atvykti bei apsigyventi slygos aptartos laisv darbuotoj judjim nagrinjaniame
skyriuje.
Pagrindinis direktyvoje 73/148 nustatytas steigimosi teiss ir paslaug teikimo laisvs
reglamentavimo skirtumas buvo tas, kad asmuo gydavo teis gyventi valstybje narje paslaug
teikimo atveju tik tokiam periodui, kuris atitinka teikiam paslaug trukm, tuo tarpu asmuo,
gyvendindamas steigimosi laisv, gydavo teis gyventi i principo neribot laik.
[1] [1964] J.O. 845.
4.3.1.3. #eis$ pasilikti valstyb$s nar$s teritorijoje po to kai baiiama
savaranki"ka veikla
Teis pasilikti valstybs nars teritorijoje po to, kai baigiama savarankika veikla ilg laik buvo
reglamentuojama direktyva 75/34 dl valstybi nari piliei teiss pasilikti kitos valstybs nars
teritorijoje po to, kai baigiama veikla kaip savarankikai dirbani asmen[1]. Jos pagrindiniai
principai yra identiki 1251/70 reglamento nuostatoms. Visgi ir i teis buvo nusprsta
reglamentuoti vieningai visai asmen judjimo laisvei taikoma direktyva 2004/38/EB, kuri
sigaliojo 2006 m. balandio mnes.
[1] [1975] O.J. L14/10
4.3.2. mons
4.3.2.1. %moni&' k(rioms arant(ojama steiimosi laisv$' samprata
EB sutarties 48 str. nustato, kad, siekiant steigimosi laisv reglamentuojaniame EB sutarties
poskyryje numatyt tiksl:
mons, kurtos pagal valstybs nars statymus ir turinios Bendrijoje savo registruot buvein,
centrin administracij arba pagrindin veiklos viet, prilyginamos fiziniams asmenims, turintiems
valstybs nars pilietyb;
mons tai yra mons, kurtos vadovaujantis civiline arba komercine teise, skaitant kooperatyvus
ir kitus vieuosius ar privatins teiss juridinius asmenis, iskyrus nesiekianius pelno.
4.3.2.2. %moni& steiimosi laisv$s samprata )(ropos Bendrijoje
moni steigimosi laisvs sampratai apibdinti pasitelkiami EB sutarties 43 bei 48 straipsniai.
Aikindamas iuos straipsnius, Teismas teigia, kad steigimosi teis apima faktik ekonomins
veiklos vykdym nuolat sisteigiant kitoje valstybje narje neribotam laikui[1]. Kitaip tariant,
Teismas steigimosi laisv apibria keturiais kriterijais: (1) mon turi vykdyti (ar bent jau siekti
vykdyti) faktik ekonomin veikl; (2) mon turi veikti nuolatinio sisteigimo forma; (3) mon
turi veikti neribot laik; (4) faktikosios ekonomins veiklos vykdymas ir sisteigimas turi bti
kitoje nei kilms valstybje.
moni steigimosi teis suteikia EB monei ias teises: (1) steigti mon bet kurioje EB ar Europos
ekonomins erdvs (angl. European Economic Area) valstybje, (2) pasirinkti mons ar jos
padalinio steigimo form, (3) vykdyti veikl per toje kitoje valstybje steigt mon ar padalin, (4)
po sisteigimo kitoje valstybje narje naudotis tomis paiomis teismis, kaip ir vietins tos
valstybs mons, (5) bti akcininku ir turti tas paias teises, kaip ir vietiniai akcininkai.
moni steigimosi teiss ratione materiae apima visas kins-komercins veiklos sritis, taip pat ir
transporto srit.
Analizuojant moni steigimosi samprat, btina pabrti, kad EB sutartyje tvirtinta steigimosi
teis draudia ne tik diskriminacij, bet taip pat ir nediskriminuojanio pobdio apribojimus
usienio teiss subjekt atvilgiu. Yra draudiama ne tik tiesiogin ar netiesiogin diskriminacija,
bet draudiamos ir tokios taisykls, kurios nors ir nediskriminuoja pilietybs pagrindu, taiau
nukreiptos apriboti EB steigimosi teis. Gana tiksliai tai formuluoja Jan Wouters teigdamas, kad,
kaip ir kitose laisvse, Teismas aikino 43 straipsn pabrdamas apribojim draudim, o toks
aikinimas neatsirado staiga: tai buvo procesas, kuriame Teismas atsargiai, po pavyzdi laisvo
preki judjimo ir paslaug teikimo srityse, palaipsniui pritaik reikalavim, kad galt utikrinti
EB sutarties laisvo asmen judjimo nuostat efektyvum.[2] Ir dar drastikesnis poiris:
atrodyt, kad Centros moni steigimosi teisje atliks t pat vaidmen, kok atliko Cassis de Dijon
laisvame preki judjime[3]. ia dert pritarti nuomonei, kad Gebhard byloje tvirtinta
formuluot, nustatanti, kad draudiamos bet kokios priemons, kurios trukdo ar daro maiau
patraukl steigimosi teiss gyvendinim valstybje narje, turt bti taikomos tik tiek, kiek tai
lieia sisteigim rinkoje (aukiau minti 1 ir 2 steigimosi teiss gyvendinimo etapai: eksportas
ir importas), taiau neturt bti taikomos, kai pats sisteigimas yra gyvendintas ir mon vykdo
kin veikl naujoje valstybje narje (3 steigimosi teiss etapas). Primintina, kad visgi lieka labai
svarbu nustatyti, ar steigimosi teis ribojanti priemon yra diskriminuojanti, ar ne, nes nuo to
priklauso, ar j galima pateisinti ir kokiais pagrindais.
[1] Byla C-221/89 Regina v Secretary of State for Transportation ex parte Factortame, 1991. ECR
3905, 20 punktas.
[2] Wouters, Jan. The EC Court of Justice and Fiscal Barriers to Establishment // Current Issues of
Cross-Border Establishment of Companies in the European Union. H.Schneider, J.Wouters (editors)
Maklu/Nomos/Blackstone, 1995. p. 112.
[3] Werlauff Erik. Using a Foreign Company for Domestic Activities // European Business Law
Review, July/August 1999, Vol. 10, No.7 & 8.
4.3.2.3. %moni& steiimosi r!"ys* +moni& pirminio ir antrinio
steiimosi sampratos
Remiantis EB sutarties 48 str. 1 d. juridinis asmuo yra prilyginamas fiziniam asmeniui. EB sutarties
43 str. juridiniams asmenims pagal analogij su fiziniais asmenimis suteikia:
1) teis pradti ir vykdyti savarankik mons veikl kitoje valstybje narje, taip pat steigti
mones ir vadovauti joms;
2) teis steigti atstovybes, filialus ir dukterines mones.
Remiantis iomis nuostatomis, plaiai pripastama, kad EB sutartis suponuoja du moni
steigimosi bdus: pirminio ir antrinio moni steigimosi teis.Steigimosi teis akivaizdiai galima
dviem skirtingais bdais. Gali bti kuriamos dukterins bendrovs, filialai ir atstovybs. Tai yra
inoma kaip antrinis steigimasis. Taiau steigimasis taip pat gali apimti ir naujos mons krim,
vadovybs ar mons kontrols perklim, o tai yra pripastama kaip centrins administracijos
perklimas ir vadinama pirminiu steigimu.[1]
Pamintina, kad plaija prasme moni pirminio steigimosi teis Europos Bendrijoje taip pat turt
apimti ir monms taikytinos teiss pasirinkimo galimyb. I principo galimi trys moni pirminio
steigimosi bdai: (1) centrins administracijos perklimas, keiiant taikytin teis monei, (2)
centrins administracijos perklimas, nekeiiant taikytinos teiss monei, (3) monei taikytinos
teiss pakeitimas, neatsivelgiant tai, kurioje valstybje yra mons centrin administracija, ir ar ji
yra perkeliama kit valstyb, keiiant taikytin teis, ar ne.
Antrinio steigimosi aspektu pamintia, kad EB sutarties 43 str. 1 d. draudia valstybms narms
riboti moni teis steigti atstovybes, filialus ir dukterines mones (antrinis steigimasis). Remiantis
Europos Teisingumo Teismo sprendimais, laikoma nesuderinama su EB teise tiesiogiai ar
netiesiogiai riboti mons teis veikti kitoje valstybje narje per joje registruot dukterin mon,
atstovyb ar filial, nes mon turi teis pasirinkti teisines veiklos formas valstybje.
[1] Generalinio advokato Darmon nuomons byloje 81/87 R v HM Treasury & Commissioners of
Inland Revenue, ex parte Daily Mail &General Trust PLC, 1988, ECR 5483, 3,4 punktai.
4.3.2.4. ,pribojim& dra(dimas +moni& steiimosi laisv$je
Siekiant atskleisti apribojim draudim moni steigimosi laisvje, btina analizuoti ne tik moni
steigimosi laisvs ris, bet taip pat prisiminti steigimosi laisvs garantuojamas teises: teis ivykti,
su tikslu gyvendinti steigimsi kitoje valstybje narje, teis atvykti t kit valstyb nar ir turti
verslo viet daugiau nei vienoje valstybje narje, teis vykdyti kin veikl valstybje narje,
kurioje yra sisteigiama, pagal taisykles, kurios nustatytos tos valstybs pilieiams ir kurios
neapriboja ir nedaro maiau patraukliu sisteigimo laisvs gyvendinim.
Toliau pateikiama ETT jurisprudencija antrinio ir pirminio moni steigimosi srityse, klasifikuojant
juos atitinkamus steigimosi etapus.
4.3.2.5. Pirminis steiimasis* teis$ i"vykti
Daily Mail byla [1]
Ginas Daily Mail byloje kilo, kai Anglijos mon Daily Mail, siekdama ivengti mokesi
Didiojoje Britanijoje, siek perkelti savo centrin vadovyb i Didiosios Britanijos Nyderlandus.
Didiosios Britanijos teis reikalavo, kad mons, kurios mokesi tikslais yra Didiosios Britanijos
rezidents, prie perkeldamos savo centrin vadovyb gaut Didiosios Britanijos atitinkam
institucij sutikim (paymtina, kad centrin vadovyb ir valdymo kontrol yra rezidencijos
kriterijus, taikomas mokesi tikslais Didiojoje Britanijoje). reikalavim Daily Mail apskund
Didiosios Britanijos teismui (angl. High court of Justice), o pastarasis kreipsi Europos
Teisingumo Teism. Svarbu paymti, kad monms taikytinos teiss aspektu Didioji Britanija
taiko inkorporacijos kriterij, pagal kuri bendrov turi teis perkelti centrin vadovyb kit
valstyb nar neprarasdama teisinio subjektikumo.
Nepaisant to, kad Teismas ankstesnse bylose jau buvo pripains EB sutarties 43 str. tiesiogin
veikim, ioje byloje Teismas pabr kad kol kas pagal EB sutarties 293 str. nra sigaliojusi jokia
konvencija, kuri valstybi nari nacionaliniams subjektams laiduot juridinio asmens
subjektikumo ilaikym j buvein perkeliant i vienos valstybs nars kit. Teismas, ko gero,
turjo omenyje 1968 m. vasario 29 d. Konvencij dl moni tarpusavio pripainimo, kuri nors ir
pasirayta, nesigaliojo. Todl, Teismo nuomone, EB sutarties 43 ir 48 straipsniai negali bti
aikinami kaip suteikiantys teis monms, steigtoms pagal vienos valstybs nars teis, perkelti
centrin vadovyb ir valdymo kontrol (angl. central management and control) kit valstyb
nar, ilaikant mons teisin subjektikum. Kitaip tariant, Teismas nesuteik monei pirminio
steigimosi teiss bent jau teiss ivykti kit valstyb nar aspektu, nepaisant to, kad 43 str.,
tvirtinantis steigimosi teis (tame tarpe ir pirmin steigimsi), jau veik tiesiogiai.
Vliau, berseering byloje, atribodamas berseering ir Daily Mail bylas bei i dalies pagrsdamas
savo sprendim Daily Mail byloje, Teismas pabria, kad Daily Mail atveju buvo analizuojami
santykiai tarp bendrovs ir valstybs nars, pagal kurios teis bendrov buvo steigta, kai bendrov
siek perkelti centrin vadovyb kit valstyb nar, neprarasdama teisinio subjektikumo.[2] Tai
leidia teigti, jog Teismas bent jau kol kas neketina pakeisti Daily Mail byloje pateikt ivad:
valstyb, pagal kurios teis yra steigta bendrov turi teis reguliuoti (tame tarpe ir riboti)
registruotos arba centrins vadovybs perklimo klausimus, t.y. bendrovs teis ivykti, siekiant
gyvendinti pirmin steigimsi.[3]
[1] Byla 81/87 R v. HM Treasury & Commissioners of Inland Revenue, ex parte Daily Mail
&General Trust PLC, 1988, ECR 5483.
[2] Byla C-208/00 berseering BV v Nordic Construction Company Baumanagement GmbH
(NCC) ECR I-09919 (2002), 62 dalis.
[3] Ibid. 70 dalis.
4.3.2.-. Pirminis steiimasis* teis$ atvykti
berseering byla [1]
Bendrov berseering, 1990 m. steigta ir registruota Nyderlanduose nusipirko ems sklyp su
pastatais Vokietijoje. i bendrov pasamd Vokietijos bendrov NCC atnaujinti motel ir gara,
esanius ant to ems sklypo. Darbai buvo baigti, taiau berseering nebuvo patenkinta darb
kokybe. 1994 metais visos berseering akcijos buvo perleistos Vokietijos pilieiams ir rezidentams.
Po keleri met Bendrov kreipsi Vokietijos teismus (Landgericht, o po to Oberlandesgericht)
praydama, kad bendrov NCC atlygint dl netinkamos darb kokybs padarytus nuostolius,
taiau teismai iekin atmet, paymdami, kad berseering neturi teisinio subjektikumo (tame
tarpe ir procesinio), nes perkl savo centrin vadovyb i Nyderland Vokietij. To paskoje
bendrovs reali buvein atsidr Vokietijoje, taiau ji nebuvo perregistruota Vokietijoje. Bendrov
apskund sprendim Aukiausiajam Federacijos teismui (Bundesgerichtshof), kuris ir kreipsi
ETT.
ETT nustat, kad laisvo asmen judjimo btina slyga yra bendrovs pripainimas bet kurioje
valstybje narje, kurioje ji siekia sikurti (59 dalis). ETT teig, kad bendrovs egzistavimas yra
neatskiriamas nuo jos teisinio subjektikumo, nes bendrov egzistuoja tik dka nacionalins teiss,
kuri apibria jos steigim ir funkcionavim (81 dalis). Vadinasi, bendrovs nepripainimas (kaip
teiss subjekto) ar reikalavimas persiregistruoti Vokietijoje (suprantama, to paskoje bendrov turi
bti iregistruota Nyderlanduose ir registruojama kaip naujas teiss subjektas Vokietijoje) yra EB
steigimosi teiss ribojimas (82 dalis). Teismas ioje byloje nevelg ir pateisinim mintam
ribojimui, nors ir paymjo, kad nra nemanoma pateisinti ribojimo tokiais imperatyviais
reikalavimais, kurie nustatomi bendrj interes pagrindu, kaip kreditori interes apsauga, maj
akcinink, darbuotoj ar mokesi institucij apsauga. Visgi nacionalin taisykl, tvirtinanti
bendrovs nepripainim, negali bti pateisinama, nes, Teismo nuomone, tokia taisykl bt
lygiavert moni steigimosi laisvs neigimui (93 dalis). Taigi Teismas apriboja bendrovi
nepripainim, remiantis tuo, kad valstybs taiko skirtingus juridiniams asmenims taikytinos teiss
kriterijus. Steigimosi laisvje teismas tvirtina pana abipusio pripainimo princip, kur dar
Cassis de Dijon [2] byloje, tvirtino laisvame preki judjime.
Paymtina, kad iojebyloje ETT pirm kart analizavo bendrovs pripainimo klausim ir j
sprend valstybs, kuri nepripasta bendrovs, nenaudai. Teismas, aikiai skirdamas ivykimo ir
atvykimo teisi grupes, ioje byloje iimtinai analizuoja situacij, kai vienos valstybs teiss
subjektas nra pripastamas kitoje valstybje, kurioje siekia sisteigti. Taigi analizuojama teis
atvykti kit valstyb nar, perkeliant i valstyb centrin vadovyb.
Svarbu pabrti, kad Teismas neukerta kelio valstybms narms taikyti realios buveins
kriterijaus, vieno i dviej labiausiai paplitusi Europoje juridiniams asmenims taikytinos teiss
kriterijaus, taiau apriboja jo taikym, jei jo taikymo paskoje mon nra pripastama, arba,
netenka teisinio subjektikumo valstybje, kurioje siekia gyvendinti steigimosi laisv. Ko gero iuo
poiriu yra teisus generalinis advokatas p. Dmaso Ruiz-Jarabo Colomer, primindamas, kad EB
sutartis tris alternatyvius monms taikytinos teiss nustatymo kriterijus laiko lygiaveriais, todl
sige rel doktrina negali bti kvestionuojama (kiek tai lieia monei taikytin teis), iskyrus
atvejus, kai i doktrina paeidia EB teiss reikalavimus.
Apibendrinant pirminiam steigimuisi taikom apribojim draudimo apimt, paymtina, kad ETT
aikiai skiria bendrovs ivykimo i valstybs nars ir atvykimo kit valstyb nar stadijas ir joms
taiko skirting apribojim draudimo apimt. Jeigu pirmajai situacijai ETT taiko Daily Mail bylos
ivadas ir i principo nedraudia valstybei narei reguliuoti Bendrovs ivykimo, t.y. ir tok ivykim
riboti, tai bendrovs atvykimo atvejais, valstyb, kuri bendrov atvyksta, neturi teiss taikyti
joki taisykli, kurios ribot ar daryt maiau patraukl steigimosi laisvs gyvendinim.
Drausdamas atvykimo ribojim (berseering atveju) ir suteikdamas teis reguliuoti ivykim
(Daily Mail atveju), Teismas i dalies apsaugo realios buveins kriterij taikani valstybi
interesus: realios buveins kriterij taikanios valstybs gali reguliuoti ivykim, t.y. neleisti
perkelti mons realios buveins (centrins vadovybs) kitas valstybes nares, kuri moni teis
daug liberalesn. Tuo bdu valstyb nar galinama pati reguliuoti jos teritorijoje ir pagal jos teiss
sistem steigt mon ir riboti tokios mons siekius ivengti mintos teiss sistemos norm
taikymo, kit valstyb nar perkeliant centrin vadovyb. Visgi btina paymti, kad kol kas ETT
nepateik tikinam teisini argument, kodl EB sutartis turi bti aikinama, kaip suteikianti
valstybei narei teis riboti mons, gyvendinanios pirminio steigimosi laisv, teis ivykti.
[1] Byla C-208/00 berseering BV v Nordic Construction Company Baumanagement GmbH
(NCC) ECR I-09919 (2002).
[2] Byla 120/78 Rewe Zentrale prie Bundes-monopolverwaltung fur Branntwein (Cassis de Dijon)
ECR 1979.
4.3.2... ,ntrinis steiimasis* teis$ i"vykti
Byla !B ir " !B v. #iksskatteverket [1]
ioje byloje Europos teisingumo teismas analizavo vedijos teiss norm, kuri nustat palankesnes
apmokestinimo taisykles tuo atveju, kai bendrovs akcijos parduodamos vedijos rezidentams ir
maiau palankias tais atvejais kai akcijos parduodamos usienio juridiniam asmeniui arba nors ir
vedijos rezidentui, taiau kuris yra usienio bendrovs dukterin bendrov arba usienio
bendrovs padalinys. Visais atvejais vedijos taisykl buvo taikoma tais atvejais, kai akcijos
parduodamas susijusiam asmeniui, t.y., kurio akcijas tiesiogiai ar netiesiogiai valdo pardavjas.
Teismas patvirtino, kad maiau palanki apmokestinimo taisykli nustatymas tiek tais atvejais, kai
bendrovs akcijos parduodamos usienio juridiniam asmeniui, tiek tais kai bendrovs akcijos
parduodamos vedijos rezidentui, taiau kuris yra usienio bendrovs dukterin bendrov arba
usienio bendrovs padalinys, yra steigimosi laisvs ribojimas (39 dalis). Be to, Teismas neman,
kad tok ribojim galima pateisinti mokesi teisje taikomomis ribojimo pagrstumo slygomis
(btinumas apsaugoti mokesi sistemos ryius ir vieningum, mokesi vengimo prevencija bei
mokesi prieiros efektyvumas) (45 dalis).
Europos teisingumo teismas nustat, kad toks nelygus usienio ir vedijos juridini asmen
vertinimas, gali atgrasinti nuo steigimosi teiss kitoje valstybje narje gyvendinimo: palankiau
kurti mon vedijoje ir jai parduoti akcijas, nei kurti mon kitoje valstybje narje ir pastarajai
perleisti akcijas (37 ir 38 dalys). Nors Teismas iame sprendime aikiai nepatvirtina, kad
analizuojama teis ivykti, taiau akivaizdu, kad tiriama steigimosi laisv ivykimo teiss
aspektu, bent jau situacijoje, kurioje vedijos rezidentui sukuriamos palankesns slygos kurti
juridin asmen vedijoje, o ne kitoje valstybje narje, o toki ribojani taisykl nustato vedijos
teis[2]. ioje byloje teismas neapeliuoja Gebhard byloje nustatyt plat apribojim draudim bei
ribojimo pagrstumo slygas, tiesiog drausdamas nelyg usienio ir vedijos juridini asmen
vertinim.
[1] Byla C-200/98 X AB and Y AB v. Riksskatteverket [1999] ECR I-8261.
