md

mokslo darbai

ISSN 1392-0340

Pedagogika
89 2008

2008

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Redakcin kolegija (Editorial Board)

Atsakingoji redaktor
(Editor in Chief )
Prof. habil. dr. Marija Barkauskait


Atsakingoji sekretor
(Executive secretary)
Doc. dr. Vilija Salien


Nariai (Editors):
Prof. habil. dr. Gerd-Bodo von Carlsburg


Doc. dr. Lina Elena Dargeviien




Prof. habil. dr. Vytautas Gudonis



Prof. habil. dr. Palmira Juceviien


Prof. habil. dr. Kstutis Kardelis


Prof. dr. Tadas Kozma


Prof. habil. dr. Folker Krumm


Prof. John J. Patrick


Prof. habil. dr. Juzef Podgorecki


Prof. habil. dr. Kstutis Pukelis


Prof. habil. dr. Ona Tijnlien


Prof. habil. dr. Juozas Vytautas Uzdila


Prof. habil. dr. Rimantas elvys


Doc. dr. Juozas ilionis


Prof. habil. dr. Stefania Walasek


Informacija apie urnalo referavim duomen bazse:
urnalas referuojamas Central and Eastern European Online Library C.E.E.O.L. http://www.ceeol.com
http://www.ceeol.org/, EBSCO Publishing
http://www.epnet.com/ ir Online Computer Library
Center OCLC http://www.oclc.org ir Scopus
http://info.scopus.com/

Vilniaus pedagoginis universitetas

(Vilnius Pedagogical University)
Vilniaus pedagoginis universitetas
(Vilnius Pedagogical University)
Heidelbergo pedagoginis universitetas (Vokietija)
Heidelberg Pedagogical University (Germany)
Rusijos A. Gerceno valstybinis pedagoginis
universitetas (Sankt Peterburgas)
Russian A. Gercen National Pedagogical University
(Sankt Peterburg)
iauli universitetas, Rusijos pedagogini ir
socialini moksl akademijos akademikas
iauliai university
Kauno technologijos universitetas
Kaunas Technology University
Lietuvos kno kultros akademija
Lithuanian Academy of Physical Education
Debreceno universitetas (Vengrija)
Debrecen University (Hungary)
Zalcburgo universitetas (Austrija)
Zalcburg University (Austria)
Indianos universitetas (JAV)
Indiana University (USA)
Opols universitetas (Lenkija)
Opole University (Poland)
Vytauto Didiojo universitetas
Vytautas Magnus University
Klaipdos universitetas
Klaipda University
Vilniaus pedagoginis universitetas
Vilnius Pedagogical University
Vilniaus pedagoginis universitetas
Vilnius Pedagogical University
Vilniaus pedagoginis universitetas
Vilnius Pedagogical University
Vroclavo universitetas (Lenkija)
Wroclaw University (Poland)
Abstracting and indexing services:
Central and Eastern European Online Library
C.E.E.O.L. http://www.ceeol.com
http://www.ceeol.org/, EBSCO Publishing
http://www.epnet.com/ and Online Computer Library
Center OCLC http://www.oclc.org and Scopus
http://info.scopus.com/ the abstract and citation database of research literature and quality web sources.

Vilniaus pedagoginis universitetas, 2008

Turinys

Content
Turinys / content

Pratarm.........................................................................................................................................................................5
Greetings from the Apostolic Nuncio at the Opening of the International
Conference in the Vilnius Pedagogical University 29 November 2007......................8
Apatalikojo nuncijaus sveikinimas Vilniaus pedagoginio universiteto
tarptautins konferencijos, vykusios 2007 m. lapkriio 29 d.,
atidarymo proga...................................................................................................................................................10
Elvyda Martiauskien
UGDOMOJO MOKYMO RETROSPEKTYVA IR DABARTIS (V. RAJECKO UGDOMOJO
MOKYMO IR KONSTRUKTYVIZMO PARALELS)........................................................................................11
Retrospective of Educational Teaching and Its Present................................................17
Ramut Bruzgeleviien, Loreta adeikait
UGDYMO PARADIGM KAITA XXXXIa. SANDROJE UNIKALUS LIETUVOS VIETIMO
ISTORIJOS REIKINYS................................................................................................................................................18
THE SHIFT IN THE EDUCATIONAL PARADIGM OF THE LATE 20th AND THE
EARLY 21st CENTURIES IS A UNIQUE PHENOMENON IN THE HISTORY
OF LITHUANIAN EDUCATION...............................................................................................................................27
Rimantas Lauackas, Genut Gedvilien, Vidmantas Ttlys, Daiva Juozaitien
MOKYTOJ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO POREIKIAI..........................................................................29
TEACHERS NEEDS AND OPPORTUNITIES FOR PROFESSIONAL DEVELOPMENT......................44
Giedra Marija Linkaityt, Lineta ilinskait
Mokymosi vis gyvenim idjos gyvendinimo perspektyva Lietuvoje..................45
The perspective of Lifelong Learning idea implementation in Lithuania.......50
Aurimas Marijus Juozaitis
Pagrindins kompetencijos andragogo profesinje veikloje.....................................52
The Basic Competencies of Andragog in the Professional Activities....................57
Jolanta Abramauskien, Rasa Kirliauskien
SUAUGUSIJ MOKYMOSI MOTYVACIJA..........................................................................................................58
THE MOTIVATION IN ADULT LEARNING........................................................................................................62
Palmira Peiuliauskien
KOMPIUTERIZUOTO MOKYMO METODAI PRADEDANIJ MOKYTOJ
EDUKACINJE PRAKTIKOJE..................................................................................................................................64
Computer Based Teaching Methods of Inexperienced Teachers
in Practice of Teaching..................................................................................................................................69
Vitolda Sofija Glebuvien, Aldona Lucija Tarasonien
IUOLAIKINS INFORMACINS TECHNOLOGIJOS IR VAIK AIDIMAI.........................................70
MODERN INFORMATION TECHNOLOGIES AND CHILDs PLAY..........................................................74
Jrat Paulionyt
BSIMJ PRADINI KLASI MOKYTOJ GEBJIMO PIETI YPATUMAI.......................................75
PECULIARITIES OF FUTURE PRIMARY TEACHERS` DRAWING ABILITY...........................................80
Vilija Salien
Dalykins kalbos gebjim ugdymo teorins prielaidos auktosiose
mokyklose: universitet ir kolegij lietuvi kalbos kultros program
analiz...........................................................................................................................................................................82
Theoretical premises for the development of professional language
skills at higher schools: analysis of programs on the Lithuanian
language usage at universities and colleges...........................................................................88


ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Turinys

Content

Violeta Gevorgianien, Alvyra Galkien, Vilija Grinceviien

VERSLUMO GEBJIM RAIKA KRYPTINGO UGDYMO SLYGOMIS.................................................90
MANIFESTATION OF ENTREPRENEURSHIP SKILLS IN THE PROCESS OF THEIR
PURPOSEFUL EDUCATION......................................................................................................................................97
Irena Zaleskien, Loreta adeikait
Mokytoj poiris verslumo ugdymo prielaidas...................................................................99
Attitudes of Teachers Towards Assunptions of Enterpreneurship
Education................................................................................................................................................................ 105
Auridas Pekauskas, Gedut Grigalinait
JAUNESNIOJO MOKYKLINIO AMIAUS MOKINI TEISINIO UGDYMO TURINIO
BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOJE ANALIZ.......................................................................................... 107
ANALYSIS OF LEGAL EDUCATION OF PRIMARY GRADES PUPILS
IN THE COMPREHENSIVE SCHOOL................................................................................................................. 114
Valdon Indraien, Violeta Subo
Sociopedagogins pagalbos vaikams, patyrusiems mokymosi neskmes,
prielaidos................................................................................................................................................................. 115
Assumptions of sociopedagogical assistance to children who have
experienced learning failure ............................................................................................................. 122
Ilona Norglien, Bronislava Grigait
VAIK PSICHOLOGINIO KONSULTAVIMO TAKA AGRESYVAUS ELGESIO KAITAI................. 123
CHILDRENS PSYCHOLOGICAL CONSULTING INFLUENCE TO THEIR AGGRESSIVE
BEHAVIOR CHANGE................................................................................................................................................ 128
Margarita Pileckait-Markovien, Jolita Pauktyt, Tomas Lazdauskas
JUDJIMO NEGALI TURINI 1216 MET PAAUGLI VIDINS DARNOS IR
ELGSENOS YPATUMAI............................................................................................................................................ 130
SENSE OF COHERENCE AND PECULIARITIES OF HEALTH BEHAVIOR AMONG
1216 YEARS OLD ADOLESCENTS WITH AND WITHOUT MOTIONAL DISORDERS.................. 137
Vida Palubinskien
INSTRUMENTINIS MUZIKAVIMAS KAIP ETNINIO IR KULTRINIO TAPATUMO
UGDYMO BDAS....................................................................................................................................................... 139
PLAYING INSTRUMENTAL MUSIC AS A WAY OF DEVELOPING ETHNICAL
AND CULTURAL IDENTITY.................................................................................................................................. 144
Aurimas Medonis, Vincentas Blauzdys
INI POREIKIS IR POVEIKIS FIZINEI SAVIMOKAI................................................................................. 145
THE NECESSITY AND EFFECT OF KNOWLEDGE TO SELF-EDUCATION...................................... 150
Juozas Vytautas Uzdila
EIMOTYROS KAIP DALYKO POVEIKIS STUDENT MATRIMONIALINMS NUOSTATOMS 151
The Impact of Family Studies on Students Matrimonial Attitudes....................... 159
Dalia Marija Stanien, Juozas ilionis
Dialogo transformacija klasikinje ir krikionikoje paideiaoje..................... 161
The Transformation of Dialog in Classic and Christian Paideia............................ 166
Saulius Matulis
ATEITININK ORGANIZACIJOS ISTORIN RAIDA IR dabarties PROBLEMOS........................ 168
HISTORICAL DEVELOPMENT AND NOWADAYS PROBLEMS OF AN ATEITININKAI
ORGANIZATION........................................................................................................................................................ 176
Kronika / chronicle................................................................................................................178
informacija Apie autorius........................................................................................................................... 195

Pratarm
Gyvenimo kokybs lkesius siejant su naujos
moni kartos iugdymu, siekiama visais aspektais
tvirtinti pagrindin vietimo nuostat. t.y. suvokti
ugdymo proces kaip sistemingai atsinaujinani ir
nuolat visuomen atnaujinani socioedukacin sistem, kurioje ypating viet turi uimti teorijos ir praktikos glaudi partneryst. Ja remiantis gimsta moksliniais tyrimais ir/ar praktika pagrsti nauji vietimo
sistemos ir asmens tapsmo pokyiai.
Vienas pirmj mokslo darb leidini Lietuvoje
Pedagogika (nuo 1962 m.) siekia suburti pedagogin bendruomen, kuri tyrinja ir inicijuoja ugdymo
proceso kait, atliepdama dabarties ikius, aktualiausias ugdymo problemas.
Pedagogikos mokslo darb 89-tas tomas skirtas jo
ilgameio vyriausiojo redaktoriaus prof.habil.dr.Vlado Rajecko 80-tosioms gimimo metinms paminti,
kartu aptariant ir aktualias ugdymo problemas.
2007 m. lapkriio 2930 dienomis Vilniaus pedagoginis universitetas organizavo tarptautin mokslin konferencij (tstin XV) vietimo reforma ir
mokytoj rengimas, kurioje buvo nagrinjama prioritetin 20032012m. vietimo strategijos problema
Ugdymo kokyb: teorins ir praktins dimensijos.
Konferencijoje dalyvav garbs sveiai: Apatalikasis
nuncijus Baltijos alims, perdavs v.Tvo Popieiaus
BenediktoXVI sveikinimus Universiteto bendruomenei ir konferencijos dalyviams, Seimo ir Vyriausybs
nariai, vairi universitet mokslininkai, pedagogai
praktikai ir studentai gilinosi problemas, iekodami keli joms sprsti. Mokslo darbams parengtose publikacijose autoriai kai kurioms ugdymo problemoms
skiria iskirtin dmes.
Prof. E. Martiauskien, straipsnyje analizuodama
ugdomojo mokymo samprat ir raid, atskleidia jo
ssajas su konstruktyvistine mokymo teorija, kuri itin
aktuali iandien, atliepiant dabarties ikius vietimui, bet ne paneigiania ugdomj mokym, o artjania prie jo (p. 11). Autor ugdym pristato kaip
daugiamat proces, lemiam daugelio veiksni, kuriuos vairiais aspektais nagrinja edukologijos mokslas.

Ne tik ugdymo proceso sudtingum, bet visos

Lietuvos vietimo reformos tvirtinam ugdymo paradigm kait istorinio unikalumo aspektu publikacijoje Ugdymo paradigm kaita XXXXIa. sandroje
unikalus Lietuvos vietimo istorijos reikinys pristato
mokslininks R. Bruzgeleviien ir L.adeikait.
Remdamosi mokslins analizs duomenimis, autors
bando atsakyti j pai ikelt problemik klausim, ar edukolog, kit srii mokslinink, pedagogins bendruomens, visuomens i tikrj suvokia,
kokio masto ir koks unikalus, istorikai svarbus darbas
pradtas 1988m., sukrus pirmj savarankiko Lietuvos vietimo koncepcij, o 1992m. j ipltojus iki
Lietuvos savarankikos valstybs vietimo koncepcijos (p.18).
Kaip tsinys, tik isamiau vairs vietimo sistemos
kaitos aspektai aptarti kitose mokslinio leidinio publikacijose, inicijuojant kokybiko ugdymo(si) paiekas.
Vytauto Didiojo universiteto mokslinink grup
(R.Lauackas, G.Gedvilien, V.Ttlys, D.Juozaitien) moksliniais tyrimais pagrindia mokytoj kvalifikacijos tobulinimo galimybes, o G.M.Linkaityt,
L.ilinskait pristato empirikai patikrintos mokymosi vis gyvenim idjos gyvendinimo Lietuvoje
galimybes. Suaugusij mokymo(si) problemoms nagrinti mokslines publikacijas skiria A.M.Juozaitis,
J.Abramauskien, R.Kirliauskien, o nauj technologij taikymo galimybes aptaria P.Peiuliauskien,
V.S.Glebuvien, A.Tarasonien.
Mokslo darb (89) leidinyje pristatyti ir kiti aktualiausi ugdymo proceso kaitos aspektai: studij kokyb (programos), vairi gebjim (verslumo, pieimo, pagalbos vaikams ir kt.), kompetencij ugdymo
ir raikos, judjimo negali turini paaugli vidins
darnos ir sveikatos, elgsenos ypatumai, muzikavimo,
fizins savimokos, mokini organizacij raidos ir veiklos bei kiti klausimai.
Informatyvi ir domi mokslinio leidinio kronika,
kurioje daug dmesio skiriama prof.V.Rajecko 80tosioms gimimo metinms paminti. Manau, kad
prof.V.Rajeckas diaugtsi jo darb mokslinio leidinio tsa. Redakcin kolegija taip pat nuoirdiai
dkoja darb autoriams ir linki nauj krybini sumanym.
Prof. habil. dr. Marija Barkauskait


ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Prof. V. Rajeckas


ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Greetings from the Apostolic Nuncio at the

Opening of the International Conference in the
Vilnius Pedagogical University 29 November 2007
Your Exellency Rector Magnificus,
Distinguished Dean and Professors
of the Faculty of Pedagogy and Psychology,
Honourable Representatives of Parliament and of
Government,
Moderators and Chairpersons of the Scientific
and Organizing Committees,
Dear Guests coming from abroad,
Dear students,
Ladies and Gentlemen.
I am very pleased to have this opportunity to
address you at the Opening Session of the 15th
International Conference entitled The Reform of
Education and Teachers training.
As Apostolic Nuncio, I great you all most cordially
in the name of the Holy Father Pope Benedict XVI,
which I have the honour to represent in the three
Baltic States. I extend a warm welcome to all those
taking part in this important gathering, especially to
the guests coming from Germany.
I congratulate, first of all, the Organizers of this
important acadamic event, the Vilnius Pedagogical
University, its Faculty of Pedagogy and Psychology and
the University of Education of Heidelberg, Germany.
During two days, you are coming together to analyze and have a constructive exchange of ideas on a very
important matter, namely the Quality of Education in
its Theoretical and Practical Dimensions. When I was
reading the Programme, prepared for this Conference,
I was really amazed by the remarkable wide-ranging
view and approach to this complex reality we simply
call education. This task looks to me like putting together the little colourful stones of a Mosaic. Each one
of them corresponds to the very personal experience
and vision you have gained in a particular field of education as a result of your academic research. At the
end of the Conference, thanks to this exchange and
sharing of wisdom and insights, a beautiful image will
appear, reflecting in bright colours the ideal of what
education should be today, in order to correspond
to the requests and needs of the people of the Third
Millennium. As Bishop of the Catholic Church, I express to all and each one of you my sincere gratitude
for your commitment to the cause of education. I
have also noted that your Conference will pay a spe-

cial attention to the scientific and pedagogic Legacy of

Professor Vladas Rajeckas.
Dear friends. I am convinced that education in
our contemporary society will be successful only
if we all work together, that is, the civil society and
the Churches, the school and the family. Each one of
them has a specific and complementary role or mission to fulfill. To educate means, first of all, to have
an authentic understanding and vision of the human
person, created in the image and likeness of God and
called to a share in his divine life.
Educators have the great mission to form the integral personality of the human being, to transmit
knowledge and virtue. To reach this goal, we have
to educate ourselves first, because as the Latin saying
goes: Nemo dat quod non habef. It is indeed an ongoing never ending process. In the present world situation, marked by rapid social and political changes, it
becomes more and more evident that we have to work
together in a spirit of solidarity, mutual respect and
dialogue, which is, and I quote the Servant of God
Pope John Paul II, a firm and persevering determination to commit oneself to the common good... to the
good of all and of each individual, because we are all
really responsible for all. (Enciclical Letter Sollicitudo
Rei Socialis, n. 38).
Today, especially in Europe, in our post-modern
society, so deeply marked by individualism and relativism, we do have a problem, namely the one to recognize our own roots, that is the principles that have
shaped our civilization. This is also a matter of historical truth and intellectual honesty or integrity. We cant
simply forget or put aside the vision of the world that
the Christian faith proclaims. If we do forget our past
and our history, then we cant avoid its consequences:
disorientation and in many cases a dramatic crisis of
identity. Therefore, we should rediscover our own
deepest roots, our past, our national identity and all
those religious and moral values, which are necessary
for the integral well-being both of individuals and of
entire societies. Culture is related to education.
Dear friends! This important International
Conference takes place in Vilnius, which in 2009
will be the European Capital of Culture. Vilnius is
an authentic portrait of Lithuania, which has always
been and still is a multi-national and pluri-religious
Nation. Its spiritual and cultural Patrimony is very

rich, it is a genuine and unique heritage which should

be transmitted to the coming generations in a generous and enthusiastic way through education. From a
genuine education in its theoretical and practical dimensions depends also the future of both, the Nation
and the Church.
I conclude by quoting a saying once referred to
European Jews before World War II: if you are keen

on earning money, go to Lodz; if you seek wisdom,

Vilnius is the place for you.
Se let the search for wisdom be the inspiring power and the supreme goal to reach of your Conference.
May you always be motivated by a sincere passion for
the truth about mans life and destiny.
Thank you very much for your kind attention!


ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Apatalikojo nuncijaus sveikinimas Vilniaus

pedagoginio universiteto tarptautins
konferencijos, vykusios 2007 m. lapkriio 29 d.,
atidarymo proga
Js Ekscelencija Rektoriau,
didiai gerbiamas Pedagogikos ir psichologijos fakulteto Dekane,
profesoriai, docentai, dstytojai,
gerbiami Seimo ir Vyriausybs atstovai,
mokslinio ir organizacinio komiteto nariai,
brangs sveiai i usienio,
mieli studentai,
ponios ir ponai,
labai diaugiuosi turdamas galimyb pasveikinti
jus 15-osios tarptautins konferencijos vietimo reforma ir mokytoj rengimas atidarymo proga.
Visiems ia susirinkusiems, ypa sveiams i Vokietijos, perduodu nuoirdiausius v.Tvo Popieiaus Benedikto XVI, kuriam turiu garbs atstovauti
trijose Baltijos alyse, sveikinimus.
Taip pat pagarbiai sveikinu io svarbaus renginio
organizatorius VPU Pedagogikos ir psichologijos fakultet ir Haidelbergo auktj pedagogin mokykl.
Dvi dienas js kartu dalysits mintimis, iekodami
vieno labai svarbaus klausimo ugdymo kokybs teoriniai ir praktiniai aspektai racionali sprendim.
Skaitant konferencijos program, stebina skirtinga svok, aspekt ir poiri vairov, telpanti viename
sudtingame tikrovs reikinyje, kur vadiname ugdymu. Ugdymas man panaus mozaikos dliojim i
ma spalvot akmenli. Kiekvienas akmenlis tai
valgos ir asmenin patirtis, kuri gyjate dirbdami
skirtingose ugdymo srityse. Geranorikai ir konstruktyviai konferencijos metu dirbdami artsite prie
ugdymo idealo, t.y. tokios ugdymo sampratos, kuri
atspinds treiojo tkstantmeio moni poreikius ir
lkesius. Kaip Katalikikos banyios vyskupas reikiu jums nuoirdi padk u tai, kad paventte savo
gyvenim ugdymui. Malonu pastebti, kad konferencijos metu didelis dmesys skiriamas prof. Vlado Rajecko moksliniam ir pedagoginiam palikimui.
Brangs draugai, esu sitikins, kad iuolaikinje
visuomenje ugdymo skm priklauso nuo ms vis
pasauliei ir banyios, mokyklos ir eimos. Kiekvienas turime vykdyti savo misij. Ugdyti pirmiausia
reikia suvokti tikrj mogaus esm, nes mogus kuriamas pagal Dievo paveiksl ir yra paauktas dalyvauti Dievo gyvenime.
Mokytoj misija iugdyti visapusik asmenyb,
perduoti inias ir vertybes. Kad galtume siekti io

10

tikslo, turime tobulti patys, kaip viena lotynika sentencija sako: Nemo dat quad non habet (liet. Negali
duoti to, ko pats neturi). Tai i ties nenutrkstamas
ir nesibaigiantis procesas. i dien pasaulyje, kuriame vyksta greiti socialiniai ir politiniai pokyiai, tampa
aiku, kad turime dirbti kartu solidariai, reikdami
abipus pagarb ir vesdami atvir dialog. Anot Dievo
tarno Popieiaus Jono Pauliaus II, tvirtas ir atkaklus
nusistatymas dirbti dl bendro grio, t.y. dl vis ir
kiekvieno gerovs, nes visi mes i ties esame atsakingi
u visus (Jono Pauliaus II enciklika apie rpest socialinmis problemomis Sollicitudo Rei Socialis, 38).
iandien, ypa Europoje, postmodernioji visuomen, kuriai taip bdingas individualizmas ir reliatyvizmas, nepakankamai vertina savo aknis, t.y.
principus, kuri pagrindu susiformavo civilizacija.
Taip pat labai svarbi yra istorin tiesa ir intelektuali
sin bei dora. Mes negalime umirti arba ignoruoti
krykionybs skelbiamos pasaulio vizijos. Jeigu mes
umirime savo praeit ir savo istorij, mes neivengsime toki pasekmi kaip moni klaidinimas ir, deja,
kaip labai danai vyksta, identiteto ir autentikumo
praradimo. Todl turime inoti savo giliausias aknis,
savo praeit, savo nacionalin identitet ir religines bei
moralines vertybes, kurios btinos kiekvieno mogaus
ir apskritai visuomeni gerovei. Kultra yra neatskiriama nuo ugdymo.
Brangs draugai, i svarbi tarptautin konferencija
vyksta Vilniuje, kuris 2009metais taps Europos kultros sostine. Vilnius autentikas Lietuvos atspindys.
Lietuva visada buvo ir yra daugianacionalin ir vairi
religij alis. Jos dvasinis ir kultrinis palikimas labai
vertingas. Toks unikalus paveldas turi bti perduotas ateities kartoms paiu kilniausiu ir patraukliausiu bdu per ugdym. Nuo to, kaip bus suvokiami
teoriniai ir praktiniai ugdymo aspektai, priklausys ir
tautos, ir banyios ateitis.
A baigsiu odiais, pasakytais prie II pasaulin
kar Europos ydams: Jeigu norite usidirbti pinig,
vaiuokite Lodz; jeigu siekiate iminties, js vieta
Vilniuje.
Tebnie imintis js kvpimo altinis ioje konferencijoje. Tegul js aistra tiesai visuomet jus lydi
mogaus gyvenimo esms ir paskirties iekojimuose.
Dkoju u nuoird dmes.

Elvyda Martiauskien
UGDOMOJO MOKYMO RETROSPEKTYVA IR DABARTIS
(V. RAJECKO UGDOMOJO MOKYMO IR KONSTRUKTYVIZMO
PARALELS)
Anotacija. Straipsnyje analizuojama ugdomojo
mokymo samprata ir raida. Aptariami esminiai ugdomojo mokymo poymiai, ikelti V. Rajecko Ugdomajame mokyme (1999), atskleidiamos j ssajos
su konstruktyvistine mokymo teorija, daugiausia atliepiania dabarties ikius vietimui, bet ne paneigiania ugdomj mokym, o artjania prie jo.
Esminiai odiai: ugdomasis mokymas, konstruktyvizmas, lavinimas, aukljimas, inios.
Aktualumas. Ugdym, kaip daugiamat proces,
lemia daug veiksni. Vieni j sietini su mogaus esms
samprata, prigimtinmis galiomis ir j galimybmis
atliepti konkreios aplinkos poreikius, kiti gi ireikia
gyvenamojo laikotarpio reikmes, konkreios visuomens ikius. Pastarieji iplaukia i filosofijos, mokslo,
technikos, ekonomikos, kultros poslinki, savitai
enklindami iorini ugdymo veiksni horizont,
kuris tiesiogiai nesaistomas su mogaus ugdymu(si).
Ssajos su ugdymu(si) rutuliojasi tik kaip atsakas
pastarj sklaid. Todl edukologija visada lieka tarsi
atsiliekaniu mokslu, skubaniu atliepti dabarties
poreikius, o jos vykdytojai sulaukia mint institucij
nurodym ar net priekait, nes kai pasiekiami ugdymo tikslai, danai jie jau vl netenkina tuometini
visuomens sieki. Suprantant ugdymo mechanizmus, galima taip pat tvirtinti, kad edukologija negali
aplenkti visuomens raidos, tai yra padti formuotis
nesamos visuomens pilieiui.
Tokia situacija atskleidia nesibaigiant ugdymo
problem aktualum, bet kartu skatina daugiau atsigrti fundamentinius mokslus, pranokstanius epochos rmus ir daranius tiesiogin poveik edukologijos
raidai. Tai pirmiausia mokslai, padedantys velgti
naujas prigimtini mogaus galimybi, ypa painimo (psichologija, neurofiziologija), erdves.
Dabartin ugdymo paradigmos virsm suponavo
abi (daranios tiesiogin ir netiesiogin poveik) veiksni grups. Tad tenka pervertinti daugel edukologijos
parametr, tikrinant senuosius ir iekant nauj teorijos ir praktikos atspirties tak, kad iuolaikikumo
impulsai neugot pamatini ugdymo dalyk, neikreipt j esms, o pltot juos atsivelgiant naujas
galimybes, atliepianias dabartinio laikotarpio technologijas.

Filosofiniu poiriu ugdymo paradigmos virsm

iuolaikiniame etape analizavo B.Bitinas [1;2], rykindamas laisvojo ugdymo paradigmos sigaljimo
evoliucinio ir transformacinio kelio pranaumus ir
grsmes. Pasirod tyrim, skirt atskiriems ugdymo
proceso parametrams paradigm virsmo kontekste:
dvasingumo ugdymo (V.Aramaviit, E.Martiauskien), Lietuvos vietimo reformos ypatum (M.Barkauskait, R.Bruzgeleviien), kompetencij ugdymo
(E.Rodzeviit, L.iauiuknien, J.Lasauskien),
liaudies pedagogikos (R.Vasiliauskas), vietimo vadybos (R.elvys, V.Targamadz), naujj technologij
(P.Peiuliauskien) ir t.t. Taiau daug edukologini
problem, tarp j ir ugdomasis mokymas, nors turi
gilias aknis, dar laukia dabarties pedagog isami
tyrinjim. Tik glaustai pristatydamas ugdomojo mokymo teorij, K.Pukelis [12] daugiausia j sieja su harmoningos asmenybs ugdymu, kai mokymosi metu
sudaromos slygos skleistis visoms ugdytinio galioms.
Be to, pasak autoriaus, ugdomasis mokymas laikytinas
esmine prielaida tolesniam savarankikam asmenybs
tobuljimui. Edukologo L.Jovaios nuomone, ugdomasis mokymas yra mokymas, kai vienu metu mokiniai vieiami, lavinami, aukljami ir formuojama
visybin j asmenyb [7, p.315]. Tad galima teigti,
jog dabarties kontekste, kai mokymasis vis gyvenim
tampa kasdiene btinybe, ugdomasis mokymas gali
padti atverti lang global pasaul vairaus amiaus
ugdytiniams. Todl svarbu gilintis V.Rajecko Ugdomj mokym [13] kaip studij, padedani rasti
atsakymus ikius dabarties edukologijai.
iame straipsnyje keliama problema, ar ugdomasis
mokymas, turintis apie dviej imt met patirt ir
dar gilesnes itakas, atliepia dabarties ikius, grindiamus konstruktyvizmu.
Straipsnio tikslas atskleisti ugdomojo mokymo
idj raid bei dabarties problemas.
Udaviniai:
1. Aptarti ugdomojo mokymo genez.
2. Irykinti ugdomojo mokymo esm.
3. Pristatyti konstruktyvistin mokymo teorij.
4. Parodyti ugdomojo mokymo ssajas su konstruktyvizmu.
Tyrime taikytas analitinis mokslins literatros
analizs metodas.

11
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Elvyda Martiauskien

Ugdomojo mokymo itakos

Bendriausiu poiriu ugdomasis mokymas apima
santykio tarp teikiam ini, gebjim, gdi (tai
akivaizdi bet kokio mokymo funkcija) formavimo
bei pozityvi asmenybs savybi kildinimo subordinacijos klausimus. Skirtingais istoriniais laikotarpiais
jie vairiai sprendiami. Iekant ugdomojo mokymo
itak, verta prisiminti Sokrato (469399 m.p.m.e.)
poir. Mstytojas teig, kad reikia lavinti prot norint pasiekti dor, kuri jis siejo su svarbiausi dalyk
(kas yra teisingumas, drsa, santrumas, o ne gamtamoksli ini) inojimu bei j susiejimu su asmenine
patirtimi. Tad jis aukiausi ugdymo tiksl siejo su
asmenybs savybmis, konkreiai dora, velgdamas
jos visuotinum, kaip moni vienybs pamat, ne
moni nustatyt.
Pedagoginei miniai pltojantis, tarp svarbiausi
ugdymo tiksl ilieka asmenybs ugdymas. Pastebtina, kad j pedagogikos klasikai sieja su visu pedagoginiu veikimu, neiskirdami kaip atskiros krypties.
Antai J.A. Komenskis (15921670), naujj laik
pedagogikos krjas, laikydamas mogaus gyvenimo
tikslu ruoimsi aminajam gyvenimui, Didiojoje didaktikoje nurodo tris svarbiausius udavinius:
1)painti visus daiktus, 2)valdyti visus daiktus ir
save, 3)pavesti save ir visk Dievui, vis daikt leidjui [8, p.224]. Kitaip sakant, painimo prasm
atsiskleidia tik susiejus j su asmenybs savybmis.
Be to, mokymo metodai laikomi dvasios ugdymo
menu, prilyginamu reikmingiausiems valstybiniams
siekiams, kuri svarb autorius grindia Martyno Liuterio odiais: Kai miest, pili, paminkl ir arsenal statymui ileidiamas vienas auksinas imtas turi
bti ileidiama doram iaukljimui vieno jaunuolio,
kuris, vyru uaugs, gals rodyti kitiems keli visa,
kas garbinga [8, p.435]. Todl akivaizdu, kad nors
J.A.Komenskis nevartoja ugdomojo mokymo svokos, bet visa jo pedagogin mintis alsuoja ia dvasia.
Kartu paymtina, kad V.Rajeckas plaiai analizuoja
J.A.Komenskio gyvenim ir kryb, irykindamas
pamatini didaktini idj raid, kurios savitai ikyla
ugdomojo mokymo teorijoje, atliepianioje dabarties
problemas.
XVIIIa. panaias idjas kelia veicar mokslininkas J. H. Pestalocis (Pestalozzi) (17461827). Jis velg mokymo aukljamj pobd ir laik mokym svarbiu aukljimo bdu. Tai liudija visas J. H.Pestalocio
palikimas, o ypa elementariojo lavinimo teorija, apimanti fizin, protin ir dorin ugdym. Tarp minim
parametr svarbiausiu, viso ugdymo tikslu, erdimi
laikomas dorovinis ugdymas, suprantamas kaip mo-

12

nikumo tvirtinimas, pasitelkiant jausmus, praktin

veikl, refleksij.
ymiausias J.H.Pestalocio darb tsjas A.Dystervgas (17901866) sujungia mokini paintini
gebjim ugdym su tiesos iekojimu. Jis atskleidia
aukljamojo mokymo ir mokomojo aukljimo ssajas,
paymdamas, kad aukljamasis mokymas turi paskatinti moksleiv nuolat paiam suprasti svokas ir
mintis, mokomasis aukljimas taip nuteikti, kad jis
suprast aukljimo tiksl ir savaveiksmikai jo siekt
[3, p. 300]. Kitaip sakant, aukljimas yra mokymas,
mokymas aukljimas [3, p. 300].
Aukljamojo mokymo termin pedagogikoje psichologikai pagrind J. F.Herbartas (17761841),
taiau j siejo ne su ugdytinio prigimtinmis galiomis,
kaip J. H. Pestalocis, o daugiau su mokytojo tikslinga
veikla, grindiama mokymo pakopomis. Mokslininko
nuomone, psichologikai pagrstas poveikis mokinio
vaizdiniams, daro poveik jo smonei, jausmams, valiai. O vis ugdym J.F.Herbartas dalija tris dmenis: valdym, mokym ir dorovin aukljim.
Pltojantis naujoms mokymo kryptims (aikinamojo, veiklinamojo, probleminio, programuoto,
modulinio, diferencijuoto), kurias nuosekliai aptaria
V. Rajeckas [13, p.319344], aukljamoji ugdymo
funkcija patenka antr plan. Kartu ji savitai eliminuojama i ugdymo tiksl ir lieka atsitiktinio, situacinio siekio vietoje. Tokioms mokymo kryptims sitvirtinti padeda materialistinis ir pragmatinis pasaulio
supratimas, grindiamas ini, gebjim, gdi iklimu.
Taigi ugdomasis mokymas siekia teorines ir empirines mokymo itakas, glaudiai susiedamas lavinamj ir aukljamj ugdymo funkcijas, pastarajai
skiriant prioritetus, bet nesumenkinant ir pirmosios,
tik daugiau atskleidiant lavinimo viet mogaus kaip
asmens gyvenime.
Ugdomojo mokymo esm dabarties kontekste (pagal
V. Rajeck)
V. Rajeckas ugdomj mokym apibria kaip
iuolaikin mokymo krypt, sietin su kiekvienos
asmenybs formavimu, kai siekiama, jog mokiniai
smoningai perimt gyvenime reikalingiausi visuomens patirties, jos kultros dal svarbiausias inias apie
gamt, visuomen ir mog, btinus gyvenime protinius
ir praktinius mokjimus ir gdius, dorovines, estetines
ir kitokias vertybes, elgesio normas, lavint savo psichines jgas, vis pirma painimo procesus [13, p.345].
Kitaip sakant, pasirengt asmeniniam gyvenimui, demokratijai, tautai bei valstybei naudingai veiklai [13,
p. 345]. Tok poir pedagogas grindia S.alkauskio, J.Lauiko, L.Jovaios, J.Vaitkeviiaus, Lietuvos

Ugdomojo mokymo retrospektyva ir dabartis

vidurins bendrojo lavinimo mokyklos koncepcijos
teikiamomis mokymo, mokymo tiksl, udavini,
mokymo metod apibrtimis, atskleidianiomis
minim parametr galim poveik asmenybs sklaidai. Kartu autorius paymi, kad aukt mokslo ir
technikos laimjim neatitinka dorovingumo lygis.
inoma, tai rodo ne tai, kad per auktas mokslo ir
technikos laimjim supratimas mokykloje, o greiiau
tai, kad mokymas netinkamai organizuojamas.
Suprasdamas ugdomojo mokymo iuolaikikum, autorius iskiria jo pagrindinius bruous: a)ini
svarbos akcentavim, b) mokymo ir mokymosi kaip
individualumo lavinimo mokykliniame amiuje supratim, c) aukljamosios mokymo takos didinim.
ini svarbos akcentavimas. Verta pastebti, kad
dar XXIa. prieauryje, kai jis nebuvo pavadintas ini amiumi, V.Rajeckas ugdomj mokym siejo su
iniomis. Autorius vienareikmiai atsako ir iuolaikinje visuomenje eskaluojam dilem, ar apskritai
tikslinga mokym grsti mokslo ini perdavimu ir
j gijimu. Jo nuomone, negalima mainti dmesio
mokymo turiniui, teikianiam sistemingas mokslo ir
kultros vertybi inias. Tik j pagrindu nuosekliai
vystosi intelektas bei emocijos, formuojasi gyvenimo
esms bei prasms suvokimas, suteikiantis galimybes
gyvendinti Lietuvos Respublikos vietimo statyme
ikelt udavin, kad jaunuomens isilavinimas atitikt dabarties mokslo ir kultros lyg.
Paymtina, kad tokia autoriaus pozicija nerodo
jo neigiamo poirio mokym mokytis. Autorius j
laiko svarbiu udaviniu, taiau mano, kad nereikt
pervertinti mokini asmenin patirt ir tik ja grsti
ini gijim, nes tai dar padidint atotrk nuo iuolaikini mokslo ir kultros laimjim. Jo nuomone,
reikt keisti ir mokytoj veiklos vertinim, kad bt
atsivelgiama ne tik j mokini ini tvirtum, bet ir
gebjim jas sieti su sava patirtimi, taikyti praktikoje, savarankikai pltoti [13, p.349]. Tad mokymas
mokytis laikomas svarbiu principu, tik jis derinamas
su fundamentini ini gijimu, laiduojaniu mokymosi vis gyvenim kokyb. Kartu V.Rajeckas spja
mokytojus, siekianius nuodugni ini, nepervertinti dstomo dalyko svarbos, o silo ugdyti pagarb
poir vis dalyk inias.
Pravartu atkreipti dmes ir mokslo ini bei
kultros vertybi vietos asmenybs raidai samprat.
Skirtingai nei Darbo mokyklos ar pragmatins pedagogikos atstovai, V. Rajeckas jas (mokslo inias bei
kultros vertybes) saisto su asmens saviugda, sudarania galimybes atsakingai, kryptingai bei krybingai
toliau pltoti fundamentines idjas, ugdyti intelekt, apskritai brandinti asmenyb, pajgi susidaryti

vientis, o ne pabir pasaulio vaizd [14, p.28], kaip

nurodoma Lietuvos vidurins bendrojo lavinimo mokyklos koncepcijoje.
Mokymas mokini lavinimo priemon. Ugdomasis mokymas, be ini gijimo, iskiria mokini individualumo lavinimo svarb, kuri atveria dar didesnes
galimybes asmens gali pltotei, nes lavinimas, kaip
pasakyt V.Rajeckas, yra ini gijimo bei veiklos
bd imokimo procesas ir rezultatas [13, p.351].
Todl jis mokymo procese saistomas su vairiomis
(meninmis, fizinmis, darbinmis ir t.t.) mogaus
galiomis, bet daugiausia kreipiamas dmesys intelektin lavinim. Kaip pastebi autorius, mokymo procese
lavina tiek gyjama informacija, tiek visa mokymo organizacija, tiek vaidmuo, kur atlieka patys mokiniai.
Visi minimi komponentai sulydo ne tik protini ir
fizini gali pltr, bet kartu kildina asmenybs savybes, ypa vali (atkaklum, savarankikum) bei dor
(atsakingum).
V.Rajeckas valgiai pastebi, kad lavinamoji funkcija sietina su mokymo metodais, kurie, lyginant su
mokymo turiniu, maai kinta, o j skm lemia pedagoginis meistrikumas, gebjimas atsivelgti daugel
veiksni (mokini ami, individualius ypatumus,
aplinkybes ir t.t.). Aptardamas atskirus metodus,
mokslininkas atskleidia, kaip jie sudaro slygas paiam mokiniui sitraukti painimo proces, skatina
mokini pasitikjim savo jgomis, aktyv dalyvavim, rengia dirv permanentiniam lavinimuisi. Autorius neieko nauj ugdymo metod, o kaip tik sutelkia dmes seniai inom (pokalbio, darbo su knyga
ir pirminiais altiniais, savarankiko darbo, kuriam
skiriama ypatinga vieta) gyvendinimo ypatumus, lemianius ugdomj poveik.
Svarbu paymti, kad reikmingu lavinamojo
mokymo aspektu laikoma mokini supaindinimas
su metodais, kuriuos taikant gyjamos naujos inios,
savarankikai pastama tikrov [13, p.358]. Toks
poiris padeda ne tik atliepti naujausius mokslo laimjimus, bet, pasak autoriaus, ir atsakyti klausimus,
i koki altini mons suino vienokius ar kitokius
faktus bei kokiais bdais mokslininkai gyja nauj ini, nustato reikini dsningumus [ten pat,
p.358]. Tai atliepia mokymosi mokytis kompetencijos formavim, tik pastaraisiais metais besiskinani
keli ugdymo proces tiek teikiant naujsias ugdymo
taksonomijas, tiek iskiriant pagrindines kompetencijas.
Ugdomasis mokymas tiesiogiai siejasi su mokini
psichinmis savybmis, todl dmesys, atmintis, mstymas, vaizduot nuolat pavieniui ir drauge aptariami pristatant mokymo organizavimo formas, tikslus,

13
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Elvyda Martiauskien
metodus, rezultatus, sudaro slygas j aktyvinimui
mokymo procese.
Taigi pagrstai konstatuojama, kad egzistuoja
glaudus mokini mokymo ir lavinimo ryys, o mokymas mokini lavinimo pagrindas [13, p. 358].
Mokymo ir aukljimo vienov. Aukljimas, suprantamas kaip smoninga ir sisteminga suaugusij taka brstaniam mogui, siekiant vis pirma ipltoti
dvasines prigimties galias [13, p. 358], visada yra
mokymo proceso svarbi grandis, nes mokymo dka,
kaip minta, susidaro palankios prielaidos dorovini,
estetini, darbini, tautini ir t.t. poiri formavimuisi. Apvelgdamas aukljamj mokymo tak,
V.Rajeckas nurodo iuos veiksnius: a) mokymo turin; b) mokymo proceso organizavimo pobd; c) mokymo proceso dalyvi sveikos ypatybes; d) mokytojo
asmenyb. Nors jie reikmingi ir anksiau aptartais
atvilgiais (ini svarbos, fizini bei psichini gali lavinimo), taiau specifinius ypatumus gyja aukljimo
aspektu.
Mokymo turinio svarba aukljimui rykinama keleriopai. Akivaizdiausiai ji siejama su dstomo dalyko turiniu. Autorius, kaip ir amerikiei psichologas
M. Czikszentmichalyi, nurodo humanitarini, meno
dalyk iskirtin poveik mokini siningumo, teisingumo, itikimybs, dorovinio tyrumo, darbtumo,
krybikumo ir kit vertybi ugdymui, nes padeda sujungti menin vaizd su dabarties situacijomis, adina
igyvenimus ir vaizduot, gilina vertybines nuostatas.
Tik pabriama, kad svarbu atsivelgti tokius aspektus: akcentuoti svarbiausius dalykus ir reikmingiausias idjas; sieti nagrinjam mediag su gyvenimu,
mokini patirtimi; pasiekti, kad informacija bt visiems mokiniams prieinama ir suprantama; integruoti
vairi dalyk inias [13, p.363].
Mokymo proceso organizavimo svarba aukljimui
atskleidiama per mokini jungim mokymo proces, tinkam mokymo metod parinkim, kad patys
mokiniai aktyviai vertint, sprst, daryt ivadas,
argumentuot ir pan. [13, p.363]. Be to, nurodoma,
kad aukljimo proceso turin sudaro pedagogikai
protingai organizuotas aukltini gyvenimas ir veikla
[ten pat, p.360]. Kadangi jis mokykloje telkiasi apie
mokymsi, pastarasis vairiais atvilgiais persmelkia
vis mokyklos gyvenim: pamokin ir nepamokin
veikl, sudarydamas prielaidas gilinti poirius asmenikai ir visuomenikai aktualiausius gyvenimo
dalykus. Verta pastebti, kad autorius ypa pabria
praktin mokini veikl, realiausiai knijani vertybi internalizacij.
Aukljimo funkcija mokymo procese, kaip taikliai
pastebi V.Rajeckas, didele dalimi priklauso nuo pedagogins sveikos ypatum. Palankiausia laikoma kons-

14

truktyvi sveika, knijanti ugdytoj ir ugdytini abipus pasitikjim, suteikianti galimyb vertybiniams
santykiams. Todl kreipiamas dmesys igyvenimus,
kuriuos savo ruotu skatina taigi argumentacija, doms ir jaudinantys faktai, atitinkamos meno priemons, raiki, tikinama kalba ir pan. [ten pat, p.360].
Neneigiant mint veiksni poveikio aukljimui
mokymo procese, vis dlto iskirtin vieta skiriama
mokytojo asmenybei. Ji reikiasi tikslingu ugdymo
proceso organizavimu, mokytojo apranga, manieromis, o daugiausia vertybinmis orientacijomis, kurios
persmelkia tiek sudtingiausi gyvenimo klausim
aptarim, tiek mokini mokymosi bei elgesio vertinimus. Tad labai svarbus vaidmuo tenka mokytojo pavyzdiui, tiesianiam gijas visavert bendravim. Kai
pedagogin sveika grindiama pagarba mokiniui, tai
ir mokini gyjama informacija, ir rodomas pavyzdys
greiiau tampa asmenybs savastimi, jo pozicijos itakomis.
Apibendrinant V.Rajecko Ugdomojo mokymo
mintis, akivaizdu, kad tai integrali mokymo kryptis,
sujungianti kit krypi (aikinamojo, probleminio,
igyvenamojo ir t.t.) kai kuriuos komponentus, reikalingus gerai organizuotam mokymui, utikrinaniam,
kad mokiniai, perimdami inias pltot psichines jgas, formuotsi teigiamas asmenybs savybes, auktas
vertybines orientacijas [13, p. 369]. Verta pavelgti,
kaip ias idjas pltoja moderniosios mokymo teorijos.
Konstruktyvistins mokymo teorijos metmenys
Konstruktyvizmas savo esme yra ne mokymo,
o inojimo teorija. Jos itakos siekia XVIIa. antrj
pus, kai pasigirdo bals (G.Vico), kad mogus gali
aikiai suprasti tai, k pats sukonstravo, nes konstruktyvizmas remiasi konstruktyvistine mokslo teorija ir
kognityvija psichologija. Tad pirmiausia saistomas su
neurofiziologijos laimjimais, padedaniais atskleisti, kaip organizmas kaupia patirt, tai yra mokosi.
Todl i srii mokslo laimjimai XXa. antrojoje
pusje (J.Piaget, L.Vygotskis, J.S.Bruneris) suponavo prielaidas isirutulioti konstruktyvizmui atskir
mokymo(si) teorij, kuri didele dalimi atliepia postmodernaus pasaulio ikius: lanksius kius, globalizacijos paradoksus, prarast moralin ir mokslin
tikrum, organizacin nepastovum, berib savast,
grindiam savasties ir tarpusavio santyki krize, remiama kit interpretacijomis, o ne tuo, kas turi savo
esm, saugi tikrovs imitacij, laiko ir erdvs suspaudim [6, p.65124]. Kadangi konstruktyvizmas, kaip
daikt painimo genezs teorija, mstymo modelis,
pasiteisina tik per praktik, vis pirma kreipiamas
dmesys mokini aktyvum (konstravim, eksperi-

Ugdomojo mokymo retrospektyva ir dabartis

mentavim, asmenin prasminim), savarankikum,
asmenini prasmi konstravimo ypatumus. iuo atvilgiu isirutuliojo kelios konstruktyvizmo srovs (radikalusis, operatyvinis, pragmatinis, socialinis), kurios
daugiausia remiasi besimokaniojo turima patirtimi
bei smegenyse susidariusiomis painimo struktromis, iankstinmis nuomonmis, informacijos pobdiu, aplinka, kurioje mokomasi.
Radikaliojo konstruktyvizmo atstovai (E.Glasersfeldas ir kt.) [4; 5] laikosi nuostatos, kad smegenys
operacionaliai udaros, tai reikia, jog i iors neateina jokia informacija, o smegenis pasiekia tik tai, k
gali priimti neuronins struktros. Visos inios yra
konstruojamos bei egzistuoja tik moni galvose, todl objektyvaus painimo negali bti. mogus inias
konstruoja tik remdamasis asmenine patirtimi, taip
kurdamas pasaulio vaizd.
Operatyvinis konstruktyvizmas pripasta objektyv pasaul, bet jis nepasiekiamas, todl reikia konstruoti realyb ir stebti stebtoj, kaip jis konstruoja
realyb [9]. Tokiu bdu painimas saistomas su stebjimu, klasifikavimu ir apibdinimu. O pirmin realyb
gldi paiose kognityvinse operacijose, yra stebtojo,
t.y. taikomos sistemos, rezultatas (konstrukcija).
Pragmatinio konstruktyvizmo propaguotojai
(K.Mllleris) gilinasi ini gijimo prigimt ir silo
susieti tariamai prietaringas konstrukcijos ir instrukcijos svokas.
Socialinio konstruktyvizmo atstovai (P.L.Bergeris, T.Luckmannas) pasaulio painim sieja su socialine aplinka, kuriania tikrovs konstrukcijas, ypa
bendradarbiavim su kitais. Svarbiausiu laikoma ne
tikrovs sivaizdavimas, o metod, kuriant tikrovs
konstrukcijas, taikymas. Todl mokini painimas,
kalba ir mstymo formos priklauso nuo mokini kultros ir socialins istorijos, taip pat ir nuo bet kokio
konkretaus mokymo ar aikinimo kiekvienu metu
[11, p.151]. Tad socialinis konstruktyvizmas greta

besimokaniojo aktyvumo, bdingo visoms konstruktyvizmo srovms, akcentuoja socialini proces

vaidmen, o kartu ir kitok pedagogo vaidmen pltojant painim. iuos santykius galima pavaizduoti
tokia schema (r. 1 pav.). ARS reikia artimos raidos
sritis pagal L.Vygotsk, tai yra tas inias, gebjimus,
kuriuos mokinys gali pasiekti, jei bus teikiama daugiau pasiekusiojo kvalifikuota pagalba.
Kaip matyti, socialinis konstruktyvizmas pedagog laiko ne tik painimui tinkamos aplinkos krju,
bet ir aktyviu proceso dalyviu, jo funkcijas ipltodamas iki diskusijos su mokiniu, jo pastang palaikymu, mokymu. Todl pedagogins kompetencijos turi
apimti tiek labai ger dstomo dalyko inojim, tiek
ir mokini turim patiri, j galimybi supratim.
Pedagogo siterpimas nesumaina vaiko aktyvumo, jo
turimos patirties jungimo painimo proces galimybi, bet atveria naujas erdves formuotis jo gebjimams
ir asmenybs savybmis bei vertybinms nuostatoms.
Pastaruoju metu socialinio konstruktyvizmo alininkai (J.-L. Patry ir A.Weinbergeris) atlieka pedagoginius tyrimus, kaip susieti vertybi ugdym su ini
gijimu [10]. Bandoma, remiantis L. Kohlbergo moralini sprendim raidos pakopomis, traukti mokinius
dilem, kurios atitinka j poreikius, sprendim. Pagal konstruktyvistin samprat mokymosi ieities pozicija yra kognityviniai konfliktai. Pastarieji formuojasi tada, kai nepakanka turim ini juos isprsti.
Jei mokinys gyja reikaling ini, vyksta mokymasis.
Tuomet patikrinama, ar rezultatas yra gyvendinamas.
Taip mokymasis tampa daugiau iradimu, nei atradimu. Be to, rykja mokymosi proceso interakcin
orientacija, kurios dka galima gyvendinti sprendimus. O mokytojui svarbu parinkti situacijas, dilemas,
vedanias prie kognityvini konflikt.
Minti autoriai (J.-L. Patry ir A. Weinbergeris)
[10], pateikia vienuolikos ingsni pamok (kiekis
pagal poreik) struktrin model, kuriame atskir-

1 pav. Suaugusij ir vaik vaidmenys mokymo ir mokymosi procese (i A. Pollard Refleksyvusis mokymas, p. 152)

15
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Elvyda Martiauskien
ti vertybi (kursyvu parayti dmenys E. M.) ir
ini ugdymo dmenys: 1) vesti dilem; 2) pirmas
apsisprendimas; 3)pirmas argumentavimas (dilemos
diskutavimas); 4)pasikeitimas patirtimi ir trkstama
informacija; 5) informacijos paieka; 6) pasikeitimas
informacija; 7)antras argumentavimas; 8) informacijos
sintez (dilemos diskutavimas); 9) 48 dmens kartojimas, jei reikia; 10) galutinis rezultatas, sintez; 11)
apibendrinimas. Matyti, kad pamokos konstruojamos
pagal moralins dilemos sprendim, remiantis vertybi ugdymo pagrindu, o mokslo inios terpiamos
kaip btina prielaida isprsti mokiniams aktuali
problem.
Tyrimo rezultatai atskleid ne tik tokio mokymo
poveik moralini sprendim raidai, bet ir ini gijimo kiekiui, j pritaikomumui bei ilaikymui atmintyje, taip pat santyki klasje struktrai.
Taigi galima daryti prielaid, kad:
a) konstruktyvizmo raidos diapazonas gana platus:
nuo mokymosi nepriklausomumo iki mokymo
bei mokymosi per mokytojo ir mokini tarpusavio priklausomyb;
nuo mokinio rmimosi tik savo patirtimi iki bendradarbiavimo su kitais mokiniais ir suaugusiaisiais;
nuo individualios paintins veiklos iki klass ar
grups diskusijos;
nuo pasitikjimo tik savimi iki prasmingo supratimo;
nuo mokymosi motyvacijos suvokimo iki kalbos,
mstymo ir socialini gebjim formavimosi ir t.t.;
b) konstruktyvizmas atliepia dabarties ikius.
Ugdomojo mokymo ir konstruktyvizmo paralels
Jas geriausia aptarti remiantis esmini mokymo(si)
kompetencijos parametr (ini gijimo, gebjim ir
gdi formavimo, vertybini nuostat kildinimo) integracija, kitaip sakant, lavinimo ir aukljimo jungtimi.
inios yra nelygstama mogaus egzistencijos dalis.
J svarb pripasta visos mokymo teorijos, tik diskutuojama dl j kiekio, gijimo altini ir bd, praktinio pritaikymo galimybi, ssaj su realybe, poveikiu
kitoms mogaus galioms ir t.t. Konstruktyvistin mokymo teorija, iaugusi i kognityviosios psichologijos,
koncentruojasi apie ini gijim: bandoma j grsti
neurofiziologiniais procesais, neigiamas ini objektyvumas, akcentuojama ugdytini turima patirtis, ini
ryys su praktika. Tai sudaro prielaidas telkti ini
gijim, tiksliau konstravim, atsivelgiant mokin,
rykinti t asmenybs savybi, kurios susijusios su
aktyvumu, savarankikumu (stebjimas, eksperimentavimas, konstravimas, klasifikavimas, apibdinimas,

16

asmeninis prasminimas) formavimsi. Nors i pradi konstruktyvizmas tokiomis ssajomis tenkinosi,

daugiau dmesio skirdamas ini gijimo bdams, j
praktiniam pritaikomumui (i esms tik lavinamajai
funkcijai), socialinis konstruktyvizmas keit mokinio
ir mokytojo bei socialins aplinkos vaidmen ini
konstravimo procese, suteikdamas galimybi kartu
gyvendinti lavinamj ir aukljamj ugdymo funkcij bei kartu sudarydamas harmoningo asmenybs
ugdymo prielaidas.
Jau ugdomojo mokymo pradininkai atkreip dmes lavinimo ir aukljimo slyt, pastarj laikydami
svarbiausiu ugdymo tikslu. ias idjas nuosekliai,
aptardamas ini, gebjim ir gdi bei vertybini
nuostat formavim analizuoja V. Rajeckas. Paymtina, kad autorius, pristatydamas atskirus ugdomojo
mokymo komponentus, velgia j lavinamsias ir
aukljamsias funkcijas, kad jas teikia integruodamas
pagrindines ugdytinio prigimties galias, kurias A.Paplauskas-Ramnas apibria kaip empirines (imlumo), formalines (apdirbimo), technines (iraikos) ir
egzistencines (iradingumo bei krybos). Tik j vis
derm gali padti mogui tapti harmoninga asmenybe, nuo antikos laik adinania viesiausius monijos
protus, bet vis susiavinius atskirais komponentais,
negaliniais laiduoti visumos.

Ivados
1. Ugdomojo mokymo itakos siekia Antikos laikus, o pamatins teorins valgos irykintos
ymiausi XVIIXIXa. pedagogikos klasik
(J.A.Komenskio, J.H.Pestalocio, J.F.Herbarto)
darbuose.
2. V.Rajeckas, alia isamaus mokymo apibrimo,
iskiria ugdomojo mokymo krypt, pagal iandienin retorik ugdomojo mokymo paradigm,
kurios svarbiausiais komponentais laiko: a) ini
svarbos akcentavim, b) mokymo ir mokymosi kaip
individualumo lavinimo mokykliniame amiuje supratim, c) aukljamosios mokymo takos didinim.
3. Ugdomasis mokymas atskleidia lavinimo ir aukljimo esmines ssajas, ikelia aktyvios mokinio
ir mokytojo veiklos svarb painimo procese, pedagogo asmenybs poveik konstruktyviai sveikai
bei vertybi internalizacijai.
4. Konstruktyvistin mokslo teorija ir kognityvioji
psichologija suponuoja konstruktyvistin mokymo teorij, atliepiani XXIa. ikius, remiamus
mokini aktyvumo, j turimos patirties bei mstymo schem, susidariusi smegenyse, o svarbiausia mokymosi ir jo veiksni sveikos dinamikos,
apibriamos kaip radikalusis, operatyvinis, pragmatinis, socialinis konstruktyvizmas.

Ugdomojo mokymo retrospektyva ir dabartis

5. Socialinis konstruktyvizmas ipleia mokymosi
funkcijas, implikuodamas mokytoj ir bendraklasi vaidmen iame procese, ir, be ini konstravimo, sutelkia dmes psichini bei socialini gebjim formavimsi, priartinant j prie ugdomojo
mokymo teigini.
6. Ugdomasis mokymas ilieka esmine paradigma,
sudarania prielaidas vairiais atvilgiais (per susiliejant ugdym, mokymsi bendradarbiaujant,
konstruktyvistin mokymsi) artti prie jo pamat,
ir eina pedagogikos klasik, atlaikani dalini
ugdymo komponent sureikminim.

Literatra
1. Bitinas B. Ugdymo filosofija. Vilnius:
Enciklopedija, 2000.
2. Bitinas B. Edukologijos mokslas ugdymo paradigm sankirtoje // Pedagogika. T.79 (2005),
p.510.
3. Dystervgas A. Pedagoginiai ratai. Kaunas:
viesa, 1988.
4. Glasersfeld von E. Konstruktion der Wirklichkeit
und des Begriffs der Objektivitt// Einfhrung
in den Konstruktivismus. Mnchen: Piper,
2000.

5. Glasersfeld von E. Radikaler Konstruktivismus:

Ideen, Ergebnisse, Probleme. Frankfurt am
Main: Suhrkamp, 1997.
6. Hargreaves A. Keiiasi mokytojai, keiiasi laikai. Vilnius: Tyto alba, 1999.
7. Jovaia L. Enciklopedinis edukologijos odynas. Vilnius: Gimtasis odis, 2007.
8. Komenskis J. A. Rinktiniai pedagoginiai ratai.
Kaunas: viesa, 1975.
9. Luhmann N. Die Realitt der Massenmedien.
Opladen, 1996.
10. Patry J.-L., Weinberger A. Kombination
von Konstruktivistischer Werterziehung und
Wissenseerwerb // Referat der Arbeitsgruppe fr
empirische Pdagogische Forschung (AEPF).
Nrnberg, 20092004.
11. Pollard A. Refleksyvusis mokymas. Vilnius:
Garnelis, 2006.
12. Pukelis K. Ugdomojo mokymo teorija //
Mokytoj rengimas ir filosofins studijos.
Kaunas: Versm, 1998, p. 350356.
13. Rajeckas V. Ugdomasis mokymas // Mokymo
organizavimas. Kaunas: viesa, 1999.
14. Tautin mokykla. Lietuvos vidurins bendrojo
lavinimo mokyklos koncepcija. Vilnius, 1989.

Summary
Elvyda Martiauskien
Retrospective of Educational Teaching and Its Present
(Parallels of V.Rajeckas Ugdomasis mokymas and constructivism)
The article analyses the concept of educational teaching and its development since the antiquity and highlights the
contributions of the most prominent pedagogy scholars of the 17th19th centuries to this theory of teaching.
In this context the most relevant components presented in the book Ugdomasismokymas by V. Rajeckas
are analysed: a) emphasis on the importance of knowledge, b)perception of teaching and learning as a means of developing individuality at school age; c)increase in educative effect of teaching. The process how educational teaching reveals the essential links between development and upbringing is revealed. The article also emphasises the
importance of active involvement of a school learner and a teacher in the process of cognition and the effect of
educators personality on the constructive interaction and internalisation of values.
The constructive teaching theory, which is based on the active involvement of school learners and their acquired experience and schemes of thinking, is presented. The emphasis is laid on the dynamics of learning and
interaction of factors determining it, which is defined as radical, operational, pragmatic and social constructivism. The latter, in particular, expands the functions of learning implicating the role of teachers and peer learners
in this process and, next to construction of knowledge, focuses on formation of psychical and social skills and,
thus, satisfies the propositions of educational teaching.
The educational teaching remains the main paradigm, which creates preconditions for approaching its fundamentals in various aspects and is included into the classics of theory of education as satisfying the differences
in opinions of the times.
Keywords: educational teaching, constructivism, training, upbringing, knowledge.
Vilniaus pedagoginis universitetas,
Edukologijos katedra
teikta 2007 m. gruodio mn.

17

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Ramut Bruzgeleviien, Loreta adeikait

UGDYMO PARADIGM KAITA XXXXIa. SANDROJE
UNIKALUS LIETUVOS VIETIMO ISTORIJOS REIKINYS
Anotacija. Straipsnyje aptariama Lietuvos valstybs mastu vykdyt vietimo reform ugdymo paradigm kaitos problema. Pagrindins tezs: Lietuvoje
vykdoma vietimo reforma, pradta modeliuoti XXa.
devintojo deimtmeio pabaigoje, sistemine tapusi
1990 m. atkrus Lietuvos valstyb, yra paremta kardinaliu ugdymo paradigm virsmu: klasikin ugdymo
paradigma keiiama laisvojo ugdymo humanistine paradigma. Tokia ugdymo paradigm kaita yra unikalus
reikinys Lietuvos vietimo istorijoje, nulemtas susiklosiusi istorini aplinkybi.
Esminiai odiai: vietimo reformos, klasikin ugdymo paradigma, laisvojo ugdymo paradigma, humanistinis ugdymas.

ir ugdym, sistema, susiformuojanti atitinkam

teorini ir metodologini prielaid visumos pagrindu. Ugdymo paradigmos pobdis nulemtas epochos
savitumo: kas bdinga visuomenei, kokios asmens
savybs vertinamos, kiek laisvs gali turti individas,
koks asmens santykis su aplinka, koks veiklos stilius
priimtinas [3].
Lietuvos istorijoje iki dabar inomos dvi visuotinos, valstybinio masto, vietimo reformos: Lenkijos
ir Lietuvos valstybs Edukacins komisijos veiklos
laikotarpis (XVIIIa. atuntasis deimtmetis XIXa.
pradia) ir tarpukario Lietuvos vietimo laikotarpis
(19181940 m.). Kaip jos vertintinos ugdymo paradigm poiriu?

Problemos itirtumas ir aktualumas. Ugdymo paradigm skirstym klasikin ir laisvj Lietuvos edukologijoje bene isamiausiai yra pagrinds B. Bitinas
[3; 4]: esminiu skyrimo pagrindu laikomas santykis su
asmens prigimtimi ja operuojama ar su ja kooperuojamasi. Klasikins ugdymo paradigmos bruoai nuodugniai aptarti Lietuvoje plaiau inom Vakar ali
mokslinink [10; 27], klasikinio ir laisvojo ugdymo
skirtybi vairs aspektai nagrinti lietuvi edukolog
[2; 3; 4; 5; 6; 8; 12; 21; 22; 30; 33, 34 ir kt.]. Pripaintina, jog jau yra gana daug edukologijos literatros
lietuvi kalba verting altini, padedani suvokti
ugdymo paradigmas ir j skirtybes.
Taiau problemika, ar edukologai, kit srii
mokslininkai, pedagog bendruomens, visuomen i tikrj suvokia, kokio masto ir koks unikalus,
istorikai svarbus, darbas pradtas 1988m., sukrus
pirmj savarankiko Lietuvos vietimo koncepcij,
o 1992m. j ipltojus iki Lietuvos savarankikos
valstybs vietimo koncepcijos. Dl to pasirinktas
tyrimo objektas Lietuvos vietimo reformos tvirtinama ugdymo paradigm kaita istorinio unikalumo
aspektu.
Tyrimo tikslas irykinti XXXXIa. sandroje
vykdomos Lietuvos vietimo reformos ugdymo paradigm kaitos pagrind unikalum.
Tyrimo metodai: mokslins literatros, dokumentini altini analiz, lyginamoji analiz.
Ugdymo paradigmos samprata pristatomame tyrime paremta amerikiei mokslininko T. S. Kuhno
[13] teikiamu paradigmos suvokimu: tai istorikai
susiklostanti pair k nors, aptariamu atveju pa-

Edukacins komisijos vietimo reformos idj

kontekstas
Istorinio laiko analiz rodyt, jog bendrj Edukacins komisijos veiklos krypt ir ugdymo paradigmos
pobd turjo lemti vietimo, arba Apvietos, epochos
idjos epochos pasaulir atitinkantis reikalavimas mokslin mint sieti su praktine veikla, su gyvybikai svarbiais valstybs poreikiais [31, p.30].
Edukacin komisija, kad ir pasaulietin, karaliui
pavaldi vietimo institucija, Lenkijos ir Lietuvos valstybje paveldi Jzuit ordino kurt vietim tvirtintas idjas, struktras, veikiama paplitusios pedagogins minties. J.Rakausko [26, p.62] teigimu, jzuitai
Lietuvos ir Lenkijos valstybje turjo 51kolegij,
18vienuolyn ir 60misij mokykl, ilaik 66veikianias mokyklas, i j 23kolegijas, 15kilmingj
kolegij, 2seminarijas ir 2universitetus. Svarstant Jzuit ordino panaikinimo popieiaus KlemensoXIV
bule klausim ir ikilus jzuit nuosavybs teisi problemai, Lietuvos ir Lenkijos Seimo nutarta, jog ordino turto prieira bt perduota karaliui, kuris tapt
atsakingas u vietimo reikalus, o jzuitai likt mokytojais ankstesnse savo mokyklose. Toks susitarimas,
tiktina, turjo takos reformos idj sitvirtinimui.
Kaip teigia laikotarpio tyrintojai [20], jzuitai
rmsi nuo 1599m. i esms nekeistais nuostatais
Ratio atque institutio studiorum. Ordinas buvo kurtas
kovai su reformacija, taigi tikslas stiprinti katalik
banyios autoritet perkeltas ir ugdymui. Pagrindin pedagogikos kryptis autoritarin. Jzuit ugdymo proces M.Lukien apibdina taip: Mokyme
ir aukljime kruopiai ir nuosekliai taikomas vary-

18

Ugdymo paradigm kaita XXXXIa. sandroje unikalus Lietuvos vietimo istorijos reikinys
b principas, tamps vienu i pagrindini mokymosi
motyv. Ir iuo atvilgiu jzuitai buvo tikri meistrai.
Mokytojas-aukltojas turjo imokti veikti mokini
ambicijas; tuo pagrstas visas klass darbo organizavimas: vadinamieji asil suolai, klass skirstymas dvi
stovyklas (graikus ir romnus), kur kiekvienas mokinys pagal savo pajgum turjo varov prieingoje
stovykloje. Taip buvo naudojamos individualios ir
kolektyvins ambicijos. vairs vainikavimai, dovanos, titulai (pvz., imperatoriaus) geriausiai besimokantiems ne tik skatino mokytis, bet danai ugd ir
nesveik ambicingum bei tutum. Kartu aukljimo
tikslams geleinei drausmei, grindiamai beslygiku
klusnumu, palaikyti mokytojai plaiai naudojo mokini tarpusavio nipinjim ir praneinjim aukltojui. Mokymo metodika buvo verbalin, kruopiai
apgalvota ir nuostat reglamentuota. <...> XVIIIa.
pirmojoje pusje labai sigaljo fizins bausms [20,
p.2526; remiasi: Handbuch der Unterrichtsforschung: Theoretische und methodologische Grundlegung. Weinheim und Basel, 1970, t. 1, s. 6162).
Tai neabejotinai klasikinei ugdymo paradigmai
priskirtini bruoai konkurencija, rangavimas pagal nuopelnus net suskirstant klass erdvje, fizins bausms ir t.t. [10]. Dl Pijorordino mokykl
konkurencijos jzuitai yra mgin reformuoti savo
mokyklas vakarietikj kilmingj kolegij ir pijor kolegij pavyzdiu, traukdami pasaulietini
dalyk mokymo turin mokoma istorijos, prancz ir vokiei kalb, traukiami muzikos, okio,
fechtavimo fakultatyvai, pokalbiai pasaulietinmis
temomis politikos, etikos, organizuojami teatrai,
aidimai, inscenizacijos. Taiau iekoti paradigminio
lygmens santykio su asmens prigimtimi pokyio
jzuit reformose nra pagrindo.
Kita Edukacins komisijos vietimo reformai tiktinai galjusi turti takos ugdymo kryptis Pijor
ordino mokyklos. Pastarsias baigusieji, Pranczijoje,
Italijoje mokslus gilinusieji susipain su tais laikais
naujomis pedagoginmis idjomis vietjai sitrauk
ir Edukacins komisijos veikl. Tai Europos vietimo laikotarpis po J.J.Rousseau veikalo Emilis, arba
apie aukljim (1762). Nors Pranczijoje veikalas
ir buvo deginamas, o autorius dl ikilusios grsms
i alies pasitrauks, ekstraordinari idj nuotrupos
plito tarp vietj. Gal bt pernelyg drsu tvirtinti,
jog J. J.Rousseau pateik nuosekliai pagrst laisvojo
ugdymo paradigm [3]. Veikiau tai dar tik jos pagrindus klojusios ir per pavienius sekjus Europoje plitusios idjos. Antai Lenkijoje vietjikai pijor veiklai
vadovavs S.Konarskis, tyrj teigimu [20, remtasi:
Kurdybacha L. Dzialalnosc pedagogiczna St.Konarskiego. Wroclaw, 1957), bendravs su prancz

pedagogu Ch.Rollinu (arliu Rolenu), kuris jau kl

mokytojo ir mokinio santykio klausim: mokytojo
santykis turs bti velnus, pagrstas meile ir vaiko painimu. Pats S.Konarskis, steigs Varuvoje kolegij
aristokrat jaunimui kaip bsimam valstybs valdytojui, pabrs pilietikumo ugdym, norjs per esamos valdymo formos kritik formuoti tobulesn bei
paangesn aristokratijos poir. Jo sitikinimu, pilietikumui esanios reikalingos tokios mogaus savybs:
klusnumas, teisingumas, tvyns meil.
Edukacinei komisijai pasilytas A.Poplavskio
vietimo reformos projektas Pilietinio vietimo tobulinimo ir reorganizacijos planas, pateiktas gerbiamai
Lenkijos Karalysts ir Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts Edukacinei komisijai, paremtas S.Konarskio
1753m. pradtu gyvendinti pijor mokykl pertvarkos projektu. Todl pijor pedagogins idjos tapusios Edukacins komisijos kuriam mokykl modeliu
[26].
Pijor idjomis paremtus mokslus buvo ij nemaai Edukacins komisijos veikloje dalyvavusi asmen. Pvz., K. Narbutas, taps Edukacins komisijos
vadovli rengimo draugijos nariu bei Edukacins
komisijos nuostat (1783) dviej skyri autoriumi,
dar prie Edukacins komisijos krim ileistame logikos vadovlyje (1769) teigia: Logikos taisykls tada
geros, kai atitinka ms dvasios gimtas galias. Ms
protas turi tam tikrus savo dsnius, kuriais vadovaujasi. Jo poiriu, tvai ir aukltojai privalo painti vaiko gimtus gebjimus ir mokydami atsivelgti juos.
[20, p. 33, cit.: Narbutt K. Logika czyli rozvazania
y rozsdzania rzescy. Nauka wedlug ktorey kazdy ma
we wszystkim prawdy dochodzic y strzedz si falszu. Wilno, 1769, p. 4, 5, 104]. enkli iame veikale
ir vieiamajam amiui bdinga savarankiko, autoritetais neparemto mstymo ugdymo idja: Tie mokytojai, kurie btinai veria mokinius aklai laikytis j
pai nuomons, udeda protui tarsi grandines, jiems
gimtuose dalykuose nesuteikia laisvs. [20, p.36,
cit.: ten pat, p. 107]. Regis, asmens prigimtis ikeliama kaip svarbi, taiau ia pat teigiama: Vaikai juk
yra tarsi vakas, i kurio lengva nulipdyti tai, kas patinka [20, p. 34, cit.: ten pat, p. 104]. M. Lukiens
poiriu, K.Narbuto silomas mogaus lipdymas
nuo jzuit visiems taikomo vienodo modelio skiriasi:
es, ia jau siloma atsivelgti prigimt [20, p.34].
Taiau galia lipdyti ir iuo atveju teikiama tvams,
mokytojams, visuomenei, t. y. ne paiam asmeniui.
Remiantis aptartais altiniais galima teigti, jog net
ryki Edukacins komisijos veikj pairose yra
J.J.Rousseau laisvojo ugdymo idj element, taiau
ugdymo paradigm poiriu jos nenuoseklios.

19
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Ramut Bruzgeleviien, Loreta adeikait

Edukacins komisijos gyvendinamos reformos
konteksto dalimi laikytina ir Bazilijon vienuolijos
skelbiama bei tvirtinama ugdymo kryptis, pripastanti absoliutaus klusnumo iugdym: <...> mokytojai, taip pat virininkai privalo stengtis juos (naujokus
mokinius R.B., L. .) lavinti, sakydami atlikti
eminanius darbus ir j protams atgrasias paslaugas,
<...> staiga pulti ir barti nekaltus, tartum jie bt nusieng, kad bt ibandyta j kantryb, kartais leisti
koki pramog, o paskui staiga udrausti, nenurodant
jokios prieasties [20, p. 37, cit.: Menni P. Szkola Bazylianska zamykajnca nauki dla dobrego wychowania
Nowiciuszow i Professow. Wilno, 1764, p.17, 57,
61]. Tokio mutro idjos prasm: kas atsiada savo valios, o vykdo tik kito vali, tas daugiau patinka dievui.
iuo atveju asmens prigimtis yra visikai paneigiama.
Taigi Edukacins komisijos pradtos reformos
edukacinis kontekstas itin nevienalytis: nuo J.J.Rousseau laisvojo ugdymo idj element iki visiko vaik
mutro propagavimo ir taikymo.
Edukacins komisijos vietimo reformos idjos
ugdymo paradigm aspektu
Edukacin komisija pradeda veikl po pirmojo,
1772m., Lietuvos ir Lenkijos valstybs padalijimo.
Tokiam politiniam ikiui atliepia ikeldama svarbiausi vietimo transformacin funkcij kurti pasaulietikas mokyklas visiems visuomens luomams,
vietimu iugdant nauj nacij, gelbti lungani
valstyb [20, p.61] (primena pranczo S.P.Diu Pono
de Nemuro propaguotas idjas). Pilieio, besirpinanio krato gerove, iugdymas nuolatos pabriamas
Edukacins komisijos iniciatori ir veikj. Kokie
pilieiai tokia ir tvyn, kaip aukljamas jaunimas,
tokie yra ir pilieiai, teigia J.L.Chreptaviius [cit.
pagal 7, p. 105].
Skirtingi udaviniai formuluojami parapinms ir
apygardinms mokykloms: parapini mokykl priederm viesti liaud, mokyti j tikybos, jos luomo
pareig, darb ir pramons; apygardini mokykl
priederm kad vaikai paint em, kuri juos peni
ir neioja, namus, kuriuose gyvena, duon, kuri valgo [20, p.61, cit.: Ustawy komisji Edukacji Narodowej // Komisja Edukacji Narodowej (pisma Komisji i o Komisji): Wybor zrodel / Zebral i opracowal
S.Tync. Wroclaw, 1954, s. 572, 699].
Fiziokrat idjomis remiantis tvarkytas mokymo
turinys vesta gamtos, tikslij moksl, ie sieti su
praktika, su krato poreikiais; i humanitarini moksl istorijos, geografijos, pasaulietins dorovs, paproi, taut teiss kursai. Humanitariniai dalykai turj skiepyti pilietikum, tautikum. Analizuodami
ugdymo bendruosius pagrindus, tyrjai yra pasteb-

20

j, jog remtasi sensualistine painimo teorija, teikta

pirmenyb indukciniam bdui, akcentuojant gamtos
moksl metodologinius pradus [20, p.62]. Edukacins komisijos nuostatuose dstoma, kad reikia jaunim pratinti stebti daiktus, paiam mstyti, tam reikalui turi bti taikomi mokomieji dalykai, rainiai ir
visokios pratybos [20, p. 62, cit.: Ustawy..., p.662].
Vyriausiajai Lietuvos mokyklai, universitetui, keliami tokie pat aukti piliei ugdymo reikalavimai.
Pati mokykla turinti rpintis jaun piliei patriotiniu aukljimu, dalyvauti krato gyvenime, organizuoti paskaitas visuomenei, rpintis, kad mokslas bt
suprantamas eiliniam pilieiui, nes mokslo inios
esanios btinos krato ekonominiam kilimui bei
visuomens moralei [29]. vietimo raidos poiriu,
Edukacins komisijos laikas buvo palankus Lietuvos
vyriausiajai mokyklai, t.y. Vilniaus universitetui: ia
suklesti gamtos, medicinos, humanitariniai mokslai,
ypa istorija, menai. Eksperimentas ir praktika tapo
pagrindine Vilniaus universiteto mokslins minties
priemone [31, p. 30].
Edukacins komisijos vadovaujamos vietimo reformos parapinms ir vidurinms mokykloms skirtuose dokumentuose, pvz., mintuose Nuostatuose
(Ustawy komisji Edukacji Narodowej // Komisja
Edukacji Narodowej (pisma Komisji i o Komisji): Wybor zrodel / Zebral i opracowal S. Tync. Wroclaw,
1954), bta vairi paangi ugdymo idj, tarp j
ir laisvojo ugdymo minties nuotrup, taiau dl itin
stipri klasikins mokyklos tradicij jos sunkiai pasiek mokyklos praktin veikl. Tyrintojai pripasta esming atskir teorini idj ir praktikos isiskyrim:
Norta adinti mokini mstym, bet paliktas senasis mokymo organizavimas <...> Mokinio diena senojoje mokykloje pedantikai buvo suskirstyta taip, kad
danai kartodamas, jis galt gerai imokti atmintinai.
Tai liko ir naujojoje mokykloje <...>. I senosios mokyklos perimtas lenktyniavimas, skatins keroti ir taip
dideles bajor ambicijas ir kartu reikalavs keli grandi kontrols <...>. Prievarta smerkiama, bet ia pat
nuostatai buvo numat visus atvejus, kai galima ir reikia taikyti vieas ar nevieas fizines bausmes ir t.t. [20,
p. 63,64]. Reikia turti omeny ir tai, kad, kaip minta
anksiau, Edukacins komisijos reformuojamose mokyklose mokytojais ir kituose vietimo baruose danai
dirbo buv jzuitai: apibendrintais duomenimis, vietimo sistemoje veik apie 450 popieiaus Klemenso
XIV bule panaikinto Jzuit ordino vienuoli [32,
p.655], o, pvz., i Edukacins komisijos mokomj
knyg draugijos 21 nario 7 buvo jzuitai [26, p.78].
Tyrintojai pastebi, jog ir pilieio samprata, taikyta luomams, skirtinga: Pilietis bajoras tai politikas,
organizatorius, valdininkas, mokytojas, karys, teisi-

Ugdymo paradigm kaita XXXXIa. sandroje unikalus Lietuvos vietimo istorijos reikinys
ninkas, dvaro savininkas ar administratorius; pilietis
valstietis ar amatininkas tai pirmiausia visiems geras,
klusnus, drausmingas ir sveikas darbininkas, pavaldus
bajorui [20, p.62, cit: Bartnicka K., Wychowanie
patriotyczne w szkolach Komisji Edukacji Narodowej. Warszawa, 1973, s.25).
Kita vertus, laikotarpio tyrj pastebima ir tai,
kad universitetas, Edukacins komisijos idj vedamas, iugd krato reikalais, valstybs ilikimu besirpinani kart btent su ia karta siejama 1791m.
gegus3d. priimta Lietuvos ir Lenkijos Konstitucija, 1794m. sukilimas prie Rusijos kariuomen ir
gerokai vlesni vykiai po paskutinio Lietuvos ir Lenkijos valstybs padalijimo (1795m.) 1823m. susekta Filomat ir Filaret draugij veikla bei j teismo
procesas, universiteto student ir profesros paremtas
1831m. sukilimas [31].
Edukacins komisijos organizuota vietimo reforma itin svarbi Lietuvos kultros istorijoje sukurta
nuosekli pasaulietin vietimo sistema: struktra nuo
parapins mokyklos iki universiteto, aprpiamas ir turinys, ir valdymas, ir pasauliei mokytoj rengimas,
sukuriama teisini, vietim reglamentuojani akt,
sistema, vietim mginama traukti vairius visuomens luomus. Taiau visumins ugdymo paradigmos
poiriu, i didioji valstybs masto reforma savo epochos nepranoko.
Tarpukario Lietuvos vietimo reforma ugdymo
paradigm aspektu
1918m. Lietuva atkuria nepriklausom valstyb
sunkioms, bet palankioms aplinkybms susiklosius
vaduodamasi i Rusijos okupacijos. Lietuvos ugdymo
paveldas tuo laiku slavikosios ugdymo paradigmos
principai.
A.Niemis, suomis vietjas, po1918m. Nepriklausomybs paskelbimo pakviestas atlikti Lietuvos
vietimo bkls analizs, ataskaitoje Lietuvai galimu
pavyzdiu vardija masias iaurs alis (Skandinavija) ir teigia, kad: Lietuvai kaip tik bt reikalinga tokia valstybs lytis, kuri daro mones laisvus. Apsiausta
i vis pusi galing taut, kad savo savarankum ilaikyt, reikalauja imintingos demokratins valdymo
lyties. Bet demokratins valdymo lyties pagrindas yra
apsivietusi tauta; jai iauklti reikia tam tikros mokyklos. <> mokykla pirmoj eilj turt bt aukljimo
priemon ir tiktai antroj mokslo vieta [23, p.53,
57].
Taigi pabrtas vietimo vaidmuo kuriant demokratij, pasilytos demokratinio ugdymo idjos. Jomis
ir pradtas remti nepriklausomos Lietuvos vietimo
pagrindas. Drauge su demokratijos akcentavimu vietime plinta laisvojo ugdymo elementai. Jau 1919m.

rykiausi Lietuvos pedagogai diskutuoja dl mokyklos

atitrkimo nuo gyvenimo, jos verbalinio mokymo
bdo, neatsivelgimo vaiko prigimties galias, jo psichinius ypatumus [isamiai: 5; 6; 22]. Jau per pirmj
vietimo reformos etap daug pasiekta likviduojant
alyje neratingum, tvirtinant privalomj keturmet pradin mokym (visuotin prievol tvirtinta
1930m.), pleiant vairaus profilio gimnazij tinkl
ir kitose vietimo krimo srityse. vietimo laimjimai
akivaizds. Taiau iame tyrime telkiamasi ne bendruosius laimjimus, bet ugdymo paradigmos pobdio aspekt.
1926m. gruodio17d. perversmu prasideda
A.Smetonos valdymas, istorik vardijamas autoritariniu reimu. alyje vl diskutuojama dl vietimo
tolesns raidos, rengiamasi gilesnei vietimo reformai tautos kultros ygiui. Reformos svarbiausia idjine gaire tampa vadinamoji A.Smetonos kvintesencija: Vieninga tautavieningas aukljimasvieninga
mokykla [cit. pagal 22, p.133].
Vieningas aukljimas tautinis aukljimas. Diskusijose is siekis detalizuojamas mokyklos udavinius: <> i lietuvikos mokyklos ijs mogus turi
jausti, galvoti ir norti lietuvikai. <...> itoks lietuvikumas, suprantama, reikalauja i mogaus pasiaukojimo, idealizmo. Dl to lietuvikumo stiprinimas turi
eiti sykiu su idealistins pasauliros diegimu. Juk
tautikumas, arba, precizikiau tariant, lietuvikumas
ir yra maut tos pasauliros dalel, aikina 1933
m. mokyklos ugdymo tiksl esm J.Ambrazeviius
[1, p.505,506].
Ugdymo paradigmos pobd pirmiausia ireikia
ugdymo tikslai. Antai 1936m. Vidurini mokykl
statymas vidurini mokykl tiksl nusako taip: <...>
ugdyti jaunimo dvasios ir kno pajgas, mokyti j
Lietuv mylti, branginti, jai aukotis ir paruoti auktajam mokslui eiti [cit. pagal 24]. Komentuodamas
statym, P.Papekys aikina: i statymo naujov
rodo, kad visas mokyklos darbas turi bti palenktas
tautinio aukljimo idjai. Jauna valstyb privalo turti inteligentini pajg, atsidjusi tautins kultros
darbui visose srityse, todl kreipiamas ypatingas dmesys mokyklos vadovaujam vaidmen aukljimo
darbe, kad jame nesimaiyt jokio paalio takos. iais
sumetimais jau 1930m. buvo udraustos mokyklose
srovins mokini organizacijos, skaldiusios moksleivij, atitraukdamos j nuo tiesioginio darbo [24].
Tokios nuostatos valstybs lygmens vietimo politikoje vyravo ilgesn tarpukario nepriklausomos
Lietuvos laikotarp, veikiausiai todl laikotarpio tyrintojai apibdina ugdymo paradigm kaip neabejotinai klasikin. B.Bitino [4, p.47] poiriu, per vis
XXa. Lietuvos mokykla vadovavosi klasikine paradi-

21
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Ramut Bruzgeleviien, Loreta adeikait

gma, kuri ugdym traktuoja kaip visuomens apibendrintos patirties (mokslo ini, vertybi, praktins bei
protins veiklos gebjim) perteikim ugdytiniams.
Vaiko prigimtini gali sklaid puoseljanti laisvojo
ugdymo paradigma net tarpukario metais neleido
kiek gilesni akn, o sovietiniais metais ji i principo
negaljo bti pripainta.
Kiti tyrintojai, pritardami tarpukario Lietuvos
mokykloje buvus btent klasikin ugdymo paradigm, yra iskyr ir gana savit vietimo bruo. Antai
M.Vitkauskaits [33, p.6778] poiriu, i tikrj
suformuluotas mokyklos ugdymo tikslas emesniuose
koncentruose perteikti Lietuvos jaunimui pradios
mokslo ini, o auktesniuose paruoti auktajam
mokslui eiti [24] ess klasikinis pasyvios, reprodukcinio mstymo autoritarins mokyklos apibrimas,
orientuotas intravertik ir konservatyv individ,
jame nra net aliuzij aktyvaus, krybiko, savarankiko ir pan. individo ugdymo intencijas. Taiau,
mokslininks teigimu, bt neteisinga to meto gausias publikacijas apie mokini aktyvinim mokymo
procese, apie veiksmo, darbo mokyklas vertinti kaip
tuometin eksperiment mokymui pavairinti ir visa
tai susieti su Lietuvos mokytoj profesins sjungos
(vliau draugijos), nuo jos atsiskyrusios Naujosios
mokyklos (19331937) bei jos tribnos urnalo Mokykla ir visuomen (Esmaitis, A. Merkelis,
K.Ruginis, M. Maernis ir kt.) veikla. M.Vitkaukait silo atkreipti dmes tuometin praktin ugdymo model, kuris buvo labai gerai apgalvotas ir
labai paprastas, bendras visiems asmenybs ugdymo
koncentrams, glaudiai susijs su tuometinmis vakarietikomis pedagoginmis sistemomis. Praktinio
modelio esm tiesioginis ugdymo tikslo ir metodo
ryys. Metodu buvo vadinamas planuotas bdas pasiekti konkret pedagogin tiksl (pvz., jei tikslas
krybikumo ugdymas, vadinasi, parenkami tokie
ugdomieji metodai, kuriais to tikslo bus siekiama).
Tokia sistema, M.Vitkauskaits poiriu, leido labiliai derintis prie vis nauj socialini usakym ugdymui, pakeitus vien ar kit princip ar metod, pati
pedagogin sistema ikart funkcionuoja kita linkme,
vien koregavus mokymo ar aukljimo metodikas ir
nurodymus. ia, jos poiriu, buvo svarbu ne gatavos inios, o j turinys, ne aminos dogmatins tiesos
brukamos, o pratinama, remiantis gytomis iniomis,
paiam susivokti, rasti sprendim, susiformuoti vertybines nuostatas ir pasaulvok. M.Vitkauskaits
teigimu, priekario Lietuvos vietimo sistemoje graiai derjo praktinis asmenybs modelis ir aprobuotas klasikins mokyklos mokymo turinys. Ugdymo
pagrindan buvo dedami tie metodai, kurie praktikai
leido ugdyti mstant, krybik ir suman mokin.

22

<> Gausus to meto teorinis pedagoginis potencialas

sudar puikias slygas praktin asmenybs ugdymo
model individualiai pltoti [33, p. 6778].
Taigi pastebtas paradoksalus tarpukario Lietuvos
vietimo reformos reikinys: praktinis asmenybs modelis, galjs ir nesutapti su bendrj ugdymo tiksl
ikeltja kryptimi, t.y. autoritarikoje sistemoje galjo
bti ugdomas gana laisvas asmuo. Tai liudyt tarpukario Lietuvoje buvus tam tikr pedagogin laisv.
Taiau vien i laisv neliudija, kad valstybs mastu
bt norta vietime paneigti klasikin ir visumikai
tvirtinti laisvojo ugdymo paradigm. Kita vertus,
tarpukario Lietuvos vietimo analiz leist teigti, jog
atviresn naujajam ugdymui buvo pradinio ugdymo
pakopa, rengusi vaik realiam gyvenimui, o gimnazija
nuosekliai ilaik klasikins mokyklos pobd reng
auktajam mokslui, ugd inteligent.
XXXXI a. sandros Lietuvos vietimo reforma
ugdymo paradigm aspektu
Lietuvos istorijoje iki XXXXIa. sandros nra
fiksuota rykesni demokratijos krimo laikotarpi.
XXa. devintj deimtmet, kaip ir 1918 m., klostantis istorinei galimybei atkurti nepriklausom Lietuvos
valstyb (Gorbaiovo perestrojka SSRS, Baltijos ali kinio savarankikumo idja, Sjdio sikrimas,
jo kaip politins jgos stiprjimas bei Lietuvos vedimas nepriklausomyb ir kitos aplinkybs), keletas
Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto mokslinink,
palaikomi ir idjomis paremiami ikili Lietuvos inteligent, est mokslinink pavyzdio [9], studijuodami Vakar ali ugdymo teorijas ir ugdymo praktik,
imasi kurti savarankiko Lietuvos vietimo model,
paremt sistemine ugdymo paradigm kaita. Krimo
procesas, ugdymo paradigm kaitos tvirtinimas reformos dokumentuose, ugdymo turinyje analizuotas
straipsnio autori publikacijose [5; 6; 34]. ia teikiami tik kertiniai ugdymo paradigm kaitos bruoai kokie ugdymo tikslai keliami, kaip suvokiamas
vietimo vaidmuo, kokia ugdymo samprata teikiama,
koks ugdomos asmenybs vaizdinys formuluojamas.
Ugdymo paradigm kaitos kontekstas iorins
ir vidins slygos. Tarp palanki iorini slyg mintinos Vakar demokratinse alyse tvirtintos pedagogikos idjos, laipsnikai atmetanios klasikin
paradigm kaip nepajgiani XXa. atitikti individo
ir visuomens poreiki [4, p.4748], sustiprjusios
humanistins psichologijos pozicijos, humanistinis
ugdymas viena i laisvojo ugdymo paradigmos koncepcij, tvirtinam tik demokratijos slygomis. Be
to, devintojo deimtmeio pabaigoje progresyvioji
SSRS pedagogikos mokslinink grup taip pat kr
vietimo pertvarkos projektus, orientuodamasi para-

Ugdymo paradigm kaita XXXXIa. sandroje unikalus Lietuvos vietimo istorijos reikinys
digminius pokyius. Soviet Sjungos mastu paskelbtoji koncepcija [35] Lietuvos pedagogikos mokslinink analizuota ir vertinta [isamiai: 5; 6].
Vidins slygos besiklostanti ideologins paradigmos virsmo situacija. Kardinalus ugdymo paradigm virsmas Lietuvoje sietinas su ideologini paradigm virsmu: 1990m. kovo 11d. priimtas Lietuvos
nepriklausomybs atkrimo aktas paskelb ini, jog
Lietuva bus demokratin valstyb. O laisvojo ugdymo paradigmos tvirtinimo idjos jau dstomos ir iki
nepriklausomybs sukurtoje koncepcijoje: 1988m.
gruodio 8d. pedagoginje spaudoje paskelbiama
Lietuvos TSR vidurins bendrojo lavinimo mokyklos
koncepcija ikelia paradigmikai nauj mokyklos udavin atsigrti mog kaip absoliui vertyb:
puoselti jo fizin ir psichin prigimt, sudaryti slygas atsiskleisti jo individualybei, paadinti siekim
per saviaukl ir savikr tapti asmenybe [19]. Taigi
siekis su asmens prigimtimi kooperuotis. Be to, suformuluotas udavinys jau skelbia ir esmin humanizmo princip: mogus absoliuti vertyb.
Kooperavimosi su asmens prigimtimi siek pakartoja ir atkurtosios Lietuvos vietimo koncepcija pateikdama ugdymo samprat: Asmens ugdymas tai
btin slyg individo prigimtyje gldintiems gebjimams krybikai reiktis, perimant ir pltojant kultr, visuma [18, p.6]. Esminis skiriamasis paradigm
bruoas santykis su asmens prigimtimi atitinka
laisvojo ugdymo paradigmos idjas.
Atkurtos Lietuvos valstybs vietimas 1992m.
Lietuvos vietimo koncepcijoje sipareigoja imtis visuomens transformacins funkcijos. Istorinis tautos
raidos poskis reikalauja visuomens mentaliteto kaitos: pamatini demokratijos vertybi sismoninimo,
naujo politinio ir ekonominio ratingumo, dorins
kultros brandos. ie visuomeninio gyvenimo pokyiai manomi tik radikaliai reformuojant Lietuvos
vietim, keliant jam i esmsnaujas uduotis. Nes
vietimas pamatinis visuomens raidos veiksnys, vis
socialini reform pagrindas. Kita vertus, vietimas
stengs deramai atlikti savo vaidmen tik tuomet, kai
jo raida lenks bendrj visuomens raid [18, p.5].
Neabejotinai galima velgti ssaj tarp Edukacins
komisijos ir XXa. pabaigos vietimo krj suvokiamos vietimo paskirties visuomenje, valstybje [14].
Formuluojamas ugdymo tikslas savaranki ir
krybinga, maksimaliai jau mokykloje savo gebjimus iskleidianti asmenyb [18, p. 5]. Atskirame
skirsnyje tikslas iskleidiamas detalesnius tikslus:
padti asmeniui atskleisti bendrsias mogaus vertybes ir jomis grsti savo gyvenim; ugdyti kritikai
mstant mog, gebant svarstyti esminius mogaus
egzistencijos klausimus, atsakingai daryti sprendimus

ir savarankikai veikti; ugdyti asmen, pasirengus profesinei veiklai, pasiryus ir gebant adaptuotis besikeiianiame socialiniame, ekonominiame gyvenime ir j
tobulinti; brandinti asmens tautin bei kultrin savimon; ugdyti mog demokratijai; ugdyti Lietuvos
valstybs piliet [18, p. 7].
Ugdomo asmens vaizdinys: Naujam krato istorins raidos laikotarpiui subrends ir sipareigojs,
smoningas, savarankikai apsisprendiantis, socialiai
veiklus, savo pasaulir grindiantis tautos ir bendrosiomis mogaus vertybmis, gebantis atsakingai
dalyvauti demokratins visuomens bei valstybs
krime ir pltotje [18, p. 56]. Atsakomyb, veiklumas, vertybinis apsisprendimas, savarankikumas,
demokratijos ir valstybs krimo kompetencijos pabriama kaip ugdytinos asmens savybs.
Ugdymo tikslas, B.Bitino [4] poiriu, gyja dsnio funkcij. Ugdymo paradigmos tvirtinimo skm
tiktina, jei jam, dsniui, paklsta visa vietimo sistema nuo valstybs lygmens vietimo sistemos sprendim iki konkreios pamokos, konkretaus metodo,
konkretaus edukacinio veiksmo.
Pripaintina, jog iki iol nra atlikt tyrim, kurie
visumikai parodyt, kaip ugdymo praktikoje sitvirtinusi laisvojo ugdymo humanistin paradigma. Disertacinis ir monografinis tyrimai [5; 6], straipsniai [34]
aprpia teorin vietimo reformos lygmen, kuriame
tiksl kaip dsnio funkcija ilaikoma nuosekliai. ia
pabriami trys ugdymo tiksl raikos aspektai ugdymo sampratoje, vertybi ugdyme, didaktikoje.
Reformuojamos mokyklos ugdymo tiksl raika holistine ugdymo samprata. Holistins tikrovs
sampratos pagrindu skleidiama pertvarkomo vietimo ugdymo samprata visumin (holistin) ir pagrindiama tokiomis konceptualiomis nuostatomis:
mogus, integrali esyb, ugdymo procese skleidiasi
holistikai kaip visuma: jo visos galios yra integralios
ir vienodai puoseltinos; dl individualios prigimties
asmuo yra unikalus, autonomikas, ugdosi kaip savarankikas subjektas; mogus geba kurti save, dalyvauti
kultros ir gamtos kaitoje, tam reikia painti ir suprasti krate ir pasaulyje vykstanius procesus, reikia brandios asmens savimons, humanizmu ir bendrosiomis
mogaus vertybmis pagrstos pasauliros; mogus
susijs su aplinkos pasauliu, slygojamas sociokultrinio konteksto eimos, bendruomens, visuomens,
tautos ir monijos; pasaulis taip pat holistikas, jo
pavieniai reikiniai gali bti painti ir suprasti tik visumos kontekste; visuminei tikrovs prigimiai atskleisti btina integruota ini sistema, aprpianti tikrovs
interpretavimo vairov; ugdymas taip pat integrali
sociokultrinio pasaulio dalis; ugdymo kaita yra visuomens atsinaujinimo bdas, visuomens ir kult-

23
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Ramut Bruzgeleviien, Loreta adeikait

ros kaitos veiksnys, jei yra racionaliai bei kryptingai
organizuotas [17].
Ugdymo tiksl raika vertybi ugdymu. Asmenybs tapsmo pagrindas dorovinis ugdymas. Laipsnikai nusistovjo tokia humanistinio ugdymo paradigm atitinkanti mokyklos dorinio, kaip ir pilietinio,
ugdymo nuostata: mokiniai potencialiai yra savarankiki ir morals asmenys, atsakingi u savo sprendimus ir veiksmus, gebantys iekoti tiesos ir atitinkamai
elgtis bei veikti. Kaip ir dera humanistinio ugdymo
koncepcijai, ikeliama asmens atsakomyb, o mokykla tik padeda, t.y. sukuria terp, kurioje asmenins
vertybs egzistuoja, tokioje terpje ugdomi asmenys
vertybes atpasta, igyvena, taip jos greiiau tampa
asmens savastimi.
Pilietinio ugdymo udaviniai taip pat keliami
vertybi pagrindu: Ugdyti smoningus, suprantanius savo pareigas ir teises, gebanius konstruktyviai
dalyvauti visuomens bei valstybs gyvenime ir j
tobulinti pilieius. Siekis kad pilietis gebt laisvai, smoningai vertinti, sprsti ir apsisprsti pliuralistinje, nuolatos kintanioje visuomenje. Atskiru
pilietins visuomens pagrind kursu siekiama, kad
mokinio/ mokins smon aprpt praktin patirt
eimoje, klasje, mokykloje ir bendruomenje, savs
paties painim, etikos ir istorijos inias bei dorines
nuostatas. Ypa svarbu, kad i visuma tapt prielaida
demokratinei pasaulvokai, gyvenimo bdui ir pasaulirai formuotis, o svarbiausia sukurt vidin
poreik veikti remiantis demokratinmis nuostatomis.
Padedama mokiniams sismoninti, kad demokratija nra savaime duota, pastovi gryb, kad rpintis
bendruomens, tautos, monijos iandiena ir ateitimi
yra pareiga, nuo kurios istorija neatleidia n vienos
kartos [16, p. 253, 272].
Ugdymo pamatu, K. Stokaus [28] teigimu, laikoma ne visiems privaloma ideologija, o asmens
apsisprendimu tvirtinama dorov, savarankika pasaulira, bendradarbiavimas ir sutarimas. Dorov
laikoma svarbiausia asmens dvasinio augimo ir demokratijos slyga.
Be asmens vertybi, ikeliamos ir vadinamosios
fundamentins vertybs. Fundamentali visuomens
vertybi dalimi laikomos kuriamos demokratins visuomens demokratijos bei humanizmo vertybs, idstytos Lietuvos vietimo koncepcijoje [18]. vietimas
grindiamas Europos kultros vertybmis: asmens
nelygstamos verts, artimo meils, prigimtins moni lygybs, sins laisvs, tolerancijos, demokratini
visuomens santyki teigimu.
Ivardytas humanizmo ir demokratijos vertybes
daro aktualesnes deklaruojami vietimo principai,
kuri pagrindas taip pat vertybinis: humanikumo

24

principas skleidiamas kaip nelygstamas asmens vertingumas, jo pasirinkimo laisvs ir atsakomybs teigimas; demokratikumas kaip mokymasis ir gebjimas grsti gyvenim sismonintomis demokratijos
vertybmis, vietimo demokratini santyki krimas
ir laikymasis, visuotinis vietimo prieinamumas, doros kaip btino demokratijos pagrindo pripainimas;
nacionalumas kaip sipareigojimas Lietuvos kultrai,
rpestis jos identiteto isaugojimu ir istoriniu tstinumu, saugoma ir pltojama nacionalini maum
patirtimi praturtinta krato kultra; atsinaujinimas
kaip atvirumas kaitai ir kritikas naujo primimas, ilaikant universalias dorovs normas bei nacionalumo
branduol [18, p. 7].
Ugdymo tiksl raika didaktikoje. Jau 1988m.
bendrojo lavinimo vidurins mokyklos koncepcija
[19] bria rib tarp sovietinje mokykloje tvirtinto
principo, jog pasaul vaikas pasta kaupdamas apie
j teorines mokslo inias ir taikydamas jas vairiose
gyvenimo situacijose. Naujoji orientacija skatinti
mokini natral nor painti, tyrinti, skatinti savarankikum, krybikum. Ji tiesiogiai sietina su humanistinio ugdymo koncepcijos teiginiais: Mokymasis yra atradimas. Nra joki kit efektyvi imokimo
priemoni; Mokymasis yra atradimas. Tai pasakytina apie faktus. gdi imokimas tai atradimas,
kad kakas manoma [15, p. 18].
Vadovlis, mokytojas ne vieninteliai ini altiniai, pasaulis pastamas ne tik mokykloje, todl
kiekvienas mokinys turi unikali ini gijimo patirt,
kurios btina paisyti, kaip ir dera atsivelgti bendruosius, nuo amiaus tarpsni priklausanius asmens
painimo procesus.
Vaikui kaip subjektui siloma visa tai, kas ugdyt
jo dalykin ir visuomenin kompetencij bei individualias nuostatas, gebjim veikti (tai emancipuojanios ir komunikacins didaktikos keliami udaviniai)
[16, p. 47].
Remiantis analizuotais dokumentais teigtina, jog
besimokaniojo poreikiai, mokymosi veiklos pobdis, reikalavimai inioms, visuomens poreikiai lemia
rengiamas ugdymo turinio programas. Siloma programose numatyti daug galimybi: besimokaniam
vaikui visapusikai atskleisti savo individualyb ir j
pltoti saviraikos ir saviugdos, sipareigojim sau,
savo bendruomenei, tautai, valstybei linkme; domi,
painim, krybikum, iniciatyvum, savarankik
apsisprendim, laisv ir atsakomyb, sipareigojimus
demokratikam gyvenimo bdui skatinani veikl.
Programomis, teigiama, turi bti ireikti ir bendrieji vietimo principai: humanikumas ugdymo
turinys, skirtas mogui, atliepia jo individualybs
bei amiaus tarpsnio ypatumus, yra jam prasmingas,

Ugdymo paradigm kaita XXXXIa. sandroje unikalus Lietuvos vietimo istorijos reikinys
reikmingas ir reikalingas; demokratikumas mokytojas ir mokinys turi galti pasirinkti program pagal
sudtingum, mokslo turin ir bdus, kurie geriausiai
atskleist asmens polinkius bei igales, labiausiai atliept jo raikos ir savirealizacijos poreikius; atvirumo-paslankumo programos variantikos, lanksios,
jas nesunku papildyti nauja informacija, besikeiianiomis mokslo iniomis [11, p. 175].
Esminis filosofinis poiris asmens prigimt
operuojama asmens prigimtimi ar su ja kooperuojamasi lemia mokinio ir mokytojo santyk, pedagogo
veiklos strategijas. i dviej filosofini poiri takoskyra ireikta jau 1988m. koncepcijose mokykla
beslygikai turi atsigrti mog ir sudaryti slygas
jo prigimties galioms pltotis. Mokykla kultrins
terps dalis, kurioje mogus ugdomas, ugdosi, auga.
Pedagogas ioje terpje yra asmuo, kuris veda ir leidia, skatina augti.
Teigiama, jog visas mokymas grindiamas pedagogine mokytojo ir mokinio sveika. Mokinys nra
pedagoginio poveikio objektas, o lygiateisis pedagogins sveikos narys [19].
tvirtinamas principas pastame veikdami, todl
pertvarkyta mokykla turi bti veiklos mokykla. Veiklos diapazonas turi bti platus, teikti paintins, vertybins, krybins, praktins patirties [19].
mokomj dalyk orientuotos mokyklos kryptis
keiiama orientavimusi ugdytinio asmenyb. Ta linkme orientuojamos ir ugdymo strategijos. Vadinamoji
mokytojo odio ir pavyzdio strategija (apibdinama
principu klausyk, k a sakau, daryk, k a darau), bei
vadovlin strategija (apibdinama principu teisinga
tai, kas vadovlyje, tereikia tai imokti) keiiamos ugdytini veiklos organizavimu visur, kur galima, sudaryti slygas savarankikai ir krybikai dirbti, organizuotina paintin, aidybin, visuomenin, darbin,
menin ir kita vairiausia veikla, be to, 1994, 1997 m.
dokumentuose orientuojamasi informacinmis technologijomis paremt ugdymo strategij, kai ugdomoji sveika realizuojama tarpininkaujant naujausioms
techninms priemonms.
Pagrindinis i humanistins ugdymo paradigmos
kildintinas silymas pedagogins sveikos poiriu
keisti mokini darbo vertinimo ir kontrols sistem.
Profesins mokyklos koncepcijoje A.Paurien pabria, jog mokinio baim suklysti slopina mokymosi, o
ypa praktin ir krybin veikl. Nepedagogika kova
su mokymosi klaidomis nedav rezultato. Btina keisti nuostat klaida turi mokin daryti aktyvesn. Pedagogo tikinimas: Tu neinai, keistinas Tu inai,
kad nedingt mokinio mokymosi interesas, stiprt
pasitikjimas savimi, augt savarankikumas ir krybingumas [25, p. 250251].

