Abraomas Suckeveris

Abraomas Suckeveris
I VILNIAUS GETO
Versta i:
UDK 947.45.082:933(093.3)
Su-09
ABpaxaM CyiceBep
m BMJlEHCKOrO TETTO
Knygos leidim rm
TARPTAUTINI KULTROS
PROGRAM CENTRAS
tarptautini
kultros
program
centras
-operator
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KULTROS MINISTERIJA
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KULTROS MINISTERIJA
ISBN 978-9955-34-302-8
Heirs of ABRAHAM SUTZKEVER, 1946, 2008

Vladislovas Guoga, vertimas lietuvi kalb, 2011
Asta Baranauskien, vertimas lietuvi kalb, 2011
Aurimas Guoga, vertimas lietuvi kalb, 2011
Tarptautini kultros program centras, 2011
TURINYS
Abraomo Suckeverio I Vilniaus geto. arnas Liekis............... 9
VRIES NAGUOSE...................................................... 14
Mieste ir keliuose.................................................. 14
vrikumas ir antsiuvai......................................... 17
Chapnai........................................................... 21
Pirmasis Judenratas............................................... 22
Kirvis................................................................. 24
Mano pirmoji aviet............................................. 25
Faist pramogos ................................................ 27
Nukirstos galvos.................................................... 30
Karste................................................................. 32
Mirties konvejeris.................................................. 35
Paneriai............................................................... 37
Pirmoji didel akcija................................................ 38
Lukiki kaljime . . ............................................... 40
Vl pas mam...................................................... 42
igonai............................................................... 42
Utarjas Herderis................................................ 44
Pirmojo Judenrato pabaiga....................................... 45
Grsminga idaiga.................................................. 46
Kelias get........................................................... 48
UVART....................................................................
Geto veidas...........................................................
Antroji akcija ir antrasis Judenratas............................
sakym lavina......................................................
Antrajame gete......................................................
vairiaspalviai leidimai...........................................
Geltonj leidim naktis.........................................
52
52
55
57
59
61
64
Per naktin Vilni................................................ 65

Janova Bartoevi................................................ 67
Ir vl gete........................................................... 72
77
Mirtis po mirties...................
Miestas ir getas..................................................... 77
yd reikal efas................................................ 82
Pasilinksmino............................
83
Faist gerairdikumas........................................ 85
Drabuiai........................................................... 90
Paneri eimininkas.............................................. 91
Gestapo jzuitai.................................................. 93
Kaip mes isisukinjome........................................ 95
Dvasios stipryb.........................................
Mokyklos............................................................. 103
Teatras..................................................................108
Muzika............................................................... 109
Krybinis susivienijimas......................................... 110
Parodos............................................................... 113
Kultros centras Strano g. 6 ...................................114
Ligonin ir sveikatos apsaugos organizavimas...............115
Alfredo Rozenbergo karalystje .............................. 117
Devynmetis dailininkas........................................... 124
Daininink...........................................................130
Matematikas.........................................................132
Architektas Geronas........................................... 134
Poeminis miestas.................................................. 138
Kitelis..................................................................149
PARTIZANINIS KARAS.................................................. 154
Pirmasis aukimas.................................................. 154
Ginklai............................................................... 157
Zalmanas Tiktinas.................................................. 160
103
Ryys su ioriniu pasauliu......................................... 163

Geto partizanai - neydai....................................... 164
Paraiutininkai i Baltosios Voks.............................. 166
Sabotaas ir diversijos..............................................166
Padjo, kuo galjo..................................................170
Pigiuose namuose ................................................170
Pirmieji ryiai...................................................... 172
Nuosava spaustuv.................................................. 175
FPO specialusis padalinys......................................... 180
veniame Gegus 1-j (1943 m.)............................ 181
Gelbtojas agalas..................................................182
Icikas Vitenbergas.................................................. 187
Nauja diena...........................................................190
Liza aukia! ...................................................... 192
Per kanalizacijos landas ......................................... 194
Trys didvyriai...................................................... 197
Sonia ir Julianas.................................................... 198
Tsinys mike.........................................................199
Koncentracijos lageriuose......................................... 204
Taip davo ms vaikai......................................... 208
Ilaisvintame Vilniuje............................................. 216
Kn deginimas.................................................... 217
Figros .............................................................220
Specializacija...................................................... 223
Lauaviei parengimas........................................... 225
Atviros kapaviets..................................................226
Kasimas............................................................... 227
Prie kapaviei Paneriuose.......................................229
Perduoti ydams..................................................234
Negstantis deglas..................................................235
Abraomo Suckeverio
I Vilniaus geto
arnas Liekis
Abraomas Suckeveris gim 1913 m. liepos 15 d. Smurgainyse.

Jis buvo treias Herco ir Rains Suckeveri eimos vaikas. Pra
sidjus Pirmajam pasauliniam karui, anot kai kuri liudinink,
vien Lenkijos Karalystje iki 1914 m. pabaigos buvo uregistruota
150 Rusijos kariuomens surengt yd upuolim ir pogrom1.
Pranczijos ambasadorius Rusijoje Maurice Paleologue ra:
Nuo karo pradios ydai i Lenkijos ir Lietuvos kenia iau
rius persekiojimus. Rugpjio mnes juos privert kolek
tyviai pasitraukti i pasienio zonos, neleisdami jiems nieko
pasiimti. Po trumpos pertraukos trmimai vl prasidjo, taip
pat organizuotai, taip pat skubiai, taip pat brutaliai represi
jos nusits toliau Rytus2.
eima su kitais Lietuvos ydais 1915 m. itremiama Omsk,

Rusijos imperijos valdom Sibir. Toli nuo nam tvas sugeba
kurdinti eim ir pradti odininko versl. Taiau, jam mirus,
eima grta Lenkijos valdom Vilni, pabga nuo sukrtim
ir nepritekli Taryb Rusijoje. Galop gro tiktai motina su vai
kais. Maasis Abraomas buvo ileistas mokytis cheder, tradi
1
2
Yarmolinsky A. The Jews and Other Minor Nationalities under the Soviets.
New York, 1928, p. 39.
Paleologue M. Rosja carow w czasie Wielkiej Wojny. Polska w pamietnikach Wielkiej Wojny 1914-1918, wybor i oprac. M. Sokolnicki. Warszawa,
1925, p. 308.
10
A braomas Suckeveris
cin pradin yd mokykl, vliau hebrajik yd gimnazij.

Isamios akademinio pobdio ssajos ir paintis sujidi ir yd
kultra prasideda JIVOinstitute. Prie to prisidjo Maksas Weinreichas, io instituto steigjas ir direktorius. Jau tada A. Sucke
veris para pirmj poezijos rinkin. Lankydamas universitet
kaip laisvasis klausytojas, jis susipaino su iuolaikine lenk ir
rus literatra. Treiajame deimtmetyje Suckeveris priklaus
literatriniamjudjimui Jung Vilne (Jaunasis Vilnius). Jung Vilne 1929 m. kr Zalmenas Reizenas. Be Abraomo Suckeverio,
literatriniamjudjimui priklaus Chaimas Grad, Perecas Miranskis, Leizeris Volfas, Moi Levinas, merk Kaerginskis ir
kt. Kitaip nei daugel judjimo bendraygi, mgusi modernis
tin socialin poezij, A. Suckever trauk neoklasikinis moder
nizmas ir gamt apraanios eils.
Puikus tokios poezijos pavyzdys buvo vaikysts, praleistos
Sibire, atsiminimai, knyti epinje poemoje Sibir (Sibiras).
ioje poemoje yra daug mnulio spindjimo, ualusi upi ir
vietos gyventoj pagonik ritual. Jau priekariu Suckeverio
krybin brand liudijo tarptautinis autoriaus populiarumas
tarp poet. Austr novelistui Josephui Rothui 1936 m. susipa
inus su Suckeverio eilmis, po met, 1937-aisiais, Jidi PEB
klubas Varuvoje publikuoja pirmj jo poezijos tom. Net i
nomas rus poetas Borisas Pasternakas msi versti A. Sucke
verio poezij.
1941 m. nacistins Vokietijos kariuomenei umus Vilni, po
udyni lik gyvi Vilniaus ydai buvo suvaryti Didij ir Ma
j getus. Kartu su mona Freidke (ved 1939 m.) A. Suckeveris
tampa Vilniaus geto kaliniu.
I Vilniaus geto
Alfredas Rozenbergas (reichsleiteris, naci idealogas) pla

navo igrobstyti visas Europoje esanias judaikos kolekcijas ir
suveti jas Institut zur Erforschung der Judenfrage (yd klau
simo studij institutas) Frankfurte. Vilniuje nacistams reikjo
moni, imanani judaikos paveld ir galini atrinkti insti
tutui rankraius, dokumentus. I pradi naciai vis proces
ribojo pasitelk nedaug moni, o 1942 m. kovo mn. iplt
darbo grup iki 40. i grup pateko ir Abraomas Suckeveris,
ir merk Kaerginskis. JIVO instituto pastatas greitai virto
vairi knyg kolekcij, atgabent i Vilniaus, Kauno ir kit
apylinki, surinkimo vieta. Anot liudinink, 70 proc. knyg
turjo bti atiduodamos popieriaus perdirbimo maln. Ki
tos, paprastai graiai ritos, buvo siuniamos Frankfurt.
Dirbdamas darb A. Suckeveris igelbjo daug Vilniaus ir
visas Lietuvos yd paveldo paminkl. Jo pastangomis iliko
ir yd mokslinio instituto JIVO rankrai, knyg ir doku
ment rinkiniai. Taip pat pavyko isaugoti Marko Antokolskio skulptras ir Iljos Repino paveikslus. Daug padjo ir Ona
imait. Ne kart su savo kolega poetu merke Kaerginskiu
paddavo geto pasiprieinimo grupms paslapia neti gin
klus get. 1943 m. rugsjo 12 d. su mona Freidke ir . Ka
erginskiu A. Suckeveris pabgo i geto Baltarusijos mikus.
Vilniaus getejis para 80 eilrai - didel savo krybos dal.
Be Vilniaus geto eilrai rinkinio, pasirodiusio 1944 m., jau
1945 m. buvo ileista poezijos knyga Di Festung (Tvirtov), joje
buvo skelbiamos gete paraytos eils. Suinoj, kad Abraomas
Suckeveris su mona isigelbjo, 1944 m. kovo mn. tarybiniai
partizanai j perkl Maskv, kur menininkas tapo simboline
pasiprieinimo ir kultros baruose dirbusia asmenybe. Akty
11
12
| A braomas Suckeveris
viai dalyvavo antinacistinje propagandoje. A. Suckeveris tapo

yd antifaistinio komiteto nariu. Ilja Erenburgas poeto gyve
nim apra 1944 m. balandio 29 d. Pravdoje. iame rainyje
bene pirm kart vieai prabilta apie holokaust. Maskvoje da
lyvavo I. Erenburgo vadovaujamoje lieteratrinje komisijoje
rengiant Juodj knyg. Tuo laikotarpiu jis ir para Fun Vilner
geto (I Vilniaus geto), ods Tsu Poyln ( Lenkij) dal ir epi
ns poemos Geheymshtot (Slaptas miestas) didum. Maskvoje
gim ir dukra Rina. 1946 m. vasario mn. Niurnbergo procese
jis liudijo apie yd naikinim Vilniuje. Abraomas Suckeve
ris dar kart gro Vilni 1944 m. liepos 26 d., ir kartu su
. Kaerginskiu steig yd kultros komisij dokumentams
rinkti ir sisteminti. Vliau i institucija tapo yd muziejumi.
1944 m. rugpjio mn. muziejus persikl Strano gatvs
pastat (Nr. 6). Popieriaus perdirbimo malne A. Suckeveriui
su bendradarbiais pavyko rasti 20 ton nesunaikint JIVOins
tituto dokument ir knyg. Dar daugiau buvo rasta iukli
perdirbimo gamykloje.
Po karo kaip priekario Lenkijos pilietis jis gavo teis ivykti
i Taryb Sjungos. 1946 m. liepos mn. Abraomas Suckeveris su
eima atsidr Lenkijoje, o vliau Pranczijoje. Po Antrojo pasau
linio karo migravo i vienos alies kit, ir gal gale 1947m. ap
sigyveno Izraelyje. ia jis gyveno iki pat mirties (2010 m. sausio
20 d.). Izraelyje Abraomas Suckeveris kr iki ilos senatvs ir vis
gyvenim ilikojidi kalbos gerbjas ir alininkas. Izraelyje steig
ir redagavo literatrin urnal jidi kalba Di Goldene Keit (Auksi
n grandin), ts poezijos jidi kalba raymo ir leidimo tradicijas.
1985 m. Abraomas Suckeveris buvo apdovanotas Izraelio prizu,
prestiikiausi alies apdovanojimu.
I Vilniaus geto
is prozos krinys Vilniaus getas 1941-1944 buvo ileistas

Maskvos leidykloje Emes (Tiesa), leidianioje knygas ir peri
odik jidi kalba. Teigiama, kad original Abraomo Suckeverio
tekst radaktoriai ikarp ir sutrumpino. 1946 m. Taryb Sjun
goje ileista versijajidi kalba tais metais pasirod ir vienoje Par
yiaus leidykl, o 1947 m. - Argentinoje. Paskutin kart atsimi
nimai buvo publikuoti 2009 m. Ciuriche, veicarijoje, vokikai,
Huberto Witto rpesiu3.
A. Suckeverio knyga yra iversta i rus kalbos, 2008-j
leidimo knygos. lietuvik vertim pateko daug netikslum,
buvusi rusikame vertime i jidi kalbos. I rusikojo vertimo
perimtas ir fonetinis vard, ir pavadinim transkribavimas.
Fania Branckovskaja padjo itaisyti didesnius netikslumus,
rastus lyginant rusikj leidim su jidi kalba paraytu teks
tu. Taiau ne visas pavardes, gatvi, organizacij pavadinimus
pavyko patikslinti, todl praytume skaitytoj nevertinti per
nelyg grietai.
Suckever Abraham. Wilner Getto 1941-1944. Zurich: Ammann Verlag,

2009.
13
VRIES NAGUOSE
... Ir tai vien keturiasdeimt pirmj met rugsjo dien mus

veda get. ingsniuodamas yd kolonoje mstau, kok siaub
mums teks patirti, ir nejuiomis prisimenu kruvinus mnesius
iki io yd perkraustymo. Perkraustymo t, kurie dar buvo
lik gyvi...
Mieste ir keliuose
Kai ankst birelio 22-osios ryt jungiau radij, igirdau iste
rikus ksnius vokiei kalba. I to, k supratau, suvokiau, kad
vokiei armija pereng ms sien. Iokau gatv ir nubgau
pas Noj Priluck. Jis kaip paprastai dirbo prie savo Jidi kalbos
fonetikos.
- Su pirmja bomba rus em Hitleris isikas sau kap, tar N. Priluckis. Taiau k daryti, jis neinojo. Ir vl niko rayti
savj Jidi kalbos fonetik.
Gatvmis lk ugniagesi mainos. Prie aliojo tilto gaisras.
Nujau pas motin, gyvenani tame rajone. Mama labai apsi
diaug, pradjo mane raminti, buiuoti ir kalbti, kad viskas
susitvarkys. Ji ivir rgtyni ir pagardino jas pienu.
Vokieilktuvai nesiliov bombardav. Netoli Vilniaus lieps
nojo duj rezervuaras, mus pasiek gerkl grauiantis kvapas.
- Mama, gelbsims kartu!
Mama glost man plaukus ir buiavo kakt.
- A niekur neisiu... Tujaunas - eik ir gelbkis.
I Vilniaus geto
Nujau pas Dovyd Umru, laikraio yyEmes (Tiesa) re

daktori. Sdjome ir svarstme: k daryti? Mes inojome, kaip
su ydais elgiamasi Lenkijoje. inojome nuotrupomis, bet ir to
pakako... Dvylikt nakties pasidar viesu. Vokiei lktuvai i
met vieianias raketas. Kryi kalno rajone nusileido vokie
i paraiutininkai.
Bombos krito vis tankiau. Ties Didiosios ir Stikli gatvi
kampu subombardavo nam. Po jo griuvsiais liko eiasdeimt
moni. Uosto4gatvje taip pat sugriauti keli namai. Gaisr d
mai drieksi gatvmis. mons su ryuliukais rankose trauksi
i miesto. Sklido gandai, kad vokieiai jau netoli.
Paskubomis surenkame brel raytoj ir artim draug.
Namus palieku likimo valiai. Pasiimu k tik atspausdintus savo
poemos Sibiras lapus. mona - dienorat, kur ra nuo de
imties met.
Ieiname Minsko kryptimi ir sutinkame yd tabor. Vei
mai pilni pagalvi, moter ir vaik. Vieno veimo savininkas
pasakoja, kad traukia Slabados kaim, kuriame gyvena jo pa
stamas. Ten jis tikisi pralaukti, kol baigsis karas, o kai vokie
ius ivys, gr namo.
Keliuose kiekvien minut vis daugiau bgli. rytus slenka
ilgos jaun, pagyvenusi ir visai sen moni kolonos. Vokiei
lktuvai skrenda emai ir audo bglius. Vaikosi net pavienius
mones. Per sumait iiro ms grup. Palik man savo vaike
l, kakur prapuol mano draugas redaktorius Umru su mona.
Nordamas gauti vaikui vandens, bandau ueiti pakels trobas,
bet jos visos tuios, valstieiai paliko savo namus.
Uosto g. - tai dabartins Pamnkalnio g. dalis nuo Pylimo ir Jogailos g.
sandros iki Tauro g. (ia ir toliau - vertj pastabos.)
15
16
Naktis. Nakvojame mike. Rus majoras spjo mus saugotis

nepastammoni, nesvokieiai paleidodesantininkraudon
armiei uniformomis. Biiulio vaikas verkia, jis priprats prie
motinos. Maylis alkanas, o man plyta irdis. Mnesienoje ran
du iek tiek uog ir suvalgydinu, kad nenumirt man ant rank.
***
Vokieiai mus pavijo netoli Amenos. Igirdome kakur prie

kyje legsinius tankus. Kaimieiai prane, kad visus kelius
um vokiei kareiviai. Kur bgti? Ir dar su vaiku. Aplin
kui ugnis, vir ms - vokiei lktuvai, kartais ore pasirodo
ir msikiai, tada prasideda oro mis. Bet vokiei naikintu
v daugiau, vis numua ms lktuvus, kurie, apimti ugnies ir
dm, krenta netoli bgli.
Pasirinkimo nebuvo - nutarme grti Vilni. Netoli miesto
sutikau vaiko tv ir buvau laimingas, kad mayl grinau gy
v. Apsinakvojome valstieio klojime. Per plyius matme, kaip
dega Naujoji Vilnia. Nakt atvaiavo motociklininkai ir sustojo
prie klojimo. Girdiu, jog kalba vokikai. Tai andarai eiminin
kauja kaime. Jie pasiaukia ms eiminink ir klausia, ar ne
slepia yd. Mano draugai miega. A apmirtu, sitempiu. Nuo
vieno jos odio priklauso ms gyvenimas. Ji atsako: Ne, ia
nieko nra. andarai sda ant motocikl ir ivaiuoja.
Tankai, tankai, tankai. Visas Amenos plentas5prisigrds
tank. Pus dienos laukiame, kada jie pravaiuos, kai kurie
smalsuoliai lenda artyn. Grtame namo tuo paiu keliu, ku
riuo bgome rytus. Neryje nusiprausiame, isiskalbiame dra
buius, suplome visus popierius ir dokumentus, kad tikrina
Dabar - Minsko plentas.
I Vilniaus geto
mi nieko neturtume. Mano mona drasko dienorat ir meta

vanden, lapel po lapelio.
***
Ir tai mes mieste. Gatvse yd beveik nematyti. Vienii senu

kai, nuleid galvas, susikprin, slankioja laikydamiesi nam
sien. Gyventojai sdi namuose, stengiasi nesirodyti. Gatvse pirmieji okupant pagalbininkai su baltais raiiais ant rank
ir autuvais ant pei. Tarp j painau vien Vilniaus universi
teto student.
Prie Pilies kalno ie ginkluoti mons ved grup suimtj,
apie dvideimt moni. Tarp j atpainau Zalman apiro, pro
vizori i Vilkomirskajos6gatvs. Bdamas prie aliojo tilto, i
Pilies kalno puss igirdau vius.
Su mona prasilenkme, - ji nujo pas savikius. ms but
daugiau negrau, nusprendiau prasibrauti iki mamos, Vilko
mirskajos g. 14, kur gyvenau dvideimt met. Mam radau ver
kiani. Kakas jai buvo pasaks, kad mane umu.
vrikumas ir antsiuvai
Ryte i miesto atjo kaimynas ir prane, kad gaudo ydus ir
varo priveriamuosius darbus. Jiems iduoda dokumentus, payminius, kad yra mobilizuoti, o miegoti ileidia namo. Dar
kaimynas papasakojo, kad du imtus yd ir lenk vokieiai u
dar Lukiki kaljim kaip kaitus. Jei miestieiai kuo nors
nusikals, kaitai bus suaudyti. i nakt kaljimo pusje buvo
6
Dabar - Ukmergs g.
17
18
girdti audant. Kas ir k aud - niekas neinojo. Vliau mus

pasiek inia, kad t nakt kaljimo kieme suaud kaitus.
Pasirod chapnai (i ydiko odio chapn - griebti, sulai
kyti, suiupti). Jie blaksi po gatves ir stabd kiekvien yd.
Jei sustabdytasis neturjo dokumento, kad yra mobilizuotas
darbams, arba dokumentas buvo kiek pltas ar suglamytas, j
vesdavo Lukikes.
Faist policija konfiskavo visas yd parduotuvli ir par
duotuvi prekes. Paalino ydus i vis visuomenini organiza
cij. Kijevo7, v. Stepono, openo gatvse per valand i nam
ivar visus nearijus. Gatvse pasirod sakymai:
ydai neturi teiss kalbti telefonu.
ydai neturi teiss naudotis traukiniu.
ydai neturi teiss lankytis ligoninse, kinuose, teatruose,
kavinse.
ydai privalo atiduoti savo dviraius ir radijo imtuvus.
Visi ydai vejami i universitet. Mieste pasirod uraai: y

dams eiti draudiama.
Greitai persitvark laikraiai sumirgjo pogrominiais
straipsniais. Antisemitin propaganda suvienijo vokiei fais
tus ir lietuvi nacionalistus.
Liepos 4 d. laikraiai paskelb sakym, kuris taip pat buvo i
spausdintas atskirai ir ikabintas ant nam sien: Vadovaudamie
si vokieivadovybs 1941 m. liepos 3d. sakymu, visi be iimties
ydai privalo ant krtins ir ant nugaros neioti 10x10cmantsiuv
(lop), kurio centre turi bti geltonas apskritimas, o jame - raid
Taip autorius vadina Kauno gatv.
I Vilniaus
geto
VM 1879 F.2146 Vilniaus geto gatv. Fotografija
J. Antsiuvo pavyzdi yra visose Vilniaus policijos nuovadose.

sakymas sigalioja nuo 1941 m. liepos 8 d. U jo nevykdym grieta bausm. Vilniaus karo komendantas Cenfenigas8.
Po poros dien miesto komendantas9 ileido nauj sakym:
Antsiuvai turi bti ne geltoni ir neiojami ne ant krtins ir nu
garos, o ant rankovs turi bti prisiuvamas mlynos spalvos lopas
su balta eiakampe vaigde. Vliau, prajus dienai, ir is saky
mas buvo atauktas. Vl privalu ant krtins neioti gelton lop.
Faistai tokiais sakymais norjo ne tik gsdinti, paeminti ydus,
bet ir juos suklaidinti ir taip padidinti auk skaii. Danai ydai
nesuinodavo nauj sakym arba nemokdavo j tiksliai vykdy
ti. Neteisingai neiojanius tuos antsiuvus tuoj pat suimdavo.
8
9
Zehnpfennig. r. A. Suckeverio liudijim Niurnbergo procese (http://

www.tekstai.lt/index.php/zurnalas-metai/154-2007-m-nr-8-9-rugjtisrugsjis/1167-avrom-suckever-liudijimas-niurnbergo-procese-.html).
Neumann (r. 8 ina).
19
20
Nespjus isiaikinti dl antsiuv, uklupo naujos bdos: y

dams draudiama kalbtis su neydais. ydai neturi teiss par
duoti savo daikt, nes nuo iol ir ateityje visas j turtas ir visa
nuosavyb priklauso vokiei valstybei. Ir tik laikinai yra pas
buvus savinink. ie draudimai reikia, kad ydams negalima
lankytis turguose. Paeidjai bus suaudyti.
1941 m. rugpjio 2 d. atvyko Vilniaus srities komisaras. T
pai dien jis pademonstravo savo valdi. Ligonins ir Nau
garduko gatvse sureng du pogromus10. Jiems vadovavo vainenbergas11ir Veisas12. Be to, komisaras i yd pareikalavo di
dels kontribucijos.
Pasirod naujas sakymas: ydams leidiama pasirodyti
mieste tik iki etos valandos vakaro, draudiama vaikioti a
ligatviais. Jie turi vaikioti grindiniu ir po vien. ydams drau
diama pasirodyti Mickeviiaus13, Pylimo gatvse, Katedros aik
tje ir stoties rajone.
Taigi ydams buvo draudiama pasirodyti turguose, bet pri
reikus atstumtieji nusipldavo lopus ir, rizikuodami gyvybe,
nusigaudavo turg. Danai geri mons savo kaimynams y
dams nupirkdavo ir parnedavo produkt. Kad maiau rodytsi
gatvse, gyventojai prakirsdavo takus kiemuose ir, aplenkdami
gatv, patekdavo ten, kur reikia.
10
11
12
13
A. Suckeverio liudijime Niurnbergo procese kalbama apie 1941 m. liepos

17 d. pogrom Naugarduko gatvje.
Schweichenberg (r. liudijim Niurnbergo procese).
Martin Weiss (r. liudijim Niurnbergo procese).
Dabar - Gedimino prospektas.
I V ilniaus geto
| 21
Chapnai
Gestapo karininkas vainenbergas jam ikeltus udavinius vyk
d uoliai. Vilniaus gatvs 12 name jis kr savo tab. Gesta
pininkas pasitelk lietuvi faistus i organizacijos Ypatinga
14ir paskirst juos dvi grupes: pirmosios pareiga buvo gaudyti
ydus, antrosios - juos bausti.
Vispirma chapn tikslas buvo iekoti ydvyr ir, teikus
netikr paym, privilioti juos tartum darbus. Tai vokiei
valdiai leido skait trauktinedirbanius ydus. I tikrj,
dirbani yd i pradi neliet. T, kurie turjo toki pay
m, buvo neleidiama sulaikyti. Taip ydai buvo suskirstyti
dvi grupes: dirbantieji ir besislapstantieji. Sulaik nedirbant
yd, chapnai liepdavojampasiimti gabal muilo, rankluost
ir gabendavo Lukiki kaljim, kuriam komandavo tas pats
gestapininkas vainenbergas. Laukti i jo pasigailjimo buvo
beprasmika.
Vilniaus gatvs 12 name buvo sulaikytj ir pasistj Lu
kikes kartoteka. Kortelse buvo tokie paragrafai: sulaikytojo
vardas ir pavard, gimimo metai, sulaikiusiojo pavard. Kitoje
kortels pusje sekretorius raudonu pietuku raydavo raid
arba P. Raid reik, kad sulaikytasis yra Lukiki kaljime,
raid P - jis igabentas Panerius. U kelis sulaikytus ydus
chapnas gaudavo deimt rubli (tarybiniai pinigai dar buvo
naudojami).
Daugelis chapn turjo padjj berniuk, kurie jaut azar
t iekoti besislapstanij. J bijojo ne maiau nei chapn,
nors pastariesiems rpjo ne tik sugauti ir mirt pasisti ydus,
ia ir toliau - turima omeny ypatingasis brys.
22
bet ir pirmiausia i j pasityioti. Kol nebuvo kurtas getas, jie

siverdavo sinagogas ir isivesdavo mones tiesiog su maldos
skraistmis - taliais. Buvo toks atvejis. Geronas mukleris si
nagogos antpuolio metu slpsi spintoje. Chapnas j rado ir
itemp gatv. Sulaikytasis band isipirkti, bet trko pinig.
Jis pasil j sulaikiusiam pastamam universiteto studentui:
Imuk man auksinius dantis ir paleisk mane. Studentas pra
ym vykd.
Pirmasis Judenratas
Liepos 4 dien sinagogos kiem vaiavo taksi su dviem vo
kieiais, kurie pareikalavo rabino. Atjo sinagogos patarnautojas
Chaimas Mejeris Gordonas, auktas graus ydas ila barzda.
Tu Vilniaus rabinas? - kreipsi vienas i atvykli ir nukreip
j autuv. Gordonas atsak, kad jis ne rabinas, tik sinagogos
patarnautojas. Vyriausiasis Vilniaus rabinas Rubinteinas iuo
metu ess Amerikoje, o antrasis rabinas - Chaimas Oizeris Grodzenskis - mirs.
Jei taip, - pareik vokietis, - tu bsi rabinas ir rytoj turi
pristatyti mums Judenrat (yd taryb).
Skubiai buvo sukviesti inomi yd visuomens veikjai,
vadovaujami vyriausiojo gerbiamo daktaro Geruni. Geruni
pasak, kad Judenrat pasilyti kandidatai negali atsisakyti, ir
apsiverk. Judenrat buvo irinkta eiolika moni. Pateiksiu
kelet irinktj pavardi: daktaras Jakovas Vygodskis, rabi
nas ubas, Eliezeras Krukas, advokatas Pinchas Konas, daktar
abad Gavronskaja, ininierius Saulas Trockis ir bankininkas
Langbortas. Pirmininkas - Trockis.
I V ilniaus geto
| 23
Judenratas sikr Strano15gatvje 6, buvusios bibliotekos

Mefice-Haskole16patalpose. Pirmoji uduotis, kurijamskyr
valdia, buvo i miesto yd surinkti vis auks.
Kai vokiei valdia ileido nauj iauri sakym, dariusi
yd gyvenim nepakeniam, deimtys ir imtai moni krei
psi buvus yd bendruomens pirminink daktar Jakov Vygodsk, kadjis, kaip ir ankstesniais metais, padtjiems. Bdamas
atuoniasdeimt penkeri, jis sunkiai vaikiojo ir negaljoieiti i
nam. Vygodskis sutelk paskutines jgas, pasikl i lovos, apsi
rengjuod ieigin kostium suprisitu geltonulopu, pam laz
d ir nujo pas vokiei ef yd klausimais. Prie dur stovjs
sargybinis jo neleido ir liep laukti ant laipt. Prajus valandai,
efas ijo. Senukas prijo ariau ir prisistat, papasakojojamapie
vaikymus ir neteisyb, kuri kenia ydai. efas apsimov balt
pirtin ir stipriu smgiu nustm senuk nuo laipt.
Vygodskis sunkiai pasikl, nuo veido nubrauk krauj ir, kaip
ir visi ydai, gatvs grindiniu pasuko namo. Jis jo Mickeviiaus
gatve ir dar neinojo apie nauj sakym, draudiant ydams
vaikioti pagrindinmis gatvmis. Prieais idygo chapnas ir j
sulaik. Atsitiktinai visa tai mat vienas profesorius, neydas. Jis
ipirko daktar Vygodsk i faist samdinio ir parved namo.
Nuo to laiko senukas i kambario neieidavo. Bet kart prie na
mo privaiavo taksi, sergant daktar itemp ir nuve Lukikes.
Vliau mano mona j mat kaljime. Netrukus jis pateko
nagus kaljimo virininkui vainenbergui, kuris su pasimga
vimu i jo tyiodavosi: jo kamer mesdavo mirusiuosius. Bet
15
16
Dabar - emaitijos g.
Paodiui - vietimo platintojai. Taip vadinosi yd organizacija, atsa
kinga u vietimo pltr tarp yd. kurta 1863 metais.
24
ir tokiomis slygomis sulaikytieji ydai prie jo liejosi ir sulauk

davo paguodos. Vygodskis drsindavo kalinius. Pinigus, jei kas
turjo, jis sil suplyti, o auks ir deimantus imesti, kad nepa
tekt piktiems faistams rankas.
Kirvis
Mano mama, matyt, pamirovokieisakym ir atsitiktinai eng
ant aligatvio. Gestapininkas sugriebj u plauk ir rimbu prad
jo muti per veid. Kai ji, visa kruvina, jau guljo griovyje, jis nusi
juok ir patenkintas nujo. Namo mam parved kaimyn. A nu
ploviaujai krauj ir pirm kart sieloje pajutau kerto trokim.
Staiga prie namo igirdau ingsnius. Tuoj pat pasislpiau tam
siame kambarlyje, kuriame buvo rengta ms virtuv. but
ujo du chapnai. Stoviu prisispauds prie sienos ir girdiu j
pokalb. Butas skurdus ir jie aukso neieko. Klausia, ar yra vyr.
Igirds, kad nieko nra, vienas j sako: Reikia paiekoti, ydai
moka gerai slptis. Girdiu, kaip atsidaro tamsios virtuvs durys
ir kakas eina, pasiviesdamas elektriniu ibintuvliu. Jauiu, kad
mano gyvenimas baigiasi, ir uiuopiu kirv. Pasiadu: jei chapnas mane pastebs, perskelsiujamgalv.
tai jis jau ia. Matau juod skrybl ir gra veid kruop
iai pakirpta barzdele. ibintuvliu jis apvieia sienas ir d
miai apiri kambarlio kampus. Chapnas engia toliau, stovi
mane nugara, girdiu jo kvpavim. Kirvis tarsi priaugo prie
deln. Laukiu, kada galsiu testi sau duot od. Laukiu, kol
jis pasisuks mane... Norjau atkeryti u motinos krauj. Cha
pnas dmiai apviet kambar, iskyrus sien, kuri buvo jam
u nugaros, ir ijo i virtuvs.
I Vilniaus
geto
Mano pirmoji aviet

Nuolat bijodamas, kad mane suras, vis nakt guljau savo kam
baryje Vilkomirskajos g. 14, apdengtas skudurais, ir galvojau,
kaip sirengti aviet. (Aviet, vagi argonu, tai vieta, kur ga
lima pasislpti nuo policijos.) is odis greitai tapo populiarus
tarp yd, besislapstani nuo chapn.
Mano kambarys - medin mansarda antrame aukte. Auk
tas atviras, ten nepasislpsi. Chapnai greitai imoko surasti
besislapstanius ydus, danai jie ateidavo su kirviais ir uni
mis. Vienintel vieta, kur buvo galima slptis, - virtuvje buvu
sios krosnies kaminas. Nakt imiau kelet plyt ir lindau j.
VMP 2786 F2.521 Aviet- slptuv
Tris naktis taip kankinausi ir nuodijausi suodiais. Kart galv

atjo mintis, kad po geleiniu stogu, kuris leidiasi nuo lango,
turt bti laisvos vietos. Jei pavykt ipjauti ang landai ir ge
25
26
rai j umaskuoti, tai bt galima gyventi. Viename kampe

ilupau lent ir padariau land po stogu, tiesa, avietpasirod
emoka. A galjau gulti tik isitiess ir sunkiai pasiversdavau
ant kito ono.
lendu kojomis pirmyn, paskui prisitraukiu lent ir i vidaus
pritvirtinu viela, kad niekas negalt lsti. Taip savo avietje
praguljau apie septynias savaites. Vliau ir pats netikjau, kad
galjau itverti taip ilgai. Stoge ikirtau nedidel ply, pro j pa
tekdavo auksinis viesos spindulys, kuris kvp mane parayti
eilrat Veidai line.
Mano slptuvs geleinis stogas, kaitintas kartos liepos m
nesio sauls, degindavo kn. Nekantriai laukdavau vakaro, kai
kartis atlgs ir bus galima tyliai ilsti atlikti gamtini reikal.
Sutemus kartais ateidavo mona, kuri vaikiojo be lopo, ir at
nedavo gaball duonos. Savo avietbijojau atskleisti net arti
miesiems, nes kiekvien minut galjo ugriti chapnai.
***
Po manimi tui but (senut motina mir, o jos sns - su

imti) sikraust buvs Vilniaus magistrato tarnautojas Nikola
jus Ptaekas. Jis kl baim kelioms likusioms name gyventi
yd eimoms. Vakarais Ptaekas atsissdavo ant laipt pako
pos ir valydavo autuv. Kart jis pradjo girtis kaimynams k
tik grs i Pabrads, kur savo rankomis suauds penkiasde
imt yd. Tuo buvo galima patikti. Kieme vdinosi pagrob
ti daiktai. Mano aviet buvo vos trys metrai vir jo lovos.
Kakas jam pasak, kad mat Rainos sn, tai yra mane, besi
slapstant netoliese. Ptaekas ujo pas motin patikrinti. Lai
mei, mans ten nebuvo.
I Vilniaus geto
| 27
Vis laik, kol slpiausi savo avietje, stengiausi i jos ne

ieiti net nakt, iskyrus tuos momentus, kai nebuvo manoma
iksti... inojau, jei mane sugaus, - galas. Kart savo slptuvje
susirgau, bet nusprendiau vis vien i jos neilsti. Taiau vien
dien pasidaviau motinos kalbinjimams ir ujau but. Bu
vo penktadienio vakaras, deg maldai udegtos vaks. A nu
sivilkau baltinius ir pradjau praustis suprakaitavus kn. Tuo
metu but ujo Ptaekas ir apsimet, kad mans nepastebjo.
Jis paklaus mamos, ar geras butas ir ar ji patenkinta juo. Kartu
prane, kad greitai visus ydus perkels get ir jis uims ms
but. Mandagiai atsisveikins, ijo udarydamas duris. I karto
suvokiau, kad Ptaekas nusprend mane sulaikyti. Neusivilks
baltini, puoliau bgti, bet tuo metu pro duris siver gestapi
ninkas ir Ptaekas. Kaip man pavyko pasprukti, iki iol negaliu
suvokti. aibu ilkiau i buto ir spjau pasislpti avietje.
Faist pramogos
Supratau, kad mano slptuv netruks surasti. ia gulti nebebu
vo jokios prasms. Nutariau persikraustyti kit viet. inojau,
kad ekins kalvose yra sandli, kuriuose dirba ydai. Sugal
vojau nusigauti ten be geltono lopo, o i ten, kaip ir visi dirban
tieji, su rikiuote parmariruoti atgal miest.
Paraiau testament (jei mane sugaut) ir palikau savo
slptuvje, kurioje taip ilgai slapsiausi. Penktadienio nak
t ilindau gretim kiem ir pasislpiau ant namo aukto, o
dien, be lopo, aligatviu ikeliavau ekins kalvas. Taiau
iauriai suklydau pamans, kad iandien sekmadienis, kai y
d nevaro darbus.
28
| A braomas Suckeveris
Ties plyt fabriku17mane sustabd girtas gestapininkas ir

pareikalavo leidimo. Suprats, kad kliuvau, prisipainau ess
ydas ir umirs prisisiti lop. Gerai, kad man pakliuvai,
kitas tau bt ausis nupjovs. Kaip matai, a tau nieko blogo
nedarau. inakt tave paleisiu, bet dabar eisi su manimi ir pa
rodysi man cirk.
Mstau, kaip gelbtis. Nusiimu laikrod ir itiesiu jam, kad
paleist. Vokietis nusijuok. kio rank kien, itrauk sauj
laikrodi ir prikio man prie veido kalbdamas: Panevy
je vienas ydas norjo man atiduoti savo dviaukt nam, kad
greiiau j suaudyiau. Kito papraiau rankinio laikrodio, ta
da biau dovanojs jam gyvyb... Jam pagailo, - ir jis gyvybe
sumokjo. Bet tau, - purto laikrodius man prie akis, - nieko
blogo nedarysiu, prisiekiu Hitleriu! Bet tu surengsi man cirk,
ir nieko daugiau.
K faistas suman, taip ir nesupratau. Norjau tik vieno:
kad tik nenutempt Lukiki kaljim. Buvau girdjs apie
vainenbergo, kaljimo virininko, vrikum. Jo kankinim
bijojau labiau nei suaudymo. Bandyti bgti? Bet paskui gestapi
nink kaip elis sek didelis juodas uo, - nuo jo nepaspruksi.
Nusprendiau: bgsiu tik tuo atveju, jei matysiu, kad faistas no
ri mane pribaigti.
Tuo metu prijo dar du gestapininkai, vedini dviem ydais
su geltonais antsiuvais. Pamat, kad sugautas dar vienas, labai
apsidiaug.
Mar! - sukomandavo vienas i prijusij ir parod,
kur eiti.
17
Liudijime Niurnbergo procese nurodyta sulaikymo vieta - Dominikon

gatv.
I Vilniaus geto
| 29
Vokietis mus, tris suimtuosius, nuvar kaip paklusnias avis.

uo, lyg mirties pranaas, bgo priekyje. Taip mes jome Vilkomirskajos gatve senos maldyklos link.
Pakeliui apirjau savo bendrakeleivius. Pirmasis - atuo
niasdeimtmetis rabinas i ms gatvs. Kassel - senelis, kaip
j vadino18, emo gio, man ligi pei, baltas kaip obelis, juoda
ilga kapota (vidurami drabuis) dar j dar maesn. Jis atrod
tartum vaikas, perrengtas ir nugrimuotas kaip senelis. Taip, bet
kodl jis be lazdos? Atsargiai pasuku galv ir matau, kad rabino
lazda gestapininko rankose. Utaiso autuv.
Antrasis, jaunas vaikinas Moik19, taip pat pastamas, i
ms gatvs. Eina, nuleids galv, veide kartligikos raudonos
dms. Igsdintas berniukas - visika alia ramiai einanio se
nelio prieingyb. Su mirtimi jis negali susitaikyti. Kurgi mus
veda? Berniukas iri tai mane, tai senel tokia iraika, lyg
mes inotume jo likim.
Prie senos maldyklos ms lauk minia, kuri i anksto ia
suvar vokieiai. Gestapininkas, pirma aids senelio lazda, pa
stat mus tris prie maldyklos sienos ir sak nusirengti. Tuomet
pastebjau, kad iilgai visos gatvs ivynioti Toros ritinliai; ant
j buvo matyti automobilio padang pdsakai. Greta guljo su
draskyti ir kruvini Toros aplankalai, isiuvinti spalvotais ilki
niais ir sidabriniais silais. ia pat - malk ir lent krva lauui
kurti. Vadinasi, mus rengiasi sudeginti, - mkteljo mintis.
vilgteljau senel, ir jo ivaizda mane igsdino. Berniukas
verk. Mama, - kartojo jis.
18
19
Sen rabin Kasel (r. liudijim Niurnbergo procese).