[2] ioje byloje Teismas taip pat usimena apie situacij, lieiania antrinio steigimosi laisv teiss
atvykti aspektu: usienio juridiniam asmeniui steigianiam dukterin bendrov vedijoje
suteikiamos maiau palankios mokesi teiss normos, nei dukterin bendrov steigianiam
vedijos juridiniam asmeniui. r. Byla C-200/98 X AB and Y AB v. Riksskatteverket [1999] ECR I-
8261, 29 ir 30 dalys.
4.3.2./. ,ntrinis steiimasis* teis$ atvykti
$entros [1] byla
Ponia ir ponas Bryde, kurie buvo Danijos pilieiai ir rezidentai, 1992 metais Anglijoje ir Velse
kr ribotos atsakomybs bendrov Centros Ltd. Centros nuo steigimo dienos Didiojoje
Britanijoje nevykd jokios kins veiklos. Tais paiais metais Centros atstovai kreipsi Danijos
prekybos ir moni valdyb (dan. Erhvervs-og Selskabsstyrelsen), nordami kurti Centros filial
Danijoje. Danijos prekybos ir moni valdyba atsisak registruoti mintos mons filial Danijoje, o
tai tapo ETT nagrinjimo objektu.
Europos Teisingumo Teismui buvo pateiktas klausimas, ar atsisakymas registruoti filial bendrovs,
kurios registruota buvein yra kitoje valstybje narje, kuri buvo teistai steigta ir yra teista pagal
tos valstybs nars statymus, taiau nevykdo jokios kins veiklos Didiojoje Britanijoje ir yra
kurta tik tam, kad vykdyt vis kin veikl per kitoje valstybje kurt filial ivengdama
minimalaus statinio kapitalo reikalavim ir mons steigimo toje valstybje, kurioje ketinama
vykdyti vis kin veikl, yra suderinamas su EB sutarties 43, 46 ir 48 straipsniais.
ETT nusprend, kad Danijos institucij atsisakymas registruoti filial riboja EB steigimosi laisv ir
toks ribojimas nra pateisinamas. Toks aikinimas neukerta kelio suinteresuotoms valstybi nari
institucijoms imtis apgaul ribojani ar baudiani u j priemoni, tiek taikom paiai
bendrovei, pasitelkiant pagalb valstyb, kurioje bendrov yra kurta, tiek taikom jos dalyviams,
kai nustatoma, kad jie faktikai, bendrovs formavimo priemonmis, siekia neteistai ivengti savo
sipareigojim kreditoriams, kurie veikia suinteresuotos valstybs nars teritorijoje, vykdymo. Taigi
Teismas nustat, kad tokia Danijos institucij veika yra EB teisje nustatyt teisi ribojimas, kuris,
be to, negali bti pateisinamas. Kitaip tariant antrinio steigimosi teisei atvykimo aspektu
taikytinas platus apribojim draudimas ir bendros steigimosi teisje taikomos apribojim
pagrstumo slygos: Teismas ioje byloje mini Gebhard byl ir joje suformuluot tiek ribojimo
svok, tiek ribojimo pagrstumo slygas (34 dalis).
domu paymti, kad Danijos institucij atsisakymas buvo grindiamas inter alia tuo, kad Centros,
kuri nevykd kins veiklos Didiojoje Britanijoje, Danijoje faktikai siek kurti ne filial, o
pagrindin veiklos viet (angl. principal establishment), t.y. perkelti centrin vadovyb ir
gyvendinti pirmin steigimsi. Btent tai paskatino diskusijas apie pirminio ir antrinio steigimosi
svokas ir formas[2], taip pat ikl klausimus ar realios buveins kriterijaus taikymas
neprietarauja EB moni steigimosi teisei.
ioje bylose, kaip ir kitose, Europos Teisingumo teismas neapibria pirminio steigimosi teiss
svokos. Filialo steigim ETT priskyr antriniam steigimuisi, taiau nepasisak, ar filialo steigimas
ir centrins vadovybs perklimas t kurt filial galt bti pripastamas kaip pirminis
steigimasis.
[1] Byla C221/97 Centros Ltd v Erhervs - og Selskabsstyrelsen, 1999, ECR 1495.
[2] Plaiau apie tai r.: Ignas Vgl, Centros byla: kas naujo Europos Bendrijos moni steigimosi
teisje? // Jurisprudencija.-Vilnius: Lietuvos teiss universitetas.-2002, 24 (16). P. 17-29.
4.3.2.0. #eis$ vykdyti !kin1 veikl2 valstyb$je nar$je' k(rioje
+sisteiiama
Segers [1] byla
Ribotosios atsakomybs privati akcin bendrov Slenderose ltd., kurios registruota buvein buvo
Londone ir kuri buvo kurta remiantis Anglijos teise, buvo nupirkta pono ir ponios Segers. ios
bendrovs veikl buvo traukta vieno asmens mon Slenderose ltd., kurios registruota buvein buvo
Nyderlanduose. Dl to visa Slenderose ltd. veikla buvo vykdoma Nyderlanduose, taiau mons
registruota buvein buvo Anglijoje. mons generalinis direktorius p. Segers siek gauti socialinio
sveikatos draudimo imok, taiau jam buvo atsakyta, kad tokia imoka galima, taiau inter alia tik
tuo atveju, jei mons registruota buvein yra Nyderlanduose, o ne usienio valstybje.
Europos Teisingumo Teismas nusprend, kad EB sutarties 52 ir 58 straipsniai draudia
kompetentingoms valstybs nars institucijoms nesuteikti mons direktoriui teiss dalyvauti
gyventoj socialiniame sveikatos draudime vien tik tuo pagrindu, kad mon steigta ir jos
registruota buvein yra kitoje valstybje narje, net ir tais atvejais, kai mon toje valstybje narje
nevykdo jokios kins veiklos (19 dalis).
Ko gero buvo teisus profesorius Christian Timmermans, kuris dar ioje byloje velg ETT nor
tvirtinti teis formaliai usienio bendrovms pasinaudoti steigimosi laisvs nuostatomis ir
suabejojo galimybe pateisinti formaliai usienio bendrovi reguliavim valstybje, kurioje jos
didija dalimi veikia. Atrodyt tada profesorius teig tai, k pasak ETT Inspire Art byloje.
Bylos santraukoje aikiai apeliuojama treij steigimosi laisvs gyvendinimo etap: teis vykdyti
kin veikl kitoje valstybje narje, toje valstybje sisteigus. Tas pats pasakytina ir apie bylos 11
dal, kurioje Teismas patvirtina, kad mon, steigta kitoje valstybje narje turi teis vykdyti kin
veikl Nyderlanduose tomis paiomis slygomis, kurios bt taikomos bendrovms, steigtoms
pagal Nyderland teis. Paymtina ir tai, kad teismas taikliai performuluoja byloje kilusius
klausimus, nustatydamas, kad apribojimas atsirado ne dl mons direktoriaus pilietybs, bet dl
mons registruotos buveins buvimo vietos (13 dalis).
%a&tortame [2] byla
1988 m. Didioji Britanija, siekdama ukirsti keli usienieiams pasinaudoti Didiosios Britanijos
uv kvotomis, pakeit prekybins vejybos teiss aktus, pakeisdama vejybini laiv registravimo
sistem. i sistema skyrsi nuo kit laiv registracijos, o visi registruoti prekybins vejybos laivai
turjo persiregistruoti pagal nauj sistem, inoma, jei jie atitinka nustatytus reikalavimus. 1988 m.
prekybins vejybos statymo 14 str. numat, kad vejybinis laivas, siekiantis bti registruotas kaip
Didiosios Britanijos prekybins vejybos laivas (ir atitinkamai galsiantis pasinaudoti Didiosios
Britanijos uv kvotomis), turi atitikti iuos kriterijus: (1) io laivo savininkas, valdytojas ar
operatorius turi bti Didiosios Britanijos pilietis(-iai), reziduojantis Didiojoje Britanijoje, arba
mon(-s), kuri yra registruota Didiojoje Britanijoje, kurios 75 procentai valdybos nari yra
Didiosios Britanijos pilieiai, ir ne maiau kaip 75 procentai ios mons akcij nuosavybs teise
yra valdomos Didiosios Britanijos piliei ar moni, atitinkani pastarj reikalavim, (2) laivas
turi bti valdomas, administruojamas ir kontroliuojamas i Didiosios Britanijos, (3) laivo
valdytojas, vadovas ar kapitonas turi bti Didiosios Britanijos pilietis arba mon, atitinkantys (1)
punkte nustatytus reikalavimus.
Teismas nustat, kad tiek pirmasis, tiek treiasis reikalavimai prietarauja EB sutarties 43
straipsniui. Taiau reikalavimas, kad laivas bt valdomas, administruojamas ir kontroliuojamas i
Didiosios Britanijos, Teismo buvo pripaintas kaip suderinamas su EB teise, t.y. Teismas pabr,
kad toks reikalavimas i esms atitinka 52 (dabar 43) str. nustatyt steigimosi svok[3]. Visgi
Teismas paymjo, kad toks reikalavimas galt bti nesuderinamas su EB teise, jei jis bt
interpretuojamas kaip ukertantis keli registruoti prekybins vejybos laiv Didiojoje Britanijoje,
kai joje yra kuriamas padalinys, dukterin bendrov ar vadovavimo centras, kurie veikia pagal
mons sprendim primimo centro, esanio mons pagrindinio steigimosi (angl. principal
establishment) valstybje narje, instrukcijas (35 dalis). Kitaip tariant, net ir is reikalavimas bt
nesuderinamas su EB steigimosi teise, jei jis bt taikomas ribojant moni antrinio steigimosi teis.
iame Teismo sprendime, bent jau kiek tai lieia antrj reikalavim, tiriama moni antrinio
steigimosi laisv teiss vykdyti kin veikl Didiojoje Britanijoje aspektu, t.y. kins veiklos
vykdymas valstybje, kurioje yra kuriama dukterin mon ar mons padalinys. Paymtina, kad
reikalavimas persiregistruoti vejybini laiv registre buvo taikomas visoms monms, kurios buvo
registravusios vejybinius laivus, t.y. monms, kurios iki ios sistemos sigaliojimo jau buvo
sisteigusios Didiojoje Britanijoje.
Kadangi Teismui keliami keli klausimai, byloje taip pat galima velgti ir kit steigimosi teiss
gyvendinimo etap analizs. Kaip teig generalinis advokatas Mischas, reikalavimas monei,
registruotai pagal valstybs nars statymus, kurios registruota buvein, centrin vadovyb ar
pagrindin veiklos vieta yra vienoje i EB valstybi nari, pagrindin veiklos viet perkelti
valstyb nar, kurioje yra atliekama tam tikra veikla, pavyzdiui, vejyba, bt nesuderinamas su
steigimosi teise, nes ribot mons teis pasinaudoti antriniu steigimusi toje valstybje narje.
Kitaip tariant, pastaruoju atveju tekt kalbti apie antrinio steigimosi teis, gyvendinant teis
atvykti valstyb nar. Teismo ivada, kad registruoti Didiojoje Britanijoje vejybos laiv gali ne
tik Didiojoje Britanijoje registruotos mons, bet ir kit valstybi nari mons, taip pat galt bti
priskirta prie teiss atvykti gyvendinimo.
'nspire !rt byla [4]
Nyderlanduose 1998 m. sausio 1 d. sigaliojo statymas, kuriuo siekiama nustatyti minimalius
Nyderland teiss reikalavimus formaliai usienio bendrovms. Remiantis mintu statymu,
formaliai usienio bendrov yra bendrov, registruota remiantis usienio teiss sistema, kuri
vykdo veikl tiktai ar didija dalimi Nyderlanduose ir nra susieta realiais ryiais su ta teiss
sistema, pagal kuri ji yra steigta. Taigi ioms bendrovms Nyderlanduose tam tikrais atvejais
netaikoma inkorporacijos valstybs teis (valstybs teis, pagal kuri bendrov buvo steigta), bet
taikomi Nyderland teiss reikalavimai. Tokia formaliai usienio bendrov turi registruotis
Nyderlanduose, jos statinis kapitalas neturi bti maesnis u nustatytj, jai taikomi kapitalo
palaikymo reikalavimai ir kai kurie kiti Nyderland teiss reikalavimai ir jei tokia bendrov
nevykdo minto statymo reikalavim, bendrov praranda nevykdymo laikotarpiui ribotj
atsakomyb.
Dar 1999 m. lapkriio 19 d. Nyderland Kantongerecht te Groningen teisjas Willem Breemhaar
kreipsi Europos Teisingumo Teism, praydamas iaikinti, ar formaliai usienio bendrovi
statymo atitinkamos normos neprietarauja EB teisei. Deja, Teismas neiaikino minto klausimo,
nes byla buvo nutraukta.
2001 m. ETT msi nagrinti kit labai panai byl. 2000 m. Anglijoje registruota bendrov
Inspire Art, teturinti vienintel direktori, kuris rezidavo Hagoje. Amsterdame buvo kurtas
bendrovs filialas, kurio registracijoje nepaymima, kad bendrov yra formaliai usienio bendrov.
Bendrov vykd savo veikl prekyb meno kriniais iimtinai tik Olandijoje. Atitinkamos
Nyderland institucijos kreipsi Nyderland teism, reikalaudamos minto rao Nyderland
bendrovi registre, o Nyderland teismas nutar prayti preliminaraus ETT nutarimo.
Vis pirma ETT konstatavo, kad kai kurios mintos Nyderland statymo teiss normos paeidia
EB Vienuoliktj moni teiss direktyv[5]. Kadangi moni teiss direktyvos nereguliuoja
minimalaus udarj akcini bendrovi kapitalo ir neribotos atsakomybs atsiradimo pagrind,
ETT ias taisykles msi nagrinti Europos Bendrijos steigimosi laisvs taisykli perspektyvoje.
Teismas nustat, kad ioms taisyklms turi bti taikomos EB steigimosi laisvs normos.
Teismas paymjo, kad mintos Nyderland bendrovi teiss normos riboja EB steigimosi laisv.
Analizuodamas, ar toks ribojimas gali bti pateisinamas, Teismas cituoja garsij Gebhard
formuluot ir nenustato pakankamai pagrind pateisinti tok ribojim.
Apibendrintai teigtina, kad teiss vykdyti veikl kitoje valstybje narje aspektu, Teismas reikalauja
taikyti sisteigusioms usienio bendrovms tokias paias slygas, kurios bt taikomos bendrovms,
steigtoms pagal Nyderland teis. Visgi Inspire Art byloje teismas mini ir platesn apribojim
draudimo kriterij draudim taikyti taisykles, kurios riboja ir daro maiau patraukli steigimosi
laisv taiau aspekt mini tik prie ribojimo pagrstumo kriterij. Manytina, kad teiss vykdyti
kin veikl etape tiek ribojimo pagrstumo kriterijams, tiek ir paiai ribojimo svokai tikslinga
bt taikyti Gebhard byloje suformuluotas taisykles.
Manytina, kad tok poir ETT jau pradjo formuoti aukiau pamintose bylose, i kuri darytina
ivada, kad ETT laiko nesuderinamu su EB steigimosi laisve valstybi nari taisykles, kuriomis
siekiama taikyti nacionalinius moni teiss reikalavimus kitose valstybse narse registruotoms
monms arba t moni filialams.
Svarbu paymti, kad Inspire Art, berseering, Centros bylose, ETT nedviprasmikai leidia
investuotojams, steigiantiems bendrov, rinktis t teiss sistem, kuri jiems atrodo tinkamiausia ar
maiausiai ribojanti j teises, o vliau kitose valstybse steigti filialus, lygiai tomis paiomis
slygomis, kuriomis juos gali steigti nacionalins bendrovs. i teis nra ribojama pareiga vykdyti
kin veikl toje valstybje narje, kurioje steigiama bendrov. Kitaip tariant teisingumo teismas
leidia taip vadinamj forrum shopping ir tuo bdu galina valstybes nares konkuruoti kuriant
palankiausi bendrovi teis. Toks ETT poiris turt paskatinti valstybes nares kurti
konkurencing bendrovi teis, kuri galint pritraukti didesnes usienio investicijas.
Investuotojams neretai svarbus bendrovs steigimo laikas, galimybs registruoti bendrov vienoje
valstybje narje, bet veikti kitoje. Manytina, kad ir Lietuvoje bt tikslinga supaprastinti udarj
akcini bendrovi steigim, atsisakyti minimalaus statinio kapitalo reikalavim. Minimalaus
statinio kapitalo reikalavimas paprastai pagrindiamas, kaip saugantis kreditorius, nors nemaa
dalis teiss specialist tokia paskirtimi abejoja. Beje, klausimas, ar minimalaus statinio kapitalo
reikalavimas apsaugo kreditorius, buvo kils ir kai kuriose ETT bylose, taiau Europos teisingumo
teismas neman btinu j atsakyti. Taip pat btina kuo skubiau sukurti teisines ir mokestines
prielaidas holdingo bendrovi veikimui, kuris galt paskatinti moni grupi valdymo ir holdingo
bendrovi steigim Lietuvoje.
[1] Byla 79/85 Segers v Bedrijfsvereniging voor Bank- en Verzekeringswegen, Groothandel en
Vrije Beroepen, 1986, ECR 2375.
[2] Byla C-221/89 Regina v. Secretary of State for Transportation ex parte Factortame, 1991.
E.C.R. 3905.
[3] Ten pat, 34 dalis.
[4] Byla C-167/01 Kamer van Koophandel en Fabrieken voor Amsterdam v Inspire Art Ltd. E.C.R.
I-10155 (2003).
[5] Vienuoliktoji Tarybos direktyva dl reikalavim pateikti informacij apie kai kuri bendrovi,
kurioms taikomi kitos valstybs nars statymai, skyrius, atidarytus valstybje narje 89/666/EEC,
OJ L 395 , 1989.
V tema. Laisv teikti paslaugas
5.1. Paslaugos svoka
Pateikti isam paslaugos apibrim yra itin sudtinga, nes paslaugos apima eil vairi
ekonomini veiklos sfer. Bendra daugumoje apibrim yra paslaug, kaip nesaugomo ar
nesandliuojamo dalyko pobdis, t.y nematerialus pobdis. Btent iuo aspektu paslaugas tinkama
skirti nuo preki, kurios i principo yra materials objektai.
EB sutartyje paslaugas reglamentuoja 49-55 (ex 59-66) straipsniai, o paios paslaugos svoka
apibriama Sutarties 50 straipsnyje:
50 straipsnis
Pagal i Sutart paslaugos - tai tokios paslaugos, kurios paprastai yra teikiamos u umokest ir
kuri nereglamentuoja nuostatos dl preki, kapitalo ir asmen judjimo laisvs.
Paslaugas sudaro:
a) pramoninio pobdio veikla,
b) komercinio pobdio veikla,
c) amatinink veikla,
d) laisvj profesij veikla.
EB paslaug sampratoje pabriamas j atlygintinas pobdis (paprastai teikiamos u umokest)
ir paslaug teikimo laisvs santykis su kitomis laisvmis (kuri nereglamentuoja nuostatos dl
preki, kapitalo ir asmen judjimo laisvs). Teismas tai pat pabria paslaug teikimo laikinum.
5.2. Paslaug atlygintinumas
EB sutartis mini, kad paslaugos yra pripastamos tokiomis, jei jos paprastai yra teikiamos u
umokest. Paslaug atlygintinumas i esms suponuoja, kad paslaugos yra efektyvi ekonomin
veikla. Kaip jau buvo minta, efektyvia ekonomine veikla pripaintinas ir toks darbas u kur
atlyginama ne pinigais, bet turtu. Be to, toks umokestis nebtinai turi bti tiesiogiai mokamas
paslaug gavjo paslaug teikjui.
Reikalavimas, kad paslaugos bt atlygintinos eliminuoja kai kurias viesias paslaugas ir tuo bdu
riboja vadinamj viej paslaug turizm.
5.3. Paslaug teikimo laisvs santykis su kitomis laisvmis
Paslaug judjimo laisvs nuostatas galima taikyti tik tuomet, jei tam dalykui nra taikomos laisvo
preki, kapitalo ir laisvo asmen judjimo taisykls.
Darbuotoj judjimo laisvs, steigimosi laisvs ir paslaug teikimo laisvs nuostatos viena kit
alina, t.y. paslaug teikimo laisvs nuostatos gali bti taikomos tik tada, jei konkretiems
visuomeniniams santykiams negalima pritaikyti kitos laisvs.
Visgi vien faktas, kad kitos laisvs gali bti taikomos atliekant tam tikr veikl ne visada riboja
paslaug teikimo laisvs taikym. Kaip jau buvo minta, tiek loterijos biliet pardavimo ir j
reklamos, tiek vejybos leidim idavimo veikla Teismo buvo priskirta paslaug teikimui. iais
atvejais paslaugos teikimas apima ir preki tiekim, taiau toks preki tiekimas tra alutinis ar
papildomas paslaug teikimo atvilgiu. Kitaip tariant nors tam tikras sandoris apima ir preks
judjim, ir paslaug teikim, paslaug teikimo laisvs taisykls bus taikomos, jei preki tiekimas
nra to sandorio galutinis tikslas, bet tra tik atsitiktinis paslaug teikimui arba tik pagalbinis.
Paslaug teikimo laikinumas. Paslaugos teikimo laikinumo samprata, padeda atskirti paslaug
teikim nuo sisteigimo laisvs. Visgi kai kurie autoriai pabria, kad ne visada tikslinga ias teises
atriboti vien nuo kitos, nes joms yra taikomi tapats principai. Paslaugos teikimo laikinumas
reikia, kad kin-komercin veikla neturi bti tstinio pobdio, nuolatin, o tai nustatant reikia
atsivelgti reguliarumo, periodikumo bei nepertraukiamumo kriterijus.
Paslaugos teikjo savarankikumas. Paslaugos teikjo savarankikumo samprata padeda atskirti
paslaugos teikimo laisv nuo laisvo darbuotoj judjimo, jei i laisvi nemanoma skirti pagal
teisinio santykio turin (darbo ar paslaug sutartis), subjektus (savarankikai dirbantys asmenys ar
darbuotojai). Tokiu atveju btina nustatyti asmens, atliekanio konkrei veikl, savarankikumo
laipsn.
