12

Turinys

Autori odis

Diaugiams, kad js rankose naujas bendravimo psichologijos vadovlis.

Kuo jis skiriasi nuo kit panaias problemas analizuojani vadovli?
Bendravimo psichologija iuolaikikai tai knyga, kurioje rasite ne tik
klasikini efektyvaus bendravimo, bet ir daug nauj ini, nauj poiri.
Geriau suprasti, siminti informacij pads pavyzdiai, schemos, lentels.
Dalis vadovlyje pateikt pavyzdi susij su Lietuva, su ia vykusiais vykiais
ar inomais monmis. Smalss skaitytojai ras daug bendravimo psichologijos domybi ir naujien, pateikt rmeliuose.
Vadovlio pranaumas sklandi, paprasta ir gyva kalba, kuria suprantamai paaikinami ir sudtingi dalykai. Knygoje vengiama tarptautini termin pertekliaus, stengiamasi rasti lietuvikus atitikmenis. J lengva skaityti
ir todl, kad svarbiausios svokos ir apibrimai yra irykinti, o kiekvieno
skyriaus tekstas logikai suskirstytas. Dar vienas io naujo vadovlio pranaumas gauss praktiki patarimai, kurie gali palengvinti bendravim tiek
sudtingose, tiek kasdiense situacijose bei ugdyti vairius bendrauti padedanius gebjimus. ie patarimai taip pat pateikiami rmeliuose, todl tekste
lengviau pastebimi.
Vadovlis yra dinamikas ir nenuobodus: j pagyvina maikios iliustracijos ir nuotraukos, kurios padeda suvokti dstom mediag.
I naujojo vadovlio jums bus lengva mokytis: ia gausu uduoi bei savitikros test, o kiekvieno skyriaus gale pateikiama daug diskusini klausim,
kurie veria krybikai mstyti ir interpretuoti gautas inias, o ne tik atkartoti pateikt informacij. Kiekvieno skyriaus gale savarankikoms gilesnms
studijoms rekomenduojama literatra, kuri rasite Lietuvos bibliotekose ar
knygynuose.
Vadovlio turinys apima visus svarbiausius bendravimo psichologijos
klausimus, todl yra lengvai pritaikomas prie vairi komunikacijos problemas nagrinjani moduli. Turinys suskirstytas skyrius, skyrelius ir skirs-

14

Autori odis

nius, o tai leidia nesunkiai rasti informacijos dominaniu klausimu. Pirmasis

skyrius nusako bendravimo esm ir atskleidia skmingo bendravimo recept. Antrasis ir treiasis skyriai skirti savs ir kit suvokimui: pristatoma A
vaizdo samprata, analizuojami savs painimo ir tapatumo klausimai, aikinamasi, ar visada teisingas pirmas spdis, kaip kuriamas vaizdis, pagal kokius dsnius suvokiame vieni kitus. Ketvirtasis skyrius aptaria turbt reiausiai pasitaikant, taiau vien svarbiausi bendravimo gebjim klausymsi.
Penktasis, etasis ir septintasis skyriai analizuoja vairius tiek teorinius, tiek
praktinius odinio bendravimo aspektus nuo nesusikalbjimo iki efektingos ir efektyvios vieos kalbos rekomendacij. Atuntasis skyrius skirtas neodiniam bendravimui, kuris laikomas psichologikai svarbesniu ir teikianiu
daugiau informacijos nei pliki odiai. Apie meil, tarpusavio pasitikjim
ir atsivrimo rizik skaitysite devintajame skyriuje. Deimtasis skyrius atkreipia dmes bendravimo rizikos faktori moni charakteri, temperament vairov. Sugriuvus bendravim, t.y. konfliktus, taip pat j sprendimo strategijas, analizuoja vienuoliktasis skyrius. Du paskutiniai vadovlio
skyriai dvyliktasis ir tryliktasis skirti specialiems bendravimo klausimams:
ia pateikiamas ymaus psichologo ErikoBerne poiris moni tarpusavio
bendravim bei aptariami vairs bendravimo aspektai grupse. Vadovlio
gale esanti rodykl pads jums greiiau rasti pageidaujam informacij.
Bendravimo psichologijos studijas galite pradti be iankstinio pasirengimo, taiau jei prie tai pastudijuotumte vadovl Psichologija iandien
(2009, leidykla Technologija) bt puiku!
Maloni ir nauding jums bendravimo psichologijos studij!
Pagarbiai autors

8. Neodinis bendravimas
ypsena tai pinigai, kuri nereikia keisti keliaujant per pasaul.
Autorius neino ma s

Kodl labiau tikime kno siuniamais enklais nei odiais?

