Tarptautins privatins teiss udaviniai (2013-2014 m. m.

)
(itstini studij studentams)

Udaviniai pasirenkami taip:

Studento identifikacinio numerio

udavinio nr.

paskutinis skaiius

10

Udavini sprendimus Tarptautins teiss institut (517 kab.) pristatyti iki gruodio 10 d.

1 udavinys
Lietuvos mon (A) ir Latvijos mon (B) sudar sutart dl preki pirkimo-pardavimo, pagal kuri
mon A sipareigojo parduoti monei B ir pristatyti Vilniuje esant B naudojam sandl prekes iki
2008-03-01, o ir mon B sipareigojo 40% preki kainos sumokti avansu, o likusi preki kainos
dal sumokti per trisdeimt kalendorini dien nuo preki gavimo dienos. Tarp ali sudarytoje
sutartyje taikytinos teiss ir jurisdikcijos klausimai nebuvo isprsti. Latvijos mon B sutartyje
nustatytomis slygomis sumokjo monei A avans, taiau preks nebuvo pristatytos. Preks nebuvo
pristatytos ir per mons B monei A skirt papildom 10 dien termin sipareigojimams vykdyti.
Gavusi informacij apie tai, kad mon A nepajgi vykdyti sudarytos sutarties, mon B sutartyje
nustatyta tvarka nutrauk sutart dl esminio sutarties paeidimo ir kreipsi mon A reikalaudama
grinti sumokt avanso sum. mon A savanorikai avanso sumos negrino. Latvijos mon B
ketina kreiptis teism dl (a) skolos ir dl (b) sutarties nevykdymo patirtos alos (nuostoli)
priteisimo i Lietuvos mons A.
Klausimai:
1) kurios(-i) valstybs(-i) teism(-us) turi teis kreiptis Latvijos mon B, siekdama apginti
savo paeistas teises? Nurodykite teisin pagrind, kuriuo grindiate savo atsakym;
2) Kuris(-ie) i emiau nurodyt teiss akt laikytini tiesiogiai ar netiesiogiai reglamentuojaniais
tarp ali susiklosiusius tarptautinius teisinius preki pirkimo-pardavimo santykius ir turt
bti taikomas(-i) sprendiant tarp ali kilus gin:
a) 2003-11-27 Tarybos Reglamentas EB Nr. 2201/2003 Dl jurisdikcijos ir teismo sprendim,
susijusi su santuoka ir tv pareigomis, pripainimo bei vykdymo, panaikinantis
Reglament EB Nr. 1347/2000;
b) 1980 m. JT Vienos konvencija dl tarptautini preki pirkimo-pardavimo sutari
(materialiniu metodu unifikuoja tarptautini preki prikimo pardavimo sutari ali teises
ir pareigas). Ir Lietuva ir Latvija yra ios konvencijos dalyvs;
c) 2008 m. birelio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dl
sutartinms prievolms taikytinos teiss (Roma I);
d) 1980 m. Romos konvencija dl sutartinms prievolms taikytinos teiss;
e) Latvijos, Lietuvos ir Estijos iki ioms valstybms stojant ES sudaryta sutartis dl teisins
pagalbos, kuria, be kita ko, vienodinamos i tarptautin sutart pasiraiusi valstybi
kolizins normos dl sutartinms prievolms taikytinos teiss;
f) 2000-12-22 Tarybos Reglamentas EB Nr. 44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim
civilinse bylose pripainimo bei vykdymo utikrinimo.
3) Nustatykite jurisdikcij ir taikytin teis ioje situacijoje.
Atsakymus argumentuokite, pateikite isamius paaikinimus, nurodykite teisin pagrind.

