Chemijos kolis (I) 2004-10-19 (buvo 2012 lygiai toks pat)

1 variantas
1. Neutralios, rgiosios, bazins druskos. Pavyzdiai.
2. Magnetinis kvantinis skaiius. Jo fizikin prasm, apibdinimas. Elektron isidstymas orbitalse: Cu(29).
3. Apskaiiuokite procentin ir molin koncentracijas tirpalo, gauto sumaiius 100ml 96% koncentracijos
H2SO4 (d = 1,84 g/cm3) su 600ml vandens.
4. kuri pus pasislinks pusiausvyra:
2H2(d) + O2(d) 2H2O(g) Ho = -483 kJ/mol
CaCO3(k) CaO(k) + CO2(d)
Ho = +179 kJ/mol
a) didinant temperatr;
b) mainant slg;
5. 1m3 vandens itirpinta 140g MgSO4 ir 100g Na2SO4. Koks vandens kietumas? Kaip j sumainti cheminiu
joniniu bdu?
1.
2.
3.
4.
5.

2 variantas
Chemin pusiausvyra. Chemins pusiausvyros konstanta. Pavyzdys.
300 ml 0,5 mol/l koncentracijos BaCl2 tirpalas sunaudotas pagaminti 800g io tirpal. Apskaiiuokite
pagaminto tirpalo procentin koncentracij.

Kiek kart padids tiesiogins reakcijos N2+3H2 2NH3 greitis, jei vandenilio koncentracij padidinsime
5 kartus?
Indikatoriai ir buferiniai tirpalai. Pavyzdiai.
200 ml vandens, kuriame yra itirpintas magnio hidrokarbonatas (Mg(HCO3)2), nutitruoti sunaudota 15 cm3
0,095 mol/l koncentracijos druskos rgties (HCl) tirpalo. Apskaiiuokite vandens kietum ir paraykite
vandens minktinimo reakcijas.

3 variantas
1. Tirpalo soi gar slgio sumajimas, virimo temperatros padidjimas ir ualimo temperatros
sumajimas neelektrolitams.
2. Cheminis ryys: kovalentinis ir vandenilinis. Pavyzdiai.
3. Apskaiiuoti 42% H 2SO4 (d = 1,68 g/cm3) molin koncentracij. Kaip pasikeis procentin io tirpalo
koncentracija, jei prie 1800ml 42% koncentracijos tirpalo pripilsim 400ml vandens?
4. Reakcijos 2HI H2 + I2 konstanta yra 0,02. Apskaiiuokite vandenilio ir jodo koncentracijas, nusistojus
pusiausvyrai ir pradin HI koncentracij. HI pus = 0,0142mol/l.
5. 5m 3 vandens suminktinti sunaudota 212g sodos. Koks buvo vandens kietumas? Parayti vandens
minktinimo reakcij lygtis.
4 variantas
1. Tirpimas. Entalpijos pasikeitimas tirpimo proceso metu. Sots, persotinti tirpalai.
2. Chemini reakcij greitis homogeninms ir heterogeninms reakcijoms. Pavyzdiai.
3. 20% koncentracijos AlCl3 tirpalo disociacijos laipsnis 80%. Apskaiiuokite io tirpalo virimo temperatr.
Keb = 0,52.
4. Kiek reikia paimti NH4Cl ir vandens, norint pagaminti 5 litrus 9% koncentracijos tirpal (d=1,06 g/cm 3).
5. Terminis ir jonitinis vandens minktinimas. Pateikite reakcij pavyzdius.
1.
2.
3.
4.
5.

5 variantas
Magnetinis kvantinis skaiius? Jo fizikin prasm ir apibdinimas? Elektroninis idstymas Ar=?
Chemijos dsniai?
Apskaiiuokite 42% H2SO4 (d=1.68) molin koncentracij. Jei 800ml 42% io tirpalo pripilsim 200 ml
vandens, kaip pasikeis tirpalo koncentracija?
2NO + O2 = 2NO2 Apskaikiuoti pusiausviros konstant jei pusiausvira nusistoveo esant koncentracijoms:
[NO]=0.4M ; [O2]=0.5M ; [NO2]=0.6M?Rasti pradines koncentracijas?
1 m3 vandens istirpinta 120g MgCl2 ir 100g K2SO4.Koks vandens kietumas?Kaip j suminktinti cheminiu
ar jonitiniu bdu?

