2012 12 20

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

L 351/1

I
(statymo gali turintys teiss aktai)

REGLAMENTAI
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1215/2012
2012 m. gruodio 12 d.
dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo
(nauja redakcija)

teism. Kadangi reikia padaryti daugiau pakeitim,

siekiant aikumo reikt parengti nauj to reglamento
redakcij;

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SJUNGOS TARYBA,

atsivelgdami Sutart dl Europos Sjungos veikimo, ypa jos

67 straipsnio 4 dal ir 81 straipsnio 2 dalies a, c ir e punktus,
(2)

2009 m. gruodio 1011 d. Briuselyje vykusiame

Europos Vadov Tarybos posdyje buvo priimta nauja
daugiamet programa Stokholmo programa atvira ir
saugi Europa piliei labui ir saugumui (4). Pagal Stok
holmo program Europos Vadov Taryba mano, kad tos
programos vykdymo laikotarpiu turt bti tsiamas vis
tarpini priemoni (egzekvatros) panaikinimo procesas.
Tuo pat metu panaikinant egzekvatr turt bti numa
tomos garantijos;

(3)

Sjunga yra nustaiusi sau tiksl priirti ir vystyti lais

vs, saugumo ir teisingumo srit, be kita ko, palengvinant
galimybes kreiptis teism, vis pirma taikant teismo ir
neteismini sprendim civilinse bylose abipusio pripai
nimo princip. Siekdama palaipsniui kurti toki erdv,
Sjunga turi patvirtinti priemones, susijusias su teisminiu
bendradarbiavimu tarpvalstybinio pobdio civilinse
bylose, ypa kai jos yra btinos tinkamam vidaus rinkos
veikimui;

(4)

tam tikri skirtumai tarp jurisdikcij ir teismo sprendim

pripainim reglamentuojani nacionalini taisykli
trukdo patikimai veikti vidaus rinkai. Nuostatos dl juris
dikcijos kolizini norm civilinse ir komercinse bylose
suvienodinimo, siekiant utikrinti greit ir paprast vals
tybse narse priimt teismo sprendim pripainim ir
vykdym, yra labai svarbios;

(5)

tokios nuostatos priskiriamos teisminio bendradarbia

vimo civilinse bylose sriiai, kaip nurodyta Sutarties
dl Europos Sjungos veikimo (SESV) 81 straipsnyje;

atsivelgdami Europos Komisijos pasilym,

teiskros procedra priimamo akto projekt perdavus naciona

liniams parlamentams,

atsivelgdami Europos ekonomikos ir socialini reikal komi

teto nuomon (1),

laikydamiesi prastos teiskros procedros (2),

kadangi:

(1)

2009 m. balandio 21 d. Komisija patvirtino ataskait

dl 2000 m. gruodio 22 d. Tarybos reglamento (EB)
Nr. 44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civili
nse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo (3)
taikymo. Ataskaitoje prieita prie ivados, kad, apskritai,
tas Reglamentas veikia gerai, taiau pageidautina gerinti
tam tikr jo nuostat taikym, toliau lengvinti laisv
teismo sprendim judjim ir gerinti galimybes kreiptis

(1) OL C 218, 2011 7 23, p. 78.

(2) 2012 m. lapkriio 20 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepa
skelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2012 m. gruodio 6 d. Tarybos
sprendimas.
(3) OL L 12, 2001 1 16, p. 1.

(4) OL C 115, 2010 5 4, p. 1.

L 351/2

(6)

(7)

(8)

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

teiss, teismo sprendim pripainimo ir vykdymo bei

bendradarbiavimo ilaikymo prievoli srityje (5);

siekiant utikrinti laisv civilinse ir komercinse bylose

priimt sprendim judjim, reikia ir dera numatyti, kad
jurisdikcij ir teismo sprendim pripainim bei vykdym
reguliuojanias taisykles reglamentuot privalomas ir
tiesiogiai taikomas Sjungos teisinis dokumentas;

1968 m. rugsjo 27 d. tuometins Europos Bendrij vals

tybs nars, veikdamos pagal Europos ekonomins
bendrijos steigimo sutarties 220 straipsnio ketvirtj
trauk, prim Briuselio konvencij dl jurisdikcijos ir
sprendim civilinse ir komercinse bylose vykdymo su
tolesniais pakeitimais, padarytais Konvencijomis dl nauj
valstybi nari prisijungimo prie tos konvencijos
(toliau 1968 m. Briuselio konvencija) (1). 1988 m.
rugsjo 16 d. tuometins Europos Bendrij valstybs
nars ir kai kurios ELPA valstybs prim Lugano
konvencij dl jurisdikcijos ir sprendim civilinse ir
komercinse bylose vykdymo (toliau 1988 m. Lugano
konvencija) (2), panai 1968 m. Briuselio konvencij.
1988 m. Lugano konvencija 2000 m. vasario 1 d. buvo
pradta taikyti Lenkijai;

2000 m. gruodio 22 d. Taryba prim Reglament (EB)

Nr. 44/2001, kuris santykiuose su valstybmis narmis,
iskyrus Danij, valstybi nari teritorijose, kurioms
taikoma SESV, pakeiia 1968 m. Briuselio konvencij.
Pagal Tarybos sprendim 2006/325/EB (3) Bendrija ir
Danija sudar susitarim, kuriuo utikrinamas Regla
mento (EB) Nr. 44/2001 nuostat taikymas Danijoje.
1988 m. Lugano konvencija buvo pakeista Konvencija
dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komer
cinse bylose pripainimo ir vykdymo (4), kuri 2007 m.
spalio 30 d. Lugane prim Bendrija, Danija, Islandija,
Norvegija ir veicarija (toliau 2007 m. Lugano konven
cija);

(9)

1968 m. Briuselio konvencija toliau taikoma valstybi

nari teritorijoms, kurios patenka tos konvencijos teri
torin taikymo srit ir kurioms pagal SESV 355 straipsn
is reglamentas netaikomas;

(10)

io reglamento taikymo sritis turt apimti visas pagrin

dines civilines ir komercines bylas, iskyrus kai kurias
aikiai nustatytas bylas, ypa dl ilaikymo prievoli,
kurios neturt bti trauktos io reglamento taikymo
srit, nes 2008 m. gruodio 18 d. buvo priimtas Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dl jurisdikcijos, taikytinos

(1) OL L 299, 1972 12 31, p. 32, OL L 304, 1978 10 30, p. 1, OL

L 388, 1982 12 31, p. 1, OL L 285, 1989 10 3, p. 1, OL C 15,
1997 1 15, p. 1. Suvestin tekst r. OL C 27, 1998 1 26, p. 1.
(2) OL L 319, 1988 11 25, p. 9.
(3) OL L 120, 2006 5 5, p. 22.
(4) OL L 147, 2009 6 10, p. 5.

2012 12 20

(11)

iame reglamente valstybi nari teismai turt apimti

kelioms valstybms narms bendrus teismus, pavyzdiui,
Beniliukso Teisingumo Teism, kai jis turi jurisdikcij
bylose, patenkaniose io reglamento taikymo srit.
Taigi toki teism priimti sprendimai turt bti pripa
stami ir vykdomi pagal reglament;

(12)

is reglamentas neturt bti taikomas arbitraui. Jokia

io reglamento nuostata neturt bti ukertamas kelias
valstybs nars teismui, kur buvo kreiptasi pateikiant
iekin dl dalyko, dl kurio alys sudar arbitrain susi
tarim, nukreipti alis arbitrao proces arba sustabdyti
ar nutraukti bylos nagrinjim, arba nagrinti, ar arbitra
inis susitarimas pagal jo nacionalin teis yra niekinis,
negaliojantis arba negali bti vykdytas.

Valstybs nars teismo priimtam sprendimui dl to, ar

arbitrainis susitarimas yra niekinis, negaliojantis arba
negali bti vykdytas, neturt bti taikomos iame regla
mente nustatytos taisykls dl pripainimo ir vykdymo,
neatsivelgiant tai, ar teismas tok sprendim prim
sprsdamas pagrindin ar alutin klausim.

Kita vertus, tuo atveju, kai valstybs nars teismas,

naudodamasis jurisdikcija pagal reglament arba
pagal nacionalin teis, nustat, kad arbitrainis susita
rimas yra niekinis, negaliojantis arba negali bti vykdy
tas, tai neturt kliudyti pripainti teismo sprendim dl
bylos esms ir, atitinkamu atveju, j vykdyti pagal regla
ment. Tai neturt daryti poveikio valstybi nari
teism kompetencijai sprsti dl arbitrao sprendim
pripainimo ir vykdymo pagal 1958 m. birelio 10 d.
Niujorke priimt Konvencij dl usienio arbitrao spren
dim pripainimo ir vykdymo (toliau 1958 m.
Niujorko konvencija), kuriai yra suteikiama pirmenyb
prie reglament.

is reglamentas neturt bti taikomas jokiam iekiniui

ar alutiniam procesui, susijusiam vis pirma su arbitrao
teismo formavimu, arbitr galiojimais, arbitrao proce
dros eiga ar bet kuriais kitais tokios procedros aspek
tais, taip pat jokiam iekiniui ar teismo sprendimui dl
arbitrao sprendimo panaikinimo, periros, apskun
dimo, pripainimo ar vykdymo;
(5) OL L 7, 2009 1 10, p. 1.

2012 12 20

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

(13)

bylos, kurioms taikomas is reglamentas, turi bti susiju

sios su valstybi nari teritorija. Atitinkamai bendros
jurisdikcijos taisykls i esms turt bti taikomos
tada, kai atsakovo nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta
yra vienoje i valstybi nari;

(14)

atsakovui, kurio nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta

yra ne valstybje narje, turt bti apskritai taikomos
nacionalins jurisdikcijos taisykls, taikytinos teismo,
kur buvo kreiptasi, valstybs nars teritorijoje. Taiau,
siekiant utikrinti vartotoj ir darbuotoj apsaug, taip
pat valstybs nars teism jurisdikcij tais atvejais, kai
jie turi iimtin jurisdikcij, ir gerbti ali autonomij,
kai kurios io reglamento jurisdikcijos taisykls turt
bti taikomos neatsivelgiant atsakovo nuolatin gyve
namj (buveins) viet;

(15)

(16)

(17)

jurisdikcijos taisykls turt bti ypa nuspjamos ir

pagrstos principu, pagal kur jurisdikcija paprastai nusta
toma pagal atsakovo nuolatin gyvenamj (buveins)
viet. Todl turt visada galioti i jurisdikcijos nuostata,
iskyrus kelet aikiai nustatyt atvej, kai gino objektas
arba ali autonomija pateisina kit siejamj kriterij.
Juridinio asmens buveins vieta turi bti apibrta auto
nomikai, siekiant didesnio bendr taisykli skaidrumo ir
norint ivengti jurisdikcij kolizijos;

jurisdikcija turt bti nustatoma ne tik pagal atsakovo

nuolatin gyvenamj (buveins) viet, bet ir pagal kit
alternatyv jurisdikcijos pagrind, atsivelgiant glaud
ry tarp teismo ir bylos arba siekiant padti tinkamai
vykdyti teisingum. Glaudaus ryio reikalavimas turt
utikrinti teisin tikrum ir padti ivengti galimybs
pareikti atsakovui iekin valstybs nars, kurios jis nega
ljo pagrstai numatyti, teisme. Tai ypa svarbu spren
diant ginus, susijusius su nesutartinmis prievolmis,
kylaniomis i privatumo ir asmenini teisi, skaitant
meit, paeidim;

1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 93/7/EEB dl

neteistai i valstybs nars teritorijos ivet kultros
objekt grinimo (1) 1 straipsnio 1 dalyje apibrto
kultros objekto savininkui pagal reglament turt
bti suteikta galimyb pareikti civilin iekin dl tokio
kultros objekto susigrinimo, remiantis nuosavybs
teise, tos vietos teismuose, kurioje yra kultros objektas
kreipimosi teism momentu. Toks teismo procesas
neturt daryti poveikio pagal Direktyv 93/7/EEB prad
tiems teismo procesams;

(1) OL L 74, 1993 3 27, p. 74.