2 udavinys
A valstybs pilietis, nuolat gyvenantis valstybje B, mirta ir palieka pinigines sumas sskaitose A
valstybs banke. Valstybs A tarptautin privatin teis numato, kad paveldjimui taikoma lex
domicilii, o valstybs B tarptautin privatin teis numato, kad taikoma lex patriae. Tarp
paveldtoj kyla ginas, teismas turi nustatyti kurios valstybs teis taikyti sprendiant byl.
Klausimai:
1) Kokios iskiriamos renvoi rys, kuo jos tarpusavyje panaios ir kuos skiriasi?
2) Kurios valstybs teise vadovaujasi teismas, sprsdamas renvoi (ne)taikymo klausim?
3) Argumentuodami nurodykite kurios valstybs materialin teis taikant byla turt bti isprsta
iais atvejais:
a) jei byla sprendiama A valstybs teisme, A valstybs tarptautinje privatinje teisje renvoi
apskritai nepripastamas, o B valstybs tarptautinje privatinje teisje pripastama
dvigubo (angl. double arba total) renvoi teorija?
b) jei byla sprendiama B valstybs teisme ir B valstybs tarptautinje privatinje teisje
pripastama viengubo (angl. single) renvoi teorija?
4) Koks ES teiss aktas ir kaip sureguliuoja paveldjimo klausimus?
Atsakymus argumentuokite, pateikite isamius paaikinimus, nurodykite teisin pagrind.

3 udavinys
Usienio valstybs ambasada prim Lietuvos piliet dirbti kiemsargiu. Prajus 6 mnesiams jam
buvo praneta, kad jis atleistas i darbo, nenurodant atleidimo prieasi. Jis kreipsi teism,
teigdamas, jog buvo atleistas i darbo be teisto pagrindo, paeidiant statym nustatyt tvark ir
reikalauja grinti j darb bei priteisti vidutin darbo umokest u vis priverstins pravaiktos
laik nuo atleidimo i darbo dienos.
Klausimai:
1)
2)

Kas yra santykinis ir absoliutus imunitetas, kuo jie panas ir kuo skiriasi? Kokie subjektai
laikomi turiniais imunitet?
Ar teism praktika Lietuvoje de jure laikoma teiss altiniu?

3)
4)

Kokiais teiss altiniais vadovaujantis ir kaip turt bti isprstas ginas tarp Lietuvos
Respublikos pilieio ir usienio valstybs ambasados?
Nustatykite jurisdikcij ir taikytin teis ioje situacijoje.

Atsakymus argumentuokite, pateikite isamius paaikinimus, nurodykite teisin pagrind (kiek

galima, remkits ir LR bei Europos teism praktika).

4 udavinys
Lietuvos mon ir Vokietijos mon sudar sutart dl preki pirkimo-pardavimo, kuri turjo bti
vykdoma Vokietijoje. Lietuvos monei paeidus sutart, Vokietijos mon j nutrauk ir nusprend
kreiptis teism Vokietijoje dl sutartyje numatyt netesyb (baudos) priteisimo. Vokietijos mon
turi pagrindo manyti, kad Lietuvos mon artimiausiu laiku planuoja sudaryti tam tikrus sandorius,
susijusius su Lietuvos monei priklausaniu Vilniuje esaniu pastatu. Lietuvos monei sudarius ir
vykdius tokius sandorius inykt arba bt i esms apsunkintos Vokietijos mons galimybs
isiiekoti netesyb (baudos) sum i Lietuvos mons. Tokiu atveju net Vokietijos monei palankus
Vokietijos teismo sprendimas byloje dl netesyb (baudos) priteisimo bt faktikai neefektyvus.
Vokietijos mon pageidauja imtis vis galim priemoni siekiant jai rpimo faktinio rezultato
bsimo Vokietijos teismo sprendimo dl netesyb (baudos) priteisimo vykdymo.
Klausimai:
1)

Koki efektyvi interes apsaugos priemon pasilytumte Vokietijos monei, jei ji kreiptsi
Jus dl teisins konsultacijos dl Lietuvos mons planuojam sudaryti sandori, kurie
pakenkt Vokietijos mons interesams?

2)

Kokia yra laikinj apsaugos priemoni (toliau LAP) skirstymo asmeninio pobdio
LAP ir daiktinio pobdio LAP teisin reikm? Ar is skirstymas yra aktualus sprendiant
Vokietijos monei rpim klausim? Kurios valstybs teismas yra kompetentingas priimti
sprendim dl LAP, susijusios su Lietuvos monei priklausaniu pastatu Vilniuje?