Hebr. Mo - Moz.
30
Vokietis isitrauk revolver ir vl sak nusirengti, riktel

damas taip, kad vienas irovas i baims nukrito nuo tvoros.
Kiti gestapininkai tuo metu kr lau.
Pirmasis nusireng rabinas. Jo liesas, idivs knas buvo
panaus vakin geduling vak. Pojo nusirengiau a. Rankos
drebjo, neklaus, bet iaip taip nusipliau lengvus vasarinius
drabuius. Paskutinis nusireng berniukas. Savo drabuius jis
laik rankose ir neinojo, k su jais daryti. Vokietis sak visus
daiktus sukrauti vien krv.
Mes turjome okti apie lau ir dainuoti. Dainuoti rusikai.
Rabinas nemokjo rusikai, jis tyljo. Pribgo antrasis gestapi
ninkas ir pastm senel ugn, dmai j apgob, pakvipo deg
siais. Pirm kart i jo lp pasigirdo oi.
Mus mu, vert plyti Toros ritinlius ir mesti juos ugn.
Vien ritinl faistai apvyniojo nuogam rabinui apie galv.
Kitas ritinlis ikrito vokieiui i rank ir udeng liepsn,
ugnis akimirksn prislopo, paskui isiver sunaujajga... Berniu
kas verk ir rankomis dangstsi plaukus, kad liepsnaj pagailt.
Pasimgav cirku, spektaklio statytojai sak apsirengti.
Sauljau leidosi. Gestapininkai nujo. Rabinas eng maldykl
ir pradjo melstis. Berniukas nubgo. A taip pat jau maldy
kl, atsisdau tamsiame kampe laukti rytojaus.
Nukirstos galvos
Kelet savaii slpiausi Saltonikse - Vilniaus priemiestyje,
pastamo kario internacionalisto Bastackio, 1936 metais uvu
sio Ispanijoje, eimoje. Su kitais tos eimos vyrais vaikiojau
ekins kalvose esant sandl dirbti. Jei ie gerairdiai mons
I Vilniaus geto
| 31
nebt priglaud, mans jau seniai nebt pasaulyje. Reikjo

dirbti, kad galtumgauti Vilniaus darbo biros paymjim, ku
ris saugojo nuo chapn. Bastackaja dl mans rizikavo gyvybe,
nes neregistruotus buvo draudiama leisti net per slenkst. N
vienas ydas, bands pakeisti savo but, i policijos nuovados
namo negro.
Darbas sandlyje buvo riuoti ovinius, granatas ir bombas,
kuri atsitraukdama Raudonoji armija nespjo susprogdinti.
Kartu su manimi dirbo Levas riftzeceris, garsus ir mylimas y
d teatro aktorius. Jis sulyso, susmuko ir atrod kaip persirgs
iltine. Mes neleidome jam dirbti sunki darb, atnedavome
vadinamosios sriubos ir nupirkdavome obuoli. Jambuvo gaila
valgyti obuolius. Isiimdavo i kiens sulankstom peiliuk, su
pjaustydavo obuol plonomis skiltelmis ir paslpdavo po var
ko pamualu, kad tikrinantis andaras nepamatyt. Obuol jis
nedavo namo serganiai dukrelei.
Vaidinu savo paskutin vaidmen, - pasak man. - Akto
rius riftzeceris, vis gyvenim vaidins olom Aleichem,
dabar vaidina komedij Menachem Mendl kabant svastikai
vir galvos.
Kartu su manimi dirbo Hofmekleris, Vilniaus radijo simfo
ninio orkestro dirigentas. Kai jis rikiuotje kartu suvisais ydais
jo namo, vienas niekas, anksiau dirbs radijuje, j skund, ir
Hofmekleris tuoj pat ikeliavo kaljim.
Vokieiai, tuo metu blokav Leningrad, savo laikraiuose
gyrsi, kad rytoj ar poryt miestas bus paimtas. Vilniaus gatvmis
vediojo kolonas belaisvi, alkan ir apiplyusi raudonarmie
i, demonstruodami vokiei armijos nenugalimum. Skaudu
ir lidna buvo tai irti.
32
***
Likus dviem savaitms iki yd suvarymo get, dirbome Burbikse, u spygliuotos tvoros. Pro al jusi valstiet pasak, kad
ten, kur matyti geltonas smlis, palaidota penkiasdeimt yd.
Ji pati maiusi, kaip faistai ten atve suritus jaunus ydus ir
kirviu nukapojo jiems galvas. Tuo metu moteris netoliese ga
niusi savo ok, kuri gano ir dabar. A tai papasakojau ms
brigadininkui Kaplanui Kaplanskiui, bet jis nepatikjo. Bobos
visuomet mgsta paplepti, - pasak jis ir mosteljo ranka.
Kai sargybiniai pasialino, pamiau kastuv ir nujau pakasinti smlio. Neikasiau n puss metro - kastuvas sirm
kak kieta... Kastuvo kotas tarsi prialo prie rank. Knas be
galvos buvo permestas per kit kn, kaklai dar rausvi. Daugiau
nekasiau, bet nuo vieno lavono nupliau gelton antsiuv...
Karste
Saltonikse prasidjo tikrinimai. Nra kur slptis. Mano popie
rius, kad dirbu, nieko nevertas. Keli mons i Bastacki eimos
ijo darb ir negro.
Chapnams nra ko vaikioti po butus ir gaudyti pavienius,
pelningiau sugriebti vis grup. Nusprendiau su yd kompa
nija pereiti durpes kasani brigad. Anksiau Baltojoje Vokje
ir kai kur kitur buvo toki brigad.
Pinchas Konas, tuometis Judenrato pirmininkas, patar ma
no monai, kad man vertt sidarbinti pas kok nors dvarinin
k. Tada dvarininkai dar turjo teis darbams samdyti ydus.
Viename tokiame dvare slpsi Vilniaus Pereso gimnazijos di
rektorius Josifas Teperis. Jis man, kad toli nuo miesto, tarp ba-
V ilniaus geto
l ir mik, vriki statymai neturi galios. Nujau Strano

gatvje sikrus Judenrat. Pinchas Konas, pamats mane pro
atvir lang, pasiauk pas save. Joveidas buvo lidnas, geltonas,
kaip ir antsiuvas ant krtins. Jis k tik gro i Murerio. Viskas,
k mums teko patirti, tik pradia, - pasak Konas. - Bus susido
rojim, bus dar getas. yd kraujas ulies Vilniaus gatves. Esu
sitikins, kad Vokietijos laukia pralaimjimas.
Nutariau pasakyti, kad esu pasirengs pasinaudoti jo pata
rimu - dirbti umiestyje. Negaljau daugiau paksti bjauri
ms kankintoj veid; matyti, kaip jie i ms tyiojasi, kaip
trypia batais. Konas ramiai spjo, kad vaiuoti man nra kur.
Prie pusvaland jis suinojo, kad durpyno darbininkus kartu su
brigadininku suaud. Bet to maa: Dovyd Umru suiupo chapnai, organizacijos Jaunasis Vilnius narius Moisej Levin,
Samson Kagan, Bencion Michtom taip pat sum - mons
mat, kaip juos ve Panerius. Lodzs poetas Izrailis Rabonas
buvo suaudytas Vilniaus priemiestyje. Ir mano biiulio Kozeno, Varuvos dailininko, jau nra tarp gyvj. Ilgamet Vilniaus
raytoj susivienijimo pirminink Moisiej alit sum ges
tapas. Aktorius Morisas Lamp, kuris kelios valandos iki karo
vaidino olom Aleichemo komedijoje Dydysis laimjimas,
slpsi viebutyje. Kai chapnai iniuktinjo, kur jis slepiasi,
isiunt ten, i kur niekas negrta.
Klausiu savs: K daryti toliau? Konas pasak, kad pagal
nuostatus Judenrato kieme nuolat turi bti penkiasdeimt y
d; jei dabar j yra keturiasdeimt devyni, a galsiu pasilikti.
Suskaiiavome, pasirod, kad yra lygiai penkiasdeimt. Konas
ieko ieities i susidariusios situacijos, jis nori mane igelbti,
bet isisti u kiemo rib negali, nes tai reikt atiduoti mane
33
34
A bra om a s Suckeveris
chapnams. Pastebiu, koks sutriks mano biiulis, ir sakau jam:

A ia kur nors pasislpsiu ir niekas mans neras.
Kieme tylu. Pro atvir lang, i Mefice-Haskolebibliotekos
puss, girdti maldos, apaioje, ant laipt, sdi daug moni.
Pasirodo, kad greta esanioje mokykloje Jeivebocher prii
ma chiromantas. Briuojasi daug yd, nori suinoti, k jis i
pranaaus.
Pradjo temti. Iekau vietos, kur galiau pasislpti. Kieme
seniau buvo sikrusi Laidojimo brolijair stovjo karstai. lin
dau vien j, usidengiau dangiu. Taip, guldamas karste, ir
sukriau dain Guliu mirties patale.
Kit dien anksti ryte, kai ilindau i karsto, kieme buvo pilna
moni. ia rinkosi ydai, rikiavosi kolonomis ir, vedami briga
dinink, keliavo darban. Pirm kart per du mnesius pamaiau
pastam veid. tai Jakovas Beregolskis, artistas i Baku, kuris
kelios dienos iki karo atvyko gastroles Vilniuje. Geltonas lopas
ant jo krtins truput didesnis nei kit ir krinta akis. Jis diau
giasi: mona pagimd jam sn. Jaudinasi artistas Bliacheris.
Jis i savo feldfebelio ipra deimt leidim ir idalijo pasta
miems. Sutinku Chaim Semiatickin, pamald poet i orga
nizacijos Rasos laai. Kai jis pamat pjaunant ydus, nustojo
tikti ir pradjo rkyti etadieniais (tikratikiams etadien r
kyti draudiama). Moisiejaus alito mona atjo Judenrat pas
Vilniaus literatrins sjungos pirminink suinoti, koks suimto
vyro likimas. Deja, niekas nieko neino. Sutinku verkiani ser
gani Nojaus Priluckio mon Paul, prao igelbti jos vyr. Ji
net buvo nujusi gestap, pas pat Noigebojern. is paadjo
ir triskart pakartojo, kad vokieiai gerbia mokslininkus. Paula
tikisi, taiau jau neturi jg laukti.
I V i l n i a u s g e t o
Tuo metu Judenrato kiem vaiavo laidotuvi veimas.

Juodai apsirengs veikas su geltonu lopu papasakojo susirin
kusiesiems:
Zalmanas Beras, duobkasys, su eima, pasislp ant kapini
namelio aukto. I viso ten buvo dvylika moni. Juos skun
d. Vakar vakare atjo gestapininkai ir juos rado. Apkaltino, kad
nakt degino ugn ir itaip dav signalus prieo aviacijai. Zalmano Bro eimoje buvo trys moterys ir keturi vaikai, du ij - k
dikiai. ie mons band teisintis, kad neturi degtuk ir niekas
nerko... Nepadjo. Vyrams dav kastuvus ir sak ikasti kap.
Faistai motin akyse pam kdikius u koj ir medi ka
mienus sukneinojiems galvas. Vyrus ir moteris suvar kap ir
gyvus upyl emmis. Zalmanui Berui pasisek isigelbti. Jis
pabgo, akmeniniai antkapiai apsaugojo j nuo kulk. Kapinse
jis isikas kap ir jame gyvena.
Veikas nespjo baigti savo tragiko pasakojimo, kai kiem
bgo mogus ir su aaromis akyse pradjo pasakoti. Jis su yd
grupe jo rekomenduojamu Polocko keliu. Prie miko namelio
pamat bais vaizd. Penki jauni ydai buvo pririti prie medi
kamien, j knai suraiyti. Jampasirod, kad dar esama gyv.
Jis norjo juos ilaisvinti, atriti, bet niekas i draug neturjo
peilio. Jis atjo pasakyti: Bkite prie miko namelio, gelbkite
ms brolius!
Mirties konvejeris
T pai dien mano pastamas Motia Gdudas papasakojo man:
Tai buvo liep, pirmomis okupacijos dienomis. Mes su tvu
nujome dirbti aerodrom Kirtimuose. Gavome leidimus, nie
35
36
A b r a o m a s Su c k e v e r is
kas neturjo teiss ms sulaikyti, ir diaugms, kad palikome

savo aviet.
Kart, kai su draugu jome i darbo, mus pasivijo maina.
Trys vokiei karininkai mus sustabd ir sak lipti kbul. Pa
keliui jie suiupo dar eis ydus, ir visus nuve Bernardin
park - ten jau buvo apie penkis imtus yd.
Mus laik iki nakties uoliai saugomus policijos. Pavargs po
kartos liepos mnesio dienos ir sunkaus darbo usndau yd
grupje, o kai pramerkiau akis, prie mane stovjo blizganti juo
da udara maina su udengtais langais. Jos gale atsidar durys,
ir vokiei karininkas nuleido geleines koptles. Mums liep
lipti po vien. Vokietis skaiiavo. Kai main sulipo trisdeimt
penki mons, jis pakl rank ir trisdeimt etj, kuris jau bu
vo ant koptli, nustm emyn. Karininkas i iors udar
duris, o pats atsisdo kabin greta vairuotojo. Mainoje tamsu,
suol nra. Tiesa, ei sargybiniai sdjo ant vienintelio suolelio.
Kalbti udrausta, verkti - taip pat. U menkiausi nusiengim
sargybiniai mu, bad durtuvais.
Pavaiavusi deimt minui, maina sustojo. Karininkas ati
dar duris. Sargybiniai ioko i mainos ir sustojo one. Pama
iau spygliuotos vielos tvor ir medinius vartus, ant kuri fane
ros lape buvo uraas: Atsargiai! Pavojinga gyvybei! Uminuo
ta! Ir maina vaiavo pro tuos vartus.
Prie mainos dur prijo vainenbergas. k jis parod pir
tu, tas turjo ilipti. Mane ilaipino septint. Per atviras mainos
duris maiau, kaip aud mano pastamus. Prie duobs, kuri
buvo skirta dideliam kapui, reikjo nusirengti. vainenbergas
nuogam mogui liepdavo stotis duob ir i revolverio audavo
jam pakau.
A norjau mirti tuoj pat. Nuogas bgau duob ir gird

jau dar gyv moni dejones. Igirds v, griuvau ant ono,
kulka mans pagailjo. Girdjau vainenbergo pokalb su ka
reiviais. Jis mok, kaip reikia udyti. Po keli minui pajutau
alia nukritusiojo drebant kn ir kraujo srov, tekani man
burn, - t akimirk praradau smon. Kai atsigavau ir pradjau
t suvokti, saul jau buvo auktai. Ji apviet krauj, uliejus
man akis. Neaud. Vjelis mane atgaivino. Supratau, kad esu
sueistas rank ir pet. Truput vliau igirdau kulkosvaidio
kalenim, tai sargybiniai dl garantijos aud duob, kad ne
likt gyv. Pakartoj kelet salvi, ios akcijos dalyviai, vokie
iai kartu su lietuvi faistais, susdo ant kapo krato ir gausiai
aplaist savo sunk darb. Girti, netoliese pastat sargyb,
jie kakur nusvirduliavo.
Kai aplinkui viskas nutilo ir sutemo, ilindau i duobs ir
ole, per krmus, nuliauiau iki tvoros su spygliuota viela.
I tolo pamaiau juodj voronok, main, atveusi naujas
aukas.
Vienas lenkas sileido mane namus. Jis aprio aizdas ir
apreng mane. Pernakvojau pas j, igriau pieno ir ankst ryt
ijau miest.
Kai papasakojau, k igyvenau Paneriuose, tikras tvas ma
nimi nepatikjo.
Paneriai
Paneriai - kurortin vieta prie Vilniaus, septintajame Gardino
kelio kilometre; deinje, tarp kalv, vingiuoja Neris. itas kra
tas inomas dl graaus peizao, j apdainavo lenk poetas Ado
38
A b r a o m a s S u ck everis
mas Mickeviius. Napoleonas, bdamas Vilniuje, pasak, kadjis

ant rank pernet Panerius Pranczij.
Paneriai yra deimtajame Vilniaus-Varuvos geleinkelio ki
lometre. Ten iliko didiuls duobs, kurias naudojo karo tiks
lais, ir dvi maesns, apmrytos akmenimis. Kai ujo vokieiai
ir pamat gatavus kapus, jie nusprend Panerius panaudoti savo
vrikiems naikinimo planams gyvendinti. Deinje buvo ke
lias, kuriuo automobiliais lengva atveti aukas, kairje - gelein
kelis Vilnius-Varuva.
Kai mirties fabrikas buvo ubaigtas ir pradjo veikti, o odis
Paneriai tapo baisiu prakeiksmu, faistai ileido sakym, kad
is odis nebt minimas.
Pirmoji didel akcija

Keturiasdeimt pirmj rugpjio 31-osios vakare specialus
auli batalionas su gestapo karininku vainenbergu prieaky
je apsupo yd kvartal, kuriame buvo Msini, Stikli, Lydos,
Vokiei, Strano gatvs ir Dominikon skersgatvis. vainenbergas su rimbu rankoje blaksi po kiemus, reikalaudamas, kad
gyventojai greiiau ieit i nam. Pasiimti buvo galima nedidel
ryul su paiais btiniausiais daiktais. Kas per deimt minui
neieis, bus suaudytas vietoje.
A tuo metu miegojau. Smgis rimbu nutrauk sapn. Pa
okau i lovos ir prieais pamaiau vainenberg su unimi. Jis
lakst po nam, plak rimbu mones, var juos lauk. Ijau
kiem. Vyrai su ryuliais rankose stovjo kartu su monomis ir
vaikais niriai laukdami, kas bus toliau. Visi kalbjo, kad mus
siunia kuriam get, bet niekas tuo netikjo.
V ilniaus geto
Pabandiau bgti. lindau tui but, istmiau lang ir i

okau gatv. Gestapininkas pastebjo ir nukreip mane autu
v. Atbulas atsitraukiau ir pasislpiau minioje. Iekojau monos,
ji kakur dingo. Gal isigelbjo? Neinia.
kiem sugujo dvideimt gestapinink. Vyresnysis sak
isirikiuoti po keturis eilje. vainenbergas kreipsi mus ir pa
sak, kad visus veda get, tad privalome tylti ir klausyti nu
rodym. Mus ived pro vartus dvylikt valand nakties. Dvi
deimt gestapinink lydjo kolon. Priekyje ir u ms mirgjo
minia moni i vairi gatvi ir kiem. Pasiek Pylimo gatv,
ariau kaljimo, pamatme, kad mus ten ir veda. Moterys pra
djo verkti, rautis plaukus. Ant motin rank miegantys vaikai
pabudo ir taip pat m verkti. Ties Uosto gatvs kampu pavijo
me kit kolon, kurioje pamaiau savo mon. Norjau perbgti
pas j, bet budrus sargybinis utvr man keli.
Jau netoli kaljimas. Nesuprantu, kas paskatino mane bgti.
Gerai atsimenu, kaip galvoje lyg aibas msteljo mintis. Kul
kos pravilp pro al. Pabgau neturdamas jokio plano. Man
atrod, kad pralauiau nam sienas.
Pabudau ant Neries kranto. vito. Prieais, kitame krante,
painau savo nam. Ten mano mama. Galbt ji dabar pro lang
mane mato, nori padti...
Rytojaus dien, rugsjo 1-j, miesto gatvse buvo ikabinti
skelbimai su Vilniaus srities komisaro sakymu:
1941 m. rugpjio 31d. buvo apaudytas vokiei karikis.
Imtasi priemoni nusikaltliui sulaikyti. Tai ydo darbas. ydai
u tai skaudiai sumoks.
39
40
A b r a o m a s Su ck ev er is
Nuo ios dienos ydams pasirodyti gatvse leidiama tik iki

treios valandos. Vliau visi ydai privalo bti namuose: ne kie
muose, ne ant aukto ar kitose vietose.
Jei kas paeis sakym, ydai privals policijos nuovad
atneti vis savo auks, sidabr ir juvelyrinius dirbinius. ydai
neturi teiss laikyti daugiau kaip 300 tarybini rubli, kas lygu
30 marki. Tai du kilogramai duonos, kurios nemanoma nu
sipirkti.
Lukiki kaljime
Kai sulaikytuosius atve kaljim, niekas neinojo, kas bus
toliau. Lygjuos bt atved usirayti darbus. Daug yd ne
galjo paksti chapn pasityiojim ir patys savo noru atjo
praytis darbo. Geriau tampyti akmenis, - mst jie, - nei ltai
kaniose mirti. Bet registruotis reikjo kaljime.
Mano mona, nelaimei, taip pat pateko Lukiki kaljim.
Vliau, jau ilaisvinta, ji papasakojo, k mat.
Kai tik mes atjome Lukiki turgaviet, dar neprijusius
kaljimo mus perdav mogui civilio drabuiais, aikiai persi
rengusiam karininkui esesininkui. Turjome praeiti tarp dviej
eili bandit, sutikusi mus su pagarba.
mano galv sulau lazd. Daug vaik ir seneli kaljimo
nepasiek. Krito turgavietje. Kiti ydai turjo eiti muami gelei
niais strypais. Moterys trypvaikus. Vaikai voliojosi aliasutrypt
motin... Kai tik jome pro kaljimo vartus, mums sak numesti
on ryulius ir virutinius drabuius. Paskui atidar jau perpil
dytas kameras ir kojomis grdo mus kaip silkes statin. Nebuvo
kuo kvpuoti, nemanoma pasisukti, ingsnio engti.
V ilniaus geto
Kit nakt atjo rankoves pasiraitojs vainenbergas surimbu

rankose. Kameros viduryje atsistojo ant parkritusios apalpusios
moters, sak visiems pasisukti sien ir komandavo: Stot! Sst!
Stot! Sst! Viena moteris pasismaug savo kdikio vystyklais.
mons alpo. Mirties lauk kaip natralaus isigelbjimo i io
komaro.
Bet vainenbergas lengvai mirti neleido. Kameroje jis tyio
josi i ms daugiau kaip savait. Kiekvien nakt ateidavo ir
surengdavo savo gimnastik. Jei kas nespdavo laiku atsissti
ar atsistoti, t pai sekund jamkirsdavo rimbu. Tarp suimtj
painau artistus Cha ir Kadi. et dien kaljimo priir
tojai geleiniais kabliais i kamer trauk udusintus, nudurtus
ir uvusius mones. Juos temp iilgai ikruvint koridori ir
met bendr tualeto duob.
Kad ileist atlikti gamtini reikal, sargybiniai reikalavo di
delio mokesio, ne maiau kaip tkstanio rubli u vien kart.
Vliau kaina kilo. Net vandens nebeduodavo. U jo gurkn rei
kjo mokti laikrodiais ar auksiniais iedais.
Kai kurie ydai i kit kvartal, iveng sumimo ios pir
mosios didels akcijos metu, nordami igelbti savo monas ir
vaikus, band papirkti sargybinius.
Vyresnysis leitenantas Vagneris i Burbikiu fort, neinas
didels verts auksiniais daiktais, atjo kaljim gelbti atuoni moni. Jis jo kamer ir vainenbergo pavedimu perskai
t suimtj vardus. Kai jis paauk 60 numer - Goldberg, kuri
jau buvo mirusi, greitai susivokusi, pasakiau: A. Vyresnysis
leitenantas suriko: Schneller lauf! (Greiiau bk!)
vainenbergas pats mus ived i kaljimo. Jo rankoje buvo
revolveris. A visk suinau, - pasak jis. - Jei nors odeliu
41
42
A bra o m a s S u ck everis
prasitarsite, k ia matte, pavydsite savo broliams, - parod

kaljim.
Ieidama viena moteris aliku ukliud vainenbergo mun
dur. Jis j sustabd ir grino kaljim.
Vl pas mam
Kur eiti? Guljau prie Neries ups beveik nuogas kepinant sau
lei. Nakt persigavau per up ir ujau pas mam. Ptaeko prisi
grobti daiktai dar vdinosi kieme. I toliau tos palaidins, mar
kiniai ir sijonai atrod lyg numirliai. Mama jau buvo iverkusi
visas aaras. Ji buvo sitikinusi, kad mane suaud.
Suinojau naujienas apie kaimynus ir pastamus: t sum,
an suaud. Senj kantori i Skapovkersko rm20sugrieb
gestapininkai, sak ikasti gili duob, privert j nusileisti j
ir iki kaklo upyl emmis. Jo dukteris ireng nuogai ir liep
okti apie tvo galv...
Ankst ryt atsisveikinau su motina. Palei Ner nujau Sal
tonikes - vl pas Bastackius.
ig onai
Prie Saltoniki dar sutikau igon tabor. Vedlys jo priekyje
suvaiku ant peties. Jis lengvai paragindavo arklius. igon aid
savo stikliniais karoliais ir dainavo. Susipainau su kol kas dar
laisva gentimi. Jie neneioja atpainti skirt gelton antsiuv.
20
Skapo g. iki 1939 m. buvo vadinama Skapuvka. Geto gyventojai Skapuvkos namus vadino rmais. Galbt iuos rmus ir turi omeny knygos
autorius.
I V il n i a u s g e t o
Bet taip pat kaip ir a nieko gero ateityje nelaukia. Staiga kakas
nuoko nuo veimo ir pribgo prie mans: Pasti mane?
Apstulbau: pradioje man pasirod, kad tai igon daininin
ks Marijos Kvik, su kuria kadaise buvau pastamas, brolis, bet
kada jis spjo imokti jidi? Netrukus igonas prisistat pats:
A Chaimas Gordonas, nepasti?
Dabar painau. Prie dvideimt met mes mokms vienoje
draugijos Beit-Jegudamokykloje. Vaikystje, prisimenu, j va
dino Chaimu igonu.
Kaipgi jis atsidr igon tabore?
Kai vokieiai okupavo Vilni, Chaimas buvo ne mieste, o
Dolnije kaime netoli Vilniaus. etadien vokieiai apsupo kai
m ir visus ydus isiunt Vliuionis. Po dienos ten atvar
ydus i Kenos, Andreliki, Medinink, Lavoriki, umsko,
Keturiasdeimties Totori, Dolnije ir Naujosios Vilnios. Visiems
vyrams dav kastuvus ir sak kasti apkasus. Moteris ir vaikus
laik atskirai. Dirbo vis dien, iki saullydio. Kai apkasai bu
vo ikasti, i prieingoje pusje esanio mikelio grup lietuvi
faist ydus atideng ugn. Tai buvo taip netikta, kad niekas
neband bgti. Sukastuvais rankose mons virto apkasus, ne
suspj net pagalvoti apie mirt.
Gordonas stovjo po mediu, ir kulkos pravilp jam pro pat
aus. Pradioje jis sutriko, nesuprato, kas vyksta. Tik greta nu
kauto ydo kraujas paadino smon. Jis oko bgti ir pasislp
rugi lauke, po varpomis.
Kitos dienos ankst ryt i savo slptuvs jis pamat gesta
pinink Veis, atvykus su igon taboru. Jie atve suaudytj
knus suversti tuos paius apkasus. Kai Veisas ivaiavo, Gor
donas ilindo i rugi ir papra igon paimti j drauge. Taboro
43
44
A b ra o m a s Su ck everis
vedlys Fiodoras, apsvarsts situacij, j prim ir pasodino ve

im. Botagu sukirto vaikams, bandiusiems nutraukti drabu
ius nuo mirusij. Chaimui jis pasak: Rytoj ar poryt taip gali
atsitikti ir su manimi.
Chaimas pasil man eiti kartu: Fiodoras - auksinis mo
gus, neprietaraus. Mano balt veid itepsi uns taukais ir a
bsis panaus j - mans niekas nepains. Padkojau igonams
ir diaugiausi, kad Chaimui pasisek. Bet negaljau palikti savo
artimj. Neinojau, koks monos likimas. Vakar j pameiau
prie kaljimo vart. Iekosiu.
Chaimas atsisveikino su manimi. Jis pasivijo igon tabor,
laukus jo prie banyios.
Utarjas Herderis
A vl Bastacki eimoje. Daugiau neturiu kur eiti. Per kelias
dienas eima sumajo trimis monmis, - jie negro i darbo.
Ryt likusieji eimos nariai, du sns ir j pusbrolis, kaip visada,
ijo darb. A ijau su jais. Namuose buvo lengva pakliti
chapn nagus. Paymjimas, kad dirbi, jau nebuvo garantija,
kad tavs neturi teiss sulaikyti. Buvo atvej, kad mones tiesiog
i darbo igabendavo kaljim.
Darbo vietose trko puss moni. Dauguma j gyveno y
d gatvelse ir akcij metu patekdavo faist rankas. Likusieji
ts darb. Vl prekiavo su aplinkiniais valstieiais. Derdavosi
dl rublio ir itaip, rodos, atitolindavo mirt.
Mes dirbome sandlyje, kai apsuptas palain atjo nau
jas eimininkas, buvs aktorius, feldfebelis Herderis. Jis kalbjo
apie valand, stengsi tikinti mus, koks ess geras, garbingas bei
| 45
padorus. Norjo patraukti savo pusn. Su artistiku entuziazmu

pasakojo, kad jaunystje jo geriausias draugas ir biiulis buvs
ydas; kad Niurnbergo statymus vykds ne taip grietai, nors ir
ess nacist partijos narys nuo 1926 met. Baigdamas Herderis
pasil, kad pakelt rankas tie ydai, kuri broliai, seserys ar
giminaiiai atsidr Lukiki kaljime: jis juos ilaisvinsis, nors
karo meto statymai ir grieti. Jis, feldfebelis Herderis, nepaksis neteisybs, jis turs teis raportuoti Berlynui. Visi pakl
rankas. Ten sdjo vieno brolis, antro - mona, treio - gimi
naitis, kiti rankas pakl dl visa ko, nes j artimieji jau kelios
paros nenakvojo namuose. Kas ino, kur yra dingusieji?
Kai brigadininkas Kaplanas Kaplanskis sudar vis kalini
sra, feldfebelis kak panibdjo jam aus, sdo main
ir ivaiavo. Kaplanskis mums prane, kad u savo paslaugas
feldfebelis nors trij auksini firmos Cima laikrodi, kara
kulio apsiausto monai, penki por bat, poros aulini bat,
ampano ir aliejaus, nes jam nra kada tuo usiimti. Kuo sku
biau jis tas dovanas gausis, tuo greiiau nuvaiuosis kaljim
gelbti suimtj.
Kit dien dovanos buvo surinktos. Fedfebelis Herderis at
vaiavo su savo maina ir maloniai prim daiktus. Kaip vliau
suinojome, po valandos jis su dovanomis ivaiavo Kaun.
Pirmojo Judenrato pabaiga

Darbininkai, atvyk i miesto, papasakojo: rugsjo 1-j Judenrat atjo Burakas, vienas i organizacijos Ypatinga ef,
ir sak rytoj, 9 valand, atsisti Vilniaus g. 12, organizacijos
Ypatingakiem, deimt pakinkyt veim. Jei is potvarkis ne
46
bus vykdytas, Judenratas gailsis. Galima buvo pamanyti, kad

Burakas neino, jog visi yd arkliai ir veimai konfiskuoti. Bet
Judenratas suprato, kad Burakas tai ino, ir jo sakymas negali
bti vykdytas. Pinchas Konas band padaryti visk, kad provo
kacija nepavykt. Jis nupirko arklius ir veimus i vietini vei
k neyd ir nusiunt nurodytu adresu.
Bet Burakas dovanos neprim.
Pavlavote, - pasak jis. - Jau deimt minui deimtos.
Apie vienuolikt valand Judenrat atjo vainenbergas su
dviempagalbininkais. Jis ten buvusius mones sustat prie sien
ir pradjo aukti: Kas i js taip nusprend?
Atsistojo Konas ir pasak: A.
Vadinasi, tu nevykdei sakymo? - vainenbergas smog
rimbu. - Js trumpa atmintis. Pasiimsiu su savimi, tuomet ge
riau prisiminsite.
Jis atrinko eiolika yd. Tarp j - Pinch Kon, rabin Ka
c, draugijos Mefice-Haskole atstov Krasner, Saul Trock ir
kitus, kurie atsitiktinai ten buvo. Surikiavo po du, ir vainenbergo padjjai nuved juos kaljim. I ten jie jau negro.
Ant Judenrato dur faistai pakabino spyn.
Grsminga idaiga
Rugsjo 6-oji. et valand ryto a ir visa Bastacki eima dar
miegojome, kai gatvje igirdome vilpim ir laukin arkli ka
nop kaukjim. Paoks i lovos, puoliau prie lango ir pama
iau, kad vietiniai policininkai kaip pami blakosi gatvse.
Visi tuoj pat apsirengme. irjome pro lang laukdami ne
laims. Gatvs buvo utvertos. Be dokument nieko nepralei
do. Kas ms lauk, dar neinojome. Taiau visi supratome,

kad kakas atsitiko.
Staiga igirdome dtanio stiklo skambes. prie ms lan
gus esanio namo duris su kirviu rankose lausi policininkas,
reikalaudamas greiiau atidaryti. Kai durys atsivr, jis prisak
visiems gyventojams ieiti gatv.
Kas ms lauk namuose? Juk policija tuoj pat grius ir pas
mus. Kur jie mus temps, neinojo niekas. Geriau bgti, kakas
pasak. Bgti darb viet, ekins kalv, tai visai netoli, pus
kilometris. Gal ten rasime savovokietfeldfebel Herder arba,
kaip j vadino, disn. Vakar jis gavo daug dovan, adjo i
gelbti ydus kaljime, gal dabar apgins mus.
Mes trys - a, merlas ir jo pusbrolis studentas - sugebjome
aplenkti pagrindin gatv ir kiemais bei laukais priartjome prie
kalv. Policija ms nepamat. Pralindome pro auktus krmus
ir ijome prie ekins kalno.
Bet ia mus pavijo raitelis, jojs uoliais, ir sak sustoti.
Kurnebylio mostu paliep sekti paskui j ir prie ups mus
perdav kitam. Tas ant antpei jau turjo juosteles ir mus
nukreip autuv.
Atsisveikink su savo dainomis, - tariau sau, ir tuoj mano
galvoje suskambo nauja melodija.
Bet mogus su antpeiais mus var pirmyn ir ypsojosi sa
vo autuvui. Prakaitas lajo nuo jo kaitusio veido. Ant kalno
sutikome jaun valstiet. mogus su antpeiais gnybteljo jai
skruost ir pasak: Tau patinka j daiktai? Eime, a greitai
tau juos atiduosiu. Mergina jam nieko neatsak, lyg negird
jo. Pakalnje ms lauk kiti gestapininkai. Mums sak pasi
sukti juos nugara ir rankomis usidengti akis. Klausydamas,
47
48
kaip iulba pauktelis, kaip upakalyje tarka autuv spynos,

akis udengiau pirtais ir pro juos pamaiau blyksteljusi ugn,
trakesys... dar trakesys... akos. Virtau ant ols. Pirmoji min
tis, blyksteljusi smonje: a mirs. sitikinau - ne, pavelgiau
draugus. Vienas klpojo, kitas net nesusilenk.
Vadinasi, man lemta gyventi? Ir ia pat, u nugaros, igirdau
juok, vokietis pasak mums: Tai buvo tik idaiga, kelkits, nu
vesiu get.
Kelias get
Mes netikjome, manme, kad tai viena i eilini akcij. Kai pri
artjome prie Vilkomirskajos gatvs, kur mus ved sargybiniai,
pamaiau dar vien mini.
Vilkomirskajos gatvs viruje, kur kadaise buvo didelis ma
lnas, yd mini suvar kiem. Nurod laukti. Pirm kart
per pastaruosius mnesius pamaiau senus pastamus, kaimy
nus, sen laik draugus. Visus juos privert palikti butus, ne
leisdami pasiimti daikt, ir i karto, kai tik eimininkai pereng
davo nam slenkst, uantspauduodavo duris ir uklijuodavo
ratel Vokiei nuosavyb!
Kiemas buvo perpildytas yd. Kdikiai, nios moterys,
garbaus amiaus seneliai - visi susimai verdaniame katile.
Varomieji neverk. Geto perspektyva idegino aaras, suakme
njo jausmai, tvyrojo nesuvokiamas komaras to, kas vyksta,
bendras kakokios didels bdos laukimas.
Prisimenu moter blykiu itsusiu veidu. Su kdikiu ant nu
garos ji stovjo prie tvoros ir irjo savo nam. Vaikas ver
k, jis ties rank belaisvius saugant kareiv. Sargybinis valg
obuol. Jis i kiens im dar vien ir padav vaikui. Kdikis

nustojo verkti ir obuol pridjo prie burnos. Moteris ipl i
dovan kdikiui i rank ir met atgal sargybiniui sakydama:
Man nereikia bandit gailestingumo!
Vienas senukas susikprins sdjo ant akmens. Jopirtai tar
si priaugo prie barzdos, ir visame kieme buvo girdti jo malda.
Pasigirdo vilpimas. Du karininkai, vokietis ir vietinis, jo
kiem ir sak visiems isirikiuoti po keturis. Karininkas, lietu
vis, prane, kad dabar mus ves get.
Pradjome rikiuotis, i on mus saugojo policininkai.
Pakeliui prisijung mons i gretim gatvi. Mus lydintys
policininkai ubgdavo priekin ir ivarydavo tuos, kurie dar bu
vo savo butuose. Daug yd, kurie vis dar slapstsi savo aviet
se, suinoj, kad mus veda get, pabijojo pasilikti vieni. Paskli
do gandas, kad po to, kai mus suvarys get, visus yd namus
sudegins, todl j gyventojai liejosi ms gretas. Jie atrod kaip
vaikiojantys lavonai.
I miesto atjs mogus minutei oko ms mini ir spjo
pasakyti: Yradu getai: Rdnink ir yd gatvse, bet ne visi ten
paklius. Itisas gatves - imtus ir tkstanius ydveda ne get,
o Lukiki kaljim.
Praeidamas pro ms nam Vilkomirskajos g. 14, pamaiau
mam. Ji stovjo balkone, atsirmusi turklus, alia pasidjusi
ryul, ir neinojo, k daryti: leistis emys ir prisijungti prie mi
nios ar laukti, kol policija j ivarys. Ji nieko nesuvok, iverkto
mis akimis tkstantinje minioje iekojo mans. Mes pamatme
vienas kit, bet sargybinis neleido sustoti.
Kai minia pasiek alij tilt, ivydau, kad i Kalvarij gatvs
juda kita minia, didesn nei ms, taip pat apsupta policinink.
49
50
A b r a o m a s Su c k ev er is
Ant aliojo tilto visi suprato, kad ia bus sprendiamas m

s likimas. Jei nuves tiesiai, Vilniaus gatve Mickeviiaus gatvs
(Gedimino pr.) link, vadinasi, veda get. Jei pasuks dein,
Lukiki kaljimo link, vadinasi, bus susidorota.
aliojo tilto viduryje akimirk irdis lyg sustojo. Kur ves?
Dar penkiasdeimt ingsni... Mus nuved tiesiai. Visi suskubo,
galins eils stm priekines, norjo greiiau pereiti keli, tolyn
nuo nelaim lemianio kaljimo.
Atsisukau nordamas suinoti, kas darosi u ms, ir pama
iau, kad keli imt moni kolona pasuko deinn, Lukiki
kaljimo kryptimi...
***
get mus ved lyg pagal i anksto suderint plan. ydai i

daugelio gatvi vietoj geto buvo nuvaryti mirt. Tokia lemtis
teko gyvenusiems Mickeviiaus, Lentpjvi, Uosto, abiej Poguliank21, Kalvarij, Piromonto22, i dalies vryno, Angli23,
Antakalnio ir kai kuriose kitose gatvse - i viso apie deimt
tkstani moni.
Kai pasiekme Mickeviiaus gatv, pamaiau sukreiant
vaizd: dvideimt moni, kai kurie pusiau nuogi, kiti ligonins
drabuiais, laukiniais veidais ygiavo grindiniu, o i ono juos
lydjo vokiei karininkas su medaliais ant krtins. Tai buvo
Antakalnio ligonins pamiliai.
Faistai, nordami neydams parodyti yd rass menku
m, specialiai vediojo juos miesto gatvmis, o paskui bepro
21
22
23
Buvo Didioji Poguliankos g. (dabar J. Basanaviiaus) ir Maoji Poguliankos g. (dabar K. Kalinausko).

Dabar prasideda A. Juozapaviiaus ir baigiasi Sporto gatve.
Dabar - altini g.
ius pastat prie ms kolon. Priekyje vaiavo automobilis

su didele svastika, ir kino operatorius visk filmavo, amin
damas regin.
Eidama vis kitomis gatvmis, ms kolona didjo. Jau
n moni buvo maai, chapnai juos buvo igaud anksiau.
Daugiausia kolon siliejo moter, vaik ir seni. Paskui mus
vilkosi i ligonini ivaryti sergantieji ir luoieji. Vilkdami ligo
nini chalatais, jie procesijoje atrod juokingai, o kartu tai buvo
skaudus reginys.
Vokiei gatvje, netoli knygyno, pamatme por balt var
t: vieni - kairje, Vokiei ir yd gatvi kampe, kiti - GitkiToibi24skersgatvyje. Vartai buvo udaryti. Aplinkui stovjo poli
cija. Svarbiausias prie vart buvo Heringas, vainenbergo adju
tantas, rusvaplaukis pasitemps vokietis. Jis nervingai vaikiojo
pirmyn atgal, rodydamas, kur kam eiti - per pirmuosius ar an
truosius vartus.
Pro atpltas nebaigt statyti medini vart lentas kakie
no koja stm mane Gitki-Toibi skersgatv - pirmojo geto
prieang.
24
Tai buvo neoficialus v. Mikalojaus g. pavadinimas.
51
U VART
Geto veidas
Plaukiau kunkuliuojanioje moni upje ir negaljau sustoti.
Kur eiti?.. ydai su ryuliais ir manta bgiojo po kiemus ieko
dami bsto. Butai buvo tuti. Tai vainenbergas prie savait i
kraust ia gyvenusius ydus ir suvar juos kaljim. Neydai,
gyven iame rajone, turjo i anksto palikti namus.
Sutikau poet Lij Rudniek. J, kaip ir mane, ne i tkm.
Dviese, atsiskyr nuo minios, pasukome Mejerio kiem, kur
seniau gyveno Motka Chabadas.
Pirmieji jos itarti odiai buvo: Jie niekada neuims Lenin
grado!
Lydos skersgatvyje mes radome bst. Buvome naivs - ma
nme, kad ia pailssime. Butas buvo tuias. Kakokie daiktai
mtsi ant ems, ant taburets guljo virtuvin lenta su msos
gabalu. Ant stalo - duonos kepalas su smeigtu peiliu ir neigerta
stiklin arbatos, - nam eimininkui sutrukd vainenbergas.
Atsisdau ant iaud gulto ir susimsiau. Kur a? Kur mano
mona? Kur mama? Diena tssi ilgai kaip jroje - nebuvo ma
tyti krant. Dar tik trys valandos, galva dega, jauiuosi tartum
apnuodytas. Radau sot su vandeniu, usipyliau ant galvos, pa
lengvjo. Griuvau ant gulto ir tuoj pat umigau.
Vakare grusi Lija Rudnicka paadino mane. Perdav link
jim nuo mamos. Ji gyva. Pastamas j mat gete. Mes ijome
gatv, sutikome aktorius Beregolsk ir Bliacher. Jie papasakojo,
kad visas getas atskirtas vartais ir nemanoma pereiti i vienos
gatvs kit. Geto vartai mums visai nepatiko. A nutariau nuei

ti Rdnink - pagrindin geto gatv. Per palpes ir skyles tvo
rose i Lydos gatvels patekau Didij gatv. Vis nauji mons
siliedavo mini, traukusi i miesto get. Tarp j pamaiau
savo draug Kalmanovii - ym mokslinink, JIVO (yd
mokslinio instituto) darbuotoj. Jis buvo usiaugins ret barz
del. Jo raukls tarsi atspindjo yd tautos likim. sibroviau
mini ir tvirtai sikibau jam parank.
- SalamAleikum, yde, kaip gyveni?
Kalmanoviius apsidiaug, papleknojo man per nugar.
- Jeigu tarp yd, - tai jau gerai.
Rdnink gatvs 6, kur stovjo pagrindins gimnazijos pastatas,
daugyb moni. Kiekvienas ia nort uimti but. Kalbama,
kad iabus Judenratas. Odabar negali prasibrauti. Pastebiu sen
por. Abu paralyiuoti. Abu guli dviraiame veimlyje ir iri
get. Jiems paralyiavo rankas ir kojas, kai policija atjo ivaryti
j i nam. Giminaitis paguld juos veiml ir atve. Panorau
jiems padti, paklausiau, ar ko nors pageidaut. Senukas pakru
tino lpas ir tyliai, bet aikiai pasak:
- Duokite man nuod!
Suinojau, kad j pavard Baranovskiai.
Aktor Vitalina patrauk mane u rankovs.
- Eime su manimi. Ar but jau turite?
- Vien bst, regis, radau, bet nepagalvojau imesti ten in
karo. Tikriausiai jis jau bus uimtas.
- Tada eime su manimi. Yra dar viena laisva vieta, j gali u
grobti.
53
54
A b ra o m a s Su ck ev er is
Taip ir radau sau kampel viename io kiemo bute. Buto ei

mininkas, apsigyvens ia anksiau, buvo nepatenkintas naujais
nepraytais nuomininkais. Jo vilgsnis akivaizdiai bylojo, kad
jis dar eimininkas, ir niekas neturi teiss pretenduoti jo nuo
savyb. Ant sienos kabo jo portretas su uriestais vir sais.
pasaul jis iri su pasidygjimu, pasipts.
Pradjo temti. Bgu per kiemus ir gatveles nordamas surasti
savo artimuosius. Getas yra didesnis nei maniau. Rdnink, A
menos, Ligonins, iauli, Lydos, Strano ir trys Karmelit g.
kiemai - visa tai ms gyvenamoji aplinka. Bet ne visur galima
praeiti. Strano gatv atitverta vartais. Lydos gatvele nepraeisi,
ia manoma patekti tik per palpes. Buvo prakirstos Rdnink
gatvs 6, 14 ir 16 nam sienos, kad bt galima patekti tris
Karmelit gatvs namus.
Ligonins gatvje sutikau Liub Grad, poeto Chaimo Grad
mon. Ji dirba gailestingja seserimi yd ligoninje, priklau
sanioje getui. Liuba atsived mane ligonins kiem ir atne
man puodel pieno. Pamaiau netuvais ineam nusiudius
mog. Tai ymusis senasis daktaras Geruni. Igeriu puodel
pieno ir neinia ko laukiu.
Vartai, atitver Strano gatv, jau daug rankovi supl.
Einu ten. Kieme, kuriame dar neseniai buvo pirmasis Judenratas, prie akmen krvos sdi mokytojas Turboviius ir kak
rao savo bloknot. Jis rao dienorat. Strano gatvs 1 na
me sikrusiame bendrabutyje randu savo mam. Leidiantis
saulei, ji stovi ir meldiasi. Virtuvje pasiildome arbatos, kai
mynai ruoia vakarien. Mergina, laikydama rankose veidro
dl, daosi lpas. mons juokiasi, verkia, ado kojines, namas
gyvas, ir laikas eina pirmyn.
***
Buvo viesi naktis. Negaljau umigti. Teisi buvo moteris, sakiu

si savo kaimynui: Pirmoji naktis gete - tai kaip pirmoji naktis
kape. Nusileidau kiem. Gatvje guljo breliai moni. Ne
visiems uteko bst. Guljo ant ems kaip imestos uvys ant
smlto kranto.
Prie Jogichoiskos ventyklos sutikau Kalmanovii. Jis taip
pat negaljo umigti. Kaip ir a, ijo pasiirti varg ir su
irut. Mes jome kartu. Bijojau pratarti od, kad nepaeisiau
tvyranios tylos. Rdnink gatvje, prie medini vart, mtsi
kakoks skuduras, ant kurio pusnuog moteris tampsi, itikta
epilepsijos priepuolio. Mnulis apviet jos garbanotus plaukus
ir keista alsva spalva nuda skruostus.
Antroji akcija ir antrasis Judenratas

