John - Fiske. .Ivadas.i.komunikacijos - studijas.1998.LT

JOHN FISKE
JOHN FISKE
vadas
komunikacijos
studijas
JOHN FISKE
vadas
komunikacijos
studijas
I angl kalbos vert
VILIJA GUDONIENE
ELENA MACEVIIT
baltos lankos
Knygos leidim parm Atviros Lietuvos fondas

Versta i: John Fiske, Introduction to Communication Studies,
Second edition, London and New York: Routledge, 1997
Redagavo Rita Noreikien
Apipavidalino Vida Kurait
Vireliui panaudota Algimanto Kezio nuotrauka
John Fiske, 1990

Vertimas lietuvi kalb: Vilija Gudonien, 1998; Elena Maceviit, 1998
BALTOS LANKOS, 1998
Rinko ir maketavo BALTOS
Printed in Lithuania
ISBN 9986-861-60-8
ISSN 1392-1673
LANKOS
Skiriu NATAAI
u visk
METJUir LIUSEI
u tai, kad netriukmavo (na,... beveik)
per vis alt, lapi 1980 met vasar
Turinys
Padkos.................................................................... 11
Autoriaus pastabos.................................................... 13
VADAS: KAS YRA KOMUNIKACIJA ........................ 15
1 KOMUNIKACIJOS TEORIJA......................................21
Itakos......................................................................21
Shannono ir Weaverio modelis (1949; YVeaver, 1949b) .. .21
Perteklius ir entropija.................................................26
Kanalas, priemon, kodas.......................................... 34
Grtamasis ryys ..................................................... 38
2 KITI MODELIAI ....................................................... 41
Gerbnerio modelis (1956) .......................................... 41
Laswello modelis (1948) ...................................
48
Newcombo modelis (1953) .........................................49
VVestley ir MacLeano modelis (1957) .......................... 51
Jakobsono modelis (1960) .......................................... 53
Modeliai ir modeliavimas .......................................... 56
3 KOMUNIKACIJA, REIKM IR ENKLAI .................57
Semiotika .................................................................58
enklai ir reikms....................................................59
enkl kategorijos ....................................................65
Konvencija ............................................................... 74
enkl organizavimas............................................... 76
4 KODAI ....................................................................81
Kodai: pagrindins svokos ....................................... 81
Analoginiai ir skaitmeniniai kodai ............................. 82
Prezentaciniai kodai.................................................. 84
Neverbalin komunikacija .........................................84
Ipltoti ir riboti kodai............................................... 88
Plataus ir siauro vartojimo kodai.................................91
Kodai ir bendryb..................................................... 95
Konvencija ir vartosena............................................. 95
Sutartiniai (arba loginiai) kodai.................................. 98
Estetiniai kodai .........................................................99
5 SIGNIFIKACIJA ......................................................103
Denotacija ............................................................... 103
Konotacija ............................................................... 104
Mitas ......................................................................106
Simboliai .................................................................110
Metafora.................................................................. 111
Metonimija ..............................................................114
6 SEMIOTINIAI METODAI IR J TAIKYMAS .............. 119
Dar prie lides": poetin metafora ........................ 119
Makaronai: vizuali metafora ..................................... 121
Notting Hillas: realistin metonimija ......................... 123
7 STRUKTRALISTIN TEORIJA IR JOS TAIKYMAI ..133
Kategorizacija ir binarins opozicijos..........................134
Anomalins kategorijos............................................ 136
Struktrinis pasikartojimas .......................................137
Rib ritualai ............................................................ 138
Gamta ir kultra...................................................... 139
Mito struktra ......................................................... 141
Masins kultros struktra .......................................143
Pirmas pritaikymas: Pdsekiai (The Searchers) .............144
Antras pritaikymas: savaitraio Weekly World Neus
mitin struktra .......................................................148
Mitai ir socialins vertybs........................................ 152
8 EMPIRINIAI METODAI ..........................................155

Empirizmas ........................................................... 155
Turinio analiz .......................................................156
Turinio analiz ir kultros vertybs ..........................166
Semantinis diferencialas ..........................................166
Naudos ir atlygio teorija ..........................................173
Auditorijos etnografija............................................. 179
9 IDEOLOGIJA IR PRASMS......................................187
Reikm ir kultra .................................................. 187
Ideologija................................................................188
enklai, ideologija, prasms ....................................190
Kaip suprasti ideologij............................................196
Ideologin analiz .................................................. 203
Pasiprieinimas....................................................... 209
IVADA................................................................. 213
Papildomos uduotys.............................................. 215
Literatra................................................................227'
Bibliografija ........................................................... 232
Iliustracij sraas ...................................................236
Rodykl .................................................................237
Padkos
Daugelis moni tiesiogiai ar netiesiogiai prisidjo prie ios knygos pasiro

dymo. Taiau pirmiausia noriu padkoti savo Komunikacijos studij kurso
studentams i Velso: js neigte, keitte ir atrinote mano idjas, krte
savas, js privertte mane atsisakyti (didiosios dalies) mano argono.
Savo bendradarbiams a dkingas u ypatingas pastabas, bet dar labiau
u tai, kad jie sukr specifin, idj pltojim skatinani terp.
Labai vertinu Ray'aus Bailey'io ir Briano Dibble'io i Vakar Australijos
technologijos instituto (Pertas) ir Richardo Dimbleby'o bei jo komunikacijos
dstytoj grups i Tolimj Ryt atsiliepimus.
Dkoju Viv Coles u fotografijas ir Jenny Griffiths u spausdinim - js
konkreiai nusakomas indlis buvo labai svarbus.
Pagaliau ai mano eimai, kuri sutiko, kad i knyga diktuot daugelio
savaitgali ir atostog program.
Norime padkoti tiems, kurie leido perspausdinti iliustracijas: u 1a ir 1b
iliustracijas - Syndication International"; u 2 paveiksl - Ilinojaus univer
siteto leidyklos valdybai; u 4 iliustracij - laikraiui The Guardian, Johnui
Kentui ir Paul Raymond Publications Ltd."; u 7, 8 ir 9 paveikslus B. VVestley'iui, M. MacLeanui ir urnalui Journalism Quarterly; u 5 iliustra
cij- Hutchinsonams; u 6 iliustracij - Pasta Foods Ltd."; u 7a ir 7b
iliustracijas - The Observer; u 8 iliustracij The Sunday Times; u 9,10a ir 10b
iliustracijas - BBC; u 12 iliustracij - urnalui Punch; u 14 iliustracij Gallaher Ltd."; u 15 iliustracij - Cockman Thompson VVilding and Co.";
u 17 iliustracij - Anglijos turizmo valdybai; u 18 iliustracij - Eve Arnold;
u 26 paveiksl - G. Gerbneriui ir Amerikos politikos ir socialini moksl
asociacijos metraiui. Mes labai stengms susisiekti su autorini teisi
subjektais; labai atsipraome t, kuri nepavyko surasti.
J. F.
Autoriaus pastabos
ios knygos skaitymo strategija

Skyriai nuo 1 iki 5 skiriami pristatyti skaitytojui pagrindinius mo
delius, teorijas ir svokas, naudojamas komunikacijos studijoms. Ten,
kur atrod tinkama, i mediaga pateikiama paragrafuose, pavadin
tuose Pagrindins svokos" ir Papildomos valgos". Skaitytojai,
pageidaujantys trumpo, apibendrinto dalyko vado, gali skaityti tik
pagrindini svok" paragrafus. Tiems, kurie nort pasigilinti,
skirti papildom valg" paragrafai. Dstytojai, manantys, kad
proceso" mokykla yra lengvesnis bdas suvokti dalyk, gali pir
miausia imtis 1 ir 2 skyriaus, 4 ir 8 skyri pradios, o po to grti prie
teoretikesns ir konceptualesns semiotins mokyklos. Bet autorius
tikisi, kad dauguma skaitytoj perskaitys knyg ta tvarka, kaip ji pa
rayta: tai suteiks j vadinms studijoms ir nuoseklumo, ir gilumos.
Patarimai tolesniam darbui ir pasiskaitymui
Knygos gale silomi klausimai diskusijoms, referatams ar praty
boms. Jie sudaryti siekiant patikrinti ar pagilinti skyriaus supratim. Jie
nra isams ir galbt skaitytojai susikurs geresni.
Be to, siloma pasiskaityti daugiau. Tai nra btina, nes visam
tolesniam darbui pakakt vien ios knygos. Bet kitos knygos visada
naudingos. ia stengiamasi nurodyti ne isami, bet atrinkt lite
ratr. Taip pat stengiamasi apsiriboti nuorodomis knygas plonais
vireliais ir tas, kurias dar galima rasti knygynuose. Tos, kurios da
niausiai nurodomos pasiskaitymui, ivardytos bibliografijos pradio
je. Tikriausiai pamintos ne visos knygos, kurios nepamintos, gali
bti ne maiau vertingos.
vadas:
kas yra komunikacija?
Komunikacija yra viena i t mogaus veikl, kurias kiekvienas atpa
sta, bet maai kas gali bent kiek tiksliau apibrti. Komunikacija - tai
pokalbis, televizija, informacijos platinimas, literatros kritika ar ms
ukuosena - sraas begalinis. Viena i mokslininkams ikylani prob
lem, ar mes galime tinkamai taikyti termin studij objektas" daly
kui, kuris yra toks vairus ir daugiaaspektis kaip moni komunikacija.
Ar yra kokios vilties susieti, pavyzdiui, veido iraikos tyrinjimus su
literatros kritika? Ir apskritai, ar verta bandyti?
Abejons, slypinios panaiuose klausimuose, gali sukelti spd,
kad komunikacija nra dalykas prasta akademine prasme, bet yra
daugiadisciplin studij sritis. is poiris pera minti kad maai
tra bendro tarp to, k apie moni komunikacin elges turi mums
papasakoti psichologai bei sociologai ir k literatros kritikai.
is nesutarimas dl komunikacijos studij esms btinai atsispin
ds ioje knygoje. Pasistengta kiek manoma suderinti prietaravi
mus, pagrindiant i knyg tokiomis prielaidomis.
Manau, kad komunikacij manoma tyrinti, bet isamioms jos
studijoms reikia derinti keli disciplin poirius.
Manau, kad visa komunikacija apima enklus ir kodus. enklai
yra artefaktai ar veiksmai, kurie nurodo kak kit, nei jie
patys yra, t.y. jie yra yminios (signifikuojanios) struktros.
Kodai yra sistemos, organizuojanios enklus ir lemianios j
tarpusavio ry.
Taip pat manau, kad ie enklai ir kodai yra perduodami ar
tampa prieinami kitiems, ir is enkl ar kod perdavimas ar
primimas (komunikacija) yra socialini santyki veikimas.
16
vadas: kas yra komunikacija?
Manau, kad komunikacija yra svarbiausia ms kultros egzis

tavimui - be jos bet kokia kultra turt ti. Taigi komuni
kacijos studijos apima j integruojanios kultros studijas.
ias prielaidas apibendrina komunikacijos, kaip socialins s
veikos per praneimus", apibrimas.
ios knygos struktra atspindi tai, kad egzistuoja dvi pagrindins
komunikacijos studij mokyklos. Pirmajai komunikacija yra prane
im perdavimas. Ji tiria, kaip siuntjai ir gavjai ukoduoja ir iko
duoja, kaip perdavjai naudoja komunikacijos kanalus ir priemones.
Ji usiima tokiais dalykais kaip efektyvumas ir tikslumas. Ji laiko
komunikacij procesu, kurio metu vienas asmuo paveikia kito elges
ar dvasin bsen. Jei poveikis skiriasi ar yra menkesnis u numa
tytj, i mokykla linkusi kalbti apie komunikacijos neskm ir na
grinti proceso etapus, siekdama nustatyti silpnsias vietas. Kad b
t patogiau, ioje knygoje ji vadinama proceso" mokykla.
Antrajai mokyklai komunikacija yra reikmi krimas ir keitimasis
jomis. Ji domisi tuo, kaip praneimai ar tekstai sveikauja su mo
nmis, kad sukurt reikmes, t.y. ji domisi tekst vaidmeniu ms
kultroje. Ji vartoja tokius terminus kaip signifikacija ir nemano, kad
aesusipratimai yra akivaizdi komunikacijos neskm - jie gali atsi
rasti dl kultrini skirtum tarp siuntjo ir gavjo. iai mokyklai
komunikacijos studijos yra tekst ir kultros studijos. Pagrindinis
tyrim metodas yra semiotika (enkl ir reikmi mokslas), taigi taip
ir bus ia vadinamas is poiris.
Proceso mokykla linkusi remtis socialiniais mokslais, ypa psicho
logija ir sociologija, ir sutelkti dmes komunikacijos veiksmus. Se
miotin mokykla linkusi remtis lingvistika ir meno kriniais, sutelkti
dmes komunikacijos dirbinius.
Komunikacijos, kaip socialins sveikos per praneimus, apibri
m kiekviena i mokykl interpretuoja savaip. Pirmoji socialin s
veik apibria kaip proces, kai vienas asmuo sveikauja su kitais
arba paveikia kito elges, dvasin bsen ar emocijas ir, inoma, at
virkiai. Tai artima kasdieniniam ios svokos vartojimui. O semio
tika socialin sveik apibria kaip tai, kas sukuria individ kaip tam
tikros kultros ar visuomens nar. A inau, kad esu vakarietikos,
17
industrins visuomens narys, nes, pagal vien i identifikavimo al

tini, suvokiu Sheakspeare' ar serial Karnacijos gatv*madaug taip
pat kaip ir kiti mano kultros nariai. A taip pat suprantu kultrinius
skirtumus, jei, pavyzdiui, girdiu tarybin kritik aikinant, kad Ka
ralius Lyras yra triukinantis vakarietiko eimos idealo, kaip visuo
mens pagrindo, puolimas, ar rodinjant, kad Karnacijos gatv rodo,
kaip vakarieiai laiko darbininkus savo vietoj. Abi ios interpretacijos
manomos, taiau jos nra sukurtos mano, kaip tipiko savo kultros
nario. prastai suvokdamas Karnacijos gatv, a ireikiu bendrum
su kitais savo kultros nariais. Taip pat ir paaugliai, garbinantys tam
tikr vien roko muzikos stili, ireikia savo indentitet kaip sub
kultros nariai ir, nors netiesiogiai, sveikauja su kitais savo bendruo
mens nariais.
ios dvi mokyklos skirtingai supranta ir tai, kas sudaro praneim.
Proceso mokyklai praneimas yra tai, kas perduodama komunika
cijos proceso metu. Daugelis jos alinink mano, kad tikslingumas
yra svarbiausias veiksnys, nulemiantis tai, kas yra praneimas. Taigi,
jei asmuo truktels u ausies spenelio, tai nebus joks praneimas, ne
bent tai bus daroma tyia, i anksto sutarus su aukciono vedju dl
tokio signalo. Siuntjo intencija gali bti suformuluota ar neireikta,
smoninga ar nesmoninga, bet turt bti manoma j nustatyti
analizs bdu. Praneimas yra tai, k pranejas kokiomis nors prie
monmis j deda.
Tuo tarpu semiotikams praneimas yra enkl konstrukcija, kuri,
sveikaudama su gavjais, sukuria reikmes. Siuntjo, kaip pranei
mo perdavjo, reikm maja. Akcentas persikelia tekst ir tai, kaip
jis perskaitomas. O skaitymas yra reikmi atskleidimo procesas,
vykstantis, kai skaitytojas sveikauja ar veda derybas su tekstu. ios
derybos vyksta, kai skaitytojas pasitelkia savo kultrin patirt ai
kindamasis kodus ir enklus, kurie sudaro tekst. Tai apima ir bend
r supratim, apie k yra tekstas. Mums tereikia pastebti, kaip skir
tingi laikraiai skirtingai atskleidia t pat vyk, kad suprastume,
koks svarbus yra is supratimas, is poiris pasaul, kuriuo jie
dalinasi su savo skaitytojais. Taigi skirtingos socialins patirties ar
* Populiarus Didiojoje Britanijoje Granados televizijos serialas, originalus pava
dinimas Coronation Street (ia ir toliau visos pastabos vertj).
18
priklausantys skirtingoms kultroms skaitytojai tame paiame tekste

gali rasti skirtingas reikmes. Ir tai nebtinai, kaip jau minta, reikia
komunikacijos neskm.
Todl praneimas nra kakas pasista i A B, bet struktruot
ryi elementas, o kiti elementai apima iorin realyb ir krj ar
skaitytoj. Teksto krimas ir skaitymas yra suvokiami kaip lygia
grets ar net tapats procesai, nes jie uima t pai io struktruoto
ryio (santykio) viet. Mes galime i struktr pavaizduoti kaip tri
kamp model, kur strls rodo nuolatin sveik. i struktra nra
statika, ji dinamika (r. 1 pav.).
ioje knygoje stengtasi pristatyti abiej mokykl autoritet darbus
ir parodyti, kaip viena mokykla gali irykinti ar kompensuoti kitos
trkumus ir silpnybes arba prieingai, ios dvi mokyklos gali kon
fliktuoti, prietarauti ar net sugriauti viena kitos teiginius. inoma,
nortsi paskatinti studentus laikytis kritiko poirio, t.y. kritikai
suvokti ir savo studij metod, ir dalyk, mokti suformuluoti, kodl
jie tyrinja komunikacij savo pasirinktu bdu.
Todl manome, kad studentams reikia imtis abiej mokykl, kad
priartt prie dalyko esms. Skaitytojui, noriniam susipainti su j
darbais taip, kaip tai pateikta ioje knygoje, bus naudingas knygos
struktros apibendrinimas.
praneimas
tekstas
1 pav. Praneimai ir reikms
19
Knygos struktra
1 ir 2 skyriai nagrinja bdingiausius proceso mokyklos komuni

kacijos modelius. 3 skyriuje einama toliau, nagrinjamas enkl ir
reikmi vaidmuo - tai yra teorinis semiotikos pagrindas. Po to, 4
skyriuje dmesys kreipiamas kodus, kuriais organizuojami enklai.
Abi mokyklos nagrinja kodus: proceso mokykla laiko juos uko
davimo ir ikodavimo priemonmis, o semiotika - reikmi siste
momis. Semiotikos teorijos studijos toliau pltojamos 5 skyriuje, kur
nagrinjami kokios nors kultros signifikavimo enklais bdai. 6 ir 8
skyriuose - praktinis pritaikymas: 6 skyriuje demonstruojama semio
tin analiz, 8 - pateikiami empiriniai praneimo turinio analizs ir
auditorijos tyrim pavyzdiai. Pastarieji atlikti proceso mokyklos at
stov. 7 skyriuje pristatoma keletas pagrindini struktralizmo idj
ir parodoma, kaip jos galt bti taikomos. 9 skyrius skirtas pas
kutiniam ir abstrakiausiam semiotikos dalykui - kaip ideologija vei
kia reikm.
ia pasinaudota kiekviena galimybe palyginti ias dvi mokyklas
ir neketinama teisintis dl to, kad proceso mokyklos komentarai pasi
rodys semiotikos skyreliuose ir atvirkiai, nes tai yra geriausias b
das pavelgti abi mokyklas.
1
Komunikacijos teorija
Itakos
Shannono ir Weaverio Matematin komunikacijos teorija (1949; Weaver,
1949b) plaiai pripainta vienu i pagrindini daig, iauginusi ko
munikacijos moksl. Tai rykus proceso mokyklos pavyzdys, kai komu
nikacija yra laikoma praneim perdavimu.
Antrojo pasaulinio karo metais jie dirbo Bell Telephone Labora
tories" kompanijoje JAV ir pagrindinis j interesas buvo isprsti
efektyviausio komunikacijos kanal panaudojimo problem. Jiems
pagrindiniai kanalai buvo telefono kabelis ir radijo bangos. Jie sukr
teorij, leidusi nustatyti, kaip kokiu nors kanalu perduoti maksi
mal informacijos kiek ir imatuoti bet kokio kanalo informacijos
laidum. is dmesys kanalui ir jo laidumui atitinka j ininerin ir
matematin specialybes, bet jie teigia, kad j teorija gali bti taikoma
visai moni komunikacijai.
Shannono ir Weaverio modelis (1949; Weaverf 1949b)
Pagrindiniame j modelyje komunikacija pateikiama kaip papras
tas tiesinis procesas. Jo paprastumas sulauk daug alinink, o tiesi
nis, procesinis pobdis - daug kritikos. Bet mums vertt vilgtelti
model (2 pav.) prie aptariant jo reikm ir stengiantis j vertinti. I
pirmo vilgsnio modelis atrodo lengvai suprantamas, akivaizdus jo
paprastumas ir tiesikumas. Vliau grime prie i element.
22
2 pav. Shannono ir Weaverio komunikacijos modelis
Shannonas ir Weaveris nurodo tris komunikacijos studij prob

lem lygius:
A lygis
Kaip tiksliai komunikacijos simboliai gali

bti perduoti?
(technins problemos)
Blygis
Kaip tiksliai perduoti simboliai ireikia

norim reikm?
(semantins problemos)
C lygis
Kaip efektyviai gauta reikm paveikia

elges norima linkme?
(efektyvumo problemos)
Technins A lygio problemos lengviausiai suprantamos ir kaip tik

joms paaikinti sukurtas is modelis.
Semantines problemas taip pat lengva nustatyti, bet daug sunkiau
isprsti, kai tenka apimti srit nuo odi reikmi iki to, k galt
reikti rusui JAV naujien laidos vaizdai. Shannonas ir YVeaveris ma
no, kad reikm yra praneime, taigi gerindami ikodavim padi
dinsime semantin tikslum. Bet ia veikia taip pat ir kultriniai
veiksniai, kuri modelis neapibria - juk bent jau tiek pat reikms
yra kultroje, kiek ir praneime.
Efektyvumo problemos i pirmo vilgsnio lyg ir nurodo tai, kad
Shannonas ir YVeaveris supranta komunikacij kaip manipuliacij ar
propagand, nes manoma, kad A efektyviai komunikavo su B, jei
B reagavo taip, kaip norjo A. ie autoriai neapsaugoti nuo tokios
Shannono ir Weaverio modelis
23
kritikos, ir vargu ar nuo jos apgina teiginys, kad estetin ar emocin

reakcija meno krin yra komunikacijos efektas.
Shannonas ir Weaveris teigia, kad ie trys lygiai neizoliuoti, bet yra
tarpusavyje susij ir vienas nuo kito priklauso, ir kad j modelis, ne
paisant itak A lygyje, vienodai gerai veikia visuose trijuose lygiuose.
Studijuoti komunikacij kiekvienu atskirai ir visais iais lygiais - rei
kia suprasti, kaip galima pagerinti proceso tikslum ir efektyvum.
Bet grkime prie ms modelio. Manoma, kad altinis priima spren
dimus, tai yra altinis nusprendia, kok praneim sisti, arba tiks
liau - parenka vien i galim praneim. Tada is parinktas pranei
mas sistuvo yra paveriamas signal ir kanalu siuniamas imtuvui.
Telefonui kanalas yra laidas, signalas - elektros srov jame, o sistuvas
ir imtuvas yra telefono ragelis. Pokalbio metu vieno asmens burna yra
sistuvas, signalas yra garso bangos, kurios sklinda oru (mons ne
galt kalbti vakuume), o kito asmens ausys yra imtuvas.
Akivaizdu, kad kai kurios modelio dalys gali veikti ne vien kart.
Pavyzdiui, norint perduoti praneim telefonu, vieno asmens burna
perduoda signal ragel, kuris tuo momentu yra imtuvas ir i karto
tampa sistuvu, kad nusist signal kito asmens ragel, o is j
priima ir per or perduoda jo aus. Gerbnerio modelis, kaip pama
tysime vliau, geriau paaikina kai kuri proceso stadij dublia
vim.
Triukmas
Vienintel modelio svoka, kurios prasm nra i karto aiki triukmas. Triukmas - tai bet kas, prisijungiantis prie signalo tarp jo
perdavimo ir primimo be altinio valios. Tai gali bti garso trukdiai
ar trakesiai telefono linijoje, statins ikrovos radijo signale ar snie
gas" televizoriaus ekrane. Tai vis pavyzdiai triukmo, atsirandanio
kanale, ir ios ries triukmas A lygyje Shannonui ir VVeaveriui la
biausiai rpi. Bet triukmo svoka buvo iplsta jos reikm trau
kiant bet kok signal, kuris nebuvo perduotas altinio, ar bet k, kas
trukdo tiksliai ikoduoti norim signal. Nepatogi kd paskaitos me
tu taip pat gali bti triukmo altinis, nes mes priimame signalus ne
tik savo akimis ir ausimis. Mintys, kurios yra domesns nei pranejo
odiai, taip pat yra triukmas.
24
Shannonas ir Weaveris pripasta, kad A lygio triukmo svoka

turt bti praplsta, kad padt sprsti Blygio problemas. Jie skiria
semantin triukm (Blygis) ir ininerin triukm (A lygis) ir mano,
kad tarp techninio imtuvo ir gavjo vietos galt bti terptas blokelis
semantinis imtuvas". Semantinis triukmas yra apibriamas kaip
bet kokie komunikacijos procese atsirandantys reikms ikraipymai,
kuri nebuvo altinio ketinimuose, bet kurie veikia praneimo gavjo
suvokim jo paskirties vietoje.
Ar triukmas atsirast kanale, auditorijoje, sistuve ar paiame
praneime, jis visada ikreipia siuntjo ketinimus ir taip riboja kon
kreioje situacijoje tam tikru laiku norimos perduoti informacijos kie
k. Siekiant veikti triukmo sukeltas problemas, Shannonui ir Weaveriui teko toliau imtis fundamentali svok.
Informacija: pagrindin svoka
Nepaisant pretenzij apimti A, Bir C lygius, i tikrj Shannonas

ir VVeaveris koncentruojasi ties A lygiu. iame lygyje jie vartoja ter
min informacija specialia, technine prasme, ir nordami j suprasti
turime itrinti i savo galvos prastin kasdienin jo reikm.
Informacija A lygyje yra signalo nuspjamumo matas, tai yra pasirin
kim, prieinam siuntjui, skaiius. Tai neturi nieko bendra su jo turi
niu. Signalas, kaip atsimename, yra fizin praneimo forma - garso
bangos ore, viesos bangos, elektros impulsai, prisilietimai ar kas nors
kita. Taigi galima imti kod, kuris susideda i dviej signal - vieno ar
dviej elektros lemputs ybteljim. Informacija, esanti bet kuriame i
i signal, yra vienodai - 50 procent nuspjama. Tai nepriklauso nuo
to, k tie signalai i ties reikia - vienas ybteljimas gali reikti Taip",
du - Ne" arba vienas ybteljimas gali reikti Senj Testament", o
du - Naujj". iuo atveju Taip" turi tiek pat informacijos, kiek Se
nasis Testamentas". Informacija, esanti raidje u", kai ji seka po raids
q", angl kalboje yra nulin, nes visikai nuspjama.
Informacija: papildomos valgos
Mes galime panaudoti vienet bit" informacijai matuoti. odis

bitas" yra santrumpa i binarinis skaitmuo (ang. binary digit) ir i
Shannono ir Weauerio modelis
25
ties reikia pasirinkim tarp Taip" ir Ne". ie binariniai pasi

rinkimai, arba binarins opozicijos, yra kompiuterins kalbos pagrin
das; dauguma psicholog mano, kad tokiu paiu bdu veikia ir ms
smegenys. Pavyzdiui, jei mes norime nustatyti kieno nors ami,
greitai perbgame serij binarini pasirinkim: ar jis jaunas, ar senas,
jei jaunas, tai suaugs ar jaunuolis, jei jaunuolis, tai paauglys ar vai
kas, jei vaikas, tai mokyklinio ar ikimokyklinio amiaus, jei ikimo
kyklinio, tai ar vaikiojantis ar kdikis? Atsakymas yra kdikis.
ia, ioje binarini pasirinkim sistemoje odis kdikis" turi penkis
informacijos bitus, nes mes penkis kartus rinkoms. ia, inoma,
nepastebimai perjome B lygi nes tai semantins ar reikmi ka
tegorijos, o ne paprasti signalai. iame lygmenyje informacijos" s
voka daug artimesn prastam io termino vartojimui. Taigi, jei sa
kome, kad kakas yra jaunas, mes suteikiam tik vien bit infor
macijos, kad jis nra senas. Jei sakom, kad jis yra kdikis - suteikiam
penkis bitus informacijos, bet tik su slyga, kad naudojame anksiau
aprayt klasifikavimo sistem.
B lygyje informacijos" svoka kelia rpesi. Semantins siste
mos taip tiksliai neapibriamos kaip A lygio signal sistemos, ir
todl kiekybikai matuoti informacij yra sunkiau, ir, sakytume, ne
tinka. Neabejotina, kad raid (t.y. A lygio signal sistemos elementas)
turi penkis bitus informacijos. (Klausiam, ar ji yra i pirmos, ar antros
abcls puss, po to - pirmos ar antros pasirinktos abcls puss, ir
t.t. Penki klausimai, arba binariniai pasirinkimai, leidia nustatyti bet
koki abcls raid.) Bet labai abejotina, ar galima tokiu pat bdu
matuoti reikm.
Akivaizdu, kad ininerinis ir matematinis Shannono ir VVeaverio
darb pagrindas matyti ir j akcentuose. Kuriant telefono sistem,
esminis veiksnys yra jos perduodam signal skaiius. K mons
sako i ties - nesvarbu. Mums rpi, kiek tokia mechanikai pagrsta
teorija gali bti naudinga platesnms komunikacijos studijoms. Ne
paisant abejoni dl kiekybinio reikms ir informacijos matavimo,
informacijos kiekio ir galim pasirinkim kiekio susiejimas yra ver
tinga valga, ir, kaip pamatysime vliau, ji labai panai lingvistikos
ir semiotikos kalbos prigimties supratim. Mintis apie nuspjamum
ir pasirinkim svarbi komunikacijos supratimui.
26
Perteklius ir entropija
Perteklius: pagrindins svokos
Su informacija" glaudiai susijusi pertekliaus svoka. Perteklius

yra tai, kas praneime nuspjama, prasta. Pertekliaus prieyb yra
entropija. Perteklius yra didelio nuspjamumo, entropija - menko
nuspjamumo rezultatas. Taigi sunkiai nuspjamas praneimas gali
bti vadinamas entropiniu ir labai informatyviu. Prieingai, labai nu
spjamas praneimas yra perteklinis ir menkai informatyvus. Jei susi
tinkame gatvje draug ir sakome labas", tai yra labai nuspjamas,
smarkiai perteklinis praneimas.
Bet tai nereikia, kad veltui vaistomas ms laikas ir pastangos.
Kai nespecialistas vartoja termin nenaudingumui nurodyti - klai
dina. Perteklius ne tik naudingas komunikacijai, jis yra beslygikai
btinas. Teorikai komunikacija gali vykti be pertekliaus, bet prakti
kai situacijos, kuriose tai manoma, yra tokios retos, kad tarsi neeg
zistuoja. Tam tikras perteklius yra btinas praktinei komunikacijai.
Apie 50 proc. angl kalbos yra perteklius. Tai reikia, kad galima
imesti apie 50 proc. angl kalbos odi ir vis tiek kalba iliks tin
kama vartoti, galinti perduoti suprantamus praneimus.
Perteklius: papildomos valgos
Taigi perteklius atlieka dviej pagrindini tip funkcijas: pirmo

sios yra technins, skmingai nustatytos Shannono ir VVeaverio, ant
rosios - pereina socialin lygmen.
Perteklius kaip technin pagalbin priemon
Shannonas ir YVeaveris parodo, kaip perteklius padeda tiksliau i

koduoti ir suteikia galimyb patikrinti, surasti klaidas. Tik dl per
tekliaus kalboje galima nustatyti raybos klaidas. Neperteklinje kal
boje vienos raids pakeitimas reikt odio pokyt.
Taigi comming" bt kitas odis nei coming" ir bt nemanoma
pasakyti, kad pirmasis odis klaidingai paraytas. inoma, galt pa
dti kontekstas. Jei taip atsitikt, kontekstas bt pertekliaus altinis.
prastinje kalboje odiai nra vienodai tiktini. Jei a sakau Pava
27
saris...", tai sukuriu kontekst, kur ateina" labiau tiktinas, taigi ir

labiau nuspjamas, nei, pavyzdiui, stiklinis langas". inoma, mano
ma, kad poetas ar nauj lang reklamuotojas parayt Pavasaris yra
stiklinis langas", bet tai bt labai entropinis kalbos vartojimas.
Mes visada patikriname bet kokio gauto praneimo tikslum, paly
gindami su tiktinu. Tai, kas yra tiktina, yra nustatyta ms patir
ties - kodo, konteksto, praneimo pobdio, kitaip sakant, vartojimo
ir susitarimo (paproi) patirties. Susitarimas (ang. convention) yra
pagrindinis pertekliaus, taip pat ir lengvo ikodavimo altinis. Ra
ytojas, kuris lauo priimtas normas, nenori bti lengvai suprastas:
raytojai, siekiantys lengvos komunikacijos su skaitytojais, laikosi ati
tinkam bendrai priimt norm. Grim prie klausimo apie susitarim
ir pertekli vliau.
Perteklius taip pat padeda veikti triukmingo kanalo trkumus.
Kai blogas telefono ryys, pakartojame, k pasak, per radij ar tele
fon sakoma paraidiui: O" kaip obuolys", C" - kaip cukrus" ir
t.t. Reklamos krjai, kuri praneimai dl ms dmesio turi var
ytis su daugeliu kit (t.y. jie naudojasi triukmingu kanalu), sukurs
paprast, pasikartojant, nuspjam praneim. Kas tikisi sulaukti
viso ms dmesio, kaip technin reklama specialiame urnale, - gali
kurti entropikesn praneim, turint daugiau informacijos. Padi
dintas perteklius taip pat padeda veikti entropiko praneimo per
davimo problemas. Visai nenuspjam praneim ar prieing tam,
ko tiktasi, reiks ne kart pakartoti, danai skirtingais bdais. Arba
jam reiks specialaus parengimo: Dabar jus nustebinsiu, pasakysiu,
ko visai nesitikit...".
Perteklius padeda isprsti ir problemas, susijusias su auditorija. Jei
norime, kad ms praneimas pasiekt didel heterogenik audi
torij, reiks j sukurti labiau perteklin. Antra vertus, maai, homo
genikai, specialist auditorijai tikt entropikesnis praneimas. Po
puliarus menas labiau perteklinis nei elitinis. Skalbimo milteli rek
lama labiau perteklin nei verslo kompiuteri.
Kanalo pasirinkimas gali paveikti praneimo pertekliaus poreik.
neka turi bti labiau perteklin nei ratas, nes klausytojas neturi
galimybi pasitelkti savo perteklini priemoni, kaip skaitytojas,
skaitydamas du kartus.
28
Taigi pirmoji pertekliaus funkcija yra susijusi su bdais, pade

daniais veikti praktins komunikacijos problemas. ios problemos
gali bti dl tikslumo ir klaid, dl kanalo triukmo, praneimo po
bdio ar auditorijos.
Entropija
Entropija maiau vertinga svoka studijuojantiems komunikacij,

nes ji sukuria komunikavimo problem, o perteklius yra komunika
cijos pagerinimo priemon. Bet entropija geriausiai gali bti supran
tama kaip maksimalus nenuspjamumas. A lygyje entropija papras
iausiai yra galim signalo pasirinkim skaiiaus ir i pasirinkim
tikimybs matas. Jei norime vizualiai perduoti tai, kas sudaro kort
malk, rodydami kiekvien kort atskirai, tai kiekvienas signalas bus
maksimaliai entropikas, jei malka visai sumaiyta. Taiau jei sud
liosime kortas eils tvarka, kiekvienas signalas bus maksimaliai per
teklinis, su slyga, kad praneimo primjas ino ar gali nustatyti kort
malkos struktr ar model.
Perteklius ir konvencija
Struktruoti praneim pagal bendrus pavyzdius, arba konven

cijas, yra vienas i entropijos sumainimo ir pertekliaus padidinimo
bd. Menin struktra arba ornamentas, udtas ant kokios nors
mediagos, daro visai t pat. Rimuojama poezija, naudodama pasi
kartojanius ir todl nuspjamus rimo ir ritmo ablonus, maina en
tropij ir didina pertekli.
Shall I compare thee to a summer day?
Thou art more lovely and more temperate:
Rough zvinds do shake the darling buds of...
Tu man grai kaip vasaros diena,

velnesn tu negu akis padangi,
Kuri ia pat kaitrios ugnies ...
(vert A. Churginas. I ekspyras, Ratai,
t. VI, Vilnius, 1965, p. 154)
29
Konvencija, arba soneto forma, lemia tai, kad kitas odis A lygyje
turi bti vieno skiemens ir rimuotis su day" (diena). Signalo pasi
rinkimas yra ribotas. Kita konvencija, didinanti pertekli, ia yra
sintaks. Tai dar labiau sumaina pasirinkimo galimybes - iki daikta
vardio. B lygyje, kur mes tikims, kad odis ne tik atitikt form,
bet ir bt prasmingas, dar labiau sumaja pasirinkimo galimyb.
I ties - negali bti nei hay" (ienas) nei way" (kelias). Sheakspeare'o pasirinktas odis May" (gegu) i ties turt bti beveik
visai perteklinis. Bet jis atrodo visai teisingas ir estetikai tinkamas.
Perteklius yra esmin meno krinio formos ar struktros teikiamo
pasitenkinimo dalis.
Kuo populiaresnis ir priimtinesnis meno krinys, tuo daugiau per
tekliaus jo formoje ir turinyje. Tradicin liaudies daina ar televizijos
serialas - akivaizds pavyzdiai. Ar dl to reikia suprasti, kad auk
tasis menas btinai yra entropikesnis viename ar abiejuose lygiuose
A (forma) ir B(turinys)? Taip galt bti, taiau komunikacijos teorija
leist teigti, kad esminis veiksnys yra ne auktumas", bet meno
krinio suvokiamumas plaiai auditorijai. Kitaip sakant, gali bti po
puliarus auktasis menas, bet jis beveik visada konvencinis - prisi
minkim Jane Austen ar Beethoven kaip populiarius auktojo meno
atstovus.
Kai kalbame apie meno krini entropij ir pertekli, reikia pri
siminti, kad tai nra kakas statika ir pastovu. Menin forma ar
stilius gali lauyti egzistuojanias konvencijas, taigi ir bti entropiki
aminink auditorijai, bet vliau gali kurti savo konvencijas ir taip
padidinti savo pertekli, kai i konvencij imokstama ir jos plaiau
pripastamos. Tai gerai iliustruoja impresionizmo pavyzdys: impre
sionistinis tapybos stilius auditorijos i pradi buvo atmestas, o
dabar jo galima rasti ant okolado dui ar kalendori.
Plaiau nekant, galime sakyti, kad ukoduotojai (artistai, pamoks
lininkai ar politikai), kurie vartoja pertekli savo praneimuose, yra
atids auditorijai. Jiems rpi komunikacija. Kurie to nedaro - labiau
rpinasi turiniu arba (jei jie menininkai) forma. Taigi perteklius pir
miausia susijs su komunikacijos efektyvumu, jos problem vei
kimu.
30
Perteklius ir socialiniai santykiai
Kaip buvo minta, galimas platesnis pertekliaus suvokimas, kur i

svoka taip pat skmingai gali atlikti kitoki, nors ir gimining, fun
kcij. Kai gatvje sakome labas", siuniame labai perteklin prane
im. Bet ia nereikia sprsti joki komunikacijos problem. iuo atve
ju nra triukmo; nenorima perteikti entropinio turinio; auditorija yra
dmesinga. Imamasi to, k Jakobsonas (r. emiau) vadina fatine ko
munikacija. Taip jis apibria komunikacijos aktus, kuriuose nra nie
ko nauja, jokios informacijos, bet kurie pasinaudoja egzistuojaniais
kanalais vien tam, kad ilaikyt juos atvirus ir tinkamus naudoti. Fak
tikai, inoma, ia yra ir kakas daugiau. Kai sakome labas", pa
laikome ir sustipriname egzistuojant ry. Ryiai gali egzistuoti tik per
nuolatin komunikacij. Ms labas" io ryio gal ir nepakeis ar
nesustiprins, bet nepasakius labas" jis tikrai susilpnt.
Socialpsichologai mini ego varomj jg, poreik bti pasteb
tiems, pripaintiems ir priimtiems. Nepasakius labas", tai yra vi
sikai ignoruojant ar laikant k nors tuia vieta, is poreikis lug
domas. Socialiai btina pasakyti labas". Fatin komunikacija, palai
kydama ir i naujo patvirtindama ry, lemia bendruomens ar visuo
mens isilaikym kartu. Fatin komunikacija yra labai perteklin.
Tokia ji ir turi bti, nes ji susijusi su egzistuojaniais ryiais, o ne su
nauja informacija. Asmeninse situacijose konvencionalus odiai ir
elgesys, tokie kaip sveikinimasis, yra fatin, perteklin komunikacija,
kuri i naujo patvirtina ir sustiprina socialinius ryius. Mes vadiname
tai mandagumu.
Tai rodo i dviej pertekliaus funkcij panaumus. Mandagus as
muo, sitrauks fatin komunikacij, yra taip pat dmesingas au
ditorijai ar praneimo primjui, kaip ir komunikatorius, savo veikloje
pasitelks pertekli. Tai nra iaip sutapimas, kad odis konvencija
nurodo ir mandagaus mogaus elges, ir populiaraus menininko stili.
T panaum galime ipltoti. Labai konvencins meno formos,
kaip liaudies dainos, atlieka fatin funkcij. Nieko nra perteklikesnio
u liaudies dainos priedain, bet j dainuodami mes dar kart patvir
tiname savo priklausomyb iai konkreiai grupei ar subkultrai. I
ties subkultros, jei ne visai, tai bent i dalies apibriamos pagal
bendr menin skon. Paaugli subkultros ms visuomenje api-
31
briamos pagal muzikos tip ar oki judesius. Muzika ar okis yra

konvenciniai: bendros konvencijos suburia gerbjus subkultr. Kitos
muzikos ar okio formos nesileidiamos, kadangi jos nukrypsta nuo
pripaintos konvencijos.
Esm ta, kad konvencini, perteklini muzikos ar okio aspekt
vartojimas nustato ir patvirtina priklausomyb grupei. Individualios
variacijos leidiamos tik konvencijos ribose, kitaip tariant, entropiki
individuals elementai priimtini tik ilaikant perteklin form.
Kitas pavyzdys, kaip pertekliaus svoka leidia susieti socialin
elges su praneimo forma, galt bti bendras avangardinio, nekonvencinio, entropinio meno suvokimas. Auditorija danai sieidia ir
jauiasi paniekinta, kai menininkas sulauo menines konvencijas, lyg
jis bt su jais socialiai nemandagus.
Reakcija impresionistus ar pirmuosius Belaukiant Godo spektak
lius yra akivaizds pavyzdiai.
Apsistojome ilgiau ties pertekliumi nei kitais Shannono ir Weaverio modelio aspektais, nes tai bene vaisingiausia j svoka. Ma
nome, kad ji silo unikalias mogikosios komunikacijos valgas,
nes leidia susieti akivaizdiai labai skirtingus proceso elementus.
Analiz
Patikrinkime teigin. Pairkime la iliustracij. Kaip jums

atrodo, ji entropin ar perteklin?
la iliustracija.
Tikrovs
veidrodis"?
32
Savo forma ji yra perteklin, nes atrodo kaip prasta naujien nuo
trauka, kartas momentas, pagautas kamera. Bet dmiau siirjus
turin gali kilti kitos mintys. Nedanai matome grup policinink,
akivaizdiai puolani respektabiliai apsirengusi jaun ledi (net jei
ji juodoji). Konvencionaliai mes manome, kad policininkai yra staty
mo ir tvarkos gynjai, o ne agresoriai. Nuotraukas paprastai nra taip
lengva ikoduoti, kaip atrodo, jos yra atviros daugeliui perskaitymo
bd: vienas tikrai galim ios nuotraukos perskaitym - policija
yra agresoriai, o juodieji - aukos. Jei tai ir norta perduoti, tai is
praneimas tipikam Daily Mirror skaitytojui bt entropinis, nors
tikriausiai labai perteklinis kai kuriems miesto juodiesiems.
Taigi, kai Daily Mirror nutar, kad dramatinis nuotraukos poveikis
yra pakankamai stiprus, kad ji bt ispausdinta pirmame puslapyje,
jiems teko kakaip sumainti entropij ir padidinti pertekli. Kitaip
tariant, jiems teko policijos vaizd priartinti prie to, k mes kon
vencionaliai apie juos galvojame. Nepamirkime, kad Daily Mirror
yra populiarus didiulio tirao laikratis, todl jo pasakojimai turt
bti santykikai nuspjami, santykikai pertekliniai. Taigi redakto
rius padar tai k: jis kaip atsvar djo kit nuotrauk ir pridjo
antrat (lb iliustracija).
Antrats ms supratim, kas buvo agresorius ir kas auka, stum
teli atgal konvencionalumo link. KONFRONTACIJA silo mint, kad
agresija buvo bent jau abipus. Antrat Demo* juodieji susidr su
Londono policija" byloja juodj nenaudai, kaip ir sueisto polici
ninko nuotrauka. Originaliai nuotraukai redaktorius suteik kon
tekst, dl kurio ji geriau atitinka konvencionalius poirius ir tikji
mus. (8 skyriaus 169-170 puslapiuose pateikiami auditorijos apklau
sos rezultatai, paremiantys tvirtinim.) Jis suteik jai daugiau per
tekliaus. ia mes matome veikianius abu pertekliaus tipus. Tech
niniame lygyje kontekstas paprasiausiai palengvina nuotraukos i
kodavim, ypa greitosiomis, i pirmo vilsnio. Socialini santyki
lygyje matome, kaip sustiprinami socialiniai saitai. Tai rodo, kad mes
(skaitytojai) esame bendruomen su tais paiais poiriais, tomis
paiomis socialinmis reikmmis. Dalykus mes suprantame taip pat.
* Demo - demokratai (laikratinis argonas).
33
Tai sustiprina ir ms socialinius ryius su kitais, ir ms pasau

liros teisingumo pojt.
Perteklius apskritai veikia u status cjuo ir prie pokyius. Entro
pija maiau patogi, labiau stimuliuojanti, tikriausiai labiau okiruo
janti, bet j sunkiau efektyviai perduoti.
M M DAILY
Mirror
blacks
London
lb iliustracija. Daily Mirror
34
Kanalas, priemon, feodas

Pagrindins svokos
Modelyje yra dar dvi svarbios, iki iol ms neaptartos svokos:

tai kanalas ir kodas. Ties sakant, tinkamai juos apibrti galime tik
susiedami su odiu, kurio Shannonas ir YVeaveris nenaudoja, bet
vlesni autoritetai man esant nauding. is odis yra priemon (ang.
medium).
Kanalas
I i trij svok kanal lengviausia apibrti. Tai paprasiausiai

fizins priemons, kuriomis perduodamas signalas. Pagrindiniai ka
nalai yra viesos, radijo bangos, telefono kabeliai, nerv sistema ir pan.
Priemons
Priemoni pagrindas yra techniniai ar fiziniai bdai, kuriais pra

neimas konvertuojamas tinkam perduoti kanalu signal. mogaus
balsas yra priemon; transliavimo technologija sudaro radijo ir tele
vizijos priemones. Technologins ar fizins priemoni savybs pri
klauso nuo kanal, tinkam joms naudoti, prigimties. O ios prie
moni savybs nulemia kod, kuriuos jos gali perduoti, diapazon.
Priemones galime suskirstyti tris pagrindines kategorijas:
1. Prezentacins (pristatanios) priemons: balsas, veidas, k
nas. Jos naudojasi natraliomis" pasakyt odi, iraik,
gest ir panaiomis kalbomis. Joms reikalingas komunikatoriaus dalyvavimas, nes jis yra priemon; jas riboja laikas ir vieta
ir jos atlieka komunikacijos aktus.
2. Reprezentacins (atstovaujanios, vaizduojanios) priemo
ns: knygos, paveikslai, nuotraukos, ratas, architektra, inter
jeras, sodininkyst, ir t.t. Yra daugyb priemoni, kurios nau
dojasi kultrinmis ir estetinmis konvencijomis tam tikriems
tekstams" sukurti. Jos yra vaizduojanios, krybikos, sukuria
tekst, galint ufiksuoti pirmosios kategorijos priemones ir
Kanalas, priemon, kodas
35
egzistuoti nepriklausomai nuo komunikatoriaus. Jos gamina"

komunikacijos dirbinius.
3. Mechanins priemons: telefonas, radijas, televizija, teleksas.
Tai yra pirmosios ir antrosios kategorijos priemoni perdavjai.
Pagrindinis skirtumas tarp antrosios ir treiosios kategorij yra
tai, kad treiosios kategorijos priemons naudoja ininieri su
kurtus kanalus, taigi labiau varomos technologikai ir yra la
biau veikiamos A lygio triukmo nei antrosios kategorijos prie
mons.
Bet ios kategorijos persismelkia viena kit, todl kartais papras
iau jas sujungti vien. Kategorizavimas yra skirtum nustatymas,
bet taip pat svarbu pagalvoti ir apie priemoni panaumus.
Priemons: papildomos valgos
Geras priemoni panaum ir skirtum tyrinjimo pavyzdys yra

Katzo, Gurevitchiaus ir Hasso darbas (1973). Jie paaikino penki pa
grindini masini komunikacijos priemoni tarpusavio sveik,
pasitelk apskritimo model (r. 3 pav.). Jie atliko didels auditorijos
apklaus siekdami nustatyti, kodl mons teikia pirmenyb vienoms,
o ne kitoms priemonms. Jie tyrinjo moni poreikius ir konkrei
priemoni pasirinkimo iems poreikiams patenkinti prieastis. mo
ni atsakymai leido tyrintojams idstyti priemones priklausomai
nuo j sryio ratu, kaip parodyta 3 paveiksle. Auditorija man, kad
kiekviena priemon buvo panaiausia savo dvi kaimynes, ar, kitaip
sakant, jie man, kad jei viena priemon yra neprieinama, jos funcijas
geriausiai atlikt esanios i abiej jos pusi.
knygos
3 pav. Priemoni sryis
36
mons link skaityti laikraius, klausytis radijo ir irti tele

vizij, kad palaikyt ry su visuomene, o knygos ir filmai padeda
jiems kuriam laikui pabgti nuo realybs. Labiau isilavin mons
paprastai renkasi spausdintas, kiti - elektronines ir vizualines prie
mones. Knygos buvo daniausia priemon siekiant save painti.
Jei pavelgsime, kokiems pagrindiniams poreikiams patenkinti
mons naudoja komunikacijos priemones, o po to susiesime juos su
konkrei priemoni pasirinkimu tiems poreikiams patenkinti, ga
lsime sudaryti 1 lentel.
Kodas: pagrindins svokos
Kodas yra bendra kokios nors kultros ar subkultros nari reik

mi sistema. Ji sudaryta i enkl (pvz., fizini signal, reikiani
kak kit nei jie patys) ir taisykli ar konvencij, kokiame kontekste
ir kaip ie enklai naudojami ir kaip jie gali bti derinami sudarant
1 lentel. Auditorijos poreikiai
Poreikiai
Poreiki tenkinimo priemoni pasirinkimo tvarka

1
2
4
3
5
A. Asmeniniai poreikiai
1. Savivoka
2. Pramoga
3. Bgimas nuo realybs
K
Ki
K
B. Socialiniai poreikiai
1. Pasaulio painimas
L
2. Pasitikjinas savimi, stabilumas,
L
savs vertinimas*
T
3. eimos ryi stiprinimas
4. Draugysts ryi stiprinimas
Ki
L
T
Ki
R
K
T
T
R
R
Ki
L
L
Ki
R
Ki
T
T
R
L
K
L
R
Ki
K
K
Reikms: K- knygos, Ki - kinas, L- laikraiai, R- radijas, T - televizija

