KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

VISUOMENS SVEIKATOS FAKULTETAS

SOCIALINS MEDICINOS KATEDRA

LIUCIJUS AMBRAKA

SVEIKATOS PRIEIROS PASLAUG SERGANTIESIEMS

ERKINIU ENCEFALITU PRIEINAMUMO IR KOKYBS
VERTINIMAS KAUNO REGIONE
Magistro diplominis darbas
(Visuomens sveikatos vadyba)

Mokslin vadov
doc. dr. Janina Petkeviien

KAUNAS, 2005

SANTRAUKA
Visuomens sveikatos vadyba
SVEIKATOS PRIEIROS PASLAUG SERGANTIESIEMS ERKINIU ENCEFALITU
PRIEINAMUMO IR KOKYBS VERTINIMAS KAUNO REGIONE
Liucijus Ambraka
Mokslin vadov doc. dr. Janina Petkeviien
Kauno medicinos universitetas, Visuomens sveikatos fakultetas, Socialins medicinos katedra.
Kaunas, 2005.- 68 p.
Raktiniai odiai: erkinis encefalitas, sveikatos prieiros paslaug prieinamumas ir kokyb
Lietuvos sveikatos informacinio centro duomenimis sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje
didja.
Darbo tikslas - vertinti sveikatos prieiros paslaug sergantiesiems erkiniu encefalitu
prieinamum ir kokyb Kauno regione.
Udaviniai: nustatyti usikrtimo erkiniu encefalitu ypatumus ir persirgusij nuomon apie erkinio
encefalito profilaktik; vertinti laikotarpio, per kur susirgusieji erkiniu encefalitu patenka
specializuot ligonin, trukm ir persirgusij stebjimo po iraymo i ligonins ypatumus bei
pasitenkinim sveikatos prieiros paslaugomis; vertinti BPG poir erkinio encefalito
profilaktik ir persirgusij stebjimo problemas.
Tyrimo metodika. Buvo perirtos erkiniu encefalitu sirgusi ir 2001 2002 metais Kauno
klinikinje infekcinje ligoninje (KKIL) gydyt asmen ligos istorijos (n=187). Ligoniams buvo
isistos anketos apie j sveikatos bkl ir sveikatos prieiros paslaug kokybs vertinim ligos ir
sveikimo metu. Gauti 104 atsakymai. Atlikta 101 BPG, dirbanio Kauno m. PSPC, apklausa apie j
poir erkinio encefalito kontrols problemas. Naudotos originalios anketos. Skirtumai tarp
grupi vertinti taikant Mann-Whitney ir Kruskal-Wallis test, 2

kriterij; pasitenkinimo

teikiamomis paslaugomis priklausomyb nuo vairi veiksni analizuota taikant logistins

regresijos metod.
Rezultatai. sisiurbusi erk pastebjo 64,7 proc. pacient, lanksi mike 86,1 proc. Pacientai,
pajut ligos simptomus, kreipsi gydytoj vidutinikai po 4,2 (3,6) dienos, patekdavo ligonin
po 4,5 (3,6) dienos, patekdavo KKIL po 5,1 (3,8) dienos. Vyresnio amiaus pacientai ir Kauno
bei Kauno rajono gyventojai greiiausiai patekdavo ligonin po kreipimosi gydytoj.
Persirgusieji gro prie prastins veiklos vidutikai po 6 (5,8) savaii, vyrai greiiau nei moterys.
Invalidumas nustatytas 19,2 proc. persirgusij. Po iraymo i ligonins buvo stebti 58,7 proc.
persirgusij. Daugum j (91,8 proc.) stebjo BPG, 55,7 proc. lanksi pas neurolog ir tik
penktadalis buvo stebtas infektologo. Beveik puss (46 proc.) persirgusij erkiniu encefalitu
netenkino PSPC gautos paslaugos ikihospitaliniu laikotarpiu, 12,3 proc. pacient - pohospitaliniu

laikotarpiu. Ligoninje ir sanatorijoje gautas paslaugas gerai vertino dauguma pacient. Blogai
savo sveikat vertin respondentai pohospitalinio laikotarpio paslaugas vertino blogiau nei geros
sveikatos. BPG mano, kad erkinis encefalitas yra svarbi visuomens sveikatos problema, taiau
jiems trksta ini apie ankstyv erkinio encefalito diagnostik ir gydymo principus. Dauguma
gydytoj (92 proc.) man, kad btinas persirgusij stebjimas, bendradarbiaujant BPG su
infektologu ir neurologu.
Ivados ir praktins rekomendacijos. Siekiant sumainti sergamum erkiniu encefalitu btina
gerinti ios ligos profilaktik, aikinant visuomenei ligos prieastis ir skatinant skiepytis nuo erkinio
encefalito. Pacientai daniausiai buvo nepatenkinti pirmins sveikatos prieiros paslaugomis, todl
btina BPG suteikti daugiau ini apie ankstyv erkinio encefalito diferencin diagnostik, taip pat
diegti visaapimani persirgusij erkiniu encefalitu grinimo pilnavert darbin veikl ir j
stebsenos sistem.

SUMMARY
Management of Public Health
ASSESSMENT OF HEALTH CARE SERVICES QUALITY AND ACCESSIBILITY FOR
TICK-BORNE ENCEPHALITIS PATIENTS IN KAUNAS REGION
Liucijus Ambraka
Supervisor Janina Petkeviien, Dr.Sc.Assoc. Prof., Department of Social Medicine.
Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine.- Kaunas, 2005.-P.68
Key words: tick-borne encephalitis, quality and accessibility of health care services
Incidence of tick-borne encephalitis (TBE) is increasing by data of Lithuanian health information
center.
Aim of the study to assess accessibility and quality of health care services for TBE patients in
Kaunas region.
Objectives: to establish peculiarities of transmission TBE infection and opinion about TBE
prophylaxis of reconvalescents; to evaluate duration of admission period of TBE patients to
specialized hospital and peculiarities of monitoring after discharging and satisfaction with health
care services; to determine standpoint of general practitioners (GP) on TBE prophylaxis and
reconvalescents monitoring problems.
Methods. Case histories of TBE patients treated in Kaunas Clinical Hospital of Infectious Diseases
in years 2001-2002 (n=187) analyzed. Questionnaires about state of health and assessment of
quality of health care services during period of illness and reconvalescence were posted. 104
answers received. Questionnaires about standpoint on TBE control problems handed to 150 GP and
returned by 101. Original questionnaires used. Differences between groups assessed using MannWhitney, Kruskal-Wallis tests, 2

criterion, satisfaction dependences upon different factors

analyzed by method of logistic regression.

Results. Tick bites were noticed by 64.7 percent of patient, 86.1 percent of them visited forest.
Patients have taken medical advice after 4.2 (3.6) days from symptoms onset, were admitted to
hospital after 4.5 (3.6) days and to hospital of infectious diseases after 5.1 (3.8) days. Older patients
and Kaunas and Kaunas district inhabitants were admitted to hospital after medical examination
more quickly. TBE reconvalescents returned to work activities after 6(5.8) weeks, men more
quickly than women. Disability established to 19.2 percent of patients. After discharging 58.7
percent of them observed in primary health care centers. Major part (91.8 percent) observed by GP,
55.7 percent by neurologist and only fifth part by infectologist. Almost half (46 percent) TBE
reconvalescents dont satisfied health care services in primary health care centers during period
before admission and 12.3 percent after discharging. Health care services in hospital and sanatorium
assessed well by major part of patients. Respondents who described their state of health as poor

assessed health care services worse more than those who described their state of health as good. GP
suppose TBE as important problem of public health, but they are lacking knowledge of early
diagnosing TBE and therapy principles. Ninety-two percent of GP think monitoring of
reconvalescents with cooperation GP, neurologist and infectologist necessary.
Conclusions and practical recommendations. It is necessary to decrease incidence of TBE by
improving prophylaxis, explaining causes of TBE and increasing vaccination. In most cases patient
were not satisfied primary health care services, so GP must have more knowledge in early
differencial diagnostics of TBE and introduce universal system of monitoring and rehabilitation.

TURINYS
VADAS
1. LITERATROS APVALGA

8
10

1.1 Sergamumas erkiniu encefalitu.

10

1.2 Erkinio encefalito epidemiologija

12

1.3 Erkinio encefalito patogenez ir klinika

16

1.4 Sveikatos prieiros paslaug vertinimas

16

2. DARBO TIKSLAS IR UDAVINIAI

19

3. KONTINGENTAS IR TYRIMO METODIKA

20

3.1. Sirgusij erkiniu encefalitu apibdinimas

20

3.2. BPG, dalyvavusi apklausoje, apibdinimas

22

3.3. Tyrimo metodika

22

3.4 Statistinis duomen vertinimas

23

4. REZULTATAI IR J APTARIMAS

24

4.1. Galim usikrtimo keli vertinimas

24

4.2. Suteikt sveikatos prieiros paslaug iki patekimo ligonin ir ligoninje vertinimas

26

4.3 Persirgusij erkiniu encefalitu sveikatos bkls vertinimas.

36

4.4 Sveikatos prieiros paslaug persirgusiems erkiniu encefalitu vertinimas.

41

4.5 Respondent inios apie erkin encefalit ir nesiskiepijimo prieastys

49

4.6 Bendrosios praktikos gydytoj atsakym vertinimas

51

5. IVADOS

54

REKOMENDACIJOS

56

LITERATRA

57

PRIEDAI

64

SUTRUMPINIM REIKMS
KKIL - Kauno klinikin infekcin ligonin
BPG - Bendrosios praktikos gydytojas
PSPC - Pirmins sveikatos prieiros centras
RITS Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius

VADAS
Erkinis encefalitas yra gana plaiai paplitusi liga. Kiekvienais metais pasaulyje pasitaiko
apie 10 tkstani klinikini erkinio encefalito atvej [1]. 1969 1992 m sergamumas juo
Lietuvoje svyravo nuo 8 iki 70 atvej per metus, o 1993 2000 m. buvo registruojama nuo 171 iki
645 atvej. Lietuvos sveikatos informacinio centro duomenimis 2001 m. uregistruoti 298 atvejai, o
2002 m. 168 [45]. Sergamumo erkiniu encefalitu padidjimas reikalauja iekoti io fenomeno
prieasi. Matomai, tai galjo lemti pastaruoju metu velnjanios iemos bei drgnjanios
vasaros, sudaranios slygas spariau daugintis ir plisti erkms bei atsirad tobulesni diagnostikos
metodai ir sustiprjs dmesys erki perneamoms ligoms.
Erkinis encefalitas etiotropinio gydymo kol kas neturi. Efektyviausias ios ligos ivengimo
bdas vakcinacija, maesniu mastu - panaudojimas priemoni, mainani galimybes ukrstoms
erkms pakliti ant moni ir siurbti j krauj.
Rizika usikrsti erkiniu encefalitu yra nevienoda. Erkinio encefalito rizikos grupms
priklauso asmenys, dirbantys mikuose, o taip pat mons, daug laiko praleidiantys gamtoje: 90
proc. j infekuojasi laisvalaikio metu ir tik 10 proc. dirbant.
Erkinio encefalito visikai likviduoti nemanoma, kadangi tai yra zooantroponoz: tiek
infekcijos rezervuaro, tiek pernej nesunaikinsi.
Vakcinavimo kaip profilaktikos priemons efektyvum rodo Austrijos pavyzdys. ioje
alyje, turinioje apie 8 mln. gyventoj, 1982 m. buvo registruojamas didiausias sergamumas
erkiniu encefalitu Europoje ir siek iki 700 atvej per metus. Paskiepijus 86 proc. gyventoj 1999
m. erkinio encefalito atvej skaiius buvo rekordikai maas 41. Tokia visuotinio vakcinavimo
kampanija lm ne tik sergamumo sumajim, bet ir dav didiul ekonomin efekt [36].
Erkinis encefalitas liga, kuria susirgus yra teikiama btinoji medicinin pagalba, tai yra
mogus hospitalizuojamas ir gydomas. U suteiktas paslaugas apmoka Teritorins ligoni kasos i
Privalomo sveikatos draudimo fondo l, o literatros duomenimis didel dal ligoni sudaro
bedarbiai ir pensininkai, kuri mokos draudimui minimalios [47].
Ligos ieitys, hospitalizacijos trukm ir gydymo katai priklauso nuo sveikatos prieiros
paslaug prieinamumo, t.y. kaip greitai ligoniui suteikiama specializuota infektologin pagalba.
Neirint negalavim, kuriuos patiria sergantieji, nekalbant ir apie galim letali ligos ieit,
btina nepamirti, kad rekonvalescentinis periodas trunka ilgai, o nema ligoni dal vargina
liekamieji reikiniai [20,54]. Veiksminga darbingumo atstatymo priemon yra sanatorinis-kurortinis
gydymas, taiau jis yra ribojamas kvot, kurias nustato Teritorins ligoni kasos.
Kita problema persirgusij erkiniu encefalitu stebjimas po iraymo i ligonins.
Lietuvoje nra sukurta harmoninga sveikatos prieiros paslaug persirgusiesiems erkiniu

encefalitu sistema. Vykstant sveikatos prieiros sistemos reformai, daugelyje pirmins sveikatos
prieiros grandies staig nebeliko infektolog, kaip j nebeliko ir daugelyje rajonini ligonini.
Bendrosios praktikos gydytojai (BPG) turt perimti persirgusij erkiniu encefalitu stebjim,
taiau jie dar nra tam pakankamai pasiruo. ie specialistai turt bti ir aktyvs erkinio
encefalito profilaktikos propaguotojai.
Persirgusiojo erkiniu encefalitu grinimo pilnavert darbin veikl modelio sukrimas ir
visuotins vakcinacijos prie erkin encefalit siekis tokie bt pirmaeiliai udaviniai, toliau
gerinant sergantiesiems ir persirgusiesiems erkiniu encefalitu sveikatos prieiros paslaug kokyb
ir prieinamum.
Lietuvoje atlikta keletas mokslini darb, kuriuose buvo tyrinjami epidemiologiniai ir
klinikiniai erkinio encefalito aspektai [42,54,71]. Taiau nra mokslikai vertintas sveikatos
prieiros paslaug sergantiems erkiniu encefalitu prieinamumas ir pacient pasitenkinimas jomis.
Taip pat nra duomen apie BPG pasirengim laiku diagnozuoti lig, stebti persirgusiuosius ir
vykdyti aktyvi erkinio encefalito profilaktik. Minti klausimai nagrinjami iame moksliniame
darbe.

10

1. LITERATROS APVALGA

1.1 Sergamumas erkiniu encefalitu.

Erkinis encefalitas Lietuvoje pradtas diagnozuoti praeito amiaus antroje pusje. Taiau
susirgim pana erkin encefalit Europoje apra dar 1927 m. H.neideris [72]. Buvusios TSRS
Tolimuosiuose Rytuose panai liga minima XX amiaus 4-ajame deimtmetyje, ir 1937 m.
L.Zilberis iskyr ios ligos suklj virus bei nustat, kad jis yra perneamas erki [84]. 1948
metais, kilus epidemijai ekoslovakijoje, buvo iskirtas virusas ir Europoje. Vliau i liga buvo
aprayta ir virusas nustatytas daugelyje kit ali, todl literatroje galima sutikti labai daug to
paties susirgimo pavadinim: taigos encefalitas, Tolimj Ryt encefalitas, Rusijos pavasariovasaros encefalitas, Centrins Europos encefalitas ir kt.[19,58].
Kiekvienais metais pasaulyje susergama erkiniu encefalitu ir jo klinikini atvej
uregistruojama iki 10 tkst. atvej. Europoje praktikai nra alies, kurioje nebt erkinio
encefalito atvej. Skiriamos didelio endemikumo alys, deja, prie toki ali priskiriamos ir
Baltijos alys: Estija, Latvija ir Lietuva. Jose kasmet uregistruojama 1000-2000 erkinio encefalito
atvej [1].
Erkinio encefalito atvej skaiiaus didjim pastaraisiais metais bandoma aikinti labai
vairiai: tai ir klimato atilimu, kuris lm smulkij grauik ir erki vislumo padidjim, o taip
pat ir j iplitim kitas vietoves [32,49,67,69], politiniais bei ekonominiais pasikeitimais,
suklusiais netvark ems kyje, nes padaugjo nedirbam, dirvonuojani ems plot, (kas
galjo sudaryti palankias slygas grauik ir erki pagausjimui), pagerjusia laboratorine
diagnostika, padidjusiu gydytoj budrumu (1.1.lentel).
1.1 lentel. Erkinio encefalito atvej skaiius vairiose Europos alyse.
alis

1988

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1998

1999

Austrija

201

128

84

102

178

109

128

62

41

ekija

191

356

338

629

613

744

571

422

490

Estija

68

68

163

166

177

175

177

387

135

Latvija

119

227

287

791

1366

1341

716

1029

350

Lenkija

15

249

181

270

259

208

101

Lietuva

17

14

17

198

284

426

309

548

171

5225

6301

7893

5593

5982

9548

6987

9427

Rusija
Slovakija

29

24

16

51

60

89

101

54

57

Slovnija

114

245

210

194

492

260

406

136

150

14

25

16

23

10

17

12

83

51

116

68

44

64

53

Suomija

vedija

43

75

11

Sergamumas erkiniu encefalitu yra skirtingas vairiose alyse, bet reikia paymti, kad ir
toje paioje alyje vairiuose jos kampeliuose jis gali labai skirtis. Kai kuriose vietovse
sergamumas erkiniu encefalitu danai virija alies vidurk daugiau nei deimteriopai. Tuo bdu
galima teigti, jog erkinis encefalitas tampa regionin problema. vertinus sergamumo,
epidemiologijos ir klinikos ypatumus atskiras regionas turi paruoti individuali erkinio encefalito
prevencijos ir profilaktikos strategij.
Lietuvoje pirmieji erkinio encefalito atvejai klinikai nustatyti XX a. antroje pusje. Taiau
tikroji erkinio encefalito diagnostika, paremta ne tik klinikiniais poymiais, bet ir serologiniais
tyrimais, pradta praeito amiaus atuntajame deimtmetyje. Iki 2001 m. Lietuvoje uregistruota
3634 serologikai patvirtint erkinio encefalito atvej. Iki 1992 m. sergamumas erkiniu encefalitu
ms alyje svyravo nuo 8 iki 70 atvej per metus. Paskutiniame praeito imtmeio deimtmetyje
jis rykiai pakilo ir siek nuo 171 iki 645 erkinio encefalito atvej [2,70,83,85].
Pateikiame Lietuvos sveikatos informacinio centro duomenis apie sergamum erkiniu
encefalitu kai kuriuose Kauno zonos rajonuose 2001 2003 m.(1.2 lentel), leidianius teigti, kad
erkinio encefalito atvej skaiiaus majimo tendencijos kol kas nestebima.
1.2 lentel. Sergamumas erkiniu encefalitu kai kuriuose Kauno zonos rajonuose 2001 2003m.
Rajonas
Alytaus

Susirgim skaiius
2001 m.