Primenami vairs pedagogikos moksle egzistav

metod grupavimo principai tam, kad bt galima
atsiriboti nuo klasikins mokyklos metod ir imtis t,
kurie padt siekti usibrt ugdymo tiksl. Skiriamos (vienu pagrindu) orientuot mokytoj ir orientuot vaik metod grups. Pirmajai grupei priskirtini minimi tetiniai (pateikiamieji), pasyvieji (odiniai
atgaminamieji) metodai. Antrajai grupei euristiniai
(atrandamieji), veiklinamieji metodai. Teigiama, jog
XXa. pabaigoje iskiriamas esminis metod bruoas
mokytojo ir vaiko sveika [17, p. 43]. Tikimasi, kad
mokytojas prads taikyti darbe vaik orientuotus
euristinius veiklinamuosius metodus. Be to, nurodoma, jog pasirenkamus metodus galima atskirti ir
pagal dviej ugdymo paradigm takoskyr yminias
didaktines nuostatas reprodukcin bei interpretacin.
Reprodukcin didaktikos nuostata, bdinga klasikinei
ugdymo paradigmai, skatinusi rinktis pasyviuosius,
mechanin ini ir gdi perteikim orientuotus
mokymo metodus. O interpretacin nuostata silo
aktyvius ugdymo bdus, padedanius mokiniams
savarankikai pasaul aikintis, vertinti, suprasti, gyvenimo problemas sprsti, atsakingai veikti [17, p.
43].
Taigi ugdymo tikslai ne tik atitinka humanistins
ugdymo paradigmos nuostatas, bet ir j raika nuosekliai modeliuojama nuo reformuojamos mokyklos
metodologini pagrind iki ugdymo procese taikom
metod.

Ivados
1. Lietuvos istorijoje iki XXXXI a. sandros nefiksuota rykesni demokratijos krimo laikotarpi.
Todl inomos visuotinesnio pobdio, valstybinio
masto vietimo reformos Edukacins komisijos
veiklos laikotarpis (XVIIIa. atuntasis deimtmetis XIXa. pradia), tarpukario Lietuvos vietimo
laikotarpis (19181940m.) su ugdymo paradigm kaita visumikai nesietinos.
2. Lietuvos istorijoje inomas valstybinio masto vietimo reformas sieja svarbus bruoas: pabrta itin
reikminga vietimo taka valstybs raidai.
3. XXa. devintj deimtmet, klostantis istorinei galimybei atkurti nepriklausom Lietuvos valstyb,
imamasi kurti savarankiko Lietuvos vietimo model. 1988m. gruodio8d. paskelbiama Lietuvos
TSR vidurins bendrojo lavinimo mokyklos koncepcija ikelia paradigmikai nauj humanizmo
idjomis paremt mokyklos udavin atsigrti
mog kaip absoliui vertyb: puoselti jo fizin
ir psichin prigimt, sudaryti slygas atsiskleisti jo
individualybei, paadinti siekim per saviaukl ir
savikr tapti asmenybe.

25

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Ramut Bruzgeleviien, Loreta adeikait

4. Kardinal ugdymo paradigm virsm lm ideologini paradigm virsmas: 1990m. atkuriama
Lietuvos valstyb, deklaruojama, kad ji bus demokratin, todl formuluojamas ugdymo tikslas ugdyti laisv, savarankik, demokratik
mog. Asmuo absoliuti vertyb, jo prigimtis
puoseljama, jam padedama atskleisti bendrsias
vertybes ir grsti jomis savo gyvenim, ugdomas
kritikai mstantis, savarankikai veikiantis, atsakingai sprendiantis Lietuvos valstybs pilietis.
5. Lietuvoje vykdoma vietimo reforma, pradta
modeliuoti XXa. devintojo deimtmeio pabaigoje, sistemine tapusi atkrus Lietuvos valstyb
1990m., yra paremta kardinaliu ugdymo paradigm virsmu: klasikin ugdymo paradigma keiiama laisvojo ugdymo humanistine paradigma.
6. Tokia ugdymo paradigm kaita yra unikalus reikinys Lietuvos vietimo istorijoje.

Literatra
1. Ambrazeviius J. Kelias mokykl reform//
Naujoji romuva. 1933, Nr. 126 / cit. i: Lietuvos
mokykla ir pedagogin mintis 19181940m.,
Antologija, III t. / sud. T.Bukauskien. Vilnius:
Mintis, 1996.
2. Aramaviit V. Ugdymo samprata. Mokomoji
priemon. Vilnius: VU leidykla, 1998.
3. Bitinas B. Lietuvos mokykla: ugdymo paradigmos kaita // Ugdymo problemos. Mokslo darbai, t.IV (XXXI). Vilnius: Pedagogikos institutas, 1998.
4. Bitinas B. Ugdymo filosofija. Vilnius:
Enciklopedija, 2000.
5. Bruzgeleviien R. Lietuvos vietimo krimas
19881997 : [monografija]. Vilnius: Sapn
sala, 2008.
6. Bruzgeleviien R. Lietuvos vietimo reforma
ugdymo paradigm kaitos aspektu 19881997:
daktaro disertacija. Vilnius: VPU leidykla,
2007.
7. Chreptaviiaus J. L. Lietuvos pakanclerio, kalba
Lietuvos vietimo provincijos 1781 m. vidurini
mokykl vadov suvaiavime // Vilniaus universiteto Mokslin biblioteka. F. 2 DC.B. 30. L.7
/ cit. i: Juas M. vietimo epochos kultra //
Juas M., Lukait I., MerkysV. Lietuvos istorija nuo seniausi laik iki 1917 met. Vilnius:
Mokslas, 1988.
8. Duoblien L. iuolaikin ugdymo filosofija: refleksijos ir dialogo link. Mokymo priemon auktosioms mokykloms. Vilnius: Tyto alba, 2006.
9. Estijos vietimo reforma. Vilnius, 1988.

26

10. Foucault M. Disciplinuoti ir bausti. Kaljimo

gimimas. Vilnius: Baltos lankos, 1998.
11. Jonynien V. Ugdymo turinio program pertvarka // Lietuvos vietimo reformos gairs / sud.
P. Derekeviius. Vilnius: Valstybinis leidybos
centras, 1993.
12. Juodaityt A. Ikimokyklinio ugdymo sistemin kaita Europos Bendrijos ir pokomunistinse
alyse // Acta Paedagogica Vilnensia. 2001,
Nr.8.
13. Kuhn T. S. The Structure of Scientific
Revolutions. Chicago: University of Chicago
Press, 1962.
14. Kuolys D. vietimas ir valstyb // Edukacinei
komisijai 230, Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijai 85. Konferencijos
straipsni praneimai. vietimo naujienos,
2004, 6priedas.
15. Lepekien V. Humanistinis ugdymas mokykloje. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1996/
cit. Perls F. Gestalt Therapy Verbatim. Moab,
Utah: Real Pople Press, 1972.
16. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. Projektai. Vilnius: Leidybos
centras, 1994.
17. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. Projektai. Vilnius: Leidybos
centras, 1997.
18. Lietuvos vietimo koncepcija. Vilnius, 1992.
19. Lietuvos TSR vidurins bendrojo lavinimo mokyklos koncepcija. Projektas // Tarybinis mokytojas. 1988, Nr. 98.
20. Lukien M. Demokratin ugdymo mintis
Lietuvoje. XVIIIa. antroji XIX a. pirmoji
pus. Vilnius: Mokslas, 1985.
21. Lukien M. Jungtys / sud. R. Bruzgeleviien.
Vilnius: Alma littera, 2000.
22. Motuzas R. Lietuvos vidurins mokyklos raidos 19181940 metais pedagogins kryptys.
Vilnius: Leidybos centras, 1995.
23. Niemis A. Mediaga Lietuvos mokyklos reformai // Lietuvos mokykla ir pedagogin
mintis 19181940 m. Antologija, t. III / sud.
T.Bukauskien. Vilnius: Mintis, 1996.
24. Papekys P. Ms laimjimai vietimo dirvoje// Lietuva 19181938. Kaunas, 1938/
cit. i: Lietuvos mokykla ir pedagogin mintis 19181940 m., Antologija, t. III/ sud.
T.Bukauskien. Vilnius: Mintis, 1996.
25. Paurien A. Profesin mokykla // Tautin mokykla, t. 1. Mokykl tip koncepcij projektai.
Kaunas: viesa, 1989.

Ugdymo paradigm kaita XXXXIa. sandroje unikalus Lietuvos vietimo istorijos reikinys
26. Rakauskas J. vietimo reforma Lenkijoje ir
Lietuvoje XVIIIa. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1994.
27. Senge P., Cambron-McCabe N., Lucas T.,
SmithB., Dutton J., Kleiner A. Schools
that learn. A Fifth Discipline Fieldbook for
Educators, Parents and Everyone Who Cares
about Education. New York: Doubleday,
2000.
28. Stokus K. Projektuojame XXI ami, arba
vilgsnis pro Bendrj program lang//
Diena. 1995, Nr. 31.
29. idlauskas A. Edukacins komisijos krimas ir
mokykl pertvarkymas // Vilniaus universiteto istorija. Vilnius: Mokslas, 1976 / remiasi:
Edukacins komisijos ratai Lietuvos Vyriausiajai
mokyklai 17811794 m. / VUB, DC 30, 1.5.
30. Valatkien S. Visuminio ugdymo problema naujosios pedagogikos teorijoje ir praktikoje // Acta
Paedagogica Vilnensia. 2005, Nr. 15.

31. Vilniaus universiteto istorija. 2007 // Prieiga

per internet: <http://www.vu.lt/site_files/lnfS/
leidiniai/Vilniaus_universitetas_1579-2004.
pdf>.
32. Visuotin lietuvi enciklopedija. T. VIII.
Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2005.
33. Vitkauskait M. Praktinis asmenybs ugdymo
modelis priekario Lietuvoje// Mokymo ir aukljimo klausimai. T.XXV / sud. E. Lekeviius.
Vilnius: Pedagogikos institutas, 1993.
34. adeikait L., Motiejnien E. Curriculum
development Changes and Challenges //
Innovation durch Bildung / Innovation by
Education. 2004, p.101114. ISBN-63137969.
35. . - .
.
, 1988.

Summary
Ramut Bruzgeleviien, Loreta adeikait
THE SHIFT IN THE EDUCATIONAL PARADIGM OF THE LATE 20th
AND THE EARLY 21st CENTURIES IS A UNIQUE PHENOMENON IN THE
HISTORY OF LITHUANIAN EDUCATION
The issues of the shift in the educational paradigm in the course of educational reforms of national scale
performed in Lithuania are discussed in the article.
Key words: educational reforms, classical educational paradigm, paradigm of free education, humanistic
education.
There have been two educational reforms of prevailing and national scale in Lithuania. Those were the
proceedings of Educational commission of the Lithuanian and Polish state in the late 18th and the early 19th
centuries and the development of Lithuanian education during the interwar period in 19181940. The article
concentrates on the aspects of educational paradigms of these reforms, such as how was the purpose of educational system perceived, what goals of education were raised, what image of educated personality was formulated as well as what educational conception prevailed. The educational reform of the late 20th and the early
21st centuries is analyzed on the grounds of the same concepts.
The theme of the shift in educational paradigms is nowadays widely discussed among the Lithuanian researchers of educology in various aspects. However, the problematic question is whether researchers of educology and other sciences, as well as the educational community and society in general have really perceived the
real scale and historical importance of the unique work that was started in 1988, when the first independent
conception of the Lithuanian education was created, and that was developed into the educational conception of
independent state of Lithuania in 1992. Therefore, the authors object of investigation is this particular aspect
of the historical uniqueness of the shift in educational paradigms implemented by the Lithuanian educational
reform.
The purpose of investigation: to uphold the relevance of the uniqueness of the shift in educational paradigms implemented by the Lithuanian educational reform.
The methods of investigation: analyses of scientific literature and documentary sources, as well as comparative analyses.

27
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Ramut Bruzgeleviien, Loreta adeikait

The conception of paradigm is based on that offered by T.S.Kuhn in 1962. A paradigm is defined as a historically developed system of attitudes towards certain phenomena, in this case education, which builds up on
the whole of respective theoretical and methodological prerequisites. It is assumed that educational paradigms
are defined by peculiarity of certain historical period.
The conclusions drawn in the article are as follows:
There have been no significant periods that would have led to creation of democracy in the Lithuanian
history until the late 20th and the early 21 centuries. Therefore none of the previous educational reforms of
prevailing or national nature, such as the proceedings of Educational commission in the late 18th and the early
19th centuries or the development of Lithuanian education during the interwar period in 19181940, are to be
related with the shift in educational paradigms implicitly.
In the late 1980s, when a historical chance to restore the independent state of Lithuania was opening, steps
were taken to create an independent model of the Lithuanian education. A new conception of the secondary
education of the Soviet Lithuanian Republic was proclaimed in December 8, 1988 and it outlined a new paradigmatic task of humanistic nature for the Lithuanian school. The task was to acknowledge a human being as
an absolute value, to nurture his physical and moral nature, to provide favorable conditions for unfolding of his
individuality, to stimulate his endeavor to develop a personality through self-education and self-creation.
Cardinal transformation of educational paradigms was determined by the shift in ideological ones. After the
independence of Lithuania was restored in 1990, the goal to create a democratic state was declared and a new
aim of education was defined to educate a human being pursuing virtues of freedom, independence and democracy. An individual was regarded as an absolute value; the education was to be aimed to cherish his individual
nature, to help an individual to reveal common virtues and to rely upon them when building personal life, to
educate a critical, independent and responsible citizen of Lithuania.
The Lithuanian educational reform, that was introduced in the late 1980s and was implemented on a
systematic basis after the independence of Lithuania was restored in 1990, relies on a cardinal conversion of
educational paradigms: the classical educational paradigm is being replaced by humanistic paradigm of free
education.
This shift in educational paradigms is a unique phenomenon in the history of the Lithuanian education.
Vilniaus pedagoginis universitetas,
Edukologijos katedra
Socialins komunikacijos institutas
teikta 2008 m. sausio mn.

28

Rimantas Lauackas, Genut Gedvilien, Vidmantas Ttlys, Daiva Juozaitien

MOKYTOJ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO POREIKIAI
Anotacija. Straipsnyje aptariamos mokytoj kvalifikacijos tobulinimo teorins prielaidos bei analizuojami bendrojo lavinimo ir profesini mokykl
mokytoj kvalifikacijos tobulinimo poreiki tyrimo
rezultatai.
Esminiai odiai: kvalifikacijos tobulinimas,
veiksniai, poreikiai.
vadas. Permainos moksle ir technikoje, socialins
transformacijos skatina keistis ir kelia naujus reikalavimus mokytojo karjerai tobulti, reflektuoti, nagrinti, pltoti turimas kompetencijas ir gyti naujas, t.y.
mokytis vis gyvenim, siekiant prisitaikyti prie nuolat
kintani gyvenimo ir veiklos slyg. iame kontekste mokytojas turt kurti toki terp, kurioje kaupt
savo gyvenimikj patirt, o mokykla bt ta vieta,
kuri turt takos tokios patirties kaupimui ir bt
susijusi su kitais aplinkos elementais. Tirti tradicinius
veiklos bdus, poreikius ir galimybes bei keisti nuostatas pagal gyvenamojo laikotarpio reikalavimus siekia
pragmatin ugdymo filosofija. Pragmatikai mogaus
gyvenimo esm suvokia kaip veikl. Remiantis iuo
poiriu, pabriama, kad tradicinius veiklos bdus
reikia keisti, atsivelgiant kaitos tendencijas [7].
Pastebimas prietaravimas tarp iaugusi profesini reikalavim ir turimo profesinio pasirengimo.
Kvalifikacija nra aminas dalykas. Dekvalifikavimsi skatina nuolat vykstanti veiklos charakteristik
kaita [8, p.38]. Profesins kvalifikacijos tobulinimas
labiausiai lemia ugdymo proceso skm, todl j tobulinti reikia nuolat. Nauja mokymosi paradigma
kelia naujus reikalavimus mokytojui: gebjim dirbti
vairiose mokymosi aplinkose, nauj idj skleidim,
ini ir laimjim vertinim, informacinio ratingumo poreik, nauj mokymo metod iekojim. Darbo organizavimo bei planavimo kaita lemia mokykl
program reikalavim kait: sudtingja mokymo
program turinys, isami ini reikalauja egzaminai
ir pan. Iaugo mokytojo atsakomyb parengti mokinius taip, kad pradj savarankik gyvenimo keli
jie turt ne tik reikiam ini, bet ir matyt savo
gyvenimo perspektyv. Svarbu ne tik tai, ko mokiniai
mokomi, bet ir kaip mokomi, kokia paties mokytojo
kvalifikacija, mokymo(si) poreikiai, nes mokytojo inios, gebjimai bei galimybs turi lemiamos reikms
mokini mokymuisi ir rezultatams. Mokytojui nebepakanka turim pedagogini kompetencij. ini
visuomen kelia naujus reikalavimus mokytojui: mokytojas mokymo(si) galimybi krjas (ne ini tu-

rtojas ir perteikjas), atliekantis mokymosi eksperto,

koordinuotojo, motyvavimo ir mokymo(si) proceso
aktyvinimo vaidmenis. Taigi mokymasis traktuojamas
kaip permanentinis procesas, motyvuojanti veikla,
inspiruojanti ir paties mokytojo vaidmens kait.
Tyrimo problema. Spariai kintant mokymo ir
mokymosi aplinkai bei mokymo(si) proceso reikalavimams keiiasi ir reikalavimai mokytoj kvalifikacijai.
Tai sukuria naujus mokytoj kvalifikacijos tobulinimo poreikius ir nulemia informacijos apie iuos poreikius trkum. Todl ikyla btinyb nustatyti iuos
kintanius poreikius ir j gyvendinimo galimybes.
Tyrimo objektas mokytoj kvalifikacijos tobulinimo poreikiai.
Tyrimo tikslas nustatyti bendrojo lavinimo mokykl mokytoj kvalifikacijos tobulinimo poreikius.
Tyrimo udaviniai:
1. Atskleisti mokytoj kvalifikacijos tobulinimo poreiki kaitos teorines prielaidas.
2. Empirikai nustatyti mokytoj kvalifikacijos tobulinimo poreikius.
Mokytoj kvalifikacijos tobulinimo poreiki kaitos teorins prielaidos
Mokytojo kvalifikacijos tobulinimo poreikiai
nuolat kinta, atsivelgiant vairius iorinius ir vidinius vietimo sistemos kaitos veiksnius. i sveika tarp
kaitos veiksni ir mokytojo kvalifikacijos tobulinimo
poreiki apima visas mokytojo veiklos sritis. Mokymo proceso demokratizavimas ir didjantis atvirumas
rinkai bei veiklos pasauliui i esms keiia mokymo
turinio supratim ir jo krimo principus. Mokymo
turinys tampa ne toks steriliai akademinis ir grietai
apibrtas disciplin rib, j traukiamos vadinamosios kasdiens inios ir veiklos patirtis, jo sudarymas
tampa ne tik siauros specialist grups, bet vis mokytoj veiklos udaviniu, danai traukiant veikjus,
esanius u mokymo proceso rib darbdavius, vairi kit srii ekspertus, jo struktra tampa ne tokia
vientisa vyksta moduliacijos procesas, nyksta ribos
tarp akademini ir profesini ini [6]. Visa tai ikelia naujus mokytojo kompetencijos poreikius ir
daro tak mokymo bei mokymosi laimjim vertinimo metodikos kaitai, plaiau taikant vairius naujus
metodus, kurie sudaro galimybes savarankikam mokymuisi ir darbui grupse, taikant vairias lanksias
mokymo(si) formas (nuotolinis mokymasis). Taip pat
daroma taka nauj mokymo ir mokymosi laimjim
vertinimo metod krimui ir taikymui, labiau orien-

29

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Rimantas Lauackas, Genut Gedvilien, Vidmantas Ttlys, Daiva Juozaitien

tuotam mokymosi laimjimus. Anot M.Youngo, ie
pokyiai kuria savotik revoliucij mokymo proceso
srityje, kai centre pamau sitvirtina pats besimokantysis ir jo pasirinkimai, o ne vietimo institucijos ir j
ekspertai. Visa tai reikalauja i mokytoj ne tik nuolat
tobulinti kvalifikacij, bet ir nuolat tyrinti kintanius
kvalifikacij tobulinimo poreikius. Nustatant ir vertinant iuos poreikius btinas platus poiris, apimantis ne tik vidinius mokymo proceso aspektus, bet ir
kuo daugiau vairi iorini veiksni.
Kvalifikacijos tobulinimas neatsiejamas nuo kvalifikacijos, kompetencijos ir kompetentingumo, kaip
pagrindini darbo vertinimo indikatori. ios definicijos padeda plaiau atskleisti ir suvokti pat kvalifikacijos tobulinimo fenomen [12]. Pedagog rengimo koncepcijoje teigiama, kad pedagogo kvalifikacija
suteikiama asmenims, gijusiems bendrj kultrin,
dalykin ir profesin kompetencij, atlikusiems pedagogin stauot ir ilaikiusiems kvalifikacin egzamin.
Mokytoj profesijos kompetencijos aprae iskiriamos
mokytoj kompetencijos: bendralkultrins (lemia
skming veikl konkreioje kultroje); profesins
(reikalingos skmingai bendrajai ugdymo veiklai, jos
nespecifikuojant pagal ugdymo turinio sritis); bendrosios (reikalingos mokytojo veiklai ir galimos perkelti
i vienos ries veiklos kit, kuri ugdymas didia
dalimi paremtas asmeninmis savybmis); specialiosios
(lemianios skming jo veikl konkreioje ugdymo
turinio srityje). Suderinus ias kvalifikacij ir kompetencij sampratas, galima sudaryti toki mokytojo
kvalifikacijos struktr (r.1 pav.):

Dalykins (specialiosios) mokytojo kompetencijos gyjamos auktojoje mokykloje. Nuolatinio

mokymo(si) procese ypa ikyla btinyb tobulinti profesines ir didaktines kompetencijas, nes inios
sensta, atsiranda nauj, keiiasi ir ugdymo turinys.
Skmingai ugdymo veiklai reikalingas didaktikos
(mokymo(si) imanymas. Bendrosios kompetencijos
reikiasi visose veiklos srityse. Jaunystje gytas isilavinimas netenkina viso gyvenimo reikalavim. Kaip
teigia A. Hargreavesas, ugdymo programos, pagrstos
konkreiomis iniomis ir nenuginijamais faktais bei
t ini siminimu, tampa beverts [5, p. 90]. vietimo galimybs yra labai isipltojusios ir turi enklinti
alies vietimo vizijas ir reformas, ypa keiiant mokymo turin ir metodus. Btina slyga tobulti profesine
prasme ir siekti karjeros yra mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas. Mokytoj kvalifikacijos tobulinimo
ir mokymosi vis gyvenim ssajos yra tapusios vairi
mokslini tyrim objektu. V.Grinceviien atliko
tyrim (19881995 m.m.), kurio tikslas socialiniu
pedagoginiu aspektu ianalizuoti mokytoj poir
kvalifikacijos tobulinim (tstin mokymsi). Apklausti bendrojo lavinimo mokykl mokytojai i keturi
Lietuvos region (11004 respondentai). Tyrimas parod gana negatyv poir pedagog kvalifikacijos
tobulinim ir atestavimo institucij veikl. 70proc.
skeptikai vertino i institucij veikl, 27proc. nurod, kad i institucij veikl btina keisti i esms
arba tobulinti 44proc. [4]. M. Barkauskait atliko
tyrim, kuris parod, kad kvalifikacijos tobulinimas
mokytojui tampa reikmingas tada, kai jis pats ir mo-

1 pav. Mokytojo kvalifikacijos struktra

30

Mokytoj kvalifikacijos tobulinimo poreikiai

kykla pastebi realius rezultatus, vertina ir susieja su
mokini mokymo kokybs gerjimu. Tyrimas atskleidia svarbiausius mokymosi veiksnius: naujos patirties taikym veikloje, metodikos inias, bendravim
ir bendradarbiavim, nauj patirt. Daroma ivada,
kad besimokantys mokytojai daro didel tak vidinei
ir iorinei ugdymo institucijos kultrai [1]. Vilniaus
universiteto Sociologijos katedra 2004 m. atliko tyrim Mokytoj kvalifikacijos tobulinimo poreiki
tenkinimas, kurio tikslas yra itirti mokytoj kvalifikacijos tobulinimo paslaugas ir mokytoj tobulinimosi poreikius (http://www.smm.lt/svietimo_bukle/
tyrimai.htm.). Tyrimas atskleid, kad skirtingos mokytoj kartos galimyb mokytis vis gyvenim priima
skirtingai jaunesniems tai labiau priimtina nei vyresniems. J.Dautartas, N.Ruktelien atliko tyrim,
kurio tikslas atskleisti Utenos rajono pedagog mokymosi vis gyvenim motyvacij ir nustatyti nuolatinio
mokymosi tak pedagog gyvenimo kokybei. Buvo
apklausti 245pedagogai, dirbantys formaliojo vietimo sistemoje. Didioji dauguma pedagog nurod
mokymosi vis gyvenim btinyb. Kaip svarbiausius
mokymosi motyvus pedagogai vardijo nor neatsilikti
nuogyvenimo ir nor tapti profesionaliems. Kaip pagrindin mokymosi bd pedagogai vardijo neformalj mokymsi: mokymsi seminar bei kurs metu,
mokymsi formaliuoju bdu. Tyrimas atskleid, kad
pedagogai mokosi savarankikai, taiau nepripasta

savaiminio mokymosi kaip mokymosi bdo, vertindami tik (ne)formalj mokymsi, t.y. kai suteikiami diplomai ar paymjimai; savivieta, j nuomone,
nra populiarus mokymosi bdas [3].
Mokytojo kvalifikacijos tobulinimas i esms yra
svarbus jo karjerai. R.Lauackas ir kt. vardija du
profesins kvalifikacijos tobulinimo tikslus: profesin
prisitaikym ir profesin tobuljim. Profesinio prisitaikymo bruoas reaguoti pasikeitusius kvalifikacinius reikalavimus, kai sprendiamas prietaravimas
tarp mokytojui iaugusi reikalavim ir jo pasirengimo. Kvalifikacijos tobulinimo tikslas atitikti auganius reikalavimus. Profesins kvalifikacijos tobulinimas sudaro galimybes judti horizontaliai (veikla
susijusi su profesiniu specializavimusi) arba vertikaliai (uimti pareigas, kurias vykdyti reikia nauj
mokjim), t.y. vykdyti tas veiklos funkcijas, kurias
atitinka papildomai gyta kvalifikacija. Mokytoj kvalifikacijos tobulinimo siekis yra atnaujinti ir pagilinti
bendrsias ir dalykines kompetencijas, panaudojant
profesinio mokymo galimybes ir sudtingjanius veiklos reikalavimus [9; 11].
Karjera nebtinai turi bti kvalifikacijos tobulinimo pasekm. Kai kvalifikacijos tobulinimas yra orientuotas prisitaikym prie kintani slyg, jis nedaro
takos teigiamiems karjeros pokyiams, nes tam reikalinga ir aktyvi asmenin pozicija. Taigi galima teigti,
kad kvalifikacijos tobulinimas nulemtas dviej pa-

2 pav. Kvalifikacijos tobulinim lemiantys veiksniai, planuojant profesin karjer

31
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Rimantas Lauackas, Genut Gedvilien, Vidmantas Ttlys, Daiva Juozaitien

grindini veiksni: iorins btinybs, t.y. aplinkos
keliam reikalavim, ir paties asmens vidins motyvacijos, apsisprendimo, smoningo suvokimo kryptingai siekti karjeros ir j planuoti (r. 2 pav.).
Planuojant karjer kvalifikacijos tobulinimas reikalauja abiej veiksni: objektyvi (iorini) ir subjektyvi (vidini) vertinimo bei j derms. Aplinkos (objektyvs) ir asmeniniai (subjektyvs) veiksniai,
j kaita reikalauja i mokytojo ir prisitaikyti prie kintani slyg ir vertinti save i naujo. Mokytoj kvalifikacijos atitikimo nuolat kintantiems profesiniams
reikalavimams siekis ikelia mokymosi motyvacijos
svarb, nes naujovs savaime neskatina nei kvalifikacijos tobulinimo nei karjeros pltots, t.y. kvalifikacijos
problema egzistuoja tol, kol nuolatinis mokymasis netampa sudtine asmens sitikinim dalimi [12]. Mokytoj kvalifikacijos tobulinimas turi bti derinamas
su mokykloje vykstania veikla, siekiant j pagerinti,
ir turi remtis pai mokytoj iniciatyva bei atsakomybe.
Mokytoj kvalifikacijos tobulinimo poreiki nustatymas
Vytauto Didiojo universitetas kartu su Lietuvos
pramons, prekybos ir amat rm asociacija atliko
tyrim, kuriuo buvo siekta nustatyti bendrojo lavinimo ir profesini mokykl mokytoj kvalifikacijos
tobulinimo ir mokymosi poreikius. Tyrimui pasirinkti
Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauli ir Panevio apskrii mokykl ir profesini mokykl mokytojai. Apklausoje dalyvavo 2000 mokytoj i bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokykl. I j 84,49proc.
moter ir 15,51 proc. vyr. Duomen analizei taikyti
ie metodai: anketavimas, apraomosios statistikos
metodai: dani lentels, vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir standartins vidurkio paklaidos, stulpeli ir
linij diagramos; skali patikimumo analiz: Likerto
skals ir Cronbach alfa koeficientai; nepriklausom
imi vidurki palyginimas (t-kriterijus); statistiniai
ryiai: Pirsono, Spirmeno ir Kendalo koreliacijos koeficientai; faktorin analiz. Duomenys tvarkyti taikant
Microsoft Excel ir SPSS programas.
Dauguma respondent (62,13 proc.), dalyvavusi
apklausoje, auktj isilavinim gijo iki 1990m. I j
16,64 proc. yra gij bakalauro laipsn ir 11,87proc.
magistro kvalifikacin laipsn. Tik 6,33 proc. apklaustj turi auktesnj isilavinim, 0,78proc. turintys
moksl daktaro laipsn ir 2,25proc. dalyvi nenurod savo isilavinimo. Minimal sta (iki 1met)
turi 2,17proc. ir maksimal (per 50 met) sta turi
2,25proc. respondent. Pagal respondent kvalifikacij daugiausiai apklausoje dalyvavo vyresnij
mokytoj (49,13 proc.) ir mokytoj metodinink

32

(29,90proc.) bei mokytoj (17,85 proc.). Maiausiai apklausoje dalyvavo mokytoj ekspert (tik
3,12proc.). Gauti duomenys rodo, kad kvalifikacijos
grupse pasiskirst netolygiai.
I viso buvo pateikta 14 klausim blok. Kiekvieno bloko klausimai sudaro Likerto skal, matuojani
tam tikr bloko klausimams bendr reikin ar savyb.
Kad bt sitikinta, jog blok klausimai tikrai sudaro
skales, atlikta skali patikimumo analiz [14].
Pirmajame bloke pateikti klausimai, kaip mokytojai vertina turimas inias ir gebjimus iskirtose mokymo proceso planavimo srityse. i duomen analiz
leido suinoti, ar turim ini ir gebjim pakanka
nustatyti mokini gabumus, pasirengimo mokymuisi
lyg, j polinkius mokymosi srityse, kaip mokytojai
vertina savo gebjimus tinkamai parengti dalyko mokymo program ir temin plan, naudojantis dalyko
standartu. 66,0 proc. respondent teig turintys pakankamai ini ir gebjim nustatyti mokini gabumus ir tik 2,9 proc. kad j nepakanka (20,2 proc.
daugeliu atvej pakanka ir 10,8 proc. daugeliu atvej
nepakanka). 50,6 proc. nurod, kad pakanka turim
ini ir gebjim nustatyti mokini pasirengimo mokymuisi lyg (ini lyg), 39,0 proc. daugeliu atvej pakanka, 7,9 proc. daugeliu atvej nepakanka ir
2,5 proc. nepakanka. Daugiau nei pus apklaustj
nurod pakankamai gerai gebantys nustatyti mokini
polinkius mokymosi srityse 66,6 proc., beveik ketvirtadalis 24,7 proc. daugeliu atvej pakankamai,
5,6proc. daugeliu atvej nepakankamai, 3 proc.
nepakankamai (0,70**). Geriausiai savo pasirengim
respondentai vertino, atsakydami, kaip jiems sekasi
parengti dalyko mokymo program, naudojantis dalyko standartu. Net 72,1 proc. atsak, kad jiems pakanka ini ir gebjim, 21,2 proc. daugeliu atvej
pakanka, 4,2 proc. daugeliu atvej nepakanka ir tik
2,4 proc. nepakanka (0,11** ) (r. 3pav.). Parengti dalyko mokymo temin plan, naudojantis dalyko
standartu, pakanka turim ini ir gebjim taip
teigia 59,4proc. apklaustj, 29,7 proc. daugeliu
atvej pakanka, 6,8 proc. daugeliu atvej nepakanka ir 4,0proc. nepakanka. Panaiai respondentai
atsak klausimus apie tai, kaip jiems sekasi parengti
mokymui pagal temin plan reikalingas metodines
priemones ir parengti arba parinkti mediag papildomam, savarankikam mokini mokymuisi (0,88**).
Atsakymai pasiskirst panaiai pirmj klausim
41,8 proc. atsak, kad pakanka, 14,3 proc. daugeliu
atvej nepakanka, 7,2 proc. nepakanka, antrj,
kad pakanka, atsak 41,6 proc., 34,1 proc. daugeliu
atvej pakanka, 16,2 proc. daugeliu atvej nepakanka ir 8,1 proc. nepakanka. Anketos duomenys rodo,
kad sunkum nekyla ir rengiant dalyko mokymo

Mokytoj kvalifikacijos tobulinimo poreikiai

3 pav. Dalyko mokymo programa, naudojant standart

39,3
31,5
18,3
10,8
Pakanka

Daugeliu atvej pakanka

Daugeliu atvej nepakanka

Nepakanka

4 pav. Specialij poreiki mokini mokymosi poreikiai ir galimybs

program arba temin mokymo plan, atsivelgiant
mokini karjeros projektavimo poreikius: 61,1proc.
mokytoj pakanka ini ir gebjim, 29,5proc.
daugeliu atvej pakanka, 6,2 proc. daugeliu atvej
nepakanka ir 3,1 proc. nepakanka.
Silpniau savo inias vertina respondentai, atsakydami klausim, kaip giliai jie supranta specialij
poreiki mokini mokymosi poreikius ir galimybes.
Tik 39,3 proc. atsak, kad turim ini ir gebjim
pakanka, panaiai 31,5 proc. daugeliu atvej pakanka, net 18,3 proc. daugeliu atvej nepakanka bei
10,8proc. nepakanka (0,106**) (r. 4 pav.).

Savo sugebjimus parengti mokymo mediag

specialij poreiki turintiems mokiniams tiriamieji
vertino kur kas geriau net 60,8 proc. atsak, kad
jiems pakanka ini ir gebjim, 34,2 proc. daugeliu
atvej pakanka, 3,1 proc. daugeliu atvej nepakanka ir tik 1,8 proc. nepakanka (0,91**) (r.5pav.).
6 pav. pateiktas bendras respondent atsakym
vertinimas ir dinamika pakankanepakanka skalje.
Tai pirmasis anketos klausim blokas. Gauti duomenys parod, kad respondentai gerai vertina savo inias
ir gebjimus. Respondentai savo gebjimus visose
analizuotose mokymo proceso planavimo srityse ver-

33
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Rimantas Lauackas, Genut Gedvilien, Vidmantas Ttlys, Daiva Juozaitien

60,8

34,2

3,1
Pakanka

Daugeliu atvej pakanka

1,8

Daugeliu atvej nepakanka

Nepakanka

5 pav. inios ir gebjimai rengiant mediag specialij poreiki mokiniams

Pakanka

Daugeliu atvej pakanka

Daugeliu atvej nepakanka

Nepakanka

6 pav. Mokytoj inios ir gebjimai, planuojant mokymo proces

(A nustatyti mokini gabumus, atsivelgiant j turimas inias ir gebjimus; B nustatyti mokini pasirengimo
mokymuisi lyg (ini lyg), atsivelgiant j turimas inias ir gebjimus; C nustatyti mokini polinkius mokymosi
srityse; D parengti dalyko mokymo program, naudojantis dalyko standartu; E parengti dalyko mokymo temin
plan, naudojantis dalyko standartu; F parengti mokymui pagal temin plan reikalingas metodines priemones;
G rengiant dalyko mokymo program arba temin mokymo plan, atsivelgti mokini karjeros projektavimo
poreikius; H parengti arba parinkti mediag papildomam, savarankikam mokini mokymuisi; I suprasti
specialij poreiki turini mokini mokymosi poreikius ir galimybes; J parengti mokymo mediag specialij
poreiki mokiniams)
tino kaip pakankamus. Kiek kritikiau buvo vertintos
kompetencijos, reikalingos parengti mokymui pagal
temin plan reikalingas metodines priemones ir parengti arba parinkti mediag papildomam ir savaran-

34

kikam mokymuisi. 41,8 proc. respondent nurod,

kad jiems pakanka kompetencij parengti mokymui
pagal temin plan reikalingas metodines priemones,
41,6 proc. paymjo, kad jiems pakanka, panaiai

Mokytoj kvalifikacijos tobulinimo poreikiai

(kaip lyginamajam atsakyme), 2,6proc. nepakanka.
Dalyviai vardijo, kad neblogai jiems sekasi teikti mokiniams grtamj ry apie mokymosi laimjimus:
57,9 proc. nurod pakanka minim kompetencij,
atitinkamai daugeliu atvej pakanka 35,8proc.
(toks pat vienodas atsakymo ankstesn anketos klausim rodiklis), daugeliu atvej nepakanka 4,1proc.,
nepakanka 2,3 proc. Beveik pusei tiriamj
50,9proc. nesudaro sunkum kurti palanki mokymuisi psichologin aplink, 40,6proc. beveik
nesudaro, daugiau sudaro nei nesudaro 6,4 proc.,
kad sunku kurti toki aplink, atsak 2,2 proc. respondent. Sudtingiau, kaip vardijo patys tiriamieji,
yra sprsti mokymo ir mokymosi procese kylanius
konfliktus (0,119**) bei organizuoti darb klasje (0,135**), kurioje mokosi skirting galimybi
moksleiviai, iuos anketos klausimus respondentai
panaiai atsak: pakanka 41,2 proc. (pirmasis klausimas) ir 40,2 proc. (antrasis) daugeliu atvej pakanka atitinkamai 40,2 ir 37,1 proc., daugeliu atvej nepakanka 13,9 ir 17,1proc., nepakanka 4,7
ir 5,6proc. Respondentai kritikiausiai vertina savo
inias ir gebjimus, susijusius su mokymo metod
ir turinio pritaikymu specialij poreiki vaikams.
39,3 proc. respondent nurod, kad geba pritaikyti
mokymo metodus specialij poreiki moksleiviams,
34,9 proc. respondent paymjo, kad sekasi pritaikyti mokymo turin specialij poreiki turintiems
moksleiviams.
Panaus santykis ilieka tarp kit atsakym iuos
klausimus: tai, kad daugeliu atvej mokytojams pakanka kompetencij mokymo metod pritaikymui
specialij poreiki moksleiviams, nurod 38,3 proc.

respondent, o kad daugeliu atvej pakanka kompetencij mokymo turinio pritaikymui specialij poreiki turintiems moksleiviams 35,2 proc. respondent. Tai, kad mokytojams daugeliu atvej trksta
kompetencij, reikaling mokymo metod pritaikymui specialij poreiki turintiems moksleiviams, nurod 16,0 proc., o kad danai trksta kompetencij,
reikaling atitinkamam mokymo turinio pritaikymui,
nurod 18,6 proc. respondent. i kompetencij
nepakankamum paymjo atitinkamai 11,3proc.
respondent ir 6,3 proc. respondent.
Respondentai savo inias ir gebjimus iskirtose
mokymo proceso vykdymo srityse vertino iek tiek
kritikiau nei prie tai analizuotose mokymo proceso
planavimo srityse. Taiau respondent ini ir gebjim vertinimas pagal pateiktus atsakymus pakinta
tik labai neymiai. Ilieka ir labai panaus procentinis
pasiskirstymas. Nortsi atkreipti dmes respondent ypa ger savo gebjim parinkti mokiniams
tinkamus metodus vertinim 77,6 proc. respondent atsak, kad toki gebjim pakanka. vertindami
inias ir gebjimus idstyti mokiniams nauj tem
tik 48,6proc. teig, kad pakanka ini, ir 6,2proc.
nurod, kad nepakanka. Kadangi gebjimas parinkti mokiniams tinkamus metodus turi bti glaudiai
susijs su gebjimu idstyti mokiniams nauj tem,
gauta disproporcija mokytoj vertinimuose kelia tam
tikr abejoni. Remiantis iais duomenimis, galima
ikelti prielaid, kad ioje srityje mokytojams ikyla
tam tikr problem pritaikant turimas inias praktikoje, kitaip tariant, iek tiek trksta praktinio suvokimo apie mokiniams tinkam mokymo metod pritaikym (r. 7 pav.).

77,6

48,6

31,7
19,2
13,5
1,6
Pakanka

Daugeliu atvej pakanka

1,6

Daugeliu atvej nepakanka

A. Parinkti mokiniui tinkamus mokymosi metodus

6,2

Nepakanka

B. Idstyti mokiniams nauj tem

7 pav. Mokytoj gebjimas parinkti tinkamus mokymosi metodus ir idstyti nauj tem

35
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Rimantas Lauackas, Genut Gedvilien, Vidmantas Ttlys, Daiva Juozaitien

Analizuojant pirmojo bloko atsakymus buvo keliama prielaida, kad mokytojams trksta psichologini ini. i tendencija rykja ir atsakymuose pastarojo bloko klausimus. Lyginant su kitais duomenimis
pastebta, kad mokytojams kiek sunkiau sprsti mokymo ir mokymosi procese kylanius konfliktus (kad
pakanka ini ir gebjim nurod 41,2 proc., nepakanka 4,7 proc.), taiau pus j 50,9proc. nurod, kad jiems gerai sekasi kurti palanki mokymosi
aplink, tik 2 proc. nesiseka.
8 pav. pateikiamas bendras vertinimas pagal atsakym pasirinkimo skal, atsakant antrojo bloko
klausimus analizuojamose mokymo proceso vykdymo
srityse. Lyginant atsakymus 1-ojo (r. 4 pav.) ir 2-ojo
bloko klausimus, pastebimas maesnis atotrkis tarp
pakanka ir daugeliu atvej pakanka, kaip ir maesn vertinim procentin iraika.
Gauti koreliacijos koeficientai rodo, kad didjant
pedagoginiam staui ir esant auktesnei pedagoginei
kvalifikacijai mokytojai geriau vertina savo inias ir
gebjimus vairiose mokymo proceso vykdymo srityse. Taip pat irykjo, kad pedagogin kvalifikacija
labiau nei pedagoginis staas nulemia mokytoj inias

Pakanka

E
F
Daugeliu atvej pakanka

ir gebjimus vairiose mokymosi laimjim vertinimo

srityse (r = 0,11, p < 0,01).
du klausimus, kaip mokytojai vertina turimas
inias ir gebjimus skatinti moksleivi savarankik
mokymosi laimjim vertinim ir parengti mokymosi
laimjim vertinimo uduotis pagal pasirenkamus atsakym variantus: pakanka, daugeliu atvej pakanka,
daugeliu atvej nepakanka, nepakanka, visi respondentai atsak identikai, t.y. pagal ivardytus atsakymus nuoseklumas 59,4; 33,6; 4,8; 2,3 proc. kitus
du klausimus (pagal iskirtas kompetencijas): mainti
vertinimo keliam stres ir psichologin tamp bei
panaudoti mokymosi laimjim vertinimo rezultatus
mokymo ir vertinimo procesams tobulinti taip pat
atsak vienodai 52,9 proc. jog pakanka, daugeliu
atvej pakanka 38,0 ir 32,0 proc., daugeliu atvej nepakanka 6,6 ir 5,3 proc., nepakanka 2,5 ir
2,3proc.
Tyrim duomenys parod, kad labiausiai gebjim
stinga, vertinant isilavinimo standarte ir bendrosiose
programose ikelt mokymo tiksl laimjimus ir numatant mokymo proceso tobulinimo koreguojanias
priemones, net trijose pozicijose i keturi, lyginant

G
H
Daugeliu atvej nepakanka

Nepakanka

8 pav. Mokytoj inios ir gebjimai mokymo proceso vykdymo srityse

(A parinkti mokiniui tinkamus mokymosi metodus; B idstyti mokiniams nauj tem; C rengiantis pamokoms,
naudotis informacinmis technologijomis; D skatinti moksleivius savarankikai domtis dalyko tematika; E naudoti
aktyviuosius mokymosi metodus; F teikti mokiniams grtamj ry apie mokymosi laimjimus; G kurti palanki
mokymuisi psichologin aplink; H sprsti mokymo ir mokymosi procese kylanius konfliktus; I organizuoti
darb klasje, kurioje mokosi skirting galimybi moksleiviai; J pritaikyti mokymo(si) metodus specialij poreiki
moksleiviams; K pritaikyti mokymo turin specialij poreiki moksleiviams; L dalyko mokym integruoti
moksleivi karjeros konsultavim ir karjeros planavim)

36

Mokytoj kvalifikacijos tobulinimo poreikiai

atsakymus 3-ojo bloko klausimus, rezultatai emiausi 47,1 proc. nurod, kad pakanka, net 8,1 proc.
daugeliu atvej nepakanka ir nepakanka 2,8proc.,
taiau atsakymas daugeliu atvej pakanka 42,1
proc., prieingai, aukiausias i vis analizuojam
atsakym.
Apraytas rezultat panaumo tendencijas, kaip
mokytojai vertina savo inias ir gebjimus iskirtose
mokymosi laimjim vertinimo srityse, pagal vertinimo skal iliustruoja 9 pav.
Apibendrinant iuos duomenis galima teigti, kad
mokytojai yra gij pakankamas kompetencijas mokytoj laimjim vertinimo srityje. inias ir gebjimus
tiriamieji vertino pagal pateiktus atsakym variantus svarbumo didjimo seka nuo 1 nesvarbu iki
6 svarbiausia (r. 10 pav.). Mokytojos moterys
su didesniu pedagoginiu stau (kartu ir vyresnio amiaus) maiau linkusios tobulinti savo savo inias ir
gebjimus IKT naudojimo srityse. Taiau is noras
tobulinti savo inias ir gebjimus IKT naudojimo srityse statistikai reikmingai nesusijs su pedagogine
kvalifikacija.
Atsakym diapazonas labai vairus, todl iskirti
charakteringas tendencijas ar daryti labiau apibendrinanias ivadas vargu ar manoma. Galima bt

C
Pakanka

Daugeliu atvej pakanka

iskirti, kad labiausiai tiriamieji nort tobulinti

tekstins ir vaizdins mokymo(si) mediagos rengim
kompiuteriu (vardijo kaip svarbiausia 23,7 proc.)
(0,72**), mokomj kompiuterini program rengim net 25,1 proc., (taiau daugeliui tai nra svarbu18,5proc.) (0,85**), test rengim ir kompiuterinio testavimo program naudojim 24,6 proc.
respondent, 20,3 proc. respondent nurod poreik
tobulinti pagrindini interneto paslaug naudojim
(0,119*). Gauti duomenys leidia daryti prielaid,
kad respondent pasirengimas pakankamai skirtingas
kaip ir j poreikiai, kita vertus, galbt trksta tam tikr ini ir gebjim vertinti j reikmingum arba
jiems jie nra pakankamai svarbs mokymo procese.
Didel mokytoj pasirengimo dirbti su informacinmis technologijomis lygi vairov lemia tai, kad ios
kompetencijos daugeliu atvej yra gyjamos neformaliu ir savaiminiu bdu, mokantis savarankikai. Todl
svarbu numatyti ir parengti tokias metodines ir technines pagalbines priemones, kurios padt mokytojams savarankikai tobulinti kompetencijas, reikalingas darbui su informacinmis technologijomis.
Atsakymuose pateiktus klausimus dominuoja
danai ir retai tam tikrose pasirinkimo pozicijose.
Gauti duomenys parod, kad beveik visi apklaustieji

Daugeliu atvej nepakanka

Nepakanka

9 pav. Mokytoj inios ir gebjimai vertinant mokini mokymosi laimjimus

(A skatinti moksleivi savarankik mokymosi laimjim vertinim; B parengti mokymosi laimjim vertinimo
uduotis; C utikrinti vertinimo periodikum; D mainti vertinimo keliam stres ir psichologin tamp;
E analizuoti vertinimo rezultatus; F panaudoti mokymosi laimjim vertinimo rezultatus tobulinant mokymo ir
vertinimo procesus; G vertinti isilavinimo standarte ir bendrosiose programose ikelt mokymo tiksl pasiekim ir
numatyti koregavimo priemones mokymo procesui tobulinti)

37
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Rimantas Lauackas, Genut Gedvilien, Vidmantas Ttlys, Daiva Juozaitien

tekstins ir vaizdins mokymo(si) mediagos rengimas kompiuteriu

mokomj kompiuterini program rengimas
pagrindini interneto paslaug naudojimas
mokomj kompiuterini program ir interneto paslaug panaudojimas ugdymo procese
test rengimas ir kompiuterinio testavimo program naudojimas
internetini mokymosi aplink naudojimas
el. mokymosi metodins mediagos rengimas

10 pav. Mokytoj informacini ir komunikacini technologij inios ir gebjimai

(A tekstins ir vaizdins mokymo(si) mediagos rengim kompiuteriu; B mokomj kompiuterini program
rengim; C pagrindini interneto paslaug naudojim; D mokomj kompiuterini program ir interneto
paslaug panaudojim ugdymo procese; E test rengim ir kompiuterinio testavimo program naudojim; F
internetini mokymosi aplink naudojim; G el. mokymosi metodins mediagos rengim)
naudoja mokytojo aikinim net 96,2proc. ir tik
3,8proc. paymjo, kad retai arba niekada io metodo nenaudoja. Tai rodo, jog mokymosi procese rykiai
dominuoja mokytojas, mokinys per pamokas uima
pasyvaus klausytojo, o ne aktyvaus mokymosi proceso
dalyvio pozicij. Rezultatai vertinant atitinkamai taikomus metodus pasiskirsto tarp danai ir retai
darbas grupse 71,4 ir 28,7 proc., diskusij 72,5
ir 27,5 proc. ir atvejo analizs 66 ir 34proc. Respondentai iuos metodus vardijo kaip daniausiai taikomus j darbinje aplinkoje. Rezultatus iliustruoja
11 pav.

danai

Atsakydami, kaip danai respondentai taiko mokymo metodus, lavindami praktinius gdius laboratorijose, dirbtuvse, sporto aiktynuose ir salse, net
33,2 proc. respondent teig niekada netaikantys, retai 24,5 proc., danai 22,6 proc. ir labai danai
19,7 proc. Pagal visus parametrus atsakymai pasiskirst tolygiai naudojimo danumo majimo tvarka.
I gaut rezultat paaikjo, kad maiau nei pus
respondent (45,7 proc.) taiko refleksijos metod, retai
ir niekada netaiko 54,4 proc. Viena vertus, tai parodo
refleksijos metodo naujum Lietuvoje, kita vertus
neinaudojamas io metodo panaudojimo galimybes.

retai

11 pav. Daniausiai taikomi metodai

(A mokytojo aikinimas; B savarankika literatros analiz; C savarankikas darbas pamokoje; D darbas
porose; H praktini gdi lavinimas dirbtuvse; I vaidmen atlikim; J kitus metodus (nurodyti, jei taiko)

38

Mokytoj kvalifikacijos tobulinimo poreikiai

Taip pat iek tiek maiau respondent yra link taikyti
vairius kitus naujus mokymo(si) metodus: projekt
rengimo metod taiko 49,9 proc., netaiko 50,2
proc., praktini gdi lavinim laboratorijose, dirbtuvse, sporto aiktynuose ir salse atitinkamai 42,3
ir 57,7 proc., vaidmen atlikim 48,8 ir 51,2proc.
(r. 12 pav.).
Respondentai svarbiausius aktyviuosius mokymosi metod pranaumus vertino j svarbumo didjimo
seka (maiausias ir didiausias pranaumas). Kiekvienam pateiktam atsakymo variantui tiriamieji paymjo svarbumo laipsnius. Kaip svarbiausi dalyk respondentai nurod tai, kad aktyvieji metodai padeda
sudominti mokinius pamok metu (37,9 proc.). Taip
pat kaip didiausi pranaum turinius iskyr tuos

Labai danai

Danai

metodus, kurie gerina mokini tarpusavio santykius

ir santykius tarp mokytoj bei mokini (28 proc.);
o maiausiai pranaum skyr metodams, skirtiems
sudaryti geresnes galimybes mokiniams ireikti savo
mintis (4,8 proc.) ir ugdyti mokini gebjimus iklausyti kitus mons (4,1 proc.). Akivaizdu, kad mokytojai mano, jog aktyvs mokymosi metodai turi daug
pranaum. Lietuvoje atlikti tyrimai [13] rodo, kad
besiugdantis asmuo galt socializuotis aplinkoje, jis
turi bendrauti, mokytis bendradarbiauti, gebti pabti kito kailyje, priimti kit tok, koks jis yra. Kaip
matome, mokytojai neteikia didels reikms socialiniams gebjimams. Duomenys pateikti 13 pav.
Deimtajame klausim bloke buvo praoma
vertinti aktyvij mokymosi metod taikymo da-

Retai

Niekada nenaudoju

12 pav. Mokymo metod taikymo dinamika

40
35
30
25
20
15
10
5
0

1 maiausias pranaumas

6 didiausias pranaumas

13 pav. Aktyvij metod pranaumai

(A mokiniams domu taip dirbti; B geresns galimybs ireikti savo mintis; C ugdomas gebjimas iklausyti kitus
mones; D gerja mokini tarpusavio santykiai ir santykiai tarp mokytoj bei mokini; E kiti pranaumai)

39
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Rimantas Lauackas, Genut Gedvilien, Vidmantas Ttlys, Daiva Juozaitien

num pamokose. I tyrimo rezultat paaikjo, kad
35,8proc. respondent savo pamokose nuo 26 iki
50 proc. taiko aktyviuosius mokymosi metodus,
35,7proc. apklaust mokytoj taiko nuo 51 iki
75proc. ir tik 14,9proc. dalyvavusi tyrime aktyviuosius metodus taiko nuo 76 iki 100 proc. Mokytoj apklausos rezultatai rodo, kad aktyvij metod
taikymas jiems nra naujas reikinys.
Vienuoliktajame bloke buvo formuluojami klausimai siekiant isiaikinti, ar Lietuvos bendrojo lavinimo ir profesini mokykl mokytojai pamok metu
naudojasi informacini technologij teikiamomis
galimybmis, vertinant pagal pateiktus atsakym variantus taip, daniausiai taip, daniausiai ne ir
ne. Ianalizavus respondent atsakymus, pastebta,
kad 34 proc. apklaustj atsak taip, 28,1 proc. atsak, kad daniausiai taip. Taiau beveik ketvirtadalis pasisak, kad daniausiai nenaudoja 29,8proc. ir
7,9 proc. kad visikai nenaudoja.
Tryliktame klausim bloke respondent buvo praoma nurodyti mokymosi laimjim vertinimo bdus
pagal pateikt naudojimo danumo intensyvumo skal labai danai / danai, retai ir niekada nenaudoju. Tyrimo duomenys parod, kad net 80,2 proc.
mokytoj vertina mokinius, pateikdami atviruosius
klausimus ir uduotis (atliekamas ratu), reikalaujanias pademonstruoti temos gilumin supratim ir
gebjim interpretuoti gytas inias, 15,4 proc. retai, 4,4 proc. niekada nenaudoja. gytas inias
tikrina odiu 68,7 proc. labai danai/danai,

27,3 proc. retai ir 4 proc. niekada nenaudoja

io mokymosi laimjim vertinimo bdo, atitinkamai
pagal pateikt anksiau nuoseklum vertina testais,
sudarytais i klausim su pasirenkamaisiais atsakymais 67; 28; 5 proc. respondent. Mokini savarankiko darbo namuose vertina danai 65,5proc. respondent, taiau domu pastebti, kad net 29,5proc.
tai atlieka retai ir 5 proc. niekada nevertina savarankiko darbo namuose. Kaip reiausiai naudojam mokymosi laimjim vertinimo bd 45proc. tiriamj
nurod mokini atlikt projekt vertinim, danai
50,5 proc. ir niekada nenaudoja 4,5 proc. Praktini
uduoi atlikim laboratorijose, dirbtuvse ir pan.
danai taikantys nurod 44,6 proc. respondent, retai 23,5 proc. ir 31,9 proc. niekada nenaudoja.
Galima daryti prielaid, kad mokytojai labiau link
taikyti tradicinius vertinimo metodus, leidianius
ikart vertinti mokinio gyt inojim, ir stokoja patirties, taikant naujus vertinimo metodus (projekt
vertinim, praktini uduoi atlikimo vertinim),
skirtus vertinti gytus gebjimus bei inojimo pritaikym (14 pav.).
Keturioliktame klausim bloke, pateiktos koreliacijos rodo, kad didesn pedagogin sta turintys
mokytojai daniau vertinimo rezultatus aptaria su
kiekvienu mokiniu ir daniau stengiasi, kad vertinimo rezultatai didint mokinio motyvacij toliau mokytis (0,75**). Auktesn pedagogin kvalifikacij
turinios mokytojos daniau, pateikdamos uduot
mokiniams, paaikina uduoties vertinimo kriterijus

C
Labai danai/danai

D
Retai

Niekada nenaudoju

14 pav. Naudojami mokymosi pasiekim vertinimo bdai

(A vertinimas testais, sudarytais i klausim su pasirenkamaisiais atsakymais; B vertinimas pateikiant atviruosius
klausimus ir uduotis, reikalaujanias pademonstruoti temos gilumin supratim ir gebjim interpretuoti gytas
inias; C praktini uduoi atlikimas laboratorijose, dirbtuvse ir pan.; D gyt ini tikrinimas odiu;
E mokini atlikt projekt vertinimas; F mokini savarankiko darbo namuose vertinimas)

40

Mokytoj kvalifikacijos tobulinimo poreikiai

ir daniau vertinimo rezultatus aptaria su kiekvienu
mokiniu (0,62*). Auktesn pedagogin kvalifikacij
turintys mokytojai vyrai daniau stengiasi, kad vertinimo rezultatai motyvuot mokin tolesniam mokymuisi (0,160*). Respondentai turjo nurodyti, kaip
jie vertina mokini mokymosi laimjimus, naudojimo danumo majimo seka: visuomet, danai,
kartais, niekuomet. Gauta informacija parod,
kad, kilus neaikumams, net 75,6 proc. respondent
visuomet paaikina mokiniams j gaut vertinim,
19,5proc. danai, 3,6 proc. kartais ir 1,3 proc.
niekuomet. Vertindami mokin, visuomet nustato aikius vertinimo kriterijus 67 proc., danai 29 proc.,
kartais 3 proc. ir niekuomet 1 proc., pateikdami
uduot mokiniams 63,3 proc. respondent visuomet
paaikina vertinimo kriterijus, danai 31,5 proc.,
kartais 3,9 proc., niekuomet 1,3 proc. tiriamj.
Beveik pus j (49,8 proc.), vertindami visuomet atsivelgia mokinio dt darb ir pastangas, 39,5proc.
tai daro danai, 8,8 proc. kartais ir 1,9 proc. niekuomet.
Vertinant kitus mokini mokymosi pasiekimus
pastebta, kad maiau nei pus labai danai ar danai
naudodami vertinimo kriterijus stengiasi, kad vertinimo rezultatai motyvuot mokin tolesniam mokymuisi 45,9 proc. nurod vienodai labai danai ir
danai, kartais 6,7 proc. ir niekuomet 1,5 proc.
respondent, vertindami mokinio turimas inias ir
gebjimus, atsivelgia mokinio tobuljimo eig atitinkamai naudojimo danumo majimo seka 1,5;
49,5; 8,2; 1 proc. Analizuojant gautus duomenis, isi-

Visuomet

skiria atsakymas, kaip danai respondentai, vertindami

mokini mokymosi laimjimus, vertinimo rezultatus
aptaria su kiekvienu mokiniu. Tik 27 proc. mokytoj
paymjo, kad visuomet aptaria, 47,3 proc. danai,
kartais 23,5 proc. ir niekuomet 2,2 proc. (tai procentikai didiausias neigiamas atsakymas i vis pateikt). 15 pav. matyti, kokie priimtiniausi mokini
mokymosi laimjim vertinimo kriterijai.
Gauta informacija parod, kad svarbiausia vertinant yra tai, kaip mokiniai teorines inias pritaiko
praktikoje. Net 69,7 proc. nurod, kad tai yra labai
svarbu, kaip ir labai svarbu vertinti praktinius gdius (66,2 proc.). iuos mokymosi laimjimus respondentai vertino kaip svarbiausius. Taiau paveiksle
labai aikiai matyti, kad respondentams pakankamai
svarbu vertinti visus mokymosi laimjimus ir labai
nedidelis procentas respondent mano, kad tai nra
svarbu, ar neturi nuomons (r. 16 pav.).
Siekiant isiaikinti, ar klausim blok skali koreliacijos gali bti paaikintos tam tikr bendr ir tyrime tiesiogiai nestebim veiksni taka, buvo atlikta
i skali faktorin analiz [3]. Faktoriams itraukti
buvo pasirinktas pagrindini komponeni metodas
(jis yra daniausiai naudojamas). Veiksni skaiius
nustatytas pagal Kaiserio kriterij: vis itraukiam
faktori tikrins reikms turi bti didesns u 1. Faktorins analizs tikslingum patvirtina pakankamai
gera KMO (KaiserMeyerOlkin Measure of Sampling
Adequacy), rodiklio reikm yra 0,68. Itraukti trys
faktoriai, paaikinantys 77 proc. faktorizuojam kintamj dispersijos. Siekiant palengvinti faktori inter-

danai kartais niekuomet

15 pav. Mokymosi laimjim vertinimo kriterijai

(A vertindamas mokin, nustatau aikius vertinimo kriterijus; B pateikdamas uduot mokiniams, paaikinu
jos vertinimo kriterijus; C vertindamas mokinio turimas inias ir gebjimus, atsivelgiu mokinio tobuljimo
eig; D vertinimo rezultatus aptariu su kiekvienu mokiniu; E stengiuosi, kad vertinimo rezultatai motyvuot
mokin tolesniam mokymuisi; F kilus neaikumams, paaikinu mokiniams j gaut vertinim; G vertindamas
atsivelgiu mokinio indl ir pastangas)

41
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Rimantas Lauackas, Genut Gedvilien, Vidmantas Ttlys, Daiva Juozaitien

labai svarbu

svarbu nei svarbu, nei nesvarbu nesvarbu

visikai nesvarbu

16 pav. Mokymosi pasiekimo vertinimo svarbumas

(A teorines inias; B teorini ini pritaikym praktikoje; C praktinius gdius; D bendruosius gebjimus;
E gebjimus mokytis)
pretavim, faktori ays pasuktos naudojant Varimax
pasukimo metod su Kaiserio normalizacija (taip pat
daniausiai naudojam faktorinje analizje). Pasukti
faktoriai ir j interpretacijos pateiktos 1 lentelje.
Toliau buvo apskaiiuotos faktori koreliacijos
(naudojant Spearmano koreliacijos koeficient) su
amiumi ir pedagoginiu stau. Gautos statistikai
reikmingos (p < 0,001), nors ir silpnos, mokytojo
ini ir gebjim pakankamumo, jo paties nuomone,
koreliacijos su pedagoginiu stau (r = 0,15) ir su pedagogine kvalifikacija (r = 0,17). Pedagoginis staas taip
pat statistikai reikmingai (p < 0,01) koreliuoja su
mokytojo noru tobulinti IKT naudojimo gebjimus
ir teigiamu poiriu aktyviuosius mokymo metodus:
r=0,084. Neigiamas koreliacijos koeficiento enklas
rodo, kad maesn pedagogin sta turintys (taigi ir
jaunesni) mokytojai iek tiek labiau nori tobulinti IKT

naudojimo gebjimus ir j poiris aktyviuosius mokymo metodus iek tiek labiau teigiamas, palyginus su
didesn pedagogin sta turiniais mokytojais.

Ivados ir rekomendacijos
1. Mokytojai itin teigiamai ir optimistikai vertina
savo turimas kompetencijas mokymo proceso planavimo, mokymo metod taikymo ir mokymo laimjim vertinimo srityse. Taiau neatmestina prielaida,
kad tokius vertinimus lemia nepakankamai gilus ir
pernelyg standartizuotas i mokymo proceso etap
supratimas, nepakankamai atsivelgiant mokymo
planavimo, mokymo metod taikymo ir vertinimo
srityse vykstanius pokyius ir iems procesams ikylanius ikius. T netiesiogiai parodo kai kurios
respondent atsakym pasiskirstymo disproporcijos,
atsakant klausimus apie gebjim parinkti moki-

Faktoriai ir j interpretacija

42

1 lentel

Mokytoj kvalifikacijos tobulinimo poreikiai

niams tinkamus metodus ir naujos temos idstymo
gebjim turjim, taip pat atsakant klausimus apie
mokymo mediagos parengimo gebjim ir moksleivi mokymosi poreiki nustatymo gebjim turjim.
Gali bti, kad i situacij taip pat lemia tai, kad mokytojams iek tiek trksta praktinio suvokimo apie kai
kuri kompetencij pritaikym konkreiose mokymo
ir mokymosi situacijose, pavyzdiui, taikant vairius
mokymosi metodus. i prielaid patikrinimas reikalauja papildomo kokybinio tyrimo.
2. Mokymo metod srityje pirmenyb teikiama
tradiciniams mokymo metodams, o nauji mokymo
metodai suprantami pernelyg supaprastintai ir pavirutinikai, nesigilinama j tikrj paskirt ir tikslus.
3. Mokytojai labiau link taikyti tradicinius vertinimo metodus, leidianius ikart vertinti mokinio
gyt inojim, ir stokoja patirties, taikydami vertinimo metodus (pvz., praktini uduoi atlikimo vertinimas ir kt.), skirtus vertinti gytus gebjimus bei
pritaikyti inias.
4. Mokytojams yra aktualus darbo su informacinmis technologijomis kompetencij tobulinimas ir
j taikymas visuose mokymo procesuose. Daugelis
mokytoj ireik poreik tobulinti tekstins ir vaizdins mokymo(si) mediagos rengim kompiuteriu
gebjimus, mokomj kompiuterini program rengimo gebjimus, test rengimo ir kompiuterinio testavimo program naudojimo gebjimus.
5. Mokymo proceso organizavimo ir vykdymo srityje reikia iekoti nauj galimybi pltoti mokytoj
kompetencijas aktyvij mokymo metod taikymo
srityje. Nors tyrimo rezultatai rodo, kad mokytojai pakankamai gerai vertina savo turimas ios srities
kompetencijas, negalima atmesti prielaid, kad ie
metodai, j tikslai ir taikymo galimybs suprantamos
pernelyg ribotai. Todl, tobulinant mokytoj kvalifikacij, reikt skirti daugiau dmesio kompetencijoms, kurios reikalingos mokymo proceso planavimo,
mokymo metod parinkimo ir taikymo, mokymosi
pasiekim vertinimo gebjim praktiniam taikymui
ir j tobulinimui. Nemaiau svarbu labiau motyvuoti
mokytojus iekoti nauj veikimo metod visose iose
mokymo proceso srityse.

Literatra
1. Barkauskait M. Mokytoj kvalifikacijos klimas nuolatinio mokymosi pagrindas //
Pedagogika: mokslo darbai. T.52 (2001),
p.6367.

2. ekanaviius V., Murauskas G. Statistika ir jos

taikymai. 2 dalis. Vilnius: TEV, 2002. 237 p.
3. Dautaras J., Ruktelien N. Mokymosi vis gyvenim motyvacija: pedagog poiris // Pedagogika:
mokslo darbai. T.83 (2006), p. 7479.
4. Grinceviien V. Mokytoj poiris kvalifikacijos tobulinim (tstin savo mokymsi) mokyklos kaitos kontekste (19881995 m.m.) //
Pedagogika : mokslo darbai. T.52 (2001), p.
114119.
5. Hargreaves A. Keiiasi mokytojai, keiiasi laikai:
mokytoj darbas ir kultra postmoderniame
amiuje / i angl kalbos vert Jrat Maulyt.
Vilnius: Tyto alba, 1999. 355p. (XXa. pedagogikos klasika).
6. Young M. The Curriculum of the Future: From
the new sociology of education to a critical
theory of learning. London: Falmer, 1998.
7. Lauackas R. Mokymo turinio projektavimas:
standartai ir programos profesiniame rengime//
Curriculum design : standarts in vocational education and training. Kaunas: VDU, 2000.
143 p.
8. Lauackas R. Profesinio rengimo metodologija: [monografija]. Kaunas: VDU, 2005a.
331p.
9. Lauackas R., Danileviius E., Gurskien O.
Profesinio rengimo reforma Lietuvoje: parametrai ir rezultatai : [monografija]. Kaunas:
VDU, 2004. 235 p.
10. Ozmon H., Craver S. M. Filosofiniai ugdymo pagrindai/i angl kalbos vert Vilija
Povilinien.Vilnius:Leidybos centras, 1996.
467 p.
11. Pukelis K. Mokytoj rengimas ir filosofins studijos, arba, raktas nuo antr ugdymo reformos
dur. Kaunas: Versm, 1998. 536 p.
12. Pukelis K. Pagrindins iuolaikini mokytoj
rengimo teorij dimensijos. The main dimensions of modern teacher training theories//
Pedagogika : mokslo darbai. T.44, 2000,
p.5868.
13. Tereseviien M., Gedvilien G. Mokymasis
grupse ir asmenybs kaita: [monografija].
Kaunas: VDU, 2000. 180 p.
14. Vaitkeviius R., Saudargien A. Statistika su
SPSS psichologiniuose tyrimuose. Kaunas:
VDU, 2006. 224 p.

43
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Rimantas Lauackas, Genut Gedvilien, Vidmantas Ttlys, Daiva Juozaitien

Summary
Rimantas Lauackas, Genut Gedvilien, Vidmantas Ttlys, Daiva Juozaitien
TEACHERS NEEDS AND OPPORTUNITIES FOR PROFESSIONAL
DEVELOPMENT
Changes in science, technology, social transformations encourage changes and raise new requirements for
teachers career development, reflection, analysis, enhancement of possessed competencies and acquisition of
new ones, i. e. lifelong learning skills necessary to adapt to constantly changing life conditions.
The problem of the research qualification requirements for teachers are changing in line with rapid changes
in teaching and learning environment and changing requirements in the area of teaching/learning. This situation creates new needs for teachers qualification development and determines lack of information about these
needs. Therefore, emerging necessity to identify these needs and opportunities of their realization is apparent.
The object of the research is teachers needs for professional development. The research aimed at identifying
general education school teachers needs and opportunities for professional development.
The research tasks:
1. Characterize theoretical assumptions concerning changes in teachers needs for professional development.
2. Define factors that determine teachers professional development.
3. Identify examine empirically teachers needs for professional development.
4. Define opportunities for teachers professional development.
The research findings indicate teachers especially positive and optimistic assessment of possessed competencies in the area of teaching process planning, teaching methods and assessment of teaching achievements.
However, an assumption should not be rejected that such assessment is conditioned by shallow and standardized
understanding of the stages of teaching process, lack of consideration concerning changes in the areas of teaching planning, teaching methods and assessment as well as challenges facing these processes. This is indirectly
evidenced by certain disproportions in distribution of the respondents responses related to the questions about
their abilities to select appropriate methods and deliver a new theme, also concerning possession of abilities to
prepare teaching material and identify pupils learning needs. The situation is likely to be influenced by the lack
of teachers practical understanding about application of the competencies in specific teaching and learning
situations, for example to apply different learning methods. Verification of such assumptions calls for supplementary qualitative research. In the area of teaching methods priority is given to traditional teaching methods,
whereas innovative teaching methods (active teaching methods) are conceived in simplistic and superficial way,
not seeing their real purpose and aims. Teachers are more inclined to use traditional assessment methods that
allow them to evaluate pupils acquired knowledge instantly and lack practice to use assessment methods (for
example, accomplishment of practical assignments).
Key words: development of qualification, professional development needs.
Vytauto Didiojo universitetas
teikta 2008 m. sausio mn.

44

Giedra Marija Linkaityt, Lineta ilinskait

Mokymosi vis gyvenim idjos gyvendinimo
perspektyva Lietuvoje
Anotacija. Suaugusij vietim Lietuvoje reglamentuojaniuose dokumentuose termin kaita pereinant nuo suaugusij vietimo prie mokymosi vis
gyvenim vyko, lyginant su usienio alimis, labai
staigiai. vietimo praktikoje i pokyi gyvendinimas tapo ikiu visiems dirbantiems suaugusij
vietimo srityje. Straipsnio tikslas parengti teorikai
patikimas prielaidas mokymosi vis gyvenim idjos gyvendinimo perspektyv analizei. iuo tikslu
straipsnyje pateikiamos dvi sampratos mokymosi
vis gyvenim idjos ir mokymosi vis gyvenim idjos gyvendinimo. Sampratas patikrinus empirikai,
galima teigti, kad jie gali bti panaudoti mokymosi
vis gyvenim idjos gyvendinimo problem rykinimui bei j sprendimo keli paiekai.
Esminiai odiai: mokymasis vis gyvenim, suaugusij vietimas, rinka, asmeninio tobulinimosi
sritis.
vadas. Jau nuo XXa. septintojo deimtmeio
vidurio mokymosi vis gyvenim idja buvo nuosekliai pltojama, akcentuojant skirtingus prioritetus,
kuriuos buvo atsivelgiama reformuojant vairi ali
vietimo sistemas. Pastarj met dokumentuose teigiama, kad tik integravus visa, kas buvo svarbu tam
tikru laikotarpiu, sistem, gali bti sukuriamos slygos mokymosi vis gyvenim gyvendinimui konkreiame kontekste. Todl siekiant sukurti mokymosi
vis gyvenim idjos gyvendinimo perspektyv, svarbu vertinti visus nacionalinio konteksto prioritetus.
J sistemin derm turt tapti alies mokymosi vis
gyvenim strategijos pagrindinmis nuostatomis.
io straipsnio tikslas parengti teorikai patikimas prielaidas mokymosi vis gyvenim idjos gyvendinimo perspektyv Lietuvoje analizei. Teorins
prielaidos kuriamos remiantis politinio bei teorinio
kontekst analizs pagrindu.
Mokymosi vis gyvenim idja ir jos sampratos raidos politinis kontekstas. Istorin mokymosi
vis gyvenim idjos gyvendinimo analiz atskleidia
skirtingus poirius mokymsi vis gyvenim idjos
gyvendinim.
Pirmasis poiris susijs su septintojo deimtmeio
pabaigos UNESCO iniciatyva, kurios dka mokymosi vis gyvenim idja buvo pristatyta kaip pagrindinis
principas, pagal kur reikt reformuoti vietim. Mokymosi vis gyvenim idja, paremta humanistiniais

principais, turjo skatinti geresns visuomens bei

kokybikesnio gyvenimo krim bei leisti monms
geriau prisitaikyti prie pokyi bei juos valdyti [4].
Buvo tikimasi, kad besimokantys individai sieks demokratini tiksl bei tobulins save per savivada pagrst mokymsi. Nors is poiris buvo plaiai diskutuojamas, taiau praktikoje nebuvo gyvendintas, j
pakeit poiris, pagrstas ekonomine pasaulira,
irykjusia devintojo deimtmeio pabaigoje ir grindiama neoliberalizmo idjomis [2; 4; 16].
Vykstant ekonominiams pokyiams buvo suvokta
ini bei informacijos svarba siekiant iuos pokyius
skmingai gyvendinti ir vietimas buvo susietas su
ekonomika. OECD ir Europos Sjungos organizacij dka ekonominis imperatyvas paskatino ir padjo
politikams mokymosi vis gyvenim idj paversti politiniu tikslu [3]. Btent ekonominis sektorius vliau
vaidino pagrindin vaidmen kuriant mokymosi vis
gyvenim gyvendinimo strategijas ir nustatant, kokias kompetencijas, gdius vietimo sistema turt
orientuotis. Deklaruojant, kad individas yra dmesio
centre, pasikeit terminologija nuolatin (lifelong)
vietim papild mokymasis vis gyvenim. Tai reik,
kad ne individas turi prisitaikyti prie vietimo institucij, bet institucijos prie individo. Bet tai kartu reik,
kad vietimas ir socialin gerov yra ne tik valstybs,
bet ir individo atsakomyb. iuos pokyius atspindiniuose dokumentuose buvo pradta kalbti ne tik apie
konkurencingum, sidarbinim, bet taip pat apie socialin integracij, ir netgi apie aktyv sitraukim
pilietin veikl bei asmenin ugdymsi.
Treiasis poiris susiformavo rengiant Mokymosi vis gyvenim memorandum (2000m.), kuriame
buvo vardijami keturi pagrindiniai mokymosi vis
gyvenim tikslai: aktyvus pilietikumas, socialin integracija, sidarbinamumas, asmenin pilnatv. iais
tikslais buvo siekiama ilaikyti balans tarp kintanios
ekonomikos bei kintanios socialins aplinkos.
Apibendrinant mokymosi vis gyvenim idjos
raikos analiz galima teigti, kad pirmajame etape jos
skleidj intencijos buvo nukreiptos visuomen, antrame rink (sumainant valstybs vaidmen bei visikai
ignoruojant pilietin visuomen), treiame siekiama
balanso tarp visuomens, rinkos ir individo poreiki.
Todl poiri suaugusij vietim kait galima
laikyti nuosekliu procesu, kurio metu vietimo sampratos kito nuo suaugusij vietimo i nuolatinio

45

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Giedra Marija Linkaityt, Lineta ilinskait

vietimo pereinant prie mokymosi vis gyvenim.
Tuo atveju, kai vietim inicijuoja valstyb, juo siekiama daryti tak natraliai vykstaniam suaugusij
mokymuisi. vietim prioritetine veikla laikanioje
paradigmoje pagrindinis dmesys yra skiriamas suaugusij mokymo(si) proces organizavimui. Besimokaniojo atsakomyb u mokymsi sureikminanioje
paradigmoje akcentuojama individo, jo motyvacijos,
gebjimo iekoti mokymosi galimybi bei jomis pasinaudoti svarba.
Mokymosi vis gyvenim idjos gyvendinimo btina slyga i dviej paradigm vietimo, kaip
dirbtinio proceso, kurio metu kuriamos mokymosi galimybs, ir mokymosi, kaip natralaus proceso,
kuris gyvendinamas pasinaudojant sukurtomis galimybmis, derm. vietimo organizavimo funkcija
yra padalyta tarp trij srii rinkos, visuomens ir
valstybs institucij, kuriant mokymosi galimybes
pagal besimokanij poreikius ir Memorandume
vardytus tikslus (pilietinius, visuomeninius, ekonominius ir asmeninius). O mokymosi vis gyvenim
idjos gyvendinimo perspektyva kuriama, priskiriant
nuolatiniam vietimui svarbiausi vaidmen tam, kad
individas mokydamasis galt integruotis j supani
kintani aplink.
Mokymosi vis gyvenim idjos teorinis kontekstas. Edukacins literatros, skirtos suaugusij vietimui ir mokymuisi, analiz parod, kad yra sukurta
daugyb teorij, modeli, kurie teikia valg apie tam
tikrus suaugusij vietimo ir mokymosi aspektus.
Sh.Merriam ir R.S.Caffarella (1999) suaugusij
mokymsi aprao kaip besikeiiani mozaik, kurioje galima rasti tiek tradicines suaugusij mokymosi
teorijas, kurios didiausi dmes kreipia mokymosi
proces bei individualaus suaugusiojo besimokanio
charakteristikas (andragogika, savivada pagrstas mokymasis, transformacija (transformational) pagrstas
mokymasis) bei besiformuojanius naujus poirius,
kylanius i postmodernistins, kritins, daugiakultrins, feministins tradicij, siekiant geriau suprasti,
kaip kontekstas veikia suaugusij mokymsi. Autoriai abejoja, ar gali bti vienas principas kaip geriausias, siekiant apibdinti suaugusij mokymsi dl
suaugusij besimokanij bei mokymosi situacij
vairovs. G.Foley (2004) sutinka, kad nemanoma
tokia teorija, ir teigia dar daugiau, kad tokios teorijos
net nereikia. Jis silo priimti daugyb skirting perspektyv, kadangi viena perspektyva veikiau apribos
negu praturtins suaugusij mokymosi galimybes.
Teorinio konteksto analizs pagrindu galima iskirti
tris pagrindines teorines perspektyvas.
Pirmoji perspektyva padeda keisti poir ir nukreipti pagrindin dmes nuo suaugusij vietimo

46

suaugusij mokymsi [11; 18]. i perspektyv

atstovauja tradicinmis vadinamos suaugusij mokymosi teorijos: andragogika, savivada pagrstas mokymasis, bei transformacinis mokymasis [12]. Labiausiai inomos teorijos (M.Knowleso), kuri vadinama
andragogika, dmesio centre skirtum tarp vaik
ir suaugusij mokymosi nustatymas ir apibrimas.
poir pltoj mokslininkai taip pat iekojo mokymsi motyvuojani veiksni, vairiais aspektais
nagrinjo savivados samprat vieniems savivada yra
tikslas, kitiems procesas, o dar kitiems asmenin
besimokaniojo charakteristika. O J.Mezirowas pristat didelio populiarumo susilaukusi transformacijos teorij, kurios esm sudaro poirio save bei
supant pasaul kaita, todl mokymesi svarbiausiais
laikomi kognityviniai procesai.
Antrja perspektyva kuriamos slygos keistis nuostatoms ir pereiti nuo humanistinio poirio, kuris remiasi nuostata, kad svarbiausia mokymesi yra individas (is poiris laikomas tradiciniu), prie iuolaikinio
poirio, kuris individ traktuoja kaip visada gyvenant ir besimokant [12]. Joms priskiriamos teorijos,
kurios yra grindiamos specifinmis iuolaikinmis filosofijomis bei teorijomis, tokiomis kaip marksizmas,
kritin teorija, daugiakultrin teorija, postmodernizmas, feminizmo teorija. Literatros analiz parod,
kad mokymosi vis gyvenim idjos gyvendinimo teorinis pamatas tikrai yra vairiaplanis, taiau plaiausiai j praskleidia refleksyvusis modernizmas, numatantis, kad suaugusij vietimas ateityje turt tapti
platesns kultros politikos instrumentu [10]. Ikiu
suaugusij vietimui tampa usakymai, numatantys
tokias paslaugas, kurios stiprint individualyb ir padt individui veikti priklausomyb nuo mad bei
vyraujani tendencij.
Treij perspektyv atstovaujantys autoriai teigia,
kad postmodernizmas ir mokymosi vis gyvenim idja turi daug bendro, ir kad neatsitiktinai diskusijos apie
postmodernizm prasidjo politiniame odyne sitvirtinus mokymosi vis gyvenim idjai. R.Edwardsas ir
R.Usheris (2001) teigia, kad postmodernas tiek konceptualiame, tiek ir praktiniame lygmenyje gali padti
suprasti suaugusij mokymosi praktik, kuri tampa
vairesn dl tiksl, proces, organizacini struktr,
turinio, pedagogikos, pripastama, kad mokymasis
gali vykti u vietimo institucijos rib, atliekant daugel praktini veikl, kurios negali bti priskiriamos
vietimui. B.Gustavssonas (1997) teigia, kad svarbiausia iuolaikinio mokymosi dalis, padti mogui
atpainti susiklosiusias tradicijas, sistemas, nuo kuri
mogus yra priklausomas ir dl to negali bti laisvas.
D.N.Aspinas ir J.D.Chapmanas (2000) teigia,
kad mokymosi vis gyvenim idja reikiasi trejopai:

Mokymosi vis gyvenim idjos gyvendinimo perspektyva Lietuvoje

per ekonomin progres bei vystymsi, per asmenin
vystymsi bei socialin integracij ir per demokratijos supratim bei veikim. J.Glastra, B.J.Hake,
P.E.Schedleris (2000) mokymsi vis gyvenim aprao kaip pereinamj (transitional) mokymsi, kuriam
svarbu visi perjimai tarp darbo pasaulio, asmeninio
gyvenimo, visuomeninio gyvenimo (socialiniai judjimai, bendruomens, savanori organizacijos) bei
visuomeninio/ valstybinio gyvenimo. P.Alheitas ir
B.Daussienas [pagal 6] mokymsi vis gyvenim susieja su biografikumu. Jie teigia, kad biografikumas
yra galia, per kuri mogus traukiamas prasming
mokymsi. A.P.Grace (2004) iuolaikin mokymosi
vis gyvenim diskurs apibendrina kaip kritin praktik, kurios pagrindinis tikslas yra padti asmeniui
tapti reaguojaniu bei atsakingu pilieiu, kuris mokosi, dirba ir gali galvoti, kalbti bei veikti gyvenimo,
mokymosi bei darbo situacijose. M.Glowacki-Dudka
ir L.B.Helvie-Masonas (2004) teigia, kad suaugusij vietimas turi didiul jg, bet neturi krypties.
Todl suaugusij mokymosi praktika yra socialinis
produktas, kur sukuria daugyb individ, susitar dl
to, kas jiems tuo metu yra svarbu.
Apibendrinant mokymosi vis gyvenim teorinio konteksto analiz, galima teigti, kad didiausias
dmesys teorijose kreipiamas asmeninio vystymosi
galimybes bei j ssajas su socialinmis struktromis (valstybs, visuomens bei darbo pasaulio) ir i
struktr kaita.
Mokymosi vis gyvenim idjos gyvendinimo
analizs metodologija. Mokymosi vis gyvenim idj gyvendinimo perspektyv Lietuvoje analizs metodologija grindiama sisteminiu poiriu veikl.
G.P.edrovickis (1995) teigia, kad veikla yra sistema, kuri apibdina funkcin jos struktra, o veiklos
paskirtis yra procesai, kuri metu pradin mediaga
virsta produktu. Svarbiausia yra atskir funkcini dali sveika, pasireikianti per ryius sistemos viduje.
Ryi svarb sistemoje irykina R.L.Ackoffas, teigdamas, kad net jei kiekvien sistemos dal priversime
funkcionuoti maksimaliai veiksmingai, sistema kaip
visuma taip funkcionuodama nepasieks maksimalaus
veiksmingumo, nes sistemos funkcionavimas daugiau
priklauso nuo to, kaip tarpusavyje sveikauja jos dalys,
negu nuo to, kaip dirba kiekviena dalis atskirai [19].
Remiantis iuo poiriu ir atlikta suaugusij
vietimo teorine analize, iame straipsnyje vietimas
traktuojamas kaip veikl sistema, kurioje iskiriami
penki veikl tipai: mokymosi, mokymo/ mokymosi palaikymo, vietimo paslaugos teikimo, vietimo
(infrastruktros) krimo, vietimo politikos krimo.
Kiekvieno tipo veikla turi specifin paskirt visos sistemos atvilgiu. Mokymosi veikla nukreipta kompe-

tencij gijim bei j pltojim; mokymo/ mokymosi

palaikymo mokymosi aplinkos krim; paslaugos
teikimo mokymosi program krim; infrastruktros krimo vietimo paslaug infrastruktros
krim bei specialist rengim; vietimo politikos
strategij krim. Sistema funkcionuos skmingai tik
tuomet, kai kiekvieno lygmens veikloje bus siekiama
numatyt tiksl, kurie tarpusavyje bus suderinti.
Siekiant socialini pokyi, prielaidos kaitai turi
bti kuriamos kiekvieno tipo veikloje. i prielaid
kryptingumas turi bti suderintas taip, kad skirtinguose lygmenyse veikianij tikslai kreipt bendr
veikl mokymosi vis gyvenim idjos gyvendinimo
sistemos krimo link. Pvz., politiniame lygmenyje
mokymosi vis gyvenim idja vardijama kaip vizija
ir misija, vietimo sistemos infrastruktros lygmenyje
pateikiamos profesional rengimo programos ir infrastruktros pertvarkos projektai, vietimo paslaug
kuriamos paslaug teikimo programos, mokymo(si)
aplinkos krimo lygmenyje rengiami mokymo(si)
moduliai, j teikimui pritaikomos mokymosi aplinkos, mokymosi lygmenyje vyksta mokymasis ir sudaromos slygos sivertinti jo skm.
Teorini samprat pritaikymas Lietuvos suaugusij vietim reglamentuojani dokument analizei. Lietuvos kaip savarankikos alies vietimo sistema
pokyiams atsivr 1992m., kai buvo sukurta vietimo koncepcija, kurioje suaugusij vietimui buvo
priskirtas suaugusij bendrasis ir profesinis lavinimas.
Mokymosi vis gyvenim idja Lietuvos visuomenje
buvo pradta analizuoti tik 2001m. svarstant Mokymosi visa gyvenim memorandum, o formaliai buvo
teisinta tik 2004m., patvirtinus Mokymosi vis gyvenim utikrinimo strategij.
Sugretinus ES ir LR dokumentus [17] buvo nustatyta, kad tarp dokument, kurie yra sukurti iki
2001m. ir nuo 2002m. egzistuoja staigus sampratos
uolis: vartojami visai nauji terminai, kurie daugeliu
atvej yra ES dokument vertimai. Panaudojant mokymosi vis gyvenim samprat, galima prognozuoti,
kad tik politiniame lygmenyje yra jauiamas skirtumas
tarp suaugusij mokymosi, skirto jiems sitvirtinti
darbo rinkoje, ir mokymosi vis gyvenim sampratos,
numatanios mokymosi kompetencijos ugdym ir
gyvendinim per vis asmens gyvenim.
a) Lietuvos mokymosi vis gyvenim utikrinimo
strategijoje suformuluotos mokymosi vis gyvenim
sampratos analiz
Sugretinus vizij ir misij pagal mokymosi vis gyvenim sampratoje iskirtas sritis, galima teigti, kad
vizija aprpia visas sampratoje irykintas sritis. Misija, atsivelgiant vardyt vizij, mokymosi vis gyve-

47
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Giedra Marija Linkaityt, Lineta ilinskait

Lietuvos mokymosi vis gyvenim utikrinimo strategijos vizijos ir misijos analiz

Sritis
Individas

Asmeninio
tobulinimosi
sritis
Visuomen

Vizija

Misija

90proc. aktyvios visuomens dalies dalyvauja

mokymosi veikloje siekdama pagerinti individualaus ekonominio, socialinio, kultrinio ir asmeninio gyvenimo kokyb

Visiems darbingo amiaus individams ir jaunimui

Pagerinti individualaus ekonominio, socialinio,

kultrinio ir asmeninio gyvenimo kokyb

Asmeninis ugdymasis

Taiki, stabili ir pasiturinti visuomen.

Pakelti besimokanij indl socialin tautos
gyvenim

Socialinis ugdymasis

Pakelti besimokanij indl ekonomin gyvenim

Profesinis ugdymasis ir pasirengimas profesinei

veiklai, atitinkaniai aukiausius Europos standartus

Rinka

Valstyb

Pakelti besimokanij indl kultrin tautos

gyvenim

Nuolatinis
vietimas

Suteikia mokymosi galimybes vietimo, bendruomens, verslo ir eimos kontekste visiems

visuomens nariams

Mokymasis
vis gyvenim

Dalyvavimas mokymosi veikloje, kuri remiasi

tautiniu kultriniu paveldu ir visuotinai pripaintomis socialinmis ir asmeninmis vertybmis

nim idjos gyvendinim apriboja, netraukdama

proces valstybs bei suaugusij vietimo.
b) Mokymosi vis gyvenim idjos gyvendinimo
sampratos pritaikymas Lietuvos mokymosi vis gyvenim utikrinimo strategijos gyvendinimo veiksm
plano analizei
Jei suaugusij vietimas traktuojamas kaip veikl
sistema, kurioje iskiriami penki veikl tipai: mokymosi, mokymo/ mokymosi palaikymo, suaugusij
vietimo paslaugos teikimo, suaugusij vietimo
(infrastruktros) krimo bei suaugusij vietimo politikos krimo, strategijos veiksm plane turt bti
numatytos j gyvendinimo galimybs atliekant vis
tip veiklas.
Atlikta strategijos gyvendinimo veiksm plano
analiz irykina, kad plane didiausias dmesys skiriamas suaugusij vietimo infrastruktros krimo
bei vietimo paslaug teikimo veikloms. Mokymosi ir
mokymo/ mokymosi palaikymo veikl atvilgiu gyvendinimo veiksmai numatyti tik dviem aspektais
ma moni traukimo mokymosi aplink krim
ir IT panaudojim. Mokymosi lygmuo veiksm plane neatsispindi, todl lieka neaikus mokymosi vis
gyvenim utikrinimo strategijos vaidmuo tenkinant

48

1 lentel

Pltoti visapus, vientis ir rentabili mokymosi

vis gyvenim sistem, silani galimybi vairov profesiniam, socialiniam ir asmeniniam ugdymuisi

konkretaus Lietuvos pilieio mokymosi poreikius.

gyvendinimo veiksm plano analiz patvirtina, kad
prioritetu ioje strategijoje laikomi rinkos pasaulyje
rykjantys mokymosi poreikiai.

Ivados
1. Mokymosi vis gyvenim samprata iuolaikiniame jos raidos etape numato sistemin derm tarp
skirting besimokant individ supani aplink:
visuomens, rinkos, valstybs.
2. Siekiant sukurti mokymosi vis gyvenim perspektyv nacionaliniame kontekste, btina nustatyti nuolatinio vietimo prioritetus (visuomens,
rinkos, valstybs atvilgiu) ir strategijoje utikrinti
j sistemin derm.
3. valgomojo tyrimo rezultatai parod, kad mokymosi vis gyvenim idjos samprata gali teikti
informacij apie mokymosi vis gyvenim samprat nacionaliniame kontekste, o mokymosi vis
gyvenim idjos gyvendinimo samprata gali bti
pritaikoma analizuojant mokymosi vis gyvenim
idjos gyvendinimo planus. Gautieji analizs rezultatai gali bti panaudoti problem rykinimui
ir j sprendimo keli paiekai.

Mokymosi vis gyvenim idjos gyvendinimo perspektyva Lietuvoje

2 lentel
Lietuvos mokymosi vis gyvenim utikrinimo strategijos gyvendinimo veiksm plano analiz
Veikl lygmuo

Veiklos
tipas

Lietuvos mokymosi vis gyvenim utikrinimo strategijos gyvendinimo veiklos

udaviniai

Asmeninis

Mokymasis

Tarpasmeninis

Mokymo/
mokymosi
palaikymo

Kurti mechanizmus, kurie leist maoms monms kurti mokymosi konsorciumus, sudaranius slygas pasilyti savo darbuotojams mokymosi galimybes, panaias tas, kurias savo darbuotojams gali suteikti didels ir turtingesns mons
Nuolat tobulinti mokymo personalo IT ratingum

Paslaugos

vietimo
paslaugos
rinkoje

Sukurti mokymosi programas tikslinms ir rizikos grupms

Kurti ir gyvendinti tstinio profesinio mokymosi programas, kuriose bt ikelti
bendrieji gebjimai, tokie kaip bendravimas, ratingumas, informacins technologijos, karjeros valdymas bei socialiniai gdiai
Kurti modulines profesins kvalifikacijos gijimo ir tobulinimo programas, grindiamas kompetencijomis, ir numatyti j na siekiant tam tikr kvalifikacij
Kurti ir tobulinti mokymo programas, skirtas tobulinti profesin specializacij
Sukurti neformaliuoju ir savaiminio mokymosi bdais gyt kompetencij vertinimo ir pripainimo mechanizmus
Utikrinti antro anso galimyb visiems suaugusiesiems, nebaigusiems pagrindins ar vidurins mokyklos
Kurti nuotolinio mokymo programas ir plsti j vartotoj tinkl
Panaikinti egzistuojanius apribojimus suaugusiems asmenims, siekiantiems gyti
paklausias darbo rinkoje profesijas ir kelti kvalifikacijos lyg
Steigti technologinio profilio gimnazijas

Infrastruktros

vietimo
sistema/
paslaug
infrastruktra

Kurti profesij standartus, grindiamus kompetencij reikalavimais

Parengti vietimo institucij tinklo pltros bei esani pastat renovacijos plan
Vykdyti plane numatyt mokykl pastat statyb ir renovacij
Tolydio didinti investicijas institucij, teikiani vietimo paslaugas, technins
bazs atnaujinim
Pltoti profesinio informavimo, orientavimo ir konsultavimo sistem, vadovaujantis profesinio orientavimo ir konsultavimo strateginiu pltros planu
vietimo veikla usiimanioms institucijoms sudaryti lengvatines galimybes sigyti programin rang
Perirti institucij, usiimani tstiniu profesiniu mokymu, funkcijas ir jas
suderinti
steigti nauj suaugusij mokymosi koordinavimo struktr
Pertvarkyti profesinio rengimo ir mokymo paslaug tiekj tinkl, siekiant surasti
itekli optimizavimo galimybi tenkinti mokymosi vis gyvenim poreikius

Literatra
1. Aspin D. N., Chapman J. D. Lifelong learning: concepts and conceptions // International
Journal of Lifelong Education. Vol. 19 (1),
2000, p. 219.
2. Borg C., Mayo P. The EU Memorandum on
lifelong learning. Old wine in new bottles?//
Globalisation, Societies and Education. Vol. 3
(2), 2005, p. 203225.
3. Edwards R., Usher R. Lifelong learning: a postmodern condition of education // Adult education quarterly. Vol. 51 (4), 2001, p. 273287.

4. Field J. Lifelong Education // International

Journal of Lifelong Education. Vol. 20 (1),
2001, p. 315.
5. Foley G. Dimensions of adult learning: Adult
education and training in a global era.
Berkshire: Open University Press, 2004.
6. Glastra F. J., Hake B. J., Schedler P. E. Lifelong
learning as transitional learning // Adult education quarterly. Vol. 54 (4), 2004, p. 291307.
7. Glowacki-Dudka M., Helvie-Mason L. B. Adult
education at the margins: literature review//
New directions for adult and continuing education. Vol. 104, 2004, p. 716.

49
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Giedra Marija Linkaityt, Lineta ilinskait

8. Grace A.P. Lifelong learning as a chameleonic
concept and versatile practice: Y2K perspectives
and trends// International journal of lifelong
education. Vol. 23 (4), 2004, p.385405.
9. Gustavsson B. Life-long learning reconsidered//
Globalization, adult education and training:
Impacts and issues / ed. S. Walters. London:
Zed, 1997.
10. Jansen T., Veen van der R. Adult education in the
light of the risk society // The learning society: challenges and trends. London: Routledge, 1996.
11. Jarvis P. Mokymosi paradoksai. Kaunas:
Vytauto Didiojo universitetas, 2001.
12. Merriam S. B., Caffarella R. S. Learning in adulthood: A comprehensive guide. San Francsisco:
Jossey-Bass Publishers, 1999.
13. Mokymosi vis gyvenim memorandumas.
Vilnius: LR vietimo ir mokslo ministerija ir
Lietuvos suaugusij vietimo asociacija, 2001.
14. Mokymosi vis gyvenim utikrinimo strategija. LR vietimo ir mokslo ministerija, 2004.

15. OECD Lifelong learning. Policy Brief, 2004.

16. Rubenson K., Beddie F. Policy formation in
adult education and training // Dimensions of
adult learning: Adult education and training in
a global era / ed. G. Foley. Berkshire: Open
University Press, 2004.
17. Suaugusij tstinio mokymo galimybi pltra
mokymosi vis gyvenim strategijos gyvendinimo kontekste. Tyrimo ataskaita. 2004. Prieiga
per internet: <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai.htm>.
18. Tuijnman A., Bostrom A.-K. Changing notions
of lifelong education and lifelong learning//
International Review of Education. Vol. 48
(1/2), 2002, p. 93110.
19. . . : , 1985.
20. .. .
: , 1995.

Summary
Giedra Marija Linkaityt, Lineta ilinskait
The perspective of Lifelong Learning idea implementation in
Lithuania
In the late 1960s in the vocabulary of adult education sector appeared new stresses and a paradigm shift
has started to take place from adult education towards adult learning. And now, due to the involvement of
UNESCO, OECD and other EU organizations in the promotion of this idea, lifelong learning has received
an international recognition. And with the Memorandum on lifelong learning which was released in 2000, the
idea of lifelong learning has been successfuly developed on the political level. With the growing importance of
this concept for the policy of education, it beacme a guiding principle for restructuring education in national
contexts. Lithuanian system of education for these changes oppened only when Lithuania re-established independence and when the General Concept of Education was produced (1992). In this document adult education
was treated as consisting from general adult education and vocational training. The discussions on the idea of
lifelong learning were started only in 2001 together with the analysis of Memorandum. And legislation of this
idea took place only in 2004, when the Strategy paper on lifelong learning was released. The shifts in paradigms,
expressed in the documents from adult education towards adult learning in Lithuania, compared to other
countries, was very sudden. Thus, the implementation of these changes into an educational practice became a
challenging task for all the participants of adult education.
The aim of this article is to develop theoretically valid assumptions for the research about the perspectives
on carying out the idea of of lifelong learning in Lithuania.
Firstly, the lifelong learning is discussed in the international context which is defined from political as well as
from theoretical perspective. Then, the implementation of lifelong learning idea into the education of adults in
Lithuania is analysed. The methodology of analysis is based on systemic approach. This approach allows for the
authors to formulate two assumptions. In the context of the first assumption, adult education is treated as the
system of activities, in which five types of activities can be distinguished: learning, teaching/ learning facilitation, service provision, development of infrastructure, and dvelopment of an educational policy. This approach
also foresees that changes have to take place and can be recorded in all five levels. The second assumption envi-

50

Mokymosi vis gyvenim idjos gyvendinimo perspektyva Lietuvoje

sions that the implementation of changes within the system of adult education takes place when the relations
between these two processes natural and artficial are established.
Research methods: analysis of documents and theories.
Conclusions. The perspective for implementation of the lifelong learning idea can be designed grounding on
the systemic approach defining adult education as a system consisting from five types of activity. Preconditions
for the changes in the system of education have to be created in each type of activity, while planning the harmonized relations between the natural and artificial processes.
Key words: lifelong learning, adult education, market, zone of personal development.
Vytauto Didiojo universitetas,
Edukologijos katedra
teikta 2006 m. spalio mn.