L 351/3

(18)

kalbant apie draudimo, vartotoj ir darbo sutartis, silp

nesnioji alis turt bti ginama pagal jurisdikcijos taisyk
les, kurios yra palankesns tokios alies interesams negu
bendrosios taisykls;

(19)

atsivelgiant iame reglamente nustatytus iimtins juris

dikcijos pagrindus, turt bti paisoma sutari ali
autonomijos, iskyrus draudimo, vartojimo arba darbo
sutari atvejus, kai laisv nustatyti teismo jurisdikcij
yra ribota;

(20)

tais atvejais, kai ikyla klausimas, ar susitarimas dl juris

dikcijos, kuriuo pasirenkamas valstybs nars teismas ar
teismai, yra niekinis turinio galiojimo atvilgiu, tas klau
simas turt bti sprendiamas pagal susitarime nurodyto
teismo ar teism valstybs nars teis, skaitant tos vals
tybs nars kolizines normas;

(21)

siekiant darnaus teisingumo vykdymo, reikia sumainti

vienu metu vykstani proces galimyb ir utikrinti,
kad skirtingose valstybse narse nebt priimami nesu
derinami sprendimai. Turt bti nustatytas aikus ir
efektyvus lis pendens atvej ir susijusi iekini inagrin
jimo mechanizmas, kuris taip pat padt ivengti dl
nacionalini skirtum atsirandani problem, kai reikia
nustatyti moment, kada byla yra laikytina esania teismo
inioje. iame reglamente mintas momentas turt bti
apibrtas autonomikai;

(22)

taiau, siekiant gerinti susitarim dl iimtins jurisdik

cijos veiksmingum ir ivengti piktnaudiavimo bylinji
mosi taktika, btina numatyti bendros lis pendens
taisykls iimt, kad bt tinkamai isprsti konkrets
atvejai, kai teismo procesai gali vykti vienu metu. Tai
atvejai, kai siekiant pradti proces buvo kreiptasi
teism, kuris nebuvo nurodytas susitarime dl iimtins
jurisdikcijos, o vliau buvo kreiptasi susitarime nurodyt
teism siekiant pradti proces byloje tarp t pai ali
dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu. Tokiu atveju,
kai tik buvo kreiptasi susitarime nurodyt teism,
teismas, kur kreiptasi pirmiausia, turt sustabdyti
bylos nagrinjim tol, kol susitarime nurodytas teismas
paskelbs, kad jis neturi jurisdikcijos pagal susitarim dl
iimtins jurisdikcijos. Taip siekiama utikrinti, kad susi
klosius tokioms aplinkybms susitarime nurodytam
teismui bt teikiama pirmenyb sprendiant dl susita
rimo galiojimo ir dl susitarimo taikymo teismo nagrin
jamam ginui masto. Susitarime nurodytam teismui
turt bti suteikta galimyb nagrinti byl neatsivel
giant tai, ar susitarime nenurodytas teismas jau
nusprend sustabdyti bylos nagrinjim, ar ne.

L 351/4

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

siekis sumainti tarptautinio bylinjimosi laiko snaudas

ir ilaidas pateisina teismo sprendimo paskelbimo vykdy
tinu, prie pradedant j vykdyti valstybje narje, kuri
kreipiamasi, panaikinim. Todl vienos valstybs nars
teismo sprendimas turt bti traktuojamas taip, tarsi
jis bt priimtas valstybje narje, kuri kreipiamasi;

i iimtis neturt bti taikoma tais atvejais, kai gino

alys sudar nesuderinamus susitarimus dl iimtins
jurisdikcijos arba kai pirmiausia buvo kreiptasi susita
rime dl iimtins jurisdikcijos nurodyt teism. Tokiais
atvejais turt bti taikoma bendroji io reglamento lis
pendens taisykl.

(23)

(24)

iame reglamente turt bti numatytas lankstus mecha

nizmas, kuriuo valstybi nari teismams bt sudaryta
galimyb atsivelgti treij valstybi teism inioje
esanias bylas, ypa atsivelgiant tai, ar treiojoje vals
tybje priimtas teismo sprendimas gali bti pripaintas ir
vykdomas susijusioje valstybje narje pagal tos valstybs
nars teis, ir tinkam teisingumo vykdym;

(27)

siekiant utikrinti laisv teismo sprendim judjim, vals

tybje narje priimtas teismo sprendimas turt bti
pripastamas ir vykdomas kitoje valstybje narje net ir
tuo atveju, kai teismo sprendimas priimtas prie asmen,
kurio nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta nra vals
tybje narje;

(28)

jei teismo sprendime numatyta priemon arba sakymas,

kurie pagal valstybs nars, kuri kreipiamasi, teis nra
inomi, ta priemon arba sakymas, skaitant bet koki
jame nurodyt teis, kiek tai manoma, turt bti pritai
komi prie lygiavert poveik turini ir panai tiksl
siekiani tos valstybs nars teisje numatyt priemoni
ir sakym. Kas ir kaip turt atlikti pritaikym turt
nusprsti kiekviena valstyb nar;

(29)

kitoje valstybje narje priimto teismo sprendimo tiesio

ginis vykdymas valstybje narje, kuri kreipiamasi,
neskelbiant teismo sprendimo vykdytinu neturt kelti
grsms teiss gynyb utikrinimui. Taigi asmeniui,
kurio atvilgiu praoma vykdyti teismo sprendim, turt
bti suteikta galimyb prayti atsisakyti pripainti arba
vykdyti teismo sprendim, jei jis mano, kad esama
vieno i atsisakymo pripainti pagrind. ie pagrindai
turt apimti tai, kad asmuo neturjo galimybs pasi
rengti gynybai, kai asmeniui nesitraukiant proces
buvo priimtas teismo sprendimas dl civilinio iekinio,
susijusio su baudiamuoju procesu. Jie taip pat turt
apimti pagrindus, kurie galt bti taikomi pagal vals
tybs nars, kuri kreipiamasi, ir treiosios valstybs
susitarim, sudaryt vadovaujantis 1968 m. Briuselio
konvencijos 59 straipsniu;

(30)

aliai, kuri pateik skund dl kitoje valstybje narje

priimto teismo sprendimo vykdymo, ir pagal valstybs
nars, kuri kreipiamasi, teiss sistem turt bti,
kiek tai manoma, suteikta galimyb vykstant tam paiam
teismo procesui ne tik taikyti iame reglamente numatyt
atsisakymo pagrind, bet ir remtis pagal nacionalin teis
numatytais atsisakymo pagrindais laikantis toje teisje
nustatyt termin.

kai susijusios valstybs nars teismas atsivelgia tinkam

teisingumo vykdym, jis turt vertinti visas konkreios
jo nagrinjamos bylos aplinkybes. Tokios aplinkybs gali
apimti bylos fakt bei ali ir susijusios treiosios alies
tarpusavio ssaj vertinim, etap, kur byla yra pasiekusi
treiojoje alyje iki to laiko, kai valstybs nars teisme
ikeliama byla, ir tai, ar tiktina, kad treiosios alies
teismas priims sprendim per pagrst laik.

Tas vertinimas taip pat gali apimti klausimo dl to, ar

treiosios alies teismas turi iimtin jurisdikcij atitinka
moje byloje tokiomis aplinkybmis, kuriomis valstybs
nars teismas turt iimtin jurisdikcij, nagrinjim;

(25)

(26)

(1 )

laikinj priemoni, skaitant apsaugos priemones,

svoka turt apimti, pavyzdiui, apsauginio pobdio
nurodymus, kuriais siekiama gauti informacijos arba
utikrinti rodymus, kaip nurodyta 2004 m. balandio
29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos
2004/48/EB dl intelektins nuosavybs teisi gynimo (1)
6 ir 7 straipsniuose. Ji neturt apimti priemoni, kurios
nra apsaugins, pavyzdiui, nurodym apklausti liudyto
jus. Tai neturt daryti poveikio 2001 m. gegus 28 d.
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dl valstybi
nari teism tarpusavio bendradarbiavimo renkant
rodymus civilinse ar komercinse bylose (2) taikymui;

abipusis pasitikjimas teisingumo vykdymu Sjungoje

pateisina princip, kad valstybje narje priimtas teismo
sprendimas turt bti pripaintas visose valstybse
narse netaikant jokios specialios procedros. Be to,

OL L 157, 2004 4 30, p. 45.

(2) OL L 174, 2001 6 27, p. 1.

2012 12 20

Taiau teismo sprendim turt bti atsisakoma pripa

inti tik tuo atveju, jei esama vieno ar daugiau iame
reglamente numatyt atsisakymo pripainti pagrind;

2012 12 20

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

(31)

kol nagrinjamas skundas dl teismo sprendimo

vykdymo, valstybs nars, kuri kreipiamasi, teismams
viso proceso dl tokio skundo, skaitant bet kok apelia
cin skund, metu turt bti suteikta galimyb leisti
vykdyti teismo sprendim, laikantis vykdymo apribojim
arba saugumo utikrinimo nuostat;

(32)

siekiant informuoti asmen, kurio atvilgiu praoma

vykdyti teismo sprendim, apie kitoje valstybje narje
priimto teismo sprendimo vykdym, pagal reglament
nustatyta payma, prireikus kartu su teismo sprendimu,
turt bti teikta tam asmeniui per pagrst laik prie
taikant pirm vykdymo priemon. iame kontekste
pirmoji vykdymo priemon reikia pirm vykdymo prie
mon po ios paymos teikimo;

(33)

kai laikinsias priemones, skaitant apsaugos priemones,

skiria teismas, turintis jurisdikcij nagrinti byl i esms,
pagal reglament turt bti utikrinamas laisvas j
judjimas. Taiau laikinosios, skaitant apsaugos, priemo
ns, kurias toks teismas skyr, neteiks atsakovui
aukimo teism, pagal reglament neturt bti pripa
stamos ir vykdomos, iskyrus atvejus, kai teismo spren
dimas, kuriame nurodyta tam tikra priemon, buvo
teiktas atsakovui prie sprendimo vykdym. Tai neturt
kliudyti pripainti ir vykdyti tokias priemones pagal
nacionalin teis. Kai laikinsias priemones, skaitant
apsaugos priemones, skiria valstybs nars teismas, netu
rintis jurisdikcijos nagrinti byl i esms, pagal regla
ment toki priemoni poveikis turt bti ribojamas tos
valstybs nars teritorija;

(37)

siekiant utikrinti, kad paymos, kurios turi bti naudo

jamos pagal reglament pripastant ar vykdant teismo
sprendimus, autentikus dokumentus ir teismines taikos
sutartis, bt nuolat atnaujinamos, pagal SESV 290
straipsn Komisijai turt bti suteikti galiojimai priimti
aktus dl io reglamento I ir II pried pakeitim. Ypa
svarbu, kad Komisija parengiamj darb metu tinkamai
konsultuotsi, skaitant konsultacijas ekspert lygiu.
Ruodama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija
turt utikrinti, kad susij dokumentai bt tuo paiu
metu tinkamai laiku persisti Europos Parlamentui ir
Tarybai;

(38)

iuo reglamentu nepaeidiamos pagrindins teiss ir

laikomasi princip, pripaint Europos Sjungos pagrin
dini teisi chartijoje, ypa Chartijos 47 straipsnyje tvir
tintos teiss veiksming teisin gynyb ir teising bylos
nagrinjim;

(39)

kadangi io reglamento tikslo valstybs nars negali

deramai pasiekti ir kadangi io tikslo bt geriau siekti
Sjungos lygiu, laikydamasi Europos Sjungos sutarties
(toliau ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo
principo Sjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame
straipsnyje nustatyt proporcingumo princip iuo regla
mentu nevirijama to, kas btina nurodytam tikslui pasi
ekti;

(40)

pagal prie ES sutarties ir tuometins Europos bendrijos

steigimo sutarties pridto Protokolo dl Jungtins Kara
lysts ir Airijos pozicijos 3 straipsn Jungtin Karalyst ir
Airija dalyvavo priimant ir taikant Reglament (EB)
Nr. 44/2001. Pagal prie ES sutarties ir SESV pridto
Protokolo (Nr. 21) dl Jungtins Karalysts ir Airijos pozi
cijos dl laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs 3 straipsn
Jungtin Karalyst ir Airija prane norinios dalyvauti
priimant ir taikant reglament;

pagal prie ES sutarties ir SESV pridto Protokolo (Nr. 22)

dl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedaly
vauja priimant reglament ir dl to jis jai neprivalomas
ir netaikomas; tai nedaro poveikio Danijos galimybei
taikyti Reglamento (EB) Nr. 44/2001 pakeitimus
remiantis 2005 m. spalio 19 d. Europos bendrijos ir
Danijos Karalysts susitarimo dl jurisdikcijos ir teismo
sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir
vykdymo (1) 3 straipsniu,

(34)

turt bti utikrintas 1968 m. Briuselio konvencijos,

Reglamento (EB) Nr. 44/2001 ir io reglamento
tstinumas ir tuo tikslu nustatytos pereinamosios nuosta
tos. Tstinum taip pat turi utikrinti Europos Sjungos
Teisingumo Teismas, aikindamas 1968 m. Briuselio
konvencij ir j pakeiianius reglamentus;

(35)

valstybi nari prisiimt tarptautini sipareigojim laiky

masis reikia, kad is reglamentas neturt daryti
poveikio specialioms konvencijoms, kuri alys yra vals
tybs nars;

(41)

nedarant poveikio valstybi nari pareigoms pagal

Sutari nuostatas, is reglamentas neturt daryti
poveikio treiosios alies ir valstybs nars dviali
konvencij ir susitarim, sudaryt iki Reglamento (EB)
Nr. 44/2001 sigaliojimo dienos, kurie susij su iame
reglamente reglamentuojamais klausimais, taikymui;

(1) OL L 299, 2005 11 16, p. 62.