Rodiklis 10000 gyv.

2002 m.

2003 m.

2001 m.

2002 m.

2003 m.

0,41

0,56

1,12

Kauno m.

51

24

92

1,32

0,64

2,46

Kauno

11

15

31

1,35

1,83

3,75

Kdaini

12

39

1,81

0,46

5,95

Prien

11

1,69

0,49

2,7

Kaiiadori

14

0,27

0,27

3,74

Jonavos

16

35

3,07

1,72

6,70

Raseini

25

0,92

0,23

5,71

Marijampols

0,28

0,57

0,99

aki

14

3,64

Vilkavikio

0,20

Erkinis encefalitas pasiymi tam tikru sezonikumu. Lietuvoje ligos atvej padaugja
birelio, rugpjio mnesiais. Taiau pavieniai ligos atvejai gali bti registruoti ir kovo ar lapkriio
mn. i eilui autoriui teko gydyti sergantj erkiniu encefalitu ir gruodio mn.

12

Sergamumui erkiniu encefalitu padidjus, privalu isiaikinti, kas tam turjo takos:
pakitusios aplinkos slygos, sustiprjs dmesys erki perneamoms ligoms, o gal ir tobulesni
erkinio encefalito diagnostikos metodai. Kadangi sergamumas erkiniu encefalitu padidjo, tuo
paiu padaugjo ir problem, kylani sergantiems erkiniu encefalitu bei persirgusiems juo. Visa tai
veria iekoti nauj efektyvesni erkinio encefalito prevencijos ir profilaktikos bd, o tam btina
pagilinti ms inias tiek apie pat erkinio encefalito virus, tiek apie erkes, j perneanias, tiek
apie slygas, kuriomis vyksta pats usikrtimo procesas.

1.2 Erkinio encefalito epidemiologija

Erkinis encefalitas yra udegimin centrins nerv sistemos (CNS) liga, kuri sukelia
erkinio encefalito virusas priklausantis Flaviviridae eimai, Flavivirus geniai. Praktikai visi ios
eimos virusai perduodami per uod ar erki kandimus. CNS infekcijas sukeliantieji flavivirusai
yra paplit visuose emynuose. Erkinio encefalito virusas yra vienintelis Europoje aptinkamas
flavivirusas. Erkinis encefalitas kaip liga priskiriamas zoonozi grupei: virusas cirkuliuoja tarp
stuburini gyvn, perneamas erki, kuri vystymosi ciklas yra gana ilgas, o mogus ioje
grandyje yra tik atsitiktinis ir galutinis eimininkas [17,51,53,84]. Erkinio encefalito virusas
skirstomas 3 potipius: Ryt, Vakar ir Sibiro. Ryt erkinio encefalito viruso potipis cirkuliuoja
nuo Rusijos Tolimj Ryt iki Baltijos valstybi. Vakar erkinio encefalito viruso potipis paplits
europinje Rusijos dalyje, centrinje ir rytinje Europoje, Baltijos alyse [6,10,37]. Estijoje yra
paplit Ryt ir Vakar erkinio encefalito potipiai, Latvijoje aptiktas ir Sibiro potipis, o Lietuvoje
cirkuliuoja daugiau Vakar potipis [9,57]. ie erkinio encefalito viruso potipiai skiriasi sugebjimu
sukelti viremij, pereiti hematoencefalin barjer, paeisti CNS lsteles.
Erkinio encefalito viruso pernejai yra erks. Jos yra ir viruso rezervuaras. Pagrindin erki
ris, kuri pernea

erkinio encefalito virus didiojoje buvusios TSRS dalyje, yra Ixodes

persulcatus [8,14]. Estijoje bei Latvijoje aptinkamos ne tik Ixodes persulcatus, bet ir Ixodes ricinus
ri erks [50,81]. domu paymti, kad Lietuvoje ir visose kitose Europos alyse aptinkamos tik
Ixodes ricinus ries erks [ 8,85].
Erks vystymosi ciklas apima 4 stadijas: kiauinlis, lerva, nimfa ir suaugusi erk
(imago).Visas vystymasis gali trukti nuo ei mnesi iki atuoneri met, o vidutinikai dvejus
metus. Kiekvienos io vystymosi stadijos trukm gali labai svyruoti priklausomai nuo aplinkos
slyg. Erks veisiasi visoje Eurazijoje, bet aukiau 1400 metr vir jros lygio j nebeaptinkama.
Erki populiacij labai padidina drgnos vasaros ir velnios iemos (kai temperatra nenukrenta
emiau 0C) [8,14,49]. Kuomet temperatra nukrenta iki -7C, kiauinliai ir alkanos lervos va
[24]. Erks daugiausiai aptinkamos lapuoi mikuose, pievose. Jos aukos paprastai tyko ant krm
akeli, prie tak ir aukiau 1,5 metro vir ems nepakyla. Reikia prisiminti, jog erk yra akla ir

13

savo auk pajunta jutiminiais organais, kurie reaguoja ilum, vibracij, anglies dvideginio
koncentracij, prakait. Kartais erk savo aukos turi laukti labai ilgai. Pats erks maitinimosi krauju
procesas trunka nuo keliolikos minui iki trij savaii, tai priklauso nuo erks

vystymosi

stadijos, lyties. Maitinimasis krauju svarbus ne tik erks egzistencijos poiriu, bet ir perjimui i
vienos vystymosi stadijos kit [24,63].

Vidutinis metinis erki gausumo rodiklis Lietuvoje nuo

1988 m. iki 1998 m. iaugo beveik 10 kart (nuo 1,8 iki 17,8 erki ant vliavls 1 km marruto)
[85]. mogui erkinio encefalito virus perduoti gali nimfa arba suaugusi erk. Erks sisiurbimas
paprastai bna nejuntamas, nes j seilse yra anestetini ir udegim slopinani mediag.
Bandymais rodyta, kad erks seili ekstraktas pagreitina viruso transmisij eimininko organizme
[59].
Erkinio encefalito viruso perdavime labai svarbi yra neviremin viruso perdavimo galimyb.
Tai paaikina, kodl, gyvnams imunizuojantis natraliu keliu, ilieka viruso plitimo ir
persistavimo galimyb [59,77]. Egzistuoja ir kitas erkinio encefalito viruso perdavimo bdas
vireminis, kai besimaitinant aukos krauju, kuriame cirkuliuojantis virusas prasiskverbia erk
[68,75]. Suaugusi erks patel transovariniu keliu erkinio encefalito virus perduoda savo
palikuonims. Kiauinliai gali bti ukrsti nuo 0,5 proc. iki 25 proc. [24].
Erki aktyvumas Lietuvoje pastebimas balandio gegus, rugpjio mn.[85]. iaurs
Europoje ir kalnuotose vietovse erki aktyvumas stebimas vasaros mnesiais, o Viduremio jros
pakrantse erks bna aktyvios lapkriio sausio mn.[24]. Patel, pasimaitinusi pavasar, liepos
mnes deda kiauinlius, i kuri lervos isiris tais paiais metais, eimininko jos iekos tik kitais
metais. Lervos ir nimfos paprastai maitinasi pavasar ar ankstyv vasar ir dar tais paiais metais
pasiekia kitas raidos stadijas. Erks, kurios maitinosi vliau, ir j kiauinliai, lik iemoti,
nesivyst, savo brand pasiekia tik kit met vasar. Paprastai I. ricinus lervos tampa aktyvios
vienu mnesiu anksiau u nimfas ir imago [24,46]. Patels maitinasi tik vien kart. Vadinasi,
ukreia tik vien eiminink, patinliai kelis kartus [46,63]. Patels knas po maitinimosi gali
padidti net 100-200 kart (alkanos erks patels dydis yra 3-4 mm, o patinlio 2,5 mm).
Suaugusios erks 3-5 kartus daniau infekuotos erkinio encefalito virusu, negu nimfos [24,63].
Erki (I. ricinus ir I.persulcatus ) infekuotumas erkinio encefalito virusu vairiose alyse yra
labai nevienodas: Latvijoje 2000 m. 0,3 4,4 proc. [25], Vokietijoje 0 2,3 proc. [74], Suomijoje
0,34 proc. [22], o kai kuriuose Rusijos rajonuose net 40 proc. [25]. 1995 1997 m. Lietuvoje
2,23 4,8 proc. [77]. Pirm kart Lietuvoje erkinio encefalito virus iskyr 1970 m. Erks
bdavo tiriamos vairiuose Lietuvos rajonuose. 1993-1997m. Vilniaus virusologinje laboratorijoje
itirtose 215 erki, itraukt i mogaus kno, nebuvo rasta erkinio encefalito viruso n vienoje.
Erkinio encefalito viruso iskyrimo i erki danumas priklauso nuo to, kokio jautrumo metodai yra
taikomi. Polimerazs grandinin reakcija, kuri dabartiniu metu yra naudojama viruso aptikimui,

14

ymiu mastu pagerino erkinio encefalito viruso iskyrimo galimybes, todl ankstesnius duomenis
apie viruso paplitim reikt vertinti santriai.
Daugelio ri gyvnai gali bti erkinio encefalito viruso eimininkai, taiau liga jiems yra
sukeliama retai. Erki nimfos ir lervos maitinasi tiek stambij, tiek smulkij gyvn krauju, bet
imago daniausiai minta didij induoli krauju. ie gyvnai yra svarbs suaugusi erki
dauginimuisi, nes patinui prie apvaisinim reikia pasimaitinti krauju, kaip ir patelei - prie
padedant kiauinlius. Kaip taisykl pats apvaisinimo procesas vyksta ant aukos, o tai padeda
erkms plisti kitus geografinius rajonus (iekodammi maisto briediai, elniai keliauja dideliais
atstumais). Tai yra bdinga ir keliaujantiems paukiams [19,27,63]. Smulkij gyvn vaidmuo
epidemiologiniame procese kiek kitoks: tai erkinio encefalito viruso perdavimo i vienos erks kitai
ir jo persistavimo utikrinimas [34,46,68]. Taigi smulkieji gyvnai sudaro pagrindin idin tam
tikroje teritorijoje, kurioje, atsivelgiant gamtines slygas, iliekant met metus latentinje fazje
ir galint aktyvuotis bei plsti gamtinio idinio ribas.
Buvo pastebta, kad skirting raidos stadij erks maitinasi tam tikr ri gyvn krauju.
Taip pat nustatyta, kad skirting gyvn atsparumas erkinio encefalito virusui skiriasi. Didel
viremija dar nebtinai utikrina erkinio encefalito viruso transmisij. ymiai daniau nustatoma
nedidel ar net neaptinkama viruso koncentracija, o erki, besimaitinani ant t gyvn,
infekuotumas erkinio encefalito virusu gali siekti 68 proc. [39]. Tai leido nustatyti, jog laukin pel
Apodemus flavicolis vaidina lemiam vaidmen erkinio encefalito viruso idinio formavime ir
perdavimo mechanizmo realizavime. Tik toli viena nuo kitos esanioms erkms viremija aukos
organizme turi tam tikros reikms infekavimuisi, o alia esanioms erkms svarbiausias yra
nevireminis erkinio encefalito viruso perdavimo mechanizmas. Erki gausa - viruso persistavimo
slyga [39,40].
mogus usikreia erkiniu encefalitu, sisiurbus infekuotai erkei [75,77]. Taip pat galima
usikrsti geriant nevirint usikrtusi karvi, ok pien, valgant i tokio pieno padarytus srius
[15,24,30,81]. manomi kiti usikrtimo keliai, bet tai jau daugiau kazuistiniai kraujo perpylimo
metu, perpylus infekuot erkinio encefalito virusu krauj, maitinant kdik infekuotos motinos
pienu [14,57,70] .
vairi tyrinjim metu siekta nustatyti, kas sudaro rizikos veiksnius, kokie mons
priklauso padidintos rizikos susirgti erkiniu encefalitu grupei. Buvo pastebta, jog daniausiai gali
usikrsti mons, dirbantys mikuose, piemenys, lauko darbininkai [6,24,66]. Padidja rizika tiems,
kurie sportuoja lauke, uogauja, grybauja, daug ir danai poilsiauja gamtoje [31,63]. Kaip nekeista,
bet miesto gyventojai usikreia daniau, nei kaimo, atitinkamai 60 ir 40 proc.; 90 proc. vis
infekuojasi aktyvaus laisvalaikio metu ir tik 10 proc. darbo metu [5]. Buvo pastebta, kad didel

15

rizikos grup sudaro bedarbiai, kuriems grybavimas ir uogavimas mike padeda iek tiek usidirbti
[48,77].
Erkinio enxcefalito paplitim vairiose alyse sudtinga palyginti, nes virusas skirtingai
paplits tos paios geografins vietovs atskiruose plotuose, taip pat skirtingi autoriai pasirenka
skirtingus atrankos kriterijus tiriamiesiems. Pavyzdiui, kai kurie tyrjai paplitimo rodiklius
traukia mones sirgusius erkiniu encefalitu, kiti nurodo tik tuos paius rodiklius rizikos grups
asmenims (1.3 lentel) [6,10,20,33,64,78].
1.3 lentel. Erkinio encefalito viruso antikn paplitimas vairiose Europos alyse

Austrija (Zalcburgo raj.)

Tyrimo
metai
1999/2000

Danija (Bornholmo sal.)

1958/1962

alis

Tirtj
skaiius
154 ir 103

Tirtos grups

Paplitimas
proc.

Miko darbininkai 86,5 - 81,6

Danija

2001

Italija

2001

40
508
305 (nebuv
Bornholme)
40

Miko darbininkai
Kitos profesijos

Pranczija (Alsace raj.)

2001

1777

Gyventojai

Suomija (land salynas)

1995

vedija (Stokholmo raj.)

1996

600
178

5
2,4-3,75

ekija

1997

385

Kraujo donorai
Sportininkaiorientacininkai
Miko darbininkai

Vokietija

1996

4863

Miko darbininkai

0-43

Kraujo donorai

30
1,4
0

Piemenys

1,5
1,6

3-16

Santykin rizika susirgti erkiniu encefalitu po erks sisiurbimo nra didel, Vokietijos
endeminiuose rajonuose ji yra nuo 1:50 iki 1:1000, vedijoje 1:600, Slovakijoje nuo 1:25 iki
1:500 [59]. Visikai pasitikti iais duomenimis negalima, nes ne visada erks kandimas ir
susirgimas erkiniu encefalitu yra susieti tarpusavio ryiu. Kaip jau buvo minta aukiau erkinio
encefalito virus gali perneti ne tik suaugusios erks, bet ir lervos bei nimfos, kuri matmenys
ymiai maesni ir mogus tiesiog j gali nepastebti. Tik 10 30 proc. moni, kuriems buvo
sisiurbusi erk, suserga neuroinfekcine erkinio encefalito forma. Didesn dalis serga taip vadinama
erkinio encefalito bendrainfekcine forma, kurios atvejai paprasiausiai lieka nenustatyti [59].

16

1.3 Erkinio encefalito patogenez ir klinika

sisiurbus infekuotai erkei, erkinio encefalito virusas pradeda daugintis odos lstelse, vliau
patenka regioninius limfmazgius, kuriuose pasidaugins jau patenka ir krauj ir pasiekia
tarpinius organus (kepenis, blun, raumenis, endokrinines ir egzokrinines liaukas). ia vyksta
tolesn viruso replikacija Madaug 2/3 infekuotj imunin sistema erkinio encefalito viruso
plitim sustabdo, o tik 1/3 vystosi antrin viremija, kurios metu virusas praeina hematoencefalin
barjer ir patenka smegen audinius [14,18]. Virusas paeidia stuburo pilkj mediag, smegen
kamien, smegenles, smegen poievio branduolius [19].

Erkinio encefalito klinikin eig

nulemia tai, kokias smegen vietas paveikia virusas.

Erkinio encefalito inkubacinis periodas paprastai trunka 7-14 dienas.Pirmosios fazs
liguistus poymius, galinius tstis 1-8 dien, sukelia pirmoji viremija. iuo metu ligon vargina
grip panas reikiniai. Vliau bkl pagerja, is laikotarpis vadinamas "tariamo pasveikimo
periodu, kuris gali trukti 1-20 d. Tredaliui ligoni, kaip jau minta aukiau, prasideda antroji ligos
faz, pasireikianti CNS paeidimu: pykinimas, vmimas, galvos skausmai, sunkiais atvejais ir
smons sutrikimas bei praradimas.
Tenka apgailestauti, kad erkinis encefalitas neturi specifinio gydymo, todl tenka naudoti
patogenezines ir simptomines priemones, kartais prireikia gydymo reanimacijos ir intensyvios
terapijos skyriuje [57,70] Paprastai dauguma ligoni pasveiksta, taiau pasitaiko ir letali ieii.
Taip pat gijimo trukm ir pasveikimo laipsnis gali bti skirtingi. Literatros duomenimis sveikimo
periodas gali utrukti.

