Tarptautinio Teisingumo Teismo 1980 met gegus 24 dienos sprendimas

byloje dl Jungtini Amerikos Valstij diplomatinio ir konsulinio personalo

Teherene
Savo sprendime Tarptautinis Teisingumo Teismas (toliau - TTT) byloje dl Jungtini Amerikos
Valstij (toliau - JAV) diplomatinio ir konsulinio personalo Teherane pasisak, kad, pirmiausia
Iranas paeid ir gudo paeidinti prisiimtus sipareigojimus JAV, antra, ie paeidimai utraukia
Irano atsakomyb, treia, Irano Vyriausyb yra pareigojama nedelsiant paleisti JAV pilieius,
kurie yra laikomi kaitais, taip pat imtis apsaugos priemoni utikrinant JAV Ambasados
saugum, ketvirta, utikrinti, kad n vienas JAV diplomatiniam ar konsuliniam personalui
priklausantis asmuo nebt traukiamas toje alyje atsakomybn arba nedalyvaut jokiuose
procesuose kaip liudininkas, penkta, Iranas yra pareigojamas atlyginti vis al JAV, kuri
sukl padarytas teiss paeidimas ir, pagaliau, tokios alos atlyginimo forma bei dydis turi bti
nustatytas Teismo.
Procesas prie Teism
1979 m. lapkriio 29 dien JAV ikl Iranui byla dl situacijos, kuri tuo metu buvo JAV
Ambasadoje Teherane ir jos konsulatuose Tabrize ir iraze, dl diplomatinio ir konsulinio
personalo Teherane bei dar dviej JAV piliei pagrobimo ir sulaikymo. Tuo pat metu JAV
papra nustatyti laikinas priemones dl galutinai neisprsto Teismo sprendimo, kuriame buvo
tvirtinta, kad Ambasada turi bti tuoj pat grinta ir kaitai paleisti.
Toliau procesas vyko pagal Teismo Statut ir taisykles. JAV ileido memorandum bei 1980
met kovo pabaigoje vyko vieasis nagrinjimas, kuriame JAV, pateikdama savo galutin
pareikim, papra tvirtinti bei pripainti inter alia, kad Irano Vyriausyb paeid savo
tarptautinius sipareigojimus JAV ir privalo utikrinti kait paleidim, garantuoti JAV
diplomatiniam ir konsuliniam personalui suteikt apsaug ir imunitetus (kartu ir nuo
baudiamosios jurisdikcijos) bei sudaryti jiems slygas lengvai palikti Iran, priversti atsakyti
asmenis, kurie prisidjo prie i veiksm, atlyginti Teismo nustatyto dydio al.
Iranas nedalyvavo procese, jis nei gynsi, nei dalyvavo svarstyme. Be to, nepateik joki
pareikim savo naudai. Savo pozicijas Iranas pateik dviejuose Teismui skirtuose laikuose.
iuose laikuose buvo idstyta pozicija, kad Teismas neturjo ir negaljo reiktis ioje srityje,
nes neturi kompetencijos.
Faktai
Teismas ireik apgailestavim, kad Iranas nedalyvavo teisme prie pateikdamas savo
argumentus. Irano abejingumas lm, kad Teismas vadovaudamasis Statutu, turjo pripainti
pareikjo pateikiam argument tikrum bei pagrstum. Teismas, vertins didels apimties
vairaus pobdio informacij, kartu ir pateiktus oficialius Irano ir JAV Vyriausybi pareikimus,
paymjo, kad i informacija atitinka pagrindinius faktus bei yra nepalanki Iranui net ir tuo
atveju, jei bt bandoma j paneigti. Teism diugina tik tai, kad JAV pateikti pareikimai yra
pagrsti faktine mediaga ir nereikalauja papildymo.
Leistinumas
Teismo Statutas tvirtina Teismo pareig savo iniciatyva aikintis preliminarius leistinumo ar
jurisdikcijos klausimus, kurie gali ikilti. Teismas, inagrinjs du laikus, kuriuos gavo i Irano,
nustat, kad juose nra tvirtintas joks paaikinamas pagrindas, kodl Teismas negalt ar
1

