Download as pdf or txt
Download as pdf or txt
You are on page 1of 119

z.

kvetenaZe

saerTaSoriso
urTierTobebis Teoria
(I nawili)

`teqnikuri universiteti@

saqarTvelos teqnikuri universiteti

z. kvetenaZe

saerTaSoriso
urTierTobebis Teoria
(I nawili)

damtkicebulia stu-s
saredaqcio-sagamomcemlo
sabWos mier

Tbilisi
2009

ganxilulia saerTaSoriso urTierTobebis Teoriis sakiTxebi.


igi exeba im ZiriTad klasikur da Tanamedrove

Teoriebs, romel-

Tac xeli Seuwyves msoflio politikuri azrovnebis mecnierul


Camoyalibebas

da

sistemizacias.

socialur-politikuri

mniSvnelovani

azrovnebis

tradiciebsa

adgili
da

eTmoba

paradigmebs.

klasikur Teoriebs _ realizmsa da liberalizms, maT Tanamedrove


nairsaxeobas _ neorealizmsa da neoliberalizms, im tendenciebsa
da kanonzomierebebs, romliTac gamoirCeva saerTaSoriso politikuri mecniereba.
saxelmZRvanelo gankuTvnilia humanitarul-socialuri fakultetis

bakalavrebisa

da

magistrebisaTvis.

aseve

saerTaSoriso

politikiT dainteresebuli mkiTxvelisaTvis.


redaqtori istoriis mecnierebaTa doqtori,
profesori Tengiz grigolia
recenzenti istoriis mecnierebaTa doqtori,
profesori maia amirgulaSvili

sagamomcemlo saxli ,,teqnikuri universiteti, 2009


ISBN 978-9941-14-351-9 (yvela nawili)
ISBN 978-9941-14-352-6 (pirveli nawili)
http://www.gtu.ge/publishinghouse/
yvela ufleba daculia. am wignis arc erTi nawili (iqneba es teqsti, foto,
ilustracia Tu sxva) aranairi formiT da saSualebiT (iqneba es eleqtronuli Tu
meqanikuri), ar SeiZleba gamoyenebul iqnas gamomcemlis werilobiTi nebarTvis
gareSe.
saavtoro uflebebis darRveva isjeba kanoniT.

Sinaarsi
Tavi I. saerTaSoriso urTierTobebi rogorc
mecniereba._______5
Tema I saerTaSoriso urTierTobebis gageba da
kriteriumebi__________5
Tema II. saerTaSoriso politikuri mecnierebis
sagani_______20
Tavi II. saerTaSoriso urTierTobebis kanonzomierebaTa
problemebi____________________30
Tema I. saerTaSoriso urTierTobebis kanonzomierebaTa
Sinaarsi__________________________30
Tema II. saerTaSoriso urTierTobebis universaluri
kanonzomierebani___________________44
Tavi III. tradiciebi, paradigmebi da davebi
saerTaSoriso urTierTobebis TeoriaSi _________50
Tema I. tradiciebi saerTaSoriso urTierTobebis
socialur-politikuri azris istoriaSi______50
Tema II. kanonikuri paradigmebi: liberalur _
idealisturi paradigma________________61
Tema III. politikuri realizmi____________66
Tema IV. marqsistuli paradgima_______________72
3

Tema V. `didi debatebi~: politikuri realizmis


adgili________________________________76
Tavi IV. Tanamedrove skolebi da mimarTulebebi
saerTaSoriso urTierTobebis TeoriaSi____________85
Tema I. neorealizmi________85
Tema II. neoliberalizmi______95
Tema III. dava neorealizmsa da neoliberalizms
Soris______________________________100
Tema IV. neomarqsizmi______________________105
gamoyenebuli literatura___________________114

Tavi I
saerTaSoriso
urTierTobebi rogorc
mecniereba.
Tema I. saerTaSoriso urTierTobebis
gageba da kriteriumebi
mecnierebis sagnisa da obieqtis gamijvnas, vfiqrobT
arsebiTi mniSvneloba aqvs. Cveni Semecnebisagan arsebuli
realoba gansxvavdeba amave sinamdvilis mier Seswavlili
samecniero disci plinebis sxvadasxva mxarisagan. samecniero disciplinebi mas aireklaven da aRweren, pirvel
yovlisa, garkveuli `dagvianebiT~, meorec mimdinare
procesebisa da movlenebis arsis garkveuli `damaxinjebiT~. adamianuri Semecneba ver aRwevs ra samyaros
absolutur codnas, iZleva mis mxolod pirobiT, miaxloebiT suraTs. garda amisa, yovelgvari mecniereba
emorCileba ra Tavis ganviTarebis Sinagan kanonzomierebebs
da TanxvedraSi araa mis mier Seswavlili realobis
ganviTarebis logikasTan, ase Tu ise qmnis sakuTar
logikas. magram mTavari isaa, rom yvela mecnierebaSi
ama Tu im zomiT `monawileobs adamiani~ da masSi Seaqvs
5

`subieqturobis~ gansazRvruli elementi. obieqti arsebobs sagnamde da misi Seswavla SesaZlebelia sxvadasxva
samecniero disci plinebiT.
saerTaSoriso urTierTobebi moicavs sazogadoebrivi
cxovrebis yvelaze gansxvavebul sferoebs _ ekonomikuri
gacvliT dawyebuli, sportiT damTavrebuli. aranakleb
mravalferovania misi monawileni, romelTa SemadgenlobaSic Sedis saxelmwifoebi, arasaxelmwifo gaerTianebani da rigiTi individebic ki.
`saerTaSoriso urTierTobebis~ gageba TiTqos arc
warmoadgens raime sirTules: esaa di plomatiuri, samarTlebrivi, ideologiuri, ekonomikuri, politikuri
da sxva kavSirebi da kavSirurTierTobebi saxelmwifoebs,
saxelmwifoebriv sistemebs Soris, sxvagvarad rom vTqvaT
xalxebs Soris. magram ibadeba mTeli rigi kiTxvebis:
miekuTvneba Tu ara magaliTad, sxvadasxva saxelmwifoebis
warmomadgenlebs Soris qorwineba saerTaSoriso urTierTobebis sferos? miekuTvneba mas turistuli mogzaurobani da piradi miwvevebi erTi qveynis moqalaqeebisa
sxva qveynebSi. abijebs Tu ara adamiani saerTaSoriso
urTierTobebSi, rodesac is maRaziaSi yidulobs sxva
6

qveynis saqonels? aseT kiTxvebze pasuxis gacema ZirSive


tovebs pirobiTobis SegrZnebas Sidasazogadoebriv da
saerTaSoriso urTierTobebs Soris.
arc Tu bevri sinaTle Seaqvs saerTaSoriso urTierTobebis SedarebiT ufro mkacr gansazRvras _ rogorc
urTierTobebs `saxelmwifoebsa da arasaxelmwifoebriv
organizaciebs Soris, partiebs, kompaniebs da calkeuli
saxelmwifoebis kerZo pirebs Soris~.
mcdeloba saxelmwifoTa urTierTobebis CarCodan gamosvlisa SeiniSneba saerTaSoriso urTierTobebis,
rogorc adamianTa Tanamegobrobis formirebis integraciuli kavSirebis erTobliobad gansazRvraSi. amgvari
gageba ki ver xsnis saerTaSoriso urTierTobebSi monawileTa sakiTxs.
amitom, radgan sagnis zusti definicia ar arsebobs,
saerTaSoriso urTierTobebis analizisas mkvlevarebi
eswrafvian ara imdenad mis amomwurav gansazRvras, aramed
cdiloben gamokveTon kriteriumebi, romlis safuZvelzec
SesaZlebeli iqneba misi arsisa da specifikis gamokveTa.
bevri mkvlevari saerTaSoriso urTierTobebisaTvis
damaxasiaTebeli Taviseburebidan mis monawile subieqtebs
7

gamoyofs. ase magaliTad cnobili frangi sociologi


raimon aroni Tvlis, rom `saerTaSoriso urTierTobebi
esaa _ urTierToba politikur erTeulebs Soris, romelic Seicavs berZnul polisebs, romaul da egvi ptur
imperiebs, evropul monarqiebs, burJuaziul respublikebs,
Tu saxalxo demokratiebs. `saerTaSoriso urTierTobebis
SinaarsSi Cven upiratesad vgulisxmobT saxelmwifoTa
Soris urTierTobebs; am mxriv saerTaSoriso urTierTobebis udavo magaliTad gvevlineba `saxelmwifoTaSoriso xelSekrulebebi~. saxelmwifoTa urTierToba
SeiZleba warmovidginoT simboluri personaJebis jariskacisa da di plomatis specifikuri moqmedebiT.
oradori adamiani, wers _ r. aroni moqmedebs ara mxolod
rogorc wevri, aramed rogorc sazogadoebis warmomadgeneli, romelTac isini miekuTvnebian: elCi Tavisi
funqciebis Sesrulebisas warmoadgens politikur erTeuls, romlis saxeliTac is gamodis; jariskaci brZolis
velze warmoadgens politikur erTeuls, ris saxeliTac
is klavs Tavis msgavssa da xats~. sxvagvarad rom
iTqvas saerTaSoriso urTierTobebi Tavisi arsiT Seicavs
`omisa da mSvidobis~ alternativas. saerTaSoriso
8

urTierTobebis gansakuTrebulobac isaa, rom igi


gulisxmobs erTis an meoris albaTobas da amitomac
Seicavs riskis mniSvnelovan elements.
saerTaSoriso urTierTobebisa da sagareo politikis
Taviseburebebis gansazRvris mizniT r. aroni maT adarebs
sports; kerZod fexburTs, is dasZens, rom `fexburTTan
SedarebiT sagareo politika kidev ufro ganusazRvrelad
gamoiyureba. (moqmed pirTa mizani aq arc ise advilia,
rogorc golis gatana). di plomatiuri TamaSis wesebi
dawerili araa detalurad da nebismieri moTamaSe arRvevs
mas, roca isini amaSi TavianT sargebels xedaven. aq ar
arsebobs msaji da maSinac ki roca moqmed pirTa garkveuli erToblioba acxadebs pretenzias msajobaze (gaero), nacionaluri moqmedi piri ar emorCileba am koleqtiuri arbitris gadawyvetilebas, miukerZoeblobis
xarisxi dabalia. amitom Tu erTa Sejibri marTlac
gvagonebs sportis romelime saxeobas, aseT sportad
xSirad gvevlineba brZola wesebis gareSe _ ketCi...~
amitomac r. aroni saerTaSoriso urTierTobebs miiCnevs
`winasamoqalaqod~ an sazogadoebis bunebriv mdgomareobad.
9

arsebobs r. aronisagan ramdenadme gansxvavebuli


Sexedulebebic. magaliTad amerikeli mkvlevaris d.
kaporazos azriT, amJamad saerTaSoriso urTierTobebis
mTavari moqmedi pirebi arian ara saxelmwifoebi, aramed
klasebi, socialur-ekonomikuri jgufebi da politikuri
Zalebi. bixevioristuli skolis warmomadgenelma d.
singerma ganaviTara azri, romlis Tanaxmadac saWiroa
Seswavla saerTaSoriso urTierTobebis yvela SesaZlebeli monawilisa _ individidan dawyebuli, globaluri
TanamegobrobiT damTavrebuli. meore cnobili specialisti j. rozenau gamoTqvams mosazrebas, rom struqturulma cvlilebebma, romelic moxda bolo aTwleulis
manZilze saerTaSoriso urTierTobebSi da gaxda xalxebisa da sazogadoebaTa urTierTdamokidebulebis
ZiriTadi mizezi, gamoiwvia Zireuli transformacia
saerTaSoriso urTierTobebSi. mis mTavar moqmed pirad
ukve gvevlineba ara saxelmwifo, aramed konkretuli
piri, romelic masTan (saxelmwifosTan) minimaluri
urTierTobiT Tu SuamavlobiT moqmedebs an Tundac
misi nebis gareSec. rozenausTvis gansxvavebiT r. aronisagan saerTaSoriso kontinuumis simboluri subieqtebi
turisti da teroristia.
10

TiToeuli es Sexedulebani miuxedavad imisa, rom


sxvadasxva midgomebiT gamoirCevian, erTgvarad avseben
erTmaneTs. TioTeul maTgans aqvs Tavisi dadebiTi da
naklovani mxareebi.
saerTaSoriso urTierTobebSi Zalze didi mniSvneloba
aqvs saSinao

da sagareo politikis urTierTkavSirs.

esaa sakiTxi, romlis Taobazec saeriozuli dava mimdinareobs sxvadasxva Teoriul skolebs Soris. ase magaliTad politikuri realizmis momxreebi Tvlian, rom
miuxedavad saSinao da sagareo politikis erTi safuZvlisa romelsac SeiZleba ewodos brZola ZalauflebisaTvis, (ZalisaTvis) isini mainc saxelmwifoebrivi
moRvaweobis gansxvavebul sferoebs warmoadgenen.
hans morgenTaus azriT, sagareo politikas gansazRvravs nacionaluri interesebi. ramdenadac adamianis
buneba, geografiuli pirobebi, xalxebis socio-kulturuli da istoriuli tradiciebi ar Secvlila,
erovnuli interesebi atarebs obieqtur xasiaTs. igi
ganisazRvreba ori mimarTulebiT: erTi esaa wamyvani
imperativi _ brZola arsebobisaTvis, meore nacionaluri
interesebis konkretuli forma, romelic ganicdis
11

cvlilebas drosa da sivrceSi. am formis gansazRvra


saxelmwifos prerogativaa. erovnuli interesebis safuZveli ki ena, kultura, tradicia da a.S. rCeba mudmivi.
amitomac saxelmwifos Sinagani faqtorebis, (politikuri
reJimi, sazogadoebrivi azri da a.S.) romelic SeiZleba
Seicvalos garkveul realobaTa Sesabamisad, realistebis
azriT ar ZaluZT seriozuli gavlena iqonion nacionaluri interesebis bunebaze: kerZod, erovnuli interesebi
ar aris dakavSirebuli politikuri reJimis xasiaTTan.
Sesabamisad saSinao da sagareo politika xasiaTdeba
mniSvnelovani avtonomiurobiT.
sxva Teoriuli mimdinareobebis warmomadgenlebi ki
Tlian, rom saSinao da sagareo politika araTu dakavSirebulia erTmaneTTan, aramed determinirebulicaa:
arsebobs maTi determinaciis ori versia: orTodoqsuli
marqsizmi sagareo politikas miiCnevs Sdapolitikuri
reJimis klasobrivi arsis gamoxatulebad, romelic damokidebulia sazogadoebis ekonomikur urTierTobebze.
aqedan gamomdinare saerTaSoriso urTierTobebi atarebs
`meorad~, `gadataniT~ xasiaTs. (marqsi, engelsi).

12

geopolitikuri koncefciis momxreebis, `mdidari


CrdiloeTisa~ da ~Raribi samxreTis~ Teoriis, aseve
neomarqsistuli damokidebulebis Teoriis mimdevrebis
Tanaxmad saSinao politikis ZiriTad wyarod gvevlineba
garegani iZuleba. i. valerStaini, imisaTvis raTa gavigoT
ama Tu im saxelmwifoSi Sinagani winaaRmdegobebi da
politikuri brZola, saWiroa problemas SevexoT gacilebiT farTo konteqstiT. kerZod, samyaros mTlianobis
konteqstiT, romelic garkveuli datvirTviT warmoadgens
globalur imperias. am imperiis safuZvelSi mocemulia
warmoebis kapitalisturi saSualeba _ `msoflio _
ekonomika~. `imperiis centri~ _ ekonomikurad ganviTarebuli saxelmwifoebi, romelTac WirdebaT `msoflio
periferiis~ resursebi, gvevlinebian samrewvelo produqciis mTavar mwarmoeblebad, romelTa samomxmareblo
bazaric sustad ganviTarebuli qveynebia. amgvarad saubaria `centrsa~ da `periferias~ Soris arasimetriul
damokidebulebaze, romelic maT sagareo politikuri
brZolis asparezi xdeba.
neorealisturi (k. uolci) da struqturalisturi
(Strange) skolis warmomadgenlebi miiCneven, rom sagareo
politika saSinao politikis gargZelebaa, xolo saerTa13

Soriso urTierTobebi _ Sidasazogadoebrivi urTierTobebis gagrZeleba. maTi azriT, sagareo politikas


gansazRvravs ara erovnuli interesebi, aramed saerTaSoriso sistemis Sinagani dinamika. amitom saerTaSoriso
sistemis cvalebad struqturas mTavari mniSvneloba
eniWeba. saerTaSoriso sistema Tavis pirobebs karnaxobs
saxelmwifoebs maTda SeumCnevlad. isaa erTgvari damabalansebeli meqanizmi maT urTierTobebSi da qcevis
normebSi. amitom xdeba Tu ara determinireba saxelmwifos saSinao politikisa sagareoSi an piriqiT, es sakiTxi wydeba sagareo politikis sasargeblod.
msoflios urTierTdamokidebulebis koncefciis warmomadgenlebi dasZenen, rom saSinao da sagareo politikas
aqvT erTi safuZveli _ saxelmwifo. imisaTvis, rom
marTebuli warmodgena Segveqmnas msoflio politikaze,
monrealis universitetis profesoris dadleis azriT,
unda davubrundeT saxelmwifos arsis sakiTxs. nebismier
suverenul saxelmwifos gaaCnia xelisuflebis ori
monopolia: pirveli _ mas aqvs aRiarebuli da sruli
ufleba gamoiyenos Zala Tavis teritoriaze, meorec _
legitimuri ufleba aqvs amoiRos gadasaxadebi. amgvarad
14

saxelmwifos teritoriuli sazRvrebi warmoadgens im


CarCos, romelSic xorcieldeba pirveli am monopoliaTagani _ monopolia Zalaze da romlis farglebs
gareTac iwyeba misi sagareo politikis

areali. aq

mTavrdeba erTi saxelmwifos ufleba Zaladobaze da


iwyeba ufleba meorisa _ amitom nebismier movlenas,
romelsac SeuZlia Secvalos is, rasac saxelmwifo uwodebs Tavis optimalur sazRvrebs, SeiZleba gamoiwvios
mTeli rigi konfliqtebisa da uwesrigobebisa. cxadia,
aq did rols TamaSobs samxedro teqnologiebis ganviTarebis done.
meorec, saxelmwifos saerTaSoriso Semosavali, romlis
amoRebasac awesrigebs fiskaluri sistema, warmoadgens
saxelmwifos Sinagani kompetenciis sazRvrebs, misi saSinao
politikis ares. am arealis mdgomareobac aseve teqnologiebzea damokidebuli magram am SemTxvevaSi saubaria
sainformacio tenologiebze. specializebuli bazrebis,
saeqsperto informaciebis, umaRlesi ganaTlebisa da
jandacvis uzrunvelyofis SesaZleblobebi moqalaqeebs
aniWebs im upiratesobas, romelic maT ubralo sofelSi
ar qondaT. swored am upiratesobis wyalobiT gadasa15

xadebis done yovelgvari riskis gareSe SeiZleba aiwios


da aiZulos individi Tu firma dafuZndes sxva adgilas.
am arealis nebismieri gauazrebeli zrda, magaliTad
gadasaxadebis moulodneli zrda, romelic Seexeba
moqalaqeTa erToblivi Semosavlis konfiskacias, SeiZleba
gamoiwvios qveynis Sinagani konfliqti. magaliTad, sabWoTa
kavSiris daSlis erT_erTi mizezi isic iyo, rom am saxelmwifom ver SeZlo moexdina Tavisi samxedro aparatis
finansirebisaTvis resursebis generireba. (didlei. 1991)
amrigad, amgvari poziciis mimdevrebisaTvis sakiTxs
_ romelia wamyvani _ sagareo Tu saSinao politika,
princi puli mniSvneloba ara aqvs: maTi azriT, erTic da
meorec determinirebulia sxvagvari, pirvel rigSi
teqnologiuri faqtorebiT. amitom Tu neorealistebi
Tvlian, rom saxelmwifo Cvens droSi aRaraa msoflio
politikis erTaderTi monawile, urTierTdamokidebulebis Teoriisa da struqturalizmis rigi warmomadgenlebis azriT, saxelmwifo kargavs Tavis axlandel,
ZiriTad rolsac msoflio politikaSi. wina planze
gamodian iseTi saerTaSoriso aqtiorebi, rogoricaa
samTavroboTSoriso, ise arasamTavroboTSoriso organi16

zaciebi, politikuri da socialuri moZraobebi da a.S.


