Gabijos Gintautaits

Ernestas Hemingvjus

Atsisveikinimas su ginklais

Gabijos Gintautaits, 10a

Gabijos Gintautaits

1. Knygos apraymas
Viskas prasideda pasakojimu apie vietov, kurioje karininkai ir kareiviai
gyveno bei kariavo. Ji buvo visai neblogoje vietoje ir ia buvo galima ivysti
tuos paius vaizdus, igirsti tuos paius garsus, kaip ir bet kurioje kitoje karo
stovykloje. Tais metais ital kariuomen pasiek dideli pergali ir nema
umim, todl visi buvo pakankamai patenkinti tuo. Karininkai gyveno
vieuosiuose nameliuose su kitais kolegomis. Visi kartu valgydavo, o
pavalgym metu visi labai mgdavo aipytis i kapeliono, o is niekada
nemokdavo jiems atsikirsti.
Frederikas praleido kelias savaites atostogaudamas, taiau vl privaljo
sugrti front. ia jis sutiko savo kambario draug Rinald, kuris pasiteiravo
apie jo atostogas, trumpai papasakojo apie kar, taiau ilgai nektis negaljo,
nes usimin, jog eis pas patinkani mergin.(O dabar man reikia pamiegoti
noriu pasirodyti mis Barkli valus ir graus.) Frederikas per daug to
nesureikmino, taiau Rinaldis dar papra, kad is jam paskolint 50 lir, nes
norjo apie save sudaryti ger spd.(A turiu padaryti mis Barkli pasiturinio
mogaus spd. Tu itikimas ir geras mano draugas, o taip pat finansinis
rmjas.) Vakare jie kartu vakarieniavo ir ginijosi, kodl Frederikas nenuvyko
Abrucus, kur jo lauk Rinaldio tvai.(Jis visuomet inojo, ko a neinojau, o
suinojs visuomet sugebdavau pamirti.) Taiau j ginus pertrauk
patyios dl kapeliono pasakym, todl ta tema buvo pabaigta.
Kit ryt Frederikas dar pasinekuiavo su keliais kareiviais ir karininkais bei
mechanikais, taiau tai negaljo utrukti ilgai, nes Rinaldis pasak jam, jog jie
eis aplankyti mis Barkli. Frederikas nenorjo to daryti, taiau neturjo kito
pasirinkimo ir sutiko j palydti. Ten nuj jie kakodl m nekuiuotis kitaip
nei turjo: Frederikas kalbjo su mis Barkli, o jo draugas su jos drauge.(Mis
Barkli buvo gana aukta. Ji dvjo, kaip man atrod, gailestingosios sesers
uniforma, buvo blondin, rusvos odos ir pilk aki. Man ji pasirod labai grai.)
Frederikas su ja nekjosi apie jos buvus mylimj ir kaip jis mir kare.(Tuomet
a apskritai nieko nesupratau. Maniau, kad jam bus blogiau. Maniau, kad jis to
nepakels, o paskui j nukov, ir viskas baigsi.) Tuomet jie m nektis apie
kar ir jo pabaig, taiau taip ir neprijo vieningos nuomons.
Kit dien Frederikas vl nujo aplankyti merginos, taiau suinojo, kad i
budi ir gals su juo kalbti labai trumpai. Jie diskutavo, kodl jis stojo btent
ital kariuomen, taiau tuomet jai reikjo grti atgal ir vaikinas nusprend
pasivaikioti apylinkse ir apirti, kokie darbai vyksta aplinkui. Taiau vliau
vis dlto sugro pas j. Jos draug Helena Fergiuson paliko juos vienus ir
Frederikas m mis Barkli sukti galv. Jis paband j pabuiuoti, taiau mergina
jam trenk ir jis liko nieko nepes. Viskas vyko tik todl, kad ji buvo labai
principinga.(Man taip bjauru pasirod sesuo su karininku laisvalaikiu.)
Taiau tai tik dar labiau kvp vaikin.(A pykau ir kartu jutau pasitikjim
savimi, visk numatydamas priek lyg achmat jimus.) Matydama j
nepatenkint, mergina susikrimto ir pati pabuiavo, o tuomet pravirko, nes
suprato, kad j laukia tiesiog labai baisus gyvenimas. Frederikas nesuprato, kas
ia vyksta, bet per daug nem galv, nes svarbiausia jog gavo tai, ko norjo.
Kai gro kambar, per dant j m traukti Rinaldis, bet jis per daug nekreip
dmesio.(Vadinasi, tavo reikalai su mis Barkli juda?)
Kelias dienas Frederikas vainjo po postus, todl jo nebuvo fronte ir Ketrina
sibaimino, kad jis kakur dingo, taiau kai gro vaikinas ikart j aplank. Ji

