U D K 1 5 9.

9^

Versta is: Claudio M in a

M i238

PsiCOLO GIA DELL AMORE

Edizioni Messaggero Padova

I ital kalbos vert

V

a id il

u k ie n

1996 P .P .F .M .C . Messaggero di S. A n tonio - Editrice

Basilica del Santo - Via O rto Botanico, 1 1 -3 5 1 2 3 Padova
U A B Katalik pasaulio leidiniai, 2005
IS B N 9 9 5 5 - 6 1 9 - 3 9 - 2

ANGA

iuolaikiniais geriausios psichologijos tyrimais buvo pri

eita prie tikrai pozityvios ivados pagaliau suvokta, kad
meil nepaprastai svarbi asmenybs raidai ir harmonijai
taigi svarbi mogui siekiant laims. Laikantis tokios ivados
pripastama ir daugyb psichopatologini dalyk, kuri
prieastis - raida ir gyvenimikieji santykiai, stokojantys
meils.
Taigi, turint galvoje, jog meil psichologijos lygmeniu
atlieka esmin vaidmen, logika bt tiktis rimto sigili
nimo jos prigimties specifik, tokio jos apraymo bei
pagarsinimo, kad bt galima ne tik pateikti paprast bei
aik jos apibrim, bet ir nustatyti bdus bei elgesio mo
delius, padedanius nuostab gebjim lavinti.
Taiau taip nevyko ir veltui iekotume tokio pob
dio analizs teorins psichologijos lygmeniu. Prieingai,
galima sakyti, kad tokio vertinimo beveik nra dl dau
gybs prieasi, skaitant t, kuri nurod A. H. Maslovas
(A. H. Maslow), pagrstai teigiantis, kad, nordami adek
vaiai sigilinti tam tikros vertybs esm, turime j igy
venti patys, taigi bti asmenikai j panir ir gyveni
mikuoju lygmeniu patyr. O meils atveju taip atsitinka
ne taip jau danai.
Taigi vis pirma trksta aikaus meils bei jos raidos
dsni apibrimo. O tokio apibrimo nebuvimas
savotikai veikia iuolaikin mentalitet, pirmiausia - pla
iai plinta sitikinimas ar spdis, kad meil - tai neaikus,
neapiuopiamas ir nenusakomas reikinys, tai yra emocija,
5

kurios pats individas nepajgus nei sukurti, nei puoselti,

tad ji atsiranda ms sieloje ir dingsta dl mums neino
m veiksni, todl nelfeka nieko kita kaip diaugtis tada,
kai ji yra, ir susitaikyti su likimu, kai ji ugsta. Ir i ties
labai danai tiek ekspert, tiek paprast moni paklausus
(pavyzdiui, televizijoje), kas yra meil, pasigirsta daugyb
subjektyviausi neisami apibrim - tai apibrimai,
pateisinantys teigin, kad meil tapo tuiu, perdegusiu
odiu, danai nesveik ir nieking dviprasmybi auka.
Akivaizdu, kad toks mstymas labai alingas, ypa san
tuokiniam gyvenimui, kuriame pernelyg danai meils din
gimas laikomas reikiniu, kuriam negalima pasiprieinti,
tad pasiduodama ir pereinama prie bejausmio sugyvenimo,
griebiamasi gyvenimo skyriumi, skyryb ar nesantuoki
ni ryi.
Todl ioje knygelje pirmiausia mginsime paiekoti
atsvaros iam meils prigimties apibrimo trkumui, kad
meil likt be tos danai j gaubianios paslapties aureols
ir j bt galima irti kaip inomus normaliai
funkcionuojanius psichinius gebjimus, ir todl lavinimo
prasme pavaldius normalioms individo pastangoms. Sis
umojis isiaikinti anaiptol nra sunkus, nes tradicin i
mintis, kurios, deja, iandien daugelis nepaiso, apibrdavo
meil aikiai ir tikinamai, danai darydama tak netgi
literatrai ar filosofijai.
Taiau ms kultrai trksta ne tik isamesnio teori
nio meils prigimties tyrimo - nepakankamai dalijamasi
ir daugialypmis konkreiomis problemomis, kurios gali
kilti dl pastang suteikti asmen tarpusavio ryiams mei
ls pavidal. Ir i ties, kai pasitaiko proga geros valios
monms pasilyti koki nors skaitini, galini vesti
6

meno mylti painim, susiduriama su sunkumais, nes

knyg rinkoje tinkam iuo klausimu leidini sunku rasti.
Dl ios prieasties daugumoje skyri apmstysime pa
ius kasdienikiausius meils gyvenimo aspektus, ypa tuos,
kuriems psichologiniai veiksniai turi didiausi tak. O
nordamas kuo didesnei auditorijai pateikti tai, kas do
miausia, mediag atsirinkau i tiesiogini konsultacij su
skaitytojais. Galiu su jais konsultuotis, nes Sv. Antano
iniose kartu su mona Violeta turiu Psichologo rub
rik. Taigi tikrai su gyvenimu susijusius dalykus galjau
nustatyti tiek pagal man uduodamus klausimus, tiek pagal
didiausio atsako i skaitytoj sulaukusius ms atsakymus.
inoma, a nepajgiau nuodugniai inagrinti vis su
meils gyvenimu susijusi atvej. Taiau tikiuosi pokalb
ia gyvybikai svarbia tema pratsti, ypa su v. Antanui
skirto mnraio skaitytojais. Taip pat tikiuosi, kad prie
io pokalbio palaikymo prisids ir iame kukliame leidi
nyje pateikti apmstymai.

KAS YRA M EIL

Iekant tinkamo meils apibrimo galima pasitelkti itin

reikming apolog, papasakot senovs filosofo Platono,
sukrusio kiln mokym apie meil. Platonas, be kita ko,
teig, kad meil yra gebjimas, leidiantis mums i neb
ties pereiti bt. Pasak io apologo, mogaus dvasia yra
nelyginant jr dievas Gliaukas, kuris ilg laik tnojo j
roje ir vis labiau dengsi purvo, dumbli ir kriaukli sluoks
niu, kol galiausiai tapo neatpastamas ir m atrodyti ess
pabaisa. Lygiai taip pat, apibendrina filosofas, nutiko ir
mogaus sielai, kuri, iekodama menkesni malonum,
vis labiau apsitrauk esm keiiani inkrustacij ir bjau
rasi kiautu: is kiautas gali bti pralautas tik tikros ir
didels meils, leisianios inirti paviri paslptam pri
gimtiniam sielos groiui.
Kaip jau esu minjs, j apolog galima velgti kaip
reikming meils funkcijos sintez, meils, kuri, pasak
gyvuojanios antropologins tradicijos, buvo apibrta kaip
gebjimas, leidiantis mums suvokti esmin mogaus sielos
gro net ir tada, kai tas grois slypi po blausiu banalumo,
menkumo, moralini nukrypim ir daugybs psichini
trkum apvalkalu.
Tok apibrim reikia paaikinti, taiau, uuot msi
sudting ir mantri teorini apibendrinim, remdamiesi
fenomenologiniu metodu galime tiesiog apmstyti tam tik
ras labai ikalbingas gyvenimo situacijas.
Turino negalij globos namuose jauna vienuol su
paindina mus su viena i nelaimingiausi jai patikt
9

btybi - silpnaprote, nuo gimimo akla ir kuria mer

gaite. Net ir fizikai ji atrodo nenormali: mes ivystame
apgailtin gyv big, atgrasi pairti ir, atrodo, maai
teturini mogaus savybi.
Ir vis dlto apie savo mergait vienuol kalba ypa
jautriai ir su meile, velniai glostydama j akimis, ji mano
mylimiausia... Man ji pati graiausia... Jauiu, jog atiduo
iau savo gyvenim, kad tik ji galt nors truput matyti ir
girdti... Kai mane itinka silpnumo akimirkos, pakanka
pagalvoti apie j, kad vl gyiau stiprybs ir drsos. Kal
bdama ji velniai paglosto mergaits kakt. Ir tuomet tarsi
ivystame stebukl. Toji atrofika siela isiduoda jauianti
jai rodom meils ilum, kuri veikia tamsos paslapt:
mergaits veidas nuvinta ir ji ltai dairosi aplink, tarsi steng
tsi nustatyti tos ilumos altin.
inoma, mes pateikme kratutinio atvejo pavyzd, ir
kaip tik dl to, kad yra toks pabrtinai tikrovikas, jis
ypa iraikingas, nes tiesiogiai atskleidia mums vienuols
psichikos dinamik, vienuols, kuri dl j gaivinanios mei
ls tiesiogiai ir intuityviai suvokia mergait turint kak
didinga, tai yra, kaip jau sakme, mogaus dvasios gro,
kalint tame deformacijos ir skausmo kaljime.
Galime toliau apie tai kalbti pereidami prie kitos labai
prastos situacijos, kuri vis dlto taip pat yra reikminga.
Mama labai myli savo vaikel. Vadina j savo turtu Ji
diaugiasi juo, moter ulieja velnumas ir giedra. Ji suvokia
j kaip gr, kaip berib vertyb, kuri jai yra atpildo altinis
ir dl kurios ji pasiryusi bet kokiai aukai. Motina trokta
pasiekti su vaiku glaudiausi vienov j glamondama,
ypsodamasi, be odi prisiliesdama.
10

Paklauskime dar kart: kas yra tas gris, kuriuo motina

persiima ir kuris jai paadina tokius jausmus? Mums gali
pasirodyti, kad tai tokios vaiko teigiamos savybs kaip daili
ivaizda, graios akys, simpatikas veidelis. Bet yra ne taip.
Tikrojo motinysts jausmo poiriu vaikas nesiliaut bu
vs kartos meils objektu net ir tada, jei jis bt negraus,
deformuotas, netgi psichikai nesveikas.
I ties motinos meil apima ne tik vaiko ior, bet ir
prasiskverbia pro j. Intuicija ir jautrumas leidia jai velgti
jo viduje tai, k galime apibdinti kaip esmin ir tikriausi
maylio bties branduol Sis esms branduolys suvo
kiamas kaip grois, kaip gris, kaip turtas, kaip
pilnatv - visos ios svokos plaiai vartojamos vairiose
filosofijos, literatros ar fenomenologijos analizse ban
dant apibrti esmin mogaus dvasios tikrov. Lygiai taip
pat ji vertinama velgiant meils akimis.
Kol kas mes kalbjome apie motinos meil, nesvarbu,
ar jos prigimtis grynai dvasin, kaip vienuols atveju, ar ji
reali ir visika kaip antrajame pavyzdyje. Taiau tos paios
savybs bdingos bet kuriam meils tarp moni aspektui draugystei ar simyljimui, santuokinei ar brolikai mei
lei: visuose iuose santykiuose partneris suvokiamas kaip
gris, kaip atpildo, malonumo, susiavjimo, simpatijos
ir traukos altinis; dl to troktame jo artumo, keniame,
jei jis toli, esame laimingi, kad jis egzistuoja, nes, kaip sten
gms subjektyviai nusakyti, norime, kad jis bt
Toki meils raik aptinkame ne tik iskirtiniais
atvejais. Ji galima ir kasdieniame gyvenime, pavyzdiui,
tarp t harmoning ir brandiu mogikumu isiskirian
i asmen, kurie myli i irdies ir kiekvien pasitinka
11

plaiai atverta siela, velgdami j su ilta ir nuoirdia sim

patija, atleisdami galimus psichologinius ir moralinius kito
asmens trkumus. Tokie mons pasireng iebti drau
gysts ugn ir nuoirdiai ja diaugtis, juos diugina beri
bis turtas, slypintis kiekviename moguje vien todl, kad
jis mogus.
M eil yra painim as ir vienov
Visi ie atvejai rodo, kad pirmas meils prigimties aspek
tas yra tikrai ypatinga paintinio pobdio patirtis, kuri ge
rokai skiriasi nuo dviej kit daniau aptariam painimo
pavidal - tai yra nuo painimo juslmis ir nuo painimo
protu. Meils painimas yra nepalyginamai sudtingesnis
u iuodu: jusli organais uiuopiami tik mediaginiai
ir alutiniai kit asmen aspektai, protas mums pateikia
j netiesiogin, ms dvasini kategorij bei siaur kalbi
ni galimybi apribot paaikinim, o meil perengia iuos
dalinius aspektus ir umezga su asmeniu tiesiogin ry,
kuriuo jis intuityviai perprantamas toks, koks yra, su visa
savo pilnatve; meil asmen apglbia, regi j tok, koks jis
yra i vidaus. Dl ios prieasties gali atsitikti taip, kad,
nors ms turima intelektualin ar juslin informacija apie
tam tikr asmen yra labai menka, savo meils intuicija
galime j taip giliai sismelkti, kad tas asmuo mus visikai
ukariaus ir patrauks. Btent dl ios paintins jgos, kaip
teigia Zilsonas (Gilson), meil i pirmo vilgsnio gali b
ti ir danai yra tikra bei brandi meil
Kita vertus, akivaizdiausi ir paprasiausi svarstymai
mums patvirtina, kad meils painimas yra nepalygina
12

mai viresnis u visus kitus. Kas turi glaudesn ry su kito

mogaus esmine tikrove? Kas uiuopia jo somatinius poymius ar perima tai, k gali apie j skaityti protu, arba
kas, apdovanotas empatiniu meils suvokimu, ugningai
susitapatindamas geriausiai supranta kito vidaus tikrov?
Taiau itin akcentuoti tik paintin meils savyb va
dinasi, netiksliai nusakyti jos prigimt. Juk ji yra paini
mas, atsirands i tikro siskverbus mylim asmen: tai
siskverbimas, manomas dl specifins mogaus dvasios
prigimties, dvasios, nesaistomos fizins tikrovs nulemt
apribojim, bet gyvenanios tokiame matmenyje, kuriame
dvasios gali susijungti, susitikti, veikti ir turtinti viena ki
t. I to iplaukia, kad meil proporcingai savo gilumui
sukuria tikr dvasin jungt, abipus imanencij, btyb
kitoje btybje: tai tikrov, kuri, nors ir paslaptinga savo
itakomis, patenkina daugiau u bet kok kit mogaus
dvasios diaugsm.
i paintin vienijamj meils funkcij apra ir i
auktino daugyb autori. varcui (Schwartz) meils es
m yra gebjimas vieningai suvokiant uiuopti kito mo
gaus asmenybs branduol, pagrindin vert. Si vert nra
apskaiiavim rezultatas, ji nenustatoma sudedant ger
sias mogaus savybes ir suprieinant jas blogoms. Meilei
nerpi akivaizdios savybs, ji leidiasi kito dvasios gel
mes, kad atrast tikr ir esmin vert. Meil atspja visas
dovanas, visas potencialias vis dar gldinias savybes, ike
lia jas vies ir taip padidina mylimo mogaus vert
B.
Paskaliui (B. Pascal) meil yra irdies painimas,
paintinis veiksmas, kuriuo suvokiame tikrj kito asmens
esm. F. Nyei (F. Nietzsche) tik i meils trykta esmin
giausias painimas G. V. F. Hegeliui (G. W. F. Hegel)
13

per meil tampama viena su mylimu mogumi Paracelsui (Paracelsus) aukiausias painimas yra neatsiejamas
nuo meils. Stendaliui (Stendhal) meil suteikia mylin
iajam stebukling gebjim: gebjim atrasti savo meils
objekte jo turimas dorybes, kurios lieka neregimos ne
kvptiesiems. .. Mylimo mogaus dorybs negali paadinti
meils arba j pateisinti, kaip ir jo ydos negali jos sugriauti.

M EIL YRA DIAUGSM AS IR DOVANA

Kartais dl tikros ir isamios meils psichologijos nebuvi

mo vienaalikai pabriama tai, kas yra dvi neatsiejamos
jos savybs, tai yra, viena vertus, trokimas rasti diaugs
m mylimuose monse ir, kita vertus, btinyb jiems sa
ve dovanoti. ios savybs netgi buvo suprieintos viena
kitai, tarsi bt viena kitos pries. Taigi, viena vertus,
meil buvo velgta tik kaip nemokam maloni emoci
ni malonum kompleks, kita vertus, kaip tik siekiant
susigrumti su ia sentimentalia ir egocentrika vizija, mei
ls samprata buvo susiaurinta iki grynos pareigos arba iki
gryno pasiaukojimo, nuvertinant ar tiesiog apjuodinant su
ja susijusio diaugsmo paiekas ir itaip pateikiant saus ir
slogi jos vizij.
O i ties pakankamai realizuota meil pasiymi abiem
iomis dimensijomis. Kaip galima paneigti visos tos visu
mos tauri ir stipri diaugsm, kuriuos gali suteikti vy
kusi eimin meil arba nuoirds ir draugiki eiminiai
ryiai, teistum ir tikr mogikum? Akivaizdu, kad iuos
diaugsmus reikia ne tik priimti kaip didi dovan, bet ir
nirtingai stengtis j iekoti, nuolat veikiant tas nesuskai
iuojamas klitis, kurios siekia utemdyti mums mylim
moni vaizdin, padarydamos juos nemalonius ir iebdamos mums agresij j atvilgiu.
Be abejo, ios pastangos yra ne tik pareiga sau ir savo
teistai laimei, bet ir vertinga dovana mylimam asmeniui.
Vienas i stipriausi asmen poreiki yra trokimas bti
vertintiems ir gerbiamiems, taigi siekiant io tikslo labai
15

aukojamasi: tai akivaizdu vaikystje, kai maylis nenu

maldomai nori jaustis savo tv diaugsmu ir deda visas
pastangas, kad malonum pasiekt, o nepavykus jo
sieloje atsiranda gerai inom neidildom rand, toki
kaip nevisavertikumo jausmas, paniekos ir neapykantos
sau jausmas.
Taigi mylint nebna jokios trokimo rasti diaugsm
ir pareigos mylti, altruizmo ir teistos meils sau prie
prieos. Tai atrodys dar labiau tikra, jei tursime galvoje,
kad labai danai gebjimas pasitenkinti mylimu mogu
mi kyla po atkakli, sunki itikimybs pastang, kurios
paios yra kilni ir sunkum pilna dovana.
Po io pastebjimo perasi logika ir tvirta ivada, kad
diaugsmas mylint uima pagrindin viet. Jau esame sa
k, kad mogaus dvasia pati savaime yra ta, kuria galima
diaugtis. Taigi jei myldamas galiu su ja susivienyti, kaip
galiau ja nesidiaugti? Ir kodl turiau ugniauti
pasitenkinimo jausm? inoma, visai kas kita yra parei
ga mylti kitus net ir tada, kai jie mums neteikia jokio
pasitenkinimo; vis dlto visada lieka galimyb mylint ia
altruistine meile elgtis taip, kad ikilt kito privalumai ir
jais bt galima diaugtis.
Meil kaip dovana
Vis dlto pokalbio apie gilij meils prigimt negalime
ubaigti poreikiu rasti mylimame moguje diaugsm, nes
taip kilt dideli nesusipratim. Meilei bdingas kitas
matmuo: j atspindi tendencija ir btinyb aktyviai ir pa
siaukojamai dovanoti save kitiems.
16

io polinkio dovanoti esm ir itakos tampa akivaiz

dios galvojant apie meils apibrim, apie kur esame
kalbj anksiau. Kaip esame sak, meil leidia mums u
iuopti t paslapting mogaus dvasioje slypint gro ir
turt. Taigi ji leidia mums suvokti ir tos dvasios vert
Tokia mogaus, kaip vertybs, didybs nuojauta leidia
ms smonei pajusti, kad i berib vertyb kaip tik dl
savo didybs yra verta bti gerbiama, saugoma, auginama.
Trumpai tariant, ji verta, kad jai bt aktyviai dovanojamasi. Tada mes imame suvokti tai, kas buvo pavadinta
mogaus, kaip vertybs, reiklumu - tai yra tvirtas siti
kinimas, kad kiekvienas mogus dl savo beribs didybs
reikalauja i ms jo labui atsiduoti.
mogaus smon, neaptemdyta egoizmo ir intelek
tualinio palaidumo, labai stipriai ir intuityviai pripasta
mogaus vertingum ir sakmi btinyb teikti pagalb,
paguod bei pastiprinim kiekvienam j reikalingam
asmeniui. Ne veltui monijos istorija nra vien tiktai netei
sybi, nusikaltim bei iaurum istorija - tai ir viesi t
.moni, kurie palinko prie monijos op, stengdamiesi
apmalinti jas ir igydyti, istorija.
Milinikas toki moni brys atsidav savo artimie
siems likdami elyje ir paslaptyje. Ir tik akistatoje su am
inybe galsime suvokti, kok verting turt jie sukaup
visai monijai. O kitais atvejais i meils mogui atlikti
darbai buvo tokie dideli ir reikmingi, kad visam pasau
liui leido painti j vykdytojus, padarydami juos aukt
virni, kurias gali pasiekti mogikas gailestingumas, vie
siais pavyzdiais.
Tvas Damijonas, dr. Svaiceris (Schweitzer), R. Folro
(R. Follereau), abatas P. F. Naitingeilas (P. F. Nightingale),

E. Frai (E. Fry), motina Teres... ie ir daugyb kit tik

r tikriausi monijos didvyri rod ukreiam pavyzd,
radosi daugyb j sekj. Sunku likti nejautriems j
nuostabiems darbams. Jie veik milijonus kilometr, su
rinko milinikas krvas pinig, pagelbjo nesuskaiiuo
jamai daugybei kenianij, raupsuotj, mirtanij
i bado, stokojanij, valkat, apleist ir vis niekina
m moni.
Kad tai atlikt, jie umiro patys save, savo poreikius,
sumanymus, nors ir patys vargo, kentjo, rizikavo usi
krsti. Bet mainais jie pasiek vis aukiausi dvasins re
alizacijos ir vidinio pasitenkinimo lyg. Ir taip nutiko dl
to, kad ms laim proporcinga vertybei, kuriai dova
nojame save, o juk niekas neprilygsta beribei vertybei mogui.
inoma, ne tik ie iimtiniai mons liudija, kaip in
tensyviai gali realizuotis asmuo, apimtas poreikio pasiau
kojamai mylti kitus. Pakanka prisiminti, kaip netiktinai
iplito savanoriai, kuri vien tik Italijoje yra apie penkis
milijonus ir kurie nuosekliai dirba ir daro gera visur, kur
tik keniama ir kur reikia materialins bei dvasins pa
galbos - pradedant kaljimais ir baigiant ligoninmis, se
neli namais, narkoman gydymo staigomis ir kt. Si
veikla yra didiai reikminga ne tik moraline, bet ir psi
chologine prasme, nes parodo statistin galimyb meilei
vis labiau tapti socialiniu faktu ir visuotinai pripainta
gyvenimo taisykle.

18

Diaugsmas ir dovana augina vienas kit

Taigi pati prigimtis mus kreipia i abiej aspekt
rasti mylimame moguje diaugsm ir save jam dovanoti link, ir paprasto jautrumo pakanka suvokti, kaip jie abu
yra btini. Viena vertus, k galima pasakyti apie meil,
susidedani vien tik i jausm, bet atsisakani rpintis
mylimu mogumi ir neaukojani auk, reikaling jo po
reikiams patenkinti? Aiku, kad tokia meil bt iliuzin
ir j palaikyt nesubrendliku sentimentalumu. Taiau,
kita vertus, net ir dovanojimas, susidedantis i gryno au
kojimosi, vien tik i tarnysts, nra tikra ir visavert meil,
lygiai kaip ja negalt bti laikomas darbas idealios aukls,
kuri visais poiriais rpintsi jai patiktu vaiku, taiau
vykdyt i uduot sausai, be jausm.
Be to, reikia prisiminti i dviej pamatini meils as
pekt svarb, kad jie augina vienas kit, prisiddami ir prie
vienas kito raidos. Todl mogus, kuris imasi saugoti ir
pats kurti savo artimj atvilgiu buvimo kartu diaugs
m, ilum, velnum bei simpatij, lengviau stengs ir dos
niai save jiems dovanoti. Ir atvirkiai, jausmais santrus
mogus, atkakliai darydamas konkreius gerus darbus ki
t labui, anksiau ar vliau pajus savo dvasioje kalantis ir
jausm uuomazgas, kurios galbt bus maiau regimos ir
trapios, taiau dvasingesns ir giliau ijaustos.
Juk gerai inoma, kad esame link stipriau mylti btent
tuos mones, dl kuri labiau aukojoms, kuriems dau
giausia savs dovanojome: jie mums tampa brangs, nes
jiems atvrme savo ird, taip pabudindami joje ir simpa
tij, ir velnum.
Vis dlto reikia pasakyti, kad tikra ne vien tai, jog ie
19

du meiles pavidalai augina vienas kit, kada abu yra puo

seljami, bet tikra ir tai, kad juos apleidus, abu silpsta.
Taigi jei mogus bendraudamas su kitais nesistengia patir
ti velnumo, simpatijos ir ilumos, jis pamau praranda
gebjim aktyviai dovanoti save kitiems. Kartu, jei mo
gus atsisako laiku adikti tuos darbus ir atsiadjimus, kuri
i jo prao meil kitiems, jis neivengiamai pajus ugstant
ir velni trauk jiems, o j pat netgi gali apimti priei
kumo jausmas. Tai, pavyzdiui, nutinka daugybs por
gyvenime, kai j simyljimo diaugsm pakeiia iurk
tumas, abejingumas ar pagiea btent dl to, kad ilgainiui
meil sutuoktiniai m laikyti savaime suprantamu dalyku
ir nesim jos puoselti konkreiai, dovanodami save vienas
kitam, atsisak t auk, kuri reikalauja sipareigojimas
padaryti kit laiming.
Kad santykiai su mums artimu mogumi galt teik
ti pasitenkinim, turime mylti j ir darbais Tai bt
logika, nes jei apsiribojame mylti j tik jausmais, negirddami vidinio kvietimo dovanoti save, tuomet ms dva
sioje vyksta lis, skilimas, nes, viena vertus, suvokiame
kito mogaus asmenybs vert, bet, kita vertus, atsisakome
konkreiai igyventi tokio pripainimo padarinius.

