NUOTYKI ISTORIJOS

JOHNSTON McCULLEY

ZORO ENKLAS
NUOTYKI ROMANAS
www.erdvese.org

LEIDYKLA NOREKSO VALDOS"

2008

www.erdvese.org

PEDRO GYRIUS
Lietus barbeno raudon ispanik malksn stog, vjas kauk
tarytum k a n i kankinama siela, dmai drieksi i didelio kami
no, ir ieirbos biro ant plktins molins aslos.
- N a k t i s kaip tik tinkama tamsiems darbams! - tar serantas
Pedras G o n z a l e s a s , itiesdamas liepsnojani ugn s a v o milini
kas kojas plaiose punyse ir viena ranka spausdamas kalavijo ran
ken, o kita - puodel, pripilt silpno balto v y n o . - V j y j e girdti
velni kaukimas, ir demonai tupi lietaus lauose. Tai b l o g a naktis,
tiesa, senjore?
- Be abejo! - skubiai sutiko storas eimininkas.
Jis pasiskubino vl pripilti p u o d e l v y n o , nes serantas Pedras
G o n z a l e s a s susierzins siautdavo, o tatai visada atsitikdavo, kai
v y n a s n e s p d a v o laiku.
- B l o g a naktis! - pakartojo milinas serantas ir vienu mauku
igr v i s puodel.
is jo bruoas s a v o laiku susilaukdavo daug d m e s i o ir padar
j gana i n o m u asmeniu per v i s EI K a m i n o Real. Taip vadino
plent, jungiant misijas v i e n i l g virtin.
G o n z a l e s a s pasislinko ariau prie ugnies nesirpindamas, j o g
kiti dl to neteko dalies ilumos. Serantas Pedras G o n z a l e s a s da
nai reikdavo nuomon, j o g m o g u s pirmiausia turi rpintis savo
itaiga, o j a u paskui domtis kit patogumais. K a d a n g i j i s b u v o
aukto g i o , labai stiprus ir puikiai vald ginkl, sutikdavo ma
ai m o n i , kurie bt buv drss paskelbti, j o g j sitikinimai
skiriasi.

L a u k e kauk vjas, lijo itisais iurkliais. Tai b u v o prasta

Piet Kalifornijai vasario mnesio audra. Misij vienuoliai pa
sirpino savo g y v u l i a i s ir udar trobesius nakiai. K i e k v i e n o s
didels sodybos - asjendos - namuose d e g ugnis. R a m s iabu
viai susislapst m a o s e plytinse trobelse ir b u v o patenkinti s a v o
prieglobsiu.
M a a m e Reino de L o s A n d e l o banytkaimyje, kur ateityje tu
rjo iaugti didelis miestas, vienoje aikts pusje b u v o taverna.
m o n s norjo veriau gulti ia prie ugnies ligi auros, negu i
eiti lit.
Dl savo laipsnio ir g i o serantas Pedras G o n z a l e s a s sitais
prie ugniakuro, o kapralas ir trys gulos kareiviai susdo prie sta
lo, kiek atokiau, gr silpn v y n ir lo kortomis. Indnas tarnas
pritps sdjo kampe. Jis b u v o ne neofitas, prims vienuoli
tikjim, bet stabmeldys ir renegatas.
Tai b u v o misij s m u k i m o laikas. Tarp ilgais drabuiais pranci
kon, einani pdomis vento Junipero S e r o , steigusio pirmj
misij San D i e g e de A l k a l e ir tuo padjusio steigti imperij, ir
politikieri pasekj, u i m a n i auktas pareigas kariuomenje,
nebuvo didels taikos. A t v y k l i a m s , grusiems v y n Reino de
L o s A n d e l o tavernoje, nebt buv malonu turti savo draugijo
je nip neofit.
K a i p tik i valandl kalba nutilo. Tai nulidino stor eimi
nink ir s u k l j a m iek tiek baims, nes serantas Pedras G o n z a
lesas gin metu visada bdavo taikiai nusiteiks N e g a l d a m a s
toliau kalbti j i s galjo panorti veikti ir pradti gin.
Du kartus G o n z a l e s a s j a u taip elgsi pridarydamas daug a l o s
baldams ir atsilankli v e i d a m s . eimininkas turjo kreiptis ka
piton Ramon, gulos komendant, bet g a v o atsakym, j o g kapi6

tonas turs daug s a v o reikal ir rpesi ir j o g vadovauti smuklei

neeina jo pareigas.
tai kodl eimininkas neramiai v i l g i o j o G o n z a l e s ir pri
sds ariau prie i l g o stalo prabilo stengdamasis u m e g z t i bendr
pokalb ir taip ivengti nemalonum.
B a n y t k a i m y j e k a l b a , - tar j i s , - j o g tas senjoras Z o r o vl
veikia.
Jo odiai b u v o labai netikti ir sukl d a l y v i siaub. Seran
tas Pedras G o n z a l e s a s svied s a v o iki puss pripilt v y n o puodel
molin asl, mai isities ir trinkteljo kumiu per stal taip,
j o g puodeliai su v y n u , kortos ir pinigai nudardjo visas puses.
Kapralas ir trys kareiviai isigand atsitrauk per kelis ings
nius, raudonas e i m i n i n k o veidas pabalo. i a b u v i s , sdjs kam
pe, p a o k o ir m liauti prie dur nusprends veriau ismukti
audr, negu patirti bais m i l i n o seranto pykt.
Senjoras Z o r o ! - suriko G o n z a l e s a s baisiu balsu. - Matyt,
man lemta visada girdti vard. Senjoras Z o r o ! Ponas Lap, ki
taip tariant! Jis turbt sivaizduoja, j o g yra toks pat gudrus, kaip
lap. Prisiekiu ventaisiais, j i s taip pat d v o k i a !
G o n z a l e s a s uspringo, atsigr v e i d u visus dalyvius, pair
jo s m e i g i a m u v i l g s n i u visus ir kalbjo toliau:
- Jis laksto palei EI K a m i n o Real kaip o y s auktomis k a l v o
mis! K a i p man sak, j i s dvi kauk ir mojuoja puikia g e l e l e .
Jis naudojasi j o s galeliu ipjauti t nekeniam, bjauri raid Z "
savo prieo skruoste. C h a , c h a ! Tai vadinasi e n k l a s Z o r o ! Stebuk
lingas jo kalavijas, i tikrj! Bet a tuo negaliau prisiekti, nes
niekad nesu jo mats. Jis neteikia man garbs j parodyti. Senjo
ro Z o r o plim niekada nebna kaimynystje su serantu Pedru
G o n z a l e s u ! Galbt tas senjoras Z o r o galt m u m s paaikinti prie
ast? C h a !

Pakls virutin lp ir paiaus s a v o dideli j u o d s gale

lius, j i s beds akis irjo prie j stovjusius bendrakalbius.
- J dabar vadina K a p i s t r a n o p r a k e i k i m u " ,

pastebjo storas

eimininkas, lenkdamasis pakelti p u o d e l ir kortas ir tikdamasis

tuo pat metu pavogti pinig.
- V i s plent ir visos misij virtins prakeikimas! - rk toliau
serantas G o n z a l e s a s . - G a l v a u d y s ! V a g i s ! tai kas j i s ! C h a ! Pa
prastas bernas, sivaizduojantis gals gyti drsuolio garb tik dl
to, j o g apipl asjendarba k tolygaus ir igsdins saujel moter
ir iabuvi. Senjoras Z o r o , !.. tai lap, kurisu m a l o n u m u pamev

diosiu. K a p i s t r a n o prakeikimas"!.. i n a u , j o g blogai g y v e n a u ,

bet dabar ventuosius praau tik v i e n o : teatleidia j i e man nuod
mes ir suteikia malon atsistoti akis ak su tuo prakeiktu didiojo
kelio pliku!
- A t l y g i n i m a s . . . - pradjo eimininkas.
- Js pasiiumpate o d i u s , kurie man ant l i e u v i o k a b o ! - u
protestavo serantas. U to v y r u k o p a m i m jo ekscelencija
gubernatorius paskyr didel atlyginim. Ir kaip sekasi? Tarnybos
reikalais a vykstu San u a n Kapistran, o v y r u k a s vaidina savo
vaidmen Santa Barbaroje. Esu Reino de L o s A n d e l e , o j i s pagrie
bia rieb ksn San Luis Rei. Tarkime, pietauju San Gabrielyje,
o j i s plia San D i e g e de A l k a l e . Tikras maras, tai kas j i s ! Kart
sutikau j...
Serantas G o n z a l e s a s duso i a p m a u d o ir siek puodelio, kur
eimininkas vl pripild ir pastat prie j . Nurijo vienu mauku.
- Jis niekada ia ms n e a p l a n k , - pasak eimininkas dkin
gai atsidusdamas.
- T a m yra prieastis, druki! Svarbi prieastis! i a turim gu
l ir bent kiek kareivi. Tas puikusis senjoras Z o r o aplenkia bet

kuri gul. Pripastu, kad j i s tolygus skraidaniam sauls spindu

liui, bet beveik tiek j i s ir i tikrj drsus.
Serantas G o n z a l e s a s vl isities ant suolo. eimininkas pa
irjo j v i l g s n i u , kupinu vilties, j o g i lieting nakt nebus
sudauyt puodeli, bald ir m o n i veid.
- O vis dlto tas senjoras Z o r o turi bent kada ilstis: j i s turi val
gyti ir m i e g o t i , - pasak eimininkas. -Turbt j i s turi k o k i slapt
v i e t s a v o j g o m s atgauti. V i e n g r a i d i e n kareiviai suseks j
j o landoj!
- C h a , c h a ! - paprietaravo G o n z a l e s a s . - Be abejo, m o g u s
turi valgyti ir miegoti. Bet ko j i s dabar siekia? Jis sakosi ness
vagis, prisiekiu ventaisiais! Pareikia, j o g tik baudia tuos, kurie
blogai elgiasi su misij gyventojais. Prispaustj draugas, ! N e
seniai j i s paliko Santa Barbaroj tai tvirtinant plakat, ar ne tiesa?
C h a ! Ir k o k s gali bti tai atsakymas? Misij vienuoliai gina ir
slepia j , duoda j a m m s o s ir v y n o . Pakratykit gerliau vienuolio
skraist ir j s rasit bent kuriuos to puikaus pliko pdsakus. Jei
ne, tebusiu ramus c i v i l i u k a s !
- Neabejoju, j o g sakote ties,- atsak e i m i n i n k a s . - Sutinku,
j o g vienuoliai tai daro. Bet vis dlto geriau tas senjoras Z o r o nie
kada m s ia nelankyt.
- O kodl ne, druki? Argi a neturiu pasims kalavijo? Argi
tu esi pelda ir argi dabar yra dienos laikas, jei tu nematai toliau
s a v o apniusio kablianosio g a l o ? Prisiekiu visais ventaisiais...
- Turjau galvoje, j o g nenoriu bti apipltas, - skubiai kiek
bgtaudamas pasak eimininkas.
- Bti apipltas? K pl. druki? s o t v y n o ar kok v a l g ?
Ar tu turi turto, k v a i l y ? C h a ! T e g u pamgina kitis tas v y r u k a s !
Tegu tas gudrusis ir drsusis senjoras Z o r o tik eis pro ias duris
ir pasirodys prie m u s ! Tegu j i s pasisveikins - kaip, sako, j i s daro
9

- ir tegu jo a k y s mirktels pro jo kauk. Leiskit man tik pamatyti

vyruk v i e n valandl - ir a pareikiu teis jo ekscelencijos
silom dosn atlyginim.
-

Turbt

jis

bijo

net

prisiartinti

prie

gulos,-

pasak

eimininkas.
Dar v y n o ! - subaub G o n z a l e s a s . - Dar v y n o , druki! Statyk
j mano sskaita. Kai udirbsiu s a v o atlyginim, u m o k s i u u vis
k. Priadu, kareivio o d i s ! C h a ! Jei tas drsus, miklus senjoras
Zoro, tas K a p i s t r a n o p r a k e i k i m a s " tik eit pro ias duris...
Durys mai atsidar.

A U D R O S PDSAKAIS
kambar plsteljo vjas ir lietus. Kartu su j a i s siver ir m o v

gus. v a k s sumirksjo, viena i j u g e s o . Serantui giriantis

staiga atsirads atvyklis nustebino visus. G o n z a l e s a s iki puss
itrauk i makties kalavij, odiai sustingo jo lpose. i a b u v i s
paskubjo vl udaryti duris ir apsiginti nuo vjo.
Naujas atvyklis atsigr ir pairjo visus. eimininkas
lengviau atsiduso. Be abejo, tai b u v o ne senjoras Z o r o . Tai bu
vo Don D i e g a s V e g a , graus kilmingas jaunikaitis, dvideimt ket
veri met amiaus, visame EI K a m i n o Realyje garsjantis s a v o
menku domjimusi i tikrj svarbiais g y v e n i m o klausimais.
- C h a ! - suriko G o n z a l e s a s ir kio kalavij atgal makt.
- A t r o d o , a j u s igsdinau, senjorai? - mandagiai paklaus
Don D i e g a s plonu balsu, a p v e l g d a m a s didel kambar ir linktel
damas prie j stovintiems m o n m s .
10

- Jei j s mus ir igsdinote, senjore, tai tik dl to, j o g jote

audros p d s a k a i s , - paskelb serantas. - Be abejo, j s energija
nebt galjusi k nors igsdinti.
- H m ! - sumurmjo D o n D i e g a s m e s d a m a s al s a v o skryb
l ir nusivilkdamas kiaurai sumirkusi skraist.- Js pastaba yra
glaudiai susijusi su pavojumi, mano iurktusis drauge.
- A r tai reikia, j o g norite mane papeikti?
- T i e s a , - toliau kalbjo D o n D i e g a s . - Neturiu reputacijos m o
gaus, kuris jodinja kaip beprotis rizikuodamas nusilauti sprand.
Nekovoju kaip idiotas su bet kuriuo sutiktuoju ir neskambinu gita
ra kaip k v a i l y s po bet kurios moters langu, bet vis dlto nenoriu,
kad tas savybes, kurias laikote trkumais, takyt man veid.
- C h a ! - suuko kiek s u p y k s G o n z a l e s a s .
- M e s , serante G o n z a l e s a i , e s a m e susitar, j o g bsime drau
gai. A umirtu didel m s kilms ir aukljimo skirtum, bet
umirtu iki tol, kol j s tvardot s a v o l i e u v ir esat mano draugas.
Js g y r i m a s i s mane domina, ir a perku j u m s v y n o , kurio taip
aistringai troktate - taigi puikiai sutariame. Bet jei j s , senjore,
dar kart imsite ijuokti mane vieai, tada susitarimas baigtas. Tu
riu pastebti, j o g esu ne be takos...
- Praom dovanoti, kabaljere ir m a n o gerasis drauge! - suuko
sunerims G o n z a l e s a s . - Js aujate labiau u audr tik todl, j o g
man netyia nusprdo nuo lieuvio... Toliau, j e i bent kas paklaus,
js esate s m o j i n g u m o p a v y z d y s , puikiai valdote kalavij ir esate
visada pasiruos susikirsti arba mylti. Js veiklus m o g u s , ka
baljere. C h a ! Argi kas drs abejoti?
Jis a p v e l g kambar vl iki puss isitrauks savo kalavij.
Paskui sugrdo j atgal makt, atlo g a l v , nusijuok, plekte
ljo D o n D i e g u i per pet. T u o metu riebus eimininkas paskubjo
11

paduoti nauj davin v y n o , nes inojo, j o g u v y n m o k s Don

Diegas.
Apie i keist D o n D i e g o ir seranto G o n z a l e s o draugyst kal
bos turjo visas EI K a m i n o Realis.
Don D i e g a s kils i y m i o s e i m o s , turjusios tkstanius ak
r e m s , nesuskaiiuojamas arkli bei galvij bandas ir didelius
j a v laukus. Jam priklaus ir asjenda, tolygi nedidelei valstybei,
taip pat ir namai banytkaimyje. Bc to, i s a v o tvo j i s turjo pa
veldti dar triskart tiek, kiek turjo iuo metu.
Bet Don D i e g a s b u v o nepanaus kitus kilmingus jaunuolius.
Jis n e m g o kautis, retai neiojosi kalavij, na ir tai tik kaip papuo
al. B u v o be galo mandagus su v i s o m i s moterimis, bet nesisukinjo n apie vien. Jis s d d a v o sauls atokaitoje, k l a u s y d a v o lau
kini pasakojim apie kitus m o n e s ir protarpiais ypsodavosi.
Jis buvo visika prieingyb serantui Pedrui G o n z a l e s u i , bet
vis dlto j i e danai b d a v o kartu. Tai, pasak D o n D i e g o , aikinti
na tuo, j o g j d o m i n o seranto gyrimasis, o serantas gardiavosi
nemokamu v y n u . Ko benorti i tokio puikaus susitarimo?
D o n D i e g a s stovjo prie ugniakur nordamas apditi ir ran
koje laik p u o d e l su raudonu v y n u . Jis b u v o vidutinio gio, svei
kas ir gana graus. Ididiosios duenjos nusimindavo dl to, kad
j i s nenordavo antr kart pavelgti j o k i i t graij senjorit,
kurias j o s saugojo ir kurioms iekojo tinkam vyr.
Isigands, j o g supykd s a v o d r a u g ir gali netekti n e m o k a m o
v y n o , G o n z a l e s a s stengsi atstatyti taik.
- Kabaljere, mes kalbjome apie ymj senjor Z o r o , - pasa
k j i s . - S a m p r o t a v o m e apie t puik K a p i s t r a n o prakeikim",
kaip kain k o k s idiotas rado tinkam duoti tam d i d i o j o k e l i o ma
rui vard.
12

- O kas su j u o ? - paklaus Don D i e g a s pastatydamas savo

puodel.
i a j i s n u s i i o v a v o pridengs ranka burn. G e r a i painoj Don
Dieg s a k y d a v o , j o g j i s iovauja po du imtus kart per dien.
- Sakiau, kabaljere, - tar serantas, - j o g tas puikusis senjo
ras Z o r o niekada nepasirodo netoli nuo m a n s . A tikiuosi, j o g
didiadvasiki ventieji v i e n g r a i dien suteiks man galimyb
su j u o susitikti, kad galiau usitarnauti gubernatoriaus pasilyt
atlyginim. O c h , tas senjoras Z o r o , o c h !
- N e k a l b k i m e apie j , - papra D o n D i e g a s atsigrdamas
ir itiesdamas rank tarytum protestuodamas. - Ar galiau bent
kada igirsti k kita, be k r u v i n darb prievartos! Argi negalima
iuo audringu laiku pasiklausyti iminting o d i apie m u z i k ir
poetus?
M i l t utrinalas ir o k pienas! - paniekinamai ir su pasi
lyktjimu sumurmjo serantas G o n z a l e s a s . - Jei tas senjoras
Zoro nori rizikuoti s a v o sprandu, tegul rizikuoja, tai jo sprandas!
Galvaudys! Vagis! C h a !
- D a u g girdjau apie j , - kalbjo D o n D i e g a s . - Jis nepl nie
ko, iskyrus valdininkus, kurie a p v o g d a v o misijas ir neturtinguo
sius, ir n e b a u s d a v o nieko, iskyrus tuos g y v u l i u s , kurie iauriai
elgdavosi su iabuviais. K i e k inau, j i s nieko neumu. Palikite
jam bent k o k i nors aureol v i s u o m e n s a k y s e , serante.
- A noriau veriau gauti a t l y g i n i m !
- Usitarnaukite j , - pasak D o n D i e g a s . - Suiupkite t m o
g. C h a ! N e g y v arba g y v , kaip raoma gubernatoriaus skelbi
me. A pats j skaiiau.
- Tai eikite ir suiupkite j , j e i tai j u m s patinka, - pastebjo
Don D i e g a s . - Ir papasakokite man apie visa tai vliau. Bet dabar
apsaugokit mane nuo to.
13

- Tai bus meili istorija, - suuko G o n z a l e s a s , - ir j s igirsite

j vis, kabaljere, nuo pradios iki g a l o . K a i p aidiau su j u o , kaip
j u o k i a u s i j o , kol k o v m s , kaip prispaudiau j po kurio laiko ir
kaip persmeigiau.
- Paskui, ne dabar! - suuko D o n D i e g a s nusimindamas. - ei
mininke, dar v y n o ! Tai vienintel priemon sulaikyti idid pa
gyrn, taip nuplauti jo p l a i g e r k l v y n u , kad odiai negalt
i ten isikraptyti.
eimininkas veikiai pripyl puodelius. Don D i e g a s gr i lto,
maais gurkneliais, kaip dera dentelmenui, tuo tarpu serantas
G o n z a l e s a s itutino s a v o puodel d v i e m dideliais gurkniais. Pas
kui V e g o s gimins palikuonis prijo prie suolo ir ities rank pa
imti skraists ir skrybls.
- K a i p ? - suuko serantas. - Js norite palikti mus toki anks
t y v valand, kabaljere? Nebijote ios baisios audros nirio?
- Bent dl to esu pakankamai drsus, - paprietaravo D o n Die
gas ypsodamasis. - Ibgau i s a v o nam tik puodo medaus. Paikai, taip isigando lietaus, j o g negaljo man pristatyti medaus i
asjendos! Duokite man, eimininke.
- Palydsiu j u s n a m o , - suuko serantas G o n z a l e s a s , nes gerai
/mojo, j o g D o n D i e g a s turi puikaus seno v y n o .
Js turite likti ia, prie liepsnojanio ugniakuro, - tvirtai pa
sak Don D i e g a s . - Man nereikia gulos kareivi p a l y d o s perei
ti per aikt. Turiu sutvarkyti sskaitas su savo sekretoriumi. Tai
padars galbt griu tavern. Norjau gauti puod medaus, kad
galiau j valgyti dirbdamas.
- C h a ! K o d l nepasiuntte savo sekretoriaus m e d a u s atneti,
kabaljere? K a m bti turtingam ir turti tarn, j e i toki audring
nakt negalima sisti j su sakymais?
14

- T a i senas ir silpnas m o g u s , - paaikino D o n D i e g a s . - Jis taip

pat yra ir m a n o seno tvo sekretorius. A u d r a b t j partrenkusi.
eimininke, pavaiinkite v y n u visus ia e s a n i u s ir raykite ma
no sskait. A galbt griu, kai mano k n y g o s bus sutvarkytos.
Don D i e g a s pam p u o d su medumi, apsisiaut skraiste ligi
pat aki, atidar duris ir dingo tamsoje.
- Antai m o g u s ! - suuko G o n z a l e s a s s k e r y i o d a m a s ranko
mis. - Jis m a n o draugas, tas kabaljeras, ir a noriau, kad visi tai
inot. Jis retai neioja kalavij, ir a abejoju, ar j i s m o k a j val
dyti, bet j i s m a n o draugas! r i n i o s j u o d o s puiki senjorit akys
jo nejaudina. Vis dlto prisiekiu, j i s

v y r o p a v y z d y s ! M u / i k a ir

poetai, c h a ! A r g i j i s neturi teiss tam dalykui, jei tai teikia j a m

malonum? Argi j i s n e D o n D i e g a s V e g a ? A r g i j o g y s l o m i s nete
ka m l y n a s kraujas ir argi j i s neturi plai e m s akr, didiuli
sandli, prikimt grio? Argi j i s nedosnus? Jis gali atsistoti ant
galvos ir dvti sijonus, jei j a m tai patinka. V i s dlto, prisiekiu, j i s
yra v y r o p a v y z d y s !
Kareiviai pritar jo j a u s m a m s , nes gr D o n D i e g o v y n ir ne
turjo drsos ginyti seranto tvirtinim. Storasis eimininkas vl
apdalino j u o s v y n u , nes u j mokjo D o n D i e g a s . Juk sekti s a v o
sskait vieoje tavernoje Vegai bt ema, todl storasis eimi
ninkas daug kart i to laimdavo.
- Jis negali paksti minties apie prievart arba kraujo pralieji
m, - kalbjo G o n z a l e s a s toliau. - Jis velnus kaip pavasario vje
lis, bet jo tvirta ranka ir taiklus valgus v i l g s n i s . Tai tik jo bdas
irti g y v e n i m . Jei a biau toks j a u n a s , graus ir turiau jo
turtus, nesuskaiiuoiau, kiek bt s u d a u y t irdi nuo San Die
go de A l k a l e ligi San Francisko de A z i s o !
- Ir sudauyt g a l v ! - pridr kapralas.
15

- Taip! Ir sudauyt galv, drauge! A v a l d y i a u krat! Joks

pienburnis nestovt ilgai mano kelyje. K a l a v i j i makties ir pir
m y n ! Paklik Pedrui G o n z a l e s u i ! C h a ! Kiaurai p e t - v a r u ! C h a !
Kiaurai plauius!
G o n z a l e s a s paoko staias, itrauk kalavij i makties ir m
j u o mojuoti. Jis puol, atmuinjo ir s m o g smgius, jo priek ir
trauksi, keiksi ir j u o k s i k o v o d a m a s su vaiduokliais.
- tai bdas! - spieg j i s prie ugniakuro. - K i e k m s ia y r a ?
Du prie vien? Juo geriau, senjorai, mes m g s t a m e drsius puoli
mus. C h a ! tai tau, unie! D v s k , unsnuki! alin, baily!
U d u s s j i s pasviro sienos link. Jo kalavijo s m a i g a l y s smigo
asl, didelis veidas iraudo nuo pastang ir nuo ipliaupto v y n o .
Kapralas, kareiviai ir storasis eimininkas ilgai balsu j u o k s i i
io nekruvino mio, i kurio serantas Pedras G o n z a l e s a s ijo
neginijamas nugaltojas.
- J e i tik bt... Jei tik bt tas puikusis senjoras Z o r o prie ma
ne dabar! - duso serantas.
Ir vl durys mai atsidar, ir tavern su audros dkiu jo
mogus.

SENJORAS Z O R O VIZITUOJA
N o r d a m a s apginti visus nuo vjo, i a b u v i s paskubjo udary
ti duris ir vl pasialino savo kamp. Naujai a t v y k u s y s i s stovjo
nugara esaniuosius ilgame kambaryje. Jo skrybl b u v o giliai
umauklinta ant aki, tarytum norint sukliudyti vjui j nutrauk
ti, o knas apvyniotas ilga, kiaurai perlapusia skraiste.
V i s dar stovdamas nugara esaniuosius kambaryje j i s pra
skleid skraist ir nukrat nuo j o s lietaus laus, paskui vl usklei16

d j ant krtins. Storasis eimininkas paskubjo priek trin

damas rankas ir maloniai laukdamas, nes spjo, j o g tai yra k o k s
pravaiuojantis kabaljeras, kuris u m o k s nemaai pinig u val
g, l o v ir pasirpinim jo arkliu.
K a i eimininkas b u v o u keleto ingsni, nepastamasis stai
giai atsigr, ir tas, rikteljs i siaubo, skubiai atsitrauk. Kapra
lui sukliuksjo gerkl, kareiviai sunkiai a l s a v o , serantas Pedras
G o n z a l e s a s nukabino apatin a n d ir ivert akis.
m o g u s , stovjs prie j u o s , turjo ant v e i d o j u o d kauk, kuri
visikai slp jo bruous, tik pro dvi skylutes akys rjo nelemtu
blizgesiu.
- C h a ! K a s ia prie m u s ? - pagaliau atsipeikjo G o n z a l e s a s .
m o g u s , stovjs prie j u o s , linkteljo.
- Senjoras Z o r o ! Js p a s l a u g o m s ! - pasak j i s .
-

Prisiekiu

ventaisiais!

Senjoras

Zoro,

suuko

Gonzalesas.
- Js abejojate tuo, senjore?
- Jei j s i tikrj esate senjoras Z o r o , vadinasi, j s isikraus
tte i proto! - itar serantas.
- K tai reikia?
- Js ia, ar ne tiesa? jote viebut, ar ne taip? Prisiekiu vi
sais ventaisiais, patekote m a n o spstus, mano dailusis plike!
- A r nebus senjoras toks malonus paaikinti? - paklaus Z o r o .
Jis kalbjo e m u balsu, skambjusiu k a k a i p ypatingai.
- Js aklas? O gal nustojote proto? - paklaus G o n z a l e s a s .
- Argi a nesu ia?
- O kas m a n ?
- A r g i a ne kareivis?
- Taigi dvite kareivi uniform, senjore.
17

- Prisiekiu ventaisiais, argi nematote tvirto kapralo ir ms

trij draug? Js turbt atjote atiduoti s a v o puikj kalavij? Ar
j a u baigte vaidinti apsimetl?
Senjoras Z o r o maloniai nusijuok nenuleisdamas aki nuo
Gonzaleso.
- Be abejo, ne pasiduoti a atjau,- pasak j i s - Atjau su rei
kalu, senjore.
- Su reikalu? - paklaus G o n z a l e s a s .
- Prie ketvert dien, senjore, j s iauriai sumute iabuv,
kuris usitrauk j s nepalankum. i byla v y k o kelyje tarp ios
vietos ir San Gabrielio misijos.
- Tai buvo tikras unsnukis, kuris atsistojo m a n o kely. O kas
j u m s darbo, mano dailusis vyreli i v i e k e l i o ?
- Esu prispaustj draugas, senjore, ir atjau j s nubausti.
- A t j o t e mans nubausti, k v a i l y ? Js nubausite m a n e ? ! A mir
siu i j u o k o prie tai, kai perdursiu j u s kiaurai! Galite s a v e laikyti
negyvu, senjore Z o r o ! Jo ekscelencija pasil puiki kain u j s
lavon! Jei j s religingas m o g u s , sukalbkite s a v o m a l d a s ! N e n o
riu, kad galt kalbti, j o g a umuiau m o g nedavs j a m laiko
pasigailti nuodmi. D u o d u j u m s laiko imt irdies plakim.
Js dosnus, senjore, bet man nereikia melstis.
- T a d a a turiu atlikti s a v o pareig,- pasak G o n z a l e s a s ir pak
l savo kalavij. - Kaprale, j s liksite prie stalo, kiti taip pat. Tas
vyrukas ir tas atlyginimas, kuris u j paskirtas, yra m a n o !
Jis itiesino s a v o s galus ir m atsargiai slinkti v e n g d a m a s
klaidos nevertinti s a v o prieininko, nes b u v o girdjs apie Z o r o
mokjim valdyti kalavij. Kai pasijuto ess reikiamu atstumu,
serantas miai p a o k o , tarytum kokia g y v a t bt spjusi j apie
smg. O i tikrj tai paaikintina tuo, j o g senjoras Z o r o ilaisvi18

no v i e n rank i po skraists ir j o j e b u v o pistoletas - labiausiai

nekeniamas seranto G o n z a l e s o ginklas.
- A t g a l , senjore! - spjo j Z o r o .
- C h a ! Vadinasi, toks js k o v o s bdas! - suriko G o n z a l e s a s .
- Js neiojate t pragarik g i n k l ir grasinate j u o m o n m s ! T o
kius daiktus naudoja tik dideliu atstumu ir prie e m e s n prie.
Dentelmenai mgsta veriau dor kalavij.
- A t g a l , senjore! i a m e ginkle, kur j s vadinate pragariku,
yra mirtis. A daugiau nebespsiu.
- M a n k a k a s sak, j o g j s drsus m o g u s , - atsitraukdamas ke
let i n g s n i g l G o n z a l e s a s . - Man pasakojo, j o g j s susitinkate
su prieininku akis ak, suremiate su j u o ginkl. A tuo tikjau.
O dabar matau, j o g griebiate ginkl, kuris niekam kitam netinka,
tik prie raudonodius iabuvius. Ar gali taip bti, senjore, kad j s
neturtumte tos drsos, apie kuri girdjau?
Senjoras Z o r o vl nusijuok.
- Tuojau pamatysite, - tar jis. - pistolet panaudoti reikia,
nes esu spstuose ioje tavernoje, senjore. Noriai sukryiuosiu ka
lavij su j u m i s , kai tik padarysiu i procedr nepavojing.
- Nekantraudamas l a u k i u , - paiepdamas atsak G o n z a l e s a s .
- K a p r a l a s ir kareiviai atsitrauks t t o l i m kert,- tvark sen
joras Z o r o . - eimininke, j s nueisite paskui j u o s . i a b u v i s taip
pat nueis ten. M i k l i a u , senjorai! Dkui j u m s . Nenoriu, kad bent
vienas i j s kliudyt, kol bausiu serant.
- C h a ! - suuko G o n z a l e s a s nirdamas.- Veikiai pamatysime,
kuris kur nubaus, mano dailioji lape!
- L a i k y s i u pistolet kairje rankoje, - kalbjo senjoras Z o r o
toliau. - Deine a kausiuosi su serantu ir tuo pat metu nenuleisiu a k i nuo kerts. V o s vienam i j s sujudjus, ausiu. Gerai
19

valdau ginkl, kuriam d a v tonik vard, tad j e i iausiu, ke

letas m o n i baigs s a v o g y v e n i m ioje emje. Supratote?
Kapralas, kareiviai ir eimininkas neapsunkino savs atsakyda
mi. Senjoras Z o r o vl pairjo tiesiog G o n z a l e s o akis, ir i po
kauks pasigirdo tylus j u o k a s .
- Serante, nusigrkite, kol iimu kalavij,- liep j i s . - D u o d u
j u m s kabaljero o d , j o g idavikikai nepulsiu.
- Kabaljero o d ? - itar G o n z a l e s a s paiepiamai.
- A taip tariau, senjore, - atsak Z o r o .
Ir jo balse s u s k a m b o grasinimas.
G o n z a l e s a s gteljo peiais ir nusigr. Po valandls j i s vl
igirdo pliko bals.
- Ramiai, senjore, pozicij.

KALAVIJAI SUSIKRYIUOJA,
O PEDRAS AIKINA
Tai igirds G o n z a l e s a s atsigr ir pakl kalavij. Jis mat,
j o g senjoras Z o r o itrauk kalavij, o kairje rankoje auktai ik
ls vir g a l v o s laik pistolet. Z o r o tyliai j u o k s i , todl serantas
niro. Kalavijai s u s i k r y i a v o .
Serantas G o n z a l e s a s b u v o prats kovoti su m o n m i s , kurie
j u d d a v o ir iaip, ir taip - ia puldami, ia atsitraukdami, ia nu
krypdami kair arba dein. Bet ia j i s susitiko su m o g u m i ,
kuris k o v o j o visikai kitaip. Senjoras Z o r o tarytum priaugo prie
vienos vietos ir negaljo pasukti v e i d o j o k i a kryptimi. Jis nejud
jo i vietos n per n a g o j u o d y m , nepuol, neslinko j o k i pus.
G o n z a l e s a s siuts puol, kaip b u v o prats pulti, bet jo kalavijas
kaskart b u v o puikiai atremiamas. Tada j i s tapo atsargesnis ir im20

gino visus triukus, kuriuos inojo, bet tai nedav j o k i o s naudos.

Jis m g i n o apeiti prieinink, bet is kalaviju j vis atblokdavo at
gal. Jis m g i n o trauktis tikdamasis iprovokuoti prieinink pul
ti, bet senjoras Z o r o stovjo s a v o pozicijoje ir privert G o n z a l e s
vl j atakuoti. Pats Z o r o nedar nieko, tik g y n s i .
G o n z a l e s a s irdo, nes inojo, j o g kapralas j a m pavydjo, to
dl pasakojimas apie susikirtim pasklis po v i s banytkaim ir
keliaus po v i s EI K a m i n o Real. Jis nirtingai puol tikdamasis
ijudinti senjor Z o r o i pozicijos ir j nugalti. Bet jo puolimai at
s i m u d a v o tarsi akmenin s i e n - j o kalavijas b u v o nukreipiamas
al, krtin atsimudavo prieininko krtin, bet senjoras Z o r o
l y g niekur nieko savo krtine j a t m e s d a v o per eet ingsni.
- K a u k i t s , senjore! - tar Z o r o .
- K a u k i t s pats, skerdike ir v a g i e ! - rikteljo nirs serantas.
- N e b k i t e kvailas, nestovkite kaip uola! Nejaugi bijote engti
bent v i e n ingsn?
- Js negalsite mans priversti tai padaryti, - atsak plikas
ir vl tyliai nusijuok.
Serantas G o n z a l e s a s pagaliau suprato, j o g yra pyks. Jis ino
j o , kad pyks m o g u s negali kautis kalavijais taip pat gerai, kaip
m o g u s , kuris sugeba susitvardyti. Tada j i s susikaup, prisimerk
ir j a u nebeatrod toks ididus.
Jis vl p u o l , bet dabar b u v o atsargesnis, iekojo neapsaugot
prieininko viet, kurias galt smogti n e r i z i k u o d a m a s pralaim
ti. Serantas taip kovsi pirm kart s a v o g y v e n i m e . Mintyse j i s
keik save u tai, j o g neatsispyr pagundai - leido vynui ir val
giui sumenkinti jo g a l i m y b e s . Jis puol i v i s pusi, bet b u v o
atblokiamas. Prieininkas tiesiog atspdavo visas jo mintis.
21

Be abejo, j i s vis laik stebjo prieininko akis. Dabar j o s stai

ga pasikeit. I pradi akys tarytum j u o k s i pro kauk, o dabar
prisimerk ir tarsi m svaidyti ieirbas.
- Pakankamai p a a i d m e ! - pasak senjoras Z o r o . - Atjo
bausms laikas!
Jis m pulti spariau, e n g d a m a s i n g s n po i n g s n i o , meto
dikai slinkdamas priek ir priversdamas G o n z a l e s trauktis. Jo
kalavijo s m a i g a l y s atrod kaip g y v a t s galva su tkstaniais lie
uvi. G o n z a l e s a s pasijuto ess prieo valdioje, bet tik sugrie
dantimis, p a m g i n o susitvardyti ir kovsi toliau.
Dabar j i s stovjo nugara prie sienos, bet tokioje padtyje, j o g
senjoras Z o r o kaudamasis galjo stebti ir m o n e s kampe. Seran
tas suprato, j o g plikas aidia su j u o . Jis pamiro s a v o ididum
ir jau ketino aukti kapral ir kareivius stoti k o v ir j a m padti.
Netiktai k a k a s pasibeld duris, kurias iabuvis b u v o uka
bins. G o n z a l e s o irdis m smarkiai plakti. K a k a s ten buvo ir
norjo eiti. K a d ir kas ten bt buvs, j a m turjo atrodyti keista,
kad eimininkas arba jo tarnas i karto neatidar dur. G a l b t pa
galba visikai arti?
M u m s sukliud, senjore, - pasak plikas. - G a i l i u o s i , nes
netursiu laiko j u s nubausti taip, kaip usitarnavote. T e k s j u s ap
lankyti antr kart, nors kain ar j s to vertas.
[ duris m belsti stipriau. G o n z a l e s a s suriko:
- C h a ! i a yra senjoras Z o r o !
- B a i l y ! - suuko plikas.
Serantas vl atgijo. Jis m vytruoti kalaviju visas puses
tarsi bt beprotis. v a k i viesoje kalavijo amenys mirgjo tks
taniais nuo j atsispindini spinduli.
Staiga Z o r o puol priek, ir serantas G o n z a l e s a s pajuto, kaip
jo kalavijas, isprds i rank, m skrieti al.
22

- T a i p ! - suriko senjoras Z o r o .
G o n z a l e s a s tikjosi s m g i o . S u v o k s , kad kaip karys gali bti
nukautas ne karo lauke, j i s v o s nepradjo raudoti. Bet kalavijo
amenys jo krtin nesmigo.
Senjoras Z o r o nuleido kalavij, deine ranka sugniau jo ran
ken kartu su pistoletu, o atsilaisvinusia kaire Pedrui G o n z a l e s u i
trenk smark antaus.
- T a i m o g u i , kuris iauriai elgiasi su bejgiais iabuviais!
G o n z a l e s a s subliov i nirio ir gdos. K a k a s m g i n o ilauti
duris, bet senjoras Z o r o tai nekreip d m e s i o . Jis atoko atgal
ir aibo greitumu kio s a v o kalavij maktis. G r a s i n d a m a s vi
siems ilgame pistoletu j i s puol prie lango ir u o k o ant suolo.
- Iki kito karto, senjore! - rikteljo j i s .
Paskui, imus lang, per j ioko taip vikriai, kaip kaln o
ka okinja nuo uol. Per idaut lang siver vjas ir lietus.
vaks ugeso.
- Vejams j !

suriko G o n z a l e s a s . V l sugriebs s a v o kalavij

jis m blakytis po kambar.

Atidarykite duris! Vejams! Gerai

atsilyginsiu!
Kapralas pirmasis pasiek duris ir j a s atidar. Paknopstomis
j du sodieiai m reikalauti v y n o ir paaikinti, kodl durys bu
vo udarytos. Serantas G o n z a l e s a s ir jo draugai puldami audr
susidr su einaniaisiais ir j u o s parvert.
L a u k e b u v o taip tamsu, j o g m o g u s negaljo matyti arklio atstu
mu. Lijo taip smarkiai, kad pdsakai galjo bematant inykti. Sen
joras Z o r o pabgo, bet niekas negaljo pasakyti, kuria kryptimi.
K i l o sambrzdis, kuriame d a l y v a v o ir atj sodieiai. Seran
tas G o n z a l e s a s ir kareiviai gro tavern ir rado i a daugyb pri
sirinkusi pastam m o n i . Serantas G o n z a l e s a s suprato, j o g
jo reputacija dabar pastatyta ant kortos.

1A

- T i k plikas, tik skerdikas ir v a g i s galjo tai padaryti! - balsu

suriko jis.
- K a i p tai atsitiko, draugui? - rikteljo kakas i minios alia
dur.
- T a s puikusis senjoras Z o r o , be abejo, i n o j o ! Prie kelet die
n a sulauiau s a v o kalavijo rankenos dal fechtuodamasis San
v

Zuan Kapistrane. Be abejo, gandas apie tai pasiek senjor Z o r o .

tai j i s ir aplank mane pasinaudodamas tuo, kad galt pasakyti,
j o g mane nugaljo.
Kapralas, kareiviai ir eimininkas smeig j akis, bet niekas
i j nebuvo pakankamai drsus tarti bent od.
- i a dalyvavusieji gali papasakoti j u m s , senjorai,- kalbjo
G o n z a l e s a s toliau. - Senjoras Z o r o jo pro duris ir tutuojau isi
trauk p i s t o l e t - tono ginkl. Jis atkio j prie mus ir privert vi
sus, iskyrus mane, pasitraukti t kamp. A trauktis atsisakiau.
- Tada j s turite kautis su m a n i m , - pasak tas puikus vyrukas.
- A isitraukiau kalavij nordamas padaryti g a l tam marui.
Ir k j i s pasak man tada?
- M e s k o v o s i m e , - pasak j i s . - A prie j u s laimsiu ir tuo
paskui galsiu girtis. Kairje rankoje laikau pistolet. Jei man j s
puolimas nepatiks, a ausiu, o paskui persmeigsiu j u s kiaurai ir
taip padarysiu g a l garsiam serantui.
Kapralas atsikvp. Storasis eimininkas j a u b u v o benors pra
bilti, bet susilaik, kai serantas G o n z a l e s a s verianiu vilgsniu
p a v e l g j .
- Ar galjo bti kas tonikesnio? - paklaus G o n z a l e s a s .
- Turjau kautis. Jei biau pasikariavs, kn bt pervrs
tonikas vino gaballis. Ar kada b u v o atsitik kas nors pana
aus? Tai rodo, k o k s klastingas tas vyrukas. K a d a nors j sutiksiu,
kai j i s nelaikys pistoleto. Ir tada...
24

- Bet kaip j i s ijo? - paklaus kakas i minios.

- Igirdo beldiant duris. Jis man gras toniku pistoletu ir
privert mane mesti kalavij t t o l i m kamp. Jis gras visiems
mums, puol prie lango ir per j ioko. O kaip mes tamsoje per
liet g a l j o m e rasti j arba jo pdsakus? Bet dabar a pasiryau.
Ryt eisiu pas mano kapiton R a m o n ir papraysiu j atleisti ma
ne nuo v i s kit pareig, leisti paimti k e l e t draug ir vytis puik
j senjor Z o r o . C h a ! M e s p a m e d i o s i m e t lap!
Sujaudinta minia prie dur netiktai prasiskyr. D o n D i e g a s
Vega s k u b d a m a s jo tavern.
- K girdjau? S a k o , j o g ia b u v o apsilanks senjoras Z o r o ?
- paklaus D o n D i e g a s .
- Visikai teisingai, kabaljere, - atsak G o n z a l e s a s . - M e s kal
bjome su tuo g a l v a u d i u . Jei uuot j n a m o ir dirb su savo
sekretoriumi btumte lik ia, btumte v i s k mate.
- O j s argi ia n e b u v o ? Ar negalite man papasakoti? - pa
klaus Don D i e g a s - Bet prayiau per d a u g netirtinti spalv.
Negaliu suprasti, kodl m o n s turi bti tokie smurtininkai? O kur
pliko lavonas?
G o n z a l e s a s duso i pasipiktinimo. Storasis eimininkas nusi
gr paslpti ypsn. N o r d a m i i k e b l i valandl bti uimti,
kapralai ir kareiviai pagrieb puodelius su v y n u .
-

D a l y k a s tas, j o g ia nra l a v o n o , - pagaliau

ilemeno

Gonzalesas.
- Pamirkite s a v o kuklum, serante! - suuko D o n D i e g a s .
- A r g i a nesu j s draugas? Juk priadjote man papasakoti vi
sa, kas j u m s atsitiks, jei susitiksite su tuo g a l v a u d i u . Suprantu,
gailite mano j a u s m , nes inote, j o g nemgstu prievartos. Bet vis
dlto a troktu suinoti s m u l k m e n a s , nes j s , mano draugas, kovts su tuo vyruku. Ar didelis b u v o a t l y g i n i m a s ?
25

- Prisiekiu ventaisiais! - apmaudiai suuko G o n z a l e s a s .

- Tiek to, serante. Papasakokite. e i m i n i n k e , duokite m u m s
visiems v y n o iam vykiui paminti. Papasakokite, senjore! Ar pa
liksite kariuomen dabar, kai pelnte atlyginim, ar pirksite asjend ir ar vesite?
Serantas G o n z a l e s a s vl m dusti ir apgraibomis ities ran
k prie puodelio su v y n u .
- Js adjote, - kalbjo toliau D o n D i e g a s . - Papasakokite
man apie visk, kas v y k o , p a o d i u i . Argi j i s to n e b u v o saks,
eimininke? Js sakte, j o g papasakosite, kaip aidte su j u o , kaip
j u o k t s i j o , kol k o v t s , kaip privertte j atsitraukti ir kaip j
persmeigte.
- Prisiekiu ventaisiais! - s u b l i o v serantas G o n z a l e s a s .
o d i a i sprdo i jo g e r k l s l y g perkno griausmas.
- T a i nebe m o g a u s j g o m s . Js, D o n D i e g a i , m a n o draugas...
- Js kuklumas ia j u m s visikai netinka, - pasak D o n Die
gas. - Priadjote papasakoti, todl a ir noriu girdti. K a i p atrodo
senjoras Z o r o ? Ar pairjote jo n e g y v v e i d po k a u k e ? Tai
turbt kas nors, k mes visi gerai pastame. G a l galite kuris nors
i j s papasakoti man s m u l k m e n a s ? Js stovite ia kaip nebyls
atvaizdai.
- V y n o , arba a udusiu! - s u v i e g G o n z a l e s a s . - D o n Diegai,
j s esate m a n o artimas draugas ir a sukryiuosiu kalavij su bet
kuo, kas idrs j u s paeminti, bet iandien daugiau mano kantry
bs nebandykite.
- Atsisakau suprasti, - pasak D o n D i e g a s . - A tik praau j u s
papasakoti man k o v o s istorij: kaip ijuokte j , kai k o v t s , kaip
vijote j k a m p ir kaip galiausiai pribaigte j persmeigdamas.
- Pakanka! Esu per daug eistas! - suriko milinas serantas.
Jis sugurg v y n ir toli nusvied puodel.
26

- A r gali bti, kad j s nelaimjote k o v o s ? - paklaus Don D i e

gas. - Bet, i n o m a , tas puikusis plikas negaljo prie j u s atsilai
kyti, m a n o serante. O kokie b u v o padariniai?
- Jis turjo pistolet.
O kodl j s neatmte pistoleto ir nebrukote j a m gerkl?
Bet turbt j s taip ir padarte? tai dar v y n o , serante. Gerkite.
Bet serantas G o n z a l e s a s skyrsi k e l i pro mini prie dur.
- Neturiu umirti s a v o pareig, - pasak j i s . - Reikia skubti
gul praneti apie visk, kas v y k o , komendantui.
- B e t , serante...
- O dl to senjoro Z o r o galiu pasakyti, j o g j i s paragaus mano
kalavijo prie tai, kai mirsiu, - priadjo G o n z a l e s a s .
I

Paskui baisiai keikdamasis j i s ibgo gatv. Pirm kart g y v e

nime j i s leido pareigoms nutraukti m a l o n u m ir prisivert bgti
nuo gero v y n o . D o n D i e g a s , atsigrs ugniakur, nusiypsojo.

