TURINYS

1. Civilins teiss atribojimas nuo kit teiss ak ( nuo prievols teiss).......................................2

2. Daiktins teiss atribojimas. Kas yra valdymas............................................................................3
3. Daikt klasifikacija.......................................................................................................................4
4. Nuosavybs teiss pagrindai.........................................................................................................8
5. Sandoriai, sutartys.......................................................................................................................11
6. Bendra nuosavybs teis.............................................................................................................16
7. Naudojimosi tvarkos nustatymas ir atidalinimas........................................................................19
8. Savininko teisi apsauga................................................................................................................21
9. Turto patikjimo teis.....................................................................................................................22
10. Servitutas......................................................................................................................................23
11. Uzurfruktas...................................................................................................................................30
12. Hipoteka ir keitimas....................................................................................................................35
13. Paveldjimo teiss pagal statym ypatumai................................................................................46
14. Sandori klasifikacija...................................................................................................................49
15. Niekiniai ir nuginijami sandoriai................................................................................................49
16. Terminai. Kaip yra skaiiuojami, kada pradedama, baigiama......................................................51
17. Senaties terminai..........................................................................................................................55
18. Fizini asmen veiksnumas ir teisnumas.....................................................................................58
19. Juridiniai asmenys ir j rys.......................................................................................................64
20. Juridini asmen steigimo dokumentai........................................................................................66
21. Juridini asmen registras............................................................................................................69
22. Juridini asmen organai, j pareigos..........................................................................................70
23. Valdymo organai. Stebtojai. Fidiuciarins pareigos...................................................................71
24. Juridini asmen pabaiga ir reorganizavimas..............................................................................72
25. Atstovavimas juridini asmen....................................................................................................74
26. Metodai reguliavimo. Dispozicinis ir imperatyvusis...................................................................79

1. Civilins teiss atribojimas nuo kit teiss ak ( nuo prievols teiss)

Teiss teorijoje teiss aka: tai plaiausios apimties teiss norm grup, apimanti teiss
institutus, teiss poakius ir reguliuojanti vienos ries visuomeninius santykius jai bdingu
metodu.
Teiss aka turi:
1) atskir teisinio reguliavimo objekt,
2) metod,
3) principus.
Civilins teiss reglamentuojami santykiai atskiriami nuo kit teiss ak reglamentuojam
santyki remiantis vieosios ir privatins teiss atribojimo kriterijais.
Vieoji teis: vieosios teiss reglamentuojam santyki subjektai savo valia negali nustatyti
t teisini santyki, kuriuose jie dalyvauja, turinio.
Viej teisini santyki turinys nustatomas tik valstybs valia, kuri ji ireikia priimdama
statymus.
Privats santykiai formuojasi tarp autonomik ir laisv asmen, esani teisikai lygioje
padtyje, t.y. vienas kitam nepavaldi.
Vieieji santykiai formuojasi tarp bendruomens vieuosius interesus atstovaujanios ir
gyvendinanios institucijos (valstybs ar savivaldybs) ir privai jai pavaldi asmen ar
pavaldi

kit

institucij

(organizacij).

Privatinje teisje vyrauja laisvs ir lygybs principai, o vieojoje teisje sakymas ir paklusimas
sakymui.
Vieoji ir privatin teis atribojama:

Pagal statymo saugom interes: Vieoji - gina valstybs interesus, privatin -

privai asmen.
Pagal tiksl: vieoji - valstybs veiklos reguliavimas, privatin - atskir asmen

elgesio reguliavimas.
Pagal subjektus: vieoji - valstyb ir jos institucijos, privatin - privats asmenys.
Pagal teisinio reguliavimo metod: Vieoji - reguliuojamiems santykiams bdinga
valdia ir pavaldumas, privatin - bdinga privati autonomija tarp laisv asmen,
kurie vienas kitam nra pavalds.

Civilin teis - tai teiss aka, kurios normos reglamentuoja laisv ir vienas kitam teisikai
nepavaldi subjekt turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, o
specialiai statym nustatytais atvejais ir kitus asmeninius (nesusijusius su turtiniais) bei turtinius
santykius, kuriuos reglamentuoja vieosios teiss normos.
2

( t.y. civilin teis skiriasi nuo kit teiss ak tuo, kad ji yra susijusi su privatin teise, tam
tikrais atvejais su vieja teise, reguliuoja laisv ir vienas kitam teisikai nepavaldi subjekt
turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius).
Civilin teis labiausiai yra skirta reglamentuoti asmen turtinius santykius, i kuri
svarbiausi - nuosavybs santykiai, sudarantys slygas turt valdyti, naudotis juo ir disponuoti.
Prievoli teis reglamentuoja prievolinius santykius.
Prievoli teis tai yra civilins teiss poak. Poak jungia kelis teiss institutus ir sudaro
santykinai savarankik teiss akos dal. Pvz., daiktin teis, prievoli teis, autori teis.
Prievoli teiss gyvendinimo bdai priklauso nuo:
- Prievolinio santykio ali kas yra skolininkas ir kreditorius.
- Prievolinio santykio turinio - reikalavimo teiss ir skolininko pareigos pobdio.
- Prievolinio santykio atsiradimo pagrindo sutarties, delikto, kt.
Prievolinio santykio objektas yra skolininko veiksmai.
2. Daiktins teiss atribojimas. Kas yra valdymas.
Visos civilins teiss normos skirstomos daiktin ir prievoli teis. Civiliniai teisiniai
santykiai daiktinius ir prievolinius skirstomi pagal santykio objekt ir teis turinio subjekto teisi
objekt gyvendinimo bd. Daiktinio teisinio santykio objektas yra daiktas (ar jam prilygintas
turtas), o teis turintis subjektas savo teises daikt gyvendina pats be kitos santykio alies (treij
asmen) veiksm. Prievolinio teisinio santykio teis turintis subjektas turi tik reikalavimo teis,
nukreipt kit teisinio santykio dalyv (al). Vadinasi, jo teiss gyvendinamos kito asmens
veiksmais.
Daiktin teis yra svarbiausia civilins teiss poak, jungianti civilins teiss institutus,
kuri normos reglamentuoja daiktinius civilinius santykius.
Daiktins teiss reglamentuojam turtini santyki ypatumas: i santyki objektas yra
materialus objektas daiktas.
Daiktas kaip civilini teis objektas nuo kit objekt skiriasi savo fiziniais poymiais:

visada yra knikas (jo buvimas erdvje kaip savarankikos bties, atskirtos tiek nuo
kit daikt, tiek nuo jo turtojo (savininko), bet paenklintos priklausomybs tam

tikram subjektui enklu),

matomas,
apiuopiamas ir pan.

Daiktins teiss: nuosavybs teis, valdymas, servitutas, uzufruktas, hipoteka ir t.t. Tai
absoliuti teis daikt
3

Daiktins teiss turin sudaro teis reikalauti i vis pasyvaus elgesio, t.y. susilaikyti nuo
daiktins teiss paeidimo.
Daiktins teiss turtojas savo teis daikt gali pareikti bet kuriam asmeniui.
Daiktins teiss seka paskui daikt.
Skirtingas daiktins teiss atsiradimo pagrindas jos turin nustato ne sutartis, bet statymas.
Daiktins teiss tarpusavyje skiriasi savo turiniu.
Plaiausia i j - nuosavybs teis. Kitos daiktins teiss valdymas, servitutas, uzufruktas,
hipoteka ir t.t. yra ribotos ir apima tik kai kuriuos nuosavybs teiss gyvendinimo aspektus.
Daiktin teis gyvendinama trimis pagrindiniais bdais:
1. Naudojimas. tai daikto eksploatavimas siekiant gauti i jo tam tikr naud. Paprastai
naudojimo teis yra gyvendinama kartu su valdymo teise, nes daugeliu atvej naudotis daiktu
galima tik j faktikai valdant.
2. Valdymas. tai realizavimas statymu paremtos galimybs turti, laikyti pas save tam tikr
turt (faktikai valdyti, turti balanse)
3. Disponavimas. tai galimyb keisti teisin turto titul ir status pakeisti jo paskirt, palikti
testamentu, sunaikinti, dovanoti, parduoti ir kt.
Asmuo, kuriam turtas ar turtins teiss priklauso nuosavybs teise, gali naudotis visais trimis
daiktini teisi gyvendinimo bdais valdyti, naudotis ir disponuoti.
Dal i teisi jis gali perleisti kitiems asmenims.
Nuosavybs teiss gyvendinimo ribos nustatomos:
- statymu.
Pavyzdiui, statymu nustatoma tam tikr nekilnojamo turto objekt tikslin paskirtis, kuri
riboja savininko teis keisti i paskirt, turint tiksl apsaugoti vie interes.
-

sutartimi.

Sutartimi savininko teiss ribojamos gavus jo paties sutikim.

3. Daikt klasifikacija.
Daikto poymiai:
- daiktas yra materialaus pasaulio dalis;
- daiktas mogaus valia yra iskirtas i materialaus pasaulio j pasisavinant arba pagaminant.
Daiktais laikomi i gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio
dalykai. CK. 4.1 straipsnis.
Viskas, kas nematerialu civilins teiss prasme nra daiktai, o kitos turto rys.
Daikt klasifikacija yra svarbi:
4

nustatant daikt ir teisi juos teisin reim, tam tikr daikt galimyb bti atitinkam

teisini santyki objektu,

sprendiant antraeili daikt teisin likim,
pasirenkant teisi gynimo bd ir tvark, daikto perleidimo form,
sprendiant kitus teisikai reikmingus klausimus.

4.21 straipsnis. Daiktini teisi teisinis reimas:

Daiktinms teisms nekilnojamuosius daiktus taikomas nekilnojamiesiems daiktams
nustatytas teisinis reimas, o daiktinms teisms kilnojamuosius daiktus kilnojamiesiems
daiktams nustatytas teisinis reimas, jeigu statymai nenustato kitaip.

Nedals daiktai

CK 1.98 str.
Nekilnojamieji daiktai yra em ir kiti daiktai, kurie susij su eme ir kuri negalima
perkelti i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties bei i esms nesumainus j verts (pastatai,
renginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirt ir prigimt yra nekilnojamieji).
Nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami statymuose numatyti laivai ir orlaiviai,
kuriems nustatyta privaloma teisin registracija.
statymai gali pripainti nekilnojamaisiais daiktais ir kit turt.
Pvz., 1.110 str. mons ir turtiniai kompleksai
5

mon yra laikoma nekilnojamuoju daiktu.

Daikt priskyrimas prie nekilnojamj grindiamas dviem kriterijais:
- daikto prigimtinmis t.y. fizinmis savybmis;
- daikto teisinio reimo savybmis.
Daikt, kurie pagal j fizines savybes (prigimt) yra kilnojamieji, priskyrimas prie
nekilnojamj yra iimtin statymo leidjo prerogatyva.
Todl, jeigu daiktai nra priskirti prie nekilnojamj, vadinasi, jie yra kilnojamieji.
Visi nekilnojamieji daiktai registruojami vieuose registruose. Sandoriai dl nekilnojamj
daikt sudaromi notarine tvarka ir registruojami.
Individualiais ir ries poymiais apibdinti daiktai:
4.4 straipsnis.
1. Individualiais poymiais apibdintais laikomi daiktai, kurie vienu ar kitu bdu atskiriami
nuo kit vienari daikt.
2. Ries poymiais apibdintais laikomi daiktai, kurie turi bendrus visai tai daikt riai
poymius.
Pakeiiamieji ir nepakeiiamieji daiktai:
4.3 str.
1. Pakeiiamaisiais daiktais laikomi ries poymiais apibdinti ir individuali poymi
neturintys daiktai.
2. Nepakeiiamaisiais daiktais laikomi individualiais poymiais apibdinti daiktai.
Suvartojamieji ir nesunaudojamieji daiktai:
4.5 straipsnis.
1. Suvartojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie, panaudoti pagal paskirt, i karto
sunaikinami, prarandami arba i esms pasikeiia.
2. Nesunaudojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie, naudojami pagal paskirt, ilg laik
i esms nepakeiia savo verts ir paskirties
Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai ir priklausiniai
4.12 str. Tik pagrindinis daiktas gali bti savarankikas teisini santyki objektas .
Kadastro atskiras objektas negali bti:
1) patalpos (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.), kuri negalima
suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus;
2) statini ar patalp, suformuot kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais
laikomi savarankiki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes
nuolat susij su pagrindiniu daiktu;
3) ems dangos, sankasos, ikasos, pylimai, geleinkelio pabgiai ir bgiai, riboenkliai,
melioracijos ir kiti renginiai, kuri funkcijos yra tiesiogiai susijusios su ems sklypu ar statiniu,
kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu.
CK 4.13 str. antraeiliai daiktai skirstomi :
- esmines pagrindinio daikto dalis,
- i pagrindinio daikto gaunamus vaisius, produkcij ir pajamas,
- pagrindinio daikto priklausinius.
CK 4.19 str.
6

1. Priklausiniais laikomi savarankiki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai

daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susij su pagrindiniu daiktu.
2. Dviej ar daugiau daikt sujungimas nedaro n vieno i toki daikt kito priklausiniu,
jeigu nra poymi, nurodyt io straipsnio 1 dalyje.
4.6 straipsnis. Dalieji ir nedalieji daiktai
1. Daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kuri, fizikai juos padalijus, nepasikeiia tikslin
paskirtis ir kiekviena dalis gali bti kaip savarankikas daiktas.
2. Nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kuri, fizikai juos padalijus, pasikeiia tikslin
paskirtis, ir dalieji pagal prigimt daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripasta statymai.
3. Dalieji pagal prigimt daiktai ali susitarimu gali bti laikomi nedaliaisiais daiktais.
Iimti i apyvartos ir ribotai esantys apyvartoje daiktai
4.7 straipsnis.
1. Kiekvienas asmuo nuosavybs teise gali turti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai
neiimti i apyvartos arba nra ribotai esantys apyvartoje 2. Iimti i apyvartos yra tik iimtine
valstybs nuosavybe esantys daiktai.
3. Ribotai esantys apyvartoje daiktai yra tam tikras savybes turintys daiktai, kuri apyvarta
ribojama saugumo, sveikatos apsaugos ar kit visuomens poreiki.
4. Nuosavybs teiss ingreidini (nra tokio odio, raiau bendrai apie
nuosavybs teis )pagrindai.
Objektyvioji ir subjektyvioji nuosavybs teis
Objektyvioji - tai civilins teiss institutas, kurio normos reglamentuoja svarbiausius asmen
turtinius santykius nuosavybs santykius.
Subjektyvioji - tai konkretaus asmens (subjekto) statym nustatyta tvarka gyta teis turti,
naudotis ir disponuoti tam tikromis turtinmis grybmis.
Nuosavybs teisinis santykis yra absoliutinis: nuosavybs teis skirtingai nei reikalavimo
teis gyvendinama ne pareigas turinio asmens veiksmais, o teiss turtojo (iuo atveju savininko)
veiksmais.
Nuosavybs teiss turinys nustato savininko leistino elgesio ribas, kai jo veikimas yra susijs
su jo turto tvarkymu.
Nuosavybs teis tai teis savo nuoira, nepaeidiant statym ir kit asmen teisi ir
interes, valdyti, naudoti nuosavybs teiss objekt ir juo disponuoti. Nuosavybs teiss turinys:
-

nuosavybs objekt valdymas;

nuosavybs objekt naudojimas;
disponavimas nuosavybe.

Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo

juo statymo 2 str.
7

Turto valdymas - teis statym nustatyta tvarka daryti turtui fizin bei kin poveik.
Turto naudojimas - naudingj turto savybi taikymas naudotojo poreikiams tenkinti.
Disponavimas turtu - teis turt parduoti, kitaip perleisti, taip pat inuomoti, keisti arba
kitokiu bdu keisti jo teisin bkl.
Nuosavybs teiss turinys gali bti apribotas:
-

paties savininko valia,

statym
teismo sprendimo.

Kilus abejoni dl nuosavybs teiss apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybs
teis neapribota. (prezumpcija).
Nuosavybs teisei bdingas absoliutumas, virenyb prie kitas daiktines teises ir
pastovumas (ji automatikai nepasibaigia net senaties atveju).
Pagrindins (pirmins) ir ivestins daiktins teiss.
Pagrindins subjektins daiktins teiss yra nuosavybs teis ir valdymas. Kitos daiktins
teiss yra ivestinio pobdio, nes jas suteikia daikto savininkas savo valia kitam asmeniui.
Kai suformuojamos ivestins daiktins teiss, t pat daikt daiktines teises visad turs du
ar daugiau subjekt.
CK 4.38 str. apibdina nuosavybs teiss objekt. nuosavybs teiss objektu gali bti
daiktai ir kitas turtas.
LR CK 4.37 str. 1 d. apibria, kad nuosavybs teis - tai teis savo nuoira, nepaeidiant
statym ir kit asmen teisi ir interes, valdyti, naudoti nuosavybs teiss objekt ir juo
disponuoti.
Nuosavybs teis gali bti gyjama (CK 4.47 str.) :
1) Pagal sandorius;
2) Paveldjimu;
3) Pagaminant nauj daikt;
4) Pasisavinant:
-

vaisius ir pajamas;
beeiminink daikt;
laukinius gyvnus, laukines ir namines bites;
beprieirius ir priklydusius naminius gyvnus;
pasisavinant radin, lob.

5) gyjamja senatimi;
6) Priverstinai nusavinant:
8

atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultros vertybes ir kitus daiktus

(turt) visuomens poreikiams;

konfiskuojant ar kitu bdu u paeidimus paimant pagal
statym daiktus

(turt);

7) kitais statymo nustatytais pagrindais.

Nuosavybs teiss gijimo pagrind klasifikacija:
-

Pirminiai ir Ivestiniai. Vienas subjektas gyja, o kitas praranda nuosavybs

teiss objekt
Nuosavybs teiss gijimo atlygintinai ir neatlygintinai pagrindai
Bendrieji ir specialieji nuosavybs teiss gijimo pagrindai.

Ivestiniai nuosavybs pagrindai yra susij su ne tik su daikto savininko valia, bet ir su
treij asmen teismis (nuomininkai, keitimo teiss turtojai, uzufruktoriai, servituto teiss
turtojas ir pan.), kurios pereina naujam savininkui.
gyjant nuosavybs teis pagal ivestinius bdus vyksta teisi permimas, o pagal pirminius
ne. Pagal pirminius gijimo bdus gijusiam nuosavybs teis jokie ios teiss apsunkinimai negali
bti nustatyti.
Svarbiausi ivestini daiktini teisi poymiai:
- ivestins daiktins teiss subjektas gyja daiktin teis kitam asmeniui nuosavybs teise
priklausant daikt;
- ivestins daiktins subjektins teiss turin nustato statymas, bet daikto savininkas i
teisi apimt gali susiaurinti.
Ivestins daiktins teiss:
-

patikjimo teis
svetimo turto administravimas
servitutas
ustatymo teis (superficies)
uzufruktas
ilgalaik nuoma (emphyteusis)
keitimas
sulaikymas
hipoteka

Nuosavybs teiss gyjimo momentas.

1. Daikto (turto) gijjas nuosavybs teis daiktus (turt) gyja nuo j perdavimo gijjui
momento, jeigu statymai ar sutartis nenustato ko kita.
2. Pagal sandor nuosavybs teis nekilnojamj daikt gyjama nuo to momento, kuris
yra nustatytas statymo.
9

3. Sutartyje gali bti numatyta, kad nuosavybs teis pereina gijjui tik po to, kai jis vykdys
tam tikr sutartyje nustatyt slyg.
4. Nuosavybs teis bsim daikt, iskyrus registruotin daikt, gali bti sutartimi
perleista i anksto.
4.49 str. Momentas, nuo kurio daikto gijjas pagal sandor gyja nuosavybs teis.
Leidim tvarka
Daiktus, turinius ypating reikm Lietuvos Respublikos kiui, visuomens ar valstybs
saugumui, arba dl kit prieasi (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima sigyti tiktai
pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidim jiems sigyti idavimo tvark nustato statymai.
4.51 straipsnis. Turini ypating reikm daikt gijimas
Nuosavybs teiss praradimas:

savininko valia
be savininko valios:
- atsitiktinis
- prievartinis

4.67 straipsnis. Daikto pamimas

Valstybei paimti daikt i savininko visuomens poreikiams teisingai atlyginant, taip pat
valstybei neatlygintinai paimti daikt, kaip sankcij u teiss paeidim, leidiama tik statym
numatytais atvejais ir tvarka.
5. Sandoriai, sutartys
Sandoriais laikomi asmen veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines
teises ir pareigas (CK 1.63 str.)
Civilini teisini santyki atsiradimui, pasikeitimui ir pasibaigimui svarbs tiek dvialiai,
daugiaaliai ir vienaaliai sandoriai (teisiniai veiksmai).
Sutartis (kaip juridinis faktas) yra dviej arba daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti
arba nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas arba keli

asmenys sipareigoja kitam

asmeniui arba asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (arba susilaikyti nuo j atlikimo), o pastarieji
gyja reikalavimo teis (CK 6.154 str. 1 d.).
Paado ir sipareigojimo, susitarimo ir sutarties santykis
Ne kiekvienas paadas yra teisikai pareigojantis. Teisikai pareigojantis paadas yra
oferta. Taiau net ir tuomet, kai paadas nra teisikai pareigojantis, statymo numatytais atvejais
jo nesilaikymas gali bti pagrindu civilinei atsakomybei atsirasti. Pavyzdiui, CK 6.465 straipsnio
10

2 dalyje nustatyta, kad paadas padovanoti turt ar turtin teis arba atleisti nuo turtins pareigos
ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi. Taiau asmuo, kuriam buvo paadta k nors padovanoti
ateityje, turi teis

nuostoli, susijusi su pasirengimu priimti dovan, atlyginim, jeigu

dovanotojas atsisak sudaryti dovanojimo sutart dl nepateisinam prieasi.