maTSi mimdinareobs integraciuli procesebi.
kidev ufro Sors midian am TvalsazrisiT transnacionalizmis momxreebi (burtoni, lordi. 1991). maTi azriT,
dRes saxelmwifoebs Soris urTierToba ukve aRaraa
msoflio politikis safuZveli. saerTaSoriso monawileTa mravalferovneba saxelmwifos devnis saerTaSoriso
mimarTebidan, xdeba misi `internacionaluridan~
`transnacionalurze~ (e.i. saxelmwifos gverdis avliT)
transformacia. axali aqtorebisaTvis, romelTa ricxvic
faqtiurad usasruloa, ar arsebobs erovnuli sazRvrebi.
Cvens Tvalwin iSleba globaluri samyaro, romelSic
politikis dayofa saSinaod da sagareod kargavs yovelgvar azrs.
amgvar midgomaze seriozuli gavlena moaxdina jer
kidev 1969 wels wamowyebulma jorj rozenaus ideebma,
romelic saubrobda sazogadoebis Sinagani cxovrebisa
da saerTaSoriso urTierTobebis urTierTkavSirze. socialuri, ekonomikuri da kulturuli faqtorebis rolze,
saerTaSoriso qcevis normebze (rozenau 1969w.).

17

rozenau iyo erT-erTi pirveli, romelmac yuradReba


gaamaxvila `gaorebul~ samyaroze. Tanamedrove epoqa
SeiZleba davaxasiaToT, erTis mxriv, rogorc Tanaarseboba
saxelmwifoTaSorisi urTierTobebiT, romelSic moqmedebs
klasikuri di plomatiis kanonebi da strategia. meores
mxriv arena, sadac `suverenitetgareSe aqtiorebi~
moqmedeben, sxvagvarad rom vTqvaT, arasaxelmwifoebrivi
monawileebi. esaa `ori Sre~ msoflio politikisa: saxelmwifoTaSorisi urTierToba da urTierToba arasaxelmwifoebrivi monawileebisa.
am azrs agrZelebs frangi mkvlevari b. badi. misi
azriT, `samxreTis~ qveynebSi dasavluri politikuri
modelebis importi (aq igulisxmeba saxelmwifo, rogorc
adamianTa politikuri organizaciis modeli). aSkara
Cavardnas ganicdis. swored am gaucxoebaSi imaleba konfliqtis ZiriTadi wyaro, radgan universalizacia am
modelebisa mTel rig problemebTanaa dakavSirebuli.
(b. badi. 1992).
amrigad, saSinao da sagareo politikas sxvadasxva
mkvlevarebi, sxvadasxvagvari interpretaciiT ganixilaven.
misi deterministuli gansazRvra, vfiqrobT nakleb
18

nayofieria, radgan WeSmaritebis, SeiZleba iTqvas, mxolod


nawils exeba, amitomac mas universalurobaze pretenzia
ver eqneba. nebismieri ramdenadme Rirebuli Sidapolitikuri movlena asaxvas povebs sagareo politikaSi da
moiTxovs ama Tu im saxelmwifosagan Sesabamis reagirebas
sagareo politikaze. magaliTisaTvis SeiZleba SevexoT
1993 wlis saparlamento arCevnebis Sedegebs, romlis
Sedegadac baltiispireTis qveynebis politikurma
xelmZRvanelobam daCqarebuli tempebiT moiTxova natoSi
gawevrianeba. ukrainam ki calmxriv birTvul ganiaraRebaze
uari ganacxada.
dRes `saSinao~ da `sagareo~ politikis urTierTkavSiri imdenad mWidroa, rom zogjer am terminebis
gamoyeneba azrsac ki kargavs. sagareo politikis prioritetebi xSirad nakarnaxevia Sidapolitikuri miznebiT
_ politikuri demokratiis, sabazro ekonomikis,
socialuri stabilurobis, individualuri uflebebis
da Tavisuflebis garantiebiT da a.S.
aqve isic unda iTqvas, rom `suverenitetgareSe~
aqtiorebis ricxvis zrda sulac ar niSnavs imas, rom
saxelmwifom, rogorc adamianTa politikuri organizaciis
19

institutma dakarga Tavisi mniSvneloba, an dakargavs


axlo momavalSi. saSinao da sagareo politika esaa
ori erTmaneTTan uwyvetad dakavSirebuli moRvaweobis
sfero, romelTac gansxvavebac didi aqvs: erTi mimarTulia
saxelmwifos SigniT, meore gareT.
da kidev erTi: politikuri situaciebisa da movlenebis
gamwvaveba gvevlineba saerTaSoriso urTierTobebis axali
aqtiorebis gamoCenis erT-erT wyarod (aq SeiZleba
moviazroT mafiozuri dajgufebebic da danaSaulebrivi
klanebi, ambiciuri da gavleniani araformaluri
liderebi). am axal monawileTa gamoCenas mohyveba is
Sedegi, rom maTi moqmedeba scildeba erovnuli sazRvrebis
farglebs da uSualo kavSirSia ekonomikur, socialur
da politikur idealebTan.

Tema II. saerTaSoriso politikuri


mecnierebis sagani
zemoTCamoTvlili problemebi arTulebs saerTaSoriso politikuri mecnierebis sagnis gansazRvras,
Tumca msjeloba da garkveuli daskvnebis gamotana savsebiT SesaZlebelia.
20

saerTaSoriso urTierTobebis mkvlevarebs Soris


azrTa sxvadasxvaobaa imis Taobaze saerTaSoriso urTierTobebis Teoria avtonomiuri samecniero disci plinaa
Tu is politologiis nawilia. ramdenadac saerTaSoriso
urTierTobebis kvlevis sagani politikuri urTierTdamokidebulebis sferoa, erTi SexedviT SeiZleba mogveCvenos, rom is politologiis obieqtis ganuyofeli
nawilia. pirvel yovlisa es imiTaa ganpirobebuli, rom
saerTaSoriso politika, saerTaSoriso urTierTobebis
arsebobis moduri politikis nebismieri sxva nairsaxeobis
(ekonomikuri, socialuri da a.S.) msgavsad warmoadgens
interesTa, mizanTa da RirebulebaTa erTgvar Sejibrs,
sadac xdeba sxvadasxva saSualebaTa gamoyeneba _ mizanmimarTuli gavlenidan dawyebuli, pirdapiri ZaladobiT
damTavrebuli. Tumca unda iTqvas, rom politologiis
saswavlo literaturaSi (wamyvan umaRles saswavleblebSi) saerTaSoriso urTierTobebi aSkarad CrdilSia.
albaT amis mizezi isicaa, rom politologia esaa
mecniereba saSinao politikis Sesaxeb, organizebuli
saxelmwifoebrivi sazogadoebis SezRudul CarCoebSi.
aqedan gamomdinare, SeiZleba iTqvas, rom saerTaSoriso
21

urTierTobebi avtomaturad gvevlineba damoukidebel


samecniero disci plinad.
Tanamedrove epoqaSi sul ufro da ufro naTeli
xdeba saSinao politikis saerTaSoriso urTierTobebSi
SeRwevis SesaZlebloba. amis magaliTad gamodgeba germaniis gaerTianeba, ama Tu im saxelmwifos mier Tavis
mosaxleobaze sagareo politikuri movlenebiT zemoqmedeba da a.S. erTi sityviT sagareo da saSinao politika
yovelTvis erTi sazrdoTi ikvebeboda. swored gasuli
saukunis 60-ian wlebSi Caeyara safuZveli (j. rozenau)
sagareo politikuri analizis models. rozenaum Seqmna
e.w. `sagareo politikis wina Teoria~, romelic efuZneboda erovnuli interesebis, politikuri sistemebis
da saerTaSoriso _ politikuri sistemis urTierTkavSirsa da urTierTzemoqmedebas. rozenaus ideebma Semdgomi
ganviTareba hpova 1990-ian wlebSi, roca mas daemata
`postsaerTaSoriso politikis~ koncefcia, romelic
eyrdnoboda bifurkaciis wyvetis Teziss tradiciul
saxelmwifo _ centristul samyarosa da axal `suverenitetgareSe aqtiorebis~ policentrul samyaros Soris.

22

amgvarma wyvetam Tavis mxriv xeli Seuwyo saerTaSoriso


urTierTobebis regulirebis parametrebis erTobliobaTa
Sereva_SeTanwyobas. swored sazogadoebis saSinao cxovrebisa da saerTaSoriso urTierTobebis, socialuri,
fsiqologiuri, kulturuli da sxva faqtorebis Seswavla,
am urTierTobebis monawileTa qcevis axsna, `sagareo~
wyaroebis, romelTac erTi SexedviT, pirvel etapze unda
gansazRvravdes `wminda Sinagani~ movlena, aris dReisaTvis
saerTaSoriso _ politikuri mecnierebis ganuyofeli
nawili.
miuxedavad imisa, rom saerTaSoriso urTierTobebis
kvlevas didi xnis tradicia aqvs (am sferoSi pirveli
naSromi gamoCnda jer kidev Cv.w.aR.mde _ Tukidides
pelopinesis omis istoria). mecniereba saerTaSoriso
urTierTobebis Sesaxeb ver daikvexnis Zalze didi
miRwevebiT. es cxadia, mocemuli fenomenis Zalze didi
sirTuliTacaa ganpirobebuli, Tumca am gzaze Zalze
didi nabijebi gadadges Tundac politikuri realizmis
iseTma warmomadgenlebma, rogorebic arian h. morgenTau,
r. aroni, a. uolfersi da sxva. swored am avtorebma
gviCvenes am fenomenis siRrme, daaxasiaTes saerTaSoriso
23

urTierTobebis fsiqologiuri da Teoriuli organizacia,


ekonomikuri sfero, socialuri struqtura da a.S.
yovelive aman interesi gauRviZa modernistuli
mimarTulebis mkvlevarebs gaekritikebinaT politikuri
realizmis mimdevraTa ideebi da koncefciebi. maT xeli
mokides saxelmwifos sagareopolitikuri moRvaweobis
Seswavlas. am saqmeSi fsiqologia, ekonomika da maTematika,
anTropologia da informatika da a.S. sistemuri midgomis,
modelirebis, socialuri da struqturul _ funqcionaluri analizis, TamaSis Teoriis da a.S. meTodebiT
isini (m. kaplani, d. singeri, k. raiti, k. doiCi, t. Selingi
da sxv.) amuSaveben sxvadasxva hi poTezas, rac exeba ama
Tu im saxelmwifos sagareo politikis prognozirebas;
aq isini mimarTaven empiriul dakvirvebas, deduqciul
gansjas, korelaciis Seswavlas; axdenen faqtorTa
sistematizacias, romelic gavlenas axdens mTavrobaTa
saerTaSoriso orientaciaze, iZenen Sesabamisi bazis
monacemebs, ikvleven sagareo politikuri gadawyvetilebebis miRebis procesebs. miuxedavad amisa, modernizmi
mainc ver iqca damoukidebel Teoriul mimdinareobad,

24

maTi kvleva mainc fragmentuli aRmoCnda saerTaSoriso


uTierTobebis TeoriaSi.
Cveulebriv saerTaSoriso urTierTobebis Teoriis
mTavar obieqtad miaCndaT garemo, romelSic gabatonebuli
mdgomareoba ekava anarqiul, `winasamoqalaqo mdgomareobas~, romelSic ar arsebobs centraluri, umaRlesi
xelisufleba da Sesabamisad ar arsebobs monopolia
legitimur Zaladobaze. mag. r. aroni Tvlida, rom
saerTaSoriso urTierTobebis specifikur maxasiaTeblad
SeiZleba CaiTvalos, is `rac gamoarCevs mas yvela sxva
socialuri urTierTobebidan, is, rac mimdinareobs omis
CrdilSi, an kidev Tu ufri mkveTrad vityviT, esaa
urTierToba saxelmwifoebs Soris omisa da mSvidobis
alternativiT~. saerTaSoriso urTierTobebis sagnis
amgvar gagebas iziarebdnen liberalebic, Tumca dasZendenen,
rom pirveli, anarqiuloba arasodes ar yofila
absoluturi, meorec, saerTaSoriso institutebis
aRmoceneba da ganviTareba, saerTaSoriso reJimebis
ganvrcoba _ gaZliereba iwvevs sul ufro met mowesrigebulobas saerTaSoriso urTierTobebis monawileebSi.

25

anarqiuloba saerTaSoriso urTierTobebSi araerxel


gamxdara `did davaTa~ sagani sxvadasxva Teoriul
mimdinareobebs Soris, magram am diskusiis msvlelobam
gviCvena isic, rom anarqiuloba TandaTan kargavs Tavis
privilegirebul mdgomareobas saerTaSoriso urTierTobebis wamyvan kriteriumebSi. igive SeiZleba iTqvas
erovnul interesebzec. amitom zogjer wina planze
wamoiweva Tezisi, garemomcveli garemos strategiul
Taviseburebebze, romelsac ganapirobebs erovnuli
interesebi da axdens gavlenas saerTaSoriso urTierTobebis anarqiulobis xarisxze.
mainc rogoria es Taviseburebebi? SeiZleba iTqvas,
rom saerTaSoriso urTierTobebis mecnierebis sagani
gamoirCeva erTgvari dualizmiT. es exeba urTierTobebis
regulirebas da wesrigs. esaa erTobliobac da winaaRmdegobriobac saerTaSoriso organizaciebis, institutebis da reJimebis, agreTve spontanuri Sedegi
saerTaSoriso sistemis funqcionirebisa da maTTan
dakavSirebuli struqturuli iZulebisa da SezRudvebisa.

26

saerTaSoriso urTierTobebis mecnierebis sirTule,


misi ganviTarebis tendenciebi, zogjer gauTvaliswinebeli
moulodnelobebi, aseve is, rom arsebobs mkveTrad
gamokveTili sivrcobrivi sazRvrebi, romelic gamoyofilia saerTaSoriso urTierTobebsa da sagareo politikis Sidasazogadoebrivi urTierTobebidan da saSinao
politikidan, metyvelebs imaze, rom empiriuli codna
saerTaSoriso urTierTobebis TeoriaSi, erTiani yovlismomcveli Teoriisa garkveuli dinamiurobiT gamoirCeva
Tanamedrove realobaSi da misi dogmaturi gansazRvra
ramdenadme Wirs. Tumca se imas ar niSnavs, rom saerTaSoriso urTierTobebis Teorias Tavisi sagani ar gaaCnia.
es sagani

ganpirobebulia mTeli rigi problemebiT

saerTaSoriso cxovrebis wesrigSi, romelic ralobas


warmoadgens da arsebobis sakuTari dinamikiTa da
cxovrebis wesiT.

sakontrolo kiTxvebi:
1. arsebobs Tu ara Tanamedrove etapze saerTaSoriso
urTierTobebis yovlismomcveli definicia?