6 variantas
Entalpija, entropija, gibso energija
aldant 700g 60% KNO3 tirpal, ikrito 200g druskos. Apskaiiuoti tirpalo procentin koncentracij.
CO + Cl2 = COCl2
Prad konc
4 4 0
Pusiausvyros konc ? ? 0,9
Indikatoriai ir buferiniai tirpalai. Pavyzdiai
200 ml vandens, kuriame yra itirpintas magnio hidrokarbonatas (Mg(HCO3)2), nutitruoti sunaudota 15 cm3
0,095 mol/l koncentracijos druskos rgties (HCl) tirpalo. Apskaiiuokite vandens kietum ir paraykite
vandens minktinimo reakcijas.

1.
2.
3.

4.
5.

7 variantas
Kas yra indikatoriai, buferiniai tirpalai?
Paraykite grafines formules : Na2HPO4 ir AlOHCl2
300ml 27% koncentracijos HNO3 (d=1.15) ir 500ml 14% koncentracijos HNO3 (d=1,06) tirpalai sumaiyti,
rasti molin koncentracija
Kaip pasikeis reakcijos 2Al + 3Cl2 = 2AlCl3 greitis jei Cl2 koncentracij padids 6 kartus
Vandens kietumas kur sudaro Ca(HCO3)2 3mg/ekv . Kiek Ca(HCO3)2 itirp 10m3 litru vandens? Kokiais
bdais galima vanden suminktinti. Paraykite vandens minktinimo reakcij

1.
2.
3.

4.
5.

8 variantas
1. Enatlpija. Entropija. Gibso energija. J rys.
2. Jonin jungtis.
3. 4 litrams AlCl3 pagaminti sunaudota 700ml 40% koncentracijos AlCl3 tirpalo (d = 1,34 g/cm3).
Apskaiiuokite pagaminto tirpalo molin koncentracij.
4. Apskaiiuokite reakcijos N2O4 2NO2 pusiausvyros konstant, jei pradin N 2 O2 koncentracija 0,16
mol/l, o pusiausvyra nusistovjo sureagavus 50% N2H4.
5. Terminis ir joninis vandens minktinimas. Parayti reakcijas.

10 variantas
1. Silpn elektrolit disociacijos laipsnis. Vibrvordio jono taka silpno elektrolito disociacijai. Paaikinti
CH3COOH atveju.
2. Kataliz ir katalizatoriai. Pavyzdiai.
3. 30% koncentracijos Al2(SO4)3 tirpalo izotoninis koeficientas 3,8. Rasti tirpalo ualimo temperatr. K kr =
1,86 oC/mol.
4. Pagrindiniai termodinamikos dsniai. Apskaiiuoti reakcijos Fe2O3 + 3CO 3CO2 + 2Fe entalpijos Ho
pokyt. Standartines jungini susidarymo entalpijos iekoti lent.
5. Vandens kietumas. Karbonatinis ir nekarbonatinis. Paraykite vandens minktinimo lygtis.
11 variantas
1. Silpn elektrolit disociacijos konstanta. Pavyzdys. Ostvaldo praskiedimo dsnis.
2. 20% koncentracijos KCl tirpalo d = 1,13 g/cm3 . Apskaiiuokite io tirpalo molin koncentracij. Kiek gram
yra 20 litr io tirpalo?
3. Sistemoje 2NO3 2NO + O2 chemin pusiausvyra nusistovjo esant ioms koncentracijoms: NO

0,24, O2 0,12, NO2 0,06. Apskaiiuokite pusiausvyros K ir pradin NO2 koncentracij.

4. Spininis kvantinis skaiius. Elektron isidstymas orbitalse. Sc(21)
5. 100 l vandens pridta 13 g gesint kalki. Kiek sumaja vandens kietumas? Parayti vandens minktinimo
reakcijas.

1.
2.

12 variantas
Rgi, bazi ir drusk disociacija. Pavyzdiai
Disociacijos laipsnis ir konstanta

3.
4.
5.

Tirpalas susidedantis i 2.1g KOH ir 250g H2O, ula 0.519oC temperatroje. Paskaiiuoti io tirpalo
izotonin koeficient ir disociacijos laipsn. Kkr = 1.86
Kiek ml reikia paimti 70% koncentracijos H2SO4 tirpalo (d=1,62) norint pagaminti 0.5 litro 0.3mol/l
koncentracijos H2SO4 tirpalo
Laikinasis vandens kietumas yra 4 mgekv/l . kiek gesint kalki reikia 1m3 io vandens suminktinti.
Paraykite H2O minktinimo reakcij lygtis
I-variantas