5.4. Paslaug katalogas
Sutarties 50 str. pateikiamas pavyzdinis paslaug katalogas. Speciali tam tikr paslaug prigimtis
nepanaikina paslaug teikimo laisvs taisykli tokioms paslaugoms taikymo, todl paslaugomis
buvo pripaintos atstovavimo teismuose paslaugos, darbinimo agentr paslaugos, moraliai
kvestionuojamos paslaugos, jei jos yra teistos valstybje narje ir pan.
Sutartis pabria, kad transporto paslaugoms bei bank ir draudimo paslaugoms, taikomos
specialios taisykls:
51 straipsnis (ex 61 straipsnis)
1. Laisv teikti paslaugas transporto srityje reglamentuoja transportui skirtos antratins dalies
nuostatos.
2. Bank ir draudimo paslaug, susijusi su kapitalo judjimu, liberalizavimas turi bti derinamas
su kapitalo judjimo liberalizavimu.
5.5. Teis teikti ir gauti paslaugas
Teismas nustat, kad Sutarties 49 str. apima ne tik laisv teikti paslaugas, bet taip pat ir teis gauti
paslaugas. Laisv teikti paslaugas apima laisv paslaug gavjams nuvykti kit valstyb nar su
tikslu gauti paslaugas toje valstybje narje, o paslaug gavjais laikytini taip pat turistai.
5.6. Paslaug teikimo laisvs subjektai
Paslaugos teikjas turi bti ES pilietis arba mon Sutarties 48 str. prasme, kurie yra sisteig
skirtingose valstybse narse:
Pagal toliau idstytas nuostatas laisvs teikti paslaugas Bendrijoje apribojimai, taikomi
valstybi nari nacionaliniams subjektams, kurie yra sisteig kitoje Bendrijos valstybje
negu valstyb, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos, udraudiami. (
49 str. 1 dalis)
Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir sprsdama kvalifikuota bals dauguma, io
skyriaus nuostatas gali taikyti ir paslaugas teikiantiems treiosios alies pilieiams,
sisteigusiems Bendrijoje. (49 str. 2 dalis)
Laisvs teikti paslaugas esmje gldi tai, kad bet kuris asmuo turi turti teis silyti savo paslaugas
Bendrijoje net ir tais atvejais, kai jis nekirto jokios sienos. Neturi reikms, ar paslaugos silymo
metu paslaugos gavjas yra inomas, ar ne. Taiau paslaug teikimas gali apimti ir asmens
(paslaug teikjo ar paslaug gavjo) judjim per valstybi nari sienas.
Primintina, kad paslaug teikim kitoje valstybje reglamentuoja Sutarties 50 str. 3 dalis:
Nepaeidiant sisteigimo teisei skirto skyriaus nuostat, paslaug teikiantis asmuo, kad galt j
teikti, gali laikinai savo veikla verstis toje alyje, kur paslauga teikiama, tomis paiomis slygomis,
kurias toji alis taiko savo nacionaliniams subjektams.
5.7. Paslaugos gavjas ir teikjas sisteig skirtingose valstybse narse
Sutarties 49 str. reikalauja, kad paslaug gavjas bt sikrs kitoje valstybje narje nei paslaug
gavjas. Atsivelgiant tai, paslaug teikimui, kuris vykdomas toje paioje valstybje narje,
kurioje sikr tiek teikjas, tiek gavjas (taip vadinamosiose visikai vidaus situacijose) paslaug
teikimo laisv nra taikoma.
Pagal paslaugos teikjo ir gavjo sikrimo viet bei paslaugos teikimo viet galima iskirti kelet
paslaug teikimo bd:
Pirma, paslaugos teikjas ir gavjas yra skirtingose valstybse narse, nepaisant to, kurioje
valstybje narje yra teikiama paslauga. Paslaugos gavjas turi teis atvykti pas paslaugos teikj,
kad gaut paslaugas arba atvirkiai paslaugos teikjas pas paslaugos gavj su tikslu teikti arba
gauti paslaugas. paslaug teikimo bda patenka ir tie atvejai, kai paslaugos teikjas ir gavjas
nekerta valstybi sien, taiau, valstybi sienas kerta pati paslauga. Pastarasis paslaugos teikimo
bdas kai kuri teiss mokslinink vadinamas korespondentiniu.
Antra, Teismas Sutarties 59 str. nustatyt reikalavim, kad paslaugos gavjas ir teikjas turi bti
skirtingose valstybse narse, interpretavo pleiamai. Paslaug teikimo laisv taip pat taikoma jei
paslauga yra atliekama kitoje valstybje narje, nei yra sikrs paslaugos tiekjas, nepaisant to,
kurioje valstybje narje yra sikrs paslaugos gavjas. Kitaip tariant, paslaugos teikimo laisvs
taisykls bus taikomos ir toms situacijoms, kai paslaugos gavjas ir paslaugos teikjas yra sikr
toje paioje valstybje, taiau paslauga atliekama kitoje valstybje.
i taisykl buvo patvirtinta eilje byl, susijusi su turist gidais, kurie teik paslaugas asmenims,
sikrusiems toje paioje valstybje narje kaip ir patys gidai. Esmin aplinkyb buvo ta, kad ie
gidai, kartu su savo klientais vykdavo kit valstyb nar, kurioje ir bdavo teikiama paslauga.
5.8. Draudimas riboti laisv teikti paslaugas
Kaip ir kitose laisvse, prie Amsterdamo sutart 62 str. galiojo draudimas nustatyti naujus
apribojimus, palyginti su Sutarties sigaliojimo metu taikomais apribojimais. Taip pat 59 str. nustat
t apribojim panaikinimo tvark:
62 str.:
Jeigu ioje Sutartyje nenumatyta kitaip, vasltybs nars nenustato nauj laisvs teikti
paslaugas apribojim, palyginti su Sutarties sigaliojimo metu taikomais apribojimais.
59 str.:
Pagal toliau idstytas nuostatas pereinamuoju laikotarpiu palaipsniui panaikinami laisvs
teikti paslaugas Bendrijoje apribojimai, taikomi valstybi nari nacionaliniams subjektams,
kurie yra sisteig kitoje Bendrijos valstybje negu valstyb, kurios subjektu yra asmuo,
kuriam tos paslaugos teikiamos.
Kadangi yra preziumuojama, kad tokie apribojimai yra panaikinti, todl atitinkamai pakeistos ir
mintos nuostatos, tvirtinant tik apribojim draudim. Sutarties 59 str. pakeistas, o Sutarties 62 str.
panaikintas.
Dabar Sutarties 49 str. tvirtinama:
Pagal toliau idstytas nuostatas laisvs teikti paslaugas Bendrijoje apribojimai, taikomi
valstybi nari nacionaliniams subjektams, kurie yra sisteig kitoje Bendrijos valstybje
negu valstyb, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos, udraudiami.
Kaip buvo minta, paslaug teikimo laisvje yra draudiami valstybi nari, bet ne privai asmen
sukurti apribojimai. Visgi Teismas man, kad ir ne valstybi nari tasyklms, kuri tikslas
kolektyviai reguliuoti atlygintin darb ir paslaugas, taikomas draudimas riboti laisv paslaug
teikim.
5.9. Ribojim svoka paslaug teikimo laisvje
Paslaug teikimo laisvje apribojim draudimo atvilgiu taikytinas platus apribojim draudimas:
btina panaikinti ne tik bet koki diskriminacij pilietybs (ar taikytinos teiss) atvilgiu bet ir
panaikinti bet kokius apribojimus, net jei jie taikomi nediskriminuojant, taiau kai tokie apribojimai
gali drausti ar riboti paslaug teikim.
Kaip ir kitose laisvse, Teismas vis pirma konstatavo tiesiogin Sutarties norm, reguliuojani
paslaug teikimo laisv (Sutarties 49 str. 1 d. ir 50 str. 3 d.), veikim ir diskriminacijos paslaug
teikimo laisvje draudim. Teismas draud tiesiogiai ir netiesiogiai diskriminuojanias taisykles,
kurios taikomos paslaug teikjams, paslaug gavjams, o taip pat ir tas, kurios apsunkina paslaug
teikim tarp valstybi nari lyginant su paslaug teikimu valstybs viduje.
Gana anksti paslaug teikimo laisvje Teismas udraud bet kokias vienodai visiems subjektams
taikomas taisykles, jei j taikymas usienio asmeniui dubliuoja jo kilms valstybje taikomas
taisykles. Daniausiai buvo ginijamos paslaugos teikjui taikomi reikalavimai: licencij gaviams,
registracija, leidimai ir pan. Teismas nurod, kad valstyb, kurioje teikiamos paslaugos, privalo
palyginti reikalavimus, taikomus paslaug teikimui asmens kilms valstybje ir toje valstybje,
kurioje teikiamos paslaugos ir taikyti tik nedubliuojanias taisykles ir tik tada, jei tai yra btina tam,
kad utikrinti viej interes pagrindu visiems toje valstybje narje veikiantiems asmenims
taikomas profesins veiklos taisykles. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos, svarstydamos, ar
paslaugos teikjas atitinka valstybs, kurioje teikiamos paslaugos, reikalavimus, privalo atsivelgti
lygiaverius reikalavimus, kuriuos paraikos teikjas jau vykd kitoje valstybje narje.
Galiausiai Teismas padar ivad, kad draudiamas bet koks apribojimas, net jei jis vienodai
taikomas ir vietiniams ir kit ali paslaug teikjams, jeigu tokia taisykl draudia ar gali riboti
paslaug teikjo, sisteigusio kitoje valstybje narje ir ten teistai teikianio paslaugas, veikl.
Visgi minti ribojimai gali bti pateisinami svarbiais vieaisiais interesais (vis pirma profesini
taisykli laikymosi utikrinimas bei paslaug gavj apsauga) tiek, kiek toki interes negina
valstybs, kurioje yra sisteigs paslaug teikjas, teis.
Klausimas, ar visi nediskriminuojantys, vienodai visiems asmenims taikomi apribojimai papuola
Sutarties 49 str. draudimo apimt, todl juos btina teisinti, lieka neisprstas. Ar panai taisykl,
kokia yra nustatyta Keck [1] byloje laisvo preki judjimo aspektu, taip pat turt bti tvirtinta ir
paslaug teikimo laisvje, tvirtinant, kad tam tikri apribojimai yra leidiami, t.y. nepapuola
Sutarties 49 str. draudimo apimt? Teismas Alpine Investments [2] byloje aptaria apribojim
draudim laisvame preki ir paslaug judjime, lygindamas bylos faktus su Keck [3] byla, taiau i
principo tepriena prie ivados, kad iose bylose situacijos yra ypa skirtingos, todl jos negali bti
lyginamos. I ties, Alpine Investments [4]situacija atrodo labiau panai lygiaverio poveikio
kiekybiniams eksporto apribojimams draudimo apimties klausimus.
Reikt ireikti abejones Teismo bent kol kas taikomai doktrinai, pagal kuri, i principo visi ir bet
kokie paslaugos teikimo apribojimai patenka Sutarties 49 str. apimt, todl, siekiant taikyti bet
kok apribojim, j btina teisinti. Taip pat nra silytina paslaug teikimo laisvs reguliavimui
taikyti analogij su laisvame preki judjime nustatytu lygiaverio poveikio kiekybiniams importo
apribojimams reguliavimu, t.y. silymu skirti paslaugos patekimo rink taisykles ir paslaugos
teikimo taisykles, tuo labiau, kad paslaug teikimo laisvje nebuvo tvirtintas abipusio pripainimo
principas.
[1] Byla C-267 ir 268/91 Keck&Mithouard [1993] ECR I-6097.
[2] Alpine Investments BV v. Minister van Financiaen Nr. C-384/93 (1995), ECR I-1141.
[3] Byla C-267 ir 268/91 Keck&Mithouard [1993] ECR I-6097.
[4] Alpine Investments BV v. Minister van Financiaen Nr. C-384/93 (1995), ECR I-1141.
5.10. Paslaug direktyva
2006 m. vasario mnes Europos Parlamentas pritar naujos paslaugas reglamentuojanios
direktyvos primimui, taiau pasil principines pataisas Europos Komisijos pasilytam pradiniam
mintos direktyvos projektui[1].
ios direktyvos tikslai paskatinti laisv paslaug teikim Europos Sjungoje, padidinti darbo
naum, sukurti papildom darbo viet, padidinti konkurencingum paslaug sektoriuje, o tai bt
ypa naudinga vartotojams. i direktyva siekia panaikinti apribojimus teikti paslaugas skirtingose
valstybse narse, palengvindama steigimsi kitoje valstybje narje, laikin paslaug teikim
kitoje valstybje narje bei paslaug teikim kitoje valstybje narje sikrusiam paslaug gavjui,
neatvykstant t kit valstyb nar. Tokio teiss akto poreik liudija Europos komisijos 2002 m.
atliktas tyrimas, kuriame buvo identifikuota didelis skaiius paslaug teikimo laisvs bendrojoje
Europos rinkoje ribojimo atvej, o ataskaitoje paymta, kad vidaus rinkoje esanios klitys itin
riboja paslaug teikimo laisv.[2]
Pradiniame Komisijos silyme buvo tvirtintas ypa daug diskusij sukls kilms valstybs
principas, kuris i principo reik reikalavim paslaug teikjams suvienodinim visose valstybse
narse, tvirtinant abipusio pripainimo princip: jei vienoje valstybje narje yra sisteigs asmuo,
kuris teistai turi teis teikti paslaugas toje valstybje narje, tai iam asmeniui teis teikti paslaugas
turi bti utikrinama ir kitose valstybse narse, taikant jo steigimosi (kilms) valstybs taisykles.
Vienas svarbiausi Europos Parlamento silym atsisakyti kilms valstybs principo, o vietoje
io principo tvirtinti paslaug teikimo laisvs princip. Paslaug teikimo laisvs principas
reikalauja, kad valstybs nars gerbt paslaugos teikjo teis teikti paslaugas ir reikalauja utikrinti
laisv patekim paslaug teikimo rink ir nevarom jo gyvendinim valstybs nars teritorijoje.
is principas yra papildomas draudimu taikyti eil paslaug teikimo laisvs apribojim. Pavyzdiui,
i principo turt bti draudiama reikalauti, kad paslaug teikjas paslaug teikimo valstybje
turt savo biur arba bet koki kitoki infrastruktr, registruotsi tos valstybs atitinkamoje
profesinje organizacijoje ir pan., nors tam tikros iimtys (pvz., reikalavimas pasirinkti tam tikr
teisin form prie teikiant paslaugas) visgi leidiamas. Draudiama reikalauti, kad paslaug
teikjas pateikt finansines garantijas ar draudim i staig, kurios steigtos valstybje narje, kur
teikiamos paslaugos. Jei paslaug teikimui btini leidimai, valstybs nars institucijos privalo
atsivelgti lygiaverius reikalavimus, kuriuos paslaugos teikjas jau vykd kitoje valstybje
narje. Be to, direktyvoje tvirtinta pareiga valstybi kompetenting institucij bendradarbiavimas,
sipareigojimai, remiantis nacionalinmis profesins elgesio ir etikos taisyklmis, nustatyti elgesio
kodeksus Bendrijos lygiu.
Visgi parlamentas susiaurino direktyvos taikymo sfer, susiaurindamas paslaug, kurioms taikoma
direktyva, sra. Direktyva netaikytina bendrj interes paslaugoms, kai kurioms sveikatos ir
socialinms paslaugoms, ekonomikos sektoriams, kuriuos reguliuoja specials teiss aktai (pvz.,
transportas, finansins paslaugos, elektronini ryi paslaugos ir pan.), taip pat teisinms
paslaugoms (tame tarpe notar ir antstoli paslaugoms), loterijoms ir azartiniams loimams ir t.t.
Parlamentas taip pat praplt prieasi, kurios leist valstybms narms riboti paslaug teikim j
teritorijoje, jei paslaug teikjas yra sisteigs kitoje valstybje narje, sra. Riboti paslaug
teikimo laisv leidiama, jei tai yra btina vieosios tvarkos, visuomens saugumo, visuomens
sveikatos, aplinkos apsaugos sumetimais ir kitais svarbi visuomens interes pagrindais,
ivardintais direktyvoje.
Direktyva neturi poveikio valstybi nari darbo teisei, t. y. jokioms teiss ar sutartinms nuostatoms
dl darbinimo slyg, darbo slyg, skaitant sveikat ir saug darbe, ir darbdavio bei darbuotojo
santyki. Direktyva nedaro poveikio darbinimo slygoms, kurios pagal 1996 m. gruodio 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyv 96/71/EB dl darbuotoj komandiravimo paslaug
teikimo sistemoje[3] yra taikomos darbuotojams, komandiruotiems teikti paslaug kitos valstybs
nars teritorij. Direktyva netaikoma ir tais atvejais, kai darbuotojas samdomas toje valstybje
narje, kurioje teikiamos paslaugos. Be to, i direktyva nedaro poveikio valstybs nars, kurioje
teikiamos paslaugos, teisei nustatyti, ar egzistuoja darbo, ar kitokie teisiniai santykiai.
I karto po to, kai direktyvos projektas su pakeitimais buvo patvirtintas Parlamento, Komisija
skubiai pateik pataisyt projekt ir j parlamentas 2006 m. lapkriio mn. patvirtino. Paslaug
direktyva buvo priimta 2006 m. gruodio 12 d., jos nuostatos turs bti perkeltos valstybi nari
nacionalin teis iki 2009 m. gruodio 28 d.[4]
[1] Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos dl paslaug vidaus rinkoje projektas [SEC(2004)
21], COM/2004/0002 final - COD 2004/0001.
[2] http://europa.eu.int/eur-lex/en/com/rpt/2002/com2002_0441en01.pdf irta 2006 m. gegu 12
d.
[3] OL L 158, 2004 4 30, p. 77.
[4] 2006 m. gruodio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dl
paslaug vidaus rinkoje, OJ L 376 , 2006.
Bendri klausimai III, IV ir V temai
1. #ibo(imo pagr)st*mo s+lygos asmen, (*-.(imo ir pasla*g, teikimo laisv.se
1.1. EB s*tarty(e n*statytos i/imtys
1.1.1. 0ie/o(i tvarka1 vis*omen.s sa*g*mas ir vis*omen.s sveikata
1.1.2. 0alstyb.s tarnybos ribo(imo pagr)st*mo s+lyga
1.2. 'mperatyv2s ben-ro(o intereso pagrin-ai
2. 3vali4ka&i(, pripa5inimas asmen, (*-.(imo ir pasla*g, teikimo laisv.se
2.1. 6armoni7avimas antrin.s teis.s aktais
1. Ribojimo pagrstumo slygos asmen judjimo ir paslaug teikimo laisvse
Laisvame darbuotoj judjime, sisteigimo ir paslaug teikimo laisvse taikomi tie patys ribojimo
pagrstumo kriterijai. Lyginant su laisvu preki judjimu, ribojimo draudimai panas nustatytus
28 str., nors draudimo iraika yra kiek kitokia, nei preki judjimo laisvje.
Silytina skirstyti ribojimo pagrstumo kriterijus nustatytus ETT (imperatyvs bendrojo intereso
pagrindai) bei nustatytus EB Sutartyje. Toks skirstymas pagrstas tuo, kad bent jau dalimi EB
Sutartyje nustatyt pagrind galima pateisinti ir diskriminacinio pobdio apribojimus. Vis pirma
tai lieia valstybs tarnybos bei visuomens sveikatos iimt. Kadangi vieosios tvarkos ir
visuomens saugumo iimties taikymas buvo harmonizuotas antrins teiss aktais, kurie tvirtino,
kad tik konkretaus asmens elgesys gali bti pagrindas taikyti ias iimtis, iomis iimtimis negalima
pateisinti diskriminuojani ribojim.
1.1. EB sutartyje nustatytos iimtys
Laisvame darbuotoj judjime taikytina 39 str. 3 ir 4 dalys:
39 straipsnis (ex 48 straipsnis)
3. Ji suteikia teis, galim riboti tik vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir visuomens sveikatos
sumetimais:
a) priimti faktikai pateiktus pasilymus sidarbinti;
b) iuo tikslu laisvai judti valstybi nari teritorijoje;
c) apsigyventi bet kurioje valstybje narje siekiant dirbti pagal tos valstybs piliei sidarbinim
reglamentuojanius statymus ir kitus teiss aktus;
d) pasilikti gyventi valstybs nars teritorijoje pasibaigus darbo joje laikui laikantis Komisijos
gyvendinaniuose reglamentuose nustatyt slyg.
4. io straipsnio nuostatos netaikomos darbui valstybs tarnyboje.
Steigimosi ir paslaug teikimo laisvse yra nustatytos visikai identikos nuostatos. Steigimosi
laisv reguliuojaniame EB sutarties skyriuje nustatyta, kad:
45 straipsnis (ex 55 straipsnis)
Veiklai, kuri bet kurioje valstybje yra susijusi, nors ir laikinai, su vieosios valdios funkcij
vykdymu, io skyriaus nuostatos netaikomos.
46 straipsnis (ex 56 straipsnis)
1. io skyriaus nuostatos ir pagal jas taikomos priemons neturi poveikio statym ir kit teiss
akt, kurie numato kitok usienio subjekt traktavim ir yra pateisinami vieosios tvarkos,
visuomens saugumo ir jos sveikatos sumetimais, nuostat taikymui.
8asla*g, teikimo aspekt* n*statyta banketin. norma1 pasi*n9ianti )
steigimosi teis: reg*li*o(ant) EB s*tarties skyri,:
55 straipsnis (ex 66 straipsnis)
io skyriaus reglamentuojamiems klausimams taikomos 45-48 straipsni nuostatos.