51
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Aurimas Marijus Juozaitis

Pagrindins kompetencijos andragogo profesinje
veikloje
Anotacija. Straipsnyje nagrinjamos andragogo
kompetencijos. Remiantis literatros altiniais, aptariamos pagrindins suaugusij mokymo(si) teorijos,
nagrinjamos andragog kompetencijos ir iskiriamos
pagrindins andragogo kompetencijos.
Esminiai odiai: andragogika, suaugusij vietimas, kompetencijos, andragogo kompetencijos.
vadas. iuolaikinio gyvenimo kaita kelia didelius
udavinius suaugusij vietimui. Naujos technologijos, judrios, t.y. nuolat besireformuojanios organizacijos, kintanti socialin struktra, traukia didiules
ne tik jaun, bet ir dirbani moni grupes bei pavienius asmenis. Dabartin visuomenin-ekonomin
dinamika skatina / veria mones keistis, t. y. mokytis
[12].
Mokymosi vis gyvenim memorandumas (2001)
pareigojo ES alis ne tik sudaryti suaugusiesiems tinkamas mokymosi slygas, bet teikti kokybikas paslaugas. Todl nenuostabu, kad pastaruoju metu kreipiamas dmesys andragog profesin rengim ir j
tstin mokymsi [5; 6; 8; 10].
Suprantama, kad norint tinkamai vykdyti i veikl reikia turti aikius orientyrus koki andragog
mes norime, kokios profesins kompetencijos jiems
reikalingos. Tiek bendrj, tiek profesini kompetencij klausimas pasaulyje ir Lietuvoje yra plaiai nagrinjamas ne vienerius metus [9; 17; 18; 24; 25; 32;
35]. Profesins kompetencijos ypa reikalingos tstiniame profesiniame mokymesi [35]. Todl pagrstai
apibrtos andragogo profesins kompetencijos ne tik
suformuot aikesn pagrind andragog tstiniam
tobulinimuisi, bet ir skatint tolimesnes diskusijas
andragog rengimo kokybs klausimais.
io straipsnio tikslas pateikti pagrindini andragogo kompetencij sra, paremt suaugusij
mokymosi teorij bei andragogo kompetencij klausimais raani autori darb analize.
Udaviniai:
1. Apvelgti suaugusij mokymosi klausimais raani autori bei autori, aptariani andragog kompetencijas, darbus ir, remiantis j analize,
iskirti pagrindines andragogo darb apibdinanias charakteristikas.
2. Remiantis inagrintais darbais sudaryti pagrindini andragogo kompetencij sra.

52

Metodai: literatros analiz ir interpretavimas; andragog patirties refleksija.

Andragogo kompetencijos, grindiamos suaugusij mokymosi ypatumais
Reikalavimai andragogui, jo kompetencijoms pirmiausia kyla i andragogikos ypatum. Vienas labiausiai nusipelniusi autori andragog yra M. Knowlesas. Ipopuliarins andragogikos termin, jis jau XXa.
atuntajame deimtmetyje apra andragogikos ir pedagogikos skirtumus. Vliau pltodamas savo valgas
apie suaugusij mokymsi, M.Knowlesas teig, kad
andragogika remiasi eiomis prielaidomis apie besimokant suaugusj [22, p.6469]:
1. Poreikis inoti. Suaugusieji prie praddami
mokytis turi inoti, kodl jie turi kako imokti
<...>.
2. Besimokaniojo savs suvokimas. Suaugusieji save
suvokia kaip atsakingus u savo sprendimus ir savo
gyvenimus. Kart suvok save kaip atsakingus, jie
pajunta gil psichologin poreik, kad ir kiti su jais
elgtsi kaip su monmis, gebaniais savarankikai
elgtis <...>.
3. Besimokaniojo patirties vaidmuo. Suaugusieji turi
didesn ir turtingesn mokymosi patirt nei jauni
mons <...>.
4. Pasiruoimas mokymuisi. Suaug pasiruo mokytis
t dalyk, kuriuos jiems reikia inoti ir kuriuos jie
galt atlikti, nordami veiksmingai sprsti savo
realaus gyvenimo situacijas <...>.
5. Poiris mokymsi. Prieingai nei vaikai ar jaunimas, kuri mokymasis (bent jau mokykloje)
yra orientuotas mokymosi turin, suaugusij
mokymasis yra orientuotas gyvenimo klausim
sprendim ( uduotis ar problemas orientuotas
mokymasis) <...>.
6. Motyvacija. Suaugusiuosius motyvuoja kai kurie
ioriniai motyvatoriai (geresnis darbas, paauktinimas, auktesnis atlyginimas, ir pan.), bet esminiai
motyvatoriai yra vidins paskatos (trokimas turti didesn pasitenkinim darbu, auktesnis savo
verts suvokimas, auktesn gyvenimo kokyb ir
pan.).
P.Jarvisas (1995) atliko isami ymiausi mokslinink P.Freireo, R.Gagne, J.Mezirowo, C. Rogerso,
M. Knowleso, raiusi suaugusij mokymo bei mokymosi klausimais, darb analiz ir apibendrindamas

Pagrindins kompetencijos andragogo profesinje veikloje

iskyr andragogikos ypatumus [16, p.103104]. Jis
apra 15suaugusij mokymosi slyg ir apibdino
kiekvienai j adekvai andragogo elgsen ar poir.
Pasiremdami M.S.Knowleso ir kt. (2005) andragogikos ypatumais, P.Jarviso (1995) apibendrintomis
andragoginmis nuostatomis bei atskir autori valgomis apie suaugusij mokymsi, galime teigti, kad
andragogas turi pasiymti tam tikromis esminmis
savybmis bei turi gebti:
1. Gerbti kitus, bti tolerantikas. ias andragogo
kompetencijas lemia nuostata, kad nuo kit priklausanio asmens jis (suaugusysis aut.) save
vis labiau suvokia kaip savarankikai veikiani
asmenyb [20, p. 43]. S. D. Brookfieldas (2006)
pabria, kad mokiniai ypa vertina mokytojo patikimum ir autentikum, kad i savybi pagrindu formuojasi pagarbs ir tolerantiki skirtybms
santykiai [6, p. 5574]. Kaip sako P. Jarvisas [16,
p.103], suaug turi jausti, kad su jais elgiamasi
kaip su suaugusiaisiais.
2. Bti atsakingas, turi gebti refleksyviai mstyti.
Savarankikumas didjimas suponuoja atsakomybs laipsnio augim, kur didele dalimi lemia
kaupiama ir apmstoma patirtis. Todl kartu su
andragogika pltojosi ir suaugusij mokymosi savarankikumo [11; 34] ir patirtinio mokymosi teorijos [23; 26; 28]. Kalbdami apie savivald mokymsi, R.G.Brockettas ir R.Hiemstra (1991)
atsakingum apibr kaip proces, kuriame individas tampa savo mini ir veiksm savininku
[3, p.26]. Kita vertus, patirtis nra tiesiog kaupiama, besimokantis mogus, kaupdamas patirt, j
ir apmsto. Kaip teigia D.Boudas ir D.Walkeris
(1992) mes patiriame tuomet, kada reflektuojame
ir reflektuojame, kai patiriame, ir tai reikia, kad
pastebdami save aplinkoje ir sveikaudami su
ja mes pasinaudojame augimo galimybe [4, p.68],
juk visas (iskirta aut.) mokymasis prasideda nuo
patirties [15, p.16]. Raydamas apie mokytojus
kaip apie kritikai reflektuojanius profesionalus, S. D.Brookfieldas (1995) teig, kad jie turi
irti i kiek manoma daugiau neprast kamp tai, k jie daro <...> ir pavelgti save i alies,
kad pamatyt, kaip kai kurios j gilumins vertybs ir sitikinimai veda juos ikreipt ir apribot
buvim [5, p. 28]. Tad apmstydamas savo patirt
andragogas ne tik profesikai, bet ir asmenikai tobulja.
3. Mokti bendrauti, bti empatikas, gebti kurti
atvir, pasitikjim skatinani mokymosi aplink.
P.Jarvisas (1995) teig, kad btina atsiminti, jog
mokymosi situacij suaugusieji daug k atsinea: savo prasmi struktr, savo mokymosi

poreikius, savo savigarb, savo teigiam savs

vertinim, savo savivok [16, p.103]. Kad juos
adekvaiai vertint, juos atsivelgt, tinkamai
juos darbint, andragogui reikia tinkamai bendrauti su besimokaniaisiais, jis turi mokti iklausyti besimokantj, uduoti skatinanius dalyvauti
mokymosi procese klausimus, taip bendrauti, kad
mokymosi aplinka, sukurta andragogo pastangomis visokeriopai kreipt besimokantj tolimesnio
lavinimosi keliu. Juk mokytojo vaidmuo laiku
suteikti besimokaniajam param, stiprinani jo
pasitikjim savo jgomis kaip tik tuomet, kada
io pasitikjimo jam labiausiai pristinga [10,
p.121]. Mokymasis apskritai yra bendravimas
[2], o empatikumas sudaro prielaidas tinkamam
bendravimui, jis puoselja mokini pasitikjim
savo jgomis [16, p.103].
4. Sugebti parinkti toki mokymosi form, kuri
maksimaliai padt besimokaniajam patenkinti
tobulinimosi poreikius, turi imanyti suaugusij
mokymo(si) ypatumus. M. S.Knowleso teiginys,
kad suaugusiojo mogaus nuostata mokytis yra
glaudiai susijusi jo socialinio vaidmens pltros
uduotimis [20, p. 44], suponuoja, jog andragogas turi gerai suprasti besimokaniojo poreikius ir
mokti parinkti tokias mokymosi formas, kad jos
atitikt jo gebjim imokti mokomj mediag.
Tai suprasti padeda ir geresnis suaugusij mokymosi slyg suvokimas, inojimas, kaip jo amiaus
udaviniai dera su jo psichins ir fiziologins raidos ypatumais.
5. Bti lankstus, gebti parinkti tinkamus mokymosi
metodus bei gebti sudaryti besimokanij dabarties lavinimosi poreikius atitinkanias mokymosi
programas. M. S. Knowleso teiginys, kad monms brstant keiiasi j poiris laik nuo
ini pritaikymo ateityje prie pritaikymo ia ir dabar [20, p.44], sako, kad suaug mons i andragogo reikalauja atvir gdi [14, p.3948],
demonstruojani gebjim turimas inias, patirt
susieti su besimokantiesiems aktualiais klausimais,
ikylaniais paties mokymosi metu. Tai mes galime vadinti lankstumu, nes andragogas ia ir dabar susieja besimokaniojo komentar ar klausim su dstoma mediaga. P.Jarvisas (1995) sako,
kad mokytojai turi bti lanksts ir gebti derinti
mokymosi stilius ir mokymosi situacijas [16,
p.104]. Kaip nurodo D.MacKeracheris (1996),
R. S.Caffarella (2002), i kompetencija andragogui yra svarbi ir tuo poiriu, kad jis turi atsivelgti suaugusiojo ankstesni, jau turim ini, lyg
bei jo sukaupt patirt.

53
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Aurimas Marijus Juozaitis

6. Sugebti motyvuoti besimokaniuosius. Nors
M.S.Knowlesas teigia, kad suaugusij mokymosi motyvus labiau lemia vidiniai veiksniai nei
ioriniai [21, p.912], o K.Illerisas (2003) teigia,
kad dauguma suaugusij velgia vietim labai
ambivalentikai. Vis pirma, j motyvacija glaudiai siejasi su poreikiu ilaikyti turim darb ar iplsti galimybes gauti nauj darb <...>, bet kartu
baiminamasi paeminimo ir ikio, virijanio j
asmenini slenksi lyg [12, p.1516]. Taiau
tiek vienu, tiek kitu atveju btina inoti, kas besimokaniuosius motyvuoja arba demotyvuoja.
Reikia utikrinti, kad andragogas palaikyt krybin tamp, nes tai priklauso nuo andragogo
sugebjimo ilaikyti tiek besimokanij dmes,
tiek darbingum mokymosi proceso metu.
Apvelgus pagrindinius andragoginio darbo ypatumus, galima teigti, kad andragogui reikalingos ios
kompetencijos:
pagarba besimokantiesiems;
tolerantikumas;
atsakingumas;
mokjimas bendrauti;
empatikumas;
lankstumas;
suaugusij mokymosi ypatum imanymas;
gebjimas kurti atvir, pasitikjim skatinani
mokymosi aplink;
gebjimas refleksyviai mstyti;
gebti parinkti toki mokymosi form, kuri maksimaliai padt tenkinti besimokaniojo tobulinimosi poreikius;
gebjimas parinkti tinkamus mokymosi metodus
bei gebti sudaryti j dabarties lavinimosi poreikius atitinkanias mokymosi programas;
gebti motyvuoti besimokaniuosius.
Andragogo kompetencijos arba profesiniai reikalavimai
Nors apie konkreias andragogo kompetencijas
pradta kalbti dar XXa. septintj deimtmet, taiau
prie j detaliau apsistota vliau. M. S. Knowlesas, apibdindamas 16andragogo kompetencij [20, p. 57
58], dal j apibr itin konkreiai, naudodamas elgsenos charakteristikas. Kitos kompetencijos apibria
andragogo sugebjim suprasti realius besimokaniojo
poreikius (sukuria besimokantiesiems naujas saviraikos galimybes; padeda besimokantiesiems isiaikinti
savo siekius (aspiracijas); padeda besimokantiesiems
vertinti situacij bei turimas inias ir gdius; padeda
besimokantiesiems identifikuoti gyvenimikas problemas, kurios kyla i mokymosi poreiki) bei sudaryti
besimokaniajam tinkamas mokymosi slygas. Kartu

54

M.S.Knowlesas vardijo ir 3kompetencijas, kurios

apibdina ne profesines, o bendrsias (asmenybs)
kompetencijas: priima ir elgiasi su mokiniais kaip
su asmenybmis; siekia kurti bendradarbiavimu ir
pasitikjimu grstus santykius tarp mokini; veikiant
abipusio bendradarbiavimo ryiams, tampa kartu besimokaniuoju.
Pratsdami M.S.Knowleso kompetencij sra,
dar isamesn andragogo kompetencij sra pateik D. W.Mockeris ir E. Nobleas (1981) net 24.
Dauguma i kompetencij (18) apibr andragogo inias ir gebjimus profesiniu poiriu. Panaiai
kaip M. S. Knowlesas, D. W.Mockeris ir E.Nobleas
kalbjo apie pagarb santyk su besimokaniaisiais ir
papildomai pabr augimo bei tobulinimosi svarb:
pripainti besimokanij galimyb tobulti (tiek
profesikai, tiek asmenikai); savo nusiteikimu ibandyti naujus mokymo metodus turi demonstruoti tikjim naujovmis bei eksperimentais [29, p. 4546].
D.Kamp (1996), kalbdama apie ideal trener (vien i andragogo vaidmen), daug kalba apie
esmines nuostatas, kurias suaugusij mokytojas
(treneris) turi realizuoti savo mokymo veikloje, kad
atliept iuolaikines visuomeninio-ekonominio gyvenimo slygas. Kaip ir anksiau minti autoriai, ji
teigia, kad puikus andragogas yra mogus, kuris padeda besimokaniajam mokytis ir augti [19, p.69],
bet prideda vien labai svarbi kompetencij, kurios
nemini kiti autoriai. Andragogas turi imokyti mones (savo mokinius aut.) pltoti kit moni gebjimus [19, p.70]. Tai reikia, kad andragogas ne tik
padeda imokti konkreios srities dalyk, bet padeda
valdyti bdus, kuriuos pasitelkdamas besimokantysis
gytus dalykus galt perteikti kitiems. Kita vertus,
D.Kamp pabria, kad andragogas turi bti mokymosi pavyzdys, nuolatos siekti tobulumo ir bti lankstus [19, p.7273].
P. Z. Jacksonas (2001) iskiria tik 6 kompetencijas
ir jos visos koncentruojasi profesin andragogo veikl, pradedant veiksni, lemiani skming darb,
analize [13, p.20], einant prie tinkam mokymosi
slyg sudarymo bei adekvai mokymosi slyg sukrimo ir baigiant besimokanij grtamuoju ryiu.
L.Raeus (2001) greta profesini ir asmenini
kompetencij pridjo kompetencijas, apibrianias
jo darbinio konteksto painim. Jis kalbjo, kad andragogui (treneriui) yra svarbus organizacijos painimas, t.y. organizacijos, kurioje dirbi, tiksl, tvark,
reikalavim inojimas bei vadybini vaidmen ir
funkcij inojimas, t.y. trenerio savo galiojim organizacijoje ir funkcini bei hierarchini ryi su kitais organizacijos monmis inojimas [31, p. 2937].

Pagrindins kompetencijos andragogo profesinje veikloje

Lyginant L.Raeaus iskirtas asmenines kompetencijas su anksiau aptartomis, matome, kad jis mini dar
vien humor. Pavadinti ja kompetencija yra sunku,
bet sutikti su tuo, kad tai viena i t asmenini andragogo savybi, kuri padeda kurti palankias mokymuisi
slygas, galima.
Tarptautin tyrj grup, vadovaujama S. Bjerkakerio (andragogas praktikas) (2003), apibr, kad
andragogas i esms turi turti dvi esmins kompetencij grupes. Tai andragogo asmenins ir jo profesins savybs. Profesines savybes tyrjai suskaid tris
grupes, pavadindami jas dimensijomis: organizacin
dimensija, veiklos dimensija ir vertinimo dimensija.
Visas kompetencij (darbe jos vadinamos kriterijais)
sraas sugrupuotas keturias grupes ir i viso sudar
16 kompetencij [1, p. 21]:
1. Asmenins andragogo savybs (6 kompetencijos).
2. Profesins savybs organizacin dimensija (5
kompetencijos).
3. Profesins savybs veiklos dimensija (3 kompetencijos).
4. Profesins savybs vertinimo dimensija (2 kompetencijos).
Asmenini andragogo savybi grup sudaro eios
kompetencijos:
pasitikintis savimi ir gerbiantis kitus (teigiamai
save vertinantis);
tolerantikas;
atsakingas;
bendravimo gdiai;
empatikas;
lankstus.
Profesini savybi organizacins dimensijos grup sudaro penkios kompetencijos:
suaugusij mokymosi ir j psichologijos ypatum imanymas;
suaugusij mokymosi metod inojimas;
vertybmis paremt program sudarymo gdiai;
planavimo ir organizaciniai gdiai;
geras dalyko inojimas.
Profesini savybi veiklos dimensijos grup sudaro trys kompetencijos:
gebantis motyvuoti besimokaniuosius prie, po ir
paties mokymosi procese;
mokymosi aplinkos, atitinkanios besimokaniojo
poreikius ir orientuotus jo tolimesn savarankik
mokymsi, pltojimas;
besimokanij aktyvumo skatinimo gdiai.
Profesini savybi vertinimo dimensijos grup
sudaro dvi kompetencijos:
savirefleksijos ir kritinio mstymo gdiai;

savs ir kit vertinimo bei sivertinimo skatinimo

gdiai.
Stambesn andragogo kompetencij skirstym
pateik M.Tereseviien, G.Gedvilien ir V.Zuzeviit (2006). Jos charakterizuoja andragog pagal
keturias asmenines ir socialines kompetencijas: didaktin, dalykin, vadybin ir profesin (tam tikros
srities) kompetencijas. Autors atskiras kompetencijas
apjung keturias vardytas kompetencij grupes. Didaktin kompetencija apima andragogo kompetencijas, parodanias, kaip tinkamai organizuoti ir vesti
mokomj proces, dalykin kaip parengti tinkamas
mokymo programas, projektus ir juos gyvendinti; vadybin kaip skmingai valdyti savo kaip andragogo
profesin veikl ir profesin konkreios dalykins
srities imanym ir jo taikym [33, p.220221].
Apibendrindami galime teigti, kad autoriai, nagrinjantys konkreias andragogines kompetencijas,
papildo anksiau iskirtas tokiomis kompetencijomis:
vertybmis paremt program sudarymo gdiai;
vadybins kompetencijos.
Apibendrinimas
Sumuojant tiek andragogikos teorini nuostat
suponuotas andragogo kompetencijas, tiek ir atskir
autori konkreiai vardytas kompetencijas, galima
teigti, kad visuose darbuose kalbama apie andragogo
kompetencijas, apimanias tiek asmenines andragogo
savybes, tiek ir profesinius gebjimus. Toliau pateikiamas sraas vadinamas pagrindini kompetencij
srau, nes apima tas esmines kompetencijas, kurios
andragogo veikloje turi btinai atsispindti. Todl andragogas turi:
1. Gerbti savo mokinius, pripainti j savarankikum ir gebjim bei nusiteikim savarankikai
sprsti jiems aktualius klausimus.
2. Bti tolerantikas, priimantis besimokanij
skirtingus mokymosi stilius bei j pairas.
3. Bti atsakingas, kryptingai organizuojantis mokymosi proces siekiant numatyt tiksl.
4. Mokti bendrauti, t. y. jis turi siklausyti besimokantiesiems aktualius klausimus ir pateikti juos
ne tik savo nuomon (atsakymus), bet ir sugebti
traukti besimokaniuosius i klausim svarstym.
5. Bti empatikas, t. y. suprantantis besimokanij
galimus jausmus mokymosi proceso metu.
6. Bti lankstus, t. y. reikalui esant keisti usimimo
eig, darbo metodus.
7. Gebti kurti atvir, pasitikjim skatinani mokymosi aplink, kurioje besimokantieji jaustsi
saugiai ir galt drsiai keistis nuomonmis, verti-

55
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Aurimas Marijus Juozaitis

nimais, galt ibandyti naujus gdius ir nebijot suklysti.
8. Gebti sudaryti mokytini dabartinius lavinimosi
poreikius atitinkanias mokymosi programas.
9. Gebti parinkti tinkamus mokymosi metodus ir
lavinimosi formas.
10. Gerai imanyti dstom dalyk.
11. Turi sugebti motyvuoti besimokaniuosius.
12. Gebti analizuoti tiek savo, tiek besimokanij
veikl, t. y. gebti refleksyviai mstyti.

Ivados

8.

9.
10.

1. Tiek autoriai, nagrinjantys suaugusij mokymosi slygas, tiek raantys apie konkreiais andragog kompetencijas, iskiria kompetencijas, kurios apibdina andragogo asmenines savybes bei
profesines charakteristikas.
2. Kadangi andragogo asmenins savybs bei su jomis susijusios vertybins nuostatos suaugusij
mokymo(si) atvilgiu yra svarbios, tai asmenini
savybi kompetencijos uima enkli viet kompetencij srae. Pasilytame srae jos sudaro
pus vis kompetencij srao.
3. Profesins andragogo kompetencijos apima jo dalykin imanym, taip pat darb su besimokaniaisiais prie, po ir paties mokymosi metu.

11.

Literatra

17.

1. Andragogas praktikas. Savarankiko mokymosi gidas / sud. A.M.Juozaitis, R.Juozaitien.

Vilnius: InterSe, 2003.
2. Baker A. C., Jensen P. J., Kolb D. Conversational
Learning: An Experiential Approach to
Knowledge Creation. Westport, CT: Quorum
Books, 2002.
3. Brockett R. G., Hiemstra R. Self-Direction
in Adult Learning: Perspectives on Theory,
Research, and Practice. New York: Routledge,
1991.
4. Boud D., Walker D. In the Midst of Experience:
Developing a Model to Aid Learners and
Facilitators
//
Empowerment
Through
Experiential Learning / ed. J.Mulligan,
C.Griffin. London: Kogan Page, 1992.
5. Brookfield S. D. Becoming a Critically Reflective
Teacher. San Francisco: Jossey Bass, 1995.
6. Brookfield S. D. The Skillful Teacher. On
techniques, Trust, and Responsiveness in the
Classroom. 2nd ed. San Francisco: Jossey Bass,
2006.
7. Caffarella R. S. Planning Programs for Adult
Learners: A Practical Guide for Educators,

18.

56

12.
13.
14.
15.
16.

19.
20.
21.
22.
23.
24.

25.

Trainers, and Staff Developers. 2nd ed. San

Francisco: Jossey Bass, 2002.
Cranton P. Professional Development as
Transformative Learning. New Perspectives for
Teachers of Adults. San Francisco: Jossey-Bass,
1995.
Eraut M. Developing Professional Knowledge
and Competence. London: Falmer Press,
1990.
Fenwick T. Learning through Experience:
Troubling Ortodoxies and Intersecting
Questions. Malabar, FL: Krieger, 2003.
Houle C. O. The Inquiring Mind. 2nd ed.
Madison: University of Wisconsin Press, 1988
(orig. 1961).
Illeris K. vilgsnis suaugusij mokymosi motyvacij. Vilnius: LSA, 2003.
Jackson P. Z The Inspirational Trainer: Making
your Training Flexible, Spontaneous and
Creative. London: Kogan Page, 2001.
James R. The Techniques of Instruction.
Brookfield, VA: Gower, 1995.
Jarvis P. Adult Learning and Social Context.
London: Croom Helm, 1987
Jarvis P. Adult and Continuing Education.
Theory and Practice. 2nd ed. London:
Routledge, 1995.
Juceviien P. Besimokantis miestas. Kaunas:
Technologija, 2007.
Juceviien P., Leipait, D. Kompetencijos sampratos erdv // Socialiniai mokslai. 2000, Nr. 1
(22), p. 4450.
Kamp D. The Excellent Trainer. Putting NLP to
Work. Brookfield, VA: Gower, 1996.
Knowles M. S. The Modern Practice of Adult
Education: From Pedagogy to Andragogy. 2nd
ed. NewYork: Cambridge Books, 1980.
Knowles M. S. and Associates. Andragogy in
Action: Applying Modern Principles of Adult
Learning. San Francisco: Jossey-Bass, 1984.
Knowles M., Holton III, E. F., Swanson R. A.
The Adult Educator. 6th ed. San Diego, CA:
Elsevier, 2005.
Kolb D. A. Experiential Learning: Experience
as the Source of Learning and Development.
Englewood Cliffs, N.J.: Prentice Hall, 1984.
Lauackas R., Tereseviien M., Stasinaitien
E. Kompetencij vertinimas neformaliajame
ir savaiminiame mokymesi : [monografija].
Kaunas: VDU leidykla, 2005.
Lepait D. Kompetencij pltojani studij
program lygio nustatymo metodologija : [monografija]. Kaunas: Technologija, 2002.

Pagrindins kompetencijos andragogo profesinje veikloje

26. Lindeman E. The Meaning of Adult Education.
New York: Harvest House, 1961.
27. MacKeracher D. Making Sense of Adult
Learning. Toronto, Canada: Culture Concepts,
1996.
28. Mezirow J. A Critical Theory of Adult Learning
and Education // Adult Education, 1981, Vol.
32 (1), p. 327.
29. Mocker D. W., Noble E. Training Part-time
Instructional Staff // GrabowskiS. etal.
Preparing Educators for Adults. San Francisco:
Jossey-Bass, 1981.
30. Mokymosi vis gyvenim memorandumas.
Vilnius: LSA, 2001.

31. Rae L. Develop your Training Skills. London:

Kogan Page, 2001.
32. Spencer L.M., Spencer S. M. Competence
at Work. Models for Superior Performance.
NewYork: John Wiley and Sons, Inc., 1993.
33. Tereseviien M., Gedvilien G., Zuzeviit V.
Andragogika. Kaunas, VDU, 2006.
34. Tough A. The Adults Learning Projects: A
Fresh Approach to Theory and Practice in Adult
Learning. Toronto: Ontario Institute for
Studies in Education, 1971.
35. Whiddett S., Hollyforde S. The Competencies
Handbook. London: Chartered Institute of
Personnel and Development, 2003.

Summary
Aurimas Marijus Juozaitis
The Basic Competencies of Andragog in the Professional
Activities
The article deals with the competencies of adult educator (andragog). The set of basic competencies is derived out of the analysis of major works of the researchers in the field and the studies of adult educator competencies, described in the works by practitioners.
Conditions for education of adults described by M. Knowles, P.Jarvis, J.Mezirow, D.Kolb, S. Brookfield,
D.Boud and D. Walker, R. Brockett and R.Hiemstra, K.Illeris are interpreted in the light of adult educators
role in organizing and facilitating proper educational activities. The adult educators (andragogs) role is structured in the form of competencies. The major concern of the analysis is focused upon the description of the
adult educators (andragogs) competencies in as wide as possible way in order to cover the basics of adult education.
The analysis of practitioners and researchers approach towards adult educators (andragogs) competencies
itself is also presented in this paper. The studies of M.Knowles, D. Mocker and E. Noble, D. Kamp, P. Jackson,
L. Rae, S. Bjerkaker and the team, M.Tereseviien, G.Gedvilien and V. Zuzeviit are examined. The competencies described in those studies are compared with those derived out of the conditions for adult education
and supplementary characteristics are added to the set of already compiled competencies set.
Out of the both analysis the set of twelve competencies is derived. The set covers competencies which
are divided into two major blocks: the competencies of personal traits and the competencies of professional
knowledge and skills in preparing, running and supporting ongoing personal and professional growth of adult
learners. The personal traits competencies cover such characteristics as: self-esteem; tolerance; flexibility; responsibility; empathy; communication skills. The competencies of professional knowledge and skills are such:
knowledge about how adults learn and understanding the psychology of adults; knowledge of methods in adult
education; planning and organizational skills; good knowledge of the subject; ability to motivate for learning;
skills in self-reflection and critical thinking.
The paper stresses the importance of adult educators personality. For this reason the half of the competencies set is dealing with the personal traits and just the rest of professional knowledge and skills.
Key words: adult education, adult educator, andragog, competencies, competencies of adult educator.
teikta 2008 m. sausio mn.

57
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Jolanta Abramauskien, Rasa Kirliauskien

SUAUGUSIJ MOKYMOSI MOTYVACIJA
Anotacija. Straipsnyje analizuojami mokytoj apsisprendimo studijuoti auktojoje mokykloje motyvai,
aptartos prieastys, trukdanios mokytis, pateikta j
nuomon apie mokymsi ir lkesiai, taip pat iskirti
vidiniai ir ioriniai motyvai. Tyrimo dalyviais pasirinkti muzikos mokytojai ir pradini klasi mokytojai, studijuojantys Vilniaus pedagoginio universiteto
neakivaizdiniame skyriuje.
Esminiai odiai: suaugusij vietimas, mokytoj mokymosi motyvacija ir motyvai.
Problema. Spariai pltojantis informacinms
technologijoms, keiiasi moni veiklos bei j bendravimo bdai, o kintantys procesai reikalauja auktesnio intelekto lygmens, todl ini poreikis tampa
vis aktualesnis. Mokymasis yra sudtinga, vairi
gebjim reikalaujanti veikla. Mokymosi veiklos pobdis ir rezultatai priklauso nuo daugelio aplinkybi:
besimokaniojo gabum, mokymosi patirties ir kt.
Ypatingas vaidmuo tenka motyvacijai, nes ji suteikia
mokymuisi verlumo, energijos, padeda pasirinkti
krypt. Kas lemia suaugusij mokymosi motyvacij? Kaip teigia R.Lauackas, V. Ttlys, I. Kuingyt,
R.Rakutis (2003), viena didiausi suaugusij mokymosi problem yra mokymosi pasilos ir paklausos
suderinamumas, suaugusij atsakymas klausimus,
ar besimokantieji randa mokymosi rinkoje jiems
prieinamas, tinkamas, asmeninius ir visuomeninius
poreikius tenkinanias mokymosi paslaugas, ar jiems
yra suteikiama reikaling, gebjimus atitinkani ini. Besimokantis asmuo visuomet patiria tam tikr
prietaravim dl gyjam ini ir gebjim. Pastaruosius jis gali gyti tik esant dviem labai paprastoms
slygoms. Pirma, tam jis turi bti pasirengs psichologikai, kitaip sakant, turti motyv mokytis, antra,
jis turi turti tam tikr pradini gdi, kad galt
priimti ir suvokti naujas mokymosi vertybes. Todl
gyti mokymosi gebjimai danai tampa labai stipriu
mokymosi motyvu.
Mokymosi motyvacij lemia ne tik mokymosi
procesas, inios ir gebjimai. Svarbu, kaip visuomen vertina isilavinim ir ar laiko j vertybe. iame
amiuje pasikeit poiris isilavinim. Vis daugiau
moni stoja auktsias mokyklas, vis svarbesnis vaidmuo tenka isilavinimui.
Lietuvoje ir usienyje tyrinjami vairs skirtingo
amiaus bei isilavinimo asmen mokymosi aspektai [2; 3; 5; 13; 15 ir kt.]. T. Bulajeva (2001) bene
isamiausiai analizavo suaugusij mokymosi aspek-

58

t pedagog saviugd. Ji pagrind teigin, kad suaugusij mokymasis priklauso nuo mogaus profesins
veiklos, nuo tam tikr mokymo priemoni, form ir
strategij, nuo suvokimo apie mokymsi vis gyvenim esms ir prasms ir t.t.
Pedagog mokymosi motyvacijos problemas
analizavo R.Barthas (1999), C.Scottas, S.Dihamas (1999), I.emaitaityt (1997), R.Adamonien (2002), A.Palujanskien (2002), G.Linkaityt
(2003), K.Illeris (2003), L. Rupien, D. Gustien
(2005), J.Dautaras, N.Ruktelien (2006) ir kt. Taiau muzikos ir pradini klasi mokytoj, besimokani neakivaizdiniame skyriuje, mokymosi motyvacija,
kaip tyrimo objektas, Lietuvoje dar nra pakankamai
ityrinta. Todl suaugusij mokymosi motyvacijos
tyrimas gali bti reikmingas sprendiant ios srities
problemas.
Tyrimo objektas suaugusij mokymosi motyvacija.
Tyrimo tikslas atskleisti muzikos ir pradini klasi mokytoj, besimokani neakivaizdiniame skyriuje, mokymosi motyvacij.
Tyrimo metodai: mokslins literatros analiz,
apklausa pagal parengt tyrimo anket, pedagoginis
stebjimas, lyginamoji analiz, kokybin ir statistin
duomen analiz, skaiiuoti kiekvienos gradacijos absoliuts ir procentiniai daniai.
Tyrime dalyvavo Vilniaus pedagoginio universiteto 121muzikos ir 64pradinio ugdymo pedagogikos
program neakivaizdinio skyriaus studentai i vairi
alies vietovi. Tiriamj amius nuo 19 iki 50 met
ir daugiau.
Tyrimo duomenys ir j aptarimas. Nesant vieningai pripaintos motyvo bei motyvacijos sampratos, j
klasifikacijos, iuo tyrimu bandyta patobulinti ugdymo proces, siekiant, kad kiekvieno mogaus poelgis
bt motyvuojamas tiek vidini, tiek ir iorini veiksni.
Mokymosi motyvacija pagal bihevioristin poir yra tarsi ikylanti reakcija vidin ar iorin pastiprinim, kuris lemia elges mokymosi metu [10].
Kitos teorijos ieko individuali motyvacijos bruo
bei aprao skirtingas jos formas. Taigi jas galima bt
vadinti turinio teorijomis: vidin ir iorin mokymosi motyvacija, atribucij teorija, A.Maslow poreiki
hierarchija, paintus ir socialinius motyvus iskirianti
teorija ir kt. Vis dlto yra labai svarbs vidiniai ir ioriniai mokymosi veiksniai, kuriuos lemia ankstesn
mokymosi patirtis (skminga arba neskminga), pa-

Suaugusij mokymosi motyvacija

sila ar konkurencija, geografin bei eimin padtis ir
pan. Juolab kad Mokymosi vis gyvenim memorandume (2001) yra raoma, kad individuali mokymosi
motyvacija ir vairios mokymosi galimybs yra esmins slygos skmingai mokytis vis gyvenim.
Taigi iuo tyrimu, atliktu 20062007m., bandme velgti muzikos ir pradini klasi mokytoj vidinius ir iorinius mokymosi motyvus. Tyrimu siekta
isiaikinti, kokie motyvai skatina studijuoti. 1paveiksle pateikti muzikos ir pradini klasi mokytoj
mokymosi motyvai.
I 1 paveiksle pateikt duomen matyti, kad
svarbiausi mokytoj mokymosi motyvai yra: auktojo isilavinimo siekimas (muzikos programos (toliau
bus raoma MP) 95,5proc.; pradinio ugdymo
programos (PUP) 90,0 proc.), noras gyti ini
(MP 78,5 proc.; PUP 50,0proc.) ir poreikis kelti
kvalifikacij (MP 63,0 proc., PUP 60,1 proc.).

Muzikos programos neakivaizdinio skyriaus studentams inios yra reikmingesns nei pradinio ugdymo
programos studentams. ini svarba akcentuojama
ir Lietuvos vietimo politikos apvalgos rekomendacijose (2002). Jose kalbama apie didjanio ini ir
informacijos srauto, sparios technologij takos asmenybs kaitai reguliariai papildomai mokytis, atnaujinti inias, tobulinti profesinius gdius bei laisvai
adaptuotis nuolat kintaniame profesins veiklos pasaulyje. Savo tyrimuose T.Bulajeva (2000) atskleid,
kad saviugd skatinantis svarbiausias veiksnys yra poreikis tobulinti profesin kompetencij.
Beveik pus respondent (MP 51,2 proc.;
PUP 52,0 proc.) mano, kad noras neatsilikti nuo
gyvenimo ir noras gauti diplom (MP 43,8 proc.;
PUP 63,7 proc.) juos skatina mokytis. Pradinio ugdymo pedagogikos programos studentams noras gauti diplom yra svarbesnis veiksnys tai patvirtina ir

1 pav. Mokytoj mokymosi motyvai, proc.

59
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Jolanta Abramauskien, Rasa Kirliauskien

A.Zulumskyts (2003) atlikti tyrimai. Ji teigia, kad
pedagog studij pagrindinis motyvas yra auktojo
mokslo diplomas, is motyvas rodo vis amiaus grupi poreik rasti savo viet visuomenje. Anot autors,
universiteto diplomas gali padti pedagogui sitvirtinti visuomenje, darbo kolektyve, suteikti jam didesnes
darbo vietos isaugojimo galimybes.
Beveik tredalis tiriamj teigia, kad juos skatina
mokytis noras tobulti (MU 34,7proc.; PUP
20,0 proc.), noras bendrauti (MU 33,9 proc.;
PUP 34,9 proc.), mokslas yra vertyb (MU 28,1
proc.; PUP 20,0 proc.). A.Zalumskyts (2003) tyrim rezultatai atskleid, kad nor nuolat tobulti ir
saviraikos poreik, kuriuos iuolaikinje visuomenje
btina stiprinti ir pltoti, svarbiais laiko tik neymi
besimokanij dalis.
Beveik ketvirtadalis tiramj teigia, kad juos skatina mokytis saugumo jausmas, konkurencija tarp koleg, geresnio darbo siekimas. Maiausiai muzikos ir
pradinio ugdymo program studentams svarbu: draug paskata, darbdavio skatinimas, saviraikos poreikis,
prestio siekimas, tv skatinimas, lengvesnis mokslas
nei kitur.
Mokytoj mokymosi motyvus galima skirstyti
vidinius ir iorinius. Atliktas tyrimas atskleid iuos
vidinius mokymosi motyvus: nor gyti ini, mokslas yra vertyb, gabum atskleidim, nor neatsilikti
nuo gyvenimo, nor bti profesionalesniems. Vidin
motyvacija reikia, kad mogus koki nors veikl
sitraukia ne tiek dl bsim rezultat, o todl, kad
jam yra domi, maloni, pati veikla teikia pasitenki-

nim. Iorin motyvacija tokia, kuri lemia skm,

atlyginimas [11]. Tyrimo metu irykjo ir ioriniai
motyvai: geresnio atlyginimo siekimas, noras gauti
diplom, draug skatinimas mokytis, prestio siekimas, saugumo jausmas, baim netekti darbo. K.Kaluinait (2007), remdamasi D.G.Myerso (2000)
vidins ir iorins motyvacijos sampratomis, atskleid, kad meno srities studentai yra veikiami vidini
motyvacijos veiksni: suvokimo, kad meno studijos
skatina krybingum, vidinio pasitenkinimo atlikus
darb jutimo; nauj iraikos priemoni iekojimo,
idj paiekos, krybini darb apmstymo bei paties
krjo nuomon apie savo krybinius darbus. Buvo
iskirti svarbiausi ioriniai dails mokymosi motyvacijos veiksniai pasitikjimas savimi tik inant, kaip
kiti (dstytojai, artimieji, draugai) vertina j krybinius darbus; dalyvavimas meninje veikloje siekiant
pripainimo.
Tyrimo duomenys atskleid, su kokiomis problemomis susiduria besimokantys mokytojai (r.2pav.).
Beveik pus respondent nurod finansinius sunkumus, beveik tredalis neturjo joki problem,
beveik deimtadalis nurod kitas problemas (amius,
sveikata, laiko stoka, nra materialinio suinteresuotumo, nepatogi geografin padtis, sunku suderinti
darb su mokslu ir kt.), panaus skaiius neigiam
darbdavi poir, koleg pavyd, eimos nepritarim. R.Aliauskien, L.Ueckien (2003) savo tyrimuose atskleid, kad didiausios profesinio tobuljimo klitys buvo l stoka (47,3 proc.) ir laiko stoka
(16,8 proc.).

2 pav. Prieastys, trukdanios respondentams mokytis, proc.

60

Suaugusij mokymosi motyvacija

3 pav. Respondent lkesiai besimokant universitete, proc.

Kaip pasiteisino pedagog lkesiai, kuriuos jie
puoseljo besimokydami universitete, pavaizduota
3paveiksle. Tyrim duomenys rodo, kad daugumos respondent lkesiai besimokant universitete
pasiteisino (MU 71,9 proc., PUP 52,0 proc.).
17,4proc. muzikos programos ir 10,0 proc. pradinio
ugdymo programos respondent labai pasiteisino,
deimtadalui muzikos programos ir daugiau kaip tredalui pradinio ugdymo programos respondent vidutinikai pasiteisino, n vienas muzikos programos
studentas nenurod, kad patyr neigiam lkesi.
R. Aliauskien, L. Ueckien (2005), tirdamos pedagogus, atskleid, kad daugiau negu pus (57,4 proc.)
nepatenkino vis savo profesinio tobuljimo poreiki,
daugiau negu tredalis tiriamj (36,6 proc.) paymjo, kad i dalies patenkino, ir tik 6,0 proc. patenkino
visus savo kvalifikacijos klimo poreikius.
Pateiktas atviras papildomas klausimas apie tiriamj lkesius baigus studijas. Mokytojai teig,
kad autasis isilavinimas suteik daugiau pasitikjimo savimi, nes geriau jauiasi darbe ir visuomenje,
padidjo j profesionalumas, susipaino su domiais
monmis. Galima teigti, kad respondentai mokymosi naud daugiau siejo su bendramogikomis vertybmis, o ne su meterialinmis. Jie suvok studijas kaip
proces, kurio metu tobulino patirt ir gilino inias,
gdius, praplt poir ir interesus.

Ivados
Mokslins literatros analiz atskleid, kad nuolatinis mokymasis yra viena pagrindini slyg,
padedani ilikti ir skmingai veikti kintaniame
darbo pasaulyje. Suaugusij mokymosi mokyvacij lemia mokymosi procesai, inios ir gebjimai,

taip pat pilietins visuomens socialin, ekonomin ir kultrin raida.

Suaugusij mokymosi motyvacijos tyrimo rezultatai irykino, kad auktojo universitetinio isilavinimo siekimas yra vienas svarbiausi motyv,
skatinani mokytis universitete. Kiti motyvai
yra: noras gyti ini, poreikis kelti kvalifikacij,
noras neatsilikti nuo gyvenimo, noras gauti diplom, noras tobulti, noras bendrauti.
Muzikos programos neakivaizdinio skyriaus studentams inios, noras tobulti, mokslo kaip vertybs pripainimas, gabum gyvendinimas yra
reikmingesni motyvai nei pradinio ugdymo pedagogikos programos studentams.
Atliktas tyrimas atskleid labiausiai mokytis trukdanias prieastis: finansinius sunkumus, ami,
sveikat, neigiam darbdavi poir, koleg pavyd, eimos neigiam nuostat.

Literatra
1. Adamonien R. Profesijos pedagogo saviugdos
motyvacija // Pedagogika. T.59(2002).
2. Aliauskien R., Ueckien L. Pedagog tstinio
mokymosi poreikiai ir motyvai // Profesinis rengimas : tyrimai ir realijos. Nr.9 (2005).
3. Barkauskait M. Suaugusij pedagogikos gairs. Metodin priemon, skirta bakalaurams,
magistrams, pedagogams. Vilnius, 2006.
4. Barth R. Teachers Job Charakteristics and
Motivation // Education Research. Vol.36,
no2 (1999).
5. Beresneviien D. Nuolatinis mokymasis
Lietuvoje. Psichologiniai pagrindai. Vilnius,
1995.

61

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Jolanta Abramauskien, Rasa Kirliauskien

6. Bulajeva T. Pedagog profesinis tobuljimas ir
saviugda // Acta Paedagogica Vilnensia. Nr.7,
2000.
7. Bulajeva T. Pedagog saviugdos veiksniai vietimo kaitos slygomis : daktaro disertacijos santrauka. Vilnius, 2001.
8. Dautaras J., Ruktelien N. Mokymosi vis
gyvenim motyvacija: pedagog poiris//
Pedagogika. T. 83 (2006).
9. Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijos ekspert atliktos Lietuvos vietimo
politikos apvalgos rekomendacijos. Vilnius,
2002.
10. Entwistle N. Motivation and Learning
Strategies// Educational and Child Psychology.
Vol. 5, 1998.
11. Gage N. L., Berliner D. C. Pedagogin psichologija. Vilnius, 1994.
12. Illeris K. vilgsnis suaugusij mokymosi motyvacij. Vilnius, 2003.
13. Jarvis P. The Practitioner Researcher. Developing
Theory from Practice. SanFrancisco, 1999.
14. Kaluinait K., utautien E. Meno sritie student vidiniai ir ioriniai dails mokymosi motyvacijos veiksniai // Pedagogika. T. 86(2007).
15. Knowles M. S. Modern Practice of Adult
Education. From Pedagogy to Andragogy.
Cambrige, 1980.
16. Lauackas R., Ttlys V., Kuingyt I., RakutisR.,
Valantinas A. Suaugusij mokymosi prieina-

17.
18.
19.

20.
21.
22.
23.
24.

mumo modeliavimas: subjektyvieji ir objektyvieji veiksniai // Profesinis rengimas: tyrimai ir

realijos. Nr. 6, 2003.
Linkaityt G.M. Lietuvos suaugusij vietimo
naujovs: kontekstas ir patirtis// Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. Nr.6, 2003.
Maslow A. H. Motyvacija ir asmenyb. Vilnius,
2006.
Mokymosi vis gyvenim memorandumas [irta 2007 m. spalio 10 d.]. 2001. Prieiga per
internet: <http: //www.lssa.smm.lt/docs/memorandumas_2001. doc>.
Palujanskien A. Vidin profesijos pedagogo
motyvacija darbo veikloje // Pedagogika. T. 59
(2002).
Rupien L., Gustien D. Gimnazijos pedagog darbo motyvavimas// Pedagogika. T. 80
(2005).
Scott C., Diham S. Satisfaction and Helth
of English Scool Teachers // Educational
Psichology. Vol. 19, 1999.
Zulumskyt A. Pedagog tstinio ugdymo(si)
ypatumai universitetinse studijose // Profesinis
rengimas : tyrimai ir realijos. Nr. 6, 2003.
emaitaityt I. Neformalus suaugusij vietimas kaip besimokanios visuomens veiksnys :
daktaro disertacija. Kaunas, 2001.

Summary
Jolanta Abramauskien, Rasa Kirliauskien
THE MOTIVATION IN ADULT LEARNING
Teacher education has become inevitable necessity nowadays, however, there exists a lack of interest into
motives and needs of teacher education. The article is an analysis of the motivation problem in adult education.
The investigation was devoted to analysing the motives of teachers related to their decisions to study at a higher
school; the article also presents their opinions and expectations on learning, discusses factors hindering their
studies, as well as distinguishes internal and external motives. The term of teacher motivation is interpreted in
the present article as a system and process of promoting learning among in-service teachers having pedagogical
jobs.
Although adult education is increasingly receiving attention, the learning motivation of music teachers having sufficient pedagogical experience has been investigated to a small extent. Understanding that both internal
and external factors determine learning, the author wants to verify whether the internal motives of educators
having the speciality of a musician and being fosterers of spiritual values are stronger than the external ones.
Therefore, the article is devoted to analysing preconditions significant for learning and related to choices and
needs of a personality.
Key words: adult education, the motivation of the teachers learning.

62

Suaugusij mokymosi motyvacija

The object of the research is learning motivation
of music and primary school teachers. The objective
of the research is to disclose peculiarities of music
and primary school teacher learning motivation. The
methods of the research: analysis of scientific literary
sources, surveying on the basis of a specially prepared
questionnaire, educational observation, qualitative
and statistical data analysis.
The research was carried out in 20062007. It included surveying of 121 extramural students of music
and 64 students of primary education (studying by
reference) representing different regions of the country. The ages of the research participants vary to a great
extent they range from 19 to 50 years and over.

The major motives of learning music and primary education have been determined. They are seeking
higher university-type education, a wish to acquire
knowledge, a wish not to lag behind life, a wish to
receive a diploma, internal drive, as well as a need for
communication. The research also disclosed the main
factors hindering learning (i.e. the ones suppressing
learning motivation): financial difficulties, age, health problems, negative attitudes of employers, envy
among colleagues, and absence of support among family members. A relation has been distinguished between age and learning satisfaction.
Vilniaus pedagoginis universitetas,
Kultros ir meno edukologijos institutas,
Muzikos katedra
teikta 2007 m. spalio mn.

63
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Palmira Peiuliauskien
KOMPIUTERIZUOTO MOKYMO METODAI PRADEDANIJ
MOKYTOJ EDUKACINJE PRAKTIKOJE
Anotacija. Straipsnyje nagrinjamas kompiuterizuoto mokymo metod taikymas pradedanij
mokytoj darbo praktikoje. Laikomasi nuostatos, kad
kompiuterizuoto mokymo metodai yra iandienos
edukacins praktikos realyb, kuri sudaro prielaidas
giliau suprasti mokymosi objekt, geriau perteikti ir
tvirtinti inias, suteikia galimyb anksiau gytas inias taikyti naujose situacijose, geriau operuoti dalyko
mediaga.
Nustatyta, kad pradedantieji mokytojai daniau
taiko informacinius IKT metodus nei IKT operacinius ar IKT krybinius metodus, o ypa pasigendama
savitj kompiuterini mokymo metod taikymo.
Praktikai nenaudojamas nuotolinis mokymas. Retai naudojamos konstruktyvios mokymosi aplinkos
(multimedija, hipertekstas).
Esminiai odiai: kompiuterizuoto mokymo metodai, IKT informaciniai metodai, IKToperaciniai
mokymo metodai, IKT krybiniai metodai, savitieji
kompiuterizuoto mokymo metodai.
Aktualumas. XX a. antrojoje pusje, veikiama
informacini komunikacini technologij (toliau
IKT), pradjo formuotis nauja, greitai kintanti ugdymo technologija. Jos raid nagrinjo alies ir usienio
edukologai [10; 11 ir kt.], iskirdami keturis raidos
etapus. Pradiniame etape pagrindinis dmesys skiriamas kompiuterinei technikai, mokomasi kompiuterinio ratingumo, kompiuteriai edukacinje praktikoje
naudojami maai. Antrajame etape didja kompiuteri skaiius, IKT pradedamos taikyti daugelio dalyk
edukacinje praktikoje, dirbant su jomis eksperimentuojama, prie informacijos altini atsiranda elektronin prieiga. Treiajame etape IKT taikomos vis dalyk
edukacinje praktikoje, plaiau naudojama programin ranga, utikrinama interneto prieiga, ugdymo turinys perteikiamas per taikomsias programas, plaiau
tyrinjamos kompiuterizuoto mokymo technologijos.
Ketvirtajame etape prijimas prie IKT tampa neribotas, peririmas ugdymo turinys, metodai, formos,
kompiuterizuotas mokymas tampa prastu ugdymo
technologijos elementu. Iskirti keturi IKT integravimo bendrojo lavinimo ir auktosios mokyklos edukacin praktik etapai taip pat turi vairi savitum,
reikalaujani edukologinio vertinimo.
Edukacinje praktikoje kompiuteriai naudojami
kaip priemon mokyti, komunikuoti ir kitais tikslais

64

[2; 6]. Apibendrinant informacini technologij taikymo edukacinje praktikoje vairov, iskiriamos ios
kryptys: 1)mokymasis apie kompiuter; 2)mokymasis i kompiuterio; 3)mokymasis su kompiuteriu [7].
Mokantis apie kompiuter, informacijos technologija
yra mokymosi objektas, i kompiuterio mokymosi
priemon, su kompiuteriu ir objektas ir mokymosi
priemon [8; 14]. Pagal i klasifikacij, kompiuteri naudojim mokant atskir dalyk galima vardyti kaip mokymsi i kompiuterio arba mokymsi su
kompiuteriu.
Informacini komunikacini technologij integravimas edukacin praktik laiduoja naujus
mokymo metodus. Atsiradus naujoms mokymo
priemonms, naujiems mokymo metodams, atsiranda ir j edukologinis vertinimas. Ne iimtis ir
kompiuterizuoto mokymo metodai bei priemons.
Edukologijoje diskusija apie IKT integravim
edukacin praktik tsiasi daugiau nei du deimtmeius. Prietaringai vertinami mokymo metodai,
kuriuose ugdymui vadovauja kompiuteris (demonstravimo, pratyb, kontroliavimo programos). Teigiama, kad metodai, kai taikomos kompiuterins
mokymo programos, daniausiai atspindi tradicin,
bihevioristin poir mokymsi, kompiuterizuoja mokytojo funkcijas, neskatina esmini ugdymo
pokyi [4; 16]. Kiti edukologai mano, kad kompiuterins mokymo programos tam tikrose ugdymo
srityse yra stebtinai veiksmingos: interaktyvumas,
greitas rezultat isiaikinimas, ugdymosi individualizavimas, mokytojo laiko taupymas, veiksmingumas ir pan. [5]. Nepaisant skirting poiri
kompiuterizuot mokym, tenka konstatuoti, kad
kompiuteriai yra edukacins praktikos realyb, reikalaujanti permanentinio edukologinio vertinimo.
Kompiuterio buvimas klasje dar nelaiduoja veiksmingos edukacins veiklos. Akivaizdu, kad j lemia
mokytojo gebjimas nauj technologij pritaikyti
edukacinje praktikoje.
Tenka konstatuoti, kad pasigendama tyrim
apie kompiuterizuoto mokymo metodus edukacinje praktikoje, o ypa apie pradedanij mokytoj patirt ioje edukacinje veikloje [15]. Tai ir lm
tyrimo problem kaip pradedantieji mokytojai
taiko kompiuterius edukacinje praktikoje, kokius
kompiuterizuoto mokymo metodus daniausiai taiko.

Kompiuterizuoto mokymo metodai pradedanij mokytoj edukacinje praktikoje

Tikslas itirti kompiuterizuoto mokymo metod taikym pradedanij mokytoj edukacinje
praktikoje
Tyrimo objektas kompiuterizuoti mokymo metodai bendrojo lavinimo mokyklos edukacinje praktikoje.
Tyrimo metodai: mokslins literatros analiz,
Qtipo duomen rinkimas (anketin apklausa), matematin statistika.
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2006m. Vilniaus pedagoginiame universitete. Buvo apklausti
vairias studij programas pasirink studentai, atlik
pedagogin praktik. Tyrimo imt sudar 900respondent. Sudarant kiekybinio tyrimo anket, buvo atsivelgta pedagogikos dalyko program. Konstruojant
klausimus apie mokymo metodus ieities taku pasirinkta L.Jovaios (1993) pasilyta nekompiuterizuoto mokymo metod klasifikacija. Pagal j skiriamos
trys metod grups: 1)aikinamieji iliustraciniai-atgaminamieji (informaciniai); 2) praktiniai ir operaciniai; 3)krybingum pltojantys.
i mokymo metod klasifikacij nesudtinga
pritaikyti kompiuterizuotam mokymui, j papildant
(1lentel). Pagal L.Jovaios (1993) mokymo metod
klasifikacij, informacinius metodus sudaro paskaita, demonstravimas, tikrinamasis pokalbis. Praktika
rodo, kad taikant iuos mokymo metodus, nesudtinga naudoti IKT. Pavyzdiui, galima pamokoje

kompiuteriu demonstruoti skaidruoles, iliustracijas,

tikrinti inias naudojant kompiuterinius testus. Informacinius metodus, kai taikomos IKT, galima vardyti
IKT informaciniais metodais.
Kompiuteri taikymas optimizuoja praktinioperacini metod taikym. Praktiniai-operaciniai
mokjimai, gdiai ir kompetencijos ugdomos atliekant laboratorinius darbus, pratybas. Tam reikalinga
speciali ranga, kuri technikai sensta. Kompiuterins
mokomosios pratyb, laboratorini darb programos
leidia atlikti pratybas, laboratorinius darbus virtualioje erdvje. Tradicin programuot mokym pakeit kompiuterinis programuotas mokymas. Jis sudaro
prielaidas ugdyti praktinius-operacinius gdius
virtualioje erdvje. Visus mintus mokymo metodus
galima priskirti IKT taikymo operacini metod grupei.
IKT gali bti naudojamos ugdant mokini krybikum taikant krybinius mokymo metodus:
problemin mokym, projektin veikl. Probleminis
mokymas neteikia isami ini, o tik kai kuriuos
duomenis, kurie yra btini tolimesniems iekojimams,
turimoms ir gautoms inioms papildyti tam panaudojant elektroninius informacijos altinius, elektronines
duomen bazes. Probleminio mokymo tikslas iekoti technologini sprendim kiekvieno besimokaniojo paintiniam savarankikumui, aktyvumui, krybikumui ugdyti. Vadinasi, probleminis mokymas gali

Kompiuterizuoto mokymo metod klasifikacija

1 lentel

IKT informaciniai metodai

Teikiamieji
Paskaita
Demonstravimas

Atgaminamieji
Tikrinamasis pokalbis (apklausa, kontrolinis darbas)
Iliustravimas
IKT operaciniai metodai

Pratyb
Kontekstins pratybos
(komentavimo, aikinimo)
Krybins pratybos

Laboratoriniai darbai
Bandym demonstravimas
Eksperimentiniai laboratoriniai darbai
IKT krybiniai metodai

Euristiniai metodai
Loginis rodymas
Paieka
Techninis konstravimas

Probleminiai metodai
Probleminis dstymas
Udavini sprendimas
Programavimas

Tiriamieji metodai
Eksperimentas
Literatros altini paieka
Rezultat apipavidalinimas
Statistiniai skaiiavimai
Projekt metodas

Savitieji kompiuteriniai mokymo metodai

Programuotas
mokymas

Modeliavimas

Nuotolinis mokymas

Konstruktyvios mokymosi aplinkos

65
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Palmira Peiuliauskien
bti vykdomas pasitelkus kompiuterius. Kita vertus,
kompiuteri taikymas edukacinje praktikoje irgi savotika problema, kuri tenka sprsti. Krybiniams
mokymo metodams priskiriama projektin veikla,
kurioje kompiuteriai naudojami apipavidalinti tyrimo
duomenis, atlikti rezultat statistin analiz. Aptarti
metodai sudaro IKT krybini metod grup.
Aptarme tris kompiuterizuoto mokymo metod
grupes: IKT informacinius metodus, IKT operacinius
metodus, IKT krybinius metodus. Minta klasifikacija neapima visos kompiuterizuoto mokymo vairovs, todl i klasifikacij btina papildyti dar viena
kompiuterizuoto mokymo metod grupe savitaisiais kompiuteriniais mokymo metodais (1 lentel).
Pastarj grup sudaro dar keturios kompiuterizuoto
mokymo metod grups: programuotas mokymas,
modeliavimas, nuotolinis mokymas, konstruktyvios
mokymosi aplinkos.
Pateikiame glaustas savitj kompiuterizuoto
mokymo metod charakteristikas, kurios buvo inomos apklausoje dalyvavusiems respondentams.
Vienas seniausi su kompiuteri taikymu susijs
mokymo metodas programuotas mokymas. Programuoto mokymo pagrindas biheviorizmo teorija, grindiama paskatinimais. Jo esm yra ta, kad
visas mokymo turinys suskaidomas nedidelius elementus. Kiekvieno mokomosios mediagos elemento imokimas susideda i trij etap: 1)idstomas
turinys, 2)patikrinama, ar gerai atlikta uduotis,
3)praneamas rezultatas. Kitaip tariant, programuoto mokymo ciklas ireikiamas tokiu nuoseklumu:
tikslasskmpaskatinimasnaujas tikslas ir t.t.
Mokymasis vyksta laipsnikai, taiau kartojantis tam
paiam metodui, imokstama lengviau. Kuo greiiau
judama pagal cikl, tuo labiau didja motyvacija.
Tai paaikina, kodl kompiuteriniai aidimai pritraukia aidjus kai tik pasiseka, gaunamas paskatinimas, kuris savo ruotu vl skatina naujai veiklai.
Taikant programuot mokym, mokinys gauna lapus, korteles, kompiuterinio vaizdo raus, vadovl,
kur pateikiama mokomoji informacija, klausimai
kuriuos reikia atsakyti, ir atsaks ia pat randa informacij, ar teisingai atsakyta. Taikant programuot
mokym galima individualizuoti, t.y sudaromos slygos mokytis savo tempu.
Modeli krimas tai nauja ir domi veikla mokantis gamtamoksli dalyk, leidianti individualizuoti mokymo proces. Mokant gamtamoksli dalyk kompiuterinis modeliavimas gali bti taikomas
tiek gyjant nauj ini, tiek jas tvirtinant.
Nuotolinis mokymas tai naujas, universalus mokymo bdas, taikomas vairi dalyk mokymo praktikoje. io mokymo pamatas savarankikas mokyma-

66

sis patogiu laiku, patogioje vietoje naudojant specialiai

paruot interaktyvi mokymo mediag.
Naudojant konstruktyvias mokymo aplinkas
skatinama pritaikyti inias praktikoje, naujose situacijose. Hipertekstas viena i konstruktyvi mokymo
aplink. Pasak A.Balytiens (1998), hipertekstas tai dinamika ir interaktyvi sistema, pateikianti
tekstin, vaizdin, garsin informacij kompiuteriu.
Esminis ios sistemos bruoas technine priemone
(kompiuteriu) palaikomi ryiai dokumento viduje ir
tarp dokument. Kaip tik dl i ryi galima tekst
pateikti nenuosekliai. Hiperteksto principu sudaromi
kuriami elektroniniai inynai, internetiniai tinklalapiai. Technins prielaidos konstruktyvi mokymosi
aplink naudojimui bendrojo lavinimo mokyklose
yra 2005m. duomenimis net 94proc. alies mokykl galjo naudotis internetiniu ryiu [3].
Vertinant kompiuterizuoto mokymo metod taikym pedagoginje praktikoje naudota rangin matavimo skal. Pasirinkti trys veiklos vertinimo rangai:
labai gerai pavyko, pavyko, nepavyko. Tie respondentai, kurie kompiuterizuoto mokymo metod
edukacinje praktikoje netaik, galjo pasirinkti atsakymo variant neteko. Akivaizdu, kad atsakymo
variant galjo rinktis ne tik tie gamtamoksli dalyk
studentai, kurie neturjo technini galimybi taikyti
IKT pedagoginje praktikoje, bet ir tie, kurie ir esant
techninms galimybms, jomis nesinaudojo.
Tyrimo rezultatai. Tyrimas parod, kad atlikdami
pedagogin praktik studentai taiko vairius kompiuterizuoto mokymo metodus: IKT informacinius
metodus, IKT krybinius, IKT operacinius bei savituosius kompiuterinius mokymo metodus. domu
pastebti, kad daniausiai bsimieji mokytojai taiko
IKT informacinius metodus. Tai, kad ios metod
grups metodus pavyko arba i dalies pavyko pritaikyti nurod daugiau nei pus respondent (1 pav.).
Pagrsti pastebjim nra sudtinga. Tradicinius
informacinius metodus mokytojai apskritai daniausiai taiko edukacinje praktikoje. Galima numanyti,
kad juos danai taiko ir mentoriai, koordinuojantys
student pedagogin praktik. Tai galjo lemti ms
pastebt dsningum.
Palyginus operacini ir krybini metod taikymo danius pastebime, kad net 40proc. respondent
neteko taikyti IKT operacini metod. Tai didiausias procentinis danis vertinant pagal rang neteko.
Vadinasi, IKT operacinius metodus pradedantiesiems
mokytojams arba pavyko taikyti, arba neteko taikyti. Tai, kad i metod nepavyko taikyti, nurod tik
10proc. pedagogin praktik atlikusi respondent.
Tai leidia manyti, kad IKT operacinius metodus bsimieji mokytojai yra vald gerai. Prieing dsningu-

Kompiuterizuoto mokymo metodai pradedanij mokytoj edukacinje praktikoje

m pastebime vertindami IKT krybinius metodus.
Net tredalis respondent nurod, jog jiems nepavyko
taikyti IKT krybini metod ir tik beveik penktadaliui respondent juos pavyko taikyti edukacinje
praktikoje.

1 pav. Kompiuterizuoto mokymo metodai bendrojo

lavinimo mokyklos edukacinje praktikoje: IKT
informacini, krybini, operacini metod taikymo
procentiniai daniai
I respondent atsakym galima sprsti, kad praktik atliekantys studentai taiko savituosius kompiuterizuoto mokymo metodus. Taiau j naudojimo daniai enkliai maesni (2 pav.). Daugiau nei tredalis
apklaustj praktik atliekani student nurod,
kad edukacinje praktikoje naudojo kompiuterin
modeliavim ir jiems tai pavyko arba i dalies pavyko.
Modeli krimas tai nauja ir domi mokymo veikla. Modeliavimas leidia individualizuoti mokymo
proces, sudaro prielaidas atsiskleisti besimokaniojo
asmeninms savybms, ugdo krybikum. Taikant
modeliavim, naujos inios ne tik suvokiamos, bet
ir ibandomas j pritaikymas, keiiant situacijos parametrus. Mokantis iuo metodu gyjama ir ini, ir
praktini gebjim. Modeliavimo metodas gali bti
taikomas ir aikinimui, ir tvirtinimui, ir pratyboms.
Konstruktyvios mokymosi aplinkos edukacinje
praktikoje taip pat retai naudojamos. Daugiau nei
pus respondent nurod, kad jie konstruktyvij
mokymosi aplink netaik, daugiau nei deimiai
procent respondent nepasisek edukacinje praktikoje pritaikyti konstruktyvisias mokymosi aplinkas.
Vadinasi, nepakankamai gyvendinami konstruktyvij mokymosi aplink pranaumai, laiduojantys
besimokaniojo aktyvum pasirenkant vien ar kit
informacijos periros sraut, o kartu ir atsakomybs
u savo mokymosi rezultatus ugdymasis.
Tyrimas parod, kokius savituosius kompiuterizuoto mokymo metodus, atlikdami pedagogin
praktik, studentai naudojo reiausiai. Praktikai

nenaudojamas nuotolinis mokymas net 99,3proc.

respondent nurod, kad io mokymo metodo jiems
naudoti neteko. Vadinasi, nepakankamai gyvendinami konstruktyvij mokymosi aplink pranaumai,
laiduojantys besimokaniojo aktyvum pasirenkant
vien ar kit informacijos periros sraut, o kartu ir
atsakomybs u savo mokymosi rezultatus ugdymsi.

2 pav. Kompiuterizuoto mokymo metodai bendrojo

lavinimo mokyklos edukacinje praktikoje:
konstruktyvij mokymosi aplink, kompiuterinio
modeliavimo taikymo procentiniai daniai
Atliktas tyrimas rodo, kad VPU studentai, atlikdami pedagogin praktik, taiko kompiuterizuoto
mokymo metodus. Kaip vertinti iuos rezultatus?
Kas daniau taiko kompiuterizuoto mokymo metodus atliekantys praktik studentai, ar mokytojai
praktikai? Palyginus io tyrimo rezultatus su nacionalinio tyrimo duomenimis [12] paaikja, kad pradedantieji mokytojai beveik taip pat danai taiko
kompiuterizuoto mokymo metodus kaip ir mokytojai
praktikai. Tyrimo [12] duomenimis, kompiuterizuoto
mokymo metodus taiko 30,8 proc. fizikos, 32,6 proc.
chemijos, 41,3 proc. biologijos mokytoj. domu
bt palyginti, ar skiriasi pradedanij mokytoj ir
patirt turini mokytoj kompiuterizuoto mokymo
metod taikymo pobdis pagal vairias metod grupes: informacinius, operacinius, krybinius. Tenka
konstatuoti, kad to padaryti nepavyko, nes nepasisek
aptikti detalesni tyrim apie tai, kaip vairi grupi
kompiuterizuoto mokymo metodus taiko edukacin
patirt turintys mokytojai.
Anksiau buvo tirta, kaip danai kompiuterizuoto
mokymo metodus taiko gamtamoksli dalyk studij
program pasirink pradedantieji mokytojai [13]. Palyginus iame straipsnyje pateiktus duomenis su ankstesni tyrim duomenimis [13], galima konstatuoti, kad kompiuterizuoto mokymo metod taikymo
daniai per gamtamoksli dalyk pamokas i esms

67
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Palmira Peiuliauskien
nesiskiria nuo kompiuterizuoto mokymo metod taikymo dani per kit mokomj dalyk pamokas.

Ivados
1. Praktik atliekantys VPU studentai naudoja vairius kompiuterizuoto mokymo metodus: IKT
informacinius, IKT operacinius, IKT krybinius.
Be to, bsimieji mokytojai yra vald ir taiko savituosius kompiuterizuoto mokymo metodus: kompiuterin modeliavim, konstruktyvisias aplinkas,
nuotolin mokym.
2. Pradedantieji mokytojai daniau taiko informacinius IKT metodus nei IKT operacinius ar
IKTkrybinius metodus, o ypa pasigendama
savitj kompiuterini mokymo metod taikymo. Atlikti papildomi tyrimai apie tai, kaip bsimieji mokytojai rengiami taikyti kompiuterizuoto
mokymo metodus, leist paaikinti iame tyrime
nustatyt dsningum. iuo atveju galima daryti
dvi prielaidas: pirma, studij procese nepakankamai skiriama dmesio IKT krybini, savitj
kompiuterini mokymo metod taikymo kompetencijoms ugdyti, antra, kompiuterizuoto mokymo metod taikym pedagoginje praktikoje gali
lemti praktikos mentoriaus patirtis taikyti IKT
metodus edukacinje praktikoje.

Literatra
1. Balytien A. Bdas mokyti kitaip: hipertekstin
mokymo aplinka. Vilnius, 1998.
2. Becker H. J., Anderson R. E. Teaching, learning and computing 1998 : Teachers survey.
[interaktyvus], [irta2005m. birelio 11
d.]. Prieiga per internet:<http://www.crito.
uci.edu/tlc/html/questionnaires.html>.
3. Brazdeikis V. Pedagogo informacijos ir komunikacijos technologijos taikymo kompetencija//
Informacijos mokslai. Nr. 34, 2005, p. 43
50.
4. Crook C. Computers and collaborative experience of learning. London and New York:
Rouledge, 1996.
5. Cuban L. Oversold and underused: Computers
in the classroom. Cambridge, MA : Harvard
University
Press,
2001.
[interaktyvus],
[irta 2006 m. spalio 19 d.]. Prieiga per
internet:<http://www.hup.harvard.edu/pdf/
CUBOVE.pdf>.

68

6. Information and Communication Technology in

Education/ ed. J. Anderson, T. Weert. Paris:
UNESCO, 2002.
7. Jonassen D. H. Computers in the Classroom:
Mindtools for Critical Thinking. New
Jersey: Prentice Hall Inc., 1996. [interaktyvus], [irta2004 m. rugpjio 1 d.]. Prieiga
per internet:<http://www.coe.missouri.edu/
~jonassen/Mindtools.pdf>.
8. Jonassen D. H. Designing constructivist learning
environments // Instructional Design Theories
and Models. A New Paradigm of Instructional
Theory / ed. C. M. Reigeluth. Vol. II, 1999,
p.215240.
9. Jovaia L. Edukologijos pradmenys. Vilnius,
1993.
10. Juceviien P. Cocept of a competence portfolio
and its formation : Manual of EU project evaluator competence development. Kaunas: Kaunas
University of Technology, 2002.
11. Loveless A., Voogd de G. L., Bohlin R. M.
Something old, something new: Is pedagogy
affected by ICT? // ICT, pedagogy and the curriculum: subject to change / ed. A. Loveless, V.
Ellis. London: Routledge Falmer, 2001, p.75
76.
12. Nacionalinis 4 ir 8 klass moksleivi pasiekim
tyrimas. Lietuvos vietimo ir mokslo ministerija. vietimo pltots centras. Nacionalinis egzamin centras, 2003.
13. Peiuliauskien P. Computer Based Teaching
Methods of Inexperienced Teachers in Practice of
Teaching Sciences // Natural Science Education.
Vol. 3(20). 2007, p. 135140.
14. Pelgrum W. J. Obstacles to the integration of
ICT in education: results from a worldwide educational assessment // Computers and Education.
Vol. 37, 2001, p. 163178.
15. Rautopuro J., Pontinen S., Kukkonen J. Towards
the Information Society the Case of Finnnish
Teacher Education // Informatics in Education.
Vol. 5 (2), 2006, p.285300.
16. Tarrago F. R. Integration of information technology into secondary education: Main issues and
perspectives. Guidelines for Good Practice.
Geneva: IFIP, 1993.

Kompiuterizuoto mokymo metodai pradedanij mokytoj edukacinje praktikoje

Summary
Palmira Peiuliauskien
Computer Based Teaching Methods of Inexperienced
Teachers in Practice of Teaching
An educational practice of a developing society faces the changes in training technologies. A method of
teaching is an important component of technology and can be accepted as a system of activities undertaken by
an educator and an educated person. The article analyses the application of computer based teaching methods
in working practice of inexperienced teachers.
When dealing with questions discussing teaching methods, the classification of non-computerized teaching
methods offered by L.Jovaia (1993) was accepted as a starting point. Following the introduced classification,
three groups of methods can be distinguished: 1) explanatory illustrative-reproductive (informational); 2)
practical and operational; 3) developing creativity.
The latter classification of teaching methods can be easily adapted to computer based teaching. According
to classification introduced by L.Jovaia (1993), informational methods include a lecture, demonstration and
a monitored conversation. Practice shows that applying these teaching methods makes the use of ICT easily accessible. For example, demonstrating transparencies and animated illustrations and checking knowledge using
computer tests can be employed in the classroom. Informational methods involving ICT can be treated as ITC
information methods.
The techniques of computer based teaching are thought to be the reality of the present educational practice
creating preconditions for a proper understanding of an object learnt and a better knowledge presentation and
improvement as well as providing possibilities of applying the previously obtained knowledge in the new situations and creating an opportunity to better operate the obtained material on a subject studied.
Research disclosed that during their pedagogical practice, the students applied different computer based
teaching methods. It has been established that the inexperienced teachers more frequently apply informative
rather than operational or creative ICT methods; distinctive computer based teaching methods are extremely
rare. The constructive learning environments (multimedia, hypertext) are also rarely applied, whereas remote
teaching is practically not used.
Key words: ICT informational methods, ICT operational methods, ICT creative methods, distinctive computer based teaching methods.
Vilniaus pedagoginis universitetas,
Edukologijos katedra
teikta 2008 m. sausio mn.

69
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Vitolda Sofija Glebuvien, Aldona Lucija Tarasonien

IUOLAIKINS INFORMACINS TECHNOLOGIJOS IR VAIK
AIDIMAI
Anotacija. iuolaikins visuomens mokslo laimjimai tiesiogiai lemia vaikams skirt knygeli,
ugdymo(si) priemoni, aisl gamyb, j nuolatin kait. Straipsnyje analizuojamas informacinmis
technologijomis paremt iuolaikini ugdymosi
priemoni poveikis 56 met vaik aidimams. Tyrimo subjektai: ikimokyklinio amiaus vaikai, j tvai bei pedagogai. Tyrimo metodai: anketavimas,
pokalbis, stebjimas, kolizins situacijos. iuolaikins
ugdymo(si) priemons tai iuolaikini technologij aidimai, aislai, informacins komunikacins
priemons, spaudos leidiniai. Tyrimas parod, kad
iuolaikini ugdymo(si) priemoni poveikis aidimui
priklauso nuo vaiko amiaus, lyties, gyvenamosios
vietovs, tv isilavinimo bei materialins eimos padties. eeri met vaikai daniau nei penkiameiai
atlieka technologizuotus, nuo realybs atitrkusius
aidimo vaidmenis bei veiksmus. Berniukai daniau
nei mergaits renkasi fantastin aidimo siuet bei
veiksmus. iuolaikins ugdymosi priemons labiau atsispindi miesto bei eim, turini didesnes pajamas,
vaik aidimuose.
Esminiai odiai: iuolaikiniai aislai, priemons,
aidimo turinys, aidimo veiksmai.
vadas. Vaikas be aidimo gali egzistuoti, bet negali gerai jaustis, brsti. Vidini varomj jg sukeltas
laisvas aidimas yra labiausiai vaikui tinkanti elgsenos
forma. Ji ne tik irykina vaik vaikiksias savybes,
bet ir leidia painti j galimybes, kuriomis tvai ir
pedagogai gali remtis ar jas eliminuoti, sudarydami
slygas vaik ugdymui(si) [6]. i dien visuomenje plaiai paplitus informacinms technologijoms,
stimulai, skatinimai, priemons ir bdai, stebimi vaik ugdymo(si) procese, rykiai atspindi gyvenamojo
laikotarpio kultros, mentaliteto dvasi. Nes vaikas
mokosi i aplinkini moni, savo socialinio pasaulio,
kuris yra vis jo svok, mini, teigini, mokjim ir
nuostat altinis. I socialinio kultrinio reikini derinio vaikas interiorizuoja vairius pasaulio aspektus,
padarydamas juos inomus [10]. iuolaikins informacins technologijos, j veikiami vairs aidimai,
aislai, sprendiniai i esms apsupo mauosius, vaikai
masinami jais domtis, pastoviai naudotis. XXIa. vaikui vis maiau lieka gyvojo, natralaus pasaulio, kur
keiia sintetinis be slyio su tikru gyvenimu, be
vaikiko pasaulio painimo diaugsmo [2]. Nyks-

70

ta aidimai, kuriuose vaikai kopijuodavo natrali

eimos aplink, buvo ugdomi per paproius, darb.
Didja keist form ir spalv knygeli ir aisl, kuri
pirmin paskirtis tra mechanins funkcijos. Per vaikikas knygeles ir aislus peramos usienio televizijos
heroj iliustracijos, kitos alies gyvenimo bdas, kultra. Propaguojama jga, kovingumas, brutalumas,
lietuvi tautai svetimas sarkazmas arba iltnaminis
roini barbi pasaulis su svetimomis gyvenimo tradicijomis, svetim kalb gelmmis. Taip prarandamas
tautinis identitetas, savo tviks atradimo, etnini
vertybi suvokimo diaugsmas [1; 7]. Naudojant
elektronik ir grafik, kuriami ir modernesni aislai,
kuriais propaguojama tam tikra pasaulira, diktuojami mstymo stereotipai (Barb, Teletabis, Betmenas,
Syndi, elbi, Furbis). Formuojama visatos Viepaties
samprata ir nuostatos. Elektroniniai dirbtinio proto
aislai rodo vaikui, kad galima nevertinti net gyvybs,
nes manoma j atnaujinti tiek kart, kiek norisi [5].
Dalis iuolaikini aisl ir kit vaik ugdymo priemoni ignoruoja didisias mogaus vertybes, vaik
dvasin pasaul pakeisdami informacini technologij
laimjim sintetika [4; 8; 9]. Kita vertus, iuolaikins
ugdymo(si) priemons atliepia iuolaikin gyvenim,
skleidia mokslin technikos ir kultros progres, leidia vaikui patirti veiksmo efekt, pasijusti iradju,
bandyti savo jgas [3].
Vilniaus pedagoginio universiteto Vaikysts studij katedra 20052006m. vykd iuolaikinio gyvenimo reikini poveikio ikimokyklinio amiaus vaikui
tyrim, apimant problemos konkretaus tyrimo vairius, skirtingus objektus. Pateikiama io straipsnio
mediaga apie iuolaikines ugdymo(si) priemones ir
56 met vaiko aidim yra dalis platesnio tyrimo
,,iuolaikini ugdymo(si) priemoni subkultra ir
vaikas, apimanio ir iuolaikini dain bei veni
poveik vaikui. Straipsnyje pristatoma tyrimo mediagos tik ta procentin dalis, kuri parodo iuolaikini
priemoni poveik vaiko aidimui.
Tyrimo tikslas atskleisti iuolaikini ugdymosi
priemoni poveik 56 met vaiko aidimui.
Tyrimo metodai: anketavimas, stebjimas, pokalbis, kolizins situacijos, statistiniai duomen apdorojimo metodai Excel ir SPSS programomis.
Tyrimo subjektai 402 ikimokyklinio amiaus
vaikai (210 berniuk ir 192 mergaits), j tvai bei

iuolaikins informacins technologijos ir vaik aidimai

104 pedagogai. Tyrimas atliktas Vilniaus ir kit miest 26 ikimokyklinse staigose.
Tyrimo rezultatai. Pedagog ir tv anketin apklausa padjo isiaikinti j nuomon apie vaik daniausiai naudojamas iuolaikines aidim priemons
darelyje; apie eimos gyvenamosios vietos, tv materialins padties ir vaik naudojam aisl bei kit
aidimo priemoni ssajas.
Pokalbis su vaikais, j aidim stebjimas, sudarytos kolizins situacijos padjo nustatyti, kaip danai
skirtingo amiaus ir lyties vaikai aidia su iuolaikiniais aislais ir aidimais, naudoja aidime spaudos
leidinius, lles TV film ir laid personaus, modernios technikos, konstravimo ir sporto aislus, reklamos paveiksllius, tekstus ir pan.
Pedagogai apie iuolaikini priemoni poveik
vaik aidimams. Pedagog nuomons tyrimas rodo,
kad iuolaikins knygos ir urnalai su vairiomis linksmomis uduotimis, vairs patraukls, daugiaveiksmiai aislai Lietuvos vaik yra pamgti, danai naudojami. Konstatuota, kad urnalus vaikams (Barb,
Magija, Donaldas ir pan.), knygeles su garso ir
vaizdo signalais, mechaniniais taisais ir kitus iuolaikinius spaudos leidinius aidimui, taip pat kortas (Monopolis, kepsai), paveiksllius i gamini pakuoi ir
kitus panaius didaktinius aidimus mergaits renkasi
daniau (69,27 proc.) nei berniukai (61,43 proc.).
Mintus spaudos leidinius aidimui 10,22 proc. daniau renkasi vyresni negu jaunesni vaikai. Visi vaikai
spaudos leidinius naudoja aidimui reiau negu kitus
iuolaikinius aislus ir aidimus. Su iuolaikinmis llmis ir aislais TV film ir laid personaais (barbs, bibleidas, Betmenas, Pokemonas, mogus Voras,
robotas ir kt.) daniau aidia 5 met amiaus vaikai
(91,6 proc.) nei vyresni (86,93proc.) darelio vaikai.
Su modernios technikos aislais (mobilieji telefonai,
kompiuteriai, mikrofonas, buitins technikos modeliai ir pan.), konstravimo ir sporto aislais (lego,
kilimliai-dlions, surenkamos konstrukcijos; okinjimo kamuoliai, kgliai, biliardai ir pan.) vienodai
danai aidia 56 ir 67 met amiaus vaikai (atitinkamai 84,87proc. berniuk ir 85,87proc. mergaii). Taiau vyresni vaikai daniau renkasi didaktinius
aidimus negu atskirus aislus. Berniukai didaktinius
aidimus renkasi daniau negu mergaits (atitinkamai 92,86 proc. berniuk ir 77,6 proc. mergaii).
Su kitais aislais vienodai danai aidia ir berniukai,
ir mergaits (atitinkamai 87,14proc. berniuk ir
86,46proc. mergaii). Pedagog nuomone, berniukai greiiau nei mergaits perima j socialinje
aplinkoje esanias populiarias aidimo priemones,
jomis labiau domisi, renka, aidia su jomis, kolekcionuoja. Pedagogai pastebi, kad berniukams svarbu

inoti madingus iuolaikinius aislus ir aidimus, kad

nebt bendraami ijuokti. Mergaits nori sigyti
populiar aisl, kad isiskirt i kit, pasipuikuot,
bt madingos. Mergaitms labiau negu berniukams
turi takos informacins priemons TV laidos vaikams, reklama. Pedagog anketins apklausos rezultatai rodo vaik gyvenamosios vietos ir naudojimosi
iuolaikiniais aislais ry. Sostins vaikai daniau nei
kit miest vaikai naudojasi spaudos leidiniais (atitinkamai 66,4 ir 60 proc. vaik) ir spausdintais aidimais
(atitinkamai 89,7 ir 68,7proc. vaik). O miest vaikai daniau nei sostins vaikai aidia su iuolaikiniais
moderniais aislais (atitinkamai 96,2 ir 84,5proc.
vaik).
Tv isilavinimas, materialin padtis ir vaiko
aislai. Pedagog ir tv anketins apklausos bdu
nustatytas ryis tarp tv isilavinimo, j materialins padties ir danumo, kuriuo j vaikai pasirenka
aidimui tam tikros ries aislus. Konstatuota, kad
vaikai, kuri tvai turi auktesn isilavinim, daniau
negu kiti vaikai darelyje aidia su iuolaikiniais didaktiniais aidimais (atitinkamai 85,6 ir 84,5proc.).
Vaikai, kuri tvai turi emesn isilavinim, daniau nei kiti naudoja iuolaikinius aislus (atitinkamai 96,5 ir 88,8proc.) ir spaudinius (atitinkamai
69ir63,3proc.). aisl ir aidim pasirinkimui didesn tak turi tv materialin padtis. Tyrimo duomenis rodo, kad didesnes pajamas turini tv vaikai
daniau nei kiti aidia naujus iuolaikinius aidimus
(atitinkamai 89,9 ir 77,4proc.). Jie taip pat daniau
naudoja iuolaikinius aislus (atitinkamai 89,1 ir
83,8proc.) bei spaudinius aidimui (atitinkamai 67,7
ir 61proc.).
iuolaikini aidimo priemoni taka vaizduots
aidimams. Vaik aidim stebjimas padjo nustatyti iuolaikini priemoni poveik vaik vaizduots aidimams: aidimo vaidmen, veiksm ir turinio kaitai;
televizijos program, animacini film ir atitinkam
aisl, visuomeninio gyvenimo aktualij poveik vaiko aidimo kultrai. Tyrimu ufiksuoti vaik aidimai
buvo slygikai skirstomi tris grupes:
kai aidiant realaus gyvenimo vaidmenis vyksta
virsmas ir persikeliama nerealaus gyvenimo
vaidmenis;
kai i karto pasirenkami TV iuolaikini laid,
film suaugusiesiems, serial, animacini film
heroj vaidmenys;
kai pasirenkami ir kuriami iandienins socialins
aplinkos neigiami vaidmenys.
Realaus gyvenimo aidimo virsmas nerealaus
gyvenimo aidimu. Konstatuota, kad daniausiai
sumanoma, susitariama ir pradedama aisti prasto
gyvenimo tradicinius mamos, vaiko, vairuotojo, jrei-

71
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Vitolda Sofija Glebuvien, Aldona Lucija Tarasonien

vio, policininko, kirpjo, gydytojo, pardavjo, vilko ir
kitus panaius vaidmenis:
aidiam eim. Tu bk moiut... A bsiu vaikas... O a bsiu js mama; aidiam, kad a kaiukas, o tu mane priirsi; aidiam picerij. A esu
padavja; aidiam su mainlmis formuls lenktynes; A bsiu policininkas. A tai bsiu vairuotoja ir
t.t.
I pradi aidimas modeliuojamas pasirinktiems
vaidmenims bdingais uimtumo, rpinimosi eima,
ruoa, profesinio darbo veiksmais (tvarko namus, aidia vaikus, gamina valg, kepa pic, aptarnauja baro
klientus, patarnauja kavinje, irao sskaitas; laukiasi ir
gimdo, gydo, demonstruoja rbus; treniruoja sportininkus, aidia NBA; buria kortomis, veda loterij, koncert ar TV laid; reguliuoja eism, baudia vairuotojus
ir kt; pardavinja akcijas, organizuoja sandrius, tvarko
mons reikalus ir t.t.). Taip pat neretai aidim eiga
nuo vaidmens uimtumo veikla krypsta laisvalaikio
leidim (eima eina sveius, sdi kavinse, ruoiasi pokyliams, lankosi kirpykloje, teatre, baseine, soliariume,
mad demonstravime, bendrauja su usienieiais, vartoja svetim kalb odius ir pan.). Konstatuota ir kitokia aidimo eigos kryptis, kada kai kurie aidjai netiktai skelbia kitiems savo sumanym tapti ar tiesiog
virsti personau i kito pasaulio, nerealaus pasaulio,
kai kosmoso tyrinjimas suteikia stebukling jg,
kai karas tarp moni virsta kova su ateiviais, kai ligonis po mirties atgyja, gauna kelias gyvybes:

Mes pavirtome undinmis. Mes tapome nematomomis; ,A nebegaliu judti. Piktasis burtininkas atm i mans mano galias; Tomai,
a paversiu tave bjauria rupe; A turiu burt
ir stebuklingo vandens. Kai patepsiu, tai viskas
praeis;Sauliau, tu bk katinas, kuris nugals piktas pamotes; Gal aiskim Baltj rykl ir pan.

Ufiksuota, kad kiti aidimo dalyviai tok virsm reaguoja skirtingai: kai prietarauja, nenori sutikti
keisti aidim; kai priima, apsidiaugia, palaiko nauj
sumanym ir kai bendras aidimas nutrksta, iyra.
TV laid, film, moderni aisl taka vaik
aidimams. Tyrimu konstatuota, kad vaikai danai
i karto pasirenka aisti TV iuolaikini laid, film
suaugusiesiems, serial, animacini film heroj roboto policininko, kovotojo, agento, mogaus Voro,
vliuko nindzs, Digimono, Pokemono, Barbs, manekens ir kitus vaidmenis:
Bsiu mogus Voras; A robotinis ir mano

maina robotin; A Ninz. Kai kurios Ninzs stipresns u robotus; A skrisiu kit planet ir vykdysiu slapt misij; A gyvenu Raudonojo kardo
planetoje; aiskime kompiuterin aidim. Tipo,

72

js mano kompiuteryje; Mes piktoji kariuomen.

Mes turim savo erelius; A turiu vandens skraidymo maina. Mano tai ledo programa; aiskim
i naujo. Tu, Eitvidai, bsi blogietis; Vytaute, einam aisti Meils trikamp; Sukurkime diazo
grup ir kt.

Pasirink iuolaikini film, TV laid, spaudini heroj vaidmenis pavirt robotais, vliukais
nindzmis, digimonais, pokemonais, pabaisomis ir
pan. aidjai stengiasi pamgdioti, imituoti lipim
sienomis, kelion kosminiais laivais, roboto judesius,
garsus, vaizduoja puoljus blogieius ar gynjus gerieius, audym lazeriniais ginklais, demonstruoja ypating jg ir pan.:
Bk, Edgarai, tave audys, o a irsiu kompiuter. Tu slpkis, o a neirsiu, paskui iekosiu ir audysiu; Bsiu mogus Voras, kuris moka laipioti sienomis ir visur galsiu ulipti, kur tik panorsiu, net ir
ant dangoraiio;Gali paiupt tave drakonas, nes turi
iuptuvus. Mano tai spinduliai audo.
Ypating gali demonstravimo aidimai populiars
tarp berniuk. Mergaits retai kvieiamos, daniausiai
atsisako dalyvauti, mgina kviesti savo aidim.
Socialins aplinkos neigiami vaidmenys vaiko aidimui. Tyrimu konstatuota, kad 56 met vaikai savo
aidimuose nevengia iandienins socialins aplinkos
neigiam vaidmen. Vaikai pasirenka ir kuria vagies,
narkomano, girtuoklio, valkatos, rkoriaus, azartinio
aidjo kepsais, kortomis, kazino, lenktyni lojo
vaidmenis, taip pat ir savo prastus aidimus terpia
epizodus, bdingus neigiamo vaidmens elgsenai:
Statysiu aukt tvor, kad vagys namus
nelst;Imk pistolet. Tu bsi policininkas, o a vagis.
Tu mane tursi sugauti; Nespjai pasislpti. A tave jau
nuoviau. Ne, nenuovei tik sueidei. A dabar sueistas;
Bgam, a i jo pavogiau malnsparn;,aidiam,
kortomis; Praau netrukdyti, mama virtuvje rko;
A girtas, bet nakvosiu namie.
Vaikai, pasirink vaidmenis i neigiam iandienins socialins aplinkos reikini, vaizduodami girtuokl, narkoman, vag, azartin loj kartais neaikiai
taria odius, neriliai kalba, taip pat keikiasi, muasi,
grasina, grubiai elgiasi:
Usiiaupk...; Usikim...; Dink i aki...
iuolaikini priemoni poveikio vaik vaizduotei,
aidimui tyrimo rezultatai rodo statistikai reikming
ry tarp aidimo tradicini vaidmen, pereinani
netradicinius pasirinkimo (r = 221, p<0,000),
TV laid takos vaidmen pasirinkimui (r = 241,
p<0,000), aplinkos poveikio pasirenkant vaidmenis
(r = 241, p<0,000) ir realios aplinkos poveikio pasirenkant veiksmus (r = 245, p<0,000).

iuolaikins informacins technologijos ir vaik aidimai

aidimo vaidmen pasirinkimo skirtumai.
Konstatuota vaik aidimo vaidmen pasirinkimo
kai kurie amiaus skirtumai. Jaunesni vaikai daniau
nei vyresni (atitinkamai 45,3 ir 35,6 proc.) renkasi
tradicinius vaidmenis, daniau juos keiia nerealiais.
Vyresni daniau kritikuoja veikj atliekamus nerealius veiksmus, sakydami taip nebna, mama taip
negali skraidyti ir pan. Vyresni vaikai daniau nei
jaunesni renkasi TV laid, film, spaudini vaizduojamus neigiamus vaidmenis (atitinkamai 19,4 ir 15,1
proc.) ir socialins aplinkos moni neigiamus vaidmenis (atitinkamai 10,6 ir 6,7 proc.). Konstatuota
vaik lyties skirtumai pasirenkant aidimo vaidmenis.
Mergaits daniau nei berniukai renkasi tradicinius
vaidmenis, pereinanius nerealius (atitinkamai 43,7
ir 33,8 proc.). Berniukai, lyginant su mergaitmis,
daniau renkasi TV laid, film (atitinkamai 29,1 ir
9,3 proc.) bei aplinkos neigiamo poveikio takotus
vaidmenis (atitinkamai 15,7 ir 2,6 proc.). Taip pat
ryks lyties skirtumai naudojant aidimo veiksmus.
Mergaits daniau nei berniukai (atitinkamai 53,1 ir
39 proc.) atlieka realius, tikrovikus veiksmus. Berniukai ymiai daniau nei mergaits (atitinkamai 29
ir 6,2 proc.) atlieka nutolusius nuo realybs, taip pat
jg ir valdi simbolizuojanius veiksmus. Tyrimas
parod, kad vaik aidimo turiniui takos turi ir gyvenamoji vieta. Didmiesio vaikai nuo 4 iki 11 proc.
daniau renkasi TV laid, film, spaudiniuose matyt
heroj vaidmenis, daniau atlieka nuo realybs atitrkusius vaidmenis. Ma miest vaik aidime vyrauja
tradiciniai vaidmenys. Didmiesio vaikai daniau nei
miest vaikai renkasi vaidmenis, atspindinius socialins aplinkos neigiamybes (atitinkamai 11 ir 3proc.).
Konstatuota, jog tv isilavinimas daro labai neymi
tak vaik vaidmen aidime pasirinkim. emesn
isilavinim turini tv vaikai daniau renkasi tradicinius vaidmenis, daniau atlieka smurto, jgos
veiksmus nei auktesn isilavinim turini tv vaikai. Ufiksuota, kad auktesn isilavinim turini
tv vaikai daniau renkasi grio ir groio personaus.
Tyrimo duomenimis, tv materialin padtis vaik
aidimo vaidmen pasirinkimui esmins takos neturi. Labai geras pajamas turini tv vaikai 3,4proc.
daniau nei kiti aidia aplinkoje matytus neigiamus
vaidmenis.

Ivados
1. iuolaikins ugdymosi priemons iuolaikin civilizacij atspindintys bei iuolaikini technologij aislai ir aidimai, informacins komunikacins
priemons, spaudos leidiniai tampa reikmingu
veiksniu ikimokyklinio amiaus vaiko aidimui
kaip skatulys veikti, tyrinti, nugalti sunkumus

ir kaip siekis pamgdioti tuos, kurie traukia savo

galia, iskirtiniais gebjimais, kitokia, nei priimta,
elgsena.
2. Gauss sintetiniai ryki spalv ir keist form
aislai iuolaikini animacini ir TV film personaai, propaguojantys kitos alies gyvenimo
bd, taip pat jg, smurt, neatsarg elges su
gyvybe, keiia vaiko aidimo turin, jo kontekst,
todl kelia daugelio srii specialist susirpinim
vaiko aidimu, jo taka vaiko brendimui.
3. Nors Lietuvos vaiko teis aisti gina Lietuvos
Respublikos vaiko teisi pagrind statymas
(1996), nuo neigiamo vieosios informacijos poveikio saugo Nepilnamei apsaugos nuo neigiamo
vieosios informacijos poveikio statymas (2002),
aisl kokyb gina aisl saugos techninis reglamentas (2002), taiau iuolaikini ugdymo(si)
priemoni neigiamas poveikis vaikams akivaizdus.
Btina aktyviau ir profesionaliau modeliuoti pedagogin proces, sudarnt slygas vaikams patirti
ryki, patraukli pozytyvi igyvenim, spdi, skatinani nor pamgdioti, susitapatinti.

Literatra
1. Dambrauskas J. aidimas ir kultra. Vilnius:
Aidai, 2005.
2. Juodaityt A. Vaikysts fenomenas: socialinisedukacinis aspektas. U leidykla, 2003.
3. Kubik V. iandienos aislai: ar jie visi tinka vaikams? [interaktyvus], [irta 2004 m. lapkriio
13d.]. Prieiga per internet: <http://www.ucg.
org/litlibrary/easteuropean/Lithuanian/aislai.
htm>.
4. Louise H. M. Childrens thoughts about play.
A study of how children conceptualise play
in preschool. 1996. Almmqvist & Wiksell
International, Box 4267, S-116 91 Stocholm,
Sweden. [interaktyvus], [irta 2005 m. vasario
22 d.]. Prieiga per internet: <http://theses.lub.
lu.se/postgrad/search.tkl?field_query1=pubid&
query1=soc_5&recordformat=display>.
5. Sardar Z. Vienykims prie aisl tironija // 7
meno dienos. 1999, gruodio 24.
6. Tarasonien A. Priemokyklinio ugdymo formos,
bdai ir metodai // Priemokyklinio ugdymo turinio gyvendinimas. Vilnius: AC, 2004.
7. Vasiliauskas R. aidimai vaik ugdymo veiksnys lietuvi liaudies pedagogikoje// Pedagogika.
Mokslo darbai. T.48 (2001).
8. .
[interaktyvus]. 2004 [irta 2005m. sausio
22d.]. Prieiga per internet: <http://www.theosophy.ru/lib/pr-theos.htm>.

73

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Vitolda Sofija Glebuvien, Aldona Lucija Tarasonien

9.

. [interaktyvus]. 1991 [irta 2005 m. vasario 10 d.].

Prieiga per internet: <http://detochka.ru/
book/ibuka/about.shtml>.

10. . . //
. 4. :
, 1984.

Summary
Vitolda Sofija Glebuvien, Aldona Liucija Tarasonien
MODERN INFORMATION TECHNOLOGIES AND CHILDs PLAY
Achievements of science in modern society directly promote production of new books, teaching aids, toys
for children and result in their constant development. Contemporary toys are interesting and attractive for
children due to their appearance and technical possibilities and, thus, become an important factor influencing
their culture of play.
The presentation analyses the impact of subculture of modern education and development aids on games
of 56 year old children. The sample of the research includes 402 pre-school children, their parents and 104
educators. The methods applied involve questionnaire, interview, observation, collision situations.
Modern aids of education comprise games developed under influence of modern technologies, toys, information and communication resources, publications, festivals and performances. The research results revealed
that the influence of modern aids of education correlates with childrens age, sex, and their place of living,
parents education and financial status. 6-year old children perform play actions and roles of technologised and
unreal nature more frequently compared to 5-year old children. Boys tend to choose fantasy-based plots more
often than girls. Modern education aids prevail in play of children living in cities and from families with higher
income.
On the other hand, the saturated Lithuanian market of educational aids and toys, reflecting a multicultural
tradition, raises parents and teachers concerns about the lack of toys and play aids, which represent national
culture.
Key words: modern toys, content of play, play actions.
Vilniaus pedagoginis universitetas,
Vaikysts studij katedra
teikta 2008 m. sausio mn.

74

Jrat Paulionyt
BSIMJ PRADINI KLASI MOKYTOJ GEBJIMO PIETI
YPATUMAI
Anotacija. Straipsnyje analizuojami VPU, PPF
edukologijos (pradinio ugdymo) studij programos
student, bsimj pradini klasi mokytoj, gebjimo pieti ypatumai. vairi seminar metu danai
tenka matyti, kad pradini klasi mokytojai nepasitiki
savo pieimo gebjimais. Siekiant tobulinti pradini
klasi mokytoj rengim itirti 134 pradinio ugdymo
specialybs studentai. Analizuojant ir interpretuojant
bsimj mokytoj apklausos anketas ir kontrolins
pieimo uduoties rezultatus remtasi pieimo gebjim raidos teorijomis ir vairiomis pieinio vertinimo
metodikomis. Taikant kontrolin pieimo uduot ir
anket siekta rasti student pieimo gebjim ssajas
su universitetini studij programos ir su j dails
mokymosi vaikystje ypatumais.
Esminiai odiai: pradini klasi mokytoj rengimas, bsimj pradini klasi mokytoj pieimo
gebjimai, vizualins raikos gebjim ugdymas.
vadas. Aktyviausiai natrali vaiko pieimo gebjim raida vyksta ikimokykliniame amiuje, pradinje mokykloje ir baigiasi viduriniojoje vaikystje arba
ankstyvojoje paauglystje. Manoma, kad jeigu toliau
nesimokoma pieti, tai suaugs mogus pieia taip,
kaip jis pie bdamas madaug 16 met [7]. Vadinasi, pieimo gebjim ugdymas pradinse klasse
yra ypa svarbus. B.Edwards, sukrusi efektyvi savo
pieimo mokymo metodik, taip pat konstatuoja, kad
net ir kitose srityse daug pasiek mons pieia daniausiai kaip pradinukai [4].
Prie pusimt met vyravs pasyvus meninio ugdymo modelis, kai remiamasi vaiko saviraika ir stengiamasi nesikiti jo krybin proces [11], jau neatitinka iandienins meninio ugdymo sampratos [13].
Nors meninio ugdymo modelio paiekos tebesitsia,
bet visuotinai sutariama, kad pradinse klasse mokyti dails sistemingai ir nuosekliai btina [1; 2; 3; 6; 8;
9; 10; 14; 15].
Senokai diskutuojama, kas turt mokyti meno
pradinse klasse: pradini klasi mokytojai ar specialistai. Visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, daniausiai
dails moko pradini klasi mokytojai. Ar jie pakankamai pasireng? V.Pavlou, visapusikai analizavusi i problem, nordama sitikinti ar vaikai jauia
mokytojo kvalifikacij dails srityje, klausinjo ne tik
mokytoj, bet ir j mokini [14]. Tyrimas aikiai parod, kad pradini klasi mokiniai skirtingai apibdi-

na vairi kvalifikacij turinius mokytojus. Mokini

nuomone, veiksmingiausiai dirba special pasirengim turintys mokytojai. Pasirod, kad jie skmingiau
integruoja dails dalyko, pedagogines ir vaiko painimo inias. Tarp nespecialist pirmauja mokytojai
entuziastai, kurie savo kvalifikacij kelti stengiasi savarankikai mokydamiesi ir dalyvaudami vairiuose
seminaruose.
Dl meniniam ugdymui studij programose skiriamo laiko apribojim, P.Duncum nuomone [3],
pradini klasi mokytoj dails inios yra gana kuklios. L.Ashton taip pat pastebi [1], kad dauguma
pradini klasi mokytoj piedami nepasitiki savo jgomis. Taigi mokytojai ir toliau stengiasi remtis vaiko
saviraika. P.Duncum teigia [3], kad tiktis, jog vaikai
nemokomi per kelet pradins mokyklos met patys
isiugdys pakankamus pieimo gebjimus yra neprotinga.
Situacija Lietuvoje neturt bt tokia prasta, kaip
alyse, kur dails pamokos baigiasi pradinse klasse.
Taiau dstant dails srities dalykus nuolat tenka susidurti su gana kukliais student pieimo gebjimais.
Taip yra, matyt, todl, kad stojantieji VPU pradinio
ugdymo specialyb nra atrenkami pagal dails gebjimus. Btent tai ir paskatino itirti bsimj pradini
klasi mokytoj pieimo gebjim lyg, savo pieimo
gebjim sivertinimo bei savijautos pieiant lyg ir
nustatyti ssajas su j dails mokymosi universitete
bei pradinse klasse ypatybmis.
Tad mokslin problema apibriama keletu
klausim: kaip bsimj pradini klasi mokytoj
gebjimo pieti lygis susijs su j studij program
ypatumais ir kokios galt bti ssajos tarp pradinse klasse vykusi pamok ypatum ir savo gebjimo
pieti vertinimo bei savijautos pieiant.
Tyrimo tikslas itirti pradinio ugdymo specialybs student gebjimo pieti ssajas su universitetini
studij programos ir su dails mokymosi vaikystje
ypatumais. Tyrimo objektas bsimj pradini
klasi mokytoj gebjimas pieti.
Tyrimo metodai: mokslins literatros analiz,
anketin apklausa, pieini analiz, apraomoji statistika.
Tyrimo udaviniai:
1. Itirti bsimj pradini klasi mokytoj pieimo
gebjim bkl, susiejant j su universitetini studij programos ypatumais.

