MOGAUS KRAUJOTAKA

KRAUJO SUDTIS IR FUNKCIJOS

mogaus kne yra madaug 5 l kraujo, tai sudaro 7%

kno mass.
Kraujo sudtis:
Kraujo plazma
Kraujo kneliai
Eritrocitai
Leukocitai
Limfocitai
Monocitai
Eozinofilai
Bazofilai
Neutrofilai
Trombocitai

Kraujo plazma
Skystoji kraujo dalis, gelsvai alsva;
Sudaryta i vandens, baltym, angliavandeni,
riebal, vitamin, hormon, mineralini drusk ir
mediag apykaitos produkt;
Vanduo palaiko kraujo tr, plukdo kraujo
knelius, tirpina ir pernea mediag molekules;
I kraujo plazmos vandens organizmo lstels
gauna nuolat;
Kraujo plazmoje esanti gliukoz suteikia energijos
visoms kno lstelms, pastovia gliukozs
koncentracij kraujo plazmoje padeda palaikyti
kasos ir antinksi gaminami hormonai. Susirgus
cukriniu diabetu gliukozs kraujyje padaugja;
Vienos kraujo plazmos druskos palaiko reikiam
kraujo koncentracij, kitos krejim.
Organizmas pats reguliuoja i mediag kiek. Jei
plazmos sudtis pakist, dl osmoso krauj
tekantis vanduo pakenkt kraujo kneliams;
Kraujo plazmos baltymas fibrinogenas, padeda
kraujui kreti, kraujo plazma kurioje nra
fibrinogeno, vadinama kraujo serumu;
Baltymai saugo organizm nuo kenksming
mediag ir lsteli;

I endokrinini liauk kraujo plazm patek

hormonai reguliuoja viso organizmo funkcijas
skatina arba slopina organ veikl;
kraujo plazm taip pat patenka i virkinamojo
trakto siurbt maisto mediag gliukozs,
aminorgi, kraujas nunea jas kepenis, ia jos
iriuojamos, vienos grainamos krauj, kitos
perdirbamos ir panaudojamos organizmo
reikmms;
Kraujo plazmoje yra alutini atliek anglies
dioksido, lapalo. Anglies dioksid i vis audini
nea plaui kapiliarus, lapal i kepen nea
inkstus, o i j paalinamas su lapimu;
Mediag kiekis kraujo plazmoje priklauso nuo
mogaus mitybos;

Kraujo funkcijos:
Pernaos funkcija - vis organ lsteles kraujas
atnea maisto mediag ir deguonies, o alinimo
organus nunea gyvybins veiklos produktus,
jeigu kraujas neatlikt perneimo funkcijos lstels
apsinuodyt, krauj i limfins sistemos suteka
limfa, kuri toliau ineioja kraujas;
Apsaugin funkcija svarbi funkcija, kuri atlieka
kraujo plazmos baltymai. Antiknai sunaikina ir
padaro mikroorganizmus patekusius organizm
nekenksmingais, o plazmoje esantis tirpus
baltymas fibrinogenas padeda kraujui kreti,
saugo organizm, kad nenukraujuot;
Termoreguliacin funkcija isipltus odos
kraujagyslms, priplsta daugiau kraujo ir
organizmas daugiau ilumos atiduoda aplinkai.
Susiaurjus kraujagyslms, iluma organizme
sulaikoma. Kraujas ilum i raumen ir kepen
nea vsesnes organizmo dalis ir taip padeda
palaikyti pastovi kno temperatr;
Humoralinio reguliavimo funkcija endokrinini
liauk gaminami hormonai patenka krauj ir
ineiojami po vis organizm;

KRAUJO KNELIAI IR J FUNKCIJOS

Eritrocitai (raudonieji kraujo kneliai)