27

2. rogor gansazRvravs saerTaSoriso urTierTobebisa


da sagareo politikis Taviseburebebs raimon aroni?
3. rogor asaxvas povebs saerTaSoriso urTierTobebis
specifika sxvadasxva Teoriuli skolis warmomadgenelTa
SexedulebebSi?
literatura:
1. al. rondeli, saerTaSoriso urTierTobebi, Tb., 2006
2. saerTaSoriso urTierTobebis Teoria (qrestomatia),
Tb., 2002
3. .. , ,
., 2004
4. .. , :
//
, 1989. 6
5. . ,
, ., 1980
6. .. , . ., 1994
7. R. Aron, Une Sociologie des relations internationales //
Revue francaise de siciologie, 1963. Vol. IV. #3
8. B. Badie, LEtat importe, Loccidentalisation de lorde
politique, P., 1992
28

9. N.J.W. Burton, World Society, Cambridge, 1972


10. L. Dudley, The World and The Sword: How Techniques
of Information and Violence Have Shaped Our World. Oxford,
1991
11. M. Merle, Sociologie des relations internationales, P.,
1974
12. J. Rosenau, Turbujence in World Politics, A Theory of
Change and Continuity. Princeton, 1990

29

Tavi II
saerTaSoriso
urTierTobebis
kanonzomierebaTa problemebi
Tema I. saerTaSoriso urTierTobebis
kanonzomierebaTa Sinaarsi
kanonzomierebis problema saerTaSoriso urTierTobebis TeoriaSi erT-erTi sadiskusio Temaa. sxvadasxva
Teoriuli skolebisa da mimarTulebebis avtorebi
gansxvavebuli SexedulebebiT udgebian am problemas.
mag. politikuri realizmis mimdevrebi saubroben maradiul kanonzomierebebze, romlebic damaxasiaTebelia
msoflio arenaze amoucnobi adamianuri bunebisaTvis,
romlis Secnoba _ gaazrebac iZleva safuZvels axali
racionalisturi Teoriis SeqmnisaTvis.
tradiciuli marqsizmic saubrobs determinirebul,
ekonomikur bazisze dafuZnebul kanonzomierebebze,
msoflio masStabiT klasobrivi brZolis Teoriaze kapitalizmsa da socializms Soris. swored aqedan xdeboda
formulireba iseTi `kanonebisa~, rogoricaa magaliTad
`socializmis msoflio sistemis gadaqceva sazogado30

ebrivi ganviTarebis gadamwyvet faqtorad~; `ganviTarebadi


qveynebis rolis zrda da miumxroblobis moZraoba~;
`imperializmis krizisisa da agresiulobis gaZliereba~;
`saxelmwifoTa mSvidobiani Tanaarseboba winaaRmdegobrivi
sazogadoebrivi wyobilebis pirobebSi~ da a.S.
deterministuli gaazrebis Tanaxmad, calkeuli
individis moqmedeba makrosocialur procesebze seriozul asaxvas ver povebs. ganviTareba ganixileba rogorc
aRmavali procesi martividan rTulisken, dablidan
simaRlisaken da mas ara aqvs alternativa. msoflio
gamoiyureba rogorc absoluturi realoba, sadac
batonobs sworxazovani mkacri mizez_Sedegobrivi kavSirebi. Sedegi mizezis indenturia an proporciulia.
amitomac istoria SeiZleba iqnas axsnili da nawilobriv
nawinaswarmetyvelevic: awmyo ganisazRvreba warsuliT,
momavali warsuliT da awmyoTi.
magram bolo dros determinizmma (gansazRvrulobam)
socialuri disci plinebis Teoriidan TiTqmis ukana
planze gadainacvla. dRis sinaTleze gamoCnda fundamenturi gamokvlevebi, romelmac Zireulad Secvala
warmodgenebi msoflio politikur suraTze. mag. siner31

getikam _ mecnierebam qaosidan wesrigis aRmoCenis Sesaxeb,


TviTorganizaciis Sesaxeb _ msoflio sxva kuTxiT
dagvanaxa. ilia prigoJinma gviCvena, rom bifurkaciis
wertilebSi deterministuli aRwera TiTqmis SeuZlebelia. ase magaliTad, rodesac erTi mfrinavi Wurvi
xvdeba meores da xdeba pirvelis gaxleCva, (gaoreba _
bifurkacia) imis axsna Tu misi gaxleCili nawilebi ra
mimarTulebiT gaifanteba TiTqmis SeuZlebelia. ara
imitom, rom am mecnierebam jer kidev ar icis es, aramed
imitom, rom, roca Cven gvaqvs bifurkaciis wertilebi,
Cven ar SegviZlia misi winaswarmetyveleba. mxolod
imis Semdeg roca damtkicdeba aRniSnuli nawilebis
frenis axali traeqtoria, SesaZlebeli gaxdeba aRwera
cnobili kanonebis safuZvelze, magram ara am wertilebSi.
amgvarad mecnierebaSi Cndeba axali gageba, romlis
Tanaxmadac arsebobs ganviTarebis mravali alternatiuli
gza, maT Soris kacobriobis istoriisa, romlis winaswargansazRvrulobac ukve SeuZlebeli xdeba. TandaTan
mkvidrdeba istoriis, rogorc stoxastikuri, gauTvaliswinebeli, gamoucnobi, ganusazRvreli procesis gageba.
(kniazeva, kurdiumovi 1992).
32

msoflios axali suraTi, cxadia, exeba mecnierebasac


saerTaSoriso urTierTobebis Sesaxeb. `kanonTa~ Sesaxeb
saerTo skepticizmi aiZulebs mkvlevarebs gamoiyenon
`naklebsavaldebulo~ terminebi, rogoricaa `kanonzomierebani~, `tendenciebi~, `wesebi~ da a.S. ase magaliTad b.
raseti da x. stari aRniSnaven, rom im SemTxvevaSic ki
Teoriuli gamokvlevebi saerTaSoriso urTierTobebSi
ganviTarebuli iqneboda ukeT, vidre dResaa, pirvel
yovlisa, mecnierebi mainc mividodnen ara kanonTa
formulirebasTan, aramed albaTobasTan. raseti wers:
`saukeTeso SemTxvevaSi mecnier-sociologi Sefasebas
axdens albaTobisas, rom specifikuri movlenis monacemebs
(muqara, dapireba, ukan daxeva, daTmoba) mohyveba sasurveli
Sedegi~.
cnobili frangi sociologi r. aroni, Tvis mxriv
dasZenda, rom Tavad saerTaSoriso urTierTobebis buneba,
romlis Taviseburebad gvevlineba Zaladobaze monopoliis
arseboba da `suverenitetTa pluraizmi~, karnaxobs ama
Tu im politikuri moqmedebis aucileblobas `manam sanam dagrovdeba yvela aucilebeli codna da SeiZineba
damajerebloba~. amitom am sferoSi yovelgvari moRva33

weoba efuZneba ara imdenad kanonzomierebaTa codnas,


ramdenadac adamianTa gamoucnob gadawyvetilebebTan
dakavSirebul albaTobebs. aq SeiZleba mxolod varaudi,
Tu rogori moqmedeba iqneba racionaluri.
r. aronis SexedulebaTa mimdevaris J. uncingeris
azriT, saerTaSoriso cxovrebis yvela movlena Tu
procesi gulisxmobs mis analizs rogorc istoriis,
ise sociologiis da Teoriis poziciidan. misi azriTac
bolomde amomwuravi pasuxi mimdinare movlenebisa ar
SeiZleba arsebobdes. ase magaliTad, omis dros yvelas
Tavisi simarTle aqvs da `gageba, romelic yvelaze ukeT
gamoxatavs saerTaSoriso urTierTobebis realobebs, _
esaa SefardebiTobis (metnaklebobis) gageba~.
mogiyvanT kidev erTi cnobili frangi sociologis
J.b. diurozelis Sexedulebas: `kanonzomiereba esaa
arseboba msgavsebaTa grZeli rigisa, romelnic rogorRac
ar arian damokidebulni ama Tu im epoqis Taviseburebebze
da maSasadame SeiZleba mivakuTvnoT Tavad homo Sapiens
_ is bunebas~.
uaRresad sainteresoa J.b. diurozelis klasifikacia
saerTaSoriso urTierTobebis kanonzomierebebis Sesaxeb:
34

1.nebismieri sazogadoeba da, maSasadame nebismieri


politikuri Zala eswrafvis teqnikur efeqturobas.
2.nebismieri teqnikuri srulyofa _ gaumjobeseba
eqvemdebareba mudmiv da sayovelTao gavrcelebis kanonzomierebebs.
3.teqnikis gavrcelebis mTavar muxruWad gvevlineba
sazogadoebaSi RirebulebaTa erTiani sistemis arseboba.
4.aucilebelia konversiis, e.i. pirobis kanonzomierebis
dafiqsirebis codna, romlis drosac socialuri erTobani
gadadian RirebulebaTa erTi sistemidan meoreSi.
5.sazogadoebis struqturuli stabiluroba mis wevrTa nawilSi iwvevs `autanlobis~ SegrZnebas, e.i. imgvar
mdgomareobas, romlis drosac mravali individi mzadaa
sicocxlec ki xifaTSi Caigdos cvlilebis saxeliT.
6.arsebobs mudmivi konfliqti efeqturobasa da
adamianur Rirebulebebs Soris.
7.adamianTa gaerTianebis saSualebebi nakleb stabiluria, vidre RirebulebaTa sistemebi (religiuri, ideologiuri) da imavdroulad cvlilebebisaTvis nakleb Ria,
vidre teqnika.

35

8.omebis mizezebis axsna xdeba stabiluri Rirebulebebis, Caketili sistemebis arsebobiT, samxedro potencialTa sxvaobiT, sadac adamianTa sazogadoebis istoriaSi
warmoiSoba `autanlobis~ situacia.
rogorc vxedavT, CamoTvlili kanonzomierebebidan
mxolod erTi (omis kanonzomiereba exeba uSualod
saerTaSoriso urTierTobebis sferos, yvela sxva atarebs
gacilebiT farTo socialur xasiaTs.
saerTaSoriso urTierTobebis xasiaTis Sedarebisas
XVI s-dan 1914 w-mde, rodesac saqme gvaqvs koaliciebis
arsebobasTan da 1945 w-dan dRemde koaliciebi
faqtiurad aRar arsebobs, romlebic rogorc diurozeli
fiqrobs, daupirispirdeba erT an ramodenime zesaxelmwifos hegemonias; samagierod saxezea axali arcTu
savsebiT realuri Zala _ msoflio sazogadoebrivi
azri; xdeba radikaluri cvlilebebi samxedro strategiaSi da a.S.
saerTaSoriso urTierTobebis sferoSi samecniero
literaturis analizi gviCvenebs, rom misi didi nawili
eZRvneba omisa da misi Tavidan acilebis problemebs
mag. r. aronma erTerTma pirvelma Camoayaliba saerTa36

Soriso urTierTobebis sociologiuri aspeqtebi _


wignSi `omi da mSvidoba erebs Soris~.
aqedan gamomdinare saerTaSoriso urTierTobebis
TeoriaSi sxvadasxva Teoriuli skolebis Sexedulebis
safuZvelze SeiZleba gamovyoT Semdgomi kanonzomierebani:
pirveli, saerTaSoriso urTierTobebis mTavar moqmed
pirad (zogi avtoris azriT erTaderTi) gvevlineba
saxelmwifo, xolo mis saerTaSoriso moRvaweobis formad
strategia da di plomatia.
meore, saxelmwifoebrivi politika arsebobis ori
nairsaxeobis: saSinao da sagareo, (saerTaSoriso) romelTa
Soris arsebobs, rogorc urTierTkavSiri, ise arsebiTi
gansxvavebac, romlis ZaliTac saxelmwifos saerTaSoriso
politika atarebs, marTalia SedarebiT, magram mainc
avtonomiur xasiaTs.
mesame, saxelmwifos yvela saerTaSoriso moqmedebis
safuZvelSi Zevs erovnuli interesebi Tavisi ZiriTadi
Semadgeneli elementebiT: usafrTxoeba, brZola arsebobisaTvis, suvereniteti. amitomac saerTaSoriso urTierTobebi esaa _ Setakebebis, konfliqtebis da sxvadasxva
saxelmwifoebis erovnuli interesebis morigebis sfero.
37

moeTxec, erovnuli interesebis gansamtkiceblad da


dasacavad aucilebelia Zlieri samxedro potencialis
arseboba, romelic Tavis mxriv damokidebulia saxelmwifos bunebriv, ekonomikur da sxva saxis resursebze.
amitomac saerTaSoriso urTierTobebi esaa _ saxelmwifoTa Zalovani urTierTqmedeba, ZalTa balansi,
romelSic erovnuli interesebis Tvalsazrisidan
gamomdinare upiratesobas floben SedarebiT Zlieri
saxelmwifoebi.
mexuTec, Zlieri saxelmwifoebis ZalTa gadanawilebidan da samxedro potencialidan gamomdinare _
ZalTa balansma SesaZlebelia miiRos sxvadasxva formebi
da konfiguracia: bi polaruli, sampolusiani, multi polaruli da a.S.
amgvaria, SedarebiT saerTo kanonzomierebani saerTaSoriso urTierTobebis saxelmwifoebriv _ centristuli
paradigmebSi: misi Sevseba, ganviTareba da dakonkreteba
xdeba erovnuli interesebis Taviseburebidan gamomdinare.
mag. hans morgenTaum win wamoswia `politikuri
realizmis eqvsi principi~ romelic warmoadgens swored
nacio- naluri interesebis erTgvar koncefcias.
38

morgenTaus azriT, interesi, romelic gansazRvravs


politikur qmedebas garkveul istoriul periodSi,
damokidebulia im kulturul da politikur konteqstze,
romelSic yalibdeba sagareo politika... igive SeiZleba
iTqvas Zalis koncefciaze. misi arsi da gamoyenebis
meTodi politikuri da kulturuli garemoTi ganisazRvreba. Zala SeiZleba gulisxmobdes yvelafers, rac
awesebs da inarCunebs erTi adamianis kontrols meoreze.
amrigad, Zala moicavs yvela ti pis socialur urTierTobas, romelic am miznis miRwevas emsaxureba, dawyebuli
fizikuri ZaladobiT da damTavrebuli yvelaze daxvewili
fsiqologiuri urTierTkavSiriT, romlis meSveobiTac
erTi goneba meores akontrolebs. Zala uzruvnelyofs
erTi adamianis batonobas meoreze, maSinac, roca is
zneobrivi miznebiT izRudeba da konstituciuri
ganmartebiT kontroldeba, rogorc, magaliTad, dasavlur
demokratiul qveynebSia, da maSinac, roca is mouTvinierebeli da barbarosuli Zalaa, romlisTvisac erTaderTi
kanoni sakuTari Zlierebaa, xolo erTaderTi gamarTleba
kidev ufro gaZliereba~.

39

r. aronma warmogvidgina Tavisi mosazreba saxelmwifos


siZlierisa da sisustis Sesaxeb saerTaSoriso stabilurobasTan dakavSirebiT. misi azriT `sisustis siWarbe
msofliosaTvis aranakleb saxifaToa, vidre Zalis
siWarbe~.
Zalze sainteresoa 1950 _ 1960 _ iani wlebis
liberaluri azris cnobili warmomadgenlebis J. vernanis,
s. hofmanis, j. rozenaus, e. luardis, r. boskis da
sxvaTa Sexedulebani saerTaSoriso sazogadoebaze,
romelic ramdenadme ar uTavsdeba mTavrobaTa Soris
urTierTdamokidebulebas. saxelmwifo zogjer ver
akontrolebs zogierTi saxis saerTaSoriso urTierTobebs, arada aseT urTierTobebs msoflio gamoZaxili
aqvs.
Tanamedrove msoflio ganviTarebis dinamika, mimdinare
cvlilebebi, Cvens mier CamoTvlil kanonzomierebebs
erTgvarad bundovans xdis, radganac rTulia calkeul
politikur erTeulTa bedis gansazRvra, maTi urTierTzemoqmedebis, Tanayofis (`konfiguraciis~) gageba msoflio
arenaze. es imiTacaa ganpirobebuli, rom rogorc aRniSnavs
j. rozenau aRmocenebas iwyebs `postsaerTaSoriso
40

politikis~ _ globaluri sistema, sadac calkeul


struqturebsa da saerTaSoriso monawileebs Soris
kontaqti sruliad axleburad xorcieldeba. tradiciuli saxelmwifoTaSoris urTierTobebis gverdiT,
aRmocenebas iwyebs saerTaSoriso urTierTobebis axali,
`meore, policentruli samyaro, romelic xasiaTdeba
gauTvaliswinebeli da qaoturi movlenebiT. amitomac
`postsaerTaSoriso urTierTobebis~ sabazo struqturebi
ganicdis namdvil bifurkacias policentruli da
etatisturi samyaros sapirispiro logikas Soris,
romlebic erTmaneTze aSkarad axdenen gavlenas da
veranaird ver axerxeben morigebasa da absolutur
mSvidobian Tanaarsebobas. j. rozenau wers: `calkeuli
jgufei _ bunebrivi resursebis dacvis sabWo _
monitoringis jgufTan erTad awarmoebs molaparakebebs
zesaxelmwifoebis mTavrobebTan birTvuli iaraRis
gamocdis akrZalvis Taobaze: inglisis eklesiis
warmomadgenlebi gamodian Suamavlis rolSi axlo
aRmosavleTSi teroristebsa da mTavrobebs Soris;
ramdenime organizacia iRebs gadawyvetilebas Cados Tu
ara fuli samxreT afrikis respublikebis ekonomikaSi,
41

raTa Secvalos adgilobrivi xelisuflebis socialuri


politika; saerTaSoriso savaluto fondi rekomendacias
aZlevs nacionalur mTavrobebs, rogor gadaWran ekonomikuri problemebi; nikaraguis saxelmwifos meTauri
niu-iorkis quCebSi awarmoebs Tavis mxardamWer kampanias;
aSS-Si mcxovrebi polonelebi erovnul arCevnebSi iReben
monawileobas 1989 wels, da maTi xma varSavis erT_erT
raionSi xdeba gadamwyveti; inglisSi gamoqveynebuli
romani xdeba mizezi iranSi elCis gadadgomisa da erTi
mkvlelobisa belgiaSi; mowamluli xili CileSi iwvevs
msoflio bazris destabilizacias, axdens ramdenime
mTavrobis provocirebas. muSaTa moZraoba filadelfiaSi
da politikuri krizisi Tavad CileSi _ aseTia calkeuli
magaliTebi axali, globaluri wesrigis damkvidrebis
gzaze~.
udao yuradRebas i pyrobs belgieli mecnieris a.
samuelis Tvalsazrisi: igi Tvlis, rom kacobrioba ukve
Sevida `axal saerTaSoriso samyaroSi~, xolo mimdinare
cvlilebebi gamoirCeva ori ZiriTadi aspeqtiT:
pirveli, bi polaruli msofliodan kompleqsurze
gadasvla. ukve ar arsebobs ori zesaxelmwifo. aziis
42

samxreT-aRmosavleTiT viTardeba axali, dinamikiT savse


saxelmwifoebi; sxva saxelmwifoebSi xdeba demografiuli
afeTqeba; Tavisufldeba erebi. patara saxelmwifoebs
eniWebaT meti mniSvneloba, rac xdeba didi saxelmwifoebis
seriozuli dafiqrebis sagani. did ideologiaTa
`gardacvalebis~ adgilas warmoiSoba axali ti pis
ekonomikuri, finansuri, sulieri Zalebi. religiuroba
Tavis axal adgils iWers da pretenzias acxadebs
gansazRvros erovnuli da saerTaSoriso politikuri
procesebi.
meorec, es gardamavali periodi gaxda gamoucnobi.
Cven ukve miveCvieT msoflios dayofas or polusad,
romelic erTi SexedviT Canda uryevi, magram realoba
ukve sxvagvaria. erTaderTi partia adgils uTmobs
mravalpartiulobas. rigi sakiTxebisa, magaliTad germaniis
gaerTianeba, romelic istoriis sakmaod xangrZliv,
gadauWrel sakiTxad warmogvidgeboda, wydeba sakmaod
swrafad da aravis ar SeuZlia ukve iwinaswarmetyvelos
ra moxdeba xval. magram amasTanave ukve naTelia, rom
saerTaSoriso urTierTobebis problemebi mxolod
samxedro ZalTa Tanafardobis saSualebiT ver gadawydeba.
43

amdenad, saubari saerTaSoriso urTierTobebis saerTo


kanonzomierebebze gamomdinare saerToplanetaruli
transformaciidan SeiZleba erTgvarad rTuli iyos, magram
vfiqrobT mainc arsebobs universaluri kanonzomierebani,
romelic saerTaSoriso cxovrebis dinamikas gansakuTrebul cxovelmyofelobasa da azrs aniWebs.

