Professional Documents
Culture Documents
მაქს ვებერის სოციოლოგია
მაქს ვებერის სოციოლოგია
1.
2.
3.
4.
5.
1904 wlidan veberi iyo Archiv fur Sozialwiissenschaft und Sozialpolitik-is Tanaredaqtori
zombartTan da iafesTan erTad; es Jurnali, gamoCenili sociologis edvard
Silzis TqmiT, warmoadgenda socialuri mecnierebebis sferoSi arsebul udides
periodul gamocemas nebismier enaze.
maqs veberi dainteresebuli iyo msoflioSi mimdinare procesebiT. misi yuradRebis
miRma ar darCenila ruseTSi 1905 wels momxdari revolucia. raTa saSualeba
hqonoda originalSi gascnoboda rusul gazeTebs da publikaciebs, man
damoukideblad Seiswavla rusuli ena. 1906 wels gamovida misi ramdenime naSromi,
romlebic mieZRvna ruseTSi mimdinare movlenebis analizs.
veberis Sromisunarianoba gamaognebeli iyo. 190809 wlebSi man
sameurneo saqmianobis fsiqologia qarxnis
muSebTan Catarebuli
gamokvlevis safuZvelze.
Seiswavla
empiriuli
naSromi, romelic mieZRvna Zvel iudaizms. SemdgomSi veberma kidev ufro ganavrco
es naSromebi da gamoaqveyna msoflio religiaTa socialuri fsiqologia (1918) da
msoflio religiaTa sameurnao eTika (1919).
mxolod 1918 wels daubrunda veberi leqciebis kiTxvas, amjerad venis
universitetSi. Semdeg man miiRo miunxenis universitetis miwveva, sadac waikiTxa
Tavisi cnobili leqciebi, mecniereba rogorc mowodeba da profesia da
politika rogorc mowodeba da profesia (1919 w). aseve miunxenis universitetSi
wakiTxuli leqciebis studentiseuli konspeqtebis safuZvelze iqna Sedgenili
veberis saerTo ekonomikuri istoria, romelic iZleva srul STabeWdilebas
veberis uzomod farTo ganswavlulobisa da misi unikaluri azrovnebis Sesaxeb.
1920 wlis 14 ivniss, 56 wlis asakSi, veberi filtvebis anTebiT gardaicvala
miunxenSi. mas uamravi naSromi darCa daumTavrebeli, maT Soris erT-erTi
umniSvnelovanesi, ekonomika da sazogadoeba, gamocemuli iqna 2 tomad misi
gardacvalebis Semdeg, 1922 wels. aseve misi gardacvalebis Semdeg gamovida misi
samtomiani religiis sociologia
sociologiaSi veberi movida ekonomikidan da istoriidan, da is arc Tvlida
Tavs sociologad mas politikur ekonomistad miaCnda Tavi. misi sauniversiteto
moRvaweobac, diurkemisagan gansxvavebiT, arasodes yofila dakavSirebuli kerZod
sociologiasTan, da arc arasodes yofila igi
sociologiis profesori.
miuxedavamd amisa, veberis roli sociologiis istoriaSi da misi gavlena
sociologiis rogorc mecnierebis Semdgom ganviTarebaze uzomod didia; man
Semoitana sociologiaSi mravali axali Tema da
problema, romlebic dRemde
aqtualurad rCeba.
misi Tanamedrove moazrovneTagan, veberis naSromebze yvelaze didi gavlena
marqsma da nicSem iqonies. veberi kargad icnobda orive maTganis naazrevs da
iziarebda maT mier wamoWril problematikas, Tumca am problemebis arsis axxsnisa
da maTi gadaWris gzebis TvalsazrisiT bevr rameSi ar eTanxmeboda maT.
11
(a)
(b)
(c)
(d)
suli
_
_
+
+
Sinaarsi
_
+
_
+
rogorc vxedavT, pirvel, (a) SemTxvevaSi, arc erTi winapiroba ar arsebobs. aseTi
sazogadoebis magaliTia tomobrivi sazogadoeba, romelSic ar aris arc
normatiuli da arc instituciuri mxardaWera imisaTvis, rom warmoiSvas
racionaluri kapitalizmi.
meore, (b) SemTxveva damaxasiaTebelia aRmosavleTis sazogadoebebisaTvis, sadac
`materialuri
infrastruqtura
...
SesaniSnavad
esadageboda
kapitalistur
eqspluatacias~, magram Sesabamisi suliskveTebis ararsebobis gamo is ver iqna
gadayvanili racionaluri warmoebis principebze.
mesame, (c) SemTxvevaSi amis sapirispiro mdgomareobaa _ magaliTis saxiT vebers
mohyavs benjamen franklinis droindeli pensilvaniis Stati. benjamen franklini
ganmsWvaluli iyo kapitalisturi suliskveTebiT _ es naTeli xdeba, Tu Cven
gadavxedavT mis Canawerebs, magram maSindeli pensilvaniis sawarmoo ganviTareba
ar aZlevda franklins imis saSualebas, rom cxovreba racionalur principebze
aewyo.
da bolos, rogorc es cxrilidan Cans, mxolod meoTxe, (d) SemTxvevaSia
gaerTianebuli orive winapiroba. isini erTiandebian imisaTvis, rom `Seqmnan
feTqebadi SenaerTi, romelic gardaqmnis ekonomikuri da socialuri cxovrebis
safuZvlebs da iwvevs Tanamedrove kapitalizmis warmoSobas~.
13
batonoba da legitimuroba
veberis politologiuri naSromebi ara nakleb mniSvnelovania
faqtiurad
SeuZlebeli
iqneboda
Tanamedrove
politikuri
safuZvlebis gageba.
_ maT gareSe
sociologiis
SeiZleba
sami
tipis iyos:
tradiciuli,
14
batonobis saxeoba
tradiciuli
qarizmuli
kanonierracionaluri
16
TviTon igi mainc gagebis Sesaxeb sakiTxs? saxeldobr ras vigebT Cven
mizanracionaluri moqmedebis SemTxvevaSi: moqmedebis sazrisis Tu TviTon moqmeds
veberma imitom airCia idealur tipiuri modelis saxiT mizanracionaluri
moqmedeba, rom masSi orive es momenti erTmaneTs emTxveva: moqmedebis sazrisis
gageba - es kidec niSnavs mocemul SemTxvevaSi moqmedis gagebas, mxolod moqmedis
gageba niSnavs misi saqcielis moqmedebis sazrisis gagebas. veberi amgvar
damTxvevas Tvlis im idealur SemTxvevad, romlidanac unda amovides sociologia.
realurad yvelaze xSirad orive es momenti erTmaneTs ar emTxveva, magram
mecnierebas ar SeuZlia, veberis Tanaxmad, amovides empiriuli faqtisgan: man unda
Seqmnas TavisTvis idealizirebuli sivrce. sociologiisTvis aseT sivrces
warmoadgens mizanracionaluri moqmedeba.
4) mizanracionaluri moqmedeba rogorc veberis sociologiis meTodologiuri
kategoria.
ramdenadac veberi mizanracionalur moqmedebas ganixilavs rogorc idealur
tips, amitom mas ufleba aqvs ganacxados, rom misi meTodis racionalisturi
xasiaTi srulebiTac ar gulisxmobs TviT socialuri realobis racionalistur
ganmartebas. Mmizanracionaluroba - veberis mixedviT - esaa mxolod sociologiis
MmeTodologiuri da ara ontologiuri ganwyoba, esaa sinamdvilis analizis
saSualeba da ara TviT am sinamdvilis daxasiaTeba. am moments veberi specialurad
xazgasmiT aRniSnavs.
marTalia veberi zrunavs imis Sesaxeb, raTa mizanracionaluri moqmedeba rogorc
konstruirebuli idealuri tipi gamoyos TviT empiriuli realobidan, magram
idealuri - tipobrivi da empiriuli realobis Tanafardobis problema araa ise
ioli gadasawyveti, rogorc es erTi SexedviT Cans, da am problemis
erTmniSvnelovani gadawyveta TviT vebersac ki ar aqvs. rogor ar surda vebers
erTxel da samudamod mkafiod gaecalkevebina es sferoebi, magram idealur tipobrivi konstruqciebiT realurad muSaobis pirvelive cdaze, es sicxade da
mkafioba gamyofisa ikargeba. saerTo formiT Cven ukve gamovavlineT es siZneleebi,
romelic aq vebers warmoeqmneba.
sociologiuri
TeoriisTvis
ra
mniSvnelovan
wanamZRvrebs
Seicavs
mizanracionaluri moqmedeba? sociologiisTvis meTodologiuri safuZvlis saxiT
mizanracionaluri moqmedebis arCeviT veberi emijneba im sociologiur Teoriebs,
romlebic amosavali realobis saxiT iReben socialur totalobebs, magaliTad:
xalxs, sazogadoebas, saxelmwifos, ekonomikas. amasTan dakavSirebiT veberi
mkacrad akritikebs organicistul sociologias, romelic calkeul individs
ganixilavs rogorc romeliRac socialuri organizmis nawils ujreds. veberi
gadaWriT
winaamRdegia
biologiuri
modeliT
sazogadoebis
ganxilvisa:
sazogadoebasTan mimarTebaSi organizmis cneba SeiZleba iyos mxolod metafora
da meti araferi.