75

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Jrat Paulionyt
2. Ianalizuoti student gebjimo pieti ssajas su
dails mokymosi vaikystje ypatumais.
Tyrimo organizavimas ir metodika. 2005
2007m. buvo itirti 134 VPU PPF Ugdymo pagrind katedros edukologijos (pradinio ugdymo) specialybs dienini ir neakivaizdini studij studentai, kurie
buvo iklaus meninio ugdymo modul ir turj dails
praktins raikos usimimus. Visiems tiriamiesiems
buvo pateikta anketa ir kontrolin pieimo uduotis.
Siekiant sumainti student nejaukumo jausm dl
menk pieimo gebjim ir gauti atviresnius atsakymus klausimus, duomenys rinkti anonimikai.
Anketoje buvo pateikti atviri klausimai apie respondent vaikystje vykusias dails dalyko pamokas
pradinse klasse ir apie respondent savijaut, kai gyvenime prireikia k nors nupieti. Udarais klausimais
buvo siekiama suinoti, ar respondentas dirba pradini klasi mokytoju, prayta vertinti savo gebjimus
pieti pagal deimties bal sistem, teirautasi, ar kada
nors respondentas moksi dails papildomai.
Vertinant atsakymus kiekvien atvir klausim
buvo sudaryta viena arba kelios rangins skals. Pavyzdiui, vaikystje vykusi dails pamok domumo
skal (domios, nepaminta, nedomios), veiklos skal
(vairi veikla, nieko nepaminta, tik piedavo) bei mokymo skal (paaikindavo darbo eig bei aktyviai mokydavo, k ir kaip daryti, rodydavo pavyzd, mokytoja tik paskelbdavo tem). Vertinant atsakymus apie
respondent savijaut, kai prireikia k nors nupieti,
sudaryta rangin 10 bal skal:
2 jauiasi labai blogai: siaubingai, tragikai,
stengiuosi ivengti, praau, kad kakas kitas u
mane nupiet ir pan.;
4 jauiasi prastai: sunkiai prisiveriu, nejauku,
nes ne visk moku, naudojuosi paveiksliukais i
kompiuterio ir kopijuoju, kakaip isisuku ir
pan.;
6 jauiasi vidutinikai: susikaupiu ir kakaip
padarau, priklauso nuo to, k reikia pieti peizaus pieiu gerai, o konkrei daikt nemoku,
kartais visai nieko, o kartais iaip sau, nes mons man nelabai ieina ir pan.;
8 jauiasi gerai: normaliai, visai neblogai,
kartais netgi sekasi ir pan.;
10 jauiasi puikiai: labai mgstu pieti, labai
gerai, man i veikla sekasi, danai girdiu pagyrimus ir pan.
Testuojant techninius pieimo gebjimus buvo
praoma A5 formato popieriaus lape nupieti graiausiai kaip tik sugebama mog, nam ir med. Sudarant
pieinio vertinimo metodik, remtasi pieimo gebjim raidos teorijomis [11; 12; 16; 18], taip pat vairiomis pieinio vertinimo metodikomis [5; 13; 17; 19;

76

20]. Vertinta trij pieinio element (mogus, namas

ir medis) kokyb ir kompozicija. Visi trys pieinio elementai buvo vertinami pagal 03 bal skal:
0 bal jei elementas nenupietas, nepilnai nupietas arba pietas isisukinjant (pvz., labai maas);
1 bal jei elementui pavaizduoti naudota skurdi
schema (pvz., mogaus pieinyje: rankos, kojos,
burna brkneliai, akys takai ir pan.; namo
pieinyje: vaizduojamos trys sienos, kurios vienu
metu niekada nra matomos, arba vaizduojant dvi
sienas, j formos netaisyklingai transformuojamos
ir pan.; medis pieiamas pasirenkant geometrines
formas (pvz., staiakampis kotui, skritulys lapijai);
2 balus jei elementui pavaizduoti naudota turtinga arba auktesn suvokim atspindinti schema
(pvz., mogaus pieinyje: kojos, rankos apimt
turinios figros, akys sudtingesns schemos ir
pan.; namo pieinyje: vaizduojama nedeformuota
viena siena (t.y. frontali projekcija); medio pieinio schema papildyta vairiomis detalmis, kurios
individualizuoja piein);
3 balus jei elementas pieiamas individualizuotai ir apibendrintai linijomis, iradingai papildant
piein takais, dmmis ir pan. (pvz., mogus vaizduojamas atliekantis kakok veiksm ar profiliu,
ireikiama nuotaika ir pan.; namas vaizduojamas
rakursu taisyklingai, skiriasi sien ir stogo faktra ir pan.; medis vaizduojamas pabriant individualias tos ries medi ypatybes ir nekyla abejoni, koks tai medis: beras, puis ar kt.).
Pieinio kompozicija buvo vertinama remiantis
pieimo gebjim raidos teorijomis irgi pagal 03
bal skal:
0 bal buvo skiriama, jei visi pieinio elementai
kabo ore;
1 balas jei visi arba dauguma pieinio element
surikiuota ant lapo apatins linijos;
2 balai jei pieiniui komponuoti panaudota viena
ar kelios bazins linijos;
3 balai jei pieinys sukomponuotas visame lape
ir lapui upildyti panaudoti papildomi elementai
(pvz., pavaizduota ol, tvora ir kt.).
Taigi maksimalus bal skaiius, gautas u piein galjo bti 12, o minimalus 0. Technini
pieimo gebjim bkl analizuojama pagal 12 bal
skal. Kadangi ie rezultatai vliau buvo lyginami su
student sivertinimu jiems prastinje 10 bal skalje, tai gauti testo rezultatai buvo pervesti deimtbal skal, kiekvien vert padalijant i 12 ir padauginant i 10.
Analizuojant gautus tyrimo duomenis buvo atsivelgta tai, pagal kokias programas studentai moko-

Bsimj pradini klasi mokytoj gebjimo pieti ypatumai

si. Kadangi iuo metu PPF vyksta intensyvs kaitos
procesai, tai tuo paiu metu vairiose grupse studijuojantys mokosi pagal skirtingas programas. Nors ir
dienini studij (DS), ir neakivaizdini (NS) program sudaro tokie patys moduliai meninio ugdymo,
dails raikos ir apibendrinantis vizualinio meninio
ugdymo, taiau auditoriniam darbui skirt valand stacionaro studentai turi daugiau. Neakivaizdini studij programa, skirta turintiems nepedagoginio profilio universitetin isilavinim (NUS), yra
platesn: dails raikos kursas yra dvigubai didesnis
negu neakivaizdini studij (NS), o meninio ugdymo ir apibendrinamieji vizualinio meninio ugdymo
kursai yra tokie pat. Kuriant neakivaizdini studij
program, skirt baigusiems kolegijas (NKS), uskaitytas visas kolegijos meninio ugdymo kurs ciklas, universitete papildant j tik apibendrinamuoju
vizualinio meninio ugdymo moduliu. Taigi tiktina,
kad vis student grupi dails srities pasirengimas
turt skirtis. Todl tyrimo rezultatai pateikiami ir
interpretuojami pagal studij program grupes.
Student gebjimo pieti bkls tyrimo analiz.
Ianalizavus pieinius, paaikjo, kad studentams geriausiai seksi pieti med n viename pieinyje is
pieinio elementas nebuvo vertintas 0 bal vidutinis balas 1,86 (i trij galim). Suskaiiavus vidurkius, paaikjo, kad mog ir nam studentai sugeba nupieti vienodai vidutiniai balai sutapo 1,78.
Prasiausiai seksi komponuoti piein vidutinis
balas nesiekia n puss galim surinkti bal tik
1,37. Tokie rezultatai turbt nesunkiai paaikinami, nes imokti pieti atskirus elementus yra daug
lengviau negu juos sukomponuoti. Juk kiekvienam
daiktui atrast ar imokt schem pritaikyti konkreiu atveju paprasiau negu ias schemas harmoningai
sukomponuoti lape kiekvien kart vis kitokiomis
slygomis.
Paprastai ir vaikai, ir suaug teigia, kad mog nupieti yra sunkiausia. I tikrj mogaus knas yra sudtingos netaisyklingos erdvins formos,
kurios frontalus ir oninis vaizdas skiriasi. Todl
vaizduojant j ploktumoje susiduriama su daugeliu problem. Palyginus skirtingas programas studijuojani student pieimo testo rezultatus paaikjo, kad mog geriausiai sekasi pieti kolegijas
baigusiems studentams vidutinis balas 2 (1pav.).
Beje, kolegijos programose dails praktiniams usimimams skirt valand skaiius virija universitete dailei skiriam akademini valand skaii
1,8 karto. Prasiausiai mog pieia neakivaizdini
studij studentai 1,5 balo. Tai galima bt paaikinti tuo, kad jie dailei skirt valand universitete
turi maiausiai.

1 pav. vairi studij program student kontrolins

pieimo uduoties vidutini bal pagal atskirus pieinio
parametrus pasiskirstymas
Kita gana sudtinga pavaizduoti ploktumoje forma yra namas, nes jos frontalus ir oninis vaizdai taip
pat skiriasi. Be to, norint ploktumoje sukurti ios
formos erdvin spd, atsivelgiant irjimo tak,
namo sien formas reikia transformuoti skirtingai. Todl vaizduojant nam perspektyvoje reikalingi sudtingesni kognityviniai gebjimai. Nam geriausiai seksi
pavaizduoti neakivaizdinio skyriaus studentams, jau
turintiems nepedagogin universitetin isilavinim,
vidutinis balas 2. Kaip jau minta, j dailei skirt
akademini valand skaiius yra dvigubai didesnis nei
neakivaizdinink. Vertinant namo piein, maiausiai
bal surinko neakivaizdininkai ir kolegijas baigusieji
studentai 1,7 balus. Dienini studij studentai piedami nam surinko 1,9 balus, bet jie dails usimim
turi daugiau nei neakivaizdinio skyriaus studentai.
Medis tai viena i paprastesni form, kuri
ploktumoje pavaizduoti nesudtinga. Kadangi iai
formai bdinga vertikali ain simetrija, todl medis,
i kurios puss beirsi, atrodo panaiai. Be to, paprastesn form lengviau modifikuoti, atrasti vairias
formos turtinimo galimybes. Taigi ios formos vaizdavimas leido pasireikti student krybingumui.
Med iradingiausiai pie dienini studij studentai,
surink vidutinikai 2,2 balus. Visi kiti surinko ymiai
maiau bal (po 1,8).
Sunkiausiai (nra paprast taisykli, tinkani visais atvejais) ir ilgiausiai (nes reikia sukaupti pakankamai krybins patirties) ugdom kompozicijos gebjim pademonstravo taip pat dienini studij studentai
(DS), surink vidutinikai 1,6 balus. Prasiausiai seksi studentams, baigusiems kolegijas (NKS), vidutinis balas 1,2, nors tik truput u juos geriau pasirod
ir kiti neakivaizdini studij studentai (NS 1,3 ir
NUS 1,4 balai). Gali bti, kad jiems komponavimo
uduoi buvo skiriama nepakankamai.
Susumavus atskir pieinio element ir kompozicijos vertinimo balus bei suskaiiavus vidurkius pagal
studij programas, gauti rezultatai leidia teigti, kad
kontrolin pieimo uduot geriausiai atliko dienini studij studentai (DS) 7,3 balai, o prasiausiai

77
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Jrat Paulionyt
neakivaizdini studij studentai (NS) 6,4 balai.
Baigusieji nepedagoginio profilio universitetines
studijas (NUS) surinko 6,9, o baigusieji kolegijas
(NKS) 6,7 balus.
Kadangi universitete daugiausia dails moduliams
skirt akademini valand turi dienini studij, maiau baigusi nepedagogines universitetines studijas
ir maiausiai neakivaizdinio skyriaus studentai, tai
pieimo kontrolins uduoties vidutiniai balai atitinka
dails uduotims skirt valand skaii universitete.
Taiau baigusiems kolegijas studentams i taisykl negalioja. Kaip jau minta, NKS studentams kolegijose
iklausyti dails krypties kursai buvo uskaityti ir pagal valandas jie netgi virija dienini kurs student
bendr dailei skirt valand skaii, taiau NKS student rezultatai yra tik treioje vietoje.
Vertinimo rezultatai priklauso nuo pasirinktos
vertinimo metodikos. Todl siekiant ivengti kontrolins pieimo uduoties rezultat interpretacijos vienpusikumo, iekota ir kit student pieimo gebjim
vertinimo galimybi. Kiekvienam studentui buvo
pasilyta paiam sivertinti savo pieimo gebjimus
pagal 10 bal skal, taip pat apibdinti savo savijaut, kai turimi pieimo gebjimai taikomi praktikai
(sudaryta 10 bal skal). Siekiant gautus rezultatus
palyginti su pieimo gebjim kontrolins uduoties
rezultatais, pastarieji taip pat buvo pervesti deimties
bal skal.
Vis tyrime dalyvavusi student gebjimo pieti
uduoties vidurkis deimties bal skalje nustatytas
5,7 balai. Savo gebjim pieti studentai sivertino
vidutinikai auktesniais balais 6,3. domu yra tai,
kad vidutinis savijautos pieiant balas yra tarp tyrimu nustatyto vidutinio balo ir vidutinio sivertinimo
balo, btent 5,9. Taigi, nors studentai savo pieimo
gebjimus vertina auktesniais balais negu nustatyta
tyrimu, bet savijauta praktikai taikant iuos gebjimus yra artimesn nustatytam pieimo gebjim lygiui negu sivertinimo lygiui.
Analizuojant savs sivertinimo rezultat pasiskirstym pagal skirtingas studij programas matyti, kad savs sivertinimo balai pasiskirsto kitaip nei
kontrolins pieimo uduoties balai (2 pav.). Isiskiria
aikiai emesnis kito profilio universitetines studijas
baigusij (NUS) bei auktesnis kolegijas baigusij
(NKS) savo pieimo gebjim vertinimas.
Student savijautos pieiant bal pasiskirstymas
taip pat skiriasi. Kai prireikia k nors nupieti, geriausiai jauiasi dienini studij, iek tiek prasiau kolegijas baig, dar prasiau neakivaizdini studij, o
blogiausiai turintys nepedagogin universitetin isilavinim studentai.

78

2 pav. Student pieimo kontroline uduotimi

nustatyto gebjim lygio, sivertinimo ir savijautos bal
pasiskirstymas
Iekant prieasi, kodl nepedagogin universitetin isilavinim turini student (NUS) savs sivertinimas ir jausena yra tokia prasta, kai testo rezultatai
yra antroje vietoje po DS student, pastebta, kad
net 91 proc. ios programos student dirba pradini
klasi mokytojais, o DS tik 4 proc., NS ir NKS
20proc. Galbt dirbant pradini klasi mokytoju
pasitaiko daug daugiau situacij, kai reikalingi vairiapusiki pieimo gebjimai. Tiktina, kad kasdieniame
darbe vis besikaupiant nepasitenkinim savo pieimo
gebjimais ir atspindi tyrimo rezultatai.
Student gebjimo pieti ssajos su dails mokymosi vaikystje ypatumais. Daugelis autori [7; 11;
12 ir kt.] teigia, kad intensyviausiai pieti mokomasi
ikimokykliniame amiuje ir pradinje mokykloje. Vliau, jeigu nra intensyviai mokomasi pieti, natrali
i gebjim raida sustoja. Ar susij vaikystje vykusi
dails pamok ypatumai su savo gebjim vertinimu
ir savijauta pieiant? I 1 lentelje pateikiam duomen matyti, kad t student, kurie i vaikysts dails
pamokas prisimena kaip domias, savo dails gebjim vertinimas ir savijauta pieiant yra auktesni ir,
atvirkiai, kaip nedomias prisimenanij ie rodikliai yra emesni. Kadangi buvo klausiama abstrakiai (Kaip vykdavo dails pamokos vaikystje?), tai
ir nepaminjimas, ar jos domios, ar ne, kaip matyti,
taip pat yra svarbi informacija.
Taip pat pasirod yra svarbu, ar studentai paminjo, k jie daniausiai veikdavo per dails pamokas vaikystje. Jeigu studentai para, kad jie ne tik piedavo,
bet ir lipdydavo, lankstydavo, aplikuodavo ir pan., tai
j savo gebjim pieimo srityje vertinimo ir savijautos pieiant balai yra auktesni. Ne vien tik pieimas,
bet ir kitokia menin veikla turi takos vaik pieimo
gebjim ugdymui. Meninio ugdymo programos, sudarytos vairi veikl pagrindu, labai patinka mokiniams [5]. Gali bti, kad vaikai susiavi daile ir per
mediag bei technik vairov sitraukia krybin
proces lengviau nugaldami sunkumus.
Student savo pieimo gebjim sivertinimas ir
savijauta pieiant palyginta ir pagal mokymo skal. Jeigu studentai nepaminjo arba tik prisimena, kad mo-

Bsimj pradini klasi mokytoj gebjimo pieti ypatumai

1 lentel
Student pieimo gebjim sivertinimo ir
savijautos vidutiniai balai (pagal 10 bal
skal) pagal vaikystje vykusi dails pamok
prisiminimus
Skals

Skali teiginiai

jauiasi

vertina

domumo

domios

8,7

7,1

nepaminta

5,9

6,4

nedomios

4,6

5,4

vairi veikla

6,6

nepaminta arba
neprisimena

6,2

tik piedavo

5,6

5,7

paaikindavo darbo
eig

6,6

6,7

rodydavo pavyzd

6,2

6,6

tik paskelbdavo
tem arba nepaminta

5,9

6,2

Veiklos

Mokymo

kytoja atjus klas daniausiai tik pasakydavo tem

arba liepdavo pieti laisva tema, tai j savo pieimo
gebjim vertinimo ir savijautos balai gana emi. Ir,
atvirkiai, t student, kurie para, kad mokytoja
paaikindavo darbo eig arba visada aktyviai mokydavo, k ir kaip reikia daryti pasitikjimas savo
jgomis yra auktesnis. Ir dar domu, kad studentai,
kurie para, jog jie vaikystje danai dirbdavo pagal
rodom pavyzd, vertina savo gebjimus panaiai gerai, kaip tie, kurie buvo aktyviai mokomi.
Beje, sprendiant i apklausos rezultat, efektyvaus mokymo pradinse klasse, matyt, ir nebuvo, nes
dails mok tik pradini klasi mokytojai. Tik vienoje
anketoje buvo paminta, kad vienerius metus mok
tikras dailininkas tada mes visi atsigavom. Tai patvirtina anksiau pamint V. Pavlouo teigin [14],
kad vaikai jauia mokaniojo kvalifikacij.
Kaip jau minta natrali pieimo gebjim raida
vyksta iki 16 met. Vliau pieimo gebjimai vystosi
tik tuo atveju, jeigu yra mokomasi papildomai. Atliktas tyrimas patvirtino teigin. Tie studentai, kurie
paymjo, jog yra papildomai moksi dails, savo gebjimus vertina daug auktesniais balais ir jauiasi taip
pat geriau, nei tie, kurie papildomai nesimok: vidutinis balas vertinant savo gebjimus yra atitinkamai 7,7
ir 6, o savijauta pieiant atitinkamai 6,4 ir 4,8.
Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti,
kad student pieimo gebjimai tiesiogiai priklauso
nuo universitetini studij program ypatybi, taiau nustatytos ir student dails mokymosi vaikys-

tje ssajos su savo gebjim vertinimu bei savijauta

pieiant.

Ivados
1. Ianalizavus kontrolins pieimo uduoties duomenis nustatyta, kad studentai geriau pieia atskirus pieinio elementus negu juos komponuoja.
Vertinimo balai yra atvirkiai proporcingi pieinio elemento sudtingumui: mogaus ir namo
pieinio vidutinis balas yra maesnis negu medio.
2. Palyginus kontrolins pieimo uduoties rezultatus
su studij programomis, pastebta, kad pieimo
gebjim vidutiniai balai atitinka dails uduotims
skirt valand skaii universitete, iskyrus kolegijos studentus (j kolegijoje dails usimimams
skirt valand skaiius yra didiausias), nors gauti
rezultatai yra tik treioje vietoje.
3. Anketavimo bdu nustatyta, kad savo pieimo
gebjimus bsimieji pradini klasi mokytojai
vertina vidutinikai auktesniais balais nei nustatyta kontroline uduotimi. Be to, isiskiria aikiai
emesnis nepedagogines universitetines studijas
baigusij bei auktesnis kolegijas baigusij savo
pieimo gebjim vertinimas.
4. Ityrus vidutin savijautos bal paymtina, kad
nors studentai savo pieimo gebjimus vertina
auktesniais balais negu nustatyta tyrimu, bet savijauta praktikai taikant iuos gebjimus yra artimesn nustatytam pieimo gebjim lygiui, negu
t pai gebjim sivertinimo lygiui.
5. Ityrus dails mokymosi vaikystje ypatumus, nustatytos pradinse klasse vykusi pamok domumo, veiklos vairiapusikumo ir aktyvaus mokymo
ssajos su student auktesniu savo gebjim vertinimu bei geresne savijauta pieiant.

Literatra
1. Ashton L. Drawing Subjects a Poststructuralist
Study of Generalist Primary Teacher Discourse
in Art Education. PhD Thesis [irta 2007 m.
rugsjo 25d.]. Prieiga per internet: <http://
www.faess.jcu.edu.au/soe/staff/linda.ashton.
html>.
2. Burton J. M. The Practice of teaching in K12 Schools: Devices and Desires // Handbook
of Research and Policy in Art Education / ed.
E.W.Eisner, M.D. Day. Mahwah, New Jersey,
2004, p. 553575.
3. DuncumP. What Elementary Generalist
Teachers Need to Know to Teach Art well //
ProQuest Education Journals. Art Education,

79
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Jrat Paulionyt

4.
5.
6.

7.

8.
9.

10.

November 1999, vol. 52 (6), p.3337 [irta

2007m. rugsjo 25d.]. Prieiga per internet:
<http://search.ebscohost.com>.
Edwards B. The New Drawing on the Right Side
of the Brain. New York, 1999.
Eisner E. W. Educating Artistic Vision.
NewYork, 1972.
Fendrich L. The Importance of Perceptual
Drawing in the Age of the Keyboard // Chronicle
of Higher Education, 11172000, Vol. 47,
Issue12, pB11, 3p, 1bw [irta 2007m. rugsjo 25 d.]. Prieiga per internet: <http://search.
ebscohost.com>.
Gardner: Creative Development Follows a UShaped Curve // Brown University Child &
Adolescent Behaviour Letter, Dec94, Vol.10,
Issue 12, p.4. Prieiga per internet: <http://
search.epnet.com/>.
Gee K. Visual Arts as a Way of Knowing. The
Galef Institute: Stenhouse Publishers, 2000.
Gilbert J. Through Language the Child Moves
from Looking to Seeing: Action research into language as a tool to teach drawing // International
Journal of Early Years Education. Vol.6, no3,
1998, p.277290 [irta 2007m. rugsjo
25d.]. Prieiga per internet: <http://search.ebscohost.com>.
Green L. Mitchell R. The Effectiveness of an
Initial Teacher Training Partnership in Preparing
Students to Teach Art in Primary School.
NSEAD, 1998 [irta 2007m. rugsjo 25d.].
Prieiga per internet: <http://search.ebscohost.
com>.

11. Lowenfeld V., Brittain W. L. Creative Mental

Growth. The Macmillan Company, 1970.
12. Matthews J. The Art of Childhood and
Adolescence: The Construction of Meaning.
London and New York, 2003.
13. Paulionyt J. Vizualinio estetinio ugdymo pradios mokykloje veiksniai: daktaro disertacija.
Vilnius, 2000.
14. Pavlou V. Profiling Primary School Teachers
in Relation to Art Teaching // JADE 23/1.
NSEAD, 2004 [irta 2007m. rugsjo 25d.].
Prieiga per internet: <http://search.ebscohost.
com>.
15. Unsworth J. M. Drawing is Basic // Art
Education. ProQuest Education Journals.
November 2001, vol. 54 (6), p. 611 [irta
2007m. rugsjo 25 d.]. Prieiga per internet:
<http://search.ebscohost.com>.
16. Willatts J. Art and Representation: New
Principles in the Analysis of Pictures. Princeton
University Press, 1997.
17. Willatts J. Making Sense of Childrens
Drawings. London, 2005.
18. . . , 1974.
19. . . , 2000.
20. . .
//
( ). 1997, 14, 15, 17 [irta
2007m. rugsjo 25d.]. Prieiga per internet:
<http:// www.1september.ru/ru/first.htm>.

Summary
Jrat Paulionyt
PECULIARITIES OF FUTURE PRIMARY TEACHERS` DRAWING ABILITY
The article analyses the peculiarities of drawing ability of students (future primary teachers) of the study
programme of Educational science (Primary education) at the Faculty of Pedagogy and Psychology of Vilnius
Pedagogical University. The observations of primary teachers during different seminars has showed that they
demonstrate a lack of confidence in their drawing abilities. Striving for identification of reasons for such situation and searching for possibilities to change it, a practical research was conducted with the sample of 134 future
primary teachers. The analysis and interpretation of the data on the future teachers questionnaire survey and
the results on the control drawing assignments were substantiated by the theories of drawing skill development
and different methodologies applied for drawing ability evaluation. The control drawing assignment and the
questionnaire survey aimed at establishing links of students drawing abilities, university study programmes and
peculiarities of learning art in their childhood. The research was conducted striving for improvement of primary
teacher training.
The analysis of the data on the assessment of control drawing assignment showed that the students demonstrate better skills drawing separate elements of the picture than composing them. The evaluation mark is

80

Bsimj pradini klasi mokytoj gebjimo pieti ypatumai

inversely proportional to the complexity of a drawing: the average mark for portraying a human is lowest, the
evaluation for drawing a house is higher and the drawing of a tree received the highest average evaluation.
Comparing the results on the control drawing assignments with the study programmes, it was established that
the average number of points for drawing abilities correlates with the number of hours allotted to the assignments of fine arts at university, with exception of results demonstrated by college students. Though the numbers
of hours for fine arts educationwas the biggest in the college study programme, the college students performance results were ranked third.
The questionnaire survey established that, on the average, the future primary educators in the research selfevaluate their own drawing abilities higher compared to the evaluation of their drawing skills after the control
drawing assignments. Moreover, a considerably lower self-evaluation of drawing skills was observed among
graduates of non-pedagogical university studies, whereas the graduates of colleges assessed their own drawing
ability higher.
The analysis of the average evaluation of students self-feeling while drawing showed that though the tendency to overestimate their drawing abilities was observed, the students self-feeling during practical application
of these skills was more approximate to the established level of their drawing abilities than to the self-evaluation
of drawing ability.
The research in the peculiarities of students experiences of learning fine arts in childhood revealed a correlation of interesting fine arts lessons in primary school, the variety of activities during them and active learning
with higher self-evaluation of own abilities and better self-feeling while drawing.
Vilniaus pedagoginis universitetas,
Ugdymo pagrind katedra
teikta 2007 m. lapkriio mn.

81
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Vilija Salien
Dalykins kalbos gebjim ugdymo teorins
prielaidos auktosiose mokyklose: universitet ir
kolegij lietuvi kalbos kultros program analiz
Anotacija. Lietuvi kalbos kultros (specialybs kalbos) kursas yra privaloma disciplina auktj
mokykl studentams. Valstybins kalbos komisijos
remiama programa nubria pagrindinius kurso reikalavimus, akcentuoja svarbiausius dalyko tikslus ir
udavinius, dalyko apimt (kreditais) ir pobd (teorinis, praktinis). Straipsnyje analizuojama, kaip auktj mokykl (universitet ir kolegij) kalbos kultros
(specialybs kalbos) programos atitinka joms keliamus
reikalavimus, iuolaikins visuomens ir darbo rinkos, student poreikius. Atlikta analiz atskleid, kad
skirtingi dalyk pavadinimai i tikrj slepia t pat
turin, danai nepagrstai ir nemotyvuotai kartojamas
vidurins mokyklos kursas, suformuluoti dalyko tikslai ir udaviniai platesni u pat dalyko turin. Taiau
pastebimos tendencijos ugdyti student komunikacin kompetencij, pltoti praktinius taisyklingos
kalbos gdius, skatinti paisyti kalbos norm, o ne
akcentuoti klaidas. Straipsnio ivados galt padti
tobulinti lietuvi kalbos kultros (specialybs kalbos)
programas.
Esminiai odiai: kalbos kultra, specialybs kalba, kompetencijos.
vadas. Lietuvi kalbos kultros ir specialybs
kalbos kursas auktosiose universitetinse ir neuniversitetinse mokyklose viena sudedamj studij
turinio dalis, kuri turt bti labai svarbi rengiant
specialistus bei siekiant isaugoti tautin tapatum
ir lietuvi kalb. Taiau pastebima tendencija, kad
darbdaviai tarp reikalavim priimant darb nurodo ger usienio kalb mokjim, bet neakcentuoja
valstybins kalbos mokjimo. Nesant poreikio gerai
mokti lietuvi kalb ikyla pavojus kalbos kultros ir
specialybs kalbos kurso veiksmingumui auktosiose
mokyklose. vietimo ir mokslo ministerijos usakymu
buvo atliktas tyrimas apie lietuvi kalbos vartojimo
auktosiose mokyklose ypatumus. io tyrimo vienas
i udavini buvo paanalizuoti, kaip kalbos kultros ir
specialybs kalbos mokoma universitetuose ir kolegijose, kiek pateikiama mediaga atitinka iuolaikinius
jauno mogaus ir rinkos poreikius. Mediag analizei pristat Lietuvos ems kio universitetas (toliau
Lietuvi kalbos vartojimas auktosiose mokyklose // Prieiga per
internet: <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai_sb.htm>.


82

LU), Vilniaus universitetas (VU), Lietuvos kno

kultros akademija (LKKA), Lietuvos veterinarijos
akademija (LVA), Vilniaus pedagoginis universitetas
(VPU), Kauno medicinos universitetas (KMU), Alytaus kolegija, Lietuvos jreivysts kolegija, Marijampols kolegija, Vilniaus statybos ir dizaino kolegija,
emaitijos kolegija, Panevio kolegija, vieoji staiga
Klaipdos verslo kolegija. Programos buvo analizuotos iais aspektais: kurso tikslai, apimtis (kreditai),
atsiskaitymas, struktra, turinys. Atliktas tyrimas yra
vienintelis tokio pobdio tyrimas Lietuvoje, todl jo
duomenys gali bti naudingi teikiant rekomendacijas
auktosioms mokykloms, modeliuojant naujus kursus
ir tobulinant ugdymo proces.
io straipsnio tikslas ianalizuoti auktj mokykl kalbos kultros (specialybs kalbos) kurso turin ir numatyti kurso tobulinimo galimybes.
Tyrimo problema isiaikinti, kokios kalbos kultros (specialybs kalbos) kurso turinio tobulinimo
galimybs yra veiksmingiausios.
Tyrimo objektas ei universitet ir septyni
kolegij kalbos kultros (specialybs kalbos) programos.
Tyrimo hipotez manytina, kad kalbos kultros
(specialybs kalbos) kurs turinys atitinka jauno mogaus poreikius, ugdo gebjimus, reikalingus sitvirtinti
tam tikroje socialinje aplinkoje, ir nedubliuoja vidurins mokyklos kurso. Taip pat tiktina, kad auktojoje mokykloje, be kalbos taisyklingumo gebjim
ugdymo, didelis dmesys skiriamas ugdyti komunikavimo odiu ir ratu kompetencij.
Tyrimo metodai: apklausa (anketavimas), analitinis apraomasis, lyginimas, apibendrinimas. Apklausos bdu buvo siekta isiaikinti student ir dstytoj
nuostatas dalyko atvilgiu, tendencijas, kokio kalbos
kultros kurso reikt auktosiose mokyklose, kad
bt gyvendinti student poreikiai kalbti ir rayti
taisyklingai. Analitiniu apraomuoju metodu buvo
siekta surinkti informacij apie kalbos kultros
(specialybs kalbos) dstymo patirt auktosiose mokyklose, lyginimo ir apibendrinimo metodai padjo
atskleisti mokomojo dalyko program sudarymo dsVisose mokymosi institucijose tam tikr specialybi kalbos kultros kursui skiriami kreditai ir atsiskaitymo formos iek tiek skiriasi.
Analizuojant remiamasi dominuojaniais kreditais.


Dalykins kalbos gebjim ugdymo teorins prielaidos auktosiose mokyklose

ningumus, vardyti problemas ir formuluoti prielaidas, padsianias tobulinti programas.
Hipotezs pagrindimas. Tokio pobdio tyrim
Lietuvoje nra atlikta arba jie neapibendrinti, t.y. buvo
vykdomi atskir mokymo institucij, todl pagrindiant hipotez negalima remtis literatros altiniais.
Lietuvi kalbos kultros kursas, kaip mokomasis dalykas, yra specifinis, tradicikai dstomas vidurinje ir
auktojoje mokykloje, taiau isamesni tyrim apie
mokymo ir mokymosi kokyb nra. Vidurinje mokykloje kalbos kultros kurso turinys pertvarkytas 2003
metais [2]. Manyta, kad auktosiose mokyklose kalbos
kultros kursas turt bti pakeistas specialybs kalbos
kursu, ugdaniu raytins ir sakytins kalbos gebjimus,
formuojaniu student komunikavimo kompetencij.
Valstybin lietuvi kalbos komisija, remdama specialybs kalbos dstym [5], akcentuoja, kad kalbos kursas
auktosiose mokyklose neturi apsiriboti tik kalbos taisyklingumu kursui turi bti formuluojami platesni

udaviniai, susij su asmens kalbins ir kultrins kompetencijos [1; 3] ugdymu. Todl pagrstai kyla klausim dl dalyko pavadinimo: kalbos kultros pavadinimas labai susiaurina dalyko turin, i esms atskleidia
tik vien kalbos aspekt taisyklingum. Pavadinimas
specialybs kalba bt tinkamesnis, nes neapsiriboja tik
taisyklingumu, o orientuoja pasirinktos profesijos leksik, sintaks. Kita vertus, jis taip pat siaurokas, nes manytina, kad dalykins kalbos gebjimai negali bti ugdomi be teksto krimo, redagavimo, kalbjimo veikl
organizavimo. Vliau aptarsime, kad universitetuose ir
kolegijose dalyko pavadinimai labai vairuoja, o turinys
beveik nesiskiria.
Kalbos kultros ir specialybs kalbos kurs apimtis
Kiekviena auktoji mokykla kalbos kultros ir
specialybs kalbos kursus planuoja atsivelgdama
vis ugdymo proces, todl kurs pateikimas vairuoja
(r. 1lentel).
1 lentel

Kalbos kultros ir specialybs kalbos kurso apimtis, atsiskaitymas universitetuose

Universitetas

Kreditai ir
valandos

Kursas,
semestras

Paskaitos
(val.)

Savarankikas darbas
(val.)

Atsiskaitymas

LU

2 (80val.)

nenurodyta

45

35

nenurodyta

egzaminas

VU

2 (80val.)

III kursas,
3semestras

nenurodyta

nenurodyta

nenurodyta

egzaminas

LKKA

2 (80val.)

III kursas,
5arba 6 semestras

neskiriama

32

48

suminis
paymys

KMU

1 (40 val.)

nenurodyta

nenurodyta

nenurodyta

nenurodyta

skaita

LVA

2 (80val.)

I kursas, 2semestras

34

38

skaita

VPU

3 (120val.)

nenurodyta

neskiriama

64

56

egzaminas

Kaip matyti 1 lentelje, daugumoje universitet

kalbos kultrai ir specialybs kalbai skiriami 2 kreditai.
Tik VPU skiria 3 kreditus. Tai, matyt, galima motyvuoti tuo, kad bsimiems pedagogams taisyklingos kalbos
poreikis yra didesnis nei kit specialybi atstovams.
LU nemaai valand skiria teorinms paskaitoms,
nors pristatomas kursas yra praktinio pobdio, todl
manytina, kad svarbiausia dstant kurs yra ugdyti
taisyklingos kalbos gebjimus, ir todl valandas reikt
Visuose universitetuose kalbos kultros kursas dstomas pirmojoje
bakalauro studij pakopoje. Tai yra bendrojo universitetinio
lavinimo dalykas.
4
VU pristat tik filologams (angl, vokiei kalb) skirt program.
Tai specifin programa, pagal j sunku sprsti apie kit specialybi
programas.


Seminarai
(val.)

skirti praktiniams usimimams bei student savarankikiems darbams, o teorijos pateikti tiek, kiek btina
praktini gdi formavimui. Kalbos kultros paskaitos skaitomas vairi kurs studentams, taiau manytume, kad tikslinga kurs dstyti tuomet, kai studentai
jau yra susipain su specialybs kalba, t.y. netikslinga
bt specialybs kalbos mokyti pirmo kurso pirmj semestr. I bendro konteksto isiskiria KMU: kursui skiriamas vienas kreditas, neaiku, kaip valandos paskirstomos. Be to, pagal pagrindini, specialij profesini
ir vientisj studij program nuostatus [4] negali bti
mokomj dalyk, turini maiau kaip du kreditus.

83
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Vilija Salien

Kalbos kultros ir specialybs kalbos kurso apimtis, atsiskaitymas kolegijose

Kolegija

Kreditai ir
valandos

Kursas, semestras

Paskaitos
(val.)

Seminarai
(val.)

Savarankikas
darbas (val.)

2 lentel

Atsiskaitymas

Alytaus

2 (80val.)

nenurodyta

16

32

32

egzaminas

Lietuvos jreivysts

2 (80val.)

nenurodyta

nenurodyta

nenurodyta

nenurodyta

vertinamoji
skaita

Marijampols5

2 (80val.)

nenurodyta

neskiriama

48

32

egzaminas

Vilniaus statybos ir dizaino

2 (80val.)

nenurodyta

24

24

32

savarankik
darb pristatymas

emaitijos

2 (80val.)

nenurodyta

26

22

32

egzaminas

Panevio

1,5 (60val.)

nenurodyta

12

28

20

egzaminas

Klaipdos verslo

3 (120val.)

1 kursas,
1 semestras

32

32

56

egzaminas

Kaip matyti 2 lentelje, kolegij programose daugiau dmesio skiriama teoriniams, o ne praktiniams
dalykams. Tai kelia abejoni, nes kolegij tikslas ugdyti praktinius gebjimus, be to, kaip jau buvo minta, kalbos kultros kursas yra praktinio pobdio. Panevio kolegija vien specialybi studentams skiria
1,5kredito kalbos kultros kurs, kit specialybi 3
kredit kalbos kultros kurs. Tokio skirstymo motyvai nepateikti, neaiku, ir kiek semestr mokomasi 3
kredit apimties kurso.
Apibendrinant pateiktus duomenis galima teigti,
kad i esms ir universitetai, ir kolegijos laikosi bendrj reikalavim, t.y. dalyko apimtis ne maesn nei
du kreditai, skiriama laiko pratyboms, savarankikam
student darbui, kursas daniausiai baigiamas egzaminu. galutin vertinim eina darbas per pratybas,
tarpiniai atsiskaitymai. Paymtina, kad nra formali
atsiskaitym, studentai atlieka nemaai praktini darb, ir tai dar kart patvirtina mint, kad kalbos kultros ir specialybs kalbos kursas turt bti praktinio
pobdio.
Kalbos kultros ir specialybs kalbos kurs tikslai, turinys
Kaip jau buvo minta, auktosiose universitetinse
mokyklose ir kolegijose esama vairi moduli, skirt
lietuvi kalbos mokymui. iame tyrime didesnis dmesys kreipiamas nefilologini disciplin student
kalbos kultros ir specialybs kalbos mokym, todl
isamiau negalime analizuoti VU pateiktos angl ir
vokiei filologijos studentams skirtos kalbos kultMarijampols kolegijoje dstomi du skritingi moduliai: kalbos
kultros ir specialybs kalbos.
5

84

ros programos. Neanalizuojama ir VPU Lituanistikos

fakulteto student kalbos kultros programa. Tik atkreiptinas dmesys VPU pateiktus dviej program
projektus: specialybs kalba (kalbins kompetencijos
pagrindai) ir kalbins komunikacijos kultra. Programos orientuotos komunikacini gebjim ugdym,
yra pratybinio pobdio, ugdomas kritikas poiris
kalb, skatinama vertinti savo ir kit kalb. Manytume, kad tokia kalbos kultros ir specialybs kalbos
ugdymo kryptis yra perspektyvi. Ko siekiama kiekvienoje mokymosi institucijoje dstant kalbos kultros ir
specialybs kalbos kursus, galima matyti i suformuluot dalyko tiksl.
Dstom dalyk tikslai, udaviniai
Paanalizuokime dalyko programose suformuluotus dalyk tikslus (r.3lentel).
Ianalizavus suformuluotus mokomojo dalyko tikslus ir udavinius, galima teigti, kad daugelis mokymo
institucij formuluoja labai iplstus dalyko tikslus, neskiria j nuo konkrei udavini. Kai kuriose mokymo institucijose suformuluoti tikslai primena, o kai kur
net ir pakartoja bendrojo lavinimo mokykl bendrosios
lietuvi kalbos programos tikslus, o to neturt bti.
Apskritai susidaro spdis, kad auktosios mokyklos
nori imokyti visko: ir raybos, ir skyrybos, ir kiriavimo, ir redagavimo ir t.t. Manytume, kad konkretesni
tiksl formulavimas ir prioritet iskyrimas palengvint dalyko dstym, jis tapt ir patrauklesnis, ir veiksmingesnis. Nuo kurso tiksl ir udavini priklauso ir
mokomojo dalyko turinys (r. 4 lentel).

Dalykins kalbos gebjim ugdymo teorins prielaidos auktosiose mokyklose

Kalbos kultros ir specialybs kalbos kurs tikslai ir udaviniai6

3 lentel

Mokymo
staiga

Dalyko tikslas ir udaviniai

LU

Programoje nra suformuluota dalyko tiksl ir udavini.

LKKA

Ugdyti lingvistin smoningum ir pagarb kalbai. Lavinti student filologin jausm taip, kad jie sugebt
suvokti pagrindines to dalyko svokas, stengtsi perprasti normin kalbos kultros ir specialybs kalb, jos
leksines, gramatines, sintaksines subtilybes. Jie turi suvokti turizmo ir sporto vadybos termin darybos,
tvarkybos normas, j gramatines ir sintaksines formas. Bsimieji vadybininkai turt ivengti neteiktin
variant, dvejopos vartosenos, tam tikro sudvejinimo, kurie ypa paveikia taisykling raytin ir sakytin
kalb. Jie turt imokti turizmo ir sporto vadybos bei apskritai vadybos tekst turin perteikti aikiai,
glaustai ir tiksliai, kad bt perteikiama dalyko esm.

KMU

Ugdyti smoning poir taisykling, raiki, stiling specialybs kalb, mokyti vartoti bendrin kalb,
tvirtinti taisyklingos kalbos vartojimo gdius. Per pratybas siekti, kad studentai suvokt lietuvi kalbos
sistem ir bendrins kalbos norm visum, vengt medik kalbos negerovi bei tamp ir galt argumentuotai paaikinti kalbos negerovi prieastis. Mokyti studentus naudotis termin, norminamaisiais, svok
odynais, vairiais kalbos praktikos patarimais ir kalbos kultros periodika. Tuo siekiama, kad Universitet
baig specialistai pasirengt tobulinti savo kalb ateityje ir vartot normin valstybin kalb.

LVA

Ugdyti smoning poir taisyklingos bendrins kalbos mokymsi, imokyti gerai perprasti norminamsias
rekomendacijas, be priekait imanyti odyn, gramatik, vadov ir vadovli taisykles, iugdyti gebjim
analizuoti konkret kalbos reikimsi ir savarankikai vertinti kiekvien jiems nepastam reikin.

VPU

Ugdyti bsimojo pedagogo specialybs kalb, kalbins komunikacijos kultr.

Alytaus
kolegija

Suvokti bendrins kalbos ir kalbos kultros svarb. Ugdyti gebjim taisyklingai, stilingai ir sklandiai
reikti mintis odiu ir ratu. Ugdyti poreik nuolat rpintis profesins kalbos kultra.

Lietuvos
jreivysts
kolegija

Gebti prisilaikant tarties dsni taisyklinga bendrine kalba kalbti, tarti specialybs terminus, naudotis
odyne nurodytomis kiriuotmis ir mokti taikyti kirio okinjimo dsningumus. Gebti atpainti ir
itaisyti leksikos, odi darybos, netaisyklingus specialybs terminus ir kitas kalbos klaidas.

Marijampols kolegija

Naudotis vairiais altiniais kalbos form vartosenai pasirinkti:

a) valstybins lietuvi kalbos komisijos nutarimais;
b) specialybs termin odynais;
c) mokyklos ratvedybos instrukcija;
d) kalbos praktikos patarimais ir kt.
Identifikuoti taisykling specialybs leksik. Pastebti argonins kalbos apraikas vieajame kalbjime, pateikti taisykling variant. Suvokti akademins bei profesins aplinkos kalbos kultros svarb, reikm bsimajai
profesijai. Suvokti vieojo kalbjimo svarb profesinje bei visuomeninje aplinkoje.

Vilniaus
statybos ir
dizaino
kolegija

tvirtinti taisyklingos specialybs kalbos vartosenos ir dalykinio teksto krimo gdius. Formuoti gebjim
savarankikai kurti naujus terminus, pritaikant kalbos normas. Gebti aikiai, raikiai ir taigiai bendrauti.
Mokti taisyklingai forminti svarbiausius ratvedybos dokumentus.

emaitijos
kolegija

Susipainti su terminologijos teorija. Gebti laikytis reikalavim, kurie keliami vartojamiems terminams.
Gebti elektroninmis priemonmis bendrauti taisyklinga kalba. inoti kompiuteriu renkamo teksto reikalavimus. Gebti kurti vairi ri elektroninius tekstus. Susipainti su valstybins kalbos politika. inoti
kalbos norminimo principus. Susipainti su valstybins kalbos politika. inoti kalbos norminimo principus. Gebti vartoti vairias sakytins kalbos formas, atsivelgiant kalbjimo situacij, tikslus, adresat.
Gebti parengti ir pasakyti viej kalb. Gebti kurti ir redaguoti tekstus. Gebti atrinkti informacijos
altinius, nustatyti j naudingum.

Panevio
kolegija

Mokti taisyklingai vartoti specialybs terminus. Gebti taisyklinga kalba reikti mintis ratu ir odiu. Imanyti
bendruosius reikal rat reikalavimus, rengti ir rayti dokumentus. Skirti kalbos normas ir klaidas. Mokti
taisyti kalbos klaidas. Gebti vertinti nekamosios kalbos od kaip kultringo bendravimo priemon.

Klaipdos
verslo
kolegija

Supaindinti su lietuvi sakytins ir raytins (ypa oficialij rat) kalbos kultra. Baig kurs studentai turi
mokti: 1) taisyklingai vartoti kalbos vienetus, gebti atskirti netaisyklingo vartojimo atvejus ir rasti jiems adekvai pakaital; 2) imanyti grietai reglamentuojam rekvizit raymo bdus ir kurti daniausiai rengiamus
dokumentus, gebti organizuoti j apyvart.

Tiksl formuluots pateikiamos taip, kaip suformuluota programose.

85
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Vilija Salien

Kalbos kultros ir specialybs kalbos kurs turinys

Mokymo
staiga

4 lentel

Dalyko pavadinimas

Glaustas turinys7

LU

Kalbos kultra ir specialybs kalba

Valstybs kalba. Vieojo ir nevieojo kalbjimo funkcijos. Pasirengimo vieosioms kalboms formos. Vieojo dialogo rys. Svoka ir objektas. Reikalavimai
terminams. Pagrindiniai termin darybos bdai. Terminologija. Specialybs
tekst samprata. Atskir mokslinio teksto dali raymo ypatumai. Rato darb anrai. Populiarusis mokslinis stilius. Specialieji ratai. Vieasis specialist
bendravimas elektroninmis priemonmis.

LKKA

Kalbos kultra ir specialybs kalba

vadas. Vieasis kalbjimas. Terminija, specialybs ir profesin leksika.

Raytinis specialybs tekstas. Vieasis ir privatusis bendravimas elektroninmis priemonmis.

KMU

Specialybs kalba

vadas. Vieasis kalbjimas. Terminija ir kita specialybs leksika. Raytinis

specialybs tekstas. Kalba elektroninje terpje.

LVA

Specialybs kalbos kultra

Kalbos vaidmuo visuomenje. Bendrins kalbos norm kodifikavimas.

Vieasis ir privatusis bendravimas elektroninmis priemonmis. Mokslinis
stilius ir jo postiliai. Tarties klaidos. Bendrieji kiriavimo dsniai. Terminai.
Specialybs termin daryba, kiriavimas. Leksikos normos. Sintakss normos. Specialybs teksto struktra, raymo ypatumai. Vertimas. Viej kalb
tipai.

VPU

Specialybs kalba

vadas. Mokslo ir profesins kalbos ypatumai. Sakytin mokytojo kalba vieasis kalbjimas. Raytinis specialybs tekstas. Elektronins kalbos kultra.

Alytaus
kolegija

Kalbos kultra
Specialybs kalbos kultra
ir oratorinis menas
Kalbos kultra (ir ratvedyba)

Bendrins kalbos formavimosi principai. Kalbos kultra. Norminamieji dokumentai. Mokslinis, dalykinis stiliai. Kalbos etiketas. Specialybs termin tartis ir
raymas. Tipik specialybs tekst konstrukcij skyryba. Tarties normos ir paeidimai. Rayba. Skyryba. Bendrosios kiriavimo taisykls. Specialybs termin
kiriavimas. Leksikos normos. Morfologijos klaidos. Sakini sandaros klaidos.

Lietuvos
jreivysts kolegija

Kalbos kultra

Kalbos kultros samprata. Ratingumo tvirtinimas. Bendrins kalbos tarties

taisykls ir paeidimai. Kiriavimas. Leksikos klaidos ir trkumai. odi darybos klaidos. Kalbos dali vartojimo klaidos ir trkumai. Specialybs kalbos
klaid atpainimas ir taisymas.

Marijampols
kolegija

Kalbos kultra
Specialybs kalba
Specialybs kalba ir ratvedyba
Lietuvi kalbos kultra ir
tvarkyba

Kalbos kultros objektas. Funkcin stilistin kalbos diferenciacija ir kalbos

normos. Rayba. Specialybs termin rayba. Trafaretini rat pildymas.
Taisyklinga tartis. Leksikos klaidos. argonas. odi darybos normos.
odi form netaisyklingo vartojimo prieastys. Linksni ir prielinksni
vartojimas. Kalbos etiketas. Klausymas, skaitymas, kalbjimas, raymas.
Sakytins ir raytins kalbos ypatumai. Komunikacin situacija pamokoje.

Vilniaus
statybos
ir dizaino
kolegija

Kalbos kultra

Terminija ir kita specialybs leksika. Raytinis specialybs tekstas. Vieasis

kalbjimas.

emaitijos
kolegija

Specialybs kalbos kultra

vadas. Terminija ir kita specialybs leksika. Kalba elektroninje terpje.

Vieasis kalbjimas. Raytin kalba.

Panevio
kolegija

Kalbos kultra
Kalbos kultra ir ratvedyba
Kalbos kultra ir specialybs kalba

Lietuvi bendrin kalba ir jo kultra. Tarties ir kiriavimo kultra. odyno

kultra. Morfologijos normos ir klaidos. Sintakss normos ir klaidos. Reikal
ratai.

Klaipdos
verslo
kolegija

Lietuvi kalbos kultra ir

ratvedyba

Bendrins kalbos samprata. Norminimo ir kodifikavimo kriterijai. Kalbos

klaidos (kiriavimo, leksikos, odi darybos ir kt.). Specialybs kalba.
Ratvedybos svoka. Dokument forminimas.

Turinys pateikiamas apibendrinus programose suformuluotas temas.

86

Dalykins kalbos gebjim ugdymo teorins prielaidos auktosiose mokyklose

Atlikta program turinio dalykin analiz leidia
teigti, kad vis dalyk (kalbos kultros, specialybs kalbos, kalbos kultros ir specialybs kalbos, lietuvi kalbos kultros ir ratvedybos ir kt.) program turinys yra
vienodas. Todl pagrstai kyla klausimas, kokiu tikslu
registruojami skirtingi dalykai. Kitas pastebjimas susijs su programos tiksl ir dalyko turinio atitikimu. Pateikiame kai kuri mokymosi institucij dalyko tiksl
ir turinio lyginamj lentel (r. 5 lentel).
Dalyko tiksl ir turinio koreliacija
Ianalizavus dalyko tikslus ir turin (3 ir 4 lentels),
galima apibendrinti, ar dalyko tikslai ir turinys koreliuoja tarpusavyje, t.y. ar dalyko tikslai atitinka dalyko
turin, ar nra per siauri arba per plats. iuo aspektu
buvo analizuojamos visos programos, iame straipsnyje
pateikiame ivadas apie eias programas (r. 5 lentel).
Paymtina, kad visose programose daug dmesio
skiriama specialybs kalbai, taiau abejoni kelia tai,
kad danai akcentuojamos ne normos, o kalbos klaidos.
Praktini ir teorini usimim metu dert kalbti
apie normas, j taikym. Nortsi, kad bt daugiau
dmesio skiriama kalbos ypatybi kompiuterinje terpje analizei.
Be program turinio analizs, buvo aptarti ir literatros altiniai, i kuri nurodoma mokytis studentams.
Ianalizavus pateiktus literatros sraus akivaizdu, kad
studentams mokytis literatros pakanka. Kaip teigia
studentai, didesn dal specialybs literatros sudaro
literatra lietuvi kalba ir verstin literatra lietuvi
kalb, vadinasi, specialybs kalbos kultrai tak daro
ir vadovli kalba. Kadangi yra parengti ne vis specialybi termin odynai, tai taip pat iek tiek apsunkina
mokym(si), todl tokiu atveju didesn atsakomyb
tenka dstytojui.

Student nuomons tyrimas
Atkreiptinas dmesys kelet svarbi pastebjim,
susijusi su anketine apklausa. I jos rykja tenden-

cijos, kokio kalbos kultros kurso reikt auktosiose

mokyklose, kad bt gyvendinti student poreikiai
kalbti ir rayti taisyklingai (42proc.), sklandiai
reikti mintis vairiose situacijose vairiomis temomis
(43proc.). iuo aspektu vertinant student ir dstytoj nuomon pastebimas prietaravimas: dstytojai
(50proc.) mano, kad svarbiausia kalbos taisyklingumas, tik 33proc. procentai dstytoj mano, kad
svarbiausia mini raika, nors ir ne visada taisyklinga. Toks poiri skirtumas lemia ir dstom kalbos
dalyk turin: 47proc. student teigia, kad jiems
dstoma bendro pobdio kalbos kultra, 40proc.
student teigia, kad dstoma bendro pobdio kalbos
kultra atkreipiant dmes specifinius terminus, tik
12proc. student teigia, kad jiems dstoma specialybs kalba. Program analiz leidia daryti prielaid,
kad turi bti visur dstoma specialybs kalba, atkreipiamas dmesys rato darb kalb, struktr ir kitus
teksto krimo dalykus. Prietaravimas tarp anketini
duomen ir program analizs akivaizdus.
Studentai mano, kad btina taisyklingai rayti
vairius rato darbus, reikti mintis per paskaitas, seminarus (97proc.), kalbti su darbdaviais, dstytojais
(93proc.). Jiems, kaip ir dstytojams, svarbu, kad
baigiamieji darbai bt vertinami ir kalbos poiriu.
Kad studentas parengt darb taisyklinga kalba, jam
btina gusti vartoti lietuvikus terminus, skaityti kokybikai iverst (arba paiam versti) literatr arba
literatr lietuvi kalba. Kaip parod tyrimas, terminijos problemos aktualios, todl kalbos kurse nemaas
dmesys turt bti skiriamas taisyklingam termin
vartojimui.
Tyrimas atskleid, kad skiriasi student poreikiai
ir jiems pateikiamas kalbos kultros kurso turinys.
Dert atlikti tstin tyrim, kurio metu bt analizuojamos ne programos, bet pats studij procesas, t.y.
stebimos paskaitos, diskutuojama (taip vertinama j
sakytins kalbos kultra), analizuojami student atliekami darbai. Silytina specialybs kalbos mokyti ne
anksiau kaip ketvirtj semestr.

Kaip dalyko tikslai atitinka dalyko turin

5 lentel

Mokymo staiga

Ivada

LKKA

Dalyko tikslai daug platesni u dalyko turin.

LVA

Programoje neatsispindi, kaip ugdomas gebjimas analizuoti ir vertinti nepastamus kalbos

reikinius. I esms tikslai atitinka turin.

VPU

Programos tikslai atitinka turin.

emaitijos kolegija

Dalyko tikslai daug platesni u dalyko turin.

Alytaus kolegija

Programos tikslai atitinka turin.

87
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Vilija Salien
Ivados
1. Kalbos kultros ir specialybs kalbos kursams
auktosiose mokyklose (universitetuose ir kolegijose) skiriama pakankamai laiko. Kalbos dalykai
turt bti dstomi ne anksiau nei ketvirtj semestr: tuomet yra didesn student motyvacija ir
poreikis kalbti ir rayti specialybs temomis.
2. Formuluojami labai plats kurso tikslai ne visada atspindi dalyko turin, dert siaurinti dalyko
tikslus ir nustatyti dalyko turinio prioritetus, atsivelgiant ne tik dalyko logik, bet ir btinas
ugdyti kompetencijas, socialinius usakymus ir
student kalbinius poreikius.
3. Kalbos kultros ir specialybs kalbos kursas turt
bti praktinio pobdio.
4. Nemotyvuotas kurs iskirstymas atskirus, nes
dalyk turinys ilieka nepakits. Tikslingiausia dabar esamus dalykus bt vadinti specialybs kalbos
kultra. Kita ieitis bt koreguoti programas, jas
pritaikyti prie dalyko specifikos.
5. Ugdymo turinyje ir procese akcentuotinos ne kalbos vartojimo klaidos, o kalbos normos. Tai nurodoma ir apibriant dalyk paskirt. Kiekvienoje

auktojoje mokykloje dstom kurs turinys gali

skirtis, nes parenkant turin dert atsivelgti ir
student kontingent, ir specialybs pobd.

Literatra
1. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dl bendrj vis gyvenim trunkanio mokymosi gebjim // KOM (2005) 548 galutinis. Briuselis, Europos Bendrij Komisija,
20051011.
2. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir isilavinimo standartai XIXII
klasms. Vilnius: vietimo aprpinimo centras, 2002.
3. Pagrindini gdi darbo grups 2003 ir
2004m. paangos ataskaitos. Prieiga per internet: <www.europa.eu.int/comm/education/
policies/2010/et_2010_fr.html>.
4. Pagrindini, specialij profesini ir vientisj
studij program nuostatai// Valstybs inios.
2005, Nr. 93-3461.
5. www.vlkk.lt/nutarimai/svietimo-istaigos/specialybes-kalbos-programa.html

Summary
Vilija Salien
Theoretical premises for the development of professional
language skills at higher schools: analysis of programs on
the Lithuanian language usage at universities and colleges
The course on the Lithuanian language usage and professional phraseology at universities and colleges, one
of constituent parts of the curriculum, should be very important for preparing specialists seeking to preserve
the national identity and the Lithuanian language on the one hand. On the other hand, a trend is observed
that among the requirements for employment, employers indicate a good command of foreign language and do
not emphasize the official language proficiency. If there is no need to know the Lithuanian language, efficiency
of the course on the Lithuanian language usage and professional phraseology may be at risk at higher schools.
At the order of the Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania a survey was conducted
on the peculiarities of the Lithuanian language usage at higher schools. One of the objectives of this survey
was to analyze how courses on the language usage and professional phraseology are conducted at universities and colleges, to what extent the materials delivered comply with modern needs of a young person and
market demands. Materials were submitted for analysis by the Lithuanian University of Agriculture, Vilnius
University, Lithuanian Academy of Physical Education, Lithuanian Veterinary Academy, Vilnius Pedagogical
University, Kaunas Academy of Medicine, Alytus College, Lithuanian Marine College, Marijampol College,
Vilnius College of Construction and Design, emaitijos College, Panevys College, Klaipda Business College.
Programs were analyzed in several aspects, including goals of the course, workload (in credits), testing, structure,
and content. The survey conducted was the only one such type survey in Lithuania therefore its data could be
used for putting forward recommendations to higher schools, also for modelling new courses or improving their
training process.
The goal of this article is to analyze the content of the course on language usage (professional phraseology)
and to foresee possibilities for its improvements.

88

Dalykins kalbos gebjim ugdymo teorins prielaidos auktosiose mokyklose

The object of the survey was programs of six universities and seven higher schools on language usage (professional phraseology).
Hypothesis of the survey the content of the course on language usage (professional phraseology) was considered to comply with the needs of a young person as well as to the training of abilities necessary for finding a
foothold in a particular social environment, and not to duplicate the course of the secondary school. It was also
expected that apart from the development of correctness of language skills special attention was devoted to the
training of competencies in communicating verbally and in writing.
Survey methods questionnaire (interviewing), analytic descriptive, comparative, generalising. After analysing the materials provided it can be stated that sufficient amount of time is devoted to the courses on language
usage (professional phraseology), yet too broad goals are formulated that do not always disclose the content of
the subject. Not mistakes, but the language standards should be emphasized in the contents and process of training. The content of courses delivered at each school may differ, since consideration should be taken to both, the
students contingent and the type of speciality in the selection thereof.
Key words: langue usage, professional phraseology, competencies.
Vilniaus pedagoginis universitetas,
Lituanistikos fakultetas,
Lietuvi kalbos didaktikos katedra
teikta 2008 m. sausio mn.

89
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

EUROPOS SJUNGA

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

KURKIME ATEIT DRAUGE!

Violeta Gevorgianien, Alvyra Galkien, Vilija Grinceviien

VERSLUMO GEBJIM RAIKA KRYPTINGO UGDYMO
SLYGOMIS
Anotacija. Straipsnyje nagrinjama prastai besivystani ir negalum turini mokini verslumo
gebjim raika. Tyrimas buvo atliktas gyvendinant
ugdomj projekt, kurio turinys grstas Negalum
turini mokini verslumo ugdymo programa. Tyrimo rezultatai atskleidia mokini verslumo gebjim
raik neformalioje ugdymo aplinkoje (vasaros stovykloje), per pamokas ir popamokins veiklos metu.
Verslumo programa sukurta ir tyrimas atliktas gyvendinant Europos struktrini fond remiam projekt
Negalum turini mokini verslumo kompetencijos ugdymo programa: krimas ir gyvendinimas.
Esminiai odiai: verslumas, iniciatyvumas, atsakingumas, savarankikumas, atvirumas kaitai, laisvas
pasirinkimas.

tyrimo aspekt, kurie yra tiesiogiai susij su verslumo

gebjim raika.
Tyrimo objektas mokini verslumo gebjim
raika.
Tikslas atskleisti mokini verslumo gebjim
raik kryptingo ugdymo procese.
Udaviniai:
1. Vadovaujantis mokslinmis interpretacijomis apibrti verslumo samprat.
2. Palyginti verslumui reikming gebjim raik
mokini nuostatose ir neformalioje ugdymo veikloje.
3. vertinti negali turini mokini verslumui reikming gebjim raik per pamokas ir popamokins veiklos metu.

vadas. Besikeiianti Lietuvos visuomen formuluoja vietimui naujus udavinius. iuolaikiniam mogui neutenka gyti ini ir imokti jas taikyti praktikai, jis turi gyti kompetencij, kurios leidia aktyviai
dalyvauti gyvenimo vykiuose, turti savo nuomon,
numatyti pokyius, mokti pasirinkti, kurti. Viena i
prioritetini kompetencij, akcentuojam Europos ir
Lietuvos vietimo tiksluose, verslumo kompetencija.
Jos iugdymas siejamas su aukta asmens savarankiko
gyvenimo kokybe. Kryptingo mokini verslumo gebjim ugdymo problema nusipelno isamaus nagrinjimo moksliniu lygmeniu ir kryptingo sprendimo
ugdymo realybje.
Siekiant ugdyti negalum turini mokini verslumo kompetencij gyvendinant Europos struktrini fond remiam projekt ,,Negalum turini
mokini verslumo kompetencijos ugdymo programa:
krimas ir gyvendinimas buvo kuriama ir integruoto ugdymo aplinkoje tikrinama verslumo programa.
Siekiant nustatyti kuriam verslumo kompetencijos ugdymo program veiksmingum buvo atliekamas ilgalaikis tyrimas, aprps daug lygmen: pedagog atliekam mokini gebjim kitimo vertinim,
pai mokini savs ir savo veiklos vertinimo rezultatus, veiksming mokymo metod paiek ir kt. iame
straipsnyje siekiama atskleisti kelet io labai plataus

Tyrimo aplinka. gyvendinant ugdomj projekt

buvo atliktas ilgalaikis kokybinis tyrimas, kurio metu
vertinta prastai besivystani ir negalum turini
mokini, besimokani integruoto ugdymo aplinkoje, verslumo gebjim raika. Tyrimas vyko 2005
2007m. trimis etapais. Pirmajame tyrimo etape teorini iekojim ir praktini pedagogini stebjim
pagrindu buvo sukurtas Negalum turini mokini verslumo kompetencijos ugdymo programos
projektas. Antrajame etape programos projektas buvo
gyvendinamas mokini ugdymo veikloje, stebimas
jo veiksmingumas. Treiajame etape tyrimo rezultat
pagrindu sukurta Negalum turini mokini verslumo ugdymo programa (toliau Verslumo programa).
Ugdomasis projektas mintos programos pagrindu
vyko per pamokas, taikant krybinius ir metakognityvinius mokymo metodus; popamokins veiklos metu,
gyvendinant tokias veiklas kaip Mokini kavin,
Teatras, Informacins technologijos, Kasdienio
gyvenimo gdi formavimas, Keramika ir kt., bei
dalyvaujant neformalioje veikloje mokini verslumo
stovykloje prie Baltijos jros (vasaros atostog metu).
Vis ugdymo veikl metu buvo siekiama skatinti mo-

90

Galkien A., Gevorgianien V. Negalum turini mokini verslumo ugdymo programa. Vilnius: VPU leidykla, 2008.


Verslumo gebjim raika kryptingo ugdymo slygomis

kini aktyvum, suteikiant jiems kiek galima didesn
veikimo laisv bei prog pajusti atsakomyb u savo
pasirinkimus. Mokytoj vadovaujama veikla vykdant
verslumo ugdymo programos numatytas veiklas buvo
keiiama mokini konsultavimu ir bendradarbiavimu.
Projekto tikslin grup: VXII klasi prastai besivystantys ir negali turintys mokiniai.
Tyrimo metodai ir duomen rinkimas. Tyrime i
viso dalyvavo 357 prastai besivystantys ir specialij
poreiki turintys mokiniai bei 17 mokytoj (mokini
veiklos stebtoj).
Projekte dalyvav mokiniai ir mokytojai buvo
praomi vesti dienoraius, kuriuose, vadovaudamiesi
orientaciniais klausimais, atspindjo savo patirt. Mokiniai reflektavo savo jausmus, nuotaikas, vertino asmenin skm ir neskmes, projektavo artimiausios ateities
planus. Mokytojai stebjo ir fiksavo mokini, turini
negali, elgsen, nuotaikas, emocin raik. Mokini ir
mokytoj dienoraiai buvo analizuojami, taikant dokument turinio (content) analizs metod. Visi vienokio ar kitokio gebjimo raik rodantys teiginiai grupuoti kategorijas pagal verslumui svarbius gebjimus.
Kiekvien kategorij atspindintys procentiniai daniai
identifikuoja gebjim raikos intensyvum mokinio
nuostatose ir j veiksminje iraikoje veikloje.
Duomen statistin analiz. Rodikli skaitins charakteristikos (vidurkiai) apskaiiuotos apraomosios
statistikos metodais. Tyrimui reikmingiems poymiams pagrsti ianalizuota 6590rodani teigini.
Verslumo programos struktra. Empirini tyrim
rezultatai, literatros analiz ir negali mokini, kaip
tikslins projekto grups, poreiki ypatumai (kaip vien svarbiausi vardijant savarankikum) galiausiai
leido verslumo struktroje identifikuoti 5pagrindines
nuostatas ar kompetencijas: iniciatyvum (palankios
progos konstruktyviam veiksmui pastebjimas ir jos
pavertimas galimybe), smoning ir laisv pasirinkim, savarankikum krybinje ir naujoje veikloje,
atsakomyb u kuriam vertyb, atvirum kaitai.
Kiekvienai i i kategorij atstovavo keletas gebjim/nuostat, isikristalizavusi pedagoginio
proceso ir empirini tyrim metu, kurie longitudinio
kokybinio tyrimo eigoje ir buvo tyrimo dalyvi dmesio objektu. Iniciatyvumo gebjimams buvo priskirti
savivoka, intrapersonaliniai (savs valdymo) gebjimai, interpersonaliniai (tarpasmeniniai) gebjimai ir
vertybins nuostatos. Savarankikumo gebjimai veikimo laisv ir jos rib pajauta, valios valdymas (vidin
laisv), veiklos motyvacijos raika, tiksl formulavimas ir j siekis, problem sprendimo gebjimai. Atvirum kaitai identifikavo gebjimas bti originaliam,
gebjimas protingai rizikuoti, gebjimas siningai
pasitikrinti savo nuostatas, veiksmus ir norus. Atsa-

kingumas reiksi gebjimu nepaeisti kito asmens ir

bendruomens gerovs, dkingumu, bendravimo ir
elgesio visuomenje norm painimu, pasitikjimu
savimi, savigarba ir savikontrole bei gebjimu rpintis
savo sveikata. Smoningo ir laisvo pasirinkimo kategorij sudar savo pranaum ir trkum inojimas bei
adekvatus vertinimas, gero ir blogo motyvo bei veiksmo samprata, gebjimas pasirinkti, vertinant tiksl,
metod, pasekmes ir gebjimas atsispirti veiksmui,
kuris gali pakenkti kitam.
Iskirtos verslumo kompetencijos ymia dalimi remiasi supratingumu, adekvaiu konkreios situacijos
vertinimu, todl j nemanoma formuoti mechaniko siminimo ar treniravimo bdu. i kompetencij
ugdymas suponuoja ugdymo aplink, kuri, kaip rodo
literatros analiz, turt pasiymti tokiais bruoais:
socialins aplinkos parama iniciatyvos, krybikumo raikai,
prog sudarymu (paliekant teis jas paversti galimybmis),
slyginiu situacijos neapibrtumu,
santykiku itekli disbalansu (kai sukuriamas
itekli trkumas ir, norint atlikti uduot, reikia
iekoti informacijos, materialini itekli, socialini ryi ir pan.).
Be to, socialin verslumo, kaip kompetencijos,
dimensija suponuoja vairi tip socialins sveikos
situacijas, kuriose mokiniai galt mokytis bendrauti,
bendradarbiauti, mokytis vienas i kito, kurti veiksmingas komandas. Neatsitiktinai individualaus verslumo svok vis daniau papildo komandinio verslumo
idja: verslumo ugdymas nebra suprantamas siaurai,
tik kaip potencialaus verslininko individuali savybi
pltra (teigiant, jog verslininku gimstama) [2]. Todl
mokykloje turi bti sudaromos slygos bendram mokini darbui, komandos pojiui, savitarpio papildymui ir bendros skms, o galbt ir prieingai neskms patyrimui.
Siekiant mokykloje sukurti verslumo kompetencijos ugdymuisi palanki aplink, verslumo gebjim
ugdymas: a) buvo inkorporuotas pamokin veikl,
orientuojant mokymo turin formuojam gebjim
kryptimi, b) buvo ikeltas kaip ipltot popamokinio ugdymo veikl pagrindinis tikslas, c)verslumo gebjimai buvo intensyviai ir tikslingai ugdomi vasaros
verslumo stovyklose.
Verslumo samprata. Prie kuriant verslumo kompetencijos ugdymo program buvo svarbu identifikuoti verslumo samprat ir tas ugdymo kryptis, kurios, ugdymo proceso dalyvi manymu, yra palankios
ugdyti verslum. Mokslins literatros analiz, pirmini tyrim duomenys ir pirmieji bandymai taikyti specifinius metodus atved prie ivados, kad apie verslum

91
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Violeta Gevorgianien, Alvyra Galkien, Vilija Grinceviien

tikslinga kalbti kaip apie asmens vidin kryptingum,
kuris reikiasi jo gebjimais ir nuostatomis, nes ne bet
koks ekonominis ar socialinis veiksmas (pvz., iekojimas
skelbimuose darbo silym), o tik toks, kuris yra vedamas entuziazmo, trokimo ir balansuojantis ties tam tikra rizika perengti prastas santyki ar veikl ribas gali
bti verslumo rodikliu. Verslumo, kaip nuostatos veikti
savo ir kit naudai, sampratai isikristalizuoti padjo
projekte dalyvaujani pedagog pradiniame etape sukurtos verslumo gebjim ugdymo programos, kurios,
nepaisant skirting i program krypi (,,Bendruomens gebjimai, ,,Informacinis ratingumas ir kt.),
br kelet bendr gairi, pirmiausia suponavusi tam
tikras asmenybs nuostatas. Naujausios mokslins literatros, nagrinjanios verslum kaip reikin ir kompetencij, apvalga patvirtino tyrj prielaidas apie btinum interpretuoti verslum kaip tiksl, motyvacijos,
krybos ir vaizduots jungt.
Literatros apvalga rodo, kad verslum reikt
traktuoti kaip socialin konstrukt, kuriam kiekvienas
laikotarpis suteikia savit ypatum. Ir nors visuomenje egzistuoja nemaai neigiam mit apie versl,
vis dlto jo tikslas ne tik materialinis pelnas, bet ir
didesn kit moni gerov. Verslas tai gebjimas
kurti naujum ir neprastum [pgl. 6], paanga, gyvendinimas ir at(si)naujinimas [3], tai egzistuojani
rib perengimas, siekiant inaudoti uiuoptas galimybes. Literatroje skiriama daug dmesio verslumo
kaip gebjimo atpainti galimybes ir progas bei jomis
pasinaudoti sampratai [1; 2; 3; 5 ir kt.]. D. R.Ireland
ir kt. (2003) manymu, palanki galimybi atpainimas apskritai yra verslumo esm.
L. A.Collins ir kt. (2006), D.Hjorthas (2005) ir
kt. konstatuoja verslininkams bding atvirum kaitai ir rizikai, teigdami, jog ie mons geba suvaldyti
verslo aplinkos neapibrtum ir pasinaudoti chaosu
ir pokyi nevienareikmikumu. Gebjim toleruoti
neapibrtas situacijas ir igauti i j naudos paymi
daugelis autori [pgl. 6 ir kt.]. Be to, neapibrtumas
danai skatina krybik poir, taigi neatsitiktinai
D.Hjorthas (2005) verslum apibria kaip socialin
krybikum, men kurti aidimo ir/ ar krybos erdv pagal nustatyt tvark.
Prietaraudami pernelyg individualistinms verslumo koncepcijoms, E.Chell (2007) ir kiti primena, jog
verslininkai paprastai yra talentingi socialini ryi ir
tinkl krjai, taigi versle didel reikm turi socialinis kapitalas gebjimas sietis su kitais monmis ir
inaudoti turim santyki potencial. Pasak D.Gosso (2005) ir kt., verslo skm daniausiai slypi ne individualaus verslininko viduje, o situacijose ir netiktuose susitikimuose, todl yra klaidinga orientuotis
tik ekonomin verslo aspekt. Kita vertus, D.Gosso

92

(2005) teigimu, verslininko elgesys visuomet yra kakiek deviantikas, kadangi socialin aplinka visuomet
prieinasi tam, kas nori padaryti kak naujo. Todl,
E.Chell (2007) sitikinimu, verslininkai yra mons,
kuri negsdina ikiai ir inojimas, jog reiks pakeisti
nusistovjusias tradicijas. D.Gosso (2005) manymu,
verslininkams bding rizik ir iniciatyvum lemia noras kompensuoti kakada patirt nevisavertikum ir
gali bti, kad btent mokykloje patirta gda, paeminimas lm tai, jog gana didelis procentas versle daug
pasiekusi moni pasiymi disleksija.
L. A.Collins ir kt. (2006), apibendrinusi daug
tyrim verslumo tema, iskyr 3 esmines verslumo
kompetencij kategorijas: motyvacij, verslumo gdius ir naujos veiklos (verslo) krim. Pasak autors,
motyvacijos kategorija apima laimjim poreik, rizikos prisimim, vidin kontrol, aikias vertybes ir
didel neapibrtumo toleravim. Verslumo gdi
kategorijos apima galimybi pastebjim, teigiam
mstym, gebjim igyventi neskm, krybik, intuityv problem sprendim ir pan. Naujos veiklos
krimo kategorija apima gebjimus, betarpikai susijusius su verslo valdymu: rizikos prisimimu, konflikt valdymu, verslo planavimo gebjimais, bendraisiais
vadybos gebjimais ir pan.
Tokiu bdu verslumo ugdymuisi svarbi asmens
savybi (iniciatyvumo, naujumo, gebjimo protingai
rizikuoti ir kt.) ir aplinkos ypatum (veikimo laisvs,
galimybi arsenalo ir kt.) derm.
Verslumui reikming gebjim raika mokini
nuostatose ir neformalioje ugdymo veikloje.
Ugdomojo projekto pradioje, siekiant vertinti verslumui reikmingas mokini nuostatas, buvo
atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 307 VIXI klasi mokiniai. Mokiniams buvo pateiktos anketos su
gyvenimik situacij apraais. Kiekvienoje situacijoje pateikti trys galimos elgsenos pasirinkimai, kurie atspindi: a) aukt, b) vidutin ir c) em asmens
verslumui reikming gebjim raikos lyg. Visiems
gebjimams (1 lentel) vertinti buvo pateikta po tris
situacijas. Pavyzdiui, mokinio savarankikumo lygiui
jo nuostatose atskleisti buvo pateikta tokia situacija:
Mokiniams yra siloma pasirinkti brelius, kuriuos jie gals lankyti kitais mokslo metais. Tau bt
patogiausia apsisprsti, jeigu:
a) suinotum visk apie silomus brelius ir pats /
pati galtum nusprsti, kur nori lankyti;
b) galtum pairti, kuriuos brelius renkasi Tavo
draugai ir pasirinktum t pat;
c) patart tvai, kuriuos brelius geriausia pasirinkti.
Mokini pasirinkimai kiekvienoje i pateikt situacij rodo aukiausi atsakingumo bei smoningo ir

Verslumo gebjim raika kryptingo ugdymo slygomis

laisvo pasirinkimo raik daugiau nei pus mokini
pasilytose situacijose pasielgt labai atsakingai. Iniciatyvumo ir atvirumo kaitai gebjim reikalaujaniose
situacijose mokiniai bt santresni. io tyrimo rezultatai rodo, kad respondentai mato save monmis,
gebaniais orientuotis neprastose gyvenimo situacijose, priimti sprendimus, pernelyg nepriklausanius
nuo kit nuomons, elgtis atsakingai.
gyvendinant Negalum turini mokini verslumo ugdymo program, vertinta verslumo gebjim raika neformalioje aplinkoje.
Verslumui reikming gebjim raika neformaliojo ugdymo aplinkoje (vasaros stovykloje). Neformali
ugdymo aplinka suteikia mokiniams pakankamai laisv
erdv saviraikai. Mokytoj vadovaujamas vaidmuo yra
daugiau susijs su bendriausi veikl ir dienotvarks
organizavimu. Kuriamoje ugdymo aplinkoje atsiranda
erdvs netiktoms situacijoms, reikia daugiau pastang
tarpasmeniniams santykiams formuoti, susidraugauti,
ilaikyti draugikus santykius ir pan.
gyvendinant ugdomj projekt, per mokini vasaros atostogas buvo organizuota verslumo stovykla, kurioje mokini veikla buvo organizuojama vadovaujantis
Negalum turini mokini verslumo ugdymo programa. Joje dalyvavo 50 mokini. Tarp j 15 (30proc.)
turintys specialij poreiki bei nustatyt negalum.
Stovyklos ugdymo program sudar integruotos veiklos,

imituojanios reali veikl visuomenje: Reklamos ir

laisvalaikio organizavimo studija, Dizaino ir interjero
studija, Amat centras, Karjeros centras, Pajrio
galerija. Mokiniai turjo galimyb laisvai, atsivelgdami
savo pomgius, pasirinkti norim veikl. Kiekvienoje
grupje buvo vaik, turini specialij poreiki, vienas
i j turintis vidutin intelekto sutrikim. Pastariesiems
buvo reikalinga nuolatin pagalba kasdienio gyvenimo
situacijose, taiau stovyklos veikloje, kuri buvo traktuojama kaip darbo vieta, ie mokiniai turjo j gebjimus
atitinkanias pareigas.
45 prastai besivystantys ir 10 specialij poreiki
(iskyrus vidutin intelekto sutrikim) turintys mokiniai kiekvien dien pild dienoraius, kuriuose,
vadovaudamiesi orientaciniais klausimais, reflektavo
savo jausmus, siekius, tarpusavio santykius. Mokytojai stebjo 5 vidutin intelekto sutrikim turinius
mokinius ir savo dienoraiuose apra j reakcijas,
elgsen, veiklos ypatumus. Mokini ir mokytoj dienorai raai buvo analizuojami, siekiant vertinti
mokini verslumo gebjim raik. Apibendrinant
tyrimo rezultatus visi rodantys teiginiai sugrupuoti
aptariamas verslumui reikming gebjim kategorijas. Mokini veiklos refleksijos analizs rezultatai
atskleid gebjim pasiskirstymo procentin dan
(2lentel).

1 lentel

Verslumo gebjim raika mokini nuostatose

Gebjimai

Procentini dani vidurkiai, n = 307

Auktas aktyvumas
(proc.)

Vidutinis aktyvumas
(proc.)

emas aktyvumas
(proc.)

Atvirumas kaitai

32,5

61,3

6,2

Smoningas ir laisvas pasirinkimas

56,5

42,4

1,1

Savarankikumas

22,2

66,8

11

Iniciatyvumas

38,7

57,2

4,1

Atsakingumas

59,2

36,6

4,2

2 lentel

Verslumo gebjim raika mokini veiklos refleksijoje

Mokiniai

Gebjimai

rodantys teiginiai

Procentiniai daniai

Iniciatyvumo gebjimai

655

26,6

Savarankikumo gebjimai

733

29,7

Atsakingumo gebjimai

193

7,8

Smoningas ir laisvas pasirinkimas

500

20,3

Atvirumas kaitai

383

15,5

I viso rodani teigini:

2464

100

93
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Violeta Gevorgianien, Alvyra Galkien, Vilija Grinceviien

733 raai mokini refleksij protokoluose labiausiai atskleid savarankikumo gebjimus (30proc.
vis rodani teigini). ie gebjimai ypa irykjo
formuluojant asmeninius tikslus. 50proc. savarankikumo gebjimams priskirt teigini liudija pasirengim siekti tikslo: stengsiuosi daugiau nuveikti naudingo, <...> atlikti savo pareigas ir darbus, <...>
bti dar geresns nuotaikos, <...> bti aktyvi ir padti kitiems ir pan. Mokiniai, turintys specialij poreiki ra: <...> padaryti grai darbeli, <...> bti
labiau naudingas grupei, <...> susitvarkyti daiktus ir
kambar ir pan. Savarankikumo gebjimus labai
reikmingai atskleid gebjimas laisvai veikti ir jausti kito laisvs ribas (32 proc. savarankikumo gebjim). gebjim iliustruoja tokie mokini teiginiai:
A norjau ilgiau paplepti su panom, bet jos norjo
miegoti, A norjau daryti darbelius i molio, bet
reikjo krepeli i sil, A norjau graiai pastatyti
pilis, bet pritrko laiko ir pan.
Labai maai nuo savarankikumo gebjim atsilieka iniciatyvumo gebjimai. Juos ireikia 655rodantys teiginiai (apie 27 proc. vis teigini). ia labai ryks intrapersonaliniai mokini igyvenimai,
reikmingi asmens iniciatyvumui. Juos atspindintys
teiginiai sudaro 66proc. vis iniciatyvumo gebjim raikos teigini, kurie iliustruoja aukt mokini
orientavimsi skm: <...> iandien labiausiai seksi
iekoti vietos tabui, <...> rayti CV, <...> vaidinti
Girinio mon ir pan. Mokiniai taip pat akcentuoja
emocij bei elgesio valdym: <...> seksi bti gerai,
<...> buvau pilna energijos, <...> itversiu isiskyrim su draugais. Mokini dienoraiuose nemaa ir
kritini pastebjim sau. Mokiniai kalba: nemanau,
kad seksi aisti krepin, <...> norjau linksmesns
nuotaikos, bet yra kaip yra, norjau bti drsesn,
bet neijo. Mokiniai, turintys specialij poreiki,
daugiau akcentavo skm buityje. Jiems svarbu, kad

seksi pakeisti patalyn, pjaustyti karbonad, neioti

indus valgykloje ir kt.
Stovykloje dalyvavusi mokini refleksijose maiausiai irykjo atsakingumo gebjimai. Juos iliustruojani rodani teigini statistin iraika (193
(7,9 proc.) labai reikmingai skiriasi nuo vis kit.
rezultat galima sieti su mokini nuotaika ir nusiteikimu atostogauti. Gali bti, kad pailsti nusiteik vaikai
maesn dmes skiria pareigoms. ia irykja pasitikjimo savimi gebjimai. Juos iliustruoja 44,6 proc.
vis teigini, kurie patvirtina: <...> imokau laimti; <...> prisiimti atsakomyb ant savo pei; <...>
dirbti komandoje ir savo nuomon reikti ramiai, nerkiant; <> pasinaudoti tuo, k jau moku; <...>
labiau pasitikti savimi, man geriausiai seksi palaikyti visiems ger nuotaik; <...> nepasimesti situacijose ir kt. Atsakingumo gebjimai atsiskleid ir per
bendravimo bei elgesio visuomenje norm taikymo
gebjimus, kurie sudar 34,7 proc. Mokini refleksijose daniausiai pasikartoja tokio pobdio teiginiai:
nemanau, kad pavyko nesusipykti su drauge; <...>
imokau bendrauti su merginom, imokau gerbti
kit darb, <...> siklausyti, k kalba kiti; <...>
gerbti kit interesus; <...> kad kai kurie impulsyvs
poelgiai atsieina labai brangiai; <...> daugiau dmesio skirti negaliems ir kt.
Vidutin intelekto sutrikim turini mokini
gebjim raik stebjo mokytojai, nes iems mokiniams sunku analizuoti situacijas, jie negeba urayti
savo pastebjim. Mokytoj stebjim protokoluose
ufiksuoti 277 rodantys teiginiai, kurie taip pat grupuojami kategorijas, atspindinias verslumui reikmingus gebjimus. Rezultatai pateikiami 3 lentelje.
Kiek netiktas rezultatas aptiktas intelekto sutrikim turini mokini veikloje. Mokytoj pastebjimu, stovykloje labiausiai irykjo i mokini iniciatyvumo gebjimai. Jai priskirti 39proc. rodani
3 lentel

Negalum turini mokini verslumo gebjim raika

Negalum turintys mokiniai

Gebjimai

rodantys teiginiai

Procentiniai daniai

Iniciatyvumo gebjimai

108

39,0

Savarankikumo gebjimai

48

17,3

Atsakingumo gebjimai

42

15,2

Smoningas ir laisvas pasirinkimas

41

14,8

Atvirumas kaitai

38

13,7

I viso rodani teigini:

277

100

94

Verslumo gebjim raika kryptingo ugdymo slygomis

teigini i mokytoj dienorai. Iniciatyvumo gebjimus akcentuojama beveik du kartus labiau nei visi
kiti verslumo gebjimai. Negalum turini mokini
iniciatyvumas labiausiai reiksi tarpasmeninse sveikose gebjim palaikyti santykius su kitais iliustruoja 63proc. rodani teigini. Mokytojai konstatavo,
kad ie mokiniai: <...> pasak savo nuomon grups
draugams, oki salje energingai oko su draugais
grupelje ir poromis, kviet pedagogus; vakare su
mergaii grupele jo pasivaikioti, kalbjosi apie
mgstamus dainininkus; kai negaljo usegti lagamino, papra pagalbos; bendravo su vaikuiais kdiki namuose, siek aidimu sudominti maylius ir
pan.
Visi kiti vidutinikai sutrikusio intelekto mokini
gebjimai reiksi labai tolygiai. Maiausiai atskleisti
atvirumo kaitai gebjimai 38 proc. vis rodani
teigini. Toks rezultatas dsningas, turint galvoje io
sutrikimo nulemtus psichinius ypatumus polink
veiklos rutin. iuo poiriu atvirumo kaitai raika intelekto sutrikim turini mokini veikloje rodo labai
aukt verslumo programos veiksmingum. Mokytoj
pastebjimuose atsispindi aktyvus dalyvavimas iems
vaikams neprastose stovyklos veiklose: <...> dalyvavo aidimuose su vyresniais vaikais; prisistatymo
vaidinime nepasimet; sukr skanst kolia, nustebino slapt draug; pasil originali ieit, kaip
pasirpinti apranga okiams; idrso ieiti scen
dainuoti per stovyklos udarymo vent; dalyvavo
sudtingos situacijos aptarime, surado ieit i padties ir pan.
domu palyginti verslumo gebjim raikos ypatumus analizuojant mokini nuostatas ir praktins
veiklos refleksijas, nes ir vienu, ir kitu atveju mokiniai
atspindi subjektyvi savo nuomon, nedalyvaujant
ioriniam tyrjui. Palyginimo rezultatai pateikiami 1
paveiksle.

1 pav. Verslumo gebjim raika mokini nuostatose ir

veikloje (rodani teigini procentin iraika)

Akivaizdu, kad verslumo gebjim raika mokini nuostatose ir j praktins veiklos refleksijose kai
kuriais atvejais skiriasi labai reikmingai. Ypa rykus
skirtumas pastebtas atsakingumo gebjim. Mokini
sivaizduojama elgsena probleminse gyvenimo situacijose rodo labai aukt atsakingum (59,2 proc.), o
reals savo elgsenos atspindiai refleksij protokoluose labai menk i gebjim raik (7,8 proc.). Tok
rezultat veikiausiai galima sieti su atsipalaidavimo
poveikiu maiau vidini nuostat kontroliuojamoje
aplinkoje. Kiek maesnis, taiau taip pat labai rykus
smoningo ir laisvo pasirinkimo gebjim raikos
skirtumas sivaizduojamose (56,5 proc.) ir realiose
(20,3 proc.) situacijose. skirtum taip pat galima
sieti su aplinkos poveikiu. Dsninga, kad neformaliose grupse vaikai, o ypa paaugliai, yra labai priklausomi nuo aplinkini nuomons. Stovykloje, kai veiklos
iniciatyv mokytojai yra patikj patiems mokiniams,
neformali grupi poveikis stipresnis nei prastoje
aplinkoje, todl tiktina, kad mokiniai gali padaryti
daugiau pasirinkim, priklausani nuo daugumos, o
ne nuo j pai valios. i lyginamoji analiz leidia
manyti, kad mokiniai turi daug vidini gali verslumo gebjim raikai, taiau ne visada jos gyvendinamos praktikai. Labai svarbu mokyti mokinius valdyti
aplinkos reikinius, reguliuoti tarpasmeninius santykius, gyvendinti verslumo gebjimus.
Verslumo gebjim raika mokytoj vertinimu
Formalaus ugdymo aplinkoje buvo domu palyginti, kokiu mastu tikslingo verslumo kompetencijos
ugdymo procese verslumo nuostatos reiksi mokini
sprendimuose, elgesyje, pasirinkimuose per pamokas
ir popamokins veiklos metu pedagog poiriu. io
lygmens analiz leido atlikti pedagog pildomi mokini gebjim raikos stebjimo dienoraiai. Verta
pastebti, kad visi pedagog teiginiai prajo dvigub kontrol: pirmiausia juos fiksavo patys stebtojai,
priskirdami tam tikriems gebjimams, vliau vertino
teiginius analizav tyrjai, tikrindami teiginiui skirtos
vietos tinkamum. Todl, nors veikiausiai ir nebuvo
ivengta tam tikro subjektyvumo, rodani teigini
priskyrimas ireik bent jau dviej stebtoj nuomon. 4 lentelje pateikti verslumo srii, kuriose reiksi mokini verslumo gebjimai, raikos rezultat
procentiniai daniai.
Ianalizavus projekte dalyvavusi pedagog dienoraius ir sugrupavus mokini gebjimus rodanius teiginius atitinkamas kategorijas, iaikjo, kad
ugdymo procese skmingai reiksi visi verslumo
konstrukt sudarantys gebjimai. Kartu irykjo
gebjimai, turj palankiausi dirv reiktis vieno ir
kito tipo veikloje. Tai savarankikumas (25,6 proc.),
smoningas ir laisvas pasirinkimas (23,5 proc.) bei

95
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Violeta Gevorgianien, Alvyra Galkien, Vilija Grinceviien

4 lentel
Verslumo gebjim raika mokini veikloje mokytoj poiriu
Gebjimai

Pamokin veikla

Popamokin veikla

Procentiniai daniai

Procentiniai daniai

Iniciatyvumo gebjimai

22,4

16,4

Savarankikumo gebjimai

25,6

24,7

Atsakingumo gebjimai

19,5

24,8

Smoningas ir laisvas pasirinkimas

23,5

22,6

Atvirumas kaitai

9,0

11,5

I viso rodani teigini:

378

2770

iniciatyva (22,4 proc.) pamok metu ir atsakingumas

(24,8proc.), savarankikumas (24,7proc.) ir smoningas ir laisvas pasirinkimas (22,6 proc.) popamokins veiklos metu. Pastarj gebjim raik galima
iliustruoti tokiais pedagog teiginiais: Gediminas du
kartus asmenavo veiksmaod, kol pasiek rezultat
(savarankikumas), mokiniai savarankikai pasiskirst pareigomis (iniciatyva), Sima stengsi nesutepti
Tado variai ivalyto lango dalies, tsdama jo darb
(atsakingumas); Linas papra mokytojos sumainti
jo uduoi skaii, nes man, kad vis uduoi neveiks (smoningas ir laisvas pasirinkimas), negaldama dalyvauti varybose su kitais, Kotryna domiai
apsireng ir padar plakat, nes sirgo u savo komand (atvirumas kaitai) ir pan.
Teigini analiz parod, kad atvirumas kaitai yra
pedagog reiausiai fiksuota, stebint abiej tip veikl. Viena i galim prieasi pakankamai intravertika i gebjim genez, kuri ne visuomet gali
bti pastebima iorinio stebtojo (prieingai, pvz.,
savarankikumui, kuris yra labiau eksteriorizuota bet
kurios kompetencijos iraika). Kita vertus, nustatyti, ar veiksmas yra iniciatyva, ar jis yra ,,pastmtas
kit, irgi yra pakankamai sudtinga, taiau bent jau
pamok metu pedagogai fiksavo pakankamai didel
iniciatyv rodani teigini skaii. Galbt tai lm,
jog per pamokas iniciatyvos raika skatinama kas galt?, kas nort? ir kitais panaaus pobdio iniciatyv provokuojaniais pedagogo klausimais. Stebina
slygikai emas iniciatyv ymini pedagog pastebjim teigini skaiius popamokins veiklos grupse:
galbt ufiksuoti jos apraikas toki veikl kaip Kavin, Keramika ir ypa Teatras, kur apskritai gausu
spontanikos veiklos, yra sudtinga, ypa tuomet, kai
pedagogas pats yra aktyvus veiklos dalyvis. Vis dlto
galima daryti prielaid ir apie skirting pedagog jautrum vienokio ar kitokio gebjimo apraikoms.

96

Nors atsakingum ymini teigini skaiius buvo

pakankamai didelis tiek per pamokas, tiek pamokins
veiklos metu i abiej tip gebjim veikl verslumo
raik rodani teigini skaiius pakankamai skiriasi.
Vienareikmikai skirtum paaikinti sunku, nebent
galima daryti prielaid apie didesn pedagog reiklum mokini veiklos procesui ir rezultatams pamok
metu, tai ir galjo lemti emiau vertint mokini atsakingum.
Apibendrinant mokini ir mokytoj dokument (dienorai, refleksijos protokol) analiz, galima konstatuoti, kad ugdymo projektas, grindiamas
verslumo kompetencijos ugdymo programa, sukr
palankias prielaidas ugdytis ir reiktis mokini verslumo gebjimams. Be to, verslumo gebjim apraik
stebjimas ir fiksavimas padjo ir patiems pedagogams
ugdytis mintus gebjimus, taigi ir ugdymo krypties
tikslinimo metodas: a priori inodami stebjimo gaires, mokytojai daugiau dmesio m skirti verslumo
gebjim ugdymui.

Ivados
1. Literatros analiz leidia teigti, kad verslum
tikslinga interpretuoti kaip socialin konstrukt,
kuris reikiasi asmens iniciatyvumu, savarankikumu, gebjimu laisvai rinktis bei prisiimti atsakomyb u savo pasirinkimus. Svarbus verslumo
komponentas asmens atvirumas kaitai, kuris yra
naujumo, krybos ir protingos rizikos prielaida ir
apraika.
2. Verslumo gebjim raika mokini nuostatose pakankamai aukta. Labiausiai ireikti atsakingumo
ir savarankikumo gebjimai. Taiau realioje situacijoje, veikiant aplinkos veiksniams, ie gebjimai
turi tendencij reiktis ymiai silpniau. Mokant
mokinius tinkamai pasirinkti probleminse situacijose, kurti tarpusavio santykius ir pastebti bei

Verslumo gebjim raika kryptingo ugdymo slygomis

keisti savo vidines nuostatas, prasminga kryptingai
gyvendinti verslumo ugdymui skirtas programas.
3. Mokini veiklos neformalioje aplinkoje (vasaros
stovykloje) ypatum vertinimas atskleid vis
verslumo gebjim atvirumo kaitai, smoningo ir laisvo pasirinkimo, savarankikumo, iniciatyvumo, atsakingumo apraikas. Jos rykiausios savarankikumo ir iniciatyvumo gebjim,
silpniausios atsakingumo. Mokini refleksij
dienoraiuose maiausiai irykjo atsakingumo
gebjimai. ia aptiktos pasitikjimo savimi bei
bendravimo ir elgesio norm visuomenje taikymo apraikos. Intelekto sutrikim turini mokini veikloje labiausiai reiksi iniciatyva: tiktina,
kad j reikti paskatino betarpikas prastai besivystani mokini veiklos pavyzdys.
4. Verslumo gebjimai reikiasi tiek per pamokas, tiek
popamokins veiklos metu. Vertinant abiej tip
veiklas, nustatyta ypa daug mokini smoning
ir laisv pasirinkim bei savarankikum ymini
teigini. Iniciatyvumas, pedagog poiriu, daugiau reiksi per pamokas, o atsakingumas popamokins veiklos metu. Atvirum kaitai rodani
mokini poelgi skaiius abiej tip veikloje buvo
emiausias.
5. Nustatyta verslumo gebjim raika visose gebjim ir vairiose ugdymo situacijose rodo kryptingai
taikomos Negalum turini mokini verslumo
ugdymo programos veiksmingum ir atkreipia

ugdytoj dmes btinyb daugiau akcentuoti

atsakingumo bei atvirumo kaitai ugdym.

Literatra
1. Busenitz L. W., West P., Shepherd D., Nelson T.,
Zacharakis A., Chandler G.Entrepreneurship
research in emergence: past trends and future directions // Journal of management. Vol.29(3),
2003, p. 285308.
2. Chell E. Social enterprise and entrepreneurship;
towards a convergent theory of the entrepreneurial process // International small business journal. Vol. 25, 2007, p. 5.
3. Collins L. A., Smith A. J., Hannon P. D.
Applying a synergistic learning approach in entrepreneurship education // Management learning. Vol.37(3), 2006, p.335354.
4. Goss D. Entrepreneurship and the social : towards a deference-emotion theory // Human relations. Vol. 58, 2005, p. 617.
5. Hjorth D. Organizational entrepreneurship: with
de Certeau on creating heterotopias (or spaces to
play) // Journal of Management inquiry. Vol.
14, no 4, December 2005, p. 386398.
6. Ireland D. R., Hitt M. A., Sirmon D. G. A model of strategic entrepreneurship: the construct
and its dimensions // Journal of management.
Vol. 29(6), 2003, p. 963989.

Summary
Violeta Gevorgianien, Alvyra Galkien, Vilija Grinceviien
MANIFESTATION OF ENTREPRENEURSHIP SKILLS IN THE PROCESS OF
THEIR PURPOSEFUL EDUCATION
The development of entrepreneurship attitudes and skills in disabled pupils encourages their dignity and
provides an instrument to participate in societys social and economical life. The purpose of the article is to
analyse manifestation of pupils entrepreneurship skills in the process of their purposeful education. The review
of the scientific literature and pilot of preliminary education programs led to formulation of entrepreneurship
concept which consisted of 5 main areas: initiative, responsibility, autonomy, openness to change, independent
choice.
In order to assess the efficiency of entrepreneurship education programs the longitudinal research has been
undertaken which covered several dimensions: the evaluation of pupils skills manifestation (made by teachers),
pupils self-reflection, search for efficient learning and teaching methods, etc. In this article only those aspects
of the research are analyzed which are directly related to manifestation of childrens entrepreneurship skills. The
object of the research: manifestation of pupils entrepreneurship skills. The aim: to reveal the manifestations of
pupils entrepreneurship skills in the process of its purposeful education. Main tasks of the research: to identify
the concept of the entrepreneurship, to compare manifestation of entrepreneurship skills in pupils attitudes
and in informal educational activities, to assess the manifestation of entrepreneurship skills during the lessons
and out-of-school activities. The development of VXII classes pupils skills has been assessed. The data was collected using the method of content analysis: the teachers and pupils diaries and reflections have been analyzed

97
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Violeta Gevorgianien, Alvyra Galkien, Vilija Grinceviien

and the statements which proved the manifestation of certain entrepreneurship skills have been grouped into
corresponding categories. Each statement was subject to the double analysis: one of the teachers who filled the
diary and the researchers who controlled the grouping of the statements into the certain categories.
The assessment of students attitudes revealed that more than half of them manifested particularly high understanding of responsibility (59,2 perc.) and predisposition to independent choice (56,5 perc.). In the areas of
initiative and openness to change pupils preferred to remain more reserved.
Aimed at entrepreneurship skills education the summer camps were organized, where 50 pupils with and
without disabilities were engaged into intense entrepreneurship activities. The content analysis of collected data
revealed particularly high percent of the actions which manifested autonomy (29,7 perc.) and initiative (26,6
perc.), however responsibility (7,8 perc.) and openness to change (15,5 perc.) got the lowest scores. The analysis
of statements which described moderately mentally disabled pupils behavior indicated that the biggest part
of their actions manifests initiative, the least openness to change. Comparisons of pupils attitudes with the
manifestation of these attitudes in their behavior revealed some significant discrepancies in pupils real actions
and in their thoughts (see 1 diagram): for instance, responsibility and predisposition to independent choice is
much higher in pupils attitudes than in their behavior.
Another task was to compare the manifestation of entrepreneurship skills during lessons (formal activities)
and out of lessons (more informal activities). The content analysis of the statements indicating pupils actions
proved that entrepreneurship skills manifested themselves in all the activities, but during the lessons mostly
autonomy (25,6 perc.), independent choice (23,5 perc.) and initiative (22,4 perc.) were expressed, after lessons
(in such activities as Theatre, Coffee-house, etc.) responsibility (24,8 perc.), autonomy (24,7 perc.) and
independent choice (22,6 perc.). Openness to change was the area which collected the lowest number of statements.
In summary, the research indicated, that manifestation of entrepreneurship attitudes in pupils behavior
is high; however in real life certain discrepancy among these attitudes and real actions was manifested. In the
informal environment (summer camps) the expression of pupils entrepreneurship skills is highest in the areas
of autonomy and independent choice, lowest in the area of responsibility. In the school environment, both at
lessons and after lessons, autonomy and capacity to make independent choice manifested the most; the openness to change was the least. The results prove the suitability of the education program and along with it indicate
that in the process of education more attention has to be paid to the development of responsibility and openness
to change which are important prerequisites for socially responsible entrepreneurship.
Key words: entrepreneurship, initiative, responsibility, autonomy, openness to change, independent
choice.
Vilniaus universitetas,
Socialinio darbo katedra
Vilniaus pedagoginis universitetas,
Pedagogikos ir psichologijos fakultetas
teikta 2008 m. sausio mn.