Ryte suinojome naujien. Visus suvarytus Lydos gatv mo
nes apsupo vainenbergo chapnai ir nakt isiunt Panerius.
Nedidel yd saujel ryt buvo sugrinta ir sukita abi geto
dalis. Tai buvo padaryta norint nuraminti ir apgauti mones,
kad niekas nesuinot tiesos apie savo artimuosius - gro jie ar
ne. Pereiti i vieno geto kit buvo grietai draudiama.
yd i Lydos gatvs sunaikinimas buvo pavadintas antr
ja akcija. Panerius j buvo isista apie du tkstanius. Atgal
grti pavyko tik kokiam imtui moni.
Tpai dien Mureris suauk geto Judenrat. Jamvadovavo
ydas i Kauno, buvs Lietuvos armijos karininkas Jakovas Gensas. Judenrat sudar Anatolijus Fridas, ininierius Buchmanas,
advokatas Milkonovickis, Fimanas ir Grigorijus Jaunskis.
55
56
A bra o m a s S uck ev er is
Judenratas buvo atsakingas u tvark gete, uvietins adminis

tracijos ir policijos organizavim, upamiliprieir. policijos
tarnyb buvo irinkti jauni vaikinai, kurie turjo ant rankos ryti
mlyn rait su eiakampe Dovydo vaigde. Buvo privaloma j
klausyti ir vykdyti j nurodymus. Lydos gatvje buvo kurtas ka
ljimas sutrimis policijos komisariatais: kriminalini reikal, sta
tym ir tvarkos paeidim. Pastarasis komisariatas priirjo, kad
mons nesirodyt gatvje po draudiamos valandos, nepaeist
tvarkos ir ramybs. U nurodym nesilaikym buvo baudiama
sumimu arba bauda. Gete buvo kurtas net teismas su baudia
muoju kodeksu ir ypatinga teisjbei prokuror apranga.
***
Judenrate suprato, kad aidimas artja prie pabaigos. inojo, kad

pjautyns jau persikl Baltarusij ir kad faisttikslas - inaikin
ti mus visus iki paskutinio. Tik Gensas, atrodo, lauk ir tikjosi,
kad, frontui priartjus, vokieiai nedrs gyvendinti savo vrik
sumanym. Greiiausiai, jis tikjo Mureriu ir Veisu. is netgi buvo
atjs pas Gens papietauti. Abu budeliai tikino Gens, kad Vil
niaus getas nebus sunaikintas. Gensas kalbinjo ydus gerai dirbti,
kadangi getasgyvuojatikdlj darbo. Jiskr darbovietas, stebjo,
kad mokyklose vykt pamokos, kadjaunimas stropiai mokytsi.
yd policijos taip pat negalima minti geru odiu: ji dar
kratas, iekojo ir atimdavo auks bei kitus vertingus daiktus.
Tokiu bdu Gensas papirkinjo savuosius vokieius. Taiau ne
kart jis gelbjo i kaljimo suimtuosius, danai prie pat akci
j. Gensas nesuprato, kad pakliuvo gestapo rankas ir padda
mas atskiriems ydams i tikrj talkina vokieiams numatytu
laiku sunaikinti get.
V ilniaus geto
sakym lavina
Pirmasis nurodymas, kur Mureris pasiunt get Judenratui,
skambjo taip: Rytoj ryte ant geto vart privalo kabti plaka
tas: Dmesio! Juden Firtel25, labai pavojinga! jimas neydams
draudiamas! Antrasis skelbimas ant vart nurod, kad nuo
iol ydams draudiama sineti produkt ir malk.
Per i nakt buvo privalu pateikti Mureriui tokius duomenis:
geto gyventoj skaii, j ami, adres, ar turi darbo paym
jimus. mons neinojo, kaip elgtis: registruotis ar ne. Turintieji
paymjimus buvo usiregistrav jau anksiau, neturinius do
kument ryt perved antrj get. Bet kai isirikiavusi mo
ter su vaikais kolona ijo i pirmojo geto antrojo pusn, juos
apsupo policija, ir niekas niekada j nebemat. Tiesa, nordami
apgauti, nedidel grupel leido antrj get. Taip supainiojo
kalinius: neaiku, kas gyvas, o kas ne.
Po kiek laiko saujel moni i antrojo geto buvo pervesta
pirmj. Bet ten jie nepakliuvo, ir niekas j daugiau nemat...
Nemanoma suskaiiuoti, kiek nurodym, sakym, potvar
ki gaudavo getas. tai, kai kurie i j:
ydai neturi teiss irti pro langus, ieinanius ne geto
pus. Todl ie langai turi bti uklijuoti arba utepti tam
siais daais.
ydams draudiama kalbti apie politik.
ydams draudiama kalbti vokikai.
Uprekyb arba pokalb su neydu ydas bus suaudytas.
25
yd kvartalas (vok.).
57
58
A b r a o m a s S u ck everis
ydams draudiama auginti sus (kad bt lengviau atpa
inti gatvje).
Draudiama valgyti rieb maist.
Moterims ydms draudiama daytis plaukus ir lpas.
Visi ydai, pradedant eiameiais ir baigiant seniais, priva
lo neioti ant drabui geltonus antsiuvus - ir gete, ir u jo
rib. ie antsiuvai turi bti prisiti kairje krtins pusje ir
ant nugaros.
Jeigu get ueit vokietis, privaloma priej nusiimti galvos
apdangal, taiau draudiama nusilenkti ir sveikintis o
diais Guten Morgen\
Draudiama get neti gli.
ydms draudiama gimdyti. Jei moteris pagimdys, tai kar
tu su kdikiu bus numarinta.
Kai gestapas oficialiai prane ligonins direktoriui daktarui S

dimi, kad i Berlyno gautas sakymas, draudiantis gimdyti, per
get tartum pra viesulas. K daryti su besilaukianiomis mo
terimis, su naujagimiais? Jaunos moterys su siaubu lauk, kad j
kdikiai bus nunuodyti, o jos paios nuudytos. Pagimdiusios
naujagimius slp visokiose slptuvse. Nakt jaunos mamos
slapia ateidavo krtimi pamaitinti savo kdiki. Truput paau
gusius vaikus geto administracijoje registruodavo atgaline data,
kad pagal dokumentus jie bt vyresni.
ydi moter didvyrikumas ir rytas igelbti gete gimu
sio kdikio gyvyb ities vertas pagarbos. Reikjo bti nepa
prastai stiprioms, kad su maais kdikiais ant rank ikentt
visas taut ugriuvusias kanias bei negandas ir igyvent gete
iki paskutini dien. Nemanoma j pamirti: ibalusi, besi
slapstani su kdikiais duobse, rsiuose, palpse, pasmerk

t mirti geto mam...
Antrajame gete
Visi suprato, kad du getai Vilniuje ilgai neegzistuos. Bet ku
ris - pirmasis ar antrasis - iliks, niekas tiksliai neinojo. Tiesa,
pirmajame buvo daugiau dirbani moni, antrajame - dau
giau valgytoj... eimos iskirtos. Vieni eimos nariai gaudavo
vargan maisto davin pirmajame gete, kiti - antrajame. Jeigu
naikins vien get, tai nors pus eimos iliks. A suinojau, kad
visi kiemo, kuriame gyvena mano mama, gyventojai - antraja
me gete. Nutariau patekti ten ir parsivesti mam pas save. Buvo
Jom Kipuro26ivakars. Ijau darb mieste su viena kolona, o
grau nakvoti antrj get su kita kolona.
Mano motina ruosi ventei. Ji vilkjo juoda suknele, iry
kinania il galv. Plaukai viet tartum karna.
Mama nenorjo eiti su manimi, ji neturjo jg. Be to, greitai
vent. Ji man sil grti pirmj get. Ten, kaip ji man, pati
kimiau. ia daugiau senuk ir vaik. Ji udeg vakes, palaimi
no mane ir nujo sinagog pasimelsti.
***
jau gatvelmis. ydai, neini maldos reikmenimis aksominiuo

se maieliuose, jo sinagog. Visuose languose deg vaks.
Daug besimeldianij buvo chasid sinagogoje, Didiojoje si
nagogoje ir kituose maldos namuose, lyg ten bt saugiau.
26
Religin Teismo dienos vent.
59
60
Kieme igirdau dainuojant ydikai, nujau t pus... ie

garsai atved mane prie kakokio namo, laiptins, laipt...
Siaurame ilgame kambaryje be lang bryje vaik sdjo mo
kytojas Jakovas Gerteinas ir dainavo su jais dainel tai jau
netoli pavasaris. Gerteinas baig dainuoti ir irdingai mane
apkabino.
- Js ia?
- Atjau paklausyti js choro, - atsakiau.
Jakovas pakviet vaikus ariau, suskirst juos pagal balsus,
ir jie vl udainavo. Atrod, kad daina skrenda palpmis, per
get, vis pasaul:
Ir dabar;
Kaip visada,
pasaul tekina,
Meils rankos vedina,
engia em meil.
Ar anksiau, ar vliau
Ir ne sapno paslpty
Diugins savo lemtimi.
***
Vliau suinojau: netrukus po to, kai itrkau i antrojo geto,

ten atvyko vainenbergas su savo budeliais i Ypatingos.
kart akcija buvo surengta pagal ypating plan. Sinagogos kie
me daugel sum, paskui kelet paleido. Tuo jis nepasitenki
no - per maai auk. vainenbergas siver maldos namus ir
V ilniaus geto
ten besimeldianius ydus su taliais ivar i patalp ir sak

rikiuotis. Tai reik viena - mirt.
vainenbergas sugalvojo dar vien pramog: atne man
dolin ir, kolonai pajudjus, liep skambinti. Pakeliui kaljim
Moisiejus Frumkinas, atuoniolikos met vaikinas, kteljo:
Neikite ten, isibgiokite po gatves! Kolona sumio. Kai ku
rios moterys, sakydamos, kad neturi jg eiti, gulsi ant grin
dinio. Seniai sustojo, kakas band bgti. vainenbergas su savo
parankiniais m audyti. Daugelis buvo nuudyti. Gyvieji kl
mirusiuosius ir privaljo juos netis su savimi. Daugelis pakeliui
vis dlto sugebjo pabgti, tarp j - ir Moisiejus Frumkinas.
vairiaspalviai leidimai
Kai vokieiai eng Vilni, prasidjo yd vyr mediokl.
Juos var dirbti vairi darb. Kad turini darb nesuimt ga
tvje, darbdaviai jiems idav paymjimus su nuotraukomis.
ie buvo vertingesni nei be nuotrauk.
Vliau m dalyti baltus bilietus, patvirtinanius, kad juos
idav Vilniaus darbo bira. ie bilietai garantavo ydams gyvy
b. Visi kiti vyrai, neturj balto bilieto, tapo chapn auko
mis. Vliau ir ie bilietai nebegarantavo nelieiamybs. Danai
darbinink, turini tokius bilietus, grupes isisdavo tiesiai
Panerius.
Taip buvo iki geto krimo. Kai ydus ten suvar, baltas
bilietas turjo bti su antspaudu Fach-Arbaiter (specialusis
darbuotojas). mons mokjo tkstanius, kad gaut tokius
antspaudus... Taiau daugelis yd ir su jais buvo apgauti ir pa
teko Lukiki kaljim...
61
62
A b ra om a s Suckeveris
Vliau prasidjo kita istorija su paymjimais. Atjo naujas

Himlerio sakas, tariamai skelbiantis, kad Vilniaus getas nebus
naikinamas. Vokiei darbo bira idav Judenratui geltonus
paymjimus ir liep padalyti trims tkstaniams moni i pir
mojo geto. ie trys tkstaniai laimingj turjo teis rayti
savo pasus vis eim. Pasisek tam, kas gavo gelton paymji
m. Tai Lebns-ain (leidimas gyventi), - taip sak vokieiai.
Vl laukme akcijos. ydai brazdjo, nerimavo... Tikjosi: Gal
kaip nors isisuksiu?U gelton popierl mokjo auksinmis ca
ro laik deimties rubli monetomis. Padirbinjojuos, kad patek
t laimingjgretas. Merginos, turinios geltonus popierlius,
itekdavo. Tai buvo kaip kraitis. A saugau j kaip gelton bilie
t, - taip nereta motina isakydavo savojausmus snui.
Spalio 24-osios nakt gete prasidjo neturinij geltono po
pierlio mediokl. Turintiems tuos paymjimus buvo sakyta
pereiti kitus laisvus namus ir pralaukti gaudynes.
Nordama ieiti pro geto vartus, eima privaljo turti kit
kortel - mlyn, panai vizitin, su vokiku antspaudu. Vai
kais buvo laikomi iki 16 met, seni pro vartus neileisdavo ir
atimdavo leidimus. Po keli dien, pasibaigus geto valymui ,
turintieji geltonus leidimus gro atgal.
Bet, regis, vokieiams tokio valymo pasirod per maa.
Saujel moni isigelbjo slapstydamiesi palpse ir avietse.
Lapkriio 3 dien vl gautas naujas nurodymas: Visi, turintys
geltonus paymjimus, privalo su eimomis persikelti antrj
get. Ten jie buvo iki lapkriio 5-osios. Per tas dvi dienas pir
majame gete sunaikino visus, kurie neturjo geltono paymji
mo ir patikimos aviets. itos vrikos akcijos metu uvo apie
atuonis tkstanius moni.
| 63
Kai ydas, turintis gelton paymjim, ieidavo darb, pa

ymjimo kopij turdavo palikti monai, kad kontrolieriai
neisist jos Panerius. Netrukus buvo ileisti nauji, rausvi,
paymjimai, pakeit geltonuosius. Jie buvo dviej ri: eimi
niai ir asmeniniai. eiminius paymjimus gaudavo tos eimos,
kurios turjo geltonuosius, o saujel asmenini leidim skirst
Judenratas.
Gruodio 21 dien gete prasidjo gaudyns t, kurie neturjo
rausvo paymjimo. Jos tssi tris dienas. Gaudynse dalyvavo
lietuviai faistai i Ypatingos. Rsiuose, palpse ir kitose slap
tavietse rado apie tkstant moni. Juos isiunt Panerius.
Vliau gautas nurodymas: Kartu su rausvu paymjimu
reikia turti mlyn kortel. Bejos mieste neleidiama dirbti.
Netrukus pradjo dalyti dar ir alius popierlius, buvo panai
kinti visi anksiau iduoti leidimai. Reikalingiems darbuoto
jams idav darbo knygeles ir skardin numerl su skylute,
kur visi turjo neioti ant kaklo. Mano numeris buvo 475, j
idav kartu su darbo knygele. Bet j man pasisek gauti tik
vliau, o pirmj valym dienomis neturjau net geltono
paymjimo...
Visa i sumaitis dl spalvot leidim, darbo knygeli, nu
meri, visa ta dokument maialyn ir vilkinimas buvo suma
nyta ne vien tam, kad moraliai sulugdyt, imut i vi geto
kalinius. Tuo dar norta sukurstyti nesantaik tarp pasmerkt
j. Tai buvo panau pirmj karo dien oro antskrydius, kai
vokiei lktuvai skraid vir miest ir kaimeli, o gyventojai,
apimti siaubo, bgo, daugelis net kraustsi i proto.
64
A br a o m a s Su c k ev er is
Geltonj leidim naktis

O dabar grkime iek tiek atgal. Taigi spalio 23 dien dvylikt
nakties gete kilo panika. I gestapo gautas sakymas: Visi ydai,
turintys geltonus leidimus, rytoj anksti ryte kartu su eimomis
privalo atvykti darb.
Tuo metu pirmajame gete gyveno apie 23 tkstanius mo
ni. Geltonus leidimus turjo apie tris tkstanius yd, kartu
su eimomis - apie devynis tkstanius. Okaipgi likusieji? Dau
guma suprato, koks likimas laukia pasiliekanij gete. Turju
sieji avietes spruko pasislpti.
Prajus valandai po sakymo paskelbimo, lygiai pirm valan
d nakties, atjo Mureris ir apsupo get kulkosvaidiais. Turju
sieji geltonus leidimus susirinko savo ryulius ir lauk ryto.
Kaip jau minjau, a tokio leidimo neturjau, nors mona
buvo j gavusi. Nubgau pas mam - ji iki to laiko jau buvo per
sikrausiusi i antrojo geto. Jos uverktas veidas suteik man j
g. Paslpiauj rsyje, kurio jimas buvo uverstas akmenimis,
kad nerast. O pats su kirviu rankoje puoliau prie vart. Nuta
riau pamginti prasiverti per Rdnink gatv. Prie vart jau
briavosi minia, visi tetroko vieno: itrkti miest. Nors ir ten
nebuvo kur pasislpti...
Pasikis kirv po paltu, prasigrdau prie vart. Isitrauks
kirv, pradjau kapoti lentas. Tai igirds, policininkas pravr
vartus. Jei tuo metu prie vartus jau bt stovj kulkosvaidiai,
man bt galas. Bet Murerio kulkosvaidininkai dar nebuvo u
m savo pozicij. Opolicininkas truput ugaio ir jo pavluotas
vis nesustabd bgli. Akimirksniu a ir dar keletas moni
itrukome i geto.
Perbgs kelis tamsoje skendinius kvartalus, sustojau. Pir

ma valanda nakties.
Kad ir kur eiiau, mane sustabdyt patrulis. Vienintel iei
tis - statoma banyia, kurios durys buvo atidarytos. js vi
dun, privriau jas. Pamaiau sraigtinius laiptus ir ulipau jais iki
varpins. I tokio aukio getas, jau apsuptas glaudaus kulkos
vaidi iedo, atrod visai arti.
Per naktin Vilni

Kiek laiko galsiu slptis banyioje? Ryte ateis statybininkai ir
ras mane. Vienintel ieitis - bgti i miesto. Nusiaviau batus,
kirv usikiau u diro ir pirt galiukais ijau gatv.
Pylimo gatvje sutikau yd, kuris tarytum suakmenjs t
nojo tarpuvartje. Jo buto langas gete velg miest. Virve per
lang mogus nusileido ant aligatvio, bgo, kur akys veda, o
dabar j sukaust baim ir m gailtis, kad pabgo. Imuj u pa
ranks ir klausiu, ar turi mieste pastam. Neturiu pastam.
A i Varuvos, - atsak jis. Pasilau eiti drauge. Vyrikis sutin
ka. Jo pavard Roznboimas, advokatas i Varuvos. A papraau
jo nusiauti batus, kad nekaukt einant grindiniu. Nesutinka,
es bus alta kojoms. Patikinau j, kad kito varianto neturime.
Tuomet nusileido ir nusiav.
Pylimo gatvje, prie sinagogos, mus itiko nelaim. Keli pa
stojo du policininkai su automatais. Nieko nepadarysi, pasakiau
jiems vis ties, kad pabgome i geto. Isimiauvisus pinigus ir
kiau vyresniajam rankas. Advokatas lyg band spyriotis, bet
matydamas, kad kitos ieities nra, atidav savo laikrod. Ms
likimas kabojo ant plauko, bet, laimei, dovanos patiko, ir poli
65
66
cininkai patar pasukti Naugarduko gatv, ten maiausia tiki

myb sutikti patruli.
Per Naugarduko gatv mes pasukome Vivulskio, o i jos -
Maosios Poguliankos, kurios gale pamatme policinink. Pasi
slpme u medi, ir jis ms nepastebjo.
Kai prijome pamik, pamatme prie savo bdels sdint
sargybin. Advokatas, baimindamasis, kad sargybinis mus su
laikys ir perduos gestapui, pasil grti miest. Sunibdjau
jam, kad nebeturime ko prarasti. Isitraukiau u nugaros, ant
diro, kabjus kirv, ir greitais ingsniais pasukome mik.
Kaip sargybinis ms nepastebjo, nesuprantu iki iol. Turbt
buvo visikai girtas.
Kai tik jome mik, mus upuol unys. Jie lojo taip nir
tingai, kad numirliai i kap galjo prisikelti. Bet sargas ne
prabudo. Apie kilometr unys neatsiliko nuo ms. Pagaliau
nurimo ir nebesivijo. Kai tik jie nutolo, advokatas Roznboimas,
neteks paskutini jg, griuvo ant ems. Jo irdis nebeatlaikanti un persekiojimo, jis ia mirsis... Advokatas reikalavo
tik vieno - kad a j deramai ukasiau.
Truput vliau persigalvojo:
- Na, gerai, mums pavyko, o kas bus toliau? Kur mes dsi
ms, kai pateks saul?
- I pradi pereikime tilt, - pasiliau.
iame mike prabgo mano jaunyst. Mano pirmieji eilra
iai gim tarp i medi. Dabar viskas kitaip, neatpastama.
Daugiau kaip valand klaidioju Neries pakrantmis ir niekaip
negaliu rasti tilto. Po velniais! Kur jis prapuol?
Advokato papraiau truput palkti, niekur nesitraukti. Pats
nujau palei up iekoti tilto. Pradjo lynoti.
Staiga lyg viesos spindulys pervr mane. Vieta, kur stov

jau, stebuklingai nuvito. Nieko nesupratau, tik jauiausi tarsi
uburtas stebuklingos viesos. Mediai tapo eliais, eliai mediais. A okau vanden. Vanduo atgaivino, truput nura
mino. Ir tik tada pamaiau, kad vies skleidia proektoriai,
o a vos nepakliuvau karinio dalinio teritorij. Tikrai biau
prapuols... Keturpsias parliauiau iki mieganio advokato,
prisdau alia pailsti. Pravitus pamatme tilt. Pasirod, kad
iekoti nereikjo, guljome netoli jo.
Janova Bartoevi
Kai perjome tilt, advokatas prisipaino, kad iame rajone gy
vena jo pastamas klientas, kur jis kadaise gyn. Eins pas j,
gal pavyksi pasislpti, bet kartu paimti antro, t. y. mans, nega
ls. Didesnio nusivylimo nesu patyrs.
Priekyje drieksi gatvels priemiesio gyvenviets, kurioje a
nieko nepainojau. Paprasiausiai pabands eiti gatve, nepas
tamasis, tuo labiau mano ivaizdos, i karto sukelt tarim. Ir buv nebuv! - pasibeldiau Jogailos gatvs 21 namo duris.
Tarpduryje stovjo moteris basomis kojomis. Lieuvis utir
po, negaljau itarti netgi Laba diena, atsisdau ant suoliuko ir
tyliu. Isitraukiau kirv ir padjau j ant grind.
Senut ukabino duris grandinle. Atsipeikjau ir pradjau
pasakoti: kas a, i kur pabgau. Jos senos akys prisipild aar.
- Nurimk, mielasis. Tu liksi pas mus, a paslpsiu tave. Rsy
je paruoiu tau guol, ir ten gyvensi, kol baigsis karas.
Paskui nusived mane palp, pavaiino iltu pienu, apklojo
dviem avikailiais ir paliko ilstis.
67
68
Kai pabudau, buvo jau vakaras. Senoji moteris ulipo palp, prisdo prie mans, ir mes ilgai kalbjoms. Papasakojau
apie save. Pasakiau, kad mano motina gete, mona - taip pat
ten, ir a neinau, kas joms nutiko.
- Nusiramink, - guod mane senut, - pasistengsime vis
k suinoti, o dabar eime su manimi. A nuneiau rs iau
d, paruoiau tau guol, atneiau spingsul, kad nakt turtum
viesos.
Nulipome. jimas rs buvo i kiemo puss. Senut pirmoji
ijo lauk pairti, ar nieko nra kaimyn kieme, paskui pa
kviet mane. Rsyje buvo ilta, bulvi kvapas primin namus.
lindau iaud guol, dar ilgai negaljau umigti ir kalbjausi
su tamsa.
***
Ryt atjo Janova - toks buvo gerosios moters vardas. Mano gel
btoja atne maisto ir netgi knyg, kad atitrukiau nuo sun
ki mini. Perdav linkjim nuo vyro. Jis dirbo kiemsargiu
miesto elektrinje. Vakar vakare, kai jis gro i darbo, Janova
papasakojo apie mane. Senukas iklaus ir pasak: Gerai, reikia
gelbti mog.
J snus Kazimieras taip pat informuotas, kad rsyje slepia
mas ydas. Motina pasiunt j suinoti, kas dedasi gete.
Snui grus, ji man papasakojo, kad get tebesupa kulkos
vaidiai. Viduje girdti viai, bet artyn nieko neprileidia. I
sutiktos darbinink kolonos Kazimieras suinojo, kad visi, tu
rjusieji geltonus leidimus, kartu su eimomis ryte ijo darb.
Kiti liko gete, kur ukuoja vokiei kareiviai. Kazimieras mat,
kaip i geto ivaiavo dengta maina, i kurios sklido dejons.
***
Rsyje buvo saugu, bet ird spaud nerimas. Kaip galiu ia

slapstytis nieko neinodamas apie artimj likim? A isakiau
savo gelbtojams visk, kas slg. Papasakojau, kur dirba mo
nos tvas. Kieme, alia teismo pastato, jis tampo plytas ir akme
nis statomam garaui. Mano laimei, namus toje paioje gatvje
Janovos sesuo i kaimo turjo atveti bulvi. adjo atvaiuoti
jau rytoj. Tada Janova paims bulves ir pati pasistengs patekti
kiem, kur dirba mano uovis.
Kit dien atvaiavo jos sesuo. Janova apsireng kaip kai
mo boba, pam i sesers galiojim, bulves, duonos kepal
ir patrauk miest. Pavoj didino dar ir tai, kad teismo r
muose buvo sikrs gestapas - kaip tik gretimame kieme,
kur dirba uovis. iaip ar taip, po trij valand Janova gro
laiminga: rado mano uov, perdav nuo mans linkjim ir
duonos kepaliuk. I jo suinojo, kad mano mona gyva ir kad
jiems jau por dien neleidiama grti get. Nakvoti veda
Lukiki kaljim.
Janova nenuilstamai manimi rpinosi, tapo man kaip tikra
motina. Rytais ji ieidavo miest, kad suinot, kas vyksta gete.
Saugodama mane, ji kalbjo pas juos gyvenani vyro giminai
t persikelti gyventi kitur. Ta persona turjo ilg lieuv ir galjo
mane iduoti.
Kart Janova atne man kryel, kad saugot nuo bdos. Jis
tau nepakenks, - ypsodamasi pasak, - pasikabinkj, sneli.
Per Janov gavau monos ratel. Ji ra, kad mamos slapta
viets vokieiai nesuuod. Gete badas, mons mirta. Ren
giama nauja akcija. Laimingieji, kurie turi geltonus leidimus,
perkeliami antrj get. is jau perpus itutjs.
69
70
A bra o m a s Su ck ev er is
Perskaiiau Janovai ratel, ir mes, kaip du strategai, apta

rme padt. Pirma, - sako ji, - reikia pasistengti, kad tavo ar
timieji nebadaut. Tada pagalvosim, kaip jiems padti. Ji ijo
miest, apskaiiavo laik, kada mano uovis kartu su kolona
pajuds i darbo. Susitiko su juo, susitar, kad devint valand
mano mona lauks prie geto vart. Ji, Janova, ateis ir nepastebi
mai praki duonos kepall badaujaniai eimai.
Kart j pagavo policininkas. spjo, kad, jei dar kart klius,
susipains su Lukikmis. Taiau kit dien ji vl ten patrauk,
prakio duon ir parne man laik. Ji vis nerimo, iekojo bd,
kaip igelbti mano eim. Susitar su savo seserimi, kad i mus
tris paslps kaime, jei tik pavyks i geto ivesti mano mon ir
mam.
***
Prasidjo aliai. altis simet ir mano slptuv. Janova atne

ibalin lemp, kad bt iliau ir viesiau. Atne ir popieriaus,
kad galiau rayti.
Kart, Naujj met ivakarse, Janovos vyras nusileido r
s ir papra, kad a ulipiau pas juos. Jis paruos degtins ir
geros ukandos, bet ssti u stalo, inodamas, kad a rsyje, ne
gals. Nenorjau, bet negaljau eisti i ger moni. Turjau
ulipti pas juos ir kartu atvsti.
Prie stalo sdjo sveias, eimininko giminaitis. Jis atvaiavo
ventms i Vidukls27- nedidelio Lietuvos miestelio. Kai pa
klausiau, kas tenai vyksta, vyras papasakojo toki dalyk, kuri
geriau negirdti.
27
Lieka labai nedidel tikimyb, kad tai kitas miestelis. io teksto originale,
kuris taip pat verstas i jidi rus, i vietov pavadinta Vaidul, Vaidukl.
Viduklje buvo du imtai yd. Ilgus metus jie gyveno kartu

su lietuviais kaip geri kaimynai. Vokieiai surinko visus ydus
ir udar sinagogoje. Vietos kunigas nutar igelbti nors vai
kus. Jis vogiomis isived i sinagogos keturiasdeimt vaik ir
paslp juos banyioje. Ryt atjo vietos vokiei komisaras
Ditrichas ir iaud sauja padeg sinagog. Degani moni ai
man nemanoma apsakyti. Du lietuviai vos neiprotjo, treias,
ibgs i nam, suuko: Js vrys, o ne mons! Faistai j
suaud ir met ugn.
Dar lavonams teberkstant pelenuose, Ditrichui buvo pra
neta, kad kunigas banyioje paslps vaikus. Drauge su polici
ninkais jis prisistat maldos namus. Kunigas atsistojo tarpdu
ryje ir neleido piktadari. Jeigu js norite sudeginti vaikus, pasak jis, - tai a siu drauge su jais. vis galv paguld j
ant slenksio. Faistai puol prie vaik, ir keturiasdeimt galvu
i buvo itakyta banyios sienas.
***
Senoji Janova vis stengsi padti mano eimai. Ji sigudrino

get perduoti ne tik duonos, bet ir bulvi, o kart - net msos.
Daug kart teko su ja dertis. Buvo sunku priimti jos atnet
maist. inojau, kad eima neturtinga ir danai atima i savs
paskutin ksn. Kart Janova man papasakojo Katedros aiktje
maiusi kartuves. Trys vokieiai atved pagyvenus mog ir pa
kor. Ant jo krtins buvo pritvirtinta baltos mediagos skiaut
su urau: U paslpt yd. Bet ms jie neigsdins, - baig
savo pasakojim senut. - Spjaunu a ant j ir j statym. Vo
kiei pykiui, slpsime tave.
71
72
A b ra o m a s S uck ev er is
Susirgau. Janova perved mane i rsio ma galin kamba

rl ir ikviet daktar. Ji apskaiiavo, kad, kai ateis daktaras, jau
tems. Daktarui pasak, kad a - jos snus, pabgs i vokiei
katorgos. Daktaras atidiai apirjo mane, paklaus apie padt
Berlyne ir apsidiaug igirds, kad Vokietij vis labiau bombar
duoja. Jis pasak, kad tai plaui udegimas, ir ira vaist.
Vaistai man padjo. Pasijutau geriau. Janova ginijosi, ji ne
norjo, kad vl leisiausi rs. Padalijo kambar uuolaida ir
nieko prie mans neprileido. Bet a vis dlto nulipau rs, bijo
jau skundik. Gerai inojau: jei mane aptiks, gelbtoja ir visa jos
eima sumoks gyvybe.
Ir rsyje ird grau vis didesnis nerimas. Mintis, kad moti
n palikau likimo valiai, nedav ramybs. Janova nenorjo ma
ns ileisti.
- Pasilik, - kalbinjo ji mane. - Pakentk dar, - gal pavyks
igelbti tavo mam i geto ir atveti ia.
Bet likimas susiklost kitaip. Mane pamat Bartoeviikieme
per kaimyn lang. Palikau savo slptuv ir jau ne pirm kart,
rizikuodamas gyvybe, nakt grau kruvinas geto gatveles.
Ir vl gete
Geto nepainau. Buvau nuo jo atprats. Viskas atrod svetima.
Visai kiti mons. velgiau jaunas moteris. Be raukli, bet jau
prailusios. Klausiausi pokalbi - pokalbi apie gyvenim, vir
kurio kasdien tvyrojo mirties grsm.
Sutinkupastamus. Ajiems - maloni staigmena. Jiebuvo si
tikin, kad jau seniai esu uvs Paneriuose. Apie k tik paklausiu,
daugumos jau nebra tarp gyvj. Levas riftzeceris ilgiau nega-
V il niau s geto
jo slptis savo avietje. Ilindo i jos ir nusiud. Redaktori

A. Grodzensk dar anksiau nuud. Priluckio mon paskutin
kart mat, kai j grdo main, veani kaljim. O aktor
Vitalin suaud antrajame gete. Kai ten neliko n vieno mo
gaus, laikraiai prane, kad visi antrojo geto ydai imir nuo
epidemijos ir namai laisvi apsigyventi. Dar pasakojo apie lai
minguosius, kuriems pasisek mirti savolovoje. Mokytoja Malka
Chaimson guljo geto ligoninje dl sunkios ligos. Ji neprisileido
daktar ir negr vaist. Norjo numirti ir savo pasiek.
I 23 tkstani moni, gyvenusi pirmajame gete, liko tik
pus. Ant pirt buvo galima suskaiiuoti pilnas eimas. Kie
kvienas ko nors neteko: kas vyro ar monos, kas motinos, kas
vaiko, bet, nepaisydami bd, mons gyvena ir tikisi.
Apie geltonj leidim nakt pasakojo siaubing dalyk.
mons prieinosi, nenorjo mirti. Riv Galperin atrado avie
tje su kdikiu ant krtins. Ji iprotjo pamaiusi faistus. Pa
grieb savo vaik ir met j piktadariams.
Lakstydami su unimis po get, chapnai atrado kit avie
t. Kirviu atlupo lentas ir jo vid. Ant iaud guljo mote
ris, k tik pagimdiusi kdik, dar nenukirpta virktele. Mote
ris pra pasigailti: Nelieskite mans, juk js mons, patys
turite vaik!
Niekas negelbjo, kdik atpl nuo motinos. Abu met
main ir ive Panerius.
***
Mokinuk Chana Kac man papasakojo:

Geltonj leidim nakt chapnai siver namus ir sak
eiti su jais. Visa ms eima - tvas, motina, sesuo - ir visi kai
73
74
mynai buvo isisti Lukikikaljim. Ten mus ireng iki apa

tini drabui ir geleiniais virbais dau per nugar. Taip pra
leidome vis nakt. Anksti ryte atjo Veisas ir liep rengtis. Kai
pasakme, kad apsauga ine visus drabuius, jis m rkti:
- Kas sugalvojo tai padaryti?! Kaip js galite pradti dirbti?
A dabar tursiu jus veti mainomis!
Vaikus atskyr al. Vyrus - taip pat. Irengtus mus suso
dino dengt main ir ive. Prie mainai pajudant, Veisas
oko vid ir ir mums kalb:
- Js turite inoti, kad dabar a js tvas. Veu jus fabrik
dirbti. Koks tai darbas, netrukus suinosite.
Jis itrauk i kiens kelet saldaini ir kai kuriems idali
jo. Daugelis patikjo paadais. Nustojo verkti ir usisvajojo apie
naujj darb. Kiti tik nusiaip. A nepatikjau n vienu jo o
diu. Supratau, kad tai - galas. Turiu prisipainti, kad saldain
pamiau ir pagalvojau: jei jis unuodytas, tai dar geriau, ilgiau
nebesikankinsiu.
Kai atvaiavome Panerius, mus rimbu nuvijo duob.
- iajs dirbsite, - nusijuok Veisas ir grietai pasak: - Kas
nenusirengs, tambus idurtos akys.
Vienai moteriai savo grasinim vykd.
Toje duobje atsidr apie du imtus moter. Vaik bu
vo maai - kaljime juos atskyr nuo kit. Kai kurioms ma
moms pavyko savo vaikus paslpti. Dabar vaikai glaudsi ir
band apkabinti mamas. Anksiau jie verk, bet pamau nu
siramino. Du imtai ingsni nuo ms vyko akcija. Pati savo
akimis maiau, kaip atved mano tv. I pradi jam trenk
sunkiu geleies gabalu, o paskui suaud. Jis nukrito ant su
audytj lavon.
alia mans guljo sesuo. Jos dvimetis snus Moiel spur

djo jai ant rank ir zirz. Minutl audymui pritilus, igirdau,
kad sesuo kak nibda. Ji ramino sn niniuodama liaudies
dainel:
Lilia, mano paukteli,
Lilia, mano vaikeli,
A tave taip myliu,
Kaip mums gera kartu.
Mano kaimyn spjo pasiimti maisto. Ji isitrauk sviestu utep

t duonos riek ir m valgyti. Kiti pasek jos pavyzdiu.
Nusileidus saulei, atjo ms eil. Deimtimis mus ved
tranja prie didiulio kapo, kurio ilgis - apie trisdeimt ke
turiasdeimt metr. Kuo toliau jome, tuo gilesn ta tranja
mums atrod. Ten, kur mus atved, kapo duob buvo madaug
septyni metr gylio.
Deimtukas, kur pakliuvau, buvo paskutinis. Vl atlk
Veisas ir sak rikiuotis. Jis atne antklod, supl j deimt
skiaui ir liep tuo skuduru usiriti akis. Buvau pirmoji to
je eilje. U mans buvo mama ir sesuo. Laikykits vienas ki
to, - sak Veisas ir padav man pagal, kuriuo tikrinau keli ir
jau pirmyn.
A umindavau dar ant ilt lavon. Jie buvo minkti kaip
iuinys. Kai koja paliesdavau kn, pasigirsdavo kakokie gar
sai, dejons. Staiga igirdau ksn: Ugnis! ir u savs sesers
bals: Dieve! Pajutau, kad sesuo parkrito ant ems... A taip
pat parvirtau, bet likau gyva... Anksti ryt atsigavau. Aplinkui
guljo numirliai, apipilti skiedikliu. Painau seser, negyvas
75
76
A bra o m a s Suck ev er is
Moiel buvo apsikabins j. Ilindau i sunkios lavon mass,

susiradau savo markinlius, apsivilkau. Tarp suaudytj radau
svetim drabui ir palt. Kadangi neturjau kur eiti, patrau
kiau get.
Geto ligoninje praguljau mnes. Petyje buvo strigusios
dvi kulkos. Kai papasakojau, kas man atsitiko, gydytojai nega
ljo patikti.
***
Strano gatvs 1, 2 ir 3 name gyveno apie devynis imtus mo

ni, kurie dirbo mieste, gestapo kieme. iuos darbininkus glo
bojopats vainenbergas. Geltonj leidim nakt j neliet. Po
darbo dienos nakvoti juos nuved Lukiki kaljim. Akcijai
pasibaigus, jie gro savo blokus ir vl jo darb gestapo kie
me. Visi devyni imtai turjo geltonus leidimus.
1942 m. sausio pradioje iuos trij blok gyventojus nakt
ugriuvo vokieiai ir sak visiems, dirbusiems gestapo kieme,
nusileisti gatv. Visi keliausi Lukiki kaljim. Devyni
imtai ramiai nuygiavo ten, galvodami, kad ivyksta laikinai,
kaip ir geltonj leidim nakt. Juos lydjo tik du policininkai.
Keletas kit nam gyventoj, igird apie toki laim, sitryn j gretas.
I devyni imt ijusij gro tik trys imtai moni. Li
kusiems kaljime ir turjusiems gerus virutinius drabuius bu
vo sakyta nusirengti ir visk atiduoti. Lik be drabui, nakt
jie sualo kaljimo kieme. Tarp sualusij buvo Judlas Iljaeviius, buvs Vilniaus kepj sjungos sekretorius, taip pat jaunas
mokslininkas, inomas Javobendradarbis Chajesas.
V ilniaus geto
Mirtis po mirties
Nujau pas mam. Ji prane man diaugsming ini: mano
mona geto ligoninje pagimd kdik. Prisimins Murerio
sakym, kad visi gete gim kdikiai turi bti nuudyti, a, tik
vilgteljs naujagim, nubgau iekoti, kur bt galima j pa
slpti. Nespjau. Rytojaus dien kdikio nebeliko: Murerio sa
kymas buvo vykdytas.
Tebekraujuojant aizdai po itos nelaims, mane uklupo dar
viena bda. Einu pas mam, - o ji dingusi. Suinau, kad tai vo
kiei agento Obergarto darbas. Nakt jis atjo Ligonins gatvs
7nam, kur gyveno mano motina, ir isiunt visus jo gyventojus
kaljim, paskui - Panerius.
Miestas ir getas
Vokieiai siver Lietuv kaip vaduotojai nuo komunizmo.
Jie ra straipsnius apie istorin vokiei ir lietuvi tautos
brolyb, apreng policij senais ikikariniais mundurais. Pade
dami vad i Ypatingojo brio, Savisaugos ir auli, vo
kieiai Vilniuje organizavo lietuvik savivald. i savival
da turjo tiksliai vykdyti rajono komisaro Hingsto sakymus.
Buvo sudaryta lietuvika Generalini tarj institucija, pavaldi
vokiei generaliniam komisarui. Jai vadovavo generalinis ta
rjas Kubilinas. ios institucijos gyvavimo tikslas buvo padti
okupantams vykdyti savo politik. Lietuvos apskrii viri
ninkai buvo pavalds vokiei apskrii komisarams. Lie
tuvikajam gestapui ir visiems policijos skyriams vadovavo
vokieiai i SD (saugumo tarnybos).
77
78
A braom as Suckeveris
Norint rodyti, kad lietuviai yra savo alies eimininkai, buvo

ipsta prieikumo lenkams kampanija. Ant kavins aliasis
spindulyspakabino plakat ydams ir lenkams eiti draudia
ma, bet lenk laikratis Goniec codzienny apsimet, kad nie
ko nepastebjo, ir nereagavo eidiam ura.
Martynas Veisas, lietuvikos Ypatingos vadas, ir jo paran
kiniai apsireng senj lietuvik uniform. J darbai Pane
riuose bdavo filmuojami. Vliau lietuvius gsdindavo: jei js
nevykdysite ms sakym, visam pasauliui papasakosime,
kaip js naikinote ydus. Paskui tie filmai buvo rodomi Berlyne.
Lietuvi inteligentija band protestuoti. Protestuotojus tuoj pat
sisdavo koncentracijos lagerius.
Vilniaus gatves pervadino vokikais pavadinimais. Daugel
viebui, restoran, kavini papuo uraai Tikvokieiams.
I dideli grai nam Mickeviiaus, Pilies gatvse, taip pat Poguliankoje28buvo ikraustyti visi nuolatiniai gyventojai, - butus
um aukiausios rass asmenys.
Visus tarybinius vadovlius, taip pat knygas lietuvi autori,
pasitraukusi Rytus, sudegino. Cvirkos, Giros, Venclovos, Kor
sako ir Salomjos Nries kriniai buvo paversti pelenais. Jviet
um Hitlerio knyga Main Kamf, iversta lietuvi kalb.
Nam sienos buvo apklijuotos plakatais su pieiniais, kaip
ydai udo lietuvius. Atsirado antisemitinis filmas. Garsus kino
aktorius Emilis Janingsas suvaidino suki yd. U iduot be
sislapstant yd buvo paadta premija.
Kaunas buvo pervadintas Kaunburg. Ugrobtas Pabaltijo
respublikas imta vadinti Ostlandu, jos turjo eiti rytin vokie
i gynybos ied.
28
Basanaviiaus g.
Vilniaus geto
Ugrobt emi eimininku buvo paskirtas reichsministras