sxva SemecnebiTi miznebisTvis SeiZleba sasargeblo iyos an aucilebeli
calkeuli individis gageba,magaliTad rogorc raRac ujredTa gansazogadoeba
anu bioqimiur reaqciaTa komleqsisa... magram sociologiisTvis (am sityvis aq
gamoyenebuli mniSvnelobis azriT) iseve rogorc istoriisTvis, Semecnebis obieqts
27
molodini
sociologiaSi
sxvaze
orientaciis
principis
Semotana
warmoadgens
meTodologiuri individualizmis SigniT da am ukanasknelis saSualebebiT raRac
uzogadesis mopovebis cdas, mxedvelobaSi miReba, Tu SeiZleba ase iTqvas,
socialuris im substanciisa, romlis gareSec mizanracionaluri moqmedeba
darCeba robinzoniadis klasikur modelad. robinzoniadis avtorebi individis
moqmedebebSi ar iTvaliswinebdnen araviTar sxvaze orientacias individis
moqmedebis
safuZvelSi maTTvis ido individualuri interesi, - da araa
SemTxveveiTi, rom swored robizoniada daedo safuZvlad e.w. homo oeconomicus
(ekonomikuri adamiani) models .veberis Tanaxmad, sociologia iwyebs iq, sadac
aRmoCndeba rom ekonomikuri adamiani, - adamianis friad gamartivebuli modelia
magram aq SeiZleba warmoiSvas kiTxva:ratom dasWirda vebers amdenad SemovliTi
gza, raTa misuliyo uzogadesis arsebobis aRiarebasTan? saqme isaa, rom
mxolod iseTi gziT SeuZlia vebers aCvenos Tu rogori formiT gamodis
sociologiuri mecnierebisaTvis uzogadesi, Tu rogor formaSi eZleva
igi:mecnierebam ar unda ganixilos socialuroba individTa gareSe da maTi
gverdis avliT, aseve man ar unda dauSvas socialuris substancializaciis
aCrdilic ki, (SeniSvna:aq gadis kvlav wyalgamyofi veberiseul sociologiasa da
diurkemis sociologiis principebs Soris), mxolod im zomiT da imdenad, ra
zomiTac da ramdenadac uzogadesi aRiarebulia calkeuli individebis mier da
warmarTavs maT realur moqmedebas, mxolod amdenad arsebobs igi. veberi gvixsnis,
rom arseboba iseTi, zogadobebisa, erTobebisa rogoricaa saxelmwifo, kavSiri
sociologiis TvalsazrisiT sxva arafers ar niSnavs, Tu ara rogorc imis did an
nakleb (mcire) SesaZleblobas, rom individebi Tavis moqmedebebSi mxedvelobaSi
iReben am warmonaqmnebs rodesac es SesaZlebloba mcirdeba, mocemuli
institutisTvis arseboba ufro problematuri xdeba; am SesaZleblobis nulze
dayvana mocemuli institutis (saxelmwifo, samarTali da sxva) dasasruls
moaswavebs.
sxvaze orientaciis veberiseuli kategoria, eWvs gareSea, Tavis sawyiss
samarTlis sferodan iRebs da warmoadgenssamarTalmcodneobis da samarTlis
filosofiis sakvanZo kategoriis
aRiarebis sociologiur interpretacias.
Amgvarad, samarTlis sociologia, - esaa ara ubralod veberis sociologiis erT
erTi kerZo ganyofileba: aRiareba rogorc marTlSegnebis (iurisprudenciis)
umniSvnelovanesi pricnipi, veberis mier gamocxadebulia sazogadod yovelgvari
socialuri moqmedebis konstituciur momentad.
amgvarad, subieqturi sazrisisa da sxvebze orientaciis arseboba socialuri
moqmedebis ori aucilebeli niSania. am gansazRvrebis Sesatyvisad ara yoveli
moqmedeba, xazs usvams veberi, SeiZleba iwodos socialur moqmedebad. ase mag. Tu
individis moqmedeba orientirebulia ara sxva individebis mxridan gansazRvruli
qcevis mosalodnelobebze - (molodinze), aramed nivTobriv saganTa mimarT
(manqanebi, bunebis movlenebi da a.S.), maSin igi SeuZlebelia iwodos socialur
moqmedebebad veberiseuli azriT. zustad aseve ar aris socialuri moqmedeba
individis religiuri aqcia, rodesac igi eZleva Wvretas, TavisTvis marto
iloceba da a.S. individis sameurneo saqmianoba mxolod maSin xdeba socialuri
moqmedeba Tu garkveuli ekonomikuri dovlaTis (qonebis) ganmgeblobisas
mxedvelobaSi miiReba sxva (an sxvebi) individi (-ebi) da moqmedeba mimdinareobs am
30
rogorc
winandel
SemTxvevaSi,
aris
gemainSafti
erToba,
romelSic
gaerTianebulia qarizmis xasiaTis mixedviT maswavlebeli da
misi
moswavleebi, beladi da misi mimdevrebi da momxreebi da a.S. mmarTvelobis aparati
dgeba mmarTvelebSi qarizmis arsebobisa da beladisadmi piradi erTgulebis
safuZvelze kompententurobis racionaluri cneba, aq srulebiTac ar arsebobs
rogorc formalur-racionalurisagan, ise batonobis tradiciuli tipisagan
qarizmatuli gansxvavdeba imiT, rom aq ar aris dadgenili (racionalurad Tu
tradiciis mixedviT) wesebi: yvela sakiTxi wydeba iracionalurad gamocxadebis an
Semoqmedebis, saqmianobisa da piradi magaliTis safuZvelze SemTxvevidanSemTxvevamde.
legitimurobis qarizmatuli principi formalur-racionalurisagan gansxvavebiT
avtoritarulia. arsebiTad, qarizmatis avtoriteti efuZneba mis Zalas, oRond ara
uxeS, fizikurs (rac srulebiTac ar aris gamoricxuli), aramed misi qarizmis
Zalas. Aar SeiZleba yuradReba ar mivaqcioT imas, rom veberi qarizmas ganixilavs
mis SinaarsTan yovelgvari mimarTebis gareSe, rasac gvauwyebs, risTvisac gamodis,
rac moaqvs qarizmatiks, erTgulia ra Tavisi sociologiis, romlis Tanaxmadac
sociologia rogorc mecniereba Tavisufali unda iyos Rirebulebebisagan, veberi
xazgasmiT gulgrilia qarizmatuli lideris mier samyaroSi Semotanili
Rirebebulebisadmi: perikle, kleoni, napoleoni, ieso an Cingis xani--veberis
TvalsazrisiT rogorc Zalauflebis sociologisaTvis-erTnairad qarizmatuli
moRvaweebia. maT mier Seqmnili saxelmwifoebrivi an religiuri gaerTianebebi
winmoadgnen batonobis qarizmatuli tipis saxesxvaobebs.
veberis meTodologiuri principebi gamoricxaven im tipis
politikosis, rogoric iyo perikle, politikuri demagogis im tipisgan, rogoric
iyo hitleri gansxvavebis SesaZleblobas, romlebic eyrdnoboda
masebze
zemoqmdebis sugestiur emocionalur formebs da amitom savsebiT Sedis
qarizmatikis veberiseul gansazRvrebaSi, ramdenadac veberis mixedviT, sociologs
unda ainteresebdes ara subieqturi gansxvaveba (vTqvaT, namdvili religiurobis
fsevdoreligiurobisgan), aramed ama Tu im istoriuli pirovnebis moqmedebaTa
obieqturi rezultatebi, amdenad veberiseuli sociologia aucileblobiT atarebs
Tavis TavSi orazrovnebas. Aam orazrovnebam TviT veberis politikuri
ganwyobisgan damoukideblad uaryofiTi roli iTamaSa im rTul social politikur situaciaSi, romelic Camoyalibda germaniaSi pirveli msoflio omis
Semdeg vaimaris respublikis periodSi.
9. veberis politikuri poziciis winaamRdegoba
Cven ukve vaxseneT, rom veberis azriT legalur batonobas aqvs ufro susti
malegitimirebeli Zala, vidre tradiciuls an qarizmatuls. batonobis legaluri
tipis
safuZvelSi
veberi
mizanracionalur
moqmedebas,
e.i.
interesTa
gaTvaliswinebas
debs. maSasadame, Tavisi wminda saxiT legalur batonobas
RirebulebiTi
fundamenti
ar
aqvs,
da
amitom
am
tipis
batonobis
ganmaxorcielebeli formalur racionaluri biurokratia unda emsaxurebodes
gansakuTrebiT saqmis interesebs. misi upirovno xasiaTi Seesabameba mis
nagulisxmev uRirebulebo ganwyobebs.