UNIVERSALI M EIL

Nepaprastai ir lemtingai svarbu moni tarpusavio san

tykius, i kuri audiamas ms gyvenimas, prisodrinti
meils. Vis dlto, jei meil tapatintume tik su asmen
tarpusavio meile, j pernelyg susiaurintume. N esu
sidarytume jos visumos vaizdo ir negaltume suprasti, kaip
jai lemta visais savo pavidalais daryti vis ms gyvenim
nepaprastai dinamik.
Meils funkcija platesn ir universalesn. Reikia per
prasti vis jos reikm. Kaip meil yra pajgi leisti mums
diaugtis tuo pirmapradiu griu, kuris yra kitas mogus,
taip ji gali padti mums suvokti visus kitus groio, geru
mo ir grio, su kuriais umezgame santyk, aspektus, rasti
juose pasitenkinim bei malonum, suteikdama mums ilt
ir skvarb intuityv j painim. is aspektas taip pat
uim centrin viet ms psichikos gyvenime, todl pa
bandysime j j suvokti, kaip apmstym priemon vl pasi
telkdami gyvus ir reikmingus pavyzdius.
iokios tokios dvasins atgaivos iekome nuoaliame
gamtos kampelyje, kuris jau anksiau savo groiu pake
rjo ms dvasi. Taigi stengiams kuo giliau pasinerti
gamtovaizdio kontempliacij. I pradi ms vilgsnis
klajoja en bei ten, avdamasis tai viena, tai kita gamtos
detale ir nuostabia mus supanios aplinkos spalv aisme.
Pirmiausia tekt kalbti apie veikiau analitin stebsen.
Bet jei viduje susitelk kontempliuosime toliau, steng
damiesi igirsti gilj ms esybs bals, gali atsitikti taip,
kad mes patirsime kai k nauja ir skirtinga: ltai ar netiktai
21

tas gamtovaizdis pagaus ms dvasi ir atrodys, kad

nuo mus supanio pasaulio groio patiriame nenusako
m dvasin diaugsm. Tai vyksta kaip tik todl, kad
ms dvasioje pabudo meil, kuri leido mums velgti
diding gamtoje slypinio groio utais ir padar taip, kad
jis privert virpti slapiausias ms dvasios stygas.
Kitas pavyzdys. Yra toks vienas inomas pasakojimas
apie ind plovj, susirietusi ant ems plaunani bute
lius. Gerai iskalavusi, mergait juos tvarkingai rikiuoja
alia. I pradi tas nuobodus ir besikartojantis darbas j
slegia ir yra monotonikas. Bet paskui sauls spindulys stai
ga apvieia ali buteli stikl ir sukuria magik viesos
aism. Mergaits sieloje suvirpa to groio paadintas
diaugsmas ir atliekamo darbo verts suvokimas, teikian
tys ir purvinos netvarkingos tikrovs derms pojt.
Ir dar pora pavyzdi. Kruopiai atlikome krybin
darb, kuriam pakiliai paaukojome tai, k turime savyje
geriausia. Dvasioje jauiame meil tam, k ubaigme,
tai yra suvokiame atlikto darbo vert.
Susikaupimo valand atsiduodame skaitiniams, kuriuos
labiausiai mgstame dl juose gldini dvasini vertybi.
Tai, k skaitome, yra koncepcijos. Bet po truput mes
leidiame odiams suskambti mumyse, ir ms siel
persmelkia bei ukariauja t odi tiesa, gerumas, grois.
iuo atveju tai taip pat vyksta dl to, kad mumyse pabudo
meil vertybms.
Galtume pateikti daugyb kit pavyzdi, ir visi jie tu
rt t pat bendr vardikl, kur sudaro meils gebjimas
dovanoti mums t vertybi, su kuriomis susiduriame ir
kurios teikia mums pasitenkinimo, subtilaus suvokimo.
Taigi meil neapsiriboja asmen tarpusavio meile, bet
22

yra daug platesn svoka, turinti tiek skirting atspalvi,

kiek ms aplinka turtinga verting aspekt. Kad
egzistuoja si ypatinga meils galios tikrov, kuri yra mei
li vairovs substratas, patvirtina ne kas kita, o ta ben
dra ir intuityvi moni pajauta, kuri reikiama per kalb.
Ar ne t pai meils svok vartojame kalbdami apie
visus tuos objektus, kurie ms sieloje paadina vidin
trauk, kai sakome meil tvynei, teisingumui, menui,
glms ir kt.?
Esama ir reikmingos psichins dinamikos, patvirtinan
ios mums vairi meils pavidal tstinum. Tai simyl
jimo dinamika. Juk neretai - apie tai tiek daug rayta
groinje literatroje - simyljliai ne tik patiria abipus
trauk, bet ir jauia savyje skleidiantis universalesn, pla
tesn simyljim, dl kurio j siela tarsi pirm kart
kontempliuoja sutinkamas groybes, lieka j pakerta.
Taip vyksta kaip tik dl to, kad juose pabudusi abipus
meil universalia savo galia padaro juos jautrius kiekvie
nai vertybei.
Tas, kur yra uvaldiusi meil, - rao R. Alendis
(R. Allendy), - pajunta didel simpatij viskam, kas j su
pa. Puikiai inoma, kad simyljliai labiau negu kiti do
misi glmis, saullydiais, pauki giedojimu. Reikia bti
tikrai simyljusiems, kad galima bt atrasti gamt su jos
subtilia tikrove... Kiekvienas simyljlis yra iek tiek v.
Prancikus Asyietis, kuris jautsi ess upelio ir vis kit
krini broliu
Tai nra poetiniai ar retoriniai teiginiai, tai bendresn,
negu gali pasirodyti i pirmo vilgsnio, tikrov.

23

Tukstantstyg arfa
mogaus siela, velgiant meils akimis, pasirodo, gali
stipriai mgautis, diaugtis, jausti gr. Pakanka prisimin
ti visus tuos vidinius malonumus, kuriuos gali patirti mo
gus: ms siela potencialiai geba visais jais diaugtis. Taigi
visai pagrstai ms siela buvo palyginta su arfa, kurios
stygos, paliestos vertybi groio, gali suvirpti ir skleisti
labai malonius vidinius garsus.
Tad nemanoma ivengti didiosios ms santykio su
tikrove permainos, kuri gali sukelti asmeninis meils at
radimas. Esame pasinr materialin ir dvasin pasaul,
kupin visoki vertybi: moralini, prigimtini, esteti
ni, mokslini, menini visos jos galt suteikti mums
didel diaugsm.
Taiau, deja, io beribio potencialo akivaizdoje stovi
menkas ms gebjimas uiuopti groio apmatus, i ku
ri galt bti nuaustas kasdienis ms gyvenimas. Labai
danai ms ir tikriausiai daugelio moni akims gyveni
mas pasirodo ess tuias, iurktus, prastas, monotoni
kas. Dirbame, nes turime tai daryti, nepatiriame jokio
pasitenkinimo dl vertybi, kuri sklidinas ms darbas.
Baksnojams alknmis su monmis, kurie mums yra
tik kauks, apvalkalai su kuriais ms santykis yra dau
giau ar maiau pakeniamas. Isiblak praeiname pro
architektros groybes. Ms nejaudina mus supanios
gamtos groybs, net jei tai yra pakelse pabirusios gls ar
linksmi virbliukai, irkdami rungtyniaujantys dl keli
maisto trupinli, kuriuos jiems pavyksta rasti.
is nejautrumas griui ir groiui visada buvo pastebi
mas. A biau links tikti, - apgailestauja F. Ny, 24

kad iki iol aukiausios bet kokio grio virns - ar tai

bt darbas, ar veiksmas, mogus ar gamta - daugumai,
netgi patiems geriausiems, yra kakas paslpto ir udeng
to. .. Noriu pasakyti, kad pasaulis yra perpildytas grai
dalyk, bet, nepaisant to, jis stokoja, didiai stokoja t
groybi atradim
Negalima nesutikti su tokiu tvirtinimu. Taiau turime
nepamirti, kad prieais sudivus ir tams pasaul sto
vi kitas, nutviekstas meils viesos, kurioje, kalbant to
paties Nys odiais, siela nutraukia nuo savo virni
debes dang ir saul vl suspindi, leisdama velgti mus
supanias groybes
Kiti autoriai taip pat regi meil kaip vies, ir toks paly
ginimas pasirodo ess galiojantis ir taigiai veiksmingas.
Buvo pasitelktas auros pavyzdys, kada vaiskioje atmosfe
roje skrodiantys uteksianios sauls spinduliai ikelia
daiktus i pilkos tamsybi sumaities ir, nelyginant pri
keldami juos i nieko, iplukdo bt, nuauksint ryto
gro, leisdami mums suvokti juos kaip naujus, nutvieks
tus spalv, groio ir diaugsmo. Taip mumyse veikia karta
meils intuicija, ipliami mones, daiktus ir dvasin tikro
v i apniukusio, isklidusio, bespalvio horizonto ir leidianti
jiems pasirodyti ms sielai slpiningais ir esmingais savo
turtais.
Taigi meil yra vertinga galia, todl jai buvo nupinta
pai graiausi pagyr, tarp kuri jauiams sutrik, nes
neinome, kurias pasirinkti.
Meil yra gebjimas avtis ir stebtis. Ji pasiekia
daikt esm ir leidia mums umegzti su jais ilt ir
vies ry
25

Ji nunea mus toki vidin erdv ir aplink, ku

rioje pastebime, kad tikrov yra gera ir kad is geru
mas sukurtas mums, o mes esame sukurti jam
Meil leidia mums pajusti pasaul kaip kupin
groio, lobi bei derms ir leidia jam rodytis kaip
dovanai. Ji leidia mgautis visais monijos sukurtais
turtais, o ypa - irti kiekviename moguje slypin
t vidin gro
Ji sutvirtina, pamaitina ir prikelia geriausi ms
dal, atgaivina graiausias vertybes: umojus, krybiku
m, poetikum, nor veikti, gyvenimo diaugsm
Meil ivaduoja mus i pakrikusio, alto ir utilita
rinio santykio su tikrove. Ji itraukia mus i kasdienio
jyvenimo pilkumos ir monotonijos, apviesdama net
irmenkiausias jo vertybes
Ji panaikina priverstin darbo pobd, paskatinda
ma mus dirbant lavinti geriausias savo pajgas. Meil
ivaduoja moral nuo bet kokios prievartins natos,
tikindama mus gerbti vies vertybi turin
Myldamas A jauiasi gyvens t tikresn gyveni
m, kuriam skirta jo dvasia; taigi jis ivaduojamas i to
gerai inomo universalaus nepasitenkinimo, kurio
prieastis - kania dl negaljimo pajusti santaik su
savoslapiausiais esminiais poreikiais
Galtume dar ilgai girti i verting gali, taiau nieka
da neturime pamirti, kad vartai, pro kuriuos engiama
viesiausi vis meili karalyst, yra meil mogui, mei
l tiems, kurie alia. Jei jos nepuoseljame, ms siela i
dista ir nebesugeba mgautis tais diaugsmais, kuriuos
mums gali duoti meil visa universalija savo platybe.

M EIL LEID IA IREIKTI SAVE

IR PA TIRTI LAIM

Ankstesniuose skyriuose aptarme vairius meils prigim

ties aspektus. Dabar ikeikime mums artimesn klausim:
kok vaidmen meil vaidina ms saviraikai ir laimei? Ki
taip tariant, ar norint pasiekti tikrj ms buvim, btina
eiti meils keliu, ar esama kit alternatyv?
Atsakymas, kur mums duoda mogaus painimas, yra
aikus ir tvirtas: yra vairi dalini malonum, kurie mums
gali bti suteikti, taiau visika ir tobula saviraika bei tik
rasis buvimo diaugsmas mums suteikiami tik tada, jei
ms motyvacij centre atsiduria meil. Tik jos gyvena
m esame sukurti gyventi.
Sis danai humanistinje psichologijoje randamas tei
ginys patvirtintas iminties paveldo, pasiekusio mus i
tolimiausi epoch. Netiktinai aktualus pavyzdys yra
nuostabs vieno egiptiei valdovo odiai, kuriais jis prie
keturis tkstanius met kreipsi savo pavaldinius:
Kovokite dl laims,
Kaip kovoja dl duonos
Neturtliai,
Ir atminkite, kad meil
Yra diaugsmo skla ir vaisius.
Mylkite kitus,
Kad jie galt mylti jus,
Ir mylkite save paius,
Kad galtumte mylti kitus.
(I Am enhem eto I kalbos, pasakytos
jo karnavimo dien 1966 m. prie Krist)

27

Bgant amiams, religijos, filosofijos ir literatros ty

rinjimais buvo atiduota nemaai bals u meils, kaip
mogaus brandos ir pakyltumo virns, pripainim.
Taiau nereikia taip toli valgytis po praeit, kad rastu
me lemiamo kokybs uolio, kur mums sukelia meil,
patvirtinim. iandien yra daugyb moni, kurie dl vai
ri prieasi, nesvarbu, religini ar pasaulietini, pagrin
din savo gyvenimo erdv siekia suteikti meile grindia
miems asmen tarpusavio santykiams. Ir toki moni
patirtis kaip reta vienoda. Jie jauia toki stipri vidin
darn, kad ankstesn savo gyvenim m laikyti beveik nu
gyventu veltui ir juos apms pojtis, jog beveik nema
noma atmesti atrastos naujos gyvensenos. Tok poelg jie
laikyt beveik dvasine saviudybe, tai yra dramatika j
tikrosios bties idavyste.
M eil patenkina esminius ms poreikius
Net jei gyva asmenin patirtis tvirtai ir tikinamai rodo,
kad meil skleidia atlyginamj ir gaivinamj gali, vis
dl to pravartu isiaikinti tuos psichologinius motyvus,
dl kuri ji taip gerai veikia asmens dinamik, motyvus,
kurie i esms gali bti apibendrinti tvirtinant, kad meil
geriausiai patenkina keturis ms asmens esminius porei
kius: santykio su kitais, santykio su savimi paiais, santy
kio su iorine tikrove ir santykio su Absoliutu poreikius.
Sie poreikiai yra didios varomosios ms gyvenimo
jgos. Negana to, galime teigti, kad visa vairialyp ms
veikla, kuria siekiame juos patenkinti, yra patys ms gyve
nimo metmenys: nes gyventi mogui reikia ne k kita, kaip
visum veiklos, kuria siekiama rasti laim patenkinant
28

mintus poreikius. Aikumo dlei t pai koncepcij gali

me dar papildyti optimal mogaus gyvenim sutapatinda
mi su didesniu gebjimu patenkinti esminius poreikius,
gebjimu rasti vis platesn ir labiau pasotinant santyk,
viena vertus, su iorine tikrove (kitais monmis, materia
line tikrove ir Absoliutu), kita vertus, su savuoju A.
inoma, diduma moni neturi ios santykins gy
venimo ir mogikosios raikos prigimties suvokimo ir dl
to gyvena spontanikai bei sujauktai, vargiai patenkindami
stipriausius poreikius ir nenusistat aiki asmens raidos
tiksl. Taiau itaip jie veltui ivaisto daug jg ir maai
tepasiekia. Visai kitaip mogus brst, jei smoningai ir
krybikai kreipt dmes esmini poreiki meils aki
vaizdoje tenkinim: ities, kaip esame minj, btent meil
leidia mums juose rasti didiausi malonum.
Visikai patenkinti santyk su kitais
Pagrindiniai meils aspektai yra du: gauti ir teikti j, bti
mylimiems ir mylti. Tikrai nereikia daug kalbti norint
rodyti, kad bti mylimiems yra dideli malonum alti
nis. Utenka prisiminti spinduliuojant vaiko, patirianio
tv velnum, diaugsm ir maylio pastangas j gauti.
Taip pat puikiai inome, kokie skauduliai lieka vaiko sie
loje io poreikio nepasotinus. Taiau ir suaugusij pa
saulyje gauti meils, pasijusti vertinamiems, supamiems
velnumo, suprastiems ir laukiamiems yra didiausi ir
troktamiausi diaugsm prieastis. Tie diaugsmai
nekainojami, kaip antai diaugsmai, galintys vyrauti su
tuoktini poroje, kurioje vyras ir mona vienas kit gaubia
velnumu ir dmesiu.
29

Didiai vertinga ms laimei yra suvokti milinik bu

vimo mylimiems dovan. Sis suvokimas gali paskatinti
mus kiekvien mums parodyt meils, rpesio ir mielairdysts veiksm atsakyti pripainimu ir atsidkojimu,
stengiantis neugesinti kit moni geros valios savo abe
jingumu, pretenzijomis ar storievikumu, dl kuri patys
galime sukelti sau t su jausmais susijusi poreiki frust
racij ir taip padaryti sau daug alos.
Taiau, kaip esu saks anksiau, vengimas parodyti, kad
bti mylimiems yra diaugsmo altinis, gali reikti
lauimsi pro atidarytas duris, net jei menas gauti mei
ls, ties sakant, nra toks lengvas, koks galt pasirodyti
i pirmo vilgsnio. Kad ir kaip bt, gali pasirodyti, kad,
siekiant padrsinti mus leistis augimo meilje keli, daug
svarbiau apmstyti, kokius turtus mes gauname tada, kai
meil teikiame, ir taip nuvainikuoti labai paplitus ian
dieninio mstymo prietar, kad meils gavimas teikia ma
lonum bei diaugsm, dl to j neabejotinai linkstama,
o meils teikimas, prieingai, nors ir yra kilnus, taurus bei
pagirtinas elgesys, jis btinai susijs su pasiaukojimu, ne
tektimi, savs pai ir diaugsmo atsiadjimu. Taiau toks
mstymas, kuris gali atgrasinti mones nuo sipareigojimo
daryti laimingus kitus, visikai neatitinka tikrovs, nes mei
ls teikimas atnea daug didesni malonum negu tie, ku
riuos patiriame meil gaudami.
i mint savo garsiajame veikale Menas mylti labai
taigiai yra isaks E. Fromas (E. Fromm): Sausi mons
davim vertina kaip nuskurdim. Dauguma toki moni
paprastai atsisako duoti. O kai kurie i j davimo veiksm
paveria auk. Jie mano, kad tik dl to, kad duoti yra
skausminga, reikt duoti. Jiems doryb yra prisiimti auk,
30

o taisykl, kad geriau duoti negu gauti, reikia, kad geriau

ksti netekt negu patirti diaugsm. Aktyviam mogui
duoti reikia visai k kita. Duoti yra didiausia galios
iraika. Paiu davimo aktu a patiriu savo jg, savo tur
tingum, savo gali. Sis gyvybingumo ir galios pojtis pri
pildo mane diaugsmo. Jauiuosi ess sklidinas gyvybs ir
laims. Duoti suteikia daugiau diaugsmo negu gauti ne
dl to, kad reikia netekt, bet dl to, kad atlikdamas
veiksm jauiuosi gyvas
ias E. Fromo mintis, be abejo, reikt papildyti vai
riais kitais pamstymais, kurie galbt prisidt rodinjant,
kad meils davimas i ties didiai mus turtina. Kadangi
esame riboti, vis pirma galime prisiminti, kad parodyti
meil pirmiems yra geriausias bdas patirti ir kit teikia
m diaugsm. Taip yra todl, kad tas, kuris yra myli
mas, stengiasi atsimokti meile, nes kai priartjame prie
kit su meile, ms dvasinis jautrumas paatrja, ir gali
me apiuopti tai, k gero, teigiamo turi ms artimas,
bei mgautis tuo.
Kita svarbi prieastis, dl kurios pasiaukojama meil
yra vidinio pasitenkinimo versm, ta, kad ms sieloje si
aknijs specifinis poreikis dovanoti save kitiems. Juk n
vienam mogui nepakanka savs paties. Visi esame pa
pildomi ir reikalingi vieni kit, nes tik per vairialypius
mainus gali pltotis ms gyvenimas. Ir kaip tik todl pri
gimtis, skatinanti kiekvien btyb umegzti santyk su
tuo, kas j tobulina, mums suteikia ir labai stipr poreik
rpintis vieni kitais, leidiant i ios dovanos pajusti t
stipr pasitenkinim, kuris kyla intuityviai suvokiant, kad
tarnaujame, kaip buvo sakyta ankstesniuose skyriuose, ne
kainojamai vertybei pasaulyje - kitam mogui.
31

is poreikis dovanoti save yra labai stiprus ir siaknijs;

ne veltui viena i psichologijos mokykl, turjusi didiau
sios takos psichoterapijai (Vienos profesoriaus V. Franklio (V. Frankl) mokykla), poreikio dovanotis kitiems
frustracij ir reikms, suteikianios individo egzistenci
jai pasiaukojimo prasm, nebuvim vertino kaip vien i
pamatini psichopatologijos prieasi. Todl paraleliai
daugelio psichikos sutrikim gydymo metodas buvo grin
diamas logoterapija, tai yra mogui bdavo padedama
suvokti, kiek jo egzistencija gali tapti naudinga kitiems.
Didiausia dovana, koki galime dovanoti kitiems, - ra
V. Franklis, yra gebjimas duoti jiems socialin udavi
n, kuriam jie galt atsidti
Daugyb autori pabr, kad veiksmingiausia priemo
n savajai laimei pasiekti yra pastangos padaryti laimingus
kitus. inoma, tai ir ms asmenin patirtis, kylanti btent
i paprast tarnysts veiksm, kuriuos galime atlikti,
tarkime, parodyti praeiviui keli.
M e ili patenkina santykio su ms As,
Absoliutu ir krinijos groiu poreik
Patenkinimo funkcij, kuri meil gali atlikti vis kit
poreiki atvilgiu, vienodai vertiname tiek dl glaustumo,
tiek dl to, kad i ties kalbama apie t pat turtinim,
atsiveriant vairiais pjviais, kurie gilina vienas kit.
Kalbdami apie santykio su savimi paiais poreik,
prisiminkime, kad vienas i stipriausi mogaus sieloje
gldini poreiki yra tapatybs poreikis, tai yra poreikis
bti, jaustis paiais savimi, igyventi tikriausi, asmeni
kiausi, pai esmin savo dal. Didel malonum patiria
32

mogus, kuriam pamau pavyksta priartti prie savo vidi

nio centro. Ir, prieingai, stiprus yra danai pasitaikantis
skausmas, kuris kyla jauiantis svetimam iam centrui, tai
yra patyrus t skausming nutolim nuo savs paties. Sis
pojtis gali sukelti tiek daug prating padarini, tarkim,
aib aling kompensacij, kuriomis bandoma numal
inti chronik egzistencin nepasitenkinim, arba bgim
nuo savs, kai mogus, stengdamasis pabgti nuo savo
vidins tutumos, tampa dar svetimesnis savajam As, pasi
nerdamas iorin veikl ir santykius.
Kaip teigia Bisvangeris (Biswanger), labiausiai papli
tusi psichin dinamika yra bergdias savosios gelms
iekojimas, niekada negalint jos pasiekti. O tai daugelio
pastebjimai, prieingai, mums byloja apie tai, kad n viena
mogikoji patirtis taip nepriartina mogaus prie jo vidi
nio centro, kaip tikra bet kokiu pavidalu igyventa meil ar tai bt dosnus savs dovanojimas kitiems, ar meils,
kuri atsiliepiama, diaugsmas.
Per ias patirtis mogus suvokia, kad meil, anot
Bisvangerio, i ties yra dvasios tvyn - tai gyvenimas,
kuriam esame sukurti. Malonumas, kur suteikia pojtis,
kad pagaliau radome didiausi gyvenimo turt ir bran
giausi perl - savo tikrj As - yra toks didelis, kad da
nai didiai aukojamasi kaip tik dl to, kad nebt iduota
meil ir nebt prarastas atrastojo As turtas, itaip grtant
nebuvimo sumait.
Reikia pridurti, kad i patirtis yra nepaprastai vertinga
ir turint galvoje tai, kad patenkinamas malonum teikian
io santykio su tikrove poreikis. mogui teikiant meil,
pagalb ir laim kitiems, pamau bunda ta auktesnioji jo
dvasios dalis, kuri, deja, danai yra sumenkusi ta dvasin
33

virsmon, ta dvasios virn, kuri yra turtinga iki

liausi ir didiausi malonum teikiani mogaus gebji
m, toki kaip jautrumas griui, groiui, gerumui, tiesai.
I to aikja, kad dl io naujo dvasinio jautrumo mogus
sugeba labiau ir turiningiau pasinerti tikrov, nes jam vis
geriau pavyksta mgautis ir krinijoje bei jo paties veiklo
je slypiniomis groybmis.
Taiau is grimas prie savojo centro gali tstis toliau,
nes meil pajgia suadinti mums ikiliausi poreik - tro
kim umegzti santyk su tuo, kas i pradi miglotai, bet
paskui vis aikiau suvokiamas kaip pats meils altinis santyk su Dievu. Siame take mogus atsiduria aukiausio
ir lemtingiausio gyvenimo pasirinkimo akivaizdoje. Tai
reikia sutikti umegzti santyk su absoliuia Btimi, nu
kreipiant vis pirma j savo gebjim mylti, dovanoti ir
bti velniam, arba nutolti nuo io k tik irto trans
cendentinio horizonto, apsiribojant tik emikomis per
spektyvomis.
Tokia baigtis, kuri nutraukt natrali meils ir lai
ms evoliucij j beribio altinio link, bt labai lidna.
Taiau jei mogus sutinka atsiduoti dievikajam velnu
mui, jis gali pradti nauj keli, kuriame Dievas junta
mas kaip vis artimesn esatis, kaip itikimas draugas,
besistengis mylti kitus. O dvasi uplsta tie auktieji
pojiai, kurie lydi graiausias mogaus patirtis - tai ra
mybs, giedros, gerairdikumo, gyvybingumo, tyrumo,
laisvs pojiai.
inoma, ketinimai aprayti, kas lemia praturtjim,
kur galima ateiti meils keliu, yra beveik nemanomas umojis. Taiau, kaip buvo sakyta, kiekvienam mogui
atsiveria patikimiausias sitikinimo kelias - ta asmenin
34

patirtis, kuri gali pamau ukariauti jo dvasi. T keli

reikia ibandyti, nes maai yra iganymo keli, kurie mo
gui duoti isigelbti nuo egzistavimo nebnant niekin
gumo. Tai kelias, kuriame kiekvienas engtas ingsnis yra
tikrja to odio prasme gebjimas augti, o jis puoseljant
pats savaime siekia lavintis ir maitintis. Jis, pasak garsaus
filosofinio apibendrinimo, yra nelyginant vaza, kuri, j
pildant, vis labiau pleiasi.