1). Druskos-tai mediagos,sudarytos i metal arba NH+4-amonio katijon ir rgties liekan anijon
Neutralios druskos-tai pilno rgi neutralizavimo produktas: H2SO4+2NaOH->Na2SO4+2H2O
Rgios druskos-tai nepilno rgi neutralizavomo produktas:
H2SO4+NaOH->NaHSO4+H2O
Bazins druskos-tai nepilno bazi neutralizavimo produktas:
Al(OH)3+HCl->Al(OH)Cl2+H2O
2).Magnetinis kvantinis sk. M apibdina elektrono ir magnetinio lauk orbitali ploktum orientacij tam tikru
kampu kiek. M skaiiaus kiekis priklauso nuo alutinio kvantinio sk. e reikmi: m=-l,0,+l
l=1 p-orbital,l=2 d-orbital,l=3 f-orbital. (l=L)
3)

m=V*d=100*1.24=184g
100g- 96g
184g- xg

x=(96*184)/100=176.64g H2SO4
600ml H2O =600g,nes dH2O=1g/cm3
m(t)=184+600=784g tirpalo.
784g-176.64g
100g - x g
x=(176.64*100)/784=22.53%
Tirpalo tris Vt=100+600=700ml
700ml 176.65g
1000ml xg
x=(176.65*1000)700=252.36g/l
MH2SO4=2+32+4*16=98g/mol
CM=252.36/98=2.58mol/l
4)a)didinant t 1 sistemos pusiausvyra pasislinks I kair,o 2 sist.- dein,nes didinant t pusiausvyra pasislenka
ilumos sunaudojimo kryptimi
b)mainant slg 1 sistemos pusiaus.pasislinks kair,o 2 sistemos-dein,nes dujini mediag moli skaiius 1
sistemoje kairre yra didesnis,o 2sist. didesnis yra deinje.
5)Na2SO4 vandens kietumo nesudaro.
MMgSO4=24+324*16=120mg/m mol
E=120/2=60mg/mg ekv.
1000l 140000mg
1l
xmg
x=140000/1000=140mg/l
PK=140/60=2.33 mg ekv/l
H2O minktumas cheminiu budu:
MgSO4+Na2CO3->MgCO3+Na2SO4
3MgSO4+2Na3PO4->Mg3(PO4)2+3Na2SO4
Jonitiniu bdu:
MgSO4+Na2R->MgR+Na2SO4
MgSO4+2HR->MgR+H2SO4
2ROH+H2SO4->R2SO4+2H2O
1) Reakcijos,kurios vienu metu vyksta dviem prieingomis kryptimis vadinamos grtamosiomis.Chemin
pusiausvyra yra cheminio proceso bkl,kai tiesiogins ir atgalins reakcij greiiai lygs

Pusiausvyros konstanta:
K=K1/K2=[NH3]2/[N2][H2]
2)MBaCl2=137+2*35.5=208g/mol
1000ml - 05*208g
300ml

xg
x=(0.5*208*300)/1000=31.2g BaCl2
800g 31.2g
100g
xg
x=(31.2*100)800=3.9%
3)V1=k1[N2][H2]3
V11 =k1[N2][5H2]3
V11/ V1= k1[N2][5H2]3/[N2][H2]3=53=125 kartus
4) Indikatoriai-medziagos,kurios priklausomai nuo tirpalo terpes (arba nuo pH),keicia spalva.Paprastai tai yra
silpnos organins rgtys ar bazs,kurios dl skilimo jonus ar del vidinio molekuli persigrupavimo glaudiai
siejasi su terps rgtingumu (pH) tam tikrame intervale keicia savo spalv.
Buferiniai tirpalai-tirpalai kuri pH nepakinta juos skiediant arba pridjus nedidel kiek stiprios R ar .
Jie gaunami sumaiant silpnos R su jos druskos su stipria baze tirpalu arba silpnos bazs druskos su stipria rgtimi
tirpalu.
5) 0,095 mol/l HCl=0.095n
200*nx=Vn rgt.
nx=(15*0.095)/200=0.0071n
1l 0.0071g ekv
Mg(HCO3)2=7.1mg ekv
Vandens kietumas 7.1 mg ekv/l
Mg(HCO3)2-> MgCO3+CO2+H2O
Mg(HCO3)2+2Ca(OH)2-> Mg(OH)2+2CaCO3+2H2O
III-variantas
1.Pirmasis Raulio dsnis: santykinis tirpiklio gar slgio tirpalo paviriuje sumajimas,t.y. santykin gar slgio
p
n
p
1
depresija (
p gryno tirpiklio gar slgis) lygi santykiui itirpintos mediagos ir tirpalo kiekio:
p
p n n1
n1-itirpintos mediagos moli skaiius;n-tirpiklio moli skaiius.Antrasis Raulio dsnis: tirpal stingimo
temperatros sumajimas ir virimo temperatros padidjimas t yra proporcingas molialinei tirpalo koncentracijai.
t=kc;c-molialin koncentracija, k-tirpiklio konstanta. Kai kalbama apie kristalizacijos temp.,k vadinama
krioskopine konstanta, virimo ebulioskopine.
2. Kovalentinis ryys, susidarantis tarp skirting atom, kuriuose jungianti elektron pora pasislenka to atomo
pus, kurio elektrinis neigiamumas yra didesnis vadinamas poliniu(HCl, H 2S, H2O, NH3, ir kt neoraganini jungini
molekules. Kov. Ryys, susidarantis tarp vienod atom, kuriuose jungianti elektron pora yra vienodai nutolusi nuo
abiej atom vad-nepoliniu. Sudaro du to paties elemento atomai H 2 Cl2 O2 N2 F2. Vandenilinis ryys cheminis
ryys, kuris susidaro tarp polins molekuls vandenilio atomo ir kitos molekuls laisv elektron por turinio
atomo. (H2O)n, (HF)n
3. 1l = 1000ml
m=V*d=1000*1.68=1680g
100g 42g
1680g xg
x=(42*1680)/100=705.6 g/l
MH2SO4=2+32+4*16=98g/mol