Gabijos Gintautaits

prisipaino, kad myli j, o is tai pamelavo, nes jam tai atrod visikai
nereikmingas dalykas.(A jus labai myliu, ir tai buvo baisu.) Frederikas
paadjo jai, kad daugiau niekur neivaiuos, nors apie tai n nesusimst, nes
jam ji tuo metu buvo nesvarbi.(Pagalvojau, kad ji, turbt, pamius. Man buvo
vis tiek. A negalvojau, kuo tai baigsis. Tai buvo geriau, negu kiekvien vakar
vaikioti vieuosius namus, skirtus karininkams, kur merginos kariasi tau ant
kaklo, ir, kai nebna viruje su kitais karininkais, nordamos parodyti savo
prisiriim, usimauklina tavo kepur priekiu upakal. A inojau, kad
nemyliu Ketrinos Barkli, ir n nemaniau jos mylti. Tai buvo loimas, kaip ir
bridas, turi apsimesti, kad loi i pinig ar ko nors kito. N vienas
neusiminm, i ko loiama. Man tai buvo vis tiek.) Taiau ji pastebjo, kad jis
apsimetinja ir papra jo nemeluoti, jei tik tai buvo manoma. Bet Frederikas
norjo gauti kuo daugiau ilumos, todl ir toliau atkakliai melavo jai apie savo
jausmus.
Kit dien vaikinas vaikiojo pro sanitarinius postus ir ten sutiko vien savo
draug, kuris pra jo pagalbos, nes vadovyb galvojo, kad jis specialiai
susieid, nors taip i ties nebuvo. Frederikas norjo jam padti, taiau
neinojo kaip, o kol apie tai mst, jo draugo atvaiavo pasiimti tam, kad
nubaust. Vaikinas m mstyti apie kar ir apie tai, k jis reik jo gyvenime.
(Taiau a inojau, kad nesiu. iame kare ne. Jis neturjo nieko bendro su
manimi. Jis man atrod ne baisesnis, kaip karas filmuose. Taiau i visos irdies
norjau, kad jis baigtsi.) Vakare jie linksminosi su visais karininkais, taiau
stengsi nepersistengti, o vakare nujo pasimatym su Ketrina, dl kurio jie
buvo susitar jau anksiau, taiau ji negalavo, todl jis negaljo jos pamatyti.
( pasimatym su Ketrina a pairjau labai lengvabdikai, pasigriau ir vos
neumirau ateiti, bet, kai negaljau pasimatyt su ja, pasijutau vienias ir
miau jos ilgtis.)
Kit dien jis suinojo, kad greitai tam tikroje vietoje prasids puolimas, todl
jis turs ten vaiuoti. ios nesmagios inios jis nuvyko praneti Ketrinai, o i
jam padovanojo vento Antano medalion, kuris turjo j apsaugoti nuo vis
nelaimi. Sekani dien jis jau ivaiavo. Keliai buvo sausakimi, nes visos
pajgos buvo telkiamos btent t viet. Kai atjo vakaras, prasidjo
audymai, taiau niekas joki konkrei veiksm nesim, tik karininkai
tarpusavyje diskutavo apie kar.(Man atrodo, kad mes turime kariauti ligi galo.
Karas nesibaigs, jei viena pus nustos kovojus. Bus tik blogiau, jei mes
nustosime kovoti. Blogiau negali bti. Nieko nra blogesnio u kar. Kai
mons suvokia, koks baisus yra karas, jie nebegali jo sustabdyti, nes ieina i
proto. Yra moni, kurie niekad to nesupras. Yra moni, kurie bijo karinink.
tai tokie ir kariauja. Mes galvojam. Mes skaitom. Mes ne valstieiai. Mes
mechanikai. Taiau netgi valstieiai, ir tie ne tokie kvaili, kad tikt karu. Visi
nekenia ito karo.) Taiau buvo ir nuomoni, jog kai kurie mons i karo nori
tik pasipelnyti pinig.(Daugelis i j net nesipelno. Jie per daug kvaili. Jie tai
daro iaip sau. I kvailumo.)
Kareiviai usiman valgyti, todl visi nujo kit slptuv, kurioje buvo galima
gamintis maist. Aplinkui visur vyko susiaudymai, taiau niekas tai nekreip
per didelio dmesio. Visi ramiai vakarieniavo, kai nuaidjo sprogimas ir visas
slptuvs stogas ant j ugriuvo. Federikas atsipeikjo tik po kurio laiko ir
pamat, kad vienas jo bendraygi numirs, o kit niekur nesimat. Prajus
kelioms minutms atjo kiti karininkai, kurie itrauk vaikin i po nuolau ir
nune sanitarin punkt. Jam buvo sueistos kojos, taiau jis vis vien aikino,