Subrendusios, apvalios, suplotos abipus gaubt
disk panaios lstels, dl tokios formos padidja
paviriaus plotas, padidja ir membranos plotas,
pro kuri imamas ir iskiriamas deguonis;
Eritrocitus dengianti plazmin membrana yra labai
plona, per j palaikomas lsteli ir aplink esanios
kraujo plazmos ryys;
Eritrocitai labai plastiki, juddami pralenda pro
smulki kapiliar spind, kuris yra maesnis u
eritrocit skersmen;
Eritrocitai neturi branduolio, todl juose telpa daug
hemoglobino, taip pat jiems patiems reikia maiau
deguonies, kur jie pernea;
Eritrocit kiekis mogaus kne gali kisti
priklausomai nuo vairi veiksni: amiaus, lyties,
vietovs aukio vir jros lygio. Kaln gyventoj
kraujyje eritrocit yra daugiau, kaln oras retesnis,
jame yra maiau deguonies;
Kai kraujyje sumaja eritrocit arba hemoglobino,
mogus suserga maakraujyste, taip atsitinka
smarkiai nukraujavus, sutrikus kaul iulp veiklai
ar badaujant;
Eritrocitai gaminasi suaugusio mogaus plokij
kaul (dubens, krtinkaulio, kaukols) ir ilgj
kaul (launikaulio, blauzdikaulio, alknkaulio)
raudonuosiuose kaul iulpuose. ioms grupms
susidaryti btini B grups vitaminai. Eritrocitai
kaupiasi blunyje. ia visada bna kraujo atsarg.
Kai organizmui prireikia daugiau kraujo, blunis
susitraukia ir bendr kraujotakos sistem iskiria
reikiam jo kiek. Pasen eritrocitai patenka
blun, kur juos suardo makrofagai. Dalis eritrocit
suardoma kepenyse ir kaul iulpuose;

Hemoglobinas
Svarbiausia eritrocit sudedamoji dalis yra
raudonasis kraujo pigmentas hemoglobinas;
Tai baltymas sudarytas i baltymo globino ir
nebaltymins grups pigmento hemo;
Kad eritrocitai galt pasigaminti reikiam kiek
hemoglobino, mogus su maistu turi gauti
pakankamai geleies;
Hemoglobinas su deguonimi sudaro lengvai
skylant jungin oksihemoglobin i reakcija yra
grtamoji. Kraujas prisijungs daug deguonies
tampa skaisiai raudonas ir yra vadinamas
arteriniu. Hemoglobinas atidavs deguon audini
lstelms tampa dezoksihemoglobinu;
Peralus sultja kai kuri organizmo viet
kraujotaka. Tai gerai matosi lp kapiliaruose, nes
padaugjus juose eritrocit, kuriuose yra daug
dezoksihemoglobino, lpos pamlynuoja;
Eritrocitai po organizm ineioja iek tiek anglies
dioksido. Su juo hemoglobinas sudaro nepatvar
jungin karbohemoglobin. Jo turinti kraujas tampa
tamsiai raudonas ir yra vadinamas veniniu.
Su smalkmis (CO) hemoglobinas sudaro patvar
jungin, kuris audini lstelms neleidia perneti
deguonies, toks kraujas nusidao rykiai raudona
spalva, todl apsinuodijusio smalkmis mogaus
lpos bna rykiai raudonos. Nuolat rkani
moni kraujyje visada yra anglies monoksido,
todl eritrocitai blogiau aprpina organizm
deguonimi;
Svarbiausia eritrocit funkcija yra pernaos. Jie
pernea deguon i kvpavimo organ visas
audini lsteles, padeda i organizmo paalinti dal
anglies dioksido;

Leukocitai (baltieji kraujo kneliai)

Branduol turinios nevienodos formos kraujo
lstels, leukocitai yra bespalviai, nes neturi
hemoglobino;
Leukocit yra daug maiau nei eritrocit, jie kaip ir
raudonieji kraujo kneliai teka kraujyje, taiau
kitaip nei eritrocitai savo funkcijas atlieka
audiniuose, kuriuos patenka per smulkiausi
kapiliar sieneles, leukocitai yra judrs;
Pagrindin j funkcija saugoti organizm nuo
mikrob, svetim baltym ir kit svetimkni, kai
organizm patenka svetimkni leukocit
kraujyje padaugja, j kiekis taip pat priklauso ir
nuo mogaus amiaus, lyties ir kit veiksni;
Leukocitai gaminasi kaul iulpuose, blunyje,
limfmazgiuose;
Pagal citoplazmos grdtum leukocitai skirstomi
dvi grupes: granulocitus grdtuosius
leukocitus, ir agranulocitus negrdtuosius
leukocitus;
Granulocitai skirstomi neutrofilus, eozinofilus,
bazofilus. Granulocit branduol sudaro atskiri
segmentai, j citoplazmoje yra daug granuli, jie
mitozikai nesidaugina ir nevirsta kitomis grdtj
leukocit formomis;
Neutrofilai
Rutulio formos lstels su daugiaskiliu
branduoliu, j citoplazmoje yra smulki rusv
granuli;
Neutrofilai didiausia leukocit grup. Jie
nusidao baziniais daais mlyna arba melsvai
violetine spalva;
Neutrofilai juda kaip amebos, sugeba prasiskverbti
per kapiliar sieneles, aktyviai fagocituoja
bakterijas, svetimus baltymus. Prisiartin
neutrofilai iumpa mikroorganizm
pseodopodijomis ir traukia citoplazm. ia
esantys fermentai itirpina praryt bakterij
apvalkal. Neutrofilai sunaikina svetimknius ir
paeistas organizmo audini lsteles;
Kovodami neutrofilai sta, su bakterijomis ir
audini detritu sudaro plius, jiems uvus, susidaro
mediagos, padedanios atkurti audinius ir
stabdanios bakterij dauginimsi;
Prisijungus bakterij toksinams, susidaro
specifins mediagos pirogenai. Nuo j pakyla
temperatra, leukocitai tampa veiksmingesni;