CM=705.6/98=7.2 mol/l
M=V*d=1800*1.68=3024 g
100g 42g
3024g xg
x=(42*3024)/100=1270g H2SO4
400ml=400g H20
m(t)=3024+400=3424g
3424g 1270g
100g g x
x=(1270*100)/3424=37%
4. 0,02=[H2] * [I2]/0.01422
0.02= x2/ 0.0002
x2 = 0.000004
x= 0.002
pradinHI 0,0142+2*0,002=0.0182mol/l
5. 1 molio mas 106g. Na2CO3 1 mg ekv. = 106/2=53mg.
Na2CO3 kiekis 1 litre vandens 5m3=5000l
5000l H2O yra 21200mg Na2CO3
1l H2O yra x mg Na2CO3
x=21200/5000=4.24mg
Na2CO3 1 mg ekv 53mg
Na2CO3 x mg ekv 4.24mg
x= 4.24/53=0.08mg ekv/l
CaSO4+ Na2CO3CaCO3 + Na2SO4
CaCl2+ Na2CO3 CaCO3 + 2NaCl
MgCl2+ Na2CO3 MgCO3 + 2NaCl
IV variantas
1.Tirpimas. Tirpumu vadinamas itirpusios mediagos kiekis gramais 100 gram vandens, esant pastoviai
temp..Entalpijos pasikeitimas tirpimo proceso metu. ilumos kiekis, kursi sunaudojamas arba isiskiria itirpus 1
moliui mediagos, vadinamas tirpimo iluma. Tirpimo iluma susideda i ilumos kiekio H1, kuris sunaudojamas
iardyti kristalinei gardelei,(endoterminis procesas) ir ilumos kiekio H2, kuris isiskiria vykstant hidratacijai,
(egzoterminis procesas).(ilumos kiekis, sunaudojamas difuzijai, yra maas ir jo galima nerayti lygt)
H=H1+H2. Kai H1>H2, tai H yra teigiamas ir, mediagai tirpstant, iluma sunaudojama. Kai H1<H2, tai
H yra neigiamas ir, mediagai tirpstant, iluma isiskiria. Tirpstanios mediagos entropija labai padidja.
Tirpaluose entropijos pokyio S reikm labai didel. J raius lygt, tirpal Gibso energijos pokytis G bna
neigiamas dydis(net ir tada,kai H>0).Todl tirpimas yra savaiminis procesas, susijs su Gibso energijos majimu.
Sotus tirpalas- tirpalas, kuriame esamomis slygomis tirpinys daugiau nebetirpsta tirpiklyje. Persotintas tirpalastirpalas, kuriame tam tikroje temperatroje yra daugiau tirpinio negu soiajame. Jis nepatvarus ir palankiomis
slygomis i jo isikristalizuoja itirpusios mediagos perteklius.
5,. Karbonatin kietum sudaranios druskos paveriamos maai tirpiomis, vanden virinant terminiu bdu ir j
veikiant cheminiais regentais. T.y. vanduo kaitinamas 368..370K temperatroje arba virinimas; tuomet vandenilio
karbonatai skyla ir susidaro maai tirps karbonatai. alinamos gesintomis kalkmis: Ca(HCO 3)2 +
Ca(OH)22CaCO3 + 2H20 ;;; Mg(HCO3)2 + 2Ca(OH)2 Mg(OH)2 + 2CaCO3 + 2H20
vanduo minktinamas organinmis dervomis jonitais, dar galimi jonitai aliumo silikatai ( ceolitas, permutitas)
ceolito ir permutito formul yra Na2[(Al, Si)xO2x] arba Na2R.
Na2R + CaSO4CaR + Na2SO4
Po to filtruojama pro anijon 2ROH + H2SO4 R2SO4 + 2H20
Taip apdorotame vandenyje nra drusk. Katijonai regeneruojami rgi, o anijonai arm tirpalais:
2NaR + H2SO4 2HR + Na2SO4
R2SO4 + NaOH 2ROH + Na2SO4
4. m=V*d=5000*1.06=5300g
100g tirpalo imama 9g medziagos
5300g
xg
x=477g

