Pus met dirbu sau

spdiai ir imoktos pamokos

i pusmeio freelancinimo

Povilas Korop
http://www.skaitykIT.lt

(c) 2012

Turinys

Vietoje angos: apie k i knyg ir kam ji skirta?

Pairjs neseniai kalendori supratau, kad jau prabgo pus met, kaip ijau i darbo ir
pradjau dirbti sau. Atsidariau individuali veikl ir nusprendiau kurti puslapius monms. Pats
iekoti klient, pats dertis dl projekt, juos gyvendinti, tada irayti faktras, gauti pinigus ir
sumokti mokesius. Tai tikrai nelengvas ikis, bet nusprendiau surizikuoti. Ir tai po
pusmeio jau galiu t papasakoti apie tai, kaip man sekasi, ar pakankamai udirbu ir k
apskritai imokau to laisvai samdomo darbuotojo kelio pradioje.
Tad nusprendiau parayti i knyg su pastebjimais, valgomis ir spdiais, kurie galbt
pads tiems, kas galvoja sukti freelancinimo keliu arba dalyvauja iame procese i kitos puss samdo tokius laisvus menininkus ir su jais bendradarbiauja.
i knyga turt atsakyti tokius ar panaius klausimus:
- Ar manoma usidirbti ir igyventi i freelancinimo?
- Kokie trukdiai gali pasitaikyti kelyje?
- Ar sudtinga iekoti klient, su jais derinti visus reikalus?
- Koki projekt imtis, o koki neverta?
- Kaip valdyti N projekt vienu metu?
- Kokios tendencijos dabar vyrauja web-projekt krimo rinkoje?
Taigi, jeigu ie dalykai jums doms, pirmyn prie skaitymo - pasakosiu ne apie bendras tiesas,
o grynai apie savo asmenin patirt, tad turt bti domiau negu kokia nors bendrini patarim
knyga 100 patarim kaip tapti turtingam.
Tiesa, pridursiu, kad laisvai samdomo darbuotojo kelias man nra visikai naujas - praktikai
visus 10 met, kuriuos dirbu web-projekt srityje, nuolat turdavau koki nors papildom
darbeli, projekt ar usakym po darbo, bet tai buvo papildomas udarbis. Prie pusmet
engiau tvirtesn ingsn, ir toliau jau pasakosiu jums, ar manoma i to igyventi.

DALIS 1. Apie freelancinimo kelio pradi

ioje knygos dalyje suinosite, kodl pasirinkau keli
ir kaip man seksi jo pradioje

Kodl ijau i darbo ir ar tuo diaugiuosi

Pradkime gal nuo to, kodl ijau freelancinim. I esms, man visai patiko mano darboviet
ir pareigos: ketverius metus dirbau projekto vadovu prie labai domaus reikinio - elektroninio
dienyno mokykloms Tavo mokykla (Tamo.lt). Su komanda j uauginome, iklme pirm
viet Lietuvoje tarp panai projekt, ir buvo smagu, taiau viduje jauiau, kad kakas ne taip.
Po kiek laiko supratau, kad tiesiog pasiilgau krimo proceso - mano darbas per daug pakrypo
vadovavim, derybas, net politik, maai maiau to realaus rezultato, kai paspaudi naryklje
Refresh ir diaugiesi, kad atsirado kakas naujo, sukurto tavo rankomis. Dl to ir grau webprojekt versl jau kaip programuotojas, bet, i kitos puss, ir su projekt vadovo patirtimi - kas
leidia klientams teikti ne tik aklo programavimo paslaug, bet ir pakonsultuoti, patarti dl
geresni sprendim ir apskritai aktyviau dalyvauti krime.
Kitas dalykas - mane jau senokai viliojo ikis dirbti sau. Kalbu ne apie startup judjim, kuris
dabar Lietuvoje yra labai ant bangos, o tiesiog norjosi nepriklausomybs ir laisvs. Nuo darbo
vietos, nuo darbo grafiko, nuo vadovybs sprendim, nuo vairi suvarym, kurie daniausiai
egzistuoja, kai dirbi monje ir ofise. Tiesa, reikia pridurti, kad ir Lietuvoje vis daugja moni,
kurios leidia savo darbuotojams laisv - ateik kada nori, dirbk i kur nori, svarbu, kad darbai
bt padaryti.
Ir galiausiai - tobuljimo ikis. Ieidamas laisvai samdomo programuotojo keli, tikjausi
dirbti prie daugiau projekt, kiekviename i j imokstant ko nors naujo, susipainti su domiais
monmis (taip taip, klientai tokie patys mons) ir visapusikai tobulti savo srityje.

