Egzistencializmas

Egzistencializmo taka V. Maernio kryboje

Laikotarpio apibdinimas. Prasidjus Antrajam pasauliniam karui monikumas ir prastos morals
normos pradjo griti. XX a. vid. kryba buvo vadinama katastrof literatra. Ji iekojo tinkamo
turinio ir raikos odiams ir igyvenimams perteikti. Katastrof literatra Lietuvoje kasdienikai
liudijo apie totalitarizmo nusikaltimus arba iekojo ironiko, modernaus kalbjimo bdo. Krjai
neatsisak tautini motyv, taiau prastin kalbjim paveik egzistencinis dramatizmas, klausim
filosofikumas, i nevilties kylantis sarkazmas.
Vytauto Maernio (19211944) biografija. V. Maernis vaikyst praleido emaitijoje. Bsimu poetu
gimtojoje arnelje labiausiai rpinosi senol, kuri, kaip ir gimtieji namai, tapo poeto kvpimo
altiniu, svarbiais krybos motyvais. Pamaldumu, rimtumu, svajingumu isiskiriantis jaunuolis dar
mokykloje mst filosofikai. Baigs gimnazij, 1939 m. Kaune Vytauto Didiojo universitete V.
Maernis pasirinko angl kalbos ir literatros studijas, vliau Vilniuje filosofijos studijas. Tuo metu
poezijoje vyravo neoromantin lyrin ipaintis, o V. Maern domino egzistencializmo idjos. Poetas
kr filosofinius eilraius, Vizijas. 1943 m. udarius Vilniaus universitet, poetas pasitrauk
gimtj arnel, kur kr Met sonetus, kitus eilraius, vliau apsilank Vilniuje, kur puikiai
buvo vertintos Vizijos. 1944 m. intelektualaus ir apsiskaiiusio krjo namuose arnelje glaudsi
ne vienas menininkas, buvo daug diskutuojama. Poetas mst apie emigracij, kad galt laisvai
kurti, studijuoti Vakar Europoje, taiau mir nuo atsitiktins artilerijos sviedinio skeveldros.
Nuoraais plitusios poeto eils buvo ispausdintos po jo mirties, be to, JAV 1951 m. V. Maernio
kryba buvo ispausdinta ieivi poezijos antologijoje em.
Vizijos. Tai vienintelis poeto visikai baigtas krybos ciklas, kur sudaro anga, septyni
eilraiai (regjimai) ir Pabaiga. Nakties regjimuose, paremtuose prisiminimais, lyrinis subjektas
apmsto buvimo emje prasm: j veikiagimtieji namai, kurie yra kontrastas miesto aplinkai,
lyriniam subjektui be galo brangus senols prisiminimas ir daroma taka, taip pat kalbama apie
skirtingas kartas, bet tsiamus darbus. Netradicins formos daugiasluoksniame eilratyje apraomos
mogui svarbios vertybs, susijusios su gimtaisiais namais, aukljimu ir pastovumu, kurio reikt
katastrof laikotarpiu.
Egzistencini idj sonetuose analiz. Egzistencialistin pasauljauta paremta teorija, kad pasaulis
nepainus, kad nieko nra pastovaus, o mogaus gyvenimo variklis nuolatin kova, nusivylimas ir
kania. V. Maernis Vizijose vaizduoja tradicinius namus, statik vaizd, konkreius aspektus,

taiau nebaigtame Met sonet cikle poetas aptaria egzistencinius aspektus: kania dl realybs ir
svajons, tradicijos ir kismo nesuderinamumo, painimo, kuris nesibaigia, ir humanistini vertybi,
kurios, itikus tragedijai, virsta ipuliais. Sonetai paremti klasicizmo motyvu (met laik vaizdavimu)
ir yra grietos struktros (du ketureiliai ir du trieiliai), bet svarbiausia, kad lyrinis subjektas
apmstymais ieko atsakym egzistencinius klausimus (A klausiau kunig ir filosof / Atsak
jie, idst visk isamiai. / Bet man irdis ir iandien lygiai sopa: / Kodl pasaulis ir mogus, ir visa
tai?). Norint suprasti bt, pirmiausia iekoma ne tik atsakym, nuolatiniais klausimais
analizuojama tapatyb (Kodl kas nors yra? Kodl a pats esu / Didiausia paslaptis visatos
slpini?), nevengiama klystkeli, maitaujant gyjama patirties (Neatimki, Dieve, i mans
klydimo teiss, / Noriu pats surasti tavo keli.). Laisvyra asmens iekojimo prasm: Bet dabar
man duoki mano dali laisvs turt, / A jau pats, a pats bandysiu savo laim
kurti. Lyrinis subjektas danai yra vienias, abejojantis, sieloje iekantis atsakym: Buvo siela
danai susikrimtus: / Savimi ir viskuo nusivylus.
Nepabgs gelmn pasinerti / (ito niekad lengvai nepamiriu), / I gili vanden vien kart /
Ikilau vl pat paviri. Klajokl lyrin subjekt kankina neinomyb, nerimas, nusivylimas savimi ir
pasauliu. Sonet mogus nepasiduoda (Mirsiu a, mirs kovos trokulys), nors gyvenimas yra kania,
ji mogui padeda kovoti: Bet bk didelis ir vienkartinis, / Paymtas didij kani, / Skausmo
platumos mano tvyn: / Jas iplsk begalybn, meldiu! Kartais abejojama Dievo sukurta
tvarka (O melsvuma dangaus velni, / Lidna kaip Dievikasis Niekas), taiau V. Maernio
pamaldumas neleidia nepasitikti Dievu ar vertybmis: Tvikame tavo veide suspinds, / Tu
suuksi: Gro tai snus paklyds / Ir ilgai, saldiai priglausi prie irdies. Be to, V. Maernio
sonetams bdingas intertekstualumas visuotins literatros, kultros, Biblijos simboli vaizdavimas.