Kaip atpainti meluojant mog?
Kodl nemanoma sukurti gest inyno?
K galime sprsti i mogaus eisenos?

Turbt ne kart esame patek gana kebli situacij, kai negaljome suprasti, k i tikrj mums nori pasakyti panekovas. Kitaip tariant, tai, k igirsdavome i kalbtojo lp, ms kakodl netikindavo. Negaliu paaikinti
kodl, bet inau, kad jis meluoja; intuicija kuda nepasitikti tuo mogumi;
kakoks etas jausmas veria mane atsisakyti pasilymo tokie ir panas
panekovo nuogstavimai rodo, kad jis analizuoja ne tik bendravimo partnerio sakomus odius. Tuo pat metu, daniausiai nesmoningai, analizuojamas
ir t odi apvalkalas balso intonacija, kalbjimo tempas, daromos pauzs, odius lydinti mimika, gestikuliacija, kno poza, pasirenkamas atstumas,
rankos paspaudimo savitumas ir daugelis kit dalyk. Visa tai vadinama neodiniais (neverbaliniais) enklais. Jiems ir yra skirtas is skyrius.

8.1. Neodinio bendravimo samprata

Neodinius enklus mons siunia vieni kitiems daniausiai nesmoningai,
nevalingai. Btent todl jie leidia suprasti tikruosius panekovo jausmus ir
mintis. Evoliucijos poiriu neverbalin komunikacija yra daug senesn nei
verbalin. Kalbos kilms teorijos neverbalin komunikacij vertina kaip dabartins kalbos atsiradimo pagrind.

Neodinio bendravimo samprata

221

s u i n o k i m e dau g iau
mons ir bedions naudoja tuos paius gestus. Natrali komunikacija tarp
primat, ypa gestikuliacija, tai raktas, padsiantis minti kalbos kilms msl,
taip teigia Atlantos universiteto mokslininkai E.Pollik ir F.De Vaal. Stebint 47
bediones (impanzes ir bonobo), nustatyta, kad neapmokyti primatai naudoja 31
gest ir tik 18 signal balsu ir mimika. Be to, balso signalai labiau susij su emocijomis, o gestai naudojami laisviau viso bendravimo proceso metu. Taip pat pastebta,
kad bedions linkusios mgdioti ir yra labai imlios gest mokymuisi. Pastaruoju
metu Krasnojarsko (Rusija) zoologijos sode gyvenanti impanz Donas, kuri buvo
atveta i j auginusi maskviei eimos, gestais moka paprayti valgyti, gerti, jungti
vies, televizori, pasibuiuoti pasisveikinant, netgi atsiprayti u nusiengimus.
altinis: Interfaks-jug, 2008 03 02.

8.1pav. Atidus neodini enkl stebjimas leidia

pamatyti ir suprasti daugiau, nei mogus pasako odiais

Kad galima bendrauti be odi, buvo inoma jau nuo sen laik. Vienas rykiausi pavyzdi senovs graik kauki teatras. Aktoriai
vaidindami keisdavo kaukes, kuriose buvo vaizduojamos
sustingusios emocijos baim, diaugsmas, pyktis ir t.t. (r.8.2pav.).
iais laikais Afrikos ir Piet Amerikos gentys
taip pat dvi kaukes ritual metu skausmui ar
malonumui ireikti.

8.2pav. Neinomo menininko IVVa.pr.Kr. sukurta

kauk graik tragedijos teatrui. iuo metu ji saugoma
viename i Berlyno (Vokietija) valstybini muziej