Gabijos Gintautaits

kad gali vaikioti pats. J paguld ligonin, kur jis turjo bti gydomas dl
sudting traum.
Pirmj dien j aplank Rinaldis, kuris m skstis dl tokio baisaus vykio.
(Noriau, kad greiiau grtum. Nra su kuo pareiti namo po nakties nuotyki.
Nra ko paerzinti. Nra i ko pasiskolinti pinig. Netekau tikro brolio ir kambario
draugo. Ir reikjo ia tave sueisti.) Dar jis pasak, kad Frederikas yra
pristatytas, jog gaut sidabro medal u nars, nors pats jis nesijaut tokio
nusipelns. Vliau j aplank kapelionas, su kuriuo jie padiskutavo gana
gyvenimikomis temomis ir jis atne jam iek tiek lauktuvi. Tuomet
Frederikas suinojo, kad bus ivetas kit ligonin, kurioje jo lauk iek tiek
geresnis gydymas, taiau jam visa tai buvo nesvarbu svarbiausia pagyti.
Kit dien jis jau atsidr Milano ligoninje, kurioje jis neturjo net ko
pasiklausinti, kur ding visi mons. Vis gydytoj ir seseli jis klausindavo,
ar ia dirba mis Barkli, taiau visi jam atsakydavo taip pat, o jis visiems jiems
grasindavo, kad jie neteks darbo ir bus pakeisti. Taiau jie vis jam pasakydavo,
jog yra galimyb, jog ji atviuos su kitu traukiniu ir ims ia dirbti, nors, inoma,
niekas tuo i ties netikjo.
Kit dien sesel prane, jog jo teirautsi mergina atvyko j ligonine. ia
ypatinga proga, Frederikas nusprend nusiskusti ir apsikirpti, taiau kakodl
kirpjas su juo elgsi itin nemandagiai.(A esu italas. A nebendrauju su
prieais.) Vliau paaikjo, kad jis tiesiog neteisingai igirdo vaikino tautyb.
Po kurio laiko jis ijo ir pagaliau vyko jo ir Ketrinos susitikimas. Jie buvo baisiai
vienas kito pasiilg, todl viskas aplinkui jiems atrod nesvarbu ir neypatinga,
jie praleido daug grai akimirk bdami kartu.(Ji ijo. Dievas mato, a
nenorjau jos simylti. A nieko nenorjau simylti. Taiau dievas mato, kad
a simyljau ir guljau lovoje Milano ligonons palatoje, ir mano galva buvo
pilna visokiausi mini, ir pagaliau jo mis Geid.)
Kit ryt jo palatoje pasirod daktaras, kuris turjo nusprsti, kiek laiko reiks
gydyti Frederik. Jis apirjo rentgeno nuotraukas, kuriose matsi kojos
padtis ir prane vaikinui, kad jo nuomone, gydymas utruks eis mnesius ir
ne trumpiau. Igsdintas toki dideli skaii, Frederikas paklaus, ar nra
jokios kitos galimybs, taiau tas daktaras tokios neinojo, o vaikinas nenorjo
tiek daug laukti, todl nusprend pasikonsultuoti su kitu gydytoju. Tai buvo
daktaras Valentinis, kuris prane, jog gals vykdyti operacij jau kit dien ir
tokios naujienos Frederikui buvo daug diugesns.
Kit ryt kuo anksiausiai jo palat atjo Ketrina ir m j ruoti operacijai.
Frederikui operacija atrod nesvarbi, todl jis vis kalbijo j pasilikti su juo kuo
ilgiau, o ji vis aikino, kad operacijos metu, per narkoz, jis gali imti nekti
tokius dalykus, kuri nevalia niekam inoti.(Nesigirk, brangusis. Susimildamas,
nesigirk. Tu toks geras, tau netinka girtis.) Tuomet jie m nektis apie jo
senesnes meiles, taiau jis sakydavo tai, k ji nordavo girdti apsimesdavo,
jog niekada kit mylimj neturjo.(Tu man vis laik meluok. A kaip tik to ir
noriu.) Ji dar patikrino, ar i jos sistema veiksminga ir tuomet m visaip jam
rodyti savo meil.(A noriu, ko tu nori. Mans nebra, Vien tai, ko tu nori.)
Operacija prajo skmingai ir visi buvo patenkinti daktaro darbu. Ketrin
visos sesels ir daktarai labai myljo, nes ji atlikdavo visus darbus ir mgdavo
u kitas seseris budti naktimis, kad galt pabti su savo mylimuoju. Dl to
priekaitaudavo jos draug Fergiuson, kuri kart atjo pas Frederik ir pasak,
jog is leist pagaliau ir tai vargei merginai pailsti, nes ji jau baisiai pavargo
nuo tokio didelio krvio ir nesibaigianio darbo.

