3 skyrius politin mintis iki Platono

is skyrius skirtas apvelgti vyravusi politin mint Senovs Graikijoje. 5 a.pr.Kr. atniei
visuomeninis gyvenimas buvo plaiai apraomas, kaip pasieks aukso ami, kadangi kiekvienas
siek dalyvauti valstybs politiniame gyvenime, aktyviai diskutavo vairiomis politinmis
problemomis. Visuomenje egzistuoja tam tikros socialins, kultrins sampratos, daniausiai
religins kilms, pagal jas formavosi konkretesns vertybs, kurios vliau buvo randamos
Aristotelio ir Platono veikaluose. i srii vertybi pagrindu ir formavosi politin filosofija.
Apraomos tautos politins diskusijos reik, kad atnieiai buvo pasinr diskusijas apie
politik, domjosi valstybs reikalais. Tai vyko dl noro bti visuomens dalimi bei tarsi buvo
veriama to imtis, kadangi tai buvo prilyginama lyginamosios politikos studijoms. Domjimasis
apie valstybs politik, demokratijos bruoas, nes demokratij turi vydyti geras ir protingas
mogus. Toks atnieio dalyvavimas politinje ir socialinje sistemoje neretai bdavo
paiepiamas bei kritikuojamas. Vienas i pavyzdi tai Aristofano pajuoka piliei utopikas
demokratines idjas. Graikijos gyvenime taip pat vykusios kovos dl siekio suteikti lygias teises.
Solonas buvo vienas i t, kurio statym tikslas buvo suteikti lygias teises turtingiesiems ir
vargams.1 i interes ir nevienodum sankirta dav peno kritikams tame velgti disharmonij
demokratijoje kaip nemanom ir griaunant dalyk visuomenje, lygi teisi kritikas buvo
Platonas, taip pat kinikai, kurie pirmieji pradjo kritikuoti socialin gyvenim.
Gamtos ir visuomens tvarkoje kertin harmonijos ir proporcingumo idja buvo suvokiama
tiek kaip fizikinis, etinis principas, tiek ir kaip gamtos ir mogaus proto prigimtin ypatyb.
i idj esm buvo tarsi bendro graik gyvenimo harmonija. Harmonija ia vardijama kaip
teisingumas, kuris yra pagrindinis vis ankstyv bandym sukurti gamtos pasaulio teorij
principas. Vis didesnis dmesys buvo kreipiamas humanitarinius mokslus. Filosof siekis buvo
atrasti nekintam fizin permain subtrat, tai buvo pradia humanizmui, nes mogus buvo
laikomas painimo centru. O graikams painimas aukiausia mogaus ris. Buvo siekiama
suprasti gamtikum, kaip dsn, kuris paaikint ir leist suprasti mogaus elges, kaip dor ar
nieking. Bendrai painimas kaip teigiama, tai proto bei kit sugebjim padarinys, dl ios
prieasties laikoma, kad tai mogaus sukurtas dalykas, bdingas humanizmui.
Prigimties ir konvencijos priepriea pltojosi dviem kryptimis. Viena prigimt i dviej,
suvok kaip teisingumo ir teiss statym bdinga pasauliui ir monms. Kit kaip prigimt, kuri
yra u dorovs rib, t.y teisi gynimas, egoizmas, valdios trokimas. Antifontui prigimtis yra
savanaudikumas, nes mogus, kuris vadovaujasi prigimtimi, elgiasi taip kaip jam paiam
1

H. George Sabine, Thomas L. Thorson, Politini teorij istorija, (2008 m.) 59p.

naudingiau. Taiau galima teigti, kad atnietis net ir inodamas visuomenes negeroves vis tiek
rmsi savo prigimtimi teisingumu, o ne konvencija - teistumu. Nes tai, kas sukurta mogaus
nra prigimtis, o konvencija, kuri yra moni santyki reikalas.
Skyriuje apvelgiamos Sokrato djos, vieno inomiausi monijos filosof. Sokrato
doktrinos esm, kad doryb yra inojimas, jos galima imokyti ir imokti, tai kartu sutapatinama,
taiau inios tai ne priemon dorybei gyti, o paios inios jau yra doryb. Doktrina lm
intelektualistins valstybs pobd poiuriu, kad tinkamai isilavins Valdovas, turintis ini, yra
vienintel ieitis skmingai valstybei. Tuo rmsi ir graiko pasaulio samprata, kuri tilpo viename
odyje paidea. Tai isilavins, kultringas mogus, sugebantis suvaldyti savo prigimt,
instinktus. Toks mogus protu organizuoja savo ir aplinkos gyvenim. Tuo remiantis skmingas
Valdovas turi atitikti paidea svokos esm.
Taigi apibendrinant Senovs Graikijos politin mint, galima iskirti tai, kad atnietis
pirmenyb teikia valstybs politinms problemoms, siekia aktyviai dalyvauti, domtis. inojim
vertina kaip doryb, humanizm, nes mogus laikomas pasaulio centru. Atskiria prigimt ir
konvencij, sieja tai kaip prieprie tarp teisingumo ir teistumo.