Svokos sutartis ir susitarimas ne visada sutampa. Ne kiekvienas

susitarimas yra

sutartis, taiau sutartis tai susitarimas (CK 6.154 str. 1 d.). Esminis sutarties, kaip susitarimo,
poymis yra ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas, pagal kriterij sutartis atribojama nuo
kit susitarim, kuriais nesiekiama teisini padarini.
Sutarties sudarymo slygos (elementai)
Sutarties elementai: veiksnio alys, susitarimas, statymo numatytais atvejais forma (CK 6.159
str.).
Sutarties ali valia ir valios iraikos formos
Sutarties ali valios iraikos formos nurodytos CK 1.64 ir 1.65 straipsniuose. Sutart
sudarani asmen laisva valia gali bti ireikta odiu, ratu, veiksmu ar kitokia valios ireikimo
forma. Asmens valia taip pat gali bti numanoma atsivelgiant konkreias sutarties sudarymo
aplinkybes. Tyljimas laikomas asmens valios iraika tik statym ar sutarties ali susitarimo
numatytais atvejais.
Pavyzdiui, CK 6.173 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu ofertoje numatyta galimyb j
akceptuoti nepraneant apie tai oferentui (tyljimu ar konkliudentiniais

veiksmais) arba tokia

ivada darytina atsivelgiant egzistuojanius ali santykius arba paproius, tai akceptas sukelia
teisines pasekmes nuo atitinkam akceptanto vali reikiani veiksm atlikimo.
statym ar sutarties nustatytais atvejais asmuo turi teis ireikti savo vali vieu skelbimu.
Vieas paskelbimas atliekamas CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka.
Svokos sutartis reikms
Svoka sutartis civilinje teisje turi kelet reikmi. Sutartimi suprantamas ir juridinis
faktas, esantis prievols pagrindu, ir pati sutartin prievol, ir raytinis dokumentas, kuriame
tvirtinta sutartin prievol.
Imperatyvios teiss normos ir sutartis
Imperatyvi statymo norm ir sutarties santykis nustatytas CK 6.157 straipsnyje. alys savo
susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvij teiss norm galiojimo ir taikymo,
nepaisant to, kokia teis nacionalin ar tarptautin ias normas nustato. Imperatyvij teiss
norm pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi takos sutarties slygoms.
Sutarties forma. Sutari sudarymas odiu, ratu ar konkliudentiniais veiksmais.
11

Sutarties formos reikalavimai reglamentuoti CK 6.192 straipsnyje. Pagal jo 1 dal sutarties

formai taikomos bendrosios sandori form reglamentuojanios taisykls - CK 1.71 1.77
straipsniai. Taip pat atskiros specialias sutari ris reglamentuojanios normos, pvz., netesyboms
CK 6.72 str., laidavimui CK 6.79 str., reikalavimo perleidimo sutarties formai CK 6.103 str. ir
t.t. Sutartis gali bti sudaroma priimant vykdyti usakym. Visi sutarties pakeitimai arba papildymai
turi bti tokios pat formos, kokios turjo bti sudaryta sutartis, iskyrus statym ar sutarties
nustatytus atvejus. alys savo susitarimu gali nustatyti, kad j sudaroma sutartis bus laikoma
sudaryta tik tuomet, kai bus ireikta sutarta forma, nors pagal statymus tai sutari riai tokia
forma neprivaloma.
Sutari rys
Sutari klasifikacija pateikiama CK 6.160 straipsnyje. Sutartys gali bti dvials ir vienaals;
atlygintins ir neatlygintins; konsensualins ir realins; vienkartinio vykdymo sutartys ir tstinio
vykdymo sutartys; vartojimo sutartys, abipusmis derybomis sudaromos sutartys ir prisijungiant
sudaromos sutartys, rizikos ir ekvivalentins bei kitos.
Priklausomai nuo sutarties ries statymas nustato vairias teisines pasekmes. Pavyzdiui,
visais atvejais vindikacija galima i asmens, kuris daikt sigijo neatlygintinai (CK 4.96 str. 3 d.),
neatlygintins sutarties reikm actio Pauliana pasireikia tuo, kad neatlygintin sutartis gali bti
pripainta negaliojania pagal kreditoriaus iekin ir tuomet, kai tretysis asmuo buvo siningas
(CK 6.66 str. 2 d.) ir t.t.
Atlygintins ir neatlygintins sutartys
Atlygintins yra sutartys, kuriose abi alys viena i kitos gauna tam tikr prieprieini turtinio
pobdio reikalavim patenkinim (pinigus, daiktus, paslaugas ir pan.), (pvz. pirkimas-pardavimas,
mainai).
Neatlygintin yra sutartis, kurios viena alis i kitos gauna turtin naud, o kita negauna i
kontrahento jokio prieprieinio patenkinimo (pvz., panauda, dovanojimas ir kt.).
Realins ir konsensualins sutartys
Konsensualin yra sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo ali susitarimo momento (pvz.,
pirkimas-pardavimas).
Realine yra sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo tam tikr veiksm atlikimo (daikt perdavimo,
prisijungimo prie elektros tiekimo tinkl ir kt.) (pvz., paskola, dovanojimas).
Vienaals ir dvials
Vienaals tokios sutartys, kai viena alis turi tik teises, o kita tik pareigas paskola,
dovanojimas).
12

Dvials alis sieja prieprieins teiss ir pareigos (maina, pirkimo-pardavimo).

Vienaales ir dviales sutartis reikia skirti nuo vienaali ir dviali sandori, nes pastarieji
vienaalius ir dvialius yra skirstomi ne pagal tarpusavio teisi ir pareig pobd, o pagal tai, keli
ali valia yra ireikta sandoriui sudaryti (CK 1.63 str.).
Abipusmis derybomis ir prisijungiant sudaromos sutartys
abipusmis derybomis ir prisijungiant sudaromas sutartis jos skirstomos pagal sudarymo
bd.
Abipusi deryb bdu sudarom sutari turin aptaria ir suderina abi alys.
Prisijungimo sutari slygas formuluoja viena i ali, o antroji gali tik

prisijungti prie

pasilytos sutarties visa apimtimi.

Prisijungusios alies teiss ginamos vairiomis statymo nuostatomis, pvz.: prisijungusioji alis
gali reikalauti sutarties slygas pakeisti ar sutart nutraukti, jeigu sutarties standartins slygos nors
ir neprietarauja statymams, taiau atima i jos paprastai tokios ries sutari suteikiamas teises
ar galimybes, panaikina ar
atsakomyb arba

apriboja sutarties standartines slygas parengusios alies civilin

nustato sutarties ali lygybs bei j interes pusiausvyros principus

paeidianias slygas, arba prietarauja protingumo, siningumo ar teisingumo kriterijams (CK

6.186 str. 3 d.); pagal CK 6.193 straipsnio 4 dal visais atvejais sutarties slygos aikinamos
vartotoj naudai ir sutart prisijungimo bdu sudariusios alies naudai.
Vienkartinio vykdymo ir tstinio vykdymo sutartys
Vienkartinio vykdymo sutartis paprastai pasibaigia tinkamai vykdyta vienu

veiksmu

(pavyzdiui, perduodamas parduotas daiktas, grinama visa paskolos suma vienu mokjimu ir
pan.).
Tstinio vykdymo sutartys yra tokios, kurios vykdomos keliais veiksmais, paprastai per tam
tikr sutartyje nustatyt laikotarp (pvz., kredito grinimas,

atliekant periodinius mnesinius

mokjimus, rentos mokjimas tam tikrais periodais ir pan.,).

Rizikos ir ekvivalentins sutartys
rizikos ir ekvivalentines sutartys skirstomos pagal gaunamos naudos apibrtum (CK 6.160
str. 3 d.).
Rizikos sutartyse konkreiai nenustatytas naudos gavimas ar ali pareigos dydis arba tai
priklauso nuo tam tikro vykio buvimo ar nebuvimo (pvz., draudimo sutartis).
Ekvivalentinse sutartyse j sudarymo metu konkreiai nurodoma gaunama nauda ir jos dydis
ar ali pareig dydis (pvz., pirkimo pardavimo sutartis).
Pagrindins ir papildomos sutartys
13

Pagrindins sutartys galioja ir j vykdymas nepriklauso nuo papildom. Papildomos sutarties

vykdymas, o paprastai ir galiojimas, priklauso nuo pagrindins sutarties. Pvz., papildomomis
sutartimis yra laikomo netesybos, laidavimas, rankpinigiai ir keitimas.
Sutartys sudaromos kontrahent naudai ir treij asmen naudai
Kontrahent naudai sudaromose sutartyse subjektins teiss ir pareigos sieja sutarties alis.
Sutartimi treiojo asmens naudai viena alis ilygsta, kad i sutarties atsiradusi prievol turi bti
vykdyta treiajam asmeniui (CK 6.191 str.).
Uberrimae fidei sutartys
Tai didiausiu pasitikjimu pagrstos sutartys. Tokioms sutartims bdinga, kad viena i sutarties
ali privalo atskleisti vis jai inom ir sutarties vykdymui

reikming informacij. Pvz.,

draudimo sutartis.
Vartojimo sutartis
Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dl preki ar paslaug sigijimo, kuri fizinis asmuo
(vartotojas) su preki ar paslaug pardavju (tiekju) sudaro su

vartotojo verslu ar profesija

nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, eimos, nam kio poreikiams tenkinti (CK 1.39 str.
1 d.).
Vartojimo sutari reglamentavimo ypatumai yra, pvz. CK 6.188 str. (nesiningos vartojimo
sutari slygos), CK 6.193 str. 4 d. (sutartis aikinama vartotojo naudai) ir kt.
Vieoji sutartis
Vieoji sutartis tai sutartis, kuri sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ir
parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryi,

elektros, ilumos, duj,

vandentiekio ir kt. organizacijos) (CK 6.161 str.).

Vieosios sutarties poymiai:
1) viena ios sutarties alis yra juridinis asmuo arba verslininkas, usiimantis tam tikra kine
veikla teikiantis transporto, ryi ar kitokias paslaugas, parduodantis ilumos, elektros energij ir
kt.
2) is juridinis asmuo arba verslininkas teikia paslaugas ar parduoda prekes

kiekvienam

asmeniui, kuris kreipiasi;

3) juridinis asmuo arba verslininkas turi utikrinti vienodas slygas preki pardavimo

ar

paslaug teikimo atitinkamos kategorijos klientams;

4) tokio asmens veikla yra valstybs kontroliuojama, reguliuojant preki ir paslaug kainas ir
kitas sutarties slygas.
Kitos sutari rys
14

Sutartys dar skirstomos :

dl darb atlikimo (pvz. rangos (CK 6.644 str.);

paslaug (pvz. asmens sveikatos prieiros paslaug (CK 6.725 str.);
pinig perdavimo (pvz. paskolos (CK 6.870 str.);
daikt perdavimo (pvz. main (CK 6.432 str. ).
ir kt.
6. Bendra nuosavybs teis

Bendrosios nuosavybs teis yra dviej ar keli savinink teis valdyti, naudoti jiems
priklausant nuosavybs teiss objekt bei juo disponuoti.
Bendraturio dalis yra ne materiali, o ideali, t.y. dalis teisje, nes objektas yra vienas.
Jeigu bendroji nuosavyb kaip objektas bt padalinta, tai vietoje vieno objekto atsirastu du.
Tokiu atveju inykt ir bendroji nuosavybs teis.
Bendrosios nuosavybs teiss rys
Dalin ir jungtin bendrosios nuosavybs teis (CK 4.73 str.)

Bendrosios dalins nuosavybs teis

Bendroji jungtin nuosavybs teis

Bendrosios nuosavybs teis laikoma daline (prezumpcija), jeigu statymai nenustato ko

kita.
Bendroji jungtin nuosavybs teis susiformuoja tarp sutuoktini, kurie gyvendami
santuokoje gyja turt. 4.92 straipsnis. Sutuoktini bendrosios jungtins nuosavybs teis
1. Sutuoktini bendrosios jungtins nuosavybs teis bendrj nuosavyb nustato io
kodekso treiosios knygos normos.
2. Bendrosios jungtins nuosavybs teise sutuoktiniams, jei j nesusitarta ar io kodekso
treiosios knygos normos nenustato ko kita, priklauso ir i bendr sutuoktini l gyti kininko
kio daiktai.
Santuokoje nustatoma bendrosios jungtins nuosavybs teiss prezumpcija. Neirint to, kad
asmenys gyvena santuokoje, jie gali gyti turt ir asmenine nuosavybe. Taiau tokiu atveju turi bti
tai nurodoma gijimo dokumentuose.
Bendrosios nuosavybs teiss atribojimas nuo

akcins bendrovs nuosavybs teiss;

eimos turto.

Skiriamieji poymiai:

bendrosios nuosavybs laikinumas;

15

akcins bendrovs atveju akcininkai, sujungdami turt, sukuria nauj (ivestin)

nuosavybs subjekt
eimos turto naudotojai ne visais atvejais yra to turto savininkai.

3.84 straipsnis. eimos turtas

1. Neatsivelgiant tai, kurio sutuoktinio nuosavyb iki santuokos sudarymo buvo ar po jos
sudarymo yra io straipsnio 2 dalyje numatytas turtas, jis yra pripastamas eimos turtu. eimos
turtas turi bti naudojamas tik bendriems eimos poreikiams tenkinti.
2. eimos turtas yra is turtas, nuosavybs teise priklausantis vienam arba abiem
sutuoktiniams:
1) eimos gyvenamoji patalpa;
2) kilnojamieji daiktai, skirti eimos nam kio poreikiams tenkinti, skaitant baldus.
3. eimos turtu taip pat pripastama teis naudotis eimos gyvenamja patalpa.
4. io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas turtas gyja eimos turto teisin status nuo
santuokos registravimo dienos, taiau sutuoktiniai gali panaudoti fakt prie siningus
treiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra registruotas vieame registre kaip
eimos turtas.
3.85 straipsnis. eimos turto teisinis reimas
1. io kodekso 3.84 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, kuris yra vieno sutuoktinio
asmenin nuosavyb, gali bti naudojamas, valdomas ar juo gali bti disponuojama tik io
straipsnio nustatyta tvarka.
2. Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto eimos turtui, savininkas, gali
perleisti nuosavybs teis j, keisti ar kitaip suvaryti teises j tik gavs kito sutuoktinio raytin
sutikim. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamei vaik, nekilnojamojo daikto, kuris yra eimos turtas,
sandoriams sudaryti btinas teismo leidimas.
3. I eimos turto negali bti iiekoma pagal kreditori reikalavimus, jeigu kreditoriai
inojo arba turjo inoti, kad sandorio sudarymas nesusijs su eimos poreiki tenkinimu ir
prietarauja eimos interesams.
4. Sutuoktiniai sutartimi negali pakeisti eimos turto teisinio reimo ar jo sudties.
Vidiniai ir ioriniai bendrosios nuosavybs teisiniai santykiai
Vidiniai bendrosios nuosavybs teisiniai santykiai, tai prievoliniai teisiniai santykiai tarp
bendraturi, atsirandantys bendrosios jungtins veiklos (partnerysts) sutarties pagrindu.
Ioriniai bendrosios nuosavybs teisiniai santykiai - tai absoliutiniai daiktiniai teisiniai
santykiai tarp bendraturi i vienos puss ir treij asmen i kitos puss.
16

4.78 straipsnis. Bendraturio teis perleisti ar suvaryti teises bendrosios dalins

nuosavybs teise turim savo dal
Kiekvienas bendraturtis turi teis perleisti kitam asmeniui nuosavybn, inuomoti ar kitu
bdu perduoti naudotis, keisti ar kitaip suvaryti vis savo dal ar dalies, turimos bendrosios
dalins nuosavybs teise, dal, iskyrus iame kodekse nustatytas iimtis.
Bendraturiu gali bti kiekvienas asmuo, galintis bti nuosavybs teisini santyki subjektu.
4.74 straipsnis. Bendrosios nuosavybs teiss objektai
Bendrosios nuosavybs teiss objektu gali bti kiekvienas daiktas ir kitas turtas, jeigu
statymai nenustato ko kita.
3.91 straipsnis. mon (kis, verslas)
Turtas, skirtas funkcionuoti monei (kiui, verslui), kuri steig vienas sutuoktinis po
santuokos sudarymo, taip pat mons (kio, verslo), steigtos vieno sutuoktinio iki santuokos
sudarymo, pajamos, iskyrus las, btinas asmeninei sutuoktinio monei (kiui, verslui)
funkcionuoti, yra bendroji jungtin nuosavyb, jeigu is turtas ar pajamos yra santuokos
nutraukimo momentu.
Bendrosios nuosavybs teiss gijimas

Sandoriai
Kilnojam daikt susijungimas
Paveldjimas
Riniais poymiais apibrt daikt sumaiymas.
Daikto atsiradimas susijungus kilnojamiesiems daiktams

Jeigu kilnojamieji keli savinink daiktai susijung ir sudar nauj daikt ir nra galimybs
vl juos atskyrus grinti pirmin bkl arba tai susij su pernelyg didelmis ilaidomis, kai
savininkai nebuvo specialiai susitar dl daikt sujungimo, tai iuo bdu atsirads naujas
kilnojamasis daiktas laikomas bendrja daline nuosavybe, kurios kiekvienam bendraturiui
priklauso dalis, proporcinga jo susijungusio daikto vertei bendrame daikte.
4.54 straipsnis.
7. Naudojimosi tvarkos nustatymas ir atidalinimas
Bendrosios dalins nuosavybs teiss objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama
bendraturi sutarimu.
Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka
pagal bet kurio i bendraturi iekin.
Kol ginas bus isprstas, teismas gino objektui gali skirti administratori.
17

Jeigu bendrosios dalins nuosavybs teiss objekt tiesiogiai vald, naudojo ir juo
disponavo ne visi bendraturiai, tai kiti bendraturiai turi teis gauti i i ataskait kasmet arba i
karto po to, kai jie nustojo bendrosios dalins nuosavybs teiss objekt tiesiogiai valdyti, naudoti
bei juo disponuoti. CK 4.75 str.
4.81 straipsnis. Naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra
bendroji dalin nuosavyb, tvarka
1. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturiai turi teis tarpusavio susitarimu
nustatyti tvark, pagal kuri bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar
kito nekilnojamojo daikto konkreiomis dalimis, atsivelgdami savo dal, turim bendrosios
dalins nuosavybs teise.
2. Jeigu iame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notarikai patvirtintas ir registruotas
vieame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vliau gyja dal to namo, buto ar kito
nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybs teismis.
4.76 straipsnis. Bendraturi teiss ir pareigos naudojantis bendrja daline nuosavybe ir j
ilaikant
Kiekvienas i bendraturi proporcingai savo daliai turi teis bendro daikto (turto)
duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu
(turtu), taip pat privalo apmokti ilaidas jam ilaikyti ir isaugoti, mokesiams, rinkliavoms ir
kitoms mokoms. Jeigu vienas i bendraturi nevykdo savo pareigos tvarkyti ir ilaikyti bendr
daikt (turt), tai kiti bendraturiai turi teis nuostoli, kuriuos jie turjo, atlyginim.
4.78 straipsnis. Bendraturio teis perleisti ar suvaryti teises bendrosios dalins
nuosavybs teise turim savo dal
Kiekvienas bendraturtis turi teis perleisti kitam asmeniui nuosavybn, inuomoti ar kitu
bdu perduoti naudotis, keisti ar kitaip suvaryti vis savo dal ar dalies, turimos bendrosios
dalins nuosavybs teise, dal, iskyrus iame kodekse nustatytas iimtis.
Bendraturiai turi pirmenybs teis pirkti bendrja nuosavybe esani parduodam dal ta
kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis paiomis slygomis, iskyrus atvejus, kai parduodama
i viej varytyni.4.79 straipsnis.
Kai parduodama dalis teisje nekilnojamj daikt, kur turima bendrosios nuosavybs
teis, apie tai praneama kitiems bendraturiams per notar.
Kai kiti bendraturiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybs teise pirkti arba ios teiss
nekilnojamj daikt negyvendina per vien mnes, jeigu bendraturi susitarimu nenustatyta
kitaip, tai pardavjas turi teis parduoti savo dal bet kuriam asmeniui.
18

Pirmenybs teis pirkti parduodamas dalis, esanias bendrja nuosavybe, gyvendinimo

tvarka
Dalies, esanios bendrja nuosavybe, pardavjas privalo ratu praneti kitiems
bendraturiams apie ketinim parduoti savo dal teiss kilnojam daikt ne bendraturiui ir kartu
nurodyti kain bei kitas slygas, kuriomis j parduoda.
Kai kiti bendraturiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybs teise pirkti arba ios teiss
kilnojamj daikt negyvendina per deimt dien nuo praneimo gavimo dienos, jeigu bendraturi
susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavjas turi teis parduoti savo dal bet kuriam asmeniui.
Bendrosios nuosavybs teiss gijimo ir pasibaigimui taikomos nuosavybs teiss gyjimo ir
pasibaigimo nuostatos.
Kai bendrosios nuosavybs teiss pasibaigimas nra siejamas su nuosavybs teiss
pasibaigimu apskritai, tai bendroji nuosavyb transformuojasi asmenin.
Tokie bendrosios nuosavybs teiss pasibaigimo pagrindai yra trys:

atidalijimas;
ipirkimas;
paveldjimas.

4.80 straipsnis. Atidalijimas i bendrosios dalins nuosavybs

1. Kiekvienas bendraturtis turi teis reikalauti atidalyti jo dal i bendrosios dalins
nuosavybs.
2. Jeigu nesusitariama dl atidalijimo bdo, tai pagal bet kurio bendraturio iekin daiktas
padalijamas natra kiek galima be neproporcingos alos jo paskiriai; kitais atvejais vienas ar keli
i atidalijam bendraturi gauna kompensacij pinigais.
3. Bendraturio kreditorius turi teis reikalauti atidalyti skolininko dal, kad bt galima i
jos iiekoti.
4. Jeigu vienas i bendraturi yra neveiksnus ar nepilnametis, atidalijant dal i bendrosios
dalins nuosavybs turi dalyvauti globos (rpybos) institucija.
8. Savininko teisi apsauga
4.93 straipsnis. Savininko teisi apsauga
1. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienod teisi apsaug.
2. Niekas neturi teiss:
1) paimti i savininko nuosavyb prievarta, iskyrus statym numatytus atvejus;
2) reikalauti, kad savininkas prie savo vali sujungt savo nuosavyb su kito savininko
nuosavybe.
19

3. Nuosavyb i savininko prie jo vali neatlygintinai gali bti paimta tik teismo sprendimu
ar nuosprendiu.
4. Nuosavyb visuomens poreikiams gali bti paimama tik teisingai atlyginant.Civilini
teisi apsauga - civilini teisi apsaugos bd visuma, garantuojanti teisi realizavim. Civilini
teisi gynimas - vienas i apsaugos bd, taikomas teiss paeidimo atveju. Civilini teisi
apsaugos sistema ukerta keli subjektini teisi paeidimui.
Civilini teisi gynimas - tai prievartos priemoni taikymas paeidjui siekiant atstatyti
paeistas teises ar/ir nutraukti paeidim. Teis gynyb teisikai garantuota subjektin teis
turinio asmens teis pasinaudoti teisinmis priemonmis siekiant nutraukti teiss paeidim ir
atstatyti savo paeist teis.
Civilins subjektins teiss gynyb turinys:
1) asmens veiksmai, kuriais siekiama utikrinti ginamos teiss nelieiamum,
2) veiksmai, kurie atliekami vykus teiss paeidimui
3) susitarimas sprsti ali gin derybomis.
Civilini teisi gynimo bdai:
Civilines teises statym nustatyta tvarka gina teismas, nevirydamas savo kompetencijos,
iais bdais:
1) pripaindamas tas teises;
2) atkurdamas buvusi iki teiss paeidimo padt;
3) ukirsdamas keli teis paeidiantiems veiksmams ar udrausdamas atlikti veiksmus,
kelianius pagrst grsm alai atsirasti (prevencinis iekinys);
4) priteisdamas vykdyti pareig natra;
5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisin santyk;
6) iiekodamas i paeidusio teis asmens padaryt turtin ar neturtin al (nuostolius), o
statym arba sutarties numatytais atvejais netesybas (baud, delspinigius);
7) pripaindamas negaliojaniais valstybs ar savivaldybi institucij arba pareign aktus,
prietaraujanius statymams, io kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais;
8) kitais statym numatytais bdais.
1.138 straipsnis. Civilini teisi gynimas
Civilini teisi gynimo bd tvarka ir ribos priklauso nuo subjektins teiss ries bei jos
paeidimo pobdio. Tam tikrais atvejais gali bti taikomi i karto keli paeistos teiss gynimo
bdai.