Taigi mintose laisvse EB sutartis nustato keturias ribojimo pagrstumo slygas: vieoji tvarka,
visuomens saugumas bei visuomens sveikata ir darbas valstybs tarnyboje. Kai kurie autoriai ias
slygas skirsto dvi kategorijas, iskirdami bendrsias pagrstumo slygas (vieoji tvarka,
visuomens saugumas bei visuomens sveikata) bei specialisias pagrstumo slygas (darbas
valstybs tarnyboje). Bendrosiomis pagrstumo slygomis galima pateisinti ribojim visos eils EB
sutartyje tvirtint laisvo darbuotoj judjimo garantuojam teisi: teis sidarbinti, teis laisvai
judti su tikslu sidarbinti, teis apsigyventi ir pasilikti valstybje narje, baigus darbin veikl (EB
sutarties 39 str. 3 d.), nors ios slygos nesuteikia teiss diskriminuoti darbo ir uimtumo slyg
atvilgiu.[1] Tuo tarpu darbas valstybs tarnyboje kaip ribojimo pagrstumo slyga gali bti
naudojama tik ribojant asmens teis sidarbinti.
Nors gramatinis vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir visuomens sveikatos slyg aikinimas
Sutartyje galt reikti, kad iomis slygomis galima pateisinti bet kokius ribojimus, visgi
manytina, kad bent jau teiss atvykti ir teiss gyventi kitoje valstybje narje teisi atvilgiu,
vieosios tvarkos ir visuomens saugumo slygomis diskriminacini apribojim teisinti nra
galima. iuo atveju, primintinas Sutarties 12 str. tvirtintas diskriminacijos dl pilietybs draudimas,
o taip pat tai, kad visuomens saugumo ir vieosios tvarkos ilyga privalo bti grindiama vien tik
atitinkamo asmens elgesiu.
Kiek tai lieia visuomens sveikatos ilyg, ji sietina su asmens bsena t.y. susirgimu konkreia
liga, nors ir nra aikiai tvirtinama, kad tai yra konkretaus asmens bsena. Nors ir maai tiktina
praktikoje, taiau teorikai visuomens sveikatos ilyga galt bti naudojama ir tais atvejais, kai u
valstybs rib kyla itin didel epidemija, kuri sustabdyti tegalima apribojus laisv asmen
judjim.
[1] Atkreiptinas dmesys, kad dalis teiss specialist teigia, kad ordre public /vieosios tvarkos/
iimtis netaikytina teiss sidarbinti aspektu, taigi vieja tvarka valstybs gali teisinti tik laisvo
judjimo, apsigyvenimo ir pasilikimo valstybs teritorijoje pabaigus darbo veikl (Sutarties 39 str.
b,c,d punktai).

1.1.1. Vieoji tvarka, visuomens sauumas ir visuomens sveikata
Vieoji tvarka ir visuomens saugumas. Vieosios tvarkos svoka apima pagrindinius principus,
kuriais grindiama valstybs teisin sistema, valstybs ir visuomens funkcionavimas. i svoka yra
vertinamoji, todl jos turinio a priori apibrti nemanoma.
Nei EB Sutartis, nei antrins teiss aktai, o taip pat ir Teismas nepateikia isami vieosios tvarkos
ir visuomens saugumo svok apibrties, taip pat j neatriboja. Manytina, kad vieosios tvarkos
svoka apima apsaug nuo realios ir pakankamai rimtos grsms, turinios takos vienam i
pagrindini visuomens interes, ir vis pirma gali apimti klausimus, susijusius su mogaus orumu,
nepilnamei ir paeidiam suaugusij apsauga bei gyvn gerove.[1]
Teismo nuomone, valstybs nars turi teis nustatyti vieosios tvarkos ir visuomens saugumo
svok turin, taiau neturi paeisti Bendrijos teiss: vieosios tvarkos terminas turt bti
interpretuojamas grietai, taip, kad jo apimt nustatyt valstyb nar, bet kontroliuojama Bendrijos
institucij Visgi reikt leisti kompetentingoms valdios institucijoms tam tikrose Sutarties
nustatytose ribose apibrti termin.[2] Teismas netgi teigia, kad konkreios aplinkybs,
galinanios remtis vieosios tvarkos svoka kaip pagrstumo slyga, gali skirtis, priklausomai nuo
jas taikanios valstybs ar taikymo laiko.
Apibendrinant, vieosios tvarkos ir visuomens saugumo slygomis kiek tai lieia teis atvykti ir
teis gyventi, negalima pateisinti nei tiesiogins, nei netiesiogins diskriminacijos, nes bet koks
ribojimas remiants vieosios tvarkos iimtimi turi remtis konkretaus asmens elgesiu, bet ne jo
pilietybe. Be to, Teismas yra patvirtins, kad vieosios tvarkos ilyg galima taikyti ne vien tik
visos valstybs nars teritorijos, bet ir valstybs teritorijos dalies atvilgiu, pavyzdiui, ribojant
asmens judjimo laisv tik teritorijos dalyje.
Paslaug teikimo laisvje yra kil gin dl taip vadinam moraliai kvestionuojamo pobdio
paslaug. ETT nuomone, tokios paslaugos patenka paslaug apibrim pagal EB sutart, jei jos
teistai yra atliekamos valstybje narje. Teismas netaiko savo vertinimo dl paslaug
dorovingumo, bet taiko valstybs nars statym leidjo poir: tai Grogan byloje ntumo
nutraukimas, buvo pripaintas paslauga pagal EB sutart, Schindler byloje loterijos, nors ir detaliai
reglamentuojamos ir kontroliuojamos valstybse narse nebuvo pilnai udraustos valstybse narse,
ir net Jungtinje Karalystje, kur ir kilo ginas, nedideli laimjim loterijos buvo leistinos, todl
teismas nustat, kad ir loterijos turt bti pripaintos paslaugomis pagal EB sutart. Kitaip tariant,
tokio pobdio paslaug atvilgiu Teismas neformuluoja atskir pateisinimo taisykli, taiau taiko
jau aukiau aptartas. Todl valstybs, kurios kovoja su tam tikrais, j nuomone, nemoralaus
elgesio modeliais, turi teis tok elgesio model riboti. Taiau btina slyga toks elgesys
(gyvendinamas sisteigiant, ar teikiant bei gaunant paslaug) yra draudiamas ir sukelia realias ir
efektyvias priemones kovai su tokiu elgesiu ne tik usienieiams, bet ir vietos pilieiams.
Nors visuomens sveikatos svokos nei sutartis, nei Teismas taip pat nesuformulavo, taiau i
svoka galima bt apibrti kaip ribojimo pagrstumo slyg, kuri taikytina, jei asmuo serga EB
teiss aktuose nustatytomis ligomis ar yra j neiotojas. i slyg taip pat galima taikyti ir tais
atvejais, jei jos pagrindu taikomos priemons prisideda prie aukto lygio sveikatos apsaugos
pasiekimo arba jei gydymo infrastruktros ar medicinini paslaug ilaikymas yra btinas
visuomens sveikatai isaugoti ar net gyventoj ilikimui. tai Geraets-Smits ir Peerbooms byloje
Teismas leido valstybei riboti sveikatos paslaug gavim kitoje valstybje, nustatant taisykl,
pareigojani gauti privalom iankstin socialins apsaugos institucij sutikim, jei tai yra btina
ir tenkina protingumo kriterij, be to, garantuoja racionali, stabili, subalansuot ir prienam
sveikatos apsaug, padeda kontroliuoti ilaidas bei apsaugo nuo finansini, technini ir monikj
resurs vaistymo. Nei vieosios tvarkos, nei visuomens saugumo ir visuomens sveikatos
iimtimis nra leidiama remtis, siekiant ekonomini tiksl.
[1] 2006 m. gruodio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dl
paslaug vidaus rinkoje, OJ L 376 , 2006, preambuls 41 dalis.
[2] Bylos 41/74 Van Duyn v Home Office, 1974, ECR 1337, 4 dalis; Bouchereau 33 dalis.
1.1.2. Va!stybs tarnybos ribojimo "ar#stumo s$!ya
Kaip jau buvo minta, ia ribojimo pagrstumo slyga galima riboti vienintel asmen teis
laisvame asmen judjime primim darb. Jei usienietis yra priimamas darb, nepaisant to,
kad jo pareigos galt papulti valstybs tarnybos svok, taikyti jam apribojimus darbo slyg
atvilgiu ar pan. remiantis ia slyga draudiama.
Valstybs nars, taikydamos valstybs tarnybos ribojimo pagrstumo slyg, turjo omenyje gana
nemaas iimtis. Kai kurios valstybs siek rodyti institucin ios slygos aspekt: visos pareigybs
konkreiose institucijose, turt papulti valstybs tarnybos iimt. Tokiu bdu vietos savivaldos
valdioje nustatytos staliaus ar elektriko pareigos patekt mint iimt.
Teismas vis pirma pabr, kad tik jis turi teis aikinti valstybs tarnybos svokos turin. Kadangi
valstybs tarnybos ilyga galina riboti vien i pagrindini Europos Bendrijoje garantuojam
laisvi, Teismas buvo links j aikinti siaurai, atsivelgdamas funkcin aspekt: valstybs
tarnybos ilyg galima taikyti tik konkreioms pareigybms, kuri funkcijos tenkina nustatytus
reikalavimus. Ne pareigybs pavadinimas ar institucija, kurioje asmuo dirba, sudaro pagrind taikyti
ilyg (institucinis poiris), o konkretaus darbuotojo atliekamos funkcijos (funkcinis poiris).
Taigi btina atsivelgti darbuotojo atliekamas funkcijas, o vien tai, kad konkreios pareigos
konkreioje valstybje narje vardijamos valstybs tarnyba, nesuteikia teiss valstybei narei taikyti
valstybs tarnybos iimt Sutarties 39 str. 4 d. prasme. Todl i ilyga netaikoma visoms valstybs
tarnybos pareigybms, o tik toms, kurios tenkina bent tris slygas[1]:
1. Asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja gyvendinant valdingus galiojimus, suteiktus
vieosios teiss;
2. Pareigos apima funkcijas, kuri tikslas bendrj valstybs (ar vietos savivaldos) interes
apsauga;
3. Mintos funkcijos turi bti atliekamos reguliariai: nra atsitiktins, atliekamos retkariais arba
tesudaro tik labai nedidel pareig dal.
[1] Mintos slygos turi bti taikomos kumuliatyviai: r. pvz. LAWRIE BLUM 25 dalis.
1.2. Imperatyvs bendrojo intereso pagrindai
Teismas ne kart yra pabrs, kad tik Sutartyje nustatyt iimi pagrindu leidiama riboti laisv
asmen judjim bei paslaug teikim, nustatant diskriminuojanias pilietybs atvilgiu taisykles.
Kitaip tariant, jokia taisykl, kuri grindiama asmens pilietybe, negali bti taikoma, iskyrus
Sutartyje tvirtintas iimtis. Visgi, jei taisykl nra diskriminuojanti, Teismas tam tikrais atvejais
taip pat suteikia teis valstybei narei riboti laisv asmen judjim bei paslaug teikim. Kitaip
tariant, Teismas pripasta, kad yra tam tikras apsaugos vertas nacionalinis interesas, todl jis turi
bti viresnis u laisvam asmen judjimui skirtas nuostatas.
Teismas leidia taikyti priemones, kurios riboja ar daro maiau patraukl laisv asmen judjim
bei paslaug teikim, taiau kurios nustatomos imperatyvi bendrj interes pagrindais, jei jos
tenkina keturis ribojimo pagrstumo kriterijus:
(1) jos taikomos nediskriminuojant,
(2) grindiamos imperatyviaisiais bendrojo intereso pagrindais,
(3) yra tinkamos utikrinti atitinkamo tikslo gyvendinim, ir
(4) nra labiau ribojanios nei btina siekiant numatyto tikslo.
Paymtina, kad trys paskutinieji reikalavimai yra panas Vokietijos proporcingumo principo
koncepcij, kuri padar didel tak Europos Bendrijos teisei. Treiasis reikalavimas vis pirma
nukreiptas kontroliuoti, ar nacionalins teiss aktas ar taisykl yra tinkama, ketvirtasis ar negali
valstyb nar reguliuoti nustatyt veik maiau ribojaniomis priemonmis.
Svarbu pabrti, kad Teismas neleidia taikyti bendrj interes ilygos, siekiant pateisinti
ekonomini tiksl. Kitais tikslais grsti bendrj interes ilygos taikym Teismas leidia, todl
jurisprudencijoje suformuota bendrj interes ilyga taikoma nemaai srii ir atvej.
Bendrj interes svoka isivyst Sutarties 43 ir 49 str. susijusioje Teisingumo Teismo praktikoje
ir apima bent tokias sritis: tvarkos visuomenje palaikymas; socialins politikos tikslai; paslaug
gavj apsauga; vartotoj apsauga; darbuotoj apsauga, skaitant socialin apsaug; gyvn gerov,
socialins apsaugos sistemos finansins pusiausvyros apsauga; sukiavimo prevencija; nesiningos
konkurencijos prevencija; aplinkos ir miesto aplinkos apsauga, skaitant miest ir teritorij
planavim; kreditori apsauga; tinkamo teisingumo administravimo apsauga; keli eismo
saugumas; intelektins nuosavybs apsauga; kultros politikos tikslai, skaitant odio laisvs
apsaug, ypa socialines, kultrines, religines ir filosofines visuomens vertybes; poreikis utikrinti
aukt vietimo lyg, spaudos vairovs utikrinimas ir nacionalins kalbos rmimas; nacionalinio
istorinio ir meninio paveldo isaugojimas; veterinarijos politika.[1]
[1] 2006 m. gruodio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dl
paslaug vidaus rinkoje, OJ L 376 , 2006, preambuls 40 dalis.
2. Kvalifikacij pripainimas asmen judjimo ir paslaug teikimo laisvse
Abipusis kvalifikacij pripainimas yra svarbus visam laisvam asmen judjimui. Nemaa dalis
direktyv, reguliuojani abipus diplom ar atitinkamos kvalifikacijos pripainim, kurios
taikomos steigimosi laisvs aspektu, taip pat taikomos ir paslaug teikimo laisvs aspektu, o taip pat
ir darbuotojams. EB sutartyje nustatytos procedros, kuriomis remiantis buvo galima harmonizuoti
valstybi nari teis, siekiant paalinti laisvo asmen judjimo klitis.
Laisvo darbuotoj judjimo aspektu taikomas:
40 straipsnis (ex 49 straipsnis)
Taryba, laikydamasi 251 straipsnyje nurodytos tvarkos ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir
socialini reikal komitetu, leidia direktyvas arba priima reglamentus, nustatanius priemones,
reikalingas darbuotoj judjimo laisvei, apibriamai 39 straipsnyje, gyvendinti, btent:
a) utikrindama glaud nacionalini darbo tarnyb bendradarbiavim;
b) naikindama administracines procedras ir praktik bei darbinimo laisvose darbo vietose teisei
gyti btinus nustatytus laikotarpius, taikomus pagal nacionalinius teiss aktus arba ankstesnius
valstybi nari susitarimus, kurie trukdyt liberalizuoti darbuotoj judjim;
c) naikindama visus nustatytus laikotarpius ir kitus pagal nacionalinius teiss aktus arba pagal
anksiau tarp valstybi nari sudarytas sutartis numatytus apribojimus, nustatanius kit valstybi
nari darbuotojams kitokias negu savo valstybs darbuotojams slygas laisvai pasirinkti darb;
d) nustatydama tinkam mechanizm darbo pasilymams ir darbo praymams susieti bei pasilai ir
paklausai darbo rinkoje subalansuoti taip, kad vairiuose regionuose ir pramons akose bt
ivengta didesns gyvenimo ir uimtumo lygio smukimo grsms.
42 straipsnis (ex 51 straipsnis)
Taryba, laikydamasi 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, socialins apsaugos srityje imasi priemoni,
btin laisvam darbuotoj judjimui utikrinti; iuo tikslu ji priima nuostatas, kaip migruojantiems
darbuotojams ir j ilaikytiniams utikrinti:
a) pagal keleto valstybi statymus nustatom vis prilyginamj laikotarpi sudt, kad jie gyt ir
ilaikyt teis socialines imokas ir kad bt galima apskaiiuoti t imok dyd;
b) socialini imok mokjim asmenims, gyvenantiems valstybi nari teritorijose.
Laikydamasi 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, Taryba visais atvejais sprendia vieningai.
Steigimosi laisvs aspektu taikomas:
47 straipsnis (ex 57 straipsnis)
1. Kad bt lengviau asmenims imtis veiklos ir verstis ja kaip savarankikai dirbantiems asmenims,
Taryba, laikydamasi 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, leidia direktyvas dl diplom, paymjim
ir kit oficiali kvalifikacijos rodymo dokument abipusiko pripainimo.
2. Tuo paiu tikslu Taryba, laikydamasi 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, leidia direktyvas,
skirtas koordinuoti valstybi nari statym ir kit teiss akt nuostatas dl galimybi imtis veiklos
ir ja verstis kaip savarankikai dirbantiems asmenims. Taryba, laikydamasi 251 straipsnyje
nurodytos tvarkos ir visais atvejais sprsdama vieningai, priima direktyvas, kurias gyvendinant
bent vienoje valstybje narje reikia pakeisti teiss akt nustatytus galiojanius principus,
reglamentuojanius profesin rengim ir slygas, keliamas fiziniams asmenims, norintiems verstis
laisvosiomis profesijomis. Kitais atvejais Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma.
3. Laipsnikas apribojim medikams, giminikoms profesijoms ir farmacininkams panaikinimas
priklauso nuo to, kaip vairiose valstybse narse bus koordinuojamos j profesins veiklos slygos.
Paslaug teikimo laisvs aspektu taikomas:
55 straipsnis (ex 66 straipsnis)
io skyriaus reglamentuojamiems klausimams taikomos 45-48 straipsni nuostatos.
Btina skirti isilavinimo pripainim akademiniais ir profesins veiklos tikslais. Isilavinimo
pripainimas akademiniais tikslais, dar vadinamu nostrifikavimu, tai kitoje valstybje narje gyto
diplomo ar mokslo laipsnio pripainimas, galinantis asmen tsti studijas diplom ar mokslin
laipsn pripastanioje valstybje narje. Pripainimas profesiniais tikslais arba vadinamasis
kvalifikacijos ar profesinis pripainimas reikia kitoje valstybje narje gyto isilavinimo
pripainim, galinantis asmen dirbti ar verstis savarankikai dirbaniojo asmens veikla
isilavinim pripastanioje valstybje narje.
2.1. Harmonizavimas antrins teiss aktais
Ilg laik Taryba siek harmonizuoti valstybi nari teis koordinuojant kiekvienai specialybei
taikomus reikalavimus. Buvo priimtas nemaas skaiius vertikalaus pobdio arba taip vadinam
sektorini direktyv, t.y. toki, kurios taikomos atskir profesij kvalifikacijos pripainimui,
pavyzdiui gydytojams, veterinarijos gydytojams, dant gydytojams, bendrosios praktikos
slaugytojams, akueriams, kirpjams, architektams ir t.t. Mint direktyv privalumas pasireik
tuo, kad asmens gytos kvalifikacijos pripainimas buvo privalomas, kai tik jis tenkindavo
direktyvoje nustatytus isilavinimo ir praktikos reikalavimus.
Vertikalus harmonizavimo bdas reikalavo didelio skaiiaus teiss akt, buvo pernelyg ltas, todl
pradta orientuotis horizontalj harmonizavimo bd. Taip vadinamoji bendroji pripainimo
sistema buvo pradta primus pirmj direktyv Direktyva 89/48 dl Auktojo isilavinimo
diplom pripainimo bendros sistemos. i direktyva taikoma visoms profesijoms, kurios gyjamos
baigus studij program, trunkani ne trumpiau nei 3 metus po vidurins mokyklos arba
lygiaverts trukms vakarinius ar neakivaizdinius kursus universitete, auktojo mokslo staigoje
arba kitoje panaaus lygio staigoje.
Direktyva 92/51[1] tvirtino antrj bendrosios profesinio mokymo ir lavinimo pripainimo sistem.
i direktyva taikoma asmeniui baigus ne trumpesnius kaip vieneri met ar lygiaverts trukms
vakarinius ar neakivaizdinius kursus po vidurins mokyklos arba vien i kurs, nurodyt
direktyvos priede.
Direktyva 99/42/EB papild pirmsias dvi direktyvas ir nustat kvalifikacij pripainimo
mechanizm profesins veiklos rims, kurioms buvo taikomos liberalizavimo ir perinamojo
laikotarpio sektorins direktyvos. Direktyvos priede buvo nurodytas veiklos ri sraas,
kurioms taikoma direktyva, be to, buvo panaikinamos liberalizavimo ir pereinamojo laikotarpio
sektorins direktyvos.
Kaip jau buvo minta visos trys direktyvos yra taikomos valstybs nars pilieiams, kurie nori
veikti kaip savarankikai dirbantis asmuo arba darbuotojas. Direktyvose valstybs nars
pareigojamos palyginti gyt asmens kvalifikacij su toje valstybje narje pilieiams nustatyta
kvalifikacija. Jei diplomas ar paymjimas liudij asmen gijus kvalifikacij, kuri atitinka
priimanios valstybs reikalavimus, tai priimanioji valstyb nar jo turtojui privalo suteikti teis
verstis atitinkama veikla. Tais atvejais, kai palyginus paaikja skirtumai, priimanioji valstyb nar
turi teis patikrinti, ar asmuo turi ar gijo trkstam ini ir gdi. Tokiam asmeniui valstyb nar
turi teis nustatyti jo pasirinkimu arba adaptacijos laikotarp (kvalifikacijos klimo apmokymus)
arba kvalifikacijos patikrinimo test (egzamin). Direktyvose taip pat nustatomos kvalifikacini
reikalavim ribos, t.y. atvejai, kada valstyb negali atsisakyti pripainti asmens profesins
kvalifikacijos.