vandens reiks 5300g-477g=4823g .

3. 0.8=i-1/n-1 = i-1/3
2.4=i-1
i=3.4
80g vandens-20g AlCl3
1000g
xg
x=20000/80=250g
M(AlCl3)=133.5
t=0.52* 250/133.5=0.97
t=3.4*0.97=3.3
100+3.3=103.3 C

V-variantas
1) Magnetinis kvantinis sk. m apibdina elektrono ir magnetinio lauk orbitali ploktum prientacij tam tikru
kampu kiek. M kvantinis skaiiaus kiekis priklauso nuo salutinio kvantinio skaiciaus l reikmi.
m=-l,0,+l
l=1 p-orbital,l=2 d-orbital,l=3 f-orbital.
(Ar18)
Elektr.formul:1s22s22p63s23p6
2) Mass ir energijos tvarumo dsnis sako,kad reakcijoje dalyvaujani mediag iir po reakcijos gaut mediag
mass yra lygios.
Energijos tverms dsnis sako,kad energija i niekur neatsiranda ir niekur neinyksta,bet gali ekvivalentiniu santykiu
pavirsti i vienos energijos riies kit.
A.Enteinas rod,kad tarp mass ir energijos egzistuoja ryys: E=mc 2
Mediagos sudeties pastovumo dsnis sako,kad nepriklausomai nuo to kokiu budu gautas chemikai
grynasjunginys,jo kokybin ir kiekybin sudtis visada pastovi.
Kartotini santyki dsnis sako,kad jei du elkementai sudaro tarpusavyje ne vien bet kelet jungini,kuriuose
vienas i element dalyvauja vienodo kiekio,o kitas skirtingais kiekiais,kai pastarieji kiekiai susij kaip paprasti
sveiki skaiiai.
3)1l = 1000ml
m=V*d=1000*1.68=1680g
100g 42g
1680g xg
x=(42*1680)/100=705.6 g/l
MH2SO4=2+32+4*16=98g/mol
CM=705.6/98=7.2 mol/l
M=V*d=800*1.68=1344 g
100g 42g
1344g xg
x=(42*1344)/100=564.5g H2SO4
200ml=200g H20
m(t)=1344+200=1544g
1544g 564.5g
100g g x
x=(564.5*100)/1544=35.56%
4)
K=[NO2]2/[NO]2[O2]=0.62/0.42*0.5=4.5
[NO]prad.=[NO]pus.+[NO]sureg=0.4+0.6=1mol/l

[O2]prad=[O2]pus+[O2}sureg=0.5+0.5*0.6=0.8 mol/l
5) K2SO4 vandens kietumo nesudaro.
MMgCl2=24+2*35.5=95 mg/m mol
EMgCl2=95/2=47.5 mg/mg ekv
1000l 120000mg
1l