98

Irena Zaleskien, Loreta adeikait

Mokytoj poiris verslumo ugdymo prielaidas
Anotacija. Straipsnyje nagrinjama itin aktuali
jaunimo verslumo ugdymo problema. Lietuvos ir Europos vietimo dokument analizs bei usienio ali
patyrimo pagrindu formuluojami verslumo ugdymo
tikslai ir udaviniai atsivelgiant Lietuvos edukacin kontekst. Pristatomi ir analizuojami empirinio
tyrimo duomenys apie mokytoj poir verslumo
ugdymo prielaidas bendrojo lavinimo vidurinje mokykloje. Duomen analizs pagrindu formuluojamos
ivados apie tai, jog mokytojai i esms suprasdami
verslumo esm ir jo ugdymo svarb, patys nra tam
darbui tinkamai pasireng. Todl ireikia tobulinimosi poreik. Be to, respondentai, pritardami, jog
projektai ypa skatina jaunimo verslum, patys nra
link dalyvauti projektinje veikloje.
Esminiai odiai: ugdymas, verslumas, edukacinis
kontekstas.
vadas. Jaunimo verslumo ugdymas iuolaikinse
visuomense laikomas vienu i prioritetini ugdymo
krypi. T aikiai liudija nacionalini ir Europos
vietimo politikos dokument bei praktini ingsni
analiz [1]. Teigiama: Jeigu Europa nori skmingai
isaugoti savo socialin model, jai reikalingas spartesnis ekonomikos augimas, daugiau nauj bendrovi,
daugiau novatorik versl pradti linkusi verslinink, daugiau ma vidutini moni [4].
Todl neatsitiktinai 2006m. buvo sukurta Lietuvos nacionalin jaunimo verslumo skatinimo programa 20072011 metams. Ji parengta remiantis Europos Sjungos teiss aktais ir strateginiais dokumentais
ir atliepia Lietuvos Respublikos Vyriausybs program bei jos gyvendinimui skirt priemoni plan.
Tikimasi, kad programos gyvendinimas prisids prie
pagrindini Lietuvos Respublikos pltros (vietimo,
ekonomikos, darbo rinkos, viej paslaug verslo
ir kt.) strategini nuostat gyvendinimo, ypating
dmes skiriant jaunosios kartos ugdymui. Anksiau
vardyt dokument analiz leidia daryti prielaid,
jog verslumas apibriamas kaip: pirma, mogaus
poiriai, gdiai ir inios, leidiantys atpainti galimyb kurti pridtin vert (tiek socialin, tiek ekonomin), antra, kaip veiksmai, nukreipti i savybi
panaudojimui socialiniame kontekste. Kitais odiais
tariant, verslumas tai asmens gebjimas idjas paversti veiksmais. is gebjimas pasireikia krybikumu,
adekvaiu naujovi primimu, pasirengimu rizikuoti,
planuojant ir valdant projektus bei siekiant usibrt

tiksl. Verslumo esm ugdymo kontekste rykiausiai

atskleidia Ekonominio ratingumo ir verslumo ugdymo strategija (2006). Joje teigiama, kad verslumas tai asmens mstymo bdas ir asmenins socialins, vadybins bei asmenins kompetencijos, leidianios
turimas inias pritaikyti savo kasdieniam gyvenimui,
t.y. konkrets gebjimai, teikiantys galimyb ne tik organizuoti savo versl, bet ir prisiimti rizik u padarytus
sprendimus. Vadinasi, verslumas yra ugdoma asmens
savyb. Taiau Lietuvoje atlikt tyrim [3, p. 116]
rezultat analiz rodo, kad tik retas jaunuolis imasi
iniciatyvos pradti savo versl (3,6proc. apklaustj
turi savo versl, o dauguma dirbanio jaunimo yra
samdomi darbuotojai 96,4proc.).
Todl valstyb, prisiimdama atsakomyb u verslumo ugdym, kuria ir jaunimo verslumo skatinimo
vizij. Usienio alyse, jaunimo verslumo ugdymui
skiriamas didelis dmesys. Pavyzdiui, Lenkijoje, Austrijoje, Liuksemburge, Airijoje, Suomijoje, Nyderlanduose verslum ugdyti pradedama jau nuo pradins
mokyklos. Lietuva, harmonizuodama savo vietim,
taip pat akcentuoja verslumo ugdymo svarb, taiau
mokyklos edukaciniame kontekste jam neskiriama
pakankamai dmesio. Straipsnio tikslas pristatyti
mokytoj poir verslumo ugdymo prielaidas bendrojo lavinimo vidurinje mokykloje. Siekiant tikslo buvo naudojami ie metodai: literatros altini
analiz ir mokytoj apklausa.
Verslumas ir verslumo ugdymas. Europos alyse jau kelet deimtmei verslumui ir jo ugdymui
skiriamas ypatingas dmesys. Nuo 2005m. Europos
Bendrij Komisijos silymu verslumas iskirtas kaip
prioritetin edukacins veiklos kryptis. Verslumas kaip
asmens savyb siejamas su iniciatyvumu, veiksnumu,
nepriklausomybe ir naujovmis asmeniniame bei socialiniame gyvenime. Neatsitiktinai jis apibdinamas
kaip moni gebjimas rizikuoti, kaip krybikas
mstymas, vaizduot, iniciatyvumas, bendravimo gdiai, leidiantys veikti [10]. Verslaus asmens savybi
rinkin yra pateikusi L. Mincien (2004), iskirdama
du verslumo svokos komponentus:a)verslumas tai
unikalus sprendim, naujovi siekimo ir rizikos derinys, skatinantis versl; b) verslumas yra gimtos ir
gytos mogaus savybs, leidianios jam naujovikai
mstyti ir aktyviai bei rizikingai veikti. Vaizdiai verslumas yra atskleistas Jaunimo reikal departamento
atliktame kokybiniame tyrime (r. 1pav.).

99
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Irena Zaleskien, Loreta adeikait

1 pav. Verslaus mogaus savybs

Neatsitiktinai ios savybs kompetencij kontekste
aptariamos ir Lietuvos bendrojo lavinimo dokumentuose, pavyzdiui, Integruojamj (papildomj)
program gairs (2007). iame dokumente verslum velgiama per subjektyvij prizm: asmens nor
keistis paiam ir keisti aplink, sugebjim priimti bei
palaikyti naujoves, prisiimti atsakomyb u savo teigiamus ir neigiamus veiksmus, kelti tikslus, j siekti
ir pan. Be to, remiantis Nicos konferencijos forumu
Training for Entrepreneurship (2000), akcentuojamos
ir vadybins bei socialins kompetencijos, kurios laikomos neatsiejama verslumo dalimi.
Nacionalinje jaunimo verslumo skatinimo 2007
2011m. programoje vardyta svoka jaunimo verslas. i svoka apibdinama kaip jaunimo verslumo
iraika, kai jauni mons steigia verslo organizacij
arba usiima kita ekonomine veikla, apibrta LR pridtins verts mokesio statymo (in., 2002, Nr.351271) 2 straipsnyje, taip pat kai sukuria organizacij
LR Asociacij statymo, Viej staig statymo ar
Labdaros ir paramos fond statymo nustatyta tvarka
[9]. Programoje vardytos svokos: jaunimo verslumas, jaunimo verslas, ekonominis verslas ir socialinis
verslas. Jaunimo verslumas ekonominio ratingumo ir
verslumo ugdymo strategijoje bei integruojam program gairse apibriamas kaip galimyb, papildant
inias, kurti pridtin vert.
vietimo strateginiuose dokumentuose verslumo
ugdymo tikslas formuluojamas kaip nuolatinis mokini gebjim, reikaling jiems kaip individams ir kaip
visuomens nariams, ugdymas. Pavyzdiui, gebjimas
savarankikai gyventi ir pozityviai veikti savo, eimos
ir visuomens labui, gebjimas prisiimti atsakomyb
bei mokti gyventi visuomenje, pagrstoje rinkos
ekonomikos slygomis ir pan.
Politins ir praktins verslumo ugdymo prielaidos. Europos Vadov Tarybos pasitarime (2005) ak-

100

centuotas uimtumo politikos aktyvinimas, didinant

finansin darbo patrauklum ir imantis priemoni
profesinei veiklai bei eiminiam gyvenimui suderinti;
iskiriant lygi galimybi, socialins sanglaudos stiprinimo bei nelegalaus darbo legalizavimo prioritetus.
Verslas iame kontekste iskiriamas kaip visuomens
konkurencingumo veiksnys, lemiantis nauj darbo
viet krim, naujovi skatinim bei struktrini
pokyi inicijavim. Darbo programoje vietimas ir
mokymas 2010 verslumas minimas mokymosi vis
gyvenim kontekste, o valstybs strateginiam tikslui
pasiekti formuluojami udaviniai, orientuoti verslo
pltr bei verslumo skatinim. Lietuvos Respublikos
socialins apsaugos ir darbo ministerija atliepdama yra
parengusi Nacionalin jaunimo verslumo skatinimo
20072011m. program, kuri i esms skirta Lietuvos jaunimui nuo 14 iki 29m. iai tikslinei grupei
priskiriami ir jaunieji kininkai iki 39 m.
Aptarti politiniai verslumo skatinimo ingsniai
negali bti atsieti nuo bendrojo lavinimo mokyklos,
joje gyvendinam ugdymo tiksl bei j siekti padedanio turinio. Pltojant iuolaikin ugdymo turin
orientuojamasi laukiamus rezultatus bei poveik ko
mokiniai turt imokti, kokius bendruosius gebjimus ir nuostatas isiugdyt, kad galt skmingai
kurti savo asmenin gyvenim ir skmingai integruotis
iuolaikin visuomen [8]. Ugdymo turiniu siekiama ugdyti asmens vertybi sistem, kompetencijas,
tam tikr srii ini, gebjim, gdi ir nuostat
visum. Ugdymo turinys kuriamas remiantis integralumo, koncentrikumo, individualizavimo ir diferencijavimo principais. Tai apibriama Ugdymo turinio
strategijoje ir priemoni plane 20062012m.:
Integralumas atskiri dalykai integruojami tarpusavyje, su gyvenimo aktualijomis, ugdymo turiniu siekiama atskleisti vairiapusius tikrovs reikini ryius
ir sveikas, ugdyti mokinio kompetencijas.

Mokytoj poiris verslumo ugdymo prielaidas

Koncentrikumas ugdymo turinys formuojamas
ir gyvendinamas atsivelgiant mokini amiaus
tarpsni ypatumus, utikrinamas ugdymo turinio tstinumas ir spiralikumas prie t pai tem gebjim ir nuostat ugdymo grtama auktesnse klasse
tik auktesniu lygiu.
Individualizavimas ir diferencijavimas ugdymo
turinyje siekiama, kad kiekvienas mokinys kuo skmingiau gyvendint prigimtines galias ir pats ugdymo turinys pritaikomas pagal skirting mokini
sugebjim lyg, mokymosi stilius ir patirt.
Bendrojo lavinimo programos, ypa anksiau aptartas j naujumas, sudaro reikiamas prielaidas ugdyti
mokini verslum.
Pedagog poiris verslumo ugdymo prielaidas
ir savo pasirengim j ugdyti
Respondentai ir tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo atsitiktins atrankos bdu atrinkti 202pedagogai
i Kaiiadori A. Brazausko ir V. Girado vidurini
mokykl; Kaiiadori rajono Kasiukiki ir Vilka-

vikio rajono Alvito pagrindini mokykl; Vilniaus

Tuskuln, M. Daukos ir S. Daukanto vidurini
mokykl bei Vilniaus Vytauto Didiojo gimnazijos
(tyrim atliko VPU Socialins komunikacijos instituto magistrant J.epulinskait). Respondent pasiskirstymas pagal mokyklas ir mokykl tipus atsispindi
2 ir 3 paveiksluose.
Respondentai (vairi dalyk mokytojai) buvo
apklausti ratu. Anketa buvo sudaryta rangins skals principu (i keturi udar klausim grupi tik
treij grup papild atviri klausimai). Atsakydami
pirmj klausim grup, respondent ireik nuomon apie tai, kiek jiems reikmingas verslumas; atsakydami antrj klausim grup respondentai ireik
nuomon apie mokymo vaidmen ugdant mokini
verslum; atsakydami treij klausim grup respondentai ireik nuomon apie savo pasirengim
ugdyti mokini verslum; atsakydami ketvirtj
klausim grup respondentai. Isak nuomon apie
savo praktin dalyvavim, ugdant verslum. Apklau-

2 pav. Apklausoje dalyvaujanios mokyklos ir mokytoj skaiius (proc.)

3 pav. Respondent pasiskirstymas pagal mokyklos tip (proc.)

101
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Irena Zaleskien, Loreta adeikait

sos bdu surinkti duomenys buvo apdoroti SPSS ir
SKIBITIS programomis.
Verslumo ugdymo svarba ir j skatinantys veiksniai. Dauguma respondent, isakydami savo nuomon apie verslumo ugdymo svarb nurod, jog
verslum reikia ugdyti todl, kad jis teikia ini, reikaling gyvenime (67,33 proc.); mokymo proces
mokiniams padaro domesn (61,39 proc.). Vis dlto
dar 24,75proc. pedagog mano, kad verslum ugdyti
nra reikalo, nes verslas jau savaime populiarus.
Respondent nuomon apie veiksnius, skatinanius verslumo ugdymsi, pavaizduota 5 paveiksle.

Analizuojant pateiktus duomenis, matyti, jog mokytojai verslum ugdo atsivelgdami mokini poreikius
(43,56 proc.), taip pat galimyb suteikti mokiniams
ini, reikaling gyvenime (67,33proc.), bei padti
jiems apsisprsti dl profesijos ateityje (54,95 proc.).
Ugdymo proceso teikiamos galimybs. Tyrimo
metu isiaikinta mokytoj nuomon apie tai, kas
daugiausiai galimybi teikia verslumo ugdymuisi (r.
6 pav.). Analizuojant tyrimo rezultatus paaikjo, kad
daugiausiai galimybi teikia praktikos verslo monse (36,14proc.) ir projekt, skirt verslumui ugdyti (26,73 proc.), metu gytos inios. Maa pedagog

4 pav. Kodl svarbu ugdyti verslum? (proc.)

5 pav. Veiksniai, skatinantys verslumo ugdymsi (proc.)

102

Mokytoj poiris verslumo ugdymo prielaidas

dalis mano, kad verslum galima ugdyti dalyvaujant
individualiose bei mokomj dalyk programose (atitinkamai 14,35 ir 14,85proc.). Maiausiai galimybi
verslumo ugdymui teikia neformalioji mokini veikla
(8,41proc.). i mokytoj nuomon yra labai svarbi,
nes ji i esms neatspindi realios padties ir parodo,
jog pedagogai nra pakankamai susipain su vairialype mokini neformalija veikla.
Tyrimo duomenys (r. 7 pav.) atskleid, jog pedagogai labiausiai verslumo ugdym sieja su ekonomika
(83,6 proc.), su technologijomis bei informacinmis
technologijomis ir matematika (54,95 proc.). Ma-

iausiai verslumo ugdymas siejamas su kno kultra

(2,97 proc.) ir meniniu lavinimu (10,89 proc.).
Mokytoj pasirengimas ugdyti jaunimo verslum. Empirinio tyrimo duomen analiz atskleid tendencij, jog mokytojai jauiasi nepasireng verslumo
ugdymo procesui (r. 8 pav.). Iaikjo nuomon, jog
labai gerai pasireng yra gamtos moksl, informacini
technologij ir technologij pedagogai (7,69 proc.),
gerai pasireng socialinio ugdymo ir ekonomikos mokytojai (38,89 proc.).
Nors dauguma mokytoj ireik nuomon, jog
svarbu ugdyti verslum, taiau apklausa parod (r.

6 pav. Verslumo ugdymo reikmingumas (proc.)

7 pav. Verslumo ugdymas susijs su ugdymo sritimis (proc.)

103
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Irena Zaleskien, Loreta adeikait

9 pav.), jog palyginti nemaa dalis kalb mokytoj
(75,0 proc.), matematikos mokytoj (54,29 proc.),
gamtos moksl bei technologij mokytoj (46,15
proc.) niekada neintegruoja verslumo savo dstomuosius dalykus.

Ivados
Ianalizavus politinius vietimo dokumentus,
mokslin literatr bei verslumo ugdymo patirt Lietuvoje ir daugelyje Europos ali, atlikus empirin tyrim bei ianalizavus jo duomenis, galima teigti, jog:
1. Lietuva, gyvendindama Lisabonos strateginius
siekius, visapusikai skatina jaunimo verslumo ug-

dym bei ekonominio ratingumo didinim. Tuo

tikslu keiiamas ir bendrojo lavinimo mokykl
ugdymo turinys, verslumo kompetencij vardijant kaip viena i prioritetini ugdymo krypi.
2. Ypa svarbu verslum pradti ugdyti jau viduriniame ugdymo koncentre, nors iuo metu galiojanios programos tam neteikia pakankamai dmesio.
Pedagog nuomone, veiksmingiausiai ugdyti verslum padt mokini dalyvavimas verslo moni
veikloje arba projektuose, susijusiuose su verslumu.
3. Respondentai mano, jog ugdymo turinio vaidmuo
verslumo ugdyme yra itin svarbus Pavyzdiui, tai

8 pav. Mokytoj pasirengimas ugdyti mokini verslum (proc.)

9 pav. Mokytojai integruoja savo dstom dalyk su verslumu susijusius projektus (proc.)

104

Mokytoj poiris verslumo ugdymo prielaidas

ypa pasakytina apie ekonomikos pagrind dstym bendrojo lavinimo vidurinje mokykloje (iek
tiek maiau dmesio respondentai skiria matematikai, technologij dalykui). Maiausiai su verslumo ugdymu susij tokie mokomieji dalykai kaip
kno kultra ir meninis ugdymas.
4. Respondentai, suprasdami verslumo esm ir jo
ugdymo svarb (81,70proc. respondent), patys
nra tinkamai pasireng j ugdyti. Kartu dauguma
mokytoj pripasta, jog verslum geriausiai ugdo
projektin veikla, nors patys joje nedalyvauja.

LITERATRA
1. Ekonominio ratingumo ir verslumo ugdymo strategija [irta 2001m. vasario 4d.].
2004. Prieiga per internet: <http://www.
lssic.lt/alevel/pictures/Dokumentai/Teisine_
baze/Ekonominio_rastingumo_ir_verslumo_
ugdymo_strategija.doc>.
2. Europos Vadov Taryba 2005 m. kovo 2223d.
Pirmininkaujanios valstybs nars ivados [irta
2007m. kovo 14d.]. Prieiga per internet:

<http://216.239.59.104/search?q=cache:
rNT0NkOZH1AJ:europa.
eu/rapid/pressReleasesAction.
do%3Freference%3DDOC/05/ 1%26format%
3DPDF%26aged%3D1%26language%3DLT
%26guiLanguage%3Den+BRIUSELIO+EUR
OPOS+VADOV%C5%B2+TARYBA&hl=lt&c
t=clnk&cd=3&gl=lt>.
3. Gruevskis B. ir kt. Skmingos karjeros darbo
rinkoje veiksniai. Vilnius: Socialini tyrim
institutas, 2007.
4. gyvendinant Bendrijos Lisabonos program:
Verslumu pagrsto mstymo puoseljimas ugdant ir mokant. 2006.

5. Integruojamj (papildomj) program gairs [irta 2007m. kovo 14d.]. Prieiga per
internet: <http://www.pedagogika.lt/puslapis/
Gaires.doc>.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas
dl nacionalins Lisabonos strategijos gyvendinimo programos Nr.1270 [irta 2007m.
vasario 20 d.]. 2005. Prieiga per internet:
<http://66.102.9.104/search?q=cache:
JUEJyEO8PnkJ:www.ukmin.lt/lt/strategija/
doc/n.lis.pr.-2005-1122.lt>.
7. Mincien L. Verslumo pradmenys. Kaunas,
2004, p. 58.
8. Motiejnien E., adeikait L., Kompetencijos
ugdymas ikis ugdymo turinio krjams.
Tarptautins metodins praktins konferencija
mediaga. Vilnius: PC, 2007.
9. Nacionalin jaunimo verslumo skatinimo programa 20072011 [irta 2007m. vasario 14d.].
Prieiga per internet: <http://www.npi.lt/site/
Failai/verslumo_programa%20konferencijai.
doc>.
10. Suiter M.S. Ekonomika pagrindinje mokykloje. Vilnius, 2001, p. 7.
11. Ugdymo turinio strategija ir priemoni planas
20062012m. [irta 2007 m. kovo 15d.].
Prieiga per internet: <http://www.pedagogika.lt/puslapis/Pranesimai/Sem2006-01-2526Motiejunienes.pdf>.
12. Valstybins vietimo strategijos 20032012 met
nuostatos [irta 2007m. sausio 15 d.]. 2003.
Prieiga per internet: <http://66.102.9.104/
search?q=cache:yo6_gPKa0gQJ:www.smm.lt/
teisine_baze/docs/strategija2003-12.doc+Valsty
bin%C4%97s+%C5%A1vietimo+strategijos+2
003+-+2012+met%C5%B3+nuostatos&hl=lt&
ct=clnk&cd=2&gl=lt>.

Summary
Irena Zaleskien, Loreta adeikait
Attitudes of Teachers Towards Assunptions of
Enterpreneurship Education
Authors deals with the problems of Enterpreneurship education at the institutions of General education. In
the first part of the article the enterprises conception is traversed by theoretical aspect and documents of the
European Union and Lithuania, which regulates the education of the enterprise. When Lithuania did start to
develop as a country of market economy, the social cohesion did become most important task for whole society.
The enterprise is seen as a main actor for strengthening social cohesion. The enterprise is characterised as an
implementation of the new ideas, which involves qualities of self sufficiency, activeness, ect. In this context the
enterprises education isnt identical with the economic literacy, but these ground can match up rather closely.
The authors did point out that Lithuania attempts to implement the strategic objectives of Lisbon, for example to consolidate economic situation, social cohesion, employment and creation of new works places. It is

105
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Irena Zaleskien, Loreta adeikait

stressed that during framing new working places society needs to stimulate the enterprise culture. In nowadays
the data flow is redoubling, because the market economy is changing the purposes of training inside of comprehensive school. The enterprises education curriculum is developed and started to be implemented at different
levels of schooling.
The data of empirical research on attitudes of teachers towards possibilities for enterpreneurship education
is presented and analysed in the second part of the article. The survey did run in different regions of Lithuania
and did involve 202 teachers from basic and secondary schools. The main conclusions are made on the basis
of data analyses. Firstly, Lithuania as a member state of European Union accepts the idea for educating active
entrepreneurs. And did develop special programs for implementing them into national curriculum for secondary education. Secondly, data did show that teachers do agree with importance of entrepreneurship education
of young generation at secondary schools. Thirdly, respondents feel that they do need some more training by
themselves in order to educate students. Fourthly, even if teachers understand the importance of integrating
entrepreneurs ideas into subjects, they do not do usually while teaching certain subjects.
Key words: education, entrepreneurship education, educational context
Vilniaus pedagoginis universitetas
teikta 2008 m. sausio mn.

106

Auridas Pekauskas, Gedut Grigalinait

JAUNESNIOJO MOKYKLINIO AMIAUS MOKINI TEISINIO
UGDYMO TURINIO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOJE
ANALIZ
Anotacija. Straipsnyje analizuojama jaunesniojo
mokyklinio amiaus vaik teisinio ugdymo klausimai
bendrojo lavinimo mokykloje. Analizei panaudoti
IIV klasi mokykliniai vadovliai bei teiss moksliniai, metodiniai leidiniai. Vadovli turinys analizuotas remiantis teiss teorijos kriterijais. Buvo iskirti
vadovli turinio analizs kriterijai pagal teiss akas
(administracin, baudiamoji, darbo, civilin, konstitucin, eimos ir kt.), teiss informacijos pateikimo
bdas (teiss inios, teiss situacijos, teiss sprendimai)
ir teiss ugdymo formos (odins, praktins, vaizdins). i analiz atspindi teisinio ugdymo vadovli
turin ir formas. Vertinimo kriterijai teiss inios,
reikmingos teisinio iprusimo poiriu.
Esminiai odiai: teisinio ugdymo turinys, bendrojo lavinimo mokykla, jaunesniojo mokyklinio amiaus mokiniai.
vadas. Lietuvos visuomen, per deimt met
pereidama i vienos sistemos kit, igyveno vairi
sukrtim. Keitsi statymai, ginantys vienos ar kitos
Lietuvos gyventoj grups interesus. Didiausia dalis
statym reguliavo visuomeninius santykius tarp suaugusij. Kur laik vaik teiss klausimams nebuvo
skiriama reikiamo dmesio.
Ugdant piliet, mokykloje mokoma matematikos,
fizikos, gimtosios kalbos, o auktesnse klasse dstomas ir politologijos dalykas. Taiau tinkamai vaiko
socializacijai nepakanka vien i moksl ini, todl
netenka stebtis, kad vaikai ima paeidinti statymus,
visuomens elgesio normas ir pagaliau nusikalsta. Vaiko ini bei gdi formavimas svarbus ne tik iuo
aspektu, taiau svarbus ir teisins valstybs formavimo
kontekste.
Neinantis laisvi bei pareig turinio pilietis elgiasi pagal savo nuoir, o ne pagal nustatytas valstybje
bei visuomenje normas. Vaikas privalo inoti, kaip
gali elgtis ir kaip reiks atsakyti paeidus nustatytas
elgesio normas. Kalbdami apie mokyklos vaidmen
ugdant asmenyb, negalime sumenkinti ios institucijos vaidmens, kadangi pastebime, jog nusikaltim,
kuriuos padaro vaikai, kiekvienais metais daugja ir
tai kelia nerim.
Mokymo staigose bandoma sukurti sistem, kuri
saugot vaik nuo socialini problem ir neleist nu-

sikalsti. Vis dlto sprendiant ikylanias problemas

ne visada kompleksikai taikomos priemons, kurios
lemt tinkam socialin kiekvieno vaiko vystymsi.
Tokia sistema turt padti vaikui nepasimesti sudtingose situacijose, suteikt galimyb orientuotis socialinje aplinkoje ir priimti teisingus sprendimus.
Teisinio ugdymo spragas rodo vis didjantis moksleivi nusikalstamumas. Moksleiviai nra internalizav dorovini idj, morals princip, o teiss normos
nra tapusios vidiniais j elgesio determinantais. Tokie moksleiviai paeidinja morals principus, teiss
normas ir tai tampa j elgesio norma. Siekiant juos
tinkamai iauklti, reikia pakeisti j negatyv poir
dorov bei teiss norm laikymsi.
Teiss inios yra viena i delinkventinio elgesio prevencijos priemoni. Teisinio ugdymo
paskirtisskatinti ir pratinti jaunj kart gerbti statymus kaip visuomens normalaus funkcionavimo
pagrind. Teisiniam ugdymui priskiriamas teigiam
nuostat ir sitikinim ugdymo udavinys. Mokiniai
turi suvokti ir internalizuoti teiss svokas, statym
paskirt ir j vaidmen. Teisybs poreikis yra natralus pagrindas aktualizuoti teisines idjas. Nra moksleivio, kuris nesiekt teisybs, taiau fenomen,
remdamasis individualia patirtimi, kiekvienas i j
interpretuoja savaip, todl teisinio ugdymo paskirtis
padti paaugliams suvokti ir priimti platesn ir nuodugnesn teisybs samprat, isiaikinti, kad statymai
apibdina ir saugo visiems priimtin teisyb.
Tokie veiksniai paskatino analizuoti moksleivi
teisinio ugdymo situacij ir atskleisti egzistuojani
realyb, velgti poreikius, prioritetus, naujas tendencijas teisinio ugdymo srityje. Kyla problemini
klausim: kokie teisinio ugdymo bendrojo lavinimo
staigose analizs kriterijai? Koki teiss ak inios
perteikiamos mokymo turinyje? Kokiomis formomis
vyksta teisinis ugdymas? Ar yra pokyi teisiniame
ugdyme?
Siekiant atsakyti iuos probleminius klausimus,
buvo apibrtas tyrimo tikslas atskleisti teiss ini
ugdymo struktr bendrojo lavinimo mokykloje; nustatyti teisinio ugdymo kryptingum IIV klasse.
Tyrimo objektas Lietuvos jaunesniojo mokyklinio amiaus bendrojo lavinimo mokyklos vadovli
turinys teisinio ugdymo aspektu (IIVklasi vadov-

107

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Auridas Pekauskas, Gedut Grigalinait

liai: matematikos, pasaulio painimo, lietuvi kalbos,
muzikos, etikos).
Tyrimo metodai: mokslins literatros analiz
(buvo iskirtos ir apibrtos kriterij grups bei sukonstruota duomen rinkimo matrica) ir vadovli
turinio analiz. Tyrimo metu pasirinkta ir ianalizuota
30 bendrojo lavinimo mokykl pradini klasi vadovli (Iklass 6, IIklass 6, IIIklass 10, IVklass 8 vadovliai).
Teis ir teisinis ugdymas. Formuojant teisinio ugdymo model reikia remtis teiss sistemos struktra.
Teisin smon sistema vaizdini, idj ar teorij,
kurias apie galiojani ar pageidautin teis, apie galiojani statym ir teisingumo atitikim susikuria
tam tikr interes turintys mons, taip pat teigiamos
ar neigiamos emocijos, kurias patiria skirting interes turtojai, susidr su galiojania teise, vertindami
j kaip savo ar visuomens interes apsaug.
Teisin smon sudaro du lygiaveriai struktriniai elementai: teisin psichologija ir teisin ideologija. Teisin psichologija jausmai, igyvenimai, kuriuos mons patiria tiesiogiai susidurdami su vairi
valstybs institucij veikla, ioms kuriant ir taikant
teiss aktus, ginanius ar siaurinanius asmens teises.
Teisin ideologija argumentuotas, smoningas moni poiris galiojani ir pageidaujam teis, i kurio isirutulioja teiss normos ir visa teisini santyki
tikrov.
Teiss literatroje pirmuoju teiss sistemos lygmeniu daugelis autori laiko teiss norm. Tai netikslu, nes teiss norma yra ne sisteminimo rezultatas,
o sisteminimo objektas: sisteminimas (teiss sistemos
krimas) prasideda norma, nes jo tikslas pavienes,
autonomikas teiss normas sutelkti atitinkamus j
darinius. Teiss sistemoje nra autonomikai egzistuojani teiss norm, o tik teiss institutai, poakiai,
akos. Autonomikos normos gali bti tik alia teiss
sistemos, kai nacionalin teis nra kodifikuota.
Teiss sistema tai teiss norm visumos egzistavimo ir veikimo bdas, kur visos teiss normos suorganizuotos teiss institutus, poakius, akas, susijusios
tarpusavio priklausomybe ir veikia garantuodamos
viena kitos veiksmingum. Taigi vertikaliuoju (subordinacijos) poiriu teiss sistema tai teiss norm,
sujungt teiss institutus, poakius ir akas, hierarchija, o horizontaliuoju (koordinacijos) poiriu tai
teiss ak tarpusavio sveikos organizacija. itaip subordinacijos ir koordinacijos pagrindu teiss normos
organizuojamos vientis, isam teisinio reguliavimo
tinkl, kuris apima visus socialinius santykius, kuriuos
tuo metu reikia teisikai reguliuoti. is tinklas ir yra
teiss norm sistema.

108

Teiss sistema tai visuma tarpusavyje susijusi

teiss norm (teiss institut, poaki, ak), i vidaus
sujungt tos paios teiss sampratos, t pai strategini teisinio reguliavimo tiksl ir metod.
Pagrindinis teiss sistemos poymis teiss norm
(ak) vairovs vienov, kuri reikiasi teiss sampratos
ir teisinio reguliavimo tiksl (saugoti mogaus teises)
bendrumu. Tai suteikia visai teiss sistemai vertybin,
metodologin vientisum, darant teiss ak tarpusavio skirtumus santykinius. Teiss sistema skiriama
nuo teisins sistemos kaip siauresn svoka nuo platesns; pirmoji yra teiss norm ir teiss ak vidin
organizacija, antroji teiss sistemos sujungimas su
teiss krimo ir teiss gyvendinimo (teissaugos) institucijomis bei j veikla [12].
Struktriniai teiss elementai yra teiss norma, teiss aka, poakis, institutas.
Teiss norma tai valstybs nustatyta bendrai privaloma elgesio taisykl, suteikianti reguliuojamo santykio dalyviams subjektines teises ir pareigas. Teiss
aka gimining teiss norm, reguliuojani artim
visuomenini santyki srit, visuma. Teiss institutas tai vienos teiss akos viduje atsiskyrusi teiss
norm, reguliuojani giminingus santykius, visuma.
Teiss akos sudaro teiss sistem:
integruojamosios (tarptautin, vieoji, privatin,
konstitucin). Konstitucins teiss dalykas tai visuomeniniai, socialiniai, ekonominiai ir politiniai
pagrindai. Konstitucins teiss funkcijos nustatyti valstybs status ir funkcijas, tvirtinti valdios
struktras ir j vienov, utikrinti asmens laisvs
priemones valstybje, visuomens ir asmens santykius sistemoje, teiss virenyb prie statymus
ir kt. Kitos teiss akos reguliuoja visuomenini
santyki sritis, organizuoja ir aptarnauja santyki
reguliavim.
pagrindins ir specializuotos. Pagrindins (fundamentaliosios) konstitucin, administracin,
civilin, agrarin, baudiamoji. Specialiosios tai
ekologin, mik, eimos, pataisos darb ir kt. teis.
materialiosios ir proceso. Materialioji teis reglamentuoja dalykinius santykius. Tai konstitucin,
administracin, agrarin, vandens, mik, finans,
civilin, darbo, eimos, baudiamoji, ekologin,
socialinio draudimo, kosmoso, muit, biudeto.
Proceso teis yra organizacin. Tai norm, sprendiant ginus ar nustatant atsakomyb, sistema
(administracinio, baudiamojo ir civilinio proceso).
privatin ir vieoji teis. Privatin teis reguliuoja
privaius interesus: turtinius, santuokos ir eimos
(civilin, eimos, i dalies darbo teis). Vieosios

Jaunesniojo mokyklinio amiaus mokini teisinio ugdymo turinio analiz

teiss sistema reguliuoja santykius, kur vienas i
subjekt yra valstyb, atstovaujama kompetenting institucij. ios teiss akos komplekso dalykas
yra bendri (vieieji) interesai [11].
Teiss inios, kokios jos turi bti, ar visas teiss akas
reikia imanyti, kaip tas inias reikia iugdyti? Socialins
normos dorov, moral, etika, teis veikia kartu.
Dorov, ireikta morals kategorijomis, principais, normomis ir kitomis formomis, yra apibendrinta
ir susisteminta visuomens patirtis, reguliuojanti jos
nari tarpusavio santykius ir elges. Kad i funkcija
bt skmingai vykdoma reikia, kad morals principai ir normos kiekvienam visuomens nariui pasidaryt priimtini ir virst vidiniais elgesio determinantais.
Tok morals princip ir norm perjim i visuomens smons individuali vadiname j internalizavimu. Internalizavimas nra paprastas morals princip
ir normos suvokimas, supratimas ir siminimas, dorovini svok vardijimas ir gebjimas jomis operuoti.
Internalizuotos dorovins idjos yra asmenybei reikmingos, aktualios, savos, neatskiriamos nuo jos [2].
Moksleiviui inios padeda geriau orientuotis socialinje aplinkoje. Asmenybs morals, principai ir normos nra internalizuoti, kol jomis nesivadovaujama
asmeniniame gyvenime. Teiss ini moksleivis turi
gyti ne tam, kad pademonstruot teisin iprusim, o
tam, kad jomis remdamasis tinkamai reguliuot savo
elges. Teistas elgesys yra vienas teisinio iprusimo
kriterij. Kada vadovaujamasi teiss principu, tada
sakoma, kad teiss idjos yra internalizuotos. Teiss
norm suvokimas yra asmenybs teisinio tobuljimo
mechanizmas. Tai procesas, kur galima fiksuoti, analizuoti, reguliuoti, aprayti.
Teiss normas ir statymus galima traktuoti kaip
morals princip ir norm iraik. Su jomis turi bti
susipastama mokykloje. Teisinio ugdymo priemons
tuo veiksmingesns, kuo dorovikai tobulesn asmenyb. Kuo asmenybs dorovinio isiaukljimo lygis
emesnis, tuo maiau daro poveik ugdymo priemons. Pagrindinis teisinio ugdymo tikslas ne statym
sraas ar teiss norm imokimas, bet mokjimas teiss iniomis pasinaudoti konkreioje situacijoje. Teiss
inios be dorovs ir jos supratimo negali bti tinkamai
ir teisingai panaudotos. Dorovs apraikos yra humanikumas, smoningumas, jautrumas ir kt. Egzistuoja
santykis, siejantis dorovs ir morals normas.
Vaikystje visos dorovins idjos sitvirtina psichikoje, dorovini nuostat forma, kada paauglys
pradeda domtis savuoju A, tada iaikja jo poreikis tobulinti save, taip pradeda formuotis savimon,
dorovins nuostatos pradeda gyti sitikinim pavidal. Jauno mogaus psichikoje susidaro sitikinim ir
nuostat sistema.

Teiss inios nra pakankama asociali poelgi

prevencijos priemon ir teisinio ugdymo traktuoti
tik iuo poiriu negalima. Taigi teisinis ugdymas yra
bendras dviej mokslo ak teiss ir edukologijos
dalykas, kurio struktriniai elementai gali bti:
teiss inios (teiss aktai, teiss kategorijos, definicijos, bendrieji teiss principai, teiss altiniais
tradicikai yra vardijami: mitologija, religija, j
sveika, socialins normos. Taiau teiss altiniu
pirmiausia laikomi teis kuriantys veiksniai arba
teiss norm atsiradimo pagrindas teiss krimo
procedros, moni sitikinimai ir interesai ir
tai tiksliausiai atskleidia paties termino altinis prasm. Antra tai vairs teiss painimo,
informacijos apie teis altiniai arba visa, kas leidia teis painti. Pagaliau teiss altiniu nuo seno
tradicikai yra suprantama taip pat teiss norm raikos ar tvirtinimo forma, nors btent ia
prasme vartojamas altinio terminas turi rimt
oponent. Todl teiss altiniu gali bti vienodai
vardijami, tarkime, ir statym leidjo valia, ir teiss mokslo traktatas, ir paprotins teiss normos.
Teiss altinis teorija, idja, teiss aktas, kuriuo
pagrindu kyla teis ir yra formuojamos teisins
taisykls. Vieni svarbiausi teiss altini demokratinse valstybse yra parlamento priimti teiss
aktai statymai ir kt.;
teiss vertinimas fakt supratimas ir konstravimas (situacini problem ratas, fakt klasifikacija,
teisinis vertinimas (teista, neteista);
teiss ini praktinis gyvendinimas teisins
nuostatos, teisinio sprendimo suvokimas, teisinio
argumentavimo gebjimas.
Teisinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje. Teisinis ugdymas gali bti traktuojamas kaip informacijos visuomenei ris, yra viena i pagrindini
priemoni, ugdani teisikai iprususius bei dorus
pilieius. mogus gali visapusikai ireikti save
kaip pilietis tik tada, kai jis ino ne tik savo teises
ir pareigas, bet kartu supranta ir gerbia statymus,
kit moni teises ir laisves bei teistus interesus.
Yra rodyta, kad asmenys, neinantys savo teisi ir
laisvi bei naudojimosi jomis tvarkos ir rib, patys
tampa nusikaltim aukomis ar teiss paeidjais.
Tai patvirtina kriminogenin situacija Lietuvoje.
Nepilnamei mokyklinio amiaus vaik darom
nusikaltim skaiius auga, taip pat didja alkoholio
ir psichotropini mediag vartojimas [8]:
1) bendrojo ir specialiojo lavinimo mokykl pradinse klasse nra dstoma speciali disciplina, supaindinanti moksleivius Lietuvos teisins sistemos
pagrindais ir su atsakomybe. Taigi jaunimui ne-

109
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Auridas Pekauskas, Gedut Grigalinait

diegiamas atsakomybs jausmas, neugdoma teisin smon ir kultra;
2) Lietuvoje nerengiami mokytojai, kurie mokyt
teiss pagrind;
3) teisininkai nepakankamai traukti mokini teisin ugdym.
Mokini bendrojo ir specialiojo lavinimo mokykl
teisinio ugdymo sistem sudaro:
teisinis pedagog parengimas;
teisinis moksleivi ugdymas;
teisinis tv vietimas.
Teisin vaik ir jaunimo ugdym mokymo staigose
atlieka pedagogai ir policijos pareignai. Policijos pareign darbas ne visose ugdymo staigose yra atliekamas
sistemingai. Neretai vaikai susipasta su teistvarkos
sistema pavluotai, jau tada, kai padaro paeidim.
alinant prevencijos vykdymo spragas, teiss inios turt bti pateikiamos visiems vaikams, neirint nei
j socialin padt, nei kitas aplinkybes. Anksiau
didesnis dmesys buvo skiriamas pedagogikai apleistiems, linkusiems teistvarkos paeidimus vaikams, o
dabar su visais vaikais btina dirbti teistvarkos paeidim prevencin darb.
Vaikai turi bti mokomi sistemingai, kad teisinis
ugdymas tapt dsningu procesu. iam procesui turt bti paruota metodin baz, numatytos formos,
priemons tam darbui su vairaus amiaus vaikais. Teisinio ugdymo konstrukto struktra yra dvimat. J
sudaro du komponentai:
teiss inios, susijusios su formaliuoju mokykliniu
ugdymo turiniu (gyjamos mokykloje);
nesusijusios su mokykla (gyjamos saviugdos, socialinio imokimo bdu) bendrosios inios.
A.vedas straipsnyje Vaik ir jaunimo neuimtumo ir nusikaltim prevencija (1999) suskirst vaikus teisinio ugdymo amiaus grupes: ikimokyklinio
amiaus, jaunesniojo mokyklinio amiaus, vidutinio
mokyklinio amiaus, vyresniojo mokyklinio amiaus.
Teisinis ugdymas mokykloje vyksta vairiais metodais:
odiniais,
vaizdiniais,
praktiniais.
Su kiekvienos amiaus grups vaikais btina dirbti
skirtingai, t.y. pasirenkant tinkamiausi ugdymo form aidimus, paskait, konkurs, popiet, vakaron,
viktorin, ekskursij ir kt. Vienas pagrindini teisinio
aukljimo metod problemini situacij sukrimas.
Jose reikt aukltiniams pasirinkti idj ir ja grsti savo
elges, veikl. Teisinio aukljimo sistemoje panaudojamos ir situacijos, paremtos kit, sivaizduojam asmen, patirtimi (i groins literatros ar publicistikos
straipsni ir kt.). i mediaga pateikiama problemini

110

situacij forma. Teisinio aukljimo tikslams gali bti

naudojami vaidybiniai bei dokumentiniai kino filmai,
kuriuose nagrinjamos teisins problemos, pasakojama
apie teissaugos darb.
Apibendrinant galima teigti, kad moksleivi teisinio aukljimo sistem sudaro: teisinis pedagog parengimas, teisinis moksleivi aukljimas, tv teisinis
vietimas. Teisinio aukljimo skm labai priklauso
nuo pedagog profesinio pasirengimo iam darbui.
Todl btinas nuolatinis teiss ini atnaujinimas,
domjimasis alies statymais, teisiniais socialins rpybos, vaiko globos aspektais, vaiko teisi apsaugos
klausimais.
Neretai vaik delinkventinio elgesio prieastis
bna nepakankamas tv dmesys vaikui, kai nesidomima, su kuo vaikas draugauja, bendrauja, kokie jo
interesai, k jis veikia laisvalaikiu. Todl teisinio aukljimo sistemoje svarbi vieta tenka tv teisiniam
vietimui. Tv teisinio vietimo metodai taip pat
gali bti vairs: grupiniai (susirinkimas, paskaita) ir
individuals (pokalbis, konsultavimas). Pastarieji
daniausiai taikomi tvams, kurie vengia susirinkim, nesidomi mokyklos gyvenimu. Svarbu, kad teisinio vietimo usimimai bt reguliars. Kalbantis su
tvais individualiai, pokalbio turinys priklausys nuo
konkretaus paauglio elgesio ypatum, charakterio. Su
tvais reikt aptarti tokius klausimus: vaik nusiengimas vieajai tvarkai, neteisingo aukljimo eimoje
faktai, tv teiss norm paeidimai, nauji statymai
ir pan. Teisinis vietimas susijs su visos mokyklos aukljamuoju darbu, kur vienas i svarbiausi udavini
yra formuoti mokini moralines-etines normas.
Tyrimo rezultat analiz. Pradinse klasse dstomi pagrindiniai penki dalykai: matematika, lietuvi
kalba, etika, pasaulio painimas, muzika. Specialaus
teiss dalyko nra, todl analizuojant vadovli turin mums buvo svarbu surasti teiss kategorijas ir jas
sugrupuoti. Pasidomjome, kiek teiss ini pateikiama pradini klasi vadovliuose pagal teiss akas (r.
1pav.).
Vadovliuose pateiktos teiss inios daugiausia
orientuotos civilinius teisinius santykius (civilins 55, administracins 16, darbo 10, baudiamosios 7, konstitucins 7 kategorijos). I
viso nepateikiama ekologins teiss ini. Labai
maai pateikiama konstitucins teiss dalyko, pavyko surasti tik 7 ios teiss akos konstruktus.
Galima daryti prielaid, kad is vadovliuose pateikt teiss ini santykis atspindi bendr teiss
supratimo lyg Lietuvoje.
Vadovliuose maai speciali skyri, kuriuose
bt pateikiamos specialios teiss inios. Pavyko

Jaunesniojo mokyklinio amiaus mokini teisinio ugdymo turinio analiz

1 pav. Rastos teiss kategorijos pradini klasi vadovliuose (pagal teiss akas)
rasti special skyri pasaulio painimo dalyko vadovlyje.
Netiesioginis teiss mokymas galt bti pagrindas teiss mokymui, kadangi ne visos teiss inios
yra svarbios gyvenime.
Vadovliuose teiss inios pateiktos be sistemos.
Bandome pasidomti, koks dalykas labiausiai formuoja teiss supratim ir kokio dalyko turinyje pateikiama daugiausia teiss kategorij (r. 2 pav.).

Tyrimo rezultatas galbt stebina, taiau daugiausia

teiss kategorij konstrukt pavyko rasti matematikos
(41), maiau pasaulio painimo (30), lietuvi kalbos
(20) vadovliuose. Maiausiai teiss dalyk pavyko
rasti etikos (3) ir muzikos (2) vadovliuose. Etika,
ms manymu, kaip tik turt ugdyti teisin supratim apie socialines normas, apie tai, kas teista ar ne.
Pasidomjome, kokias teiss inias pateikia mokymo dalykai. Matematikos vadovliuose pateikta

2 pav. Teiss kategorij pateikimas pagal mokomuosius dalykus (skaiius)

111
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Auridas Pekauskas, Gedut Grigalinait

mediaga suteikia daugiausia civilins teiss ini:
pavyko atrasti net 39 civilins teiss, 2 darbo teiss
konstruktus. Pasaulio painimo vadovliuose pavyko
atrasti 10 civilins teiss, 10 administracins teiss, 5
darbo teiss ir 5 konstitucins teiss ak konstruktus.
Lietuvi kalbos vadovliuose daugiausiai perteikiami
baudiamosios teiss (7), civilins teiss (5), administracins teiss (4) bei po 2 konstitucins teiss ir darbo
teiss ak konstruktai. Etikos dalyko vadovliuose pavyko rasti tik 2 administracins teiss ir 1baudiamosios teiss ak konstruktus, muzikos vadovliuose 1
darbo teiss ir 1 civilins teiss ak dalyko vienetus.
Treiame paveiksle bandme sugrupuoti teisinius
konstruktus, naudojamus pradini klasi vadovliuo-

se, teiss inias, teiss situacijas bei teisinius sprendimus.

Gauta surinktos mediagos analiz rodo, kad daugiausia autoriai teisin informacij pateikia per situacijas ar teorine mediaga, mokinys nemotyvuojamas
diskusijai, nekeliami probleminiai klausimai (iskyrus
pasaulio painimo vadovlius). Autoriai neturi tikslo
formuoti supratimo apie teis. Formuojant teiss klausim supratim labai svarbu pateikti teisingus sprendimus, o ne tik teorin mediag. Analizuojant vadovli turin maiausiai pateikta teisini sprendim
(9), daugiau teorijos (32). Daugiausia pateikiamos
tik teisins situacijos (72), kurios, jei pateikiamos be
teorijos ar analizs, neformuoja teiss klausim supra-

3 pav. Teisinis ugdymas pagal mokomuosius dalykus (skaiius)

4 pav. Teiss kategorij pateikimo formos (skaiius)

112

Jaunesniojo mokyklinio amiaus mokini teisinio ugdymo turinio analiz

timo. Spendim ir pasilym pateikimas orientuoja
problem sprendim, vadovaujantis teorine bei empirine mediaga. Optimaliai teiss suvokimas formuojamas pasaulio painimo vadovliuose, kadangi dalyko
straipsniuose pateikiama ir teorija, ir sprendimai, ir
teiss situacijos. Kituose mokomuosiuose dalykuose
tokios sistemos nra.
Etikos vadovliuose galt bti formuojamas socialiai teigiamas teisto elgesio modelis, be to, galt
bti palygintas ir analizuojamas socialiai teigiamas
(teistas) bei neigiamas elgesys.
Autoriai vadovliuose teiss kategorijas pateikia
vaizdinmis ir odinmis formomis. Vadovliuose
daniausiai tekst iliustruoja paveikslliai ir tai labai
pastiprina perteikiamas inias. Daugiausia teiss kategorij pateikiama matematikos vadovliuose 81,
taiau tai yra daugiausia udaviniai apie pirkim ir
pardavim (civilin teis). Aiku, kad tai teisin situacija, kurios pateikimas lavina vaik supratim apie
pirkimo proces, t.y. inojim, kad tik turdamas tam
tikr sum pinig parduotuvje gali nusipirkti norim
daikt ir kad kiekvienas daiktas turi savo kain. Tai
netiesioginis civilins teiss mokymas. Vaikai susiduria su kaina, kuri yra ne tik ekonomin, bet ir teiss
kategorija. Gaila, kad autoriai nenaudoja praktini
udavini, t.y. konkrei uduoi, kurias isprendus
galima bt susikurti tinkamo elgesio model.
Logika diktuoja, jog augantis ir smonjantis vaikas turt gauti vis daugiau teiss ini, taiau ms
tyrimo duomenys atskleidia kiek kitoki edukacin
situacij (r.5pav.).

Tyrimo duomenys rodo, kad daugiausia teiss ini vaikams pateikiama II ir IIIklasje. I ir IV klass vadovliuose teiss kategorij pateikiama maiau.
i situacij Iklasje galtume slygikai vardyti kaip
normali, taiau analogik situacij IVklasje reikt vertinti negatyviai. IVklasje vaikai turt gauti daugiau ini nei I, II ir III klasse. Teiss inios
pradini klasi vadovliuose pateikiamos be jokios
sistemos. Nesistemingai vykdomas teisinis ugdymas
kur, ms nuomone, turt eiti teisinis pedagog
rengimas, teisinis moksleivi ugdymas ir teisinis tv
vietimas. ioje srityje yra pastebimi kai kurie pozityvs poslinkiai. Pvz.: MykoloRomerio universitetas
jau kvieia studijuoti magistrantros studij programoje teiss edukologij. Kita i ios sistemos dali realiai, nors ir nepakankamai gerai, yra vykdomas teisinis
moksleivi ugdymas. Ar pakankamai pradini klasi
mokytojai gauna teiss ini studijuodami ir ar pakankamai teisikai iprus j tvai, auginantys jaunesniojo mokyklinio amiaus vaikus, bandysime atsakyti
tolesniais ms tyrimais.

Ivados
1. Teisinis ugdymas yra bendras dviej mokslo ak
teiss ir edukologijos dalykas.
2. Teisinio ugdymo konstrukto struktra yra dvimat.
J sudaro du komponentai: teiss inios, susijusios
su formaliuoju mokykliniu ugdymo turiniu (gyjamos mokykloje); nesusijusios su mokykla (gyjamos saviugdos, socialinio imokimo bdu, eimoje ir kitoje artimoje aplinkoje) bendrosios inios.

5 pav. Teiss kategorij pasiskirstymas pradini klasi vadovliuose (skaiius)

113
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Auridas Pekauskas, Gedut Grigalinait

3. Teisinio ugdymo sistem sudaro: teisinis pedagog
parengimas, teisinis moksleivi ugdymas, teisinis
tv vietimas.
4. Bendrojo ir specialiojo lavinimo mokykl pradinse klasse nra dstoma speciali disciplina,
supaindinanti moksleivius su Lietuvos teisins
sistemos pagrindais ir su teisine atsakomybe,
todl vaikams pernelyg menkai ugdomas atsakomybs jausmas, teisin smon ir kultra.
5. Pradini klasi vadovliuose stokojama speciali
skyri, kuriuose bt pateikiamos specialios teiss
inios.

Literatra
1. Baudiamoji teis. Bendroji dalis : [vadovlis].
Vilnius, 1996.
2. Bitinas B., Juozaityt A., Rupien L.
Delinkventumo rizikos veiksni slygojam vaik ir paaugli elgsenos teritorinis monitoringas.
Apraas ir taikymo rekomendacijos. Klaipda,
1997 .

3. Bluvteinas J. Kriminologija. Vilnius, 1994.

4. Hart H. L. Teiss samprata. Vilnius, 1997.
5. Maceina A. Lavinimas ir aukljimas // Lietuvos
mokykla. 1936, Nr. 1.
6. Mielke U. Geriau supraskime vaikus. Vilnius,
1997.
7. Mokykla ir nusikalstamumo prevencija.
Vilnius: Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerija, 1999.
8. Sakalauskas G. ir kt. Vaik ir jaunimo neuimtumo ir nusikaltim prevencija. Metodins rekomendacijos. Vilnius: Teiss institutas, 2000.
9. Socialinis ugdymas II. Vilnius, 1999.
10. Valickas G. Psichologins asocialaus elgesio itakos. Vilnius, 1997.
11. Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius,
2000.
12. Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justicija,
2000.

Summary
Auridas Pekauskas, Gedut Grigalinait
ANALYSIS OF LEGAL EDUCATION OF PRIMARY GRADES PUPILS IN THE
COMPREHENSIVE SCHOOL
The article analyses issues of legal education of primary grades pupils in the comprehensive school. Textbooks
of grades 1st through 4th and scientific and legal publications of law were used for the analysis. Content of the
textbooks was analyzed on the basis of the criteria identified by the theory of law. The analysis of textbook content was based on criteria defined in terms of areas of law (administrative, criminal, labor, civil, constitutional,
family, etc.), methods of presentation of legal information (knowledge of law, situations of law, decisions in
law), and legal education forms (verbal, practical, and visual). The analysis reflected content and form of the
legal education found in textbooks. Employed as assessment criteria were knowledge of law significant with the
regard to legal sophistication. The results of the study allowed for the following conclusions to be made. Legal
education is in the sphere of two areas of science law and educology. The construct of legal education has twodimensional structure. It consists of two components: knowledge of law related to the formal school content of
education (acquired at school) and general knowledge of law unrelated to the school (acquired by means of selfeducation, social learning, in the family and in other immediate environment). The system of legal education
consists of legal training of educators, legal education of pupils, and legal education of parents. In the primary
grades of the comprehensive and the special school there is no special subject covering bases of the legal system
of Lithuania and introducing pupils to the legal responsibility; therefore, children experience little development
in terms of the sense of responsibility, legal consciousness, and legal culture. Textbooks of primary grades lack
special chapters presenting special knowledge of law.
Key words: content of legal education, comprehensive school, primary grades pupils.
iauli universitetas,
Socialins pedagogikos ir psichologijos katedra
teikta 2007 m. birelio mn.

114

Valdon Indraien, Violeta Subo

Sociopedagogins pagalbos vaikams, patyrusiems
mokymosi neskmes, prielaidos
Anotacija. Straipsnyje aptariamos pagrindins
neskmingo mokymosi prieastys: motyvuotos, nukreiptos tiksl veiklos stoka, netinkama mokytojo ir
mokini tarpusavio sveika, vaiko gabumai ir mokymosi negalios.
Tyrimo tikslas panagrinti socialini pedagog
veiklos, dirbant su vaikais, patyrusiais mokymosi neskmes, prielaidas.
Vaikui, patyrusiam mokymosi neskmes, svarbi
ne tik dalykin, bet ir socialin pedagogin pagalba.
Mokslins literatros analiz rodo, kad sociopedagogin pagalba kompleksin pagalba, kurios veiksmingum galima apibrti kaip pedagog pastangas pastebti mokini mokymosi neskmes ir padti jiems
veikti mokymosi sunkumus.
Tyrimo rezultat analiz leidia daryti ivad, kad
daniausiai neskming mokymsi lemia bendri mokymosi sunkumai, per didels nam darb apimtys ir
moksleivi dmesio koncentracijos stoka. vertinant
tai, kad Lietuvoje didja neskmingai besimokani
mokini skaiius, btina rekomenduoti pltoti pedagogins ir psichologins pagalbos prieinamum,
veiksmingum ir kokyb. Tyrimu nustatyta, kad
mokymosi sunkumus mokykloje daniausiai padeda
veikti klass aukltojas, o kit pagalba mokiniams yra
maiau prieinama ar priimtina. Remiantis atliktu tyrimu, teigiama, kad pagalbos organizavimo proces
turi sijungti visas mokytoj kolektyvas: psichologai,
socialiniai pedagogai, dalyk mokytojai ir klass aukltojas.
Esminiai odiai: mokymosi neskms, sociopedagogin pagalba, mokymosi motyvacija.
Vienas i pagrindini vietimo sistemos tiksl
ugdyti visapusik asmenyb, skatinti ir sudaryti slygas asmeniniam tobuljimui. Tai reikia, kad svarbiausia vietimo misija pltoti asmenybs galias, parengti
mog gyvenimui visuomenje, nuolat kintaniomis
sociokultrinmis slygomis [13, p. 15].
Tyrimais nustatyta [1; 4; 15; 18 ir kt.], kad nuolatins mokymosi neskms ir psichologinis diskomfortas mokykloje anksti sutrikdo vaik mokymosi
motyvacij. Vieni vaikai ima bgti i mokyklos, kiti
tampa agresyvs mokytoj ir bendraklasi atvilgiu,
dar kiti usisklendia savyje, kai kuriems pradeda formuotis neurotiniai bruoai. Vadinasi, nuolatinio ir
nenutrkstamo mokymosi idja Lietuvoje nra gy-

vendinta dl didelio skaiiaus mokyklos nelankani,

kartojani kurs ir mokymosi neskmes patiriani
mokini.
Mokykla kaip svarbiausia vaiko ugdymo institucija vis dar nepajgi utikrinti kokybiko, vis gyvenim trunkanio mokymosi. Dl i prieasi ikyla
btinyb pedagog teikiam pagalb daryti veiksmingesn. Gerai organizuota sociopedagogin pagalba priemon, padedanti grinti vaikus mokykl,
suadinanti j nor mokytis, kvepianti vaikui pasitikjim savo jgomis ir optimizuojanti viso mokymosi
proceso poveik asmenybs raidai.
Tyrimo objektas sociopedagogin pagalba vaikams, patiriantiems mokymosi neskmes.
Tyrimo tikslas panagrinti socialini pedagog
veiklos, dirbant su vaikais, patyrusiais mokymosi neskmes, prielaidas.
Tyrimo udaviniai:
1. Aptarti neskmingo mokymosi prieastis ir sociopedagogins pagalbos organizavimo teorines prielaidas.
2. Itirti mokini, patyrusi mokymosi neskmes,
poir socialinio pedagogo teikiam pagalb.
Tyrimo metodika. Pedagogins pagalbos neskmingai besimokantiems mokiniams apvalga atlikta
remiantis mokslins literatros analizs, apibendrinimo ir palyginamosios analizs metodais. Empirinio tyrimo organizavimui panaudota udaro tipo stereoanketa mokiniams. Apklausa vykdyta 2007m. Vilniaus,
Utenos miest, Trak, Ignalinos rajono vidurinse
mokyklose. Tyrimo duomenys apdoroti naudojant
SPSS kompiuterin program.
Tyrimo imtis. Tyrime dalyvavo 175 atuntdevint klasi mokiniai, kuriems nesiseka mokytis. Atrenkant tyrimui mokinius buvo pasikliauta socialinio
pedagogo, klass aukltojo, kit mokytoj nuomone.
vadas. Mokini mokyklos nelankymas, pamok
praleidinjimas, mokymosi neskms klitys gyvendinat ikeltus vietimo sistemos tikslus bei utikrinant mokymsi vis gyvenim. Tiriant mokymosi
neskmi prieastis, mokslinink [4; 15; 18 ir kt.] atlikt tyrim rezultatai parodo, kad mokiniai ikrenta
i mokyklos, nenori jos lankyti ir mokytis dl motyvacijos silpnjimo. Vadinasi, viena i pagrindini prieasi, kodl vaik itinka mokymosi neskms, yra
motyvuotos, nukreiptos tiksl veiklos stoka.

115
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Valdon Indraien, Violeta Subo

Motyvacij, kaip pagrindin veiksn, utikrinant
mokymosi proceso skm, nagrinjo daugelis mokslinink: A.Juka (1977), J.Lauikas (1981), G.Butkien, A.Kepalait (1996) ir kt. Mokslinink nuomone, motyvacija yra pagrindin priemon norint
pasiekti ger mokslo rezultat bei stiprinti mokini
paangum, tai galutinis mokymo proceso rezultatas
[5, p. 265]. A. Jukos (1977) teigimu, mokymasis
manomas tik tada, kai mogaus veiksmus valdo smoningas tikslas gyti tam tikr ini, gdi, mokjim, elgesio form. Apibendrindamas autorius
teigia, kad motyvacija yra tai, kas realiai skatina vaik
mokytis ir utikrina skming vaiko mokymsi [8,
p.l2]. Kit mokslininki [2, p.226] teigimu, mokymosi motyvacija padeda mokiniui geriau orientuotis
tiksl, aktualizuoja btinas mokinio inias, gdius,
paadina jo jautrum pagalbai i iors ir lemia mokymosi proceso kokyb.
Nustatyta, kad stiprjant motyvacijai auga veiklos
produktyvumas. Pasak A.A.Reano, kuo stipresn
motyvacijos jga, tuo auktesnis veiklos produktyvumas [17, p.57]. Autorius paymi, kad stipri teigiama
motyvacija, gali tapti kompensuojamuoju veiksniu
neturim ini arba gebjim atvejais. Tai paaikina
visiems gerai inom paradoks, kad ne tokie gabs,
bet darbts mokiniai gyvenime kartais pasieka daug
geresni rezultat negu labai gabs mokiniai.
Nagrinjant neskmingo mokymosi problemas,
btina kalbti apie prieastis, susijusias su mokykla.
Mokykloje vyksta vaiko socializacija [9; 19], gyjamos
teorins, praktins inios bei gdiai. Taigi mokyklos
padedamas vaikas tampa visapusikai funkcionuojania asmenybe su savo nuostatomis, moralinmis vertybmis, savitu poiriu gyvenimo situacijas. L.Rupien (2000) paymi, kad skm mokymosi procese
lemia mokyklos aplinka. Autor ivardija prieastis,
kurios lemia netinkam mokytojo ir mokini tarpusavio sveik: prastas mokyklos mikroklimatas, mokytoj ir mokini bendravimo ir bendradarbiavimo
problemos, nepakankamas mokyklos ir eimos bendradarbiavimas, vertinimo paymiais problemos [19,
p. 85100]. Mokslinink pabria aplinkos, kurioje
mokinys jauiasi laisvai ir utikrintai, svarb.
Vaiko gabumai ir intelektas yra individo iskirtiniai bruoai, kuri egzistavimas utikrina bet kokios
veiklos skming atlikim, kuri dka pasiekiamas
norimas rezultatas. J.Lauikas paymi, kad gabumai
yra bendroji asmenybs savyb, kuri i prigimties
duota ir nuo iorini poveiki, mokymo bei aukljimo nepriklausoma [11, p. 386]. Taiau atlikti tyrimai rodo, kad mokiniai, nepasiymintys auktu intelektu, gali pasiekti labai ger rezultat srityje, kuria
domisi ir gerai imano [5, p. 57]. Vadinasi, reikiam

116

gabum (intelekto) turjimas, neutikrina skmingo

mokymosi. Dl ios prieasties daugelis mokslinink
ikelia darbingumo, darbtumo ir valios tak siekiant
ger mokymosi rezultat.
Mokymosi neskmes neretai patiria nerimastingi
arba hiperaktyvs mokiniai. Tyrimai rodo, kad nerimastingiems, hiperaktyviems mokiniams kai kurias
uduotis sekasi atlikti sunkiau, lyginant su kitais mokiniais [5, p. 133].
Mokslininkai velgia agresyvaus elgesio sudaromas
prielaidas mokymosi neskmms patirti. V.ernius
teigia, kad agresyvs mokiniai nesutinka su mokytojo
reikalavimais, erzina suaugusiuosius, yra priekabs,
greitai supyksta, danai peasi ir meluoja [3, p.19].
Pedagogai, nordami ivengti tokio deviantinio elgesio, imasi griet ir kartais neleistin priemoni,
vertina toki mokini elges uuot vertin inias. Dl
i prieasi sustiprja mokini neigiamas poiris
mokymsi, tai tiesiogiai daro tak mokymosi neskmms atsirasti.
Mokymosi neskmms neretai takos turi ir mokinio lytis. Tyrimais nustatyta [4], kad berniukai
daniausiai mokosi blogiau negu mergaits. Berniukai dalyvaudami mokymosi veikloje jauia maesn
atsakomyb, yra ne tokie paklusns kaip mergaits,
jie, stokodami atsakomybs, danai neatlieka nam
darb, nepasirengia pamokoms, jas praleidinja, nepaklsta mokytojo reikalavimams. Visa tai pagaliau
atsiliepia j paangumui, mokymosi rezultatai tampa
prastesni [5].
Kai kurie vaikai liguistai bijo eiti mokykl, ypa
pradinukai. Toki vaik nenoras mokytis tvams ir
mokytojams danai nesuprantamas. Vaikai sako, jog
bijo mokyklos, bijo mokytojo. Tik namuose jie jauiasi laimingi. Priversti eiti mokykl jie nusimena, isigsta, bga namo, nors ino, kad bus nubausti. fenomen pastebjo I. Broadwinas (1932) ir apibdino
svoka mokyklos fobija. Baim prarasti eimynin
stabilum ir saugum, netekti motinos pereina mokyklos baim. Taigi mokymosi neskmi prieastims
yra priskiriama ir mokyklos fobija.
Mokymosi neskms tiesiogiai lemia mokymosi
negalias. Mokslininkai pripasta, kad vaikas, turintis
mokymosi negali bendro lavinimo mokykloje, susiduria su mokymosi problemomis [19, p. 53].
Mokslins literatros analiz rodo, kad mokymosi
skmingumui didels takos turi vaiko gabumai, intelekto koeficientas, asmenybs bruoai, charakterio
ypatumai ir mokymosi negalios. Pedagogas, siekdamas
apsaugoti vaikus nuo neigiamos patirties, maindamas
mokymosi neskmi atsiradimo rizik bei stiprindamas ugdymo poveik asmenybei, turi organizuoti mokymosi proces taip, kad vaikas jaustsi saugiai.

Sociopedagogins pagalbos vaikams, patyrusiems mokymosi neskmes, prielaidos

Sociopedagogin pagalba neskmingai besimokantiems. Siekiant veiksmingo mokymo bei aukljimo, nepaprastai vertingu tampa kiekvienas ugdymo
proceso veiksnys: mokomosios mediagos turinys,
pamokos planavimas, jos struktra. Vadinasi, gerai
suplanuota ir organizuota pamoka svarbiausia mokytojo dalykininko pagalba mokiniams, patyrusiems
mokymosi neskmi.
Taiau ypa reikmingas veiksnys mokytojo asmenyb: asmeninis pavyzdys, bendravimo stilius, jo
profesinis pasirengimas, meistrikumas. Dl i prieasi pedagogas tampa pagrindiniu veikju, nuo kurio priklauso mokini noras ar nenoras mokytis, teigiamo poirio mokymsi egzistavimas arba visikas
jo nebuvimas.
Vaikui, patyrusiam mokymosi neskmes, svarbi ne
tik dalykin, aktuali ir reikminga tampa sociopedagogin pagalba. Atlikti tyrimai parod, kad mokiniai,
susidr su mokymosi neskmmis, labai retai sulaukia reikiamos pagalbos. 2003m. ataskaitoje Neskmingo mokymosi mastai ir prieastys nurodoma,
kad i 10 proc. mokini, turini mokymosi sunkum mokykloje, psichologo, logopedo, socialinio pedagogo pagalbos sulauk 0,6proc. apklaustj [17].
Ugdymo proceso branduolys, kuris sieja mokinius, j tvus, pedagogus mokyklos bendruomen,
yra viena svarbiausi klass aukltojo veiklos srii,
teikiant pagalb mokymosi neskmes patyrusiems
mokiniams. Teikiama pagalba yra vairialyp, klass
aukltojas aktyviai dalyvauja suteikiant reikiam pagalb ir optimaliai geba organizuoti reikiam specialist pagalbos grup, sudaryti prielaidas, korekcijos
plan vaiko artimiausiai aplinkai keisti, taip utikrindamas skms patyrim mokymosi procese.
Siekiant sociopedagogin pagalb daryti veiksmingesn btina paminti socialinio pedagogo teikiamos pagalbos ypatumus. Socialinio pedagogo pagalbos btinum reglamentuoja teiss aktai. Socialinio
pedagogo pareiginje instrukcijoje nurodoma, kad
io specialisto veiklos turin eina pagalba sprendiant
problemas, susijusias su vairiais vaikams kylaniais
sunkumais, vykdant lankomumo, mokymosi motyvacijos bei kit problem sprendimo prevencines
programas. Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo
ministro 2004 m. birelio 15 d. sakymu Nr.ISAK941 pabriama, kad socialins pedagogins pagalbos
tikslas padti gyvendinti mokini teis moksl ir
utikrinti veiksming mokini ugdymsi ir mokymsi. Vienas i socialinio pedagogo teikiamos pagalbos
udavini kompleksikumas, kai pagalba teikiama
pagal poreik kartu su kitomis vietimo sistemos vairiomis formomis (informacine, psichologine, specia

Lietuvos Respublikos 2002 m. spalio 7 d. sakymas Nr. 1691.

lija pedagogine ir specialija pagalba, sveikatos prieira mokykloje bei kt.). Vadinasi, pagalbos turin
sudaro pedagogins ir psichologins pagalbos sveika.
Dl i prieasi socialinis pedagogas privalo gerai
imanyti pedagogines ir psichologines problemas.
Daugelis mokslinink pabria, kad norint veikti
bet kokio pobdio sunkumus, btinas nuodugnus
psichologinis ir pedagoginis asmenybs tyrimas.
P.Derekeviiaus teigimu, siekiant tikslesnio problemos vertinimo ir efektyvesns strategijos parinkimo,
btina kaip manoma anksiau nustatyti asmenybs
formavimosi sutrikimus, j prieastis ir atskleisti pedagoginio apleistumo laipsn [4; p. 37]. Kiti autoriai
pataria atsivelgti ir vertinti vaiko gyvenimo slygas, eimos padt ir kitas socialines aplinkybes [7,
p.122].
Mokslininkai vienareikmiai pripasta pedagogins ir psichologins pagalbos svarb veikiant mokymosi neskmes, skiriasi tik organizuojamos pagalbos
bdai.
S. B. Rimm (1988, p. 120164) aptaria pagalbos
mokymosi nepaangumui veikti model, kur sudaro: vertinimas, bendravimas, ekspektacij keitimas,
vaidmen modelio identifikacija, trkum taisymas
ir pastiprinim keitimas. Vertinimas skirtas tam,
kad nustatytume vaiko nepaangumo prieastis, j
atsiradimo prielaidas. Antras etapas bendravimas.
Siekiant veikti nepaangum, svarbus smoningas,
pasitikjimu pagrstas bendravimas. Labai svarbu,
kad mokinys, padedamas tv bei mokytoj, pakeist savo neigiam sitikinim, jog jam aminai nesiseka, parodyt mokinio dt pastang svarb ir gali
mokymosi rezultatams. Tai pasiekiama nuolat stebint
vaik, pagrstai pagiriant j u menkiausi paang.
Vaikui labai svarbu, k apie j mano klass draugai,
kuriai neformaliai grupei jis priklauso.
inojimas, kokiai grupei priskiria save mokinys,
tos grups specifik, vertybes bei nuostatas, tiksliau
nustatomi nepaangum lemiantys veiksniai. Pakeisti vaiko pamgdiojimo model yra be galo sunku.
Svarbu sidmti, kad kritika, per prievart pateikiami
modeliai tik sukelia dar didesn prietaravim, teigiam pavyzdi atstmim ir paneigim. Autor pataria
itirti, kodl vaikas pateko toki grup, kas paskatino tok pasirinkim. Patartina pakeisti vaiko aplink,
labiau akcentuoti, bandyti surasti, o kai j nra sukurti vaiko teigiamus bruous, taip vaikas pats privals
patikti, kad jis toks yra, ir jam neliks kitos ieities,
kaip elgtis pagal sukurt teigiam elgesio model.
Psichologai paymi, kad mokymosi neskmi
atsiradim lemia agresyvus vaik elgesys [16, p. 33].
Pagalbos teikim siekiant veikti mokymosi neskmes


<http://www.kidsource.com/kidsource/content2/Student_Motivatation.html>

117

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Valdon Indraien, Violeta Subo

galima sutapatinti su agresyviems vaikams teikiamos
pagalbos ypatumais. S. B. Rimm teigimu, teikiant
pagalb agresyviems vaikams pirmiausia btina bendradarbiauti su tvais. Bendradarbiavimas bus veiksmingas tik tada, kai tvai bus tinkamai pasireng, t.y.
inos, koks elgesio modelis veiksmingiausias aukljant
agresyv vaik, kokiais principais reikia vadovautis
siekiant norimo rezultato. Autor pltoja daugelio
mokslinink ikelt idj, kad agresyv elges galima
pakeisti norimu, apdovanojant vaik u tinkamo elgesio raik ir nepastiprinant netinkamo elgesio. Siekiant
organizuojamos pagalbos didesnio poveikio vaikams,
btina ianalizuoti netinkam elges [16, p. 5758].
Kiti mokslininkai, tirdami nepaangumo veikimo bdus, akcentuoja pagalb, nukreipt vaiko motyvacijai stiprinti. Mokslininkai vadovaujasi principu,
kad motyvacija paaikina, kas gali elges pastiprinti,
orientuoti tiksl, teigia, kad ji yra priemon siekti
mokslo paangumo [5, p. 265]. Siekiant, kad motyvacija skatint paangum bei numatyt, koks elgesio pastiprinimas bus veiksmingiausias, btina inoti
vaiko interesus, veikl kurioje vaikas savarankikai ir
motyvuotai veikia.
Norint padti mokymosi neskmi itiktam mokiniui, reikia pasistengti, kad mokymosi veikla bt
organizuota taip, jog utikrint bent minimal skms jausm. Taip organizuotas mokymosi procesas
suteiks stiprybs, pasitikjimo savimi bei padrsins
tolimesniam veikimui. Stiprinant mokini mokymosi
motyvacij A.K.Markova [18, p.274277] pataria
atsivelgti mokini mokymosi motyvacijos lyg. Tai,
mokslininks teigimu, pads geriau parengti individuali darbo metodik. Tiriant motyvacij, patartina
remtis stebjimu: mokiniai, turintys neigiam mokymosi motyvacij, praleidinja pamokas, neatlieka
nam darb, nesidomi mokymosi rezultatais. Daniausiai, mokslininks teigimu, mokymosi neskms
atsiranda dl mokini nemokjimo mokytis.
Mokslins literatros analiz rodo, kad sociopedagogin pagalba kompleksin pagalba. Nra vieno
visiems priimtino ir vienodai veiksmingo tokios pagalbos organizavimo bdo. Taiau visi mokslininkai
vienareikmiai pripasta, kad teikiamos pagalbos skm lemia mokini individualus painimas bei vis
dirbani mokykloje pedagog neabejingumas vaiko
mokymosi neskmms. D. Steipek sitikinusi, kad
mokini noras mokytis, j paangumas priklauso nuo
to, kaip patys mokytojai sivaizduoja mokini mokymsi ir koki rezultat tikisi. Mokyklos mikroklimatas, mokytoj palaikymas, meil, padrsinimas ir susirpinimas mokinio mokymosi rezultatais priveria
mokinius rimiau mokytis ir siekti paangumo moksle [5, p. 304]. Mokyklos mikroklimato svarb ikelia

118

ir J. Brophi, teigdamas, jeigu mokiniai jaukiai jauiasi

savo klasje, mokykloje, jauia mokytoj rpestingum, objektyv rezultat vertinim, suteiktos emocijos
skatins aktyvesn j dalyvavim mokyklos gyvenime.
Vadinasi, sociopedagogins pagalbos veiksmingum galima apibrti kaip pedagog pastangas pastebti mokini mokymosi neskmes ir padti veikti
mokymosi sunkumus. Mokiniui tik reikia parodyti,
kad pedagogas alia ir pasirengs bet kuri akimirk atskubti pagalb. Organizuojant pagalb, labai
svarbu vadovautis principu, kad teikiama pagalba bus
naudinga, veiksminga ir tinkamai vertinta mokini
tada, kai pedagogas mokinio problemas laikys savo
asmeninio darbo trkumais, nes nesugebjo laiku pastebti mokymosi neskmi uuomazg.
Mokini poiris sociopedagogins veiklos
teikim mokykloje. Atliekant tyrim domtasi, kaip
patys mokiniai vertina savo mokymosi neskmes
(1pav.). Nustatyta, kad 38,1proc. neskmingai besimokanij mano, kad jiems sunku mokytis vis dalyk. 22,6proc. apklaust mokini nurod, kad jiems
sunku siminti mokymosi mediag. 15proc. paymjo, kad jiems sunku suprasti mokytojo aikinim.
Daugiau nei etadalis paymjo, kad su mokymosi
sunkumais susiduria, kai reikia skaiiuoti.
Kiek maesn dalis apklaustj paymjo, kad su
mokymosi sunkumais susiduria tuomet, kai reikia rayti (12,5proc.) ar skaityti (9,8proc.). Taigi didioji
dauguma tyrime dalyvavusi mokini negaljo iskirti
sunkum, su kuriais jie susiduria mokymosi procese,
ir teigia, kad jiems sunku visko mokytis.
Manytina, kad netinkamas mokytojo pasirengimas pamokai gali turti takos ivardytiems sunkumams atsirasti.
Tyrimas parod (2pav.), kad didiausia dalis respondent (41,1proc.) mano, jog mokymosi sunkum
ikyla todl, nes uduodama per daug nam darb.
Beveik tredalio (32,8proc.) respondent teigimu,
mokantis jiems sunku sukaupti dmes, o daugiau nei
ketvirtadaliui (25,7proc.) sudtinga atgaminti mokytojo aikinim.
Galima daryti ivad, kad daniausiai neskming mokymsi lemia bendri mokymosi sunkumai, per
didels nam darb apimtys ir moksleivi dmesio
koncentracijos stoka. Visos ios prieastys gali bti
koreguojamos ir alinamos, o tam reikalinga tinkama
pedagogo pagalba.
Mokini santykiai su mokytojais gali duoti teigiam
impuls moksleivio, kaip asmenybs, savikrai ir lemti
jo tolesnio gyvenimo skm, bet gali ir atstumti j nuo
savs bei nuo mokymosi apskritai, o kartu ukirsti keli
<http://www.kidsource.com/kidsource/content2/Student_Motivatation.
html>


Sociopedagogins pagalbos vaikams, patyrusiems mokymosi neskmes, prielaidos

1 pav. Mokini poiris mokymosi sunkumus mokykloje (proc.)

2 pav. Tiriamj grupi mokymosi neskmi vertinimas (proc.)

visavertei asmenybs sklaidai. Toki negatyvi asmenybs
raid lemia mokykloje, kaip visuomens institucijoje, gldinios prieastys. inoma, ios prieastys veikia vienodai
visus moksleivius, taiau tik dalis j pradeda neskmingai
mokytis. Todl siekta itirti, kaip mokiniai, kurie patiria
mokymosi sunkum, sutaria su mokytojais (3 pav.).
Daugiausia neskmingai besimokani mokini
pagrindine nesutarimo su mokytojais prieastimi laiko tai, kad mokytojai netinkamai elgiasi (29,5proc.)
arba yra i anksto prie juos nusistat (27,1proc.).
Beveik penktadalis (20,2proc.) yra patyr mokytoj
ugauliojimus ir patyias.
Konfliktai su mokytojais ilgesniam ar trumpesniam laikui sukelia epizodin nenor mokytis. Kai
santykiai su pedagogu tampa itin tempti mokiniai
nebenori su juo susitikti, atlikti uduoi, eiti pamokas. Dstomas dalykas praranda patrauklum ir gali
mokiniams pasirodyti nereikalingas.

Tyrimu siekta nustatyti, kaip mokiniai vertina

pedagog teikiam pagalb veikiant mokymosi sunkumus. Gauti rezultatai atskleidia mokytojo savarankik veikim (4pav.).
Mokiniai, kuriems nesiseka mokytis, daniausiai
sulaukia vairios pagalbos. Daniausiai (57,2proc.)
kaip pedagog pagalb atsiradus mokymosi neskmms mokiniai vardijo lankomumo kontrol. Beveik tredalis mokini kaip pagalb nurodo leidim
pasitaisyti paymius (32,6 proc.). 19,3proc. mokini, kuriems nesiseka mokytis, paymjo papildom
mokytoj aikinim. 15,5proc. apklaustj teigia,
kad mokytojas jiems skiria specialias uduotis. Socialinio pedagogo pagalbos sulaukia tik kas deimtas
mokinys. Paymtina, kad nam darbus padeda atlikti tik labai nedidelei daliai apklaustj 7,2proc.
mokini.

119
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Valdon Indraien, Violeta Subo

3 pav. Bendravimo su mokytojais vertinimas mokini poiriu (proc.)

4 pav. Pedagog teikiamos pagalbos vertinimas (proc.)

Tyrimu domtasi, kur pedagog daniausiai
kreipiasi mokiniai, ikilus mokymosi sunkumams
(5pav.). Rezultatai rodo, kad susidr su mokymosi
sunkumais mokiniai daniausiai kreipiasi klass aukltoj (22,7proc.) arba dalyko mokytoj (17proc.).
Paaikjo, kad socialin pedagog kreipiasi tik 12proc.
mokini. Reiausiai mokiniai (4,5proc.) pagalbos kreipiasi kitus specialistus. Gauti duomenys leidia kelti
hipotez, kad mokymosi sunkumus veikti daniausiai
padeda: dalyko mokytojas ir klass aukltojas.
vertinant tai, kad Lietuvoje didja neskmingai
besimokani mokini skaiius, btina rekomenduoti plsti pedagogins ir psichologins pagalbos prieinamum, veiksmingum ir kokyb. Jeigu mokiniui

120

laiku nesuteikiama psichologin ar pedagogin pagalba, j neigiamas santykis su mokykla gali stiprti.
Tyrimu taip pat siekta nustatyti, kieno pagalb,
veikiant mokymosi sunkumus, mokykloje apklaustieji vertina kaip veiksming (6 pav.).
Nustatyta, kad mokymosi sunkumus mokykloje
veiksmingai daniausiai padeda veikti klass aukltojas.
Taip teigia 24,2proc. respondent. Mokini teigimu
(20,1 proc.), veiksmingos pagalbos jie sulaukia i dalyko mokytojo, o 19,3proc. apklaustj padeda draugai.
Kad niekas nepadeda, nurod 18,9proc. respondent.
Pedagogin pagalb, mokini teigimu, taip pat teikia
socialinis pedagogas (13,8 proc.).
Taigi mokymosi sunkumus mokykloje daniausiai
padeda veikti klass aukltojas, o kit pagalba mo-

Sociopedagogins pagalbos vaikams, patyrusiems mokymosi neskmes, prielaidos

5 pav. k kreipiasi pagalbos mokiniai, susidr su mokymosi sunkumais (proc.)

6 pav. Asmenys, kuri suteikta pagalb mokiniai vertina kaip veiksming (proc.)
kiniams yra maiau prieinama ar priimtina. Tyrimo
rezultatai rodo, kad neskmingai besimokantiems
mokiniams pedagogin pagalba yra nepakankama.

Ivados
Mokiniams, patiriantiems mokymosi neskmes,
btina mokyklose didinti sociopedagogins pagalbos
prieinamum, veiksmingum ir kokyb. Gerai suplanuota ir organizuota pamoka svarbiausia mokytojo
dalykininko pagalba mokiniams, patyrusiems mokymosi neskmes. Reikmingas veiksnys mokytojo
asmeninis pavyzdys, jo bendravimo stilius, profesinis
pasirengimas, meistrikumas.
Atliktas empirinis tyrimas leidia daryti ivad,
kad labiausiai moksleivio mokymosi neskmes lemia
bendri mokymosi sunkumai, per didels nam darb
apimtys ir dmesio koncentracijos stoka. Visos ios
prieastys gali bti koreguojamos ir alinamos, taiau
tam reikalinga tinkama pedagogo pagalba.
Nesutarimas su mokytojais ilgesniam ar trumpesniam laikui sukelia epizodin nenor mokytis. Tyrimo
rezultatai parod, kad mokini, kuriems nesiseka mokytis, nesutarimai su mokytojais ikyla dl mokytoj

iankstinio nusistatymo, vieniems kit ugauliojimo

bei tyiojimosi apraik.
Mokiniams, kuriems nesiseka mokytis, pedagogin pagalba mokykloje yra nepakankama, j mokykloje
daniausiai suteikia klass aukltojas. Veiksminga mokiniai laiko dalykininko ir klass aukltojo teikiam
pagalb.
Mokymosi neskmes daniausiai lemia ne viena, o
keletas prieasi, todl pagalbos organizavimo proces turi sijungti visas mokytoj kolektyvas: psichologai,
socialiniai pedagogai, dalyk mokytojai ir klass aukltojas. Klass aukltojo vaidmuo ypa svarbus, nes btent nuo jo aktyvumo, neabejingumo priklausys organizuojamos pagalbos veiksmingumas ir naudingumas,
atsivelgiant kiekvien pedagogin situacij.

Literatra
1. Barkauskait M., Gaigalien M., Indraien
V. Neskmingo mokini mokymosi prieasi tyrimo teoriniai ir empiriniai aspektai //
Pedagogika. T. 70 (2004), p. 3237. ISSN
1392-0340.

121
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Valdon Indraien, Violeta Subo

2.

Butkien G., Kepalait A. Mokymasis ir asmenybs

brendimas. Vilnius: Margi ratai, 1996. 298 p.
ernius V. Mokytojo pagalbininkas. Kaunas:
Littera universitati Vytauti Magni, 1992. 96 p.
Derekeviius P., Rimkeviien V., TargamadzV.
Mokyklos nelankymo prieastys. Vilnius:
uvdra, 1998. 232 p.
Gage N. J., Berliner D. C. Pedagogin psichologija. Vilnius: Alna litera, 1993. 623p.
Giedraitien T. Pedagogins situacijos mokykloje. Kaunas: Gabija, 1996. 56 p.
Herm S. Sunks vaikai: praktiniai patarimai aukltojams ir tvams. Vilnius: Alma littera, 2004. 160 p.
Juka A. Paaugli teigiamo poirio mokymsi
ugdymas. Kaunas: viesa, 1977. 117 p.
Kvieskien G. Socializacija ir vaiko gerov.
Vilnius: Baltijos kopija, 2003. 249 p.
Lauikas J. Pedagoginiai ratai. Kaunas: viesa,
1993. 568 p.
Lauikas J., Paurien A. Mokymo proceso tobulinimo pagrindai. Kaunas: viesa, 1981. 211p.
Lietuvos Respublikos vietimo statymas [irta 2005 m. birelio 1 d.]. 1995. Prieiga per
internet: <http://66.102.9.104/search?q=cache:
pxqYRBfNU0IJ:www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2%3
FCondition1%3D36279%26Condition2%3D
+Lietuvos+Respublikos+%C5%A1vietimo+%C
4%AFstatymas+1995&hl=lt&lr=lang_lt>.

3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.

13. Lietuvos vietimo reformos gairs. Vilnius:

Valstybinis leidybos centras, 1993. 368p.
14. Lietuvos vietimo strategijos 20032012 m. [irta 2005 m. birelio 1 d.]. Prieiga per internet:
<http://www.smm.lt/kiti/strategija2003-12.doc>.
15. Monkeviien O. Kodl nemiela mokykla? : [vadovas mokytojams, dirbantiems su mokymosi
sunkum turiniais vaikas]. Vilnius: Valstybinis
leidybos centras, 1995. 90p.
16. Nasvytien D. Vaiko elgesio ir emocins problemos: konspektas, psichologinis vertinimas ir pagalba. Vilnius: VPU leidykla, 2005. 91 p.
17. Neskmingo mokymosi mastai ir prieastys [irta 2005 m. gegus 23 d.]. 2003. Prieiga per
internet: <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/
docs/NMMP_ataskaita.doc>.
18. Rupien L. Bendradarbiavimas ir korekcija ugdant vaikus : [mokomoji knyga]. Klaipda:
Klaipdos universiteto leidykla, 1999. 113 p.
19. Rupien L. Nenoras mokytis socialinis pedagoginis reikinys. Klaipda: Klaipdos universiteto leidykla, 2000. 220 p.
20. A. A., . .
. -: ,
1999. 409 .
21. . . .
: , 2003. 542 .

Summary
Valdon Indraien, Violeta Subo
Assumptions of sociopedagogical assistance to children
who have experienced learning failure
Annotation. The article discusses the main reasons for unsuccessful learning: the lack of motivated, directed
to certain goals activity, inadequate teacher and student interaction, childs ability and teachers incapability.
Research aim: analyze the assumptions of social educators activity who works with children having experienced learning failure.
The child who has experienced learning failure needs not only matter-of-fact but also sociopedagogical assistance. Scientific reference analysis shows that sociopedagogical assistance is complex help and its efficiency can
be described as pedagogues effort to notice students learning failure by overcoming learning difficulties.
According to research result analysis the conclusion is that unsuccessful learning is most often caused by general learning difficulties, too many homework tasks and lack of student attention concentration. It is necessary
to provide better accessibility to pedagogical and psychological assistance, improve its efficiency and quality as in
Lithuania the number of students having experienced learning failure is growing. It is also estimated that at school
class tutors usually help students cope with learning difficulty whereas other kinds of assistance are either less accessible or less acceptable. According to research it is stated that the whole teaching staff psychologists, social
educators, various subject teachers and class tutors have to participate in the process of assistance organization.
Key words: unsuccessful learning, sociopedagogical helping, learning motyvation.
Vilniaus pedagoginis universitetas,
Socialins pedagogikos katedra
teikta 2007 m. lapkriio mn.

122

Ilona Norglien, Bronislava Grigait

VAIK PSICHOLOGINIO KONSULTAVIMO TAKA AGRESYVAUS
ELGESIO KAITAI
Anotacija. Straipsnyje analizuojama vaik psichologinio konsultavimo taka j agresyvaus elgesio kaitai. Psichologinio konsultavimo metodika (parengta
I.Norgliens, 2006) buvo taikoma vaikams, tvams
ir pedagogams. Sudarytos eksperimentin ir kontrolin tiriamj grups (po 20 pirmok). Eksperimentinje grupje tris mnesius buvo vedamas psichologinis konsultavimas, kuriame dalyvavo 20 vaik, 35
tvai ir 6 mokytojos. Tyrimo rezultatai atskleid, kad
psichologinio konsultavimo veiksmingumas nepriklauso nuo lyties ir turi tendencij daryti tak vaik
agresyvaus elgesio majimui.
Esminiai odiai: agresyvus vaik elgesys, psichologinis konsultavimas.
Tyrimo problema ir aktualumas. Agresija (lot. aggredi eiti prie ko, prisiartinti) populiari elgesio forma, pasireikianti kiekvieno mogaus gyvenime, nepaisant jo amiaus, lyties, rass, ipastamos religijos
ar sitikinim [24]. Psichologinje literatroje pateikta
daug agresyvaus elgesio apibrim, kurie akcentuoja
skirtingus io sudtingo fenomeno aspektus. Taiau
dauguma autori, apibdindami agresij, atsivelgia
du pagrindinius kriterijus mogaus ketinimus ir jo
veiksm pasekmes [3].
Agresija iuolaikinje psichologijoje plaiai tyrinjama. Mokslinje literatroje [5; 7; 12; 15; 18; 22]
teigiama, kad aukljimo stilius eimoje, neadekvaios,
stiprios, nesuprantamos bausms, eimos struktros
ypatumai ir kaita sukelia vaik baim, pykt, didina j
agresij. Ir atvirkiai, agresyvus vaik elgesys turi takos vis eimos nari (ir paties vaiko) tarpusavio santykiams, bendrai eimos psichoemocinei atmosferai.
Kasdien bendraudami su vaikais, vis daniau susiduriame su agresyviomis j reakcijomis. Lietuvoje
silomos psichologinio atsparumo ugdymo [2; 8],
kognityvins elgesio terapijos [6;16] ir kitos programos, kurios daniausiai visos skirtos paaugliams. O
jaunesnio mokyklinio amiaus vaikams labai trksta
agresyvaus elgesio prevencijos ir korekcijos program.
Konkrei metodik ioje srityje trkumas, danai
agresyvaus elgesio problem palieka iki galo neisprst. Taip tinkamai nekoreguojant agresyvaus jaunesnio
mokyklinio amiaus vaik elgesio, paauglystje i
vaik elgesys gali gauti net delinkventin iraik.
Todl pagrindinis ms darbo tikslas parengti psichologinio konsultavimo metodik, skirt mainti 7-

eri met vaik agresyv elges ir gerinti j tarpusavio

santykius su eimos nariais.
Psichologinis konsultavimas yra viena i svarbiausi praktini psichologinio poveikio priemoni.
Vaik psichologinis konsultavimas skiriasi nuo suaugusij, nes apie psichologins pagalbos reikalingum
vaikui sprendia jo tvai. Be to, jaunesnio mokyklinio
amiaus vaikui tvai ir mokytojai svarbi jo pasaulio
dalis. Todl konsultantui btina kontaktuoti ne tik su
vaiku, bet ir su jo tvais bei mokytojais. Nors dl to
konsultanto darbas tampa sudtingesnis, bet kuriant
program buvo atsivelgta jaunesnio mokyklinio amiaus vaik ir j psichologinio konsultavimo ypatybes.
Kaip btina slyga vykdyti program, psichologinis
konsultavimas numatytas ir tvams (siekiant ugdyti
j tvikj kompetencij) bei mokytojams (siekiant
stiprinti bendradarbiavimo santykius tarp mokytoj,
tv ir vaiko).
Mokslins literatros [19; 20; 21; 25; 26] apie
jaunesnio mokyklinio amiaus vaik psichologin
konsultavim analiz leido iskirti pagrindines vaik agresyvaus elgesio prevencijos ir korekcijos darbo
kryptis: 1) santyki su aplinkiniais (bendraamiais,
suaugusiaisiais) optimizavim ir harmonizavim ir
2) vaiko asmenybs ugdym. ia pabriamas vaikui
reikming poreiki tenkinimas socialiai priimtinais
bdais. Psichologin pagalba nukreipiama ne tik
agresyvaus elgesio alinim, bet ir nauj elgesio bd
formavim ir tvirtinim. Manytumme, kad to galima siekti tokiais bdais:
Psichologinis pedagog ir tv vietimas bei informavimas (vaik agresyvaus elgesio prieastys
ir formavimosi mechanizmai; agresyvumo taka
vaiko asmenybs raidai; agresyvi vaik patiriami
sunkumai; konstruktyvus bendravimas su agresyviais vaikais).
Tv tvikosios kompetencijos ugdymas.
Darbas su paiais vaikais, kuris turt bti orientuotas nauj, alternatyvi agresijai elgesio bd
ugdym ir motyvacijos taip elgtis stiprinim.
Svarbu, kad visi taikomi metodai ir bdai atitikt
vaik amiaus ypatumus.
Tyrimo objektas vaik agresyvus elgesys.
Tyrimo tikslas tirti agresyviu elgesiu isiskiriani 7-eri met vaik psichologinio konsultavimo ssajas su j agresyvaus elgesio kaita.

123
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Ilona Norglien, Bronislava Grigait

Tuo tikslu formuluojamos prielaidos: 1) vaiko
lytis psichologinio konsultavimo rezultatams nedaro
takos; 2) psichologinis konsultavimas maina vaik
agresyv elges.
Prielaidoms patikrinti buvo suformuluoti tokie
udaviniai: 1) remiantis mokslins literatros analize, parengti 7-eri met agresyviai besielgiani vaik
psichologinio konsultavimo metodik; 2) organizuoti
eksperiment psichologinio konsultavimo metodikos
veiksmingumui nustatyti; 3) tirti parengtos psichologinio konsultavimo metodikos tak vaik agresyviam
elgesiui; 4) atskleisti vaik psichologinio konsultavimo veiksmingumo ir lyties ssajas.
Tyrimo metodai: mokslins literatros analiz,
testai, stebjimas, statistin duomen analiz, atlikta
programins rangos SPSS 12.0 for Windows paketu.
Statistinei duomen analizei naudoti metodai: dispersin faktori matavimo analiz (Repeated Measures
Define Factor(s), dispersij palyginimui skaiiuotas F
kriterijus, skali vidiniam patikimumui vertinti skaiiuotas Cronbacho Alpha koeficientas.
Siekiant tikslingai atrinkti vaikus, kurie isiskiria
agresyviu elgesiu ir kuri paintiniai procesai atitinka vidutines amiaus charakteristikas, buvo naudotasi
metodikomis:
Raveno spalvot progresyvini matric testas,
skirtas vaik konstrukciniam intelektui tirti.
Eksperimentui atrinkti vaikai, kuri konstrukcinio IQ ne emesnis kaip 103, procentilis ne emesnis kaip 56;
Vizualinis-motorinis Bender-Getalt testas, kurio
paskirtis tirti 511m. amiaus vaik vizualinmotorin, intelektin isivystym. Eksperimentui
atrinkti vaikai, kuri vizualini-motorini sugebjim isivystymo laipsnis 99;
korektrins geometrini figr lentels, kuri
tikslas nustatyti vaiko dmesingum, gebjim susikaupti, atlikti nurodymus pagal taisykles.
Eksperimentui atrinkti vaikai, kurie padar ne
daugiau kaip 4 klaidas;
vaik elgesio problemoms ir agresyvumui nustatyti naudotos Connerso vertinimo skals (Conners
Rating Scales-Revised) [4]. Eksperimentui atrinkti
vaikai, kuri elgesio problem indeksas virija 68
balus;
stebjimas. Vaikai stebti aidimo metu, kai buvo
specialiai sudarytos slygos pasireikti j agresyvumui. Buvo pasirinktas aidimas-varybos, kurio esm ta, kad i grups kiekvienas vaikas tam
tikru momentu ikrenta i aidimo. Metodika
(I.Norglien, 2006) skirta vaiko elgesio ir emocini reakcij detaliai analizei varyb situacijoje.
aidimo metu vaiko agresyvaus elgesio reakcijos

124

buvo stebimos pagal speciali schem etapais:

1)sitraukimas aidim; 2)aidimo eiga; 3)aidimo pabaiga. Tiriamojo elgesys kiekviename etape fiksuojamas pagal kategorijas: 1) veido mimika
ir elgesys; 2) kalba; 3) agresyvaus elgesio iraika;
4) netiesiogin agresija. Stebjimo metu fiksuojamos agresyvios vaiko reakcijos ir emocijos, lydinios vaiko agresyv elges. Eksperimentui atrinkti vaikai, kuri elgesyje ufiksuota ne maiau 15
agresyvi reakcij.
Tiriamj imtis sudaryta remiantis netikimybine
patogija tiksline atranka. Tyrime dalyvavo 40 iluts
miesto mokykl pirmj klasi mokini (mergaii
ir berniuk), kilusi i vairi eim. Visi tiriamieji
tyrimo metu buvo 7-eri met amiaus. Toks tiriamj amius pasirinktas, nes pirmos klass mokiniai
igyvena mokyklin adaptacij, kuri gali paskatinti
vaik agresyvaus elgesio raik. Vaikai buvo atrinkti
po bendro vis vaik (132) kokybinio psichologinio
vertinimo, atrenkant tuos, kurie isiskyr itin agresyviu elgesiu.
Taip pat tyrime dalyvavo 35 tvai (57,1proc.
mam ir 42,9proc. ti) bei 6 (100proc.) mokytojos (moterys), dirbanios su tyrime dalyvavusiais
vaikais.
Tyrimo schema pateikta 1 lentelje. Pirmojo etapo metu vyko konstatuojamasis kokybinis tyrimas
132 mokini psichologinis vertinimas. Atrinkus 40
vaik, isiskiriani agresyviu elgesiu, jie buvo padalyti dvi grupes (eksperimentin ir kontrolin) po 20
kiekvienoje. Antrojo etapo metu buvo imatuotas 40
vaik agresyvus ir probleminis elgesys. Treiojo etapo metu vyko psichologins konsultacijos eksperimentins grups vaikams, j tvams ir mokytojams,
dirbantiems su ios grups vaikais. Ketvirtojo etapo
metu buvo atlikti pakartotiniai vis 40 eksperimente
dalyvavusi vaik agresyvaus ir probleminio elgesio
matavimai.
Tyrimo rezultatai ir j aptarimas. Analizuojant
mokslin literatr, nustatyta, kad agresyvus elgesys bdingesnis berniukams nei mergaitms [9; 10;
11; 14; 17]. Taiau mums nepavyko rasti patikim
rodym, kad psichologinio konsultavimo veiksmingumas priklauso nuo lyties. Vis dlto manome, kad
bt naudinga itirti psichologinio konsultavimo
ir lyties ssajas. Ikelt prielaid, kad psichologinio
konsultavimo rezultatai neturt priklausyti nuo
vaiko lyties, tikrinome lygindami eksperimentins
grups berniuk ir mergaii agresyvaus elgesio ir
elgesio problem antro matavimo kriterijus, kurie
parodo psichologinio konsultavimo veiksmingum.
Gauti statistiniai duomenys pateikiami 2 lentelje.

Vaik psichologinio konsultavimo taka agresyvaus elgesio kaitai

1 lentel

Bendra tyrimo schema

Etapas

Metodikos

Tiriamj skaiius

Vaik stebjimas aidimo-varyb metu;

Raveno spalvotos progresyvins matricos;
Vizualinis-motorinis Bender-Getalt testas;
Korektrins geometrini figr lentels

132 pirm klasi (7 m. amiaus) mokiniai

2.

Pirmas matavimas
Connerso klausimynai

Eksperimentin grup

Kontrolin grup

20

20

3.

PSICHOLOGINIS KONSULTAVIMAS

20 vaik, 35 tvai,
6 pedagogai

4.

Antras matavimas
Connerso klausimynai

20

20

2 lentel
Berniuk ir mergaii psichologinio konsultavimo veiksmingumo kriterij palyginimas (n= 20)
Psichologinio
konsultavimo
veiksmingumo kriterijai
Agresyvus elgesys
Elgesio problemos

Lytis

Vidurkis

F kriterijus

L. l.
skaiius

Statistinis
reikmingumas

Mergait

10,75

0,36

p=0,83

Berniukas

12

12,25

0,55

p=0,80

Mergait

68,91

0,07

p=0,55

Berniukas

12

68,94

0,24

p=0,63

Tyrimo rezultatai (r. 2 lentel) parod, kad nra

statistikai patikimo berniuk ir mergaii psichologinio konsultavimo veiksmingumo skirtumo (p =0,83,
p=0,80, p=0,55, p=0,63). Taigi pirmoji prielaida
pasitvirtino: psichologinio konsultavimo veiksmingumas nepriklauso nuo lyties.
Kaip parod mokslins literatros [1; 13; 21] analiz, psichologinis konsultavimas, nukreiptas vaiko
elgesio modifikavim laipsnik agresyvaus elgesio
iraikos mainim ir slopinim kartu su naujo, socialiai pageidaujamo, elgesio formavimu vienas
i veiksmingiausi bd koreguojant vaik agresyv elges. Toks psichologinis konsultavimas remiasi

prielaida, kad agresyvus elgesys socialini gdi

bendraujant su aplinkiniais trkumo rezultatas [23].
Vaik mokymas konstruktyviai bendrauti sumaina
j agresyvaus elgesio raik [21; 23]. Prielaida, kad
psichologinis konsultavimas, nukreiptas vaiko elgesio modifikavim, turt mainti vaik agresyvaus
elgesio raik, buvo tikrinama lyginant eksperimentins ir kontrolins grupi tiriamj elgesio problem
pirm ir antr matavimus pagal Connerso vertinimo
skales, kurios rodo vaiko elgesio ir agresyvumo problemas. Tiriamj elgesio problem gauti statistiniai
duomenys pateikiami 3 lentelje.

3 lentel
Eksperimentins ir kontrolins grupi tiriamj elgesio problem pirmo ir antro matavim palyginimas (n= 40)
Matavimai

Tiriamj grup
Eksperimentin (n= 20)
Kontrolin (n= 20)

Vidurkis

St. nuokr.