3)

Vokietijos mon paved Jums pasirpinti vis reikiam dokument parengimu ir veiksm
atlikimu siekiant aretuoti Lietuvos monei priklausant pastat Vilniuje. Koki procedr
atlikimu turtumte pasirpinti emiau nurodytais atvejais:
c) jei sprendim dl pastato areto priimt Vokietijos teismas, sprendiantis byl dl netesyb
(baudos) priteisimo?
d) jei sprendim dl pastato areto priimt Lietuvos teismas?
4) Nustatykite jurisdikcij ir taikytin teis ioje situacijoje
Atsakymus argumentuokite, pateikite isamius paaikinimus, nurodykite teisin pagrind.

5 udavinys
Lietuvos mon ir X valstybs (kuri nra ES nar ir su kuria Lietuvos Respublika nra sudariusi
tarptautini sutari) mon sudar sutart dl nekilnojamojo turto, esanio Kaune, nuomos. alys
susitar, kad sutariai bus taikoma X valstybs teis, taip pat numat, kad tarp ali kilus su
sutartiniais santykiais susijusiems ginams bus taikomas 3 met iekinio senaties terminas (pagal X
valstybs teis toks susitarimas yra galimas). Lietuvos mon paeid sutart, taiau paeidimo
nepripaino ir atsisak geranorikai kompensuoti valstybs X mons dl paeidimo patirt al.
Prajus 4 metams po paeidimo padarymo X valstybs mon kreipsi teism Lietuvoje dl
kompensacijos u padaryt al priteisimo i Lietuvos mons. Lietuvos mon, gindama savo
interesus, prao byl nagrinjanio teismo taikyti iekinio senat.
1) Nustatykite jurisdikcij ir taik. teis ioje situacijoje.
2) Kokia materialini ir proceso teiss klausim atribojimo teisin reikm tarptautinje
privatinje teisje?
3) Kurios valstybs tarptautin privatin teis taiko Lietuvos teismai?
4) Ar Lietuvos tarptautinje privatinje teisje iekinio senaties klausimas yra materialins ar
proceso teiss dalis? Nurodykite teiss altin(-ius), kuriuo(-iais) grindiate savo atsakym.
5) Ar Lietuvos teismas tenkins Lietuvos mons praym taikyti sutartyje numatyt 3 met
iekinio senaties termin?
6) Koki reikm turi ES teiss aktai, sprendiant materialins ir proceso teiss atribojimo
klausim?
Atsakymus argumentuokite, pateikite isamius paaikinimus, nurodykite teisin pagrind.

6 udavinys
Pareikjas Lietuvos bendrov UAB UVS pra pripainti neteistais antstolio V.. veiksmus,
teikiant Latvijos bendrovei MAX Latvijos ir Estijos Bendrovei MAX Eesti Vilniaus apygardos
teismo 2007 03 01 nutarties dl laikinj apsaugos priemoni taikymo nuoraus bei atliekant
antstolio veiksmus, susijusius su reikalavimu dl informacijos pateikimo. Pareikjas nurod, jog
antstolis 2007 03 01 nutart bei kitus dokumentus pateik tretiesiems asmenims pareikjo
aukiau nurodytiems verslo partneriams su reikalavimais atskleisti informacij, nors teismo
nutartyje tiesioginio leidimo nutart vykdyti u Lietuvos Respublikos teritorijos rib nenumatyta.
Pasak pareikjo antstolis paeid 2000 12 22 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dl
jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo

nuostatas, kadangi teismo nutartys, skaitant ir nutartis dl laikinj apsaugos priemoni taikymo,
gali bti vykdomos usienio valstybje tik tada, kai yra vykdyti visi Reglamente nustatyti
reikalavimai. Pareiga gauti leidim vykdyti sprendim kitoje valstybje taip pat nustatyta ir
Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos sutartyje dl teisins pagalbos ir
teisini santyki.
Klausimai.
1. Ar i byla turi usienio element? Atsakym pagrskite
2. Nurodykite bent 3 atvejus, kai laikoma, jog byla turi usienio element.
3. Kok sprendim turt priimti teismas ir kodl?
4. Kokiais tarptautiniais dokumentais turt vadovautis teismas reglamentu, teisins pagalbos
sutartimi, ar abiem ir kodl?
5. Ar gali Lietuvos teismas priimti nutart dl laikinj apsaugos priemoni taikymo usienio
alyje esaniam usienio subjekto nekilnojamajam turtui?
Atsakymus argumentuokite, pateikite isamius paaikinimus, nurodykite teisin pagrind
(remkits ir ESTT praktika)