Fagocitoz
Eozinofilai
Apskritos lstels su dviskiliu branduoliu,
sudarytu i dviej ssmauka sudaryt segment;
Citoplazmoje yra retai isidsiusi vienodo
dydio grdeli, kurie yra rausvi. Lstels
citoplazma gali sudaryti netolygi kontr
pseodopodijas;
Eozinofilai ne tokie judrs kaip neutrofilai, j
fagocitins savybs silpnesns, i lsteli kraujyje
padaugja sergant alergija;
Bazofilai
Rutulio formos lstels su skilttu branduoliu;
Citoplazmoje yra dideli netaisyklingos formos
tamsiai mlyn arba violetini grdeli;
ie leukocitai kaupiasi udegimo apimtuose
idiniuose, dalyvauja alerginse reakcijose;
Agranulocitai negrdti, j lsteli branduolys
nesegmentuotas, jie gali daugintis mitozikai ir virsi
kitos ries lstelmis. Agranulocitai skirstomi
monocitus ir limfocitus;
Monocitai
Paios didiausios rutulio formos lstels su
ilenktu branduoliu, juda pseudopodijomis;
Jie suvirkina visus svetimknius ir uvusi
lsteli liekanas;
Monocitai virsta makrofagais ryjaniais
svetimknius, jie prisiartina prie mikroorganizm,
juos traukia lstel ir suvirkina;
Limfocitai
Maiausios rutulio formos lstels su dideliu
apvaliu branduoliu;
Pagal kilm limfocitai skirstomi B limfocitus ir T
limfocitus;
Limfocit kiekis priklauso nuo mogaus amiaus;
Svarbiausia limfocit funkcija saugoti organizm
nuo antigen;
Antigenai tai bakterijos, virusai ir j iskirti
toksinai, taip pat krauj ir audinius patek
svetimkniai. Antigenai atpastami ir sunaikinami
limfinje sistemoje. Vieni limfocitai naikina svetimas
lsteles, kiti gamina antiknius;

Trombocitai (kraujo ploktels)

Bebranduols lstels, trombocitai yra smulks,
netaisyklingai apskriti, ovals ar vaigdiki;
Trombocitai gaminasi kaul iulpuose, kaupiasi
blunyje ir kepenyse;
Gyvybingi bna neilgai, paskui juos fagocituoja
makrofagai;
Pavalgius, dirbant fizin darb ar miegant
trombocit padaugja;
Trombocit sumajus, silpniau krea kraujas, ima
kraujuoti nosis, dantenos, gali prasidti gyvybei
pavojingas kraujavimas vidaus organus ar galvos
smegenis;
Kraujo krejimui takos turi daug veiksni,
prastomis slygomis kraujo ploktels cirkuliuoja
kraujo srovje, mechanikai paeidus audinius,
kraujo ploktels prilimpa prie j lsteli ar
sualot kraujagysli sieneli. Sulip trombocitai
suyra ir iskiria junginius, kurie padeda kraujui
kreti