*is poreikis gali bti apibrtas trimis budais: poreikis jausti, kad esi takingas,
poreikis jausti, kad ir kiti taip pat mano, palaikyti panaias aspiracijas.
Kanalas, priemon, kodas
37
sudtingesnius praneimus. Bdai, kuriais kodai siejasi su savo kul

tra ir vystosi joje, yra sudtingi. Ketvirtame skyriuje panagrinsime
kodus smulkiau. ia nortsi apibrti pat termin, atkreipiant d
mes pagrindines ssajas tarp kod, kanal ir priemoni.
Paprasiausias ryys yra tarp kod ir kanal. Rykios fizins ka
nal charakteristikos lemia ir j perduodam kod prigimt. Tele
fonas apsiriboja kalbinmis ir kai kuriomis nekalbinmis (intonacijos,
kirio, garsumo ir t.t. kodai) priemonmis**. Mes sukrme kelet
antrini kod tik tam, kad jau ukoduotas praneimas galt bti
perduotas tam tikru kanalu. Praneimas pirminiu kalbiniu kodu gali
bti perkoduotas vairiais antriniais kodais - Morzs, viesoforo,
kunebyli, raytas ranka, Brailio ratu, spausdintas. Visi ie antriniai
kodai priklauso nuo fizini savo kanal ar mechanini komunika
cijos priemoni savybi.
Kodo ir priemons ssajos nra tokios akivaizdios. Televizija yra
priemon, kuri naudoja vaizdo ir garso kanalus. Buscombe'as (1975)
paymi, kad tokios programos kaip Dienos rungtyns" (Match ofthe
Day) naudoja ir specifinius kanalo, ir specifinius priemons kodus.
Specifiniai kanalo kodai yra:
1) vaizdo kanalas - tiesioginis veiksmo vaizdas, vaizdas stu
dijoje, grafika;
2) garso kanalas - triukmo, kalbos ir muzikos raai.
Po to Buscombe'as analizuoja specifinius vaizdo kanale naudo
jamus priemons kodus. Tai apvietimo, spalvos, greiio, rykumo,
kadravimo, kameros vietos ir judjimo bei redagavimo kodai. Jis
parodo, kad nors technins priemons ribos apibria galimus kiek
vieno kodo panaudojimo atvejus, tikrj j panaudojim lemia trans
liuotoj kultra.
Kalbant apie toki priemon kaip drabuiai", matyti, kad sunku
atskirti kod nuo priemons. Ar verta kalbti apie skirtingus drabui
kodus, ar tiesiog apie skirtingus praneimus, perduodamus tuo paiu
kodu? Formalus susitarimas dl sagos ar karins uniformos antsiuvo
reikms, inoma, skiriasi nuo neformalaus susitarimo dl maiau
apibrtos dins reikms savo pobdiu, bet nebtinai esme. Ir
** Telefoninio ryio galimybs pleiasi.
38
priemon, ir kodas turi tas paias ribas, bet mes studijuojame kod,
nes tai signifikantas, kuriam priemon tik padeda. Visos kultros ir
visuomens turi komunikacijos priemon - rbus (net ir nudistai, ku
rie apibriami kaip j neturintys): komunikacija vyksta per kultra
pagrstus kodus, perduodamus tam tikromis priemonmis.
Rbai taip pat turi ir nekomunikacin funkcij - jie apsaugo nuo
aplinkos poveikio. Daugelis kultros artefakt turi i dvigub funk
cij - fizin, technologin ir komunikacin. Namus, automobilius,
baldus pirmiausiai apibdina j technologin funkcija, o po to, per
dizain, j komunikacin funkcija. Priemon riboja technologija kodai veikia technologij leidiamose ribose.
Grtamasis ryys
Pagrindins svokos
Kaip ir priemon, grtamasis ryys yra Shannono ir VVeaverio ne

vartota svoka, bet vlesni tyrintoj laikoma naudinga. Trumpai
nekant, grtamasis ryys yra gavjo reakcijos perdavimas atgal siun
tjui. Grtamj ry pabriantys modeliai linksta kibernetik.
Kibernetika yra kontrols mokslas. odis kibernetika kils i grai
kiko odio, reikianio vairinink, ir pati jo kilm gali bti gera ilius
tracija. Jei vairininkas nori pasukti uost, jis stumteli vairalazd link
deiniojo borto. Tada jis stebi, kiek laivo priekis pasisuko uosto link ir
pagal tai nustato, kiek pastumti vairalazd. Jo akys grtamj ry
padaro galim, t.y. jis pamato atitikim tarp laivo priekio pakrypimo
ir vairalazds judjimo. Panaiai centrinio ildymo sistemos termo
statas siunia praneimus katilui ir gauna praneimus i termometro,
matuojanio kambario temperetr. is grtamasis ryys leidia pri
derinti ildytuvo veikim prie kambario poreiki. Tas pats tinka ir
moni komunikacijai. Grtamasis ryys leidia kalbtojui priside
rinti prie auditorijos poreiki ar reakcijos. Geri oratoriai apskritai yra
labai jautrs grtamajam ryiui, o pompastiki, link dominuoti nuobodos sugeba beveik visai eliminuoti grtamj ry.
Kai kurie kanalai grtamj ry labai apsunkina. Abipusis radijo
ryys ir telefonas leidia perdavinti abiem kryptimis. Tokiu bdu
Grtamasis ryys
39
galima atlikti kai kurias grtamojo ryio funkcijas, bet tai bt aki
vaizdiai kitokio pobdio grtamasis ryys, nei komunikacijai
vykstant akis ak. Tai i esms lemia kanalai. Komunikacijos akis
ak metu galima praneim perduoti balsu ir kartu priimti akimis.
Mechanins, ypa masins komunikacijos priemons, riboja prieina
mum, taigi ir grtamj ry. Mes neturime nuolatinio prijimo prie
BBC, nors jos auditorijos tyrimo padalinys stengiasi garantuoti kor
poracijai formalizuot grtamojo ryio sistem. Panaiai ir skaitant
paskait, studentams garso bang kanalas prieinamas gana ribotai grtamasis ryys menkesnis nei seminaro metu, kai jiems skirta dau
giau laiko pasisakyti.
Taigi grtamasis ryys turi vien svarbiausi funkcij. Jis padeda
komunikatoriui priderinti savo praneim prie gavjo poreiki ir
reakcijos. Tikriausiai svarbiausia yra tai, kad jis padeda gavjui pasi
justi trauktam komunikacij. Kai suvokiame, kad komunikatorius
atsivelgia ms reakcij, esame labiau link pritarti, o kai negalime
ireikti savo atsako, kaupiasi nusivylimas, galintis tapti tokiu triuk
mu, jog praneimas beveik visai prarandamas. Nors atsiranda gr
tamojo ryio kilpa nuo paskirties tako iki altinio, tai nepanaikina
modelio linijinikumo, bet padidina praneim perdavimo efekty
vum.
2
Kiti modeliai
iame skyriuje ketiname, panaudodami kitus proceso" modelius,
iliustruoti ios mokyklos vairov. Pirmasis, Gerbnerio modelis, yra
panaus Shannono ir YVeaverio, nes teigiama, kad jis yra univer
salus: gali paaikinti bet kok komunikacijos pavyzd ir ypa kreipia
dmes tuos svarbiausius elementus, kurie yra bendri visiems ir
kiekvienam komunikacijos veiksmui. Po to susipainsime su kai ku
riais siauresnio pobdio ir riboto taikymo modeliais. Lassvvellas,
pams pagrindin Shannono ir YVeaverio modelio form, suteikia
jai odin iraik ir pritaiko btent masinei komunikacijai. Newcombas lauo tradicij, suteikdamas modeliui nauj, trikampio, for
m ir aikindamas juo pirmiausiai asmenin, arba socialin, komu
nikacij. YVestley ir MacLeanas vl grina modeliui pastam lini
jin form, kai tobulina j taikydami masinei komunikacijai. Pagaliau
susipainsime su Jakobsono modeliu, o j galima laikyti jungtimi tarp
proceso" ir semiotini komunikacijos modeli.
Gerbnerio modelis (1956)
George'as Gerbneris, Pensilvanijos universiteto Annenbergo ko
munikacijos mokyklos vadovas ir profesorius, paband sukurti bend
ro pobdio komunikacijos model. Jis buvo kur kas sudtingesnis
negu Shannono ir YVeaverio, bet perm jo branduol - linijin pro
ceso model. Taiau Gerbnerio modelis turi du pagrindinius pa
tobulinimus: jis sieja praneim su tikrove", apie kuri jame kalba
ma, taip leisdamas mums kelti suvokimo (percepcijos) ir reikms
42
Kiti modeliai
4 pav. Gerbnerio modelis (modifikuotas)
klausimus; jo vaizduojam komunikacijos proces sudaro du kinta

mieji matmenys - suvokimo, arba primimo, matmuo ir perdavimo,
arba priemoni ir kontrols, matmuo. Pagrindiniai Gerbnerio mo
delio elementai vaizduojami 4 paveiksle.
Horizontalusis matmuo
Visas procesas prasideda vykiu , vykstaniu iorinje tikrovje ir

stebimu (tai gali bti mogus arba renginys, pvz., kamera ar mik
rofonas). suvokia kaip suvokin (suvokimo rezultat) Ii- Tai pro
ces pradedantis suvokimo matmuo. Kadangi negali suvokti viso
sudtingumo, tai vykio ir suvokimo h santyk lemia atranka. Jeigu
yra renginys, atrank lemia jo technins, fizins savybs. Taiau
jeigu yra mogus, atranka daug sudtingesn. mogaus suvoki
mas - tai ne paprastas dirgikli registravimas, o tarpusavio sveikos
ir derinimo procesas. Jo metu mogus bando suderinti iorinius
dirgiklius su vidiniais mini, arba svok, modeliais. Kai tai pa
vyksta, mogus kak suvokia, suteikia kakam prasm. iuo atveju
prasm" kyla i iorinio dirgiklio ir vidins svokos atitikimo. Pa
galvokite, kas vyksta, jeigu mes neteisingai igirstame od arba
43
negalime skaityti raysenos. Prisiminkite fotomsles, kai pastami

daiktai fotografuojami netiktais rakursais arba i labai arti: kai
vyksta atpainimas, arba suderinimas, mes nesunkiai suvokiame,
kas i tikrj vaizduojama nuotraukoje. Iki tos akimirkos jauiame
nepasitenkinim, nes, nors ir matome fotografijoje spalvas bei for
mas, negalime pasakyti, kad j suvokiame, nes suvokimas visada
reikia poreik suprasti ir organizuoti. Mes prarandame orientacij,
jeigu nematome prasms to, k suvokiame.
suderinim kontroliuoja kultra ta prasme, kad ms vidins
svokos ar vaizdiniai susiformavo kaip kultrins patirties rezul
tatas. Tai reikia, kad skirting kultr mons tikrov supranta skir
tingai. Taigi suvokimas nra tik individualus psichologinis procesas,
jis taip pat yra kultros dalykas.
Vertikalusis matmuo
Dabar pereikime antrj etap, vertikalj matmen. Jo metu

suvokin perteikiame signalu apie vyk , arba, jei vartosime Gerb
nerio kod, S. Kaip tik tai paprastai vadiname praneimu, tai yra
signalu arba teiginiu apie vyk. Apskritimas, vaizduojantis pra
neim, padalytas dvi dalis: S reikia signal, form, kuri gyja
praneimas, o reikia jo turin. Aiku, kad turin, arba , galime
perduoti skirtingais bdais - galima rinktis i daugelio potenciali S.
Surasti iam tinkamiausi S yra vienas i svarbiausi komunikatoriaus rpesi. Svarbu atsiminti, kad S yra vieninga svoka, o ne
sujungtos dvi atskiros sferos, nes pasirinktas S akivaizdiai veikia
pateikim - ryys tarp turinio ir formos yra dinamikas ir interak
tyvus. Turinys nra paprastai perteikiamas forma, kaip teigia ko
munikacijos teorijos, kurias I.A. Richardsas paniekinamai vadina
vulgariosiomis pakavimo teorijomis".
vaizding posak Richardsas vartoja tyiodamasis i komunika
cijos teorijos. Pasak jo, Shannono ir Weaverio modelyje numatoma, kad
yra nepriklausomai egzistuojantis praneimas - branduolys. Jis ko
duojamas, tai yra vyniojamas kalb tarsi perduodant siuntin. Ga
vjas j ikoduoja, kitaip sakant, ivynioja i pakuots ir atskleidia
branduol. Richardso nuomone, neteisinga manyti, kad praneimas eg
zistavo prie tai, kai jis buvo suformuluotas: itartas ar ukoduotas".
44
Kiti modeliai
Formulavimas yra krybos procesas: prie tai yra tik btinyb, po

reikis formuluoti, o ne iankstin beform mintis ar turinys, kur
reikia ukoduoti. Kitaip sakant, be formos nra turinio, o pastangos
surasti skirtum tarp formos ir turinio paios savaime yra abejotinos.
Vertikaliajame, arba perdavimo, matmenyje atranka yra tokia pat
svarbi kaip ir horizontaliajame. Vis pirma parenkami bdai - ko
munikacijos kanalai ir priemons. Po to vyksta suvokinio ] atranka.
] niekada negali bti isamus ir visapusikas atspindys: savo ruo
tu signalas apie ] taip pat negali bti isamus ir visapusikas. Jis
visada yra atrankinis ir ikraipytas.
Prieiga: pagrindin svoka
Vertikalusis matmuo taip pat apima prieigos prie komunikacijos

priemoni ir kanal svok. Opus klausimas dl to, kas konkreiai
gali naudotis masins komunikacijos priemonmis, iuo metu ikyla
ginuose apie televizijos ir visuomens santykius. Horizontalusis
modelio matmuo rodo, kad televizijoje ] turi bti atranka, todl
aiku, kaip svarbu, kas daro atrank ir kieno suformuotas pasaulio
vaizdas yra perduodamas kaip S. Profsjungos pakankamai pagrs
tai teigia, kad televizija, rengdama pramons naujienas, visada patei
kia viduriniosios klass variant, palank vadybininkams. Tai daro
ma nesmoningai ir aikinama tuo, kad televizijos darbuotojai pagal
klasin priklausomyb, kultr ir isilavinim daniausiai artimesni
vadybininkams negu darbininkams, todl natralu, kad j h bdinga
ta pati atranka kaip ir vadybinink.
Prieiga: papildomos valgos
Prieiga prie komunikacijos priemoni yra valdios ir socialins

kontrols priemon. Tokia nuomon apie masins komunikacijos prie
mones yra giliai siaknijusi: j iliustruoja autoritarini vyriausybi bei
diktatori santykiai su masins komunikacijos priemonmis arba tai,
kad pirmasis pasisekusi revoliucini perversm taikinys bna vals
tybin radijo stotis. Taiau tai teisinga ir vykstant asmeninei komuni
kacijai: autoritarikos asmenybs ar mokytojai stengiasi kontroliuoti
kit asmen prieig prie komunikacijos kanal, tai yra riboti kit
45
moni kalbjim. Anglijos karaliens Viktorijos laik tvas, kuris

neleisdavo vaikams kalbti prie piet stalo, jeigu juos nesikreipia
ma, elgsi lygiai taip pat, kaip iuolaikin totalitarin vyriausyb,
leidianti televizijos ekranuose demonstruoti tik oficialias" vyki
versijas.
Demokratijos ir prieigos prie masins komunikacijos priemoni
panaumas tam tikr moni santyki tip ir prieig prie asmenins
komunikacijos kanal kelia nor giliau itirti klausim.
Toliau, treiuoju proceso etapu, mes sugrtame horizontalj
matmen. inoma, iuo atveju tai, k suvokia gavjas 2, yra ne vy
kis , o signalas arba teiginys apie vyk. ia vyksta tokie pat procesai,
kokius apibdinome kalbdami apie pirmj etap, ir turbt verta
dar kart pabrti, kad praneimo prasm gldi ne paiame pra
neime, bet yra gavjo ir praneimo tarpusavio sveikos bei derinimo
rezultatas. 2taiko S vis kompleks poreiki ir svok, kylani i
jo kultros ar subkultros, ir kiek jis juos susies su praneimu S, tiek
praneimas jam ir turs prasms. Praneim reikia laikyti potencialiai
daugiaprasmiu. i galimyb niekada nra visikai gyvendinama, o
jos forma nra apibrta, kol tarp 2 ir S nevyksta sveika, deri
nimas, kuri rezultatas yra prasm S].
Prieinamumas: pagrindin svoka
Horizontaliojo matmens prieigos" veiksn vertikaliajame matmenyje atitinka prieinamumas". Kaip ir atranka, jis padeda api
brti, kas i tikrj yra suvokiama. Tai kita atrankos forma, taiau
iuo atveju atrank vykdo ne suvokiantysis asmuo, o komunikatorius. Tai, k komunikatorius atrenka, lemia, kaip ir kam praneimas
pateikiamas. Asmenins komunikacijos pavyzdys bt tv varto
jami ilgi odiai, o kartais j skiemenavimas vaikams girdint, kad jie
nesuprast, apie k kalbama. Televizijos kompanij politika rodyti
programas su sekso ir smurto elementais po 21.00 valandos tam tikra
prasme yra j prieinamumo ribojimas, kaip ir sovietins vyriausybs
politika tam tikras knygas spausdinti labai maais tiraais, kad jas
bt galima gauti tik didiosiose bibliotekose ir taip riboti j skai
tytoj skaii.
46
Kiti modeliai
Prieinamumas: papildomos valgos
Matyt, labiausiai prieinamumo reikm iaugo pltojantis trans

liavimui. Prie atsirandant radijui prieig prie informacijos ribojo
ratingumas. Gebjimas skaityti tradicikai ir neivengiamai priklau
s isilavinusiai maumai, kuri kartu kontroliavo informacijos sraut
nemokytai daugumai. Kaip jau matme, informacija suteikia valdi,
todl ratingumas buvo esminis socialins kontrols gyvendinimo
bdas. Visuotinio vietimo pltra buvo lydima siaknijusios baims
dl to, kad isilavinimas istums darbininkus i j natralios pa
dties visuomenje" arba sukels mini, netinkam j socialinei
padiai". Ankstyvieji socialistai ir tredjunionistai man, kad dar
binink vietimas, ypa ratingumo pltimas, yra btinas socialistins
visuomens formavimosi pagrindas. Netgi iandien, kai vietimas m
s visuomenje yra visuotinis, o ratingumas beveik visuotinis, tik
isilavin auktesnij klasi atstovai laisvai naudoja raytinius al
tinius naujai informacijai gauti. Kaip tik jie vertina rayto odio gali
suadinti mint ir vaizduot, jos daniausiai inaudoja jo silom b
gimo nuo tikrovs ir atsipalaidavimo galimyb.
Radijas, televizija, kiek maiau kinas pirm kart istorijoje leido
neratingiesiems tiesiogiai vartoti informacij, todl jie potencialiai
yra didiausi demokratijos veiksniai. iuo poiriu ypa svarbus
yra radijas, nes sistuv ir imtuv pigumas ipleia jo prieinamu
m. Besivystani ali trokimas kontroliuoti savo radij yra
reikmingas, nes demokratizuojantis radijo potencialas yra tiesio
giai susietas su prieiga prie jo. Treiojo pasaulio vyriausybs, kurios
kontroliuoja prieig prie masins komunikacijos priemoni, danai
teigia, kad j politikai neiprus gyventojai nepajgia susivokti
danai prietaringos informacijos sraute, kuris atsiranda esant lais
vesnei prieigai prie masins komunikacijos priemoni Vakar de
mokratinse visuomense. Prieiga ir prieinamumas yra dvi to paties
medalio puss.
Iplstas modelis
Gerbnerio model galima vairiai praplsti ir traukti proces

mogikuosius bei mechaninius veiksnius. Pavyzdiui, Gerbneris
M - mechaninis renginys
47
signalas
5 pav. Shannono ir Weaverio (viruje) ir

Gerbnerio (apaioje) modeli lyginimas
modeliuoja pokalb telefonu ir kartu iliustruoja savo ir Shannono bei

YVeaverio modeli esmin panaum (r. 5 pav.).
Modelis ir prasm
Pagrindin Gerbnerio model sudaro trikampis - santykis tarp vy

kio I, vykio suvokinio ] ir teiginio apie vyk S. Prasms reikia
iekoti pirmiausia iame santykyje: i tikrj viename i vlesni
modelio variant Gerbneris sujungia ir S rodykle, ant kurios u
rayta: Tiesos kokyb". Taiau modelio pratsimas, apimantis M2,
imtuv, leidia mums papildyti veiksnius, lemianius prasm, dar
vienu - imtuve atsirandaniu praneimo suvokimu".
48
Kiti modeliai
Vis dlto, nepaisant nuodugnumo, Gerbnerio modelis yra tik vaiz

dingas Shannono ir VVeaverio modelio ipltojimas. Jis apibria ko
munikacij kaip praneim perdavim ir, nors apima u io proceso
esant iorin ir uduoda klausimus apie reikm, jis niekada tie
siogiai nepalieia prasms atsiradimo klausimo. Modelis priima S,
praneimo form arba vartojamus kodus, kaip duotyb, o semiotins
mokyklos alininkams tai bt viso reikalo erdis. Jie taip pat teigt,
kad Gerbneris klaidingai mano, jog visi horizontals procesai yra
panas: praneim mes suvokiame ne taip pat kaip vyk. Mes ne
reaguojame film apie piktadar, kur nuauna herojus, taip, kaip
reaguotume, jei btume realaus tokio vykio liudininkai. Praneimas
struktrizuojamas arba koduojamas, o tiesioginis vykis - ne, todl
jis tiesiogiai sukelia aktyvi reakcij.
Vlesni Gerbnerio darbai, ypa smurto vaizdavimo televizijoje ty
rimai, rodo, kad jis supranta iuos modelio trkumus. I ties Gerb
neris yra vienas didiausi autoritet, kurio darbuose glaudiausiai
suartja du poiriai komunikacijos studijas.
LasTvello modelis (1948)
Laswellas sukr kit plaiai paplitus ankstyvj model. Jis, tiesa,
konkreiai skiriamas masinei komunikacijai. Laswellas teigia, kad,
nordami suprasti masins komunikacijos proces, turime studijuoti
kiekvien io proceso etap:
Kas
K sako
Kokiu kanalu
Kam
Kaip efektyviai
Tai yra Shannono ir VVeaverio sukurto modelio odin iraika. Jis

vis dar yra linijinis. Komunikacija suprantama kaip praneim per
davimas: modelis kelia klausim apie poveik", o ne prasm". Po
veikis" ireikia stebim ir matuojam gavjo pokyt, sukelt atpa
stam proceso element. Vieno i i element pakitimas pakeis
Neivcombo modelis (1953)
49
poveik: mes galime pakeisti koduotoj, mes galime pakeisti pranei

m, mes galime pakeisti kanal, ir kiekvienas i i pokyi sukels
atitinkam poveikio pokyt. Didioji dalis masins komunikacijos tyri
m atlikti beslygikai sekant iuo modeliu. Darbai apie institucijas ir
j funkcionavim, apie komunikacijos produkcijos gamintojus, apie
auditorijas ir poveik joms akivaizdiai kildinami i linijinio proceso
modelio.
Newcombo modelis (1953)
Taiau ne visi panas modeliai yra linijiniai. Newcombas yra vie
nas i t, kurie pateikia i esms skirting form. Tai - trikampis (r. 6
pav.). Taiau svarbiausia, kad tai pirmasis modelis, kuriame atkrei
piamas dmesys komunikacijos vaidmen visuomenje arba sociali
nius santykius. Newcombui is vaidmuo yra aikus - tai pusiausvyros
socialinje sistemoje palaikymas. tai kaip veikia is modelis: A ir B
yra komunikatorius ir gavjas; tai gali bti du individai, vadovyb ir
profsjungos, vyriausyb ir liaudis. Xyra j socialins aplinkos dalis.
ABX yra sistema, tai reikia, kad jos vidiniai santykiai yra tarpusavyje
priklausomi: jei keiiasi A, tai Bir X taip pat keiiasi; jei A keiia savo
santyk su X, tai Bturi keisti savo santyk arba su X, arba su A.
X
6 pav. Paprasiausios ABX sistemos schema

Pastabos:
Btini ABX sistemos komponentai yra:
1. A orientacija X, kuri apima ir poir X kaip objekt, prie kurio reikia
artti ar kurio reikia vengti (charakterizuojama enklu ir intensyvumu),
ir kognityvines savybes (sitikinimus ar kognityvines struktras).
2. A orientacija Btokia pat prasme (kad ivengtume klaidinani termin,
kalbsime apie teigiam ar neigiam A ir B, kaip asmen, tarpusavio
santyk, ir apie palank ar nepalank poir X).
3. B orientacija X.
4. B orientacija A.
4.-94
50
Kiti modeliai
Jeigu A ir B yra draugai, o X yra kakas inomas jiems abiem, tai

svarbu, kad A ir B nuomon apie Xbt panai. Jei taip, sistema yra
pusiausvyroje. Taiau jeigu A patinka X, o Bjo nemgsta, tai A ir B
jaus btinyb komunikuoti, kol abu draugai prieis panaios plaija
prasme nuomons apie X. Kuo svarbesn viet Xuima j socialinje
aplinkoje, tuo stipresnis bus bendros orientacijos j poreikis. i
noma, Xgali bti ne asmuo ir ne daiktas: tai gali bti bendros aplin
kos dalis. A gali bti vyriausyb, B- profsjung taryba, o X- darbo
umokesio politika. Supaprastinus, kad bt aikiau, matome, kad
leiborist vyriausyb (A) ir profsjung taryba (B), kurios teorikai
mgsta" viena kit, jaus btinyb danai rengti susitikimus ir siekti
susitarimo dl X - darbo umokesio politikos. Bet jei A yra tori
vyriausyb, kuri nedraugauja" su B - profsjung taryba, spau
dimas susitarti dl X bus ymiai maesnis. Jei A ir B santykiai nra
draugiki, jie gali nesutarti dl X- sistema pusiausvyros nepraras.
Kitas pavyzdys, kaip pusiausvyra sukelia komunikacijos poreik,
matomas, kai pasikeiia X. A ir B turi nedelsdami komunikuoti ir
nustatyti bendr orientacij nauj X. Teko dalyvauti tiriant moni
reakcij naujien apie Haroldo Wilsono atsistatydinim i ministro
pirmininko pareig. J normali reakcija buvo kuo greiiau apie tai
pasikalbti su draugais ir suinoti, k jie galvoja, kad galt greitai
sutarti dl bendro poirio jo pdin. Karo metu padidja moni
priklausomyb nuo masins komunikacijos priemoni, o vyriausyb
taip pat daugiau jomis naudojasi. Taip yra ne tik todl, kad karas X
yra gyvybikai svarbus, bet ir todl, kad jo metu padtis nuolat kinta.
Taigi vyriausyb ir liaudis (A ir B) turi nuolat komunikuoti per ma
sins komunikacijos priemones.
iame modelyje tariama, nors akivaizdiai neteigiama, kad mo
nms reikia informacijos. Demokratinje visuomenje informacija
suvokiama kaip teis, bet ne visada suprantama, kad informacija yra
btina. Be jos mes nesijauiame visuomens dalimi. Mums reikalinga
tinkama informacija apie ms socialin aplink, kad inotume, kaip
j reaguoti, ir reaguodami nustatytume veiksnius, bendrus ms
amiaus grups, subkultros ar kultros nariams.
Westley ir MacLeano modelis (1957)
51
Westley ir MacLeano modelis (1957)

Socialiniu informacijos poreikiu grindiamas Westley ir MacLeano
patobulintas Newcombo modelis (r. 7 ir 8 pav.). VVestley'is ir MacLeanas pritaik model btent masinei komunikacijai. Modelis aki
vaizdiai iaugo i Newcombo ABX, bet Westley ir MacLeanas padar
du esminius pakeitimus. Jie ved nauj element C, kuris atlieka re
dagavimo ir komunikacin funkcij - sprendia, k ir kaip perduoti.
Jie taip pat pradjo tiesinti model, ir jis pamau gavo pastam li
nijin, proces orientuot modeli form, nuo kurios mes pradjome.
Xdabar labiau priartja prie A nei prie B, o rodykls yra vienos kryp
ties. A priartja prie Shannono ir YVeaverio koduotojo, o C gyja kai
7 pav. Pagrindinis komunikacijos modelis

Pastaba:
Komunikatorius A atrenka X, juos referuoja ir perduoda kaip praneim (X')
B, kurio jutiminiame lauke (Xlb) gali bti dalis arba visi X, o gali j ir nebti.
Tikslingai arba netikslingai B atsako A grtamuoju ry (fBA)
8 pav. Modelis, papildytas redagavimofunkcija

Pastaba:
Tai, kokius X gauna B, lemia tai, k atrenka C, kuris nekoduoja specialiai
siuniam praneim. C veikia B naudai ir ipleia B aplink. C darom
atrank i dalies lemia i B ateinantis grtamasis ryys (fec).
52
Kiti modeliai
9 pav. Masins komunikacijos modelis

Pastaba:
Praneimai, kuriuos C perduoda B(X"), yra jo atranka i A jamperduodam
praneim (X') ir paties Cjutimin lauk (X3C,X4) patenkani X, kurie gali
bti ar nebti A lauke, atrankos ir santraukos rezultatas. Grtamasis ryys
eina ne tik i B A (fBA) ir i B C (fBC), bet ir i C A (fCA).
kuriuos sistuvo elementus. X fragmentacija, rodanti jo vairialyp

prigimt, nra labai svarbi, bet naudinga modifikacija. Kai Westley ir
MacLeanas taiko savo model specialiai masinei komunikacijai, jie
dar labiau j itiesina ir nutolsta nuo Newcombo trikampio (r. 9
pav.). A galima irti kaip reporter, kuris siunia istorij savo
laikraio, radijo ar televizijos naujien redakcijai C. Redakcinis ir
leidybos ar transliavimo procesai (einantys C) pradeda veikti, ir
istorija perduodama B- auditorijai. iame modelyje B praranda bet
kok tiesiogin santyk su A.
VVestley ir MacLeanas teigia, kad masin komunikacija ipleia
socialin aplink, su kuria Bturi palaikyti ry, taip pat pateikia prie
mones, kurios leidia jam prisitaikyti ir orientuotis. Jie palaiko Newcombo idj, kad poreikis ilaikyti bendr orientacij Xyra komuni
kacijos akstinas, ir numato ribotas grtamojo ryio galimybes. Bet jie
i esms pakeit Newcombo sistemos pusiausvyr. A ir C joje vaidina
dominuojanius vaidmenis. Blabai priklauso nuo j malons. Masin
visuomen, kurioje gyvename, neivengiamai iplt socialin aplin
k, su kuria mums reikia palaikyti ry. Taigi Binformacijos ir orien
tacijos poreikis iaugo, taiau priemons, kurios tenkina poreik,
buvo ribotos: masin komunikacija yra vienintel naudojama prie
mon. Taigi pratsiant model asmuo tampa visikai priklausomas
nuo masins komunikacijos.
Jakobsono modelis (1960)
53
is priklausomybs modelis neatsivelgia santyk tarp masins

komunikacijos ir kit priemoni, leidiani mums orientuotis socia
linje aplinkoje: eimos, darbo, biiuli, draug, mokyklos, bany
ios, profsjung ar kit formali ir neformali santyki tinkl, ku
ri padedami siliejame visuomen. Mes nesame taip labai priklau
somi nuo masins komunikacijos, kaip atrodyt i io modelio.
Jakobsono modelis yra panaus ir linijinius, ir trikampius mo
delius. Taiau autorius yra lingvistas, todl domisi reikme ir vidine
praneimo struktra. Taip jis upildo sprag tarp proceso ir semio
tins mokyklos. Jo modelis yra dvilypis. Jakobsonas pradeda mode
liuodamas komunikacijos akto struktrinius veiksnius. Iskiriami ei
veiksniai, btini komunikacijai vykti. Tada jis modeliuoja kiekvieno
veiksnio funkcijas.
Jakobsonas pradeda nuo pastamo linijinio pagrindo. Siuntjas
(adresantas) siunia praneim adresatui. Jis pripasta, kad is pra
neimas turi nurodyti kak kita, negu jis pats yra. Tai jis vadina
kontekstu: taip atsiranda treia virn trikampio, kurio kitas vir
nes sudaro siuntjas (adresantas) ir adresatas. Kol kas viskas i
noma. Po to jis prideda du kitus veiksnius: kontakt, kuris reikia
fizin kanal ir psichologinius ryius tarp siuntjo (adresanto) ir
adresato; galutinis veiksnys yra kodas - bendra reikmi sistema,
vartojama praneimo struktrai kurti. Jo modelis pavaizduotas 10
paveiksle.
Siuntjas
(adresantas)
Kontekstas
Praneimas
--------------Kontaktas
Kodas
Adresatas
10 pav. Struktriniai komunikacijos veiksniai
54
Kiti modeliai
Jakobsonas teigia, kad kiekvienas i i veiksni lemia skirting

kalbos funkcij ir kiekviename komunikacijos veiksme galima i
rti funkcij hierarchij. Jakobsonas sukuria lygiai tokios pat struk
tros model, aikinant eias funkcijas (kiekviena funkcija uima
modelyje t pai viet kaip ir veiksnys, kur ji atitinka). Tai vaiz
duojama 11 paveiksle.
^
Emocine
Referentin
Poetin
Fatin
Metalingvistin
. .
Konotacine
11 pav. Komunikacijos funkcijos
Emocin funkcija apibdina praneimo santyk su siuntju (adresantu): kalbdami apie j, danai vartojame od iraikingas". Emo
cin praneimo funkcija perteikia siuntjo jausmus, nuomones, visuo
menin padt, klasin priklausomyb; dl vis i element pranei
mas yra nepakartojamas ir asmenikas. Kai kuriuose praneimuose,
pavyzdiui, meils poezijoje, emocin funkcija vyrauja, kituose, pavyz
diui, naujien reportauose - slopinama. Kitame proceso gale yra
konotacine funkcija. Ji ireikia praneimo poveik adresatui. sakymuo
se ar propagandoje i funkcija gyja daugiau svarbos, kituose komuni
kacijos tipuose ji nustumiama emesn lygmen. Referentin (nuro
domoji) funkcija - tai praneimo tikrovika orientacija", be abejo, ji
yra svarbiausia objektyviai faktinei komunikacijai. Tai tokia komu
nikacija, kuri siekia bti teisinga" arba tiksliai perteikti faktus. ios
trys funkcijos yra akivaizdios ir prastos, j daugiau ar maiau yra
visuose komunikacijos veiksmuose ir jos gana artimos Newcombo A,
Bir X.
Kitos trys funkcijos i pirmo vilgsnio atrodo maiau pastamos,
nors viena i j, fatin, jau buvo aptarta anksiau. Fatin funkcija i
laiko komunikacijos kanalus atvirus; ji turi isaugoti siuntjo (adresanto) ir adresato santyk; ji patvirtina, kad komunikacija vyksta. Ji
orientuota kontakto veiksn, fizin ir psichologin ry, kuris turi bti.
Kitaip sakant, j atlieka perteklius praneime. Antroji pertekliaus
funkcija yra fatin (r. p. 26 ir toliau).
55
Metalingvistin funkcija leidia nustatyti vartojam kod. Kai var

tojame termin perteklius", reikia pabrti, kad tai komunikacijos
teorijos, o ne ekonomikos kodas. Tuias cigarei pakelis, numestas
ant seno laikraio, - tai paprasiausios iukls. Bet jei pakelis pri
klijuojamas prie popieriaus, rminamas ir kabinamas ant sienos me
no galerijoje, jis tampa menu. Rmelis atlieka metalingvistin funk
cij, tarsi sakydamas: Iifruokite tai, vartodami meno reikmes".
Jis kvieia pavelgti estetines proporcijas ir santykius, velgti pa
kel kaip netikusios, imetamos visuomens" metafor, mones
kaip iuklintojus. Visi praneimai privalo turti ireikt ir paslpt
metalingvistin funkcij. Jie turi vienokiu ar kitokiu bdu nurodyti,
koks kodas vartojamas jiems sudaryti.
Galiausiai yra poetin funkcija. Tai praneimo santykis su paiu
savimi. Estetinje komunikacijoje tai, be abejo, pagrindin funkcija:
ankstesniajame pavyzdyje metalingvistin rmelio funkcija btinai
pabria estetinio santykio tarp cigarei pakelio ir laikraio poetin
funkcij. Bet Jakobsonas nurodo, kad i funkcija veikia ir paprastame
pokalbyje. Mes sakome abejingas stebtojas", o ne paalinis i
rovas", nes toks ritminis skambjimas yra estetikai malonesnis. Ja
kobsonas iliustruoja poetin funkcij politiniu kiu I lik Ike"
(Man patinka Aikas"). k sudaro trys vienskiemeniai odiai;
kiekviename yra dvigarsis ai". Du odiai rimuojasi. Juose yra tik
dvi balss. Visa tai susijungia malon poetik ir dl to simenant
k. Bet galime analizuoti giliau. sivaizduokime k ant atlapo
enkliuko.
Metalingvistikai mes turime identifikuoti, kad ja
me vartojama politins komunikacijos kalba. Tas, ku
ris j neioja, nepasta generolo Eisenhovverio ir ne
mgsta jo asmenikai. Patinka" iuo atveju reikia
remiu politikai". Taip pat ir Aikas" reikia ne tik
atskir mog, bet ir politin partij, kuri j ikl
kandidatu ir kurios politikai jis atstovauja. Kitame kode, pavyzdiui,
asmenini santyki, odiai Man patinka" reikt visai k kit.
Emocikai is praneimas apibdina siuntj, jo politines pai
ras ir j stiprum. Konotacin jo funkcija - tikinti adresat palaikyti
t pai politin program, pritarti siuntjui. Referentin funkcija
56
Kiti modeliai
nukreipia egzistuojant mog ir program, veria adresat apms

tyti visa tai, k jis jau ino apie generol Eisenhovver ir jo politik.
Pagaliau jo fatin funkcija yra atskirti Eisenhowerio rmj grups
narius, palaikyti ir stiprinti draugik j vienybs pojt.
Modeliai ir modeliavimas
Pervelgme kelet modeli, kurie vaizduoja komunikacij kaip
proces. J, inoma, yra kur kas daugiau. Bet tie, kuriuos aptarme,
iliustruoja modeliavimo esm ir tiksl. Modelis yra kaip emlapis.
Jis atspindi bendrus teritorijos bruous; joks emlapis ar modelis
negali bti isamus. Keli emlapis irykina kitokius bruous negu
klimato ar alies geologijos emlapis. Tai reikia, kad renkantis e
mlap mums reikia tikslo ir iankstins nuostatos. Privalome inoti,
kodl pamme emlap ir k jame norime velgti.
Modeli bda yra ta, kad daniausiai neaikiai apibdinama j
paskirtis. I tikrj daugelis pretenduoja isamum, o jo nemanoma
pasiekti. Taiau modelio privalumai yra ie:
a) jis irykina sistemingai parinktus savo teritorijos poymius;
b) jis apibdina parinktus i poymi tarpusavio santykius;
c) a ir b atrankos sistema leidia apibrti ir nuymti modeliuo
jam teritorij.
Modeliavimas yra naudingas ir btinas, ypa kaip studij ir tyri
m programos struktros pagrindas. Taiau visada reikia atsiminti
jo ribotum. Isamiau modeliavim aptar McKeownas (1982).
3
Komunikacija, reikm ir enklai
Visi apsvarstyti modeliai daugiau ar maiau pabria komunikacijos
proces. I esms, pagal juos komunikacija - praneimo perdavimas
i A B. Todl daugiausia domimasi priemone, kanalu, perdavju,
gavju, triukmu ir grtamuoju ryiu, nes tai su praneim siuntimu
susij terminai. Dabar perkelsim savo dmes visai kitok poir
komunikacijos studijas. ia ne tiek pabriama komunikacija, kaip
procesas, bet kaip reikmi atsiradimas (krimas). Kai a su jumis
komunikuoju, js daugma tiksliai suprantate, k reikia mano pra
neimas. Kad vykt komunikacija, a turiu sukurti praneim i
enkl. Tas praneimas skatina jus susikurti savo reikm, kuri tam
tikru bdu siejasi su reikme, kuri a pirmiau sukriau savo pra
neimui. Kuo bendresni ms kodai, kuo daugiau naudojams tomis
paiomis enkl sistemomis, tuo labiau ms abiej praneimo
reikms" suarts.
Dl to komunikacijos studijose akcentuojami skirtingi dalykai, ir
mums reiks susipainti su nauju termin rinkiniu. Tai tokie terminai
kaip enklas, signifikacija, ikonos (atvaizdai), indeksai, denotuoti,
konotuoti - visi jie nurodo skirtingus reikmi krimo bdus. Taigi
ie modeliai skirsis nuo tik k aptart tuo, kad jie - nelinijiniai, juose
nra strli, nurodani praneimo judjimo krypt. Tai struktriniai
modeliai, ir visos strls rodo reikms krimo element tarpusavio
ry. iuose modeliuose nra pakop ar stadij, kurias pereina pra
neimas, sekos. Juose dmesys labiau sutelktas struktruotus
tarpusavio ryius, leidianius praneimui k nors reikti, kitaip sa
kant, klausim, kas paveria praneimu enklus ant popieriaus ar
garsus ore.
58
Semiotika
io poirio centre yra enklas. Mokslas apie enklus ir j veikimo
bdus vadinamas semiotika arba semiologija. Tai ir bus ios knygos
alternatyva. Semiotika, kaip mes tai vadinsim, apima tris studij sritis:
1. Pats enklas. i sritis tyrinja enkl vairov, skirtingus
bdus, kuriais jie perteikia reikmes, ir bdus, kuriais jie su
sij su juos vartojaniais monmis. enklai yra moni konstruktai (padariniai) ir juos galima suprasti tik moni varto
jama prasme.
2. Kodai ar sistemos, kuriuos organizuojami enklai. ia tyri
njama, kaip enklai kinta ir atitinka visuomens ar kultros
poreikius ir kaip panaudojami j perdavimo kanalai.
3. Kultra, kurios ribose ie kodai ir enklai veikia. Tai savo
ruotu priklauso nuo to, kaip ie kodai ir enklai panaudojami
jos paios egzistavimui ir iraikai.
Taigi semiotika pirmiausia sutelkia savo dmes tekst. Liniji
niuose, procesiniuose modeliuose tekstui skiriama ne daugiau d
mesio nei bet kuriai kitai proceso stadijai. Ties sakant, kai kuriuose
jis praleidiamas beveik be jokio komentaro. Tai pagrindinis skir
tumas tarp i dviej krypi. Kitas skirtumas - praneimo primjo
padtis (statusas). Semiotikoje teigiama, kad primjas, arba skaity
tojas, vaidina daug aktyvesn vaidmen nei daugumoje procesini
modeli (Gerbnerio modelis - iimtis). Semiotikai priimtinesnis ter
minas skaitytojas", o ne primjas" (gavjas) (net kai kalbama apie
nuotrauk ar tapyb). Taip yra todl, kad is terminas pabria di
desn aktyvum, ir todl, kad skaitymas yra tai, ko reikia imokti taigi yra nulemtas skaitytojo kultrins patirties. Skaitytojas padeda
sukurti teksto reikm, tam pasitelkdamas savo patirt, poirius ir
emocijas.
io skyriaus pradioje pateikiami keli pagrindiniai poiriai
sudting reikms klausim. Po to aptariamas enkl vaidmuo ku
riant reikm ir enklai klasifikuojami pagal tai, kaip jie atlieka i
funkcij.
enklai ir reikms
59
enklai ir reikms
Pagrindins svokos
Visi reikms modeliai yra labai panaios formos. Kiekvienas j

susijs su trimis elementais, kurie vienaip ar kitaip traukti bet
kokius reikms tyrinjimus. Tai: (1) enklas, (2) tai, k jis nurodo, ir
(3) enklo vartotojai.
enklas yra kakas fizika, suvokiama ms juslmis, jis nurodo
kak kit nei jis pats, jis priklauso nuo vartotojo pripainimo, kad
tai enklas. Imkim ms ankstesn pavyzd: asmuo patraukia u au
sies spenelio, duodamas enkl aukciono vedjui. iuo atveju enklas
nurodo to asmens silom kain, tok j pripasta ir aukciono ve
djas. Mintas asmuo perduoda reikm aukcionatoriui - vyksta ko
munikacija. iame skyriuje nagrinsime du takingiausius reikms
modelius. Pirmasis - filosofo ir logiko C.S. Peirce'o (pavelgsime ir
Ogdeno ir Richardso variant), o antrasis - lingvisto Ferdinando de
Saussure'o.
Peirce'as (ir Ogdenas su Richardsu) enklus, tai, k jie nurodo, ir
j vartotojus laiko trikampio virnmis. Kiekviena j yra glaudiai
susijusi su kitomis dviem ir gali bti suprasta tik atsivelgiant kitas
dvi. Saussure'as mano kiek kitaip. Jis sako, kad enklas susideda i
savo fizins formos ir asocijuotos mentalins idjos (ang. mental concept), ir kad i idja savo ruotu yra iorins realybs samprata. enk
las siejasi su realybe tik per j vartojani moni idjas.
Taigi odis AUTOMOBILIS (ymenys ant popieriaus ar garsai ore)
turi atitinkam mentalin idj. Manik bus labai artima jsikei,
nors gali bti ir individuali skirtum. i bendra idja siejasi su
realybs objekt klase. Tai taip paprasta, kad atrodo akivaizdu, bet
gali bti ir problem. Pavyzdiui, du mons danai ginijasi dl to,
ar kakas yra alia, ar mlyna. Jie kalba viena kalba, iri t pat
iorins realybs gabaliuk - skirtumas slypi mlynumo ir alumo
idjose, kurios susieja ms odius su ia realybe.
60
Papildomos valgos
C.S. Peirce'as
Peirce'as (1931-1958) bei Ogdenas ir Richardsas (1923) sukr la

bai pana model, kaip enklai reikia (signifikuoja). Jie nustat tri
kamp sry tarp enklo, vartotojo ir iorins realybs, kaip btin
model reikms tyrinjimams. Peirce'as, kuris laikomas semiotikos
amerikietikos krypties pradininku, model aikina paprastai.
enklas yra tai, kas kakam kak reikia tam tikru aspektu ar
lygiu. Jis kreipiasi kak, tai reikia, to asmens mintyse sukuria
lygiavert ar netgi labiau ipltot, aikesn enkl. enklas, kur
jis sukuria, vadinamas pirmojo enklo interpretantu. enklas rei
kia, atstovauja kakam, savo objektui. (Zeman, 1977)
enklas
interpretantas
12 pav. Peirce'o reikms sudedamosios dalys
Trys Peirce'o terminai gali bti sumodeliuoti kaip pateikta 12 pav.

Abipuss strls pabria, kad kiekvienas terminas gali bti supras
tas tik susietas su kitais. enklas nurodo kak kit, nei jis pats objekt, ir kakas j supranta - tai yra vartotojo mintyse yra efektas interpretantas. Mes turim suprasti, kad interpretantas - tai ne enklo
vartotojas, bet tai, k Peirce kakur kitur pavadino tikru signifikato
efektu". Tai reikia, kad jis yra mentalin idja, sukurta ir enklo, ir
vartotojo patirties apie objekt. odio (enklo) MOKYKLA interpre
tantas bet kokiame kontekste bus vartotojo to odio patirties (jis
netaikys jo technikos koledui) ir jo patirties apie institucijas, vadi
namas mokykla", - objekto patirties - rezultatas. Taigi tai nra u
fiksuota, apibrta odyne, bet gali iek tiek kisti priklausomai nuo
vartotojo patirties. Kitimo ribos yra nustatytos socialins konvencijos
enklai ir reikms
61
(iuo atveju - kalbos konvencijos), ios ribos gali varijuoti priklau

somai nuo socialini ir psichologini vartotoj skirtum.
ia matyti svarbus skirtumas tarp proceso ir semiotini modeli.
Tai yra, kad semiotiniuose modeliuose neiskiriami koduotojai ir
ikoduotojai. Interpretantas yra enklo vartotojo mentalin idja (s
voka), nepriklausomai nuo to, ar jis yra kalbantysis ar klausytojas,
raytojas ar skaitytojas, tapytojas ar irovas. Ikodavimas yra toks
pat aktyvus ir krybingas kaip ukodavimas.
Ogdenas ir Richardsas (1923)
Anglai Ogdenas ir Richardsas, dirbantys ioje srityje, nuolat su

sirainjo su Peirce'u. Jie sudar labai pana trikamp reikms mo
del. J referentas atitinka Peirce'o objekt, j referencija - jo interpretant ir j simbolis - jo enkl. Tame modelyje referentas ir re
ferencija yra tiesiogiai susij, kaip ir simbolis su referencija. Bet ryys
tarp simbolio ir referento yra netiesioginis, arba menamas. Taiau
toks nutolimas nuo Peirce'o modelio lygiaveri ryi priartina Ogden ir Richards prie Saussure'o (r. emiau). Jis taip pat enklo
ryiui su realybe teik maiau reikms. Kaip ir Saussure'as, Ogdenas
su Richardsu simboliui skyr svarbiausi pozicij: ms simboliai
nukreipia ir organizuoja ms mintis ar referencijas, o ms referencijos organizuoja realybs suvokim. Ogdeno ir Richardso sim
bolis ir referencija yra panas Saussure'o signifikant ir signifikat.
referentas
(mintis)
13 pav. Ogdeno ir Richardso reikms sudedamosios dalys
62
Saussure'as
Amerikiei logikas ir filosofas C.S. Peirce'as buvo vienas i se

miotikos pradinink, o kitas neabejotinai yra veicar lingvistas
Ferdinandas de Saussure'as. Peirce'ui, kaip filosofui, rpjo ms
patirties ir aplinkinio pasaulio suvokimas. Tik vliau jis po truput
suprato semiotikos, signifikacijos akto, svarb. Jis domjosi reik
me, kuri suvok kaip struktrin ry tarp enkl, moni ir ob
jekt.
Saussure'as, kaip lingvistas, pirmiausia domjosi kalba. Jam labiau
rpjo, kaip enklai (ar, jo atveju, odiai) siejasi su kitais enklais,
nei tai, kaip jie siejasi su Peirce'o objektu". Taigi Saussure'o pagrin
dinio modelio akcentai skiriasi nuo Peirce'o. Jis labiau sutelkia savo
dmes tiesiogiai pat enkl. Saussure'ui enklas buvo fizinis ob
jektas su reikme, ar, kitaip sakant, enklas susidjo i signifikanto ir
signifikato. Signifikantas yra ms suvokiamas enklo pavidalas yms ant popieriaus ar garsai ore, signifikatas yra mentalin idja
(svoka), kuri jis nurodo. i mentalin idja yra bendra visiems tos
paios kultros nariams, vartojantiems t pai kalb.
I karto galime pamatyti panaum tarp Saussure'o signifikanto ir
Peirce'o enklo bei tarp Saussure'o signifikato ir Peirce'o interpretanto. Taiau Saussure'ui maiau nei Peirce'ui rpi i dviej ele
ment ryys su Peirce'o objektu", arba iorine reikme. Kai Sau
ssure'as atkreipia tai dmes, pavadina signifikacija ir ilgai ties tuo
neutrunka. Saussure'o modelis pavaizduotas 14 paveiksle.
enklas
susideda i
signifikanto
(fizinis
enklo
bvis)
ir signifikato
(mentalin
idja,
svoka)
signifikacija
iorin realyb ar reikm
14 pav. Saussure'o reikms sudedamosios dalys
enklai ir reikms
63
Kaip iliustracija, ant popieriaus nupieti du ymenys:

OX
Tai galt bti pirmieji du jimai aidime kryiukais ir nuliukais.

Tokiu atveju jie lieka tik ymenimis ant popieriaus. Arba jie gali bti
perskaityti kaip odis (ang. ox - jautis, vert. past.), tada jie tampa
enklu, sudarytu i signifikanto (j vaizdo) ir btent io gyvulio men
talins idjos (jautikumo). Santykis tarp vieno asmens jautikumo
idjos ir jaui fizins realybs yra signifikacija" - tai, kaip asmuo
suteikia pasauliui reikm, supranta j.
Mes tai pabriame, nes svarbu atsiminti, kad signifikatai yra tiek
pat tam tikros kultros produktai, kaip ir signifikantai. Akivaizdu,
kad odiai, signifikantai, vairiose kalbose skiriasi. Bet lengva su
klysti manant, kad signifikatai yra universals ir vertimas yra pa
prastas prancziko odio pakeitimas, tarkim, angliku, reikm"
ta pati. Taiau yra ne taip. Mano ir Indijos valstieio jautikumo men
talin idja turt labai skirtis. Imokdamas hindi kalbos od (signifikant), reikiant jaut, vargu ar priartju prie jo jautikumo"
idjos. Jauio signifikacija kiekvienoje kultroje yra tiek pat speci
fika, kaip ir kiekvienos kalbos signifikantai.
enklas ir sistema
Klausimas Kas yra jautis?", arba labiau lingvistinis ar semiotinis

klausimas K norime ireikti enklu ox?", yra apgaulingai papras
tas. Pagal Saussure', klausim galima atsakyti tik kontekste to,
ko nenorime ireikti iuo enklu.
Tai naujas poiris tai, kaip enklai signifikuoja. Saussure'o ir
Peirce'o teorij panaumas - tai, kad jie ieko reikms struktriniuose
ryiuose, bet Saussure'as turi omenyje nauj ry - tarp enklo ir kit
enkl toje paioje sistemoje, tai yra tarp enklo ir t enkl, kuriais jis
galt bti, bet nra. Taigi enklo vyras" reikm priklauso nuo to,
kuo jis skiriasi nuo kit enkl. Vyras" gali reikti negyvnas" arba
nemogus", arba nebemiukas", arba neeimininkas".
Kai Chanel pasirinko prancz kino vaigd Catherine Deneuve,
kad i suteikt j kvepalams tam tikros subtilios tradicins pranc
zikos elegancijos vaizdi ji tapo enklu sistemoje. Catherine Deneuve,
64
kaip enklo, reikm priklaus nuo kit grauoli vaigdi, kaip

enkl, kuriomis ji nebuvo. Ji nebuvo Susan Hampshire (per daug
anglika), ji nebuvo Twiggy (per jauna, priklausanti tam tikrai kryp
iai, kintamai madinga), ji nebuvo Brigitte Bardot (per daug nesub
tiliai seksuali) ir pan.
Pagal reikms model, signifikatai yra mentalins idjos, nau
dojamos realybei skaidyti ir kategorizuoti, kad galtume j suprasti.
Ribos tarp vienos ir kitos kategorijos yra dirbtins, nenatralios, nes
gamta yra vientisa. Nra ribos tarp berniuko ir vyro, kol jos nenubriame, o mokslininkai nuolat bando nustatyti ribas tarp moni
ir kit gyvn. Taigi signifikatai yra moni sukurti, nulemti kul
tros ar subkultros, kuriai jie priklauso. Jie yra dalis lingvistins ar
semiotins sistemos, kuri ios kultros nariai taiko tarpusavio ko
munikacijai.
Taigi realybs ar patirties sritis, kuri koks nors signifikatas nu
rodo, yra enklo signifikacija, slygojamas ne ios realybs ar pa
tirties, bet tarpusavyje susijusi sistemos signifikat rib. Todl ge
riausiai reikm apibriama enkl, o ne enklo ir iorins realybs,
tarpusavio santykiu. T enklo santyk su kitais enklais jo sistemoje
Saussure'as vadina verte. Pagal Saussure', btent vert pirmiausia
apibria reikm.
Semiotika ir reikm
Semiotikai komunikacija yra ukoduotojo ar ikoduotojo atlieka

mas praneimo reikms generavimas. Reikm nra absoliutus sta
tikas konceptas, kur tvarkingai supakuot galima aptikti prane
ime. Reikm yra aktyvus procesas: jam aprayti semiotikai vartoja
tokius odius, kaip krimas, generavimas ar derybos. Tinkamiau
sias tikriausiai yra derybos (derinimas), nes jos reikia judjim pir
myn ir atgal, davimo ir mimo santyk tarp asmens ir praneimo.
Reikm yra rezultatas dinamikos sveikos tarp enklo, interpretanto ir objekto, ji yra istorika ir laikui bgant gali lengvai pasikeisti.
Gal net vertt atsisakyti svokos reikm" ir naudoti Peirce'o pa
silyt daug aktyvesn termin semioz" - signifikavimo veiksmas.
enkl kategorijos
65
enkl kategorijos
Pagrindins svokos
Pierce'as su Saussure'u stengsi paaikinti vairius bdus, kuriais

enklai perteikia reikm. Pierce'as pateik tris enklo kategorijas,
kuri kiekviena rodo skirting santyk tarp enklo ir jo objekto, arba
to, k jis nurodo.
Ikonoje enklas kokiu nors bdu primena objekt - jis panaiai at
rodo ar skamba. Indekse yra tiesioginis ryys tarp enklo ir jo objekto i ties jie yra susij. Simbolyje nra ryio ar panaumo tarp enklo ir
objekto - simbolis komunikuoja tik todl, kad mons susitaria, jog jis
atstovaus tam dalykui. Fotografija yra ikona, dmai yra ugnies in
deksas ir odis yra simbolis. Saussure'ui nerpjo indeksai. I ties
kaip lingvistas jis domjosi tik simboliais, nes odiai yra simboliai.
Bet jo sekjai pripaino, kad fizin enklo forma (kuri Saussure'as
vadino signifikantu) ir su juo susijusi mentaline idja (signifikatas) gali
sietis ikoniku ar sutartiniu (ang. arbitrary) bdu. Kai yra ikonikas
ryys, signifikantas atrodo ar skamba kaip signifikatas, kai sutartinis jie abu susij tik dl vartotoj susitarimo. Tai, k Saussure'as vadina
ikoniku ir sutartiniu ryiu tarp signifikanto ir signifikato, tiksliai ati
tinka Peirce'o ikonas ir simbolius.
Papildomos valgos
Nors Saussure'as ir Peirce'as priklauso skirtingoms akademinms

lingvistikos ir filosofijos tradicijoms, taiau jie visgi sutar, kad
enklas yra svarbiausia siekiant suprasti semiotik. Taip pat jie su
tar, kad pirmiausia reikia visus vairiausius enklus suskirstyti
kategorijas pagal tai, kaip, pagal Saussure', signifikantas siejasi su
signifikatu, ar, pagal Peirce', enklas siejasi su objektu.
Peirce'as ir enklas
Peirce'as suskirst enklus tris tipus - ikona, indeksas ir sim

bolis. Ir vl, jie gali bti pateikti trikampio modeliu (15 pav.).
Peirce'as laik j tinkamiausiu ir fundamentaliu enkl prigimties
modeliu. Jis rao:
5.-94
66
Kiekvienas enklas priklauso nuo savo objekto, ar, pirma, at

spinddamas objekto bruous, kai a vadinu enkl ikona, an
tra - bdamas realiai ir savitai susijs su atskiru objektu, kai
vadinu enkl indeksu, treia - kai daugma garantuotai jis bus
interpretuojamas kaip denotuojantis t objekt dl proio...
tada vadinu enkl simboliu. (Zeman, 1977)
Ikona ilaiko panaum savo objekt. Tai akivaizdiausia vizua
liniuose enkluose: fotografija yra ikona, emlapis yra ikona, pras
tiniai vizualiniai enklai, nurodantys vyr ir moder tualetus, yra
ikonos. Bet ji gali bti ir verbalin: onomatopja yra pastanga kalb
paversti ikonika. Tennysono eilutje The hum of bees in immemorial elms" odi skambesys primena bii skleidiamus garsus. Ji
yra ikonika. Beethoveno Pastoralinje" simfonijoje yra natrali
gars muzikini ikon. Kai kurie kvepalai gali bti laikomi dirbti
nmis gyvn seksualinio suadinimo kvap ikonomis. Peirce'o enklo-objekto-interpretanto modelis yra ikona, nes bandoma konkreia
forma atkurti abstraki i element ryi struktr.
Taip pat lengva paaikinti ir indeks. Tai enklas, kai egzistuoja
tiesioginis ryys su objektu. Dmai - ugnies indeksas, iaudulys peralimo indeksas. Jei susitariu su jumis susitikti ir sakau, kad mane
atpainsit, nes esu barzdotas ir tursiu gelton ro atlape, tai barzda
ir geltona ro yra mano indeksai.
ikona
indeksas
simbolis
15 pav. Peirce'o enkl tipai
Simbolis yra enklas, kurio ssajos su jo objektu yra susitarimo,

konvencijos ar taisykls dalykas. odiai apskritai yra simboliai.
Raudonas kryius yra simbolis. Skaiiai yra simboliai - nra jokios
enkl kategorijos
67
prieasties, kad 2 pavidalas nurodyt por objekt, tai tik ms

kultros konvencija ar taisykl. Romnikas skaiius II, inoma, yra
ikonikas.
ios kategorijos nra izoliuotos ir visai atskiros. Vienas enklas gali
susidti i keli tip. Imkime, pavyzdiui, kelio enkl, pavaizduot
16 paveiksle. Raudonas trikampis yra simbolis - pagal keli eismo
taisykles, jis reikia perspjim". Kryius viduryje yra ikonos ir sim
bolio derinys - jis ikonikas, nes jo forma i dalies nulemta objekto
pavidalo, bet jis simbolinis, nes mes turim inoti taisykles, kad suprastumm j kaip sankry", o ne banyi" ar ligonin". Realia
me gyvenime is enklas yra indeksas, nes nurodo, kad artjame prie
sankryos. Kai jis yra atspausdintas keli eismo taisyklse ar ioje
knygoje, jis nra indeksas, nes nei fizikai, nei erdvje nra susijs su
savo objektu.
16 pav. Ikona-indeksas-simbolis
Analiz
Galtume ibandyti Peirce'o enkl kategorij aikinamj gali

analizuodami 2 ir 3 iliustracijose pavaizduotas karikatras. Karika
tros yra pavyzdiai toki praneim, kur informacijos gaus sten
giamasi perteikti paprastomis, tiesioginmis priemonmis - jose nau
dojami paprasti signifikantai sudtingiems signifikatams.
2 iliustracijoje - tradicin dviej moni pokalbio karikatros kon
vencija perduoti praneimui apie airi problemas, Vidurins Anglijos
pramons suirut, statym ir tvark bei t dien liberal valdios
poir.
68
2 iliustracija. Asc\uithas ir statymas"

ASQUITHAS (savo pakalikui): Ne, per daug nesijaudinkite dl i Olsterio
oranist*, bet vis dlto neileiskite i aki Juodojo krato**. Mes pasiryome
netoleruoti ioje alyje jokio kraujo praliejimo ir smurto, iskyrus t, kuris vyk
domas krikionybs vardu!"(YVillis Dysonas, Daily Herald, 1913 m. birelio 19).
Figra deinje - Asuithas, ministras pirmininkas. Mes atpaistam j i to, kaip nupietas jo veidas: jis ikonikas, tai reikia, kad jo
pavidalas atitinka objekto (paties Asquitho) ivaizd. Taiau rankos
kiense yra kitokio pobdio enklas. Jos kartu su tiesia poza ir
svoriu, perkeltu kulnus, gali bti nuoroda nerpestingum. Fizin
poza yra emocinio nusiteikimo indeksas, taip kaip dmai yra ugnies
indeksas ar spuogeliai - tym. Pasitikintis pilvo puslankis taip pat
yra indeksas, nors kiek kitoks. Tai indeksas, artjantis prie meto
nimijos (r. toliau, psl. 144). Badaujanio vaiko nuotrauka gali bti
*Oranistai (ang. Orangemen) - iaurs Airijos ultraprotestant partijos nariai.
** The Black Country - Vidurins Anglijos anglies ir geleies rdos rajonai.
enkl kategorijos
69
treiojo pasaulio ems kio indeksas, o storas pilvas - klestjimo ir

vartojimo indeksas (jei bt pavaizduoti streikuojantys angliakasiai,
jie tikriausiai bt liesi ir alkani). Bet pats Asuithas buvo apknus.
Taigi pilvas turi ir ikonin matmen. Taip pat manau, kad nusklemb
tas smakras yra toks pat ikoninis indeksas, nurodantis moralin silp
num ir nuosmuk. Tai manoji io enklo interpretacija, ir esu ne toks
tikras, kad js tam pritarsite, dl ko neabejoju interpretuodamas
pilv.
Karikatristas Dysonas inaudoja svarbi ikon ir indeks savyb.
ie abu enkl tipai, nors ir skirtingai, yra tiesiogiai susij su j ob
jektais, lyg jie atsinet su savimi realyb. Atrodo, kad jie sako: Ob
jektas i ties yra toks: js interpretantas yra labiau suformuotas
js pai objekto patirties, o ne mano enklo. Mano enklas tik
primena jums pat objekt ar sukelia jo refleksij/' Jie daug sakmiau
leidia suprasti, kad Asuithas i ties yra abejingas, savimi paten
kintas, klestintis, nei tai padaryt simbolinis, pavyzdiui, verbalinis,
apibdinimas. 6 skyrelyje naujien fotografijos analiz toliau ipltos
i mint.
Martinas YValkeris (1978), i kurio knygos paimtos io skyriaus
karikatros, komentuoja policininko bukum ir grsming nugar".
Tikriausiai jums nortsi apsvarstyti, kaip ikoninis ir indeksinis san
tykis tarp enklo ir objekto dera su skaitytojo socialine patirtimi apie
policininkus, suformuodamas interpretant.
Verta panagrinti ir Gouldo karikatr (3 iliustracija). Kaizeris
Vilis parodytas kaip silaulis, vagiantis eimynin sidabr (Serbij
ir Belgij). U lango, pasiruos j pagauti, yra policininkas, kurio
anden siluetas identifikuoj j kaip John Bull. Britanija - poli
cininkas, kuris ruoiasi apsaugoti Europ nuo vagies - Vokietijos.
Sidabras yra aikus Serbijos ir Belgijos simbolis. Bet ia nra i
ankstinio susitarimo dl io ryio tarp objekto ir enklo. Taigi, kad j
sukurt, Gouldui tenka panaudoti kit simbol - odius SERBIA ir
BELGIUM. inoma, ie odiai komunikuoja tik dl j vartotoj su
sitarimo, kad jie reikia tam tikras Europos alis. Taiau andenos
yra Johno Bullio indeksas, o Johnas Bullis yra Britanijos simbolis (iuo
atveju, inoma, yra susitarimas - mes visi sutinkam, kad Johnas Bul
lis simbolizuoja Britanij).
70
3 iliustracija. Kaizeris Vilis

(Francis Gould, YJestminster Gazette, 1914 rugpjtis)
i karikatra yra sudtinga ikon, indeks ir simboli kombinacija.