20

9. Turto patikjimo teis

4.106 straipsnis. Turto patikjimo teiss svoka ir tikslas
1. Turto patikjimo teis tai patiktinio teis patiktojo nustatyta tvarka ir slygomis
valdyti, naudoti perduot turt bei juo disponuoti.
2. Patikjimo teis nustatoma asmeniniais tikslais, privaiai ar visuomeninei naudai.
4.107 straipsnis. Turto patikjimo teiss subjektai
1. Turto patikjimo teiss subjektai (patiktiniai) Lietuvos Respublikoje yra valstybs ar
savivaldybi mons, staigos ir organizacijos, taip pat gali bti kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.
2. Patiktojas ar keli patiktojai gali skirti vien ar kelet patiktini, nustatyti j skyrimo
ar keitimo tvark.
4.108 straipsnis. Turto patikjimo teiss atsiradimo pagrindai
Turto patikjimo teiss atsiradimo pagrindas gali bti: statymas, administracinis aktas,
sutartis, testamentas, teismo sprendimas.
4.109 straipsnis. Turto patikjimo teiss turinys
1. Valstybs ar savivaldybs mons, staigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai
valstybs ar savivaldybs joms perduot turt, juo disponuoja savo statuose (nuostatuose), taip pat
valstybs ar savivaldybi moni, staig, organizacij veikl reglamentuojaniuose norminiuose
aktuose nustatyta tvarka bei slygomis, nepaeisdamos statym ir kit asmen teisi bei interes.
2. Kiti juridiniai ir fiziniai asmenys valdo, naudoja patiktojo jiems perduot turt bei
disponuoja juo tiek, tokia tvarka bei slygomis, kaip nustatyta turto perdavimo patikjimo teise
sutartyje, testamente, teismo sprendime ar statyme.
10. Servitutas
Servitutas tai teis svetim nekilnojamj daikt, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu
(tarnaujaniuoju daiktu), arba to daikto savininko teiss naudotis daiktu apribojimas, siekiant
utikrinti daikto, dl kurio nustatomas servitutas (viepataujaniojo daikto), tinkam naudojim
(Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalis). Pasikeitus tarnaujaniojo ar viepataujaniojo daikto
nuosavybs teiss subjektui, nustatytas servitutas ilieka. Servitutu suteikiamos servituto turtojui
konkreios naudojimosi konkreiu svetimu daiktu teiss arba atimamos i tarnaujaniojo daikto
savininko konkreios naudojimosi daiktu teiss (Civilinio kodekso 4.112 straipsnio 1 dalis).
Kilus abejoni dl servituto turinio ir nesant galimybi tiksliai j nustatyti, laikoma, kad
servitutas yra maiausias. Jeigu nustatant servitut ar vliau nebuvo konkreiai nustatytas servituto
turinys, j slygoja viepataujaniojo daikto naudojimo pagal paskirt poreikiai. Servituto
21

nustatymas neatima i tarnaujaniojo daikto savininko daikto naudojimo teisi, sudarani servituto
turin, jeigu i teisi gyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui. Viepataujaniojo ar
tarnaujaniojo daikto savininkas turi teis kreiptis teism ir prayti pakeisti servituto turin ar
panaikinti servitut, jeigu i esms pasikeiia aplinkybs ar atsiranda nenumatyt aplinkybi, dl
kuri servituto suteikiam teisi gyvendinti tampa nemanoma ar labai sudtinga.
4.113 straipsnis. Servituto teisi gyvendinimas
1. Servituto suteikiamos teiss turi bti gyvendinamos pagal tikslin paskirt, kad bt kuo
maiau nepatogum tarnaujaniojo daikto savininkui.
2. Servituto turtojas, gyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepaeisti kit
savinink teisi.
3. Nustatant servitut, gali bti nustatyta prievol statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti
kitus darbus, kurie yra btini servituto teisms gyvendinti.
4.114 straipsnis. Servituto turtojo pareiga tinkamai ilaikyti tarnaujantj daikt
1. Jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teismis yra btina remontuoti ir
kitaip tinkamai ilaikyti tarnaujantj daikt, servituto turtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir
laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
2. Tais atvejais, kai servituto turin sudaraniomis teismis naudojasi ir pats tarnaujaniojo
daikto savininkas, pareiga tinkamai ilaikyti tarnaujantj daikt tenka abiem subjektams
proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
4.115 straipsnis. Servituto ilikimas padalijus tarnaujantj daikt
Padalijus tarnaujantj daikt, anksiau nustatytas servitutas lieka galioti visoms
tarnaujaniojo daikto dalims, iskyrus atvejus, kai daikto padalijimo metu servitutas galiojo ar
buvo nustatytas tik konkreiai tarnaujaniojo daikto daliai.
4.116 straipsnis. Servituto ilikimas padalijus viepataujantj daikt
1. Padalijus viepataujantj daikt, anksiau dl jo nustatyt servitut isaugo visos
viepataujaniojo daikto dalys, iskyrus atvejus, kai daikto padalijimo metu servitutas galiojo ar
buvo nustatytas tik konkreiai viepataujaniojo daikto daliai.
2. Viepataujaniojo daikto padalijimu negali bti labiau suvarytas tarnaujantysis daiktas
(kelio servituto atveju visi padalyto viepataujaniojo daikto savininkai turi naudotis tuo paiu
keliu, kuriam nustatytas servitutas).
4.117 straipsnis. Kelio servitutas
Kelio servitutu gali bti nustatoma teis naudotis psij taku, anteminms transporto
priemonms skirtu keliu ir taku galvijams varyti.
22

4.118 straipsnis. Kelio servitutas, suteikiantis teis naudotis psij taku

1. Kai kelio servitutu suteikiama teis naudotis psij taku, papildomai nenustatant
galimybs pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojim, laikoma, kad
tokiu psij taku gali eiti pstieji, vaiuoti dviraiai, neturintys varikli, ir gali bti vedami u
pasaito galvijai.
2. Jeigu nustatant kelio servitut, suteikiant teis naudotis psij taku, nenustatomas
psij tako plotis ir jo nemanoma nustatyti pagal anksiau buvus tak, jei toks buvo, laikoma,
kad galima naudotis vieno metro ploio taku.
4.119 straipsnis. Kelio servitutas, suteikiantis teis vaiuoti transporto priemonmis
1. Kai kelio servitutu suteikiama teis vaiuoti transporto priemonmis, papildomai
nenustatant galimybs pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojim,
laikoma, kad tokiu keliu galima vaiuoti vairiomis transporto priemonmis ir naudotis kaip
psij taku.
2. Jeigu nustatant kelio servitut, suteikiant teis vaiuoti transporto priemonmis,
nenustatomas kelio plotis ir jo nemanoma nustatyti pagal anksiau buvus keli, jei toks buvo,
laikoma, kad galima naudotis keturi metr ploio keliu. Tais atvejais, kai tiktina, kad toks kelias
gali bti naudojamas vaiuoti specialiomis plai gabarit mainomis, ems sklypo, kuriam
nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teis vaiuoti transporto priemonmis, savininkas neturi
teiss sodinti krm ir medi ariau kaip trys metrai nuo kelio krat.
4.120 straipsnis. Kelio servitutas, suteikiantis teis varyti galvijus
1. Kai kelio servitutu suteikiama teis varyti galvijus, papildomai nenustatant galimybs
naudotis juo kitais tikslais bei nenustatant naudojimosi juo apribojim, laikoma, kad tokiu keliu
(taku) galima tik varyti galvijus bei servituto turtojui naudotis juo kaip psij taku.
2. Kelio servituto suteikta teis varyti galvijus nesuteikia teiss ganyti galvijus alikelse ar
ant tako ir alia jo.
3. Jeigu nustatant kelio servitut, suteikiant teis varyti galvijus, nenustatomas kelio (tako)
plotis ir jo nemanoma nustatyti pagal anksiau buvus keli (tak), jei toks buvo, laikoma, kad
galima naudotis keturi metr ploio keliu (taku).
4.121 straipsnis. Kelio (tako) vietos ir krypties nustatymas
Kai kelio servitutu suteikiama teis naudotis psij taku, anteminms transporto
priemonms skirtu keliu ar taku galvijams varyti, nenustatant kelio (tako) vietos ir krypties,
laikoma, kad suteikiama teis naudotis esamu keliu (taku), o jei jo nra, anksiau buvusiu keliu
(taku), o jei jo nebuvo arba negalima nustatyti jo vietos ir krypties, kelio (tako) viet ir krypt turi
23

teis parinkti daikto savininkas, esant galimybei laikydamasis nuostatos, kad parenkama vieta kiek
manoma labiau atitikt kelio (tako) reikalavimus.
4.122 straipsnis. Statini servitutas
Gali bti nustatomas statini servitutas, suteikiantis teis atremti viepataujantj statin
tarnaujantj daikt arba pritvirtinti prie jo, tvirtinti tarnaujaniojo statinio sien (konstrukcij)
kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statini dalis,
pakibusias vir tarnaujaniojo sklypo ar statinio, udrausti tarnaujaniojo sklypo savininkui statyti
statinius, kurie ustot vies ar esam vietovaizd, taip pat atlikti kitus statym neudraustus
veiksmus ar reikalauti i tarnaujaniojo daikto savininko, kad jis susilaikyt nuo konkrei veiksm
atlikimo.
4.123 straipsnis. Kiti servitutai
Gali bti nustatomi servitutai, suteikiantys teis tiesti poemines ir antemines
komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti servitutai.
4.124 straipsnis. Servituto nustatymo pagrindai ir momentas
1. Servitut gali nustatyti statymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o statymo numatytais
atvejais administracinis aktas.
2. I servituto kylanios teiss ir pareigos subjektams atsiranda tik registravus servitut,
iskyrus atvejus, kai servitut nustato statymai.
3. Nustatant servitutus, visais atvejais turi bti ir dl servitut nustatymo viepataujaniuoju
tampanio daikto savininko valia, iskyrus atvejus, kai servitut nustato statymai ar teismo
sprendimas.
4.125 straipsnis. Servituto nustatymas sandoriais
Sandoriais nustatyti servitutus turi teis tik pats tarnaujaniuoju tampanio daikto
savininkas.
4.126 straipsnis. Servituto nustatymas teismo sprendimu
1. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustaius
servituto nebt manoma normaliomis snaudomis daikto naudoti pagal paskirt.
2. Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis teism dl servituto nustatymo teismo
sprendimu.
4.127 straipsnis. Servituto nustatymo apribojimai
1. Nustatyti tarnaujaniajam daiktui nauj servitut leidiama, jeigu tuo nebus
paeidiamas pirmiau nustatytas servitutas.

24

2. Hipotekos tvarka keistam nekilnojamajam daiktui nustatyti servitut leidiama tik vis
kreditori sutikimu, iskyrus atvejus, kai servitutas nustatomas statymu, administraciniu aktu arba
teismo sprendimu.
4.128 straipsnis. Daiktai, kuriems gali bti nustatomas servitutas
1. Servitutas gali bti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybmis
neterminuotam laikui gali utikrinti viepataujaniojo daikto tinkam naudojim.
2. Nustaius servitut viepataujaniuoju ir tarnaujaniuoju tampantys daiktai nebtinai
privalo turti bendr rib. Svarbiausia, kad dl nustatyto servituto tarnaujaniuoju tampantis
daiktas savo pastoviomis savybmis teikt viepataujaniuoju tampaniam daiktui servituto
nustatymu siekiam nuolatin naud.
3. Jeigu nustatant servitut nebuvo konkreiai nurodyta daikto dalis, kuriai nustatomas
servitutas, laikoma, kad servitutas nustatytas visam daiktui. Bet jeigu pagal servituto suteikiamas
tarnaujaniojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo
dalimi ir tuo bt utikrintas tinkamas viepataujaniojo daikto naudojimas, tarnaujaniojo daikto
savininkas turi teis nustatyti daikto dal, kurioje gali bti naudojamasi servituto nustatytomis
teismis.
4.129 straipsnis. Dl servituto nustatymo atsiradusi nuostoli atlyginimas
Dl servituto nustatymo atsirad nuostoliai atlyginami statym nustatyta tvarka. statymais,
sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bti nustatyta viepataujaniojo daikto
savininko prievol mokti vienkartin ar periodin kompensacij tarnaujaniojo daikto savininkui.
4.130 straipsnis. Servituto pasibaigimo pagrindai ir momentas
1. Servitutas baigiasi:
1) jo atsisakius;
2) tam paiam asmeniui tapus ir viepataujaniojo, ir tarnaujaniojo daikto savininku;
3) uvus viepataujaniajam ar tarnaujaniajam daiktui;
4) pablogjus tarnaujaniojo daikto bklei;
5) inykus servituto btinumui;
6) sujus senaties terminui.
2. Servitutas gali pasibaigti tik io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.
3. Servituto pasibaigimo momentu laikomas jo iregistravimo momentas, iskyrus io
straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus.
4. Dl servituto pabaigos vie registr gali kreiptis tarnaujaniojo ar viepataujaniojo
daikto savininkas.
25

4.131 straipsnis. Servituto atsisakymas

1. Viepataujaniojo daikto savininkas gali atsisakyti turimo servituto tik tarnaujaniojo
daikto savininko naudai.
2. Kai servitutas suteikia kelet to paties daikto naudojimo teisi, galima atsisakyti ir tik kai
kuri i j.
3. Kai viepataujantysis daiktas priklauso keliems asmenims, servituto atsisakymas galioja
tik tuo atveju, jeigu yra bendras vis asmen sutikimas.
4. Turimo servituto atsisakymas turi bti formintas ratu.
5. Apie servituto atsisakym viepataujaniojo daikto savininkas privalo spti
tarnaujaniojo daikto savinink ne vliau kaip prie eis mnesius, taip pat viepataujaniojo
daikto savininkas privalo atlyginti tarnaujaniojo daikto savininkui dl servituto nutraukimo
atsiradusius nuostolius.
4.132 straipsnis. Servituto pabaiga tam paiam asmeniui tapus viepataujaniojo ir
tarnaujaniojo daikto savininku
1. Servitutas baigiasi tik tada, kai tas pats asmuo tampa viso viepataujaniojo ir viso
tarnaujaniojo daikto savininku.
2. Jeigu tas pats asmuo tampa tik dalies viepataujaniojo ir tarnaujaniojo daikto
savininku, likusiajai daliai servitutas lieka galioti.
3. Kai tarnaujantysis daiktas priklauso keliems asmenims, servitutas baigiasi tik tada, kai
visi tarnaujaniojo daikto savininkai nuosavybs teismis gyja viepataujantj daikt.
4.133 straipsnis. Servituto pabaiga uvus viepataujaniajam ar tarnaujaniajam daiktui
Viepataujaniajam ar tarnaujaniajam daiktui uvus, servitutas baigiasi.
4.134 straipsnis. Servituto pabaiga pablogjus tarnaujaniojo daikto bklei
1. Jeigu tarnaujantysis daiktas pablogja tiek, kad nebegali atlikti tarnaujaniojo daikto
funkcij, baigiasi ir servitutas.
2. Dl tarnaujaniojo daikto pablogjimo pasibaigs servitutas atnaujinamas, jeigu daiktas
atgauna savybes, dl kuri jis vl gali atlikti tarnaujaniojo daikto funkcijas. iuo atveju neturi
reikms netgi tai, kad per laik, kur pablogjs daiktas negaljo atlikti tarnaujaniojo daikto
funkcij, servitutas bt pasibaigs dl senaties.
3. Sprendim dl servituto pabaigos bei atnaujinimo priima tarnaujaniojo daikto
savininkas ir viepataujaniojo daikto savininkas tarpusavio susitarimu, o esant ginui, teismas.
4.135 straipsnis. Servituto pabaiga inykus servituto btinumui
26

1. Kai aplinkybs pasikeiia taip, kad viepataujantysis daiktas gali bti tinkamai
naudojamas nesinaudojant tarnaujaniuoju daiktu , tarnaujaniojo daikto savininko teiss naudotis
tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujaniojo daikto savininko ir viepataujaniojo
daikto savininko susitarimu.
2. Jeigu tarnaujaniojo daikto savininkas ir viepataujaniojo daikto savininkas nesusitaria,
sprendim dl servituto pabaigos priima teismas.
4.136 straipsnis. Servituto pabaiga sujus senaties terminui
1. Servitutas baigiasi sujus senaties terminui, jeigu turintis teis juo naudotis asmuo
savanorikai deimt met pats ar per kitus asmenis nesinaudojo servituto suteikiamomis teismis.
2. Laikas, kur nebuvo naudojamasi servituto suteikiamomis teismis dl nenugalimos jgos
ar dl tarnaujaniojo daikto savininko ar valdytojo trukdymo, senaties termin neskaitomas.
3. Jeigu servituto turtojas servituto suteikiamas teises deimt met gyvendino tik dalyje
tarnaujaniojo daikto, tai likusiai tarnaujaniojo daikto daliai servitutas baigiasi.
4. Servitutas negali baigtis dl senaties, jeigu buvo naudojamasi nors dalimi servituto
suteikiam teisi.
5. Sujus senaties terminui, negali baigtis kelio servitutas, suteikiantis teis naudotis taku ar
keliu, vedaniu kapines.
6. Sprendim dl servituto pabaigos sujus senaties terminui priima teismas.
4.137 straipsnis. Statini servitut pabaiga dl senaties
Statini servitutas dl senaties baigiasi tik tada, kai viepataujaniojo daikto savininkas
deimt met pats ar per kitus asmenis nesinaudojo servituto suteikiamomis teismis ir
tarnaujaniajam daiktui padar k nors tokio, kas nesuderinama su naudojimusi servituto
suteikiamomis teismis.
4.138 straipsnis. Servituto turtojo teis reikalauti atlyginti nuostolius
Jeigu tarnaujaniojo daikto savininkas ar valdytojas trukdo servituto turtojui gyvendinti
servituto suteikiamas teises, tai servituto turtojas turi teis reikalauti atlyginti dl trukdymo
atsiradusius nuostolius.
4.139 straipsnis. Tarnaujaniojo daikto savininko teisi gynimas
1. Jeigu servituto turtojas netinkamai gyvendina servituto suteiktas tarnaujaniojo daikto
naudojimo teises ir tuo paeidia tarnaujaniojo daikto savininko teises, tai tarnaujaniojo daikto
savininkas turi teis reikalauti paalinti bet kokius paeidimus, net ir nesusijusius su valdymo
netekimu.

27

2. Tais atvejais, kai servitutas suvaro teis daikto dal, tarnaujaniojo daikto savininkas
turi teis reikalauti pakeisti daikto dal, teis kuri suvaro servitutas, kita io daikto dalimi, jeigu
toks pakeitimas pads tarnaujaniojo daikto savininkui ivengti dl servituto atsirandani
pernelyg dideli nuostoli.
3. Pasibaigus servitutui, servituto turtojas, jeigu tarnaujaniojo daikto savininkas
reikalauja, turi grinti to daikto bkl padt, buvusi iki servituto nustatymo. I servituto
turtojo negali bti reikalaujama paalinti tokius daikto pasikeitimus, kurie atsirado nepaisant
servituto buvimo, jeigu statymas ar sutartis nenustato kitaip.
4.140 straipsnis. Atsakomyb pagal turtines prievoles, kylanias i servituto
1. Jeigu viepataujantysis ar tarnaujantysis daiktas nuosavybs teise priklauso keliems
savininkams, jie yra solidariai atsakingi pagal turtines prievoles, kylanias i servituto.
2. Jeigu viepataujantysis ar tarnaujantysis daiktas perleidiamas kitam asmeniui, pagal
turtines prievoles, atsiradusias i servituto iki daikto perleidimo momento, solidariai atsako daikto
perleidjas ir gijjas.
11. Uzurfruktas
Uzufruktas asmens gyvenimo trukmei ar apibrtam terminui, kuris negali bti ilgesnis
u asmens gyvenimo trukm, nustatyta teis (uzufruktoriaus teis) naudoti svetim daikt ir gauti i
jo vaisius, produkcij ir pajamas.
Uzufruktas gali bti nustatytas vieno ar keli asmen (bendrai ar nustatant kiekvieno dal)
naudai.
4.142 straipsnis. Uzufrukto objektas
1. Uzufrukto objektu gali bti kiekvienas nesunaudojamas ir kilnojamasis, ir nekilnojamasis
daiktas, kuris yra nuosavybs teiss objektas.
2. gydamas uzufrukt pagrindin daikt, uzufruktorius gyja uzufrukt ir antraeilius
daiktus, jeigu sutartis ar statymai nenustato kitaip.
3. Uzufrukto objektas perduodamas uzufruktoriui pagal apra.
4. Pasikeitus daikto, kur nustatytas uzufruktas, savininkui, uzufruktas ilieka.
4.143 straipsnis. Uzufrukto turinys
1. Uzufruktorius turi teis naudoti daikt taip, kaip nustatyta, o jeigu nenustatyta, kaip tai
daryt pagal daikto paskirt rpestingas savininkas.
2. Naudojant uzufrukto objekt gaunami vaisiai, produkcija ir pajamos priklauso
uzufruktoriui, jeigu sutartis ar statymai nenustato kitaip.
28