x mg
x=120000/1000=120mg/l
PK=120/47.5=2.53mgekv/l
Cheminiu budu:
MgCl2+Na2CO3->MgCO3+2NaCl
MgCl2+2HR->MgR+H2SO4
Jonitiniu budu:
MgCl2+Na2R->MgR+H2SO4
MgCl2+2HR->MgR+H2SO4
ROH+H2SO4->R2SO4+2H2O
VI-variantas
1) Entalpija yra sistemos busenos f-cija ir ji nusako reakcijos silumini efekta.Siluma yra entalpijos pokytis
Q=H
Egzoterminems reak.: Q=-H
Endotermines reak. Q=+H
Entalpija s yra medziagos chaotiskumo matas.Jei procesas vyksta savaime,sistemos s dideja.Izoliuotoje sistemoje
gali vykti tik tokie procesai kuriu metu s dideja.
S=Q/T
Gibso energija yra izoterminis-izobarinis potencialas G.Jo pokytis isreiskiamas:
G=H-TS
Sis energijos pokytis yra visu chemijos procesu varomoji jega.Savaime procesas vyksta,kai G<0.Jei G>0,
savaime procesas nevyksta,esant pusiausvyrai G=0.
2)
100g 60g
700g xg
x=60*700/100=420g KNO3
m(t)=700-200=500g
mKNO3=420-200=220g
500g 220g
100g xg
x=(220*100)/500=44%
3)
K=[COCl2]/[CO][Cl2]
[CO]pus=[CO]prad-[CO]sureg=4-0.9=3.1mol/l
[Cl2]pus=[Cl2]prad-[Cl2]sureg=4-0.9=3.1mol/l
K=0.9/(3.1*3.1)=0.0936
4) Indikatoriai-medziagos,kurios priklausomai nuo tirpalo terpes (arba nuo pH),keicia spalva.Paprastai tai yra
silpnos organins rgtys ar bazs,kurios dl skilimo jonus ar del vidinio molekuli persigrupavimo glaudiai
siejasi su terps rgtingumu (pH) tam tikrame intervale keicia savo spalv.Pvz.
lakmusas,metiloranzas,fenolftaleinas ir kt.
Buferiniai tirpalai-tirpalai kuri pH nepakinta juos skiediant arba pridjus nedidel kiek stiprios R ar .
Jie gaunami sumaiant silpnos R su jos druskos su stipria baze tirpalu arba silpnos bazs druskos su stipria rgtimi
tirpalu.

5) 0,095 mol/l HCl=0.095n

200*nx=Vn rgt.
nx=(15*0.095)/200=0.0071n
1l 0.0071g ekv
Mg(HCO3)2=7.1mg ekv
Vandens kietumas 7.1 mg ekv/l
Mg(HCO3)2-> MgCO3+CO2+H2O
Mg(HCO3)2+2Ca(OH)2-> Mg(OH)2+2CaCO3+2H2O
VII-variantas
1) Indikatoriai-medziagos,kurios priklausomai nuo tirpalo terpes (arba nuo pH),keicia spalva.Paprastai tai yra
silpnos organins rgtys ar bazs,kurios dl skilimo jonus ar del vidinio molekuli persigrupavimo glaudiai
siejasi su terps rgtingumu (pH) tam tikrame intervale keicia savo spalv.Pvz.
lakmusas,metiloranzas,fenolftaleinas ir kt.
Buferiniai tirpalai-tirpalai kuri pH nepakinta juos skiediant arba pridjus nedidel kiek stiprios R ar .
Jie gaunami sumaiant silpnos R su jos druskos su stipria baze tirpalu arba silpnos bazs druskos su stipria rgtimi
tirpalu.
2) Na2HPO4<->2Na++HPO42Na-ONa-OP=0
H-OAlOHCl2<->AlOH2++2ClOH--Cl---Al
Cl--3) MHNO3=1+14+3*16=63 g/mol
m=V*d=300*1.15=345g
100g 27g
345g xg
x=(27*345)/100=93.15g HNO3
m=V*d=500*1.06=530g
100g 14g
530g xg
x=(14*530)/100=74.2gt HNO3
Vt=300ml+500ml=800ml
MHNO3=93.15g+74.2=167.35g/mol
800ml 167.35g
1000ml
xg
x=(167.35*1000)/800=209.2 g/l
CM=209.2/63=3.32 mol/l
4) V1=k1[Cl2]3
V11=k1[6Cl2]3
V11 / V1 = 63=216 kartu
5) MCa(HCO3)2=40+2(1+12+3*16)=162 g/mol
ECa(HCO3)2=162/2=81 mg/mgekv
1l 3*81mg
10000l xmg