Ji verta isamesns analizs nei ia pateiktoji. Js taip pat turtumte
grti prie jos, perskait 6 skyri, kai galsite palyginti Pierce'o enkl
kategorijas su Jakobsono metaforos ir metonimijos teorija.
Saussure'as ir enklas
Saussure'o enklo analizje signifikacija", signifikato ir realybs,

arba Pierce'o enklo ir objekto, santykis, nustumiama antr viet.
Pirmiausia j domina signifikanto ir signifikato ir vieno enklo su
kitais santykis. Saussure'o terminas signifikatas" turi panaum su
Pierce'o interpretantu", bet Saussure'as niekada nevartoja termino
efektas", nordamas susieti signifikant su signifikatu - jo dmesys
nesiekia vartotoj srities.
Saussure'o susidomjimas signifikanto ir signifikato santykiu pa
skatino europietikos tradicijos semiotikos pltot. Pats Saussure'as
enkl kategorijos
71
susitelk ties lingvistins teorijos formavimu ir tik prabgom usi

min apie galim tyrim srit, kuri jis vadino semiologija:
Taigi galime sivaizduoti moksl, kuris tyrins enkl gyvavim
visuomenje... Mes vadiname j semiologija, i graikiko semeion
(enklas"). Jis turt paaikinti, i ko susideda enklai, ko
kiems dsniams jie paklsta. Kadangi jis dar neegzistuoja, ne
galime pasakyti koks jis bus, bet jis turi teis egzistuoti, jam i
anksto garantuota vieta. Lingvistika - tik dalis io bendro
mokslo, ir dsniai, kuriuos nustatys semiologija, bus taikytini
ir lingvistikai. Ji tokiu bdu prisijungs prie aikiai apibrtos
mogikojo fenomeno srities. (Saussure, 1974)
Realizuoti enkl moksl buvo palikta jo sekjams. (Beje, ie
daugiausia dirbo Pranczijoje ir buvo link vartoti semiologijos ter
min.)
enklo motyvacija
Saussure'o sekjai, ipltoj jo idjas, buvo Pierre'as Guiraud

(1975) ir Roland'as Barthes'as (1968,1973). Norint suvokti j analiz,
reiks susipainti su nauju termin rinkiniu. (Vienas i sudtingiau
si kiekvienos besivystanios mokslo srities aspektas yra jos suku
riami argonai. Nauji autoriai link sudarinti naujus odius, ir tik
kai mokslas sitvirtina, jo terminija nusistovi ir tampa plaiai pri
painta. Ms atveju autoritetai negali net susitarti dl pties moks
lo pavadinimo.) Pagrindiniai terminai, vartojami sveikos tarp signifikanto ir signifikato studijose, yra sutartinis, ikoninis, motyvacija ir
priklausomyb. Jie visi tarpusavyje artimai susij.
Saussure'ui sutartin enklo prigimtis yra kalbos esm. Tuo jis nori
pasakyti, kad nra privalomo ryio tarp signifikanto ir signifikato t ry lemia konvencija, taisykls ar vartotoj susitarimas. Kitaip
sakant, enklai, kuriuos jis vadina sutartiniais, tiksliai atitinka Pierce'o vadinamuosius simbolius. Kaip ir Pierce'as, Saussure'as man,
kad tai svarbiausia ir labiausiai isivysiusi enkl kategorija.
Terminas ikoninis mums jau pastamas. Saussure'o sekjai j var
toja pirsikja prasme, t.y. ikoninis enklas yra toks, kur signifikanto
forma yra bent kiek nulemta signifikato.
4 iliustracija. Moteris ymintys enklai
enkl kategorijos
73
74
Terminai motyvacija ir priklausomyb vartojami nusakyti, kiek signifikatas lemia signifikant, ir jie beveik atstoja vienas kit. Smarkiai
motyvuotas enklas yra labai ikonikas: nuotrauka labiau motyvuota
nei kelio enklas. Sutartinis enklas visai nemotyvuotas. Arba galime
vartoti termin priklausomyb, nordami parodyti signifikato poveik
signifikantui. Kuo labiau motyvuotas enklas, tuo labiau jo signifikantas priklauso nuo signifikato.
Vyro nuotrauka yra labai motyvuota, nes tai, kaip nuotrauka
(signifikantas) atrodo, priklauso nuo to, kaip atrodo pats mogus.
(Fotografo taka - kadravimas, fokusas, apvietimas, kampas ir t.t.,
yra galutinio enklo sutartinis elementas.) Tapytas portretas yra ar
gali bti maiau ikonikas arba labiau sutartinis - jis maiau moty
vuotas. Karikatra (pvz., Asquitho, 2 iliustracija) - dar maiau
motyvuota, nes karikatristas gali perteikti subjekto ivaizd, kaip
jam patinka, jis maiau priklausomas. Jei nortume surasti dar ma
iau motyvuot, labiau sutartin vyro" enkl, kuris vis dar turi
ikonini element, tai tikt vaikikas keli brkniuk pieinys ar
simbolis ant vyr tualeto. Nemotyvuotas sutartinis enklas yra pats
odis VYRAS arba simbolis cf. 4 iliustracijoje pateikiamas skirtingo
motyvacijos lygio enkl rinkinys. Kuo maiau motyvuotas enk
las, tuo svarbiau yra inoti konvencijas, dl kuri susitar varto
tojai. Be j enklai lieka bereikmiai, juos galima labai klaidingai
ikoduoti (r. emiau, p. 97).
Konvencija
Konvencija, arba paprotys, kaip sako Pierce'as, komunikacijos ir
signifikacijos procesuose atlieka vairius svarbius vaidmenis. Paiu
formaliausiu lygiu ji gali paaikinti taisykles, pagal kurias veikia
sutartinis enklas. Yra formalus susitarimas, kad enklas KAT nuro
do keturkoj kai eimos gyvn, o ne aprangos dal. Yra formali
konvencija, susiejanti tam tikra tvarka idstytus tris enklus su ia
gramatine forma: KATS MEDIOJA IURKES. Mes sutinkam, kad pir
mas odis vejasi treij. Sutartinis dalykas yra ir tai, kad daugiskait
parodo galn.
Konvencija
75
Bet yra ir maiau formalios, maiau akivaizdiai ireiktos kon

vencijos. Mes inome i patirties, kad sultinti kadrai televizijoje
reikia" viena i dviej: gdi ar klaid analiz (ypa sporto pro
gramose) arba groio vertinim. Kartais, kaip transliuojant moter
gimnastik, tai reiki ir viena, ir kita. Panai enkl patirtis, t.y.
konvencijos patirtis, leidia mums tinkamai reaguoti - mes inome,
kad tai nereikia, jog mogus staiga pradjo ltai bgti, o turinio
patirtis pasako mums, ar tuo momentu mums reikt grtis, ar ver
tinti judesio meistrikum.
Kartais sunku nustatyti, koks yra ikonikumo ir konvencijos san
tykis enkle, t.y. kiek motyvuotas ar priklausomas enklas yra i
ties. Stambiu planu rodomas kieno nors veidas televizijoje konven
cionaliai reikia, kad tas asmuo patiria kokias nors stiprias emocijas.
Pagal susitarim mes inome, kad tai nereikia, jog mes staiga prie jo
prikiom savo veid. Bet tas stambus planas turi ir ikonin element,
nes reprezentuoja ar ireikia ms dmesio sutelktum t asmen
tuo momentu.
Konvencija btina bet kokiam enklui suprasti, koks ikoninis ar
indeksinis jis bebt. Mes turime suinoti, kaip suprasti nuotrauk ar
net natralaus dydio vakin figr. Konvencija yra enkl socialin
dimensija (r. taip pat p. 95), tai yra susitarimas tarp enkl vartotoj,
kaip tinkamai vartoti enklus ar reaguoti juos. Be konvencins di
mensijos enklai yra visikai asmeniki, ir todl jie nekomunikuoja.
Taigi skirtum tarp sutartini ir ikonini enkl, ar tarp simboli ir
ikon (ar indeks), labiau tikt suvokti kaip skal, o ne kaip atskiras
kategorijas. Viename ios skals gale bt grynai sutartinis enklas simbolis. Kitame gale turtume absoliuiai gryn ikon, kuri, inoma,
negali realiai egzistuoti. Galime taip sivaizduoti i skal (17 pav.).
<i---------------------
konvencijos laipsnis
sutartinis
ikoninis
motyvacijos ar priklausomybs laipsnis
----------------- o
17 pav. Motyvacijos skal
76
Kairje skals pusje yra visikai sutartiniai, konvenciniai, nemo

tyvuoti, nepriklausomi enklai. Viduryje - mirs enklai, idstyti
priklausomai nuo j motyvacijos laipsnio. Taigi kryius, nurodantis
sankry ant kelio, bus kairiau nei konkrei keli susikirtimo e
mlapis. Pirmj galtumm vertinti kaip 60 procent sutartin, 40
procent ikonin, tuo tarpu antrasis galt bti 70 ir 30 procent. Ir
turtume visai nubraukti paskutiniuosius deins puss milimetrus,
kol hologramos netobulos ir yra nemanoma sukurti grynai ikonin
enkl.
enkl organizavimas
Pagrindins svokos
Saussure'as nustat du enkl organizavimo kodus bdus. Pir

masis yra per paradigmas. Paradigma - tai enkl rinkinys, i kurio
vienas pasirenkamas vartojimui. Keli enkl form rinkinys - kvad
ratai, apskritimai, trikampiai - sudaro paradigm, kaip ir rinkinys
simboli, kurie juose pateikiami. Saussure'o pasilytas antrasis b
das yra sintagminis. Sintagma yra praneimas, sudarytas i pasirinkt
enkl. Kelio enklas yra sintagma - pasirinktos formos ir pasirinkto
simbolio kombinacija. Kalboje odyn galima laikyti paradigma, o
sakin - sintagma. Taigi visi praneimai yra susij su pasirinkimu (i
paradigmos) ir kombinacija (sudarant sintagm).
Papildomos valgos
Turtume prisiminti, kad Saussure'as tvirtino, jog enklo reikm

i esms priklauso nuo jo santykio su kitais enklais. ia labiausiai
irykja jo lingvistin pakraipa ir btent ia jis radikaliai skiriasi nuo
Peirce'o. Pagrindiniai du enklo santykio su kitais enklais tipai api
briami paradigmos ir sintagmos terminais.
Paradigmos
Pirmiausia aptarkime paradigmas. Paradigma yra aib, i kurios

isirenkama, ir tik vienas elementas i ios aibs gali bti pasirinktas.
enkl organizavimas
77
Paprastas pavyzdys yra raids i abcls. Jos sudaro raytins kalbos

paradigm ir iliustruoja dvi pagrindines paradigmos charakteris
tikas:
(i) Visi paradigmos elementai turi turti kak bendro - turi
bti bendra savyb, lemianti j priklausym tai paradigmai.
Mes turim inoti, kad M yra raid, taigi ji yra abcls para
digmos narys. Mes taip pat turim pripainti, kad 5 nepriklauso
tai paradigmai kaip ir -h.
(ii) Kiekvienas paradigmos vienetas turi bti aikiai atskiria
mas nuo vis kit toje paradigmoje. Turi bti manoma nusa
kyti paradigmos enkl skirtumus ir j signifikant bei signifikat reikmes. Priemons, kurios padeda atskirti vien signifikant nuo kito, yra vadinamos skiriamaisiais enklo bruoais.
Tai reikminga analitin svok, prie kurios dar grime vliau.
Apie ms pateikt pavyzd galima tik pasakyti, kad blogas
rankratis yra tas, kurio raidi skiriamieji bruoai neryks.
Kiekvien kart komunikuodami turime pasirinkti i paradigmos.
odiai yra paradigma - odynas yra paradigma. Pagal kategorijas
odiai gali bti pasiskirst kitas, specifikesnes paradigmas: gra
matines, tokias kaip daiktavardiai ir veiksmaodiai, vartojimo pa
radigmas - kdiki kalba, teism kalba, meils kalba, vyriki keiks
maodiai, arba garso paradigmas - odiai, kurie rimuojasi (dien,
sien, vien ir t.t.). Dar detalesniame lygyje net ir trys Saussure'o
terminai, skirti enkl analizei, sudaro paradigm ir danai uraomi
kaip Sn, Sr, Sd. ia S pagal susitarim nurodo paradigm, o n, r ir d skiriamieji bruoai, identifikuojantys jos elementus.
Kiti paradigm pavyzdiai: plan kaita televizijoje - okinjantis,
nykstantis ar rykjantis, keiiantis vienas kit ir pan., galvos apdan
galai: skrybl, kepur, beret, kepur su snapeliu ir t.t., kdi sve
tainje stilius, vairuojamo automobilio tipas, laukuj dur spalva. ia
visur yra paradigminis pasirinkimas - ms pasirinkto vieneto reik
m labai priklauso nuo nepasirinkt vienet reikmi. Galima api
bendrinti taip - kur yra pasirinkimas, ten yra reikm, o to, kas pa
sirinkta, reikm priklauso nuo nepasirinkt reikmi".
78
Sintagmos
Kai jau elementas irinktas i paradigmos, paprastai jis derinamas

su kitais elementais. is derinys vadinamas sintagma. Taigi uraytas
odis yra vizualin sintagma, sudaryta i abcls raidi paradigmatini pasirinkim. Sakinys yra odi sintagma. Ms rbai yra
sintagma, sudaryta i kepuri, kaklaryi, markini, vark, kelni,
kojini ir pan. paradigm pasirinkimo. Ms kambari apstatymas
yra pasirinkim sintagma i kdi, stal, minktasuoli, kilim,
apmual ir t.t. Architekto suprojektuotas namas yra dur, lang ir
t.t. stili ir j idstymo sintagma. Meniu yra geras ubaigtos sistemos
pavyzdys. Pateikiamas galimas vis patiekal pasirinkimas (para
digmos), kiekvienas valgytojas i j susidaro pietus, usakymas, pa
teiktas padavjui, yra sintagma.
Svarbus sintagm aspektas yra taisykls ar konvencijos, kuriomis
remiantis sudaromos element kombinacijos. Kalboje tai vadiname
gramatika arba sintakse, muzikoje - melodija (harmonija yra paradigmatinis pasirinkimas), apsirengime - geru skoniu ar mados pajautimu,
nors ia taip pat yra ir formalesni taisykli. Pavyzdiui, juoda pe
telik, balti markiniai ir juodas varkas reikia pobvio svei, o ta
pati petelik su fraku ir balta staia apykakle reikt padavj. Taigi
sintagmoje pasirinktas enklas gali bti priklausomas nuo jo ryio
su kitais enklais, jo reikm i dalies yra nulemta jo ryio su kitais
sintagmos elementais. Saussure'ui ir juo sekantiems struktralistams
raktas enklui suprasti buvo jo struktrinio ryio su kitais enklais isi
aikinimas. Yra du struktrini ryi tipai - paradigminis, t.y. pasi
rinkimo, arba sintagminis - suderinimo.
viesoforas
viesoforas yra paprasta komunikacijos sistema, kuri galima pa

naudoti io skyriaus analitinms idjoms iliustruoti. 18 paveiksle
pavaizduotas Edmundo Leacho (1974) struktrini viesoforo ryi
modelis. Nordami iki galo ianalizuoti signifikavimo proces, turi
me pradti nuo paradigmos nustatymo - t.y. transport reguliuo
jani vies. ia raudona viesa reikia SUSTOKITE, o ne VIENAMIS
ar VYKSTA RAAS. Ji yra sutartinis enklas, arba simbolis, bet ne
enkl organizavimas
79
visai. Raudona yra taip paplitusi kaip pavojaus enklas, kad visai
pagrsta ia iekoti ikonini element. Tai gali bti dl kraujo spalvos
ar dl to, kad itin didelio pykio ar baims metu isipltusios akies
kraujagysls i ties ms matom vaizd paveria raudonu. Taigi
raudona yra krizs spalva. Jei raudona, kartu dl konvencijos ir moty
vacijos, reikia sustokite", visa kita - tik logika seka. alia yra prie
ingame spalv spektro gale, taip kaip VAIUOKITE yra prieinga SU
STOKITE. ia spalva yra skiriamasis bruoas, ir alia kiek manoma
skiriasi nuo raudonos. Jei sistemai reikia treio elemento, galtume
pasirinkti gelton arba mlyn, nes ios spalvos yra spektro viduryje
tarp alios ir raudonos. Mlyna yra palikta gelbjimo tarnyboms,
taigi natralus pasirinkimas yra geltona, konkreiau - gintarin. Ta
da imams paprastos sintakss: gintarin kartu su raudona yra sin
tagma, reikianti, kad pokytis vyks link VAIUOKITE, vien gintarin
reikia pokyt SUSTOKITE link. Kitos taisykls nurodo, kad tuo pat
metu negali bti raudona ir alia ir kad alia ir raudona niekada
negali i karto pasikeisti.
pokytis
A
sustokite ^
vaiuokite
nra pokyio
18 pav. viesoforas
ioje sistemoje numatytas didelis perteklius. I ties reikalinga tik

raudona viesa - deganti ji reikt SUSTOKITE, ijungta - VAIUO
KITE. Bet net ir laikini viesoforai padidina pertekli, traukdami ir
ali. Tai apsaugo nuo galimos klaidos ikoduoti ijungt vies kaip
viesoforas sugedo". Visa sistema yra labai perteklin, nes gyvy
bikai svarbu sumainti ikodavimo klaidas, o be to, gali bti daug
..triukmo" (saul vieia akis, didelis judjimas, blakantis dmes).
4
Kodai
Kodai
Pagrindins svokos
Analizuodami vies reikm eismui, mes tyrinjome kod. I tik

rj kodai yra organizuot enkl sistemos. ios sistemos paklsta
taisyklms, kurias pripasta visi kod vartojanios bendruomens
nariai. Tai reikia, kad tiriant kodus danai pabriamas socialinis
komunikacijos matmuo.
Todl beveik visi sutartiniai arba paklstantys visuomens pripa
stamoms taisyklms socialinio gyvenimo aspektai gali bti laikomi
ukoduotais". Reikia skirti elgesio kodus, kaip antai, teiss kodeks,
gero elgesio taisykles arba dviej regbio variant taisykles, ir reik
minius kodus. Reikminiai kodai - tai enkl sistemos. Atskyr ias
kod ris, turime pripainti, kad jos yra tarpusavyje susijusios. Ke
li eismo taisykls yra kartu ir elgesio, ir reikmi sistema. Bernsteino
darbuose moni vartojama kalba siejama su j socialiniu gyvenimu.
Ties sakant, joks reikminis kodas negali bti atskiriamas nuo so
cialins jo vartotoj praktikos.
Taiau ioje knygoje mes kreipiame dmes antrj kod r. I
ties ia odis kodas" vartojamas reikmins sistemos prasme. Vi
siems io tipo kodams bdingi bendri bruoai:
1. Juos sudaro tam tikri elementai (kartais vienas), i kuri ga
lima rinktis. Tai yra paradigminis matmuo. iuos elementus
(iskyrus paprasiausius vieno elemento kodus) galima derinti
pagal susitarim arba taisykles. Tai yra sintagminis matmuo.
6.-94
82
Kodai
2. Visi kodai perteikia reikm: j elementai - tai enklai, kurie

vairias bdais nurodo kak kit, o ne save.
3. Visi kodai priklauso nuo vartotoj susitarimo ir bendro kul
tros pamato. Kodai ir kultra dinamikai sveikauja.
4. Visi kodai atlieka apibrt socialin ar komunikacin funk
cij.
5. Visus kodus galima perduoti atitinkamomis komunikacijos
priemonmis ir (arba) kanalais.
iame skyriuje apvelgiami visi minti bruoai, taiau daugiau
dmesio skiriama treiam ir ketvirtam bruoams. Antrasis bruoas
plaiau aptartas treiame, o penktasis - pirmame skyriuje. Taiau
pirmiausia pravartu apibendrinti tai, k jau inome apie kodus suda
rani element prigimt, ir traukti du naujus terminus: analoginis ir
skaitmeninis kodas.
Analoginiai ir skaitmeniniai kodai
Pagrindins svokos
Mes jau matme (p. 76), kad paradigmas sudaro i esms panas
elementai, kuriuos vien nuo kito skiria bdingi bruoai. Egzistuoja
du paradigm tipai, pagal kuriuos skiriame ir dviej tip kodus analoginius ir skaitmeninius. Skaitmeninio kodo element raika
(signifikantas) ir turinys (signifikatas) yra aikiai atskirti. Analoginis
kodas - tai kodas, kur ireikia tolydioji kreiv. Skaitmeninis laik
rodis atskiria vien minut nuo kitos: jis rodo arba penkias, arba
eias minutes po kakurios valandos. Analoginis laikrodis turi ne
pertraukiam skal, ir tik suymj ciferblat mes galime skaitme
niniu" bdu nustatyti laik.
Skaitmeninius kodus lengviau suprasti dl to, kad j elementai yra
akivaizdiai atskirti vienas nuo kito. Sutartiniai kodai yra skaitme
niniai, todl juos lengva urayti ir atvaizduoti. Muzika i esms yra
analoginis kodas, taiau ms nat uraymo sistema suteik jai
rykius atskirtumo bruous (natos ir gamos) ir priskyr skaitmeninio
Analoginiai ir skaitmeniniai kodai
83
kodo ypatybes. O okis yra analoginis kodas. Jame naudojami gestai,

kno padtis, atstumai yra analoginio kodo elementai, todl juos
sunku atvaizduoti. Apskritai gamt sudaro analogai. Bandydami su
prasti ir klasifikuoti gamt, mes panaudojame skaitmeninius skir
tumus, pavyzdiui, septyni mogaus amiaus tarpsniai; intyms,
asmeniniai, pusiau viei ir viei atstumai tarp moni.
Papildomos valgos
Reikmini skirtum ir skiriamj bruo paieka yra labai svarbi

tekstiniam reikms aspektui. Sutartini ar simboli kod atveju tai
nesudtingas procesas, nes paradigmos elementai yra nustatyti ir
suderinti, skirtumai tarp j privalomai apibrti.
Taiau ikonini enkl kodai kelia problem. Susipainsime su
komutacijos testais (p. 128) ir Baggaley bei Ducko semantinio di
ferencialo tyrimais (p. 166). iais tyrimais bandoma nustatyti, kokie
ikoninio praneimo bruoai yra reikminiai. Fiske ir Hartley (1978)
smulkiai aptar kode esanio maiausio reikminio elemento"
problemas ir jo nustatymo svarb. Ms atlikta reportains nuo
traukos semiotin analiz (p. 123) rodo, kad skiriamieji bruoai gali
bti reikminiai tik antrame reikms lygmenyje. Fotografijos kodai
kelia ypa dideli problem, nes atrodo, kad fotografija, kaip ir
gamta, yra sudaryta i analogini sistem. Reikms paiekos rei
kalauja atpainti reikminius skirtumus, todl analoginei tikrovei
suteikiami skaitmeniniai poymiai. Ciferblato perimetro dalijimas
eiasdeimt dali - tai metafora, rodanti, kaip mes suteikiame
tikrovei reikm.
Taigi pats tikrovs suvokimas yra kodavimo procesas. Suvokdami
suteikiame prasm duomenims, t.y. nustatome reikminius skirtu
mus ir taip identifikuojame suvokiamo reikinio elementus. Po to
suvokiame ryius tarp i element ir sujungiame juos visum.
Kitaip tariant, suvokdami kuriame paradigmas ir sintagmas. Ms
tikrovs suvokimas ir supratimas yra tokia pati ms kultros ypa
tyb kaip ir kalba. Kaip tik ia prasme mes ir kalbame apie tikrov
kaip socialin konstrukt.
84
Kodai
Prezentaciniai kodai
Taiau kodai yra ne tik duomen organizavimo ir supratimo sis
temos, jie atlieka komunikacines ir socialines funkcijas. Pagal ias
funkcijas skiriami prezentaciniai (pristatomieji) ir reprezentaciniai
(atstovaujamieji) kodai.
Reprezentaciniai kodai naudojami tekstams, tai yra nepriklausomai
egzistuojantiems praneimams, sudaryti. Tekstas reikia kak kit,
o ne save ar sudarytoj. Tekst sudaro ikoniniai enklai, arba sim
boliai. Didesnje ios knygos ir io skyriaus dalyje kalbama apie tai,
kaip suprantame i reprezentacini kod sudarytus tekstus. Prezen
tacinius kodus sudaro indeksai (nuorodos). Jie negali reikti ko nors
kito, o tik save ar j sudarytoj, t.y. bendraujant asmen, jo dabartin
socialin padt.
Neverbalin komunikacija
Pagrindins svokos
Neverbalin komunikacija vyksta per prezentacinius kodus, pa

vyzdiui, gestus, aki judesius ar balso ypatybes. ie kodai perduoda
praneimus tik apie tai, kas vyksta ia ir dabar. Asmens balso tonas
nurodo jo dabartin poir pokalbio tem ir klausytoj, taiau ne
gali perduoti praneimo apie tai, k asmuo jaut prajusi savait.
Todl prezentaciniai kodai yra riboti, jie tinka tik bendraujant akis
ak, dalyvaujant kitam asmeniui. Jie atlieka dvi funkcijas.
Pirma, kaip jau matme, jie teikia referentin (nuorodin) infor
macij. Tai informacija apie kalbtoj ir jo padt, i ios informacijos
klausytojas suino, kas yra kalbtojas, kokios jo pairos, socialin
padtis ir t.t. Antra funkcija - tai sveikos reguliavimas. Kodai var
tojami umegzti su kitais tokius santykius, koki nori koduotojas. Tam
tikr gest, kno padi ar balso ton padedamas asmuo gali ugoti
draugus, nuraminti juos arba usisklsti nuo j. Gali kodais parodyti,
kad baig kalbti ir atjo eil kalbti kitam, arba ireikti nor nutraukti
susitikim. Tam tikra prasme ie kodai atlieka referentin funkcij, bet
vartojami perduoti informacij apie santyk, o ne apie pat kalbtoj.
85
Abi prezentacini kod funkcijas gali atlikti ir reprezentaciniai

kodai, jei prezentacinius kodus traukiame reprezentacinius pra
neimus. Raytas tekstas gali ireikti balso ton", nuotrauka - per
teikti nusivylim arba diaugsm. Taiau socialpsichologai pripa
sta ir trei kod funkcij, kuri atlieka tik reprezentaciniai kodai.
Tai - kognityvin, arba svok sudarymo, funkcija. iuo atveju kuria
mas nuo bendraujanio asmens ir situacijos nepriklausantis prane
imas arba tekstas, jis perduoda informacij apie idjas ar nesanius
daiktus. Tiesiogin kalba arba fotografija yra reprezentacini kod
pavyzdiai. Jakobsono modelis (p. 53) gali paaikinti skirtum tarp
i dviej kod tip. Tik reprezentaciniai kodai gali atlikti referen
tin funkcij. Prezentaciniai kodai efektyviausiai atlieka konotacin
ir emocin funkcijas. Abiej tip kodai veikia estetiniame ir fatiniame
lygmenyse, nors metalingvistinis lygmuo bdingas tik reprezenta
ciniams kodams.
Papildomos valgos
mogus savo knu danai perduoda prezentacinius kodus. Argyle'is (1972) pateikia deimties toki kod ir galim jais perteikti
reikmi sra.
1. Prisilietimai. Svarbius duomenis apie santykius perduoda pri
silietimai (k, kur ir kada mes lieiame). domu tai, kad is, taip
pat ir prokseminis kodas, vairiose kultrose yra labai skirtingi.
Pavyzdiui, britai lieia vienas kit reiau negu beveik vis kit
kultr atstovai.
2. Atstumai (arba proksemika). Praneimus apie santykius per
duoda ir atstumas, per kur priartjame prie kokio nors asmens.
Atrodo, kad skirtingi atstumai labai priklauso nuo tam tikr
skiriamj poymi". Trij pd atstumas yra intymus, iki
atuoni pd - asmeninis, per atuonias pdas - pusiau vieas
atstumas ir t.t. Skirtingose kultrose ie atstumai gali bti skir
tingi. Pavyzdiui, atuoniolika coli arab kultroje yra asme
ninis, o ne intymus atstumas, o tai gali labai trikdyti klausytoj
i Britanijos. Viduriniosios klass atstovai paprastai laikosi di
desni atstum negu darbininkai.
86
Kodai
3. Orientacija. Dar vienas bdas perduoti praneim apie san

tykius - orientacija kitus asmenis tam tikru kampu. Intymius
santykius ar prieikum ireikiame atsisukdami veidu kit
mog, bendradarbiavim pabria pasisukimas kit asmen
90 laipsni kampu ir t.t.
4. Ivaizda. Argyle'is skirsto j dvi dalis: tuos poymius, ku
riuos galima smoningai kontroliuoti (plaukai, rbai, oda, kno
daai ir puomenos), ir maiau kontroliuojamus (gis, svoris ir
t.t.). Visose kultrose plaukai reikia labai daug, nes tai lanks
iausiax/ ms kno dalis - ukuosen keisti lengviausia. I
vaizda siunia praneimus apie asmen, jo visuomenin padt,
o ypa prisitaikym prie taisykli. Paaugli apranga ir ukuo
sena danai ireikia nepasitenkinim suaugusij vertybmis,
taiau po to, kai tokie praneimai sukelia neigiam suaugusij
reakcij, jie skundiasi!
5. Linksjimai galva. Jie daniausiai padeda valdyti tarpusavio
sveik, ypa kalbant paeiliui. Vienas linkteljimas leidia ki
tam tsti kalb; greiti linkteljimai gali ireikti nor kalbti.
6. Veido iraika. J galima suskirstyti antaki judesi, aki
formos, burnos formos, nervi dydio subkodus. vairs j
deriniai lemia veido iraik. Galima parayti j derini ir
reikmi gramatik". domu tai, kad veido iraika atspindi
maiau kultrini ypatybi negu kiti prezentaciniai kodai.
7. Gestai (arba kinezika). Gestikuliuojame daugiausia plataka ir
ranka, taiau taip pat svarbs yra pd ir galvos gestai. Jie
glaudiai koordinuojami su kalba ir papildo odin komuni
kacij. Jie gali rodyti arba bendr emocin pakilim, arba ypa
tingas emocines bsenas. Trkiojantys, pabrti gestai auk
tyn ir emyn danai rodo pastangas dominuoti, o aptaks, to
lygs, apskriti gestai ireikia trokim paaikinti arba sukelti
uuojaut. Be i referentini gest, yra ir simbolini gest
grup. Danai tai kuriai nors kultrai arba subkultrai bdingi
eidiantys arba skatologiniai gestai, pavyzdiui, V gestas.
Taip pat turime paminti ikonin gest tip, pavyzdiui, kvie
tim arba formos ir krypties apibdinim rankomis.
87
8. Laikysena. Ms stovjimo, sdjimo arba guljimo bdas gali

perduoti tam tikras ribotas, bet domias reikmes. Jos danai
bna susijusios su asmeniniais santykiais: draugikumu, prie
ikumu; laikysena gali ireikti pranaum ar nepilnaverti
kum. Laikysena parodo ir emocin bsen, ypa tampos ar
atsipalaidavimo pobd. domu, o gal ir stebtina tai, kad lai
kysen sunkiau kontroliuoti negu veido iraik: nerim, kurio
nesimato veide, gali iduoti laikysena.
9. Aki judesiai ir vilgsniai. Tai, kada, kaip danai ir kaip ilgai
mes irime akis, taip pat perduoda svarbius praneimus apie
santykius, ypa apie pageidaujam dominavim ar artum. Sie
kimas k nors sugluminti spoksant yra paprastas ikis do
minuoti; meilus vilgiojimas rodo nor suartti. Jeigu irima
akis pradedant kalbti, tai rodo bandym patraukti klausytoj,
atkreipti jo dmes; jei irima akis baigiant ar baigus kalbti,
reikiami artimesni santykiai, noras gauti atsakym, pamatyti,
kaip klausytojas reaguoja.
10. Neverbaliniai kalbos aspektai. Jie dalijami dvi kategorijas:
a) prozodiniai kodai, veikiantys vartojam odi prasm.
Svarbiausi i i kod yra balso tonas ir kirtis. Priklausomai
nuo intonacijos, sakinys Parduotuvs dirba sekmadien" gali
virsti teiginiu, klausimu arba nuostabos ksniu;
b) paralingvistiniai kodai, perduodantys informacij apie kal
btoj. Tonas, garsumas, akcentas, kalbos klaidos ir greitis rodo
kalbtojo emocin bsen, asmenyb, klas, visuomenin pa
dt, poir klausytoj ir t.t.
Prezentaciniai kodai yra klasifikuojami pagal j perdavimo prie
mones. Visi jie yra slygikai paprasti, nes juos sudaro palyginti ne
daug i vienos paradigmos pasirenkam element, o sintagmas su
daro labai paprastos j derinimo taisykls. I tikrj jie labai artimi
ribotiems, kaip juos vadina Bernsteinas, kodams.
88
Kodai
Ipltoti ir riboti kodai

Pagrindins svokos
i pagarsjusi kod klasifikacij sukr Basilis Bernsteinas (pvz.,

1964, 1973). Jis yra sociolingvistas ir savo darbe sutelk dmes
vaik kalb. Taigi ie terminai i pradi buvo taikomi vairiam o
dins kalbos vartojimui apibdinti, nors dabar pagrstai galima juos
iplsti ir taikyti kit tip kodams. Bernsteino darbas labai giny
tinas, nes jis sieja vartojamos kalbos tip su socialiniu sluoksniu,
kuriam priklauso vartotojas, ir kartu su vietimo sistema. Kalbotyr
jis supainiojo su politika.
Bernsteinas nustat, kad darbinink ir viduriniosios klass vaik
kalboje yra esmini skirtum, ir tuos skirtumus apibendrino teiginiu,
kad darbinink vaikai link vartoti ribot, o viduriniosios klass vai
kai - ipltot kod. Vliau jis pabr tai, k ignoravo kai kurie jo
kritikai, btent, kad pats visuomens sluoksnis (klas) nra lemiamas
veiksnys. I tikrj vartojam kod lemia egzistuojantis socialini
santyki tipas. Glaudi, udara, tradicin bendruomen linkusi nau
doti ribotus kodus. Darbinink klas yra viena i toki bendruo
meni, bet tokios pat yra ir viduriniosios klass institucijos, kaip
karinink ar teisinink luomas arba berniuk mokykla. Kiekviena
i bendruomeni vartoja savo riboto kodo tip.
Maiau pastovs, kintami, judrs, neasmeniki visuomenini san
tyki tipai, bdingi iuolaikinei viduriniajai klasei, kuria ipltotus
kalbinius kodus. Gal gale Bernsteinas nurodo, kad darbinink kla
ss atstovai grietai laikosi ribot kod, o viduriniosios - gali pa
norj pereiti nuo riboto prie ipltoto kodo.
Papildomos valgos
Taiau kokios yra i dviej tip kod ypatybs?

1. Riboti kodai yra paprastesni, ne tokie sudtingi kaip ipltoti.
J odynas maesnis, sintaks paprastesn.
2. Riboti kodai daniau vartojami kalboje (nekamieji), todl yra
artimesni prezentaciniams, nurodomiesiems neverbalins ko-
Ipltoti ir riboti kodai
89
munikacijos kodams. Ipltotas kodas gali bti raytinis ar ne

kamasis, todl labiau tinka reprezentaciniams simboliniams pra
neimams.
3. Riboti kodai daniau yra pertekliniai. J praneimai lengvai
nuspjami ir daniau atlieka fatin negu referentin (nurodo
mj) funkcij. Ipltotas kodas yra entropikesnis, sunkiau
numatyti kalbtojo odines galimybes. J lengviau taikyti refe
rentinei funkcijai.
4. Riboti kodai orientuoti visuomeninius santykius, ipltoti
padeda ireikti konkret individo ketinim. Tai reikia, kad
ribotas kodas nurodo kalbtojo padt grupje. Jis stiprina visuo
meninius santykius ir ireikia kalbtojo bei grups panaumus,
apriboja individuali skirtum signalus. Antra vertus, ipltotas
kodas labiau pritaikytas individui, kaip asmenybei, o ne jo vaid
meniui grupje; jis atitinka psichologinius skirtumus tarp kalb
tojo ir grups ir padeda ireikti individualyb, tai, kuo jis skiriasi
nuo klausytoj. Ribotas kodas padeda ireikti bendrum, na
ryst grupje - tai, kas bendra kalbtojui ir klausytojams.
Taigi ribotas kodas priklauso nuo bendr prielaid fono, vie
nod interes, panaios patirties, tapatybs ir lkesi. Jis pri
klauso nuo vietos kultrinio identiteto, kuris sumaina kal
btojo poreik verbalizuoti savo individuali patirt.
Ipltotas kodas yra btinas, kai kalbtojas nori klausytojams
tiksliai odiais perduoti asmenikas, nepakartojamas prasmes.
Komunikacija priklauso ne nuo bendrumo, o nuo bendrai nau
dojamo sutartinio kalbinio kodo, kuris leidia detalizuoti nori
m prasm.
5. Riboti kodai remiasi sveika su neverbaliniais kodais. Bernsteinas netgi teigia, kad individuals skirtumai pasireikia tik
per neverbalinius kodus; kalba vartojama ireikti bendrybms.
Ipltoti kodai sumaina neverbalins komunikacijos reikm.
tai kodl raytin kalba beveik visada yra ipltota.
6. Riboti kodai ireikia konkretyb, ypatingum, ia ir dabar;
ipltoti kodai - abstrakcijas, apibendrinimus, tai, ko nra ia.
90
Kodai
7. Riboti kodai priklauso nuo kultrins patirties, ipltoti nuo isilavinimo ir mokymo, juos reikia imokti.
Kad padt atpainti ribotus kalbos kodus, Bernsteinas silo si
vaizduoti, jog paslapia klausoms, k kalba gatvje stovinti grup
draug. Mes pastebsime tai k:
1. Suvoksime, kad nepriklausome tai grupei ar bendruomenei.
2. Pastebsime, kad kalba slygikai neasmenika, neindividuali: daniau vartojami vardiai js", jie", maiau a";
danai pasitaikys tokios frazs kaip ar ne", supranti", i
nai", tai yra frazs, reikianios kalbtojo neiskirtinum; ma
iau bus individualios iraikos.
3. Pastebsime, kad kalba yra energinga, gyva. Svarbiau, kaip ka
kas sakoma, o ne kas sakoma. Didioji dalis tikrosios prasms ir
visa kalbtojo individualyb perteikiama neverbaliniais kodais.
4. Pastebsime, kad kalbos tkm trinka, skaidosi. Mintys orga
nizuojamos asociacij pagrindu, o ne logika ar sintakss seka.
5. Pastebsime, kad turinys yra konkretus, naratyvinis, aprao
masis, o ne analitikas ar abstraktus.
6. Pastebsime, kad vartojamas ribotas odynas ir paprasta sin
taks.
Bernsteinas pateikia emesniosios darbinink klass kalbos pa
vyzdi iliustruojant iuos teiginius:
Visa tai priklauso na inai tie jaunuoliai ir jei jie buriasi gaujas
ir kad jie danai jie danai idykauja truput ir sakykim kas nors
negerai atsitinka ir kad jie galbt k nors apkulia a manau jie
tai daro kad pasijust didesni na inai kad pasirodyt pagar
st ia ar ten.
Kodai ir vertybs
Ms visuomen, be abejons, vertina ipltotus kodus. Mokyk

lose mokant kalbos pagrindinis dmesys kreipiamas ir giriama u
Plataus ir siauro vartojimo kodai
91
ipltot raytin kalb. Mes vertiname sudtingas meno formas,

kurios visos vartoja ipltotus kodus. Baletas yra ipltota sudtingos
struktros okio forma, reikalaujanti atitinkamo lavinimo ir moky
mo; disko okiai yra riboti ir reikalauja daugiau socialins ir bendruo
menins patirties negu tam tikro mokymo. Liaudies pasakojimai ar
nevanks juokai yra riboti, intelektualus romanas - ipltotas. To
kias prieprieas galime tsti be galo. Kultros vertinamos meno for
mos beveik visos yra ipltotos.
Netgi Bernsteino parinkti odiai - ipltotas (ang. elaborated) ir
ribotas (ang. restricted) - reikia teigiam ir neigiam socialin ver
tinim. Bet jei norime kuo geriau panaudoti Bernsteino darb, turime
atmesti iuos vertinimus. Ipltoti kodai nra geresni negu riboti, jie
yra skirtingi ir atlieka skirtingas funkcijas. Visi mes esame individai,
visi esame bendruomens ar grups nariai. Mums vienodai reikalingi
riboti ir ipltoti kodai. Karnacijos gatv - populiaraus meno pa
vyzdys - i tikrj labiau sutelkia ms iblakyt vairialyp visuo
men, silydama bendr patirt, negu intelektuali, kultrin vert
turinti Samuelio Becketto pjes. Terminai ribotas" ir ipltotas" turi
bti suvokiami kaip apraomieji ir analitiniai; jei jiems suteiksime
vertinamj aspekt, tai tik paslpsime problem.
Pagrindins sqvokos
Ipltotus ir ribotus kodus apibria pati kodo prigimtis ir so

cialini santyki, kuriems jis atstovauja, tipas. Antra vertus, plataus
ir siauro vartojimo kodus apibria auditorijos pobdis. Plataus var
tojimo kodas yra bendras masins auditorijos nariams, jis skirtas
vairialypei auditorijai, o siauro vartojimo kodas - ypatingai audito
rijai, kuri danai apibria jos vartojami kodai. Galima sakyti, kad
operos arija naudoja siauro vartojimo kod, ir is patraukia operos
myltojus; o populiari dainel yra sukurta patraukti mases, t.y. nea
pibrt auditorij, todl ji naudoja plataus vartojimo kod. Taip
aikja panaumai tarp siauro vartojimo ir ipltot kod i vienos
puss ir plataus vartojimo bei ribot kod i kitos.
92
Kodai
Plataus vartojimo kodai: papildomos valgos
Plataus vartojimo ir riboti kodai turi daug bendr savybi. Jie yra
paprasti, turi tiesiogin poveik, nereikalauja isilavinimo", kad juos
suprastume. Jie skiriami bendruomenei, remiasi tuo, k mons turi
bendra, ir siekia juos jungti visuomen. Danai jie anonimiki arba
j autoriai yra institucijos". Karnacijos gatvs autorius yra Granados
televizijos kompanija. Tai, kad autoriai yra anonimiki ar instituci
niai, neleidia reikti asmenik, individuali nuomoni. Plataus
vartojimo kodai yra kultros komunikavimo paiai su savimi prie
mons. Stuartas Hallas (1973a) pabria pana dalyk kalbdamas
apie televizijos auditorij, esani ir praneimo altiniu, ir gavju.
Poiris auditorij, kaip praneimo altin, yra paradoksalus ir
reikalauja papildomo aikinimo.
Galima sakyti, kad auditorija kuria plataus vartojimo praneim
trejopai. Vis pirma, kuriamas turinys. Kad laida pasiekt mases,
kuri jai reikia, ji turi kalbti apie bendrus rpesius. Geras" masinis
komunikatorius yra toks, kuris supranta visos visuomens jausmus
ir rpesius. Taiau turinys - tai ne tik dalykas, apie kur kalbama
praneime, tai taip pat ir jo traktavimo bdas. Plataus vartojimo pra
neimuose pateikiami kultrai bding jausm, nuomoni, vertybi
ablonai. ie praneimai vl grta juos sukrusi kultr ir kulti
vuoja iuos mini ir jausm ablonus. Laida, auditorija, kaip altinis,
ir auditorija, kaip tikslas, nuolat dinamikai tarpusavyje sveikauja.
Daily Mirror pirmojo puslapio analiz (lb iliustracija, p. 33) pade
monstravo, koki tak ie mini ir jausm ablonai padar prane
imo redakcinei struktrai - auditorija (per profesionalaus redak
toriaus suvokim) buvo praneimo altinis tikrja to odio prasme.
Antras auditorijos, kaip altinio, aspektas yra tai, kaip auditorija
lemia praneimo form. Paprasiausiai tai gali pasireikti formuli
gamyba", kai laid krjai gamina naujas sen struktr versijas. Au
ditorija tikisi tam tikr dalyk, grindiam bendra su krjais kult
rine patirtimi, pavyzdiui, sitikinimu, kad transliuojami plataus var
tojimo praneimai turi pradi, vidur ir pabaig. vykis gali bti nepa
sibaigs, bet naujien praneimas apie j privalo baigtis ivada; visos
tikrovikos istorijos gijos turi susipinti paiu natraliausiu bdu. Tok
pat proces galime susekti ir ne tokiuose akivaizdiuose lygmenyse.
93
Stuartas Hallas su Connelliu ir Curti (1976) parod, kaip tai, kad gyve
name parlamentinje visuomenje su spauda sarginio uns vaidme
nyje, nulm tam tikros informacins ini laidos form. Ji buvo pras
ta: pagrindini partij atstovai ir nepriklausomos" iniasklaidos lai
d vedjas svarst politin problem. Atidiai ianalizav, kokiu bdu
politikai dalijosi laidos laik, kokia tvarka kalbjo, kaip su jais ben
dravo ir elgsi laidos vedjas, tyrintojai rod, kad tikrj prasm
programa gijo ne dl svarstomo dalyko, o dl savo formos. Forma
ireik toki prasm: ms parlamentins demokratijos sistema veikia,
o iniasklaidos institucijos demonstruoja jos veikim. Masin audi
torija t jau puikiai ino"; tai rodo laidos forma". i forma yra uko
duotas praneimas: j sudaro televizinio etiketo elementai, suderinti
pagal sutartin sintagmin praktik. Tai plataus vartojimo, ribotas ko
das, o auditorijos kultrin patirtis yra praneimo altinis.
Treia prieastis, dl kurios auditorija gali bti traktuojama kaip
altinis, yra ios analizs pltot. Transliacija yra institucijos veikla, o
institucijos yra jas sukrusios visuomens produktas. Pavyzdiui, Di
dioji Britanija, Jungtins Amerikos Valstijos ir Rusija yra skirtingos
visuomens ir todl turi skirtingas transliavimo institucijas. iose ins
titucijose dirba ir jas tvarko tos alies visuomenei priimtini asmenys;
kiekvienos institucijos prioritetus formuoja jos darbuotojai ir tos alies
visuomen, visa tai dar labiau veikia kiekvienos institucijos kuriam
laid pobd.
Stuartas Hallas rodinja, kad tarp auditorijos mini ir jausm
struktros, transliuojamo praneimo kodavimo struktros ir trans
liuojanios institucijos struktros yra slaptas, bet svarbus giminin
gumas. Visi jie vienas nuo kito priklauso ir vienas kit veikia.
Fiske ir Hartley (1978) sukr bard televizijos" koncepcij. Jie
teigia, kad televizija iuolaikinje visuomenje atlieka septynias funk
cijas, kurias bardai atliko tradicinje visuomenje. Jos yra tokios:
1. Nubria pagrindines nusistovjusio kultrinio konsensuso
dl tikrovs prigimties ribas.
2. traukia individus dominuojanias kultros vertybi siste
mas, kultivuodama ias sistemas ir rodydama, kaip jos veikia
praktikai.
94
Kodai
3. Auktina, aikina, interpretuoja ir pateisina individuali kul

tros atstov darbus.
4. Garantuoja kultros plaija prasme praktik tinkamum
pasauliui, patvirtindama ir tvirtindama jos ideologij ir (arba)
mitologij, aktyviai susiedama jas su praktiku ir potencialiai
nenuspjamu pasauliu.
5. Ir prieingai: irykina bet kok paios kultros savivokos
neatitikim praktikai, kur galbt sukl pasikeitusios iorinio
pasaulio slygos arba paios kultros spaudimas persiorien
tuoti nauj ideologin platform.
6. tikina auditorijos narius, kad kultra, kaip visuma, garan
tuoja j individuali padt ir tapatyb.
7. iomis priemonmis perduoda narysts kultroje (saugumo
ir priklausomybs) pojt.
ias funkcijas atlieka visi televizijos praneimai: auditorijos nariai
derina reakcijas praneimus pagal tas aplinkybes, kuriose jie yra, ir
taip nustato savo situacij kultroje. Praneimas yra anonimikas arba
ateina i institucijos; taip ir tradicinis bardas buvo tam tikras vaid
muo'' visuomenje, prieingai nei i dien individualus menininkas.
Todl n viena i i septyni funkcij neapima atskiro individo ke
tinim iraikos. Jos tinkamai gyvendinamos per plataus vartojimo
kodus masinje visuomenje ir ribotus kodus subkultroje ar vietos
bendruomenje. Plataus vartojimo ir ribot kod socialins funkcijos
panaumas paaikina, kodl jie turi tiek daug bendr bruo.
Siauro vartojimo kodai: papildomos valgos
Tarp siauro vartojimo ir ipltot kod egzistuoja toks pat pa

naum kompleksas. Siauro vartojimo kodai skiriami apibrtai, ri
botai auditorijai. Daniausiai tai, kuri nusprend imokti tam tikr
kod. Juos reikia skirti nuo ribot kod (kuriuos taip pat supranta
tik maa auditorija), nes jie grindiami ne bendruomenine patirtimi.
Stockhauseno muzika ar specialist pokalbiai per Radio 3* gali bti
siauro vartojimo kod pavyzdiai. Jie yra individuals, orientuoti
* Specializuota laida.
Konvencija ir vartosena
95
asmenis, o ne bendruomeniniai, orientuoti socialin padt. Jie nu

mato skirtumus tarp komunikatoriaus ir auditorijos, nors tai reikt
tik tai, kad komunikatorius ino daugiau arba kad jo nuomon ir
jausmai yra kitokie. Auditorija tikisi, kad komunikacijos metu ji pasi
keis arba praturts, o plataus vartojimo ir ribot kod auditorija lau
kia tik nuraminimo ar nuomons patvirtinimo.
Siauro vartojimo kodai gali bti elitiniai ar bent jau skaldantys vi
suomen. Mene jie yra intelektuals ir kultrikai vertingi; moksle
jie sukuria spding specialist argon, inov vartojam kaip mo
kytumo rodikl. Medicinos ir teiss profesij iskirtinumas i dalies
remiasi naudojamu siauro vartojimo kodu. Sociologas, vartojantis
spding special termin apibdinti pastamai socialinei patiriai,
nori pabrti, kad skiriasi nuo neprofesionalo, priklauso sociolog
elitui. Nuo to neapsaugoti ir komunikacijos specialistai. Siauro var
tojimo kodai ms masinje visuomenje gijo skirtum tarp mes"
(kodo vartotojai) ir jie" (neprofesionalai, maamoksliai) ymjimo
funkcij. Plataus vartojimo kodai pabria ms" (daugumos) pa
naumus.
Kodai ir bendryb
Visi kodai grindiami bendrybe, tai yra susitarimu tarp vartotoj
dl pagrind: juos sudarani element, taisykli, pagal kurias ie
elementai atrenkami ir derinami, gavjui suvokiam prasmi, j at
liekam socialini ir komunikacijos funkcij. Taiau gali labai skirtis
i susitarim siekimo bdai ir gaunamos formos. Mes aptarsime
tris svarbiausius susitarimo siekimo bdus: 1) per paproius ir var
tosen, 2) ireikta sutartimi, 3) ireikta uuominomis tekste.
Pirmas ir svarbiausias susitarimo siekimo bdas yra konvencija ir
vartosena (ang. convention and se). Mes taip vadiname neraytus,
neisakytus lkesius, kylanius i bendros kultros nari patirties.
96
Kodai
Paproiai leidia tiktis, kad mons rengsis ar elgsis tam tikru bdu,
kad televizijos programa ar pokalbis vyks pagal plaiai priimtas tai
sykles, namai ir sodai ders prie vietos ar tautos nusistovjusios tvar
kos. Paproiai remiasi pertekliumi: jie garantuoja lengv ikodavim,
ireikia priklausomyb kultrai, grindiami patirties panaumu, ra
mina. Jie gali nulemti prisitaikym, originalumo stok, pasiprie
inim permainoms. Susitarimai, sudaromi remiantis paproiais,
daniausiai, bet ne visada, nra suformuluoti. Tai reikia, kad nra
formali raikos ir turinio paradigm sugretinimo. Pasirinkime pa
vyzdiu aprangos kod.
Kiekvienas drabui tipas sudaro paradigm - kaklaraiiai, mar
kiniai, varkai, kelns, kojins. Rytinis apsirengimas - tai praneimo
kodavimas. I kiekvienos paradigmos mes renkams element ir de
riname j su kitais, kad padarytume pareikim. Pareikimui vartoja
me prezentacin nuorod kod ir perduodame praneim apie: 1) sa
ve, kaip drabui dvtoj, 2) savo suvokiam santyk su monmis,
kuriuos tikims sutikti, ir 3) savo padt bei vaidmen visuomeninse
situacijose, kuriose atsidursime per dien. Palyginti nedidel drabu
i dalis turi apibrtas reikmes, tai yra j vartotojai retai yra dl j
susitar. Kai taip atsitinka, tokie kodai priklauso kitame skyriuje
aptariamiems sutartiniams kodams. J pavyzdiu gali bti klubo
nari kaklaraiiai, uniformos ar enkleliai. Jie visi ymi pirmosios
prasmi eils raikas, yra simboliniai. Taiau daniausiai aprangos
kodas veikia kaip nuoroda. Savo apranga asmuo parodo savo so
cialin padt. Kaklaraiio pasirinkimas gali papildomai ireikti
nuotaik: iandien man norisi pasiriti mlyn takuot kaklarai
t". Ekscentrika menininko apranga yra bdas papildomai perteikti
bendr pagarbos visuomens normoms trkum. Dl drabui, kaip
nuorod, prigimties mons danai juos jauia savo dalimi. Jaunuolis,
kuris eina pokalb dl darbo mvdamas dinsais, gali itaip aikinti
savo elges: Jie turi priimti mane tok, koks esu. A visada dviu din
sus". Nuoroda tapo tuo, k ji ymi. Darbdavys tok rb gali per
skaityti" kaip pasiprieinim firmos paproiams ir dl to nepriimti
jaunuolio darb. Dinsai gali perteikti nepagarb ir maitingum.
ie nesusipratimai priklauso nuo skirtingos darbdavio ir jaunuo
lio subkultrins patirties dins atvilgiu. Toks perskaitymo" skir
97
tumas, kylantis i skirtingos patirties, yra tai, k Eco (1965) vadina

klaidingu ikodavimu. Kai menininkas kuria praneim apibrtai
auditorijai, vartodamas bendrus kodus, tai yra, siauro vartojimo pra
neim, jis gali numatyti, kad prasmi, kurias jam suteiks auditorija,
spektras bus labai ribotas. Auditorijos ikodavimo rezultatas bus
beveik artimas ukoduotajam. Bet jei praneim skaito kitos kultros
atstovas, vartojantis skirting kod, klaidingas ikodavimas sukurs
kitoki prasm. Problemas daniausiai kelia ikoniniai kodai - ver
balins kalbos paprastai skiriasi taip, kad joks ikodavimas nra ma
nomas. Prieistoriniai gyvn pieiniai olose paprastai buvo aiki
nami kaip graki, lengv judesi, nepaisani traukos dsnio,
vaizdavimas, taiau Margaret Abercrombie (1960) rod, kad pie
iniai i tikrj vaizduoja negyvus gyvnus, gulinius ant ono. M
s meil gyviems gyvnams ir antipatija negyviems knams leido
mums klaidingai ikoduoti (r. 5 iliustracij). Vienos kultros kodais
5 iliustracija. Klaidingas ikodavimas. Ol pieiniai ir negyvi gyvnai