1.4 Sveikatos prieiros paslaug vertinimas

iuolaikins visuomens sveikatos bkl daugiausia lemia moni gyvensena, fizin ir
socialin aplinka, o kiek maiau sveikatos prieiros kokyb, nors pati visuomen mano, kad btent
sveikatos prieiros paslaugas teikiani staig darbas ir jo kokyb yra svarbiausias veiksnys
palaikyti ger sveikat. Pastaraisiais metais vykstant Lietuvos sveikatos sistemos reformai,
sveikatos prieiros problemos rpi ne tik vyriausybei, bet ir paiai visuomenei, kuri tikisi i
sveikatos prieiros sistemos kokybik paslaug ir reikalauja auktesni prieiros standart [76].
Lietuvos sveikatos prieiros reforma paremta Pasaulins Sveikatos Organizacijos (PSO)
Liublianos chartija, kurios pagrindiniai principai siekti pagerinti moni sveikat bei teikiam
paslaug kokyb [12,44].
Tiek kokyb, tiek sveikatos prieiros paslaug kokyb yra sudtinga svoka, visi apie jas
kalba, bet ne visada vis i svok dedamas tas pats turinys. Kokyb galima suprasti kaip
pastov tobuljim. Kokyb yra santykinis terminas j galima apibdinti ir kaip santyk tarp to, ko
tikisi vartotojas (iuo atveju - pacientas) ir to, kas i tikrj padaryta. Tik nustaius veiklos

17

kriterijus, kuriuos galima imatuoti, manoma apibrti realiai atlikt paslaug bei palyginti j su
idealu, ir tuo paiu vertinti kokyb [7]. Nereikia pamirti, kad sveikatos prieiros paslaugos rpi ir
jas vertina ne tik vartotojai, bet ir teikjai, kurie yra nemaiau u pacientus suinteresuoti savo
teikiam paslaug kokybe. Taigi, ligoniai, medicinos darbuotojai ir j vadybininkai bei vadovai
vertina skirtingas t pai sveikatos prieiros paslaug kokybs puses. Apie tok fenomen rao
ne tik usienio, bet ir lietuvi autoriai [52,4]. Todl tai ir yra viena i prieasi, kad kokybei
vertinti taikomi vairs rodikliai ir kriterijai. Lietuvos sveikatos prieiros kokybs utikrinimo
programoje nurodoma, kad kokybika sveikatos prieira yra tokia, kai patenkinami vartotojo, jo
eimos poreikiai ir j lkesiai [3]. Pasak I.Miseviiens ir Milaauskiens vienas pagrindini
sveikatos prieiros paslaug teikj tiksl optimalus pacient poreiki tenkinimas, o tenkinimo
kokyb turi rpti visiems sveikatos staig darbuotojams [55] . Mokslininkai, tyrinj ligoni
pasitenkinim gaunamomis sveikatos prieiros paslaugomis, teigia, kad tai yra labai subjektyvu ir
priklauso nuo daugelio veiksni: ligoni amiaus, lyties, ligos sunkumo ir kt. [80]. Kaip nurodo
Ovretveitas, nepatenkinti pacientai ne tik kad nesinaudos tos sveikatos prieiros staigos
paslaugomis, bet ir apie savo nepasitenkinim paskelbs kitiems potencialiems pacientams [60].
Vykstanti sveikatos apsaugos sistemos reforma remiasi Lietuvos sveikatos programoje
nurodyta nuostata, jog pirmins sveikatos prieiros grandies pertvarkymas yra prioritetin kryptis.
Tai sutampa ir su Europos sveikatos politika, kuri akcentuoja pirmins sveikatos prieiros grandies
ir BPG institucijos stiprinim [23]. Todl btina inoti, kas nulemia sveikatos prieiros paslaug
prieinamum ir tuo paiu kokyb pirminje grandyje, kuri turi suteikti apie 80 proc. vis monms
reikaling paslaug. Pastaruoju metu daugja ios krypties tyrim ir Lietuvoje. KMU mokslinink
nuomone, be toki tyrim negalima objektyviai vertinti pokyi, pastebti trkum ir kuo greiiau
juos itaisyti [56]. Vilniei autoriai pateikia duomenis, jog atsiradusi BPG institucija pacient
vertinama nevienareikmikai, o ambulatorini asmens sveikatos prieiros paslaug prieinamumas
kartu yra ir vienas sveikatos prieiros kokybs vertinimo rodikli [28]. Apie tai, kad ligoninje
teikiam paslaug kokybs vertinimui vien pacient nuomons ityrimo nepakanka, o btina ir
sveikatos prieiros profesional apklausa, tuo paiu gaunant objektyvesnius ir isamesnius
duomenis rao I. Buinien su bendraautoriais [4].
Taigi, sveikatos prieiros kokybs utikrinimas apjungia du skirtingus vienas kit
papildanius procesus kokybs vertinim ir kokybs gerinim. Be kokybs vertinimo nemanomas
kokybs gerinimas, o kokybs vertinimas be tolimesnio gerinimo yra betikslis [80]. Taiau
sveikatos prieiros staigos dar nelabai noriai diegia kokybs sistemas, nors sakymas apie tai
ileistas SAM yra jau seniai [44]. Matomai taip yra todl, kad medicinos paslaug rinka, kuri turt
skatinti siekti kokybs, dar nepradjo veikti [65].

18

iuo metu sveikatos prieiros staigos silo vis didjant paslaug skaii, kuris nuolat
auga. Tai didina galimybes gyventojams pasirinkti sveikatos prieiros staigas, teikianias tiek
diagnostikos, tiek gydymo paslaugas. Taiau susirgusiems erkiniu encefalitu tos galimybs yra
ribojamos nedidelio specializuot infektologin pagalb teikiani stacionar Lietuvoje skaiiaus.
Taip pat pacientai turi bti apsaugoti nuo netinkam sveikatos prieiros paslaug, kitaip jie
nepasitiks juos gydaniomis sveikatos prieiros staigomis. Pacient saugumo utikrinimui,
teikiant sveikatos prieiros paslaugas, btina t paslaug kontrol, jos turi atitikti klinikinius
standartus [61]. O tam ir pasitarnauja tyrimai, kuriais isiaikinami pacient poreikiai bei kaip jie
vertina medicinos personalo darb ir jo teikiamas paslaugas [11].

19

2. DARBO TIKSLAS IR UDAVINIAI

Darbo tikslas:
vertinti sveikatos prieiros paslaug sergantiesiems erkiniu encefalitu prieinamum ir kokyb
Kauno regione.

Udaviniai:
1. Nustatyti usikrtimo erkiniu encefalitu ypatumus Kauno regione.
2. vertinti laikotarpio, per kur susirgusieji erkiniu encefalitu patenka specializuot
ligonin, trukm ir jos priklausomyb nuo socialini veiksni bei ligos sunkumo formos.
3. Iaikinti persirgusij erkiniu encefalitu stebjimo po iraymo i ligonins ypatybes.
4. Nustatyti

persirgusij

erkiniu

encefalitu

pasitenkinim

sveikatos

prieiros

paslaugomis ir jo ry su socialinias veiksniais bei savo sveikatos vertinimu.

5. Iaikinti persirgusij nuomon apie erkinio encefalito profilaktik.
6. vertinti BPG poir erkinio encefalito profilaktik ir persirgusij stebjimo
problemas.

20

3. KONTINGENTAS IR TYRIMO METODIKA

Tyrim sudar trys dalys. Pirmiausia buvo perirtos erkiniu encefalitu sirgusi ir 2001
2002 metais Kauno klinikinje infekcinje ligoninje (KKIL) gydyt asmen ligos istorijos. Po to
ligoniams, kuri adresas ligos istorijoje buvo tikslus, isistos anketos apie j sveikatos bkl ir
sveikatos prieiros paslaugos kokybs vertinim ligos ir sveikimo metu. Be to, buvo atlikta BPG,
dirbani Kauno m. PSPC, apklausa apie j poir erkinio encefalito kontrols problemas.

3.1. Sirgusij erkiniu encefalitu apibdinimas

2001 2002 metais Kauno klinikinje infekcinje ligoninje gydsi 187 erkiniu encefalitu
sirg ligoniai. Erkinio encefalito diagnoz buvo nustatyta, suradus antiknus prie jo virus. 2001
m. sirgo 115 ligoni, o 2002 m. 72. Lietuvos sveikatos informacinio centro duomenimis 2001 m.
Lietuvoje uregistruoti 298 erkinio encefalito atvejai, o 2002 m. 168 atvejai. Taigi KKIL gydyti
ligoniai sudar atitinkamai 38,6 proc. ir 42,9 proc. Vyr buvo 109 (58,3 proc.), o moter 78 (41,7
proc.). Ligoni amiaus vidurkis buvo 46,4 (15,2) m.: vyr 44,6 (14,9) m., moter 48,9 (15,3)
m. (p>0,05).
Pagal usimim sirgusieji erkiniu encefalitu buvo suskirstyti penkias grupes: moksleiviai,
dirbantieji, bedarbiai, pensininkai ir invalidai. Ligoni skirstymas pagal usimim ir amiaus
grupes pateiktas 3.1.1 lentelje.
3.1.1 lentel. Sirgusij erkiniu encefalitu skirstymas pagal ami ir usimim.
Amius
<45 m.

Usimimas
Moksleiviai

Bedarbiai

Dirbantieji

13 (14,9%)

31

38 (43,7%)

Pensininkai Invalidai
0

I viso

5 (5,7%)

87 (100%)

(35,7%)
>45 m.
I viso

0
13 (7,0%)

20 (20%)

29 (29%)

38 (38 %)

13 (13%)

100 (100%)

51

67 (35,8%)

38 (20,3%)

18 (9.6%)

187 (100%)

(27,3%)
Kauno klinikin infekcin ligonin (iuo metu 2 Kauno klinikin ligonin) teikia
specializuot pagalb Kauno zonos, kuri apima kelias gretimas apskritis, gyventojams, todl visi
sirgusieji erkiniu encefalitu buvo suskirstyti grupes pagal gyvenamj viet (3.1.2. lentel).

21

3.1.2 lentel. Sirgusij erkiniu encefalitu skirstymas pagal gyvenamj viet.

Gyvenamoji vieta
Sirgusij

Kaunas ir
raj.
89(47,6%)

Jonavos raj.
27 (14,4%)

Kazl Rdos
savivaldyb.
13 (7,0%)

Kitos vietos
58(31,0%)

I viso
187 (100%)

skaiius
Kitos gyvenamosios vietos buvo Kdaini, Kaiiadori, Prien, Marijampols, aki,
Vilkavikio, Jurbarko ir kt. rajonai.
Devyniems ligoniams (4,8 proc.) nustatyta lengva ligos eigos forma, 155 (82,9 proc.) vidutinio sunkumo forma, 23 (12,3 proc.).- sunki forma.
3.1.3 lentel. Sirgusij erkiniu encefalitu skirstymas pagal ligos sunkumo formas ir lyt.
Lengva forma

Vidutin forma Sunki forma

I viso

Vyrai

5 (4,6%)

94 (86,2%)

10 (9,2%)

109 (100%)

Moterys

4 (5,1%)

61 (78,2%)

13 (16,7%)

78 (100%)

Viso

9 (4,8%)

155 (82,9%)

23 (12,3%)

187 (100%)

2 =2,46; p>0,05 tarp vyr ir moter.

Dalis ligoni (59 arba 31,6 proc.) buvo gydyti reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje
(RITS). Lengva erkinio encefalito forma sirgusieji RITS nepateko. RITS gydsi 39 (25,2 proc.)
vidutine sunkumo forma sirgusij ir 20 (87,0 proc.) sirgusij sunkia forma.
Visiems 2001- 2002 m. gydytiems ligoniams buvo nusprsta sisti anketas apie dabartin j
sveikatos bkl ir nuomon apie gautas sveikatos prieiros paslaugas. Taiau deimties ligoni
adresai ligos istorijose buvo netiksls. Todl anketos isistos 177 ligoniams. Atsakymus atsiunt
104 ligoniai (58,8 proc.).
Anketas upild 64 (61,5 proc.) vyr ir 40 (38,5 proc.) moter. Vyr amiaus vidurkis buvo
47,6 (15,2) m., o moter 47,8 (14,4) m. Pagal ami ir lyt atsakiusieji nesiskyr nuo vis
sirgusij erkiniu encefalitu 2001 - 2002 m.
I 104 atsakiusij 2 ( 1,9 proc.) sirgo lengva, 87 (83,7 proc.) vidutine ir 15 (14,4 proc.)
sunkia erkinio encefalito forma. Moterys sunkiomis formomis sirgo daniau u vyrus atitinkamai
9 (22,5 proc.) ir 6 (9,4 proc.) (3.1.4. lentel).
Atsakiusieji anketos klausimus ir visi sirgusieji nesiskyr pagal ligos sunkumo form
dan.

22

3.1.4 lentel. Atsakiusij skirstymas pagal lyt ir ami bei sunkumo formas

< 45 m.*

Vyrai

Moterys

Lengva

1(3,7%)

Vidutin

23 (85,3%)

14 (93,3%)

Sunki

3 (11,1%)

1 (6,7%)

27 (100%)

15 (100%)

Lengva

1 (2,7%)

Vidutin

33 (89,2%)

17 (68,0%)

Sunki

3 (8,1 %)

8 (32,0%)

37 (100%)

25 (100%)

I viso
> 45 m.**
I viso
*2 =0,83; p>0,05; **2 =6,31; p<0,05

3.2. BPG, dalyvavusi apklausoje, apibdinimas

Anketos idalintos BPG, dirbantiems ilaini, Aleksoto, Kalniei, Centro ir keliuose
privaiuose PSPC. Viso buvo idalinta 150 anket. Gauta upildyta 101 anketa.
I atsakiusij tik trys buvo vyrai. Gydytoj amiaus vidurkis buvo 48,7 (8,3) m. J
gydytojo darbo stao vidurkis buvo 23,9 (8,8) m. BPG darbo stao vidurkis buvo 4,3 (1,6) m. Iki
praddami dirbti BPG pediatrais dirbo 39 (38,6 proc.) apklaustj, terapeutais - 51 (50,5 proc. ),
kitos specialybs gydytojais - 3 (3,0 proc.). eimos medicinos rezidentr baig 8 (7,9 proc.)
respondentai. Vieosiose staigose dirbo 89 (88,1 proc. ) gydytojai, privaiose - 11 (10,9 proc.).

3.3. Tyrimo metodika

KKIL gydyt asmen ligos istorijos buvo paimtos i ligonins archyvo. inios apie
kiekvien sirgus erkiniu encefalitu buvo suraomos parengt anket (1 priedas). Joje buvo
nurodomas vardas ir pavard, gimimo metai, lytis, usimimas, gyvenamoji vieta. Buvo fiksuojami
epidemiologiniai faktai, t.y. informacija apie buvus erks sisiurbim, lankymsi mike mnesio
laikotarpiu iki susergant erkiniu encefalitu, apie gert nevirint okos pien. Taip pat buvo
paymima hospitalizacijos trukm, ligos sunkumo forma, laikas iki kreipimosi gydytoj dl ios
ligos, iki hospitalizacijos ligonin ir specializuot infektologin pagalb teikiant stacionar
(KKIL). Be to, buvo uraomi kai kurie klinikiniai ir laboratorini tyrim duomenys, taiau iame
darbe jie neanalizuojami.
Persirgusij erkiniu encefalitu apklausai patu taikme ms pai parengt klausimyn (2
priedas). J sudar 17 klausim apie pacient sveikatos bkl ir sveikatos prieiros paslaug

23

kokybs vertinim ligos ir sveikimo metu, ligoni inias apie galimus apsisaugojimo nuo susirgimo
erkiniu encefalitu bdus ir prieastis, dl kuri nebuvo jomis pasinaudota.
BPG, dirbani Kauno m. PSPC, apklausai naudojome ms parengt anket, kuri sudar
15 klausim apie j inias ir poir erkinio encefalito kontrols problemas (3 priedas).

3.4 Statistinis duomen vertinimas

Tyrimo duomen analiz atlikta naudojant SPSS 12.0 for Windows program paket.
Kiekybiniams poymiams vertinti skaiiuotas aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis,
kuris nurodytas lenktiniuose skliaustuose. Hipotez apie normalj kintamj skirstin patikrinta
Kolmogorovo-Smirnovo testu. Jei skirstinys buvo normalusis, vidurki skirtumai vertinti taikant
Stjudento (t) kriterij ir ANOVA test. Nesant normaliojo skirstinio, skirtumai tarp grupi vertinti
taikant Mann-Whitney test (kai lyginamos dvi grups) arba Kruskal-Wallis test (kai lyginama
daugiau negu dvi grups).
Pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis priklausomyb nuo lyties, amiaus, ligos sunkumo
formos ir savo sveikatos vertinimo analizuota taikant logistins regresijos metod.. Kokybini
poymi statistiniams ryiams vertinti naudoti 2 ir z kriterijus arba Fisher exact testas, kai buvo
maas tirtj skaiius. Rezultatai laikyti statistikai reikmingais, jei klaidos tikimyb buvo
maesn u 0,05.

24

4. REZULTATAI IR J APTARIMAS
4.1. Galim usikrtimo keli vertinimas
Erks sisiurbim pastebjo 121 ligonis (64,7 proc.). I j trylika (10,7 proc.) per paskutin
mnes nebuvo mike. Iki susergant lanksi mike 161 ligonis (86,1 proc.). I j 53 ligoniai (32,9
proc.) nepastebjo erks sisiurbimo. Deimt (5,3 proc.) ligoni nurod, kad gr okos pien.
Keturi gr okos pieno ligoniai nurod, kad lanksi mike, o penki ne tik lanksi mike, bet ir buvo
siurbusi erk. Tik 12 ligoni (6,4 proc.) negaljo nurodyti jokio usikrtimo erkiniu encefalitu
bdo: nei buvo mike, nei buvo sisiurbusi erk, nei gr nevirint okos pien (4.1.1 paveikslas).

1 - pienas
4 mikas ir pienas
5 mikas, erk ir pienas
13 erk
49 mikas
103 erk ir mikas

4.1.1 pav. Epidemiologini veiksni danis sirgusiems erkiniu encefalitu.

Erks sisiurbimo ir lankymosi mike danis nuo pacient usimimo nepriklaus (4.1.2 ir
4.1.3 pav.).

%
100
80

83,3
61,5

64,7

moksleiviai

bedarbiai

60

57,6

64,2

40
20
0
pensininkai

dirbantieji

invalidai

2 =3,57; p>0,05
4.1.2 paveikslas. Erks sisiurbimo danis, atsivelgiant usimim.

25

%
120
100

100

88,2

86,8

83,6

80

77,8

60
40
20
0
moksleiviai

bedarbiai

pensininkai

dirbantieji

invalidai

2 =3,71; p>0,05.
4.1.3 paveikslas Pacient buvusi mike danis, atsivelgiant usimim.
Siekiant nustatyti amiaus tak galimiems usikrtimo bdams, ligoniai buvo suskirstyti 2
amiaus grupes: 45 m. ir jaunesni bei vyresni nei 45 m. Tiek pirmoje, tiek antroje amiaus grupje
daniausias usikrtimo bdas buvo erks kandimas besilankant mike atitinkamai 62,1 proc. ir
67 proc. (2 = 0,49; p>0,05). Vien tik lankymasis mike tose paiose amiaus grupse irgi nesiskyr
- atitinkamai 88,5 proc. ir 84,0 proc. (2 = 0,01; p>0,05). Erks sisiurbdavo vienodai tiek vyrams,
tiek moterims 62,4 proc. ir 67,9 proc. (2 = 0,62; p>0,05), bet mike vyrai lankydavosi daniau
u moteris atitinkamai 59 proc. ir 41 proc., bet statistikai tai nebuvo reikminga (2 = 0,35;
p>0,05).
Erkinis encefalitas yra gamtin idinin infekcija, todl domu pasiirti, ar skirtingose
Kauno zonos vietovse vienodai bdavo pastebimas erks sisiurbimas. Ms duomenys rodo, kad
skirting vietovi gyventojai vienodai danai pastebjo erks sisiurbim (4.1.4 pav.).
Erks sisiurbimo danis
%
100
75

62,9

66,7

69,2

65,5

Jonavos raj.