Tema II. saerTaSoriso urTierTobebis


universaluri kanonzomierebani
universaluri anu saerTo kanonzomierebani unda
pasuxobdnen sivrciT _ droebiT da struqturul _
funqcionaluri xasiaTis kriteriumebs. es niSnavs imas,
rom maTi moqmedebis areali exeba ara marto ama Tu im
regions, aramed mTel msoflios. universaluri kanonzomierebani unda figurirebdes istoriul retrospeqtivaSi an momavalSi. igi unda moicavdes ekonomikas,
socialur cxovrebas, ideologias, politikas, kulturas,
religias.
aqedan gamomdinare, SeiZleba iTqvas, rom saerTaSoriso
urTierTobebis universalur kanonzomierebebs miekuTvneba
44

saerTaSoriso urTierTobebis globalizacia da fragmentacia, mTliani, erTiani msoflios formireba da amasTanave


misi gaxleCvis yvela axali forma.
amgvari kanonzomierebani, pirvelyovlisa, vlindeba
ekonomikuri, socialuri, politikuri da sazogadoebrivi
cxovrebis yvela sferoSi, aseve igi gulisxmobs axali,
suverenuli saxelmwifoebis Seqmnasa da ganmtkicebas.
nacionaluri erTobebisa da nacionaluri moZraobebis
ganviTarebas, romlebic TavianTi interesebis gavrcelebas
cdiloben erovnuli sazRvrebis farglebs gareT.
universalur kanonzomierebaTa moqmedeba exeba ara marto
politikur moZraobebs, aramed konkretul pirovnebebsac.
ZiriTad kanonzomierebaTa gavlena igrZnoba ukve pirveli
imperiebis warmoSobisa da ngrevis periodSi, msoflio
religiebis Casaxvis da ganviTarebis periodSi.
saerTaSoriso urTierTobebis sociologiis warmomadgenlebi miuTiTeben, rom samyaros mTlianobis
formireba xdeba ara marto integraciuli procesebis
TanxlebiT, aramed qmnis garkveul pirobebs periferiebze
iqnas gadasrolili yvela vinc ar erTveba am procesebSi.
naklebad ganviTarebul qveynebSi igi gamoxatavs gaRrma45

vebul ganxeTqilebas qalaqsa da sofels Soris,


burJuaziasa da proletariatis fenebs Soris. gavnviTarebad qveynebSi xdeba e.w. meoTxe msoflios formireba,
romelic emigrantebisa da `axali Raribebisagan~ Sedgeba.
komunikaciebis axali saSualebebi, videoteqnikis ganviTareba xels uwyobs cxovrebis donis, dasavluri
faseulobebis, individualuri Rirebulebebis, demokratiuli normebis gavrcelebas planetis sxvadasxva kuTxeSi. Tavis mxriv es iwvevs migraciis gaZlierebas ganviTarebuli qveynebisaken, risi waxalisebac, arcTu iSviaTad, naklebad ganviTarebuli qveynebis mier xdeba. amiT
isini cdiloben gadaWran dasaqmebis problema da
`savaluto SimSili~. masobrivi emigracia xSirad iwvevs
urTierTobis gamwvavebas qveynebs Soris. `mesame samyaros~
qveynebSi izrdeba radikaluri religiuri da populisturi moZraobebi (islamuri fundamentalizmi,
radikaluri induizmi) oficialuri diplomatiis adgils
ikavebs veluri di plomatia.
farTod vrceldeba azri, rom integraciis dro wavida
da msoflioSi daiwyo dezintegraciuli procesebi. moxda
Cexoslovakiis mSvidobiani da iugoslaviis sisxliani
46

dayofa. problemebia TurqeTSi (qurTebis problema)


safrangeTSi (korsika) inglisSi (CrdiloeT irlandia)
espaneTSi (baskuri separatizmi). miuxedavad mTavrobaTa
RonisZiebebisa, aRniSnuli problemebi dakonservebulia
da maTi gadawyvetis gzebi moZebnili ar aris.
cxadia, romelime kanonzomierebis absolutizireba
marTebuli ar aris. msoflio politikurma procesebma
es daadastura.
amrigad, saerTaSoriso urTierTobebis kanonzomierebiT,
problema erT-erTi sadiskusio, magram imavdroulad
sakmarisad damuSavebuli Temaa. saerTaSoriso urTierTobebSi Zalze Znelia dafiqsireba movlenebisa, romelic
xasiaTdeba ganmeoradobiT, sadac movlenaTa umTavres
kanonzomierebad gvevlineba SedarebiT, albaTobaze
dafuZnebuli, stoxastikuri xasiaTi. saerTo universaluri kanonzomierebani ki gvevlineba, rogorc
ganviTarebis tendencia, romelic mraval faqtorzea
damokidebuli.

47

sakontrolo kiTxvebi:
1. rogor aisaxeba saerTaSoriso urTierTobebis
TeoriaSi zogadi kanonzomierebani. ganmarteT saerTaSoriso urTierTobebis kanonzomiereba.
2. daaxasiaTeT saerTaSoriso urTierTobebis kanonzomierebaTa Sinaarsi.
3. ras niSnavs saerTaSoriso urTierTobebis universaluri kanonzomiereba, ra saerTo kanonzomierebebze
SegviZlia dRes visaubroT?
literatura:
1. . , ,
., 2004
2.

.. , .. ,

: //
. 1992. 2
3.

. .

: . . 1992
4.

. . 2000

5.

..

: ., 1992

48

6. Aron R. Sociologie des relations internationales. Vol.IV,


#3, 1963
7. Rosenau J. Turbulence in World Politics: A Theorie of
Change and Continuty. Princeton, 1990
8. Rassett B., Star H. World Politics. Menu for Choice.
San Francisco, 1981

49

Tavi III
tradiciebi, paradigmebi da
davebi saerTaSoriso
urTierTobebis TeoriaSi
Tema I. tradiciebi saerTaSoriso
urTierTobebis socialur-politikuri
azris istoriaSi
saerTaSoriso urTierTobebSi Teoriuli tradiciebis
Camoyalibeba xangrZliv istoriul procesSi xdeboda
da adamianebi swored amgvari gamocdilebiT midiodnen
daskvnamde Tu romeli procesi SeiZleboda CaTvliliyo
mniSvnelovnaT da rogori gadawyveta unda epova mas.
saerTaSoriso-politikuri cxovrebis movlenebis asaxva xdeboda jer kidev antikur da Sua saukuneebis
moazrovneTa naSromebSi. TviT saRvTo werilSic ki
aisaxa saerTaSoriso cxovrebis yvelaze mniSvnelovani
movlenebi. saerTaSoriso urTierTobebis Teoriis istoriaSi udidesi wvlili miuZRviT Tukididesa da cicerons,
emerik fon vatelsa da tomas hobss, jon loksa da
hugo grociuss, devid iumsa da emanuel kants.

50

erT-erTi pirveli werilobiTi wyaro, romelSic moceulia suverenuli politikuri erTeulebis urTierTobebis Rrma analizi, daiwera Cv.w.aR-mde V saukuneSi
Tukidies (471-401) mier. `peloponesis omis istorias~
mravali ganzomilebiT dResac ar daukargavs Tavisi
mniSvneloba da is debulebebi, romelic berZenma
istorikosma Tavis naSromSi Camoayaliba iqca politikuri realizmis erT-erT ZiriTad wyarod. berZeni
moazrovne aTenelebsa da lakedemonebs (spartelebs)
Soris xangrZlivi omis mizezad am erTeulebis samxedro
siZlieres da ganviTarebis dinamikas miiCnevs. omis `namdvili faruli safuZveli mdgomareobs imaSi, rom Cemi
azriT, aTenelebma Tavisi gaZlierebiT Caunerges SiSi
lakedemonebs da aiZules isini brZola daewyoT~ _
wers berZeni moazrovne. `lakedemonebma aRiares, rom
mSvidoba darRveulia da aucilebelia omis dawyeba, ara
imdenad TavianTi mokavSireebis waqezebiT, ramdenadac
SiSiT kidev ufro ar gaZlierdes mowinaaRmdege~.
Tukidide miiCnevs, rom or politikur erTeuls Soris
konfliqtSi umTavres argumentad SeiZleba iqces mxolod
Zala, Tumca Zala da saxelmwifos siZliere misTvis
51

TviTmizani srulebiT ar aris. igi emsaxureba mxolod


saxelmwifoTa interesebs, usafrTxoebisa da prestiJis
dacvas. `Cven iZulebulni viyaviT, _ amboben aTenelebi,
_ Cveni Zalaufleba dRevandel mdgomareobamde migviyvana,
pirvel yovlisa arsebuli viTarebis gamo, yvelaze metad
ki sparselebis mxridan saSiSroebis gamo, Semdeg Rirsebis
gamo, da bolos Cveni interesebidan gamomdinare~.
Tukidide srulebiT ar aris Zalisa da Zalmomreobis
apologeti, igi mxolod sinanuliT arniSnavs mis gardauvalobas. bevric rom moindomo Tavs ver daaRwev
Zaladobas, imitom rom amgvari winaaRmdegoba Tavad
adamianis bunebaSia mocemuli. berZeni moazrovne ar
uaryofs saxelmwifoTa Soris samarTlebrivi normebis
gamoyenebis aucileblobas da sargeblianobas, Tumca aRniSnavs, rom `samarTliani SefasebiT... samarTals mniSvneloba aqvs orive mxaris Tanabari Zalis SemTxvevaSi.
Tu es araa, maSin Zlieri akeTebs imas, rac SeuZlia da
susti nebdeba~. rac Seexeba morals, saxelmwifoTa Soris
urTierTobebSi zneobis umaRlesi gamovlenis formad
SeiZleba CaiTvalos zomiereba Zalis gamoyenebaSi.
`warmatebulia is, vinc tols ar udebs Tanabars, vinc
52

kargad epyroba SedarebiT Zliers da vinc SedarebiT


sustis mimarT avlens zomierebas~.
SemdgomSi am tradiciam miiRo saxelwodeba klasikuri
da gagrZeleba hpova nikolo makiavelis (1469-1527),
tomas hobsis (1588-1679), emerik de vatelis (17141767) da sxva cnobil moazrovneTa SexedulebebSi. man
SedarebiT dasrulebuli forma miiRo XVIII s-is
germaneli generlis karl fon klauzevicis (1780-1831)
naSromSi.
mag. tomas hobsi aRniSnavs, rom adamiani Tavisi bunebiT
egoisturi arsebaa. amitomac masSi mocemulia Zalauflebis ganusazRvreli wyurvili. `...adamianur bunebaSi
omis sami ZiriTadi mizezi Zevs: 1. metoqeoba, 2. undobloba,
3. didebis wyurvili. pirveli mizezi aiZulebs adamianebs
erTmaneTs daesxan Tavs nadavlis xelSi Cagdebis mizniT,
meore mizezi _ sakuTari usafrTxoebis mizniT, mesame
mizezi ki, pativis mopovebis mizniT~. hobsis azriT,
`omSi yvela yvelas winaaRmdeg da TiToeuli TiToeulis
winaaRmdeg~ _ mihyvas adamianebi `bunebriv mdgomareobamde~. aseTi omi imiTac xasiaTdeba, rom `masSi araferi
ar SeiZleba iyos usamarTlo. am dros ar arsebobs
53

samarTlianisa da usamarTlos, marTebulisa da


aramarTebulis cnebebi. iq sadac ar aris xelisufleba,
ar aris kanoni, xolo sadac kanoni ar arsebobs, ar
arsebobs arc usamarTlobis gageba. omSi Zala da
simuxTle aris ori ZiriTadi saTnoeba. samarTlianoba
da usamarTloba aris sazogadoebaSi da ara ganmartoebiT
mcxovrebi adamianebisaTvis damaxasiaTebeli Tvisebebi.
amgvari mdgomareoba xasiaTdeba imiTac, rom masSi ar
arsebobs arc sakuTreba, arc mflobeloba da arc zusti
gansxvaveba Cemsa da Sens Soris. yoveli adamiani Tavis
sakuTrebad Tvlis mxolod imas, risi mopovebac mas
SeuZlia da mxolod manam, sanam mas am sakuTrebis
SenarCuneba ZaluZs.
sikvdilis SiSi, kargi cxovrebisaTvis saWiro saganTa
flobisa da am saganTa sakuTari SromismoyvareobiT
mopovebis survili aris is miswrafebebi, rac adamianebs
mSvidobis damyarebisaken ganawyobs, xolo goni ki karnaxobs mSvidobisaTvis Sesaferis

pirobebs, romlis

meSveobiTac adamianebs SeuZliaT miaRwion Tanxmobas~.


hobsi Tvlis, rom adamianebi midian sazogadoebriv
xelSekrulebamde, romlis Sedegic iqneba saxelmwifo54

leviaTani. winaaRmdeg SemTxvevaSi kacobrioba daiRupeba.


e.i. SeTanxmeba xdeba imitom, rom adamianebi sruliad ar
ganadgurdnen. saxelmwifoTaSoris urTierTobebis erTaderTi maregulirebeli meqanizmia Zala, xolo Tavad am
urTierTobebis monawileebi imyofebian gladiatorebis
rolSi, romelTac xelSi iaraRi uWiravT da gamalebiT
adevneben Tvalyurs erTmaneTis qcevas.
amgvari tradiciis saxesxvaobad iqca politikuri
wonasworobis Teoria, romelsac icavdnen holandieli
moazrovne barux spinoza (1632-1677), ingliseli filosofosi devid iumi (1711-1776) da zemoTmoxseniebuli
Sveicarieli iuristi emerik de vateli. de vateli
hobsisagan gansxvavebiT saxelmwifoTaSoris urTierTobebs esoden muq ferebSi ar xedavs. msoflio Seicvala
`evropa warmoadgens politikur sistemas, raRac erTian
mTels, romelSic yvelaferi dakavSirebulia aq mcxovrebi
sazogadoebis urTierTobebsa Tu gansxvavebebze, erovnul
interesebze. is ukve aRar warmoadgens, rogorc iyo
odesRac, calkeuli nawilebis grovas, romelSic TiToeuli mxare naklebad iyo dainteresebuli sxvaTa bediT
da iSviaTad zrunavda imaze, rac mas uSualod ar exeboda~.
55

suverenuli erTeulebis yuradReba imaze Tu ra xdeba


evropaSi, saelCoTa mudmivi warmomadgenloba, molaparakebebi xels uwyobs damoukidebeli evropuli saxelmwifoebis formirebas, nacionaluris gverdiT, aseve mxars
uWers Tavisuflebasa da wesrigs saerTo keTildReobis
sasargeblod. rogorc emerik de vateli aRniSnavs `swored aman Seuwyo xeli politikuri wonasworobis cnobil
ideas, xelisuflebis wonasworobas. aq igulisxmeba saganTa iseTi wesrigi, sadac arc erT qveyanas ar ZaluZs
absoluturad daZlios sxva da Tavs moaxvios mis mier
dadgenili kanonebi~.
imavdroulad e.d. vateli klasikuri tradiciis Tanaxmad miiCnevda, rom kerZo individTa interesebi erovnul
(saxelmwifos) interesebTan SedarebiT meoradia. `Tu
esoden martivad sjeraT saSiSroebis muqarisa, amaSi
damnaSavea mezobeli, romelmac Tavisi pativmoyvare ganzraxva sxvadasxvagvarad gamoavlina~ e.i. prevenciuli
omi gaZlierebuli mezoblis winaaRmdeg kanonieri da
samarTliania. magram rogori SeiZleba iyos saxelmwifos
qmedeba Tu es mezobeli Zalze Zlieria. am SemTxvevaSi
e.d. vatelis azriT, unda Seiqmnas koalicia, romelic
56

daupirispirdeba am Zlier saxelmwifos da ar miscems


saSualebas sakuTari neba Tavs moaxvios sxvas. vfiqrobT,
am koncefcias ramdenadme exmianeba saqarTvelos Tanamedrove mdgomareoba, rodesac qveyana Tavis usafrTxoebas
ukavSirebs Crdiloatlantikur alianss.
XIX saukuneSi klasikurma tradiciam Tavisi gagrZeleba hpova germaneli generlis karl fon klauzevicis
wignSi `omis Sesaxeb~. rogorc germaneli moazrovne
Tvlis, raoden Zlieric ar unda iyos samxedro motivacia
politikur ganzraxvasa Tu mimarTulebaze, unda yovelTvis gvaxsovdes, rom swored `politikuri ganzraxvaa
mizani, omi ki mxolod saSualeba, da arasodes ar moiazreba
saSualeba miznis gareSe~. klauzevici naklebad interesdeba Sidapolitikuri bataliebiT, misTvis es mxolod
niuansebia, romelic eWvs gareSe odnavadac ar moiazrebs
saxelmwifos sagareopolitikur interesebs. igi wers:
`SeiZleba daveTanxmoT mosazrebas, rom politikis mizania
Sida administraciis moRvaweobis yvela aspeqtis SeTanxmeba da unifikacia, aseve sulieri Rirebulebebis
da sxva rac SeiZleba yovelive amas daumatos eTikis
specialistma. cxadia, politika TavisTavad araferia.
57

is aris mxolod yvela am interesis gamomxatveli garegani


samyaros Tvalwin~. klauzevics, rogorc kla- sikuri
tradiciis mimdevars miaCnda, rom politikis safuZvelSi
mocemulia adamianis urTulesi buneba, amitom
saerTaSoriso cxovreba gaazrebuli unda iqnas racionalisturad.
klasikuri tradiciis paralelurad xdeba sxvagvari
tradiciis formirebac, romelsac evropaSi ukavSireben
stoicizmis filosofias da qristianobis ganviTarebas,
espaneli Teologis _ dominikanels francisko de vitorios (1480-1546), holandieli iuristis hugo
grociusis (1583-1645), germanuli klasikuri flosofiis
warmomadgenlis imanuel kantis (1724-1804) da sxvaTa
Sexedulebebs. am tradiciis safuZvelSi Zevs adamianTa
modgmis moraluri da politikuri erTianobis idea,
aseve adamianis bunebrivi uflebebi. sxvadaxva epoqebSi
amgvari ideebi iZenda gansxvavebul formebs da adamianebic
gansxvavebuli interpretaciiT ganixilavdnen mas. mag.
f. vitorios SexedulebebSi saxelmwifosa da adamians
Soris urTierTobebSi prioriteti adamians ekuTvnis,
saxelmwifo ki sxva araferia, Tu ara ubralo auci58

lebloba, romelmac unda Seamsubuqos adamianis yofa.


adamianTa erTianoba xelovnurs da arabunebrivs xdis
maT dayofas calkeul saxelmwifoebad. adamianis normalur da bunebriv uflebad SeiZleba CaiTvalos misi
ufleba Tavisufal gadaadgilebaze. am mxriv mocemul
problemas Tanamedrove liberalur-demokratiul Rirebubebze aRemateba kidec f. vitorios Sexedulebani.
amgvar SexedulebaTa avtorebi darwmunebulni arian
adamianTa Soris maradiuli mSvidobis damyarebaSi. mag.
kanti fiqrobda, rom adamianebs Soris angarebiT da
winaaRmdegobriv damokidebulebas aucileblad mohyveboda
samarTlebrivi sazogadoebis Camoyalibeba, amas ki Tavis
mxriv saxelmwifoebs Soris harmoniuli urTierToba.
am tradiciis momdevrebi gamodiodnen ara imdenad arsidan,
ramdenadac aucileblobidan da eyrdnobodnen moralsa
da samarTlebriv argumentaciebze dafuZnebul filosofiur ideebs; icavdnen pirovnebis ganuyofel uflebas.
amitomac am Teoriul koncefcias ewoda liberalur _
idealisturi.
XIX s-is SuaxanebSi marqsizmis warmoSobam ganapiroba
kidev erTi tradiciis Camoyalibeba saerTaSoriso
59

urTierTobebSi. k. marqsis Tanaxmad msoflio istoria


iwyeba kapitalizmidan, radganac kapitalisturi warmoebis
safuZvlad gvevlineba msxvili mrewveloba, romelic
qmnis erTian msoflio bazars da iwvevs komunikaciebisa
da transportis saSualebebis ganviTarebas. burJuazia
msoflio bazris eqspluataciis gziT yvela qveynis
warmoebasa da moTxovnilebas kosmopoliturad gardaqmnis da gadaiqceva gabatonebul klasad ara marto
calkeul kapitalistur saxelmwifoebSi, aramed mTeli
msoflios masStabiT. magram `ra xarisxiTac viTardeba
burJuazia da kapitali, viTardeba proletariatic~.
ekonomikur WrilSi saerTaSoriso urTierTobebi xdeba
eqspluataciis urTierTobebi. politikur WrilSi igi
gadaiqceva batonobisa da morCilebis urTierTobebad,
misi Sedegi ki iqneba klasobrivi brZola da revoluciebi.
aqedan gamomdinare suvereniteti, saxelmwifoebrivi
interesebi meoradia, radganac obieqturi kanonzomierebani
xels uwyoben msoflio sazogadoebis Camoyalibebas, sadac
batonobs kapitalisturi ekonomika da mimdinareobs
klasobrivi brZola. rogorc k. marqsi da f. engelsi
werdnen `erovnuli gankerZoebuloba da xalxebs Soris
60

gansxvavebuloba burJuaziis ganviTarebasTan erTad, Tavisufal savaWro urTierTobebTan, msoflio bazarTan, erTian
samrewvelo warmoebasTan da masTan Sesatyvis cxovrebis
pirobebTan erTad ispoba~.