RYTO KELION

K i t ryt audra baigsi. Joks debeslis netemd dailios mels

vos dangaus s p a l v o s . S a u l b u v o viesi, palmi lapai blizgjo, gai
vus oras d v e l k iilgai slnio nuo jros.
Ryt D o n D i e g a s ijo i s a v o nam b a n y t k a i m ir usitemp
damas odines pirtines joti valandl stabteljo irdamas per

aikt m a tavern. I anapus namo tarnas indnas ived jo

arkl.

itiM.

htitim **> *rtfli<*V*;* l*b'&:r>Xl 'ilrM

Nors D o n D i e g a s nejodavo uoliais per kalvas palei EI K a m i n o

Real, bet v i s dlto turjo puik uolinink. Jo irgas p a s i y m j o
g y v u m u , eiklumu ir itvermingumu. D a u g j a u n u o l i norjo j pirk27

ti, bet D o n Diegui nereikjo pinig ir j i s norjo pasilaikyti arkl

sau.
Balnas b u v o sunkus, jo pavirius turjo daugiau sidabro negu
o d o s . slai taip pat b u v o sunkiai nusidabruoti. N u o j on kadarojo odiniai kunkuliukai, papuoti apybrangiais a k m e n i m i s , kurie
saulei vieiant rykiai rjo visam pasauliui liudydami D o n D i e
go turtus ir garb.
Don D i e g a s sdosi ant arklio, o apie deimt aiktje dlinju
si m o n i irjo j stengdamiesi nuslpti paaipius ypsnius.
Tais laikais jaunuoliai p a o k d a v o nuo e m s baln ir pagrieb
vadeles, bed arklio onus ilgus pentinus privaljo dingti dulki
debesyje. Visa tai turjo susilieti v i e n judes.
Bet Don D i e g a s s s d a v o ant irgo taip pat, kaip d a r y d a v o ir
visa kita - neskubdamas ir nesikariuodamas. i a b u v i s laik
kilp, D o n D i e g a s kio j s a v o bato smaigal, paskui s u m pa
vadius v i e n rank ir u o k o ant balno a p s i m e s d a m a s , tarytum
tai bt nemenkas u d a v i n y s .
Po to iabuvis palaik antr kilp, nukreip j antr Don Die
go bat ir nujo, o D o n D i e g a s paauk puik g y v u l vardu ir i
lto nujojo aikts pakraiu iaur e i n a n i o tako link. Pasieks
keli D o n D i e g a s nujojo risia ir, taip prajojs k e l e t m y l i , para
gino arkl ir ltu uoliu nujojo plentu.
m o n s dirbo laukuose ir daruose, iabuviai gan bandas. Pro
tarpiais Don D i e g a s j o d a m a s pro g r e m z d i k v e i m sveikinosi
su tais, kurie b u v o j a m e . V i e n kart jaunikaitis, kur j i s paino
j o , uoliais nudm pro j b a n y t k a i m . Po to, kai is nujojo,
D o n D i e g a s sulaik arkl nordamas nukratyti dulkes nuo savo
drabui.
giedr ryt jo drabuiai b u v o puikesni negu paprastai. Paka
ko vien pairti j u o s j turtojo turtui ir padiai nustatyti. D o n
28

Diegas rengdavosi labai rpestingai, bardavo tarnus, jei jo naujoji

eilut b u v o nepakankamai gerai ilyginta, ir s u g a i d a v o daug lai
ko s a v o batams blizginti.
Jis nujojo keturias m y l i a s ir paskui, pasuks i viekelio, nu
v y k o siauru dulktu untakiu, kuris jo prie kiek nutolusi nuo
pakalns trobesi. D o n D i e g a s V e g a norjo aplankyti Don Karl
Pulid.
Per pastaruosius kelet met D o n Karlas patyr gausi likimo
permain. Kitados s a v o padtimi, turtu ir kilme j i s b u v o pirmas
po D o n D i e g o tvo. Bet j i s padar klaid prisidjs ne prie tos po
litins partijos, prie kurios reikjo, ir todl neteko dalies savo pla
i e m s plot, o m o k e s i rinkjai kyrjo j a m gubernatoriaus
vardu tol, kol i jo turt liko tik apverktinos liekanos. Bet j a m liko
paveldta kilm.
ryt D o n Karlas sdjo asjendos priebutyje samprotaudamas
apie laikus, visikai neatitinkanius jo skonio. Jo mona, Donja
Katalina, jo jaunysts ir v i s o g y v e n i m o mylimoji, b u v o namie ir
sakinjo tarnams. Jo vienintel dukt, senjorita Lolita, taip pat
buvo ten ir virpino gitaros stygas svajodama, kaip tik gali svajoti
atuoniolikos met mergina.
Don Karlas pakl prailusi galv, pairjo tolumoje vin
giavus untak ir pamat nedidel dulki debesl. Pastarasis j a m
pasak, j o g asjendjoja k a k o k s raitelis, todl D o n Karlas bg
taudamas lauk dar vieno m o k e s i rinkjo.
Jis prideng akis ranka ir m atidiai irti besiartinant
raitel. Pastebjs, j o g is j o j a neskubdamas, mai nudiugo pa
mats saulje spindint balno ir sl sidabr. Jis inojo, j o g atlik
dami s a v o pareigas kariai toki brangi pakinkt nevartodavo.
Raitelis pasuko paskutin kart ir dabar b u v o gerai matomas i
nam priebuio. D o n Karlas patryn akis ir v l pairjo norda29

mas patikrinti savo spjim. Net tokiu atstumu Don Karlas galjo
nustatyti raitelio asmenyb.
- Tai D o n D i e g a s V e g a , - sunibdjo j i s . - T e g u padeda ven
tieji, kad tai pagaliau pakeist m a n o likim gera.
Jis inojo, j o g D o n D i e g a s gali vykti pas j tik su paprastu drau
giku vizitu, bet vis dlto ir tai turjo k nors reikti, nes j e i aplink
bus suinota, j o g Veg eima gerai sutaria su Pulido eima, net po
litikuojantys valdovai kelis kartus p a g a l v o s prie trikdydami D o n
Karl, nes Vegai b u v o krato j g a .
Ir D o n K a r l a s supliaukjo delnais. i a b u v i s ibgo i nam,
ir Don Karlas liep j a m nuleisti u u o l a i d nuo sauls priebuio
kampe ir sudaryti ksm, o paskui atneti stal, kelet krsl, py
ragaii ir v y n o .
spjo taip pat ir moteris, j o g artinasi Don D i e g a s V e g a . Donja
Katalina pajuto, kaip p r a g y d o j o s irdis, ir pati m niniuoti dai
nel, o senjorita Lolita pribgo prie lango pairti kelio.
K a i D o n D i e g a s sustojo prie priebuio laiptelius, iabuvis jau
lauk priimti jo arkl, o pats D o n K a r l a s nulipo nuo laipt ir stov
jo laukdamas su itiesta ranka.
- D i a u g i u o s matydamas j u s kaip s v e i s a v o skurdioje asjendoje, Don D i e g a i , - pasak jis, kai jaunikaitis, maudamasis pirti
nes, artinosi p r i j o .
- Tai ilgas ir dulktas kelias, - prabilo D o n D i e g a s . - Baisiai
pavargstu taip ilgai j o d a m a s .
D o n Karlas v o s susilaik nenusiypsojs, nes, be abejo, ne ke
turi m y l i atstumas galjo nuvarginti k i l m i n g o kraujo jaunikait.
Bet prisimin n e p a k a n k a m D o n D i e g o g y v y b i n energij ir nusi
ypsojo nenordamas j o eisti.
v

Seimininkas nuved s v e i k s m i n g priebuio kampel, pa

sil Don Diegui v y n o ir p y r a g a i i laukdamas, kol s v e i a s pra30

ds kalbti. Pagal t laik paprot moterys likdavo kambariuose ir

nesirodydavo, kol s v e i a s paklausdavo apie j a s arba kol paaukda
vo nam eimininkas.
- K a s g e r o R e i n o de L o s A n d e l o b a n y t k a i m y j e ? - paklaus
Don Karlas. - D a u g dien prajo nuo to laiko, kai ten buvau.
- V i s k a s po s e n o v e i , - atsak D o n D i e g a s . - T i k vakar vakare
tas senjoras Z o r o siver tavern ir k o v s i d v i k o v o j e su milinu
serantu G o n z a l e s u .
- C h a ! Senjoras Z o r o ? Na, o k o k i e t kautyni padariniai?
- Serantas kalbjo isisukindamas, - pasak D o n D i e g a s .
- Tai pasiek mane per ten d a l y v a v u s kapral. i s pasakojo, kad
tas senjoras Z o r o aid su serantu, n u g i n k l a v o j ir, ioks per
lang, pasislp. Serantas negaljo rasti jo pdsak.
- Protingas niekas! - suuko D o n K a r l a s . - A bent neturiu ko
bijoti. Visi EI K a m i n o Realyje, manau, i n o , j o g netekau beveik
visko, k tik galjo nusineti gubernatoriaus m o n s . Laukiu, kol
jie dabar atims i mans ir sodyb.
- M m ! Tam turi bti padarytas galas, - tar Don D i e g a s g y v i a u
negu paprastai.
Don K a r l o a k y s surjo. S u k l u s D o n D i e g u i kiek uuojau
tos, j e i bent vienas ymios V e g eimos narys sunibdt o d e
l gubernatoriui, persekiojimai bematant liautsi. V e g sakymus
v y k d visi, kad ir k o k i o rango bt b u v .
tff^K*

I ' I N ' l l t * i f liti i I V i I t M ~~

DON DIEGAS IEKO SUADTINS

D o n D i e g a s i lto siurb v y n ir irjo per stal, o Don Kar
las nustebs stebjo j k a k nujausdamas, bet dar neinodamas,
ko laukti.
3i

- A j o j a u per i prakeikt saul ir d u l k e s ne kalbti su j u m i s

apie senjor Z o r o arba k o k kit bandit, - pasak po kurio laiko
Don D i e g a s .
- Kad ir koks bt j s reikalas, d i a u g i u o s s v e i k i n d a m a s vie
n i j s eimos, kabaljere, - atsiliep D o n Karlas.
- A vakar ryt ilgai kalbjausi su s a v o tvu, - pasakojo D o n
D i e g a s toliau. - Jis man pasak, j o g man artja dvideimt penkeri
ir, jo nuomone, a reikiamai neatlieku s a v o pareig.
- Bet, inoma...
- O! Be abejo, j i s i n o ! M a n o tvas - protingas m o g u s .
- J o k s m o g u s pasaulyje t o nepaneigs, D o n D i e g a i !
- Jis tikinjo mane nubusti ir imti veikti. A , matyt, iki iol tik
svajojau. M a n o padties ir turt m o g u s - dovanokit, j e i sakau tai
- turi atitinkamai elgtis.
- Tai yra v i s u o m e n s dsnis, senjore.
- Kai mano tvas mirs, s a v a i m e aiku, a, kaip jo vienintelis s
nus, paveldsiu jo turtus. i a viskas gerai. B e t kas bus, j e i mirsiu
a? To ir klausia m a n o tvas.
- Suprantu...
T a v o a m i a u s jaunikaitis turi turti m o n , n a m eiminink,
taip pat turi turti palikuoni paveldti ir toliau tsti s e n o v i n gi
m i n " , - pasak j i s man.
- N i e k o negali bti tikriau u tai, - pasak D o n Karlas.
- Taigi a nusprendiau vesti.
- C h a ! Tai padaryti turi bet kuris m o g u s , D o n D i e g a i . Gerai
atsimenu, kaip merginau D o n j Katalin. M e s jome i proto, kad
galtume pulti vienas kitam glb, bet j o s tvas j o s u mans ku
r laik neleido. M a n b u v o tik septyniolika met, todl j i s galbt
ir b u v o teisus. Bet j u m s j a u b e v e i k dvideimt penkeri. Be abejo,
veskite, tbt veskite.
32

- tai a ir a t v y k a u su j u m i s apie tai pasikalbti, - pasak D o n

Diegas.
- Pasikalbti apie tai su manimi? - i s i g a n d o D o n Karlas su
didele viltimi sieloje.
- T a i bus, matyt, gana nuobodu. M e i l , v e d y b o s ir panas da
lykai yra s a v o s ries nemalonumai. sivaizduokite s v e i k o proto
mog, kuris laksto paskui moter, skambina jai gitara, sukasi
aplink tarsi k o k s kvailys, kai visi i n o j o s norus. O paskui cere
monija! Esu m o g u s turtingas ir su padtimi, todl, man rodos,
sutuoktuvs turi bti rpestingai a p g a l v o t o s . R e i k i a ikelti puot
iabuviams ir visa kita. Ir tai tik todl, j o g m o g u s ima sau m o n ,
kuri bt jo nam eiminink.
D a u g e l i s j a u n i k a i i , - pastebjo D o n Karlas, - digaut ir
didiuotsi galdami ikelti ikilmingas ir madingas vestuves.
- Be abejo! Bet tai siaubingai nepatogu! Ir v i s dlto man teks
patirti tai, senjore... Matot, tai m a n o t v o noras. Dar kart man
dovanokite, bet j s atsidrte blogoje padtyje. Be abejo, tai poli
tikos padarinys, bet j s esate p u i k i o s k i l m s , i geriausios krato
gimins.
- A i , kad atsiminte i ties, - padkojo D o n Karlas pakilda
mas linktelti ir pridti rank prie irdies.
- V i s i tai i n o , senjore. Ir kai V e g a pasirenka g y v e n i m o draug,
j i s turi pasirinkti k i l m i n g moter.
- Be abejo! - suuko D o n Karlas.
- Js turite vienintel dukter, senjorit Lolit.
- A ! Taip, b e abejo, senjore. Lolitai dabar atuoniolika met, j i
grai ir apsivietusi mergina, j e i tik tvui dera taip kalbti.
- M a i a u j b a n y t k a i m i o misijoje, - pasak D o n D i e g a s . - Ji
i tikrj grai, girdjau, j o g ir apsivietusi. Dl j o s kilms ir auk33

jimo negali bti abejoni. M a n a u , j o g ji bt tinkama mano na

m eiminink.
- Senjore?
- Tai ir yra iandieninio mano a p s i l a n k y m o tikslas, senjore.
- J s klausiate mano leidimo merginti mano puikij dukter?
- Taip, senjore.
Don K a r l o veidas nuvito, j i s vl p a o k o , kad nusilenkdamas
galt paspausti D o n D i e g o rank.
-Ji puiki gl. N o r i a u , kad ji itekt. Jauiausi kiek kebliai,
nes nenorjau, kad ji eit eim, kuri nebt man lygi. Bet jei
kalbama apie Veg, apie n i e k kit negali bti n kalbos. Duodu
j u m s savo leidim, senjore.
D o n Karlas d i g a v o . Jo dukters ir D o n D i e g o V e g o s jungtu
v s ! Joms vykus gr ir jo turtai. Jis vl taps svarbus ir takingas!
Jis paauk i a b u v ir nusiunt pakviesti savo m o n o s . Po valan
dls Donja Katalina pasirod priebutyje pasveikinti atvykl. Jos
veidas vytjo, nes ji v i s k girdjo.
- D o n D i e g a s teikia m u m s garbs praydamas leidimo pareik
ti savo pagarb ms dukteriai, - paaikino D o n Karlas.
Js davte savo sutikim? - paklaus Donja Katalina, nes jai,
be abejo, b u v o nepatogu i karto griebtis j a u n i k i o .
- A daviau savo sutikim, - atsak D o n Karlas.
Donja Katalina ities rank. D o n D i e g a s silpnai paspaud j
ir tutuojau paleido.
- T o k i o m i s sjungomis g a l i m a didiuotis, - pasak Donja Kata
lina. - T i k i u o s i , j o g j u m s p a v y k s ukariauti j o s ird, senjore.
- i u o atvilgiu, tikiuosi, nereiks j o k i nereikaling kvaily
bi, - itar Don D i e g a s . - A r b a senjorita mans nori, arba nenori.
Argi a galiu pakeisti j o s mintis imdamas skambinti gitara po j o s
langu, spausdamas j o s rank arba ddamas s a v o rank prie irdies
34

ir dsaudamas? N o r i u paimti j m o n a s , antraip nebiau n at

v y k s ia prayti j o s t v o .
- A . . . a... be abejo! - pasak D o n K a r l a s .
- A c h , senjore, bet mergina mgsta, kad j ukariaut, - pasa
k Donja Katalina. - Tai j o s privilegija, senjore. M e r g i n i m o valan
dos pasilieka atmintyje v i s a m g y v e n i m u i . Ji prisimena ir graius
o d i u s , pasakytus m y l i m o j o , ir pirmj buin, kai j i e stovjo prie
upelio ir irjo vienas kito akis. Ir kaip j i s dl j o s isigando, kai
j i e j o j o , o j o s arklys pasileido uoliais... Visa tai brangu, senjore.
Tai panau m a aidim, kuris a i d i a m a s nuo pat monijos
atsiradimo pradios. Tai galbt ir beprotyb, senjore, j e i spren
diame altu protu, bet v i s dlto ji a v i n g a .
- N i e k o nesuprantu apie tai, - paprietaravo D o n D i e g a s . - N i e
kada nebuvau laksts ir mergins moter.
- M o t e r i s , k u r i j s vesite, nelids dl to, senjore.
- Js manote, j o g man reikia visa tai padaryti?
- O, bent kiek - tikrai nesukliudyt, - pasak D o n Karlas isi
gands prarasti taking ent. - Mergina, be abejo, mgsta, kai
apie j pasisukinja net j e i ji ir yra prie tai nusistaiusi.
- A turiu tarn, kuris nuostabiai skambina gitara, - pasak
Don D i e g a s . - inakt liepsiu j a m ieiti ir skambinti po senjoritos
langais.
- O pats neateisi? - panibdomis paklaus Donja Katalina.
- A t v y k t i vl ia nakt, kai nuo j r o s puia altas vjas? - suu
ko Don D i e g a s . - Tai pribaigs mane. Ir, be to, iabuvis skambina
gitara geriau u mane.
- N i e k a d a negirdjau toki d a l y k !
Donja Katalina giliai kvp, j o s padorumo jausmas b u v o
eistas.
35

- Tegul D o n D i e g a s daro taip, kaip nori, - paprietaravo Don

Karlas.
- A manau, j o g j s v i s k suruoite ir paskui man praneite,
- pasak D o n D i e g a s . A , be abejo, sutvarkyiau s a v o namus ir
paimiau daugiau tarn. Turbt tursiu pirkti ratus ir su s a v o su
adtine vaiuoti Sant Barbar aplankyti ten v i e n draug. Ar
negalite pasirpinti visais kitais reikalais? O paskui j s tik pasi
site man odel, kada vyks sutuoktuvs.
Don Karlas Pulidas dabar pats pasijuto bent kiek eistas.
- Kabaljere, - pasak jis, - kai merginau D o n j Katalina, ji lai
k mane kaip ant arij ir s p y g l i : ia ji raukdavosi, ia kit dien
ypsodavosi. Dl to v i s k a s atrod labai g u n d o m a i . N e n o r i a u ,
kad dabar br kitaip. Js gailsits, senjore, j e i g u pats nesisuk
site. Norite pamatyti senjorit?
- M a n a u , j o g turiau, - pasak D o n D i e g a s .
Donja Katalina iklusi g a l v jo namus atvesti merginos.
Netrukus i atjo - meili, maut, j u o d o m i s r i n i o m i s akimis ir
juodais plaukais, rieianiais g a l v dideliu ratu, dailiomis m a o
mis kojytmis, k y a n i o m i s i po viesi drabui.
- Diaugiuosi j u s vl m a t y d a m a . D o n D i e g a i , - pasak j i .
Jis nusilenk ir pams u rankos prived j prie stalo.
- Js tokia pat puiki kaip ir tada, kai m a i a u j u s paskutin
kart.
- Visada reikia sakyti senjoritai, j o g ji yra graesn n e g u b u v o ,
kai matte j paskutin kart, - s u a i m a n a v o D o n Karlas. - A c h , j e i
a vl biau jaunas ir galiau mylti!..
Jis atsipra ir jo namus. Donja Katalina nujo antrj prie
buio gal. Taigi porel galjo laisvai kalbtis, o ji galjo stebti
juos, kaip ir tinka gerai duenjai.
36

- Senjorita, praiau iandien tv leisti j u m s pasilyti savo ran

k, - pasak D o n D i e g a s .
- O, senjore! - suuko mergina.
- K a i p manote, ar bsiu tinkamas vyras?
- K o d l , a... tai yra...
- Pasakykite od, senjorita, ir a perduosiu tai s a v o tvui, o
js eima ims ruotis a p e i g o m s . Jie gals praneti man per kok
iabuv. M a n e vargina kelions i nam, kai nra didelio reikalo.
G r a i o s i o s senjoritos Lolitos a k y s m ybsti spjaniais
iburliais, bet, matyt. Don D i e g a s j nemat ir taip ruo sau
pralaimjim.
- A r sutinkate tapti mano m o n a , senjorita? - paklaus j i s kiek
nusilenkdamas.
Senjoritos Lolitos veidas deg. Ji okteljo nuo krslo, j o s ma
i kumteliai susigniau.
- D o n Diegai Vega, - pasak ji. - Js esate i y m i o s eimos,
turite didel lob ir paveldsite dar daugiau, bet j s esate negyvas,
senjore! Vadinasi, tai kaip j s sivaizduojate roman! Js nenori
te apsunkinti savs v a i u o d a m a s keturias mylias lygiu keliu dl
merginos, su kuria norite susituokti? K a s per kraujas teka j s
gyslomis, senjore?
Donja Katalina igirdo tai ir puol per priebut j link rodyda
ma dukteriai enklus, taiau senjorita Lolita j nesuprato.
- m o g u s , kuris susituoks su manim, turi suktis apie mane ir
usitarnauti m a n o meil, - kalbjo mergina toliau. - Jis turi su
graudinti mano ird. Ar j s manote, j o g esu kokia iabuv mer
gina, kuri atsiduoda pirmam sutiktajam, pasiliusiam jai tekti?
mogus, skirtas bti m a n o vyru, turi bti toks, kuris pakankamai
mans nort. Atsiusite savo tarn skambinti gitara po mano lan
gais? O, a girdjau, senjore! Atsiskite j, senjore, o a likte37

lesiu ant jo verdanio v a n d e n s ir pabalinsiu jo raudon od! Likit

sveikas, senjore!
Ji ididiai atlo galv, pasikl savo ilkinius sijonus ir, taip
prajusi pro j, jo namus nekreipdama d m e s i o s a v o motin.
Donja Katalina suvaitojo dl prarast v i l i . D o n D i e g a s V e g a pa
irjo kandin dingusios senjoritos, susimsts pasikas g a l v ir
p a v e l g savo arkl
- A... a manau, ji nepatenkinta m a n i m , - pasak j i s tyliu
balsu.

KITOKS MOGUS
D o n Karlas girdjo visk, todl inojo, kas atsitiko. Negaida
mas j i s pasirod priebutyje nordamas sulaikyti sutrikus D o n D i e
g Veg. Nors irdis plak neramiai, j a m p a v y k o nusiypsoti ir
paversti v i s k j u o k a i s .
- M o t e r y s noringos ir kupinos fantazij, senjore, - pasak jis.
- Kartais j o s ijuokia t, kur i tikrj dievina. N i e k a s negali pa
sakyti, k o k i o s mintys sukasi moters g a l v o j e . Kartais ji pati negali
to paaikinti.
- Bet a... a v o s suprantu, - sunkiai kalbjo D o n Diegas. - A
rpestingai rinkau o d i u s . I tikrj nepasakiau nieko, kas senjo
rit galt eisti arba supykdyti.
- A manau, j i nort, kad a p i e j s u k t u m t s , kaip priimta. N e
nusiminkite, senjore. Jos motina ir a nusprendme, j o g j s - tin
kamas vyras. Mergina danai atstumia m o g iki tam tikros ribos,
o paskui pasiduoda. Tai prasta. R o d o s , is bdas pasidavim daro
dar malonesn, dar skalsesn. Tikriausiai k i t kart, kai pas mus
atvaiuosite, ji bus malonesn. Esu tuo sitikins.
38

Don D i e g a s paspaud Don Karlo Pulido rank, sdo ant arklio

ir i lto nujojo unkeliu. D o n Karlas atsigr, vl jo namus
ir pamat, j o g jo m o n a stovi prie dukter sirmusi ir iri j
tarytum gaildama.
-

Jis geriausias suadtinis visame krate!

- luostydama

akis mau keturkampiu nrini gaballiu gailiai vaitojo Donja

Katalina,
- J i s turtingas, turi padt auktuomenje ir, jei tapt mano en
tu, galt pataisyti m a n o reikalus, - pasak D o n Karlas nenuleis
damas aki nuo dukters v e i d o .
- Jis turi puikius namus ir asjend. Be to, jo geriausi arkliai
visame Reino de Los A n d e l e . Jis vienintelis savo turtingo t v o
pdinis, - ts Donja Katalina.
- K a d m o g u s bt igelbtas arba praudytas, utenka jo vie
no o d i o jo ekscelencijai gubernatoriui,

pridr D o n Karlas.

- Jis graus...
- Sutinku su tuo! - p a k l u s i g r a i g a l v e l ir drsiai irda
ma j u o s suuko senjorita Lolita. - Bet tai mane ir siutina. K o k s
simyljlis galt bti m o g u s , jei tik panort! Argi turs k u o
didiuotis mergina, kai pasakys, j o g m o g u s , u kurio ji itekjo,
niekada neirjo kitas moteris ir todl neisirinko j o s i dauge
lio kit po to, kai oko, sukinjosi ir j o m s m e i l i k a v o ?
- Jis nori btent tavs, kitaip nebt iandien ia atvyks, - pa
sak Don Karlas.
- Be abejo, tai turjo j nuvarginti! - atsiliep mergina. - K o
dl j i s j u o k i n a v i s krat? Jis graus, turtingas ir talentingas. Jis
sveikas ir galt bti p a v y z d y s kitiems jaunikaiiams. O i tikr
j jis kain ar turi pakankamai energijos pats apsivilkti. A tuo
abejoju.
39

- V i s o to nesuprantu, - a i m a n a v o Donja Katalina. - K a i buvau

mergina, n e b u v o n i e k o panaaus. Turtingas vyrikis atvaiuoja
prayti tavs bti jo mona...
- Jei j i s bt ne toks turtingas ir vyrikesnis, galbt ir pair
iau j dar kart, - pasak senjorita.
- T u pairsi j daugiau negu v i e n kart, - siterp Don Kar
las. - N e g a l i praleisti tokios puikios progos. P a g a l v o k apie tai,
mano dukrele, ir bk malonesn, kai D o n D i e g a s vl a t v y k s .
Paskui j i s paskubjo ieiti nam k i e m apsimesdamas turs
pakalbti su tarnu, bet i tikrj nordamas ivengti scenos. D o n
Karlas rod, j o g jaunystje b u v o drsus v y r a s , o dabar yra pro
tingas m o g u s , kuris i n o , j o g g i n u o s e su moterimis veriau
nedalyvauti.
Netrukus atjo siestos laikas. Senjorita Lolita ijo k i e m ir
atsisdo ant m a o suoliuko ties fontanu. Jos tvas snaud priebu
tyje, o motina savo kambaryje. Tarnai taip pat isisklaid kas kur
ir miegojo. Bet senjorita Lolita negaljo miegoti, nes j kankino
v i s o k i o s mintys.
Ji, be abejo, inojo tvo reikalus, nes j a u kuris laikas is negal
jo j slpti. S u p r a n t a m j norjo, kad tie reikalai pagert. Ji ino
j o , j o g j e i itekt u D o n D i e g o V e g o s , j o s tvas bt aprpintas,
nes V e g a niekada neleist savo m o n o s g i m i n a i i a m s atsidurti ne
pavydtinoje padtyje ir visada j i e m s padt. Ji sivaizdavo gra
D o n D i e g o v e i d ir g a l v o j o , k o k s j i s bt, j e i j nuviest meil
ir aistra.
K a i p gaila, j o g j i s yra visikai n e n u o v o k u s . B e t itekti u
vyrikio, kuris pasil nusisti i a b u v tarn skambinti serenadas
vietoj s a v s ! . . " - mst senjorita.
40

Pagaliau fontano v a n d e n s t e k e n i m a s j u l i l i a v o . Ji susiriet

suolelio k a m p e , padjusi skruost ant m a u t s rankels: j o s j u o d
plauk sruogos leidosi ant e m s .
m a i j p a a d i n o rankos prisilietimas. Ji staiga isities ir
tikriausiai bt surikusi, j e i nebt s u k l i u d i u s i prie j o s lp pri
spausta ranka. Prie j s t o v j o ilga skraiste apsisiauts m o g u s
j u o d a k a u k e pridengtu v e i d u . Lolita n e m a t n i e k o , iskyrus j o
rinias akis. Ji g i r d j o apie senjor Z o r o , plik, ir suprato, j o g
tai b u v o j i s . Ji taip isigando, kad b e v e i k s u a k m e n j o .
- T y l k i t e ! Jums tikrai nepadarysiu n i e k o b l o g o , senjorita, - ki
miai sunibdjo m o g u s .
- Js... j s ? - p a k l a u s ji d u s d a m a .
Jis atsitrauk atgal, n u s i m s k r y b l ir e m a i nusilenk.
- Js spjote, m a n o avioji senjorita, - pasak. - Esu i n o m a s
kaip senjoras Z o r o - K a p i s t r a n o p r a k e i k i m a s " .
- Ir... j s i a ?
- N e m a n a u daryti a l o s nei j u m s , nei kam kitam ioje asjendoje, senjorita. B a u d i u tuos, kurie neteisingi, bet j s tvas ne i
toki. Veikiau nubausiu tuos, kurie su j u o blogai elgiasi, n e g u j
paliesiu.
- A . . . a d k o j u j u m s , senjore...
- Esu labai p a v a r g s , o asjenda - puiki vieta pailsti, - pasa
k j i s . - T a i p pat i n o j a u , j o g dabar yra siestos laikas, ir maniau,
j o g rasiu visus m i e g a n i u s . B u v o n e d o v a n o t i n a man budinti j u s ,
senjorita, bet j a u i a u , j o g turiu kalbti. Js g r o i s gali priversti
m o g a u s l i e u v imti apdainuoti visas j s vertybes.
Senjorita L o l i t a iraudo.
- N o r i a u , kad m a n o g r o i s taip v e i k t ir kitus m o n e s , - pa
sak j i .
4i

- O argi taip nra? Argi senjorita Lolita turi maai garbintoj?

Tai nemanoma.
- V i s dlto taip yra, senjore. N e d a u g atsiras pakankamai drsi
m o n i iekoti sjungos su Pulido eima nuo to laiko, kai ji yra
nemalonje.
Paskui pridr:
- Y r a vienas garbintojas, bet jo pirlybose nematyti g y v y b s .
- A! L e p y s meilje - ir tai j u m s ! K a s j a m , tam m o g u i ? G a l
j i s serga?
- Jis toks turtingas, j o g , man rodos, sivaizduoja, kad reikia tik
panorti, ir bet kuri mergina sutiks u jo tekti.
- K a s per k v a i l y s ? Juk tik merginimas p a g y v i n a roman!
- Bet js, senjore? Bet kas gali eiti ir pamatyti j u s ia. Jus gali
suimti...
- O argi j s nenorite matyti p l i k o suimto? G a l b t tai page
rint j s tvo padt, j e i j i s mane suimt. Girdjau, j o g mano
veiksmai labai suerzino gubernatori.
- Js... j s veriau ieitumt, - pasak j i .
- Gailestingumas kalba j s lpomis. Js inot, j o g sumi
mas man reikt mirt. V i s dlto turiu surizikuoti ir utrukti
valandl.
Jis atsisdo ant suolelio. Senjorita Lolita pasitrauk kuo toliau
siai, o paskui p a m g i n o pakilti.
B e t senjoras Z o r o b u v o tam pasiruos. Jis sugrieb j u ran
kos, pasilenk priek, pakl kauk ir p a b u i a v o j o s r a u s v drg
n deln.
- Senjore! - suuko ji ir trukteljo rank.
- Tai lu, bet m o g u s turi ireikti savo j a u s m u s , - pasa
k Z o r o . - Tikiuosi, neeidiau j s tiek, j o g dovanoti bt
nemanoma.
42

- Ieikit, senjore, kitaip sukelsiu triukm!

- Ir bsite mano mirties prieastis?
- Js esate tik viekelio grobikas.
- Bet a m y l i u g y v e n i m kaip ir bet kuris kitas m o g u s .
-

suriksiu,

senjore!

js

sugavim

paadtas

atlyginimas.
- T o k i o s dailios rankels nepanors liesti kruvin pinig.
- Ieikit.
- Senjorita, j s iauri! V i e n a s j s v i l g s n i s privert krauj vir
ti mano g y s l o s e . m o g u s gali nugalti v i s m i n i dl vieno o d i o
i js graij lpyi...
- Senjore!
- Esu pasiruos mirti gindamas j u s , senjorita. T o k s graktu
mas, toks skaistus j a u n a s g r o i s !
Paskutin kart, senjore! Sukelsiu triukm, ir j s likimas
kris ant j s g a l v o s .
- Dar kart j s rank, ir a ieisiu.
- To nebus!
- Tada a liksiu ia, kol ateis ir mane suims. Turbt neilgai tu
rsiu ia laukti. Tas milinas serantas G o n z a l e s a s vejasi mane.
Galbt j a u rado mano pdsakus. S y k i u su j u o bus kareivi...
- Senjore, dl visko, kas venta!..
- Js rank!
Ji nusigr ir ities rank. Jis dar kart lpomis paliet j o s
deln. Paskui ji pajuto, kaip j i lto atgr, ir j o s akys giliai pa
velg jo akis. Jos visas knas suvirpjo. Ji s u v o k , j o g j i s sulai
k j o s rank, todl j atitrauk. Paskui nusigr, greitai perbgo
per k i e m ir pasislp namuose.
irdiai kunkuliuojant krtinje j i s atsistojo prie lango anapus
fontano ir sustojo atsigerti. Paskui usismauk skrybl, pairjo
43

 n a m ir nujo. Ji girdjo, kaip tilo uoliais lekianio arklio kano

p garsai.
- Plikas, bet v i s dlto m o g u s ! - sunibdjo ji. - Jei Don
D i e g a s turt nors pus jo drsumo ir v y r i k u m o !

DON K A R L A S A I D I A
Ji nujo nuo lango patenkinta, j o g niekas n a m u o s e nemat sen
j o r o Z o r o ir nesuinojo apie jo atsilankym. L i k u s i dienos dal ji
praleido priebutyje m e g z d a m a nrinius, o kit laik - irdama
tolyn dulkt unkel, kuris drieksi v i e k e l i o link.
Paskui atjo vakaras. A p a i o j , i a b u v i trobelse, usideg i
buriai. i a b u v i a i rinkosi aplink j u o s nordami virti valgius, val
gyti ir kalbti apie dienos vykius. Asjendoje vakarien j a u buvo
paruota. e i m a ruosi sstis prie stalo, tik staiga k a k a s pasibel
d duris.
Indnas nubgo j atidaryti, ir kambar jo senjoras Z o r o .
N u s i m s skrybl j i s nusilenk, paskui pakl g a l v ir pairjo
tylini D o n j K a t a l i n a ir isigandus D o n Karl.
- Tikiuosi, dovanosit u siverim, - pasak j i s . - Esu m o
gus, i n o m a s kaip senjoras Z o r o . Bet nenusigskite, neatjau js
plti.
Don Karlas i lto atsistojo, o senjorita Lolita v o s kvpuoda
ma sunerimusi stebjo to m o g a u s narsum bgtaudama, kad
j i s neprimint a p s i l a n k y m o dien, apie kur ji motinai nebuvo
pasakojusi.
- N i e k e ! - subliov D o n K a r l a s . - Js idrsote eiti dorus
namus!
44

N e s u j s prieas,

Don

Karlai, - atsak senjoras Z o

ro. - Padariau t, kas turt patikti m o g u i , kuris pats b u v o

persekiojamas.
Tai b u v o tiesa. D o n Karlas tai inojo, bet b u v o per daug protin
gas prisipainti ir tapti idaviku. D a n g u s mato, kad jo santykiai su
gubernatoriumi ir i a i p j a u b u v o pakankamai blogi, o mandagiai
besielgdamas su m o g u m i , u kurio l a v o n gubernatorius sil
atlyginim, j i s t auktj v a l d i n i n k dar daugiau eist.
- Ko j u m s ia reikia? - paklaus j i s .
- Maldauju suteikti man vaiingum, senjore. Kitaip tariant,
noriu valgyti

ir gerti.

Esu kabaljeras, todl

mano praymas

priimtinas.
- K a d ir k o k s geras kraujas bt tekjs j s g y s l o m i s , j s su
gadinote j s a v o e l g e s i u ! - atsak D o n Karlas. - G r o b i k a s ir pli
kas negali tiktis ios asjendos v a i i n g u m o .
- L a i k a u tai e n k l u , j o g j s bijote mane pamaitinti, nes guber
natorius gali apie tai igirsti, - itar senjoras Z o r o . - G a l i t e pasa
kyti, j o g buvote priverstas tai padaryti. Ir tai bus tiesa!
m a i i po skraists pasirod ranka, laikanti pistolet. Donja
Katalina suriko ir apalpo, o senjorita Lolita susig s a v o krsle.
- Esate d v i g u b a s niekas, j e i gsdinate moteris! - suuko Don
Karlas. - K a d a n g i atsisakymas gresia mirtimi, j s galsite gauti
msos ir v y n o . Bet praau bti kabaljeru ir leisti man nuvesti m o
n kit kambar bei paaukti i a b u v moter ja pasirpinti.
- Praom, - tar senjoras Z o r o . - B e t senjorita liks ia kaip j
s grimo ir g e r o e l g e s i o su manim garantas.
Don K a r l a s pairjo j , paskui dukter ir pamat, j o g i
neisigandusi. Jis pakl m o n ant rank ir ine pro duris auk
damas tarnus.
45

Senjoras Z o r o apjo stal, vl nusilenk Lolitai ir atsisdo

krsl alia j o s .
- T a i , be abejo, beprotikas drsumas, bet a norjau vl matyti
j s spinduling veid, - pasak j i s .
- Senjore!
- Vienas j s v i l g s n i s sukl gaisr m a n o irdyje, senjorita.
Js rankos prisilietimas man tarsi naujas g y v e n i m a s .
Lolita atsitrauk, j o s veidas deg. Senjoras Z o r o pritrauk s a v o
krsl ariau ir palinko prie j o s rankos, bet ji atsitrauk.
- Didelis noras klausyti j s balso m u z i k o s , senjorita, trauks
mane danai, - pasak j i s .
- Senjore! Js niekada neturite vl ateiti. B u v a u nuolaidi j u m s
iandien, bet daugiau nebegalsiu. K i t kart rksiu, ir j s bsite
suimtas.
- J s negalite bti tokia iauri, - pasak j i s .
- Js likimas kris ant j s g a l v o s , senjore.
Don Karlas gro kambar, ir senjoras Z o r o atsistojs nusilen
k dar kart.
- Tikiuosi, j s m o n a atsipeikjo, - pasak j i s . - G a i l i u o s i ,
kad mano pistoletas j igsdino.
- Ji atsipeikjo, - atsak Don Karlas. - M a n rodos, j s sakt,
j o g norite valgyti ir gerti. Dabar, kai pagalvojau, senjore, turiu pri
painti, kad j s i tikrj padarte t, k u o a grojausi, ir esu
laimingas galdamas j u s pavaiinti. Tarnas tutuojau atne j u m s
valgyti.
Don Karlas nujo prie dur, paauk i a b u v ir paliep aptar
nauti svei. D o n K a r l a s buvo labai patenkintas savimi. Vesdamas
m o n gretim kambar j i s pasinaudojo proga. Kadangi tarnai at
siliep jo a u k s m ir tarp j b u v o vienas, kuriuo pasitikjo, D o n
Karlas liep tam m o g u i paimti eikliausi irg, vjo greitumu
46

nulkti keturias m y l i a s ligi b a n y t k a i m i o ir sukelti ten triukm

- pasakyti, j o g senjoras Z o r o yra Pulido asjendoje.
Jo tikslas dabar b u v o kuo ilgiau sulaikyti senjor Z o r o . Jis i
nojo, j o g kai ateis kareiviai, plikas b u s umutas arba suimtas,
o gubernatorius turs pripainti, j o g D o n Karlas dl to, k padar,
vertas bent kiek d m e s i o .
- Js turbt turjote d a u g nuostabi n u o t y k i , senjore, - sdin
iojo prie stalo pasiteiravo Don D i e g a s .
- B u v o keletas, - patvirtino plikas.
- P a v y z d i u i , kad ir Santa Barbaroj. N i e k a d nebuvau girdjs
tiesos apie t vyk.
- N e m g s t u kalbti apie s a v o darbus, senjore.
- Praom papasakoti, - papra senjorita Lolita.
Tada senjoras Z o r o p i r m kart g y v e n i m e nusieng s a v o
principams.
- I ties nieko ypatinga, - pasak. - A t v y k a u Santa Barbaros
apylinkes saulei leidiantis. Ten b u v o v y r u k a s , kuris turjo krautu
v, m u d a v o i a b u v i u s ir a p v o g d a v o vienuolius. Jis pareikalavo,
kad vienuoliai pardavint j a m prekes i misij, o paskui sksda
vosi, j o g svoris netikras, ir gubernatoriaus tarnautojai versdavo
vienuolius pridti dar. Tada nusprendiau t m o g nubausti.
- Praom, senjore, pasakokite toliau, - tar D o n Karlas nusi
lenkdamas, tarsi bt giliai susidomjs.
- N u l i p a u nuo arklio p r i j o bsto dur ir jau vid. Ten d e g
vaks ir b u v o pustuzinis su j u o besiderani v y r u k . Pagrasiau
jiems pistoletu, spieiau kert ir pareikalavau pakviesti sandlio
eiminink. Siaubingai j prigsdinau, priveriau itraukti pinigus,
kuriuos j i s laik slaptoje vietoje. Paskui j nupliekiau botagu, kur
nukabinau nuo jo sienos, ir pasakiau, k o d l tai padariau.
- P u i k u ! - s u u k o D o n Karlas.
47

- Po to u o k a u ant arklio ir dingau. i a b u v i o trobelje pada

riau plakat, skelbiant, j o g esu prispaustj draugas. T vakar
uoliais nujojau gulos bstin, nublokiau sargybin, kuris pa
laik mane kurjeriu, ir peiliu prikaliau plakat prie bstins dur.
C i a ibgo kareiviai. Ioviau or ir, kol j i e stovjo sumi, nujo
jau kalv link.
- Ir isigelbjote, - suuko D o n Karlas.
- A ia, tai m a n o atsakymas.
- O kodl gubernatorius y p a atiaurus j u m s , senjore? - pa
klaus D o n Karlas. - Y r a daug kit plik, apie kuriuos n
negalvoja.
- C h a , a buvau susidrs su jo ekscelencija. Jis v a i a v o i San
Francisko de A z i s o Santa Barbar tarnybos reikalais su kareivi
palyda. Jis sustojo prie upelio pasilsti. K o l gubernatorius kalbjo
su savo draugais, kareiviai isiskirst. A slapsiausi mike, mai
iokau ir j u o s puoliau. Bematant buvau prie atdar karietos dure
li. Prikiau pistolet prie g e n e r o l o kaktos ir liepiau j a m atiduoti
savo stor pinigin, k j i s ir padar. Paskui dmiau pro kareivius
kai kuriuos parblokdamas.
- Ir isigelbjote? - suuko D o n Karlas.
- A ia, - tar senjoras Z o r o .
Tarnas atne p a d k l su valgiu, pastat j prieais plik ir vei
kiai pasialino iplstomis i siaubo akimis bei virpaniomis ran
komis. Juk tiek daug baisi pasak b u v o pasakojama apie t senjo
r Z o r o , apie jo iaurum, nors n viena i j n e b u v o teisinga.
- Esu sitikins, j o g man dovanosite, j e i papraysiu j u s ssti
tolimiausi kambario kamp, - pasak senjoras Z o r o . Padsiu
pistolet prieais save ant stalo, kad nelikt drsos idavystei. O
dabar. Don Karlai Pulidai, skirsiu kiek d m e s i o valgiui, kur js
man pasilte.
48

D o n K a r l a s ir jo dukt atsisdo ten, kur j i e m s b u v o nurodyta,

o grobikas m su m a l o n u m u valgyti. Protarpiais jis sustodavo pa
sikalbti su j a i s ir v i e n kart net nusiunt D o n K a r l atneti dar
vyno, nes e s is v y n a s yra geriausias i vis, kuriuos j i s yra grs.
Don K a r l a s labai diaugsi j a m patarnaudamas ir stengsi laimti
laiko. Jis p a i n o arkl, kuriuo nujojo iabuvis, ir samprotavo, j o g
is j a u turjo pasiekti R e i n o de L o s A n d e l o gul ir kad kareiviai
jau kelyje. K a d tik j a m p a v y k t sulaikyti t senjor Z o r o kol j i e
atvyks!
- Paruoiau kai k i v a l g i j u m s kelion, senjore, - pasak
jis. - D o v a n o k i t , eisiu atneti. M a n o dukt j u s pakalbins.
Senjoras Z o r o nusilenk, ir Don Karlas iskubjo i kambario.
Taiau pasiskubindamas j i s padar klaid. B u v o per daug nepras
ta, kad mergin palikt v i e n su vyrikiu, ypa su m o g u m i , apie
kur i n o m a , j o g j i s yra u statym rib. Senjoras Z o r o i karto
suprato, j o g ia k a k a s ne taip. Y p a neprasta b u v o tai, j o g toks
m o g u s kaip D o n Karlas pats jo v a l g i o , kai turjo tiek tarn,
kuriuos b u v o g a l i m a paaukti suplojus rankomis. D o n Karlas i
tikrj nujo kit kambar prie lango pasiklausyti, ar neartja
uoliuojantys arkliai.
- Senjore, - sunibdjo Lolita per kambar.
- K a s yra, senjorita?
- Js turit tutuojau ieiti. Bijau, kad mano tvas nusiunt
kareivi.
- Ir j s esat tokia maloni, j o g mane spjate?
- A r g i a norsiu irti, kaip j u s ia pagrobs? Argi norsiu ma
tyti kautynes ir kraujo praliejim? - paklaus.
- Ir tai vienintel prieastis, senjorita?
- Js nenorite ieiti, senjore?
49

- Nepajgiu atsisakyti tokios a v i o s draugijos, senjorita. Leis

kit man vl ateiti kit siestos valand.
- Prisiekiu ventaisiais - ne! Tai turi baigtis, senjore Z o r o ! Ei
kite savo keliu ir bkite atsargus. K a i kuriais j s poelgiais gro
iuosi, todl nenoriu matyti j s suimto. Vykite iaur, San
Francisk de A z i s o , ir vl tapkite doru m o g u m i . Tai geriausias
kelias, senjore.
- Maoji pamokslinink! - pasak j i s .
- Js ieisit, senjore?
- Bet j s tvas nujo atneti man v a l g i o . Argi galiu ieiti jam
nepadkojs?
D o n Karlas vl jo kambar, ir senjoras Z o r o i jo v e i d o irai
kos suprato, j o g kareiviai j a u pasirod kelyje. D o n Karlas padjo
ryul ant stalo.
iek tiek v a l g i o kelion, senjore, - pasak j i s . - Bet mes
nortume dar pasiklausyti j s prisiminim prie ivykstant pa
vojing kelion.
- Jau per daug kalbjau apie save. Senjore, tai visai netinka
kabaljerui. Bus kur kas geriau, jei padkosiu j u m s ir paliksiu j s
namus.
- Bet, senjore, igerkite dar bent puodel v y n o .
- Bijau, j o g kareiviai j a u per arti. D o n Karlai, - pasak senjo
ras Z o r o .
D o n K a r l o veidas ibalo, nes plikas isitrauk pistolet. Don
Karlas bgtavo, j o g u s a v o klasting v a i i n g u m turs brangiai
umokti. Bet senjoras Z o r o nesiruo auti.
- D o v a n o j u j u m s u n u s i e n g i m vaiingumui, nes esu u
statym rib ir u m a n o g a l v paskirta pinig, - pasak Z o r o .
- N e j a u i u j u m s nieko bloga. Labanakt, senjorita. Senjore, sudie.
50

Staiga kambar lk isigands tarnas, kuris nieko neinojo

apie io v a k a r o vykius.
- P o n e ! i a kareiviai! - suriko jis. - Jie apsupo nam.

KALAVIJ VANGJIMAS
Ant stalo stovjo stambi v a k i d , kurioje d e g apie deimt va
ki. Senjoras Z o r o prioko prie j o s ir vienu mostu numet ant grin
d ugesindamas visas v a k e s ir akimirksniu nugramzdindamas
kambar v i s i k tams. Jis lengvai iveng D o n K a r l o puolimo
okindamas po kambar, nes jo minkti batai nekl j o k i o triuk
mo ir nerod, kur j i s yra. Valandl senjorita Lolita pajuto velniai
j apkabinusi v y r i k i o rank, l e n g v k v p a v i m ant savo skruos
to ir igirdo nibdes ties s a v o ausimi.
- Iki greito pasimatymo, senjorita!
Don Karlas b l i o v kaip jautis, rodydamas kareiviams keli, ir
jau kai kurie i j beld duris. Senjoras Z o r o puol gretim kam
bar, kuris pasirod bess virtuv. iabuviai tarnai isilakst, ta
rytum bt puols vaiduoklis. Z o r o aibikai u g e s i n o visas ten
degusias v a k e s .
Paskui pribgo prie dur, atsidarani kiem, ir garsiai suu
ko. Tai b u v o tarsi aimana. Ypatingas garsas, kuriam tolygaus nie
kas Pulido asjendoje niekada n e b u v o girdjs. Kai kareiviai siver
pro priekines duris, o D o n Karlas reikalavo balanos, kuria bt
galima vl udegti v a k e s , galinje k i e m o dalyje pasigirdo uo
liai. Kareiviai tutuojau suprato, j o g tai uoliuoja eiklus irgas.
K a n o p dundesys tolumoje nutilo, bet kareiviai pastebjo kryp
t, kuria nujojo b g l y s .
5i

- Prieas pasislp! - suriko serantas G o n z a l e s a s , b u v s b

relio prieaky. - A n t arkli! T a m , kas j suims, duodu tredal
atlyginimo!
Milinas serantas puol i nam. m o n s n u b g o paskui j,
oko ant arkli ir nirtingai nujojo tams, kandin s k a m b a u s ka
nop garso.
- v i e s o s ! v i e s o s ! - spiegte spieg D o n Karlas.
jo tarnas su balana ir vl u d e g v a k e s . D o n K a r l a s stov
jo kambario viduryje p y k d a m a s ir bejgikai grasindamas kum
iais. Senjorita Lolita kitojo k a m p e i siaubo ipltusi akis. D o n
ja Katalina, atsipeikjusi nuo a p a l p i m o , atjo i s a v o kambario
suinoti s m y i o prieasi.
- N i e k a s p a b g o ! - pasak D o n Karlas. - R e i k i a tiktis, j o g
kareiviai suiups j.
iaip ar taip, j i s drsus ir protingas, - pastebjo senjorita
Lolita.
- Pripastu tai, bet j i s - plikas ir v a g i s ! - s u b l i o v D o n Kar
las. - K o d l j a m prireik kankinti mane atlankius m a n o namus!
Senjorita Lolita paman, j o g i n o prieast, bet ji b u v o pasku
tin i t, kurie bt norj iaikinti tai tvams. Jos veidas buvo
kiek nupliekstas raudonio, sukelto prisiminus j apkabinusi ran
k ir prie j o s ausies sunibdtus o d i u s .
Don Karlas plaiai atidar duris ir stovjo klausydamasis. Jis
vl igirdo uoliais lkusio arklio trepsjim.
- K a l a v i j ! - suuko j i s tarnui. - K a k a s joja. G a l b t niekas
vl grta! B e t tai tik vienas raitelis, prisiekiu ventaisiais!
uoliai nutilo, k a k o k s m o g u s perjo per priebut ir skubiai
jo kambar.
- Garb v y s k u p a m s ! - atsikvp D o n Karlas
52

Tai n e b u v o grs plikas, tai b u v o kapitonas Ramonas, R e i n o

de L o s A n d e l o gulos komendantas.
- K u r mano kareiviai? - suriko kapitonas.
- N u j o j o , senjore. Vytis tos kiauls, to pliko, - paaikino j a m
Don Karlas.
- J i s pabgo?
- Taip, nors j s kareiviai ir apsupo nam. Jis numet v a k e s
ant grind i ibgo per virtuv.
- Ar kareiviai j vijosi?
- J i e nujojo j a m kandin, senjore.
- C h a ! Reikia tiktis, j o g j i e pagaus t puik pauktel. Jis raktis kari one. N e g a l i m e jo pagauti, todl gubernatorius per
kurjerius siunia m u m s paiepiamus laikus. Tas senjoras Z o r o
- protingas m o g u s , bet vis tiek j i s bus sugautas!
Paskui kapitonas R a m o n a s nujo toliau kambar, pamat da
mas, nusim skrybl ir j o m s nusilenk.
- Turite dovanoti man liai sibrovus, - pasak. - Kai karinin
kas atlieka savo pareig...
- M i e l a i d o v a n o j a m , - pasak Donja Katalina. - Js susitikda
vote su m a n o dukterim?
- Neturjau tos garbs.
Donja j u o s supaindino. Lolita vl pasialino savo kamp,
i kur m apirinti karinink. j b u v o malonu pairti - j i s
b u v o auktas, lieknas, blizgania uniforma, su prie ono maskatuo
janiu kalaviju. Kapitonas niekada n e b u v o mats senjoritos Loli
tos, nes dar tik mnes tarnavo Reino de L o s A n d e l e ia perkeltas
i Santa Barbaros.
Bet dabar, p a v e l g s j pirm kart, j i s pairjo ir antr, ir
trei. Jo a k y s mai surjo, ir tai patiko Donjai Katalinai. Jei
Lolita nepalankiai irs D o n D i e g V e g , galbt ji palankiai pa53

irs kapiton Ramon, o sutuokti j su karininku - reikia gyti

Pulido eimai bent k o k i protekcij.
- N e g a l i u tamsoje rasti s a v o kareivi, - pasak kapitonas. - To
dl, jei ne per drsu i mano puss, noriau likti ia ir palaukti
j grtant
- Be abejo, praom, - sutiko D o n Karlas. - Sskit, senjore, liep
siu tarnui atneti v y n o .
- T a s senjoras Z o r o pakankamai palakst, - paragavs v y n o ir
pripains, kad j i s tikrai puikus, pasak kapitonas. - T o k i e m o
ns kaip j i s pasirodo ir laikosi kur laik, bet tai niekada ilgai net
runka. Galiausiai j i e susiduria su s a v o likimu.
- i a tiesa, - pasak D o n Karlas. - Vyrukas iandien ia gyrsi
savo tobulumu.
- B u v a u Santa Barbaros komendantas, kai j i s taip igarsjs at
silank, - paaikino kapitonas. - T u o metu buvau nujs vienus
namus, kitaip bt buvusi visai kita istorija. Ir iandien, kai buvo
sukeltas triukmas, buvau ne guloj, bet vieno draugo namuose.
tai kodl neijojau kartu su kareiviais. Bet kai man prane, a
atvykau. Matyt, tam senjorui Z o r o kakas vis pranea m a n o bu
v i m o viet ir rpinasi nesuteikti man progos sukryiuoti su j u o
kalavijus. Vis dlto tikiuosi kada nors tai padaryti.
-Js manote, kad galtumt j veikti, senjore?

paklaus Don

ja Katalina.
- Be abejo! Manau, j o g vis dlto j i s silpnai v a l d o kalavij. Ap
m o v mano serant, bet tai yra visai kitas d a l y k a s . M a n atrodo,
j o g jis, kol fechtavo, vienoje rankoje laik pistolet. A t vyruk
veikiai sudoroiau.
K a m b a r i o kampe stovjo spinta,
prasivr.
54

ir dabar j o s durys kiek

Vyrukas turi bti nuteistas mirti, - toliau kalbjo kapitonas

Ramonas. - Jis iurkiai elgiasi su m o n m i s . Girdjau, j o g j i s
udo be j o k i prieasi. K a l b a , j o g iaurje, San Francisko de
A z i s o apylinkse, viepatauja siaubas. Jis negailestingai umua
vyrus, eidia moteris...
Spintos durys atsidar, ir senjoras Z o r o jo kambar.
Reikalauju atsakyti u iuos o d i u s , senjore, nes visa tai yra
melas! - suriko plikas.
Don K a r l a s atsigr ir isiiojo i nuostabos. Donja Katalina
pajuto silpnum keliuose ir s u s m e g o krsle. Senjorita Lolita pasi
juto kiek ididi ir labai nusigando dl kalbjusiojo.
- A . . . a maniau, j s pabgote, - duso D o n Karlas.
- C h a ! Tai b u v o tik triukas! M a n o arklys p a b g o , bet ne a!
- Vadinasi, dabar tu daugiau n e b e p a b g s i ! - suriko kapitonas
Ramonas isitraukdamas kalavij.
- A t g a l , senjore! - suriko Z o r o mai atkis pistolet. - Noriai
kausiuosi su j u m i s , bet kautis reikia pagal taisykles. Don Karlai,
paimkite savo m o n ir dukter u rank ir pasialinkite kamp,
kol sukryiuosiu kalavijus su iuo melagiu. N e m a n a u leisti j u m s
antr kart praneti, j o g esu ia.
- M a n i a u , j s p a b g o t e ! - duso D o n Karlas, matyt, negalintis
galvoti apie k nors kita ir v y k d y d a m a s senjoro Z o r o sakym.
- T r i u k a s ! - pakartojo plikas j u o k d a m a s i s . - Turiu puik ir
g. Turbt girdjote y p a t i n g mano auksm. Tas g y v u l y s priprato
veikti pagal t riksm. M a n o irgas lekia uoliais kaip laukinis,
keldamas d i d e l triukm, o kareiviai j vejasi. N u b g s tam tikr
atstum j i s pasuk al ir sustoja, o po to, kai vijikai prabga pro
al, vl grta ir laukia mano s a k y m o . Be abejo, j i s dabar anapus
kiemo. N u b a u s i u kapiton, paskui ssiu ant irgo ir nujosiu!
- Su pistoletu rankoje? - suriko R a m o n a s .
55

- Dedu pistolet ant stalo - taip! Jis l a g s o s ten, jei D o n Karlas

liks su d a m o m i s k a m p e . Dabar pirmyn, kapitone!..
Senjoras Z o r o

isitrauk

kalavij,

ir

kapitonas

Ramonas,

diaugsmingai suriks, puol m. K a p i t o n a s R a m o n a s b u v o

inomas kaip geras feehtuotojas. Senjoras Z o r o , matyt, tai inojo,
nes i pradi b u v o atsargus ir veikiau gynsi, negu puol. K a
pitonas spaud j, jo kalavijas vytravo kaip a i b o b l y k i o j i m a i
niauriame danguje. Senjoras Z o r o pasijuto b e v e i k ties siena prie
virtuvs dur, ir kapitono a k y s j a u m digaujamai rti. Jis
fechtavo smarkiai, neleisdamas plikui atsikvpti, stovdamas sa
vo pozicijoje ir laikydamas prieinink prie sienos.
Bet tai senjoras Z o r o tyliai nusijuok. Dabar j i s spjo s a v o
prieininko k o v o s bd ir inojo, j o g v i s k a s bus puiku. Kapitonas
bent kiek atsitrauk nuo pozicijos, ir mai g y n i m a s i s perjo puo
lim. Tai suglumino j. Senjoras Z o r o vl m tyliai juoktis.
- Bt gdinga j u s umuti, - pasak j i s . - Esat puikus kari
ninkas. A girdjau, ir kariuomenei reikia bent keleto toki m o
ni. Bet j s melagingai atsiliepte apie m a n e ir u tai turite bti
nubaustas. Tuojau a persmeigsiu j u s kiaurai, bet taip, j o g liksit
g y v a s ir kai itrauksiu kalavij.
- Pagyrnas! - sumurmjo kapitonas.
- O tai mes tuojau pamatysime. C h a ! A b e v e i k baigiau k o v
su j u m i s , kapitone. Esat gudresnis u s a v o m i l i n i k serant, bet
vis dlto nepakankamai protingas. K u r j s labiau nortumte, kad
a j u s perduriau, kairiajame one ar deiniajame?
- Jei j s esate tuo sitikins, tai persmeikite deinj pet, - pa
sak kapitonas.
- Ginkite j gerliau, m a n o kapitone, nes padarysiu, kaip pra
ote! C h a !
56

Kapitonas sukinjosi stengdamasis, kad v a k i viesa krist

plikui akis, bet senjoras Z o r o b u v o pakankamai protingas tai
suprasti. Jis privert kapiton atsigrti, atsitraukti ir uvijo j
kert.
- N a , tai, kapitone! - suuko j i s ir p e r s m e i g deinj jo pet,
kaip is ir b u v o pras.
Paskui lengvai mosteljo kalaviju po to, kai j itrauk. Jis pa
liet pet kiek e m i a u , ir kapitonas R a m o n a s , pajuts m silpnu
m, suklupo ant grind. Senjoras Z o r o atsitrauk atgal ir kio sa
vo kalavij makt.
- Praau d a m dovanoti dl ios scenos, - atsipra jis. - Tiki
nu jus, j o g kart a i tikrj ieinu. Kapitonas sueistas nesun
kiai. Don Karlai. Jis gals grti gul dar iandien.
Jis nusim skrybl ir visiems emai nusilenk. Don Karlas
kak murmjo ir negaljo sugalvoti, k tokio pasakyti, kad bt
pakankamai skaudu ir ugaulu. Senjoro Z o r o akys valandl susi
tiko su senjoritos Lolitos akimis. Z o r o diaugsi j o s e nepamats
pasibjaurjimo.
- Labanakt, - pasak j i s ir vl nusijuok.
Paskui ibgo pro virtuv kiem, rado i tikrj jo laukiant
irg, greitai u o k o ant jo ir nujojo.