Visa tai susidjo vien ir nusprendiau pasukti savo keliu. Daug kas abejojo mano sprendimu vieni sak, kad finansikai neigyvensiu, kiti dvejojo, ar sugebsiu pats kontroliuoti savo darbo
laik, dar kiti teig, kad visi usakovai yra nusiteik tik imelti freelancerius, tad tursiu daug
daugiau nerv. Dabar, prajus pusei met, galiu pasakyti - visi ie mitai sugriauti. Finansine
prasme - pragyvenimui utenka ir dar lieka ant alaus, savo darbo laik kontroliuoju gana
efektyviai, o dl prast usakov - taip, j pasitaik, bet kur j nebna - tuos nervus atpirko
teigiami spdiai i darbo su kitais, daug malonesniais klientais ir j projektais.
odiu, praleidau pusmet laisvje ir dl to nesigailiu, o tik diaugiuosi. Tiesa, negaliu pasakyti,
kad nieko nepasiilgstu i samdomo darbo: ten nereikia rpintis popierizmu, ten yra kolektyvinis
darbas ir toks pat mini-laisvalaikis, iaip daugiau to socialinio gyvenimo ir gyvo bendravimo su
monmis. Bet bendrai, pasveriant visus u ir prie, jeigu galiau grti atgal - negriau.
Turiu omenyje ne tik t pai darboviet, bet ir bendrai samdom darb. Tiesiog
psichologikai bt labai sunku persiorientuoti vl t mstysen.

*****

Pavojinga laisv
Dirbant sau, kai niekas nestovi u tavo nugaros ir nevaro dirbti, ikyla pavojus nedirbti. Jei jau
gali planuotis savo laik kaip nori, tai kas trukdo pamiegoti ilgiau, vidury dienos per pietus igerti
bokal alaus ar pailginti savaitgal iki pirmadienio? Niekas. Btent ia ir slypi didiausias
pavojus.
Laisvai samdomo darbuotojo darbas ir irgi toks pats darbas, kaip ir kiti, skiriasi tik forma. Daug
kam atrodo prieingai - kad freelanceriai guli ant sofkuts ir tinginiauja, ir tikisi i to udirbti. Taip
nra, ir jeigu galvojate eiti dirbti sau vien dl to, kad bt lengviau dirbti - tai patariu to nedaryti,
bendrai pamus lengviau tikrai nebus.
Kita vertus, tas laisvas laiko ir vietos planavimas suteikia labai daug mayi gyvenimo
malonum. Galiu beveik bet kuriuo paros metu nuvaiuoti kur nors su reikalais - ar koki
Sodra, ar autoservis, ar bank. Anksiau reikdavo atsiprainti i darbo arba turti
5

problem dl to, kad vakarais daug sunkiau gauti t pat rezultat - parduotuvse eils, Vilniaus
keliuose kamiai, savaitgaliais tai ivis daug staig tiesiog nedirba. Taigi, iuo atvilgiu yra
didiulis pliusas - dienos metu sutvarkau reikalus, kuriems prieingu atveju sugaiiau dvigubai
daugiau laiko. Labiausiai man patinka tas jausmas, kad igirstu, kaip vilnieiai skundiasi dl
didiuli kami, o a, ties pasakius, neatsimenu, kada paskutin kart stovjau kamtyje tiesiog dl to, kad paskirstau visus vaiavimus optimalesniu laiku.
Kaip apskritai priversti save dirbti? ia klausimas, kuriam atskirai galima bt skirti didiul
knyg, bet galiu duoti patarim, kas mane asmenikai veda priek ir veria netinginiauti.
Vienas dalykas - finansai ir materialiniai tikslai: neturiu turting tv ar giminaii, kurie
padovanot nauj main ar kelion iltus kratus, tad visk reikia usidirbti paiam. O juk
norisi ir ivaiuoti kur nors pailsti, ir main susitvarkyti, ir technik atnaujinti, ir renginius
nueiti - vat tokie daiktiniai tikslai gan stipriai motyvuoja, nes tu inai, vardan ko tu dirbi, koks
tavo visikai konkretus tikslas ar noras. Jau nekalbant apie tai, kas slegia i kitos puss mokesiai, buto nuoma, kuras, maistas. Principas paprastas: nedirbsi - nevalgysi.
Kitas dalykas - doms projektai: nuo pradi rinkausi dirbti prie t svetaini, kurios man paiam
yra domios. Nesvarbu, ar tai naujos technologijos painimas, ar tiesiog tema artima irdiai, ar
labai malonus klientas - yra vidinis noras, kad tas projektas pasisekt ir galtum ne tik dti j su
pasididiavimu savo portfolio, bet ir nesigdyti parodyti draugams bei bsimiems klientams.
Ir paskutinis motyvuojantis dalykas - noras padti monms. savo kaip tinklalapi krjo darb
kartais pairiu kiek filosofikai: i esms, programuotojas yra mogus, kuris kito mogaus
idjas paveria realybe ir taip padeda jam gyvendinti kakokius savo tikslus - ar tai bt
verslas, ar iaip visuomeninis projektas. Ir tas noras padti kitam mogui (kad ir u pinigus, ne
tame esm) ir sukurti kak, kas ms pasaul padaryt progresyvesn ar domesn - visai,
sakyiau motyvuojantis jausmas. Sakykime taip - tai yra krybin profesija, o ne rutininis
darbas.