Kazl Rdos
savivaldyb

kitos

50
25
0
Kaunas ir raj.

(2 = 0,30; p>0,05)
4.1.4 pav. Erks sisiurbimo danis skirtinguose rajonuose.

26

Taigi apie tredal susirgusij erkiniu encefalitu nepastebjo sisiurbusios erks, nors
dauguma j lanksi mike.
Analizuojant epidemiologinius veiksnius, kurie lm ms tirt ligoni susirgim erkiniu
encefalitu, paaikjo, kad tik 6,4 proc. j negaljo nurodyti. Taiau turint omenyje, kad jiems
erkinis encefalitas buvo diagnozuotas, galima teigti, jog jie vis vien susidr su erkmis, kurios
perne virus. Jos galjo bti nepastebtos dl ligoni nepastabumo, arba dl to, kad sisiurb erki
lervos ar nimfos, kurios yra maesns, taigi ir maiau pastebimos, bet virus pernea lygiai taip pat
skmingai. Pastebjusi erks sisiurbim ms duomenimis buvo 64,7 proc. Sprendiant i
literatroje rast fakt, ms mons yra pastabesni: vedai [21] pateikia, kad toki yra 57 proc.,
slovnai [26,43] - 47,9 proc. vaik ir 58 proc. bendrai, tik vokiei autorius [29] nurodo 70 proc.
Amius, usimimas, gyvenamoji vieta erki sisiurbimo daniui takos neturjo. Lanksi mike
86,1 proc., tie patys vedai nurodo, kad endeminse vietose lankytasi 79 proc. susirgusij. Nei
amiaus, nei usimimo poiriu koki nors iskirtinum nepastebjome. Gertas nevirintas ok
pienas buvo nurodytas 5,3 proc. tirtj. ekai [35] pateikia, jog toki atvej yra maiau nei vienas
procentas.
domus ms pastebtas faktas, kad tarp susirgusi erkiniu encefalitu net 27,3 proc. sudar
bedarbiai, nors oficialiai Lietuvoje bedarbyst nesiekia 4 -5 proc. Latvi

autoriai pateikia

duomenis, kad 1992 m.bedarbiai ir pensininkai sudar 45 proc. sirgusi erkiniu encefalitu, o
1997 m. - net 67 proc. [47]. ek altiniai pateikia, kad bedarbi susirgusi 1997 2001 m. erkiniu
encefalitu dalis tra 1 3 proc. [15]. Tie patys autoriai nurodo, kad miko darbinink dalis tarp
sirgusij buvo 0,5 1 proc. Tuo tarpu 2004 m. gruodio mnes ELTA iplatino praneim, jog
SAM duomenimis mikininkai deimt kart daniau suserga erkiniu encefalitu, nei statistinis
Lietuvos gyventojas. Savo tyrime toki fakt nenustatme. Kaip ir ms duomenimis, taip ir ek vyr ir moter sirgusi erkiniu encefalitu santykis buvo panaus 1,5/1,0 [35].
Apibendrinant galima teigti, jog ms tirtieji sirg erkiniu encefalitu nurod visas galimas
usikrtimo prieastis 93,6 proc. atvej. Erks gali sisiurbti ne tik lankantis mike, bet ir kitose
vietose. Gertas nevirintas ok pienas nra lemiamas veiksnys susirgti erkiniu encefalitu. Didel
bedarbi dalis sirgusi erkiniu encefalitu leist teigti, kad nordami gauti l pragyvenimui, jie
daniau lankosi mike rinkti gryb ir uog, todl jiems yra didesn rizika usikrsti erkiniu
encefalitu.

4.2. Suteikt sveikatos prieiros paslaug iki patekimo ligonin ir ligoninje

vertinimas
Atsiradus ligos simptomams, pacientai pirm kart kreipsi gydytoj vidutinikai po 4,2
(3,6) dienos. Minimalus kreipimosi laikas buvo viena diena, maksimalus 28 dienos. Dauguma
pacient (52,4 proc.) kreipsi per pirmsias tris dienas (4.2.1 pav.).

27
100%

Per 1-3 dienas

Per 4-5 dienas

>5 d.

80%
52,4%

60%

45,5%

40%

27,8%

20%

39,0% 31,6%
31,5%

29,4%

23,0%

19,8%

0%

Kreipimasis
gydytoj

Patekimas ligonin

Patekimas KKIL

4.2.1 pav. Pacient skirstymas atsivelgiant kreipimosi gydytoj ir patekimo ligonines

laik, prajus nuo simptom atsiradimo.
Kreipimosi laikas nuo lyties ir amiaus nepriklaus (4.2.1 ir 4.2.2 lentels). Vyrai palyginus
su moterimis ir jaunesni ligoniai palyginus su vyresniais patekdavo ligonines viena diena
anksiau, bet is skirtumas statistikai buvo nereikmingas (4.2.1 ir 4.2.2 lentels).
4.2.1 lentel. Laiko, prajusio nuo simptom atsiradimo iki kreipimosi gydytoj bei
patekimo ligonines, vidurkiai, atsivelgiant lyt.

Vyrai

Dien skaiius iki Dien skaiius iki Dien skaiius iki

kreipimosi
patekimo ligonin patekimo KKIL
3,8 (2,6)
4,1 (2,6)
4,6 (2,7)

Moterys

4,8 (4,5)

5,1 (4,6)

5,7 (4,9)

I viso

4,2 (3,6)

4,5 (3,6)

5,1 (3,8)

p>0,05 tarp vyr ir moter visiems laikotarpiams (Mann-Whitney testas)

4.2.2 lentel. Laiko, prajusio nuo simptom atsiradimo iki kreipimosi gydytoj bei
patekimo ligonines, vidurkiai, atsivelgiant ami.
Amiaus grups

<45 m.

>45 m.

Dien skaiius iki kreipimosi

3,5 (2,1)

4,8 (4,4)

Dien skaiius iki patekimo ligonin

4,0 (2,3)

5,0 (4,4)

Dien skaiius iki patekimo KKIL

4,5 (2,5)

5,6 (4,7)

p>0,05 tarp amiaus grupi visiems laikotarpiams (Mann-Whitney testas)

Pensininkai ir invalidai viena - dviem dienomis vliau kreipdavosi gydytojus, taiau is
skirtumas nebuvo statistikai reikmingas (4.2.3 lentel).

28

4.2.3 lentel. Laiko, prajusio nuo simptom atsiradimo iki kreipimosi gydytoj bei
patekimo ligonines, vidurkiai, atsivelgiant usimim.
Moksleiviai

Bedarbiai

Pensininkai

Dirbantieji

Invalidai

Dien
3,2 (1,9)
4,1 (2,7)
5,1 (5,0)
3,9 (3.2)
4,9 (4,1)
skaiius iki
kreipimosi
Dien
skaiius iki
3,3 (2,0)
4,3 (2,7)
5,2 (5,1)
4,4 (3,2)
5,1 (4,2)
patekimo
ligonin
Dien
skaiius iki
3,8 (2,1)
4,9 (2,9)
5,8 (5,3)
4,9 (3,7)
5,4 (4,1)
patekimo
KKIL
p>0,05 visiems laikotarpiams, atsivelgiant usimim (Kruskal-Wallis testas)
Kreipimosi gydytoj laikas nuo paciento gyvenamosios vietovs nepriklaus (4.2.4
lentel).
4.2.4 lentel. Laiko, prajusio nuo simptom atsiradimo iki kreipimosi gydytoj bei patekimo
ligonines, vidurkiai, atsivelgiant gyvenam j viet.
Kaunas ir raj.

Jonavos raj.

Kazl Rdos Kitos vietos

savivaldyb

Dien skaiius iki

4,0 (3,6)
3,5 (2,3)
4,8 (3,4)
4,8 (3,9)
kreipimosi
Dien skaiius iki
4,4 (3,6)
3,7 (2,4)
5,6 (3,4)
5,0 (4,0)
patekimo ligonin
Dien skaiius iki
4,6 (3,7)
4,7 (2,9)
6,1 (3,3)
5,7 (4,4)
patekimo KKIL
p>0,05 visiems laikotarpiams, atsivelgiant usimim (Kruskal-Wallis testas)
ligonin susirgusieji erkiniu encefalitu patekdavo vidutinikai po 4,5 (3,6) dienos, o
KKIL vidutinikai po 5,1 (3,8) dienos nuo simptom atsiradimo. ligonin per tris dienas nuo
simptom atsiradimo buvo hospitalizuoti 45,5 proc., o per penkias dar 31,6 proc. Per tris dienas nuo
simptom atsiradimo tiesiai KKIL pateko 39,0 proc. ligoni, per penkias 70,6 proc. Nors moterys
ir vyresnio amiaus pacientai ligonines patekdavo iek tiek vliau (vidutinikai viena diena), taiau
skirtumas nebuvo statistikai reikmingas (4.2.1 ir 4.2.2 lentels). Kadangi pensininkai ir invalidai
vliau kreipdavosi gydytoj, jie taip pat vliau patekdavo ir ligonines, negu moksleiviai ir
dirbantieji, bet statistikai reikmingo skirtumo negauta (4.2.3 lentel). Vliausiai ligonines
patekdavo Kazl Rdos savivaldybs gyventojai, nors j patekimo stacionar laikas taip pat
statistikai reikmingai nuo kit vietovi gyventoj nesiskyr (4.2.4 lentel).

29

Laikas, prajs nuo kreipimosi gydytoj iki patekimo ligonin ir KKIL buvo vidutinikai
0,3 (1,0) ir 0,8 (1,6) dienos. I patekusi ligonin t pai kreipimosi dien buvo 86,6 proc., o t
pai dien, kai kreipsi gydytoj, tiesiai KKIL buvo hospitalizuota didioji dalis - 131 (70,1
proc.) ligoni (4.2.2 pav.).
ligonin

KKIL

2,1%
86,6%

9,6%

T pai dien
1-3 dienas
> 3 dien

11,2%

70,1%

20,3%

4.2.2 pav. Pacient skirstymas pagal laik, prajus nuo kreipimosi iki patekimo ligonines
Vyr ie laikai buvo trumpesni, nei moter, taiau skirtumas nebuvo statistikai reikmingas
(4.2.5 lentel.). Vyresniems ligoniams laikai nuo kreipimosi iki patekimo ligonines taipogi buvo
trumpesni, o laikas nuo kreipimosi iki patekimo ligonin skyrsi statistikai reikmingai (4.2.6
lentel).
4.2.5 lentel. Laiko, prajusio nuo kreipimosi gydytoj iki patekimo ligonines, vidurkiai,
atsivelgiant lyt.
Laiko vidurkis nuo kreipimosi
iki patekimo KKIL(dienos)

Vyrai

Laiko vidurkis nuo kreipimosi

iki patekimo . ligonin
(dienos)
0,3 (0.9)

Moterys

0,4 (1,2)

0,9 (1,9)

0,8 (1,4)

p>0,05 tarp vyr ir moter (Mann-Whitney testas)

4.2.6 lentel. Laiko, prajusio nuo kreipimosi gydytoj iki patekimo ligonines, vidurkiai,
atsivelgiant ami.
Laiko vidurkis nuo kreipimosi Laiko vidurkis nuo kreipimosi
iki

patekimo

ligonin iki patekimo KKIL (dienos)

(dienos)
< 45 m.

0,5 (1,3)*

0.9 (1,7)

> 45 m.

0,2 (0,6)

0,7 (1,5)

*p<0,05 tarp amiaus grupi (Mann-Whitney testas)

Ne visi ligoniai pateko tiesiai KKIL. Kauno miesto ir rajono gyventoj buvo 8,0 proc., i
Jonavos 25,9 proc., Kazl Rdos 38,5 proc. ir i kit rajon 27,6 proc. KKIL i kit

30

ligonini ligonis patekdavo per 2,7 (1,7) dienos. Patekimo KKIL i kit ligonini laikas
atsivelgiant gyvenamj viet pateiktas 4.2.7 lentelje.
4.2.7 lentel. Patekimo laikai i kit ligonini KKIL atsivelgiant` gyvenamj viet.
Kaunas
Patekimo KKIL
laikas i kitos
ligonins
(dienos)
p>0,05

Jonava

2,6 (1,1)

3,6 (1,8)

Kazl Rda
1,2 (0,4)

Kiti
2,8 (1,8)

Tyrinjant aukiau mint laik priklausomyb pagal gyvenamj viet paaikjo, kad
greiiausiai KKIL paklidavo Kauno ir Kauno raj. gyventojai (p<0,05) (4.2.8 lentel).
4.2.8 lentel. Laiko, prajusio nuo kreipimosi gydytoj iki patekimo ligonines, vidurkiai
atsivelgiant gyvenamj viet.
Laiko vidurkis nuo kreipimosi Laiko vidurkis nuo kreipimosi
iki patekimo ligonin

iki patekimo KKIL

Kaunas ir raj.

0,4 (1,0)

0,6 (1,2)*

Jonavos raj.

0,3 (0,7)

1,2 (2,0)

Kazl Rdos savivaldyb

0,9 (2,2)

1,3 (2,1)

Kiti raj.

0,2 (0,6)

1,0 (1,8)

*p<0,05 (Kruskal-Wallis testas)

Reikia pastebti, kad Kazl Rdos savivaldybs gyventojams laikai nuo kreipimosi
gydytoj dl erkinio encefalito ir iki patekimo bet kok stacionar buvo ilgiausi.
Klinikini erkinio encefalito form danis nuo amiaus nepriklaus. Lengva ligos forma
nustatyta 4 (4,6 proc.), vidutin 75 (86,2 proc.) ir sunki 8 (9,2 proc.) jaunesns (< 45 m.) grups
pacientams. Vyresni nei 45 m. grupje ios ligos sunkumo formos atitinkamai pasiskirst taip: 5
(5 proc. ), 80 (80 proc.) ir 15 (15 proc.). Sunkia ligos forma sirg ligoniai vidutinikai viena diena
anksiau kreipdavosi gydytoj ir patekdavo ligonines, taiau statistikai reikmingo skirtumo
negauta (4.2.9lentel).

31

4.2.9 lentel. Laiko, prajusio nuo simptom atsiradimo iki kreipimosi gydytoj bei patekimo
ligonines, vidurkiai, atsivelgiant ligos sunkumo form.
Ligos sunkumo forma

Lengva

Vidutin

Sunki

Laikas iki kreipimosi d.

3,9 (2,7)

4,4 (3,8)

3,0 (2,0)

Laikas iki patekimo ligonin d.

4,7 (2,8)

4,7 (3,8)

3,2 (2,3)

5,1 (2,4)

5,2 (4,0)

4,1 (2,7)

Laikas iki patekimo infekc. stacionar

d.

p>0,05 visiems laikotarpiams, atsivelgiant ligos sunkumo form (Kruskal-Wallis testas)

Analizuojant pagal erkinio encefalito sunkumo formas buvo galima stebti mint laik
vidurki skirtumus ligonin greiiau patekdavo sergantieji sunkia forma, o specializuot
pagalb teikiant stacionar vidutine forma, bet ie skirtumai statistikai nereikmingi (4.2.10
lentel).
4.2.10 lentel. Laiko, prajusio nuo kreipimosi gydytoj iki patekimo ligonines, vidurkiai,
atsivelgiant erkinio encefalito sunkumo formas.

Lengva forma

Laiko vidurkis nuo kreipimosi Laiko vidurkis nuo kreipimosi

iki patekimo ligonin iki patekimo KKIL(dienos)
(dienos)
0,8 (1,3)
1,2 (1,6)

Vidutin forma

0,3 (0,9)

0,8 (1,6)

Sunki forma

0,26 (1,3)

1,1 (1,7)

p > 0,05 visiems laikotarpiams, atsivelgiant ligos sunkumo form (Kruskal-Wallis testas).
Vidutin gydymosi infekciniame stacionare trukm buvo 12,5 (3,4) dienos. Vyrai
vidutinikai gydsi 11,9 (3,3) dienos, moterys 13,4 (3,3) dienos (p<0,001). Vyresnio amiaus
mons (>45 m.) gydsi stacionare ilgiau, negu jaunesnio atitinkamai 13,3 (3,4) ir 11,7 (3,2)
dienos (p<0,05). Gydymosi infekciniame stacionare trukm priklaus nuo ligos sunkumo formos.
Lengva forma sirgusi ligoni vidutin hospitalizacijos trukm buvo 8,8 (2,9) dienos, vidutinio
sunkumo 12,4 (2,9) ir sunkia 14,7 (4,6) dienos (p<0,05 taikant Kruskal-Wallis test). Dauguma
pacient 152 (81,3 proc.) - buvo paguldyti tiesiai specializuot pagalb teikiant stacionar
(KKIL). Sunkia ligos forma sergantys pacientai reiau patekdavo tiesiai KKIL, negu sergantieji
lengva ir vidutinio sunkumo forma, ir tai statistikai reikminga (4.2.11 lentel).

32

4.2.11 lentel. Patekimo tiesiai KKIL danis, atsivelgiant erkinio encefalito sunkumo form.
Sirgusieji lengva
forma
Sirgusieji vidutine
forma
Sirgusieji sunkia
forma
I viso
(2 = 10,68; p<0,005)

Tiesiai KKIL

kit ligonin

I viso

8 (88,9%)

1 (11,9%)

9(100%)

131 (84,5%)

24 (15,5%)

155(100%)

13 (56,5%)

10 (43,5%)

23(100%)

152 (81,3%)

35 (18,7%)

187 (100%)

Kauno ir Kauno raj. gyven ligoniai patekdavo tiesiai KKIL daniau , nei i kit vietovi,
o nespecializuotas ligonines daniau patekdavo kituose rajonuose gyven ligoniai, ir tai yra
reikminga statistikai (4.2.12 lentel).
4.2.12 lentel. Patekimo tiesiai KKIL danis, atsivelgiant gyvenamj viet.
Tiesiai KKIL

kit ligonin

I viso

Kaunas ir Kauno raj.