PAVYDULIAVIMO PRADIA
Po p u s v a l a n d i o sueistas kapitono R a m o n o petys b u v o nuplau
tas ir sutvarstytas, ir kapitonas, ibals ir nuvargs, sdjo prie
stalo siurbdamas v y n . Donja Katalina ir senjorita Lolita reik
jam daug uuojautos, nors Lolita v o s galjo sulaikyti ypsn prisi57

minusi, kaip kapitonas gyrsi ir kaip man pasielgti su pliku, ir

palyginusi lai su tuo, kas i tikrj atsitiko.
D o n Karlas nrsi i kailio nordamas priversti kapiton pasi
justi kaip namie, nes bt gera turti takos kariuomenje. Jis j a u
pasak karininkui, j o g is gali likti asjendoje kelet dien, kol u
gis aizda. P a v e l g s senjoritos Lolitos akis kapitonas atsak,
j o g pasiruos likti bent dien. N o r s ir sueistas, j i s stengsi pa
laikyti m a n d a g ir smojing panekes, bet ia j itiko visika
neskm.
Jie vl igirdo dundant arklio kanopas, ir D o n Karlas nusiunt
tarn atidaryti duris taip, kad viesa galt kristi keli. Visi spjo,
j o g tai gro kuris nors kareivis. Raitelis j o j o vis ariau ir ariau ir
mai sustojo prie namo. Tarnas veikiai i b g o pasirpinti arkliu.
Po valandls n a m o viduje nieko n e b u v o girdti, paskui pasigirdo
ingsniai priebutyje ir pro duris skubiai jo D o n D i e g a s Vega.
- C h a ! - suriko jis tarytum atlydamas. - L a i m i n g a s , kad j s
visi g y v i ir sveiki.
- D o n D i e g a i , - suuko nam eimininkas, - j s atvaiavote i
banytkaimio antr kart t p a i dien!
- Be abejo, dl to susirgsiu, - pasak D o n D i e g a s . - Jau j a u i u
stingstant ir skaudant nugar. Vis dlto nutariau, kad turiu atvykti.
Banytkaimyje sukl triukm: ten pasklido inia, j o g tas senjo
ras Z o r o , tas plikas aplank j s asjend. M a i a u , kaip kareiviai
nukr ta kryptimi, ir irdis pradjo nerimauti. Esu tikras, supran
tate mane. Don Karlai?
- Suprantu, kabaljere, - atsak D o n Karlas nuvisdamas ir v o g
i o m i s v e l g d a m a s senjorit Lolit.
- A... a laikiau s a v o pareiga ia atvykti, o dabar matau, j o g
padariau tai be reikalo - j s visi g y v i ir sveiki. K a i p tai atsitiko?
Lolita prunkteljo, o Don Karlas veikiai atsak:
58

- Vyrukas b u v o ia, bet pabgo po to, kai perdr kapitonui

Ramonui pet.
- C h a ! - pasak Don D i e g a s ssdamasis. - Vadinasi, ragavote
jo plieno, kapitone? Tai turjo suadinti kerto trokim. Ar j s
kareiviai nusivijo niek?
- Taip, atsak kapitonas.
Jis nenorjo, kad bt kalbama, j o g j i s pralaimjo.
- Ir j i e persekios j , kol sugriebs. S a v o inioje turiu milin
serant G o n z a l e s , kuris trokta suimti j ir udirbti gubernato
riaus atlyginim. Man rodos, j i s j s draugas, D o n D i e g a i ? Kai
jis gr, liepsiu j a m paimti savo br ir persekioti t plik, kol j
suiups.
- Leiskite man ireikti vilt, j o g kareiviams pasiseks, senjore.
Niekas sutrikd Don K a r l ir ias damas, o Don Karlas yra mano
draugas. Noriu, kad visi tai inot.
D o n Karlas nuvito. Donja Katalina aviai nusiypsojo, bet sen
jorita Lolita stengsi sulaikyti s a v o g r a i virutin lpel nuo pa
niekinamo ypsnio.
- P u o d e l j s gaivinamojo v y n o , D o n K a r l a i ! - kalbjo Don
Diegas toliau. - Esu nuvargs. Du kartus per dien lkti ia i Rei
no de L o s A n d e l o - tai daugiau negu gali m o g u s iksti.
-

Argi

tai

didel

kelion -

keturios

m y l i o s ? - paklaus

kapitonas.
- G a l b t nedidel prasiokui kareiviui, bet ne kabaljerui, - pa
prietaravo D o n D i e g a s
- O argi kareivis negali bti kabaljeras? - kiek ugautas toki
o d i paklaus kapitonas R a m o n a s
- Seniau atsitikdavo, bet dabar tai retai galima matyti, - pasak
Don D i e g a s .
59

 i a j i s pairjo L o l i t nordamas atkreipti j o s d m e s s a v o

o d i u s , nes pastebjo, k o k i o m i s akimis kapitonas iri j. Jo
irdyje m liepsnoti p a v y d u l i a v i m a s .
- Ar tik nenorite pasakyti, j o g nesu tauraus kraujo, senjore?
- paklaus kapitonas R a m o n a s .
- N e g a l i u atsakyti tai, nes niekada jo nemaiau. Be abejo, tas
senjoras Z o r o galt man papasakoti. Jis, rodos, mat jo s p a l v ?
- Prisiekiu ventaisiais - j u o k i a t s i m a n s ! - suriko kapito
nas Ramonas
- Niekada nelaikykite tiesos paaipa, - pastebjo D o n D i e g a s .
- Jis perdr j u m s pet? Tai paprastas drskimas, neabejoju. Bet
ar j s neturite bti guloje ir mokyti s a v o kareivius?
- Laukiu ia j grtani, - atsak kapitonas R a m o n a s . - Be
to, j u k tai varginanti kelion nuo ia ligi gulos, j s o d i a i s ta
riant, senjore.
- Bet kareivis priprats prie vargo, senjore.
- T a s tiesa, j a m reikia susidurti su vairios ries maru, - pasa
k kapitonas reikmingai p a v e l g s D o n D i e g .
- Js vadinate mane maru, senjore?
- A r g i a tai pasakiau?
Tai j a u b u v o pavojinga. D o n Karlas, bgtaudamas patekti
dar keblesn situacij, nenorjo leisti, kad kariuomens karinin
kas ir D o n D i e g a s susipykt jo asjendoje.
- Dar v y n o , senjorai! - suuko j i s skambiu balsu ir atsistojo
tarp j krsl n u s i e n g d a m a s v i s i e m s g e r o aukljimo dsniams.
- O j s . Don D i e g a i , nuo greito j o j i m o . . .
-

Abejoju

to

jojimo

greitumu,

pastebjo

kapitonas

Ramonas.
D o n D i e g a s pam j a m pasilyt puodel v y n o ir atgr ka
pitonui upakal. Jis pairjo senjorit L o l i t ir nusiypsojo.
60

Paskui i lto pakilo, pam savo krsl, perne j per kambar ir

pastat greta j o s .
- Tas niekas igsdino jus, senjorita? - paklaus.
- S a k y s i m e , j o g taip, senjore. Js atkerysite j a m u tai. Ar pri
siriite kalavij prie ono ir josite paskui j , kol rasite ir nubausite,
kaip nusipeln?
- Prisiekiu ventaisiais, jei to reikt, a galiau tai padaryti.
Bet a galiu panaudoti br stipri vyruk, kurie nenori nieko ge
resnio, tik pasivyti t niek. K a m rizikuoti sprandu?
- O ! - s u u k o j i nusimindama.
- N e b e k a l b k i m e apie t krauger senjor Z o r o , - papra jis.
- Y r a daug kit tem, kuriomis g a l i m e pasikalbti. Ar galvojate
apie m a n o rytinio atsilankymo tiksl, senjorita?
Senjorita Lolita g a l v o j o apie tai dabar. Ji vl prisimin, k o k i o s
svarbios tos j u n g t u v s bt j o s tvams ir j turtui. Prisimin ji taip
pat ir plik, jo narsum ir prot, ir panorjo, kad D o n D i e g a s b
t toks pat. N e g a l j o itarti o d i o , kuris padaryt j Don D i e g o
suadtine.
- A . . . a kain ar turjau laiko pagalvoti apie tai, kabaljere,
- atsak.
- Tikiuosi, j s veikiai nusprsite, - pasak j i s .
- Js taip skubate?
- M a n o tvas i naujo msi mans. Jis spiria, kad a kuo vei
kiausiai v e s i a u . Tai, be abejo, nepakeniama, bet tenka tvui
tikti.
Pajutusi m pykt, Lolita prikando lpas. A r bent kada kas
taip mergino m o t e r ? " - g a l v o j o j i .
- A k u o veikiausiai nusprsiu, senjore, - pasak ji pagaliau.
- O tas kapitonas R a m o n a s ilgai liks asjendoje?
61

Lolitos irdis suvirpjo m a a viltimi. Ar gali bti, kad D o n Die

gas pavyduliaut? Jei taip, vadinasi, tas m o g u s j a u i a bent kiek
gyviau. G a l b t j i s nubus, sukils jo meil ir aistra, ir j i s bus kaip ir
visi kiti jaunikaiiai.
- M a n o tvas pra j likti, kol pajgs vykti gul, - atsak ji.
N a , j i s j a u ir dabar gali vykti. Paprastas drskimas!
- Js grite inakt? - paklaus ji.
- A veikiausiai dl to susirgsiu, bet turiu grti. Y r a bent kele
tas klausim, dl kuri ryt i ryto turiu bti namie. Reikalai yra
toks nepakeniamas d a l y k a s !
- Galbt mano tvas j u m s pasilys vykti ekipau?
- Lolita prikando lpas Tai bt labai malonu i jo puss. Eki
pae m o g u s gali bent kiek snustelti.
- Bet j e i tas plikas j u s sulaikys?
- Neturiu ko bijoti, senjorita. Argi nesu pakankamai turtingas?
Argi negaliau isipirkti?
- Js nortumte veriau sumokti j a m ipirk, o ne kautis su
j u o , senjore?
- Turiu aib pinig, bet i v i s o tik v i e n g y v y b , senjorita. Argi
biau imintingas, j e i rizikuoiau, kad kas nors ileist i mans
krauj?
- Tai bt narsu. A r g i ne? - paklaus ji.
- Bet kuris vyrikis kartais gali bti narsus, bet protingas mo
g u s turi bti jautrus ir valgus, - atsak j i s .
Don D i e g a s tyliai nusijuok, tarsi turt dl ko pasistengti, ir
pasilenk nordamas kalbti toliau.
Kitame kambario gale D o n Karlas visaip stengsi patogiau tai
syti kapiton R a m o n ir diaugsi, j o g j i s ir Don D i e g a s iuo metu
yra atskirai.
62

- Don Karlai, - pasak kapitonas, - esu kils i geros eimos,

ir gubernatorius yra man draugikas. Js turbt apie tai girdjote?
Esu tik dvideimt trej met, antraip turiau auktesn viet. Bet
mano ateitis utikrinta.
- Diaugiuosi tai girddamas, senjore.
-Niekada nebuvau mats j s dukters iki io vakaro, bet ji nu
galjo mane, senjore. N i e k a d a nemaiau tokio graktumo ir gro
io, toki rini aki! Senjore, praau j s leidimo merginti
senjorit.

T R Y S PRETENDENTAI
Tai b u v o kebli padtis. D o n Karlas nenorjo supykdyti nei D o n
Diego V e g o s , nei m o g a u s , kuris turjo gubernatoriaus malon.
Bet kaip to ivengti? Jei jo dukt negali priversti s a v o irdies pri
imti Don D i e g o , galbt ji gals pamilti kapiton R a m o n ? Po Don
Diego j i s bt geriausias s a v o taka entas visoje apylinkje.
- Js atsakymas, senjore? - paklaus kapitonas.
- Esu sitikins, j o g j s teisingai suprasite mane, senjore, - be
veik panabdomis pasak D o n Karlas. - Turiu j u m s trumpai
paaikinti.
- Kalbkite, senjore.
- ryt D o n D i e g a s Vega mans klaus to paties.
- inote jo k i l m ir jo eim, senjore. Ar galjau j a m atsakyti?
Be abejo, ne. Bet galiu j u m s pasakyti tai k: senjorita iteks tik
u/ to, U kurio panors. Ir nors D o n D i e g a s g a v o mano leidim j
merginti, bet jei j a m n e p a v y k s sujaudinti j o s irdies...
- Tada a galiu pamginti? - paklaus kapitonas.
6.3

- Leidiu j u m s tai, senjore. Be abejo, Don D i e g a s yra labai

turtingas, bet j s esate narsus ir veiklus, o D o n Diegas... Jis... jis
veikiau...
- Visikai suprantu, senjore, - pasak kapitonas juokdamasis.
- N e g a l i m a pasakyti, kad j i s bt labai drsus ir puikus kabaljeras.
Jei tik j s dukt labiau nepanors turt, o ne tikro vyrikio...
- M a n o dukt klausys s a v o irdies, senjore! - ididiai pasak
Don Karlas.
- Vadinasi, klausimas toks: D o n D i e g a s V e g a arba a?
- K o l j s bsite kuklus, senjore. N e n o r i u , kad kas nors vyk
t, kas galt sukelti prieikus santykius tarp V e g o s ir mano
eimos.
- Js reikalai nenukents, D o n K a r l a i , - paskelb kapitonas
Ramonas.
T u o tarpu kai Don D i e g a s kalbjo su senjorita Lolita, ji steb
jo t v ir kapiton R a m o n ir suprato, apie k b u v o kalbama. Be
abejo, jai b u v o malonu, j o g toks puikus karininkas pateks jos
rankos siekiani pretendent j a u n i k i u s sra, bet vis dlto ji
nekrpteljo i susijaudinimo, kai p i r m kart p a v e l g jo akis.
O senjoras Z o r o j a u d i n o j ligi j o s trapi bat g a l i u k ir tik dl
to, j o g kalbdamas su ja paliet j o s deln. Jei tik D o n D i e g a s bt
panaesnis plik, j e i atsirast m o g u s , kuris bt nieko Zoro
bdo. drsus, g y v a s t i n g a s ir turtingas kaip Don D i e g a s V e g a !
Staiga lauke kilo triukmas, ir k a m b a r jo kareiviai su ser
antu G o n z a l e s u prieakyje. Jie pagerb kapiton, o milinas ser
antas nustebs pairjo jo s u e i s t pet.
- N i e k a s p a b g o nuo ms, - prane G o n z a l e s a s . - Sekme
j tris mylias, bet j i s s m u k o kalnus.
- N a ? - paklaus R a m o n a s .
- Jis turi bendr.
64

-O kas jie tokie.'

- Net deimt moni lauk jo ten, kapitone. Jie upuol mus
kol dar j nepastebjome. Mes gerai kovms, trys i j buvo su
eisti. Jie pabgo su savimi pasim savo draugus. Be abejo, ne
laukme tos gaujos, todl ir patekome j spstus..
- Vadinasi, mes turime reikal su visa gauja! - pasak kapito
nas Ramonas. - Serante, ryt irinksite keliasdeimt moni, su
jais seksite to senjoro Zoro pdsakais ir nesustosite, kol j arba
pagausite, arba umuite. Jei skmingai tai atliksite, prijo ekscelencijos gubernatoriaus paadto atlyginimo pridsiu ketvirt savo
algos.
- C h a ! Kaip tik ir norjau kareivi! - suriko serantas Gonzale
sas. - Dabar mes sudorosim j bematant. Parodysiu j u m s jo kraujo
spalv.
- Tai bus tikrai teisinga, nes jis mat kapitono kraujo spalv,
- siterp Don Diegas.
- K sakote, Don Diegai, mano drauge? Kapitone, js sukryia
vote kalavijus su tuo nieku?
Taip, - atsak kapitonas. - Js persekiojote tik sukt arkl, ser
ante. Vyrukas buvo ia ir pasirod man atjus. Taigi kalnuose js
sutikote turbt k nors kit. Tas senjoras Zoro su manimi pasielg
taip pat, kaip ir su jumis tavernoje. Jis turjo paruot pistolet, jei
pasirodyiau ess per geras fechtuotojas.
Kapitonas ir serantas pairjo vienas kitam akis nesuvok
dami, kok melavimo laipsn pasiek kiekvienas. Don Diegas
prunktavo stengdamasis paspausti senjoritos Lolitos rank, bet
jam nepavyko.
- Visa tai gali bti isprsta tik krauju! - paskelb Gonzalesas.
- Persekiosiu niek, kol jis bus nugaltas. Ar leidiate man pasi
rinkti kareivius?
65

- Galite imti bet kur gulos kareiv, - pasak kapitonas.

- Serante Gonzalesai, noriau vykti su jumis, - mai itar
Don Diegas.
-ventieji! Na, tai jus umu, kabaljere! Diennakt balne, kal
n ir pakaln, pro dulkes ir kart. Ir dar galite bti kautynse!
Galbt i tikrj man geriau likti banytkaimyje, - sutiko
Don Diegas. - Bet Zoro privert sunerimti i eim, o a esu jos
itikimas draugas. Bet js praneite man apie visk. Papasakosite,
kaip jis pabgo, jei isisuks i js. Noriu ma maiausiai inoti,
kaip j persekiosite ir kokiomis vietomis vyksite, kad bent minti
mis galiau bti su jumis.
- Be abejo, kabaljere, be abejo, - atsak serantas Gonzalesas.
- Sudarysime jums galimyb pavelgti negyvo nieko veid.
Prisiekiu!
- Tai siaubinga priesaika, serante!
- Noriu pasakyti, jei umuiu niek, kabaljere. Ponas kapito
ne, ar grite inakt gul?
- Taip, - atsak Ramonas. - Nors ir esu sueistas, galsiu joti
raitas.
Tai sakydamas jis pavelg Don Diego pus ir nusiaip.
- Kelias puikiai smliuotas! - pasak Don Diegas. - A taip pat
griu Reino de Los Andel, jei Don Karlas bus toks malonus
duoti man savo ratus. Galiu pririti savo arkl prie j galo. Nujoti
dar kart t atstum t pai dien man bt mirtis.
Gonzalesas susijuok ir ijo i nam. Kapitonas Ramonas i
reik savo pagarb damoms ir, piktai pairjs Don Dieg,
nujo paskui serant. Kabaljeras pavelg senjorit Lolit, kai
jos tvai lydjo kapiton ligi dur.
- Pagalvosite apie ms reikal? - paklaus Don Diegas. - Ma
no tvas vl klaus mans u keleto dien: ivengsiu barimo, jei ga66

lesiu pasakyti, jog viskas padaryta. Jei nusprsite tekti u mans,

pasakysite savo tvui, kad jis man ini perduot per tarn. Tada
pamosiu vestuvms namus.
- Pagalvosiu apie tai, - atsak mergina.
- Galtume susituokti San Gabrielio misijoje, tik turtume dl
to siaubingai keliauti. Misijos brolis Pilypas i maens buvo mano
draugas. A noriu, kad jis sutuokt mus, jei tik j s nenorite kaip
kitaip. Jis gali atvykti Reino de Los Andel ir sutuoktuvi cere
monij atlikti maoje aikts banytlje.
- Pagalvosiu apie tai, - pakartojo mergina.
- U keleto dien galbt vl atvyksiu pamatyti js, jei tik i
nakt igyvensiu. Labanakt, senjorita. Manau, galiu pabuiuoti j
s rank?
Nesivarginkite, meldiamasis, - atsak senjorita Lolita. - Tai
gali jus nuilsinti.
-A!.. Dkui j u m s ! Matau, esat rpestinga. Bsiu laimingas tu
rdamas rpesting mon.
Don Diegas prijo prie dur. Senjorita Lolita nubgo savo
kambar ir m pati save muti rankomis bei rauti plaukus nuo gal
vos. Ji buvo per daug supykusi, per daug siutinta, kad verkt.
Pabuiuoti jos rank? Ana va! Senjoras Zoro neklaus - jis pa
dar tai. Senjoras Zoro nenusigando mirties nordamas j aplan
kyti. Senjoras Zoro juoksi kaudamasis ir paskui mikliai pabgo.
Ach, jei tik Don Diegas Vega bent perpus bt toks mogus, koks
atrod plikas!
Ji girdjo, kaip nujojo kareiviai, o po kurio laiko igirdo, kaip
Don Diegas ivaiavo tvo ekipau. Ir tada ji vl jo didel tv
kambar.
- Bet kodl taip nusprendei, mano dukrele?
67

- Tte, negaliu tekti u Don Diego Vegos,

pasak. - Kain

ar galiu pasakyti k tikra, bet jis ne tas mogus, u kurio noriau

tekti. Jis negyvas, su juo gyventi bus begalin kania.
- Kapitonas Ramonas taip pat pra leisti merginti tave, - pasa
k Donja Katalina.
- Ir jis beveik taip pat man netinka. Nepatinka jo vilgsnis,
- paprietaravo mergina.
- Tu per daug rami, - pasak jai Don Karlas. - Jei mus perse
kios dar metus, mes tapsime elgetos. Geriausias vyras tau tenka,
o tu nori j atstumti. Tu taip pat nenori ir karininko su aukta pa
dtimi, nes tau nepatinka jo vilgsnis. Pagalvok apie tai, mergyte.
Jungtuvs su Don Diegu Vega labai pageidautinos. Galbt kai tu
geriau j painsi, jis tau labiau patiks. Jis gali nubusti. Man pasi
rod, jog jis tavs pavyduliauja kapitonui. Jei tu gali sukelti jo
pavyd...
Senjorita Lolita pravirko, bet netrukus nusiramino.
- A... A padarysiu visk, kad j pamiliau. Bet dar negaliu
rytis pasakyti, jog bsiu jo mona.
Ji paskubjo savo kambar ir paauk iabuv tarnait. Vei
kiai namuose pasidar tamsu, aplink namus viskas taip pat m
skendti tamsoje. Deg tik iburiai trobose, kur iabuviai pasako
jo baisias istorijas apie nakties vykius kiekvienas stengdamasis
kuo daugiau primeluoti. Don Karlo ir jo monos miegamajame
buvo girdti tyliai knarkiant.
Bet senjorita Lolita nemiegojo. Ranka parmusi galv ji ir
jo per lang tolimus iburius. Ji prisiminjo nusilenkimo grak
tum, jo muzikal emo tembro bals, jo lp prisilietim prie jos
delno.
O, jei jis nebt nenaudlis! - atsiduso. - Kaip moteris gal
iau mylti tok mog!

68

APSILANKYMAS
Kit ryt, vos iauus, Reino de Los Andelo aiktje kilo dide
lis smyis. Serantas Pedras Gonzalesas buvo ten su dvideimia
raiteli, t. y. beveik su visais gulos raiteliais. Visi jie ruosi vytis
senjor Zoro.
Milinas serantas triukmingai komandavo. Kareiviai tvark
balnus, apirinjo slus, gertuves ir nedideles maisto atsargas.
Serantas Gonzalesas liep savo briui vykti be bagao ir gyven
ti vietos gyventoj sskaita. Jis rimtai pairjo kapitono saky
mus vykdamas paskui senjor Zoro, nes ruosi negrti, kol jo
nesuiups, arba mirti mgindamas tai padaryti.
- Prikalsiu vyruko kail prie gulos bstins dur, mano drau
ge, - pasak jis storajam tavernos eimininkui. - Paskui gausiu
i gubernatoriaus atlyginim ir umoksiu pinigus, kuriuos tau
skolingas.
- Maldauju vis ventj, kad tai vykt, - pasak eimi
ninkas.
- Kas vykt, kvaily? Kad umokiau tau savo skol? Ar tu
tik nebijai netekti keleto skatik?
- N o r i u pasakyti, jog meldiuosi, kad j u m s pavykt pagauti pl
ik, - pasak eimininkas meluodamas ir nesutrikdamas.
Kapitonas Ramonas neijo palydti ivykstanio brio, nes j
dl aizdos smarkiai krt drugys, todl banytkaimio mons vis
klausindami briavosi aplink serant Gonzales ir jo kareivius.
Serantas pajuto, jog jis susilauk visuotinio dmesio.
- Tas Kapistrano prakeikimas" veikiai mirs! - gyrsi jis. Pedras Gonzalesas paseks jo pdsakais. Cha! Kai atsistosiu akis
ak su vyruku...
69

i valandl atsidar Don Diego Vegos nam durys ir pasiro

d pats Don Diegas. Miestelnai kiek nustebo, nes dar buvo labai
ankstyvas rytas. Serantas Gonzalesas imet ryull, kur laik
rankose, sirm ir pairjo savo draug su ypatingu dmesiu.
- Js nemiegojote? - ir jis.
- Ne, a miegojau, - pasak Don Diegas.
- Ir jau taip anksti atsiklte? ia kakokia tonika paslaptis.
Paaikinkite.
- Js pakankamai triukmavote, galjote ibudinti net ir negy
vlius, - pasak Don Diegas.
- Nieko nebuvo galima padaryti, kabaljere, nes veikme pagal
sakym.
-Argi nebuvo galima visk paruoti gulos bstinje, o ne aik
tje'/ O gal manote, jog ten bt nepakankamai moni, kurie ma
tyt, kokie j s reikmingi?
- Dabar... prisiekiu...
- Nesakykite to! - pasak Don Diegas. - I tikrj taip anksti
atsikliau dl to, kad turiu btinai vykti savo asjend, esani u
keli deimi myli. Turiu apirti savo galvij ir arkli ban
das. Niekada nebkite turtingas, nes turtas per daug i mogaus
reikalauja.
Kakas man sako, jog niekada dl to nekentsiu, - pasak ser
antas juokdamasis. - Ar js vyksite su eskortu, mano drauge?
- Visas eskortas - viso labo du iabuviai.
- Jei susitiksite su tuo senjoru Zoro, jis tikriausiai pagrobs jus
dl geros ipirkos.
- A r gali bti, jog jis yra tarp ios vietos ir mano asjendos?
- Neseniai atvyks iabuvis prane, jog j mat kelyje, einan
iame Pal ir San Luis Rei. Mes ta kryptimi ir vyksime. Kadan70

gi js asjenda yra prieingoje pusje, js dabar to nieko tikrai

nesutiksite.
- T a i girddamas jauiuosi bent kiek geriau. Vadinasi, js vyks
tate Palos link, serante?
- Taip. Pasistengsime kuo greiiau aptikti jo pdsakus, o tada
a ir pagriebsiu t lap. O i pradi pasistengsiu rasti jos guol.
Mes tutuojau ivykstame.
Lauksiu ini nekantraudamas, - pasak Don Diegas. - Ge
ros kloties!
Gonzalesas ir jo kareiviai oko ant arkli. Serantas sukomanda
vo, ir jie uoliais nulk per aikt sukeldami didelius debesis dulki
ir pasuko plentu, einaniu Pal ir San Luis Rei. Don Diegas irjo
tolstaniuosius, kol nieko nebuvo matyti, tik maas debeslis. Tada
jis pareikalavo savo arklio. Jis taip pat sdo ant irgo ir nujojo San
Gabrielio link, o du tarnai iabuviai raiti ant jaui sek paskui j.
Bet prie ijodamas Don Diegas para ratel ir isiunt j su
iabuviu Pulido asjend. Don Karlui adresuotame ratelyje buvo
raoma:
Kareiviai ryt ivyko persekioti senjoro Zoro.

Buvo praneta,

jog tas plikas savo inioje turi vis gauj niek ir gali sukelti
m. Negalima ipranaauti, mano drauge, kas gali atsitikti. Ne
noriau, kad bent kur i t, kuriais a domiuosi, itikt pavojus
- turiu galvoje ypa js dukter, taip pat Donj Katalina ir jus.
Jeigu tas grobikas mat j vakar vakare, be abejo, turjo vertinti
jos gro. Gali bti, kad jis nors j vl pamatyti. Praau tutuo
jau atvykti pas mane Reino de Los Andel ir jaustis ten kaip
namie, kol viskas nusiramins. Ivykstu ryt savo asjend, bet
savo tarnams esu saks, jog galite reikalauti visko, ko panorsite.
Tikiuosi pamatyti jus grs u dviej trij dien.
Don Diegas "
71

Don Karlas perskait laik savo monai ir dukteriai, o pas

kui pairjo jas nordamas pamatyti, kok j o m s spd laikas
padar. Pats jis, bdamas senas karikis, juoksi i pavojaus, bet
nenorjo, kad pavojus grst moterims.
- N a , kaip manote? - paklaus.
- Jau prajo daug laiko, kai buvau banytkaimyje, - pasak
Donja Katalina. - Liko ten keletas dam, su kuriomis mielai ben
drausiu. Manau, jog ten bus puiku.
- Ir jei bus inoma, jog mes sveiuojams Don Diego Vegos
namuose, - pasak Don Karlas. - Tai, be abejo, nepadarys mums
alos. O k mano ms dukt?
Lolita suprato, jog jai toki nepaprast garb ir palankum
reikia tik dl to, kad jai pasipiro Don Diegas. Prie atsakydama
ji iek tiek dvejojo.
Manau, tai bus gerai, - pasak. - Noriau pabti banyt
kaimyje, juk mes ioje asjendoje beveik nieko nematome. Bet ar
nepasklis kalbos apie mane ir Don Dieg?
Niekai! - prapliupo Don Karlas. - Ar gali bti bent kas nat
ralesnio u ms apsilankym Vegos namuose, jei ms kraujas
ne tik beveik toks pat taurus, koks ir j, bet ir kur kas geresnis u
daugelio kit?
- Bet juk tai Don Diego namai, o ne jo tvo.
- Bet jo ten nebus kelet dien, kaip jis rao. Kai tik jis gr,
mes galime ivykti.
- Na, tada nutarta, - paskelb Don Karlas. - Einu, duosiu nuro
dymus kvediui.
Jis iskubjo kiem ir aukdamas kved labai patenkintas pa
skambino dideliu skambalu.
Kai senjorita Lolita pamatys turtingus Don Diego Vegos na
mus, ji tikriausiai sutiks priimti Don Diego silym, - galvojo jis.
72

- J i pamatys ilkus, audinius, dailias uuolaidas, auksu padailin

tus ir brangakmeniais nusagstytus baldus... Tada ji supras, jog gali
bti viso io ir dar daug ko savinink."
Don Karlas tarsi suprantantis moters ird.
Netrukus po siestos prie dur sustojo jauiais pakinkyti ratai su
veju. Donja Katalina ir Lolita sdo juos, o Don Karlas pasibal
nojo savo geriausi arkl ir jojo greta. Jie nuvyko unkeliu plento
link, o paskui juo pasuko Reino de Los Andel.
Pakeliui sutiktieji stebjosi matydami, jog Pulido eima kakur
ivyksta, nes visi puikiai inojo, kad jie turjo neskmi ir retai
palikdavo savo dvar. Kartais net bdavo nibdamasi, jog damos
ne visada laikosi mados, o tarnai, nors ir blogai maitinami, vis dl
to lieka asjendoje, nes j eimininkas labai geras mogus.
Bet Donja Katalina ir jos dukt ididiai laik galvas, taip
pat kaip ir Don Karlas. Vis keli jie sveikinosi su tais, kuriuos
painojo.
Kai kelias pasisuko, jie galjo tolumoje matyti banytkaim,
aikt, banyi su auktu kryiumi, viebut, sandlius ir kelet
prabangi nam, toki kaip ir Don Diego, taip pat isklaidytas ia
buvi ir varguoli trobas.
Ratai sustojo prie Don Diego nam. Tarnai ioko sveikinti
svei, kad damoms nereikt eiti per dulkes, nuo rat ligi dur
ities kilim. Don Karlas nujo pirmas. engdamas nam jis
liep tarnams pasirpinti arkliu bei jauiais ir pastatyti ratus. Na
muose kur laik jie ilsjosi, o tarnai atne vyno ir valgio.
Paskui jie apjo visus tuos turtingus Don Diego namus.
Donjos Katalinos akys, maiusios daug turting nam, deg i
malonumo.
- Tik pamanyk, ms dukt gali bti viso ito savinink, tai jai
reikia pasakyti vien od! - sunibdjo ji.
73

Senjorita Lolita nieko nesak, bet m galvoti, j o g bt visi

kai neblogai greitai tapti Don Diego mona. Ji kovojo pati su sa
vimi. Viena vertus, bt turtai, padtis ir igelbtas j o s tv turtas,
bet nuobodus ir nedomus vyras, kita vertus - romanas ir ideali
meil, kurios ji troko. Kol paskutin viltis neinyko, ji negaljo
jos atsisakyti.
Don Karlas ijo i nam ir per aikt nujo prie viebuio,
kur sutiko kelet pagyvenusi kabaljer. Jis pasisveikino su jais,
taiau pastebjo, kad sveikindamiesi su j u o n vienas i j neap
sidiaug. Jis paman, kad jie bgtavo atvirai reikti j a m draugi
kus jausmus dl to, kad jo nemgo gubernatorius.
-Atvykote banytkaim su reikalu? - paklaus vienas taver
nos lankytojas.
- Ne visai taip, senjore, - atsak Don Karlas diaugdamasis,
j o g gali taip atsakyti ir iek tiek pagerinti savo padt. - Tas senjo
ras Zoro vl veikia, kareiviai j vl persekioja.
- A p i e tai inome.
- Kalbama, jog senjoras Zoro dabar sigijo vis br galvau
di, ir mano asjenda gali patekti grobiko rankas.
- A! Vadinasi, js atvete savo eim banytkaim, kol vis
kas pasibaigs?
- P a t s to nebiau sugalvojs, bet ryt Don Diegas Vega atsiun
t man kvietim atveti mano eim ia ir pasinaudoti jo namais.
Don Diegas ivyko savo asjend, bet netrukus gr.
Tai igirdusieji labai nustebo, bet Don Karlas apsimet, jog to
nepastebjo ir siurbiodamas vyn pasakojo toliau.
Don Diegas mane aplank vakar ryt. Su j u o prisiminme se
nus laikus. O prajusi nakt mano asjend aplank senjoras Zoro,
k js, be a b e j o j a u girdjote. Kai Don Diegas tai suinojo, atjojo
vl bgtaudamas, ar m u m s nieko neatsitiko.
74

- Du kartus t pai dien! - suuko vos atsikvpdamas vienas

i panekov.
- Tikrai, senjore.
- J s . . . Ar tiesa, kad js dukt labai grai, Don Karlai Pulidai?
Jai madaug septyniolika met?
-Atuoniolika, senjore. Taip, kiek inau, ji tikrai grai, - pat
virtino Don Karlas.
Aplinkiniai suiuro vieni kitus. Dabar jie visk suprato. Don
Diegas Vega norjo vesti senjorit Lolit Pulid. Tai reik, jog
Pulido eima vl atgis, Don Karlas susigrins savo buvusius drau
gus ir gals nairuoti tuos, kurie buvo ne jo pusje. Todl pasku
bjo pareikti jam pagarb ir pradjo klausinti apie derli ir jo
galvij bei arkli band padidjim, apie jo bites ir ar jis nemano,
jog met uderjo puikios kanaps.
Don Karlas tai irjo prideramai. Jis gr vyn, u kur jie
mokjo, taip pat pats juos vaiino, o storasis eimininkas blaksi
vykdydamas j norus ir mintyse bandydamas suskaiiuoti dienos
peln. Deja, tai jam buvo neisprendiamas udavinys.
Kai temstant Don Karlas ijo i tavernos, kai kurie lankytojai
ilydjo j iki dur, o du takingiausi nujo su j u o per aikt iki
Don Diego nam. Vienas i j papra Don Karl ir jo mon
vakare usukti pas j sveius pasinekuiuoti ir pasiklausyti mu
zikos. Don Karlas maloniai prim kvietim.
Donja Katalina irjo per lang ir nudiugo prie dur pama
iusi savo vyr.
- Viskas vyksta puikiai, - pasak jis. - Buvau sutiktas isks
tomis rankomis. Vakare esame pakviesti sveius.
- Bet Lolita? - pasiprieino Donja Katalina.
- Be a b e j o j i turi likti ia. Bet ar tai blogai? ia yra pusimtis
tarn. A buvau kvieiamas ir sutikau, mano brangioji.
75

Tokios progos atsikovoti padt visuomenje, be abejo, nebuvo

galima praleisti. Todl Lolitai jis pasil likti didelje svetainje
ir skaityti vien i ten esani eilrai knyg, o jei usinort
miego, eiti miegamj. J saugos tarnai, o rmininkas pats rpin
sis jos norais.
Don Karlas ir j o mona vakare ijo sveius lydimi pustuzi
nio iabuvi, kurie rankose laikydami ibintus viet jiems keli
per aikt. Naktis buvo tamsi, dangus vl grasino lietumi.
Senjorita Lolita susiriet sofoje ir m skaityti eilraius. Visi
jie buvo apie meil, pasimatymus ir aistr.
Ji stebjosi, kad Don Diegas, pats bdamas toks altas, skaito
toki knyg. Nuiupinta knyga bylojo, jog yra skaitoma ne pirm
kart. Lolita paoko nuo sofos pairti kit knyg ant artimiau
sio stalelio ir labai nustebo.
ia buvo surinkti eilrai rinkiniai apie meil, fechtavimo
mokytoj paraytos knygos, pasakojimai apie didius generolus
ir karius.
Be abejo, i knyg negali skaityti toks mogus kaip Don Die
gas", - mst ji.
Paskui pagalvojo, jog galbt jis domisi jomis, nors ir nepritaria
tam gyvenimo bdui, kuris jose apraomas.
Don Diegas yra kakokia paslaptis", - pasak ji sau imtj
kart, gro ant sofos ir nugrimzdo skaityti poezij.
Tuo metu duris pasibeld kapitonas Ramonas.

M E I L UPLSTA STAIGA
Rmininkas paskubjo atidaryti duris.
76

- Gailiuosi, kad Don Diego nra namie. Jis ivyko savo

sjend.
- inau. Bet Don Karlas su mona ir dukterimi yra ia, ar ne

(P?

' : ii

...A;.'..-

- Don Karlas ir jo mona ijo sveius, senjore.

- O senjorita?
- ia, be abejo.
Tada

pareikiu jai

savo

pagarb,

pasak

kapitonas

Ramonas.
- Senjore, atleiskite, bet senjorita yra viena.
-Argi a nepadorus mogus? - paklaus kapitonas.
- Vargu ar jai patiks priimti jus, kai nra ducnjos.
- Kas js per vienas, kad kalbate su manim apie padorum?
- suriko kapitonas Ramonas. - alin i kelio, valkata! Jei drsi
man dar prieintis, bsi nubaustas. Kai k apie tave inau!
Rmininko veidas pabalo, nes kapitonas sak ties. Ir dl vieno
odio jis galjo patirti dideli nemalonum, net atsidurti kalji
me. Vis dlto jis inojo, kas tinka ir kas ne.
- Bet, senjore... - pasiprieino.
Kapitonas Ramonas atstm j kaire ranka ir jo didel svetai
n. Lolita j pamaiusi isigando ir paoko nuo sofos.
- A c h , senjorita, tikiuosi, neigsdinau js, - pasak jis. - Gai
liuosi, j o g nra js tv, bet a turiu j u m s pasakyti kelet odi.
Tas tarnas nenorjo mans leisti, bet a manau, jog jums nra ko
bijoti mogaus su sueista ranka.
- T a i . . . tai vargu ar padoru, ar ne taip, senjore? - paklaus kiek
isigandusi mergina.
- Esu sitikins, jog nieko blogo neatsitiks, - atsak.
Jis perjo per kambar ir atsisdo sofos gale atvirai grodama
sis Lolita. Rmininkas stovjo alia.
77

Eik savo virtuv, vyreli!

paliep kapitonas Ramonas.

- Ne, leiskite jam likti, - papra Lolita, - Mano tvas taip lie
p. Jeigu rmininkas ieis, turs nemalonum.
- Kaip ir tuo atveju, jei pasiliks. Ieik!
Tarnas ijo. Kapitonas Ramonas vl atsigr mergin ir nu
siypsojo. Jis sivaizdavo, kad pasta moteris, kad j o m s patinka
valdingi vyrai.
- Js graesn negu bet kada, senjorita! - pasak jis pataikau
jamu balsu. - Labai diaugiuosi, kad radau jus vien, nes noriu
jums t pasakyti.
- Apie k, senjore?
- Vakar vakare js tvo asjendoje praiau jo leidimo su jumis
bendrauti. Js grois udeg mano ird, senjorita, ir a noriau,
kad js taptumte mano mona. Js tvas sutiko, bet pasak, jog
tok pat leidim dav ir Don Diegui. Taigi reikia isprsti klausi
m - Don Diegas ar a.
- Ar reikjo j u m s apie tai pasakoti man, senjore? - paklaus
Ji.

- Be abejo, Don Diegas j u m s netinka, - kalbjo jis toliau. Argi jis drsus ir protingas? Argi jis nevertas pajuokos dl savo
menkumo?
- J s blogai kalbate apie j jo namuose, - tar senjorita.
Ir jos akys surjo.
- Sakau ties, senjorita. Noriau usitarnauti js palankum.
Argi js negalite irti mane palankiau? Argi negalite man su
teikti vilties, jog sugebsiu ukariauti js ird?
- Kapitone Ramonai, tai nepadoru, ir js tai inote, - pasak ji.
- Praau mane palikti.
- Laukiu js atsakymo, senjorita.
78

Jos eistas ididumas pasiprieino. Kodl apie jnesisukinja

kaip apie kitas senjoritas? Kodl tas mogus toks lus? Kodl
jis nesilaiko padorumo taisykli?
Js turite mane palikti, - tvirtai pasak ji. - Visa tai labai
blogai, ir js tai inote. Nejaugi norite, kad mano vardas tapt pa
mokomu palyginimu, kapitone Ramonai? Sakysim, bet kas eis ir
ras mus tai taip - vienus...
- Niekas neeis, senjorita. Argi js negalite man atsakyti?
- N e ! - suriko ji pakilusi nuo sofos. - Kaip negerai, kad js to
klausiate. Mano tvas tikrai suinos apie js apsilankym.
- Js tvas? - paaipiai itar jis. - mogus, kuris neteko gu
bernatoriaus malons? mogus, kur apipeiojo, nes neturi poli
tins uosls! Nebijau js tvo! Jis turi didiuotis, jog kapitonas
Ramonas atkreip dmes jo dukter!
- Senjore!
- Nebkite, - tar jis griebdamas j u rankos. - Suteikiau jums
garb praydamas tapti mano mona!
- Suteikte man garb?! - suriko ji piktai, ko neverkdama.
-Tai vyrikiui daro garb, kai priima jo silym.
- Man patinka, kad js pykstate, - pastebjo jis. - Atsisskite
vl ia, greta mans. O dabar atsakykite.
- Senjore!
- J s , be abejo, iteksite u mans. Kreipsiuosi gubernatori
dl js tvo ir pasieksiu, kad bt grinta dalis jo dvar. Paim
siu jus San Francisko de Aziso gubernatoriaus namus, kur jumis
grosis kilmingi asmenys.
- Paleiskite mane, senjore!
- Atsakykite, senjorita! Js jau pakankamai privertte mane
laukti!
79

Ji itrko ir atsistojo prie j spindiniomis akimis, sugniauusi

savo maas rankeles.
- Itekti u j s ? - s u u k o j i . - Geriau liksiu senmerg, geriau
iteksiu u iabuvio, geriau mirsiu, bet u js neteksiu! A ite
ksiu u kabaljero, u dentelmeno arba u nieko! Apgailestauju,
bet negaliu pasakyti, kad js btumt dentelmenas.
- Puiks beveik puolusio mogaus dukters odiai!
- Nuopuolis nepakeit Pulido kilms, senjore. Abejoju, ar js
tai suprantate. Matyt, js pats nebajoriko kraujo. Don Diegas su
inos visk. Jis mano tvo draugas.
- Ir js norite susituokti su turtingu Don Diegu ir taip pagerin
ti js tvo reikalus? Js nenorite itekti u doro mogaus, bet
parsiduodate.
- Senjore! - suspieg ji.
Tai buvo nepakeniama. Ji buvo viena, arti nebuvo nieko, kas
atkeryt u tok eidim. Jos kraujas virte vir, ir ji nusprend
atkeryti pati.
aibo greitumu ji pakl rank ir trenk kapitonui Ramonui
per veid. Paskui atoko, bet jis sugrieb j u rankos ir prisitrau
k prie savs.
- Turite umokti u tai buiniu! - pasak jis. - Toki ma
moter galima pagriebti viena ranka, garb ventiesiems!
Ji grmsi draskydamasi, dau jam krtin, nes negaljo pa
siekti veido, bet jis tik juoksi ijos ir laik vis tviriau, kol galiau
siai ji nusilpo. Tada jis atlo jos galv ir pavelg akis.
- I js vienas buinys, senjorita! - pasak jis. - Man bus be
galo malonu prisijaukinti tok laukin padar.
Ji vl pamgino grumtis, bet negaljo. Maldavo ventj pa
dti, bet kapitonas vis smarkiau juoksi, pasilenk prie jos, ir jo
lpos priartjo prie jos lp.

Bet jam neteko jos pabuiuoti. Ji stengsi itrkti i jo glbio,

todl jis buvo priverstas j prisitraukti prie savs. Tuo metu i kam
bario kampo staiga pasigirdo atiaurus balsas:
- Minutl, senjore!
Kapitonas Ramonas paleido mergin ir atsigr. Nordamas
irti, kas slepiasi tamsiame kampe, jis prisimerk. Tuo metu
senjorita Lolita linksmai suriko.
Nekreipdamas dmesio dam, kapitonas Ramonas garsiai nu
sikeik, nes prie j stovjo senjoras Zoro.
Jis nesisteng suinoti, kaip plikas jo namus. Apie tai ne
susimst. Suprato, j o g neturi kalavijo, o jei net ir turt, dl su
eisto peties vis tiek negalt j u o pasinaudoti. Senjoras Zoro jo
prijo.
- Galiu bti u statym rib, bet a gerbiu moteris! - itar
Kapistrano prakeikimas". - O js, kariuomens karininkas, kaip
matyti, to nesuprantate. K ia veikiate, kapitone Ramonai.'
- O js k ia veikiate?
- Girdjau ledi riksm, o tai kabaljerui suteikia teis eiti bet
kur, senjore. Man atrodo, js perengte visas padorumo ribas.
- Galbt ledi taip pat jas pereng?
-Senjore! -sugriaudjo plikas. - Dar vienas odis, iras nukau
siu jus vietoje, nors ir esate sueistas! Kaip man jus pamokyti?
- Rmininke! mons! - suriko kapitonas. - ia yra senjoras
Zoro! Js gausite atlyginim, jei j suiupsite!..
Kauktas mogus nusijuok.
- I js pagalbos auksmo maai naudos,

pasak Zoro. - Ver

iau sukalbkite mald.

- G r a i a i elgiats, pone, grasindamas sueistam mogui.
- Nusipelnte mirti, senjore, bet manau, jog turiu leisti jums
ivengti mirties. Bet js atsiklaupsite ir papraysite senjoritos do81

vanoti. O paskui paliksite nam, ismuksite i ia kaip niekas,

koks ir esate i tikrj, ir tylsite apie tai, kas ia vyko. Jei to ne
padarysite, priadu sutepti savo kalavijjs krauju.

-Cha!