Gabijos Gintautaits

Tai buvo jiems puiki vasara. Prajus ilgesniam laikui, jie pradjo vaikioti
kartu miest: eidavo vairiausiais kavines ir restoranus, grodavosi
kratovaizdiu, nekuiuodavosi, o naktis leisdavo dar romantikiau, kai ji jam
leisdavo aisti su savo plaukais ir jie visk aplinkui pasaulyje pamirdavo.(Jos
plaukai buvo nuostabiai gras, ir kartais a guldavau ir irdavau, kaip ji
suka juos viesoje, sklindanioje pro atviras duris, ir jie vilgjo net nakt, kaip
kartais vilga vanduo prie aur.) Vien nakt jie m kalbti apie tai, kas
nutikt, jei j isist namo. Jie nebuvo juk susituok ir i mintis slg
Frederik, taiau Ketrina niekur nenorjo skubti ir sulaukti karo pabaigos, kai
gals ikelti tinkamas tuoktuves.(Taip, ir jeigu jis nebt mirs, a nebiau
tavs sutikusi. A itikimas, brangusis, A turiu daugyb yd, bet a labai
itikima. Tau net atsibos mano itikimyb.)
Turjo jie tame mieste daug pastam, kurie nuolat rpindavosi karininko
sveikata ir niekuomet jo neapleisdavo. Vienas i toki buvo Etor, kurio labai
nemgo Ketrina, nes jis buvo baisiai pasipts. Taiau ji visuomet sugebdavo
prisitaikyti prie situacijos, kad jos mylimasis likt patenkintas. Jie kartais
kalbdavo apie Frederiko uimamas pareigas ir ji visuomet sakydavo, kad jai
viskas labai tinka.(A tekiau u tavs net tuomet, jei tu btum tuias, bet
labai ramu, kai tavo vyras nra tuias.)
Kart jie su kitomis poromis nuvaiavo arkli lenktynes. Buvo ponas
Mejersas, kuris daniausiai visuomet atspdavo, kuris irgas laims, taiau apie
tai niekuomet nepasakydavo savo monai. Pirmj kart visi pastat u irg,
kuris buvo iskirtinis, ir jie laimjo. Antrj kart jie paklaus Mejerso
nuomons, todl vlgi laimjo. Treij kart Ketrina papra Frederiko atsiskirti
nuo kompanijos ir statyti u t irg, u kur ji pasilys. Jie taip ir padar ir t
kart nieko nelaimjo, taiau abiems buvo gera bti kartu.
Artjo laikas iki tos dienos, kai Frederikas vl turjo sugrti front. Jis m
vl domtis naujienomis i karo lauko ir m baisiai tos dienos nelaukti. Taiau
Ketrina m keistis ir jis i pat pradi nesuprato, kas vyksta. Tik vliau
paaikjo, kad mergina lauksi vaiko ir nenorjo jo jaudinti, taiau, inoma, jis
m nervintis dl to, kad jie turs gyventi atskirai, jog jis turs ivaiuoti karo
front ir j ateitis jam atrod baisiai neaiki.
T nakt jis m jaustis prasiau ir daktarai konstatavo jam gelt. Gelt
iauk alkoholis, dl kurio kiekio, rasto jo spintelse, jis buvo labai apauktas
ir netgi apkaltintas tyiniu susirgimu. Jam buvo tuo metu skirtos keli savaii
atostogos, kurias jis prasirgo ir todl tinkamai neinaudojo. Atjo diena, kai jis
jau turjo vaiuoti atgal front.
Vis dien Ketrina dirbo, o vidurnakt jo traukinys turjo pajudti. Jie
pirmiausia ivaiavo pasivainti fajetonu, o tuomet usuko viebut, ten
usisak kambar, isikviet maisto ir puikiai praleido vakar, kuris jiems
abiems buvo nepamirtamas, taiau laikas kapsjo nenumaldomai ir atjo
metas jam vykti stot. ia jau buvo sukrauti jo daiktai, kai lipo traukin,
negavo vietos atsissti, todl turjo stovti. Dar band apgauti vien kareiv,
taiau kiti prie j sukilo ir teko Frederikui miegoti ant grind.
Jis sugro atgal front ir pirmiausia vienas i karinink apklaus j, ar
vaikinas gavo apdovanojimus, kuriems buvo nominuotas. Frederikas pasak,
jog gavo ir nujo savo kambar, kad galt panekti su Rinaldiu, kuris
papasakojo apie tai, kas vyksta karo fronte. Vasara buvo baisiai tempta. Buvo
daug ligoni, daug sueistj, taiau dabar buvo atsikvpimo metas, todl
Rinaldis buvo ramesnis. Jie kartu igr konjako ir m klausinti Rinaldis j apie

Gabijos Gintautaits

Ketrin ir dar visaip erzinti, taiau Frederikui i tema labai nepatiko ir jis
nenorjo j gilintis.(A nenoriu bti tavo draugas, beibi. A jau esu tavo
draugas.) Rinaldis dar privert vaikin igerti, nors jam tai buvo ir udrausta
dl ligos ir jie nujo pavakarieniauti. Prie j prisijung kapelionas, kuris
suinojs apie Frederiko sugrim labai apsidiaug ir norjo su juo pasikalbti.
Vaikinas buvo isistas uimti Dino vietos viename i post. Kit ryt jis ten
ir susiruo vaiuoti, taiau nuvaiavus jam ten reikjo bti visai neilgai, nes
italai pradjo atsitraukim. Jis sutiko kitus savo draugus ir jie visi kartu gro
karin baz, kurioje iek tiek pamiegojo, pasim grim ir maisto ir norjo
judti toliau, taiau visas kelias kit pus, kurioje buvo ms tikslas, buvo
ukimtas vairiausiu kariniu transportu. Jie ten ilgai utruko, nes main virtin
beveik nejudjo priek. ia kelyje buvo ir vairiausi nutikim. Vaikinai sutiko
dvi merginas, kurios buvo abi labai jaunos ir labai isigandusios buvo paimtos
vienam ir labai bijojo vis ia buvusi vyr. Vienas i Frederiko draug labai
jas igsdino, taiau vliau priglob jas ir pasim su savimi. Frederikas dav
sakym isukti i kelio ir pabandyti sutrumpinti distancij. Jie buvo pasim ir
du plaiapeius serantus, kurie padt itraukti sunkveimius, jei jie klimpt.
Daug kart jie pasuko ne t pus, taiau vien kart neskmingai ir viena
maina labai uklimpo. Visi band j itraukti akali pagalba arba pasitelkdami
jg, taiau maina n krust. Frederikas sak serantams padti j ikelti,
taiau jie pradjo atsikalbinti, o vliau ir bgti, todl vienas i j buvo
nuautas, o kitas skmingai pabgo.
Kadangi main nebuvo manoma itraukti, tai nusprend jie eiti psiomis.
Taiau pamat vokiei automobil ir suprato, kad kakas fronte einasi ne taip
gerai, kaip jie tikjosi. Deja, staiga igirdo v ir vienas i vaikin vardu Aimas,
krito ant ems negyvas. Jie suprato, kad taip padar ne vokieiai ir ne austrai,
o italai, tarp kuri buvo pasklidusios kalbos, jog yra atsiradusi vokiei
persirengusi italika uniforma. Jie judjo toliau, kol pagaliau prijo tui
nam, kuriame tikjosi rasti ko nors uksti. Frederikas ikart nujo darin,
kurioje planavo praleisti nakt, ir po kurio laiko atjo jo draugas Pianis ir
prane, jog Bonelas isigando ir pasidav prie kariuomenei.(Jis nujo,
tenente. Jis nusprend pasiduoti nelaisv.) Savo pasidavim jis teisino tuo,
kad turi eim, kuri ji laukia gyvo ir sugrtanio namo.(Negalima sprsti apie
mog i to, veds jis, ar ne. Taiau a manau, kad vedusiam vyrui norisi
sugrti pas mon.) Jie liko dviese. Vyrai ts savo yg ir toliau stengsi
pasiekti nurodyt karo stovyklaviet. Jie pasiek vien tilt, pro kur jo labai
daug ital kari. Pro ia band prasmukti ir jie du, taiau kai jie jau jo per
tilt, keli karininkai sugavo Frederik ir ived i eils. Nusived j on ir
turjo vykdyti apklaus. Ten stovjo ir daugiau kareivi, kurie buvo atsiskyr
nuo savo brio, taiau j vis lauk vienodas likimas juos visus norjo
suaudyti. Nordamas ivengti tokio likimo, Frederikas nusprend okti up ir
taip bandyti isigelbti. is planas jam puikiai pavyko. Plaukdamas pasroviui jis
nusprend, kad dabar vaiuos Milan ir apsigyvens su savo mylimja. Jis
inojo, kad Pianis sugalvos jam kok nors pasiaikinim, o jam svarbiausia buvo
isigelbti.(A sutvertas ne galvoti. A sutvertas valgyti. Dievai, taip. Valgyti
ir geri, ir gulti su Ketrina.)
Jis atvyko Milan ir pirmiausia nuvyko bar igerti. Tuomet apsilank pas
savo sen draug Simons ir papra jo, kad is jam parpint civilio rb, nes
nenorjo mieste rodytis su savo kareivio apranga. Simonsas sak, kad jam
nieko nereiks pirkti ir jog jis visk duos i savo rb spintos. Tai nebuvo