neturt imtis nagrinti ios bylos. Teismas taip pat neranda prieasi, kodl teisminis procesas
turt nutrkti.
Jurisdikcija
JAV rmsi keturiais instrumentais bandydama rodyti, kad jos pareikimas turt bti
nagrinjamas TTT. Teismas pasisak, kad iuo atveju kaip pagrindu galima remtis trimis
dokumentais, o btent dviem fakultatyviais 1961 ir 1963 met Vienos konvencijos
protokolais, atitinkamai dl diplomatini ir konsulini santyki bei 1955 met Draugysts
sutartimi dl ekonomini santyki ir konsulini teisi tarp JAV ir Irano. Teismas pastebi, kad
JAV pateikti parekimai atitinka teis. Pateikti faktai gali bti priskirti Irano valstybei, kaip
neatitinkantys tarptautini sipareigojim pagal tarptautins teiss jgos nenaudojimo sutartis.
A. 1979 met lapkriio 4 dienos vykiai
Pirmasis pareikjo pateiktas aspektas apima JAV Ambasados ginkluot atak 1979 m. lapkriio
4 j, kuri vykd Imam (imamas yra musulmon dvasininkas ar religinis vadovas) krypties
musulmon religijos pasekjai, studentai (toliau Teismo sprendime vadinami kovotojais). Jie
ugrob patalpas, pam kaitas j gyventojus, pasisavino nuosavyb bei dokumentus. Svarbu
tai, kad visa tai buvo padaryta su Irano Vyriausybs inia.
Teismas paymi, kad kovotoj elgesys iuo atveju gali bti priskirtas Irano valstybei tik tuo
atveju, jei buvo tvirtinta, kad jie veikia Irano Vyriausybs iniciatyva. Teismas pastebi, kad
pateiktos informacijos nepakanka t neabejotinai patvirtinti. Irano valstyb buvo ta alis, kurioje
buvo akredituota misija, buvo nustatyta Irano pareiga imtis atitinkam veiksm, kad bt
apsaugota JAV Ambasada, taiau ji nesim joki priemoni, kurios sustabdyt puolim,
sustabdyt, kai jis dar nesibaig arba priversti kovotojus pasitraukti i patalp bei paleisti kaitus.
Neveikim liudija ir Irano valdios elgesys, susijs su keliais kitais tuo metu vykusiais
vykiais,kuri metu Iranas nesim joki veiksm. Visa tai leidia konstatuoti, kad Iranas
paeid sipareigojimus JAV pagal 1961 m. Vienos konvencij dl diplomatini santyki, 1963
m. Vienos konvencij dl konsulini santyki bei 1955 m. Draugysts Sutart. Be to, 1963 m.
Konvencijos paeidimas apima ir konsulat Tabrize ir iraze saugumo neutikrinim. Teismas
pastebi, kad, kalbant apie 1979 m. lapkriio 4 osios dienos vykius, Irano valdia turjo
galimyb vykdyti savo sipareigojimus bei btinas priemones pagal Konvencijas, bet ji nesim
joki priemoni, kad nepaeist sipareigojim.
B. vykiai po 1979 met lapkriio 4 dienos
Antroji pareikjo pateikta pretenzija apima visa eil fakt, kurie atsirado po veiksm, kai
kovotojai jga um Ambasad. Nors Irano Vyriausybs pareiga buvo imtis atitinkam veiksm
prie Ambasados patalp ir personalo nelieiamybs paeidim ir pasilyti atlyginti al, ji
nepadar nieko, kad tai utikrint. Nepaisant to, i Irano puss pasigirdo prieing kaltinim.
Irano usienio reikal ministras apibdino Ambasad kaip nipinjimo centr, be to, pareik,
kad kaitai bus kalinti iki to laiko, kol JAV negrins buvusio acho ir jo nuosavybs Iranui ir
nenutrauks derybas dl io asmens grinimo. Irano valdia pateisino skundiamus JAV
veiksmus ir amino juos kaip spaudim JAV. ie veiksmai buvo prisikirti Irano valstybei
kovotojai yra valstybs agentai, kurie tapo atsakingi u veiksmus pagal tarptautin teis. Per
eis sekanius mnesius situacija nepasikeit: Teismo 1979 m. gruodio 15 dienos sakymas
buvo vieai Irano atmestas. Usienio reikal ministras pareik, kad kait aretas tsis tiek laiko,
kol naujasis Irano Parlamentas priims j mirties nuosprend. Irano valdios sprendimas tsti
Ambasados okupacij ir personalo laikymas kaitais, galino Teism pakartoti ir padidinti
sutartini Irano paeidim mast.
2