(36)

L 351/5

LT

L 351/6

Europos Sjungos oficialusis leidinys

PRIM REGLAMENT:

I SKYRIUS

2012 12 20

priemon, kuri toks teismas paskiria neteikdamas atsakovui

aukimo teism, iskyrus atvejus, kai sprendimas, nusta
tantis atitinkam priemon, prie j vykdant buvo teiktas
atsakovui;

TAIKYMO SRITIS IR APIBRTYS

1 straipsnis
1.
is reglamentas taikomas civilinse ir komercinse bylose,
neatsivelgiant teismo pobd. Vis pirma is reglamentas
netaikomas mokesi, muit ar administracinms byloms arba
valstybs atsakomybei u veiksmus ir neveikim vykdant vals
tybs galiojimus (acta iure imperii).

2.

b) teismin taikos sutartis valstybs nars teismo patvirtinta

arba teismo proceso metu valstybs nars teisme sudaryta
sutartis;

c) autentikas dokumentas kilms valstybje narje oficialiai

parengtas arba kaip autentikas dokumentas uregistruotas
dokumentas, kurio autentikumas:

is reglamentas netaikomas:

a) fizini asmen statusui arba teisnumui ir veiksnumui, nuosa

vybs teisms, atsirandanioms i santuokos ryi arba ryi,
kurie pagal tokiems ryiams taikytin teis laikomi lygiaver
iais santuokai;

b) bankrotui, su nemoki bendrovi arba kit juridini asmen

likvidavimu susijusiems procesams ir panaioms byloms;

c) socialiniam draudimui;

d) arbitraui;

e) i eimos santyki, giminysts, santuokos arba svainysts

kylanioms ilaikymo prievolms;

f) testamentams ir paveldjimui, skaitant dl mirties kylanias

ilaikymo prievoles.

2 straipsnis
iame reglamente:

i) siejamas su parau bei dokumento turiniu ir

ii) buvo nustatytas valdios institucijos arba kitos tuo tikslu

galiotos institucijos;

d) kilms valstyb nar valstyb nar, kurioje atitinkamai

priimtas teismo sprendimas, patvirtinta arba sudaryta teis
min taikos sutartis arba oficialiai parengtas ar uregistruotas
autentikas dokumentas;

e) valstyb nar, kuri kreipiamasi, valstyb nar, kurioje

praoma pripainti teismo sprendim arba vykdyti teismo
sprendim, teismin taikos sutart arba autentik doku
ment;

f) kilms teismas teismas, prims sprendim, kur praoma

pripainti arba vykdyti.

3 straipsnis
iame reglamente svoka teismas apima ias institucijas, jei jos
turi jurisdikcij nagrinti bylas, patenkanias io reglamento
taikymo srit:

a) teismo sprendimas bet koks valstybi nari teismo spren

dimas, neatsivelgiant tai, kaip tas sprendimas gali bti
vardijamas, skaitant nutart, sakym, nutarim ar vykdo
mj rat, taip pat teismo pareigno sprendim dl bylin
jimosi ilaid nustatymo.

a) Vengrijoje nagrinjant bylas dl mokjimo reikalavim

(fizetsi meghagysos eljrs) supaprastinto proceso tvarka
notarai (kzjegyz);

III skyriuje teismo sprendimas apima teismo, kuris pagal

reglament turi jurisdikcij nagrinti byl i esms, paskirtas
laikinsias priemones, skaitant apsaugos priemones. i
svoka neapima laikinosios priemons, skaitant apsaugos

b) vedijoje nagrinjant bylas dl mokjimo reikalavim

(betalningsfrelggande) ir pagalbos (handrckning) supapras
tinto proceso tvarka iiekojimo tarnyba (Kronofogdemyn
digheten).

2012 12 20

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

II SKYRIUS
JURISDIKCIJA

L 351/7

parduodant prekes vieta valstybje narje, kurioje

pagal sutart preks buvo ar turjo bti pateiktos,

1 SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos
4 straipsnis
1.
Pagal reglament asmenims, kuri nuolatin gyvenamoji
(buveins) vieta yra valstybje narje, iekiniai turi bti parei
kiami tos valstybs nars teismuose, neatsivelgiant i asmen
pilietyb.
2.
Asmenims, kurie nra valstybs nars, kurioje yra j
nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta, pilieiai, taikomos tos
valstybs nars pilieiams taikomos jurisdikcijos taisykls.
5 straipsnis
1.
Asmenims, kuri nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta
yra valstybje narje, kitos valstybs nars teismuose iekiniai
gali bti pareikiami tik taikant io skyriaus 27 skirsniuose
nustatytas taisykles.
2.
1 dalyje nurodyt asmen atvilgiu vis pirma netaikomos
nacionalins jurisdikcijos taisykls, apie kurias valstybs nars
turi praneti Komisijai pagal 76 straipsnio 1 dalies a punkt.

teikiant paslaugas vieta valstybje narje, kurioje

pagal sutart paslaugos buvo arba turjo bti suteik
tos,

c) jeigu b punktas netaikomas, taikomas a punktas;

2) bylose dl civilins teiss paeidim, delikto arba kvazide

likto vietos, kurioje vyko ar gali vykti al sukls vykis,
teismuose;

3) civiliniai iekiniai dl alos atlyginimo ar restitucijos, grin

diami veika, dl kurios gali bti ikelta baudiamoji byla,
tas bylas nagrinjaniame teisme, jeigu mintas teismas pagal
jam taikom teis turi jurisdikcij nagrinti civilines bylas;

4) civiliniai iekiniai dl nuosavybs teise pagrsto reikalavimo

grinti Direktyvos 93/7/EEB 1 straipsnio 1 punkte
apibrtus kultros objektus, kuriuos pareik asmuo,
teigiantis turs teis reikalauti grinti tok objekt, tos
vietos teismuose, kurioje yra kultros objektas kreipimosi
teism momentu;

6 straipsnis
1.
Jeigu atsakovo nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta yra
ne valstybje narje, kiekvienos valstybs nars teism jurisdik
cija, laikantis 18 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 2 dalies, 24 ir
25 straipsni, nustatoma pagal tos valstybs nars teis.
2.
Tokio atsakovo atvilgiu bet kuris asmuo, kurio nuolatin
gyvenamoji (buveins) vieta yra valstybje narje, neatsivelgiant
jo pilietyb, gali toje valstybje narje naudotis galiojaniomis
jurisdikcijos taisyklmis, vis pirma taisyklmis, apie kurias vals
tybs nars turi praneti Komisijai pagal 76 straipsnio 1 dalies a
punkt, kaip ir tos valstybs nars pilieiai.

2 SKIRSNIS

5) iekiniai, susij su filialo, atstovybs arba kitokio padalinio

veikla, tokio filialo, atstovybs arba kitokio padalinio
buvimo vietos teismuose;

6) iekiniai, pareikti turto patiktojui, patiktiniui ar naudos i

turto patikjimo sutarties, sudarytos pagal statym arba
raytine forma, arba odiu ir patvirtintos ratu, gavjui,
patikto turto buvimo vietos valstybs nars teismuose;

7) iekiniai dl reikalavimo imokti atlyg u krovinio arba

frachto igelbjim teisme, kurio kompetencijai priklau
santis atitinkamas krovinys arba frachtas:

Specialioji jurisdikcija
7 straipsnis
Asmeniui, kurio nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta yra vals
tybje narje, iekinys kitoje valstybje narje gali bti pareik
tas:
1) a) bylose, kylaniose i sutari atitinkamos prievols
vykdymo vietos teismuose;
b) pagal i nuostat ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos
prievols vykdymo vieta yra:

a) buvo aretuotas kaip atlygio sumokjimo utikrinimo

priemon; arba

b) galjo bti tokiu tikslu aretuotas, bet buvo pateiktas

laidavimas arba kita prievols utikrinimo priemon,

su slyga, kad i nuostata taikoma tik pareikus, kad atsa

kovui priklauso dalis krovinio arba frachto arba kad jo dalis
atsakovui priklaus igelbjimo metu.

L 351/8

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

8 straipsnis
Asmeniui, kurio nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta yra vals
tybje narje, iekinys taip pat gali bti pareiktas:
1) kai mintas asmuo yra vienas i atsakov vieno i atsakov
nuolatins gyvenamosios (buveins) vietos teismuose, jeigu
reikalavimai yra taip glaudiai susij, kad yra tikslinga juos
nagrinti ir sprsti kartu, siekiant ivengti teismo sprendim
nesuderinamumo rizikos, atsirandanios dl atskirai vyks
tani proces;
2) kaip treiajam asmeniui byloje dl laidavimo arba garantijos
ar bet kurioje kitoje byloje kaip treiajam asmeniui teisme,
kuriame buvo ikelta pagrindin byla, iskyrus atvej, kai
tokia byla buvo ikelta vien tik siekiant paalinti mint
asmen i i byl nagrinti kompetentingo teismo jurisdik
cijos;
3) prieiekinis, susijs su ta paia sutartimi arba faktais, kuriais
buvo grindiamas pagrindinis iekinys, teisme, kuriame
nagrinjamas pagrindinis iekinys;
4) bylose, kylaniose i sutari, jeigu iekinys gali bti susietas
su kitu tam paiam atsakovui ikeltu iekiniu dl daiktini
teisi nekilnojamj turt, turto buvimo vietos valstybs
nars teisme.
9 straipsnis
Jeigu pagal reglament valstybs nars teismas turi jurisdikcij
bylose, susijusiose su atsakomybe u laivo naudojim arba eksp
loatacij, tas teismas arba bet kuris kitas tuo tikslu vietoj jo
valstybs nars nacionalinje materialinje teisje numatytas
teismas taip pat turi jurisdikcij nagrinti iekinius dl tokios
atsakomybs ribojimo.

2012 12 20

2.
Draudiko, kurio nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta
nra valstybje narje, taiau kuris turi filial, atstovyb arba
kitok padalin vienoje i valstybi nari, ginuose, susijusiuose
su filialo, atstovybs arba padalinio veikla, tokia valstyb nar
yra laikoma draudiko nuolatine gyvenamja (buveins) vieta.
12 straipsnis
Kai sudaryta atsakomybs draudimo sutartis arba draudiamas
nekilnojamasis turtas, iekinys draudikui taip pat gali bti
pareiktas vietos, kurioje vyko al sukls vykis, teismuose.
i nuostata taikoma ir tuomet, kai kilnojamasis ir nekilnoja
masis turtas yra nurodyti vienoje draudimo sutartyje ir kai
abiej ri turtui ala padaryta dl to paties vykio.
13 straipsnis
1.
Atsakomybs draudimo atvejais, kai al patyrs asmuo
pareikia iekin apdraustajam, draudikas taip pat gali bti
trauktas proces, jeigu tai leidiama pagal teismo vietos teis.
2.
10, 11 ir 12 straipsniai taikomi al patyrusios alies
tiesiogiai draudikui pareiktiems iekiniams, jeigu tokie tiesiogi
niai iekiniai yra leidiami.
3.
Jeigu pagal pirmiau nurodytiems tiesioginiams iekiniams
taikom teis numatyta, kad draudjas arba apdraustasis gali
bti traukti byl kaip alys, ie iekiniai priskiriami to paties
teismo jurisdikcijai.
14 straipsnis
1.
Nedarant poveikio 13 straipsnio 3 daliai, draudikas gali
pareikti iekin tik valstybs nars, kurioje yra atsakovo nuola
tin gyvenamoji (buveins) vieta, teismuose, neatsivelgiant tai,
ar atsakovas yra draudjas, apdraustasis ar naudos gavjas.