3. Uzufrukto turinys nustatomas kiekvienu konkreiu atveju nustatant uzufrukt. Nustatantis

uzufrukt subjektas gali nustatyti tik tokias uzufrukto suteikiamas teises, kurios neprietarauja
daikto naudojimui pagal paskirt.
4. Jeigu uzufruktas nustatytas bendrosios nuosavybs teiss objektu esant daikt,
uzufruktorius turi tas daikto valdymo ir naudojimo teises, kurios priklausyt jam kaip
bendraturiui.
5. Uzufruktorius turi teis reikalauti vykdyti dl uzufrukto objekto atsiradusias prievoles ir
priimti mokas.
6. Uzufruktorius neturi teiss perduoti uzufrukto kitam asmeniui, bet gali perduoti kitam
asmeniui teis gyvendinti uzufrukt. Tokiu atveju abu subjektai atsako pagal prievoles solidariai.
Laikas, kuriam perduodama kitam asmeniui teis gyvendinti uzufrukt, negali bti ilgesnis u
laik, kuriam nustatytas uzufruktas.
7. Uzufruktorius neturi teiss perdirbti uzufrukto objekto arba kitokiu bdu i esms jo
pakeisti be uzufrukto objekto savininko leidimo ar statymo numatytais atvejais be teismo
sprendimo.
8. Uzufruktorius neturi teiss uzufrukto objekte rast lob ar jo dal, pagal statym
priklausani daikto savininkui.
4.144 straipsnis. Uzufruktoriaus pareigos
1. Uzufruktorius privalo ilaikyti ir remontuoti uzufrukto objekt, kiek tai btina jo
normaliai bklei utikrinti.
2. Proporcingai turimoms uzufrukto objekto naudojimo teisms bei gaunamoms i jo
pajamoms uzufruktorius privalo mokti mokesius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias mokas,
jeigu sutartis ar statymai nenustato kitaip.
3. Jeigu uzufrukto objektas sugadinamas arba paeidiamas, arba btina atlikti neeilinius jo
gerinimo ir remonto darbus, apsaugoti j nuo nenumatyt pavoj, arba tretieji asmenys pareikia
savo teises uzufrukto objekt, uzufruktorius privalo tuojau pat praneti apie tai savininkui.
4. Uzufruktorius sutartyje, testamente ar statyme numatytais atvejais privalo apdrausti
uzufrukto objekt. Jeigu uzufruktorius neapdraudia uzufrukto objekto, t gali padaryti uzufrukto
objekto savininkas uzufruktoriaus lomis.
5. Kasmet uzufruktorius savo lomis turi pateikti uzufrukto objekto savininkui ataskait,
jeigu uzufrukto slygose nenumatyta kas kita.
4.145 straipsnis. Uzufrukto gyvendinimas em

29

1. Uzufruktorius neturi teiss kirsti emje, kuri yra uzufrukto objektas, augani medi,
iskyrus ivartas ir sausuolius. Sunaikintus medius uzufruktorius privalo atsodinti, jeigu uzufrukto
slygose nenumatyta kas kita.
2. Uzufruktorius negali igauti i ems naudingj ikasen, iskyrus atvejus, kai ems
naudojimo paskirtis yra naudingj ikasen gavyba.
4.146 straipsnis. Uzufruktoriaus atsakomyb
1. Uzufruktorius atsako u uzufrukto objekto bkls pablogjim dl uzufrukto netinkamo
gyvendinimo.
2. Jeigu uzufruktorius nevykdo i uzufrukto kylani esmini pareig, uzufrukto objekto
savininko praymu teismas gali skirti uzufrukto objekto administratori.
4.147 straipsnis. Uzufrukto nustatymo pagrindai ir momentas
1. Uzufruktas gali bti nustatomas statymais, teism sprendimais, kai tai numato statymai,
bei sandoriais.
2. I uzufrukto kylanios teiss daikt, kuriam privaloma teisin registracija, ir pareigos
subjektams atsiranda tik registravus uzufrukt, iskyrus atvejus, kai uzufrukt nustato statymas.
3. kilnojamj daikt, kuriam nra nustatyta privaloma teisin registracija, uzufruktas
atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu kitaip nenumatyta statyme (kai uzufrukt nustato
statymas), sandoryje (kai uzufruktas nustatomas sandoriu) ar teismo sprendimo (kai uzufruktas
nustatomas teismo sprendimu).
4. Nustatant uzufrukt, turi bti uzufruktoriumi tampanio asmens valia, iskyrus atvejus,
kai uzufrukt nustato statymas.
4.148 straipsnis. Uzufrukto nustatymas sandoriais
Nustatyti uzufrukt sandoriais turi teis tik pats daikto savininkas.
4.149 straipsnis. Uzufrukto nustatymo apribojimai
Naujas uzufruktas gali bti nustatomas daiktus, kuriuos jau yra nustatytas uzufruktas,
jeigu naujai nustatomo uzufrukto suteikiamos teiss nesutampa su jau nustatyto uzufrukto
suteikiamomis teismis ir naujojo uzufrukto suteikiam teisi gyvendinimas nepaeis jau esamo
uzufruktoriaus teisi.
4.150 straipsnis. Uzufrukto pasibaigimo pagrindai ir momentas
1. Uzufruktas baigiasi:
1) jo atsisakius;
2) mirus uzufruktoriui, likvidavus uzufruktori juridin asmen ar prajus trisdeimiai met
nuo uzufrukto nustatymo juridiniam asmeniui;
30

3) pasibaigus terminui ar vykus naikinaniojoje slygoje numatytam juridiniam faktui;

4) uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku;
5) uvus uzufrukto objektui;
6) pablogjus uzufrukto objekto bklei;
7) sujus senaties terminui;
8) panaikinus uzufrukt teismo sprendimu.
2. Uzufruktas gali baigtis tik io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.
3. Uzufrukto pabaigos momentu laikomas jo iregistravimo momentas, iskyrus io
straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose numatytus atvejus ir tuos atvejus, kai uzufruktas neturjo
bti registruotas.
4. Keli asmen naudai nustatytas uzufruktas baigiasi pasibaigus paskutinio asmens teisei,
jeigu nenustatyta kitaip.
5. Uzufrukto objekto savininko ir uzufruktoriaus susitarimu ar teismo sprendimu uzufruktas
gali bti pakeistas renta, jeigu dl svarbi prieasi uzufruktorius negali vykdyti savo pareig.
4.151 straipsnis. Uzufrukto atsisakymas
1. Uzufruktorius gali atsisakyti turimo uzufrukto tik uzufrukto objekto savininko naudai.
2. Kai uzufruktas suteikia kelet to paties daikto naudojimo teisi, kai kuri i j galima
atsisakyti.
3. Turimo uzufrukto atsisakymas turi bti formintas ratu.
4.152 straipsnis. Uzufrukto pabaiga mirus uzufruktoriui, likvidavus juridin asmen ar
prajus trisdeimiai met nuo uzufrukto nustatymo juridiniam asmeniui
1. Uzufruktoriui mirus, uzufruktas baigiasi nepaisant to, ar jis buvo nustatytas apibrtam
terminui, ar konkretaus asmens gyvenimo trukmei. Uzufruktui pasibaigus dl uzufruktoriaus
mirties, jo teisi permjai privalo grinti daikt savininkui.
2. Juridinio asmens, kaip uzufruktoriaus, turtas daiktas turi bti grintas savininkui,
primus sprendim likviduoti juridin asmen arba prajus trisdeimiai met nuo uzufrukto
nustatymo juridiniam asmeniui.
4.153 straipsnis. Uzufrukto pabaiga pasibaigus terminui ar vykus naikinaniojoje slygoje
numatytam juridiniam faktui
1. Jeigu nustatant uzufrukt buvo numatytas jo pabaigos terminas ar uzufrukto pabaiga
buvo susieta su naikinanija slyga, tai, pasibaigus nustatytam terminui ar vykus naikinaniojoje
slygoje numatytam juridiniam faktui, uzufruktas pasibaigia.

31

2. Jeigu uzufruktas buvo nustatytas laikotarpiui, kol treiasis asmuo sukaks tam tikr ami,
taiau jis nesukaks nustatyto amiaus mirta, tai uzufruktas ilieka iki to laiko, kada is asmuo
bt sukaks nustatyt ami.
3. Jeigu uzufruktas buvo nustatytas laikotarpiui, kol atsiras su treiuoju asmeniu susij
slygos, o treiasis asmuo iki t slyg atsiradimo mirta ir todl numatytos slygos atsirasti
negali, tai uzufruktorius isaugo savo teises iki savo gyvenimo pabaigos.
4.154 straipsnis. Uzufrukto pabaiga uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku
1. Uzufruktoriui tapus viso uzufrukto objekto savininku, uzufruktas baigiasi.
2. Jeigu uzufruktorius tampa tik dalies uzufrukto objekto savininku, tai likusiai daliai
uzufruktas lieka galioti.
4.155 straipsnis. Uzufrukto pabaiga uvus uzufrukto objektui
Uzufrukto objektui uvus, baigiasi ir uzufruktas.
4.156 straipsnis. Uzufrukto pabaiga pablogjus uzufrukto objekto bklei
1. Jeigu uzufrukto objektas pablogja tiek, kad nebegali bti naudojamas pagal nustatyto
uzufrukto paskirt, uzufruktas baigiasi.
2. Dl uzufrukto objekto pablogjimo pasibaigs uzufruktas atnaujinamas, jeigu uzufrukto
objektas atgauna savybes, dl kuri jis vl gali atlikti tokio objekto funkcijas. iuo atveju neturi
reikms netgi tai, kad per laik, kur pablogjs uzufrukto objektas negaljo bti naudojamas
pagal nustatyto uzufrukto paskirt, uzufruktas bt pasibaigs sujus senaties terminui.
3. Sprendim dl uzufrukto pabaigos bei atnaujinimo priima uzufrukto objekto savininkas ir
uzufruktorius tarpusavio susitarimu, o esant ginui, teismas.
4.157 straipsnis. Uzufrukto pabaiga sujus senaties terminui
1. Uzufruktas, kurio objektas yra nekilnojamasis daiktas, baigiasi sujus senaties terminui,
jeigu uzufruktorius nepertraukiamai savanorikai deimt met pats ar per kitus asmenis
nesinaudojo uzufrukto suteikiamomis teismis.
2. Uzufruktas, kurio objektas yra kilnojamasis daiktas, baigiasi dl senaties, jeigu
uzufruktorius savanorikai trejus metus pats ar per kitus asmenis nesinaudojo uzufrukto
suteikiamomis teismis.
3. Laikas, kur nebuvo naudojamasi uzufrukto suteikiamomis teismis dl nenugalimos jgos
ar dl uzufrukto objekto savininko (valdytojo) trukdymo, senaties termin neskaitomas.
4. Jeigu uzufruktorius uzufrukto suteikiamas teises penkiolika met gyvendino tik
naudodamasis nekilnojamojo daikto dalimi, likusiai daikto daliai uzufruktas baigiasi.

32

5. Uzufruktas negali pasibaigti dl senaties, jeigu buvo naudojamasi nors dalimi uzufrukto
suteikiam teisi.
4.158 straipsnis. Uzufrukto objekto grinimas pasibaigus uzufruktui
1. Pasibaigus uzufruktui, uzufruktorius privalo grinti savininkui uzufrukto objekt tos
bkls, kurios j gavo, atsivelgiant normal susidvjim, jeigu nustatant uzufrukt nebuvo
aptarta kitaip.
2. Uzufruktorius turi teis pasilikti dalis, kuriomis pagerino daikt, jeigu jas galima atskirti
ir jeigu tai nepadarys alos uzufrukto objektui. Jeigu pagerint dali atskirti negalima arba daiktas
buvo pagerintas kitaip, uzufruktorius turi teis reikalauti atlyginti pagerinimo ilaidas, bet ne
daugiau kaip daikto verts padidjimas, tik tuo atveju, jeigu jis daikt pagerino daikto savininko
sutikimu.
4.159 straipsnis. Uzufrukto objekto savininko teisi gynimas
Jeigu uzufruktorius netinkamai gyvendina uzufrukto suteiktas teises ir tuo paeidia daikto
savininko teises, tai uzufrukto objekto savininkas turi teis reikalauti paalinti bet kokius
paeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
12. Hipoteka ir keitimas
4.170 straipsnis. Hipotekos svoka ir subjektai
1. Hipoteka daiktin teis svetim nekilnojamj daikt, kuria utikrinamas esamos ar bsimos
turtins prievols vykdymas, kai keistas turtas neperduodamas kreditoriui.
2. kaito davju pagal hipotekos sandor gali bti hipotekos objektu esanio nekilnojamojo daikto
savininkas. Turto patikjimo teise daikt valdantis patiktinis turi teis keisti daikt tik tais atvejais, kai
statymuose arba sandoryje, kuri pagrindu atsiranda turto patikjimo teis, yra numatyta teis keisti
patikjimo teise valdom daikt. statymuose, teismo sprendime ar sandoryje gali bti numatyta kito asmens
turto administratoriaus teis keisti nekilnojamj daikt.
3. Hipoteka suteikia ios daiktins teiss turtojui teis patenkinti hipoteka utikrint reikalavim i
hipotekos objekto verts pirmiau u kitus skolininko kreditorius.
4. Hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka utikrintos pagrindins prievols galiojimo.
5. Hipoteka neatima i kaito davjo teiss valdyti, naudoti keist turt ir juo disponuoti
atsivelgiant hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Paskesn keisto
turto hipoteka leidiama, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip.
6. Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, keistas daiktas gali bti perleidiamas kito asmens
nuosavybn. Perleidiant keist daikt kito asmens nuosavybn, hipoteka seka paskui daikt, jeigu iame
kodekse nenustatyta kitaip.
4.171 straipsnis. Hipotekos objektas

33

1. Hipotekos objektu gali bti bet kokie nekilnojamieji daiktai. Hipotekos objektu gali bti ir
kilnojamasis turtas, ir turtins teiss, jeigu is turtas hipotekos sandoriu keiiamas kartu su
nekilnojamaisiais daiktais.
2. Be to, hipotekos objektu gali bti nekilnojamojo daikto dalis.
3. Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir
visi esami ar bsimi antraeiliai daiktai, iskyrus daikto pajamas. Antraeiliai daiktai laikomi keistais
hipoteka, nors jie ir nenurodyti hipotekos sandoryje.
4. Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, keiiamas daiktas, iskyrus em, turi bti
apdraustas.
5. Hipoteka apima ir nekilnojamojo daikto draudimo atlyginim.
6. Daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybs teise, gali bti keistas tik vis bendraturi
sutikimu. keiiant bendrosios dalins nuosavybs teise priklausanio daikto dal, kit bendraturi
sutikimas nereikalingas, taiau keiiama daikto dalis turi bti tiksliai nustatyta bendraturi sudarytoje ir
notaro patvirtintoje naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartyje.
7. keisto daikto savininkas neturi teiss sunaikinti, sualoti daikt ar kitaip sumainti jo vert.
8. keisto daikto atsitiktinio uvimo, sugedimo ar kitokio verts sumajimo rizika, iskyrus normal
daikto nusidvjim, tenka keisto daikto savininkui. Hipotekos sandoryje gali bti nustatytos kitokios ioje
dalyje numatytos rizikos ar jos pasekmi paskirstymo taisykls.
9. Hipoteka keist daikt, kur nustojo valdyti kaito turtojas, kaito davjas ar j valds treiasis
asmuo gali ireikalauti ir kaito turtojas ar treiasis asmuo pagal io kodekso 4.95, 4.96 ir 4.97 straipsnius.
10. Prekybins laivybos statyme gali bti numatytos kitos taisykls negu nustatyta iame kodekse.
4.172 straipsnis. Hipotekos ilikimas padalijus keist nekilnojamj daikt
1. Padalijus keist nekilnojamj daikt, hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems
po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams. Susitarimas dl hipotekos reikalavimo padalijimo
negalioja.
2. Po nekilnojamojo daikto padalijimo suformuot nekilnojamj daikt, priklausani nuosavybs
teise skirtingiems savininkams, pardavimo varytynse eil nustatoma daikto padalijimo momentu daikto
savinink raytiniu susitarimu. Jeigu nekilnojamojo daikto savinink raytinio susitarimo nra, po
padalijimo suformuot nekilnojamj daikt pardavimo varytynse eil nustato antstolis, atsivelgdamas
kreditoriaus silymus ir skolinink interesus.
4.173 straipsnis. Hipotekos ilikimas sujungus keistus nekilnojamuosius daiktus
1. keisti nekilnojamieji daiktai gali bti sujungti tik gavus kreditori, kuri reikalavim tenkinimo
eil po sujungimo pasikeis, raytin sutikim.
2. Sujungus kelis keistus nekilnojamuosius daiktus, kiekvieno i j hipoteka apima po sujungimo
suformuot nekilnojamj daikt. Hipotekos kreditori reikalavim tenkinimo eil nustatoma pagal
hipotekos registravimo Hipotekos registre laik.

34

4.174 straipsnis. Hipoteka utikrinami reikalavimai

1. Hipoteka utikrinamas pagrindinio reikalavimo vykdymas ir i io reikalavimo atsirandani
palkan iiekojimas.
2. Hipotekos sandoryje alys gali susitarti, kad netesybos ir hipotekos kreditoriaus nuostoliai, patirti
dl hipoteka utikrinto sipareigojimo nevykdymo, utikrinami maksimalija hipoteka.
3. Hipoteka utikrint reikalavim suma negali bti didinama be paskesns eils hipotekos
kreditori raytinio sutikimo.
4.175 straipsnis. Hipotekos rys
1. Hipoteka gali bti priverstin ir sutartin.
2. Sutartin hipoteka atsiranda sutarties arba vienaalio sandorio (pareikimo) pagrindu. Sutartin
hipoteka, kuri atsiranda keiiamo daikto savininko vienaalio sandorio (pareikimo) pagrindu, vadinama
pareiktine hipoteka. Pareiktine hipoteka keisto daikto savininko pareiga kreditoriui nepriklauso nuo
pagrindins prievols, kurios vykdymui utikrinti yra nustatyta pareiktin hipoteka.
3. Hipoteka yra priverstin, kai statym nustatytais atvejais prie savininko vali nustatomas jam
priklausanio nekilnojamojo daikto keitimas siekiant utikrinti statymuose numatyt turtini reikalavim
vykdym. Priverstin hipoteka atsiranda statym, teismo sprendim ar galiotos institucijos (pareigno)
sprendim pagrindais iais atvejais:
1) kai btina utikrinti valstybs reikalavimus, atsirandanius i mokesi ir valstybinio socialinio
draudimo teisini santyki;
2) kai btina utikrinti pagal teismo sprendim patenkintus turtinius reikalavimus;
3) kitais io kodekso numatytais atvejais.
4. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo staig ir mokesi administratori
nustatomos priverstins hipotekos nustatymo tvark nustato i subjekt veikl reglamentuojantys teiss
aktai. Teismo sprendimu nustatomos priverstins hipotekos nustatymo tvark reglamentuoja Civilinio
proceso kodeksas. Dl statym pagrindu atsiradusios priverstins hipotekos nustatymo suinteresuoti
asmenys kreipiasi notar. Priverstin hipoteka gali bti nustatoma jau keistam nekilnojamajam daiktui.
5. Sutartins hipotekos rys:
1) mons hipoteka;
2) paprastoji hipoteka;
3) jungtin hipoteka;
4) svetimo daikto hipoteka;
5) maksimalioji hipoteka;
6) bendroji hipoteka;
7) slygin hipoteka.
6. Vieno hipotekos sandorio pagrindu atsiradusi hipoteka gali bti dviej ir daugiau io straipsnio 5
dalyje nurodyt sutartins hipotekos ri.

35

4.176 straipsnis. Priverstins hipotekos nustatymas valstybs reikalavimams, atsirandantiems i

mokesi ir valstybinio socialinio draudimo teisini santyki, utikrinti
Valstybs reikalavimams, atsirandantiems i mokesi ir valstybinio socialinio draudimo teisini
santyki, utikrinti hipoteka nustatoma mokesi administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo
administravimo staigos sprendimu. iame sprendime nurodomas daiktas, kuriam nustatoma priverstin
hipoteka, skolininkas io daikto savininkas, priverstins hipotekos nustatymo pagrindas, priverstins
hipotekos terminas ir reikalavimo suma.
4.177 straipsnis. mons hipoteka
1. mons hipoteka mons kaip nekilnojamojo turto keitimas. Hipotekos sandoryje privalo bti
nurodyta, kad tai yra mons hipotekos sandoris.
2. mons hipotekos sandorio priedu privalo bti mons turto inventorizavimo aktas.
3. mons hipotekos sandoryje alys privalo nurodyti bendr hipotekos objekto vert. Jeigu mons
hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, skolininkas (kaito davjas) sipareigoja, kad mons vert netaps
maesn u hipotekos sandoryje numatyt hipotekos objekto vert.
4. mons hipoteka registruojama Hipotekos registre. Juridini asmen registre ir Nekilnojamojo
turto registre registruojamas juridinis faktas, kad juridinio asmens turtas keistas pagal mons hipotekos
taisykles.
5. kaito davjas, vykdydamas prast komercin veikl, turi teis disponuoti turtu, keistu pagal
mons hipotekos taisykles. Perleidus pagal mons hipotek keisto turto nuosavybs teis siningam
treiajam asmeniui, mons hipoteka iam perleistam turtui pasibaigia, o naujai gytas turtas tampa mons
hipotekos objektu nuo jo gijimo nuosavybn momento. mons hipotekos sandoryje gali bti nustatyta, kad
i taisykl netaikoma konkreiai nurodytam turtui, kuris yra mons hipotekos objektas.
4.178 straipsnis. Hipotekos nustatymas pagal teismo sprendim patenkintiems reikalavimams
utikrinti
Pagal teismo sprendim patenkinus reikalavim dl pinig iiekojimo, kreditoriaus praymu io
kodekso nustatytais atvejais ir Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka gali bti nustatyta priverstin
skolininko daikto hipoteka.
4.179 straipsnis. Paprastoji hipoteka
Paprastoji hipoteka vieno konkretaus skolininkui nuosavybs teise priklausanio nekilnojamojo
daikto keitimas norint apsaugoti vieno konkretaus sipareigojimo vykdym.
4.180 straipsnis. Jungtin hipoteka
Jungtin hipoteka keli tam paiam asmeniui nuosavybs teise priklausani nekilnojamj daikt
keitimas vienu hipotekos sandoriu norint apsaugoti vieno konkretaus sipareigojimo vykdym.
4.181 straipsnis. Svetimo daikto hipoteka
1. Svetimo daikto hipoteka nuosavybs teise priklausanio nekilnojamojo daikto keitimas, kai
skolininkas yra kitas asmuo negu keisto daikto savininkas.