Kraujo krejimas
Tai biochemini reakcij visuma, apsauganti
organizm, neleidianti jam nukraujuoti;
Paeidus kraujagysli sieneles, suyra trombocitai,
isiskiria kraujo krejim skatinantis fermentas
trombokinaz, ji kartu su kalcio jonais kraujo
plazmoje cirkuliuojant neveikl ferment
protrombin paveria trombinu;
Kad kraujyje gamintsi protrombinas, reikia
vitamino K. Trombinas veikia kaip fermentas, todl
tirpus kraujo plazmos baltymas fibrinogenas
paveriamas netirpiu baltymu fibrinu;
Fibrino silai vyniojasi apie paeistoje
kraujagyslje esant trombocit kamt ir susidaro
kreulys;
Kietdamas fibrinas sutraukia aizdos sieneles,
kaupiantis vis naujiems trombocitams, susidaro
kreulys ir ukema paeist kraujagysl;
Tarp fibrino sil strig eritrocitai kreul nudao
raudonai, kreulio paviri isiskiria gelsvas
skystis kraujo serumas, tai kraujo plazma be
fibrinogeno;
Kreulys sulaiko bakterijas, todl aizda bna
vari, o laikui bgant ugyja;
Kraujui kreti padeda kalcio druskos, vitaminas
K, kur gamina arnyno bakterijos;
Auktesnje temperatroje kraujas krea greiiau;
Kraujo krejim slopina padidjs anglies
dioksido kiekis, ema aplinkos temperatra, dli
seili iskiriamos mediagos ir kt.;

KRAUJO GRUPS. DONORYST

Kraujo grups
Kraujo grup daniausiai nustatoma pagal ABO ir
Rh (rezus faktoriaus) sistemas.
Kraujo grups skirstomos :
O(I)
A(II)
B(III)
AB(IV)

sulipdo su A antigenu, o B antiknas su B antigenu.

Todl O grups kraujo plazmoje yra A ir B antikni,
o antigen nra. A grups kraujyje yra tik B antiknas,
o B grups kraujyje tik A antiknas. AB grups kraujo
plazmoje antikni nra, nes eritrocituose yra abiej
ri antigen. Jeigu bt abiej antigen ir
antikni, vykt agliutinacija sulipt raudonieji
kraujo kneliai. mogaus kraujyje niekada nebna
sutampani, agliutinacij sukeliani veiksni.

Rezus faktorius
Rh yra rezus faktorius, antigenas Rh;
moni, kuri eritrocitai turi io baltymo kraujas
laikomas rezus teigiamu, o kuri eritrocitai jo
neturi laikomas rezus neigiamu;
Jei mogus gauna eritrocit su Rh antigenais, jo
kraujo plazmoje ima gamintis Rh antiknai;
Jei sumaiomas rezus teigiamas kraujas su rezus
neigiamu krauju, vyksta agliutinacija, todl rezus
faktorius yra svarbus perpilant krauj ir laukiantis
kdikio;
Jei motinos rezus neigiamas, o tvo rezus
teigiamas, vaiko rezus gali bti teigiamas. Taiau
rezus teigiamo vaisiaus eritrocitai i placentos gali
patekti motinos kraujotakos sistem. Tada
motinos kraujyje pasigamins Rh antikn, kurie
pereis per placent, suardys vaisiaus eritrocitus ir
suskaidys hemo grupes. Tiktina, kad vaisius us
arba gims kdikis susirgs hemolizine naujagimi
liga;

Kraujo perpylimas
Donoro kraujo pilama maiau, negu jo turi gavjas
Daniausia kraujo grup yra O(I), o reiausia
(recipientas);
AB(IV).
Kraujo grup paveldima ir nesikeiia vis gyvenim. Donoro kraujas labai prasiskiedia ir recipiento
kraujo antiknai nebegali sulipdyti eritrocit;
Ji priklauso nuo to, ar eritrocituose yra baltymini
Kad nevykt agliutinacija, perpilamas tik tos
antigen (agliutinogen), kurie ymimi A ir B
paios grups kraujas;
raidmis arba j nra.
moni, kuri eritrocituose nra antigen, kraujas
Universals donorai yra turintys O(I) grups
O(I) grups. Jeigu eritrocituose yra A antigeno,
krauj, o universals recipientai turintys AB
kraujas A(II) grups. Jei yra B antigeno, kraujas B(III)
grups krauj;
grups. Jei yra A ir B antigen, kraujas AB(IV).
O grups donoro kraujas tinka vis grupi
Kraujo plazmoje yra dviej ri baltymini
recipientams (nes neturi nei A, nei B antigen),
mediag antikn. Eritrocituose j nra. Antiknai
taiau ios grups recipientas gali gauti tik tos
ymimi A ir B raidmis. A antiknas eritrocitus
paios grups kraujo;