IGYTI SU MEILE

Taigi meil yra tikrasis gyvenimas, harmoningas ir pilnas

gyvenimas, kurio nesmoningai siekiame ir kuriam esame
psichologikai sukurti.
iems teiginiams patvirtinti, bjau idstyt argumen
t, galt tikti vairs pagrindimai. Tarp j tviriausias
rodymas ir iuo atveju gali bti tiesiogin daugelio mo
ni patirtis moni, kurie igijo nuo vairi chronik
psichologini sutrikim, prim palaiming sprendim
isicentruoti, tai yra liautis domtis paiais savimi ir pra
dti dovanoti save kitiems, suvokiant, kad taip su paleng
vjimu engiama sveik ir realiausius asmens poreikius
atitinkant gyvenim.
Tokiais igijimais, inoma, susidomjo psichologijos
mokslas, ir vairs autoriai m iekoti ios gydymo kryp
ties patvirtinimo. Kartais j patirtys ypa kvpdavo. Pa
pasakosime, k reikmingo yra patyrs amerikietis profe
sorius A. Skylsas (A. Skeels).
is psichiatras, be kit savo darb, vienuose nalaii
namuose su dideliu usidegimu rpinosi daugybe palikt
vaik. Jam buvo skaudu konstatuoti, kad tuos vargus vai
kus apimdavo vis didesn apatija ir galiausiai jie beveik
nugrimzdavo tam tikr psichin nejudrum, artim autizmui. J intelektas, i pradi buvs vidutinis, po tam tikro
laiko drastikai sumadavo ir kartais pasiekdavo protinio
atsilikimo lyg.
Kadangi nalaii nam gyvenime buvo pakankamai
vairi proto stimuliacijos veiksni, psichiatras ilg laik
36

negaljo nustatyti ios psichins involiucijos prieasties.

Taiau galiausiai jis sitikino, kad per j protin gyvenim
slaptais ir netiesiogiais keliais juos neigiamai veik nuolati
nis meils trkumas.
Tada jis nusprend ibandyti ryting ir neprast gy
dymo metod. Psichiatras vertsi vairia veikla. Viena i
jo darboviei buvo netoliese esantis protikai atsilikusi
mergin internatas. ios merginos, nors j intelekto lygis
buvo emas, i esms buvo gyvos, jausmingos, kupinos emo
cinio jautrumo. Susitars su internato vadovybe, A. Skylsas
visai dienai atiduodavo kiekvienos i j rankas po vien i
savo nalaitli, kad jos draugaut ir rpintsi tais vaikais,
blakydamos j vienatv.
Eksperimento rezultatas virijo bet kokius lkesius.
Merginos vaikus apgaubdavo velnumu, meilumu ir
mylavimais. Kad jie neprarast linksmumo, skatindavo ais
ti, plepti. Jaunosios aukls taip prisiridavo prie
globotini, kad, kai baigiantis dienai ie turdavo iva
iuoti, juos apkabindamos merginos pravirkdavo.
Psichiatras daugel met stebjo i nalaii psichikos
raid iki pat j brandos. Jis prijo prie itin reikming ir
stulbinam ivad. Vaikams, kurie taip ir liko nalaii
namuose, laikui bgant reikdavosi vis rykesns psichins
patologijos daugeliui i j teko nuolat gyventi kokioje
nors gydymo staigoje. O tie, kuriems buvo pritaikytas
jausm gydymas, visi, iskyrus vien, gavo vidurins
mokyklos baigimo atestatus. Visi jie ved ir tik vienas i
siskyr. Visi gavo normalius darbus ir tapo finansikai ne
priklausomi.
iuo eksperimentu mokslininko padaryta ivada aki
vaizdiai rodo, koki nepaprast prevencin ir gydomj
37

gali alinant psichikos trkumus turi meil. Vadinasi, dar

kart buvo patvirtinta gausyb daugybs ms epochos
mokslinink atlikt tyrim, pradedant garsiuoju A. Adleriu (A. Adler), ir {rodyta, kad didij dal neurozi ir ypa
nevisavertikumo jausm (daugialyps patologijos prieast)
galima veikti meile bei drsa dovanoti save kitiems.
Labai reikmingi tarp vis yra A. H. Maslovo tyrimai tai vienas i pagrindini vard tos humanistins psichologi
jos, kuri neapsiriboja pavieni psichini gebjim analize
pagal sektorius, bet gilinasi asmenyb visais lygmenimis,
skaitant paius ikiliausius, nagrinjamus filosofijos bei
religijos.
Vienas io mokslininko teiginys yra itin domus.
Remdamasis daugybs danai vienas kitam prietaraujani
psichoterapijos metod analize, jis sitikina, kad ities svar
bus gydomasis psichoterapijos veiksnys yra ne tiek specifi
n viena ar kita gera technika, kiek gydytojo gebjimas
priimti pacient supratingai, velniai, paslaugiai ir pagarbiai.
Taiau, kaip pastebi autorius, tokie gydomieji veiksniai
gali bti ir vis prastini santyki veiksmingi gydytojai
(santuokos, eimos, draugysts ir pan.) tada, kai ie santy
kiai patenkina tuos esminius psichologinius asmen tarpu
savio poreikius, daranius stipri tak psichinei sveikatai, o
vis pirma - poreikiui bti mylimiems bei mylintiems.
Todl, kaip tvirtina is mokslininkas, yra btina, kad bet
kuriuos moni tarpusavio santykius gyvint pasiauko
janti gydomoji dvasia, vis t smulki ar stambi
psichologini trkum, kuri visi iek tiek turime, atvil
giu leidianti pajusti gydomj savo poveik.

38

yyPabandyk ir tu.

Akivaizdu, kad ie teiginiai labai svarbs ms visuome

nei, kurioje labiausiai paplitusi liga kaip tik ir yra meils
trkumas. Tai patvirtina vairs pastebjimai, kaip antai
tie K. Horni (K. Horney) tyrimai, kurie rodo, kad beveik
vis neurotini bruo prieastis yra vaikystje patirta men
ka ar nekokybika meil.
Taiau ir bendresnio psichologinio pobdio pams
tymai patvirtina, kad dl meils trkumo randasi daugyb
patologij. Pakanka, pavyzdiui, prisiminti vairius alin
gus padarinius, kuri prieastis io poreikio, kuris yra
toks pamatinis, kad beveik sutampa su laims poreikiu
bei trokuliu, frustracija. mogus, taip nuviltas ir sueis
tas arba paprasiausiai liks nepatenkintas, nors to ir ne
suvokia, bando kompensuoti savo vidin tutum, su
neproporcingais lkesiais atsigrdamas tas alutines g
rybes, kurios yra bdingos ms visuomenei, troktaniai
turti, valdyti arba iekaniai kit laikin ar ikreipt ma
lonum, kaip antai palaidas lytinis gyvenimas. Taiau ios
grybs, kuriomis mgaujamasi nepaisant auktesnij po
reiki, padaro mog dar tutesn, dar labiau nepatenkint,
svetim sau, paveria j dar didesne vienatvs bei psichoso
matini sutrikim auka.
ios blogybs nra tolima tikrov - ji susijusi su ms
eimomis, namais, aplinka. Jei, pavyzdiui, tiesa, kaip
tvirtina vairs statistiniai tyrimai, kad penkiasdeimt pro
cent sutuoktini yra neitikimi, tai reikia, kad daugyb
por j abipus meil nepadaro laiming, nes griebiamasi
toki iliuzini ir normaliam jautrumui prietaraujani
pakaital kaip idavyst. Si tikrov verste veria mus galvoti
39

apie meils ir dvasingumo stok, kurios neivengia ms

vaikai. Ji udusina ir ikreipia t spontanik j polink
jausmingum bei pasiaukojim, kuris natraliai leidia
daigus vaikystje.
Mes tikriausiai nesame griebsi toki slogi pakaital.
Taiau visi tikrai esame didiai skolingi meilei, nes visi
esame savo laik vaikai. Ir, inoma, nedaug yra toki,
vertinani tvirt ir stipr vidin saugum bei rami lai
m, kuriems svarbu kas dien rinktis meil kaip esmin
vertyb, iebiant j savojoje aplinkoje ir praturtinant ja
savo por, eim, asmen tarpusavio ryius. Tikriausiai dau
giau yra toki, kurie patiria vienok ar kitok skausm dl
savo nesugebjimo mylti ir bti mylimi. Ir tikriausiai ne
maai kam i ms vienaip ar kitaip bdingas koks nors
paplitusios patologijos, kurios prieastis - meils stygius,
aspektas.
Tad tai ir mes galime paskatinti igyti su meile Tai
paskatinimas, kuris atplsta ir nuo humanistins psicholo
gijos krant. Ities tai kelias, kur verta bent jau ibandyti,
nes, kaip sakme, tik juo eidami galime rasti vertingiausi
turt dl kuri verta gyventi, nes jie teikia mums buvimo
diaugsm.

MEILS STATYMAI

Kaip esame sak ir kartoj, meil yra kiekvieno normalaus

mogaus psichologinio paveldo dalis. Be to, ji yra esminis
ms sielos gebjimas, vis tviriausias, sukuriantis stip
riausius poreikius: j galima lengviau puoselti btent dl
jos spontanikos vidins pltots jgos ir dl poreiki, ku
riuos ji kelia.
Nepaisant io nenuginijamo psichologinio duomens,
atsitinka taip, kad netgi tie, kurie geros valios vedami pra
deda eiti meils keliu, pasiekia menk rezultat ir, kaip
prasta sakyti, engia ingsn priek ir du atgal, tad dl to
ikyla pavojus, kad jie neteks drsos ir mes umoj. Pa
prastai taip nutinka todl, kad is j darbas, uuot taps
gerai inomo ir perprasto meils meno vaisiumi, bna
neorganizuotas.
Kad taip neatsitikt, reikia prisiminti, kad meil gali
siaknyti mumyse tik tada, jei mes j igyvename klausy
dami ypatingos jos prigimties ir realizuojame kai kuriuos
specifinius jos poreikius, kuri nepaisant ms meil ne
bt tikra ir negalt augti bei stiprti taip, kaip negali
sveikai augti ligotas ir paeistas augalas.
Taigi btina, kad ms umojai bt grindiami bent
jau kai kuriomis esminmis nuostatomis, kurios kai kada
buvo laikomos tikrais meils raidos statymais, arba b
giais, kuriais itikimai vaiuojant ms pastangos gali duoti
maksimali rezultat. Tad pabandysime trumpai aptarti
bent jau pagrindinius i i statym.
41

Ijudinti meil

Pradsime pateikdami pavyzd. Turiu atlikti privalom dar

b, bet jauiuosi prislgtas, dvasikai iseks, neturiu jokio
noro k nors daryti. Taigi nesirytu ir atidlioju. Taiau
paskui smoningumas nugali ir a sau pasakau, kad ne tik
turiu imtis darbo, bet, kadangi man reikia atlikti i parei
g, privalau tai padaryti i irdies, atiduodamas jai tai, k
turiu geriausia.
Pradedu veikti. I pradi uduotis reikalauja i mans
daug valios pastang. Taiau, pasinrs darb, pamau
jauiu bundant teigiamus jausmus, kuri i pradi ne
jutau ir kurie dabar mane palaiko - tokius kaip aistra tam,
k dirbu, noras kuo geriau visk atlikti, veikimo diaugs
mas. Be to, tuo pat metu jauiu savyje besistiebianius
krybikumo ir nagingumo gebjimus, kurie anksiau
tarsi miegojo.
Kodl taip atsitinka? Atsakym mums duoda svarbus
psichologijos dsnis, teigiantis, kad jei mes ijudiname sa
vo geriausius gebjimus ir nuolatos juos ugdome, jie
savaime lavja ir vis labiau stiprja. Taigi mogus gali bti
prilygintas, kaip tai padar filosofas B. Spinoza, vazai, ku
ri, j pildant, vis labiau pleiasi.
Si psichologin dinamika labai svarbi meils gyvenimui.
Meil, kaip jau esame sak, yra ms dvasios talentas, esmi
nis ir tviriausias gebjimas. Taiau tol, kol jo neijudina
me, jis guli nusilps ir apgess, tarsi arija po pelenais. Bet jei
nusprendiame imtis jos realizavimo, pajuntame j atgims
tant ir vis labiau tvirtjant.
Tai ir yra viena naudingiausi meils meno nuostat.
Vis pirma reikia tvirtai tikti, kad mumyse yra meils,
42

net jei jauiams sustabarj, pilni trkum, net jei ji mums

atrodo kaip svetima tikrov ir negyvendinama fantazija.
O paskui reikia pradti konkreiai mylti tuos, kurie a
lia ms mylti kas dien, kas akimirk.
itaip nedrsiai pradj galime atsivelgti kit veiksming
ir kvpiant pasilym. Galimas daiktas, kad varoms
pradti taip elgtis su kitais, nes turime maai patirties ir
per daug prieing proi mums kliudo. Taigi i pradi
tiesiog nereikia per daug norti i savs pai, tuojau pat
tiktis greito pasikeitimo ir puiki rezultat, nes atsiras
pavojus, kad neteksime drsos ir bsime pastmti atsisa
kyti io umojo. Taigi imintinga bt eiti priek maais
ingsniais, tai yra pradti t, kurie alia ms, atvilgiu
maus meils veiksmus, ir juos atlikti gana lengvai, nesu
keliant pasiprieinimo, nereikalaujant didels permainos:
maus meils veiksmus, kuklius paslaugumo, velnumo,
irdingumo, rpestingo susidomjimo, tarnysts gestus.
Taigi nesikeisime aibikai, bet pamau imsime pasi
tikti meile, sitinkindami, kad j igyventi nra taip sunku
ir kad, ties sakant, mums tai netgi patinka.
Tada mumyse nesunkiai vyks permaina, kuri netgi gali
mus nustebinti. I pradi geranorikus veiksmus atliki
njome altai, tai yra nedalyvaudami juose jausmais tik
dl to, kad bt parodyta gera valia; vliau pamau pajusi
me ms sieloje suveant tikrus simpatijos savo arti
miesiems jausmus. Imsime suvokti j teigiamybes, o ms
jautrumas dl j asmenybs aspekt, kurie anksiau galjo
bti mums nemalons, ims silpti. Dar kart kartojame:
taip vyksta todl, kad meil, nors ir paslpta, gyvena
mumyse ir kai j ijudiname, stengiasi augti bei pritraukti
geriausius ms asmenybs gebjimus.
43

inoma, reikia ilaikyti nor mylti, saugantis, kad

vl nesiiebt visos tos nuostatos ir jausmai, kurie tam
norui prietarauja ir kuriems paklusus ms siela greitai ir
vl atvst.
skelti meil pirm viet
Bdami susiadj jie vienas kit labai myljo. J simy
ljimas buvo nuostabi patirtis, o buvimo kartu pojio
naujov - jaudinantis nuotykis. Taigi jie susituok tur
dami daug vilties ir lkesi. Taiau jau po keleri met
nusivyl, susitaik su pustinu sugyvenimu, kuriame kiek
vienas i j susikr nepriklausom gyvenim, o tada jau
vien btis be trini ir tamp atrod didelis pasiekimas.
Gerai inome, kad daug por igyvena nuopuol. Pa
grindin prieastis beveik visada yra ta, kad sutuoktiniai
tarpusavio santykiams kurti neskiria to, k turi geriausia.
Jiems tai nra vertingiausia tikrov, kuri reikia branginti
labiau u bet kuri kit ir puoselti visokeriopai uoliai,
bet, prieingai, isikelia daugyb alutini ir kartais niekin
g trokim, atsisakydami vykdyti tuos smulkius nuolati
nius reikalavimus, kurie btini gyvai ir rpestingai meilei,
noriniai padaryti kit laiming.
inoma, kalbama apie akivaizd nebrandum. Pama
tinis psichologikai tvirtos asmenybs bruoas yra jos ge
bjimas susikurti t vertybi hierarchij, kuri dar tiksliau
galima bt pavadinti meili hierarchija: tai motyvacij
hierarchija, kurios btinyb, siekiant bti dvasikai ir mo
ralikai brandiems, yra lengvai suprantama, nes akivaiz
du, kad reikia sutelkti savo pastangas ir energij tai, kas
vertingiau.
44

Visai teisingai buvo pasakyta, kad niekada negalima au

koti moni dl daikt. Jau aikinome kodl: todl, kad
mogus yra nepalyginamai didesn ir ventesn vertyb, ir
ikelti prie j menkesnes yra nemoralu, tai neverta mo
giko smoningumo. Taiau esama ir kitos prieasties: m
s saviraika ir laim vis pirma priklauso nuo meils ir
draugysts santyki pobdio, o iems santykiams lugus
neivengiama dvasikai skurdi, lidna, nepasitenkinim ir
sunkum pilna egzistencija.
Taigi imintingas mogus neleidia, kad pirmj viet
tarp jo motyvacij uimt menkesns vertybs, tokios kaip
materialins grybs, profesin skm, pramogos, puiki
ivaizda ir pan. Savo geriausias pajgas jis sutelkia moky
damasis mylti tuos, kurie aplink, taip, kad gyvent su
jais ramiai ir kuo laimingiau. Be to, ir myldamas iuos
paius artimiausius mones, brandus mogus laikosi tam
tikros pastang hierarchijos, nes intuicija sako, kad turime
uoliau mylti savo artimuosius negu draugus, o draugus uoliau negu paprastus pastamus.
Patenkinam gyvenim gyvena tas, kuris savo pasirin
kimus grindia iomis iminties taisyklmis: kas gi gali bti
laimingesnis u mog, kuriam pavyko sukurti diu
ginani darn su savo sutuoktiniu, vaikais, giminmis,
bendradarbiais, su briu draug ir pastam? Be abejo,
nra brangesnio turto u . Ir netgi tada, kai ne visi santy
kiai yra tokie ideals, jau vien j siekti ir i dalies pasiekti
yra didelio malonumo ir vidins ramybs versm.
inoma, gyvenimas pasirinkus iuos dalykus danai
reikalauja aukotis ir atsiadti, reikalauja palikti ir daug da
lyk, kurie patys savaime yra geri, bet gali tapti meilingo
sugyvenimo klitimi. Taiau tiek, kiek mums pavyksta
45

laikytis tokio geresniosios dalies pasirinkimo, aukojant

menkesnes grybes dl asmen tarpusavio darnos, mumyse
atsiveria visas ikili malonum pasaulis ir tampa beveik
nemanoma parduoti meil siekiant patenkinti alutinius
trokimus.
Taiau nedaug moni igyvena i patirt ir pasiekia
saviraikos lyg. Dauguma turi per daug interes, per daug
reikal, kad eikvot laik renkdamiesi gyventi ir puoselti
meils bei draugysts ryius. Neigiami padariniai akivaiz
ds: pradedant santuokomis, kurios susiaurja iki vargano
sugyvenimo, baigiant iplitusiu vienatvs keliamu nerimu
bei neurozms, kuriose lengva atpainti nepatenkintos mei
ls alk.
Tuomet kokia prasm vaikytis daugybs alutini da
lyk ir likti be nieko, visikai nepatenkinus esmini savo
poreiki? Kokia prasm mokti toki didel kain u ne
pagrindinius ir efemerikus dalykus, teikianius maai
diaugsmo, jei sieloje nesama tikros dvasins ramybs? Ar
ne geriau savo energij ir lkesius sutelkti meils santy
kius, nors kai kada ir atsisakant tam tikr grybi, bet
pasiekiant t dvasin diaugsm, kuris apvieia ms gy
venim ir, praturtins vidiniu jautrumu, leidia mums
diaugtis visomis tomis net ir kukliomis grybmis, kuri
meil neprao ms atsisakyti?
Nuolatos gyventi meile
Vienas iminius ra, kad gyjant gebjim mylti dau
giau pasiekiama per keturiasdeimt dien, jei meil rodoma
nuolatos, negu per keturiasdeimt met, jei dedamos pa
stangos bna nenuolatins ir fragmentikos. Tai statymas,
46

reguliuojantis bet kok, ne tik meils, gebjim. Jei noriu

imokti kalb, ger rezultat pasiekiu tik tada, kai deramai
susitelkiu prie jos kiek galima intensyviau i pat pradi.
Taiau jei mokausi nereguliariai, tuojau pat umirtu tai,
k buvau imoks, ir maai k pasiekiu. Lygiai tas pats
atsitinka, jei noriu intensyviau sportuoti, imokti groti ko
kiu nors instrumentu, jei noriu prasilauti gilindamasis
sudting disciplin.
Visada reikia kaip galima labiau sutelkti pastangas siek
tin rezultat. i btinyb padiktuota to, kad ms psi
chofizinis organizmas lengvai funkcionuoja tik tada, kai
yra gijs gebjim, susijusi su ms norima sisavinti
veikla. Taiau iems gebjimams konsoliduoti nra kito
bdo kaip tam tikr laik trunkanios intensyvios ir nuo
latins pratybos. Vliau iki tam tikros ribos galima, taip
sakant, gyventi i pajam arba gerokai sau pasilengvinti,
nors vis dlto prireikia ir tam tikro budrumo.
Lygiai taip pat turime elgtis nordami gyti meils geb
jim: siekti ilaikyti j gyv kaip pagrindin ms pastang
tiksl ir stengtis vengti jam prietaraujani veiksm, dl
kuri, nujus sunk keli, tekt grti atgal. Bet net jei
panaiai ir apsiriktume, neverta prarasti drsos, juk i
nome, kokie mons gleni. Reikia puoselti patiems ir
ding bei kantr supratingum ir toliau nuolankiai tsti
savo darb.
Akivaizdi slyga, kuri btina siekiant tstinumo, apie
kur buvo kalbta, ir norint, kad meil mumyse sutvirtt,
yra pastangos mylti kiekvien mog, kiekvien artim.
Ms meil auga gana lengvai tik tada, jei ji - tikra meil,
tai yra jei mylime visus mones dl j vertingumo ir ski
riame dmes visiems, o ne atsirinkdami - vieniems taip,
47

o kitiems ne, - atsivelgdami savo simpatijas bei vairius

iskaiiavimus. Taigi reikia puoselti tikr vidin geranori
kum visiems tiems, su kuriais mums tenka turti reikal,
ir netgi tiems, apie kuriuos mums tenka vien pagalvoti.
Reikia vengti kaip nors paeisti simpatijos visiems
nuostat, kaip, pavyzdiui, reikia vengti nepagarbiai kal
bti ar galvoti apie alia nesanius mones. Tiesa, kad jiems
nekenkia ms slapti veiksmai, taiau nuo j keniame
mes patys, nes jie alina ms gebjim mylti, kur paei
dia ir susilpnina meils kelyje vykdomos nereikalingos
permainos, susidedanios i ingsni pirmyn bei atgal.
Visada turime atsiminti, kad kiekvienas mogus yra
venta btyb ir negalime jo suprimityvinti savo nepa
garba, paskalomis, paaipa, ironija, piktybikumu. Ir net
tada, kai mums reikt neigiamai vertinti tam tikrus kito
poelgius, turime tai padaryti pagarbiai, apsiriboti objek
tyvia jo iorins veiklos kritika ir nesibrauti jo ketinim
ventov.
Meils menas silo mums mylti ne tik visus, bet ir
visa tai yra visas groio, patrauklum o ir grio
nuotrupas, kurias gyvenimas mums gali pasilyti. Meil,
kaip jau sakme pirmame skyriuje, yra labai daug apimantis
gebjimas, leidiantis mums diaugtis ne tik kitais mo
nmis, bet ir visomis kitomis maesnmis bei didesnmis
vertybmis, kurias galime pasiekti. Taigi logika, kad tu
rime stengtis tobulinti nuostab gebjim visais jo dau
gialypiais aspektais, kurie taip vieni kitus augina. Mat meil
tikrja to odio prasme, tai yra nukreipta mog meil,
leidia mums bti jautresniems bet kokio kito malonu
mo pavidalui, o ios maos meils, ie mai diaugsmai
savo ruotu sutaurina asmen tarpusavio meil.
48

 pasilym danai kartoja humanistin psichologija.