70,93

5,34

62,58

5,05

70,13

5,16

72,08

4,55

F kriterijus
63,78

L. l.
skaiius

Statistinis
reikmingumas

p<0,0001

125
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Ilona Norglien, Bronislava Grigait

Tyrimo rezultatai (r. 3 lentel) rodo, kad gautas statistikai patikimas kontrolins ir eksperimentins grupi tiriamj elgesio problem rezultatas
(p<0,0001).
Eksperimentins ir kontrolins grupi tiriamj
elgesio problem vidurki pasiskirstymas tarp pirmojo ir antrojo matavim pateikiamas 1 paveiksle.
Tyrimo rezultatai (r. 1 pav.) parod, kad kontrolins grups tiriamj elgesio problem vidurkiai
tarp pirmo ir antro matavim iaugo 1,95 vertinimo
(p<0,0001). Tai rodo, kad ios grups tiriamj elgesio problemos tarp pirmo ir antro matavim padidjo.
O eksperimentins grups elgesio problem vidurkiai
tarp pirmo ir antro matavim sumajo net 8,35 vertinimo (p<0,0001). Tai rodo, kad ios grups tiriamj elgesio problemos tarp pirmo ir antro matavim
sumajo.
Eksperimentins grups tiriamj agresyvaus elgesio problem pirmojo ir antrojo matavim vidurki
pasiskirstymas pateikiamas 2 paveiksle.
Tyrimo rezultatai (r. 2 pav.) rodo, kad eksperimentins grups tiriamj agresyvaus elgesio proble-

m pirmojo ir antrojo matavim vidurkiai sumajo

1,8 vertinimo (p<0,0001). Tai leidia tvirtinti, kad
psichologinis konsultavimas sumaino eksperimentins grups tiriamj agresyv elges.
Analizuojant kiekvien atvej individualiai, buvo
nustatyta, kad kiekvieno eksperimentins grups tiriamojo agresyvaus elgesio apraikos sumajo nuo 1 iki
4 veri (r. 3pav.). Tai reikia, kad kiekvienu individualiu atveju sumajo vaik agresyvus elgesys.
Taigi antroji prielaida pasitvirtino: psichologinis
konsultavimas maina vaik agresyv elges.
Apibendrinant vairi mokslinink nuomones ir
tyrimo rezultatus, galima teigti, jog po pravesto psichologinio konsultavimo tiriamj agresyvaus elgesio
problem majimas nepriklauso nuo tiriamj lyties.
Nebuvo nustatytas statistikai patikimas berniuk ir
mergaii psichologinio konsultavimo veiksmingumo
skirtumas. Taigi psichologinis konsultavimas vienodai
veikia tiek mergaites, tiek berniukus. Taip pat tyrimo
rezultatai parod, kad psichologinis konsultavimas
statistikai reikmingas vaik agresyviam elgesiui. Po
psichologinio konsultavimo sumajo eksperimen-

1 pav. Eksperimentins ir kontrolins grupi tiriamj elgesio problem pirmo ir antro matavim vidurki
pasiskirstymas (n= 40; p<0,0001)

2 pav. Eksperimentins grups tiriamj agresyvaus elgesio pirmo ir antro matavim vidurki pasiskirstymas (n=
40; p<0,0001)

126

Vaik psichologinio konsultavimo taka agresyvaus elgesio kaitai

3 pav. Individuals eksperimentins grups tiriamj agresyvaus elgesio pirmo ir antro matavim rezultat
pasiskirstymas (n= 20; p<0,0001)
tins grups tiriamj agresyvaus elgesio problemos.
Ianalizavus kiekvieno tiriamojo atvej individualiai,
nustatyta, kad nebuvo n vieno eksperimentins grups dalyvio, kurio agresyvus elgesys po psichologinio
konsultavimo nebt sumajs. Todl galima manyti, kad agresyv vaik elges suvokiant kaip j socialini gdi bendraujant su aplinkiniais trkumo rezultat, psichologinis konsultavimas yra veiksmingas.
Tai patvirtina mokslinink [17; 21; 23] empirinius
tyrimus, jog vaik mokymas konstruktyviai bendrauti
sumaina j agresyvaus elgesio raik, o po psichologini konsultavimo usimim stipriai pasikeiia
agresyvi vaik elgesys, sumaja agresyvi reakcij
skaiius, frustracijos sukeliama tampa, padidja konstruktyvi santyki su aplinkiniais krimo galimyb ir
gebjimas suprasti kit moni jausmus.

Literatra
1.
2.
3.
4.
5.

6.

Ivados
1. Vaik psichologinio konsultavimo veiksmingumas nepriklauso nuo konsultuojamo vaiko lyties (r=0,062, p=0,83; r=0,059, p=0,80,
r=0,048, p=0,55; r=0,052, p=0,63).
2. Stebima tendencija, kad psichologinis konsultavimas turi takos eksperimentins tiriamj grups
elgesiui (r=0,524, p<0,0001). ios grups tiriamj agresyvaus elgesio raika sumajo.
3. Kontrolinje grupje (be psichologinio konsultavimo) stebima agresyvaus elgesio padidjimo tendencija (r=0,522; p<0,0001).

7.

8.
9.

Bandura A. Aggression: Social Learning analysis. New York: D. C. PIA Press, 1991.
Butkien R., Ignatova N. Paaugli psichologinio atsparumo ugdymo programa. Vilnius: V
,,Fotoreporteri gildija, 2003.
Colman A. M. A Dictionary of Psychology.
Oxford: Oxford University Press, 2001.
Conners C. K. Conners Rating Scales Revised:
Technical Manual. Toronto: Ontario, MultiHealth Systems Inc., 1997.
Day R. D., Patterson G. W. Predicting Spanking
of Younger and Older Children by Mothers
and Fathers // Journal of Marriage & Family.
Vol.60, 1998, p. 7993.
Fleming J. S. sprendim orientuota trumpalaik psichoterapija. Kaunas: VDU leidykla,
2002.
Giles-Sims J., Straus M. A. Child, Maternal,
and Family characteristics Associated with
Spanking// Family Relations. Vol. 44, 1995,
p.170186.
Gricit A. Asmenybs psichinio atsparumo altiniai: teorija ir praktika. Kaunas: LKKA leidykla, 2005.
Huesmann L.R., Eron L.D., Klein R., Brice P.,
Fischer P. Mitigating the imitation of aggressive
behaviors by changing childrens attitudes about
media violence // Journal of Personality and

127
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Ilona Norglien, Bronislava Grigait

Social Psychology. Vol. 44 (5), 1984, p.899
910.
Jermakovien I. Vaik agresija mokykloje //
Pedagogika. T. 46 (2000), p. 5762.
Olweus D. Familial and temperamental determinants of aggressive behavior in adolescent boys:
A causal analysis // Developmental Psychology.
Vol. 16, 1980, p. 644660.
Patterson G. R. Coercive Family Process.
Oregon: Eugene, OR, 1982.
Perry D. G., Bussey K. Social development.
Englewood Cliffs. New Jersey: Penguin Books,
1984.
Rumpf J. Rkia, peasi, visk gadina. Kaip elgtis
su agresyviais vaikais. Kaunas: viesa, 2004.
Straus M. A., Kantor K. G. Corporal punishment by parents of adolescents: A risk factor in
the epidemiology of depression, suicide, alcohol abuse, child abuse and wife beating. NH:
Durham, 1994.
erknien R. Pagalvok dar kart. Kognityvins
elgesio psichoterapijos taikymas vaikams ir paaugliams. Kaunas: Aura, 2004.
ukauskien R. Agresija ir bendradarbiavimas:
kaip padti vaikams imokti konstruktyviai elgtis // Vaik psichologinis konsultavimas / sud.

10.
11.

12.
13.
14.
15.

16.
17.

18.
19.

20.
21.
22.
23.
24.
25.

26.

R. Giedrien, J. Grudzinskas, G. Navaitis.

Vilnius: Presvika, 1999, p. 111120.
., . . : , 1998.
. ., . .,
., . - .
. : , 2003.
. . . . : O, 1998.
., .
. -: , 2001.
. . . : -, 1995.
. . :
, 1999.
., . . : , 1994.
. . . . : , 1996.
. . . ,
, . :
, 2005.

Summary
Ilona Norglien, Bronislava Grigait
CHILDRENS PSYCHOLOGICAL CONSULTING INFLUENCE TO THEIR
AGGRESSIVE BEHAVIOR CHANGE
In this article it is analyzed children psychological consulting influence to their aggressive behavior change.
Psychological consulting methodic (made by I. Norglien, in 2006) was aimed at children, parents and teachers. The experimental and control groups (20 first-formers in each) were formed. In the experimental group
the psychological consulting, in which 20 children, 35 parents and 6 teachers took place, was led for three
months.
The object of the research childrens aggressive behavior. The aim of the research to study 7years old
children, who are distinguished for their aggressive behavior, psychological consulting connection with their
aggressive behavior change.
According to this such premises were formulated: 1) childs sex doesnt make any influence to psychological
consulting results; 2) psychological consulting lessens children aggressive behavior.
Such objects were formulated to examine the premises: 1) according to the academic literature analysis to
make 7-years children, whose behavior is aggressive, psychological consulting methodic; 2) to organize the
experiment, which aim is to establish psychological consulting methodic efficiency; 3) to research made psychological consulting methodic connection with childrens aggressive behavior change: 3.1) to research the connection between children psychological consulting efficiency and their sex; 3.2) to research aggressive behavior
children psychological consulting influence to their behavior.
The methods of the research: academic literature analysis, tests (Ravens Coloured Progressive Matrices
(CPM), Bender Visual Motor Gestalt Test, proof geometrical figures tables, Conners Rating Scales-Revised
for Parents and Teachers), observation, statistic data analysis, which was made with software SPSS 12.0 for
Windows packet. The methods used for statistic data analysis: dispersive multiple factors measurement analysis

128

Vaik psichologinio konsultavimo taka agresyvaus elgesio kaitai

(Repeated Measures Define Factor(s), Fcriterion is calculated for dispersions comparison, Cronbach Alpha coefficient is calculated to evaluate scales inward reliability. Also it was chosen statistical significance level 0,05.
The research led to formulate such conclusions:
1. Childrens psychological consulting efficiency doesnt depend on consulate childs sex (r=0,062, p=0,83;
r=0,059, p=0,80; r=0,048, p=0,55; r=0,052, p=0,63).
2. It is seen the tendency, that psychological consulting has influence to experimental group childrens behavior (r=0,524, p<0,0001). This group aggressive behavior expression lessened.
3. In the control group (without psychological consulting), it is seen the tendency, that aggressive behavior
increased (r=0.522; p<0,0001).
Key words: aggressive children behavior, psychological consulting.
Vytauto Didiojo universitetas,
Teorins psichologijos katedra
teikta 2007 m. gruodio mn.

129
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Margarita Pileckait-Markovien, Jolita Pauktyt, Tomas Lazdauskas

JUDJIMO NEGALI TURINI 1216 MET PAAUGLI
VIDINS DARNOS IR ELGSENOS YPATUMAI
Anotacija. Straipsnyje nagrinjama paaugli, turini judjimo sutrikim, vidin darna ir elgsenos
ypatumai. Gauti rezultatai rodo, kad judjimo negali
turinioms merginoms ypa reikalinga psichologin
parama formuojant vidin darn ir iekant gyvenimo
prasms. Taip pat nustatyta, kad negals paaugliai
nepriklauso aling proi bei kit elgsenos ypatum rizikos grupms, taiau io tyrimo metu elgsenos
ypatumai nebuvo nagrinjami lyties aspektu.
Esminiai odiai: vidin darna, elgsena, paaugliai,
judjimo sutrikimai.
vadas. Paauglyst pereinamasis periodas i vaikysts suaugusiojo ami. iuo laikotarpiu prasideda
didels socialins ir psichologins permainos, kurios
paprastai sutampa su audringu fiziologiniu vystymusi.
Kalbdami apie paauglyst, psichologai [11; 19; 21]
neretai amiaus tarpsn vadina kriziniu. Tai susij
su paauglio psichikos raidos netolygumais: paaugliui
labai svarbu ireikti save, atskleisti savo individualyb, o charakterio bruoai, leidiantys t individualyb
atskleisti, dar tik formuojasi. Paauglys nori bti savarankikas, nepriklausomas, trokta, kad su juo bt
skaitomasi, taiau joki socialini prielaid tokiam
savarankikumo tvirtinimui dar nra.
Ltin liga ir negalumas gali dar labiau apsunkinti paauglio brendim. vairs autoriai [1; 4] pabria,
kad santyki su bendraamiais ir savivaizdio (rbai,
apranga, elgesys tarp moni ir t.t.) formavimasis gali
bti neigiamai paveiktas ltins ligos ir jos gydymo
reimo reikalavim arba ortopedins bei neuroraumenins ligos sukelto negalumo.
Paauglio raidos ypatumai, pasireikiantys poreikiu
tyrinti naujas elgesio formas ir rizikuoti, gali paeisti
griet reimo laikymsi ir ltins ligos kontrol. Nustatyta, kad ltinmis ligomis sergantys paaugliai link
vartoti narkotines mediagas taip pat ir net daugiau
nei j sveiki bendraamiai [1; 6]. Jie daugiau rko ir
vertina rkym kaip maiau aling, pasiymi didesne
depresija [18]. Kno vaizdas ir seksualinis potraukis
gali bti sutrik dl ligos, kuri deformuoja fizin kn,
pavyzdiui, dl stom ir rand.
Mokslininkai taip pat nustat, kad sergantys ltinmis ligomis paaugliai daniau sitraukia rizikingas
situacijas ir eksperimentin elges nei j sveiki bendraamiai [3; 4; 10; 15; 16]. Gali atrodyti, kad dl savo
ligos ir tv hiperglobos sergantys paaugliai maiau

130

dalyvauja bendraami socialinje veikloje arba yra

maiau sitrauk savo individualumo nustatymo
proces, bet tai ne visuomet yra tiesa. Gali bti, kad
j galimybs patekti rizikingas situacijas, pavyzdiui,
vainti motociklais be alm ir kitos apsaugos, vartoti kenksmingas mediagas arba nesaugus seksas, yra
susijusios su pasmoningu noru bti kaip visi [10].
Tai, kiek paauglio problemos lemia ligos eig ir kontrol, priklauso nuo paauglio prioritet [17] bei yra
susij su jo vidine darna.
Nustatyta, kad emas vidins darnos lygis labiausiai susijs su psichologiniu diskomfortu [13]. Kinijos
mokslininkai teigia, jog mogaus vidin darna turi
statistikai reikming ry su gyvenimo kokybe. Buvo
nustatyta [5], kad sunkiomis ligomis sergantys mons, turintys aukt vidins darnos lyg, patys imasi
iniciatyvos ir didel atsakomyb u savo sveikat priskiria sau. Tiriant moni, sergani vairiomis ltinmis ligomis, vidin darn, nustatyta, jog visi sergantieji turi buitini problem, taiau tie, kurie turi aukt
vidins darnos lyg, geriau jauiasi ir sugeba lengviau
pasirpinti savimi bei geba geriau kontroliuoti savo
sveikat [8]. U.Schnyderis su bendraautoriais (1999)
pabria, kad vidin darna yra tarpin grandis tarp ligos ir negalumo.
io tyrimo tikslas inagrinti judjimo negali
turini 1216 met paaugli vidins darnos ir elgsenos ypatumus.
Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 96 paaugliai nuo 12
iki 16 met amiaus (amiaus vidurkis 14,38), besimokantys bendrojo lavinimo staigose. Tiriamj
grup sudar 50 paaugli (17 mergin, 33 vaikinai),
turini vairi judjimo sutrikim (negali pagal 7-t
sutrikim grup). Vis 7-t sutrikim grup turini
moksleivi inios, mokjimai, gdiai ir gebjimai
atitinka Bendrojo isilavinimo standartus, mokslumas auktas arba slygikai auktas, intelektas normalus [9]. Lyginamj grup sudar 46 (22 merginos,
24vaikinai) negalios neturintys 1216 met paaugliai, lankantys bendrojo lavinimo staigas.
Tyrimo eiga. Turinius negali 1216 met paauglius padjo surasti negali turinius vaikus auginani eim klubas, Lietuvos moni su negalia sjunga.
Negalios neturintys paaugliai buvo tiriami vienoje vidurinje mokykloje, gavus mokyklos administracijos
ir paaugli tv sutikim. Tyrimas buvo atliekamas
individualiai.

Judjimo negali turini 1216 met paaugli vidins darnos ir elgsenos ypatumai
Tyrimo metodika. Vidins darnos tyrimui buvo
taikomas Gyvenimo orientacijos klausimynas [2]. Atsivelgiant vaik raidos ypatybes, naudota 13 teigini skals versija, pritaikyta tarptautiniam moksleivi
sveikatos ir gyvensenos tyrimui [20]. Kiekvien skals
teigin (pvz., Ar danai tu jauti, kad su tavimi elgiamasi neteisingai?, Ar danai tau kyla jausm, kuri
tu nenortum?) tiriamieji vertino pagal j pasireikimo dan penki galim atsakym skalje nuo labai
danai iki niekada. Minimalus skals bal rodiklis
13, maksimalus 65.
Paaugli elgsenos ypatumai buvo tiriami uduodant klausimus apie tai, kaip danai jie rko, vartoja
alkohol, sportuoja, laikosi sveikos mitybos taisykli.
Atsakydami iuos klausimus tiriamieji turjo pasirinkti vien i keli atsakym variant.
Duomenys apie paaugli ami, lyt, negalios turjim/neturjim buvo gauti pateikiant jiems bendr duomen anket (sudaryt straipsnio autori).
Tyrimo rezultatai ir j aptarimas. Palyginome negali turinius ir negalios neturinius paauglius pagal
vidins darnos komponent bei vidins darnos lygio
verius. Patikrinome vidurki skirtum statistin
reikmingum (1 lentel).

Kaip matyti 1 lentelje, skirtumai rasti pagal vidins darnos prasmingumo komponent (t(94)=3,257,
p=0,002). Negalios neturini paaugli grupje veriai buvo auktesni. Tai reikia, kad negali turintys
paaugliai maiau nei negalios neturintys paaugliai vertina prisitaikymo prie pokyi poreik ir prasm.
Palyginome negali turini paaugli mergin ir
vaikin vidins darnos komponent bei vidins darnos lygio verius (2 lentel).
2 lentelje matyti, kad negali turini paaugli
mergin ir vaikin vidins darnos komponent ir vidins darnos lygio veriai nesiskiria.
Palyginome negalios neturini paaugli mergin ir vaikin vidins darnos komponent bei vidins
darnos lygio verius (3 lentel).
Kaip matyti 3 lentelje, negalios neturini paaugli mergin ir vaikin vidins darnos komponent ir
vidins darnos lygio veriai nesiskiria.
Palyginome negali turini ir negalios neturini
paaugli mergin vidins darnos komponent ir vidins darnos lygio verius (4 lentel).
4 lentelje matyti, kad negali turinios ir negalios neturinios paaugls merginos skiriasi pagal vidins darnos prasmingumo komponent (t(37)=

Negali turini ir negalios neturini paaugli vidins darnos veri vidurki palyginimas
VIDIN DARNA

Negali turintys
paaugliai

Negalios neturintys
paaugliai

1 lentel

t-testas
t

df

Prasmingumas

12,70

1,58

13,76

1,61

3,257

94

0,002

Kontrol

12,82

1,78

12,87

1,46

0,149

94

0,882

Suprantamumas

16,10

2,27

16,09

2,02

0,030

94

0,976

Bendra vidin darna

41,62

3,68

42,72

4,16

1,373

94

0,173

Reikmingumo lygmuo (p) 0,05

Negali turini paaugli mergin ir vaikin vidins darnos veri vidurki palyginimas
VIDIN DARNA

Negali turinios paaugls merginos

Negali turintys paaugliai vaikinai

2 lentel

t-testas
t

df

Prasmingumas

12,47

1,46

12,82

1,65

0,733

48

0,467

Kontrol

12,65

1,94

12,91

1,72

0,489

48

0,627

Suprantamumas

15,76

1,82

16,27

2,48

0,746

48

0,459

Bendra vidin darna

40,88

2,76

42,00

4,05

1,019

48

0,313

Reikmingumo lygmuo (p) 0,05

131
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Margarita Pileckait-Markovien, Jolita Pauktyt, Tomas Lazdauskas

Negalios neturini paaugli mergin ir vaikin vidins darnos veri vidurki palyginimas
Negalios neturinios
paaugls merginos
x

Negalios neturintys
paaugliai vaikinai
x

Prasmingumas

13,86

1,42

13,67

Kontrol

13,00

1,23

12,75

Suprantamumas

16,55

2,20

Bendra vidin darna

43,41

3,76

VIDIN DARNA

3 lentel

t-testas
t

df

1,79

0,411

44

0,683

1,65

0,578

44

0,566

15,67

1,79

1,494

44

0,142

42,08

4,47

1,083

44

0,285

Reikmingumo lygmuo (p) 0,05

4 lentel
Negali turini ir negalios neturini paaugli mergin vidins darnos veri vidurki palyginimas
Negali turinios
paaugls merginos
x

Negalios neturinios
paaugls merginos
x

Prasmingumas

12,47

1,46

13,86

Kontrol

12,65

1,94

Suprantamumas

15,76

1,82

Bendra vidin darna

40,88

2,76

VIDIN DARNA

t-testas
t

df

1,42

2,994

37

0,005

13,00

1,23

0,694

37

0,492

16,55

2,20

1,183

37

0,244

43,41

3,76

2,325

37

0,026

Reikmingumo lygmuo (p) 0,05

5 lentel
Negali turini ir negalios neturini paaugli vaikin vidins darnos veri vidurki palyginimas
VIDIN DARNA

Negali turintys
paaugliai vaikinai
x

Negalios neturintys
paaugliai vaikinai
x

t-testas
t

df

Prasmingumas

12,82

1,65

13,67

1,79

1,853

55

0,069

Kontrol

12,91

1,72

12,75

1,65

0,351

55

0,727

Suprantamumas

16,27

2,48

15,67

1,79

1,020

55

0,312

Bendra vidin darna

42,00

4,05

42,08

4,47

0,073

55

0,942

Reikmingumo lygmuo (p) 0,05

2,994, p=0,005) ir pagal bendr vidins darnos

lyg (t(37)=2,325, p=0,026). Negalios neturini
paaugli mergin grups veriai buvo auktesni. Tai
reikia, kad negali turinios paaugls maiau nei
negalios neturinios paaugls merginos vertina prisitaikymo prie pokyi poreik ir prasm bei pasiymi
emesne bendra vidine darna.
Palyginome negali turini ir negalios neturini
paaugli vaikin vidins darnos komponent ir vidins darnos lygio verius (5 lentel).

132

Kaip matyti 5 lentelje, negali turini ir negalios

neturini paaugli vaikin vidins darnos komponent ir vidins darnos lygio veriai nesiskiria.
Siekiant isiaikinti, kok gyvenimo bd yra pasirink paaugliai, isiaikintas j polinkis alingus
proius (rkym, alkoholio vartojim), sveik gyvensen (sportavim, sveik mityb).
Tiriamj pasiskirstymas pagal sportavimo danum pateiktas 1 pav.
Rezultatai rodo, kad labai dideli skirtum pagal
sportavimo danum tarp i grupi nra didiausia
abiejose grupse dalis kasdien sportuojantys paau-

Judjimo negali turini 1216 met paaugli vidins darnos ir elgsenos ypatumai

1 pav. Tiriamj pasiskirstymas pagal sportavimo danum (proc.)

gliai (38 proc. negali turini grupje ir 40proc.
sveik paaugli grupje). Kelis kartus per savait
sportuoja enkliai didesn dalis negalios neturini
paaugli (daugiau nei tredalis), o tarp negali turini paaugli kelis kartus per savait sportuojani tik
6proc. Negali turini paaugli grupje vienoda j
dalis (po 28proc.) sportuoja kelis kartus per mnes
arba i viso nesportuoja, o negalios neturini paaugli grupje ir sportuojani kelis kartus per mnes,
ir visai nesportuojani paaugli yra enkliai maiau
(atitinkamai 8,9ir 17,8proc.).
Patikrinome i skirtum statistin reikmingum
(6 lentel).
6 lentel
Tiriamj pasiskirstymo pagal sportavimo danum
palyginimas
2
Sportavimo danumas
14,997
Reikmingumo lygmuo (p) 0,05

df

0,002

Pearson Chi-Square testas parod, kad negali turintys paaugliai sportuoja reiau negu negalios neturintys paaugliai (p=0,002). Skirtumai pakankamai
yms ir statistikai reikmingi.

Tiriamj pasiskirstymas pagal sveikos mitybos

taisykli laikymsi pateiktas 2 pav.
2 paveiksle matyti, kad abiejose tiriamj grupse
didiausias procentas yra toki, kurie nesilaiko sveikos
mitybos taisykli. Negali turini paaugli grupje
apylygiai yra paaugli, kurie laikosi (30proc.), nesilaiko (36proc.) ir kartais laikosi (34proc.) sveikos
mitybos taisykli. Negalios neturini paaugli grupje tiek besilaikani (41,3proc.), tiek ir nesilaikani (47,8proc.) sveikos mitybos taisykli yra daugiau,
nei paaugli su negalia grupje, o kartais besilaikani maiau (tik 10,9proc.).
Patikrinome i skirtum statistin reikmingum
(7 lentel).
7 lentel
Tiriamj pasiskirstymo pagal sveikos mitybos
taisykli laikymsi palyginimas
2
Sveikos mitybos
7,262
taisykli laikymasis
Reikmingumo lygmuo (p) 0,05

df

0,026

Pearson Chi-Square testas parod, kad statistikai

reikmingas skirtumas rastas pagal sveikos mitybos
taisykli laikymsi kartais (p=0,026). Taigi enkliai

133

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Margarita Pileckait-Markovien, Jolita Pauktyt, Tomas Lazdauskas

2 pav. Tiriamj pasiskirstymas pagal sveikos mitybos taisykli laikymsi (proc.)

didesn dalis negali turini paaugli kartais laikosi
sveikos mitybos taisykli, palyginus su negalios neturiniais paaugliais (7 lentel).
Tiriamj pasiskirstymas pagal rkymo danum
pateiktas 3 pav.
Rezultatai rodo, kad skirtumai tarp grupi pagal rkymo danum nra enkls didiausi dal
abiejose grupse sudaro visai nerkantys paaugliai
56,5proc. negalios neturini paaugli grupje ir
70proc. negali turinij grupje. Rkani paaugli abiejose grupse taip pat yra apylygiai 14 proc.
negali turini grupje ir 19,6proc. negalios neturini paaugli grupje. Kartais rko 16proc. negali
turini ir 23,9proc. negalios neturini paaugli.
Patikrinome i skirtum statistin reikmingum
(8 lentel).
8 lentel
Tiriamj pasiskirstymo pagal rkymo danum
palyginimas
2
Rkymo danumas
3,393
Reikmingumo lygmuo (p) 0,05

134

df

0,335

Pearson Chi-Square testas parod, kad ie skirtumai nra statistikai reikmingi. Taigi grups pagal
rkymo danum nesiskiria (8 lentel).
Tiriamj pasiskirstymas pagal alkoholio vartojimo danum pateiktas 4 pav.
Rezultatai rodo, kad skirtumai tarp grupi pagal
alkoholio vartojimo danum nra enkls didiausi dal abiejose grupse sudaro paaugliai, visai nevartojantys alkoholio 62proc. negali turinij grupje ir 56,3proc. negalios neturini paaugli grupje.
Beveik vienoda dalis paaugli vartoja alkohol kelis
kartus per metus (negali turinij paaugli grupje 24proc., negalios neturinij 19,8proc.) ir
kelis kartus per savait (negali turini paaugli grupje 14 proc., negalios neturinij 13,5proc.).
Tarp negali turinij nebuvo toki, kurie vartot
alkohol kelis kartus per mnes bei kasdien, o negalios neturinij paaugli grupje j buvo atitinkamai
15,2 ir 3,1proc.
Patikrinome i skirtum statistin reikmingum
(9 lentel).

Judjimo negali turini 1216 met paaugli vidins darnos ir elgsenos ypatumai

3 pav. Tiriamj pasiskirstymas pagal rkymo danum (proc.)

4 pav. Tiriamj pasiskirstymas pagal alkoholio vartojimo danum (proc.)

135
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Margarita Pileckait-Markovien, Jolita Pauktyt, Tomas Lazdauskas

9 lentel
Tiriamj pasiskirstymo pagal alkoholio vartojimo
danum palyginimas
2
Alkoholio
vartojimo
12,433
danumas
Reikmingumo lygmuo (p) 0,05

df

0,014

Pearson Chi-Square testas parod, kad statistikai

reikmingas skirtumas rastas pagal alkoholio vartojim kelis kartus per mnes (p=0,014). Taigi kelis
kartus per mnes alkohol vartojani paaugli yra
tik negalios neturinij paaugli grupje, tarp negali turini paaugli toki nra.
io tyrimo rezultatai parod, kad negali turini
ir sveik paaugli bendra vidin darna nesiskiria. ie
rezultatai prietarauja A.Petrulyts su bendraautoriais
(2007) tyrimo rezultatams, kurie parod, kad sergantieji ltinmis ligomis suaugusieji pasiymi emesniu
vidins darnos lygiu. Taip pat A. Petrulyts su bendraautoriais tyrimo metu buvo rasta, kad ltinmis ligomis sergantys suaugusieji pasiymi emesniu vidins
darnos komponent sugebjimu kontroliuoti situacij ir prasmingumo rodikliais, taiau mokslinink tyrimo metu nebuvo nagrinjami vidins darnos veri
skirtumai pagal lyt.
io tyrimo metu irgi buvo nustatyta, kad negalieji paaugliai savo gyvenim vertina kaip maiau
prasming, taiau analiz pagal lyt parod, kad is
dsningumas galioja tik negalum turinioms merginoms. ie rezultatai sutampa su kit mokslinink
nuomone, kad ltine liga serganios mergaits daniau turi emocini problem, palyginti su sveikomis
bendraammis, bet is dsningumas negalioja berniukams [16], taip pat mergaits sunkiau veikia lig
[7]. Taigi io tyrimo rezultatai rodo, kad judjimo
negali turinioms merginoms ypa reikalinga psichologin parama formuojant vidin darn ir iekant
gyvenimo prasms.
io tyrimo metu gauti rezultatai prietarauja kit
tyrim [18] gautiems rezultatams, kad rimt sveikatos
problem turintys paaugliai daugiau rko. Taip pat
buvo nustatyta, kad negali turintys paaugliai reiau
vartoja alkohol ir daniau laikosi sveikos mitybos taisykli. Tai, kad negali turintys paaugliai reiau sportuoja nei negalios neturintys, galima paaikinti tuo,
kad Lietuvoje vis dar nepakankamai dmesio skiriama
negali paaugli lavinimui. io tyrimo ribotumu galima laikyti tai, kai sveikatos elgsenos ypatumai nebuvo nagrinjami pagal lyt.

136

Ivados
1. Negali turini ir negalios neturini paaugli
bendra vidin darna nesiskiria veri vidurki
skirtumai neyms ir nra statistikai reikmingi
(t(94)=1,373, p=0,173).
2. Vidins darnos ir jos komponent veri analiz pagal lyt rodo, kad negali turinios paaugls
turi emesnius bendros vidins darnos (t(37)=
2,325, p=0,026) ir jos prasmingumo komponento rodiklius, palyginti su negalios neturiniomis
merginomis.
3. Rezultatai rodo, kad skirtumai tarp grupi (turini ir neturini negalios paaugli) pagal rkymo
danum nra enkls ir grups pagal tai nesiskiria.
4. Nustatyta, kad skirtumai tarp grupi (turini ir
neturini negalios paaugli) pagal alkoholio vartojimo danum nra enkls: statistikai reikmingas skirtumas rastas tik pagal alkoholio vartojim kelis kartus per mnes (p=0,014). Kelis
kartus per mnes alkohol vartojani paaugli
yra tik negalios neturini paaugli grupje, tarp
negali turini paaugli toki nra.

Literatra
1. Alderman E., Lauby J., Coupey S. Problem behaviors in inner-city adolescents with chronic
illness // Journal of Developmental Behavioral
Pediatrics. Vol. 16, 1995, p. 33944.
2. Antonovsky A. Unravelling the Mystery of
Health. San-Francisco: Jossey-Bass, 1987.
3. Blum R. Sexual health contraceptive needs of
adolescents with chronic conditions // Archives
of Pediatrics & Adolescent Medicine. Vol. 151,
1997, p. 290297.
4. Blum R., Kelly A., Ireland J. Health-risk behaviors and protective factors among adolescents
with mobility impairments and learning and
emotional disabilities // Journal of Adolescence
Health. Vol. 28, 2001, p. 48190.
5. Fok K., Chair S. Y., Lopez V. Sense of coherence, coping and quality of life following a critical
illness // Journal of Advanced Nursing. Vol. 49
(2), 2005, p. 173181.
6. Forero R., Bauman A., Young L., Booth M.,
Nutbeam D. Asthma, health behaviors, social adjustment, and psychosomatic symptoms
in adolescence // Journal of Asthma. 1996,
Vol.33, p. 15764.
7. Hanna K. M., Guthrie D. W. Involvement in
health behaviors among youth with diabetes

Judjimo negali turini 1216 met paaugli vidins darnos ir elgsenos ypatumai

8.

9.

10.

11.
12.

13.

// The Diabetes Educator. Vol. 25 (2), 1999,

p.211219.
Leksell J. K., Wikblad K. F., Sandberg G. E.
Sense of coherence and power among people
with blindness caused by diabetes // Diabetes
research and clinical practice. Vol. 67 (2),
2005, p. 124129.
Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro ir Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro 2002m. liepos 12 d.
sakymas Nr.1329/368/9 Dl Specialij poreiki asmen sutrikim ir j laipsni nustatymo ir specialij poreiki asmen priskyrimo
specialij ugdymosi poreiki grupei tvarkos //
Valstybs inios. 2002, Nr. 84-3672.
Miauton L., Narring F., Michaud P. A. Chronic
illness, life style and emotional health in adolescence: results of a cross sectional survey on
the health of 1520-year-olds in Switzerland//
European Journal of Pediatrics. Vol. 162,
2003, p. 682689.
Petrulyt A. Jaunesniojo paauglio psichosocialin raida. Vilnius: Presvika, 2003.
Petrulyt A., Pileckait-Markovien M.,
Lazdauskas T. Ltinmis ligomis sergani ir
sveik suaugusij sveikatos kontrols lokuso ir
vidins darnos ypatumai // Psichologija. Mokslo
darbai. 2007, Nr. 35, p. 3241.
Savolainen J., Suominen-Taipale A., Hausen H.,
Harju P., Uutela A., Martelin T., KnuuttilaM.
Sense of coherence as a determinant of the oral
health-related quality of life: a national study

14.

15.

16.

17.
18.

19.
20.

21.

in Finnish adults // European Journal of Oral

Sciences. Vol. 113, 2005, p.3543.
Schnyder U., Buchi S., Morgeli H., Sensky T.,
Klaghofer R. Sense of coherence a mediator between disability and handicap? // Psychotherapy
and Psychosomatics. Vol. 68, no 2, 1999,
p.102110.
Suris J. C., Resnick M., Cassuto N., Blum R.
W. Sexual behavior of adolescents with chronic
disease and disability // Journal of Adolescence
Health. Vol. 19, 1996, p. 12431.
Suris J., Parera N., Puig C. Chronic illness and
emotional distress in adolescence // Journal of
Adolescence Health. Vol. 19, 1996, p. 153
156.
Swift P. Optimization of insulin treatment in
children // Annual Medicine. Vol. 29, 1997,
p.419424.
Tercyak K. P., Beville K. W., Walker L. R., Prahlad
S., Cogen F. R., Sobel D. O., StreisandR. Health
Attitudes, Beliefs, and Risk Behaviors Among
Adolescents and young Adults With Type 1
Diabetes // Childrens Health Care. Vol.34,
no3, 2005, p. 165180.
Vaiiulien A. Paauglio psichologija. Vilnius:
Presvika, 2004.
Zaborskis A., Makari J. Lietuvos moksleiviu
gyvensena: raida 19941998 metais ir vertinimas tarptautiniu poiriu. Panevys:
E.Vaiekausko leidykla, 2001.
ukauskien R. Raidos psichologija. Vilnius:
Valstybinis leidybos centras, 1996.

Summary
Margarita Pileckait-Markovien, Jolita Pauktyt, Tomas Lazdauskas
SENSE OF COHERENCE AND PECULIARITIES OF HEALTH BEHAVIOR
AMONG 1216 YEARS OLD ADOLESCENTS WITH AND WITHOUT
MOTIONAL DISORDERS
The aim of this survey was to analyze sense of coherence (SOC) and health behavior of adolescents with
physical disability (motional disorders). Orientation of Life Questionnaire by A. Antonovsky (19951987) and
Questionnaire for Health Behavior (made by authors) were used as evaluation tools. 96 1216 years old adolescents (mean age 14,38), 50 (17 girls and 33 boys) were disabled and 46 (22 girls and 24 boys) non-disabled
participated in the survey.
Results showed that sense of coherence of disabled and non-disabled boys didnt vary and difference wasnt
statistically significant (t=0,073, p=0,942). However, disabled girls tend to have lower level of SOC in comparison with non-disabled girls (t(37)=2,325, p=0,026).
The results also showed that differences between groups according to frequency of smoking werent statistically significant (p=0,355). Differences between groups according to alcohol consumption were found according to the alcohol consumption several times per month (p=0,014). Results showed that only non-disabled

137
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Margarita Pileckait-Markovien, Jolita Pauktyt, Tomas Lazdauskas

teenagers consumed alcohol several times per months, while disabled teenagers showed no evidence of this. It
was also found that disabled adolescents made sports more rarely than non-disabled (p=0,002), but statistically significant bigger part of disabled adolescents sometimes took healthy nourishment, in comparison with
non-disabled (p=0,026).
Got results showed that adolescents with motional disorders were not in the risk group because of addiction
but girls with motional disorders were recommended to get psychological help for finding meaning of their life
and sense of coherence formation.
Key words: sense of coherence, health behavior, adolescents, motional disorders
Vilniaus pedagoginis universitetas,
Psichologijos didaktikos katedra
teikta 2008 m. sausio mn.

138

Vida Palubinskien
INSTRUMENTINIS MUZIKAVIMAS KAIP ETNINIO IR
KULTRINIO TAPATUMO UGDYMO BDAS
Anotacija. Straipsnyje pateikiama mokslins metodins literatros apvalga. Atskleidiamas poiris
instrumentin muzikavim etniniais instrumentais
kaip priemon, padedani ugdyti etnin ir kultrin
tapatum. Nagrinjamos instrumentinio muzikavimo
etniniais instrumentais Lietuvos ir usienio mokyklose problemos. Apibendrinami tyrimo rezultatai.
Esminiai odiai: instrumentinis muzikavimas,
etninis ir kultrinis tapatumas, jaunimas, mokykla,
pedagogas.
vadas. Remiantis F.Barthu, tautinis identitetas
yra kolektyvinio pasirinkimo reikalas, istorinis projektas, kur turi atnaujinti kiekviena karta, atsivelgdama
savo poreikius ir aplinkybes. Tautinis identitetas yra
praeities pasirinkim rezultatas ir gali bti asmens
keiiamas [15].
Pastaruoju metu daug diskutuojama ir raoma
apie muzikinio, etninio bei kultrinio ugdymo kokybs gerinim. Taiau ugdyti mokini susidomjim
etnine muzika pedagogams ypa sunku, nes iandienin iniasklaida, atsivelgdama lengvo skonio klausytojus, anr suprieina su daug suvokimo pastang nereikalaujania iuolaikine populiarija muzika
[11, p. 94]. Pedagogai, norintys suadinti mokini
meil tautos kultrai, sprendia klausim, kaip turt
bti gyvendinamas ugdymo turinys, kad jis atitikt
reformuojamo Lietuvos vietimo keliamus udavinius. Atnaujinti mokytoj rengim orientuojant j
kintant mokytojo vaidmen ini visuomenje:
mokytoj ini turtoj ir perteikj keiia mokytojas mokymosi organizatorius, mokymosi galimybi
krjas, mokymosi patarjas, partneris, tarpininkas
tarp mokini ir vairi iuolaikini informacijos
altini. Kartu mokytojas dabarties visuomenje turi
ilikti ir ugdytojas, gyvenimo ties liudytojas, perduodantis tradicij bei mokantis j krybingai pltoti.
iuolaikinio vietimo keliami prioritetai mokytojo
vaidmen kardinaliai keiia, taiau jo reikmingumas
jokiu bdu nemaja. Ugdymo skm didia dalimi
priklauso nuo mokytojo pasirengimo, o muzikinis
ugdymas neatskiriama bendrojo kultrinio ir socialinio ugdymo dalis, gyvenimo bei darbo ini visuomenje kokybs ir skms prielaida [7, p. 6].
Vienas i pagrindini pedagogikos tiksl iandien
yra jaunimo etnins muzikins kultros ugdymas. Per

pataruosiuos deimtmeius ikilo nauja, alternatyvi

muzika, kurios komerciniai koncertai surenka pilnus
stadionus gerbj, nes jie jauia tokio anro muzikos
poreik <...>, tai labai pavojinga dl galimo klaidingo ar neapgalvoto pasirinkimo, takojamo aplinkos
veiksni [13, p. 44]. i padtis pedagogus pareigoja
rimiau irti program rengim bei j pasirinkimo
studijuoti naudingum.
Istorijos eigoje, kai Lietuvos nepriklausomybs
idja tapdavo reali, etninio ir kultrinio tapatumo
klausimams bdavo skiriamas ypatingas dmesys. Pastangos isaugoti lietuvi tautin smonjim, kruopiai puoselti savo tradicijas, paproius, kalb, etnin
muzik turjo daugiausia takos. Esmins lietuvi
tautin identitet yminios kategorijos buvo ir tebra: savivoka, kalba, praeitis, tautos dail [3, p. 108]
bei muzika, etniniai instrumentai. Tokiu etninio ir
kultrinio tapatumo simboliu buvo pasirinktos tradicins lietuvi kankls. Individams susitapatinimas su
kanklmis, tapo vienu i poymi ireikiani tautin tapatum ir kultrin savitum. Jos reikm buvo
tolygi tautinei savivokai, kalbai, istorijai [3, p. 109].
Instrumentinis muzikavimas etniniais instrumentais (ypa kanklmis) kaip vienas i tautins savimons
bd taip pat didele dalimi prisidjo prie lietuvi etninio ir kultrinio tapatumo isaugojimo [14, p. 81].
Todl manome, jog viena i jaunimo etninio ir
kultrinio tapatumo ugdymo veiksmingumo priemoni ir galt bti instrumentinis muzikavimas vairiais
etniniais bei kitais muzikos instrumentais.
Tyrimo objektas instrumentinis muzikavimas
etniniais instrumentais jaunimo etninio ir kultrinio tapatumo ugdymo bdas.
Tikslas itirti instrumentinio muzikavimo etniniais instrumentais padt ir galimybes Lietuvos mokyklose.
Tyrimo udaviniai:
1. Isiaikinti mokykl praktik, naudojant instrumentin muzikavim etniniam ir kultriniam tapatumui ugdyti.
2. Atskleisti jaunimo poir instrumentin muzikavim etniniais instrumentais.
3. Isiaikinti pedagog poir instrumentin muzikavim etniniais instrumentais pamokoje.
4. Palyginti Lietuvos ir usienio respondent nuomon mintais klausimais.

139
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Vida Palubinskien
Tyrimo metodai: mokslins metodins literatros apvalga, anketins apklausos apibendrinimas bei
palyginimas. Tyrimo duomenys apdoroti naudojant
SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programins rangos 12.0 versij.
Tyrimo rezultatai. Siekdama isiaikinti instrumentinio muzikavimo etniniais instrumentais tak
ugdant jaunimo etnin ir kultrin tapatum, 2007 m.
liepos 1720d. Kelms kultros ir folkloro centro surengtuose emaii etnomuzikavimo ir liaudies amat
vasaros kursuose autor atliko anketin apklaus.
anketos klausimus atsak 187 respondentai i
Lietuvos ir dviej usienio (Rusija, Kanada) valstybi.
Tai 167 respondentai i Lietuvos Respublikos, 14 i
Kaliningrado srities (Kaliningrado, Krasnoznamensko, Niemano, Sovietsko), 6 i Kanados (Toronto,
Vankuverio).
1 lentel
Respondent pasiskirstymas pagal vietov (n = 187)
Respondent
skaiius

Procentai

Lietuvos
Respublika

167

89,3

Kaliningrado
sritis (Rusija)

14

7,5

Vietov

Kanada

3,2

I viso

187

100,0

Tyrime dalyvavusiems usienio valstybi lietuviams labai trksta glaudesnio ryio su Lietuva. J
manymu, tokie etnomuzikavimo ir liaudies amat
kursai galt padti isibarsiusiems po pasaul tautieiams labiau suartti bei ilaikyti etnin ir kultrin
tapatum.
Etnin kultra, folkloras visais laikais buvo siejami su etniniu identikumu. Tautos etnin kultr
atsigrdavo ypatingais momentais: savo nepilnavertikumo ir pakilimo laikotarpiais [9, p. 9]. Galbt
todl etnokultriniai tyrinjimai pradti maose alyse, kurios buvo patyrusios svetimj viepatavim ir
priespaud. Jau pats faktas, kad kuriame nors pasaulio
kampelyje yra tyrinjama etnografija, folkloras ir visas
dmesys sutelktas etnin kultr rodo, jog ten jauiamas poreikis mginti apibrti tos alies ar rajono
moni ypating identikum [9, p. 9].
Poiris etnini ir kultrini vertybi teigiam
poveik ugdant jaunj mog ms visuomenje gyvavo visais laikais, net okupacinms struktroms grietai
reglamentuojant etnokultrines studijas. Etnokultrinis lavinimas nebuvo trauktas sovietinio laikotarpio

140

bendrojo lavinimo mokykl programas, taiau lituanistikos, muzikos vadovli autoriai (V.Krakauskait,
Z.Marcinkeviius, E.Balytis, E.Velika ir kt.), matydami etnins kultros tstinumo svarb, tautosakos,
etnins muzikos pavyzdius naudojo kaip mokymo
priemones tobulinti jaunimo kalb, lavinti atmint,
stiprinti dorov, gyti muzikins kalbos pradmenis.
Etnins muzikos studijos ypa patrauk jaunim sustiprjus Atgimimo sjdiui. Ne tik folkloriniuose, bet
ir stilizuotuose ansambliuose vis tviriau skambanti
liaudies daina kl lietuvi tautines ambicijas. Suaktyvjo Lietuvos istorijos studijos. Tautini ansambli
dalyviai siek atkurti istorini ami autentik: tautin kostium, lietuvi etnins dainos, instrumentins
muzikos, okio autentik pateikim, elgesio, dorovs
normas, atkurti draudiamas paprotines ventes ir
apeigas. Toks sustiprjs domjimasis tautos kultra,
stiprino moni etnin orientacij. Etnins kultros
sureikminimas pana poveik tautos atgimimui turjo XIXa. pabaigoje, XX a. pradioje bei pabaigoje.
Lietuvi etnins savimons isaugojimas, pozityvi tradicij, folkloro perimamumas ir sklaida didija dalimi priklauso nuo etnins kultros ugdymo
bendrojo lavinimo staigose [4, p. 83]. G.Kirdien,
remdamasi etnins kultros pedagog apklausa, teigia, kad nuslgus tautinio atgimimo bangai, etnins
kultros padtis bendrojo lavinimo staigose nuolat
blogjo ir dabar j galima vertinti kaip kritik, kadangi nesukurta valstybin etnins kultros ugdymo
sistema [4, p. 83]. Lietuvos vietimo reformos gairse pateiktas vienas svarbiausi alies vietimo udavini brandinti asmens tautin bei kultrin savimon ir nuostat, kad jis yra ne tik gimtosios kultros
vartotojas, bet ir jos krjas, atsakingas u jos raid bei
etnokultrinio identiteto isaugojim [6, p. 327].
Panaiai i problema sprendiama ir Lietuvos bendrojo lavinimo mokykl Bendrosiose programose ir
isilavinimo standartuose [2]. Programos vade kiekvienas atskir dalyk dstantis pedagogas pareigojamas utikrinti etninio identiteto isaugojim. Taiau
paioje programoje i integracija nesukonkretinta,
todl etnins kultros studijos paliekamos pedagog
nuoirai [1, p. 43].
Lietuvos valstybei spariai integruojantis Europos Sjung, kiekvieno pilieio pareiga yra saugoti
savo tautos etnin ir kultrin tapatum, siekiant visais
manomais bdais puoselti alies kultrines, menines
bei dvasines vertybes. Etnin muzika yra unikali, taiau pamau nykstanti vertyb. Europiniai pavyzdiai
patvirtina, kad menkas ar laiku neatkreiptas dmesys tautins muzikos isaugojim jau nemaai ali
padjo umirti savo liaudies dainas ir instrumentin
muzik. Tauta be tradicij tstinumo, be liaudies mu-

Instrumentinis muzikavimas kaip etninio ir kultrinio tapatumo ugdymo bdas

zikos yra tauta be savo veido [12, p. 42]. Perimti,
tsti bei saugoti tautos dvasines vertybes bei etnin ir
kultrin tapatum dabar gali tik jaunimas!
Etninis menas vienas pagrindini svert, lemiani etninio identiteto formavim globalizacijos
iki metu [13, p. 45]. Etnin muzika, daina, okis
atveria jaunimui etnines vertybes, suteikia gyvenimo
estetikos pagrind. Todl kiekvieno instrumentinio
(tautinio ir kt.) ansamblio veikla turi bti puoseljama, skatinama ir btinai remiama. Jei studijuodamas
mogus lanko meno kolektyv, groja, oka ar dainuoja
jame, tai ir nujs dirbti mokykl daniausiai usiima panaia veikla. Tokiu bdu skatina savo mokinius
muzikuoti. ie savo ruotu, stoj auktj mokykl,
vl eis groti meno kolektyvus bei vairios sudties
instrumentinius (tautinius ir kt.) ansamblius, kur gals ireikti save, praturtti dvasikai, susirasti daugiau
bendramini. O svarbiausia stiprs j etninis ir
kultrinis tapatumas. Taip is besisukantis ratas kels
ms etnin, muzikin ir, ne paslaptis, etin kultr,
ir taip susiformuos noras nuolat dalyvauti meninje
veikloje, o vliau peraugs poreik atitinkamai raikai
[13, p. 45].
Etnomuzikavimo ir amat vasaros kursuose Kelmje dalyvavo vairaus amiaus respondentai: 915
met mokiniai, 1923 met studentai ir didiausia
suaugusij grup: nuo 24, 34, 3858, 66 ir netgi 70
met amiaus. J profesijos irgi labai vairios: mokytojai (etnokultros, etnologijos, etikos, muzikos, dails,
technologijos, choreografijos, biologijos, lietuvi k. ir
literatros, angl k., pradinio ugdymo, kankli spec.,
akordeono spec.), bibliotekininkai, dareli aukltojos, valstybini staig tarnautojai (direktoriai ir pavaduotojai), urnalistai, verslo administratoriai, vadybininkai, ekonomistai ir t.t. Kaip jau minta anksiau,
didiausi respondent dal sudar bendrojo lavinimo
mokykl mokiniai ir mokytojai.
Lietuvos respondentai apima gana plai geografin amplitud. Daugiausiai respondent i Kelms
miesto ir rajono mokykl: Tytuvn, Lioli, Pakraanio, aukn, Krai, Kerkasi, Junkil, Laugali,
Stulgi, alpi, taip pat Akmens, Ventos (Akmensr.), Teli, agars (Jonikior.), Taurags, Klaipdos, Kretingos, Palangos, iauli, Bubi (iaulir.),
Kint (ilutsr.), Rokikio, Pasvalio, Radvilikio, Baisiogalos (Radvilikior.), Kauno ir Kaunor., Jonavos,
Kdaini, Marijampols, Vilniaus ir Vilniaus rajono.
Respondent i Lietuvos geografin pasiskirstymas
matyti 2 lentelje.

2 lentel
Lietuvos respondent pasiskirstymas (n = 167)
Respondent
skaiius

Procentai

Vakar Lietuva

126

75,4

Vidurio Lietuva

28

16,8

Pietvakari
Lietuva

3,0

Vietov

Piet Lietuva
I viso

4,8

167

100,0

Svarbiausias respondentams pateiktas klausimas buvo:

Ar jaunimo etninio ir kultrinio tapatumo ugdymas yra
aktuali problema iandienos visuomenje? Atsakymai
buvo vienareikmiai taip (99,5 proc.). Ir tik vienas respondentas atsak, kad i problema neaktuali ms visuomenje (0,5 proc.). Usienio lietuviams is klausimas ypa
aktualus. Kaliningrado srities (Rusija) lietuviai, ugdydami
etnin ir kultrin tapatum, susiduria su ymiai didesnmis problemomis nei Kanados lietuviai.
Ar reikia rpintis etninio ir kultrinio tapatumo
isaugojimu? visi respondentai atsak taip. Svarbu, kad respondentai, atsakydami susimstyt, kaip
ir kuo dar patys galt prisidti prie io ypa svarbaus
ms valstybei judjimo.
Buvo tiriamas jaunimo ir pedagog poiris instrumentin muzikavim etniniais instrumentais kaip
etninio ir kultrinio tapatumo ugdymo bd. Atsakym treij anketos klausim Kas labiausiai padeda
ugdyti jaunimo etnin ir kultrin tapatum? pasiskirstymas pavaizduotas 1 pav.

1 pav. Jaunimo etninio ir kultrinio tapatumo ugdymo

veiksniai (proc.)
Respondent nuomone, labiausiai asmenybs etnin ir kultrin tapatum ugdyti padeda instrumentinis muzikavimas etniniais instrumentais
vairiuose ansambliuose 56 (29,9 proc.), tada eima 41 (22,0proc.), mokykla 35 (18,7 proc.),
etnoinstrumentins ekspedicijos 32 (17,1 proc.).

141

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Vida Palubinskien
Keletas respondent pabr etnins muzikos koncert ir festivali lankymo ir dalyvavimo btinum 23
(12,3 proc.).
Malonu, kad mokini ir mokytoj nuomon
svarbiausiais klausimais visikai sutapo! Instrumentinis muzikavimas etniniais (ir kt.) instrumentais kaip
vienas i etninio ir kultrinio tapatumo ugdymo bd
uima labai svarbi viet respondent atsakymuose.
Tuo labiau, kad is ugdymo bdas gali bti labai skmingai taikomas tiek eimoje, tiek vairi pakop
mokyklose (bendrojo lavinimo, auktojoje ar muzikos), tiek tarp draug.
Vilniaus pedagoginio universiteto dain ir oki
ansamblio viesa jaunimas bsimieji mokytojai.
Tai dkinga dirva stebti, kaip veikla ansamblyje ir
meno kolektyvo poveikis dalyviui, yra palanks profesinms pedagogo kokybms tarpti [5, p. 21]. J.Kisielyts-Sadauskiens [5, p. 1824] atliktas tyrimas rodo,
jog studentus, dalyvavusius ansamblyje (okusius,
dainavusius, grojusius) daniau lydi profesin skm:
didelis respondent skaiius uima vadovaujamas pareigas (50 proc.), mokytojai turi ymiai auktesnes profesines kategorijas (59 proc.). Neturi kategorijos vos
14 proc. apklaustj. Todl manoma, kad muzikavimas orkestro ar instrumentinio ansamblio sudtyje ne
tik ugdo etnin ir kultrin tapatum, bet ir padeda
pedagogini bruo tobuljimui [5, p. 22].
Kaip svarbiausias vertybines nuostatas mogaus
gyvenime respondentai nurod: etnini ir kultrini
tradicij saugojim ir rpinimsi j tstinumu, antruoju santarv eimoje, toliau sveikat, draugyst, naudingum kitiems, pripainim ir pagarb tarp moni.
Suaugusij ir jaunimo nuomons materialins gerovs ir malonum klausimais kardinaliai isiskyr. Pirmj atsakymai pateko skiltis nesvarbu arba visikai
nesvarbu, o antrj labai svarbu ir svarbu. Nors
iuolaikinis jaunimas yra gana pragmatikas ir j poiris
supant pasaul kiek kitoks nei 4050-mei, taiau vis
dlto pagrindins vertybins nuostatos yra tos paios.
Palyginimui pateikiame Lietuvos ir usienio jaunimo bei pedagog poir instrumentin muzikavim
etniniais instrumentais, kaip etninio ir kultrinio tapatumo ugdymo bd.

2 pav. Lietuvos respondent poiris instrumentin

muzikavim

142

3 pav. Usienio respondent poiris

instrumentin muzikavim
Tiek Lietuvos, tiek usienio respondent atsakymai adekvats. Teigiamas poiris (98,2
95,5proc.) muzikavimas etniniais instrumentais
tikrai padeda ugdyti jaunimo tautin identitet ir tik
0,6 proc. Lietuvos respondent mano, kad toks ugdymas nereikalingas.
Instrumentinio muzikavimo etniniais instrumentais reikalingumas ir reikmingumas, ugdant jaunimo
etnin ir kultrin tapatum, atskleistas ir E.Radvilaviiens magistro darbe (darbo vadov doc. dr. V.Palubinskien) [10, p. 48].

4 pav.Instrumentinis muzikavimas per pamok

Didioji apklaust respondent (pedagog) dalis
(76,2 proc.) tiek kaimo, tiek miesto vietovse mano,
jog instrumentinis muzikavimas tautiniais instrumentais per pamok tikrai padeda ugdyti jaunimo etnin
ir kultrin tapatum.
Didiausias dmesys ugdant etnin kultr, etnin ir kultrin tapatum skiriamas Kauno mieste.
Pedagogai jaunimo muzikalum bei iprusim ugdo
pasitelkdami kankles bei kitus etninius muzikos instrumentus.
Labai grau, kad kartu su mokiniais etniniais instrumentais ansambliuose groja ne tik patys mokytojai
(Vyturio, P.Maioto, ilo, Palemono, Dobkeviiaus,
Atalyno, iburio, M.aliaus, Panemuns, uolo,
J.Gruo ir kt. mokyklose), bet ir vaik tveliai bei kai
kurie mokykl pedagogai.
Todl nenuostabu, kad Kauno zonos mokiniai,
skambinantys etninmis kanklmis ir puiantys skuduius, sudaro didiausi Dain veni Ansambli
vakaro Vilniaus kaln parke dalyvi dal.
Paskutin deimtmet, ypa Auktaitijoje, jauiamas modifikuot tradicini suvalkiei, o emaitijoje tradicini emaitik kankli renesansas. Upali

Instrumentinis muzikavimas kaip etninio ir kultrinio tapatumo ugdymo bdas

(Utenosr.) kanklinink stovyklos ansamblis Skambantys kankleliai (105 dalyviai, vadov A.Motuzien) ir Maeiki kanklinink stovyklos ansamblis
Lai skamba emaitikos kankls (146 dalyviai, vadov J.Dobravolskien) taip pat nepamainomi Dain
vents Kankli popiets Vilniaus Skargos kieme / v.
Jon banyioje koncerto dalyviai.
Ypa diugu, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau
mokytoj, tikr savo tautos patriot, kurie, kaip minta anksiau, rengia vasaros stovyklas ir jose moko
instrumentinio muzikavimo btent etniniais instrumentais, taip paddami ugdyti jaunimo etnin ir kultrin tapatum.
Apibendrinus duomenis galima teigti, kad pagrindiniai jaunimo etninio ir kultrinio tapatumo ugdymo
veiksniai yra: instrumentinis muzikavimas etniniais instrumentais vairios sudties ansambliuose (29,9 proc.),
eima (22,0 proc.), mokykla (18,7proc.), etnoinstrumentins ekspedicijos (17,1 proc.), etnins muzikos koncert ir festivali lankymas ir dalyvavimas (12,3 proc.).
Lietuvoje is judjimas po truput atsigauna ir
plinta, taiau nepakankamai greitai. vairi sudi
ansambliuose vis dar trksta norini muzikuoti etniniais instrumentais ir ne tik jais... Todl i problema
kol kas lieka aktuali. Galimyb ugdyti jaunimo tautin
identitet per instrumentin ansamblin muzikavim
taikoma ne tik Lietuvoje. i patirtis jau gana seniai
taikoma ir kit ali praktikoje (pvz., ansamblinis
kankliavimas Suomijoje). Todl, atsivelgiant spariai vykstanius globalizacijos procesus, ypa svarbus
vietimo tikslas ugdyti jaunj kart etnini tradicij dvasia [8, p. 113].

Ivados
1. Lietuvos mokyklose instrumentinis muzikavimas
skmingai taikomas kaip etninio ir kultrinio tapatumo ugdymo bdas.
2. Tyrimas parod, kad jaunimo etnin ir kultrin tapatum ugdyti padeda instrumentinis muzikavimas
etniniais instrumentais vairi sudi ansambliuose.
3. Pedagog teigimu, instrumentinis muzikavimas
etniniais instrumentais per pamok padeda ugdyti
etnin ir kultrin tapatum.
4. Lietuvos ir usienio respondent manymu, platesnis instrumentinis muzikavimas padt labiau
suartti, umegzti glaudesn ry su tautieiais ir
Lietuva, taip pat ilaikyti bei ugdyti etnin ir kultrin tapatum.

2.
3.
4.
5.

6.
7.

8.
9.
10.

11.

12.

13.

14.

Literatra
1. Baltrnien M., Palubinskien V. Moksleivi
tautins savimons ugdymo etnine muzika kai

15.

kurie aspektai // Liaudies kultra. Vilnius:

LLKC, 2005, Nr. 2, p. 4246.
Bendrosios programos ir isilavinimo standartai.
Priemokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas. Vilnius: AC, 2003.
epaitien A. Liaudies menas ir tautinio tapatumo krimas // Primityvumas mene. Vilnius:
Gervel, 1999, p. 106133.
Kirdien G. Etnins kultros ugdymo padtis
bendrojo lavinimo staigose // Liaudies kultra. Vilnius: LLKC, 2004, Nr. 4, p. 8384.
Kisielyt-Sadauskien J. Mgjikas tautinis ansamblis: kolektyvo ir asmenybs derm // Tautin muzika ir jaunimas : mokslins metodins konferencijos praneimai. Vilnius: LLKC, 2004, p. 1824.
Lietuvos vietimo reformos gairs. Vilnius:
AC, 1990, p. 327.
Matonis V., Baltrnien M., Abramauskien J.,
Palubinskien V., ekuvien H., KirliauskienR.
Ankstyvasis ir pradinis muzikinis ugdymas /
Naujos studij programos apraas. Vilnius:
VPU KMEI, 2006. 89 p.
Palubinskien V. Kankliavimas kaip moksleivi ugdymo bdas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose // Pedagogika. T. 66 (2003), p. 108114.
Pocius Gerald L. Tautinis identikumas ir folkloras // Liaudies kultra. Vilnius: LLKC, 1993,
Nr. 2, p. 911.
Radvilaviien E. Mokinio asmenybs etnikumo ugdymas mokant skambinti kanklmis muzikos mokykloje : magistro darbas. Vilnius:
VPU, 2006. 71 p.
Strakien D. Muzikinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje: daniausi mokytoj darbo bdai muzikos klausymosi metu // Pedagogika.
T.66 (2003), p. 94100.
Vainorien R. Tautins muzikos integravimas
iuolaikin jaunimo ugdym: aktualijos ir problematika // Tautin muzika ir jaunimas : mokslins
metodins konferencijos praneimai. Vilnius:
LLKC, 2004, p. 4243.
Voronovien M. Liaudies instrument mokymo
specifika rajono muzikos mokykloje // Tautin muzika ir jaunimas : mokslins metodins konferencijos praneimai. Vilnius: LLKC, 2004, p.4446.
aycee . Cyace kankls a
paee oeceoc oco
yyp II oo XIX . I oo
XX . // Reionls valodas msdienu Eirop :
starptautisks zinatnisks konferences materili.
Rzekne: Rzeknes Augstskola, 2004, p.8093.
http://lt.wikipedia.org/wiki/identitetas

143
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Vida Palubinskien
Summary
Vida Palubinskien
PLAYING INSTRUMENTAL MUSIC AS A WAY OF DEVELOPING ETHNICAL
AND CULTURAL IDENTITY
One of the basic objectives of contemporary pedagogy is developing youths national musical culture. In the
course of history, when the idea of Lithuanian independence used to become realistic and tangible, special attention was paid to identity issues. The efforts to sustain and to thoroughly foster our traditions, customs, language
and ethnical music had the greatest impact on the development of Lithuanian peoples national awareness.
The essential categories characterising the Lithuanian national identity have been and remained self-awareness,
language, customs, folk art, and ethnical instruments. The Lithuanian traditional instrument, kankls (zither)
has been chosen as one of the above-described symbols of identity. For individuals, identifying oneself with a
kankls has become a feature expressing national identity and cultural distinction. Playing instrumental music
in ensembles using ethnical instruments (especially the kankls) has also greatly contributed to preserving of
Lithuanian traditions and national identity, as a way of national awareness.
The traditions of playing instrumental music in ensembles are quite old and deep-rooted in Lithuania.
Ethnical instruments (the kankls, reed-pipes, pan flutes, etc.) have been always regarded as a symbol of national
awareness. Therefore, continuity and dissemination of related traditions and their application in various aspects
contributes, at least partially, to the possibility of preserving national values and developing national identity.
Playing instruments in ensembles helps young people develop their musical listening skills and memory, get
more matured spiritually, as well as form aesthetic feelings and artistic understanding of music.
For educators, the ability to play different ethnical instruments is helpful in the respect of having more
variety in their classes, involving the learners in extracurricular activities, and making closer acquaintances with
the pupils and their parents.
The possibility to develop the national identity of young people by means of playing in ensembles is exploited not only in Lithuania. This kind of experience has been used quite long in the practices of other countries
(e.g. playing zithers in ensembles in Finland). Therefore, in the rapid course of globalisation processes, it is of
great importance to educate the young generation in the spirit of national traditions.
Key words: playing instrumental music, ethnical and cultural identity, youth, school, educator.
Vilniaus pedagoginis universitetas,
Muzikos katedra
teikta 2008 m. sausio mn.

144

Aurimas Medonis, Vincentas Blauzdys

INI POREIKIS IR POVEIKIS FIZINEI SAVIMOKAI
Anotacija. Straipsnyje nagrinjamas X klass vaikin susidaryt ir atliekam fizini pratim kompleks
skatinamasis kno kultros ini poreikis. Jis aptariamas remiantis Bendrosiomis kno kultros programomis ir isilavinimo standartais. io tyrimo objektas yra
mokini fizinio ugdymo turinio ir metodikos dalis, o
svarbiausia, jis yra siejamas su mokyklos veikl grindianiomis vertybmis ir siekiais, iuolaikine fizinio
ugdymo(si) holistine kryptimi.
Esminiai odiai: inios, fizini pratim kompleksas, savimoka.
vadas. Keiiantis visuomens egzistavimo formoms, kinta ir vietimo sistemos reikalavimai, nes
jos struktriniai elementai (ugdymo tikslai, turinys
ir kt.) taikosi prie pasaulio pokyi. Dabar alies ugdymo institucij pastangos daugiau krypsta mogaus
problemas: demokratij, humanizm, pilietikum, nes
Lietuva, atgaivindama ir pltodama Europos kultros
ir demokratijos, politinio, ekonominio ir socialinio
gyvenimo tradicijas, naujoves, vertybes, sitraukia
kultrin ir technologin iuolaikinio pasaulio raid
[2; 10; 15]. Todl ir kno kultra kaip mokomasis dalykas bendrojo lavinimo mokyklose pagrstai kreipiama
sprsti iandieninio mogaus problemas [3;4;21]. Taigi
ugdant mokin gyventi demokratinje santvarkoje ypating reikm gyja jo gebjimas painti save, suprasti
ir panaudoti kno kultros pamok teikiamas galimybes stiprinti sveikat, gyti svarbi gyvenime kno
kultros ini bei jas prasmingai taikyti.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vairi ali (ES, tarp j ir Lietuvos) faktiniai
duomenys rodo, kad mokini fizinis aktyvumas maja [7; 8; 20], daugja sveikatos sutrikim ir lig [7;
14; 18], fizikai silpn ugdytini [7; 21]. Todl labai
prasmingi kno kultros profilaktiniai udaviniai
stiprinti ugdytini sveikat, juos ugdyti fizikai ir
dorovikai. Siekiant iuos udavinius gyvendinti svarbu turti ini, kaip pasirinkti ugdymosi turin ir imanyti technologijas, kad formuotsi teigiamas ir smoningas kiekvieno poiris sportin veikl ir lavt
vienas i sveikatos pagrind fizins ypatybs.
inoma, lavinti fizines ypatybes ir stiprinti sveikat
galima taikant fizini pratim kompleksus. Kai kurie j
taikymo aspektai per kno kultros pamokas yra tirti
ankstesns vietimo sistemos slygomis. Nuo 2003m.
kno kultros mokytojams pradjus dirbti pagal
LRvietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus kokybs
reikalavimus Isilavinimo standartus fizini pratim

kompleks taikymo lavinant fizines ypatybes sampratos

kaita ir socialinis veiksmingumas baigiantiems pagrindin mokykl mokiniams maai tyrintas, o tiksli
duomen, susijusi su nagrinjama tema, ES ir kitose
alyse yra nedaug.
Tyrimo hipotez. Probleminis tyrimo klausim
remiantis literatros analize formulavimas leidia tiktis, kad Xklass vaikinas, atlikdamas asmenikai susidaryt fizini pratim kompleks, ugdysis teigiam
poir sportin veikl ir tvirtins fizins savimokos
pagrindus.
Tyrimo objektas fizini pratim komplekso turinys ir jo metodika siekiant lavinti(s) fizines ypatybes
per kno kultros pamokas bei laisvalaikiu.
Tyrimo tikslas nustatyti kno kultros ini poreik ir poveik vaikin fizins savimokos pltotei.
Tyrimo udaviniai:
Isiaikinti X klass vaikin inias apie fizines ypatybes ir j lavinimo(si) technologijas.
Suinoti X klass vaikin nuomon apie kno
kultros pamok turin, fizini pratim naud ir
savimok bei jos rezultatus.
Itirti X klass vaikin savarankiko darbo poreik
per kno kultros pamokas.
Tyrimo metodai
Ugdomasis pedagoginis eksperimentas atliktas nuo
2006m. sausio 9d. iki 2006m. gegus 22d.
vienoje Vilniaus gimnazijoje ir Vilniaus bendrojo
lavinimo vidurinje mokykloje. Jame dalyvavo 59
Xklasi pagrindins medicinins fizinio pajgumo grups vaikinai. Atsitiktiniu bdu kiekvienoje
mokykloje buvo pasirinktos eksperimentins ir
kontrolins klass.
Nepriklausomas kintamasis sukurta nauja fizini
ypatybi lavinimo(si) per kno kultros pamokas bei
laisvalaikiu metodika, kuri grindiama paties vaikino
sudarytu fizini pratim kompleksu siekiant lavinti
pasirinktas fizines ypatybes. i metodika didino kno
kultros inias, tvirtino savimok, nes dirbta kryptingiau asmenybs ugdymui taikant bendradarbiavimo
metod: kno kultros ir socialiniai gebjimai pltoti
ugdant individuali atsakomyb ir teigiam tarpusavio priklausomyb. Ji buvo taikyta eksperimentins
(E1 trijose klasse) grups vaikinams. E1 grups
vaikinams, kitaip nei kontrolins (E2 keturiose klasse) grups, per 2 savaitines kno kultros pamokas

145

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Aurimas Medonis, Vincentas Blauzdys

buvo galima rinktis pratimus i pateikt variant, taip
pat sugalvoti sav pratim. Be to, jiems fizini pratim kompleks rekomenduota atlikti ir laisvalaikiu
bent vien kart per savait. E2 grups vaikinai dirbo
prastai kno kultros pamok turin komponuojant tradicines fizini ypatybi lavinimo priemones ir
metodik sporto aidimus.
Anketin apklausa ratu atlikta 2006m. iem (sausio mnes) ir 2006m. pavasar (gegus mnes). Itirti 24Vilniaus gimnazijos ir 35Vilniaus
bendrojo lavinimo vidurins mokyklos Xklass
pagrindins medicinins fizinio pajgumo grups
vaikinai.
Apklausos tikslas isiaikinti tiriamj vaikin
inias apie fizines ypatybes ir j lavinimosi technologijas bei itirti savarankiko darbo poreik ir turin per
kno kultros pamokas.
Statistin analiz. Anketins apklausos rezultat
skirtumai vertinti taikant Chi kvadrato () kriterij. Tyrimo duomenys apdoroti STATISTICA ir
MSExcel kompiuterinmis programomis.
Tyrimo rezultatai ir j aptarimas. Fizinio ugdymo
procesas per kno kultros pamokas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos patvirtint Bendrj program ir isilavinimo
standart (2003). Ms tyrimo metu atlikta anketin
apklausa atskleid, kaip ios programos ir isilavinimo
standartai yra integruoti X klass vaikin fizinio ugdymo proces.

Dauguma vaikin ino, kokias fizines ypatybes

lavinasi per kno kultros pamokas (1pav.). Tiksliai
inojo 25,0 proc. pirmojo ir 29,2 proc. antrojo tyrimo
metu E1 bei 40,0 ir 20,0 proc. E2 grups vaikin,
numan 70,8 ir 58,3 proc. E1 bei 51,4 ir 57,1 proc.
E2 grups vaikin. Taiau tiksli vis fizini ypatybi
pavadinim negaljo parayti n vienas X klass vaikinas. Daugelis vaikin vardijo tik po vien ar kelias
fizines ypatybes.
Panai situacija buvo ir papraius vardyti silpniau
ilavintas savo fizines ypatybes. Dauguma X klass vaikin negaljo vardyti savo silpniau ilavint fizini
ypatybi pavadinim: 54,2 ir 37,5 proc. E1 bei net
71,4 ir 68,5 proc. E2 grups vaikin. Atsakymo skirtumas tarp E1 ir E2 grups vaikin po ugdomojo eksperimento buvo statistikai reikmingas (p<0,05).
Dauguma vaikin mano, kad fizines ypatybes per
kno kultros pamokas geriausia lavintis aidiant imoktus sporto aidimus. T teig 62,5 ir 75,0 proc. E1
bei 45,7 ir 74,3proc. E2 grups vaikin (p<0,05).
Be to, paaikjo, kad n vienas E1 grups tiriamasis
negalvojo, jog fizines ypatybes per kno kultros pamokas geriausia lavintis atliekant tam tikr vien pratim. Tai rodo iek tiek geresn j iprusim nei E2
grups tiriamj.
Tiriamieji teig, kad namuose fizines ypatybes geriausia lavintis atliekant: tam tikr vien pratim 4,2
ir 20,8 proc. E1 bei 14,3 ir 11,4 proc. E2 grups vaikin; kelis pratimus i karto 58,3 proc. E1 bei 60,0 ir
20,0 proc. E2 grups vaikin. Tarp E1 ir E2 grups vai-

1 pav. Fizini ypatybi, kurias vaikinai lavinosi per kno kultros pamokas, inojimo procentinis skirstinys

146

ini poreikis ir poveikis fizinei savimokai

kin nuomons po ugdomojo eksperimento nustatytas
statistikai reikmingas skirtumas (p<0,05). Geriausia
fizines ypatybes lavintis susidarius individual fizini
pratim kompleks. Abu kartus t teig 20,8 proc. E1
bei 14,3 ir 68,5 proc. (p<0,05) E2 grups vaikin.
domus faktas: po mokslo met taip teigiani E2 grups tiriamj skaiius ne tik reikmingai iaugo, bet ir
reikmingai skyrsi nuo E1 grups vaikin skaiiaus.
I vaikin atsakym paaikjo, kad 33,3 ir
12,5proc. E1 grups bei 17,1 ir 22,9 proc. E2 grups apklaustj namie fizini ypatybi nesilavina. Vis
dlto iek tiek padaugjo E1 grups tiriamj, atliekani fizini pratim kompleks, o E2 grupje sumajo.
Norint taikyti lavinimosi technologijas btinos inios. Deja, esmini ini apie fizini ypatybi lavinimosi technologijas tirti vaikinai turi maai. T yra pastebj ir kiti tyrjai. I.Zuoziens (1998), K.Kardelio
ir kt. (2001) teigimu, auktesnij klasi mokini
ini lygis apie kno kultr ir sport yra labai emas.
iek tiek daugiau mokiniai gali pasakyti tik apie sporto aidimus. Todl norint, kad mokiniai gyt daugiau
ini apie kno kultr ir sport, reikt juos labiau
skatinti domtis ja, per kno kultros pamokas suteikti kuo daugiau ini.
Tyrimu nustatyta, kad dauguma abu kartus
58,3proc. E1 bei 57,1 ir 58,3 proc. E2 vaikin palankiausiai vertino per kno kultros pamokas aidiamus sporto aidimus. Kitas pamok turinys juos

domino maiau. Tai gali bti ir bendrojo lavinimo

mokykloje vykstani pokyi padarinys. Kaita neaplenk ir mokini fizinio ugdymo(si), todl bandoma
demokratinti ir humanizuoti kno kultros pamok
turin bei taikomus ugdymo metodus, o propaguojant
naujovik poir kno kultr gerbiama nuomoni vairov [5; 16].
Tyrimo rezultatai rodo, kad X klass vaikin inios, gaunamos apie fizini pratim naud organizmui, yra skirtingos. Nustatyta, kad nemaa dalis tiriamj 37,5 ir 50,0proc. E1 bei 37,1 ir 28,6 proc. E2
grups vaikin labai domisi sveikata patys. Paaikjo,
kad 20,8ir 16,7 proc. E1 bei 17,1 ir 34,3 proc. E2
grups vaikin daugiausia ini apie fizini pratim
naud organizmui gauna i kno kultros mokytoj
per kno kultros pamokas.
Ityrus paaikjo, kad daugumos vaikin poiris
savimok teigiamas (2 pav.).
J per kno kultros pamokas palankiausiai vertino dauguma: 50,0 ir 75,0 proc. E1 bei 60,0 ir 68,6
proc. E2 grups tiriamj. Per eksperimentin laikotarp net statistikai reikmingai (p<0,05) sumajo
E2 grupje tiriamj, kurie neinojo savo poirio
savimok.
Savimoka procesas, kurio metu individas su ar
be kit pagalbos rodo iniciatyv: nustatant mokymosi poreikius, formuluojant mokymosi tikslus, identifikuojant mogikuosius ir materialinius iteklius,
pasirenkant ir gyvendinant tinkamas mokymosi

2 pav. Poiris savimok per kno kultros pamokas (proc.)

147
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Aurimas Medonis, Vincentas Blauzdys

strategijas, vertinant mokymosi rezultatus [12]. Savimoka tikslinga, savarankika, autonomin mokymosi subjekto veikla, skirta gyti inias, jas suvokti,
pltoti vaizduot, tvirtinti kategorijas ir svokas, formuotis mokjimus ir gdius [6].
Galima teigti, kad savimok skatina individo ir
aplinkos veiksniai, kurie sveikaudami tarpusavyje ir
veikdami ta paia kryptimi sustiprina motyvacij. Vadinasi, fizinio ugdymo turinys turt bti orientuotas
ne iorinius, o daugiau vidinius individo veiksmus,
jo psichologin, dvasin srit. Jis turi padti asmeniui
susiformuoti pasaulir, vertybines nuostatas, sitikinimus apie kno kultr [13].
Mokini nuomon apie savarankik darb per
kno kultros pamokas vairi (3 pav.).
Dauguma vaikin nort, kad per kno kultros
pamokas bt daugiau dirbama savarankikai. Tai
prielaida manktintis namie. 37,5 ir 50,0 proc. E1 ir
40,0 proc. E2 grups vaikin nort, kad per kno
kultros pamokas bt daugiau dirbama savarankikai. Dalis vaikin galvojo kitaip. Nenorini savarankikai dirbti per kno kultros pamokas buvo: 16,7 ir
29,2 proc. E1 bei 28,6 ir 11,4 proc. E2 grups vaikin. Net 45,8 ir 20,8 proc. E1 bei 31,4 ir 48,6 proc.
E2 grups vaikin apie savarankik darb per kno
kultros pamokas neturjo nuomons (buvo neapsisprend), taiau po eksperimentinio poveikio neapsisprendusi E1 grups vaikin sumajo (p<0,05). Tai
rodo teigiam E1 grups vaikin fizinio ugdymo(si)
motyv kaitos tendencij.

Deja, anot A.Vilko, J.Rakauskiens (2005),

iandieninio formaliojo vietimo kaitos ir mokiniui
danai nepalankios aplinkos slygomis, pasigendama
moksliniais tyrimais pagrst rekomendacij, kaip
veiksmingiau paveikti mokini savarankiko manktinimosi ir organizuoto sportavimo motyvacij, gerinti
j poir kno kultr, pltoti vairias fizinio aktyvumo formas. Vienas i klausim sudarant slygas individualybei skleistis, skatinant saviraik, yra tai, kad
sudtinga atsivelgti brendimo laikotarp, individual asmenybs poir, skirtumus, polinkius, interesus
ir gebjimus, diferencijuoti skirting mokini fizin
ugdym per kno kultros pamokas, kad teigiamas
poiris fizin aktyvum ilikt ilgam [9; 16].
rodyta, kad pagrindinis VXII klasi mokini
savarankiko manktinimosi ir sportavimo motyvas
yra hedonistinis malonumo jausmas, o dl nepakankamai isivysiusios motyvacijos maai tiktina, kad
ugdytiniai reguliariai manktintsi [17].
Anketins apklausos rezultatai atskleid, kad ugdomasis eksperimentas turjo teigiamos takos formuojant X klass vaikin poir apie fizini ypatybi
lavinimosi technologijas, pageidaujam kno kultros
pamok turin, fizini pratim naud, savarankik
manktinimsi. Be to, E1 grups tiriamj atsakymai
anketos klausimus parod, kad j kno kultros ir
sveikatos inios labiau atitinka Bendrj program ir
isilavinimo standart (2003) X klass esmini gebjim bei pasiekim turin nei E2 grups vaikin.

3 pav. Mokini noras daugiau savarankikai dirbti per kno kultros pamokas (proc.)

148

ini poreikis ir poveikis fizinei savimokai

Tyrimo rezultatai patvirtino T.Rowlando (1990),
V.Blauzdio, L.Bagdoniens (2007) nuomon, kad
fizinio ugdymo proceso skm priklauso nuo gebjim prasmingai organizuoti ir derinti veiklos pobd
bei turin. Sunkus, dideli fizini ir psichini pastang reikalaujantis fizinio ugdymo modelis ugdo negatyvi fizinio aktyvumo motyvacij ir yra pasmerktas
neskmei. Todl fizinis ugdymas turt pltoti vertybes ir veiklos bdus, bti prasmingas ugdytiniui ir tik
toks bdamas jis taps veiksminga asmenybs ugdymo
bei saviraikos priemone [3].
Paaikjo, kad kryptinga, nuosekliai sudaryta fizini ypatybi lavinimo sistema, kuri remiasi natraliu
jaunuolio fiziniu aktyvumu, jo fizinmis galimybmis ir
poreikiais, gerina jo poir savimok per kno kultros
pamokas, skatina daugiau gauti ini i kno kultros
mokytoj ir todl didina pasitenkinim kno kultros
pamokomis. Pasitvirtino darbin prielaida, kad asmenikai susidarytas fizini pratim kompleksas gerins poir
sportavim, o svarbiausia tvirtins fizins savimokos
pagrindus. Vis dlto btina paymti, kad dalies tirt
vaikin inios prie ir po eksperimento iliko prastos. Todl kno kultros mokytojams, remiantis Bendrj kno
kultros programa ir isilavinimo standartais (2003), reikt veiksmingiau teikti, o ugdytiniams smoningiau ir
kokybikiau stengtis gyti ini apie kno kno kultr,
jas prasmingiau panaudoti.

Ivados
1. Nustatant X klass vaikin inias ir j pokyius dl
ugdomojo eksperimento poveikio atskleista, kad
dauguma tiriamj neinojo n vieno tikslaus fizins ypatybs pavadinimo ir negaljo vardyti savo silpniau ilavint fizini ypatybi. Vis dlto du tredaliai tiriamj numan ar tiksliai inojo, kokias fizines
ypatybes lavinasi per kno kultros pamokas.
2. iek tiek padaugjo abiej grupi tiriamj, teigiani, kad fizines ypatybes per kno kultros pamok geriausia lavintis aidiant sporto aidimus,
o namuose atliekant vien tam tikr pratim (E1
grup) ir individual fizini pratim kompleks
(E2 grup). Be to, nuo 33,3 iki 12,5 proc. sumajo E1 grups mokini, kurie teig, kad namie
fizini ypatybi nesilavina, kai toki E2 grupje
padaugjo nuo 17,1 iki 22,9 proc. Abiej grupi
vaikinai palankiausiai vertino sporto aidimus, aidiamus per kno kultros pamokas. Tik po vien
abiej grupi mokin neinojo atliekam fizini
pratim naudos, o kiti i naud daniausiai inojo tiek, kiek jiems ini per pamokas suteik kno
kultros mokytojas. Pagerjo, ypa E1grups tiriamj, poiris savimok per kno kultros
pamokas ir pasitenkinimas jos rezultatais.

3. Savarankik darb per kno kultros pamokas

palankiausiai vertino 50,0 proc. E1 ir 40,0proc.
E2 grups vaikin. Jo poreikis per kno kultros
pamokas padidjo.
4. Abiej grupi tiriamieji nenori daugiau inoti
apie fizin savimok nei ino iuo metu. Jie labiau
nori didinti aktyvum per kno kultros pamokas, pradti lankyti sporto treniruotes.

Literatra
1. Bendrosios programos ir isilavinimo standartai:
priemokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas. Vilnius: vietimo aprpinimo centras,
2003.
2. Bitinas B. Hodegetika: aukljimo teorija ir technologija. Vilnius: Kronta, 2004.
3. Blauzdys V., Bagdonien L. Mokini teigiamo
poirio kno kultr kaip mokymosi dalyk
ugdymas, didinant jo prasmingum : monografija. Vilnius: VPU, 2007.
4. Blauzdys V., Vilkas A. Influence of knowledge
of physical training the physical fitness of girls
and boys at the third class of gymnasium //
Movement and health: proceedings. Opole:
University of Technology, 2006, p.93102.
5. Blauzdys V., Vilkas A. Kno kultros ini poveikis gimnazijos mokini fiziniam perengtumui// Ugdymas. Kno kultra. Sportas. 2007,
Nr.1(64), p.1015.
6. Champy P., tv C., Durand-Prinborgne C.
Dictionnaire encyclopdique de lducation et de
la formation, 2 d. Paris: Nathan Universit,
2000.
7. Europos Bendrij Komisija. Baltoji knyga. Dl
Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms sprsti
[interaktyvus] [irta 2007 m. spalio11d.].
Briuselis, 2007. Prieiga per internet: <http://www.
rmc.lt/Document/Baltoji%20knyga-LT.DOC>.
8. Jukelien V. Sveikata ir fizinis aktyvumas.
Vilnius: VPU, 2003.
9. Kardelis K., Kavaliauskas S., Balzeris V.
Mokyklin kno kultra: realijos ir perspektyvos: monografija. Kaunas: LKKA, 2001.
10. Lukien M. Jungtys. Vilnius: Alma littera, 2000.
11. Rowland T. Exercise and childrens health.
Champaign, IL: Human kinetics, 1990.
12. veikauskas V. Mokymosi teorijos. Savimoka
[interaktyvus] [irta 2007m. rugsjo29d.].
Kaunas: KMU, 2007. Prieiga per internet:
<http://www.kmu.lt/pm/data/teorijos.pdf>.
13. Tamoauskas P., Potelinien S., Karoblis P.,
PovilinasA. Student fizinis ugdymas Lietuvos auk-

149

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Aurimas Medonis, Vincentas Blauzdys

tosiose mokyklose humanistins pedagogikos kontekste // Sporto mokslas. 2004, Nr. 2, p. 6873.
14. Vaitkeviius V., Bakanovien T., Milinien L.
iauli miesto bendrojo lavinimo mokykl ugdytini popamokins veiklos, laisvalaikio ir savijautos tyrimas // Visuomens sveikata. 2005,
Nr.4(31), p.4447.
15. Vasiliauskas R. Vertybi pedagogika: valgos
vertybi ugdymo teorij ir praktik. Vilnius:
VPU, 2005.
16. Vilkas A. Paaugli fizini gebjim ir funkcinio
pajgumo kaita dl fizinio ugdymo ir vairi fizini
krvi: habilitacijos procedrai teikiam mokslo
darb apvalga, socialiniai mokslai, edukologija
(07S) / VPU. Vilnius: VPU 1-kla, 2005.

17. Vilkas A. Rakauskien J. VXII klasi mergaii poirio kno kultr formavimasis ir kaita// Sporto mokslas. 2005, Nr.3, p.6771.
18. Zaborskis A. Makari J. Lietuvos moksleivi
gyvensena: raida 19941998 metais ir vertinimas tarptautiniu poiriu. Panevys:
E.Vaiekausko l-kla, 2001.
19. Zuozien I. Kno kultros ir sveikos gyvensenos
ini taka moksleivi fiziniam aktyvumui: daktaro disertacija / LKKA. 1998.
20. ilinskien E., Gudinskien V. Gyvensena ir
aplinka. Vilnius: VPU, 2003.
21. Lietuvos Respublikos kno kultros ir sporto strategija 2005 2015 metams// IVLietuvossporto
kongresas. Vilnius: LSIC, 2005, p. 3872.

Summary
Aurimas Medonis, Vincentas Blauzdys
THE NECESSITY AND EFFECT OF KNOWLEDGE TO SELF-EDUCATION
This article is analysing the influence of individually chosen physical exercise complex to the 10th grade
schoolboys knowledge necessity. The object of this study the content and method of physical education lessons. The research is mainly associated with the values and aspirations at the secondary school, as well as with
holistic direction of modern physical education.
The purpose of the research is to evaluate physical education knowledge effectiveness and necessity to the
10th grade schoolboys self-education.
Fifty-nine schoolboys who belong to the main medical physical ability group and attend one of Vilnius gymnasium and one of Vilnius secondary school took part in the educational experiment. Schoolboys were chosen
casually and distributed into experimental and control classes.
Independent variable new method of improving physical features was designed in order to increase individually chosen physical exercise complex. This method improved physical education knowledge, established
self-education, since the process was focussed to educate personality applying the method of collaboration.
Physical education and social abilities were developed in order to educate personal responsibility and positive
interdependence. The experimental program was applied to group E1 (3 classes). E1 group, differently from
E2 group, could chose physical exercises from the list and also formulate their own physical exercises. Besides,
for group E1 it was recommended to do physical exercises in pupils free time at least once a week. Group E2
(control group 4 classes) had the same physical education lessons as earlier. Physical education lessons of group
E2 consisted of traditional method of improving physical features and sport games.
Research methods used are the following: analysis of literature, questionnaire and statistical analysis.
The survey shows the attitude of the 10th grade schoolboys towards physical features, practicing technologies, the content of physical education lessons as well as independent work out during the lessons.
Results of the questionnaire show us that educational experiment had positive influence on forming 10th
grade pupils attitude and opinion about physical features practicing technologies, the content of physical education lessons, independent work out during the lessons and the benefits of physical exercises.
The hypothesis that the 10th grade schoolboys working out with individual performance physical exercise complex
will improve selected physical features, develop positive opinion about sport, healthy life style and strengthen deliberate independent work out is confirmed. However, it is essential to indicate that a part of investigated schoolboys
knowledge was poor. That is why physical education teachers can use the General Physical Education Programme and
Education Standards (2003) in order to efficiently educate their schoolboys, and, on their hand, pupils can more deliberately, more qualitatively get awareness about physical education and use the gained information meaningfully.
Key words: knowledge, individually chosen physical exercise complex, self-education.
Vilniaus pedagoginis universitetas,
Kno kultros teorijos katedra
teikta
2007 m. lapkriio mn.
150

Juozas Vytautas Uzdila

EIMOTYROS KAIP DALYKO POVEIKIS STUDENT
MATRIMONIALINMS NUOSTATOMS
Anotacija. Akademiniam jaunimui skaitomi eimotyros dalykai (familistika, eimos pedagogika, eimos tyrimas ir konsultavimas, eimos terapija ir kt.)
daro teigiam poveik j pai, kaip bsim sutuoktini, nuostatoms, kurios ia vadinamos matrimonialinmis. Nuostata nusiteikimas ir pasirengimas
bdingoje situacijoje (renkantis sutuoktin, sudarant
santuok, pradjus eimin gyvenim, susilaukus vaik) veikti prastiniu bdu. Atvelgiant pasmons
parengt tam tikru bdu reaguoti aplink ir jos silomas situacijas, pereinama prie smoningo, doroviniais
imperatyvais saistomo reagavimo ir veikimo.
VPU socialins pedagogikos specialybs studentams skaitomos kurso ,,eimos tyrimas ir konsultavimas paskaitos, kaip rodo atliktas kokybinis tyrimas,
daro pozityv poveik klausytoj nuostatoms: dalykas
nurungia susiklosiusias stereotipini reagavim sistemas, o ypa gyvenim kartu nesusituokus, kerting
reagavim eimoje, plaukim pasroviui (darysiu kaip
kiti, pairsiu, kaip viskas susiklostys). Smons lkuriavimo bsen keiia kita rytingos parengties,
vadovavimosi pasirinkimo situacijose tokiomis maksimomis, kurios gali bti visuotinai pripaintos.
Tyrimo duomenys rodo student matrimonialini
nuostat reljefus, j dorovin argumentacij ir pasiryim vadovautis dorovinmis vertybmis.
Esminiai odiai: nuostata, matrimonialins
nuostatos ir elgesys, vertyb, maksima, imperatyvas,
vertybini nuostat reljefas, ugdymo poveikis student matrimonialinms nuostatoms.
Problema ir jos interpretacijos naujumas. iandienos Lietuvoje susiklosiusi nepalanki tautos ilikimui ir gyvybingumo pltotei situacija: statistikos ir
demografijos metraiai [1; 7] fiksuoja nuo 1994m.
pradjus mati gimstamum (kasmet 1,1 natralaus prieaugio 1000 gyventoj, o nuo 2001m. spartaus majimo tai 2,5 prieaugio 1000 gyventoj
[1, p. 39]. 2005 m. gim 30,5 tkst. vaik, o mir
43,8tkst. moni. Nuo 2005m. ribotas prieaugis
1000 gyventoj ymimas 4,0 [1, p.39]. 2006m.
pirm kart (pirm vaik aut.) gimdanios moters
vidutinis amius buvo 24,24 m., o apskritai gimdyvi
vidutinis amius pasiek 27,25 m. rib [1, p. 77]. Dl
plintanio gyvenimo kartu nesusituokus, arba kohabitacijos, spariai, tiesiog per kelerius metus augo pa-

gimdyt nesantuokini vaik procentas (2005 m. j

gim 28,4proc.). Santuokos ir ituok rodikliai taip
pat nepalanks: 2005m.susituok 19938 poros, o
isiskyr 11097 poros [7, p.55]. Dl to Lietuvoje
gausja nepiln eim. Vien 2005m. su vienu i tv
liko 9,9tkst., o 20002005m. 62,4tkst. vaik
[7, p. 44].
Demografin situacija Lietuvoje liudija ne tik santuokos ir eimos kriz, bet ir neveiksmingai vykdom
valstybs pagalbos eimai politik, ypa per menk jaunimo rengim santuokai ir eimai. Lietuvos auktojo
mokslo sistema ioje srityje, tenka konstatuoti, taip pat
skiria nepakankam dmes, o mokslininkai, skaitant
edukologus, tik retkariais tiria student vertybines
nuostatas ir j kaitos tendencijas [3; 12]. Nepavyko aptikti, kad bt tirtas eimotyros kaip dalyko poveikis
studento poiriui (nuostatoms) santuok ir eim,
arba matrimonialins nuostatos (lot. matrimonialis,
matrimonium santuoka). Matrimonialins tai santuokins (su santuoka susijusios) nuostatos. Galt bti
alia matrimonialini nuostat vartojamas kitas odis
tai su familija arba eima (lot. familia eima) susijusios nuostatos. Taiau pastarasis odis nra prastas ir
socialiniuose moksluose, juolab edukologijoje, vartojamas. Beje, familistin nuostata, j pavartojus gaut dar
kit prasm ne tik su eima, bet ir jos mokslo esybe
su familistika (eimotyra) siejamos nuostatos. Todl
ia paliekamas odis matrimonialin nuostata, tiksliausiai perteikianti t student, kuri amiaus vidurkis 20m. ir kurie dar nesusituok, vertybines reakcijas,
santuokos sudarymo motyvus ir tolimesn gyvenim j
pai kuriamose eimose.
Akademiniam jaunimui pirmoji universaliosios
arba egzistencins saviraikos pakopa meil, atvedanti santuok. Sudaroma santuoka teisina j meil.
Tai gera pradia, kurios pagrindu pereinama dsning gyvenimo tsin ir nauj jo kokyb eimin
gyvenim.
Tyrimo tikslas atskleisti studentams dstomo
dalyko ,,eimos tyrimas ir konsultavimas pozityv
poveik j matrimonialinms nuostatoms.
Tyrimo udaviniai:
1) patikrinti studentams dstomo dalyko ,,eimos
tyrimas ir konsultavimas poveik j matrimonialinms nuostatoms, kurios savo esme yra dorovinio pobdio;

151
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Juozas Vytautas Uzdila

2) vedus nauj, matrimonialins nuostatos, samprat, ianalizuoti jos semantik, turinio struktr ir
raikos formas;
3) nustatyti, kokiomis vertybms studentai, aikindami savo matrimonialines nuostatas, teikia prioritetus (i ia santuokos ir eimos vertybs);
4) surasti ir ianalizuoti student nuostat imperatyvum, o ypa j geb formuluoti maksimas,
turinias visuotin prasm, bei pasiryim jomis
vadovautis;
5) remiantis analizs duomenimis, daryti ivadas apie
bsim socialini pedagog reflektavimo priklausomyb nuo pasmons ir smons, esamybs ir
deramybs, tai yra teigti j samprotavim bipoliarin struktr ikart nuoirdi ir konjunkrik
orientacij;
6) parengti ivadas, kuriomis remiantis bt galima
tobulinti dalyko program ir dstytojo sveik su
studentais akademinio darbo metu.
Tyrimo metodologija. vedus nauj svok matrimonialin nuostata, ikyla btinumas j metodologikai (teorikai) pagrsti. Be abejons, svarbu yra
doktrinikas tam tikros filosofijos atmainos poiriu
nuostatos vaidmens asmenybs struktroje aikinimas,
i mogikj poreiki kylanios motyvacijos, elgesio
pasirinkimo galimybi ir priimam sprendim bei j
pasekmi vertinimas. L.Jovaia teigia: Tenkinant
poreikius konkreiose gyvenimo situacijose susikloto stereotipins reakcij sistemos, kurios tampa parengtimi vienodai veikti prastinje situacijoje [5, p.
136137]. Toki, pasmonin parengt stereotipikai
reaguoti aplink L. Jovaia vadina nuostata. Teigdamas nuostat reversij (senos nuostatos virsm nauja
nuostata), autorius velgia atskir poelgi ir itis gyvenimo prasmi darbo, mokymosi sistem nuostatas ir j kait.
Socialiniuose ir humanitariniuose moksluose
nuostatos danai pavadinamos dar ir kitaip, btent:
motyvaciniu planu, dorovine pozicija, vidiniu planu,
asmenybs kryptingumu, moraline maksima, dorovine vertybe. Suprantama, tam tikruose kontekstuose
nuostatos svoka ir jai giminingos kitos svokos gali
bti aikinamos ir taip pat, ir skirtingai. Antai fenomenologin filosofija, teigianti smons intencionalum, nuostatoms teikia ne tik psichologin prasm, bet
ir prieastin subjekto ir objekto santyk, t.y. aikina,
kaip smon ,,nukreipta objekt, teigia, kad ,,tarp
suvokianiojo proto ir to, k jis suvokia, yra neiardoma vienyb [8, p. 22]. Redukuojant fenomenologin
poir, tikt teigti, kad mokymo procese, kurio metu
aikinama Lietuvos santuok ir eim esamyb ir teigiama (tai intencionalumo pabrimas) j deramyb (kokios santuokos ir eimos turt bti), sudaroma

152

prielaida suvokianiojo subjekto mogikj jausm,

vertybi, praktik rpesi ir pareig gamai vientisumui [8, p. 45].
Vyraujanti per paskaitas mokslin nuostata siaurina studento patyrimo skal: netiesiogiai veria klausytoj atmesti tai, kas nra tapatu lietuvikajai santuokos
ir eimos tradicijai (kohabitacija ar pakrikusi eima),
kas labai privatu ar egoistikai siaura (hedonistin
meil ir kt.). Todl mokymo metu pradedamas ignoruoti ar paprasiausiai keisti ankstesnis patyrimas ir,
suprantama, jo pagrindu turtos nuostatos. Sutelkiant
dmes tai, kas eimoje yra svarbiausia (meils grandinin reakcija, prokreacija, pasitikjimo ir abipuss
pagalbos stiprjimas, tv saviraika ir auginam bei
aukljam vaik paanga), auga matrimonialinio pasirinkimo racionalumas. Todl natralij nuostat
apie pasaul keiia kita, filosofin nuostata, raginanti
matyti tokio socialinio reikinio kaip santuoka ir eimos funkcionavimas platesn kontekst.
Katalikikoje filosofinje antropologijoje ios
doktrinos bdingoje katalikiko personalizmo atmainoje ypa didelis, netgi, tenka manyti, pabrtinas
dmesys skiriamas nuostatai. Teigdamas empirins ir
fenomenologins nuostatos netapatum, K. Wojtya
kelia klausim, kas konkreiu atveju tiesiogiai mogui
duota. tai autorius atsako aikindamas, kad duotas
jutimais patiriamas pavirius tos bties, kuri vadinu mogumi, ar ir pats mogus [13,p.55]. Toji
duotyb, j transformavus asmens santyk su svarbiu
jai kito asmens pasirinkimu, igyvenamas abipusi reakcij ir jausm kompleksas. mogus suvokia
save kaip tam tikr praktik turintis subjektas. Lygiai
kaip jis suvokia veiksm pasirinkim ir pat veikim.
Tai paliudija jo pasirinkim subjektyvum bei i to
plaukiant veiksnum. Pasirinkimas, veikimas (aktai),
pasekmi vertinimas vieninga dinamin struktra, kuri sudaro nuostatos tai veiksmingas asmens
santykis su veikimu [13]. Atsivelgiant gyvenimikj patyrim, nuo jo redukavimo su mokslo pagalba
auktesn lygmen, kinta asmens vertybins nuostatos: neautentikos nuostatos tampa autentikomis,
neutralumo nuostatos tampa aktyvaus dalyvavimo,
prieikumo perauga solidarumo. Tokioje kismo
grandinje nuostatos isigrynina, tampa autentikos...
Kartu dinamiko veikimo struktroje nuostatos gali
kitaip, negatyviai rastis ir varijuoti: i aktyvaus dalyvavimo (i nuostatos veikti) tapti nesikiimo nuostata, i
subjektyviai reikiamos konformistine nuostata.
Studentams skaitomos eimotyros paskaitos, dstytojo deklaruojamos (dl jo paties intencionalaus
nusiteikimo) matrimonialins pairos santuok ir
eimos krim gali lemti student nesikiimo ir konformistines (tai veidmainiko solidarumo su dstyto-

eimotyros kaip dalyko poveikis student matrimonialinms nuostatoms

ju) nuostatas. Beje, pastarj tez galima rodyti tik atlikus tyrim, t.y. j patvirtinti arba atmesti. Remiantis
metodologinmis valgomis ir fenomenologiniu
metodu, kildinta tyrimo hipotez: student matrimonialins nuostatos dl ,,eimos tyrimo ir konsultavimo dalyko turt kisti labiau pozityvija linkme
(autentikti, racionalti), taiau kartu gyti slepiam
konformistin ar net atviro prieikumo atspalv. Mat
mokymo procese, velniai tariant, taikoma pedagogin intervencija, kuri gali bti sutikta ne tik palankiai,
bet ir prieikai.
Tyrim pobdis, argumentavimas ir metodai.
Tyrimas atliktas 2007 m. rudens semestro metu. Vilniaus pedagoginio universiteto socialins pedagogikos specialybs II kurso studentams treij semestr
skaitytos ,,eimos tyrimo ir konsultavimo kurso paskaitos (paskaitas skait io straipsnio autorius, seminarus ved asistent R.Ilgnien). Dalyko program
pareng disciplin kuruojantis profesorius ir suderino
su pratybas vedania asistente (dl straipsnio apimties
programa ia detaliau neapraoma aut.). Studentams, iklausiusiems eiolika valand paskait, buvo
skirta savarankika uduotis parayti penkias maksimas (subjektyvias elgesio taisykles), kuriomis jie patys
ada vadovautis sudarydami savo santuok ir praddami eimin gyvenim. Prayta rayti reikiant savo
nuomon ir taikant imperatyvo form: adu rinktis..., Pradsiu santuokin gyvenim..., Elgsiuosi
taip, kad... , Vadovausiuosi... Dl konfidencialumo
nutarta po rainiu nerayti vardo ir pavards. Apsiribota silymu, jei respondentai nori, paymti savo
ami ir lyt (rao vaikinas ar mergina).
Silymas rayti darb maksimos forma grstas
metodologiniu principu: moralin studento kultr
lemia maksimos, t.y. subjektyvios elgesio taisykls,
kurios, anot I. Kanto, ukerta keli blogiems proiams <...> ir lavina prot [6,p.56]. Kelta prielaida,
kad studentas, raydamas tok darb, turt pasijusti
savo pasirinkimo, kuris jo laukia, taisykli krju ir j
vykdytoju (vykdaniuoju subjektu). Maksimos forma
savaip aktualizuoja dorovines nuostatas ir joms suteikia autentikumo.
Tad tyrimo metodai taikyti tokie: filosofins ir
mokslins literatros, skirtos problemai aptikti, jai
suformuluoti ir pagrsti, analiz; pedagoginis student stebjimas; student rainys, palydintis skaitomo
dalyko suvokim ir ini transformavim; tyrimo
rezultat (raini) analiz ir sintez (apibendrinimas,
palydimas ivad ir diskusini klausim bei tolesns
tyrimo metod rengimo ir paties tyrimo perspektyvos).
Manyta, kad toks tyrimas yra kokybinio pobdio: pirmiausia parengiama dalyko programa, po to

dalykas studijuojamas ir galiausiai tiriamas dalyko poveikis student matrimonialinms nuostatoms.