3 SKIRSNIS

Jurisdikcija dl byl, susijusi su draudimu

10 straipsnis
Jurisdikcija dl byl, susijusi su draudimu, nustatoma pagal
skirsn, nedarant poveikio 6 straipsniui ir 7 straipsnio 5 punk
tui.
11 straipsnis
1.
Draudikui, kurio nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta yra
valstybje narje, iekinys gali bti pareiktas:
a) valstybs nars, kurioje yra jo nuolatin gyvenamoji (buvei
ns) vieta, teismuose;
b) jeigu iekinius pareikia draudjas, apdraustasis arba naudos
gavjas kitoje valstybje narje iekovo nuolatins gyvena
mosios (buveins) vietos teismuose; arba
c) kai draudikai yra keli valstybs nars, kurioje yra ikelta
byla pagrindiniam draudikui, teismuose.

2.
io skirsnio nuostatos nedaro poveikio teisei pareikti
prieiekin teisme, kuriame pagal skirsn nagrinjamas
pagrindinis iekinys.
15 straipsnis
io skirsnio nuostat galima nesilaikyti tik pagal susitarim:
1) kuris buvo sudarytas po to, kai kilo ginas;
2) pagal kur draudjui, apdraustajam arba naudos gavjui
leidiama pareikti iekin kituose teismuose, nei nurodyti
iame skirsnyje;
3) kuris buvo sudarytas tarp draudjo ir draudiko, kuri abiej
nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta arba prastin gyvena
moji vieta susitarimo sudarymo momentu buvo toje paioje
valstybje narje, ir pagal susitarim tos valstybs nars
teismams suteikiama jurisdikcija, net jei al sukls vykis
vyko usienyje, su slyga, kad toks susitarimas neprieta
rauja tos valstybs nars teisei;

2012 12 20

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

L 351/9

4) kuris buvo sudarytas su draudju, kurio nuolatin gyvena

moji (buveins) vieta yra ne valstybje narje, iskyrus atve
jus, kai yra privalomasis draudimas arba draudiamas vals
tybje narje esantis nekilnojamasis turtas; arba

Jurisdikcija dl byl, susijusi su vartojimo sutartimis

5) kuris yra susijs su draudimo sutartimi, sudaryta dl vienos

ar daugiau 16 straipsnyje nurodyt rizikos ri.

1.
Jurisdikcija dl byl, susijusi su vartojimo sutartimis,
kurias sudaro asmuo, vartotojas, ir kuri dalykas nra laikomas
io asmens komercine ar profesin veikla, nustatoma pagal
skirsn, nedarant poveikio 6 straipsniui ir 7 straipsnio 5 punk
tui, jeigu:

4 SKIRSNIS

17 straipsnis

16 straipsnis
15 straipsnio 5 punkte minimos rizikos rys yra ios:

a) sutartis sudaryta dl preki pirkimo (pardavimo) isimok

tinai grinant dalini mok kredit;

1) bet kokie nuostoliai arba ala, kuriuos patiria:

a) jroje plaukiojantys laivai, pakrani vandenyse arba atvi

roje jroje esantys renginiai arba orlaiviai, ir kurie atsi
randa dl pavojaus, susijusio su j naudojimu komerci
niams tikslams;

b) tranzitu gabenamos preks, iskyrus keleivi baga, jeigu

jos visikai arba i dalies gabenamos tokiais laivais arba
orlaiviais;

2) bet kurios ries atsakomyb, iskyrus atsakomyb u

keleivi kno sualojim arba j bagao praradim ar suga
dinim,

a) kuri atsiranda dl 1 dalies a punkte nurodyt laiv, ren

gini arba orlaivi naudojimo arba eksploatacijos, jeigu
pagal valstybs nars, kurioje tokie orlaiviai yra regist
ruoti, teis nedraudiama sudaryti susitarim dl jurisdik
cijos tokios rizikos draudimo atvejais;

b) sutartis sudaryta dl dalimis grinamos paskolos arba dl

bet kurios kitos formos kredito, suteikto preki pirkimui
(pardavimui) finansuoti; arba

c) visais kitais atvejais, sutartis buvo sudaryta su asmeniu,

vykdaniu komercin arba profesin veikl valstybje narje,
kurioje yra vartotojo nuolatin gyvenamoji vieta, arba kitu
bdu toki veikl susiejaniu su minta valstybe nare ar
keliomis valstybmis, skaitant t valstyb nar, ir jeigu
sutartis priskiriama tokios veiklos sriiai.

2.
Jeigu vartotojas sudaro sutart su alimi, kurios nuolatin
gyvenamoji (buveins) vieta yra ne valstybje narje, bet kuri
vienoje i valstybi nari turi filial, atstovyb arba kitok pada
lin, visuose su minto filialo, atstovybs arba padalinio veikla
susijusiuose ginuose laikoma, kad tokios alies nuolatin gyve
namoji (buveins) vieta yra toje valstybje narje.

3.
is skirsnis netaikomas veimo sutariai, iskyrus sutartis,
kuriose u bendr kain numatyta kelion ir nakvyn.
b) u 1 dalies b punkte apibdint tranzitu gabenam
preki padarytus nuostolius arba al;
18 straipsnis
3) bet kurios ries finansiniai nuostoliai, susij su 1 dalies a
punkte nurodyt laiv, rengini arba orlaivi naudojimu
arba eksploatacija, ypa frachto arba laivo nuomos mokesio
praradimas;

4) kita bet kurios ries rizika, susijusi su 13 punktuose nuro

dytomis rizikos rimis;

5) nepaisant 14 punkt, bet kurios ries didel rizika yra

apibdinta 2009 m. lapkriio 25 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvoje 2009/138/EB dl draudimo ir perdrau
dimo veiklos pradjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (1).
(1) OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

1.
Vartotojas gali pareikti iekin kitai sutarties aliai vals
tybs nars, kurioje yra tos sutarties alies nuolatin gyvenamoji
(buveins) vieta, teismuose arba, neatsivelgiant kitos sutarties
alies nuolatin gyvenamj (buveins) viet, vartotojo nuola
tins gyvenamosios vietos teismuose.

2.
Kita sutarties alis gali pareikti iekin vartotojui tik vals
tybs nars, kurioje yra vartotojo nuolatin gyvenamoji vieta,
teismuose.

3.
is straipsnis nedaro poveikio teisei kelti prieiekin
teisme, kuriame pagal skirsn nagrinjamas pagrindinis ieki
nys.

L 351/10

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

19 straipsnis
io skirsnio nuostat galima nesilaikyti tik pagal susitarim:

2012 12 20

22 straipsnis
1.
Darbdavys gali pareikti iekin tik valstybs nars, kurioje
yra darbuotojo nuolatin gyvenamoji vieta, teismuose.

1) kuris buvo sudarytas po to, kai kilo ginas;

2) pagal kur vartotojui leidiama pareikti iekin kituose teis
muose, nei nurodyti iame skirsnyje; arba
3) kuris yra sudarytas tarp vartotojo ir kitos sutarties alies,
kuri abiej nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta arba
prastin gyvenamoji vieta susitarimo sudarymo momentu
buvo toje paioje valstybje narje, ir pagal kur jurisdikcija
suteikiama tos valstybs nars teismams su slyga, kad toks
susitarimas neprietarauja tos valstybs nars teisei.

2.
io skirsnio nuostatos nedaro poveikio teisei pareikti
prieiekin teisme, kuriame pagal skirsn nagrinjamas
pagrindinis iekinys.

23 straipsnis
io skirsnio nuostat galima nesilaikyti tik pagal susitarim:

1) kuris buvo sudarytas po to, kai kilo ginas; arba

5 SKIRSNIS

Jurisdikcija dl byl, susijusi su individualiomis darbo

sutartimis

2) pagal kur darbuotojui leidiama pareikti iekin kituose

teismuose, nei nurodyti iame skirsnyje.

20 straipsnis
1.
Jurisdikcija dl byl, susijusi su individualiomis darbo
sutartimis, nustatoma pagal skirsn, nedarant poveikio 6
straipsniui, 7 straipsnio 5 punktui ir, kai iekinys pareikiamas
darbdaviui, 8 straipsnio 1 punktui.
2.
Jeigu darbuotojas sudaro individuali darbo sutart su
darbdaviu, kurio nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta yra ne
valstybje narje, bet kuris vienoje i valstybi nari turi filial,
atstovyb arba kitok padalin, visuose su minto filialo, atsto
vybs arba padalinio veikla susijusiuose ginuose laikoma, kad
darbdavio nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta yra toje vals
tybje narje.

6 SKIRSNIS

Iimtin jurisdikcija
24 straipsnis
Toliau ivardyti valstybs nars teismai turi iimtin jurisdikcij,
neatsivelgiant gino ali nuolatin gyvenamj (buveins)
viet:

1) nagrinti iekinius, kuri dalykas yra daiktins teiss nekil

nojamj turt arba nekilnojamojo turto nuoma, turto
buvimo vietos valstybs nars teismai.

21 straipsnis
1.
Darbdaviui, kurio nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta
yra valstybje narje, iekinys gali bti pareiktas:
a) valstybs nars, kurioje yra jo nuolatin gyvenamoji (buvei
ns) vieta, teismuose; arba
b) kitoje valstybje narje:
i) vietos, kurioje arba i kurios darbuotojas paprastai atlieka
savo darb, teismuose arba paskutins tokios darbo vietos
teismuose; arba
ii) jei darbuotojas paprastai savo darb atlieka arba atliko ne
toje paioje alyje vietos, kurioje yra arba buvo darbuo
toj darbinusi mon, teismuose.
2.
Darbdaviui, kurio nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta
yra ne valstybje narje, valstybs nars teisme galima pareikti
iekin pagal 1 dalies b punkt.

Taiau valstybs nars, kurioje yra atsakovo nuolatin gyve

namoji (buveins) vieta, teismai taip pat turi jurisdikcij
nagrinti iekinius, kuri dalykas yra nekilnojamojo turto
nuoma laikinam privaiam naudojimui ne ilgesniam kaip
ei mnesi i eils laikotarpiui, jeigu nuomininkas yra
fizinis asmuo ir jeigu nuomojamos nuosavybs savininko ir
nuomininko nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta yra toje
paioje valstybje narje;

2) nagrinti iekinius, kuri dalykas yra bendrovi ar kit juri

dini asmen arba fizini ar juridini asmen asociacij
steigimo galiojimas, negaliojimas, likvidavimas ar j organ
sprendim galiojimas, valstybs nars, kurioje yra tos
bendrovs, juridinio asmens ar asociacijos buvein, teismai.
Siekdamas nustatyti tos buveins viet teismas taiko savo
tarptautins privatins teiss normas;

3) nagrinti iekinius, kuri dalykas yra ra vieuosiuose

registruose galiojimas, valstybs nars, kurioje tvarkomas
registras, teismai;

2012 12 20

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

4) nagrinti iekinius, susijusius su patent, preks enkl,

pramonini pavyzdi arba kit panai teisi, kurios
privalo bti deponuojamos ar registruojamos, registravimu
arba galiojimu, neatsivelgiant tai, ar is klausimas ikeltas
pareikiant iekin ar prietaravim, valstybs nars, kurioje
buvo kreiptasi dl deponavimo arba registravimo ir kurioje
deponavimas arba registravimas buvo atliktas arba yra
laikomas atliktu pagal Sjungos dokumento arba tarptautins
konvencijos slygas, teismai.

Nedarant poveikio Europos patent biuro jurisdikcijai, pagal

1973 m. spalio 5 d. Miunchene pasirayt Europos patent
idavimo konvencij kiekvienos valstybs nars teismai turi
iimtin jurisdikcij nagrinti iekinius, susijusius su bet
kurio tai valstybei narei iduoto Europos patento registra
vimu arba galiojimu;

L 351/11

3.
Valstybs nars teismas (teismai), kuriam turto patikjimo
dokumentu buvo suteikta jurisdikcija, turi iimtin jurisdikcij
nagrinti iekinius, pareiktus patiktojui, patiktiniui arba
naudos gavjui, jeigu byla yra susijusi su t asmen teisiniais
santykiais arba j teismis ar prievolmis, kylaniomis i turto
patikjimo.

4.
Susitarimai dl jurisdikcijos ar turto patikjimo doku
mento nuostatos dl jurisdikcijos pasirinkimo neturi teisins
galios, jeigu jie prietarauja 15, 19 ar 23 straipsniui arba jeigu
teismai, kuri jurisdikcijos ivengiama, turi iimtin jurisdikcij
pagal 24 straipsn.

5.
Susitarimas dl jurisdikcijos, kuris yra sutarties dalis,
laikomas nuo kit sutarties slyg nepriklausomu susitarimu.

5) nagrinti iekinius, susijusius su teismo sprendim

vykdymu, valstybs nars, kurioje mintas teismo
sprendimas buvo vykdytas arba turi bti vykdomas, teismai.

Susitarimo dl jurisdikcijos galiojimas negali bti ginijamas

remiantis vien tuo, kad sutartis negalioja.