36

2. Svetimo daikto hipoteka gali bti atlygintina.

3. Svetimo daikto hipotekos atveju kreditorius neturi teiss perleisti reikalavimo teiss treiajam
asmeniui be keisto turto savininko sutikimo.
4.182 straipsnis. Maksimalioji hipoteka
1. Maksimalioji hipoteka nekilnojamojo daikto keitimas, kai hipotekos sandoryje nurodoma tik
maksimali keiiamu daiktu utikrinam sipareigojim apsaugojimo suma. Hipotekos sandoryje privalo bti
nurodyta, kad tai yra maksimaliosios hipotekos sandoris.
2. Maksimaliosios hipotekos skolos dydio fiksavimo data gali bti nustatyta ali susitarimu. Vliau
prisiimt skolini sipareigojim i hipoteka neapsaugo. Hipotekos kreditoriaus praymu skolos dyd taip pat
fiksuoja antstolis iiekojimo procedros metu.
3. Maksimali sipareigojim apsaugojimo suma negali bti didinama be toliau eilje esani to
paties daikto hipotekos kreditori sutikimo.
4.183 straipsnis. Bendroji hipoteka
1. Bendroji hipoteka keli atskiriems savininkams priklausani nekilnojamj daikt
keitimas norint apsaugoti vien skolin sipareigojim.
2. Bendrja hipoteka keisto daikto savininkas, nordamas daikt keisti dar kart, turi gauti
raytin vis kit bendrja hipoteka keist daikt savinink sutikim.
3. Bendrosios hipotekos sutartyje turi bti nurodyta keist daikt pardavimo varytynse eil.
4.184 straipsnis. Slygin hipoteka
1. Slygin hipoteka daikto keitimas, norint apsaugoti skolinio sipareigojimo vykdym, kai
susitariama, kad hipoteka sigalios nuo sutartyje nustatytos slygos vykdymo momento arba kad hipoteka
galios tik iki to momento, kol bus vykdoma sutartyje nustatyta slyga. Slyga gali bti nustatoma tiek
kreditoriui, tiek skolininkui.
2. Slygine hipoteka gali bti keiiamas bsimas nekilnojamasis daiktas, kuris bus sukurtas ateityje
arba kurio savininku kaito davjas taps ateityje. i slygin hipoteka sigalioja nuo to momento, kai
hipotekos objektu esantis daiktas registruojamas nekilnojamojo turto registre kaip kaito davjo nuosavyb.
4.185 straipsnis. Hipotekos forminimas ir registravimas
1. Hipotekos sandoris turi bti notarins formos.
2. Hipotekos sandoris gali bti sudaromas kaip atskiras sandoris arba susitarimas dl hipotekos gali
bti trauktas sutart, i kurios atsiranda pagrindin prievol.
3. Hipotekos sandorio alys yra skolininkas, kreditorius ir kaito davjas. Kai daiktas keiiamas
vienaaliu jo savininko pareikimu, hipotekos sandorio alis yra tik keiiamo daikto savininkas.
4. Hipotekos sandor patvirtins notaras Hipotekos registro nuostat nustatyta tvarka pateikia
Hipotekos registrui duomenis apie hipotek hipotekai registruoti.

37

5. Priverstin hipoteka nustatoma teismo, notaro arba statym galioto pareigno ar institucijos
sprendimu. Priverstin hipotek nustats teismas, notaras, statym galiotas pareignas ar institucija arba
kreditorius duomenis hipotekai registruoti pateikia Hipotekos registro nuostat nustatyta tvarka.
6. Hipotekos sandorio pakeitimai turi bti tokios pat formos kaip ir hipotekos sandoris ir yra
registruojami Hipotekos registre ta paia tvarka kaip ir hipoteka. Priverstins hipotekos pakeitimai
nustatomi ta paia tvarka kaip ir priverstin hipoteka.
7. Hipotekos registro duomenys yra viei, jie laikomi teisingais ir isamiais, kol nenuginyti statym
nustatyta tvarka. rodinti savo teises remdamiesi Hipotekos registre registruotais juridiniais faktais gali tik
siningi tretieji asmenys.
4.186 straipsnis. Hipotekos sandorio turinys
1. Hipotekos sandoryje turi bti nurodyta: sandorio sudarymo vieta, data ir laikas, skolininkas,
kreditorius ir kaito davjas (kai skolininkas ir kaito davjas ne tas pats asmuo), j gyvenamoji vieta
(buvein), hipotekos objektas, hipoteka utikrinta prievol (prievols) ir jos (j) konkretus ar maksimalus
dydis, prievols vykdymo terminas, hipotekos sandorio originalo egzempliori skaiius ir subjektai, kuriems
sandorio sudarymo metu perduodami originalo egzemplioriai. mons hipotekos, slygins hipotekos ir
maksimaliosios hipotekos sandoriuose privalo bti nurodyta hipotekos ris. Slygins hipotekos sandoryje
nurodoma slyga, su kuria siejamas hipotekos galiojimas.
2. Hipotekos sandoriams netaikomi specials sandori turinio reikalavimai, iskyrus statym
nustatytus atvejus.
3. ali susitarimu arba vienaaliu keiiamo daikto savininko pareikimu gali bti nustatyta, kad
hipotekos sandoris yra vertybinis popierius. iuo atveju hipotekos sandoris sudaromas kaip atskiras
sandoris vienu egzemplioriumi, kuris perduodamas hipotekos kreditoriui.
4. Tais atvejais, kai keliems kreditoriams atstovauja vienas atstovas, kreditori susitarimu arba
vienaaliu keiiamo daikto savininko pareikimu hipotekos sandoryje gali bti nustatyta, kad Hipotekos
registre kaip kreditorius nurodomas tik kreditori atstovas. iuo atveju Hipotekos registre turi bti nurodytas
atstovavimo pagrindas.
5. Hipotekos sandoryje, kur vienaalikai surao keiiamo daikto savininkas, kreditorius gali bti
nenurodytas. Prie siningus treiuosius asmenis pareiktin hipotek galima naudoti nuo kreditoriaus
nurodymo Hipotekos registre momento.
4.187 straipsnis. Hipotekos sigaliojimo momentas
1. Sutartin hipoteka alims galioja nuo hipotekos sandorio sudarymo momento, jeigu hipotekos
sandoryje nenustatyta kitaip.
2. Prie siningus treiuosius asmenis hipotekos sandoris gali bti naudojamas tik tuo atveju, kai
hipoteka Hipotekos registro nuostat nustatyta tvarka registruota Hipotekos registre.
3. Priverstin hipoteka sigalioja nuo jos registravimo Hipotekos registre momento.
4.188 straipsnis. Hipotekos sandorio ir Hipotekos registro duomen neatitikimas

38

Kai hipotekos sandorio tekstas nesutampa su Hipotekos registro duomenimis, sprendiamj gali
turi Hipotekos registro duomenys.
4.189 straipsnis. Hipotekos reikalavimo ir hipotekos teiss perleidimas
1. Kreditorius hipoteka utikrint reikalavim ar jo dal gali perleisti kitam asmeniui, jeigu
hipotekos sandoryje ar statymuose nenustatyta kitaip. Perleidiant hipoteka utikrint reikalavim,
perleidiama ir hipotekos teis. Hipoteka utikrintas reikalavimas perleidiamas laikantis reikalavimo teiss
perleidim reglamentuojani io kodekso etosios knygos nuostat.
2. Kai ali susitarimu hipotekos sandoris yra vertybinis popierius, kreditorius gali perleisti
hipotekos teis atskirai nuo hipoteka utikrinto reikalavimo. iuo atveju hipoteka utikrintu reikalavimu
laikoma naujojo hipotekos kreditoriaus turima reikalavimo teis skolinink, kuri negali bti didesn u
hipotekos sandoryje nurodyt pagrindins prievols sum.
3. Kai hipotekos sandoris yra vertybinis popierius, hipoteka utikrintas reikalavimas perleidiamas
perduodant hipotekos sandor indosamentu (hipotekos kreditoriaus rau, kuriuo hipotekos sandoris
perduodamas kitam asmeniui). Indosamentas turi bti raytas hipotekos sandoryje nurodant asmen, kuriam
perleidiamas hipotekos reikalavimas, taip pat pasiraytas indosanto (hipotekos kreditoriaus) ir
registruotas Hipotekos registre.
4. Hipoteka utikrinto reikalavimo ar jo dalies perleidimas, hipotekos teiss perleidimas, hipotekos
sandorio indosamentas gali bti panaudoti prie siningus treiuosius asmenis registravus Hipotekos
registre Hipotekos registro nuostat nustatyta tvarka.
4.190 straipsnis. Hipotekos kreditoriaus teis perleisti savo eils pirmum patenkinti reikalavim i
keisto daikto verts kitam hipotekos kreditoriui
Kai daiktas keistas kelis kartus, bet kuris hipotekos kreditorius gali perleisti savo eils pirmum
patenkinti reikalavim i keisto daikto verts kitam hipotekos kreditoriui. iuo atveju daromi abiej
hipotekos sandori pakeitimai. Kai hipotekos kreditoriaus, perleidianio savo eils pirmum, reikalavimo
suma yra maesn u permjo reikalavimo sum, btinas tolesns negu perleidjo ir pirmesns nei
permjo eils kreditori notarine tvarka patvirtintas sutikimas.
4.191 straipsnis. Hipotekos reikalavimo keitimas
Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos kreditorius gali keisti hipotekos reikalavim
pagal keitimo teis reglamentuojanias io kodekso nuostatas.

4.197 straipsnis. Hipotekos pabaigos pagrindai

1. Priverstinis keisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus praymu ilaisvina j nuo
vis hipotek.
2. Hipoteka pasibaigia, kai:
1) yra tinkamai vykdytas skolinis sipareigojimas arba hipoteka utikrinta prievol
pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar statymuose nustatytais pagrindais;
2) teismo sprendimu ar kitu pagrindu panaikinama hipoteka;
39

3) hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta neinoma deimt met
nuo skolos mokjimo termino pabaigos;
4) hipotekos objektas uvo;
5) yra kiti iame kodekse nustatyti atvejai.
3. Hipoteka gali atsinaujinti io kodekso nustatytais atvejais. Atsinaujinusi hipotek
hipotekos kreditoriaus praymu formina notaras.
4. Jeigu sujus skolos grinimo terminui hipotekos kreditorius atsisako priimti hipoteka
utikrintos prievols dalyk, skolininkas gali sumokti atitinkam sum kredito staigos arba
notaro depozitin sskait. Sumokjus vis skolos sum depozitin sskait, hipoteka baigiasi.
5. Kreditorius turi teis bet kuriuo momentu atsisakyti hipotekos.
6. Siningo hipotekos kreditoriaus teis lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos
sandoris pripastamas negaliojaniu tokiu pagrindu, u kur hipotekos kreditorius neatsako. Kai
hipotekos sandoris statym nustatyta tvarka pripaintas negaliojaniu ir nra btinybs ginti
siningo hipotekos kreditoriaus, Hipotekos registre registruota hipoteka baigiama ir
iregistruojama i Hipotekos registro pateikus siteisjus teismo sprendim dl hipotekos sandorio
pripainimo negaliojaniu.
7. Pasibaigusi hipoteka iregistruojama i Hipotekos registro. Hipotekos kreditoriaus,
skolininko arba turto savininko praymas dl hipotekos pabaigos pateikiamas notarui, o is
duomenis apie hipotekos pabaig perduoda Hipotekos registrui.
4.198 straipsnis. keitimo svoka
1. keitimas daiktin teis svetim kilnojamj turt ir turtines teises, kuria utikrinamas
esamo ar bsimo turtinio sipareigojimo vykdymas.
2. keitimo objektas gali bti perduodamas kreditoriui, treiajam asmeniui arba paliekamas
valdyti kaito davjui. keitimo objekto perdavimu taip pat laikomas prekinio ar nuosavybs
vertybinio popieriaus perdavimas kreditoriui, kitoks teiss valdyti keitimo objekt suteikimas,
skaitant ra banko sskaitose ar vertybiniuose popieriuose atlikim.
3. keitimo teis ir jos galiojimas priklauso nuo keitimu utikrintos pagrindins prievols
galiojimo.
4. Skolininkui nevykdius keitimu utikrintos prievols, keitimo kreditorius turi teis
patenkinti savo reikalavim i keisto daikto verts pirmiau u kitus kreditorius.
5. Finansinio utikrinimo susitarim statymas gali nustatyti kitas taisykles, negu nustatyta
iame kodekse.
40

4.199 straipsnis. keitimo atsiradimo pagrindai

1. keitimas gali bti sutartinis arba priverstinis.
2. Sutartinis keitimas atsiranda sutarties arba vienaalio sandorio (pareikimo) pagrindu.
Sutartinis keitimas, kuris atsiranda kaito davjo vienaalio sandorio (pareikimo) pagrindu,
vadinamas pareiktiniu.
3. Priverstiniam keitimui, kuris atsiranda statym, teismo sprendimo ar galiotos
institucijos (pareigno) sprendimo pagrindais, mutatis mutandis taikomos ios knygos nuostatos,
reglamentuojanios priverstin hipotek.
4.

Sutartiniam

keitimui

mutatis

mutandis

taikomos

ios

knygos

nuostatos,

reglamentuojanios sutartins hipotekos ris, iskyrus mons hipotek.

4.200 straipsnis. keitimu utikrinami reikalavimai
1. keitimu gali bti utikrintas bet kurios esamos ar bsimos turtins prievols vykdymas.
2. keitimu utikrinamas pagrindinio reikalavimo vykdymas ir i io reikalavimo
atsirandani palkan iiekojimas. keitimo sandorio alys keitimo sandoryje gali susitarti, kad
netesybos ir kreditoriaus nuostoliai, patirti dl keitimu utikrintos prievols vykdymo termino
praleidimo, utikrinami maksimaliuoju keitimu.
4.201 straipsnis. keitimo objektas
1. keitimo objektu gali bti bet koks esamas ar bsimas kilnojamasis turtas ir turtins
teiss.
2. keitimo objektu negali bti tokie daiktai, kuriuos pagal galiojanius statymus negali
bti nukreipiamas iiekojimas, taip pat kilnojamieji daiktai, keisti kartu su nekilnojamuoju daiktu
io kodekso 4.171 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
3. Jeigu statymuose ar keitimo sandoryje nenustatyta kitaip, daikto keitimas apima ir
daikto priklausinius ir neatskirtus vaisius.
4. keisto daikto atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka kaito davjui, jeigu
statymuose ar keitimo sandoryje nenustatyta kitaip.
5. keisti daikt, kuris yra bendroji nuosavyb, galima tik raytiniu vis bendraturi
sutikimu.
4.206 straipsnis. kaito davjas
1. kaito davju gali bti ir pats skolininkas, ir treiasis asmuo.
2. kaito davjas turi bti keiiamo objekto savininkas arba asmuo, kuriam priklauso
turtin teis, esanti keitimo objektu, iskyrus atvejus, kai keitimo sandoryje nustatyta, kad keitimo
41

objekt kaito davjas gis ateityje. Turto patikjimo teise daikt valdantis patiktinis turi teis
keisti turt tik tais atvejais, kai statymuose arba sandoryje, kuri pagrindu atsiranda turto
patikjimo teis, yra numatyta teis keisti patikjimo teise valdom turt. statymuose, teismo
sprendime ar sandoryje gali bti nustatyta kito asmens turto administratoriaus teis keisti turt.
3. Turtin teis, priklausanti keliems asmenims, gali bti keista tik j vis sutikimu. iuo
atveju keitimo sandor pasirao visi ie asmenys.
4. Teises, susijusias su daikt nuoma (panauda), nuomininkas (panaudos gavjas) gali
keisti tik nuomotojo (panaudos davjo) raytiniu sutikimu.
4.209 straipsnis. keitimo sandorio forma
1. Kai keitimo objektas perduodamas kreditoriui, sudaromas raytinis keitimo sandoris.
Raytins formos nesilaikymas keitimo sandor daro negaliojant.
2. Kai keitimo objektas perduodamas treiajam asmeniui arba paliekamas kaito davjui,
keitimo sandor ir keitimo objekto savininko vienaal pareikim keisti daiktus ar turtines teises
tvirtina notaras ir jie registruojami Hipotekos registre.
3. keitimo sandoris gali bti sudaromas kaip atskiras sandoris arba susitarimas dl
keitimo gali bti trauktas sandor, i kurio atsiranda pagrindin prievol.
4. keitimo sandorio alys yra kaito davjas, skolininkas, kreditorius ir asmuo, kuriam
perduotas keitimo objektas. Kai keitimo objektas keiiamas vienaaliu jo savininko pareikimu,
keitimo sandorio alis yra tik kaito davjas.
4.210 straipsnis. keitimo sandorio turinys
1. keitimo sandoryje turi bti nurodyta: sandorio sudarymo vieta ir data, kaito davjas,
skolininkas, kreditorius, asmuo, kuriam perduotas keitimo objektas, j gyvenamoji vieta (buvein),
keitimo objekto apraymas, keitimu utikrinta prievol (prievols) ir jos (j) konkretus ar
maksimalus dydis, vykdymo terminas. Slyginio keitimo ir maksimaliojo keitimo sandoriuose
privalo bti nurodyta keitimo ris. Slyginio keitimo sandoryje nurodoma slyga, su kuria
siejamas keitimo galiojimas. Jeigu keitimo objektas keiiamas pakartotinai, skolininkas privalo
tai nurodyti keitimo sandoryje.
2. keitimo sandoriams netaikomi specials sandori turinio reikalavimai, iskyrus statym
nustatytus atvejus.
3. Tais atvejais, kai keliems kreditoriams atstovauja vienas atstovas, kreditori susitarimu
arba keiiamo daikto savininko vienaaliu pareikimu keitimo sandoryje gali bti nustatyta, kad
Hipotekos registre kaip kreditorius nurodomas tik kreditori atstovas. iuo atveju Hipotekos
registre turi bti nurodytas atstovavimo pagrindas.
42

4. keitimo sandoryje, kur vienaalikai surao keiiamo daikto savininkas, kreditorius gali
bti nenurodytas. Prie siningus treiuosius asmenis pareiktin keitim galima naudoti nuo
kreditoriaus nurodymo Hipotekos registre momento.
4.224 straipsnis. keitimo teiss pabaiga
1. keitimo teis baigiasi:
1) pasibaigus keitimu utikrintai prievolei;
2) uvus keistam daiktui;
3) kaito turtojui gijus nuosavybs teis keist daikt arba keistoms teisms perjus
kaito turtojui;
4) pasibaigus teiss, esanios keitimo dalyku, galiojimo terminui;
5) kai kreditorius negali patenkinti savo reikalavimo i keitimo dalyko dl iekinio senaties
termino praleidimo;
6) ali susitarimu ar kreditoriui atsisakius keitimo.
2. Kai keistas turtas priverstinai parduodamas kreditoriaus, kuriam turtas keistas,
reikalavimu, visi turto keitimai panaikinami.
3. Pasibaigs keitimas, kai keitimo objektas perduodamas treiajam asmeniui arba
paliekamas kaito davjui, iregistruojamas i Hipotekos registro. Kreditoriaus, skolininko arba
turto savininko praymas dl keitimo pabaigos pateikiamas notarui, o is duomenis apie keitimo
pabaig perduoda Hipotekos registrui.
4.

keitimo

atsinaujinimui

mutatis

mutandis

taikomos

hipotekos

atsinaujinim

reglamentuojanios ios knygos nuostatos.

13. Paveldjimo teiss pagal statym ypatumai
Paveldjimas tai mirusio fizinio asmens turtini teisi, pareig ir kai kuri asmenini
neturtini teisi perjimas jo pdiniams pagal statym arba (ir) pdiniams pagal testament.
Paveldimi materials dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerials dalykai
(vertybiniai popieriai, patentai, preki enklai ir kt.), palikjo turtins reikalavimo teiss ir palikjo
turtins prievols, statym numatytais atvejais intelektin nuosavyb (autori turtins teiss
literatros, mokslo ir meno krinius, gretutins turtins teiss bei teiss pramonin nuosavyb) ir
kitos statym nustatytos turtins teiss bei pareigos. Nepaveldimos asmenins neturtins ir turtins
teiss, neatskiriamai susijusios su palikjo asmeniu (teis garb ir orum, autoryst, teis autorin
vard, krinio nelieiamyb, atlikjo vard ir atlikimo nelieiamyb), teis alimentus ir
paalpas, mokamas palikjui ilaikyti, teis pensij, iskyrus statym nustatytas iimtis.
43

5.2 straipsnis. Paveldjimo pagrindai

1. Paveldima pagal statym ir pagal testament.
2. Pagal statym paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.
3. Jeigu nra pdini nei pagal statym, nei pagal testament arba n vienas pdinis
neprim palikimo, arba testatorius i vis pdini atm teis paveldti, mirusiojo turtas
paveldjimo teise pereina valstybe
5.5 straipsnis. Asmenys, galintys bti pdiniais
1. pdiniais gali bti:
1) paveldint pagal statym fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikjo mirties momentu,
palikjo vaikai, gim po jo mirties, taip pat Lietuvos valstyb;
2) paveldint pagal testament fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikjo mirties momentu,
taip pat kurie buvo pradti jam esant gyvam ir gim po jo mirties; testamente vardyti dar nepradti
asmenys, jiems gimus;
3) paveldint pagal testament juridiniai asmenys, kurie yra palikjo mirties momentu arba
steigiami vykdant palikjo testamente ireikt vali.
2. pdiniais pagal testament taip pat gali bti valstyb, savivaldybs.
5.6 straipsnis. Asmenys, neturintys teiss paveldti
1. Neturi teiss paveldti nei pagal statym, nei pagal testament asmenys, kurie
prieingais teisei tyiniais veiksmais prie palikj, prie kur nors i jo pdini ar prie
testamente ireiktos palikjo paskutins valios gyvendinim sudar teisin padt, kad jie tampa
pdiniais, jeigu teismo tvarka nustatytos ios aplinkybs:
1) tyia atm palikjui ar jo pdiniui gyvyb arba ksinosi i asmen gyvyb;
2) tyia sudar tokias slygas, kad palikjas iki pat savo mirties neturjo galimybs sudaryti
testamento, j panaikinti ar pakeisti;
3) apgaule, grasinimais, prievarta privert palikj sudaryti, pakeisti arba panaikinti
sudaryt testament, privert pdin atsisakyti palikimo;
4) slp, klastojo ar sunaikino testament.
2. pdinis nepraranda teiss paveldti pagal io straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, jeigu iki
palikimo atsiradimo momento testamentas ar jo atitinkamos atskiros dalys nustojo galioti nepaisant
pdinio veiksm.
3. Nepaveldi pagal statym tvai po savo vaik mirties, jeigu teismo sprendimu j valdia
buvo apribota ir is sprendimas palikimo atsiradimo momentu nebuvo pasibaigs ar panaikintas.
44