Paymtina taip pat ir tai, kad visos trys ivardintos horizontaliosios direktyvos netaikomos toms
profesijoms, kurios reglamentuotos tebegaliojaniomis sektorinmis direktyvomis.
Nuo 2007 m. spalio 20 d. sigalios 2005 m. rugsjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2005/36/EB dl profesini kvalifikacij pripainimo [2], kuri panaikins visas tris
aukiau mintas direktyvas, tvirtinusias bendraj profesinio mokymo ir lavinimo pripainimo
sistem. ia direktyva taip pat panaikinama dalis specialioms profesijoms taikyt direktyv, tiek
diplom pripainimo srityje, tiek ir kvalifikacijos pripainimo, siekiant vykdyti konreki veikl,
srityje: gydytojams, veterinarijos gydytojams, dant gydytojams, bendrosios praktikos
slaugytojams, akueriams, vaistininkams, architektams. Visgi jei tam tikrai reglamentuojamai
profesijai Bendrijoje nustatytos specialios nuostatos, tiesiogiai susijusios su profesins
kvalifikacijos pripainimu, tuomet atitinkamos direktyvos nuostatos netaikomos.
[1] [1992] OJ L209/25, keista direktyva 2001/19.
[2] OJ 2005L 255/22.
VI tema. Laisvas kapitalo judjimas
6.1. Ekonomin ir pinig (monetarin) sjunga
EMS prielaidas galima velgti jau 1958 metais, kada buvo steigtas Monetarinis komitetas. 1969
metais valstybi-nari vadovai nusprend, kad turi bti sukurtas planas, kaip pasiekti ekonomin ir
monetarin sjung. Buvo steigtas Werner (Liuksemburgo ministras pirmininkas) vadovaujamas
komitetas, kuris patvirtino tokios sjungos teigiam ekonomin poveik. Realesn integracija
finans srityje prasidjo atuntajame deimtmetyje, kai buvo kuriama Europos Monetarin sistema.
T takojo septintojo deimtmeio pabaigoje kilusi finansin kriz. 1978 m. Europos Tarybos
rezoliucija patvirtino pagrindines Europos Monetarins Sistemos gaires:
Viening Europos pinigin vienet ECU (valiut krepelis);
Keitimo kurs mechanizm, kurio pagalba turjo bti stabilizuojami keitimo kursai tarp valstybi
nari. (iki 2.25 %, max 6 %).
EMS neilaik spaudimo (lira ir svaras buvo priversti ieiti i ios sistemos dl to, kad nesugebjo
palaikyti savo kurso nustatytose ribose ir leido laisvai plaukioti kursui kit valiut atvilgiu).EMS
nedalyvavo DB, Danija. SOROSAS.
Suvestinis Europos aktas neusimin apie EMS, taiau preambulje minjo, kad valstybi vadovai
1972 m. patvirtino tiksl siekti EMS. Jau mintas Ekonomins ir monetarins sjungos komitetas,
vadovaujamas Jacques Delors 1989 m. pateik ataskait, kurioje pasil, kad EMS bt pasiekta
trimis etapais.
Mastrichto sutartis tris etapus per kuriuos bt pasiekta Ekonomin ir Monetarin Sjunga
patvirtino. Tai atsispindi ES sutarties 4 str. [ex 3a (2)] straipsnyje . Bei 116-124 [ex 109 e-m]
straipsniuose
4 straipsnis (ex 3a straipsnis)
1. Siekiant 2 straipsnyje ikelt tiksl, valstybi nari ir Bendrijos veikla laikantis ios Sutarties
nuostat bei joje nustatyt termin apima nustatym ekonomins politikos, kuri yra grindiama
glaudiu valstybi nari ekonomins politikos koordinavimu, vidaus rinka bei bendr tiksl
apibrimu ir kuri yra vykdoma vadovaujantis atviros rinkos ekonomikos vykstant laisvai
konkurencijai principu.
2. Be to, kas aukiau paminta, kaip numatyta ioje Sutartyje ir laikantis joje nustatyt termin bei
tvarkos, i veikla apima neataukiam valiut kurso nustatym, leidiant vesti bendr valiut -
ECU, nustatym ir vykdym bendros pinig politikos ir valiut kurso politikos, kuri pagrindinis
tikslas yra ilaikyti stabilias kainas ir, neprietaraujant iam tikslui, remti Bendrijoje bendras
ekonomins politikos kryptis vadovaujantis atviros rinkos ekonomikos vykstant laisvai
konkurencijai principu.
3. ios valstybi nari ir Bendrijos veiklos kryptys turi atitikti tokius pagrindinius principus:
stabilios kainos, gera viej finans bkl, geros monetarins slygos ir tvarus mokjim balansas.
Pirmasis etapas. Jis buvo praktikai pasiektas jau 1990 m., nes buvo 1. panaikinti visi kapitalo
judjimo suvarymai, 2. Pasiektas glaudesnis ekonominis bendradarbiavimas tarp valstybi nari, 3.
Sustiprintas bendradarbiavimas tarp centrini bank; 4. Valstybs laiksi keitimo kurs
mechanizmo reikalavim.
Antrasis etapas. Prasidjo nuo 1994 m. sausio 1 d. iame etape turjo bti pasiekti keturi
susiliejimo kriterijai (121 (1) str.): 1.kain stabilumas (emas infliacijos lygis), 2. Stabili
vyriausybs finansin padtis (per didelio biudeto deficito nebuvimas), 3. Stabils valiut keitimo
kursai pagal Valiut kurs keitimo mechanizm, 4. emos palkan normos. Labai svarbus
reikalavimas valstybs nars centrinio banko nepriklausomumas.
121 straipsnis
1. Komisija ir EPI pranea Tarybai apie paang, padaryt valstybms narms vykdant savo
sipareigojimus sukurti ekonomin ir pinig sjung. iuose praneimuose vertinama, kaip
kiekvienos valstybs nars vidaus teiss aktai, taip pat jos nacionalinio centrinio banko statutas
atitinka ios Sutarties 108 ir 109 straipsnius bei ECBS statut. Praneimuose taip pat nagrinjama,
ar pasiektas auktas nuolatins konvergencijos laipsnis, tuo tikslu nurodant, kaip kiekviena valstyb
nar atitinka iuos kriterijus:
didelis kain stabilumas; ar jis pasiektas, sprendiama pagal infliacijos lyg, artim tam, kur
yra pasiekusios ne daugiau kaip trys valstybs nars, kuriose kainos yra stabiliausios;
valstybs finansins padties tvarumas; ar jis pasiektas, sprendiama pagal valstybs
biudeto deficito dyd, kuris nustatomas pagal 104 straipsnio 6 dal;
Europos pinig sistemos valiut kurso mechanizmo nustatyt normali svyravimo rib
laikymasis bent dvejus metus ivengiant nuvertjimo bet kokios kitos valstybs nars
valiutos atvilgiu;
valstybs nars pasiektas konvergencijos ir jos dalyvavimo Europos pinig sistemos valiut
kurso mechanizme patvarumas, kur atspindi ilgalaiki palkan normos.
ioje straipsnio dalyje paminti keturi kriterijai ir atitinkami laikotarpiai, per kuriuos turi bti j
paisoma, isamiau aptariami prie ios Sutarties pridedamame protokole. Komisijos ir EPI
praneimuose taip pat apibdinama ECU raida, rink integracijos padariniai, einamosios sskaitos
mokjim balans bkl ir pokyiai bei vienam gaminiui tenkani darbo snaud ir kit kain
rodikli pokyiai.
Sutartyje nustatomi EMS principai 4 str. (senas - 3a (2)str); ekonomin politika, sietina su EMS
98 104 (senas 102a-104c) valstybi biudeto politikos koordinavimas; monetarin politika -
kuriamas ir pradeda veikti Europos pinig institutas. 117 (109f (1))
117 straipsnis (ex 109f straipsnis)
1. Antrojo etapo pradioje steigiamas ir pradeda veikti Europos pinig institutas (toliau - EPI). Jis
yra juridinis asmuo, o jam vadovauja ir j valdo taryba, susidedanti i pirmininko ir nacionalini
centrini bank valdytoj, i kuri vienas yra pirmininko pavaduotojas.
Pirmininkas skiriamas bendru valstybi nari ar j vyriausybi vadov sutarimu pagal EPI tarybos
pateikt rekomendacij ir pasikonsultavus su Europos Parlamentu ir Taryba. Pirmininkas
parenkamas i autoriteting ir profesin patirt pinig ar bankininkysts srityse turini asmen. EPI
pirmininkas gali bti tik valstybi nari pilietis. EPI taryba skiria pirmininko pavaduotoj.
EPI statutas pateikiamas prie ios Sutarties pridedamame protokole.
Mintame straipsnyje apibriami instituto udaviniai, teiss.
Taip pat iame etape buvo kuriamas Europos centrinis bankas, kuris turs vadovauti Europos
centrini bank sistemai.
Treiasis etapas. Prasidjo 1999 m. sausio 1 dien. Tik toms valstybs, kurios atitiko susiliejimo
kriterijus. Realiai pradeda veikti ECB ir ECB sistema. Euro tampa vienintele atsiskaitymo priemone
(nuo 2002 sausio 1 d. ES viduje tik EURO).
Treiajame etape buvo likviduotas Europos pinig institutas, kurio funkcijas perm ECB. 107
(senas - 106 str.)
107 straipsnis (ex 106 straipsnis)
1. ECBS sudaro ECB ir nacionaliniai centriniai bankai.
2. ECB yra juridinis asmuo.
3. ECBS vadovauja ECB sprendiamieji organai - valdytoj taryba ir valdyba.
4. ECBS statutas yra pateiktas prie ios Sutarties pridedamame protokole.
ECB uduotys apibrtos 105(2) str. Su ECB turi bti konsultuojamasi priimant bet kok teiss
akt jo kompetencijos ribose 105 (4) str. Taip pat kuriamas Ekonominis ir finansinis komitetas,
kuris sudaromas i 2 atstov nuo vis valstybi nari, komisijos ir ECB.
105 straipsnis (ex 105 straipsnis)
1. Pagrindinis ECBS tikslas - palaikyti kain stabilum. Nepaeisdama kain stabilumo tikslo,
ECBS remia Bendrijos bendrsias ekonomins politikos kryptis, kad padt siekti 2 straipsnyje
nustatyt Bendrijos tiksl. ECBS veikia vadovaudamasi naiam itekli paskirstymui palankiu
atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu ir laikydamasi 4 straipsnyje
idstyt princip.
2. Pagrindiniai ECBS udaviniai yra ie:
nustatyti ir gyvendinti Bendrijos pinig politik;
vykdyti usienio valiut keitimo operacijas laikantis 111 straipsnio nuostat;
palaikyti ir valdyti valstybi nari oficialias usienio valiutos atsargas;
skatinti skland mokjimo sistem veikim.
3. io straipsnio 2 dalies treioji trauka nepaeidia valstybi nari vyriausybi teiss turti l
usienio valiuta apyvartin likut ir j valdyti.
4. Su ECB konsultuojamasi:
dl bet kurio silomo Bendrijos teiss akto, priklausanio jo kompetencijai;
nacionalins valdios institucij iniciatyva dl bet kurio teiss akto projekto nuostat jo
kompetencijai priklausaniais klausimais, taiau laikantis 107 straipsnio 6 dalyje numatyta
tvarka Tarybos nustatyt slyg ir apribojim.
ECB gali atitinkamoms Bendrijos institucijoms ar staigoms arba nacionalinms valdios
institucijoms teikti nuomones savo kompetencijai priklausaniais klausimais.
5. ECBS prisideda prie to, kad kompetentingos institucijos galt sklandiai vykdyti savo politik,
susijusi su kredito staig rizik ribojania prieira ir finans sistemos stabilumu.
6. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su ECB bei gavusi Europos
Parlamento pritarim, gali vieningai sprsdama skirti ECB konkreias uduotis, susijusias su
kredito ir kit finans staig, iskyrus draudimo mones, rizik ribojanios prieiros politika.
6.2. Laisvo kapitalo reglamentavimas EB sutartyje
56 straipsnis (ex 73b straipsnis)
Pagal iame skyriuje idstytas nuostatas udraudiami visi kapitalo judjimo tarp valstybi nari
bei tarp valstybi nari ir treij ali apribojimai.
Pagal iame skyriuje idstytas nuostatas udraudiami visi mokjim tarp valstybi nari bei tarp
valstybi nari ir treij ali apribojimai.
Pirmojoje dalyje minimas laisvas kapitalo judjimas finansins operacijos, susijusios su kapitalo
investavimu, tuo tarpu antrojoje dalyje minimi mokjimai reikia mokjimus u prekes ir paslaugas.
is skirstymas buvo nustatytas Lambert byloje (tikslumo dlei pastebtina, kad buvo nagrinjamas
106 ir 67 str.).[1]
Vlesnje savo praktikoje ETT paymjo, kad kapitalo judjimui priskiriamos tiesiogins
investicijos bei vertybini popieri judjimas, investicijos nekilnojamj turt, banknotai ir
monetos, paskol suteikimas ir keitimo teisiniai santykiai ir t.t. Siekdamas apibrti kapitalo
svok, ETT neretai rmsi direktyvos 88/361 priede ivardintais pagrindais. Paymtina, kad
direktyvos priede ivardintas sraas nra baigtinis, todl operacijos, kurios nra ivardintos
direktyvos priede vis tiek gali bti pripaintos kapitalo judjimu.
[1] 308/86 Lambert
6.3. Ribojim svoka
Casati byloje[1] Teisingumo teismas konstatavo, kad visika kapitalo judjimo laisv gali pakenkti
valstybs nars ekonominei politikai arba sukelti mokjimo balans disbalans, todl konstatavo,
kad 67 (iuo metu 56 str.) tiesiogiai neveikia.
Visgi vliau Teismas, besiremdamas direktyvos 88/361, kuri galutinai tvirtino pagrindinius laisvo
kapitalo judjimo principus (nuo 1990), nuostatomis, pripaino laisvo kapitalo ir mokjim
judjim reglamentuojanias normas kaip tiesiogiai veikianias. Kadangi laisvas kapitalo ir
mokjimu judjimas buvo tvirtinti skirtinguose sutarties straipsniuose (67 ir 106 str.), Teismas vis
pirma laisv mokjim judjim nustatani norm pripaino tiesiogiai veikiania[2], o vliau ir 56
1 d. (73 b (1)) buvo suteiktas tiesioginis veikimas Sanz de Lera (C-163,165, 250/94) byloje.
[1] Byla 203/80 Casati [1981] ECR 2595.
[2] 286/82 &26/83 Luisi ir Carbone
6.4. Ribojim draudimas
Vis pirma ETT draud diskriminuojanius ribojimus. ETT ne kart konstatavo tiesiogin
diskriminacij (netiesiogins diskriminacijos ETT kol kas nekonstatavo).
Auksini akcij bylos buvo tos, kuriose ETT analizavo ne tik diskriminuojanius draudimus, taiau
tvirtino daug platesn apribojim draudim.
Commission v Portugal [1] ETT nustat, kad Portugalijos taisykl, kuri reikalavo, kad potencials
investuotojai gaut iankstin Portugalijos institucij sutikim, kad galt valdyti daugiau nei
nustatyt akcij kiek tam tikrose bendrovse, paeidia EB teis.
[1] C-367/98
6.5. Ribojim pagrstumo slygos
6.5.1. Nustatytos ETT
Commission v Portugal [1] i principo itin panaios Gebhard byloje nustatytas.
[1] C-367/98

6.5.2. Nustatytos EB sutartyje
58 straipsnis (ex 73d straipsnis)
1. 56 straipsnio nuostatos nepaeidia valstybi nari teiss:
a) taikyti atitinkamas savo mokesi statym nuostatas, pagal kurias skiriami mokesi moktojai
dl j skirtingos padties gyvenamosios vietos arba kapitalo investavimo vietos atvilgiu;
b) imtis vis reikaling priemoni, kad bt ukirstas kelias nacionalini statym ir kit teiss akt
paeidimams, ypa apmokestinimo ir finans staig rizik ribojanios prieiros srityje, arba
nustatyti duomen apie kapitalo judjim deklaravimo tvark administravimo ar statistikos tikslais,
arba imtis priemoni, pateisinam vieosios tvarkos ar visuomens saugumo poiriu.
2. io skyriaus nuostatos nekliudo taikyti su ia Sutartimi suderinam sisteigimo teiss apribojim.
3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos priemons ir procedros negali bti naudojamos
savavalikam diskriminavimui ar paslptam laisvo kapitalo judjimo ir mokjim
apribojimui, kaip nustatyta 56 straipsnyje.
VII tema. Konkurencijos teis
Laisvosios rinkos ekonomikoje resurs paskirstym lemia pasila ir paklausa, o valstyb i principo
nereguliuoja paskirstymo. ioje ekonomikos organizavimo formoje pabriama, kad laisvoji
konkurencija tarp moni utikrina didiausi naud visuomenei, nes rinkos ekonomika galina
egzistuoti tik efektyviai veikianias, utikrinanias emas kainas mones. Todl konkurencijos teis
turi garantuoti netrikdom konkurencini proces rinkos ekonomikoje veikim.
Suprantama, kad iuolaikins ekonomikos organizavimo formos negali bti lyginamos su XVIII-
XIX amiuose vyravusia liberaliosios ekonomikos doktrina. iuolaikins valstybs ekonominiai ir
socialiniai tikslai keiia liberalios rinkos ekonomikos doktrin: valstybs neretai kiasi laisvj
rink, reguliuodamos pagrindini viej paslaug teikim, sveikatos apsaug ar socialiai jautrias
ekonomikos akas, pavyzdiui, ems k, todl neretai pabriama iuolaikin socialioji arba
socialiai orientuota rinkos ekonomika.
7.1. Pagrindins svokos
EB konkurencijos teis slygikai galima suskirstyti keturias sritis: draudiamus susitarimus,
draudim piktnaudiauti dominuojania padtimi, koncentracij kontrol ir valstybs pagalbos
draudim. Konkurencijos taisykls taikomos visuose ekonomikos sektoriuose, iskyrus labai
nedideles iimtis, pavyzdiui, specialios taisykls taikomos transporto sektoriui, ems kiui,
sportui. Ianalizavus pagrindines EB konkurencijos teiss svokas, kiekviena sritis bus aptariama
atskirai.
7.1.1. mon
Konkurencijos teiss prasme mone pripaintinas kiekvienas asmuo, kuris vykdo ekonomin veikl,
nepaisant jo teisinio statuso ir finansavimo bdo. Vadinasi, mons svoka apima tiek juridinius,
tiek fizinius asmenis, nesvarbu, ar jie siekia pelno ar nra pelno siekiantys, taiau kurie vykdo
ekonomin veikl. Ekonomine veikla pripaintina tiek su preki pardavimu susijusi veikla, tiek ir
profesin veikla, susijusi su paslaug tiekimu, tokia veikla pripaintina net ir profesinio elgesio
taisykli prieira ir taikymas. Todl monmis konkurencijos teiss prasme pripaintini ir fiziniai
asmenys vykdantys individuali veikl, pavyzdiui, advokatai, o advokatros savivalda galt bti
pripainta moni asociacija.
Visgi jei asmuo vykdo veikl, kuri vertintina kaip dalis valstybs veiklos arba dalis esmini
valstybs funkcij, pavyzdiui, oro transporto kontrol arba aplinkos apsaugos prieira, tokia
veikla nepatenka ekonomins veiklos kategorij ir todl toks asmuo nepripaintinas mone
konkurencijos teiss prasme. Svarbu pabrti, kad tas pats asmuo gali bti pripaintas mone
konkurencijos teiss prasme, kai vykdo ekonominio pobdio veikl, taiau tuomet, kai vykdo dal
valstybs funkcij nepateks mons apibrim.
Neretai susiduriama su klausimu, ar konkurencijos teiss prasme grup asmen traktuotini kaip
vienas ar keli subjektai. Jei vienas grups moni narys pakankamu mastu kontroliuoja kitas/kit
mones ir jos sudaro vien ekonomin vienet, konkurencijos teiss prasme laikytina, kad tai yra
viena mon. Patronuojanti ir dukterin bendrov konkurencijos teiss prasme traktuotinos kaip
viena mon, jei jos veikia kaip vienas ekonominis vienetas, t.y. dukterin bendrov rinkoje
neveikia savarankikai ir laisvai, taiau i principo vykdo patronuojanios bendrovs nurodymus.
Tai ypa svarbu, nes susitarimui, kuris sudarytas tarp dukterins ir patronuojanios moni, kurios
sudaro vien ekonomin vienet, nors jos yra atskiri teiss subjektai, nebus taikomas Sutarties 81
str.
7.1.2. Rinkos galia
Konkurencijos teis vis pirma siekia apriboti moni galias veikti neatsivelgiant konkurentus ar,
jei toki toje rinkoje nra, vienaalikai. Kitaip tariant, mons, kurios turi gali didinti kainas vir
konkurencijos rib (ribini kat), neprarasdamos pardavim, ar riboti preki pasil, turi rinkos
gali. Rinkos galia tai galimyb ilgesn laikotarp ilaikyti didesnes kainas, nei konkurencins,
arba reikmingesn laikotarp ilaikyti emesnio lygio nei konkurencinis, gamybos apimtis, pagal
produkcijos kokyb ir jos vairov ar inovacijas.
Apibriant rinkos gali itin svarbus yra atitinkamos rinkos apibrimas, nes rinkos galia atsiranda
tam tikroje konkreioje rinkoje.
7.1.3. Atitinkama rinka
Siekiant nustatyti, ar mon piktnaudiauja dominuojania padtimi, btina apibrti atitinkam
rink, nes piktnaudiavimas dominuojania padtimi galimas tik atitinkamoje rinkoje. Be to,
atitinkamos rinkos apibrimas neretai taip pat svarbus, tiriant draudiamus susitarius ar moni
koncentracijas.