:i^--,i/,^vri^-. i

^v^-MK-uh.^ii1-

- Ant keli, senjore, ir tutuojau! - sak senjoras Zoro. - Ne

turiu laiko laukti.
- A esu karininkas!
- A n t keli! - vl sukomandavo senjoras Zoro grietu balsu.
Jis oko priek, sugrieb kapiton Ramon u jo sveikojo pe
ties ir svied ant grind.
-Tutuojau, baily! Pasakykit senjoritai, kad nusiemins prao
te dovanoti, ko ji, be abejo, nepadarys, nes js to nevertas, ir kad
daugiau niekada jos nebetrikdysite. Pasakykit tai arba, prisiekiu
ventaisiais, js itarte savo paskutin od.
Kapitonas Ramonas visa tai atliko. Tada senjoras Zoro pagrie
b j u apykakls, pakl, nutemp iki dur ir nusvied gatvs
kamp. Jei ne minkti dembliai, kapitonas Ramonas bt patyrs
kur kas daugiau ir skausmo, ir kno sualojim.
Senjoras Zoro udar duris kaip tik t akimirk, kai rmininkas
bgo kambar ir pamat kaukt mog.
- Senjorita, tikiuosi, jog buvau j u m s naudingas, - pasak pl
ikas. - Tas niekas js nebetrikdys, nes kitaip vl pajus mano
kalavijo smailum.
- O, dkui jums, senjore, dkui! - suriko ji. - Papasakosiu t
vui apie js gra poelg. Rmininke, atnekite vyno!
Rmininkui liko tik vykdyti sakym. Jis iskubjo i kambario
stebdamasis laikais ir paproiais.
Senjorita Lolita prijo prie senjoro Zoro.
- Senjore, - sunibdjo ji. - Js igclbjote mane nuo /eidimo. Igclbjote nuo paskal, kurias tas mogus bt paleids.
82

Senjore, nors js laikysite mane nekuklia, bet a gera valia silau

jums t buin, kur jis norjo gauti jga.
Ji pakl veid ir usimerk.
Neirsiu, kol nusiimsite savo kauk, - pasak Lolita.
- Tai bt per daug, senjorita, - atsak jis. - Js rank, bet ne
js lpas.
- Js eidiate mane, senjore. A drsiai pasiliau jums mane
pabuiuoti, o js atsisakote.
- Js nebsite eista, - atsak jis.
Senjoras Zoro pasilenk, pakl kauks apai ir savo lpomis
paliet Lolitos lpas.
- Ach, senjorita! - kalbjo jis. - Noriau bti doras mogus ir
atvirai siekti js. Mano irdis kupina meils jums.
- O mano - meils j u m s !
- T a i beprotyb! Niekas neturi to inoti...
-Nebijoiau to pasakyti visam pasauliui, senjore...
- O js tvas ir jo turtai? O Don Diegas?
- A myliu jus, senjore!
O galimyb tapti takinga dama? Nejaugi js manote, kad
a neinojau, jog Don Diegas buvo tas mogus, kur js turjo
te galvoje, kai kalbjoms js tvo kieme? ia tik js geidis,
senjorita.
- ia meil, senjore. Ar bus kas i to, ar ne, neinau. Bet Pulidai nemyli du kartus.
- O kas gali bti i to be nelaims?
- Mes dar pamatysime. Dievas mielairdingas...
- Tai beprotyb!
- Maloni beprotyb, senjore!
83

Jis priglaudj prie savs, vl nulenk galv, o ji vl usimerk

ir primjo buin, tik kart buinys buvo ilgesnis. Ji nemgino
pamatyti jo veido.
- Galbt esu bjaurus? - pasak jis.
- Bet a myliu jus.
- Sualotas, senjorita?
- Vis tiek myliu jus.
- O ko mes galime tiktis?
- Eikit, senjore, kol negro mano tvai. Nieko nepasakysiu,
tik tai, kad js mane igelbjote nuo eidimo ir ijote. Jie manys,
jog js atsiradote nordamas apiplti Don Dieg. Tapkite doras,
senjore. Dl mans! Tapkite doras, praau jus, ir pareikkite teises
mane. Niekas nemat js veido. Jei nusiimsite kauk, niekas
niekada nesuinos apie js kalt. Nesat paprastas vagis. inau,
kad vogte: norjote atkeryti u bejgius, nubausti iaurius po
litikus, padti prispaustiesiems. inau, jog visa, k atimdavote,
atiduodavote vargams. O, senjore!
- Bet mano darbai dar nebaigti, senjorita. Turiu juos baigti.
- T a i baikit juos, ir tegul saugojus ventieji, senjore! Esu siti
kinusi, kad jie tai padarys. O kai baigsit, grkit pas mane. Pain
siu jus, kad ir k apsivilktumte.
Nelauksiu taip ilgai, senjorita. A danai jus matysiu, nes
kitaip negalsiu gyventi.
- Saugokit save.
Dabar i tikrj saugosiuosi, nes tam turiu dvejop prieast.
Niekada gyvenimas nebuvo toks puikus kaip dabar.
Jis ltai pasitrauk, atsigr ir pairjo artimiausi lang.
- Turiu eiti, - pasak jis. - Negaliu laukti vyno.
- T a i buvo prieastis likti vieniems, - prisipaino ji.
- Iki kilo karto. Tegu tai bus greitai!
84

- Bkite atsargus, senjore!

- Bsiu visada, mano mylimoji! Iki pasimatymo, senjorita!
J akys vl susitiko. Paskui jis pamojo ranka, standiai apsi
siaut skraiste, puol prie lango, per j ioko ir dingo tamsoje.

KAPITONAS R A M O N A S
RAO LAIK
Atsikls i dulki prie Don Diego Vegos dur kapitonas pasi
leido tekinas tamsoje takel, kuris prie gulos ved kalno laitu
auktyn. Jo kraujas nirtingai vir, veidas iraudo i pykio. guloje
buvo ne daugiau kaip pustuzinis kareivi, ir i to pustuzinio keturi
buvo ligoniai, o dviej reikjo apsaugai.
Taigi kapitonas Ramonas negaljo nusisti moni prie Vegos
nam pamginti sugauti plik. Jis nusprend, kad senjoras Zoro
liks ten ne ilgiau kaip kelias minutes ir dabar jau tikriausiai yra
uoks ant arklio ir pasislps. Buvo inoma, kad tas plikas
niekada nelikdavo ilgai vienoje vietoje.
Be to, kapitonas Ramonas nenorjo, kad visi suinot, jog tas
senjoras Zoro sutiko j antr kart ir pasielg su juo kaip su men
kysta! Juk jis negaljo paskelbti, jog eid senjorit ir jog senjo
ras Zoro nubaud j u tai - privert atsiklaupti ir atsiprayti, o
paskui imet pro duris kaip un.
Kapitonas nusprend, jog bus geriau apie vyk nieko nepasa
koti. Jis man, jog senjorita apie tai papasakos savo tvams ir jog
rmininkas taip pat tai patvirtins, bet abejojo, kad Don Karlas
griebsis koki nors ygi. Kol stos prie karinink, Don Karlas du
kartus prie tai pagalvos, ypa jei jau usitrauk gubernatoriaus
nemalon. Ramonas daugiausia jaudinosi dl to, kad Don Diegas
85

nesuinot, kas atsitiko, nes jei vienas i Veg pakelt rank prie
j, kapitonui nelikt joki galimybi ilaikyti savo padt.
ingsniuodamas po savo kabinet kapitonas Ramonas galvojo
ir apie daug k kita. Jis suprato laiko dvasi ir inojo, jog guberna
toriui ir jo aplinkai labai reikia papildom l trankiai gyventi.
Jie apipldavo turtingus mones, kuriuos bent kiek tardavo, to
dl tikrai apsidiaugt rad nauj auk. Ar jis negalt pateikti j
sksti ir taip sutvirtinti savo padt? Juk kapitonas gali idrsti pra
sitarti, jog Veg eima ne visikai lojali gubernatoriaus atvilgiu.
Tai jis gali padaryti ir atkeryti u Don Karlo Pulido dukters
pasityiojim. Taip pamans kapitonas, nors ir buvo labai nirs,
piktai nusijuok. Jis pareikalavo ratins reikmen ir sak vie
nam savo mogui pasiruoti ivykti kaip kurjeriui.
Ramonas dar valandl pavaikiojo apgalvodamas aplinkybes
ir odius, kurie geriausiai tikt raant laik. Pagaliau jis atsisdo
prie ilgo stalo ir pradjo rayti laik jo ekscelencijai gubernato
riui jo rezidencij San Franciske de Aziso.
Jis ra:
Js praneimus
gavau.

apie plik,

inom senjoro Zoro

vardu,

Gailiuosi, jog negaliu praneti apie nieko sumim,

bet

tikiuosi, jog bsite nuolaidus man ioje byloje, nes jos aplinkybs
yra kiek

neprastos.

Didesn

dalis

mano

kareivi persekioja

vyruk gav sakym j suimti gyv ar negyv. Bet senjoras Zoro

kovoja ne vienas. J palaiko kaimynystje, padeda slptis, gauti
valgio bei grim ir. be abejo, pailsinti arklius.
Vakar jis aplank Don
inomas

kaip

Karlo

Pulido

asjend.

neprijauiantis js ekscelencijai.

is

kabaljeras

Nusiuniau

ten

kareivius ir nujojau pats. Kol mano kareiviai iekojo plik pd

sak, plikas ilindo i Don Karlo nam svetains spintos ir
klastingai mane upuol. Jis sueid mano deinj pet, bet a
86

nniausi su juo, kol jis isigando ir vl puol slptis. Turiu paste'ti, jog Don Karlas i dalies sukliud man persekioti t mog,
to, kai atvykau asjend gavau ini, jog tas mogus ia vaka
rieniavo. Pulido asjend - puiki vieta tok mog slpti, nes ji yra
kiek nuoaliau nuo svarbiausio plento.

Bgtauju, jog i asjend

gali bti senjoro Zoro vyriausija bstine, kai jis veikia ioje apy
linkje. Laukiu js instrukcij iuo klausimu.

Turiu pridurti, jog

Don Karlas, kai buvau pas j, su manimi elgsi nepakankamai

pagarbiai, o jo dukt, senjorita Lolita,

vos susilaik neparodiu

si savo susiavjimo pliku ir paaipos dl kareivi pastang j

sugauti.

Taip pat yra rodym, jog kaimynystje pradjo lyti dar

vienos kilmingos ir turtingos eimos lojalumas js ekscelencijai.

Bet a manau, jog js suprasite, kad negaliu rayti toki dalyk
laike, kur siuniu su kurjeriu.
Giliai Jus gerbiantis

Ramonas,

kapitonas ir Reino de Los Andelo gulos komendantas "

Baigs rayti laik Ramonas piktai nusijuok. Jis inojo, jog
io laiko pabaiga privers generol susimstyti ir imti splioti. I
turting ir garsi gimini Veg eima buvo beveik vienintel, kuri
galjo tikti laiko uuominai.
Kapitonas Ramonas sivaizdavo ir kas atsitiks su Pulidu. Gu
bernatorius neskubs jo bausti. Gali bti, jog senjoritai Lolitai pri
reiks protekcijos ir tada pasirodys, kad ji negali paniekinti kariuo
mens kapitono merginimo.
Dabar Ramonas m perrainti laik nordamas original
nusisti su kurjeriu, o nuora pasilikti savo archyve, jeigu kada
tekt pasiremti laiku. Baigs perrainti laik j i s uantspaudavo
original ir nune kareivi bstin, kur teik tam, kur irinko
kaip kurjer. Kareivis atidav pagarb, sdo ant arklio ir spariai
nujojo iaur, San Francisko ir Santa Barbaros link, o toliau -
87

San Francisk de Aziso. Jo ausyse vis laik skambjo kapitono

sakymas joti kuo greiiausiai, keiiant arklius visose misijose ir
sodiuose jo ekscelencijos vardu.
Ramonas gro ratin, prisipyl vyno ir m skaityti laiko
nuora. Jis beveik gailjosi, j o g neireik mini kur kas stip
riau, nors inojo, kad geriau parayti velniau, nes kitaip guberna
torius gali pamanyti, kad jis perdeda. Kartkartmis jis nustodavo
skaityti nordamas ikeikti senjoro Zoro vard. Be to, jis galvojo
apie senjoritos Lolitos gro ir graktum ir galvojo, j o g u elges
su juo senjorita turi bti nubausta.
Jis spjo, jog senjoras Zoro dabar jau yra toli nuo ia ir joja vis
tolyn nuo Reino de Los Andelo, bet klydo. Kapistrano prakeiki
mas", kaip vadino j kareiviai, paliks Don Diego Vegos namus
taip toli neivyko.

GULOJE
Senjoras Zoro tamsoje nujo iki tos vietos, kur buvo paliks sa
vo arkl anapus iabuvio trobos. Ten jis sustojo galvodamas apie
savo meil.
mai jis nusijuok, tarytum bt kakuo labai patenkintas, ir
i lto nujojo takeliu, vedaniu gul. Zoro igirdo uoliais i ten
jojant raitel ir paman, kad kapitonas Ramonas nusiunt mog
su sakymu serantui Gonzalesui ir jo kareiviams sugrti ir sekti
naujais jo pdsakais.
Senjoras Zoro tiksliai inojo, kokie yra gulos reikalai, kiek
ten kareivi, kad keturi sirgo drugiu ir kad ten, be kapitono, dabar
liko tik vienas sveikas mogus, nes kitas ijojo. Jis vl nusijuok
ir leido savo arkliui kaln kopti ltu ingsniu, kad nekelt triuk88

mo. Anapus gulos trobesio jis nulipo nuo arklio ir paliko vadeles
ant ems, nes inojo, kad gyvulys nepajuds i vietos. Paskui jis
tamsoje nuslino prie trobesio sienos, atsargiai apjo j aplink, kol
prijo lang. ia jis ukop ant plyt krvos ir pavelg vid.
Tai buvo kapitono Ramono kabinetas. Zoro pamat, jog komen
dantas sdi u stalo ir skaito laik, kur, matyt, k tik para.
Kapitonas Ramonas kalbjo pats su savim, kaip tai danai daro
daugelis nedor moni.
- T a i sukels puikiajai senjoritai siaubo, - mst jis. - Tai pamo
kys j nesityioti i jo ekscelencijos kariuomens karininko. Kai
jos tvas bus kaljime apkaltintas valstybs idavimu, i jo bus
atimti dvarai, tada galbt ji klausys, k a kalbsiu.
Senjorui Zoro buvo nesunku atskirti odius. Jis i karto su
prato, kad kapitonas Ramonas sugalvojo keryti, kad jis ruosi
ikrsti unyb Pulido eimai. Senjoro Zoro veidas po kauke net
pajuodo i nirio.
Jis nulipo nuo plyt krvos ir m slinti palei sien prie tro
besio kerts. alia dur deg iburys. guloje paliktas stambus ka
reivis vaikiojo prie dur su pistoletu ujuostos ir su kalaviju.
Senjoras Zoro stebjo jo ingsnius ir tiksliai apskaiiavo atstum.
Kai tik sargybinis nusigr ygiuodamas toliau, plikas oko
ant jo.
okdamas Zoro rankomis sugniau kareivio gerkl ir keliais
smog nugar. Netiktai ukluptas sargybinis parvirto ant ems
ir band grumtis. Bet senjoras Zoro inojo, kad net menkiausias
triukmas gali j praudyti, todl sunkia pistoleto rankena trenk
kareiviui smilkin ir taip privert j nutilti.
Smons netekus kareiv Zoro nuvilko patams, nuo jo skrais
ts nuplta juosta ukimo jo burn, o kitomis juostomis surio
rankas ir kojas.
89

Paskui jis apklojo kareiv savo skraiste, pairjo pistolet,

valandl pasiklaus nordamas sitikinti, kad neilga kova neat
kreip niekieno dmesio trobesio viduje, ir smuko pro duris.
Akimirksniu jis atsidr viduje. Prieais buvo didelis kamba
rys su kieta ems asla. ia stovjo keletas ilg stal ir suol,
buvo sudti puodeliai vynui, pakinktai, balnai ir slai. Senjoras
Zoro visk greitai permet akimis, sitikino, kad kambaryje nieko
nra, ir greitai, beveik be triukmo, nujo prie dur komendanto
bst. Patikrins, ar jo pistoletas utaisytas, jis drsiai pradar du
ris. Kapitonas Ramonas sdjo nugara duris. Jis staiga atsisuko.
Pamans, kad vienas i jo kareivi jo nepasibelds, kapitonas
buvo pasiruos savo pavaldin iplsti.
- N garso, senjore, - spjo plikas. - Jei bent atsidusit,
mirsit!
Nenuleisdamas aki nuo komendanto jis jo kambar laiky
damas prieais save utaisyt pistolet ir udar duris. Kapitonas
Ramonas nuleido rankas ant stalo, jo veidas pabalo.
- Ko js ia? - paklaus kapitonas paniekindamas sakym ne
ileisti n garso, kalbdamas kiek garsliau negu nibddamas.
-Atsitiktinai pavelgiau per lang, senjore. Pamaiau prie jus
rat ir igirdau, kaip kalbjote. Blogai, kai mogus ima kalbti
pats su savimi. Jei js nebtumte kalbjs, biau nujs toliau
savo reikalais. Kadangi...
- Na tai k, senjore? - paklaus kapitonas beveik ididiai atsi
grdamas plik.
- Nusprendiau perskaityti laik.
- A r g i jus taip smarkiai domina mano tarnybiniai reikalai?
- Apie tai nekalbsime, senjore. Bkit malonus, nuimkite ran
kas nuo stalo ir, jei nenorite tutuojau mirti, nesistenkite isitraukti
savo pistoleto. Man bt smagu nusisti js siel kit pasaul.
90

Komendantas vykd Zoro praym. Senjoras Zoro atsargiai

prijo ir pam laik. Paskui jis vl atsitrauk kelet ingsni vis
dar stebdamas kapiton.
- Skaitysiu j, - pasak jis. - Bet spju, kad atidiai jus steb
siu. Nesijudinkit, senjore, jei nenorite aplankyti savo protvi.
Jis m greitai skaityti. Kai pabaig, kur laik dmiai irjo
komendant, o jo nieko gera neadanios akys piktai rjo po
kauke. Kapitonas Ramonas m nejaukiai jaustis. Senjoras Zoro
prijo prie stalo j stebdamas, prikio laik prie vaks liepsnos
ir numet ant grind. Laikas usiliepsnojo ir bematant virto pele
n krva. Senjoras Zoro umyn j koja.
- Laikas nebus pristatytas, - pasak jis. - Vadinasi, js kovo
jate su moterimis, senjore? Narsusis karininkas, jo ekscelencijos
kariuomens papuoalas! Neabejoju, kad jei tai inot, gubernato
rius tikrai pakelt j u m s laipsn. Js eidte senjorit, nes jos tvas
dabar nedraugauja su esaniaisiais valdioje. Kadangi senjorita
jus atstm, kaip to nusipelnte, stengiats pridaryti nemalonum
jos eimos nariams. Tai vertas dmesio poelgis.
Jis engteljo dar ingsn priek vis laik laikydamas paruo
t pistolet.
- irkite, kad mans nepasiekt inia, jog js isiuntte lai
k, pana t, kur tik k sunaikinau, - pridr jis. - Gailiuosi,
kad js negalite sukryiuoti su manim kalavij. Jus persmeigti
bt mano kalavijo eidimas, bet a padaryiau tai nordamas
ivaduoti pasaul nuo tokio vyruko.
- Js kalbate lybes sueistam mogui!
- Be abejo, aizda ugis, senjore. Ir a apie tai suinosiu. O
tada, kai j u m s sugr jgos, pasistengsiu jus rasti ir pareikalausiu
atsakyti u tai, k mginote inakt padaryti. Tegul tai bus isprs
ta tarp ms.
91

Abiej akys grsmingai surjo, ir senjoras Zoro pasitrauk

stipriau susisupdamas savo skraiste. Netiktai pasigirdo pakinkt
tarkjimas, arkli kanop dundjimas ir kimus seranto Gon/aleso balsas.
- Nelipti nuo arkli! - rk serantas savo monms prie dur.
- A tik praneiu, ir mes vl josime vytis prie! Jokio poilsio, kol
j pagausime!
Senjoras Zoro apirjo kambar, nes inojo, kad ijimas
pro duris dabar ustotas. Kapitono Ramono akys surjo i
diaugsmo.
Cho, Gonzalesas! - suspieg jis. - [ pagalb, Gonzalesai!
Senjoras Zoro ia!
Paskui jis akiplikai pavelg plik, tarytum kviesdamas
j padaryti blogiausia. Bet senjoras Zoro kapiton neov - ma
tyt, norjo kautis kalavijais, kai ugis ano petys.
- Likite savo vietoje! - sukomandavo jis ir pribgo prie arti
miausio lango.
Tuo metu kapitono riksm igirdo milinas serantas. Jis suau
k savo kareivius, perbgo per kambar prie kabineto dur ir jas
atidar.
Pamats prie stalo stovint kaukt mog ir komendant, ku
ris sdjo itiess ant stalo rankas, jis suriko i nirio.
- Prisiekiu visais ventaisiais, jis ms! - suuko Gonzalesas.
- i a , kareiviai! Saugokit duris! Priirkit langus!
Senjoras Zoro pistolet perm kaire ranka, ir isitrauk kala
vij ir m j u o mojuoti visas puses, kol vaks nulk nuo sta
lo. Paskutin vak, degusi toliau, Zoro umyn koja. Kambarys
m skendti tamsoje.
- i b u r ! Nekit ibintus! - suspieg Gonzalesas.
92

Senjoras Zoro okteljo al prie sienos ir m slinti palei j.

Tuo metu kambar oko Gonzalesas ir du kiti kareiviai, o vienas
liko saugoti duris. Gretimame kambaryje stumdydami vienas kit
keli kareiviai blaksi iekodami ibinto. Galiausiai bgo mo
gus su ibintu, bet netiktai suriko ir parpuol sueistas krtin,
o ibintas nukrito ant ems ir ugeso. Serantui nespjus prieiti,
senjoras Zoro vl pasislp tamsoje taip, kad jo nebuvo galima
rasti.
Nerasdamas mogaus, kur troko umuti, Gonzalesas svai
dsi prakeikimais. Kapitonas jam auk, kad bt atsargus ir kala
vijo per klaid nebest kur nors kareiv. Kiti aplinkui avo. [
etim kambar kakas jo su nauju ibintu.
Zoro panaudojo pistolet, ir ibintas ikrito i kareivio rank,
likas oko priek, umyn ugn ir vl pasitrauk tams nuot keisdamas pozicijas ir klausydamasis sunkaus alsavimo, kuris
tiksliai rod jo prie buvimo viet.
- Griebkit niek! - spieg komendantas. - Argi gali vienas
mogus jus visus taip kvailinti?
Staiga jis nutilo i igsio, nes senjoras Zoro sugrieb j i upa
kalio. Po to nustelbdamas triukm nuskambjo pliko balsas:
Kareiviai, a laikau js kapiton! Nedamas j prie save
ieisiu pro duris. Tada pereisiu per kit kambar ir ieisiu i trobe
sio. Paleidau tik vien v. Laikau pistolet prie kapitono pakau
io. Jei kuris nors i js mane upuls, iausiu, ir js neteksite
savo kapitono.
Kapitonas jaut alt plien prie savo pakauio ir suriko karei
viams bti atsargesniems.
Senjoras Zoro ne j dur link ir trauksi atatupstom, laiky
damas kapiton prie save. Tuo metu Gonzalesas ir raiteliai jo
93

paskui j tokiu atstumu, kokiu galjo idrsti. Jie stebjo kiekvien

Zoro judes tikdamiesi netiktai j uklupti.
Zoro perjo didel kambar ir prijo prie ijimo. Jis kiek bg
tavo dl lauke esani kareivi, nes inojo, jog dalis j saugoja
langus. ibintas deg i lauko puss prie dur. Senjoras Zoro pa
kls rank numet j ir ugesino. Bet vis tiek dar grs didelis
pavojus - Gonzalesas ir raiteliai stovjo vaiduoklikai isisklaid,
pasilenk priek, laukdami progos smogti smg. Gonzalesas ran
koje laik pistolet ir, nors ir niekino j kaip ginkl, lauk progos
iauti nesukeldamas pavojaus kapitono gyvybei.
-Atgal, senjore! - sukomandavo plikas. - Man reikia daugiau
vietos paokti. Taip, dkui j u m s ! Serantas Gonzalesas, jei sly
gos dabar nebt tokios sunkios, galt pasiduoti pagundai vl pa
aisti, susiremti su jumis ir nuginkluoti. Prisiekiu ventaisiais...
- Gal kit kart, mieliausias serante!- tar Zoro. - Dabar, sen
jorai, dmesio! Esu nulidintas, jog turiu pasisakyti jums i viso
turjs vien ovin. Tai, k kapitonas jaut vis t laik prie savo
pakauio, buvo ne kas kita, tik sl sagtis, kuri pakliau nuo
grind. Argi tai nra geras daiktas? Iki pasimatymo, senjorai!
Netiktai jis met kapiton priek, smuko tams ir puol prie
savo arklio nepaisydamas j persekiojanio viso brio ir aplink jo
galv vilpiani pistoleto vi. Vjas, pts nuo tolimos jros,
pliko juok atpt iki jo persekiotoj.

NEPAVYKUSI M E D I O K L E
Senjoras Zoro nukreip savo arkl tokia pavojinga liulanio
smlio kalno atlaite, kuria jojant net ir vienas netinkamai engtas
ingsnis galjo bti pragaitingas. Raiteliai vos drso sekti paskui
94

| Serantas Gonzalesas, kuris buvo pakankamai drsus, ir keletas

kil kareivi puol paskui plik, o likusieji nujojo dein ir
kair tikdamiesi sugauti bgl, kai is pasieks pakaln ir pasuks
kelia.
Taiau senjoras Zoro juos pralenk ir smarkiais uoliais nujojo
unkeliu San Gabriel. Raiteliai lk paskui susikaudami vienas
su kitu ir nuolat audydami i pistolet. Nors eikvojo daug parako
ir kulk, jie nepasiek pageidaujamo rezultato - jiems nepavyko
Zoro nei pagrobti, nei sueisti.
Netrukus patekjo mnulis. Senjoras Zoro inojo, jog tai dar
labiau apsunkins jo bgim. Bet jo arklys buvo pailsjs ir stip
rus, o raiteli arkliai dien buvo nujoj daug myli. Todl viltis
jo neapleido.
Dabar persekiotojai galjo aikiai j matyti, o jis galjo gird
ti, kaip serantas Gonzalesas rk ant savo kareivi versdamas
juos raginti arklius. Atsigrs atgal Zoro pastebjo, kad raiteliai
isisklaid ilga grandine, stipresni ir maiau pavarg arkliai lenk
vieni kitus.
Taip jie nujojo madaug penkias mylias. Raiteliai laiksi vieno
do atstumo jo nemaindami. Senjoras Zoro inojo, kad j arkliai
greitai pavargs, ir tada jo puikus irgas nuo j gerokai atsipl. Tik
viena j erzino - j a m norjosi joti prieing pus.
Abipus viekelio drieksi stats kalnai, pasukti al ar pada
ryti didel lankst buvo nemanoma. Nebuvo ia ir jokio takelio,
kuriuo jis bt galjs nudumti. O jei jis net ir bt pamgins
ujoti kaln, bt turjs joti labai ltai. Tada raiteliai bt galj
pakankamai prisiartinti, auti j ir sueisti.
Zoro nusprend joti priek pamau toldamas nuo savo perse
kiotoj. Jis inojo, kad u dviej myli slnyje bus takelis dei95

n, kuriuo jodamas jis pasieks auktesnes apylinkes ir vliau gals

grti savo pdsakais.
Nujojs vien i t dviej myli jis prisimin gand, kad dl ne
seniai buvusios lities takelis griova tapo neprajojamas. Jis supra
to, kad jei net ir pasieks t takel, j u o negals pasinaudoti. Staiga
jam topteljo drsi mintis.
Ujojs kiek aukiau jis dar kart atsigr atgal ir pamat,
kad n vienas raitelis nejojo greta jo. Raiteliai buvo isisklaid,
jojo poromis, bet viena pora nuo kitos buvo nutolusi skirtingu at
stumu. Tai turjo padti jo planui.
Jis prijojo plento posk ir sulaik arkl. Atgrs jo galv karei
vi link, pasilenk balne priek nordamas geriau siklausyti. Kai
jau galjo igirsti artimiausio savo persekiotojo arklio kanop dun
djim, jis isitrauk kalavij, apvyniojo vien kart pavadius ap
link kair rank ir staiga arklio onus smeig atrius pentinus.
Arklys, kuriuo jis jojo, nebuvo prats prie tokio elgesio. Jis nie
kada nebuvo patyrs pentin poveikio iskyrus tuos atvejus, kai
jodamas uoliais eimininkas nordavo j paspartinti. Todl arklys
kaip aibas okteljo priek, staigiai pasisuko ir lyg laukinis ku
meliukas ulk ant artimiausio senjoro Zoro prieo.
- alin i kelio! - suriko senjoras Zoro.
Pirmasis kareivis lengvai uleido keli, nes nesitikjo, jog tai
grta plikas. Kai tuo sitikino, jis rikteldamas spjo u jo esan
ius draugus, bet ie negaljo nieko suprasti dl kanop dundesio
kietu keliu.
Senjoras Zoro ulk ant antrojo kareivio, sukryiavo su juo
kalavijus ir nujojo toliau. Staigiai pasisuks dar kart, jo arklys
lengvai stumteljo treij kareiv ir numet j nuo balno. Zoro
usimojo smogti ir ketvirtajam, bet nepataik ir diaugsi, jog to
vyruko smgis taip pat jo nekliud.
96

Dabar prie j nebuvo nieko, iskyrus ties plent, nust uo

liais lekiani prie. Kaip beprotis lk jis pro juos kirsdamas
dein ir kair. Serantas Gonzalesas, jojs pavargusiu arkliu
ir dl to gerokai atsiliks, suprato, kas vyko. Jis suriko ant savo
kareivi, bet tuo metu kakas lyg aibas smog jo arkl ir imet
j i balno.
Taip senjoras Zoro pradm tarp j ir dingo, o jie i naujo m
persekioti j su prakeikimus berianiu serantu prieakyje, bet
kiek didesniu atstumu negu anksiau.
Dabar plikas jojo liau, nes galjo ilaikyti reikiam atstu
m. Prijojs pirm krymin tak pasuko j. Atsigrs Zoro pa
mat, kad persekiotojai joja kalnu vis labiau atsilikdami, bet dar
neprarasdami vilties j pavyti.
Tai buvo puikus triukas, bet danai jo kartoti negalima, glostydamas karius savo irgui pasak senjoras Zoro.
Prajojant pro vieno i gubernatoriaus draug asjendZoro ding
teljo mintis, kad Gonzalesas gali ia sustoti ir gauti pailsjusi
arkli sau ir savo kareiviams. Zoro neapsiriko - raiteliai puol joti
keliu, nes unys m sveikinti juos lojimu. Tarpduryje pasirod
asjendos eimininkas su auktai vir galvos ikeltu ibintu.
- Mes persekiojame senjor Zoro, - suriko Gonzalesas. - Gu
bernatoriaus vardu reikalaujame nauj arkli!
eimininkas paauk tarnus, ir Gonzalesas su savo kareiviais
nuskubjo arklid. Ten stovjo puiks arkliai, beveik tokie pat
geri ir vals kaip pliko arklys. Raiteliai mikliai num balnus
ir slus nuo savo nukankint arkli, pabalnojo naujus arklius ir
vl puol takeliu Zoro vytis toliau. Nors senjoras Zoro laimjo ir
nuo persekiotoj gerokai atsipl, kadangi buvo galima joti tik
iuo vienu taku, kareiviai galjo j pavyti.
97

U trij myli nedidelio kalno virnje buvo asjend, kuri

San Gabrieli misijai prie mirt padovanojo vienas palikuoni
neturjs kabaljeras. Gubernatorius grasino paimti j valstybs
naudai, bet iki iol to nepadar, nes San Gabrielio prancikonai
mokjo grietai ginti savo nuosavyb.
i asjend globojo vienas senyvo amiaus vienuolis Filipas,
ordino narys. Jo vadovaujami neofitai pasiek, kad dvaras duot
pelno. Jie m veisti daug galvij ir krautuves sisti didel kiek
kaili, tauk, medaus, vaisi ir vyno.
Gon/alesas inojo, kad takelis, kuriuo jie jojo, ved t asjen
d. U j o s buvo kitas takelis, kuris akojosi dvi dalis: viena ved
San Gabriel, o kita, ilgesn - Reino de Los Andel.
Jei senjorui Zoro pavyks prajoti pro asjend, aiku, jog jis vyks
takeliu, einaniu banytkaim, nes jei jis bt norjs vykti San
Gabriel, bt jojs tiesiog plentu, o ne rizikuodamas gyvybe gr
s pro raiteli rikiuot.
Bet serantas abejojo, ar senjoras Zoro prajos pro t asjend.
Buvo inoma, kad plikas iauriai elgdavosi su tais, kurie perse
kiojo vienuolius, todl buvo galima manyti, j o g bet kuris pranci
konas bus draugikas Zoro ir pads j a m .
Raiteliai prisiartino prie asjendos, bet joje neviet n vienas i
burys. Gonzalesas sustabd savo br ten, kur prasidjo kelias, bet
veltui klaussi persekiojamo mogaus gars. Nulips nuo arklio
jis apirjo dulkt keli, bet negaljo pasakyti, ar neseniai pro
namus prajojo raitelis, ar ne.
Jis sak briui isiskirstyti. Pus kareivi liko su serantu, o
kita pus isisklaid, kad apsupt namus, patikrint iabuvi tro
bas ir apirt didelius sandlius.
Paskui serantas Gonzalesas, lydimas puss savo kareivi, nu
jojo tiesiai keliu, privert arkl ulipti priebuio laipteliais parody98

damas, kaip menkai gerb i viet, ir kalavijo rankena pasibeld

duris.

SERANTAS G O N Z A L E S A S
SUTINKA DRAUG
Tutuojau languose siieb viesa, ir po kurio laiko durys atsi
dar. Ant slenksio pridengdamas vak delnu stovjo brolis Filipas - perengs etj deimt miliniko gio vyras, kurio odis
savo laiku turjo didel reikm.
- K reikia visas tas triukmas? - paklaus jis emu balsu. - Ir
kodl js, pikto sns, ujojote mano priebut?
- Brolau, mes mediojame puikj senjor Zoro - t mog,
kur vadina Kapistrano prakeikimu", - atsak Gonzalesas.
- Ir js manote j rasti iame vargingame name?
-Atsitikdavo ir keistesni dalyk. Atsakykite man, brolau. Ar
girdjote neseniai prajojusio raitelio uolius?
- Ne, negirdjau.
- Ir senjoras Zoro tik k js neaplank?
Nepastu mogaus, apie kur kalbate.
- Bet js, be abejo, apie j girdjote?
- Girdjau, kad jis padeda prispaustiesiems, kad bausdavo
tuos, kurie bjaurodavo pagarbiai saugomas ventas vietas. Taip
pat girdjau, jog jis mudavo tuos gyvulius, kurie nuskriausdavo
indnus.
- Kalbti js drsus, vienuoli!
- Kareivi, tai mano protis - sakyti ties!
- Tursite nemalonum su valdia, mielasis prancikone.
- Nebijau politik, kareivi.

99

- M a n nepatinka js nekos tonas, broli. Esu beveik pasirys

nulipti nuo arklio ir duoti jums paragauti mano botago!
- Senjore! - suriko brolis Filipas. - Numeskite nuo mano pei
deimt met, ir a galsiu numesti jus purvyn.
- Tai ginytinas klausimas! Bet vis tiek grkime prie mano
apsilankymo tikslo. Ar nematte kaukto kipo, kuris inomas sen
joro Zoro vardu?
- Nemaiau jo, kareivi.
- Mano kareiviai apiekos nam.
- Js kaltinate mane melu? - suriko brolis Filipas.
Mano kareiviai juk turi k nors daryti, todl tegul apieko j
s namus. Juk js neturit nieko tokio, k nortumte paslpti?
- inant, kokie yra mano sveiai, bt gerai paslpti butelius
su vynu.
Serantas Gonzalesas nusikeik ir nulipo nuo arklio. Kiti
taip pat nusdo. Seranto arkl nuved nuo priebuio ir atidav
kareiviui.
Paskui Gonzalesas nusimov pirtines, paslp savo kalavi
j ir kartu su kitais jo pro duris, nors brolis Filipas prieinosi
siverimui.
Nuo sofos tolimame kambario gale pakilo mogus. Jis eng
sietyno apviest viet.
- Prisiekiu savo akimis, tai mano biiulis! - suuko jis.
- Don Diegai! Js ia? - m dusti Gonzalesas.
- Buvau savo asjendoje su reikalais ir atvykau ia pernakvoti
pas brol Filip, kuris mane pasta nuo vaikysts laik. Nerams
dabar laikai. Maniau, jog ia, bent ioje asjendoje, esanioje kiek
nuoaliau nuo kelio ir globojamoje vienuolio, galsiu kiek pailsti
tyloje, negirddamas apie prievart ir kraujo praliejim. Bet, pasi-

100

rodo, jog to negaliu padaryti. Argi nra iame krate vietos, kur
mogus galt pasvajoti, pasigrti muzika ir poezija?!
- Milt utrinalas ir okos pienas! - suriko Gonzalesas. - Don
Diegai, js mano geras draugas ir tikras kabaljeras. Pasakykit, ar
iandien nematte to senjoro Zoro.
- Ne, nemaiau, mielasis serante.
- A r negirdjote, kaip jis jojo pro asjend?
- Ne. Bet mogus gali pro al prajoti taip, jog jo asjendoje n
neigirs. Brolis Filipas ir a kalbjoms ir, kai js atvykote, kaip
tik norjome isiskirti.
Vadinasi, tas niekas nujojo keliu, vedaniu banytkaim,
- paskelb serantas.
- Js matte j? - paklaus Don Diegas.
- Cha! Mes jau beveik buvome j prisivij, kabaljere! Bet vie
name kelio paskyje prijo prisidjo dvideimt moni i jo gau
jos. Jie puol mus ir mgino sumuti, bet mes juos atblokme ir
toliau persekiojome senjor Zoro. Mums pavyko atskirti j nuo
vyruk, todl nusivijome j toliau.
- Sakote, jog su juo buvo dvideimt moni?
- V i s o s dvi deimtys, tai gali patvirtinti ir mano kareiviai. Jis
- raktis kareivi kne, bet a prisiekiau, kad j pagausiu! Ir kai
mes stovsim akis ak...
- Papasakosite man tai paskui, - tar Don Diegas trindamas
rankas. - Papasakosite, kaip juokts i jo kovos metu, kaip aidte su juo, primygote prie sienos ir persmeigte.
-

Prisiekiu

visais

ventaisiais!

Js

tyiojats

mans,

kabaljere?
- Tai tik juokai, serante. Dabar, kai suprantame vienas kit,
brolis Filipas galbt pavaiins jus ir js kareivius vynu. Po tokios
mediokls js turbt pavargote?
101

- Vynas pasirodys gardus,

pasak serantas.

jo kapralas ir prane, kad trobos, sandliai ir arklids apie

koti, jokio senjoro Zoro arba jo arklio pdsako nerasta.
Brolis Filipas atne vyno, nors buvo matyti, jog jis tai daro
nenoromis, tik vykdydamas Don Diego praym.
- O k veiksite dabar, serante? - paklaus Don Diegas, kai vy
nas jau stovjo ant stalo. - Ar aminai mediosite visame krato,
ar kelsite triukm?
- Niekas tikriausiai pasuko atgal Reino de Los Andel, ka
baljere, - atsak serantas. - Jis, be abejo, mano, jog yra protin
gas, bet a suprantu jo plan.
- Cha! O kas tai per planas?
- Jis apjos Reino de Los Andel ir unkeliu nuvyks San Luis
Rei. Ten jis, be abejo, kur laik ilssis nordamas mus suklaidinti. o paskui vl vyks San Zuan Kapistrano apylinkes. Tai vieta,
kur jis pradjo savo laukin gyvenim, todl j ir pavadino Kapist
rano prakeikimu". Taip, jis vyks San uan Kapistran.
- O kareiviai? - paklaus Don Diegas.
- Mes seksime paskui j. Vyksime banytkaimio link. Kai sui
nosime apie jo nauj upuolim, uuot buv guloje, bsime neto
li. Galsime j rasti pagal naujus pdsakus ir medioti toliau. Ilssims tik tada, kai niek umuime arba paimsime nelaisv.
- Ir gausite atlyginim, - pridr Don Diegas.
- Visikai teisingai, kabaljere. Gausiu atlyginim. Bet a noriu
taip pat ir kerto. Niekas kart mane nuginklavo.
- A ! Tai buvo t kart, kai jis laik js veid nutaikyt pisto
let ir privert jus nelabai skmingai kautis?
- Tai buvo t kart, mano drauge. O, a turiu su j u o dar nesuvest sskait.
102

- Nerams nnai laikai! - atsiduso Don Diegas. - Noriau,

kad jie baigtsi. mogus negali samprotauti. Kartais pasvajoju,
kad kuriam laikui ivaiuosiu toli kalnus, kur, be barkuoli gy
vai ir drie, nra kit gyv btybi. Tik taip ir gali mogus
samprotauti.
- Dl ko samprotauti? - suriko Gonzalesas.

Reikia liautis

galvoti ir imti veikti. Koks js btumte mogus, kabaljere, jei

kartais paaudytumte akimis, kiek pasiginytumte ir retsykiais
atsikirstumte! Ko j u m s reikia, tai keleto iauri prie!
- Tegul apsaugo mus nuo to ventieji! - suuko Don Diegas.
- I tikrj, kabaljere! Pasipekite bent kiek, pasisukinkite
apie koki senjorit, pasigerkite. Nubuskite ir bkite mogus!
- Prisiekiu siela! Js beveik mane tikinote, serante. Bet ne!
Niekada negalsiu taip elgtis.
Gonzalesas kak sumurmjo pro savo didelius sus ir pakilo
nuo stalo.
- Nelabai myliu jus, broli, bet dkui u vyn. kuris buvo pui
kus, - pasak jis. - Mes turime keliauti toliau. Kareivio pareiga
niekada nesibaigia, kol jis gyvas.
- Nekalbkite apie kelion! - suuko Don Diegas. - Rytoj ryte
a pats turiu vykti kelion. Savo reikalus asjendoje sutvarkiau ir
grtu banytkaim.
- Leiskite man ireikti vilt, mano gerasis drauge, kad nemir
site i nuovargio, - pasak serantas Gonzalesas.

DON DIEGAS GRTA

Senjorita Lolita, be abejo, turjo papasakoti savo tvams, kas
vyko jiems nesant. Kitaip pasielgti ji negaljo, nes rmininkas
103

visk inojo ir sugrusiam Don Diegui tai bt papasakojs. Sen

jorita Lolita buvo pakankamai protinga suprasti, jog bt geriau,
kad ji paaikint pirma.
Rmininkas, nusistas atneti vyno, nieko neinojo apie po to
vykusi meils scen. Jam buvo tiesiog pasakyta, jog senjoras
Zoro paskubjo ieiti. Tai buvo beveik tiesa, nes senjor Zoro per
sekiojo kareiviai.
Taigi mergina pasakojo savo tvui ir motinai, jog jiems nesant
buvo atjs kapitonas Ramonas. Nepaisydamas tarno praymo, jis
per prievart js didel svetain su ja pasikalbti. Galbt jis
per daug igr arba apskritai buvo pamis dl savo aizdos, bet
elgsi per drsiai ir spiet j kamp dl savo silymo su kariu,
kuris buvo lyktus. Galiausiai jis pareikalavo leisti mane pabu
iuoti", - guodsi Lolita.
- Staiga, - pasakojo toliau senjorita, - kambario kampe idygo
senjoras Zoro. Kaip jis ten pateko, neinau... Jis privert kapiton
Ramon atsiprayti ir paskui imet j i nam. Po to...
Ir ia j i praleido vien ties.
- Po to... senjoras Zoro mandagiai nusilenk ir veikiai ijo.
Don Karlas norjo paimti kalavij ir tutuojau eiti gul i
kviesti kapiton Ramon mirtin dvikov. Bet Donja Katalina
buvo santresn ir pareik, kad taip pasielgdamas jis tik igar
sins visam pasauliui, jog jo dukt buvo eista. Be to, Don Karlo
ginas su kariuomens karininku tikrai nepagerins j likimo, nes
kapitonas garbingo amiaus sulaukus Don Karl tikriausiai per
smeigs dviem kiriais. Donja Katalina nenorinti bti verkiania
nale.
Taigi Don Karlas vaikiojo pirmyn ir atgal po didel kambar
ir triukmavo. Jis troko bti deimia met jaunesnis arba vl tu
rti politin jg! Jis tar pats sau, jog kai jo dukt iteks u/ Don
104

Diego ir jis vl uims aukt padt, tikrai pasistengs, kad kapito

nas Ramonas bt atleistas i karinink ir kad jo munduras bt
nupltas nuo jo pei.
Sddama jai skirtame kambaryje senjorita Lolita klaussi t
vo grasinim ir suprato, jog prie j ikilo nauja klitis. Be abejo,
dabar ji negali itekti u Don Diego. Ji atidav savo buin ir
meil kitam. mogui, kurio veido ji niekada nebuvo maiusi, niek
ui, persekiojamam kareivi. Bet ji tikrai sak ties, kai itar, jog
Pulidai myli tik kart gyvenime.
Ji band visa tai paaikinti tuo, kad tik dkingumo plipsnis
rivert j pabuiuoti t mog, bet ia pat pati pripaino, jog tai
tiesa. Jos irdis sutvinkiojo, kai jis pirm kart su ja kalbjosi
jos tvo asjendoje siestos metu.
Viena vertus, ji buvo nepasiryusi pasakoti tvams apie meil,
ri jo jos gyvenim, nes jai patiko tai laikyti paslaptyje. Kita
vertus, ji bijojo, jog tai bus jiems smgis, taip pat bgtavo, kad
tvas gali isisti j toki viet, kur ji niekada nebepamatys sen
joro Zoro.
Ji prijo prie lango, pavelg aikt ir tolumoje pamat besiar
tinant Don Dieg. Jis jojo ltai, tarytum smarkiai nuvargs, o du
jo iabuviai tarnai jojo i paskos.
mons sveikino j, kai jis prisiartino prie nam, o jis, atsaky
damas j sveikinim, tingiai pamojavo ranka. Paskui jis i lto
pradjo lipti nuo arklio. Vienas iabuvis laik kilp ir jam padjo.
Don Diegas nusival dulkes nuo drabui ir nujo prie dur.
Don Karlas ir jo mona vytiniais veidais atsistojo su juo
pasisveikinti, nes prajus vakar i naujo buvo priimti auk
tuomen ir inojo, jog tai vyko dl to, kad jie buvo Don Diego
sveiai.
105

- Gailiuosi, jog nebuvau ia, kai atvykote, - pasak Don Die

gas. - Bet tikiuosi, kad js patogiai sikrte mano skurdiuose
namuose.
- Daugiau negu patogiai tokiuose puikiuose rmuose! - suu
ko Don Karlas.
- Js laim, nes ventieji ino - a pats buvau pateks labai
nepatogi, tiesiog kebli situacij.
Kaip tai?

paklaus Donja Katalina.

- Baigs tvarkyti savo reikalus asjendoje nuvykau pas brol

Filip ramiai ten praleisti nakt. Bet kai jau norjome gulti, igir
dome trankiai baladojant duris. Jas atidarius jo serantas Gon
zalesas su kareivi briu. Matyt, jie mediojo plik, vadinam
senjoru Zoro, ir tamsoje pamet j i aki.
Kitame kambaryje grakti senjorita dkojo u tai dangui.
- Nerams nnai laikai, - pasak Don Diegas atsidusdamas
ir luostydamasis prakait nuo kaktos. - Triukmingi vyrukai i
buvo su mumis valand ar net daugiau ir paskui mediojo toliau.
Po to, kai jie papasakojo apie vairius plimus ir prievart, mane
m kankinti siaubingas slogutis. Todl a beveik visai nepails
jau, o ryt turjau vykti Reino de Los Andel.
- T a i p , jums nesiseka, - pasak Don Karlas. - Senjoras Zoro bu
vo ia, js namuose, prie tai, kai kareiviai puol j persekioti.
K sakote? - suriko Don Diegas isitiesdamas krsle labai
tuo susidomjs.
- Greiiausiai jis buvo atjs k nors pavogti arba pagrobti jus,
kad gaut ipirk, - pastebjo Donja Katalina. - Bet nemanau,
kad jis k nors bt pavogs. Don Karlas ir a buvom ij ap
lankyti draugus, o senjorita Lolita likusi namie viena. Ir tai yra...
Atsitiko vienas nemalonus dalykas, apie kur js turite inoti.
- Pasakokite toliau, - papra Don Diegas.
106

- Kol ms nebuvo, atjo kapitonas Ramonas i gulos. Jis i

nojo, kad ms nra namie, bet prievarta siver ia ir nepadoriai
elgsi su senjorita. Staiga neinia i kur atsirado senjoras Zoro,
ivert kapiton atsiprayti ir j imet.
- Na, regis, k galima dar pasakyti - tikrai puikus grobikas!
iuuko Don Diegas. - Ar senjorita sujaudinta io vykio?
- Be abejo, ne! - pasak Donja Katalina. - Ji nusprend, jog
kapitonas Ramonas igr per daug vyno. Paauksiu j.
Prijusi prie dur Donja Katalina paauk dukter. Lolita jo
kambar ir pasveikino Don Dieg kaip dera iaukltai merginai.
-Sielvartauju suinojs, jog jus eid mano namuose, - pasa
k Don Diegas. - A apsvarstysiu dalyk.
Donja Katalina pamojo vyrui ir kartu su j u o nujo kambario
gilum palikdami jaunus mones vienus. Tai, matyt, patiko Don
Diegui, bet nepatiko senjoritai.

K A P I T O N A S R A M O N A S ATSIPRAO
- Kapitonas Ramonas yra vris! - pasak mergina ne per daug
skambiu balsu.
- Jis negeras vyras, - sutiko Don Diegas,
-Jis... tai jis norjo mane pabuiuoti! - pasak ji.
- Ir js, be abejo, nesileidote?
- Senjore!
-A... po imts pypki, ne tai norjau pasakyti! Be abejo,js
to neleidote. Tikiuosi, jog davte jam antaus.
- Taip, - pasak senjorita. - O paskui jis grmsi su manim ir
pasak, jog a neturiu bti tokia ididi, nes esu dukt mogaus,
kuris prarado gubernatoriaus malon.
107

- O, koks pragarikas gyvulys! - suuko Don Diegas.

- I r tai viskas, k galite pasakyti, kabaljere?
- A , be abejo, negaliu keiktis ir plstis j u m s esant.
- A r g i nesuprantate, senjore? Tas mogus atjo js namus ir
eid mergin, kuriai pasilte bti js mona.
- Prakeiktas niekas! Kai kit kart pamatysiu jo ekscelencij,
papraysiu perkelti t karinink koki nors kit viet.
- O! - suriko mergina. - Argi js toks nedrsus? Perkelti j.
Jei btumte tikras vyras, Don Diegai, nueitumte gul ir parei
kalautumte kapiton Ramon atsakyti. Persmeigtumte j savo
kalaviju ir suauktumte visus bti liudininkais, kad mogus ne
baudiamas negali eisti senjoritos, kuria js groits.
- Bet kautis taip vargina, - pasak jis. - Nekalbkime apie prie
vart. Galbt pamatysiu t vyruk ir j papeiksiu.
- Papeiksit?! - suuko mergina.
- Pakalbkime apie k nors kita, senjorita. Pakalbkime apie
tai, k aptarme an kart. Mano tvas greitai vl rems mane prie
sienos nordamas suinoti, kada a vesiu. Ar negalime kaip nors
tai sutvarkyti? Gal jau isirinkote dien?
- A dar nepasakiau, kad teksiu u js, - pastebjo ji.
Ko delsti? - paklaus jis. - Ar matte mano namus? Esu si
tikins, jog jums ia patiks. Sutvarkysite juos pagal savo skon,
nors papraysiu j per daug neardyti, nes nemgstu chaoso. Js
tursite nauj ekipa ir visa, ko tik panorsite.
- Tai js bdas merginti? - paklaus ji irdama j akies
kampeliu.
- Merginti - kaip tai nepakeniama! - pasak jis. - Argi a tu
riu skambinti gitara ir kalbti graias kalbas? Argi negalite man
duoti atsakym be i niek?
108

Ji lygino mog, sdjus alia jos, su senjoru Zoro. Palygini

mas buvo ne Don Diego naudai. Ji norjo pabaigti fars, atstum
ti nuo savs Don Dieg ir galvoti tik apie senjor Zoro.
- T u r i u atvirai su jumis pasikalbti, kabaljere, - pasak ji. - Pa
klausiau savo irdies ir neradau joje meils jums. Esu nulidinta,
nors inau, koki reikm ms jungtuvs turt mano tvams ir
man finansiniu atvilgiu. Bet a negaliu itekti u js, Don Die
gai, ir neverta bus to mans prayti.
- Bet prisiekiu ventaisiais! Maniau, jog visa tai beveik jau
sutvarkyta, - pasak jis. - Ar girdjote, Don Karlai? Js dukt
sako, jog negalinti u mans tekti, jog jos irdis neleidia jai to
padaryti.
- Lolita, eik savo kambar! - suuko Donja Katalina.
Mergina noriai paklaus. Don Karlas ir jo mona paskubjo
atsissti alia Don Diego.
- Man rodos, js nesuprantate moter, mano drauge, - pasak
Don Karlas. - Niekada neturite laikyti moters atsakymo galutiniu.
Ji gali pakeisti savo sumanym. Moteris mgsta bti merginama,
ji mgsta, kad mog imt krsti altis i baims ir pilti kartis dl
laukimo. Palikite j toki keistai nusiteikusi, mano drauge. Paga
liau esu sitikins, jog viskas bus taip, kaip norite.
- Tai pranoksta mano jgas! - suriko Don Diegas. - K a da
bar veiksiu? Pasakiau, jog duosiu jai visa, ko panors jos irdis.
- Manau, jos irdis nori meils, - pasak Donja Katalina i sa
vo moterikos patirties.
Bet, inoma, a j mylsiu ir lepinsiu. Argi vyrikis nepriada
to susituokdamas? Argi Vega nesilaikys odio?
- Bet pasisukinkite bent kiek apie j, - mygteljo Don Karlas.
- Bet tai nepakeniama!
109

- Keletas lipni odi, kartais paspausti rank, vienas ar du

atsidusimai ir glebnas aki vilgsnis...
- Niekai!
- tai ko laukia mergina. Kur laik nekalbkite apie jungtu
ves. Leiskite subrsti jos miniai...
- Bet mano brangiausias tvas gali atvykti banytkaim ir
paklausti, kada a vesiu. Jis beveik sak man padaryti tai kuo
greiiau..
Bet juk js tvas supras, - paprietaravo Don Karlas. - Pa
sakykite jam, jog jos motina ir a js pusje ir jog js patiriate
malonum ukariauti mergin.
- Manau, jog rytoj grime asjend, - siterp Donja Katalina.
- Lolita mat puik nam ir palygins j su ms namu. Ji supras,
k reikia u js itekti. Ir yra sena patarl, kad kai vyrikis ir
mergina isiskiria, jie darosi vienas kitam brangesni.
- N e n o r i u , kad skubtumte ivaiuoti.
- Manau, jog dabartinmis slygomis tai bus geriausia. Atva
iuokite, sakysim, u trij dien, kabaljere, ir a neabejoju, jog
tada ji tikrai mieliau iklausys js silym.
- Prisipastu, jog js inote geriau, - pasak Don Diegas. - Bet
js turite ma maiausiai likti ligi rytdienos. A manau, jog da
bar turiu vykti gul ir pamatyti t kapiton Ramon. Galbt tai
patiks senjoritai. Ji, matyt, mano, jog a turiu priversti j atsakyti.
Don Karlas paman, jog, nemokaniam fechtuoti mogui toks
veikimo bdas gali bti pratingas, bet to nepasak. Dentelme
nas toki valand niekada neukaria savo mini kitam. Net jei
kabaljeras eit mirti, tam nebt galima prietarauti, jei jis pats
manyt, kad elgiasi teisingai, ir mirt kaip dera kabaljerui.
Taigi Don Diegas ijo i nam ir i lto ulipo kaln prie
gulos trobesio.
no

Kapitonas Ramonas pastebjo j ateinant ir nustebo. Jis ypte

ljo pagalvojs apie dvikov su tokiu mogumi. Bet kai Don Die
g ved komendanto kabinet, jis buvo altai mandagus.
- Diaugiuosi, kad aplankte mane ia, - pasak jis giliai nusi
lenkdamas Vegos gimini palikuoniui.
Don Diegas nusilenk atsakydamas ir atsisdo kapitono Ramo
no pasilytame krsle. Kapitonas Ramonas nustebo, kad Don Die
gas su savim neturjo kalavijo.
- Buvau priverstas ulipti js tonik kaln pakalbti su
jumis apie vien svarb dalyk, - pasak Don Diegas. - Man pra
ne, jog js aplankte mano namus man nesant ir eidte jaun
senjorit, mano vieni.
- Argi? - paklaus kapitonas.
- Js buvot labai girtas?
- Senjore!..
Tai, senjore, be abejo, i dalies bt velninanti aplinkyb.
Be to, buvote sueistas ir tikriausiai sirgote drugiu. Jus krt dru
gys, kapitone?
- Be abejo, - pasak Ramonas.
- Drugys - siaubingas dalykas. Kart ir man buvo drugio prie
puolis. Bet js neturjote lankyti senjoritos. Js eidte ne tik
j, bet ir mane. Senjoritos praiau tapti mano mona. Reikalas...
... kol kas dar nesutvarkytas, bet a iuo atvilgiu turiu kai kuri
teisi.
- jau js namus nordamas suinoti naujien apie t senjo
r Zoro, - sumelavo kapitonas.
- J s . . . ... radote j? - paklaus Don Diegas.
Komendanto veidas paraudo.
111

- Vyrukas buvo ten ir mane upuol,

atsak jis.