82 (92,1%)

7 (7,9 %)

89 (100%)

Jonava

20 (74,1%)

7 (25,9%)

27(100%)

Kazl Rdos sav.

8 (61,5 %)

5 (38,5 %)

13 (100%)

Kiti raj.

42 (72,4%)

16 (27,6%)

58 (100%)

I viso

152 (81,3%)

35 ( 18,7%)

187 (100%)

(2 = 14,14; p= 0,003)
Beveik tredalis 59 (31,6 proc.) - ligoni buvo gydyti reanimacijos ir intensyvios terapijos
skyriuje. Jaunesni pacient grupje intensyvesnio gydymo reikjo 24 (27,6 proc.), o vyresni 35
(35 proc.). Vyrai ir moterys vienodai danai buvo gydomi reanimacijos ir intensyvios terapijos
skyriuje, atitinkamai 33 (30,3 proc.) ir 26 (33,3 proc.). Guljimo stacionare trukm buvo ilgesn
gydyt reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje ligoni, nei jame negydyt, atitinkamai 14,1
(4,0)

ir 11,8 (2,7) dienos (p<0,05). Gydytieji reanimacijos skyriuje daniau sirgo sunkiomis

formomis, nei iame skyriuje negydyti, (p<0,001) (4.2.3 pav.).

33

lengva

vidutin

66,1

Gydyti RITS

sunki
33,9

7,0
2,3

90,7

Negydyti

0%

20%

40%

60%

80%

100%

2 =39,77; p<0,001
4.2.3 pav.Gydyt ir negydyt RITS ligoni skirstymas pagal ligos sunkumo formas.
Vienu erkinio encefalito reabilitacijos etap gali bti sanatorinis gydymas, taiau galimybs
visiems rekonvalescentams j gauti yra ribotos. Taigi siuntimus kurortiniam gydymui gavo tik
penktadalis persirgusij 39 (20,9 proc.). Vis pirma bdavo atsivelgiama ligos sunkumo
formas. Sirg lengva erkinio encefalito forma sanatorij nebuvo sisti. Daniausiai gavo
siuntimus. sunkia forma sirg ligoniai (40 proc.) (4.2.4 pav.).

100%
80%
60%
40%
20%
0%

40%
20%

Vidutin

Sunki

* p<0,05, lyginant ligos sunkumo formas

4.2.4 pav. Sist sanatorij pacient dalis pagal ligos sunkumo formas.
Sist sanatorijas buvo daugiau i vyresnij amiumi grups, negu i jaunesnij
atitinkamai 28,6 proc. ir 12,8 proc. (p<0,05).

34

100%

vyrai

moterys

80%
60%
26,9%

40%
20%

14,5%

30,4%

9,7%

0%
<= 45 m.

> 45 m.

2 =0,147; p<0,05; 2 =0,421; p<0,05

4.2.5 pav. Sist sanatorij pacient dalis atsivelgiant lyt ir ami.
Vyr ir moter siuntimo sanatorij danis nesiskyr.
Apibendrinant aukiau i dstytus duomenis galima teigti, kad vyrai ir jaunesni pacientai
kreipdavosi gydytoj bei patekdavo ligonines vidutinikai viena diena anksiau, negu moterys ir
vyresni pacientai, o pensininkai ir invalidai viena diena vliau, negu dirbantieji, taiau skirtumai
nebuvo statistikai reikmingi. Viena i prieasi galt bti maas pacient skaiius
analizuojamose grupse. Palyginus su Kauno m. ir rajono gyventojais, Kazl Rdos gyventojai
kreipdavosi ir patekdavo ligonines vliau.
Nordami giliau ianalizuoti patekimo specializuot pagalb teikiant stacionar (KKIL)
kelius, vedme dar papildomus rodiklius: tai laik nuo kreipimosi gydytoj iki patekimo ligonin
ir iki patekimo KKIL bei patekimo KKIL laik i kitos ligonins, taip pat paskaiiavome, kokia
ligoni dalis patekdavo ligonines per pirmsias tris dienas, per penkias ir daugiau penki dien
nuo simptom atsiradimo bei kokia pacient dalis bdavo hospitalizuojama ligonines t pai
kreipimosi dien, per tris dienas nuo kreipimosi ir daugiau trij dien nuo kreipimosi. Kitaip
tariant, tai laikas, per kur gydytojas turi sugebti nustatyti bdingus erkiniam encefalitui
simptomus, vertinti ligonio bkl bei nusprsti, ar reikalinga hospitalizacija. Ms nuomone, is
rodiklis netiesiogiai atspindi susidurianio su ligoniu gydytojo kvalifikacij.
Vyresni ligoni patekimo ligonin laikas statistikai reikmingai buvo trumpesnis u
jaunesni ligoni. Tok fakt galima bt aikinti tuo, kad atsiradus kokios nors ligos simptomams
vyresnio amiaus asmenims, gydytojai yra nelink rizikuoti ir stengiasi j hospitalizuoti bet kuri
ligonin, kurioje toliau tsiamas diagnostinis procesas. A. Laikonis ir kt. pateikia duomenis, kad
tik 49 proc. sirgusi erkiniu encefalitu ligoni pateko ligonin per penkias pirmsias dienas[42].
Ms turimi duomenys kiek geresni: per penkias dienas nuo simptom atsiradimo 77,1 proc.

35

ligoni patekdavo ligonin ir 70,6 proc. KKIL.

Pasitvirtinus erkinio encefalito tarimui,

tolimesniam gydymui ligonis bdavo perkeliamas KKIL. Laikas, per kur ligonis pasiekdavo
KKIL i kitos ligonins, nuo gyvenamosios vietos nepriklaus, taiau statistikai reikmingas
skirtumas gautas lyginant Kauno pacient ir Kazl Rdos gyventoj vis pakliuvimo KKIL laik.
Pastarieji KKIL patekdavo vliau. Tokius duomenis matomai reikt aikinti tuo, kad kaunieiams
KKIL yra ariau, o Kazl Rdos gyventojai priklauso kitai apskriiai (Marijampols), todl Kaun
patekdavo per Marijampols ligonin. Dar kita prieastis galt bti nepakankamos Kazl Rdoje
dirbani BPG inios apie ankstyv erkinio encefalito diagnostik. Taiau t fakt patvirtinimui
reikt papildom tyrim.
Kaip paaikjo, sunkia forma sirg ligoniai gydytoj greiiau kreipdavosi ir tuo paiu
greiiau patekdavo ligonin, negu lengvesnmis formomis sirgusieji. Matomai, sunkia forma
susirgusi jau nuo pat pradi poymiai yra labiau ireikti, todl ir gydytojai skuba kuo greiiau
juos hospitalizuoti, nenordami sulaukti grsming komplikacij. Ms turimi faktai ( 97,8 proc.
ligoni hospitalizuojami ligonin per pirmsias tris dienas nuo kreipimosi ir 90,4 proc. - KKIL)
leidia teigti, kad Kauno zonos gyventojams specializuota pagalba yra prieinama.
Kaip jau buvo pateikta, RITS gydsi 31,6 proc. vis tirtj, i kuri du tredalius sudar
sirgusieji vidutinio sunkumo forma Taip pat keistai atrodo faktas, kad ne visi sunkia forma sirg
ligoniai pateko RITS. Perasi ivada, kad klaidingai vertinama ligoni bkl ir nustatoma ne ta
sunkumo forma arba skyriaus gydytojai nori apsidrausti, nes galimybs stebti ir gydyti ligon RITS
yra didesns.
Sanatorinis gydymas neabejotinai turi teigiam tak persirgusij erkiniu encefalitu
rekonvalescencijos procesui, bet iuo metu jis nra trauktas erkinio encefalito gydymo algoritm
ir todl skiriamas ribotam skaiiui rekonvalescent. Siuntimus

sanatoriniam gydymui gavo

penktadalis besigydiusij. Kriterijai, pagal kuriuos vyksta atranka, nra visikai aiks. Nors
ms tyrimo duomenimis, vyresni bei sunkia forma sirg ligoniai statistikai reikmingai daniau
buvo siuniami sanatorijas, taiau neaiku, kodl ne visi tokie ligoniai buvo sisti sanatorij. io
reikinio prieasi nustatymas bt jau kito tyrimo tikslas.

36

4.3 Persirgusij erkiniu encefalitu sveikatos bkls vertinimas.

Pagal dabartins sveikatos bkls vertinim pacientai buvo suskirstyti vertinanius sveikat
gerai, vidutinikai ir blogai. Persirgusieji erkiniu encefalitu vyrai geriau vertino savo sveikat nei
moterys. Vyrai 2,4 karto daniau u moteris man, kad j sveikata yra gera, atitinkamai 42,2 proc. ir
17,5 proc. Daugiau nei tredalis moter vertino savo sveikat blogai, o tai beveik du kartus daniau
u vyrus, atitinkamai 35 proc. ir 18,7 proc. (4.3.1 lentel).
4.3.1 lentel. Persirgusij skirstymas, atsivelgiant sveikatos bkls vertinim ir lyt.

Vyrai

Gerai ir gana Vidutinikai

gerai
27 (42,2%)
25 (39,1%)

Blogai ir gana Viso

blogai
12 (18,7%)
64 (100%)

Moterys

7 (17,5%)

14 (35,0%)

19 (47,5%)

40 (100%)

2 =7,60; p=0,02
Atsakiusieji klausimus buvo suskirstyti pagal ami: grup iki 45 met ir vir 45 met.
Pirmojoje grupje buvo 42, o antrojoje - 62 respondentai. Savo sveikatos bkls vertinimo poiriu
respondent nuomons isiskyr: vyresnieji j vertino blogiau nei jaunesnieji. Tredalis (33,9 proc.)
vyresni moni ir 11,9 proc. jaunesni man, kad j sveikata yra bloga (4.3.2 lentel).
4.3.2 lentel. Persirgusij skirstymas, atsivelgiant sveikatos bkls vertinim ir ami.

< 45 m.

Gerai ir gana Vidutinikai

gerai
18 (42,9%)
19 (45,2%)

Blogai ir gana Viso

blogai
5 (11,9%)
42 (100%)

>46 m.

16 (25.8%)

21 (33,9%)

25 (40,3%)

62 (100%)

2 =7,20; p=0,03
Nebuv sanatorijoje 72 respondentai savo bkl vertino gerai daniau negu 32 buvusieji
atitinkamai 19 (26,4 proc.) ir 3 (9,4 proc.), o blogai vertinusi savo bkl buvo daugiau buvusi
sanatorijoje grupje nei nebuvusij atitinkamai 4 (12,5 proc.) ir 5 (6,9 proc.), bet tai nebuvo
statistikai reikminga (4.3.3 lentel).

37

4.3.3 lentel buvusi ir nebuvusi sanatorijoje savos bkls vertinimas

Nebuv

Buv

Gera

19 (26,4%)

3 (9,4%)

Gana gera

8 (11,1%)

4 (12,5 %)

Vidutinika

29 (40,3%)

15(46,9%)

Gana bloga

11 (15,3%)

6 (18,8%)

Bloga

5 (6,9%)

4 (12,5%)

I viso

72 (100%)

32 (100%)

2 =4,25; p>0,05
Persirgusieji buvo klausiami apie galimus sveikatos sutrikimus. Atminties sutrikimus
nurod 73 (70,2 proc.) rekonvalescent. Atminties sutrikim danis nuo lyties ir amiaus
nepriklaus (p>0,05) (4.3.1 pav.)
100

proc.

vyras
73,3

80

70,3

moteris
80,0

59,3

60
40
20
0

amius<=45

amius>45

.2 =0,83; p>0,05; 2 =0,74; p>0,05

4.3.1 pav. Atminties sutrikim danis pagal ami ir lyt.
Miego sutrikimus nurod 60 (57,7 proc.) respondent. Sutriks miegas vienodai vargino
vyrus ir moteris, jaunesnius ir vyresnius pacientus (p>0,05) (4.3.2 pav.).
100

proc.

vyras

80
60
40

66,7

59,5

m oteris
68,0

40,7

20
0
am ius<=45

2 =2,6; p>0,05; 2 =0,47; p>0,05

4.3.2 pav. Miego sutrikim danis pagal ami ir lyt.

am ius>45

38

Dmesio koncentracija buvo sutrikusi 76 (73,1 proc.) atsakiusij. Sunkiau susikaupti buvo
moterims, nei vyrams, atitinkamai 33 (82,5 proc.) ir 43 (67,2 proc.) (p<0,05). Vyresnij grupje
dmes sukoncentruoti seksi sunkiau u jaunesnij atitinkamai 47 (75,8 proc.) ir 29 (69,0 proc.),
bet tai statistikai nereikminga (p>0,05).

100

proc.

vyras

86,7

73

80

moteris
80,0

59,3

60
40
20
0

amius<=45

amius>45

2 =3,34; p=0,066 jaunesnij grupje; 2 =0,40; p>0,05

4.3.3 pav. Dmesio koncentracijos sutrikim danis pagal ami ir lyt.
Nuotaik svyravimus nurod 75 (72,1 proc.) apklaustj patu. Moterims ie negalavimai
pasireik daniau, negu vyrams, atitinkamai 33 (82,5 proc.) ir 42 (65,6 proc.) (p<0,062).
Vyresnij grupje nuotaikos svyravo daniau, nei jaunesnij atitinkamai 49 (79 proc.) ir 26
(61,9 proc.) (p<0,05). Palyginus pagal ami ir lyt, vyresnij grupje moterims is negalavimas
buvo danesnis, nei vyrams, atitinkamai 23 (92,0 proc.) ir 26 (70,3 proc.) (p=0,039) (4.3.4 pav.).

100
80
60

proc.

vyras

moteris

92,0
70,3

59,3

66,7

40
20
0
amius<=45

amius>45

2 =0,22; p>0,05;2 =4,25; p=0,039 vyresnij grupje

4.3.4 pav.Nuotaik svyravimo danis pagal lyt ir ami, p <0,05 vyresnij grupje.

39

Vaist vartojim nurod 57 (54,8 proc.) respondent. Moterys juos vartojo daniau u vyrus
27 (67,5 proc.) ir 30 (46,9 proc.) (p=0,04). Daniau vartojo vaistus vyresni pacientai nei jaunesni
37 (57,6 proc.) ir 20 (47,6 proc.), bet statistinio reikmingo skirtumo negauta (p>0,05) (4.3.5 pav.).

100

proc.

vyras

80

66,7

moteris
68,0

54,1

60
37

40
20
0

amius<=45

amius>45

2 =3,40; p>0,05; 2 =1,20; p>0,05

4.3.5 pav. Vaist vartojimo danis pagal ami ir lyt.
Taigi didioji dalis persirgusij erkiniu encefalitu skundsi vienokias ar kitokiais
negalavimais.
Siekiant vertinti savo sveikatos vertinimo ry su nusiskundimais tiriamieji buvo suskirstyti
dvi grupes: vertinusi sveikat blogai, kuri buvo 26 (25 proc.), ir vertinusius j gerai ir
vidutinikai - 78 (75 proc.) Visi blogai vertinusieji sveikat skundsi, kad sutriko atmintis, pasidar
sunkiau susikaupti, vargino nuotaik kaita (4.2.30 pav.). Miegas sutriko 25 ( 96,2 proc.), vaist
prireik 20 (76,9 proc.) blogai vertinusiems savo sveikat respondentams Tuo tarpu tokiais
negalavimai skundsi tik pus gerai vertinusi savo sveikat. (4.3.6 pav.).

100

proc.

100

96,2

blogai
76,9

80
55,1

60
40

gerai

52,6

39

20
0
atmintis

miegas

vaistai

2 =14,72; p<0,05; 2 =21,01; p<0,05; 2 =6,85; p<0,05

4.3.6 pav. Persirgusij skirstymas pagal savo bkls vertinim ir atskirus negalavimus.

40

Atminties, miego sutrikimai, blogesnis dmesio sukoncentravimas, poreikis vaistams buvo

praktikai vienodas tiek buvusi, tiek nebuvusi sanatorijoje respondent grupse. Gi nuotaikos
svyravimai pasireik daniau buvusij sanatorijoje grupje atitinkamai 25 (78,1 proc.) ir 50
(69,4 proc.), taiau tai reikminga statistikai nebuvo.
Apie grim prie savo prastins veiklos atsak 84 (80,8 proc.) respondentai. Laiko, po
kurio vl galjo usiimti savo veikla, vidurkis buvo 5,96 (5,8) savaits. Vyrai grdavo darb
greiiau nei moterys, atitinkamai 4,9 (3,5) ir 7,9 (8,1) savaits (p<0,05). Jaunesnij amiaus
grupje is vidurkis 5,0 (4,7), o vyresnij grupje 6,8 (6,5) savaits, taiau statistikai is
skirtumas nereikmingas. Vyresnio amiaus moterys net keturiomis savaitmis vliau grdavo prie
savo prastins veiklos nei vyrai (4.3.4 lentel).
4.3.4 lentel.Grimo prie savo veiklos laik vidurkiai atsivelgiant ami ir lyt.
Vyrai

Moterys

<45 m.

4,4 (2,8)

5,9 (6,8)

> 45 m.

5,2 ( 3,9)

9,5(8,9)*

*p<0,05 tarp vyr ir moter (Mann-Whitney testas)

Prie prastins veiklos savo sveikat vertinusi blogai grups atstovai gro du kartus vliau
u savo sveikat vertinusius gerai atitinkamai po 10,2 (5,8) savaits ir 5,0 (3,9) savaits, tai
statistikai reikminga p<0,05 (Mann-Whitney testas).
Prie savo prastins veiklos greiiau gro nebuv sanatorijoje nei nebuv atitinkamai 5,3
(4,7) savaits ir 7,8 (7,9) savaits, ir tai reikminga statistikai (p<0,05; Mann-Whitney testas).
Invalidumas, persirgus erkiniu encefalitu, buvo nustatytas 20 (19,2 proc.) ligoni (9 vyrams
ir 11 moter) (p>0,05). Toki rekonvalescent daugiau buvo vyresnij grupje - 14 (22,6 proc.)
negu jaunesnij - 6 (14,6 proc.), taiau is skirtumas statistikai nereikmingas (p>0,05). Vyresni
moter grupje invalidumas nustatytas tredaliui persirgusij (4.3.7 pav.).
vyrai

100%

moterys

80%
60%

**

40%
20%

32,0%

11,5%

20,0%

16,2%

0%
<= 45 m.