Gabijos Gintautaits

esminis dalykas Frederikui. Jis papasakojo jam apie savo praeit, kaip jis
atsidr Italijoje.(A norjau tapti architektu.) Taiau per ilgai jis negaljo ten
usibti, nes vis dar norjo susitikti su savo mylimja. Jis nujo ligonin ir
suinojo, kad ji perkelta Strenzo miest. T pai dien jis ten susiruo.
Atvyks ten, susirado viebut, kuriame galt apsistoti ir ikart susiinojo,
kur gyvena Ketrina. Jis tuomet visai pamiro apie kar ir apie tai, jog jo kakas
turt iekoti.(Karas buvo kakur toli. Galbt, visai nebuvo jokio karo. ia
nebuvo karo. Tuomet a supratau, kad man jis pasibaigs. Bet a nejutau, kad
jis i tikrj bt pasibaigs. A jauiausi kaip pabgs nuo pamok mokinukas,
galvojs, kas dabar darosi mokykloje.)
Jis rado Ketrin su panele Fergiuson pietaujanias ir baisiai jas nustebino,
taiau Ketrina diaugsi, o jos draug pravirko dl labai neaiki prieasi. Ji i
ties nenorjo likti viena, taiau savo aaras argumentavo kitais bdais. Deja,
Ketrina buvo baisiai pasiilgusi savo mylimojo, todl ivyko jo apartamentus. Jie
m susitikinti kiekvien dien ir viskas buvo kaip seniau. Kart netgi panel
Fergiuson kartu su jais pietavo ir tai jai padar labai didiul spd. Vien
vakar Frederikas sulo biliardo partij su labai senu mogumi grafu Grefiu,
kuris vaikin laik labai protingu mogumi.
Kuo toliau, tuo labiau Ketrina ir Frederikas myljo vienas kit.(Mano
gyvenimas visuomet buvo visko pilnas. O dabar, jei tik tavs nra, man nieko
nebelieka pasaulyje.) Taiau j laimei buvo lemta susitrikdyti. Vien vakar
atjo viebuio darbuotojas ir prane, jog yra rengiamasi suimti Frederik
kitos dienos ryt. Jis pasil jiems iplaukti savo valtele, perplaukti per eer ir
atsidurti veicarijoje. Jie taip ir padar.
Labai ilgai truko j kelion, ji buvo labai varginanti ir alta, taiau kit ryt jie
pasiek savo tiksl. Pirmiausia jie nujo papusryiauti, o po pusryi ikart
buvo suimti. Jie sugalvojo pat tikinamiausi mel, jog yra pusbrolis ir
pusseser ir atvaiavo ia usiiminti iemos sportu. Jie prajo patikrinim ir
ivaiavo pasirinkt miest su laikinomis vizomis. ia jie praleido labai gra
laik, kai kartu eidavo pasivaikioti, o kai Ketrina pavargdavo, atsissdavo
pailsti. iemos metu ten bdavo labai grai vaizd ir buvo kur paganyti akis,
taiau kai prasidjo atlydis, jie ivaiavo didesn miest juk artjo gimdymo
diena.
Jie nusipirko visus kdikiui reikalingus daiktus ir lauk didiosios dienos. Vien
nakt prasidjo srmiai. Frederikas ikviet fajeton ir gydytoj ir jie nuvyko
ligonin. Ten prasidjo gimdymas, o tuo metu jis nujo pusryiauti. Grs rado
savo mon baisiai nusilpusi ir dl to nemyljo to kdikio, kuris buvo jos
viduje. Jis baisiai ant jo pyko, nes jis ud j i vidaus. Skausmai buvo didiuliai
tai buvo galima pastebti i jos veido, kuris buvo perkreiptas didiuli
skausm. Jai paddavo tik dujos, kurios kelioms akimirkoms inaikindavo blog
savijaut. Prajo labai daug valand, taiau niekas nesikeit. Pagaliau daktaras
pasak, kad reikt atlikti cezario pjv. Buvo ikviesti kiti daktarai, kurie turjo
padti ioje operacijoje. Viskas vyko daug greiiau. Kdikis buvo iimtas, taiau
daktarai labai keistai su juo elgsi, o Frederikui liep ieiti i tos patalpos. Jam
svarbiausia buvo, kad atsigaut Ketrina. Jis nujo pavakarieniauti, o kai gro,
suinojo, jog jai prasidjo kraujopldis ir jog jos situacija yra labai
nepavydtina. Jis nujo pakalbti su daktaru ir suinojo, jog jo snus gim
negyvas. I ties tai nesugraudino jo, nes tuo metu jis galvojo tik apie Ketrin.
Taiau prajus kuriam laikui ir negaunant joki ini apie j, jis pats nusprend
isiaikinti, kas ten dedasi. Deja, inios buvo blogos jo mylimoji buvo mirusi ir