Buvau su

eistas ir, be abejo, neturjau ginklo. Jis galjo padaryti man bet
k, kas jam bt ov galv.
- Koks nuostabus dalykas, - pastebjo Don Diegas. - N vie
nas i js, kareivi, negali sutikti to Kapistrano prakeikimo"
vienodomis su j u o slygomis. Visada jis upuola jus, kai esate be
jgiai, arba graso jums pistoletu, kai kaunats kalavijais, arba turi
su savimi apie dvideimt.savo moni. Vakar nakt brolio Filipo
asjendoje sutikau s e r a n t G o n z a l e s i r j o brel. Milinas seran
tas papasakojo man siaubing istorij apie tai, kaip tas plikas su
savo dvideimia sbr ivaik jo raitelius.
- Bet mes vis dlto j pagausim! - tar kapitonas. - Ir a noriu
atkreipti js dmes kai kuriuos svarbius faktus, kabaljere. Kaip
inome, Don Karlas Pulidas vyriausybs nelabai mgstamas. O
tas senjoras Zoro, jei prisimenate, buvo Pulido asjendoje ir mane
ten upuol ilinds i spintos.
- Cha! K norite tuo pasakyti!
- B e to, vakar vakare jis buvo j s namuose. Tuo metu j s ne
buvo, o Pulidai buvo js sveiai. Tad pradeda atrodyti, tarytum
Don Karlas veikt ivien su senjoru Zoro. Beveik esu sitikins,
jog Don Karlas yra idavikas ir padeda niekui. I pradi turite
du kartus pagalvoti prie tai, kai norsite susituokti su tokio mo
gaus dukterimi.
- Prisiekiu ventaisiais, ia tai bent kalba! - suuko tarsi gr
damasis Don Diegas. - Js priversite mano varg galv dl to
skambti! Ar i tikrj tikite tuo, k sakote?
- Be abejo, tikiu, kabaljere.
- Na, manau, jog Pulidai rytoj gr savo namus. Pakvieiau
juos pasisveiuoti tik dl to, kad jie galt ivaiuoti i to senjoro
Zoro veikimo vietos.
112

-O senjoras Zoro nujo kandin j banytkaim. Suprantate?

- Ar gali taip bti? - nustebo Don Diegas. - Turiu apgalvoti t
klausim. Kokie nnai nerams laikai! Bet jie rytoj grta asjend. Be abejo, nenoriu, kad jo ekscelencija pamanyt, jog slepiu
idavikus.
Jis atsistojo, pagarbiai nusilenk ir i lto nujo dur link. Bet
paskui, matyt, kak miai atsimin ir vl atsigr kapiton.
- Cha! Vos neumirau apie eidim! - suuko jis. - K galite
pasakyti dl prajusios nakties vyki, mano kapitone?
Be abejo, kabaljere, nuolankiausiai praau jus dovanoti, - at
sak kapitonas Ramonas.
Manau, j o g turiu priimti js atsipraym. Bet praau jus,
kad tai nepasikartot. Js baisiausiai igsdinote mano rminink,
o jis - puikus tarnas.
Paskui Don Diegas vl nusilenk ir ijo i gulos, o kapitonas
Ramonas taip ilgai ir garsiai juoksi, j o g ligoninje buv ligoniai
nusigando, kad j komendantas isikraust i proto.
- Kas per mogus! - suuko kapitonas. - Manau, jog paali
nau j nuo tos senjoritos Pulidos. Ir buvau pakankamai kvailas pra
sitardamas gubernatoriui, jog tas Vega gali bti idavikas. Turiu
itaisyti t klaid. is mogus turi nepakankamai proto ir tempera
mento bti idaviku.

DON DIEGAS R O D O SUSIDOMJIM

Grss lietus nelijo nei dien, nei nakt. I ryto skaisiai spind
jo saul, dangus buvo mlynas, oras glost gli kvapais.
113

Tuoj po pusryi Don Diego tarnai prive Pulido veim prie

nam, ir Don Karlas, jo mona ir dukt pasiruo ivaiuoti savo
asjend.
- Kaip lidna,

pasak Don Diegas tarpdury, - jog senjoritos

ir mano jungtuvs negali vykti. K pasakysiu savo tvui?

- Nenusiminkite, kabaljere, - patarjam Don Karlas. - Kai vl
bsim namie ir Lolita palygins ms kukl bst su js puikiais
rmais, galbt ji ims manyti kitaip. Moteris keiia savo nusistaty
mus, kabaljere, taip pat danai, kaip ir savo ukuosen.
- Maniau, j o g viskas bus sutvarkyta,

pasak Don Diegas.

- Sakote, jog vis dar yra vilties?

- Taip manau, - pasak Don Karlas.
Bet jis tuo abejojo prisimins senjoritos veido iraik. Vis dl
to grus namo jis ruosi rimtai su ja pasikalbti.
Visiems mandagiai atsisveikinus ir didiuliams ratams nu
vaiavus Don Diegas gro atgal savo namus nuleids galv
ant krtins. Toki poz visada buvo galima pastebti, kai jis
susimstydavo.
Netrukus jis nusprend, j o g iuo metu jam reikia draugijos.
Paliks namus jis perjo per aikt ir jo tavern. Storasis ei
mininkas puol sveikinti j, nuved geriausi viet prie lango ir
nelaukdamas sakymo atne vyno.
Don Diegas didesn dal valandos praleido irdamas per lan
g aikt, stebdamas kaip jo vyrai ir moterys, kaip dirbo iabu
viai ir vis pavelgdamas unkel, jus San Gabrielio link.
Netrukus jis pastebjo tuo unkeliu besiartinanius du raitelius,
o tarp j arkli ir treij mog, per liemen virvmis pririt prie
raiteli baln.
- Kas ia yra, vardan ventj! - suuko jis pakildamas nuo
suolelio ir ariau prieidamas prie lango.
114

- Cha! - pasak alia jo atsirads eimininkas. - Tai veda

belaisv.
- Belaisv? - itar Don Diegas irdamas j klausiamu
vilgsniu.
- iabuvis neseniai atne i ini, kabaljere. Vl vienuolis
kliuvo.
- Paaikinkite, druki.
- Tas mogus turi tutuojau stoti prie teisj dl savo bylos.
Jie sako, jog jis apgavo kaili prekiautoj ir dabar turi u tai atsa
kyti. Jis norjo, kad jo byl nagrint San Gabrielyje, bet jam to
neleido, nes ten visi yra link bylas sprsti misijos ir vienuoli
naudai.
- Kas tas mogus? - paklaus Don Diegas.
- Jo vardas brolis Filipas, kabaljere.
Kas yra? Brolis Filipas - senas mogus ir mano geras drau
gas! Uprajusi nakt praleidau su j u o jo valdomoje asjendoje...
Be abejo, jis apgavo jus, kabaljere, kaip ir kitus, - pasak
eimininkas.
Igirds tokius odius Don Diegas susidomjo. Jis greitai i
jo i tavernos ir nujo teismo bstin, kuri buvo maame mri
niame trobesyje prieingoje aikts pusje. Raiteliai kaip tik jojo
ten sykiu su savo belaisviu. Tai buvo du kareiviai, kurie gyveno
San Gabrielyje, kur vienuoliai buvo gubernatoriaus vardu privers
ti juos ilaikyti.
Tai buvo brolis Filipas. J privert eiti vis keli pririt prie sa
vo sargybini baln. Buvo galima spti, j o g raiteliai jojo uoliais
nordami imginti vienuolio itvermingum.
Brolio Filipo drabuiai buvo beveik apdrisk, jie apdulkjo ir
sukaito. Nors kai kurie mons grdosi aplink j, r paaipi ir

storievik juok, bet vienuolis ididiai laik galv ir apsimet,

jog nieko nemato ir negirdi.
Kareiviai nulipo nuo arkli ir vilko j teisjo kambar, o dykaduoniautojai ir iabuviai visa minia sibrov pro duris. Don Die
gas akimirksn svyravo, o paskui nujo dur link.
- alin, niekai! - suriko jis.
Ir iabuviai isiskyr prie j.
Jis jo ir m grstis pro mini. Teisjas pamat j ir pakviet j
priek, bet Don Diegui dabar nerpjo sstis.
- Kas ia? Kas atsitiko? - paklaus jis. - Juk tai brolis Filipas.
dievobaimingas mogus ir mano draugas.
- Jis apgavikas! - paprietaravo vienas kareivis.
- Jei taip yra, nebegalima tikti jokiu mogum, - pastebjo
Don Diegas.
- J o elgesys prietarauja statymams, kabaljere,-tvirtino prie
k ijs teisjas. - Kaltinimas teiktas, ir j atved ia teism.
Tada Don Diegas atsisdo. Teisjas posd paskelb pradt.
mogus, pateiks skund, buvo nemalonus pairti vyrukas.
Jis paaikino ess tauk ir kaili prekiautojas ir turs sandl San
Gabriclyje.
- A t v y k a u asjend, valdom to vienuolio, ir nupirkau i jo de
imt kaili, - kaltino jis. - Po to, kai atidaviau jam pinigus ir atsi
neiau prekes savo sandl, pamaiau, jog kailiai kaip reikiant
neidirbti. I tikrj jie buvo visikai sugadinti. Grau asjend.
papasakojau jam tai reikalaudamas grinti man pinigus, bet jis
atsisak tai padaryti.
- Kailiai buvo geri, - terp od brolis Filipas. - Pasakiau jam,
jog grinsiu pinigus, kai jis grins man kailius.
116

- Jie buvo suged, - spyrsi prekiautojas. - Mano padjjas

patvirtins t pat. Jie labai dvok, ir a turjau juos tutuojau
sudeginti.
Padjjas visa tai patvirtino.
- K turit pasakyti, broli? - paklaus teisjas.
- T a i man nieko nepads, - pasak brolis Filipas. - Mane jau
pripaino kaltu ir paskelb sprendim. Jei biau paleistuvingo
gubernatoriaus alininkas, o ne prancikonas, tai kailiai bt buv
geri.
- Na, ia idavimas! - suriko teisjas.
- A sakau ties.
Teisjas patemp lp ir susirauk.
- ia buvo per daug t apgauli, - pasak jis pagaliau. - Jei
mogus neioja sutan, tai nereikia, jog jis gali nebaudiamas
grobti. Tokiais atvejais laikau esant reikalinga duoti pavyzd, kad
vienuoliai galt matyti J o g jie negali semti naud i savo luomo.
Vienuolis turi umokti tam mogui kaili vert, o u apgaul jis
gaus deimt plickim per nuog nugar, o u savo itartus ida
vikikus odius gaus dar penkis pliekimus priedo. Toks teismo
sprendimas.

NUBAUDIMAS BOTAGU
iabuviai tyiojosi ir plojo. Don Diego veidas pabalo, ir vien
akimirksn jo akys susitiko su brolio Filipo akimis. Vienuolio vei
de jis pamat nuolankumo iraik.
Teismo bstin itutjo. Kareiviai nuved vienuol baudimo
viet aikts viduryje. Don Diegas pastebjo, jog teisjas aipsi,
ir suprato, koks farsas buvo is teismas.
117

- Koks neramus laikas! - pasak jis savo pastamam, stovju

siam alia jo.
Kareiviai nuvilko Filipo sutan nuo jo nugaros ir ruosi j pri
riti prie stulpo. Bet vienuolis kakada buvo labai stiprus, i da
lies liko toks ir dabar. Jis suprato, kok paeminim turi patirti.
Staiga jis atstm kareivius al ir pasilenk nuo ems pagriebti
botag.
- Nuvilkote nuo mans sutan! - suriko jis. - Dabar esu papras
tas mogus, ne vienuolis! alin, unys!
Jis m pliekti botagu. Vienam kareiviui utvojo per veid ir
suveit dviem priokusiems p r i j o iabuviams.
Bet ant jo ugriuvusi minia parblok j ir m kulti nekreipda
ma dmesio net kareivi auksmus. Don Diegas pajuto, jog rei
kia sikiti. Nors ir buvo velnaus bdo, jis negaljo iksti, kai su
jo draugu taip elgsi. Don Diegas puol minios vidur liepdamas
iabuviams duoti keli, bet staiga pajuto, kaip kakas sugrieb j
u rankos. Jis atsigr ir akimis susitiko su teisju.
- ia ne kabaljero darbas, - pasak teisjas tyliu balsu. - Tas
mogus buvo nuteistas teistai. Jei pakelsite rankjam padti, pa
kelsite rank prie jo ekscelencij. Argi umirote tai, Don Diegai
Vega?

'T'"'?*"

lill

Matyt, Don Diegas to neumiro. Be to, jis suprato, jog usisto

damas paslaugos savo draugui nesuteiks. Linkteljs galva teisjui
jis pasialino. Bet nujo netoli. Tuo metu kareiviai sum vienuol
ir pririo prie gdos stulpo. Tai buvo papildomas eidimas, nes
tas stulpas buvo naudojamas iimtinai neklusniems iabuviams
bausti. Botagas suvilp ore, ir Don Diegas pamat krauj, itry
kus i nuogos Filipo nugaros. Jis nusigr, nes negaljo iksti
to reginio. Bet jis galjo skaiiuoti pliekimus pagal botago vilpi
m ore ir inojo, jog ididus brolis Filipas neileis n garso ir gali
118

mirti nesuvaitojs. Jis girdjo iabuvi juok ir atsigrs pamat,

jog bausm jau baigta.
- Pinigus reikia umokti per dvi dienas, arba gausite dar pen
kiolika pliekim botagu, - pasak teisjas.
Vienuolis Filipas atritas sukniubo ant ems prie stulpo. Mi
nia m skirstytis. Du vienuoliai, kurie jo paskui Filip nuo San
Gabrielio, padjo savo broliui atsistoti ir vilpiant iabuviams nu
ved j al. Don Diegas Vega gro namo.
-Atsiskite man Bernard, - sak jis savo rmininkui.
Eidamas vykdyti jam duot sakym rmininkas kandiojo l
pas nordamas sutramdyti juok. Bernardas buvo nebylys iabu
vis tarnas, kurio paslaugomis Don Diegas naudodavosi ypatingais
atvejais.
Po valandls jis jo didel svetain ir nusilenk savo
Seimininkui.
- Bernardai, tu brangenyb! - pasak Don Diegas. - Tu negali
nei kalbti, nei girdti, nei rayti, nei skaityti ir nesi pakankamai i
mintingas enklais duoti suprasti savo norus. Esi vienintelis pasau
lyje mogus, su kuriuo galiu kalbtis ir kurio atsakymai neugula
mano aus. Tu neitarsi .,cha!" bet kuri valandl.
Bernardas pakraip galv, tarytum suprato. Jis visada taip lin
gavo galva, kai Don Diego lpos nustodavo judti.
- Taip, nerams nnai laikai, Bernardai, - kalbjo Don Diegas
toliau.

mogus negali rasti vietos, kur galt pamstyti. Net pas

vienuol Filip uvakar nakt belsdamas duris sibrov milinas

serantas.. mogui, kuris turi nervus, labai sunku. O tas seno vie
nuolio Filipo kankinimas? Bernardai, tiksims, jog senjoras Zoro, baudiantis tuos, kurie elgiasi neteisingai, igirs dalyk ir
im^is atitinkam priemoni.
Bernardas vl pakraip galva.
119

- O a pats esu labai keblioje padtyje, - kalbjo Don Diegas

toliau.

- Tvas liep man vesti, o ta senjorita, kuri isirinkau,

mans nenori. Tikriausiai mano tvas nulups man ausis. Bernar

dai, man atjo laikas keletui dien palikti banytkaim. Vyksiu
savo tvo asjend j a m papasakoti, j o g dar neradau suadtins,
ir paprayti jo nuolaidumo. Ir ten, baltose kalvose anapus jo na
m, tikiuosi rasti bent koki viet, kur vis dien galsiu pailsti
ir pasinekti su poetais be mane erzinani plik, serant ir
neteising teisj. O tu, Bernardai, be abejo, mane lydsi. Galiu
kalbti su tavimi, nes kalbant su tavimi odi i mano burnos
tempti nereikia.
Bernardas vl pakraip galva. Jis spjo, kas vyks toliau. Don
Diegas buvo prats ilgai kalbti su juo, ir visada po to tekdavo
vykti kelion. Bernardui tai patikdavo dar ir dl to, kad jis die
vino Don Dieg, mgo lankyti jo tvo asjend. kur su juo visada
maloniai elgdavosi.
Rmininkas klaussi gretimame kambaryje ir girdjo visk, k
kalbjo eimininkas. Jis sak paruoti Don Diego arkl ir pasi
rpino buteliu vandens ir vynu savo pono kelionei. Kiek vliau
Don Diegas ijojo i nam, o kandin jo nedideliu atstumu ant
jauio jojo Bernardas. Jie skubiai nujojo palei plent ir netrukus
susilygino su nedideliu veimu, kurio onuose jo du pranciko
nai. Veime stengdamasis sulaikyti skausmingas aimanas sdjo
brolis Filipas
Don Diegas nulipo nuo arklio ir, kai veimas sustojo, prijo
p r i j o ir pagrieb Filipo rank.
- Mano vargas drauge! - pasak jis.
- ia tik naujas neteisingumo pavyzdys, - atsak brolis Fili
pas. - Jau dvideimt met taip atsitinka visose misijose ir to"'
atvej vis daugja. ventasis Duniperas Sera apsigyveno i
120

krate, kai visi kiti jo bijojo, ir San Diege de Alkale steig pir
mj misij, nuo kurios atsirado ir kitos. Taip dovanojo pasauliui
imperija. Ms kalt tokia, kad tarpome. Mes dirbdavome, o kiti
skindavo vaisius.
Don Diegas linkteljo, ir vienuolis kalbjo toliau.
- Jie pradjo nuo to, jog m i ms misijos emes. emes,
kurias mes dirbome, kurios atrod kaip tyrai ir kurias mano broliai
pavert vaisi sodais ir darais. Jie apipl mus ir, nesitenkinda
mi tuo, dabar mus persekioja. Misij nuosavyb nulemta, kabalje
re. Jau netoli tas laikas, kai j stogai nukris ir sienos grius. Ateis
laikas, kai tauta irs tuos griuvsius ir stebsis, kaip tai galjo
vykti. Bet mums nieko nelieka, tik pasiduoti. Tai vienas i m
s princip. Reino de Los Andelo aiktje valandl usimirau,
kai buvau pams botag ir suveiiau mogui. Ms paskirtis
pasiduoti.
- Kartais noriau bti veiklus mogus, - pastebjo Don
Diegas
- Js ireikiate uuojaut, mano drauge. Ji tokia pat vertinga
kaip ir brangakmeniai, o veiklumas, nukreiptas klaidingu keliu,
yra blogesnis u visik jo nebuvim. Kur jojate?
- [ savo tvo asjend, mano drauge. Turiu maldauti j dovanoti
ir bti nuolaidesn. Jis liep man vesti, o man tai labai sunku.
- Tai turt bti lengvas udavinys vienam i Veg. Bet kuri
mergina didiuotsi turdama vard.
-Tikjausi susituokti su senjorita Lolita Pulido, nes ji paveik
mano ird.
- Verta dmesio mergina! Jos tvas taip pat neteisingai engia
mas. Jei js eitumte jo eim, niekas neidrst pakelti prie j
rank.
121

- Visa tai labai gerai, broli, ir, be abejo, visika tiesa, bet senjo
rita mans nenori, - skundsi Don Diegas. - Matyt, neturiu pakan
kamai drsos ir proto.
- T u r b t jai sunku tikti. O galbt ji yra koket ir aidia jumis
tikdamasi padidinti js kart. Mergina mgsta kankinti vyrik,
kabaljere, tai jos priederm.
- Parodiau jai savo namus banytkaimyje, paminjau savo di
delius turtus ir sutikau nupirkti jai naujus ratus, - pasakojo Don
Diegas.
- O ar rodte jai savo ird, ar minjote savo meil ir nor bti
puikiu vyru?
Don Diegas sumis pairjo j, paskui greitai sumirkiojo
akimis ir pasikas pasmakr, kaip kartais darydavo, kai bdavo
dl ko nors nustebs.
- Kas per beprotika idja! - suuko jis kiek vliau.
- Pamginkite, kabaljere. Tai gali turti puiki padarini.

GREITAS A T K E R I J I M A S
Vienuoliai nuvyko toliau. Brolis Filipas pakl rank ir palai
mino Don Dieg, kuris pasuko al kitu unkeliu. Kurnebylys
Bernardas jojo kandin jo ant savo jauio.
O tavernoje kaili ir tauk prekiautojas buvo dmesio centre.
Storasis eimininkas rpinosi tiekti sveiams vyno, nes kaili ir
tauk prekiautojas aukojo dal pinig, kuriuos apgaulingai gavo
i brolio Filipo. Teisjas aukojo likusi dal.
Kai kas nors pasakojo, kaip brolis Filipas pliek botagu arba
kaip kraujas tekjo per jo sen nugar, kai buvo pavartotas stirnakojis - rimbas su stirnos kojos kotu, skardjo garsus kvatojimas.
122

-Jokios aimanos! - rk kaili ir tauk prekiautojas. - J i s - d r

sus senas vilkas. Prajus mnes vien mume San Fcrmandoje.
Tas staug praydamas malons, nors kai kurie sako, jog jis buvo
ligonis ir todl silpnas. Gali bti, jog taip ir buvo. alikai tie bro
liai! Bet koks pasisekimas, kai galime priversti vien i j pastaug
ti. Dar vyno, eimininke! Brolis Filipas moka u visk!
Prapliupo kimus juokas. Prekiautojo padjjui, kuris melagin
gai liudijo, buvo mestas pinigas, liepta suvaidinti savarankik
mog ir pastatyti vyno savo sskaita. Tada jis nupirko vyno vi
siems buvusiems tavernoje ir linksmai sukauk, kai storasis eimi
ninkas i jo pinigo nedav jam gros.
- Argi tu esi vienuolis, kad yktauji pinig? - paklaus
eimininkas.
Visa taverna vl linksmai suklegjo, o eimininkas, kuris apmo
v padjj, aipsi toliau dirbdamas savo darb. Storajam eimi
ninkui tai buvo gera diena.
- Kas buvo tas kabaljeras, kuris pareik gailestingum vienuo
liui? - paklaus prekiautojas.
- Tai buvo Don Diegas Vega, - atsak eimininkas.
- Jis turs nemalonum.
Bet kuris kitas, tik ne Don Diegas Vega, - pasak eiminin
kas. - inote garsi Veg eim, ar ne taip, senjore? Jo ekscelenci
ja pats gerinasi prie j. Reikt tik bent kam i Veg pakelti pirt,
ir ms krate bt politinis perversmas.
- Tai ar jis pavojingas mogus? - paklaus prekiautojas.
Jam atsak pasigirds kvatojimo plipsnis.
- Pavojingas? Don Diegas Vega! - rk eimininkas, o aaros
varvjo per jo riebius skruostus. - Js mane numarinsite. Don
Diegas t tik ir veikia, jog sdi prie saul ir svajoja. Jis beveik
niekada nesineioja kalavijo. Jis labai retai j prisisega, ir tai iim123

tinai kaip papuoal. Jis vaitoja, jei jam tenka nujoti kelet myli.
Don Diegas yra tiek pat pavojingas, kiek ir saulje besiildantis
drieas.
Bijodamas, kad jo odiai nepasiekt Don Diego aus ir kad
Don Diegas nenustot lanks jo tavernos ir nepereit kit, eimi
ninkas skubiai pridr:
- Bet vis dlto jis puikus ponas.
Kai kaili ir tauk prekiautojas su savo padjju ijo i taver
nos, beveik temo. Abu jo svyruodami, nes abu buvo pririj per
daug vyno. Jie nujo prie rat, kuriais keliavo, atsisveikindami pa
mojo moni breliui prie tavernos dur ir i lto nuvaiavo San
Gabrielio unkeliu.
Jie keliavo savo keliu neskubdami, dar gerdami i soio nusi
pirkt vyn. Jie pravaiavo pro pirmosios kalvos virn, ir Reino
de Los Andelo banytkaimis dingo i aki. Prie juos dabar buvo
tik viekelis, vingiavs kaip didiul dulkta gyvat, tamsios kal
vos ir keletas trobesi tolumoje. Poskyje jie mai pamat prie
ais save grakiai balne sdint raitel. Jo irgas stovjo vidury
kelio, ir jie negaljo jo aplenkti.
-Atgrk savo arkl, atgrk savo gyvul! - suriko kaili ir tau
k prekiautojas.
- O k, nori, kad pervaiuoiau per tave?
Padjjas isigands suuko, ir prekiautojas atidiau pairjo
raitel. Jo andikaulis nukaro, akys isprogo.
- Na, tai senjoras Zoro! - suuko jis. - Prisiekiu garbe, tai Kapistrano prakeikimas". Jis ir vl ia, netoli San Gabrielio! Js ne
paliesite mans, senjore Zoro? Esu neturtingas mogus, neturiu
pinig. Ne seniau negu vakar vienas vienuolis apgavo mane, ir
iekodamas teisingumo a buvau Reino de Los Andele.
- O ten j radote? - paklaus senjoras Zoro.
124

-Teisjas buvo geras, senjore. Jis liep vienuoliui man umo

ti, bet neinau, kada gausiu pinig.
- Na, ilipkite i rat, ir js padjjas taip pat, sukomandavo
senjoras Zoro.
- B e t a neturiu pinig! - prieinosi prekiautojas.
Lauk i rat! K, nejaugi a kartosiu, ar k? Kraptykits,
arba vinas suvarpys js kn!
Dabar prekiautojas pamat, jog plikas rankose laik pistole
t. Jis sucyp i baims ir ilipo i rat taip spriai, kaip tik galjo,
o paskui j iriedjo ir jo padjjas. Jis stovjo dulktame kelyje
prie senjor Zoro drebdamas i baims. Prekiautojas maldavo
pasigailti.
- Neturiu su savim pinig, malonusis plike, bet a jums j
gausiu! - maldavo jis. - Atneiu j u m s , kur tik liepsite, kur tik
panorsite.
-Tylk, gyvuly! - suriko senjoras Zoro. - Nenoriu tavo pinig,
priesaiklauy! inau visk apie fars, suvaidint teisme Reino de
Los Andcle. Turiu bd tutuojau suinoti tokius dalykus. Vadi
nasi, senyvas vienuolis apgavo tave, k? Melagi ir vagie! Tai tu
esi apgavikas! Ir jie kirto tam senam mogui penkiolika botag
per nuog nugar dl melo, kur tu prizaunijai. O tu pasidalinai su
teisju pinigus, kuriuos apgaulingai i jo gavai.
- Prisiekiu ventaisiais!
- Nereikia! Pakankamai davei melaging priesaik. Eik
priek!
Prekiautojas paklaus drebdamas, tarytum drugio kreiamas.
Senjoras Zoro nulipo nuo irgo. Prekiautojo padjjas stovjo prie
rat ibalusiu i baims veidu.
- priek, - vl sukomandavo senjoras Zoro.
125

Prekiautojas vl paklaus, bet m maldauti pasigailti, nes

senjoras Zoro isitrauk i po savo ilgos skraists botag, kuriuo
pliekia jauius, ir laik j paruot deinje rankoje, o kairje buvo
pistoletas.
-Atsigrk nugara! - sukomandavo jis.
- G a i l e s t i n g u m o , gerasis plike! Argi dar turiu bti primutas
po to, kai buvau apipltas? Argi kankinsite dor pirkl dl vagi
iaus vienuolio?
Botagas pakilo ore ir r. Prekiautojas suspieg i skausmo. Jo
pastaba, atrodo, ir taip stipriai pliko rankai suteik dar daugiau
jgos. Po antro kirio prekiautojas atsiklaup dulktame kelyje.
Tada senjoras Zoro ukio savo pistolet u diro, ijo prie
k, kaire ranka sugrieb prekiautoj u plauk, kad galt pakelti,
o deine m kirsti sunkius kirius botagu per jo nugar. Jis mu
tol, kol tvirtas prekiautojo drabuis ir markiniai suplyo riais,
o kraujas isisunk kiaurai.
- T a i tam, kuris melagingai prisiekia ir veria bausti dor vie
nuol! - suriko senjoras Zoro.
Paskui jis atkreip savo dmes padjj.
- Be abejo, jaunasis mogau, kai melavote teisjui, js vyk
dte tik savo eimininko sakym, - pasak jis. - Bet turite bti
pamokytas, jog reikia bti doram ir teisingam nepriklausomai nuo
aplinkybi.
-Pasigailkite, senjore!

sukauk padjjas.

-Argi nesijuokte, kai kankinote vienuol? Argi negrte vyno,

nes ventte nekalto mogaus nubaudim u tai, ko jis nedar?
Senjoras Zoro sugrieb jaunuol u apykakls, apsuko aplink
ir stipriai suveit per pet. Bernaitis spiegiamai suriko ir m
liumbti. Jis gavo i viso penkis botago kirius, nes senjoras Zo126

ro, matyt, nenorjo, kad jis nualpt. Pagaliau jis nublok vaikin
nuo savs ir susuko savo botag.
- Tiksims, jog js abu atsiminsite i pamok, - pasak jis.
-Sskits ratus ir vaiuokite, o kai kalbsite apie vyk, saky
kite ties, antraip igirds mel a jus vl nubausiu. irkit, kad
neigirsiau, jog penkiolika ar dvideimt moni apstojo ir laik
jus, kol a pliekiau.
Padjjas oko ratus, jo eimininkas pasek jo pavyzdiu.
Jie suplak arkliui botagu ir dingo dulki debesyje lkdami San
Gabrielio link. Senjoras Zoro kur laik irjo kandin j, paskui
pakl kauk, nusiluost nuo veido prakait ir, vl prikabins bo
tag prie balno sagos, usdo ant arklio.

DAR BAUSM
Senjoras Zoro greitai nujojo kalvos virns link, ten sustabd
arkl ir pairjo emyn banytkaim.
Buvo beveik tamsu, bet jis galjo pakankamai gerai matyti. Ta
vernoje deg vaks, ir i ten buvo girdti kims dain ir skambi
juok garsai. gula buvo nuviesta, i kai kuri nam buvo galima
uuosti gaminamo maisto kvap.
Senjoras Zoro nujojo toliau. Nusileids nuo kalvos ir pasieks
aikts kratjis spusteljo arkl ir nujojo prie tavernos dur. Prie
jas buvo susirinks pustuzinis moni, dauguma jau apsvaigusi
nuo vyno.
- eimininke! - suriko jis.
I pradi niekas i minios prie tavernos dur j neatkreip
ypatingo dmesio. Man, jog tai koks keliaujantis kabaljeras, ku
ris nori atsivsinti. eimininkas skubiai ioko trindamas savo rie127

bias rankas ir prijo prie arklio. Tik ia jis pamat, jog raitelis
kauktas ir jog j a m graso pistoleto vamzdis.
- A r ia teisjas? - paklaus Zoro.
- Taip, senjore.
-Stovkit, kur stovit, ir paaukite j. Pasakykite, jog ia yra kabaljeras, kuris nori su j u o pasikalbti dl vieno reikalo.
Nugsdintas eimininkas paauk teisj, kiti t ini perdav
vid. Teisjas ijo skambiu balsu klausdamas, kas sutrukd jam
maloniai leisti laik. Jis paknopstomis prijo prie arklio, padjo
ant jo rank ir pairjs auktyn pamat dvi rinias akis, vel
gianias j i po kauks. Jis isiiojo surikti, bet senjoras Zoro
laiku spjo.
- N garso, arba mirsite! - pasak jis. - Atjau nubausti js.
W

iandien paskelbte sprendim mogui, kuris buvo nekaltas. ino

jote, kad jis nekaltas, ir visas teismas buvo tik farsas. Pagal js
sakym jis gavo tam tikr skaii ryki. Js gausite tok pat
atlyginim.
- J s drstat...
- Tylt! - sukomandavo plikas. - Js ten, prie dur, ateikite
ia, - paauk jis.
Visi prisiartino briu. Dauguma i j buvo padieniai darbinin
kai, kurie paman, jog tas kabaljeras nori duoti jiems kok nors
darb ir turi pinig u j umokti. Tamsoje jie nepastebjo kauks
ir pistoleto, kol prijo prie arklio, o tada jau buvo vlu trauktis.
- Mes tuojau nubausime t neteising teisj, - pasak jiems
senjoras Zoro. - Penketas i js suims j, prives prie stulpo aik
ts viduryje ir ten priri. Pirmasis pradjs svyruoti gaus vino
ovin i mano pistoleto, o mano kalavijas atsiteis su kitais. Tad
mikliau, judinkits!
Igsdintas teisjas m rkti.
128

WWW.lXClkC4*JUlJ;3.l

Juokits garsiau, kad jo riksm nebt galima girdti, - sak

plikas.
Ir mons pradjo juoktis i vis jg, nors j juoke galjai
jausti ypating atgars.
Jie pagrieb teisj u rank, prived j prie stulpo ir pririo
prijo dirais.
- Isirikiuosite eil, paimsite botag ir kiekvienas i js su
plieksite jam po penkis kartus, - pasak jiems senjoras Zoro. - A
stebsiu ir jei bent kart pamatysiu, kad botagas krinta lengvai,
jus nubausiu. Pradkite!
Jis met botag pirmajam mogui ir bausm prasidjo. Senjo
rui Zoro n vieno bausti nereikjo, nes padieni darbinink ir
dyse viepatavo didel baim ir jie teisj pliek smarkiai ir su
noru.
- Ir js taip pat, eimininke, - pasak senjoras Zoro.
-

Jis paskui

u tai

mane

ki

kaljim,

- verkleno

smuklininkas.
Ko labiau norite, kaljimo ar grabo, senjore? - paklaus
plikas.
Be abejo, eimininkas labiau norjo kaljimo. Jis pagrieb bo
tag ir visus pranoko savo kiri jga. Teisjas sunkiai kabojo ant
dir. Jis neteko smons jau po penkioliktojo smgio. Daugiau
i baims negu i skausmo.
- Atrikite t mog, - sak plikas.
Du paskubjo vykdyti jo sakym.
- Nunekite j namo, - sakinjo toliau senjoras Zoro, - ir pa
sakykite visiems banytkaimyje, jog senjoras Zoro baudia tuos,
kurie engia vargus ir bejgius, kurie neteisingai teisia ir kurie
vagia. Dabar eikite savo keliu!
129

Teisj nune. Jis vaitojo, paskui atsikvojo. Senjoras Zoro

dar kart kreipsi eiminink:
- Mes grime tavern, - pasak jis. - Js eisite vid, atne
ite man puodel vyno ir stovsite alia mano arklio, kol a gersiu.
Bt tik laiko gaiatis sakyti jums, kas atsitiks, jei pakeliui pam
ginsite mane duoti.
Bet eimininkas irdyje vienodai bijojo ir teisjo, ir senjoro Zo
ro. Jis nujo tavern pro pliko arkl ir paskubjo vid tarytum
paimti vyno, bet i tikrj sukl pavoj.
- Senjoras Zoro ia, - sunibdjo sdjusiam prie artimiausio
stalo. - Jis tik neseniai privert iauriai iplakti teisj. Jis

atsiunti

mane atneti jam puodel vyno.

Paskui jis prijo prie statins su vynu ir pradjo ltai pilti vyn
puodel. O buvusieji tavernoje i karto griebsi reikalo. Ten buvo
pustuzinis kabaljer, gubernatoriaus alinink. Isitrauk kalavi
jus jie m slinkti prie dur, o vienas, turjs ujuostos pistolet,
j isitrauk, pairjo, ar utaisytas, ir nujo kandin j.
Senjoras Zoro, sdjs ant irgo per eet metr nuo tavernos
dur, mai pastebjo, j o g prie jo bga minia, pamat pustuzinio
kalavij vytjim, igirdo pistoleto v ir pro jo galv skriejan
ios kulkos zvimbim.
eimininkas stovjo tarpduryje maldaudamas sugriebti pli
k, nes tai bt bent koks jo nuopelnas ir galbt teisjas tada jo
nenubaust u tai, j o g jis pliek botagu. Senjoras Zoro privert
arkl atsistoti piestu ir paspaud j pentinais. Arklys oko priek,
pat kabaljer grups vidur, ir j isklaid.
Senjoras Zoro to ir norjo. Jo kalavijas jau buvo iimtas i
makties, perskrod kakieno rank, taip pat laikiusi kalavij, u
simojo ir perdr kito prieininko rank.
130

Plikas kovsi kaip beprotis, taip sukindamasis ant irgo, jog

jo prieininkai isisklaid ir galjo pulti j tik pavieniui. Oras skar
djo nuo spiegimo, riksm ir viegimo, mons bgo i nam su
inoti smyio prieasties. Senjoras Zoro inojo, jog kai kurie i
j gali turti pistoletus, ir suprato, kad kiekvienas mogus i arti j
galt parblokti pistoleto kulka.
Jis privert irg vl pajudti priek. Kol storasis eiminin
kas spjo susivokti, senjoras Zoro b u v o j a u alia jo, pasilenk ir
pagrieb j u. rankos. Arklys m lkti tempdamas paskui save
storj eiminink, kuris spiegdamas auksi pagalbos ir maldavo
gailestingumo. Senjoras Zoro nujojo su juo prie gdos stulpo.
- Duok man botag! - pasak jis.
Spiegs tavernos eimininkas paklaus ir auksi ventj j
apginti.
Senjoras Zoro atgr j, ir botagas apsivyniojo aplink rieb
kn, o su kiekvienu eimininko mginimu bgti pliek j vl ir
vl. Zoro valandl paliko j ramybje nordamas iauti tuos,
kurie turjo kalavijus. Taip jis isklaid juos, o paskui vl atnauji
no bausm.
-Tu pasielgei idavikikai! - rk jis. - Vergikas unie! Tai tu
juos usiundei ant mans? A idryuosiu tavo kiet kail!
-Pasigailkit! - suspieg eimininkas ir parpuol ant ems.
Senjoras Zoro vl supliek j a m tuo sukeldamas daugiau staugi
mo negu kraujo. Po to jis pasuko savo arkl ir puol artimiausi
prie. Dar viena kulka prazvimb pro jo galv, dar kakas prio
ko p r i j o su apnuogintu kalaviju. Senjoras Zoro graiai perdr
priokusiojo pet ir vl spusteljo irg. uoliais prijojs prie g
dos stulpo jis sulaik arkl ir akimirksn irjo visus.
- Js ia pakankamai daug, kad kautyns bt domios, sen
jorai! - suuko.
131

Jis nusitrauk sombrer ir, meiliai nusiypsojs, nusilenk

jiems, paskui pasuko arkl ir nujojo.

DON A L E K S A N D R O ASJENDOJE
Banytkaimyje senjoras Zoro paliko smy. Storojo eiminin
ko riksmai ir spiegimas sukl visus gyventojus. Vyrai bgo su
tarnais, kurie ne ibintus. Moterys irjo per nam langus. ia
buviai kitojo ten, kur juos utiko triukmas, ir virpjo, nes i
karios patirties inojo, jog kad ir kokia bt smyio prieastis,
atsimokti u j teks jiems.
Daug jaun karto temperamento kabaljer buvo ia, o Reino
de Los Andelo banytkaimyje jau seniai nebuvo vyk nieko jau
dinanio. Susirink tavernoje tie jaunuoliai klaussi eimininko
skund, o kai kurie paskubjo teisjo nam, pamat jo aizdas,
i jo paties igirdo apie eidim, padaryt statymui, o kartu ir jo
ekscelencijai gubernatoriui.
Kapitonas Ramonas atjo i gulos ir, suinojs smyio prie
ast, papldo baisiais keiksmais. Jis sak savo vieninteliam liku
siam sveikam mogui joti Palos keliu, pavyti serant Gonzales
ir jo kareivius ir perduoti jiems sakym grti tikraisiais pdsa
kais, nes iuo metu jie yra klaidingame kelyje.
Bet jaunieji kabaljerai irjo, jog ia gali bti nuotykis, ku
ris jiems patikt, ir papra komendanto leidimo sudaryti kak
panaaus milicij ir pulti kandin pliko. Leidimas buvo duotas
tutuojau. I j trisdeimt moni oko ant irg, apirjo gink
lus ir ijojo siekdami pasidalyti tris brius, po deimt kiekvienas,
vos prijoj krykel.
132

Miestieiai sveikino ivykstaniuosius kaudami. ie ujojo

t kalvos greitais uoliais ir triukmingai pasileido San Gabrielio
k. Jie diaugsi, kad vieia mnulis, kuris jiems prisiartinus
prie prieo pads j pamatyti.
Pagaliau jie isiskyr: deimt moni nuvyko San Gabriel,
deimt nujojo unkeliu, kuris jo brolio Filipo asjend, o kiti de
imt nusek keliu, kuris, vingiuodamas per sln, jo pro daugel
kaimynini dvar, priklausani turtingiesiems kabaljerams.
Tuo keliu prie kur laikjojo Don Diegas Vega su kurnebyliu
Bernardu, kuris vyko kandin jo. Don Diegas jojo neskubdamas,
todl tik gerokai po vidurnakio pasuko i viekelio siauru unke
liu savo tvo nam link.
Don Aleksandras Vega, eimos galva, sdjo vienas prie stalo
baigdamas vakarieniauti. Jis staiga igirdo, jog prie dur prijojo
raitelis. Tarnas nubgo atidaryti dur, ir kambar jo Don Die
gas su Bernardu.
- A, Diegai, mano snau! - suuko Aleksandras tiesdamas
rank.
Don Diegas valandlei prisispaud prie tvo krtins, o paskui
atsisdo prie stalo ir pam puodel vyno. Atsigaivins jis dar kar
t pairjo Don Aleksandr.
- T a i buvo varginga kelion, - pastebjo Don Diegas.
- O kokia jos prieastis, mano snau?
- Jauiau, jog turjau atvykti asjend, - pasak Don Diegas.
- Dabar ne laikas bti banytkaimyje. Kad ir kur pasisuksi mo
gus, visur susiduri tik su prievarta ir kraujo praliejimu. Tas pra
keiktas senjoras Zoro...
- C h a ! Kas girdti apie j?
- P r a o m , tveli, nesakyti cha!". Per pastarsias kelias dienas
cha!" man sak nuo ryto ligi vakaro. Nerams dabar laikai! Tas
133

senjoras Zoro aplank Pulido asjend ir visus ten igsdino. Bu

vau savo asjendoje su reikalu, o i ten nuvykau pamatyti seno vie
nuolio Filipo manydamas galsis pasamprotauti jo draugijoje. Ir
ten besivydamas senjor Zoro pasirod milinas serantas su savo
raiteliais!
- J pagavo?
- A t r o d o , kad ne, tveli. Grau banytkaim. Ir kas, manytu
mt, atsitiko ten tdien? Atitemp brol Filip. Apkaltinoji sukty
be su prekiautoju ir po teismo parodijos pririo prie stulpo ir kirto
penkiolika kiri stirnakoju per nugar.
- Niekai! - suriko Don Aleksandras.
Negaljau paksti, nusprendiau atvykti pas jus. Kad ir kur
pasisuku, visur smyis. To pakanka mogui i proto ivesti. Jei
netikit, galit paklausti Bernard.
Don Aleksandras pairjo kurnebyl iabuv ir nusiypsojo.
Bernardas savo papratimu nusiypsojo atsakydamas, nors ir neino
damas, jog taip negalima elgtis esant senajam Don Aleksandrui.
- K dar man pasakysi? - tiriamai nuvelgs sn paklaus
Don Aleksandras.
Prisiekiu ventaisiais! tai ia ir klausimas! Tikjausi jo i
vengti, tve.
- Papasakok man.
-Aplankiau Pulido asjend ir kalbjau su Don Karlu ir jo mo
na, taip pat ir su senjorita Lolita.
- A r tau patiko senjorita?
- Ji ne maiau miela u visas mano pastamas merginas, - pa
sak Don Diegas. - Kalbjau su Don Karlu dl vestuvi, ir jis.
matyt, digauja.
- A c h , savaime aiku! - suuko Don Aleksandras.
- Bet bijau, j o g vestuvi nebus.
134

- Kodl? Yra koki trkum, kurie susij su senjorita?

- Ne, bent a to neinau. Ji daili ir nekalta mergina, tveli. Bu
vau pakviets juos dviem dienoms savo namus Reino de Los Andele. Padariau tai, kad ji galt pamatyti mano namus ir turt.
- Pasielgei imintingai, mano snau.
- Bet ji nenori u mans tekti.
Bet kodl? Atsisakyti tekti u Vegos? Atsisakyti susigimi
niuoti su galingiausia eima krate?
- Ji prasitar, tveli, j o g nesu toks mogus, kokio jai reikia.
Man atrodo, ji linkusi prie kvailysi. Ji turbt nort, kad a
skambiniau gitara po jos langais, vartyiau akutes, spausiau jai
rank, kai jos duenja nusigr, ir daryiau dar daugyb toki pat
kvailysi.
- Prisiekiu ventaisiais! Argi tu ne Vega? - suuko Don Alek
sandras. - Na, argi bent kuris save vertinantis mogus paneigt to
k elges? Argi kuris nors kabaljeras nedigaut apdainuodamas
savo meil mnuliui vieiant? Tos smulkmenos, kurias tu vadini
kvailystmis, ir yra svarbiausia, graiausia, meils kvintesencija!
Nesistebiu, jog senjorita buvo tavim nepatenkinta.
Bet a nemanau, kad toki dalyk reikt, -

pasak Don

Diegas.
- Tu nujai pas senjorit ir altai jai pasakei, jog nori vesti? Ir
tai viskas? Ar nesivaizdavai, jog perki arkl arba jaut? Prisiekiu
ventaisiais! Ir tu manai, kad galsi vesti t mergin? Visame kra
te jos kilm yra geriausia po ms.
Don Karlas liep man tiktis, - atsak Diegas. - Jis nuve
j atgal asjend ir pasak, jog galbt, kai ji liks ten kur laik ir
visk gerliau apgalvos, pakeis nusistatym.
- Ji bus tavo, jei sugebsi visk sutvarkyti, - pasak Don Alek
sandras. - Juk esi Vega, ir vien dl to - geriausias jaunikis krate!
135

Pamergink j nors truput, ir senjorita bus tavo. Kas per kraujas

teka tavo gyslose? Noriau prapjauti vien i j ir pairti.
- A r negalime daugiau nekalbti apie sutuoktuves? - paklaus
Don Diegas.
- T a u dvideimt penkeri metai. Buvau nebejaunas, kai gimei.
Veikiai keliausiu pas protvius. Esi mano vienintelis snus ir p
dinis, todl turi turti mon ir palikuoni. Argi Veg eima turi
imirti dl to, kad tavo gyslomis teka ne kraujas, o vanduo? Rask
sau mon per tris mnesius. mon, kuri galsiu priimti eim,
arba mirdamas paliksiu vis savo turt prancikonams.
- Mano tve!
- Sakau rimtai. Nubusk! Noriau, kad turtum bent pus to
senjoro Zoro, to pliko, drsos ir dvasios! Jis turi principus ir dl
j kovoja. Jis padeda bejgiams ir kerija u engiamuosius. Ir a
sveikinu j! Noriau, kad mano snus bt jo vietoje, nuolat rizi
kuot bti umutas arba pagrobtas. Tai geriau negu turti tave, gy
vybs neturint svajotoj, kurio svajons tiesiog nieko nevertos.
- Mano tve! Juk buvau paklusnus snus!
- Labiau noriau, kad btum nesuvaldomas, tai bt natra
liau,- atsiduso Don Aleksandras.- Geriau pairiau pro pirtus
kokius jaunysts poktus, kad tik neturiau matyti to gyvybs
nebuvimo. Pasipurtyk, vyruk. Atsimink, j o g esi Vega! Kai buvau
tavo met, nebuvau pajuokos objektas. Bdavau pasirys kautis
vos pirtu pamojus. simyldavau bet kurias surjusias akutes,
galdavau pasiginyti su bet kuriuo audringai nusiteikusiu pra
matniu kabaljer, cha!
- Praom nesakyti man c h a ! " , tve. Mano nervai tempti ligi
kratutinumo.
- T u r i bti vyrikesnis!
136

- P a m g i n s i u tai tutuojau padaryti, - pasak Don Diegas kiek

isitiesdamas krsle. - Tikjausi to ivengti, bet, matyt, man nepa
vyks. Piriuosi senjoritai Lolitai kaip kiti mons perasi mergi
noms. Js i tikrj turjote galvoje tai, k pasakte?
- Taip, - patvirtino Don Aleksandras.
- Tada turiu pasipurtyti. Bt tikrai negerai ileisti tok lob
i ms eimos. inakt visa tai ramiai netrikdomas apgalvosiu.
Galbt galsiu pamstyti apie visk kiek toliau nuo banytkaimio.
Prisiekiu ventaisiais!..
Pastarj ksn sukl triukmas prie nam. Don Aleksandras
ir jo snus igirdo, kaip keletas raiteli sustojo prie dur. Jie igir
do kavimus, sl ir kalavij tarkjimo sskamb.
- Visame pasaulyje nra ramybs, - itar vis labiau paniurda
mas Don Diegas.
- A t r o d o , kad ten deimt moni, - pasak Don Aleksandras.
Taip buvo i tikrj. Tarnas atidar duris, ir didel kambar jo
deimt kabaljer su kalavijais prie on ir pistoletais ujuostos.
- Cha, Don Aleksandrai! Nuolankiausiai praome js vaiin
gumo! - suriko js prieakyje.
- Js ir nepraydami j turite, kabaljerai. Koki kelion suma
nte?
- Mes persekiojam senjor Zoro, t plik.
- Prisiekiu ventaisiais! - suuko Don Diegas. -Net ia negali
ma pasislpti nuo to! Prievarta ir kraujo praliejimas!
- Jis upuol Reino de Los Andelo aikt, - pasakojo atvy
klis toliau. - Jis ipr teisj u tai, jog tas nuteis brol Filip.
Jis taip pat ipr storj tavernos eiminink ir perdamas kovsi
su deimia moni... Paskui jis nujojo, ir mes sudarme brel j
persekioti. Ar jo nebuvo ia arba kaimynystje?
137

- Ne, kiek inau, - pasak Don Aleksandras. - Mano snus

visai neseniai atvyko nuo plento.
- O js ar nematte to vyruko. Don Diegai?
- Ne, nemaiau, - atsak Don Diegas. - Tai buvo vienintel
laim mano kelyje.
Don Aleksandro nusisti tarnai puodelius su vynu ir krvas ma
pyragli sukrov ant ilgo stalo, ir kabaljerai pradjo valgyti ir
gerti. Don Diegas puikiai inojo, k tai reik. Pliko persekioji
mas pasibaig, j entuziazmas igaravo. Jie sds prijo tvo sta
lo ir gers kiaur nakt, pamau svaigdami rks, dainuos, pasakos
vairias istorijas, o ryt nujos atgal Reino de Los Andel kaip ir
kiti tokie pat didvyriai.
Tai buvo prasta. Senjoro Zoro vijimasis buvo tik prieastis
linksmai praleisti laik.
Tarnai ne milinikus soius, pripiltus gero vyno, ir pastat
juos ant stalo, o Don Aleksandras liep atneti taip pat ir msos.
Jauni kabaljerai turjo silpnyb tokioms pramogoms pas Don Alek
sandr, nes prie kelet met mirus jo gerajai monai jo namuose
nebuvo kit moter, tik tarnaits. Todl jie galjo triukmauti kiek
tinkami, per vis nakt.
Po kurio laiko jie atidjo al pistoletus ir kalavijus. Don Alek
sandras sak tarnams nuneti ginklus tolimesn kamp, nes ne
norjo gin sveiams sismaginus ir vieno arba dviej negyv
kabaljer savo namuose.
Don Diegas kur laik gr ir su jais nekuiavosi, o paskui
atsisdo al ir klaussi kalb apsimesdamas, tarytum tokia be
protyb j erzina.
- Na, ir pasisek senjorui Zoro, kad mes jo nesutikome, - rk
vienas. - Sudoroti t vyruk galjo bet kuris i ms. Jei kareiviai
bt pasirod auktumoje, jis jau seniai bt suimtas.
138

- C h a ! Jei tik turiau progos j pagauti! - suuko antras. - Bet

kaip staug tavernos eimininkas, kai j pliek botagu!
- Ar jis nujojo ia kryptimi? - paklaus Don Aleksandras.
- N e s a m tuo sitikin. Jis nuvyko San Gabrielio viekeliu. Tris
deimt ms moni nujojo paskui j. Pasidalijome tris brelius
ir pasukome vairias puses. Manau, jog vienam i t breli pasi
seks j suiupti. O ms geriausia skm yra tai, kad atsiradome
ia.
Don Diegas pakilo.
Senjorai, inau, dovanosite man, jei pasialinsiu, - tar jis.
- Pavargau nuo kelions.
Be abejo! - suriko vienas i atvykusij. - O kai pailssite,
ateikite vl pas mus ir linksminsims.
Visi nusijuok, o Don Diegas ceremoningai nusilenk ir pa
mat, jog kai kurie vos galjo pakilti ir nusilenkdami atsakyti.
Paskui Vegos nam atala su kurnebyliu tarnu skubiai ijo i
kambario.
Jis jo kambar, kuris buvo visada paruotas j a m ir kuriame
jau deg vak. js paskui save udar duris. Bernardas visu
savo miliniku giu isities ant grind prie dur saugoti savo
pon per nakt.
Kad Don Diego nebra, didelje svetainje beveik niekas
nepastebjo. Tik tvas rauksi ir rait savo sus, nes norjo, kad
jo snus bt toks pat kaip kiti jaunikaiiai. Savo jaunystje jis
ankstyv vakar niekada nepalikdavo tokios draugijos. Jis dar kar
t atsiduso ir pasigailjo, jog ventieji nedav j a m snaus, kurio
gyslomis tekt raudonas kraujas.
Dabar kabaljerai choru dainavo populiari meils dainel, j
nesutariantys balsai aidjo milinikame kambaryje. Don Alek
sandras ypsojosi klausydamasis, nes tai jam primin jo jaunyst.
139

Jie isidrb krsluose ir suoluose abipus ilgo stalo, dainuo

dami m stuksti j savo puodeliais kartais nei i io, nei i to
pratrukdami skardaus j u o k o plipsniais.
- Jei tik tas senjoras Zoro pasirodyt ia dabar! - suriko vienas
i j.
Balsas prie dur jiems atsak:
- Senjorai, jis ia!