C. Ypating aplinkybi egzistavimo galimyb

Teismas mano, es tikslinga isiaikinti klausim, ar Irano Vyriausybs veikimas galt bti
pateisintas ypating aplinkybi egzistavimu, nes Irano Usienio reikal Ministras dviejuose savo
laikuose Teismui pareik, kad JAV atliko nusikaltimus Irane. Teismo nuomone, jei ir pareiktos
veikos galjo bti vykdytos ir tai bt rodyta, ie argumentai nesuteikt JAV pareikimams
gynybos, kadangi diplomatin teis suteikia, neteist veiksm atlikimo atveju, nutraukti
diplomatinius ryius arba pripainti diplomatinio ar konsulinio personalo misijos narius persona
non grata. Galiausiai, Teismas paymi, kad Irano Vyriausyb vietoje teist ir tarptautinje
teisje pripaint veikimo bd, pasirinko prievartos veiksmus, o tai negali bti pateisinama
Irano pateiktais argumentais.
D. Tarptautin atsakomyb
Teismas nustat, kad Iranas vykds besitsianius ir vienas paskui kit vykstanius
sipareigojim paeidimus, kuri pagrindai yra numatyti 1961 ir 1963 m. Vienos konvencijose
bei 1955 m. Sutartyje bei visuotinai pripaintose bendrosiose tarptautins teiss taisyklse,
usitrauk atsakomyb JAV. Viso ito pasekm yra tai, kad paeidimo atveju atsiranda Irano
valstybs pareiga atlyginti padaryt Valstijoms al. Kadangi paeidimai dar tsiasi, tai alos
forma ir dydis dar negali bti nustatyti.
Dabartinis Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas
1. Teismas nutar, kad Islamikoji Irano Respublika elgdamasi taip, kaip buvo tvirtinta
aukiau, paeid kelet visuotinai gerbiam tarptautini sipareigojim, kuriuos
prisim i JAV remiantis galiojaniomis tarp dviej valstybi tarptautinmis
Konvencijomis, taip pat ir bendrsias tarptautins teis normas.
2. Teismas nutar, kad i sipareigojim paeidimas utraukia Islamikosios Irano
Respublikos atsakomyb prie JAV pagal tarptautin teis.
3. Teismas vienbalsiai pasisako, kad Irano Vyriausyb privalo nedelsiant imtis vis
priemoni, kad atstatyt situacij, kuri prasidjo 1979 m. lapkriio 4 j dien ir i to
sek visi kiti veiksmai. Priemons yra tokios kaip - kait paleidimas, j apsauga,
galimyb netrukdomiems ivykti i alies, ugrobtos nuosavybs bei turto grinimas.
4. Teismas vienbalsiai pasisako, kad n vienas diplomatinio ir konsulinio personalo narys
negali bti traukiamas jokios formos atsakomybn Irane bei negali dalyvauti kaip
liudininkas teismini proces metu.
5. Teismas nusprend, kad Irano Islamikosios Respublikos Vyriausyb turi pareig atlyginti
JAV Vyriausybei padaryt al, kuri atsirado, kaip 1979 met lapkriio vyki tsa.
6. Teismas pasisak, kad ios alos atlyginimo forma bei dydis, abejoms alims negalint
susitarti, turi bti nustatyta Teismo. iam tikslui Teismas nustato besitsiani pozicij
byloje iuo klausimu.