7 SKIRSNIS

26 straipsnis

Susitarimas dl jurisdikcijos

1.
Be jurisdikcijos, kylanios i kit io reglamento nuostat,
jurisdikcij turi valstybs nars teismas, kur atvyksta atsakovas.
i taisykl netaikoma, jeigu atsakovas atvyko teism siekdamas
uginyti jurisdikcij arba jeigu pagal 24 straipsn kitas teismas
turi iimtin jurisdikcij.

25 straipsnis
1.
Jeigu alys, neatsivelgiant j nuolatin gyvenamj
(buveins) viet, yra susitarusios, kad valstybs nars teismas
arba teismai turi jurisdikcij sprsti bet kuriuos ginus, kilusius
arba galinius kilti i konkrei teisini santyki, tas teismas (tie
teismai) turi jurisdikcij, iskyrus atvejus, kai pagal tos valstybs
nars teis susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atvilgiu.
Tokia jurisdikcija yra iimtin, jeigu alys nesusitar kitaip. Susi
tarimas dl jurisdikcijos:

2.
3, 4 arba 5 skirsniuose nurodytose bylose, kai atsakovas
yra draudjas, apdraustasis, draudimo sutarties naudos gavjas,
al patyrusi alis, vartotojas arba darbuotojas, teismas, prie
prisiimdamas jurisdikcij pagal 1 dal, utikrina, kad atsakovas
bt informuotas apie savo teis ginyti teismo jurisdikcij ir
apie atvykimo ar neatvykimo teism pasekmes.

a) sudaromas arba paliudijamas ratu;

8 SKIRSNIS

b) priimamas tokia forma, kuri atitinka ali tarpusavyje nusta

tyt praktik; arba

Jurisdikcijos ir priimtinumo tikrinimas

27 straipsnis

c) tarptautins prekybos arba komercijos srityje sudaromas

paproius atitinkania forma, kuri atitinka praktik, apie
kuri alys ino arba turjo inoti, ir kuri tokioje prekybos
arba komercijos srityje plaiai ino ir kurios nuolat laikosi
sutari, susijusi su atitinkama konkreia prekybos arba
komercijos sritimi, alys.

2.
Bet kuris elektroninmis priemonmis perduotas pranei
mas, kuris utikrina ilgalaik susitarimo ra, laikomas lygia
veriu raytiniam susitarimui.

Jeigu valstybs nars teismui pateikiamas iekinys dl reikala

vimo, kuris i esms susijs su byla, kuri pagal 24 straipsn
priskiriama iimtinei kitos valstybs nars teism jurisdikcijai,
jis savo iniciatyva paskelbia, kad neturi jurisdikcijos.

28 straipsnis
1.
Jeigu atsakovui, kurio nuolatin gyvenamoji (buveins)
vieta yra vienoje valstybje narje, pareikiamas iekinys kitos
valstybs nars teisme ir jis neatvyksta teism, teismas savo
iniciatyva paskelbia, kad neturi jurisdikcijos, nebent jo jurisdik
cija numatyta pagal io reglamento nuostatas.

L 351/12

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

2.
Teismas sustabdo bylos nagrinjim, kol rodoma, kad
atsakovas turjo galimyb laiku gauti bylos iklimo arba lygia
vert dokument, kad galt pasirengti savo gynybai, arba kad
buvo imtasi vis iam tikslui pasiekti btin priemoni.

3.
Vietoj io straipsnio 2 dalies nuostat taikomas 2007 m.
lapkriio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1393/2007 dl teismini ir neteismini dokument civili
nse arba komercinse bylose teikimo valstybse narse (do
kument teikimas) (1) 19 straipsnis, jeigu pagal t reglament
bylos iklimo ar lygiavert dokument viena valstyb nar
turjo perduoti kitai valstybei narei.

4.
Tais atvejais, kai Reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 netai
komas, galioja 1965 m. lapkriio 15 d. Hagos konvencijos dl
civilini ir komercini byl teismini ir neteismini dokument
teikimo usienyje 15 straipsnis, jeigu bylos iklimo arba lygia
vertis dokumentas turjo bti perduotas usienio valstybei, kaip
nurodoma toje konvencijoje.

9 SKIRSNIS

2012 12 20

nagrinti iuos iekinius turi teismas, kur kreiptasi pirmiausia,

ir jeigu pagal jo teis leidiama tuos iekinius sujungti.

3.
Pagal straipsn iekiniai laikomi susijusiais, kai jie yra
taip glaudiai susij, kad juos tikslinga nagrinti ir sprsti kartu,
siekiant ivengti galimo skirtinguose teismo procesuose priimt
sprendim nesuderinamumo.

31 straipsnis
1.
Jeigu iekiniai priskiriami iimtinei keli teism jurisdikci
jai, bet kuris teismas, kitas nei teismas, kur buvo kreiptasi
pirmiausia, atsisako jurisdikcijos to teismo naudai.

2.
Nedarant poveikio 26 straipsnio nuostatoms, kai kreipia
masi valstybs nars teism, kuriam pagal 25 straipsnyje nuro
dyt susitarim suteikiama iimtin jurisdikcija, bet kuris kitos
valstybs nars teismas sustabdo bylos nagrinjim, kol teismas,
kur kreiptasi remiantis susitarimu, paskelbia, kad jis neturi
jurisdikcijos pagal susitarim.

Lis pendens susij iekiniai

29 straipsnis
1.
Nedarant poveikio 31 straipsnio 2 dalies nuostatoms, jeigu
skirting valstybi nari teismuose pradedamas procesas bylose
tarp t pai ali dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, bet
kuris teismas, kur kreiptasi vliau, savo iniciatyva sustabdo
bylos nagrinjim, kol bus nustatyta teismo, kur kreiptasi
pirmiausia, jurisdikcija.

2.
1 dalyje nurodytais atvejais teismo, kur kreiptasi dl
gino, praymu bet kuris kitas teismas, kur buvo kreiptasi,
nedelsdamas informuoja pirmj teism apie dat, kai j buvo
kreiptasi pagal 32 straipsn.

3.
Tais atvejais, kai susitarime nurodytas teismas nustato savo
jurisdikcij pagal susitarim, bet kuris kitos valstybs nars
teismas atsisako savo jurisdikcijos to teismo naudai.

4.
Jeigu iekovas yra draudjas, apdraustasis, draudimo sutar
ties naudos gavjas, al patyrusi alis, vartotojas arba darbuo
tojas, byloms, nurodytoms 3, 4 arba 5 skirsniuose, 2 ir 3 dalys
netaikomos, o susitarimas pagal tuose skirsniuose idstytas
nuostatas yra negaliojantis.

32 straipsnis
1.

3.
Jeigu nustatoma teismo, kur buvo kreiptasi pirmiausia,
jurisdikcija, bet kuris kitas teismas nei teismas, kur buvo
kreiptasi pirmiausia, atsisako jurisdikcijos to teismo naudai.

30 straipsnis
1.
Jeigu skirting valstybi nari teismuose nagrinjami susij
iekiniai, bet kuris teismas, kur kreiptasi vliau, gali sustabdyti
savo bylos nagrinjim.

Pagal skirsn laikoma, kad teism kreiptasi:

a) t dien, kai teismui pateikiamas bylos iklimo arba lygia

vertis dokumentas, su slyga, kad iekovas vliau msi prie
moni, kuri jis turjo imtis, kad dokumentas bt teiktas
atsakovui; arba

b) jei dokumentas turi bti teiktas prie j pateikiant teismui

t dien, kai j gauna u dokumento teikim atsakinga
institucija, su slyga, kad iekovas vliau msi priemoni,
kuri jis turjo imtis, kad dokumentas bt pateiktas teismui.

2.
Jeigu iekinys nagrinjamas pirmosios instancijos teisme,
kur kreiptasi pirmiausia, bet kuris kitas teismas vienos i ali
praymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jeigu jurisdikcij
(1) OL L 324, 2007 12 10, p. 79.

U dokumento teikim atsakinga institucija, nurodyta b punkte,

yra institucija, kuri pirmoji gauna teiktinus dokumentus.

2012 12 20

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

2.
Teismas arba 1 dalyje nurodyta institucija, atsakinga u
dokument teikim, paymi atitinkamai bylos iklimo arba
lygiaverio dokumento teikimo dat arba teiktino dokumento
gavimo dat.

33 straipsnis
1.
Tais atvejais, kai jurisdikcija grindiama 4 straipsniu arba
7, 8 ar 9 straipsniais, ir jei, treiosios valstybs teisme vykstant
bylos nagrinjimui, valstybs nars teisme pradedamas procesas
byloje tarp t pai ali dl to paties dalyko ir tuo paiu
pagrindu, kaip ir treiosios valstybs teisme nagrinjamoje
byloje, valstybs nars teismas gali sustabdyti bylos nagrinjim,
jei:

a) tikimasi, kad treiosios valstybs teismas priims sprendim,

kur galima pripainti ir prireikus vykdyti toje valstybje
narje; ir

b) valstybs nars teismas yra sitikins, kad btina sustabdyti

bylos nagrinjim siekiant tinkamai vykdyti teisingum.

2.
Valstybs nars teismas bet kuriuo metu gali tsti bylos
nagrinjim, jei:

a) bylos nagrinjimas treiosios valstybs teisme taip pat

sustabdytas arba nutrauktas;

b) valstybs nars teismas mano, kad maai tiktina, jog bylos

nagrinjimas treiosios valstybs teisme bus ubaigtas per
pagrst laik; arba

c) btina tsti bylos nagrinjim, siekiant tinkamai vykdyti

teisingum.

3.
Valstybs nars teismas nutraukia bylos nagrinjim, jei
byla baigta nagrinti treiosios valstybs teisme ir priimtas
teismo sprendimas, kur galima pripainti arba prireikus vykdyti
toje valstybje narje.

L 351/13

a) tikslinga susijusias bylas nagrinti ir sprsti kartu, siekiant

ivengti galimo skirtinguose teismo procesuose priimt
sprendim nesuderinamumo;

b) tikimasi, kad treiosios valstybs teismas priims sprendim,

kur galima pripainti ir prireikus vykdyti toje valstybje
narje; ir

c) valstybs nars teismas yra sitikins, kad btina sustabdyti

bylos nagrinjim siekiant tinkamai vykdyti teisingum.

2.
Valstybs nars teismas bet kuriuo metu gali tsti bylos
nagrinjim, jei:

a) valstybs nars teismas mano, kad nebra nesuderinam

sprendim rizikos;

b) bylos nagrinjimas treiosios valstybs teisme taip pat

sustabdytas arba nutrauktas;

c) valstybs nars teismas mano, kad maai tiktina, jog bylos

nagrinjimas treiosios valstybs teisme bus ubaigtas per
pagrst laik; arba

d) btina tsti bylos nagrinjim siekiant tinkamai vykdyti

teisingum.

3.
Valstybs nars teismas gali nutraukti bylos nagrinjim,
jei byla baigta nagrinti treiosios valstybs teisme ir priimtas
teismo sprendimas, kur galima pripainti arba prireikus vykdyti
toje valstybje narje.

4.
Valstybs nars teismas taiko straipsn vienos i ali
praymu arba, kai tai galima pagal nacionalin teis, savo inicia
tyva.

4.
Valstybs nars teismas taiko straipsn vienos i ali
praymu arba, kai tai galima pagal nacionalin teis, savo inicia
tyva.
10 SKIRSNIS

34 straipsnis
1.
Jeigu jurisdikcija grindiama 4 straipsniu arba 7, 8 arba 9
straipsniais ir jei, treiosios valstybs teisme nagrinjant byl,
valstybs nars teisme ikeliama byla, susijusi su treiosios vals
tybs teisme nagrinjama byla, valstybs nars teismas gali
sustabdyti bylos nagrinjim, jei:

Laikinosios priemons, skaitant apsaugos priemones

35 straipsnis
Valstybs nars teismui gali bti pateiktas praymas taikyti pagal
tos valstybs nars teis numatytas laikinsias priemones, skai
tant apsaugos priemones, net jeigu kitos valstybs nars teismai
turi jurisdikcij nagrinti byl i esms.

L 351/14

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

2012 12 20

III SKYRIUS

2 SKIRSNIS

TEISMO SPRENDIM PRIPAINIMAS IR VYKDYMAS

Teismo sprendim vykdymas

1 SKIRSNIS

39 straipsnis

Teismo sprendim pripainimas

Vienoje valstybje narje priimtas teismo sprendimas, kuris yra

vykdytinas toje valstybje narje, yra vykdytinas kitoje valstybje
narje ir tam nereikia jo skelbti vykdytinu.