Abato Breuilio pieini i Altamiros olos kopijos (a, c) ir negyv gyvuli
nuotraukos (b, d).
Ar (a) ir (c), ar (b) ir (d) yra artimesni pirmykts kultros kodui?
a) Risnojantis ernas.
b) Paskersta kiaul. Dviej viena ant kitos sudt nuotrauk
(su kojomis skirtingose pozicijose) kopija.
c) Bliaunantis bizonas.
d) Negyva stirna (samburo patel).
I Abercrombie (1960)
7.-94
98
Kodai
ukoduotas praneimas buvo ikoduotas vartojant kitos kultros

kodus. Neseniai maiau Rusijos televizijos naujien ra, kuriame
buvo panaudotas Britanijos ini tarnybos filmuotas siuetas apie
policijos ir piketuotoj susidrim prie gamyklos vart. Akivaizdu,
kad reportaas buvo ikoduotas klaidingai.
Kadangi masins komunikacijos priemons aptarnauja daug sub
kultr, kuri kodai gali labai skirtis nuo laid krj kod, tai klai
dingas ikodavimas tapo taisykle, o ne iimtimi (Eco, 1965). Kalb
dami apie masins visuomens kultr kalbame apie kur kas vairiau
ir laisviau apibrt kod, nuomoni ir veiklos visum, negu kalb
dami apie, sakykim, gentins visuomens kultr. Klaidingai iko
duojama tada, kai praneimo ukodavimui ir ikodavimui naudoja
mi skirtingi kodai.
Danai (vienu i pavyzdi gali bti pokalbis mvint dinsus)
naudinga iplsti klaidingumo svok ir traukti j taip pat ir klai
ding ukodavim. Tai toks ukodavimas, kai nesuprantama, jog
skirtingos kultrins ar subkultrins patirties mons skirtingai
perskaitys praneim, ir kad u tai j negalima kaltinti. Praneimo
skaitymas pats savaime nenumato koduotojo ketinim paiekos.
Ties sakant, daug bevaisi gin kyla dl autoriaus ketinim, ypa
literatros kritikoje.
Sutartiniai (arba loginiai) kodai
Pagrindin svoka
Juos paprasta apibrti ir lengva suprasti. Tai kodai, dl kuri var

totojai aikiai ir nedviprasmikai susitar. Tai - kodai su nustatytais
ir sutartais signifikant ir signifikat santykiais. Jie yra simboliniai,
paymintys, neasmeniniai ir statiki. Matematikai vartoja tobul su
tartin ir logik kod. Kiekvienas mokantis kod negali nesutikti su
4x7 = 28" prasme. Klaidingas ikodavimas nemanomas, kultriniai
skirtumai nedaro takos, prasm tarp skaitytojo ir teksto nederinama,
ji apibriama paiu praneimu. Viskas, ko reikia, - tai imokti kod.
Mokslas - objektyvus, neasmeninis, visuotinis gamtos reikini tyri
mas - siekia perduoti tyrim rezultatus sutartiniais, logikais kodais.
Estetiniai kodai
99
viesoforo viesos, keli eismo taisykls, karins uniformos, futbolo

markinliai, chemijos simboliai yra toki kod pavyzdiai.
Papildomos valgos
Pagrindiniai skirtumai tarp sutartini ir prastai apibriam ko

d kyla i skirtingos j paradigm prigimties. Sutartini kod signifikant paradigmos yra apibrtos ir ribotos, jos tiksliai atitinka
signifikat paradigmas. Jie pabria paymimj reikm. prastini
kod paradigmos yra atviros, jas galima papildyti naujais elemen
tais, esantys elementai gali tapti nebevartojami. Jie danai neturi su
tartos signifikat paradigmos. Todl jie yra dinamikesni ir gali kisti.
Sutartiniai kodai yra statiki ir gali keistis tik pagal ireikt vartotoj
susitarim.
Be to, sutartiniai kodai yra udari, jie siekia ufiksuoti reikm
tekste, neskatina skaitytoj aktyviai dalyvauti reikmi derinimo
procese. Reikalaujama tik inoti kod. Antra vertus, prastiniai kodai
yra atviri ir skatina skaitytoj aktyviai derinti reikmes. Kratutiniai
prastini kod tipai gali bti vadinami estetiniais ir kartais juos
galima ikoduoti tik remiantis teksto uuominomis.
Estetiniai kodai
Pagrindins svokos
Estetinius kodus sunkiau apibrti tik dl to, kad jie vairesni,

nelabai apibrti ir labai greitai kinta. Juos i esms veikia kultrinis
kontekstas, jie leidia arba skatina plat prasmi derinim, klaidingi
ikodavimai tampa norma. Jie yra ekspresyvs, apima vidin, sub
jektyv pasaul. Jie gali tapti malonumo altiniu ir prasme patys sau:
pagrindin svoka yra stilius. Sutartiniai logiki kodai yra referenti
niai, estetiniai kodai gali atlikti visas Jakobsono nurodytas funkcijas.
Papildomos valgos
prastiniai estetiniai kodai yra susitarimo tarp j vartotoj bendros

kultrins patirties pagrindu rezultatas. Masinis menas ir liaudies
100
Kodai
menas vartoja prastinius estetinius kodus. Taip pat jie vartojami

rb, architektros, automobili ir bald dizainui. Tai yra masins
visuomens, taip pat ir tradicins gentins visuomens kodai. Kuo
jie prastesni, kuo daugiau juose pertekliaus, tuo daniau juos vadina
vulgariais, nemokikais ar ablonikais.
Taiau estetiniai kodai gali tiek lauyti konvencijas, kiek ir sekti
jomis; moderniajame mene gldi uuominos ir priemons, leidian
ios j ikoduoti. Menininkas, kuris lauo savo laiko konvencijas,
tikisi, kad visuomen imoks naujus jo darbo kodus ir ilgainiui pra
ds j vertinti. Intelektualus avangardinis menas danai vartoja
unikalius estetinius kodus; auditorija turi paiame krinyje iekoti jo
ikodavimo enklo (uuominos), viskas, kas yra bendra tarp meni
ninko ir auditorijos, - tai tik pats krinys. Unikalus meno krinys
masins produkcijos ir masinio vartojimo visuomenje gyja papil
domos verts tik dl savo unikalumo. Jis negali priklausyti masei ar
bti masikai vartojamas, todl yra ypa auktai vertinamas u ga
limyb perduoti individualius skirtumus ir elitines vertybes. Tai i
reikiama ir didele pinigine verte (r. Benjamin, 1970).
Sunorminimas
Naujas, neprastas kodas, veikiamas bendro kultros proceso,

tampa priimtinu daugumai ir todl prastiniu. Tai vadinama sunorminimu. is procesas gali veikti intelektualj men, pavyzdiui,
impresionizmas ilgainiui tapo vis labiau priimtinas, kol virto pras
tu gamtos tapymo bdu. Tai gali paveikti ir siauro vartojimo kod,
sukurt ypatingos subkultros, kaip diazas, kuris taip pat iplt
kultrinio priimtinumo rmus. Danai grynojo ar originalaus kodo
entuziastai skundiasi, kad plaiai vartojamas variantas degra
duoja.
I ties, perkuriant kod plaiai vartojam, jis keiiamas; tiksli,
subtili komunikacija, manoma menininkui ir auditorijai bendraujant
siauro vartojimo kodu, yra negalima ir netinkama plataus vartojimo
kodui. Auditorijos vairov reikalauja, jog kodas remtsi bendromis,
o ne ypatingomis ir unikaliomis reikmmis, ir leist klaidingai i
koduoti praneimus, kad tikt vairioms masins auditorijos konven
cijoms ir kultrinei patiriai. Galima sakyti, kad tai blogi pakitimai,
Estetiniai kodai
101
sunorminimas blogina kokyb, nes praneimas turi atitikti bendr

maiausi vardikl". Toks nuosprendis galbt pagrstas, taiau rei
kia inoti, kad jis remiasi tam tikra vertybi sistema, kuri vertina
ipltotus siauro vartojimo kodus ir individuali skirtum raik.
Vertybi sistema, kuri labai vertina kultrini ryi stiprinim ir
ribotus plataus vartojimo kodus, nusprs, kad bendro maiausio
vardiklio" metafora yra eidianti, pasiptlika ir netiksli.
Kodai ir konvencijos
Kodai ir konvencijos sudaro bendr kiekvienos kultrins patirties

branduol. Jie leidia mums suprasti ms socialin egzistencij ir
nustatyti savo viet kultroje. Tik per bendrus kodus mes jauiame
ir ireikiame priklausomyb kultrai. Vartodami kodus kaip au
ditorija ar altinis, mes sitvirtiname savo kultroje, palaikome jos
gyvybingum ir egzistavim. Kultra yra aktyvus, dinamikas, gy
vas organizmas tik dl to, kad jos nariai aktyviai vartoja jos komuni
kacijos kodus.
5
i"*1
Signifikacija
O
Saussure'o teorijos apie enklo paradigminius ir sintagminius ryius

tik iek tiek padeda mums suprasti, kaip enklai veikia. Pirmiausia
Saussure' domino lingvistin sistema, po to - kaip i sistema siejasi
su realybe, kuri ji nurodo. Ir vargu ar jam kiek nors rpjo, kaip ta
sistema siejasi su skaitytoju ar jo sociokultrine padtimi. J domino
sudtingi sakinio sudarymo bdai ir tai, kaip jo forma nulemia jo
reikm. Jam daug maiau rpjo tai, kad tas pats sakinys skirtin
giems monms skirtingose situacijose gali perteikti visai skirting
reikm. Kitaip sakant, jis visai neatsivelg tai, kad reikm yra
deryb tarp raytojo ar skaitytojo ir teksto procesas. Jis akcentavo
tekst, o ne tai, kaip enklai tekste sveikauja su kultrine ir asme
nine to teksto vartotojo patirtimi (ia visai nesvarbu atskirti raytoj
nuo skaitytojo), kaip ir ne tai, kokiais bdais teksto konvencijos
sveikauja su vartotojui inomomis konvencijomis ar tomis, kuri jis
tikisi. Ir tik Saussure'o sekjas Roland'as Barthes'as sukr sistemin
model, suteikiant galimyb analizuoti i reikms, kaip deryb, ar
sveikos, idj. Barthes'o teorijos esm yra mintis apie dviej lygmen
signifikacijos proces.
Denotacija
Pirmasis signifikacijos lygmuo yra tas pats, kur nagrinjo Saussure'as. Jis paaikina ry tarp enklo signifikanto ir signifikato bei
enklo ir iorins realybs ymimojo. lygmen Barthes'as vadina
denotacija. Ji nurodo prastin, akivaizdi enklo reikm. vykio
104
Signifikacija
gatvje nuotrauka denotuoja i konkrei gatv, odis gatv" denotuoja miesto keli su abipus isidsiusiais pastatais. Bet galima t pa
i gatv fotografuoti visai kitaip. Galima panaudoti spalvot juost,
suvelninti rykum ir padaryti taip, kad ta gatv atrodyt kaip lai
minga, ilta bendruomen joje aidiantiems vaikams. Arba galima pa
imti nespalvot juost, parykinti kontrast ir t pai gatv paversti
alta, prieika mogui, nesvetinga ir destruktyvia aplinka ten aidian
tiems vaikams. ios dvi nuotraukos gali bti padarytos tuo pat metu, o
aparat objektyvai gali bti tik per centimetr vienas nuo kito. J denotacins reikms bus tos paios. Visas skirtumas bus j konotacija.
Konotacija
Pagrindin svoka
Konotacijos termin Barthes'as vartoja paaikinti vienam i trij b
d, kuriais enklai veikia antrajame signifikacijos lygmenyje. Ji apib
dina sveik, atsirandani tada, kai enklas susiduria su vartotoj
jausmais ar emocijomis ir j kultrinmis vertybmis, t.y. tuo metu,
kai reikm linksta subjektyvum ar bent intersubjektyvum - kai
interpretantas yra tiek pat paveiktas interpretuotojo, kiek ir objekto ar
enklo.
Barthes'ui esminis konotacijos veiksnys yra pirmojo lygmens
signifikantas. Pirmojo lygmens signifikantas yra konotacijos enklas.
Aptartose sivaizduojamose nuotraukose yra pavaizduota ta pati gat
v, skiriasi forma, nuotraukos vaizdas, t.y. signifikantas. Barthes'as
teigia, kad, bent jau nuotraukose, skirtumas tarp denotacijos ir kono
tacijos yra aikus. Denotacija yra objekto, kur nukreipta kamera,
mechanin reprodukcija. Konotacija - mogaus indlis proces,
tai yra pasirinkimas to, k traukti kadr, koks bus fokusas, dia
fragma, fotografavimo kampas, juostos ris ir pan. Denotacija - kas
yra nufotografuota, konotacija - kaip yra nufotografuota.
Papildomos valgos
Galima i mint pltoti toliau. Ms balso tonas, kaip mes kal

bame, konotuoja to, k mes sakome, emocijas ar vertybes. Muzikoje
Konotacija
105
nuoroda ital kalba allegro ma non troppo yra kompozitoriaus nuro

dymas, kaip groti natas, kokias konotacines ar emocines vertes per
teikti. odi parinkimas danai yra konotacinis pasirinkimas, pa
vyzdiui, disputas" ar streikas", patepti verslo mechanizm" ar
duoti ky". ie pavyzdiai rodo emocines ar subjektyvias kono
tacijas, nors turtume suvokti, kad ir kiti ms kultrai priklausantys
mons bent jau daugumai j pritaria, jos yra intersubjektyvios.
Kitos konotacijos gali bti labiau socialins, maiau asmenins.
Danai pateikiamas pavyzdys - aukto rango pareigno uniformos
enklai. Hierarchinje visuomenje, kur pabriami skirtumai tarp
klasi ar rang, taigi ir vertinama aukta visuomenin padtis, ie
enklai sukurti tam, kad nurodyt auktas vertybes. Daniausiai jie
yra auksiniai, vaizduoja karn ar laur vainik, ir kuo j daugiau,
tuo auktesn rang jie denotuoja. Ten, kur nelabai vertinami klasiniai
skirtumai ar hierarchija, pareign uniforma maai skiriasi enklais,
konotuojaniais auktas rango vertybes. Fidelio Castro ar vado Mao
uniformos vargu ar i viso skyrsi nuo moni, kuriems jie vado
vavo, aprangos. Taiau jos denotavo aukt rang taip pat aikiai,
kaip ir devyniolikto amiaus Prsijos karininko rango enklai, po
kuriais jis vos galdavo pajudti.
ymia dalimi konotacija yra sutartin, bdinga kuriai nors kultrai,
nors danai turi ir ikonin matmen. Bdas, kuriuo nesufokusuota,
minkta" vaiko nuotrauka konotuoja nostalgij, yra i dalies ikoninis.
Nerykus vaizdas - tai motyvuotas atminties neprecizikumo enklas.
Taip pat tai ir motyvuotas sentiment enklas: minktas" vaizdas =
minkta" irdis. Bet reikia sutartinio elemento, kad btent taip tai
bt ikoduota; reikia inoti, kad nerykus vaizdas - tai reikminis
fotografo pasirinkimas, o ne aparato trkumas. Jei visos nuotraukos
bt nerykios, tai negalt konotuoti nostalgijos.
Kadangi konotacija veikia subjektyviame lygmenyje, mes ne visa
da smoningai j suvokiame. Rykus, aikiai sufokusuotas, nespal
votas prieikas gatvs vaizdas taip pat danai gali bti palaikytas
denotatyvine reikme - ta gatv tokia ir yra. Danai lengva konota
cines vertes perskaityti kaip denotacinius faktus. Vienas i svarbiau
si semiotins analizs tiksl - pateikti analitin metod ir mstymo
nuostatas, apsauganias nuo tokio pabdio suklydim.
106
Signifikacija
Mitas
Pagrindin svoka
Antrasis i trij Barthes'o pateikt enklo veikimo antrajame lyg

menyje bd yra per mit. Man labiau patikt, jei Barthes'as (1973)
nebt vartojs io termino, nes paprastai jis nurodo apgaulingas
idjas: Tai yra mitas, kad..." arba Tai mitas, kad Britanija vis dar
yra pagrindin pasaulio jga". prasta od vartoti skeptika, ne
tikjimo reikme. Barthes'as j vartoja kaip tikintis, jo pradine pras
me. Mitas - tai pasakojimas, kuriuo kultra paaikina ar suvokia kok
nors realybs ar gamtos aspekt. Primityvs mitai pasakoja apie gy
venim ir mirt, mones ir dievus, gr ir blog. Ms rafinuoti mitai apie vyrikum ir moterikum, eim, pasisekim, apie brit poli
cinink, apie moksl. Barthes'ui mitas - tai bdas, kuriuo kultra k
nors apmsto, konceptualizuoja ar supranta. Barthes'as mit laiko
tarpusavyje susijusi svok grandine. Taigi tradicinis brit poli
cininko mitas apima draugikumo, patikimumo, solidumo, neagresyvumo, beginklikumo (neturi aunamojo ginklo) djas. Jau tapo
ablonu nuotraukos, kur apknus, linksmas bobis* glosto maos
mergaits galv. Antrojo lygmens reikm remiasi tuo, kad is poli
cininko mitas kultroje yra prastas, jis egzistuoja iki nuotraukos, o
nuotrauka aktyvina svok, kurios sudaro mit, grandin. Kono
tacija yra signifikanto antrojo lygmens reikm, o mitas yra signifikato antrojo lygmens reikm.
Papildomos valgos
Grkime prie gatvs vaizdo, kur pasitelkme konotacijai ilius

truoti. Jei tuzinas fotograf nufotografuot t gatvje aidiani
vaik scen, ko gero, dauguma pateikt nespalvot, ryk, prieik
nuotraukos tip. Taip yra todl, kad tokios konotacijos geriau tinka
bendrai priimtiems mitams apie vaik aidim gatvje. Ms do
minuojantys mitai sako, kad vaikyst yra, ar idealiai turt bti, na
tralumo ir laisvs laikotarpis. Miestai paprastai yra laikomi nenat
raliais, dirbtiniais dariniais, sukurianiais vaikus ribojani aplink.
* Taip Britanijoje pravardiuojami policininkai.
Mitas
107
pirmasis lygmuo
antrasis lygmuo
s r ---------------- ^
tikrov
enklai
kultra
--------------------- --
19 pav. Du Barthes'o signifikavimo lygmenys. Antrajame lygmenyje pirmo

lygmens enkl sistema terpiama kultros veri sistem.
Plaiai paplitusi nuomon, kad kaimas yra tinkama vieta vaikystei.
Mes galime palyginti iuos mitus su priklausaniais kitiems perio
dams. Pavyzdiui, Elbietos laik mons vaikus laik nebaigtais"
suaugusiais, Augustino laik - laik kaimo vietoves necivilizuoto
mis, nes mogikos vertybs aptinkamos civilizuotuose miestuose, o
kaim reikjo velgti kaip pastoral, kad miestietis galt j su
vokti.
Barthes'as teigia, kad pagrindinis mit veikimo bdas - istorijos
natralizavimas. Tai irykina fakt, kad mitas i ties yra socialins
klass, pasiekusios dominuojani padt dl konkreios istorijos,
produktas. Reikms, veikianios tame mite, turt savyje ilaikyti
t istorij, bet j, kaip mit, veikimas veria stengtis tai paneigti ir
pateikti tas reikmes kaip natralias, o ne istorines ar socialines. Mitai
mistifikuoja arba utemdo savo prigimt, taigi ir j politin ar socialin
matmen. Mitologas atskleidia slepiam istorij, t.y. sociopolitin
mit veikim, juos numitindamas".
Yra mitas, kad moterys natraliai" labiau linkusios auginti vai
kus, yra rpestingesns nei vyrai, taigi j natrali vieta yra namuo
se - auginti vaikus ir rpintis vyru, tuo metu kai jis, inoma, taip pat
natraliai", atlieka eimos maitintojo vaidmen. Tie vaidmenys struktrina natraliausi" socialin vienet - eim. Pateikdami ias reik
mes kaip gamtos slygotas, mitai maskuoja j istorin prigimt. Tai
108
Signifikacija
juos universalizuoja, pristato ne tik kaip nepakeiiamus, bet ir kaip

teisingus - tarnaujanius lygiai tiek vyr, tiek ir moter interesams,
taigi maskuoja j politin pobd.
Istorija, kaip ie mitai virsta natraliais dalykais, gali bti papa
sakota labai vairiai. ios vyrikumo ir moterikumo reikms su
kurtos kapitalizmo kultros, kad tarnaut viduriniosios klass vyr
interesams, jos atsirado, kad suteikt tam tikr prasm socialinms
slygoms, sukeltoms devyniolikto amiaus industrializacijos. Tuo
metu reikjo, kad darbininkai palikt savo kaimo bendruomenes,
atvykt naujus miestus ir apsigyvent namuose ir gatvse, supro
jektuotose taip, kad kuo pigiau sutalpint kuo daugiau moni.
Buvo atsisakyta keli kart eimos ir bendruomenini tradicinio
kaimo santyki ir sukurta eima, susidedanti tik i vyro, monos ir
vaik. Dl darbo slyg fabrike vaikai negaljo bti kartu su tvais,
kaip tai bdavo dirbant ems kio darbus. Tai, kartu atsisakius ir
iplstins eimos, reik, kad moterims teko likti namie, kol vyrai
tikru" darbu udirbo pinigus. Svok grandin, kuri sudaro tar
pusavyje susijusius vyrikumo, moterikumo ir eimos mitus, pl
tsi, bet ne atsitiktiniu bdu ar natraliai. Tai visada tarnavo ekono
mins sistemos ir klass, kuriai ji yra palanki - vidurins klass
vyr interesams. Sistema reikalavo, kad vienalst eima bt pa
grindinis natralus" socialinis vienetas, ji reikalavo, kad moteri
kumas gyt natralias" vaik auginimo, prisiriimo prie eimos,
jautrumo, globos poreikio reikmes, o vyrikumui buvo suteiktos
jgos, tvirtumo, nepriklausomybs, sugebjimo veikti visuomenje
reikms. Taigi atrodo natralu, bet i ties yra istorikai susiklost,
kad vyrai uima neproporcingai didel visuomenikai svarbi po
zicij dal.
inoma, efektyviausiai natralizuoti reikmes mitai gali susiedami
jas su kokiais nors paios gamtos aspektais. Taigi faktas, kad moterys
gimdo, yra panaudotas natralizuoti vaik aukljimo ir prisiriimo
prie eimos reikmms. Panaiai didesni ir raumeningesni vyr k
nai panaudojami natralizuoti j politinei ir socialinei galiai (kas
neturi nieko bendra su fizine jga).
Besikeiiantis moter vaidmuo visuomenje bei eimos poky
iai tampa ikiu dominuojaniai i mit pozicijai, taigi rkia
Mitas
109
mos krjai ir iniasklaidos prodiuseriai turi surasti bd paskleisti

naujiems lyi mitams, kuriuose atsirast vietos karjeros siekian
ioms moterims, vieniiems tvams, naujiems" jautriems vyrams.
ie naujieji mitai, inoma, visikai neatmeta senj, taiau pralei
dia kai kurias svokas i j grandins, prijungdami naujas. Mitai
kinta evoliucikai, o ne revoliucikai.
Kultroje nra universali mit. Egzistuoja dominuojantys mitai,
bet taip pat yra ir kontramit. Ms visuomenje yra kontrakultros,
kur brit bobio mitas prietarauja dominuojaniam, ms jau ap
tartam. Taip pat yra miesto gatvs, kaip tarpusavio paramos ben
druomens, tam tikros iplstins eimos, suteikianios ger socialin
aplink vaikams, mitas. ios ries mitas atitikt ms alternatyvios
gatvs nuotraukos konotacijas.
Mokslas - tai geras pavyzdys, kur kontramitai tampa ikiu do
minuojantiems. Ms kultra remiasi mokslu. Dominuojantis moks
lo mitas pateikia j kaip monijos sugebjimus pritaikyti gamt ms
poreikiams, padidinti ms saugum ir gyvenimo lyg, igarsinti
ms laimjimus. Mokslas laikomas objektyviu, teisingu ir geru. Bet
kontramitas taip pat labai stiprus. Jis laiko moksl blogiu dl aki
vaizdaus atitrkimo nuo gamtos ir jos nesupratimo. Kaip moksli
ninkai, siekdami savo materiali tiksl, esame ypa savanaudiki ir
trumparegiai. domu paymti, kad populiariojoje kultroje skmin
gai atstovaujami abu mokslo mitai. Informacins televizijos laidos,
naujienos, einamieji vykiai, dokumentiniai filmai labiau link rodyti
dominuojant, o ne kontramit, o menins laidos ir filmai - prieingai.
ia daugiau blogj nei gerj mokslinink, ir mokslas sukelia dau
giau problem nei j isprendia.
Pavyzdiui, Gerbneris (1973b) atskleid, kad mokslininkai, paro
dyti amerikietikose meninse laidose, i vis profesij atstov buvo
vertinami kaip didiausi melagiai", iaurs" ir nedori". Jis taip
pat cituoja 1963 met Gusfieldo ir Schvvartzo knyg, kurioje nusta
tytas meninis mokslininko vaizdis - vl altas", nusikaltlis", antisocialus", nereligingas" ir usienietis". Gerbneris taip pat aptiko,
kad beveik pusje i dvideimt penki film parodyti moksliniai
tyrimai baigiasi mogudyste. Vienas pavyzdys buvo apie psicholo
g, kuris hipnotizavo gorilas, kad jos udyt j atstmusias merginas.
110
Signifikacija
Tipikas toki film turinys - maniakas mokslininkas, kurio ira

dimas tampa nebekontroliuojamas ir praudo j pat, akivaizdiam
likusios visuomens ir auditorijos palengvjimui.
Kitas Barthes'o pabriamas mit aspektas - j dinamizmas. Kaip
jau minjau, mitai kinta ir kai kurie labai spariai, kad atitikt pa
sikeitusius kultros, kurios dalimi jie yra, poreikius ar vertybes. Pa
vyzdiui, mano pateiktas brit bobio mitas dabar jau tampa nema
dingas ir neaktualus. Jo paskutinis meninis pristatymas televizijoje
buvo filmas Diksonas i aliojo doko*.
Konotacija ir mitai - tai pagrindiniai enkl veikimo bdai an
trajame signifikacijos lygmenyje, t.y. tame, kur sveika tarp enklo ir
vartotojo ar kultros yra aktyviausia.
Simboliai
Barthes'as (1977) nurodo ir trei signifikavimo lygmen; vadina j
simboliniu. Objektas tampa simboliu, kai dl konvencijos ir vartojimo
gyja reikm, galinani j kam nors atstovauti. Rolls-Royce yra turto
simbolis, ir pjess scena, kur mogui tenka parduoti Rolls-Royce, gali
simbolizuoti verslo lugim ir skms praradim. Kaip pavyzd Bar
thes'as panaudoja jaunojo caro i Ivano Rsiojo" krikt auksinse
monetose, kur auksas yra turto, galios ir statuso simbolis.
Barthes'o simboli idja ne taip sistemingai ipltota kaip kono
tacijos bei mito ir todl maiau vykusi. Galtume teikti pirmenyb
Pierce'o terminams. Rolls-Royce yra turto indeksas, bet jo savininko
socialinio statuso simbolis (Pierce'o, ne Barthes'o vartota prasme).
Auksas - turto indeksas, o galios simbolis. O gal mums vertt visai
atsisakyti Saussure'o lingvistins tradicijos ir atkreipti dmes
kitas dvi svokas, plaiai vartojamas semiozs aspektams apib
dinti. Jakobsonas (Jakobson, Halle, 1956) mano, kad ios dvi svo
kos i esms apibria, kaip praneimai atlieka savo referentines
funkcijas.
Dixon of Dock Green
Metafora
111
Metafora
Pagrindins svokos
Kai sakome, kad laivas vagojo jr, - vartojame metafor. Laivo

priek vaizduojame kaip norag. Kitaip sakant, neinom dalyk i
reikiame inomais terminais (metafora turi omenyje, kad mums i
nomas norago veiksmas, o laivo priekio - ne). argonas inaniam
yra priemon", o neinaniam - turinys".
Turtume paymti dar vien metaforos charakteristik - tuo pat
metu ji naudojasi ir panaumais, ir skirtumais. Taigi galtume sakyti,
kad ji veikia paradigmikai, nes priemon ir turinys turt bti pa
kankamai panas, kad galt atsidurti toje paioje paradigmoje, bet
ir pakankamai skirtingi, kad ilikt btinas kontrasto elementas. Pa
radigmoje jie yra vienetai su skiriamaisiais bruoais. Tokiu bdu meta
fora vagojo" yra veiksmaodi, reikiani skrosti", paradigmoje.
Taigi metafora veikia taip:
Paodiui:
Metaforikai:
Laivas
judjo vandeniu
vagojo
raik
rai
kirto
skrod
ir t.t.
Po to vyksta metaforins transpozicijos procesas:

Turinys:
Priemon:
Laivas
A
i
Noragas
judjo
f
1
vagojo
vandeniu
A
em
*> Metaforin transpozicija - vagojo vietoj judjo

Asociatyvi transpozicija, priemons charakteristikos perkeliamos
asociatyviai. Galingo, nesilpstanio, sunkaus norago charakteristikos
perkeliamos laivui, o ems charakteristikos - vandeniui.
112
Signifikacija
Papildomos valgos
Tai tradicinis literatrinis metaforos apibrimas. Kai nuo sutarti

ni enkl pereiname prie ikonik, susiduriame su keletu prob
lem.
Metaforos reiau pasitaiko vizualinje kalboje, kodl - suprasime
aptar metonimij. ia svarbu paymti, kad daniausiai metafo
rika vizuali kalba vartojama reklamoje. Danai vykis ar objektas
pateikiamas kaip produkto metafora. Laukini Vakar mustangai
yra Marlboro" cigarei metafora, kriokliai ir natrali aluma mtini cigarei metafora. Tai akivaizdios, manifestuojamos me
taforos, kur tiek priemon (mustangai ir kriokliai), tiek turinys (ciga
rets) pateikiami vizualiai. Net ir ia skirtumas, nors ir nerykinamas,
yra akivaizdus. Bet iuolaikini siurrealistini reklam stilius labiau
priartja prie verbalins metaforos, kai skirtumai ir panaumai i
naudojami vienodai (14 iliustracija, r. p. 220). Tai vizualin meta
foros Lyja cigaretmis" versija.
Kasdiens metaforos
Metaforos nra tik literatrin priemon. Lakoffas ir Johnsonas

(1980) parod, kad jos atlieka daug svaresn, kasdien funkcij. Jos
yra ms kasdienio patyrimo prasminimo sudtin dalis. Aptar
kime kelet pavyzdi.
Kai sakome aukta moral", kristi miegoti" ar emesniosios
klass", kalbame metaforikai, vis laik vartodami t pai meta
for. ia erdvinis skirtumas tarp VIRAUS ir APAIOS veikia kaip
vairios socialins patirties iraikos priemon. Konkretus fizinis skir
tumas panaudojamas prasminti abstraktesn, socialin patirt. is
skirtumas, nors ir natralus, nra neutralus. Mes, mons, manome,
kad skiriams nuo kit gyvn i esms dl to, kad pakilome" ant
upakalini koj, o tai yra auktyn" vedanio evoliucijos proceso
dalis. Taigi AUKTYN visada priskiriamos teigiamos verts. Pavyz
diui, skirtumai tarp socialini klasi galt bti sivaizduojami kaip
isidst horizontaliai, i kairs dein, bet i ties laikomi verti
kaliais, i auktesnio emesnio link. Taip pat ir meninis skonis laiko
mas auktu" arba emu", ir auktesnis" yra susijs su auktesne"
Metafora
113
klase (ir atvirkiai), taip kaip ir auktos" pajamos ar aukta" so

cialin padtis. AUKTYN asocijuojasi ir su smone bei sveikata (mes
pakirdome i miego, pakylam i ligos patalo, bet krintam miegoti ar
ligos pakirsti), ir su dominuojania morals sistema - aukta" mo
ral. Kai pridursime suvokim, kad dievai yra auktai" danguje,
velniai emai" ir kad pats gyvenimas yra auktyn" (Kristus prisi
kl" i numirusi), o mirtis emyn", pradsim suprasti, kaip es
mingai tokios kasdiens metaforos veikia ms mstym.
Mes vartojame vien metafor AUKTYN-EMYN prasminti dau
gel skirting socialini abstrakcij, toki kaip Dievas, gyvenimas,
sveikata, moral, socialin padtis, pajamos, meninis skonis. O kai
jos tarpusavyje susiejamos, veikia ideologikai (r. 9 skyri). Nra
nieko natralaus, siejanio aukt socialin padt, auktas pajamas ir
aukt moral, bet kai tai prasminama viena metafora, tampa vienu
i bd skleisti dominuojanias vertybes visuomenje.
Kitas pavyzdys - pinigai kaip laiko metafora. Kai kalbam apie
laiko taupym" ar vaistym", ar projekto laiko snaudas", lai
kome j lyg ir pinigais. inoma, laikas labai skiriasi nuo pinig - jo
negalima sutaupyti, vienas mogus negali sukaupti jo daugiau nei
kiti, jis negali bti investuotas, kad bt jo daugiau gauta. Pinig,
kaip laiko metaforos, vartojimas bdingas vadinamosios protes
tantikos darbo etikos" socialinms vertybms. Metafora sako, kad
laikas, kai nedirbama produktyviai (tai apima ir utarnaut" poils)
yra veltui praleistas" - ypa, jei jis praleistas" nieko nedarant ar
besivaikant malonum. i metafora disciplinuoja ms mstym,
kad jis atitikt kapitalistins, darb orientuotos visuomens ideolo
gij ir tapt jos dalimi.
Abi ios metaforos yra to, k Levi-Straussas vadina konkretumo
logika" (r. 7 skyri), pavyzdiai. Jis teigia, kad visos visuomens
suteikia prasm svarbioms abstrakcijoms, jas metaforikai ireikdamos konkreia patirtimi. ios konkreios metaforos, kaip auktyn
ar pinigai, po to tampa mstymo priemone", jos formuoja ms
supratim ir suteikia pavidal toms abstrakcijoms, galina jas kon
ceptualiai vartoti kasdieniniame gyvenime.
Tokios kasdiens metaforos daugybe bruo skiriasi nuo literat
rini metafor. Jos nepatraukia ms dmesio kaip metaforos, taigi
8.-94
114
Signifikacija
nereikalauja smoningo ikodavimo. Taigi jos labiau umaskuotos ir

j prasm lengviau tampa ms visuomens sveiko proto" dalimi,
eina sudt netikt, tarsi savaime suprantam plaiai paplitusi
teigini. Toks sveikas protas atrodo natralus dalykas, bet taip nra jis visada yra sutartinis, visada visuomens suformuotas. Gal gale
jis yra ideologinis, nes dominuojanios klass galia palaikoma tiek,
kiek j idjos gali tapti vis klasi sveiko proto dalimi. Dl ideologinio
sveiko proto, pavyzdiui, emesniosios grandies darbuotojai - m
lynosios apykakls" laiko savo pozicij emesne u vadybinink,
ideologinis sveikas protas liepia manyti, kad pramogos - tai laiko
vaistymas. Kasdiens metaforos labiau ideologins ir paslptos nei
literatrins, taigi turtume bti budresni j ir j sukuriamo sveiko"
proto atvilgiu.
Metonimija
Pagrindins svokos
Metafora veikia perkeldama vienos realybs plotms savybes kitai,

o metonimija asocijuoja tos paios plotms reikmes. Ji apibriama
kaip procesas, kai dalis atstoja visum. Kai sakome karnuotos Eu
ropos galvos", vartojame metonimij. Pagal Jakobson, metonimija
yra dominuojanti prozos priemon, tuo tarpu metafora - poezijos.
Reprezentuojant realyb, metonimija neivengiama - mes pasiren
kame dal realybs" atstovauti visumai. Urbanistin kriminalini
televizijos serial aplinka yra metonimija. Nufilmuota gatv nerei
kia, kad atstoja pai gatv, bet ji yra tam tikro miesto gyvenimo bdo
metonimija - darbinink kvartal skurdo, priemiesi respektabilu
mo ar centro pramatnumo.
Metonimijos pasirinkimas gali bti lemiamas, nes pagal j susiku
riame neinom likusi realyb. Neseniai televizijos programoje Lei
djai" (The Editors) buvo parodyti du piketo siuetai. Viename j grup
pagyvenusi vyr stovjo prie mons, o du tuo metu kalbjosi su
sunkveimio vairuotoju, kitame - grup darbinink nirtingai grmsi
su policija. Tie abu siuetai buvo nufilmuoti t pai dien, tame paia
me pikete. inoma, btent antrasis buvo parodytas per vakarines inias.
Metonimija
115
Metonimijos pasirinkimas nulemia vis apie vyk susikuriam vaizd,

ir profsjungos danai protestuoja, kad metonimijos, pateikiamos per
inias, silo irovams labai vienpusik ir nepiln j veiklos vaizd.
Jamesas Monaco (1977) parodo, kaip metonimijos naudojamos ki
ne. Pavyzdiui, kadras su verkianios moters galva alia banknot
krvels, paskleistos ant pagalvs, yra prostitucijos metonimija: ges
tas ar poza yra laikoma j reikiam emocij metonimija.
Papildotnos valgos
Metonimija yra efektyvus realybs perteikjas, nes veikia indeksikai. Ji yra dalis to, kam atstovauja. Ji skiriasi nuo natrali" in
deks, toki kaip dmai, atstojantys ugn, nes ia veikia akivaizdus
sutartinis pasirinkimas. Sutartinis jo pobdis danai maskuojamas
ar bent ignoruojamas, ir metonimija pateikiama kaip natralus in
deksas ir taip jai suteikiamas tikros", o ne svarstytinos" statusas.
Bet visi filmuoti reportaai yra metonimija ir visi jie yra sutartinis
pasirinkimas. Tik vienas i dviej nufilmuot piketo siuet buvo
parodytas per inias, ir pasirinkimas, kur rodyti, priklaus nuo dvie
j kriterij. Pirmasis - naujien vert. Galtungas ir Ruge (1973) nu
stat, kad dominuojanios naujien verts yra tokios, kad vykiui yra
didesn tikimyb tapti reportau, jei naujiena:
(a) susijusi su elito asmeniu;
(b) yra negatyvi;
(c) vyko neseniai;
(d) yra netikta.
Antrasis kriterijus - tai kultros verts, arba mitai. Ms domi
nuojaniuose mituose profsjungos yra griaunanios, agresyvios,
joms svetima plaiosios visuomens gerov, apskritai - tai neigiama
organizacija. Akivaizdu, kad antrasis siuetas atitiko" dominuojant
mit ir naujien verts kriterijus. Jis ir turjo bti pasirinktas.
Metonimijos, mitai ir indeksai
Fiske ir Hartley (1978) isamiai parod, kaip mitai veikia ini lai
dose. Mitai veikia metonimikai, nes vienas enklas (pvz., linksmasis
brit bobis) skatina mus sukonstruoti likusi svok, sudarani mit,
116
Signifikacija
grandins dal, taip kaip metonimija skatina sukonstruoti visum,

kurios dalis ji yra. Abu jie yra efektyvios komunikacijos priemons,
nes tai neakivaizds ar umaskuoti indeksai. Jie pasinaudoja nat
rali indeks tiesos veiksniu" ir juo remiasi, paslpdami indeksin
prigimt. Mes suvokiame, kad dmai nra ugnis ar kad juodi debesys
nra audra, bet nesame taip sismonin, kad parodytas piketo siu
etas nra tikrasis piketas, ar bobio nuotrauka nra tikroji policija.
Paslpta taip pat ir sutartin enklo pasirinkimo esm. Kiti policijos
ar piketo enklai aktyvint kitus mitus, kitos metonimijos pateik
t kit realybs vaizd. Pagrindinis semiotins analizs tikslas - at
skleisti i maskuot.
Metonimijos, mitai ir indeksai veikia taip pat, nes ir enklai, ir j
referentai yra tos paios plotms, jie veikia artumo principu. ia n
ra perklimo, kaip metaforoje, nei akivaizdiai ireikto susitarimo,
kaip simboliuose. Hawkesas (1977) mano, kad metonimijos veikia
sintagmikai. Galtume dar pridti mitus ir indeksus, nes visi trys
reikalauja, kad skaitytojas sukonstruot sintagm, remdamasis da
limi, pateikiama enklo.
Metaforos ir paradigmos
Jakobsonas teigia, kad metafora yra prastinis poezijos, o metonimi

ja - realistins prozos metodas. Ankstesnje dalyje aptarme, kodl
realizmas" yra btinas metoniminiam komunikacijos bdui, o tai
paaikina ir kodl metaforos gana retai pasitaiko vaizduojamajame
mene ar fotografijoje, o jie abu yra realistiniai. I esms metafora nra
realistin, greiiau vaizdinga, ji nesusijusi su tos paios plotms reik
mi gretinimu, bet reikalauja, kad asosiacijos principu siektume pa
naumo tarp dviej akivaizdiai skirting plotmi. Reikia pasitelkti
vaizduot, kad susietume norag su laivo priekiu.
Menikesnms, miglotoms metaforoms reikia didesni skaitytojo
vaizduots pastang. Frazei Atseikjau savo gyvenim kavos puode
liais" reikalinga laki skaitytojo vaizduot, kad susiet kavos puodelio
charakteristikas su laiko matais. Kavos puodeliai (kavos grimas"
kaip socialinio pavirutiniko bendravimo metonimija) asocijuojasi su
reguliarumu ir pasikartojimu, kartu su svarbiausio vykio gyvenime
Metonimija
117
pojiu. Cigarei ir lietaus asociacija siejasi su tokia paia vaizduo

ts veikla.
is asociacijos principas - vienos realybs plotms savybi veri
ar reikms perklimas kit. i transpozicija vyksta tarp paradig
mos vienet (pavyzdiui, laivas vagoja, pjauna, raio ir t.t., arba a
atseikjau savo gyvenim gimtadieniais, iemomis, darbo praradi
mais, kavos puodeliais ir pan.), ir todl metafora veikia paradigmikai. Btent i to kyla metaforos vaizdingumas ir poetinis efektas, nes
paprastos paradigmos gali bti vaizduots dka praplstos, trau
kiant kak nauja, netikta, krybinga". Taigi paprasta gyvenimo
mat" paradigma gali bti praplsta prijungiant kavos puodelius.
Arba galime vaizduotje sukurti speciali liet ir cigaretes apimani
paradigm, susidedani i ilg, plon, apvali objekt, paprastai
matom dideliais kiekiais. Kiti galimi paradigmos vienetai gal
t bti degtukai" (per daug artimi cigaretms, kad tikt pabrti
skirtum, btin tokio pobdio originalioms metaforoms), tayti
rstai, kuriuos reikia iveti i miko", drenao vamzdi stirta sta
tybvietje". Abu ie variantai tinka sivaizduojamam cigarei me
taforos paradigminiam pasirinkimui.
Taigi metonimijos veikia sintagmikai dl realistinio efekto, o me
taforos - paradigmikai dl vaizdingumo ar siurrealistinio egfekto.
Btent ta prasme galima sakyti, kad konotacija veikia metaforiniu
bdu. Kai neryki nuotrauk perskaitome kaip sentiment, atlie
kame sivaizduojam savybi transpozicij (perklim) i jausm
plotms signifikanto sandaros plotm. Nerykus vaizdas - senti
ment metafora. Tirpimas - atminties veiklos metafora. Auksins
karnos formos sagos ir auksin juostel yra generolo rango auktos
socialins padties metafora. Bet ios konotacijos yra sudarytos ne
visai kaip tikros metaforos, nes, nors ir yra susijusios su sivaizduo
jama vienos plotms savybi transpozicija kit, pabria t plotmi
panaum, minimizuodamos skirtum.
6
Semiotiniai metodai ir j taikymas
Dar prie lidespoetin metafora
Dar prie lides" - Dylono Thomaso eilraio pavadinimas.
G.N. Leechas (1969) pateikia vykus pavyzd, kaip semiotiniai ling
vistiniai analizs metodai leidia suvokti, kaip i fraz gauna savo
poetin gali. Keturios svokos - paradigma, sintagma, norma ir
nukrypimas - gali padti mums paaikinti i fraz.
Normos ir nukrypimai
Norma - statistikai vidutinis elgesio arba vertinimo pavyzdys. Ji

paaikina bendr nusistovjusi grups arba visuomens tvark ir to
dl yra nuspjama, tiktina. Plaiai priimtos konvencijos yra artimos
normai. Tai, kas netikta, nekonvencionalu, yra nukrypimas nuo nor
mos. Nordami bti tiksls, turtume sivaizduoti skal, kur norma
yra viename gale, o didiausias nukrypimas - kitame. Yra normalumo
ir nukrypimo laipsniai. Taiau i tikrj norisi, nors ir klaidingai, kal
bti apie norm ir nukrypim kaip apie dvi skirtingas kategorijas. Jei
mes to laikysims, turime atsiminti, kad atstumas tarp j vis laik
keiiasi. Danai judjimas vyksta centrins, normalios pozicijos link.
Ilgi vyr plaukai buvo nukrypimas, po to tapo artimesni normai, mote
rys, mvinios kelnes, kreipimasis pagyvenusius mones vardu, ini
cial raids be tak - tai vis nukrypim tapimo norma pavyzdiai.
Paradigma ir sintagmos
Dar prie lides" yra nukrypimas nuo kalbos vartojimo, nes sin
tagma:
DAR PRIE
120
normaliai papildoma vienu i odi su tam tikromis charakteris

tikomis rinkinio, tai yra odiais i tam tikros paradigmos. iuo at
veju normalios paradigmos charakteristikos yra:
(a) odiai, susij su laiko matavimu;
(b) odiai, susij su reguliariai pasikartojaniais vykiais;
(c) odiai, turintys ir daugiskait, t.y. nevienaskaitiniai.
Taigi, kad papildytume sintagm DAR PRIE..., galime sudaryti
paradigm i tam tikro normos ar nukrypimo laipsnio element (r.
20 pav.). Pateikiamas tik apytikris j isidstymas pagal nukrypim,
bet jis gali bti kitoks skirtingiems monms. Mokiniams gali atro
dyti, kad Prie pamok" yra normalesnis nei Prie mnul", Holi
vudo vaigds gali manyti, kad Prie tris monas" normalesnis nei
Prie tris iemas". ia svarbiausia pats nukrypimo laipsnio prin
cipas, o ne grietos kategorijos.
Paradigmin charakteristika
Laikas
Pasikartojimas Daugiskaita
odis
Norma
Minut
Valanda
Savait
Mnuo
T.t.
Mnulis
iema
Varybos
Pamoka
Cigaret
Apsiaustas
mona
T.t.
Lidesys
Gamta
+
+
+
+
-
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
Nukrypimas
20 pav. odin paradigma
Makaronai: vizuali metafora
121
odis lidesys" - nukrypimas pagal visas tris charakteristikas.

Normaliai jis priklauso visai kitokiai paradigmai ir aptinkamas visai
kitokiose sintagmose. terpdamas j i sintagm, Dylanas Thomasas
laikinai suteik jam naujos paradigmos charakteristikas, ilaikydamas
ir jo tikrosios - pagrindini emocij - paradigmos savybes. Suteiks
lidesiui laiko matavimo, reguliaraus pasikartojimo ir nevienaskaitinio daiktavardio savybes, jis priskyr odiui nauj reikmi rin
kini kuris daugeliui skaitytoj gali pasirodyti labai tinkamas ar pa
maloninantis vaizduot. Krybikumas ir originalumas danai reikia
norm ar konvencij lauym. Semiotin analiz gali padti suprasti,
nuo koki norm buvo nukrypta, kiek ir koks buvo poveikis.
Makaronai: vizuali metafora
Tas pats procesas danas vizualiuose tekstuose, ypa reklamoje.
Reklamos krjai neretai pasinaudoja techninmis fotografijos gali
mybmis ir terpia" ar udeda ant viraus" ojektus, normaliai pri
klausanius vienai paradigmai, kit. Yra makaron reklama, kurioje
pavaizduota: lkts centre, kur paprastai bna maistas, - skaisios
sauls apviestas kviei laukas. Kur tikims, kaip prasta, paruoto
maisto, pagaminto dirbtinai kaitinant, matome ali maist, ildom
tik sauls. Sintagma piet lkt su..." normaliai bt papildyta ele
mentu i paradigmos su pagaminto, dirbtinio, iimto i gamtos charak
teristikomis. Vietoj to yra pasitelkta sveiko ir natralaus paradigma.
Kiti javainiai apibdinami odiniu io paradigminio perkeitimo ati
tikmeniu Saulti pusryiai".
Ir Dylano Thomaso fraz, ir makaron reklama veikia metafo
rikai, nes imamas elementas i vienos paradigmos ir terpiamas
sintagm, kuri normaliai turt bti papildyta elementais i visai
kitos paradigmos. Taip darydami, krjai asocijuoja i dviej para
digm charakteristikas nauju ir spdingu perkeitimo bdu. Visos
metaforos ta prasme yra nukrypimai nuo kalbos vartojimo norm.
Gali atsitikti, ir danai atsitinka, kad metafora tampa tokia prasta,
taip danai vartojama, kad virsta norma. Taip ji tampa ablonu ir
prarand savo tikrj vaizdingum.
122
6 iliustracija. Makaron lkt

Pateikti pavyzdiai parod, kad perkeitimas gali vykti abiem kryp
timis. Galima sakyti, kad lidesys" gyja daugiau paradigmos, su
kuria buvo asocijuotas, savybi, nei atsinea i savo normaliosios.
Taiau vagoja" ir makaron reklama daugiau atsinea i savo nor
malios paradigmos, nei gyja naujojoje. Btent toki vaizduots veik
l, susijusi su metaforine ar paradigmine transpozicija, turi ome
nyje Jakobsonas, sakydamas, kad poezija daniausiai veikia metafo
rikai, o realizmas - metonimikai. Norint sukurti realybs vaizd
pasitelkiant metonimij, btina kitokia vaizduot, nepakanka tik su
sieti paradigmas, paprastai laikomas skirtingomis.
Notting Hillas: realistin metonimija
123

Galime praplsti savo semiotin analiz, juddami tokia kryptim.
Reportains nuotraukos ikelia analitikui naujas problemas. Jos yra
ikonikos ir nesutartins, taigi dalyvaujanios paradigmos maiau
apibrtos nei verbalinje sintagmoje. Jos veikia metonimikai, ne
metaforikai, ir todl nekreipiamas dmesys sukonstravimo k
rybikum", jos atrodo natralesns". 7a iliustracijoje matome nuo
trauk, padaryt 1976 met Notting Hillo karnavale Londone. Jo
metu vyko susidrimas tarp juodaodi jaunuoli ir policijos. 7b
iliustracijoje matyti, kaip t inaudojo Observer.
Pirmojo lygmens sintagma
Denotatyviniame, pirmo lygio signifikavimo, lygmenyje 7a ilius
tracija ikelia kelias problemas. Tai sintagma, sudaryta i keli vizua
lini enkl. Viena i itoki ikonini sintagm analizs problem
yra ta, kad j sudaranius enklus sunku iskirti ir aikiai apibrti,
7a iliustracija. Notting Hillas
124
kaip tai galima sutartinse sintagmose, tarkim, sakiniuose. Barthes'as

atkreipia tai dmes, pavadindamas nuotrauk realybs analogu//.
Taiau manau, kad galiau joje iskirti du pagrindinius ir tris pa
pildomus enklus, nes velgiu skaitmeninius skirtumus analogi
niame kode. Toliau analizuojant ie enklai skaidomi komponentus,
taip pat kaip gramatinje sakinio analizje einama vis detalesnio ly
gio link. Kiekvienas enklas ia yra kaip fraz sakinyje.
Du pagrindiniai enklai yra juodaodi jaunuoli ir policijos gru
ps. Trys papildomi - juodaodi minia, supanti incidento viet,
miesto aplinka - viaduko apaia, seni namai aiktje - ir medis. Sin
tagmoje atsiranda tam tikras i enkl ryys - konfrontacija, kuri
kakokiu bdu, gal ir atsitiktinai, yra susijusi su miestietika, juo
daodi gyvenamja aplinka. inoma, konfrontacija nra nepriklau
soma nuo ios aplinkos.
ie signifikantai ant popieriaus lapo tampa enklais, kai juos skai
tome, t.y. susiejame su signifikatais ar mentalinmis idjomis. Yra
policijos, juodj, gyvenamj rajon, medio svokos, reikalingos
iam paveikslui perskaityti. ie signifikatai yra ms kultrins pa
tirties rezultatas. Mes galime atpainti, kad uniformuotos figros yra
policininkai, o ne Gelbjimo armijos orkestrantai, juodaodiai, ms
nuomone, ino, jog baltieji juos suvokia kaip emigrantus, neseniai
atvykusius baltj visuomen.
Antrojo lygmens sintagma: mitas ir konotacija
Jei jau kalbame apie signifikatus, suprantame, koks pramanytas yra

skirtumas tarp pirmojo ir antrojo lygmens - tai viso labo analitinis
susitarimas, nes signifikatai nepastebimai pereina antrojo lygmens
mitus.
Nuotrauka neivengiamai ijudina jau egzistuojani svok gran
din, sudarani policijos mit. io vaizdo poveikis atsiranda dl do
minuojanio mito: policija yra neagresyvi (nepaisant banan) - vienas
ginasi prisidengs veid ranka, du atsisuk jaunuolius nugara, vienas
buvo partrenktas ir pamet alm. Juodaodi jaunuoli signifikatas
traukia du mitus - juodj ir nepatenkinto jaunimo. Taigi ia ir rasi
n konfrontacija, ir kart konfliktas. Visuomens tvark ir statym
sauganios jgos, arba mes, stoja prie anarchines, antivisuomenines
125
BEIXS OBSERVER REIEW

S C 0 TC M
7b iliustracija. Observer Review

jgas - juos. iame lygmenyje konfrontacija nuotraukoje tampa visos
visuomens vidins tampos ir konflikto metonimija. ia taip pat vei
kia darbinink kvartalo mitas. Viaduko kratas yra didelio miesto cen
tre esanio sunykusio rajono metonimija. I juodj minios nuotraukos
gilumoje galima sprsti, kad tai j rajonas. Bet btent taip perskaityti
galima tik ms ini, kad miestas yra liberalioje demokratinje bal
tj alyje ir jai, kaip ir policijai, vadovauja baltieji, kontekste.
Observer apkarp i nuotrauk, pakeit jos form. Ji tapo siaura ir
ilga. irint j, ms akys laksto i kairs dein. Tai sustiprina
konfrontacijos konotacij. Skaitytojo aki judesys tampa abiej pusi
sveikos ikonine reprezentacija. Neliko medio, kuris vienintelis ga
ljo suvelninti nuotraukos poveik. Bet viaduko kratas liko (galima
buvo nukirpti sulig juodj lyderi galvomis), liko ir juodj minia.
Nuotrauka papildyta keturiais juodo sunkaus rifto odiais, atski
rianiais du pagrindinius veikjus. Patys odiai, j vieta ir riftas
pabria ias konflikto konotacijas.
Profesionalo poiris
Haroldas Evansas (1978), tuometinis The Times redaktorius, taip
pakomentavo: Tai smoningo vaizdo redagavimo ir kartu sumanios
nuotraukos rezultatas". Jis ts: Neapkarpytoje versijoje buvo taip
126
pat ufiksuoti mediai ir namai bei fonas, kurie niekuo nepapildyt

naujien, ir jei bt palikti, uimt publikacijos viet ir atitraukt
dmes nuo pagrindini dalyk. Tame, kas liko, pakanka ir detali,
ir dramos, o dydis ir forma patraukia kiekvieno skaitytojo ak."
domu palyginti, kaip profesionalo argumentacija dera su semio
tiniu perskaitymu. Shannono ir Weaverio triukmo svoka gali paai
kinti dal apkarpym grindiani argument, bet ia dar buvo pa
liestos detals ir drama, techniniai ir ekonominiai publikacijos ploto
aspektai. Kai jis kalba apie skaitytojo dmesio patraukim, priartja
prie semiotini dalyk. Skirtumas tas, kad profesionalas mano, jog
skaitytoj labiausiai ar net iimtinai paveikia pati nuotrauka. Skai
tytojas laikomas praneimo primju, ir jei komunikacijos procesas
atliktas kvalifikuotai, poveikis turt bti ymus. Haroldas Evansas
remiasi pagrindiniu proceso mokyklos modeliu.
Semiotikas didesn svarb teikia skaitytojui. inoma, vaizdas da
lyvauja kuriant reikm, bet dalyvauja ir skaitytojas. Poveikis, arba
dmesio patraukimas", labai priklauso nuo to, kad skaitytojas jau
turi savo nuomon ir socialini poiri rinkin apie incident bei
socialinius santykius, kuri metonimija jis yra. Kad atsirast povei
kis, teksto struktra turi sveikauti su socialiniu skaitytojo poiriu.
Skirtumai tarp dviej mokykl yra dl akcent santykio, o ne prie
taring alternatyv.
Mitologo poiris
Slogaus urbanistinio vaizdo apkarpymas - tai bdas, kuriuo re

daktorius, gal ir nesmoningai, padeda mitui natralizuoti istorij.
Tai neleidia atsirasti potencialiai reikmei, jog konfliktas vyksta dl
socialinio atstumtumo, ir palaikoma reikim, kad spalvotasis jau
nimas natraliai" links griovim, agresij, asocial elges. Toks
baltj mitas apie juoduosius naudojamas paaikinti, kodl baltj
visuomenje neproporcingai daug juodj teisiama ir patenka ka
ljimus. ia remiamasi j prigimtimi, o ne socialinmis slygomis.
Mitas paneigia vergovs ir kolonializmo Karib ir Afrikos alyse is
torij, o juk dl to juodieji atsidr Britanijoje ir j socialin padtis yra
emesn. Tai paneigia ir naujesn netoliaregik policijos pertekliaus
127
juoduosiuose rajonuose istorij, kurios dalis yra nuotraukoje pavaiz

duoti vykiai. odiai JAUNI PIKTI IR JUODI padeda natralizacijos
procesui. Jie pakia mint, kad piktumas - dl jaun juodj pri
gimties", o ne baltj visuomens elgesio.
Barthes'as sitikins, kad prasta mit funkcija - tenkinti domi
nuojanios klass interesus. ie rasistiniai mitai gerai tinka baltj
interesams, nes leidia jiems ivengti supratimo, kad btent j istorija
ir j privilegijuota padtis, o ne juodj prigimtis sukl pykt ir
neramumus, pavaizduotus nuotraukoje. Mitai klaidingai pateikia
problem ir jos sprendim kaip esanius juodajame, o ne baltajame
visuomens sektoriuje. Todl j numitinimas mitologins analizs
bdu yra socialinis ir politinis veiksmas. Reikms niekada nra tik
tekstins, jos visada sociopolitins. iai dimensijai mitologas ir skiria
daugiausia dmesio.
Paradigmos
Verbalinse, arba sutartinse, kalbose paradigmos yra aikiai api

brtos ir greta signifikant paradigm yra ir signifikat paradigmos.
Ikonins kalbos, pavyzdiui, fotografija, veikia kitaip. Potencialiai gali
bti be galo daug policijos nuotrauk. Taiau, kaip primena Saussure'as, kiekvienas paradigmos elementas turi aikiai skirtis nuo kit.
Taigi begalyb policijos nuotrauk yra problemika tik pirmajame signifikacijos lygmenyje. Antrajame lygmenyje akivaizdiai skirting
bd policijai fotografuoti" skaiius yra ribotas. Gali bti konotuojamas tik tam tikras emocij ir veri kiekis ir dar maiau yra policijos
suvokimo mit. ia antrojo lygmens paradigma, susidedanti i mit
ir konotacij. Ta paradigma gali bti ne tokia akivaizdi, kaip sutartinio
kodo, taiau vis tiek ms kultroje yra neverbalinis susitarimas dl
svarbiausi jos element.
Kyla domus klausimas - ar kitoms ms visuomens kultroms
ir subkultroms tinka ta pati policijos fotografavimo bd" para
digma. Jei ne - pasikeis j perskaitytos antrojo lygmens reikms.
i nuotrauka vieniems gali konotuoti policijos savitvard ir toleran
tikum, kitiems - jos silpnum ar net baim, dar kitiems ji gali
konotuoti policijos sibrovim ir intervencij. Prie ios skirtingo
128
perskaitymo, ypa antrajame lygmenyje, problemos dar grime sky

riaus pabaigoje. Dabar noriau apsistoti ties paradigmine analize ir
pristatyti parank metod. Jis inomas kaip komutacijos (pakeitimo)
testas.
Komutacijos testas
Komutacijos testas atlieka dvi pagrindines funkcijas. Pirmoji - nu

statyti reikminius paradigmos arba sintagmos skirtumus ar skiria
muosius bruous, antroji - padti apibrti reikmingum. io
testo technika yra tokia: pakeiiamas sistemos elementas ir verti
namas atsirads reikms pokytis, jei toks yra. Paprastai pakeitimas
ir pakeistos sintagmos reikm nustatomi vaizduotje. Taigi sivaiz
duokime, kad sunkveimis, esantis sintagmos kairje, pakeiiamas
lengvj automobil. Manau, turtume sutikti, kad tai nepakeis nuo
traukos reikms. Sunkveimis nra signifikuojantis elementas. Arba
galime sivaizduoti, kad nuotraukos fonas pakeistas pramatn bal
tj priemiest. Tai i esms pakeis sintagmos reikm. Tada kon
fliktas vietoj nemalonaus, bet riboto, sulaikomo, vietinio atrodyt
kaip daug labiau iplits, grsmingas, apimantis vis visuomen.
Arba sivaizduokite, kad visi nuotraukoje - baltieji, ar kad juodj
grup - respektabiliai apsireng vidutinio amiaus vyrai.
inoma, naujien nuotraukoje ios galimybs yra hipotetins. Aki
vaizdu, kad fotografas ne specialiai pasirinko juodaodius jaunuo
lius, o ne baltuosius vyrus. Bet kai skaitome nuotrauk, atpastame,
kad jie ne balti, ne vidutinio amiaus, ne viduriniosios klass mons.
Komutacijos testas padeda mums priskirti iai grupei reikm pagal
tai, kuo ji nra.
Nra abejons, kad analizuodami reklamines nuotraukas inome,
jog pasirinkimas buvo smoningas - i nuotrauk fotografas tai
suvokia, tuo tarpu beveik galime bti tikri, kad naujien fotografas ne. T pat galima pasakyti ir apie redaktoriaus pasirinktus odius
JAUNI PIKTI IR JUODI. Pakeiskime i odi rift normal ir pa
talpinkime u nuotraukos rib, labiau pastabai tinkam viet, ar
pakeiskime odius JUODI PIKTI IR JAUNI. Arba sivaizduokime, kad
ant policinink grups baltai atspausdinti odiai BRIT BOBIAI,
129
PAKLIUV l APSIAUST. Visi ie pakeitimai yra reikminiai ir pakeist

vis nuotraukos reikm.
odiai ir vaizdas
Apsistosime ties odi ir vaizd vaidmens palyginimu. Foto

grafijos antratei vartojam odi funkcijoms apibrti Barthes'as
(1964) vartoja pritvirtinimo (ang. anchorage) termin. Jis teigia, kad
vizuals vaizdiai yra poliseminiai: Bdami signifikant pagrindu,
jie implikuoja kintam signifikat grandin; skaitytojas gali vienus
pasirinkti, o kitus ignoruoti". odiai padeda fiksuoti i kintam
signifikat grandin taip, kad bt pasiprieinta enklams, dl kuri
nesame visai tikri". I ties retai (jei tai i viso pasitaiko) matome
nuotrauk be jokios odins antrats, iskyrus tas nuotraukas, kur
denotatyviniame lygmenyje pasakoma, kur ar kas tai yra. Kitoje vie
toje Barthes'as (1961) antrat vadina parazituojaniu praneimu,
siekianiu suadindi vaizdo konotacijas su vienu ar keliais antrojo
lygmens signifikatais". Jis pripasta, kad konotacija pateikia skai
tytojui daugiau galim reikmi nei denotacija, ir kad odiai gali
bti panaudoti tai reikmi skalei susiaurinti ar jos dal atmesti.
Kit pritvirtinimo funkcij Barthes'as vadina denominacija. Ji pa
prasiausiai pasako, kas yra nufotografuota, taigi padeda surasti nuo
traukai viet ms pasaulyje. Pasakius, kad nufotografuotas Notting
Hillo karnavalas", palengvja nuotraukos vietos nustatymas ir taip
sutvirtinama jos reikm. Galima pasakyti, kad tai rasins riaus
Smethvvicke, ar Cardiffo futbolo sirgaliai, einantys i stadiono, ar filmo
Dixon of Dock Green epizodas - kiekviena i denominacij kai kurias
reikmes atmest, o pasilyt kitas.
Silomi perskaitymai
Taigi antrajame lygmenyje odiai nukreipia ms skaitym. Kar

tais jie pasako mums, kodl verta padaryti i nuotrauk, ir danai kaip reikia j perskaityti. Jie nukreipia mus Stuarto Halio (1973b)
vadinamojo silomo perskaitymo" link. iuo atveju silomas per
skaitymas yra tas, kuris veda mus link nuotraukos reikmi, ati
tinkani tradicines statymo ir tvarkos vertes. ios verts susiduria
9.-94
130
su neivengiama problema, taiau paios ir padeda j iprsti. Kitaip

sakant, silomi perskaitymai atmeta potencialias revoliucines nuo
traukos reikmes. Mes neskatinami aptarinti reikms, kuri remtsi
idja, kad socialin struktra yra bloga, neteisinga ir reikia j fizikai
suardyti. inoma, tokios reikms ms kultros maum grupms
yra manomos ir net prognozuojamos. Bet joms neteikiama pirme
nyb, nes tai bt ikreiptas ikodavimas (Eco, 1965). Pasirinktoji reik
m susieja rasin problem" su jaunimo problema" ar kart susi
drimu", t.y. su tuo, kas yra pastama, ir inoma, kad tai sukelia
tamp ir spaudim, bet nra i esms grsminga paiai visuomenei.
odiai nukreipia ms dmes nuo potencialaus, taiau daug pavojingesnio ryio tarp rass" ir klass".
Silomo perskaitymo svoka yra vaisinga, nes pateikia mums mo
del, leidiant susieti aptariamas praneimo reikmes su socialine
struktra, kurioje veikia ir praneimas, ir skaitytojas. Hallas pasisko
lina i svok i Parkino ir ipltoja j. Parkinas (1972) teigia, kad
yra trys pagrindins reikmi sistemos, kuriomis remiantis individas
interpretuoja ar reaguoja savo padties visuomenje suvokim. ias
sistemas jis vadina dominuojaniomis, subordinuotomis ir radika
liomis. Stuartas Hallas mano, kad jos atitinka masins komunikacijos
praneim ikodavimo bdus.
Dominuojanti sistema (ar dominuojantis kodas) yra ta, kuri perteikia
dominuojanias vertes ir egzistuojani struktr, silomus visuo
mens perskaitymus. Dominuojantis ios nuotraukos apibrimas policija yra ms atstovas, palaikantis ms laisv visuomen, o
juodieji jaunuoliai, metantys ik iam vaidmeniui, turi bti lai
komi nukrypusiais" ar nusikaltusiais.
Subordinuota sistema atitinka Halio derybin kod. Ji pripasta do
minuojanias vertes ir egzistuojani struktr, bet linkusi sutikti, kad
reikt pagerinti tam tikros grups padt struktroje. Tai galt bti
profsjunga, besideranti dl savo nari alg padidinimo, ar liberals
baltieji, besiderantys" dl geresns juodj padties ms visuo
menje. Toks derybinis nuotraukos ikodavimas galt apimti pri
tarim, kad policija apskritai efektyviai ir teisingai atlieka savo funk
cij, taiau juos galima apkaltinti dl elgesio su juodaisiais. Galtume
sakyti, kad dl kai kuri savo vaidmens aspekt policininkai yra
131
represinis vyraujanios daugumos veiksnys, palaikantis pavaldius