7 udavinys
teism Lietuvoje kreipsi mons Beta teikianios technin pagalb atstovas (mon registruota
Vilniuje). Iekovas pra priteisti solidariai i atsakov 24 684,40 Lt u automobilio perveimo ir
saugojimo paslaugas, 5 proc. metini palkan nuo bylos iklimo teisme dienos iki teismo
sprendimo visiko vykdymo. Iekovas nurod, kad 2012 m. vasario 18 d. kelyje A10 PanevysPasvalys-Ryga atsakovo D. S. (Latvijos pilietis) vairuojamas automobilis ,,VW Passat,
priklausantis monei ARSADIS (mon registruota Rygoje), pateko eismo vyk. Buvo ikviestas
iekovo technins pagalbos automobilis ir suteikta atsakovui technin pagalba. U suteiktas
paslaugas, iekovo teigimu, liko neapmokta. Iekovas taip pat nurod, kad eismo vykis vyko
Lietuvos Respublikos teritorijoje, dl to byl pra nagrinti pagal alos padarymo viet (CPK 30
straipsnio 6 dalis).
1. Kur gali bti pateiktas iekinys? Ar tinka remtis CPK nuostatomis?
2. Kokie santykiai susiklost tarp ali? Kuo remiats, kvalifikuodami santyk?
3. Kokia bt taikytina teis?

Atsakymus argumentuokite, pateikite isamius paaikinimus, nurodykite teisin pagrind

8 udavinys
Feliksas, inomas Olandijos politikas, nuolat gyvenantis Olandijoje, kreipsi Vilniaus apygardos
teism. Norjo apginti savo ger vard, nes viename inomo dienraio straipsnyje jis buvo
pavadintas skrajojaniu olandu. Laikraio redakcijos ir leidyklos buvein - Vilnius. Redakcijos
atstovas teisme teig, kad Vilniaus apygardos teismui i byla nra teisminga. Jo manymu, iekovas
usienietis turt kreiptis teism Olandijoje. Jo teigimu bendrov, kuriai priklauso laikraio
redakcija, teikia vairias paslaugas (ne tik leidia laikrat) ir todl Feliksas turt bti laikomas
vartotoju: t jisai grindia kakokiu ES reglamentu kur skait vokiei kalba prie kelet
savaii.
1. kurios(-i) valstybs(-i) teism(-us) turi teis kreiptis Feliksas, siekdamas apginti savo
paeistas teises?
2. Kvalifikuokite santyk. Ar Feliksas yra vartotojas? Nurodykite teisin pagrind, kuriuo
grindiate savo atsakym.
3. Darant prielaid, kad byla yra teisminga Lietuvos teismams, kurios valstybs teis bt
taikoma?
Atsakymus argumentuokite, pateikite isamius paaikinimus, nurodykite teisin pagrind
(remkits ir ESTT praktika)

9 udavinys
Lenkijoje registruota mon sudar preki pirkimo-pardavimo sutart su Lietuvoje registruota
mone. Pagal i sutart Lenkijos mon sipareigojo pagaminti ir parduoti Lietuvos monei baldus, o
Lietuvos mon u juos tinkamai atsiskaityti.
alys sutartyje nesusitar dl ginui taikytinos teiss ir teismo, kompetentingo nagrinji gin.
Lietuvos monei neatsiskaiius u pagamintus baldus, Lenkijos mon kreipsi Lenkijos teism.
Lenkijos teismas 2005 m. liepos 14 d. prim sprendim, kuriuo Lenkijos mons iekin dl
250.000,00 Lt skolos priteisimo tenkino.