Tema II. kanonikuri paradigmebi: liberalur


_ idealisturi paradigma
paradigmas uwodeben im saerTo samecniero midgomaTa
erTobliobas, romelic orientirebulia Teoriul da
empiriul gamokvlevaze. saerTaSoriso urTierTobebSi
mkvlevarebi gamoyofen ramdenime paradigmas, Tumca xSirad
maTi poziciebi paradigmaTa raodenobis, Sinaarsis,
dasaxelebis irgvliv sxvadasxvagvaria. aqve isic unda
iTqvas, rom `sabazo~ paradigmaTa irgvliv maTi poziciebi
ar gansxvavdeba, es ZiriTadad exeba Teoriul tradiciebze
dafuZnebul paradigmebs, esenia: liberalur_idealisturi
paradigma, politikuri realizmis paradigma da marqsistuli anu socialisturi paradigma. termini `kanonikuri~ ekuTvnis maikl doils. swored am kanonikuri
paradigmebis safuZvelze xdeba mravalgvari, maT Soris,
Tanamedrove saerTaSoriso urTierTobebis Teoriis ageba.
61

aqedan gamomdinare Cveni interesis sferoc efuZneba


Semdeg kiTxvebs: 1. vin arian saerTaSoriso urTierTobebis
mTavari moqmedi pirebi (aqtorebi). 2. raSi mdgomareobs
am urTierTobebis specifika. 3. romelia ZiriTadi
saerTaSoriso procesebi? 4. ra ZiriTad miznebs isaxaven
saerTaSoriso urTierTobebis monawileebi. 5. ra
saSualebebs iyeneben am miznebis misaRwevad. 6. rogori
SeiZleba iyos saerTaSoriso urTierTobebis momavali.
Tukidides, makiavelis, hobsis, de vatelis, klauzevicis
erTmxriv, xolo meores mxriv vitorios, grociusis,
kantis Teoriulma memkvidreobam uSualo gamoxatuleba
hpova im samecniero diskusiaSi, romelsac adgili hqonda
aSS-Si ori msoflio omis periodebSi realistebsa da
idealistebs Soris.
idealizmma (zogjer mas utopizmsac uwodeben)
politikur praqtikaSi asaxva hpova pirveli msoflio
omis Semdeg aSS-is preazidentis vudro uilsonis erTa
ligis Seqmnis programaSi, brienis paqtSi (1928), romelic
iTvaliswinebda saxelmwifoTaSoris urTierTobebSi
Zalis gamoyenebaze uaris Tqmas, aseve staimsonis doqtrinaSi (1932), romlis Tanaxmadac aSS uars ambobda
62

nebismieri cvlilebis di plomatiur aRiarebaze, Tu is


miRweuli iqneboda Zalis gamoyenebiT. omisSemdgom wlebSi
idealisturma tradiciam Tavisi gamoxatuleba hpova
iseTi amerikeli politikosebis Sromebsa da moRvaweobaSi,
rogorebic arian jon dalesi da zbignev bJezinski, aseve
prezidenti jimi karteri (1976-1980) da prezidenti
jorj buSi (ufrosi) (1988-1992). samecniero literaturaSi igi warmodgenil iqna iseT avtorTa SromebSi,
rogorebic arian r. klarki da l.b. soni maT ekuTvniT
wigni: `mSvidobis miRweva msoflio samarTlis saSualebiT~.
liberalur_idealisturi paradigmis ZiriTadi arsi
mdgomareobs SemdegSi: idealistebi fiqroben, rom
saerTaSoriso urTierTobebis monawileebi warmoadgenen
farTo politikur-sazogadoebriv speqtrs, romelSic
Sedian ara marto saxelmwifoebi, aramed saerTaSoriso
samTavrobo da arasamTavrobo organizaciebi, sazogadoebrivi gaerTianebebi da jgufebi, calkeuli warmoebebi
da TviT kerZo individebic ki. ufro metic, idealistebi
Tvlian, rom saxelmwifo ar SeiZleba ganxilul iqnas,
rogorc racionaluri da unitaruli moTamaSe (aqtiori).
63

saxelmwifos saerTaSoriso politika calkeuli saxelisuflebo struqturebis, biurokratiuli ierarqiis,


sazogadoebis samoqalaqo da samxedro sistemis, sxvadasxva
politikuri partiebis da moZraobebis qmedebis da qcevis
adekvaturia.
liberalur _ idealisturi paradigmis Tanaxmad
saerTaSoriso urTierTobebSi umaRlesi xelisuflebis
ararseboba sulac ar niSnavs mis mudmiv `anarqiulobas~.
saerTaSoriso organizaciebis Seqmna da misi sruluflebianobis gavrceleba, saerTaSoriso samarTlis normebis
srulyofa, saerTaSoriso urTierTobebis demokratizacia
da masze universaluri, zneobrivi da samarTlebrivi
normebis gavrceleba _ saerTaSoriso politikaSi Tanaswori moRvaweobisaTvis Sesaferis pirobebs qmnis ara
marto didi saxelmwifoebisaTvis, aramed sxva saxelmwifoebisa da arasaxelmwifoebrivi aqtiorebisaTvisac.
ase rom saerTaSoriso urTierTobebis anarqiul xasiaTs
liberalebi mxolod nawilobriv aRiareben. maTi azriT,
saerTaSoriso procesebi mravalferovania da
saerTaSoriso urTierTobebis ganxilva mxolod omisa
da mSvidobis WrilSi aramarTebuli iqneba. es exeba
saerTaSoriso TanamSromlobasa da konfliqtebsac.
64

liberalebi Tvlian, rom saerTaSoriso moTamaSeebis


pluralizmi, unda gulisxmobdes maTi miznebis pluralizmsac. imavdroulad am pluralizmSi naTlad ikveTeba
saerTosakacobrio, universaluri, demokratiuli faseulobebi, romlis safuZvelzec unda Seiqmnas mTeli
kacobriobis interesebis damcveli msoflio wesrigi.
liberalur _ idealisturi paradigmis Tanaxmad
demokratiuli saxelmwifoebis msoflio Tanamegobrobas
Tavisuflad SeuZlia Tavis wevrebs Soris wamoWrili
konfliqti gadaWran mSvidobiani gziT, samarTlebrivi
daregulirebis gziT, saerTaSoriso organizaciebis
rolis zrdiT. erT-erTi misi ZiriTadi prioritetia
koleqtiuri usafrTxoebis sistemis Seqmna. idealistebi
fiqroben, rom saerTaSoriso urTierTobebSi momxdari
cvlilebebis Sedegad sabolood moxdeba misi anarqiuli
bunebis daZleva da yvelaferi msoflio Tanamegobrobis
princi pebs daeqvemdebareba. isini ar gamoricxaven msoflio xelisuflebis Seqmnasac, romelsac saTaveSi Caudgeba
gaero romelic imoqmedebs miRebuli msoflio konstituciis Sesabamisad. aRsaniSnavia, rom msoflio mTavrobis
Seqmnis ideiT gamodiodnen zogierTi romis papebic mag.
65

ioane XXIII, 1963w. pavle VI 1967 w. ioane pavle II


1980w.
liberalur _ idealisturi paradigma Tavis seriozul
gavlenas inarCunebs dResac. es gavlena gamoixateba im
konkretul nabijebSi, romelsac dgams Tanamedrove
msoflio Tanamegobroba saerTaSoriso urTierTobebis
demokratizaciisa da humanizaciis gzaze, im axali
msoflio wesrigis strategiis gzaze, romelsac mTavar
sagareo politikur princi pad aRiarebs aSS, gansakuTrebiT meore msoflio omis Semdeg.

Tema III. politikuri realizmi


politikurma realizmma kritikis qarcecxlSi gaatara
idealizmi, miuTiTa im garemoebazec, rom idealisturi
tradiciebis mimdevarma politikurma moRvaweebma TavianTi
poziciiT xeli Seuwyves meore msoflio omis gaCaRebas;
amave dros SemogvTavaza kargad organizebuli mecnierulad dasabuTebuli Teoria. politikuri realizmis
cnobili warmomadgenlebi arian _ rainhold niburi,
frederik Sumani, jorj qenani, jorj Svarenbergi, kenet
tompsoni, henri kisinjeri, eduard kari, arnold uolfersi,
hans morgenTau, raimon aroni da sxv.
66

politikuri realizmi Semdegnairad gansazRvravs


saerTaSoriso urTierTobebis xasiaTs: 1. saerTaSoriso
urTierTobebis mTavari monawileebi arian suverenuli
saxelmwifoebi. 2. saSinao politika da sagareo politika
TavianTi arsiT gansxvavdeba. 3. saerTaSoriso politika
anarqiul garemoSi warmoadgens ZalauflebisaTvis
brZolas. 4. miuxedavad imisa, rom yvela suverenuli
saxelmwifo Tanasworuflebiania, Zlieri da da susti
saxelmwifoebis SesaZleblobebi da roli saerTaSoriso
urTierTobebSi mainc mniSvnelovnad gansxvavdeba.
realizmis Tanaxmad, saerTaSoriso urTierTobebis
ganmsazRvreli mravali faqtori ucvlelia. suverenul
saxelmwifoTa Soris urTierTobebSi da maT interesebSi
sruli harmoniis miRweva SeuZlebelia, xolo damoukidebeli saxelmwifoebis erovnuli interesebi xSirad
Seicavs konfliqtur maxasiaTeblebs da omebis gamomwvevicaa. amitomac, rogorc realistebi miiCneven Zalis
faqtori wyvets bevr problemas. mag. hans morgenTau
Tvlis, rom `saerTaSoriso politika, iseve rogorc
mTlianad politika _ warmoadgens brZolas ZalauflebisaTvis~, magram es Zalaufleba aris ara mxolod
67

saerTaSoriso politikaSi monawile saxelmwifos mizani,


aramed imavdroulad saSualebac. `rogoric ar unda
iyos sagareo politikis materialuri mizani, magaliTad,
nedleulis wyaroebis mopoveba, sazRvao gzebis kontroli,
Tu teritoriuli cvlilebebi, igi mudam gulisxmobs
sxvebis kontrols maT nebaze zemoqmedebis saSualebiT~
_ wers morgenTau. politikuri realizmis ZiriTadi
debulebebi h. morgenTaum Camoayaliba wignSi `politikuri urTierTobebi erebs Soris. brZola xelisuflebisa da mSvidobisaTvis~, sadac amerikeli mecnieri
xazgasmiT uTiTebs, rom `fizikuri Zaladobis muqara,
politikis organuli elementia, saerTaSoriso politikaSi samxedro Zala, rogorc muqara an potenciali,
aris umTavresi materialuri faqtori saxelmwifos
politikuri siZlieris uzrunvelsayofad~, saerTaSoriso
anarqiis daZleva SeuZlebelia universaluri zneobrivi
normebisa da saerTaSoriso samarTlis kodifikaciis
gziT.
politikuri realizmis warmomadgenlebs uaRresad
saintereso warmodgena aqvT saerTaSoriso urTierTobebis bunebis cvlilebasTan dakavSirebiT. rogorc
68

morgenTau aRniSnavs: `realistebi darwmunebulni arian


imaSi, rom aseTi transformacia SeiZleba ganxorcieldes
mxolod xelovnuri mani pulaciis gziT im Zalebis mier,
romlebic gavlenas axdenen da SemdegSic moaxdenen
politikaze~. maTi azriT, sanam arsebobs saxelmwifo is
iqneba saerTaSoriso urTierTobebis mTavari monawile,
romelsac Tavisi ucvleli kanonebi gaaCnia. e.i. sxvagvarad
rom iTqvas, SeiZleba Seicvalos politikur ZalaTa
konfiguracia, moxdes erTgvari Semsubuqeba saerTaSoriso
anarqiis Sedegebis, damkvidrdes SedarebiT stabiluri
saxelmwifoTaSorisi urTierToba, magram saerTaSoriso
urTierTobebis bunebis Secvla SeuZlebelia.
saerTaSoriso urTierTobebis amgvari imperativebiT
gansazRvra uSualod exmianeba sayovelTaod aRiarebul
koncepts adamianis ucvleli bunebis Sesaxeb. jer kidev
rainhold niburma SeimuSava qristianuli, mecnieruli
koncefcia adamianis bunebis asaxvisa sazogadoebriv da
Semdeg saerTaSoriso cxovrebaze, Tavisi profesia (igi
Teologi iyo) didad uwyobda xels amerikel protestant
Teologs ukeT gaeanalizebina saerTaSoriso cxovrebis
mravali aspeqti da didi wvlili Seetana politikuri
69

realizmisa da aSS-s sagareo politikis safuZvlebis


CamoyalibebaSi civi omis periodSi. niburis azriT,
saerTaSoriso politikaSi uZlieresi qveynebis hegemonoba
gardauvalia. aSS-s magaliTze niburi miuTiTebda, rom
saWiroa Zalis primatis gacnobiereba saerTaSoriso
arenaze. igi Tvlida, rom politikuri Teoria politikuri praqtikidan, sinamdvilidan gamomdinareobs.
adamianuri buneba ki nebismier SemTxvevaSi Tavis sityvas
ambobs.
adamianuri buneba mxedvelobidan ar gamorCenia h.
morgenTaus. igi aRniSnavda, rom `adamianis buneba, romelSic mocemulia politikis kanonebi, ar Secvlila CineTis,
indoeTis, saberZneTis filosofiuri azris droidan~.
obieqtur kanonzomierebebze dayrdnobam, konceptulurad gamarTulma mecnierulma debulebebma, saerTaSoriso sinamdvilis realuri suraTis warmodgenam
politikuri realizmis mimdevrebs seriozuli avtoriteti SesZina rogorc akademiur samecniero, ise sxvadasxva
qveynebis politikuri, saxelmwifo moRvaweebis wreebSi,
magram miuxedad amisa maTi Sexedulebebic ver iqca
`aqsiomad~, verc politikuri realizmi iqca gabatonebul
70

paradigmad saerTaSoriso urTierTobebSi. cxadia, imitom,


rom masac gaaCnda Tavisi susti mxareebi.
politikuri realizmis umTavresi susti mxarec isaa,
rom aRiarebs ra saerTaSoriso urTierTobebs Zalismieri
brZolis arenad da amas miiCnevs swored mis `bunebriv
mdgomareobad~, amiT realizms saerTaSoriso urTierTobebi dahyavs mxolod saxelmwifoebriv urTierTobamde
da Zalis absolutizaciis Sedegad saTanadod ver afasebs
iseT faqtorebs, rogoricaa sulieri Rirebulebebi,
sociokulturuli realobebi da a.S. politikur
realizms saerTaSoriso urTierTobebSi mxolod kvlevis
sakuTari meTodi aqvs aRiarebuli, maSin rodesac msoflio
ganviTarebis ramdenadme gansxvavebuli tendencia SeiniSneba Tanamedrove realobaSi. Tumca es imas ar niSnavs,
rom politikur realizmis yvela debuleba moZvelda
da veRar pasuxobs epoqis moTxovnebs.

71

Tema IV. marqsistuli paradigma


sazogadoebriv _ politikuri ganviTarebis, saerTaSoriso urTierTobebis Teoriis mecnierul azrze
mniSvnelovani kvali datova marqsizmma. Tu tradiciul
marqsizms dRes SedarebiT naklebi momxre hyavs, igive
ar iTqmis neomarqsistul mimarTulebaze, romelic
kvlavac inarCunebs Tavis myar pozicias saerTaSoriso
urTierTobebis TeoriaSi, ufro metic, mas garkveuli
gavlenac ki aqvs saerTaSoriso _ politikuri mecnierebis
zogierT sxva (mag. saerTaSoriso politikuri ekonomia)
mimdinareobaze. cxadia, neomarqsizmis arsis gasaRebi
xdeba `kanonikuri~ marqsizmi.
1.

marqsisuli paradigmis mixedviT, saerTaSoriso

urTierTobebis mTavari moqmedi pirebi arian socialuri


klasebi _ msoflio burJuazia da saerTaSoriso muSaTa
klasi (proletariati). saxelmwifo aris meore rigis
saerTaSoriso monawile. burJuaziis mTavari damaxasiaTebeli Tvisebaa miswrafeba maqsimaluri mogebisaken
da muSaTa klasis eqspluataciis gziT nedleulis axali
wyaroebis mopoveba. amas mivyavarT erTi mxriv msoflio
kapitalizmis imperialistur winaaRmdegobebTan, xolo
72

meores mxriv, saerTaSoriso muSaTa klasis interesebis


konsolidaciasTan. `muSebs ara aqvT samSoblo~, maT
aerTianebT proletaruli internacionalizmis grZnobis
obieqturi safuZveli. burJuaziam ki nacionaluri
saxelmwifo Seqmna, rogorc Tavisi klasobrivi batonobis
instrumenti. iyenebs ra saxelmwifos sagareo politikur
elementebs (strategia da diplomatia) Tavisi viwroegoisturi miznebis dasakmayofileblad burJuazia sistematiurad mimarTavs saerTaSoriso urTierTobebis mudmiv
destabilizacias, SeiaraRebul konfliqtebs da omebs.
2.

saerTaSoriso urTierTobebi, garda masStabisa,

arafriT ar gansxvavdeba Sidasazogadoebrivi urTierTobebisagan. igi Seicavs ekonomikur baziss da nacionaluri saxelmwifos CarCoebSi gamoxatavs burJuaziisa
da muSaTa klasis urTierTqmedebis Taviseburebebs.
amitomac saerTaSoriso urTierTobebi Tavisi bunebiT
atarebs kapitalistur xasiaTs da warmoadgens gabatonebuli imperialisturi burJuaziisa da eqspluatirebuli da Cagruli mSromelebis brZolis arenas.
3.

aqedan gamomdinare saerTaSoriso procesebis meti

wili warmodgenilia klasobrivi konfliqtebiT, krizisebiT, omebiT da socialuri revoluciebiT.