41
diqtatorul
saxelmwifos
imis ZaliT, rom man wamoayena iracionaluri
qarizmatuli fiurerizmisa da manqanaze dayrdnobili - dafuZnebuli beladebis
demokratiis idea, xolo negatiurad - ki Tavisi politikuri eTosis uSinaarsobis,
formalizmis gamo, romlis ukanaskneli sityva iyo erTi Rirebulebis gabeduli
arCevani, yvela danarCenebidan ise rom mniSvneloba ar hqonda, Tu romeli iqneboda
igi.
namdvilad veberma mogvca seriozuli safuZveli aseTi SefasebebisTvis: misi
politikuri pozicia, iseve rogorc batonobis misi Teoria, warmoadgenda
klasikuri liberalizmisagan arsebiT gadaxvevas, romelic germaniaSi Teoriulad
warmodgenili iyo, kerZod neokantianelTa mier. Teoriulad es gadaxveva yvelaze
naTlad gamovlinda samarTlebrivi saxelmwifos, rogorc wminda funqcionaluri
warmonaqmnis ganxilvaSi, romelsac sWirdeba misTvis garegani Rirebulebebis
legitimireba. (SeniSvna: sxvaTaSoris, swored am sakiTxis irgvliv gaCaRda
ukanasknel wlebSi kamaTi veberis interpretatorebsa da kritikosebs Soris).
germanelma sociologma vinkelmanma specialurad ikvlia, raTa daesabuTebina, rom
veberi arsebiTad amodioda klasikuri liberalizmis winamZRvrebidan. vinkelmanis
mixedviT legalur batonobas aqvs sakmarisad legitimirebadi Zala, ramdenadac
igi eyrdnoba ara imdenad mizanracionalur, ramdenadac RirebulebiT-racionalur
moqmedebas. sakiTxis principuli dayenebis Sesatyvisad legaluri batonobis
cnebas veberi akuTvnebs racionalur, saxeldobr _ RirebulebiT racionalurad
orientirebul
batonobas,
romelic
gadagvarda
uRirss,
RirebulebebTan
mimarTebaSi
neitralur
wminda
mizanracionalur,
legalobis
formalur
batonobad mxolod mis degeneraciul formaSi. sxva sityvebiT, vilkelmanis
Tanaxmad,
Tanamedrove
samarTlebrivi
saxelmwifo
agebulia
ara
wminda
funqcionaluri
principis
mixedviT
mis
safuZvelSi
Zevs
garkveuli
Rirebulebebi, romlebic Tavis droze wamoyenebuli iyo liberalizmis ideologTa
mier, da romelTac fesvebi gadadgmuli aqvT, rogorc amas vinkelmani asabuTebs,
suverenitetze pirovnebis bunebriv uflebaSi. samarTlebriv-saxelmwifoebriv
dawesebulebebTan mimarTebaSi sxva pirebTan erTad Tanasworobis Sesaxeb bunebriv
uflebebSi da a.S.
esaa is Rirebulebebi, romelsac axali dro icavda Sua saukuneTa Rirebulebebis
winaaRmdeg brZolaSi, Rirebulebebi, romelTac vinkelmanis rwmeniT, aqvT ara
naklebi malegitimirebeli Zala, vidre tradiciuli sazogadoebis Rirebulebebs,
da amitom ar aris imis araviTari saWiroeba, gavamagroT isini tradiciuli an
qarizmatuli elementebiT.
sociologi momzeni ewinaaRmdegeba vinkelmans, miuTiTebs ra, rom veberma
legaluri
batonoba
daafuZna
mizanracionalur
da
ara
RirebulebiTracionalurze, da Sesabamisad, Tavis samarTlis sociologiaSi gamodioda
pozitivizmis poziciebidan. Mmomzenis Tezisis dasadastureblad SeiZleba
moviyvanoT mravali gancxadeba veberisa imis Sesaxeb, rom bunebiTi samarTlis
Teoria sxvas arafers ar warmoadgens, Tu ara rogorc filosofiur-samarTlebriv
iaraRs, romliTac Cveulebriv sargeblobs qarizmatuli pirovneba, romelic
iswrafvis daasabuTos Tavis moqmedebaTa legitimuroba arsebul tradiciul
batonobasTan mimarTebaSi. amiT vebers arsebiTad, bunebiTi samarTlis Teoria
dahyavs ideologiur warmonaqmnebze da arTmevs maT ontologiur statiebs,
44
mdgomareobda imaSi, rom Tumca igi dabadebuli iyo moRvawed, misi aqtiuroba
yovelTvis paralizdeboda gansjis mier.
10. religiis sociologia
idealuri tipebisadmi racionalurobis, qarizmis, tradiciis mimarT veberiseuli
damokidebulebis
ormagoba
yvelaze
naTlad
gamovlinda
mis
religiis
sociologiaSi.
religiis sociologiaSi veberiseuli gamokvlevebi daiwyo misi Sromidan
protestantuli eTika da kapitalizmis suli (1904) da dasrulda didi
istoriul-sociologiuri eqskursebiT, romelic eZRvneba msoflio religiebis
analizs: induizmi, budizmi, konfucianeloba, daoizmi, iudaizmi da sxv. religiis
Sesaxeb veberis SromebSi SeiZleba gamovyoT ori etapi, romlebic gansxvavdebian
ara mxolod sagnis, aramed nawilobriv kvleviTi interesis mimarTulebiTac.
pirvel etapze protestantul eTikaze muSaobis periodSi, religiisadmi veberis
interesi ZiriTadad izRudeboda sakiTxiT imis Sesaxeb, Tu ra roli iTamaSa
religiuri eTikis Secvlam, romelic ganpirobebuli iyo protestantizmis
warmoSobiTa da ganviTarebiT, Tanamedrove kapitalizmis CamoyalibebaSi da
farTod-cxovrebaSi racionalobis principis gatarebaSi. amitom veberis kvlevis
sagani xdeba religiur-eTikur principebsa da ekonomikuri saqmianobis formebs
Soris kavSiri, Tan veberis polemikuri patosi mimarTulia religiis rogorc
ekonomikur urTierTobaTa produqtis marqsistuli gagebis winaaRmdeg.
protestantul eTikaSi dasaxuli Tema religiis da ekonomikis kavSiri da
urTierTgavlena inarCunebs Tavis mniSvnelobas religiis Semdgom veberiseul
gamokvlevebSic. rogor gavlenas axdenen religiur-eTikuri ganwyobani ekonomikuri
saqmianobis ganxorcielebis xasiaTsa da wesze, da rac mTavaria, misi motivaciis
formebze, Semdeg, meurneobis marTvis esa Tu is principi rogor axdenen
religiur-eTikuri principebis deformirebas _ ai veberis erT-erTi mTavari Tema
msoflio religiebis kvlevisas. amasTanave analizis ZiriTad saSualebas veberTan
warmoadgens Sedareba: amas moiTxovs idealuri tipizirebis misi meTodi. Sedarebis
safuZvlad uwinares yovlisa, gvemsaxureba (rasakvirvelia, ara gansakuTrebiT) ama
Tu im religiuri eTikis mier daSvebuli ekonomikuri saqmianobis racionalizaciis
xarisxi. racionalizaciis xarisxi, rogorc aCvenebs veberi _ ukuproporciulia
magiuri elementis Zalisa, romelic gansxvavebuli xarisxiT arsebobs yovel
religiaSi. dapirispirebuli wyvili racionaluri-magiuri warmoadgens analizis
erT-erT instruments msoflio religiebis sameurneo eTikaSi. (am saxelwodebiT
gamoaqveyna veberma 1916-1919 wlebSi statiaTa seria religiis sociologiaSi
Jurnal Archiv fur Sozialwissennschaft und Sozialpolitik 1916, Bd 41, 1916-17, Bd 42 1917-18, Bd
44, 1918-19, Bd 46).
magram, imis da mixedviT, Tu rogori zomiT gadioda veberi Tanamedrove
kapitalizmis Camoyalibebisa da ganviTarebis Sesaxeb sakiTxidan sociologiis
rogorc sazogadoebis Sesaxeb dadebiTi empiriuli mecnierebis uSualo Seqmnaze,
im zomiT, ra zomiTac igi iazrebda religiuri faqtoris rolsa da adgils
socialuri
warmonaqmnebis
struqturaSi,
misi
religiis
sociologia
_
adrindelTan erTad, iRebda datvirTvas: swored religiis sociologiis
daxmarebiT cdilobda veberi aRmoeCina-aexsna socialuri moqmedebis kategoriis
47
54
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
istoria da sociologia
Verstehen
kauzaloba
idealuri tipebi
Rirebulebebi
substanciuri sociologia
ra aris sociologia?
socialuri moqmedeba
klasi, statusi da partia
mmarTvelobis struqtura
racionalizacia
religia da kapitalizmis aRmasvla
meTodologia
istoria da sociologia
veberi meTodologiis sakiTxebs did mniSvnelobas ar aniWebda. rogorc lasmani
da velodi aRniSnaven vebers namdvilad ar hqonia kanonebis krebuli swori
praqtikisaTvis... misi meTodologiuri naSromebi ufro metad warmoadgens
55
57
kauzaluri
veberis
Sexeduleba
istoriuli
sociologiis
Sesaxeb
garkveulwilad
gansazRvruli iyo erTis mxriv empiriuli istoriuli monacemebis arsebobiTa da
meores mxriv misi mondomebiT Seeswavla es monacemebi. igi ekuTvnoda mecnierebis
pirvel Taobas, romelsac xeli miuwvdeboda sando monacemebze istoriuli
fenomenebis Sesaxeb msoflios sxvadasxva nawilidan (MacRae, 1974). veberi ufro
metad iyo dainteresebuli gamoekvlia es monacemebi, vidre istoriis Sesaxeb
abstraqtuli ganzogadoebebi moexdina. miuxedavad imisa, rom aman migviyvana
zogierT mniSvnelovan Sexedulebamde, aseve didi problema Seqmna misi Sromis
gagebisas; zogjer igi imdenad erTveboda istoriul detalebSi, rom istoriuli
Seswavlis bazisur mizezs sruliad scildeboda. amasTanave, istoriulma
mecnierebam imdeni epoqa da sazogadoeba gamoiara, rom mas uxeSi generalizaciis
garda araferi darCenoda (Roth, 1971). miuxedavad am problemebisa, veberis
mondomebam, empiriuli fenomeni Seeswavla mecnierulad, igi amerikis SeerTebul
StatebSi ganviTarebadi sociologiis disciplinisaTvis mimzidveli gaxada.
jamSi, vebers sjeroda, rom istoria specifiuri fenomenebis dausrulebeli
nakrebisgan Sedgeboda. am fenomenebis Sesaswavlad, saWiro iyo sxvadasxva
konceptebis ganviTareba, romlebic realur cxovrebaSi kvlevisaTvis gamoyenebadi
iqneboda. rogorc wesi, arc veberi da arc sociologTa da istorikosTa
umravlesoba emorCileba mkacrad imas rom, sociologiis amocanaa ganeviTaros
iseTi konceptebi, romelTac istoria sxvadasxva istoriuli fenomenis kauzaluri
analizisas gamoiyenebs. am gziT, veberi konkretulisa da zogadis erTmaneTTan
SerwymiT cdilobda ganeviTarebina mecniereba, romelic socialuri cxovrebis
kompleqsur bunebas gamoikvlevda.