Pavyzdiui, psichoterapeutas I. Rubinas (I. Rubin), kalb
damas apie tai, k gyvenimui reikia meil, taigiai teigia:
Tai maloni ir pasitenkinim teikiani nutikim paty
rimas: grai pavidal debesys, bgiojimas kaime, moni
minios urmulys mieste, nuolatos kintanti mao vaiko vei
do iraika, iltas ir patogus kambarys lieting dien, gera
knyga, sniegas, iltas oras ir kambarys su kondicionieriu
mi, trokulys ir gaivus vanduo, ilta vonia, pilnatis nelygi
nant apelsinas, moters ypsena, muzika, duonos su sviestu
skalsumas ir kavos puodelis iltoje virtuvje alt dien,
vitrin stebjimas, opera, koncertas, baletas, zoologijos
sodas, pauki danguje stebjimas, aidimas su smliu,
sienos, baldo ar vis nam daymas, dainavimas, oki
mas. .. inoma, srao galima taip ir neubaigti, nesvarbu,
kas j sudarinja
Turime ne tik stengtis mylti visus ir visa, bet ir prad
ti uoliai darbuotis kita kryptimi, tai yra stengtis iguiti i
savo irdies bet kok prieikum, irzlum, pasiprieini
m, bet kok bergdi susirpinim, bet kok neigiam
jausm, kad ir kokios ries jis bt atsikratyti vis t
psichini nuod, kurie labai lengvai apnuodija ms ir
d. Meil lieka gyva ir auga mumyse tik vidins ramybs,
taikos, giedros ir darnos apsupta. Ir jei mes stengsims
palaikyti toki psichin bsen, vliau meil pati besiplto
dama dar labiau puosels j ir tvirtins.

Labiau telktis myljim negu

buvim mylimiems
Tikra ir visavert meil, be abejo, susideda i myljimo ir
buvimo mylimiems, i davimo ir gavimo. Kai abu ie kom
ponentai tolygiai egzistuoja, abu partneriai jauiasi visi
kai maloniai. Turint tai galvoje, kyla klausimas: ar reikia,
kad trokimo mylti ir trokimo bti mylimiems mumyse
bt vienodai? Ar iems abiem trokimams lemta i ms
sulaukti tolygi motyvacij?
Teigiamas atsakymas, abstrakiai irint, galt atro
dyti teisingas: taiau i ties jis gali tapti klaidingas, veds
i kelio, gali tapti mogui gebjimo mylti ir apskritai as
men tarpusavio santyki painios paangos altiniu. Gali
prasidti regresijos procesas, kurio prieastis ir tolesnes
stadijas reikia gerai suprasti: tai procesas, kur gilinantis
paaikja, kad kur kas naudingiau ir konstruktyviau yra
stengtis mylti negu puoselti buvimo mylimiems l
kesius.
Turime vis pirma nepamirti akivaizdaus fakto, kad
meils gavimas priklauso ne nuo ms, o nuo kit: taigi
tai nepriklauso nuo ms valios. Tad jei esame i esms
susitelk trokim, nors teist, bti mylimiems ir dl to
ms laim bei vidin pusiausvyra ima priklausyti nuo jo
patenkinimo, tampame priklausomi nuo kit, ms emo
cinis stabilumas atsiduria kit rankose. Mus nesunkiai i
tiks nusivylimai ir frustracijos, nes, turint galvoje vidutinio
mogaus ribas, be abejo, nra lengva patirti meil i kit,
nes daug labiau tiktina, kad susidursime su abejingumu,
pavirutinikumu, silpnumu, nejautrumu, egocentrikumu, ir ios frustracijos ne tik didins ms meils alk ir
50

trokim bti mylimiems, bet ir vis labiau silpnins gebji

m mylti - mums ikils pavojus usisklsti savyje.
Ms vidin dinamika visikai kitokia, jei paprastai
telkiams pasiryim mylti. Si pasiaukojimu grindiama
laikysena gali turti daug privalum. Ypa svarbu pamin
ti vieno i j svarb. Tai perjimas i buvimo priklauso
miems nuo kit bsenos savs pakankamum, kuris yra
vienas i esmini psichologikai brandios asmenybs
bruo.
Norint suprasti, kaip gali tobulti is ms pageidauja
mas gebjimas, darantis mus emocikai nepriklausomus
nuo kit, turime pasikliauti tuo esminiu poreikiu mylti,
apie kur kalbjome ankstesniuose skyriuose, ir dideliu jo
mums teikiamu pasitenkinimu. Taip pat reikia prisiminti,
kad davimas mums teikia daugiau malonumo negu gavi
mas. Mat davimas yra aktyvi ir krybinga nuostata, kuri
leidia ms gelminiam A gyventi ir jausti savirealizacij
bei turtus savyje, o gavimas yra pasyvus nusiteikimas, su
sijs su ribotesne ms poreiki sritimi.
Taigi kuo labiau ms laikysena bus pagalbos, meils
ir laims teikimo kitiems laikysena, tuo labiau dids m
s vidinis pasitenkinimas, kuris stelbs gavimo nerim. To
dl vis lengviau mums bus artinti prie savs kkus, tapsime
neslegiami meils alkio ir laisvesni nuo pretenzij. Tai
pads mums bti maiau jautriems kit trkumams,
pakantesniems ir labiau apsaugotiems nuo kenksming
tarpusavio frustracij. Tad didiai teisingas yra tradicins
iminties tvirtinimas, kad reikia labiau trokti mylti negu
trokti bti mylimiems.
Taiau tai nereikia, kad trokimas bti mylimiems turi
inykti i ms sielos ir taip padaryti mus nejautrius kit
51

dovanoms. is jausmas, be abejo, nepradingsta, lieka, sa

kytume, antrame plane, laisvas nuo emocinio spaudimo.
Taiau tuo pat metu ji/ pasirengs pradti veikti ir atlikti
palaiming funkcij, nes poreikis bti mylimiems gali pa
dti mums delikaiai ir reikiamai paskatinti kit umoj
savo ruotu mylti mus.

Nereikti pretenzij
Viena i daugelio klaid, kuri gali daryti asmenys
bendraudami vieni su kitais, yra pretenzingai siekti mei
ls, atvirai jos reikalauti, versti kitus j duoti, skstis, kad
jos gaunama nepakankamai, ir dl to likti apkartusiems ir
nusivylusiems.
Si nuostata pasitaiko labai danai: pagyven tvai, ku
rie bet kokia kaina nori ilaikyti prie savs vaikus, jau
sukrusius savo eimas, ir niekada nra patenkinti tuo
rpinimusi, kur i j patiria. velnumo itrokusios mo
nos, kurios nepakankamai atsivelgia tai, kad iandieni
nis vyras dl gauto isiaukljimo labai danai nesugeba
to velnumo parodyti; dl to jos jauiasi apleistos ir reika
lauja, kad vyras skubiai pakeist savo temperament, bet
juk nordamas j tobulinti, jis turt bti nuolat velniai
mylimas, nereikalaujant i jo atlygio, kurio jis negali duo
ti. Broliai, seserys, draugai, gimins, kolegos, narcizikai
susitelk savo pai poreikius, linksta kontroliuoti ir sverti
kit nusiteikim savo atvilgiu, nepasitenkindami tuo, k
gauna, ir neslpdami savo nusivylimo.
Aiku, kad pretenzingos tokio pobdio laikysenos tu
ri prieing poveik, nes nuvilia ger vali t, kurie yra alia
52

ms ir kurie teikia meils tiek, kiek gali.

j
laikysenomis lengvai eidiamas kit jautru^ 0
tam, kuris yra nepatenkintas tuo, k gauna, isW
.
sukurti aplink save tutum, atimant drs
jis nort gauti daugiau, ir sukuriant tarp savs
sunkiai veikiam atstum.
Ra las
ia proga reikia prisiminti, kad, kaip teigi* * . .
(B. Russell), neturime absoliuios ir besly^5 oslelses
bti mylimi, visi privalome isik o v o ti^ .. .
reikdami meil pirmi taip, kad paskatintum^ P1 r
. .
v. , .
.
.
.MS soras
atsilyginti tuo paiu, kaip yra teigs jau an # ^ .
Seneka, kuris gebjim tapti mylimiems lai^ v
giausiu meils filtru. Ir i ties netrksta to^ moni^
kurie, net ir daug met pirmi dovanodami
k, kad sutuoktinis, vaikai ar draugai atsakyt)1
I
Taiau anaiptol ne pretenzija, o visai d e r^
laikomas toks elgesys, kai meil skatinama ^
kantrumu grstomis priemonmis, kaip a n ta ^ %
jant net ir u patiriamus smulkius velnumo bei niPe^CK)
gestus, arba kai ireikiamas trokimas intyfl^
bet tai daroma nusieminant, nesiskundia^.
. .
Taiau pagrindin ir tikrai veiksmingiausia f .
sada bna gebjimas neatlyginamai mylti p
.
.
.v,
.. i .
^nz| Taip
iet nepavargstant ir nereiskiant joki pre* ;
sukuriamos palankesns slygos, kad m fS .
.v| . i
j...
cir kimas
moguje spontaniskai pabust dekingum^
atsakyti patirt meil.

53

M ylti artimiausius mones

Daug kart literatroje buvo su humoru panaiais odiais
apraytas paveikslas, ikalbingai atskleidiantis nelaiming
eimin gyvenim. Svetainje susirink eimos nariai usi
m kiekvienas savo veikla. Aplinkui tylu, tvyro tampa ir
sumiimas, kartkariais siiebia nesantarvs kibirktis.
Taiau staiga suskamba dur skambutis pranedamas, kad
atjo sveias. Tada tuojau pat beveik magiku bdu kiek
vieno veidas praysta ypsena ir lipnumu, visi pasireng
padaryti ger spd naujai atvykusiajam, apsupa j velnu
mu ir rpesiu.
Be abejo, taip pasitaiko gal ir retokai. Taiau vis dlto
tiesa, kad labai danai u nam slenksio bendraujant su
svetimais monmis stengiamasi atiduoti tai, kas geriau
sia, elgiamasi lipniai ir meiliai, atskleidiamos geriausios
turimos savybs, siekiama bti maloniu ir auniu pane
kovu. O eng namus, jauiams tur teis atsipalaiduoti,
nebegyventi kontroliuojant save ir atrodyti tokie, kokie
esame - taiau tokie, kokie esame ne i geriausios puss,
kuri tam, kad atsiskleist, visada reikalauja tam tikr pa
stang, tam tikro budrumo, bet i blogiausios puss, i
tos, kuriai, kad atsiskleist, inoma, nieko nereikia, nes ji
net pernelyg lengvai ir stipriai siekia ikilti paviriun pati.
Trumpai tariant, dirbant profesin darb, studijuojant,
linksminantis su draugais, palaikant namus perdtai ibliz
gintus ir varius ieikvojama daug energijos; taiau tam,
kad bt sukurta malonaus eiminio sambvio darna, ener
gija ir laikas taupomi - iems dalykams skiriama tik sav
pastang trupiniai, likuiai.
Taigi namai neivengiamai, remiantis danai pasitel
kiamu vaizdiu, tampa tarsi ueiga, i kurios kiekvienas
54

ieina usiimti savais reikalais ir kuri trumpai susirenka

ma pavalgyti ir praleisti laik kartu irint televizori ar
slepiantis u laikraio. Taigi maai kartu gyvenama, men
kai kalbamasi, retai bendraujama i irdies, kiekvienas lie
ka usidars savyje su savo problemomis. Labai trksta
dalyvavimo vienas kito reikaluose, nuoirdios sjungos ir
dvasinio artumo, kurie gyvenim namuose gali padaryti
ilt ir raminant dvasi. Nenuostabu, kad vyras, mona ir
vaikai tos bendrysts ir velnaus artumo, kuri negavo ir
nemokjo sukurti eimoje, ieko kitur.
Labai trumparegikas ir pragaitingas yra toks msty
mas, kai savaime suprantamu dalyku laikoma tai, kad yra
normalu usiimti daugybe kit dalyk, o gyvybingumas
eimoje atsiras savaime, be joki ypating pastang - net
jei igyvenamas tas nerpestingumas ir atsipalaidavimas,
kurie dangstomi normalumo ar santykio paprastumo
kauke. O juk niekas i nieko neatsiranda - namuose taip
pat pjaunama tai, kas pasjama.
itaip prarandami visi tie dvasiniai ir emociniai itekliai,
kuri galt dovanoti gyvenimas namuose, kur viepatau
ja ramyb, linksmyb, dvasin bendryst, tiksl vienov tai itekliai, kurie galt padaryti eim laimingiausia vieta,
kokia tik gali bti pasilyta mogui.
Taigi vis pirma namuose kiekvienas turt darbinti
geriausius savo gebjimus, ir tai bt didiausia pajamas
neanti investicija, koki tik galima padaryti. Reikia bti
sitikinusiems, kad meils menas pirmiausia sutampa su
meils ir gyvybs auginimo tarp pai artimiausi mums
moni menu.
io meils eimoje meno aspektai yra vairs ir naudingi;
pateiksime kelet pavyzdi.
55

Nebkime eimoje parazitai, eikvojantys kit gy

vybines jgas, bet visi kartu jauskims atsakingi kurda
mi diaugsming Me$ ir visomis prasmmis visavert,
turting ir krybik gyvenim, nepamirdami, kad
gausime daug kart daugiau u tai, k esame dovanoj.
Neapkskime vangumo, egocentrizmo, taip pat t ab
surdik nusiskundim savo eimine aplinka, bding
btent tiems, kurie maiau save dovanoja ir visada nu
siteik, uuot dav, reikalauti. Taip, reikia velgti tai,
ko trksta, bet btina irti tai konstruktyviai, tai
yra kaip akstin labiau stengtis, kad bt upildyta
kiekviena spraga.
Nesistenkime nuolatos rpintis tik savais reikalais visada raskime laiko pasikalbti su kitais, juos iklausyti,
geriau juos painti ir bet kokiu atveju bti vieni kitiems
prieinami.
Rodykime pavyzd, kaip kiti turt atsiverti patik
dami savas problemas, mintis, sunkumus. Taiau labai
danai gali atsitikti taip, kad i kuklumo, gdos, per
nelyg didelio atsargumo ar egocentrizmo kiekvienas
usidarys savyje izoliuodamasis nuo kit, o juk galt
dovanoti alia esaniajam diaugsm pasirodyti i ge
riausios puss.
Bet kokia kaina puoselkime mandagum, nuola
tos sekdami savo balso ton. Grietas, agresyvus, ei
dus ar iurktus kalbjimo tonas yra daugelio trini
eimoje prieastis, nes jis palaiko tamp ir antipatij.
Ir, prieingai, nam atmosfera netiktinai pagert, jei
visi kalbt mandagiai ir maloniai, dovanodami vieni
kitiems nekainojam dovan - nuoirdiai nuvitus
veid.
56

 Venkime destruktyvios kritikos, paralyiuojanios

bet koki ger vali. Visada bkime pasireng pripain
ti kit nuopelnus ir teigiamybes bei isakykime tuos
pagyrimus bei paskatinimus, kurie yra labai galingi ener
gijos stimuliatoriai ir teikia pasitikjimo.
vertinkime tai, k gera gauname vieni i kit, ir tai,
k kiekvienas eimos narys daro kit labui. Taigi kuo
daniau rodykime akivaizd dkingum - toks elgesys
visada praveria.
Venkime, ypa prie stalo, t bergdi diskusij gin
ytinomis temomis, kurios nesunkiai gali suardyti ar
sugriauti eimin darn. Geriau parodykime, kad esa
me pasireng suprasti kit poir, irykindami visa
tai, kas jame yra teigiama.
Krybikai ir protingai organizuokime bendr poils,
skatinkime kiekvieno iniciatyv planuojant aidimus,
ivykas, malonius vakarus ir kitas bendras pramogas.
Kaip galdami palaikykime linksm eimin darn,
kurioje visi bt skatinami prasimanyti smojing
juok, pasakoti anekdotus ar linksmas istorijas. Bet ko
kios tokio pobdio pastangos turt bti apdova
nojamos: niekas taip neatstumia, kaip kit abejingumas
ir pastang juokauti nevertinimas, neparodant, kad yra
smagu.
Inaudokime tas visas nedideles abipuss meils pro
gas, kurias gali pasilyti gyvenimas. Pirmiausia turimos
galvoje visos tos smulkmenos, kurios nieko nekainuo
ja, bet kurios vis dlto gali palankiai paveikti asmen
tarpusavio santykius: susidomjimo, padkos, atsipra
ymo odis, nedideli tarnysts ir rpinimosi enklai,
paprasti velnumo gestai.
57

PA K A N TU M O MENAS

Vienas i kenksmingiausi nuod, galini susilpninti ar

sugriauti ms gebjim mylti, yra nepakantumas kit
ydoms ir trkumams: i blogyb yra labai paplitusi ir
ukreia, sugadina santykius, kuriuos kaip kandis, grau
ikas sismelkia kritika ir keroja kaip piktybin aknis.
Tuomet gali atsitikti taip, kad meil pamau bus itrinta
ir i moni, kurie galt padaryti vienas kit laiming,
siel taip, kad jie vis gyvenim neinos apie geriausi
kito mogaus pus, kuri jiems tampa tik kartlio ir nusi
vylimo altiniu.
ios degeneracins dinamikos prieastis danai yra sub
jektyvs veiksniai, kaip antai danai pasitaikanios vairios
neurozs ir psichikos ligos, galinios padaryti mog per
nelyg jautr kito neigiamoms savybms ir pernelyg reikl.
Taiau alia i subjektyvi veiksni labai svarbus yra
ir vienas objektyvaus pobdio faktorius, kur reikia at
sivelgti: kiekvienas mogus, be tam tikro teigiam savy
bi kraiio, turi ir daugiau ar maiau trikdani trkum
baga. Taigi i pat pradi reikia ramiai priimti tikrov,
kad kit trkumai yra viena i klii, su kuria beveik
kasdien turime susidurti bendraudami su kiekvienu alia
esaniu.
Tai nra pesimistin vizija, bet gerja prasme akivaizdi
duotybpsichologikai j ityrus aikiai atsiskleidia prieas
tys, vis pirma susijusias su aplinkos, kurioje gyvename,
atmosfera. Priklausome visuomenei, apimtai tam tikros,
anot A. H. Maslovo, vidutinio lygio psichopatologijos,
58

kurioje pusiausvyr palaikantys mons sudaro tik ma

dalel. Tai visuomen, kuri pernelyg retai kaip raidos tiks
l isikelia vertybin brand ir pernelyg danai normaliu
dalyku laiko elgsen, kurioms bdingas narcisizmas ir nuos
mukis, visum. Be to, tai visuomen, kurioje i kartos
kart perduodamas slegiantis psichini ir dvasini sprag
palikimas, nuo pat pirmj met ukreiantis vaik ir nu
kreipiantis j nuo to tikrojo teigiam orientyr lobyno,
kuris savaime imt jame spindti. Kita vertus, ms kul
troje meils menas visais savo pavidalais beveik nra
inomas ir taip pat beveik visai nesama meno kartu gy
venti sveik ir darn gyvenim. Taigi ioje socialinje ap
linkoje uaugusiam mogui, nors jis ir bt geros valios,
sunku ilikti nepaliestam trkum, silpnybi, trapumo ir
defekt.
Kaip buvo sakyta, tai situacija, j kuri reikia velgti
realistikai, be iliuzij, kurios mus apima skaudiai
susidrus su kit ribotumu ir kurios priveria per vlai
atverti akis, tai yra tik patyrus iauri al ir nusivylim.
ios situacijos akivaizdoje turime tik dvi galimybes: arba
imokti nelengvo meno taikiai sugyventi su kit trku
mais ir itaip galbt padaryti iuos trkumus nuoirdi
tarpusavio santyki mediaga arba likti nesugebantiems
sutrukdyti ioms spragoms mus sueisti, idiovinti
mumyse meil ir priversti atsisakyti t laiming asmen
tarpusavio santyki, kurie yra labai vertingi ms sielai.
Pastaroji situacija labai dana, nes dl kit asmen trku
m nemaa moni dalis n i tolo nemano isikelti tiksl
pasiekti diaugsming sugyvenim meilje.
Taigi turdami galvoje lemiam io meils gyvenimo
aspekto svarb mums, pabandysime pasvarstyti apie kai
59

kurias pagrindines psichologines nuostatas, kurios gali at

neti mums pergal ioje kovoje u ms ir kit laim. Tai
kova, kuri i ties yra daugiausia pastang reikalaujantis dar
bas, turimas veikti kiekvieno, pradjusio eiti meils keliu.
M eil ir trkum ai nra nesuderinami
Tai tiesa, kuri verta suvokti vis, nes taip galime sau pa
dti nepersiimdami danai pasitaikania labai alinga m
s tarpusavio darnai mstysena. Juk danai akivaizdia ir
pateisinama laikoma nuomon, kad geros kit moni
savybs dl savo prigimties turi kelti mums simpatij, o
trkumai btinai ir neivengiamai turi sukelti mums jei
ne antipatij, tai bent altum. Todl brandia ir dory
binga laikysena laikoma vien tai, kad ie prieikumo ir
nepritarimo jausmai neparodomi, ilaikant pakankamai
palank iorin poir.
Be abejo, tokia savitvarda jau yra reikmingas asmeninis
pasiekimas ir veiksminga priemon, siekiant ivengti trin
i bei nesutarim ir taip padarant manom nelugdant
sugyvenim bei tam tikr pozityv bendradarbiavim. Vis
dlto toks poiris tikrai nra geriausias ir neturi nieko
bendra su tais meils bei irdingumo kupinais santykiais,
kurie galt dovanoti mums ir kitiems diaugsm, ramy
b ir nor gyventi.
Taigi mogus, norintis toki santyki, turi siskiepyti
visikai kitok ir kaip niekad vaising sitikinim: jis turi
tikinti save, kad neivengiama, jog kit trkumai ugesina
mums simpatij bei meil ir kad ms meil pastariesiems
bei j trkumai yra nesuderinami. Prieingai, reikia ti
kinti save, kad galima mylti vieniems kitus bei bti lai
mingiems ir tarp moni, turini daugyb trkum 60

galiausiai mums gali pavykti ilaikyti savo sieloje ilt vilgsn

ir tuos, kuri charakteryje ir elgsenoje esama galini mus
erzinti neigiamybi.
io meils ir neigiamybi suderinamumo rodym
galime rasti vis pirm a savo pai patirtyje, kuria
remdamiesi galtume konstatuoti, kad danai jauiame
nuoirdum ir velnum daug trkum turintiems mo
nms ir mielai atleidiame jiems j ribotum. Kita vertus,
nejaugi visi mes nepastame kurio nors i t laimingj,
kurie, i prigimties apdovanoti optimizmu ir geranori
kumu, sugeba su simpatija velgti visus, nepriklausomai
nuo j teigiam ar neigiam savybi?
Taigi aiku, kad ne trkum nebuvimas ar buvimas nu
lemia ms simpatij ar antipatij. Ima veikti kiti veiksniai,
kuri pirmasis, be abejo, yra trkumas tos meils, kuri myli,
nes myli: tos meils, kuri, kaip sakme pirmame skyriuje,
uiuopia giliausiai pasislpus mogaus dvasios gro, nors
jis yra dengiamas neigiamybi sluoksnio.
Taigi viena i vertingiausi meils meno nuorod,
yra tvirtas tikjimas, kad tikr ir ilt meil galime ilaiky
ti gyv vis atvilgiu, net ir t, kurie dl savo trkum
galt bti ms instinktyviai atstumti. Taigi imok ver
tingos palankumo ir pakantumo dorybs, ivengsime sau
ir savo artimiesiems bergdi trini ir kani bei pavo
jaus izoliuotis, psichologikai atsiskirdami nuo daugybs
moni, su kuriais palaikydami ryius galtume save pra
turtinti. Remiantis iais sitikinimais, reikia rodyti tiems,
kurie mums tendencingai antipatiki, simpatijos, irdin
gumo ir mandagumo enklus - tai veiksmai, kurie pamau
gals atpalaiduoti ms siel, padarydami malonius net
ir tuos, sukelianius mums tik neigiam atsak.
61