Gabijos Gintautaits

jis nieko nebegaljo padaryti. Daktaras norjo palydti j iki viebuio, pasakyti
k nors, taiau Frederikas norjo pabti vienas juk neteko visko, kas jam buvo
tuo metu brangiausia.
2. Mano nuomon apie knyg
Manau, kad i knyg reikt perskaityti tiems, kurie galvoja, kad j meil yra
nepasiekiama ar nemanoma, nes ioje knygoje puikiai parodoma, kad nei
atstumas, nei karas negali sutrukdyti tikrai meilei. Tikri mylimieji visuomet
atras laiko vienas kitam ir niekada vienas kito nepamir. Jie vienas dl kito
visuomet aukosis ir bus alia, kai to reiks, jie visada vienas kit palaikys ir
jiems bus gera vien dl mylimo mogaus buvimo alia, o visa tai mes galime
atrasti ioje knygoje.
Man labai patiko ioje knygoje pateikta meils ir karo paralel. Skaitant
knyg, kurioje bt nekama tik apie meil, greitai j nusibost skaityti, nes
ten bt tiesiog per daug romantikos. O knygos apie kar daniausiai primena
istorijos vadovl, todl dvi ios temos viename krinyje labai puikiai viena kit
papild ir suteik savotiko prieskonio iam kriniui.
Mane taip pat labai suavjo tai, jog autorius pateik gana tipin situacij, kai
i pradi mogus nemyldamas bna su kitu mogumi vien dl pramogos, o
vliau j simyli ir visas gyvenimas siknija t vien mog. Ir autorius puikiai
suaid ia su likimu, nes kai tik Ketrina usimin apie tai, jog laukiasi, buvo juk
kilusios kelios mintys, kad ji galt numirti knygos pabaigoje, taiau mes
daniausiai tikims laiming pabaig ir autorius taip pabaigdamas savo krin
mus okiruoja, nors to, kaip ir minjau, buvo galima tiktis nuo pat pradi.
Man taip pat patiko tai, kaip parodomi buvo anksiau Europoje gyven
mons. Jie buvo gerairdiai ir paddavo vieni kitiems. Tarkim tas viebuio
darbuotojas, kuris prane apie tai, jog Frederikas bus suimtas jam i to
naudos jokios nebuvo, taiau jis tiesiog norjo jiems padti. Arba Simonsas,
kuris dav nemokamai drabui. Juk jis dar per tai prarado kakoki dal pinig,
taiau vis tiek norjo padti savo draugui.
Labai puikiai autorius suaid ir tuo, jog parod, kad mogaus nelaim danai
atveda j prie kako gero. Kaip ir ioje istorijoje, sueisto koja j atved prie jo
gyvenimo meils, kurios jis niekada nebt simyljs, jei nebt t vasar
atsidrs Milano ligoninje ir jie nebt praleid daug nuostabi akimirk
kartu, todl tai tik dar kart rodo, kad kai Dievas uveria duris, jis btinai tau
atvers lang.
Man labai patiko i knyga, nes joje buvo labai daug veiksmo, ji buvo
nenuobodi, dav daug peno apmstymams ir vairioms mintims. Ji parod, koks
gali bti negailestingas ir iaurus gyvenimas ir kaip jame mums gali padti kiti
mons savo gerumu, todl visuomet reikia padti vieni kitiems tam, kad kada
nors kas nors padt mums juk visi norime gauti nors truput grio iame
pasaulyje. Btent dl i prieasi i knyga yra tokia populiari ir skaitoma
visame pasaulyje.
3. Kontekstai
Kontekstas
Kodl mons elgiasi savanaudikai?