Verstehen
veberi grZnobda, rom sociologebs bunebis mecnierebebTan SedarebiT upiratesoba
gaaCndaT. es upiratesoba mdgomarobda imaSi, rom sociologebs SeeZloT
socialuri fenomenis gageba, maSin rodesac bunebis mecnierebs ar SeeZloT atomis
an qimiuri naerTis moqmedebis gageba. gagebis germanuli Sesatyvisi aris sityva
verstehen. veberis mier am terminis specialurad gamoyeneba Tavis istoriul
kvlevaSi aris misi yvelaze metad cnobili da yvelaze kontroversuli wvlili
Tanamderove sociologiis meTodologiur ganviTarebaSi. mas Semdeg, rac
ganvsazRvarv Tu ras gulisxmobda veberi verstehen-Si, Cven aseve davinaxavT im
poblemebs romlebic dakavSirebulia mis konceptualizaciasTan. im dapirispirebas
rac Tan sdevs koncepts verstehen da aseve im problemebs rac erTvis mis
veberiseuli interpretacias, mivyavarT veberis meTodologiuri azrovnebis zogad
problemebamde. rogorc Tomas burgeri acxadebs, veberi ar yofila arc
darwmunebuli da arc mdgardi Tavis meTodologiur gancxadebebSi (1976, aseve ix.
hekmani, 1983:26). igi did yuradRebas ar uTmobda d arc azustebda, radgan Tvlida,
rom igi ubralod imeorebda im ideebs romlebic ukve kargad iyo cnobili misi
58
drois germanel istorikosebSi. amas garda, rogorc zemoT ukve davinaxeT, veberi
didad ar ufiqrdeboda meTodologiur refleqsiebs.
veberis azrebi verstehen-is Sesaxeb kargad iyo cnobili im periodis germenel
istorikosebs Soris, da momdinareobda iseTi dargidan rogoric hermenevtikaa
(Mueller-Vollmer, 1985; Pressler & Dasilva, 1996). hermanevtika warmoadgenda specialur
midgomas gamoqveynebuli naSromebis gagebisa da interpretaciisaTvis. mis mizans
warmoadgenda rogorc avtoris naazrevis, aseve teqstis bazisuri struqturis
gageba. veberi da sxvebi (magaliTad vilhelm dilTai) cdilobdnen teqsis gagebis
ideis socialur cxovrebaze gavrcelebas:
rogorc ki gavaanalizebT, rom misi istoriuli meTodi sxva araferia Tu ara
interpretaciis klasikuri meTodi, romelic morgebulia moqmedebebze da ara
teqstze, meTodi, romelic miznad isaxavs adamianis dizainis identificirebas,
mniSvnelobis povnas dakvirvebad movlenebSi, Cven aRar gagviZneldeba imis miReba,
rom igi SeiZleba iseve moergos adamianTa interaqcias, rogorc individualur
aqtors. am Tvalsazrisis mixedviT, mTeli istoria warmoadgens interaqcias,
romlis interpretireba unda moxdes sxvadasxva aqtorebis mtruli gegmebis
terminebSi.
(Lachman, 1971:20)
sxva sityvebiT rom vTqvaT, veberi iyenebda hermanevtikis iaraRebs, raTa
Caswvdomoda aqtorebs, interqcias, da mTlianad adamianur istorias. verstehen-is
erT-erTi yvelaze xSir miskoncepcias warmoadgens misi mkvlevris intuiciasTan
gaigiveba. Sesabamisad, bevri mkvlevari miiCnevs mas, rogorc rbil, iracionalur
da subieqtur kvlevis meTodologiad. Tumca, veberi aqtiurad ewinaaRmdegeboda im
ideas, rom verstehen moicavs ubralod intuicias, simpateTikur monawileobas an
empaTias (1903-17/1949). misTvis, verstehen moicavda sistematur da TavauRebel kvlevas
da ara ubralod teqstisa da socialuri fenomenis Sesaxeb SegrZnebis
Camoyalibebas. sxva sityvebiT rom vTqvaT, veberisaTvis (1921/1968) verstehen Seswavlis
racionalur proceduras warmoadgenda.
veberiseuli verstehen-is interpretaciisas sakvanZo SekiTxvaa is Tu misi azriT
verstehen
ufro
metad
miesadageboda
individualuri
aqtoris
subieqturi
mdgomareobis aRweras Tu ufro farTo masStabiani struqturebis (magaliTad,
kulturis) subieturi aspeqtebis analizisasac gamodgeboda. Tuki mxolod veberis
pozicias daveyrdnobiT, mivxvdebiT rom igi verstehen-is individualur doneze
interpretaciisaken ixreba (magaliTad, veberi, 1903-06/1975:125). am interpretacias
iziarebs damkvirvebelTa garkveuli jgufic (Burger, 1976; Shutz, 1932/1967; Warriner,
1969). Tumca zogierTma verstehen-isa da veberis Sexedulebis interpretacia
moaxdines rogorc gamosadegi teqnikis, romlis mizani kulturis gagebacaa. susan
hekmani amas veberis axlebur interpretaciad miiCnevs, iseT kulturul
elementebze fokusirebisas, rogorebicaa intersubieqturi mniSvnelobebi an
socialurad
konstruirebuli
wesebi,
romlebic
gansazRvraven
moqmedebas
konkretuli sazogadoebis farglebSi (1983:46). l. m. lakmani gansakuTrebiT
59
kauzaloba
veberis meTodologiis kidev erT aspeqts warmoadgenda mis mier kauzalobis
Seswavla (Ringer, 1997:75). veberi socialuri fenomenebis mizezebis Seswavlas
istoriis dargSi ufro metad xedavda vidre sociologiis. da imdenad ramdenadac
sociologiisa da istoriis gancalkeveba mkafiod ar xdeba da isini namdvilad
ar arian gancalkevebulni veberis substanciur SromebSi kauzalobis sakiTxi
relevanturia sociologiisTvisac. kauzaloba aseve mniSvnelovania, radganac
rogorc SemdegSi vnaxavT igi swored is adgilia sadac veberi nomoTeturi da
idiografiuli midgomebis gaerTianebas isaxavda miznad.
kauzalobis qveS vebers (1921/1968) ubralod esmoda imis albaToba, rom garkveul
movlenas mohyveba an Tan sdevs sxva movlena. misi azriT, sxva istorikosebis
msgavsad mxolod istoriuli ganmeorebadobebis, analogiebisa da paralelebis
Zebna sakmarisi ar aris. amis magivrad mkvlevarma unda eZebos istoriuli
cvlilebebis mizezebi da aseve mniSvnelobebi (Roth, 1971). miuxedavad imisa, rom
SeiZleba ganvixiloT, rom vebers hqonda rogorc erTmniSvnelovani kauzaluri
60
idealuri tipebi
idealuri tipis cneba veberis erT-erTi yvelaze mniSvnelovani Senatania
Tanamedrove sociologiaSi (Drysdale, 1996; Hekman, 1983; Lindbekk, 1992; McKinney, 1966).
rogorc ukve vnaxeT, veberis azriT, sociologebi pasuxismgeblebi iyvnen
ganeviTarebinaT konceptualuri iaraRebi, romelTac mogvianebiT istorikosebi da
sociologebi gamoiyenebdnen. msgavs konceptualur iaraRebs Soris yvelaze
mniSvnelovani idealuri tipi iyo:
ideluri tipi Seqmnilia erTi an ramodenime midgomis erTmxrivi aqcentirebiT da
uamravi difuziuri, gansxvavebuli, met-naklebad warmodgenili da SemTxveviT
ararsebuli individualuri fenomenebis sinTeziT, romlebic dalagebulia erTian
analitikur konstruqtad am erTmxrivad xazgasmuli xedviT... Tavis konceptualur
siwmindeSi, es mentaluri konstruqti... realobaSi empiriulad mocemuli ar aris.