Saugotis subjektyvi veiksni,

kurie pateikia mums neteising kit vertinim
t
r

Kai kito mogaus trkum akivaizdoje keniame,

jauiams es agresyvs ar nusivyl, nepagalvoj manome,
kad toki ms reakcij prieastis yra ms panekovo
elgsena. Mums atrodo, kad tai akivaizdu, ir net ateina
galv mintis, jog ms blogos jausenos aknys visai kitos.
O i ties i jausm prieastis danai yra ne tiek kit el
gesys, kiek ms pratimas taip ir ne kitaip regti dalykus.
vairs fiziniai, emociniai veiksniai ir motyvai gali labai
ikreipti ms suvokim ir padarydami mus daugiau ar
maiau jautrius kit trkumams ar sivaizduojamoms mums
daromoms neteisybms. Taigi priklausomai nuo savo
dvasini bsen galime bti link laikyti kit veiksmus
erzinaniais, nemaloniais bei eidianiais arba i esms
nekaltais ir pakeniamais veiksmais.
Puikiai pastama bendra patirtis, kad, kai esame psi
chikai sitemp, sunerim ar pavarg, linkstame vertinti
nepalankiai ir sunkiau pakeniame net ir menkus alia
esanij trkumus. Ir prieingai, kai esame dvasikai atsi
palaidav ir psichologikai rams, ir ms vertinimai yra
palankesni bei optimistikesni, ir bendraudami su kitais
esame pakantesni bei pozityvesni.
Dar neigiamesnje viesoje linkstame matyti kit elges
tada, kai esame apimti depresijos, nes iomis aplinkybmis
ms regjimo laukas susiaurja, mus veikia tik tai, kuo
kiti erzina, todl nepajgiame velgti j turimo grio.
Ms suvokim gali ikreipti ne tik mintos psichofi
zins emocins bsenos, bet ir ms didesni ar maesni
polinkiai neurozes. Bti visikai j nepaliestiems sunku,
62

o beveik visi j gali priversti mus matyti tik artim moni

trkumus. Pakanka prisiminti visum ikreipt suvoki
m, prie kuri mus pastmja nevisavertikumo jausmas:
velgiame, kad kiti yra blogesni u mus, kad galtume
lengviau pakelti neigiam apie save susidarius vaizd, ar
ba projektuojame, pirdami kitiems tuos kalts, pasmer
kimo ar paniekos jausmus, kuriuos puoseljame patys sau.
Galtume ilgai kalbti apie vairius psichologinius trku
mus, uatrinanius ms polink - kritikuoti tuos, kurie
alia ms.
Taigi turime labai saugotis, kad neimtume laikyti tikrais
pesimistini kit moni vertinim, kurie mums kyla
spontanikai ir veikia ms elges. Bet k daryti, ka3 ie
klaidingai neigiami vertinimai nepadaryt mums alos? Pa
grindin priemon, inoma, yra savianaliz, atskleidianti
mums, ar turime psichini trkum ir kokio jie didumo
trkum, dl kuri taip labai sieidiame ar liekame su
krsti kit moni neigiamybi. Jei atsakymas teigiamas,
reiks kaip manoma labiau nepasitikti mumyse kylaniais
piktavaliais nuosprendiais, praleidiant juos pro objekty
vaus ir kaip galima geranorikesnio vertinimo siet.

Sutelkti savyje teigiam kit va izd

Taiau esama gerokai veiksmingesns priemons, kuria ga
lime naudotis kovodami prie aptariam asmen tarpusa
vio pesimizm: turime susikurti kuo teigiamesn pastov
vaizd t, su kuriais paprastai bendraujame ir su kuriais
santykis mums yra daug svarbesnis u kitus atsitiktinius
bei laikinus ryius.
63

inoma, kad visi mes stengiams susikurti apie kitus

(ne tik apie save paius) fiksuot vaizd, nekintam j
regjimo ir vertinimo ^d. Sis artimj vaizdis yra di
del ms psichinio gyvenimo nata, nes automatikai links
tame elgtis su jais pagal vaizd ir juo remiantis aikinti j
poelgius bei ketinimus.
Bda ta, kad is vaizdis daniausiai nra kas nors vie
saus, racionalaus. Turimas galvoje pasmons procesas, kuris
formuoja mums kit vaizd tik spdi, nulemt t vai
ri mint emocini iracionali faktori pagrindu.
Sie spdiai veikiau yra neigiami negu teigiami, nes
esame daug jautresni kit trkumams ir patiriamoms
skriaudoms negu teigiamoms pastarj savybms ir i j
patiriamam griui. Taigi gali atsitikti taip, kad mums ne
norint ir neinant, mumyse siaknys klaidingas alia esan
ij vaizdis, iaip ar taip mus apsunkinantis, galintis tu
rti labai neigiam padarini: t moni imsime negerbti
ir nevertinti, jaustis j aukomis, maai ko tiktis i j, jaus
ti jiems maai velnumo ir savaimins simpatijos, paprastai
neigiamai vertinti j poelgi prieastis ir panaiai.
Net jei ie trkumai pasireikt mumyse gana nekyriai,
mus gali itikti tikra neskm imsime nepaisyti i mums
artim moni gerj savybi ir dl to j nevertinsime,
negirsime ir neskatinsime. Taiau inome, kad jei geriausia
ms dalis nepripastama ir ja nesidiaugiama, ji nei
vengiamai lieka neireikta ir linksta atrofuotis. Pavyz
diui, gali atsitikti taip, kad sutuoktiniai praleis kartu
vis gyvenim taip ir nepain vienas kito, nesuinoj apie
vis t gr, kuris galt kilti i j abiej ir kuris padt
porai gyventi laiming santuokin gyvenim. Tuo pat me
tu prastesns savybs puikiai inomos, j pagrindu susi
formuoja daugma pakeniamas sugyvenimas, kuris, deja,
64

neturi nieko bendra su lkesiais, abiej sutuoktini puose

ltais j santyki pradioje.
Tad tai kodl btina suvokiant kitus nepasiduoti a
ling bei i teisingo kelio ivedani emocini veiksni
malonei ir pasitelkti tapaius apmstymus ir nuoirdiai
iekoti kaip manoma teigiamesnio t, su kuriais gyvena
me, vaizdio, kuris leist vertinti visas gersias j savybes
ir vis j mums suteikt ir teikiam gr taip, kad pro m
s akis neprasprst n viena teigiamyb. Sis vaizdis turi
bti danai tikslinamas, permstomas ir vis gerinamas taip,
kad jis galiausiai ugot t neigiam ms susikurt vaiz
d, kur galime turti susikr.
S vaizd pasitelksime kiekvienkart, kai bsime gun
domi blogai manyti apie savo artimuosius ir juos atstumti.
Vadinasi, jei akivaizdiai bsime veriami laikyti kit elges
netinkamu, nepervertinsime jo reikms, ir jis galutinai
neaptemdys mums teigiamo kit vaizdio. j trku
mus irsime kaip j asmenybs nukrypim ar silpnyb asmenybs, kuri, ms akimis, i principo yra teigiama ir
mylima.
Apsiginti nuo psichinio sustabarjim o
Neigiamos takos, kuri mums gali padaryti nepakantumas
kit trkumams, kontekste pavojus, kurio reikia saugotis,
yra ta psichologin regresija, kuri tikinamai buvo pavadin
ta psichiniu sustabarjimu arba emociniu nejautrumu
i psichin bsena pasiymi tuo, kad sieloje spartja
meils ir su ja susijusi teigiam jausm, toki kaip sim
patija, emocinis patrauklumas, kilnumas, supratingumas
ir kt., atrofija. iuos teigiamus jausmus istumia daugiau
65

ar maiau paslpti neigiami jausmai, tokie kaip abejingu

mas, altumas, antipatija, apmaudas, atstmimas, taip pat
slapta agresija, pasirengusi prasiverti vairiais pavidalais.
Tokios pragaitingos situacijos prieastys yra vairios,
jos danai kaupiasi ir viena kit augina. I esms daniausias
sustabarjimo veiksnys yra ta visuma ma bei dideli tr
kum, kurie paprastai ir lengvai ireikiami kit atvilgiu:
tai tokie trkumai kaip kritika, storievikumas, agresijos
proveriai, iurkts nepateisinami priekaitai, sarkazmas,
ironija ir kt. Atliekami tokie piktavaliki veiksmai defor
muoja ms siel, nes kiekvienas j palieka mumyse pd
sak ir sustiprina tuos trkumus, kuriems pasidav j atli
kome. Todl tada, kai ms gebjimas mylti, kuris jau ir
taip pats savaime yra trapus bei paeidiamas, susilpnja,
kiekvienas ms negeras veiksmas, kur atliekame prie
artimj, labai spariai stiprina ms negerj egoistin pus,
kuri labai galinga, kaip galingi yra ir visi ms neigiami
polinkiai. Atsitinka taip, kad jei ms blogi poelgiai kit
moni atvilgiu tampa dominuojaniais ir prastais, ge
bjimas mylti ir meils diaugsmas ugsta, o j vietoje
isikeroja tas kartus ir varganas irdies sustabarjimas, apie
kur kalbjome.
Tarp vairi kit prieasi, lemiani i psichin bse
n, dl savo svarbos ikyla viena: tai tokios aplinkybs, kai
mogui, silaniam kitiems draugyst ir meil, neatsakoma
tuo paiu. Ilg laik, galbt itisus metus, mogus band
sukurti meils ry su j supaniais monmis, taiau mai
nais gavo pavirutinikum, abejingum savo jausmams ir
kitas neigiamas reakcijas. Tada jis, pavargs ir nusivyls,
netenka vilties, kad jam pavyks umegzti pasitenkinim
teikianius santykius, ir usisklendia savyje, atsisakydamas
66

vl atsigrti kitus. Nenordamas, kad jo jautrumas bt

dar kart sueistas, jis leidia savo sielai emocikai sustaba
rti, apsitraukti kiautu.
Neverta pernelyg atkakliai stengtis dl apgailtinos pa
dties, j kuri puola artimasis: tai blogyb, kuri padaro
taip, kad jos paveiktas mogus, uuot rads diaugsm ir
gyvenim su savaisiais, randa juose tik kartlio ir nusivyli
mo altin.
Daug naudingiau yra pamstyti apie atsakomj energij,
kuri reikt kaupti pastebjus sieloje augant nepakantu
m ir antipatij kuriam nors i alia esani moni. Pa
grindinis vaistas - pradti visikai prieing sustabarjimui
proces, tai yra vidinio atsipalaidavimo proces, adinant
ir bet kokia kaina palaikant gyv paprast ir ilt meil
tiems, kurie kelia antipatij, kuri nemgstame - tai meil,
kuri sudaro simpatija, velnumas, mielairdyst, dosnumas
ir konkrets darbai.
Akivaizdu, kad ie jausmai negali lengvai sitvirtinti
moguje, kurio siela jau yra gerokai sustabarjusi. Vis dl
to tiesa, kad mes turime daug galios savo emociniams
gebjimams ir dl to galime daug padaryti, kad juos pa
adintume. Taip pat teisinga tai, kad iuo tikslu gali bti
naudingi ir vien tik ioriniai veiksmai, atlikti valios pa
stangomis, i pradi net ir be jokio vidinio dalyvavimo.
inoma, atlikti i veiksm nejauiant meils, tai veikti
taip, tarsi bt mylimas kitas, gali sukelti mogui spd,
kad tai tik komedija ir kad jis apsimetinja. Taiau taip
nra, nes meil, kurios norima ir kuri reikiama kito meils
vardan, yra kaip niekad tikra meil ir kaip toki j suvokia
tas, kuris yra jos objektas.
Be to, negalime pamirti, kad sustabarjimas yra prie
ingas ms prigimiai, i jo ms geriausias A trokta
67

tik isivaduoti, o meil, prieingai, visikai patenkina emo

cinius ms poreikius ir dl to, leidus jai pasireikti ir
akylai nuolatos j saugant, ji netruks sitvirtinti mumy
se, suteikdama mums tik diaugsm, bet taip pat ir pa
lengvjim ivengus psichins mirties pavojaus, - mirties,
kuri yra meils mumyse nusilpimas.
Tobulos meils sapnas
inoma, kad mogaus siela, ypa dvasikai jautresni ir
subtilesni moni sielos, reikalauja tobulos meils, visi
kos bendrysts, iki galo atlyginamo buvimo kartu. Kalba
ma apie giliai mogik, autentik ir teist poreik,
kurio negalima painioti su iliuziniu romantiniu sentimen
talumu. Neretai sutuoktinis pasirenkamas pirmiausia dl
io trokimo ir vilties nebebti daugiau vieniems, bet tap
ti viena irdimi ir viena siela su kitu asmeniu, su kuriuo,
glaudiai sieloms bendraujant, bt einama gyvenimo
keliu.
Kartojame: is trokimas pats savaime yra sveikas kaip
n vienas kitas ir gali tapti konstruktyviausi santyki pa
grindu. Taiau jis gali tapti ir nusivylim bei abiej asmen
nuosmukio altiniu. Taip atsitinka tada, kai mogus, pri
verstas suvokti trkumus ir silpnybes t, su kuriais band
umegzti tikr draugyst, sitikina, kad su iais monmis
maai galima nuveikti. Tad jis nuleidia rankas ir geriausiu
atveju palaiko su jais tik formaliai mandagius santykius,
atsisakydamas to, kas dvasikai labiau tenkina. O kadangi
jam nepavyksta pasiekti troktamo santyki tobulumo,
jis puola nevilt, kuri j apakina, priversdama regti tik
kit neigiamybes, tai yra tik tai, kas trukdo tam susitikimui,
68

kurio jam reikia. Teigiamybi jis nepastebi, o jei ir paste

bi, neteikia joms reikms, nes jam atrodo, kad j nepa
kanka, kad duot jam tai, k jis laiko vieninteliu esminiu
dalyku.
i dinamika yra labai pavojinga, nes toks kelias skatina
atsisakyti tikro santykio su vis didjaniu moni skaiiu
mi, rizikuojant tapti dvasikai izoliuotiems ir skeptikai
bei kariai susitelkti tik save. Taigi ir iuo atveju mato
me, kad pasitvirtina mogika imintis: kas per daug nori,
negauna nieko.
Atsivelgiant kenksming tikros meils ir tikros drau
gysts trokimo poveik, galima bt daryti ivad, kad
gal gale is trokimas yra alingas ir kad reikia tapti jam
nejautriems, pasitenkinant pavirutinikais santykiais ir lai
kantis tikroviko sitikinimo, kad santykiai, kurie tikrai
patenkint ms siel, yra nepasiekiami.
Taiau, laimei, is pesimistinis sitikinimas i tikrj
nepasiteisina. Tikra draugyst ir pasitenkinim teikiantis
vienybs jausmas nra manomi tik tarp t, kurie geba pa
siekti ideali meil. Prieingai, tai pasiekti galima ir ten,
kur du ar daugiau moni dovanoja vieni kitiems save
tokius, kokie jie yra, ir tai, k jie turi, nesvarbu - daug tai
ar maai. Taip atsitinka tada, kai stengiams padaryti tai,
k galime geriausia, kad myltume kit taip, kaip sugeba
me, atsivelgdami visiems bding jo mogik trapum.
Taigi nordami pasitenkinti kit meile, neturime tik
stebti ir vejoti tai, kas mums duodama. Veikiau turime
padaryti savo siel imli bei dking ir u kukliausi gaut
dovan. Tuomet, net jei mes pirmi mylime kit taip, kaip
sugebame, su visais jo trkumais, patirsime t tikr mei
l, kurios taip trokta ms siela.
69

Saugotis yyratilo efekto

taig termin sugalvojo psichologas E. Torndaikas
(E. Thorndike) paymti neigiamai dinamikai, kuriai labai
lengvai galima pasiduoti. Kaip teigia autorius, praktikai
gali atsitikti taip, kad kai mus sueidia koks nors kito mo
gaus trkumas, ms sieloje nuo io trkumo pasklinda
tarsi koks didelis blausus ratilas, visikai udengiantis kito
asmenyb ir atimantis i ms gebjim velgti bet kok
kit jo teigiam bruo, nes ms regjimo laukas visikai
utemdomas.
Reikia turti galvoje, kad tokia pati dinamika gali pasi
reikti ir teigiam kito mogaus savybi atvilgiu: jei koks
mogus padaro mums ger spd dl kokios nors teigia
mos savo savybs, kuriai esame jautresni, arba dl palankaus
elgesio su mumis, esame link matyti j vis apviest
teigiamybi ir nevelgiame nieko neigiamo. Todl gali
atsitikti taip, kad kaip jau buvo sakyta, regsime juod ir
balt monijos paveiksl, tai yra visuomen bus irima
kaip susidedani i moni, kuri vieni yra visikai smerk
tini, o kiti - absoliuiai geri ir vertintini.
Apsistodami prie su neigiamomis savybmis susijusio
ratilo efekto (i situacija psichologikai yra svarbesn),
prisiminkime, kad jo reikia labai saugotis, nes jis links
labai lengvai sismelkti kit vaizd ms akyse. Taip pat
turi bti aiku, kad dl jo susidaro klaidingas ms arti
mj vaizdis. Labai svarbu, kad beveik visi mons turi
sudaryti i vairi poasmenybi, kurios gali bti stulbi
namai skirtingos, nes mogui kartais bdingos visikai
prieingos savybs. Todl gali bti taip, kad, pavyzdiui,
tas pats mogus tam tikromis aplinkybmis pasirodys kaip
70

dosnus, altruistas (ir jis i ties toks yra), o kitomis elgsis

vien tik egocentrikai, nes laikinai jame bus sitvirtinusi
neigiama poasmenyb Trumpai tariant, visi esame iek
tiek pirandeliki, vairiaveidiai. Tuo paiu metu esame
ir geros, ir blogos btybs, kuriose teigiamos ir neigiamos
savybs yra neinarpliojamai susipynusios.
Nesunku suprasti, kokia yra asmen tarpusavio laiky
sena ios tikrovs akivaizdoje. Turime atminti, kad jei tam
tikro mogaus atveju kaip dominuojani regime blogj
jo pus, is mogus pasitelks empatij perpranta neigiam
vertinim, yra atbaidomas, nuviliamas ir, inoma, neska
tinamas gerti. Taiau jei nuoirdiai stengiams regti ge
riausi jo dal, ja diaugtis ir galbt netgi atvirai j girti,
sustiprja jo pasitikjimas savimi bei tikjimas, kad jis gali
kitiems patikti ir bti kit priimtas. Taigi itaip jam bus
labai padta gerti.
Didiai imintingas yra patarimas visada susitelkti
kit teigiamybes, nes pripastamas ir mylimas gris ska
tinamas augti. Anaiptol nenorime pasakyti, kad reikia
kitus idealizuoti. Prieingai, btina susidaryti apie juos tikr
vaizd, atsivelgiant ir j neigiamybes. Bet kaip tik io
suvokimo ir bsime pastmti dar labiau priimti ir pa
lankiai sivaizduoti kit, o tai ms artimiesiems suteiks
postm ir jg gerti.