222

Neodinis bendravimas

Panaiu metu buvo paraytas turbt pirmasis veikalas, skirtas vidini bsen iraik analizei Aristotelio Fiziognomika. Aristotelis turjo daugyb
sekj: ymiausi j viduramiais gyvens Avicena (Ibn Sina-Avicena), Renesanso epochoje Leonardasda Vinis (Leonardo Da Vinci), vliau Fransis Bekonas (Francis Bacon), Johanas Kasparas Lavateras (Johann Kaspar Lavater). Ir nors fiziognomikos negalima laikyti ini sistema, taiau jos indlis
analizuojant mogaus neodin elges yra nemenkas. Beje, js turbt atkreipte dmes, kad kol kas buvo kalbama tik apie statik neverbalini enkl
tyrinjimo itakas kaukes, senovs graik skulptori ir dailinink darbus ir
pan. Taiau daug svarbesni yra dinamini neodinio elgesio komponent
gest, mimikos, poz, vokalini charakteristik ir kt. tyrinjimai. Biologas
arlzas Darvinas (Charles Darwin) gali bti laikomas nors ir ne pirmuoju,
taiau reikmingiausiu mokslininku, davusiu atskaitos tak neodinio elgesio tyrinjim istorijoje.
arlzas Darvinas (Charles Darwin)
18091882

XIXa.pabaigoje dar nebuvo vartojama svoka neodinis

elgesys Darvinas vadino tai poji, emocij ireikimu. iai temai buvo skirtas jo veikalas mogaus ir gyvn emocij raika (1872). Lygindamas ekspresyv gyvn ir moni elges
panaiose emocijas kelianiose situacijose, mokslininkas nustat, kad ios reakcijos yra netiktinai panaios.
XXa. neodiniu elgesiu daugiausia domjosi ir j tyrinjo psichologai. Btent jie apra, klasifikavo ir atsak daugel neatsakyt klausim apie neodin bendravim. Ir btent psichologai pirmieji pastebjo, kad neodiniai enklai tai ne tik paprasti emocij palydovai, kaip man Darvinas. Neodiniai
enklai atlieka ir bendravimo funkcij, t.y. jais galima praneti, paveikti. Kitaip
tariant tai kalba, kurioje nra odi, taiau ji pilna ekspresijos.
Michaelis Argailas (Argyle, 1988) skiria tokias neodinio bendravimo
funkcijas:

Neodinio bendravimo samprata

223

8.3 pav. Stebdami namini gyvn elges galime ufiksuoti

labai mogik emocij raikos bd: ypsen, lides...

leidia ireikti emocijas;

leidia ireikti tarpasmenines nuostatas;
lydi odin kalb ir leidia panekovams geriau suprasti vienas kit;
padeda atskleisti save kaip asmenyb;
ilaiko nusistovjusius ritualus (pvz., pasisveikinimo, atsisveikinimo gestai).

8.4pav.
A alkana, einam valgyti!
aunu, einam!
Taiau toks pokalbis gali vykti ir vien gestais.

224

Neodinis bendravimas

Pirmoji knyga, skirta neodiniams bendravimo aspektams, pasirod tik

prie keturis deimtmeius (FastJ., Body language, New York: M.Evans, 1970).
Albertas Merabianas (Albert Mehrabian)
g.1939

Dabartiniai eksperimentiniai tyrimai, atlikti profesoriaus

Alberto Merabiano (Albert Mehrabian), rodo, kad btent
neodiniai signalai perduoda didij dal mogaus siuniamos informacijos: gestais ir kno pozomisperduodama 55 proc., balso
charakteristikomis 38 proc., o odiais, kuriems mes skiriame tiek reikms, tik 7 proc. (r.8.5pav.).

gestai, mimika
balsas
odiai

8.5pav. Neodini signal reikm, perduodant informacij, yra labai didel

Kaip tik todl btina imokti kuo tiksliau dekoduoti kno kalb. Tai nesunku padaryti, kai neodinis enklas yra vienareikmis, pvz., mogus ranka
rodo krypt, kur jums reikia eiti. Taiau didesn siuniam signal dalis gali
bti atkoduojama vairiai, pvz., jei mogus nusiypsojo, js galite pagalvoti:
1)a jam patikau; 2)jis yra draugikas, gerai iaukltas; 3)jis geros nuotaikos;
4)jis tuoj ko nors mans paprays ir t.t. Taigi ar interpretacija bus teisinga,
priklausys nuo js gebjimo vertinti kontekst, nuo pastabumo, nuo js
nuotaikos tuo metu, nuo turim psichologijos ini.