(veberi, 1903-17/1949:90)
miuxedavad am gansazRvrebisa, veberi mainc ar inarCunebda SeTanxmebulobas
idealuri tipis gamoyenebisas. imisaTvis, rom gavigoT Tu ras niSnavs es koncepti,
aucileblad unda gadavxedoT zogierT SeuTavseblobas. upirveles yovlisa,
idealuri tipi aris socialuri mecnieris mier, misi interesebidan da Teoriuli
orientaciidan gamomdinare, Seqmnili konstruqti, romelic saWiroa socialuri
fenomenebis Sinagani maxasiaTeblebis Sesaswavlad.
idealuri tipis Sesaxeb yvelaze mniSvelovni aris is, rom igi damxmare xasiaTisaa,
igi gamoiyeneba da gvexmareba empiriuli kvlevis warmarTvaSi da socialuri
samyraos (an istoriuli individis) specifiuri aspeqtis gagebaSi. rogorc
lakmanma aRniSna idealuri tipi Sinaganad mzomavi iaraRia (1971:26) an kelbergis
mixedviT kriteriumi (1994:87). qvemoT moyvanilia veberiseuli ganmarteba: misi
funqcia empiriul realobasTan SedarebaSi mdgomareobs, raTa davinaxoT
msgavsebebi an gansxvavebebi, raTa avRweroT isini yvelaze naklebad bundovani,
Wkvianuri konceptebiT, da gavigoT da avxsnaT isini kauzalurad (1903-17/1949:43).
idealuri
tipebi
istoriuli
realobis
nawilebis
Sesaswavli
damxmare
instrumentebia. magaliTad, socialuri mecnierebi Seqmnian biurokratiis idelur
tips, maTi istoriul monacemebSi gamoCenis mixedviT. idealuri tipi Semdeg
SesaZlebelia rom Sedardes realurad arsebul biurokratias. mkvlevari cdilobs
ipovos is gansxvavebebi rac arsebobs realursa da idealur tips Soris. amis
Semdeg, socialurma mecnierma unda eZios deviaciuri SemTxvevebis mizezebi.
zogierTi tipiuri mizezi am gansxvevebisa aris:
1. biurokratTa is moqmedebebi, romelic misi informaciiT imarTeba.
2. biurokratiuli liderebis mier daSvebuli strategiuli Secdomebi.
62
3.
gamowveuli
logikuri
moqmedebebis
nebismieri
warumateblobebi.
4. emociebiT miRebuli gadawyvetilebebi.
5. biurokratiuli liderebisa da maTi
mimdevrebis
iracionaluroba.
sxva magaliTi rom ganvixiloT, idelur-tipuri samxedro brZola aseTi tipis
brZolis yvela principul komponents Seicavs mowinaaRmdege armiebi,
mowinaaRmdege strategiebi, TiToeuli maTganis xelT arsebuli materialuri
SesaZleblobebi, miwa, romelic brZolis mizezi gaxda (arcerTi adamianis miwa),
resursebi da damxmare Zalebi, gankargulbiTi centrebi, da liderTa xarisxi.
uSualod brZolas SesaZloa ar hqondes es yvela elemti, da swored es aris erTerTi sakiTxi risi codnac mkvlevars ainteresebs. aq mniSvnelovani sakiTxi swored
imaSi mdgomarobs, rom nebismieri samxedro brZolis elementebi SeiZleba Sedardes
idealur tipSi identificirebul elementebTan.
idealuri tipis (magaliTad idealur-tipuri samxedro brZolis) elementebi
uyuradRebod ar unda SeirCes; maTi kombinireba swored maTi Tavsebadobidan
gamomdinare xdeba. rogorc hekmani gansazRvravs: idealuri tipebi socialuri
mecnierebis keTilganwobis an arakeTilganwyobis produqtebs ar warmoadgenen,
isini logikurad konstruirebuli konstruqtebia (1983:32). (Tumca isini SeiZleba
da sasurvelicaa rom asaxavdnen socialuri mecnieris interesebs).
veberis mixedviT, idealuri tipi socialuri istoriuliis samyarodan induqciis
meTodiT unda aigos. veberis azriT, mxolod yuradRebiT SerCeuli konceptebis
erTobliobis SeTavazeba sakmarisi ar iyo, miTumetes Tu isini abstraqtuli
Teoriidan deduqciis gziTaa miRebuli. konceptebi unda iyos empiriulad
adekvaturni (Roth, 1971). Sesabamisad, imisaTvis rom miviRoT idealuri tipi,
mkvlevarma pirvel rigSi istoriul realobaSi unda SeaRwios da Semdeg am
realobidan Seqmnas es tipi.
nomoTetur da idiografiul codnas Soris oqros Sualedis povnis cdis Sedegad,
veberis azriT, idaluri tipi arc Zalian zogadi unda iyos, da arc Zalian
konkretuli. magaliTad, istoriis SemTxvevaSi, igi uaruofda zogadad religiis
istorias rogorc idealur tips, magram amavdroulad igi kritikulad Sexvdeboda
Zalzed specifiuri fenomenis, magaliTad individualuri religiuri gamocdilebis
idealur tips. amis nacvlad, idealuri tipebi iqmneba iseTi saSualo fenomenebis
mixedviT rogorebicaa kalvinizmi, meTodizmi da baptizmi (veberi, 1904-05/1957).
miuxedavad imisa, rom idealuri tipebi realuri samyarodan iqmneba, isini mainc ar
unda warmoadgendnen am samyaros sarkisebur suraTs. amis nacvlad, isini unda
warmoadgendnen imis erTmniSvnelovan gazviadebas (mkvlevaris interesebidan
gamomdinare) Tu ra xdeba am realur samyaroSi. veberis mixedviT, rac ufro
gadaWarbebulia idealuri tipi, miT ufro gamosadegi iqneba is istoriuli
kvlevisaTvis.
63
64
Rirebulebebi
Tanamderove
amerikuli
sociologiuri
midgoma
socialur
mecnierebebSi
Rirebulebebis rolis Sesaxeb Camoyalibda veberis Rirebulebebisgan-Tavisufali
sociologiis xSirad martivi da SecdomiTi interpretaciiT (Hennis, 1994). veberis
midgomis yvelaze xSiri warmodgena gulisxmobs imas, rom socialurma mecnierebma
ar unda miscen sakuTar Tavs imis neba, rom maTma personalurma Rirebulebebma
raime tipis gavlena iqonion mecnierul kvlevaze. rogorc Semdeg vnaxavT, veberis
Sroma Rirebulebebis Sesaxeb ufro metad rTulia, da ar unda moxdes misi dayvana
im martiv Sexedulebaze, romlis mixedviTac sociologia Rirebulebebisagan unda
gavanTavisufloT (Tribe, 1983:3).
Rirebulebebi da swavla. veberi (1903-17/1949) yvelaze kargad gansazRvravda imas,
Tu rogor unda Seikavon Tavi maswavleblebma saklaso oTaxSi sakuTari
Rirebulebebis gamovlenisagan. misi azriT, akademikosebs Tavsuflad SeuZliaT
sakuTari perosonaluri Rirebulebebis gamovlena TavianT gamosvlebSi, presaSi
da ase Semdeg, magram saleqcio auditoria sul sxvaa. veberi ewinaaRmdegeboda im
leqtorebs, romlebic SekiTxvebze sakuTar Sefasebebs qadagebdnen mecnierebis
saxeliT mTavrobis privilegirebul saleqcio auditoriebSi sadac arc maTi
gakontroleba
xdeba,
arc
Semowmeba
diskusiis
gziT,
da
arc
SewinaaRmdegeba...saleqcio
auditoria
gancalkevebuli
unda
iyos
sajaro
diskusiisagan (1903-17/1949:4). yvelaze mniSvnelovani gansxvaveba sajaro gamosvlasa
da leqcias Soris auditoriis bunebaSia. xalxi, romelic sajaro gamosvlas
usmens iq sakuTari surviliT mivida da nebismier dros SeuZlia wasvla. magram
studentebs, miTumetes Tu warmatebis miRweva surT, sakuTari profesoris
RirebulebebiT-Seferili poziciis yuradRebiT mosmenis garda araferi darCeniaT.
arsebobs mcire gaurkvevloba veberis poziciaSi Rirebulebisgan-Tavisuflebis
Sesaxeb. akademikosma auditoriaSi
unda gamoxatos
faqtebi, da ara Tavisi
personaluri Rirebulebebi. miuxedavad imisa, rom maswavlebels SeiZleba didi
cduneba hqondes sakuTari Rirebulebebis gamoxatvisa, radgan es ufro
sainteresoso gaxdidida leqcias, Tumca leqtorma mainc Tavi unda Seikavos
Rirebulebebis CarTvisagan, radgan es studentebs Seumcirebs wminda empiriuli
65
67
68
wignidan: Max Weber. The Protestant Ethic and the Spirit of Capitalism. Poutldge, 1992. Pp.vii-xxvi.
69
britanelma
j.s.
milma
Tavis
`logikis
sistemaSi
(1843)
gaerTianebuli
sabunebismetyvelo da socialuri mecnierebebi Tavisi qveynis tradiciebs
daukavSira. mili iyo kontis yvelaze gamorCeuli britaneli mimdevari. miuxedavad
imisa, rom is mwvaved akritikebda frangi mecnieris zogierT debulebas. rac
Seexeba germanias, aq kontis pozitivizmma ver pova noyieri niadagi; dilTais
mxridan `moraluri mecnierebebis~ miliseburi versiis TanamgrZnobma, magram
kritikulma Sexvedram biZgi misca im dinebis Camoyalibebas, romelic SemdgomSi
cnobili gaxda Geisteswissenschaften-is saxeliT (da romelic Tavdapirvelad
aRiqmeboda rogorc `moraluri mecnierebebis~ zusti [germanuli] Targmani).