> 45 m.

*2 =0,545; p>0,05; **2 =2,126; p>0,05

4.3.7 pav..Invalidumo, persirgus erkiniu encefalitu, danis pagal lyt ir ami.

41

Invalidumas buvo nustatytas daniau buvusij sanatorijoje grupje nei nebuvusi 9 (28,1
proc.) ir 11 (15,5 proc.), bet reikmingo statistikai skirtumo negauta.
Persirgus erkiniu encefalitu, daugiau kaip pusei blogai savo sveikat vertinusi grups
atstov 13 (52,0 proc.) buvo suteiktas invalidumas, o gerai vertinusi savo sveikat grupje toki
buvo tik septyni (9,0 proc.), tai statistikai reikmingas skirtumas (4.3.5 lentel).
4.3.5 lentel.Invalidumo suteikimas skirtingai savo sveikat vertinaniose grupse
Bloga

Gera

Nesuteiktas invalidumas

12 (48%)

71 (91,0%)

Suteiktas

13 (52%)

7 (9,0%)

I viso

25 (100%)

78 (100%)

2 =22,398; p<0,05
Taigi, i pateikt fakt matyti, kad net ir prajus trejiems ketveriems metams po persirgto
erkinio encefalito didel dalis (57,7 73,1 proc.) respondent jaut vienokius ar kitokius
negalavimus, kurie neabejotinai blogino gyvenimo kokyb. vedas M.Haglundas nurodo, kad 40
proc. pacient lieka ilgalaiks pasekms [20]. Tas pats autorius pateikia faktus, kad iki 46 proc.
persirgusij kamuoja disfazija, pusiausvyros, klausos ir kognityviniai bei neuropsichiatriniai
sutrikimai [21]. Latvis

U.Dumpis, dirbs Jungtinje Karalystje su kolegomis, nurodo, kad

pastovs paralyiai isivysto 2 10 proc. persirgusij erkiniu encefalitu [8]. Ms duomenimis,

19,2 proc. persirgusij nustatytas invalidumas. Matomai, visi ie nurodyti negalavimai ir lm tai,
kad ketvirtadalis respondent savo bkl vertino blogai ir gana blogai. Pastebtas faktas, kad vyrai
vertina savo bkl geriau nei moterys, sutampa su Suaugusi Lietuvos moni gyvensenos tyrimo
duomenimis [13]. Tai tikriausiai ir apsprendia, jog vyrai ymiai greiiau sugrta prie savo
prastins veiklos u moteris.

4.4 Sveikatos prieiros paslaug persirgusiems erkiniu encefalitu vertinimas.

Persirgusiems erkiniu encefalitu paprastai rekomenduojama lankytis arba infektologin
pagalb teikianio stacionaro ambulatoriniame padalinyje, arba kreiptis PSPC, bet privalomos
dispanserizacijos nra. Todl natralu, kad ne visi persirgusieji buvo stebimi po iraymo i
ligonins. Isiraius i ligonins, tik 61 ( 58,7 proc.) anketas atsaks rekonvalescentas, vliau buvo
stebtas bent vieno i i specialist: BPG, neurologo ar infektologo. Vyr, kurie nebuvo stebti
specialist, buvo 29 (45,3 proc.), o moter - 14 (35 proc.). Vyresnieji rekonvalescentai lanksi
PSPC daniau u jaunesnius 40 (64,5 proc.) ir 21 (50 proc.), bet skirtumas nebuvo statistikai
reikmingas (4.4.1 pav.).

42

vyrai

100%
80%
60%

60,0%

moterys

62,6%

68,0%

44,4%

40%
20%
0%
<= 45 m.

> 45 m.

2 =0,933; 2 =0,222; p>0,05

4.4.1 pav. Gydytoj stebt pacient, persirgusi erkiniu encefalitu dalis, atsivelgiant ami ir
lyt.
Kadangi nra nustatyta tvarka, kaip turt bti stebimi persirg erkiniu encefalitu, dal
pacient stebjo ne vienas, o keli specialistai. Daugiausiai j stebjo BPG 56 (53,8 proc.),
neurologas stebjo 34 (30,8 proc.), o infektologo prieiroje buvo 12 (11,5 proc.) persirgusij.
Kokie specialistai stebjo persirgusius pohospitaliniu laikotarpiu, pateikta 4.4.2 pav.

27 stebti BPG ir neurologo

21 tik BPG
6 BPG, neurologo, infektologo
4 infektologo
2 BPG ir infektologo
1 neurologo

4.4.2 pav. Persirgusij skirstymas pagal juos stebjusius specialistus.

43

Stebt pacient skirstymas pagal lankymsi pas vairius specialistus, atsivelgiant ami
ir lyt, pateiktas 4.4.3 pav.

Vyrai

Proc.

100
80
60

Moterys

75,0 70,8
61,1 63,8

55,0 57,9
43,8 45,5

35,7

40

15,4

20

25,0

26,4

0
<= 45 m.

> 45 m.

BPG

<= 45 m.

> 45 m.

Neurologas

<= 45 m.

> 45 m.

Infektologas

p>0,05 lyginant moteris ir vyrus bei jaunesn ir vyresn amiaus grupes.

4.4.3 pav. Stebt pacient skirstymas pagal lankymsi pas vairius specialistus, atsivelgiant
ami ir lyt.
Buvusieji sanatorijoje buvo daniau stebimi pohospitaliniu laikotarpiu BPG, nei nebuvusieji
atitinkamai 20 (80 proc.) ir 36 (64,3 proc.), bet tai nereikminga statistikai. Neurologo stebti
iuo laikotarpiu buvusieji dar daniau u nebuvusius 15 (71,4 proc.) ir 19 (42,2 proc.), ir is
skirtumas reikmingas statistikai (2 =4,89; p<0,05). Nors infektologas irgi daniau stebjo
buvusiuosius 5 (33,3 proc.) ir 7 (20,6 proc.), taiau tai jau nebuvo reikminga statistikai.
I sirgusi vidutinio sunkumo forma ligoni buvo stebtas 51 (58,6 proc.) pacientas, o i
sirgusi sunkia forma - 10 (66,7 proc.).
Pacientai buvo praomi vertinti savo pasitenkinim gautomis sveikatos prieiros
paslaugomis vairiais erkinio encefalito gydymo etapais. Savo nuomon apie sveikatos prieiros
paslaugas iki patekimo ligonin pareik 93 i 104 (89,4%) respondent. Beveik pus atsakiusij
liko nepatenkinti PSPC suteiktomis paslaugomis ir tik tredal suteiktos paslaugos visikai tenkino
(4.4.4 pav.).

44

Netenkino

moterys

I dalies tenkino

47,2%

vyrai

19,5%

45,6%

0%

20%

33,3%

24,6%

40%

Visikai tenkino

29,8%

60%

80%

100%

2 =0,355; p>0,05
4.4.4 pav. Persirgusij skirstymas atsivelgiant pasitenkinim sveikatos prieiros paslaugomis
ikihospitaliniu laikotarpiu ir lyt.
Jaunesnij (iki 45 m.) grup buvo labiau kritika gaut paslaug atvilgiu - 22 (59,5 proc.)
jas vertino neigiamai. Dauguma vyresnij respondent -62,5 proc. buvo i dalies ir visikai
patenkinti gautomis paslaugomis (4.4.5 pav.).

Netenkino

100%

I dalies ir visikai tenkino

80%
60%

62,5%

59,5%
40,5%*

40%

37,5%

20%
0%
<= 45 m.

> 45 m.

2 =4,32; p=0,0376
4.4.5 pav. Persirgusij skirstymas atsivelgiant pasitenkinim sveikatos prieiros paslaugomis
gautomis ikihospitaliniu laikotarpiu ir ami.
Apie paslaugas, gautas ligoninje, savo nuomon isak 103 persirgusieji: 63 vyrai ir 40
moter. Nepatenkintas ligoninje gautomis paslaugomis tebuvo vienas vyras. Didioji dalis
respondent (82,5 proc. vyr ir 72,5 proc. moter) buvo visikai patenkinti ligoninje suteiktomis
paslaugomis (4.4.1 lentel).

45

4.4.1 lentel. Persirgusij skirstymas pagal pasitenkinim ligoninje suteiktomis sveikatos

prieiros paslaugomis, atsivelgiant lyt.
Netenkino

I dalies tenkino

Tenkino

I viso

Vyrai

1 (1,6%)

10 (15,9%)

52 (82,5%)

63 (100%)

Moterys

11 (27,5%)

29 (72,5%)

40 (100%)

2 =2,571; p>0,05
Ligonje suteikt paslaug vertinimas nuo amiaus nepriklaus (4.4.2 lentel).
4.4.2 lentel. Persirgusij skirstymas pagal pasitenkinim ligoninje suteiktomis sveikatos
prieiros paslaugomis, atsivelgiant ami.
Netenkino

I dalies tenkino

Tenkino

I viso

<45 m.

11 (26,8 %)

30 (73,2%)

41 (100%)

> 45 m.

1 (1,6%)

10 (16,1%)

51 (82,3%)

62(100%)

2 =2,306; p>0,05
Nuomon apie paslaug kokyb po isiraymo i ligonins pareik 57 respondentai i 61,
stebto vieno ar keli specialist iame etape (93,4 proc.). Jiems teiktas paslaugas neigiamai
vertinimo 7 (12,3 proc.) atsakiusij. I dalies buvo patenkinti paslaugomis 25 (43,9 proc.)
respondent ir tiek pat buvo visikai patenkinti paslaugomis. Pasitenkinimas sveikatos prieiros
paslaugomis, suteiktomis po iraymo i ligonins, nuo lyties ir amiaus nepriklaus (4.4.6 ir 4.4.7
pav.).

Netenkino

I dalies tenkino

Visikai tenkino

4%
moterys

52,0%

18,8%

vyrai

0%

44,0%

37,6%

20%

40%

43,7%

60%

80%

100%

2 =3,159; p>0,05
4.4.6 pav. Persirgusij skirstymas pagal pasitenkinim sveikatos prieiros paslaugomis
pohospitaliniu laikotarpiu, atsivelgiant lyt.

46

Netenkino

> 45 m. 10,5%

0%

Visikai tenkino

47,4%

42,1%

15,8%

<= 45 m.

I dalies tenkino

47,4%

20%

40%

36,8%

60%

80%

100%

2 =0,686; p>0,05
4.4.7 pav. Persirgusij skirstymas pagal pasitenkinim sveikatos prieiros paslaugomis
pohospitaliniu laikotarpiu, atsivelgiant ami.
Sanatorijoje gydym ts 32 persirgusieji erkiniu encefalitu, tai sudar 30,8 proc.
atsakiusij anketos klausimus. I 39 rekonvalescent, kuriems ligoninje buvo rekomenduotas
sanatorinis gydymas, sanatorij nuvyko 25 (64,1 proc.). Septyni pacientai nuvyko sanatorij savo
iniciatyva. Vertinusi savo sveikat blogai respondent sanatorijoje gydsi daugiau u savo sveikat
vertinusius gerai: atitinkamai 10 (38,5 proc.) ir 22 (28,2 proc.), bet tai nebuvo statistikai
reikminga.Sanatorijoje gydyt pacient skirstymas pagal ami ir lyt pateiktas 4.4.3 lentelje.
4.4.3 lentel. Sanatorijoje gydyt pacient skirstymas pagal ami ir lyt.
Vyrai

Moterys

I viso

<45 m.

7 (100%)

7 (100%)

>45 m.

11 (44%)

14 (56%)

25 (100%)

2 =4,67; p<0,05 2 =4,28; p<0,05 tarp amiaus grupi

Dauguma besigydiusij sanatorijoje (84,4 proc.), teig, kad po gydymo sveikata pagerjo.
Sveikata po sanatorinio gydymo nepagerjo tik vyresnij grups 3 vyrams ir 2 moterims.
Tiriant, kaip buvo vertinamos paslaugos sanatorinje grandyje diugu paymti, kad
nepatenkint ten teikiam paslaug kokybe nebuvo. Dauguma respondent (88,9 proc. vyr ir 71,4
proc. moter) buvo visikai patenkinti teikiamomis paslaugomis (4.4.8 pav.) Lyginant, kaip buvo
vertinamos paslaugos atsivelgiant ami, nustatyta, jog jaunesni respondentai visi buvo
patenkinti gautomis paslaugomis, o tarp vyresnij visikai patenkint buvo 76 proc.

47

i dalies

visikai

71,4%

moterys

28,6%

88,9%

vyrai

10,1%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

2 =2,35; p>0,05
4.4.8 pav. Pacient skirstymas atsivelgiant sanatorijoje gaut sveikatos prieiros paslaug
vertinim ir lyt.
Taip pat buvo tiriama, kaip sveikatos prieiros paslaug vertinimas priklauso nuo savo
sveikatos vertinimo. Blogos ir geros sveikatos respondentai panaiai vertino ikihospitaliniame etape
gautas sveikatos prieiros paslaugas: netenkino - atitinkamai 52,0 proc. ir 44,1 proc., i dalies
tenkino 16,0 proc. ir 25,0 proc., visikai tenkino 32,0 proc. ir 30,9 proc. Ligoninje gaut
paslaug vertinimas taip pat nesiskyr. ymiai didesni nuomoni skirtumai gauti vertinant
ambulatorinje grandyje teiktas paslaugas rekonvaslescencijos laikotarpiu: jos netenkino 30 proc.
blogai vertinusi savo sveikat ir tik 2,7 proc. gerai vertinusi sveikat. grups atstov, i dalies
tenkino atitinkamai 8 (40 proc.) ir 17 (45,9 proc.), visikai tenkino 6 (30 proc.) ir 19 (51,4 proc.),
skirtumai statistikai reikmingi (4.4.4 lentel).
4.4.4 lentel.Pohospitalinio laikotarpio paslaug vertinimas atsivelgiant savo sveikatos vertinim.
Bloga

Gera

Netenkino

6 (30%)

1 (2,7 %)

I dalies tenkino

8 (40%)

17 (45,9%)

Visikai tenkino

6 (30%)

19 (51,4%)

I viso

20 (100%)

37 (100%)

2 =9,331;p<0,05
Nepasitenkinusi sanatorijoje gautomis paslaugomis abiejose grupse nebuvo. I dalies
tenkino paslaugos 3 (30,0 proc.) blogos sveikatos respondentus ir 3 (13,6 proc.) geros sveikatos,
visikai tenkino - atitinkamai 7 (70,0 proc.) ir 19 (86,4 proc.) (p>0,05).

48

Veiksniai, kurie galjo turti poveikio sveikatos prieiros paslaug vertinimui, btent:
amius, ligos sunkumo laipsnis, savo sveikatos vertinimas, buvo tarpusavyje susij. Siekiant
nustatyti nepriklausom kiekvieno j indl sveikatos prieiros paslaug vertinim, atlikta
logistin regresin analiz (4.4.5 lentel).
4.4.5 lentel. Gero sveikatos prieiros paslaug vertinimo ans santykiai ir 95 proc.
pasikliautinieji intervalai, atsivelgiant lyt, ami, ligos sunkumo form ir savo sveikatos
vertinim.
Veiksniai
Lytis:
vyrai
moterys
Amius:
< 45
> 45
Ligos sunkumo forma:
lengva ir vidutin
sunki
Sveikatos vertinimas:
gera
vidutin
bloga

Ikihospitalinio
laikotarpio paslaugos

Ligoninje gautos
paslaugos

Pohospitalinio
laikotarpio paslaugos

1
1,70 (0,61 4,73)

1
0,64 (0,22 1,78)

1
1,98 (0,67 5,91)

1
2,78 (1,01 7,94)

1
1,89 (0,67 5,32)

1
1,49 (0,52 4,28)

1
0,67 (0,17 2,59)

1
0,48 (0,14 1,71)

1
0,41 (0,1 1,69)

1
0,36 (0,12 1,13)
0,39 (0,11 1,45)

1
0,43 (0,13 1,42)
0,86 (0,18 4,12)

1
0,35 (0,11 1,08)
0,14 (0,03 0,61)

Vyresnio amiaus mons daugiau nei du kartus daniau buvo patenkinti ikihospitaliniu
laikotarpiu gautomis paslaugomis lyginant su jaunesnio amiaus monmis. Ligos sunkumo forma
paslaug vertinimui takos neturjo (ans santykiai nereikmingi), nors sunkia forma sirg ligoniai
buvo link blogiau vertinti sveikatos prieiros paslaugas. Sveikatos prieiros paslaug vertinimas
buvo susijs su savo sveikatos vertinimu blogesns sveikatos mons prasiau vertino sveikatos
prieiros paslaugas, nors tik pohospitalinio laikotarpio paslaug vertinimo ans santykiai buvo
reikmingi.
Apibendrinant neigiamai reikt vertinti tai, jog nemaa dalis (41,3 proc.) persirgusij
erkiniu encefalitu buvo nestebti pohospitaliniu laikotarpiu. Pohospitaliniu laikotarpiu persirgusieji
daniausiai lanksi pas BPG. Infektolog ignoravimas (j stebti buvo tik 11,5 proc. persirgusij
iuo laikotarpiu) matomai yra susijs su objektyviomis slygomis - rajon ligoninse panaikinti
infekciniai skyriai, o poliklinikose - infektolog etatai, o atvykti visiems persirgusiems infekcinio
stacionaro ambulatorin padalin, kur juos galt stebti infektologas, yra sudtinga dl vairi
prieasi.

49

Beveik pus (46 proc.) respondent liko nepatenkinti ikihospitaliniame laikotarpyje

gautomis paslaugomis. Jaunesni pasirod ymiai kritikesni u vyresnius ir vertino neigiamai tas
paslaugas.
KKIL suteiktos paslaugos, iskyrus vien respondent, tenkino visus atsakiusiuosius.
ymiai geresnis ambulatorini paslaug vertinimas buvo pohospitaliniu laikotarpiu
palyginus su ikihospitaliniu po iraymo i ligonins ambulatorinmis paslaugomis nepatenkint
atsirado tik 12,3 proc. Sanatorijoje buv respondentai daugiau ar maiau liko patenkinti ten
gautomis paslaugomis, neirint amiaus ir lyties.
Blogai savo sveikat vertin respondentai pohospitalinio laikotarpio paslaugas vertino
blogiau nei geros sveikatos respondentai. Kiti autoriai taip pat nurodo, kad palankiau vertina
sveikatos prieiros paslaugas tie pacientai, kurie maiau skundiasi savo sveikata [62].