Citata, situacija
Situacija, kai Frederikas pasim su

Gabijos Gintautaits

Dl ko mons aukojasi?

Kaip inoti savo kain, taiau

visuomet ilikti savo vietoje?
Kas yra tikras draugas?
Kas yra tikra meil?
Kas yra drsus mogus?

savimi du serantus, kurie turjo

padti jam ikelti main, kai ji klimps,
o ie pabgo, kai taip nutiko ir
nenorjo padti. Citata: Mums reikia
eiti. Netrukus jus atkirs. Js neturit
teiss mums sakinti. Js mums ne
virininkas.
A tik norjau pasinekti su jumis. Ar
js nemanot, kad mis Barkli turt kur
laik atsisakyti naktinio budjimo? Ji
atrodo baisiai nuvargus. Kodl ji taip
ilgai naktinje pamainoje?
-Na, kalbk rimtai. Tikriausiai atlikai
kok ygdarb prie tai ar po to.
Pagalvok gerai. Ne, nieko
nepadariau.
Situacija, kai Bonelas pasidav prieo
kariuomenei, o Pianis liko.A
nenorjau js palikti.
Mano gyvenimas visuomet buvo visko
pilnas. O dabar, jei tik tavs nra, man
nieko nebelieka pasaulyje.
Bailys mirta tkstant kart, drsus
tik vien. Drsuolis, galbt, mirta
du tkstanius kart, jei jis protingas.
Tik jis apie tai neneka.

4. Vieta ir laikas
1. Vieta Italija. Citata: Prastesnio teatro, kaip Piaencos, nra visoje iaurinje
Italijoje. 292psl
2. Laikas Pirmasis pasaulinis karas, 1918 metai. Citata: Buvo 1918 met
kovas, ir vokieiai pradjo puolim Pranczijoje. 435psl
5. Aforizmai
1. Negalima gdytis to, kas atnea laim ir pasididiavim. 288psl (Situacija,
kai Frederikas sil Ketrinai susituokti, o i vis nesutiko)
2. Man patinka vaikioti per liet. Bet meilei jis nea nelaim. 296psl
(Situacija, kai Ketrina ir Frederikas vaikiojo lietuje)
3. Bailys mirta tkstant kart, drsus tik vien. 307psl (Situacija, kai Ketrina
prane Frederikui apie kdik)
4. Vynas puikus dalykas. Umirti visa, kas bloga. 319psl (Situacija, kai
Ketrina ir Federikas kalbjo apie savo gimines)

Gabijos Gintautaits

5. Mes gimstam su visu tuo, k turime, ir mes nieko nauja nesuinome. Mes
nieko nauja nepatirsime. Mes pradedam gyventi, jau susiformav. 330psl
(Situacija, kai Rinaldis kalbasi su Frederiku apie Ketrin)
6. A inau, kad nakt ne taip, kaip dien, kad viskas kitaip, kad to, kas vyko
nakt, negalima paaikinti dien, nes tada to nebra, ir jei mogus pasijutai
vienias, tai nakt vienatv ypa baisi. 390psl (Situacija, kai jie miegojo
viebutyje Streze)
7. Pasaulis lauo kiekvien, ir po to daugelis tampa tik stipresni palautoje
vietoje. Bet tuos, kurie nenori palti, jis umua. Jis umua paius geriausius
ir paius velniausius, ir paius drsiausius, kurie tik pasitaiko. O jei tu nesi nei
ioks, nei toks, gali bti ramus jis tave irgi umu, tik per daug
neskubdamas. 391psl (Situacija, kai jie miegojo viebutyje Streze)
8. Smarkiai klystama, kalbant apie seni imint. Jie nra imintingi. Jie tik
atsargs. 400psl (Situacija, kai Frederikas aid biliard su Grafu Grefiu)
9. tai kuo viskas baigiasi. Mirtimi. Net neinai, k tai reikia. Nesuspji
suprasti. Imeta tave gyvenim ir pasako taisykles, o pirma proga uklumpa
tave netiktai ir umua. 450psl (Situacija, kai Frederikas lauk, kol Ketrina
atsigaus po gimdymo)
10. Tos naktys, apie kurias js man pasakojot. Bet tai ne meil. Tai tik aistra ir
geidulys. Kai myli, norisi padaryti k nors gero. Norisi pasiaukoti. Norisi
pasitarnauti. 257psl (Situacija, kai ligoninje kapelionas kalbasi su Frederiku)
6. Neinomi odiai
1. ...mes persiklme per up ir apsigyvenome Goricijoje, name, kurio sienos
buvo apaugusios purpurine vistarija, o aptvertame sode tryko fontanas ir
augo daug stor pavsini medi. 204psl
Vistarija vijoklinis augalas.
2. ...mes eitume pro paradines duris, ir portje nusiimt kepur, ir a sustoiau
prie konsjero stolo, paprayiau rakto... 229psl
Konsjeras durininkas, raktininkas.
3. Jis tvirtino nieko neins apie penki procent obligacijas. 230psl
Obligacija skolos vertybinis popierius.
4. Jie sdjo blindae ir kalbjosi, ir kai jau, jie nutilo. 236psl
Blindaas karo slptuv, kurioje slepiamasi nuo didesni smgi.
5. Keturiese atviru fajetonu ivaiavome San Sir. 298psl

Gabijos Gintautaits

Fajetonas lengvas veimas su atloiamu virumi.