L Y G A SUDARYTA
Daina nutrko, juokas nutilo. Visi dalyviai sumirkiojo ir dai
rsi aplink. Senjoras Zoro stovjo tarpduryje. Jis jo per priebut
j nepastebtas. Zoro buvo su ilga skraiste ir usidjs kauk, vie
noje rankoje laik savo prakeikt pistolet, kurio vamzdis buvo
nukreiptas stal.
- Tai tai kaip elgiasi mons, kurie persekioja senjor Zoro ir
tikisi j suiupti! - pasak jis. - Jokio judesio, kitaip prapliups vi
nas! Js ginklai, kiek pastebiu, yra kampe. Kol sptumte juos
paimti, galiau nuauti bet kur i js!
- Tai jis! Tai jis! - rk vienas girtas kabaljeras.
- Js keliamas triukmas girdisi ir u mylios nuo ia, senjo
rai. Kas per mogaus persekiojimo parodija! Tai taip js atliekate
savo pareig? Kodl sustojote pasilinksminti, kai senjoras Zoro
jodinja viekeliu?
- Duokite man mano kalavij ir leiskite susikirsti su j u o ! - su
riko vienas.
- Jei j u m s ir leisiu paimti kalavij, vis tiek nepajgsite stovti,
- atsak plikas. - Argi manote, jog tarp js atsiras bent vienas,
kuris galt dabar su manim susikirsti?
140

-ia yra vienas! - paokdamas suriko Don Aleksandras skam

biu balsu. - Atvirai sakau, jog grjausi kai kuriais js poelgiais,
senjore, bet dabar jote mano namus ir eidiate mano sveius.
Turiu pareikalauti jus atsakyti!
- Neturiu jokios prieasties su jumis pyktis, Don Aleksandrai,
ir js taip pat, - pasak senjoras Zoro. - Atsisakau sukryiuoti ka
lavijus su jumis. Sakau tik bent kiek tiesos tiems ponams.
- Prisiekiu ventaisiais, a jus priversiu!
- Valandl, Don Aleksandrai! Senjorai, is senyvas kabaljeras
nori kautis su manimi, o tai reikia, kad jis bus sueistas arba mirs.
js tai leisite?
- Don Aleksandras neturi kautis vietoj ms! - suriko vienas
abaljeras.
- T a d a pasirpinkite, kad jis uimt savo viet, ir tegul jam bus
suteikta garb!
Don Aleksandras ijo priek, bet du kabaljerai paoko ir pa
pra j grti sakydami, jog jo garb nepaliesta, jei jis pasil kau
tis. Nenoriai ir su apmaudu Don Aleksandras pasidav.
- Vertinga krvel jaun kalavij! - nusiaip senjoras Zoro.
- G e r i a t vyn ir linksminats tuo metu, kai aplink viepatauja ne
teisingumas. Imkit savo kalavijus ir panaikinkit priespaud! Ivykit vagis ir politikuotojus i krato! Ginkit brolius, kuri darbas
suteik mums ias plaias emes. Bkite vyrai, o ne girti madingi
paveikslai!
- Prisiekiu ventaisiais! - suriko vienas ir paoko.
- A t g a l , arba ausiu! Atjau ne kautis su jumis Don Aleksandro
namuose, nes per daug j gerbiu. Atjau pasakyti jums vis ties,
k apie jus manau. Js eimos gali irinkti arba nuversti guberna
tori. Susivienykite geram tikslui, kabaljerai, ir pajusite, kad js
gyvenimas turi prasm. Js tai padarytumte, jei nebijotumte.
141

Iekote nuotyki? Kovodami su neteisybe js patirsite tikrai daug

nuotyki.
- Prisiekiu ventaisiais, tai bt avantira! - suriko vienas
atsakydamas.
- Jei j u m s taip patinka, irkite tai kaip avantir, vis tiek
padarysite bent k gero. Politikai eiti prie jus, galingiausi gimi
ni palikuonis, tikrai neidrs. Susivienykite ir gykite ger vard.
Priverskite js bijoti visame krate!
- T a i bus idavyst...
- Nusimesti pavergjo jung nra idavyst, kabaljerai. Nejau
gi js bijote?
- Prisiekiam ventaisiais, ne! - suriko jie choru.
- Tai stokite!
- Js mus vesite?
- T a i p , senjorai.
- Palaukite, kokios js kilms?
- Esu kabaljeras, tokio pat gero kraujo, kaip ir bet kuris i js,
- pasak jiems senjoras Zoro.
- Js vardas? Kur yra js eima?
- ie dalykai turi kol kas likti paslaptyje. Daviau j u m s od!
- Js veidas?..
- Kur laik jis dar turi likti po kauke, senjorai!
Jie paoko ir puol j sveikinti.
- Palaukit! - suriko vienas. - Tai nekorektika Don Aleksandro
atvilgiu. Jis galbt mums neprijauia, o mes planuojam smoks
lus jo namuose.
- Prijauiu jums, kabaljerai, ir suteiksiu j u m s savo param, - ta
r Don Aleksandras.
142

Milinikame kambaryje nuaidjo digavimo riksmai. Niekas

negals atsispirti, jei Don Aleksandras Vega bus su jais. Net pats
gubernatorius neidrs prieintis.
Sutartis sudaryta! - rk jie.

Pasivadinsime kerytojais.

Vyksime iilgai EI Kamino Realio ir varysime baims tiems,

kurie plia dorus mones ir engia iabuvius! Ivysime vagiius
politikus!
- Ir tada bsite tikri kabaljerai, riteriai, silpnj gynjai, - pa
sak senjoras Zoro. - Js niekada nesigailsite dl savo sprendi
mo, senjorai. A vadovausiu jums, vesiu jus. Priadu bti lojalus,
to paties reikalausiu ir i js. Taip pat reikalauju klausyti mano
sakym!
- K turim daryti? - rk jie.
- Tegul tai liks paslaptis. Ryt grkite Reino de Los Andel
ir pasakykite, j o g senjoro Zoro neradote. N e , geriau pasakykite,
jog jo nepagavote, tai bus tiesa. Bkite pasiruo susijungti br
ir vykti kelion. Kai bus laikas, atsisiu ini.
;
VJ

i -Kaip? \

"' ]'~"l',

"

" "' \ ...L;,.-

- Pastu jus visus, todl galiu pasakyti ini vienam i js, o

jis gals spti kitus. Tai priimtina?
- Priimtina! - suuko jie.
- Tada jus kol kas paliksiu. Liksite iame kambaryje, niekas
i js nemgins eiti kandin mans. Tai - sakymas. Labanakt,
kabaljerai!
Jis nusilenk, atidar duris ir skubiai ijo triukmingai trink
teldamas paskui save duris. Jie igirdo keliu nujojanio arklio
kanop dundjim.
Kiek prasiblaiv jie pradjo aptarinti nauj priimt sprendi
m. Suprat jo reikm jie pakl puodelius su vynu ir m gerti
u nauj lyg, u tai, kad nelikt suki ir vagi, u senjor Zoro,
143

Kapistrano prakeikim", ir u Don Aleksandr Veg. Paskui jie

vl susdo ir m kalbtis apie piktnaudiavimus, kuriuos reikjo
panaikinti, - kiekvienas i j inojo ne vien tok atsitikim.
O Don Aleksandras sdjo kampe vienas, nulids, nes jo vie
nintelis snus miegojo ir neturjo pakankamai kovingo kraujo da
lyvauti tokiame ygyje, nors pagal visas teises iuo atveju turjo
bti vienas i vad.
Jo sielvart dar labiau padidino tuo metu pasirods Don Die
gas. kambar jis jo trindamas akis ir iovaudamas, atrod
sunerims.
- iuose namuose iandien nemanoma umigti, - pasak jis.
- Duokite man puodel vyno, ir a prissiu prie js. Dl ko visi
ia taip linksmai kavo?
- ia buvo senjoras Zoro, - pradjo pasakoti tvas.
- Plikas? Buvo ia? Prisiekiu ventaisiais! Negali bti!
Sskis, mano snau, - pasak Don Aleksandras. - ia kai
kas vyko. Dabar turi progos parodyti, koks kraujas teka tavo
gyslomis.
Don Aleksandro balsas skambjo labai grietai.

SUSITARIMAS
Likusi nakties dal kabaljerai praleido girdamiesi, k jie mano
daryti, ir sudarindami planus, kuriuos ruosi pateikti senjorui
Zoro. Nors jie, matyt, tai irjo kaip juok ir prieast nuo
tykiams, vis dlto elgsi palyginti rimtai. Be to, jie gerai inojo
esam padt ir suprato, kad reikalai klostosi ne taip, kaip turt.
I tikrj kabaljerai visiems turjo bti siningumo ir teisingumo
atstov pavyzdys Jie danai apie tai galvodavo, bet nieko nedary144

davo, nes buvo neorganizuoti ir neturjo vado. Kiekvienas jaunas

kabaljeras lauk, kad kitas rodyt pavyzd ir padaryt pradi. Bet
dabar senjoras Zoro atvyko tinkamu psiehologiniu momentu.
Don Dieg tvas supaindino su padtimi ir pareik, kad jis
irgi turi dalyvauti ir pasirodyti ess tikras vyras. Don Diegas ilgai
piktinosi ir pareik, jog nors j a m tikriausiai teks mirti, bet vis dl
to dl tvo jis tai padarys.
Anksti ryt kabaljerai pavalg pusryius, kuriuos Don Alek
sandras liep jiems pagaminti, ir ivyko atgal Reino de Los Andel. Don Diegas vyko su jais. Buvo nusprsta apie j planus
nieko nekalbti. Jie turjo pririnkti naujok i t trisdeimt vyr,
kurie ivyk vijosi senjor Zoro. inojo, jog kai kurie noriai prie
j prisids. Kiti buvo tikri gubernatoriaus alininkai, todl nuo j
reikjo visk slpti.
Jojo i lto, u k Don Diegas buvo dkingas. Bernardas vis
taip pat jojo kandin ant jauio. Jis buvo kiek nulids, kad Don
Diegas savo tvo namuose buvo taip trumpai. Bernardas inojo,
jog sumanyta kakas svarbaus, bet negaljo suprasti kas. Jis gail
josi, kad negali nei girdti, nei kalbti kaip kiti.
Pasiek aikt jie ten jau rado du kitus brelius. Pliko niekas
nesugavo. Kai kurie i j teig Zoro mat tolumoje, o vienas pa
sakojo net iovs j. Don Aleksandro namuose buv kabaljerai
prikando lieuvius ir reikmingai susivalg.
Don Diegas paliko savo draugus ir paskubjo namo atvsti ir
persivilkti. Jis liep Bernardui vl eiti savo pareigas - sdti vir
tuvje ir laukti, kol eimininkas paauks. Paskui jis liep paruoti
kariet. Kodl Don Diegas pirko i vien i puikiausi kariet
EI Kamino Realyje, niekas neinojo. Vieni sak, kad jis tai pada
r nordamas pasirodyti, koks yra turtingas. Kiti pasakojo apie

145

vien agent, kuris taip kyrjo, jog Don Diegas nusprend i jo

nusipirkti i kariet, kad tik agentas paliktj ramybje.
Don Diegas ijo i nam apsivilks geriausiais drabuiais, bet
kariet nesdo. Aiktje vl buvo kils smyis, nes ten atvyko
serantas ir jo raiteliai. Kapitono Ramono pasistas kareivis juos
lengvai pavijo, nes raiteliai jojo i lto ir buvo dar nespj toli
nujoti.
- Cha! Don Diegai, mano drauge! - suriko Gonzalesas. - Vis
dar gyvenate iame neramiame pasaulyje?
- I reikalo, - atsak Don Diegas. - Ar pagavote t senjor
Zoro?
- is puikus pauktelis paspruko nuo ms, kabaljere. Matyt,
jis inakt pasuko San Gabriel, o mes j mediojome prie Palos.
Bet nieko tokio! Maas apsirikimas nieko nereikia! Mes vis tiek
j rasime!
- O k dabar veiksite, serante?
- Kai mano kareiviai atsips, vyksime San Gabriel. Kalba,
jog plikas yra toje apylinkje, nors apie trisdeimt kilming jau
nikaii prajusi nakt, po to, kai jis sak iplakti teisj, negal
jo jo rasti. Jis, matyt, slapstsi krmuose ir juoksi, kai kabaljerai
jojo pro al.
- T e b n a js arklys greitas, o js ginkluota ranka stipri! - pa
sak Don Diegas ir sdo kariet. J temp du puiks iabuvio
veiko vanyiojami arkliai. Karieta pervaiavo aikt ir vieke
liu pasuko Don Karlo Pulido asjend.
Sddamas priebutyje Don Karlas pamat artjani puiki ka
riet, tyliai sumurmjo kak sau panosje, atsistojo ir paskubjo
namus pas mon ir dukter.
146

- Senjorita, Don Diegas atvaiuoja, - pasak jis. - Kalbjau su

tavim apie t jaunikait ir tikiuosi, jog atkreipsi dmes mano o
dius kaip tinka paklusniai ir gerbianiai tvus dukteriai.
Paskui jis nusigr ir vl ijo teras, o senjorita nubgo sa
vo kambar ir apsiaarojusi puol ant sofos. Kaip ji nort pajusti
nors kiek meils Don Diegui ir itekti u j o ! Tai pataisyt ir jos
tv padt. Bet ji vis dlto jaut, jog negali to padaryti.
Kodl jis nesielgia kaip dera kabaljerui? Kodl jis neturi n
trupuio sveiko proto? Kodl neparodo, jog yra jaunas sveikata
tryktantis mogus, o elgiasi kaip pasens kabaljeras, kurio viena
koja kapuose?", - band atsakyti klausimus senjorita Lolita.
Don Diegas ilipo i karietos ir pamojo veikui vaiuoti prie
arklids. Jis tingiai pasveikino Don Karl, kuris nustebo pamats,
jog Don Diegas po paastimi turi gitar. is padjo gitar ant grin
d, nusim sombrer ir atsiduso.
- Maiausi su savo tvu, - pasak.
- A ! Tikiuosi, Don Aleksandras sveikas?
- Kaip ir visada, jis puikiai jauiasi. Liep man kuo greiiau
prisipainti senjoritai Lolitai. Jei nevesiu per tam tikr laik, jis
vis turt po savo mirties paliks prancikonams.

-Argi?

^*HpM.Avit$^riii*>

- Jis taip pasak. Mano tvas ne i t moni, kurie be reikalo

arstosi odiais. Don Karlai, a turiu ukariauti senjorit. Nepas
tu jokios kitos moters, kuri mano tvui bt priimtinesn marti.
- Bent kiek pasistenkite, Don Diegai, praau js. Nebkite
toks.
- Nusprendiau elgtis taip, kaip ir kiti jaunikaiiai, nors tai
man ir labai sunku. Kaip patarsite man pradti?
- Sunku patarti tokiu atveju, - atsak Don Karlas veltui steng
damasis prisiminti, kjis veik, kai pats sukosi apie Donj Kata147

lin. - mogus turi bti arba guds, arba toks, kuriam tokie daly
kai savaime ateina galv.
- Bijau, j o g nesu i toki, - pasak Don Diegas vl atsidusda
mas ir pakeldamas nuvargusias akis Don Karl.
- Galbt senjorit reikia irti taip, kad ji galt pajusti, kaip
js j dievinate. I pradi reikt nieko nesakyti apie jungtuves,
kalbti apie meil. Stenkits kalbti tyliu, irdingu, giliu balsu ir
sakykite tuos nieko nereikianius odius, kuri klausydama jau
na moteris gali igirsti visk, ko pati nori. Tai pramatnus menas
sakyti viena, o suprasti kita.
- Bijau, j o g tai ne man, - pasak Don Diegas.

Be abejo, a vis

dlto turiu pasistengti. Ar galiu dabar matyti senjorit?

Don Karlas prijo prie dur ir paauk mon ir dukter. Don
ja Katalina drsindama nusiypsojo Don Diegui. Lolita taip pat
nusiypsojo, bet su baime ir virpuliu, nes savo ird atidav nei
nomam senjorui Zoro ir negaljo mylti kito mogaus, negaljo
itekti u nemylimo net ir gelbdama tv nuo neturto.
Don Diegas nusived senjorit ant suolo priebuio gale ir m
kalbti vairiomis temomis tuo pat metu virpindamas gitaros sty
gas. Don Karlas su mona nujo kit priebuio gal tikdamiesi,
jog viskas bus gerai. Senjorita Lolita diaugsi, jog Don Diegas
nekalbjo apie jungtuves, kaip dar anksiau. Jis papasakojo jai,
kas atsitiko banytkaimyje, kaip iplak brol Filip ir kaip senjo
ras Zoro nubaud teisj, kovsi su tuzinu moni ir paspruko.
Nors Don Diegas atrod lepikas, bet kalbjo domiai. Senjorita
pastebjo, j o g jis patinka jai daugiau negu anksiau. Jis papasa
kojo jai ir kaip nuvyko tvo asjend, ir kaip kabaljerai praleido
ten nakt girtuokliaudami bei linksmindamiesi, bet nieko nepasa
k apie senjoro Zoro atsilankym ir apie sjung, kuri ten buvo
sudaryta. Priesaika vert j tylti.
148

- Mano tvas grasina atimti paveldjim, jei nevesiu per jo nu

rodyt laik, - pagaliau pasak Don Diegas. - Argi js panorsite,
ad netekiau savo tvo dvar, senjorita?
- Be abejo, ne, - atsak ji. - Yra daug mergin, kurios didiuo
tsi tapdamos js mona. Don Diegai.
- Bet n e j u s ?
- Be abejo, ir a tuo didiuoiausi. Taiau argi mergina kalta,
jei jos irdis tyli? Ar nortumte turti mon, kuri js nemylt?
Pagalvokite apie ilgus metus, kuriuos j u m s tekt praleisti alia jos
nejauiant meils. Juk tai bt nepakeniama.
- Vadinasi, nemanote, jog galsite bent kada nors prisiversti
mane pamilti, senjorita?
Mergina mai pairjo j rimtai ir prabilo tylesniu balsu.
- Js esate tikras kabaljeras, senjore, jumis galiu pasitikti.
- Iki mirties, senjorita.
- Tada turiu j u m s t pasakyti, bet praau tai laikyti paslapty
je. Tai savotikas pasiaikinimas.
- Pasakokite, senjorita, toliau.
- J e i irdis man leist, niekas nesuteikt man didesnio malonu
mo, kaip tapti js mona, nes inau, jog tai pagerint mano tvo
reikalus. Bet galbt esu per daug sininga itekti be meils. Yra
viena svarbi prieastis, kodl negaliu js pamilti.
- Js irdis skirta kitam?
- spjote, senjore. Mano irdis kupina meils jam. Js pats
nepanorsite, kad biau js mona myldama kit. Mano tvas
nieko neino. Turite ilaikyti mano paslapt. Prisiekiu ventaisiais,
jog sakau ties!
- A r t a s mogus vertas meils?
- J a u i u , jog vertas, kabaljere. Jei jis pasirodys kitoks, lidesiu
vis ami, bet niekada nemylsiu kito. Dabar mane suprantate?
149

- Visikai suprantu, senjorita. Tikiuosi, kad jis vertas js ir,

kai bus laikas, taps js pasirinktuoju.
- inojau, j o g esate tikras kabaljeras!
- Bet jei j u m s itiks kokia bda, kas nors nepasiseks ir jums
prireiks draugo, kreipkits, senjorita, mane.
- Mano tvas kol kas neturi nieko tarti. Mes turime elgtis taip,
kad jis manyt, jog js vis dar siekiate mano rankos. A apsime
siu, jog galvoju apie jus daugiau negu anksiau. O paskui galsite
pamau nutraukti savo vizitus.
- Suprantu, senjorita, bet vis dlto lieku nepavydtinoje situ
acijoje. Praiau js tv leisti j u m s pirtis, tad jei imsiu pirtis
kitai merginai, sukelsiu teising js tvo pykt. O jei nepasipiriu kitai, mano tvas prads man prikaiioti. Taigi situacija tikrai
nepavydtina.
- Galbt taip bus neilgai, senjore.
- Cha! Sugalvojau! K veikia mogus, kai jis nusivyls mei
le? Jis nusimena, jo veidas itsta, jis atsisako dalyvauti vairiuose
vykiuose ir pramogose. Senjorita, js igelbjote mane! A ilgsiuosi, nes js atstmte mano meil. Tada visi manys, jog ino
mano svajoni ir samprotavim sauluts atokaitoje prieast, kai
biau turjs lkti ir kautis kaip beprotis. Mane paliks ramybje
ir leis eiti savo keliu, ir aplink mane susidarys romantizmo aureo
l. Puiki mintis!
- Senjore, js nepataisomas! - suuko senjorita Lolita.
Don Karlas ir Donja Katalina igirdo jos juok, atsigr ir
greitai pasikeit vilgsniais.
Don Diegas Vega daro puiki paang mergindamasis", - pa
man jie.
Don Diegas apgaudinjo juos toliau skambindamas gitara ir
dainuodamas romans apie rinias akis ir meil. Don Karlas ir

150

jo mona vl pasikeit vilgsniais, kart kiek bgtaudami, nes

norjo, kad Don Diegas nustot dainuoti. Veg palikuonis buvo
nekoks muzikantas ir dainininkas, todl jie bijojo, kad jis nekrist
senjoritos akyse ir neprarast jau isikovotos pozicijos.
Bet nors Lolitai ir nepatiko kabaljero daina, ji nieko nepasa
k ir nerod jokio nepasitenkinimo. Kalba tik pagyvjo. Artjant
siestos laikui Don Diegas su visais atsisveikino, sdo puikij
kariet ir ivaiavo. Kelio poskyje jis pamojavo ranka.

S A K Y M A S DL S U M I M O
Kapitono Ramono kurjeris, nusistas iaur su laiku guberna
toriui, svajojo apie tai, kaip linksmai jis praleis laik San Franciske de Aziso kol gr Reino de Los Andel. Jis ten painojo vien
senjorit, kurios grois vert liepsnoti jo ird.
Taigi paliks komendanto kabinet jis jojo kaip pikta dvasia,
keit arklius San Fernande bei pakels asjendose ir kaip tik tem
stant uoliais jojo Santa Barbar, kur norjo guloje vl pasikeisti
arklius, gauti msos, duonos, vyno ir vykti toliau.
Bet Santa Barbaroje jo viltys pasiildyti senjoritos glbyje
nuvykus San Francisk de Aziso buvo sulugdytos. Prie gulos
dur stovjo puiki karieta, alia kurios Don Diego karieta atrody
t kaip veios. Ten pat buvo pririta dvideimt arkli, o kelyje
juokdamiesi vaikiojo raiteliai, kuri buvo kur kas daugiau negu
paprastai gyveno Santa Barbaroje.
Santa Barbaroje buvo gubernatorius!
Jo ekscelencija paliko San Francisk de Aziso prie kelet die
n inspektori revizijai ir man nuvykti pietus iki San Diego
151

de Alkale stiprindamas savo politinius rmjus, apdovanodamas

draugus ir nuteisdamas prieus.
Jis atvyko Santa Barbar prie valand ir klaussi komendan
to raporto, po kurio nusprend likti pas savo draug nakvoti. Jo
raiteliai turjo sutilpti guloje, o kit dien keliauti toliau..
Kapitonas Ramonas spjo kurjer apie tai, jog laikas, kur jis
ve, buvo be galo svarbus, todl kurjeris paskubjo komendan
tr ir jo atrodydamas kaip gana ymus mogus.
- Atvykau nuo kapitono Ramono, Reino de Los Andelo ko
mendanto, su be galo svarbiu laiku jo ekscelencijai, - prane jis
atiduodamas pagarb.
Gubernatorius palankiai pam laik, o komendantas pamojo
kurjeriui pasialinti. Jo ekscelencija pradjo skaityti laik. Baig
skaityti pikta lemianiomis akimis, raitydamas sus - pagal visus
poymius atrod patenkintas gautomis iniomis. Paskui jis vl per
skait laik ir susirauk. Jam buvo malonu suinoti, jog gali dar
daugiau sugniudyti Don Karl Pulid, bet nemalonu, jog senjo
ras Zoro, mogus, kuris eid j, vis dar yra laisvas. Jis pakilo ir
m vaikioti po kambar, paskui atsigr komendant.
- Ivyksiu pietus saulei tekant,

pasak. - Man be galo svar

bu bti Reino de Los Andele. Js turite viskuo pasirpinti, o kur

jeriui sakykite joti atgal su mano eskortu. Dabar griu savo
draugo namus.
Taigi ryt gubernatorius ivyko pietus, j lydjo dvideimties
rinktini raiteli eskortas, tarp j buvo ir kurjeris. Gubernatorius
vaiavo spariai ir vien gra ryt nieko nespjs atvyko Reino
de Los Andelo aikt. Tai buvo kaip tik t ryt, kai Don Diegas
vaiavo Pulido asjend savo karietoje pasims gitar.
152

Kavalkada sustojo prie tavernos. Storasis eimininkas vos nega

vo apopleksijos smgio, nes nebuvo sptas apie gubernatoriaus
atvykim ir bijojo, jog is js tavern ras j nevari.
Bet gubernatorius neskubjo ilipti i karietos ir eiti tavern.
Jis apirjo aikt daug k stebdamas. Jis niekada iki galo ne
pasitikjo kilmingais io banytkaimio monmis, nes jaut, kad
jie ne visikai remia jo valdi.
Gubernatorius rpestingai stebjo, kaip sklido inia apie jo at
vykim kaip kai kurie kabaljerai skubjo aikt j sveikinti sid
mdamas tuos, kurie, atrod, buvo nuoirds, ir tuos, kurie nelabai
skubjo j sveikinti, pastebjo ir tai, jog kai kurie net neatvyko.
Jis jiems pasak, kad pirmiausia privalo imtis reikal, todl turi
skubti gul. Po to jis noriai bus kiekvieno sveias. Jis prim
v ien kvietim ir liep veikui vaiuoti. Taip pat prisimin kapito
no Ramono laik ir tai, jog aiktje nemat Don Diego Vegos.
Seranto Gonzaleso ir jo kareivi nebuvo, nes jie, be abejo,
persekiojo senjor Zoro. Kapitonas Ramonas pats lauk jo ekscelencijos prie jimo gulos bstin, ikilmingai pasveikino j
emai nusilenkdamas ir eskorto virininkui sak saugoti aikt
bei istatyti sargybinius gubernatoriaus garbei.
Jis nuved jo ekscelencij atskir kabinet. Gubernatorius
atsisdo.
- Kokios paskutins inios? - paklaus jis.
- Mano mons vejasi Zoro, js ekscelencija. Bet, kaip ra
iau, tas maras turi draug - a manau, vis legion draug. Mano
serantas prane, j o g du kartus mat j su alinink briu.
- Jie turi bti inaikinti! - suriko gubernatorius. - Toks mogus
visada susiras pasekj, ir j bus vis daugiau ir daugiau, kol jis
taps toks stiprus, jog prads kelti mums rimt pavoj. Ar padar
jis dar k nors iauraus?

153

- Taip, js ekscelencija. Vakar vienas San Gabrielio vienuo

lis buvo plakimu nubaustas u apgaul. Senjoras Zoro pagrieb
viekelyje jo kaltintojus ir iauriai nuplak. Paskui sutemus atjojo
banytkaim ir liep botagu iplakti teisj. Mano kareivi nebu
vo, jie iekojo pliko. Matyt, senjoras Zoro supaindinamas su
mano jg judjimu, nes visada puola, kai nra raiteli.
- Vadinasi, nipai j spja?
- Matyt, taip, js ekscelencija. Vakar nakt trisdeimt kabaljer nulk kandin jo, bet nerado nieko n pdsak. Jie gro
ryt.
- Don Diegas Vega buvo su jais?
- Jis neijojo su jais, bet su jais gro. Atrodo, jie utiko j jo
tvo asjendoje. Js tikriausiai spjote, jog savo laike turiu gal
voje Veg eim. Dabar sitikinau, js ekscelencija, jog mano
tarimas iuo atvilgiu yra nepagrstas. Tas senjoras Zoro net kart
nakt upuol Don Diego namus, kai jo nebuvo.
- O kaip tai vyko?
- Ten buvo Don Karlas Pulidas ir jo eima.
- Cha! Don Diego namuose? K tai reikia?
Tai juokinga, - pasak kapitonas Ramonas nusijuokdamas. Girdjau, jog Don Aleksandras sak Donui Diegui susirasti mo
n. Jaunikaitis ne i t, kurie moka pirtis. Jis visikai nejudrus.
- i n a u tai, pasakokite toliau.
- Taigi jis nuvyko tiesiai Don Karlo asjend ir pra jo leidimo
pirtis vienintelei jo dukteriai. Kaip tik tuo metu veik senjoras Zo
ro. Don Diegas, nuvyks su reikalais savo asjend, pakviet Don
Karl atvykti pas j banytkaim su visa savo eima ir apsigyven
ti jo namuose, kol jis gr, nes ten buvo saugiau. Pulidas, bc abejo,
negaljo atsisakyti. O senjoras Zoro, matyt, nujo paskui juos.
- A ! Pasakokite toliau.
154

-Tai tiesiog juokinga! Don Diegas atve juos, kad jie ivengsenjoro Zoro pykio, o pats veik sutartinai su pliku. Atsimine, jog tas senjoras Zoro buvo Pulido asjendoje. Mes gavome
ini i vieno iabuvio ir beveik j ten uiupome. Jis sdjo val
gydamas. Paskui pasislp spintoje. Kai likau ten vienas, o mano
kareiviai iekojo jo pdsak, jis ilindo i spintos, i u nugaros
sueid mane pet ir pasislp.
- Koks niekas! - suuko gubernatorius. - Bet kaip manote, ar
vyks Don Diego ir senjoritos Pulidos jungtuvs?
- Manau, jog dl to rpintis nereikia, js ekscelencija. Taip
Don Diego tvas tik leido nuod savo snaus aus. Jis tikriausiai
atkreip Don Diego dmes tai, jog Don Karlo santykiai su js
ekscelencija nra labai geri. iaip ar taip, Pulidai gro savo as
jend Don Diegui sugrus. Don Diegas ujo pas mane gul ir,
matyt, labai bijojo, kad neimiau jo tarti idavyste.
- Diaugiuosi tai girddamas. Vegos labai galingi. Jie niekada
nebuvo mano karti draugai, bet vis dlto niekada ir nekl rankos
prie mane. Todl negaliu jais skstis. Bt gerai ilaikyti kuo
draugikesnius santykius. Bet tie Pulidai...
- Atrodo, net senjorita teikia pagalb tam plikui, - pasak ka
pitonas Ramonas.

Ji gyrsi man tuo, j o g j vadina narsuoliu".

Juoksi i kareivi. Don Karlas ir kai kurie vienuoliai globoja t

mog, teikdami jam ini apie kareivi buvimo viet. Pulidas
kliudo mums pagauti niek. Galiau imtis ygi, bet nuspren
diau veriau praneti jums ir laukti js sprendimo.
- ia gali bti tik vienas sprendimas, - ididiai pasak guber
natorius. - Kad ir kokios auktos kilms bt mogus, kad ir ko
kia bt jo padtis visuomenje, j a m neturi bti leidiama iduoti
vyriausyb u tai atitinkamai nenubaudus. Maniau, jog Don Kar155

las jau pasimok, bet, matyt, taip nra. Ar guloje yra bent vienas
i js kareivi?
- Tik ligoniai, js ekscelencija.
- Js kurjeris gro su mano eskortu. Ar jis gerai pasta
apylinkes?
- Be abejo, js ekscelencija. Jis ia kur laik gyveno.
- Tada jis gals bti palydovas. Nusiskite pus mano eskorto
tutuojau Don Karlo Pulido asjend, sakykite jiems suimti j, nu
vesti kaljim ir ten urakinti. Tai bus jam smgis. Pakankamai
ilgai pakeniau tuos Pulidus!
- O didi duenja, kuri juoksi i mans? O ididi senjorita, kuri
par raiteliams paniekinam paaip?
- Cha! Tai puiki mintis! Tai bus pamoka visai iai apylinkei. Tegu
jas irgi nuveda kaljim ir ten udaro, - pasak gubernatorius.

EIDIMAS
Don Diego karieta kaip tik sustojo prijo nam dur, kai raite
li brys prajojo pro al sukeldamas dulki debes. Jis nepaino
n vieno i t, kuriuos buvo mats tavernoje.
- Cha! Ar ia nauji kareiviai, pasisti senjoro Zoro pdsakais?
- paklaus jis mogaus, kuris stovjo ariau.
- Tai dalis gubernatoriaus eskorto, kabaljere.
- Argi gubernatorius yra ia?
- Jis tik neseniai atvyko ir nujo gul, kabaljere.
- Turbt gauta nauj ini apie t plik, jei siunia kareivius
lkti kaip padklius per dulkes ir per tok kart. Taip, matyt, ia
yra nesugaunamas niekas, prisiekiu ventaisiais! Jei biau bu
vs ia gubernatoriui atvykus, jis tikriausiai bt apsistojs mano
156

namuose. O dabar kuris nors kitas kabaljeras turs garbs j priim

ti. Yra ko gailtis!
Don Diegas jo namus, o mogus, kuris tai girdjo, nesupra
to, ar galima abejoti tokios pastabos atvirumu.
Keli inojusio kurjerio vadovaujamas raiteli brelis uoliais
lk plentu, o paskui pasuko keliu, kuris ved Don Karlo namus.
Jie vykd sakym tarytum turdami suimti pamil. Pasiek so
dybos vartus raiteliai pasipyl kair ir dein trypdami Donjos
Katalinos lysves ir vaikydami vitas nuo kelio. Namus jie apsupo
labai greitai.
Don Karlas sdjo priebutyje snausdamas savo prastoje vieto
je ir artjani raiteli nepastebjo, kol igirdo j arkli kanop
dundjim. Jis paoko sunerims, manydamas, jog senjoras Zoro
vl atsirado apylinkje ir jog kareiviai j persekioja.
Trys kareiviai dulki debesyje nulipo nuo irg prie priebuio
laipteli. Jiems vadovavs serantas ijo priek purtydamas dul
kes nuo savo munduro.
- Js Don Karlas Pulidas? - paklaus jis.
- Turiu t garb, senjore.
- T u r i u sakym jus suimti ir nugabenti karik dabokl.
- Sumimas! - suriko Don Karlas. - Kas dav jums tok
sakym?
- Jo ekscelencija gubernatorius. Jis dabar yra Reino de Los
Andcle, senjore.
- O koks kaltinimas?
- Idavimas ir pagalba valstybs prieams.
- Beprasmyb! - suriko Don Karlas. - Esu apkaltintas idavi
mu, nors bdamas engimo auka niekada nepakliau rankos prie
turinius valdi! O kokios kaltinimo smulkmenos?
157

- Apie tai paklauskite teisjo, senjore. Nieko neinau iskyrus

tai, jog turiu jus suimti.
- Norite, kad vykiau su jumis?
- A reikalauju to, senjore.
- Esu kilmingo kraujo mogus. A kabaljeras!
- T u r i u sakym.
- Vadinasi, nepasitikima, jog a pats atvyksiu teismo viet?
Bet galbt teism mano skirti tutuojau? Tat bt geriausia, nes
tuo greiiau galsiu pasiaikinti. Vaiuosime gul?
- Kai vykdysiu savo uduot, a vyksiu gul. O js eisite
kaljim, - pasak serantas.
kaljim! - suuko Don Karlas. - Kaip js drstate! [kiite
kabaljer nevar kaljim? Kalinsite j ten, kur laikomi vyriau
sybs neklausantys iabuviai ir paprasiausi sukiai?
- T u r i u sakym, senjore. Tutuojau ruokits mus lydti.
- Turiu duoti kik nurodym savo asjendos rmininkui.
- Eisiu su jumis, senjore.
Don Karlo veidas iraudo, rankos susigniau.
- Kodl js mane eidinjate? - suriko jis. - Ar manote, kad
pabgsiu kaip nusikaltlis?
- T u r i u sakym, senjore, - pasak serantas.
- Bet turbt galiu apie tai pasakyti savo monai niekam nesto
vint man u nugaros?
- Js mona Donja Katalina Pulida?
- Be abejo.
- Turiu sakym suimti taip pat ir j senjore.
- Niekas! - suriko Don Karlas. - Pakelsite rank prie dam,
iveite j i nam?
- T o k s sakymas. J taip pat kaltina idavimu ir pagalba valsty
bs prieams.
158

- Prisiekiu ventaisiais! To per daug! Kausiuosi prie jus ir j

s kareivius, kol galsiu kvpuoti.
- Jei bandysite kautis, tai truks neilgai, Don Karlai. A tik vyk
dau sakym.
- Suimti mano mylim mon kaip iabuv merg ir dar dl
tokio kaltinimo! K norite daryti su ja, serante?
- Ji eis kaljim.
- Mano mona - t supuvusi viet! Argi iame krate nra
teisingumo? Juk ji dama.
- Pakanka apie tai, senjore! ie sakymai ne mano, a vykdau
juos pagal instrukcijas. Esu kareivis ir klausau.
Donja Katalina paskubomis bgo priebut, nes stovdama u
dur girdjo vis kalb. Jos veidas buvo ibals, bet vilgsnis idi
dus. Ji bgtavo, kad Don Karlas nesuduot kareiviui per veid,
nes bijojo, jog dl to j gali sueisti arba nuauti. Ji suprato, jog tai
tik padvigubint jam pateikt kaltinim.
- Girdjau, mano vyre. Tai tik naujas persekiojimas. Esu per
daug ididi visa tai svarstyti su iais paprastais kareiviais, kurie
elgiasi taip, kaip jiems sak. Mano vyre, Pulidai liks Pulidais net
ir supuvusiame kaljime.
- Bet tai gda! - suuko Don Karlas. - K visa tai reikia? Kuo
tas baigsis? O ms dukt, kuri ia liks viena su tarnais! Mes netu
rime nei gimini, nei draug.
Js dukt senjorita Lolita Pulida? - paklaus serantas.
- Tad nenuliskite, senjore, js nebsite iskirti. Turiu sakym
suimti taip pat ir js dukter.
- Kaltinimas?
- Tas pats, senjore.
- Ir js jsuimsite...
- kaljim!
159

- Nekalt kilmingos gimins mergin?

- Tokie sakymai, senjore, - pasak serantas.
- Tegul nutrenkia ventieji mog, kuris dav tokius saky
mus! - suriko Don Karlas. - Jie atm mano emes ir turtus. Jie
utrauk gd man ir mano eimai. Bet jie negals palauti ms
ididumo!
Don Karlas auktai ikl galv, jo akys surjo. Jis pam
mon u rankos ir pasisuko eiti nam su paskui juos sekusiu
serantu. Kai jis apie sumim pasak senjoritai Lolitai, i valan
dl stovjo nustebusi, netekusi ado, o paskui papldo aaromis.
Bet netrukus Pulido gimins ididumas padar savo: senjorita nu
siluost aaras, paniekinamai suiaupusi lpas pairjo seran
t ir jam prisiartinus sum sijon pasiruousi eiti.
Tarnai prive ratus prie dur. Don Karlas su mona ir dukteri
mi sdo juos. Prasidjo gdinga kelion banytkaim.
irdis galjo plyti i sielvarto, bet n vienas i Pulid to ne
rod. Jie sdjo auktai ikl galvas, irjo priek ir apsimet,
kad negirdi kandi kareivi paaip.
Jie lenk vairius asmenis, kuriuos raiteliai vaik nuo kelio. Vi
si nusteb irjo sdinius ratuose, bet neigirdo i j n odio.
Kai kurie irjo juos gaildamiesi, kiti juoksi i j nelaims,
l a i priklaus nuo to, ar ia buvo gubernatoriaus alininkai, ar dori
mons, kurie nekent neteisingumo.
Taip jie privaiavo Reino de Los Andel, kur j lauk nauji
smgiai. Jo ekscelencija nusprend Pulidus visikai sugniudy
ti, todl isiunt kelet raiteli iplatinti ini apie tai, kas turjo
vykti, ir idalinti pinig iabuviams ir dvarponiams, kad ie imt
tyiotis i suimtj, kai tik ie atvyks. Gubernatorius norjo duoti
toki pamok, kuri pamokyt ir kitas kilmingas eimas neiti prie
j, ir rodyti, jog Pulid vienodai nekent visi luomai.
160

vaiuojant aikt juos sutiko minia. Pasipyl iaurios paai

pos ir juokai, kuri keleto n viena nekalta senjorita neturt gird
ti. Don Karlas paraudo i pasipiktinimo, Donjos Katalinos akyse
sublizgjo aaros, senjoritos Lolitos lpos virpjo, bet visi trys
apsimet, kad nieko negirdi. Kaljimo link tyia vaiavo i lto,
aplink aikt. Kaljimo tarpduryje minia niek, kurie buvo pasi
gr nuo vyno gubernatoriaus sskaita, kl dar didesn triukm.
Vieno mogaus sviesta sauja purvo pataik Don Karlui krtin,
bet jis apsimet, j o g to nepastebjo. Viena ranka jis apkabino mo
n, kita - dukter ir irjo tiesiai prie save.
Keletas auktos kilms moni i scen mat, bet smyyje
nedalyvavo. Kai kurie i j buvo tokie pat seni kaip ir Don Karlas,
todl tokie dalykai adino j irdyse atri, bet pasyvi neapykan
t gubernatoriui.
Buvo ten ir jaunuoli. Jie irjo keniant Donjos Katalinos
veid ir sivaizdavo, jog tai j motina. Mat jie ir gra senjoritos
veidel ir irjo j kaip savo seser arba suadtin.
Kai kurie i t moni vogiomis valgsi vienas kit ir, nors
nieko nekalbjo, galvojo apie vien ir t pat - ar apie tai suinos
senjoras Zoro ir ar pakvies naujos lygos narius susirinkti.
Pagaliau ratai sustojo prie kaljimo. Besityiojani iabuvi
ir padieni darbinink minia apstojo suimtuosius. Kareiviai apsi
met, kad juos vaiko. Serantas nulipo nuo arklio ir liep Don Kar
lui, jo monai ir dukteriai ilipti i rat.
Bjaurs girti mons stumd juos, kai jie lipo laiptais. Kakas
met purvo, kuris itep Donjos Katalinos drabuius. Bet seny
vo kabaljero pykio proverio laukusi minia turjo nusivilti. Don
Karlas, auktai ikls galv, nekreipdamas dmesio savo kan
kintojus, nuved savo damas iki dur.
161

Serantas pabeld duris sunkia kalavijo rankena. Atsidar lan

gelis, ir j a m e pasirod piktai besiypsanio sargo veidas.
- Kas ia? - paklaus jis.
- T r y s suimtieji, apkaltinti idavimu, - atsak serantas.
Durys atsidar. Belaisvius pavijo paskutinis paaip plipsnis.
Paskui jie jo vid, durys usidar.
Sargas nuved juos dvokianiu koridoriumi ir atidar kitas
duris.
- eikite! - sukomandavo.
Trys belaisviai pasijuto esantys kameroje. aiiai suvangjo

utrenkiam dur sklstis.

Prisimerk prietemoje Pulidai pamau

pamat du langus, kelet suoliuk, palei sienas - monijos atmat

figras.
Jiems net nesiteik i mandagumo skirti vari atskir kamer.
Don Karlas, jo mona ir dukt buvo kiti vien kamer sykiu
su banytkaimio padugnmis, girtuokliais, vagimis, itvirkusio
mis moterimis ir niekingais iabuviais. Jie atsisdo ant suolelio
kambario kampe, kuo toliau nuo kit. Donja Katalina ir jos dukt
pradjo pasikkiodamos raudoti. Aaros suvilg ir senyvo kabaljero, kuris stengsi jas paguosti, veid.
- Bet k atiduoiau, kad Don Diegas Vega dabar bt mano
entas! - sunibdjo Don Karlas.
Dukt paspaud jo rank.
- G a l b t , tve, pas mus ateis draugas, - sunibdjo j i. - Galbt
nedoras mogus, kuris suteik mums i kani, bus nubaustas.
Senjoritai pasirod, jog prie j idygo senjoras Zoro.
Ji giliai tikjo mogumi, kuriam atidav savo ird.

162

DON DIEGAS BIJO SUSIRGTI

Praslinkus valandai po to, kai Don Pulidas su mona ir dukteri
mi buvo kalinti, Don Diegas Vega pramatniausiai apsirengs i
lto lipo kalno atlaite gul nordamas aplankyti jo ekscelencij
gubernatori.
Jis jo kiek linguodamas, valgydamasis aplink ir tarytum i
rdamas tolumoje didingai dunksanius kalnus. Kart jis susto
jo pasigroti gle, augusi alia kelio. Jis turjo kalavij, savo
madingiausi kalavij su brangakmeniais inkrustuota rankena, o
deinje rankoje laik nosin i plon nrini, kuria mojavo en ir
ten kaip puoeiva vis j keldamas prie nosies galelio.
Jis ceremoniniai nusilenk dviem ar trims sutiktiems kabaljerams pasikeisdamas tik btinais sveikinimosi odiais, bet n vie
no neukalbino. Jie taip pat neband jo ukalbinti, nes atsimin,
kad Don Diegas Vega sukasi apie Don Karlo dukter ir negaljo
nuspti, kaip jis pairs jos kalinim kartu su tvu ir motina.
Svarstyti io dalyko jie nenorjo, nes patys buvo pasipiktin ir bi
jojo, jog netyia galintys isprsti odiai gali bti suprasti kaip
idavikiki.
Kai Don Diegas prijo prie gulos bstins dur, sargybos ser
antas paauk kareivius atiduoti pagarb Vegai, kaip to reikalavo
visuomenin padtis. Don Diegas atsak tai mojuodamas ranka
ir nusiypsojs jo komendantr, kur gubernatorius priimin
jo tuos kabaljerus, kurie norjo pareikti jam savo lojalum. Don
Diegas pasveikino jo ekscelencij labai apgalvotais odiais, pa
garbiai nusilenk ir paskui atsisdo ant krslo, kur jam maloniai
nurod gubernatorius.
Don Diegai Vega, - kreipsi j gubernatorius.- Dvigubai
diaugiuosi, jog atjote pas mane iandien, nes ms laikais mo163

gus, kuris uima aukt post, nenoromis nori inoti, kas yra jo
draugas.
- Biau atjs anksiau, bet nebuvau namuose, kai js atvy
kote, - itar Don Diegas. - Ar ilgai manote likti Reino de Los
Andele, js ekscelencija?
- Tol, kol tas plikas, vadinamas senjoru Zoro, bus umutas
arba paimtas nelaisv, - atsak gubernatorius.
- Prisiekiu ventaisiais! Kada pagaliau iau diena, kai a ne
begirdsiu apie t niek? - suuko Don Diegas. - Tik girdiu ir
girdiu apie j visas ias dienas. Nuvykau praleisti vakar su vienu
vienuoliu, tik staiga ten sibrov visa minia kareivi, kurie perse
kiojo t senjor Zoro. Grtu savo tvo asjend trokdamas tylos
ir ramybs - ir ten atvyksta brys kabaljer, kurie klausinja apie
senjor Zoro! Nerams nnai laikai! mogus, links prie muzikos
ir poezijos, dabar negali gyventi!
- Man labai lidna, jog negaljote rasti ramybs, - atsak gu
bernatorius juokdamasis. - Bet tikiuosi, kad tas vyrukas veikiai
bus pagautas ir baigsis visi ypatingi nemalonumai. Kapitonas Ra
monas nusiunt ini savo milinui serantui ir jo raiteliams su
sakymu grti. A turiu su savimi eskort i dvideimt moni,
taigi mes dabar turime pakankamai kareivi suiupti t Kapistrano prakeikim", kai jis tik vl ia pasirodys.
- Tikkims, jog viskas baigsis taip, kaip turi bti, - pasak
Don Diegas.
- mogus, kuris uima auktas pareigas, turi su daug kuo ko
voti, - kalbjo gubernatorius toliau. - Klausykite, k turjau ian
dien padaryti. Buvau priverstas kalinti auktos kilms mog, jo
mon ir jaun dukter. Bet juk reikia saugoti valstyb!
- Manau, jog turit galvoje Don Karl Pulid ir jo eim?
- Taip, kabaljere.
164

- Dabar, kai tai atsiminiau, turiu pasakyti kelet odi, - tar

Don Diegas. - Nesu sitikins, kad nebus paliesta ir mano garb.
- Kaip, kabaljere, taip gali bti?
- Mano tvas liep man vesti - kaip ir dera, sukurti eim.
Prie kelet dien praiau Don Karl Pulid leidimo pirtis jo
dukteriai.
- C h a ! Suprantu. Bet js nesat jaunosios senjoritos jaunikis?
- Dar ne, js ekscelencija.
- T a d a , Don Diegai, kaip man atrodo, js garb nepaliesta.
- Bet a sukausi apie j.
Js turite dkoti dangui, jog nenujote toliau, Don Diegai.
Pamanykite, kaip bt atrod, jei btumte dabar su ta eima su
sijs. O dl vedyb vaiuokim su manimi iaur, San Francisko de Aziso, kur senjoritos kur kas graesns negu ia, pietuose.
Pasidairykite ten auktos kilms mergin, pranekite apie js
pasirinkim, ir laiduoju, jog js irinktoji priims js silym.
Taip pat galiu laiduoti, jog ji bus i lojalios eimos, su kuria ne
bus gda susigiminiuoti. Rasiu j u m s toki mon, kokia pritinka,
kabaljere.
- Dovanokite, bet ar nebuvo per grieta kalinti Don Karl
ir jo damas? - paklaus Don Diegas braukdamas nuo rankovi
dulkes.
- Manau, jog taip reikia, senjore.
- A r tai padidins js populiarum, js ekscelencija?
- iaip ar taip, bet reikia tarnauti valstybei.
- Kilmingi mons nekenia toki dalyk ir gali pradti mur
mti, - spjo Don Diegas. - Man bus labai nemalonu matyti, jei
js ekscelencija engs netinkam ingsn.
-

K norite pasakyti? K a turiau daryti? - paklaus

gubernatorius.
165

- J e i norite, suimkite Don Karl ir jo eim, bet j nekalinkite.