AB grups recipientas gali gauti bet kurios grups

kraujo (nes jo kraujyje nra nei A, nei B antigen ir
jie nesulipdo eritrocit). ios grups kraujo galima
pilti tik tos paios grups recipientui, nes jo
kraujyje yra A ir B antigen;
A grups kraujo galima perpilti A ir AB kraujo
grups recipientams. A grups mogui galima pilti
tik O ir A grups kraujo;
B grups kraujo galima perpilti A ir AB grups
recipientams. B grups mogui galima pilti tik O ir
B grups kraujo;
Perpylus netinkamos grups krauj, vyksta
agliutinacija, sulimpa eritrocitai;
Perpilant krauj atsivelgiama ir rezus faktori;

IRDIS
irdies sandara ir funkcijos:
irdis ir kraujagysls sudaro mogaus kraujotakos
sistem. irdis tuiaviduris, raumeninis
svarbiausias kraujotakos sistemos organas.
ird gaubia jungiamasis audinys irdiplv, arba
perikardas. Vidinis irdiplvs pavirius iskiria
serozin skyst, kuris drkina ird ir maina trint
jai susitraukiant;
Svarbiausia irdies dalis yra miokardas. Tai
skersaruois raumeninis audinys, sudarytas i
raumenini skaidul, o ios i raumenini lsteli.
Gretimas raumenines lsteles jungia terptiniai
diskai. Jie padeda irdies raumenyje kylant
impuls greitai perduoti i lstels lstel, todl
irdis gali ritmikai susitraukti ir atsipalaiduoti;
irdies raumen raizgo tankus j maitinani
kraujagysli tinklas vainikins arterijos. Jos
atsiskiria nuo aortos u pusmnulinio votuvo.
Vainikins arterijos driekiasi ioriniu irdies
paviriumi ir akojasi kapiliarus, kurie susijungia
su venomis. Vainikinmis arterijomis atneamas
deguonis ir maisto mediagos. Deguonies neteks
kraujas venomis suteka deinj prieird;
irdies viduje yra pertvara, kuri j dalija dvi
puses. Deinija irdies puse teka deguon atidavs
veninis kraujas, o kairija deguonies prisotintas
arterinis kraujas. Pertvara neleidia kraujui
susimaiyt. Kiekviena pus padalyta dvi

susisiekianias dalis: virutin prieird ir apatin

skilvel.
mogaus ird sudaro keturi skyriai: du prieirdiai
(kairysis ir deinysis) ir du skilveliai (kairysis ir
deinysis)

Prieirdiai ir skilveliai
prieirdius kraujas atiteka venomis, i skilveli
jis istumiamas arterijas;
irdies skyri sieneli storis priklauso nuo
atstumo, kur turi nutekti kraujas. Todl
prieirdi sienels daug plonesns negu skilveli,
tai lemia lengvesnis prieirdi darbas;
Prieirdiai yra maesni u skilvelius, bet juose
telpa tiek pat kraujo kaip ir skilveliuose;
Susitraukiant prieirdiams, kraujas stumiamas
emyn skilvelius;
Skilveli darbas sunkesnis, jie sudaro didel
spaudim ir varo krauj kraujagyslmis po vis
organizm;
Kairiojo skilvelio raumenin sienel, kuriai tenka
didesnis krvis, yra storesn u deiniojo skilvelio
sienel, kuri stumia krauj tik plaui kapiliarus;
Votuvai
Buriniai (mitraliniai) votuvai sausgyslmis
prisitvirtin prie irdies sieneli. Jie palaiko
vienakrypt kraujo tkm;
Deinje irdies pusje yra triburis votuvas, kur
sudaro trys klosts, o kairje dviburis votuvas
turintis dvi klostes;
Prieirdiams susitraukiant, votuvai nukra,
kraujas suteka skilvelius, udaro votuvus ir grti
nebegali;
Tarp skilveli ir arterij yra pusmnuliniai
votuvai, kuriuos sudaro trys pusmnulio formos
kienls. Pusmnuliniai votuvai krauj praleidia
viena kryptimi i irdies arterijas ir neleidia
grti.