Alfredas Rozenbergas. 1942 met vasar Lietuva buvo paskelbta
nepriklausoma valstybe, u tai ji gijo prievol umokti fais
tinei Vokietijai 200 tkstani kareivi.
Lietuvos visuomen suprato vokiei politikos esm. Prasidjo
protest prie mobilizacij kampanija. Dl ios mobilizacijos ne
skms buvo apkaltinta lietuvi inteligentija. Lietuvikuose faisti
niuose laikraiuose atsirado straipsni, tvirtinani, kad dl lie
tuviinteligenttakos tapo sunkuvykdyti mobilizacij. Parsidav
raeivos jo dar toliau: Tai idavyst prie naujj Europ ir savo
liaud. Registruojama darbo armij, kuriai teks ypatingi darbai.
Lietuvi liaudis turi atsiskirti nuo politikuojani inteligent.
Ir tai gaunamas oficialus potvarkis: Universitetas su visais
fakultetais udaromas siekiant kurti tobulesn visuomen Lie
tuvoje. Tikims, kad izoliavus inteligentus politikierius lietuviai
sau atras vertesni pavyzdi.
Net darbo armij mons nenorjo bti paaukti. aukia
mieji m slapstytis avietse.
1943 met pavasar, lugus visuotinei mobilizacijai, prasidjo
lietuvi politini veikj sumimai. Neretai suimdavo ir legio
nierius, turjusius kovoti su partizanais. Jie, vadovaujami gene
rolo Plechaviiaus, nebuvo skminga kariauna. Danai kildavo
tiesiogini susiaudym tarp vokiei ir lietuvi kareivi.
Vokieiai pradjo flirtuoti su lenkais. Dav jiems suprasti,
kad, jei bus paklusns, grins jiems Vilni. Kai is sumanymas
nepavyko, mieste prasidjo masiniai sumimai. Buvo apsupti
lenk gyvenamieji kvartalai, o suimtieji iveti Vokietij.
79
80
***
Vokiei propaganda nepadar takos daugumos Vilniaus gy

ventoj ir yd santykiams. Kad ir kaip siautjo lietuvikieji fa
istai ir j padlaiiai, geriausioji miesto gyventoj dalis, skaitant
ir inteligentij, nenorjo pasiduoti hitlerizmui.
Jaupirmosiomis tamsiojo teroro dienomis, kai vien u pokalb
su ydulietuviams grs didiul bauda, nemaai miesto yd sl
psi pas savokaimynus - lietuvius ar lenkus. Laikraiuose nuolat
buvo spausdinami perspjimai valstieiams: Jei pardavinsite y
dams savo produkcij, - nelaukite valdios pasigailjimo.Taiau
dauguma valstiei, nekreipdami tai dmesio, vaiuodavo g
dias gatveles ir parduodavo prekes pastamiems ydams.
Nemaai lietuvi ir lenk savo namuose slp ydus. Su d
kingumu minsime JulianJankausk, Janov Bartoevi, Marij
Abramovi, Viktorij Gmilevsk. Vis neivardysi... Poliankos
g. 16 buvo kurta persekiojamj prieglauda. urnalist imai
t organizavo mieste yd gelbjimo komitet. Marija Fedecka
igelbjo daktar Sedl su eima, daktar Kamait su dukra ir
deimtis kit. Parpindavo jiems lenkikus dokumentus ir i
sisdavo kaim pas savo pastamus. Profesorius Stakauskas
igelbjo eiolika yd, tarp j - ir gydytoj Libo su eima; jis
padjo pasislpti vienuolyne devynmeiam dailininkui Zalmanui Bakui su mama, o vliau paslp juos miesto archyve. Pro
fesorius eovskis igelbjo profesori Fesel su mona ir vai
ku ir mokytoj Zlat Kaerginskaj. Nepriklausomi liko ir kai
kurie dvasininkai. Vilniaus vyskupas Rainys banyiose kviet
tikiniuosius gelbti persekiojamuosius. Taip pat elgsi vyskupai
Panevyje ir Kaune. Klebonas i Vidukls, kaip minjau, gelb
damas yd vaikus buvo suaudytas ant banyios slenksio.
Vil niau s geto
***
Pagal faist statymus mona ir vyras privaljo isiskirti, jei

vienas sutuoktini buvo ydas, nors ir treios kartos. ydas pri
valjo eiti get, o neydas - pasilikti kur ess mieste. Toki ei
m, kuriose tvas buvo ydas (kjau kalbti apie motin), vaikai
buvo laikomi ydais ir privaljo eiti get.
Gydytojas Aksenas - lenkas. Ved yd mergait i Michailiki. Jo mon su vaikais gestapas sum ir vliau isiunt ge
t. Aksenas atjo pas mon (jis gerai mokjo jidi), kad tik bt
kartu su ja ir geto gyventojais. Taip pat pasielg ir vienas Dono
kazokas, kurio vardas liko neinomas, - jo mona buvo yd.
Stasija, senoji Lipkovii eimos tarnait, kartu su eimininkais
ikeliavo get. Mirus eimynos motinai, Stasija tapo mama na
laiiais likusiems vaikams.
Daininink Ruinsk ved suaudyti. Lenk armijoje Ruinskis tarnavo karininku, ir vienas kareivis j paino. Pamats, kad
mog veda mirti, jis pradjo prayti vokiei kareivio, kad pa
leist jo karinink. Gavs auksin laikrod, vokietis sutiko, bet
spjo, kad gestapo pastatas netoli, per langus gali stebti suau
dym, todl, vykdydamas smokslo slygas, jis nuves Ruinsk
prie duobs, o audys vir galvos, taigi tas tegul griva duob
ir guli iki vakaro.
Vakare atjo kareivis parsivesti igelbtojo savo namus. Ruinskis ilipo i kapo visikai ilas.
Pas kareiv jis igyveno mnes. Prasidjus gaudynms tose
vietovse, jis gro Vilni ir ijo get. Jo rus mona atjo
pas j, prisisiuvusi prie drabui gelton lop, drauge sutikti
lemties.
81
yd reikal efas
Mureris - yd reikal efas, pavaldus rajono komisarui Hingstui. Jam apie 24 metus. Jis karininkas. Jo tvas buvo budelis vo
kiei provincijoje. Ir snus nenuvyl tvo. Jis buvo aukltas
jaunimo organizacijoje Hitlerjugend Niurnberge. Ten jis stu
dijavo ydklausim.
Mureriui patekdavo visi Himlerio sakymai ir nurodymai.
Pas Himler, kaip pasakojo, guljo didiulis plastikinis segtu
vas ir ten ties kiekvienu yd paragrafubuvo ymos jo ranka.
Kasdien Himleris varnele paymdavo vietoves, kuriose turjo
bti sunaikinti ydai. sakymai bdavo perduodami tokiems pat
mureriams, o jie su savo parankiniais turjo sugalvoti, kaip tai
geriau atlikti. Savo ruotu sakymai bdavo perduodami vainenbergams arba veisams, o ie veikdavo pagal instrukcijas.
Mureris mgo aisti su savo ydais. Jam patikdavo netiktai
atvaiuoti prie geto vart ir tikrinti visus, grtanius i darbo.
Jei rasdavo kokio nors maisto, pats sulaikydavo paeidj ir i
sisdavo j kaljim. Danai tikrindavo, ar gerai prisiti geltoni
antsiuvai. Jei lopo kratelis bdavo neprigluds prie rankovs,
Mureris savo aukos jau nebepaleisdavo. Jei rasdavo pinig ar
gli, liepdavo prie vart budiniam policininkui nuplakti pa
eidj. Ypa jam patikdavo stebti, kaip plakamos jaunos mer
ginos. Stovdavo paonje ir aukdavo: Stipriau! Stipriau!
Kart prie vart Mureris sutiko grup i darbo grtani y
d ir, atlikdamas krat, pas vien aptiko kilogram milt. Visus
dvideimt moni sum ir asmenikai palydjo Panerius mir
ti. Gete Mureris bdavo danas lankytojas. Jis turjo nuosav
rakt nuo vart, lankydavosi pas mus kada panorjs. Tikrinda
mas darbo vietas, priversdavo mones lsti po varstotu ir staugti

kaip unis. Patikdavo jam leisti laik pirtyje Strano g. 6. Ten
jis atsistodavo sukryiavs rankas ir stebdavo nuogus moter
knus. Vien kart neilaik ir suriko: Js per storos, a pasi
stengsiu, kad suplontumte!
Kai buvo sunaikinti keturi tkstaniai aplinkini miesteli
yd, kuriuos per Vilni turjo sisti Kaun, bet isiunt Pa
nerius, Mureris isikviet pas save Judenrato pirminink Gens
ir atsipra: Tai buvo klaida. Paskui pasak, kad po karo jis
padidins get Stepono gatvs sskaita.
1943 m. gegu Mureris nualino yd brigadininkus nuo
vadovavimo darbams, - brigadininkai privaljo perduoti parei
gas vokiei darbdaviams. I pastarj reikjo gauti dokument
su antspaudu, kad vokieiai tik laikinai ydams paskolinot ar
kit objekt, ir ie dirba ia tik laikinai. Vokietis visada privalo
atsiminti, kad jo pikiausias prieas - ydas.
Pasilinksmino...
Kaip jau minjau, man vis dlto pavyko gauti darbo knygel ir
metalin numerl - kai jau buvau sugrs get. Mes dirbda
vome skirtingose vietose. Kart nuve kareivines Piromonto
gatvje, netoli senj yd kapini. Brigadoje, kurioje dirbau,
buvo ei mons. Du gestapininkai, dar visai bernikiai, at
ved mus prie sij krvos ir sak jas perneti artimiausi sta
tybviet. Dar pareik, kad kiekvienas ydas turi neti po vien
sij, dviese negalima.
Sukaups visas jgas, usiveriau sij ant pei. jau ir bijo
jau pairti, koks atstumas skiria mane nuo vietos, kur turjau
83
84
padti sij. Sulinks tempiau nat, bet gestapininkas buvo ne

patenkintas - jis tvojo man rimbu ir kteljo: Bgte! Pajutau,
kaip sutrakjo kaulai.
I tampos kakt mu kraujas, tvino akis. Pasaul maiau
per raudon krauj. Bgau. Beprotikas gyvenimo trokimas vi
jo mane priek.
Padjs sij viet, jau atgal. Vidury kiemo lapiais mar
kiniais pasitryniau kruvinas akis. Sargybiniai juoksi. Igirdo
me sakym: pakelti dvi - tai visai nesunku, jie dar imokys
mus dirbti. Pakelti dvi liep ir ibukui, kurio bute apsigyvenau
krus get. Tada jis auk ant mans, kad sudauiau jo vazon.
Dabar maldavo sargybini pasigailti: jis juk ess senis, per pen
kiasdeimt, kaip jis gals pakelti toki sunkenyb?
Pamats revolver, sitemp ir vis dlto pakl sijas. A irgi
usikliau abi sijas ant pei ir, apglbs jas ranka, leidausi ke
li. Kad tik neverst bgti, - vos spjau pagalvoti, kai gestapi
ninkas kirto man rimbu ir sukomandavo: Bgte!
Pajutau, kad daugiau nebeitversiu: nugara tuoj perl. Pats
nesuprantu, kaip pavyko nuneti t nepakeliam nat. Jei bt
tek neti ir trei kart - dar ir bgte - dvi sijas, biau po jo
mis nugriuvs.
Bet sargybiniai isityioj turbt suprato, kad rizikuoja ne
vykdyti uduoties. Ir mums gerairdikai buvo leista neti po
vien sij. Ir vis tiek tai buvo ties galimybi riba. Kai pamaina
baigsi, vargais negalais siropiau sunkveimio kbul. ibuk teko vilkti, - pats nebt lips...
Faist gerairdikumas
1942 m. liepos 17 d. Veisas i geto ive atuoniasdeimt eis
senukus Pospiek, penkis kilometrus u Vilniaus, buvusios
kolonijos Tozpastat.
Veisas sak ten nuveti ind ir maisto seneliams. Sesels
baltais chalatais privaljo juos aptarnauti. Veisas ten nuve net
sviesto. Tas pensionas Pospiekoje getui buvo msl. Niekas ne
inojo, kas ten vyksta. Prajo diena, antra, treia, bet visi atuo
niasdeimt ei mons buvo gyvi ir sveiki. Tarp senuk buvo
devyniasdeimtmet Tereza Kochanovskaja, kuri devyneri
met tvai pakriktijo. Veisas atrado j lenk prieglaudoje, ne
praleido pro akis senols ydikos kilms.
eias dienas Veisas senukus laik pensione, septintj atjo
su usienio sveiais, kurie nufotografavo priirtus senelius,
paskui jis isiunt visus Panerius.
***
Kart gegu mane pasiunt dirbti stot. Ten atve eksponatus

i Smolensko muziejaus. A ir dar keletas moni turjome per
veti juos miesto archyv.
Kartu su eksponatais atvyko deimt vagon su maais vaikais
(nuo 3 iki 10 met). Prie kiekvieno vagono stovjo sargybinis ir
saugojo, kad jie neisibgiot. Geleinkelininkai pasidomjo ir
suinojo, kad visi vaikai i Smolensko. Praeidamas mainistas su
nibdjo besidomintiems, kad juos vea Panerius. Keletas gele
inkelinink kreipsi sargyb: Gal js parduosite vaikus?..
I pradivokieiai (laimei, tarp j nebuvo gestapinink) atsi
sakkalbtis. Bet pamat, kad pasilymas kvepia pinigais, prane
85
86
A bra o m a s Su ck ev er is
kain: 5marks u vaik. Daugelis puol prie vagon ir m ipirkinti vaikus. Pamat, kad prek turi kain, sargybiniai j pakl
iki 10 marki u vaik. Bet ir tai neatbaid pirkj. Tada kaina
buvo padidinta iki 15, o vliau - iki 30 marki u vaik.
Beveik visi vaikai buvo ipirkti. Apsaugininkai, prisiki pil
nas kienes pinig, juoksi i kvailmoni. Tikriausiai vliau
jie su kai kuo pinigus pasidalijo ir galbt oficialiai paskelb, kad
vaikai isibgiojo...
***
Laisvs aiktje Kirtimuose, kur dirbo du imtai yd, vadovavo

feldfebelis Hansas Degneris i Hamburgo. Jis taip tyiodavosi i
savo darbinink, kad ydai j pramin mureriu - dl to pasity
iojimai pasidar tik dar rafinuotesni.
Kart Degneris isirinko dvideimt moni ir prane jiems:
kadangi daugelis sabotuoja ir neina darb, deimt i j jis suaudysis. Kai jis sukomanduos bgte mar, visi dvideimt
moni privalo bgti per aikt numatytos vietos link. Deimt
t, kurie atbgs pirmi, liks gyvi, kiti bus suaudyti.
Degneris sdo ant motociklo ir sukomandavo: Bgte mar!
Visi dvideimt pasileido bgti. Degneris vaiavo alia ir, kaip tei
sjas varybose, stebjo bganiuosius. Tarp j buvo jaun ir pa
gyvenusi, alia bgo snus su tvu - Puzirivskiai. Tvui neilaik
irdis, - jis krito negyvas. Galiausiai Degneris paskelb: Pirmj
atbgusij deimtuk - suaudyti, kitus palikti gyvus.
***
Keturiems tkstaniams yd i Michailiki, venioni, A

menos, Svyri buvo paskelbta, kad jie i gimtj viet perke
V ilniaus geto
liami Kaun. iai akcijai asmenikai vadovavo pats daktaras

Vulfas - Vilniaus apskrities gebitskomisaras, buvs Dachau
koncentracijos lagerio virininkas. inoma, traukinys pasuko
Panerius, kur lauk Veisas su savo gauja.
ioje sunaikinimo akcijoje aktyviai dalyvavo Helena Degner,
buvusi Hamburgo universiteto student, Veiso meilu, aktyvi
akcij Paneriuose dalyv. Pasibaigus akcijai, Veisas suinojo,
kad septyniems ydams pavyko isigelbti nuo mirties ir pabg
ti get. Jis nuvaiavo ten ir pareikalavo, kad Judenratas iduot
iuos bglius. J negavs, sak atvesti tiek pat kit moni. Veisui atved septynis senus, serganius ydus. Jis pasiuto, akys vos
neioko i orbit.
- Man gda su tokiais grti Panerius, duokite man jaun!
Jis nujo geto kaljim ir pamat ten Jok Matikansk, jau
n sveik devyniolikmet vaikin. Veisas ypteljo, jo pyktis i
garavo kaip dmas.
- Tokie man reikalingi! - diaugsmingai suuko savo paly
dovams. - Tokie man reikalingi! - Jis paleido vien klipat ir
pakeit j Joke Matikanskiu.
***
Solomonas Garbelis, geto policininkas, pasakojo:

Rytojaus dien, po susidorojimo su keturiais tkstaniais
apylinki yd, Veisas atvaiavo get, ikviet yd policinin
kus ir sak jiems ukasti suaudytuosius. Mes, deimt polici
nink, ivykome vykdyti sakymo. Veisas, rodydamas keli, savo
maina vaiavo priekyje.
Jau likus puskilometriui iki Paneri, netoli geleinkelio lini
jos, guljo lavonai. Tai buvo tie, kurie band bgti nuo mirties, -
87
88
A b ra o m a s Suck ev er is
juos pasivijo faist kulkos. Ant vart, pro kuriuos ved su

audymo viet, kabojo uraas eiti netgi vokiei karininkams
grietai draudiama. Per iuos vartus buvo nutiesti bgiai: au
kos vagonais buvo atveamos tiesiai prie duobi, mirties viet.
Kuo toliau jome, tuo baisiau buvo. ol visa kruvina, visas lau
kas nuklotas numirliais. Medi kamienai buvo aptakyti sme
genimis, prie j guljo mai vaikai suskaldytomis kaukolmis.
Maiau daugyb sudraskyt vaik: ia kojyt, netoliese - kita.
Aiktje mtsi dokumentai, vizitins kortels, fotografijos, su
plyti rubliai. Tarp nuudytj guljo vokiei kareivio lavonas
su perrta gerkle, turbt j papjov i vagono pabgs ydas.
Veisas dav mums degtins ir pasak, kad dirbtume siningai,
nurengtume nuudytuosius ir palaidotume. Drabuius turime
tvarkingai sudti: vyrikus ir moterikus atskirai. Rast auks
dti atskir kibir, o jei kas pabandys j nuslpti, bus suaudy
tas. Instruktavs jis nuved mus ant artimiausio kalnelio, parod
atskiras igrstas aikteles ir pasak:
- ia guli chapn laik ydai (od chapn itar ydi
kai, su paaipa). ia guli igonai ir tie, kurie sak: Nie damy si
(lenkikai Mes nepasiduosim), - lenkai, lietuviai, kurie prie
mus. Ten guli karo belaisviai i visos Rusijos. O ten, - jis paro
d tolyn, horizonto link, - em laisva, bet jau neilgai: pasaulyje
dar daug mums pikta linkini moni!
Kai kurie suaudytieji dar buvo gyvi. Mes neinojome, kaip
su jais pasielgti, nes, pakelti nuo ems, jie mirdavo. Dauguma
yd buvo apsisiaut maldos taliais. Kai kuri kiense radome
neisist laik, jie buvo rayti vagonuose. Viename laike bu
vo parayta: Mus vea mirti! Atkerykite u mus. Flekseris i
venioni.
V ilniaus geto
Kraudami i vagon kruvinus gniuulus, radome skuduruo

se pasislpus gyv berniuk. Jo niekas nepastebjo. Berniuko
vardas buvo Berel Goldteinas. I Michailiki. Jis suprato, kad
mes ydai, ir papra j igelbti. Paslpme berniuk nuo Veiso,
o paskui nugabenome get.
Palaidojome apie penkis imtus yd: visi jie buvo imty
ti po aikt, apsireng, band bgti. Likusieji guljo krvoje, ir
juos teko apipilti chlorkalkmis.
Buvome sitikin, kad ia mums teks likti aminai - Veisas
mus suaudys. Netiktai jis pasirod girtas ir pasak: Js vie
ninteliai ydai, kurie pabuvote Paneriuose ir grtate namo - tai
todl, kad js siningi ydai.
Prie mums sugrtant get, pamaiau kraup vaizd: kapas,
kuriame ukasme mones, pakilo, po penki minui tapo dar
auktesnis... Veisas nuramino: Tai tinstantys knai kelia em.
***
ek ydai apie Panerius nieko neinojo. Jie buvo sitikin, kad

yra veami darb. J tikjim sutvirtino tai, kad juos lydjo
penkiasdeimt ek policinink. Kai ydai suinojo, kad jiems
teks palikti namus, isigando ir atsisak vaiuoti. Tada vokieiai
pasak: Kad neabejotumte, jog js veami darb, apsaugai
skiriame ek policininkus.
Vilniaus stotyje dirb ydai pastebjo eelon.
- Kur js vaiuojate? - paklaus darbininkai i geto.
- Paneri miest, - atsak i vagon. - darb.
ek policininkai irgi taip man... O rytojaus dien i Pane
ri atve drabuius su geltonais antsiuvais.
89
90
Drabuiai
Nuudyt yd drabuius kruopiai saugojo. Viename i geto
nam jie buvo perrenkami ir riuojami. iamdarbui vadovavo
Majeris, vokietis i Vienos. Sistema buvo paprasta: batai - ats
kirai, paltai - atskirai, visokios smulkmenos, rastos kien
se, - taip pat. Geltoni antsiuvai nupliami. Be to, Majeris pa
reik, kad graiausius atrinkt jam, jis nors surinkti geriausi
antsiuv kolekcij. Tarp j - baltos keturkamps skepetaits,
kuri viduryje geltonas apskritimas su raide JM(jude - i ek
yd eelono) arba mlynos juostels su balta Dovydo vaigde.
Kolekcijai buvo atidedami geltoni, apjuosti juodais apvadais, su
juodu urau Judevidury, ir paprasti geltoni lopai su Dovydo
vaigdmis. Skardinius numerlius, kuriuos, be gelton lop,
yd darbininkai privaljo neioti ant kaklo, visus manomus
dokumentus ir vairi spalv leidimus - visa tai reikjo atiduoti
Majeriui, praktikuojaniam katalikui, atminiai.
Gestapininkai danai pykdavosi dl drabui. Nors daugelis
jau buvo suspj prisikimti lagaminus aukso, jiems buvo gaila
praleisti galimyb atsirinkti geriausius drabuius.
Veisas atsisak ito geefto - jis aptiko kit aukso gysl. Pa
neriuose susirado sau pagalbinink, kurio darbas buvo ikraus
tyti suaudytj kienes prie isiuniant drabuius gestap.
Laimikis buvo didiulis.
Po kiekvieno suaudymo faistai parodydavo gailest liku
siems gyviesiems. Prasiausi avalyn, drabuius, paltus jie do
vanodavo getui. Kart veime su avalyne painau savo mamos
batelius.
Paneri eimininkas
vainenberg isiunt front. Joviet um Martynas Veisas Ypatingosvirininkas, Paneri eimininkas.
Veisas daugiau nebe vykdytojas. Jis myli savo men kaip
smuikininkas - savo smuik. Didiausias jo diaugsmas - savo
rankomis udusinti vaik. Paneriuose, netoli duobi, jis pasista
t vasarnam: kad pasitenkint, jam reikalingas kraujas.
1941 m. liepos 17 d., kai dar buvo vainenbergo pavaduo
tojas, Veisas sureng pirmj repeticij. Sakydamas kalb,
jis pareik, kad ydai nuud vokiei kareiv, todl jis Nau
garduko gatvje suauds 500 yd. Kelet tkstani yra i
siunts Lukiki kaljim. Pakeliui Lukikes, nordamas
pasityioti, jis sak vyrams isitraukti i kelni dirus. ydai
negaljo prilaikyti smunkani kelni, nes j rankos buvo
pakeltos vir galvos. Procesijos priekyje jo rabinas Segalis i
Naugarduko gatvs.
Rugsjo 6 dien, kai buvo kurtas getas, Veisas per vartus
atved u rankos mergait Git Perlov, kuri neturjo geltono
antsiuvo. Vienuolikmet mergait, buvusi Vilniaus realins gim
nazijos mokin, tikriausiai man, kad Veisas geras vokietis ir
nori j igelbti nuo chapn, bet apsiriko. Jis pastat j prie sie
nos ir suaud.
***
Zelda Ainhorn, kuriai pavyko pabgti i Paneri, kai buvo su

audyta jos eima, papasakojo man, kaip uvo Cerna Morgentern, atuoniolikmet Vilniaus mokytojo dukt, nepaprastai
grai mergina.
91
92
Ji jo su mama ir mau broliuku. Prie duobs jai liep nusi

rengti, bet ji atsisak. Jai idr akis. Buvovakaras, k tik patek
jo mnulis. Kai pusiau nuoga Cerna prijo prie duobs, pribgo
Veisas, pam j u rankos ir nuved al. Cerna isivadavo ijo
rank, norjo geriau ti kartu sumama ir broliu, kurie jau buvo
suaudyti. Bet Veisas jos nenorjo paleisti. Tokia grai mergina
kaip tu, - kalbjo jis, - neturi mirti. Jis nutemp j toliau nuo
duobs. Cerna verk, norjo pabgti, bet Veisas stipriai laik j
u rankos.
Koks nuostabus pasaulis, - parodjis medius, kuri akos
buvo apviestos mnulio viesos, - o tu, jauna mergina, mnulio
viesoje tokia nuostabi, - kalbjo jis kaip simyljs jaunuolis ir
tuo paiu metu, isitrauks pistolet, paleido kulk jai kakt.
Paskui nusijuok ir greitai nuvilko j prie duobs.
Veiso karjera klostsi aibikai. I paprasto feldfebelio jis
tapo svarbiu vadovu, o vliau - turmfiureriu. Ant jo antpe
i atsirado sidabrins vaigduts, o ant krtins - svastika su
kardais. Jo galybei trko tik igon. Ir jis sureng gaudynes,
mike suiupo juos su arkliais ir palapinmis ir atve Pane
rius. Iradingiausiai jis nuud penkis imtus lenk ventik
ir vienuoli, kuriuos atve Lukiki kaljim. Ten Veisas liep
jiems nusirengti ir apsivilkti nuudyt yd drabuiais. Su gel
tonais antsiuvais ant krtini jis isiunt tuos mones Panerius
ir visus sunaikino. Tai papasakojo ydas Brenaizenas, buvs su
jais kaljime.
Dar reikia pridurti, kad Veisas buvo vokiei vienamio k
rjas Subaiaus gatvje 9. Prekes iai staigaipristatydavo tokiu
bdu: Veisas su savo gauja apsupdavo kavin aliasis spindu
lys ir visas moteris bei merginas, nesvarbu, ar jos buvo vienos,
Vilniaus geto
ar su kavalieriais, isisdavo Subaiaus gatv 9. Kad merginos

nepabgt, joms ant koj idegindavo ymas.
Kai yd likimas buvo patiktas Kiteliui, Veisas persikraust
Ras gatv 10, gestapo darus, kur, sako, susidomjo gli au
ginimu. Bet tai jam netrukd tsti savo budeliko darbo, tiesa,
tai nebebuvo pagrindinis vaidmuo.
Gestapo jzuitai
Iki paskutini Vilniaus geto dien buvo toki naivi ir usispy
rusi yd, kurie kalbjo, kad ne visus Paneriuose udo. Ten,
es, ydus riuoja ir sveikus isiunia darbams. Be to, kiekvie
nas, kuris taip sak, norjo tikti, kad tarp t ilikusij yra jo
snus ar tvas.
O tuo metu Vilniaus gete, atskirame kabinete, tam tikslui
atrinkti vokiei specialistai kr vis naujus planus, kaip ge
riau naikinti mones. Profesorius Gothardas, buvs Berlyno
universiteto dstytojas, Himlerio patiktinis, para knyg,
kurioje 500 paragraf rekomendavo, kaip elgtis su atskiromis
tautomis. Vilniaus ydas Kamermacheris, patvirtintas dvide
imties yd, dirbusi gestapo kieme, seninu, man papasako
jo, kad jam pavyko vilgtelti Gothardo krin. Kelet para
graf jis simin:
Suaudyti yd - tai nereikia vykdyti Himlerio sakym.
yd i pradi reikia kankinti.
Mirties bausms procedr vykdyti slaptai, kad niekas nei
not bausms vykdymo vietos, kad likusieji nepabgt.
Toje knygoje buvo specialus priedas Vilniaus miestui: Vil
niaus ydas - pats pavojingiausias pasaulyje. Jei mieste liks nors
93
94
deimt yd, vadinasi, mes nepasiekme savo tikslo. Gailestis

prieui pavojingas valstybei.
Gestapas norjo ne tik fizikai sunaikinti ydus - norjo su
naikinti j moral ir amiams paniekinti yd istorij. Pasku
tinis punktas buvo labai svarbus programai vykdyti. Pateikti
ydams fakt: likusiame Vilniaus lopinlyje Judenratas ir yd
geto policija, vykdydami faist sakymus, padjo naikinti savo
brolius.
***
Apie dvylika tkstani ydvyr dar iki geto krimo chapn

buvo suvaryti kaljim. imtai buvo suimta u gebitskomisaro Hingsto sakymo nevykdym: geltoni antsiuvai buvo ne taip
prisiti; ydas neatidav savo aukso ar sidabro; kakas usimiro
ir perjo aligatviu... U tokius nedidelius nusiengimus ydus
siunt Lukiki kaljim. Jiems jau patekus nelaisvn, artimieji
neturjo joki ini apie j buvimo viet. monoms, kurios b
riavosi prie kaljimo vart, sakydavo, kad po mnesio suimtieji
gr namo. Pinigus ir maist priimdavo.
Bet vyrams tie siuntinliai jau buvo nebereikalingi, - juos vi
sus sunaikino. Dauguma laisvje esani yd tuo netikjo. Tai ir
buvo gestapo jzuit tikslas: apgauti, imuti i vi gyventojus.
Apie imt sulaikyt vyr i ties isiunt dirbti Pskov. Jie
i ten ra laikus. Diaugsmas apm daugel yd. Kiekvienas
i j vylsi, kad jo snus gyvas, kad tvas greitai gr.
Mums jau gyvenant gete, nebdavo n vienos dienos, kad
ko nors neivet suaudyti. Taiau daug yd netikjo, tiksliau,
nenorjo tikti, kad tie ivetieji pas mus niekada nebegr. J
negaljo tikinti netgi nuosprendio vykdym maiusij, t,
I Vilniaus geto
| 95
kurie, per stebukl ilik gyvi, sugebjo isilaisvinti i suaudy

tj krvos, pasakojimai.
Visi Paneriuose sunaikinti. Niekas i suimtj nesugr. Mus
visus udo, - kalbjo jie Judenrate, savo pastamiems, gydyto
jams getoligoninje, kur iimdavokulkas ijkn. Bet dauguma,
lygakli, stengsi nematyti akis badanios tiesos. Galvojo: netgi jei
tai tiesa, gal man taip neatsitiks... Tikdalisjaunimo, i pat pradi
supratusio, kad susidorojimas neivengiamas, nuo pirmj geto
dien m ruotis pasiprieinimui faist budeliams.
Skaudu ir apmaudu prisiminti, kaip lengvatikiai ukiboant
gudraus gestapinink triuko. Vilniaus Ypatingosgalva Burakas
pristatydavo produktus get. ydas Trapido, danai ateinantis
pas j duonos getui, kart pas Burak ant stalo pamat trij get
produkt iniaraius. Treiasis getas buvo parayta kabut
se ( Panerius). Tuo metu Vilniuje buvo du getai, - antrasis dar
nebuvo itutjs. Apie tai, kad Paneriuose yra ir treiasis getas,
ydai suinojo i Trapido.
Ir gim tragika iliuzija: vadinasi, Paneriai - tai treiasis ge
tas! Vadinasi, ten gyvena. Vadinasi, ne visus nuudo... Taip bu
deliai raminolengvatikius.
Kaip mes isisukinjome

ydui buvo draudiama turti daugiau kaip 300 rubli, tai ma
daug 30 marki (mieste ir gete dar buvo naudojamos abi valiu
tos). Rugsjo 6-j per vien dien faistai ilaisvino miest
nuo yd gyventoj. Ne visiems pavyko pasiimti su savimi duo
nos kepall ar rankluost. Paprastai butus uantspauduodavo
ir prisegdavo ratel: Vokiei nuosavyb. Tiesa, laukdami
96
geto, kai kurie gyventojai paslp savo brangenybes - ukas jas

em. Dauguma yd paltus, kostiumus, avalyn ir kitus neio
jamus daiktus atidav saugoti savo kaimynams neydams. Bet
tai neisprend drabui ir maisto problemos gete.
Pirmajame gete atsidr apie 29 tkstanius moni. iems
monms buvo iduotos duonos kortels penkioms dienoms po
50 gram per dien. Mums vedbad.
Pagal Murerio sakym Judenratas pats ikabino ant geto var
t plakat, kuriame buvo skelbiama, kad neti maisto ir malk
grietai draudiama.
Pirmomis geto dienomis mons isisukinjo, bgiojo kaip
iprotj, kovojo dl igyvenimo, pamirdami apie grsm gy
vybei. Tarsi su kaimynais neydais, pro kuri but langus buvo
matyti getas. Usimezg prekyba, pavojinga abiempusms. Pra
dioje ji buvo primityvi: i neydo lango bdavo nuleidiama
virv, mogus i geto priridavo mainom daikt, ir virv kilda
vo virun. Ta paia virve nuleisdavo duonos arba kit produkt.
Jom Kipuro vents ivakarse geto gyventojai sugebjo gauti
deimtis vit, reikaling tradicinms Kapores apeigoms. V
liau prekyba itobuljo. Per Vokiei g. 21 namo, kuris ribojosi
su getu, palp, per avietStrano g. 3 name kasnakt sugeb
davo pertempti tonas vairi produkt. Tai kainavo daug pinig
ir baims. Pinig - andarams, stovintiems prie vart, ir Mure
rio baims, kuris mus saugojo kaip uo.
Judenratas, kad ir koks bailus, gete reng penkias tautines
virtuves. Viena virtuv buvo skirta vaikams, kita - tikintiems
ydams, kurie vartojo tik koerin maist. 1941 met spal duris
atvr Sveikatos skyriaus tarnyba, Strano g. 12 name greitai
turjo bti atidaryta pieno virtuvl vaikams ir ligoniams.
Per lapkrit - pat kruviniausi geto gyvavimo period - tau

tin virtuv idav 66 tkstanius piet porcij.
Tuo metu gete buvo apie 18tkstani moni, skaitant ir gr
usius i aviei, ir pabgusius i Paneri. 6 tkstaniai moni
buvo lik be maisto korteli. Juos vadino Vaiseainen (turintys
balt biliet). Buvo aiku, kad artimiausia akcija palies btent juos.
Tuo laiku gete buvo sukurti trys kooperatyvai dviem tks
taniams darbinink, priklausiusi Judenratui ir dirbusi vai
riose staigose ir organizacijose geto viduje. tuos kooperatyvus
nelegaliu keliu patekdavo nemaai produkt. Ir nors kooperaty
v vadovai, turintys geltonus leidimus, bijojo bti alia baltj
biliet savinink, jie vis tiek siek pamaitinti alkstaniuosius.
Organizavo pagalbos vargams komitet. Vliau i to komiteto
iaugo trys svarbios organizacijos: socialinio aprpinimo, savi
alpos ir iemos pagalbos.
Baisu ir keista prisiminti: kruvinos akcijos buvo vykdomos
viena po kitos, o gyvenimas gete atkakliai tssi. Savialpos ko
mitetas pinigais ir produktais padjo visiems, kas juos kreipsi.
Su io komiteto siuntimais nemokamai gyd geto ligoninje, ne
mokamai iduodavo vaist, pieno nusilpusiems monms.
Per 1942-1943 metus komitetas idalijo geto gyventojams
tik pinigais apie pusantro milijono rubli. Be to, jis skyr pinig
ligoniams gydyti ir vaik namams ilaikyti, padti seneliams. Pi
nig ioms ilaidoms pagalbos komitetas gaudavo i Judenrato
konfiskuotos valiutos, i geto gyventoj, kurie buvo siskolin
administracijai, ir kit altini.
Socialinio aprpinimo komitetas dar paddavo Ries, Bez
doni, Balstogs koncentracijos lageriams ir tuo metu dar nesu
naikintiems getams venionyse ir Amenoje.
97
98
Pagalbos komitetui priklaus vairi gyventoj grupi at

stovai. Komitetas, suinojs, kad mokytojas, raytojas, aktorius
ar visuomens veikjas pakliuvo varging padt, namus jam
pristatydavo pinig, duonos, drabui arba piet talon.
Pinig komitetas gaudavo ir oficialiu keliu. yd grup,
dirbusi mieste (madaug 8 tkstaniai moni), kas mnes
turjo atsiskaityti pagalbos komitetui. Mokestis priklaus nuo
grups udarbio.
Kuo daugiau jie tempdavo i vokiei produkt (drabui,
avalyns), tuo daugiau privaljo atiduoti pagalbos komitetui.
Komitetui, be ios grups, mokesius turjo mokti vairios
parduotuvls, vargani restoranliai, kavins, atsirad pirmomis
geto dienomis. Atjo pagalba i Varuvos. J atsiunt Icchakas
Gitermanas - Joint29atstovas vietos gete.
iemos pagalbos komitetas stengsi aprpinti geto gyvento
jus drabuiais. Gete buvo lik 18-os tkstani uvusij dra
buiai, - juos surinko ir idalijo tiems, kam jie buvo reikalingi.
Krv krauju aptekusi suaudytj drabui prie ms vali
atve get. Kitos ieities nebuvo, gyvieji apsireng jais. Bet ir
to neuteko. iemos pagalbos komitetas m rinkti drabuius
i gyventoj. Tie, kurie turjo po du kostiumus ar kelias poras
bat, vien por privaljo atiduoti komitetui. Gete iplito kis:
Alkanam - duonos, neapsirengusiam - drabui!
Tkstaniai por avalyns, palt ir kostium buvo persiti
ir pataisyti geto dirbtuvse. Per vien mnes komitetas surinko
milijon rubli seniems drabuiams taisyti, persiti ir naujiems
29
The American Jewish Joint Distribution Committee - seniai veikianti

yd labdaros organizacija. 2008 m. ji finansavo ios knygos vertim i
jidi rus kalb.
siti. Mediaga tam bdavo konfiskuojama i apsukri moni,

sugebjusi j pavogti i vokiei parduotuvi.
Buvo netgi sukurta argo (sutartin kalba): slaptaodis
obuolysreik, kad eina vokietis ir reikia bti atsargiam; imk
ropt ir bk - imk mai, pilk kruopas arba cukr - vokietis
nieko nemato. Kompresas reik specialiai pasit korset,
kur vilkdavosi ant nuogo kno, o po drabuiais prisipildavo
milt ir itaip pernedavo per saugomus vartus get pirktas ar
ba vogtas prekes.
Apsaugininkai apiupindavo praeinanius pro saugomus
vartus, taiau nieko nenutuok apie kompresus. Miesto gy
ventojai prie deimt gatvi spdavo grtanius i darbo ydus,
kad prie vart tikrina Mureris, ir ydai perduodavo vieni ki
tiems: Mureris gete. Tada visa kolona (inoma, jei saugodavo
ne vokieiai, o yd policija) pasukdavo kok nors skersgatv ir
palaukdavo, kol tas piktadarys ivyks i geto.
Bet apgauti Murer buvo sunku. Jis suprato, kad jam esant
kolonos utrunka. Jis laukdavo j iki ei vakaro, kai dirban
tys ydai grta namo. Tada ssdavo automobil ir, vain
damas gatvmis, gaudydavo nusikaltlius. Baudos buvo vai
rios: u vaikiojim po etos valandos vakaro, u kompreso
neiojim.
Duonos davinys, kur vokieiai nustat dirbaniam ydui,
buvo 3,5kilogramo mnesiui. Geto maisto skyrius 1942 m. liep
legaliai iduodavo po 6 kg duonos kiekvienam geto gyventojui.
Be to, dar skirdavo 550 g msos ir 350 g cukraus. T pat mnes
liaudies virtuvs nemokamai arba u simbolin mokest iduo
davo tkstanius porcij piet ir vakariens.
99
100
***
U darb mieste ir staigose ydai i ties beveik nieko negauda

vo. Js gyvenate todl, kad dirbate, ir kuo geriau dirbsite, tuo
ilgiau gyvensite, - taip sak Mureris. T pat teig vokiei dar
bo komitetas ir gestapas.
Daugumos, kurie turjo geltonus bilietus ir juos panaius,
kol kas neliet. mons tikjo, kad darbas juos gelbs ir toliau.
Dirbo ir tie, kurie netikjo...
Pavergimo sistema buvo detaliai paruota. 1942 m. pabaigo
je Vilniaus spaudoje pasirod gebitskomisaro Hingsto pranei
mas: Tarifinis atlygis dirbantiems ydams bus didinamas, todl
j darbo diena pratsiama dviemvalandomis.
Visus darbininkus suskirst penkias kategorijas:
Pirma kategorija: nekvalifikuoti, u darbo valand gaudavo
30 pfenig.
Antra kategorija: pusiau kvalifikuoti - 34 pfenigai.
Treia kategorija - 38 pfenigai,
Ketvirta - 44 pfenigai.
Penkta kategorija: brigadininkai - 50 pfenig.
Taiau i ties n viena kategorija negaudavo daugiau kaip 15

pfenig u valand. Tokiu bdu gebitskomisaras vidutinikai
nuo kiekvieno ydo darbininko udirbdavo 25 pfenigus per va
land. Dirbo atuoni tkstaniai yd, taigi Hingstas per mnes
gaudavo pus milijono marki, kurias siddavo kien.
Bet net iuos 15 pfenig ydas darbininkas ne visada gau
davo. Danai i jo atlyginimo iskaiiuodavo visokias baudas, ir
atsitikdavo, kad paiam darbininkui tekdavo mokti darbdaviui.
Be to, kildavo problem parduoti pabaigt produkcij. Gete buvo

sukurta daug darbo viet, pastatyta deimtys varstot; metalo ap
dirbjai, altkalviai, tekintojai, staliai, baldininkai, elektrotechni
kai, pjovjai, siuvjai, batsiuviai, daytojai u savo darb gaudavo
niekin atlyg. Atrod, tarsi mons gyvi tik todl, kad dirba.
***
Gete sumontavo maln. Pus rengini pavog mieste. Trks

tamas detales pagamino geto mechaninse dirbtuvse. Malnas
dirbo dien ir nakt. Per par sumaldavo madaug iki 3 ton
milt. Malno ininieriumi paskyr Poliak. Jis pastat dar ir
grd malimo main. Buvo rengtas fabrikas sualusioms bul
vms valyti. I lupen igaudavo krakmol, o i sualusi bul
vi - sirup, kur vedavo kit fabrik, gaminant saldainius.
sigudrino get veti netgi malk. Suinoj, kad Mureris ivaiavo, mons vedavo deimtis veim su malkomis,
inaudodami kiekvien minut. Malk atvedavo ir legaliai i
mik, kur dar veik (pamau naikinami) yd lageriai. Bet vie
toje Murerio leist deimties veim su tuo leidimu vedavo
dar deimt, paskui dar deimt, kol tai buvo manoma. Be to, po
malkomis bdavo ir vairi produkt: milt, bulvi maias, o
kartais - ir avis.
***
Svarb vaidmen gete atliko kaminkriai. Gete buvo atuonioli

ka moni, kurie vertsi iuo amatu dar iki karo. Kaminkriais
mieste dirbo tikydai. krus get, jie dirbo savo darb ne tikgete,
bet ir mieste. Mureris buvo priverstas naudotis j paslaugomis.
ie kaminkriai gavo geltonus leidimus ir ypating privilegij.
101
102
A bra o m a s S u ck everis
Jie turjo teis ieiti ir grti get bet kuriuo metu, vaikioti po
vien mieste, netgi eiti neyd namus. Tokiprivilegij daugiau
niekas neturjo. Dl j kaminkriai tapo jungiamja grandimi
tarp geto ir miesto gyventoj. Jie bgiodavo aligatviais su juo
dais kibirliais ir savo ilgais valikliais per pet, perduodavo geto
kalini ratelius savo draugams neydams ir atnedavo get lai
kus, daiktus, pinigus, yd paliktus pas savo draugus ir kaimynus.
Grdami get, kaminkriai savo kibirliuose nedavo vairi
produkt, gerai paslp po juodaisiais turtais.
Geto administracija, supratusi, kad kaminkriai labai nau
dingi mums visiems, padidino j skaii. Judenratas sureng
kursus, kuriuose per dvi savaites paruo dvideimt nauj ka
minkri. Pastarieji seniau buvo advokatai, gydytojai, prekybi
ninkai, bet jie greitai prisitaik prie suodinos aplinkos. A prisi
menu, su kokiu pasididiavimu, neinas juodu kibirliu, leidosi
darb mano pastamas - Vilniaus advokatas Kaplanas. Jis at
rod kaip ugims kaminkrtys.
Dabar jau turjome beveik keturiasdeimt kaminkri, o
jie savo ruotu - savo ypating status: kasdien kiekvienas i j
triskart per dien privaldavo atneti get rugini milt.
Bet danai vaikioti pro getovartus pirmyn ir atgal buvo pa
vojinga, tad kaminkriai sugalvojo ieit. Jie susitar su pasta
mais, gyvenaniais netoli geto, kad ie atnet produktus arti
miausi nam palpes. Pagrindin aviet buvo Lydos gatvje,
banyioje. Kartais pasitaikydavo ir neskmi. Gestapo agentas
kart pamat kaminkrt Gerc, su maiu bulvi besiropiant
ant stogo. Agentas nusivijo j su pistoletu rankoje, stipriai su
mu ir isiunt gestap. Dar prigrieb ir jo mon su trimete
dukrele. Vis eim suaud Paneriuose.
Dvasios stipryb
Dvasinis gyvenimas Vilniaus gete prasidjo t pai dien, kai
tik mes jame atsidrme. Visi galvojome, kad pasmerktas mirti
arba imestas negyvenamoje saloje mogus negali kurti meno
krini. Gyvenimas rod prieingai. Tarp krybingo mogaus,
gyvenanio puikiai rengtame bute, ir toki pai nuostat mo
gaus, atsidrusio dykumoje, smlio ir akal draugijoje arba sto
vinio ant kapo, kur pats isikas, krato, yra kakas nesunaiki
namai bendra: krybos dvasia.
Mokyklos
Mira Berntein, buvusi Vilniaus pagrindins gimnazijos di
rektor, t rugsjo dien ygiavo get drauge su savo mo
kiniais. Jos br udar antrajame gete. T pat vakar Mira
surinko savo mokinius ir perskait jiems olom Aleichemo
apsakym.
Nedideliuose maldos namuose, esaniuose sinagogos kieme,
kr pagrindin gimnazij. I pradi gimnazijoje buvo 130
mokini. Direktor iskirstjuos grupes pagal isilavinim. Kai
viena grup mokydavosi, kita valgydavo, taisydavo drabuius.
Netrukus atsirado mokytojai: Malka Chaimson mok literat
ros, o sergantis Gerteinas - dainavimo. Mokiniai myljo savo
mokytojus, daugumai jie atstojo uvusius tvus. I sugriautos ir
ivogtos Strano bibliotekos mokytojai parinko knyg moki
niams. Kasdien Mira perskaiiuodavo savo mokinius, ir kas ryt
j bdavo vis maiau. Nakt piktadari rankos ipldavo eilin
auk, bet likusieji rytais vl susirinkdavo mokytis.
103
104
A b r a o m a s S uck ev er is
Keturiasdeimt pirmj spal Mira mane pakviet aplankyti

jos mokykl. Buvusi maldos nam buvo nemanoma painti.
Pakyla, kur seniau skaitydavo Tor, buvo ipuota aluma, ant
palangi stovjo vazonai su glmis, ant sien kabjo plakatai
su citatomis i yd raytoj krini. I buvusi 130 mokini t
dien buvo lik tik 40. Ruodamiesi susitikimui su raytoju jie
buvo apsireng geriausiais markiniais, raudonos glels puo
j krtines.
Ms pokalbio metu gatvje buvo girdti triukmas, bet
kalbjoms toliau. Kai nuo vio duo lango stiklas, Mira i
jo gatv suinoti, kas ten vyksta. Gatvmis ir kiemais bgiojo
chapnai. Jie gaud mones ir ved juos prie main, stovini
greta geto vart.
Mira gro mokykl, ulipo ant pakylos ir pasak:
- Vaikai! Tie, kurie nori mus sunaikinti, dabar gete. Niekas
neaukite, nebkite, tyliai, be panikos... Reikia pasislpti po mal
dos uuolaida. Pirmieji tegul ten lenda jauniausieji, paskui - pa
gal ami, visi iki vieno.
Vis nakt Mira stovjo prie dur. Jei chapnai pamgins si
verti maldos namus, ji pasiaukos u visus: chapnai pagalvos,
kad vaik ia nebra, ir pasitenkins viena auka.
Bet chapnai maldos namus neusuko. Jie sugavo reikiam
moni skaii ir ijo i geto.
Antrojo geto naikinimo metu i 130 mokini liko 7. Mirai
pavyko juos pervesti pirmj get.
***
I 29 tkstani moni, patekusi pirmj get, mokytojai i

karto uregistravo 2712 vaik. I karto pradjo remontuoti ap
leistus pastatus ir juose kurti mokyklas. Vaikai, kiek leido gali

mybs, buvo aprpinti drabuiais ir maistu, vadovliais ir popie
riumi. Medikai stebjo j sveikat. Bet nebuvo jgos, galinios
isaugoti vaikams gyvyb...
***
1942 met iem gete moksi 1500 vaik. Mokslas, aiku, buvo
nemokamas. Nepasiturintiems ir pirmnams buvo skirtos sti
pendijos. Vliau Judenratas ved gete privalom moksl. Lai
kratyje Geto naujienos(Gettojedies) buvo ispausdinta inut,
skelbianti, kad u io nurodymo nevykdym kaltieji bus teisiami
geto teisme.
Geto vaikas negali bti lyginamas su prajusi dien vaiku.
Kas rado aviet - liko gyvas. Tvai arba gimins, ryte ieidami
darb, privaljo ne tik palikti vaikui maisto, bet ir pasirpinti,
kad Mureris, tikrindamas butus, jo nerast. Jei vaikas nalaitis, tai
rpintis juo reikia dar labiau. Jis turi mokytis siuvjo, batsiuvio,
staliaus, kepjo amato ir kartu lankyti mokykl. Judenrate buvo
kurtas specialus mokykl reikal skyrius. Jamvadovavo seniau
sias Vilniaus mokytojas Olickis ir mokytoja Rachel Broido.
Geto gyvavimo pabaigoje mokykl reikal skyriui priklaus
du ikimokykliniai dareliai, trys mokyklos vaikams nuo septyneri iki trylikos met, vadovaujamos Borucho Lubockio,
Leikino ir Buelio; nam liaudies mokykla - tarytum mokykl
reikal filialas Vilniaus koncentracijos lageryje Kailis, kuriam
vadovavo mokytojas Jankelis Kaplanas. Dar gete buvo gimnazija
(direktorius Levas Turboviius), muzikos mokykla - organiza
vo kompozitorius Abramas Sliepas ir Tamara Gerovi, taip pat
technikumas, vadovaujamas ininieriaus raiberio.
105
106
Gimnazija buvo kurta 1942 met pavasar. Jos direktorius

