Professional Documents
Culture Documents
9 Islamuri Samyaro Stud
9 Islamuri Samyaro Stud
9 Islamuri Samyaro Stud
islami msoflios erT-erTi udidesi monoTeisturi religiaa, romelic ax.w VII saukunis
pirvel mesamedSi aRmocenda semituri warmoSobis arabi tomebiT dasaxlebul
hijazSi (arabeTis naxevarkunZulis dasavleT nawilSi mdebare mxare) da male metad
vrcel
teritoriaze
naxevarkunZulis
centraluri
CaTvliT
aziidan
gavrcelda.
Crdilo-dasavleT
amJamad
islami
afrikisa
da
saxelmwifo
iberiis
religias
da
dasavleT
naxevarkunZulze
aziasa
gadioda,
rac
da
xels
aRmosavleT
uwyobda
afrikas,
misgan
swored
arabeTis
Crdilo-dasavleTiTa
da
arabuli qalaqi-oazisi
sakvanZo punqti iyo da aq mosaxle kuraiSis warCinebuli arabuli tomi did sargebels
naxulobda aseTi adgilmdebareobiT. amave dros, islamamdel xanaSi qalaqi meqa
saerToarabul sakulto centrsac warmoadgenda, radgan aq mdebare qaabas taZari
uZvelesi droidan warmarTi (kerpTayvanismcemeli) arabebis umniSvnelovanesi
salocavi da sapiligrimo adgili iyo. warmarTi arabebis gverdiT aq saxlobdnen
qristianTa da iudevelTa Temebic, romlebmac Tavisi wvlili Seitanes adgilobriv
kulturaSi da romelTa monoTeisturma mrwamsma mniSvnelovani gavlena moaxdina
islamis Camoyalibebaze.
islamis fuZemdebeli da mqadagebeli, alahis mociquli (rasul allah) da
winaswarmetyveli (nabi) muhamadi swored qalaq meqaSi cxovrobda. igi daibada
570 wels meqaSi da warmoSobiT ekuTvnoda kuraiSis warCinebuli arabuli tomis erT1
erT did gvars haSimianTa gvars. meqaSive daiwyo man 610 wels Tavisi axali
monoTeisturi religiuri moZRvrebis islamis qadageba da erTgul mimdevarTa pirveli
jgufebic gaiCina, magram kuraiSelTa zedafena da sxva meqeli warCinebulebi, iseve
rogorc adgilobrivi warmarTi mosaxleobis ZiriTadi nawili, mas daupirispirda. daiwyo
muhamadisa da misi mimdevari muslimebis Seviwroveba da devna.
muhamadi
iZulebuli gaxda 622 wels TanamoazreebTan erTad meqis CrdiloeTiT mdebare qalaq
medinaSi (iasribi) gadasuliyo. am gadasvla-gadasaxlebas hijra ewodeba, rac
Semdgom muslimuri welTaRricxvis sawyis TariRad iqna miCneuli. muhamadis
religiur-mqadagebluri da politikur-samxedro moRvaweoba or periodad iyofa: pirveli
periodi moicavs 610-622 wlebs (meqis periodi), meore ki 622-632 wlebs (medinas
periodi).
622
wlidan
medina
muhamadis
TavSesafrad
iqca.Aaq
mas
axali
romlebmac
medinaSi
gadasaxlebuli
winaswarmetyveli
da
misi
sasuliero,
ise
saero
meTauri.
medinidanve
iwyeba
rogorc
muhamadis
alahis
saxeliT,
misi
brZola
arabul-muslimuri
saxelmwifos
muslimTa
mTavar
salocavad
aqcia)
erT-erTi
mTavari
religiuri
RaribTa
sasargeblod
da
muslimuri
Temis
moTxovnaTa
uzarmazar
xelovnebisa
da arqiteqturisaTvis
damaxasiaTebelia
garkveuli
xelovnebam
mniSvnelovani
arqiteqturuli
religiuri
da
saero
droisa
da
geografiuli
arealis
mravalferovnebis
miuxedavad
saocari
arqiteqtura
muslimTa mTavari siwminde da salocavi _ qaaba, ukve maSin yvela arabuli
tomebis wminda salocavi iyo, romelsac martivi kubis forma hqonda (10X12X15 m)
da Zeluri gadaxurviT iyo gadaxuruli.
istoriuli tradiciis mixedviT aq jer kidev adamma aago salocavi Savi qviT
miniSnebul adgilas. Savi qva arabebis warmarTuli rwmena-warmodgenebis mixedviT
maradiulobis erT-erTi adreuli simboloa. islamuri tradiciiT Tavdapirvelad is TeTri
iagundi yofila, romelic droTa ganmavlobaSi adamianebis codvebis gamo gaSavda.