Neodiniai enklai

225

8.2.Neodiniai enklai
8.2.1. aki kontaktas
Ne veltui sakoma, kad akyse atsispindi mogaus siela kartais vilgsnis iduoda mogaus ketinimus gerokai anksiau nei jo sakomi odiai ar daromi
poelgiai. vilgsnis gali bti dmesingas, koketikas, lus, niekinantis, tarus, meilus ir t.t. Turbt pastebjote, kad susitik mons trump akimirksn velgia vienas kitam akis, o tada nusuka vilgsn al. Vienareikmikai
sunku tai paaikinti, taiau gali bti, kad btent taip vertinama tarpusavio
pasitikjimo galimyb, atvirumas. Ir prieingai vilgsnio ulaikymas susitikimo pradioje gali reikti nor dominuoti. Beje, toks pat ulaikytas vilgsnis
susitikimo pabaigoje arba svarbesniais pokalbio momentais gali turti jau visai kitoki reikm, pvz., a pasitikiu tavimi.
Psichologai skiria kelet vilgsnio tip:
1. Oficialus (dalykinis) vilgsnis. dmiai irima panekovo akis, vilgsnis tik retkariais atitraukiamas taip sulaukiame didiausio dmesio bei
priveriame partner susikaupti. is vilgsnis tinka deryb metu, kritikuojant pavaldin ir pan.
2. Socialinis (draugikas) vilgsnis. Bendraujant irima panekov, taiau vilgsnis nra grietai fokusuojamas akis, t.y. labiau irima panekovo veid. Tai leidia vertinti ne tik sakomus odius, bet ir veide
atsispindinias emocijas.
3. Intymus vilgsnis. is vilgsnis danai vadinamas iplaukusiu, lyg pro
dmus, kitaip tariant, yra nesutelktas, slystantis.

Aki kontaktas atlieka daug funkcij:

rodo, kad mes atidiai klausome panekovo;
rodo, kokias emocijas igyvename: sit, baim, meil ar pan.;
padeda patikrinti, kok poveik panekovui padar ms odiai;
kontakto intensyvumas rodo dominavimo lygmen.

226

Neodinis bendravimas

Daug neodins informacijos perteikia aki kontakto trukm. Pastebta,

kad aki kontaktas bna ilgesnis, jei aptariama tema yra maloni panekovams,
taip pat jei norime daryti tak kitam mogui arba jeigu esame nuoirdiai
suinteresuoti kito mogaus reakcija, komentarais. Aki kontaktas trumpja,
kai aptariamos temos kelia diskomfort, kai tema arba panekovas ms nedomina, kai mums gda arba mes stengiams k nors nuslpti. Pastebta, kad
esame link pasitikti kitu mogumi, jeigu aki kontakto trukm uima ne
maiau nei 6070proc. pokalbio. Taip pat nustatyta, kad pokalbio metu kalbantis mogus maiau laiko skiria aki kontaktui vidutinikai apie 40proc,
o klausantis mogus net apie 70proc. pokalbio laiko (Knapp, Hall, 1992).
Beje, neirjimas akis nebtinai reikia melavim, patiriam emocin diskomfort ar pan. vilgsnio nukreipimas on gali reikti ir informacijos,
kuri perduoda kitas asmuo, pertekli mums reikia apmstyti, k btent
panekovas norjo mums pasakyti (Bittner, 1988). Taip pat tai gali reikti praym nepertraukti, nes panekovas dar ne visk pasak. Taiau jei vilgsnio
nukreipimas danai kartojasi, tai gali rodyti panekovo nesutikim su jumis,
taip pat tai gali bti enklas, jog pokalbis darosi nedomus ir panekovas nort j baigti.
Nustatyta tam tikra priklausomyb tarp bendraujanij aki kontakto
ir atstumo: kuo didesnis atstumas tarp moni, tuo vilgsniai danesni ir ilgiau trunkantys. Ir prieingai: pvz., lifte nepriimta irti vieni kitiems akis.

8.6pav. Sakoma, kad net patyr aidjai neretai pralaimi,

jei j varovai akis slepia po tamsiais akiniais

Neodiniai enklai

227

Tam tikr neodin informacij perduoda ir akies vyzdio pokyiai. Aki

vyzdio isipltimas daniausiai bna susijs su pozityviais jausmais, domjimusi panekovu arba situacija (beje, taip gali bti ir dl vaist, narkotik:
marihuanos, kokaino, vartojimo). Aki vyzdio susitraukimas sietinas su negatyvia informacija, neigiamu poiriu panekov arba situacij (arba dl
heroino, morfijaus vartojimo).
Bendraudami su usienieiais, nepamirkite apie skirtingas vairi taut
vilgsnio fiksavimo tradicijas. Pvz., japonai vengia tiesaus vilgsnio panekovo akis jie greiiausiai irs js apykal, kaklarait ar pan. Tai japon
dalykinio bendravimo norma. Arabai, prieingai, palaiko intensyv aki kontakt. vedai, bendraudami tarpusavyje, daug daniau velgia vienas kit nei
du tarpusavyje bendraujantys anglai.