Levas Turboviius, nuostabus pedagogas, kovojo su hebraistais,
kurie norjo dstyti hebraj kalba. Kova tssi kelis mnesius.
Netgi didij pjautyni dienomis jis nenorjo nusileisti hebraistams. Konfliktas taip isiplt, kad teko sikiti partizan
organizacijai (apie j vliau), paskui alys susitaik. Turboviius
laiksi senosios pagrindins gimnazijos programos. Jis buvo
grietas ir reiklus. Penkis savo mokinius paliko antriems me
tams. Bet buvo laimingas, kai gimnazistai gerai moksi. Kart
mane sutiks su pasididiavimu parod savo penkiolikmeio
mokinio Ratnerio rain. Tas rainys mus visus taip sudomino,
kad geto spaustuv nutar j ispausdinti.
Muzikos mokykla turjo klaviini instrument, smuiko ir
vokalo skyrius. Joje moksi imtas moni. Vykdavo mokslei
vi koncertai. Dvylikametis pianistas ir kompozitorius Alikas
Volkoviskis (igelbtas i mirties stovyklos Vokietijoje) visus
nustebino savo kriniais, kuriuos pats ir atliko. Igarsjo ir a
tuonmetis pianistas Toibnhoizas, ir vienuolikmet smuikinink
Dina Benjakonskaja.
Technikos mokykla - tai ei mnesi kursai, paruo de
imtis elektrotechnik ir altkalvi. Kursus baigusij garbei
buvo rengiamos ventins ileistuvs. Absolventas gaudavo ofi
cial atestat su palinkjimais kuo greiiau isivaduoti i geto.
Prie kiekvieno atestato direktorius priddavo ro. Jvent buvo
kvieiami ir absolvent tvai.
Gete veik jaunimo klubas. Didiuliame kambaryje su vars
totais ir instrumentais jauni mons moksi visk daryti savo
rankomis. Klubas buvo padalytas atskiras sekcijas. Sekcijoms
vadovavo mokytojai, raytojai, mokslininkai. Jie mok kalb, Ii-
teratros, istorijos, matematikos, fizikos. Jaunimas rinko folklo

r ir mediag geto istorijai. Dramos sekcija reng spektaklius.
***
Mokykl reikal skyriui priklaus septyniasdeimt mokytoj. Jie

kr savo sjung. Jos nariai vakarais susitikdavo ir aptardavo
vairius reikalus bei padt fronte. Kiekvien penktadien skaity
davo referatus. Usimegzdavo doms pokalbiai apie geto vaik
psichologij. Mokytoj sjunga dstytojams organizuodavo se
minarus. Boruchas Lubockis perskait paskait apie modernij
psichologij. Istorijos dstytoja daktar Liza Gordon - apie ka
pitalizmo vystymsi.
Mokytojai tikjo, kad isilaisvinimas jau arti, ir siek savo ti
kjim skiepyti vaik irdeles. Jie labai stengsi, kad vaikai i
eit i geto ne prislgti ir sulugdyti, o pasitikintys, imanantys,
sugebantys visavertikai gyventi.
Be mint mokykl, buvo dar kitos mokymosi staigos: me
n mokykla, ritmo ir plastikos (vadov Nina Gertein) bei dra
mos mokyklos. Buvo du internatai, dienin prieglauda, chederis
ir dvi jeivos (religins mokyklos).
***
Murerio nurodymu, gete negaljo bti rabino. Melstis buvo

draudiama, udraustos ir religins apeigos. Bet kaip maranai30
ispan inkvizicijos metais, taip ir religingi ydai neatsisak savo
tikjimo.
30
Maranai (isp. marranos - kiauls) - vidurami Ispanijos ir Portugalijos

ydai, prim krikionyb, kad ivengt religini persekiojim, bet to
liau praktikav judaizm. Maranais juos pravardiuodavo yd bendruo
mens nariai.
107
108
A b r a o m a s Su ck everis
olkovskos maldos namuose jie kr jeiv, kurioje moksi

trisdeimt jaunuoli. Jai vadovavo sakas Kornik. Vliau buvo
atidaryta jeiva berniukams, vadovaujama Arje Bereko. Jeivos
studentai moksi naktimis, dien eidavo darb. Geto adminis
tracija djosi apiejuos nieko neinanti. Tikakcij metu gatvelse
bdavo girdti tyls jeivos student balsai, kartojantys maldos
odius, kad Dievas igirst ir pasigailt j.
Teatras
Jaunas reisierius Viskindas kalbjo mane susitikti su yd ak
toriais. Jie suman kurti teatr. Buvau nustebs:
- Teatr gete?
- Taip, - tikinjo mane Viskindas, - mes turime pasiprie
inti! Kovoti savo ginklais, nepasiduoti n minuts. Btent gete,
su aktoriais, su kuriais praeityje vaidinome. yd teatro istorija
tvirtai susijusi su getu. Mes turime kurti teatr, padrsinti geto
gyventojus.
A ijau. Viskindas pastebjo mano abejon. Taiau Strano
gatvs 7 name, altoje aktoriaus Bliacherio palpje, susitikau su
ilikusiais aktoriais. Visi jie buvo u teatro krim. A sutikau ir
primiau reisieriaus pasilym tapti literatrins dalies vadovu.
Pradjome ruotis pirmajam koncertui. Buvo sudtinga pa
rinkti krinius. Kokiais odiais kreiptis irovus, kad negilin
tume tautos lidesio? Kokiu bdu nors valandai nukreipti d
mes nuo mini apie naujus kapus? Ir kokiais odiais kvpti
mones, atsidrusius gete, kad jie visa irdimi vl pajaust savo
tautos didvyrikum? Kad jie, nepaisydami vis negand, pa
jaust pasaulio gro ir patikt savo atgimimu?
I V ilniaus geto
Pirmojo koncerto program sudar poeto Bialiko Gana

mums verkti (chorinis deklamavimas), liaudies dainos, atlieka
mos Eidelsono ir Liubos Levickos, Jakovo Gordino Mirel Efros (fragmentai). Mirels vaidmen sukr Ester Lipovska. Kla
viini koncertas - openo noktiurnas bemol, atliekamas Sonios
Rechtik. Stefano Cvaigso inscenizacijoje - pasakojimai Motina
Rachelir I. L. Pereco Auksin grandin (fragmentai).
Aktoriai vis dien dirbdavo priirimi gestapinink, repeti
cijos vykdavo nakt. Bet koncertas turjo didiul pasisekim.
Vliau, be dramini fragment, toki kaip Mai Tov, Ka
ralius Saliamonas, Auksin grandin, Goilem ir kit, buvo
pastatytos ir pjess: Pereco Hirbeino idil Auksiniai laukai
ir Oto Indiko komedija mogus po tiltu (i pjes gete buvo
iversta i vokiei kalbos), Bergerio Vliau ir Davido Pinskio komedija Der Oicer. olomAleichemo Tevj pieninink
mes parengme, bet taip ir neparodme. Repeticij metu uvo
kai kurie aktoriai, juos tuoj pat pakeitme kitais ir repetavome
toliau, - bet ne visi igyveno iki premjeros...
Mylimiausi aktoriai buvo Jakovas Beregolskis, Markas adovskis, Ester Lipovska, absajus Bliacheris, Kauno aktoriai
Roitbaum, Ekusiel Rutenberg, Dora Rubin ir geto vaigd
Chajel Rozental (tik dvi paskutins liko gyvos).
Muzika
Vilniaus muzikantai ydai tomis dienomis, kai siautjo chapnai, ketindami ivyti juos i nam, ukas emn savo instru
mentus. Vliau jie isikas juos, ir vairiais takeliais, jungian
iais umrytas geto gatveles su miestu, instrumentai gro pas
109
110
savo eimininkus. Netrukus gete buvo sukurtas simfoninis or

kestras, jam vadovavo Volfas Durmakinas.
Muzikantai dirbo sunkius darbus mieste. Jiems pavyko i
miesto get atgabenti pianin. Rado j tuiame yd bute. i
noma, instrument iard. Kiekvienas muzikantas pasisteng
get neti nors vien instrumento dal, atsirado meistras, kuris
surinko ir suderino pianin.
Pirmajame simfoninio orkestro koncerte, vykusiame
1942 m. kovo 15 d., dalyvavo septyniolika muzikant. Tai buvo
tautin vent. Muzikantai atliko Ipolito Ivanovo Kaukazo siu
it, Marko Geigerio ydik popuri ir Franco uberto Nebaig
tosios simfonijos dalis. Kaip kaln oras ligonio plauius liejosi
muzika geto kalini sielas. Orkestras kviet laisv, kov ir
pasiprieinim.
Geto gyvavimo pabaigoje simfoninis orkestras turjo jau ke
turiasdeimt muzikant. vyko septynios premjeros (madaug
35 koncertai). Buvo atlikta aikovskio penktoji simfonija, Mo
carto Figaro vedyb uvertira, Dvorako penktoji simfonija,
openo koncertas klaviiniams, Bethoveno devintoji simfonija,
kuri grojant buvo pasiektas aukiausias meistrikumas, ir kiti
kriniai.
Gete taip pat bdavo rengiami estradiniai ir kamerins mu
zikos koncertai.
Krybinis susivienijimas
1942 m. vasario 17 d. Vilniaus gete vyko krybinio susivieniji
mo organizacinis susirinkimas. Susirinkime dalyvavo apie imt
moni: raytoj, muzikant, aktori, dailinink. Z. Kalmano-
viius buvo susirinkimo pirmininkas, jis ir numat susivieniji

mo tikslus bei udavinius.
Pirma, ivaduoti nors dal geto krybins inteligentijos i
visuotins slegianios aplinkos - nieko nepaisant, skatinti k
rybin darb, prikelti dvasi adinant geresns ateities viltis, pri
simenant yd tautos praeit.
Antra, rasti galimyb kuriamos sjungos nariams gauti leidi
mus ir materialin param, surasti darb per vietines organiza
cijas, padti pinigais ir produktais.
Sjungos nariais gali tapti visi buv raytoj, urnalist, ak
tori, muzikant, skulptori sjung nariai. J eim nariai turi
tokias pat teises kaip ir sjungos nariai.
Pirmj irinkt sjungos valdyb sudar Z. Kalmanoviius,
Jakovas Gerteinas, Gutgetalt, Germanas Krukas, absajus
Bliacheris, Jakovas eras, M. adovskis, Josifas Glazmanas ir
A. Suckeveris.
Valdyba nuolat paddavo sjungos nariams, siek gauti jiems
geltonus ir rausvus leidimus (tomis dienomis tai buvo gyvybs
ir mirties klausimas). Valdybos nariai rinko uvusi koleg do
kumentus, redagavo ir leido raytoj, dailinink, kratotyrinin
k, kuriuos nuud vokieiai, rinktinius darbus. Buvo numatyta
ileisti gete parayt krini literatrin almanach.
Paminsiu kai kuri literatros vakar temas.
Vakaras Borucho Spinozos garbei - daktaro Cemacho Feldteino referatas, yd muzika - referentas Jakovas Gerteinas.
Vienas vakaras buvo skirtas dailininkui Markui agalui, apie j
pasakojo Jakovas eras, venti motyvai yd literatroje - re
ferentas Boruchas Liubockis. Kolektyvinis vakaras buvo skirtas
senojo Vilniaus ir Varuvos kultros istorijai.
111
112 | A braomas Suckeveris
Per radij suinoj, kad Piet

Amerikoje nusiud ymus vo
kiei raytojas Stefanas Cveigas (jo tautyb - ydas), suren
gme didiul atminimo vakar.
Muzikantai atliko openo gedu
lingj mar, aktoriai perskait
itraukas i Cveigo krini.
Ms susivienijimas danai
rengdavo susitikimus su geto ra
ytojais. Jie skait savo krinius,
ir iki vlyvos nakties utrukdavo
diskusijos bei svarstymai. Ge
to teatre vykdavo vakarai, skirti
yd literatros klasikams Mendelei Moicher Sforimui, olom
Aleichemui, Perecui ir Bialikui.
Nordamas paskatinti auto
rius vaisingiau dirbti, literat
VMP 2260 F1.410Abraomas Suckeveris
ros ir meno skyrius kr geto
leidykl ir u pinigus, kuriuos pavykdavo gauti, pirkdavo i
raytoj, dailinink ir muzikant j krinius, addamas juos
publikuoti po karo. Darbai buvo vertinami specialios komisijos
ir, remiantis jos vertinimu, autoriui buvo skiriamas honoraras.
Net ir u krinius, kurie dar buvo nebaigti.
Krybinis susivienijimas kr ir savotik geto universitet,
pavadint Gamtos moksl breliu. Jame veik matematikos,
fizikos, chemijos, lingvistikos, filosofijos ir sociologijos sekcijos.
Jos dirbo savarankikai, bendrai vadovaujamos Z. Kalmanovi-
I Vilniaus geto
iaus. Chemijos sekcija kr savo technologin laboratorij.

Filosofijos - organizavo etnografijos, etnologijos ir folkloro b
rel visiems norintiems. Kiekvien etadien vykdavo vairiausi
seminarai sekcij dalyviams ir kviestiniams sveiams.
***
Susivienijimas rengdavo trij meno ri konkursus: literat

ros, muzikos ir dails. juos bdavo atsiuniama deimtys poe
m, dram, kompozicij, paveiksl, pieini, sukurt geto po
grindyje. Man buvo suteikta garb gauti pirmj Vilniaus geto
literatrin premij u dramin poem Vaiko kapas.
1942 m. rugsj gete mir vis mylimas kultros veikjas,
kompozitorius ir pedagogas Jakovas Gerteinas. Ms susi
vienijimas organizavo laidotuves. imtai geto kalini palydjo
Gertein paskutin kelion.
Parodos
1943 met kov Vilniaus geto teatro foj buvo surengta dails
paroda. Buvo eksponuojami iraikingi Rachels Suckever pei
zaai, Jakovo ero grafika Senasis getas, medio graviros, ar
chitektros modeliai ir devynmeio Zalmano Bako pieiniai.
Jehoa, yd poeto ir Tanacho31vertjo jidi, garbei, litera
tros brelis sureng grai parod jaunimo klube. Per pusmet
i yd bibliotek, muziej get pavyko perneti poeto kri
nius, paveikslus, manuskriptus, taip pat poeto laikus to meto
garsiems monms ir savo draugams - Perecui, olomAleichemui, Bialikui. Ten pat guljo ankstesni Tanacho vertimai ji
31
Senasis testamentas.
113
114
di: Buksdorfo (16 a.), Bialico ir Vicnteino (17 a.), Mendelio

Lepino. Taiau poetui skirtas stendas um pagrindin viet.
Jame buvo idliotos laikrai ikarpos ir plakatai su jo dain
fragmentais. Prie jimo parod stovjo poeto biustas, kur nu
lipd deimtmetis geto skulptorius Volmarkas.
Paroda, kaip ir kiti geto renginiai, buvo nelegali. Dien jos
durys buvo ukalamos lentomis, kad vokieiai tikrindami nieko
nerast. Parod buvo galima aplankyti tik nakt.
Kultros centras Strano g. 6

Vienas i svarbiausi Vilniaus geto kultros centr buvo Kul
tros namai Strano g. 6. Ten buvo biblioteka, skaitymo sal,
archyvas, statistikos skyrius, adres biuras ir muziejus.
Dar daug met iki karo Strano gatvs 6-ame name buvo
sikrusi biblioteka Mefice-Haskole. Kai ydai pateko get,
jie pamat imtus vertingiausi knyg, besimtani gatvse ir
skersgatviuose. Hermanas Krukas, bibliotekininkas i Varuvos,
nirtingai msi atkurti bibliotek. Jau 1941 m. spalio 10 d. bib
lioteka pradjo keisti knygas.
Daugyb moni, iki karo retai imdavusi knyg rankas,
dabar pradjo danai lankytis bibliotekoje. Knyga tapo paguoda
vienatvje, avietse, pogrindyje. Prie blankios vakels, m
nulio viesoje, besiskverbianioje pro aviets ply, skaitydavo
knygas.
1942 m. spalio 1d. i geto mirt buvo isista apie tris tks
tanius moni, o spalio 2-j biblioteka idav 390 knyg. Spa
lio 3-ij ir 4-j - akcija antrajame gete, o spalio 5-jbiblioteka
idav 421 knyg. Lapkrit geto gyventoj skaiius sumajo 40
I Vilniaus geto
procent, o perskaityt knyg skaiius iaugo tredaliu. Lapkri

io pabaigoje nuo bibliotekos krimo iduot knyg skaiius
perkop per 100 tkstani. iam vykiui paymti biblioteka
sureng ventin rytmet, kurio metu knygomis apdovanoti pir
masis ir paskutinis bibliotekos skaitytojai.
***
Ms archyvas ir muziejus surinko ir isaugojo daugyb doku

ment ir mediagos apie miest ir get. Jie buvo sudti meta
lines des ir ukasti iki geresni laik. Statistikos skyrius rinko
mediag - visk apie get. Apdorodavo duomenis ir leisdavo
statistikos biuletenius.
***
I daugiau kaip 300 Vilniaus geto kultros darbuotoj (mokyto

j, raytoj, artist, dailinink, muzikant, mokslinink) igy
veno viso labo apie dvi deimtis. Taiau yd kultra budeliams
nepasidav!
Ligonin ir sveikatos apsaugos organizavimas

140 met Vilniuje veik ligonin, senais laikais vadinama Hegde (prieglauda).
Prie kurdami get, faistai paalino i ligonins visus ne
ydus - tiek ligonius, tiek gydytojus. Atm visus medicininius
rankius, vaistus, produktus ir kurdino ten pamilius - ir ydus,
ir neydus. Taip pat ukreiamus ligonius i miesto ligonini. Be
to, Heringas (vienas i gestapo vadov) Judenratui pareik: jei
getas taps tym ar kitokio ukrato idiniu, bus panaikintas.
115
116
Pirmomis dienomis ligonin atjo vainenbergas ir pradjo

kiekvien ligon tikrinti. Daugel jis palaik pasveikusiais ir nu
sprend juos isisti kit miest. vainenbergas irinko be
prot Komber ir paskyr j Judenrato vyresniuoju, jis skyr jam
kabinet ir kelet darbuotoj. Kaipvliau paaikjo, neilgam. Po
poros dien vainenbergas atjo pas psichinius ligonius ir ir
jiems kalb: ia, gete, jums blogai, eime su manimi, vaiuosime
kit miest, ten bus gerai. Paskui isitrauk i maio baltos
duonos ir mt beproiams.
Su diaugsmu jie prim vainenbergo nedideles dovan
les. Daugelis okdami leidosi prie main, taiau kiti prieinosi
chapnams ir nesileido ivedami. Kai trys mainos jau buvo pa
krautos, vainenbergas paklaus Kombero, ar is nenort va
iuoti kit miest? Jei sutikt, tapt vis evakuojamj vadu.
Komberas sutiko. Kartu su vainenbergu sdo main ir ivyko
kit miest.
***
Ypa sudtingais atvejais konsultuoti ligonin buvo kvieiami ir

neydai profesoriai, pavyzdiui, Janukeviius. get jis eidavo
nakt, o ligonin - perjuodj jim. Miestovaistins taippat pa
ddavo ligoninei. yd gydytojai danai bdavo priversti irayti
receptus suigalvotomis pavardmis. Miestovaistins tai inojo ir
n karto nedar klii vaistams sigyti. Trko pai btiniausi
medikament. Miesto ligoninse dirbo apie 20 gete gyvenani
yd. I karo ligonins Antakalnio gatvje, i lazareto32Ispan ga32
Tai arba nedidel stacionari gydymo staiga, paprastai ukreiamj lig

ligonin, arba stacionari gydymo staiga prie kariuomens dalies (karo
ligonin).
I Vilniaus geto
tvjejie, rizikuodami gyvybmis, atnedavo get nemaai vaist.

Vliau ir paiame gete pradjo gaminti medikamentus.
Be kit skyri, Judenrate buvo ir Sveikatos skyrius su vai
riais padaliniais: varos palaikymo, sanitarinis-epidemiologinis,
laidojimo padalinys. Gydytoj profsjungoje buvo 150 medici
nos darbuotoj. Jie leido gete savo laikrat Liaudies sveikata.
Pateiksiu laikraio Liaudies sveikataturin (Nr. 6,1942 m.
lapkriio 7 d.):
1. Gyd. Breitbart Neisigskite, jei vaikas pagelto.
2. Gyd. Burak Aukta ligonio temperatra - didelio pavo
jaus poymis.
3. Gyd. Peisachovi Kai traukia pirt.
4. Gyd. Antokolec Prietarai medicinoje.
Alfredo Rozenbergo karalystje"'

Rozenbergo tabas Vilniuje buvo kurtas keli ami yd kul
trai mieste ir visoje Lietuvoje naikinti, - ji turjo bti nuluota
nuo ems paviriaus.
***
Rugpjio 1-j buvo suimtas Nojach Priluckis. Jis, kaip ir pir

mj karo dien, dirbo prie savo knygos Jidi kalbos fonetika.
Priluck sodino automobil ir atve gestap Mickeviiaus
gatvje. Ten jo lauk vokietis profesorius, tyrinjantis judaizm,
daktaras Gothardas. I Berlyno Vilni jis buvo atvyks rinkti
kultrini vertybi. Su Priluckiu Gothardas elgsi lyg ir gera
norikai. Kalbjosi su juo apie literatr. Pasil jam sudaryti
ydik inkunabul (pirmj leidini iki XVI a.), kuri buvo
117
118
A braomas S uckeveris
ymiojoje Vilniaus Strano bibliotekoje, sra. (Stranas, bi

bliotekos savininkas, jos krjo ankas, nepajg irti, kaip
vokieiai joje eimininkauja, ir nusiud ant savo filakterij.)
Priluckis sdjo vienoje gestapo kameroje su senu yd ray
toju A. I. Goldmidtu. Kiekvien ryt juos vesdavo bibliotek
sudarinti inkunabul srao daktarui Goldhardui. Pastarasis
gro Berlyn, o Priluckis su Goldmidtu taip ir liko gestape.
Kaip man vliau papasakojo bibliotekininkas Chaiklas Lunskis, su jais sdjs vienoje kameroje, vien i paskutinij nakt
jie kalbjosi apie Maimonid33.Po mnesio Priluck dar mat ka
ljime. Jis guljo ant ems beveik nuogas, jo markiniai, rau
doni nuo kraujo, buvo apriti aplink galv. alia jo, jau negy
vas, - A. I. Goldmidtas.
***
1942 m. saus Vilni, nordamas susipainti su ryt tautomis,

atvyko daktaras Polis, Frankfurto muziejaus direktorius. Atvyko
ne vienas, lydimas grups mokslinink - oberzacfiurerio dak
taro Miulerio ir daktaro Vulfo (abu i Berlyno). Vliau atvaiavo
Sporketas ir ymusis Himpelis.
Mokslininkai nuvyko get ir pareikalavo dvideimties
darbuotoj yd kultros vertybms mieste iekoti ir rinkti.
Dabar karo metas, - kalbjo Miuleris. - Tokios vertybs bet
kuriuo metu gali prapulti, to negalima leisti. Dl to, kol vyksta
karas, jas reikia isisti Vokietij.
Daktaras Miuleris pareikalavo, kad i t dvideimties at
rinktj penki mokt hebraj, jidi kalbas ir galt susigau33
Mo Maimonidas (1135-1204) - garsus judaizmo teologas, kurio mintys

padar didiul tak ateinanioms kartoms, skaitant ir Vilniaus Gaon.
I Vilniaus
geto
119
dyti senose knygose bei ran

kraiuose. A patekau t
penket. Mano tikslas buvo
tik vienas: igelbti visk,
kas manoma. K reikia
vokiei kultros apsau
ga, a inojau. get jau
patekdavo ini, kad mies
te itisi butai buvo ildomi
bibliotek knygomis. Mane
nusiunt Rozenbergo ta
b, sikrus Zigmundo34
gatvje, 18 name. Pirma, k
spjo sakyti Miuleris, - tai
sudeginti turting univer
VM 1866/1 F2.127
siteto ligonins medicinos Sugriautas yd mokslinio instituto (JIVO)
bibliotek, buvusi tame pastatas
paiame pastate.
Dr. Polis sak sudaryti ydik knyg get - 40 tkstani
visame pasaulyje inomos Strano bibliotekos knyg perveti
Universiteto g. 3. Ten pat perveti knygas i daugiau nei imto
Vilniaus sinagog ir maldykl.
inoma, kad 1933 metais faist partija Pol specialiai pasiun
t Jeruzal. Iki 1936-j Jeruzals universitete jis moksi orientologijos ir yd kultros. Grs Vokietij, Polis tapo Alfredo
Rozenbergo, Niurnbergo antisemitini statym krjo, patarju.
Tuo pat metu jis buvo Frankfurto muziejaus direktorius ir vienas
i pagrindini faistinio laikraio tiurmer darbuotoj.
34
Dabar ygimant g.
120
Su Vilniaus yd muziejais Polis tvarksi ne maiau uoliai

nei jo kolega udikas vainenbergas su yd tauta. Jis negailes
tingai riavo, atiddamas savo muziejui retus leidinius, kny
gas ir rankraius. I 100 tkstani knyg Vokietij 84 dse
buvo isista madaug 20 tkstani. Kitas knygas, taip pat gana
vertingas, jis pardav Vilniaus popieriaus fabrikui po 19 marki
u ton. Lidna dalia itiko daugel paveiksl ir skulptr.
***
Kai tik vokiei kareiviai eng Vilni, jie um JIVO insti

tut ir pavert j kareivinmis. Visi archyvai, eksponatai, kolek
cijos buvo imesti rs. Himlerio patarjas Gothardas aplank
institut tikdamasis ten rasti verting daikt ir aukso. Rsyje
rads seif, liep atvesti altkalv, kad j atidaryt. Kai seif ati
dar, jam teko nusivilti, nes ten rado tik olom Aleichemo ir
Pereco rankraius. Gothardas taip pyko, kad imet vis turin
ant ems ir m trypti kojomis bei plyti rankraius.
yd mokslo tyrim institut suve knygas, senovinius
rankraius, paveikslus, skulptras i vis yd bibliotek, mu
ziej, privai nam, iskyrus Strano bibliotek, kuri jau bu
vo panaikinta. Kai ia atve Antokolskio skulptras i Anski
muziejaus, Polis daugel j iveit. Vertingiausios Talmudo ma
tricos, sudarytos Romos leidykloje, pagal kurias daugel met
spausdino Talmud, buvo parduotos kaip metalo lauas, po 39
markes u ton. eios ds su senoviniais rankraiais ir re
iausiais dirbiniais buvo isistos Berlyn. Valdininkas, atsa
kingas u i di isiuntim, buvs prekeivis oda Sporketas,
pakeliui imet iuos dirbinius, o des prikrov kiaulienos norjo gerai paspekuliuoti Vokietijoje.
Vilniaus geto
Netrukus tas pats Sporketas tapo Rozenbergo tabo kio sky

riaus virininku. Penkis imtus Toros ritini jis pardav avalyns
fabrikui, kad i j gamint aul pamualus karinink batams.
Nuo senovik ret rit knyg, ileist Venecijos ir Amster
damo leidyklose, jis sak nuplti kietus virelius, kurie gali
praversti. Senuosius marmurinius antkapius i yd kapini
Sporketas sak veti Vokietij keliams grsti.
Rozenbergo tabas taip pat uoliai naikino ydik od, kaip
gestapas - besislapstanius ydus. Vilniaus universiteto rekto
rius man papasakojo, kad po to, kai buvo imestos visos ydi
kos ir yd paraytos knygos, vokieiai dar kelias dienas niuk
tinjo, ar kas nepaslpta, o surad visk naikino. Netgi n vienos
vaikikos knygels nepavyko isaugoti.
Su ne maesniu usidegimu buvo naikinami lenk muzie
jai ir leidyklos. Buvo nusiaubta Towarzystwo przyjaciol nauki,
ymioji lenkika leidykla Jozef Zavadskij, Tomao ano ir
Evangelik banyios bibliotekos.
Dukart per mnes Vilniaus tabas siunt ataskaitas apie savo
veikl pagrindin Rozenbergo Baltijos tab Rygoje. Ataskai
toje turjo bti nurodyta: kiekknyg iveta Vokietij, kiek ati
duota makulatr ir panaiai. Reikjo praneti vienos ar kitos
knygos pavadinim ir kokia kalba ji parayta. Rygoje buvo ren
kami ir tvarkomi statistiniai duomenys pagal vairius skyrius.
Pusantr met inaudojami Rozenbergo tabe, mes su
draugais i geto klme sau uduot - isaugoti bent dal svar
biausi kultros vertybi, umrijant jas sienas ir rsius,
ukasant em. Tikjome, kad greitai ateis diena, kai laisvi
mons ikas paslptas vertybes ir grins jas tautai ir visai
monijai.
121
122
Daugyb senj rankrai slpme po drabuiais ir neme

get. Kart papraiau Sporketo leidimo isineti makulatros
krosnims krenti. Sporketas maloningai sutiko. Para paym,
kad andarai prie geto vart mane praleist ir makulatros ne
atimt.
Tame makulatros ryulyje buvo Tolstojaus laikai olom
Aleichemui, Maksimui Gorkiui, Bialikui, Romnui Rolanui (ra
dau juos sniege prie Strano bibliotekos), reti XVir XVI a. lei
diniai, Repino paveikslas, Teodoro Herzlio35dienoratis, Marko
agalo pieiniai ir daugyb kit dokument, turini milinik
kultrin vert.
Su Sporketo leidimu buvo galima kasdien kartoti t pat fo
kus. inoma, i pastato galjome ineti tik nedidel kultros
vertybi dal. Radome ieit: vienoje patalpoje taisme aviet
ir joje paslpme apie penkis tkstanius vertingiausi knyg
vairiomis kalbomis.
Ypa sudtinga buvo igelbti skulptras. Taiau daugel j
mes jau anksiau buvome ine i pastato ir paslp kieme, o
paskui buvo lengviau nugabenti skulptras get.
Kai Vilni atve Smolensko muziejaus eksponat - kelet
deimi di senj rankrai ir paveiksl, mums pavyko visa
tai tiesiai i stoties nuveti miesto archyv ir paslpti po kakoki
akt krva. Dse, kurias vliau atidariau, buvo Petro Didiojo
aukltojo dienoratis, keletas XVir XVI a. cerkvs kronik, Repi
no tapyti paveikslai, Levitano peizaai ir dar daug kit muziejini
eksponat, kuri dal vliau atneiau ir ukasiau gete. Taip pada
riau todl, kad nebuvau tikras, jogjie iliks miesto archyve.
35
Teodoras Herzlis (1860-1904) - sionizmo ideologijos ir judjimo pradi

ninkas.
I Vilniaus geto
***
Tarp vieno Vilniaus muziejaus eksponat, atgabent Rozenber

go tab, radau lenk kovotojo u laisv T. Kosciukos pasirayt
dokument. Buvo 1943 m. pavasaris - iauriausi represij die
nos. T dokument perdaviau vienai lenkei, igelbjusiai 20 yd.
Kai moteris pamat Kosciukos rat, puol ant keli ir m bu
iuoti popieri. Kit dien ji prie mans prijo ir papasakojo:
Kai parodiau para pogrindins organizacijos, kuriai priklau
sau, nariams, tai taipjuos paveik, kadjie prajums perduoti: ne
tikjie, bet ir j vaikai, ir ankai jus atsimins ir jums dkos.
Kultros vertybes padjo slpti ir saugoti Z. Kalmanoviius,
Hermanas Krukas, . Kaerginskis, Rachel Krinskaja, U. Olkenickis, dr. Danielis Fainteinas, Niurna Markels, taip pat Vil
niaus universiteto docent Marija Abramovi ir garsus lietuvi
poetas Kazys Boruta.
Paius vertingiausius yd klasiko I. Pereco autografus perda
viaulietuvi urnalistei imaitei. Ji ne kart buvo atvykusi vokie
i zon, kurioje dirbau, ir inedavo mano paruotus paketus.
***
imaits jau nebra. U ydams suteikt pagalb j kalino kon

centracijos lageryje, ten ji ir uvo. Per stebukl ilikusiame geto
archyve radau jos laik mokytojai Ninai Gertein, rayt po
vienos i akcij gete. Puikiam mogui atminti cituoju itrauk
i jos: Brangioji Nina, atleiskite man, kad taip Jus kreipiuosi.
Js pasirodymas jaunimo klube (gete, kur dalyvavo imait) Bialiko Diaugsmas, Reizeno Siena, ydik dain insceni
zacija - udeg ir suild ms sielas. Taip, tik geniali tauta iais
komarikais laikais gali pasisemti tvirtybs i toki menini
123
124
rengini. Kartu su nuostabiu yd jaunimu a tikiu ir viliuosi,

kad gal gale siena grius ir ms nelaimingoje emje siviepa
taus taut draugyst.
Devynmetis dailininkas
Mano draug Rachel Sarabski, geto mokytoja, vien alt
1943 m. sausio vakar atjo pas mane su talentingu mokinuku devynmeiu Zalmanu Baku36. Norjo parodyti jo pieinius.
Perirjau berniuko darbus, atidiai siirjau jo vaikik
veidel, viesius ilkinius plaukus ir dideles mlynas akis, vel
gianias trapius, beveik permatomus pirtus, vos pastebimas
ypsnys primin Madonos ypsen. Pagalvojau, kad io berniu
ko bruoai ypa bdingi ms tautai.
iuose pieiniuose ir eskizuose, brkteltuose ant popie
riaus skiaui, buvo kakas man jau anksiau matyta, taiau,
nepaisant i vaizd nebaigtumo, jaunojo dailininko neprilygs
tamai pagauta. Jauiau, kad berniukas turi ypating talent, ku
ris dar tik skleidiasi. Taiau kiek daug ada ios lengvos, tarsi
skraidanios linijos!
- Kas yra ekspresionizmas? - tyliai, taiau primygtinai jis
mans paklaus. Jaunojo dailininko klausimas privert mane
susimstyti. Mokytoja pradjo juoktis. - A vakar buvau skai
tyklos salje Strano gatvje 6, - kreipsi jis mane jidi kal
ba. - Ten vienoje knygoje perskaiiau od ekspresionizmas, bet
jo nesupratau. Paklausiau mokytojos, taiau ji pasak, kad pasi
teirausime js, k tai reikia.
36
Samuelis Bakas (Samuel Bak), gims 1933 m. iuo metu gyvena JAV.
Vilniaus geto
Mginau jam paaikinti, taiau mano odi berniukas ne

suprato.
- Tuomet, - nutrauk jis mano aikinim, - nupiekite tai.
- Negaliu to padaryti, biiuli, - atsakiau jam.
- Kaipgi taip galima - nenupieti to, k imanai? - gtel
jo petukais devynmetis vaikas, o jo akys tapo gilios ir tamsios
kaip anglis.
T vakar suinojau, kad gete atsirado dar viena vaigd Zalmanas Bakas.
VM1799 F1.258 Devynmetis dailininkas Zalmanas Bakas
Gete Zalmanas Bakas buvo kelet mnesi. Pusantr met

su mama slpsi vienuolyne, palpje. Vienuolyno priirto
jas naktimis atnedavo jiems maisto. Tikjosi, kad taip ir per
gyvens kar.
Zalmanas suvok savo padt ne blogiau nei suaugusieji. Per
palps ply berniukas mat, kaip veda suaudyti ydus. Turjo
125
126
pietuk, popieriaus, tad itisas dienas pie. Pie ir vasar, ir

iem, kai altis sukaustydavojo trapius pirtukus. Sdjo ir pie
netgi t dien, kai lktuvai bombardavo miest ir padeg vienuo
lyno stog, po kuriuojie slpsi. Vos gyvi tada paliko savo slptu
v ir, kadangi jiems daugiau nebuvo kur eiti, patrauk get.
Geto dailininkai buvo pakerti Zalmano talento. Rachel Suckever, pastama Vilniaus dailinink, priglaudj pas save. Ji kolek
cionavo jo pieinlius kaip vertingus brangakmenius. Per 1943 m.
Velykas geto teatro fojbuvo surengta dails paroda. Ir ant grind,
ir ant lub - visur buvo Z. Bako paveiksl, kuriuos jis atsine i
vienuolynopalps. Taiaubuvo eksponuojami ir naujausi berniu
ko darbai. Man simin vienas paveikslas - kaip i darbo veda y
dus ir vokieiaijuos apiekopriegetovart. Kitaspaveikslas - getas
nakt, pietas raalu. Otreij autorius pavadino kliuvau- poli
cininkai aptiko autori avietjeir vedasi j suaudyti.
Zalmano paveiksllius atskyriau, nors parodoje jie buvo eks
ponuojami kartu su deimia Vilniaus dailinink darb. Taiau
geto dails premij gavo btent jis.
***
Keturiasdeimt treij rugpjtis. Artinasi geto naikinimo die

na. Penktadienis. Gatvje daug triukmo ir riksmo, veid, ne
ramiai nuviest saullydio, ir visokio lamto. Tarsi beproi
minia. yd su dubenliu trinasi tarp moni, ji skuba pas kep
j nusipirkti etadieniui duonos ir kartu rkia: Suaud mano
vaikus! Senelis muasi sau krtin ir aukiasi mirties. Vaikai
bgioja gatvmis ir skersgatviais. Gydytojai nea saviud...
Atjau Ligonins g. 7 nam, kur gyvena Zalmanas. Jis nuo
pat ryto dirba. Pasiraitojs rankoves, minko vandeniu suvilgyt
I Vilniaus geto
VM 3801 Zalmano pieinys gete
128
mol. I beforms mass atsiranda barzdota galva, kuri ididiai

ikyla vir plai galing pei.
- Tai bus Moz, ms mokytojas, toks, koks jis atrod, - sako
menininkas.
Zalmano mama pasakojo: tai jau savait, kaip jis minko
savo pirteliais mol ir kak lipdo. I kur jis atkas io mo
lio - neinau. Vakar nakt viet mnulis. Jis pakilo, kai visi
miegojo. Pasak: Turiu visk pamatyti ne taip, kaip visi si
vaizduoja. Pabgo nuo mans. Autant gro namo ir kam
putyje umigo.
***
Paskutin kart Zalman maiau kelet valand prie mums isi

veriant i geto. 1943 m. rugsjo 12-oji buvo ta diena, kai viskas
turjo isisprsti. inojau, kad rytoj mans ia jau nebus. Arba
siu su ginklu rankoje, verdamasis i apsupties, arba mikais
brausiuos pas partizanus. Ir nutariau nueiti atsisveikinti su jau
nuoju dailininku.
Ligonins gatv kaip imirusi. Namai isprogdinti dinami
tu, kiemai matyti kiaurai. Susitinku daktar Feldtein, buvus
Kauno gimnazijos direktori. Jis paseno ir prailo, tarsi pelenais
apibertas, lpos dreba ir kak nibda. Klausia mans, k dary
ti. Patariujamjau iandien pasitraukti miest pas savo draugus
neydus, kurie adjo j paslpti.
Mes abu ujome pas Zalman. Leidosi saul, taiau kamba
rys atrod ne taip kaip seniau. Kai nukabino paveikslus, kai kur
atoko tinkas. Sienos, anksiau padabintos Zalmano darbais,
dabar liko apnuogintos - matyti visi trkimai. Kampe, alia
palangs, stovi truput paeista Mozs skulptra. Tylus, nusimi-
ns Zalmanas glaisto figros kakl. Vakar vyko susiaudymas, ir

pralkusi kulka truput kliud Mozs galv.
Bgdamas per mikus ir pelkes, pro vokiei ukardas, a
nepamirau dailininko Zalmano. Per ryininkus, kurie i mik
keliavo Vilni, suinojau, kur jis. Per partizan vadus mginau
jam padti, itraukti j i nelaisvs, taiau visi bandymai buvo
bevaisiai.
Ir tai Raudonoji armija ilaisvino Vilni. Didiausiam
diaugsmui, suinojau, kad dailininkas gyvas! Jam pavyko isi
gelbti kartu su mama.
Daug komar Zalmanui teko igyventi. Gal gale lietuvis
profesorius Stakauskas, miesto archyvo vadovas, j su motina
paslp paiame archyve v. Ignoto skersgatvyje. Ten Stakauskas
reng slptuv, kur, bejaunojo dailininko ir jo motinos, paslp
dar keturiolika yd.
***
- tai taip atrod Moz, - parod man Zalmanas paveiksll,

kur ia pat prie mans staigiai brkteljo. - Virutinius drabu
ius paeid, juos dar pataisysiu, pamatysite.
- O kur tavo paveikslliai, nupieti gete? - paklausiau ir tuoj
pat pasigailjau, kad ant aizdos upyliau druskos.
- Lageryje palikau vis album su paveikslais, gal kas nors
ras, bet jis man vis tiek nepatinka...
Mes ijome Subaiaus gatv, kur buvo koncentracijos lage
ris, - paskutin geto liekana. Kai Raudonoji armija pasirod Vil
niaus prieigose, faist batalionas m audyti likusius ydus. Dl
ginkluoto pasiprieinimo keletas imt isigelbjo, bet daugelis,
nesugebj isiverti i apsupties, buvo iudyti. Tarp suaudyt
129
130
j radome ir Zalmano album. Atverstas voliojosi sauls spindu

liuose, o kai kurie paveikslliai buvo aplaistyti ventu krauju.
Daininink
KasVilniujenepainojo dainininks Liubos Levickos?Baigusi Vie
nos konservatorij, ji gro savogimtj miest. Dainininks kon
cert, pasirodym per radij klaussi visas Vilnius, o suypatingais
jausmais - Vilniaus ydai. Ji vadovavo Vilniaus konservatorijos
vokalo klasei. Jdanai kviesdavokoncertuoti Maskv. Ipradi
gete Levickos nesutikdavau. Ji slapstsi pas savo draugus neydus
vryno rajone. Kai mieste prasidjo didels akcijos, daininink
persikraust get. Jos ivaizda pasikeit. Galva, atrod, padidjo,
o ji pati suplonjo. Plaukus nusida viesiai - kad bt sunkiau
atpainti jos ydik kilm. Tai j dar dar labiau neprast.
1942 m. saus, kai gete krus partizanin organizacij su
aktyvjo ir kultrinis gyvenimas, mes rengme pirm koncer
t buvusioje gimnazijoje. A, kaip kuriamo teatro literatrins
dalies vedjas, papraiau Liubos Levickos padainuoti yd tau
tines dainas.
To koncerto nemanoma pamirti. Salje buvo mirtinai tylu,
taip susirinkusieji ireik vent pagarb aukoms. Kiekvienas
garsas, kiekvienas odis primin uvusiuosius. Ir tuo metu ie
garsai mus tarsi ivadavo i budelikos aplinkos. Ne i nirios
tikrovs, kur mus kiekvien akimirk galjo suiupti ir nusisti
Paneri duobes. Koncertas buvo nelegalus, be Murerio inios.
mons stovjo siklaus openo Gedulingo maro garsus,
I. L. Pereco Karaliaus Saliamonoar Auksins grandinsmo
nologus, chorin Bialiko deklamacij Gana mums verkti, p
ypa yd liaudies dain, atliekam Liubos Levickos, odius.