ar isiokanius elementus savo vietoje, ir tai nra blogai, kai reikalas
susijs su nusikaltli pasauliu, bet moraliai blogai, kai taip pat el
giamasi su juodaisiais.
Halio opozicinis kodas atitinka radikalij Parkino sistem. Toks per
skaitymas atmeta vyraujani versij ir jos kuriamas socialines vertes.
Opozicinis ikoduotojas pripasta silom perskaitym, bet atmet
j kaip klaiding. Jis praneimui randa vietos reikmi sistemoje,
radikaliai prieingoje vyraujaniai, ir todl silo radikaliai prieing
teksto perskaitym. Opozicinis ios nuotraukos perskaitymas bus
toks: ji rodo natrali juodj teisi ir laisvi iraik, kuri jga nu
slopinama valdaniosios klass galiotini. Tai neteisingos veikian
ios socialins sistemos metonimija.
Antrojo lygmens nuotraukos reikmi analiz atved mus prie
ideologijos svokos. Tokios silomos nuotraukos reikms manomos
tik jei laikomasi baltj liberaliosios demokratins ideologijos. Dis
kusijai apie ideologij pasiliksiu 9 skyri.
Socialin reikms determinacija
Hallas ir Parkinas parod, kad tai, koki informacij skaitytojas tu

ri prie praddamas skaityti tekst, lemia jo socialin pozicija. Abu
autoriai mano, kad pirmiausia tai priklauso nuo socialins klass.
Morley (1980) toliau ipltojo j idjas, atlikdamas dviej televizijos
Nationwide"* laid auditorijos suvokimo empirin tyrim. Gauti
duomenys i esms parm Halio ir Parkino pozicij, taiau parod,
kad pati socialin klas nra toks lemiantis veiksnys, kaip jie man.
Taigi ir profesini mokykl mokiniai (darbinink klas), ir bank va
dybininkai (vidurinioji klas) laiksi dominuojanio perskaitymo, o
tai studentai (vidurinioji klas) ir profsjung veikjai (darbinink
klas) - derybinio (skirtingo). Opozicin perskaitym pateik juodieji,
visai atmet program, kaip neatitinkani realybs, ir cech viri
ninkai, kurie i viso buvo nusistat prie j.
Morley parod, kad modelis i ties veikia, bet tenka pripainti,
kad kiti socialiniai veiksniai, o ne klass, padeda nustatyti skaitytojo
Publicistin laida.
132
derybin pozicij. Tie veiksniai gali bti isilavinimas, darbo vieta,

partin priklausomyb, gyvenamoji vieta, religija ar eima. Kiekvie
nas j suformuoja diskurs, kalb registr su jam bdingais pasaulio
konceptualizavimo bdais. Taigi individas naudojasi keletu diskur
s, kildinam i skirting socialini grupuoi, kuri nariu jis yra.
Skaitymas - tai keli skaitytojo diskurs ir teksto diskurso derinimas.
7
Struktralistin teorija ir jos taikymai
Semiotika yra struktralizmo forma, nes ji teigia, kad nemanoma
painti pasaulio kitaip, kaip per svokines, lingvistines ms kul
tros struktras. Empirizmas (r. 8 skyri) teigia visai prieingai.
Empirikui tyrintojo veikla - jau egzistuojani pasaulyje reikmi
ir modeli atskleidimas, tuo tarpu struktralisto uduotis yra iai
kinti svokines struktras, per kurias vairios kultros organizuoja
savo pasaulio suvokim ir supratim. Nors struktralizmas neneigia
iorins, universalios realybs egzistavimo, jis nepripasta, kad
mons sugebt prieiti prie ios realybs objektyviu, universaliu,
kultrikai nedeterminuotu bdu. Struktralizmo reikalas yra at
skleisti, kaip mons suteikia pasauliui prasm, o ne koks pasaulis
yra. Todl struktralizmas nepripasta jokios galutins ar absoliu
ios mokslins tiesos, nes jei universali, nekintanti realyb nepri
einama monms, tai mes negalime vertinti teigini ar tikjim tei
singumo matuodami, kiek jie priartja prie ios realybs.
Danai sunku suvokti i mint, nes ji prietarauja moksliniam
racionalizmui, dominuojaniam Vakaruose nuo Renesanso laik. Levi-Straussas (1979) skiria mokslin" ir laukin" mstymo bdus,
nenordamas pasakyti, kad mokslinis yra geresnis, tik jis yra kitoks.
Jis veikia nustatydamas skirtumus, dalydamas gamt vis detales
nes ir tikslesnes kategorijas, o laukinis" mstymas yra holistinis, jis
stengiasi suprasti gamtos visum, o ne jos gabaliukus. Jis apima pa
tyrimo sritis, mokslo atmestas kaip netikras ar nemokslines, tikji
mo, vaizduots ir subjektyvios patirties dalykus, kurie nelaikomi
realybs dalimi. inoma, vakarietikas mokslas savo gebjimu pa
keisti pasaul yra daug instrumentikesnis nei maginiai reikinio
134
paaikinimai kokioje nors gentinje visuomenje. Bet religin tiesa"

gali veiksmingai pakeisti moni poir ir elges, paveikti socialin
ir politin ms sistem, pateikti neabejotinai tikresnius" ms sub
jektyvios patirties paaikinimus nei empirinis mokslas. Tiesa yra j
sukurianios ir pripastanios svokins ir kultrins sistemos, o ne
universalios, objektyvios ikikultrins realybs funkcija.
Levi-Straussas buvo antropologas struktralistas, praplts Saussure'o kalbos teorij iki struktrins sistemos, apimanios visus kul
trinius procesus, pavyzdiui, maisto gaminim, apsirengim, gimi
nysts ryius ir ypa mitus bei legendas. Tai vis ms kultrinio ir
socialinio pasaulio organizavimo, taigi ir prasminimo bdai. Visos
kultros prasmina pasaul, ir nors j suteikiamos reikms gali bti
skirtingos, taiau bdai, kuriais jos kuriamos, - vienodi, jie universa
ls. Reikms yra bdingos tam tikrai kultrai, bet j krimo bdai
yra bendri visai monijai.
Taigi Saussure'ui visos kalbos yra skirtingos, j odynas skaido
pasaul gana skirtingas kategorijas, j sintaks jungia svokas gana
skirtingais bdais. Bet visos jos yra sutartins, visos turi t pai
paradigmin ir sintagmin struktr, visos paradigmikai remiasi
kategorij sistemomis, kuri reikms priklauso nuo j santykio su
kitomis kategorijomis toje paioje sistemoje, ir visos turi kategorij
derinimo, siekiant sukurti naujus teiginius, sistemas. Taigi visos kal
bos turi skirtybi ir derinimo struktr.
Kategorizacija ir binarins opozicijos
Levi-Straussui svarbesnis buvo paradigminis kalbos matmuo, t.y.
jos kategorij sistema. Kategorij krimas sistemos ribose jam bu
vo prasms suteikimo esm, o io proceso erdis - struktra, jo pa
vadinta binarine opozicija. Binarin opozicija - tai dviej susijusi
kategorij sistema, kuri savo gryniausia forma apima visat. Idealioje
binarinje opozicijoje viskas yra arba A, arba B kategorijos, ir taiky
dami tas kategorijas pasauliui mes pradedame j prasminti. Taigi
kategorija A negali egzistuoti pati savaime, kaip esmin kategorija, ji
gali egzistuoti tik struktrikai susijusi su kategorija B. Kategorija A
Kategorizacija ir binarins opozicijos
135
turi prasm tik todl, kad ji ne kategorija B. Be kategorijos B kate

gorija A neturt rib, taigi nebt kategorijos A. Pasaulio sukrimo
pasakojimas Pradios knygoje struktrikai gali bti perskaitytas ne
kaip pasaulio krimo, o kaip kultrini kategorij, suteikiani jam
prasm, krimo istorija. Tamsa buvo atskirta nuo viesos ir em nuo oro. em buvo perskirta sausumos ir vandens kategorijas, o
vanduo perskirtas jros vanden (nevaising) ir dangaus, arba lie
taus, vanden (vaising). Pastarasis yra antro prasminimo proceso
etapo pavyzdys, kai kategorijos, akivaizdiai egzistuojanios gam
toje, t.y. artimai atitinkanios ms konkreios realybs suvokim,
panaudojamos abstraktesnms, bendresnms ir neabejotinai labiau
kultrai bdingoms svokoms paaikinti ir pagrsti iuos paaiki
nimus gamta, taigi ir pateikti jas kaip natralias, o ne kultrines.
Akivaizdiai gamtini jros vandens ir lietaus vandens kategorij
opozicijos panaudojamos abstraktesnms ir kultrai bdingoms ne
vaisingumo ir vaisingumo kategorijoms paaikinti. is abstraki
svok prasminimo procesas, kai j skirtybi struktra metaforikai
perkeliama konkretaus skirtybes, atrodo natralus, bet pagal LeviStrauss yra kultrinis, jo pavadintas konkretumo logika". Toliau
Pradios knygos pasakojime ols atskiriamos lapus auginanias ir
sklas bei grdus brandinanias, ir is atskyrimas panaudojamas
daug keblesniam skirtumui tarp moni ir gyvn suvokti: mons
valgo grdus brandinanius augalus, o gyvnai - lapus.
Pagal Levi-Strauss, binarini opozicij sudarymas yra esminis,
universalus prasminimo procesas. Jis universalus, nes yra mogaus
smegen fizins struktros produktas ir todl bdingas moni gi
minei, o ne vienai kultrai ar visuomenei. Smegenys veikia elektro
cheminiu bdu sisdamos praneimus lstelms, ir vieninteliai ga
limi perduoti praneimai yra paprastieji binariniai TAIP ir NE. Visas
tinklas yra toks sudtingas, kad mogaus smegenys, kaip ir j elekt
roninis analogas - kompiuteris, gali sudaryti nepaprastai sudtingas
kategorij struktras, beveik be galo pakartotinai gilindamos ir detalizuodamos ias binarines opozicijas. (itas procesas buvo apraytas
1 skyriaus informacijos bit" dalyje.) Skirtumas tarp skaitmenini
ir analogini kod (r. 4 skyri) tas, kad skaitmeniniai kodai yra pa
grsti kategorij opozicija.
136
Taiau gamtoje taip nra. Gamta yra analogini, tstini, o ne api

brt kategorij seka. Gamtoje nra skiriamosios linijos tarp viesos
ir tamsos, taiau yra tstinis procesas tarp vitimo ir sutemimo. Nra
net ir aikios linijos tarp sausumos ir vandens - papldimys, klam
pusis smlis, dumblas yra kategorijos, besiprieinanios grietai bi
narinei opozicijai. ias kategorijas, turinias abiej opozicini kate
gorij bruo, Levi-Straussas vadina anomalinmis kategorijomis.
Anomalins kategorijos
Anomalin kategorija yra tokia, kuri neatitinka binarins opozi
cijos kategorij, lyg apima jas abi, iblukindama j rib rykum.
Anomalinms kategorijoms bdingi abiej binarini opozicij kate
gorij bruoai, todl jos turi per daug reikms, konceptualiai jos yra
per daug stiprios. J reikms pertekli, kylant i abiej kategorij,
ir j gebjim prietarauti pagrindinms kultr prasminanioms
struktroms reikia kontroliuoti - paprastai paskelbiant ventomis"
ar tabu". Anomalini kategorij kilm - i dviej altini: gamtos ir
kultros. Gamta visada prieinasi kultros primetamai kategorizacijai. Visada yra gamtos daleli, kurios nesutaikomai prieinasi to
kiam sutapatinimui. Taigi, grtant prie ms Pradios knygos pa
vyzdio, altys - nei sausumos vris, nei jros uvis, taiau turi
abiej bruo. Todl judaistinje-krikionikoje kultroje jis turi
labai daug reikmi, semiotikai yra per daug galingas, todl turi
bti kontroliuojamas, padarant j tabu. Panaiai homoseksualumas
grsia lyi kategorij aikumui, ir tokiose visuomense, kaip m
sik, kur lyties identitetas yra toks svarbus, jis yra apsuptas vairi
tiek moralini, tiek ir teisini tabu.
Kitas anomalini kategorij tipas yra suformuotas paios kultros
tarpininkauti abiem opozicinms kategorijoms, kai ribos tarp j
atrodo per daug grietos, bauginanios. Taigi daugelyje kultr die
vams ir monms tarpininkauja anomalios figros (angelai, Jzus
Kristus), turinios abiem bding bruo. Panaiai yra daugyb
mitologini ar religini figr, tarpininkaujani monms ir gyv
nams (vilkolakiai, kentaurai ir sfinksai) bei gyviesiems ir mirusiems
(vampyrai, zombiai, dvasios).
Struktrinis pasikartojimas
137
Struktrinis pasikartojimas
Kadangi struktravimo principas yra pagrindinis pasaulio pras
minimo bdas, struktralizmas ieko paraleli struktr, organizuo
jani akivaizdiai skirtingas ms kultrins bties dalis tais pa
iais bdais. Pavyzdiui, Leachas (1964) suranda paraleli tarp ms
erdvs, santykio su gyvnais ir santykio su monmis konceptualizavimo bd. ia jis aptinka paralelias kategorijas ir paralelias ano
malijas. Pateikiama supaprastinta jo analiz, irykinant pagrindines
mintis.
Erdv yra kategorizuojama namus", sodyb ar apylinkes" ir
tyrus". Gyvnai atitinka paralelias kategorijas - kambarinai gyv
nai", gyvuliai" ir laukiniai gyvnai". mons panaiai skirstomi
eim", gimines ar kaimynus" ir kitus, svetimus". Bet ios kate
gorijos, inoma, ne visada yra tikslios, ypa abiejose pastarosiose kul
tros srityse. Taigi gyvenantys namuose, bet nesantys kambariniais
gyvnais ar gyvuliais laikomi kenkjais, tabu, jiems suteikiama papil
doma reikm - daugelis moni ypa lyktisi iurkmis ir pelmis.
Atitinkama moni santyki kategorija yra netikrieji gimins, kurie
nra eima ar gentis, bet turi abiej bruo. Leachas paymi, kad pa
mot yra tipika tabu figra, moni pasaulyje uimanti padt, kuri
gyvn pasaulyje uima kenkjai. Panaiai tarp gyvuli ir laukini
gyvn yra anomali kategorija, kuriai priskiriamos laps (Britanijoje),
kojotai (JAV) ir unys dingo (Australija). Jie laukiniai, taiau laistosi
apie sodybas ir namus, jie turi kai kuri namini gyvn bruo,
ypa - un. mogikasis ekvivalentas - nusikaltliai", tai yra m
s gimini" ir kit, svetim" bruo miinys. Leachas primena, kad
bdinga lapms, kojotams ir dingo pasakose suteikti nusikalstamus
vaidmenis ir atributus - jie yra tipiki vagys ir sukiai.
Egzistuoja ir struktrini paraleli rinkinys tarp valgom gyvuli
ir moni tinkamumo vedyboms. Naminiai gyvnai nevalgomi, ei
mos nariai negali vesti, gyvuliai paprastai valgomi, o vedyb partne
riai paprastai kil i tos paios genties ar kaimynysts, laukiniai v
rys valgomi tik tam tikra proga, juos umuti gali tik licencijuoti"
mons licencijuotu" laiku - visos visuomens skiria tuos, kuriems
galima ir negalima medioti, dauguma nustat specialius mediokls
138
sezonus. vriena (laukiniai valgomi gyvnai) yra ventinis patie

kalas. Taip pat ir skirtingoms gentims (tautoms) priklausani as
men vedybos - iskirtinis atvejis, danai vykstantis dl politins
sjungos. Skirting rasi atstov vedybos ms visuomenje taip pat
suvokiamos kaip nenormalios. Panaiai ir gyvnai i anomali kate
gorij paprastai nevalgomi, kaip ir mons i toki kategorij nelai
komi gerais vedyb partneriais.
Tai dar vienas bdingas konkretumo logikos pavyzdys, kai aki
vaizdiai natralios erdvs ir gyvn ries kategorijos panaudoja
mos natralizuoti ir teisinti pirmiausia labiau kultrines giminysts
kategorijas, o po to - iskirtinai kultrai bdingas ir abstraktesnes
tinkamumo maistui ir vedyboms kategorijas.
Rib ritualai
Struktralistai antropologai teigia, kad dl ypatingos rib tarp
kategorij reikms, visose visuomense atsirado daugyb rib ritua
l, sukurt palengvinti j perengim. Apskritai, kuo didesns kate
gorijos ribos perengiamos, tuo sudtingesnis ir svarbesnis ritualas.
Visos visuomens turi perjimo tarp gyvenimo ir negyvenimo ritua
lus, ar tai bt mirtis ar gimimas. Panaiai perjimas tarp viengungio
ir vedusio ar tarp vaiko ir suaugusio turi sudtingus ritualus pay
mti ir suteikti prasm kategorij rib perengimui. Maiau sud
tingi kasdieniki pasisveikinimo ir atsisveikinimo ritualai ymi ribas
tarp buvimo ir nebuvimo.
Perjimai tarp kategorij danai paymti anomaliais periodais medaus mnuo, gedulas ir budyns prie karsto, laikotarpis tarp gimi
mo ir kriktyn. Jie yra venti, nes nepriklauso n vienai i kategorij,
jie turi paliktojo laikotarpio pdsak ir artjanio enkl. Tai perio
dai, padedantys visuomens nariams prisitaikyti prie besikeiianio
asmens reikmi, kad pokytis nebt toks staigus ir imuantis i
vi.
Panaiai televizijoje laidos titrai, usklandos ar kanal identifi
kuojantys simboliai yra rib ritualo formos. Jie suteikia galimyb
irovui prisitaikyti prie besikeiiani anr, sakysim, viktorinos ir
Gamta ir kultra
139
naujien ar naujien ir muilo operos. Laidos vinjet paprastai nurodo

po to transliuojamos laidos kategorij. Naujien laid vinjets ge
rokai skiriasi nuo muilo oper, kurios savo ruotu skiriasi nuo vai
dybinio filmo. Be i rib ritual skirting televizijos program trans
liavimas bt painesnis. Taip pat ir medaus mnuo padeda monms
prisitaikyti prie naujos kategorijos - vedusios poros statuso. Laid
usklandos gali bti laikomos ir pasisveikinimo bei atsisveikinimo
ritual ekvivalentais. Britanijoje kai kuri kategorij rib paymjimas
pripaintas svarbiu dalyku ir todl reikalaujama, kad programos ir
reklama bt aikiai atskirtos tuiu kadru arba simboliu. JAV toki
reikalavim nra, ir programos bei reklama lengvai gali susilieti. Toks
irovo supainiojimas, inoma, naudingas reklamuotojui, kuris nort
ilaikyti savanorik susilaikym nuo skepticizmo", su kuriuo i
rovas stebi koki nors populiari dramin laid, ir visai nenori, kad j
pakeist cinizmas ir ignoravimas, labiau tinkantis reklamai. Pagal pa
sirinkim, kuri perjim ribas paymti, o kuri ne, galima daug k
pasakyti apie visuomens prioritetus. Britanijoje prioritetas labiau tei
kiamas irovui, vartotojui, JAV - reklamuotojui ar prodiuseriui.
Gamta ir kultuv
Levi-Straussas man, kad viena i esmini rib, kurias visos visuo
mens bando prasminti, yra riba tarp gamtos ir kultros. Kultra tai prasminimo procesas, suteikiantis prasm ne tik iorinei gamtai
ar realybei, bet ir socialinei sistemai, kurios dalis ji yra, ir socialiniams
identitetams bei kasdienei moni veiklai toje sistemoje. Ms pai,
ms socialini santyki ir realybs prasm yra to paties kultrinio
proceso rezultatas.
Bet daugelis kultr nepripasta savs ir visuomens bei realybs
ir gamtos prasminimo ssaj. Jos stengiasi nustatyti aikias ribas
tarp gamtos ir kultros, o suteikdamos prasm akivaizdesnei kul
trinei konceptualizacijai, stengiasi vartoti reikmes ar kategorijas,
kurios jiems atrodo bdingos paiai gamtai. Tai dvigubas, prieta
ringas veiksmas: siekdamos tvirtinti savo identitet, kultros at
siskiria nuo gamtos, o po to teisina identitet vl lygindamos su
140
gamta ir paskelbdamos j esant labiau natral" nei kultrin. Gam

ta tuomet yra mus supanti neapdorota realyb, taiau kadangi jos
nemanoma suvokti jos paios terminais, tai natralumas" yra kul
tros suteikta prasm gamtai - natralumas yra kultrinis produk
tas, gamta yra ikikultrin realyb.
Savo knygoje alia ir virta (1969) Levi-Straussas analizuoja maisto
ir jo gaminimo, kaip kultrinio proceso, reikmingum, o po to tai
ipltoja iki metaforos, tinkanios daug platesniam kultrini trans
formacij ratui. Maistas yra ypa stipri anomali kategorija, nes jis
nuolat perengia esmines kategorines ribas tarp gamtos ir kultros,
tarp mans ir nemans, tarp vidinio ir iorinio pasaulio. Todl ypa
tingos kultrins reikms momentus beveik visada ymi valgymo
ceremonijas. Valgio gaminimo procesas - vienas i svarbiausi kult
rini proces. Konceptualiai jis prasideda prie bet koki instrumen
tin transformacij, nes visos kultros skirsto gamt valgoma" ir
nevalgoma", nors, inoma, jos apima skirtingus kiekvienos katego
rijos objektus. mogaus skrandis sugeba suvirkinti beveik visk,
taigi skirtumas tarp valgomo ir nevalgomo neturi fiziologinio pa
grindo, o tik kultrin. io skirtumo svarba matyti i to, kaip danai
kitos visuomens kitonikumas ir svetimumas nustatomas pagal tai,
kad ji laiko valgomu, kas mums nevalgoma. Taip pranczai anglams
inomi kaip varli, kotai - hagio* valgytojai, arabai yra svetimi, nes
valgo avies akis, aborigenai - nes valgo vikrus.
i konceptuali gamtos transformacija kultr (jos kategorizacija
valgoma ir nevalgoma) tampa techniniu maisto gaminimo procesu.
Visos visuomens gamina maist, nors mogaus skrandis gali su
virkinti ir ali. Valgio gaminimas - kultrin transformacija, o ne
materiali btinyb. Nuodugni Levi-Strausso valgio gaminimo sis
tem analiz yra rykus struktrins metodologijos pavyzdys, nors
kai kur ji iek tiek pritempta (apie jos vertinim r. Leach, 1970).
Bet ms tikslams svarbiausia skirstymas virt (ar kept keptuv
je) i vienos puss ir skrudint (kept ant iemo) - i kitos. iuos
bdus, kaip auktesnius kultrinius maisto apdorojimo lygmenis,
Levi-Straussas atskiria nuo natralesnio - pdymo. Kitaip sakant, jis
* Patiekalas i avies irdies, plaui ir kit subprodukt, sukit avies skrand.
Mito struktra
141
teigia, kad yra vidinis ryys tarp kultrins transformacijos laipsnio

ir socialins verts, suteikiamos pagamintam maistui. Taigi virtas
maistas yra aukto apdorojimo lygmens, nes jam reikia ir ind, ir
terps - vandens ar aliejaus. Taip pat jis demokratikas", nes padi
dina maisto kiek. Kita vertus, skrudinimas yra aristokratikas" jo metu prarandama maisto, nes jis susitraukia, ir maistas maiau
transformuojamas, nes nereikalingi nei indai, nei terp, tik kartis.
Taigi skrudintai msai paprastai suteikiamas auktesnis vertinimas,
ji valgoma auktesn padt uimani visuomens nari ar svar
biomis progomis. Virta ar trokinta msa, prieingai, prasiau verti
nama, valgoma emesns padties visuomens nari (ypa moter,
invalid, vaik) ir yra labiau kasdieninis patiekalas. Pdytas maistas
yra aukiausio statuso, nes jis maiausiai transformuotas, natra
liausias. Taigi Stiltono" sris ir pavinkinta vriena ms visuo
menje priklauso ypa aristokratikam skoniui.
Detali lygmenyje galima aptikti Levi-Strausso pateikt vertinim
iimi, taiau platesne prasme tai paaikina pagrindin kultrin
transformacij ir atkreipia dmes sry tarp transformacijos laips
nio ir gauto produkto socialinio statuso.
Mito struktra
Levi-Straussui mitas - tai toks pasakojimas, kuriame vyksta gilu
mins binarins opozicijos svok, svarbi kultrai, kurioje mitas
cirkuliuoja, specifin vietin transformacija. Patys veiksmingiausi ir
svarbiausi mitai sumaina nerim, nes jie lieia prietaravimus, b
dingus bet kokiai binarini opozicij struktrai, ir nors j neispren
dia (nes tokie prietaravimai gal gale nesuderinami), taiau pa
teikia sivaizduojam bd gyventi kartu su jais, susitvarkyti su jais
taip, kad nebt per daug ardantys ir nekelt pernelyg didelio kul
trinio susirpinimo.
Levi-Straussas savo mit teorijai pasitelk tiek Freud, tiek ir Saussure'. Remdamasis Saussure'u, ipltojo jo binarini opozicij pa
radigmin struktr ir jo teigin, kad kiekvien mito pasakojim,
kuris btinai skirsis nuo kit pasakojim, geriausiai tinka suvokti
142
kaip kalbjimo (paroles) form, konkret gilumins struktros (arba

kalbos) potencialo realizavim. Taip kaip Saussure'o sekjas studi
juoja vairius kalbjimus (paroles) (k ir tegalima studijuoti), kad pa
siekt pamatin kalbos struktr, mitologas nagrinja vairias mit
versijas (juos tik taip tegalima analizuoti), kad nustatyt gilumin
mito struktr.
Remdamasis Freudu jis ipltoja mint, kad mito analiz yra kul
trinis individo sapn analizs atitikmuo. Sapnuojantysis ino, kad
jis sapnuoja, bet supras tik pavirutin sapno (danai absurdiko)
reikm, jo gilioji, tikroji" reikm suvokiama tik analitikui. Taip
pat ir mito pasakotojas inos tik jo pavirutin reikm, tikroji"
reikm slypi jo giluminje struktroje, suvokiamoje tik analitikui.
Kaip sapnai kyla i susirpinimo ir neisprst konflikt, kurie buvo
nuslopinti individo pasmonje, taip ir mitai kyla i uslopinto susi
rpinimo ir neisprst prietaravim, slepiam gentinje ar kult
rinje pasmonje. Todl mito analiz labai panai sapn analiz,
nors ji naudoja struktralistin metod dl ssaj su kultrai bdin
gesnmis, o ne individualiomis reikmmis.
Paprastas pavyzdys pads tai geriau suprasti. Levi-Straussas per
pasakoja iaurs Amerikos mit, kur gyvnai ir mons nebuvo aikai atskirti. Mito piktadarys buvo Piet Vjas, toks stiprus ir altas,
kad jam puiant nebuvo manoma k nors daryti. Taigi btybs (mo
ns ir gyvnai) susitar j pagauti ir prisijaukinti. Mediokl pavyko
rajai (didelei, plokiai uviai), kuri susitar su vju j paleisti su
slyga, kad is ps tik tam tikromis dienomis. Taigi kiti gyviai gals
ramiai sau gyventi. is mitas veikia prieprie tarp palanki ir prie
ik gamtos jg. Taiau Levi-Strauss patrauk rajos, kaip hero
jaus, pasirinkimas. Jis aikina, kad materiali vjo buvimo ir nebuvimo
forma pateikiama per raj, nes irint i ono ji beveik nematoma
(nebuvimas), o i viraus ar apaios - ji milinika (buvimas). Sekant
konkretumo logika", raja knija palankios ir prieikos gamtos
opozicij, vjo buvim ir nebuvim ir taip tampa j perteikja. Mito
struktra gali bti modeliuojama (21 pav.).
Taigi pagrindin mito reikm slypi ne jo naratyvinje ar sintag
minje struktroje. Patys persekiojimo ir mediokls vykiai - tai
nelabai svarbios dekoracijos ir nra btino reikalo juos perpasakoti.
Masins kultros struktra
143
Prieika gamta
A
Binarins
opozicijos
Palanki gamta
Abstraktu <3- ---------------------------------o
Konkretu
-o Konkretumo logika ------------------ o

21 pav.
Esmin reikm turt bti aptikta paradigminiame opozicini s

vok ryyje, kuris ir yra konceptualus struktrizavimo, taigi ir realios
problemos prasminimo, bdas. Paradigminis ryys tarp palankios
ir prieikos gamtos metaforikai perkeliamas atitinkam vjo buvi
mo ir nebuvimo paradigm. Raja susieja paradigminius skirtumus ir
gal gale tie skirtumai yra vienyje, nes ji - viena btyb. Kiekvienas
paradigminis pokytis - tai metaforin transpozicija nuo abstraktaus
konkretaus link, - vjas yra gamtos palankumo ir prieikumo, raja konkreti vjo buvimo ar nebuvimo metafora.
Taigi mito tyrintojas naudoja Saussure'o ir Freudo metodus siek
damas nustatyti visuomenei rpimas gilumines problemas ir bdus,
kaip mitai tas problemas struktruoja, perteikia ir kaip savo nuo
statas paskleidia visuomenje.
Masins kultros struktra
Manoma, kad industrinse visuomense iniasklaida atlieka funk
cij, atitinkani mito funkcij gentinje ar neratingoje bendruome
nje. Taigi Levi-Strausso teorija gali bti taikoma iniasklaidai, tiek
jos informacinei, tiek ir meninei raikai. Televizijos laid epizodai
144
gali bti laikomi savo gilumins struktros, arba kalbos, kalbjimais

(paroles). Taip pat galima tsti, kad kiekvienas anro pavyzdys laiky
tinas konkreia potencialios gilumins struktros realizacija. Taip
visi vesternai bus specifiniai to paties Vakar mito variantai, kitaip
sakant, ta pati binarini opozicini svok gilumin struktra gali
generuoti begalyb individuali vestern. Taip pat ir televizijos laid
gilumin struktra gali generuoti begalyb epizod, gilumin bul
varinio laikraio pirmojo puslapio struktra - begalyb antrai ir
nuotrauk. Tai tas pats, kaip kalba gali generuoti begalyb kalbjim
(paroles). Pabandykime tai panaudoti dviem iek tiek skirtingiems at
vejams, analizuodami vien i vestern, Pdsekiai (The Searchers), ir po
to - bulvarinio laikraio pirmj puslap.
Pirmas pritaikymas: Pdsekiai''
Filmas Pdsekiai prasideda vienios sodybos Laukini Vakar skur
diame kratovaizdyje kadru. Pradiniuose kadruose vyrauja naminikumas", kasdieninis gyvenimas, daugiausia moterys ir vaikai. Po
to pro atviras namo duris mums parodoma tolima raitelio figra kra
tovaizdio fone. Jis priartja, nulipa nuo arklio, sutinkamas eimos, ir
suinome, kad tai dd Etanas (vaidina John Wayne), kuris buvo ivy
ks prie daugel met. Jis pakvieiamas vid ir prisda prie vakarie
niaujanios eimos. Bevalgant tolumoje pasirodo kitas raitelis, taip pat
matomas pro praviras duris, jis priartja uoliais ir nuoka nuo ark
lio labiau indnikai nei baltj maniera, t.y. permeta koj per arklio
sprand, o ne pasturgal. Jis sda prie stalo, Etanas j dmiai spokso
ir taria: Vos nepamaniau, kad tu turi indn kraujo" (1980 metais tai
turjo bti nepriimtina rasistika). Mes suinome, kad jis yra Markas
ir jo protviai buvo eroki genties indnai.
ios pirmosios filmo minuts pateikia binarini opozicij, kurios
yra viso naratyvo (ir vesterno anro) pagrindas, struktr. Toliau
pasakojama apie tai, kaip indnai puola sodyb, pagrobia jaunj
dukter Liusi, po to jos ieko Etanas ir Markas, gal gale j suranda
ir grina eimai, tada vyksta laimingos vedybos. Pradiniai filmo
kadrai pabria sodybos ir apylinki binarin opozicij, kuri greitai
Pirmas pritaikymas: Pdsekiai" 145
sustiprinama, kaip konkreti transformacija abstraktesni opozicij

tarp isivysiusi Ryt ir laukini" Vakar, tarp baltj ir indn ir
problemikesni opozicij tarp moterikumo ir vyrikumo, tarp vi
suomens ir individo. inoma, gal gale gilumin struktrin opo
zicija yra tarp kultros ir gamtos. I ios opozicijos iplaukianios
reikms, inoma, priimtinos baltajai, patriarchalinei, kapitalistinei,
imperialistinei, ekspansinei visuomenei, kuriai gamta yra neapdoroti
itekliai, kuriuos reikia kolonizuoti ir visikai inaudoti. 22 paveiksle
pateikiamas ios struktros modelis.
Vidus
Sodyba
eima
Moterys (ir vaikai)
Baltieji
Ior
Gamtovaizdis
Individas
Vyrai
Indnai
statymas ir tvarka
Taika
Civilizacija
Krikionyb
Moterikumas
Progresas
RYTAI
Anarchija
Karas
Primityvs laukiniai
Pagonyb
Vyrikumas
Stagnacija
VAKARAI
c/)
p
i
n
u
4->
Humanikumas
Derlingumas
Saugumas
Isilavinimas (inios)
Gris
: iaurumas
: Nevaisingumas
: Pavojus
: Nemokikumas
: Blogis
KULTRA : GAMTA
Anomals ar
tarpininkaujantys
veikjai:
Herojus (Etanas)
Antiherojus, padjjas (Markas)
22 pav.
10.-94
O
p
A
A
a
n
tC
5
ob
oc
H
p
~QJ
u
P
_U O
N
O
Oh^
C/5 C
p
oi </>
-4u-> P
0>
C aj
C t-H
'+4
m
a; r*
146
Apie i analiz galima pasakyti kelet dalyk. Nors tai tik vieno
mito tyrinjimas, ji priklauso nuo ms ini apie kitus io anro
mitus, bent jau kategorij palyginimo lygmenyje, nes analiz negali
bti pagrsta, jei netinka bet kuriam kitam vesterno mitui. inoma,
kiekvienas vesterno pasakojimas nebtinai turi turti bdingus kiek
vienos opozicijos elementus - danai nebna mokytojos (isilavi
nimas : nemokikumas), taiau visada yra erifas (statymas ir tvar
ka: anarchija), danai bna ir kunigas (krikionyb : pagonyb).
ia i struktra suskirstyta tris veri grupes. Pirmoji sudaryta i
konkrei, tikr io pasakojimo element. Antrj sudaro verts,
bdingos baltj patriarchaliniam kapitalizmui, konkrei savo for
m jos gyja pirmosios grups elementuose ir suteikia ios grups
elementams kultrai bdingas reikmes. Tai i esms leidia konkre
ioms detalms veikti mito lygmenyje, vir konkretaus atvejo lyg
mens. i antra grup gali bti sudaryta i RYT ir VAKAR reikmi.
Treia grup susideda i veri, akivaizdiai priklausani univer
saliai ir dl to natraliai veri sistemai, t.y. GRIO : BLOGIO morals
ir bd, kuriais ji pasireikia konkreiu atveju. Jos atpastamos i
kultrai bdingesni antros grups veri, jas natralizuoja ir, at
rodo, priskiria jas gamtai, o ne kultrai. inoma, svarbu suvokti, kad
treios grups verts i esms yra bdingos kultrai, bet joms su
teiktas gamtos" statusas, todl galima pateikti jas taip, kad atrodyt
kaip gamtos, o ne kultros dalis.
i struktra rodo, kaip faktiki naratyvo objektai ir vykiai dve
jopai susisieja su jo gilumine struktra. Pirma, jie veikia kaip tikri ir
nenuginijami abstraktesni ir sudtingesni kultros svok pa
vyzdiai, jie abstrakt grindia konkreiu, kultr - gamta. Antra,
jiems patiems suteikiama reikm dl j ryio su abstraki ir plai
kultros kategorij giluminmis struktromis: jie perkeliami i at
sitiktinumo struktruot, i bereikmio reikming bv. Mes i
nome, k naratyvo objektai, mons, vykiai reikia (kad ir nesmo
ningai), ir patiriame pasitenkinim naratyvu labiausiai dl to, kad
suvokiame struktr (kartu ir reikmi sistem), kuri jie yra terpti.
Taigi vyksta nuolatinis judjimas struktra abiem kryptimis, auktyn
ir emyn, tarp konkretaus ir abstraktaus, tarp paviriaus ir gilumos,
kaip tai yra bdinga visiems mit naratyvams.
Pirmas pritaikymas: Pdsekiai"
147
Taiau ir ioje struktroje yra problem. Kultra, kilniairdikai

primusi kairiosios diagramos puss vertes ir visai atmetusi deinio
sios, atrodyt sterili ir nuobodi ir neturt akstino vystytis. Paprastas
pavyzdys - kapitalizmas grindiamas rizika, jis neveiks, jei mons
vis laik stengsis bti saugs. Taip pat ir konkurencija reikalauja bti
iek tiek iauriam, atsisakyti uuojautos pralaimjusiam. Naratyve
indnai yra iauresni nei baltieji, bet realiai baltj visuomen dl savo
rasinio imperializmo buvo daug iauresn indnams nei atvirkiai.
Struktros paprastumo problemos rykiausiai susitelkia apie vyrikumo" ir individo" kategorijas.
I karto matyti prietaravimas, nes ia vyrikumas ir individua
lumas atsiduria neigiamoje struktros pusje, tuo tarpu patriarcha
linje, buruazinje, kapitalistinje kultroje jie turt bti teigia
moje. Bet, inoma, neigiamos struktros puss verts nra tokios
grietai neigiamos, kaip ir kitos puss - teigiamos. Vyrikumo ir
individualumo svokoms reikia iek tiek laukinikumo, grubumo,
gamtos amoralumo: jei civilizacijos, socialumo per daug, galima subukti ir sumoterikti. Taigi, nors moters vaidmuo vesterne tipikai
susijs su socializacija ar vyrikumo slopinimu, jis niekada nelai
komas beslygikai geru ar pozityviu. I ia kyla anomalaus vesterno
herojaus, tokio kaip suvaidintas Johno VVayne'o, poreikis. is herojus
suderina daugel veri i prieing struktros pusi. Jis individas,
veikiantis visuomens pusje (bet visada vienias grta atgal gamt,
kai su visais atsiskaito), i lauk jis ateina namus, bet vliau, naratyvo pabaigoje, grta gamt ir saullyd. Gamtoje jis jauiasi kaip
indnas namie. Jis kartu laukinis ir civilizuotas, primityvus ir isi
vysts, indnas" ir baltasis". Herojui naratyve sekasi ir jis yra mitikai galingas, nes semiasi semiotins stiprybs i abiej struktros
pusi. Herojus yra gamtos ir kultros prietaravim tarpininkas, jis
j neisprendia, nes gal gale jie nesutaikomi, bet knija tinka
miausi konkreiai visuomenei ir laikui bd, kaip juos suvaldyti ir
struktruoti. Johnas VVayne'as yra etojo ir septintojo deimtmei
prietaravim tarpininkas, kaip ir iek tiek kitoks Clintas Eastvvoodas
cinikesniu atuntuoju ir devintuoju deimtmeiais. Vesterno hero
jaus pokyiai yra dalis progreso, imperializmo, kapitalizmo, grio ir
blogio reikmi pokyi visuomenje.
148
Antras pritaikymas: savaitraio (Neekly World News"

(Pasaulio naujienos) mitin struktra
Danai Levi-Straussas ima aikiai neturini tarpusavio ryi gen
i mitus ir parodo, kad j pagrind sudaro ta pati gilumin struk
tra. Jo ivada ne ta, kad mitai lengvai keliauja ir gentys skolinasi
mitus vienos i kit, bet kad bendras nerimas ir klausimai apie kul
tros ir gamtos, moni ir diev, mirties ir gyvenimo, j ir ms bei
pan. ssajas turi sukurti bendrus giliai struktruotus binarini opo
zicij rinkinius, kurie skiriasi tik iorikai. Taigi teorija ir metodo
logija siekia atskleisti organizuojant vien, slypint po matomais skir
tumais.
Savaitraio Weekly World Neus (8 iliustracija) pirmasis puslapis i
pirmo vilgsnio atrodo kaip tarpusavyje nesusijusi pasakojim rin
kinys, taiau dmesnis vilgsnis atskleidia slypini gilumin
struktr. Jau du pirmieji straipsni pavadinimai leidia taip manyti.
Mokslinis sielos ir gyvenimo po mirties rodymas struktrikai pana
us Elviso portreto aaras - jie turi bendr gilumin binarin GY
VENIMAS : MIRTIS opozicij ir kultrai bdingesnes, todl pavirutinikesnes opozicijas, kurias tai transformuojama. Tos opozicijos mokslas : religija, racionalumas : iracionalumas, kasdienika : stebuk
linga, krikionyb: pagonyb ir gamtika: antgamtika. i preliminari
analiz atskleidia kelet domi dalyk. Pirmasis - ios opozicijos pa
naudotos suabejoti ir iklibinti vyraujanias socialines vertybes, o ne
jas paremti. Tokioje racionalistinje, taiau atvirai krikionikoje vi
suomenje, kaip msik, mokslo ir religijos ssajos yra pavojingos,
ms visuomen stengiasi ilaikyti atstum tarp i srii, taiau kai
tarp j kyla konfliktas, mokslui suteikiama didesn vert - pavyzdiui,
ginai dl sutvrimo ar evoliucijos arba religijos draudimai perpil
ti krauj ar taikyti medicinin gydym. Taiau iuose pasakojimuose
mums siloma patikti patirtimi ir paaikinimais, kurie yra u mokslo
sugebjimo pateikti tikrus", teisingus" faktus rib, tiesa", inoma,
yra socialinis darinys ir jos pateikimas bei cirkuliavimas yra svarbiau
sias galios visuomenje pasireikimas. Mokslins tiesos nebtinai yra
geresns" nei religins, bet jos yra socialiai galingesns ir sulaukia
didesnio pritarimo.
Antras pritaikymas: VVeekly World News" mitin struktra
149
How to tell if YOU ore destended Irom g spoce alien

WKLY VV OPi D
NEWS
&
^m
{m m 0303(23
F.R70 M11ID'Nffl'EE:R
Terminai potients m n veigbed before and after tbey died!
HUMAN SOUL WEIGHS

'/3.000TH OF AN OUNCE
This praves there ISIHeafter death/ say too scientists
Painting of Elvis
weeps real tears!
P^sycfic ffrclc^s nvcf rtffi bciioiPEB^Ls
Gutsy giri swims
herself to death
Oops! Chcatin hubby
tries to dote bis own
wife at a singtes bar!
8 iliustracija. Weekly World Neus
150
Mokslas paprastai atsisako pripainti sielos egzistavim, taip kaip

ir ties", kad paveikslai gali verkti. ie pasakojimai prietarauja vy
raujanioms normoms: vienas mums silo palaikyti anormal"
moksl (ir krikionyb) paneigiant normal moksl, o kitas - pago
nik prietar prie krikionyb. Kiekviename pasakojime palaikoma
neoficiali ar maiau galing ini" pus. Faktas, kad krikionyb
keiia puses (ji ne tokia socialiai galinga kaip mokslas, taiau pajges
n u pagonyb), nra svarbus. Struktrinis santykis tarp labiau ar
maiau teist ties" lieka tas pats, o tai ir svarbu struktralizmui.
Kiekvienas elementas gali sistemoje pakeisti savo viet kit, susijusi
element atvilgiu, nesuardydamas sistemos struktros. Taigi krik
ionyb" gali pereiti i maiau socialiai galingos (palyginti su mokslu)
socialiai galingesn (palyginti su pagonybe). Pasakojimas apie EIviso
portreto aaras prietarauja krikionybei, nes krikionyb teigia tie
s, kad tokie stebuklai" paklsta Dievui, Kristui ir ventiesiems - tai
tos kategorijos, kurios paprastai neapima pop vaigdi.
Pasakojimai apie minties galia pakeist ups tkm ir apie galimus
ms protvius - ateivius turi t pai struktr: normalumas prie
nenormalum, moksliniai rodymai prie tai, kas nepaaikinama.
Taip pat, gal ne taip akivaizdiai, veikia ir pasakojimas apie nei
tikim vyrel", nes ia protas ir mokslas siknija tikimybs dsniuo
se, tuo tarpu atsitiktinumas ir sutapimas priklauso nepaaikinamai
sistemai, esaniai u racionalumo rib.
Dvi kasdienikesns istorijos (mamul, igelbjusi savo dukteri,
ir iki mirties nusiplaukiojusi mergait) taip pat susijusios su gyvenimu
ir mirtimi, tik fiziniame, o ne dvasiniame lygmenyje, bei su socialin
mis normomis. Kiekviena j laikoma anormalia. Ginkl besineiojinti
mamul, igelbstinti savo dukteri nuo pagrobj, apveria socia
lines vyrikumo ir moterikumo, vieumo (ar oficialumo) ir privatumo
(ar individualumo) normas. Ji atlieka funkcijas, paprastai priskirtas
vyrams ir policijai, ji yra dvigubai bejg (nes yra moteris ir privatus
asmuo), taiau veikia socialines normas. Pirmas pasakojimas ireikia
abejones socialinmis normomis jas apversdamas, antrasis - jas per
virydamas. Oficialiai sportas skatinamas, nes palaiko socialiai siek
tinas vertybes. Taigi istorija apie tai, kad labai stengiantis (sporte ar
darbe) perengiama norma ir net gali itikti mirtis, veria suabejoti
Antras pritaikymas: Weekly World Neus" mitin struktra
151
tomis vertybmis. Straipsnyje pasakojama, kad mergait trenerio skati

nama per daug treniravosi. ia velgiamos paralels su per daug
dirbaniu savo bosui darbininku. Jei kas nors pervirijama, visada
suabejojama to, kas perviryta, normalumu. Visas pirmasis puslapis
yra susijs su pervirijimu, ir is nesaikingumas sukelia malon skep
ticizm. Ms nepasitikjimas oficialia" patirtimi ir paaikinimais
apima ir paias Pasaulio naujienas - mes taip pat skeptiki i straipsni
atvilgiu, kaip ir pateikt socialini norm atvilgiu.
is puslapis atlieka ir mito funkcij ndienos Amerikos nepaten
kintiems ir netakingiesiems. J socialins normos ir vertybs sitvir
tina tokiose veiksmingose svokose, kaip mokslas, protas bei gam
tikumas. ia joms ik meta maiau teisintos verts, kurios pa
traukia mones jau vien dl to, kad silo suabejoti jiems nepalankia
socialine sistema. Vienas i bd susidoroti su nepalankia socialine
sistema yra netikjimas, bendras skepticizmas, kai visk irima iek
tiek su humoru. Mitin struktra, sudaranti skirting pirmojo pus
lapio straipsni pagrind, pateikiama 23 paveiksle.
Mokslas
Racionalumas
Paaikinama
Krikionyb
emika
Gamtika
Fizika
Tikimyb
Nesaikingumas
Vyrikumas
Viea
Oficialu
Pajgu
Religija
Iracionalumas
Nepaaikinama
Pagonyb
Stebuklinga
Antgamtika
Psichika
Atsitiktinumas
Pastangos (normalios)
Moterikumas
Privatu
Individualu
Silpna
Kultra, visuomen : Gamta

Mirtis : Gyvenimas
23 pav.
152
Politin ir socialin ios struktros prasm yra santykis tarp gilu

mini universali" opozicij KULTRA : GAMTA ir MIRTIS : GYVE
NIMAS bei socialiai ir istorikai specifini opozicij, kurias jos trans
formuojamos. is santykis yra prieingas tam, kurio tikimasi, nes
pozityvios GAMTOS ir GYVENIMO svokos yra susiejamos su silp
naisiais ir socialiai nuskriaustaisiais. Jiems nepalanki socialin sis
tema pateikiama kaip nenatrali ir netinkama, o jos paniekintos ver
ts pateikiamos kaip pozityvesns ir tikresns, nes jos yra ariau tos
gamtos prasms, kuri ms visuomen neigia mokslo vardu.
Mitai ir socialins vertybs
Taip analizuodami savaitrat Weekly World Neus, pastmjam Levi-Strausso idjas link srities, kurios dar nedrsome paliesti - socia
lini skirtum, ypa klasini (nors ne vien j). Jie svarbesni Barthes'o
mit teorijoms, nors ms analiz prietarauja Barthes'o pagrindi
niam mito apibrimui, kur teigiama, kad kapitalistinje visuome
nje, su nedidelmis iimtimis, mitas palaiko ir tarnauja dominuo
janios klass interesams.
Barthes'o ir Levi-Strausso mit teorijos daugeliu aspekt yra dia
metraliai prieingos. Levi-Straussui mitas yra naratyvas, kuris pri
pastamas mitu, net jei jo reikms nra smoningai teigiamos j
vartojani moni. Barthes'ui mitas yra asocijuot svok grandin.
mons gali puikiai suvokti ios grandins reikmes, bet ne jos mitin
pobd. Pagal Barthes', mitas slepia savo veikim ir pateikia savo
reikmes kaip natralias. Levi-Straussui jo veikimas yra atviras, o
reikms paslptos.
Pagal Barthes', mitas turi klasin pagrind, jo reikms yra sukurtos
socialiai dominuojanij ir jiems tarnauja, taiau jos yra priimtinos ir
pavaldiesiems, net jei prietarauja j interesams, nes yra natralizuotos". Levi-Straussas mano, kad mitas susijs su nerimu ir prob
lemomis, lieianiomis vis visuomen ir net vis moni ras. Tai,
kad jis neigia klasinius skirtumus, gali bti paaikinama jo naudota
mediaga, t.y. gentini visuomeni mitais, tuo tarpu Barthes'as do
mjosi dvideimto amiaus pabaigos kapitalistins visuomens mitais.
Mitai ir socialins vertybs
153
Abu teoretikai laiko mit kalbos forma, reikmi cirkuliavimo vi

suomenje bdu, taiau ir ia yra skirtum. Barthes'as mano, kad kalba
priklauso nuo dominuojanios klass, o lingvistiniai resursai ne k
tolygiau pasiskirst nei ekonominiai. Jis skiria vienodai dmesio ir
kalbjimui {parok) ir kalbai (langue), nes jam rpi tiek kalbos varto
jimas, tiek abstraktus jos sistemos potencialas. Tuo tarpu Levi-Strauss labiau domina sistemos, kuriomis kalba struktruoja vis ms
mstym ir reikmes. Jo idjos artimesns Saussure'ui, nes jis laiko
istorij ir socialin specifik ioriniu, taigi ir maiau svarbiu dalyku
nei neistorin, universali paios sistemos prigimtis. Barthes'as laiko
tai savaime suprantama ir sutelkia savo dmes istorin ir socialin tos
sistemos pritaikym. Levi-Straussas savo argumentus grindia mo
gaus smegen struktra, Barthes'as - kapitalistins visuomens struk
tra. Bet n vienas i j nesidomjo lyi ir rasini skirtum politika.
Savaitraio Weekly World Nezvs analiz atskleidia pavaldij
mit, taigi prapleia ir Levi-Strausso bei Barthes'o teorijas. Ji taip pat
parodo, kad subordinacija (pavaldumas) yra susijusi ir su lytimi, ir
su klase. Nagrinjant iuos pasakojimus iki galo, tas ryys stiprja.
Treneris, priveds plaukik iki mirties, buvo vyras, moteris pamat
aaras ant Elviso portreto. Kapitalistins visuomens - dar ir patriar
chalins; vyrai gali naudotis ir ekonomine, ir lyties galia. Skaitydami
mit, perskaitom socialines vertes, bet ios verts ne visiems visuo
mens nariams yra vienodos, todl patriarchalinse kapitalistinse
visuomense mitologas tyrinja, kok vaidmen dalijantis galias vi
suomenje atlieka reikms, o galios turi ir klasin, ir lyties pagrind.
Struktralizmas moko mus velgti gilumines struktras, slypinias
visose kultrinse ir komunikacinse sistemose. Jis leidia pamatyti,
kad vairios socialins ir kultrins sistemos, naudojamos ms gy
venimui organizuoti ir prasminti, nra atsitiktins ar nesusietos, jos
atitinka viena kit. (Patriarchalinio kapitalizmo sistema atitinka filmo
Pdsekiai struktr - vesterno anr, kaip atitinka ir savaitraio Weekly
VJorld Neivs struktr.) Todl komunikacija (t.y. socialinis reikmi
krimas ir j cirkuliacija) yra kiekvienos visuomens centre. Kalba,
mitai ir simboli sistemos yra struktralist dmesio centre, nes su
teikia unikali galimyb suprasti, kaip pati visuomen organizuojasi,
o jos nariai suvokia save ir savo socialin patirt.
8
Empiriniai metodai
Apibrme pagrindines semiotikos ir struktralizmo teorijas ir ilius
travome j taikym. Semiotika i esms yra teorinis poiris
komunikacij, nes jos tikslas - nustatyti plaiai taikomus principus. Ji
domisi tuo, kaip komunikacija veikia, kalbos ir kultros sistemomis, o
ypa semiotini sistem, kultros ir realybs struktriniais santykiais.
Todl j galima kritikuoti kaip per daug teorin, per daug spe
kuliatyvi ir teigti, kad semiotikai nesistengia rodyti ar paneigti savo
teorij objektyviais, moksliniais metodais. J galima kritikuoti ir re
miantis tuo, kad teorijas grindiantys ar iliustruojantys rodymai yra
pasirinkti smoningai. Kritikai sakyt, kad a parinkau 6 skyriaus
pavyzdius tendencingai, nes jie itin aikiai iliustruoja mano ds
tomas teorijas. O be to, kaip suinoti, kad mano aptarti skaitymo
bdai i tikrj vartojami? Ar galiu bti tikras, kad pasiliau dau
giau negu savo subjektyvius ir dl to galbt idiosinkrazinius iko
davimo variantus?
Empirizmas
ie kritikai rodint, kad semiotikai neturi empirikai patvirtint
rodym, kuriais galt grsti savo teorij. Empirizmo tikslai tokie:
surinkti ir klasifikuoti objektyvius faktus ir duomenis apie pasaul;
kurti j aikinanias hipotezes; kiek manoma, paalinti mogikj
element, arba alikum, i io proceso; surasti eksperimentini me
tod, patikrinani ir rodani (ar paneigiani) i duomen ir
hipotezi patikimum.
156
Empiriniai metodai
Empirizmas i esms skiriasi nuo semiotikos tuo, kad:

a) yra deduktyvus, o ne induktyvus;
b) daro prielaid, kad egzistuoja universali, objektyvi tikrov,
kuri galima tirti;
c) daro prielaid, kad mons gali sukurti objektyvius ios tik
rovs tyrimo metodus;
d) daro prielaid, kad tikrov aikinanias hipotezes galima ro
dyti arba paneigti.
Kitaip sakant, tai puikiai dera prie sveiku protu ir gamtos mokslais
grindiamo pasaulio vaizdo, bdingo ms vakarietikai techno
loginei ir materialistinei visuomenei. Nenorime ia gilintis dedukci
nio empirinio ir indukcinio teorinio tikrovs painimo bd santyki
nius privalumus. iame skyriuje norima parodyti, kaip taikomi kai
kurie empiriniai metodai toms sritims, kurias apima semiotika ir
kurios aptartos keliuose ankstesniuose skyriuose. Pirmasis i j yra
turinio analiz.
Turinio analiz
Turinio analiz (ang. content analysis) - tai metodas, kuriuo sie
kiama iskirti objektyv, matuojam, patikrinam akivaizdaus pra
neim turinio kiek. iuo metodu analizuojamas denotacinis reik
ms lygmuo. Geriausiai turinio analiz taikyti dideliu mastu: kuo
daugiau ji apima, tuo yra tikslesn. Ji atliekama nustatant ir skai
iuojant pasirenkamus komunikacijos sistemos vienetus: tai yra, jei
stebsime visus televizijos vaidybinius filmus (dramas) tam tikr
laik ir suskaiiuosime vyr ir moter vaidmenis, suinosime, kad
vyrai vaizduojami maiausiai du kartus daniau negu moterys. Tai
yra turinio analiz. Skaiiuojami vienetai, kuriuos nori tyrinti moks
lininkas, gali bti bet kokie. Vienintelis kriterijus, kad statistins ana
lizs metodai bt patikimi, - vienetai turi bti aikiai iskiriami ir
kartotis pakankamai danai.
Turinio analiz
157
Kennedy ir Nixonas
odiai yra danai skaiiuojami. Paisley (1967) skaiiavo, kiek kar

t Kennedy ir Nixonas vartojo tam tikrus odius keturiuose tele
vizijos debatuose per 1960 met rinkimus. Tai, kaip jie vartojo o
dius sutartis" (ang. treaty), puolimas" (ang. attack) ir karas"
(ang. war), atskleid domius skirtumus. 2 lentelje pateikti duo
menys leidia daryti ivad, kad Nixono nuomon buvo karingesn,
o Kennedy taikingesn.
Turinio analiz negali bti atrankin: ji turi apimti vis praneim
sistem arba tinkamai sudaryt imt. Ji akivaizdiai skiriasi nuo lite
ratrins tekstins analizs form, kai atrenkamos tam tikros pra
neim dalys, kurios specialiai studijuojamos, o kitas nekreipiama
dmesio. Turinio analiz pretenduoja mokslin objektyvum.
2 lentel. Kennedy ir Nixonas: odi vartojimo
danumas (2500 odi apimties tekste)
odiai
Sutartis
Puolimas
Karas
Kennedy
14
6
12
Nixonas
4
12
18
Moterys televizijoje
Turinio analiz gali bti naudinga tikrinant subjektyvesnius, atran

kinius bdus, kuriais paprastai gauname praneimus. Pavyzdiui, ga
lime jausti, kad moterys neteisingai vaizduojamos televizijoje. Turinio
analiz leidia tai objektyviai patikrinti.
Seggaras ir Wheeleris (1973) studijavo darbo stereotipus Amerikos
televizijos meninse laidose ir nustat, kad moter vaizduojama dar
bo sfera siauresn negu vyr (r. 3 lentel).
Dominick ir Rauch (1972) tokius pat darbo, profesijos stereotipus
nustat tyrindamos reklaminius skelbimus. Juose vaizduojami darbai
158
Empiriniai metodai
skyrsi, bet panau buvo tai, kad moterims darb pasirinkimas buvo
daug ribotesnis negu vyrams (r. 4 lentel). Jos taip pat nustat, kad
moterys reklaminiuose skelbimuose i esms buvo priritos prie na
m. Namuose jos buvo vaizduojamos du kartus daniau negu gat
vje ir 5 kartus daniau negu darbo aplinkoje. Ne namie jos buvo
vaizduojamos 19 proc. skelbim, o vyrai - 44 proc. skelbim.
3 lentel. Penkios Amerikos televizijoje daniausiai
vaizduojamos profesijos pagal ras ir lyt