x=(3*81*10000)=2430g=2.43kg
Ca(HCO3)2->CaCO3+CO2+H2O
Ca(HCO3)2+Ca(OH)2-> 2CaCO3+2H2O
VIII variantas
1. Entalpija pirmasis, pagrindinis, termodinamikos dsnis, arba energijos tverms dsnis, nurodo kad sistemoje
energija nesigamina ir nenyksta, bet tik vienos ries energija, tiksliai ekvivalentiniu santykiu virsta kitos ries
energija. Sistemos vidin ir iorin energija kartu sudaro pilnutin energij, vadinam entalpija.
Entropija sistemos netvarkingumo matas, mediagos entropija priklauso nuo mediagos temperatros, agregatins
bsenos. Izoliuotoje sistemoje savaime gali vykti, tik toks procesas kurio metu sistemos entropija didja.
Gibso energija- pagrindin chemins termodinamikos lygtis, ireikianti bendr entalpijos ir entropijos pokyio taka
cheminio proceso krypiai. Laisvoji energija yra izochorin, Helmholco, F ir izobarin, Gibso, G.
2. Jonin jungtis- paprasiausia chemin jungtis, ji susidaro tarp toki dviej element atom, kuri vienas links
elektronus atiduoti, o kitas prisijungti. Lengvai elektronus atiduoda t element atomai, kuri yra nedidelis
jonizacijos potencialas. Elektronus lengvai prisijungia t element atomai kuri yra elektroninio gaminingumo
energija. Tarp labai suartjusi jon pradeda veikti prieinga traukai stmos jga, kuri sukelia elektron sluoksnis.
ios jgos tampa lygios, kai tarp jon susidaro tam tikras atstumas, atsiranda jonin jungtis.
5. Karbonatin kietum sudaranios druskos paveriamos maai tirpiomis, vanden virinant terminiu bdu ir j
veikiant cheminiais regentais. T.y. vanduo kaitinamas 368..370K temperatroje arba virinimas; tuomet vandenilio
karbonatai skyla ir susidaro maai tirps karbonatai. alinamos gesintomis kalkmis: Ca(HCO 3)2 +
Ca(OH)22CaCO3 + 2H20 ;;; Mg(HCO3)2 + 2Ca(OH)2 Mg(OH)2 + 2CaCO3 + 2H20
vanduo minktinamas organinmis dervomis jonitais, dar galimi jonitai aliumo silikatai ( ceolitas, permutitas)
ceolito ir permutito formul yra Na2[(Al, Si)xO2x] arba Na2R.
Na2R + CaSO4CaR + Na2SO4
Po to filtruojama pro anijon 2ROH + H2SO4 R2SO4 + 2H20
Taip apdorotame vandenyje nra drusk. Katijonai regeneruojami rgi, o anijonai arm tirpalais:
2NaR + H2SO4 2HR + Na2SO4
R2SO4 + NaOH 2ROH + Na2SO4
IX-variantas
1) Vandens jonine sandauga: KH2O=[H+][OH-]=10-14 mol/l
Esant pastoviai temp.,vandens ir praskiestu vandeniniu tirpalu vandenilio ir hidroksido jonu koncentraciju sandauga
yra pastovus dydis ir lygus 10-14 mol/l
pH<7 rugshtus
pH=7 neutralu
pH>7 sarminis
Ba(OH)2<->Ba2++2OH[OH-] = CM*(alfa)*n=0.00001*0.5*2=10-5mol/l
pOH=-lg[OH-]=-lg10-5=5
pH=14-5=9
2) Cheminio rysio susidaryme dalyvauja tik isorinio elektrono sluoksnio s ir p elektronai arba gretimo isoriniam: d ir
f elektr. Joninis rysys susidaro tarp atomu, kuriu vienas turi dideli gimininguma elektronui, o kitas turi maza chemini
potenciala. Tuomet pirmojo atomo branduolys pritraukia antrojo elektrona.
Metalinis rysys prasireiskia metaluose.Jie yra kirstalines medziagos kuriu kristaluose kiekvienas atomas apsuptas 8
ar 12 gretimu atomu, susijusiu metaliniu rysiu. Metalai sudaryti is taisyklingai issidesciusiu metalu jonu, tarp kuriu,
lyg dujos, ivairiomis kryptimis skrieja valentiniai elektronai, nepriklausantys jokiam atomui ir tokiu budu surisantys
metalo jonus.
Vander Valso tarpusavio saveikos jegos yra tarp molekuliu veikiancios jegos.Jos skirstomosi 3 grupes:dipolines,
indukcines, dispersines.
3) m=V*d=100*1.2=120g
100g 40g
120g - xg