Tokiu iltu lidesiu skambjo jos balsas...
***
Po io koncerto prajus metams, buvusio yd valstybinio teatro

patalpose Arkli g. Durmakino vadovaujamas simfoninis orkes
tras stat oper. Liuba norjo ten suvaidinti pagrindin vaidmen.
Dailininks Urna Olkenicka ir Rachel Suckever sukr specialias
dekoracijas. Geto siuvykloje pasiuvo naujus kostiumus. Liuba ruo
si iamvaidmeniui. Ryte, eidama vergik darb, ji sau dainavo.
Tyliai, kadprieas neigirst. Liubabuvopilna lkesi: kaip skam
bs jos balsas? Teko saugoti gerkl po to, kas jai nutiko. Per akcij
antrajame geteji savait praguljo lavoninje, prisidengusi numir
liu. Paskutins akcijos metu j nutemp gestapo rs, kur budelis
vainenbergas mindj kojomis, ginklubad kn. Pasitaik proga
pabgti i io pragaro. Ji gydsi geto ligoninje, spjaudsi krauju...
iektiekatsigavusi, vl pradjo dainuoti. Kai Abraas Sliepas, buvu
sio Vilniaus choro dirigentas, ir profesorius Geroviius gete atida
r dainavimo mokykl, Liuba m vadovauti vokaloklasei.
Ir tai ji pasiryo imtis operos. Iki premjeros buvo lik ne
daug laiko. Liuba nekantriai lauk darbo kareivinse pabaigos. Ji
pilna vilties igirsti savo bals... Viena pastama atne jai dova
n: maiel kruop serganiai mamai. Atjus vakarui, Liuba pe
rjo tilt, vedant get. Ji galvojo apie oper ir sergani mam.
Ir kaip tik tuo metu Rdnink gatv atvyko Mureris ir sulaik
daininink. Jis patikrino skardin numerl ant jos kaklo, pai
rjo, kaip prisiti geltono enklo kratai, apiupinjo j - ar ne
atsine kokio nors maisto. Rado kruop maiel, sak jai sstis
jo automobil ir nuve daininink Lukiki kaljim.
131
132
A b r a o m a s Su c k e v e r i s
Kaljime Liuba prabuvo mnes. Kasdien i jos kameros i

vesdavo mones, sodindavo juodus blizganius automobilius,
laukusius prie kaljimo vart. Ji inojo - operos premjer gete
jau niekada nebepateks. Jos dienos, o gal ir valandos, suskaiiuo
tos. Ir Liuba dainavo kameroje ydams, laukusiems mirties.
Veisas, tuometinis budeli vadas, pats asmenikai nuve
Liub Panerius. Nuo jo pilkos kareivikos kepurs velg si
dabrinis erelis, tarsi jo veido kopija. Veisas vairavo automobil,
o greta sdjo jo meilu, trisdeimtmet gestapo darbuotoja i
Hamburgo Helena Degner, ir rk papiros.
Prie spygliuotos tvoros, juosusios suaudytj duobes, Helena
sustojo ir liep Liubai isirengti nuogai. Kai daininink atsisak
vykdyti jos paliepim, Helena isitrauk kakok atr daikt ir
pareik: jei Liuba tuoj pat neisirengsianti, idursianti jai akis.
Liuba isireng ir patrauk nuoga. Ji nueng duob, kur
guljo negyvliai, upilti kalkmis. Veisas ir Mureris per mo
noklius stebjo, kas vyksta. Helena Degner, buvusi Hamburgo
universiteto student, ypsodamasi pam automat, nuspaud
gaiduk, ir kulkos suvarp Liubos kn.
Matematikas
Jaunasis Zalkindsonas - chirurgas. Jis inomas kaip savo amato
meistras, taiau labiau domisi matematika, skaii teorija. Geto
ligoninje jis jau atliko daugyb sudting operacij. Gyd ir
operavo ligonius, kai gatvse skerd sveikus mones. Gete jis
pradjo rayti didel darb astronomijos tema, susijus su ma
tematika. Dirbti miesto ligoninse, kur j kviet, chirurgas at
sisak - geriau ti, nei padti prieams. Jis atsisak papildom
duonos gram, arklienos porcijos. Nenekus buvo ydas Zalkindsonas, galjo miegoti dien ir bluosto nesudti per budji
m nakt, kai kiti gete miega. Tiktada jis imdavo rayti krinius.
Saulei tekant, mgo groti smuiku. Jis buvo dar ir muzikantas.
Kai get pradjo naikinti, a miau iekoti bd, kaip igel
bti matematik. Bet tuo metu joki variant neturjau. Asme
nikai su Zalkindsonu nebuvau pastamas. Taiau apie j buvau
daug girdjs i jo kaimyno, kuris buvo ir mano geras draugas.
Vienas mano draug i miesto, Julius Jankauskas, ryosi igel
bti specialiai rengtoje avietjeeis mones i geto. Planas buvo
toks: policijoje tarnaujajo draugas, bet jis yra savas mogus, pade
da partizanams. Policininkas gyvena vienas, jo name yra vonios
kambarys. Duris kambar umrys, apklijuos tapetais, o jim
voni rengs i iors, umaskuos ir kurdins ten eis ydus.
Ir tai vakare nujau pas Zalkindson, susipainome ir ids
iau plan. Pasakiau, kad jis vienas i ei kandidat isigelbti.
- Man mirtis neegzistuoja, - atsak jis. - A niekada nesisl
piau, kai raiau savo darb. Mirtis man neturi jokios reikms.
Kai baigsiu darb, nebeliks dl ko gyventi. - Jis isitrauk i
kiens sulankstyt popieriaus gniuull ir pasak: - Tai kalio
cianidas - mano mirtis.
- inote k, - kreipsi jis mane vliau, - jei js i ties ma
nimi rpinats, praau ipildyti vien praym: perduokite pro
fesoriui Rudnickiui Ranickiui mano ubaigt darb, tegul per
skaito ir isaugo.
A pamiau neaikiai priraintus ssiuvinius, apsijuosiau jais
kn ir nuneiau profesoriui. Po savaits is atjo Jav gatv, kur
dirbau, ir per pastamus papra mans ieiti kiem. Pasislpme
tarp medi, kad ms niekas nematyt, ir profesorius pasak:
133
134
- Kai js atnete Zalkindsono darbus, tai buvo diaugsmin

giausia mano diena. Esu laimingas ir didiuojuosi savo ydais
mokiniais! Perduokite Zalkindsonui, kad j buiuoju ir sveikinu
su skme. Po karo, esu sitikins, visas pasaulis skaitys ir avsis
jo atradimais matematikos srityje.
Gete tuo metu, atrod, em dreba i baims. Kitelis, pakeits
Murer, vis daniau lanksi gete ir vis laik ko nors reikalau
davo. Tai domdavosi ligoniais, tai senukais, tai usimanydavo
duomen apie vaikus. Jauni bgo mikus. Pagyven kantriai
kas poemines avietes.
A nujau pas Zalkindson reikalauti, kad jis persikelt
miest. Umaskuotas kambarys jau buvo parengtas, maitinimas
suorganizuotas, netgi radijas ten veik.
Tris dienas a j kalbinjau, prainjau kaip vaik. Galiausiai
kalbjau, kad rugpjio 30 dien, penkt valand ryto, jis turi
palikti get. U vart jo lauks ms policininkas* kuris neva j
suims ir vesis kaljim.
Lygiai penkt Zalkindsonas atjo prie geto vart, taiau t
pai akimirk atbgo jo teta, kuri j labai myljo, ir utvr jam
keli. Ji pastebjo, kad jo nra namie, ir ibgo iekoti. Pasivijoj
prie vart, neleido eiti, tikino, kad mieste pavojinga.
Rytojaus dien, 1943-ij rugsjo 1-j, Kitelis apsupo get
kulkosvaidiais. Jaunasis Zalkindsonas tapo viena pirmj geto
naikinimo auk.
Architektas Geronas
Kiekvien dien get atnedavau koki nors kultros vertybi.
Ir kiekvien dien neinodavau, k su jomis daryti. Mano bste
Strano g. 1visi kampai buvo uversti rankraiais ir knygomis,

paveikslais ir skulptromis, kuriuos, gelbdamas nuo vokiei,
nedavausi namo ir iekodavau vietos, kur paslpti.
Josifas Glazmanas, geto partizan brio narys, papasakojo
apie vien buvus jeivos37 student, kuris rengia netiktinas
slptuves po eme. Norintis mane sujuo supaindinti. Tas mo
gus gals duoti dalykin patarim.
Nujau pas j. Tai Geronas Abramoviius. Visa jo eima gy
vena gete. Jis, du broliai ir paralyiuota motina. Visi broliai mo
ksi Ramailos jeivoje. ia jie visi trys, udj rank ant Toros,
prisiek, kad igelbs savo paralyiuot mam.
Broliai ikas savo mamai poemin slptuv, taiau Geronas
suprato, kad faistai gali ia ateiti su unimis ir lengvai j aptik
ti. Todl jis po geto eme dabar renginja dar gilesn ir saugesn
slptuv nei dabartin. Jijau pusiau baigta. Rasti ios slptuvs ne
manoma, ugnis ar bombos jai nebaisios. iajis paslps mam, o
senj galima perkelti igelbtas kultros vertybes ir geto archyv.
Jis mane vedsi kakokio sugriauto namo poem ir patar
laikytis jam u rankovs, kad nepasimestume. Prijs rsio ga
l, udeg lemput, sugraib dvi nedideles lentutes ir jas pakl.
Penkias minutes mes liaume siaura anga emyn, jos gale jis
vl kilsteljo dvi lenteles, ir staiga tapo viesiau.
- ia slepiu mam, - pasak ir parod moter, kuri, kaip
kaul krva, guljo ant plunksn ir pagalvi. - Elektros laid
nutiesiau ne i geto. Jei vokieiai get apsups ir ijungs elektr,
tebna mamai viesu. iaji tno jau pusantr met, ia igelb
jau j nuo septyni akcij ir tikiuosi, kad ji pergyvens Hitler.
37
yd dvasinink seminarija.
135
136
Igirdusi ms pokalb, moteris pasisuko veidu sn ir pa

klaus:
- Geronai, ar atneei vaki?
Geronas itrauk i kiens dvi vakes ir padjojas ant tabure
ts. Buvo penktadienis. Jis prived mane prie savo mamos ir tar:
- Mama, is jaunas mogus atne tau nauj maldaknyg
Korbn Minche.
Senut nusijuok. Ji ities liesas senas rankas, pam malda
knyg ir pabruko po pagalve.
Slptuvje igirdau kakok gars. Isigandau.
- jungiau ventiliatori, - nuramino mane Geronas ir pri
dr: - Bet ia slptuve nesu labai patenkintas. Seniau ia buvo
saugu, taiau dabar reikia geresns. Eime toliau, noriu parodyti
slptuv js knygoms. Ji yra 20 metr po eme.
Mes ilgai sukiojoms poemi labirinte. Pagaliau vl sutvis
ko viesos spindulys ir nuviet gana didel slptuv.
- is poemis, - nurod Geronas, - yra per eis kiemus
nuo pirmojo. Toliau rengtas ijimas sinagogos kiem, jis kai
kur uverstas...
Jis man parod plytomis utaisyt duob ir tarsteljo:
- ia pakankamai vietos js knygoms ir kitiems daiktams.
jome atgal. Buvau ramus dl knyg ateities. Netrukus Ger
onas jas paslp taip pat patikimai, kaip ir savo mam.
Taiau, suinojs, kad vokiei lktuvai kartais bombarduoja
naikinamus getus, Geronas suabejojo savo poemine architekt
ra. Smarkiai bombarduojant, gali griti namai ir uversti ijim i
slptuvs. Todl reikia kak sumanyti. Ilgai galvojo - ir sugalvojo.
Nusims gelton antsiuv, su dviem broliais jis nusigavo
miest, madaug kilometras nuo geto, prie subombarduoto na
I Vilniaus geto
mo griuvsi. Niekami gestapinink neatjo galv mintis, kad

kam nors ie griuvsiai gali praversti.
Po sugriautu namu Geronas pastat patikim slptuv. Bet
kaip apsirpinti vandeniu? Ikass madaug 20 metr tunel, jis
aptiko altin. Taigi vandens problema isprsta. Osvarbiausia nakt galima ieiti miest apsirpinti produktais.
Bet ia nutiko nelaim. Uvirtusi sija sulau broliui koj.
Geronas su kitu broliu atitemp nukentjusj geto ligonin.
Ten buvo nusprsta koj amputuoti.
Geronui kilo klausimas, kaip perkelti mam ir luo brol
naujj slptuv. Tuo metu getas jau buvo apsuptas. Pakvipo
nauju iauriu susidorojimu, galbt jau paskutiniu. Geronas
i savo slptuvs ikas tunel iki miesto kanalizacijos. Tokiu
bdu atsivr kelias i geto miest. Poeminiu koridoriu
mi jis ine savo paralyiuot mam, ives suluoint brol ir
kit, jauniausij. Kanalizacija po eme jie nusigaus patiki
mesn slptuv.
T dien, kai su ginklais rankose isiverme i apsupties,
viename skersgatvyje sutikau Geron. Buvo karta diena, va
sara atsisveikino su getu. Geronas ne rankose du apklotus.
Sustabdiau j:
-Kur?
Jis valandl sustojo.
- Atsipraau, skubu. Apklotus gavau i draugo ir dabar turiu
kuo greiiau nuneti juos savo naujj slptuv. Greitai ruduo,
o po eme jau alta. Paralyiuota mama ir du broliai jau ten,
naujoje slptuvje po sugriautu namu.
137
138
Poeminis miestas
Kadaise avietseslapstsivagys. Sugavovagjo avietje, - taip
bdavo sakoma. Dabar odis avietgavo visai kitoki reikm,
pavyzdiui: Guljausavoavietje ir saugojausi banditir 1.1. Kai
mokytojo Stolickio mona pagimd vaik, pavadino j Aviete.
I pradi avietsgete buvo primityvios - rsyje, krosnyje,
tamsiajame kambarlyje, palpje ir panaiose vietose. Taiau
paskutinmis geto dienomis slptuvi rengimo menas pasiek
didiausi auktum. Iaugo visas poeminis miestas.
Kai vokieiai Vilniuje m persekioti ne tik ydus, odis
aviet mieste m skambti vis daniau. Maiau kakieno pa
rayt kvietim ant namo sienos: Lenkai, slpkits avietse!
Avietes renginjo naktimis, kad svetima akis nepastebt.
Jos krsi rsiuose, po iukli dmis - visur, kur tik leidia
mogaus fantazija. Jei padarysi kur nors netoliese umaskuot
jim, vidury kambario imrysi sien ir apklijuosi j tapetais,
rengsi ten link atskir land ir taip apsirpinsi namine avie
te - tuomet naktini akcij metu galsi ramiau miegoti.
Rdnink g. 6 keturiasdeimt turting yd sitais neti
ktin aviet. j buvo patenkama per krosn. Atsidarydavo
krosnies sklend ir mogus aviet vaiuodavo tarsi metro
eskalatoriumi. Avietjebuvo radijas, pirtis ir netgi biblioteka.
Ininierius Spokojnis, po eme rengs ne vien slapt patalp
monms gelbti, kart jim slptuv reng po altiniu.
Koncentracijos lageryje, kuris liko panaikinus get, nuo sker
dyni isigelbjo apie atuoniasdeimt vaik. Lageryje jie turjo
nesirodyti. Hitlerininkai juos buvo numat kosmetinms opera
cijoms. Vaik tvai, pasitar tarpusavyje, pastat mrin sien
I Vilniaus geto
ir atribojo dal tolimojo kambario, kuriame gyveno vaikai. t

aviet jimas buvo rengtas per specialiai tam reikalui pasta
tyt krosn, kuri rmsi sien. Itis dien i krosn krenda
vo, kad faistai nelst jos tikrinti.
Atuoniasdeimiai toje avietje umryt vaik atidar
mokykl. Mokytojas Opeskinas anksti ryte per krosn lsdavo
aviet ir mokydavo vaikus. Avietjejie sureng vaidinim.
Sienabuvo nukabinta alumynais, maylius apreng geriausiais
drabuiais, kuriuos lageryje laik ventiniais. Ten, umrytame
koncentracijos lagerio kambarlyje, Opeskinas kartu su vaikais
trauk savo garsij dain ydas i aviets.
***
Apdairs mons nelabai pasitikjo geto avietmis. Faistai

labai greitai imoko aptikti ms slptuves. Ypatingoje buvo
kurti specials chapn briai, kurie gana greitai imoko atras
ti paias slapiausias avietes. Buvo ir kitas pavojus: kai faistai
msi naikinti get, mrini nam sienos gridavo ir uversda
vo jimus slptuves. Todl jas mgino kurti mieste, o ne gete.
inoma, keliai avietes ved i geto. I Ligonins g. 6 ika
s poemin tunel austr ligonin ir toliau iki Vis ventj
vienuolyno, yd ligonins gete, choralins sinagogos Pylimo
gatvje. I Vokiei g. 29 namo poemin perja ved antrojo
geto - dabar jau buvusio - ligonin.
Aviets buvo prabangios ir skurdios, didels ir maos,
vienai eimai ir imtui moni.
Aviet Vokiei g. 21 pastat Hercas Zusmanas. J sudar
trys slptuvs. Paskutin slptuv Zusmanas umrijo, nuo jos
drieksi prakasas iki kanalizacijos vamzdi. i dalis buvo pa
139
140
A b r a o m a s Suck ev er is
rengta kratutinio pavojaus atvejui. Dviejose slptuvse slpsi

eiasdeimt trys mons. Zusmanas tais ten radijo aparat ir
ant iorins sienos pakabino mikrofon - klausytis, kas vyksta
gatvje. I miesto tinklo atved vanden ir vies - tam atvejui,
jei gete bt nutrauktas tiekimas. Zusmanas netgi ikas ulin
ir pastat krosn, kuri baigsi neydo kaimyno kaminu, kad k
renant dmai legaliai ieit lauk.
Deja, i avietibuvo ne ilgiau kaip dvi savaites. Namo sar
gas kak pastebjo ir prane, kur reikia. Atjo gestapininkai ir
vis dien griov slptuv. Tada Zusmanas su keturiais jaunais
monmis perjo paskutin aviet, kuri buvo sujungta su
kanalizacijos vamzdiais. Poeminmis gatvmis jie visiems
isiunt perspjimus. Penki mons buvo palikti slptuvei mas
kuoti. Viruje siautjo gestapas. Otie penki skubjo utaisyti
jim paskutin slptuv ir perneti maisto atsargas, kurias djo
tarp kanalizacijos vamzdi. Antroje slptuvje liko tik vienas
mogus, kuris turjo utaisyti skyl sienoje. Kai gestapininkai
siver aviet, is dar spjo per dmtrauk ilsti treij
slptuv, i kurios atsivr kanalizacijos erdv.
Tas pats Zusmanas po io vykio su savo ei asmen ei
ma pasislp po vamzdiais Katon gatvje 3. Jis galvojo: vilko
nasruose kartais netgi saugiau nei dds spuoklse. Pas dd jis
vienu metu slp savo eim. Aviet Katon gatvje buvo po
laiptais, o jimas j uverstas malkomis. eima guljo slptuvje
stipriai susiglaudusi, kart per dien visi sutartinai persiversdavo
ant kito ono. Sunku patikti, kad mons gali igyventi tokiomis
slygomis, taiau igyveno. Nes nebuvo kitos ieities...
Danai rs ak umesdavo Kitelis, kuris, kaipjaubuvominta,
pakeit Murer. Pro sukraut malk plyius buvo gerai girdti jo
V ilniaus geto
balsas. Patys nemaloniausi buvo etadieniai. Tada gestapininkai,

um butus iame name, maudydavosi. Malk siena, slpusi Zusman ir jo eim, kiekvien savait darsi vis plonesn ir plonesn.
Situacija pablogjo artinantis vasarai, kai nustojo krenti
krosnis. Krentojas neteko galimybs reguliariai atneti maisto.
O malk siena vis plonjo, nes jas naudodavo vonioms ildy
ti. Baigiantis ketvirtajam guljimo mnesiui, i malk krvos
buvo lik tik keli siekiai, ir Zusmanui su eima teko i ten bgti.
Jis vl sikr savo ankstesnje avietje Vokiei g. 21, kuri
gestapas buvo anksiau rads. Ten eima pragyveno iki Vilniaus
ivadavimo i vokiei okupacijos. atrastas avietes mons
neretai sugrdavo, nes tikdavosi, kad gestapininkams niekada
n galv neaus mintis, kad jau vien kart rastoje avietje
kas nors vl apsigyvent.
Avietse danai vykdavo baisi tragedij. mons ten
neretai mirdavo i bado ar dl tyro oro stokos. Naikinant ge
t, deimtys aviei su gyvais monmis buvo palaidotos po
susprogdint nam griuvsiais. Daug aviei atrasdavo per
vaikus. Jieverkdavo, ir j balsai iduodavo besislapstaniuosius.
A pats ne kart esu guljs avietje ir inau, k reikia
smarkiai susispaudusi gulini moni baim. Kiekvienas iuesys, kiekvienas garsas versdavo apmirti ird ir smegenis, at
imdavo jgas. Daug k i to, k tuomet igyvenau, pamirau. Ta
iau niekada nepamiriu, kad avietje nebuvo galima udegti
degtuko, nes ore jau beveik nebebuvo deguonies...
***
H. K. P. koncentracijos stovykloje, kaip jau minta, tvai k

r atskir aviet vaikams. Jie neinojo, kiek laiko vaikai gals
141
142
pratempti toje siauroje avietje, todl daugelis ti ir mam,

jei turjo toki galimyb, stengsi isisti savo vaikus i lagerio
miest ir ten paslpti. Pas David Gitelman avietje buvo
dvimet mergait. Kaip perneti ir paslpti j mieste? Vaikelis
gali pravirkti, ir sargybiniai suiups ne tik mergait, bet ir jos
tt su mama. Lageryje buvo gydytojas, kuris Gitelmanui pata
r duoti mergytei pauostyti chloroformo ir, kai ji kietai umigs,
sukti j mai, o tada prie spygliuotos vielos aptvaro perduoti
savo draugams miest. Taip tvas ir padar.
Tokipavyzdi, kai tvai inedavovaikus miest ir perduo
davo juos pastamiems, bt galima suskaiiuoti apie deimt.
***
Sunaikinus get, chapn grup, vadovaujama Linkiio Bro,

sikl atsilaisvinusias patalpas Rdnink gatvje 6. J tikslas
buvo rasti avietse besislapstanius ydus. Kartu jie atsived
darbinink, kuriems buvo pavesta iveti i geto likusias lovas,
baldus ir vairiausius dirbinius. Darbininkams buvo pasakyta:
kas aptiks aviet, gaus premij. Jos dydis priklausys nuo slp
tuvje rast yd skaiiaus.
Chapnus specialiai apmokydavo. Kai grau ivaduotVilni,
radau popierius, itisus brinius, kuriuose pavaizduotos vairiau
sios aviei schemos. Ten pat mtsi lapeliai, prirayti ydik
odi. Taigi, kad lengviau rast aviet, chapnai moksi ir yd
kalbos. Jie apeidavo kambarius ydikai kalbdami: Gete nieko
nra! Galima ilsti.Rad aviet, chapnai apiekodavo mones,
atimdavo i savo auk visk, k tik buvo galima, ir tada sisdavo
gestap. Jaunas merginas prievartaudavo, opaskui tvirtai adda
vo:jei parodys, kur pasislp kiti, dovanos joms gyvyb.
I Vilniaus geto
sakas Lurj man pasakojo: Kai guljau po grindimis kam

baryje Amenos gatvje 1, per ply maiau, kaip chapnai ved
patalp pakaustyt arkl ir kelet kart perved iilgai kambario.
I arklio kanop keliamo garsojieband atspti, kur po grindimis
yra tutumos. Lurj sutriko ir i pradi nesuprato, kas vyksta,
taiau, kai arklys sustojo vir jo aviets, igirdo chapno bals:
Man regis, ia reikt pabandyti. Ir Lurj vir savo galvos igir
do kirvio smgius. I avietsjis pabgo per antrj ijim.
Viena iradingiausi aviei, taip ir nerasta iki Vilniaus i
laisvinimo, buvo Eli Kopanskio slptuv Rdnink gatvje 23.
Kopanskis labai patikimai atitvr dal savo kambario pertva
ra ir apklijavo j laikraiais. Kartu su eima apsigyveno u tos
pertvaros. i nedidel kamarait turjo tris ijimus: per rs, per
sien (vienos plytos storio) ir per kiem, kur landa buvo upilta
smliu. Pirmame kambaryje, prie jim aviet, Kopanskis
imt daiktus, sujauk lovos patalus. Taip sudar spd, kad
ia jau kako bta ir nra prasms vl apiekoti kambario. Jame
paliko net sienin laikrod.
Mnes ibuvs savo slptuvje, Kopanskis kart nuspren
d ieiti isiaikinti padties. Jis pralindo vien i tuio na
mo kambari ir pavelg pro lang. Pamat gatve einanias dvi
merginas. Jampasirod, kad tai yds. Ikis galv pro lang, jis
paklaus j, ar dar yra H. K. P. lageris. Merginos nieko neatsak
ir nujo toliau. ia i u kampo pasirod chapnas. Jis kteljo
merginoms: Ar inote, kas ia js klausinja? Tai ydas!
Kopanskis sugebjo greitai pasislpti avietje. Pateks savo
slapt kambarl, per plon sien stengsi siklausyti, kas bus to
liau. Po dviej valand atsidar durys ir kambar jo tos paios
dvi merginos. Jos tarpusavyje pradjo kalbtis jidi kalba. siklau
143
144
ss j kalb, Kopanskis igirdo aik akcent, o paskui - ir ne

taisyklingai tariamus odius. Tai antyts viliokls'4.Tokiu bdu
faistai stengsi ivilioti ydus i j aviei. Taiau Kopanskis
perprato i gudryb ir nuo to karto tapo dar atidesnis.
Netrukus Kopanskio eimai, besimaitinusiai tik irniais, at
jo bado metas. Jis suskaiiavo, kiek j dar liko. Visa eima per
dien suvalgydavo penkiasdeimt irni. Paskutines dvi savaites
slptuvs gyventojai suvalgydavo ne daugiau kaip dvideimt du
irnius per dien. Kai bado daugiau nebebuvo manoma itverti,
Kopanskis ilindo i avietsir suinojo, kad miestas jau savait
kaip ivaduotas.
***
Dauguma avieitiek gete, tiek mieste ilgai neisilaik, nes pro

vokatori ir skundik niekada netrko. Ir tada likimas suvar de
imtis moni dar giliaupo eme, kanalizacijos trasas. ia, purvo
ir iurki karalystje, mons jautsi saugiau nei kur nors mieste.
Kad ir labai nenorom, jie priprato prie vandens, nors buvo veria
mi tvirtai kojomis ir rankomis laikytis vamzdi, kad nenunet
srov. Daugelis imoko gerai orientuotis poeminiuose keliuose,
nusigaudavo bet kur kampel ir vadino juos gatvi, po kuriomis
jiebuvonutiesti, pavadinimais. Kalbjo: A esuRdninkgatvje,
einu Didij gatveir 1.1. Vaiktindavopoeminmis gatvmis
naktimis, ilsdavo per kanalizacijos liukus tik apsirpinti reikme
nimis. Ir gyveno viltimi, kad greitai sulauks ivadavimo.
Kanalizacijos vamzdiai bna skirtingi. Po pagrindinmis
gatvmis nutiesti plats vamzdiai, j skersmuo siekia iki 1,8 m.
Po maiau reikmingomis gatvelmis nutiest vamzdi plotis
siekia 80, 50, 40 cm. Dar buvo ir labai sena lietaus kanalizacija
I Vilniaus geto
su maais ulinliais, kurie ir buvo pagrindinis trkumas. Ten

reikdavo vaikioti labai atsargiai, kad nenukristum ir nesusimutum, o esant stipriai srovei - kas ino, galjai ir nusksti.
Taiau ilgai ibti kanalizacijos trasoje buvo nemanoma. Net
vasar ten bdavo alta, k jau kalbti apie iem. Grups ir ei
mos susisiekdavo su savo draugais neydais ir, i padedami, kas
davo avietespo j namais. I nauj aviei kanalizacijos tra
sas pasidarydavo landas, kurias sandariai udengdavo dangiais
ir umaskuodavo. Pavojaus atveju mons slpdavosi prie kana
lizacijos vamzdi. Toki aviei, sujungt su kanalizacija ir i
mtyt po vis miest - Stepono, Rdnink, Naugarduko, Stikli
gatvse ir Ignoto gatvelje, kaip vliau suinojau, buvo ne maiau
kaip penkiolika, jose slpsi apie imt keturiasdeimt moni.
Dien dauguma i avieigyventoj miegodavo. Kanaliza
cijos trasa jie nevaikiodavo, nes dien kanalizacij leisdavosi
j priirintys darbininkai. Paprastai gyvenimas ia prasiddavo
nakt: atsidarydavo dangiai ir liukai, ir mons eidavo vieni pas
kitus sveius. I avietsVilniaus gatvje 22 nusigaudavo Su
baiaus g. 10, i Stikli g. 9 eidavo gerti arbatos Vokiei g. 19.
Vokiei gatvje 19 buvo viena geriausi (jei galima varto
ti od) miesto aviei. Ji buvo rengta, kaip sakoma, kaip
reikia. jimas aviet buvo i Monikos Kolvaits buto, kuri
ir padjo visk rengti. Po jos kambario grindimis buvo tamsus
ir drgnas poemis. Jo kampe stovjo d su bulvmis. Taiau,
jei j atitrauktum, pakeltum u jos guljusias lentas, pamatytum
land, kuria reikjo liauti keturiomis, kol atsitrenksi galva
dangt. atidarius, atsiverdavo ijimas kit poem. ia vie
name i kamp guljo akmuo, kur reikjo nuridenti on ir,
atsivrus plyiui, kilti apvaliomis kopiomis auktyn, per siaur
145
146
koridori patekti patalp, kur buvo idivs ulinys, i kurio

kyojo du sulenkti idivusi medi stuobriai. Ant j atsisto
jus, labai siaura landa buvo galima slinkti aviet.
Aviet dar normalaus bsto spd. Ten buvo elektra, ant
stalo stovjo radijo imtuvas. Kambario sienos stropiai nuvalytos
ir papuotos. Paklotos dvi medins lovos. Mane nustebino dl
groio iilgai sienos prikaltos mlynos medins grindjuosts.
Buvo netgi virtuv, vonia, ojoje - duas. Ijo vanduo subgdavo
ant cementini grind ir patekdavo vamzd, kuriuo nutekda
vo kanalizacij.
Nakt Vokiei g. 19 avietje sveiuodavosi ydai i vairi
gatvi. Jie papasakodavo miesto naujienas.
Kanalizacijos trasoje mons skirdavo pasimatymus, simy
ldavo. Taiau buvo draudiama udegti vak, kad viesa ne
prasiskverbt ior. Vis dlto siplieskusi meil ir be degtuk
apviesdavo tams, i naktini pasimatym viesos nebuvo
kaip ugesinti. Per toki meil kart vos neprapuol visa avie
t. tai kaip viskas buvo. Jauna simyljusi porel susitiko vieno
namo rsyje. I didels laims pamiro, kad viruje aligatviu
vaikto mons, garsiai kalbjo ir juoksi. Praeivis, igirds yd
balsus, prane gestapui, ir ryte pasirod faistai.
Trisdeimt moni, igird, kadlauiasi j aviet, puol bg
ti kanalizacijos vamzdi link. Gestapininkai m audyti ir per
atvir liuk mtyti granatas. I trisdeimties gyventoj isigelbjo
beveikvisi, iskyrus tris: paralyiuot moter, senuk ir vaik.
***
Produktus paprastai pirkdavo kaimynai, kuri rsiuose buvo

rengtos aviets. Kartais pasitaikydavo ir paiamiokti gatv
I Vilniaus geto
ir io to nusipirkti. Sunku buvo po eme gyventi, todl tikintieji

reng poemin sinagog melstis ir kapines. AvietjeStiklig.
9 buvo palaidoti ei mons. Slptuvse buvo rengiamos netgi
vents. Pavyzdiui, per Chanuk ikilmingai udegdavo vakes
ir, jei buvo galimyb, valgydavo tradicinius bulvinius blynus.
Menas po eme taip pat gyvavo. Kanalizacijos platybse, kol
rado sau kampel nebaigtoje rengti avietje, pus met gyveno
kompozitor Berntein. Ji sdjo nedideliame ulinlyje po Eu
ropos viebuiu. Kompozitor danai girddavo, kaip pelyts
vandenyje, kuriame plduriavo smulki atliek, prausdavosi prie
kinmis kojelmis. Nenutylant beprotikam cypsjimui, kur tarsi
pagarsindavo kanalizacijos vamzdiai, ji sukr kompozicij.
***
A isaugojau anksiau minto poeminio Vilniaus architekto

Gerono Abramoviiaus dienorat. tai kelios itraukos i jo.
... Mendelis lenda pirmas. Dantyse sikands sausuoli mai
el, kuris jau kelet kart buvo krits vanden, kai usimirs jo
neisitraukdavo iburnos ir praddavo nekti. Nuo maieliovar
va purvinas dvokiantis vanduo. Mendeliui ant pei, apsikabinusi
rankutmis jo kakl, sdi mayt dukrel. Mendelis iprakaitavo.
Dl maielio burnoje jam tenka kvpuoti per nos. Toje vietoje
kanalizacijos vamzdiai plats, bet jam tenka gerokai pasilenkti,
tad nenubrozdint dukrelei nugaros. I toliaujis atrodo kaip koks
fantastinis poeminis padaras, kuris, raitydamasis kaip sliekas,
nea savo vaik. Vienu metu jis gerokai toliau itiesia dein ran
k, taigi tenka dein koj prilaikyti, todl jo upakalis pakyla, ir
dukt slysta priek per jo galv. Ji aukia: Tti! ir prisidengia
burn, nes ino, kad jos riksm gali igirsti faistai.
147
148
Po Mendelio lendu a. Maias su daiktais spaudia peius, o

duonos maielis, kur neu sikands, tikriausiai iraus prieki
nius dantis. Dar reikia judant prisilaikyti keliais sien isikii
m, kitaip nune vandens srov.
Kelns jau suplytos, keliai dega i skausmo. Rankos krau
juoja. Po mans lenda Chaika su mama ir grumiasi su vandens
srove. Vandens keliamas triukmas tarsi virija tkstanio ga
mykl gausm. Kanalizacijos vamzdiuose - kaip alia krioklio.
Lendame toliau. Krioklio garsas kiek aprimsta. Jau girdime ir
automobili signalus.
Staiga pasigirsta auksmas. Girdime ydikus odius. Nie
kas nesupranta, i kur jie sklinda. Kanalizacijos vamzdiai su
ka dein. I ten skverbiasi blanki tamsiai pilka viesa. Mes su
Mendeliu lendame ten, dein, ir sdams vanden pailsti.
Toliau nra kur. Kiti sdasi alia. Riksmai artja. Pro kakok
ply matome ydro dangaus lopinl. Girdime ingsnius. Mes
irime vir ir matome vir ms einanij batus, moteri
kus batelius, o tarp j - ir basas vaik kojeles. ios kojels bga,
matyt, kakas vejasi. Pasirodo, esame prieais geto vartus. I ten
ivaro paskutinius ydus. Girdiu vaikik balsel: Oi, mama,
padk! Mane mua!Mama i visjg veriasi pas vaik, taiau
gauna smg automato buoe. Ji pargriva, ir mes, nors nemato
me, jauiame, kaip jos nugar mindo varomieji...
Kareiviki batai, atrodo, dunksi man per galv. Mane nuo j
skiria gal kokie dvideimt centimetr. Plyys siauras, taiau ma
no siela t akimirk ten, viruje, ir tarsi tampu aikiaregiu... tai
eina moteris su didele manta ant nugaros. alia - maa mergait.
Matau sukruvint ilbarzd ir, regis, atpastu mog. Jisbuvo
mano kaimynas gete. Ujo eina jaunuoliai suritomis rankomis.
I Vilniaus geto
Privaiuoja mainos. jas sulaipina mirt siuniamus geto

gyventojus.
... tai jau penkta diena, kai mes keliais liauiojame kanaliza
cijos trasa. Vakar bta lietaus, nes susiformavo stipri srov. Py
limo gatvje ji mus taip sugrieb, kad patekome vanden ir vos
nenuskendome. Vienoje i gatvi sikibau isiakojus vamzd.
Jei ne jis, neinia kur bt nune... I dant ikrito ir maielis
su duona. Tik rytojaus dien Mendelis j rado toje vietoje, kur
vamzdis ieina up...
***
Kai Vilniuje Soviet armija apsupo vokieius ir dl kiekvienos

gatvs vyko nuoms miai, po eme besislapstantys mo
ns bgiojo iilgai vamzdi ir stebjo, kas vyksta mieste. Kur
jie dabar? Pas sovietus ar pas vokieius? Jei gatvje mat raudonvaigdius kareivius - tai buvo vent, gatv ivaduota. Ir
mons auk savo draugams poemiuose: Ms gatvje jau
nebra Hitlerio! Sulaukme!
Kitelis
Kitelis i profesijos - aktorius. Dainininkas. Jis baig teatro mo
kykl Berlyne ir udik mokykl Frankfurte. Abi ias mokyklas
baig su pagyrimu. Kiekvien sekmadien jis dainuodavo per
Vilniaus radij. Grodavo sidabriniu saksofonu ir dainuodavo
vairias daineles. Kitelis dar jaunas. Jis 1922 m. gimimo, pats
jauniausias i savo koleg.
Kai buvo galutinai nutarta naikinti Vilniaus get, Noigeboeris i garbing uduot skyr ne kamkitam, o Kiteliui. Veisu jis
149
150
bijojo pasikliauti. is drsus tik prie kikius. inodamas, kad

gete jau veikia partizan organizacija, Noigeboeris visk paved
Kiteliui, kurio susidorojimo su ydais lov sklido imtus kilo
metr: nuo Rygos ir Talino iki Lodzs ir Varuvos.
I pirmo vilgsnio nepasakytum, kad Kitelis yra budelis. Jis
nuolat ypsosi, balti dantys vyti i tolo, nuo jo sklinda gero vy
no kvapas. Jis elegantikas ir draugikas. Kai vyksta kur nors
eilin akcij, btinai su savimi ima saksofon.
Kai tik Kitelis pasirod Vilniuje, gyventojai i karto pajuto jo
stili. Veisui buvo gda - jam dar reikjo mokytis. Jis tuoj pat
turjo atiduoti raktus nuo Paneri Kiteliui ir tapti jo mokiniu.
Per pirmj akcij Kitelis su Veisu ivyko yd darbo stovy
kl Bezdonyse. js kanceliarij, jis ikviet yd kirpj, kad
j nuskust.
Kai is baig, Kitelis padkojo meistrui, padovanojo jam pa
piros ir kartu rpestingai paklaus:
- Ugnels reiks?
- Taip, - atsak ydas ir ities papiros Kitelio link.
Kitelis isitrauk revolver:
- tai tau ugnel!
Ir, paspauds gaiduk, ia pat j nuov.
Tas vis tapo signalu Veisui ir jo gaujai pradti naikinti lager.
Naikinant get, Kitelis sak savo parankiniams, kad rast
pianin ir inet j lauk, - jis nors pagroti. Instrumentas
buvo pristatytas. Kaip tik tuo metu chapnai rado aviet ir
itemp jaunuol. Jis verk, pra, kad palikt gyv, puol Ki
teliui po kojomis. is isitrauk revolver ir, viena ranka groda
mas, kita iov.
I Vilniaus geto
***
Kai getas jau buvo sunaikintas, mieste liko du koncentracijos

lageriai su trimis tkstaniais yd. Kitelis, kart bevaiktindamas su mergina gatvje, kitoje jos pusje, ant aligatvio, pa
stebjo pagyvenusi por su vaiku. Jis i karto susigaud, kad tai
ydai. Sulaik juos ir nusiunt H. K. B. koncentracijos lager
Subaiaus gatvje. Suinojs, kad jie su vaiku iki iol slapstsi
avietje, Kitelis sak lageryje buvusiems ydams pastatyti kie
me kartuves. O tuo tarpu paskambino gestap ir isikviet gal
vaudi br.
Kai kartuvs buvo pastatytos ir kieman suvaryti kaliniai, ku
riuos apsupo gestapininkai, Kitelis pakviet moter, jos vaikel ir
vyr (j pavard buvo Zalkindai) prie kartuvi ir pareik:
- U tai, kad nesilaikte mano sakymo ir pasislpte mieste,
kai a aikiai sakiau, kad visi geto ydai turi vaiuoti Estij, jus pakars vis akyse.
Kitelis pats imgino virv savo svoriu. Pirma pakor vaik,
paskui - jo mam. Kai kilpa uver Zalkindui kakl, virv tr
ko ir kariamasis parkrito ant ems. Jis kreipsi Kitel:
- Palik mane gyv. Man sekasi, virv neatlaik. Palik savo
auk ramybje ir nekark mans antr kart.
Kitelis nusijuok ir liep suriti virv. Taiau, kai Zalkind
kor antr kart, virv vl trko. Kariamasis, mgindamas pasi
naudoti proga, vl kreipsi Kitel:
- Palik mane gyv. Matai, virv neatlaik antr kart. Pati
virv nori, kad likiau gyventi...
Taiau Kitelio tai nepaveik.
- Gali itrkti i kilpos kad ir imt kart! - suuko aukai ir
met budeliui nauj virv.
151
152
Kai Zalkindas jau buvo negyvas, Kitelis sak visiems su

sirinkusiems ydams stoti eil - jie bus suskaiiuoti. Pirmus
penkiasdeimt jis atskyr nuo kit, jo gauja juos apsupo, tada
Kitelis visus kreipsi:
- Tai bus jums pamoka, kad niekas nesumanyt bgti. Jei
mieste suiupsiu nors vien yd, jums tai brangiai kainuos.
Ir, jam davus enkl, iuos penkiasdeimt sugrdo sunkve
im. Keturiasdeimt devintasis toje grupje buvo mano geras
pastamas yd poetas Chaimas Semiatickis.
***
Jankelis Zalmanoviius, yd technikumo mokinys, man papa

sakojo:
Nuo 1943 met rugsjo 1dienos iki 1944-j sausio 1-osios
mes, trisdeimt yd, slpms avietje Stikli g. 6. i avie
t buvo auksin, niekas netikjo, kad j gali aptikti. Apmokt
maist gaudavome i kaimyn. Esu tikras, kad ioje avietje
mes galjome pragyventi vis kar. Taiau nutinka netiktas
vykis: ms avietje mirta senas ydas Tvelis Aizentatas,
ymus Vilniaus prekeivis. Neturjome jokios patirties, em
buvo gana alusi, taigi neinojome, kaip j palaidoti. Dvi paras
kasme rankomis, taiau nieko i to neijo. Tada nutarme, kad
vienas i ms ieis i aviets ir atne kastuv.
I aviets ijo teingolcas. Viruje, atrod, viskas buvo ra
mu. Taiau, vos tik teingolcas pravr liuk, j pamat agentas.
Greitai atvyko gestapas ir visus mus ived i poemio, kuriame
slpms. Numirl buvo sakyta pasiimti su savimi.
Neprajo ir dvideimties minui, kai atsidrme Paneriuo
se. ia man galas, - pagalvojau a. I privaiavusio automo
I Vilniaus geto
bilio ioko Kitelis (a j i pirmos dienos, kai tik pasirod gete,

sidmjau) ir liep mums ilipti i mainos.
Nebuvo pasirinkimo, sakym vykdme. Kartu su deimtimi
gestapininkjis nuved mus kakoki duob ir sak nusireng
ti. Buvo alta ir vjuota diena, o kitoje duobs pusje liepsnojo
lauas (vliau suinojau, kad tame laue degino mirusiuosius).
Kai mes jau buvome nuogi, Kitelis sak visiems gulti snieg
ir rankomis usidengti akis. Kiek laiko mes taip guljome, ne
inau. Meldiau Dievo, kad kuo greiiau mane pakirst kulka.
Taiau niekas neaud. Aikiai girdjau, kaip Kitelis kalbasi su
savo parankiniais, ir pro pirtus maiau, kaip jie geria degtin.
Kai pajutau, kad kojos baigia sualti, apie niek nebegalvoda
mas, viskam abejingas, pamginau atsistoti. Kitelis pribgo prie
mans su revolveriu ir kteljo:
- Kur eini?
- Man alta, - atsakiau nieko nesuvokdamas. - Man alta,
einu suilti.
Kitelis pavelg mane ir pasak:
- Tau alta? Na, gerai, apsirenk, a tave paleidiu...
Pagalvojau, kad tai eilinis budelio poktas, kad jis tik norjo
i mans pasityioti. Taiau, kai apsirengiau, jis sak kareiviui
ivesti mane i duobs ir pro vartus... Iki iol nesuprantu, kodl
udikas taip pasielg. Gal dl to, kad buvo girtas?..
Kaip vliau suinojau, visus ydus i ms aviets Kitelis
mirtinai suald. Tarp sualusij buvo ir mano tvas.
153
PARTIZANINIS KARAS
Pirmasis aukimas
Netrukus po geltonj antsiuv nakties susitiko trys drss
mons: Icikas Vitenbergas, Berlas erenevskis ir Chiena Borovskaja, ir nutar gete kurti pasiprieinimo organizacij. V
liau kurt komitet sudar: Berlas erenevskis (sekretorius),
Roza erenevskaja, Chiena Borovskaja, Sonia Madeisker, eina
Lunski ir Jankelis Kaplanas. Vliau, kai Berlas erenevskis pasi
trauk mik, Kaplanas um sekretoriaus viet.
is komitetas gete tapo jungtins partizan organizacijos
pagrindu. J sudar skirting partij ir judjim atstovai, kurie
suprato viena - nra kur trauktis, vienintelis kelias - pasipriei
nimas. tai pirmasis FPO38(Jungtins partizan organizacijos)
kreipimasis:
Neisimkaip avys mirt!
yd jaunime, netikk tais, kurie tau pera netikras viltis!
Ms akyse buvo suiupti ir iveti ms tvai, broliai ir sese
rys. Kur dabar negalinios apsiginti mamos ir j vaikai, iveti
t baisi akcijos nakt? Kur kiti ydai, suiupti prakeikt Teismo
dienos nakt? Ir kur ms broliai i antrojo geto? Visi, kuriuos
ive i geto, negro ir nebegr, nes gestapas visus vea Pane
rius, o Paneriai - tai mirtis!
Atsikratykite iliuzij: ms vaik, moter ir vyr jau ne
bra! Paneriai - tai ne lageris, juos visus ten suaud. Hitleris
38
FPO - Fareinigte Partizaner Organizacije.
I Vilniaus geto
sukr vis Europos yd naikinimo sistem. Burtai pirmiau

sia krito mums.
Taiau neisime kaip avys mirt! Tiesa, mes silpni ir nega
lime tiktis pagalbos, taiau vienintelis tinkamas atsakas ms
prieams - tai pasiprieinimas!
Broliai! Geriau kristi kaip kovotojams, negu laukti savo eils,
kada ateis susidoroti. Pasiprieinimas iki paskutinio atodsio!
1942 m. sausio 1d. Getas. Vilnius
susirinkim, kuriame skait kreipimsi ydus, atved Cha
n Kac, kuri stebuklingai isikapst i Paneri duobs. Suvarpy
ta kulk, nakt ji pusnuog iliau i kapo ir nusigavo iki geto.
inoma, tiems, kurie nusprend pasirengti pasiprieinimui, liu
dinink n nereikjo. Jie inojo apie Panerius. Atsivesdavo vis
sualot Chan, kad lengvatikiai atsikratyt tui iliuzij, kad
iebt neapykant, kerto trokim ir vali nugalti.
Taiau stichinis pasiprieinimas prasidjo dar nekrus FPO.
Pradia buvo 1941 m. gruodio 24 d. akcija.
Ligonins g. 11 namo rsyje pasislp dvideimt moni. Po
licija, radusi aviet, atbgo su kirviais ir unimis, visiems sak
kuo greiiausiai palikti slptuv. Taiau esantieji poemyje atsi
sak vykdyti sakym. vainenbergas su savo policinink gauja
siver poem. Nukreip automatus besiprieinaniuosius,
sak jiems ieiti kiem.
Tuo metu dujauni ydai Hoizas ir Goldteinas beginkliai puo
l piktadarius. Hoizas kteljo: ydai, neikite vir! Mukite
igamas!Rsiotamsumoje pasipyl automat serija. monik
nai stojo prie ginklo ugn. vainenbergas ioko u vart kviestis
pagalbos. Dvideimt moni didvyrikai uvo, taiau apgyn sa
vo garb: keli policininkai buvo sueisti, vienas suluointas.
155
156
Kit dien, kai yd kolonos gro get i darbo, mat ant

sien uraus: lov ir garb Hoizui ir Goldteinui! lov u
vusiesiems!
***
1942 m. sausio 23 d. Rdnink g. 6, palpje, susirinko ei

mons: Icikas Vitenbergas, Abas Kovneris, Josifas Glazmanas,
Chiena Borovskaja, Nisanas Reznikas ir buvs lenk armijos
majoras Fruchtas. Apsvarsius bendrj padt, buvo irinktas
organizacijos tabas, kur sudar trys asmenys: Icikas Viten
bergas (turjs slapyvard Leonas), Abas Kovneris (pasivadins
Uri), Josifas Glazmanas (slapyvardiu Abramas). Vliau tabo
nariais tapo Nisanas Reznikas, Abramas Ghvoinikas, Jakovas
Kaplanas ir Ziskoviius.
Jungtins partizan organizacijos tikslas buvo surengti gete
ginkluot sukilim, ginti likusi yd gyvyb ir garb, rengti sa
botaus ir diversijas vokiei monse, susisiekti su partizanais
mikuose.
Pradjo labai atsargiai verbuoti karius - tuos, kuriais buvo
galima pasikliauti. Buvo nutarta: maiausia kovin grup - pen
ketas. Tai yra keturi kariai ir j vadas. Keturios grups sudaro
padalin, jamvadovauja padalinio vadas. Visa partizan organi
zacija buvo padalyta du batalionus.
Pirmieji grupi vadai buvo Edekas Boraksas (vliau FPO or
ganizatorius Balstogje, kur myje uvo) ir sakas Mackeviius
(uvo mgindamas isiverti i geto su ginklu rankose). Borisas
Goldteinas, Sonia Madeisker ir muelis39Kaplinskis - vieni i
39
Hebrajikas Samuelio vardo variantas.
I Vilniaus geto
pirmj padalini vad, Aba Kovneris ir Josifas Glazmanas batalion vadai.