Vyr profesijos
(N = 95)
Valstybs diplomatas 18,9
Muzikas
13,7
Policininkas
9,5
Sargybinis
9,5
Karikis
5,3
I viso:
(N = 104)
Sargybinis
Muzikas
Padavjas
Gydytojas
Karikis
I viso:
Moter profesijos
Juodieji
(N= 20)
30,0
Slaug
Aktor ar okja
15,0
Muzik
5,0
Valstybs diplomat 5,0
Advokat
5,0
Sekretor
5,0
I viso:
65,0
56,9
Britai
13,5
11,5
7,7
4,8
4,8
42,3
(N = 17)
41,2
Slaug
Sekretor
11,8
Kambarin
5,9
Valstybs diplomat 5,9
Aktor
5,9
70,7
I viso:
Baltieji amerikieiai
(N = 1112)
(N = 260)
7,6
Gydytojas
Sekretor
7,6
Policininkas
Slaug
Muzikas
4,8
Aktor
Karikis
4,6
Kambarin
Valstybs diplomatas 4,5
Modelis
I viso:
29,1
I viso:
Pastaba: N - tirt pavyzdi skaiius
15,4
15,0
8,1
6,5
5,0
50,0
Turinio analiz
159
Gerbneris ir Grossas (1978) nustat, kad televizijos filmuose mo

terys kur kas daniau negu vyrai turi eim, o j pagrindinis vaid
muo yra romantinio ar seksualaus pobdio. Jie, pavyzdiui, nustat,
kad:
- vienas i trij pagrindini vaidmen vyr yra veds arba
ketina vesti;
- dvi i trij pagrindini vaidmen moter yra itekjusios arba
ketina tekti;
- vienas i penki vyr yra lytiniam gyvenimui tinkamo am
iaus;
- viena i dviej moter yra lytiniam gyvenimui tinkamo am
iaus.
Galbt paradoksalu, bet turinio analiz galima naudoti ne tik tu
rinio, bet ir formos tyrimui. Pavyzdiui, Welch ir kt. (1979) palygino
televizijos reklam apie aislus berniukams ir mergaitms stili.
Jie nustat, kad reklama berniukams yra aktyvesn", joje daugiau
montaini kadr ir kartu daugiau filmo kadr per 30 sekundi, o
4 lentel. Vyr ir moter usimimai

televizijos reklamose
Vyr (N=155)
Nam eiminink, mama 56

Stiuardes
8
7
Modelis
Garsenyb, okja,
5
daininink
Virja, kambarin, tarnait 3
3
Sekretor, tarnautoja
Vyras, tvas
Profesionalus sportininkas
Garsenyb
Statybininkas
Prekybininkas
Verslininkas
Pilotas
Nusikaltlis
Mechanikas
Advokatas
Radijo ar TV vedantysis
14
12
8
7
6
6
6
5
3
3
3
Kiti darbai, surink

maiau negu 5 proc.
Kiti darbai, surink

maiau negu 5 proc.
27
Moter (N=230)
18
160
Empiriniai metodai
kiekvienas kadras daniau vaizdavo aktyv judes. Jie padar ivad,

kad net reklamos stilius padjo diegti berniukams aktyvesn, o mer
gaitms pasyvesn, statik nuostat.
ie pavyzdiai rodo, kad turinio analizs svarba labai priklauso
nuo skaiiuojam element pasirinkimo, ir juos reikia ne tik skai
iuoti, bet ir lyginti.
Lyi vaizdavimo turinio analiz pasirinkta tik kaip patogus pa
vyzdys. Skaiiuojam element vairov yra begalin. Pavyzdiui,
Dallasas Smythe'as (1953) nustat, kad televizijos filmuose retai vaiz
duojami labai seni (per 60 met amiaus) ir labai jauni (nesulauk 20
met) mons. Jis nustat, kad labai danai vaizduojami viduriniosios
ir labai retai darbinink klass atstovai. De Fleuro darbai (1964) pa
tvirtino iuos duomenis. Sidney Headas (1954) nustat, kad televizijos
filmuose 68 proc. dalyvi buvo vyrai ir tik 15 proc. i j priklaus
emesniajai klasei. Jis palygino nusikalstamum televizijos pasaulyje
bei visuomenje ir nustat, kad televizijos pasaulyje mogudysts
sudaro 14 proc. nusikaltim, o gyvenime tik 0,65 proc. nusikaltim.
Iprievartavimas tikrovje danesnis negu mogudyst, bet televi
zijos filmuose jis niekada nevaizduojamas. Gerbneris (1970) taip pat
nustat skirtumus tarp nusikaltim tikrovje ir televizijos ekrane: pa
vyzdiui, televizijoje smurtauja nepastami mons dl naudos, val
dios ar i pareigos, tuo tarpu i tikrj nusikaltimus daro artimieji i
pykio, nusivylimo ar kerto.
Streikai ir iniasklaida
Glasgow Media Group" (Glazgo masins komunikacijos tyrim

grup) (1976, 1980) ianalizavo, kaip televizija pateikia pramons
naujienas. Vienas i domiausi j atradim buvo neproporcingai
daug praneim apie streikus automobili pramonje, transporte,
vieojoje administracijoje ir atitinkamai maai praneim apie strei
kus main gamyboje (r. 5 lentel).
Prie aptardami iuos skaiius, turime panagrinti vien paprast ir
akivaizdi prieast. Gal tokia reporta struktra tiesiog atspindjo
tikrovs proporcijas, kitaip sakant, ar vienose pramons akose i tik
rj vyko daugiau streik negu kitose? 6 lentel rodo, kad taip nebuvo.
Turinio analiz
161
5 lentel. Darbo gin pateikimo televizijoje

pagrindins sritys procentais nuo vis praneim apie darboginus (1975 m.
sausis - gegu)
Pramons aka
Procentas nuo vis praneim
Automobili pramon
Transportas
Vieoji administracija
I viso:
Main gamyba
n = 805
28,0
27,0
22,2
77,2
5,3
Lentelje pateikti skaiiai tik apie svarbiausius darbo ginus. Glazgo tyrim grup nustat, kad darbo nutraukimo, prarast darbo die
n ir streikuose dalyvaujani darbinink skaiiai trijose pramons
akose taip pat buvo atskleisti neproporcingai.
6 lentel. Svarbesni darbo ginai,
lyginant su televizijos praneimais

Pramon
Darbo departamento
uregistruot
streik skaiius
Main gamyba
Laiv statyba
Automobili pramon
Kitos pramons akos
Transportas ir ryiai
vairs
Vieoji administracija
I viso:
11.-94
TV biuleteniuose
pranet streik
skaiius
6
1
7
1
2
1
2
1
5
2
1
2
20
11
162
Empiriniai metodai
7 lentelje panaudotas kitas metodas. Joje Darbo departamento

statistikos duomenys lyginami su Press Association (Naujien agen
tros) praneimais (t.y. su tuo, kas buvo prieinama spaudai ir tele
vizijai) ir su tuo, kas buvo skelbta spaudoje ir televizijoje.
Turinio analiz atskleidia, kad iniasklaida ikreipia tikrov, ir
televizijos naujienos tai daro daniau negu spauda, net jeigu abi prie
mons atitinkamiems praneimams teikia t pai svarb. Taiau
turinio analiz negali padaryti vieno dalyko - atsakyti klausim
kodl?" Ji nedrsta sprsti, ar is vaizdas atspindi brit auditorijos
simpatijas automobiliams ir vietos valdiai, ar redaktori sitikini
m, kad tokie santykiai i ties yra, o gal tik beslygik itikimyb
urnalistinei tradicijai, teigianiai, kad apie kai kurias sritis yra i
ni", o apie kitas - ne.
Futbolas televizijoje
Filmai, naujienos, kasdieniai reikalai - visus juos sudaro aiks

skaiiuojami elementai. Futbolas televizijoje atrodyt maiau tinkamas
7 lentel. Tam tikr ekonomikos sektori
pateikimas spaudoje ir televizijoje
S3
Sektorius
03
ra
a>t.S
S'
O i
tu o
^
X>
fcH f,
03
Vieta
SU
e JS
23 ta x>
fro sa
e
c .&
ja C
O
e .52.
Vieta
Sc
a>
60
03
.*3
fa
u
% Vieta
*3
0
P8
Vieta
Vieta
Sausis
Automobiliai 3 10,1
Transportas 5 7,8
Vieoji adm. 6 6,5
2 18,76
1 24,7
7 3,0
2
3
1
27
11
29
1 33,4
3 21,5
2 17
1 41,5
3 7,5
2 24,1
Vasaris
Automobiliai 1 18,4
Vieoji adm. 3 15,1
Transportas 5 7,0
1 23,1
7 5,7
3 11,5
3 17,3
2 37,3
1 4,0
3 16,4
2 17,6
1 51
2 19,3
3 13,4
1 60,5
Turinio analiz
163
tirti iuo metodu, bet Charlesas Barras (1975) gavo domi rezultat,
lygindamas 1974 met Pasaulio taurs Vakar Vokietijos televizijos
laid stili su BBC laida Dienos varybos" (Match of the Day). Jis
nusprend skaiiuoti stambaus plano kadr intarpus pagrindin
platesn kadr, apimant madaug atuntadal aikts. Vidutinis lai
kas, per kur buvo uregistruota 50 kadr:
Vakar Vokietijos televizija
BBC Dienos varybos"
12 min. 45 sek.
6 min. 57 sek.
Skirtum galima buvo aikinti tuo, kad Dienos varybos" - tai

redaguotas pagrindini moment vaizdo raas, o jie daniausiai
filmuojami i arti. i hipotez leidia manyti, kad ramesnis aidimas
aikts viduryje filmuojamas bendru planu, o prie vart vykstantys
susidrimai, smgiai, ginai, kampiniai ir pan. rodomi i arti. Nor
damas tai patikrinti, Barras atliko stambiu planu filmuot kadr tu
rinio analiz. Jis istudijavo 25 stambiu planu filmuotus kadrus i
vis trij per Vakar Vokietijos televizij transliuot rungtyni ir
i dviej Dienos varyb" laid, kad nustatyt, kada filmuojama
stambiu planu: kai aidimas vyksta, ar kamuolys neaidiamas. Re
zultatai pateikiami 8 lentelje.
Atidesn analiz parod, kad skirtumas dar ymesnis. Vienose
Vakar Vokietijos televizijos rodytose varybose i devyni paeiliui
aidimo su kamuoliu stambi plan tik viename figravo aid
jas, besivarantis kamuol dramatikoje situacijoje, penkiuose buvo
vartininkas su kamuoliu, viename parodytas aidjas, kurio spirtas
vartus kamuolys buvo sulaikytas, viename - aidjas, dengiantis
urib riedant kamuol, ir paskutiniajame - aidjas, kuriam bus
8 lentel. Stambaus plano naudojimas
televizijos laidose apiefutbol

Stambus planas (i 25 stambaus plano kadr)
aidimas vyksta
kamuolys neaidiamas
Vakar Vokietijos televizija
BBC Dienos varybos"
7
16,5
18
8,5
164
Empiriniai metodai
skiriama bauda. Brit televizija stambiu planu, prieingai, da

niausiai rodo aidjus, besivaranius kamuol dramatikose situa
cijose.
Daugelio turinio analizs pavyzdi trkumas yra tas, kad kyla
noras paklausti: O kas i to?" Ar ie skirtumai tokie reikmingi, o
jeigu taip, tai kodl? Ar skiriasi auditorijos? Galbt brit auditorija
maiau nutuokia apie futbol ir reikalauja, kad redaktorius ir ope
ratorius dramatizuot aidim. Barras cituoja Alec Weekes, Die
nos varyb" prodiuser: K sakyti apie veiksmo pakartojimo ir ki
t speciali kadr naudojim? I tikrj jie skiriami mamytms ir
dukrytms. Sirgali visikai tenkina vienos kameros vaizdas." Stam
bs planai sutelkia dmes vaigdes, asmenin meistrikum, dra
matikus individ konfliktus. Bendro plano kadrai rodo komandos
veikl, ne tok dramatik, bet meistrik kamuolio valdym aiktje,
specializuotas taktines padtis. Ar dideli transliavimo mokesiai ir
didelis spaudos, televizijos dmesys garsiems aidjams bei futbolo
pateikimo per televizij stilius reikia, kad futbol irima kaip
dar vien pramog verslo ak, kurios pagrindas yra vaigdi
sistema? Ar vokieiai mano, kad j futbolas - tai taktinis komandinis
aidimas? Turinio analiz negali atsakyti tokius spekuliatyvius,
plataus pobdio klausimus, taiau bent jau pateikia mums kai kuri
duomen, kuriais galime remtis.
Gerbneris, turinys ir kultra
Mokslininkas, kuris sukr labiausiai ipltot teorij apie tai, kaip

turinio analiz gali paaikinti gilesnius kultros dalykus, yra Georgas
Gerbneris. Jis mano, kad kultra komunikuoja pati su savimi visa savo
masins komunikacijos priemoni produkcija, kad i komunikacija
palaiko ar keiia bendras kultros nuostatas. Didioji turinio analizs
jga, anot jo, - galimyb analizuoti vis praneimo sistem, o ne atran
kin individo patyrim. Reikmingas yra masikumas", tai, kas priei
nama kultrai kaip visumai, btent su ituo turinio analiz yra pajgi
susidoroti. Gerbneris mano, kad tie ablonai, kuriais grindiama visa
produkcija, o ne atskira televizijos programa, yra svarbios masins
komunikacijos priemoni ypatybs. iuos ablonus po truput absor
buoja irovai netgi smoningai j nesuvokdami. Gerbnerio analizs
Turinio analiz
165
tikslas - atskleisti iuos ablonus. Daugelyje darb jis tyrinja smurto

vaizdavim televizijoje.
udikai ir nuudytieji. Smurto kiekis buvo tiksliai dokumentikai
fiksuojamas. Gerbneris (1970) nurodo, kad atuoni i deimties vaidi
nim Amerikos televizijoje rodo smurt; penki i deimties pagrin
dini veikj j vykdo; ei i deimties - j patiria. Per savait pade
monstruota 400 nukentjusij. Taiau reikmingi ablonai pradeda
rykti, kai jis analizuoja, kas yra smurtininkai ir kas yra aukos. Vie
nas ablonas atsiskleidia nustaius udik ir nuudytj santyk.
udymas yra kratutin ir efektyviausia smurto forma, jis skiria he
rojus nuo niek; nustatant udik ir udom asmen tipus galima
daug suinoti apie tam tikros visuomens vertybes. Pavyzdiui, pa
lyginti retai udomi baltieji viduriniajai klasei priklausantys jauni
(sakykim, 18-30 met) vyrai, taiau jie palyginti danai bna udikai.
Gerbneris aikina tai kaip tiesiogin socialini vertybi atspind: mes
auktai vertiname vidurinij klas, baltj ras ir jaunyst. Isams
skaiiavimai pateikiami 9 lentelje. iais skaiiavimais Gerbneris
grindia ivad, kad smurtas televizijoje dramatikai vaizduoja gali
ir tak visuomenje. I labiausiai vertinam socialini grupi da
niausiai kyla herojai, kurie savo ruotu tampa skms lydimais smur
tininkais. Turinio analiz yra vienintelis metodas, kuris gali atskleisti
visuotinius stereotipus visoje televizijos produkcijoje.
9 lentel. udik ir nuudytj santykis Amerikos televizijoje
pagal ami, klas ir ras
Amius Jauni suaug

Vidutinio amiaus
Seni
Auktuomen
Klas
Vidurinioji
emoji
Baltasis amerikietis
Ras
Baltasis usienietis
Nebaltasis
udikai
Nuudytieji
5
2
1
1
3
1
4
3
1
1
1
1
1
1
1
1
2
1
166
Empiriniai metodai
Turinio analiz ir kultros vertybs

Nors turinio analiz apima denotacinius komunikacijos lygmenis,
ji gali atskleisti ir atskleidia iame lygmenyje egzistuojanius ablo
nus ir danius, kurie perteikia vertybi ir nuomoni konotacijas.
Ankstyvoji turinio analiz apsiribodavo denotacinio lygmens iva
domis ir neatkreipdavo dmesio daug domesnes, nors ir spekulia
tyvesnes ivadas, randamas Gerbnerio, Dominick ir Rauch ar Segaro
ir YVheelerio darbuose. Galima ivesti kelis bendrus dsningumus
apie denotacinio lygmens turinio analizs santyk su socialini ver
tybi konotacijomis: labai gausus vyr, tarnautoj (baltj apy
kakli"), tam tikr amiaus grupi ir rasi atstovavimas veria da
ryti ivad, kad vaizdavimo danumas konotuoja aukt vertinim
vertybi skalje. Taip pat veikjo padtis smurtini santyki struk
troje perteikia konotacij apie santykin jo socialins grups viet
(centrin arba alutin) tikrovje. Aukos vaidmuo televizijoje tampa
emos padties tikrovje metafora. (Prisiminkite, kaip panaiai veikia
konotacija ir metafora.)
Semantinis diferencialas
Kaip mes rodme, reikm yra dinamika skaitytojo ir praneimo
sveika. Skaitytoj suformuoja jo socialin kultrin patirtis, taigi jis
yra kanalas, per kur sveikauja praneimas ir kultra. Tai yra reik
m. Taigi turinio analiz, sutelkianti iimtin dmes vis praneim
sistem, gali pateikti duomenis, tinkamus tik vienai tos sveikos,
kuri vadiname reikme, daliai. Mes taip pat privalome studijuoti
skaitytoj.
Vienas i bendrj tokio tyrimo metod vadinamas semantiniu
diferencialu. J sukr Charlesas Osgoodas (1967) kaip bd studijuoti
moni jausmus, nuomones ar emocijas tam tikr svok atvilgiu.
Jei darysime prielaid, kad ie jausmai, nuomons ir emocijos dau
giausia kyla i sociokultrins individo patirties, pamatysime, kad
Osgoodas bando matuoti tai, k Barthes'as vadina konotacijomis".
is metodas yra paprastas. Jis apima tris etapus, kai:
167
1. Identifikuojamos tyrinjamos vertybs ir jos ireikiamos

dviem prieingomis svokomis 5 ar 7padal skalje. Daniausiai
pakanka 8-15 vertybi.
2. Atsitiktin ar parinkta grup moni papraoma paymti
savo reakcijas kiekvienoje skalje.
3. Ivedami rezultat vidurkiai.
Filmavimo kampo prasm
Geriausias aikinimo bdas iuo atveju - iliustracija. Baggaley ir

Duckas (1967) nusprend patikrinti, ar atsiranda reikms skirtum,
kai televizijos pranejas iri tiesiai kamer ir kai matomas pusiau
profiliu. Tuo paiu metu jie padar du pranejo vaizdo raus: vie
n - kamera, kuri jis irjo tiesiai, kit - kamera, kuri filmavo j i
to paties atstumo pusiau profiliu. Vienintelis skirtumas tarp i dvie
j ra buvo filmavimo kampas.
1 etapas. Jie iskyr 14 tikrinam vertybi (r. 24 pav.). Geriausias
vertybi iskyrimo bdas yra parodyti vaizdajuostes eksperimen
tinei grupei ir paprayti auditorij laisvai aptarti subjektyvias reak
cijas jas. Aptarim galima nukreipti tam tikromis kryptimis, taiau
eksperimentatorius turi bti labai atsargus, nesikiti, neprimesti a
likos nuomons. Aptarimas raomas, o po to analizuojamas, iekant
daniausiai vartojam bdvardi ar vertybi apibdinimo. Tai
sudaro pagrind naudojamoms vertybi skalms.
2 etapas. Baggaley ir Duckas kiekvien vaizdajuost parod ke
lioms panaioms auditorijoms ir papra j paymti skalse savo
reakcij. N viena auditorija neinojo, kad yra rao kopija ar kita
irov auditorija ir kuris j stebimo rao aspektas reikmingas.
3 etapas. Apskaiiuoti vertinim vidurkiai ir pateikti, kaip paro
dyta 24 pieinyje.
Auditorijos buvo maos (tik 12 moni), todl tik didelius skir
tumus galima vertinti kaip reikmingus. Taigi vedjo filmavimas
pusiau profiliu perteikia kur kas didesns patirties, patikimumo ir
nuoirdumo konotacijas, taip jis atrodo mogikesnis, siningesnis,
tikslesnis, tolerantikesnis, emocionalesnis ir labiau atsipalaidavs.
Tai domus rezultatas, ypa jei susimstysime, kiek daug televizijos
168
Empiriniai metodai
1
Kietairdis
Siningas
Netikslus
inovas
alikas
Silpnas
Netolerantikas
Atsargus
Bejausmis
Intuityvus
Atsipalaidavs
Tiesus
Nepatikimas
Nuoirdus
+ ----- 0
o -----+
+ -----o
0 ........ - +
+o
+o
+ -----o
+o
+ ------ o
+o
o -----+
o +
+ ----- 0
O --------------+
mogikas
Nesiningas
Tikslus
Nepatyrs
Nealikas
Stiprus
Tolerantikas
Neatsargus
Jausmingas
Racionalus
sitemps
Isisukinjantis
Patikimas
Nenuoirdus
24 pav. Televizijos vedjo vertinim vidurkiai, kai (+)

jis iri tiesiai kamer ir (o) filmuojamas pusiau profiliu
vedj, politik mgsta irti tiesiai kamer. Baggaley ir Duckas

pateik empirin komutacijos testo variant (r. p. 128). Jie i tikrj,
o ne tariamai, pakeit sintagmos element ir i tikrj, o ne tariamai,
patikrino io pakeitimo prasms skirtumus.
J darbas leidia mums padaryti dar kelet domi ivad apie
kodus ir paproius. Vedjas, parodytas ekrane trimis ketviriais,
atrodo nuoirdesnis, tiesesnis, labiau patyrs ir apskritai apib
dinamas geresnmis konotuojamomis vertybmis. Tai gali stebinti,
nes tikrovs koduose nuoirdum, tiesum, patyrim ir t.t. rodo
irjimas tiesiai klausytoj. Tai domus tikrovs ir televizijos ko
d skirtumas, ir skirtum reikia pabrti, nes dl to, kad televizija
atrodo apgaulingai panai gyvenim, lengva padaryti neteising
169
ivad, kad televizijos ir tikrovs kodai yra tie patys. Taip nra:
televizijos vykius nereaguojame taip, kaip gyvenimo vykius.
Televizijos kodas susiformavo pagal konvencijas ir vartojim (ang.
convention and se). mons, kalbantys tiesiai televizijos kamer,
beveik visada yra masins komunikacijos profesionalai, veikiantys
pagal scenarij, t.y. kalbantys kit moni odiais. Taiau mons,
filmuojami pusiau profiliu, paprastai yra klausinjami kaip inovai,
liudininkai, savo akimis mat, kas i tikrj vyko. Jie yra siningi
ekspertai, kalbantys savo odius. Jie kalba su urnalistu ar repor
teriu, o ne kamer; mes susierziname, jei jie staiga pasisuka ir krei
piasi tiesiai kamer.
Tai akivaizdus pavyzdys, kaip televizijos konvencijos skiriasi nuo
tikrovs konvencij ir kaip is skirtumas sukuria skirtingus kodus.
Tai yra konotacij kodai, jie kyla i signifikanto formos (kuri kinta
dl filmavimo kampo pakeitimo). Denotacijos prasm yra ta pati
kiekvienai vaizdajuostei. Turt bti manoma, naudojant semantin
diferencial, sudaryti skirtingas reikmes turini filmavimo kamp
paradigm. Galbt kamp yra keturi: tiesioginis, pusiau profiliu,
profiliu, i nugaros. Taiau jei ie skirtumai yra reikminiai, tai tokie
jie tapo tik per paproius ir vartojim, kai tarp vartotoj atsirado ne
raytas susitarimas.
Vaizdas veidrodyje
Kit pavyzd, kaip naudoti semantin diferencial empiriniam teo

rini perskaitym patikrinimui, pateikia vienos i mano (Johno Fiske's - vert. past.) studeni, Jennifer Farish, atliktas tyrimas. Ji norjo
patikrinti 1skyriaus (p. 32) prielaidas apie skirting la ir lb nuotrauk
perskaitym. Ji parod la nuotrauk 25 monms, lb nuotrauk ki
tiems 25 monms ir papra paymti savo reakcijas semantinje
skalje (25 pav.). Ji taip pat patikrino kiekvieno klausiamojo nuomon
apie policij prie rodydama nuotraukas, ir nustat, kad nuomon apie
policij t, kurie mat la nuotrauk, ir t, kurie mat lb nuotrauk,
panai. J apklausos rezultatai apibendrinti 25 paveiksle.
170
Empiriniai metodai
Paymkite savo reakcij iaparodyt policijos elges (NB- 4yra visada neutralus
rodiklis. Kuo toliau js yma kair nuo 4, tuo labiau js palaikote vertybes
paymtas kairje, kuo toliau js yma dein nuo 4, tuo labiau js palaikote
vertybes deinje).
1
Racionalus
Normalus
Teisingas
Gynybinis
Kvalifikuotas
Logikas
Protingas
Auka
Nealikas
mogikas
Malonus
iltas
Stiprus
Patyrs
Pasitikintis
Atsipalaidavs
+ --- - o
0+
o+
+ o
+ ---------- o
o+
+ ------- - - o
+ ........ - - - o
+ ------- o
o+
o+
+ - -----o
o+
o+
--------O
+o+
7
Neprotingas
Neprastas
Neteisingas
Agresyvus
Nemokikas
Instinktyvus
Neprotingas
Agresorius
alikas
iaurus
Nemalonus
altas
Silpnas
Nepatyrs
Nepasitikintis
sitemps
25 pav. Vidurkiai reakcij t, kurie mat vis

laikraio puslap lb (+), ir t, kurie mat tik la nuotrauk (o)
Kaip visada, semantinis diferencialas pateik kai kuri netiktu

m, nors apskritai rezultatus buvo galima numatyti. Vidutin re
akcija vis puslap (lb iliustracija) yra labiau kair (kur suraytos
palankesns ir bendresns vertybs), negu reakcija pagrindin fo
tografij kaip vienet. Visame puslapyje policininkai atrodo ymiai
kvalifikuotesni ir labiau pasitikintys, kaip buvo numatyta; jie taip pat
atrodo maiau aliki (nors io skirtumo nematyti skalje teisingasneteisingas"), taip pat jie atrodo racionalesni, protingesni ir, labai
keista, iltesni.
171
Taiau vidurki ivedimo technika, deja, nerodo, kaip buvo ives

tas vidurkis. Pavyzdiui, atsakymai skalse logikas-instinktyvus"
ir atsipalaidavs-sitemps" buvo labai sutartini, o teisingas-neteisingas" ir malonus-nemalonus" skali vidutiniai rezultatai slepia
labai plat skirting reakcij spektr. Mums reikt tirti toliau, kad
paaikintume iuos atsakym skirtumus, pavyzdiui, turtume nu
statyti, kas ymjo 1 ar 7 teisingas-neteisingas" skalje. Gali bti,
kad moni reakcijas i esms lemia tokie veiksniai kaip socialin
klas, ras, lytis ar politiniai sitikinimai.
Mums taip pat reikt ityrinti, kuo galima paaikinti tai, kad kai
kuriose skalse paymtos reakcijos buvo labai vairios, o kitose homogenikesns. Gali bti, kad vairesni atsakymai atsiranda skalse
t vertybi, apie kurias auditorijos nariai jau turi aiki nuomon;
perskaitymai" yra vairs kaip ir auditorijos nariai, todl tekstas gali
daryti jiems palyginti ma tak. Prieingai, homogeniki atsakymai
gali atsirasti tada, kai auditorija neturi aikios nuomons, todl teks
tas gali turti didesns takos atsakymui. Derybose tarp teksto ir
skaitytojo atsiranda prasm, kuri pirmuoju atveju labiau slygoja
skaitytojas, o antruoju - tekstas.
Taiau tyrimas pateik rodym nuomonei, kad viso pirmo pusla
pio kontekste pateikta originali fotografija yra lengviau suderinama
su prastiniu policijos vaizdu; jis lengviau suadina dominuojant
mit; dl jo nuotraukoje daugiau pertekliaus, todl ji tapo tipika
masinei komunikacijai. Tyrimas taip pat priveria mus abejoti, ar
Daily Miror atspindi tikrov, ar auditorij.
Herojai, niekai ir aukos
Gerbneris (1970) derina semantin diferencial su turinio analize.

Nustats santykin socialin udik" ir nuudytj" priklauso
myb, jis toliau tyrinjo, kaip auditorija suvokia i trij veikj kate
gorij asmenybes:
Galutinis rezultatas - udikas laimingas (tai pabaigoje laimj
udikai, t.y. herojai);
Galutinis rezultatas - udikas nelaimingas (tai niekai);
Nuudytieji (aukos).
172
Empiriniai metodai
1
senas
vyras
prastas
nemokikas
7
jaunas
---------- v-2 *
-------------------- ---------- ------------------------
moteris
neprastas
kvalifikuotas
atstumiantis
-------------------
/'
/
--------------- $\ >1 ----------
patrauklus
emocionalus
----------------
bejausmis
intuityvus
iracionalus
------------
-----------------------------------------------------
logikas
racionalus
nesmurtikas
smurtikas
----------- galutinis rezultatas - udikas laimingas (N=25)

----------- galutinis rezultatas - udikas nelaimingas (N=16)
-----------galutinis rezultatas - nuudytasis nelaimingas (N=25)
26 pav. udik" ir nuudytj"
asmenybi apibdinimas
Rezultatai pateikiami 26 paveiksle. Jie rodo, kad vienintelis reik

mingas skirtumas tarp heroj ir niek yra tas, kad herojai yra pa
trauklesni ir kvalifikuotesni. is modelis gali reikti, jog gyvename
konkurencinje, darvinistinje visuomenje, kurioje ilieka geriausiai
prisitaikiusieji, o kvalifikuotumas neivengiamai gretinamas su sk
me. Nemokikumas konkurencinje visuomenje yra nukrypimas
nuo normos, todl natraliai gretinamas su niekybe.
Puoseljimas
Gerbneris labiau negu bet kas kitas itobulino empirinius komu

nikacijos tyrimus, nes jis naudoja duomenis, gautus i turinio analizs
ir auditorijos tyrim. Jis pagrindia teorij apie masins komunikacijos
Naudos ir atlygio teorija
173
priemoni sistemos santyk su kultra, i kurios sistema iauga ir su

kuria kontaktuoja. iuos santykius jis vadina puoseljimu" (ang. cultivation), t.y. masins komunikacijos priemons puoselja kultroje
egzistuojanius sitikinimus ir vertybes. Masin komunikacija j nesu
kuria - jos jau turi egzistuoti, taiau maitina, propaguoja ir padeda
kultrai ilaikyti ir pritaikyti jos vertybes, skleisti jas tarp kultros
nari ir taip susieti juos bendru sutarimu, intersubjektyvumu. Turinio
analiz atskleidia vertybes, sitvirtinusias visuotinje kultros pra
neim sistemoje; semantinis diferencialas leidia suinoti, ar skai
tytojas i tikrj pripasta tas vertybes.
Yra nemaa empirini auditorijos, ypa masins komunikacijos
priemoni auditorijos, tyrim. Didioji i darb dalis skiriama smur
to vaizdavimo poveikiui. Psichologai atliko laboratorinius eksperi
mentus, sociologai - plataus masto sociologinius tyrimus. Tokie darbai
nepatenka ios knygos akirat. Taiau norime supaindinti skaitytoj
su dar vienu empiriniu metodu, inomu kaip naudos ir atlygio poiris.
Jo atstovai sitikin, kad auditorija turi daugyb sudting poreiki ir
siekia juos patenkinti masins komunikacijos priemonmis. Be abejo,
yra ir kit poreiki tenkinimo bd - atostogos, sportas, pomgiai,
darbas ir 1.1. Tai teorija, sukurta paaikinti masin komunikacij, nors
ji puikiai dera prie asmenins komunikacijos teorij, kurios postuluoja,
kad mes naudojame visuomeninius santykius asmeniniams porei
kiams ir trokimams tenkinti. is komunikacijos modelis daro prie
laid, kad auditorija yra bent jau tiek pat aktyvi, kiek ir siuntjas. O
praneimas yra tai, k auditorija paima, o ne tai, k siuntjai duoda;
tuo ji iek tiek panai semiotin metod.
Viktorin program naudojimas
prastinis naudos ir atlygio" tyrimo bdas yra klausimynas.

Televizijos auditorijos nari praoma nurodyti svarbiausias prieas
tis, dl kuri jie iri tam tikr tip programas. Vien i pavyzdi,
kokius rezultatus galima gauti iuo bdu, pateikia McQuailas,
174
Empiriniai metodai
Blumleris ir Brownas (1972). Tyrindami televizijos auditorij jie nu

stat, kad mons labai panaiai naudoja" televizijos viktorin prog
ramas. 10 lentelje apibendrinti j duomenys. Didel auditorijos dalis
irjo viktorin programas, siekdama keturi pagrindini atlygio
tiksl: vertinti save; patirti socialin sveik; jaudul; apsiviesti. To
liau tyrindamas McQuailas ir jo kolegos suinojo, kad dauguma t,
kurie naudojo" viktorin programas, siekdami vertinti save, gyveno
savivaldybs namuose ir priklaus darbinink klasei. Galima spti,
kad jiems masins komunikacijos priemons padjo tvirtinti asmenin
status, kurio jiems nesuteik visuomeninis gyvenimas. Tai akivaizdus
kompensacinis masins komunikacijos priemoni naudojimo pavyzdys,
kai tenkinami poreikiai, kuriuos liks socialinis gyvenimas lugdo.
Nenuostabu, kad tie, kurie buvo link naudotis" programomis kaip
socialins sveikos pagrindu, priklaus visuomenikai aktyviam tipui
ir nurod, kad turi daugyb pastam kaimynystje. Jiems masins
komunikacijos priemons buvo reikalingos tam, kad rast tem po
kalbiams. Masins komunikacijos priemons iuo atveju papildo kitus
poreiki tenkinimo altinius. Jaudulio siek daniausiai nurod i
rovai i darbinink klass, kurie nebuvo link bendrauti. Atrodo, kad
ir iuo atveju veik kompensacinis motyvas. vietimo siekis taip pat
buvo akivaizdiai kompensacinis, nes tie, kurie nurod j kaip svar
biausi, turjo labai anksti palikti mokykl.
Detektyvini serial naudojimas
Mano studentas Simonas Morrisas atliko moni, irini tele

vizijos detektyvinius serialus, naudos ir atlygio" tyrim. Jis taip pat
nustat program irjimo prieasi vairov: irovai iri jas,
siekdami jaudulio ir eskapizmo; nordami gauti informacijos: Pa
matau, kaip gyvenama dideliuose miestuose"; daugelis nusirami
nimui: Man patinka, kad pabaigoje visada triumfuoja statymas ir
tvarka" arba Diaugiuosi, kad saugiai gyvenu ms maame mies
telyje". Kaip jis nustat, esminis veiksnys buvo ne klas ar isila
vinimas, o amius. 18-30 met asmen grup akcentavo jaudulio ir
eskapizmo poreik, o per 50 met perkop asmenys buvo link pro
gramoje iekoti informacijos ir nusiraminimo.
175
10 lentel. Televizijos viktorin program atlygiai

1 klasteris
Skatina savs vertinim
Galiu lyginti save su inovais
Mgstu sivaizduoti, kad dalyvauju
programoje ir man gerai sekasi
Diaugiuosi, kad man patinkanti
pus i tikrj laimi
sivaizduoju, kad dalyvavau
programoje ir man gerai seksi
Primena mokykl
Juokina dalyvi klaidos
Sunku sekti
2 klasteris
Pagrindas socialinei tarpusavio sveikai
Laukiu, nes galsiu tai aptarti su
kitais
Mgstu varytis su monmis,
kurie kartu iri program
Mgstu kartu su eima iekoti
atsakym
Tikiuosi, kad vaikai i to daug
gauna
Vaikams tai naudinga
Tai sutelkia eim bendr interes
pagrindu
Po to apie tai galima kalbti
Tai ne tokiems monms, kaip a
3 klasteris
Jaudulio siekis
Man patinka artjanios pabaigos
tampa
Patinka trumpam umirti
rpesius
Mgstu spti, kas laims
Tikrai gerai jauiuosi, jei inau
teising atsakym
Visikai umirtu savo rpesius
sitraukiu konkurs
Jaudina
4 klasteris
vietimo siekis
Suprantu, kad inau daugiau, negu
maniau
Jauiu, kad tobulju
Jauiu pagarb monms,
dalyvaujantiems programoje
A apgalvoju kai kuriuos
klausimus vliau
Lavina
5 klasteris
Man patinka irti, kaip
nusodina" irovus
Juokinga matyti, kokias klaidas
daro dalyviai
6 klasteris
Man patinka kai k suinoti ir
kartu pasilinksminti
Patinka suinoti kak nauja
7 klasteris
Mgstu spti atsakymus
Tikiuosi, kad inau kai kuriuos
atsakymus
8 klasteris
Randu savo inojimo spragas
Suinau kak nauja
Laiko gaiimas
Tiriamiesiems pateiktoje anketoje teigi
niai buvo idstyti atsitiktine tvarka. J
papra nurodyti, kurie teiginiai reikia
atlyg, gaunam i viktorin programos.
Atsakymai jungsi grupes (klasterius),
tai yra buvo pastebta, kad asmuo, tei
giamai vertins vien teigin tamepaia
me klasteryje, tikriausiai statistikai tei
giamai vertins ir likusius jo teiginius.
176
Empiriniai metodai
Atlygio kategorijos
Nors vairs mokslininkai skirtingai ymi ir grupuoja atlygio ka

tegorijas, taiau tarp j vyrauja nuostabus sutarimas. Keturios pa
grindins McQuailo kategorijos (nurodytos emiau) yra tipikos, ir
tik nedaugelis tyrintoj su jomis i esms nesutinka.
1. Pramoga:
a) bgimas nuo kasdienybs,
b) bgimas nuo problem,
c) emocinis atsipalaidavimas.
Visi tyrimai atskleidia panaius masins komunikacijos priemo
ni auditorijos poreikius. McQuailas bent jau usimena, kad mes
turime gilintis, o ne tik konstatuoti iuos eskapistinius poreikius reikia konkreiai identifikuoti, nuo ko mes bgame. Semiotin pro
gram analiz gali parodyti, kur mes bgame.
2. Asmeniniai santykiai:
a) bendravimas,
b) socialinis naudingumas.
Bendravimas" - tai masini komunikacijos priemoni, kaip
ypa aikios kompensavimo formos, naudojimas. Nam eiminin
ks klausosi radijo, nes joms patinka girdti balsus namuose dienos
metu. Vienii mons, kuriems galbt sunku umegzti tikrus vi
suomeninius santykius, ieko draugysts. Jie tiki Karnacijos gatvs
ir Krykeli personaais ir siunia jiems gimtadienio atvirukus, nes
jiems to reikia. J visuomenin ir asmenin padtis neleidia ten
kinti bendravimo poreiki tikrovje. Socialinis naudingumas" tai, kad daniausiai randama, apie k kalbti. Masins komunika
cijos priemons sukuria bendr patirt, silo bendr pokalbi tem,
kuri lengvina socialin tarpusavio sveik. Jei visi js draugai
mat program, kurios nematte js, js jausits laikinai ikrits i
j grups.
3. Asmeninis identitetas:
a) asmeninis sugretinimas,
b) tikrovs tyrimas,
c) vertybi stiprinimas.
177
Asmeniniu sugretinimu" McQuailas vadina tai, kaip irovai lygi

na program su tikru gyvenimu. Galiu lyginti mones programoje su
savo pastamais" arba Tai primena mano gyvenimo vykius", - tokie
yra tipiki jo cituojami siekiai. Tikrovs tyrimas" apima tiesiogin
programos turinio panaudojim, padedant irovui suprasti savo gy
venim. Tipikos citatos yra: Slnio moni probelmos yra tokios pat
kaip ir mano"; Tai kartais padeda man suprasti savo gyvenim".
Vertybi stiprinimas" yra savaime aikus. Tai parodo, koks turt
bti mano eimos gyvenimas" arba Tai primena, kokie svarbs yra
eimyniniai saitai".
4. Stebjimas.
Tai informacijos apie sudting ms gyvenim poreikis. Kiti tyri
mai parod, kad mons, kuriuos galima pavadinti nuomoni lyde
riais" visuomeniniame gyvenime, naudoja masines komunikacijos prie
mones informacijai gauti, kad ilaikyt savo vaidmen visuomenje.
Socialin poreiki kilm
Blumleris ir Katzas (1974) pabria poreiki, kuriuos tenkina ma

sins komunikacijos priemons, socialin kilm. J rezultatai api
bendrinami 11 lentelje.
11 lentel. Auditorijos poreiki socialin kilm
ir masins komunikacijos priemons
Socialin auditorijos poreiki kilm
Socialin situacija
(a) sukelia tamp ir konflikt
(b) padeda suvokti dmesio
reikalaujani problem
(c) nuskurdina tam tikr
poreiki tenkinimo galimybes
(d) ikelia tam tikras vertybes
(e) teikia galimyb atpainti tam
tikr masins komunikacijos
priemoni mediag
12.-94
MKP
(a) suteikia nusiraminim
(b) suteikia informacijos
(c) yra kaip papildymas, pakaita
las arba pagalbins paslaugos
(d) patvirtina ir sustiprina vertybes
(e) silo bendr patirt, palai
kani vertinam socialini
grupi naryst
178
Empiriniai metodai
Naudos ir atlygio" tyrim pagrindai
Prielaidos, kuriomis remiasi is metodas, gali bti apibrtos taip:

1. Auditorija yra aktyvi. Tai ne pasyvus bet koki iniasklaidos
laid gavjas. Ji pasirenka ir naudoja program turin.
2. Auditorijos nariai laisvai renkasi masins komunikacijos prie
mones ir programas, kurias gali geriausiai naudoti savo porei
kiams. Masins komunikacijos priemoni krjas gali neinoti,
kokiam tikslui bus panaudota jo programa, o skirtingi auditorijos
nariai ta paia programa tenkina skirtingus poreikius.
3. Masins komunikacijos priemons nra vienintelis poreiki
tenkinimo (atlygio) altinis. Vietoj j gali bti atostogos, spor
tas, okiai ir t.t.
4. Kartais mons supranta arba jiems galima paaikinti j inte
resus ir motyvus. (Metodo kritikams i prielaida atrodo silp
niausia. Jie teigia, kad motyvai, kuriuos galima ireikti, yra
maiausiai svarbs, o sieti auditorij ir program turin tik ra
cionali poreiki ir atlygio grandimi - nepriimtinas prasms"
apribojimas.)
5. Visi vertybiniai masins komunikacijos priemoni kultrins
reikms vertinimai negalioja. Visai nesvarbu, kad kakam Kry
kels yra lamtas: jei jos atitinka 7 milijon moni poreikius,
vadinasi yra naudingos, o tai, kad filmas eidia intelektualius
estetus, niekam nerpi.
Metodas
Paprast naudos ir atlygio" poirio anket galima sudaryti taip

pat, kaip ir semantiniam diferencialui. Tyrintojas turt rayti nestruktrizuot auditorijos grups aptarim, kad galt suformuluoti
jos ireiktus irjimo motyvus. Po to jie atsitiktine tvarka ispaus
dinami anketoje, o respondentams siloma rayti, kiek jie sutinka ar
prietarauja kiekvienam motyvui. Morriso anketa pavaizduota
27 paveiksle.
Sunkiausia darbo dalis yra nustatyti reikmingus rezultat mo
delius. Tyrintojai naudoja statistin metod, inom kaip klasterin
Auditorijos etnografija
179
Tai detektyvini serial pomgio prieasi tyrimo dalis. Praoma nurodyti, ar

jums tinka ar netinka kiekvienas i i teigini, paymint kryeliu tam tikr stul
pel. (1 - labai tinka, 2 - tinka, 3 - neutralu, 4 - netinka, 5 - labai netinka)
1
irjimo prieastys
Patinka susitapatinti su herojumi

Patinka kalbtis apie program su kitais
Patinka tampa, kai neinai, kas atsitiks
Suinoma, kaip sunkiai dirba policija
Patinka sivaizduoti, kaip susidoroiau
su smurtine situacija
ir t.t.
Pastaba. Paprastai reikia surinkti ir duomenis apie respondent: lytis, amius,
darbas, isilavinimas.
T7 pav. Naudos ir atlygio anketa
analiz, kuri daugumai ios knygos skaitytoj netiks. Ne tokia tiksli,

bet parankesn metodika yra nustatyti teigini sieki klasterius"
dar prie sudarant anket. Tada juos gana lengva lyginti, sakykim,
kaip vyrai ir moterys vertina jaudulio ir pramogos" klasterio tei
ginius. Svarbiausias reikmingas koreliacijas (priklausomybes) ar
modelius galima atskleisti be sudting statistini metod, nors gi
lesnei analizei atitinkamai reikia paangesni analizs bd.
Empiriniai metodai traktuoja komunikacij kaip serij pranei
m, kuri turinys tolygus faktiniams duomenims; ia nra tekst
signifikacijos teorijos, todl visai nesvarbs ikodavimo ar skaity
mo procesai. Semiotikai ir struktralistai domisi, kaip komunikacija
struktrizuoja (ir kartu generuoja) prasm ir paleidia j socialin
apyvart. Jie nustato komunikacijos praneim struktros ir visuo
mens, kurioje jie veikia, struktros sveik. Jiems praneimai neturi
180
Empiriniai metodai
ir neperduoda prasms, o yra tik jos gamybos ir apyvartos veiksniai.

Todl jie yra socialins galios veiksniai.
Taiau struktralizm ir semiotik galima kritikuoti, nes jie per
nelyg lengvai pereina nuo teksto prie socialini struktr ir ignoruoja
tai, kad praktikai ryiai tarp teksto ir visuomens gali atsirasti tik per
adresat ar skaitytoj. Tekstas ir visuomen susitinka tik per skaitymo
proces. Etnografins studijos buvo ipltotos siekiant tyrinti pro
ces ir patikrinti semiotin ir struktralistin tekst skaitym, lyginant
juos su realiu moni skaitymu arba su j suvokiamu skaitymu.
Apskritai tyrimai rodo, kad semiotikai ir struktralistai pervertina
teksto gali skatinti dominuojant ar peram skaitym ir nevertina
skaitytoj sugebjimo suteikti tekstui prasm tokiais bdais, kurie j
tiesiogiai sieja su j socialine padtimi. Taip semiotin populiaraus
meils romano, kokius leidia Mills & Boons" arba Harleuin",
analiz leidia daryti ivad, kad j socialin funkcija yra pripratinti
moteris prie priklausomo vaidmens santuokoje, teigti, kad j laim tai stipraus vyro meil, imokyti, kad kanios, kurias jos patiria dl jo
iaurumo, bus gal gale atlygintos, nes jis ivys tikrj moters vert.
inoma, lengva susieti teksto struktr su socialine lyi vaidme
n patriarchalinje visuomenje struktra. Bet, pavyzdiui, Radway
(1984) nustat, kad kai kurios moterys neskaito roman btent taip.
Jos teikia pirmenyb romanams, kuri herojs yra dvasingos ir mai
tingos, ir prieinasi, kai herojus bando jas skriausti. Jos suvokia siue
t ne kaip grandin herojs skriaud ir kani, per kurias ji pasiekia
galutin skm (vedybas), o kaip nuosekl herojaus feminizavim:
tik kai jo iaurumas suvelnja, kai itirpsta jo altas pasiptimas,
kai jis pradeda jautriau reaguoti j, tiktai kai jis tokiu bdu feminizuojamas", ji gali sutikti tekti u jo. Nors i roman struktra teikia
pirmenyb vyrikoms, o ne moterikoms vertybms, kai kurios skai
tytojos derasi su tekstu", kad is pateikt prasmes, teigianias mo
terikas, o ne vyrikas vertybes.
Kai kurioms moterims socialinis skaitymo kontekstas buvo bent
jau tiek pat svarbus, kiek ir pats tekstas; j socialin padt apibdina
negailestinga tarnyst vyr ir vaik poreikiams; skaitydamos roma
n jos gali susikurti savo laik ir erdv, kur didiausias dmesys
skiriamas sau (danai ignoruojant atvir vyr nepritarim). Viena i
181
meils romano skaitymo prasmi" buvo j teisi ir savigarbos pa

tvirtinimas - prasm, kurios nemanoma ianalizuoti tekste, nes ji
gim skaitymo momentu, tekstui susidrus su skaitytojos socialine
padtimi. Viena moteris netgi pareik, kad itoks meils roman
skaitymas suteik jai pasitikjimo savimi ir leido pasiprieinti vyro
norams, pareikalauti daugiau lygybs santuokoje.
Morley (1986) nustat panaias eimyninio televizijos irjimo
reikmes. Jis tyrinjo emesniosios klass miestiei eim televizijos
irjim, kuris buvo ir eimos lyi politikos dalis, taiau, prieingai
meils roman skaitymui, skatino vyro valdi (gali). Nuotolinio
valdymo pultas daniausiai guldavo ant vyro krslo ranktrio; jo
valdia apm tris sritis: k irti, kaip irti ir kaip tai vertinti.
eimynin irjim lm vyr skonis. Vyrai labiau mgsta faktais
grindiamas programas - naujienas, sport, dokumentik; jeigu jie
iri menines programas, tai pageidauja, kad ios bt realistikos",
tai yra, kad jie galt programoje atpainti jiems inom iorin pa
saul. Jie taip pat mgsta veiksmo dramas. Antra vertus, moter sko
niui gerai tinka eimynins dramos, muilo operos, meils istorijos,
kuriose akcentuojami santykiai, o ne veiksmai, kurios pleia inias
apie vidin emocij ir jausm pasaul, o ne apie iorin vyr pasaul.
Vyrai ne tik sprend, k irti, jie taip pat band kontroliuoti,
kaip irti. Vyrui namai - tai poilsio vieta, kur jis gali atsipalaiduoti
ir pasilepinti po darbo, todl jis mgsta visikai pasinerti televizij
ir sukaupti vis dmes irjim. Taiau moteriai namai yra darbo
vieta, ji turi terpti televizijos irjim tarp nam darb, kurie apima
ne tik skalbim, lyginim, siuvim ir kit ruo, bet ir pokalbius su
vaikais, nes moters vaidmuo apima ne tik nam materialini itekli,
bet ir moni bei santyki vadyb. Todl moterys iri televizori
besiblakydamos, beveik visada tuo pat metu darydamos dar k
nors. Tai daniausiai erzina vyr, kuris skundiasi moter ir vaik
keliamu triukmu ir kalbomis, kai jis iri program.
Moterys danai naudoja vaizdo raymo aparatr, kad perkelt pro
gramas u savo darbo dienos rib, kurias, atrodo, nustato kiti eimos
nariai. Jos rao programas ir susikaupusios iri jas arba anksti ryt,
arba vlai vakare, kai kiti sugula; kartais jos itaiko pertraukl po vi
durdienio, kai rytiniai darbai jau baigti, o vaikai dar negr i mokyklos.
182
Empiriniai metodai
Skirtingus irjimo bdus, inoma, lm socialiniai veiksniai, tai

yra darbo organizavimas; jie nra gimtos vyr ar moter lyi ypa
tybs. Todl moterys, dirbanios ne namuose, linkusios irti tele
vizori panaiai kaip vyrai. Lyi santykiai yra politiniai, nes juos
lemia socialins jgos, o ne gamta.
Vyr dominavimas apm netgi program vertinim. Vyr pasi
rinktos laidos apibriamos kaip rimtos, geros, tuo tarpu moter
mgiamos programos vadinamos trivialiomis, lengvomis arba tiesiog
lamtu. Muilo opera (kuri paprastai traukia moteris) daniausiai
laikoma emiausia televizijos produkcijos forma, o meils romanai
literatroje taip pat daniausiai priskiriami emiausiai romano for
mai. is santykis tarp kritinio vertinimo ir visuomenins padties,
inoma, nra atsitiktinis, nes moter kultrinio skonio nuvertini
mas - tai dar vienas socialinis j priklausomybs tvirtinimo bdas.
Svarbu paymti, kad moterys paprastai internalizuoja vyriksias
vertybes ir danai niekina savo kultrin skon (o kartu paslapiomis
ir save), vadindamos juos lamtu" ir kvailystmis". Tai pavyzdys,
kaip moterys dalyvauja jas pajungianioje ideologijoje. i problem
isamiau tyrinsime kitame skyriuje, aptardami ideologijos teorijas.
Socialinio tekst naudojimo bdai pai tekst struktroje gali
nepasireikti, todl jie neprieinami teksto analizei. Lygiai taip pat kai
kurios tekst prasms gali neatsiskleisti teksto analizei, nes jos suku
riamos tuo momentu, kai tekstas susiduria su skaitytojo visuomenine
situacija. Per susidrim skaitytojas gali traukti reikms krimo
proces nenumatytus, ne teksto slygotus veiksnius.
Taip Hodge ir Trippas (1986) nustat, kad Australijos mokyklos
moksleiviai ypatingai perskait televizijos muilo oper Kalin. Veiks
mas vyko moter kaljime ir sukosi apie kalini ir priirtoj tar
pusavio santykius. Mokyklos moksleiviai suteik programai prasm,
atitinkani j mokyklos patirt. Jie suvok kaljim kaip mokyklos
metafor. Abi institucijos siekia paversti jose esanius mones to
kiais, kokiais juos nori matyti visuomen, o ne tokiais, kokiais jie
patys nori tapti; abiejose atsirado pojtis, kad tikrasis gyvenimas
vyksta u j sien. Abi band kontroliuoti kiekvien jose esani
moni gyvenimo aspekt, abiejose egzistavo vietos, kur iai kont
rolei buvo prieinamasi - tualetai ir dvirai pairs mokyklose,
183
skalbykla kaljime. Tarp kaljimo priirtoj ir mokytoj buvo pa

nai tip - grasintojas, minktas" naujokas, padorus mogus ir t.t.
Kaliniai ir moksleiviai priirtoj ir mokytoj akivaizdoje naudojo
panaius komunikacijos bdus - mirkteljimus, slaptus ratelius. Pa
naum buvo daug.
Tekste nebuvo nieko, kas akivaizdiai sietsi su mokykla. ios
prasms buvo sukurtos, kai tekstas susiliet su socialine irov si
tuacija. Jos buvo neprieinamos semiotinei ar struktralistinei anali
zei, jas galjo atskleisti tik etnografinis tyrimas. Taip pat yra duome
n, kad ios socialiai tinkamos prasms tapo mokyklos moksleivi
elgesio dalimi, nes daug mokytoj para serialo prodiuseriams,
sksdamiesi, kad serialas imok mokinius neklusnumo ir apsunkino
pedagog darb. Semiotikos ir struktralizmo teorijos numato, kad
t pat tekst galima skirtingai perskaityti, Hallas ir Eco nurodo, kad
taip turi atsitikti su masins komunikacijos produkcija, o etnografija
leidia sigilinti specifinje situacijoje sukurtas skaitymo prasmes ir
taip apauginti msa" teorijos griauius.
Tyrinjau, kaip skaitomas vienas televizijos pokalbi laidos Jau
navedi aidimas" epizodas. Keturios monos buvo u kadro, kai
j vyrams pateik klausim Kaip js manote, kuri formuluot ge
riausiai apibdint js monos atsak paskutin kart pareikt
nor romantikai praleisti laik": Taip, eimininke", Jokiu bdu,
Chose", ar Surimtk, vyre"? Visi keturi vyrai teig, kad tinkamas
atsakymas bt Taip, eimininke", bet kai monos gro prie kame
r, dvi atsak Taip, eimininke", viena - Surimtk, vyre", o ketvir
toji - Jokiu bdu, Chose".
Skirtingi mons skirtingai perskait ma populiariosios kul
tros epizod. Kai kurios moterys, ypa feministini pair, nutar,
kad klausimas taip stipriai ireikia lyi ovinizm, kad visas vyks
mas joms buvo paties grubiausio patriarchato iraika, o labiausiai
nepatiko prielaida, kad moters seksualinis pasitenkinimas gali b
ti apibrtas tik kaip atsakas vyro romantikos poreik". Kitoms
moterims didel malonum ir prasm suteik atsakymai moter, ku
rios nepanoro sakyti Taip, eimininke". Joms labiau rpjo, kaip
moterys atsilaiko ir kovoja su vyraujaniu patriarchatu, negu pats jo
vyravimas. Tuose patirties fragmentuose, kurie netiko vyraujaniam
184
Empiriniai metodai
santuokos mitui, jos rado moterikas prasmes, kurios prieinosi ir

prietaravo mitui ir jo taikymui lyi politikoje.
Kai kurie vyrai susikr dominuojanius perskaitymus: jie juoksi
kartu su laidos vyrais eimininkais" i t dviej, kuri monos buvo
ne tokios sukalbamos. Taiau kiti vyrai pajuto, kad vyksmas toli gra
u ne skatino patriarchat, o i tikrj j demaskavo ir juo abejojo. Jie
man, kad klausimas provokavo vyrus ir kad ie jautsi priversti
vieai pasirinkti atsakym Taip, eimininke", nepaisant, kad jis gali
skirtis nuo pair, kuri jie laikosi asmenikai bendraudami su
monomis. Jiems atrod, kad sutrikimas vyr, kuriuos monos de
maskavo, buvo kur kas didesnis, negu sutrikimas moter, atsakiusi
Taip, eimininke". Jie man, kad vyrikumas (kaip j supranta pat
riarchatas) atrod kur kas blogiau negu moterikumas.
Visos ios prasms iaip ar taip kilo i teksto patriarchalins
struktros ir vyraujani santuokos ir lyi mit. Skaitant atsirado
reikmi, kurios skyrsi nuo vyraujani, o kartais joms prietaravo.
Skirtumai atsirado dl skirtingos skaitytoj visuomenins padties,
lyties, lyi santyki pasireikimo j kasdieniame gyvenime. J per
skaitymai nebuvo laisvi nuo silomo, bet ir nebuvo jo ribojami. Tiks
liau, jie buvo sukurti bendradarbiaujant su juo, reaguojant j arba jam
prieinantis. Perskaitymai pateik Halio silomo perskaitymo" arba
Eco klaidingo ikodavimo" teorij praktik pavyzdi.
Etnografinis tyrimas gali bti vaisingas arba kupinas sunkum.
Atpildas - tai galimyb pavelgti komunikacij kaip socialin, taip
ir tekst praktik, susekti socialin matmen ne bendroje socialinje
politinje teorijoje, o konkreiose kasdienio gyvenimo aplinkybse.
Tai atliekant reikia stebti mones komunikacijos procese, priversti
juos kalbti apie j vaidmen tame procese taip isamiai ir atvirai,
kaip tik manoma. Bet su tuo yra susij du sunkum tipai.
Pirmas - tai tyrintojo vaidmuo ir jo buvimo slygotas poveikis.
Tradicikai etnografai mokomi bti objektyvs ir ilaikyti atstum,
bti mokslininkais stebtojais, renkaniais objektyvius duomenis.
Taiau ne taip seniai etnografai pradjo naudoti savo, kaip tiriam
tekst entuziast patirt, pradjo dalyvauti procese, o ne j stebti. Jie
kaip lygs dalyvauja diskusijose, naudoja savo patirt kaip
studijuojamo objekto dal ir taip iugdo artim ry su subjektais,
185
leidiant artimiau ir isamiau pavelgti tai, k jiems reikia tekstas.