73

4.

saerTaSoriso urTierTobebis monawileTa miznebi

kardinalurad gansxvavebulia: Tu msoflio burJuazia


eswrafvis Semosavlisa da kapitalis maqsimalur zrdas,
saerTaSoriso muSaTa klasis mizania gabatonebuli
klasis damxoba da proletariatis msoflio _ istoriuli misiis ganxorcieleba, yvela mSromelis ganTavisufleba eqspluataciisagan da dedamiwaze socializmisa da komunizmis damkvidreba.
5.

am gansxvavebul mizanTa misaRwevad gamoiyeneba

gansxvavebuli saSualebebic. burJuazia aZlierebs eqspluatacias, proletariati mimarTvas msoflio socialur


revolucias.
6.

marqsizms aqvs gamokveTili da naTeli pozicia

saerTaSoriso urTierTobebze: igi gansazRvrulia sazogadoebrivi ganviTarebis obieqturi kanonebiT: maT Soris
saxelmwifos kvdomisa da kapitalisturi eqspluataciisagan Tavisufali msoflio sazogadoebis damkvidrebis kanonzomierebiT.
7.

saerTaSoriso urTierTobebis marqsistuli ana-

lizi eyrdnoba mis saerTo meTodologiur pozicias,


romelTa Soris wamyvania warmoebisa da ekonomikuri
74

bazris roli sazogadoebrivi ganviTarebis saqmeSi, aseve


klasobrivi brZola, rogorc istoriuli procesis
mamoZravebeli Zala.
sxvadasxva Teoriuli paradigmebis avtorTa gansxvavebuli poziciebi gaxda safuZveli mwvave Teoriuli
davisa, romelic mniSvnelovnad gansazRvravs saerTaSoriso _ politikur mecnierebas misi dabadebis dRidan
dRemde. SedarebiT masStaburma da xangrZlivma diskusiam
miiRo saxelwodeba `didi debatebi~ (Grend Debats)
pirvel aseT davas saTave daudo ingliseli istorikosis
eduard qaris naSromma 1930 iani wlebis dasawyisSi,
romelic hans morgenTaum da politikuri realizmis
warmomadgenlebma gaagrZeles meore msoflio omis Semdeg
idealisturi paradigmis warmomadgenlebTan. magram
debatebis piki modis gasuli saukunis 60-70 ian wlebze,
romelic ar wydeba dRemde.

75

Tema V. `didi debatebi~: politikuri


realizmis adgili
pirveli didi polemika relistebsa da idealistebs
Soris exeboda saerTaSoriso urTierTobebis iseT
sakvanZo sakiTxebs, rogoricaa saerTaSoriso urTierTobebis monawileebi da buneba, miznebi da saSualebebi,
saerTaSoriso procesebi da a.S. magram meore didi dava,
romelic daiwyo 1950-ian wlebSi da gansakuTrebuli
simZafre SeiZina 1960-ian wlebSi gaimarTa saerTaSoriso
urTierTobebis axali midgomebisa da meTodologiis
mimdevrebs Soris. swored aseT mimdinareobebs
ekuTvnodnen `modernistebi~ da `tradicionalistebi~.
maT Soris polemikas xeli Seuwyo saerTaSoriso _
politikuri mecnierebis axali Taobis _ quinsi raitis,
morton kaplanis, karl doiCis, devid singeris, kalevi
holstis, ernst xaasis da sxvaTa gamokvlevebma. isini
cdilobdnen daeZliaT klasikuri tradiciebis nakli
da saerTaSoriso urTierTobebis kvlevisaTvis miecaT
gacilebiT Rrma mecnieruli saxe. rig sakiTxebSi maT
gamoiyenes zust mecnierebaTa tradiciuli meTodebi.
aseTi meTodebi gamoiyeneboda ara marto saerTaSoriso
76

urTierTobebis, aramed sxva socialur realobaTa


gasaanalizeblad, ramac Tavis mxriv xeli Seuwyo sazogadoebriv mecnierebebSi pozitivizmis rolis gaZlierebas,
Tumca misi fesvebi jer kidev XIX s-dan iRebda saTaves
evropul sinamdvileSi (sen simoni, ogiust konti).
saerTaSoriso urTierTobebSi pirvelad aseTi meTodebi gamoiyena amerikelma mecnierma quinsi raitma. aseTi
midgoma, pirvel rigSi, uars ambobda saerTaSoriso
urTierTobebs apriorul, deterministul xedvaze, Tumca
rogorc m. merli aRniSnavda gasuli saukunis 70-ian
wlebSi amgvari midgoma imasac ar niSnavs, rom SesaZlebelia uari iqnas naTqvami globalur, axsnad hi poTezaze.
socialur mecnierebaTa dargis specialistebi aseT
SemTxvevaSi iyenebdnen an Carlz darvinis Teorias
saxeobaTa Soris brZolaze da mimarTavdnen mis
marqsistul interpretacias, an kidev g. spenseris
organul filosofias, romlis safuZvelSic mocemulia
biologiuri da socialuri movlenebis safuZvelTa
identifikacia. iseve rogorc avadmyofobis SemTxvevaSi
adamianis nebismier organos sWirdeba mkurnaloba,
analogiuria sazogadoebis socialur _ politikuri
77

problemebic. sadacaa probleba iqaa saWiro qmediTunariani Careva. aSS-is pozitivistebic cocxal organizms
adarebdnen sazogadoebas, romlis sicocxlisunarianobac
misi sxvadasxva funqciebis diferenciasa da koordianciazea dafuZnebuli. am TvalsazrisiT saerTaSoriso
urTierTobebis, iseve rogorc sxva saxis sazogadoebrivi
urTierTobebis Seswavla unda ganxorcieldes Tanmimdevrulad: Tavdapirvelad saWiroa misi monawileebis funqciebis Seswavla, Semdeg unda SeviswavloT am funqciebis
matareblebis urTierTmoqmedeba; da bolos sakuTari
socialuri organizmis garemomcveli samyaros adaptaciasTan dakavSirebuli problemebi. aqedan gamomdinare,
rogorc m. merli aRniSnavs unda gamovyoT ori mimarTuleba. pirvels mTavari yuradReba gadaaqvs monawile
pirebis moqmedebaze, meores sxvadasxva ti pebis amgvari
qmedebis artikulaciaze. Sesabamisad pirvelma saTave
daudo bixeviorizms, xolo meorem _ funqcionalizmsa
da saerTaSoriso urTierTobebis sistemur midgomas.
marTalia modernizmi garkveul reaqcias gamoxatavda,
politikuri realizmis naklovanebebze, magram meTodologiur da Teoriul WrilSi igi mainc ver iqca
78

erTsaxovan mimdinareobad. mis naklovan mxared SeiZleba


CaiTvalos saerTaSoriso urTierTobebis specifikis
faqtobrivi uaryofa, sakvlev obieqtTa kvlevisas
fragmentuloba da mniSvnelovanwilad subieqtivizmi,
Tumca modernistuli mimdinareobis bevri warmomadgenelis Sromebma seriozulad gaamdidra saerTaSoriso urTierTobebis Teoria. modernizmma gansakuTrebuli yuradReba dauTmo saerTaSoriso moqmedi piris
problemas, gviCvena saerTaSoriso urTierTobebis arasaxelmwifoebrivi monawileebis mniSvneloba.
unda iTqvas, rom meore `did polemikaSi~ adgili
ver hpova saerTaSoriso urTierTobebis Zireulma
sakiTxebma, ganxilva moxda mxolod meTodologiuri
problemebisa. amitom maTi Sexedulebani mniSvnelovnad
arc gansxvavdeboda erTmaneTisagan. meore dava ar
atarebda `paradigmalur~ xasiaTs. modernistebi faqtiurad eWvqveS ar ayenebdnen TavianTi oponentebis Teoriul
pozicias, garkveuli TvalsazrisiT iziarebdnen kidec
mas, oRond mis dasasabuTeblad iyenebdnen sxvagvar
meTodebs, sxva enas. saerTo jamSi saerTaSoriso
urTierTobebis realisturi xedva Seuvali darCa. ami79

tomac meore davam seriozuli garZeleba ver hpova da


mxareebi mividnen garkveul SeTanxmebamde, romelSic
erTgvarad Sejerda saerTaSoriso urTierTobebis
kvlevis `tradiciuli~ da `mecnieruli~ meTodebi.
`mesame didi polemikis~ (1970-iani wlebis bolos
1980-iani wlebis dasawyisi) centrSi moeqca saxelmwifos,
rogorc saerTaSoriso urTierTobebis monawilis roli,
erovnuli interesebisa da Zalis mniSvneloba saerTaSoriso arenaze mimdinare procesebis SeswavlisaTvis.
sxvadasxva Teoriuli mimdinareobis warmomadgenlebi,
romelTac pirobiTad SeiZleba ewodoT `transnacionalistebi~ (robert koxeni, jozef nai, iel fergiusoni,
jon gremi, robert mansbeCi da sxv.), agrZelebdnen ra
integraciisa (devid mitrani) da urTierTdamokidebulebis Teoriis (ernst xaasi, devid moursi), tradiciebs,
win wamoswevdnen saerTo ideas, romlis Tanaxmadac
politikuri realizmi da misTvis damaxasiaTebeli
etatisturi paradigma ar Seesabameba saerTaSoriso
urTierTobebis xasiaTsa da ZiriTad tendencias, da
amitomac unda iyos uaryofili. saerTaSoriso urTierTobebi mniSvnelovnad scildeba erovnul interesebsa
80

da Zalismier urTierTbrZolaze dafuZnebul saxelmwifoTaSoris urTierTobebis CarCoebs. saxelmwifo, rogorc


saerTaSoriso monawile, (aqtori) kargavs Tavis monopolias. saerTaSoriso urTierTobebSi monawileoben
individebi, warmoebebi, organizaciebi, sxva arasaxelmwifoebrivi gaerTianebebi. minawileTa mravalferovneba,
kulturuli da mecnieruli TanamSromloba, ekonomikuri
gacvlebi da a.S. komunikaciebi, partnioruli urTierTobebi universitetebs, religiur gaerTianebebs Soris,
TandaTan gamodevnis saxelmwifos saerTaSoriso
urTierTobebis centridan da xels uwyobs imgvari
urTierTobebis transformacias, romelic `internacionaluridan~ (sadac saxelmwifoTaSorisi urTierTobebis
gadamwyvetia) gardaiqmneba `transnacionalurad~ (sadac
urTierTobebi xorcieldeba saxelmwifos gareSec).
kavSirebisa da transportis saSualebebis revoluciurma cvlilebebma, msoflio bazarze situaciis mkveTrma
transformaciam, transnacionaluri korporaciebis ricxvisa da mniSvnelobis zrdam xeli Seuwyo msoflio
ganviTarebis axal tendencias. masSi wamyvan adgils iWers: msoflio vaWrobis zrda, modernizaciis procesebis
81

gavrceleba, urbanizacia da komunikaciis ganviTareba


ganviTarebad qveynebSi, patara saxelmwifoebis rolis
zrda saerTaSoriso arenaze, didi saxelmwifoebis
SesaZleblobebis Sesusteba garemomcveli samyaros
gasakontroleblad. am procesebis obieqtur Sedegad
gvevlineba msoflios urTierTdamokidebulebis zrda
da Zalis rolis Sesusteba saerTaSoriso arenaze.
unda aRiniSnos, rom transnacionalizmi ideurad
uaxlovdeba klasikur idealizms. `did debatebSi~
monawileobas iRebdnen realistebi da neorealistebi.
TavianT oponentebTan polemikisas neorealistebi aRniSnavdnen, rom teqnikuri progresi da finansuri bazris
sferoebis gacvla araTu damokidebuls xdis saxelmwifos Tavis sagareo ekonomikur partniorebze, aramed
piriqiT, es damokidebuleba mcirdeba. rogorc k. uolci
werda XX s-is bolos did saxelmwifoebs avtarqiisaTvis gaaCniaT gacilebiT didi SesaZleblobani, vidre
warsulSi. drom aCvena, rom realisturi paradigma
gamoirCeva sicocxlisunarianobiT, gauZlo gamocdas da
SesabamisobaSia sxvadasxva cvlilebebTan.
mesame dava Seexo ralisturi paradigmis erT-erT
yvelaze mniSvnelovan postulats _ saxelmwifos, rogorc
82

saerTaSoriso urTierTobebis mTavari monawilis rols.


es polemika mimdinareobda bi polaruli msoflios
arsebobis pirobebSi da impulsi SesZina axali Teoriuli
midgomebis da paradigmebis warmoSobas.

sakontrolo kiTxvebi:
1.ra adgili uWiravs adamianis bunebas realisturi
paradigmis winamorbedi tradiciebis avtorTa SemoqmedebaSi?
2.ra ZiriTadi safuZveli gaaCnia davas politikur
realizmsa da liberalur _ idealistur paradigmas
Soris?
3.rogor gesmiT saerTaSoriso urTierTobebis klasobrivi buneba marqsistuli paradigmis mixedviT?
4.myaria Tu ara Tanamedrove realobaSi politikuri
realizmis pozicia? daasabuTeT Tqveni pasuxi.

literatura:
1.al. rondeli, saerTaSoriso urTierTobebi, Tb., 2006
2.saerTaSoriso urTierTobebis Teoria (qrestomatia),
Tb., 2002
3. . // . .: 2. . 2.., 1991
83

4. . // .
6. .:. ., 1966
5. . . ., 1997
6. . . , ., 1996 .
.
// . 1997. 2
7.. : 2 . .: . . .
, 1915 ( ., 1994)
8. .. .
. 2004
9.Aron R. Paix et Guere entre les nations. P., 1982
10.Bull H. International Theory: The Case for a Classical
apporoach//World Politics. 1966. Vol XVIII
11.Hoffman S. Theorie et relations internationales//Revue
francaise de science politique. 1961 Vol. XI
12.Marle M. Sociologie des relations internationales. P.,
1974
13.Keohane R.O. and Nye, J.S.(Jr). Power and
Interdependence. Cambridge, MA, 1989

84

Tavi IV. Tanamedrove skolebi


da mimarTulebebi
saerTaSoriso
urTierTobebis TeoriaSi
Tema I. neorealizmi
diskusiam saerTaSoriso urTierTobebis sxvadasxva
Teoriul mimdinareobebs Soris seriozulad gaamdidra
saerTaSoriso politikuri mecniereba. kanonikur
paradigmebs

Soris davam Tavisi asaxva hpova saer-

TaSoriso urTierTobebis praqtikul cxovrebaSi.


TiToeul maTgans gaaCnda Tavisi dadebiTi da uaryofiTi
mxare. magram am mecnieruli polemikiT es paradigmebi
TiTqos avseben kidec erTmaneTs da am urTierTgamdidrebiT amdidreben mecnierebas saerTaSoriso
urTierTobebis Sesaxeb. magram aqve isic unda iTqvas,
rom am mimdinareobebis sinTezi ar momxdara, romelime
maTgans raime gansakuTrebuli upiratesoba meoreze ar
moupovebia; amitomac daiwyo axali diskusia, SemoTavazebul iqna alternatiuli gzebi saerTaSoriso
urTierTobebis specifikis Sesaswavlad. 1980-iani
wlebidan gaiSala diskusia neorealizmsa da neoli85

beralizms Soris. aseve Tavisi sityva Tqva neomarqsizmmac,


Tumca Tamamad SeiZleba iTqvas, rom dReisaTvis
neorealizmi da neoliberalizmi yvelaze gavleniani
paradigmebia.
realizmis Teoriis ganviTarebam saTave daudo mis
Tanamedrove saxesxvaobas neorealizms. neorealizmis
aRmocenebas ukavSireben amerikeli mecnieris qeneT
uolcis naSroms `saerTaSoriso politikis Teoria~,
romelic pirvelad gamoica 1979 w.
politikuri realizmisagan gansxvavebiT, romlisTvisac
saerTaSoriso urTierTobebis winaaRmdegobrivi xasiaTi
adamianis urTulesi bunebiTaa ganpirobebuli, neorealizmi
saerTaSoriso urTierTobebSi mimdinare movlenebs,
saerTaSoriso sistemas ukavSirebs da am sistemaSi
gabatonebul Taviseburebebs miiCnevs saerTaSoriso
politikis umTavres prioritetad. neorealizmis
Tanaxmad saxelmwifoTa Soris urTierTobebs saerTaSoriso sistemis struqtura gansazRvravs. saerTaSoriso
sistemis struqturuli maxasiaTebeli araa damokidebuli
patara an saSualo saxelmwifoebis raime mcdelobaze,
esaa Sedegi didi saxelmwifoebis urTierTmoqmedebisa.
86

es niSnavs, rom mxolod maTTvisaa damaxasiaTebeli


saerTaSoriso urTierTobebis `bunebrivi mdgomareoba~.
rac Seexeba didi da sxva saxelmwifoebis urTierTqmedebas, es ukve erTmniSvnelovnad aRar SeiZleba iyos
Sefasebuli, rogorc anarqiuli, radgan TandaTan iZens
iseT formebs, romelic umTavresad didi saxelmwifoebis
nebazea damokidebuli.
jer kidev 1959 wels qenet uolci Tavis wignSi
`adamiani, saxelmwifo da omi~ aRniSnavda, rom konfliqtis
(umTavresad SearaRebuli konfliqtis) sami jgufi
SeiZleba gamovyoT imis mixedviT, rasac sxvadasxva
mkvlevarebi miiCneven am konfliqtis masazrdoebel
wyarod: erTni yuradRebas amaxvileben Tavad adamianis
bunebaze, mis fiziologiur da moralur Rirsebaze
(egoisturi buneba, agresiuli impulsebi, dabali
inteleqti) sxvebi konfliqtis mizezebs ukavSireben
saxelmwifos Sinagan bunebasa da atributebs (avtoritaruli Tu demokratiuli mmarTveloba sabazro Tu
gegmiur _ saganmanawileblo ekonomika da a.S.) mesameni
ki gamoyofen konfliqtis sistemur maxasiaTeblebs.
uolci Tvlis, rom miuxedavad maTi Rirsebisa, pirveli
87