Organizacijoje iskirtos atskiros kovins grups: kulkosvai
dininkai, diversantai, granatsvaidininkai, valgai.
Slaptaodis Liza aukia - aukimas nedelsiant mobilizuo
tis - pasirod vliau. Apie jo kilm, apie Liz dar papasakosiu.
Gete, Karmelit g. 3, organizacija patikimai paslp sava
darb radijo imtuv. Kas vakar spausdino partizanams poli
tin biuleten - apie karo eig, apie padt frontuose. Paband
sumontuoti radijo stot, kad papasakot pasauliui apie faist
iaurumus. Kol kas nepavyko...
Buvo pasiry kautis iki galo. Tik trko svarbiausio - ginkl.
Ginklai
Borisas Goldteinas - mogus, nes get pirmj pistolet.
Buvo 1942 m. sausio pabaiga. Boris ir dar atuoniasdeimt
yd isiunt priverstiniams darbams vokiei sandl Burbikse. Priirimi stiprios esesinink apsaugos, jie tamp bombas
ir ikrovinjo vagonus. Piet metu leisdavo pusvaland pailsti.
ydai darbininkai tuo metu, nepastebjus apsaugai, ilsdavo
pro spygliuot viel pas aplinkinius valstieius nusipirkti pro
dukt ir bandydavo j parsineti get.
Borisas iekojo kai ko kito - kulk ir ginkl partizan or
ganizacijai. Galvoje subrendo planas: apsivyniojo kair rank
plakatu, tarsi bt itinusi, ir dvi dienas taip vaikiojo darb.
andarai, saugoj savo postus, ir esesininkai Burbikse pri
prato prie nesveikos rankos. Trei dien dar keletas moni
apsirio kompresais, o Borisas prie savo sutinusios rankos
157
158
tvarsiais pritvirtino pistolet, kur pavog i vokiei bunkerio,

ir atsine prie geto vart. Prie vart stovjo meisteris - speci
alus mogus i gestapo, kurio tikslas buvo suimti kiekvien, m
ginus neti get koki nors produkt. Meisteris prijo prie
Boriso ir m iupinti jo drabuius. Kai jis prisiliet prie Boriso
rankos, is kteljo - tarsi i skausmo. Meisterisj paleido ir
daugiau nebeliet. Nuo to karto nepraeidavo beveik n dienos,
kad Goldteinas nenet ginkl.
Per trump laik FPO kariai, mirtinai rizikuodami, ine i
vokiei bunkeri ir uplombuot vagon penkis automatus,
penkiasdeimt granat, apie trisdeimt revolveri, kelet autu
v ir tkstanius ovini.
Ginkl gabenimas get kl pavoj ne tik nejui, bet ir vi
samgetui. Taiau, nepaisant didiausios rizikos, ginklai vairiau
siais bdais nepastebimai patekdavo get: instrument dse
su dvigubais dugnais, duonos kepaliuk kiense, karste, kur
ivedavo su numirliu ir grindavo su autuvu.
Keturiasdeimt antrj gegu padalinio vadas muelis Kaplinskis su kariu Matesu Levinu, persireng miesto kanalizaci
jos darbininkais, i Keli valdybos pavog por raudon kelio
enkl, kuriuos stat remontuojamuose keliuose. Stepono gatvs
viduryje jie pastat raudon enkl ir sustabd judjim kaip tik
tuo metu, kai du msikiai, vevokieikrovin, netyiaime
t i veimo i pairos paprast d. Kaplinskis t pai sekun
d atideng kanalizacijos dangt ir stm ten d. Tpai nakt
keletas ms vaikin nusileido kanalizacijos tras ir, pasiek po
eme Stepono gatv, veimliu atsive get d ginkl.
Apie keturiasdeimt granat neturjo sprogdikli. Juos la
bai puikiai gete pasigamino tas pats Kaplinskis. 1943 m. rug
I Vilniaus geto
sjo pradioje ios granatos buvo skmingai panaudotos prie

vokieius.
Kakaip pavyko papirkti prie vart stovjusius andarus.
U 10 000 rubli jie sutiko leisti get neti bulvi ir druskos
badaujantiems gyventojams. Broliai Giras ir Leibas Gordonai
vietoj druskos ne mai parako. Vliau i jo pagamino spro
gmen ir juos panaudojo pirmajai diversijai. Dar atuonis im
tus granat pagamino i elektros lempui, pripild jas parako
i to paties maio.
Vos nepakliuvo vokieiams rankas Izrailis Pilovskis - pir
mojo bataliono 3-iosios grups partizanas. Jis pirko ginklus i
pastamo batsiuvio Liepkalnyje. Kart, kai jis, apsiraiiojs
pistoletais, ketino ieiti, atbildjo apie deimt gestapinink.
Pilovskis nesutriko - idau lang ir sugebjo su ginklais pa
sprukti get.
Ne tik mieste, bet ir gete kariai turjo bti budrs. Geto gy
ventojai nieko neinojo apie FPO egzistavim ir nieko neturjo
inoti. Koks nors plepys galjo visk sulugdyti. Kas ino, kokie
tipai slampinja po get... Dien nieko nepastebsi, tik nakt, kai
judjimas gete buvo udraustas, prasiddavo partizan veikla.
Po eme, po grindimis, dirbtinai umaskuotose medi er
tmse buvo FPO arsenalai. Kaip neprisiminsi kibiro su dvigu
bu dugnu, kur buvo saugomi pistoletai. Kibirai buvo pripildy
ti vandens ir Strano g. 12 namo bendroje virtuvje visiems
krisdavo akis.
Slaptose avietse Karmelit g. 3, Vokiei g. 31, rsyje,
bibliotekoje Mefice-Haskole Strano g. 6 vyko atskir gru
pi karins pratybos. Taiks gyventojai, niekada nelaik ginklo
rankoje, moksi juo naudotis. Vitenbergas, niekada netarnavs
159
160
armijoje, greitai taip susikarino, kad pradjo pats vesti usi

mimus kartu su karininkais. Artjant neivengiamam geto nai
kinimui, partizanai kr FPO strategij.
Zalmanas Tiktinas
Jis buvo Jaunimo klubo literatros brelio narys. Brelyje buvo
daugiausia mokini i geto mokyklos, kurioje dirbau mokytoju.
Rengme didel literatros vakar.
eiolikmetis Zalmanas Tiktinas, pirmosios akcijos metu
prarads tt ir mam, parod didel susidomjim iuo vakaru.
Zalmanas i bunkerio Burbikse, kur tamp bombas, rizikuo
damas parsine glipuokt. Gles atne paslapia, nes u to
k nusiengim* priklaus dvideimt smgi per galin viet.
Gls buvo nepaprastos. Jos uaugo ant kapo broli Gordon, kuriuos gaballius supl ginkl sandlyje sprogusi bom
ba. io sprogimo metu apgriuvo sandlis. Vyresnysis leitenantas
Vagneris, Burbikiu eimininkas, nusprend, kad tai nelaimin
gas atsitikimas, kad ydai uvo dl neatsargumo. Taiau Tiktinas
tikrai inojo, kad tai ne atsitiktinumas, nes vienas i broli jam
atskleid paslapt, kad jie nusprend susprogdinti vokiei
sandl, tegul ir aukodami savo gyvybes.
Zalmano veidas t vakar vytjo. Ne tik dl gli, kurias pa
vyko neti get. Tikroji diaugsmo prieastis buvo paslaptis:
dvideimt puiki granat, kurias jis neseniai atne partizan
organizacijai.
Kad Tiktinas - partizanas, inojau, kad jis jauniausias i vi
s - taip pat. Taiau tik vadams buvo inoma, kiekvogt ginkl
jam pavyko atgabenti partizanams. Taiau, kad eiolikmetis
vaikzas nusprend susprogdinti gestapo pastat, - maai kas

numan. Kart, kai mes jome i literatros brelio usimim,
Zalmanas man apie tai papasakojo.
Jis nuodugniai idst savo plan. Gestapo kieme dirba y
dai, patekti pastat ne taip ir sunku. Jis susitar su pastamu
tautieiu, neiojaniu kieme akmenis, ir jie kartu susprogdins
pastat.
- Suprantate, Suckeveri, koks bus smgis, - jis sudrebins vis
miest!
Pasakiau Zalmanui, kad jis priklauso ne pats sau, o pirmiau
sia organizacijai, kurios pagrindas - drausm. Apie savo planus
turs praneti tabui. Tiktinas prisipaino, kadjau pra leidimo,
bet jo kol kas negavo... sak bti pasirengusiam, taiau savaran
kikai nieko nesiimti. Vis dltojis negals su tuo susitaikyti ir yra
pasirengs palikti organizacij, kad padaryt savo.
Vaikinukas netvr kailyje. A jam paprietaravau, kad jo
sumanymas gali brangiai atsieiti visam getui, pasakiau, kad ne
reikia kariuotis, reikia bti tvirtam ir kantriam, kad nesukeltum pavojaus dvideimiai tkstani yd - savo broliams ir
artimiesiems.
Kit dien, kaip visada, Zalmanas ijo darb - tampyti
bomb. Vyresnysis leitenantas sak visiems darbininkams lai
kinai pereiti amunicijos sandl Antakalnio gatvje. Turjo at
vykti pulkininkas ir atlikti patikrinim. Vagneris buvo gudrus
vokietis ir tikjosi be papildom liudinink tikinti pulkinink,
kad darbo ia triskart daugiau nei atrodo. Jo vienintelis tikslas
buvo kuo ilgiau likti Vilniuje, kad neisist front.
Vakare, prie grdamas get, Zalmanas pastebjo, kad
netoliese, ant bgi, stovi naujai atvetas vagonas. Jis nu
161
162
sprend, kad jame turt bti ginkl. Atsiskyr nuo darbi

nink kolonos, apsidair ir prislikino prie vagono. Danti
mis nupl plomb, atvr duris ir pradjo apirinti, kas
viduje. Granat nebuvo. Tik sprogmenys ir sprogdikliai bet
ir tie pravers.
Tuiomis i vagono jis neijo. Po kelnmis apsirio virve
ir m ant jos kabinti sprogdiklius. Gerokai apsunks, okte
ljo ant ems, ramiai udar vagono duris ir patrauk ar
timiausi mikel. Bet ia j pamat itikimai vokieiams tar
navs technikas Mykolauskas. Jis ov Zalman ir j sueid.
Apsauga suiupo vaikin ir sueist met karcer. Vagneris
paskambino gestap. Visus kartu sandlyje dirbusius ydus
sulaik apsauga. Staiga darbininkai pamat Zalman, okant
i karcerio. Jampritrko poros sekundi, kad pasislpt kr
muose, - suvarpytas septyni kulk, srdamas krauju, Zalmanas legteljo ol.
Atvyko Kitelis. Pamats, kad vaikinukas dar gyvas, kl j
savo main ir nuve kaljimo ligonin. Kitelis kasdien j
lank, atnedavo vaisi, okolado ir kit gardsi. adjo palik
ti gyv ir klausinjo, kam jis vog tuos sprogdiklius. Zalmanas
neprisiliet prie kruvin dovanli. Medicinos sesuo, tuo metu
dirbusi ligoninje, vliau mums pasakojo, kad, Kiteliui ypa pri
mygtinai - geruoju ir grasinimais - mginant igauti prisipai
nim, eiolikmetis vaikinas atsak:
- A pavogiau juos dl js. Dl to, kad js nuudte mano
tvus.
Nieko nepasiek, gestapininkai sueistj nuov.
I V i l n i a u s
geto
Ryys su ioriniu pasauliu

Prie kelio Vilnius-Vileika, prie geleinkelio stoties Vilnius-Kolonija, aptvertas betonine tvora, stovi Bergatinskij vienuolynas.
iame vienuolyne vienu metu slapstsi tabo narys Aba Kovneris. Vienuolyno vyresnioji, kuri vadino motule Piorisija, j pri
m ir patikimai paslp.
Vienuolyno vyresnioji gal trisdeimt penkeri me
t moteris, anksiau buvusi
socialiste. Baigusi Krokuvos
universitet. Dl tragik
asmenini igyvenim visk
metusi ir ijusi vienuoly
n, kuriame buvo septynios
vienuols.
Kai Raudonoji armija pa
liko Vilni, ji vienuolyne pa
slp sueist raudonarmiet
ir nesitrauk nuo jo, kol is
pasveiko.
Be Kovnerio, ji vliau vie
nuolyne laik dar kelet yd:
Kovnerio brol Michail (minuotoj grups vad, vliau kritus
myje mikuose prie Kazokiki), 23 met Toib Helboim (u
vo gete vykdydama karin uduot). ia taip pat ateidavo Edekas
Boraksas - vienas i sukilimo Balstogs40gete organizatori.
40
Lenkijos miestas Bialystokas (Belostokas).
163
164
Kritiniu momentu, kai vienuolyne pasirodydavo gestapinin

kai, motul vyresnioji aprengdavo vyrus moterikais vienuoli
drabuiais ir taip juos paslpdavo.
Kart i moteris ms mogui sutart viet atne keturias
granatas. Kur ir kaip ji jas gavo, taip ir liko paslaptis. Bet kokiu
atveju tai buvo vienos pirmj get patekusi granat.
Kai Aba Kovneris nusprend grti get, vyresnioji pasak:
- A noriu ateiti pas jus get, kautis ir mirti kartu su ju
mis. Js karas - ventas. Js kilns mons ir, nors tu netikintis
marksistas, tu turi Diev, did Diev, ir dabar esi ariaujo nei a.
Tepadeda Jis jums!
Po kiek laiko, kai motul vyresnioji suinojo, kad gete egzis
tuoja Pasiprieinimo organizacija, ji, prisisiuvusi ant drabui
gelton lop, atjo prie vart ir parod priirtojams suklastot
leidim. Taiau priirtojai, i veido nustat, kad ji ne yd, jos
neleido. Jai vos pavyko ivengti sumimo.
Vliau vienuolyno vyresnioji tapo jungiamja grandimi tarp
geto partizan ir lenk pogrindins sukilimo organizacijos. Pa
sirod, kad mons, su kuriais ji mums padjo umegzti ry,
buvo i lenk grups Nepodleglo (Nepriklausomyb). Bet, de
ja, jie atsisak duoti mums ginkl. Nuo tada ji pati, kai tik gal
davo, mums j gaudavo.
Geto partizanai - neydai

FPO priklaus ir aktyviai padjo kovoti itisos grups neyd.
Irena Adamovi gerai mokjo jidi ir hebraj, ji be baims
tiekdavo ginklus Varuvos get. Keturiasdeimt antrj kov,
vien vies ryt, pogrindinink pavedimu ji atvyko Vilni ir
dvi savaites gyveno Strano g. 12. Irena mums visaip padjo,

dar dl ms visk, k tik galjo. Ms tabo praymuji ivyko
Kaun ir iaulius, kad padt ten kurti tokias kaip ms pasi
prieinimo organizacijas.
Jadzia Dudzinec, taip pat i lenk demokratini pajg, irgi
ilg laik gyveno gete, o paskui savo namuose padirbinjo doku
mentus lenk ir lietuvi kariams, taip pat FPO. Savo name u
miestyje ji danai slpdavo ydus. Vliau, kai ms organizacija
pasitrauk mikus, jos namai tapo partizan susitikim vieta.
Ilg laik gete gyveno ir ms partizan organizacijai pri
klaus rus berniukas Vanka. Vliaujis tapo ryininku tarp m
s tabo ir partizan mike.
eiolikmetis Janekas buvo su mumis nuo pirmosios geto
krimo dienos. Jis gim Msini gatvje ir kalbjo ydikai tarsi
gimtja kalba. Kai prasidjo karas, Janekas kartu su savo drau
gais ydais paspruko i miesto. Netoli Minsko j pataik bom
bos skeveldra. Vienas jo draug yd taip pat buvo sueistas. Kai
tik pasveiko, abu gro gimtj Vilni, atjo get ir prisisiuvo
geltonus antsiuvus.
Geltonj leidim nakt Janek suiupo ir kartu su imtais
yd isiunt Panerius. Prie baltj stulp alia Poguliankos
jam pasisek pabgti. Apie mnes jis sukiojosi mieste vis ieko
damas savo yd draug ir galvodamas viena: Ar jie gyvi? Ar
ieko jo? Pagaliau Janekas gro get.
I savo draug jis rado tik vien - Zalman Tiktin. ia jie
pradjo gyventi kartu, kaip broliai. Jsjau inote, kaip Zalmanas
vliau uvo.
165
166
Paraiutininkai i Baltosios Voks

Keturiasdeimt antrj vasar ms ryininkas Geras Rozanoviius prane tabui, kad Skorbutn41mikuose, netoli Bal
tosios Voks, pasirod grup soviet paraiutinink. Tai buvo
pirmas gyvas pasveikinimas i anos fronto puss.
Ms tabas nutar susisiekti su miko kariais. Padalinio va
das Icikas Vitenbergas pats ijo mikus, rado paraiutininkus
ir umezg sujais ry. Tai buvo partizaninio karo pionieriai Lie
tuvoje. tai j vardai: Margis, Alksnis, iburis, Miusenko, radis
tas Timauskas ir Zaleckis (pastarasis uvo uimant Vilni).
Geto partizan organizacija tapo bendro Lietuvos partizan
judjimo dalimi. Pavyko susisiekti su partizan grupmis mies
te, keliose gamyklose ir fabrikuose. Pagrindin i partizan
grupi veikla buvo sabotao akcijos vokiei monse.
Komunistai sukr nauj partin miesto komitet. j jo:
Berlas erenevskis (komiteto sekretorius), Icikas Vitenbergas
(FPO vadas), Sonia Madeisker (atsakinga u Vilniaus komjau
nim), Makaras Korablikovas (atsakingas u miesto pasipriei
nimo pajgas) ir Janas Pevalskis (agitatorius).
Vadovaujant urkai Maziiui, i geleinkelio darbuotoj bu
vo sudaryta diversant grup. Ji ardydavo bgius ir nuolat teik
partizanams duomenis apie karini eelon judjim.
Sabotaas ir diversijos
1942 m. vasar, kai vokieiai pradjo puolim Rusijos pietuo
se ir priartjo prie Stalingrado, ger dovanl jiems pateik
41
Kaimas u 2 km vakarus nuo Keturiasdeimties Totori kaimo.
konstruktorius sakas Ratneris. Stotyje jam pavyko nusigauti iki

platform ir papildyti j bakus savo nauju iradimu - kakokia
chemija. Kai tankai privaiuodavo prie fronto, jie usidegdavo
ir sprogdavo.
Goldteinas, tas pats, kuris ne get pirmj pistolet, gin
kl sandlyje sugadino kelet kulkosvaidi, parengt gabenti
front.
Kai faistai privert ydus sprogdinti netinkamas senas bom
bas, partizanai stengdavosi po senomis padti nauj ir sprog
dindavo jas vienu metu.
Vienketuriasdeimt treij met pavasario dien i rezervo
atvyks vokiei kareivis rimtai apirinjo naujo tipo granat.
Aikinosi, kaipji veikia. Prie sutrikusio vokieio prijojau min
tasis Ratneris ir kteljo: Meskgreiiau granat, ji gali sprogti!
O kartu Ratneris tyia parod umaskuoto sandlio pus. Kai
vokietis met granat, vykokurtinantis sprogimas. Pusantro mi
lijono ovini ilk or. Vliau t vokiet suaud.
Vokiei pato tarnyboje dirbo Tevka Galperinas. Pervedamas pato siuntas, jis drask ir degino tkstanius laik ir svar
bius karinius paketus. Vokiei maisto korteles jis atnedavo
get ir idalydavo jas badaujantiesiems. FPO metini proga jis
itrauk i vokiei karininko dklo revolver ir atne j kaip
dovan Pasiprieinimo organizacijai.
Vazgelis ir Glezeris patyliukais isukinjo verles i atuoni
vokiei automobili, kol ie tapo nenaudojami.
Septyniolikmetis Leibas Distelis, altkalvis ir partizanas, dirbo
netoli zenitini pabkl, kurie buvo laikomi kaip atsarginiai, ir,
matyt, todl nekaip saugomi. Keturiasdeimt antraisiais nuo ba
landio iki bireliojis sugadino por deimi ipabkl spyn.
167
168
Vilniaus geleinkeliujudjo nesuskaiiuojama daugyb kari

ni eelon. 1942 met vasar, per pat vokieiu puolimo kart,
Icchakas Mackeviius su suklastotais totorio dokumentais atjo
dirbti geleinkel. Jis turjo tiksliai fiksuoti karini eelon ju
djim ir apie tai praneti partizan tabui. Tie duomenys pad
jo partizanams nuversti traukinius nuo bgi.
Vokiei automobili parko direktorius niekaip negaljo su
prasti, kodl i piln bak iteka degalai. FPOtabas ten turjo de
vynis darbuotojus. Vienas i kenkjbuvo Zelikas Goldbergas, bu
vs ydtechnikumo dstytojas. Dirbdamas Kirtimuose, oro uosto
dirbtuvse, jis i remontuoti atveam lktuv isukdavo svarbias
detales, o degal rezervuaruose pragrdavo maytes skylutes.
Fabrike Kailis yd darbininkai i geto susitar su lenk ir
lietuvi darbininkais ir nepastebimai padeg kairj fabriko kor
pus, kur tuo metu guljo tkstaniai parengt isisti front
puskailini. Taip reikaling Vermachtui tuomet, 1942 met ie
m!.. Visi iki vieno puskailiniai sudeg. Ugnis persimet ir kitas
fabriko patalpas ir sugadino siuvimo mainas.
Kovotojas Fridmanas dirbo benzino saugykloje. Kai sargas
primigo, mesteljo ibalin lemp ten, kur reikia. Sargui nubu
dus, jo bdel jau visa deg. Dar prie pradedant gesinti gaisr,
ugnis persimet benzino sklidinas statines. Sprogo trys imtai
statini, saugykla visikai sudeg. Kakodl gestapininkams ne
atjo galv, kad tai buvo diversija.
Taiau pergudrauti gestap buvo ne taip jau paprasta. Kai
kuriais atvejais kenkjus iaikindavo, ir bausm bdavo iauri.
Taiau tai nesustabd ms moni. Kiekvienas ydas, nesvar
bu, ar priklaus jis ms organizacijai, ar ne, laik savo pareiga
padaryti vokieiams kokios nors alos.
Partizan organizacijai nuolat reikjo ginkl, taiau jai dar

reikjo ir pinigjiems nusipirkti. Isiklme sau tiksl - per m
nes susirinkti pus milijono rubli.
Grup, vadovaujama Mackeviiaus, msi rizikingo reika
lo. I vokiei ginkl sandlio, padedami ten dirbusio kovotojo
Tolia abinska, inedavo vokikas milines, kailinius ir vedavo
juos vienamvyriokui, kuris msi visa tai parduoti. Tokiu bdu
grup surinko 40 tkstani rubli.
Spaustuvininkas Kovalskis atjo tab su idja - jis ispaus
dins suklastotas maisto korteles. Taip ir padar. Speciali grup
pradjo su iomis kortelmis pirkti maist. Produktus pardav
gete - inoma, u didesn kain. i operacija atne 140 tks
tani rubli pelno.
Tuo paiu metu paslapia rinko pinigus ir i gyventoj neva socialinms reikmms. Skirtingos grups msi varytis,
kuri surinks daugiau pinig. Kovotojai atiduodavo brangius
nuudyt tv daiktus: auksinius laikrodius, deimantus, ie
dus. Kovotojas Rodkinas atidav savo monos, kuri suaud
jo akivaizdoje, auksin laikrod. Jis pasak: Kertas svarbiau
u paskutin prisiminim! ios knygos autorius pats ginkl
sigijimo fond atidav vienintel ir pat brangiausi daikt,
primenant nukankint motin, - vestuvi proga jai pado
vanot ied, kur ji atidav beveik prie pat mirt. Dl vis
ms pastang organizacijos kas buvo surinkta ne pus, o
milijonas rubli.
169
170
Padjo, kuo galjo

Vilniuje buvo didel soviet karo belaisvi stovykla. Netoliese
dirb ydai stengsi visaip jiems padti, nors vokiei sakymas
skelb: Jei ydas kalbasi su karo belaisviu, abu bus suaudyti.
Dar nenumalin trokulio ydu krauju, hitlerininkai msi
karo belaisvi. Su rusais elgsi ne geriau nei su ydais. Maiau
vaizd, kurio nemanoma pamirti. Speiguot dien prie gelein
kelio bgi, netoli tilto, krvoje guljo madaug trys imtai be
laisvi. Basi, nualusiomis rankomis ir kojomis, ikankinti bado.
Guljo imesti - daugelis jau lavonai, kiti dar pakrutdavo ir vos
kvpavo. Prie juos stovjo vokietis raudusiu veidu ir rijo der.
vokiei mones darbams atvedavo karo belaisvi. Dau
gelis i j buvo pasireng bgti. Geto partizan tabas sudar
speciali kovotoj grup, kuri turjo karo belaisviams tiekti rei
kalingus dokumentus, civilinius drabuius ir parodyti, kaip pa
siekti partizanus.
Pavyzdiui, kovotojai Feldmanas ir Blium Markovi (vliau
uv vaduojant Vilni) padjo atuoniems karo belaisviams - ap
rpino juos viskuo, ko reikjo, ir pergabeno mikus netoli Lydos.
Pigiuose namuose
Pigiuose namuoseSubaiaus gatvje 37 anksiau gyveno tks
taniai yd. Kai jie buvo ivaryti get, tuose namuose tuoj pat
apgyvendino soviet karinink ir kareivi monas. I tikrj tai
buvo lageris, apjuostas spygliuota viela.
Spaud stiprs aliai. Sual vokieiai trauksi i Maskvos.
Geleinkelyje dirb ydai kasdien pranedavo paskutines nau
jienas: kiekvagon su obuoliais, t. y. kiekvagon sualusi vo

kiei, atvyksta i fronto.
Vokieiai Vilniuje ir visoje Lietuvoje nusprend padti savo
lantiems kareiviams. Buvo duotas sakymas: miesto gyven
tojai vokiei komisariat turi neti iltus drabuius, batus,
veltinius, puskailinius, kailinius, uklotus - visa, kas gali su
ildyti kareivius. sako, kur pasira vyriausiasis komisaras
fon Rentelis, pabaigoje buvo sakoma: Tas, kuris geranorikai
atiduos daiktus, gaus paym, kad yra siningas pilietis. sa
kas galiojo ir gete. Taiau jo gyventojai nenorjo padti savo
pavergjams. Tada vokieiai geto gatvse m stabdyti vyrus ir
moteris, nuvilkdavo iltus drabuius ir paleisdavo. Be to, mies
te pradjo daryti kratas ir visus iltus drabuius, kuriuos tik
rasdavo, konfiskuodavo.
Kart, sddamas mainoje, prikrautoje puskailini ir vel
tini, klausiausi porininko pasakojimo apie moteris ir vaikus,
badaujanius ir lanius pigiuose namuose.
- I kur tu visa tai inai? - paklausiau.
- Pats neseniai ten buvau. Patekau per spygliuot ukard,
netgi ten nakvojau.
tai kaip viskas vyko. Gerka (toks buvo vaikino vardas) su
inojo, kad rus lageryje yra jo draugas, uvusio raudonarmie
io snus. Gerka ten sigavo ir nune savo biiuliui truput
duonos.
Maina sustojo Paupio gatvje, prie dezinfekcijos kameros.
Mes turjome ten nuneti pagrobtus daiktus. Ir ia man galv
ov mintis - uuot nuve daiktus vokieiams, geriau dal j
nugabensime pigius namus nurengtiems ir alkaniems vai
kams bei j mamoms.
171
172
A b ra o m a s Su ck everis
Pro spygliuot pigi nam tvor danai pralsdavo vaikai,

kurie slapia maudavo artimiausius namus ir praydavo ten
duonos. Neiodamas puskailinius, a paaukiau vien berniok
ir pasakiau jam, kad jis su savo draugais laukt ms mainos
Subaiaus gatvs viruje, prie turgelio. Pro t viet rytoj vaiuo
sime ir mestelsime visko, kas tik manoma. Berniukas suprato.
Rytojaus dien ms lauk deimt vaik. Mes imtme por
puskailini ir veltini, batus ir mai produkt. Produkt pake
liui gavome i vieno valstieio u karakulio kailinius.
Viskas buvo padaryta apdairiai - greta vairuotojo sdjs
vokietis nieko nepastebjo. Vaikinukai mikliai sugavo ms do
vanles ir pakas jas po sniegu, kad niekas nepamatyt. O nakt
jau buvo galima ir namus parsineti.
Po savaits t operacij pakartojome. Pigiuose namuose pagyvjimas. Gavome i ia gyvenusi moni laik, kuriame
buvo parayta: Mes nepamirime ir, kai ateis laikas, papasako
sime savo Tvynje, kad Vilniuje 1942 metais pavergti belaisviai
ydai i geto neprarado mogikosios atjautos. U kalbas su ne
ydais pagal statym grs mirties bausm. Taiau jie, rizikuo
dami gyvybe, gelbjo i bado ir alio kit tautybi mones - io
reimo aukas.
Pirmieji ryiai
Kai partizan organizacija leido aknis gete, buvo nutarta pa
mginti nusisti savo atstovus kit miest getus padti organi
zuoti pasiprieinim. inojome, kad Balstogje yra getas, kur
suvaryta 40 tkstani yd, Varuvoje - pus milijono. inojo
me ir tai, kad Balstogje dar tikima iliuzijomis, kad ten mons
I Vilniaus geto
dar negirdj apie teror Vilniuje, o daugyb varuviei sitiki

n, kad puss milijono inaikinti nemanoma.
Keturiasdeimt antrj vasar mums pavyko susisiekti su
eku Jozefu midtu, kuris buvo mobilizuotas vokiei armij.
Savo automobiliu u tam tikr mokest jis nuve Varuv ir
Balstog tris ms organizacijos narius: Edek Boraks, Josif
Kempner ir Solomon Entin. Ten jie su visomis smulkmeno
mis papasakojo, kaip vrikai naikinami Vilniaus ir visos Lie
tuvos ydai ir kas vyksta Paneriuose.
Edekas Boraksas gro Vilni ir perdav, su kokiu nepa
sitikjimu daugelis j klaussi. FPO tabas nusprend parengti
skrajutes. Buvo atspausdintas kreipimasis vis okupuot teri
torij ydus. Jame buvo raoma, kok siaub igyveno Lietuvos
ir Baltarusijos ydai. Ir kad vis Hitlerio okupacij papuolusi
yd likimas vienas - jie bus negailestingai sunaikinti.
Broliai! Neklausykite lengvatiki kalbinjim, kad mus
gali igelbti kiniai poreikiai. Atsisveikinkite su viltimis, kad
dl visuomenini poreiki vokieiai nenors inaikinti vis 40
tkstani yd Balstogje ir puss milijono Varuvoje. yd
naikinimas - tai negrtama akcija, ji nepriklauso nuo vietins
valdios valios. Vokieiai Gardine, Balstogje ar Varuvoje, siek
dami patys pasdti unugaryje ir neiti front, gali kur laik
pratempti geto egzistavim. Taiau sunaikinimas - j pagrindi
nis tikslas, lemtis, kurios anksiau ar vliau sulauksime mes visi.
Politin programa ugoia visus kinius veiksnius. Kur tik yra
faist okupuota vietov - bus Paneriai!
ydai! Bkite pasireng! Imkits ginkl!
ydai! Prieinkits!
Vilniaus geto jungtin partizan organizacija.
173
174
Seserys Sara ir Roza Zilbert sugebjo nuveti kreipimsi

Balstogs ir Varuvos getus. J plaiai paskleid ir daugeliui atv
r akis, nurod vienintel ieit - kovoti.
Grtant seseris suiupo gestapas.
Poj Varuvnusigavojauna mokytoja Chaja Grosman. Ten
ji susisiek su P. P. R. (Lenk darbinink partija). Tuo pat metu
Edekui Boraksui pavyko prasmukti Balstogs get. Ten pat i
Varuvos sugebjo patekti ir Chaja Grosman. Kartu jie sukr
Kovotoj prie vokiei okupacij organizacij. Vliaujiems pa
vyko umegzti ryius su mike esaniu partizan briu.
***
Keturiasdeimt antrj met pradioje dr. Vulfas, Vilniaus aps

krities gebitskomisaras, prisimin paskutinius likusius krato
ydus ir msi rengti akcij Amenoje, kur buvo sutelkti ydai
i gretim vietovi.
Amenos get apsupo policija. Liza Magun vis dlto pras
muko get. Ten ji kreipsi: ydai! Js pasmerkti! Darbi
ninkai, kortels iduotos, kad jus apgaut, bkite! Ji sukr
karin grup, kuri pasitrauk mikus. O tie, kurie nepatik
jo, uvo...
Grusi i Amenos, Liza vykd kelet uduoi mieste.
Kart jai prireik uregistruoti suklastotus dokumentus, taigi
teko eiti policij. Ten j atpaino ir sum. Kaldinta geleimi
kankino, taiau nieko nepasiek. I kaljimo jai pavyko per
duoti laik:
A inau, kas mans laukia. Niekaip negaliu susitaikyti su
mintimi, kad mane isis Panerius. Siuniu linkjim visiems
draugams. Kas girdti i Balstogs? Likite tvirti. Liza.
I Vilniaus geto
Lizai Magun atminti Borisas Goldteinas pavog i vokieio

automat ir atne get. FPO tabas prane: nuo iol signalas
mobilizuotis bus Liza aukia!.
Nuosava spaustuv
Keturiasdeimt antrj pradioje mieste dar nebuvo pogrindi
nio antifaistinio judjimo. Lenk nacionalist organizacija su
savo laikratliu Nepodleglo nenutrauk propagandos, nu
kreiptos prie Soviet Sjung ir partizanus.
Vasar FPO tabas kreipsi miesto gyventojus skrajute,
atspausdinta hektografu. Jos svarbiausia mintis: yd naiki
nimas - tai tik Europos taut naikinimo pradia. Skrajut
kviet:
Vis okupuot krat pilieiai!
Prieas baigia nukraujuoti fronte.
Hitleris savo pasisakymuose kalbjo apie pergales. adjo
dar vasar per kelet dien bti Maskvoje. Dienos virto savai
tmis, savaits - mnesiais, o kai baigsi vasara, adjo, kad ru
den laukia pergal. Taiau ruden visi mginimai uimti miest
baigsi neskme, juos sulugd didjanti Raudonosios armijos
galia. Tada Hitleriui visa viltis buvo iema. Bet iem Hitlerio
armija patyr triukinam pralaimjim. imtai tkstani vo
kiei kareivi liko gulti apsnigtuose Rusijos laukuose. Daug
ginkl paliko skubiai traukdamiesi.
Frontuose greitai pavasaris.
Sustiprjusi Raudonoji armija pasirengusi smogti prieui
naujus smgius.
Vis okupuot krat gyventojai!
175
176
Prieas bijo ms pasiprieinimo, jis nori mus iskaidyti. Jis

audo ms geriausius snus. imtus ir tkstanius siunia Vo
kietij vergikiems darbams. Varuvoje, Kali, Vilniuje, Lvove
hitlerinis teroras naikina tautas.
Nebkite pasyvs, kovokite, nesdkite sudj rank. Js
mirtis bus beprasm, jei kaip avys eisite skerdykl. Mirtis gali
bti pateisinama tik aktyviai kovojant su faizmu.
Tapkite partizanais!
Kenkite prieui visur, kur tik manoma!
Renkite diversijas!
Naikinkite prieo kelius, transport, gamyklas! Darykite vis
k, kad po j kojomis degt em! Mirtis okupantams! Mes nu
galsime!
Kovotoj su vokiei okupantais sjunga.
Vilnius, 1942 m. vasaris.
Tokios skrajuts buvo iplatintos visose gamyklose, fabrikuose,
dirbtuvse. Jas platino ne tik suaugusieji. Daugyb geto paaugli
ir netgi vaik vaikiojo priverstinius darbus mieste. Partizan
organizacija nesivieindama danai patikdavo jiems svarbias
uduotis. Deimtis ir imtus lapeli bei kreipimsi iplatino po
Vilni ms brangs vaikai.
***
Po pirmojo kreipimosi miesto gyventojus, kur atspausdi

no hektografu, ms tab atvyko Icikas Kovalskis, Vilniaus
spaustuvininkas. Jis pasil organizuoti savo spaustuv. tabas
pritar iampasilymui, ir Kovalskis msi darbo.
tai jo pasakojimas apie tai, kaip buvo gyvendintas is planas.
I Vilniaus
Pa pr*ociytaniu pado] (Si;iicMu{
sztandar trofnoci
9 A M
zmtiKU
Raiti'
PATRIOTU POLSKICfl 0% m iM iB
Wihny I grutinf194:* >'
P A T R-1 O T Y Z M *
tod?ajt patrfybu:M
ifiy sb; prtystkk' nxa*wi6pi,.bi,w

.m euU niechci, jafcic tudy, ot<pil
Uyit i icfi'wam, yvrt 4 0 >ieiie

- przdwie - pawfiui **!
r-*
, ktre Pei rokw*}! u^yi J*4 odctftv* niktiiteiVtt Ij
Nieoicy
dy rmusni /filmy wsMV tro licnae wscbodmnr v.- 4-yoj foku v;.
pfcy-^W
litlyk trudno5ci pT8cy
-t ieâ|iie), >*y iâdhM iMiony Itimi, M'ty*.
j?tzerwa wydawonie v$!oflrtk)ftt W wbk*ift#j(8S ty^ zolgo*', ffityt. dziM.
To p6t rok przynieslo szeRAsk-uoczHnie nif&al 1 oten*yw
teh*. wydwanie*ti
. .
feg,stotaych jtijtion na frontocb wfiejmyth, k i pogMienie ztojudiicpt4wdiyrtgo patfiotyzmu na naHym.terecie, To p6l roku stanow:lo
r^tipce*n-e pr6b.ywotiio*ci nas* cj
orgumzatii, s ktorejtnimo cfrat Istrt
j *df<Jzieckich poe^ynaA naszych toch polskich hiU?rwc6w-rwysz
li^my JjjtrtJziej okrzepli.i lepiej jayiowauido wdki o odtmdo## praw
| opuymy. To pct roko tfresz.
:t#ki silriem svjsania il. z *u
atyzattckim dale uwnmotnoU
skania w.iWdskiegc* eddziatu
viityzancV^go im. A, Nt.rKicvBJcaa i
fTyjtCo bezpon/earrego
bizpo^tedi'ego udaiah*H
ttdzitftt V
vlek- foapoczqt si# dsnt angtv anferyfcafiski na SycylK,- po V*: u

w<miu jej i kajjituJacji Badogli valkT
pfztnioai? si<t ripsaiaych Wiepb, <jdzii
armie aprzymlerzor.e jjhefccoczyty r
k# Voliorao.
Mimo tycfc ws*y*tk3>ch sokoisto
jest rttcq jan, *ft wr6', Nkmey hf
tfcro<rrsk>el wa$e jw;fc:<t4i .trie zostai
M*ibity & k?4g
. kitgo retnie
rffa u*lforxy*taj|:#He dia vyckkatj
potu i fcrwt a eatbj *' 0 ,fS!l| ** k*4**?
dzicft vieki, lazda* gfcdxma|y*uJ**"
r*ecz pcttogi,
M
stalo > eclcm w\spv'!<3teivcJj- !^wr)
ndw.
? oJipanteuu '
^p99d^wyai|(hn.p^l' it1*
P' rlTyni bardatj iizpba jasao przedstz k: widwi.t l^vaitafcii P*
' ' obeen svtuiivj wvent? i jfiîko^c w*|cy, odbyla^h
Btan walk: na nas?vra J%3| Jz, kflni5j<r>aiacc*' p4Pyr*
spf*ymicmanytS w Msk^
. iei.*<*W s.ast>f K ' -l"?''"1
ji h'.tl
A.
Anii
P*
' lismfcb
S m ewf:OitvM
f
eâ: y**.- erigr
-, pnrte -w*zy
i# WLft:dynie.
-'i'
VMP 2754 F.741 Pogrindinis leidinys lenk kalba Laisvs vliava
geto
| 177
178
I pradi mane vaik skirtingus darbus su vairiomis gru

pmis. Kai pasipraiau dirbti spaustuv, nes iki karo daug me
t buvau spaustuvininkas, priirtojai sutiko, nes tipografijai
reikjo patyrusi meistr. Dauguma darbuotoj mane painojo,
tai padjo veikti tam tikrus vagiliavimo sunkumus.
Vien i pirmj dien susitarme su Sonia Madeisker, kad
rytojaus dien 12vai. per piet pertrauk, kai saugoma spaustu
v bus pusvalandiui atidaryta, prie vart mans lauks mogus,
kuriam tursiu perduoti visa, kas reikalinga. Turjau atsiminti,
kaip jis atrodys: vidutinio gio, su akiniais, tamsiu paltu, ranko
je laikys tt susukt lenkik laikrat.
Jis atjo tiksliai nustatytu laiku. Ima mano davinir eina to
liau. Gete Sonia prane, kad paket gavo, ir rytoj ateis du drau
gai paimti dar. itaip nustatyt valand jie ateidavo itis savait,
o a jiems perduodavau paketus su raidi klimis. Vliau, kad
nesukelt tarim, ateidavo vienas - tas, su kuriuo susitikome
pirmj kart. Tai Janas Pevalskis, lenk komunistas.
Ms kasdieniai susitikimai truko apie mnes, kol Pilies ga
tvs 15 name buvo rengta pogrindin spaustuv, aprpinta vis
kuo, kas reikalinga: popieriumi, daais, riftais, rmeliais ir pan.
Vagiliavautokiu bdu: kai atspausdin laikrat Gonec codzini irinkindavome riftus, buvo galima nepastebimai t
nukniaukti. Riuodamas raides, paimdavau tai, ko mums rei
kdavo. Pavojus grs kiekvien minut - dirbau stebimas trij
imt aki. Paprastai su Janu susitikdavome pus penki, kai po
darbo grdavau get.
Kart susitarme, kad kit dien jis ateis su dideliu portfeliu turs paimti i mans rmel, volel, kratelius ir rinktuv. Visa tai
buvau paslps tipografijoje ir reikjo kuo greiiau perduoti.
I Vilniaus geto
Rmel prisiriau prie kno, visa kita susukau popieri, kad

atrodyt kaip makulatra. Prie vart, mano nuostabai, stovjo di
rektorius kmas. Jis paklaus, k neu. A jam ramiai atsakiau,
kad makulatr, nes gete neturiu kuo krenti. Direktorius ma
nimi patikjo. Ijs u vart su smarkiai besidauania irdimi,
VMP 2755 F1.742 Geto pogrindinink leidini ir skrajui koliaas
pradjau dairytis Jano, taiau jo nebuvo n pdsako. Pasukau

sod, gal jis slepiasi po mediais? Bet ne, dingo tarsi vanden.
Laikas eina. Temsta. Tik iki etos valandos vakaro ydai turi
teis bti miesto gatvse. Nutariau grti tipografij, visk pa
slpti avietje ir eiti get. Taiau lyg tyia prie tipografijos vis
dar stovi direktorius. Negali bti n kalbos apie grim. Apsi
suku ir, neinas geleimi bei vinu, patraukiu get. Pusiaukelje
katastrofa - plyo diras, sunkus rmelis tempia kelnes emyn.
A vos einu ir vis trkioju kelnes. palto kienes kis rankas
180
prilaikau rmel. Vienintel viltis - kaip nors greiiau patekti

get. Prisikankins iaip ne taip pasiekiu gt ir matau: prie
vart stovi Mureris. Grti atgal nemanoma, jau greitai eios.
Rmelis su kelnmis leidiasi vis emiau. Pasirengiau paiam
blogiausiam atvejui. Bet tai Mureris msi apiekoti prijusi
yd moter, ir a spjau prasmukti get.
Savo krovin perdaviau Soniai ir Briui, kurie kit dien ati
dav j Janui. is negaljo pas mane ateiti, nes pastebjo i pas
kos slenkanius seklius... Aprpins miesto spaustuv, miau
ruoti reikmenis antrai spaustuvei - paiame gete.
Abiejose spaustuvse pradjo leisti laikraius, plakatus,
skrajutes yd, lietuvi, lenk ir vokiei kalbomis. Lenk kalba
buvo ileistas laikratis tandar Volnoci. Jame buvo ispaus
dinti Iciko Vitenbergo, Sonios Madeisker, Jano Pevalskio ir
daktaro Gordono straipsniai. Vliau buvo traukti ir lenk lite
ratros veikjai. Redakcijos kolegij sudar Juzef Pevalskaja,
Vera Aganiovska ir Sonia Madeisker.
FPO specialusis padalinys

Specialiojo padalinio uduotis buvo i anksto isiaikinti, k su
maniusi faistin valdia; suinoti karines paslaptis; iaikinti
gestapo agentus gete ir u jo rib.
Grup buvo slaptinta, niekas organizacijoje neinojo, kas
jos nariai. iam specialiajam padaliniui vadovavo tabo narys
Josifas Glazmanas, viena geriausi jo ageni buvo grauol
Mira Ganijonskaja (kviesdama policininkus pereiti partiza
n pus, ji uvo mike). FPO tabo pavedimu Ganijonskaja
suartjo su policijos efu Desleriu, tapo jo galiota agente. Ji
V ilniaus geto
pavog gestapo staigos blank, kuriuos organizacija naudojo

savo reikmms.
Kai kurie specialiojo padalinio nariai buvo nukreipti dirbti
yd policij, kad suinot apie visus vykius gete ir pranet
apie artjanias grsmes. Specialusis padalinys iaikino idavikus
mieste ir perdav j vardus pogrindinei organizacijai. Remiantis
ia informacija, buvo suaudyti du lenkai - gestapo agentai.
veniame Gegus 1-j (1943 m.)