6. Luge tas pat, kas ir toboganas. 417psl
Toboganas kanadietikos roguts.
7. Pagrindin tema/idjos
Manau, kad iuo kriniu norta pasakyti, jog mes danai per vlai vertiname
tai, k turime. Juk i pat pradi Frederikas Ketrin irjo tik kaip smag
laiko praleidimo bd ir tik vliau j simyljo, todl u tas negraias mintis ir
melavim apie jausmus, kuri nebuvo, jam buvo atsilyginta vliau i jo buvo
atimta jo mylimoji ir snus.
8. Apie autori
Ernestas Hemingvjus (Ernest Hemingway) buvo viena rykiausi XX a.
pirmosios puss asmenybi, vienas domiausi amerikiei realist romantik,
sieks visur bti pirmas, neveikiamas, nenugalimas. Jis buvo romantikas ne tik
savo prigimtimi, bet ir todl, kad XX ami sugrino amerikiei romantik
tradicijas.
E. Hemingvjus gim 1898 m. Amerikoje. Jis gyveno intensyviai, versi
nepaprastas, rizikingas situacijas (taip elgiasi ir jo personaai). E. Hemingvjus
ijo savanoriu Pirmj pasaulin kar, 1937 1938 m. dirbo karo
korespondentu Ispanijoje, rinko las kovojantiems prie faizm. 1942 1944
m., surinks gul, jachta Pilar iekojo vokiei povandenini laiv Kubos
vandenyse, 1944 m. kartu su amerikiei armija ilipo Normandijoje ir su
pirmaisiais ivaduotojais eng Paryi. Nuo 1940 m. gyvendamas Kuboje
finansikai rm pogrindininkus, kovojanius prie diktatorin F. Batistos
reim.
1925 m., su savo mokytojo . Andersono pagalba, E. Hemingvjus Niujorke
ileido apsakym rinkin Ms laikais, o 1926 m. jis ispausdino romanparodij Pavasario vandenys, kuriame tyiojosi i . Andersono krini,
instinkt valdom persona, sentimentalaus, naivaus pasakojimo. i knyga
tai pirmas E. Hemingvjaus ikis pripaintiems autoritetams, paliks kartl jo
artimj ir draug irdyse (Vliau po mirties 1964 m. ijusioje knygoje vent,
kuri visada su tavimi jis susidorojo ir su F. S. Ficderaldu bei G. Stain).
E. Hemingvjui rpjo ne iorinio siueto vystymas, o mogaus dvasios
poslinkiai, instinkto, jausmo, individo pasauljautos dominavimas krinyje.
Raytojo meninio pasaulio vert aisbergo principas (septynios atuntosios
ledkalnio slypi po vandeniu ir tik viena atuntoji matoma paviriuje) bei savita
mogaus koncepcija. Autorius nepripaino manieringo aprainjimo,

Gabijos Gintautaits

tuiaodiavimo, retorikos kalbos, vertino potekst. Savo kriniuose jis

nuvieia gyvenim tik tiek, kiek j mato herojus. E. Hemingvjaus herojai yra
santrs, usidar, giliai slepiantys mintis ir jausmus. Persona vilgsniai
klaidioja gyvenimo paviriumi, fiksuoja smulkiausias detales, nereikmingus
dalykus. Toks E. Hemingvjaus stilius yra vadinamas telegrafiku (matoma
maoji aisbergo dalis), pabriama, jog raytojas fotografuoja gyvenim.
Danai kartodamas tas paias detales, herojaus judesius, odius, vis
grdamas prie t pai vaizdi, autorius padeda skaitytojui perprasti
praleidimo technik, iifruoti potekst, suprasti personao charakter, vidin
bsen.
E. Hemingvjaus kryboje labai svarbi yra mirties, netekties tema. Ne tik karas,
bet ir Ispanijos korida padjo raytojui giliai suvokti mogaus egzistavimo
laikinum, gyvybs trapum, suvokti mirt kaip kasdienyb, pajusti gyvenimo
vert. Jis niekada gyvenimo nelaik absurdu ir beprasmybe, o, atvirkiai, ved
savo herojus i vienatvs mones, neig pasyvaus stebtojo pozicij.
E. Hemingvjus yra paras kelias dokumentinio pobdio knygas: Mirtis
vidurdien, aliosios Afrikos kalvos; apsakymus: Trumpa Frensio Mekomberio
laim, vari, viesi vietel; romanus: Kam skambina varpai, Fiesta,
Atsisveikinimas su ginklais; apsakymus: Kareivis sugro, Nemiegant, Svetimoj
aly, Koks js jau niekada nebsite ir kt. Didiausiu edevru yra laikoma E.
Hemingvjaus apysaka Senis ir jra, u kuri raytojas buvo apdovaotas
Pulicerio, o 1954 m. Nobelio premija.
Po mirties ieina paskutins E. Hemingvjaus kelions Ispanij
apraymas Pavojinga vasara (1985) ir du romanai: Salos vandenyje ir Rojaus
sodas.
Humanisto E. Hemingvjaus psichologins novels poteksts ypatumai atgijo
XX a. vidurio Lotyn Amerikos raytoj prozoje. Jo kryba dar kart patvirtina
mint, kad literatra yra gyva dabart atjusiomis praeities tradicijomis bei
aminu krju polkiu jas griauti ir kurti naujas.