s u i n o k i m e dau g iau
mons, priklausantys skirtingoms kultroms, skirtingai skaito ir veido iraik.
Glazgo universiteto mokslinink atliktas tyrimas paneigia sitikinim, kad mimika
yra universalus dalykas.
Kaip pranea portalas bbc.co.uk, tyrime dalyvav azijieiai pripaino, kad jiems
sunkiau atskirti tam tikras iraikas. Jie daniau nei vakarieiai baims iraik vertindavo kaip nuostab, o pasibjaurjim kaip pykt.
Anot tyrj, tokius skirtumus lemia tai, kad skirting kultr atstovai, interpretuodami mimik, iri skirtingas veido dalis. Pvz., mons i Ryt Azijos daniau
dmes kreipia akis, o i Vakar vis veid, skaitant ir akis, ir burn. 26-iems
tyrime dalyvavusiems monms kilusiems i Ryt Azijos ir Vakar buvo parodyti septyni standartiniai veidai, atspindintys septynias emocijas: laimingas, lidnas,
neutralus, piktas, isigands, nustebs ir pasibjaurjs. Mokslininkai panaudojo specialius prietaisus, kad nustatyt, kur link krypsta tiriamj akys. Ivadose paymta,
kad aki iraika danai bna nevienareikm, todl vien jas ifruodami mons gali
sutrikti ir supainioti emocijas.
Dl toki skirtum net vadinamosios ypsenls, naudojamos raant elektroninius laikus, trumpsias inutes ar tekstus internete, turi skirting grafin vaizd:

228

Neodinis bendravimas

Laimingas:

Vakaruose :-)

Rytuose (^_^)

Lidnas:

Vakaruose :-(

Rytuose (;_;) arba (T_T)

Nustebs:

Vakaruose :-o

Rytuose (o.o)

altinis: Rytieiai ir vakarieiai veido iraik skaito skirtingai, www.delfi.lt,

2009 08 15.

8.2.2. veido iraika

Mimika tai tam tikr veido raumen susitraukimas, kuris perteikia mogaus emocin bsen arba reakcij panekovo sakomus odius, daromus
veiksmus ar pan.
8.7pav.Veide gali atsispindti
apie 5000 emocij

Skirtingoms emocijoms reikti naudojamos skirtingos veido dalys: pvz.,

pastebta, kad akys ir aki vokai yra geriausi baims indikatoriai (kai mes isigstame, ipleiame akis); nosies sparneliai rykiausiai reaguoja pykt; praiota burna paprastai informuoja mus apie mogaus nenuovokum; laims
iraik geriausiai atspindi burna ir skruostai, taiau akys ir aki vokai irgi
atlieka svarb vaidmen. Antaki paklimas gali rodyti skirtingas reakcijas:
nepasitikjim rodo auktai pakelti antakiai, nuostab pusiau pakelti, sumiim ar susirpinim pusiau nuleisti, pykt visikai nuleisti.
Pasirodo, veido iraika turi takos ir ms gebjimui suvokti pasaul. tai
buvo atkreips dmes dar arlzas Darvinas. Jis pastebjo, kad vairiose, net

229

Neodiniai enklai

labai skirtingose, kultrose stebimos vienodos veido iraikos (pvz., iplstos akys igyvenant baim) gali rodyti, jog tai turi bti tikslinga evoliucijos
prasme (pvz., iplstos akys leidia tiksliau suvokti iors dirgiklius). Toronto
universiteto (Kanada) doktorantas Joua M.Suskindas (Joshua M.Susskind)
kartu su kolegomis patikrino i hipotez.
Joua M.Suskindas (Joshua M.Susskind)
g. 1976