2006 m. gruodio mnes Lenkijos mons kreipsi Lietuvos Apeliacin teism dl Lenkijos teismo
sprendimo pripainimo ir leidimo vykdyti.
Lietuvos mon, gavusi Lietuvos Apeliacinio teismo praneim apie Lenkijos mons pateikt
praym dl Lenkijos teismo sprendimo pripainimo, pateik atsiliepim, kuriuo pra Lietuvos
Apeliacinio teismo atsisakyti pripainti Lenkijos teismo sprendim, teigdama, jog egzistuoja ES
Reglamente Nr. 44/2001 tvirtinti sprendimo nepripainimo pagrindai, tai yra Lietuvos mon
nebuvo tinkamai informuota apie bylos iklim teisme, taip pat apie Lenkijos mons pateikt
patikslint iekin, o negavs motyvuoto teismo sprendimo , neteko galimybs pasinaudoti
apeliacijos teise. Be to, pasak Lietuvos mons, buvo paeistas ES Reglamento Nr. 44/2001
nuostatos dl jurisdikcijos, tai yra byl turjo nagrinti Lietuvos, o ne Lenkijos teismas, todl
sprendimo pripainimas prietaraut Lietuvos vieajai tvarkai.
1.

Kokios valstybs teis ir kokios valstybs teismas kompetentingas nagrinti gin dl skolos
priteisimo i Lietuvos mons?

2.

Ar pasikeist taikytina teis ir byl nagrinti kompetentingas teismas, jei baldus bt gaminusi
Lietuvos mon, o u juos neatsiskaiiusi Lenkijos mon? Kodl?

3.

Ar buvo paeista Lietuvos mons teis teismin gynyb, jei Lenkijos teismas pateik
Lietuvos Apeliaciniam teismui rat, patvirtinant, jog iekinio nuoraas su priedais buvo
teikti Lietuvos monei, iaikinant jam pareig nurodyti savo atstov Lenkijos Respublikoje, o
Lietuvos mon ios pareigos nevykd (rate rao apie teikimo dat nra)?

4.

Ar gali bti taikomas vieosios tvarkos kriterijus taisyklms dl jurisdikcijos?

5.

Kok sprendim turt priimti Lietuvos Apeliacinis teismas ir kokiais teiss aktais
vadovaujantis?

Atsakymus argumentuokite, pateikite isamius paaikinimus, nurodykite teisin pagrind.

10 udavinys
Lietuvos mon (A) ir Latvijos mon (B) sudar sutart dl preki pirkimo-pardavimo, pagal kuri
mon A sipareigojo parduoti monei B ir pristatyti Vilniuje esant B naudojam sandl prekes iki
2010-03-01, o ir mon B sipareigojo 40% preki kainos sumokti avansu, o likusi preki kainos
dal sumokti per trisdeimt kalendorini dien nuo preki gavimo dienos. Tarp ali sudarytoje
sutartyje taikytinos teiss ir jurisdikcijos klausimai nebuvo isprsti. Latvijos mon B sutartyje
nustatytomis slygomis sumokjo monei A avans, taiau preks nebuvo pristatytos. Preks nebuvo
pristatytos ir per mons B monei A skirt papildom 10 dien termin sipareigojimams vykdyti.
Gavusi informacij apie tai, kad mon A nepajgi vykdyti sudarytos sutarties, mon B sutartyje

nustatyta tvarka nutrauk sutart dl esminio sutarties paeidimo ir kreipsi mon A reikalaudama
grinti sumokt avanso sum. mon A savanorikai avanso sumos negrino. Latvijos mon B
ketina kreiptis teism dl (a) skolos ir (b) teiss aktuose numatyt palkan priteisimo i Lietuvos
mons A.
Klausimai:
1) Kokie teisiniai santykiai susiklost tarp mons A ir B?
2) Koks(-ie) teiss aktas(-ai) laikytinas(-i) tiesiogiai ar netiesiogiai reglamentuojaniu(-iais) tarp
ali susiklosiusius teisinius santykius ir turt bti taikomas(-i) sprendiant tarp ali kilus
gin?
3) Jei ali ginas bt nagrinjamas Lietuvos Respublikos teisme, pagal kurios valstybs
materialin teis bt nustatomas konkretus palkan, kurias turi teis reikalauti sumokti
mon B u mons A tam tikr laik naudot avanso sum, dydis?
Atsakymus argumentuokite, pateikite isamius paaikinimus, nurodykite teisin pagrind.