K O M U N IK A C IJA IR JOS PROBLEM OS

f
Jei tiesa, kaip ne kart yra saks E. Munje (E. Mounier),
kad ms gyvenimas yra paaukimas egzistuoti drauge,
suvienytiems meils14 (E. Mounier), tiesa ir tai, kad pats
gyvenimas drauge yra paaukimas komunikuoti, nes dia
logas yra pagrindinis ir privilegijuotas rankis, kuriuo ga
lime kurti tikr buvim kartu ir megzti gyv bei stipr
santyk su tais, su kuriais gyvename kartu. Juk btent nuo
ms tariam odi ir jausm, kurie paskatina juos tarti,
didija dalimi priklauso ms bties kokyb, o i ms
atidumo verbalizuojant dalykus gali rastis iki galo mo
gikas susitikimas, galintis mus ivaduoti i tos vienatvs,
kurios prieastis ne tiek artimo mogaus neturjimas, kiek
nesugebjimas kam nors atsiverti.
I ia aikja, kaip svarbu nuolatos i naujo dti es
mingesnes pastangas tobulinant ms gebjim palaikyti
dialog su kitais. Taiau ms pastangas ia prasme gali
paskatinti ir kita svarbi motyvacija. Jau esame sak, kad
meil, norint kad ji konsoliduotsi ir tapt tvirta bei spon
tanika psichine nuostata, reikia nuolat puoselti. Taigi
odis mums visada suteikia tiesiogin galimyb dovanoti
meil, jei ne k kita, dmesingai reikiant velnum ir man
dagum. Tad ar neimintingos bt pastangos rpintis
kiekviena dialogo akimirka, uuot veltui vaisius odius,
paliekant juos nerpestingumo, momentini impuls, ant
raeili ir pavirutinik ar netgi narcisistini, egocentrik
ir nelabai geranorik motyvacij valiai? Kita vertus, nra
sunku isiugdyti gebjim konstruktyviai komunikuoti.
72

Pakanka pradti nuo trupuio paslaugumo, nuo velnaus

tono, svetingo imlumo, ir labai greitai pastebj, kad teik
dami i dovan mes patys patiriame pasitenkinim, bei
suvok, kad itaip darome gera kitiems, bsime smarkiai
paskatinti toliau taip laikytis.
Vien ios nedidels geros valios pastangos gali gerokai
pakeisti ms asmeninio gyvenimo kokyb. Taiau dar
didesni rezultat galime pasiekti, jei atsidsime puoselti
kok nors esmin meno palaikyti dialog bruo me
no, turinio visum iminting taisykli, kuri pagrindines
pabandysime trumpai aptarti tolesniuose skyriuose.
Suvokti* kad turim e gerti
I pirmo vilgsnio gali atrodyti, kad palaikyti dialog yra
tiesiog tam tikra visikai natrali ir spontanika veikla, ne
reikalaujanti ypating pastang ir apibendrinim. Ir ities
daugyb moni tiesiog vartoja odius nemstydami, be
veik mechanikai leisdami pasigirsti i j lp tam, kas
pirmiausia jiems auna galv. Taiau ar danai tokia kal
bsena leidia umegzti pasitenkinim teikianius ir pra
turtinanius dialogus? Tai nutinka retai, nes vienatv ir
nebendringumas yra vienos i labiausiai paplitusi ir
skausmingiausi ms visuomens blogybi.
Dialogo menas i ties yra atsakingas dalykas, ir tikrai
kiekvienas, pradjs eiti meils keliu, yra patyrs, kaip sun
ku sukurti iltus tarpusavio ryius, kad jie bt atsivrimo
ir supratingumo pagrindas ir padt tikrai abipusikai keis
tis jausmais, mintimis bei naudinga patirtimi. Tikriausiai
ir mums ne kart yra tek nusivilti ir patirti neskmi.
Galimas daiktas, kad ir mes apraudame skausmingas,
73

neimintingas savo klaidas, kurios pakirto meils ryius,

sukr tamp, dl kuri kentjome mes ir kiti, dl kuri
likome nesusikalbj ir dvasikai nutol nuo t moni,
kuri nuoirdus artumas bt galjs bti mums dovana.
Reikalas tas, kad nra nieko taip dviprasmiko kaip odis, nes esama odi, kurie suvienija arba iskiria, kurie
kuria arba griauna, kurie dovanoja laim arba kartl, ku
rie skatina ar atbaido, dl kuri mylime arba nekeniame,
kurie atveria akis arba jas umerkia. Taigi odiai keiia
ms tikrov, ir bet kas i to, k pasakome, palieka mus
jau kitokius nei anksiau, odiai daro mus geresnius arba
blogesnius. Tad nuo bendravimo bdo didele dalimi pri
klauso ms laim, kuri gerokai lemia ms tarpusavio
santyki kokyb.
I to aikja, kad pradin slyga, norint pagrsti moty
vus, dl kuri atsidedama komunikacinei kompetencijai
gyti, yra suvokimas, jog ioje emje daug kas keistina.
Tai sitikinimas, kuris turi siaknyti mumyse, nors i
pirmo vilgsnio gali atrodyti, kad mums ioje emje
pakankamai gerai. O i ties, kalbant apie asmen tar
pusavio mainus, visada manoma k nors gerinti - gerin
ti taip, kad mus supantiems monms galtume daryti
vis teigiamesn poveik.
B ti pasirengusiam labiau klausyti
negu kalbti
Teising dialog sudaro kalbjimas ir klausymas. Abi ios
veiklos turt bti vienodai paskirstytos tarp dviej po
kalbio dalyvi. Taiau danai taip nebna, nes poreikis klau
syti yra silpnas ir retas - jis veikiau yra darbas, pakeniamas
74

i pareigos bei padorumo ir atliekamas skubotai, paviru

tinikai. Ir prieingai, poreikis ireikti save ir pasidalyti
savo mintimis yra toks stiprus, kad danai veria mog
stengtis be perstojo kalbti, netgi nesirpinant, ar tai ma
lonu panekovui.
itaip pridarome daug klaid. Nutraukiame kito kal
b, nelaukdami, kol jis baigs dstyti savo mint. Kalbame,
nors ms niekas neklauso. Nesumi liejams, pokalbi
ninkui darant t pat, ir itaip tampame juokingi, kada du
ar daugiau moni dialog paveria paraleliai vykstaniais
monologais, kai be keleto nereguliari ir apsimestini ben
dr frazi kit slyio tak nra. Nesistengiame suprasti
kito mini ir jam kalbant galvojame apie tai, k pasaky
sime patys, kai jis galiausiai liausis kalbjs. tbt sten
giams tarti paskutin od ir taip toliau.
Koki prasm gali turti tokia nevaisinga odi dvi
kova? Kaip turi elgtis tas, kuris nori pritaikyti meils me
n ir dialoge? Nuoroda paprasta: i pat pradi atsisakyti
poreikio isisakyti, kuris pats savaime teisingas, dialogo
laik dalyti lygias dalis tarp savs ir kito, atiduodant,
taip sakant, partneriui ir savj pus. Vadinasi, nors mes
ir nebsime galj kalbti, bent jau bsime dosniai pado
vanoj kitam galimyb ireikti save iki galo ir pasijusti
iklausytam bei priimtam.
Taiau reikia pasakyti, kad is mokjimas priversti save
tylti yra ir veiksmingiausia priemon siekiant kaip gali
ma labiau bti patiems iklausytiems. Ir komunikuojant
gali veikti ta abipusio jausmo taisykl, o ja remdamasis
tas, kuris jauiasi ess dosniai ir nesuinteresuotai pamalo
nintas, yra links su dkingumu atsilyginti tuo paiu iuo atveju tai bt susidomjimas panekovo mintimis
ir vidine tikrove.
75

N eduoti patarim , je i j aikiai nepraoma

Kai koks nors mogus pasidalija su mumis savo rpes
iais, mes spontanikai esame link tuojau pat jam padti
sakydami, kad supratome jo susirpinim, papasakojame
jam apie savo patirt iuo klausimu ir duodami patarim.
Toks elgesys mums gali atrodyti teisingiausias ir norma
liausias: kadangi mano panekovas yra pateks sunki pa
dt, kodl gi jam nepadjus, kai aikiau regime dalykus,
nes galime pairti juos i alies?
Taiau taip elgdamiesi galime nesunkiai, visai to ne
nordami, padaryti didel klaid ir pademonstruoti ne
supratingum bei nejautrum, nemokdami atsivelgti
tai, ko kitam i tikrj reikia - nebent ms patarimo
bt aikiai klausiama. Kai papasakojame kitiems apie savo
sunkumus ir abejones, maiausiai, ko tuo metu troktame
tai bti pertraukti ir pamokyti. Mes vis pirma norime
turti alia k nors, kas mus supranta, priima, kas ms
mintis paveria savomis, igyvena visk su mumis, yra
mums dvasikai artimas. Taigi pirmiausia mums reikia
nuoirdios bendrysts.
Antra, jei mes atsiveriame kitiems, darome tai todl,
kad nujauiame, jog verbalizavimas yra veiksminga prie
mon siekiant k nors patiems isiaikinti, stengiantis su
prasti ir sutvarkyti savo idjas, isivaduoti i sumaities,
ikelti vies slaptas savo mintis, lengviau aptarti dalykus
su savimi paiais. Taigi norime vieni pasiekti ties, nors ir
vertingai gelbstint kitam, kuris atidiai ir nuoirdiai klau
sydamasis sukuria jauki psichologin erdv, skatinani
giliau pasinerti save paius.
Pagaliau, treia, mes ireikiame savo jausmus, nes kai
jie sutikrovinami, kaip paprastai sakoma psichoanalizs
76

terminais, tai yra ikeliami paviri ir leidiama jiems

kvpti oro, suteikia palengvjim ir ivaduoja mus i di
dels j neigiamos trikdanios tampos. Ir prieingai, lai
kyti juos udarytus savyje tiek dl pasitikjimo trkumo,
tiek dl to, kad nra mogaus, kuris bt pasirengs i
klausyti mus, yra labai kenksminga, kaip kenksminga pa
likti udaryt bubon. Be to, norint i nauding ikrov
palengvinti, vienintel tikra priemon yra dmesingas ir
atidus klausymasis, o aktyvus kiimasis, arstant pasily
mus ar patarimus, vargiai gali bti naudingas.
Taiau iomis aplinkybmis savo indl apribojant vien
tik klausymusi, mums gali kilti jausmas, kad taip elgda
miesi tiesiog liekame savo panekovui nepagelbj, nors ir
galtume. Taiau toks spdis klaidingas. Mat neprayti
patarimai erzina kit ir yra sunkiai priimami, o tikras
dalyvavimas, net ir tylus, sprendiant sunkumus, kuriuos
partneris mums idsto, labai veiksmingai jam padeda pa
iam visk isiaikinti, nes jis to ir trokta - rasti atsaky
mus savo klausimus pats.
Si dinamika tikriausiai jau buvo ms pai ibandyta.
Kad ir kaip bt, ji ypa gerai inoma tiems, kurie laisva
valia dovanodami save kitiems arba dirbdami pagal profe
sij atlieka patarj vaidmen. Jiems danai nutinka taip,
kad nors jie vien tik klausosi ir negali duoti joki pasily
m, didiai nustemba igird savo panekov sakant, jog
j pagalba buvo labai vertinga ir jis dabar aikiai mats,
kaip turt sprsti savo problemas.
Kaip tik tokia pagalba, kuri pasireikia klausymusi,
paremtas labiausiai paplits K. Roderso (K. Rogers) psi
choterapijos metodas (vadinamasis pacient sutelktos
terapijos metodas). Tai metodas, padjs ir kit tip
77

normaliems asmen tarpusavio santykiams. Be to, io me

todo skm patvirtina sen iminting teigin, kad tiesa
gyvena mogaus viduje^ Dl to veiksmingiausia pagalba
yra skatinti mog sekti iuo balsu, naikinant pasmons
klitis, siekianias trukdyti mogui jo klausytis.
Im okti p riim ti kit
Jau esame sak, kad menas palaikyti dialog su meile kyla
ne tiek i gebjimo kalbti, kiek i mokjimo klausytis i
tikrj. i veikla dl savo svarbos susilauk daug bendra
vimo psichologijos dmesio. Pastaroji psichologija patiks
lino vairias naudingas ir domias io meno taisykles. ia
pateiksime kelias j.
Rodyti visokeriop bendryst. Tiesa, kad klausyma
sis visikai atsidjus tam, kuris kalba, leidia pasijusti
suprastam ir vertinamam ne tik dl reikiam jo min
i, bet ir dl visos jo asmenybs bei motyvacij. Lemia
m ios laikysenos reikm konstruktyviai dialogo
baigiai atskleidia Levino lauko teorija, rodanti, kad
tai, kaip klausoms savo panekovo, lemia jo gebjim
suvokti ir ireikti miglotas mintis, lemia jo jausmus,
skatinant teigiamus ir velnindamas neigiamus. Paga
liau - tai lemiamos reikms dalykas - klausymosi bdas
veikia panekovo gebjim spontanikai pripainti, kad
jo dstomi argumentai galbt yra netvirti ir neisams,
ir taip ivengiama atkaklumo bei savigynos, kuriuos
lengvai sukelia kritikas ir nepatiklus klausymasis. Ga
l gale galime teigti, kad mes savo klausymosi bdu
didia dalimi nulemiame savo panekovo savijaut.
78

Kiekvienas, turjs progos kalbti vieai, skaitydamas

paskaitas, praneimus ar darydamas pristatymus, ino,
kiek jo gebjimas pasisakyti yra nulemtas jo klausytoj
nuostat. Jei ie parodo, kad klauso jo susidomj ir
dmesingai, kalbtojas jauia, kad mintys, kuriomis
ketino pasidalyti, aikiai ikyla jo galvoje, jis jas dsto
sklandiai, lengvai randa tinkamus odius. Bet jei jo
klausytojai parodo es abejingi, nuobodiaujantys ir ne
atids, kalbantysis kaip niekada jauia, kad jo gebjimams
komunikuoti ikyla klii.
Ireikti mus gaivinanios meils dvasi,>leidiant ki
tam pajusti, kad tai, kas mums labiausiai rpi, yra pa
versti pokalb galimybe igyventi abipus nuoirdum
ir draugikum, todl niekas labiau nenutolina ms
nuo kito kaip trokimas kovoti, siekiant bet kokia kai
na rodyti savo teisum. Taigi esame laimingi galdami
padti savo panekovui rasti ir geriausiai ireikti jam
naudingus argumentus, duodant laiko isakyti savo min
tis taip ir tiek, kiek jam atrodo esant reikalinga.
Sukurti tutum savyje, atsikratant ne tik isibla
kymo, mini ir rpesi, bet ir atitraukiant dmes
nuo t reakcij bei mini, kurias mumyse gali sukelti
ms panekovo odiai. is sielos ilaisvinimas ir i
tutinimas, siekiant iki galo dovanoti j irdingai klau
santis, labai vertingas tam, kuris kalbasi su mumis: jis
dl intuityvios empatins komunikacijos suvokia i
mumyse esani ir jam silom sveting erdv ir jau
iasi didiai to pamalonintas. Lygiai taip pat kaip nuvilianias klitis jis suvokia visas mintis ir dvasines
bsenas, kurias savyje sulaikome.

79

Klausyti visa savo esybe> net ir knu. Anaiptol joks

paradoksas tvirtinti, kad paprastai, pavirutinikai klau
sytis pakanka vien ,&us, o i tikrj klausantis turi
dalyvauti ne tik visa ms siela, bet ir ms knas.
Knas ir dvasia ms asmenybje yra glaudiai susij.
Todl jei klausydamiesi esame fizikai pasyvs bei tin
giai vangs, ir ms dvasinis imlumas yra sumajs,
nes ms dvasia, sakytume, lieka usisklendusi savyje.
Tad ms panekovas neivengiamai suvokia mus kaip
tolimus ir svetimus, vargiai jauiasi iklausytas, netenka
drsos atsiverti. Ir atvirkiai, jei atsigriame kit visa
savo esybe ir ypa velgiame j nuoirdiai bei dmiai,
jis suvokia mus kaip artimus, jauia, kad j supranta
me, kad troktame suprasti iki galo, kad jis gali toliau
kalbti nebijodamas, jog mums bus nuobodu. Tada
jam ities gali pavykti rasti ir ireikti vidin savo tikrov.
Drsinti savo panekov nedideliais odiniais intar
pais ar greitais komentarais, tokiais kaip suprantu ta
ve, klausau tavs, teisingai!, tai, k sakai, domu
ir kt. ios frazs yra didel paspirtis kalbaniajam ir ska
tina j tsti, nes leidia pajusti, kad klausytojas igyvena
kartu su juo, dalyvauja ir rodo susidomjim.
Neprietarauti be reikalo, net jei kalbaniojo kalbo
je bt netikslum, klaid ar tvirtinim, su kuriais mes
nesutinkame. Tokie prietaravimo intarpai yra beveik
nenaudingi ir pragaitingi dialogui, nes suardo artimo
bendravimo atmosfer, kuri galjo bti susikrusi.
Nedelsiant nutraukti ms pradt atsakym, kai
ms panekovas ireikia ketinim toliau kalbti. Tai
ypa dosnus ir jautrus poiris, leidiantis kitam pajusti,
kaip svarbu mums igirsti jo mintis.
80

Pagyvinti gstant dialog trumpais intarpais, taiau

grietai apsiribojant pabrimu ar komentarais to, k
kitas mums pasak.
Atlikti veiksming yyreverbalizacij. Kai dmiai i
klausome savo panekovo, paprastai jis tikisi arba bent
jau jam bt malonu, kad mes parodytume, jog iki
galo j supratome. Tai jam patvirtindami atliekame la
bai svarb nuoirdumo veiksm, galint sustiprinti abi
pus vienyb ir draugyst. Kaip galime pademonstruoti
savo supratim? Tai padaryti veiksmingai mums gali
padti K. Roderso pasilymas, kurio teigiam poveik
jis plaiai iband savo, kaip psichoterapeuto, praktikoje.
I pat pradi io autoriaus patarimas gali pasirodyti
trikdantis ir pernelyg paprastas. Taiau, asmenikai j i
band, sitikinsime, kad jis naudingas. I esms kalbama
apie pakartojim panekovo mini, kiek manoma var
tojant tuos paius odius, kuriais jis kalbjo, arba
pasitelkiant kuo panaesnes juos parafrazes. is pakar
tojimas arba performulavimaswgalt prasidti tokiomis
frazmis kaip jei gerai supratau, nori pasakyti, kad... ar
ba kad sitikiniau, jog supratau tave, noriau reziumuoti
tai, k pasakei ir pan.
Kaip esame sak, toks pakartojimas i pradi gali at
rodyti dirbtinas, vaikikas ir papgikas. Taiau i ties,
jei taip elgiamasi nuoirdiai susidomjus, tai veikia pa
nekov teigiamai bei skatinamai ir gali duoti stulbinam
rezultat, tarp j ir gyv dkingum, nes diduma moni
daniausiai yra prat bti kritikuojami, uginijami ir la
bai retai gauna dovan - bti nuoirdiai ir visokeriopai
iklausyti.

AGRESIJOS LIGA

Garsus psichiatras F.Kaprio (F. Caprio) rao: Nebtume

pernelyg toli nuo tiesos teigdami, kad visos civilizuoto pa
saulio blogybs gali bti priskirtos mogaus nesugebji
mui kontroliuoti savo polinkio agresij <.. .> i agresija
savo vairiais kauktais pavidalais yra tikr tikriausia liga,
dresn u pat v <...> Vien dien imintis imokys
mus, kad jos moksliniams tyrimams ir vaist nuo agresijos
paiekai turime skirti tiek pat laiko, pinig ir pastang, kiek
j iandien skiriame poliomielitui, viui ir kitoms nepagy
domoms ligoms
ie odiai labai tikroviki, o j reikm meils menui
didiul. Viena svarbiausi psichini klii, trukdani
meilei mumyse konsoliduotis, btent ir yra agresija: is
jausmas danai pavadinamas ir kitais daugiau ar maiau
vienodais vardais, tokiais kaip niris, apmaudas, pyktis,
prieikumas, pagiea ir kt. Jos niekada pakankamai nesisaugoma, o juk jei mes jos nevaldome ir nenukreipiame
konstruktyvumo linkme, piktybin jos galia sukelia emo
cines audras, iluojanias i ms sielos geriausius jaus
mus artimajam, priverianias mus drastikai atsitraukti
meils kelyje ir paliekanias mus apkartusius bei sukrstus
taip, kad pradti mylti i naujo danai tampa labai sunkiu
udaviniu.
Deja, reikia pasakyti, kad ne visada atkreipiamas dmesys
agresijos destruktyvum ir patologin jos pobd. Gana
paplitusi mstysena, kad agresija yra priemon, kuri prak
tikai danai btina ir pateisinama siekiant tam tikr tiksl,
82

kuri kitais bdais pasiekti nebt manoma. Be to, ji

gali bti klaidingai supainiota su nuoirdumo, atvirumo
ir tikrumo poreikiu, tarsi panaios teigiamos savybs rei
kalaut ikelti paviri visus neigiamus sieloje galinius
kilti jausmus.
Prie nesveiko agresijos taikymo pateisinimo gali prisid
ti ir kultrinis veiksnys, tai yra iek tiek nevykusio psicho
logijos populiarinimo paskleistas kis, pagal kur agresija
yra visikai normali reakcija, todl j reikia atvirai ilieti,
nes j ugniau padarytume alos sielai.
Sis teiginys visikai nukreipia nuo tiesos kelio, ir n
vienas rimtas asmenybs tyrintojas negali tiesmukikai
teigti, kad bti apimtiems agresijos, tai yra pykti, yra svei
ka: i ties ie isiliejimai tikrai nra konstruktyvs, niekada
neatnea giedros, vidins ramybs, savigarbos.
Mintas teiginys remiasi dviprasmybe, kuri reikia pa
aikinti. Dviprasmyb kyla supainiojus agresij, supranta
m kaip gryna vidin reakcija (jos jautimas), ir iorin
ios reakcijos iraik (choleriki ioriniai poelgiai, kuriems
galime pasiduoti). Kalbant apie grynai vidin agresij, ji
(tam tikrose racionaliose ribose) ities yra naudinga ir na
trali psichin tikrov. Mat kaip ms siela yra linkusi
mylti ir bti traukiama viso to, kas mums atrodo gera,
naudinga ir malonu, lygiai taip pat ji radikaliai linkusi at
stumti ir galbt kovoti su tuo, k suvokia kaip alinga,
kaip k nors, kas mus eidia, veria kentti, kas kelia grs
m ms gerovei ir tiems, kuriuos mylime.
Kai liekame vienaip ar kitaip nusivyl, tai yra netek ko
nors, k laikome teigiamu mums dalyku (fizin sveikata,
ekonomin gerov, kit pagarba ir kt.), mus apima agresi
ja - ta reakcija, kuri ne tik veria kentti dl patirtos alos
83

bei skatina gintis, bet ir siekia nulemti ms organizme

vis psichofizini pokyi (toki kaip tam tikr hormo
n pagausjimas, krauj6spdio padidjimas), suteikian
i mums jg reaguoti, kompleks.
Kaip vien vidinis veiksmas suvokiama agresija, be abejo,
yra geroji reakcija, glaudiai susijusi su ilikimo instinktu.
Juk kas gali bti normaliau kaip pasijusti pastmtiems
gintis patiems ir ginti mylim mog nuo blogio? Todl
velgiant taip suprantam agresij, buvo manoma, kad ji
tam tikra prasme susijusi su paia meile, nes mylti taip
pat reikia ir saugoti mylimus mones bei vertybes, kovo
jant, kad juos apgintume. Lygiai taip pat buvo laikoma
yda, trkum u ta apatija ir tos reakcijos nebuvimas, kurie
palieka mus tingiai abejingus bei pasyvius kit moni
agresyvumui.
K m anyti apie agresijos protrkius?
Taiau visai kitaip reikia kalbti apie agresijos protrkius apie atvirai ir gana atkakliai rodom agresij, nukreipt
prie tuos, kurie j iprovokavo. Jau esame sak, kad tam
tikru mastu mumyse gimstanti agresija gali bti laikoma
naudinga ir natralia reakcija, o tai atvirai ir nevaromai
j rodyti kitiems - didiai pratingas dalykas, nors i to ir
bt tam tikros laikinos bei ribotos naudos. Deja, ala,
kuri ie protrkiai gali padaryti, yra didel ir vairi.
Iorikai reikiama agresija nesunkiai sukelia daugiau
ar maiau juntam sniego grities efekt. Dl to pradi
nis vidinis reakcingumas gauna didesnes proporcijas, kol
gal gale apima vis mog, praddamas j valdyti ir
84

priversdamas prarasti savitvard taip, kad asmuo gali

pasakyti ar padaryti tai, dl ko vliau neretai sunkiai
kenia.
Paraleliai sustiprja tos organins reakcijos, kurios,
kaip sakme, bdamos saikingos, gali suteikti mums
jg nugalti klitis: ima smarkiau plakti irdis, staigiai
padidja kraujospdis, visi organai pervargsta ir sune
rimsta, sitempia raumenys, veidas paraudonuoja arba
ibla, be to, vyksta vairs fiziologiniai pokyiai, ku
rie kartodamiesi arba usits gali sukelti vairi neigiam
psichologini bsen.
Prarandamas gebjimas mstyti, taigi nepajgiama
teisingai vertinti tikrovs ir jausti jos proporcijas, per
dedamas alos, dl kurios baiminamasi, dydis, nesu
gebama reaguoti ilaikant pusiausvyr ir sveik prot.
Nesunkiai pasiduodame nepagrstiems ar perdtiems
eidinjimams bei kaltinimams t, i kuri jauiams
patyr al. Taigi nepagrstai veriame kentti kitus. I
to kyla asmen tarpusavio trintys, draskymaisi ir traumos,
kurie kai kada gali ilgam laikui ar netgi nepataisomai
sugadinti santykius moni, kuriems skirta gyventi
drauge patiriant meils ir abipuss pagalbos teikiam
diaugsm, paveriant j buvim kartu kania.
Gerokai nuskurdinama bei sualojama ir mogaus
asmenyb, vis pirma dl to, kad jis netenka t gerair
dikumo, ramaus dialogo, supratingumo ir draugiku
mo indli, kurie turt rastis i jam artim moni;
pastaruosius jis nutolina nuo savs savo agresija, kuri
grta pas j nelyginant bumerangas.
Agresyviam subjektui kenkia ir daugyb kit ne
igiam padarini: atsiranda agresijos proiai, dl kuri
85

mogus tampa vis lengvesne savo reakcingumo auka,

sumaja savigarba ir atsiranda smoningas ir nesmo
ningas kalts jausmasjfpadedantis pagrindus depresijai;
sustiprja narcisizmas ir nesugebjimas suprasti kitus
ir j elgesio prieastis, galiausiai idista visos ge
riausios asmenins savybs, o pirmiausia - gebjimas
gerai jaustis su kitais bei diaugtis geriausiomis j sa
vybmis.
K daryti su agresija?
Taigi jei ms iorn ilieta agresija pridaro tokios alos,
galt atrodyti, kad iai reakcijai mumyse kylant nra ki
tos alternatyvos kaip j ugniauti ir nuslopinti. I ties
pakankamai subalansuotiems monms i nirio kon
trol gali bti visikai normali, racionali ir bdinga bran
diai asmenybei. Tai ypa galioja nestipri, nereguliari
ir atsitiktini vyki nulemt nirio atak atveju. O tai
subjektams linkstant tam tikras neurozs apraikas (la
bai maa moni, kurie tokie nra), arba kai individas
puoselja prastin agresij moni, su kuriais gyvena ar
ba su kuriais j sieja glaudus ryys, atvilgiu, ugniauti,
nuslopinti agresij ir nuolat grautis, laikant j viduje,
yra, be abejo, nepatartina, nes tai gali sukelti vairi a
ling padarini.
Neigiami psichiniai padariniai, galintys kilti i ios
slypinios agresijos, sukauptos prie kok nors mog, yra
vairs. Nesunkiai tampame tam mogui nepakants, ga
lime netgi jausti jam neapykant. Be to, regime tik jo
trkumus, blogai interpretuojame jo veiksmus, santy
kiai sitempia, nuvilia ir visikai neteikia malonumo.
86