Atitinkama rinka apibriama vienodumo ir pakeiiamumo terminais (angl. substitution and
interchangebility). Atitinkamoje rinkoje preks (ir paslaugos) gali bti vienos kitomis pakeiiamos,
taiau negali bti pakeiiamos prekmis, kurios yra u atitinkamos rinkos rib. Todl atitinkamos
rinkos apibrimui lemiam reikm turi preks rinka ir geografin rinka. Kitaip tariant, atitinkam
rink sudaro atitinkama produkto rinka ir atitinkama geografin rinka, kurios, siekiant vertinti
konkurencij, sujungiamos.
7.1.4. Preks rinka
Atitinkama preks rinka apima visas prekes ir/ar paslaugas, kurias vartotojas laiko vienodomis ar
pakeiiamomis pagal preki savybes, kainas ir paskirt.
..1.5. 3eora4n$ rinka 5eora4n$ teritorija6
Tuo tarpu atitinkama geografin rinka apima teritorij, kurioje suinteresuotos mons
dalyvauja preki ar paslaug pasiloje ir paklausoje, kurioje konkurencijos slygos yra pakankamai
vienodos ir kuri nuo gretim teritorij skiriasi tuo, kad jose yra pastebimai skirtingos konkurencijos
slygos.[1] Akivaizdu, kad net ir identikas prekes gaminanios mons tarpusavyje nekonkuruoja,
jei parduoda prekes visikai skirtingosegeografinse vietovse, o geografin preks rinka nra
pasaulin, o tik vietin ar regionin. Ar geografins vietovs yra visikai skirtingos priklauso nuo
daugybs aplinkybi, pavyzdiui, transportavimo kat, rink teisinio reguliavimo, jimo rink
klii ir pan.
[1] Komisijos praneimas dl atitinkamos rinkos apibrimo Bendrijos konkurencijos teiss
tikslams [1997] OJ C 372/5, 8 dalis, taip pat r. io praneimo 28-30 ir 44-52 dalis.
7.1.6. Paklausos ir pasilos pakeiiamumas
Tiek paklausos, tiek pasilos pakeiiamumas yra itin svarbs apibriant atitinkam rink, nors
Komisijos praneime yra akcentuojama paklausos pakeiiamumo reikm.
..1.-.1. Pakla(sos pakei7iam(mas
Paklausos pakeiiamumas susijs su vartotoj galjimu pereiti prie panai preki/paslaug
vartojimo. Paklausos pakeiiamumas i principo parodo, kurias prekes ir paslaugas vartotojas laiko
pakaitalais, todl paklausos pakeiiamumui daro tak ypa daug faktori: tiek kaina, kokyb,
vartojimo bdas ir pan. I principo visos preks turi tam tikrus pakaitalus, nors kita vertus sunku
sivaizduoti absoliuiai viena kit pakeiianias prekes, jei jos nra visikai identikos.
Paklausos pakeiiamumui nustatyti daniausiai naudojamas mao bet reikmingo netrumpalaikio
kainos padidjimo testas, taip vadinamas SSNIP (angl. Small but Significant Non-transitory
Increase in Price). Komisijos nuomone SSNIP testas reikia klausim, ar dl tariamo nedidelio (nuo
5 iki 10 proc.) bet pastovaus santykini kain padidjimo nagrinjamose teritorijose prekiaujanij
moni pirkjai ims pirkti lengvai prieinamus pakaitalus, ar pirks i kitur esani tiekj. Jei
pakeiiamumas buvo pakankamas, kad neapsimokt didinti kain, nes sumat pardavimas,
papildomi pakaitalai ir teritorijos traukiamos atitinkamos rinkos apibrim. Taip daroma tol, kol
preki ir geografini teritorij asortimentas bus toks, kad bus pelninga nedaug ilgam laikui padidinti
santykines kainas.
Reikt paymti, kad tiriant paklausos pakeiiamum btina atsivelgti atvejus, kai susidaro
pakeiiamumo grandin, pirmins ir antrins rink atvejus, skirtingas pirkj grupes, jeigu tokiai
grupei galt bti taikomas kain diskriminavimas.
..1.-.2. Pasi!los pakei7iam(mas
Pasilos pakeiiamumas vis pirma susijs su gamintoj, gaminani panaias prekes, galimybms
pradti gaminti prek. Jei vienos preks gamintojas be dideli papildom ilaid ir rizikos per
santykinai trump laikotarp gali pradti gaminti kitas prekes, tai ios dvi preks turt bti
traktuojamos, kaip esanios toje paioje rinkoje. Jei visgi toks gamintojas gali pradti gaminti kit
prek tik per ilgesn laikotarp ir patirdamas tam tikras papildomas ilaidas, tai tokios preks neturi
bti priskirtos tai paiai rinkai, taiau tokio gamintojo egzistavimas visgi yra svarbus, nustatant
rinkos gali, nes toks gamintojas yra potencialus konkurentas.
7.2. moni susitarimai, moni asociacij sprendimai ir suderinti veiksmai
Sutarties 81 str. 1 d. draudia moni susitarimus, moni asociacij sprendimus ir suderintus
veiksmus, kuriais ribojama konkurencija:
Kaip nesuderinami su bendrja rinka yra draudiami: visi moni susitarimai, moni asociacij
sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb ir kuri
tikslas ar padarinys yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba ikraipymas bendrojoje rinkoje,
btent tie, kuriais:
tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos
prekybos slygos;
ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos, technikos raida arba investicijos;
dalijamasi rinkomis arba tiekimo altiniais;
lygiaveriams sandoriams su kitais prekybos partneriais taikomos nevienodos slygos, dl
ko jie patenka konkurencijos atvilgiu nepalanki padt;
sutartys sudaromos tik kitoms alims priimant papildomus sipareigojimus, kuri pobdis
arba komercin paskirtis neturi nieko bendra su tokiu sutari dalyku.
Pabrtina, kad ioje dalyje tvirtintas draudiam susitarim tip sraas nra baigtinis, todl ir
kitokie susitarimai, tenkinantys iame straipsnyje tvirtintas slygas, yra draudiami.
Sutarties 81 str. 2 dalyje pabriama, kad tokie draudiami susitarimai savaime yra negaliojantys.
Tai reikia, kad negaliojanios yra tos susitarimo slygos, kurios paeidia konkurencijos taisykles,
arba visas susitarimas, jei slygos, paeidianios konkurencijos taisykles, negali bti atskirtos nuo
susitarimo.
Sutarties 81 str. 3 d. nustatomos iimtys, kurias tenkinantys susitarimai nra draudiami.
Atsivelgiant tai, kad draudiam susitarim srityje Sutartis tvirtina draudiam susitarim
draudim (Sutarties 81 str. 1d.) ir galimyb tokius draudimus pateisinti (Sutarties 81 str. 3 d.), itin
svarbus tampa i dali santykis: kuo plaiau taikoma Sutarties 81 str. 1 d. (t.y. kuo daugiau
susitarim pripastama draudiamais pagal 81 str. 1 dal), tuo plaiau bus btina taikyti ir Sutarties
81 str. 3 dal, prpastant dal draudiam susitarim pateisinamais pagal Sutarties 81 str. 3dal. Ir
atvirkiai siaurai taikomas Sutarties 81 str. 1 d., Sutarties 81 str. 3 dal gali padaryti net
pertekline.
7.2.1. Susitarimai
Susitarim svoka apima tiek horizontalius, tiek ir vertikalius susitarimus. Horizontals susitarimai
reikia susitarimus tarp moni, veikiani tame paiame komercijos proces lygmenyje arba, kitaip
tariant, susitarimus tarp potenciali ar faktik konkurent (pvz., susitarimai tarp gamintoj,
susitarimai tarp mameninink). Susitarimai, sudaryti tarp moni, veikiani skirtinguose
komercijos proces lygmenyse, vadinami vertikaliais (pvz., distribucijos sutartys, tiekimo sutartys
tarp didmenininko ir mamenininko, ir pan.).
moni susitarimai apima ne tik sutartis, bet taip pat ir odinius susitarimus, inter alia
dentelmenikus susitarimus, jei juose yra slygos ribojanios konkurencij bendrojoje
rinkoje ... ir tos slygos tikrai ireikia ali bendr ketinim[1]. Susitarimas EB konkurencijos
teiss prasme bus sudarytas, kai mons ireikia bendr ketinim atitinkamai elgtis rinkoje. Todl
svarbiausias poymis, nustatant, ar buvo sudarytas susitarimas sutarties 81 str. 1 d. prasme, yra
bendra ali valios iraika atitinkamai veikti, gyvendinti atitinkam politik ar siekti bendro tikslo,
taiau nra reikminga valios iraikos forma.
Suprantama, kad svoka moni susitarimai reikia dviej ir daugiau subjekt veik, todl
Sutarties 85 str. 1 d. neapima vienaali mons veiksm (vienaaliai konkurencijai prieingi
mons veiksmai draudiami Sutarties 82 str.).
Susitarimas yra sudaromas, jei nustatomas kitos alies sutikimas, ireiktas ar nebylus,
pavyzdiui, gamintojo veiksmus platintojas sutinka nebyliu paklusnumu. Siekiant konstatuoti,
kad susitarimas sudarytas nebyliu pritarimu btinas bent jau vienos i ali valios pasiekti
konkurencijai prieing tiksl pasireikimas, kuris reikt taip pat kvietim kitai aliai, ireikt ar
numanom, siekti to tikslo kartu.[2] Tariamais vienaaliais veiksmais gali bti pripastami mons
veiksmai, kurie atliekami sutartini santyki tarp komercini partneri/konkurent kontekste, jei
kita sutarties alis tokiems veiksmams pritaria. Taiau labai abejotina, ar vien preki primimas
pagal distribucijos sutart, reikia distributoriaus pritarim gamintojo/tiekjo taikomai
antikonkurencijos politikai (suprantama, jei tokia politika neatsispindi distribucijos sutartyje, ar nra
kit duomen, rodani distributoriaus pritarim).
[1] Byla 41-69 ACF Chemiefarma NV v Commission of the European Communities [1970] ECR
00661.
[2] Byla C-2 ir 3/01 Bundesverband der Arzneimittel-Importeure eV and Commission of the
European Communities v Bayer AG [2004] ECR I-23, 102 dalis.
7.2.2. moni asociacij sprendimai
moni asociacijos nariai, koordinuodami tarpusavio veikl, gali paeisti konkurencijos teis
sudarydami draudiamus susitarimus ar veikdami suderint veiksm pagrindu. Taiau
konkurencijos teisykls taip pat gali bti paeistos, net jei nebuvo sudarytas susitarimas ar nra
nustatyta suderint veiksm, taiau moni asociacija priima sprendim ir numato, kad jis pasieks
nurodyt rezulatat[1].
moni asociacijos daniausiai reikia prekybos moni asociacijas, kuri sprendimais paprastai
nustatomi reikalavimai jos nari veiklai. moni asociacijos galt reikti ir kooperatyvus,
atstovaujanius savo nari prekybos interesus, ir net profesines organizacijas, pavyzdiui, advokat
savivaldos organizacijas, nepaisant to, kad jos sukurtos vieosios teiss pagrindu.
[1] Byla 71/74 FRUBO [1975] ECR 563; sujungtos bylos 209-215 ir 218/78 VAN LANDEWYCK
[1980] ECR 3125.
7.2.3. Suderinti veiksmai
Suderint veiksm draudimas yra skirtas konkurencijai prieing moni veiksm, kurie nepatenka
susitarimo svok, prevencijai, vaizdiai tariant, tai apsaugos tinklas. Tikslumo dlei primintina
Komisijos nuomon, kad ne visada yra tikslinga skirti susitarimus nuo suderint veiksm, nes ios
svokos yra kintamos ir gali persidengti, todl abi tuo paiu metu gali turti tuos paius
poymius.
Suderinti veiksmai reikia koordinuotus veiksmus tarp moni, kurie nepasiek sutarties sudarymo
stadijos, taiau kurie inomai pakeiia sutart praktiniu bendradarbiavimu tarp ali, paeidianiu
konkurencijos taisykles[1].
[1] Bylos 48-69 ICI v. Komisija [1972] ECR 619, 64 dalis.

7.2.4. Susitarimo, moni asociacij sprendimo ar suderint veiksm turinys
Sutarties 81 str. 1 dalis taikoma tik susitarimams, moni asociacij sprendimams ar suderintiems
veiksmams, kurie tenkina ias slygas:
susitarimo tikslas ar padarinys yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba ikraipymas
bendrojoje rinkoje;
susitarimas daro ym poveik konkurencijai ir valstybi nari tarpusavio prekybai.
..2.4.1. #ikslas ar padarinys 8 konk(rencijos i"kraipymas
Sutarties 81 str. 1 d. pabria, kad draudiamo susitarimo tikslas arba padarinys konkurencijos
trukdymas, ribojimas ar ikraipymas. Tikslo ir pasekmi reikalavimai yra alternatyvs. Vadinasi, jei
nustatoma, kad susitarimo tikslas ikraipyti konkurencij, nra btina tirti susitarimo sukelt
pasekmi. Visgi btina atkreipti dmes, kad susitarimas turi tenkinti ir kitas slygas, tarp kuri
tvirtintas ymaus poveikio reikalavimas. Todl Sutarties 81 str. netaikysime nors susitarimo
tikslas yra prieingas konkurencijai, taiau susitarimas netenkina ymaus poveikio reikalavim.
..2.4.2. S(sitarimo tikslas
Konkurencijos ribojimai pagal tiksl tai tokie ribojimai, kurie vien jau pagal savo pobd gali
riboti konkurencij, t.y. tokie ribojimai, kurie gali daryti itin didel neigiam poveik konkurencijai.
..2.4.3. S(sitarimo padarinys
Jeigu susitarimas nra ribojantis konkurencij pagal tiksl, reikia inagrinti, ar jis turi ribojanius
padarinius konkurencijai. Sutarties 81 straipsnio 1 dalis draudia tiek faktikus, tiek potencialius
konkurencijai prieingus padarinius. Kitaip tariant, turi bti nustatyta tikimyb, kad susitarimas gali
sukelti tiktinus konkurencijai prieingus padarinius preki kainoms, gamybos apimtims,
inovacijoms arba preki ir paslaug vairovei, arba kokybei ir pan.
Tiriant, ar susitarimo padarinys yra konkurencijos ribojimas, ypa svarbi tampa ekonomin analiz,
tiek vertikali, tiek ir horizontali susitarim atvejais. Komisija pabria, kad susitarimo ribojani
padarini analizei paprastai reikia apibrti atitinkam rink, taip pat paprastai reikia ianalizuoti ir
vertinti inter alia produkt pobd, ali padt rinkoje, konkurent padt rinkoje, pirkj padt
rinkoje, potenciali konkurent buvim ir jimo rink klitis.
Komisija pabria, kad neigiami padariniai konkurencijai atitinkamoje rinkoje tiktini, kai alys
atskirai arba kartu turi arba gauna tam tikr rinkos gali, o susitarimas padeda sukurti, palaikyti
arba sustiprinti t rinkos gali arba leidia alims j panaudoti.
..2.4.4. Papildomi apribojimai
Kai kuri susitarim atvilgiu Teismas ivyst p apildom apribojim doktrin, kuri reikia, kad
Sutarties 81 str. 1 dalis netaikoma toms sutarties slygoms, kurios tiesiogiai susijusios ir objektyviai
btinos konkurencij neribojanios sutarties gyvendinimui ir yra jai proporcinga. Kitaip tariant be
tokios sutarties slygos yra sunku ar net nemanoma gyvendinti pagrindinio sutarties objekto.
..2.4.5. 9ym(s poveikis konk(rencijai
Slyg, kad susitarimas turi pakankama apimtimi veikti konkurencij, nustat Teismas byloje Franz
Vlk v S.P.R.L. Ets J. Vervaecke.[1] Aikindama ymaus poveikio konkurencijai svok, Komisija
yra paskelbusi praneimus, paskutiniajame kuri i principo yra pateikiamos de minimis slygos.
Mintame Komisijos praneime preziumuojama, kad susitarimai nebus laikomi ymia apimtimi
veikiantys konkurencij, jei susitarimas tenkina ias slygas:
ali, sudariusi horizontal susitarim, bendrai uimama rinkos dalis yra nedidesn kaip 10 % bet
kurios iuo susitarimu paveiktos atitinkamos rinkos;
ali, sudariusi vertikal susitarim, rinkos dalis yra nedidesn kaip 15 % bet kurios iuo
susitarimu paveiktos atitinkamos rinkos.
Jei susitarimus sunku priskirti horizontaliems ar vertikaliems susitarimams, taikoma 10 % riba
(Praneimo 7 p.).
Tais atvejais, kai atitinkamoje rinkoje konkurencij riboja vairi tiekj arba platintoj sudaryt
preki arba paslaug pardavimo susitarim bendras poveikis, rinkos dalies ribos sumainamos iki 5
% (tiek horizontaliems, tiek vertikaliems susitarimams). Taiau yra maai tiktina, kad bendras
rinkos ribojimo poveikis galimas, jei pana poveik turintys paraleliniai susitarimai (j tinklai)
taikomi maiau nei 30 % rinkos (Praneimo 8 p.).
Atsivelgiant tai, kad rinkos dalys gali svyruoti (mons, sudariusios susitarimus, gali neymia
dalimi neymiu laikotarpiu viryti mintas ribas), skaiiuojant atitinkamos rinkos dalies ribas
remiamasi dvej kalendorini met i eils duomenimis (Praneimo 9 p.).
Komisijos praneime taip pat nustatoma, kokiems susitarimams nra taikomos aukiau ivardintos
iimtys (Praneimo 11 p.). Tai nereikia, kad visi tokio pobdio susitarimai bus laikomi ymia
apimtimi veikiantys konkurencij, taiau tik tiek, kad susitarimuose, kuriuose tvirtinti ypa rimti
konkurencijos ribojimai, ali turimos rinkos dalis turi bti ymiai maesn nei nustatyta
Praneime, tam, kad tokie susitarimai nepaeist Sutarties 81 str.
[1] Byla 5-69 [1969] ECR 295.

..2.4.-. 9ym(s poveikis valstybi& nari& tarp(savio prekybai
Sutarties 81 str. nustatytas reikalavimas, kad susitarimas daryt ym poveik valstybi nari
tarpusavio prekybai, vis pirma lieia ES konkurencijos teiss jurisdikcijos klausimus: t.y. ar
konkreiam susitarimui taikytina ES konkurencijos teis, ar nacionalin teis. Teismas i svok
interpretavo pleiamai, o Komisija 2004 m. parengtame Praneime silo i svok aikinti
iskiriant tris pagrindinius elementus: prekyba tarp valstybi nari, gali paveikti ir ymia
apimtimi.[1]
[1] Gairs dl Sutarties 81 ir 82 str. naudojamos svokos poveikis prekybai [2004] OJ C 101/07,
18 punktas.

7.2.5. Draudiam susitarim tipai
Kaip jau buvo minta, Sutarties 81 str. 1 d. pateikia pavyzdin draudiam susitarim tip sra.
Sutarties 81 str. 1 d. a) punktas nustato, kad draudiami susitarimai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai
nustato pirkimo ar pardavimo kainas arba kokias nors kitas prekybos slygas. Sutarties 81 str. 1 d.
b) punktas draudia sudaryti susitarimus, kuriais ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos,
technikos raida arba investicijos. Neretai tokiais susitarimais susitarimo alys sipareigoja apriboti
preki gamybos kiekius, savo pltros galimybes, pakeliant preki kainas.
Sutarties 81 str. 1 d. c) punktas tvirtina draudima susitarti dl rinkios arba tiekimo altini
pasidalijimo. Pavyzdiui, byloje Suiker Unie v Komisija [1] buvo nustatytas cukraus gamintoj
susitarimas pasidalinti rink teritoriniu pagrindu, o jau mintoje chinino byloje buvo susitarta
pasidalinti chinino eksporto rink, nustatant eksporto kvotas ir kainas, ne kart Teisme buvo
nagrinjamos automobili distribucijos sutartys, kurios ribojo distributori teis eksportuoti
automobilius arba parduoti naujus automobilius negaliotiems distributoriams.
Sutarties 81 str. 1 d. d) punktas draudia lygiaveriams sandoriams su kitais prekybos partneriais
taikyti nevienodos slygas, dl ko jie patenka konkurencijos atvilgiu nepalanki padt. Sutarties
81 str. 1 d. e punktas draudia sudarant sutart reikalauti kitos alies papildom sipareigojim,
kuri pobdis arba komercin paskirtis neturi nieko bendra su tokiu sutari dalyku.
[1] Sujungtos bylos 40-48, 50, 54 - 56, 111, 113 ir 114-73 Coperatieve Vereniging "Suiker Unie"
UA and others v Komisija [1975] ECR 1663.
7.2.6. Iimtys
Bendrijos konkurencijos taisykli tikslas yra saugoti konkurencij rinkoje, kaip vartotoj gerovs ir
efektyvaus itekli paskirstymo priemon. Todl konkurencij ribojantys susitarimai tuo paiu metu
gali turti konkurencijai teigiam poveik (pavyzdiui, pritraukti klientus pasilant jiems geresnius
nei konkurent gaminius arba geresnes kainas). Kai konkurencijai teigiamas susitarimo poveikis
nusveria konkurencij ribojant poveik, susitarimas galiausiai yra prokonkurencinis ir atitinka
Bendrijos konkurencijos taisykli tikslus.
Taigi jei Susitarimas paeidia Sutarties 81 str. 1 dal, j galima pateisinti Sutarties 81 str. 3 dalyje
numatytais prokonkurenciniais kriterijais. Europos Pirmosios instancijos teismo ir Komisijos
nuomone, btent Sutarties 81 str. 3 d., o ne Sutarties 81 str. 1 d. taikymo etape btina tirti ir lyginti
draudiamo susitarimo sukelt ribojim ir tokio susitarimo ekonomin naud ir efektyvum rinkai.