To nereikia, nes jie nepabgs. Perduokite juos teismui taip, kaip
tinka perduoti kilmingus mones.
- Js drsus, kabaljere!
- Prisiekiu ventaisiais! Ar pasakiau k per daug?
- Bt geriau palikti iuos dalykus tiems, kuriems tai skirta pa
gal pareigas, - pasak gubernatorius. - A, be abejo, galiu supras
ti, kaip skaudu kilmingam mogui, kad Don Karlas yra kalintas,
ir matyti, jog jo dam itiko toks pat likimas. Bet tokiu atveju,
kaip is...
- Negirdjau, kokia yra bylos esm, - pasak Don Diegas.
- Cha! Galbt js pakeisite savo nuomon, kai j suinosite.
Js kalbjote apie senjor Zoro. Kas, jei pasakysiu, jog t plik
slp, saugojo ir maitino Don Karlas Pulidas...
- Tai keista!
- Ir kad Donja Katalina prisidjo prie idavimo. Ir kad graut
senjorita idrso idavikikai kalbti ir savo graiomis rankelmis
prisidjo prie smokslo prie valstyb.
- To negali bti! - suuko Don Diegas.
- Prie kelet nakt senjoras Zoro buvo Pulido asjendoje. Ko
mendantas apie tai suinojo i lojalaus iabuvio. Kad apgaut ka
reivius, Don Karlas paslp Zoro spintoje. Kai kapitonas Ramo
nas ten liko vienas, tas plikas ilindo i spintos, klastingai j
upuol ir sueid.
- Prisiekiu ventaisiais!
- T u o metu, kai js ivaiavote, senjore, o Pulidas buvo js
sveias, senjoras Zoro js namuose kalbjosi su senjorita. Kai
komendantas juos uklupo, senjorita pagriebusi kapiton Ramon
u rankos kliud jam veikti tol, kol tas senjoras Zoro paspruko.
- T a i ne man suprasti! - suuko Don Diegas.
166

- Kapitonas Ramonas pateik man daugyb duomen, kurie

kelia tarim. Ar dabar galite stebtis, kad Pulidus pasodinau ka
ljim? Jei a tiesiog biau pasodins juos dabokl, senjoras
Zoro padt jiems pabgti.
- O js ketinimai, js ekscelencija?
- Laikysiu juos kaljime, kol mano raiteliai sugaus t plik.
Priversiu j prisipainti, o paskui jiems bus paskirtas teismas.
- Kokie dabar nerams laikai! - pasiskund Don Diegas.
- Kaip lojalus mogus ir, tikiuosi, kaip mano alininkas, js
turite norti, kad valstybs prieai bt sunaikinti.
- Be abejo! Visi tikrieji valstybs prieai turi bti nubausti.
- Diaugiuosi tai girddamas, kabaljere! - suuko gubernato
rius ir per stal paspaud Don Diego rank.
Jie dar bent kiek pasikalbjo apie vairius menkniekius. Paskui
Don Diegas ijo, nes buvo kit asmen, norjusi matyti guber
natori. Jam ijus gubernatorius pairjo kapiton Ramon ir
nusiypsojo.
- Js tiesa, komendante, - pasak jis. - Toks mogus negali b
ti idavikas. Net galvoti apie idavimjam varginamai sunku. Kas
per mogus! Jis gali ivesti t sen suki, savo tv, i proto!
Don Diegas i lto leidosi nuo kalno sveikindamasis su pake
liui sutiktaisiais ir vl sustodamas pairti maas gleles, au
gusias prie kelio. Aiktje sutiko jaun kabaljer, kuris diaugsi
galdamas vadintis jo draugu. Tai buvo vienas i to mao moni
brelio, kuris praleido nakt Don Aleksandro asjendoje.
- Cha! Don Diegai, sveikas! - suuko jis.
Paskui jis paemino bals ir prijo ariau.
- A r mogus, kur pavadinome ms kerytoj sjungos viri
ninku, iandien atsitiktinai neatsiunt j u m s inios?
167

- Prisiekiu giedru mlynu dangumi, tikrai neatsiunt! - pasak

Don Diegas. - O ko j a m ir sisti?
- O Pulido byla? Juk tai siaubingas eidimas. Kai kurie i m
s stebjosi, ko ms vadas iki iol nedalyvauja ioje byloje. Mes
laukme ini.
- Prisiekiu ventaisiais! Tikiuosi, j o g nieko nebus,

pasak

Don Diegas. - inakt negaliau iksti jokio nuotykio. A...

Man skauda galv. Bijau susirgti drugiu. Reiks pasimatyti su
vaistininku. Mano nugar kreia iurpas, argi tai ne enklas? Sie
stos metu man vis valand skaudjo kair koj kaip tik aukiau
kelio. Tai turbt reikia giedr.
- Tikkims, jog j u m s negresia nieko rimto, - nusijuok jo
draugas ir nuskubjo per aikt.

LAPS E N K L A S
Sutemus kakoks iabuvis surado vien kabaljer ir prane,
jog kakoks ponas nori tutuojau su j u o pasikalbti ir jog tai tur
bt labai turtingas bajoras, nes u tai, kad prane, dav jam, ia
buviui, stamb pinig, kai bt galjs neduoti nieko ir dar niuk
telti per sprand. Jis taip pat pasak, jog paslaptingasis bajoras
lauks prie unkelio, einanio San Gabrielio viekel. Nordamas
bti sitikins, kad kabaljeras atvyks, pra iabuv perduoti, jog
apylinkje atsirado lap.
Lap! Zoro l a p ! " - paman kabaljeras.
O paskui jis nustebino iabuv tuo, jog taip pat dav jam
pinig
168

Kabaljeras tutuojau nuskubjo pasimatymo viet ir rado ten

senjor Zoro rait ant miliniko arklio. Zoro veidas buvo kauk
tas, knas apsuptas skraiste.
- Pranekite i ini visiems, kabaljere, - pasak senjoras Zo
ro. - Noriau, kad visi tie, kurie yra lojals, ir tie, kurie nori bti
lojals, susirinkt vidurnakt maame namelyje anapus kalvos. Ar
inote t viet? Taip? A lauksiu.
Paskui senjoras Zoro apgr savo irg ir inyko tamsoje, o ka
baljeras gro banytkaim. ia jis prane ini tiems, kuriuos
inojo, ir jiems paved praneti ini kitiems, kuriais galima pasi
tikti. Vienas i j nujo Don Diego namus, bet rmininkas jam
pasak, kad Don Diegas skundsi drugiu. Jis nujo savo kambar
prie tai pasaks, jog jei tarnas idrs eiti jo kambar neauktas,
nudirs kail gyvam.
Apie vidurnakt kabaljerai m po vien joti i banytkaimio,
kiekvienas ant savo geriausio irgo, ginkluotas kalaviju ir pistole
tu. Kiekvienas turjo ir po kauk, kad esant reikalui galt bema
tant j usidti. Taip buvo nusprsta Don Aleksandro asjendoje.
Banytkaimis buvo nugrimzds tams. viesu buvo tik taver
noje, kur kai kas i jo ekscelencijos eskorto linksminosi su vietos
raiteliais, nes serantas Pedras Gonzalesas gro su savo kareiviais
kaip tik prie vidurnakt. Jis diaugsi grs po neskmingo viji
mosi, bet tikjosi, jog kitas persekiojimas bus skmingesnis.
Tie, kurie sdjo tavernoje, atvyko i gulos psti nulip nuo
kalvos. Kai kurie paliko ten savo arklius nepabalnotus ir nepaa
botus ir n manyti neman apie galim susitikim su senjoru Zo
ro inakt. Storasis eimininkas uoliai darbavosi, nes kareiviai,
atvyk i iaurs, turjo pinig ir norjo j u o s ileisti. Serantas
Gonzalesas, kaip paprastai, sutelk save vis dmes smulkiai
169

pasakodamas, kaip jis pasielgs su senjoru Zoro, jei ventieji bus to

kie mielairdingi ir pads jam plik sutikti su kalaviju rankoje.
Dideliame gulos kambaryje taip pat buvo viesu, nes gulti nujo tik keletas kareivi. viesu buvo ir namuose, kur sveiavosi
jo ekscelencija, bet visas kitas banytkaimis gldjo tamsoje, nes
mons miegojo.
v

Kaljime visai nebuvo viesos. vak deg tik ratinje, kur

budjo mieguistas sargas. Jis guljo lovoje. Kaliniai aimanavo ant
kiet suol. Don Karlas Pulidas stovjo prie lango irdamas
auktyn vaigdes, o jo mona ir dukt prisiglaud alia ant suo
lo. Tokioje aplinkoje jie nepajg umigti.
Kabaljerai rado senjor Zoro, kuris lauk j ten, kur paskyr.
Kol visi susirinko, jis laiksi atokiau, tik retkariais itardamas
kelet odi.
- Ar visi ia? - paklaus.
- Visi, iskyrus Don Dieg Veg, - atsak vienas. - Jis serga
drugiu, senjore.
Visi kabaljerai prunkteljo, nes paman, jog drug sukl
bailumas.
- Manau, jog js i dalies inote, k sumaniau, - pasak senjo
ras Zoro. - inome, kas atsitiko su Don Karlu Pulidu ir jo eimos
damomis. inome, j o g jie nekaltai kaltinami idavimu. Bet net jei
jie bt ir kalti, vis dlto neleistina kiti juos kaljim su papras
tais sukiais ir girtuokliais. Pagalvokite apie taurias damas ir kaip
jos jauiasi tokioje aplinkoje! Pagalvokite apie tai! Ir visa tai tik
dl to, kad Don Karlas usitrauk gubernatoriaus nemalon. Ar
lyga nemano, kad ioje byloje reikia ko nors imtis? Jei ne, a im
siuos pats!
- Ileisti juos! - suuko vienas kabaljeras.
170

Kiti perm ksn ir balsu ireik savo pritarim. Buvo pro

ga rizikuoti, patirti nuotyk ir padaryti ger darb.
- Turime tyliai joti banytkaim, - pasak senjoras Zoro.
- Mnulio nra, tad, jei bsime atsargs, ms nepastebs. Prie
kaljimo prisiartinsime i piet. Kiekvienas turs savo pareig.
Vieni apstos statin, jei kas artinsis, turs duoti ini. Kiti turi bti
pasiruo atremti kareivius, jei jie atsilieps pavoj. Dar kiti su
manimi eis kaljim ileisti belaisvi.
- Tai puikus sumanymas, - pasak kakas.
-Tai tik nedidel jo dalis. Don Karlas yra ididus mogus, ir
jei mes duosime jam laiko samprotauti, jis gali atsisakyti eiti i
kaljimo. To neturime leisti. Kai kurie i js ims j ir ives i ten.
Kiti ives Donj Katalina. A pasirpinsiu senjorita. Bet tai juos
ivaduosime. O kas toliau?
Jis girdjo nibdantis, bet niekas nieko aikaus nepasak. Ta
da jis dst savo sumanym toliau.
- Visi nueis plentu, kaip tik emiau ios vietos. ia mes isiskir
sime. Tie, kurie bus su Donja Katalina, paskubs su ja Don Alek
sandro Vegos asjend, kur, jei reiks, j galima paslpti, nes gu
bernatoriaus kareiviai ne i karto idrs eiti ir j suimti. Tie, kurie
bus su Don Karlu, vyks Pal. U deimt myli nuo banytkaimio
juos pasitiks du reikal inantys iabuviai, kurie pasakys slaptao
d apie lap. iabuviai paims Don Karl ir juo pasirpins. Kai visa
tai bus padaryta, kiekvienas kabaljeras parjos namo tyliai, pasako
damas atitinkam istorij, bet elgdamasis kuo atsargiausiai. O a
tuo metu nuveiu senjorit saugi viet. Ji bus atiduota globoti
vienuoliui Filipui, mogui, kuriuo galima pasitikti. Jei reiks, jis
paslps j. Paskui mes pairsime, k darys gubernatorius.
- K jis gali daryti? - paklaus vienas kabaljeras. - Be abejo,
sakys j iekoti.
171

- T u r s i m e laukti tolesni vyki, - pasak senjoras Zoro. - Ar

visi pasiruo?
Jie utikrino, jog yra pasiruo. Tada jis kiekvienam paskirst
pareigas. Paskui jie paliko maj sln, pamau atsargiai apjojo
banytkaim ir j jojo i piet puss.
Jie girdjo, kaip rk ir dainavo kareiviai tavernoje, mat gu
los iburius ir tyliai poromis jo prie kaljimo.
Po kiek laiko, kai kaljimas buvo apsuptas rami, griet mo
ni, senjoras Zoro su keturiais draugais nulipo nuo arkli ir prijo
prie jo dur.

IVADAVIMAS
Senjoras Zoro pabeld kaljimo duris savo kalavijo rankena.
Viduje pasigirdo mogaus atodsis. Netrukus nuaidjo ir jo ings
niai per akmens grindin. Po valandls pro plyius suibo viesa,
atsidar langelis ir pasirod mieguistas sargo veidas.
- Ko reikia? - paklaus jis.
Senjoras Zoro per langel prikio savo pistoleto vamzd prie
sargo veido taip, kad tas negalt vl udaryti ma langelio
dureli.
- Atidaryk, jei brangini savo gyvyb! Atidaryk, ir kad nebt
n maiausio triukmo, - sak senjoras Zoro.
- Kas?.. Kas ia yra?
- Senjoras Zoro kalba su tavim!
- Prisiekiu ventaisiais!
-Atidaryk, kvaily, arba bematant mirsi!
-A... a atidarysiu duris. Neaukite, gerasis senjore Zoro! Esu
ne kariautojas, o tik vargas sargas. Praau neauti!
172

- G r e i i a u atidaryk!
- Taip greitai, kaip tik kiiu rakt spyn, gerasis senjore
Zoro.
Jie igirdo rakt vangjim. Netrukus vienas raktas pasisuko
spynoje, ir sunkios durys atsidar.
Senjoras Zoro ir jo keturi bendrai puol vid ir vl udar
duris. Sargas pajuto pistoleto vamzd prie savo smilkinio. Jis bt
atsiklaups prie iuos penkis kauktus ir siaubingus mones, jei
vienas i j nebt sugriebs j u plauk ir pakls.
- Kur miega ios pragarikos skyls priirtojas? - paklaus
senjoras Zoro.
- iame kambaryje, senjore.
- O kur padjote Don Karl Pulid ir jo damas?
- Jie bendroje kaljimo kameroje, senjore!
Senjoras Zoro pamojo kitiems, perjo per bstin ir atidar
kaljimo priirtojo kambario duris. Igirds garsus gretimame
kambaryje priirtojas jau sdjo ant lovos. vaks viesoje pas
tebjs plik jis isigando.
-Nejudkit, senjore, - spjo Zoro. - Vienas garsas, ir js negy
vas! Prie jus senjoras Zoro!
- T e g u apsaugo mane ventieji!
- Kur raktai nuo kaljimo kamer?
- i... itame stale, senjore.
Senjoras Zoro pam raktus

ir vl atsigr kaljimo

priirtoj.
- G u l k ! - sukomandavo jis. - Knibsias, nieke!
Senjoras Zoro supl paklod, surio priirtojui rankas ir
kojas, padar gniuul ir kio j a m burn
173

- N o r d a m a s ivengti mirties turite likti tokioje padtyje, kokio

je esate, ir kur laik, kai apeisime kaljim, nekelti jokio triuk
mo. Laik nusistatykite pats.
Paskui jis vl paskubjo vyriausij ratin, pamojo kitiems ir
nuved juos dvokianiu koridoriumi.
- Kurios durys? - paklaus jis sargo.
- Antrosios, senjore.
Jie nuskubjo prie antrj dur. Senjoras Zoro jas atrakino ir
atidar. Sargjis privert vir galvos laikyti vak.
Kai ioje siaubingoje vietoje Zoro pamat prie lango stovint
senj kabaljer, dvi suole susigusias moteris ir mones aplink
juos, i po pliko kauks pasigirdo gilus gailesio ir uuojautos
kupinas atodsis.
- Dabar gubernatoriui tegu dovanoja dangus!

suuko jis.

Senjorita Lolita bgtaudama pavelg j ir diaugsmingai su

uko. Igirds iuos odius atsigr ir Don Karlas.
- Senjoras Zoro! - vos galjo itarti.
- T a s pats, Don Karlai! Atjau su keletu draug jus ivaduoti.
- Negaliu j u m s to leisti, senjore. Nepabgsiu nuo to, kas mane
turi itikti. Jei js mane ivaduosite, tai nepads. Man pasak, jog
esu apkaltintas js slpimu. Kaip tai atrodys, jei js padsite man
pabgti?
- Dabar ne laikas ginytis, - pasak senjoras Zoro. - Nesu
vienas, su manim dvideimt ei bendrininkai. Js kilms mo
gus ir tauriosios damos negali leisti nakt ioje bjaurioje skylje.
Kabaljerai!
is odis buvo sakymas. Du kabaljerai puol prie Don Karlo,
greitai j nuramino ir beveik nete ine koridori, o paskui e
myn ratin. Du kiti atsargiai sugrieb Donj Katalina u rank
ir nuved paskui Don Karl.
174

Senjoras Zoro nusilenk senjoritai ir ities rank, kuri ji su

diaugsmu paspaud!
- Turite manimi pasitikti, senjorita, - pasak Zoro.
- Mylti - reikia tikti, senjore.
- Viskas padaryta. Nieko neklauskite, darykite, k pasakysiu.
Einam!
Jis apkabino j ir ived i kaljimo kameros paliks paskui
save atdaras duris. Senjoras Zoro nenorjo kliudyti n vienam i
nelaiming nusikaltli. Nordami jie galjo prasiskinti keli ir
pabgti i kaljimo. Zoro nuomone, pus i j ia pateko arba kaip
prietar auka, arba per neteisingum.
Don Karlas kl nemanom triukm rkdamas, jog nenori
bti ileistas, jog nori likti ir matyti gubernatori teisme. Donja
Katalina isigandusi verk, bet nesiprieino.
Jie prijo ratin. Senjoras Zoro liep sargui eiti kamp ir
ramiai ten likti kur laik po to, kai jie ieis. Paskui vienas kabalje
ras atidar lauko duris.
Tuo metu lauke kilo triukmas. Artinosi du kareiviai su vy
ruku, sugautu vagiant tavernoje. Kabaljerai juos sulaik. Vieno
vilgsnio kauktus veidus pakako suprasti, jog ia vyksta kakas
negera.
Kareivis iov i pistoleto. Vienas kabaljeras taip pat atsak
viu, bet n vienas i j nepataik taikin. Taiau to pakako at
kreipti tavernoje buvusij gulos sargybini dmes.
Ibudinti raiteliai guloje um sargybos vietas, o buvusieji
sargyboje bematant sdo ant irg ir nujojo pakaln suinoti, dl
ko tokiu vlyvu nakties metu kilo smyis. Serantas Gonzalesas,
o su j u o ir kiti iskubjo i tavernos. Senjoras Zoro ir jo draugai
sutiko pasiprieinim, kai to maiausiai tikjosi.
175

Kaljimo sargas rado savyje pakankamai drsos atsiriti pan

ius ir atsikimti burn. Dabar per savo kambario lang jis rk.
kad belaisvius ileido senjoras Zoro. Jo riksm suprats serantas
Gonzalesas savo monms sak j vytis ir udirbti dal jo ekscelencijos priadto atlyginimo.
Bet kabaljerai pasodino savo tris ivaduotus belaisvius ant ir
g ir nuuoliavo pro susirinkusi mini per aikt viekelio link.
Kulkos zvimb aplink juos, bet nieko nekliud. Don Karlas
Pulidas vis dar rk, j o g jis nenori bti ileistas. Donja Katalina
apalpo. J globojs kabaljeras labai nudiugo, nes dabar jis galjo
skirti daugiau dmesio savo arkliui ir ginklui.
Senjoras Zoro jojo laikydamas senjorit Pulid prieais save
balne. Jis spusteljo savo puikj arkl ir m lkti prieakyje nu
kreipdamas visus plent. ia jis sulaik arkl ir stebjo, kaip kiti
uoliavo prie tos vietos, nordamas suinoti, ar nebuvo koki nors
nelaiming atsitikim.
- Vykdykite jums duotus sakymus, kabaljerai! - sukomanda
vo jis pamats, jog visi skmingai atjojo.
Ir tai brys isiskirst tris dalis. Vieni nulk su Don Karlu
Palos keliu, kiti nuvyko plentu Don Aleksandro asjendos link. Sen
joras Zoro, atsiskyrs nuo vis, nujojo vienuolio Filipo sodybos
link. Senjorita stipriai apkabino ranka jo kakl ir pradjo nibdti
jam aus.
- inojau, kad atvyksite mans, senjore, - pasak ji. - inojau,
jog esate tikras vyras ir nepanorsite palikti mans ir mano tv
toje siaubingoje vietoje.
Senjoras Zoro neatsak jai odiais, nes kalbti nebuvo laiko,
bet jo ranka stipriau priglaud prie savs senjorit.
176

Jie pasiek pirmojo kalno virn. ia jis sulaik irg norda

mas paklausyti besivejani raiteli kanop dundesio ir pavelgti
toli mirgjusius iburius.
Aikt dabar nuviet daugyb iburi. Jie deg visuose na
muose, nes sukilo visas banytkaimis. gulos trobesys mirguliavo
iburiais. Zoro girdjo trimito garsus ir inojo, jog kiekvienas kau
tis galintis raitelis isistas jo vytis.
Zoro ausis pasiek lekiani arkli keliamas dundesys. Raite
liai inojo, kuria kryptimi nujojo vaduotojai. Persekiojimas tur
jo bti greitas ir negailestingas, nes jo ekscelencija pasilys pa
sakik atlyginim ir skatins kareivius addamas geras vietas
tarnyboje.
Viena tik teik senjorui Zoro vilties lekiant dulktu keliu prie
vj. Kai senjorita prijo prisiglaud, jis inojo, jog persekiotojai
turs isiskirti tris dalis.
Jis stipriau priglaud prie savs senjorit, smeig pentinus
irgo onus ir nirs jojo toliau.

VIJIMASIS
Vir kaln pakilo mnulis.
Senjoras Zoro bt norjs, kad t nakt dangus bt nuklotas
debes, mnulis utems. Jis jojo auktesniuoju unkeliu, o jo per
sekiotojai buvo netoli ir viesaus dangaus fone galjo j matyti.
Raiteli arkliai buvo nepavarg. Dauguma i j priklaus jo ekscelencijos eskorto kareiviams, buvo puiks, eikliausi viso krato
irgai, kurie galjo ilgai bgti sunkiai sivaizduojamu greitumu.
177

Dabar Zoro galvojo tik kuo labiau raginti savo arkl ir kuo to
liau atsiplti nuo persekiotoj, nes kelions pabaigoje jam reik
jo dar spti padaryti tai, k suman.
Jis emai pasilenk prie senjoritos, patemp pavadius ir tary
tum susiliejo su savo irgu, kaip tai daro kiekvienas geras raitelis.
Pasieks kito kalno virn, prie vl leisdamasis sln, jis atsi
gr ir galjo matyti visus savo persekiotojus.
Be abejo, jei senjoras Zoro bt buvs vienas, tai jo negsdin
t, nes daug kart jis yra paspruks ir i keblesns padties. Bet
dabar prie j balne buvo senjorita Lolita. Jis norjo nugabenti j
saugi viet ne tik dl to, jog ji buvo senjorita ir moteris, kuri jis
myljo. Zoro buvo mogus, kuris negaljo leisti, kad belaisvis, ku
r jis paleido, vl bt paimtas nelaisv. Toks vykis sumenkint
jo sugebjimus ir drs.
Mylia po mylios jis jojo su prisiglaudusi prijo senjorita. Ne
kalbjo n odio. Senjoras Zoro inojo laimjs - pralenks savo
persekiotojus, bet to nepakako.
Jis vis ragino arkl, jojo dulktu keliu pro asjendas, prie kuri
lojo pikti unys, pro iabuvi trobas, kuriose dundani per kiet
keli kanop triukmas vert alvario spalvos vyrus ir moteris ok
ti i savo guoli ir pulti prie dur.
Kartjis sibrov avi band, genam Reino de Los Ande
lo turg, ir ivaik avis abipus kelio. Keikdamiesi piemenys vl
sugin band, bet tik tam, kad Zoro persekioj kareiviai vl j
ivaikyt.
priek Zoro lk tol, kol toli mnesienoje pamat San Gabrielio misij. Jis prijojo krykel ir pasuko dein, brolio Filipo
asjendos link.
Senjoras Zoro buvo moni inovas ir t nakt pasitikjo apie
juos susidaryta nuomone. Jis inojo, kad senjorit Lolit reikia
178

palikti tokioje vietoje, kur bt moter arba sutana apsivilks pran

cikonas, kuris galt j pasaugoti. Senjoras Zoro norjo apginti
ger savo damos vard ir pasitikjo senuoju broliu Filipu.
Arklys lk jau ne taip greitai. Senjoras Zoro maai tikjo, kad
pasiek krykele raiteliai pasuks San Gabrielio keli. Jie taip pa
sielgt, jei nebt mnesienos ir jie negalt matyti persekiojamo
mogaus. Bdamos vos per myli nuo brolio Filipo asjendos jis
dar kart spusteljo pentinais irg.
- A tursiu maai laiko, senjorita, - pasilenkdamas sunib
djo aus. - Viskas priklauso nuo to, ar teisingai sprendiu apie
mog. Praom manimi pasitikti.
Juk inot, kad tikiu jumis, senjore.
- T u r i t e tikti mogumi, pas kur jus veu, senjorita, ir klausyti
vis patarim. Tas mogus vienuolis.
- Tada viskas bus gerai, senjore, - atsak ji.
Ji stipriau prisiglaud prijo.
- Greitai vl pasimatysime, senjorita. Skaiiuosiu valandas, ir
kiekviena i j atrodys aminyb. Tikiu, jog ms laukia laimin
gesns dienos.
- Tepadeda mums Dievas... - sunibdjo mergina.
- Kur yra meil, ten yra viltis, senjorita.
- A ta viltimi tikiu, senjore.
- Ir a! - pasak Zoro.
Paskui jis pasuko keli, vedant pas brol Filip, ir nuskubjo
p r i j o namo. Jis ten norjo sustoti labai trumpai, tik kol paliks
mergin. Tikjosi, j o g brolis Filipas gals j pagloboti. Po to jis
planavo joti i naujo, keldamas kuo didiausi triukm, kad pat
raukt savo arklius ir pasukt joti paskui j. Zoro norjo priversti
juos manyti, jog jojo trumpiausiu keliu pro brolio Filipo sodyb
kit keli nesustodamas prijo nam.
179

Pavadiais sulaiks arkl prie priebuio varteli jis nuoko ant

ems, nukl senjorit nuo balno ir su ja nuskubjo prie dur.
Belsdamas jas maldavo likim, kad brolis Filipas miegot jau
triai ir lengvai nubust. Tolumoje girdjos persekiotoj arkli pa
sag dundesys.
Senjorui Zoro atrod, kad prajo visa aminyb, kol senasis
vienuolis atidar duris laikydamas rankoje vak. Plikas skubiai
jo ir paskui save udar duris, kad i lauko nebt matyti vie
sos. Pamats mog su kauke ir senjorit, kuri jis lydjo, brolis
Filipas nustebs atsitrauk.
- A senjoras Zoro, broli, - tyliai pasak plikas. - Man atro
do, js u kai k turite jaustis man dkingas.
- U tai, kad nubaudte tuos, kurie mane persekiojo ir eng,
esu j u m s labai dkingas, nors man nepatinka jokia prievarta,
kabaljere.
Buvau sitikins, kad spdamas, koks js bdas, neapsiri
kau, - kalbjo senjoras Zoro toliau. - Tai senjorita Lolita, vieninte
l Don Karlo Pulido dukt.
-Cha!
- Don Karlas, kaip gerai inote, yra broli draugas. Jis patyr
priespaud kaip ir jie. iandien gubernatorius atvaiavo Reino
de Los Andel, sum Don Karl ir, neteisingai apkaltins, kio
j kaljim. Jis ne tik Don Karl, bet ir Donj Katalina, ir i jau
n senjorit kio kaljimo kamer kartu su girtuokliais ir paleis
tuvmis. Keleto ger draug padedamas a juos ivadavau.
- Telaimina jus ventieji u tok dalyk! - suuko brolis
Filipas.
- Mus persekioja raiteliai, broli. Senjoritai vaiuoti su manim,
be abejo, nepatogu... Paslpkite j, broli, jei tik nebijote, kad tai
gali jums kelti rimt pavoj.
180

- Senjore! - sugriaud brolis Filipas.

- Jei kareiviai j suiups, vl ki kaljim ir dar tikriausiai
ims su ja nepadoriai elgtis. Pasirpinkite ja, saugokite, ir js bsite
man daugiau negu atsilygins u paslaug, kuri jums padariau.
- O js, senjore?
- Josiu toliau, kad patraukiau persekiojani raiteli dmes
ir neleisiau jiems sustoti ia, prie js nam. Su jumis, broli,
susisieksiu vliau. Ar sutarta?
- T a i p , sutarta! - ikilmingai atsak brolis Filipas. - Ir a noriu
paspausti js rank, senjore.
Rankos paspaudimas buvo trumpas, bet reikmingas. Atsisvei
kins senjoras Zoro apsigr ieiti.
- Upskite vak, - pasak jis. - Kai a atidarysiu duris, jie
neturi matyti viesos.
Brolis Filipas upt vak. Visus apgaub tamsa. Senjorita Lo
lita pajuto senjoro Zoro buin. Ji suvok, kad pabuiuoti j Zoro
gali tik pakls savo kauks krat. Paskui ji pajuto stipri brolio
Filipo rank ties savo liemeniu.
Bkit drsi, mano dukra, - pasak brolis. - Senjoras Zoro,
matyt, yra guvus kaip kat. Kakas man sako, kad jis gim ne tam,
kad bt umutas jo ekseelencijos raiteli.
Plikas nusijuok, atidar duris, murkteljo, tyliai udar
jas paskui save ir dingo.
Namo fasadas skendjo dideli eukalipt elyje. Bgdamas
prie arklio Zoro pastebjo, kad kareiviai buvo kur kas ariau, negu
jis tikjosi. Bet prie pat arklio Zoro netiktai suklupo ant akmens.
irgas atsistojo piestu, puol kelet ingsni al ir pateko ry
ki mnulio vies.
181

Pamal arkl persekiotoj raiteliai suriko ir puol prijo. Sen

joras Zoro staiga netiktai pakilo, grieb pavadius nuo ems ir
oko baln.
Bet persekiotojai su mnesienoje vytiniais kalavijais apsupo
Zoro. Pasigirdo iurktus seranto Gonzaleso balsas:
- Jei galite, paimkite j gyv, kareiviai! Jo ekscelencija nort
v

pamatyti, kaip tas niekas kents u savo nusikaltimus. iupkite

j! Vardan ventj!
Senjoras Zoro sunkiai atmu smg ir buvo imestas i balno.
Jis prasiskyn sau tak atgal el, bet raiteliai pradjo audyti.
Atsiaudyti teko atsirmus didiulio eukalipto kamien.
Trys raiteliai nuoko nuo arkli j pulti. Zoro metsi prie kito
medio, bet negaljo prieiti prie savo arklio. Jis pamat netoli sto
vint vienoj pulti pasiruousio raitelio irg. Senjoras Zoro oko
baln ir palaite pasileido prie darini ir arklidi.
- Paskui niek! - igirdo jis seranto Gonzaleso riksm. - Jei
tas plikas dabar pabgs nuo ms, jo ekscelencija nudirs mums
kail gyviems!
Jie puol paskui Zoro nordami pelnyti auktesnes pareigas ir
gauti priadt atlyginim, bet plikas pralenk juos tiek, kad ga
ljo ikrsti jiems triuk. Prijojs didels darins el jis oko
nuo balno, smeigdamas arkliui atrius pentinus. Gyvulys i skaus
mo puol priek prunkdamas i igsio ir tamsoje nuuoliavo
kalno atlaite emyn arklidi link. Kareiviai pasileido paskui j.
Senjoras Zoro lauk, kol raiteliai prajos, paskui vl m bgti
kaln. Bet pamat, jog keletas raiteli liko prie namo, matyt,
vliau nordami j apiekoti. Zoro sitikino, kad pats pasiekti savo
arklio negals.
mai vl nuaidjo tas ypatingas klyksmas, nei riksmas, nei ai
mana, kuriuo senjoras Zoro taip nustebino mones Karlo Pulido
182

asjendoje. Jo irgas pakl galv, suveng atsakydamas auki

m ir atlk prie eimininko.
Senjoras Zoro akimirksniu buvo balne ir nulk

tiesiog per lau

k. Arklys peroko akmenin tvor, tarytum jos nebt buv. O i

paskos jojo raiteli brys.
Suprat Zoro gudryb, raiteliai jojo paskui j i abiej pusi, pas
kui abu breliai susijung irplikvijosi kartu. SerantasGonzalesas i vis jg rk, kad kareiviai sugaut j dl gubernatoriaus.
Zoro tikjosi, kad juos visus atitrauk nuo brolio Filipo namo,
bet ar taip yra, nebuvo sitikins. Dabar svarbiausia buvo skmin
gai pabgti.
nirs jis ragino savo irg. inodamas, kad lkti per suart
em jam labai sunku, norjo kuo greiiau pasiekti plataus plento
kietem.
Pagaliau jis prijojo plent ir pasuko Reino de Los Andel,
nes dabar turjo dirbti ten. Dabar balne jis buvo vienas, be senjo
ritos, todl irgui buvo lengviau.
Senjoras Zoro apsidair. sitikins, kad gerokai atsipl nuo
kareivi, jis labai apsidiaug - perlks per kit kaln jis tikrai
paspruks nuo j.
Bet, inoma, jis turi bti atsargus, nes prieakyje irgi gali pasi
rodyti raiteliai. Juk jo ekscelencija galjo nusisti pastiprinim ser
antui Gonzalesui arba irikiuoti sargybini br kalno virnje.
Jis pavelg dang ir pamat, jog mnulis jau beveik dings
anapus debes. Jis turjo pasinaudoti trumpu tamsos tarpeliu.
Zoro nujojo emyn ma sln, atsigr ir sitikino, jog jo
persekiotojai buvo tik kalno virnje. Paskui pasidar visikai
tamsu - ir kaip tik laiku. Senjoras Zoro madaug pusmyliu pra
lenk dabar j persekiojusius kareivius, bet nenorjo leisti, kad jie
mediot j banytkaimyje.
183

ioje apylinkje jis turjo draug. alia kelio stovjusioje tro

belje gyveno iabuvis, kur senjoras Zoro igelbjo nuo plakimo.
Jis nulipo nuo irgo prie tos trobels ir pasibeld. Igsdintas ia
buvis pradar duris.
- Mane persekioja, - pasak senjoras Zoro.
To, matyt, pakako, nes iabuvis tutuojau plaiai atidar duris.
Senjoras Zoro ved vid savo arkl ir um beveik vis trobel.
Durys vl skubiai usidar. U j klausydamiesi stovjo plikas
ir iabuvis, plikas - su pistoletu vienoje rankoje ir itrauktu ka
laviju kitoje.

B G I M A S IR VIJIMASIS
Vytis senjor Zoro ir jo kabaljer br taip staiga pradta ser
anto Gonzaleso dka. Serantas Gonzalesas igirdo vius ir pa
tenkintas, kad nereiks mokti u usakyt vyn, puol i taver
nos. Paskui j iskubjo ir kiti raiteliai. Igirds sargo riksmjis i
karto suvok padt.
- Senjoras Zoro ivaduoja kalinius! - rk jis. - Plikas vl
tarp ms! Ant irg, raiteliai, ir paskui juos! Bus atlyginta!
Raiteliai inojo apie atlyginim, ypa gubernatoriaus apsaugos
nariai. Jie buvo girdj, kaip jo ekscelencija siuto minint pliko
vard ir skelb, j o g t, kuris suiups Zoro arba pristatys jo kn
padarys raiteli kapitonu. Todl raiteliai puol prie savo arkli,
oko balnus ir lk per aikt prie kaljimo su serantu Gonzalesu prieakyje. ia pamat per aikt uoliais lekianius kauktus
kabaljerus. Serantas Gonzalesas tryn akis ir tyldamas gailjo
si, kad igr per daug vyno. Jis taip danai melavo, jog senjoras
184

Zoro turi moni br, o dabar paaikjo, kad toks brys i tikrj
yra.
Kai kabaljerai pasidalijo tris brius, serantas Gonzalesas ir
jo raiteliai jau prisiartino prie j ir t manevr galjo pastebti.
Gonzalesas skubiai i savo moni sudar tris grupes ir paskui
kiekvien br nusiunt po vien grup.
Jis mat, kaip kabaljer vadas pasuko San Gabrielio link. Atpa
ino ir uol miliniko arklio, kuriuo jojo plikas, todl puol
paskui senjor Zoro i diaugsmo plakania irdimi, nusprends
veriau pagauti ir umuti plik negu sugrinti vien i ileis
t belaisvi. Serantas Pedras Gonzalesas dar nebuvo umirs,
kaip senjoras Zoro tyiojosi i jo Reino de Los Andelo tavernoje,
todl neatsisak ir minties u tai atkeryti. Jis mat priekyje b
gant senjoro Zoro arkl ir stebjosi, kodl plikas nesistengia dar
labiau atsiplti nuo savo persekiotoj. Pagaliau serantas Gonza
lesas suprato, kad senjoras Zoro balne prie save laiko senjorit
Lolit Pulid.
Gonzalesas jojo savo brio prieakyje ir retkariais atsigrda
mas sakinjo bei drsino savo raitelius. Jie nujojo daug myli,
bet Gonzalesas buvo patenkintas, nes vis laik senjoro Zoro ne
ileido i aki.
Jis joja pas vienuol Filip, tai kur jis joja! - pats sau tar
Gonzalesas. - inojau, jog tas senas vienuolis buvo grobiko ben
drininkas! Jis kakokiu bdu sugebjo mane apmauti, kai senjo
ro Zoro iekojau jo asjendoje. Tikriausiai tas plikas ino ten
ger slapt viet. Cha! Prisiekiu ventaisiais, antr kart mans
neapmulkins."
Jie jojo priek velgdami mog, kur persekiojo. io mo
gaus sumimas reik atlyginim ir paauktinim, apie kur nuolat
185

sukosi ir Gonzaleso, ir jo raiteli mintys. Arkliai jau pradjo jausti

nuovarg, bet raiteliai j negailjo.
Jie mat, kaip senjoras Zoro pasuko keli, kuris ved prie vie
nuolio Filipo nam. Serantas Gonzalesas nusiaip, nes jis spjo
teisingai.
Dabar jis suiups plik, jis j rankose! Jei senjoras Zoro jos
toliau, j bus lengva matyti ir persekioti rykioje mnulio vie
soje. Jei jis sustos, vis tiek neveiks deimt raiteli su Gonzalesu
prieakyje.
Jie puol prie namo ir pradjo j supti. ia pamat senjoro Zo
ro arkl. Paskui ivydo ir pat plik. Gonzalesas nusikeik, nes
pustuzinis jo raiteli buvo tarp jo ir jo grobio. Puldami Zoro su
kalavijais galjo j nukauti ir be Gonzaleso.
Gonzalesas mgino vyti savo arkl besigrumiani mini. Ma
t, kaip senjoras Zoro oko ant irgo ir nulk, o raiteliai j nusivi
jo. Atsiliks nuo j Gonzalesas nusprend sutelkti vis savo dme
s antrj savo pareigos dal. Jis sak savo kareiviams apsupti
brolio Filipo nam taip, kad niekas negalt i jo ieiti.
Bet tai jis pamat, kaip senjoras Zoro nujojo palei akmenin
tvor. Tada jis puol vyrus, kuriems padjo visi, iskyrus tuos,
kurie saugojo nam. Gonzalesas pastebjo, kaip bgo pliko ark
lys, ir suprato, jog jo nepavyks suiupti. Bet jis vis tiek troko
susilaukti garbs, todl nusprend grti prie brolio Filipo namo ir
vl suimti senjorit.
Nam vis dar saugojo. Kai serantas nulipo nuo arklio, jo ka
reiviai prane, kad pasprukti i nam niekas nemgino. Jis pasi
auk du mones ir pasibeld duris. Brolis Filipas jas tutuojau
atidar.
- Js tik k atsiklte i lovos, broli? - paklaus Gonzalesas.
186

- A r g i dabar ne laikas doram mogui bti lovoje? -savo ruotu

paklaus brolis Filipas.
- Laikas, broli, bet mes vis dlto jus randame ne lovoje. Kaip
yra, kad j s dar neijote i nam? Argi mes nepakankamai triuk
mavome, kad js prabustumte?
- Girdjau mio garsus...
- Js igirsite dar daugiau, broli. Jei tuoj pat tiksliai neatsaky
site klausimus, vl pajusite botago pliekimus. Ar js neigiate,
kad senjoras Zoro buvo ia?
- Neneigiu.
- Cha! Vadinasi, prisipastate, kad bendraujate su tuo meiliu
pliku, kad, kai reikia, j slepiate? Pripastate tai, broli?
- Nieko panaaus nepripastu, - paprietaravo brolis Filipas.
- Tik prie valandl pirm kart pamaiau senjor Zoro.
- Labai panai ties istorija! Pasakokite j kvailiams iabu
viams. Bet nemginkite jos pasakoti protingam raiteliui, broli! O
ko norjo senjoras Zoro?
- Js buvote taip arti, jog jis neturjo laiko ko nors panorti,
- pasak brolis Filipas.
- Vis dlto js apie kak su j u o kalbjote?
- Igirds beldiant atidariau duris kaip ir jums.
- K jis pasak?
- Kad kareiviai j persekioja.
- Ir pra paslpti, kad mes jo nepagautume?
- Ne, nepra.
- Norjo naujo arklio, ar ne tiesa?
- J i s nesak to, senjore. Jei jis toks vagis, kaip apie j pasakoja,
tiesiog bt pams arkl neklausdamas, jei jam bt reikj.
- Cha! O kok jis turjo reikal? Broli, bt gerai, jei pasaky
tumt atvirai.
187

- A r g i a pasakiau, kad jis turjo kok nors reikal?

- C h a ! Prisiekiu ventaisiais!
w

- ventj veriau neminkite, senjore pagyrne ir girtuokli!

- O ar nenorite, broli, vl bti nubaustas plakimu? Atvykau jo
ekscelencijos reikalu. Negaiinkite mans ilgiau! K pasak mie
lasis plikas?
- Nieko tokio, kad turiau teis pakartoti jums, senjore, - at
sak brolis Filipas.
Serantas Gonzalesas iurkiai pastm j ir jo priekamba
r, o paskui j jo du raiteliai.
- Udekite vakid, - sak Gonzalesas kareiviams. - Jei rasi
te, paimkite vakes. Ikratysime nam.
- Kratysite mano varganus namus? - suuko brolis Filipas.
- Tikiuosi rasti t prek, kuri meilusis senjoras Zoro ia pali
ko, - pasak serantas Gonzalesas.
- Tai k, manote, jis ia paliko?
Cha! A manau, ryul su drabuiais! Mai su prisipltu
griu! Butel vyno! Baln pataisyti! K galjo palikti tas vyrukas?
Vien dalyk sidmjau: Zoro arklys ne du, kai jojo prie js
nam, ir nene nieko, be senjoro Zoro, kai i ia jojo toliau.
- Ir js tikits rasti...
- A n t r pus arklio natos, - atsak Gonzalesas. - Jei nepavyks
j o s rasti, pamginsime suverti js rankas ir pairti, ar galima
priversti jus kalbli.
- Js drsite? Norit lokiu bdu eisti vienuol? Js nusiemin
site kankinti?
- Milt utrinalas ir okos pienas, - pasak serantas Gonza
lesas. - Apmulkinote mane vien kart, bet antr kart jums ne
pavyks mans apmauti. Gerai ikratykite namus, raiteliai! A pa188

siliksiu ia ir padraugausiu su iuo juokingu broliu. Pamginsiu

suinoti, k jis jaut, kai j baud plakimu u suktyb.
- Girtuokli ir galvijau! - sugrumeno brolis Filipas. - Ateis die
na, kai persekiojimai baigsis...
- Milt utrinalas ir okos pienas!
- Kai i prievarta pasibaigs, dori mons gaus pagal nuopelnus!
- ts brolis Filipas. - Tada tie, kurie ia kr turting imperij,
skins savo darbo vaisius ir neleis, kad i j visk vogt nesinin
gi politikai ir mons, kuriems tie politikai palanks!
- Okos pienas ir milt utrinalas, broli!
- Kai bus tkstantis senjor Zoro, o jei reikia, tai ir daugiau,
jie jos skersai ir iilgai EI Kamino Realio ir baus tuos, kurie elgia
si neteistai! Kad galiau pats suvaidinti tok vaidmen, kartais
noriu nebti vienuolis.
- Mes netruktume j u s suiupti ir itemptume virv js kno
sunkumu,

atsak jam serantas Gonzalesas. - Jei js daugiau pa

dtumte jo ekscelencijos kareiviams, veikiausiai jo ekscelencija

elgtsi su jumis palankiau.
- Nepadedu tono veislei! - pasak brolis Filipas.
- C h a ! Dabar pradedate irsti, nors tai - prie js principus.
Argi ne brolio pareiga priimti visa, kas atsitinka jo kelyje, ir d
koti u visk nekreipiant dmesio tai, kaip smarkiai j palieia?
Atsakykite man, piktasis seni!
- A p i e prancikon taisykles ir pareigas js inote tik tiek, kiek
ir arklys, kuriuo jodinjate.
- A jojau protingu irgu, tauriu gyvuliu. Jis atbga mano au
kiamas, o kai sakau, leidiasi uoliais. Nesijuokite i jo, kol pats
juo nepajodinsite. Cha! Puikus dalykas!
- Idiotas!
189

Milt

utrinalas

ir

okos

pienas!

atsak

serantas

Gonzalesas.

PULIDO KRAUJAS
Abu raiteliai gro kambar rpestingai ikrat nam. Jie pra
ne apirj visus kampus ir nieko nerad, tik iabuvius tarnus.
Visi jie labai bijojo kalbti neties ir sak, kad jokio paalieio
namuose nemat.
- Cha! Be abejo, gerai paslpta, - pasak Gonzalesas. - Broli,
o kas ten, kambario kampe?
- Kaili krva, - atsak brolis Filipas.
- irjau juos. San Gabrielio prekiautojas turbt buvo teisus
tvirtindamas, kad pas jus pirkti kailiai yra blogai idirbti. ia to
kie pat?
- Manau, jog jie yra geri.
- Tada kodl jie juda? - paklaus serantas Gonzalesas. - A
tris kartus pastebjau, kaip judjo krvos kratas. Kareiviai, apiekokit ten!
Brolis Filipas paoko.
- Gana t kvailybi! - suriko jis. - Js iekojote ir nieko ne
radote. Ikratykite dabar kluonus ir ieikite. Bent leiskite man
bti savo nam eimininku. Js jau pakankamai drumstte man
ramyb.
- Broli, ar ikilmingai prisieksite, kad po t kaili krva nra
nieko gyvo?
Brolis Filipas dvejojo. Serantas Gonzalesas nusiaip.
190

- Dar nesirytate melagingai prisiekti, k? - paklaus. - Taip

ir maniau, jog dvejosite, mano meilusis prancikone. Kareiviai,
apiekokite krvas!
Abu kareiviai buvo beein kamp, bet nenujo n puss at
stumo, kai u krv pasirod ir juos pavelg senjorita Lolita
Pulida.

rJ

! ii

>. , ' .-.

- Cha! Pagaliau atradome! - suriko Gonzalesas. - tai tas ry

ulys, kur senjoras Zoro paliko saugoti broliui! Koks puikus ry
ulys! Jis eis atgal kaljim! U tok pabgim galutin bausm
bus dar grietesn!
Bet senjoritos gyslose tekjo Pulid kraujas. Gonzalesas to ne
numat. Senjorita prijo prie kaili krvos, kad vakids viesa
krist tiesiog ant jos.
- Valandl, senjore! - kreipsi senjorita.
Lolita ities rank. Joje sublizgjo kailinink naudojamas il
gas atrus peilis! Nukreipusi peilio smailum savo krtin ji dr
siai irjo persekiotojus.
- Senjorita Lolita negr bjaur kaljim nei dabar, nei vliau,
senjorai! Ji veikiau sismeigs peil ird ir mirs, kaip turi mirti
tauraus kraujo moteris. Jei jo ekscelencija nori negyvo belaisvio,
jis gali j gauti.
Serantas Gonzalesas suriko i apmaudo. Jis neabejojo, jog sen
jorita Lolita pasielgs taip, kaip sako, jei tik kareiviai bandys j su
imti. Susidrs su paprastu suimtuoju jis bt galjs vis dlto pa
mginti, bet dabar abejojo, ar sakydamas pulti pasielgs teisingai.
Vis dlto senjorita Lolita buvo kabaljero dukt. Jai nusiudius
jo ekscelencija galt turti nemalonum. Tai galt bti ieirba
parako statinje.
- Senjorita, tas, kuris ksinasi savo gyvyb, usitraukia am
in prakeikim, - pasak serantas. - Paklauskite brolio, ar ne
191

taip? Js esate tik suimta, bet dar neapkaltinta ir nenuteista. Jei

esate nekalta, nra ko abejoti, kad bsite ileista laisv.
- Dabar ne laikas melagingoms kalboms, senjore, - paprietara
vo mergina. - Puikiai suprantu aplinkybes. Pasakiau, jog negriu
kaljim. Tai sakydama norjau ir noriu taip pasielgti. Dar vie
nas ingsnis, ir a nusiudysiu.
- Senjorita... - buvo bepradedantis brolis Filipas.
- Bandyti sulaikyti mane, gerasis broli, bus nenaudinga - nu
trauk ji. - Ididumo a dar nepraradau. Jo ekscelencija gals
diaugtis tik mano negyvu knu, jei tik apskritai j gaus.
- Kaip grau! - suuko serantas Gonzalesas. - Manau, jog
mums nieko kito nebeliko, tik pasialinti ir suteikti senjoritai
laisv.
- Ne, senjore! - suriko Lolita. - Esate protingas, bet vis dlto
nepakankamai. Pasialinsite, o savo kareivius priversite saugoti
namus. Js tik lauksite naujos progos mane suiupti.
Gonzalesas tyliai suniurzg, nes taip pasielgti norjo i tikrj,
bet mergina atspjo jo mintis.
- Pasialinsiu viena, - pasak Lolita. - Pasitraukite ir atsisto
kite prie sienos, senjorai! Padarykite tai tutuojau, arba sismeig
siu peil krtin.
Jiems beliko tik klausyti. Kareiviai pairjo serant laukda
mi sakymo. Serantas bijojo rizikuoti. Jis inojo, kad senjoritos
mirtis ant jo galvos utrauks gubernatoriaus pykt, nes jo eksce
lencija pasakys, jog jis praiopsojo.
Gal geriau leisti merginai palikti Filipo namus? Pasislpti nuo
raiteli jai vis tiek nepavyks.
Puldama per kambar prie dur ji nenuleido nuo kareivi aki.
Peilis vis dar buvo prie jos krtins.
192

- Broli Filipai, gal eisite su manim? - paklaus ji. - Jei liksite,

jie gali jums atkeryti.
- Vis dlto turiu likti, senjorita. Negaliu bgti. Tegu saugojus
ventieji!
Ji dar kart pairjo Gonzales ir jo kareivius.
- Ieisiu pro tas duris, - pasak. - Js liksite iame kambaryje.
Veikiausiai lauke irgi yra raiteli, jie mgins mane sulaikyti. Jiems
pasakysiu, kad leidote ieiti. Jei jie paklaus, turite tai patvirtinti.
- O jei to nepadarysiu?
- Tada panaudosiu peil, senjore.
Ji atidar duris ir pavelg lauk.
- Tikiuosi, turite puik arkl, senjore, nes noriu juo pasinaudo
ti, - pasak ji serantui.
Po toji puol pro duris ir utrenk jas paskui save.
- Paskui j! - suriko Gonzalesas. - Pavelgiau jos akis. Ji
n e n u s i u d y s - j i bijo!
Jis puol prie dur, paskui j ir abu kareiviai. Bet brolis Filipas
per ilgai buvo pasyvus. Dabar jis veik negalvodamas apie pada
rinius. Jis ities koj ir parvert milin serant Gonzales. Du
raiteliai ulk ant jo ir sugriuvo ant grind.
Taip brolis Filipas laimjo senjoritai iek tiek laiko. To pakako,
nes ji puol prie arklio ir oko baln. Senjorita mokjo joti ne
blogiau u iabuvius. Jos mayts kojyts nesiek puss seranto
kilp, bet ji apie tai negalvojo.
Ji pasuko irg ir smigteljo jo onus, bet vienas raitelis staiga
puol ant jos i u kampo. Kulka i pistoleto pralk pro jos galv.
Ji emai pasilenk prie arklio kaklo ir nujojo.
Serantas Gonzalesas keikdamasis ioko priebut saks savo
kareiviams okti ant arkli ir vytis senjorit. Klastingas mnulis
vl pasislp u debes. siklausydami kanop dundes jie galjo
193

suinoti, kuria kryptimi senjorita nujojo. Dl to jie turjo sustoti,

taip sugaio ir atsiliko.