5.11 straipsnis. pdini pagal statym eils

1. Paveldint pagal statym pdiniai lygiomis dalimis yra:
1) pirmos eils palikjo vaikai (tarp j ir vaikiai) ir palikjo vaikai, gim po jo mirties;
2) antros eils palikjo tvai (tviai), vaikaiiai;
3) treios eils palikjo seneliai tiek i tvo, tiek i motinos puss, palikjo provaikaiiai;
4) ketvirtos eils palikjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenels tiek i tvo, tiek i
motinos puss;
5) penktos eils palikjo brolio ir sesers vaikai (snnai ir dukterios), taip pat palikjo
tvo ir motinos broliai ir seserys (dds ir tetos);
6) etos eils palikjo tvo ir motinos broli ir seser vaikai (pusbroliai ir pussesers).
2. Antros eils pdiniai paveldi pagal statym tiktai nesant pirmos eils pdini arba
jiems neprimus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai i vis pirmos eils pdini atimta
paveldjimo teis. Treios, ketvirtos, penktos ir etos eils pdiniai paveldi, jeigu nra pirmesns
eils pdini, jeigu ie pdiniai atsisak palikimo arba i j atimta paveldjimo teis.
3. vaikiai ir j palikuonys, paveldintys po tvio ar jo giminaii mirties, prilyginami tvio
vaikams ir j palikuonims. Jie nepaveldi pagal statym po savo tv ir kit auktutins linijos
giminaii pagal kilm, taip pat po savo broli ir seser pagal kilm mirties.
4. tviai ir j giminaiiai, paveldintys po vaikio ar jo palikuoni mirties, prilyginami
tvams ir kitiems giminaiiams pagal kilm. vaikio tvai ir kiti jo auktutins linijos giminaiiai
pagal kilm nepaveldi pagal statym po vaikio ar jo palikuoni mirties.
5. Pagal statym paveldi palikjo vaikai, gim susituokusiems tvams arba tvams, kuri
santuoka pripainta negaliojania, taip pat nesantuokiniai vaikai, kuri tvyst nustatyta pagal
statymus.
5.12 straipsnis. Paveldjimas atstovavimo teise
Palikjo vaikaiiai ir provaikaiiai paveldi pagal statym kartu su paveldiniais
atitinkamai pirmos arba antros eils pdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebra gyvo to i j
tv, kuris bt buvs pdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi t dal, kuri bt priklausiusi mirusiam
j tvui ar motinai paveldint pagal statym.
5.13 straipsnis. Sutuoktini paveldjimo teis
Palikj pergyvens sutuoktinis paveldi pagal statym arba su pirmos ar antros eils
pdiniais (jeigu j yra). Su pirmos eils pdiniais jis paveldi vien ketvirtadal palikimo, jeigu
pdini ne daugiau kaip trys, neskaitant sutuoktinio. Jeigu pdini daugiau kaip trys, sutuoktinis
paveldi lygiomis dalimis su kitais pdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eils pdiniais,
45

jam priklauso pus palikimo. Nesant pirmos ir antros eils pdini, sutuoktinis paveldi vis
palikim.
5.14 straipsnis. Nam apstatymo ir apyvokos reikmen paveldjimas
prastinio nam apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina pdiniams pagal statym,
nesvarbu, kokia yra j eil ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikju iki jo mirties ne
maiau kaip vienerius metus.
14. Sandori klasifikacija
Sandoriais laikomi asmen veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti
civilines teises ir pareigas. Sandorio esm veiksmas, kuris atliekamas tikintis tam tikro teisinio
rezultato, o teis utikrina jo realizavim.
Sandoris tai vieno ar keli civilins teiss subjekt laisvas, teistas (imperatyvinms teiss
normoms neprietaraujantis) valios pareikimo aktas, ireiktas statymams neprietaraujaniu bdu
ir forma, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas.
Realiniai ir konsensualiniai sandoriai:
Klasifikacijos kriterijai:
civilini teisi ir pareig suformavimo mechanizmas;
civilini teisi ir pareig atsiradimo momentas.
Vienaaliai, dvialiai ir daugiaaliai sandoriai
2. Sandoriai gali bti vienaaliai, dvialiai ir daugiaaliai.
3. Vienaaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti btina ir pakanka vienos alies valios.
4. I vienaalio sandorio atsiranda pareigos j sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims i
vienaalio sandorio pareigos atsiranda tik statym nustatytais atvejais arba kai tie asmenys
sutinka.
5. Vienaaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojanios teiss normos taikomos
tiek, kiek tai neprietarauja statymams ir vienaalio sandorio esmei.
6. Dvialiu laikomas sandoris, kuriam sudaryti btina dviej ali suderinta valia.
7. Daugiaaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti reikalinga suderinta trij ir daugiau
ali valia CK 1.63 straipsnis
Kitos sandori rys:
Abstrakts ir kauzaliniai
Atlygintiniai ir neatlygintiniai
Vartotoj ir komerciniai
Fiduciariniai (pasitikjimo)
Slyginiai

46

15. Niekiniai ir nuginijami sandoriai

Sandori negaliojimo instituto paskirtis siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose
bt utikrintas teistumas.
Sandorio negaliojimo atribojimas nuo sandorio nutraukimo.
Sandorio negaliojimo pagrindai gldi paiame sandoryje. Tai reikia, kad sandoris buvo
sudarytas su tokiais trkumais, dl kuri sandoris statym nustatytais atvejais negalioja
(niekinis sandoris) arba gali bti teismo pripaintas negaliojaniu.
Sandorio nutraukimas - naujas vienaalis ar dvialis sandoris.
1.95 straipsnis. Momentas, nuo kurio pripaintas negaliojaniu sandoris laikomas
negaliojaniu
1. Pripaintas negaliojaniu sandoris laikomas negaliojaniu ab initio (nuo jo sudarymo
momento).
2. Jeigu pagal turin pripainti sandorio negaliojaniu ab initio negalima, jis gali bti
pripaintas negaliojaniu tik nuo teismo sprendimo siteisjimo.
1.78 straipsnis. Niekiniai ir nuginijami sandoriai
1. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis statymais, negalioja, nepaisant to,
yra ar ne teismo sprendimas pripainti j negaliojaniu. alys negali niekinio sandorio
patvirtinti.
2. Sandoris, kur pripainti negaliojaniu btinas teismo sprendimas, yra nuginijamas
sandoris.
3. Niekiniu sandoris gali bti laikomas tik tada, kai yra statym nustatyti pagrindai.
4. Iekin dl nuginijamo sandorio pripainimo negaliojaniu gali pareikti tik statym
nurodyti asmenys.
5. Reikalavim dl niekinio sandorio teisini pasekmi taikymo gali pareikti bet kuris
suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio fakt teismas
konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).
Niekinis sandoris teisine prasme yra bereikmis niekas
Teisi ir pareig, grindiamu niekiniu sandoriu, negalima gyvendinti, j negalima ginti,
tokio sandorio negalima panaudoti prie tiek prie kit sandorio al, tiek prie treiuosius
asmenis.
Jeigu teismas, nagrindamas gin, nustato niekin sandor, tai jis savo iniciatyva (ex officio)
privalo taikyti sandorio negaliojimo slygas.
Absoliutus ir santykinis sutarties negaliojimas
1. Sutartis yra absoliuiai negaliojanti (niekin sutartis), jeigu j sudarant buvo paeisti
pagrindiniai sutari teiss principai ir dl to paeisti ne tik sutarties alies, bet ir vieieji interesai.
2. Absoliuiai negaliojanios (niekins) sutarties alys negali vliau patvirtinti.

47

3. Sutartis yra santykinai negaliojanti (nuginijama sutartis), jeigu j sudarant viena alis
veik siningai ir pripainti sutart negaliojania btina tik dl to, kad bt apginti siningos
alies privats interesai.
4. Santykinai negaliojani (nuginijam) sutart alys (alis) gali patvirtinti, jeigu toks
patvirtinimas yra aikiai pareikiamas.
6.225 straipsnis.
Sandorio negaliojimo pagrind panaikinimas sandorio patvirtinimu
1. alis, turinti teis sandor nuginyti, gali j patvirtinti per kitos sandorio alies arba
statym nustatyt termin. Patvirtinusi sandor, alis netenka teiss j ginyti.
2. Preziumuojama, kad alis sandor patvirtino, jeigu po to, kai ji gijo galimyb sandor
patvirtinti arba nuginyti:
1) sandor visikai ar i dalies vykd;
2) pareikalavo, kad kita alis vykdyt sandor;
3) utikrino kitai aliai savo prievoli vykdym;
4) visikai ar i dalies perleido kitam asmeniui pagal t sandor gytas teises.
1.79 straipsnis. Nuginijamo sandorio patvirtinimas
Taiau alys negali patvirtinti niekinio sandorio.
Jeigu sandoris yra naudingas neveiksniam asmeniui, jo atstovas pagal statym statym
nustatyta tvarka sandor gali patvirtinti, Jeigu sandor kito asmens vardu sudaro tokios teiss
neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai
pastarasis tok sandor patvirtina.
Kai sandoris negalioja, viena jo alis privalo grinti kitai sandorio aliai visa, k yra
gavusi pagal sandor (restitucija), o kai negalima grinti to, k yra gavusi, natra, atlyginti to
vert pinigais, jeigu statymai nenumato kitoki sandorio negaliojimo pasekmi.
1.80 str.
16. Terminai. Kaip yra skaiiuojami, kada pradedama, baigiama
Terminas tai laiko tarpas, su kurio pabaiga statymai sieja tam tikr teisi ir pareig
atsiradim, pasibaigim ar pasikeitim.
Laiko tkm - nuo moni valios nepriklausantis vykis.
Taiau mogaus valia nustatoma kada i laiko atkarpa ar laiko momentas tampa juridikai
reikminga, t.y. tampa juridiniu faktu - kalendorin data, arba tam tikro laiko kiekis arba vykis,
kuris neivengiamai turi vykti.
48

Termino pabaigos kaip juridinis faktas teisin reikm turi tik kit teisini fakt sudtyje.
1.123 straipsnis. Termino teisin reikm
1. Jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti
pareig atlikti, kol baigsis tas terminas.
2. Jeigu tam tikros sandorio teisins pasekms siejamos su termino pabaiga, tai sandoris ar
prievol nustoja galioti tam terminui pasibaigus.
Iimtis i 1.123 str. Taisykls: Skolininkas praranda su terminu susijusias lengvatas, kai:
- jis tampa nemokus, bankrutuoja arba
- be kreditoriaus sutikimo sumaina ar sunaikina pateikt prievols vykdymo utikrinim,
- nevykdo slyg, su kuriomis siejamas lengvat suteikimas.
Terminus nustato statymai, ali susitarimas ar teismo sprendimas. Neatidliotinais atvejais
termin gali nustatyti viena alis.
Terminas gali bti nurodomas:
- kalendorine data (kalendorinis skaiiavimas) arba
- metais, mnesiais, savaitmis, dienomis ar valandomis skaiiuojamas laikas (natralus
skaiiavimas)., arba
- nurodant vyk, kuris neivengiamai turi vykti.
Termin klasifikacija.
Pagal termino sukuriamas pasekmes terminai skirstomi :

atnaujinamuosius
naikinamuosius (neatnaujinamuosius).
gyjamuosius.

Termino praleidimas tai teiss paeidimas, kai pareig turintis teisinio santykio dalyvis
neatlieka nustatyt savo pareig.
6.63 straipsnis. Atvejai, kai skolininkas laikomas paeidusiu prievol
1. Skolininkas laikomas paeidusiu prievol, kai:
[.....}
2) skolininkas praleidia prievols vykdymo termin;
4) kreditorius pareikalavo vykdyti prievol ir nustat proting jos vykdymo termin, o
skolininkas prievols per termin nevykd;
[....].
Sutartiniuose santykiuose termino praleidimas laikomas sutarties nevykdymu. CK. 6.205
str. Sutarties nevykdymu laikomos bet kokios i sutarties atsiradusios prievols nevykdymas,
skaitant netinkam vykdym ir vykdymo termino praleidim.
49

Skolininkui termin praleidus dl kitos alies netinkamo elgesio ir trukdym - nra teiss
paeidimas:
6.260 straipsnis. Skolininko praleisto termino pasekms
[....]
4. Skolininkas nelaikomas praleidusiu vykdymo termin, kol prievols negalima vykdyti dl
to, kad kreditorius praleido vykdymo termin.
Sankcijos u termino praleidim:
1) Jeigu termino praleidimas kitai teisinio santykio sukl nuostolius, tai praleidusiam
termin asmeniui atsiranda prievol atlyginti nuostolius arba tokius nuostolius prisiimti sau. CK
6.36 str.
Jeigu skolininkas praleido prievols vykdymo termin, () skolininkas privalo sumokti
kreditoriui valiutos kurso, buvusio prievols vykdymo termino sujimo metu, ir mokjimo metu
esanio kurso skirtum. i taisykl netaikoma, jeigu skolininkas prievols nevykd laiku dl
kreditoriaus kalts. i aplinkyb privalo rodyti skolininkas.
2) Sutartiniuose santykiuose alys gali nustatyti netesybas delspinigius. CK 6.71 str.
U prievols vykdymo termino praleidim gali bti nustatomos netesybos, skaiiuojamos u
kiekvien termino praleidimo dien, savait, mnes ir t. t.
3) Jei sutartimi netesybos ar kitokios sankcijos u termino praleidim nenustatytos - jas gali
nustatyti statymas. CK 6.210 straipsnis. Palkanos
1. Termin vykdyti pinigin prievol praleids skolininkas privalo mokti penki procent
dydio metines palkanas u sum, kuri sumokti praleistas terminas, jeigu statymai ar sutartis
nenustato kitokio palkan dydio.
2. Kai abi sutarties alys yra verslininkai ar privats juridiniai asmenys, tai u termino
praleidim mokamos ei procent dydio metins palkanos, jeigu statymai ar sutartis nenustato
kitokio palkan dydio.
4) Santykiuose, kurie susij su daikto perdavimu, asmeniui, praleidusiam daikto primimo
termin perkeliama daikto atsitiktinio uvimo rizika. CK 4.52 straipsnis.
Jei perleidjas praleidia termin daikt perduoti arba gijjas praleidia termin daikt
priimti, tai atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka praleidusiai termin aliai, jeigu statymai
ar sutartis nenustato ko kita.
1. Termino pradia. CK 1.118 straipsnis.
1. Terminas prasideda rytojaus dien nuo nulis valand nulis minui po tos kalendorins
datos arba to vykio, kuriais apibrta termino pradia, jeigu statym nenumatyta ko kita.
50

2. Valandomis skaiiuojamas terminas prasideda nuo alies arba abiej ali ar statym
apibrto momento.
2. Termino pabaiga. CK 1.120 str.
Savaitmis skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam paskutins termino savaits dien
dvideimt ketvirt valand nulis minui.
CK 1.121 str.
Oficiali veni ir ne darbo dienos (etadieniai ir sekmadieniai) skaitomos termin.
Jeigu paskutin termino diena tenka ne darbo ar oficialios vents dienai, termino pabaigos
diena laikoma po jos einanti darbo diena.
CK 1.122 str.
Jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai is veiksmas turi bti atliktas
iki paskutins termino dienos dvideimt ketvirtos valandos nulis minui. Taiau jeigu veiksmas turi
bti atliktas organizacijoje, terminas baigiasi t valand, kuri ioje organizacijoje pagal
nustatytas taisykles baigiasi darbo laikas.
Visi raytiniai pareikimai ir praneimai, teikti patui ar telegrafui arba perduoti kitomis
ryio priemonmis iki paskutins termino dienos dvideimt ketvirtos valandos nulis minui,
laikomi atliktais laiku.
CK 1.119 str.
Metais skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam paskutini termino met mnes ir
dien dvideimt ketvirt valand nulis minui.
Mnesiais skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam termino paskutinio mnesio dien
dvideimt ketvirt valand nulis minui.
Jeigu metais ar mnesiais skaiiuojamo termino pabaiga tenka mnesiui, kuris atitinkamos
dienos neturi, terminas pasibaigia paskutin to mnesio dien.
17. Senaties terminai
Iekinio senaties terminus nustato tik CK ir kiti statymai. Jo negali nustatyti nei sandorio
alys, nei teismas.
Teiss normos, nustatanios iekinio senaties terminus yra imperatyvaus pobdio .
(..)
ali susitarimu pakeisti iekinio senaties terminus ir j skaiiavimo tvark draudiama.
CK 1.125 straipsnis. Iekinio senaties terminai

51

Paeidus civilinius teisinius santykius, teiss funkcija ir teismo udavinys - atstatyti

teistvark pagal suinteresuoto asmens, t.y. asmens, kurio teiss paeistos, iekin.
Jeigu asmuo su iekiniu nesikreipia labai ilg laik - prarandami rodymai - teismui atstatyti
paeistus santykius yra sudtinga.
Taiau ir esant galimybei surinkti rodymus, paeidimo pasekmi likvidavimas (restitucija)
po tokio ilgo laiko sugriaut susiklosiusius santykius ir paeist stabilum visuomenje.
Jeigu teismas pripasta, kad iekinio senaties terminas praleistas dl svarbios prieasties,
paeistoji teis turi bti ginama, o praleistas iekinio senaties terminas atnaujinamas.
Iekinio senaties termino praleidimo fakto nustatymas
Iankstinis termino praleidimo fakto pripainimas. Tokiu atveju teismo byloje keliamas tik
praymas atnaujinti praleist termin.
Kai teisinio santykio alys nesutaria dl termino praleidimo fakto, tai, kad iekinio senaties
terminas praleistas, gali nustatyti tik teismas. Tokiu atveju teismas turi tiksliai nustatyti iekinio
senaties termino pradi, taip pat patikrinti ar terminas nebuvo nutrauktas ar sustabdytas.
Iekinio senaties terminai yra bendri ir sutrumpinti:
1.125 straipsnis. Iekinio senaties terminai
1. Bendrasis iekinio senaties terminas yra deimt met.
2. Atskir ri reikalavimams is kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos statymai nustato
sutrumpintus iekinio senaties terminus.
3. Sutrumpintas vieno mnesio iekinio senaties terminas taikomas i konkurso rezultat
atsirandantiems reikalavimams.
4. Sutrumpintas trij mnesi iekinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripainti
juridinio asmens organ sprendimus negaliojaniais.
5. Sutrumpintas ei mnesi iekinio senaties terminas taikomas:
1) iekiniams dl netesyb (baudos, delspinigi) iiekojimo;
2) iekiniams dl parduot daikt trkum.
6. Sutrumpintas ei mnesi iekinio senaties terminas taikomas i ryi moni santyki
su klientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siuniamos Lietuvoje, arba vieneri
met iekinio senaties terminas, jeigu siuntos buvo siuniamos usien.
Pagal bendr taisykl iekinio senaties instituto normos taikomos visiems civilins teiss
reglamentuojamiems santykiams, iskyrus CK 1.134 str. ir kituose civiliniuose statymuose
nurodytus santykius.

52

Skolininkas, vykds pareig po to, kai pasibaig iekinio senaties terminas, neturi teiss
reikalauti grinti tai, kas vykdyta, nors vykdydamas jis ir neinojo, kad senaties terminas yra
pasibaigs.
Iekinio senaties termino pradia tai tam tikras vykis ar asmen veiksmai, su kuri buvimu
statymas sieja iekinio senaties pradi.
Iekinio senaties termino pradios pagrindai:

Bendrieji
Specialieji.

Bendrieji iekinio senaties termino pradios pagrindai: iekinio senaties terminas prasideda
nuo teiss iekin atsiradimo dienos. Teis iekin atsiranda nuo tos dienos, kuri asmuo suinojo
arba turjo suinoti apie savo teiss paeidim. ios taisykls iimtis nustato is kodeksas ir kiti
Lietuvos Respublikos statymai. 1.127 straipsnis.
Specialieji iekinio senaties termino pradios pagrindai:
2. Jeigu prievolei vykdyti yra nustatytas terminas, tai i tokios prievols atsirandanio
reikalavimo iekinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievols vykdymo terminui.
3. Jeigu prievols vykdymo terminas nenustatytas, iekinio senaties terminas prasideda nuo
reikalavimo vykdyti prievol pareikimo momento.
4. I regresini prievoli atsirandani reikalavim iekinio senaties terminas prasideda
nuo pagrindins prievols vykdymo momento.
5. Jeigu paeidimas yra tstinis, t. y. jis vyksta kiekvien dien (asmuo neatlieka veiksm,
kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kuri neturi teiss atlikti, ar nenutraukia kitokio
paeidimo), iekinio senaties terminas iekiniams dl veiksm ar neveikimo, atlikt t dien,
prasideda t kiekvien dien.
CK 1.127 str.
Iekinio senaties termino nutraukimas:
Iekinio senaties termin nutraukia:

iekinio pareikimas statym nustatyta tvarka;

skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripasta prievol. CK 1.130 str.

Iekinio senaties termino sustabdymas (CK 1.129str.):

1. Iekinio senaties terminas sustabdomas:
1) jeigu pareikti iekin kliud nepaprastas vykis, kuriam tomis slygomis nebuvo galima
ukirsti kelio (nenugalima jga);
2) jeigu Vyriausyb nustato, kad prievoli vykdymas atidedamas (moratoriumas);
53

3) jeigu iekovas arba atsakovas tarnauja Lietuvos Respublikos krato apsaugos dalinyje,
kuriame paskelbta karin padtis;
4) jeigu neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui nepaskirtas globjas ar rpintojas;
5) jeigu prievols alys yra sutuoktiniai;
6) jeigu prievols alys yra globjas ir globotinis, rpintojas ir rpintinis;
7) jeigu prievols alys yra tvai ir nepilnameiai j vaikai;
8) jeigu sustabdomas statymo ar kito teiss akto, reglamentuojanio gino santykius,
veikimas.
2. Iekinio senaties terminas sustabdomas tik tuo atveju, jeigu io straipsnio 1 dalyje
nurodytos aplinkybs atsirado arba buvo paskutiniais eiais iekinio senaties termino mnesiais, o
kai tas terminas yra trumpesnis negu ei mnesiai, vis iekinio senaties laik.
3. Nuo tos dienos, kuri inyko aplinkyb, buvusi pagrindas iekinio senaties termin
sustabdyti, senaties terminas tsiasi toliau. iuo atveju likusi termino dalis prailginama iki ei
mnesi, o jeigu iekinio senaties terminas buvo trumpesnis negu ei mnesiai, iki viso iekinio
senaties termino.
Iekinio senaties atnaujinimo teisins pasekms:
1.131 straipsnis. Iekinio senaties termino pabaigos teisins pasekms
1. [.....]
2. Jeigu teismas pripasta, kad iekinio senaties terminas praleistas dl svarbios
prieasties, paeistoji teis turi bti ginama, o praleistas iekinio senaties terminas atnaujinamas.
3. [....]
18. Fizini asmen veiksnumas ir teisnumas
Fizinio asmens civilinio teisinio subjektikumo elementai yra veiksnumas ir teisnumas.
Veiksnumas priklauso nuo asmens amiaus ir psichikos bsenos. Tai yra fizinio asmens
galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas)
atsiranda visikai, kai asmuo sulaukia pilnametysts, t. y. kai jam sueina atuoniolika met.2.5
straipsnis.
Veiksnumas (skirtingai nei teisnumas) - tai asmens valinis ir intelektinis gebjimas. Tai
gimtos ir iugdytos savybs.
Specialiosios normos, reglamentuojanios veiksnum:
5.15 straipsnis. Testamentinis veiksnumas
Testatorius gali sudaryti testament tik pats.
54

Testament gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksm reikm ir
pasekmes.
3.15 straipsnis. Veiksnumas
Asmuo, siteisjusiu teismo sprendimu pripaintas neveiksniu, negali sudaryti santuokos.
Jeigu paaikja, kad yra ikelta byla dl vieno i ketinani susituokti asmen pripainimo
neveiksniu, santuokos registracija turi bti atidta iki teismo sprendimo ikeltoje byloje siteisjimo.
Fizini asmen klasifikacija pagal veiksnum:
Fiziniai asmenys, turintys visik veiksnum;
Fiziniai asmenys, turintys dalin veiksnum;
Fiziniai asmenys, kuri veiksnumas yra apribotas teismo sprendimu;
Neveiksns asmenys (iki 14m., taip pat pripainti neveiksniais teismo sprendimus).
Visiko veiksnumo atsiradimo slygos:
pilnametyst;
asmens, nesulaukusio pilnametysts, santuoka;
emancipacija (emancipatio - formalus snaus paleidimas i tvo valdios).
Fizini asmen civilinis veiksnumo atsiradimas:
1. Fizinio asmens galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir susikurti civilines
pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visikai, kai asmuo sulaukia pilnametysts, t. y. kai jam
sueina atuoniolika met.
2. Tais atvejais, kai statymai leidia fiziniam asmeniui sudaryti santuok anksiau, nei sueis
atuoniolika met, asmuo, kuriam nra sujs is amius, gyja visik civilin veiksnum nuo
santuokos sudarymo momento. Jeigu vliau i santuoka nutraukiama ar pripastama negaliojania
dl prieasi, nesusijusi su santuokiniu amiumi, nepilnametis gyto visiko veiksnumo nenustoja.
2.5 straipsnis.
Emancipacijos slygos ir tvarka:

nepilnametis turi bti sulauks 16 met amiaus;

turi bti jo sutikimas;
tv, globos (rpybos) institucij, jo rpintojo ar jo paties pareikimas

1. Nepilnametis, sulauks eiolikos met, jo tv, globos (rpybos) institucij, jo rpintojo

ar jo paties pareikimu gali bti teismo tvarka pripaintas visikai veiksniu (emancipuotas), jeigu
yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankikai gyvendinti visas civilines teises ar vykdyti
pareigas. Visais atvejais, kad nepilnametis bt pripaintas visikai veiksniu, reikalingas paties
nepilnameio sutikimas.
2. Teismas gali nepilnameio tv, rpintojo ar globos (rpybos) institucij pareikimu
panaikinti tok visiko veiksnumo pripainim, jeigu nepilnametis, savarankikai gyvendindamas
55

savo teises ar vykdydamas pareigas, daro alos savo ar kit asmen teisms ar teistiems
interesams.
2.9 straipsnis.
Nepilnameiai pagal veiksnumo apimt skirstomi dvi grupes:

nepilnameiai, nesulauk 14 met;

nepilnameiai, sulauk 14 met.