Ir Radway (1984), ir Hobsonas (1982) labai skmingai panaudojo
bd. Stebtojo dalyvavimas daro tak - simpatiki, draugiki ste
btojai neivengiamai gaus kitokius atsakymus, negu atstumo besi
laikantys mokslininkai. Tokia etnografijos ris negali bti objekty
vus empirinis mokslas - jis ipleia interpretacins analizs bd,
perkelia j nuo tekst juos skaitanius ir prasmes kurianius mones.
Kitaip sakant, tai yra semiotikos ipltimas, todl gal j reikt va
dinti etnosemiotika".
Yra kitas sunkumas, kuris atskiria tok tyrim nuo empirinio dar
bo: tai yra itaip surinkt duomen interpretavimo klausimas. Jis
nepateikia, kaip empirinis tyrimas, fakt, kuri prasm slypt juose,
o tik teorikai patikrintu metodu nustato tolesnius vykstanio kul
tros proceso liudijimus, kuriuos reikia interpretuoti kaip ir pat ori
ginal tekst.
Taigi metodologinis etnosemiotikos modelis yra lingvistinis, o ne
empirinis. Tiriamos auditorijos nra objektyvios socialins kate
gorijos atstovai, kaip reikalauja empirizmas, o j kuriamos prasms
negali bti apibendrintai taikomos iai kategorijai kaip visumai. Et
nografiniai duomenys yra panas sakin lingvistui. Sakinys - tai
kalbos vyksmo pavyzdys, etnografija taip pat gali mums pateikti
komunikacijos vyksmo pavyzdi. ie pavyzdiai ar sakiniai" yra
tipiki komunikacijos procesui ir juos reikia teorikai prasminti, bet
jie nra mokslo faktai. Naujos semiotikos ir struktrins lingvistikos
teorijos moko, kad reikms vis laik dalyvauja procese, jos suku
riamos ir perkuriamos, niekada netampa baigtais faktais. Nors visada
svarbu nustatyti, kurios reikms kuriamos ar silomos tekst ir j
skaitytoj, uimani tam tikr socialin padt, taiau reikms nra
fiksuotos ir galutins, jos yra tik reikms vartojimo visuomenje
momentai, i tikrj reikm egzistuoja tik vartosenoje.
Vadinasi, komunikacija tyrinja reikmi vartosen visuomenje,
todl teksto analiz yra svarbiausia. Taiau socialin matmen btina
studijuoti dviem pagrindiniais lygmenimis - makrosocialini struk
tr, t.y. bendroje socialinje valdios ir itekli padalijimo sistemoje,
ir mikrolygmeniu, kuriame gyvenama kasdien. Smoningai sociali
n Barthes'o semiotika ir jo mito teorija sieja teksto struktras su
186
Empiriniai metodai
socialinmis struktromis. Etnosemiotika sieja tekst skaitym su

kasdieniu skaitytoj gyvenimu.
iame skyriuje pateikti empiriniai metodai turt padti skaity
tojui atlikti kai kuriuos pagrindinius praneimo ir jo auditorijos ty
rimus. Semiotins analizs ir empiriniais metodais gaut rezultat
palyginimas atsakys svarbius klausimus apie abiej metod pa
grstum.
9
Ideologija ir prasms
Reikm ir kultra
Penktame skyriuje aptarme du reikms lygmenis. Taiau ten
smoningai liko neuduoti kai kurie klausimai ir neatskleistos kai
kurios temos. Svarbiausias klausimas: kaip antrojo lygmens reikms
derinasi su kultra, kurioje jos veikia? I kur kyla mitai ir konotacijos?
Parodme, kad j reikms gldi ne paiame tekste. Skaitymas
nra panaus konserv peilio naudojim, siekiant atskleisti pra
neimo reikm. Reikms kuriamos teksto ir auditorijos sveikos
metu. Reikms krimas yra dinamikas veiksmas ir jam vienodai
svarbs abu elementai. Kai tekstas ir auditorija yra artimai susijusios
kultros ar subkultros nariai, sveika yra lengva ir nereikalauja
pastang: konotacijos ir mitai, i kuri gimsta tekstas, artimai siejasi
arba visai sutampa su auditorijos nari konotacijomis ir mitais.
Kitais atvejais reikms kuriamos su daug didesne tampa. Domi
nuojantis Notting Hillo fotografijos perskaitymas kai kuriems mo
nms visai paprastas, taiau kitiems jis gali sukelti stres ir prietara
vim. Jie gali j ikoduoti naudodami prieingus ar derybinius kodus,
o ne akivaizd" dominuojant variant, kitaip tariant, mitai, kuriais
mons aikina policij, spalvotuosius, jaunim, miesto gyvenim ir
smurt, jei minsime tik pagrindinius, skirasi nuo t, kuri, kaip
mano Observer, laikosi daugelis jo skaitytoj. I tikrj semiotikai eit
dar toliau. Jie teigt, kad Observer ne tik mano, kad jo skaitytojai pri
pasta ias bendras antrojo lygmens reikmes, bet ir aktyviai veria
savo skaitytojus liberaliais baltaisiais demokratais". Jis kvieia skaity
tojus priimti i socialin tapatyb, kad is galt ikoduoti nuotrauk
188
naudodamas dominuojant kod, kitaip tariant, galt suvokti tas

reikmes, kurioms pati nuotrauka suteikia pirmenyb. Ir skaitytojas,
ir nuotrauka kartu sukuria dominuojani reikm ir taip bendra
darbiaujantis skaitytojas tampa asmenybe, turinia tam tikr nuo
stat visum, sutampani su vyraujania vertybi sistema ir likusia
visuomene. Taip veikia ideologija.
Ideologija
Yra daug ideologijos apibrim. vairs autoriai skirtingai vartoja
termin, ir nelengva iki galo suprasti, kaip jis vartojamas kokiame
nors kontekste. Raymondas Williamsas (1977) nustato tris pagrin
dines vartosenas:
1. sitikinim sistema, bdinga tam tikrai klasei ar grupei.
2. Iliuzini tikjim sistema - klaidingos idjos, klaidinga smo
n, - kuri galima prieinti teisingoms, arba mokslo, inioms.
3. Bendras reikmi ir idj krimo procesas.
ios reikms nebtinai prietarauja viena kitai: bet kuria reikme
pavartotas odis gali visai teistai apimti kit elementus. Taiau vis
dlto jos paymi skirtingus reikmi akcentus. Nuosekliai ityrin
kime juos.
Pirmoji vartosena. Ji yra artimesn psicholog vartojamai reikmei.
Psichologai vartoja od ideologija" nurodydami, kaip sitikinimai
organizuojami nuosekli visum. Pavyzdiui, pavelkime mog,
kuris turi tam tikr sitikinim apie jaunim. Jis mano, kad pora met
tarnybos nacionalinje armijoje ugrdins jaunuolius ir isprs didi
j dal ms socialini problem. Gana patikimai galime spti, kokie
bus io mogaus sitikinimai apie tokius dalykus, kaip nusikaltimas ir
bausm, klas, ras ir religija. Jei ms spjimai teisingi, galime sakyti,
kad jis vadovaujasi deinija, autoritarine ideologija. Btent ji suteikia
pavidal ir nuoseklum jo pairoms ir leidia jas patenkinamai su
derinti vien su kita. Arba, kaip trumpai sako Brockreide'as (1968),
pairos kyla i ideologijos".
Ideologija
189
Taiau tik nedaugelis psicholog eina toliau ir teigia, kad ideo

logij lemia visuomen, o ne galbt nepakartojamas individo pair
ir patirties kompleksas. Marksistai, link savintis termin, visada
sieja ideologij su visuomeniniais santykiais. Ji yra socialiai deter
minuota, o ne individualistin. Marksistai teigia, kad ideologij le
miantis socialinis veiksnys yra klas, darbo pasidalijimas.
Antroji vartosena. Tai leidia mums natraliai pereiti prie antrosios
Williamso nurodytos termino vartosenos. VVilliamsas sako, kad prak
tikai pirmoji ir antroji vartosenos neivengiamai susipina. Tuomet
ideologija tampa kategorija, apibriania iliuzijas ir klaiding s
mon, kuri padeda valdaniajai klasei valdyti dirbanij klas.
Kadangi valdanioji klas kontroliuoja pagrindines ideologijos pro
pagandos ir skleidimo visuomenje priemones, ji gali priversti dir
baniuosius suvokti savo priklausomyb kaip natrali" ir todl tei
sing bsen. Kaip tik ia gldi neteisyb. ios ideologijos priemons
apima vietimo, politikos ir teiss sistemas, taip pat iniasklaid ir
leidyb.
Toks ms Notting Hillo fotografijos perskaitymas paaikina,
kaip reikms priklauso nuo vyraujanios ideologijos, kuri foto
grafija panardina skaitytoj. i ideologija apima prielaid, kad poli
cija yra teisinga, nevartoja smurto, gina ms statymus ir tvark,
kad ji yra mes. Kita vertus, spalvotasis jaunimas yra agresyvs ir
antisocials jie. Pati savaime, kaip unikalus ir diskretus tekstas,
fotografija nebtinai silys mums kurti ias reikmes. Taiau, ino
ma, ji negali bti suvokiama atskirai. Nuotrauka yra ms kult
rins patirties dalis: jos perskaitymui tak daro kit demonstrantus
ar riaues kontroliuojani policinink nuotraukos. Vieno teksto
generuojamas reikmes i dalies apibria j panai tekst reik
ms. Tai vadinama intertekstualumu. ios knygos skaitytojas gali
surinkti tokioje situacijoje atsidrusi policinink atvaizd rinkin
ir stebti, kaip intertekstualumas atskleidia daugelio nuotrauk
ideologijos jg. Stuartas Hallas (1973b) pateikia isami ir ti
kinam nuotraukos i spaudos analiz. Nuotraukoje pavaizduo
tas policininkas, kuriam spiria demonstracijos prie Vietnamo kar
Grosvenoro aiktje dalyvis. Ideologikai jo ir ms pateiktos nuo
traukos visikai sutampa.
190
Treioji vartosena. I vis trij ji yra bendriausia. Ties sakant, visas

tris vartosenas galima lyginti su kin dutmis: pirmoji yra dta
antrj, kuri yra treiojoje. Ideologija iuo atveju - tai terminas, api
bdinantis socialin reikmi krim. Kaip tik taip j vartoja Barthes'as, kalbdamas apie konotatus, tai yra apie konotacijos raikas,
kaip apie ideologijos retorik". itaip naudojama ideologija tampa
antrojo lygmens reikmi altiniu. Mitai ir konotuojamos vertybs
tokiais tampa dl ideologijos, o iai patogu jais save ireikti.
enklai, ideologija, prasms

Pavyzdys pads mums isiaikinti, kaip veikia ideologija, enklais
kurdama prasmes. Fiske (1979) ianalizavo mokyklin televizijos pro
gram, transliuot BBC 1979 met kovo 1dien. Ji vadinasi Maistas ir
gyventojai", o svarbiausia laidos mintis ireikta iais komentatoriaus
odiais: Dabar yra inoma, kaip pagaminti pakankamai maisto nuo
lat auganiam gyventoj skaiiui, taiau daugelis badauja, nes moksli
niai sprendimai negyvendinami praktikai". i mint ireikia filmas
apie Peru, kuriame prieprieinamas primityvus And kaim ems
kis ir miest bei ivystytos pakrants mokslo ir technikos paanga.
Taiau i mintis taip pat yra ideologin: teiginys turi prasm tik tada,
kai jos autoriai ir auditorijos nariai priklauso mokslu grindiamai kul
trai. Programos struktra apima tam tikras akivaizdias opozicijas:
ems kio mokslas
rinkos ekonomika
miestas
vaikai kaip ilaikytiniai
paanga
permainos
tradicinis kininkavimas
natrinis kis
kaimas
vaikai kaip darbo jga
sstingis, ciklin kultra
tradicija
Esmin binarin opozicija, struktrizuojanti program, yra moks

las ir nemoksis. Gilumin programos struktra, ideologin sistema,
gali bti ireikta taip:
Mes esame jiems, kaip mokslas - nemokslui.
191
9 iliustracijoje pateikiami kai kurie ios struktros pasireikimai

programoje. Programa sukurta kultros ir skirta kultrai, kuri i
reikia kairioji struktros pus - mes ir mokslas, bet pirmiausiai ji yra
apie deinje esanius juos ir nemoksi. Praktikai tai akivaizdiai pa
rodoma tokiomis priemonmis, kaip kai kurie isams ir kiek glo
bjiki komentarai, aikinantys nemokslo kultros vertybes ir poy
mius, tuo tarpu apie mokslo kultr nekalbama, nes daroma prielaida,
kad ji yra savaime suprantama. i prielaida, kad mokslo kultros ver
tybs yra tokios kertins, taip plaiai pripastamos bendromis, tokios
natralios, kad apie jas nereikia n kalbti, yra tai, k Barthes'as (1973)
vadina eksnominacija", tai yra veikiania ideologija.
Mokslo ideologija
I tikrj ta programa yra apie mokslo ideologij. Pairkite 10a

ir 10b kadrus. J signifikantai skirtingi, taiau signifikatas tas pats tai svoka, kuri jau turi bti mumyse, kad galtume suprasti moks
lo" enklus. Akivaizdiai matosi neesminiai signifikat skirtumai,
taiau signifikanto branduolys yra bendras abiem enklams. Ne
mokslo kultros nario, esanio deinje struktros pusje, svokos
neivengiamai skiriasi nuo ms. Signifikatai bus tokie pat abiejose
kultrose, taiau turinys i esms skirsis. Turinio skirtumas reikia
ideologij skirtumus.
Antrajame reikms lygmenyje moksl suprantame pagal Barthes'o
mit, kuris apima tokias svokas, kaip mokslas - galingiausias prob
lem sprendimo rankis", mokslas - mogaus sugebjimais suprasti
ir valdyti gamt", tai yra jis - ms materialinio klestjimo ir saugumo
altinis, jis atstovauja vien i didiausi monijos pasiekim. Todl jo
konotacijose slypi teigiamos moralins ir funkcins vertybs: jis yra
geras ir naudingas. inoma, egzistuoja ir prieingas mitas su atitin
kamomis prieingomis konotacijomis. iuo metu j pripasta konser
vatyvioji aplinkosaugos alinink subkultra. Taiau vyraujantis mi
tas apima tas svokas, kurias mes apibdinome.
ios mokslo antrojo lygmens reikms kyla i vyraujanios ms
kultroje ideologijos, kuri aikina istorij kaip paang, permainas kaip neivengiam kitim ger. i ideologija suteikia pirmenyb ma
terialinei gerovei, ji yra kapitalistin ir konkurencin. Taiau tradicinei
192
Miestas
Kaimas
Vaikai: ilaikytiniai
Vaikai: darbo jga
Moter darbas mieste
Moter darbas kaime
Bulvs: laboratoriniai pavyzdiai
9 iliustracija.
Bulvs: saulje distantis derlius
Mokslas ir nemoksis
193
194
10b iliustracija. Mokslas
10a iliustracija. Mokslas
ems kio bendruomenei, kokia buvo vaizduojama filme apie Peru,

ie mokslo enklai turi svetimumo, kuriuo negalima pasitikti, ko
notacij. Jie i tikrj gali suadinti mokslo mit, reikiant j kerai
galingi, bet mums netinka", jie gali visikai netikti ideologijai, kuri
vertina ibandytus ir patikrintus bdus, vyresnij ir protvi au
toritet, bendruomens ir jos gyvenimo bdo tstinum kur kas la
biau negu permainas ir tobuljim, kuri aikina istorij kaip cikl, o
ne kaip paangos raid.
Vartotojas
Mitai ir konotacijos
28 pav.
Ideologija ir signifikacija
Aptariama laida nra specialiai ar ypatingai alika. Ji, kaip ir visi

kiti komunikacijos veiksmai, dalyvauja normaliame ideologiniame
reikms krimo procese. io proceso centre yra bendri kultros na
riams mitai ir konotuojamos vertybs. Vienintelis bdas sukurti ir
enklai, ideologija, prasms 195
ilaikyti j bendrum - danai naudoti ias vertybes ir mitus komu

nikacijoje. Pavartojus enkl, kiekvien kart sustiprinamas jo ant
rojo lygmens reikms gyvenimas kultroje ir vartotojo smonje.
Taigi mes turime trikamp tarpusavio santyki model (28 pav.). Vis
tarpusavio santyki, nurodyt abipusmis rodyklmis, egzistavimas
ir raida priklauso nuo dano j vartojimo. Vartodamas enkl, mo
gus palaiko jo apyvart, isaugo kultros konotuojamas vertybes ir
mitus tik atsiliepdamas j vartojim komunikacijoje. Santykis tarp
enklo, jo mit ir konotacij i vienos puss ir vartotojo i kitos yra
ideologinis.
enklai suteikia mitams ir vertybms konkrei form, taip juos
skiepija ir skelbia. Vartodami enklus mes palaikome ir kvepiame
gyvyb ideologijai, bet i ideologija ir ms reakcija ideologinius
enklus savo ruotu formuoja mus. Kai enklai ikelia vieum
mitus ir vertybes, ie gali atlikti kultros identifikacijos funkcij: jie
leidia kultros nariams nustatyti savo priklausomyb kultrai, pri
imant bendrus vienijanius mitus ir vertybes. Pavyzdiui, a inau,
kad esu vakarietikos kultros narys, nes, imant vien i daugelio
identifikacijos atvej, a suprantu moksl to paties mito ribose ir
suteikiu jam tas paias konotuojamas vertybes, kaip daugelis Vakar
pasaulio gyventoj. Mano ir mano draug ideologija yra bendra.
Kalbant konkreiai, 10a ir 10b iliustracijoms a suteikiu teigiam
vertybi, aukto statuso ir patikimumo prasmes. 10b iliustracijoje
vaizduojam mokslin rengin a suvokiu ne kaip mog nugalinio
mokslo vaizd (o tai visai manoma). Mano ideologija nulemia pras
mes, kurias a priskiriu sveikaudamas su iais enklais. Konotatai
ir mitai, Barthes'o odiais tariant, yra mano ideologijos retorika".
Taigi ideologija pagal treij vartosen - tai ne statikas vertybi
ir sitikinim rinkinys, o praktika. Ideologija teisina mane, kaip ypa
tingos mokslu grindiamos Vakar kultros nar, jau vien tuo, kad
a galiu vartoti ir tinkamai reaguoti enklus, konotacijas ir mitus.
Dalyvaudamas savo kultros reikmi krimo praktikoje a tampu
ideologijos tstinumo priemone. Reikm, kuri a randu enkle,
kyla i ideologijos, kurioje egzistuoja ir enklas, ir a pats: suras
damas i reikm a apibriu savo santyk su ideologija ir visuo
mene.
196
Gali atrodyti, kad ioje diskusijoje apie mokslo ideologij daromos

prielaidos, jog mokslui visi lygs, mokslas visuomens atvilgiu yra
neutralus, o mokslu grindiamos visuomens gaunama nauda vi
siems paskirstoma po lygiai. inoma, taip nra. Mokslas ir techno
logija glaudiai susij su patriarchaliniu kapitalizmu. Tai reikia ne
tik tai, kad mokslas naudojamas didinti didiojo verslo peln, o i i
daugiausiai naudos gauna vidurinioji klas, bet ir tai, kad mokslas
yra vienas i kur kas sunkiau nusakomos socialins galios naudojimo
bd. Mokslininkus ugdo universitetai, o universitet sistemoje pa
prastai geriausiai sekasi kilusiems i viduriniosios klass eim:
aukiausi isilavinim turintys asmenys ne tik tampa dominuo
jania klase, jie taip pat i jos ateina. Mokslas padeda ilaikyti da
bartines galios struktras.
Mokslas aktyviai reikiasi tiek klasi, tiek ir lyi politikoje. Ms
visuomenje yra kur kas daugiau vyr mokslinink negu moter: tai
neturi nieko bendra su gimtais natraliais vyr ir moter skirtumais,
o yra dalis socialini, todl ir ideologini vyrikumo ir moterikumo
skirtum. Juk galiausiai mokslas yra gamtos pasaulio valdymo prie
mon; taigi visuomenje, kurioje vyrai valdo socialin pasaul, atrodo
natralu galios naudojim pratsti ir gamtos pasaul. Apie moteris
mokslininkes, kuri vis dlto yra, vyrauja nuomon, kad jos nemote
rikos arba bent jau keistos (iskyrus globos" ir slaugos" moksl,
pavyzdiui, medicinos, atstoves). Taip, pateikdama esamo galios pa
skirstymo visuomenje vaizd kaip normal" ir natral", veikia
ideologija.
i ideologijos, kaip aktyvios politins jgos visuomenje, o ne
kaip idj ar mstymo bd rinkin, samprat isamiai nagrinsime
vliau. Nors ideologija yra prasminimo bdas, is prasminimas vi
sada turi socialin ir politin matmen. Galima sakyti, kad ideologija
yra socialin praktika.
Kaip suprasti ideologij
Ideologijos, kaip praktikos, teorij irutuliojo Louisas Althusseris
(1971), antrosios kartos marksistas, kuriam dar tak Saussure'o ir
197
Freudo teorijos - dl to jis pasmons ir struktros teorijas derino su

labiau ekonomika pagrstomis Marxo teorijomis. Marxas suprato
ideologijos svok gana tiesmukai. Tai priemon, kuriai padedant
visa visuomen priima valdaniosios klass idjas kaip normalias ir
natralias. Visi painimo rezultatai turi klasin pobd: jie paymti
klasins kilms antspaudu ir veikia tos klass naudai. Marxas su
prato, kad priklausomos, tai yra darbinink, klass nariams prime
tamas j socialins patirties, visuomenini santyki ir j pai supra
timas naudojant ne j idj sistem, o ateinani i klass, kurios
ekonominiai, politiniai ir socialiniai interesai ne tik skiriasi nuo dar
binink klass, bet yra jai visikai prieingi.
Pagal Marx, buruazin ideologija gramzdina darbininkus, arba
proletariat, klaidingos smons bsen. moni smoning suvo
kim apie tai, kas jie yra, koks j santykis su likusia visuomene, o
kartu ir j socialins patirties prasminim gimdo visuomen, o ne
gamta ar biologija. Ms smon lemia visuomen, kurioje gimme,
o ne ms prigimtis ar individuali psichologija.
Susidrimo tarp spalvotj ir policijos nuotraukoje 6 skyriuje ga
lime matyti praktik ios teorijos pavyzd. Priklausom klasi nari,
baltj ar spalvotj, kurie prasmino i nuotrauk pagal valdan
iosios klass idjas" (tai yra pagal baltj viduriniosios klass mi
tus), smon yra klaidinga" ne tik nuotraukos ir joje vaizduojam
vyki, bet ir j pai bei j visuomenini santyki atvilgiu. ios
valdaniosios klass idjos" nurodo, kad incidento prasm gldi
spalvotojo jaunimo prigimtyje, nes jis yra natraliai" agresyvus,
netvarkingas, nesilaiko statym, o policija yra nealikas statymo
198
atstovas, objektyviai ir siningai besielgiantis su visomis visuome

ns klasmis. Taigi jos smon yra buruazin", o fotografas for
muoja" skaitytojus kaip buruazijos subjektus, pripastanius, kad
j santykis su socialine ekonomine sistema yra teisingas ir natralus,
todl jie kuria sveiku protu" pagrstas socialins patirties, taip pat ir
nufotografuoto incidento, prasmes. Tai yra klaidinga smon, nes ji
neigia tikrj prasm", pagal kuri konflikt sukelia visuomeni
niai santykiai, o ne spalvotj prigimtis: j kartl gimdo visuomen,
kuri nuolat stumia juos nepalanki padt, o viduriniosios klass
baltiesiems teikia privilegijas. Tokia smon negali matyti policijos,
kokia ji yra i tikrj", - t.y. gynja statymo, sukurto apsaugoti
nuosavyb ir gali turinij interesus, o kartu ilaikyti status c\uo,
saugantis bet koki socialini permain.
Ideologijos, kaip klaidingos smons, svoka Marxo teorijoje buvo
labai svarbi, nes atrod, kad ji paaikina, kodl daugelis kapitalistins
visuomens nari priima jiems nepalanki visuomenin sistem. Ta
iau Marxas tikjo, kad ekonomin tikrov", bent jau per ilg laiko
tarp, yra takingesn negu ideologija, ir kad darbininkai neiven
giamai nugals buruazij ir sukurs visuomen, kurioje viena klas
nedominuos ir neinaudos daugumos, o todl vienai nereiks laikyti
kitos klaidingos smons bsenoje. Siningoje ir lygioje visuome
nje ideologija nereikalinga, nes kiekvieno smon apie save ir visuo
meninius santykius bus tikra. i teorija spalvotojo jaunimo kartl
aikint kaip enkl, kad j socialin ekonomin tikrov veikia stip
riau, negu vyraujanios ideologijos pastangos gali priversti j priimti
kaip natrali.
Taiau dvideimtame amiuje darosi vis aikiau, kad vidin revo
liucija nesugriaus kapitalizmo, o socialistin revoliucija Rusijoje nepaplis po vis likusi Europ ir Vakar pasaul. Vis dlto kapitalizmas
yra nepalankus daugeliui visuomens nari ir juos inaudoja mau
mos naudai. Nordami tai paaikinti, tokie marksistai kaip Althusseris
(1971) ipltojo kur kas sudtingesnes ideologijos teorijas, kurios i
laisvino ideologij i labai glaudi prieasi ir padarini santyki
su ekonominiu visuomens pagrindu ir i naujo apibr j kaip nuo
latin ir visur prasismelkiani praktins veiklos sistem, kurioje daly
vauja visos klass, o ne kaip idj rinkin, kur viena klas primeta
199
kitai. Tai, kad visos klass dalyvauja ioje praktinje veikloje, nereikia,
kad ta veikla nebetarnauja dominuojanios klass interesams, nes b
tent taip ir yra; bet reikia, kad ideologija yra kur kas veiksmingesn,
negu man Marxas, nes ji veikia i vidaus, o ne i iors - ji giliai
siaknijusi vis klasi mstysenoje ir gyvenimo bde.
Pavyzdiui, pora auktakulni bateli neprimeta moterims val
daniosios lyties (vyr) idj i iors, taiau jais avinti moteris da
lyvauja patriarchato ideologijos praktikoje galbt netgi daugiau, ne
gu ideologija reikalauja. Avdamos jais, moterys pabria tas kno
dalis, kurias patriarchatas imok mus vertinti kaip patrauklias vy
rams - sdmenis, launis, krtis. Tokiu bdu moteris kuria savo, kaip
patrauklaus vyrui objekto, vaizd, ir kartu pasiduoda vyro galiai
(teigiamai arba neigiamai j vertinti). Bateli avjimas taip pat riboja
jos fizin veiklum ir jg - jie supanioja moter ir veria j atsargiai
judti, taigi bateli avjimas - tai moter priklausomos padties pat
riarchate praktika. Moteris auktakulniais bateliais aktyviai atkuria
ir leidia apyvart patriarchato lyi prasmes, kurios diegia vyri
kumo kaip stipresnio ir aktyvesnio, o moterikumo kaip silpnesnio
ir pasyvesnio element sampratas.
Vienas i visur esani ir paslpt praktini ideologijos pasirei
kim yra tai, k Althusseris vadina interpeliacija", arba kreipi
musi". Jis labai tinka ir iai knygai, nes praktikai is reikinys vyksta
kiekviename komunikacijos veiksme. Visa komunikacija kam nors
skiriama, o pasiekusi adresatus ji kuria j visuomeninius santykius.
Pripaindami save adresatu ir atsiliepdami komunikacij, mes da
lyvaujame savo socialiniame, kartu ir ideologiniame tapsme. Jei gat
vje igirstate ksn Ei, tu!", galite arba atsigrti manydami, kad
kreipiamasi jus, arba nekreipti dmesio, nes inote, kad visikai nie
kas taip su jumis nekalba, - tokiu bdu js nepripastate ksnyje
slypinio santykio. Visa komunikacija mus kaip nors interpeliuoja
arba kvieia: pavyzdiui, auktakulni bateli pora kvieia moteris
(ar vyrus), kurios atsiliepia" avdamos arba mgdamos juos, tapti
patriarchato subjektu. Moteris, kuri pripasta save adresatu ir avi
juos, pasirenka priklausom padt lyi santykiuose; vyras, kuriam
patinka, kai ji juos avi, taip pat pasirenka padt, tik prieing - jis
yra priskiriamas prie turinij gali.
200
Panaiai atsitinka, jei mes leidiame, kad mus kreiptsi arba su

mumis kalbt taip, kaip tai daroma reklaminiame skelbime (15 ilius
tracija, p. 221), - tada mes skiriame sau vyriko viduriniosios klass
subjekto socialin padt. Priimti moterikum kaip tyrumo, o vy
rikum kaip alio tvirkintojo vaizd ir sveiku protu" pripainti,
kad vyras yra suvediotojas, o moteris suvediojamoji - tai patriar
chato praktika. Rafinuotas, egzotikas grimas, iuo atveju panau
dotas kaip socialinio statuso enklas, suteikia ypating buruazin
atspalv. Reklaminis skelbimas silo mums, vyrams ir moterims, su
sitapatinti su vyrikuoju alio, alkoholio ir suvediojimo prasmi
nimo bdu, kartu taip prasminant ir save: taip skelbimas mus pri
skiria prie savo skaitytoj. moment svarbu paymti, nes jis rodo,
kad interpeliacija gali perkelti mus ideologin kategorij, kuri gal
bt skirsis nuo tikrosios ms socialins kategorijos. Taip moterys
gali atsidurti vyr padtyje, suvokti save ir savo visuomeninius san
tykius kaip vyrikus; spalvotieji atsidurti baltj, darbinink klas viduriniosios klass padtyje ir taip toliau. Komunikacija yra socia
linis procesas, todl neivengiamai turi bti ideologin: interpeliacija
yra esmin ideologins praktikos dalis.
Althusserio ideologijos, kaip praktikos, teorija - tai Marxo klaidin
gos smons teorijos ipltojimas, taiau ji vis tiek pabria ideolo
gijos vaidmen siekiant ilaikyti maumos gali daugumai ne prie
vartos priemonmis. Kitas Europos antrosios kartos marksistas Antonio Gramsci trauk i srit nauj termin - hegemonija, kuris
leidia mums galvoti apie ideologij kaip kov. Trumpai sakant, he
gemonija - tai nuolatinis ir pasikartojantis procesas, kurio metu val
danioji sistema priveria daugum jai pritarti. Labiau negu Marxas
ir Althusseris, Gramsci pabria du elementus - pasiprieinim ir
nepastovum.
Hegemonija yra btina ir turi veikti ypa stipriai, nes socialin
priklausom grupi (pagal klass, lyties, rass, amiaus ar bet kok
kit poym) patirtis nuolat neigia j pai ir j socialini santyki
vaizd, kur pieia vyraujanti ideologija. Kitaip tariant, vyraujanti
ideologija nuolat sutinka pasiprieinim ir turi j nugalti, kad pa
siekt liaudies pritarim jos propaguojamai visuomeninei santvar
kai. Pasiprieinim galima veikti, bet jo negalima sunaikinti. Taigi
201
kiekviena hegemonijos pergal, kiekvienas igautas pritarimas yra

nepastovus; negalima tiktis, kad jis isilaikys savaime, todl jo nuo
lat reikia siekti ir kovoti dl jo i naujo.
Viena esmini hegemonijos strategij yra sveiko proto" pair
formavimas. Jei valdaniosios klass idjas galima priimti kaip svei
k prot" (t.y. nepriklausom nuo klass), j ideologinis tikslas pa
siektas, o ideologijos veikimas umaskuojamas. Pavyzdiui, sveiko
proto" poiriu ms visuomenje nusikaltliai yra nedori arba silp
naproiai individai, kuriuos reikia bausti arba gydyti. Toks sveikas
protas" maskuoja fakt, kad tarp statym lauytoj yra nepropor
cingai daug vyr i nepalanki arba neturini galios socialini gru
pi - jie yra ne tos" rass, klass arba amiaus. Taip sveikas protas"
ibraukia galim nuovok apie tai, kad nusikalstamumo prieastys
yra daugiau socialins, o ne individualios, kad ms visuomen mo
ko vyrus, jog j vyrikumas priklauso nuo skms (kuri prasta
matuoti materialiniu atlygiu arba socialine pagarba), o vliau nesu
teikia jiems joki galimybi jos siekti. statymus gerbiantys pilie
iai", kurie daniausiai netyia" priklauso toms klasms, kurios turi
daugyb keli siekti socialins skms, taip ilaisvinami i atsako
mybs galvoti, kad nusikalstamumas gali bti sistemos, kuri suteikia
jiems tiek daug privalum, produktas, o problemos sprendimas gali
pareikalauti, kad jie atsisakyt kai kuri savo privilegij. Todl svei
kas protas", teigiantis, kad nusikalstamumas yra nedoro individo, o
ne neteisingos visuomens funkcija, yra buruazins ideologijos
dalis, o tai, kad j priima priklausomos grups (ir netgi patys nusi
kaltliai, manantys, kad usitarnavo bausms ir kad baudiamosios
teiss sistema yra teisinga visiems), rodo hegemonijos veikim. J
pritarimas visuotinei iminiai yra hegemonijos pergal, net jeigu ji
laikina.
Ideologijos teorijos pabria, kad komunikacija ir visos prasms
turi socialin politin matmen, j negalima suprasti be socialinio kon
teksto. Ideologinis darbas visada palankus ilaikyti status uo, nes
gali turinios klass vyrauja ne tik preki, bet ir idj bei prasmi
krimo ir paskirstymo procesuose. Ekonomins sistemos organiza
vimas atitinka j interesus, o ideologin sistema kyla i ekonomins
ir j propaguoja, natralizuoja bei maskuoja. Nepaisant skirtum,
202
visos ideologijos teorijos sutinka, kad ideologija veikia siekdama i

laikyti klass dominavim; jos skiriasi tuo, kaip aikina io domina
vimo gyvendinim, jo efektyvum ir sutinkam pasiprieinim.
Apibendrindami galime sakyti, kad Marxo ideologijos, kaip klai
dingos smons, teorija glaudiai susieja ideologij su ekonominiu
visuomens pagrindu ir tvirtina, kad jos neatitikimas materialinms
darbinink klass slygoms neivengiamai sukels t ideologij pa
gimdiusios ekonomins tvarkos perversm. Marxas suprato ideo
logij kaip vyraujanios maumos idj primetim priklausomai
daugumai. Toji dauguma pagaliau turi suvokti i klaiding smon
ir pakeisti j primetani socialin tvark.
Althusserio ideologijos, kaip praktikos, teorija, atrodo, nemato jo
ki ideologijos rib - nei jai skverbiantis kiekvien ms gyvenimo
aspekt, nei istorini. i ideologija stipri tuo, kad sugeba traukti
priklausomas grupes jos gyvendinim ir itaip priversti jas konst
ruoti savo socialines tapatybes ar subjektyvius bruous taip, kad jie
derintsi su ideologija ir prietaraut tikriesiems socialiniams poli
tiniams t grupi interesams. Logika ios teorijos ivada yra tokia:
nuo ideologijos pabgti nemanoma, nes, nors ms reali socialin
patirtis jai prietarauja, vienintels ios patirties prasminimo prie
mons yra ideologikai uprogramuotos, todl vienintelis ms vi
suomenini santyki ir socialins patirties prasminimo bdas yra
tas, kur praktikuoja vyraujanti ideologija.
Gramsci hegemonijos, arba ideologijos, kaip kovos, teorija kur kas
labiau akcentuoja pasiprieinim. I esms sutikdamas su Althusseriu, kad priklausomos grups gali pritarti dominuojaniai ideolo
gijai ir dalyvauti jos propagandoje, jis savo teorijoje primygtinai tvir
tina, kad materialins ir socialins slygos prietarauja vyraujaniai
smonei ir dl to sukelia pasiprieinim jai. Jis taip pat subtiliai ir
tikinamai, kaip ir Althusseris, aptaria vyraujanias struktras, taiau
labiau pabria pasiprieinim, kur ideologija turi nugalti, bet nie
kada negali sunaikinti, todl jo teorija galiausiai yra priimtinesn,
nes ji labiau atsivelgia prietaravimus, i kuri susidaro ms
socialin patirtis. Gramsci teorija rodo, kad socialins permainos yra
galimos, Marxo - kad jos neivengiamos, o Althusserio - kad maai
tiktinos.
Ideologin analiz
203
Ideologin analiz
11 iliustracija yra i urnalo Seventeen (Septyniolika), kuris ski
riamas, kaip parayta virelyje, skaitytojoms, sulaukusioms am
iaus, kai baigiasi mergait ir prasideda moteris". Kad padt joms
perengti rib tarp mergaits ir moters, jis leidia apyvart mote
rikumo prasmi rinkin, apipavidalint taip, kad atrodyt patrauk
lus ir tikrovikas jaunoms moterims, taiau gal gale tarnaut tiems,
kurie turi gali, t.y. viduriniosios klass vyrams, - grupei, kurios
interesai yra prieingi skaitytoj, kurioms skiriamas is puslapis, in
teresams.
Pradkime analiz nuo akivaizdi dalyk, nes semiotika moko,
kad didiausia kultros reikm slypi akivaizdiausiuose ir papras
iausiuose dalykuose: Althusseris ir Gramsci spjo mus dl sveiko
proto" atliekamo ideologinio darbo. Darbo, kur atlieka pati fraz,
nes jos reikm, inoma, yra ne sveika" ir bendra, o klasin, nepai
sant to, kaip gerai bt maskuojama klasin valdaniosios klass
idj prigimtis. Akivaizdiausias puslapio aspektas - jis pabria
ivaizd bei eimos gyvenim ir tai susieja. Puslapis teigia, kad mo
terys yra tokios, kokios atrodo, o atrodo jos taip, kaip jas mato vyras,
vis pirma sutuoktinis. Taip moterys skatinamos matyti (prasminti)
save kitos, valdaniosios, lyties akimis. Vidurin puslapio skiltis krei
pia vilgsn nuo idealios eimos vaizdo i televizijos serialo Volton
eima (The VValtons) per mamos patiekal" virimo knyg prie June
Cleaver kartins", - jauna mergait, vilkinti tradicin irniuot suk
nel ir ryinti balt prijuost su raukinukais, bet su uuomina sek
sualin nesivarym - palaidi plaukai ir launis irykinantis klub
judesys. odiai nurodo prijuost kaip esmin nuotraukos enkl:
Prikyts nuo iol skiriamos ne vien tik virtuvje. Vadinamosios pri
juostls yra velnios, koketikos ir, na, labai mergaitikos". Nery
tingai, abejojant padti kableliai perduoda jaun moter nepasiti
kjim ir dvejones ir priskiria skaitytoj prie paaugli. Prijuostls ir
prikyts yra tas pats rbas, bet prijuostl - tai vaikikas variantas,
o prikyt skiriama suaugusiems: tokiu bdu susiejami mergaits ir
moters poymiai. Prikyts funkcija - padaryti, kad moteris atrody
t vari. (Berniukai gali susipurvinti, nes purvas dera prie vyrikos
204
11 iliustracija. Seventeen
Ideologin analiz
205
veiklos ir maesnio rpinimosi ivaizda, vyrikum apibria tai, k

berniukai daro, o ne tai, kaip jie atrodo. Purvas yra vyr atneamas
ir moter ikuopiamas.) Prijuostl apsaugo mergait nuo aidimo
purvo, prikyt saugo moter nuo darbo purvo, bet ir viena, ir kita
ilaiko varaus moterikumo vaizd, taigi mergaits aidimas leng
vai perauga moters darb (kaip parodyta virimo knygos virelyje).
Taip mergait natraliai" tampa moterimi, kurios darbas sukr
milinik kiek maisto, btino maitinti eim virutiniame paveiks
llyje. Po to maist dalins vyras, tarsi is jam priklausyt, o moters
darbas tokiu bdu tampa nematomas: btent moters darbas leidia
vyrui vadovauti eimai. Apatinio paveikslo koketikumas" tiesiog
turi patraukti vyr, kur moteris maitins ir kuriam tarnaus vis savo
gyvenim.
Kairioje skiltyje trys jaunos moterys save apibdina savo ivaizda.
Kiekviena pozuoja prie fotoaparat, pripaindama, kad tai ir yra jos
vaidmuo, o btent ji yra fotografuojamas objektas"; n viena i j
nieko nedaro, visos tiesiog yra j ivaizda. Jos atrodo pasyviai, vai
kikai ir paklusniai. I veido bruo irykintos tik akys ir burna:
apatin nuotrauka apviesta taip, kad inykt visi kiti bruoai, vis
trij modeli makiaas ir iraika sukelia t pat efekt. Aki ir bur
nos akcentavimas - tai subjekto infantilizacijos" bdas, lygiai taip
pat, kaip pieiant meilius kdikius, uniukus, kaiukus, veriukus ar
pauktelius: j didiuls akys ir avios burnyts ireikia bejgi
kum. Makiaas ir fotografavimo ypatumai atkuria moter veiduo
se vaikikumo prasmes. T pat daro ir pozos, nes knas visada atsi
duria tokiose padtyse, kurias Goffmanas (1979) isamioje lyi vaiz
davimo reklaminiuose skelbimuose analizje apibdina kaip paklus
numo pozas (ang. body cant). ios pozos ireikia paklusnum ga
lingam tiesiam vyrui.
Centrin mergina yra ypa infantilizuota. Linksmojo veiduko"
enkliukas yra vaikikas pieinys, kuris, kaip ir fotografija, vaizduoja
tik akis ir burn, o mergina atrodo pati jauniausia arba berniukikiausia i vis trij. Kitos dvi turi seksualins brandos enkl, kurie
pridengia vaikikum. Centrinio modelio aismingi enkliukai per
eina virutins merginos suaugusij" permatomus kaklaraiiais
margintus markinius, o vaikikai suiauti plaukai virsta rafinuotai
206
suveltais apatins merginos ivaizdoje. Tokiu bdu pakartojama cen

trins skilties mergaits aidimo perjimo moters darb tema. Tuo
siekiama teigti, kad mada (arba ivaizda) yra moters darbas - ji turi
maloninti vyro vilgsn stilinga ivaizda lygiai taip pat, kaip maitinti
jo kn gaminamu maistu.
Deinioji skiltis yra sudtingesn ir prietaringesn. Viena i jos
ideologini funkcij yra perkelti antrats odi GAMTA, INO
JIMAS, TIESA, TIKROV prasmes kitose skiltyse silomas moteri
kumo prasmes. Rpestis dl ekologijos ir taros ireikiamas deriniais
inoti" tikr ties" apie gamt" (arba teisinga tikrovs prigimtis",
arba tikroji gamtos tiesa" - iuo atveju svarbi svok asociacija, o ne
gramatika). Puslapio autoriai nutyljo ir ugniau susirpinim, kad
kai kurios puslapio skaitytojos gali pamanyti, jog kosmetika ir mada
yra nenatralu, o gal net teria tikr, real moters kn. Potencialus
rpestis dl tokios skaitytoj nuomons yra pakeiiamas rpesiu dl
aplinkos. (Pakeitimas yra terminas, kur ideologijos teorijos pasisko
lino i Freudo sapn teorijos: jis vyksta, kai susirpinim kelianti tema
psichologikai ar ideologikai ugniauiama; rpestis dl jos gali bti
ireiktas tik perkeliant j teist, visuomenei priimtin tem.) R
pestis dl aplinkosaugos avi, jo priimtinumas visuomenei daro j labai
efektyviu perklimo objektu. is perkeltas kosmetikos ir taros san
tykis slypi u reklaminio skelbimo Niekada neatrodau pasidaiusi",
skirto naujoms nematomoms pudroms, nes jos yra nematomos ir to
dl neteria veido natralumo - jos yra ekologikai patikimos!
Kitas terminas, vartojamas ideologinje analizje, yra inkorpora
vimas. Jis vartojamas apibdinti proces, kai dominuojanti klas per
ima priklausom grupi pasiprieinimo elementus ir panaudoja juos,
kad ilaikyt status quo, o ne kad kovot su jais. Jie inkorporuoja pasi
prieinim vyraujani ideologij ir taip sunaikina jo opozicin po
bd. kis Nesijaudink, bk hipiu. Septintojo deimtmeio dvasia
grta - tie patys rbai, maistas ir socialini problem suvokimas" tai inkorporavimo pavyzdys. Septintojo deimtmeio socialiniai sj
diai - nuo laisvs ygi prie rasizm JAV Pietuose ligi pasaulini
protest prie Vietnamo kar ir antivyriausybini student demons
tracij, kurios persirito per Europ ir JAV - buvo redukuoti mados,
muzikos stiliaus ir saugaus, respektabilaus visuomeninio rpesio dl
Ideologin analiz
207
ekologijos lygmen. ia nelieka vietos supratimui, kad tai, kaip so

cialins problemos buvo suvokiamos septintajame deimtmetyje, ga
ljo sukelti toki padarini, kaip Kento universiteto drama, kai Na
cionalin gvardija aud beginklius demonstrantus ir umu keturis
studentus. To deimtmeio politin opozicija buvo isklaidyta ir in
korporuota vyraujani ideologij.
Rokenrolas jo mgjams taip pat danai turi opozicines prasmes,
bet ios taip pat yra isklaidytos ir inkorporuotos visuomenei priim
tinus ekologinius rpesius ir judjimus prie tar. Susiedamas
iuos visuomeninius sjdius su rpesiu dl gamtos, inkorpora
vimas slepia ir maskuoja t politin fakt, kad taros prieastis yra
kapitalizmas. Septintojo deimtmeio hipiai t puikiai suvok, taiau
reikminga yra tai, kad io fakto urnalo Seventeen puslapiuose nra
(maskavimas ir reikmingas nutyljimas yra kiti du paplit ideologins
analizs terminai). Grateful Dead" taip pat buvo inkorporuota. Pir
miesiems ir daugumai dabartini grups gerbj ji yra opozicin,
silanti alternatyv gyvenimo bd, prieingas vertybes ir antikapitalistines prasmes. Taiau iame puslapyje, kitaip nei septintojo
deimtmeio kultrai ir originaliajai" Grateful Dead", kuri ia
minima ir inkorporuojama, kapitalizmas nereikia nieko bloga: ties
sakant, kapitalizmas ne tik nra problema, jis implikuojamas kaip
paslptas sprendimas, nes btent kapitalizmas gamina prekes, rei
kalingas, kad mergait pakeist ivaizd (t.y. save pai), tapt mote
rimi ir galt priirti namus vyrui ir vaikams. Taigi ios preks
leidia jai tapti moterimi, kokia ji i tikrj yra". Pristatyti ekologij
kaip rpest dl gamtos, o ne pateikti j kaip protest prie kapi
talizm - dar viena io puslapio ideologijos praktikos apraika.
Dar viena tokia apraika yra vartotojikumas. Kapitalizmas yra
sistema, kuri, be kita ko, gamina plataus vartojimo prekes, todl pre
ki gamyba visikai natraliai tampa didiosios ideologijos praktikos
dalies erdimi. Mes imokstame suprasti savo trokimus pagal j
tenkinimui gaminamas prekes, mes imokstame galvoti apie prob
lemas siedami jas su j sprendimui skirtomis prekmis. Todl bren
dimo ir mergaits tapsmo moterimi problemos rminamos ir spren
diamos prekmis: prijuost, virimo knyga, enkliukai Laimingas
veidukas", ukuosenos, rbai, kosmetika. Ms dirbtins visuomens
208
sugretinimas su gamta, kad pirmoji atrodyt natrali, yra vartotoji

kumo poymis - mes ibarstome natralius perlus, kriaukles ir jros
arkliukus tarp papuoal, o reklama (prekin meno forma) padeda
ekologijai televizijos reklaminiais skelbimais, vadinamais Taros
sprendimai" (ang. pollution Solutions). Fotografija i filmo Volton eima
apibdina eim vartojimo preki aspektu: didelis, brangus stalas, u
kurio vienu metu gali sussti visi, ireikia eimos vienyb; didelis,
itaigingas namas, geros kokybs rbai, gls, lkts, stalo rankiai viskas, kas ireikia viduriniosios klass gerov, tampa esminiais ka
pitalistins eimos prasms bruoais. Tai eima, kuri vartoja, tai varto
tojika eima. (Imus kadr i jo pirminio konteksto, maskuojamas
faktas, kad serialo veiksmas vyksta didiosios depresijos metais, o
viena pagrindini jo tem yra kova su skurdu. Nuotrauka neigia po
litikai prieingas Volton eimos prasmes ir inkorporuoja eim
sunkum nepripastani vartotojik kapitalizmo aplink.)
Visas urnalas, inoma, prikimtas reklamini skelbim, straips
ni apie madas ir kosmetik, patarim ir literatros, reklamuojanios
prekes ir kartu ginanios ekonominius j gamintoj ir skirstytoj
interesus. Moter knai ir gyvenimai pristatomi kaip rinkinys prob
lem, kurioms sprsti silomos preks; is puslapis yra tarsi urnalo
mikrokosmosas. O pats urnalas, savaime suprantama, yra pati svar
biausia prek. Jo stipriai afiuojamas susirpinimas jaunj skai
tytoj interesais i esms pristato iuos interesus taip, kad juos galt
tenkinti tam tikros preks, tarp j ir pats urnalas. Taigi jaunosioms
skaitytojoms siloma suvokti urnalo interesus kaip savo tokiu pat
bdu, kaip ideologija priveria darbininkus pritarti buruazinei s
monei (Marxo teiginys) arba kaip moterys pripasta vyr vertybes,
niekindamos joms patinkanias televizijos programas (Morley ty
rimo rezultatai).
Barthes'o vadinamieji moterikumo ir eimos mitai veikia kaip ir
visi mitai, siekdami pateikti istorij ir visuomen kaip gamtos rei
kinius. Todl mitai iame puslapyje neleidia irti Volton eimos
ir iuolaikins eimos skirtum, skirtum tarp iandienins skai
tytojos ir jos tv kartos, atjusios i septintojo deimtmeio, nra
joki skirtum tarp dukteriai ir motinai skiriamos virimo knygos ar
tarp mergaits ir moters. Pagaliau jie panaikina puslapio leidj ir
Pasiprieinimas
209
skaitytoj interes skirtumus. Tokius skirtumus gimdo istorija ir vi

suomen, o umaskuoja juos bdai, kuriais mitai natralizuoja reik
mes. Taigi mitas teigia, kad mergaits natraliai tampa moterimis,
kurios natraliai tampa nam eimininkmis, ir taip reikmingai nu
tylimas klausimas, kokiomis moterimis jos tampa ir kam tai nau
dinga. Egzistuojanios tvarkos natralizavimas taip pat rodo j kaip
universali ir todl nekintam (kaip gamta); kyla problema, ne kaip
pakeisti socialin sistem, o kaip j siterpti (padedant teisingoms
prekms) ir kartu kaip j isaugoti.
Moter diaugsmus (flirtas jaunai ir motinyst subrendusiai) ir
juos pasiekti leidianias prekes gamina patriarchalinio kapitaliz
mo sistema, tvirtinanti priklausom moter padt; tiek, kiek mo
terys pripasta iuos vartotojikus diaugsmus ir patiria juos kaip
tikrus, tiek jos aktyviai propaguoja j interesams prieing ideolo
gij: jos dalyvauja hegemonijoje. Pripaindama, kad ji yra adresatas,
kuriam skiriamas is puslapis, skaitytoja praktikuoja patriarchalin
ideologij; priimdama savo ir savo ateities vaizdinius kaip sveiko
proto" padarinius, ji padeda gauti jos ir kit j panai skaitytoj
pritarim sistemai, kuri gal gale yra naudinga tik viduriniosios
klass vyrams.
Pasiprieinimas
is urnalo Seventeen puslapis yra geras hegemonijos veikimo pa
vyzdys, bet hegemonija turi veikti labai stipriai, nes kasdien jaun
moter patirtis j neigia. Hegemonija yra priemon, naudojama gauti
j pritarim sistemai, kuri joms yra nepalanki, taiau jos pergals
niekada nebna visikos ar pastovios, nes dl prietaringos kasdienio
gyvenimo patirties kova niekada nesibaigia, ir kiekvienas vyraujan
ios ideologijos laimjimas turi bti nuolat ginamas ir saugomas.
Marxo ir Althusserio teorijos yra naudingos tuo, kad atskleidia
visa apimant ir apgauling vyraujanios ideologijos veikim, taiau
tai pabrdamos jos ignoruoja ir nevertina kovos masto ir pasiprie
inimo, su kuriuo ideologija susiduria. Abi teorijos linksta daryti
prielaid, kad ideologijos galiai beveik nemanoma atsispirti. Todl
14.-94
210
ideologin analiz daugiau dmesio kreipia tekst nuoseklum,

tai, kaip visi j elementai susipina t pai istorij apie baltj pat
riarchalin kapitalizm. Taiau hegemonijos teorija perkelia dmes
vyraujanias jgas, skatindama iekoti tekstuose silpn viet ir prie
taravim ideologiniam vientisumui ir nuoseklumui. Pripaindama,
kad ios galios visada bandys inkorporuoti pasiprieinim, ji abejoja
galutiniu tokios strategijos efektyvumu ir teigia, kad pasiprieinimo
pdsakai vis tiek ilieka. Hegemonin teksto analiz leidia iden
tifikuoti i prietaravim ir prieing prasmi pdsakus, taiau tik
etnografinis tyrimas gali nustatyti, ar jos i tikrj suvokiamos ir
veiksmingos.
Nesidaanios moters vaizdis - tai strategija, leidianti inkorpo
ruoti daugelio jaun moter pasiprieinim veido daymo ideolo
ginei praktikai. Daugelis jauia, kad daytis - reikia parsiduoti sis
temai, kad toks elgesys rodo, kaip lengvai jos paklsta ir priima ne
savo socialin tapatyb arba klaidingai suvokia save. ios nuostatos
pdsak kartu su pasiprieinimu ir kapitalizmui, ir patriarchatui
ilieka urnalo Seventeen puslapiuose, ir jais remiantis galima skatinti
jo opozicin perskaitym.
Pavyzdiui, modelis virutinje kairiojoje nuotraukoje mvi su
plyusius dinsus. Suply dinsai gali bti pasiprieinimo vyrau
janiai ideologijai enklas - jie dvimi ilgiau negu prasta, todl nauji
dinsai perkami reiau; mautis, bet reikmingas pasiprieinimas
vartotojikumui. Jie taip pat prietarauja miniai, kad padorios"
mergaits (t.y. tokios, kurios tinka vedyboms su tokiais pat padoriais
vyrais) turi bti varios, tvarkingos ir gerai apsirengusios. Jie silo
nors ma uuomin prasmes, prietaraujanias visoms kitoms, taip
uoliai peramoms iame puslapyje.
Kitame savo darbe (Fiske, 1989a) pateikiu ideologins dins d
vjimo praktikos etnografin tyrim. Pasirod, kad dins mvjimas
traukia apyvart tris pagrindines prasmi grupes, arba klasterius.
Pirmoji - tai asociacijos su sunkiu darbu ir aktyviu poilsiu, su veikla ir
pagarba darbui, ypa kai dirbama sau. Antroji - asociacijos, susijusios
su Amerikos Vakarais: laisve, gamta, atiaurumu, neformalumu, sa
varankikumu, tradicija. Ir pagaliau egzistuoja amerikietikumo ir so
cialins darnos prasms. Dinsai - tai unikalus Jungtini Valstij
Pasiprieinimas
211
naas tarptautin mados aren. Jie yra sutaikantis drabuis, kur

gali dvti abi lytys, vis klasi, rasi ir amiaus mons - jie per
engia bet kurios socialins kategorijos ribas ir skleidia mit, kad
Amerikoje visi yra laisvi ir lygs. Taigi tiems, kuri lytis ir amius
(k jau kalbti apie ras ar klas) leidia pajusti, kad jie nra tokie
laisvi ir lygs kaip kai kurie kiti bei skatina nor prieintis kai ku
rioms vyraujanioms dins prasmms, suplyti dinsai gali reikti
pasiprieinim vyraujaniai ideologijai. inoma, pramon tai rea
guoja ir bando inkorporuoti tok pasiprieinim, gamindama mode
liuotojo suplytus ar iblukintus dinsus, taiau tokie modeliuotojo
rbai ir tikrieji rbai yra skirtingi, ir iuos skirtumus pripasta abiej
rb neiotojai: kakuri pasiprieinimo dalis visada lieka neinkor
poruota.
Mergait kairiosios puss viduryje dvi unisex// drabu - ber
niukik dinsin kostium, kuris jai tinka, nes ji yra jauniausia i
vis pavaizduot moter, ariausiai amiaus, kai lyi skirtumai
neyms. Vis dlto ir ji yra jau subrendusi jauna moteris, todl jos
siuniami enklai apie atsisakym pripainti lyi skirtumus taip pat
gali tapti uuominomis pasiprieinim ideologikai suvarytoms
moterikumo prasmms, kurias propaguoja visas puslapis.
Kad is puslapis bt populiarus, kad jis tiksliai pasiekt numa
tytas skaitytojas, jame, be vyraujanios ideologijos balso, turi bti kai
kuri opozicins socialins padties enkl. Be toki prietaravim
daugelis jo numatom skaitytoj gali neatpainti savs kaip adre
sato; jos gali atsisakyti suvokti jo kreipimsi ir komunikacija nevyks.
Puslapis turi prietarauti pats sau taip pat, kaip priklausom grupi
socialin patirtis prietarauja toms prasmms, kurias joms silo vy
raujanti ideologija. Hegemonijos teorija tvirtina, kad io puslapio
ideologijos siekis laimti jaun moter pritarim patriarchaliniam
kapitalizmui - tai ne tik ideologin praktika, bet ir ideologin kova,
ir kad pasiprieinimo enkl, kuriuos jai reikia nugalti, niekada
nemanoma inaikinti; kai kurie j visada isilaikys ir pakurstys di
desn pasiprieinim ateityje. Priklausom grupi pritarimas vyrau
janiai sistemai niekada nra galutinis; nepasitenkinimo ir pasiprie
inimo element visada ilieka, ir io puslapio skaitytoj pritarimo
laipsnis bus labai vairus. Hegemonijos teorija numato, kad ne tokios
212
tradicikos, maitingesns jaunos moters prasms gali mesti ik ir

galbt netgi keisti vyraujanias prasmes. Todl ji yra ir optimisti
kesn, ir paangesn negu teorijos, vis dmes skirianios vyrau
janiai ideologijai.
Ivada
Taigi priartjome prie pabaigos. Atjo laikas prisiminti ang,
paaikinti, kaip mes pradjome komunikacijos studijas. Proceso
mokykla su jos sveiko proto komunikacijos modeliais yra labai pa
traukli. Ji atrodo funkcionalesn, skatina mus tobulinti komunika
cijos gdius, kurie leis daryti didesn poveik pasauliui. Ji supranta
komunikacij kaip lemiam veiksn, o komunikacijos tobulinim kaip socialins kontrols stiprinimo bd. I jos atsirado patraukls
ir doms auditorijos bei komunikacijos poveikio tyrimai. Trumpai
tariant, tai reklamos vadovo poiris.
Tuo tarpu semiotika, didija dalimi kilusi i Saussure'o ir Peirce'o,
domisi ne praneim perdavimu, o reikmi mainais. Ji akcentuoja ne
proceso etapus, o tekst ir jo sveik su j kuriania ir priimania kul
tra: dmesys kreipiamas komunikacijos vaidmen diegiant ir
saugant vertybes, aikinantis, kaip tos vertybs leidia komunikacijai
gyti prasm. Saussure'o ir Peirce'o susidomjimas paties enklo pri
gimtimi, o ne jo perdavimo procesu, ymi pokyt. i mokykla ne
pripasta nepavykusios komunikacijos svokos ir nelabai domisi jos
efektyvumu ir tikslumu. Komunikacija turi vykti: atvejis, kai mano
reikms skiriasi nuo js reikmi, suvokiamas ne kaip komunika
cijos neskm, o kaip ms socialini ar kultrini skirtum poymis.
O reikmi isiskyrimas pats savaime nebtinai yra blogas: jis gali tapti
kultros turtingumo ir subkultr palaikymo altiniu. Jei norime su
mainti reikmi skirtumus, tai, pagal i mokykl, turtume to siekti
ne gerindami komunikacijos proceso efektyvum, o maindami
socialinius skirtumus, kitaip sakant, komunikacij lemiantys veiksniai
gldi visuomenje ir mus supaniame pasaulyje, o ne paiame procese.
214
Ivada
inoma, tai reikia, kad kultriniai ir socialiniai skirtumai nei

vengiamai sukels tai, k proceso mokykla supranta kaip komuni
kacijos sutrikimus. Kaip isam ir tinkam pavyzd pam pramon,
matysime, kad ia dl darbo gin danai kaltinami komunikacijos
sutrikimai. Taip aikina proceso mokykla. Semiotikas pasakyt, kad
komunikacijos sutrikimai neegzistuoja: kai darbininkai suranda
prasmes, kurios skiriasi nuo vadybinink odi ir veiksm, tai yra
socialini ir kultrini skirtum iraika; ji pati tampa praneimu
apie socialinius santykius staigoje ar visuomenje, todl jos negalima
itaisyti tobulinant komunikacijos proceso efektyvum.
Kitas tinkamas pavyzdys yra smurtas televizijoje. Proceso mo
kyklos alininkai mato tiesiogin ry tarp smurto televizijos prane
ime ir jo poveikio, pasireikianio smurtinmis gavjo reakcijomis.
Semiotikas tvirtint, kad jei skaitytojas buvo pastmtas smurtauti,
tai smurto prieasi reikia iekoti tiek socialinje kultrinje jo pa
tirtyje, kiek ir televizijos praneime, ir kad jokie io televizijos prane
imo pakeitimai nesumains smurto visuomenje.
Nenoriau teigti, kad yra teisingi ir klaidingi komunikacijos stu
dij bdai. Taiau yra daugiau ir maiau vaisingi bdai. Mano nuo
mone, semiotikos mokykla siekia atsakyti svarbiausius komunika
cijos klausimus ir yra naudingesn, paddama suprasti milijonus
pavyzdi, sutinkam kasdieniame gyvenime. Taiau nemanau, kad
ji gali pateikti visus atsakymus. Danai btinas empirinis proceso
mokyklos darbas, kad upildyt pavojingas semiotik paliktas
spragas. Gaila, kad abiej mokykl alininkai link nepripainti ir
niekinti vieni kit darbus. Malonu, kad kai kurie naujausi darbai
(pavyzdiui, Gerbnerio ir Morley) turi abiej mokykl suartjimo
poymi. Tikiuosi, kad ir i knyga tam pasitarnaus.
Papildomos uduotys
1 Komunikacijos teorija
1. Pritaikykite Shannono ir YVeaverio A, B, ir C lygius skirting komuni
kacijos pavyzdi analizei, pvz., interviu priimant darb, naujien nuo
traukai, estradinei dainai. Kaip plaiai juos galima taikyti? Ar naudingi
tokie analitiniai pratimai?
2. Su kokiomis problemomis susiduriame A lygyje atsiradusi informa
cijos " svok taikydami B lygiui? Ar galime reikm imatuoti skaitme
nimis? r. Smith (1966), p. 15-24, 41-45 ir Cherry (1957), p. 169-178,182189, 228-234, 243-252.
3. K reikia teiginys, kad 50 procent angl kalbos yra perteklin?
r. Cherry (1957), p. 117-123,182-189 ir Smith (1966), p. 21.
4. Idstykite pagrindines komunikacines pertekliaus funkcijas. Taip pat r.
Cherry (1957), p. 278-279.
5. Aptarkite, kaip konvencija gali palengvinti supratim. Parinkite raytoj,
meninink, kurie lauo arba prapleia tam tikras konvencijas, pavyzdi.
Kaip tai paveikia j komunikacijos siek ar auditorij?
6. Pavelkime knyg, nuotrauk, muzikos ra, vaidinim ir jo filmuot
ra. Kaip juos galima skirstyti kategorijas kaip priemones? r. Guiraud
(1975), p. 15-21.
7. Imkime kelet priemoni ir kanal pavyzdi. Akivaizdu, kad viena
priemon gali pasinaudoti daugiau nei vienu kanalu ir vienas kanalas
gali perduoti daugiau nei vien priemon. Taigi, ar dl to atsiranda kokia
nors reikminga priklausomyb tarp priemons ir kanalo, ar tai nepri
klausomos svokos?
216
Papildomos uduotys
2 Kiti modeliai
1. Aptarkite bdus, kurie susieja prieig prie masins komunikacijos prie
moni ir socialin kontrol. Aptarimas turi aprpti ir masin komuni
kacij, ir asmenins komunikacijos priemones.
2. Isamiai palyginkite vertikalj ir horizontalj Gerbnerio modelio mat
menis. Panaudodami model, ianalizuokite komunikacijos reikin
(pavyzdiui, kaip eima aptaria televizijos ini laid, arba pamok kla
sje). Kokius komunikacijos aspektus is modelis efektyviausiai iry
kina? Atsakymui 1 ir 2 klausimus panaudokite McQuail (1975) ir (arba)
Corner ir Hawthorn (1980), p. 26-27.
3. Newcombo modelis grindiamas sistemos ABX pusiausvyra. Ar js ma
note, kad VVestley ir MacLeano papildymai ir pakeitimai suard Newcombo modelio erd? Ar utenka paaikinti i dviej modeli skirtu
mus tuo, kad Newcombo modelis sukurtas aikinti asmenin komuni
kacij, o VVestley ir MacLeano - masin komunikacij?
Naudokite Smith (1966), p. 66-79; 80-87 ir McQuail (1975), p. 19-27.
4. Ianalizuokite panaumus ir skirtumus tarp Jakobsono ei funkcij ir
Nevvcombo ABX sistemos, Gerbnerio h ir M element bei pertekliaus.
Jakobsono modeliui naudokite Havvkes (1977), p. 83-87 ir Guiraud (1975),
p. 5-9.
5 Ar gali pirmuose dviejuose skyriuose aptarti modeliai paaikinti ir padti
suprasti meno krinius? Ar meno kriniai veikia (turt veikti) taip, kaip
ie modeliai aikina komunikacij? Naudokite McKeovvn (1982).
6. Atsiverskite 4 iliustracij (p. 72-73). Naudodami Jakobsono model, i
analizuokite pasirinkt atvaizd komunikacines funkcijas. Panaudodami
grafik, nustatykite skirting funkcij santykin vyravim, pavyzdiui,
d, 1 ir e atvaizduose. Ar js pritariate mano analizs bdui emiau pa
teiktame grafike? Sunkiausiai man buvo grafikai ireikti fatin ir metalingvistin funkcijas. Ar js patyrte t pat? Jei taip, ar galite tai pa
aikinti.
Vyravimo laipsnis
Funkcija
Papildomos uduotys
217
3 Komunikacija, reikm ir enklai