36 straipsnis
1.
Valstybje narje priimtas teismo sprendimas pripas
tamas kitose valstybse narse netaikant joki speciali proce
dr.

2.
Bet kuri suinteresuotoji alis, vadovaudamasi 3 skirsnio 2
poskirsniu, gali prayti priimti sprendim, kad nra pagrind
atsisakyti pripainti teismo sprendim, kaip nurodyta 45 straips
nyje.

3.
Jei proceso baigtis valstybs nars teisme priklauso nuo to,
kaip bus isprstas alutinis atsisakymo pripainti teismo spren
dim klausimas, tas teismas turi jurisdikcij sprsti tok klau
sim.

37 straipsnis

40 straipsnis
Vykdytinas teismo sprendimas ipso iure suteikia teis taikyti
apsaugos priemones, numatytas pagal valstybs nars, kuri
kreipiamasi, teis.

41 straipsnis
1.
Laikantis io skirsnio nuostat, kitoje valstybje narje
priimt teismo sprendim vykdymo procedr reglamentuoja
valstybs nars, kuri kreipiamasi, teis. Valstybje narje
priimtas teismo sprendimas, kuris yra vykdytinas valstybje
narje, kuri kreipiamasi, vykdomas tokiomis paiomis sly
gomis kaip ir toje valstybje narje, kuri kreipiamasi, priimtas
teismo sprendimas.

1.
alis, norinti, kad valstybje narje bt pripaintas kitoje
valstybje narje priimtas teismo sprendimas, pateikia:

a) teismo sprendimo kopij, atitinkani slygas, btinas jo

autentikumui patvirtinti; ir

2.
Nepaisant 1 dalies, valstybs nars, kuri kreipiamasi,
teisje numatyti atsisakymo vykdyti arba vykdymo sustabdymo
pagrindai taikomi, jeigu jie nra nesuderinami su 45 straipsnyje
nurodytais pagrindais.

b) pagal 53 straipsn iduot paym.

2.
Teismas arba institucija, kuriuos kreipiamasi dl kitoje
valstybje narje priimto teismo sprendimo pripainimo,
prireikus gali nurodyti aliai, praaniai pripainti teismo spren
dim, pagal 57 straipsn pateikti 1 dalies b punkte nurodytos
paymos turinio vertim arba transliteracij. Teismas arba
institucija gali pareikalauti alies pateikti teismo sprendimo
vertim vietoj paymos turinio vertimo, jei be tokio vertimo
negalima tsti nagrinjimo.

38 straipsnis
Teismas arba institucija, kuriuos kreipiamasi dl kitoje vals
tybje narje priimto teismo sprendimo pripainimo, gali
visikai arba i dalies sustabdyti bylos nagrinjim, jei:

a) teismo sprendimas apskundiamas kilms valstybje narje;

arba

b) pateiktas praymas priimti sprendim, kad nra pagrind

atsisakyti pripainti teismo sprendim, kaip nurodyta 45
straipsnyje, arba sprendim, kad remiantis vienu i t
pagrind teismo sprendimas turi bti nepripaintas.

3.
Nereikalaujama, kad alis, praanti vykdyti kitoje valstybje
narje priimt teismo sprendim, valstybje narje, kuri krei
piamasi, turt pato adres. Taip pat nereikalaujama, kad ta
alis valstybje narje, kuri kreipiamasi, turt galiot atstov,
iskyrus atvejus, kai tok atstov privaloma turti neatsivelgiant
ali pilietyb arba nuolatin gyvenamj (buveins) viet.

42 straipsnis
1.
Kad valstybje narje bt vykdomas kitoje valstybje
narje priimtas teismo sprendimas, pareikjas kompetentingai
vykdymo institucijai pateikia:

a) teismo sprendimo kopij, atitinkani slygas, btinas jo

autentikumui patvirtinti; ir

b) pagal 53 straipsn iduot paym, kuria patvirtinama, kad

teismo sprendimas vykdytinas, ir kurioje pateikiama teismo
sprendimo santrauka ir, atitinkamais atvejais, informacija
apie atlygintinas bylinjimosi ilaidas ir palkan apskaiia
vim.

2012 12 20

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

2.
Kad valstybje narje bt vykdomas kitoje valstybje
narje priimtas teismo sprendimas, kuriuo skiriamos laikinosios
priemons, skaitant apsaugos priemones, pareikjas kompeten
tingai vykdymo institucijai pateikia:
a) teismo sprendimo kopij, atitinkani slygas, btinas jo
autentikumui patvirtinti;
b) pagal 53 straipsn iduot paym, kurioje apraoma prie
mon ir patvirtinama, kad:
i) teismas turi jurisdikcij nagrinti byl i esms;
ii) teismo sprendimas yra vykdytinas kilms valstybje
narje; ir
c) jei priemon buvo skirta neteikus atsakovui aukimo
teism teismo sprendimo teikimo rodym.
3.
Kompetentinga vykdymo institucija prireikus gali reika
lauti, kad pareikjas pagal 57 straipsn pateikt paymos
turinio vertim arba transliteracij.
4.
Kompetentinga vykdymo institucija gali reikalauti, kad
pareikjas pateikt teismo sprendimo vertim, tik tuo atveju,
jeigu ji be tokio vertimo negali vykdyti tolesni veiksm.

L 351/15

apsaugos priemones, kol asmeniui, kurio atvilgiu praoma

vykdyti teismo sprendim, bus pateiktas tas vertimas.

i dalis netaikoma, jei asmeniui, kurio atvilgiu praoma vykdyti

teismo sprendim, teismo sprendimas jau yra teiktas viena i
pirmoje pastraipoje nurodyt kalb arba kartu su vertimu
vien i t kalb.

3.
is straipsnis netaikomas teismo sprendime nurodytos
apsaugos priemons vykdymui, arba jeigu asmuo, kuris kreipiasi
dl vykdymo utikrinimo, pradeda taikyti apsaugos priemones
pagal 40 straipsn.

44 straipsnis
1.
Jeigu pagal 3 skirsnio 2 poskirsn pateiktas praymas atsi
sakyti vykdyti teismo sprendim, valstybs nars, kuri krei
piamasi, teismas asmens, kurio atvilgiu praoma vykdyti teismo
sprendim, praymu gali:

a) apriboti vykdymo proces ir nustatyti taikyti tik apsaugos

priemones;

b) vykdym susieti su slyga, pagal kuri sprendimas vykdomas

tik pateikus joje nustatyt garantij; arba

c) visikai ar i dalies sustabdyti vykdymo proces.

43 straipsnis
1.
Jei praoma vykdyti kitoje valstybje narje priimt teismo
sprendim, pagal 53 straipsn iduota payma asmeniui, kurio
atvilgiu praoma vykdyti teismo sprendim, teikiama prie
taikant pirmj vykdymo priemon. Kartu su payma patei
kiamas teismo sprendimas, jei jis tam asmeniui dar nebuvo
teiktas.

2.
Kompetentinga institucija valstybje narje, kuri kreipia
masi, asmens, kurio atvilgiu praoma vykdyti teismo spren
dim, praymu sustabdo vykdymo proces, kai teismo spren
dimo vykdytinumas sustabdomas kilms valstybje narje.

3 SKIRSNIS

2.
Jei asmens, kurio atvilgiu praoma vykdyti teismo spren
dim, nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta yra ne kilms, o
kitoje valstybje narje, jis gali prayti pateikti teismo sprendimo
vertim, kad galt uginyti teismo sprendimo vykdym, jei
teismo sprendimas nra suraytas viena i toliau ivardyt
kalb arba prie jo nra pridtas vertimas vien i kalb:
a) kalb, kuri jis supranta; arba
b) valstybs nars, kurioje yra jo nuolatin gyvenamoji (buvei
ns) vieta, oficialij kalb arba, jei toje valstybje narje yra
kelios oficialiosios kalbos, jo nuolatins gyvenamosios
(buveins) vietos oficialij kalb arba vien i oficialij
kalb.
Jei pagal pirm pastraip praoma pateikti teismo sprendimo
vertim, negali bti imamasi joki vykdymo priemoni, iskyrus

Atsisakymas pripainti arba vykdyti teismo sprendim

1 poskirsnis
Atsisakymas pripainti teismo sprendim
45 straipsnis
1.
Bet kurios suinteresuotosios alies praymu teismo spren
dimas nepripastamas, jei:

a) toks pripainimas aikiai prietarauja valstybs nars, kuri

kreipiamasi, vieajai tvarkai (ordre public);

b) teismo sprendimas buvo priimtas, jei atsakovui, kuris neat

vyko teism, laiku ir tinkamu bdu nebuvo teiktas bylos
iklimo arba lygiavertis dokumentas, kad jis galt pasi
rengti savo gynybai, iskyrus atvejus, kai atsakovas neugin
ijo teismo sprendimo, nors turjo galimyb tai padaryti;

L 351/16

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

2012 12 20

c) teismo sprendimas nesuderinamas su valstybje narje,

kuri kreipiamasi, priimtu teismo sprendimu byloje tarp t
pai ali;

3.
Pareikjas teismui pateikia teismo sprendimo kopij ir,
prireikus, jo vertim arba transliteracij.

d) teismo sprendimas nesuderinamas su anksiau kitoje vals

tybje narje arba treiojoje valstybje priimtu teismo spren
dimu byloje tarp t pai ali dl to paties dalyko ir tuo
paiu pagrindu su slyga, kad ankstesnis teismo sprendimas
atitinka btinas sprendim pripainimo slygas valstybje
narje, kuri kreipiamasi;

Teismas gali leisti nepateikti pirmoje pastraipoje nurodyt doku

ment, jei jis juos jau turi arba mano, kad prayti pareikjo
juos pateikti yra nepagrsta. Pastaruoju atveju teismas gali
prayti, kad tuos dokumentus pateikt kita alis.

e) teismo sprendimas prietarauja:

i) II skyriaus 3, 4 arba 5 skirsniams, jeigu atsakovas buvo

draudjas, apdraustasis, draudimo sutarties naudos gav
jas, al patyrusi alis, vartotojas arba darbuotojas; arba

ii) II skyriaus 6 skirsniui.

2.
Nagrindamas 1 dalies e punkte nurodytus jurisdikcijos
pagrindus, teismas, kuriam pateiktas praymas, turi remtis
nustatytais faktais, kuriais kilms teismas grind savo jurisdik
cij.

3.
Nedarant poveikio 1 dalies e punktui, kilms teismo juris
dikcija negali bti peririma. 1 dalies a punkte nurodytas
vieosios tvarkos kriterijus negali bti taikomas jurisdikcijos
taisyklms.

4.
Praymas atsisakyti pripainti teismo sprendim patei
kiamas pagal 2 poskirsnyje ir, atitinkamais atvejais, pagal 4
skirsnyje numatyt tvark.

4.
Nereikalaujama, kad alis, praanti atsisakyti vykdyti kitoje
valstybje narje priimt teismo sprendim, valstybje narje,
kuri kreipiamasi, turt pato adres. Taip pat nereikalaujama,
kad ta alis valstybje narje, kuri kreipiamasi, turt galiot
atstov, iskyrus atvejus, kai tok atstov privaloma turti neat
sivelgiant ali pilietyb arba nuolatin gyvenamj (buveins)
viet.

48 straipsnis
Teismas nedelsdamas priima sprendim dl praymo atsisakyti
vykdyti teismo sprendim.

49 straipsnis
1.
Bet kuri alis gali apsksti sprendim dl praymo atsisa
kyti vykdyti teismo sprendim.

2.
Skundas turi bti pateiktas teismui, kur atitinkama vals
tyb nar nurod Komisijai pagal 75 straipsnio b punkt kaip
teism, kuriam turi bti teikiamas toks skundas.

50 straipsnis
2 poskirsnis
Atsisakymas vykdyti teismo sprendim
46 straipsnis
Asmeniui, kurio atvilgiu praoma vykdyti teismo sprendim,
pateikus praym, teismo sprendim atsisakoma vykdyti tuo
atveju, jei nustatomas vieno i 45 straipsnyje nurodyt pagrind
buvimas.

47 straipsnis
1.
Praymas atsisakyti vykdyti teismo sprendim pateikiamas
teismui, kur atitinkama valstyb nar nurod Komisijai pagal 75
straipsnio a punkt kaip teism, kuriam turi bti teikiamas
praymas.

2.
Atsisakymo vykdyti teismo sprendim procedr, kiek to
nereglamentuoja is reglamentas, reglamentuoja valstybs nars,
kuri kreipiamasi, teis.

Sprendimas dl skundo gali bti uginytas tik apskundimo

tvarka, kai atitinkama valstyb nar pagal 75 straipsnio c punkt
yra nurodiusi Komisijai teismus, kuriems teikiami bet kurie
tolesni apeliaciniai skundai.