Geisteswissenschaften-is `hermenevtikul~2 tradicias safuZveli dilTaize bevrad ufro
adre Caeyara, da ukve XVIII saukunis Sua wlebidan dawyebuli is ukavSirdeba,
Tumca amasTanave upirispirdeba kidec, germanuli idealisturi filosofiis
farTo dinebas. is mecnierebi, romlebic hermenevtikul tradicias iziareben,
moiTxovdnen sabunebismetyvelo mecnierebebis gancalkevebas adamianis Semswavleli
mecnierebebisagan. Tumca isini SesaZleblad miiCnevdnen bunebrivi movlenebis
`axsnas~ mizezobrivi kanonebis meSveobiT, adamianis saqciels isini ganixilavdnen
rogorc mravalmniSvnelovans, amitom misi `axsnis~ an `gagebis~ saSualebebi
gansxvavebuli unda yofiliyo im saSualebebisagan, romlebic sabunebismetyvelo
mecnierebebSi gamoiyeneboda. es pozicia mWidrod iyo dakavSirebuli istoriuli
mecnierebis upiratesobis aRiarebasTan adamianTa saqcielis, ekonomikuri qcevis da
sxva sferoebis Seswavlis saqmeSi, vinaidan arsebuli rwmenis Tanaxmad, is
kulturuli faseulobebi, romlebic aniWeben azrs adamianTa cxovrebas,
socialuri ganviTarebis specifikuri procesebis Sedegad iqmneba.
SeiTvisa ra idea, rom istoriis mniSvneloba socialuri mecnierebebisaTvis
gadamwyvetia, veberma daaskvna, rom adamianTa qmedebis (action) axsnis umTavres
pirobas am qcevis mniSvnelobis `gageba~ (Verstehen) warmoadgens. amasTan, is
kritikulad
afasebda
iseT midgomebs, rogorebicaa
`intuicia~, `empatia~
(TanagrZnoba) da sxv., romlebic, sxva mecnierebis azriT, aucilebel pirobas
warmoadgenen qcevis interpretaciisa da gagebisaTvis. rac ufro mniSvnelovania,
man
uaryo
is
Tvalsazrisi,
romlis
Tanaxmadac
adamianTa
qcevis
`mravalmniSvnelovnebis~ aRiareba gulisxmobda imas, rom socialur mecnierebebSi
SeuZlebelia mizezobrivi axsnebis gamonaxva. abstraqtuli meTodis doneze veberma
ver SeZlo damakmayofileblad daekavSirebina erTmaneTTan is gansxvavebuli
elementebi, romelTa Soris arsebuli urTierTkavSiris Seswavlasac is cdilobda;
magram aseTi sinTezis mcdelobis Sedegad man SeimuSava istoriuli gamokvlevis
axleburi stili, romelic xasiaTdeba gansxvavebuli kulturuli azrebis mimarT
gamoCenili gansakuTrebuli yuradRebiT da moiTxovs istoriuli ganviTarebis
axsnas `materialuri~ faqtebis gavlenidan gamomdinare.
swored aseTi inteleqtualuri gadasaxedidan uyurebda veberi marqsizms,
rogorc swavlebas da rogorc politikur Zalas, romelic praqtikuli miznebis
ganxorcielebas cdilobda. veberi mWidrod iyo dakavSirebuli liberalurad
ganwyobil mecnierTa jgufTan `Verein fur Sozialpolitik~ (`socialuri politikis
asociacia~), romlis wevrebic dainteresebulni iyvnen progresuli socialuri
reformebis gatarebiT. veberi ekuTvnoda am asociaciis e.w. `axalgazrdul~ frTas;
70
eSroma Tavisi
moviqceT~.
mowodebis
gasamarTleblad;
Cven
ki
iZulebulebi
varT,
ase
4. polemika
`protestantuli eTika~ dawerili iyo polemikuri diskusiis gamowvevis mizniT,
romelic aSkarad Cans veberis mier `idealizmisa~ da `materializmis~ Sesaxeb
gakeTebul SeniSvnebSi. misi TqmiT, es gamokvleva `gvexmareba SeviswavloT is, Tu
rogor gvevlineba ideebi istoriis mamoZravebel Zalad~, da mimarTulia
ekonomiuri determinizmis winaaRmdeg. reformacia da puritanuli seqtebis
Semdgomi ganviTareba ar SeiZleba ganvixiloT rogorc manamde momxdari
ekonomikuri cvlilebebis `istoriulad gardauvali Sedegi~. aSkaraa, rom aq
veberi gulisxmobs marqsizms, an, ukidures SemTxvevaSi, marqsistuli istoriuli
analizis im droisaTvis gavlenian dinebebs. amasTan, is xazgasmiT aRniSnavs, rom
ar
cdilobs
Secvalos
deterministuri
marqsizmi
amdenadve
monisturi
idealisturi narkveviT. es naSromi gamoxatavs veberis Rrma rwmenas imaSi, rom
`istoriuli kanonebi~ ar arsebobs _ dasavleTSi Tanamedrove kapitalizmis
Camoyalibeba garemoebaTa istoriulad gansakuTrebuli damTxvevis Sedegi iyo.
veberis naSromis faruli enTuziazmi SeiZleba SevniSnoT puritanizmis da misi
memkvidreobis Sesaxeb gakeTebul daskvniT komentarebSi. `rkinis galiis~ metafora
sakmaod kargad gamoxatavs veberis uaryofiT damokidebulebas saero cxovrebisa
da im yofisadmi, romelic, misi azriT, gadamwyvet rols TamaSobs Tanamedrove
kulturaSi. amasTan, is iSveliebs goeTes gamonaTqvams: `specialistebi sulis
gareSe, specialistebi gulis gareSe; es araraoba fiqrobs, rom miaRwia
civilizaciis
umaRles
dones~.
aseTi
radikaluri
Sefaseba
ucnaurad
ewinaaRmdegeba veberis mier Tavisi mTavari Tezisis dasasabuTeblad SerCeul
frTxil gzas. SesaZloa, swored am kontrastma gamoiwvia is polemika, romelic am
naSromis gamoqveynebas mohyva. magram rogor SeiZleba aixsnas am debatebis
intensiuroba da maTi xangrZlivoba?
am wignis mier gamowveuli diskusiis emociuri daZabulobis umniSvnelovanes
mizezs udavod is garemoeba warmoadgens, rom orive ZiriTadi termini, romlebsac
veberi iyenebs, `religia~ da `kapitalizmi~ potenciurad feTqebadia, rodesac
ukavSirdeba Tanamedrove dasavluri ekonomikis safuZvlebis axsnas. veberi
cdilobs daamtkicos garkveuli religiuri ideebis transformaciuli Zala, raSic
mas ar eTanxmebian Tanamedrove marqsistebi; mis mier kaTolicizmis daxasiaTebam
rogorc saero wesrigs moklebulma religiam, romlis gavlenac Tanamedrove
ekonomikur ganviTarebaze Semaferxebeli da ara wamaxalisebeli aRmoCnda,
gamoiwvia mravali kaTolike istorikosis mtruli damokidebuleba; xolo mis mier
SemoTavazebuli protestantizmis analizi, sadac xasgasmulia puritanuli
seqtebis roli (romelTa gavlenac, Tavis mxriv, dakavSirebulia Tanamedrove
kulturis `rkinis galiasTan~) Znelad Tu gamoiwvevda protestanti moazrovneebis
sayovelTao aRiarebas. da bolos, TviT sityva `kapitalizmis~ xmarebac sadavo iyo:
bevri dRemde darwmunebulia, rom am termins ar gaaCnia raime gamosadegi
mniSvneloba ekonomikur istoriaSi.
`protestantuli eTikis~ mier gamowveuli gamopasuxebebis mravalferovneba
dagvexmareba avxsnaT diskusiis xangrZlivoba. amasTan, Cven aq saqme gvaqvs sxva
75
mniSvnelovan
faqtorebTanac,
veberis
argumentebis
inteleqtualuri
Zala
didwilad ganpirobebulia mis mier tradiciuli disciplinaruli sazRvrebis
ugulebelyofiT, rac SesaZlebeli gaxada misma iSviaTad farTo mecnierulma
Tvalsawierma. Sesabamisad, Cven SeiZleba SevafasoT misi naSromi ramdenime doneze:
rogorc kerZod istoriuli gamokvleva, romelic adgens kavSirs kalvinizmsa da
samewarmeo midgomas Soris; rogorc puritanizmis mier kapitalistur saqmianobaze
moxdenili gavlenis mizezobrivi analizi; rogorc Tanamedrove dasavluri
sazogadoebis ZiriTadi damaxasiaTebeli niSnebis warmoSobis interpretacia; da,
Tu mas veberis SedarebiTi naSromebis konteqstSi ganvixilavT, esaa nawili misi
mcdelobisa, gamoyos dasavleTisa da aRmosavleTis civilizaciebSi kulturis
racionalizaciis
gansxvavebuli
mimarTulebebi.