ori atarebs reduqtiul xasiaTs da maT ar ZaluZT


konfliqtis WeSmariti mizezebis gamovlena; aqedan
gamomdinare, isini ver dasaxaven am konfliqtis daZlevis
gzebsac. mxolod mesame, sistemuri midgoma SeiZleba
iyos nayofieri.
qenet uolcis azriT, saerTaSoriso urTierTobebis
sistemuri xasiaTi ganpirobebulia ara saerTaSoriso
arenaze moqmedi saxelmwifoebis urTierTqmedebiT,
gamomdinareobs ara saxelmwifoebisaTvis damaxasiaTebeli
Taviseburebebidan, _ geografiuli mdebareoba, demografiuli potenciali, socio kulturuli specifika da
a.S. (Tumca am TaviseburebaTa uaryofac SeuZlebelia),
aramed saerTaSoriso sistemis struqturuli maxasiaTeblebiT. saerTaSoriso sistemis struqtura TavisTavad
warmoadgens gansakuTrebul fenomens, romelsac SeuZlia
saxelmwifoebs Tavs moaxvios es Tu is SezRudva an
kidev piriqiT Seuqmnas maT ganviTarebis xelsayreli
pirobebi saerTaSoriso arenaze. swored saerTaSoriso
sistemis struqturuli TaviseburebebiTaa nakarnaxevi
saxelmwifoTa sagareo politikuri moRvaweobis miznebisa
da interesebis SeuTavsebloba.
88

kiTxvaze Tu ratom iqcevian sxvadasxva politikuri


wyobisa da ideologiis saxelmwifoebi msgavsad Sesabamis
saerTaSoriso situaciebSi, uolci pasuxobs, rom arsebobs
korelacia saxelmwifoebis sagareopolitikur qcevebsa
da e.w. sistemur daZabulobas Soris. amgvarad xdeba
saxelmwifos qmedebis gansazRvra sxva saxelmwifoebTan
mimarTebaSi saerTaSoriso struqturis doneze. Tavad
struqtura ki gvevlineba, rogorc SezRudvebisa da
iZulebiTi pirobebis nakrebi. amitom saerTaSoriso
politikis marTebuli gaazreba da Sesabamisad prognozireba (iseve rogorc saxelmwifos sagareopolitikuri xazis gansazRvra) damokidebulia zemoTxsebuli iZulebis gansazRvris sizusteze. amgvar
iZulebaTa erTobliobas uolci gamoyofs sami ZiriTadi
elementiT: wamyvani pronci pi (saerTaSoriso urTierTobebis anarqiuloba), subieqtTa SesaZleblobebis
ganawileba (maTi Zalis Sesabamisad) da funqcionaluri
diferenciacia (subieqtebs Soris Sidapolitikur reJimebs Soris gansxvaveba).
aqdan gamomdinare keTdeba daskvna, rom saerTaSoriso
sistemis wamyvani princi pi misi anarqiuloba ar icvleba
89

aTaswleulebis manZilze, ramdenadac ara gvaqvs safuZveli


vivaraudoT, rom saerTaSoriso sistemis reformirebis
yvela proeqti, romelic efuZneba liberalur _
idealistur paradigmas winaswarve ganwirulia dasamarcxeblad.
neorealizmis Tanaxmad, saerTaSoriso sistemis struqturuli maxasiaTeblebi uSualodaa dakavSirebuli didi
saxelmwifoebis urTierTqmedebasTan da naklebad exeba
patara da saSualo saxelmwifoebs. es ki imas niSnavs,
rom saerTaSoriso urTierTobebis `bunebrivi mdgomareoba~ mxolod didi saxelmwifoebisTvisaa

damaxa-

siaTebeli. rac Seexeba msxvili saxelmwifoebisa da


danarCeni qveynebis urTierTobebs, es ukve ar SeiZleba
Sefasebul iqnas erTmniSvnelovnad rogorc anarqiuli,
radganac patara saxelmwifoebi upiratesad akeTeben
imas, rasac karnaxoben zesaxelmwifoebi. keneT uolci
aRniSnavs, rom `didi amocanebi mxolod didi SesaZleblobebis mqone erTeulebma SeiZleba Seasrulon.
swored amitom saxelmwifoebi, gansakuTrebiT ki didi
saxelmwifoebi, mowodebulni arian, gaakeTon is, rac
msoflios gadarCenisaTvis aris saWiro. magram saxelm90

wifoebma unda gaakeTon isic, rac sakuTriv maTi gadarCenisTvis aris aucilebeli, radgan veravin darCeba am
saqmeSi sxvis imedad~.
neorealistebma didi wvlili Seitanes saerTaSoriso
urTierTobebis Teoriisa da praqtikis ganviTarebaSi
civi omis Semdegac. mag. kolin grei saWirod miiCnevs
saerTaSoriso urTierTobebSi samxedro Zalis rolis
SenarCunebas _ umTavresad ki im sakiTxebSi, romlebic
birTvul SeiaraRebas exeba. beri buzani, jon mirSaimeri
dRes ukve seriozulad swavloben eTnikur konfliqtebs.
neorealistebma jer kidev gasuli saukunis 70-ian wlebSi
miaqcies yuradReba urTierTdamokidebulebis Teoriuli
skolis, transnacionalizmisa da globalizmis sust
mxareebs, saxelmwifos cvalebadi rolis absolutizacias.
aRiarebs ra saxelmwifos umTavres saerTaSoriso
aqtiorad, uolci saxelmwifoTa urTierTdamokidebulebas
miiCnevs cvalebadi saerTaSoriso realobis mxolod
emociur aRqmad, sinamdvileSi ki es urTierTdamokidebuleba arsebobs mxolod da mxolod mikrodoneze,
rac gamoixateba transnacionaluri korporaciebis (tnk)
poziciebis gaZlierebiT msoflio ekonomikaSi da arsebiT
91

gavlenas ver axdens saxelmwifos rolze. ufro metic,


arcTu ise bevri msxvili saxelmwifos xelSi
Zalauflebis koncetracia metyvelebs imaze rom
urTierTdamokidebuleba maT Soris Semcirda kidec:
evropa XVII_XIX saukuneebSi gacilebiT urTierTdamokidebuli iyo, vidre dResaa. mag. jozef griko
miuxedavad imisa, rom iziarebs mosazrebas Tanamedrove
ekonomikur gacvlebSi proteqcionistuli zomebis iSviaT
SemTxvevaSi gamoyenebis Sesaxeb, am faqts ar miiCnevs
urTierTdamokidebulebis gamoxatulebad. igi gviCvenebs,
rom imavdroulad xdeba arasatarifo barierebis rolis
zrda. grikos azriT, sinamdvileSi araferi ar Secvlila.
msoflio politikas kvlav warmarTaven uZlieresi
saxelmwifoebi, razedac metyvelebs mag. aSS-s subsidiebi
calkeul saxelmwifoTa wamowyebebze, romelic xels
uwyobs am qveynebis strategiuli interesebis waxalisebas,
aseve amerikelTa SeTanxmeba iaponelebTan zogierTi saxis
produqciis akrZalvis Sesaxeb, raTa safrTxe ar Seqmnoda
aSS-s erovnul interesebs, da bolos neorealistebi
naCqarevad Tvlian liberalTa daskvnebs imis Taobaze,
rom Tanamedrove epoqaSi araviTari sargebeli ar gaaCnia
92

teritoriul monapovarebsa da susti qveynebis


eqspluatacias. vfiqrobT afxazeTisa da e.w. samxreT
oseTis problemebi garkveul wilad am azrs amyarebs.
aqedan gamomdinare, naTelia, Tu ratomaa neorealizmi
erT-erTi yvelaze gavrcelebuli paradigma saerTaSoriso
urTierTobebis TeoriaSi. neorealizmi dResac rCeba
eqspertTa da saerTasSoriso politikis specialistTa
kvlevis sagnad, Tumca mas gaaCnda rigi susti mxareebic.
zogierT mkvlevarTa azriT, neorealizmis sust mxared
unda CaiTvalos `bunebrivi mdgomareobis~ maradiuloba
da ucvleloba, rac gulisxmobs ZalTa balansiT saerTaSoriso sistemis stabilizacias. anu saerTaSoriso
sistemis statikur mdgomareobas. rigi avtorebisa Tvlian,
rom neorealizmis aRorZineba ganaxlebuli saxiT ukavSirdeba ara imdenad am Teoriuli skolis gansakuTrebulobasa da upiratesobas, ramdenadac sxva Teoriebs
mravalsaxovnebasa da sisustes. rig SemTxvevaSi neorealizmma ara marto gaimeora klasikuri realizmis
zogierTi nakli, aramed garkveuli primitizirebac
moaxdina klasikuri tradiciisa. neorealizmi sawyis
etapze warmoadgenda `ori saxelmwifos Teorias~. Tavad
93

qeneT uolci Tvlida, rom misTvis arsebobda mxolod


ori supersaxelmwifo. civi omis damTavrebis Semdegac
ki urTierTdamokidebulebis erTaderT niSnad
neorealistebi birTvuli iaraRis arsebobas miiCneven.
msoflio savaWro organizacias (mso) neorealistebi
ar Tvlian urTierTdamokidebulebis gamoxatulebad.
erovnuli usafrTxoebis problemebsac isini `saerTaSoriso urTierTobebis bunebrivi mdgomareobiT~ xsnian.
esaa ZalTa balansis SenarCuneba msoflio masStabiT.
maSin rodesac saerTaSoriso viTareba Tanamedrove etapze
mniSvnelovnad Seicvala. msoflio omis safrTxe TiTqmis
ar arsebobs. aseve naklebadmosalodnelia farTomasStabiani omi msxvil saxelmwifoebs Soris. piriqiT,
gaizarda sxvagvari saxis safrTxeebi. es, pirvel yovlisa,
exeba msoflio ekonomikas. aq mimdinare procesebi sul
ufro da ufro mzard gavlenas axdens politikur
procesebze. icvleba Tanafardoba saSinao da sagreo
politikas Soris. es procesebi ki naklebad aisaxeba
neorealistur mimdinareobaSi. samagierod mas farTod
exeba neoliberaluri skola.

94

Tema II. neoliberalizmi


civi omis dasrulebam da msoflio arenaze momxdarma
umniSvnelovanesma movlenebma axali impulsi SesZina
liberalur-idealisturi paradigmis aRorZinebas. Tumca
Secvlilma msofliom, ramdenadme Secvala am Teoriuli
mimdinareobis saxec. msoflio rukaze axali suverenuli
saxelmwifoebis gamoCenam naTlad daanaxa kacobriobas,
rom saxelmwifos gaqrobasa da suverenitetis SezRudvebsa Tu uaris Tqmaze saubari naadrevia. piriqiT,
damoukideblobis sanukvari ocneba auxda bevr saxelmwifos da `sayovelTao mTelis~ sanacvlod am suverenitets axla Znelad Tu Seeleva vinme. amasTanave Tavi
iCina usafrTxoebis axalma, aratradiciulma safrTxeebma,
romlis gamoZaxilsac vpoulobT ara marto realisturi
Teoriis mimarTulebebSi, aramed liberaluri ti pis
Teoriul azrSic. msoflio globaluri ekonomikuri
procesebisa da

demokratiis gavrcelebas msoflios

sxvadasxva kuTxeSi Tan axlda axali problemebisa da


konfliqtebis aRmoceneba. neoliberalizmi, romelic
cdilobs naTlad asaxos Tavis TeoriaSi yvela es movlena,
imavdroulad mniSvnelovnad gansxvavdeba tradiciuli
liberalur _ idealisturi paradigmisagan.
95

neoliberalizmi, pirvel yovlisa, win wamoswevs


usafrTxoebis problemebs, yuradRebas amaxvilebs ekonomikur problemebze, saerTaSoriso politikur arenaze
moralur normebs aniWebs gansakuTrebul mniSvnelobas,
rogorc erTaderT damaregulirebel da jansaR, dinamiur
Zalas. amasTanave rig sakiTxebSi misi pozicia uaxlovdeba
neorealizmis pozicias.
kanonikuri liberalizmis msgavsad neoliberalizmi
saxelmwifos miiCnevs saerTaSoriso arenaze ara erTaderT da zogjer aramTavar monawiled. aq mTavar rols
TamaSoben transnacionaluri finansuri da samrewvelo
jgufebi. am jgufebisaTvis sul ufro da ufro xelmisawvdomi xdeba saxelmwifo, da ara marto maTTvis:
saxelmwifoze ukve seriozul zegavlenas axdenen
sxvadasxva arasamTavrobo gaerTianebani, teroristuli
da kriminaluri dajgufebebi, profesionaluri asociaciebi da kerZo individebic ki. dRes TiToeul maTgans
SeuZlia saxelmwifoze moaxdinos imdenad didi gavlena,
rom SeiZleba saxelmwifom imoqmedos kidec maTi karnaxiT
da CaerTos maTTan pirdapir SejibrSi.

96

yovelive amis gaTvaliswinebiT neoliberalebs saintereso xedva aqvT usafrTxoebis problemebTan dakavSirebiT. civi omis Semdgom periodSi is meqanizmebi
romelTac garkveuli wesrigi Sehqonda msoflio usafrTxoebis gzaze moZvelda. Tavi iCina axalma problemebmasaerTaSoriso danaSauli da terorizmi; arastabiluri
situacia, birTvuli iaraRis gavrcelebis saSiSroeba,
siRaribe planetis rig adgilebSi eTnikuri konfliqtebi
_ yvela es problema elis gadawyvetas da masze
seriozulad unda dafiqrdes saerTaSoriso Tanamegobroba. amitomac neoliberalebi gamosavals kooperaciuli usafrTxoebis koncefciaSi xedaven.
amitomac neoliberalizmi tradiciuli liberal _
idealisturi paradigmis msgavsad araTu SesaZleblad
miiCnevs saerTaSoriso TanamSromlobas, aramed aucilebladac ki Tvlis mas stabilurobis, socialuri
progresisa da msoflio wesrigis gzaze. saerTaSoriso
urTierTobebSi neoliberalebi xedaven progress. maTi
xedviT igi viTardeba. amaze metyvelebs msoflioSi
liberaluri demokratiis, individualuri Tavisuflebis
gavrceleba, urTierTdamokidebuleba, ganaTlebis zrda
97

da axali teqnologiebi. magram progresi saerTaSoriso


urTierTobebSi TavisTavad ar mimdinareobs. uaRresad
farTo masStabebs iZens saerTaSoriso TanamSromloba.
igi aucilebelia ara mxolod msoflio Tanamegobrobis
stabiluri mdgomareobisa da usafrTxoebisaTvis, aramed
imavdroulad saSualebacaa ekonomikuri keTildReobis
miRwevis gzaze. (am Tvalsazriss ufro dawvrilebiT
exeba p. venesoni).
liberaluri mimdinareobisaTvis ganmsazRvreli
imperativi mudam iyo morali da samarTali saerTaSoriso
arenaze. am mxriv isini dgamdnen seriozul nabijebs.
iZleodnen saintereso da xSir SemTxvevaSi sasargeblo
rekomendaciebs, rac gamoixateboda saerTaSoriso
institutebis Seqmnis winadadebebSi, romelic unda
yofiliyo garanti msoflio usafrTxoebis gzaze. magram
moralur da samarTlebriv princi pebs isini ar upirispirebdnen erTmaneTs. samarTali ganixileboda, rogorc
saerTaSoriso movlenebis Sefasebisas moraluri principebisa da kriteriumebis fiqsirebuli krebuli, aseve
rogorc saerTaSoriso aqtorebis urTierTobaTa maregulirebeli safuZveli.
98

neoliberalizmSi upiratesoba eniWeba moralur


normebs, xolo moraluri kriteriumebis ganmsazRvrelia
liberaluri demokratia da adamianis uflebebi. amitomac
neoliberalizmis Tanaxmad Sidasaxelmwifoebriv urTierTobebs msoflio sociumTan SedarebiT meoradi
mniSvneloba aqvs, aseve calkeul individsac upiratesi
mniSvneloba eniWeba. saerTaSoriso urTierTobebis
sferoSi ama Tu im gadawyvetilebis miRebisas upiratesoba
eniWeba msoflio sociumsa da individs.
aqedan gamomdinare SeiZleba daisvas kiTxva: esoden
didia gansxvaveba neorealizmsa da neoliberalizms
Soris? neorealizmSi xom saxelmwifo da misi interesebia gadamwyveti. magram sinamdvileSi gansxvaveba arc
ise mkveTria, rogorc erTi SexedviT SeiZleba mogveCvenos.
neorealizmSi saxelmwifoTa qceva saerTaSoriso arenaze
damokidebulia saerTaSoriso sistemis struqturul
SesaZleblobebze, xolo neoliberalebi sul ufro xSirad
akeTeben aqcents saxelmwifoze.
neoliberalizmsac da neorealizmsac zogjer racionalur Teoriul mimdinareobebsac uwodeben, radgan
erTica da meorec aqcents akeTebs racionalur
99

politikaze da ara emociebze. maTi gaTvlebi yovelTvis


racionaluria. erTi efuZneba Zalauflebis primats
(ZalTa balansi, muqara) meore _ neoliberalizmi
materialur keTildReobasa da usafrTxoebas. araviTari
sxva faqtorebi ar TamaSobs maTTvis seriozul rols
_ arsebobs mxolod ekonomikuri da saxelisuflebo
Zalauflebis interesebi. Sesabamisad brZola am interesTa
realizaciisaTvis xelisuflebis gaZlierebisa da simdidrisaTvis gansazRvravs kidec saerTaSoriso politikur
procesebs.

Tema III. dava neorealizmsa da


neoliberalizms Soris
neorealistur da neoliberalur Teoriul skolebs
Soris dava mimdinareobda da dResac grZeldeba Semdegi
ZiriTadi sakiTxebis irgvliv:
1.

neorealistebi Tvlian, rom saerTaSoriso anarqia

saxelmwifoebs karnaxobs garkveul SezRudvebsa da


iZulebiTi RonisZiebebis gatarebas. neoliberalebisaTvis
es SezRudvebi aseve arsebobs, magram maTi azriT igi
daZlevadia.