51 straipsnis
1.
Teismas, kuriam pateikiamas praymas atsisakyti vykdyti
teismo sprendim, arba teismas, kuris nagrinja skund pagal 49
straipsn arba 50 straipsn, gali sustabdyti bylos nagrinjim,
jeigu kilms valstybje narje teismo sprendimas buvo apskstas
prastine tvarka arba jeigu tokio skundo pateikimo terminas dar
nesibaig. Pastaruoju atveju teismas gali nurodyti laikotarp, per
kur toks skundas turi bti pateiktas.

2.
Jeigu teismo sprendimas buvo priimtas Airijoje, Kipre arba
Jungtinje Karalystje, bet kurios formos skundas, kuris gali bti
pateikiamas kilms valstybje narje, laikomas 1 dalyje nurodytu
prastine tvarka pateiktu skundu.

2012 12 20

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

4 SKIRSNIS

Bendrojo pobdio nuostatos

L 351/17

teis vietos, kurioje praoma pripainti kitoje valstybje

narje priimt teismo sprendim arba pateikiamas praymas,
oficialij proceso kalb arba vien i oficialij kalb.

52 straipsnis
Jokiomis aplinkybmis valstybje narje, kuri kreipiamasi,
valstybs nars teismo priimtas sprendimas negali bti peri
rimas i esms.

2.
53 ir 60 straipsniuose nurodyt form dokument
vertimas arba transliteracija gali bti atliekami bet kuri kit
oficialij Sjungos institucij kalb arba kalbas, kuri (-ias)
atitinkama valstyb nar nurod kaip priimtinas.

53 straipsnis
Kilms teismas bet kurios suinteresuotosios alies praymu
iduoda paym, naudodamasis I priede nustatyta forma.

54 straipsnis
1.
Jei teismo sprendime numatyta priemon arba sakymas,
kuris pagal valstybs nars, kuri kreipiamasi, teis nra ino
mas, ta priemon arba sakymas, kiek tai manoma, prilyginami
tos valstybs nars teisje inomai priemonei arba sakymui,
kurie turi lygiavert poveik ir kuriais siekiama panai tiksl
ir interes.

Toks prilyginimas negali sukelti pasekmi, kurios bt kitokios,

nei numatytos kilms valstybs nars teisje.

3.
Vertim pagal reglament atlieka asmuo, turintis kvali
fikacij atlikti vertimus vienoje i valstybi nari.

IV SKYRIUS
AUTENTIKI DOKUMENTAI IR TEISMINS TAIKOS SUTARTYS

58 straipsnis
1.
Autentikas dokumentas, kuris yra vykdytinas kilms vals
tybje narje, yra vykdytinas kitose valstybse narse, nereika
laujant jokios vykdytinumo deklaracijos. Autentikas doku
mentas gali bti nevykdomas tik tokiu atveju, jeigu jo vykdymas
akivaizdiai prietarauja valstybs nars, kuri kreipiamasi,
vieajai tvarkai (ordre public).

2.
Bet kuri alis gali teisme uginyti priemons arba
sakymo prilyginim.

Prireikus, autentikiems dokumentams atitinkamai taikomos 2

skirsnio, 3 skirsnio 2 poskirsnio ir III skyriaus 4 skirsnio
nuostatos.

3.
Jei tai btina, gali bti reikalaujama, kad alis, kuri prao
pripainti ar vykdyti teismo sprendim, pateikt teismo spren
dimo vertim arba transliteracij.

2.
Pateiktas autentikas dokumentas turi atitikti slygas,
btinas jo autentikumui patvirtinti kilms valstybje narje.

55 straipsnis

59 straipsnis

Valstybje narje priimtas teismo sprendimas, kuriame kaip

bauda nurodytas mokjimas, valstybje narje, kuri kreipia
masi, yra vykdytinas tik tuo atveju, jeigu kilms teismas nustat
galutin moktin sum.

Teismin taikos sutartis, kuri yra vykdytina kilms valstybje

narje, kitose valstybse narse vykdoma tokiomis paiomis
slygomis kaip autentiki dokumentai.

56 straipsnis
Jeigu alis vienoje valstybje narje kreipiasi dl kitoje valstybje
narje priimto teismo sprendimo vykdymo, neturi bti reikalau
jama, kad ta alis pateikt kok nors utikrinim, garantij ar
depozit, remiantis tuo, kad ta alis yra usienio alies pilietis
arba kad jo nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta arba prastin
gyvenamoji vieta nra valstybje narje, kuri kreipiamasi.

60 straipsnis
Kilms valstybs nars kompetentinga institucija arba teismas
bet kurios suinteresuotosios alies praymu iduoda II priede
nustatytos formos paym, kurioje pateikiama autentikame
dokumente raytos vykdytinos prievols arba teisminje taikos
sutartyje rayto ali susitarimo santrauka.

V SKYRIUS

57 straipsnis
1.
Jei pagal reglament reikia dokumento vertimo arba
transliteracijos, vertimas arba transliteracija atliekami atitin
kamos valstybs nars oficialij kalb arba, jei toje valstybje
narje yra keletas oficiali kalb, pagal tos valstybs nars

BENDROSIOS NUOSTATOS

61 straipsnis
Pagal reglament valstybje narje iduot dokument
nereikia legalizuoti ar taikyti kit pana formalum.

L 351/18

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

62 straipsnis
1.
Teismas, nordamas nustatyti, ar alies nuolatin gyvena
moji (buveins) vieta yra valstybje narje, kurios teism buvo
kreiptasi dl bylos nagrinjimo, taiko savo vidaus teis.

2.
Jeigu alies nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta yra vals
tybje narje, kuri nra valstyb nar, kurios teism buvo
kreiptasi dl bylos nagrinjimo, teismas, nordamas nustatyti,
ar mintos alies nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta yra
kitoje valstybje narje, taiko tos valstybs nars teis.

63 straipsnis
1.
iame reglamente bendrovs ar kito juridinio asmens arba
fizini ar juridini asmen asociacijos buveins vieta yra ten,
kur yra j:

a) oficiali buveins vieta;

b) centrin administracija; arba

2012 12 20

Komisijos pagal 76 straipsnio 1 dalies b punkt ir 76 straipsnio

2 dal sudaryt sra trauktose valstybse narse tik tiek, kiek
tai leidiama pagal nacionalin teis. Bet kuris asmuo, kurio
nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta yra kitoje valstybje, gali
bti pakviestas stoti t valstybi nari teismuose nagrinjam
byl pagal tame srae nurodytas treij ali informavimo
apie gin taisykles.

2.
Teismo sprendimai, priimti valstybje narje pagal 8
straipsnio 2 punkt arba 13 straipsn pripastami ir vykdomi
III skyriuje nustatyta tvarka bet kurioje kitoje valstybje narje.
Bet kurios pagal valstybi nari, traukt 1 dalyje nurodyt
sra, teis galimos tose valstybse narse priimt teismo
sprendim pasekms treiosioms alims pagal 1 dal pripas
tamos visose valstybse narse.

3.
1 dalyje nurodyt sra trauktos valstybs nars per
Tarybos sprendimu 2001/470/EB (1) sudaryt Europos teismin
tinkl civilinse ir komercinse bylose (toliau Europos teis
minis tinklas) teikia informacij apie tai, kaip pagal j naciona
lin teis galima nustatyti 2 dalies antrame sakinyje nurodytas
teismo sprendim pasekmes.

c) pagrindin verslo vieta.

VI SKYRIUS

2.
Airijoje, Kipre ir Jungtinje Karalystje oficiali buveins
vieta yra registruotas biuras arba, jeigu tokio biuro niekur
nra, registravimo vieta ar, jeigu tokios vietos niekur nra, vieta,
pagal kurios teis buvo steigta bendrov.

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

66 straipsnis
1.
is reglamentas taikomas tik pradtam teismo procesui,
autentikiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba
registruojami, ir teisminms taikos sutartims, kurios patvirti
namos arba sudaromos 2015 m. sausio 10 d. arba vliau.

3.
Teismas, nordamas nustatyti, ar patikto turto buvimo
vieta yra valstybje narje, kurios teismuose yra nagrinjama
byla, taiko savo tarptautins privatins teiss normas.

64 straipsnis
Nedarant poveikio bet kurioms kitoms palankesnms naciona
lini statym nuostatoms, asmenys, kuri nuolatin gyvenamoji
(buveins) vieta yra valstybje narje ir kuriems kitos valstybs
nars, nei kurios pilieiai jie yra, teisme pareiktas kaltinimas dl
netyins nusikalstamos veikos, gali bti ginami tam galiot
asmen, net jeigu jie asmenikai nedalyvauja. Taiau byl nagri
njantis teismas gali reikalauti, kad minti asmenys asmenikai
atvykt teism. Jiems neatvykus, sprendimas, priimtas civilinje
byloje suinteresuotajam asmeniui neturint galimybs pasirengti
savo gynybai, kitose valstybse narse neturi bti pripastamas
arba vykdomas.

65 straipsnis
1.
Jurisdikcija dl 8 straipsnio 2 punkte ir 13 straipsnyje
nurodyt byl dl laidavim arba garantij ar bet kuri kit
byl, dalyvaujant tretiesiems asmenims, gali bti remiamasi

2.
Nepaisant 80 straipsnio, Reglamentas (EB) Nr. 44/2001
toliau taikomas teismo sprendimams, kurie priimami ikeltose
bylose, autentikiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi
arba registruojami, ir teisminms taikos sutartims, kurios patvir
tinamos arba sudaromos iki 2015 m. sausio 10 d., kurie
patenka to reglamento taikymo srit.

VII SKYRIUS
SANTYKIS SU KITAIS DOKUMENTAIS

67 straipsnis
is reglamentas nedaro poveikio nuostatoms, reglamentuojan
ioms jurisdikcij ir specialiose srityse priimt teismo sprendim
pripainimo ir vykdymo nuostatoms, numatytoms Sjungos
dokumentuose arba nacionaliniuose statymuose, suderintuose
pagal tokius dokumentus.
(1) OL L 174, 2001 6 27, p. 25.

2012 12 20

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

68 straipsnis
1.
is reglamentas tarp valstybi nari pakeiia 1968 m.
Briuselio konvencij, iskyrus jos taikymo srityje esanias vals
tybi nari teritorijas ir teritorijas, kurioms pagal SESV 355
straipsn is reglamentas netaikomas.

2.
Tokiu mastu, kokiu is reglamentas pakeiia valstybi
nari sudaryt 1968 m. Briuselio konvencij, bet kuri nuoroda
t konvencij laikoma nuoroda reglament.

L 351/19

b) konvencijoje dl tam tikr ri byl numatyt jurisdikcij

valstybje narje vykdanio teismo priimti sprendimai kitose
valstybse narse pripastami ir vykdomi pagal regla
ment.

Jei konvencijoje dl tam tikros ries bylos, kurioje dalyvauja

kilms valstyb nar ir valstyb nar, kuri kreipiamasi, nusta
tytos teismo sprendim pripainimo arba vykdymo slygos,
taikomos tos slygos. Bet kuriuo atveju gali bti taikomos io
reglamento nuostatos dl teismo sprendim pripainimo arba
vykdymo.

69 straipsnis

72 straipsnis

Laikantis 70 ir 71 straipsni, is reglamentas tarp valstybi

nari pakeiia konvencijas, kurios taikomos tiems patiems klau
simams, kuriems taikomas is reglamentas. Vis pirma pakei
iamos Komisijos pagal 76 straipsnio 1 dalies c punkte ir 76
straipsnio 2 dalyje sudarytame srae ivardytos konvencijos.

is reglamentas nedaro poveikio susitarimams, pagal kuriuos

valstybs nars, prie sigaliojant Reglamentui (EB) Nr. 44/2001,
1968 m. Briuselio konvencijos 59 straipsnyje nustatyta tvarka
sipareigojo nepripainti teismo sprendim, ypa priimt kitose
mint konvencij pasiraiusiose valstybse, prie atsakovus,
kuri nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta arba prastin gyve
namoji vieta yra treiojoje valstybje, kurioje pirmiau nurodytos
konvencijos 4 straipsnyje nurodytais atvejais teismo sprendimas
gali bti pagrstas tik tos paios konvencijos 3 straipsnio antroje
dalyje nustatyta jurisdikcija.

70 straipsnis
1.
69 straipsnyje nurodytos konvencijos ir toliau galioja
byloms, kurioms netaikomas is reglamentas.