polemika,
romelic
`protestantulma eTikam~ gamoiwvia, erTi meoreze gadadioda da exeboda ara
mxolod Sinaarsobriv sakiTxebs, aramed agreTve im meTodologiur midgomaTa
umravlesobas, romelTa gaSuqebasac veberi miznad isaxavda am naSromSi; man
moiSvelia gamaognebeli mravalferovneba naSromisa iseT sferoebSi, rogorebicaa
ekonomika, istoria da ekonomiuri istoria, SedarebiTi religia, anTropologia da
sociologia. metic, am polemikam Tavi iCina agreTve im mecnierebis naSromebTan
dakavSirebiT, romlebmac aRiares veberiseuli analizi da Seecadnen misi
elementebis Semdgom gavrcobas, _ kerZod, diskusiuri aRmoCena r.k. mertonis mier
XVII
saukunis
inglisis
mecnierebaze
protestantizmis
gavlenis
Sesaxeb
gakeTebuli analizi.4
Zneli iqneboda imis uaryofa, rom `protestantuli eTikis~ kritikuli
Sefasebebis nawili, gansakuTrebiT isini, romlebic gaCnda germaniaSi am naSromis
pirveli gamocemis gamosvlisTanave, an 1930 wels misi pirveli [inglisuri]
Targmanis gamoqveynebis Semdeg, gamowveuli iyo an aSkara gaugebrobiT imisa, Tu
ras amtkicebda am naSromSi veberi, an araswori SefasebiT imisa, Tu ris miRwevas
cdilobda is amiT. veberi Tavis Tavsac Tvlida nawilobriv pasuxismgeblad misi
azrebis arasworad gagebaSi zogierTi misi adrindeli kritikosis, magaliTad,
fiSerisa da reCfalis mier. ra Tqma unda, am kritikosebs ar hqondaT saSualeba,
moeTavsebinaT `protestantuli eTika~ veberis SedarebiTi kvlevebis farTo
konteqstSi. maT SeiZleba vapatioT is, rom maT ar gaiTvaliswines am naSromis
fragmentuli xasiaTi, Tumca Tavad veberi auwyebs Tavis mkiTxvelebs, rom misi
miznebi am naSromSi sakmaod viwro xasiaTs atarebs. magram gacilebiT Znelia aseve
advilad mivutanoT 1920-1930-ian wlebSi gamoCenil kritikosebs, romlebmac TiTqmis
sruliad ugulebelyves `ekonomika da sazogadoeba~.5 am periodis [kritikuli]
literaturis nawili ar warmoadgens raime faseulobas veberis argu-mentebis
Sefasebis TvalsazrisiT, kerZod, iq, sadac kritikosebi ar eTanxmebian vebers
imaSi, rom swored kalvinizmma ganapiroba Tanamedrove kapitalizmis ganvi-Tareba;
an rodesac isini xazs usvamen im garemoebas, rom zogierTma Tanamedrove qveyanam,
magaliTad, iaponiam miaRwia swraf ekonomiur zrdas miuxedavad imisa, rom am
qveynebis mosaxleobas ar axasiaTebda araviTari `protestantuli eTika~.
miuxedavad
zemoTqmulisa,
veberis
gamarTlebuli
kritikis
ramdenime
SesaZlebloba mainc arsebobs; isini SeiZleba davajgufoT Semdegi Tvalsazrisebis
irgvliv:
76
78
maqs veberi
mecniereba rogorc mowodeba da profesia
(Targmna flora esebuam)
am etapze mecnieruli warmoebisadmi, rogorc profesiisadmi damokidebuleba
pirvel rigSi imiT aris gamowveuli, rom mecniereba Sevida specializaciis im
stadiaSi, romlis Sesaxebac adre ar iyo cnobili, da imiT, rom es mdgomareoba
momavalSic SenarCundeba. ara mxolod garegnulad, aramed Sinaganadac saqme imaSi
mdgomareobs, rom calkeul individs SeuZlia mecnierebis sferoSi raRac
dasrulebulis Seqmna mxolod mkacri specializaciis pirobebSi. yovelTvis,
rodesac mkvlevari iWreba monaTesave sferoSi, rac CvenTan xSirad xdeba _
sociologebi mudmivad iWrebian monaTesave sferoSi da Tan es aucileblobiT aris
ganpirobebuli, _ mkvlevars uCndeba mosazreba, rom mis mier gaweul samsaxurs
SeuZlia specialists SesTavazos im sakiTxis sasargeblod Camoyalibeba, romelic,
specialuri Tvalsazrisis gamo, mas azradac ar mouva. mxolod mkacri
specializaciis wyalobiT adamians, romelic mecnierebiT aris dakavebuli,
SeuZlia cxovrebaSi mxolod erTxel SeigrZnos, rom man SeZlo raRac iseTi, rac
didxans darCeba. realurad, dasrulebuli samuSao Cvens droSi yovelTvis
specialuri samuSaoa. amitmac, is, visac ar ZaluZs TvaldaxuWulad gadaeSvas am
oromtrialSi, mas urCevnia ar Seexos mecnierebas. is verasodes SeigrZnobs imas,
rasac mecnierebiT gataceba hqvia. ucnauri kmayofilebis gareSe, rac mavanTa
Rimils iwvevs, ltolvisa da imaSi darwmunebulobis gareSe, rom `Sens gaCenamde
aTaswleulebi unda gasuliyo, da kidev sxva aTaswleulebi Cumad gvelodebian~, _
amis gareSe adamians mecnierebisken mowodeba ar gaaCnia da, am SemTxvevaSi, sjobs
is sxva ramiT dakavdes. radganac, adamianisTvis araviTari Rirebuleba ar aqvs
imas, rasac is swrafvis gareSe gaakeTebs.
magram, swrafvia arsebobis miuxedavad, rogori Rrma da gulwrfelic ar unda
iyos is, Sedegi SesaZloa didxans ar gvqondes saxeze. Tumca, swrafva aris
yvelaze mTavaris _ `SRagonebis~ umTavresi winapiroba. dRes axalgazrdebs Soris
gavrcelebulia warmodgena, rom mecniereba aris raRac ariTmetikuli amocanis
magvari, rom is iqmneba laboratoriebSi an statistikuri karTotekebiT, mxolod
civi gonebiT, rogorc qarxanaSi da ara mTeli `suliT~. amdenad, unda aRiniSnos,
rom adamianebma, romlebic ase fiqroben, araferi ician imis Sesaxeb, Tu ra xdeba
qarxanasa Tu laboratoriaSi. iqac da aqac adamians sWirdeba idea, amasTan swori
idea, da mxolod am pirobebSi is SeZlebs raRac Rirebulis Seqmnas. magram,
araferi modis TavSi survilis gamo. verafers miaRwev mxolod civi gaTvlebiT.
Tumca, gaTvla aucilebeli winapirobaa. magaliTad, yvela sociologma unda
icodes, rom sibereSic ki mas Tveebis ganmavlobaSi aTeulobiT sruliad
trivialuri ariTmetikuli amocanis amoxsna mouwevs. amocanis amoxsnis srulad
meqanikur WrilSi gadatana ki dausjeli ar rCeba: saboloo Sedegi xSirad
mizerulia. magra, Tu mkvlevars ar uCndeba sruliad gansazRvruli idea gaTvlis
mimarTulebis Sesaxeb, gaTvlis dros ki _ calkeuli Sedegebis mniSvnelobis
Sesaxeb, is saboloo mizeruli Sedegic ki miuRweveli SeiZleba iyos. ideis
momzadeba SesaZlebelia mxolod didi Sromis Sedegad. Tumca, ara yovelTvis.
mecnieruli TvalsazrisiT diletantis ideas SesaZloa hqondes igive an meti
mniSvneloba, vidre specialistisa. swored diletants unda vumadlodeT bevri
79
rigsi, Speneri. RmerTi idumalia, misi gzebi, Cvens gzas ar warmoadgens, misi
azrebi, Cveni azrebi ar aris. magram zust mecnierebebSi, sadac RmerTis qmnileba
fizikuri materiebiT aixsneba, arsebobda imedi, rom SeiZleboda RmerTis samyaros
Sesaxeb arsebuli ideebi gamogvecno.
dRes ra xdeba? zust mecnierebebSi CarTuli zogierTi `ufrosis~ garda, vuRas
sjera, rom astronomiis, biologiis, fizikis an qimiis codnas, naklebad, magram
mainc SeuZlia agvixsnas samyaros arsi, an migviTiTos mainc, Tu sad SeiZleba
mivakvlioT am `arss~, Tu is saerTod arsebobs? erTaderTi, risi gakeTebac
mecnierebas ZaluZs, aris rwmenis mokvla, rom saetRod arsebobs iseTi ram, rasac
samyaros `arsi~ gqvia! da miTumetes warmoudgenelia vifiqroT, rom RmerTisTvis
ucxo Zalas SeuZlia `RmerTTan~ migviyvanos. Tu ras warmoadgens is, amaSi dRes
gulis siRrmeSi aRaravis epareba eWvi. mecnierebis racionalizaciisa da
inteleqtualizmisagan gaTavisufleba aris cxovrebis RvTaebrivi erTianobis
ZiriTadi winapiroba _ es an amis msgavsi Tezisi Cveni religiuri ganwyobilebebisa
da axalgazrobid religiuri gancdebis ZiriTad lozungad iqca. da ara mxolod
religiuei, aramed zogadad gancda. Tumca, aq ucnauri gazaa arCeuli: erTaderTi,
rasac inteleqtualizmi jer kidev ar Sexebia, kerZod, iracionalizmi, ris
cnobierebamde miyvanasa da detalurad Secnobas cdiloben. swored aqamde midis
iracionaluris Tanamedrove inteleqtualuri romantika. inteleqtualizmisgan
gaTavisuflebis aseTi gza imis sawinaaRmdegos iZleva, ris mignebasac isini
cdilobdnen, romlebic mis gzas daadgnen. dabolos, im faqts, rom mecnierebas,
cxovrebis
aTvisebis
masze
dafuZnebul
teqnikas
miamiti
optimizmiT
miesalmebodnen, rogorc bednierebisken mimaval gzas, me SemiZlia gverdze
movitovo nicSes gamanadgurebeli kritikis Semdeg, romelic exeboda `ukanasknel
adamianebs, romelTac bedniereba gamoigones~. vis sjera amis, garda zogierTi
``zrdasruli~ bavSvisa kaTedrebsa Tu saredaqtoro kabinetebSi?