Tarp kairiojo skilvelio ir aortos yra aortos

pusmnulinis votuvas, o tarp deiniojo skilvelio ir
plaui kamieno plaui pusmnulinis votuvas;
Susitraukus skilveliams, kraujas teka arterijas ir
pusmnulini votuv kienles prispaudia prie
kraujagysli sieneli. Pateks pusmnulini
votuv kienles, jas itemps ir udars votuvus
kraujas grti nebegali;

irdies ligos
Miokardo infarktas, kitaip irdies smgis, itinka
tada, kai staiga sta arba negrtamai paeidiamas
tam tikras irdies raumens plotas. Vainikini arterij
aka kraujas teka silpnai ar visai nebeteka, ir irdies
raumeniui ima trkti deguonies. Vainikin irdies
arterija siaurja dl susikaupusi aterosklerozs
plokteli arba j ukema kreulys. Neatsinaujinus
kraujotakai, irdies raumens lstels ima kisti, o
vliau sta. Rizikos veiksniai yra riebus maistas,
antsvoris, rkymas, per maas fizinis aktyvumas,
paveldti genai, vyresnis amius, cukrinis diabetas;

irdies darbo ciklas:

Deinija irdies puse kraujas teka plauius, o
kairija vis organizm. irdies darbas
ritmikas, kai vieni skyriai dirba, kiti ilsisi;
Prieirdi ir skilveli raumens susiraukimas yra
sistol, o atsipalaidavimas, poilsio faz diastol;
Laiko tarpas, per kur irdis vien kart susitraukia
ir atsipalaiduoja, vadinamas irdies darbo ciklu;
irdies darbo ciklo trukm 0,8s. Cikl sudaro trys
fazs:
1.
Prieirdi sistol susitraukia prieirdiai ,
atsidaro buriniai votuvai, atsipalaiduoja

skilveliai, kraujas i prieirdi teka

skilvelius;
2.
Skilveli sistol atsipalaiduoja prieirdiai,
usidaro buriniai votuvai, susitraukia
skilveliai, kraujas istumiamas arterijas;
3.
Diastol visi irdies raumenys atsipalaiduoja,
kraujas i ven vl suteka prieirdius;

Po bendro irdies atsipalaidavimo (diastols)

prasideda naujas irdies darbo ciklas;
Ramybs bsenos sveiko mogaus irdies raumuo
susitraukia 70 75 kartus per minut;

irdis susitraukinja ritmikai, jai nedaro poveikio

nei nerv sistemos impulsai, nei aplinka. Tai
vadinama irdies automatizmu;
Virutinje deiniojo prieirdio dalyje yra
specializuot lsteli mazgas, irdies raumens
audinys, kuris pradeda irdies darbo cikl, tai
sinusinis prieirdio mazgas. Tai irdies ritmo
vedlys. Jis prieirdiams siunia suadinamj
impuls, kuris juos priveria susitraukti, nustato
irdies raumens lsteli darbo ritm, reguliuoja
irdies darbo ciklo greit;
Prieirdinis skilvelio mazgas yra deiniojo
prieirdio pagrinde, prie triburio votuvo. is
mazgas priima impulsus i sinusinio prieirdio
mazgo ir sukuria savo impulsus, kurie skilveli
raumen priveria susirtraukti nuo apaios iki
viraus. Todl kraujas i skilveli ima tekti vir,
arterijas;

Nors irdiai bdingas automatizmas sinusinis

prieirdio mazgas gauna informacijos ir i
smegen, kurios valdo simpatin ir parasimpatin
vegetacins nerv sistemos dal. Parasimpatini
nerv atsisti nerviniai impulsai ltina irdies
darb, maina irdies sistolin kraujo tr.
Simpatin nerv sistema greitina irdies
susitraukim, todl sistolinis kraujo tris padidja.
ios dvi prieingai veikianios sistemos apima du
pailgtj smegen centrus. Vienas j per simpatin
nerv sistem jungiasi su sinusiniu prieirdio
mazgu, o kitas per parasimpatin nerv sistem
su prieirdiniu skilvelio mazgu;
irdies darbas priklauso ir nuo fizinio krvio.
Dirbant fizin darb, reikia daugiau deguonies ir
energijos, todl irdis ima plakti greiiau.
Sportuojant padanja kvpavimas ir audini
lstelse susidaro daugiau anglies dioksido.
Sumaja kraujo pH, kraujas tampa rgtesnis,
pagreitja irdies darbas, kraujotaka, greiiau
paalinamas susidars anglies dioksidas;
irdies raumens jaudinimas perduodamas
prieirdius, tada skilveli raumenines skaidulas,

todl pirmiausia susitraukia prieirdiai, o paskui

skilveliai;
irdies veikla sukelia impulsus, kuriuos galima
urayti elektrokardiografu. Prie mogaus krtins
ir galni pritvirtinami elektrodai, kurie siunia
impulsus aparat, o is juos urao popieriuje.
Toks irdies veiklos uraymas vadinamas
elektrokardiograma. Elektrokardiografija padeda
nustatyti irdies ritmo sutrikim, miokardo bkl.
Elektrokardiogramoje matyti P, QRS ir T bangos;