1. U nepilnameius iki keturiolikos met sandorius j vardu sudaro tvai arba globjai.
3. Nepilnameiai iki keturiolikos met turi teis savarankikai sudaryti:
smulkius buitinius sandorius,
sandorius, susijusius su asmenins naudos gavimu neatlygintinai,
taip pat sandorius, susijusius su savo udirbt l, atstov pagal statym ar kit asmen
suteikt l panaudojimu,
jeigu iems sandoriams nra nustatyta notarin ar kita speciali forma.
4. Pagal nepilnameio iki keturiolikos met sutartines prievoles atsako jo atstovai pagal
statym, jeigu nerodo, kad prievol buvo paeista ne dl j kalts. (2.7 straipsnis.)
Nepilnameiai, sulauk keturiolikos met, gyja dalin veiksnum ir patys atsako pagal savo
sutartines prievoles (skirtingai nei nepilnameiai iki 14 met).
statyme numatytus sandorius jie gali sudaryti savarankikai, o kitus sandorius - tik savo
atstov pagal statym, tv ar rpintoj, sutikimu.
Nepilnamei nuo keturiolikos iki atuoniolikos met civilinis veiksnumas:
1. Nepilnameiai nuo keturiolikos iki atuoniolikos met sandorius sudaro, turdami tv
arba rpintoj sutikim. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio form. Sandoriai, sudaryti
be atstov pagal statym sutikimo, galioja, jeigu tok sutikim atstovas pagal statym duoda po
sandorio sudarymo.
2. Nepilnameiai nuo keturiolikos iki atuoniolikos met, be io kodekso 2.7 straipsnio 3
dalyje numatyt teisi, turi teis savarankikai disponuoti savo pajamomis bei turtu, gytu u ias
pajamas, gyvendinti autori teises savo krinius, iradimus, pramonin dizain, taip pat sudaryti
smulkius buitinius sandorius.
3. Esant pakankamam pagrindui, teismas gali vaik globos (rpybos) institucijos ar kit
suinteresuot asmen pareikimu apriboti ar atimti i nepilnameio nuo keturiolikos iki
atuoniolikos met teis savarankikai disponuoti savo pajamomis bei turtu.
4. Nepilnamei nuo keturiolikos iki atuoniolikos met teis padti kredito staigas
indlius ir jais disponuoti nustato teiss aktai.
56

5. Nepilnameiai nuo keturiolikos iki atuoniolikos met patys atsako pagal savo sutartines
prievoles.
2.8 straipsnis.
Usienio piliei ir asmen be pilietybs civilinis veiksnumas:
1. Usienio piliei ir asmen be pilietybs civilinis veiksnumas nustatomas pagal valstybs,
kurioje yra j nuolatin gyvenamoji vieta, teis.
2. Jeigu ie asmenys neturi nuolatins gyvenamosios vietos arba j nustatyti sunku, j
veiksnumas nustatomas pagal valstybs, kurios teritorijoje ie asmenys sudar atitinkam sandor,
teis.
3. Jeigu asmuo gyvena keliose valstybse, taikoma valstybs, su kuria asmuo labiausiai
susijs, teis.
4. Usienio pilieiai ir asmenys be pilietybs, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje,
pripastami neveiksniais ar ribotai veiksniais Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka.
5. Nuolatins gyvenamosios vietos pakeitimas nedaro takos veiksnumui, jeigu veiksnumas
jau buvo gytas iki nuolatins gyvenamosios vietos pakeitimo.
1.16 straipsnis.
Teisnumas - tai asmens galjimas turti civilini teisi ir pareig. is leidimas suteikiamas
asmeniui gimus ir galioja vis mogaus gyvenim. Teisnum gauname i visuomens. Teisnum
suteikia Konstitucijos 18 straipsnis, skelbiantis, kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins. CK
2.1 str. Galjimas turti civilines teises ir pareigas pripastamas visiems fiziniams asmenims.
Teisnumo bruoai:
- jis neatskiriamas nuo asmenybs, negalima atimti i mogaus bendrojo teisnumo, jo riboti;
- jis nepriklauso nuo lyties, amiaus, profesijos, tautybs, socialins padties, gyvenamosios
vietos;
- jis neperduodamas, jo negalima kam nors deleguoti;
- teisnumas abstraktus, nes tai leidimas gyti ne kuri nors konkrei, o bet kuri teis;
- subjektin teis galima prarasti pareig nevykdymu, o teisnumo ne, nes jis yra ne pati
subjektin teis, o tik jos galimyb.
Fizinio asmens civilinio teisnumo turinys: Fiziniai asmenys vadovaujantis statymais gali
turti:

turt, kaip privaios nuosavybs objekt,

teis verstis kine komercine veikla,
steigti mones ar kitokius juridinius asmenis,
paveldti turt ir palikti j testamentu,
57

pasirinkti veiklos r ir gyvenamj viet,

turti iradimo, pramoninio pavyzdio autoriaus teises,
taip pat turti kitokias turtines ir civilins teiss saugomas asmenines neturtines
teises.

2.4 straipsnis.
Usienio pilieiai Lietuvos Respublikoje turi tok pat civilin teisnum kaip ir Lietuvos
Respublikos pilieiai. ios taisykls iimtis gali nustatyti Lietuvos Respublikos statymai.
Usienio piliei gimimo ar mirties momentas nustatomas pagal valstybs, kurioje buvo
nuolatin j gyvenamoji vieta (io kodekso 2.12 straipsnis) gimimo ar mirties metu, teis.
Asmenys be pilietybs Lietuvos Respublikoje turi tok pat civilin teisnum kaip ir Lietuvos
Respublikos pilieiai. ios taisykls atskiras iimtis gali nustatyti Lietuvos Respublikos statymai.
Asmen be pilietybs gimimo ar mirties momentas nustatomas pagal valstybs, kurioje buvo
nuolatin j gyvenamoji vieta gimimo ar mirties metu, teis.
1.15 straipsnis.
Fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir inyksta jam mirus.
Visuotina ir lygi vis galimyb turti subjektines teises ir subjektines pareigas.
Teisnumas gyjamas nepriklausomai nuo jo turtojo valios ir neatskiriamas nuo asmens.
Fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu (CK 2.2 str.1 d.).
Vaiko gimimo momentas - viso gyvybingo vaisiaus pasirodym i moters organizmo (Vaiko
gimimo momento nustatymo statymo 6 str.).
Fizinio asmens civilinis teisnumas inyksta jam mirus.
Fizinio asmens teisnumas ir veiksnumas nra absoliuios kategorijos.
Siekiant apginti viej interes arba silpnesns teisinio santykio alies interesus tam tikri
teisnumo ir veiksnumo ribojimai yra galimi.
Ribojimas gali bti tik statym (suprantama siaurja prasme) nustatyta tvarka ir pagrindais.
Civilin teisnum ir veiksnum statyme numatytais pagrindais gali riboti tik teismas
priimdamas sprendim, nutart.
Fizinio asmens pripainimo neveiksniu prielaidos:

dl psichins ligos arba silpnaprotysts negali suprasti savo veiksm reikms ar j

valdyti ir tai patvirtinta medicinos ekspertizs aktu (teismo psichiatrin ekspertiz);

suinteresuoto asmens praymas.

Pripainti neveiksniu gali tik teismas.

... Neveiksniam asmeniui yra nustatoma GLOBA.
Pripainto neveiksniu asmens vardu sandorius sudaro jo globjas.
58

Praym pripainti asmen neveiksniu turi teis paduoti to asmens sutuoktinis, tvai,
pilnameiai vaikai, globos (rpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teis kreiptis
teism dl asmens pripainimo veiksniu.
Jeigu pripaintas neveiksniu asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerja, teismas
pripasta j veiksniu. siteisjus teismo sprendimui, tokiam asmeniui nustatyta globa panaikinama.
2.10 straipsnis.
Fizini asmen civilinis veiksnumas gali bti apribotas tik teismo, jeigu jie:
piktnaudiauja alkoholiniais grimais, narkotikais, narkotinmis ar toksinmis mediagomis.
Piktnaudiavimas tai nuolatinis ir besaikis alkoholio, narkotik, toksini mediag
vartojimas.
Kai asmens veiksnumas apribojamas, jam yra nustatoma RPYBA.
Praym apriboti asmens civilin veiksnum turi teis paduoti:

to asmens sutuoktinis, tvai, pilnameiai vaikai,

globos (rpybos) institucija arba prokuroras.

Veiksnumo apribojim ribas nustato ne tik statymas, bet ir teismas.

Asmuo, kurio veiksnumas apribotas, gali sudaryti sandorius dl disponavimo turtu, taip pat
atsiimti darbo umokest, pensij ar kit ri pajamas ir disponuoti jais tik turdamas rpintojo
sutikim, iskyrus smulkius buitinius sandorius.
2.11 straipsnis.
Be rpintojo sutikimo asmuo, kurio veiksnumas apribotas, negali:
1) skolinti ir skolintis pinig, jeigu suma didesn kaip du vidutiniai mnesiniai darbo
umokesiai (bruto - i kurio neiskaityti mokesiai);
2) garantuoti ar laiduoti u kit asmen;
3) sudaryti savo turto perleidimo ar teis turt suvaranius sandorius;
4) sudaryti arbitrain susitarim;
5) pareikti iekin, susijus su ta jo civilinio veiksnumo dalimi, kur jo veiksnumas apribotas;
6) priimti arba atsisakyti priimti palikim;
7) sudaryti statinio (buto) statybos ar kapitalinio remonto rangos sutart;
8) sudaryti savo turto nuomos ar panaudos sutart.
2.11 straipsnis.
Teismas gali nustatyti, kad rpintojo sutikimas taip pat reikalingas sudaryti ir kitiems
Civilinio kodekso 2.11 straipsnio 2 dalyje nenumatytiems sandoriams.

59

Inykus aplinkybms, dl kuri asmens veiksnumas buvo apribotas, teismas panaikina

asmens veiksnumo apribojim.
siteisjus teismo sprendimui, asmeniui nustatyta rpyba panaikinama.
Kreiptis teism dl veiksnumo apribojimo panaikinimo turi teis to asmens sutuoktinis,
tvai, pilnameiai vaikai, globos (rpybos) institucija arba prokuroras, taip pat ir asmuo, kurio
veiksnumas apribotas.
Neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turto tvarkymas
Neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turt ir jo duodamas pajamas globjas ar
rpintojas turi naudoti iimtinai neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens interesais.
Sandoriams, kuri suma didesn nei penki tkstaniai lit, sudaryti yra reikalingas
iankstinis teismo leidimas.
Visais atvejais yra reikalingas iankstinis teismo leidimas, jeigu globjas nori parduoti,
dovanoti ar kitokiu bdu perleisti globotinio nekilnojamj daikt ar daiktines teises, j inuomoti,
perduoti neatlygintinai naudotis, keisti ar kitokiu bdu suvaryti teises nekilnojamj daikt ar
daiktines teises, taip pat sudaryti bet kok kit sandor, jeigu dl io sandorio globotinio turtas
sumat ar bt perleistos ar suvarytos globotinio daiktins teiss. ios taisykls taip pat
taikomos ir tais atvejais, kai rpintojas ketina duoti sutikim ribotai veiksniam asmeniui sudaryti
analogik sandor.
Globjas, rpintojas, j artimieji giminaiiai negali sudaryti sandori su globotiniu ar
rpintiniu, iskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas
neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rpintinio interesus.
3.244 straipsnis.
19. Juridiniai asmenys ir j rys
Juridinis asmuo yra savo pavadinim turinti mon, staiga, organizacija, kuri gali savo
vardu gyti ir turti teises bei pareigas, bti iekovu ar atsakovu teisme.
Svarbiausias juridinio asmens ir fizinio asmens skirtumas pasireikia tuo, kad fizinio asmens
veiksnumas grindiamas jo paties valios savybmis, o juridinis asmuo ios savybs negali turti, nes
juridinis asmuo neturi nei savo valios, nei intelekto. Jo veikla grindiama (t.y. realizuojamas teisinis
subjektikumas) juridinio asmens steigjo (steigj) bei j paskirt vadybinink valia ir intelektu.
Juridinio asmens poymiai:

Pavadinimas (firmos vardas) pagal kur j galima atskirti nuo kit juridini asmen.
Atskiras turtas
Teisinis subjektikumas:
60

a) organizacijos statai (statutas);

b) galjimas savo vardu turti civilines teises ir pareigas;
c) valdymo organai.
Teisinje literatroje kartais nurodomi 4 poymiai: organizacinis vieningumas; atskiras
turtas; turtini ir neturtini teisi bei pareig sigijimas savo vardu; savarankika atsakomyb u
prievoles. Organizacinis vieningumas pasireikia vidine juridinio asmens struktra ir struktrini
dali sujungimu vien visum.
mon - tai akcin bendrov, udaroji akcin bendrov, individuali mon ir pan., kuri
usiima komercine kine veikla arba veikla, kuria siekiama naudos steigjams.
staiga - tai susivienijimas, kuris vykdo statyme nustatytas valstybs ar savivaldybs
funkcijas ar veikia socialinio, vietimo, mokslo, kultros ir kt. srityse, o jo tikslas - tenkinti tam
tikrus vieuosius interesus (pvz., vieoji staiga).
Organizacija - tai susivienijimas, skirtas j sudariusi asmen poreikiams tenkinti ir tikslams
gyvendinti (pvz., politin partija, asociacija).
Prie juridini asmen priskiriama ir:
- Valstyb (jos unikalum nustato LR K-jos 47 str.);
- Valstybs institucijos (pvz., savivaldybs);
- Visuomeniniai susivienijimai;
- Gamybiniai susivienijimai;
- Usienio firmos.
Pirmins juridini asmen klasifikacijos kriterijai:
I. dalyvi atsakomybs pagal prievoles ribos (ribota ir neribota);
II. teisnumo turinys (vieieji (specialus teisnumas) ir privaius (bendras teisnumas));
III. JA organizavimo teisins priemons (statutiniai ir sutartiniai).
Antrin klasifikacija:

ribotos ir neribotos atsakomybs moni klasifikacija

viej juridini asmen klasifikacija
privaij juridini asmen klasifikacija.

Ribotos atsakomybs juridini asmen steigjai u juridinio asmens prievoles neatsako,

iskyrus tuos atvejus, kai juridinio asmens dalyvio nesiningi veiksmai sukelia juridinio asmens
nemokum.
CK 2.50 str. 3d.: kai juridinis asmuo negali vykdyti prievols dl juridinio asmens dalyvio
nesining veiksm, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievol savo turtu
subsidiariai.
61

Vieieji juridiniai asmenys nesiekia naudos sau, j tikslas tenkinti vieuosius interesus,
teikti viesias paslaugas.
Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kuri tikslas tenkinti privaius
interesus (kredito unijos, bankai, draudimo mons, bendrovs, individualios mons ir kt.)
Vieieji juridiniai asmenys yra:

Valstyb
savivaldybs,
valstybs ir savivaldybs mons,
valstybs ir savivaldybs staigos,
vieosios staigos,
religins bendruomens ir bendrijos,
visuomenins ir politins organizacijos,
politins partijos ir t. t.

(CK pateiktas viej juridini asmen sraas nebaigtas.)

Juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas atsiranda tuo paiu metu, nuo jo stat (nuostat)
patvirtinimo momento. Jeigu statai turi bti registruojami, juridinio asmens teisnumas ir
veiksnumas atsiranda nuo j registravimo momento.
20. Juridini asmen steigimo dokumentai
Juridinio asmens steigimo aktas, ireikiantis steigjo vali, nustato:

JA tikslus
JA pavadinim
JA turt
JA tiksl pasiekimo bdus (valdymo organ sistem, j kompetencij, organ

kontrols priemones ir bdus ir t.t.)

JA teisnumo apribojimus

Steigj (dalyvi) bendri sprendimai (priimami j pai steigimo sutartyje ar statyme

nustatyta tvarka):

sudaro JA organus;
kontroliuoja JA organ veikl.

Juridinio asmens steigjas yra asmuo, sudars sandor steigti juridin asmen.
Juridinio asmens steigjai gali bti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.
Juridinio asmens steigjas yra asmuo:

sudars sandor steigti juridin asmen;

Valstyb, primusi atitinkam statym ar kit teiss akt;

62

savivaldyb, valstybs ir vietos savivaldos institucijos, primusios atitinkam teiss

akt, kurio pagrindu steigiamas vieasis juridinis asmuo

statymai gali numatyti atvejus, kai vieajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomsias
priemones, tam tikr juridini asmen steigju ar dalyviu negali bti usienio juridinis asmuo ar
kita organizacija arba usienietis. (2.60 straipsnis.)
Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra fizinis ar juridinis
asmuo, kuris turi nuosavybs teis juridinio asmens turt, arba asmuo, kuris nors ir neisaugo
nuosavybs teisi juridinio asmens turt, bet gyja prievolini teisi ir (ar) pareig, susijusi su
juridiniu asmeniu. 2.45 straipsnis.
Juridinio asmens steigimo pagrindas - tai JA steigj valios ireikimo aktas, kuriuo
siekiama steigti JA.
Juridinio asmens steigimo aktas gali bti:

Sandoris
steigj susirinkimo sprendimas
administracinis aktas
statymas.

Juridinio asmens steigimo aktas yra juridinis faktas, sukuriantis teisinius santykius:

tarp steigj (jeigu j yra daugiau nei du);

tarp steigj ir valstybs staig, kontroliuojani juridini asmen steigim,
tarp steigjo () ir juridini asmen registro.

Juridinio asmens steigimo bdas (tvarka):

Potvarkin tvarka = Administracinis aktas + Registracija

Leidimin tvarka = Leidimas + Sandoris + Administracinis aktas + Registracija
Pareiktin tvarka = Sandoris + Registracija
Pareiktin-normatyvin tvarka = Sandoris + Administracinis aktas + Registracija.

Juridini asmen steigimas potvarkine tvarka:

Administracinis aktas:
Valstybs (savivaldybs) institucijos JA steigimo aktas:
valstybs (savivaldybs) staigos steigimo aktas;
valstybs (savivaldybs) mons steigimo aktas.

Juridini asmen steigimas leidimine tvarka:

Reikia atriboti leidim komercinei-kinei veiklai, nuo leidimo steigti juridin asmen.
2.77 straipsnis. Juridini asmen veiklos licencijavimas
1. statym nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam tikros ries veiklos tik
gav statym nustatyta tvarka iduot licencij.
63

2. Juridinis asmuo privalo turti visas licencijas (leidimus), kurios statymuose numatytos
kaip btinos jo veiklos slygos.
Juridini asmen steigimas pareiktine tvarka:

Profesins sjungos
Banytiniai juridiniai asmenys.

Juridini asmen steigimas pareiktine-normatyvine tvarka:

Etapai:

sudaromas aktas, kuris ireikia steigj vali (sandoris arba steigj susirinkimo

sprendimas);
steigimo dokumentai turi atitikti norminio akto, kuriuo reglamentuojama atitinkamo
teiss subjekto veikla tam tikra organizacin forma (pvz., AB).

Normini akt vykdymas suteikia juridiniam asmeniui juridinio asmens status, j

registravus juridini asmen rejestre.
Juridinio asmens steigimo tvarka:
Steigimo procedr sudaro keturi etapai:

asmenys sudaro steigimo sandor, kuriame numato steigti juridin asmen,

sudaromi steigimo dokumentai ir atliekami kiti veiksmai numatyti statymuose

gaunami leidimai tam tikrai veiklai ir pan.,

notarui pateikiami steigimo dokumentai, reikalingi nustatyti, ar atsirado aplinkybs,

lemianios juridinio asmens registravim,

dokumentai teikiami juridini asmen registrui.

Juridinio asmens steigimo dokumentai:

statai (nuostatai, statutas);

Steigimo sandoris (pvz., jungtins veiklos sutartis ir pan.);
Bendrieji nuostatai (pvz.,mokyklos, gimnazijos bendrieji nuostatai)
statymai.

Steigimo dokument normos galioja tiek, kiek jos neprietarauja imperatyviosioms statym
normoms.
Juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridini
asmen registrui per eis mnesius nuo steigimo dokument sudarymo, jeigu kiti statymai
nenustato kitokio termino.
2.46 straipsnis.
Juridini asmen steigimo dokument reikm:

juridinis faktas
santyki tarp steigj (dalyvi) reglamentavimas
64

informacin.