Pirmo eksperimento metu tiriamieji turjo ekrane paste

bti atsiradus tak. Antro eksperimento metu reikjo
kuo greiiau pervesti vilgsn tarp dviej vienas nuo kito
nutolusi per 30cm tak. Vieni iuos eksperimentus turjo atlikti neutralia
veido iraika, kiti imituodami baim: iplstomis akimis, praiota burna,
iplstomis nervmis. Buvo nustatyta, jog abiem atvejais baims grimasa paatrindavo tiriamj suvokim ir jie uduotis atlikdavo greiiau nei tiriamieji
neutralia veido iraika. Plaiai iplstos akys leido operatyviai pastebti regjimo lauke atsiradus objekt bei pervesti vilgsn nuo vieno objekto prie kito,
iplstos nervs aprpindavo smegenis didesniu deguonies kiekiu be papildom pastang (SusskindJ.M., LeeD.H., CusiA., FeimanR., GrabskiW. &
AndersoK.A., 2008).
Alfredas Byrachas (Alfred Bierach) teigia, kad tikros emocijos veide atsispindi pirmiau nei odiai, o dirbtins pasirodo kartu su odiais arba po j.
is psichologas detalizuoja, kaip emocijos atsispindi veide, kai jos yra tikros
ir neslepiamos:
Laim: akys juokiasi, virutiniai vokai pakelti, antakiai nuleisti, burna u raids formos, danai demonstruojami dantys.
Pasibjaurjimas: kaktoje skersins raukls, nusitsianios iki nosies,
antakiai nuleisti, apatiniai vokai pakelti, gilios raukls nuo nosies
sparneli iki lp kampui.
Baim: antakiai pakelti, suraukti, akys plaiai atmerktos, apatiniai
aki vokai tempti, burna patraukta atgal.

230

Neodinis bendravimas

Nuostaba: antakiai pakelti, kaktoje iilgins raukls, akys atmerktos ar net iplstos, burna suglebusi, danai pravira.
Pyktis: antakiai suraukti ir nuleisti emyn, kaktoje horizontalios
raukls, virutiniai aki vokai nuleisti emyn, akys virsta plyeliais,
lpos arba suspaustos, arba burna atvira, keturkamp.
Lidesys: antakiai suraukti, vidin j pus iek tiek pakelta vir, vokai nuleisti emyn, lpos itemptos, burna suiaupta, lp kampuiai nuleisti.

8.8pav. Neretai apie neodinius enklus teorikai inome daug,

taiau kasdiense situacijose t ini nepanaudojame...

Turbt universaliausia veido iraika galima laikyti ypsen. Ji vienodai

suprantama visose alyse, visose kultrose. Tai efektyviausia bendravimo
forma, tai pats geriausias komplimentas, kur js galite dovanoti savo bend
ravimo partneriui.

s u i n o k i m e dau g iau
Psichologai atrado, kad ypsenos intensyvumas senose nuotraukose gali padti nuspti, kaip vliau klostysis asmens santuoka, rao portalas LiveScience.com.

Neodiniai enklai

231

Atlikdami pirm bandym, tyrjai pervelg moni nuotraukas universitet albumuose ir vertino j ypsenos intensyvum skalje nuo 1 iki 10. N vienas i t,
kurie pateko tarp 10proc. intensyviausi ypsen turini dalyvi, vliau gyvenime
nebuvo isiskyrs. Tuo tarpu atsidr tarp 10proc. dalyvi, kurie buvo vertinti emiausiais balais, skyrybas igyveno 25 proc.
Antrajame bandyme tyrj komanda papra vyresni nei 65 met moni pateikti savo vaikysts nuotrauk (vidutinis amius jose siek 10 met). vertin ypsenas iose fotografijose, tyrjai nustat, kad i labiausiai besiypsanij vliau isiskyr 11proc., o i labiausiai susiraukusi toki buvo 31proc.
Bendri rezultatai sufleruoja, kad nuotraukose susirauk asmenys su antrosiomis
pusmis isiskiria penkiskart daniau nei tie, kurie ypsosi. Nors rezultatai spdingi,
analitikai sako negalintys nurodyti, kas konkreiai juos lemia.
Galbt ypsena reikia pozityv poir gyvenim. Arba galbt besiypsantieji patraukia kitus laimingus mones ir toks derinys turi daugiau galimybi lemti
laiming vedybin gyvenim. Mes tikrai neinome, kas tai lemia, sako studijos vadovas DePauw universiteto Indianoje psichologas M.Herensteinas.
Jis priduria svarsts ir kitus paaikinimus, pavyzdiui, galimyb, kad besiypsantys asmenys turi daugiau draug, o didesnis artim moni ratas padeda ilaikyti
gerus santykius ir santuokoje. Taip pat svarstytas ir toks paaikinimas, kad tie, kurie
ypsosi liepti fotografo, yra labiau link paklusti, o tai irgi galt palengvinti vedybin
gyvenim.
Taigi jei norite suinoti, kiek truks js santuoka, vilgtelkite savo antrosios
puss atvaizd klass ar universiteto albume.
altinis: Santuokos skm galima spti i klass albumo nuotraukos, www.
sos03.lt, 2009 04 15.