1. Pritaikykite Pierce'o model vairiems enkl tipams, pavyzdiui, nuo
bodiaujanio veido iraikai; kelio enklams STOP ir PRIEKYJE PA
GRINDINIS KELIAS; tokiems odiams, kaip gjus", ydras", homoseksualus"; abstrakcionistiniam paveikslui; kieno nors aprangos stiliui;
3 + 8 = 11. K tai sako apie interpretanto krimo bdus? Kieno vaidmuo
formuojant interpretant didesnis - enklo ar ms patirties? Kaip kei
iasi j santykin svarba? Ar mano interpretantas gali labai skirtis nuo
js, ar labai jie gali bti panas? Kok vaidmen atlieka motyvacijos
laipsnis nustatant reikmi santykius ir skirtumus, kuriuos js aptarte?
(r. Guiraud, 1975, p. 25-27.) Isamiai aptarkite enklo motyvacijos s
vok. Suraskite pavyzdi, iliustruojani jos apimt.
2. Ianalizuokite 12 ir 13 iliustracijas. Naudodami Pierce'o ir Saussure'o s
vokas, palyginkite j santykin naudingum. Kaip js manote, ar reika
lingos Walkerio pastabos? Ar jos padeda veikti kultros skirtumus, atsi
radusius laikui bgant? Ar jos vienodai reikalingos abiem karikatroms?
3. Barthes'as (1973) p. 112-113 vartoja roes kaip enkl: ro yra fizinis
objektas, bet jei a j dovanoju mylimai moteriai, tai dedu j signifikat romantik aistr. Dabar ji tampa signifikantu, ir dovanota ro virsta
enklu. Palyginkite tai su io skyriaus OX pavyzdiu (p. 63). Kiek ie
pavyzdiai aikina Saussure'o signifikanto, signifikato ir enklo termi
nus? Ar jie juos aikina kitaip, negu pavyzdys su odiu? Jei taip, tai
kodl?
4. Isamiai aptarkite teorijos ivadas, kad signifikatai yra sutartiniai ir pri
klauso nuo kultros. Ar tai paaikina idj, kad mes suprantame pasaul
per kalb? Perskaitykite Culler (1976), p. 18-29.
5. Naujos fotografijos ir reklaminiai urnal skelbimai danai yra indeksiniai ir visada ikoniniai. Parinkite kiekvieno (arba abiej) pavyzdi ir
ianalizuokite, naudodami Pierce'o terminus, kad patikrintumte io tei
ginio tikslum. (Gali paaikti, kad tai ne vienodai tinka kiekvienu atve
ju.) Istudijuokite, kaip odiai (simboliai) vartojami sustiprinti vaizdi
nius signalus. Grkite prie io klausimo, kai perskaitysite 6 skyri. r.
Hawkes (1977), p. 123-130.
6. Atsiverskite 4 iliustracij. Sudliokite enklus pagal j motyvacijos laips
n ir idstykite pagal p. 75 esani skal. Paaikinkite sprendimo prie
astis. Aptardami vartokite tokius terminus, kaip konvencija, susitarimas,
sutartinis, ikoninis, motyvacija, apribojimas. Gali paaikti, kad neisi
versite be termin signifikantas, signifikatas, simbolis, indeksas, inter
pretantas ir objektas. Vartodami argon, prie jo priprasite ir suvoksite,
218
Papildomos uduotys
12 iliustracija
LAIKYKIS, BELGIJA!" F.H. Townsendas, Punch, 1914 m. rugpjio 12 d.
VValkerio (1978) pastabos: Niekingas
senas smurtininkas su derelmis ir
didiule lazda kursto mumyse neapy
kant vokieiams, o drsus, grietas,
nepaklusnus jaunuolis sukelia ms
simpatijas belg sjungininkams. ios
karikatros mintis buvo danai naudo
jama, skolinama ir platinama. 1933 m.
liepos mn., kai Hitleris ruosi uimti
Austrij, Punch nukopijavo Tovvnsendo
idj, ir prie t pai fermos vart pa
vaizdavo narsi maut Austrij, kuriai
grasina Hitleris, mojuodamas tuo paiu
senu vzdu. Bet jie pamiro dereles."
13 iliustracija
DAR TURI VILTIES". Ilingworthas,
Punch, 1938 m. rugsjo 21 d.
VValkerio (1978) pastabos: Beveik

negarbinga, kad Punch ir Chamberlainas atspausdino i duokl Sutaikymui.
Europa rengsi karui: Londone ida
lintos dujokauks, Haid Parke kasami
apkasai. Tuomet vyko Miuncheno
susitarimas, ir visi su palengvjimu
atsiduso. velgdami praeit ir tur
dami tokius pranaus kaip Lowas,
iandien mes galime tyiotis i Sutai
kymo. Taiau pojtis, kad bet kas yra
geriau u kar (ypa tok ilg ir brang
kaip 1914-1918 met), taip pat pripa
inimas, kad Vokietija turi teist nusi
skundim dl Versalio taikos, liudijo brit vieojo gyvenimo bealikum.
Vis dlto verta prisiminti, kad Chamberlainas apsidraud 1937 m. vasario mn.,
kai paskelb 1500 milijon svar persiginklavimo program. Prie pat karo pradi
Didioji Britanija gamino tiek pat tank ir daugiau karo lktuv, negu hitlerin
Vokietija."
Papildomos uduotys
219
kam jis reikalingas. Iliustracija - tai dalis enkl, ymini moter, pa

radigmos: kiek kiekvieno jos enklo reikm priklauso nuo skaityto
jo painties su likusia paradigma? Kodl nemanoma imtaprocentin
ikona?
7. Ianalizuokite, kaip mes ikoduojame raysen. Vartokite tokius termi
nus, kaip nuspjamumas (1 skyrius), percepcija (Gerbnerio modelis, 2
skyrius), skiramieji bruoai ir signifikantas bei signifikatas. Kiek tai siejasi
su iblukusios fotografijos ar neaikios mnulio fotografijos perskaitymu
arba pokalbiu su kuo nors triukmingoje diskotekoje?
8. Pasirinkite sakin ir fotografij. Abu yra sintagmos, sudarytos i para
digmos element. Kaip paradigmos ir sintagmos identifikavimas padeda
suprasti kiekvieno i j reikm? (r. Fiske ir Hartley, 1978, p. 50-58).
Pravartu paskaityti bendram supratimui: Culler (1976), p. 18-52; Cherry
(1957), p. 112-117; Guiraud (1975), p. 1-4, 22-29.
4 Kodai
1. Aptarkite kod ir paproi vaidmen 14 iliustracijoje. Atkreipkite dmes
tai, kad skiai yra auksiniai, o bevards" cigarets yra Benson &Hedges
firmos Special Filter", kuri savo vaizdiu pasirinko auksin dut, o
panai reklamini skelbim kampanija sunormino siurrealistin stili.
K tai mums sako apie kod ir paproi santyk su socialine ir komu
nikacijos patirtimi? Kiek svarbi ms patirtis, gyta skaitant kitus gimi
ningus tekstus (t.y. intertekstualumas), kai ikoduojame skelbim? r.
Guiraud (1975), p. 40-44, Fiske ir Hartley (1978), p. 61-62.
2. Palyginkite populiarios dainels ir lyrinio eilraio odius. Kaip jie
atskleidia ipltot ir ribot kod prigimt bei j socialin funkcij?
Pakartokite pratim su praneimais apie t pat vyk populiariame ir
specializuotame laikratyje. Aptarkite skirtumus tarp objektyvios anali
zs ir socialiai angauoto vertinimo. r. Hartley (1982), 2 ir 10 skyrius.
3. Kokie yra svarbiausi skirtumai tarp sutartini (logini) ir estetini kod?
Panaudokite Jakobsono model savo analizei struktrizuoti. r. taip pat
Guiraud (1975), p. 45-81.
4. Pasirinkite vien ar daugiau Argyle'io neverbalins komunikacijos kod
ir pabandykite sudaryti jo odyn. Su kokiomis problemomis susidrte,
ypa susijusiomis su analoginiais kodais? Kiek i kod specifik lemia
kultra? Ar galima apie kodus kalbti j enkl motyvacijos aspektu? r.
Guiraud (1975), p. 88-90, Corner ir Hawthorn (1980), p. 50-61.
220
Papildomos uduotys
Vidutin derv koncentracija.

Valstybinis sveikatos apsaugos departamentas SPJA:
RKYMAS KENKIA JS SVEIKATAI
14 iliustracija. Cigarei lietus"
5. Atsiverskite 4 iliustracij (p. 72-73). Aptarkite atvaizdus vartojam ko
d poiriu. Kiek jie yra kasdieniki? Kiek estetiniai? Plataus ir siauro
vartojimo? Ar prasm suteikia pati priemon (pvz., pieinys, paveikslas,
nuotrauka, karikatra), ar anras (porno, mada, portretas)? O gal jis nu
rodo tinkamus kodus - ar piet akt mes ikoduosime taip pat kaip foto
grafuot?
5 Signifikacija
1. odi rifto keitimas - geras signifikanto keitimo pavyzdys. Taigi riftai
turi savo konotacijas. Surinkite vairi rift pavyzdi ir aptarkite j
konotacijas.
Atspausdinkite odius ir frazes skirtingais riftais, pabandykite kon
troliuoti ir numatyti j konotacijas. r. 8 skyri, 4 klausim apie tai, kaip
Papildomos uduotys
221
naudoti semantin diferencial - patikrinkite savo spjim tikslum.

2. Yra daug mit apie brit policij, kaip rodo vairs odiai, kuriais vadi
nami policininkai - bobiai, kopai, iukls, parai. Pabandykite nustatyti
su kiekvienu i j susijus mit ir subkultr, kurioje jis veikia. Grkite
prie la ir lb iliustracij ir ianalizuokite jas vartodami mito ir konotacijos
terminus.
Kaip is pratimas padeda suprasti mito patvirtinim i dviej pusi tikrovs atitikimo ir to, kaip jis tenkina kultros vartotoj poreikius? r.
Barthes (1973).
3. Ianalizuokite 15 iliustracijos skelbim. Aptarkite metaforikas transpozicijas. Kokiu bdu altys ir grimas tampa tos paios paradigmos na
riais? (Atkreipkite dmes, kad originale grimas ir altys yra to paties
geltono atspalvio.) Palyginkite Barthes'o ir tradicin termino mitas reik
m - kaip jis siejasi su simboliais? Kodl reklamos krjai bando perduoti
j reikmes metaforikai, o ne paodiui? Kokios kitos antrojo lygmens
reikms yra suadinamos? r. VVilliamson (1978).
4. The Editors leidimas, minimas iame skyriuje, taip pat rod muzikantus,
piketuojanius prie BBC per muzikant sjungos streik. Policininko ne
simat, streikininkai buvo gerai nusiteik ir grojo greitai susirinkusiai
CossackV)dkaisaneKritingdrinkwrthmixer&
15 iliustracija. altys taurje
222
Papildomos uduotys
miniai; juos rm lengvai apsirengusios okjos; j atstovas buvo kult

ringas ir ikalbus viduriniosios klass narys. Visas reportaas buvo links
mas. Aptarkite j mito, metonimijos ir naujien verts poiriu. Kaip jis
siejasi su normaliu" a) piket, b) muzikant vaizdavimu? Kiek io repor
tao supratimas priklauso nuo to, ar nugalime iankstin nusistatym?
6 Semiotiniai metodai ir j taikymas

1. Dar prie lides" yra tipika Saussure'o stiliaus analiz, nes jis kalbos
sistem supranta kaip reikms lauk; Notting Hillo fotografijos analiz
susieja simboli sistem su socialine sistema. Aptarkite santykinius abiej
poiri privalumus. Analizei pasirinkite poetin metafor (arba paly
ginim) ir naujien fotografij.
2. Kaip glaudiai siejasi normos ir nukrypimo svokos su konvencijos ir
originalumo, pertekliaus ir entropijos svokomis? Ar gali ankstesn dis
kusija apie komunikacin pertekliaus funkcij padti suprasti Dar prie
lides", kaip ir su kuo jis komunikuoja? Ar poetas yra komunikatorius?
3. Ar skirasi tai, kaip kalb vartoja poetas ir reklamos krjas, kuris api
bdina anktus sijonus, kaip udanio graktumo lieknastieb klasik,
... panteros lankstum ir pasakik paklusnum" (Dyer, 1982)? Ar reikt
iekoti estetins kokybs skirtum paioje kalboje, jos socialinje funk
cijoje, referentinje tiesoje", ar kur kitur? Ar reklamos apskritai yra este
tikos ir kiek? Ar tai menas? r. Dyer (1982), 2 ir 7 skyrius.
16 iliustracija.
Ponas Honda
Papildomos uduotys
223
4. Pateikite isami ir smulki semiotin 16 iliustracijos analiz. (Atkreipkite

dmes, kad i kairs kylanti saul yra, kaip galima spti, raudona.) Pri
taikykite jai silom perskaitym teorij. r. Barthes (1977), p. 15-31,3251, o ypa p. 20-25; ir (1973), p. 116-121.
5. Grkime prie lb iliustracijos. Ianalizuokite, kokiais bdais odiais sie
kiama ufiksuoti galimas fotografijos reikmes. Naudodami tas paias
fotografijas, paruokite maketus ir antrates:
a) juodosios bendruomens laikraiui;
b) Police Gazette;
c) Maskvos laikraiui.
7 Struktralistin teorija ir jos taikymai

1. Pasirinkite Clinto Eastwoodo vestern ir struktralistikai j ianalizuo
kite taip, kaip ianalizuoti Pdsekiai iame skyriuje. Kurios binarini opo
zicij poros bendros abiem filmams? Ar kurioje nors j terminai susikeit
vietomis? Ar js dviej struktr palyginimas padeda suprasti skirtu
mus tarp tipik heroj, kuriuos vaidina Johnas VVayne'as ir Clintas Eastvvoodas? Kottakas (1982) atliko struktralistin Ozo burtininko ir vaig
di kar palyginim, kuris jums gali tapti modeliu.
2. Ianalizuokite urnalo Seventeen (11 iliustracija, p. 204) puslap taip, kaip
ia buvo ianalizuotas Weekly World Neivs puslapis. Kokias ivadas j
palyginimas leidia daryti apie skirtingus skaitytojus ir j socialin pa
dt?
3. Palyginkite Barthes'o ir Levi-Strausso mit teorijas. Ar jas galima sude
rinti, ar jos yra nesuderinamos? Pasirinkite iuolaikins kultros pavyzd
ir pritaikykite abi teorijas jo analizei; palyginkite rezultatus.
4. Pritaikykite struktralistin metod populiarios vietos, kaip kultros
teksto, analizei. Tokia vieta gali bti papldimys, stovyklaviet, parduo
tuv ar j kompleksas, nacionalinis paminklas, parkas. Fiske, Hodge ir
Turner (1987) bei Fiske (1989b) gali pateikti nauding pavyzdi.
8 Empiriniai metodai
1. Ianalizuokite vieno vakaro televizijos reklamini skelbim turin, kad
atskleistumte vyrams ir moterims priskiriamus usimim ir aplinkos
ablonus. Palyginkite savo rezultatus su atuntojo deimtmeio pradioje
Amerikoje Dominick ir Rauch gautais rezultatais. Koki panaum ir
224
Papildomos uduotys
skirtum js pastebite, k jie reikia? Atlikite pasirinkt reklamini skel

bim semiotin analiz. Ar semiotika pritaria, ar prietarauja turinio ana
lizei?
Galite pratim atlikti su urnalais - vyrams, moterims, paaugliams.
2. Panaudokite turinio analiz rimto ir populiaraus laikraio lyginimui.
Vienetu pasirinkite skilties centimetr. Atkreipkite dmes santyk tarp
vedamojo ir reklamins mediagos, spausdinto ploto ir vaizdins me
diagos, ploto, skiriamo skirtingoms teminms naujien kategorijoms.
Hartley (1982) 3 skyriuje silo tokias tem kategorijas: politika, ekono
mika, usienio reikalai, vidaus naujienos (skirstomos sunkias" - smur
tas, konfliktai, nusikaltimai; ir lengvas" - iltos ir moterikos istorijos),
atsitiktins istorijos (nelaims, karalikoji eima ir t.t.) ir sportas. Ar jums
atrodo, kad ios kategorijos yra tinkamos? Ar jums reikt papildom
kategorij, pavyzdiui, pramog verslas? K i analiz sako jums apie
kiekvieno laikraio skaitytojus ir komunikacijos funkcij? r. taip pat
Dyer (1982), 5 skyri.
3. Turinio analizs metodu atskleiskite dvideimties populiariausi dain
tekst pagrindines temas ir socialines pairas.
4. Semantinio diferencialo bdu nustatykite pagrindini rift, kuriuos js
naudojote 5 skyriaus 1 klausimui, konotacijas. Kiekvienam bandymui rei
kt panaudoti madaug 20 rift rinkin. Jums gali bti naudingos ios
bdvardi poros: vyrikas - moterikas; siningas - nesiningas; sta
tikas - dinamikas; pigus - brangus; rimtas - juokingas; iuolaikikas senamadikas; kaimikas - miestikas; formalus - neformalus; eleganti
kas - apsmuks; rimtas - lengvabdikas; tikslus - netikslus; svarbus nesvarbus; pramoninis - gamtinis, auktos klass - emos klass; agre
syvus - taikus; saugus - rizikingas (sra sudar mano student Jenny
Hughes).
5. Sudarykite naudos ir atlygio" poirio anket ityrinti, kaip auditorija
naudoja populiari televizijos arba radijo program ar kurio nors tipo
programas. Verta patyrinti muilo operas, Tom ir Der (ar kitus ani
macinius filmus), detektyvus, viktorinas, pageidavim koncertus, nacio
nalines arba vietines naujienas ar bet kuri kit jus dominani program
r. Galite tyrinti ir populiarios muzikos tipus. Nepamirkite susieti
rezultat su socialine padtimi, kuri gali apibrti, pavyzdiui, amius,
lytis, darbo pobdis, eimynin padtis, isilavinimas. Negalvokite, kad
reikia panaudoti visus iuos poymius - pasirinkim lemia tai, k js
tyrinjate, taip pat js auditorija. Palyginkite rezultatus su McQuailo
atlygio kategorijomis. r. Corner ir Hawthorn (1980), p. 187-200.
6. Atlikite nedidel etnografin tyrim apie tai, kaip js eima ar draugai
iri televizij. r. Fiske (1987), 5 skyri.
Papildomos uduotys
225
9 Ideologija ir prasms
1. Atlikite 17 iliustracijos reklaminio skelbimo semiotin analiz. Ypating
dmes atkreipkite antrj reikms lygmen: parodykite, kaip is lyg
muo turi prasm tik tam tikroje ideologijoje. Reikt aptarti eimos, vyri
kumo, moterikumo, lyi vaidmen, gamtos ir miesto, poilsio ir darbo,
vartojimo ir gamybos, klass dominavimo ideologijas.
Analiz turt atskleisti silom vyraujanio kodo perskaitym. Dabar
pasilykite derybin perskaitym; sakykime, tok, kuris tikt pasiven
tusiam keliautojui, mgstaniam gamt, o ypa Jorkyro slnius, bet nie
kada nesielgs gamtoje taip aseptikai ir miestikai kaip pavaizduotoji
eima. Sugalvokite kit derybini skaitym ir skaitytoj. Atsiminkite,
kad derybinis skaitymas priima vyraujani ideologij ir vyksta jos ri
bose, bet isidera skirting pozicij arba privilegijuot viet tam tikroms
temoms, sitikinimams ar moni grupms.
Nusakykite ideologij, kuri sukurt radikaliai prieing io reklaminio
skelbimo perskaitym, arba toki, kuriai jis bt (beveik) beprasmis.
Aptarkite semiotins analizs vaidmen atskleidiant ar parodant ideo
logijos veikim. Ar inojimas, kad yra perami vieni, o ne kiti perskaity-
17 iliustracija.
15.-94
raukime gamt"
226
Papildomos uduotys
mai, kad yra ideologin sistema, kurioje veikia ie prioritetai, suteikia

galimyb gintis nuo nuolatinio vyraujanios ideologijos poveikio? Ar jis
tok poveik daro nebemanom (tai yra poveikis turi vykti emiau
suvokimo slenksio, kad bt efektyvus)? Ar inojimas tiesiog suteikia
mums galimyb rinktis arba atmesti peram perskaitym? Ar semiotin
analiz btinai turi politin arba moralin matmen?
Literatra: Dyer (1982), 6 skyrius; Hartley (1982), 3 ir 9 skyriai; Williamson (1978), p. 40-45,122-137; Hartley (1980), p. 16-21; 134; Barthes (1977),
p. 32-51.
2. Paimkite la, lb, 7a, 7b ir 18 iliustracijas. Nuotraukos la ir 7a buvo
ispausdintos periodinje spaudoje (gerokai redaktoriaus apdorotos), o
18 - nebuvo. Kodl? Naudodami ias penkias nuotraukas, kaip duomenis,
aptarkite tem Ideologija ir policijos vaizdis masins komunikacijos
priemonse". Reikt naudoti Barthes'o antrojo reikms lygmens, kaip
ideologijos retorikos", teorij. Js turtumte palyginti ir priepastatyti
naujien krj ir naujien vertybi profesin ideologij" ir kultroje,
kaip visumoje, vyraujani ideologij". Sukurkite puslapio maket ir
antrat, kuri leist paskleisti 18 nuotrauk masin apyvart Britanijos
laikraiuose. Pagrskite savo redakcinius sprendimus ir parodykite, kaip
juose atsivelgiama js ideologijos samprat, taip pat parodykite, kad
js suprantate odi ir vaizdo tarpusavio sveik.
18 iliustracija.
Policija ir mergina
(Eve Arnold nuotrauka i
metininko British Journal of
Photography, 1973)
Literatra
Abercrombie, M., The Anatomy of Judgement, London: Hutchinson, 1960.

Althusser, L., Ideology and ideological stat apparatuses" in Lenin and Philosophy and other Essays, New York and London: Monthly Review Press,
1971, p. 127-186.
A Perfusion of Signs, sudar Sebeok, T., Bloomington: Indiana University
Press, 1977.
Argyle, M., Non-verbal communication in human soiai interaction" in
Non-Verbal Communication, pareng Hinde, R., Cambridge: Cambridge
University Press, 1972.
Baggaley, J., Duck, S. The Dynamics ofTelevision, Farnborough, Hants: Saxon
House, 1976.
Barr, C. Comparing styles: England v. VVest Germany" in Football on Television, pareng Buscombe, E., London: British Film Institute, 1975.
Barthes, R., Elements of Semiology, London: Cape, 1968.
-----Mythologies, London: Paladin, 1973.
-----Image-Music-Text, London: Fontan, 1977.
-----The photographic message", 1961, in Barthes, R., Image-Music-Text,
1977.
-----The rhetoric of the image", 1964, in Barthes, R., Image-Music-Text,
1977.
-----The third meaning", 1970, in Barthes, R., Image-Music-Text, 1977.
Benjamin, W. The work of art in the age of mechanical reproduction", 1970,
in Mass Communication and Society, pareng Curran, J., Gurevitch, M.,
VVoollacott, J., London: Arnold, 1977.
Bernstein, B., Class, Codes, and Control, t. 1, London: Paladin, 1973.
-----Elaborated and restricted codes: their soiai origins and some conseuences", 1964, in Communication and Culture, pareng Smith, A.G., New
York: Holt, Rinehart &Winston, 1966.
Brockreide, E., Dimensions of the concept of rhetoric", 1968, in Foundations
228
of Communication Theory, sudar Sereno, K., Mortenson, C.D., New York:

Harper & Row, 1970.
Cherry, C., On Human Communication, Cambridge, Mass.: MIT Press, 1957
(2-as leid. 1966).
Communication and Culture, pareng Smith, A.G., New York: Holt, Rinehart
&YVinston, 1966.
Communication Technology and Soiai Policy, pareng Gerbner, G., Gross, L.,
Melody, T., New York: YViley-Interscience, 1973.
Communication Studies, pareng Corner, J., Hawthorn, J., London: Arnold,
1980.
Culler, J., Saussure, London: Fontan, 1976.
Culture, Media, Language, pareng Hali, S., Hobson, D., Lowe, A., YVilis, P.,
London: Hutchinson, 1980.
Dominick, J., Rauch, G., The image of women in network TV commercials",
J. of Broadcasting, 16,1972, p. 259-265.
Dyer, G., Advertising as Communication, London: Methuen, 1982.
Eco, U., Tovvards a semiotic inquiry into the TV message", 1965, in Working
Papers in Cultural Studies, University of Birmingham, No. 3,1972, p. 103121; taip pat Communication Studies, pareng Corner, J., Hawthorn, J., Lon
don: Arnold, 1980.
Evans, H., Pictures on a Page, London: Heinemann, 1978.
Fiske, J., Television Culture, London and New York: Methuen, 1987.
--- Understanding Popular Culture, Boston: Unvvin Hyman, 1989(a).
--- Reading the Popular, Boston: Unwin Hyman, 1989(b).
--- Roland Barthes and the hidden curriculum", J. Educational Television,
V: 3,1979, p. 84-86.
Fiske, J., Hartley, J., Reading Television, London: Methuen, 1978.
Fiske, J., Hodge, R., Turner, G., Myths of Oz: Readings in Australian Popular
Culture, Sydney: Allen and Unwin; Boston: Unwin Hyman, 1987.
de Fleur, M., Occupational roles as portrayed on television", Public Opinion
Quarterly, 28,1964, p. 57-74.
Football on Television, pareng Buscombe, E., London: British FilmInstitute, 1975.
Galtung, J., Ruge, M., Structuring and selecting news" in The Manufacture
of Neus, pareng Cohen, S., Young, J., London: Constable, 1973.
Gerbner, G., Tovvard a general model of communication", Audio Visual
Communication Reviezv, IV: 3,1956, p. 171-199.
--- Cultural indicators: the case of violence in television drama", Annals of
the American Association ofPolitical and Soiai Science, 338,1970, p. 69-81.
--- Cultural indicators: the third voice", 1973a, in Communication Technol
ogy and Soiai Policy, pareng Gerbner, G., Gross, L., Melody, T., New
York: YViley-Interscience, 1973.
229
--- Teacher image in mass culture: symbolic functions of the ,hidden curriculum' ", 1973b, in Communication Technology and Soiai Policy, pareng
Gerbner, G., Gross, L., Melody, T., New York: Wiley-Interscience, 1973.
Gerbner, G., Gross, L., Living with television: the violence profile", J. of
Communication, 26:2,1976, p. 173-199.
Glasgow Media Group, Bad News, London: Routledge &Kegan Paul, 1976.
More Bad News, London: Routledge &Kegan Paul, 1980.
Goffman, E., Gender Advertisements, London: Macmillan, 1979.
Guiraud, P., Semiology, London: Routledge &Kegan Paul, 1975.
Gusfield, J., Schvvartz, M., The meanings of occupational prestige", Ameri
can Sociological Reviezo, 1963, p. 270.
Hali, S., Encoding and decoding in the television message", 1973a, in Cul
ture, Media, Language, pareng Hali, S., Hobson, D., Lowe, A., VVilis, P.,
London: Hutchinson, 1980.
--- The determinations of news photographs", 1973b, in The Manufacture
ofNeivs, pareng Cohen, S., Young, ]., London: Constable, 1973.
Hali, S., Connell, I., Curti, L., The ,unity' of current affairs television" in
Working Papers in Cultural Studies, University of Birmingham, No. 9,1976,
p. 51-94.
Hartley, J., Understanding Nezvs, London: Methuen, 1982.
Havvkes, T., Structuralism and Semiotics, London: Methuen, 1977.
Head, S., Content analysis of television drama programs", Quarterly ofFilm,
Radio and Television, 9:2,1954, p. 172-194.
Hobson, D., Crossroads: The Drama of a Soap Opera, London: Methuen, 1982.
Hodge, R., Tripp, D., Children and Television, Cambridge: Polity Press, 1986.
Jakobson, R., Closing statement: linguistics and poetics" in Style and Lan
guage, sudar Sebeok, T., Cambridge, Mass.: MIT Press, 1960; taip pat The
Structuralists from Marx to Lvi-Strauss, sudar de George, R., de George,
F., New York: Doubleday, Anchor Books, 1972.
Jakobson, R., Halle, M., The Fundamentais of Language, The Hague: Mouton,
1956.
Katz, E., Gurevitch, M., Hass, E., On the uses of the mass media for important things", American Sociological Revieiv, 38,1973, p. 164-181.
Kottak, P., Researching American Culture, Ann Arbor: University Michigan
Press, 1982.
Lakoff, G., Johnson, M., Metaphors We Live By, Chicago University of Chicago Press, 1980.
Lassvvell, H., The structure and function of communication in society" in
The Communication of Ideas, pareng Bryson, L., New York: Institute for
Religious and Soiai Studies, 1948; taip pat in Mass Communications, pa
reng Schramm, W., Illinois: University of Illinois Press, 1960.
230
Leach, E., Lvi-Strauss, London: Fontan, 1974.

--- Culture and Communication, London: Cambridge University Press, 1976.
Anthropological aspects of language: animal categories an verbai abuse"
in Nezv Directions in the Stud of Language, pareng Lennenberg, E., Cam
bridge, Mass.: MIT Press, 1964, p. 23-63.
Leech, G.N., A Linguistic Guide to English Poetry, London: Longman, 1969.
Lvi-Strauss, C., The Raw and the Cooked, London: Cape, 1969.
Mass Communication and Society, pareng Curran, ]., Gurevitch, M., Woollacott, J., London: Arnold, 1977.
McKeovvn, N., Case Studies and Projects in Communication, London: Methuen,
1982.
McLuhan, M., Understanding Media, London: Routledge &Kegar Paul, 1964.
--- The Mechanical Bride, London: Routledge & Kegan Paul, 1967.
McQuail, D., Communication, London: Longman, 1975.
McQuail, D., Blumler, J., Brown, R., The television audience: a revised perspective" in Sociology ofMass Communications, pareng McQuail, D., Harmondsworth: Penguin, 1972.
Monaco, J., Hozv to Read a Film, New York: Oxford University Press, 1977.
Morley, D., The Nationzvide Audience, London: British Film Institute, 1980.
--- Family Television, London: Comedia/Methuen, 1986.
Newcomb, T., An approach to the study of communication acts", Psychological Revieiv, 60, 1953, p. 393-40; taip pat Communication and Culture,
pareng Smith, A.G., New York: Holt, Rinehart &Winston, 1966.
Non-Verbal Communication, sudar Hinde, R., Cambridge: Cambridge Uni
versity Press, 1972.
Ogden, C., Richards, I., The Meaning ofMeaning, London: Routledge &Kegan
Paul, 1923 (2-as leid. 1949).
Osgood, C., The Measurement ofMeaning, Illinois: University of Illinois Press,
1967.
Paisley, W., Studying style as a deviation from encoding norms", 1967, in
The Analysis of Communication Content, pareng Gerbner, G. ir kt., New
York: Wiley, 1969.
Parkin, F., Class Inequality and Political Order, London: Paladin, 1972.
Peirce, C.S., Collected Papers, Cambridge, Mass.: Harvard University Press,
1931-1958.
Radway, J., Reading the Romance: Feminism and the Representation of Women in
Popular Culture, Chapel Hill: University of North Carolina Press, 1984.
de Saussure, F., Course in General Linguistics, London: Fontan, 1974 (1-as
leid. 1915).
Sight, Sound and Sense, sudar Sebeok, T., Bloomington: Indiana University
Press, 1978.
231
Seggar, J., Wheeler, P., The world of work on television: ethnic and sex
representation in TV drama", J. of Broadcasting, 17,1973, p. 201-214.
Shannon, C., Weaver, W. The Mathematical Theory of Communication, Illinois:
University of Illinois Press, 1949.
Smythe, D., Three years of New York television", National Association of
Educational Broadcasters Monitoring Study, No. 6,1953, Urbana, Illinois.
Sociology of Mass Communications, pareng McQuail, D., Harmondsworth:
Penguin, 1972.
The Manufacture of Nezvs, pareng Cohen, S., Young, J., London: Constable,1973.
The Uses of Mass Communications, pareng Blumler, ]., Katz, E., Beverley
Hills, California: Sage, 1974.
VValker, M., Daily Sketches: A Cartoon History ofBritish Tiventieth Century Politics, London: Paladin, 1978.
Weaver, W., Recent contributions to the mathematical theory of communi
cation", 1949a, priedas prie Shannon, C., Weaver, W. The Mathematical
Theory of Communication, Illinois: University of Illinois Press, 1949.
--- The mathematics of communication", 1949b, Scientific American, 181,
1949, p. 11-15; taip pat Communication and Culture, pareng Smith, A.G.,
New York: Holt, Rinehart &Winston, 1966.
Welch, R., Huston-Stein, A., Wright, J., Plehal, R. Subtle sex role cues in
children's commercials", ]. of Communications, 29:3,1979, p. 202-209.
VVestley, B., MacLean, M., A conceptual model for communication research",
Journalism Quarterly, 34,1957, p. 31-38.
VVilliams, R., Marxism and Literature, Oxford: Oxford University Press, 1977.
Wiliamson, J., Decoding Advertisements, London: Marion Boyars, 1978.
Woollacott, J., Messages and Meanings, Milton Keynes: The Open University
Press, 1977 (DE 353, Unit 6).
VVright, C.R., Mass Communications: A Sociological Approach, New York: Random House, 1959, 2-as leid. 1975.
Zeman, J., Peirce's theory of signs" in A Perfusion of Signs, sudar Sebeok,
T., Bloomington: Indiana University Press, 1977.
Bibliografija
Pagrindiniai skaitiniai
Tiems, kurie nori daugiau paskaityti apie ioje knygoje aptartus klausimus,
rekomenduojame:
Barthes, R., Mythologies, London: Paladin, 1973.
Originalus, gyvai paraytas, vietomis sudtingas iuolaikini es rin
kinys. Labai vairs tekstai". Perskaitykite bent jau pirmj Mitas ian
dien" dal - antroji dalis apysunk, bet verta rimt student dmesio.
Barthes, R., Image-Music-Text, London: Fontan, 1977.
Dar vienas es rinkinys - nepraleiskite skyri Fotografinis praneimas" ir
Vaizdo retorika".
Cherry, C., On Human Communication, Cambridge, Mass.: MIT Press, 1957,
2-as leid., 1966.
Ankstyvas, isamus darbas, nors matematinis poiris nebuvo toks vai
singas, kaip tiktasi. Reikalauja atrankinio skaitymo.
The Manufacture of Neus, sud. Cohen, S., Young, J., London: Constable, 1973.
Geras vairi - speciali, taikomj, teorini, relevani, kartais links
m - es rinkinys. Ar galima norti geriau?
Communication Studies, sud. Corner, J., Havvthom, J., London: Arnold, 1980.
Skaitiniai, kuriuose i ties bandoma aprpti vis srit. Yra skyriai apie:
komunikacij, apibrimus ir poirius; percepcij, elgsen, tarpusavio
sveik; kalb, mint, kultr; prasm ir interpretacij; masin komu
nikacij. Autoritet kriniai - vertinga knygos dalis.
Culler, J., Saussure, London: Fontan, 1976.
Gerai parayta apybraia apie didiojo lingvisto teorijas ir j reikm.
Fiske, ]., Harley, J., Reading Teleuision, London: Methuen, 1978.
Naudinga dl to, kad pateikia semiotikos teorijos ir turinio analizs (content analysis) pagrindus su pavyzdiais. inoma, apie televizij, bet gali
bti pritaikomi ir plaiau.
233
Guiraud, P., Semiology, London: Routledge and Kegan Paul, 1975.

Trumpa naudinga knygel, kurioje aikinami pagrindiniai terminai, bet
trksta taikomosios analizs. Reta, nes tai ne kairuolikos semiotikos
pavyzdys.
Culture, Media, Language, sud. Hali, S., Hobson, D., Lowe, A., Willis, P., Lon
don: Hitchinson.
Kai kuri pagrindini Birmingemo iuolaikins kultros studij centro
darb rinkinys. Darbai sudtingi, bet svarbs rimtai studijuojantiems
studentams. Ypa atkreipkite dmes masins komunikacijos priemoni
(media) studij skyri.
Hawkes, T., Structuralism and Semiotics, London: Methuen, 1977.
Akcentai ir pavyzdiai literatriniai, bet pateikia ger semiotikos teorijos
raidos apybrai.
McQuail, D., Communication, London: Methuen, 1975.
Isami, sociologinio pobdio, nelengvai skaitoma knyga, bet verta pa
stang, nes pateikia isami teorin komunikacijos sistem.
Morley, D., The Natiomvide Audience, London: British Film Institute, 1980.
Labai rekomenduotinas krinys, puikus semiotins kultros teorijos ir
empirini studij derinys.
Smith, A.G., Communication and Culture, New York: Holt, Rinehart &Winston, 1966.
Didelis es rinkinys - labai naudingas, nes pateikia daug modeli. Weaverio, Cherry, Nevvcombo, Westley ir McLeano, Bernstieno, Goffmano ir
kit es.
YVebster, F., The Nezv Photography, London: John Calder, 1980.
Tai knyga, kuri nurodau ne silydamas tolesniam darbui, o todl, kad
joje yra aptariamas naujien fotografij ir reklamini skelbim skaity
mas. Ji lengvai skaitoma, nuodugni ir gali bti rekomenduota.
Knygos, rekomenduojamos papildomam skaitymui

Skaitiniai
Non-Verbal Communication, sud. Hinde, R., Cambridge: Cambrige University Press, 1972.
Puikus es rinkinys, daugiausiai apie komunikacij, kodus, kultrin fon.
Atkreipkite dmes MacKay, Lyons, Argyle', Miller ir Gombrich.
Foundations of Communication Theory, sud. Sereno, K., ir Mortenson, C.D.,
New York: Harper and Row, 1970.
Dar vienas spdingas es rinkinys, kuris iliustruoja vairius poirius
komunikacijos teorijos studijas. Kai kurie sudtingi, bet dauguma lengvai
234
skaitomi. Skyriai apima: perspektyvas, sistemas, ukodavim ir ikoda

vim, interakcij ir socialin kontekst.
Mass Communication and Society, sud. Curran, J., Gurevitch, M., ir YVoollacott, J., London: Arnold, 1977.
Puiks skaitiniai, apima visas aktualiausias masins komunikacijos
studij problemas. Autori sraas panaus masins komunikacijos
studij Kas yra kas" inyn. Kai kurie skaitiniai labai sudtingi, maai
vadinio pobdio mediagos, bet tai - aukso kasykla pasirengusiems
kasti.
Sociology of Mass Communications, sud. McQuail, D., Harmondsvvorth: Penguin, 1972.
Geri skaitiniai, labiau vadinio pobdio negu Mass Communication and
Society, 1977. vairios garsi autori temos.
Football on Television, sud. E. Buscombe, London: British Film Institute, 1975.
Pigi, lengvai skaitoma knygut - puikiai atskleidia vairi analizs meto
d pavyzdius. Gali iebti daugyb idj grupei ir atskiriems asmenims.
Rekomenduoju.
(Pastaba: visas BFI Television Monographs verta perskaityti, jos vertos dt
pinig.)
Vadovliai
Lin, N., The Study ofHuman Communication, New York: Bobbs Merrill, 1973.
Geras vadovlis, labai stiprs lingvistinis, psichologinis ir sociopsichologinis poiriai. Mokslinio stiliaus.
Mortenson, G., Communication: The Study of Human Interaction, New York:
McGraw-Hill, 1972.
Kitas geras proceso" mokyklos vadovlis. Gerai iliustruotas, lengvai
skaitomas, isamesnis negu Lin (1973). Geras vadas.
Semiotika
Monaco, J., Hozv to Read a Film, New York: Oxford University Press, 1977.
Nuodugni, gerai iliustruota semiotikos teorijos ir svok apvalga, grin
diama percepcijos (suvokimo) teorijos idjomis, pritaikytomis filmui.
Gera specifini filmo kod analiz. Tinkama alternatyva Fiske ir Hartley
(1978).
VVoollacott, J., Messages and Meaning, Milton Keynes: The Open University
Press (DE 353, Unit 6), 1977.
Glausta semiotikos teorijos ir metod apybraia; lengvai skaitomas mark
sistins analizs taikymas - negali bti blogas!
235
Masins komunikacijos priemons (media)

Golding, P., The Mass media, London: Longman, 1974.
YVrighto (1959) britika versija, bet trumpesn, naujesn, trksta bet koki
turinio studij, vis tiek gera.
YVilliams, R., Communications, Harmondsworth: Penguin, 1962 (3-as leid.
1976).
Rekomenduotina trumpa knyga. Gera istorija ir labai geras skyrius apie
to meto periodin spaud, kuri tiesiog aukiasi palyginimo su iuolaikine
periodine spauda.
YVilliams, R., Television: Technology and Cultural Form, London: Fontan, 1974.
Gera socialin-technologin istorija, po kurios yra puiks skyriai apie
televizijos form ir turin; amerikietiki pavyzdiai.
Wright, C., Mass Communication: A Sociological Approach, New York: Random House, 1959, 2-as leid. 1976.
Gera, lengvai skaitoma vadin studija, apima funkcijas, institucijas,
turin, masins komunikacijos poveik, yra skyriai apie komunikacij ir
auditorij. Kiek pasens ir spraustas sociologin neproblemin poir,
taiau neblogas masins komunikacijos studij pradiai.
Argyle, M., The Psychology of Interpersonal Behaviour, Harmondsworth: Pen
guin, 1972 (3-ias leid. 1978).
Argyle, M., Bodily Communication, London: Methuen, 1975.
Du svarbiausi garsaus brit mokslininko darbai apie sociopsichologinio
poirio taikym neverbalins komunikacijos studijoms. Abi lengva skai
tyti, nors 1972 met knyga lengvesn. 1975 met knyga platesn, joje
labiau atsivelgiama socialin ir kultrin kontekst.
Hali, E., The Silent Language, New York: Anchor Books, 1973.
Naudinga kaip atasvara Argyle'iui: kaip antropologas, Hallas labiau pa
bria kultros tak neverbalinei komunikacijai.
ILIUSTRACIJ SRAAS
la
lb
2
3
4
5
Tikrovs veidrodis"?
Daily Mirror
Asuithas ir statymas"
Kaizeris Vilis
Moteris ymintys enklai
Klaidingas ikodavimas.
Ol pieiniai ir negyvi gyvnai
6 Makaron lkt
7a Notting Hillas
7b Observer Reviezv
8 Weekly World News
9 Mokslas ir nemoksis
10a Mokslas
10b Mokslas
11 Seventeen
12 Laikykis, Belgija!"
13 Dar turi vilties"
14 Cigarei lietus"
15 altys taurje"
16 Ponas Honda"
17 Traukime gamt"
18 Policija ir mergina
Rodykl
Abercrombie, M., 97
adresantas 53
adresatas 53
Althusser, L., 196-203, 209
anomalin kategorija 136-141
antropologija 134,138
Argyle, M., 85, 86
auditorijos etnografija 179-186
Freud, S., 141-143,197, 206

funkcija:
emocin 54
fatin 30,54, 89
konotacin 54
metalingvistin 54, 55
poetin 54,55
referentin 54, 89,110
Bagaley, J., Duck, S., 83,167,168

Barr, C., 163,164
Barthes, R., 71, 103, 104, 106, 110, 124,
127, 129, 152, 153, 166, 186, 190, 191,
193, 208
Bemstein, B., 81, 87-91
binarin opozicija 134-136,141-144,148,
190
Blumler, K., Katz, E., 177
Brockreide, E., 188
Buscombe, E., 37
Galtung, J., Ruge, H., 115

Gerbner, G., 41-48, 109, 160, 164-166,
171,214
Gerbner, G., Gross, L., 159
Glasgovv Media Group 160-162
Goffman, E., 205
Gramsci, A., 200-203
grtamasis ryys 38, 52,57
Gross, L., r. Gerbner
Guiraud, P., 71
denominacija 129
denotacija 103,129,156,166,169
Dominick, J., Rauch, G., 157,166
Duck, S., r. Baggaley
Eco, U., 130,183,184
eksnominacija 191
empirizmas 133,155-186
entropija 26-29,32-33
Evans, H., 125,126
Fiske, J., 210
Fiske, J., Hartley, J., 83,93,115
Fleur, de M., 160
Hali, S., 92,129,130, 131,183,189

Hali, S., Connell, I., Curti, L., 93
Hartley, J., r Fiske J.
Hass, E., r. Katz
Havvkes, T., 116
Head, S., 160
hegemonija 200,202, 209, 211
Hodge, R., Tripp, D., 182
Huston-Stein, A., r. YVelch
ideologija 19,131,187-214
ikona 57, 65-70, 74-76
indeksas 57,65-67,69,70,75,84,115,116
informacija 24-25
inkorporavimas 206
238
interpeliacija 199, 200

interpretantas 60-61, 64, 66, 69, 70
intertekstualumas 189
Jakobson, R., 30, 41, 53-56, 70, 85, 110,
116,121
Johnson, M., r. Lakoff
kanalas 16, 21, 23, 27, 30, 34-39, 42, 44,
48, 57, 82
Katz, E., Gurevitch, M., Hass, E., 35
klaidingas ikodavimas 97, 98,130,184
klasterin analiz 179
kodas: 15, 19, 34-38, 53, 58, 81-101, 168,
187
analoginis 82-83,124,135
antrinis 37
estetinis 99-101
ipltotas 88-91
plataus vartojimo 91-95
prezentacinis 34, 84, 85, 87
reprezentacinis 34, 84, 85, 87
ribotas 88-91
siauro vartojimo 91-95
skaitmeninis 82-83,135
sutartinis 65, 71, 74, 76, 98-99
komutacijos testas 83,128,168
konkretumo logika 113,135,138,142,143
konotacija 104-105, 124, 127, 129, 166,
168.169.187.190193
kontent analiz, r. turinio analiz
konvencija 28-29, 31, 36, 60-61, 67, 7476, 78, 79, 95-98,110,169
Lakoff, A., Johnson, M., 112
Laswell, H., 48-49
Leach, E., 78,137,140
Leech, G., 119
Levi-Strauss, C., 113, 133-136, 139-143,
148,152,153
MacLean, M., r. YVestley
Marx, K., 197-202, 208, 209
McQuail, D., 176,177
McQuail, D., Blumler, J., Brown, R., 174
metafora 111-114,116,121,140,166
metonimija 114-116,123,124,126
mitas 106-110, 115, 116, 125, 126, 127,
134, 141-144, 146, 148, 152, 184, 186,
187.190193, 208, 209
modelis 21-23, 41-56

Monaco, J., 115
Morley, D., 131,181, 208, 214
motyvacija 71-76, 79
naudos ir atlygio teorija 173-179
neverbalin komunikacija 84-87, 89
Nevvcomb, T., 41, 49-50, 51, 52
norma 27,119-121,150
nukrypimas 119-121
objektas 60-65, 68
Ogden, C., Richards, I., 59-61
Osgood, C., 166
Paisley, W., 157
paradigma 76-79, 81- 83, 96, 116, 119121,122,127,128,134,141
Parkin, F., 130
Peirce, C., 59-61, 65, 67, 70, 76,110, 213
perkeitimas 121,122
perteklius 26-33, 79, 89, 96
Plehal, R., r. VVelch
prieiga 42, 44-45
prieinamumas 42, 45-46
priemon 15, 34-38, 42, 44, 57
proceso mokykla 13,16-19,126, 213, 214
Radvvay, J., 180
Rauch, G., r. Dominick
referencija 61
referentas 18, 61
Richards, I., 43, r. taip pat Ogden
ritualas 138-139
Ruge M., r. Galtung
Saussure, de F., 59, 61-65, 70, 71, 76,103,
110,127, 134,141,143,153,196, 213
Seggar, J., VVheeler, P., 157,166
semantinis diferencialas 83,166-173,178
semiologija 71
semiotika 16-19, 58, 60, 62, 65, 70, 133,
155,180,185,186, 213, 214
semioz 64
Shannon, C., Weaver, W., 21-23, 38, 41,
43, 47
signifikacija 16,57,62,63,70,74,104,194
signifikantas 38, 61, 62-65, 67, 70-72, 77,
82,124,129,169,191
239
signifikatas 60-65, 67, 70-72, 77, 82,124,

129,191
signifikavimas 19, 64, 78, 103, 107, 123,
127
simbolis 22, 61, 65-67, 70, 71, 76, 78, 84,
96,110
sintagma 76, 78-79, 81, 83,119-121,123,
124,128,134
silomas perskaitymas 129,184
struktralizmas 19,133-153,155,180
transpozicija 111,122,143
Tripp, D., r. Hodge, R.
triukmas 22-24, 30, 57, 79

turinio analiz 19,156-166,171-173
Walker, M., 69
VVeaver, W., r. Shannon
Welch, R., Huston-Stein, A., Wright, J.,
Plehal, R., 159
YVestley, B., MacLean, M., 41, 51-53
VVheeler, P., r. Seggar
VVilliams, R., 188,189
Wright, J., r. YVelch
enklas 15,19, 36, 57-80, 82-84,190-196
SL014. Leidykla Baltos lankos", Msini 4,2001 Vilnius

Spausdino AB Vilspa", Viruliki sk. 80,2056 Vilnius
Usakymas 94
' m
JP
JOHN FISKE - Viskonsino-Madisono universiteto (Ma- disonas, JAV) Komunikacijos men skyriaus profesorius.
i jo knyga iversta daug pasaulio kalb.
Ml
Komunikacijos studijos - tai viena i domiausi srii,

kuri formavo vairi mokslo krypi ir srii moksli
ninkai, taikydami jos tyrimams skirting moksl meto
dus bei koncepcijas, /vadas komunikacijos studijas viena i pirmj knyg lietuvi kalba, kurioje pristatoma
komunikacijos studij visuma, pateikiami vairs, net
patys prietaringiausi poiriai. Komunikacija persmel
kia vis visuomens gyvenim, todl autorius iliustruoja
sudtingas teorijas kasdienio gyvenimo pavyzdiais, pa
prasiausia ms buitimi. Knyga ne tik supaindina su
komunikacijos modeliais ir j autoriais, komunikacijos
tyrim metodais, bet taip pat paaikina auktakulni ba
teli ir dins prasmes, atskleidia begalini serial, mei
ls roman ir pop daineli populiarumo paslapt, moko
kitaip velgti laikraio puslap, kino kadr ir ukuo
sen. Knyga skiriama akademinei auditorijai bei visiems,
besidomintiems komunikacijos problemomis.
ALK - serija verstini knyg, kurias leidia vairios leidyklos, remiant

Atviros Lietuvos fondui. Serijos tikslas - supaindinti skaitytojus su
dvideimto amiaus humanitarini ir socialini moksl pagrindais.
A T V I R O S
L I E T U V O S
ISBN 9986-861-60-8
ISSN 1392-1673
K N Y G A

John - Fiske. .Ivadas.i.komunikacijos - studijas.1998.LT

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

John - Fiske. .Ivadas.i.komunikacijos - studijas.1998.LT

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

JOHN FISKE

Knygos leidim parm Atviros Lietuvos fondas

John Fiske, 1990

8 EMPIRINIAI METODAI ..........................................155

Daugelis moni tiesiogiai ar netiesiogiai prisidjo prie ios knygos pasiro

ios knygos skaitymo strategija

vadas: kas yra komunikacija?

Manau, kad komunikacija yra svarbiausia ms kultros egzis

vadas: kas yra komunikacija?

industrins visuomens narys, nes, pagal vien i identifikavimo al

vadas: kas yra komunikacija?

priklausantys skirtingoms kultroms skaitytojai tame paiame tekste

1 pav. Praneimai ir reikms

vadas: kas yra komunikacija?

1 ir 2 skyriai nagrinja bdingiausius proceso mokyklos komuni

2 pav. Shannono ir Weaverio komunikacijos modelis

Shannonas ir Weaveris nurodo tris komunikacijos studij prob

Kaip tiksliai komunikacijos simboliai gali

Kaip tiksliai perduoti simboliai ireikia

Kaip efektyviai gauta reikm paveikia

Technins A lygio problemos lengviausiai suprantamos ir kaip tik

Shannono ir Weaverio modelis

kritikos, ir vargu ar nuo jos apgina teiginys, kad estetin ar emocin

Shannonas ir Weaveris pripasta, kad A lygio triukmo svoka

Nepaisant pretenzij apimti A, Bir C lygius, i tikrj Shannonas

Mes galime panaudoti vienet bit" informacijai matuoti. odis

Shannono ir Weauerio modelis

ties reikia pasirinkim tarp Taip" ir Ne". ie binariniai pasi

Su informacija" glaudiai susijusi pertekliaus svoka. Perteklius

Taigi perteklius atlieka dviej pagrindini tip funkcijas: pirmo

Shannonas ir YVeaveris parodo, kaip perteklius padeda tiksliau i

saris...", tai sukuriu kontekst, kur ateina" labiau tiktinas, taigi ir

Taigi pirmoji pertekliaus funkcija yra susijusi su bdais, pade

Entropija maiau vertinga svoka studijuojantiems komunikacij,

Struktruoti praneim pagal bendrus pavyzdius, arba konven

Tu man grai kaip vasaros diena,

Perteklius ir socialiniai santykiai

Kaip buvo minta, galimas platesnis pertekliaus suvokimas, kur i

briamos pagal muzikos tip ar oki judesius. Muzika ar okis yra

Patikrinkime teigin. Pairkime la iliustracij. Kaip jums

Tai sustiprina ir ms socialinius ryius su kitais, ir ms pasau

lb iliustracija. Daily Mirror

Kanalas, priemon, feodas

Modelyje yra dar dvi svarbios, iki iol ms neaptartos svokos:

I i trij svok kanal lengviausia apibrti. Tai paprasiausiai

Priemoni pagrindas yra techniniai ar fiziniai bdai, kuriais pra

Kanalas, priemon, kodas

egzistuoti nepriklausomai nuo komunikatoriaus. Jos gamina"

Geras priemoni panaum ir skirtum tyrinjimo pavyzdys yra

3 pav. Priemoni sryis

mons link skaityti laikraius, klausytis radijo ir irti tele

Kodas yra bendra kokios nors kultros ar subkultros nari reik

Poreiki tenkinimo priemoni pasirinkimo tvarka

Reikms: K- knygos, Ki - kinas, L- laikraiai, R- radijas, T - televizija

Kanalas, priemon, kodas

sudtingesnius praneimus. Bdai, kuriais kodai siejasi su savo kul

Kaip ir priemon, grtamasis ryys yra Shannono ir VVeaverio ne

4 pav. Gerbnerio modelis (modifikuotas)

klausimus; jo vaizduojam komunikacijos proces sudaro du kinta

Visas procesas prasideda vykiu , vykstaniu iorinje tikrovje ir

Gerbnerio modelis (1956)

negalime skaityti raysenos. Prisiminkite fotomsles, kai pastami

Dabar pereikime antrj etap, vertikalj matmen. Jo metu