V L VANGA KALAVIJAI
Senjoras Zoro stovjo tarytum statula iabuvio troboje viena
ranka apkabins savo arklio snuk. iabuvis atsitp alia. Nuo
plento jis igirdo arkli kanop dundes. Pro al pralk vijikai,
mons rk vienas kitam keikdami tams ir puol sln.
Senjoras Zoro atidar duris, pairjo, valandl pasiklaus,
ived arkl ir iabuviui ities pinig.
- Tik ne i js, senjore, - pasak iabuvis.
- Paimk. Tau reikia, o man ne, - atsak plikas.
Jis oko baln ir paragino irg joti auktyn u trobos stk
sani kalv. Kopdamas virn arklys nekl didelio triukmo.
Senjoras Zoro nusileido kit kalvos pus, prijojo siaur takel ir
juo ltai nujojo. Retsykiais jis sulaikydavo arkl ir siklausydavo,
ar netoliese nejoja kiti raiteliai.
Jis nuvyko Reino de Los Andel, bet atrod, kad patekti
banytkaim neskubjo. Senjoras Zoro galvojo apie kit nuotyk
inakt, tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybmis.
Po dviej valand jis prijojo prie kalvos virns, ikilusios
virum banytkaimio. Kur laik ramiai sdjo balne irdamas
prie j atsivrus regin. Protarpiais viet mnulis, ir Zoro galjo
irti aikt.
Jis nemat raiteli, apie juos nieko negirdjo, todl nusprend,
kad tie, kurie j persekiojo, nujojo atgal, o tie. kurie vijosi Don
Karl ir Donj Katalina, dar negro. viesa deg tavernoje, gulo
je ir namuose, kur sveiavosi jo ekscelencija.
194

r
Senjoras Zoro palauk, kol sutems, paskui, pasuks i plento,
paragino arkl eiti ltu ingsniu. Jis apjojo aplink banytkaim ir
prisiartino prie gulos i neparadins puss.
Nulipo nuo arklio ir vedsi j i lto, danai sustodamas pasi
klausyti, nes jo naujasis sumanymas buvo labai sunkus ir padarius
klaid galjo baigtis nelaime.
Jis sulaik arkl u gulos, kur trobesio siena mnuliui vl ilin
dus pro debesis mest el, o pats atsargiai nujo priek palei
sien, kaip tai dar an kart nakt.
Prijs prie ratins lango pavelg vid. Kapitonas Ramonas
vienas peririnjo prie j ant stalo isklaidytas apyskaitas ir, ma
tyt, lauk grtani kareivi.
Senjoras Zoro priliau prie trobesio kampo ir pamat, jog
ten nra apsaugos. Suprato, j o g virininkas isiunt visus sveikus
kareivius vytis, ir tikjosi, j o g taip ir buvo. Bet jis inojo, kad turi
veikti spariai, nes kai kurie raiteliai galjo grti.
Jis prasmuko pro duris, perjo per didel poilsiui skirt kam
bar ir pasiek ratins duris. Rankoje jis turjo pistolet. Jei kas
nors bt galjs pavelgti po kauke, bt pastebjs, jog senjo
ro Zoro lpos buvo suiauptos plon tiesi linij, liudijusi jo
pasiryim.
Kaip ir t nakt, kapitonas Ramonas igirdo, kad durys atsida
r. Atsigrs su savo krslu jis vl pamat pro kauk rinias
senjoro Zoro akis ir j nukreipt pistoleto vamzd.
- Nejudti! N garso! Man bus malonu pripildyti js kn
karto vino! - pasak senjoras Zoro. - Esate vienas, js kvaili
raiteliai vejasi mane, bet a ia.
- Prisiekiu ventaisiais! - m dusti kapitonas Ramonas.
- Kad negirdiau n garso, senjore, jei norite igyventi! Net
nenibdkite! Atsigrkite mane nugara!
195

- Js mane umuite?
- Nesu toks, komendante! Bet sakau j u m s - n garso! Rankas
u nugaros, kad galiau jas suriti!
Kapitonas Ramonas ities rankas u nugaros. Senjoras Zoro
savo juosta skubiai surio jo rankas. Paskui jis apsuko kapiton
Ramon aplink, kad is atsistot j veidu.
- Kur jo ekscelencija? - paklaus senjoras Zoro.
- Don ano Estados namuose.
- inojau tai, bet norjau ibandyti, ar iandien sakysit ties.
Jei taip, bus gerai. Eisime pas gubernatori.
- Eisim...
- Pas gubernatori, sakau. Ir nesakykite n odio. Einam su
manim!
Jis sugrieb kapiton Ramon u peties ir skubiai ijo su juo
i ratins. Nuved j u trobesio, kur laukjo arklys.
- Sskits! - sak jis. - A atsissiu upakaly su revolverio
vamzdiu prie js pakauio. Nedarykite klaidos, komendante, jei
tik jums nekyrjo gyvenimas. iandien esu kupinas ryto.
Kapitonas tai pastebjo. Jis uoko ant arklio, kaip buvo saky
ta, o plikas atsisdo u jo viena ranka laikydamas pavadius, o
kita - pistolet. Kapitonas Ramonas jaut prie savo galvos alt
plien.
Senjoras Zoro irg vald keliais, o ne pavadiais. Jis paragino
j joti laitu emyn ir vl apjojo aplink banytkaim. Jodamas nuo
alesnmis gatvmis jis prisiartino prie namo, kur sveiavosi jo
ekscelencija.
ia lauk sunkiausia nuotykio dalis. Jis norjo nuvesti kapito
n Ramon pas gubernatori, pasikalbti su jais abiem ir pasiekti,
kad niekas nesikit. Jis privert kapiton nulipti nuo irgo ir nu
ved j prie namo sienos. Jie abu jo kiem.
196

Matyt, senjoras Zoro gerai inojo namo plan. Vesdamasis

kapiton Ramon jis perjo per tarno kambar ir neibudins ten
miegojusio iabuvio jo priekambar, kuriame buvo dvejos du
rys. U vieneri dur buvo girdti knarkiant. Pro kit dur apai
skverbsi viesa.
Senjoras Zoro sustojo prie tas duris ir prikio ak prie one
buvusios skyls. Kapitonui Ramonui gal ir kilo mintis sukelti
triukm, bet prie jo pakauio priglaustas pistoletas privert to
nedaryti.
Jis turjo per maai laiko apgalvoti, kaip isisukti i keblios
padties, nes senjoras Zoro staiga atidar duris, pastm kapiton
Ramon pro jas ir pats jo i paskos. Kambaryje buvojo ekscelen
cija ir nam eimininkas.
-Tylti ir nejudti! - pasak senjoras Zoro. - Maiausias triuk
mas, ir a paleidiu kulk gubernatoriaus galv! Supratote? La
bai gerai, senjorai!
- Senjoras Zoro! - suvankt gubernatorius.
- T a s pats, js ekscelencija. Praau eiminink nebijoti. Jei jis
ramiai sds, kol baigsiu, nemanau jam kenkti. Kapitone Ramo
nai, bkite malonus atsissti prie stalo prieais gubernatori. Di
gauju, kad valstybs galva nemiega laukdamas ini i t, kurie
dabar mane persekioja. Manau, jo smegenys nesurambjusios, tad
jis gals suprasti, apie k bus kalbama.
- K reikia itoks lumas? - suuko gubernatorius. - Ka
pitone Ramonai, kaip tai atsitiko? Suimkite mog! Esate
karininkas...
- Nebarkite komendanto, - pasak senjoras Zoro. - Jis ino,
jog bet koks judesys reikia jo mirt. ia yra maut byla, reikalau
janti paaikinimo. Kadangi a negaliu ateiti pas jus dienos metu,
197

kaip dera, esu priverstas panaudoti bd. sitaisykite patogiau,

senjorai. Tai gali kiek utrukti.
Jo ekscelencija erzjo krsle.
- i a n d i e n js eidte kilming eim, js ekscelencija, - kal
bjo senjoras Zoro toliau. - Js umirote mandagum ir sakte
udaryti js nieking kaljim hidalg, jo tauri mon ir nekal
t dukter. Taip js iliejote savo apmaud.
- J i e idavikai! - pasak jo ekscelencija.
- O k idavikiko jie padar?
- Esate u statym rib, u js galv paskirtas atlyginimas.
Jie yra kalti, kad slp jus suteikdami j u m s pagalb.
- I kur gavote toki ini?
- Kapitonas Ramonas turi daug rodym.
- Cha! Komendantas? Tuoj pamatysime! Kapitonas Ramonas
yra ia, ir mes galime isiaikinti ties. Ar galiu suinoti, kokie
js rodymai?
- J s buvote Pulido asjendoje, - pasak gubernatorius.
- Tai a patvirtinu.
- iabuvis mat jus ir prane gul. Kareiviai iskubjo jus
suimti.
- Valandl. Kas pasak, jog iabuvis sukl triukm?
- Kapitonas Ramonas utikrino.
- tai pirmoji galimyb kapitonui Ramonui pasakyti ties. O
argi tai ne pats Don Karlas Pulidas atsiunt iabuv? Sakykite
ties!
- i a b u v i s atne ini...
- Ir jis nepasak js serantui, jog j atsiunt Don Karlas Pu
lidas? Argi jis nepasak, kad Don Karlas panibdomis tai jam
pasak nedamas kambar savo apalpusi mon? Argi tai netie
sa, kad Don Karlas dar visk, kas manoma, kad mane sulaikyt
198

savo asjendoje kol atvyks kareiviai, kad galt mane suiupti? Ar

taip elgdamasis Don Karlas nenorjo rodyti gubernatoriui savo
lojalumo?
- Prisiekiu ventaisiais, kapitone Ramonai! Js niekada man to
nesakte! - suuko jo ekscelencija.
- Jis idavikas! - atkakliai pareik kapitonas.
- Kokie dar rodymai? - paklaus senjoras Zoro.
- Kai atvyko kareiviai, js kakokiu apgaulingu bdu pasisl
pte, - pasakojo gubernatorius toliau. - Kai pasirod kapitonas
Ramonas, js ilindote i spintos, idavikikai upuolte j i u
pakalio ir pabgote. Tad akivaizdu, kad spintoje jus paslp Don
Karlas.
- Prisiekiu ventaisiais! - suuko senjoras Zoro.

Kapitone

Ramonai, manau, kad js turite pakankamai drsos prisipainti

pralaimjs, nors ir inau, j o g esat niekas. Sakykite ties!
- T a i yra tiesa!
- Sakykite ties! - paliep senjoras Zoro prieidamas ariau
ir pakeldamas pistolet. - A ilindau i spintos ir miau kalbti
su jumis. Daviau j u m s laiko isiimti kalavij ir uimti pozicij.
Mes kovms beveik deimt minui, ar ne tiesa? Prisipastu, i
pradi nesupratau js kovos taktikos, bet paskui j perpratau ir
supratau, j o g esate mano valdioje. Nors galjau lengvai nudti
jus vietoje, a tik drskiau js pet. Ar tai tiesa? Atsakykite, jei
norite gyventi!
Kapitonas Ramonas apsilai sausas lpas ir stengsi neirti
gubernatori.
- A t s a k y k i t e ! - suuko senjoras Zoro.
-Tai...tiesa! - prisipaino kapitonas.

199

- Cha! Vadinasi, a upuoliau jus i upakalio? Jus persmeigti

bt mano kalavijo eidimas. Js ekscelencija, dabar js mato
te, kok komendant ia turite! Ar yra dar koki nors rodym?
- Yra! - pasak gubernatorius. - Kai Pulidai sveiavosi Don
Diego Vegos namuose, o Don Diegas buvo ivyks, kapitonas Ra
monas atjo ireikti jiems savo pagarb ir rado jus ten vien su
senjorita.
- Ir k tai rodo?
- Jog draugaujate su Pulidais. Jie slp jus net lojalaus mo
gaus - Don Diego namuose. Kai kapitonas rado jus ten, senjorita
puol prijo ir sulaik arba, tiksliau sakant, laik j, kol pabgote
pro lang. Argi to nepakanka?
Senjoras Zoro pasilenk priek ir per kauk skvarbiu vilgs
niu pavelg kapiton Ramon.
- Vadinasi, tai koki pasak jis papasakojo!

suuko pli

kas. -Taigi kapitonas Ramonas simyljo senjorit. Jis atjo Don

Diego namus, rado j vien ir m jai brukti savo jausmus. Net
pasak, jog ji nesiprieint, nes jos tvas yra usitrauks guberna
toriaus nemalon. Kai jis pamgino j apkabinti, senjorita auksi
pagalbos. A atsiliepiau...
- O kaip js ten atsiradote?
- klausim nenoriu atsakyti, bet prisiekiu, kad senjorita
apie mano buvim neinojo. Ji auksi pagalbos, ir a atsiliepiau.
Priveriau niek, kur vadinate komendantu, atsiklaupti ir jos
atsiprayti. Paskui privediau j prie dur ir imeiau purv! Po
to aplankiau j guloje ir pasakiau, kad jis eid tauri senjorit.
- Matyt, js pats jai neabejingas, - pasak gubernatorius.
- Tai tiesa, js ekscelencija, ir a didiuojuosi prisipain
damas.
200

- Cha! Prisipaindamas js nuteisiate j ir jos tvus! Ar ir da

bar vis dar neigsite, kad su jais bendraujate?
- N e i g i u . Jos tvai neino apie mano meil!
- Ta senjorita kain ar padori!
- Senjore! Nors js btumte ir imt kart gubernatorius, bet
dar viena tokia mintis, ir a ileisiu js krauj! - suuko senjoras
Zoro. - Papasakojau jums, kas t nakt atsitiko Don Diego Vegos
namuose. Kapitonas Ramonas paliudys, jog pasakiau vis ties.
Ar ne taip, komendante? Atsakykite!
- Tai... tai yra tiesa! -irdamas pliko pistoleto vamzd
vos itar kapitonas.
- Vadinasi, js man melavote, todl negalite bti mano karinin
kas! - suriko gubernatorius. - Matyt, is plikas gali daryti su
jumis k nori. Cha! Bet vis dlto esu sitikins, kad Don Karlas
Pulidas yra idavikas kaip ir jo eimos nariai. Todl js suvaidin
ta scena nepadjo jums, senjore Zoro. Mano kareiviai toliau perse
kios juos ir jus! A nebaigsiu ios bylos, kol nesutrempsiu Pulido
eimos purvais, o js knu itempsiu virv.
- Tikrai drsi kalba! - pastebjo senjoras Zoro. - Davte savo
kareiviams ger uduot, js ekscelencija. Ileidau iandien tris
suimtuosius, ir jie isigelbjo.
- Jie vl bus suimti.
- Laikas parodys. Dabar turiu atlikti dar vien pareig. Js
ekscelencija, pasiimkite savo krsl t tolim kamp, atsisskite
ten, o nam eimininkas tegul atsisda alia js. Liksite ten, kol
a baigsiu.
- K ketinate daryti?
- Klausykite mans! - suriko senjoras Zoro. - Turiu maai lai
ko samprotauti, net ir su gubernatoriumi.
201

Zoro stebjo, kol abu krslai buvo pastatyti kampe ir guberna

torius su nam eimininku atsisdo ant j. Paskui prijo ariau
kapitono Ramono.
- Js eidte tyr ir nekalt mergin, komendante, - pasak.
- U tai turite kautis su manim! Js drkstas petys dabar jau sugijs, ir kalavij turite su savim. Toks mogus, kaip js, nevertas
gyventi. Kratas laims js neteks. Senjore, uimkite pozicij!
Kapitonas Ramonas pabalo i nirio. inojo, jog yra uvs. Tu
rjo prisipainti, kad melavo. Girdjo, kaip gubernatorius atm
jam laipsn. Ir dl viso to kaltas prie j stovintis mogus!
Gal nirdamas gals umuti t senjor Zoro, nudobti t Kapistrano prakeikim", kad jis ant grind apsipilt krauju? Jei tai
padarys, gal jo ekscelencija dovanos j a m ?
Jis nuoko nuo krslo ir atsistojo nugara gubernatori.
- Atrikite man rankas!

- suriko jis. - Leiskite mane prie to

uns!
- J s ir anksiau jau buvote beveik mirs. Po i odi js tik
rai mirs! - ramiai pasak senjoras Zoro.
Atrius rankas komendantas isitrauk kalavij ir rkdamas
puol nirtingai kautis su pliku.
Senjoras Zoro kiek atsitrauk, kad galt uimti reikiam pa
dt. Dabar vakids viesa neerzino jo aki. Jis puikiai vald ka
lavij, buvo daug kart kovsis, todl inojo, koks pavojingas puo
lantis supykdytas mogus, kuris kaunasi ne pagal taisykles.
Jis taip pat inojo, jog pyktis greitai isenka, jei po laimingo
smgio i karto toks mogus netampa nugaltoju. Todl jis trau
ksi ingsnis po ingsnio gerai gindamasis, atmudamas stiprius
smgius ir pasiruos netiktam driui.
Gubernatorius ir nam eimininkas sdjo kampe ir pasilenk
stebjo kautynes.
202

- Persmeikite j , Ramonai, iras grinsiu j u m s tarnyb ir pakel

siu laipsn! - rk jo ekscelencija drsindamas komendant.
Senjoras Zoro mat, kad jo prieininkas dabar kovsi kur kas
geriau negu asjendoje. Zoro suprato, jog buvo priverstas kautis i
pavojingo kampo. Jam kliud ir pistoletas, kur laik kairje ranko
je gubernatoriui ir nam eimininkui bauginti.
Netiktai jis met pistolet ant stalo ir atsigr taip, kad nie
kas i t moni negalt pulti j i pasal nerizikuodamas bti
perdurtas kalaviju. Paskui vl um padt ir m kautis.
Kapitonas Ramonas negaljo priversti j trauktis. Atrod, kad
Zoro rankoje buvo ne vienas, o dvideimt kalavij. Jis kaip strl
smaigiojo en bei ten stengdamasis rasti viet kapitono kne, nes
troko greiiau pabaigti visa tai ir pasialinti. Zoro inojo, kad net
rukus au, ir bijojo, jog keletas raiteli galjo ateiti su praneimu
pas gubernatori.
- Kaukis, mergin eidintojau! - rk jis. - Kaukis, melagi,
norintis pakenkti tauriai eimai! Kaukis, silpnadvasi baily! Mirtis
velgia tau veid ir tuoj tave paauks! Cha! A ir tada galjau ta
ve pribaigti! Kaukis, prakeiktas nieke!
Kapitonas Ramonas puol keikdamasis, bet senjoras Zoro at
laik jo atak ir atmu visus smgius. Prakaitas dideliais laais
ipyl kapitono kakt. Jis sunkiai alsavo praiota burna. Jo akys
isprogo ir rjo.
- Kaukis, menkysta! - erzino j plikas. - kart nepuolu i
upakalio! Jei nori sukalbti maldel, kalbk - liko maai laiko!
Kalavij skambjimas, ejimas grindimis, sunkus kovoju
sij ir dviej i tbtini grumtyni irov alsavimas buvo
vieninteliai kambaryje girdimi garsai. Jo ekscelencija sdjo toli,
pasilenks priek ir taip stipriai gniaudamas krslo kratus, jog
net pirt snariai pabalo.
203

- Umukite t plik! - spieg jis. - Parodykite savo men,

Ramonai! Pulkite!
Kapitonas Ramonas vl puol i paskutinij stengdamasis,
kaudamasis kaip tik galjo. Jo rankos tarytum prisipild vino,
alsavimas padanjo. Jis smog, puol ir suklysdavo tik nedidele
colio dalimi!
Kaip gyvats lieuvis laig ir senjoro Zoro kalavijas. Tris kar
tus jis puol priek, ir ant puikios Ramono kaktos, kaip tik tarp
aki, mai m raudonuoti kruvina raid Z " .
- enklas Zoro! - suriko plikas. - Js neiosite j aminai,
komendante!
Senjoro Zoro veidas sunuomjo. Jis vl smog kalaviju ir ati
trauk vis pasidengus raudonais laais. Komendantas uduso ir
sukniubo ant grind.
- J s umute j! - suriko gubernatorius. - Atmte jam gyvy
b, nieke!
- Cha! Tikiuos! Dris pataik ird, js ekscelencija. Jis nie
kada nebeeidins senjoritos.
Senjoras Zoro pavelg pargriuvus prie, valandl irjo
gubernatori, paskui nuval savo kalavijjuosta, kuria prie dvi
kov buvo suritos komendanto rankos, kio kalavij makt ir
pam nuo stalo pistolet.
- ios nakties darbas baigtas, - pasak Zoro.
- U tai bsite pakartas! - suriko jo ekscelencija.
-Galbt...jei manesuimsite! - ikilmingai nusilenkdamas atsa
k Kapistrano prakeikimas".
Paskui, vl pairjs krpiojant kn to, kuris buvo kapito
nas Ramonas, spariai nujo priekambar ir puol kiem prie
savo arklio.

204

VISI PRIE JUOS

Ir jis puol pavoj!
Iauo. Pirmieji rausvi riai pasirod danguje i ryt puss,
veikiai utekjo saul ir upyl banytkaimio aikt rykia viesa.
Nebuvo nei rasos, nei rko, todl toli ant kalv viskas buvo gerai
matyti. Toks rytas netiko lkti gelbjant gyvyb ir laisv.
Senjoras Zoro per ilgai utruko su gubernatoriumi ir komen
dantu. Kad gresia neivengiamas pavojus, jis suprato tik ijojs
i kiemo.
San Gabrielio keliu jojo serantas Gonzalesas su savo raite
liais. Palos keliu jojo kitas kareivi brys, kuris sek kabaljerus
bei Don Karl ir apmaudaudamas atsisak io ygio. Per kalv gu
los link jojo treiasis kareivi brys, vijsis tuos, kurie ivadavo
Donj Katalina. Senjoras Zoro pamat ess apsuptas savo prie.
Kapistrano prakeikimas" valandl tyia sulaik savo irg
ir apirjo apylink. Jis pavelg tris raiteli brius vertinda
mas atstum. Tuo metu j pamat serantas Gonzalesas ir pakl
triukm.
J paino i puikaus arklio, ilgos purpurins skraists, juodos
kauks ir plataus sombrero. Pamat prie save mog, kur perse
kiojo vis nakt, mog, kuris apkvailino juos ir aid lkdamas
per kalvas ir slnius. Jie bijojo vyresnij karinink pykio, todl
dabar, kai pagaliau atsirado proga, buvo tvirtai pasiry suimti ar
ba umuti t Kapistrano prakeikim".
Senjoras Zoro spusteljo irg ir puol per aikt daugybei gy
ventoj matant. Kaip tik t akimirk gubernatorius ir nam eimi
ninkas ioko i nam rkdami, jog senjoras Zoro yra mogudys
ir turi bti pagautas. iabuviai isisklaid ir isislapst kaip iur205

ks urvus, kilmingi mons stovjo susting, i nustebimo net

isiioj.
Perjojs aikt senjoras Zoro paragino savo arkl kuo greiiau
joti tiesiog plento link. Serantas Gonzalesas ir jo raiteliai, rk
dami spiegiamais balsais, su pistoletais rankose ir su itrauktais
kalavijais puol skersai aikts nordami grinti j atgal. Jie i
nojo, kad jei sunaikins plik, j laukia ne tik atlyginimas, bet ir
paauktinimas.
Senjoras Zoro buvo priverstas nukrypti nuo pasirinkto kelio,
nes pamat, jog prasimuti nepavyks. Jis nem pistoleto i u
juostos, bet isitrauk kalavij Kalavijas karojo nuo jo kairiosios
rankos rieo taip, kad galt bet kada j sugriebti u rankenos ir
tutuojau panaudoti.
Zoro vl nudm per aikt vos nepargriaudamas kakoki
jo kelyje pasipainiojusi kilming moni. Jis pralk per kelet
ingsni nuo nirusio gubernatoriaus ir jo eimininko, puol tarp
dviej nam ir nujojo kalv link.
Atrod, dabar jis jau turjo bent kiek ans ivengti savo prie
. Paliks takus bei keliukus, perlk per plyn lauk. I abiej
pusi prieais uoliais lk raiteliai. Jie dm prie krykels tik
damiesi j pavyti ir priversti grti.
Gonzalesas komandavo skardiu balsu. Jis dal savo moni
nusiunt banytkaim pasiruoti ir, jei plikas vl pasukt atgal,
sukliudyti jam pasprukti vakarus.
Zoro pasiek plent ir nujojo pietus. Tai nebuvo ta kryptis,
kuria jis bt norjs joti, bet dabar jis neturjo i ko rinktis. Jis
aplenk kelio posk prajodamas pro kelet iabuvi trob ir mai
sulaik arkl vos neikrisdamas i balno. Jo tykojo naujas pavojus
- tiesiog ant jo iilgai kelio lk irgas su raiteliu, kur vijosi dar
pustuzinis raiteli.
206

Senjoras Zoro pasuko savo arkl. Pasukti dein trukd ak

menin tvora. inoma, jo arklys bt galjs per j perokti, bet
kitoje pusje buvo iarta dirva. Jis inojo, jog per j nemanoma
spariai joti, o jojant ltai raiteliai nesunkiai paleist kulk.
Negaljo jis pasukti ir kair, nes ten buvo tikra praraja. Ne
galjo tiktis nuokti j ir likti sveikas. Tad beliko pasukti ser
anto Gonzaleso ir jo kareivi link tikintis laimti kelis imtus
jard ir nusileisti nuo kalno prie tai, kol susps Gonzalesas ir jo
kareiviai.
Zoro suspaud savo kalavij pasiruodamas kovai, nes ino
jo, jog ji bus karta. Pavelg per pet ir nustebs vos neprarado
ado.
Tai buvo senjorita Lolita Pulida, raita ant arklio, persekiojama
pustuzinio raiteli! O jis man, jog ji saugi brolio Filipo asjendo
j e ! Jos ilgi juodi plaukai buvo iskleisti ir bangomis plevsavo v
jyje. Maos kojyts, rods, priaugo prie arklio on. Ji pasilenk
priek laikydama emai pavadius. Net ir akimirksn senjoras
Zoro negaljo nenudiugti matydamas j taip gerai jojani.
- Senjore! - igirdo jos riksm.
Ir tai ji prisivijo Zoro, ir abu jie nujojo kartu prie Gonzales
ir jo kareivius.
- Jie vejasi mane jau daug valand! - atsikvp ji. - Pabgau
nuo j i brolio Filipo.
- J o k i t e tyldama! Be reikalo nekvpuokite! - suriko jis.
- Mano arklys pailso, senjore!
Senjoras pairjo i alies jos irg ir pamat, kaip jis kenia
i nuovargio. Bet dabar buvo ne laikas apie tai susimstyti. Karei
viai, joj i paskos, buvo bepradedantys jiems lipti ant kuln, tad
reikjo sugalvoti, k daryti.
207

Jie lk iilgai kelio tiesiog ant Gonzaleso ir jo kareivi. Senjo

ras Zoro mat pakeltus pistoletus ir neabejojo, jog gubernatorius
sak pristatyti j gyv ar negyv, bet neleisti vl pabgti.
Dabar Zoro joj o kelet ingsni prie senjorit ir suuko jai sek
ti jo arklio pdomis. Jis nuleido pavadius ant irgo kaklo ir laik
paruot kalavij. Turjo du ginklus - savo kalavij ir savo irg.
Ir tai jie susidr. Reikiam akimirksn senjoras Z o r o pasuko
arkl, senjorita nujojo paskui j. Jis sukirto raiteliui kairje, pasisu
ko ir sukirto kitam raiteliui deinje. Jo irgas uoko ant treiojo
taip smarkiai, jog is atsitrenk arkl, kuriuo jojo serantas.
Zoro girdjo riksmus. Jis inojo, kad mons, persekioj senjo
rit Lolit, sir kit br ir kad ten kilus smyiui j i e negaljo
pasinaudoti kalavijais, nes bijojo sukapoti vienas kit.
Paskui jis su senjorita prasiver per j br ir vl atsidr aik
ts pakratyje. Jo arklys jau buvo pavargs. Zoro nieko nelaimjo,
nes San Gabrielio ir Palos keliai buvo ublokuoti raiteli. Jis nega
ljo joti ir per ol, nes kitoje aikts pusje buvo dar daugiau jo
laukiani raiteli.
- Mes sugauti! - suriko jis. - Bet ne viskas prarasta, senjorita!
- Mano arklys klumpa! - atsak ji.
Senjoras Zoro tai mat. Jis suprato, jog gyvulys negals nujoti
n imto jard.
- tavern! - suriko jis.
Jie nulk tiesiog per aikt. Prie tavernos dur senjoritos ir
gas suklupo ir pargriuvo. Senjoras Zoro laiku pagrieb senjorit
Lolit ir igelbjo nuo kritimo. Laikydamas j ant rank Zoro puo
l pro tavernos duris.
alin! - suriko jis tavernos eimininkui ir iabuviui tarnui.
- alin i kelio! - isiimdamas pistolet dar kart suriko pus
tuziniui dykaduoniaujani lankytoj.
208

ie pro duris puol aikt.

Plikas udar duris ir usklend sklst. Jis pamat, kad atvi
ras tik vienas aikt ieinantis langas, visi kiti langai udaryti.
Zoro prijo prie stalo ir atsisuko senjorit.
- Tai tikriausiai galas, - pasak jis.
- Senjore! Tikkime, kad ventieji bus m u m s mielairdingi!
- Esame apsupti prie, senjorita. Man vis tiek, kad tik miriau
kovodamas, kaip ir tinka kabaljerui. Bet js, senjorita?
Jie niekada nebeki mans t bjaur kaljim, senjore! Pri
siekiu! Veriau mirsiu su jumis!
Zoro jos rankose pamat aveli kaili peil.
- N e , senjorita! - suriko jis.
- Atidaviau j u m s savo ird, senjore. Mes arba gyvensime, ar
mirsime, bet kartu!

Z O R O PAVOJUJE
Jis pribgo prie lango ir pavelg aikt. Raiteliai buvo ap
sup pastat. Gubernatorius ingsniavo per aikt sakindamas.
Keliu nuo San Gabrielio jojo ididus Don Aleksandras Vega nor
damas aplankyti gubernatori. Jis sustojo prie aikts ir m klau
sinti moni apie smy.
- Visi susirinko ia mano mirties valand, - juokdamasis pasa
k senjoras Zoro. - Noriau inoti, kur mano drss kabaljerai,
kurie ijojo su manim...
- Js laukiate j pagalbos? - paklaus ji.
Ne, senjorita. Jie turt atvykti pas gubernatori ir papasako
ti j a m savo sumanymus. Jiems tai buvo juokas, tiesiog nuotykis.
209

A abejoju, kad jie pairt tai taip ramiai, kad dabar mane pa
laikyt. To negalima tiktis. A kausiuosi vienas iki galo.
- Ne vienas, senjore, jei a su jumis.
Jis apkabino j ir priglaud prie savs.
- Noriau, kad mums pasisekt, - pasak jis. - Bet bt be
prasmika leisti, kad mano nuopuolis atsiliept js gyvenimui.
Js net niekada nematte mano veido. Galsite umirti mane.
Galite ieiti i ia ir pasiduoti, nusisti ini Don Diegui Vegai,
jog tapsite jo suadtine. Tada gubernatorius bus priverstas atleisti
jums ir iteisinti js tvus dl pareikt kaltinim.
- A c h , senjore!
- Pagalvokite, senjorita! Pagalvokite, k tai reikia. Jo eksce
lencija neidrs prieintis Vegai. ems bus grintos js tvams.
Js tapsite turtingiausio iame krate jaunikaiio suadtine. Tur
site visk, kad galtumte bti laiminga.
- Visk, iskyrus meil, senjore, o be meils visa kita yra
niekai.
- Pagalvokite, senjorita, ir vien kart nusprskite. Jums lieka
tik akimirksnis!
- Jau seniai nusprendiau, senjore. Pulidai myli tik kart savo
gyvenime ir nesituokta, kai negali mylti!
- Brangioji! - suuko jis ir vl priglaudj prie savo irdies.
Kakas pasibeld duris.
- Senjore Zoro! - suriko serantas Gonzalesas.
- Klausau, senjore, - atsak Zoro.
- Turiu jums pasilym i jo ekscelencijos gubernatoriaus.
- Klausau, itemptagerkli!
- Jo ekscelencija nenori nei js mirties, nei eisti su jumis
viduje esanios senjoritos. Jis prao atidaryti duris ir ieiti kartu
su senjorita.
210

- Dl ko? - paklaus senjoras Zoro.

- Jus teis teisingas teismas. Senjorit taip pat. Taip galite i
vengti mirties ir bti nuteistas kalti.
- C h a ! Maiau teising jo ekscelencijos teism pavyzdi,-at
sak senjoras Zoro. - Js manote, kad a esu kvailys?
- Jo ekscelencija liep man pasakyti, jog tai paskutin galimy
b, kito pasilymo nebus.
- J o ekscelencija pasielgs protingiau, jei veltui neauins burnos
kartodamas pasilym. Jis tunka ir sunkiai alsuoja.
- K, be mirties, js prieindamiesi galite laimti? - paklaus
Gonzalesas. - Nejaugi tikits veikti ms trisdeimt?
- Taip bdavo.
- Mes galime ilauti duris ir jus suimti!
- Po to, kai keletas kris negyvi, - pastebjo senjoras Zoro. Kas pirmas eis pro ias duris, mano serante?
- Paskutin kart...
- Veriau ueikite ir igerkite su manim puodel vyno, - juok
damasis pasak plikas.
-

Milt utrinalas ir okos pienas!

nusikeik serantas

Gonzalesas.
Paskui kur laik viepatavo tyla. Atsargiai pavelgs per lang
taip, kad neatkreipt save dmesio, senjoras Zoro pastebjo, kad
gubernatorius tarsi su serantu ir kai kuriais raiteliais.
Jiems baigus tartis senjoras Zoro atoko nuo lango. Beveik t
pai akimirk kareiviai pradjo lauti duris trankydami sunkiais
rstais. Senjoras Zoro, stovdamas kambario viduryje, nukreip
savo pistolet duris ir iov. Kulkai perskrodus duris kakas su
vaitojo. Zoro puol prie stalo vl utaisyti pistolet.
Paskui jis nuskubjo prie dur ir pastebjo kulkos padaryt sky
l. Dur lentoje buvo plyys. Senjoras Zoro kio j savo kalavijo
211

smaigalio galel ir m laukti. Vl sunkus rstas trinkteljo duris,

po to kai kurie raiteliai m spausti j a s savo knais. Senjoro Zoro
kalavijas ikteljo kaip aibo blyksteljimas ir gro nusidas
krauju. Lauke vl kakas suriko i skausmo. Paskui pasipyl kul
k lietus, bet senjoras Zoro juokdamasis atoko atgal.
- Puiku, senjore! - suuko senjorita Lolita.
- Kol dar esame gyvi, rime savo enkl ant daugybs t u
n kakt! - atsak jis.
- Noriau jums padti, senjore!
- Js ir darote tai, senjorita. Js meil teikia man jg.
- Jei tik galiau kautis kalaviju!
- O, senjorita, ia vyrikas darbas!
- Bet, senjore, jei matysime, kad nelieka jokios vilties - ar ga
lsiu ivysti js brang veid?..
- Prisiekiu tuo, senjorita! Js atsidursite mano glbyje ir paju
site mano lpas ant savo lp! Mirtis nebus tokia karti.
Puolimas tssi. Pistoleto viai nuolat skrod duris. Pro atvir
lang taip pat aud. Senjorui Zoro nieko kito nebeliko, tik stovti
kambario viduryje ir laukti su paruotu kalaviju. Bet jis inojo,
jog ilauus duris jo laukia kelios kartos minuts, kai prieai puls
juos.
Durys, matyt, pasidav. Senjorita prisiartino p r i j o apsiaaro
jusi ir sugrieb j u rankos.
- Neumirite? - paklaus ji.
- Neumiriu, senjorita.
- Kaip tik prie tai, kai jie ilau duris, senjore! Apkabinkite
mane, leiskite pamatyti js brang vaid ir pabuiuokite mane!
Tada a taip pat galsiu ramiai mirti.
- Js turite gyventi!
212

- Dl to, kad mane kit supuvus kaljim, senjore? Ir koks

bt mano gyvenimas be js?
- Yra Don Diegas.
- Negalvoju apie niek, tik apie jus, senjore! Pulidai ino, kaip
reikia mirti! Ir galbt mano mirtis rodys monms gubernatoriaus
klastingum. Galbt ir a bsiu naudinga.
Durys vl sudrebjo nuo sunkaus rsto smgio. Senjoras Zoro
girdjo, kaip jo ekscelencija rkdamas drsino raitelius, girdjo,
kaip bliov iabuviai, kaip serantas Gonzalesas skardiu balsu
sakinjo.
Rizikuodamas, kad kulka pataikys j, senjoras Zoro vl nusku
bjo prie lango ir pavelg lauk. Jis pamat, jog apie pustuzinis
raiteli laik paruotus kalavijus ir buvo pasireng pulti pro duris,
kai tik jos bus ilautos. Jie suims j, bet prie tai jis nuds kelet
i j... Pasigirdo dar vienas sunkus smgis duris.
- Tai beveik galas, senjore! - sunibdjo mergina.
- Taip, senjorita, inau.
- Noriau, kad ms likimas bt susiklosts geriau, bet a
galiu su diaugsmu mirti, nes savo gyvenime myljau! Dabar, sen
jore, js veid ir lpas! Durys pasiduoda.
Ji nustojo aaroti ir drsiai pakl galv. Senjoras Zoro atsidu
so ir ranka paliet kauks krat.
Bet tuo metu lauke, aiktje, kilo smyis. Smgiai duris lio
vsi, ir jie galjo igirsti skambius balsus, kuri pirma negirdjo.
Senjoras Zoro nuleido savo kauk ir puol prie lango.

213

 M O G U S BE KAUKES
Dvideimt trys raiteliai jojo aikts link. J irgai buvo puiks,
balnai ir slai gausiai ipuoti sidabru. J drabuiai buvo i geros
mediagos. Jie buvo usidj plunksnuotas skrybles, tarytum tai
bt rungtyns graiausiai pasipuoti, ir norjo, kad pasaulis tai
inot. Kiekvienas balne sdjo tiesiai ir ididiai, su kalaviju prie
ono. Kiekvienas kalavijas turjo brangi puoni ranken, rodan
i, kad ginklas skirtas ir praktikiems tikslams.
Raiteliai prajojo palei tavern, tarp dur ir jas dauiusi karei
vi, tarp pastato ir gubernatoriaus bei susirinkusi piliei, ten
atsigr ir sustojo veidu jo ekscelencij.
- S u s t o k i t ! Yra geresn priemon!

suriko j virininkas.

- Cha! - suuko gubernatorius. - Suprantu! tai vis kilmin

giausi piet apygardos gimini jaunikaiiai. Jie atvyko parodyti
savo lojalum ir suimti t Kapistrano prakeikim". Dkui jums,
kabaljerai! Bet vis dlto nenoriu, kad tas vyrukas kur nors i js
umut. Jis nra vertas js kalavij, senjorai! Nujokite al,
palaikykite savo buvimu, bet sudoroti niek palikite mano raite
liams. Dar kart dkoju u js lojalum, tvark ir u visa, k ji
reikia, u nustatyt valdi.
- T y l i a u ! - suriko virininkas. - Js ekscelencija, mes juk esa
me ia jga, taip?
- Taip, be abejo, kabaljere, - pasak gubernatorius.
- Ms gimins sprendia, kas turi valdyti, kokie statymai turi
bti vadinami teisingais. Ar ne taip?
- Jos turi didel tak, - pasak gubernatorius.
- Js nenorsite sukilti vienas prie mus visus?
214

Be abejo, ne! - suriko jo ekscelencija. - Bet a praau, leis

kite raiteliams suimti t vyruk. Kabaljerui nedera bti sueistam
arba mirti nuo jo kalavijo.
- Deja, js nesuprantate...
-Suprasti? - paklaus gubernatorius nustebdamas, apvelgda
mas nuo pradios ligi galo vis raiteli eil.
- Mes pasitarme, js ekscelencija. inome savo jg ir
valdi, todl ryoms tikriems dalykams. Buvo poelgi, kuri
negalime ksti. Misij brolius apvogdavo valdininkai. Su iabu
viais buvo elgiamasi blogiau negu su unimis. Pl net tauraus
kraujo mones, nes jie nebuvo draugikai nusiteik valdaniajai
vyriausybei.
- Kabaljere...
Ramybs, js ekscelencija, kol baigsiu! Visa tai pasiek apo
gj, kai hidalgas, jo mona ir dukt js sakymu buvo kiti
kaljim. To negalime paksti, js ekscelencija. Todl mes susi
rinkome ir tai esame ia nordami sikiti byl. Tegul jums bus
inoma, j o g mes patys buvome su senjoru Zoro, kai jis siver
kaljim ir ivadavo suimtuosius. Mes iveme Don Karl ir
Donj Katalina saugias vietas ir prisiekme garbe ir kalavijais,
j o g daugiau j persekioti neleisime.
- Noriau pasakyti...
- Tylkite, kol baigsiu! Mes susitarme, ir ms eim jga
yra ms pusje. Jei drstate, sakykite savo kareiviams mus pulti!
Kiekvienas tauraus kraujo mogus skersai iilgai viso EI Kamino
Realio prisids prie ms ir ateis pagalb, nuvers jus ir diaugsis
galdamas pamatyti js nueminim. Mes laukiame js atsaky
mo, js ekscelencija.
- K... ko js norite? - duso jo ekscelencija.
215

- Pirma, tinkamos pagarbos Don Karlui Pulidui ir jo eimai.

Kaljimas ne jiems! Jei turite drsos kaltinti juos idavimu, mes
bsime ia pat teisme ir atsiteisime su kiekvienu, kas melagingai
liudys, ir su kiekvienu teisju, kuris nesielgs tinkamai. Mes esame
nepajudinami, js ekscelencija!
- Galbt a per daug pasiskubinau ioje byloje, bet buvau suk
laidintas, - pasak gubernatorius.

Sutinku ipildyti js nor.

Dabar, kabaljerai, pasitraukite al, kol mano kareiviai suims t

niek tavernoje!
- Mes dar nebaigme, - pasak j vadas. - Mes turime pasikal
bti apie senjor Zoro. K jis i tikrj padar, js ekscelencija?
Ar jis kaltas dl idavimo? Be t, kurie pirmieji pl bejgius, jis
neapvog jokio mogaus. Taip, jis ipliek botagu kelet neteisin
g moni. Jis gyn engiamuosius, u tai mes j gerbiame. Visa tai
darydamas jis rizikavo savo gyvybe. Jis skmingai iveng js
kareivi. Jis kerijo u eistuosius. Kaip ir bet kuris mogus, jis
turi teis tai daryti.
- Ko js norite?
- Visiko dovanojimo ia pat ir i valandl mogui, inomam
senjoro Zoro vardu.
Niekada! - suriko gubernatorius.

Jis eid mane pat! Jis

mirs!
Gubernatorius apsisuko aplink ir pamat, jog alia jo stovi Don
Aleksandras Vega.
- Don Aleksandrai, js esate takingiausias mogus iame kra
te! - suuko jis. - Esate vienintelis mogus, kuriam pasiprieinti
nedrsta net gubernatorius. Esate teisingas mogus! Pasakykite
tiems jauniems kabaljerams, jog jie nori nemanomo. Liepkite
jiems grti namo, ir i idavyst bus umirta.
- A palaikau juos! - atsak Don Aleksandras.
216

- Js... js juos palaikote?

- Taip, js ekscelencija! Pritariu kiekvienam j itartam o
diui. Persekiojimai turi baigtis. vykdykitc j reikalavimus ir
irkite, kad ateityje valdininkai elgtsi teisingai. Grkite San
Francisko de Azis. Prisiekiu, jog ia, pietuose, js neiduos. A
pats irsiu, kad taip neatsitikt. Bet jei js pasiprieinsite, js
ekscelencija, a stosiu prie jus, pasieksiu, kad btumte atstaty
dintas ir nusmukdytas. Kartu su jumis nusmukdysiu ir nevarius
js rmjus!
- T a i siaubinga, savavalika apygarda! - suriko gubernatorius.
- Js atsakymas? - paklaus Don Aleksandras.
- Negaliu nieko padaryti, tik sutikti, - pasak gubernatorius.
- Bet yra vienas dalykas...
-Na?
Dovanoju gyvyb tam mogui, jei jis pasiduos. Bet jis turi
stoti prie teism u kapitono Ramono nuudym.
- Nuudym?

paklaus kabaljer vadas. - Tai buvo dvikova

tarp bajor, js ekscelencija. Senjoras Zoro kerijo u eidim,

nes komendantas eid senjorit.
- Cha! Bet Ramonas buvo kabaljeras...
- Senjoras Zoro taip pat. Jis mums pasak tai, ir mes juo ti
kime, nes jo balsas skambjo tvirtai. Vadinasi, tai buvo dvikova,
js ekscelencija. Dvikova tarp bajor pagal visas taisykles. Ka
pitono Ramono nelaim, jog jis prasiau mokjo valdyti kalavij.
Tai suprantama. Js atsakymas?
- Sutinku, - silpnai pasak gubernatorius.

Dovanoju jam ir

vykstu namo San Franciskdc Aziso. Persekiojimai ioje apygar

doje baigsi. Bet a gavau Don Aleksandro od. Jis utikrino, kad
jei atliksiu tai, k pasakiau, mans neiduos.
- A daviau od, - pasak Don Aleksandras.
217

Kabaljerai riksmais ireik savo diaugsm ir nulipo nuo ark

li. Jie atstm kareivius nuo dur. Serantas Gonzalesas niurzg
jo sus, nes atlyginimas vl islydo i jo rank.
- Klausykite! Senjore Zoro! - suriko vienas i kabaljer. - Js
girdjote?
- Girdjau, kabaljere!
-Atidarykite duris ir ieikite pas mus kaip laisvas mogus!
Valandl Zoro svyravo. Paskui beveik jau ilautos durys at
sidar, ir senjoras Zoro ijo su senjorita. Jis sustojo ant kelio,
nusim savo sombrero ir visiems emai nusilenk.
- Laba diena, kabaljerai! - suriko jis. - Serante, gailiuosi, jog
negavote atlyginimo, bet a pasirpinsiu, kad jo suma bt neta
js sskait ir js kareivi sskait pas tavernos eiminink.
-

Prisiekiu

ventaisiais!

Jis

yra

kabaljeras!

suriko

Gonzalesas.
Nusiimkite kauk!

suriko gubernatorius. - Noriu matyti

veid mogaus, kuris taip mulkino mano raitelius, pritrauk kabaljerus ir privert mane sutikti su j reikalavimais.
Bijau, jog nusivilsite pamat mano vargano veido bruous,
- atsak senjoras Zoro. - Ar tik nemanote, kad esu panaus to
n? O gal manote, jog a atrodau kaip angelas?
Jis nusiypsojo, pavelg senjorit Lolit, paskui pakl ran
k ir nusim kauk.
Nustebimo ksniai suskambjo lyg choras. J papild dvie
j trij keiksm plipsnis, diugus kabaljer riksmas ir ididus,
diaugsmingas vieno seno hidalgo ksnis!
- Don Diegas, mano snus, mano snus!
Prie juos stovjs mogus nuleido peius ir atsiduso.
- Nerams nnai laikai! Argi mogus niekada negali pasvajoti
apie muzik ir poezij?
218

Akimirksniu Don Diegas Vega, Kapistrano prakeikimas", at

sidr tvo glbyje.

MILT U T R I N A L A S
IR O K O S PIENAS
Visi briu pajudjo priek. Raiteliai, iabuviai, kabaljerai ap
supo Don Dieg Veg ir senjorit, kuri rmsi jo rank ir irjo
j riniomis akimis.
- Paaikinkite! Paaikinkit! - rk jie.
- Tai prasidjo prie deimt met, kai buvau penkiolikos me
t jaunuolis, - pradjo pasakoti Zoro. - Girdjau pasakojant apie
persekiojimus. Maiau, kaip kankino ir pl mano draugus. Ma
iau, kaip kareiviai mu mano draug, sen iabuv. Tada nusprendiau suvaidinti savo vaidmen. inojau, jog tai bus sunkus
aidimas. Apsimeiau, jog maai domiuosi gyvenimu, taip, kad
mano vardas niekada nebt tapatinamas su vardu pliko, kuriuo
nusprendiau pasidaryti. Slapta mokiausi joti ir valdyti ginkl.
- Prisiekiu ventaisiais, jis tai dar! - sumurmjo serantas
Gonzalesas.
- Viena mano pus buvo ltasis Don Diegas, kur js visi pai
nojote, o kita

Kapistrano prakeikimas", kuriuo tikjausi tapti.

Pagaliau atjo laikas pradti darbus. Tai sunku paaikinti, senjo

rai, bet t akimirk, kai vilkausi skraist ir djausi kauk, dalis
Don Diego atkrisdavo nuo mans. Mano knas isitiesdavo. At
rodydavo, kad mano gyslomis pradeda tekti naujas kraujas. Bal
sas tvirtdavo ir kietdavo, a usidegdavau, o kai nusivilkdavau
skraist irnusiimdavau kauk, vl tapdavau nejudrus Don Diegas.
219

Argi nekeista? Susidraugavau su milinu serantu Gonzalesu ir ne

be prieasties.
- Cha! Spju j! - suuko Gonzalesas. - Jums visada nepatik
davo, kai kas nors mindavo senjoro Zoro vard Js nenordavote
klausyti apie prievart ir kraujo praliejim, bet visada klausdavote
mans, kur vyksiu su savo raiteliais, o pats vykdavote kit pus
ir dirbdavote savo prakeikt darb.
- Js puikus spjikas, - pasak Don Diegas juokdamasis kaip
ir visi aplink. - A net sukryiavau su jumis kalavijus, o js n ne
supratote, kas buvo senjoras Zoro. Ar atsimenate lieting nakt ta
vernoje? Girdjau, kaip js gyrts. Ijau, apsisiauiau skraist,
usidjau kauk, grau, koviausi su jumis, ibgau, nusisiauiau
skraist, nusimiau kauk ir vl grau su jumis pajuokauti.
-Cha!
- Aplankiau Pulido asjend kaip Don Diegas, o po kurio laiko
grau kaip senjoras Zoro ir nekjausi su senjorita, kuri yra ia.
Js beveik pagavote mane t nakt pas brol Filip - turiu galvoje
pirmj nakt.
- Cha! Tada js man pasakte, kad senjoro Zoro nematte.
- Ir nemaiau! Broliai neturi veidrodi, nes mano, j o g tai krei
pia prie tuios garbs. Visa kita, be abejo, buvo nesunku. Js
lengvai suprasite, kaip atsiradau savo banytkaimio namuose kaip
senjoras Zoro, kai komendantas eid senjorit. Senjorita turi do
vanoti man u tai, kad tada j apgavau. Pasipirau jai kaip Don
Diegas, ir ji mane atstm. Gal tai buvo savotikas metodas? Ji
atsisak Don Diego Vegos turt dl mogaus, kur pamilo, nors
ir inojo, jog jis imestas i visuomens ir yra u statymo rib.
Ji parod man savo tikr ird, ir a digauju dl to. Js eksce
lencija, i senjorita bus mano mona. A manau, jog ateityje prie
220

bandydamas daryti bet kokius nemalonumus jos eimai js prie

tai du kartus pagalvosite ir j nedarysite.
Jo ekscelencija ities rank parodydamas, kad nusileidia.
- Apgaudinti jus visus buvo sunku, bet tai buvo padaryta,
kalbjo Don Diegas toliau. - Tik ilgi praktikos metai man sutei
k galimyb tai padaryti. O dabar senjoras Zoro nebelakstys, nes
nebus reikalo. Be to, veds mogus turi bent kiek rpintis savo
gyvybe.
- O u ko a iteksiu? - paklaus senjorita Lolita visa iraudu
si, nes ji sak iuos odius ten, kur visi galjo juos girdti.
- K js mylite?
- M a n atrod, kad myliu senjor Zoro, bet dabar atrodo, jog my
liu juos abu, - pasak ji. - Argi tai ne gda? Bet a veriau pasirink
siu jus, senjore Zoro, negu buvus Don Dieg, kur painojau.
- Pasistengsime rasti aukso vidur, - atsak jis vl nusijuok
damas. - A atsisakysiu sen lt proi ir pamau pasidarysiu
mogumi, kok norite mane matyti. Visi ims kalbti, jog vedybos
padar i mans vyr.
Ji pabuiavo j ia pat, vis akivaizdoje.
Milt utrinalas ir okos pienas! - susikeik serantas
Gonzalesas.

221

www.NeKeaLu^.lt
TURINYS
PEDRO G Y R I U S

A U D R O S PDSAKAIS

10

SENJORAS Z O R O VIZITUOJA

16

KALAVIJAI SUSIKRYIUOJA, O PEDRAS AIKINA

20

RYTO KELION

27

DON DIEGAS IEKO S U A D T I N S

31

KITOKS M O G U S

38

DON KARLAS AIDIA

44

KALAVIJ VANGJIMAS

51

PAVYDULIAVIMO PRADIA

57

TRYS PRETENDENTAI

63

APSILANKYMAS

69

MEIL UPLSTA STAIGA

76

KAPITONAS R A M O N A S RAO LAIK

85

[GULOJE

88

NEPAVYKUSI M E D I O K L

94

SERANTAS G O N Z A L E S A S SUTINKA DRAUG

99

DON DIEGAS GRTA

103

KAPITONAS RAMONAS ATSIPRAO

107

DON DIEGAS R O D O SUSIDOMJIM

113

N U B A U D I M A S BOTAGU

117

GREITAS ATKERIJIMAS

122

DAR BAUSM

127

DON A L E K S A N D R O ASJENDOJE

132

LYGA SUDARYTA

140

SUSITARIMAS

144

[SAKYMAS DL S U M I M O

151

EIDIMAS

156

DON DIEGAS BIJO SUSIRGTI

163

LAPS E N K L A S

168

IVADAVIMAS

172

VIJIMASIS

177

BGIMAS IR VIJIMASIS

184

PULIDO KRAUJAS

190

VL VANGA KALAVIJAI

194

VISI PRIE J U O S

205

Z O R O PAVOJUJE

209

M O G U S BE KAUKS

214

MILT UTRINALAS IR OKOS PIENAS

219