ypsena, kaip ir visos bendravimo priemons, ireikia vis jausm spektr ji gali bti draugika, ironika, paaipi, niekinanti, praanti ir t.t. ypsena, kai iek tiek matomi virutiniai dantys, laikoma draugikesne nei prasta
ypsena. Taiau paprastai tokios ypsenos nereikt demonstruoti pirmojo
susitikimo metu, nes ji gali sukelti prieing reakcij ir bendravimo partnerio
nepasitikjim. Ypa plati ypsena, kai burna bna iek tiek pravira ir matosi

232

Neodinis bendravimas

abi dant eils, daniausiai pasitaiko tarp draug, vakarliuose, juokaujant,

taiau nerekomenduojama per pirmj susitikim.
Kdikio ypsena ne vien suildo motinos ird, bet ir jungia jos smegenyse pasitenkinimo centrus. Daktar L.Stratern (L.Strathearn) i Hiustono
Bayloro medicinos koledo kartu su bendradarbiais ityr 28 pirm kart
vaikus gimdiusias ir 510 savaii kdikius auginanias mamas. Motin
smegenys buvo skenuojamos magnetinio rezonanso tomografu (MRT), kai
jos irdavo sav arba svetim kdiki nuotraukas.
Mokslininkai nustat, kad, motinoms velgiant sav kdiki veidus,
smegenyse esantys su pasitenkinimo pojiu siejami centrai tyrimo metu
paviesdavo. i reakcij sukeldavo suintensyvjs t smegen srii aprpinimas krauju. Motinoms velgiant sav kdiki veidus taip pat buvo stimuliuojami mstymo, judjimo, elgsenos ir emocij centrai. domu, kad tos
paios sritys aktyvuodavosi ir atliekant eksperimentus, susijusius su priklausomybs nuo kvaial tyrimais. Pasak Stratem, besiypsantis kdikio veidas
jo motin veikia tarsi natralus narkotikas. Motinos daug stipriau reaguodavo savo, o ne nepastamo kdikio veido atvaizd. O tai atspindinios lides arba neutralios veido iraikos (ne tik svetim, bet ir sav vaik) sukl
kur kas maesn reakcij.
s u i n o k i m e dau g iau
Kuo plaiau ypsosies, kuo gilesns raukls susidarys aplink akis, tuo, tiktina, ilgiau
gyvensi. E.Abelio vadovaujami mokslininkai i Wayne State universiteto ityr 230
JAV Didiosios beisbolo lygos aidj nuotraukas nuo 1950 met ir sugrupavo jas
pagal ypsen tip. aidjai suskirstyti nesiypsanius, kuomet jie visikai rimtai
velg fotokamer, iek tiek besiypsanius, kai ypsniui naudojami tik aplink burn
esantys raumenys, ir besiypsanius pilna burna, kai ypsomasi burna ir akimis, o abu
skruostai pakelti. aidj nuotraukos paimtos i 1952m. beisbolo registro, kuriame
nurodyti ne tik aidj vardai, bet ir j gimimo metai, kno mass indeksas, eiminis
statusas ir karjeros trukm. Statistini duomen gausa leido mokslininkams kontroliuoti kitus faktorius, galinius turti takos gyvenimo trukmei. Palygin duomenis,

Neodiniai enklai

233

mokslininkai nustat, kad nesiypsanij kategorijai priskirti aidjai gyveno vidutinikai 72,9 metus, iek tiek besiypsantys mir sulauk 75-eri, o besiypsantieji
pilna burna gyveno iki 79,9 met. Mokslininkai teigia, kad atlikto tyrimo rezultatai
sutampa su kitais tyrimais, parodaniais, kad emocijos gali turti teigiam ry su
psichine ir fizine sveikata bei ilgaamikumu.
altinis: Tyrimas: plaiau ypsosiesi ilgiau gyvensi, www.delfi.lt, 2010 03 25.

8.9pav. Kartais pagal veido iraik bna gana sunku atspti,

k i tikrj msto ir jauia mogus