Tyrimo rezultatai (student raini parametrin analiz). Rainio, kaip kokybinio tyrimo metodo,
instrukcija parayti maksim forma penkias nuostatas vykdyta imtu procent. Tik vieni ra glaustai,
o kiti labiau ipltojo (r. toliau cituojamus student samprotavimus). Suprantama, student paraytos
penkios maksimos nei galjo, nei turjo sutapti. Todl
studentai para kelis kartus daugiau maksim. Kiek
j buvo parayta, sunku tiksliai rodyti. Todl ia teigiama: j daugiau negu penkios ir jas analizuojant taikomi daugiau negu penki parametrai. Beje, maksimos
raytos laikantis per paskaitas gvildent eimos gyvenimo etap, kaip antai: ikisantuokins meils (arba
meils, atvedanios santuok tai dorovinio santuokos sudarymo motyvo), santuokos ir jos ritualo civilinio ir banytinio (vieno etapo akcentuojamos dvi
formos), vaik gimdymo, auginimo ir aukljimo (nuo
pirmo iki paskutinio...). Ir ia studento orientacija
tolimesnius gyvenimo eimoje etapus nutrksta dl
suprantamos prieasties: rao jaunimas, kuriam rpi
saviraika. Todl brandos met etapo, kai eim vienas
po kito palieka vaikai, ir juolab senatvs etapas lieka
vaikus ileid gyventi vieni du tvai, studentai neanalizuoja. Taip pat studentai neaprao ir atsirandani
eimos krizi, neitikimybs atvej, pribrendusi skyryb. Jie rao apie tai, kas jiems dabar aktualu mylti
ir bti mylimiems, i meils sudaryti santuok, darniai joje sugyventi...
Pirmas matrimonialinio nusiteikimo parametras
kurti santuokin gyvenim su mylimu mogumi:
adu itekti tik u mylimo mogaus;
Sieksiu susirasti vyr, kuris bus vertas mano, kaip antrosios puss, vardo;
Stengsiuosi susirasti tok vyr, kuris atsakingai irt
santuok ir eim;
Mano santuoka turs bti i meils;
Isirinksiu tinkam vyr, kuris bt pakankamai isilavins ir protingas;
Du mons turi bti itikimi vienas kitam knu, mintimis ir siela... visa esybe;
Stengsiuosi bti pakanti ir imokti priimti mylim mog su visomis ydomis.
I raini turinio galima apie daug k sprsti: rao
dauguma mergin, romantiku vilgsniu jos vertina
ateit, save auktai (oriai) vertina ir lygiai taip vertina
partner. Tad nuostatos orientuotos labiau deramyb
negu esamyb. Ir tokia reakcija visikai suprantama:
mstantysis subjektas nra links prognozuoti neskmi, krizi, lkesi neisipildymo. Vyrauja jaunatvikas maksimalizmas, labiau racionalaus prado negu
iracionalaus (i pastarojo galt rastis nihilizmas)

153
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Juozas Vytautas Uzdila

saistomas samprotavimas, nuspalvintas optimizmo
gaida.
Antras matrimonialini nuostat parametras pradti vyro ir monos arba santuokin gyvenim tik
susituokus (n vienas i raiusi student nepritaria
kohabitacijai):
Santuoka bus tvirtas sprendimas;
Ms meil tvirtins banytin ir civilin santuoka;
eim kursiu tik susituokusi;
Nepritariu neregistruotai santuokai;
Stengsiuosi iki santuokos negyventi susidjusi;
Sieksiu, kad santuoka bt teisikai teisinta;
Gyvensiu tik susituokusi su vyru;
Norsiu, kad odis santuoka bt gerbiamas ir nenuvalkiojamas.
Geros pradios arba santuokos, kaip teisintos dorovins meils, motyvas akcentuojamas daugumoje
raini. Kartu is parametras paliudija kai kuri student konformistines nuostatas. Pokalbio metu dar
iki rainio kai kurios students, ypa vakarini studij
skyriaus, pabr, kad jos jau gyvena neregistravusios santuokos, bet rengiasi greitai susituokti (kohabitacija virs santuoka). Tad konformistins nuostatos
neivengiamos: viena student gyvenimo patirtis,
o kita mstymo arba racionalioji patirtis. Pirmum
studentai skiria deramybei, t.y. ne tam, kas gyvenime
jau vyk, o tam, kas turi vykti (santuoka bus sudaryta). Pedagoginis student reakcij ir nuostat stebjimas papildo ir savaip koreguoja rainiuose dstomus
samprotavimus: n vienas studentas(-), pradjs(-usi)
eimin gyvenim nesusituokus, kohabilitacijos nevadina santuokos alternatyva. Respondentai sitinkin,
kad jie santuok teisins civilinje institucijoje ir banyioje.
Civilins ir banytins jungtuvs ne vien ritualas (ceremonija). Nors mauma, bet dar svarbiau, kad
patys studentai akcentavo banytins santuokos pirmenyb (treias matrimonialini nuostat parametras).
Nuostata susituokti banyioje (priimti santuokos
sakrament) susieja ikart dorovin ir religin motyvus. Kaip studentai savo vertybin mstym integruoja religin motyv, priklauso ne tik nuo j pai
dalyvavimo religins bendruomens gyvenime, bet ir
nuo <...> tyrimo metodikos. Antai A.Grabauskien,
pasinaudodama V.erniaus, atlikusio dviem pjviais
Kauno mokytoj vertybini nuostat tyrim, apklaus (1999 ir 2005 m. atitinkamai 65 ir 41 VPU studentus) bsimus mokytojus, kurie, paprayti ivardyti
4 jiems svarbiausias vertybes, nurod siningum,
nuoirdum, moksl, meil [3, p. 51]. Suprantama,
tokio tyrimo metu, kai studentui suteikiama galimyb
reikti vertybin santyk tik su kai kuriomis vertybmis, daug kas svarbaus, pavyzdiui, religija, gali likti

154

nuoaly. Maa galimybi religij akcentuoti, kai taikoma tyrimo metodika, kuri tokias vertybes eliminuoja
i aksiologijos sferos (tai didelis nesusipratimas, kuris lydi kai kuriuos pedagoginius tyrimus).
Filosofai ir psichologai, pagal hierarchij pateikdami vertybes, sudaro j piramides ir taip jas ranguoja
nuo emesnij iki aukiausij. Atsivelgiant vertybes, akcentuojami asmenybs subrendimo lygmenys.
Egzistencializmo pradininkas S. Kierkegaardas akcentavo tris individo gyvenimo kelio etapus estetin,
etin ir religin. Pasilikti estetiniame lygmenyje tai
nepakilti aukiau juslumo, etinis lygmuo egzistuoti
pasaulyje suvokus apsisprendimo btinyb (santuoka
ir pasirinkta profesija yra tvirto dalyvavimo tikrovje
garantai), o pasirinkti religin lygmen tai dalyvauti aukiausiame tikrovs suvokimo lygmenyje [10,
p.4345]. Nors Dievas reikalauja visomis jgomis
(savo jgomis!) siekti etinio apsisprendimo, bet palieka laisv suvokti, kad be tikjimo ir malons negalime
nieko.
Filosofai, hierarchizuodami vertybes, vieni lieka
itikimi S. Kierkegaardo pradtai tradicijai ir vertybi
piramids virnje rao religines vertybes, o kiti
etines. Edukologai, orientuodamiesi filosofines doktrinas, taip pat vieni atlieka vertybi analiz plaiau
(drauge su religinmis vertybmis), o kiti siauriau
(be religini vertybi). Toks rakursas vedamas dl to,
kad kai kuri student rainiuose reikiama nuostata sudaryti tvirt banytin santuok. Taigi j nuostata saistoma religini motyv hierarchijos (tai ketvirtoji matrimonialini nuostat paradigma):
Banytin santuoka labai svarbu;
Susituokti noriau tik banyioje, nes, mano nuomone,
santuok rmuose santuoka paymima labai sausai;
Esu tikinti, todl santuoka banyioje man labai svarbi;
Susituoksiu vis pirma katalikikoje banyioje, ir tik
vliau santuok rmuose, nes man svarbiau sudaryti
santuok prie Diev.
Pagaliau toji student matrimonialin nuostata
(pagal eils tvark penktoji), kuri tikt dl reikmingumo vadinti centrine tai gyventi darn ir harmoning gyvenim eimoje:
Stengsiuosi, kad eima bt kaip vienas tvirtas kumtis;
eimoje vyraus supratingumas vienas kito atvilgiu;
mona ir vyras turi bendradarbiauti, remti vienas kit
tiek dvasikai, tiek materialiai;
Stengsiuosi padaryti, kad mano eima bt darni ir joje
kiekvienas asmuo jaustsi laimingas;
Noriau, kad asmenys mano eimoje bt atviri vienas
kitam.
ioji nuostata pavadinama centrine dl jos funkcionavimo gyvenime aktualumo: tik darni eima gali
ilikti sveika ir ilgaam, tik darnioje eimoje vaikai i-

eimotyros kaip dalyko poveikis student matrimonialinms nuostatoms

auginami dorais monmis. Darna eimoje garantuoja
stabil ir pasiturim gyvenim. Pagaliau nuostata kurti darn gyvenim, jeigu ji palydima patirties ir mokjimo, kaip tai manoma daryti (pasiekti), daug k
negatyvaus gali padti eliminuoti sumainti skyryb
skaii, vaik apleistum ir beglobikum, pagerinti
vaik aukljim eimoje. Matrimonialins nuostatos kursiu darni eim struktr, kaip bus matyti
toliau, sudaro apeliacija net 25 dorovines vertybes
(tiek akcentuota vertybi, suprantama, vis raiusi
student, o ne kiekvieno atskirai). Darnos eimoje
akcentas lydimas kito ilto nam mikroklimato
krimo (etas matrimonialini nuostat parametras).
Student patyrimas (gyvenimikas ir intelektualinis)
leidia kol kas pabrti sutuoktini labiau vyro ir
monos partneryst. Tvo ir motinos kooperacija,
kaip ir tv sveik su vaikais, labiau palikta tolimesns perspektyvos padty:
Sieksiu, kad mano eimoje vyraut pasitikjimas;
Visk darysiu, kad bt savitarpio supratimas;
Stengsiuos bti tolerantika ir utat gerbsiu santuokinio
nuomon;
Su santuokiniu tapsime geriausiais draugais ir tarp ms
nebus joki paslapi;
Sieksiu eimos, kurioje vyraus meil, pasitikjimas ir ramyb;
Bsiu gera mona, mama, draug vyrui ir vaikams.
Tokie student samprotavimai, kaip ir pastanga
kurti darni eim, saistomi doroviniu motyv ir integruojam ios srities vertybi. Kartu empirinio tyrimo argumentai patvirtina teorini tyrim tez: eima
pirmiausia yra socialinis dorovinis bendruomeninio
gyvenimo vienetas, tv ir vaik santalka.
I ia septintasis student matrimonialini nuostat parametras: tap tvais, jie tikrai daug dmesio
skirs vaik auginimui, prieirai ir aukljimui:
Auklsiu vaikus taip, kad jie tapt tikrai gerais monmis;
Stengsiuosi, kad vaikai bt apsupti meils, bt visada
aprengti ir pamaitinti;
Pilnai abu (a ir mona) pasirengsime auginti ir auklti
vaikus;
Auklsiu savo vaikus tvarkingais, dorais ir atsakingais
monmis;
Auklsiu vaikus kartu su vyru, kaip lygiaveriu partneriu, itin kruopiai ir rimtai.
Tokios student nuostatos, tenka manyti, inspiruotos viso komplekso veiksni: profesinio kryptingumo (pasirinkta socialinio pedagogo specialyb),
studijuojant beveik visus dalykus akcentuojama vaik
aukljimo svarba ir studentai rengiami tai kompetentingai atlikti). eimos tyrimo ir konsultavimo kursas
visk, kas imama i gyvenimo ir kalbama auditorijoje,

perkelia individualaus pasirinkimo plotm ragina

taip nusiteikti bsimus tvus (auginsiu ir auklsiu savo
eimoje savo vaikus). Beje, reikdami matrimonialines
nuostatas kai kurie studentai (i 90 tik 8) akcentavo,
kiek numat (tai atuntas nuostat parametras) savo
eimoje iauginti vaik. Bendra idealybs nuostata
ir ioje sferoje pabrta: jie augins ne maiau dviej
vaik (daugiausia keturis vaikus nurod vienas
respondentas). Prokreacin nuostata nors tarp visybs
turi nedidel savo ruo, bet ji dl demografins situacijos iskirtinai svarbi.
Devintasis nuostat parametras tai student samprotavimai, skirti bstui ir jo aplinkai. pirm plan
keldami nuostatas, skirtas santuokai i meils, paios
santuokos svarbai, savitarpikam supratimui ir darniam gyvenimui, vaik auginimui ir aukljimui, studentai jas taip hierarchizuoja, kad piramids virnje
atsiduria dorovins ir dvasins, skaitant religines, vertybs. Todl pragmatins arba materialins vertybs
tampa maiau reikmingos. Toki student nuomon
galjo lemti kurso ,,eimos tyrimas ir konsultavimas
paskaitos: pirmiausia akcentuojama dorovin ir dvasin gyvenimo santuokoje ir eimoje paradigma. Tad
pragmatinis matrimonialini nuostat ruoas atsiranda kaip viso patyriminio motyvacinio komplekso
sandas:
Labiau noriau gyventi nuosavame name negu bute;
gyvendinsiu svajon gyventi nuosavame bste ir tik su
savo eima, kur galsiu tvarkytis ir eimininkauti kaip
tinkama;
Tursime didel erdv but ir nedidel grai sodyb,
kurioje galsime visada pailsti, grotis gamta.
Student tokios nuostatos liudija j nor gyventi atskirai nuo tv, bti nevaromiems ir laisviems
(ia deimtoji student matrimonialini nuostat paradigma).
Aptartos student matrimonialins nuostatos taikant deimties parametr skal liudija iam amiui,
turimai patiriai, lyiai (vyravo respondents merginos), profesiniam kryptingumui bdingas tendencijas:
Reikti jaunatvik maksimalizm ir romantik
polk (gyvenimas kaip vent, santuoka tik i
meils, sukurta eima bus darni, tikrai pasiseks iauklti savo vaikus dorais monmis).
Atliepti autentiku reagavimu paskaitose ir seminaruose pateikiam santuokos ir eimos deramyb
(utat neautentikos nuostatos nebuvo reiktos).
Akcentuoti toki pozicij ir suformuluoti savo matrimonialines nuostatas taip, kad jos patikt dstytojui ir bt teigiamai vertintos (i ia potekstinis
konfliktikas imperatyvas: Bsiu toks, kokio jums
mans ir reikia). Matrimonialins nuostatos hie-

155
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Juozas Vytautas Uzdila

rarchizuotos taip, kad j virnje atsidurt tos,
kurios rodo asmens dvasin gali mylti, pagarbiai bendrauti, kurti eimoje ilt mikroklimat.
Gyventi ateityje viesesn, graesn ir labiau pasiturim (t. y. geriau negu gyveno j tvai) gyvenim.
Bti laisviems ir nepriklausomiems, savarankikiems (t. y. atskirai gyvenant nuo tv eim).
Dauguma nuostat (per 90proc.) yra pagrstos
doroviniu ir dvasiniu patosu. Studentai, kurie dirbo
grupse, apibendrino rainius kaip koleg dorovini
vertybi raik (vliau atlikta uduotis). Tad santuoka
ir eima turi pasirenkaniajam subjektui egzistencin prasm, kai motyvacijos pirmame plane atsiduria
dorovins dvasins vertybs. Studentai, reikdami
matrimonialines nuostatas, orientuojasi gana plai
dorovini vertybi skal (1 pav.). ioje skalje, kuri
sudaryta skiriant pirmum paiai dorovinei vertybei,
t.y.paymint, kiek kart (raini autori) ji buvo akcentuota (nurodomas toki vertyb minjusi student procentas).
vardytos vertybs rodo j hierarchij: pirmoje
vietoje meil (62,2proc.), antroje pasitikjimas
(40proc.), treioje itikimyb (33,3proc.), ketvirtoje pagarba (31,1 proc.), penktoje savitarpio
(arba abipusis) supratimas (30proc.). Toliau student
reiktos vertybs taip reitinguojamos: santarv ir darna
(24,4proc.), vieningumas ir harmonija (15,6 proc.),
rpestingumas (13,3 proc.), atsakomyb (10 proc.).
Netikt, nors gali susidaryti tokia nuomon, kad kitos
dorovins vertybs, kaip tolerancija (6,7 proc.), siningumas (6,7proc.), pasiaukojimas (3,3 proc.) retai,
vadinasi, atsitiktinai minimos. I ties taip nra dl
pai dorovini vertybi giminysts ir j sinonimikos vartosenos. Antai vieni akcentuoja meil, o kiti

1 pav. Dorovins vertybs, akcentuojamos student

156

studentai itikimyb, pagarb, pastovum ar skaistum. Tad meil ir vien, ir kit rainiuose turi tolygi prasm, nors reikiama skirtinga leksika. Vertybs,
akcentuotos student rainiuose, dvejopos tai aksiologins ir deontologins vertybs. Aksiologins vertybs yra tos, kurios paymi gr (meil, pasiaukojimas,
itikimyb, pagarba ir t. t.). Deontologins vertybs
yra tos, kurios telpa pareigos apibrt tai atsakomyb, pasiaukojimas, rpestingumas, pareigingumas
ir t. t. Tolerancija i j interpretuojanio subjekto pozicij labiau deontologin negu aksiologin vertyb.
Siningumas, tvarkingumas ir pakanta (pakantumas)
labiau laikytinos deontologijos vertybmis. Deontologins vertybs ten, kur jas internalizuojantis subjektas
vadovaujasi ne i prigimties kylaniu polinkiu, o suvokta btinybe ir su ja glaudiausiais saitais susietu
pareigos motyvu [6]. Deontologin vertyb ten, kur
taip elgtis sako pasirenkantis priedermes protas ir jam
talkinanti gera valia. Utat pareigos balsas, toks danas
eimoje, nesireikia kaip digavimas, o veikiau kaip
prislopintas, labiau asmens viduje liekantis, o ne iorje pasirodantis igyvenimas.
prasta etikoje ir dorinio aukljimo teorijoje akcentuoti grio ir blogio dichotomij. Taiau student rainiuose tiesiog nieko neraoma apie blog. Dl
j jaunatviko maksimalizmo ir optimizmo visikai
nekalbama apie galimus eiminio gyvenimo vargus.
Jiems svarbiau kas kita meils ir atsakomybs derm
kaip savotika dichotomija. Meil yra toji vertyb, kurios struktroje integruotas vitalikasis pradas lytin
individo galia. Individo smonje vesta kultros matrica padeda j, lytin potrauk, valdyti [9, p. 5658]
ir utat eimoje tarp vyro ir moters nesigali tik hedonizmas, o labiau derm vairi prad hedonistinio,
vitalikojo, dorovinio, religinio. Lytinio bendravimo
aktai lydimi sutaurinimo (moters galia jdviej
meil sutaurinti), o pasekms (gim vaikai) palydimos
atsakomybs (sipareigojama su meile juos auginti,
priirti, auklti). Kitas danai kylantis klausimas,
kodl respondentai, nurodydami vienas vertybes, nenurodo kit (student rainiuose neminimas darbtumas, atgaila, pareigingumas, velnumas, jautrumas,
monikumas ir t. t.). Nenurodo dl savo selektyvaus
santykio su vertybmis. Kai respondentui atverta pasirinkimo galimyb, tai jis, pasirinkamas vienas vertybes, nepasirenka kit. Tai nereikia, kad jam tos, kitos
vertybs nra svarbios. Beje, vertyb nepasirenkama
dar ir dl to, kad jos leksinis variantas per retai vartojamas ir studento verbalin raik nepatenka. Antai
D.M.Stanien, fenomenologikai nagrindama vertybi ugdymo aspekt, autentikajai nuostatai priskiria atgail, veikiania mog kaip sielos savigyda ir
<...> vienas i bd atgauti prarastas dvasines jgas

eimotyros kaip dalyko poveikis student matrimonialinms nuostatoms

[11, p. 47]. student leksik aktyvizuotu pavidalu
atgaila, matyt, nepatenka, ir utat j rainiuose nevartojama. Bet tai nereikia, kad tai nemanoma, t. y. niekados studento smonje (mstyme ir kalboje) nebus
atgailos dominants. Jeigu dstomas dalykas aprpt
tok M.S. Schelerio pastebt aspekt: tik per atgail isivaduojama i kalts jausmo (Staniens minima
tez aut.), tada tiktina, kad jis atsirast ir student
rainiuose. Beje, skaitomi dalykai grindiami vairiomis teorijomis, ir todl negalima reikalauti, kad jos
visos, kokios bebt reikmingos, bt per paskaitas
vartojamos (ia jau kito asmens, dstytojo, santykis
su doktrinomis, autoritetais ir j propaguojamomis
vertybi skalmis). Utat skaitomo dalyko leksika,
skaitant vertybi tezaur, perkeliama student matrimonialini nuostat raik.

3.

Ivados
1. Student parayti rainiai, j atlikta analiz leidia
teigti, kad dstomas dalykas ,,eimos tyrimas ir
konsultavimas daro pozityv poveik akademinio
jaunimo matrimonialinms nuostatoms: raiusieji
teigia santuokos instituto svarb ir dl to atmeta
kohabilitacijos alternatyv. Taiau orientacija
autentik nuostat pradti gyvenim eimoje
tik susituokus (daugumos nuomone ir civilikai,
ir katalikikai) ne be konformizmo. Individuali
praktik, jau pradt kai kuri student(-i),
gyvenimo kartu nesusituokus dstomas dalykas
negali pakeisti. Dalyko dstymas tik stiprina student pasiryim i period (kohabitacij) baigti
santuoka. Tad mokymas daro didesn poveik
studijuojaniojo mstymui, o tik per j gyvenimo bdui. Turima nuostata pasirenkant arba gali
bti apginta, arba pakeista kita, liberalesne (daug
kas gyvena nesusituok, kodl gi ir a negaliu to
daryti). Taiau hipotez nepasitvirtino neatsirado student, kurie gint kohabitacijos pranaumus.
2. Student matrimonialins nuostatos taip reikiamos, kad rodyt dstomo dalyko poveik: jos
kryptingai pristatomos kaip privalomos, kurias,
perteikdamas savo pozicij ir teorines doktrinas
(tarp j labiau vienyb negu prietara), atstovauja dstytojas: Bsiu toks, kok mane norite matyti. Kiti studentai (tenka manyti, kad j daugiau),
nepatyr neigiamo aplinkos poveikio ir turintys
atsvar savo tv eimoje (jie darniai sugyvena!)
tvirtai nusistat vadovautis meile ir j teisinti santuoka, o jau po to gimdyti, auginti ir auklti vaikus. Nuostat analiz, grsta deimtimi parametr,
liudija, kad j struktra orientuojama gyvenimo
santuokoje ir eimoje bdingus etapus. Todl ski-

4.

5.

6.

riama paradigma meilei ir draugystei, atvedaniai

santuok. student nuostat struktr integruojamos tokios vertybs, kurios vaidina lemtinga vaidmen vienija, saugo, didina atsakomyb.
Tik i pirmo vilgsnio atrodo, kad studentai, aikindami savo matrimonialines nuostatas, teikia
pirmenyb dorovinms dvasinms vertybms (vis
j hierarchinje virnje meil) ir romantikam
polkiui tai atsitinka jaunatvik maksimalizm.
I ties dorovini dvasini vertybi paradigmoje
integruojamos vitalikosios vertybs ir tarsi elyje lieka hedonistins, kurioms gyvenimo realybje
tikrai negali bti abejingi studentai. Toki student vertybin refleksij lemia ne prasta (grio ir
blogio dichotomija), o kita esamybs ir privalomybs (arba deramybs) dichotomija (i ia meils
ir atsakomybs derm). Kas gyvenime yra, kas susiklost kaip krizs situacija (Lietuvos demografin
situacija ir eim bvis), gerai studentai ino ir utat jie, reikdami savo nuostatas, vertybine prasme
ilieka intencionaliais raini autoriais.
Student rainiai reikiam imperatyv poiriu
yra gana margi: vien maksimos paraytos derama forma (elgsiuosi taip..., visk darysiu..., tikrai
pasieksiu, kad...), o kit darbuose nurodomas tik
deramas eimos gyvenimo bdas (gera eima ta,
kurioje darna ir pan.). Todl prie eimos tyrimo
ir konsultavimo kurs galt bti iklausytos filosofijos vado ar etikos pagrind disciplin paskaitos.
Hipotetikai prognozuota nuostat bipoliarin
struktra ir tokia j raika nebuvo aptikta: studentai nereik neautentik nuostat (sakytum
negyn kohabitacijos, nesak pagiriamj odi
jaunatvikam hedonizmui...). Jie reik pozityvias
matrimonialines nuostatas: tuoksis i meils, pirma eis prie altoriaus, o po to gimdys vaikus, jie
tikrai darniai sugyvens ir graiai aukls savo vaikus... Nuostat viena poliarin struktra ir lygiai
toks, tik pozityvus kryptingumas, greiiausiai bus
atsirad dl dstomo kurso intencionaliai perteikto turinio ir pai student jaunatviko idealizmo
(kodl jie i viso turt pranaauti savo santuok
lidn baigt ar kitokias nelaimes?). Atverta reflektavimo raant penkias maksimas galimyb tai
gera proga rodyti smoningum ir atstovauti deramybei (i ia galimyb kurti gero studento vaizd).
Tyrimas ir jo rezultat analiz leidia teigti, kad
dalyko veiksmingumas labiausiai priklauso nuo
to, kaip studentai traukiami eksperimentin
tiriamj darb ir gali stebti visus tokio proceso
etapus: valgomj tyrim (kaip apraytasis), ana-

157
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Juozas Vytautas Uzdila

lizuoti jo rezultatus, pamatyti ir suvokti dstytojo
atlikt j poiri ir raikos korekcij, apibendrinim studentams skaitomas praneim (tarkim
toks, kaip is straipsnis). veiklos cikl turt
paskaitose pratsti i pirmojo atsirandantis antras
eksperimentinio darbo ciklas, susidedantis i toki
komponent: valgomojo eksperimento pagrindu
rengiama naujo tyrimo metodika tai student
vertybinms nuostatoms tirti skirtas klausimynas,
jo pildymas (vl studentai dalyvauja apklausoje),
anket apdorojimas... Dalykas, trunkantis vien
semestr, vargu ar gali sudaryti slygas iki galo gyvendinti pradt antr tyrimo cikl dl laiko stokos... Svarbiau kas kita atverta galimyb rodinti, kad krybingumas reikiasi kaip permanentinis
vyksmas.
7. Hipotezs pirmoji dalis pasitvirtino: skaitomas dalykas daro pozityv poveik student matrimonialinms nuostatoms. inoma, svarbu pastebti ne
tik tai, kas student rainiuose ireikta tekste, bet
ir tai, kas nutylta. Kai kurie studentai, nordami
tikti dstytojui, savo refleksij pasuko konjunktros link. Kiek netiktai nepasitvirtino antroji
hipotezs dalis neatsirado toki student, kurie,
gindami savo patyrim (ypa gyvenim nesusituokus), dstyt prietaraujanias deramybei nuostatas. Greiiausiai tai nutiko dl to, kad studentai,
klausydami dalyko paskait, vis labiau sismonina, kas iki tol j praktikoje buvo negatyvu (pasirinkta kohabitacija). Todl j ankstesnio mstymo
nuostat (galima pirmiau pagyventi nesusituokus)
pakeit nauja tik sudarius santuok pradedamas
eiminis gyvenimas.
Diskusija
Tenka pritarti A.Grabauskiens tezei, kad iandien ugdymo aksiologija tampa viena aktualiausi
pedagogini problem [3, p.50]. Ir vis dlto pedagogin aksiologija negali bti atribota nuo deontologijos ar pastaroji suplakta su aksiologija. Kaip turi teis gyvuoti gr orientuota vertybi ugdymo teorija,
taip lygiai turi teis ir pareig orientuot vertybi
ugdymas.
Kita tez, danai formuluojama lietuvi pedagogikoje, maai kas usiima vertybi ugdymu maiau
tikinama. I ties daug kas apie vertybes ir j ugdym
rao ir dargi daugiau beveik visas gyvenimo (praktikos) ir smons (mstymo) sritis autoriai linksta priskirti vertybms. Tada atveriama galimyb respondentui jas gvildenti, o ne paiam atskleisti savo vertybi
skal. Todl dert vertybi ir vertinim nesuplakti.
Vertybs trinar ir hierarchizuota asmenybs
savasties struktra: vertybin orientacija (emesnioji

158

pakopa), vertybin nuostata (reikmingesn tai vidurinioji pakopa) ir vertyb (interalizuota prasm, u
kuri subjektas links guldyti galv aukiausias
lygmuo).
Regis, iandienin lietuvi pedagogika, tirdama
vertybines orientacijas ir nuostatas, itiria moksleivi ir student vertinimus. Tirianiajam (sociologui,
psichologui, edukologui) vertybines orientacijas ir
nuostatas vis perasi mintis, kad respondentai daug ir,
svarbiausia, toki ger vertybi neino ar jas inodami kakodl neskiria joms aukto reitingo (sakykim,
vertybi deimtuk nerao tvyns ar eimos). Taip tiriant maai kas isiaikinama arba tai, kas tapo itirta,
jokios verts neturi: mogui reikia vis vertybi, o tyrjas nori, kad respondentas rinktsi aukiausiai reitinguojamas. Taigi subjekto ir vertybi santykis visada
reik ir reik savo selektyvum. Dl to, kokios bebt
idstytos matrimonialins nuostatos ir kiek jos bt
pozityvios, realyb bus kitokia: visada bus gyvenani
nesusituokusi, bus pagimdyt nesantuokini vaik,
meils paklydim, kuriuos lyds iurpios pasekms.
Diskusij verta vertybi hierarchija ir i ia iplaukianti j klasifikavimo problema. Labiau filosofai, o
ne edukologai, atsako klausim, nors pastarieji
vieningai nesutaria (ir niekados nesutars, nes negali bti tokio sutarimo dl fenomeno sudtingumo).
Vertybi filosofijos atstovas N. Hartmannas vertybes
klasifikuoja pagrindini io pasaulio princip grio
ir blogio kovos kontekste: Gris visuomet ymi
pirmenybs teikim auktesniosioms, o blogis emesniosioms vertybms [4, p. 221]. Apibdindamas
gr kaip auktesnij vertybi teleologij, N.Hartmannas vertybi klasifikacij pradeda nuo malonum (kitur hedonistini), ne emiausi, o tik emesnij vertybi ir kyla auktyn toliau seka grio
(kitur i vokiei kalbos veria grybins) vitalins
ir dorovins (arba etins) vertybs. T skritul, kur
N. Hartmannas rao vertybi ruous, nelinks pats
filosofas ubaigti dl to, kad ateityje realybje gali
atsirasti naujos vertybs objektyvija prasme. Svarbiau ia ne mintis, kaip tobulinti ir ubaigti vertybi
pradt klasifikavim, o kas kita, btent: emesniosios
vertybs gali gyvuoti be auktesnij, bet auktesnij gyvavimas negalimas be emesnij. Toks vertybi
klasifikavimo principas ia akcentuojamas todl, kad
pedagogikoje danai norima nustatyti toki vertybi
sistem, kurios hierarchinje auktumoje atsidurt
dorovins dvasins vertybs, tarsi jau paios turinios
savaimin ir nuo kit vertybi izoliuot reikm.
I ties jos t reikm, net jg, turi tik tada, kai
yra j ryys su emesniosiomis vertybmis (ia j
gyvavimo versm). lungant emesniosioms vertybms, teig N. Hartmannas, auktosios taip pat

eimotyros kaip dalyko poveikis student matrimonialinms nuostatoms

sunaikinamos [4, p. 226]. Tenka ia tarsi terpti
Lietuvos eimos situacijos priminim: vitalikasis pradas, naikinamas alkoholio, narkotik, radiacijos ir t.
t. nustoja teikti intymaus gyvenimo malonumus ir
dorovins vertybs (meil, pagarba, pasitikjimas, itikimyb) gsta. Utat student matrimonialin meils
nuostatos dimensija reikia jiems daug k, jei ne visk:
gyvenimo diaugsm ir gerum kitam, laims potyr ir
prisiimam atsakomyb u kit sensityvini poreiki
tenkinim ir vidin vienyb su kitu. Taigi i vitalikojo
prado, bdingo student amiui, iauga tarsi jo aureol dorovinis dvasinis pradas.
Principins diskusijos vertas taip danai sociologiniuose, psichologiniuose ir pedagoginiuose tyrimuose
vartojamas anketins apklausos metodas. Kas pildo
klausimyn, tas, tenka abejoti, kad gali bti laisvas (tyrimo metodikos autorius primeta vali respondentui),
o kur nra laisvs, ten negali bti vertybinio mstymo... Laisv implikuoja vertybes, teigia J. Girnius
[13, p. 255]. Laisvs bvis skatina vertybin mstym:
<...> Kas yra vertinga, tas vertinga visam laikui ir tuo
paiu aminybei [2, p. 259]. I laisvs bsenos iplaukia teigimas dorovini dvasini vertybi, nes jos yra
mogaus idealins bties, jo paties aminosios esms
teigimas. Kiek bt tiesmukika teigti, kad studentai,
gav uduot parayti penkias santuokines maksimas,
pasijuto laisvais monmis. A esu laisvas mogus,
esu savo likimo kalvis, mkteli tokia refleksija,
ir utat pasirenkamos idealins santuokos ir eimos
vertybs. Tolimesnis tyrimas, kuriame tarpusavyje derinami rainio ir anketiniai metodai, galt atsakyti,
kuris i j vienas ar abiej derm labiau padeda
student vertybiniam mstymui ir jo raikai.

Literatra
1. Demografijos metratis. Vilnius: SD, 2006.
2. Girnius J. mogus be Dievo // Ratai. T. II.
Vilnius: Mintis, 1994.
3. Grabauskien A. Bsimj pedagog vertybins
nuostatos, j kaitos tendencijos // Pedagogika.
T.79 (2005), p. 5053.
4. Hartmann N. Filosofijos vadas. Vilnius:
Pradai, 2001.
5. Jovaia L. Edukologijos vadas. Kaunas:
Technologija, 1993.
6. Kantas I. Apie aukljim // Howard A. Ozmon,
Samuel M. Craver. Filosofiniai ugdymo pagrindai. Vilnius: Leidybos centras, 1996, p. 55
60.
7. Lietuvos statistikos metratis Vilnius: SD,
2006.
8. Micknas A., Stewart D. Fenomenologin filosofija. Vilnius: Baltos lankos, 1994.
9. Obelenien B. Paaugli ankstyvj lytini
santyki pedagogins prevencijos vertinimas :
daktaro disertacija. Kaunas: VDU, 2007.
10. Sodeika T. vadas // Kierkegaard S. Baim ir
drebjimas. Vilnius: Aidai, 1995.
11. Stanien D. M. Dorovini gali fenomenologin
valga: vertybinis ugdymo aspektas //
Pedagogika. T.79, 2005, p. 4649.
12. Uzdila J. V. Etika auktojoje mokykloje: poveikio studento asmenybei problema // Akademin
edukologija. T. I. Vilnius: Lietuvos mokslas,
2003, 45 kn., p. 267286.
13. Wojtya K. Asmuo ir veiksmas. Vilnius: Aidai,
1997.

Summary
Juozas Vytautas Uzdila
The Impact of Family Studies on Students Matrimonial
Attitudes
The university curricula stress their effect on the students attitudes, abilities and competences. However, a
positive impact of the subject taught on the students is an exceptional case, as the researched sources show. This
also concerns family studies.
In the fall term of 2007 at Vilnius pedagogical university a new subject was introduced to the students of
social education Family Investigation and Consultation which enabled one to view the Lithuanian family
in the context of demographic and social changes. The subject under consideration provides an opportunity
to investigate the students marital attitudes which are undoubtedly affected by it. After they had listened to a
sixteen-hour course, the students were assigned a task to think of five maxims (subjective rules of behaviour)
which they themselves will base their marriage on. These attitudes, which here are called matrimonial (marital), revealed the students self-determination to marry for love and foster such values as self-sacrifice, respect,
concord. Our students attitudes, which were only adequate, were set off against the maladies of contemporary
Lithuanians: cohabitation, life without religion, life in discord which end in separation, divorce, childlessness

159

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Juozas Vytautas Uzdila

etc. The students attitudes were evaluated according to the ten parameters which most correspond to the stages
of marital life: premarital friendship, civil and religious marriage that is based on love, childbearing and upbringing, childrens leaving their parents home, the parents old age. The students were most concerned with
the first three stages. Their attitudes demonstrate their youthful maximalism, romantic flight that springs from
the freedom of choice. The state of freedom as a possibility to reflect on the ideas of ideality relies on ones value
system. Therefore the students marital (matrimonial) attitudes convey spiritual values love, self-sacrifice,
faithfulness, respect, mutual understanding, concord, care of people, responsibility etc. Other attitudes, such
as procreation (the number of children they are going to have), childrens upbringing, the arrangement of their
dwelling-place (the majority think of having their own living-place), the financial status (security) of the family
are also based on the spiritual rudiment in the family. They believe that if the family life is grounded on love,
harmony and trust, theirs will be a nice, well-off family who will raise good children. There were also manifestations of conformism among the students of the evening department who although had their cohabitants, argued
for the priority of marrying for love. This must have resulted from the impact of the subject upon the students
thinking, their value system, and a far lesser effect on their way of life that cannot be changed now.
The analysis and summing up of the students matrimonial attitudes will help perfect the subject Family
Investigation and Consultation and modernize the teaching process.
Key words: attitude, matrimonial attitudes and behaviour, value, maxim, imperative, the relief of value
system, the effect of training on students matrimonial attitudes.
Vilniaus pedagoginis universitetas
Filosofijos katedra
teikta 2008 m. sausio mn.

160

Dalia Marija Stanien, Juozas ilionis

Dialogo transformacija klasikinje ir
krikionikoje paideiaoje
Anotacija. Straipsnyje analizuojama dialogo
transformacijos ypatumai klasikins ir krikionikos
paideiaos sklaidoje.
Platonas, perms dialog i Sokrato, teisino j
kaip didaktin metod ir etin postulat, tiesiant keli
painim, minties laisv ir pilnutin bendravim su
visais pokalbio dalyviais. Krikionikojo dialogo pradai siejami su v. Augustino mokymu, kuriame persipina painimas ir dora, ugdanti mogaus dvasingum
ir kelianti jo siel transcendencij. Dialogas Karoling ugdymo sistemoje sitvirtino tiek paioje ugdymo
teorijoje, tiek ir realiame ugdymo procese nuo realios kasdienybs ligi bendravimo su Dievu.
Scholastinio dialogo ribas pastant tikrov praplt ir pagilino vidurami universitetai. Propaguodami
Aristotelio idjas, jie ugd mstym, tvirtino painimo pagrindus, pltojo Tomo Akvinieio mokym bei
jo transcendentinio santykio koncepcij, kuri gludino
metafizin dialogo bt.
Esminiai odiai: fenomenologin refleksija, paideia, dialogas, edukacija, ugdytinis, ugdytojas, intersubjektyvs santykiai, a ir kitas, transcendencija.
Problemos aktualumas. Straipsnio autori atlikta
paideiaos fenomenologin valga kultr sankirtoje
ir dialogo funkcionavimo ypatum irykinimas prapleia jo samprat ir leidia naujai pavelgti dialogo
vertybines, reguliatyvines bei transcendentines funkcijas asmenybs tapsmo procese. Ugdymo mechanizm istorin sklaida padeda irykinti asmens vidinius
ir iorinius ryius. Fenomenologiniu metodu tvirtinta
dialogo diskurso samprata buvimas kartu su kitais
ugdo intersubjektyvius santykius. Dialogo vyksme,
grstame intersubjektyviais ryiais, a ir kitas refleksija
yra esmin igyventa ir btinta patirtis, kuri keiia
ugdymo proces. Straipsnyje pateikta paideiaos valga ir fenomenologin dialogo sklaida, remiantis istorikumo ir intersubjektyvumo dimensijomis, atskleidia daugeriop patiri permim, kur vienija ryys
tarp a ir kitas.
Tyrimo tikslas remiantis fenomenologiniu metodu, atskleisti dialogo vertybines, reguliatyvines bei
transcendentines funkcijas klasikinje ir krikionikoje paideiaoje.
Siekiant io tikslo, keliami konkrets udaviniai:
1. Apibdinti klasikins paideiaos dialogo raik.

2. Irykinti dialogo funkcionavimo ypatumus, formuojantis krikionikajai paideiaai.

3. Atskleisti dialogo specifik Karoling edukacinje
sistemoje.
4. Ianalizuoti scholastinio dialogo btinim ugdant
asmenyb.
Tyrimo tikslas ir udaviniai gyvendinami fenomenologins refleksijos ir istoriografiniu-interpretaciniu metodais.
Dialogo genez klasikins paideiaos poiriu
iuolaikinje ugdymo teorijoje nemaai dmesio
skiriama dialogo raikos svarstymams, vis pirma
atsigriant antikos kultr, graikikojo mstymo
specifik bei perjim nuo klasikins prie krikionikos paideiaos. Platono (427347) filosofiniai tekstai,
pateikti dialogo forma, atspindi agonistin retorik,
literatrin dram ir religin orfik tradicij [17,
p.180].
Platonas, perms i Sokrato (470399) dialog, kaip mokymo metod, ir etik, kaip tobulo savs
ugdymo teorij, o i Pitagoro matematika pagrsto
isilavinimo idj, band suburti intelektualin bendruomen, kuriai rpt naujo mogaus ugdymas.
Platono steigtoje Akademijoje ugdymas, o kartu ir
mokymas turjo apimti tokius mokslus ir menus, kurie vest prie teorini ir abstraki moksl. Geometrija ir kiti matematikos dalykai buvo pirmasis bsimo
filosofo ugdymo etapas. Abstrakts mokslai turjo ne
tik apvalyti prot nuo jutimini vaizdini, bet ir atlikti etin funkcij. Platonas savo mokiniams dieg
mint, kad tikrasis dialogas manomas, kai kalbtojai
j konstruoja bendra valia, neprimesdami savo ties.
Tokiu bdu dialogas moko atsidurti kito vietoje, t.y.
perengti savo paties poirio ribas ir atrasti savyje
nepriklausani nuo asmens valios auktesn ties.
i tiesa tai panekov pasiektas bendras sutarimas,
perengiantis asmenins patirties ribas. Tokia dialogo
etika Platono akademijoje reik minties laisv ir jos
populiarum.
Ruodamas mokinius dalyvauti valstybs gyvenime, Platonas mokymo program ved dialektikos
pratybas, kurios turjo padti tobulai reikti mint ir
ugdyti griet login mstym. Dialektika Platonui nebuvo vien tik gebjimas, pasitelkus diskusij technik,

161
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Dalia Marija Stanien, Juozas ilionis

ginti ar pulti bet kok poir. Dialektik jis traktavo
kaip dvasini pratyb form, reikalaujani i asmens
vidini pokyi, grindiant teiginius tik savo ipastama tiesa. Platono nuomone, mokant ir aukljant
jaunuomen, dialektika padeda vertinti jaunuoli gabumus ir i dvideimtmei atrinkti bsimus valstybs
valdovus, kurie deimt met tsdami tam tikra tvarka
suderintus mokslus: aritmetik, geometrij, muzik,
astronomij [15 (522 c531c), p. 275289], o po to
dar penkerius metus studijuodami dialektik [15 (539
b, e), p. 299300], kuri yra vir vis moksl, tarsi j
virn ir vainikas, ir joks kitas mokslas teistai negali bti aukiau u j ji ubaigia visus mokslus
[15, (534 e), p. 293], gis gebjim valdyti. Platono
diairesis (skirstomoji) dialektika, pasak Hanso-Georgo
Gadamerio (19002002) [10, p. 279], buvo pirmasis
ingsnis moksl ir vienas i svarbiausi jo edukacins
sistemos element.
Savo didaktinmis idjomis Platonas atsiribojo nuo
profesionalaus sofist mokymo [14, (20 ac), p.56]
ir politik pilietinio ugdymo [14, (24 d25 c), p. 13
14]. Taip jis norjo parodyti, kad filosofas yra nutols
nuo praktini gyvenimo klausim. Filosofinis diskursas Platonui gyja prasm tik tuo atveju, kai jis tampa
ugdomuoju, t.y. siekia tobulinti pat mog. Pasak
D.Zabielaits, platonikasis dialogas implikuoja aikumo ir tikslumo siekiani diskursyvin veikl, besireikiani tam tikru kalbinio santykio modusu [17,
p. 180181]. Kasdiens kalbos odiai, kaip pastebjo
H.-G.Gadameris, turi daug reikmi ir gyja svokos
vert tik tada, kai kuri nors i j iskiriama ir kai tai
pasiteisina mstaniame pokalbyje. Tai vyksta, pavyzdiui, Sokratui nenuilstamai klausinjant ir Platono
dialoguose [10, p. 280]. Pats dialogo vyksmas apima
ne tik kalbaniuosius, j santykius, emocijas ir jausmus,
bet ir pokalbio turin bei kalb, enklinani objektus,
subjektus, vykius. Dialogo dalyviai ugdo bendr tarpusavio supratim, kito jutim ir jo saugojim. iais
dialogais Platonas siekia ne tik atskleisti bties esm,
bet ir lavinti tam tikrus filosofuojaniojo gdius, kritikai vertinti ir atskirti tikrsias prasmes nuo sofistini
ivediojim. Iki pat IVa. pabaigos, tragikiausio Europos kultrai momento, kai, anot Umberto Eco, ioje
barbarikoje epochoje antikos kultra jau buvo beveik
lugusi [r. 9, p. 50], platonika didaktini sokratik
dialog interpretacija ir j taikymas asmenybs ugdymo praktikoje um svarbi viet.
Werneris Jaegeris (18881961) paymjo, kad
Platonas, atskleisdamas filosofo paideia, pirm kart ugdymo teorijoje ved saviugdos svok ir aikiai
parod filosofins paideiaos ideal ir tikrov [r. 11,
p.320], kuri tapo diskusij objektu ne tik Platono
epochoje, bet ir vlesniais laikais.

162

Krikionikosios paideiaos pradmenys. Krikionyb, permusi graik ir romn paideiaos idjas

ir jas permsiusi, kr nauj ugdymo samprat. Aurelijus Augustinas (354430), susipains su Platono
ir neoplatonik filosofine paideia, asmens ugdym
pradeda laisvj men studijomis, tapusiomis filosofinio sielos ir Dievo suvokimo propedeutika. Sekdamas
Platono filosofini dialog tradicija ir neoplatonik
sielos anagoginio kilsmo link aukiausiojo pradmens,
teorija grindiama pagal dorybi hierarchin struktr atrinktais Platono dialogais, v. Augustinas pirmasis
lotynikoje krikioni literatroje parao filosofinius
ugdomuosius dialogus. Mokiniams, prie pradedant
studijas, jis pasilo susipainti su dievikojo statymo
taisyklmis ir, prisilaikant j, reguliuoti savo dorovin
gyvenim, kadangi filosofija yra ypatinga disciplina,
ugdanti asmens dvasingum ir kelianti siel Diev.
Dievikasis statymas, pasak v. Augustino, imintingiesiems leidia suinoti, kad jie tuo geriau ir kilniau
gyvena, kuo tobuliau kontempliuoja j suprasdami ir
kuo uoliau laikosi jo gyvendami [8, (II, VIII, 25), p.
1006].
Kryptingai ir sistemingai atrinks antikos teorijas
bei idjas, septyni laisvj men disciplin studijoms v. Augustinas dialogo forma rao vadovlius,
kaip pvz.: De musica, De ordine, Contra Academicos,
De doctrina christiana. v. Augustino dialogas pasiymi savita semiologija, turinia specifines taisykles
intersubjektyviam bendravimui, kuris odio dka
tampa ypatingu mokytoj ir mokin siejaniu saitu.
v. Augustinas pastebi, kad tokio santykio tarp mokytojo ir mokinio nra, jeigu kalbame apie pedantik
ini perdavim odiais, umirtant vidin mokinio
mogikum. Tuo atveju painimas mokiniui netampa tiesos atradimu, nekvieia perengti dialogo rib,
atveriani galutins prasms pagrindim. Dialogin
mokymo vyksm v. Augustinas apibdina kaip kultrin ir ugdomj, t.y. mokiniui perteikiama kultra
turi skatinti j puoselti savo dvasingum. Neneigdamas tiesioginio Apreikimo, bet suprasdamas, kad dievikosios tikrovs suvokimas reikalauja parengiamj
studij, logini bei dialektini pratyb, v. Augustinas sukr originali krikionikosios paideia metodologij. ios metodologijos pagrindinis reikalavimas:
kontempliuoti dieviksias tiesas galima tik tada, kai
bus gytos inios, kurios leis painti pat save, savj
viet pasaulyje bei bus iugdytos dorybs, suteikianios tikrj ir gilumin mogikum.
Kasdieniniame gyvenime, v. Augustino teigimu,
mokytojas, nordamas padti mokiniui priimti protingus ir konkreius apsisprendimus, turi taikyti vairiausias sielos terapijos praktikas, naudoti skirting form
diskursus. Terapinis odio poveikis manomas, kai

Dialogo transformacija klasikinje ir krikionikoje paideiaoje

dialogo vyksme ilaikomas etikos principas: dialogas
vyksta tik su tuo, kuris nuoirdiai nori dialoge dalyvauti, ir tik tada, kai mokiniui nra taikoma prievarta,
kai jam nepataikaujama ir i jo nesityiojama. v.Augustinui dialogas vyksta tikjimo ir painimo vienovje, kaip ugdymo procesas Dievo tiesoje, remiantis
paideiaos perteiktomis dvasingumo vertybmis.
Taigi augustinikoji ugdymo sistema, sudaryta i
septyni trivium ir quadrivium disciplin, pagilinta
etikos ir filosofijos studij bei paremta diskursyviniu
mstymu, ugdytiniui yra akstinas igirsti dvasinio
Mokytojo, t.y. mstym siliejusio transcendentinio dievikojo Intelekto kvietim gyventi savo tikrja,
vidujine btimi. Toks dvasinis vadovavimas yra suprantamas kaip individualus ugdymo metodas, kuris
leidia ugdytiniui painti save pat ir prisiimti asmenin pozicij pasaulietikos kultros atvilgiu. lugus
Romos imperijai, prasidjusi socialin ir politin kriz
pagilino moralin nuosmuk, o kovos dl Vakar imperijos rib ipltimo ir jos valdymo silpnino krikionikosios paideiaos tolimesn raid.
Dialogas Karoling mokykloje
Krikionikosios paideiaos atgimimas Vakar
Europoje siejamas su Karoling renesansu. Vienydamas
lotynikosios Europos tautas galing imperij, nulmusi tolesn Vakar Europos raid, Karolis Didysis
(768814) pradjo reformas teiss, vietimo, administracijos, socialins tvarkos ir kitose srityse. vietimo
politika buvo orientuota tikjimo pagrind tvirtinim ir monarchijos valdymo tobulinim. Vienas i
pagrindini udavini, gyvendinant ias vietimo
strategijas daugiatautje Karoling imperijoje, tapo
neratingumo likvidavimas. Tuo tikslu Karolis Didysis sukviet dvaro mokykl Palatine vairi taut
mokslininkus, turjusius numatyti vietimo reformos
gaires, atnaujinti lotyn kalbos gramatik ir paruoti
rato mokymo program bei naujus vadovlius. Imperijoje buvo paskelbtas visuotinas gyventoj mokymas,
o Karolio Didiojo kapituliarijus Admonitio generalis
(789) pareigojo vyskupus ir vienuolij vadovus prie
vis katedr ir vienuolyn steigti naujas mokyklas.
ios mokyklos buvo skirstomos dvi grupes: udarsias ir atvirsias. Udarosiose mokyklose studijos buvo
platesns ir sudtingesns, panaiai, kaip gramatinse
Augustino laik mokyklose, nes jos ruo jaunuolius
kunigo ar vienuolio gyvenimui. Atvirosiose mokyklose emesnio luomo pasaulieiai moksi gramatikos,
skaiiavimo, skait ventj Rat ir giedojo psalmes.
Rankrai perrainjimui ir j ipuoimui tapytomis
miniatiromis buvo kurtos 8 specialios kaligrafijos
mokyklos [r. 13, p. 126], o gabesniam imperijos jau-

nimui didesniuose miestuose buvo steigtos keturios

auktesns mokyklos [r. 13, p. 134].
Palatine mokykla lavino kilmingus jaunuolius,
kurie vliau turjo uimti svarbius valstybs administravimo postus. Pats Karolis Didysis domjosi mokslo naujovmis ir aktyviai dalyvavo Palatine mokyklos
disputuose bei Banyios sinoduose. Dvaro mokyklos
vadovas, vietimo reformos organizatorius ir pagrindinis vadovli autorius Alkuinas (730804) [15,
p.56], perms v.Augustino paideiaos idjas, atgaivino ne tik vlyvosios antikos septyni laisvj men
program, bet ir dialogin jos perteikimo form, kaip
mokymo metod.
Karoling laikotarpio vadovliai, parayti dialogo
principu, daugiausiai buvo didaktinio pobdio, kuriuose mokytojas, atsakydamas mokinio klausimus,
perteikdavo mokomojo dalyko inias. Viename i toki Alkuino parayt vadovli Grammatica, skirtame
kalbos mokymuisi, angoje yra paaikinami dialoginio bendravimo principai ir taisykls, kuri prisilaikant atrandamos tiesos ir gyjamos inios: Yra trys
dalykai, kuriais pripildomas kiekvienas pokalbis ir
svarstymas: daiktai, sampratos, balsai. Daiktai yra tai,
k mes suvokiame sielos protu; sampratos tai, kuo
daiktus suprantame; balsai tai, kuo parodome suprastus daiktus; dl j, kaip minjome, irastos raids
[3, p.854]. Taigi i v. Augustino Alkuinas perm dialog, kaip instrument, tobulinant ugdytinio dvasi.
Dialogo bdu ugdydamas gebjim mstyti ir kritikai
vertinti, Alkuinas mokin ruo tiesioginei tiesos valgai, kuri pasiekiama supratimo dka. Alkuino vadovli angoje daniausiai yra kreipiamas dmesys ini
pateikimo metodikai ir mnemotechnikai, nurodomi
mokymosi tikslai, motyvai bei mokomieji dalykai.
Dstant bet kok dalyk, buvo vartojama daug parafrazi, perkeltini reikmi, msli, implikuojani
asociacinius ryius, lavinanius vaizduot, susiejanius
kultrinius faktus, kuriuos privaljo inoti kiekvienas
isilavins Karoling imperijoje mogus. Kita vertus,
mokymo procesas, vykdomas alegoriniu paradoksalaus msls minimo bdu, permus prajusi ami
dvasin palikim, mokiniams sukelia istorinio diskurso fragmentacij. Tenka pastebti, jog Karoling
mokyklos mokytojui rpjo ne visuma, ne lavinimo
vienov, bet atskir sistemos dali suderinimas, kuris
leist funkcionuoti tekstui, kaip autonomikai sistemai, kreipianiai prot Logos Krist.
Alkuino vadovliuose didaktinis dialogas buvo
konstruojamas pasitelkiant tekst, daniausiai pasinaudojant alegorijomis ir msli minimu. Toks
tekstas buvo reikmingas kaip mokymo priemon ir
imokimo kelias, slygikai ilaikantis savarankik
pokalbio turin. Mokomasis dialogas, nereikalaujantis

163
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Dalia Marija Stanien, Juozas ilionis

ryio su ioriniu pasauliu, nuolankus ir nusiemins,
be ambicij ir kompleks, be pretenzij gnoseologin
totalyb, kuri yra absoliuti Dievo, kaip aukiausiojo
Suvereno, monopolija [12, p. 8], ugd mokini formal ir abstrakt mstym bei adino vaizduot. Tokie didaktinio dialogo tekstai bdingi viduramiams,
nes to laikotarpio mogus tikjo, kad ino absoliui
ties ir absoliui prasm, kuri yra patvirtinta Apreikimu ir Banyios autoritetais. Mokant tokiu metodu,
skaitytojas (mokinys), trauktas komunikacijos vyksm, tarsi pats dalyvaudavo euristiniame procese, kuris
savo reikm gyja per sakymo akt.
Alkuino parayti vadovliai atskleid jo pedagogin talent ir erudicij bei Karoling laikotarpio
mokyklos mokymo aktyviuosius metodus, naudojantis stoik patirtimi. Nuo sofist laik retorikos
teorij vedus paralelizm, antitez ir gramatini form sskambius, jaunimas buvo lavinamas pasitelkus
gramatik, panaudojant kalbos teorin analiz, kaip
svarbiausi filosofini mini reikimo ir j interpretavimo priemon. Krikionikoji imintis, ireikta
metaforomis, adino jausmus, brandino sumanum
ir ruo mokin sudtingesnms studij pakopoms.
Pasaulio atpainimas (ne painimas) alegorijomis ir
mslmis buvo scholastinio mstymo pradia. odio teologija, kno bei dvasios metafizika, vidujybs
ir iorikumo psichologija pasitarnavo scholastiniam
lectio, quaestio ir disputatio ugdymo metodui bei teoriniam diskursui, formavusiam lotynikai mstant
vidurami intelektual.
Scholastinis dialogo btinimas asmenybs ugdyme
Karoling mokyklos ugdymo programa, pagrsta
krikionikja paideia ir gyvendinama dialoginiu
mokymo bdu, lavino mstym, neatsiejam nuo argumentavimo, diskusij ir odinio bendravimo. Kita
vertus, dialogin Karoling mokyklos mokymo forma, kryptingai orientuota krikionikos tiesos painim, plt dialogin mogikosios bties koncepcij,
t.y. materiali ir dvasini prad vienov arba Dievo
ir mogaus santykio btinim. i koncepcij padjo
tvirtinti tai, kad buvo iversti beveik visi Aristotelio
veikalai ir sukurtas naujos mokyklos modelis universitetas. Augant miestams, amatams ir prekybai,
krsi nauja visuomens klas, vadinama burgus gyventojai (vliau buruazija), kurios jau nebetenkino
mogaus ugdymas vienuolyn mokyklose. Miestelnai save suvok kaip intelektualius amatininkus, pagal
profesijas susiskirsiusius gildijas. Miesto bendruomens specializacija teisino intelektin veikl ir dav
impuls naujai vietimo reformai. Naujoji mokykla
universitetas, nors ir steigiama banytini institucij,

164

save suvok kaip student ir dstytoj bendruomen,

kuri susibr korporacij su atitinkama organizacine
struktra, teismis ir privilegijomis. XIIIa. universitetai buvo suskirstyti keturis fakultetus emesnj
laisvj men ir tris auktesniuosius: teologijos, teiss,
medicinos. Men fakultete buvo dstomos trivium ir
quadrivium disciplinos. Aristotelio filosofija tapo svarbiausia visuose fakultetuose. Men fakultete Aristotelio dialektika, fizika ir etika pamau pakeit laisvj
men dstym komentuojamaisiais tekstais, medicinos fakultete be graik gydytoj Hipokrato ir Galeno buvo pradtas studijuoti Avicena, kaip Aristotelio
komentatorius, teiss fakultete taikant Aristotelio
dialektik ir logik buvo sprendiami prietaraujantys
statym tekstai; teologijos fakultete painimo teorija, pagrsta Aristotelio dialektika, aikinamos krikionikosios dogmos. Mokymosi, dstymo ir raymo bdai universitetuose gavo nustatytas formas, leidusias
tiksliai reikti mintis. Studijuojantysis turjo imokti
grietai nustatyt mokymo program ir komentuoti
tik nurodytus tekstus. Beveik visi to laikotarpio dstytoj ratai buvo komentarai reglamentuotiems nurodyt autori (pvz.: Aristotelio, Porfirijo, Boethijaus,
Petro Lombardo ir kt.) tekstams arba universitetini
disput apraymai quaestiones quodlibetales. Studijos
naujojoje mokykloje universitete buvo pavadintos
scholastinmis, o universiteto aukltinis scholasticus.
Universitetas, kitaip nei Karoling mokykla,
kurioje pirmenyb buvo teikiama sukrikionintam
platonizmui, pripaino sukrikionint aristotelizm. Aristotelis to meto mokslininkus suavjo logikos, painimo, psichologijos mokslais bei gamtos filosofija. XIIIa. viduryje, taikant Aristotelio metod,
bandyta susisteminti ir parayti klausim arba tezi
forma parayti isamias apibrt tem studijas, vadinamas sumomis, kurios tapo scholastins klasikos
pavyzdiais, o krikionikai interpretuotas Aristotelis scholastins filosofijos autoritetu. Tokiu bdu
universitete tvirtintas scholastinis mokymas dialogine forma plt mstymo ribas lectio, quaestio ir
disputatio metodais. Lectio tai gyt ini perdavimas ir bdas gilintis mokslo tiesas, skaitant tekstus.
Dstyti sensu stricto reik skaityti: dstytojas skaito
parengt savo tekst, jo paskaita vadinama lectio, o
jis pats lektoriumi (lector). Tekstas par excellence
buvo ventasis Ratas.
Mstymas, papildytas religiniu matmeniu, ireik asmens esm per netiesiogin dviej esybi
santyk, t.y. asmens esmei buvo suteiktas dialogins bties pagrindas. Metafizin transcendentalinio santykio koncepcija, ipltota Tomo Akvinieio
(12251274), leido naujai vertinti mog kaip asmen ir nustatyti jo santyk su visapusikai suprasta

Dialogo transformacija klasikinje ir krikionikoje paideiaoje

tikrove. Pateikdamas asmens apibrim, Akvinietis
tvirtino, kad individas, priklausydamas substancijos
giminei, turi turti nuosav vard, kitaip tariant,
savo individualum. Protingos substancijos, Akvinieio teigimu, turdamos unikal poym prot,
veikia savaime (per se), todl i substancij yra iskiriamos ypatingu vardu asmuo [4, (q. 29, a. 1, in
c), p. 228]. Scholast mstytojai tikjo, kad asmuo
yra susijs su tuo, i kurio jis gauna prigimt, ir su
tais, su kuriais jis gali bendrai j igyventi, todl, j
nuomone, gilinantis esat bus atrastas dievikasis
tu, kaip a (asmens) buvimo pagrindas. Taigi asmuo
transcendentaliniu santykiu yra susijs su Dievu ir
monmis, tai daro asmen atvir kitam. Dialogas
metafizine prasme suprantamas kaip intelektini
substancij sveika, yra asmens buvimo bdas arba,
kitaip tariant, metafizikoje dialogo esatis yra btinama asmenyje. btinto dialogo vyksmas apima
tiek laiko dimensij, tiek ir atu santykio sklaid,
kuri dialogo struktroje konstatuoja vidin ir iorin
susitikim. Toks susitikimas, kuriantis bendr ry,
scholast teigimu, gyvendinamas per caritas. Akvinietis, aikindamas caritas svok, pastebi, kad nors
ji apibria dorybing draugyst, kuri eina nesavanaudikumas, padedantis ilaikyti santykius, vis
dlto joje gldi nuoroda mylti prieus: dorybingai
draugauti galima tik su dorybingu asmeniu, taiau
dl ios draugysts galima mylti su tuo asmeniu susijusius mones, net jeigu jie nra dorybingi. Todl
caritas, kuri labiausiai panai dorybing draugyst, apima ir nusidjlius, kuriuos mylime i meils
Dievui [7, (q. 23, a. 1, ad 3), p.150]. Kadangi
draugyst su Dievu yra kognityvinio, o ne kniko
ir potyrinio pobdio, todl moni bendravimas su
Dievu, netrikdomas knik ir psichini slyg [r.
6, (q. 4, a. 5), p.3940], ilaiko transcendentin ir
integracin vert. Taigi caritas yra teologin doryb,
kurianti Dievo ir mogaus santyk bei vidin ir iorin dialogus. Dialogika mogaus prigimtis atsiskleidia per nuolat jame vykstant vidin diskurs, kurio
metu protas priima sprendimus, tardamasis, pasak
Akvinieio, su dievikja tiesa, kuri mumyse kalba
per savo panaumo atvaizd [4, (q. 11, a. 1, ad. 1)].
Btent toks susitikimas su Mokytoju, padedantis
vidiniu dialogu priimti bendr ties, kuri, Akvinieio teigimu, apvieia prot, t.y. suteikia galimyb
teisingu bdu regti daiktus tokius, kokie jie yra i
tikrj, ir nutiesia keli iorin dialog, kuris edukaciniu aspektu suprantamas, kaip dalijimasis iniomis su kitais [r. 4, (q. 11, a. 1, in c)]. Kaip ir v. Augustinas, ikls Diev, kaip siknijusios iminties
figr moguje, taip ir Akvinietis teigia, kad Dievo
imintis kiekvienam duoda jo paties prigimt [1, (V

sk.), p. 17], kuri moguje reikiasi intelektine veikla.

Vadinasi, Dievas yra Mokytojas par excellance.
Scholastikai suprastas ugdomasis dialogas buvo
siejamas su vidine ir iorine mogaus intelektine
veikla, nes, Akvinieio nuomone, mogus mokosi
dvejopai: intelekto galia, kuri yra aktyvus mokslo
siekiantis pradas [2, (LXXV sk.), p. 357] ir prigimtiniu supratimu, kuris reikiasi natraliais painimo
pradmenimis. Tokiu bdu iorinis veikimas, kurio
tikslas padti suformuluoti tikrovs supratim, yra
esmin mokym apibdinanti svoka, teigianti, kad
mokytojas yra teistas iorinis noetinis veikjas, skatinantis kit inojim. Laikantis ios sampratos, scholastinis mokymo metodas buvo formuojamas silant
mokiniui pirmiausia panagrinti pastarajam inomus
pradus, nes kiekvienas mokslas atsiranda i anksiau u
j buvusio painimo [Antroji analitika, 71 a1], i t
prad dedukuodamas ivadas ir silydamas juslinius
pavyzdius, i kuri mokinio sieloje bt suformuoti
supratimui btini vaizdiniai [2, (LXXV sk.), p. 357],
kuriais remiantis galima pradti mokyti pat dalyk.
Mokymas, Akvinieio teigimu, yra menas, nes
nurodo kitiems keli, kurio dka galima savarankikai
painti: mokytojas veda mokin neinom dalyk
painim taip, kaip kas nors atrasdamas save veda neinomo painim [4, (q. 11, a. 1, in c)]. Menas, padedantis kitiems noetini atradim kelyje prieiti prie
konkrei ivad, turi bti simbolinis, todl mokytojas, pasak Akvinieio, mokiniams inojim perteikia vaizdiniais ir enklais. Visa scholastin didaktika
pripaino vaizdumo svarb jutiminms galioms ir jo
reikmingum noetiniame procese. Tikras mokymas
viduramiais reik ne vien tik kiekybin ini perdavim, bet ir ugdomuosius mokytojomokinio santykius, kada mokytojo odiai yra artimesn inojimo
prieastis negu anapus sielos egzistuojantys juntami
dalykai [4, (q. 11, a. 1, ad 11)]. Ypa buvo vertinamas mokymo metodas, grindiamas intelektine abstrakcija, kada mokinio mintis simboliais buvo skatinama atrasti numanomo logikos ir noetinio objekto
prasm. Mokymo menas, priklausantis nuo mokytojo
valgos, Akvinieio buvo traktuojamas kaip mokytojo paaukimas, skatinantis kituose tiesos painimu
lavinti prot ir grio siekimu ugdyti jaunuomen.
Taigi scholastinio ugdomojo dialogo bandymas
susitikime atu per Absoliuto intencij padjo asmeniui atrasti savo subjektyvum ir atsiverti kitonikumui, kuris XXa. buvo pltojamas dialogo filosofijoje.

Ivados
Apibendrinant dialogo transformacijos ypatumus
klasikinje ir krikionikoje paideiaoje, galime daryti
tokias ivadas:

165

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Dalia Marija Stanien, Juozas ilionis

1. Perms i Sokrato dialog, Platonas j tvirtino
ugdymo praktikoje kaip racionalumu grindiam
metod, kur pasitelkus siekiama tobulinti ugdytin, painti pasaul ir suvokti mogikosios bties
prasm.
2. Dialogo ribas krikionikoje paideiaoje praplt
v.Augustino mokymas, kuriame tikjimas jungiamas su painimo procesu. Dialogas, Augustino
poiriu, tiesiasi nuo realios tikrovs ligi transcendentinio dievikojo kvietimo. Toks dialogas kvieia
asmen patirti pilnutin mogikum ir bendrauti
su savo Krju.
3. Karoling mokykloje dialogas plaiai sitvirtino
tiek didaktikoje, tiek ir realiame ugdymo procese. Alkuino parengti vadovliai skatino ugdytini
protavim, adino krikionik imint, o dialogas, kaip kalbjimo aktas, siliejo aktyviuosius
mokymo metodus.
4. Scholastinis dialogo btinimas vidurami universitetuose keit poir ne tik mog, bet ir pat
ugdymo proces. Tomo Akvinieio ugdomasis dialogas, paremtas intelektine abstrakcija, konstravo
vidin ir iorin atu susitikim su kitu ir Dievu.

Literatra
1. Akvinietis T. v. Suma prie pagonis, I. Vilnius:
Logos, 1999.
2. Akvinietis T. v. Suma prie pagonis, II. Vilnius:
Logos, 2003.
3. Alcuini. Grammatica // Opera omnia. Patrologiae
cursus completus: Series latina. T.101 / ed.Migne. Paris, 1863.

4. Aquinatis T. St. De Magistro // Questiones disputatae de veritate. Opera Omnia tomus XXII /
ed. Leon. Roma: Santa Sabina, 1975.
5. Aquinatis T. St. Summa Theologiae, I. Madrid:
La Editorial Catolica, 1951.
6. Aquinatis T. St. Summa Theologiae, III.
Madrid: La Editorial Catolica, 1951.
7. Aquinatis T. St. Summa Theologiae, IIII.
Madrid: La Editorial Catolica, 1951.
8. Augustini A. S. De Ordine (II, VIII, 25) // Opera
omnia. Patrologiae cursus completus: Series latina. T. 32 / ed. Migne. Paris, 1887.
9. Eco U. Menas ir grois vidurami estetikoje.
Vilnius: Baltos lankos, 1997.
10. Gadamer H. G. Istorija, menas, kalba. Vilnius:
Baltos lankos, 1999.
11. Jaeger W. Paideia. Die Formung des griechischen
Menschen, bd. 2,. Berlin 1934. Cituojama i
vertimo rus kalb. Maskva: GLK, 1977.
12. Kardelis N. Msl Karoling epochoje: pasaulio
atpainimo ifras // Naujasis idinys Aidai.
Nr. 11, 1993.
13. Karsavinas L. Europos kultros istorija. T. 2.
Vilnius: Vaga, 1994.
14. Platonas. Sokrato apologija. Kritonas. Vilnius:
Aidai, 1995.
15. Platonas. Valstyb. Vilnius: Pradai, 2000.
16. Stanien D. M., ilionis J. Ankstyvieji viduramiai: ugdymo filosofiniai pagrindai. Vilnius:
VPU, 2006.
17. Zabielait D. Platono dialoginis kalbjimas //
Darbai ir dienos. Nr. 27, 2001.

Summary
Dalia Marija Stanien, Juozas ilionis
The Transformation of Dialog in Classic and Christian
Paideia
In the article the peculiarities of dialogical transformation in transition from Classical to Christian paideia
are analyzed by phenomenological method. The phenomenological analysis of dialog, expands its concept and
allows to look afresh at dialogical values, regulative and transcendental functions in the process of personality
upbringing. The alternation of educational forms and methods is analyzed. The Platos Academy, teaching of
Augustine, Carolingian school and Medieval university are compared.
Plato implemented Socratic dialog as didactic method and dianoethical value, necessary to intellectual freedom, creativity and proper communication. Plato, preparing his disciples to participation in state affairs, introduced dialectic exercises into educational program. These exercises were aimed at clear and logical thinking.
Plato treated dialectics as form of spiritual exercise.
Aurelius Augustinus knew well Platonic and Neo-Platonism philosophical paideia. He starts education by
liberal arts as propedeutics for the philosophical comprehension of soul and God. Augustinus was the first
Christian author who wrote philosophical educational dialogs. St. Augustine is regarded as the founder of

166

Dialogo transformacija klasikinje ir krikionikoje paideiaoje

Christian dialog, directed to intellectual and moral education by means of which human soul is led to transcendence.
This kind of dialog had become an integral part of Carolingian educational system as well as pedagogical
practice. The manuals of Carolingian period had didactic character and were written as dialogs in which the
process of learning was based on questions and answers. The didactic dialogs were saturated with allegories and
riddles. Such text was significant as the mean of education and learning. These dialogs did not demand relation
with external world.
The Medieval scholastics, working in European universities, considerably elaborated and developed the
theory and practice of education through dialog. By means of dialog they propagated Aristotelian sciences. This
process resulted in the grand synthesis of Aristotelian philosophy with Christian theology in the teaching of St.
Thomas Aquinas. According to Aquinas, educational dialog is related to internal and external human intellectual activity. Man learns by two means: by intellectual power and by natural understanding. Aquinas characterized teaching as external activity, aimed at formation of reality understanding in the mind of pupil. Teaching,
according to Aquinas, is art of opening perspectives for independent learning.
Key words: phenomenological reflection, paideia, dialog, education, pupil, educator, intersubjective relations, I and Other, transcendence.
Vilniaus pedagoginis universitetas,
Etikos katedra,
Edukologijos katedra
teikta 2007 m. gegus mn.

167
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Saulius Matulis
ATEITININK ORGANIZACIJOS ISTORIN RAIDA IR dabarties
PROBLEMOS
Anotacija. 1989m. buvo atkurta Ateitinink
federacija. iuo metu tai viena gausiausi ir skmingiausiai veikiani Lietuvos jaunimo organizacij.
Ateitininkai du kartus per metus renkasi jiems organizuojamas akademijas (SAA ir SAVA). 2006m.
akademijos, vykusios iauliuose, metu buvo isamiau
nagrintos organizacijos problemos. Akademijos dalyviai nagrinjo ir dauguma gavo atsakymus jiems
rpimus klausimus. Svarbiausi buvo auktojo mokslo,
ateitinink veiklos pltros universitetuose, mokslo ir
religijos klausimai. Irykjo ir trkumai, kaip antai:
neiaikinta visuomenei ateitinink ideologija, nepakankama ateitinink branda, organizacijos tiksl
nesupratimas, nepalanki aplinka ateitinink vertybi
sklaidai, pilietikumo, drsos kovoti su sunkumais
trkumas, kitus ugoiantis lyderiavimas, ateitinink
nebendradarbiavimas su savo universitetais. Akademinis jaunimas turt nebijoti parodyti daugiau ryto,
iniciatyvos, krybikumo ir tuo pat metu nevengti
atsakomybs, tviriau laikytis savo princip, drsiau
visuomenje skleisti katalikikum.
Esminiai odiai: ateitinink organizacija, student ateitinink iemos ir Vasaros akademija, organizacijos principai.
vadas. Ateitinink organizacija yra sukaupusi
didiul darbo su jaunimu patirt. Kasmet vairiose
Lietuvos vietovse organizuojama keliolika jaunimo
stovykl, vyksta kursai, seminarai, studij savaits,
akademijos moksleiviams ir studentams. Nuolat organizuojami mokymo kursai jaunimo vadovams ir globjams. iuo metu ateitininkai yra viena gausiausi
ir skmingiausiai veikiani Lietuvos jaunimo organizacij. Ateitinink organizuojamos akademijos studentams (SAA) vyksta du kartus per metus: iem ir
vasar (SAVA). Per atostogas davusieji ateitininko od
studentai ateitininkai, taip pat j draugai ir pastami
studentai susirenka kartu prasmingai praleisti laik.
T laik jie inaudoja nagrindami koki nors aktuali tem ir klausydami paskait, po kuri diskutuoja
maose grupelse ir aptaria bendroje grupje. Vakarais
ir meldiamasi, ir rengiami linksmi susipainimai. Ateitininkai ities nemaai laiko skiria maldai, kuri yra
btina ir gaivinanti. 2006m. akademijos usimimai
vyko iauli mieste
ateitinink renginius ateina tie, kurie domisi ios
organizacijos veikla, siekia ne tik painti jos skelbia-

168

mas vertybes, bet ir prasmingai gyventi. Akademinis

jaunimas, priklausantis ateitinink organizacijai, veikia joje siekdamas dvasikai sustiprti. Ateitininkija
yra didel jga, todl neatsitiktinai katalikikoji visuomen laukia i ateitinink verlumo, aktyvumo,
pagalbos ten, kur ji reikalinga ginant tikjim, ugdant
vidin mogaus kultr, ilaikant tautos tradicijas, telkiantis, vienijantis monms, siekiant bendro tikslo,
stiprinant eimos savimon, kad i atlikt pareigas
vaikams, visuomenei.
Apie ateitinink veiklos vairius aspektus ra
I.Vaiaitis (1996), A. ygas (2000), O.Tijnlien
(2000), I. Rakauskait (2000), S. Matulis (2005)
ir kt. Ateitininkai savo darbo problemas, kokyb nagrinja kongresuose, vairiais met laikais vis kituose
regionuose organizuojam stovykl metu. Jie turi veiklos program, savo federacijos status (2003), taiau
j veiklos udavinys, pagrindini princip gyvendinimas ir j laikymasis gyvenime yra aktualus ir mokslikai netirtas klausimas.
1989 m. Ateitinink federacija buvo atkurta Lietuvoje, o 1997m. organizacijos centras perkeltas i
ikagos atgal Lietuv. iuo metu Lietuvoje organizacijai priklauso per 2000 nari, visoje Respublikos
teritorijoje veikia per 90 organizacijos padalini. Nuo
pat atkrimo Lietuvoje Ateitinink federacija dirba
aktyv jaunuomens ugdymo darb.
Tyrimo objektas ateitinink organizacijos veikla.
Tyrimo tikslas nustatyti ateitinink akademinio jaunimo poir pagrindini j organizacijos
veiklos princip laikymsi realiame gyvenime.
Tyrimo udaviniai: trumpai apvelgti ateitinink
organizacijos istorin raid; isiaikinti student ateitinink poir organizacij; isiaikinti organizacijos problemas; aptarti organizacijos perspektyvas ir jos
princip skming pritaikym realiame gyvenime.
Tyrimo metodai: interviu, anketavimas.
Darbe laikomasi metodologini nuostat, jog kiekvienas mogus turi teis painti kiekvien gyvenimo
srit ir vairias vertybi sistemas bei atskleisti jas pagal
prigimtinius poreikius.
Tyrimas buvo atliekamas iauliuose 2006 m. student ateitinink iemos akademijos metu taikant
anketavimo ir interviu metodus.

Ateitinink organizacijos istorin raida ir dabarties problemos

Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 27 SAA dalyviai. I
j 10 vyr (37,03 proc.) ir 17 moter (62,96 proc.)
(1 pav.).

3 pav. Respondent pasiskirstymas pagal gyvenamj

viet
1 pav. Tiriamj student ateitinink pasiskirstymas
pagal lyt
22 (81,48 proc.) tyrimo dalyviai nurod savo mokymosi staig, 3 (11,1 proc.) respondentai dirbantys, 2 (7,4 proc.) nenurod (2pav.).
Respondentai iki studij gim ir gyveno vairiose
Lietuvos vietovse (3 pav.), kur juos supo skirtinga
aplinka ir j pasaulir lm vairs veiksniai.
2006m. organizuotame renginyje daugiausiai atstov buvo atvykusi i miest (74proc.),
19proc. i miesteli ir tik 7 proc. i provincijos.
ie duomenys leidia daryti prielaid, jog aktyviausias ateitinink judjimas yra miestuose. Panaiai yra
pasiskirsts ir ios organizacijos nari skaiius.

Organizacijos istorin raida

Lietuv 1795m. po paskutinio LietuvosLenkijos
jungtins valstybs padalijimo okupavo carin Rusija,
vyko sukilimai (1831 ir 1863 m.), buvo bandym
atgauti nepriklausomyb. 1832 m. gegus 1 d.
udaromas Vilniaus universitetas, kit tip mokyklos, vienuolynai, daugelis katalik banyi paverstos
cerkvmis, usimota taut asimiliuoti [11, p.332].
Apie tai, kad imtas su virum okupacijos met
paveik ir lietuvikos kilms inteligent pasaulir,
jau nepriklausomybs metais ra P.Dovydaitis.
Jis pastebjo, jog Maskvoje studijuojantys lietuviai pasidav rus tikjimo ir pasauliros takai,
neigianiai esaties Esm, nepripastaniai Kristaus
kaip autoriteto. P.Dovydaitis iskyr ir kit grup,

2 pav. Mokymo staigos, kuriose mokosi respondentai

169
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Saulius Matulis
kurios nariai vadovavosi savo protu, laiksi prigimtinio tikjimo, energingai gyn Kristaus moksl ir jo
asmen. Taigi Maskvos universitete tarp studijuojani
lietuvi kirtosi dvi prieingos nuomons Kristaus ir
Antikristo frontas [6, p. 528536].
S. alkauskis, atsimins studij metus Maskvos universitete ir savo dalyvavim 1907 m. jame
studijuojani lietuvi susirinkime, nesiryo daryti
kokias nors ivadas ir kurti program naujam religiniam filosofiniam sjdiui, nes neturjs aikaus
supratimo apie naujus tikslus ir priemones (Ateitis,
1936, Nr. 12, p. 464).
Katalikikas jaunimas, konkreiai Petrapilio
dvasins akademijos lietuviai studentai, ikl idj
telktis sjd, kuris bt atsvara tautiniam abejingumui ir katalikybei. Toki idj pateik studentas kun. V.Jurgutis: Lietuvai reikia btinai naujos,
btent katalik inteligent organizacijos [1, p. 20].
Btent V.Jurgutis inicijavo pirmj susirinkim,
kur pakviet studentus kunigus M.Vaitk,
P.Kurait, J.Galdik. Aptar sjdio pobd,
apsvarst pirmuosius sjdio status. Jiems talkino
kun. studentas M.Reinys, studentas A.Stulginskis,
studentas teisininkas P.Dovydaitis. darb ts Belgijos Liuveno universiteto studentai kunigai A. Viskanta, P.Bielskis, E. Stukelis, S. ult, J. Galdikas,
P.Kuraitis. Jie Liuvene steig draugij Lithuania.
Pirmj organizacin komitet sukviet P.Kuraitis
1909 11 29. Jo pirmininku tapo A. Viskanta, sekretoriumi P.Kuraitis. Parengtame stat projekte buvo
nurodytas veiklos tikslas: Padti lietuviams katalikams studentams smoningai sutvarkyti j mokslo
jgas ir sutvarkyti jiems skiriam mediagin paalp,
kad prisirengt prie kultros darb Lietuvoje [1,
p. 20]. Drauge su statais daugel universitet, kur
studijavo lietuviai, buvo isiuntintas Atsiaukimas
draugus studentus. iame atsiaukime jau rykja
bsimos veiklos ideologiniai principai, akcentuojami
du reikmingi dalykai tautikumas ir katalikikumas,
vliau tap veiklos principais, dalykai, su kuriais susijusi mogaus dora, tautos ilikimas.
Sulaukus palanki atsiliepim atsiaukim,
1910m. vasario 19 d. kurta Lietuvi katalik
student sjunga, kuri ir laikoma ateitinink sjdio
gimtadieniu. Pirmj valdyb sudar kunigai studentai: pirmininkas J.Galdikas, sekretorius P.Kuraitis,
idininkas A.Maliauskis, jo pavaduotojas A.Viskanta. Kadangi V. Jurgaiio idja ir kit iai idjai
pritarusij buvo kurti ne dvasinink sjd, o
inteligent katalik pasauliei, tai 1911 m. liepos
15 d. Kaune Metropolito viebutyje vyko pirmoji
konferencija, kurioje irinkta student pasauliei
valdyba: pirmininkas studentas teisininkas P. Dovy-

170

daitis, sekretorius studentas matematikas A.Kaunas,

idininkas E.Draugelis. Taiau sjdis dar neturjo
vardo.
Kauno moksleivi kuopos kanauninkas P.Dogelis, gerai susipains su usienyje leidiamais urnalais
jaunimui prancz LAvenir, vokiei Future,
angl The Future, pasil 1910 m. rugsjo mn.
K.Bizausko pradt moksleiviams leisti laikratuk
pavadinti Ateitimi. 1911 m. vasario mn. ijo pirmasis Ateities spausdintas numeris kaip Draugijos
priedas. Taip sjdis gavo ateitininkijos vard, nes
pavadinimas buvo siejamas su ateities idealu. Kaip
paymjo tuometinis sjungos pirmininkas P. Dovydaitis, ne idealas turi taikytis prie jo siekianiojo, bet
kovotojas dl idealo turi kilti prie jo [1, p. 21].
Tsdamas studijas Maskvos universitete, P. Dovydaitis toliau sistemingai gyn katalikikj pasaulir, Kristaus mokslo tiesas ir naujais straipsniais skleid
Kristaus mokslo idjas, atskleisdamas ateistins materialistins pasauliros pamat silpnum ir klaidas.
1912 m. pasirodo dar viena autoriaus publikacija Tikjimas ir inojimas ispausdinta Ateities urnale.
P. Dovydaitis savo straipsnyje nagrinja dar patristikos
laikais Banyios tv kelt tikjimo ir inojimo santykio problem. I esms jis ir atkartoja jau Banyios
istorijoje inomas tiesas:
mokslinis inojimas ir tikjimas yra glaudiai susij;
mokslins tiesos ir religins tiesos viena kit papildo ir prasmina;
j atskyrimas sumenkint mogaus painimo galimybes.
Atgavus nepriklausomyb, ateitininkams ikilo
udavinys telktis, organizuotis, vienytis, tsti darb.
Jau 1918 m., Lietuvai esant nepriklausomai, Vilniuje
vyksta konferencija. 1921m. konferencijoje kuriama Student ateitinink sjunga (SAS). organizacijos darb grta P. Dovydaitis ir aktyviai joje dalyvauja.
1920m. Ateitinink organizacijos deimtmeio proga
organizuotame kongrese sjdio P.Dovydaitis skait
praneim ir savo kalba dar tak jos nariams jis
kalbjo apie ateitinink pasauliros pagrindus, organizacijos tikslus, irykino ateitinink ideal. Taigi
nuo 1921 m. organizacija sulaukia labai rimtos savo
vado ideologins paramos. Jis rodo pavyzd organizacijos nariams tikjimo, itikimybs savo idealams,
atsidavimo tiems idealams. 19211927m. ateitininkai dirba vadovaudamiesi tuo paiu kiu: Visa
atnaujinti Kristuje. is kis reik kasdienin savs
atnaujinim. Vado iniciatyva is kis ipltotas religinio atsinaujinimo krypt. Todl naujasis organizacijos kis skambjo taip: Visa atnaujinti Kristuje per
Eucharistij.

Ateitinink organizacijos istorin raida ir dabarties problemos

P.Dovydaitis nepriklausomybs metais suaktyvino ateitinink veikl:
kokybikesnis tapo ateitinink spaudos turinys;
jo iniciatyva surinkta daug l, daugiausia usienyje, u kurias pastatyti Ateitinink rmai, kur
vyko kongresai, konferencijos, susirinkimai;
ateitinink organizacij sijung daugiau nari
iekani Dievo ir norinij gyventi katalikik
gyvenim padaugjo tris kartus [7, p.376].
Dar P. Dovydaiiui vadovaujant ateitininkija sustiprjo. Ateitinink veikloje pradjo reiktis naujos
asmenybs. Tarp j buvo po studij usienyje Lietuv 1920m. grs S.alkauskis. Jis aktyviai sijung
Sendraugi brel, rpinosi, kad jo veikla bt geriau
organizuota.
1925 m. rugpjio 12 d. Kauno Valstybs teatre
vyko jubiliejinis ateitinink kongresas, skirtas organizacijos 15met sukakiai paymti. Kaip ir praktin
veikla, taip ir pasisakiusij kalbos buvo informatyvios, vieiamojo, aukljamojo pobdio.
P. Dovydaiiui atrod, kad:
ateitinink udavinys yra visas jgas atiduoti
Lietuvos nepriklausomybei ilaikyti ir smurtu ipltajai Lietuvos daliai su jos sostine Vilniumi
susigrinti;
norint ilaikyti nepriklausomyb, btina dirbti
kultrin darb visose gyvenimo srityse. Tam tikslui reikia vairiausi specialist, todl ateitininkai
privalo eiti ten, kur juos ruoia, o atjus Vilniaus
vadavimo momentui, jie turi bti pirmi;
kad atlikt mintus udavinius, ateitininkija turi
likti itikima tai savo dvasiai, kuri j gaivino visuose iki iol atliktuose darbuose. Ateitininkija turi visada bti jauna ir idealist, pasiryusi pasiaukoti
dl auktj vertybi, ji neturi leistis suvediojama
gyvenimo veidmainysi, kurios stengiasi jaunim
visokiausiais bdais nukreipti nuo didiausi dalyk smulkmenas;
ateitininkija gyvenimo neneigia ji stoja su juo
grumtis, grumiasi ir nugali, materialiuosius dalykus paveria dvasiniais. Tam tikslui pasiekti reikia
revoliucinio nusiteikimo, tokio kaip Kristaus;
labai svarbu, kad ateitininkija nepatekt kriz,
nes gyvenimas pasidar ramesnis, nereikalauja
auk. Ateitininkija neturi pasiduoti gyvenimo uliliuojama;
ateitininkijos dvasia nerami dvasia. Ateitininkija
negali rimti, bet privalo iekoti nauj bd gyvenim formuoti, kreipti j usibrta kryptimi;
jauna valstyb turi daug rpesi, neatidliotin
udavini. Ateitininkai smoningai turi ateiti pagalb ir juos sprsti. mons turi daug yd ateitininkija privalo jas naikinti;

ateitininkus iame kongrese kreipsi S.alkauskis. Jo praneimas buvo plataus vieiamojo, strateginio pobdio. Programin kalba buvo siejama su
kultros filosofija grindiamu gyvenimo idealu, kurio turinys sintetikai apm gamt, kultr, religij.
Kongreso dalyvius supaindino su ateitinink principais ir pareigomis, j itakomis, ikl struktrins
ateitinink organizacijos idj [19, p. 226].
Ypa akcentuodamas organizacijos vieningum
S.alkauskis idst reikming nuostat, kad besimokanio lietuvi katalikikojo jaunimo sjunga neprivalo bti jokia prasme partin organizacija. Anot
autoriaus, katalikai, veikdami socialinje ar politinje
srityje, gali skirtis savo pairomis, kadangi ia nra
dar vienos visiems katalikams privalomos programos.
Taiau socialinis bei politinis veikimas neturt bti
ateitinink udavinys. Ateitinink organizacija tegali
ruoti savo narius puoselti katalikikumo dvasi, todl ateitinink organizacija privalo:
drausti nesubrendusiems nariams priklausyti bet
kuriai partijai ir kitis partij veikl;
palikti teis brandos amiaus sulaukusiems nariams priklausyti partijoms ir dirbti partin darb
su slyga, kad toji partija neprietaraut Katalik
Banyios principams ir reikalams.
Mintus apribojimus S. alkauskis sieja su organizacijos tikslais ir paymi, kad per ankstyvas sikiimas
partijos gyvenim sudaro klii ateitininko isilavinimui ir isiaukljimui. Drauge S.alkauskis i esms
nepasisako, kad ateitininkai bt visikai atsiriboj
nuo politinio, visuomeninio gyvenimo.
Savo kalboje S. alkauskis idst principus bei
ateitinink pareigas siekiant gyvendinti ateitininkijos
usibrtus udavinius. Pirmiausia patriotizmas
norint pasiruoti bti patriotu inteligentu, reikia daug
pastang ir studij, nes kiekviena tauta kaip individualyb yra linkusi tautin egoizm. Tik patriotika
tauta gali pakilti visuotin dvasingum. S.alkauskis
i problem pavelg i tautos pozicij ir paymjo,
kad tikras patriotas turi ginti teistus tautos interesus
ir neretai turi bti ypa itvermingas kovodamas u
tautos teises. Taiau kova u tautines teises ir teistus
tautos reikalus neturi nutolinti nuo tikrojo patriotizmo supratimo.
Tikrojo patriotizmo esm:
tautins individualybs meil;
pageidavimas savo tautai moralins didybs;
tautins lyties sintez su visuotiniu turiniu [19,
p.251].
S. alkauskis, sitraukdamas ateitinink veikl,
matyt, neturjo aspiracij tapti ideologiniu j vadu,
nes prasidjus diskusijoms dl pareig permimo i
P.Dovydaiio, jis ilgokai nenorjo sutikti. Taiau

171
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Saulius Matulis
P.Dovydaitis tikino, kad btent jis turi eiti tas pareigas ir kvpti besikurianios Lietuvos, Kauno miesto mones stiprinti katalikik ir lietuvik dvasi [7,
p.399]. J. Girnius pastebjo, kad daugeliui ateitinink P.Dovydaitis buvo daugiau praeitininkas negu
ateitininkas, atliks didel vaidmen, inicijuodamas
ir pltodamas sjd, stiprindamas ideologij. Nepriklausomybs metais jo kalbos buvo vienaaliko
turinio daugiau kritinio arba moralizuojanio pobdio. S.alkauskis mst naujai, integraliai, perspektyviai jis buvo idealistas. Idealizmas jaunim
trauk, nes buvo artimas j jaunatvikai dvasiai bei
bdo savybms kurti, statyti, siekti padti kitiems
[7, p. 399].
1925 m. jubiliejiniame kongrese ikeltos idjos
tapo ateitinink federacijos reorganizavimo pagrindu
tiek formos, tiek jos ideologijos atvilgiu.
1925 m. Palangoje vykusi konferencija buvo reorganizacin konferencija [1, p. 118].
Organizacijos reformacijai turjo reikms ateitinink sukaupta patirtis. Ateitininkai jau turjo savo
istorij, patirt, beveik susiformavusios struktros institucij. Iki iol ateitinink narys pereidavo tris laikotarpius: ateitininkika veikla mokykloje, universitete
ir laikotarpis baigus studijas bei pradjus savarankik gyvenim. Tad ateitinink organizacijos projekte
buvo numatytos tarsi trys organizacijos vairaus amiaus nariams moksleivi, student ir sendraugi.
Ateinanios ateitinink kartos turjo pereiti visus tris
laikotarpius. Mintoji komisija pareng status visoms
trims organizacijoms. Tuo metu jokia kita valstyb
neturjo tokios katalik intelektual auginimo organizacijos, kur jaunas mogus nuo pat pradios mokyklos iki brandos bt sistemingai aukljamas turint
universal k: Visa atnaujinti Kristuje.
Mintis apie ateitininkijos vaidmen valstybs gyvenime ir misij ryki ir reorganizacinje konferencijoje
dalyvavusio Lietuvos prezidento A. Smetonos kalboje.
Jis, paymdamas, kad Lietuva yra laisva, pabr kiekvieno teis laisvai mstyti ir veikti. Ateitininkai btent ir yra tikri krato patriotai, aukojsi u nepriklausomyb, aukojasi ir laisvoje Lietuvoje dl tautybs ir
katalikybs ideal. Valstybs prezidentas ireik vilt,
kad ateitininkai dirbs valstybs labui ir j veikla bus
reikminga valstybei ir Banyiai.
1930 m. Kaune vykusiame ateitinink kongrese
S. alkauskio, kaip vyriausiojo vado, pasakyta kalba
buvo skirta visuomeniniam lietuvi tautos atgimimui.
Visuomenikumas tai vienas i ateitinink veiklos
princip, kuris tvirtintas reorganizacinje konferencijoje. Savo kalboje S. alkauskis paymjo, kad ateitininkai negali nesidomti visuomens nuotaikomis,
kurios susidar dl svarbiausi vyki ir gyvenimo

172

krypties. Katalikams ateitininkams, jo teigimu, visuomeninis gyvenimas privalo rpti. Visuomeninis

gyvenimas, sekant katalikikja pasaulira, ir turi
bti tvarkomas pagal j. Esant krizi visuomeniniame
gyvenime, katalik pareiga jas reaguoti ir negeroves
taisyti.
Visuomenin gyvenim S. alkauskis vertino kaip
chaotik:
trksta moralini autoritet, teistai pripaint
visuomens;
nra visuomenje vienybs, trksta tvirt visuomenini princip bei pair;
negerbiama asmens laisv ir prigimtins jo teiss;
paniekinti visuomeniniai idealai praktinis visuomeninis nihilizmas ir skepticizmas uvalds gyvenim plaiai ir giliai;
esant tokioms aplinkybms, nacionalistinis liberalizmas ir socialistinis radikalizmas darniai paneigia
katalikikos visuomens, kuri yra tikroji darnos ir
pusiausvyros, socialins taikos, pilietins vienybs
ir valstybins tvarkos saugotoja [19, p. 50].
Savo pasisakymu S. alkauskis formavo ateitinink nuostat, kad ateitininkai turi brandinti savo visuomenin smoningum ir taip subrsti, kad ateityje
galt patraukti su savimi didiausi tautos daugum
ir kad is atgimimas tapt reikmingas tautos ir valstybs gyvenimui.
S. alkauskui vadovaujant, ateitininkai pakankamai aktyviai reiksi visose gyvenimo srityse. Taiau
Lietuvos Respublikos vyriausyb pradjo ateitininkams sudarinti vairiausi klii, kai kuriose gimnazijose draud, kad moksleiviai priklausyt iai organizacijai. Net 1930 m., Kaune rengiant kongres,
valdia vairiausiais bdais trukd. Vis dlto kongresas
vyko ir Ateitinink federacijos vadovu buvo irinktas
K. Paktas, VDU profesorius, savo likim su ateitininkais susiejs jau 1911 m., kai turjo 18 met. Tai buvo
paskutinis vieas ateitinink suvaiavimas.
Prajus keletui savaii, 1930 m. rugpjio 30 d.,
Lietuvos vyriausyb udraud moksleivi ateitinink
veikl. N vienoje Lietuvos mokykloje ar u jos rib
nebuvo leista veikti ateitinink kuopelms. Taiau jos
veik slaptai, ir per t laik ne tik nesumajo moksleivi ateitinink skaiius, bet dar ir iaugo iki 11000.
Vyriausyb ateitininkus laik politine organizacija.
Vyriausybei nepatiko, kad ateitinink skaiius labai
iaugo ir organizacija pltsi labiau negu kitos. Be to,
ateitininkai prieinosi fanatikam tautikumui, kuris
tuo metu reiksi Lietuvoje [14; 19, p. 279].
K. Paktas ateitininkams vadovavo 10 met iki
okupacijos. Vadovaudamas ateitininkams jis mst
plaiai ir racionaliai, mat nepalankias tautai geopolitines slygas ir ragino rpintis tautos kultra, kad

Ateitinink organizacijos istorin raida ir dabarties problemos

btent viess mons galt atremti tautai kylanius
pavojus. Profesorius man, jog kuo auktesn tautos
kultra, tuo maesni pavojai jai gresia, maesnis pavojus, kad ji bus nutautinta.
1935 m. Teliuose vykusiame ketvirtajame ateitinink kongrese buvo priimta rezoliucija, kurioje
buvo kalbama apie federacijos pobd, aktualiausius
jos udavinius. Rezoliucija buvo priimta atsivelgiant
konkreias istorines aplinkybes ir tautai ikilusius udavinius. O btent susiklosiusi tarptautin padtis
nebuvo palanki Lietuvai. Kratui grs rimtas pavojus.
1935 m. Teliuose vyks ateitinink kongresas
antr kart federacijos vadu irinko kongresui pirmininkavus K. Pakt ir ikl k: Pasukti Lietuvos
laikrod imtu met priek. is kongresas ir pasirinktos gairs sujudina, suaktyvina kultrin, vietimo
ir krybin Lietuvos gyvenim: atsiranda naujos draugijos bei sjdiai, ateitininkai imasi naujos veiklos.
Dar penkmet ateitininkai veik vadovaudamiesi penkiais veiklos principais ir ruosi penktajam kongresui, kuris buvo numatytas 1940 m. birelio 2930 d.
Vilniuje. Jau buvo parengtos ir ideologijos tezs iam
kongresui. Jas pareng S. alkauskis:
1. Pilnutinio susiformavimo pareiga.
2. Pareiga grinti lietuvi tautai nutautjusius elementus.
3. Pareiga intensyviai kurti tautin kultr.
4. Pareiga dalyvauti visuotins kultros kryboje.
5. Lietuvis viesuolis, kaip reikmingas veiksnys, kelia Taut nacijos rang [18, p.44].
ios tezs buvo pamatiniai nuosekliai ateitinink
vykdomos programos metmenys. Jos apm esmines
ateitinink veikos kryptis ir principus, tik orientavo
kokybikesn veiklos lyg. Taiau kongresas dl sovietins Rusijos invazijos Lietuv ir okupacijos nevyko. O ateitinink organizacija, kaip ir daugelis tuo
metu veikusi patriotini organizacij sunaikinama,
turtas buvo atimtas, vadovai suimti, dalis ateitinink
prisiglaud Lietuvos mikuose ar kaimyninse valstybse. Didioji dalis ateitinink vadov itremti Sibir ten uvo P. Dovydaitis, L. Bistras, K. Skrupskelis.
Vokiei naci koncentracijos stovykloje mir kun.
A.Lipninas. Gyvieji ts darb emigracijoje.
Lietuvos ateitinink federacijos atkuriamasis suvaiavimas vyko 1989 m. lapkriio 2526d. Vilniuje
vykusiame suvaiavime. Programinius praneimus
pasauliros klausimais pristat: kun. V. Aliulis Ateitinink dvasinio atgimimo gairs, ark. S. Tamkeviius, kis Visa atnaujinti Kristuje, A. Saudargas
Tautos atgimimas ir katalikyb, kun. R.Grigas Ateitininkas ir tvyns laisvs siekis, V.Toleikis Ateizacijos pasekms moksleivijai ir dvasinio atgimimo

klausimai tautinje mokykloje. Praneimus kultros

ir ideologijos klausimais skait: prof. A.Dambrauskas Ateitininkai Lietuvos kultriniame gyvenime ir
ndienos udaviniai, A.Patackas Buvusi ms ir
ideolog mini aktualumas atgimstaniai Lietuvai,
A.ygas Ateitininkai ieiviai, j problemos, bendradarbiavimas su Lietuvos jaunimu, D.Kuzmickait
Ateitinink udaviniai ugdant kilnius jaunimo paproius. Praneimai organizavimosi ir veiklos klausimais: kun. J. Boruta Katalik jaunimo organizacijos
atgimstanioje Lietuvoje, A.Pundzius Ateitinink
kuop steigimo patirtis ir veiklos metodai, J. Morkus Ateitinink veiklos galimybs auktojoje mokykloje.
1999 m. liepos 2325d. vyko jubiliejin konferencija, skirta Ateitinink federacijos atkrimo 10meiui. Konferencijoje kalbjs ark. S. Tamkeviius
paymjo, kad ateitininkai nebuvo suskaldyti ir nepasuko nepageidautina linkme, o kaip tik apgyn savo
principus ir be propagandinio triukmo sitvirtino
Lietuvos visuomenje.
Ateitinink pirmininkas V.Abraitis aptar organizacijos formavimosi klausimus. Struktra atgavus
nepriklausomyb buvo pasirinkta ta, kuri pasiteisino tarpukario Lietuvoje ir buvo pasirinkta usienyje.
Atsikrimo metu veik tik sendraugi sjunga, kuri
pagrindine savo misija laik atkurti federacij ir visas
sjungas. Svarbiausia buvo uauginti jos narius. Siekiant ipltoti veikl Lietuvoje, vyskupijose suauktos
jaunimo konferencijos ir irinktos vietos valdybos. Jos
galjo rpintis jaunimo subrimu ateitinink sjd.
Valdyboms teko ne tik burti jaunim, bet ir rpintis
jo ugdomuoju darbu: vaik vasaros stovykl organizavimu, kuop steigimu, kur ugdymas ateitininkikja
dvasia vyksta nuolat. Bgant laikui vyskupij valdyboms pasidar sudtinga organizuoti darb, aprpti
vis didesnes teritorijas. Keitsi veiklos aplinkybs i
pradi kuopos steigsi prie parapij, kur dirbo veikls kunigai ir parapijieiai katechetai. Ikilo udavinys bendradarbiauti su vietimo sistema, tad atjo laikas steigti kuopas mokyklose. To pageidavo vietimo
ministerija, rpinosi Seimo ir JAV lietuvi bendruomens bendra komisija.
1989 m. Lietuvoje atsikrusi ateitininkija turjo uolius vadovus, nema finansin param, taiau,
kaip buvo paymta po deimties met, ji neiplito po
visas Lietuvos mokyklas. Dl to daug diskutuojama,
bet padtis keiiasi ltai. Taiau aplinkybs lemia, kad
ateitininkai dl to nekalti. Tikrosios neskms prieasi reikia iekoti kitur. Dabartin ateitininkija atjo
Lietuv, kurioje smoningo praktikuojanio katalikiko jaunimo yra deimtis kart maiau negu priekarinje Lietuvoje. Mokyklose iliko ateistins nuotaikos

173
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Saulius Matulis
ir indiferentiki paproiai, todl katalikikai moralei
ir gyvensenai kartais sunku isikovoti ne tik pagarb,
bet ir tolerancij. Jubiliejinje deimtmeio konferencijoje paymta, kad tv sprendimu mokiniai lanko
tikybos pamokas, taiau vengia sitraukti katalikik
organizacij veikl, nes iniasklaida daro labai didel
tak ir i laik paaugliai jau turi proi smurtauti,
praktikuoti seks, gerti alkohol, vartoti narkotikus ir
kitokius dalykus, alia kuri evangelins vertybs atrodo komikai. Tokioje aplinkoje itikimas krikionis
atrodo kaip Don Kichotas. Dar niekada iniasklaida
Lietuvoje taip aktyviai nepropagavo amoralumo, iaurumo, chamikumo. Tokiomis aplinkybmis dirbti ateitininkams labai sunku [15, p. 255257].
Tyrimo rezultatai
Norint isiaikinti dalyvi interesus SAA ir jos
gvildenam problem aktualum, buvo sudaryta anketa. ioje anketoje buvo ikelti 5 svarbiausieji klausimai, kurie turjo padti isiaikinti dalyvi nuomon
apie SAA veikl.
SAA atvaiuoja mons su skirting ini bagau bei iprusimu, todl buvo labai svarbu isiaikinti, ar SAA atitinka jos dalyvi poreikius.
Pasirod, jog i vis nagrint problem jaunim ypa domino mokslo ir krikionybs santykis
(44,4proc.). Kita ne maiau aktuali problema buvo ateitinink veiklos ryys su universitetais (37,05proc.).
Treioje pagal aktualum vietoje svarbi pasirod vietimo bkls analiz (11,1proc.).
Respondentus taip pat domino ateitinink veikla
universitetuose (7,4proc.) ir SAS (Student ateitinink sjungos) ssajos su paskaitomis (7,4 proc.). Tik
nedaugeliui pasirod aktuals religijos ir sveikatos,

akademijos organizaciniai klausimai, tikjimo skleidimo formos (po 3,7 proc.).