I principo, Sutarties 81 str. 3 d. gali bti taikoma visiems draudiamiems susitarimams. Visgi
maai tiktina, kad susitarimas, kurio tikslas konkurencijos ribojimas, galt tenkinti Sutarties 81
str. 3 d. slygas: tokio pobdio susitarimai paprastai netenkina abiej pozityvi slyg (t.y.
nesukuria nei objektyvios ekonomins naudos, nei sukuria naud vartotojams), be to, paprastai
netenkina ir btinumo reikalavimo, nustatyto treiojoje slygoje.
Sutarties 81str. 3 d. nustato:
81 str. 1 d. nuostatos gali bti paskelbtos netaikytinomis.
moni susitarimams arba toki susitarim rims;
moni asociacij sprendimams arba toki sprendim rims;
suderintiems veiksmams arba toki veiksm rims,
kurie padeda tobulinti preki gamyb ir paskirstym arba skatinti technikos ir ekonomikos
paang, kartu sudarydami slygas vartotojams siningai dalytis gaunama nauda, ir
kurie:
atitinkamoms monms nenustato joki apribojim, nebtin iems tikslams pasiekti;
nesuteikia tokioms monms galimybs panaikinti konkurencij didelei atitinkam produkt
daliai.
Taigi Sutarties 81 str. 3 dalis tvirtina keturias kumuliatyvias slygas, kurias tenkinantis susitarimas,
nors ir draudiamas pagal Sutarties 81 str. 1 dal, visgi yra pateisinamas:
padeda gerinti preki gamyb ar skirstym arba skatina technin ar ekonomin paang;
vartotojai gauna sining gaunamos naudos dal;
nenustato atitinkamoms monms apribojim, nebtin siekiant i tiksl;
nesuteikia tokioms monms galimybs didelei atitinkam preki daliai panaikinti
konkurencijos.
Pirmoji ir antroji slyga yra pozityvios, o treioji ir ketvirtoji negatyvios. Susitarimo atitikim
ioms slygoms turi rodyti mons, sudariusios susitarim. Kadangi slygos yra kumuliatyvios, tai
nustaius, kad viena 81 straipsnio 3 dalies slyga netenkinama, atitikimo likusioms slygoms
vertinti nebereikia. Todl atskirais atvejais gali bti tikslinga nagrinti ias keturias slygas kitokia
seka. Komisijos nuomone, 81 straipsnio 3 dalies iimties taisykl yra taikoma tol, kol yra
tenkinamos keturios slygos, ir nustoja bti taikoma, jeigu situacija pasikeiia. Visgi tam tikrais
atvejais vertinimas turi bti atliekamas tik fakt, kurie buvo susitarimo gyvendinimo metu,
pagrindu.
3r(pin$s i"imtys
Grupin iimtis yra bendrojo pobdio iimtis, nustatoma tam tikroms sutari rims. Kaip jau
buvo minta grupins iimtys yra nustatytos Komisijos arba Tarybos patvirtintais reglamentais.
Susitarimo alys, siekianios, kad j susitarimui bt taikoma grupin iimtis, turi utikrinti, kad
susitarimas tenkint visas grupins iimties reglamente nustatytas slygas.
Atkreiptinas dmesys reglament, nustatani grupines iimtis, ir Sutarties 81 str. 3 d.,
tvirtinanio iimtis i Sutartimi draudiam susitarim, santyk. Preziumuojama, kad draudiami
susitarimai, kuriems taikytina grupin iimtis, tenkina visas keturias Sutarties 81 str. 3 dalyje
tvirtintas iimties slygas. Todl susitarimo alys yra atleidiamos nuo prievols rodyti, kad j
konkretus susitarimas tenkina kiekvien 81 straipsnio 3 dalies slyg. Visgi Komisija arba valstybs
nars konkurencijos institucija (tos valstybs nars teritorijoje ar jos dalyje) gali ataukti grupin
iimt, jei draudiamas susitarimas netenkina Sutarties 81 str. 3 dalies. Bendrosios iimties
ataukimo atveju pareiga rodyti, kad susitarimas paeidia 81 straipsnio 1 dal ir kad jis netenkina
81 straipsnio 3 dalies, tenka suinteresuotoms konkurencijos institucijoms.
Taryba ir Komisija, remdamasi Tarybos reglamentais suteiktais galiojimais, yra patvirtinusi
grupini iimi reglamentus.
7.2.7. Piktnaudiavimas dominuojania padtimi
Sutarties 82 str. 1 d. nustato:
Kaip nesuderinamas su bendrja rinka draudiamas bet koks vienos ar keleto moni
piktnaudiavimas dominuojania padtimi bendrojoje rinkoje arba didelje jos dalyje, galintis
paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb.
Sutarties 82 str. 2 d. nustato, kokiu bdu piktnaudiavimas gali pasireikti, pateikdamas neisam
piktnaudiavimo bd sra. is sraas yra itin panaus Sutarties 81 str. 1 d. nustatytus
draudiam susitarim tipus (rink arba tiekimo altini pasidalijimas yra nustatytas iimtinai
Sutarties 81 str. 1 d. (c), be to, i dalies skiriasi Sutarties 81 str. b) ir 82 str. b) punktai). Taigi
piktnaudiavimas gali pasireikti:
a) nesining pirkimo ar pardavimo kain arba koki nors kit nesining prekybos slyg
tiesioginiu ar netiesioginiu nustatymu;
b) gamybos, rink arba technikos raidos ribojimu paeidiant vartotoj interesus;
c) nevienod slyg taikymu lygiaveriams sandoriams su kitais prekybos partneriais, dl ko jie
patenka konkurencijos atvilgiu nepalanki padt;
d) vertimu sudaryti sutartis kitoms alims prisiimant papildomus sipareigojimus, kuri pobdis ir
komercin paskirtis neturi nieko bendra su toki sutari dalyku.
7.2.7.1. Piktnaudiavimo dominuojania padtimi slygos
Sutarties 82 str. nurodo esmines slygas, kurias tenkinanti vienos ar keli moni veikla yra
draudiama dl jos piktnaudiavimo dominuojania padtimi:
1) mon(s) turi dominuojani padt bendrojoje rinkoje arba didelje jos dalyje;
2) mon(s) piktnaudiauja savo dominuojania padtimi;
3) mons(i) veika gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb.
Sutarties 82 str. taikymas neretai buvo itin kontraversikas, neretai dl to, kad nuosekliai nra
apibriami konkurencijos (tame tarpe ir piktnaudiavimo dominuojania padtimi) politikos
tikslai. Juk Sutarties 82 str. nedraudia dominavimo per se, taiau draudia piktnaudiavim tokia
padtimi, o tai, be to, turi veikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Nedraudiama
nedominuojanios rinkoje mons veika, gali bti pripaintas draudiama, jei j atlieka
dominuojani padt turinti mon. Vadinasi, nuo dominuojanios padties nustatymo priklauso ir
atitinkamo elgesio modelio vertinimas. Dar daugiau, aikinant pleiamai piktnaudiavimo svok, ir
j traukiant veikas, kurios nedominuojanios mons atveju yra visikai neutralios ir leistinos,
galime susidurti su atvejais, kai vien dominavimas taps draudiamu.
7.2.7.2. Dominuojanti padtis bendrojoje rinkoje ar didelje jos dalyje
Kaip jau buvo minta, EB konkurencijos teis vis pirma siekia apriboti konkurencijai prieing
moni rinkos galios naudojim. Taigi Sutarties 82 str. nedraudia paios rinkos galios turjimo,
taiau rinkos galia padeda nustatyti, ar konkreti mon yra dominuojanti: monopolin mon rinkoje
akivaizdiai bus dominuojanti, taiau net ir nemonopolins mons turi dominuojani padt, jei
jos turi rinkos gali.
Komisija, apibrdama dominuojani padt, akcentuoja mons gali rinkoje veikti
nepriklausomai, neatsivelgiant konkurentus: mons yra dominuojanioje padtyje, jei jos turi
gali atitinkamoje rinkoje veikti nepriklausomai, neatsivelgiant konkurentus, pirkjus ar
tiekjus... jos turi gali nustatyti kainas, kontroliuoti gamybos apimtis ar paskirstym...[1].
Dominuojani padt rinkoje panaiai apibria ir Teismas, pabrdamas mons ekonomin gali
...ukirsti keli efektyviai konkurencijai, veikti nepriklausomai, neatsivelgiant konkurentus,
pirkjus ir ... vartotojus.[2] Tai nereikia, kad rinkoje apskritai neturi bti konkurencijos, kaip tai
nutinka monopolinje rinkoje, taiau tai reikia, kad mon bent jau ymia dalimi takoja
konkurencijos vystymosi slygas ir veikia i esms neatsivelgdama konkurencij, kol toks
mons elgesys nra jai alingas.[3]
Siekiant nustatyti, ar konkreios teritorijos dydis yra pakankamas, kad bt konstatuota
dominuojanti padtis bendrojoje rinkoje ar didelje jos dalyje, turi bti atsivelgiama produkto
gamybos ir vartojimo pobd ir apimtis, o taip pat prekybinink ir pirkj proius ir ekonomines
galimybes. Teismas nra nustats, kokia konkreti, procentais skaiiuojama, rinkos dalis turi bti
pripastama didele rinkos dalimi, taiau manytina, kad tokia pripaintina ir vienos valstybs
teritorija. Transporto bylose didels bendrosios rinkos dalies reikalavimas paprastai tenkinamas,
jei marrutas ar gabenimas nra tik vietins reikms.
Apibriant dominuojani padt, Komisija ir Teismas daniausiai atkreipia dmes trukdym
kitoms monms eiti rink, rinkos dal, kuri turi tiriamosios mons ir kt. Jei mon turi 70-80
proc. rinkos, ji i karto pripastama turinti dominuojani padt, taiau net ir 50 ar maiau proc.
turinios mons taip pat gali bti pripaintos, turinios dominuojani padt (paprastai, jei kitos
mons turi labai maas rinkas).
Atitinkamos rinkos kriterijus visada yra nulemiantis Teismo ir Komisijos sprendimuose.
[1] Continental Can [1972] OJ L 7/25.
[2] Byla 85/76 Hoffmann-La Roche and Co AG v Komisija [1979] ECR 461, 38 dalis.
[3] Ten pat, 39 dalis.
7.2.7.3. Kolektyvin dominuojanti padtis
Sutarties 82 str. draudia ne tik vienos, bet ir keli moni piktnaudiavim dominuojania
padtimi. Tai i principo reikia, kad Sutarties 82 str. taikytinas ir oligopolijoms. Taiau tai
nereikia, kad Teismas ir Komisija kontroliuoja oligopolijose veikiani moni veikl pai
savaime (Hoffmann-Laroche, 85/76), nes veikdamos oligopolijoje mons veikia savarankikai.
7.2.7.4. Piktnaudiavimas
Kaip jau buvo minta, Continental Can byloje buvo nustatyta, kad Sutarties 82 str. tvirtintas
piktnaudiavim sraas tra pavyzdinis, todl dominuojanios bendrovs jungimasis su kita
bendrove taip pat gali bti pripaintas piktnaudiavimu.[1] Kitaip tariant, draudimas piktnaudiauti
dominuojania padtimi nukreiptas ne tik prie tokias veikas, kurios yra tiesiogiai alingos
vartotojams, taiau ir toms, kurios alingos vartotojams dl j poveikio efektyvios konkurencijos
struktrai.
Hoffmann-La Roche byloje Teismas pabr, kad piktnaudiavimo svoka yra objektyvi, susijusi su
dominuojanioje padtyje esanios mons elgesiu takojant rinkos struktr. Piktnaudiavimo
atveju vien dl mons egzistavimo yra sumajs konkurencijos lygis, o tokios mons veiksmai,
naudojant kitokius metodus nei tie, kurie nulemia normali konkurencij preki bei paslaug
rinkoje, trukdo ilaikyti vis dar egzistuojani konkurencij rinkoje arba trukdo tokiai konkurencijai
vystytis.
Piktnaudiavimus yra prasta skirstyti dvi ris: nesining elges ir antikonkurencin
piktnaudiavim. Nesiningam elgesiui priskiriama tokia veika, kai paeidiamas Sutarties 82 str.
pirkj ar vartotoj (tiekj) interes sskaita (pavyzdiui, Sutarties 82 str. a ir b punktai).
Antikonkurenciniu piktnaudiavimu vadinamas elgesys, apribojantis konkurencij tarp t pai arba
skirting preki enl preki arba ymia dalimi sumainantis konkurencijos lyg ir sustiprinantis
dominuojanios mons ekonomin gali (pavyzdiui, Sutarties 82 str. c ir d punktai). Kai kurie
autoriai iskiria dar ir trei piktnaudiavim r piktnaudiavim atsakomaisiais veiksmais.
Piktnaudiavimo rys nra viena kit alinanios: mons veika gali pasireikti i karto keliomis
piktnaudiavimo rimis.
[1] Byla 6/72 Europemballage Corp and Continental Can Co Inc v. Komisija [1973] ECR 215.
7.2.7.5. Paeidimo piktnaudiauti dominuojania padtimi pasekms
Paeidusi draudim piktnaudiauti dominuojania padtimi mon gali susidurti su Komisijos ar
valstybi nari atitinkam konkurencijos institucij taikomomis poveikio priemonmis. Vis pirma,
mintos institucijos gali priimti sprendim, reikalaujant nutraukti piktnaudiavim, o taip pat skirti
baudas iki 10 proc. mons metins apyvartos. Skirtingai nei nacionalins konkurencijos
institucijos, Komisija turi teis pritaikyti struktrines priemones, jei nra lygiai taip pat veiksmingos
elgesio priemons arba jei lygiai taip veiksminga elgesio priemon bt monei didesn nata nei
struktrin. Be to, suinteresuotas privatus asmuo turi teis kreiptis teism, reikalaudamas udrausti
piktnaudiavim ir/ar nuostoli atlyginimo, ar, jei toks asmuo yra sutartiniuose santykiuose su
piktnaudiaujania dominuojania padtimi mone, siekdamas pripainti negaliojaniomis
konkurencijai prietaraujanias sutarties nuostatas.
7.2.8. Koncentracij kontrol
..2./.1. :altiniai
Pradioje reguliuojant susijungimus, buvo iimtinai remiamasi 81 ir 82 str. Continental Can (6/72)
byloje Teismas konstatavo, kad EB Sutartis buvo paeista, kai mon, turinti dominuojani padt
didino savo dominavim tuo bdu, kad tik ji viena lieka atitinkamoje rinkoje arba lieka dar ir tos,
kuri veiksmai yra apsprsti dominuojaniosios.
Vliau tai buvo reguliuojama 1990 m. Reglamentu dl susijungim kontrols 4064/89, kuris vliau
buvo pakeistas ir iuo metu tai reguliuoja Tarybos reglamentas Nr. 139/2004 dl koncentracij tarp
moni kontrols.
..2./.2. #ikslai
Identifikuoti didelius, Bendrijos masto susijungimus bei nustatyti slenkst, kada yra taikoma EB
koncentracij kontrol, ir kada tai paliekama nac. susijungim kontrols taisyklms.
..2./.3. ;elamentas <r. 130=2>>4
Reglamentas ne tik kontroliuoja susijungimus, bet taip pat ir mons savinink pasikeitimus, kurie
gali ikraipyti konkurencij. Todl atsirado koncentracijos terminas. Koncentracija egzistuoja, kai
tenkinamos dvi aplinkybs:
a) susijung dvi ar daugiau prie tai buvusi savarankik moni, arba
b) vienas ar keli asmenys, kurie jau kontroliuoja bent vien mon arba mon ar kelios mons
gyja kontrol arba sigyja vien ar daugiau moni ar j/jos dal, perkant akcijas ar turt.
Reglamentas taikomas Bendrijos mastu veikianioms koncentracijoms, kurios apibriamos
reglamento 2 str. Reglamentas taip pat nustato apie kurias koncentracijas turi bti i anksto
praneama, kaip praneimai nagrinjami, Komisijos galiojimai, taikomos sankcijos.
VIII tema. Valstybs pagalba
Valstyb taip pat gali subsidijuoti arba remti tiek monopolijas, kuri veikla yra reguliuojama EB
Sutartyje, tiek ir kitas privaias ar valstybs valdomas mones, ir tuo bdu veikti diskriminuojaniai,
o tokie vieosios valdios veiksmai gali ikraipyti konkurencij vidaus rinkoje. Reikt pabrti,
kad tokio pobdio valstybs veiksmai bendrojoje rinkoje neretai grindiami socialinio elemento
reguliavimo btinumu (parama menkai ivystytiems regionams, pramons akoms ar visuomens
grupms).
8.1. Valstybs pagalbos svoka
EB Sutartis nustato:
87 straipsnis (ex 92 straipsnis)
1. Iskyrus tuos atvejus, kai i Sutartis nustato kitaip, valstybs nars arba i jos valstybini itekli
bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras mones arba tam tikr preki gamyb,
ikraipo konkurencij arba gali j ikraipyti, yra nesuderinama su bendrja rinka, kai ji daro poveik
valstybi nari tarpusavio prekybai.
2. Bendrajai rinkai neprietarauja:
a) socialinio pobdio pagalba individualiems vartotojams, jei ji yra teikiama nediskriminuojant
atitinkam gamini dl j kilms;
b) pagalba gaivalini nelaimi ar kit ypating vyki padarytai alai atitaisyti;
c) pagalba, teikiama tam tikr Vokietijos Federacins Respublikos region, patyrusi al dl
Vokietijos padalijimo, kiui, jei tokia pagalba reikalinga dl padalijimo atsiradusiam ekonominiam
atsilikimui kompensuoti.
3. Bendrajai rinkai neprietaraujania gali bti laikoma:
a) pagalba, skirta region, kuriuose yra neprastai emas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas,
ekonominei pltrai skatinti;
b) pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbi projekt vykdymui skatinti arba kurios nors
valstybs nars ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti;
c) pagalba, skirta tam tikros ekonomins veiklos ri arba tam tikr ekonomikos srii pltrai
skatinti, jei ji netrikdo prekybos slyg taip, kad prietaraut bendram interesui;
d) pagalba, skirta kultrai remti ir paveldui isaugoti, jei tokia pagalba prekybos slyg ir
konkurencijos Bendrijoje nepaveikia taip, kad prietaraut bendram interesui.
e) kitos pagalbos rys, kurios gali bti nurodytos Tarybos sprendimuose, priimtuose kvalifikuota
bals dauguma remiantis Komisijos pasilymu.

ETT, apibrdamas valstybs pagalbos reglamentavimo tikslus, nustato, kad 87 str. tikslas ukirsti
keli atvejams, kai prekyba tarp valstybi nari yra takojama dl vieosios valdios suteikiam
pranaum.
Bendra taisykl (87 str. I d.) draudia valstybs pagalb, kuri palaikydama tam tikras mones ar tam
tikrus gamintojus, ikraipo ar gali ikraipyti konkurencij, kai ji veikia valstybi nari tarpusavio
prekyb. Vadinasi, EB sutartis nenustato absoliutaus valstybs pagalbos draudimo, taiau
draudiama tokia pagalba, kuri yra nesuderinama su bendrja rinka, t.y. ikraipo ar gali ikraipyti
konkurencij. Valstybs pagalba yra laikoma ne tik tais atvejais, kai ji teikiama valstybs monms,
bet ir tais atvejais, kai ji teikiama privaioms monms. Valstybs pagalba reikia ne vien tiesiogin
finansin pagalb, suteikt valstybs institucij, bet ir i valstybs itekli teikiam pagalb, t.y.
toki kuri suteikia valstybs kontroliuojamos mons net ir netiesiogin (Commission v Italy,
173/73). Jos formos gali bti tiesiogins subsidijos, atleidimas nuo mokesi, palankios paskol
palkanos, kompensacijos u nuostolius, paskol garantijos ir pan. (Netiesiogin finansin parama
kaip valstybs pagalba Commission v Italy, 173/73). Valstybs negali gintis, kad pagalba siekiama
sumainti santykinai didesnius nei kit pramons sektori katus ar tuo, kad kitos valstybs teik
panaias imokas.
8.2. Teista valstybs pagalba
Pagalba, neprietaraujanti bendrajai rinkai (87 str 2 d.):
1) socialinio pobdio pagalba atskiriems vartotojams, jei ji teikiama be gaminio kilme pagrstos
diskriminacijos; pvz. duonos, sviesto ir pan. pardavimas nustatyta kaina, kai dal kainos
komensuoja valstyb. Taiau tokios prekybos slygos turi bti vienodai taikomos ir vietiniams ir
importuojamiems produktams bei prekybininkams.
2) gaivalini nelaimi ir ypating vyki atveju padaryta ala.
8.3. Pagalba, kuri pripastama teista
Pagalbos, kuri gali bti laikoma neprietaraujania bendrajai rinkai, tipai pateikiami EB Sutarties
87 str. 3 d. Neprietaraujani pagalb konstatuoja Komisija (tam tikrais atvejais Taryba).
8.4. Komisijos teiss valstybs pagalbos reguliavime
89 straipsnis (ex 94 straipsnis)
Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota
bals dauguma gali priimti atitinkamus 87 ir 88 straipsni taikymo reglamentus ir konkreiai
nustatyti 88 straipsnio 3 dalies taikymo slygas bei pagalbos kategorijas, kurioms i tvarka
netaikoma.
IX tema. EB aplinkos apsauga
9.1. altiniai
Bendrijos aplinkos apsaugos politikoje priimtus norminius aktus slygikai galima suskirstyti
tokias grupes:
Pagrindiniai bendri dokumentai bei dokumentai reguliuojantys pramons poveik aplinkai,
teiss aktai, susij su vandens tara,
teiss aktai, susij su oro tara,
teiss aktai, susij su atliek tvarkymu,
teiss aktai, susij su pavojingais chemikalais,
teiss aktai, susij su gyvenamja aplinka ir gyvja gamta.