4.5 Respondent inios apie erkin encefalit ir nesiskiepijimo prieastys

Tik 4 ligoni eimose pasitaik, kad vliau susirgo erkiniu encefalitu kiti eimos nariai.
Dauguma ligoni inojo apie galimyb ivengti susirgimo erkiniu encefalitu pasiskiepijus - 85 i
103 klausim atsakiusi (82,5 proc.). Moterys apie tai inojo daugiau, nei vyrai atitinkamai
87,5 proc. ir 79,4 proc., bet toks skirtumas nebuvo statistikai reikmingas (4.5.1 lentel).
4.5.1 lentel inios apie skiepus pagal lyt.
Vyrai

Moterys

Neinojo

13(20,6 %)

5(12,5%)

inojo

50 (79,4%)

35 (87.5%)

I viso

63 (100%)

38 (100%)

2 =1,01; p>0,05
inios apie galimyb pasiskiepyti nuo amiaus nepriklaus (4.5.2 lentel).
4.5.2 lentel Respondent skirstymas pagal inias apie skiepus ir ami.
<45 m.

> 45 m.

Neinojo

8 (19,5%)

10 (16,1%)

inojo

33 (80,5%)

52 (83,9%)

I viso

41 (100%)

62 (100%)

2 =0,196; p>0,05
Geriausiai apie skiepijimosi reikm ivengiant ligos informuotos buvo vyresns moterys, o
toki ini stokojo vyresni vyrai (p>0,05). (4.5.3 lentel).

50

4.5.3 lentel inios apie skiepus atsivelgiant lyt ir ami.

< 45 m.

> 45 m.

Vyrai

Moterys

Neinojo

5 (19,2%)

3 (20,0%)

inojo

21 (80,8%)

12 (80,0%)

26 (100%)

15 (100%)

Neinojo

8 (21,6%)

2 (8,0%)

inojo

29 (78%)

23 (92,0%)

37 (100%)

25 (100%)

2 =0,004; p>0,05; 2 =2,046; p>0,05

Ligoniai, nors ir inodami apie skiep reikm, nepasiskiepijo dl vairi prieasi.
Daugiausiai (48,8 proc.) nurod skiep brangum. Man, kad nesusirgs 40,7 proc., o negaljo
vardinti kodl 10,5 proc. Vyr ir moter poiris iuo klausimu nesiskyr. Jaunesnij grupje
daniau buvo nurodoma, kad gal nesusirgs, o vyresniesiems pagrindin prieastis nesiskiepyti buvo
skiep brangumas (4.5.1 pav.).

Man, kad nesirgs

Brangs skiepai

35,8%

> 45 m.

54,7%

48,5%

<= 45 m.

0%

20%

Kita

9,4%

39,4%

40%

60%

12,1%

80%

100%

2 =3,384; p>0,05
4.5.1 pav..Nesiskiepijimo prieastys atsivelgiant ami.
16 respondent nurod, kad j sirgimo metu pasiskiepijo kiti eimos nariai. eimos nari
nesiskiepijimo prieastys buvo analogikos respondent: brangs skiepai - 60,5 proc., man, kad
nesusirgs 36,0 proc. ir negaljo paaikinti 3,5 proc.
Sprendiant i gaut atsakym, galima teigti, jog ms visuomen yra gana pakankamai
informuota apie galimybes apsisaugoti nuo susirgimo erkiniu encefalitu. Savo inias apie tai
patvirtino daugiau nei keturi penktadaliai (82,5 proc.) respondent. Nesiskiepijimo prieastimi vos
ne puss (48,8 proc.) nurodytas skiep brangumas atspindi blog ekonomin dalies moni padt.
O tas faktas, kad susirgus vienam eimos nariui, pasiskiepijo tik 15,4 proc. kit eimos nari ir kad

51

nemaa dalis (40,7 proc.) pasikliov savo skme, tikdamiesi nesusirgti, rodo vyraujant ms
visuomenje lengvabdik poir savo sveikat. Pagal apklausos duomenis eimos nari
nesiskiepijimo prieastys buvo panaios, tik dar labiau akcentuotas skiep brangumas t nurod
60,5 proc.
Todl valstybin sveikatos politik formuojanios ir vykdanios institucijos tai turt
atkreipti dmes ir imtis konkrei veiksm, tiek siekiant sumainti gyventojams skiepijimosi
katus (dabar viena vakcinos doz kainuoja 35 40 lit), tiek iekant galimybi nors kai kuri
profesij ar rizikos grupi atstov skiepijimo finansavimo valstybs sskaita, nes dabartiniai
skiepijimosi nuo erkinio encefalito mastai (2 Kauno klinikins ligonins infekcini lig
diagnostikos ir profilaktikos skyriaus duomenimis 2004 m. pasiskiepijo nuo erkinio encefalito
beveik keturi tkstaniai Kauno apskrities gyventoj) neutikrina pakankamai imunizuotos
populiacijos dalies.
Taigi aukiau pamintus faktus reikt atsivelgti, tobulinant erkinio encefalito
profilaktikos veiksm program.

4.6 Bendrosios praktikos gydytoj atsakym vertinimas

BPG apklausos duomenimis, dauguma respondent (68,3 proc.) mano, kad erkinis
encefalitas yra svarbi visuomens sveikatos problema. Tik 18,8 proc. teig, kad i liga nesukelia
problem visuomens sveikatai (4.6.1 pav.).

neinau
11
10,9%

kita
2
2,0%

ne
19
18,8%

taip
69
68,3%

4.6.1 pav. Ar iandien erkinis encefalitas yra sveikatos prieiros problema?

Neirint to, jog didioji dalis gydytoj mano, kad erkinis encefalitas yra problema, taiau
galimybes ligoniams gauti reikiamas sveikatos prieiros paslaugas gerai ir labai gerai vertina 54,5
proc., vidutinikai 39,6 proc. ir tik vienas proc. jas vertina blogai (4.6.2 pav.).

52

Sveikatos prieiros paslaugos vertinimas

blogai. 1. 1%

neinau. 5.
5%
gerai. 55.
54%

vidutinikai.
40. 40%

4.6.2 pav. Sveikatos prieiros paslaug sergant ir persirgus erkiniu encefalitu vertinimas BPG
poiriu.
Galimybs teikti tinkamas paslaugas glaudiai yra susijusios su atitinkamos srities iniomis.
I ms gaut duomen matyti, kad nemaa specialist dalis (39,6 proc.) savo inias apie ankstyv
erkinio encefalito diagnostik vertino kaip nepakankamas, bet siekia t ini, dalyvaudami
konferencijose ir seminaruose, tik pus (49,5 proc.) ms apklaust specialist. Praktikai visi (95
proc.) teigia, kad ir pirminje sveikatos prieiros grandyje dirbantiems specialistams (BPG)
privalu imanyti erkinio encefalito diagnostikos ir gydymo principus.
Nepaisant to fakto, kad ne visi BPG erkin encefalit laiko problema, ymiai didesn dalis
(85,1 proc.) skleidia savo bendruomenje inias apie ios ligos apsisaugojimo bdus.
Beveik tokia pati gydytoj dalis (92,1 proc.) galvojo, kad persirgusiuosius erkiniu encefalitu
reikia dispanserizuoti (4.6.3 pav.) Specialist nuomon apie tai, kas turt priirti
persirgusiuosius nebuvo vieninga: 41,6 proc. silo tuo usiimti kartu BPG su neurologu ir
infektologu, 22,8 proc. tik infektologui, 14,9 proc. tik neurologui ir 12,9 proc. tik BPG ( 4.6.3
pav.)
Infektologas.
23
22,8%

Ne
8
7,9%

Neurologas
15
14,9%

BPG
13
12,9%
Kiti
93
92,1%
Visi_minti
42
41,6%

4.6.3 pav. BPG nuomon, kam priklausyt dispanserizuoti erkinio encefalito rekonvalescent.

53

Didesnioji dalis (75,2 proc.) gydytoj man, kad persirgusieji patys turi rpintis savo
sveikata, savo iniciatyva kreiptis sveikatos prieiros specialistus. Ketvirtadalis (24,8 proc.)
respondent teig, kad aktyvus persirgusij stebjimas yra medicinos personalo rpestis.
Nordami tiksliau nustatyti apklaustj nuomoni skirtumus, juos suskirstme grupes
pagal tai, kaip jie tapo BPG persikvalifikavo i pediatr ir apylinks terapeut ar baig eimos
medicinos rezidentr. Tiek persikvalifikavusi BPG, tiek i karto jais tapusij nuomons
aukiau aptartais klausimais reikmingai nesiskyr.
Kitas skirstymas atliktas atsivelgiant bendr darbo sta Suskirsius BPG dvi grupes
pagal darbo sta (1 a grup staas <24 m., 2 a grup - staas > 24 m.). Maesn darbo sta
turintys BPG beveik du kartus reiau man, kad erkinis encefalitas nra problema atitinkamai 12
(24,0 proc.) ir 7 (13,7 proc.) (p<0,05).
Apibendrinant reikt paymti, kad dauguma pirmins sveikatos prieiros grandyje
dirbani specialist supranta, kad erkinio encefalito negalima ignoruoti, kad iais klausimais jie
turi domtis, juos imanyti, ir paskleisti tas inias visuomenje.

54

5. IVADOS

1. Erkiniu encefalitu Kauno regione daniausiai usikreiama sisiurbus erkei, besilankant mike.
Deimtadaliui pacient erk sisiurb ne mike. Tredalis pacient nepastebjo sisiurbusios
erks. Bedarbiams yra didesn rizika susirgti erkiniu encefalitu.

2. Pacientai, pajut ligos simptomus, kreipsi gydytoj vidutinikai po 4,2 dienos, patekdavo
ligonin po 4,5 dienos, patekdavo KKIL po 5,1 dienos. Laikotarpio, prajusio nuo
simptom atsiradimo iki kreipimosi gydytoj bei patekimo ligonines, trukm nepriklaus nuo
lyties, amiaus, usimimo, gyvenamosios vietos ir ligos sunkumo formos. Vyresnio amiaus
pacientai ir Kauno bei Kauno rajono gyventojai greiiau patekdavo ligonin po kreipimosi
gydytoj.

3. Vidutin guljimo infekciniame stacionare trukm buvo 12,5 dienos. Ilgiau gydsi vyresnio
amiaus ir sunkia forma sirg ligoniai. Sanatorinis gydymas rekomenduotas penktadaliui
ligoni, taiau atrankos kriterijai sanatoriniam gydymui yra neapibrti.

4. Didel dalis persirgusij erkiniu encefalitu skundsi vairiais sveikatos sutrikimais:

pablogjusia atmintimi (70 proc.), miego sutrikimais (58 proc.), sugebjimo susikaupti
pablogjimu (73 proc.), nuotaikos svyravimais (72 proc.). Persirg erkiniu encefalitu vyrai savo
sveikat vertino gerai ir gana gerai daniau nei moterys ( atitinkamai 42,2 proc. ir 17,5 proc.).
Persirgusieji gro prie prastins veiklos vidutikai po 6 savaii, vyrai greiiau nei moterys.
Invalidumas nustatytas 19,2 proc. persirgusi erkiniu encefalitu.

5. Po iraymo i ligonins buvo stebta 58,7 proc. persirgusij. Daugum j (91,8 proc.) stebjo
BPG, 55,7 proc. lanksi pas neurolog ir tik penktadalis buvo stebtas infektologo.

6. Beveik puss (46 proc.) persirgusij erkiniu encefalitu netenkino PSPC gautos paslaugos
ikihospitaliniu laikotarpiu. Jaunesnio amiaus pacientai buvo daniau nepatenkinti paslaugomis
nei vyresnio amiaus. Ligoninje ir sanatorijoje gautas paslaugas gerai vertino dauguma
pacient. Pohospitalinio laikotarpio paslaugos netenkino 12,3 proc. pacient Blogai savo
sveikat vertin respondentai pohospitalinio laikotarpio paslaugas vertino blogiau nei geros
sveikatos.

55

7. Pagrindins prieastys, dl kuri respondentai nepasiskiepijo nuo erkinio encefalito buvo skiep
brangumas ir lengvabdikas poiris savo sveikat.

8. Bendrosios praktikos gydytojai mano, kad erkinis encefalitas yra svarbi visuomens sveikatos
problema, taiau jiems trksta ini apie ankstyv erkinio encefalito diagnostik ir gydymo
principus. Pus (54 proc.) apklaustj gerai vertino pacient galimybes gauti reikiamas
sveikatos prieiros paslaugas susirgus erkiniu encefalitu. Dauguma (92 proc.) man, kad
btinas persirgusij stebjimas, bendradarbiaujant BPG su infektologu ir neurologu.

9. Siekiant sumainti sergamum erkiniu encefalitu ir pagerinti susirgusij sveikatos prieir

btina siekti visuotins vakcinacijos prie erkin encefalit ir sukurti serganij erkiniu
encefalitu gydymo ir grinimo pilnavert darbin veikl sistem.

56

REKOMENDACIJOS

1. Siekiant sumainti sergamum erkiniu encefalitu btina gerinti ios ligos profilaktik, aikinant
visuomenei ligos prieastis ir skatinant skiepytis nuo erkinio encefalito. Pagerjus alies
ekonominei padiai, finansuoti i Privalomo sveikatos draudimo fondo l erkinio encefalito
rizikos grupi vakcinacij.

2. Norint utikrinti greitesn specializuotos pagalbos suteikim susirgusiems erkiniu encefalitu,

btina supaindinti visuomen su pradiniais erkinio encefalito poymiais, o BPG suteikti
daugiau ini apie ankstyv erkinio encefalito diferencin diagnostik.

3. Efektyvesniam sveikatos prieiros resurs panaudojimui btina sukurti tikslesnius ligos

sunkumo form nustatymo bei atrankos sanatoriniam gydymui kriterijus.

4. Btina diegti visaapimani persirgusij erkiniu encefalitu grinimo pilnavert darbin

veikl ir stebsenos sistem pirminje sveikatos prieiros grandyje.

57

LITERATRA
1. Anonymous (2000). www.tbe-info.com.ISW-TBE.
2. Bagdonien V., Laikonis A., Vlyvyt D. Erkinis encefalitas tampa infektologijos
problema. Medicina 1996; 32: 544-550.
3. Baanskien V., Morknien P. Sveikatos prieiros kokybs utikrinimo programa
(projektas). Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 1998;2;5:511-523.
4. Buinien I., Petkinis J., Milaauskien . Ligonins medicinos personalo ir pacient
vertinimai apie medik ligoninje teikiamas paslaugas. Medicina 2004; 3 (40): 272-277.
5. Chiron Behring. Tick-borne encephalitis in Europe a new generation of vaccines. Abstract
and Studies Siena, Sept.30-Oct.2, 2001;16. 3
6. Cisak E., Sroka J., Zwolinski J., Uminski J. Seroepidemiological study on tick-borne
encephalitis among forestry workers and farmers from Lublin region. Ann Agric Environ
Med 1998; 5:177-81.
7. Dikaviius V., Stokus S. Visuotins kokybs vadyba. Kaunas, 2003: 124-125.
8. Dumpis U, Crook D and Oksi J. Tick-borne encephalitis. Clin Infect Dis 1999; 28: 882-890.
9. Ecker M, Allison S, Meixner T et al. Sequence analysis and genetic classification of tickborne encephalitis viruses from Europe and Asia. J Gen Virol 1999; 80:179-185.
10. Fielder M., Jger G., Kaiser R., Roggendorf M. TBE epidemiology in Germany (19971998). Zentralbl Bakteriol 1999;289:579-582.
11. Ginzberg E. Health services research. Key to health policy. A report from foundation for
health services research. Harvard University Press, Cambridge, Massachusetts, London,
England; 1991. p.290-3.
12. Grabauskas V. ir kt. Lietuvos sveikatos programa.Vilnius ;1988.
13. Grabauskas V., Klumbien J., Petkeviien J. ir kt. Suaugusi Lietuvos moni gyvensenos
tyrimas, 2004. Helsinki:National Public Health Institute, Finland,2005.P.164.

58

14. Gresikova M, Kaluzova M. Biology of tick-borne encephalitis virus. Acta Virol

1997;41:115-124.
15. Gresikova M., Sekeyova M., Stupalova S., Necas S. Sheep milk borne epidemic of tickborne encephalitis in Slovakia. Intervirology 1975; 5:57-61.
16. Gritsun TS, Frolova TV, Pogodina VV et al. Nucleotide and deduced amino acid sequence
of envelope gene of the Vasilchenko strain of TBE virus; comparison with other
flaviviruses. Virus Research 1993; 27:201-209.
17. Guirakhoo F, Radda A, Heinz F, Kunz C. Evidence of antigenic stability of tick-borne
encephalitis virus by the analysis of natural isolates. J Gen Virol 1987;68:859-864.
18. Gnther G, Haglund M, Lindquist L, Forsgren M, Skldenberg B. Tick-borne encephalitis
in Sweden in relation to aseptic meningoencephalitis of other etiology: a prospective study
of clinical course and outcome. J Neurol 1997;244: 230-238.
19. Haglund M (2000). Tick-borne encephalitis prognosis, immunization and virus strain
characterization (Thesis). Division of Infectious Diseases, the Division of Virology,
Huddinge University Hospital, Karolinska Institutet and Swedish Institute for Infectious
Disease Control, Stockholm, Sweden.
20. Haglund M, Forsgren M, Lindh G, Lindquist L. A 10-year follow-up study of tick-borne
encephalitis in the Stockholm area and review of the literature: need for vaccination
strategy. Scand J Infect Dis 1996; 28:217-224.
21. Haglund M, Gnther G. Tick-borne encephalitis pathogenesis, clinical course and longterm follow-up. Vaccine. 2003 Apr 1; 21 Suppl 1: S11-8.
22. Han X., Aho M., Vene S. et. al. Prevalence of Tick-borne encephalitis virus in Ixodes
ricinus ticks in Finland. J Med Virol 2001; 63:1-8.
23. Health 21 : the health for all policy frame-work for the WHO European Region.
24. Immuno Ag Tick-Borne Encephalitis (TBE) and its Immunoprophylaxis. Immuno Ag,
Viena.2001;31
25. International scientific working group on TBE.htpp://www.tbe-info.com.