da mainc, raSi mdgomareobs mecnierebis, rogorc profesiis arsi axla, rodesac
yvela warsuli iluzia daimsxvra, romelTa wyalobiTac mecniereba warmoadgenda
`gzas WeSmariti yofisken~, `gzas WeSmariti xelovnebisken~, `gzas WeSmariti
bunebisken~, `gzas WeSmariti RmerTisken~, `gzas WeSmariti bednierebisken~, am
kiTxvaze yvelaze martivi pasuxi tolstoim warmoadgina: is arsisgan daclilia,
radgan ar iZleva pasuxs mniSvnelovan kiTxvaze: `ra unda vakeToT?~. `rogor
vicxovroT?~. is ki, rom am kiTxvebze pasuxebi ar arsebobs, udavoa. problema
mxolod imaSia, Tu ra azriT ar iZleva is `araviTar~ pasuxs. SesaZlebelia, amis
nacvlad mas SeuZlia raRac mainc misces mas, vinc am kiTxvas svams?
dres bevrs saubroben mecnierebaze, romelsac winapiroba ar aqvs. arsebobs ki
aseTi mecniereba? yvelaferi imazea damokidebuli, Tu ra esmiT am terminis qveS.
nebismier mecnierul Sromas ukavSireben logikisa da meTodis _ samyaroSi
orientaciis sazogado safuZvels _ garkveul mniSvnelobas. rac Seexeba aRniSnul
winapirobebs, isini, Cveni specialuri
kiTxvebidan gamomdinare, naklebad
problematuria. magram arsebobs kidev erti winapiroba: mecnieruli Sromis
Sedegebis mniSvneloba, maTi mecnieruli Rirebuleba. cxadia, swored aq imaleba
yvela Cveni problema. radganac es winapiroba ar SeiZleba damtkicdes mecnierebis
xelT arsebuli SaSualebebiT. SesaZlebelia mxolod misi saboloo arsze
85
kulturisa
da
politikuri
kavSirebis
farglebSi,
ori
absoluturad
gansxvavebuli problemaa.
Tu is amis Semdegac ikiTxavs, Tu ratom ar unda imsjelos man am problemebze
auditoriaSi, mas unda vupasuxoT: saswavlo auditoriaSi demagogebisa da
winaswarmetyvelTa adgili ar aris. winaswarmetyvelsa da demagogs uTxres: `gadi
quCaSi da isaubre Riad~. es niSnavs: wadi iq, sadac kritika SesaZlebelia.
auditoriaSi pedagogi zis msmenelTa winaSe: isini Cumad unda iyvnen, man ki unda
isaubros. da vTvli, rom upasuxismgeblobaa isargeblo imiT, rom studentebi,
sakuTari momavlis gamo, unda daeswron padagogTa leqciebs da rom iq ar aris
aravin, vinc kritikiT SeZlebda gamosvlas mis winaaRmdeg; upasuxismgeblobaa
isargeblo sakuTari codniTa da mecnieruli gamocdilebiT ara imisTvis, rom
sargebeli moutano msmenels _ raSic mdgomareobs kidev pedagogis amocana _
aramed gamoiyeno auditoria sakuTari politikuri SexedulebebisTvis.
ra Tqma unda, SesaZlebelia adgili hqondes iseT SemTxvevasac, rodesac adamiani
sakuTar subieqtur Sexedulebebze uars srulad ver ambobs. maSin is xdeba
umwvavesi kritikis obieqti, romelsac misive sindisi sTavazobs. Tumca, mocemuli
SemTxveva jerjerobiT arafers ar amtkicebs, radganac SesaZlebelia sxva,
faqtobriv Secdomebs hqondes adgili, da mainc, isini ar aris Cveneba
valdebulebis winaaRmdeg, valdebuleba ki WeSmaritebis ZiebaSia. me uarvyof
subieqtur Sexedulebebs wminda mecnieruli interesebidan gamomdinare. me mzad
var Cveni istorikosebis namuSevrebSi vipovo imis dadastureba, rom iq, sadac
adamiani mecnieri modis sakuTari RirebulebiTi msjelobiT, adgili faqtebis
srul gagebas ar aqvs. (gv. 723) magram es dRevandeli Temis farglebs scildeba da
xangrZliv msjelobas moiTxovs.
me ssvam erTaderT kiTxvas: rogor SeuZliaT, erTi mxriv, morwmune kaTalikossa da
meore mxriv, masons, romlebic eklesiisa da saxelmwifos formebis Sesaxeb ismenen
leqcias, mividnen mocemul saganTa msgavs Sefasebamde? es SeuZlebelia. da mainc,
akademiur pedagogs unda hqondes survili, sakuTari codniTa da meTodiT
sargebeli moutanos rogorc erTs, aseve meores. man sakuTar Tavs aseTi moTxovna
unda wauyenos. Tqven SeiZleba ar dameTanxmoT da samarTlianadac: morwmune
kaToloki arasdros gaiziarebs faqtebis im gagebas, romelic qristianobis
warmoSobas exeba da romelsac mas dogmaturi winapirobebisgan Tavisufali
pedagogi SesTavazebs. cxadia! magram mecniereba rwmenisgan SemdegiT gansxvavdeba:
religiur
CarCoebSi
moqcevis
aucileblobisgan
Tavisufali
mecniereba
religiurad ar aRiarebs `saswaulsa~ da `gulwrfelobas~, winaaRmdeg SemTxvevaSi
is sakuTari `winapirobebis~ erTguli ver iqneba. morwmune aRiarebs rogorc
saswauls, ise gulwrfelobas. da amgvari, winapirobebisgan Tavisufali mecniereba
misgan iTxovs erTaderTs: aRiaros, rom mocemul movlenaTa ganvitarebis axsna
SesaZlebelia mxolod ise, rogorc amas mecniereba cdilobs da ar dauSvas
zebunebrivis arseboba, rasac empiriuli axsna gamoricxavs. magram amis aRiareba
morwmunes SeuZlia ise, rom ar uralatos sakuTar rwmenas.
magram aqvs ki mecnierul miRwevebs raime azri misTvis, visTvisac faqtebi, rogorc
aseTi, umniSvneloa, da mniSvnelovania mxolod praqtikuli pozicia? albaT, mainc
mniSvnelovania.
88
wiaRSi. amis gakeTeba ki rTuli ar aris. man, asea Tu ise, msxverplad sakuTari
`inteleqti~ mainc unda miitanos _ es gardauvalia. da Cven ar davzraxavT, Tu mas
amis gakeTeba realurad SeuZlia. radganac unari, religias msxverplad Seswiro
sakuTari inteleqti, aris raRac gansxvavebuli zneobrivi TvalsazrisiT, vidre
mcdeloba Tavi aarido movaleobas iyo keTilsindisieri inteleqtuali, rac maSin
xdeba, rodesac ar SeuZliaT vaJkacurad da naTlad daafiqsiron sakuTari
saboloo pozicia, aramed amsubuqeben am movaleobis Sesrulebas martivi
relativizmiT. es pozicia ufro maRal Rirebulebad mimaCnia, vidre kaTedris
winaswarmetyveleba, romelic ver xvdeba, rom auditoriis kedlebSi araviTar
keTilismqnels, garda erTisa, azri ar aqvs. is erTi winaswarmetyveleba ki ubralo
inteleqtualur gulwrfelobas niSnavs. magram aseTi gulwrfeloba moiTxovs
vTqvaT, rom dRes maTi mdgomareoba, vinc axal winaswarmetyvelsa da mxsnels
erT-erT
elodeba,
Zalian
hgavs
maT
mdgomareobas,
viszec
isais?4
winaswarmetyvelebaSia saubari; saubaria im periodis edemis baRis darajis erT
lamaz simReraze, romelic ebraelebis gandevnisas msaxurobda: `seiradan meZaxian:
daraji~ ramdeni Rame? daraji! ramdeni Rame? daraji pasuxobs: axlovdeba dila,
magram jer kidev Ramea. da Tu mainc kiTxulobs, mommarTeT da mobrZandiT~.
xalxi, romelsac es sityvebi ekuTvnoda, kiTxvas svamda da ori aTasi wlis
manZilze elodeboda, da Cven viciT misi araCveulebrivi bedis Sesaxeb. aqedan
gakveTili: mxolod molodiniTa da sevdiT verafers gaxdebi, aucilebelia
moqmedeba gansxvavebulad _ unda mimarTo sakuTar saqmes da Seesabamebode `drois
moTxovnas~ _ rogorc adamianuri, aseve profesiuli TvalsazrisiT. mocemuli
moTxovna ki iyo martivi da cxadi, Tu yvela ipovis sakuTar demons da iqneba
morCili demonisa, romelic mis cxovrebas qargavs.
95