Kitus ugniautos agresijos padarinius galime lengvai

suprasti atsivelg tai, kad nesutikrovinto (tai yra nei
reikto) nirio krvis nesmoningai gali bti perkeltas nuo
j suklusio subjekto kitiems, su to nirio kilimu neturin
tiems nieko bendra. Tiksliau tariant, is kenksmingas krvis
gali atsigrti prie mus paius arba prie nekaltus atpirki
mo oius - netgi prie gyvenim ir likim apskritai. Jis
gali sukelti neapykant sau paiam, savs nevertinim,
nevisavertikumo jausm, nepateisinam kit kritikos ir
vertinim, pykio protrkius be pagrstos prieasties, ne
apykant gyvenimui ir likimui kartu su pojiu, kad esi
neivengiam neskmi auka.
Taigi ugniauti agresij ir j kaupti yra kenksminga,
bet lygiai taip pat kenksminga, kaip esame sak, ir j ilieti.
Tuomet, inoma, norisi paklausti: Jei mumyse ky
lanios agresijos negalime nei ugniauti, nei ilieti - k
mums belieka daryti? I pairos atrodo, kad problemos
isprsti nemanoma. Taiau ieitis yra, nes galimi nesun
kiai veikiami palaimingi keliai. Pirmiausia reikia ukirsti
keli perdtai agresijai atsirasti. Antra, reikia rasti bdus
ireikti agresij taip, kad ji nealot nei ms, nei kit.
U kirsti keli agresijai atsirasti
Siam tikslui pasiekti esama daug priemoni, i kuri gali
me irinkti mums naudingesnes.
Apeliuokime teising ir deram meil sau patiems:
Jau patyriau neteisyb, nusivyliau. Tad kodl turiau
sunkinti neigiamus io nusivylimo padarinius, prie pa
tirto blogio priddamas ir mano nirio darom al?
Jei iliksiu giedras ir ramus, man i to bus tik nauda
87

Prisiminkime, kad pyktis daniausiai n vienam nra

naudingas, niekada neisprendia problem, prieingai,
padidina kit prieikum mums. inoma, j iliejus
galima pasiekti kokio nors kit elgesio pokyio, bet
mokama pernelyg didel kaina. O pagarba, tikinji
mu ir geru pavyzdiu galima pasiekti daug daugiau
(Daugiau musi pagaunama vienu medaus lau negu
statine acto). Taiau jei jau atrodo, kad norint pasiek
ti tam tikr rezultat dera ir btina pakelti bals, tai
daryti reikia, sakytume, paskaiiuotai, tai yra tik
pabriant iorikai, o emocikai tai nesitraukiant.
Pratinkims vis atidti nepritarimo reikim taip,
kad nepasiduotume impulsyvumui ir turtume galimy
b persijoti j per sveiko proto siet.
Pasvarstykime, ar tam tikra agresija nra pratimas
suversti kitiems atsakomyb u tai, kas nesiseka, arba
valdyti kitus, perant jiems kalts jausm.
Atsikratykime vis akivaizdiai beprasmik agre
syvumo proveri, nes juos sukelia veiksniai, kuriems
negalime turti takos, arba nereikmingos prieastys,
pavyzdiui, pyktis vairuojant, pyktis dl kit vlavi
mo, dl neorganizuoto valstybini staig darbo, dl
politikos, kuri klostosi ne taip, kaip nortume, ir kt.
Jei nieko negaliu padaryti, kodl turiau nuodyti sau
krauj?
Prisiminkime, kad nirta anaiptol ne stiprs mo
ns, kaip galbt linktume manyti; taip elgiasi silpni,
kompleksuoti ir link savidestrukcij asmenys. Psi
chologikai tvirtas ir brandus mogus agresyvumo
neturi.
88

 Palaikykime pakankamai ger fizin ir psichin savo

bsen. Mat labai danai stiprios ir sunkiai sutramdo
mos agresijos prieastis yra pernelyg temptas darbas,
nuovargis, stresas, isekimas. Pabandykime rasti asmeni
ni psichologini trkum, galini bti agresyvumo
prieastimi: Ar a jautrus? Ar turiu kalts ir nevisaver
tikumo kompleks, kuriuos projektuoju kitus? Ar
jauiu agresij sau paiam ir ilieju j ant kit? Ar esu
auka slapt nusivylim, suteikiani man agresijos, ku
ri perkeliu ant nekalt moni?
Reliatyvinkime gyvenimo nusivylimus. Danai ag
resijos prieastis yra ta, kad mes suteikiame per daug
reikms neesminiams dalykams, pavyzdiui, priekai
tams, sunkumams, nepatenkintiems trokimams. Tai
gi, siekiant ivengti daugybs prog nusivilti ir nirti,
reikia nuolatos ugdytis sveik gyvenimo filosofij, kuri
mus stipriai tikint didels mogikj nutikim dalies
reliatyvumu ir maareikmikumu gyvenimo trapumo
tikrovs akivaizdoje. Po imto met, guosdavosi vie
nas iminius, kiekvienas iandien gyvas mogus ir a
pats bsime mir. Kas liks i daugybs antraeili daly
k, dl kuri kovojome ir kentjome? Ar ne geriau su
telkti savo pasirinkimus tai, kas esminga, tai, kas turi
amin vert?
Venkime agresijos proi konsolidacijos. Vi
siems mums yra tek painoti moni, kuri tonas
beveik visada bdavo piktas, grietas, per daug kriti
kas, sarkastikas - tai mons, kurie, trumpai tariant,
yra chronikai supyk ir kurie griebiasi grietumo,
priekaitavimo bei nirio be jokios bent iek tiek
89

rimtesns prieasties. Kaip atsitiko, kad ie individai ta

po tokiais? Danai pagrindin prieastis yra pamau gyta
visuma agresijos proj, kurie juos valdo ir kurie tam
pa kartais visikai nemotyvuota ir nebemanoma veikti
elgesena.
Turkime savikliovos ir drsos pripainti savo agre
syvius poelgius ir narsiai juos priimti gerai suvokdami,
kokie jie kenksmingi ir nepateisinami. Sav trkum
pripainimas yra pirmas ingsnis siekiant j atsikratyti.
Garbingai paklauskime savs ypatingo klausimo, ku
ris danai yra agresijos prieastis ar nesame prat at
leisti sau patiems dl neigiam vyki, kuri prieastis
esame mes, ir suversti kalt kitiems.
Isivaduokime i narcisistins mstysenos, leidian
ios regti tik savus poreikius. Taip pat gerai suvoki
me, kiek kani savo nirio protrkiais galime suteikti
artimiems monms. Prisiminkime, kad daryti bloga
kitiems niekada neatsiperka ir visada kaip nors atsigria
prie mus paius. Tuo tarpu kiekvienas pakantumo,
supratingumo, atlaidumo ir geranorikumo veiksmas
turi daugyb teigiam padarini.
Kai tik agresyvumas ima rastis, tuojau pat atsigr
kime daugyb tvirt ir giliai siaknijusi argument,
kurie turt bti normalios asmenins psichologins
brandos dalimi ir kuriais remiantis stengiamasi kaip
manoma labiau pateisinti kit poelgius. Pavyzdiui,
gali bti, kad agresyvios reakcijos, kuri jauiu, prie
astis yra ta, kad blogai interpretavau kito elges, jo
blog vali man laikydamas savaime suprantamu da
lyku; bet gal jis taip elgiasi dl visai kit prieasi,
90

kurias, jei man pavykt atsidurti jo kailyje, a pats ver

tiniau kaip pagrstas ar bent jau suprantamas; arba gali
bti, kad kitas elgiasi tikrai blogai, bet gali bti, kad
jis pats yra sav kompleks ir savo emocingumo au
ka. Taigi ar ne geriau, uuot piktinusis, padti tam
mogui rasti pusiausvyr?

N A R C IS IZ M A S IR EM PTIJA

f
Didel klitis meils raidai mumyse yra plaiai paplits
trkumas, inomas narcisizmo pavadinimu. is terminas
yra kils i Narcizo mito. Narcizas, bdamas visas susitel
ks save, avjosi tik vandens veidrodiuose atsispindiniu
savo atvaizdu.
Pailiustruosime trkum papasakodami kai kuri
mokslinink ia tema mgstam psichologin anekdot.
Vienas raytojas po daugelio met susitinka sen savo draug
ir tuojau pat ima entuziastingai pasakoti jam apie savo
sivaizduojamus literatrinius laimjimus. Jis pasakoja va
land, neleisdamas kitam n prasiioti. Baigs raytojas
suvokia, kad gal iek tiek perdjo ir nori itaisyti padt.
Dabar a suprantu, - sako jis draugui, - kad iki iol kal
bjome tik apie mane - pasikalbkime iek tiek ir apie
tave. Sakyk, ar tau patiko paskutin mano knyga?
Prie ms akis - narcizas. Tai mogus, sikibs tik
save, savo mintis, savo poreikius, savo problemas. Jis su
kasi tik aplink savj A, ir jam n galv neauna mintis
pagalvoti ir apie kit problemas bei poreikius. Narcizas
domisi tik savimi, - rao E. Fromas, - nori visko sau,
nepatiria diaugsmo duodamas, o tik gaudamas. Iorin
pasaul mato tik turdamas galvoje tai, k gali i jo gauti.
Jam nedoms kit poreikiai, jis negerbia j orumo ir ne
lieiamumo. Toks mogus negali matyti nieko kito, tik
save pat. Apie visk sprendia pagal gaunam naud...
Aiku, kad toks individas nekreipia dmesio tai, k jo
elgsena gali sukelti kito irdyje. Taigi jam nesunku leisti
92

blogai pasijusti savo artimiesiems, nes jis n i tolo nepri

sileidia minties, kad ir alia esantis mogus taip pat yra
jautrus, turi sav bd, jam reikia pagalbos, reikia bti
iklausytam, kad ir jis gali susierzinti ar sieisti. Atvirk
iai, narcizas pats yra itin jautrus kit laikysenoms jo at
vilgiu, pasirengs pasijusti auka, visikai subjektyviai ir
neigiamai vertinti kit elges.
Galiausiai narcizas yra trumparegis - jis tiesiog nema
to kit; nesugeba atitraukti vilgsnio nuo savs, kad
suvokt iorin tikrov toki, kokia ji yra i tikrj. Dar
tiksliau narciz galime apibrti kaip individ, kuris liko
pradinse meils ir pasiaukojimo raidos stadijose. Vaiko
poreikis ir problema yra tik bti mylimam, gauti meil, o
tai vliau, apie atuntuosius deimtuosius gyvenimo me
tus, jis emocikai subrsta ir ima trokti bei patiria pasi
tenkinim ir teikdamas meil kitiems - tai ivaduoja j i
egocentrizmo kaljimo. Toki evoliucij sunkiai patiria
narcisistas.
Narcisizmo ala
iame mite akivaizds asmen tarpusavio santykiams
kenksmingi narcisizmo sukelti padariniai. Gal taip ir ne
atrodo, bet ities mums nelengva painti netgi mums arti
miausi moni tikrj psichologin portret, j dvasios
bsenas, trkumus bei sunkumus: juk ne veltui radosi garsi
patarl, kad nordamas sakyti, jog i ties pasti kok nors
mog, pirma turi bti suvalgs su juo du pdus druskos.
Kin posakis irgi perspja, kad nordami susipainti su
kitais, btinai dvejus metus turtume vaikioti apsiav
j batais.
93

I ties paprastai esame pernelyg uvaldyti sav mini

ir poreiki, kad galtume reikiam dmes skirti kitiems,
nuoirdiai jais domtis ./Pavyzdiui, gali atsitikti taip, kad
alia sutuoktinio praleisime vis gyvenim, bet tursime tik
pavirutinik, apytikr jo vaizdin, liksime nesuinoj apie
teigiamas jo dvasios savybes ir slapiausius jausmus, taip
pat - apie kanias, kurias galime jam sukelti savo elgesiu.
Be to, lengva nesmoningai tapti aukomis inomo psi
chologinio dinamizmo, dl kurio esame link regti kitus
tik per savo poreiki, lkesi, simpatij ir antipatij, taip
pat nusivylim dl to, ko i j tikims ir jie mums ne
duoda, yd. Taigi galime suvokti tik tuos neigiamus kito
asmenybs aspektus, kuriems dl sav motyv tampame
jautresni, bet visai nepainsime daugybs kit. Taigi sau
artimus mones galime suvokti tik i dalies ar ikreiptai.
Vadinasi, jei koks nors mogus, tarkime, tam tikrais
aspektais yra mums simpatikas (galbt tik dl to, kad
msto kaip mes arba kad mums truputl pameilikavo),
matome tik gersias jo savybes ir galbt net perdtai jas
reaguojame. O jei kitas asmuo kaip nors mus suerzino,
regime j tik i blogosios puss, nepaisydami to, k gera jis
mums daro arba k gero esame i jo gav, atlame ir atsi
traukiame nuo jo.
Trumpai tariant, narcisizmas leidia realizuotis psicho
loginei dinamikai, apraytai kaip motyvacijos taka su
vokimui: tai dinamika, kurios pagrindu mus supani
tikrov, gyvenim, aplinkinius mones regime subjekty
viai, nematome dalyk, kokie jie yra, bet matome taip,
kaip norime juos matyti. Taigi is suvokimas pateisina m
s pasirinkim, pretenzijas ir poirius net ir tada, kai jie
neteisingi ir nra jokio pagrindo jiems galioti.
94

i narcisistin kit suvokimo dinamika gali tapti dide

li kani ir nusivylim prieastimi. Utenka prisiminti
didj ms vis poreik jaustis suprastiems, sileisti kitus
savo vidaus pasaul, atsiverti. Ar yra kas slogiau kaip bti
kankinamiems vienatvs ir jaustis svetimiems galbt tarp
brangiausi moni dl nesupratimo? Ar gali bti di
desn malon ir paguoda u t, kai kas nors prie ms
derinasi, nori suprasti tai, k galvojame, tai, kuo diaugia
ms ar dl ko keniame, k igyvenome per dien, ir jam
tai pavyksta? mogus, kuris net nepaisydamas ms tr
kum, suvokt gerus ketinimus ir ms grio trokim,
kuriam pavykt painti geriausij ms dal ir kuris mus
gerbt dl to, k turime savyje vertingiausio?
Taiau ar galimi ie gaivinantys mainai ir is nuoirdus
abipusis supratimas, jei vienas kitam esame tik fasadai
be paintinio sluoksnio, jei esame tarsi neengiami, tik
pavirutinikai susij pasauliai arba jei vienas kitam dl ne
teisingo suvokimo esame ikreiptos asmenybs?
alia ms esantis mogus gali mums bti praturtji
mo, diaugsmo, malonaus gyvenimo kartu altinis. Bet
kaip galime diaugtis kito teigiamybmis, jei j nepasta
me, jei nesistengiame j atrasti, jei neskatiname t
teigiamybi vertindami arba jei slopiname jas uiuopda
mi tik pavirutinikiausius ar neigiamiausius kit aspektus?
Ar nesame atsakingi vieni u kitus? Ar neturtume pa
dti vieni kitiems, vieni kitus remti, patarti, drauge neti
gyvenimo nat? Taiau ar galima tokia integracija, jei lie
kame usidar savo egocentrikoje asmeninje sferoje tarsi
gerai saugomoje pilyje, kurioje tampame akli ir nejautrs
kit poreikiams bei kanioms?

95

Empatija

tai gebjimas susitapatinti

Btent io narcisistinio nepralaidumo akivaizdoje dabar

galime perprasti t verting psichologin savyb, vadinam
empatija, kuri, nors ir yra viena i simpatijos prieasi, su
ja netapatinama. Kaip rodo io odio etimologin kil
m (i graikiko odio pathos- jausmas, aistra), empa
tija yra paintinis gebjimas, kuris galina mus intuityviai
siskverbti kito asmenyb toki, kokia ji yra i ties, kuris
veria ms siel vibruoti sutartinai su kit dvasinmis
bsenomis, kuris padaro mus pajgius susitapatinti su
aplinkini jausmais ir poiriais, perprasti j psichologin
patirt, tai, k jie jauia viduje, leisdamiesi bti jos pagau
tiems ir tapti jos dalyviais. Tuo pat metu tai vertingas ge
bjimas, galintis padaryti taip, kad ms veiksmai tapt
adekvaiu atsaku konkreius artimj poreikius, j dva
sines bsenas, ir trukdo paeisti j jautrum pavirutini
kais ir neatsakingais poelgiais.
Visai suprantama, kad didels naudos ms gebjimui
bti susijusiems gali teikti io gebjimo puoseljimas, nes
tik tai leidia mums pasiekti t darn ir t malonum tei
kiant buvim kartu, kuriems taip smarkiai trukdo, kaip
sakme anksiau, egocentrinis nebendringumas. Tada i
sivaduojame i vienatvs, kuri neretai gali mus kankinti,
nors ir gyvename eimoje ar tarp kit moni.
Reikia pridurti, kad kaip ir kiekvienas kitas ms as
menybs aspektas, empatinis gebjimas gali bti ms
lavinamas mus dmesingai j tobulinti. Pirmiausia labai
svarbu puoselti samprat, kad, ko gera, mes tik i dalies
arba net klaidingai suvokiame aplinkinius mones. Taigi
turime patikti, kad btina intuityviai stengtis bent iek
tiek suprasti kit mstysen ir skatinti save rpestingai
96

domtis ir bti protingai smalsiems kit mintims, j g

rio pastangoms, poiriu gyvenim ir ypa tai slaptai kan
ios ir problem natai, kuri kiekvienas slepia savo sieloje.
Lemiam reikm turi ir pernelyg didelis pasitikjimas
savo nuovoka blogai interpretuojant kit elges. Tai danai
esame prat daryti pavirutinikai ir skubotai, priskirda
mi kitiems neigiamas motyvacijas, kuri jie, galimas
daiktas, ir neturi. Daug geriau bet kada tarti, kad kit moty
vacijos bent jau subjektyviai yra teigiamos ar pateisinamos,
nors mums ir nepavyksta j velgti. Ir i teigiama ms
prielaida veiksmingai mums pads i tikrj kaip galima
geriau suvokti kit vidin logik.
Dl i geranorik empatini pastang tikrai niekada
nesigailsime ir mes patys pirmieji pajusime j naud, nes
jos suteiks mums tarpusavio optimizmo ir giedros. Taiau
igyvensime nepasitenkinim ir grauat, jei teks pripain
ti - galbt po daugelio gyvenimo kartu ar bendravimo
met, kad be jokios prasms emocikai atsiskyrme nuo
kurio nors mogaus, tikriausiai kentdami ir suteikdami
skausmo jam dl to, kad apsiribojome j vertindami kokiu
nors neigiamu, labiau mus eidusiu ar ugavusiu, aspektu.
inoma, ne visada, perengus poelgius, kuri negalime
nepripainti neigiamais, gali pavykti perprasti kit teigia
mybes. Taiau tokiu atveju turime kuo maiau sulaikyti
savo vertinim, laukdami, kada empatins pastangos leis
mums geranorikiau suvokti kit motyvacijas. Sulaikyti
savo impuls neapdairiai teisti mes galime nebent suvok,
kokia danai paini ir sudtinga yra motyvacij dinamika,
kurioje persipina grio ir blogio aknys - tada sunku jas
atskirti: taigi apsiriboti vien neigiamybi klimu reikt ne
teisyb ir klaiding vertinim dar ir todl, kad tuo metu,
97

kai individas danai yra neigiam motyvacij auka ir jos

blogai apibria jo moralin veid, pozityviosios daniausiai
yra jo paties pasirinkto^, dedant tam tikras sunkias valios
pastangas todl ios yra tikrasis jo A veidas.
Trumpai tariant, pirmasis empatijos bruoas turt bti
nuolatinis prisiminimas, kad egzistuoja ne tik ms vi
daus pasaulis, kuriuo taip nuoirdiai rpinams; alia ms
yra ir daugyb kit dvasini pasauli, kuriuos taip pat rei
kia suprasti, padrsinti, jiems pagelbti. Norint siskverbti
ias gelmines ventyklas, reikt taikyti j artinimo, pasi
telkiant didel vidin atvirum ir nuoirdios intuicijos pa
stangas, men: tokia laikysena mums galima tik tada, jei
atmetame savo mintis bei problemas ir dosniai susitelkia
me kit, kad padtume jam, suprastume j, leistume jam
pajusti tikrj ms draugikum.
Tuom et gyvenantieji alia ms gals tikrai patirti tai,
kas patiriama nedanai ir neskmingai: jie gals ikrauti
ant ms savo egzistencin nat ir eiti gyvenimo keliu
labiau pakylti. O mes patirsime, kaip naudinga nutolti
nuo savs pai kaip centro ir kaip tai ilaisvina, kiek is
nusiteikimas gali patenkinti ms buvimo kartu su kitais
poreik ir sugriauti mus nuo j skirianias utvaras.
Taip pat turime nepamirti, kad tai, kas visuotinai pri
pastama kaip auksin meils taisykl, tai yra elkis su
kitais taip, kaip nortum, kad su tavimi bt elgiamasi,
mes galime igyventi tik tada, jei, pasitelk empatin jaut
rum, mokame susitapatinti su ms artimj lkesiais
ir poreikiais taip, kad i tikrj jaustume j poreikius ta
rytum savus ir tenkintume juos su tokiu rpesiu, kokio
tikims patys.

KERTAS AR ATLEIDIM AS

inome, kad visi esame iek tiek riboti, traps, netobuli,

egocentriki. Dl to, nors galbt ir i geros valios, lengvai
galime tapti vieni kitiems nemalonum, nesusipratim,
susidrim prieastimi.
kanias, kurias mums suteikia kiti, galime reaguoti
destruktyviai arba konstruktyviai. Instinktyviausias ir
spontanikiausias atsakas yra impulsas u bloga atsilyginti
blogu, suteikti kitam skausmo tiek, kiek jis suteik jo
mums, odiu, suvelninti savo aizd iliuziniu ir piktava
liu palengvjimu, kylaniu i to, kad keniame bent jau
dviese ir kad mums padaryt neteisyb iaip ar taip kom
pensuojame nubausdami kitus. Todl mums ima atrody
ti, kad visi kerto pavidalai (tiek akivaizds, tiek subtilesni
ir uslpti, tokie kaip pajuoka ar slapta panieka) gyja pa
laiming magik gali neutralizuoti patirt skriaud, j
panaikinti.
Taiau taip nra, nes kerto teikiamas pasitenkinimas
yra labai trumpas, o tai dl jo patirtos traumos sunkja
nuo vairi kenksming padarini, kuriuos verta ivardyti:
mus apima neivengiamas ir stiprus kalts jausmas, kylan
tis dl to, kad i esms naudojams kito mogaus kania,
kad maiau kenttume patys; didja ms prieikumas,
apmaudas, niris, visi jausmai, dl kuri prarandama emo
cin ir psichosomatin pusiausvyra; ms dmesys ir
energija tebra sutelkti praeityje patirt blog - taigi
mums trukdoma imtis dabartyje kurti nauj gyvenim;
pagaliau reikia pabrti tai, kad aizda gali virsti chronika
99

ir iopjusia piktaizde, nes kertas atima i sielos tuos

taikos ir ramybs iteklius, kurie galt j igydyti ir su
stiprinti.
f
Taigi kerto ir atpildo trokimas yra blogiausias patar
jas, ir visai imintinga atrodo kin patarl, teigianti, kad
tas, kuris kerija, turt ikasti dvi duobes: vien - mogui,
kuriam nori atkeryti, kit sau.
N orite bti laimingi? A tleiskite
O dabar panagrinkime naudingiausi ir sveikiausi re
akcij, kuria galime atsakyti patirtas skriaudas - tai atlei
dimas. Jis vis pirma yra palaimingas ramybs ir laims
altinis tam, kas j praktikuoja. Norite bti patenkinti
akimirk? Kerykite. Norite bti laimingi aminai? At
leiskite, - ra A. Lakorderas (H. Lacordaire).
I ties atleidimas yra btinas, kad galima bt gyventi
bent apyramiai ir puoselti tarpusavio darn. mons
negali gyventi kartu, jei neatleidia vieni kitiems to, ko
kie jie yra, - teig F. Varinjonas (F. Varillon). Tai i
ties teisingi odiai. Pabandykime sivaizduoti, koks bt
pasaulis be atleidimo: mogiki santykiai tapt nemano
mi, nes nuolatos didt tampa eimoje, tarp gimini,
pastam.
Taigi atleidimas teikia nekainojam naud, tai yra pa
tirt skriaud umirimas, anuliavimas, tarsi j niekada
nebt buv, nuolatinis irjimas kit naujomis aki
mis, i naujo dovanojant jam pasitikjim, vis atsigriant
jo privalumus, pradedant mylti j, rodant nuoirdum
ir meil.
100

itaip panaikinti blog, tarsi jo visai niekada ir nebt

buv, yra ities gana stebuklingas ir be galo produktyvus
veiksmas. Gailestingumas, - ra V. ekspyras (W. Shakes
peare), - yra dukart palaimintas, nes palaimina ir t, kuris
j parodo, ir t, kuris jo susilaukia
Atleidiant pirmiausia palaiminamas kaip tik atleidiantysis. Tas, kuris tebelaiko uantyje pagie gyvena
niekingai ir jos natos prislgtas, kentdamas ir vargiai
gebdamas daryti gera bei diaugtis, o gailestingam mo
gui pakankamai atpildo vis pirma suteikia vari sin,
kuri jam pritaria ir j giria, augindama t neprilygstam
gr - mogaus pagarb paiam sau.
Mintinas ir kitoks atpildas: tas, kas nesugeba veikti
apmaudo, atsiskiria nuo to grio, kuris yra jo artimasis,
ir taip netenka daugybs turt, kuriuos galt gauti i
santykio su juo. Taip atsitinka todl, kad jis t artimj
atstumia ir regi tik neigiamas jo savybes. O atleidus mums
grta teigiamas santykis su galbt mus eidusiu mo
gumi, nes, isivadav i apmaudo, aptemdiusio ms
regjim tuo, kas kitame mums nepatinka, galime naujai
velgti jo teigiamybes ir esame skatinami iebti drau
gik nuoirdum.
Gr, tenkant tam, kuriam atleidiama, galima lengvai
sivaizduoti. Be abejo, retai savo noru griebiamasi pikt
darb, kuriuos kvpt smoningas noras nuskriausti. Da
niausiai agresyviai pasielgiama i silpnumo, dl neurotini
trkum, tampant pirmja savo kompleks, proto sumai
ties auka. Vliau, atgavus tam tikr pusiausvyr, neretai
tikrai gailimasi dl tokio elgesio - kartais atiduotume
neinia k, kad tik galtume sugrti atgal, kad tik neb
tume padar to, k padarme.
101

Deja, panaikinti savo veiksmus jau bna ne ms galio

je. Taiau tai padaryti u mus gali tie, kuriuos ketinome
nuskriausti, nes atleid jie nuo ms nuima ms nuo
puolio nat, itrindami nuopuol i savo irdies. Taigi,
grindami mums ramyb, jie padeda itrinti nuopuol
ir i ms irdies bei suteikia mums galimyb pakyltiems
pradti nauj gyvenim.