igi samoTxidan gamoZevebul adams alahma aCuqa. Semdeg es qva adamma Tavis
mier meqaSi aSenebul samlocvelos kedelSi CaaSena. samlocvelos warRvnis dros
dangrevis Semdeg qva specialur samalavSi gadamales da abrahamis mier
samlocvelos ganaxlebis Semdgom kvlav qaabas gare kedlis aRmosavleT kuTxeSi
Caamagres.
qaaba agebulia nacrisferi qviT, romelic im adgilebSi moipoveba. misi zomebia:
simaRle: - 15 m,
qaabas
saremonto
samuSaoebis
dros
bizantiel
ostatebs
SeusrulebiaT.
meqa
daikava
da
qaabaSi
kerpebisa
da
gamosaxulebebis
nawilad aris gayofili. pirveli xuTi nawili yuranis surebia da RmerTisadmi aris
miZRvnili,
meeqvse
mimarTulebiT
nawili
grZeldeba
ki
Seicavs
romelic
taZris
samxreTidan
agebis
samxreT-aRmosavleTis
TariRsa
da
amgebis
saxels.
romelic
wminda
adgilebze
Sendeboda,
arsebobs
wminda
anastasiusis taZari kesariaSi, romelsac kldis taZari zustad imeorebs. igi ara mxolod
erTian zomebSi emTxveva mas, aramed gumbaTis yelis zomebiT, proporciebiT,
aseve Sida kolonebis ganlagebiT. oqros foniani mozaikebi taZars amkobda Signidan
da
garedanac,
Tumca
osmalTa
sulTnis
suleiman
brwyinvalis
brZanebiT
Semkuli sxvadasxva
jiSisa da feris marmarilos filebiT. xolo misi zeda nawilebi oqrosfoniani mozaikebiT
aris Semkuli. mozaikis ZiriTadi Temebi aris fantastikuri peizaJebi, mcenareebi, xili,
aseve frTebiani da Zvirfasi qvebiT Semkuli gvirgvinebi. mecnierTa varaudiT es
samoTxisa da fantastikuri peizaJebi, aseve damarcxebuli bizantiisa da sasanianTa
imperiebis, da wmidaTa wminda adgilis simboluri gamosaxulebebia.
meCeTi
muslimanTa
sadac
isini
locvas
aRvalenen. mas arabulad masjid ewodeba, Tumca es termini ara mxolod specifikuri
muslimTa salocavis, aramed zogadad salocavi nagebobebis (iudevelTa, warmarTTa
da qristianTa) aRsaniSnavadac ixmareboda jer kidev yuranSi. Tavad sityva masjid ki
nabatevelTa enidan aris Sesuli arabulSi. pirveli meCeTebis mSenebloba muhamedis
saxelTan aris dakavSirebuli: rodesac igi meqadan gadavida, mas pirveli salocavi
ukve kubaSi daxvda, sadac ansarebi (medinas mcxovreblebi, romlebic muhamads
exmarebodnen) da misi sxva mimdevrebi loculobdnen. Semdgom muhamedma
meCeTi medinaSi im adgilas aago, sadac erTi tradiciiT, misma aqlemma daiCoqa.
meore tradiciiT muhamadi abu aiubis saxlSi gaCerda da ramodenime xnis Semdgom
patrons sTxova es adgili misTvis daeTmo garkveuli safasuris sanacvlod. mesame
tradicia medinas meCeTis aSenebis miniSnebas mTavarangeloz gabriels miawers,
6
aq aris
dakrZaluli muhamadi da aqve iyo misi saxli, romelic meCeTebis modeli gaxda. am
pirveli
salocavi
mixedviTac
meCeTis
muslimanTa
mxolod
pirveli
gviandeli
sakrebulo
aRwerebia
adgili
SemorCenili,
warmoadgenda
romelTa
oTxkuTxa
samxreTiT da CrdiloeTiT
religiuri salocavebisaTvis:
1. samlocvelo adgili
2. miniSneba meqas mimarTulebiT - kibla.
3. gadaxuruli adgili mlocvelebisaTvis.
islamis gavrcelebasa da misi mimdevrebis ricxvis zrdasTan erTad sakrebulo
anu paraskevis meCeTis agebis aucileblobac gaCnda, sadac muslimebs erTiani locva
unda
aRevlinaT
alahis
winaSe.
radganac
muhameds
ar
hqonda
mkacrad
Semdgom
periodSi,
umaianebis
taxtze
asvlamde,
meCeTia naxsenebi aris VII saukunis qarTuli wyaro, sadac laparakia imaze, rom - alaqsas meCeTi (mizgiTi) ierusalimSi aigo patriarq sofroniusis dros, romelic 639-640
ww.-Si gardaicvala.2
....
raodenobrivad
aRemateba.