Vieno dalyvio nuomone, nagrinjamos problemos
nebuvo susijusios su SAA, taip pat vienas respondentas mano, kad neatitiko jo poreiki. 3 respondentai neatsak (11,1 proc.) (4 pav.).
Mginome isiaikinti, ar SAA dalyviams nagrinjamos akademijoje problemos yra aktualios. Atsakymai parod, kad dauguma ateitinink gavo atsakymus
jiems rpimus klausimus. Tik nedidelei daliai beveik vienam deimtadaliui nepavyko igirsti atsakym jiems rpimus klausimus (5 pav.).
Bandme isiaikinti, kokias problemas SAA
pavyko inagrinti geriausiai. Paaikjo, kad jaunimui aktualiausia jiems rpim problem sprendimo
ibaigtumas, nuodugnumas, isamumas. Respondent nuomone, SAA renginiuose isamiausiai buvo
inagrintos ateitinink programins veiklos kryptis
atitinkanios problemos.

Pus apklaustj pripaino, kad labiausiai seksi nagrinti auktojo mokslo problemas
(44,4proc.). Maiau (tik penktadalis) buvo patenkinti Ateitinink organizacijos veiklos ir pltros universitetuose klausim analize. Kad pakankamai isamiai
inagrintas mokslo ir religijos santykio klausimas,
nurod dar maiau respondent (11,1 proc.) (6 pav.).
Ateitininkai patys band isiaikinti sunkumus, ikylanius gyvendinant pagrindinius j organizacijos
veiklos principus. Daugiausiai sunkum, j manymu,
ikyla organizacijos viduje. Teigiama tai, jog organizacijos nariai yra savikritiki ir patys nurodo iniciatyvos stok. Taiau ateitininkai nesiburia ir yra menkai
aktyvs savo universitetuose, jiems trksta patraukli
darbo form. Pastebimi akivaizds prietaravimai:

4 pav. Student poreikius atitinkani problem analiz SAA

174

Ateitinink organizacijos istorin raida ir dabarties problemos

5 pav. Atsakym ateitininkams rpimus klausimus tenkinimas

6 pav. Isamiausiai SAA inagrintos problemos

vien netenkina per daug nusistovjusi sistema ir tradicijos organizacijoje, kit jog neperduodama anksiau sukaupta patirtis organizacijoje. Pastebimas ir
nelygiavertis ateitinink organizacijos, gyvendinant
pagrindinius principus, problem suvokimas: vieni
nurodo ateitinink ideologijos svarb, kiti kad nariai nemoka dain.
Respondent nurodyti pagrindiniai sunkumai
neiaikinta visuomenei ateitinink ideologija, nepakankama ateitinink branda, organizacijos tiksl
nesupratimas, nepalanki aplinka ateitinink vertybi
skelbimui, trksta pilietikumo, drsos kovoti su sunkumais, lyderiai ugoia eilinius narius, ateitininkai
nebendradarbiauja savo universitetuose. Teigiama tai,
kad ateitinink organizacijoje dalyvaujantis jaunimas

tiki, jog j veikla gali daryti pozityv tak visuomenei. Tai parod, kad ateityje reikt sustiprinti pozityvi ateitininkijos veikl iekant bd, kaip bt galima organizacij padaryti patrauklesne tiek jos paios
nariams, tiek likusiai visuomens daliai. Ateitininkai
turt nebijoti parodyti daugiau ryto, iniciatyvos,
krybikumo ir tuo pat metu nevengti atsakomybs,
tviriau laikytis savo princip, drsiau skleisti katalikikum visuomenje.

Ivados
1. Ateitinink sjdio pradia sietina su didiojo
vysk. M.Valaniaus organizuotu plataus masto
kultriniu sjdiu, davusiu pradi tautiniam atgimimui. Ateitininkija atsirado jau naujame tautos

175
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Saulius Matulis

2.
3.
4.
5.

gyvenimo etape, kai buvo prasidj tautinis atgimimas ir ikovotos minimalios slygos tautos vietimui ir vystymuisi apskritai. Ateitininkai turjo
tiksl prieintis demoralizuojaniai caro valdini
mokykl ir valdios takai, reikusiai nukrikionjimo, nihilizmo, anarchizmo idjas. Taigi siekti
esminio tikslo inicijuoti dvasin tautos atgimim.
i jaunimo organizacija yra neseniai atkurta
Lietuvoje, todl neturi savo stipri lyderi bei jos
veikla nra pakankamai inoma visuomenei.
Organizacijos nariai i esms deda pagrindus ateities jaunimo veiklai.
Akademiniam jaunimui bdingas tikjimas, kad
jie gali prisidti prie savo ir visuomens dvasinio
tobuljimo.
Ateitinink organizacijos renginiuose nagrinjamos vairios su programos ir su veikla susijusios
problemos. Nuodugniausiai mokslo ir krikionybs santykis, ateitinink veiklos universitetuose
aktyvinimas. I esms dauguma nari renginiuose
gauna atsakymus jiems rpimus klausimus.

Literatra
1. Ateitininkai. Panevys: Panevio spaustuv,
2003.
2. Ateitinink federacijos statai. Kaunas, 2003.
3. Buinskyt I. Ateitininkai pirmosios soviet
ir naci okupacijos metais // Politologija 2.
2000.
4. Dovydaitis P. inojimas ir tikjimas // Draugija
69. 1912, p. 379389.
5. Dovydaitis P. Ateitininkai praeities, dabarties ir
ateities Lietuvos gyvenime // Ateitis. II jubiliejaus kongreso ssiuvinis. Kaunas, 1925.
6. Dovydaitis P. Aurin ir aurininkai. Ateitis ir ateitininkai // Ateitis 12. 1935, p.528536.
7. Girnius J. Prof. Pranas Dovydaitis. Chicago:
Ateitis, 1975.

8. Grigalinas N. Ateitininkai ir SAA // XXI amius. 2006.

9. Ivinskis Z. Prof. Pranas Dovydaitis apatalautojas
ir mokslininkas // Caritas 1. 1992, p. 1420.
10. Ivinskis Z. Stasys alkauskis mogus ir profesorius // Tremtini mokykla. Nr.56, 1946,
p.1625.
11. Lietuva. Lietuvi enciklopedija. XV tomas.
Vilnius: Lietuvos enciklopedij redakcija.
12. Matulaityt S. Ateitininkai, ateitinink federacija, Lietuvi katalik moksleivi ateitinink
sjunga // Visuotin lietuvi enciklopedija T. 2.
Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2002.
13. Matulis S. Lietuvos ateitinink edukacinis idealas. Jaunj mokslinink darbai. Nr. 3 (7),
2005, p.5964.
14. Pekus K. Paralelinis moksleivi ugdymas
Lietuvoje 19181940 metais: itakos, turinys,
formos. Vilnius: VPU, 1993.
15. Plumpa P. Ateitininkijos ateities vizija.
Ateitininkai. Panevys: Panevio spaustuv,
2003, p. 255262.
16. Rakauskait I. Kiekvienam btinas inteligencijos testas // Ateitis 1. 2000, p. 1213.
17. Serapinas L. Pirmoji 2006 m. ateitinink kongreso anga // Ateitis. Nr. 2 (4), 2005.
18. Serapinas L. Ateitinink kongresai susivienijimas dvasioje // Ateitis. Nr. 2, p. 4344, 128.
19. alkauskis S. Ateitinink principai bei pareigos.
Referatas, skaitytinas Kaune 1925m. per jubiliejin Ateitinink sjungos kongres // idinys.
1925, Nr.8(12), p. 225268.
20. Tijnelien O. Pranas Dovydaitis tautos aukltojas // Soter. 1999, Nr. 1, p. 7996.
21. Vaiiatis V. aukianiojo balsas // Dienovidis.
1996, Nr. 3233, p. 2021.
22. ygas P. Eklektikoji Ateitis // Ateitis. 2000,
Nr. 1, p. 3.

Summary
Saulius Matulis
HISTORICAL DEVELOPMENT AND NOWADAYS PROBLEMS OF AN
ATEITININKAI ORGANIZATION
Ateitininkai organization stored big experience in work with youth. Each year they organize many youth
camps, courses, study weeks for academy pupils and students in different places of Lithuania.
Ateitininkai organization was regenerated in 1989. Looking at historical development biggest influence to
this movement made P. Dovydaitis. He energized ateitininkai activities in independency years. In essence he
repeats truth which was already known in church history- that scientific knowledge and faith have close-contact;

176

Ateitinink organizacijos istorin raida ir dabarties problemos

scientific truth and religion truth complement each other and sense; separation of them would degrade possibilities of human cognition.
P. Dovydaitis thought, that ateitininkai have to stay loyal to that its spirit, which animated it in all heterofore
determination. Ateitininkai organization have to be young and idealistic always, ready to sacrifice for higher
values.
A bit later S. alkauskis joined this movement. He though that ateitininkai must forbid to immature members belong to any party and interfere to their activities; leave right for adults belong to parties and work party
work with condition, that this party will not conflict with catholic church principles and dealings.
Ateitininkai is most grounded and successful Lithuanian youth organization now. Ateitininkai are gathering
twice a year to summer and winter academies organized for them (SAZA and SAVA). There were discussions
about organization problems in academy, which was organized in Siauliai in 2006. The participants of this
academy analyzed these problems and got their needed answers. Higher education, expansion of ateitininkai in
universities, science and religion questions was most interesting and important. Some lack showed up also an
ideology which is not explained to society, not understanding aim of organization, not well-disposed atmosphere for values expansion, lack of public, courage to fight with difficulties, leaders upstaging other members,
ateitininkai are not collaborating with their universities.
Ateitininkai have activities program, federation statute (2003), but their activities task to follow and keep
main principles in life is relevant and scientifically unexplored question.
In a very beginning ateitininkai had aim to resist demoralizing tsar official schools and authority influence,
which implied antichristianity, nihilism, anarchism. It means to reach main goal to initiate spiritual revival
of nation. And also nowadays academic youth should not be afraid to show more strength, initiative, and creativeness and in the same time not to avoid responsibility, keep their own principles stronger and more hardily
propagate catholic principles in a society, because ateitininkai import basement to future youth activities.
Key words: ateitininkai organization, ateitininkai students winter and summer academies, organization
principles, spiritual revival.
iauli universitetas,
Edukologijos fakultetas
teikta 2007 m. rugpjio mn.

177
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

178

Kronika
chronicle

179
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

180

APTARTOS IUOLAIKINS EDUKOLOGIJOS MOKSLINS IR

PRAKTINS PROBLEMOS

2007m. lapkriio 2930 dien Vilniuje buvo surengta XV tarptautin mokslin konferencija vietimo reforma ir mokytoj rengimas. Joje nagrinta
labai svarbi iuolaikins edukologijos problema Ugdymo kokyb: teorins ir praktins dimensijos. i
konferencija buvo skirta ilgameio Vilniaus pedagoginio universiteto dstytojo, plaiai inomo edukologijos mokslininko, prof. Vlado Rajecko atminimui.
Pagrindiniai mokslins konferencijos organizatoriai Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogikos
ir psichologijos fakultetas bei Heidelbergo auktoji
pedagogikos mokykla.
Be mint Vilniaus ir Heidelbergo auktj pedagogini mokykl dstytoj, tarptautinje konferencijoje taip pat aktyviai dalyvavo Vilniaus, Kauno technologijos, Klaipdos ir iauli universitet, Lietuvos
kno kultros akademijos, Smalinink technologijos
ir verslo mokyklos dstytojai ir mokslininkai. Atvyko nemaai specialist ir i usienio ali Lenkijos
Palenkijos akademijos, Slovakijos J.A.Komenskio ir
Matejaus Belo universitet, Rusijos Murmansko pedagoginio ir Ukrainos Chersono valstybini universitet.
Dviejuose konferencijos plenariniuose posdiuose ir keturiose jos sekcijose per dvi darbo dienas i viso
buvo perskaityti 64 praneimai, i kuri eis skait
usienio ali mokslininkai ir kiti specialistai. Po kiekvienos sekcijos usimim vyko j dalyvi diskusijos, kuriose i viso dalyvavo apie 40 alies ir usienio
mokslinink bei kit specialist. Su sekcij praneimuose ir diskusijose nagrintomis problemomis bei
idjomis baigiamajame konferencijos posdyje sekcij
vadovai savo darbo ataskaitose supaindino visus konferencijos dalyvius.
Pradedant tarptautin mokslin konferencij (vad.
Marija Barkauskait ir Juozas ilionis), lapkriio 29
dien angin kalb pasak VPU rektorius akad. Algirdas Gaiutis. Tarptautins konferencijos dalyvius
pasveikino Apatalikasis nuncijus Jo Ekscelencija
arkivyskupas Peteris Steophanas Zurbriggenas, Lietuvos Respublikos Seimo vietimo, mokslo ir kultros
komiteto Kultros pakomiteio pirminink Dalia Teierskyt, Seimo vietimo, mokslo ir kultros komiteto nar Audron Pitrnien, Lietuvos Respublikos
Ministr Tarybos sekretoriato vedja Diuljeta iugdien, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pa-

tarja Giedr Purvaneckien, vietimo ir mokslo ministerijos viceministr Virginija Bdien, Klaipdos
universiteto prorektorius Antanas Lukoeviius ir kiti
garbs visuomens veikjai, ios konferencijos sveiai.
Visi konferencijos dalyviai pirmiausia iklaus
Juozo ilionio praneim Profesoriaus Vlado Rajecko edukacin veikla. Jame glaustai buvo supaindinta su ilgameio Vilniaus pedagoginio universiteto
dstytojo, prof. Vlado Rajecko gyvenimu, pedagogine
praktine ir moksline veikla bei moksliniu palikimu
svarbiausiais pedagogikos problem tyrinjimais, edukologijos istorijos, teorijos ir metodikos moksliniais
darbais bei ratais.
Mindami profesoriaus jubiliej, konferencijos
dalyviai, kartu su V. Rajecko eimos nariais bei buvusiais Vilniaus pedagoginio universiteto bendradarbiais
VPU rmuose ikilmingai atidar prof. Vlado Rajecko
vardo auditorij. ia proga ia buvo atidengtas profesoriaus bareljefas (aut. Vaclovas Krutinis) ir pristatyta
personalin prof. Vlado Rajecko gyvenimo, profesins
veiklos ir pedagogikos mokslini darb straipsni,
knyg ir kit leidini bei archyvini dokument kopij paroda. Parod ir joje eksponuojam mediag
apirjo visi renginio dalyviai.
Pirmojo plenarinio posdio metu (vad. Elvyda
Martiauskien ir Romanas Vasiliauskas) skaityti trys
pagrindiniai praneimai.
Jonas Balius savo moksliniame praneime detaliai
aptar dorovinio asmenybs ugdymo filosofinius pagrindus. Ikls ir pagrinds pamatin tez, kad dorovinis asmenybs ugdymas pamatin bet kokio pedagoginio darbo prieastis ir tikslas <...>, pagrindin
dmes praneime autorius sutelk dorovinio ugdymo problemos prigimt ir jos istorin raid. Konceptuali ios problemos raid bei samprat jis lakonikai
apvelg nuo pat Centrins Europos kultros visuomens, pradedant Senovs Graikija ir Sokrato filosofiniais disputais, kuriuose dorovinis aukljimas buvo
vienas i pagrindini klausim, iki pat i dien, ypa
pabrdamas ms laikotarpio kultros transformacijas, jai tapus vartojimo objektu. Prelegento nuomone, pastaruoju metu piniginiai ir rinkos ekonominiai
visuomens santykiai suprekina ir mogaus dvasi.
Tai kuria reali prielaid formuotis hedonistinei (ia
ir toliau ie odiai parykinti paties praneimo autoriaus J. D.) visuomenei, transformuojaniai ir

181
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Kronika
monijos kuriam kultr, kuri straipsnyje autorius
vardija kaip sex-shop-show kultra. Prie ios kultros
skleidimo visuomenje pastaruoju metu daug prisideda groin literatra, dramaturgija, kinas televizija, spauda, nes ji tampa j objekt. Tokia kultra
paremt visuomen pranczai vadina kondamnistine,
nes ji nuvertina mogaus dvasingum. i kultr pripastanti ir praktikuojanti visuomen yra pasmerkta
lugti. Kovoti prie toki kultr, ypa jos skatinam
moni agresyvum ir amoralum, neretai pastaruoju
metu tampa bejg ir pedagogika, ir kriminalistika.
Tam btinos konstruktyvios pertvarkos.
Antrj praneim Pagrindiniai mokymo studij Vokietijoje aspektai plenariniame konferencijos
posdyje skait Gerdas Bodo von Carlsburgas. Jame
aptarta keletas problem. Tarp j naujos studijavimo ir mokymosi vis gyvenim kultros sukrimo;
esmini mokymosi tiksl (saviorganizacijos, savosios
atsakomybs, savs vertinimo) identifikavimo ir nustatymo; geresni slyg ir pasilym mokykloms sudarymo besimokanij krybikumui skatinti, mokymosi poreikiams tenkinti, socialinei diskriminacijai
alinti, mokykl rangai gerinti; optimaliausi darbo
slyg sukrimo (geriau sutvarkyti patalpoms, sigyti
kompiuteri ir naujos technins rangos, priekaitingai organizuoti mokyklos bibliotekos veikl; deramo
mokyklos aprpinimo specialistais (psichologais, terapeutais ir dietologais) ir j profesionalo lygio klimo
bei naujos finansavimo sistemos diegimo; mokymosi
vis gyvenim aukto lygio utikrinimo (didels mokykl autonomijos garantij, moderni vadybos koncepcij taikymo, privalom tiksl aikus idstymo
mokytoj ir mokyklos vadovybs pasiraomose sutartyse ir pan. Autorius taip pat aptar kai kuriuos mokytoj profesinio rengimo klausimus, pagrindin dmes
sutelkdamas nauj raidos tendencij ir rekomendacij analizei, kaip labai perspektyviai veiklos krypiai.
Treiasis pirmojo plenarinio posdio praneimas,
kur skait Rimantas elvys, buvo skirtas ms alies
visuomens nepasitenkinimo auktuoju mokslu ir
auktojo mokslo reforma analizei. Autorius paymjo, kad dabartin auktojo mokslo reform Lietuvoje
lemia augantis visuomens nepasitenkinimas auktojo
mokslo bkle. Jo esm sudaro tai, kad studentai yra
nepatenkinti studij kokybe, o dstytojai student
pasirengimu studijoms, visuomen nepatenkinta lta
auktj mokykl pertvarka, o akademin bendruomen nepakankama valdios institucij parama.
Bda ta, kad kritikuoti visk, kas susij su auktuoju
mokslu, jau tampa alyje mada. Prelegentas atskleid
io nepasitenkinimo esm student ir akademinje
bendruomense bei alies visuomenje. Jis pabr,
kad pastaruoju metu is nepasitenkinimo jausmas

182

Chronicle
Lietuvoje tampa nuolatiniu ir neatsiejamu akademins veiklos palydovu. Praneimo autoriaus nuomone,
nepasitenkinimas auktuoju mokslu ir reform silymais ms alyje iliks tol, kol visuomens smon
nesusitaikys su vykusia auktojo mokslo paradigm
kaita.
Antrojo plenarinio posdio (vad. Marija Barkauskait ir Palmira Peiuliauskien) tema Profesoriaus
Vlado Rajecko mokslinis-pedagoginis palikimas ir
ugdymo perspektyvos. ia perskaityti 3 praneimai.
Elvyda Martiauskien nagrinjo tem Ugdomojo
mokymo retrospektyva ir dabartis (V. Rajecko Ugdomojo mokymo ir konstruktyvizmo paralels),
Loreta adeikait ir Elena Motiejnien aptar ugdymo turinio atnaujinim dabartinmis slygomis ir ios
veiklos ikius bei perspektyvas, Audron Dumien
nagrinjo student rengimo(si) pedagoginei raikai
ypatumus.
Savo prisiminimais apie mokslin bendradarbiavim su prof. V. Rajecku pasidalijo Juozas Uzdila,
Rimantas Kontvainas, Audron Dumien. Plenariniams posdiams pasibaigus, tarptautins konferencijos dalyviams buvo paruotas renginys Gyvoji
pedagogika, kuriame dalyvavo Vilniaus emynos
gimnazijos (direktor Aldona ventickien) pedagogai ir moksleiviai, surengta nuotaikinga vakaron ir
VPU dain ir oki ansamblio viesa (vad. Jolanta
Kisielyt-Sadauskien) koncertas.
Antrj dien tarptautins mokslins konferencijos darbas vyko keturiose sekcijose. Pirmoje j Ugdymo paradigm kaita iuolaikinje visuomenje
(vad. Elvyda Martiauskien ir Aura emgulien)
perskaityta 13 praneim. J tematika ir problematika
labai plati. Romanas Vasiliauskas nagrinjo pedagog
mokymo problemas ir pedagogikos dalyko viet j
rengimo programose, Ramut Bruzgeleviien aikino ugdymo paradigm kait, kaip unikal Lietuvos
vietimo istorijos XXXXI amiaus reikin, Zita
Naucknait kalbjo apie universiteto ir mokyklos
didaktikos klausimus, mokini ir mokytoj argumentacins kompetencijos ugdym, Nijol Bankauskien ir Nijol iuiulkien aptar auktojo mokslo
tyrim didaktin raik paradigm kaitos aspektais,
ypa akcentavo mokymosi vis gyvenim svarb, Vida
Gudinskien analizavo mokymo ir mokymosi samprat (bihevioristins, kognityviosios, humanistins
ir kt. koncepcij) istorin raid bei iuolaikin bkl,
j paplitim Lietuvoje ir usienyje, Helmutas Wehras
nagrinjo mokini smurto prevencijos mokykloje ir
u jos rib problemas, Palmira Peiuliauskien aptar
kompiuterizuot metod, padedani geriau perteikti inias, svarb pradedanij mokytoj edukacinje
praktikoje, Sigita Montvilait, Rasa Barauskien, Vi-

Kronika
tolda Sofija Glebuvien ir Aldona Lucija Tarasonien aikino mentorysts svarbos pedagog rengimo
procese problemas, Giedr Rugeviit kalbjo apie
Lietuvos bendrojo lavinimo mokykl katalik tikybos
mokymo programas ir j kaitos tendencijas, Maryt
Gaigalien aptar Jaunimo mokykl veiksmingumo
tyrimo rezultatus, daugiausia dmesio paskyrusios
i mokykl mokytoj poiriui j veiklos veiksmingum, Aura emgulien ir Sigita Montvilait,
remdamosi R.Grigo socialins tampos lauk teorija, analizavo pradinio mokymo kokybs klausimus ir
mokytoj rengimo situacij.
Antroje sekcijoje Kultr dialogas ir vertybi
transformacijos (vad. Dalia Marija Stanien ir Juozas ilionis) perskaityta 10 praneim. J tematika
plati. Eva Balov ir Beata Puobiov savo praneime aptar multikultrinio ugdymo priemones ir j
reikm, siekiant usibrt tiksl, Lilija Duoblien
analizavo kritins pedagogikos klausimus, pagrindin
dmes skirdama protestui ir dialogui. Panaiai problemai dialogui edukaciniame procese savo praneim sekcijoje skyr ir Juozas ilionis. Dalia Marija Stanien gvildeno grio, kaip vertybs ugdymo
veiksn, siekiant realybje prioritetini ugdymo tiksl,
Kristina Stankeviien, Andelita urauskien analizavo 57 met vaik tautinio tapatumo formavimosi
informacinje visuomenje ypatumus. Panai tem
sekcijoje nagrinjo ir Vitolda Sofija Glebuvien bei
Irena Kapustien, apibendrinusios pedagog poirio vaik tautin identitet tyrimo rezultatus. Egl
Kvieskait analizavo efektyvaus tarpkultrinio komunikacijos valdymo raidos bei tobulinimo Lietuvos
vietime klausimus.
Treioji sekcija Ugdymas: aktualijos, pokyiai
ir perspektyvos (vad. Antanina Grabauskien ir Aldona Mazolevskien) pateikt praneim skaiiumi
buvo pati turtingiausia. Nor joje dalyvauti pareik
18 prelegent. Platus buvo ir praneimuose nagrint
problem ratas: ikimokyklinio ugdymo(si) tiksl ir
paslaug kokybs samprat kontekstualizavimasis Lietuvos vietimo dokumentuose (Audron Juodaityt ir
Dalia Martiauskien), vaiko ugdymo refleksijos ypatumai ugdymo institucijoje (Vitolda Sofija Glebuvien ir Asta Dambrauskien), saugios aplinkos krimas
ikimokyklinje ugdymo staigoje (Reda Braslauskien
ir Sada Petruien), eima, kaip ugdymo institucija,
i dien kontekste (Antanina Grabauskien), informacins technologijos ir vaiko aidimas (Vitolda Sofija Glebuvien ir Aldona Lucija Tarasonien), tv
poiris vaiko teises (Ieva Kerulien) ir kt.
Keletas praneim buvo skirta vaik ugdymo,
gebjim, komunikacijos ir nuostat formavimo
problemoms: 46 met vaik dorinio ugdymo (Ma-

Chronicle
rija Jonilien), IIIIV klasi mokini krybini
nuostat formavimo (Vaiva Schorokien ir Irma
Marcinkeviit), 56 met vaik krybikumo ugdymo ikimokyklinje institucijoje ir eimoje (Auks
Grudinskyt, Aldona arien, Violeta Grudinskien), komunikavimo kompetencijos ugdymo mokymo procese, analizuojant literatros krinius (Daiva
Jakavonyt ir Dalia Kiliuvien), bsimj pradini
klasi mokytoj gebjimo pieti ypatum (Jrat
Paulionyt), pedagog nuomons apie vaik literatrin ugdym tyrim idav (Aldona Mazolevskien), pradini klasi mokini supaindinimo su subjektyvi poji valdymu (Maria Butrymowicz) ir
kitiems klausimams.
Keletas praneim sekcijoje buvo skirta pai pedagog, ypa pradedanij, profesinio pasirengimo
bei j kompetencijos didinimo problemoms. Ona
Monkeviien ir Marija Ladiien nagrinjo pradedaniojo dirbti pedagogo ir studento praktikanto
konsultavimo modeliavimo, Kristina Stankeviien
ir Asta Kraujelien pradedanij dirbti pedagog
bei student praktikant komunikavimo kompetencijos ypatum, Ona Monkeviien ir Birut Autukeviien studento praktikanto ir pradedaniojo dirbti
pedagogo gebjimo mokytis tendencij, Rita Makarskait-Petkeviien ir Laima Medelyt darnaus vystymosi princip pradins mokyklos pasaulio painimo
kurse esms klausimus.
Ketvirtoje sekcijoje Psichologins asmenybs ugdymo dimensijos (vad. Violeta Rimkeviien ir Dalia
Nasvytien) buvo pateikta 14 praneim, kuriuose nagrintos aktualios pastarojo meto ugdymo problemos:
paaugli socializacija ir ugdymas pokyi erdvje (Marija Barkauskait), VPU student profesins brandos
kaita (Julita Navaitien), mokytoj patyrimas, ugdant
elgesio ir emocini problem turinius vaikus (Dalia
Nasvytien ir Ina Balaityt), paaugli vaikin ir mergin asmenybs tapatumo brandos ypatumai (Lidija
Kutkien), paauglio krybikumo ir sveikatos kontrols taka mokymuisi (Ala Petrulyt), vaiktv ir
bendraami santyki ypatumai (Aldona Vaiiulien),
santykiai su bendraamiais, kaip mokini gebjim
isiskleidimo slyga (Agn Brandiauskien), pedagog socialins adaptacijos raika postmodernistinje
visuomenje (Aura Kazlauskien), judjimo negali
turini paaugli vidins darnos ir sveikatos ypatumai
(Margarita Pileckait-Markovien, Jolita Pauktyt ir
Tomas Lazdauskas), vieniumo jausm igyvenani
paaugli elgesio strategijos (Nijol Cibulskait ir Jrat Laurinaviit), mokytoj ir mokini poiris
ikalbos ugdym bendrojo lavinimo mokykloje (Birut ygaitien), globos nam pedagog taka ugdytini

183
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Kronika
socialini vaidmen formavimui (Robertas Kavolius
ir Aida Norvilien).
Apskritai ioje tarptautinje mokslinje konferencijoje, pasiymjusioje gvildenam tem ir problem
gausa, buvo aptarta daug Lietuvos ir usienio ali
edukologijos istorijos, metodologijos, metod taiky-

Chronicle
mo, tyrim organizavimo ir j rezultat naudojimo
bei kit iuolaikini teorini ir praktini ugdymo
klausim, pristatytos vairios mokslins koncepcijos
ir asmenins specialist nuomons. Kartu joje iekota
optimaliausi ugdymo problem sprendimo vairaus
lygio vietimo institucijose keli.
Doc. dr. Jonas Dautaras

*
Ugdymo kokyb: teorins ir praktins dimensijos. Programa ir tezs, Vilnius, 2007 m. lapkriio 2930 d. [skirta prof. Vladui Rajeckui atminti/ Vilniaus pedagoginis univ. Pedagogikos ir psichologijos fakult.; Heidelbergo auktoji pedagogikos m-kla; XV tarptautin moksl. konf.
vietimo reforma ir mokytoj rengimas; sudar: doc. dr. Dalia Marija Stanien, doc. dr. Juozas ilionis. Vilnius: VPU l-kla, 2007.
110 p. Iliustr.

184

Kronika

Chronicle

Lietuvos kno kultros akademijos docent, socialini (edukologijos) moksl daktar

Audron Dumien, disertacij apgynusi 1980m. gruodio 19 dien
Profesorius Vladas Rajeckas savo gyvenimu ir darbais rod ir iki iol norisi j prisiminti kaip vien i
viesiausi asmenybi, sutikt mano gyvenimo kelyje.
ios mano mintys skirtos profesoriui, mano Mokytojui, moksliniam vadovui, mogui, kurio veide
visada spindjo maloni, tvika ypsena, visada pasiruousi padti.
Painojau profesori daug met kaip mokyklos
direktori Panevyje, vliau kaip disertacijos vadov, dar vliau kaip gerbiam draug. Profesorius
buvo labai rpestingas, atidus kito bdoms ir rpesiams. T jo grio ir dvasios viesos paslapt esu ir a
patyrusi. Buvo doras, siningas, taikus, taktikas, kuklus ir labai isilavins mogus. Labiausiai man imponavo profesoriaus kantryb ir tolerancija man, kaip jo
aspirantei. Toji tolerancija kilo ne i liberalaus abejingumo, o i atsakomybs ir pagarbos. odis sueidia,
odis igydo, netgi tada, kai to odio negirdi adresatas. Profesoriaus odis gyd. Niekada i jo lp negirdjau pikto odio, netgi apie tuos, kurie j skaudino.
Tai labai kilnu, dvasinga ir tai labai reta bei netipika

ms dienomis. Tai liudijo j eimos inteligentikj

monikum. Jo mylima mona Birut visada bdavo
alia. J tarpusavio santykiai, j meil vienas kitam iki
iol avi aplinkinius prisimenant vairias kartu praleistas gyvenimo akimirkas: ar kai mes vaikiojome
Juodosios ar Baltijos jros pakrantmis, ar kai sdjome jaukioje, j rankomis sukurtoje sodo aplinkoje, ar
kitur. Dabar toki inteligent, kaip jie, maai beliko,
liko tik intelektualai.
Nors toks mogaus likimas gimti, gyventi, ieiti, taiau pasiliekanij protas ir jausmai skaudiai
prieinasi iai realybei. Mano atmintis saugos j puoseltus gerumo ir iminties daigus. Liko profesoriaus
paraytos knygos, jo Dvasios turtai juos stengiuosi
sigilinti, juos painti, i j mokytis.
Liko ems kauburlis su labai graiu prasmingu
antkapiu ir jame raytais odiais:
Ir prabgo metai, nulingavo.
Kaip diaugiuosi, kad Tave pamilau
Toki moni kapai tai ta vieta, kur norisi atsiklaupti ir tyliai padkoti u tai, kad gyveno su mumis
ir tarp ms.

Lietuvos kno kultros akademijos Kalb katedros vedja, docent, socialini (edukologijos)
moksl daktar Jrat Balakien, disertacij apgynusi 2002m. birelio 3dien
Kai prie deimt met, nutarusi studijuoti doktorantroje, susipainau su profesoriumi Vladu Rajecku, profesorius man padovanojo knyg Pedagogikos
mokslo keliu. teikdamas j, jis tar: sivaizduokite,
kok man gyvam paminkl pastat mano doktorantai. Po keleri met, neabejoju, vies bt ivyds
dar vienas toks raytinis paminklas, tik su ymiai gausesniu nuveikt darb ir gyvenim ileist doktorant skaiiumi. Esu laiminga, kad buvau 25-oji profesoriaus doktorant.
Perskaiiusi t knyg, supratau, kad mano doktorantros vadovas be galo ikili ir viesi asmenyb.
Neseniai buvo mirs mano tvelis, taip pat ilgametis pedagogas ir menininkas, todl, bendraudama su
profesoriumi, patyriau ne tik o profesionalum, bet
visuomet jauiau ir tvik glob tai tuomet man
buvo labai svarbu.
Su didele pagarba noriau prisiminti ir gerbiamo
profesoriaus mon a.a. poni Birut, kuri lydjo j
sunkiu pedagogikos mokslo ir gyvenimo keliu ir visuomet buvo ta ugnel, palaikanti dvasin ilum
ir ramyb jaukiuose j namuose, kad ir kitiems bt
gera ten apsilankius.

Mano disertacijos vadovas buvo paprastas, jautrus,

nuoirdus ir be galo tolerantikas mogus. Man jis nebuvo grietas, bet a inojau, kad io mogaus negalima nuvilti. Todl visas uduotis stengiausi atlikti laiku
ir nepriekaitingai. Kai profesorius pasil pasirinkti
disertacijos gynimo dien, pasirinkau savo tvelio
mirties dien, pastatydama jam simbolin paminkl.
2004 m. buvo atidengtas dar vienas, subtilus, su didele meile statytas paminklas, tik, deja, profesoriui jau
ikeliavus anapilin. Ne laiku nustojo plakti irdis, nusviro
darbios rankos, kiek liko nebaigt darb, nepasakyt
odi... Buvo pati gyvenimo pilnatv, tas laikas, kai
galima kiek atsikvpti ir pradti gyventi dl savs, o ne
dl kit. Deja... Taiau, ne vien tutuma ir sielvartas liko
artimj ir profesori painojusij irdyse, bet gausyb
parayt darb ir ilti prisiminimai apie i tauri asmenyb, iminties ir tikro profesionalumo pavyzd bei ypatingo irdies takto mokslinink, pedagog, mog.
Kai per ugdymo filosofijos egzamin profesorius
mans paklaus, kas yra didiausia vertyb, a atsakiau: mogus. Tai atsakymas klausim, kas man
buvo profesorius VladasRajeckas. mogus i didiosios raids.

185

ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Kronika

Chronicle

MOKSLINI ERDVI LAUKAI SKIRTINGI,

IEKOJIMAI JUOSE TIE PATYS

Visumin kaita kelia ypatingus udavinius visoms

vietimo institucijoms, kuriose ugdymo(si) procesas
gauna nauj suvokim siekiant auktesnio lygmens
ini, mstymo, veiklos gebjim, kompetencij
glaudiai tai siejant su gyvenimo aktualijomis. Malonu paymti, kad i udavini svarb profesionaliai
suvokia ir praktinje veikloje gyvendina Vilniaus pedagoginio universiteto mokslininks doc. dr. Palmira Peiuliauskien ir doc.dr.GiedrKvieskien, tai
pristatydamos habilitacijos procedr metu. Nors j
atliekam mokslini tyrim problemos skirtingos,
bet siekis tas pats padti mogui (vaikui, studentui,
pedagogui) pasirengti prasmingam gyvenimui.
Doc. dr. P. Peiuliauskiens habilitacijos procedrai teikiam darb apvalga Ugdymo turinio ir
informacini komunikacini technologij kaita, kaip
edukacins praktikos tobulinimo prielaida pristatyta
VPU senate. domiai pateikta viea paskaita, mokytojo knyg, vadovli ir pratyb uduoi gausa buvo
puikiai vertintos senato nari ir Habilitacijos procedros komisijos: prof. A.Juodaityts, prof. E. Martiauskiens, prof. habil. dr. V. Gudonio, prof. habil. dr.
G.Dzemydos, prof. habil. dr.G.Gaigalo, prof. habil.
dr. R. elvio ir prof. habil. dr. R. Vasiliausko.
Remdamasi Lietuvos edukolog darbais, doc. dr.
P. Peiuliauskien pristat iuolaikik ugdymo turinio
samprat ir apibdino j kaip integruot ini, gebjim, vertybini nuostat sistem; kaip ugdomosios
informacijos sraut; kaip kultros vertybes, atitinkanias konkreios visuomens ir asmens poreikius, interesus, idealus; kaip mokin stimuliuojani mokymosi
aplink. Tyrimus grsdama realizmo, humanizmo,
pragmatizmo ir konstruktyvizmo nuostatomis, mokslinink siek pagrsti gamtamokslio ugdymo turinio
projektavimo kait ir informacini komunikacini
technologij taikym kaip edukacins praktikos tobulinimo prielaid. Taip pat autor atskleid informacini komunikacini technologij taikym vairiose alyse, gamtamoksli dalyk integruot ir neintegruot
vadovli rengimo dsningumus, irykino mokini
nuostatas apie gamtamoksli dalyk perteikimo kompiuterinmis programomis vaizdum. Labai svarbu,
kad autors darbuose bandoma parodyti naujos ugdymo turinio sklaidos priemons elektronini informacijos altini naudojimo aspektus.

186

Darb apvalgoje ir paskaitoje doc. dr. P.Peiuliauskien pristat trimis kryptimis pltotus mokslinius tyrimus: 1) gamtamoksli dalyk ugdymo turinio projektavimas bendrojo lavinimo mokykloms, 2)
informacini komunikacini technologij taikymas
bendrojo lavinimo ir auktosios mokyklos edukacinje praktikoje, 3) ugdymo turinio sklaida naudojant
informacines komunikacines technologijas.
Pirmoji tyrim kryptis isamiai pateikiama apvalgos skyriuje Gamtamokslini dalyk turinio bendrojo lavinimo mokykloms projektavimo didaktins
valgos ir praktika. Jame atskleista neintegruot ir integruot gamtamoksli dalyk vadovli komplekt,
skirt bendrojo lavinimo mokyklai, uduoi turinio
projektavimo pagal turinio integralum, abstraktum,
konkretum, sociokultrin integracij dsningumai.
Labai svarbu, kad tyrja, vadovaudamasi atsitiktins
atrankos kriterijumi, pasirinko tokius gamtamokslio
ugdymo vadovlius, kurie yra ileisti paskutiniame
XXa. deimtmetyje ir yra naudojami alyse, turiniose arba neturiniose integravimo bendrojo lavinimo
mokykloje patirties. Atlikusi neintegruoto turinio,
vidinio integruoto turinio ir tarpdalykinio integruoto
turinio uduoi analiz, doc. dr. P.Peiuliauskien
formuluoja ivadas, kad: 1)skirtingas gamtamoksli
vadovli apibdinimas j turinio integralumo poiriu nepriklauso nuo vairiose alyse naudojamuose gamtamoksliuose vadovliuose faktikai esani
tarpdalykinio integruoto turinio uduoi (j yra tiek
integruotuose, tiek neintegruotuose vadovliuose, taiau maai); 2) nagrinti integruoto turinio gamtos
moksl vadovliai nuo neintegruoto turinio skiriasi
juose esani vidinio integruoto turinio uduoi kiekiu (konkretaus vidinio integruoto turinio uduoi
procentinis danis integruotuose vadovliuose didesnis nei neintegruotuose); 3) abstrakios ir konkreios
uduotys neintegruot uduoi grupje pasiskirsiusios nedsningai (dominuoja abstrakios uduotys);
4)integruotuose gamtos moksl vadovliuose vidinio
integruoto turinio uduoi grupje yra daugiau konkretaus turinio uduoi; 5) konkretaus sociokultrinio turinio uduoi nagrintuose gamtos moksl
vadovliuose yra maiau nei konkretaus techninio
turinio uduoi.
Antroji tyrim kryptis pristatyta skyriuje Informacins komunikacins technologijos bendrojo lavini-

Kronika
mo ir auktosios mokyklos edukacinje praktikoje.
i kryptis analizuojama keliais aspektais: 1) IKT taikymas gamtamoksli dalyk edukacinje praktikoje;
2)kompiuterizuoto mokymo priemons gamtamoksli dalyk edukacinje praktikoje ir j didaktinis vertinimas; 3) elektroniniai informacijos altiniai kaip
nauja ugdymo turinio sklaidos priemon. i tyrim
metodologin pagrind sudaro keturi IKT integravimo edukacin praktik etapai: pradiniame etape pagrindinis dmesys skiriamas kompiuterinei technikai,
mokomasi kompiuterinio ratingumo, kompiuteriai
edukacinje praktikoje naudojami maai; antrajame
etape didja kompiuteri skaiius, IKT naudojamos
dalyk edukacinje praktikoje; treiajame etape IKT
naudojamos vis dalyk edukacinje praktikoje, ugdymo turinys perteikiamas naudojant mokomsias
kompiuterines programas, prieig prie interneto; ketvirtajame etape kompiuterizuotas mokymas tampa
prastu ugdymo elementu. Pasak autors, IKT integravimo edukacin praktik slygomis nauja mokomj dalyk turinio sklaidos forma tampa mokomosios
kompiuterins programos ir kitos IKT priemons.
Apibendrindama mintos krypties tyrimus, doc.
dr. P. Peiuliauskien konstatuoja, kad: 1) mokomj kompiuterini program naudojim gamtamoksli dalyk edukacinje praktikoje palankiau vertina
tie mokiniai, kuri mokymosi pasiekimai vertinti
patenkinamai; 2)humanitarini klasi mokiniams
labiau priimtinas mokomj dalyk turinio, perteikiamo kompiuterinmis programomis, vaizdumas,
laiduojamas statini iliustracij, o realini klasi
mokiniams dinamini; 3) geresni mokymosi
rezultat pasiekiama, kai mokomosios kompiuterins programos naudojamos tvirtinant nauj gamtamoksli dalyk mokomj mediag; 4) pradini
klasi mokini poir vadovli ir kompiuterini
program naudojim edukacinje praktikoje lemia
j galimyb ir patirtis naudoti kompiuter, mokiniai
teigiamai vertina mokomsias kompiuterines programas dl j perteikiamo ugdymo turinio vaizdumo
ir dinamikos; 5) bsimj pedagog IKT taikymo
kompetencija sudtingas dinaminis reikinys, kuriam takos turi tiek ankstesn kompiuteri valdymo patirtis, tiek vairios veiklos pedagogini studij
metu. Student, pasirinkusi pedagogines studijas,
bazin IKT kompetencija pasireikia gebjimu kompiuteriu parengti tekstin, vaizdin mokomj mediag, naudotis elektroninmis duomen bazmis,
edukacin IKT kompetencija pasireikia edukacinje
praktikoje pritaikant kompiuteriu rengt vaizdin
mediag, naudojant mokomsias kompiuterines
programas; 6)naudojimasis elektroniniais informacijos altiniais auktosiose mokyklose yra iuolaiki-

Chronicle
ka ugdymo turinio sklaidos forma, nepaneigianti
tradicini informacijos altini.
Treioji tyrim kryptis pristatoma skyriuje Elektroniniai informacijos altiniai nauja ugdymo turinio sklaidos priemon. Jame, atsivelgiant student ir dstytoj nuostatas, inagrinti elektronini
informacijos altini naudojimo didaktiniai aspektai.
Atlikusi kiekybin tyrim mokslinink nustat, kad
i tradicini informacijos altini studentai daniausiai naudoja paskait konspektus ir vadovlius, o i
elektronini kompiuterinius odynus ir inynus,
elektroninius dstytoj paskait konspektus. Analizuodama informacijos altini vertinimo rezultatus,
nustat, kad tradicinius informacijos altinius studentai vertina palankiau nei elektroninius (iskyrus
gamtos ir medicinos moksl studij krypties student
vertinimus jie palankiau vertino elektroninius mokymosi iteklius). Taip pat doc. dr. P. Peiuliauskien
aptaria elektronini vadovli pranaumus ir naudojimo veiksmingum. Kaip svarbiausi pranaum
autor akcentuoja elektronini vadovli interaktyv
vaizdum. Tyrja konstatuoja, kad humanitarini, socialini ir men krypties studentai daniau naudoja
spausdintus vadovlius, o gamtos ir tikslij moksl
elektroninius, taiau toki situacij aikina prielaida,
kad vairioms studij kryptims parengt elektronini
vadovli skaiius gali bti skirtingas, be to gamtamoksli ir tikslij dalyk turinio perteikimui ir supratimui naudingesni btent elektroniniai vadovliai.
Taigi perasi ivada, kad elektroniniai informacijos
altiniai auktosiose mokyklose yra iuolaikika ugdymo turinio sklaidos forma, nepaneigiant tradicini
informacijos altini.
Doc. dr. P. Peiuliauskiens mokslinio darbo pristatym galima bt ubaigti vaizdiu habilitacijos
komisijos nars prof. E. Martiauskiens vertinimu:
Svarbu tai, kad Palmirai Peiuliauskienei pasisek
atsiskleisti kaip brandiai mokslininkei, gebaniai atliepti dabarties poreikius ir kantriai, atsakingai tiesti kelius tobulinant edukacin praktik, sutelkiant
dmes io laikotarpio aktualijas ugdymo turin
ir informacines komunikacines technologijas. Paymtina tai, kad, atsakant atsiliepimuose pateiktus
klausimus ar habilitacijos procedros komisijos ir senato nari pastebjimus, darbo autorei buvo suteikta
galimyb atsiskleisti ne tik kaip puikiai edukologijos,
psichologijos, gamtamoksli dalyk inovei, bet ir
kaip stipriai metodologei, analitikei, krybingai ir atsakingai pedagogei.
Kitu rakursu atsivr doc. dr. Giedr Kvieskien,
vieoje paskaitoje pristaiusi savo nuveiktus darbus,
subrandintus ir gyvendintus socioedukacini idj
erdvje ir apibendrintus apvalgoje Pozityvioji so-

187
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Kronika
cializacija kaip ugdymo paradigma. Pozityvij socializacij mokslinink pristat kaip nauj socialinio
ugdymo dinamik nusakani svok, kuri apibdina
vaik poreikius ir profesional galimybes integruoti
vaikus ir jaunuolius grupes, visuomen ir stebsenos
bdu vertinti kaip i ugdymo paradigma veikia vaiko
gerov.
Socializacija yra btina kiekvienos visuomens
funkcionavimo slyga, viso socialinio gyvenimo esm
tiek kultros, tiek socialiniu poiriu. Lietuvos edukologijos moksle iki iol nebuvo tyrim, kurie atskleist i unikali ugdymo paradigm. Todl doc.
dr. G.Kvieskien siek ianalizuoti pozityviosios socializacijos veiksnius ir prielaidas pozityviai socialinei
aplinkai suformuoti, aptarti pozityviosios socializacijos
valdymo aspektus ir apibendrinti socialini pedagog
ir kit vaiko gerovs profesional tak pozityviajai
socializacijai, apbdinti pozityviosios socializacijos
trikdius ir j prevencijos galimybes, pagrsti pozityviosios socializacijos teorinio modelio metmenis,
aprayti mechanizmus, kuriuos taikant struktruota
pozityvioji socializacija enkliai sumaint neigiamos
socializacijos padarinius.
Prof. V.Pruskus kaip neabejotin darbo pranaum paymjo tai, kad doc. dr. G.Kvieskien, remdamasi gausiais literatros altiniais, atliktais tyrimais,
pagrind kaip galima ne tik konceptualizuoti, bet ir
bandyti valdyti pozityviosios socializacijos paradigm.
Visi habilitacijos procedros komisijos nariai prof.
M. Taljnait, prof. V. Targamadz, prof. M.Barkauskait, prof. V. Gudonis, prof. V. Pruskus, prof. R. elvys, prof. R. Vasiliauskas pabr tyrimo naujum,
kur sudaro tai, kad pozityvioji socializacija pateikiama kaip sistema, kurios funkcionavim laiduoja subalansuota eimos, mokyklos, bendruomens ir iniasklaidos darna. Autor ne tik irykina mint veiksni
ypatumus, bet ir pagrindia juos tyrim duomenimis,
tai suteikia jos teiginiams tam tikro svarumo ir pagrstumo.
Pozityvij socializacij doc. dr. G. Kvieskien apibdina kaip visuomenin reikin, pateikia jo samprat, objekt, parodo, kad socialin pedagogika yra pozityviosios socializacijos teorija, tirianti vaiko gerovs
strategij ir socialins integracijos taktik. Anot jos,
kokybik vaiko socializacij lemia pozityviosios socializacijos slygos: savikra, pilietinis ugdymas ir vertybinis pobdis. Be to, pozityviajai socializacijai yra
svarbios ir prielaidos: parlamentin demokratija, pagarba mogaus teisms, statym virenyb, skaidrus
valdymas, sparios informacijos ir idj skleidimo sistemos, nevyriausybini organizacij veikla, galimybs
tolygiai naudotis vieosiomis vertybmis ir daugelis
kit mogaus socialinei raidai reikming dalyk.

188

Chronicle
Doc. dr. G. Kvieskien analizuoja ir negatyvij
socializacij bei visuomens komunikacijos priemoni tak jai, nepalankios socialins aplinkos auk
socializacijos korekcijos galimybes, vaik ir paaugli
deviantinio elgesio koregavimo problemas, ieko prevencins veiklos modeli, aptaria prevencijos veikimo
strategijas (ankstyvj prevencij ir pagalbos prevencij, socialin pedagogin reabilitacij ir reintegracij).
Socialiai paeistiems, rizikos grupei priklausantiems ir
neigiam socializacij trauktiems vaikams reikia papildomos socialins pedagogins pagalbos, papildom
pozityviosios socializacijos program, prevencijos metod ir papildomos intervencijos, kad vaiko socialin
raida vl tapt visavert. Vadinasi, pozityviosios socializacijos bendriausias tikslas yra suteikti brstaniai
asmenybei papildom gebjim veikti negatyviosios
socializacijos padarinius, imokyti vaikus, jaunim ir
suaugusius valdyti savs painimo ir savo socializacijos
proces. Tyrim autor iskyr pozityvios socializacijos
ugdymo proceso eias pakopas: diagnostika, socialin
partneryst, strateginis poveikis, planuojamas poveikis, atvejo vadyba, stebsena ir proceso vertinimas.
Mokslinink bando apvelgti ir institucij tak
pozityviosios socializacijos veiklai. Pozityviosios socializacijos veiksm politik parenka ir jai vadovauja profesionalas, daniausiai socialinis pedagogas. Vadinasi,
siekiant pozityviosios socializacijos kokybs btina socialiniams pedagogams sudaryti galimybes vadovauti
socialini partneri pagalbai. Socialin partneryst
btina prielaida, siekiant pozityviosios socializacijos ir
kit socioedukacini problem veiksmingo sprendimo. Optimali socializacijos slyg sudarymas, pagalbos ugdytiniui organizavimas, gebjimas dirbti su mikrosociumu ir makrosociumu, veiklos koordinacija ir
organizacijos valdymas, nuolatinis profesins veiklos
tobulinimas yra kompetencijos, kurias gij socialiniai
pedagogai tampa ne tik kritini atvej, bet ir pozityviosios socializacijos vadybininkais.
Prof. V. Targamadz pabr, kad doc. dr. G.Kvieskiens sukonstruotas pozityviosios socializacijos modelis yra naujas ir paangus socializacijos ir ugdymo
sanglaudoje, jis atveria mogaus socializacijos tobulinimo naujas tyrimo ir praktinio taikymo galimybes.
is modelis slygikai veikia tris svarbiausius pozityviosios socializacijos agentus vaik, eim, mokykl,
ir yra veikiamas paties vaiko, jo eimos arba artimos
eimai grups bei socialinio pedagogo arba kito vaiko gerovs profesionalo, kurio pagrindinis udavinys diagnozuoti situacij, numatyti pozityviosios
socializacijos scenarijus, veikimo plan, apgalvoti,
kokie kiti socializacijos agentai bus reikalingi siekiant
tikslo, daryti tak ir vadovauti vaiko pozityviosios
socializacijos procesui. Pozityviosios socializacijos

Kronika
modelis veikia tam tikrais lygmenimis globaliuoju,
nacionaliniu, regioniniu, bendruomeniniu ir instituciniu ir remiasi produktyvumo, lygybs, pozityvaus
skatinimo, didesni dalyvavimo galimybi sutekimo
ir tolydumo principais.
Vieoje paskaitoje, apibendrindama isamius savo
tyrimus, doc. dr. G.Kvieskien formulavo ias ivadas:
1) pozityviosios socializacijos kaip ugdymo paradigmos duomen altiniai yra ugdymo proceso
planavimas, ugdymo rezultato modeliavimas ir
vadovavimas, i paradigma pagrindia galimybes
nuosekliai siekti vaiko gerovs ir pozityviosios socialins integracijos;
2) pozityvioji vaiko socializacija ir gerov yra tiesiogiai susijusios su valstybi ir savivaldybi vykdoma
vaik gerovs politika. eima, bendruomen, mokykla kartu su neformalaus ugdymo institucijomis
ir nevyriausybinmis organizacijomis, neformaliomis bendraami grupmis yra svarbiausios vaiko
asmenybs tapsmui ir veiksmingai socializacijai.
Utikrinus vis i socialini agent subalansuot bei tiksling veikl, pozityviosios socializacijos
ugdymo sistema gyt vieningos ir veiksmingos
socialins edukacins sistemos bruo;
3) socialin pedagogika veiksminga vaik gerovs ir
pozityviosios socializacijos teorija, siekianti sprsti
vaik socialines problemas, iekanti veiksmingiausio poveikio ir derinanti teorin ir praktin patirt
asmens socializacijos procese, o socialinis pedagogas yra pagrindinis veikjas, kuriantis kvalifikuot

Chronicle
ir profesionali pozityvios socializacijos, vaiko gerovs bei socialins pedagogins pagalbos sistem;
4) daugelio ali universitetuose iekoma bendr
modeli ir tendencij, kaip turt bti rengiami
socialins veiklos specialistai. Universitet mobilumas, dstytoj ir student mainai bei stauots
lemia tarpdisciplinini program ryius, program suartjim, specialist rengimas derinamas su
Europos ir kit pasaulio krat socialiniais tikslais;
5) bendrosios investicijos mogikj ir socialin
kapital turi bti aikiai apibrtos. Pozityviajai
socializacijai svarbios prielaidos yra: parlamentin
demokratija, pagarba mogaus teisms, statym
virenyb, skaidrus valdymas be korupcijos ir
piktnaudiavimo valdia, sparios informacijos ir
idj skleidimo sistemos, nevyriausybini organizacij veikla ir daugelis kit mogaus socialinei
raidai reikming dalyk.
vertinus doc. dr. G. Kvieskiens mokslinius darbus, matyti, kad juose atsispindi sukaupta nekainojama socialins veiklos specialist, gyvenimo kokybs
vadybinink rengimo patirtis. Jos atlikti tyrimai pasiymi kryptingumu ir nuoseklumu, domiu Lietuvos
situacijos projektavimu tarptautiniame ir globaliame
kontekste. Pasak prof. R. elvio, mokslinink skmingai balansuoja tarp teorijos ir praktikos ir todl
sugeba ilaikyti pusiausvyr tarp abstraki teorini
konstrukt ir gerokai konkretesni praktinio socializacijos proceso gyvendinimo pavyzdi.
Prof. habil. dr. Marijona Barkauskait,
Jrat esnaviien

189
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Kronika

Chronicle

KOOPERACIJOS SPECIALIST KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO

PROBLEMOS

gyvendinant ekonomin reform, vis didesnis

vaidmuo tenka kooperacijai, ypa kai kalbama apie
besikurianius kininkus. Mokslas ir praktin patirtis
rodo, kad eimos darbu grindiamas kis yra veiksmingiausias. Bet reikia jiems padti: aprpinti reikalingiausiais daiktais, rankiais ir kitu inventoriumi.
Tai atlikti gali padti kooperacija. Vadinasi, btina
tobulinti kooperacijos srityje dirbani specialist
kvalifikacij, rengti auktos kvalifikacijos specialistus,
galinius dirbti rinkos ekonomikos slygomis.
iandien viena i svarbiausi Lietuvos vartotoj
kooperacijos problem auktos kvalifikacijos kooperacijos specialist poreikis. Dabartiniu metu kooperacijai reikia tinkamos informacijos apie rinkos
bkl, specialist rengim ir j kvalifikacijos tobulinim respublikoje ir kitose alyse. Tokia informacija
reikalinga pertvarkant vartotoj kooperacijos veikl
laisvosios rinkos slygomis bei numatant jos ateities
darbo kryptis.

Kooperacijos mokykla seniausia ekonomikos mokymo staiga Lietuvoje. 2000m. gruodio 1d.
mintas mokyklos 55-eri met jubiliejus. Per iuos
deimtmeius mokykl baig daugiau kaip 10tkst.
prekybos organizatori, technolog, buhalteri ir kit
specialist. Daugelis j ir iandien skmingai dirba
alies vartotoj kooperacijos ir kitose organizacijose.
2000m. mokykloje moksi daugiau kaip 700 student. Kasmet priimama vidutinikai po 150 student
dienin ir neakivaizdin skyrius. i mokykla ruoia
buhalterins apskaitos, prekybos verslo organizavimo,
verslo administravimo specialistus. Mokykla, bendradarbiaudama su danais, steig praktinio mokymo mon Reda. Ji labai panai realiai veikiani
mon: kompiuteriai, banko sskaita, patas, rejestrai.
mon Reda sudaro sutartis su tokiomis pat Europos, netgi Kanados mokykl monmis.
Lietuvos kooperacijos sjungos kio monse
(UAB) 2002 m. vartotoj kooperacijoje dirbo 7203
specialistai; i j 1468 turi auktj isilavinim. Jaunimo iki 30 met amiaus yra 3962 (tai sudaro 55 proc.
bendro darbuotoj skaiiaus).
Vadovaujantis Lietuvos vartotoj kooperatyv sjungos ir Tarptautinio kooperacijos aljanso organizacijos Eurocoop partnerysts sutartimi, 1996m. toliau
buvo bendradarbiaujama su Tarptautiniu kooperacijos koledu Anglijoje. Anglijos koledo organizuotuo-

190

se seminaruose kvalifikacij kl grup kooperacijos

darbuotoj i Lietuvos.
Pasidalyti darbo patirtimi ir susipainti, kaip organizuotas darbas parduotuvse, bazse ir kituose objektuose, 40 moni grup buvo ivykusi Lenkij ir ekij. Ivykoje dalyvavo daugelio rajon kooperatini
organizacij ir kai kuri moni vadovai, prekybos ir
gamybos specialistai.
Mokykla nuolat rengia ir perkvalifikavimo kursus.
Juose kelia kvalifikacij vartotoj kooperacijos ir kit
organizacij darbuotojai. 2000m. suteiktas auktosios
mokyklos vardas Vilniaus kooperacijos kolegija [2].
Pertvarkant Lietuvos k, t.y. dirbant laisvosios
rinkos slygomis, ikilo nemaai specialist rengimo
problem. Jos ypa aktualios Lietuvos vartotoj kooperacijos, prekybinink rengimo kooperacijai, taip
pat kaime besikuriantiems kooperatyvams. Kaime egzistuoja kooperatins mons, formuojama agroserviso
sistema, pleiasi ir kitos vairios kooperatinio judjimo formos, ypa ems kio produkcijos perdirbimo
ir mamenins prekybos. gyvendinant tok kininkavimo model, reikalingos investicijos ir patyrimas, o
svarbiausia reikalingi kvalifikuoti darbuotojai, mokantys dirbti naujos rinkos slygomis, gebantys pirkti,
parduoti, gaminti, mainyti ir tarpininkauti [5].
Labai svarbu rpintis vartotoj kooperacijos darbuotojais, neprarasti ger specialist, organizuoti j
mokym ir perkvalifikavim atsivelgiant rinkos slygas.
V. aplikas 1989 m. straipsnyje Kokios prekybos
mums reikia [1]: Dabar nelengva net numatyti, kiek
spariai pavyks likviduoti atsilikim naujomis kininkavimo slygomis, taiau dabartinei ms kooperacijai rimtu konkurentu taps naujieji kooperatyvai. J
respublikins asociacijos steigimas i met pradioje
Vilniuje rimtas ingsnis iame kelyje.
V. aplikas straipsnyje pagrstai ragina sprsti ir
prekybos mokslo pltros, prekybos kadr rengimo,
naujovi diegimo problemas. Jo nuomone, atsivelgiant prekybos mokslo bkl respublikoje, reikt
steigti savarankik prekybos auktj mokykl, kurioje bt rengiami vidaus ir usienio prekybos, turizmo bei viebui kio specialistai. Taip pat reikt
pagalvoti, kaip galima bt labiau sudominti jaunim
studijuoti kooperacij. Tik tada judjim silies
daug auktos kvalifikacijos darbuotoj [1].

Kronika
iuolaikinmis slygomis labai svarbus dalykas
prekybos specialist kvalifikacijos tobulinimas ir tstinis mokymasis. i srit dabar reikia kreipti ypa
didel dmes, nes ia turime reikal su prekybos
elitu, su gabiausiais, svarbiausias vietas uimaniais
darbuotojais; tai vairaus lygio prekybos mokykl dstytojai, moksliniai darbuotojai, vairi firm, stambi
prekybos organizacij, j padalini vadovai. Kadangi
inios greitai sensta, jas nuolat btina atnaujinti, dl
to ypa reikalinga Kooperacijos kolegija.
i kolegija svarbi dabar ir tuo, kad ia vyksta ir
tam tikras informacijos pasikeitimas. Atvyk i vairi
moni bei organizacij specialistai, j vadovai turi
daug praktini ini, kurios reikalingos ir mokyklos
darbuotojams, ir bsimiesiems kooperacijos specialistams.
Be specialist rengimo, daug dmesio skiriama ir
personalo kvalifikacijos klimui. Lietuvos kooperatininkams padeda ir vedijos koopertyv sjungos Projekt centro specialistai.
Vilniaus auktoji kooperacijos mokykla ne vienerius metus bendradarbiauja su Danijos verslo kolegija,
su Danijos ilkeborgo technikos mokykla, kur nagrinjamos kvalifikacijos tobulinimo problemos.
Kooperacijos kolegijos mokymo proceso pagrindins formos yra mokslins praktins konferencijos,
seminarai, simpoziumai, ekskursijos, ivykos usien.
Tstinis mokymasis suprantamas kiek kitaip, nes tai
procesas, artimas dieniniam mokymo bdui. Tokiu
keliu pasuko ir Budapeto prekybos institutas.
iuo metu labai svarbu remti mogikj itekli
pltr, gerinti aplink naujoms technologijoms kurti,
pltoti europin rizikos kapitalo rink, intensyvinti
pramons ir tyrimo institucij kooperacij. inoma,
reikia socialinio dialogo, kad visuomen ir atitinkamos institucijos dt pastangas pltoti moksl ir technologij [4].
1999 m. rugpjio 28 d. rugsjo 3d. Kvebeke
(Kanada) vyko TKA kongreso Generalin asamblja.
ia didel susidomjim ir diskusijas sukl TKA prezidento Roberto Rodrigeso praneimas. Jo nuomone,
kooperatyvai turi keistis. Sujungimas, bendradarbiavimas, struktr keitimas, ilaid mainimas, bendr
moni steigimas, tarpusavio integracija tai formos,
kuriomis kooperatyvai turi reaguoti konkurencij,
taip maindami snaudas ir didindami savo galimybes
rinkoje. TKA prezidentas sil vis valstybi koopertyv sjungoms daugiau dmesio skirti kvalifikuot
darbuotoj mokymui. Jis paymjo, kad kooperatyvams reikia teisins bazs, kuri remtsi TKA kongrese Manesteryje (1995 m.) priimtais dokumentais,
dkontroliuot emokratikai priimt sprendim privalom vykdym, nari aktyv dalyvavim koopera-

Chronicle
tyv ir sjung veikloje, griet drausm ir kiekvieno
atsakomyb u patikt darb [4].
Be abejons, iuolaikinmis slygomis ypating
reikm turi auktos kvalifikacijos specialist rengimas. Taiau kiek ir koki specialist reiks, parodys
rinkos ekonomika. Bet ir dabar negali bti n vieno
bsimo specialisto, nesupaindinto su naujausia ekonomikos teorija, rinkos principais, rinkodara, vadybos
pagrindais.
Taigi pertvarkant Lietuvos kio rinkos santykius, ikilo komercijos specialist rengimo problema. Ypa tai sakytina apie komersant rengim koperacijai, pirmiausia Lietuvos vartotoj kooperacijos
sistemai, kaime besikuriantiems koopertyvams. Iki
iol Lietuvos vartotoj kooperacijos specialistai buvo
rengiami kooperacijos mokyklose (profesinse),
Auktesniojoje kooperacijos mokykloje. iandien
Kooperacijos auktoji mokykla pagal nauj program gali rengti auktos kvalifikacijos kooperacijos
specialistus.
Labai reikmingas prekybos specialist pakartotinis mokymasis. Tik turint auktos kvalifikacijos specialist, lengviau bus galima diegti rinkos ekonomik,
geriau suprasti jos veiksnius, veiksmingiau dirbti tarptautins konkurencijos slygomis.
Svarbiausios kooperacijos kolegijos veiklos kryptys tokios: komercijos specialist akademinis rengimas, rinkos, komercini santyki ir kooperacijos
mokslo tiriamieji darbai, nauj studij program mokymo ir mokomj priemoni ekspertiz, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose: skaityti praneimus
tarptautinse ir (ar) respublikinse konferencijose,
seminaruose, nagrinti ir apibendrinti informacij,
organizuoti autorinius seminarus, rengti studentus
respublikiniams ir (ar) tarptautiniams konkursams,
vadovauti student moksliniams darbams, ileisti recenzuot mokymo ir mokymosi priemoni, naudojam kolegijoje.
Kooperacijos kolegijoje organizuojami ir darbuotoj kvalifikacijos tobulinimo kursai. Juos baigusiems
iduodami valstybs pripainti kvalifikacijos tobulinimo paymjimai, dalijamasi darbo patirtimi, susipastama, kaip organizuojamas darbas kooperacijos
monse, rengiamos darbuotoj ivykos Lenkij, ekij, Latvij, Estij, vedij ir kitas usienio alis (i
ali kooperatininkai atvyksta Lietuv).
Susipainus su usienio ali kooperacijomis, matyti, kad Suomijos kooperacijos darbuotojus rengia
speciali mokymo staiga Doloso institutas. ia gyjamas ir bendrasis isilavinimas, plaiu mastu organizuojami darbuotoj kvalifikacijos tobulinimo kursai.
Institute dirba 20 instruktori, daugiau kaip 80 auktos kvalifikacijos konsultant. Vienas i pagrindini

191
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Kronika

Chronicle

mokymo bd ivaiuojamieji seminarai (jie bt

naudingi ir Kooperacijos kolegijai).
vedijos vartotoj kooperatyv sjungoje steigtas
Vadov mokymo centras. Perkvalifikavimo programose ypa reikmingais laikomi verslo pagrindai, bendravimo gdi ugdymas, rinkodaros organizavimas,
finans vadyba.
Vadinasi, Lietuvos vartotoj kooperacijai dirbant
rinkos slygomis reikia tinkamos informacijos apie
rinkos bkl kitose alyse. Tokios informacijos reikia
pertvarkant vartotoj kooperacijos veikl laisvosios
rinkos slygomis bei numatant darbo kryptis ateityje
[3].
Rengiant naujus kvalifikuotus darbuotojus:
1. Kiekvienos kooperacijos kolegijos veiklos kryptys
turt bti tokios: komercijos specialist akademinis rengimas, rinkos, komercini santyki ir
kooperacijos mokslo tiriamieji darbai.
2. Didesn dmes btina skirti praktiniam specialist
rengimui. Kooperacijos kolegijos dstytojai turt
tobulinti kvalifikacij ekijos, Anglijos, vedijos
ir kit ali kolegijose.

3. Kooperacijos kolegijai reikt atkreipti dmes

vedijos patirt ruoiant darbuotoj perkvalifikavimo programas, parengti studij ir dalyko programas, kurios tiksliai derintsi su profesinio rengimo standartais ir programos tikslais. Tai ir yra
svarbiausios problemos.

Literatra
1. aplikas V. Kokios prekybos mums reikia //
Kooperatininkas. 1989, Nr. 6, p. 2.
2. Lietuvos vartotoj kooperacija: faktai ir skaiiai.
Vilnius, 1999, p. 12.
3. imanskas P. Vartotoj kooperacija Lietuvoje ir
pasaulyje. Vilnius: Lietuvos vartotoj kooperacija, 1998, p. 8.
4. Vilkas E. Mokslo ateitis ne tik Lietuvos, bet ir
Europos rpestis // Veidas. 2003, Nr. 51, p.4.
5. eimantas V., Vaitkus V. Lietuvos vartotoj kooperacija: nuo pirmj ingsni iki 2000 m.
Vilnius, 2000, p. 295.

Summary
PROBLEMS OF SPECIALISTS TRAINED AT THE VILNIUS HIGHER SCHOOL
OF COOPERATION
At present the cooperation needs high qualified specialists for the states economy to work under market
conditions. Now the cooperation needs good information on the state of market in other countries, on commodity supply and demand. Such information during reformation of the consumers cooperation activity under
the free market conditions and making prognosis of the future trends of work. So, during reorganization of the
Lithuanian economy to market conditions, the issue of training of commerce specialists arose absolutely seriously. Especially it is to say about training of business men for cooperation, first of all for the Lithuanian consumers cooperation system, at the same time for cooperative societies being in organization in the country-side.
Until present, the Lithuanian consumers cooperation specialists were trained at cooperation schools (vocational
schools), higher non-university school of cooperation. Now the higher school having cooperation program
can educate high qualified specialists according to new programs Cooperation College organizes professional
development courses, approved qualification certificates are issued upon graduation of courses. After knowing
better the cooperations of foreign countries it is seen that personnel of Finland cooperation is organized by
special educational institution Institute of Dolosas. General education can be obtained and the qualification
refresher courses for personnel are organized there in a large measure. 20 people are working as instructors and
80 as supervisors at the Institute. One of the main methods of training is depart tutorials. It would be useful for
the Cooperation College too.
Antanas Svetikas
Vilniaus pedagoginis universitetas,
Ekonomikos katedra
teikta 2008 m. sausio mn.

192

Kronika

Chronicle

Janinos Bukantiens daktaro disertacijos

Pradini klasi mokini lietuvi bendrins tarties,
kaip kalbins komunikacijos dalies, mokymas ir
mokymasis recenzija
Dalyko didaktika, kaip edukologijos mokslo dalis,
labai svarbi visoje pedagogikos moksl sistemoje, nors
neretai pastaruoju metu yra nepakankamai vertinama
ir suvokiama jos svarba. Nuomon, kad dalyko didaktikos problemas gali isprsti bendrosios edukologijos
specialistai, neretai yra klaidinga. Todl sveikintina,
kad pastaruoju metu ginama vis daugiau dalyko didaktikos problemas gvildenani darb. Ne iimtis ir
ia pristatomas svarstomas darbas.
Bendrins tarties ugdymas yra neabejotinai svarbi
ir reikminga problema visame ugdymo procese: bendrin tartis yra vienas i veiksni, kuris lemia ratingumo (ir siaurja, ir plaija prasme), bendravimo (ypa
odiu) kokyb. Pradinis ugdymas yra ta vietimo
grandis, kurioje skiriamas didiausias dmesys mokini tarties ugdymui. Todl autors pasirinkta tema yra
labai aktuali.
Nagrinjam darb sudaro vadas, trys skyriai, ivados, rekomendacijos, literatros ir altini sraai ir
priedai. Darbe pateikiamos lentels, paveikslai, priedai (uduotys mokiniams ir mokytojams) tinkamai
iliustruoja nagrinjam mediag.
Darbo struktra aiki, logika, tai palengvina darbo skaitym. Darbo skaitym lengvina ir aptartos darbe vartojamos svokos.
Autor sprendia labai svarbias ugdymo proceso
problemas, tyrimo metodologinis ir teorinis pagrindas yra apmstytas. Tyrimo metodai, taikomi darbe,
tinkamai pristatyti ir aprayti. Autor nevengia darbe taikyti toki metod, kaip metaanaliz, refleksija, ekspert metodas, interviu, dviej dali dienoratis, krymin diskusija ir kit, reikalaujani itin
kruoptaus pasirengimo, labai daug laiko snaud,
apibendrinant gautus rezultatus. Tai didelis nagrinjamo darbo pranaumas. Atkreiptinas dmesys, kad
autor pateikia labai logik tyrim sek, ypa akcentuotinas ugdomasis eksperimentas, parengtas remiantis kitais, paios autors atliktais tyrimais. Apskritai eksperimentai atlikti korektikai, precizikai,
duomen analiz ir rezultat patikimumas abejoni
nekelia.
Darbo autor tinkamai pagrindia darbo mokslin naujum ir praktin reikmingum. Tyrimo
naujumas siejamas su parengta pradini klasi mokini bendrins tarties, kaip sudedamosios kalbi-

ns komunikacijos dalies, mokymo(si) koncepcija.

Neabejotina praktin tyrimo reikm: aprayta ir
eksperimentu pagrsta bendrins tarties, kaip kalbins komunikacijos dalies, tradicini ir specifini
iuolaikini mokymo(si) metod bei bd sistema,
parengta ir patikrinta III klass mokiniams integruota bendrins tarties mokymo(si) programa, kuri gali
bti taikoma pradinse mokyklose siekiant integruoti bendrins tarties mokym(si) vis kalbos ugdymo
proces. Tyrimas naudingas formuojant ugdymo turin mokykloje, rengiant mokytojus universitetuose.
Darbo vade autor pakankamai aikiai pristato
nagrinjam problem, pagrindia temos aktualum,
formuluoja tyrimo objekt, hipotez, tiksl, udavinius ir ginamuosius teiginius.
Sveikintinas autors noras teorikai pagrsti bendrins tarties, kaip kalbins komunikacijos dalies,
mokym(si). Abejoni nekelia autors aptarti teoriniai pagrindai (humanistin psichologija, konstruktyvistinis poiris kalb ir kt.).
Pirmajame disertacijos skyriuje Kalbin komunikacija ir bendrins tarties mokymo(si) integracija
autor apvelgia komunikacijos proceso ypatumus ir
teorinius bendrins tarties ir jos mokymo pagrindus.
Inagrinta labai gausi literatra leidia disertantei
daryti ivadas ir modeliuoti savo tyrim. Be to, paymtina, kad autor korektikai remiasi skaitytais altiniais, geba apibendrinti gausi mediag ir j sieja
su savo atliekamais tyrimais. Aptardama mokymo(si)
integracij ir aspektus, kurie lemia mokymo turin,
autor daugiausia remiasi filosof ir edukolog mintimis. Tai rodo plat autors mokslin akirat.
Pritardama mokslinink, kuri darbais autor
remiasi, nuomonei disertant teigia, kad kalbos ir
kalbjimo (diskurso) priepriea svarbi ne tik kalbos
teorijai apskritai, bet ir kalbos mokymo(si) teorijai,
kurioje apibriant terminus svarbu nustatyti, kas
nagrinjama: kalbos kaip sistemos mokymas(is) ar kalbjimo (kalbos akto) mokymas(is). Savo darbe autor
siekia kalbos ir kalbjimo integracijos. Ne vienoje darbo vietoje disertant kalba apie aktyviuosius
mokymo(si) metodus. Biau linkusi atsargiai vartoti aktyvij metod svok, nes kiekvienas metodas gali bti ir aktyvus, ir pasyvus, danu atveju tai
priklauso nuo mokytojo ir mokini.

193
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Kronika
Aptardama komunikacin kalbos ugdym kaip pedagogin problem autor daugiausia remiasi Sheilso,
Van Eko sampratomis ir Europos Tarybos nutarimais.
Autor bando lyginamosios analizs aspektu idealiuoju
lygmeniu aptarti bendrins tarties mokym europini
mokym tendencij kontekste. Pateikta analiz istoriniu aspektu.
Teorin darbo dalis atskleid plat autors akirat.
Antrajame disertacijos skyriuje Bendrins tarties,
kaip kalbins komunikacijos dalies, iorini ir vidini
dimensij sveikos tyrimai autor aptaria tyrimo organizavimo ypatumus. Skyrius logikas, tyrimas tinkamai pristatytas, iskirti aiks tyrimo etapai, kurie
papildo vienas kit ir yra vienas su kitu susij.
Treioji darbo dalis skirta bendrins tarties tyrim
rezultatams pristatyti ir aptarti. Tai stipriausia ir solidiausia disertacijos dalis. Parengta kokybika tyrimo
mediaga, tyrimai siejami su teorine darbo dalimi, jau
buvo minta, kad taikomi tinkami metodai, tirti ne
tik mokiniai, bet ir mokytojai. Labai svarbu, kad nesitenkinama tik formaliu bendrins tarties ugdymu, o
siekiama integracijos ir asmenybs ugdymo.
Darbo ivados susijusios su darbe keltais udaviniais. Ivados isamios, suformuluotos kokybine

194

Chronicle
prasme, pagrstos isamiais statistiniais duomenimis.
Abejoni kelia tik antroji ivada, nes darbe mediagos
tokiai ivadai padaryti yra per maai.
Literatros sraas isamus, darbe juo tinkamai remiamasi, nurodomi cituojami altiniai.
Disertacija parayta pakankamai taisyklinga kalba,
laikomasi mokslinio stiliaus reikalavim.
J. Bukantiens idjos yra publikuotos 15 mokslini straipsni, skaityti praneimai 11 mokslini konferencij, paskelbtos 6 taikomojo pobdio publikacijos, autor ved 5 seminarus respublikos mokytojams.
Visuose darbuose autor nuosekliai pltoja savo darbe
ginamus teiginius, analizuoja skaitymo gebjim diagnostikos ir ugdymo problemas.
Janinos Bukantiens disertacija Pradini klasi mokini lietuvi bendrins tarties, kaip kalbins komunikacijos dalies, mokymas ir mokymasis
reikminga iuolaikiniams edukologijos tyrimams ir
ugdymo praktikai, yra savarankika mokslin studija.
Disertacijos santrauka ir mokslins publikacijos atitinka disertacijos turin, atskleidia autors idjas ir tyrimo rezultatus. i disertacija buvo skmingai apginta
2007m. lapkriio mnes Klaipdos universitete.
Prof. dr. Vilija Salien

informacija Apie autorius

Elvyda Martiauskien habilituota moksl daktar,
Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogikos ir psichologijos fakulteto Edukologijos katedros profesor.
Mokslini interes sritis moralinis ir dvasinis ugdymas.
El. patas elvydam@one.lt
Ramut Bruzgeleviien socialini (edukologija)
moksl daktar, Vilniaus pedagoginio universiteto
Edukologijos katedros lektor. Mokslini interes sritys: Lietuvos vietimo raida, vietimo reforma, ugdymo paradigm kaita vykstant vietimo reformai.
El. patas ramute@centras.lt

Elvyda Martiauskien Prof. Hab. Dr., Vilnius Pedagogical University Department of Educology. Main
interests of her scientific research moral and spiritual pedagogy.
E-mail elvydam@one.lt
Ramut Bruzgeleviien dr. social sciences (educology), lecturer, department of Educology, Vilnius Pedagogical University. The fields of scientific interests are:
development of Lithuanian education, educational
politics and policy, education reform, transformation
of educational paradigms in the course of education
reform.
E-mail ramute@centras.lt

Loreta adeikait moksl daktar, Vilniaus pedagoginio universiteto Socialins komunikacijos instituto
docent ir Lietuvos vietimo ir mokslo ministerijos
Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedja. Jos
mokslini tyrim kryptys yra socialin pedagogika,
vietimo politika ir vadyba.
El. patas loreta.zadeikaite@smm.lt

Dr. Loreta adeikait is an asociate professor at the

Social Communication Institute at Vilnius Pedagogical University and Head of Basic and Secondary
Education Division at the Ministry of Education and
Science of the Republic of Lithuania. Her research papers include social pedagogics, education policies and
management.
E-mail loreta.zadeikaite@smm.lt

Rimantas Lauackas habilituotas moksl daktaras,

Vytauto Didiojo universiteto studij prorektorius,
Edukologijos katedros profesorius, Lietuvos mokslo
tarybos ekspertas, vairi vietimo ir profesinio rengimo taryb narys. Mokslini interes sritys: darbo
rinkos tyrimai, profesinio rengimo tyrimai, mokymo
turinio projektavimas, profesijos mokytoj rengimas.
El. patas r.lauzackas@vdu.lt

Rimantas Lauackas Prof. Dr. Hab. Vice rector of

Vytautas Magnus University, professor at the Department of Education Sciences at Vytautas Magnus
University, Expert of the Lithuanian Council of Science, member of various educational and vocational
education and training boards and committees. Areas
of scientific interests: labour market research, research
into professions and vocational education and training, curriculum design, vocational teacher education.
E-mail r.lauzackas@vdu.lt.

Genut Gedvilien moksl daktar, Vytauto Didiojo universiteto Socialini moksl fakulteto prodekan, Edukologijos katedros docent. Mokslini
interes sritys: mokymo ir mokymosi paradigmos,
mokymasis grupse kognityvini ir socialini gebjim tyrimai, suaugusij mokymasis.
El. patas g.gedviliene@smf.vdu.lt

Genut Gedvilien Assoc. Prof. Dr. Faculty of Social Sciences, Vytautas Magnus University. Areas of
scientific interests: teaching and learning paradigms,
learning in groups research into cognitive and social
skills, adult learning.
E-mail g.gedviliene@smf.vdu.lt

Vidmantas Ttlys Vytauto Didiojo universiteto

Socialini moksl fakulteto Edukologijos katedros
lektorius, Profesinio rengimo studij centro vadovas.
Mokslini interes sritys: tstinio profesinio rengimo
tyrimai, kvalifikacij ir kompetencij tyrimai, darbo
rinkos tyrimai.
El. patas v.tutlys@smf.vdu.lt

Vidmantas Ttlys Dr. Manager of the Centre for

Vocational Education and Research Vytautas Magnus
University and the lector of the department of educology in the social sciences faculty. Areas of scientific
interests: continuing vocational training, research of
qualifications and competences, labour market research. E-mail v.tutlys@smf.vdu.lt

195
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Informacija apie autorius

Daiva Juozaitien Vytauto Didiojo universiteto
Socialini moksl fakulteto Studij kokybs centro
magistrant. Mokslini interes sritis mokytoj
kvalifikacijos tobulinimas.
El. patas d.juozaitiene@adm.vdu.lt

Daiva Juozaitien student of the master studies of

the Vytautas Magnus University Centre for Study
quality assurance. Areas of scientific interest: development of the teachers qualifications.
E-mail d.juozaitiene@adm.vdu.lt

Giedra Marija Linkaityt gamtos moksl daktar,

Vytauto Didiojo universiteto Edukologijos katedros
docent. Mokslini interes sritis andragogin veikla ir jos tyrimai.
El. patas g.linkaityte@smf.vdu.lt

Giedra Marija Linkaityt Doctor of Nature Sciences, Associated professor at Vytautas Magnus University, Department of Education. Field of scientific
interest research of andragogical activity.
E-mail g.linkaityte@smf.vdu.lt

Lineta ilinskait Vytauto Didiojo universiteto

Edukologijos katedros doktorant. Mokslini tyrim
sritis suaugusij vietimas ir mokymasis.
El. patas l.zilinskaite@smf.vdu.lt

Lineta ilinskait Doctoral student Vytautas Magnus University, Department of Educology.

Field of scientific interest adult education and learning.
E-mail l.zilinskaite@smf.vdu.lt

Aurimas Marijus Juozaitis UAB Organizacij vystymo centras vyr. konsultantas. Mokslini interes
sritys: suaugusij mokymo(si) teorija ir metodika,
andragog praktik rengimo teoriniai ir metodiniai
klausimai.
El. patas aurimas@ovc.lt

Aurimas Marijus Juozaitis Center for Organizational Development, Ltd., senior consultant. Research interest: theory and methodology of adult
education, theoretical and methodological issues of
training adult educators (trainers).
E-mail aurimas@ovc.lt

Rasa Kirliauskien socialini moksl (edukologija)

daktar, Vilniaus pedagoginio universiteto Kultros
ir meno edukologijos instituto Muzikos katedros docent. Mokslini interes sritys: muzikos mokytoj
rengimas, scenos baim, savireguliacija, mokymosi
motyvacija.
El.patas rasakirl@yahoo.co.uk

Rasa Kirliauskien doctor of social sciences, associate professor. Vilnius Pedagogical University Institute
of Cultural stadies and Arts education, Department
of Music education. Scientific interest: the training of
music teachers, stage fright, self-regulation, the learning motivation.
E-mail rasakirl@yahoo.co.uk

Jolanta Abramauskien socialini moksl (edukologija) daktar, Vilniaus pedagoginio universiteto Kultros ir meno edukologijos instituto Muzikos katedros
docent. Mokslini inters sritys: muzikos didaktika,
pradini klasi mokytoj muzikinis rengimas, mokymosi motyvacija.
El. patas muzika@vpu.lt

Jolanta Abramauskien doctor of social sciences, associate professor, Vilnius Pedagogical University Institute of Cultural stadies and Arts education, Department of Music education.
Scientific interest: the didactic of music, the music
training of primary school teachers, the learning motivation. E-mail muzika@vpu.lt

Palmira Peiuliauskien moksl daktar, Vilniaus

pedagoginio universiteto Edukologijos katedros docent. Mokslini interes sritys: gamtamoksli dalyk didaktika, informacini technologij taikymas
edukacinje praktikoje.
El. patas palmira.p@post.skynet.lt

Palmira Peiuliauskien is an associate professor in

the Department of Education Science at Vilnius
Pedagogical University. She lecture on teaching methodology and multimedia instructional development
and implementation. Her research interests include
improvement of natural science didactics, application
of informational technologies in educational practice
of natural science subjects as well as distance teaching
of physics.
E-mail palmira.p@post.skynet.lt

196

Informacija apie autorius

Vitolda Sofija Glebuvien socialini moksl (psichologija) daktar, Vilniaus pedagoginio universiteto
Vaikysts studij katedros docent. Mokslini interes
sritys: vaiko ugdymas, vaiko kalba, raida ir ugdymas.
El. patas ipk@vpu.lt

Vitolda Sofija Glebuvien doctor of social sciences

(psychology), Vilnius Pedagogical University, Childhood Studies Department, docent. Fields of scientific
research: child education, child language development.
E-mail ipk@vpu.lt

Aldona Lucija Tarasonien Vilniaus pedagoginio

universiteto Vaikysts studij katedros lektor. Mokslini interes sritys: vaiko ugdymas, vaiko aidimai.
El. patas aldona.tarasoniene@zebra.lt

Aldona Lucija Tarasonien Vilnius Pedagogical

University, Childhood Studies Department, lecturer.
Fields of scientific research: child education, child
play.
E-mail aldona.tarasoniene@zebra.lt

Jrat Paulionyt socialini moksl daktar, Vilniaus

pedagoginio universiteto Ugdymo pagrind katedros
docent. Mokslini interes sritys: vizualinis meninis
ugdymas, vaiko pieinio raidos teorijos, iuolaikini
kompiuterini technologij taikymo mokomajame
procese edukologiniai, estetiniai ir kt. aspektai.
El. patas jupa@vpu.lt

Jrat Paulionyt VPU, Faculty of Pedagogy and

Psychology, Department of Basic Education. Scientific interests: visual art education, children drawing
developmental theories, aspects of new technologies
using in education).
E-mail jupa@vpu.lt

Vilija Salien edukologijos moksl daktar, Vilniaus

pedagoginio universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvi kalbos didaktikos katedros profesor. Mokslini
interes sritys: mokini skaitymo ir raymo pasiekim
tyrimai, gimtosios kalbos didaktikos raida ir kaita.
El. patas saliene@gmail.com

Vilija Salien is prof. of Lithuanian Language Didactics Department of the Lithuanian Philology Faculty
at Vilnius Pedagogical University; doctor of education
science. Scientific interests include studies of students
attainments in reading and writing, evolution and
changes in the didactics of developing mother-tongue
skills.
E-mail saliene@gmail.com

Alvyra Galkien socialini moksl (edukologija)

daktar, Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogikos ir psichologijos fakulteto Edukologijos katedros
docent. Mokslini interes sritys: heterogenini grupi didaktikos, mokini, turini specialij poreiki, integracijos problemos.
El. patas: galkiene@gmail.com edukologija@vpu.lt

Alvyra Galkien Doctor degree in social sciences of

education. Docent of Pedagogics and Phichology Faculty at Vilnius Pedagogical University. Fields of scientific interest: problems of integration of people, who
are in situation of disability, didactics of heterogeneus
groups.
E-mail: galkiene@gmail.com; edukologija@vpu.lt

Violeta Gevorgianien socialini moksl (edukologija) daktar, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros lektor. Mokslini
interes sritys: negalij reabilitacija ir integracija,
sociokultrinis identitetas ir atskirtis, multikultrins
bendruomens.
El patas lazutka@kt.mii.lt

Violeta Gevorgianien Doctor degree in social sciences of education. Lector of Social Work department,
Faculty of Pholosophy, Vilnius university. Fields of
scientific interest: reabilitation and integration of disabled people, sociocultural identity and segregation,
multicultural communities.
E-mail lazutka@kt.mii.lt

Vilija Grinceviien Vilniaus pedagoginio ir Vilniaus

Gedimino technikos universitet docent. Mokslini
interes sritys: vietimo sistemos kaita, ugdymo dalyvi sveikatos problemos, pedagog rengimo ypatumai, ugdymo sociologija.
El. patas edukologija@vpu.lt

Vilija Grinceviien Doctor degree in social sciences

of education. Docent at Vilnius Pedagogical Universuty and Vilnius Gediminas Technikas University.
Fields of scientific interest: development of education
system, problems of education participants interaction,
peculiarities of teacher training, sociology of education.
E-mail edukologija@vpu.lt

197
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Informacija apie autorius

Irena Zaleskien moksl daktar, Vilniaus pedagoginio universiteto Socialins komunikacijos instituto
docent, Vartotoj vietimo centro direktor. Mokslini interes sritys: pilietins visuomens formavimosi prielaidos, pilietin edukacija, vartotoj vietimas,
jaunimo aktyvumas.
El. patas esinja@takas.lt

Irena Zaleskien Dr., Ass. Professor at Social Communication Institute, Vilnius Pedagogical University;
Director of consumer education Center. Field of research: developments of civil society, ciovic education,
consumer education, youth participation.
E-mail esinja@takas.lt

Auridas Pekauskas iauli universiteto socialini

moksl (edukologija) doktorantas. Mokslini interes sritis teisinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje.
El. patas auridas@splius.lt

Auridas Pekauskas doctoral student of Social Sciences specializing in education studies at Siauliai
University. Area of research legal education in the
secondary school.
E-mail auridas@splius.lt

Gedut Grigalinait socialini moksl (edukologija) daktar, iauli universiteto Men fakulteto
Dizaino katedros lektor.Mokslini interes sritys:
meno edukacija, dizaino teorija ir istorija, intelektins
nuosavybs teis.
El. patas gedute@gmail.com

Gedut Grigalinait Doctor of Social Sciences

(Education), lecturer at the Design Departament, Art
Faculty, iauliai University. Scientific interests art
education, design theory and history, intellectual
property.
E-mail gedute@gmail.com

Valdon Indraien socialini moksl daktar, Vilniaus pedagoginio universiteto Socialins komunikacijos instituto Socialins pedagogikos katedros vedja,
docent. Mokslini interes sritys: ugdymo technologijos, socialiniai tyrimai.
El. patas valdone.indrasiene@vpu.lt

Valdon Indraien doctor of Social Sciences (Education) Asociate Proffesor, Head of the Department
Social Pedagogy, Social Communication Institute,
Vilnius Pedagogical University. Scientific interests:
educational technologies, social researches.
E-mail valdone.indrasiene@vpu.lt

Violeta Subo Vilniaus pedagoginio universiteto

Socialins komunikacijos instituto Socialins pedagogikos katedros doktorant. Mokslini interes sritys:
tyrim metodologija, neskmingas mokymasis.
El. patas suboc.violeta@gmail.com

Violeta Suboch graduate student of Vilnius Pedagogical University, Institute of Social Communication. Scientific interest: research methodology, unsuccessful learning.
E-mail suboc.violeta@gmail.com

Bronislava Grigait socialini moksl daktar, Vytauto Didiojo universiteto Teorins psichologijos katedros docent. Mokslini interes sritys: kognityvini
proces raida, ankstyvosios raytins kalbos mokymo
problema, vaik brandumo mokyklai problemos.
El. patas BG@kaunas.init.lt

Bronislava Grigait Doctor of social science, associate professor of Department of Theoretical Psychology at Vytautas Magnus University. Scientific interests:
the development of cognitive processes, the problems
of early written language teaching, the problems of
child maturity to attend the school.
E-mail BG@kaunas.init.lt

Ilona Norglien Klaipdos universiteto edukologijos magistr (2003), Vytauto Didiojo universiteto
mokyklins psichologijos magistr (2007), iluts
Verdains pagrindins mokyklos psicholog ir socialin pedagog. Mokslini interes sritys: vaik ir paaugli elgesio korekcija, vaik ir paaugli socialini
gdi ugdymas, vaik ir paaugli santyki su tvais
problemos, vaik ir paaugli agresyvus elgesys.
El. patas norilon@gmail.com

Ilona Norglien Master of Educology at Klaipda

University (2003), Master of Psychology at Vytautas
Magnus University (2007), Silute Verdaines Basic
School psychologist and social worker. Scientific interests: children and teenagers behavior correction,
upbringing of children and teenagers social habits,
children and teenagers relation with their parents
problems, children and teenagers aggressive behavior.
E-mail norilon@gmail.com

198

Informacija apie autorius

Margarita Pileckait-Markovien Vilniaus pedagoginio universiteto Psichologijos didaktikos katedros
docent.
El. patas margarim@one.lt

Margarita Pileckait-Markovien Associated Professor Vilnius Pedagogical University, Department of

Didactics of Psychology.
E-mail margarim@one.lt

Jolita Pauktyt Vilniaus pedagoginio universiteto

Psichologijos didaktikos katedros bakalaur.
El. patas jolita.paukstyte@gmail.com

Jolita Pauktyt Vilnius Pedagogical University, Department of Didactics of Psychology, Backelor.

E-mail jolita.paukstyte@gmail.com

Tomas Lazdauskas Vilniaus pedagoginio universiteto Psichologijos didaktikos katedros asistentas.

El. patas tomas@vpu.lt

Tomas Lazdauskas Vilnius Pedagogical University,

Department of Didactics of Psychology, Lecturer. Email tomas@vpu.lt

Vida Palubinskien humanitarini moksl daktar,

Vilniaus pedagoginio universiteto Muzikos katedros
docent, Etnomuzikos instituto direktor, Vilniaus
muzikos mokyklos Lyra mokytoja ekspert. Mokslini interes sritys: etnologija, etnoinstrumentologija,
edukologija. Tyrinja kankli, kankliavimo ir kankli
muzikos kaip kultrins visumos palikim, siekiant
atskleisti daugialyp ios visumos sociokultrin sklaid ir dinamik bei jo vaidmen XIXa. IIpus. XXIa.
Lietuvos etninje kultroje.
El. patas wtarnauskaite@yahoo.com

Vida Palubinskien is an Associate Professor at the

Department of Music, doctor humanity scienties, Vilnius Pedagogical University. She is also the Director of
Ethnic Music Institute as well as an expert teacher and
the Head of the Folk Instrument Department at the
Lyra Music School. The main areas of her research
are in ethnology, ethno-instrumentology, and educology. Her scientific interests embrace the heritage of
the Lithuanian kantele, kanteles music and playing
the kantele as a cultural system with an aim to disclose
the versatile sociocultural spread and dynamics of the
aforementioned system as well as its role in the Lithuanian ethnic culture in the late 19th century and the
21th century.
E-mail wtarnauskaite@yahoo.com

Aurimas Medonis edukologijos (sporto mokslo) magistras. Vadovybs apsaugos departamento prie Vidaus
reikal ministerijos jaunesnysis specialistas. Mokslini
interes sritis mokini fizinis ugdymas bendrojo lavinimo vidurinje mokykloje, gimnazijoje.
El. patas Aurimas.Medonis@gmail.com

Aurimas Medonis MA in Educology (sport science)

at Vilnius Pedagogical University, Physical Education
Theory Department. VIP Protection Department under the Ministry of Interior, younger specialist. Scientific interests: pupils physical education at secondary
school and gymnasium.
E-mail Aurimas.Medonis@gmail.com

Vincentas Blauzdys socialini moksl daktaras, Vilniaus pedagoginio universiteto Kno kultros teorijos
katedros docentas. Mokslini interes sritys: mokini
fizinio ugdymo(si) technologijos, mokytoj profesin
kompetencija.
El. patas kkteor@vpu.lt

Vincentas Blauzdys Doctor of social sciences, associate professor in Physical Education Theory Department at Vilnius Pedagogical University. Scientific interests: pupils physical education technologies,
teachers professional competence.
E-mail kkteor@vpu.lt

Juozas Vytautas Uzdila habilituotas moksl daktaras, Vilniaus pedagoginio universiteto Filosofijos katedros profesorius. Mokslini interes sritys: eimotyra,
dorinio aukljimo teorija, pedagogin aksiologija, lokalin istorija ir pedagogika.
El. patas prof.uzdila@vpu.lt

Juozas Vytautas Uzdila professor of Department of

Philosophy at Vilnius pedagogical university. Scientific interests: investigation of family, theory of moral
education, pedagogical axiology, local history and
pedagogy.
E-mail prof.uzdila@vpu.lt

199
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Informacija apie autorius

Dalia Marija Stanien humanitarini moksl (filosofija) daktar, Vilniaus pedagoginio universiteto
Pedagogikos ir psichologijos fakulteto Etikos katedros
docent, Kultros, filosofijos ir meno instituto Etikos
skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, Logos urnalo vyr. redaktor.
Moksl interes sritys: filosofijos ir etikos istorija, metafizika, ugdymo filosofija.
El. patas logos@post.omnitel.net

Dalia Marija Stanien is a PhD of Humanities

(Philosophy), an associate professor at Department
of Ethics of Vilnius Pedagogical University, Senior
Research Fellow at the Institute of Culture, Philosophy and Art at Vilnius, editor-in-chief at the Logos
magazine. Scientific interests: the History of Philosophy and Ethics, Metaphysics, the Philosophy of Education.
E-mail logos@post.omnitel.net

Juozas ilionis socialini moksl daktaras, Vilniaus

pedagoginio universiteto Pedagogikos ir psichologijos
fakulteto dekanas, Edukologijos katedros docentas.
Mokslini interes sritys: pedagogikos istorija, ugdymo filosofija, didaktika.
El. patas ppf.dekanatas@vpu.lt

Juozas ilionis is a PhD of Social (Education) Sciences, Dean Faculty of Pedagogy and Psychology at
Vilnius Pedagogical University, an associate professor
of Department of Education. Scientific interests: the
History of Pedagogy, the Philosophy of Education,
the Didactic.
E-mail ppf.dekanatas@vpu.lt

Saulius Matulis iauli universiteto Edukologijos

fakulteto edukologijos krypties doktorantas, Filosofijos katedros asistentas. Mokslini interes sritis Lietuvos jaunimo organizacij tyrinjimai.
El. patas mateusas@one.lt

Saulius Matulis Siauliai University, Faculty of Education Doctoral student of Department of Education
Philosophy Department assistant. Scientific interests Lithuanian youth organizations researches.
E-mail mateusas@one.lt

200

Requirements for contributions to the collection of research

articles PEDAGOGIKA
(Educational Science)

Reikalavimai Pedagogikos
straipsniams

The articles must be up to 78 pages in length, they must be

fully prepared for publishing, edited and proofread (See the latest
volumes of PEDAGOGIKA for layout standards).
The articles must be written in accordance with the general
requirements for a research article and it should contain the following structural components: well-shaped aim of the research
under discussion, indication of the degree to which the topic in
focus has been investigated; general methodology referred to and
specific methods used in the research; discussion of the data and
results obtained with sufficient theoretical underpinning; conclusions drawn on the basis of the results of the research; a list of
references.
Before the main text of the article there must be an abstract
of 300400 characters (45 lines) that should be followed by 35
major key notions listed on a separate line. If the article is written
in Lithuanian, it must be followed by a summary of no less than
2000 characters in one of West European languages. Articles in a
foreign language must be accompanied by a summary in Lithuanian, which should also be of no less than 2000 characters. The
summary must reflect all the major component parts of the article
and convey the essence of the issue under discussion with the conclusions pointed out.
The list of references below the text of the article is arranged in alphabetic order, with sources in the Lithuanian language
and Latin alphabet coming first, and after those sources in other
languages listed. Every source on the list must be numbered. References in the text of the article are given in square brackets with
two numbers indicated: the number of the source on the list of
references and the number of the page of the source.
Every article must be accompanied by the following information in full: the date when the article was handed in, the name of
the institution(s) represented by the author(s), the address(es) of
the author(s) for correspondence, the e-mail address(es). The article must be handed in together with at least one readers review.
Two hard copies (printed on paper) of the article and an electronic version on a compact disk (CD) are required. The article must
be typed in Microsoft Word for Windows using Winlika, the font
required is Times New Roman (or Times New Roman Cyr if necessary), the font size is 12 pt. The printed area on a page must be
16x25 cm with a single space between lines.
By way of meeting the demand for general availability and better access to the results of scientific research, we will publish whole
texts of the articles of the science journal Pedagogika on the
University home page, also in Lithuanian and foreign data bases for
open access. The publications of articles on the University home
page will not be used for purposes other than research, studies or
general education. In case of citing the published works, it is obligatory to acknowledge the authorship and the source cited.
On a separate page the following information about the author is required: the name in full, scientific degree and title, job affiliation, address, the post occupied on the job, research interests.

Straipsniai turi bti tinkamai suredaguoti ir apiforminti (r.paskutinius tomus), iki 78 psl.
Pateikiami straipsniai turi bti mokslo straipsniams bdingos
struktros: suformuluotas mokslini tyrim tikslas, aptartas nagrinjamos problemos itirtumo laipsnis, pateikti ir pagrsti tyrim
rezultatai, padarytos ivados, nurodyta naudota literatra.
Straipsnio pradioje pateikiama 300400 spaudos enkl anotacija (45 eiluts) ir 35 esminiai odiai.
Prie straipsnio lietuvi kalba turi bti ne trumpesn kaip 2000
spaudos enkl santrauka viena i pagrindini pasaulio kalb (angl, prancz, rus, vokiei), prie straipsnio usienio kalba ne
trumpesn kaip 2000 spaudos enkl santrauka lietuvi kalba.
Literatros sraas pateikiamas po straipsnio ir sudaromas abcls tvarka: pirmiausia ivardijami altiniai laikantis lietuvikos ir
lotynikos abcls, po to kit abcli. Kiekvienas altinis paymimas eils numeriu. Pateikiant tekste nuorodas lautiniuose
skliausteliuose raomas cituojamo altinio numeris ir puslapis.
Kiekvieno straipsnio metrikoje turi bti nurodyta, kada jis
teiktas redakcijai, institucija(-os), kuriai autorius(-iai) atstovauja,
autoriaus(-i) adresai (jei yra, ir elektroninio pato).
Turi bti bent viena recenzija.
Straipsnius reikia pateikti ispausdintus (2 egz.) ir raytus
kompiuterines laikmenas kompiuterinius diskus. Straipsni apimtis iki 8 psl. (tekstinis laukas 1625 cm). Jie renkami Microsoft
Word for Windows teksto redaktoriumi. Lituanizatorius Winlika, raidynas Times New Roman, o jei reikia Times New
Roman Cyr, dydis 12 pt., teksto intervalas normalus.
Atsivelgdami poreik vieinti mokslo rezultatus, mokslo urnalo Pedagogika straipsnius skelbsime vieai prieinamoje universiteto interneto svetainje bei Lietuvos ir usienio duomen bazse.
Universiteto svetainje naudotis straipsniais galima tik mokslo, studij ir savivietos tikslais. Cituojant krinius turi bti nurodytas
krinio autorius / autoriai ir informacijos altinis.
Atskirame lape raomi duomenys apie autori lietuvi ir angl
kalbomis: vardas, pavard, mokslinis laipsnis ir vardas, darboviet,
adresas, pareigos, moksliniai interesai.

Address of the publishers:

Department of Educational Science (Room 327)
Vilnius Pedagogical University
Student St. 39, LT-08106 Vilnius
Tel. (8-5) 279 00 42
E-mail edukologija@vpu.lt

Redakcijos adresas:
Student g. 39, LT-08106 Vilnius
Vilniaus pedagoginis universitetas
Edukologijos katedra (327 kab.)
Tel. (8~5) 279 00 42
El. patas edukologija@vpu.lt

201
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2008. 89

Pedagogika 89
Redagavo Danguol Kopstien
Maketavo Laura Barisien
Sp. l. 25,25. Usak. Nr. 08-063
Ileido Vilniaus pedagoginis universitetas, Student g. 39, LT-08106 Vilnius
Spausdino VPU leidykla, T. evenkos g. 31, LT-03111 Vilnius
Kaina sutartin

202