73 straipsnis

2.
Jos ir toliau galioja teismo sprendimams, kurie yra priimti,
autentikiems dokumentams, kurie yra oficialiai sudaryti arba
registruoti, ir teisminms taikos sutartims, kurios yra patvir
tintos arba sudarytos prie Reglamento (EB) Nr. 44/2001 siga
liojimo dat.

71 straipsnis
1.
is reglamentas nedaro poveikio jokioms konvencijoms,
kuriose dalyvauja valstybs nars ir kurios konkreiose bylose
reglamentuoja jurisdikcij arba teismo sprendim pripainim ir
vykdym.

1.
is reglamentas nedaro poveikio 2007 m. Lugano konven
cijos taikymui.

2.
is reglamentas nedaro poveikio 1958 m. Niujorko
konvencijos taikymui.

3.
is reglamentas nedaro poveikio treiosios valstybs ir
valstybs nars dviali konvencij ir susitarim, sudaryt iki
Reglamento (EB) Nr. 44/2001 sigaliojimo dienos, kurie susij
su iame reglamente reglamentuojamais klausimais, taikymui.

VIII SKYRIUS

2.

Siekiant vienodai aikinti 1 dal, ji taikoma taip:

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

74 straipsnis

a) pagal reglament valstybs nars, kuri dalyvauja konven

cijoje dl tam tikr ri byl, teismui nedraudiama prisi
imti jurisdikcijos pagal mint konvencij, net jei atsakovo
nuolatin gyvenamoji (buveins) vieta yra kitoje valstybje
narje, kuri toje konvencijoje nedalyvauja. Bet kuriuo atveju,
iekin nagrinjantis teismas taiko io reglamento 28
straipsn;

Valstybs nars per Europos teismin tinkl, siekdamos leisti

vieai naudotis informacija, pateikia nacionalini vykdymo
taisykli ir procedr apra, taip pat nurodo kompetentingas
vykdymo institucijas, informacij apie vykdymo apribojimus,
vis pirma skolininko apsaugos taisykles ir senaties terminus.

i informacij valstybs nars nuolat atnaujina.

L 351/20

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

75 straipsnis
Valstybs nars iki 2014 m. sausio 10 d. Komisijai nurodo:

a) teismus, kuriems pagal 47 straipsnio 1 dal turi bti patei

kiami praymai atsisakyti vykdyti teismo sprendim;

b) teismus, kuriems skundiamas teismo sprendimas dl

praymo atsisakyti vykdyti teismo sprendim pagal 49
straipsnio 2 dal;

c) teismus, kuriems teikiamas bet kuris tolesnis skundas pagal

50 straipsn; ir

d) priimtinas form vertimo pagal 57 straipsnio 2 dal kalbas.

Komisija tinkamais bdais, vis pirma per Europos teismin

tinkl, skelbia i informacij vieai.

2012 12 20

77 straipsnis
Komisijai pagal 78 straipsn suteikiami galiojimai priimti dele
guotuosius aktus dl I ir II pried pakeitim.

78 straipsnis
1.
Komisijai suteikiami galiojimai priimti deleguotuosius
aktus laikantis iame straipsnyje nustatyt slyg.

2.
77 straipsnyje nurodyti galiojimai priimti deleguotuosius
aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2013 m.
sausio 9 d.

3.
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu
ataukti 77 straipsnyje nurodyt galiojim suteikim. Spren
dimu dl ataukimo nutraukiamas tame sprendime nurodyt
galiojim suteikimas. Jis sigalioja kit dien po sprendimo
paskelbimo Europos Sjungos oficialiajame leidinyje arba vlesn
jame nurodyt dien. Jis nedaro poveikio jau galiojani dele
guotj akt teistumui.

76 straipsnis
1.

Valstybs nars pranea Komisijai apie:

a) 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas juris

dikcijos taisykles;

b) 65 straipsnyje nurodytas treij ali informavimo taisykles;

ir

4.
Kai tik Komisija priima deleguotj akt, apie tai ji tuo
paiu metu pranea Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.
Pagal 77 straipsn priimtas deleguotasis aktas sigalioja tik
tuomet, jeigu per du mnesius nuo praneimo apie j Europos
Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei
Taryba nepareik prietaravim arba jeigu iki to laikotarpio
pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba prane Komi
sijai, kad jie nepareik prietaravim. Europos Parlamento arba
Tarybos iniciatyva is laikotarpis pratsiamas dviem mnesiams.

c) 69 straipsnyje nurodytas konvencijas.

79 straipsnis
2.
Komisija sudaro atitinkamus sraus remdamasi 1 dalyje
nurodytais valstybi nari praneimais.

3.
Valstybs nars pranea Komisijai apie visus vlesnius
pakeitimus, kuri prireikia padaryti tuose srauose. Komisija
atitinkamai keiia tuos sraus.

Komisija ne vliau kaip 2022 m. sausio 11 d. pateikia io

reglamento taikymo ataskait Europos Parlamentui, Tarybai
bei Europos ekonomikos ir socialini reikal komitetui. Toje
ataskaitoje vertinamas galimas reikalingumas toliau plsti juris
dikcijos taisykles, kad jos apimt atsakovus, kuri nuolatin
gyvenamoji (buveins) vieta yra ne valstybje narje, atsivel
giant io reglamento veikim ir galimus pokyius tarptautiniu
lygmeniu. Kai tinkama, prie ataskaitos pridedami pasilymai dl
io reglamento pakeitim.

4.
Komisija sraus ir visus vlesnius juose padarytus pakei
timus skelbia Europos Sjungos oficialiajame leidinyje.
80 straipsnis
5.
Komisija utikrina, kad visa pagal 1 ir 3 dalis pateikta
informacija bt vieai prieinama bet kuriomis kitomis tinka
momis priemonmis, vis pirma per Europos teismin tinkl.

iuo reglamentu panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 44/2001.

Nuorodos panaikint reglament laikomos nuorodomis
reglament ir skaitomos pagal III priede pateikt atitikties
lentel.

2012 12 20

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

L 351/21

81 straipsnis
is reglamentas sigalioja dvideimt dien po jo paskelbimo Europos Sjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 10 d., iskyrus 75 ir 76 straipsnius, kurie taikomi nuo 2014 m. sausio
10 d.

is reglamentas privalomas visas ir pagal Sutartis tiesiogiai taikomas valstybse narse.

Priimta Strasbre 2012 m. gruodio 12 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu
Pirmininkas

M. SCHULZ

A. D. MAVROYIANNIS

L 351/22

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

I PRIEDAS

2012 12 20

2012 12 20

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

L 351/23

L 351/24

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

2012 12 20

2012 12 20

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

L 351/25

L 351/26

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

II PRIEDAS

2012 12 20

2012 12 20

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

L 351/27

L 351/28

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

2012 12 20

LT

2012 12 20

Europos Sjungos oficialusis leidinys

L 351/29

III PRIEDAS
ATITIKTIES LENTEL
Reglamentas (EB) Nr. 44/2001

is reglamentas

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 2 dalis, anginiai odiai

1 straipsnio 2 dalis, anginiai odiai

1 straipsnio 2 dalies a punktas

1 straipsnio 2 dalies af punktai

1 straipsnio 2 dalies bd punktai

1 straipsnio 2 dalies bd punktai

1 straipsnio 2 dalies e punktas

1 straipsnio 3 dalis

2 straipsnis

2 straipsnis

4 straipsnis

3 straipsnis

5 straipsnis

4 straipsnis

6 straipsnis

5 straipsnis, anginiai odiai

7 straipsnis, anginiai odiai

5 straipsnio 1 punktas

7 straipsnio 1 punktas

5 straipsnio 2 punktas

5 straipsnio 3 ir 4 punktai

7 straipsnio 2 ir 3 punktai

7 straipsnio 4 punktas

5 straipsnio 57 punktai

7 straipsnio 57 punktai

6 straipsnis

8 straipsnis

7 straipsnis

9 straipsnis

8 straipsnis

10 straipsnis

9 straipsnis

11 straipsnis

10 straipsnis

12 straipsnis

11 straipsnis

13 straipsnis

12 straipsnis

14 straipsnis

13 straipsnis

15 straipsnis

14 straipsnis

16 straipsnis

15 straipsnis

17 straipsnis

16 straipsnis

18 straipsnis

17 straipsnis

19 straipsnis

18 straipsnis

20 straipsnis

19 straipsnio 1 ir 2 punktai

21 straipsnio 1 dalis

21 straipsnio 2 dalis

20 straipsnis

22 straipsnis

21 straipsnis

23 straipsnis

22 straipsnis

24 straipsnis

23 straipsnio 12 dalys

25 straipsnio 12 dalys

LT

L 351/30

Europos Sjungos oficialusis leidinys

Reglamentas (EB) Nr. 44/2001

2012 12 20

is reglamentas

23 straipsnio 3 dalis

23 straipsnio 4 ir 5 dalys

25 straipsnio 3 ir 4 dalys

25 straipsnio 5 dalis

24 straipsnis

26 straipsnio 1 dalis

26 straipsnio 2 dalis

25 straipsnis

27 straipsnis

26 straipsnis

28 straipsnis

27 straipsnio 1 dalis

29 straipsnio 1 dalis

29 straipsnio 2 dalis

27 straipsnio 2 dalis

29 straipsnio 3 dalis

28 straipsnis

30 straipsnis

29 straipsnis

31 straipsnio 1 dalis

31 straipsnio 2 dalis

31 straipsnio 3 dalis

31 straipsnio 4 dalis

30 straipsnis

32 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

32 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

32 straipsnio 2 dalis

33 straipsnis

34 straipsnis

31 straipsnis

35 straipsnis

32 straipsnis

2 straipsnio a punktas

33 straipsnis

36 straipsnis

37 straipsnis

39 straipsnis

40 straipsnis

41 straipsnis

42 straipsnis

43 straipsnis

44 straipsnis

34 straipsnis

45 straipsnio 1 dalies ad punktai

35 straipsnio 1 dalis

45 straipsnio 1 dalies e punktas

35 straipsnio 2 dalis

45 straipsnio 2 dalis

35 straipsnio 3 dalis

45 straipsnio 3 dalis

45 straipsnio 4 dalis

36 straipsnis

52 straipsnis

37 straipsnio 1 dalis

38 straipsnio a punktas

38 straipsnis

LT

2012 12 20

Europos Sjungos oficialusis leidinys

Reglamentas (EB) Nr. 44/2001

L 351/31

is reglamentas

39 straipsnis

40 straipsnis

41 straipsnis

42 straipsnis

43 straipsnis

44 straipsnis

45 straipsnis

46 straipsnis

47 straipsnis

48 straipsnis

46 straipsnis

47 straipsnis

48 straipsnis

49 straipsnis

50 straipsnis

51 straipsnis

54 straipsnis

49 straipsnis

55 straipsnis

50 straipsnis

51 straipsnis

56 straipsnis

52 straipsnis

53 straipsnis

54 straipsnis

53 straipsnis

55 straipsnio 1 dalis

55 straipsnio 2 dalis

37 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 3 dalis ir 57 straipsnis

56 straipsnis

61 straipsnis

57 straipsnio 1 dalis

58 straipsnio 1 dalis

57 straipsnio 2 dalis

57 straipsnio 3 dalis

58 straipsnio 2 dalis

57 straipsnio 4 dalis

60 straipsnis

58 straipsnis

59 straipsnis ir 60 straipsnis

59 straipsnis

62 straipsnis

60 straipsnis

63 straipsnis

61 straipsnis

64 straipsnis

62 straipsnis

3 straipsnis

63 straipsnis

64 straipsnis

65 straipsnis

65 straipsnio 1 ir 2 dalys

LT

L 351/32

Europos Sjungos oficialusis leidinys

Reglamentas (EB) Nr. 44/2001

2012 12 20

is reglamentas

65 straipsnio 3 dalis

66 straipsnis

66 straipsnis

67 straipsnis

67 straipsnis

68 straipsnis

68 straipsnis

69 straipsnis

69 straipsnis

70 straipsnis

70 straipsnis

71 straipsnis

71 straipsnis

72 straipsnis

72 straipsnis

73 straipsnis

73 straipsnis

79 straipsnis

74 straipsnio 1 dalis

75 straipsnio pirmos pastraipos a, b ir c punktai ir 76

straipsnio 1 dalies a punktas

74 straipsnio 2 dalis

77 straipsnis

78 straipsnis

80 straipsnis

75 straipsnis

76 straipsnis

81 straipsnis

I priedas

76 straipsnio 1 dalies a punktas

II priedas

75 straipsnio a punktas

III priedas

75 straipsnio b punktas

IV priedas

75 straipsnio c punktas

V priedas

I priedas ir II priedas

VI priedas

II priedas

III priedas