59

26. Jereb M, Muzlovic I, Avsic-Zupanc T, Karner P. Severe Tick-borne encephalitis in

Slovenia: epidemiological, clinical and laboratory findings. Wien Klin Wochenschr. 2002
Jul 31; 114 (13-14) :623-6.
27. Juricova Z., Hubalek Z., Halouzka J., et. al. Results of arbovirological examination of birds
of the family Hirundinidae in Czechoslovakia. Folia Parasitol (Praha) 1989; 36:379-383.
28. Kairys J., bien E., Rutkys B.A., Zokas I. Ambulatorins sveikatos prieiros paslaug
poreikio bei kokybs vertinimas Lietuvos didiuosiuose miestuose, rajon centruose,
kaimuose bei miesteliuose. Medicina 2004; 2 (40):178-190.
29. Kaiser R. Tick-borne encephalitis (TBE) in Germany and Clinical course of the disease. Int
J Med Microbiol. 2002 Jun; 291 Suppl 33:58-61
30. Kohl I., Kozuch O., Eleckova E., et al. Family out-break of alimentary tick-borne
encephalitisin Slovakia associated with a natural focus of infection. Eur J Epidemiol 1996;
12:373 -375.
31. Korenberg E.I., Gorban L., Kovalevskii Y. Risk for human Tick-Borne Encephalitis,
Borreliosis and double infection in the Pre-Ural region of Russia. Emerging Infectious
Disease 2001; 7: 459-461.
32. Kovats R.S., Haines A., Stanwell-Smith R., Martens P. et al. Climate change and human
health in Europe. BMJ 1999;318:1682-1685.
33. Krech T. Increase of TBE cases in Switzerland. www.tbe-info.com.ISW-TBE-Reports.
34. Kreil T., Maier E., Fraiss S. et al. Vaccination against tick-borne encephalitis virus, a
flavivirus , prevent disease but not infection, although viremia is undetectable. Vaccine
1998; 16:1083-1086.
35. Kriz B, Benes C, Danielova V, Daniel M. Socio-economic conditions and other
anthropogenic factors influencing tick-borne encephalitis incidence in the Czech Republic.
Int J Med Microbiol. 2004 Apr; 293 Suppl 37: 63-8.
36. Kunz C (2000). The impact of vaccination on TBE in Austria. 7th Baltic Nordic
Conference on Tick-borne Zoonosis, Tallinn, Estonia.

60

37. Kutsar K.(2000). www.tbe-info.com.ISW-TBE-Reports.Estonia.

38. Labuda M., Austyn J.M., Zuffova E. et al. Importance of localized skin infection in tickborne encephalitis virus transmission. Virology 1996; 219:357-366.
39. Labuda M., Kozuch O., Zuffova E. et al. Tick-borne encephalitis virus transmission between
ticks cofeeding on specific immune natural rodent hosts. Virology 1997;235:138-143.
40. Labuda M., NuttaLL P.A., Kozuch O. et al. Non-viremic transmission of tick-borne
encephalitis virus: a mechanism for arbovirus survival in nature. Experentia 1993; 49:802-5.
41. Labuda M., Randolph S.E. Survival strategy of tick-borne encephalitis virus; cellular basis
and environmental determinants. Zentralbl Bakteriol 1999; 289: 513-524.
42. Laiskonis A, Juceviciene A et al. Tick-borne encephalitis in Lithuania in 1997. 5th BalticNordic conference on Tick-Borne Zoonosis, Riga 20 March 1998.
43. Lesnicar G, Poljak M, Seme K, Lesnicar J. Pediatric tick-borne encephalitis in 371 cases
from an endemic regoin in Slovenia, 1959 to 2000. Pediatr Infect Dis J. 2003 Jul; 22(7)
:612-7.
44. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. sakymas Nr. 571; 1998 m.spalio 6 d.
Kokybs sistemos diegimo asmens sveikatos prieiros staigose tvarka ir lokalaus
medicininio audito nuostatai. Valstybs inios 1998;89:32-50.
45. Lietuvos sveikatos statistika 2002. Vilnius, 2003.-72p.
46. Lindgren E, Gustafson R. Tick-borne encephalitis in Sweden and climate change. Lancet
2001; 358 (9275):16-19.
47. Lucenko I, Bormane A .Tick-borne encephalitis and Lyme disease in Latvia, 1997. 5th
Baltic-Nordic conference on Tick-Borne Zoonosis, Riga 20 March 1998.
48. Lucenko I, Perevoscikovs J. (2000). www.tbe-info.com.ISW-TBE-Reports. Latvia.
49. Lucenko I., Perevoikovs J., Bormane A. Tick-borne encephalitis in Latvia. EpiNorth Bull
Netw Comm Dis Contr North Europe 2001; 1:7-10.

61

50. Mandl C Holzmann H, Kunz C, Heinz F. Complete genomic sequence of Powassan virus:
evaluation of genetic elements in tick-borne versus mosquito-borne flaviviruses. Virology
1993; 194:173-184.
51. Mandl C, Heinz F, Stockl E, Kunz C. Genome sequence of tick-borne encephalitis virus
(Western Subtype) and comparative analysis of non-structural proteins with other
flaviviruses. Virology 1989;173:291-301
52. Marshall M, Campbell S, Hacker J, Roland M, editors. Quality indicators for general
practice. A practical guide to clinical quality indicators for primary care health professionals
and managers. Royal Society of Medicine Press Ltd.; 2002.
53. Mavtchoutko V, Vene S, Haglund M, et. al. Characterization of tick-borne encephalitis virus
from Latvia. J Med Virol 2000; 60: 216-222
54. Mickien A., Laikonis A. et al. Tick-borne encephalitis in an Area of High Endemicity in
Lithuania: Disease Severity and Long-Term prognosis. Clin Infect Dis 2002; 35:650 658.
55. Miseviien I, Milaauskien . Pacient pasitenkinimas ligonins medicinos personalo
darbu. Medicina 2002; 5 (38): 559-65.
56. Miseviien I., Dregval L. Lietuvos gyventoj nuomon apie pirmins sveikatos prieiros
prieinamum ir teikiam paslaug kokyb. Medicina 2002;38;11:1129-1134.
57. Monath T and Heinz F (1996). Flaviviruses. In: Fields of Virology. B Fields, D Knipe, P
Howley et al. Philadelphia, Lippincott-Raven: 961-1034.
58. Nuttall P. A. Pathogen-tick-host interaction: Borrelia burgdorferi and TBE virus. Zentralbl
Bakteriol 1999; 289:492-505.
59. Oscmann P.,Kraiczy P., Halperin J. et al. Lyme Borreliosis and Tick-borne Encephalitis. UN
I-MED, 1999;40.
60. Ovretveit J. Health Service Quality: an Introduction to quality Methods for Health services.
Goteberg: The Nordic School of Public Health; 1996.
61. Ovretveit J. What is quality in health services? Health Service Management 1990;6(3) :1323.

62

62. Petkeviien J., Klumbien J., Vaisvalaviius V. Pirmins sveikatos prieiros prieinamumo
vertinimas atsivelgiant socialinius veiksnius. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas
202;6;11:757-762.
63. Pletnev AG, Yamshchikov VF,

Blinov VM. Nucleotide sequence of the genome and

complete amino acid sequence of the polyprotein of tick-borne encephalitis virus. Virology
1990; 174:250-263.
64. Pugliese A., Gennero L., Boffito M., Vidotto V. Seroprevalence study of tick-borne
encephalitis in Turin province. Panminerva Med 2002; 44(3): 253-5.
65. Rainien A. Medicinos paslaugos perkamos remiantis visiems inomais dokumentais.
Sveikatos drauda. http://www.vlk.lt/sveikatos%20drauda/2000/00%20nr4-7.htm.
66. Randolph S.E. Ticks and Tick-borne Disease System in Space and From Space. Advances
in parasitology 2000; 47:217-242.
67. Randolph S.E., Gern L., Nuttall P.A. Co-feeding ticks: epidemiological significance for tickborne pathogen transmission. Parasitol Today 1996;12:472-9.
68. Randolph S.E., RodgersD.J. Fragile transmission cycles of tick-borne encephalitis virus may
be disrupted by predicted climate change. Proc R Soc London B 2000; 267:1741-4.
69. Regalien G. Erkinis encefalitas Lietuvos TSR. Disertacijos autoreferatas, Maskva, 1985.
70. Rice C (1996). Flaviviridae: The viruses and their replication. In: Fields of Virology. B
Fields, D Knipe, P Howley et al. Philadelphia, Lippincott-Raven:931-959.
71. Ruskuviene I. Clinical aspects of tick-borne encephalitis (TBE). Clinical Microbiology and
Infection; 5, suppl. 3; 9th European Congress of Clinical Microbiology and Infectious
Diseases: Abstracts, Berlin, Germany, 1999; P256, abstr. No P647.
72. Schneider H. ber epidemische akute Meningitis serosa. Wien Klin Wschr 1931;
143:551-555.
73. Sss J., Beziat P., Rohr H.P. et al. Detection of tick-borne encephalitis virus (TBEV) in ticks
in several federal Lander of Germany by means of the Polymerase chain reaction (PCR)
Characterization of the virus. Infection 1996; 24: (5): 403-404.

63

74. Sss J., Beziat P.,Schrader Ch. Viral zoonosis from the viewpoint of their epidemiological
surveillance: tick-borne as amodel. Arch Virol 1997; 13:229-243.
75. Sss J., Beziat P.et al. Tick-borne Encephalitis Virus

(TBEV) specific RT-PCR for

Characterization of natural foci of TBE and for other application. Zentralbl Bakteriol 1997;
286:125-138.
76. Sveikatos finansavimas ir sveikatos prieiros paslaug restruktrizavimo reform
socialini-ekonomini pasekmi vertinimas. Sveikatos ekonomikos centras. Vilnius, 2001.
77. Vaivilien D. Erkinis encefalitas :infekcinis agentas, epidemiologiniai ypatumai ir
laboratorin diagnostika. Neurologiniai seminarai. Neuroinfekcijos. 2001; Nr. 3(13): 83-89.
78. Vapalahti O. TBE infections in Finland. www.tbe-info.com.ISW-TBE-Reports
79. Vasilenko VA, Pototskii AA, Chernyshova MG. Tick-borne encephalitis in Estonian SSR
(in Russian). Zh Mikrobiol Epidemiol Immunobiol 1990;9: 43-7.
80. Vinickien V., Liaudanskien R., iknait R. Vartotoj poreikio tenkinimo tyrimai.
Ekonomika ir vadyba. Kaunas. Technologija. 2001:130-135.
81. Woodall J.P., Roz A. Experimental milk-borne transmission of Powassan virus in the goat.
Am J Trop Med Hyg 1977; 26: 190-2.
82. Zanotto PdA, Gould E, Gao G et. Al. Population dynamics of flaviviruses revealed by
molecular phylogenies. Proc.Natl. Acad Sci. USA 1996; 93: 548-553.
83. Zygutiene (2000).www.tbe-info.com. ISW-TBE-Reports.Lithuania.
84. Zilber LA. Spring-summer tick-borne encephalitis (in Russia). Arkhiv Biol Nauk
1939;56:255-261.
85. ygutien M. Kraujasiurbi vabzdi ir erki paplitimas bei epidemiologin reikm
Lietuvoje. Disertacijos autoreferatas, Vilnius, 1999.

64

PRIEDAI

65

1 Priedas
LIGONIO ANKETA Nr.
Vardas _____________________ Pavard ______________________
Gimimo metai ____________ Lytis ______
Profesija, darboviet _____________________________________
Gyvenamoji vieta __________________________________________
Diagnoz __________________________________________________
Epidemiolotginiai duomenys
Erks sisiurbimas
Buvimas mike 1 mn.
Laikotarpyje
Gertas nevirintas
okos pienas

Ne Taip
__ __
__

__

__

__

1sav. 2sav. >3sav.

__
__ ___

Buvimo ligoninje trukm _____

Ligos forma

1 lengva 2 vidutin 3 sunki

Laikas iki I kreipimosi

gydytoj dl ios ligos ____
Laikas iki patekimo
ligonin (hospitalizacijos) ____
Laikas iki patekimo
2 KKl (KKIL)
____
ATLIKTI TYRIMAI
Ligos pradioje
Iraant
Leu
10 /l
ENG
mm/h
Trombo
10 /l
Glikemija
mmol/l
Likvoras
Citoz
10 /l
Limfo
%
Segm
%
Balt.
g/l
Gliukoz mmmol/l
Laktatas mmmol/l
Anti-FSME IgM
Meninginiai poymiai
idininiai po.
Paralyiai
Gydymasis RITS
Siuntimas sanatorij

ne __
ne __

taip__
taip __

66

2 Priedas
Gerbiamas (-a) ______________ _______________
Prie kelet met Js sirgote erkiniu encefalitu ir gydts Kauno klinikinje infekcinje ligoninje,
kuri iuo metu prijungta prie 2-os Kauno klinikins ligonins. Mus domina, kaip Js jautts
isiraius i ligonins, kaip vertinate sveikatos prieiros paslaugas Js ligos metu. Praome Jums
tinkam atsakym anketoje paymti . Bsime dkingi, jei atsak pateiktus klausimus anket
dsite pridedam vok ir isisite. Js nuomon pads tobulinti ir gerinti tokiems ligoniams
teikiam pagalb.
I anksto dkingas gydytojas Liucijus Ambraka.
1.Kaip Js vertinate dabartin savo bkl ?
1.

Gera

2. gana gera

3. vidutinika

4. gana bloga

5.

bloga

2. Ar persirgus atsirado atminties sutrikim ?

Ne

Taip

3.Ar persirgus, atsirado miego sutrikim ?

Ne

Taip

4. Ar persirgus yra sunkiau susikaupti ?

Ne

Taip

5. Ar atsirado nuotaikos svyravimai ?

Ne

Taip

6. Ar po persirgimo dl ios ligos vartojote vaistus ?

Ne

Taip

Jei taip, tai kokius ?_____________

7. Ar isiras i ligonins dl ios ligos kreipts ir buvote stebtas PSPC (pirminiame sveikatos
prieiros centre, poliklinikoje) ?
eimos gydytojo

Ne

Taip

Neurologo

Ne

Taip

Infektologo

Ne

Taip

Nestebtas
8. Ar po ligonins dl ios ligos buvote sanatorijoje ?
Ne

Taip

67

9. Jei buvote, ar pagerjo po to sveikatos bkl ?

Ne
Taip
10. Po kiek laiko isiras i ligonins grote prie savo prastins veiklos ( grote darb, tste
studijas, ar dirbote nam kio darbus)?
savaii sk.
11. Ar dl ios ligos Jums buvo nustatytas invalidumas?
Ne

Taip

12. Ar Jus tenkino sveikatos prieiros paslaugos ios ligos metu ?

Iki patekimo infekc. ligonin Netenkino

I dalies tenkino

Visikai tenkino

Infekcinje ligoninje

Netenkino

I dalies tenkino

Visikai tenkino

PSPC po iraymo i
ligonins

Netenkino

I dalies tenkino

Visikai tenkino

Sanatorijoje

Netenkino

I dalies tenkino

Visikai tenkino

13.Ar susirgo kiti eimos nariai ?

Ne

Taip

14.Ar prie lig inojote apie galimyb pasiskiepyti ?

Ne

Taip

15. Jei inojote, kodl nesiskiepijote ?

1. Galvojo, kad nesusirgs
4. Kitos prieastys

2. Brangs skiepai

3. Negali paaikinti kodl

______________________ (parayti)

16. Ar Jums sergant pasiskiepijo kiti eimos nariai?

Ne

Taip

17. Jeigu ne, tai kodl?

1. Galvojo, kad nesusirgs
3. Kitos prieastys

2. Brangs skiepai

_______________________ (parayti)

Ai u bendradarbiavim. Linkiu geros sveikatos!

68

3 Priedas
ANKETA GYDYTOJAMS
Gerbiamas gydytojau,
Remdamiesi ia anketa nortume suinoti Js poir erkinio encefalito kontrols ir sveikatos
prieiros paslaug, sergant ia liga, prieinamumo problemas Lietuvoje. Labai praome Js kiek
galima tiksliau atsakyti pateiktus klausimus, pasirenkant Jums tinkamiausi atsakym
(atsakymus). Jeigu reiks, paraykite atsakym odiais arba skaiiais. Anketa yra anonimin.
Dkojame u dalyvavim ir suteikt informacij.
Liucijus Ambraka, V Kauno 2-osios klinikins ligonins gydytojas, KMU Visuomens sveikatos
vadybos magistrantas
1.Js lytis 1_ vyras 2 _ moteris
2.Js amius (metais)______
3.Js bendras darbo staas (metais) ______
4.Js darbo staas BPG (metais) ______
5.Iki pradedant dirbti BPG, Js dirbote:
1 _ pediatru 2 _ terapeutu 3 _ kitos specialybs gydytoju
4 _ baigte eimos medicinos klinikos rezidentr
6. Js dirbate:
1 _ vieojoje PSP staigoje 2 _ privaioje PSP staigoje
3 _ kitoje
7. Ar iandien erkinis encefalitas yra sveikatos prieiros problema?
1 _ taip 2 _ ne 3 _ neinau 4 _ kita _ _ _
8. Kaip Js vertinate galimybes gauti sveikatos prieiros paslaugas sergant ir persirgus erkiniu
encefalitu?
1 _ labai gerai 2 _ gerai 3 _ vidutinikai
4 _ labai blogai 5 _ blogai 6 _ neinau
9. Ar Jums teko dalyvauti seminaruose, konferencijose erkinio encefalito diagnostikos, gydymo ir
profilaktikos klausimais?
1 _ taip 2 _ ne 3 _ manau, kad tai nereikalinga
10.Ar Js bandote mokyti savo bendruomen erkinio encefalito profilaktikos ?
1 _ taip 2 _ ne, nors reikt 3 _ ne, nes manau, kad tai nereikalinga
11. Kaip Js vertinate savo inias apie ankstyv erkinio encefalito diagnostik?
1 _ pakankamos 2 _ ne
12. Ar Js nuomone BPG specialistas turi imanyti erkinio encefalito gydymo principus?
1 _ taip 2 _ ne
13. Ar Js manymu persirgusieji erkiniu encefalitu turi bti dispanserizuojami?
1 _ taip 2 _ ne
14. Jei taip, tai kas turi tai atlikti?
1 _ BPG 2 _ infektologas 3 _ neurologas 4 _ visi minti specialistai kartu
15. Ar pritartumte teiginiui, kad savo sveikata toliau turi rpintis pats persirgs erkiniu encefalitu?
1 _ taip 2 _ ne