Juridinio asmens statuose arba jam prilygintame JA steigimo akte turi bti:

juridinio asmens pavadinimas;

juridinio asmens teisin forma;
juridinio asmens veiklos tikslai;
juridinio asmens dalyvi susirinkimo kompetencija ir aukimo tvarka;
juridinio asmens organai ir j kompetencija bei skyrimo ir ataukimo tvarka arba, jei
organai nesudaromi, o juridinis asmuo savo teises gyvendina per juridinio asmens

dalyv, juridinio asmens dalyvis;

juridinio asmens steigimo dokument keitimo tvarka;
juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;
kitos statym, juridinio asmens steigjo ar dalyvio nustatytos nuostatos.

Viej juridini asmen veiklos tikslai turi bti apibdinti aikiai ir isamiai, nurodant
veiklos srit bei r.
Juridinio asmens dalyvi susirinkimo kompetencijos ir aukimo tvarkos, kit juridinio
asmens organ kompetencijos bei skyrimo ir ataukimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu ji nesiskiria
nuo statymuose nustatytos ir apie tai nurodoma paiuose statuose.
2.47 straipsnis.

21. Juridini asmen registras

Juridinis asmuo laikomas steigtu nuo jo registravimo juridini asmen registre.
Jei vieasis juridinis asmuo steigiamas teiss aktu, jis laikomas steigtu nuo teiss akto
sigaliojimo momento.
Juridiniai asmenys per se (valstyb, savivaldyb ir j institucijos, kurias numato
Konstitucija, religins bendruomens ir bendrijos) nra registruojami.
Juridinis asmuo turi bti registruojamas per 3 d. nuo steigimo dokument pateikimo.
CK 2.68 str. numato baigtin sra pagrind, kuriems esant gali bti atsisakoma registruoti
juridin asmen.
Juridini asmen registrui turi bti pateikti ie dokumentai:

nustatytos formos praymas registruoti juridin asmen (www.kada.lt);

steigimo dokumentai ir kt. dokumentai, patvirtinti notaro (TM 2003 12 19 sakymas
Nr. 307 Dl juridini asmen registro tvarkymo taisykli).

65

22. Juridini asmen organai, j pareigos

Kiekvienas juridinis asmuo turi turti vienasmen ar kolegial valdymo organ ir dalyvi
susirinkim jei steigimo dokumentuose ir juridini asmen veikl reglamentuojaniuose
statymuose nenumatyta kitokia organ struktra.
Dalyvi susirinkimas yra juridinio asmens organas, taiau jis nepriskiriamas prie JA
valdymo organ.
Btina atriboti JA organus nuo JA valdymo organ
Juridinio asmens organai:
- Valdymo organas
- Dalyvi susirinkimas.
statymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyvi susirinkimas gali bti vienas JA
organas (paprasta JA organ struktra).
Juridini asmen organai veikia pagal statymus ir status;
Juridinio asmens organai yra struktrins juridinio asmens dalys, jie formuoja ir ireikia
juridinio asmens vali, vadovauja juridinio asmens veiklai, veikia juridinio asmens vardu be atskiro
galiojimo.
Juridini asmen organ kompetencij ir funkcijas nustato:

CK;
atskiras juridini asmen teisines formas reglamentuojantys statymai;
juridinio asmens steigimo dokumentai.

Dalyvi susirinkimo kompetencija:

priima sprendimus dl valdymo organ sudarymo,

priima sprendimus dl steigimo dokument keitimo;
priima sprendimus dl juridinio asmens pasibaigimo ir
kai kuriais kitais klausimais, kurie nra kasdiens veiklos pobdio ir susij su viso
ar esmins juridinio asmens dalies turto pakeitimu (pvz., statinio kapitalo didinimas,

mainimas).
tvirtina metin finansin atsiskaitomyb.
23. Valdymo organai. Stebtojai. Fidiuciarins pareigos

Juridini asmen valdymo organ kompetencija:

Sprendia kasdienius veiklos klausimus, atstovauja juridiniam asmeniui santykiuose su
treiaisiais asmenimis. Atsako u:

finansins atskaitomybs sudarym,

juridinio asmens dalyvi susirinkimo suaukim,
66

duomen ir dokument pateikim juridini asmen registrui,

praneim juridinio asmens dalyviams apie esminius vykius, turinius reikms

juridinio asmens veiklai,

juridinio asmens veiklos organizavim,
juridinio asmens dalyvi apskait,
atlieka veiksmus, nurodytus CK 2.4 str. 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskir JA-
veikl reglamentuojaniuose statymuose ar JA steigimo dokumentuose. 2.82 str. 3 d.

Stebtoj taryba neprivalomas kolegialus bendrovs veiklos prieir atliekantis organas.

J renka akcinink susirinkimas. Jos galiojimai nustatyti bendrovs statuose. Stebtoj
taryba jei numatyta bendrovs statuose renka bendrovs valdyb, jei jos nra bendrovs vadov.
bendrovs stebtoj tarybos galiojimus eina funkcija priirti bendrovs valdybos ir vadovo
veikl. Pateikia akcinink susirinkimui atsiliepimus ir silymus dl bendrovs veiklos strategijos,
metins finansins atskaitomybs, pelno paskirstymo projekto ir bendrovs metinio praneimo, taip
pat bendrovs ir vadovo veiklos.
Teikia silymus valdybai ataukti j sprendimus, kurie prietarauja statams ir kitiems teiss
aktams, bendrovs statams ar visuotinio akcinink susirinkimo sprendimams.
Sprendia kitus bendrovs statuose, taip pat visuotinio akcinink susirinkimo sprendimuose
stebtoj tarybos kompetencijai priskirtus bendrovs ir jos valdymo organ veiklos prieiros
klausimus.
CK 2.81 str. 3 d. numato dalyvi teis kreiptis teism. Juridini asmen valdymo organ
sprendimai gali bti teismo tvarka pripainti negaliojaniais, jeigu jie:

prietarauja imperatyviosioms statym normoms,

juridinio asmens steigimo dokumentams,
protingumo ar siningumo principams.

Iekin gali pareikti:

juridinio asmens kreditoriai jeigu sprendimas paeidia j teises ar interesus,

atitinkamas juridinio asmens valdymo organas,
juridinio asmens dalyvis arba kiti statymuose numatyti asmenys.

Tokiems iekiniams nustatomas trij mnesi iekinio senaties terminas. Jis pradedamas
skaiiuoti nuo tos dienos, kuri iekovas suinojo arba turjo suinoti apie ginijam sprendim,
jeigu Civilinis kodeksas ir kiti statymai nenustato kitokio iekinio senaties termino ir kitokios
sprendimo nuginijimo tvarkos.
Juridinio asmens valdymo organo nariai juridinio asmens atvilgiu turi fiduciarines pareigas
jie turi veikti siningai ir protingai juridinio asmens ir kit juridinio asmens organ nari
67

atvilgiu, bti lojals juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai j
asmeniniai interesai prietarauja ar gali prietarauti juridinio asmens interesams.
CK 2.87 str. tvirtina JA organ nari pareigas.
Juridinio asmens organai atstovauja juridin asmen be galiojimo, ex officio. Pagal bendr
taisykl, santykiuose su treiaisiais asmenimis juridin asmen atstovauja valdymo organas.
24. Juridini asmen pabaiga ir reorganizavimas.
Juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo bdu.
Likvidavimas - tai toks juridinio asmens pasibaigimo bdas, kai jo veikla nutrksta, o
teiss ir pareigos nepereina kitam juridiniam asmeniui.
Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo iregistravimo i juridini asmen registro.
JA likvididavimo pagrind sraas CK 2.106 str.:
1) juridinio asmens dalyvi sprendimas nutraukti juridinio asmens veikl;
2) teismo ar kreditori susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavus juridin asmen;
3) teismo priimtas sprendimas likviduoti juridin asmen vadovaujantis io kodekso 2.131
straipsniu;
4) teismo nutartis likviduoti juridin asmen io kodekso 2.70 straipsnyje nurodytais
atvejais;
5) laikotarpio, kuriam buvo steigtas juridinis asmuo, pabaiga;
6) juridinio asmens dalyvi skaiiaus sumajimas maiau nei statym leidiamas
minimumas, jeigu juridinio asmens dalyvis per eis mnesius po tokio sumajimo nenutaria
juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti;
7) juridinio asmens steigimo pripainimas negaliojaniu vadovaujantis io kodekso 2.114
straipsniu.
Likvidavimas gali bti priverstinis ir savanorikas
Priverstinis sprendim priima teismas ar kreditoriai;
Savanorikas JA dalyviai.
Juridinio asmens teisins formos pasikeitimas, kai naujos teisins formos juridinis asmuo
perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas, pertvarkymas - nelaikomas
juridinio asmens pasibaigimu.
Pertvarkomo JA dalyviai 3 m. yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo JA prievoles.

68

Reorganizavimas tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedros, kai veikla

(teiss, pareigos ir turtas) pereina kitam juridiniam asmeniui. Sprendim reorganizuoti priima
juridinio asmens organai arba teismas.
Juridinio asmens reorganizavimo bdai:

Jungimo (visada dalyvauja bent du juridiniai asmenys):

Prijungimas - tai vieno ar daugiau juridini asmen prijungimas prie kito juridinio

asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teiss ir pareigos.

Sujungimas (susivienijimas nauj juridin asmen) - tai dviej ar daugiau juridini
asmen susivienijimas nauj juridin asmen, kuriam pereina visos reorganizuot

juridini asmen teiss ir pareigos.

Skaidymo:
- Idalijimas - tai reorganizuojamo juridinio asmens teisi ir pareig idalijimas
-

kitiems veikiantiems juridiniams asmenims.

Padalijimas - tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu steigimas
dviej ar daugiau juridini asmen, kuriems tam tikromis dalimis pereina
reorganizuoto juridinio asmens teiss ir pareigos.

25. Atstovavimas juridini asmen

Subjektins teiss gali bti gyvendinamos:
- asmenikai civilini subjektini teisi turtojo,
- per atstovus.
Atstovavimas - tai teisinis santykis, kuriame vienas asmuo - atstovas, veikdamas sandorio,
teismo sprendimo, statymo ar administracinio akto suteikt teisi (galinim) ribose, atskleisdamas
atstovavimo fakt sudaro kito asmens (atstovaujamojo) vardu sandor (sandorius), kuris tiesiogiai
sukuria teises ir pareigas atstovaujamajam (arba jas pakeiia ar panaikina).
Asmenys turi teis sudaryti sandorius per atstovus, iskyrus tuos sandorius, kurie dl savo
pobdio gali bti asmen sudaromi tiktai asmenikai, ir kitokius statym nurodytus sandorius. LR
CK 2.132 str. 1 d.
Fiziniai asmenys sandorius sudaro patys arba per atstovus. Neleidiama sudaryti sandorio
per atstov, jeigu to pobdio sandor kaip to sandorio alis gali sudaryti tik asmenikai pats fizinis
asmuo, taip pat statym numatyt kit sandori. CK 1.70 str.1 d.
Atstovavimo teisinio santykio dalyviai:
- Atstovaujamasis. Fizinis arba juridinis asmuo, kurio vardu atstovas atlieka teisikai
reikmingus veiksmus;
69

- Atstovas. Fizinis arba juridinis asmuo, kuriam suteikti galiojimai atlikti teisinius veiksmus
atstovaujamojo vardu ir jo interesais;
- Treiasis asmuo. Fizinis arba juridinis asmuo, su kuriuo dl atstovo veiksm atsiranda,
pasikeiia ar pasibaigia atstovaujamojo subjektins teiss ir pareigos.
Atstovo pareigos:
1) Bti lojaliu.
a) Tai pareiga veikti iimtinai atstovaujamojo interesais.
atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandori nei su paiu savimi, nei su tuo
asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tvais, vaikais ir kitais
artimaisiais giminaiiais. LR CK 2.134 str.
b) pareiga vengti interes konflikto.
c) draudimas asmeniui tuo pat metu bti abiej sandorio ali atstovu.
2. Pareiga atlikti pavedim rpestingai.
3. Pareiga laikytis atstovaujamojo nurodym.
4. Pareiga atsiskaityti.
Atstovavimo rys:
I. Pagal atstovaujamojo valios pobd:
1. Laisvanorikas. atsiranda sutarties ir galiojimo pagrindu.
2. Privalomas. atsiranda administracini akt pagrindu. iuo atveju atstovaujamojo valia
neturi teisins reikms.
II. Pagal atstovo teisin status:
1. Vartotojikas. preziumuojama, kad atstovas veikia neatlygintinai.
2. Komercinis. Preziumuojama, kad atstovas veikia atlygintinai.
III. Pagal galinim atsiradimo pagrind :
1. Sutartinis. atsiranda sutarties su atstovaujamuoju pagrindu.
2. statyminis. kai statymas asmen paskiria kito, daniausiai neveiksnaus, asmens atstovu.
Atstovavimo teisinio santykio atsiradimo pagrindai:
1. Sandoris:
-

Sutartys.
Vienaaliai sandoriai.

2. statymas.
3. Teismo sprendimas.
4. Administracinis aktas.
70

Atstovavimo vidiniai santykiai tai santykiai tarp atstovo (galiotinio) ir atstovaujamojo

(galiotojo). Priskiriami fiduciariniams (pasitikjimo) teisiniams santykiams. Atstovavimo ioriniai
santykiai tai santykiai tarp atstovo, veikianio atstovaujamojo vardu, ir treij asmen.
Sandoris, vieno asmens (atstovo) sudarytas kito asmens (atstovaujamojo) vardu,
atskleidiant atstovavimo fakt ir suteikt teisi ribose, tiesiogiai sukuria, pakeiia ir panaikina
atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.
2.133 str.1 d. Per atstov sudaryto sandorio veikimas.
Neatskleisto atstovavimo atveju, nors atstovas veikia atstovaujamojo interesais ir sskaita,
sandorio alimis laikomi pats atstovas ir tretysis asmuo.
IIMTIS:
Pareigos atstovaujamajam atsiranda: jeigu atstovas sudarydamas sandor nepranea, kad jis
veikia atstovaujamojo vardu ir dl jo interes, taiau kita sandorio alis i sandorio sudarymo
aplinkybi turjo suprasti, kad sandor sudaro su atstovu, arba kai tai aliai asmuo, su kuriuo
sudaromas sandoris, neturjo jokios reikms (LR CK 2.133 str. 3 d.).
Numanomas atstovavimas: Atstovo teiss taip pat gali bti suvokiamos i aplinkybi,
kuriomis atstovas veikia (pardavjas mameninje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo
elgesiu dav rimt pagrind tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyr kit asmen savo atstovu,
tai tokio asmens sudaryti atstovaujamojo vardu sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. 2.133 str.
2 d. Per atstov sudaryto sandorio veikimas.
Tariamas atstovavimas: jeigu atstovas veik virydamas savo teises, taiau tokiu bdu, jog
treiasis asmuo turjo rimt pagrind manyti, kad sudaro sandor su toki teis turiniu atstovu,
sandoris yra privalomas atstovaujamajam, iskyrus atvejus, kai kita alis inojo arba turjo inoti,
kad atstovas virija savo teises. (LR CK 2.133 str. 9 d.).
galiojimas: galiojimas vienaalis raytins formos sandoris,
ireikiantis atstovaujamojo asmens vali dl numatomo per atstov sudaryti sandorio
turinio ir idavus j atstovui suteikia jam teis veikti atstovaujamojo vardu santykiuose su
treiaisiais asmenimis. galiojimui turi bti taikomos sandori bendrosios normos.
2.137 straipsnis. galiojimas
1. galiojimu laikomas raytinis dokumentas, asmens (galiotojo) duodamas kitam asmeniui
(galiotiniui) atstovauti galiotojui nustatant ir palaikant santykius su treiaisiais asmenimis.
2. Atstovas, kurio teiss galiojime nra apibrtos, turi teis atlikti tik tuos veiksmus, kuri
reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams isaugoti bei turto prieirai.
galiojimas asmeninis sandoris:
71

...galiojimu laikomas raytinis dokumentas, asmens (galiotojo) duodamas kitam asmeniui

(galiotiniui) atstovauti galiotojui nustatant ir palaikant santykius su treiaisiais asmenimis.
2.137 straipsnis. galiojimas
Pagal turin galiojimai gali bti:
-

Generalinis (bendrasis)
Specialusis
Vienkartinis.

galiojimo forma:
-

raytinis
notarinis
notariniam prilygintas
supaprastintas
juridini asmen
prokra.

Notaro patvirtinami ie galiojimai:

1) galiojimas sudaryti sandorius, kuriems btina notarin forma;
2) galiojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis,
iskyrus statym numatytus atvejus, kai leidiama duoti kitokios formos galiojim;
3) galiojimas, kur fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar
disponuoti.
2.138 straipsnis.
Notaro patvirtintiems prilyginami:
1) kari galiojimai, patvirtinti karini dalini, jungini, karo staig ir mokykl vad
(virinink);
2) asmen, esani laisvs atmimo vietose, galiojimai, patvirtinti laisvs atmimo viet
vadov;
3) asmen, esani tolimojo plaukiojimo metu jr laivuose, plaukiojaniuose su Lietuvos
valstybs vliava, patvirtinti t laiv kapiton.
2.138 straipsnis.
Supaprastintas galiojimo patvirtinimas
galiojim, kur fizinis asmuo duoda korespondencijai (konkreiai siuniamiems pinigams
ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo umokesiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms
imokoms, pensijoms, paalpoms, stipendijoms gauti, gali patvirtinti organizacija, kurioje fizinis
asmuo dirba ar mokosi, daugiabui nam savinink bendrijos, kurios name gyvena asmuo,
pirmininkas arba esanio tolimajame plaukiojime jr laivo kapitonas.
2.139 straipsnis.
72

Pergaliojimas
1. galiotinis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis galiotas. Jis gali pergalioti
juos atlikti kit asmen tik tuo atveju, kai jam toki teis suteikia gautasis galiojimas arba kai jis
dl susidariusi aplinkybi priverstas tai padaryti, kad apsaugot galiotojo interesus. Pergaliotas
asmuo turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir atstovas tiek atstovaujamajam, tiek ir tretiesiems
asmenims.
2. galiojimo, duodamo pergaliojant, forma turi atitikti duoto galiojimo form.
3. Pergaliojant duodamo galiojimo terminas negali bti ilgesnis u galiojimo, kuriuo
remiantis jis duodamas, termin. 2.145 straipsnis.
Asmuo, kuris perduoda galiojimus kitam asmeniui, turi apie tai praneti galiotojui ir
pateikti jam reikiamus duomenis apie asmen, kuriam perduodami galiojimai.
Jeigu galiotinis ios pareigos nevykdo, jis atsako u to asmens, kuriam galiojimus
perdav, veiksmus kaip u savo veiksmus.
Atstovas neatsako u galiotinio veiksmus, jeigu galiotinis buvo paskirtas atstovaujamojo
nurodymu, iskyrus atvejus, kai atstovas inojo, kad galiotiniu skiriamas asmuo yra nepatikimas ar
nesiningas, taiau apie tai neprane atstovaujamajam.
galiojimo terminas 2.142 straipsnis.
1. galiojimo terminas gali bti apibrtas ir neapibrtas. Jeigu terminas galiojime
nenurodytas, tai galiojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.
2. Notaro patvirtintas veiksmams atlikti usienyje skirtas galiojimas, kuriame nenurodytas
galiojimo laikas, galioja, kol j panaikina galiojim idavs asmuo.
3. galiojimas, kuriame nenurodyta sudarymo data, negalioja.
galiojimo terminas nustatomas j idavusio asmens arba statymo.
Jeigu terminas galiojime nenurodytas, tai galiojimas galioja vienerius metus nuo jo
sudarymo dienos. Todl CK 2.142 str. 3 d. tvirtinta taisykl, kad negalioja galiojimas, jei jame
nenurodyta jo sudarymo data.
i taisykl turi iimt (CK 2.142 straipsnio 2 dalis): notaro patvirtintas veiksmams atlikti
usienyje skirtas galiojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol j panaikina
galiojim idavs asmuo.
Maksimalus terminas statymais nenustatytas.
galiojimo terminas nustatomas bendra termin nustatymo tvarka.
statymai arba ali sutartis gali nustatyti atvejus, kuriais iduodamas neataukiamas
galiojimas. CK 2.146 straipsnis.
73

2.147 straipsnis. galiojimo pasibaigimas

1. galiojimas pasibaigia:
1) pasibaigus galiojimo terminui;
2) galiotojui panaikinus galiojim;
3) galiotiniui atsisakius galiojimo;
4) nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris dav galiojim;
5) nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuriam duotas galiojimas, arba jam iklus
bankroto byl;
6) mirus davusiam galiojim fiziniam asmeniui ar pripainus j neveiksniu arba ribotai
veiksniu, arba neinia kur esaniu;
7) mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas galiojimas, ar pripainus j neveiksniu arba
ribotai veiksniu, arba neinia kur esaniu.
2.144 straipsnis. Pareiga grinti galiojim
Pasibaigus galiojimo terminui ar panaikinus jo galiojim prie termin, atstovas privalo
grinti galiojim atstovaujamajam ar jo teisi permjams.
Komersinis atstovavimas:
Prekybos atstovas (agentas) yra registravs mon verslininkas, nuolat tarpininkaujantis
kitiems verslininkams sudarant sandorius arba tokius sandorius sudarinjantis j vardu.
Prekybos agentas savo funkcijas atlieka pagal pavedimo sutart (atskiro galiojimo nereikia)
Prekybos agentas - tik fizinis asmuo
Komercinio atstovavimo atveju galioja prezumpcija, kad atstovavimas yra atlygintinas.
Prekybos agentu pripastamas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindin kin veikla yra
nuolat u atlyginim tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudarinti sutartis savo ar
atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sskaita bei interesais.
2.152 straipsnis. Prekybos agento samprata
26. Metodai reguliavimo. Dispozicinis ir imperatyvusis.
Reguliavimo metodas - tai valstybs nustatyt ir teiss normose ireikt teisinio poveikio
bd ir priemoni sistema, kuria siekiama nukreipti civilinio santykio subjekt vali, kad bt
gyvendinta civilins teiss socialin paskirtis (funkcijos)
statym leidjas suteikia galimyb patiems teisinio santykio dalyviams tarpusavio sutarimu
nustatyti savo teises ir pareigas. Taigi, yra bdingas dispozityvij norm dominavimas.
74

Imperatyviosios normos - tik iimtiniais atvejais, kai siekis apginti vieno teisinio santykio
subjekto teises ir interesus nuo kitos alies neteist veiksm sutampa su viej interes apsauga.

75

Leidimai,
rekomend
acijos
Galimyb
patiems
nusistatyt
i teisi ir
pareig
turin

Draudimai,
paliepimai
Privalomo
elgesio
taisykls

IMPERATYV
DISPOZIT
USIS
YVUSIS
POVEIKIO
POVEIKIO
BDAS

76

BDAS

(Imperatyvusis = viskas draudiama, imperatyvusis = viskas leidiama)

Imperatyviojo ir dispozityviojo metod santykis charakterizuoja kiekvienos teiss akos
teisin reglamentavimo metod. Civilinei teisei bdingas dispozityviojo metodo vyravimas.

77