mxolod
amrigad,
winaswarmetyvelis
ukve
hijris
pirvel
aRmSeneblobiTi
saukuneSi
saqmianoba
meCeTebi
gavrcelda
igeboda,
rac
sakrebulo
meCeTis
ZiriTad
koncefcias
Sesasvleli
TiTqmis
yovelTvis
gadaxuruli
derefnebiT
(portikoebiT)
damaskos
meCeTic
mdidrulad
iyo
mopirkeTebuli
masalebiT:
nagebobis qveda iarusebi sxvadasxva xarisxis marmarilos filebiT, xolo zeda nawilebi
smaltis mozaikiT iyo morTuli. warwerac mozaikaSi iyo mocemuli. gamosaxulebebi
didi panelebiT iyo dafaruli, romlebzec fantastikuri peizajebi iyo gamosaxuli
mdinareebiT, tyeebiT, saxlebiTa da sxvadasxva zomis pavilionebiT. rogorc Cans, es
mozaikebic samoTxis peizaJebs gadmocemda, rogorc es yuranSi iyo aRwerili, sadac
morwmuneni gardacvalebis Semdeg moxvdebodnen.
sakrebulo meCeTis gverdiT xalifas rezidencia mdebareobda. igi aguriT iyo
naSeni da aseve brwyinvaled morTuli gumbaTi amSvenebda. rezidencia uSualod
emijneboda sakrebulo meCeTs, raTa xalifa pirdapir gadasuliyo Tavisi sacxovreblidan
meCeTis maqsuraSi. xalifas arc erT rezidencias Cvenamde ar mouRwevia Tu ar
CavTvliT haram al-Sarifis teritoriaze al-aqsasa sakrebulo meCeTis gverdiT sasaxlis
naSTebs, romelic uSualod emiJneba meCeTis qiblas kedels.
muslimTa kanonikuri saRvTo wigni yurani 114 Tavisagan (sura) Sedgeba.
TiToeuli sura, rogorc aRvniSneT, muhamedisadmi RmerTis gamocxadebis Sedegad
Cawerili sityvebia. surebi meqasa da medinis periodebad iyofa. yurani ZiriTadad
muslimTa mTavari dResaswaulis ramadanis dros ikiTxeba sakrebulo meCeTSi
9
Tavidan bolomde. igi 30 nawilad aris dayofili da ramadanis (30 dRe) TiToeul dRes
TiTo sura ikiTxeba. yurani aseve SeiZleba Svid nawilad iyos dayofili kviris dReebis
mixedviT. Cvenamde yuranis adreuli Canawerebis asobiT nimuSma moaRwia. isini
ZiriTadad pergamentzea Sesrulebuli. erT-erTi aseTi uZvelesi yuranis fragmentebi
sisxlis laqebis kvals atarebs da tradiciis mixedviT xalifa usmans ekuTvnis, romleic
656 wels wminda wignis kiTxvisas mokles.
arc erT am adreul yurans ar aqvs TariRi - isini or ZiriTad jgufad iyofa, pirveli
jgufi es aris vertikaluri formatis yuranis fragmentebi, Tumca isini SedarebiT iSviaTia,
da sul axlaxan aRmoCnda iemenis adreuli sakrebulo meCeTis saxuravSi. isini 30X20
sm is zomis pergamentis furclebia, romlebzec melniT 20-25 striqoniani yuranis
teqstebia Sesrulebuli. es damwerlobis stili gansxvavdeba qufuri arabulisagan, igi ar
aris or horizontal xazs Soris Sesrulebuli arabuli, aramed e.w. daxrili anu hijazis
arabuli, romelic dasavleT arabeTSi anu meqasa da medinas teritoriebze iyo
gavrcelebuli. am adreul damwerlobaSi ar gamoiyeneboda arc diakrituli niSnebi, arc
Tavebisa
da
sityvebis
gamyofebi,
rac
am
damwerlobiT
Sesrulebuli
yuranis
zomis
yuranebamde,
romlebic
sazogado
adgilebSi
ZiriTadad
sakrebulo
aRmosavluri
miniatiurisaTvis
feradovneba,
dekoratiuloba,
JReradi
damaxasaiTebelia
koloriti,
sasuraTe
gansakuTrebuli
sibrtyeze
moqmedi
dargebic,
rogoricaa
dazguri
da monumenturi
kedlis
mxatvroba. aseTi
gamorCeulia
islamuri
dekoratiul-gamoyenebiTi
xelovnebis
iseTi
erT-erTi nairsaxeobis
jer
kidev
adreul
periodebSi
aq
specialur
saxelosnoebSi
umaRlesi
zed amoqarguli
ZiriTadad
osmaluri
xaliCebis
gamosaxulebebs
pirvelad
aRorZinebis
epoqis
12