Finans, darb ir laiko apskaita - btiniausias dalykas

Jeigu jau niekas nestovi alia ir nediriguoja, tai reikia visk sekti ir sivertinti paiam. Dl vairi
prieasi - tiek dl savikontrols (kad neleistumte sau per daug ilstis), tiek dl bendro vaizdo
matymo (prie koki projekt dabar dirbate ir kiek daugma jie utruks), tiek dl finans
apskaitos - kiek galiausiai pavyksta udirbti ir kiek reiks sumokti mokesi.
Pradkime gal nuo finans - juk btent udarbis yra svarbiausias tikslas, ar ne? Tai ir pajamas,
ir ilaidas reikia sekti. Nesvarbu, kur tai bus daroma, ar kakur lapeliuose, ar Excel byloje, ar
specialioje duomen bazje. Vienas dalykas - kad ta apskaita bus reikalinga, mokant mokesius
VMI ir Sodra, juk kalendoriniams metams pasibaigus, reikia paiam suskaiiuoti sum, kuri
deklaruosite ir nuo kurios moksite mokesius. Kita vertus, juk ir paiam reikia sivertinti, kiek
udirbate. Freelanceriai daniausiai gauna pinigus nepastoviai, ne kas mnes, o bna ir
atvirkiai - N plauk t pat mnes. Tad reikia nepamiesti silo galo ir kas mnes sivertinti,
kiek pavyko udirbti ir ar vykdytas usibrtas finansinis planas.
Toliau - darbo laiko apskaita. Ji labai ir labai glaudiai susijusi su finansais, nes juk vertinamas
ne tik udarbis, bet ir u kiek realaus laiko buvo sumokta. Tam tikslui naudoju patog servis
Toggl (http://www.toggl.com), kurio principas labai paprastas - paymi, prie kokio projekto dabar
dirbi, paspaudi Start, o kai ubaigi darb - paspaudi Finish. Ir tada atitinkamai gauni reikalingas
ataskaitas, kurios padeda sivertinti - kiek sumoje laiko praleidai prie vieno ar kito projekto, ir,
galiausiai, atsako svarbiausi klausim - ar projektas tau apsimokjo. Kitas alutinis poveikis
- akivaizdiai matai, kiek laiko per dien skiriama produktyviems darbams, o kiek nueina visokiai
netikslingai veiklai - naujien skaitymui, narymui, socialiniems tinklams.
Ir galiausiai, darb fiksavimas - ia jau yra keli klausimai, kuriuos atsakym tenka iekoti. Prie
koki projekt iuo metu dirbau? Kokie j prioritetai? K turiu padaryti iandien? O k i to
pirmiausia, atsikls ryte? Kiek dar liko darb iki projekto pabaigos, kurie jau pabaigti? Koki
dal galima jau rodyti klientui? Ar ne per daug iuo metu prisirinkau darb? Ir taip toliau - odiu,
reikia kakokios sistemos, kuri leist pamatyti tiek bendr vaizd, tiek kasdienius darbus.
Tikslas - nieko nepamirti, ir atlikti visk laiku. Koks gi rankis tam patogiausias?
Gan danai ta tema diskutuojame Twitter tinkle, ir pats esu ibands kelis internetinius darb
planavimo rankius, ir viso to rezultatas - grau prie akmens amiaus: popieriaus, pietuko, ir
7

magnetins lentos. Kodl - nes visi internetiniai rankiai, kuriuos ibandiau, yra savaip
efektyvs ir tikrai padedantys sekti darbus, bet atima laiko fiksavimui. Reikia prisijungti, ymti
varneles prie padaryt darb, stumdyti juos vietomis, rainti laik, tada keisti prioritetus
vietomis ir dar atlikinti daug veiksm - viskas vardan to, kad galiausiai pamatytum bendr
vaizd ir galbt atitinkamas ataskaitas. Man asmenikai tai nebtina - lentoje tiesiog fiksuoju du
stulpelius: globalius darbus ir artimiausi dien darbus. O jeigu reikia iandienos darb
suskirstyti etapais - pasiimu popieri ir pietuk, ir sudarau greitai planel, o po to ibraukinju
punktus. Pora minui darbo - ir bendras vaizdas prie akis, o juk tai ir yra tikslas.