PIRMA: MYLTI SAVE PAIUS

Vienas svarbiausi veiksni, nulemiani galimyb myl

ti kitus, yra individo gebjimas mylti save pat. Gausyb
psichologijos laimjim byloja apie tai, kad tarp individo
poirio save ir poirio kitus esama glaudios parale
ls: tas, kuris save myli, gerbia, priima ir geranorikas sau
paiam, yra links taip pat elgtis ir su kitais. O tas, kuris
yra agresyvus* grietas ir neprielankus sau, bus links taip
pat elgtis su tais, su kurias bendrauja.
Trumpai tariant, galima teigti, kad tas, kas myli save,
myli kitus, o tas, kas savs nekenia, tendencingai jauia t
pat ir artimui. I ia ir individo pareiga bei gydomoji b
tinyb pasverti santyk su savimi taip, kad jis tapt nuoir
dus, teikt malonum, bt pakantus.
Si btinyb ir pareiga mylti ir savj A gali pasirodyti
nauja ms mstysenai, nes galimas daiktas, vairs mora
liniai ir netgi filosofiniai (pakanka prisiminti Kanto gry
nosios meils teorij) pamokymai kvp mums mint,
jog tikroji meil yra meil kitiems, o meil sau yra ne kas
kita kaip egoizmas. Todl doryb tegali bti tik savojo A
paneigimas.
inoma, tokie pamstymai i dalies teisingi, nes norint
dosniai mylti kitus, reikia patiems paaukoti daugyb sa
vo trokim ir narcisistini laikysen. Bet i ties As, ku
rio turime atsisakyti, nra geriausias ir tikrasis ms A
su savo sveikais ir teistais poreikiais. Tai blogiausiasis,
egoistikai save atsigrs A, nesugebantis pasiaukoja
mai domtis kitais ir atsivelgti j poreikius. Tai A,
103

kuris myli save blogai, netgi, ties sakant, nekenia sa

vs, nes yra prisiris prie nieking egocentrik pasiten
kinim teikiani dalyk, kuri nemoka atsisakyti net ir
tada, kai tai privalu, kad patenkint daug svarbesnius kit
poreikius.
Taigi tam, kad pasmerktume ir atsisakytume, reikia ios
netikros meils sau, o ne tos teistos, subalansuotos, tik
ros ir sveikos meils, troktanios ir sau suteikti visas tas
grybes, kuriomis troktama praturtinti kitus. Antra ver
tus, jei kiekvien reikia mylti dl tos verts, kuri jis turi
btent todl, kad yra mogus, kodl individas turt i
visuotin meil sau paiam atsakyti? Argi savasis A nra
jo pirmas artimasis, u kur kaip tiktai dl io artumo yra
atsakingesnis? Argi ir jis neturi mogiko orumo?
Be to, reikia atsivelgti tai, kad tikr tikriausia ms
prigimtis, apdovanodama visu savisaugos ir raidos bei po
linkio tai, kas mums malonu, jg kompleksu, ragina
mus mylti save, todl meil sau yra mums gimtas ir svei
kai instinktyvus faktas. Btent dl ios prieasties kada nors
egzistavs didiausio pasiaukojimo moralinis kodeksas, tai
yra Evangelijos moralinis kodeksas, ragina mus mylti ki
tus taip, kaip mylime paius save, laikydamas savaime su
prantama i natrali tendencij ir skatindamas mus ne
ugniauti j, bet nukreipti ir kit link.
Taigi ypa pateisinama ir teista patarti mogui, kurio
jausmai savajam A yra nesveiki, suteikti didel meils
sau doz, pasak Maksvelo (Maxwell), susidedani i vai
ri dali: toks mogus turi vardyti teigiamas savo savybes,
gerbti save u teigiamybes, vertinti visas pastangas, kurias
jis tikrai yra padjs dl grio praeityje, tiksliai prisiminti,
kad jam pavykdavo padaryti laimingus kitus, liautis grietai
104

save smerkus u klaidas, atminti, kad visi turi silpnybi ir

kad po kiekvieno paklydimo svarbu tuojau pat pripainti
klaid, pasukti tiesiu keliu ir toliau ramiai juo engti per
gyvenim, leisti sau tiek poilsio ir malonumo, kad utekt
vidinei pusiausvyrai palaikyti. Pagaliau reikia paskatinti
mog atlikti savianaliz, kurios tikslas - kaip galima la
biau parodyti tikruosius nevisavertikumo ir savs atmeti
mo jausmus, suvokiant, kad savajai asmenybei priskiriama
nata yra nepateisinama ir neproporcinga.
A vaizdinys ir meil sau
Su gebjimu mylti save paius ir kitus yra glaudiai susi
jusi dinamikos, vadinamos savs vaizdiu, daromos takos
problema. Tai problema, kurios negalima nepaisyti, nes ji
irykina eimoje patirtos meils svarb, o tai paaikina,
kodl, viena vertus, esama moni, jauiani chronik
prieikum sau patiems bei kitiems, ir, kita vertus, esama
individ, natraliai linkusi kupinus jausmingumo santy
kius ir tuo pat metu save neturini neigiamo poirio.
Pakanka prisiminti, kad kiekvienas i ms nesmo
ningai savo sielos gelmse pamau kuria A vaizdin, tai
yra tam tikr psichin paveiksl arba psichologin tapatyb,
turini visas savybes, kurias manome tur: is paveikslas
atspindi ms pai suvokim, ms gebjim, nuopel
n ir klaid, ms bruo bei vairi moralini savybi
suvokim.
Sis ms A vaizdinys nra sukurtas i anksto, bet
pamau apibriamas ir tvirtinamas remiantis ms tei
giamomis ar neigiamomis patirtimis. Ypa lemiam ta
k jam daro vaikysts nutikimai, tai, k vaikas igyveno,
105

ikentjo, tai, kaip su juo buvo elgiamasi, taip pat meil,

kuri jam buvo duota arba, atvirkiai, kuri i jo buvo
atimta.
Svarbu pabrti, kad vaizdin (nebent buvo atlikta
kritin savianaliz) mes daniausiais neiojams savyje ne
suvokdami, instinktyviai susitapatindami su juo ir n tru
puio neabejodami, kad jis gali bti klaidingas, nes visa
savo siela jauiams es tuo mogumi, kurio veidas ir yra
mumyse iraiytas. Viso to padarinys labai svarbus: esame
link veikti atsivelgdami i koncepcij - tai yra mo
g, kuriuo manome arba, tikriau sakant, suvokiame es.
Ir netgi tada, kai susiprotj imsime manyti, jog is
vaizdinys ikreiptas ar klaidingas, mums sunkiai pavyks
isivaduoti nuo jo takos, kad nuolatos neatgimt polin
kis elgtis taip, kaip jis silo. Todl, pavyzdiui, individas,
kuris jauiasi niekam tiks ir neturs itekli bei gebjim,
nuolatos stengsis atsiriboti nuo veiklos, reikalaujanios
iniciatyvumo ir krybikumo, tad jam sunkiai sektsi la
vinti savo proto ir veiklos galias net ir tada, jei jis bt
gausiai ar bent jau pakankamai jomis apdovanotas. Ir
prieingai, subjektas, laikantis save veiksmingu ir rytingu,
drsiai imsis veiklos ir puls gyventi kaip reikiant inaudoda
mas savo gebjimus, nors jie bt ir kukls.
Reikia paminti ir kit su A vaizdinio problema susi
jus faktori, tai yra selektyvij vyki interpretacij, ku
rios pagrindu mogus tai, kas jam nutinka, interpretuoja
kaip apie save susikurtos koncepcijos patvirtinim. Todl
individas (nenutolsime nuo mintojo pavyzdio), kuris pagal
konstitucij laiko save neveiksmingu, yra links atkreipti
dmes visas savo klaidas, nesuteikdamas reikms pasi
sekimams ir laikydamas neskmes nevisavertikumo, kur
106

mano esant jam bding, patvirtinimu. Toks mogus ne

pastebi, kad i ties tikroji jo neskmi prieastis yra ne
talento, bet savigarbos stygius, stabdantis j ir stumiantis
nevilt.
Taigi apibendrindami dom polink galime daryti
ivad, kad, kaip buvo sakyta, ms vis elgesys tarsi iek
tiek teigtas ar uhipnotizuotas A vaizdinio, kuris
mums atrodo teisingas ir kurio belaisviais rizikuojame likti
netgi vis gyvenim. Tai tikrov, kuri tiksliai apibdina
palyginimas apie erel, ilg laik laikyt prirakint prie kel
mo. Net tada, kai jo raizgai buvo atleisti, jis neband pa
kilti, instinktyviai manydamas, kad jau nebemoka skristi.
Laim mylti save
Gerai supratus psichin dinamizm, lengva susieti savs
vaizdinio tak su individo gebjimu teikti ir priimti meil.
Pasvarstykime apie kratutin atvej - apie tv nort
ir laukt vaik, kur jie myljo ir kuriuo avjosi, kuris,
engdamas pirmuosius savo fizins ir protins raidos ings
nius, buvo priirimas, giriamas, o ypa - skatinamas ir
raginamas mylti, nes tvai ir aplinkiniai mons su re
gimu diaugsmu ir dkingumu priimdavo jo velnumo
apraikas.
Aiku, kad is vaikas auga turdamas teigiam savs vaiz
din ir yra apimtas spontaniko sitikinimo, kad meil yra
nuostabiausias, akivaizdiausias ir natraliausias dalykas pa
saulyje ir kad jis yra pirmas subjektas, gebantis dovanoti
meil ir padaryti laimingus aplinkinius mones. Be to, jis
bus links ir kituose matyti mones, kurie j myli, kuriems
maloni jo meil. Taigi toks asmuo stengsis artintis prie
107

kit pasitikdamas, paprastai ir spontanikai silydamas

jiems savo nuoirdum, susidomjim, rpest.
itaip jam elgiantis atsitiks taip, kad jis neturs per daug
vargo nordamas gauti mainais i savo panekov pakan
kamai meils, o jos apraikos galutinai sutvirtins jame mo
gaus, gebanio priimti ir teikti meil, vaizdin. inoma,
itiks ir nusivylimai. Bet btent dl savs vaizdinio pa
stovumo ie nusivylimai bus interpretuojami kaip taisykl
patvirtinanios iimtys. Taigi jis stengsis nusivylimus pa
mirti, simindamas ir visikai bei iki pai gelmi save
priimdamas tas kit nuostatas, kurios jam patvirtina savs
kaip apdovanoto meile, myltino ir mylimo mogaus kon
cepcij - tai yra didels dvasins pusiausvyros bei gerovs
faktorius. Ities toks vaikas stengsis save velgti taip pat
geranorikai, kaip stengiasi matyti kitus, susilaikydamas
nuo vis t neigiam jausm, kylani i agresijos ir
neapykantos, nesmoningai nukreipt prie save. Be to,
jis diaugsis ta neeiline laime, kuri yra didel teistos savi
garbos dovana, nes niekas taip nesutvirtina pagarbos sau
kaip kilniausias aktas, kur individas gali atlikti dovanoti
meil kitiems. Todl ir iuo atveju toks vaikas ivengs t
daugybs kompleks, susijusi su emu savigarbos lygiu,
atsiradimo.
O kaip bus tam>kuris savs nem yli?
Dabar aptarkime didiausi prieingyb, blogiausi atvej
vaik, kurio savs vaizdinys yra pats prasiausias ir kuris,
uuot save myljs, savs nekenia. Galbt tvai nes
moningai vaik atstm; kad ir kaip ten buvo, jam teko
maai meils ir nedaug pagyrim, jis buvo kaltinamas pasi
108

telkiant kritik ir paeminimus. Gali bti, kad takos jam

turjo ir kiti veiksniai: fiziniai ar protiniai trkumai, nesk
ms mokykloje ar pramogaujant, kuklumas, bendravimo
sunkumai.
Dl viso to vaikui susidliojo neigiamas savs vaizdinys
ir prie savj gyvensen sukilo neapykanta, nusivylimas,
pagiea. Taigi jame tno paslaptingas, nuolatinis lidesys
ir poemins pagieos, kuri stengiasi per vairias apraikas
pasirodyti viskam ir visiems, srovs. Jis nuolatos randa
savs paeminimo ir pasmerkimo prieasi. Chronikai
jausdamasis kaltas, toks reikalauja i savs pernelyg daug,
nepagrstai priekaitauja sau dl daugybs dalyk ir yra
grietas bei negailestingas savo klaidoms. Nesirpindamas
savo sveikata, sipirindamas nereikalingas kanias ir ne
smoningai provokuodamas incidentus, jis netgi gali tapti
slaptuoju mazochistu.
Aiku, kad tokia psichologin situacija negali neprislgti
vaiko gebjimo mylti, turint galvoje pirmiausia tai, kad
jis, nepatyrs meils, neturi gyvo, ilto ir konkretaus su
pratimo, kas jis yra, todl meil tampa svetima spontani
kam vaiko elgesiui. Be to, kadangi maylis nevertina ir
atsisako savs, pirmiausia laiko save nesugebaniu mylti,
teikti malonum kitiems, padaryti juos laimingus ir da
nai dl to jauiasi toks nedrsus, kad net nebando umegzti
meils santyki. Dl t pai prieasi tokiam vaikui at
rodo, kad kitiems jo mylti nemanoma, kad jis negali
bti mielas kieno nors irdiai ar kelti pagarb bei simpa
tij. Ir jei maasis susidurt su meile bei pagyrimais, jam
bt sunku juos priimti kaip autentikus, nes manyt,
jog tas, kuris juos reikia, yra nenuoirdus arba pakanka
mai jo nepasta - mat prieingu atveju elgtsi visai kitaip.
109

Be to, toks vaikas nesunkiai projektuoja kitiems t at

metim, kur i ties taiko paiam sau, taigi yra links klai
dingai manyti, kad visi J smerkia arba laiko nemaloniu ir
nemielu mogumi. Vadinasi, jis yra links elgtis taip, tarsi
tai bt tiesa, reakcingai ir nepatikliai irdamas
aplinkinius mones, su paslptu prieikumu ir nusiteiks
gintis. Taiau itaip toks mogus danai sukelia nelabai
geranorikas kit reakcijas, kurios dar kart taps jam
pastang mylti ir bti mylimam bergdumo rodymu.
Todl toks asmuo kenia ir veria kentti kitus, eimoje ir
darbovietje lengvai susikivirija, sja neapykant, nes ne
kenia savs, skleidia lides, nes jo siela yra apkartusi.
Nors i psichologin situacija sunki, niekas neteigia, kad
ji nepataisoma, mat egzistuoja veiksmingas igijimo kelias,
kur toks mogus gali nueiti. Sakme, kad ms elgesys
su savimi paiais daro pastebim tak ms elgesiui su
kitais. Taiau jei tai neginijamas faktas, yra teisinga ir prie
inga dinamika: mes esame link elgtis su savimi taip, kaip
elgiams su kitais, ir puoselti sau tokius jausmus, kokius
puoseljame kitiems. I ia kyla gydomoji btinyb mo
gui, kuriam bdingas emas savigarbos lygis, dovanoti
save kitiems, atliekant net ir kukliausius nuoirdumo,
paslaugumo, susirpinimo, susidomjimo, gyrimo veiks
mus, ir stengtis tai daryti nuolatos, net jei savo vidumi
iuose veiksmuose ir nedalyvaut. Toks atkaklumas tikrai
duos palaiming vaisi.

I V A D O S

Baigdami bet kok mginim aptarti meils psichologij,

kad ir kaip btume stengsi, negalime nesuvokti dispro
porcijos tarp idstyt koncepcij ir iskirtins aptartos te
mos reikms. Tad kyla daugiau negu pagrstas klausimas:
ar pateikti argumentai leido skaitytojui velgti, kaip didiai
ir lemtingai praturtjame, meil pasirink pagrindine ms
egzistencijos motyvacija?
Mat n viena psichin tikrov taip stipriai netraukia
dvasios ir nra tokia turtinga nenusakomo pasitenkinim
teikianio turinio kaip meil. Todl vienintelis kelias j
siskverbti ir realiai paragauti gyvos jos tikrovs yra asme
nin patirtis, o j isamiai aprayti odiais tam, kuris jos
nepatyr, praktikai nemanoma, kaip ir nemanoma b
t adekvaiai aprayti viesos ir spalv nuostabumo i pri
gimties aklam mogui.
Taigi pagrindinis kvietimas skaitytojui, vienaip ar kitaip
i puslapi trauktam meils tem, bt toks: pradti
kantriai ir protingai kas dien t meil reikti. Tada jis
suvoks, kad i ties meil yra nuostabus ms prigimties
poreikis (v. Augustinas) ir kad meil yra galutinis ir
kilniausias tikslas, kurio galime siekti <...> nes mogus
iganomas per meil ir meilje (V. Franklis).
Pabandyk ir tu - taip taikliai buvo pavadintas vienas
autentik liudijim, turting psichologini atsivertim,
rinkinys. Tie liudijimai buvo moni, radusi saviraik
ir laim, sutelkus savo gyvenim meil ir tarnyst kitiems.
Taip, tai kelias, kuriuo reikia bandyti eiti, nes maai yra
111

mogui duota iganymo keli, kuriais eidamas jis gali

ivengti egzistencijos be bties menkysts. Tai kelias,
kuriame kiekvienas engtas ingsnis gali atverti mus ir
paskatinti toliau tobulti, nes meil yra tikrja to odio
prasme gebjimas augti
Vis dlto reikia pastang ir atkaklumo, nes ms
kultra mums {dieg pernelyg daug egocentrik ir narcisistini proi. Taiau, kaip pamokomai rao Levas
Tolstojus, jei esama darbo, kur dirbant verta ibandyti
savo jgas, tai toks darbas kaip tik yra is: Mylti yra su
dtingiausia uduotis, kuri nesiliauja egzistavusi nuo tada,
vos tik ryt atsikeli, iki tolei, kol vakare atsiguli. Taiau
tuo pat metu tai ir didiausi paguod teikianti uduotis,
nes kiekvien dien tave diugins nauji finiai, kuriuos ji
leis tau pasiekti, ir tu patirsi nauj i pradi nevelgiam
malonum, kurie vliau pasirodys tau esminiai, nes bsi
kit mylimas

TU RIN Y S

ANGA

KAS YRA MEIL

Meil yra painimas ir vienov

12

MEIL YRA D IA U G SM A S IR D O V A N A ................................... 1 5

Meil kaip dovana

Diaugsmas ir dovana augina vienas kit
UNIVERSALI MEILE

16
19
21

Tkstantstyg arfa.......................................................24
MEIL LEIDIA IREIKTI SAVE IR PATIRTI L A IM

27

Meile patenkina esminius ms poreikius....................28

Visikai patenkinti santyk su kitais............................. 2 9
Meil patenkina santykio su ms A, su Absoliutu ir
su krinijos groiu poreik........................................... 3 2
IGYTI SU MEILE

36

Pabandyk ir tu........................................................... 3 9
MEILS STATYMAI

41

Ijudinti meil
42
Ikelti meil pirm viet
44
Nuolatos gyventi meile
46
Labiau telktis myljim negu buvim mylimiems ....50
Nereikti pretenzij
52
Mylti artimiausius mones.......................................... 5 4
113

PAKANTUM O M ENAS

58

Meile ir trkumai nra nesuderinami.......................... 6 0

Saugotis subjektyvi tfeiksni, kurie pateikia mums
neteising kit vertinim............................................ 6 2
Sutelkti savyje teigiam kit vaizd............................. 6 3
Apsiginti nuo psichinio sustabarjimo....................... 6 5
Tobulos meils sapnas................................................. 6 8
Saugotis ratilo efekto
70
KOM UNIKACIJA IR JOS PROBLEM OS

72

Suvokti, kad turime gerti............................................ 7 3

Bti pasirengusiam labiau klausyti negu kalbti
74
Neduoti patarim, jei j aikiai nepraoma................. 7 6
Imokti priimti kit..................................................... 7 8
AGRESIJOS L IG A ..........................................................................

82

K manyti apie agresijos protrkius?......................... 8 4

K daryti su agresija?................................................... 8 6
Ukirsti keli agresijai atsirasti.................................... 8 7
NARCISIZMAS IR EMPATIJA

92

Narcisizmo ala.......................................................... 9 3
Empatija tai gebjimas susitapatinti.........................9 6
KERTAS AR ATLEIDIM AS

Norite bti laimingi? Atleiskite

99
100

PIRMA: MYLTI SAVE P A IU S ................................................... 1 0 3

As vaizdinys" ir meil sau

Laim mylti save
O kaip bus tam, kuris savs nemyli?
IVADOS

105
107
108

111

Mina, Claudio
Mi238 Meils psichologija / Claudio Mina.
Katalik pasaulio leidiniai, 2005. 116 p.

Vilnius:

IS B N 9 9 5 5 - 6 1 9 - 3 9 - 2
K nygoje rimtai gilinamasi m eils prigim ties savitum us, siekia
m a pateikti paprast ir aik jos apibrim , nustatyti b d us bei
elgesio m o d e liu s, p adedanius n u ostab gebjim lavinti. D a u
g u m o je skyri au torius apm sto paiu s k asdienikiausius m eils
g y v en im o aspektus.
U D K 1 5 9 .9 4 + 1 7 7

Claudio Mina

Meils psichologija
Redaktor Violeta Mickeviit
Virelio dailininkas Arnas Prelgauskas
2 0 0 5 0 3 2 4 . Tiraas 3 0 0 0 egz. U sakym as 2 4 5 .
U AB Katalik pasaulio leidiniai, Pylim o g. 2 7 /1 4 , L T -0 1 141 V ilnius
Spausdino U A B A d o m o Jakto spaustuv, Girels g. 22,
L T -5 6 1 6 0 Kaiiadorys