P bangos dantelis rodo, kaip susijaudinimo

impulsas plinta prieirdiais prie jiems
susitraukiant, QRS bangos dantelis rodo, kaip
susijaudinimo impulsas plinta skilveliais prie
jiems susitraukiant, T banga sklinda prie
atsipalaiduojant skilveliams, tai elektrinio
aktyvumo atkrimas po susijaudinimo;

KRAUJO TEKJIMAS
KRAUJAGYSLMIS
Kraujagysli rys ir sandara:
Arterijos
Venos
Kapiliarai
Arterijos
Kraujagysls, kuriomis kraujas teka i irdies;
Didiausia mogaus kno arterija yra aorta;
Arterij sienels elastingos, tvirtos, standios,
stangrios, sudarytos i jungiamojo audinio dangalo,
storo lygij raumen sluoksnio, o j id dengia
vienasluoksnis epitelis endotelis;
Vidinis arterij spindis maas;
Arterijomis kraujas, veikiamas didelio spaudimo,
teka greitai. Arterij sienels isitempia, atlaiko
didel spaudim, paskui susitraukia ir stumia krauj
tolyn. is sieneli isipltimas juntamas kaip
pulsas tose vietose, kur arterija priartja prie odos
paviriaus.

Vienas pulso tvinksnis atitinka vien irdies

susitraukim. Sveiko mogaus pulsas yra 70 80
tvinksni per minut. Dirbant fizin darb,
kariuojant ar jaudinantis, pulsas danja;

Kapiliarai
Toliau nuo irdies arterijos akojasi smulkesnes
arterioles, o ios plonesnes kraujagysles
kapiliarus;
Kapiliarai isiraizg po vis kn, arterijas jungia
su venomis;
Kapiliar sienels laidios, sudarytos i vieno
epitelini lsteli sluoksnio endotelio;
Per j sieneles lengvai vyksta duj ir maisto
mediag apykaita tarp kraujo ir audini;
I kraujo plazmos maisto mediagos patenka
audini skyst, o lsteli gyvybins veiklos
produktai i audini skysio per kapiliar sieneles
grta krauj;
Vidinis kapiliar spindis labai maas, tik toks, kad
juo galt laisvai judti raudonieji kraujo kneliai;
Venos
I kapiliar kraujas suteka venules, o ios jungiasi
venas;
Venos yra kraujagysls, kuriomis kraujas teka
ird;
Venas sudaro jungiamojo audinio dangalas, plonas
lygij raumen sluoksnis ir endotelis;
J sienels plonesns u arterij sieneles, ne tokios
stangrios ir elastingos;
Venomis kraujas teka veikiamas nedidelio
spaudimo ir liau negu arterijomis, o jam grti
neleidia votuvai;
Kraujo tekanio i kapiliar ird, spaudimas yra
didesnis, kuo jis ariau irdies, tuo jis maja;
Kraujospdis priveria votuvus atsidaryti, o
kraujui nutekjus jie usidaro;
Kraujui tekti venomis padeda susitraukiantys
griaui raumenys ir sieneli lygieji raumenys;

Kraujagysli sieneli spaudim sukelia kraujas,

kur i irdies istumia susitraukdami skilveliai;