Paymtina, kad Lietuvoje kai kurie aplinkos apsaugos standartai yra net auktesni nei ES. I toki
pamintini oro ir geriamojo vandens standartai. Taiau ypa vandens apsaugos ir atliek tvarkymo
reikalavimai Lietuvoje stipriai atsilieka nuo ES ir jiems diegti gali reikti milinik investicij.
9.2. Bendrieji EB aplinkos apsaugos tikslai ir principai
EB Sutarties 174 str. nustato Europos Bendrijos aplinkos politikos tikslus:
ilaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokyb,
saugoti moni sveikat,
apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos iteklius,
remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninms ar pasaulinms aplinkos problemoms
sprsti.
Amsterdamo sutartis papild EB Sutart 6 straipsniu, kuriame buvo nustatyta, kad gyvendinant
Bendrijos politikos ir veiklos kryptis turi bti atsivelgiama aplinkos apsaugos reikalavimus. EB
Sutartis i esms reikalauja:
Aplinkos apsaugos reikalavim integravimo visas Bendrij veiklos sritis ir politikas,
nustatytas 3 str.;
Remti tolyg arba tvar vystymsi, garantuojant aplinkos apsaugos reikalavim
laikymsi.
Tai reikia, kad priimant bet kokius sprendimus EB rmuose, turi bti nustatyta j taka aplinkos
apsaugai ir utikrintas j reikalavim laikymasis.
9.3. Sprendim primimas
Amsterdamo sutartimi EB aplinkos apsaugos politikoje tvirtinama bendro sprendim primimo
procedra, numatyta 251 str. Primintina, kad Mastrichto sutartyje buvo tvirtinta bendradarbiavimo
procedra.
Nepaeisdama 95 straipsnio, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su
Europos Parlamentu, Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu, vienbalsiai
(iskyrus kai vienbalsiai nusprendia veikti iose srityse kvalifikuotja dauguma) priima:
a) i esms fiskalinio pobdio nuostatas;
b) priemones, turinias takos:
miest ir kaim planavimui,
kiekybinio vandens itekli valdymo priemonms arba tiesiogiai ar netiesiogiai t itekli
buvimui,
ems naudojimui, iskyrus atliek tvarkym;
c) priemones, turinias nemaai takos valstybms narms, kai ios renkasi skirtingus energijos
altinius ir savo energijos tiekimo bendr struktr.
Kitose srityse Taryba, veikdama pagal bendro sprendim primimo procedr, priima prioritetinius
tikslus nustatanias bendrsias veiksm programas. iose srityse taip pat privalomai turi bti
konsultuojamasi su Ekonomini ir socialini reikal komitetu bei su Region komitetu.
X tema. Vieningos rinkos stiprinimas: teiss harmonizavimas
EB sutartyje yra tvirtinta keletas nuostat, kuri pagrindu buvo harmonizuojama Europos
Bendrijos teis. ie pagrindai suteik galias Komisijai pagal atitinkamas teiss akt leidimo
Europos Bendrijoje procedras leisti atitinkamus EB teiss aktus. ie pagrindai keitsi, keiiantis
EB sutariai, pagal tai kai kurie autoriai harmonizavimo pagrindus skirsto dvi grupes: iki
Suvestinio Europos Akto sigaliojimo ir po jo sigaliojimo.
EB sutartyje tvirtinti pagrindai, galinantys veikti Europos Bendrijos institucijas, yra labai svarbs,
nes Europos Bendrija gali veikti tik EB sutartyje tvirtint galiojim pagrindu ir paisydama joje
tvirtint tiksl (EB sutarties 5 (1) str.). Europos Bendrijos institucijoms perengus joms suteiktus
galiojimus arba primus teiss akt netinkama teiss akto primimo procedra, arba/ir remiantis
netinkamais EB sutartyje tvirtintais pagrindais, galima teismin tokio teiss akto teistumo
perira, pavyzdiui remiantis Sutarties 230, 241 arba 234 straipsniais.
Prie pereinant prie harmonizavimo pagrind analizs, paymtina, kad EB sutartyje vartojami
skirtingi terminai ireikti EB institucij galias, kompetencij ir pastangas bei EB valstybi nari
veikl derinant valstybi nari moni teis. Pavyzdiui, EB sutarties 93 ir 95 straipsniai mini
harmonizavimo, EB sutarties 94 ir 95 straipsniai derinimo, EB sutarties 44, 46 ir 47 str.
koordinavimo svokas. Nors kai kurie teiss mokslininkai abejoja, ar mintos svokos yra
sinonimai EB sutarties prasme, taiau btent tokios nuomons laikosi Komisija; teigiama, kad tam
pritaria dauguma teiss mokslinink. Plaiau neanalizuojant i nesutarim, paymtina, kad iame
darbe bus laikomasi Komisijos nuomons ir daroma prielaida, kad mintos svokos yra tapaios.
Kai kurie autoriai taip pat vartoja unifikavimo svok (nors ji ir nra vartojama EB Sutartyje). Visgi
Sutartis siekia harmonizuoti, o ne unifikuoti, t.y. nustatyti viening teiss sistem.
10.1. Harmonizavimo pagrind genez ir j aikinimas
Kaip jau buvo minta, EB Sutartis tvirtina harmonizavimo pagrindus, t.y. normas, kuriose
tvirtinama kokiu bdu ir kokiais atvejais Bendrijos institucijos turi teis harmonizuoti tam tikr
socialins-ekonomins veiklos sfer. ia bus aptariami tik EB institucij daniausiai naudojami
harmonizavimo pagrindai. Kai kurie mokslininkai iuos pagrindus pagrstai skirsto
harmonizavimo pagrindus galiojusius prie Vieningo Europos akto sigaliojim ir po jo
sigaliojimo. i klasifikacija reikminga tuo, kad Vieningas Europos aktas tvirtino naujus itin
svarbius harmonizavimo pagrindus (pvz. Sutarties 95 str.).
Lentel: kai kuri harmonizavimo pagrind skirtumai
Straipsnis Teiss akto primimo
procedra
Socialinis santykis, kur leidiama
harmonizuoti
Balsavimas
Taryboje
Akto forma
94 Konsultavimo procedra: EP ir
ESRK
tiesioginis poveikis bendrosios
rinkos krimui ar veikimui
Vienbalsiai Direktyva
95 Bendro sprendimo primimo
procedra pagal Sutarties 251
str. ir konsultacijos su ESRK
Priemons, skirtos vidaus rinkos
krimui ir veikimui, iskyrus
fiskalines nuostatas ir laisv asmen
judjim
kvalifikuota
bals dauguma
Bet kokia
priemon
308 Konsultavimo procedra ...veikiant bendrajai rinkai vienam
i Bendrijos tiksl pasiekti reikia
imtis Bendrijos veiksm
Vienbalsiai Bet kokia
priemon
10.2. Sutarties 94 straipsnis
Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei
Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, vieningai leidia direktyvas dl valstybi nari statym
ir kit teiss akt, turini tiesiogin poveik bendrosios rinkos krimui ar veikimui, derinimo.
Sutarties 94 str. normos galiojo ir iki Suvestinio Europos akto. is Sutarties straipsnis nustato
konsultavimo procedr, Bendrijos institucij teis harmonizuoti veiklos sferas, kurios turi
tiesiogin poveik bendrosios rinkos krimui ar veikimui, o taip pat teiss akto form direktyv.
10.3. Sutarties 308 straipsnis
Jei pasirodyt, kad veikiant bendrajai rinkai vienam i Bendrijos tiksl pasiekti reikia imtis
Bendrijos veiksm, kuriems i Sutartis nenumato reikaling galiojim, Taryba, remdamasi
Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningu sprendimu imasi
reikiam priemoni.
Sutarties 308 str. yra itin plai kompetencij teiss akt leidimo srityje tvirtinantis
harmonizavimo pagrindas. Jei teiss aktas tiesiogiai neturi tiesioginio poveikio bendrosios rinkos
krimui ar veikimui (94 str.), buvo pasitelkiamas 308 str., kurio reguliuotinus socialinius santykius
riboja tik Bendrijos tikslai. Be to, is harmonizavimo pagrindas Bendrijos institucijas galina priimti
tiek direktyvas, tiek reglamentus, tiek ir kitus teiss aktus.
is harmonizavimo pagrindas gali bti naudojamas tik tuo atveju, jei n viena kita Sutarties
nuostata nesuteikia Bendrijos institucijoms btin galiojim priimti konkret teiss akt.
10.4. Sutarties 95 straipsnis
Kaip jau buvo minta, Vieningas Europos Aktas 95 str. nustat nauj harmonizavimo pagrind,
kuriame atsisakyta vienbalsikumo reikalavimo balsuojant Taryboje. 95 straipsnio pirmojoje dalyje
nustatoma:
Nukrypstant nuo 94 straipsnio ir iskyrus tuos atvejus, kai ioje Sutartyje nustatyta kitaip, 14
straipsnyje ikeltiems tikslams pasiekti taikomos toliau dstomos nuostatos. Taryba, 251 straipsnyje
nurodyta tvarka ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, imasi priemoni
valstybi nari statym ir kit teiss akt nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos krimui ir veikimui,
suderinti.
Taigi is harmonizavimo pagrindas nustato teiss harmonizavim pagal bendro sprendimo
primimo procedr, kuri suteikia teis priimti teiss akt Taryboje balsuojant kvalifikuota
dauguma. 95 str. nenustato konkretaus norminio akto formos (priemons), todl iuo pagrindu
Bendrijos institucijos gali priimti tiek direktyvas, tiek reglamentus, tiek ir kitus teiss aktus.
Svarbu paymti, kad pagal harmonizavimo pagrind Bendrija gali priimti teiss aktus, kuri
tikslas vidaus rinkos krimas ir veikimas. Tabako reklamos byloje[1] buvo ginijama Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 98/43/EB, kuria buvo ribojama tabako ir jo gamini reklama ir
rmimas. ETT paymjo, kad remiantis 95 str. priimtas teiss aktas turi tikrai siekti tikslo pagerinti
vidaus rinkos krimo ir veikimo slygas (84 d.), o io reikalavimo paeidimas reikt, kad
Bendrijos teiss akt leidjo galiojimai yra praktikai neriboti (107 d.). 95 str. nesuteikia Bendrijos
teiss akt leidjui bendrj galiojim reguliuoti vidaus rink: toks aikinimas ne tik prietaraut
aikiai tvirtintoms minto straipsnio nuostatoms, bet taip pat bt nesuderinamas su principu,
tvirtintu sutarties 5 str., nustataniu, kad Bendrija veikia neperengdama ios Sutarties jai suteikt
galiojim (83 d.). Paymtina, kad ETT ioje byloje nustat netinkamai naudojam harmonizavimo
pagrind, todl panaikino mint direktyv.
Paymtina taip pat ir tai, kad Sutarties 95 str. taikomas tik tais atvejais, kai Sutartis nenumato
konkreiai harmonizavimo priemonei naudotino harmonizavimo pagrindo: iskyrus tuos atvejus,
kai ioje Sutartyje nustatyta kitaip. Be to, teikiant teiss aktus, susijusius su sveikata, sauga,
aplinkos apsauga ir vartotoj apsauga remiamasi aukto lygio apsauga ir atsivelgiama visas
mokslo faktais pagrstas naujoves. Taiau 95 str. nenustato, kad teiss aktai turi atspindti
aukiausius standartus taikani valstybi nari teis, tiesiog nustatoma, kad tokie standartai turt
bti pagrindu, rengiant silymus. Sutarties 15 str. 1 d. pareigoja Komisij, rengiant pasilymus
atsivelgti ir tai, kokias pastangas turs dti skirting ekonomins raidos lyg pasiekusios
valstybs. Ir nors 15 str. nuostatos vis pirma taikomos vidaus rinkos krimo laikotarpiui, manytina,
kad juo remiantis turt bti aikinamas 95 str.
95 str. tvirtintas harmonizavimo pagrindas netaikomas fiskalinms nuostatoms ir nuostatoms,
susijusioms su laisvu asmen judjimu bei samdom asmen teismis ir interesais (95 str. 2 d.).
95 str. 4 ir 5 dalyse numatomos ilygos, kai pasilyta harmonizavimo priemon susijusi su Sutarties
30 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais pagrindais, o
likusiose io straipsnio dalyse mint ilyg gyvendinimo mechanizmas:
Jei Tarybai arba Komisijai nustaius kuri nors derinimo priemon valstyb nar mano, kad reikia
ilaikyti nacionalines nuostatas 30 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga
susijusiais svarbiais sumetimais, apie tas nuostatas ir j ilaikymo motyvus ji pranea Komisijai.
Be to, nepaeidiant io straipsnio 4 dalies, jei Tarybai arba Komisijai nustaius kuri nors derinimo
priemon valstyb nar mano, kad dl jos ikyla jai bding problem ir todl jai reikia priimti
naujais moksliniais rodymais pagrstas nacionalines nuostatas, reglamentuojanias aplinkos ar
darbo aplinkos apsaug, apie numatytas nuostatas ir j primimo motyvus ji pranea Komisijai.
[1] Byla C-376/98 Vokietija v Europos parlamentas ir Taryba 2000, ECR I-8419.
10.5. Kai kurie kiti harmonizavimo pagrindai
Sutartyje yra tvirtinamas nemaas skaiius harmonizavimo pagrind, todl buvo apsiribota tik
paiais esminiais, leiianiais vidaus rinkos veikim. Kitose srityse Bendrijos institucijoms taip pat
suteikiama kompetencija atitinkamai veikti. tai Sutarties 137 str. suteikia kompetencij Bendrijos
institucijoms veikti socialins politikos srityje, o Sutarties 175 str. aplinkos apsaugos srityje. iose
srityse Bendrijos institucij priimtos harmonizuojanios nuostatos nekliudo jokiai valstybei narei ir
toliau laikytis arba imtis grietesni apsaugos priemoni, atitinkani Sutart (137 str. 5 d., 176 str.).
Pamintinas ir Sutarties 13 str., kurio pagrindu yra harmonizuojama valstybi nari teis, kovojant
su diskriminacija dl lyties, rasins arba etnins kilms, religijos ar tikjimo, negalios, amiaus arba
seksualins orientacijos.
Atkreiptinas dmesys, kad kai kurie harmonizavimo pagrindai suteikia Komisijai iskirtines teises
priimti antrins teiss aktus. Pavyzdiui, Sutarties 86 str. 3 d. galina Komisij priimti direktyvas,
nesilaikant bendrj procedr, nustatyt Sutarties 249-252 straipsniuose, t.y. Komisija pagal
pagrind gali priimti direktyvas nesant valstybi sutikimo dl konkrei priemoni taikymo, o
valstybs nars i principo neturi jokios galimybs prietarauti tokio teiss akto primimui.
XI tema. ES teis Lietuvos teiss sistemoje
Nacionalins ir ES teiss santykis, nacionalini teism ir Europos Bendrijos teismini institucij
bendradarbiavimas buvo nagrinti ES institucins teiss dalyje. Be to, iame kurse jau buvo pabrti
esminiai ES teiss poymiai: ES teiss virenyb, tiesioginis veikimas ir taikymas. ioje dalyje
tebus trumpai apvelgiami pereinamieji laikotarpiai ir iimtys, kurios taikomos Lietuvoje pagal
Lietuvos stojimo Europos Sjung sutart, t.y. atvejai, kai Lietuva ir/arba kitos ES valstybs nars
turi teis taikyti nacionalins teiss normas, nepaisant to, kad sritis yra sureguliuota ES teisje.
Lietuva derybas dl narysts pradjo 2000 m. vasario 15 d. Deryb procese iki 2002 m. buvo
suderti pereinamieji laikotarpiai dl specifini ES teiss nuostat, kuri gyvendinimas Lietuvoje
reikalauja dideli investicij, laiko snaud ir kurios pasiymi sudtingu techniniu gyvendinimu.
Lietuva susiderjo dl 22 pereinamj laikotarpi[1] ir 3 iimi 9 skyriuose laisvo preki,
paslaug ir kapitalo judjimo, ems kio, transporto politikos, mokesi, energetikos, aplinkos
apsaugos bei kit klausim. ES praymu suderti 3 pereinamieji laikotarpiai tiesiogini imok
ems kiui, transporto ir laisvo asmen judjimo srityse.
2003 m. balandio 16 d. Atnuose buvo pasirayta Stojimo Europos Sjung sutartis (toliau
Stojimo sutartis), kuri Seimas ratifikavo 2003 m. rugsjo 16 d. Stojimo sutartis sigaliojo 2004 m.
gegus 1 d. sigaliojus Stojimo sutariai Lietuva tapo ES nare ir steigiamj sutari, kuriomis ji
remiasi, alimi. Lietuva gijo visas i steigiamj sutari kylanias teises ir pareigas inter alia tai,
kad Lietuvoje taikoma ES teis.
[1] Kartais vietoje pereinamj laikotarpi yra vartojama pereinamj nuostat svoka. iame
kurse naudojama pereinamj laikotarpi svoka.
11.1. Preinamieji laikotarpiai
Kaip jau buvo minta, kai kurias ES teiss nuostatas Lietuvai buvo itin sunku gyvendinti, j
gyvendinimas yra technikai sudtingas, brangiai kainuoja, be to, tiktina, kad Lietuvai sukelt
nepageidaujam socialini-ekonomini pasekmi. Nors valstybs kandidats dar iki primimo ES
buvo raginamos perimti visus svarbiausius vidaus rinkos reguliavimo elementus, ES 1993 m.
suformulavus speciali asocijuotj Vidurio ir Ryt Europos valstybi primimo ES strategij. ia
strategija siekiama, kad visos valstybs kandidats dar iki primimo ES kuo labiau prisitaikyt
prie ES teiss ir bt ivengta ilg pereinamj laikotarpi, kurie galt neigiamai atsiliepti ES
valstybi ekonominei ir socialinei sanglaudai.
Visgi naujai valstybei stojant ES atsiranda toki srii, kuri gyvendinimas, kaip jau minta, yra
itin sunkus. Tokiu atveju tam tikroms nuostatoms gyvendinti tiek Lietuvai, tiek kitoms valstybms
narms gali bti suteiktas pereinamasis laikotarpis.
Pereinamieji laikotarpiai deryb dl narysts ES metu sutariami laikotarpiai, kuri metu
stojanioji alis arba ES turi teis nesilaikyti galiojani ES teiss norm. iuo laikotarpiu gali bti
taikomos laikinos priemons ar iimtys. vairioms ES teiss sritims gali bti taikomi vairios
trukms pereinamieji laikotarpiai.
Taigi pereinamojo laikotarpio esm yra ta, kad Lietuvai arba ES valstybms narms tam tikr
apibrt laik leidiama taikyti nacionalines, o ne vardytas tam tikroje ES bendrojoje politikoje ar
teiss akte nuostatas.
Pereinamasis laikotarpis gali bti suteiktas tik dl konkretaus ES teiss akto, todl jis nra skiriamas
visai politikos sriiai, t.y. negali bti suteiktas visam ems kiui, aplinkosaugai ar transporto
politikai. Pereinamasis laikotarpis gali bti suteikiamas tik tam tikr nuostat tam tikros politikos
srities atvilgiu: pvz. laisvo preki judjimo srityje pereinamasis laikotarpis vaist registracijos
dokumentacijos sutvarkymui pagal ES standartus; laisvs teikti paslaugas srityje pereinamasis
laikotarpis dl indli draudimo sistemos pilno suderinimo su direktyvos 94/19/EB nuostatomis;
mokesi politikos srityje pereinamasis laikotarpis dl cigarei akcizo tarifo suderinimo pagal
minimalius ES reikalavimus.
Pasibaigus pereinamiesiems laikotarpiams, Lietuva privals taikyti visas ES teiss nuostatas.
11.2. Iimtys
Iimtis derybose dl konkretaus ES teiss akto suteikiama nuolaida, leidianti de facto netaikyti
kai kuri teiss akt reikalavim konkreiais atvejais, arba nuolaida dl kai kuri ES teiss nuostat
tais atvejais, kai negalima tiksliai nustatyti problemins padties egzistavimo trukms[1].
Paymtina, jog iimtis, taip pat kaip ir pereinamasis laikotarpis negali bti taikoma visam
derybiniam skyriui ar didesnei jo daliai.
Esminis iimties skirtumas nuo pereinamojo laikotarpio yra tas, kad suteikus iimt tam tikra ES
tess nuostata netaikoma, o suteikus pereinamj laikotarp ES teiss nuostata taikoma, taiau jos
gyvendinimas atidedamas. Pereinamasis laikotarpis siejamas su laikinumo poymiu, kuris
galiausiai baigiasi pilnu acquis gyvendinimu, o tuo tarpu iimtis gali bti nuolatin, neriboto laiko
(pvz., iimtys, leidianios pardavinti kramtomj tabak vedijoje bei teisinusios iaurs region
kinink subsidijavim).
Lietuva susiderjo dl trij iimi dviejuose deryb skyriuose: laisvs teikti paslaugas srityje ir
mokesi srityje.
Pirmoji iimtis lieia laisv teikti paslaugas. Jos dka kredito unijos Lietuvoje priskyrtos prie
direktyvos 2000/12/EB 2 straipsnio 3 dalyje ivardyt institucij. Antroji ir treioji iimtys lieia
mokesi srit: PVM moktoj registravimo rib ir teis neapmokestinti PVM tarptautinio
keleivinio transporto. Pagal ES reikalavimus PVM moktojais privalo registruotis visi asmenys,
kuri veiklos metin apyvarta sudaro daugiau nei 5000 eur (apie 17 264 lit). Suteikus iimt,
Lietuvoje liko galioti deryb metu egzistavusi tvarka - PVM moktojais turi registruotis tik tie
asmenys, kuri metin apyvarta sudaro daugiau nei 100 000 lit. Be to, pridtins verts mokesiu
neapmokestinamas tarptautinio keleivinio transporto (oro, keli ir jr) paslaugos.
[1] Purlys Vidmantas. Lietuvos derybos dl narysts Europos Sjungoje. Vilnius: AB Spauda,
2002. psl. 48.