100

2.

gansxvavebulia maTi Sexeduleba saxelmwifoTa-

Soriso TanamSromlobaze. neorealistebisaTvis igi


ukavSirdeba saerTo samxedro usafrTxoebis problemebs,
neoliberalebisaTvis ekonomikur urTierTsargebels.
3.

saerTaSoriso TanamSromlobis sakiTxebs neolibe-

ralebi aseve ekonomikur sargebelsa da mogebas


ukavSireben. neorealistebi Tvlian, rom TanamSromlobis
damkvidreba rTulia maSinac ki, roca yvela mxares ZaluZs
absoluturi mogebis miReba, radgan arcerT saxelmwifos
ar surs naklebi absoluturi mogeba, vidre sxva
saxelmwifos. amitom SedarebiTi mogeba warmoSobs
ukmayofilebas, rac xels uSlis TanamSromlobas.
4.

azrTa sxvadasxvaobaa saxelmwifoTa miznebisa da

TanamSromlobis safuZvlebis Sesaxebac. neorealistebis


azriT, am mxriv mTavaria saxelmwifoTa samxedro
usafrTxoebis problemis Seswavla, neoliberalizmis
Tanaxmad, saerTaSoriso TanamSromlobaSi saxelmwifoTa
ZiriTadi mizani maqsimaluri ekonomikuri aRmavlobaa,
Tumca samxedro Zalis gamoyenebis SesaZleblobebs
neoliberalebi ar gamoricxaven.
101

5.

sayuradReboa neorealisturi da neoliberaluri

skolis warmomadgenelTa Sexedulebani saxelmwifoTa


ganzraxvisa da msoflio arenaze qcevis Sesaxeb. neorealistebi miiCneven, rom msoflio arenaze saxelmwifoTa
qcevas ganapirobebs erTis mxriv sistemuri maxasiaTeblebi
da SezRudvebi, xolo meore mxriv maTi realuri SesaZleblobebi. amitom, ramdenadac saxelmwifoTa ganzraxva
ganusazRvrelia, mecnieruli analizisaTvis is ver
gamodgeba da saxelmwifoTa politikis Sefasebisas
SeiZleba ugulebelvyoT. neoliberalebi ki _ piriqiT,
ar uaryofen realuri SesaZleblobebis mniSvnelobas.
isini Tvlian, rom saxelmwifoTa ganzraxvas didi
mniSvneloba aqvs da saerTaSoriso urTierTobebis
Seswavlisas mas seriozuli angariSi unda gavuwioT.
6.

neorealistebi da neoliberalebi sainteresod

ganixilaven saerTaSoriso reJimebsac. orive skola


aRiarebs saxelmwifoTaSoriso urTierTobebSi mis
mniSvnelobas. Tumca neorealistebi gadaWarbebulad
miiCneven neoliberalTa mosazrebebs da Sefasebebs
saxelmwifoTa TanamSromlobaSi reJimTa xelisSemSleli
faqtorebis Sesaxeb.
102

Tanamedrove etapze neorealistebsa da neoliberalebs


Soris seriozuli davis sagania usafrTxoebis problema.
diskusis es etapi farTo SesaZleblobebs gvaZlevs
kargad gaviazroT is cvlilebebi, romelic am paradigmebSi
SeiniSneba. liberalur _ idealistur paradigmaSi dRes
gabatonebuli Tvalsazrisi mniSvnelovnad gansxvavdeba
ara marto vudro uilsonisa da misi mimdevrebis
Sexedulebebisagan, aramed 1990-iani wlebis liberaluri
Tvalsazrisisganac, rac am TvalsazrisTa uaryofas sulac
ar niSnavs; ubralod am Sexedulebebma meore rigSi
gadainacvla. cvlilebebi uSualod ukavSirdeba ekonomikuri ganviTarebisa da usafrTxoebis problemebs. am
mxriv garkveulwilad SeiniSneba neorealistebisa da
neoliberalebis poziciebis daaxloeba. cxadia, diskusiis
centrSia klasikuri TeoriebisaTvis damaxasiaTebeli
upirvelesi problemebi: saerTaSoriso sistemis anarqiuloba, saxelmwifo, rogorc saerTaSoriso urTierTobebis mTavari monawile da misi usafrTxoebis
problemebi; da liberaluri klasikuri tradiciebisaTvis
wamyvani _ anarqiis institucionalur _ samarTlebrivi
daZlevis gzebi, saxelmwifos, rogorc mTavari moqmedi
103

piris gamodevna saerTaSoriso arenidan da usafrTxoebis


miRweva ekonomikuri, kulturuli da saerTo _ sakacobrio faseulobebze dafuZnebuli TanamSromlobiT _
TiTqos inacvlebs meore rigSi. diskusiam TiTqos
gadainacvla neoliberaluri paradigmis arenaze.
Tu adre liberalebi saerTaSoriso wesrigSi samTavroboTSoriso da arasamTavrobaTSoriso monawileebis,
saerTaSoriso iuridiuli da moraluri normebis
gadamwyvet mniSvnelobaze miuTiTeben, dRes neoliberalebi
anarqiis daZlevis gzebs sxvagvarad xedaven. maT miaCniaT,
rom

saWiroebis SemTxvevaSi gamoyenebuli unda iqnes

Zala saerTaSoriso urTierTobebis `kargi~ aqtorebis


mier `cudTa~ winaaRmdeg, radgan am `kargebs~ gaaCniaT,
rogorc materialuri, ise moraluri upiratesoba am
`cudebTan~ SedarebiT, romlebic safrTxes uqmnian
msoflioSi mSvidobis damyarebasa da demokratiul
faseulobebs. amitomac unda Seiqmnas koleqtiuri
usafrTxoebis sistema demokratiuli saxelmwifoebis
ZalisxmeviT.
neorealistebis azriT, msoflio wesrigisa da mSvidobiani Tanaarsebobis safuZvels warmoadgens ZalTa
104

balansi multi polarul msoflioSi; neoliberalebi


piriqiT, miiCneven rom usafrTxoeba miiRweva mxolod
demokratiuli samyaros gaerTianebisa da demokratiis,
rogorc idealisa da Rirebulebis gavrcelebis Sedegad.
saerTo jamSi ki neorealizmisa da neoliberalizmis
alternatiuloba saerTaSoriso _ politikur mecnierebaSi vfiqrobT mainc pirobiTia, radgan maT gacilebiT
meti aqvT saerTo, vidre gansxvavebuli.

Tema IV. neomarqsizmi


Tanamedrove saerTaSoriso _ politikur mecnierebaSi
mniSvnelovani adgili uWiravs neomarqsistTa Sexedulebebs. am mxriv unda gamoikveTos is ZiriTadi saerTo
niSanTvisebebi, rac neomarqsizms akavSirebs tradiciul
marqsizmTan, aseve ganmasxvavebeli Taviseburebani.
neomaraqsistuli paradigmis damkvidrebaSi udidesi
roli iTamaSa argentineli ekonomistis raul prebiSis
Sromebma, agreTve im mecnierTa jgufis moRvaweobam,
romlis saTaveSic is idga gasuli saukunis 50-ian
wlebSi. es iyo gaerTianebuli erebis organizaciis
ekonomikuri komisia laTinuri amrikis sakiTxebSi.
105

prebiSi da misi momxreebi gamovidnen realizmis mkveTri


kritikiT. isini amtkicebdnen, rom Sromis kapitalistur
danawilebas araTu ar mivyavarT erovnul ekonomikaTa
konvergaciasTan, aramed xels uwyobs qveynebs Soris
polarizacias.
Tanamedrove neomarqsistebs (i. valerStaini, r. koqsi,
m. rogalski, i. galtungi) saerTaSoriso urTierTobebi
warmodgenili aqvT mravalferovani ekonomikis globalur
sistemad, saxelmwifoebad, sazogadoebebad, ideologiebad
da kulturebad. neomarqsizmis sabazo ganmarteba SeiZleba
iyos `msoflio sistema~ da `msoflio ekonomika~.
ganmsazRvreli roli maT urTierTqmedebaSi, cxadia
ekuTvnis `msoflio ekonomikas~. aseTi gageba exeba ara
marto ekonomikur urTierTobebs msoflio masStabiT,
aramed saerTaSoriso aqtorebis urTierTqmedebaTa
sistemas, sadac wamyvani roli maT Soris SedarebiT
ekonomkurad Zliers uWiravs. Tanamedrove `msoflio
ekonomikis~ ZiriTadi maxasiaTeblebia _ warmoebis
msoflio organizacia, transnacionaluri monopoliebis
rolis zrda saerTaSoriso masStabiT, kapitalisa da
produqciis bazris internacionalizacia, Sromis bazris
106

segmentaciasTan erTad, moTxovnilebis modelis standartizacia, saxelmwifos Carevis SesaZleblobebis


Semcireba saerTaSoriso finansur sakiTxebSi. neomarqsistebi akritikeben Tanamedrove kapitalistur `msoflio sistemas~, gmoben socialuri xarjebis Semcirebasa
da fiskaluri sistemis Secvlas SedarebiT mdidarTa
sasargeblod. isini amtkiceben, rom yovelive amis
upirvelesi Sedegia saerTaSoriso sistemis wevrTa
uTanasworobis zrda, rac saerTaSoriso daZabulobis
erT-erTi mTavari mizezia.
neomarqsistebi mkveTri kritikiT gamodian msoflio
kapitalizmis mTavari ideologiis `hiperliberalizmis~
winaaRmdeg. `hi perliberalizmi~ maTi azriT, saxelmwifos
rols upirvelesad ganixilavs globaluri sabazro
Zalebisadmi mxardaWeris poziciidan da uaryofiTad
ekideba simdidris gadanawilebas SedarebiT Raribi
regionebisaTvis, radgan aseT daxmarebas `proteqcionistur Carevas~ uwodebs. Tanamedrove msoflioSi
sxvagvar procesebTan gvaqvs saqme: esaa ekonomikuri,
politikuri, sazogadoebrivi, sociokulturuli da sxva
organizaciebisa da struqturebis diversifikacia,
107

ganviTarebis axali gzebis moZieba. magram radikalur _


liberaluri ideologia xels uwyobs masobrivi
Semecnebis damkvidrebas, rom globalizacias alternativa
ara aqvs, radgan saqme gvaqvs ulmobel ekonomikur
kanonebTan.
cxadia, hiperliberalur msoflio ekonomikas sWirdeba
lideri. dRes aseTi lideris rols amerikis SeerTebuli
Statebi asrulebs, rac mas garkveulwilad privilegirebul mdgomareobaSi amyofebs.
`hi perliberalizmi~ gansxvavebulad ganixilavs nacionalur suverenitets. saxelmwifos roli ganixileba
msoflio bazrisadmi mxardaWeris poziciidan. xolo
mosaxleobis socialuri mxardaWeris rols TandaTan
kargavs. zustad ise, rogorc es xdeba Sidasazogadoebriv
urTierTobebSi, msoflio masStabiT nebismieri nabiji,
gadadgmuli simdidris gadanawilebisa da Rarib regionTa
daxmarebisaken ganixileba, rogorc `proteqcionisturi
Careva~ da msoflio bazris kanonebis alogikuri.
amitomac regionebi sul ufro iSviaTad ukavSireben
TavianT interesebs `centrs~ Zlierdeba avtonomiuri
moZraoba: mdidrebs ar surT simdidre gauyon Raribebs,
108

xolo Raribebi TavianTi problemebis gadawyvetas


mdidrebTan kavSirSi ver xedaven. (koqsi 1990).
yovelive es xifaTs uqmnis msoflios, rogorc
ekonomikuri ise politikuri TvalsazrisiT. gamosavali
mxolod xsenebuli logikis darRvevaSia. pirvel yovlisa
ki saxelmwifoebma unda Tqvan uari sakuTari ganviTareba
msgavs situaciebs daumorCilon.
samir amini irCevs ra `antisistemuri rRvevis~
strategias ganusazRvrel globalizacias xuT ZiriTad
monopolias ukavSirebs, esaa: monopolia axal teqnologiebze, kontroli finansur Semosavlebze, kontroli
bunebriv resursebze, kontroli komunikaciis saSualebaze
da bolos masobrivi ganadgurebis iaraRze. (amini 1997).
neorealistebi fiqroben, rom aucilebelia `antisistemuri saxalxo Zalebis frontis~ Seqmna, romelic
SeZlebs progresuli nacionalizmis gziT msoflio
ekonomikuri da politikuri problemebis mogvarebas,
radgan aseTi nacionalizmi daupirispirdeba nacionalizmis obskurantul, eTnikur, religiur _ fundamentalistur da Sovinistur formebs. amgvari progresuli nacionalizmi ar gamoricxavs regionalur Tanam109

Sromlobas. piriqiT igi xels Seuwyobs msxvili regionebis warmoqmnas da efeqturad daupirispirdeba
zemoTmoxseniebul xuT monopolias da Sesabamisad
imperialistur globalizacias. amini naTlad xedavs
msoflio kapitalizmis msoflio socializmSi gadasvlis
perspeqtivas, mxolod ramdenime etapis gavlis Semdeg.
amgvari xedva aqvT a. gramSisa da r. koqssac. mxolod
isini am gardamaval periods `poziciur oms~ uwodeben,
romelmac unda daarRvios Tanamedrove ideologiuri
konfromizmi.
amrigad neomarqsizms tradiciul marqsizmTan aerTianebs Semdegi: pirveli, erTica da meorec saerTaSoriso
uerTierTobebSi prioritets aniWebs ekonomikur
struqturebs da mis rols sazogadoebriv ganviTarebaSi.
meore, orive skola saerTaSoriso urTierTobebs
ganixilavs, rogorc klasTa brZolis urTierTobebs, mesame,
saerTaSoriso garemos orive miiCnevs, rogorc konfliqtur garemos, xolo mTavari prblema esaa eqspluataciisa da batonobisagan gaTavisufleba marTuli klasebisa mmarTvelis mier. meoTxec, rogorc marqsizmi, ise
Tanamedrove mkvlevarni gamodian progresuli Sexedule110

bebidan saerTaSoriso urTierTobebis koleqtiuri


ganviTarebidan gamomdinare.
ganmasxvavebeli ki is aris neomarqsizmsa da tradiciul marqsizms Soris, rom neomarqsizmi ar SeiZleba
ganxilul iqnas, rogorc ekonomikuri determinizmi.
neomarqsistebi marTalia prioritets ekonomikur
faqtorebs aniWeben, magram saerTaSoriso urTierTobebs
ar ganixilaven, rogorc `meorexarisxovan~ da `mesamexarisxovan~ movlenas. garda amisa neomarqsistebi,
gansxvavebiT misi ideuri winamorbedisagan saSinao da
sagareo politikis urTierTkavSirisa da urTierTzemoqmedebis analizisas upiratesobas am ukanasknels
aniWeben. garda amisa neomarqsistebi saerTaSoriso _
politikuri mecnierebis avtonomiurobas savsebiT SesaZleblad miiCneven.

sakontrolo kiTxvebi:
1.daasaxeleT saerTaSoriso urTierTobebis klasikuri
Teoriebi, ganmarteT ratom ewodebaT maT klasikuri?
2.

ra ZiriTadi sakiTxebis irgvliv mimdinareobda

polemika neorealizmsa da neoliberalizms Soris?


111

3.vin aris neorealisturi skolis fuZemdebeli da


romelma naSromma daudo saTave am Teriul mimdinareobas?
4.saerTaSoriso urTierTobebis Sefasebisas ra
sakiTxebs aniWebs upiratesobas neoliberalizmi?
5.ra ganasxvavebs da ra aerTianebs neomarqsizms
tradiciuli marqsizmisagan?

literatura:
1.al. rondeli, saerTaSoriso urTierTobebi, Tb., 2006
2.saerTaSoriso urTierTobebis Teoria (qrestomatia),
Tb., 2002
3. . :
//
XXI : , .,
1998
4. . :
// : /
.. . .. , ., 1999
5. .. :
// : /..
. .. , ., 1999
112

6. .. ().
, . 2000
7. .. .
. 2004
8.Amin S. Capitalisme, imperialisme, mondialisation//
Recherches internationalesw. #48, Printemps 1996
9.Brown C. International Society: A Study of Order in World
Politics> L,. 1977
10.Buzan B. Peaple , State and Fear: An Agenda for
International Security Staties in the Post- Cold War Era. L.,
1991
11.Gilpin R. Nhe Political Economy of International
Relations. Princeton, 1987
12.Kaplan R. The Coming Anarchy// The Atlantic Monthly.
Vol. 273. #2 February 1994

113

gamoyenebuli
1.

literatura

al. rondeli, saerTaSoriso urTierTobebi, Tb.,

2006
2.

saerTaSoriso urTierTobebis Teoria (qrestoma-

tia), Tb., 2002


3... , ,
., 2004
4... , :
//
, 1989. 6
5.. ,
, ., 1980
6... , . ., 1994
7.R. Aron, Une Sociologie des relations internationales //
Revue francaise de siciologie, 1963. Vol. IV. #3
8.B. Badie, LEtat importe, Loccidentalisation de lorde
politique, P., 1992
9.N.J.W. Burton, World Society, Cambridge, 1972
10.L. Dudley, The World and The Sword: How Techniques
of Information and Violence Have Shaped Our World. Oxford,
1991
114

11.M. Merle, Sociologie des relations internationales, P., 1974


12.J. Rosenau, Turbujence in World Politics, A Theory of Change
and Continuity. Princeton, 1990
13... , .. ,
: //
. 1992. 2
14. . .
: . . 1992
15. . . 2000
16. ..
: ., 1992
17. Rassett B., Star H. World Politics. Menu for Choice.
San Francisco, 1981
18. . // . .: 2. . 2.., 1991
19. . // .
6. .:. ., 1966
20. . . ., 1997
21. . . , ., 1996 .
.
// . 1997. 2

115

22.

. : 2 . .: . . .

, 1915 ( ., 1994)
23. Aron R. Paix et Guere entre les nations. P., 1982
24. Bull H. International Theory: The Case for a Classical
apporoach//World Politics. 1966. Vol XVIII
25. Hoffman S. Theorie et relations internationales//Revue
francaise de science politique. 1961 Vol.
26.Keohane R.O. and Nye, J.S.(Jr). Power and
Interdependence. Cambridge, MA, 1989
27. . :
//
XXI :
, ., 1998
28. . :
// : /
.. . .. , ., 1999
29. .. :
// : /..
. .. , ., 1999
30. .. ().
, . 2000
116

31.Amin S. Capitalisme, imperialisme, mondialisation//


Recherches internationalesw. #48, Printemps 1996
32.Brown C. International Society: A Study of Order in
World Politics> L,. 1977
33. Buzan B. Peaple , State and Fear: An Agenda for
International Security Staties in the Post- Cold War Era. L.,
1991
34.Gilpin R. Nhe Political Economy of International
Relations. Princeton, 1987
35.Kaplan R. The Coming Anarchy// The Atlantic Monthly.
Vol. 273. #2 February 1994

117

ibeWdeba avtoris mier warmodgenili saxiT

gadaeca

warmoebas

30.01.2009.

xelmowerilia

dasabeWdad

12.03.2009. qaRaldis zoma 60X84 1/16. pirobiTi nabeWdi Tabaxi 7,3.


tiraJi 100 egz.

sagamomcemlo saxli `teqnikuri universiteti~, Tbilisi,


kostavas 77

You might also like