Kraujospdis
matuojamas spyruokliniu arba elektroniniu
manometru asto srityje. Jo rodmenys reikiami
mm Hg. Sveiko suaugusio mogaus sistolinis
kraujospdis 110 130 mm Hg, diastolinis 60 80
mm Hg. Didiausias sistolinis kraujospdis
aortose, maiausias venose. Kadangi vairiose
kraujotakos sistemos dalyse kraujospdis
skirtingas, kraujas be paliovos teka i tos dalies,
kurioje spaudimas didiausias, t dal, kurioje jis
maiausias;
Kraujospdis priklauso nuo irdies istumto kraujo
kiekio, kraujo klampumo, kraujagysli sieneli
elastingumo;
Auktas kraujospdis kenkia sveikatai, nes veria
greiiau dirbti ird. Padidjs arterinis
kraujospdis vadinamas arterine hipertenzija. Del
aukto kraujospdio gali trkti arteriol, jeigu ji
trksta smegenyse, mog itinka insultas: dl
deguonies trkumo dalis smegen sta, mogus
paralyiuojamas, nebepajgia kalbti, gali mirti.
Aukto kraujospdio prieastys nesveika
mityba, stresas, rkymas, alkoholio vartojimas;
Kraujo apytakos ratai:
Maasis kraujo apytakos ratas
Tai kelias, kuriuo kraujas teka i deiniojo skilvelio
kairj prieird;
Deguonies neteks veninis kraujas i viso
organizmo suteka deinj prieird, o i jo
deinj skilvel.
I deiniojo skilvelio kraujas stumiamas plaui
arterijos kamien, kuris akojasi dvi plaui
arterijas kairij ir deinij. Jomis kraujas
pasiekia plauius. Ten arterijos akojasi
kapiliarus, kuriuose vyksta duj apykaita;
Veninis kraujas netenka anglies dioksido,
prisisotina deguonies. Plaui kapiliaruose jis
virsta arteriniu krauju;
I kapiliar arterinis kraujas suteka plaui venas,
ir teka kairj prieird;
Maajame kraujo apytakos rate arterijomis teka
veninis kraujas, o venomis arterinis;
Didysis kraujo apytakos ratas
Tai kelias, kuriuo kraujas teka i kairiojo skilvelio
deinj prieird;
Deguonies prisotintas arterinis kraujas i plaui
suteka kairj prieird, o i jo kairj skilvel, ia
prasideda didysis kraujo apytakos ratas;
I kairiojo skilvelio arterinis kraujas istumiamas
aort, nuo jos atsiakojusia miego arterija arterinis

kraujas teka kakl, galv, paraktine arterija

rankas;
Krtins ir pilvo ertmje nuo aortos akojasi
kepen, pasaito, inkst ir klubo arterijos. Jomis
arterinis kraujas teka krtins, pilvo, dubens
organus ir kojas. Kiekviename organe arterijos
akojasi smulkesnes arterioles, o ios tank
kapiliar tinkl;
Kapiliaruose vyksta duj ir maisto mediagu
apykaita, arterinis kraujas atiduoda deguon,
prisijungia anglies dioksid ir virsta veniniu
krauju;
Tarp plonosios arnos kapiliar ir kepen kapiliar
yra vart vena, kuri prasideda ir baigiasi
kapiliarais. Vart vena arnyn jungia su
kepenimis. Kepenyse kraujas ivalomas ir kepen
vena suteka apatin tuij ven;
I krtins, pilvo, dubens organ ir koj kapiliar
veninis kraujas suteka venules, kurios jungiasi
stambesnes venas. Venomis kraujas suteka dvi
tuisias venas: apatin tuij i krtins, pilvo
dubens organ ir koj kapiliar, virutin tuij
i galvos, kaklo ir rank kapiliar;
Virutine ir apatine tuija vena kraujas teka
deinj prieird;
Didiojo kraujo apytakos rato arterijomis teka
arterinis kraujas, o venomis veninis kraujas;

VIDIN ORGANIZMO TERP.

LIMFIN SISTEMA
Audini skysi susidarymas
Gyvybin kno lsteli veikl lemia vidin
organizmo terp: kraujas audini skystis ir limfa;
Per plonas kapiliar sieneles prasiskverbia dalis
kraujo plazmos, kuri pasiskirsto tarp audini
lsteli, taip susidaro audini skystis. is skystis

per kapiliar sieneles teka dl osmosinio slgio ir

kraujospdio;
Vidurinje kapiliar dalyje kraujospdis maja,
todl vanduo ia dalimi neteka. Joje i kapiliar
audini skyst difunduoja gliukoz, aminorgtys,
riebal rgtys, druskos ir deguonis.
Anglies dioksidas difunduoja prieinga kryptimi
i audini skysio kapiliaruose esant krauj;

Plazmos baltymai ir eritrocitai per kapiliar

sieneles nepereina, nes yra per dideli. Taiau per
jas prasiskverbia leukocitai naikina tarp audini
lsteli patekusius svetimknius;
Audini skystis nuo plazmos skiriasi tuo, kad jame
nra plazmos baltym;