x=(40*120)/100=48g HNO3
MHNO3=1+14+3*16=63 g/mol
1000ml 0.5*63g
x ml
48g
x=(1000*48)/(0.5*63)=1523.8ml
4) K=[NO2]2/[NO]2[O2]
2=42/22[O2]
[O2]=16/8=2mol/l
[NO]prad=[NO]pus+[NO]sureg=2+4=6mol/l
[O2]prad=[O2]pus+[O2]sureg=2+0.5*4=4mol/l
5) MNa2CO3=2*23+12+3*16=106g/mol
E=106/2=53 mg/mg ekv
30000l 2996mg
1l xmg
x= 2996/30000=76.53mg/l
PK=76.53/53=1.44mgekv/l
MgCl2+Na2CO3->MgCO3+2NaCl
CaCl2+Na2CO3->CaCO3+2NaCl
X-variantas
1. Silpni elektorlitai tirpaluose 5 jonus disocijuoja labai mazai, ir j7 disociacijos laipsnis mazasCH3COOH=H+
+CH3COO2) Katalize-tai cheminis procesas, kai naudojami katalizatoriai. Katalizatoriai yra medziago, kurios pagreitina
reakcija, bet pacios po reakcijos lieka nepakitusios.
Katalizatoriai reakxijoje dalyvauja sudarydami nepatvarius junginius kurie toliau reaguoja tarpusavyje, o
katalizatorius atsistato.
Katalize skirstoma: 1) homogenine, kai katalizatoriai ir reaguojancios medziagos yra vienos fazes ir 2) heterogenine,
kai katalizatoriai ir reaguojancios medziagos yra skirtingu faziu.
3) MAl2(SO4)3=2*27+3(32+4*16)=342 g/mol
t=K*m/M
100g-30g=70g H2O
70g 30 g
1000g xg
x=30*1000/70=428.57 g/1000g H2O
t=1.86*428.57/342=2.336C;
tpr=i*tt=3.8/2.336=8.88C
tuzal=0-8.88=-8.88C
4)1 termodinamikos desnis teigia,kad bet kokioje izoliuotoje sistemoje energijos kiekis islieka pastovus.Jis nustato
rysi tarp vidines energijos, darbo ir silumos.
2 termodinamikos desnis teigia,kad savaiminiai procesai negali vykti priesinga kryptimi.Priesingam procesui
reikalinga energija is aplinkos.
5)Karbonatini vandens kietuma sudaro istirpe Ca(HCO3)2 ir Mg(HCO3)2.Nekarbonatini kietuma sudaro kalcio ir
magnio chloridai, sulfatai bei kitos druskos. Vandens kietuma sudaro jame esantys Ca 2+ ir Mg2+ jonai.Jis matuojamas
vienatu: mgekv/l
a) Ca(HCO3)2->CaCO3+CO2+H2O
b) Mg(HCO3)2->MgCO3+CO2+H2O
c) Ca(HCO3)2+Ca(OH)2->2CaCO3+2H2O
d) Mg(HCO3)2+2Ca(OH)2->Mg(OH)2+2CaCO3+2H2O

e) CaSO4+Na2CO3->CaCO3+Na2SO4
f) MgCl2+Na2CO3->MgCO3+2NaCl
h) CaSO4+Na2R->CaR+Na2SO4
12 variantas
1. rgtys yra elektrolitai, disocijuojantys tik vandenilio jon ir rgties liekan HCl H + + Cldaugiavandenils disocijuoja pakopomis I) H2CO3 H+ + HCO3- II) HCO3- H+ + CO3-2
bazs yra tokie elektrolitai, kuri tirpaluose anijonai yra vien tik hidroksido jonai, pavyzdiui:
NH4OH NH4+ + OH- NaOH Na+ + OHDruskos rgi ir bazi neutralizacijos produktai. Visos druskos yra stiprus elektrolitaiir itirpusios disocijuoja
beveik visikai: I)Zn(HSO4)2 Zn+ + 2HSO4II) ZnSO4 Zn+ + SO4-2
III) (ZnOH)2SO4 2ZnOH+ + SO4-2
2. disociacijos laipsnis ir konstanta
kai grytamojo ir kit proces greiiai pasidaro vienodi, nusistovi dvinar pusiausvyra. Kuria apibdinama
disociacijos konstanta.
K = [CH3COO- ]+ [H+ ]
[CH3COOH]
elektrolit disociacijos laipsnis rodo, kuri itirpusios mediagos dalis disocijuoja jonus
= disocijavusi molekuli skaiius
itirpusi molekuli skaiius
3. a)t=KC= Km/M
b)2.1g - 250g
X g - 1000g
X=8.4
c) )t=1.86*8.4/56= 0.279
d) I= 0.519/0.279= 1.86
e) = i 1 = 1.86-1 = 0.86 = 86%
n-1
2-1
4. a)HSO4 = 98g
b) 98*0.3*0.5 = 14.7
c) 100g - 70g
Xg
- 14.7g
X=21g
d)21/1.62= 12.9 ml
5. a)1mgekv 37mg
4mgekv - Xmg
X=148
b) 1 litr - 148mg
1000litr - Xmg
X= 148000mg =148g Ca(OH)2
Ca(HCO3)2 CaCO3 + CO2 + H20
Ca(HCO3)2 + Ca(OH)22CaCO3 + 2H20