Susirinkome kavinje iauli gatvje. Partizan organizacijos na
riai (apie tai niekas neturjo numanyti), jaunimas, daug vaik i
mokyklos klubo. Visi buvo apsireng viesiais drabuiais. Kiekvie
namprie jimoprisegdavo raudon glel. Ir kavinbuvopapuo
ta glmis bei alumynais. Gles i priverstini darb mieste slap
tai nuo apsaugini atne jaunimas. alumos kvapas tarsi kviet
laisv, paprastos alios akels primin, kadjau pavasaris...
vent pradjo vienas FPO nari. Papra vis atsistoti su
kilimo Varuvos gete garbei, apie kur visi jau inojo. Artja
diena, kai ir mes sukilsime... Imsime pavyzd i Varuvos ir prie
insims iki galo.
Per vietos radij buvo perskaitytas politinis biuletenis. Skam
bjo revoliucins dainos. Smuiku grie smuikininkas Rabinoviius. A perskaiiau savo eiles Paimsim ginklus. Salje buvo
lietuv raytoja imait, ji atjo get kartu atvsti vents.
***
Vliau t dien su grupe draug susitikome Vitenbergo namuo

se. Siaurame rate jis trumpai apvelg situacij fronte. Papasa
181
182
A braomas S uckeveris
kojo apie vokiei pralaimjimus ir isak mint: kai Raudonoji

armija priarts prie Vilniaus, mums reiks kelt mones kovai ir
padti ivaduoti Vilni.
Gelbtojas agalas
Kaip jau minjau, dirbau buvusiame JIVOinstituto pastate, Ro
zenbergo tabo padalinyje. Padalinys domjosi Vilniaus muzie
juose ir bibliotekose esaniomis vertybmis ir jas rinko. Kiek
galdamas gelbjau kultros vertybes, bet kartu niekada nepa
mirau, kad mums trksta ginkl. Partizan organizacijai ypa
reikjo kulkosvaidi. Kartu dirbo mano draugas Kaerginskis.
Abu svajojome gauti kulkosvaid.
Kaerginskio mona, kilusi i Krokuvos, nepanai yd, i
pirmos dienos nepatrauk get. Ji, kaip neyd, gyveno miesto
centre pas savo draugo tt, lietuv, kuris jai parpino suklasto
tus dokumentus. Tai buvo Julianas Jankauskas, a j painojau.
Jis danai ateidavo pas mus prie instituto vart, atnedavo mais
to ir pogrindini organizacij skrajui.
Kart pasiryome jam atskleisti, kad getas ieko ginkl. Ki
t ryt jis atne mums revolver. O paskui per mnes pristat
dvideimt nagan, trisdeimt belg parabeli ir tkstanius o
vini. Taiau svarbiausia ir labiausiai laukiama inia: jis adjo
atgabenti mums kulkosvaid.
Numatyt dien septint valand ryto, kai atjome darb, jis
turjo atsineti irinkt kulkosvaid. Mes jau nusprendme, kur
bt galima paslpti atskiras ginklo dalis. Jo pergabenimo get
plan taip pat parengme. Vos sulaukiau ryto, taip jaudinausi! T
dien Italijoje nuvert Musolin. Visi buvome pakilios nuotaikos.
V ilniaus geto
Jankauskas ryt neatjo. Mes neinojome, k galvoti. Nejau

neskm? Jau deimta, vienuolikta valanda, o jo vis nra. Netgi
trys olom Aleichemo laikai, kuriuos netiktai radau sename
Talmudo foliante, nepakl man nuotaikos.
kambar eina daktaras Spinkleris, partijos teoretikas i Ro
zenbergo tabo Vilniuje. iandien jis gerai nusiteiks - i Berly
no gavo laik, kad jo mona po intensyvaus bombardavimo i
gyveno ir liko nesualota. tai kokia laim! Visa gatv sugriauta,
liko tik namas, kuriame gyvena jo Marita.
Atjo mums pasakyti, kad prie drabui kruopiau prisi
situme geltonus antsiuvus - ne tik prie virutini, bet ir prie
apatini. Toks Murerio sakymas. Prajus dviemvalandoms po
piet, i Berlyno atvyks svarbi delegacija apirti antisemiti
ns parodos, atidarytos virutiniame aukte. Galbt komisijos
nariai apsilankys ir iuose kambariuose, o tuo tarpu jis ms
prao nelsti akis.
Gerai, kad Julianas neatjo. Tik to betrko - atneti institut
ginkl, kai atvykusi tikrinimo komisija. A vl miausi dar
bo. Rinkau imtytus dr. Alfredo Londoiso, ydiko odyno
autoriaus, lapelius. eiasdeimt met jis, didis filologas, ra
savo knyg ir nespjo per savo gyvenim jos ileisti. Tik po
mirties jo giminaiiai surinko visus jo krinius ir bibliotek
ir visa tai nusiunt JIVO institut Vilniuje. Mano draugas
Giningeras i ernovc, likus keleriems metams iki karo,
persikl Vilni ir uoliai dirbo rengdamas leidybai nauj
j ydik odyn. Dabar ie lapeliai numesti ant grind. A
juos surenku, tvarkingai sudlioju ir mstau, kur juos bt
galima paslpti.
183
184
Jau pirma valanda. Ms vokieiai ivyko pietauti. Liko tik

priirtojas Virblys. Jis turi klausytis, k ydi kalba, ir matyti,
k jie daro.
Dvideimt piln di su Alfredo Londoiso kriniais jau su
pakuotos, a jas apkraunu makulatra ir nutariu dar iandien
isisti slapt vietel, kur juos bt galima isaugoti. Mokytoja
Krinska jau budi prie dur, stebi, ar kas nors neina.
Staiga, pakls galv, pro lang ivystu Jankausk, jo aukt
lies figr, kuri ir nakt atpainiau. Jis tempia didel lagami
n, kuriame, ko gero, a ir pats tilpiau.
K daryti? Praau Krinskos, kad ji pusvaland kuo nors kvar
int galv ms priirtojui Virbliui. Mes su Kaerginskiu
bgame kiem pas Jankausk, belaukiant ms prie medi.
Jis visas liaugia prakaitu. Isitrauks nosinait, luostosi veid
ir pasakoja. Ryte jis negaljs ateiti, nes btent tame name, kur
buvo paslptas kulkosvaidis, vyko krata. Nieko nerado, taiau
visi gyventojai suimti ir nugabenti gestap. Tik tada, kai gesta
pininkai ijo, jis galjo paimti kulkosvaid, kuris yra lagamine.
Kulkosvaidio kojels ukitos u kelni juosmens.
Mes buvome sukrsti. Vidury baltos dienos jis vaiktinja po
miest sukulkosvaidiu! Ir k mums dabar daryti?.. Antrvaland
iajau turi bti i Berlyno atvykusi komisija. Prieais yra SSbata
liono kareivins. Kieme mirinja kakokie mons... A permiau
lagamin, taiau pakelti jo nesugebjau. Mes dviese neme j
namo rs ir paslpme laikrai krvoje. Ten pat j irinkome
ir dal perklme vir - kambar, kur buvo saugomi paveikslai.
Partizan Reizl Korak tuoj pat, nieko nelaukdama, be gel
tono antsiuvo ibgo miest, kad pranet draugams gete, jog
reikia kuo greiiau padti pergabenti kulkosvaid.
I Vilniaus geto
Patalpa, kur buvo saugomi paveikslai, buvo atitverta nuo

mano kamaraits lengva pertvara. Visi yd paveikslai, suve
ti i vairi muziej, buvo iame gretimame kambaryje. A tu
rjau uregistruoti, sunumeruoti visas gavimo siuntas... Ir nu
tariau, kad tai patikima vieta: komisija atvyko antisemitin
parod ir irti yd paveiksl, aiku, nepanors. Pamiau
kulkosvaidio taikikl, pridengiau j trimis paveikslais. Pirma
sis buvo Ester Rochl Kaminski portretas. Paveikslas i teatro
muziejaus FPO. yd teatro motina paveiksle dar jauna, grai,
ukuosen puoia ant galvos umesta daili skara. Antrasis pa
veikslas, kuriuo buvo pridengtas kulkosvaidis, - Minkovskio
drob Tremtis i Ansko muziejaus. O ant viraus - Marko
agalo paveikslas. Kulkosvaidio disk i anksto nuneiau pas
save kambar, paslpiau ir udengiau dideliu senoviniu Tanacho tomu.
Mergina, kuri ibgo miest, gro neina sukreiania i
nia: get su gestapininkais atjo Kitelis ir pareikalavo, kad i
duot partizan organizacijos vad Vitenberg. Prie geto vart
sustiprinta apsauga, ir iandien neti kulkosvaid nemanoma...
Pasigirdo automobilio signalas - atvyko komisija. I auto
mobilio ilipo keturi ors vokieiai rudais Rozenbergo inybos
mundurais su juoda svastika ant raudono raiio.
Sveiai pakilo vir, kur buvo surengta speciali antisemitin
paroda. Joje buvo eksponuojama deimtys antifaistini leidi
ni ir karikatr, kuriuos sukr ydai skirtingomis kalbomis
vairiose pasaulio alyse. Ten buvo ir kampelis su yd tautybs
sovietini vadov portretais, yd autori leidiniais. Apskritai
paroda buvo parengta nevykusiai. Ijo ne tiek antisemitin,
kiek antifaistin, tiksliau pasakius, antinacistin.
185
186
Paroda, inoma, i Berlyno atvykusiai komisijai nepatiko.

Vokieiai kak garsiai rkdavo savo kalba, paskui Sporketo ba
tai m nervingai kaukti koridoriaus parketu.
Igirdau, kaip usidar nepasisekusios parodos durys. Sporketas, matyt, nusprend nustebinti sveius yd tapyba. Per
pertvar girdiu, kaip jis veda komisijos narius kambar, kur
laikomi prisigrobti paveikslai, ir aikina, kiek turjo vargo, kol
pavyko juos aptikti.
Jauiu, kaip irdis tarsi garo katilas lsta krtinje. Kraujas
supldo akis. Dar kelios minuts - ir neivengiama katastrofa...
Jei ras taikikl, o paskui, inoma, ir vis kulkosvaid, tai faist
nir, be trisdeimties yd, kurie dirba Javo, pajus ir geto gy
ventojai. O kas kaltas? A! Kodl nekreipiau dmesio pavoj?
K daryti? Kaip igelbti ydus? Kuo kalta jauna mokytoja - juk
rytoj ir j, ir jos vaik, jos vienintel paguod, gali itikti bda...
iriu Krinsk. Mokytoja iblykusi kaip mirtis. Ji taip ren
gsi susitikti su savo sneliu. sivaizdavo, kaip jis apsidiaugs
dovana - pora ydr batuk, kuriuos taip sunkiai gavo. Maylis
bt toks laimingas! Taiau...
A stoviu prie dur, klausydamasis, kas vyksta kambaryje su
paveikslais. Girdiu, kaip Sporketas rodo mano pirmj priedan
g - Marko agalo paveiksl, pasakoja, kad tai garsus dailininkas.
Ir staiga... O stebuklas! Girdiu pasipiktinus vieno i vokie
i bals: Kodl rodote mums ias ydikas bjaurystes?! itas
agalas - ne dailininkas, o yd igama. Js k, nematote, kad
tai teplion, kurioje visos linijos ir spalvos iplaukusios? yd
niekingumo pavyzdys! tai parodoje, nuo kurios pradjome,
tokiai teplionei pati tinkamiausia vieta!.. Keista, kad jums tai
galv neatjo.
Kiti komisijos nariai palaiko savo koleg pritariamomis re

plikomis. Pasipiktin vokieiai ieina i kambario. Negaliu pa
tikti savo laime...
Po keli dien detal po detals perneme kulkosvaid ge
t. Ten j surinkome ir parengme susitikimui su prieu.
1943 m. spalio 12 d. jis padjo mums isiverti i geto mi
kus ir silieti partizan br.
Icikas Vitenbergas
Vienas i partizan organizacijos krj, jos vadas ir kvpjas
Icikas Vitenbergas gim 1907 m. Vilniuje, darbinink eimoje.
Baig yd liaudies mokykl, vliau moksi odininko amato.
Vakarais, kaip pasakojo jo draugai, jis daug skaitydavo ir tapo
visapusikai isilavinusiu mogumi.
Dar visai jaunas bdamas pradjo dirbti profsjungoje. Buvo
lenk komunist partijos narys. Peln darbinink pasitikjim
ir simpatijas. 1936 m. j irinko odinink profsjungos pirmi
ninku. Einant tokias pareigas tuometinje Lenkijoje ( kurios
sudt tuo metu jo ir Vilnius) danai tekdavo dirbti nelegaliai.
Vitenbergas taip pat buvo profsjung susivienijimo narys.
Odinink profsjungos pirmininku Vitenbergas liko ir atjus
sovietvaldiai, kai Lietuva buvo traukta SSRSsudt. Kai pra
sidjo karas, Vitenbergas nesuspjo pasitraukti i Vilniaus.
Jam atjo sunks laikai. Faistai iekojo Vitenbergo ir kaip
komunist partijos nario, ir kaip ydo. Gete jam teko gyventi
svetima pavarde. Jis pirmasis i ms suprato: ydai teturi vie
n ieit - su ginklu pasiprieinti naci okupantams. Berlas erenevskis apie Vitenberg pasak: Jis buvo i ties neeilinis
187
188
mogus. Jis visada rasdavo ieit net i sunkiausios padties. Jis

buvo bebaimis, taiau kiekvien situacij apsvarstydavo su jam
bdingu altakraujikumu.Aba Kovneris, Vitenbergo pavaduo
tojas, papild: Jis buvo vienas teisingiausi moni, kuriuos esu
gyvenime sutiks.
***
Vitenbergas laik savo pareiga praneti gyventojams: jei parti
zanai bandys vertis i geto, tai reik, kad visi likusieji bus pa
smerkti mirti. Dl to, kai suinosime, kad get nusprend panai
kinti, kviesime taut savo prieglobst ir prasiverime mikus.
Vitenbergas turjo plan - traukiantis i miesto, padegti visus
karinius objektus. plan jis slp iki paskutins akimirkos.
Keturiasdeimt treij liepos 9-oji tapo nauj varg pra
dia: buvo suimti kai kurie miesto komunist partijos komiteto
nariai. Kit dien get atvyko Kitelis ir pareikalavo Vitenbergo.
Dabar jis inojo jo tikrj pavard.
Nordamas rodyti, jog Vitenberg ketinama tik apklausti,
jis sum kakok Averbuch ir po apklausos tuoj pat paleido.
Tegul ateina Vitenbergas, j apklaus ir paleis. Taiau ant io ma
salo niekas neukibo. Pasak, kad Vitenbergas mirs, ir parod
suklastot geto ligonins paym. Taiau Kitelis nenurimo. Jis
pasinaudojo idaviko - ydo Deslerio, geto yd policijos e
fo, kartu ir slaptojo agento - pagalba. Keturiasdeimt treij
liepos 15 dien pirm valand nakties Judenrato susirinkime,
kuriame dalyvavo ir Vitenbergas, pasirod policija, j sum ir
udjo antrankius. Prie geto vart, partizan padedamas, Viten
bergas pabgo. Gete buvo paskelbta partizan mobilizacija.
Liepos 16-osios ankst ryt getui buvo pateiktas ultimatu
mas: jei iki etos valandos vakaro neiduos Vitenbergo, i Kau
no atskris lktuvai ir subombarduos, sugriaus vis get. Be to,

Kitelis paadjo: jei Vitenberg gaus, po apklausos j paleis.
Tarp geto yd kilo tragikas ginas. Vieni stojo Vitenbergo
pus, kiti man, kad visi geto gyventojai neturt ti dl vieno
mogaus. ia gding vaidmen atliko tarp ms simai pro
vokatoriai, kurie buvo pasireng suiupti Vitenberg. Idavik
prieakyje buvo mintasis Desleris.
Vitenbergas slpsi Amenos g. 3, kur tuo metu buvo surink
tas kulkosvaidis. tabas leido sakymus, kaip elgtis prasidjus
kariniams veiksmams. Vitenbergas netikjo, kad get bombar
duos. Nors mes inojome, kad kelet get, kuriuose prasidjo
sukilimai, i ties subombardavo.
Panika tarp gyventoj vis didjo. tabas nutar, kad Viten
bergas turi pasislpti, bet is nesutiko. Tada tabas sureng i
plstin posd. Dauguma dalyvi pasisak taip: Neverta eiti
prie savo broli vali, netgi jei jie neteiss ir nesupranta, kad
Vitenbergo idavimas - tik geto naikinimo pradia. Tai reik,
kad vadas pasmerktas.
Vitenbergas prietaravo, kad negalima nuolaidiauti prieui,
netgi jei daugelis t. Taiau t kovodami, o ne ant keli.
Jei jau faistai suuod apie partizanus, jie vis tiek nepasitenkins
viena auka - reikalaus dar. Jei organizacija sujuo nesutinka, - jis
pasirengs nusiudyti. Taiau ir saviudyb negaljo igelbti
padties - Kitelis reikalavo Vitenbergo gyvo.
Vitenbergas atsisveikino su savo draugais. Paskyr vietoj sa
vs tabo nar Ab Kovner ir patrauk prie vart. Ten jo lauk
Kitelis. Jie sdo main, ir Kitelis j nuve gestapo rsius.
Vitenberg i karto perdav Marko Groso, specialiojo tar
dytojo partizan reikalams, rankas. Taiau, kad ir kiek kankino,
189
190
vadas nepasak n odio. Kit dien trisdeimt eeri met

Vitenbergas buvo nuudytas - plaukai nudeginti, akys idurtos,
suritos rankos sulauytos...
Nauja diena
Po liepos 16-osios, kai partizan organizacija neteko vado, pad
tis tapo kritika. Gestapas pareikalavo atiduoti visus gete esanius
ginklus. inoma, faistai nieko negavo. Vienintel skm buvo ta,
kad ginklus dar giliau, patikimiau paslp. Taiaubuvo aiku, kad
Kitelis nepaklusnumo neatleis. Artja nauji susidorojimai.
Situacija dar paatrjo, kai gete buvo suiupti keli ginkluoti
ydai. mons svarst: jei ne iandien, tai rytoj vokieiai nusprs
sunaikinti get.
FPO tabe buvo ginijamasi: likti gete ir j ginti ar vertis
mikus. Pagaliau priimtas sprendimas: Kadangi ms organi
zacija buvo susekta, turime pereiti naujas pozicijas. Tai rei
k - persikelti mikus. Taiau trauktis nusprend palaipsniui.
Buvo suformuota pirma grup, vadovaujama Josifo Glazmano. Keturiasdeimt treij liepos 22 dien dvideimt penki
atrinkti kovotojai gavo po pistolet, kai kurie i j - automatus.
Jiems visiems teko vienas kulkosvaidis.
Partizanai su geltonais antsiuvais stojo kolon, kuri tar
si eina darb. Keli rod ika Gertmanas, ydas partizanas i
venioni. J i Naruio mik atsiunt partizan brigados va
das Markovas, kad padt ivesti br i geto. Beje, Markovas
ir anksiau atsisdavo pas Vitenberg ryinink perspti, kad
is bt pasirengs. Partizanai, - ra jis, - turi mokti kovoti
mikuose. Ir jis patar kuo greiiau atsitraukti, nedelsti.
Kai grup atjo Naujj Vilni, ten prie j prisijung tris

deimt lageryje dirbusi yd. Kai grup nuo Vilniaus skyr de
imt kilometr, ji pasuko mik.
Prie Lavoriki reikjo pereiti per tiltel. Jau buvo naktis.
valgai ramiai netrukdomi perjo. Tada partizan brio vadas
Glazmanas nusprend kit krant sisti po vien mog. Ta
iau, kai tik jie pajudjo i vietos, br buvo atidengta ugnis.
Pasirodo, tai buvo pasala. Tamsoje kilo panika. Partizanams, ir
taip jau sutrikusiems, neragavusiems ugnies, trukd beginkliai
naujokai, prisidj prie j Naujojoje Vilnioje. Daugelis i j bu
vo i karto nuudyti, skaitant brolius Gordon ir sak Macke
viius. Roz erenevsk, Rachel Burakiski vokieiai suiupo
gyvas. Taiau po pirmos sumaities partizanai sugul ir m at
siaudyti. Brys patyr dideli nuostoli, taiau ir prieui teko.
Kaip vliau suinojome, myje uvo penki policininkai.
I grups, palikusios get, Naruio mikus pasiek tik ketu
riolika moni. Tenjie sudar yd partizan br Kertas, ku
ris savo gretas vliau prim keturis imtus partizan - pus j
buvo i Vilniaus, likusieji - i apylinki.
Po mio mike kit dien gete pasirod Noigeboeris su gestapi
ninkais ir susm vis, kurie neseniai pasitrauk mik, eimas.
Kartu su darb vadovais susirinko ir j eimas - i viso atuo
niasdeimt kelis mones. Kartu buvo sunaikinta darbo stovykla
Naujojoje Vilnioje. Budeliams Paneriuose prisidjo darbo.
Noigeboeris spjo, kad u kiekvien pabgus mik jis su
ims jo eim, o jei tai nepaveiks, suaudys visus to buto ir netgi
viso kiemo gyventojus. Be to, nuo iol visi dirbantys ydai bus i
skirstyti po deimt. Jei kuris pabgs, tai visi likusieji kartu su dar-
191
192
A b r a om a s Suckeveris
b vykdytoju bus suaudyti. Padtis atrod beviltika: kaip eiti

mik, jei u kiekvien bgl reiks mokti toki baisi kain?
Vis dlto partizan tabas sugebjo apginkluoti dar likusius
jaunus ydus i gretim apylinki. Jie sudar du brius, kuriems
vadovavo Mo Markas ir lomo Bekeris. Abu ijo mik.
Liza aukia!
Nujautme, kad get tikriausiai naikins artimiausiomis dieno
mis. Keturiasdeimt treij rugpjio 1 dien ydus darbi
ninkus atleido i vis moni. Du tkstanius vyr ir moter
isiunt dirbti oro uost Kirtimuose ir tiek pat - prie gelein
kelio. Po poros dien, kai mons isiruo darb, juos apsupo
gestapininkai ir liep ssti parengtus vagonus. mons, supra
t, kad tai kelias mirt, nepakluso sakymui. Vokieiai atideng
ugn - suaud apie tris imtus. Likusieji, neturdami i ko rink
tis, sulipo vagonus. Rugpjio 6-j jie atvyko koncentracijos
lager Estijoje. Pakeliui apie dvideimt moni pabgo - imu
langus ir ioko i vaiuojanio traukinio.
Gete buvo praneta: Estij ivetj tvai ir artimi giminai
iai turi savo noru vaiuoti pas artimuosius. Jei kas atsisakys
ar pabgs, tai vietoj jo paims visus kaimynus.
Vl surinko yd grup ir isiunt koncentracijos lager Esti
joje. Rugsjo 1dien atjo Noigeboeris ir pareik: nuo iandien
niekas neturi teiss ieiti i geto. Dirbs ia, gete, specialiose dirb
tuvse. Bet kadangi vis eiolikos tkstanijis negali aprpinti
darbu, tai eis tkstanius isiunia dirbti Veiverius42ir Ryg,
42
Originale Vaivori. Vliau tekste raoma, kad iki ios vietos keliavo kelias
dienas, todl visai manoma, kad tai vietovs Latvijoje pavadinimas.
I V i l n i a u s
geto
ten yra fabrik ir skubi usakym. Kad kalbt mones savo

noru ten vykti, gestapas para kelet laik, neva ydai i Veive
ri kvieia savo artimuosius pas juos atvaiuoti. Taiau gete ne
buvo k kreiptis. Visi, kas tik galjo, pasislp savo avietse.
FPO tabas paskelb vis partizan mobilizacij. Buvo su
rinkti kulkosvaidiai - dabar j gete jau buvo net keletas. Kie
kvienam kovotojui iduota po revolver ir granat, mons lau
k sakymo kautis.
Pirmoji barikada buvo pastatyta Ligonins gatvje 6. Taiau
dar iki tol, kol ten susitelk ms kovotojai, j apsupo sulk
policininkai, ir grup buvo paimta nelaisv.
Kitas gynybos idinys buvo Strano gatvs 12 namas. Kai
tik prie jo prisiartino vokieiai ir pamgino vertis kiem, IIja einboimas atideng ugn. Vokieiai ikviet pastiprinim, ir
imtai kareivi, audydami i automat, siver get. Brigados
vadas einboimas kartu su savo draugais ir toliau aud vo
kieius, taiau pirmasis buvo nukautas ir krito savo draugams
ant rank. Sutik pasiprieinim, vokieiai padjo dinamito ir
susprogdino nam. imtai moni liko palaidoti po plyt ir be
tono krva.
Paskui vokieiai ved taisykl sprogdinti kiekvien pasiprie
inimo idin, kuriame sitvirtindavo partizanai. Tuo pat metu
imtai yd buvo suiupti savo avietse ir nusisti stot, kur
j lauk eelonai, parengti vykti lager Estijoje. Tai truko iki
rugsjo 4-osios. Kasdien i geto ve mones. Vien dien vo
kieiai ivedavo tik vyrus, kit - tik moteris. Jei moteris norjo
vaiuoti su savo vyru ar tvu, Noigeboeris neleisdavo. Daugyb
moter nusikirpo plaukus, usimov kelnes, kad nebt atskir
tos nuo savo eimos.
193
194
Dauguma partizan ir tabas tuo metu buvo sikr Strano g. 6, bibliotekoje Mefice-Haskole. Ten buvo sutelktos
pagrindins pajgos ir didioji ginkl dalis. mons buvo pa
sireng ti myje, kad apgint savo garb, kiekvienas tik lauk
sakymo nuspausti gaiduk. Apie tai, kad jie dar apgint ir i
veamus i geto ydus, negaljo bti n kalbos. Vienintel viltis
isigelbti iems nelaimingiesiems atrod tik Veiveriai... Netgi
paskutins barikados gynjams tebuvo likusi viena ieitis: kovo
ti su vokieiais, kai ie priarts.
Taiau vokieiai nepatrauk Strano gatve. Rugsjo 4-osios
vakare, po to, kai per kelias dienas i geto buvo iveti 8 tkstan
iai moni, kareiviai gavo sakym palikti get.
Kit dien, tarsi nieko nebt vyk, get atvyko Kitelis ir
Noigeboeris ir pareik: getas lieka su tokiomis pat teismis kaip
seniau. Gautas usakymas pagaminti 50 tkstani veltini ir
10 tkstani milini. Visa, ko getui reikia, bus, kad tik mons
dirbt i peties.
Per kanalizacijos landas

N vienas kovotojas netikjo iais paadais. Pradjo spariai
telktis grupes, kurios kasdien isiverdavo i geto. Bgo Naru
t, yd partizan br Kertas.
Rugsjo 8-, 9- ir 10- dienomis per tik mums inomas lan
das pralsdavo viena ginkluot moni grup po kitos. 12-os
dienos vakare a su grupe draug, madaug trisdeimt moni,
taip pat itrkau i geto. Prie Pukino muziejaus ms lauk vi
s grupi vedl Zelda Treger, kuri vaikiojo po miest be gelto
no antsiuvo ir aikindavo kovotojams, kur reikia eiti. Be baims
prasilenkdama su andarais, Zelda kaip stirna apibgdavo mies

t. Nurod ji keli ir mums. U keli deimi kilometr nuo
Vilniaus, kirsdami geleinkel, mes pirm kart susitikome su
prieu. Netek vieno kario, prasiverme pro vokiei ukard
ir patraukme toliau.
***
Rugsjo 14-j gestapo kieme Noigeboeris suaud Judenrato

vadov Gens. jo viet buvo paskirtas gestapo agentas Desleris.
Taiau po poros dien jis su savo komanda pabgo, veikiausiai
suprats, kad jei ne iandien, tai rytoj ateis ir jo eil. Getas vl
buvo apsuptas. Prie kiekvieno kampo pastatyti kulkosvaidiai.
Nakt namus apviet proektoriai. Kai kur lik gyventojai pa
sislp savo avietse. Dar nespj pasitraukti FPO kovotojai
usibarikadavo Strano g. 6, laukdami patogios akimirkos i
siverti i geto ir kartu su savimi ineti kulkosvaidius. Pad
jo gudryb. Keletas pabrtinai nepartizanikos, baugintos
ivaizdos moni pasinaudojo gautu leidimu iveti kapines
daugyb gatvse tsani mirusij kn. Po jais buvo paslpti
kulkosvaidiai, ir visa tai jie ive Uupio kapines. Ten io kro
vinio lauk keli ms draugai ir ukas j sutartoje vietoje.
Rugsjo 23-iosios ryt 9 vai. get atvyko Kitelis ir oficialiai
pareik, kad getas naikinamas. Iki 12 vai. visi, kurie dar nei
vaiav, turi susikrauti daiktus ir bti pasireng vykti darbo
stovyklas Estijoje. Kadangi kitos ieities nebuvo, mons pra
djo ruotis. Paskutin partizan grup atsidr beviltikoje
padtyje: be kulkosvaidi, be jokios galimybs prasiverti pro
policinink ukardas. Paskutiniai du imtai kovotoj, turdami
nedaug ginkl, nusileido kanalizacij, tikdamiesi miesto pa
195
196
A b r a o m a s Su c k e v e r i s
kratyje i jos ilipti ir nueiti Rdnink giri pas lietuvius par

tizanus, su kuriais buvome pradj bendrauti. t
jimas kanalizacijos tras buvo Vokiei gatvje, 31 name.
Ten stovjo didel kokli krosnis, po kuria buvo landa. Apie i
land niekas neinojo, iskyrus FPO tabo narius. Prie nulei
diant ten kovotojus, kiekvienai grupei buvo trumpai papasako
ta, kas j laukia poeminje trasoje. Primin, kad kanalizacijos
VM 3524 F1.584 Strauno (emaitijos) gatvs pastat liekanos
vamzdiai bna skirtingo skersmens, o po nedidelmis gatvel

mis - siauri kaip urvai. is instruktaas labai greitai pravert. Te
ko liauti keliais purve, be to, dar laikyti iklus, kad nesulap
t, ginklus ir svarbius dokumentus. Keturias valandas kovotojai
klajojo po vamzdynus. Kai brys sustodavo, purvo srov neretai
siekdavo kakl. Atrod, kad faistai nutuok, kok marrut pa
sirinko partizanai, ir nutar visus paskandinti purve. Vliau pa
aikjo, kad grsm nusksti purve partizanams ikilo dl to, kad
jie pasiklydo ir neinojo, kur eiti. Grti atgal buvo nemanoma,

nes srov tekjo tokiu greiiu, jog, pamgins judti prieinga
kryptimi, galjai greitai uspringti. mons alpo, jo i proto,
vienas net nusiud. Be to, nebuvo galima kalbtis, nes per ka
nalizacijos vamzdius ten, viruje, galjo igirsti j balsus.
Pagaliau po eme pasiek Ignoto g. 5, pakilo kiem, kur
ir buvo paymta partizan isilaipinimo vieta. Ten j jau lau
k Sonia Madeisker, kuri su suklastotais dokumentais gyveno
mieste, ir du lietuviai policininkai, susij su partizanais. Per
mirk, purvini ilindo kovotojai i siauros umaskuotos skyls
ir nujo kakok rs iek tiek apsiprausti. Tada visus irikiavo
ir sak ivalyti bei parengti naudoti ginklus. Tuo imginimai
nesibaig. Grup partizan, pajudjusi toliau, dabar jau gatve,
susidr su andarais. Uvir mis. Be auk neapsieita, taiau
daugumai kovotoj pavyko pasiekti kapines. Isikas ten paslp
tus kulkosvaidius. Su iais ginklais pasijut saugiau, pasuko
Rdnink giri.
Trys didvyriai
Kartu su paskutiniais geto kovotojais kanalizacijos trasa paspru
ko ir du tabo nariai - Jankelis Kaplanas ir Abraomas Chvoinikas, taip pat FPO bataliono ryinink, student Asia Big. Jie
kartu su visais ilindo i priedangos Ignoto gatvje, taiau, per
sumait atsiskyr nuo pagrindinio brio, patrauk susitikimo
viet kapinse savo keliu.
Prie kino teatro Kazinojuos sulaik vokiei patrulis ir pa
reikalavo dokument. Visi trys isitrauk pistoletus. Prie kino
teatro buvo nemaai vokiei karinink. Kaplano kulka pataik:
197
pakirto Mark Gros, kovos su partizan judjimu skyriaus tar

dytoj, vliau io skyriaus vadov. Kartu su juo buvo nuautas
aukto rango karininkas i Kauno geto. Kaplanas, Chvoinikas ir
Asia visas kulkas paleido faistus, o reikjo po vien pasilikti ir
sau... Visus tris suiupo gyvus.
Juos nuve darus Ras gatvje, kur buvo surinkti paskuti
niai ydai, siuniami Estijos lager. Kitelis sak pastatyti trejas
kartuves: mokytojui Jankeliui Kaplanui, advokatui Abraomui
Chvoinikui ir dvideimtmetei studentei Aiai Big. Jis surinko vi
sus ydus ir pasak, kad taip bus kiekvienam, kuris pakels rank
prie vokieius. Trys didvyriai buvo pakarti.
Sonia ir Julianas
Kai getas buvo panaikintas, o partizan organizacija susitelk
kovai mike, mieste liko ms mons, turintys lenkikus pasus.
viesi asmenyb tarp partizan Vilniuje buvo Sonia Madeisker.
Pirmomis okupacijos dienomis, kai visuomeninis gyvenimas
mieste apmir ir vargai ugul ydus gyventojus, Sonia viena i
nedaugelio nesutriko. Gete ji sutelk komjaunuolius, susisiek
su miesto darbininkais, tapo aktyvi miesto komunist partijos
komiteto nar. Tuo pat metu ji dirbo pogrindiniame lenk lai
kratyje tandar Volnoci.
Praradus Vitek ir Kozlovsk, Sonia tapo pagrindine pogrindi
nio judjimo vadove. Jai vadovaujant imtai yd kovotoj prie
getonaikinimbuvo permesti lietuvipartizanbrigad. Pati So
nia liko mieste, kur leido kreipimusis lenk ir lietuvi kalbomis.
Po geto sunaikinimo vokieiai mieste, yd lageryje, paliko
tris tkstanius moni. lager Kailis Sonia patekdavo kie
kvien sekmadien. Ten burdavo kovines grupes, aprpindavo

jas ginklais ir paddavo perkelti mones mik.
Kartu su Sonia veik Julianas Jankauskas, buvs fabriko Pla
katas direktorius. Jis savo bute slp daug yd ir tiek ginklus
geto partizanams. Julianas buvo pasinrs pogrindin veikl.
Jis sutelk aktyvius lietuvius darbininkus ir patrauk savo pus
kai kuriuos policininkus. Julianas pasikeit ivaizd, usiaugino
barzd, kad jo neatpaint Uupio g. 3, kur slaptame kambaryje
gyveno Sonia. Ten pat persikl ir Julianas. Jie abu myljo gyve
nim ir u j kovojo.
Kelet mnesi prie Raudonajai armijai engiant Vilni,
gestapas apsupo nam Uupyje. U Juliano ir Sonios galvas jau
seniai buvo adtos didels premijos. Jie abu gynsi, atsiaud
pro langus ir nuov kelet gestapinink. Vokieikulka pakirto
Julian, Sonia paskutin pasiliko sau.
Deja, kulka j tik sueid. Gestapininkai ive Soni kal
jimo ligonin, apgyd, mgino igauti pogrindinink vardus ir
adresus, taiau ji n odiu neprasitar. Tada j nusiunt ges
tapo rsius.
Tsinys mike
Vilniaus geto kovotojai perjo mikus. Ne taip mes sivaizdavo
me kovos eig. Idja ginti 20 tkstani gyventoj gete nepasitei
sino. Vado Vitenbergo idavimas buvo didiausias smgis organi
zacijai. iandien turime pripainti, kad tabo sprendimas iduoti
Vitenberg buvo tragika klaida. Taiau praeities nesugrinsi...
Um kovines pozicijas mikuose, Vilniaus partizanai tel
ksi daugiausia dviejose bazse: prie Naruio eero ir Rdnink
199
200
girioje. Brys Kertas prie Naruio eero buvo ne tik ydi

kas - tai buvo vienas i Markovo brigados bri. Naruio eeras
gana toli nuo Vilniaus, daugiau nei u 100 kilometr. Vilniaus
yd partizanus labiau trauk prie gimtj viet, todl deimtys
kovotoj perjo Rdnink giri (40 km nuo Vilniaus), kurio
je tuo metu buvo keturi FPO nari briai, pabg kanalizacijos
trasomis. iems briams vadovavo Jurgis (Zimanas).
Briai Kova ir Mirtis faistams, kuriems vadovavo Berlas
erenevskis ir Aaronas Aranoviius (uvo myje), neilgai bu
vo savarankiki junginiai - jie ijo Naruio giri ir prisijung
prie lietuvi partizan. Vien yd bri liko du: Kerytojas
ir U pergal. Pirmojo brio vadu tapo Aba Kovneris, geras
draugas ir puikus organizatorius. Jis reng visas bsimas ope
racijas. muelis Kaplinskis, FPO instruktorius gete, buvo brio
U pergal vadas. Kovotojai j gerb ir myljo. Abiej bri
(daugiau kaip 200 moni) tabas buvo bendras.
Pirmus tris mnesius briai visikai apsirpindavo ginklais.
Jie nuvert nuo bgi tris vokiei traukinius. Pirm kart nuo
bgi nulk dvideimt vagon ir lokomotyvas. Antr - sudau
yti ei vagonai su kareiviais. Per trei diversij uvo apie du
imtus hitlerinink. Prie agarino ir netoli Draguino kovotojai
susprogdino tris tiltus. Valkininkuose (Olkeniki) susprogdino
vokiei mon ir sutriukino faist garnizon.
Kai brys Kerytojas gavo tolo ir daugiau kulkosvaidi, b
gi karas tapo dar intensyvesnis. Kovotojas sakas Rudnickis su
draugais nuo bgi nuvert 15 eelon: 12- nuo plai vi ir
3- nuo siaur. Be to, jie penkiese dalyvavo sprogdinant elektros
stot venionyse. i grup pam nelaisvketuris hiderininkus ir
i vokiei ligonins venionyse ilaisvino partizan Semionov.
I V i l n i a u s
geto
Vitka Kempner, pirmosios diversijos didvyr, pirm kart pa

rod, k ji sugeba nuveikti mike. Keturiasdeimt treij spal
su pilnu lagaminu, prikrautu min, per nakt nujo 40 kilome
tr ir pasiek Vilni. Ten ji sugebjo patekti miesto elektros
stot ir susprogdinti j kartu su pagrindiniais transformatoriais.
Taiau Vitkai to buvo maa. Kit nakt ji atjo koncentracijos
lager Kailis ir i ten 60 moni ived partizan baz.
Keturiasdeimt treij lapkrit Vitka gavo uduot nuneti
Vilniaus partin komitet svarbius dokumentus. Pakeliui ji susid
r su vokiei patruliu. Su apsauga j nuve Vilniaus gestap.
Taiauvyko stebuklas - dl savomiklumo, pasinaudojusi sumai
timi, Vitka sugebjo nuo vokiei pasprukti. Grdama ms
baz, atved vien Kauno pogrindins organizacijos veikj.
Kart Gria Gureviius, gerai usimaskavs pasaloje, nuud
dvylika vokiei, vaiavusi dviem mainomis. Pam nemaai
trofj: deimt autuv, automat ir vokiei kulkosvaid. Kul
kosvaid jis pasim ir tapo puikiu kulkosvaidininku. Kartu su
Gria kovojo jo mama, trisdeimt devyneri met moteris. Jie
dviese imdavosi pai rizikingiausi uduoi. Nuo j rankos
uvo atuoniolika faist. Kart, kai mama ir snus pateko ap
supt, atsitiko nepataisoma. Grios mama, iaudiusi visus o
vinius, dar spjo prie mesti penkias likusias granatas, taiau
j pakirto kulka. Pamats, kad mama nebegyva, Gria oko prie
vokieio ir autuvo buoe perskl jamgalv. Sueistas sugebjo
pabgti. Perplauk upel, perliau per dumbl krant, taiau
neteko smons ir liko gulti baloje. J pastebjo piemenukas
ir prane partizanams, kurie atsigabeno Gri baz ir igyd.
Vaikinas vl su savo kulkosvaidiu traukia uduotis ir, keryda
mas u mam, naikina faistus.
201
202
A bra o m a s S uck everis
Chaimas Lazaras, aktyvus geto kovotojas, ir mike nesutep

savo kovins garbs. Kelyje Vilnius-Gardinas i pasalos jis sunai
kino tris vokiei karininkus, o sujais vaiavusius penkiasdeimt
kareivi iguld kartu su savo draugais kovotojais. Deja, ketu
riasdeimt ketvirtj vasario 23-ij geleinkelio diversijos metu
Chaimui nepasisek - sprogusi mina nupl jam dein rank...
Negalima nepaminti vienos i didvyrik Vilniaus mergin
partizans Zeldos Treger. Ji kaip ryinink atuoniolika kart
veik vokiei ukardas, kad galt patekti Vilni. Atgalios
Zelda grdavo ne tuiomis. Ji prasismelkdavo koncentra
cijos lagerius ir gelbdavo mones. Keturissyk vos neuvo: du
kartus papuol gestapo rankas, kart - policinink letenas.
J suiupo mums prieikas lenk nacionalist brys. Jis veik
aplinkiniuose mikuose ir vienu metu puldinjo ir vokieius, ir
yd partizanus. Taiau Zelda, sumani ir tvirto charakterio, vi
suomet sausa ilipdavo i vandens ir vykdydavo visas uduotis.
Ne maiau nuveik ir Dina Roizenvald, viena patikimiausi
ryininki tarp ms ir miesto.
O Reizl Korak? Didvyrika mergina, bebaim tiek gete, tiek
mike!
Negalima neprisiminti valgo Chanono Magido, kuris inojo
kiekvien prieo ingsn 40-ies kilometr spinduliu! O Srolikas
Eiikeris, Niusia Liubocki, Ruvimas Rabinoviius, Berlas Jechai, Leva Levin, Tevka Galperinas, Berlas erenevskis, Icikas
Kovalskis - apie kiekvien j, apie j drs ir ryt galima bt
parayti po knyg.
Tebus ia paminti dviej broli - Danios ir Imos Liubocki,
mokytojo Borucho Liubockio sn - vardai. Kov gete dienomis
Dania papuol faist rankas. Deimt dien j kankino gestape.
I V i l n i a u s
geto
I ten jis papra tv, esani gete, atsisti jam nuod. Prisime
nu, kaip pals mokytojas atjo pas mane pasitarti, k daryti. Jo
mona norjo perduoti snui nuod, tegul jis nesikankina. Taiau
tvas negaljo sutikti savo rankomis nuudyti snaus!
Prajo keletas dien, ir Dania atsirado gete. Kai j ved susi
dorojimo viet, jaunasis kovotojas sugebjo pabgti. Gete j pa
tikimai paslp. Taiau neilgai diaugsi tvai. Naikinant get,
juos suiupo Kitelis. Dania kanalizacijos trasa prasiver mi
k, kur sutiko savo brol Im, vienintel likus eimos nar.
Dania, brio U pergal treiosios grups vadas, tarp savo
draug buvo labiausiai gerbiamas. Jis negaldavo nusdti ba
zje. Kertas nedav ramybs. Keturiasdeimt treij gruodio
pabaigoje Dania su savo grupe ijo kaim patikrinti gand,
kad ten ess svarbus gestapo agentas. Dania nutar, kad j reikia
suiupti. Apsupo nam, kur slpsi gestapininkas... ir ia pat nu
aidjo vis. Dania parkrito. Sunkiai sueist j atgabeno baz,
ia jis ir mir.
T pai dien Ima su draugais gro i Naruio girios, kur
vyko miai. Ima pasirod, kai kas kap jo broliui. Vaikinas at
sirm autuv, stovjo prie k tik sukasto kauburio, o ant kapo
krito karios aaros.
Po keli dien Ima su partizan grupe ijo prie kelio nu
pjauti keleto telegrafo stulp. Pasigirdo sprogimas - stulpai bu
vo uminuoti. Ima ir jo draugai buvo suplyti skutelius. Dabar
abu broliai guli Rdnink girioje.
ia paminti Vilniaus partizanai, kurie kovojo negaildami
gyvybs ir liko savo draug atmintyje. Taiau kiek neinom
didvyri krito Naruio ir Rdnink mikuose... Tebnie ami
nas j atminimas!
203
204
Naikinant Vilniaus get, kai kurie kovotojai papuol kon

centracijos lager H.K.P. ir lager Estijoje. H.K.P. lagerio viduje
buvo suburta partizan grup, jai vadovavo mokytojas Levas
Opeskinas ir aktorius Jakovas Bergolskis. i grup apsiginklavo
ir palaik ry su bazmis mikuose. Keturiasdeimt ketvirtj
liepos 10 dien specialusis SS dalinys apsupo lager ir atideng
ugn. Partizanai atsiaud. Tai padjo daugiau kaip imtui yd
isiverti ir pabgti miest., kur jie slapstsi laukdami pergals.
L. Opeskinas ir J. Bergolskis uvo myje.
***
Vilniaus geto kovotojai, tap partizanais Lietuvos ir Baltaru

sijos mikuose, kartu su Raudonosios armijos daliniais ver
si miest ir dalyvavo j ivaduojant nuo okupant. Jie vent
miesto ivadavimo dien prajus lygiai metams po Iciko Vitenbergo ties...
Koncentracijos lageriuose
1943 m. rugsjo 23 d. buvo galutinai panaikintas Vilniaus getas.
Su sustiprinta apsauga lik ydai buvo nuveti darus Ras ga
tvje, kur juos padalijo dv grupes - kair ir dein. Pateku
sieji kair - pasmerkti mirti. Seneliai, moterys ir vaikai - iviso
apie penkis tkstanius moni - isisti krematorium Mai
daneke. Tarp i pasmerktj buvo mokytojos Mira Berntein ir
Rachel Broide, gimnazijos direktorius Levas Turboviius, lite
ratros veikjas Naftali Vainigas, Abromas Sliepas, dr. Feldteinas, poet Lija Rudinska, dailininks Urna Olkenicka ir Rachel
Suckever, aktor Ester Lipovska.
Atrinktieji dein - madaug du tkstaniai moni - i

sisti koncentracijos lager Estijoje ir madaug tkstantis ke
turi imtai moter - lager Latvijoje, i ten - tutnof, kiti -
Osvencim.
Estijoje tuo metu buvo 23 lageriai. Juose buvo apie dvideimt
tkstani moni, atvet i vairi Europos miest get. I j
atuoni tkstaniai - i Vilniaus.
tai keletas pasakojim t, kurie sugebjo pabgti i i lage
ri pragaro, kur uvo tkstaniai yd.
Nisanas Anolikas:
Frontas buvo visai nebetoli. Mus vaik i vieno lagerio ki
t. Prie Evi vietovs dvylika moni atsiliko. Esesininkai, tarp
kuri buvo ir vokietis gydytojas Gentas, met iuos nusilpusius
vyrus jr. Kurame tas gydytojas isikviet Vilniaus gydytojus
Fingergut ir Ivanter. sak jiems klauptis ant keli ir kirviu
suskald galvas. Paskui jis ikviet mus ir liep sudeginti knus.
Filikone aplink lager buvo keli tvenkiniai. Faistai sugal
vojo aidim: nusikaltliams suridavo kojas ir mesdavo
vanden.
Benjaminas Vaintroibas:
Po keturi par kelions tvankiuose vagonuose atvykome
Vaivari koncentracijos lager. I ten mus nuve Kloogu. Atvy
k suinojome, kad nuo iol turime pamirti savo vard, vietoj
jo gausime numer. Kiekvienas jam skirt numer turjo prisi
tvirtinti ant nugaros, rankovs ir kelio. Nuo kaktos iki pakauio
mums, kaip katorgininkams, iskuto plaukjuost. Moteris, ku
ri lageryje buvo dar nuo rugpjio, nuskuto plikai.
Po patikrinimo i ms atm visk iki paskutins smulkme
nos ir paskirst darbus. Reikjo neioti 50 kilogram cemen
205
206
to maius i fabriko geleinkelio stot. Madaug 150 metr su

maiu ant nugaros turdavome bgti. Moterims, kurias laik ats
kiruose barakuose, liepdavo atkasinti akmenis ir neioti juos
nurodyt viet. Per dien jos turdavo suneti 4 tonas akmen.
Dirbdavome nuo etos valandos ryto iki etos vakaro, su
45 minui piet pertrauka. Pietums duodavo tik skystos daro
vi sriubos. Po darbo laukdavo rikiuot. Reikdavo stoti ko
lon po imt moni ir taip stovti, kol teiksis ateiti budtojas ir
leis eiti lager. Jei kas po alinanios darbo dienos neteisingai
stovdavo ar kuo nors nusikalsdavo, rotenfiureris usirayda
vo ir vliau t kviesdavo ieiti i rikiuots. Esesininkai tempdavo
mog ant suoliuko, kurio ilgis buvo 1metras, plotis - 30 cm.
Nusikaltlio rankas ir kojas priridavo. Vienas esesininkas
ssdavo jam ant galvos, o kitas pliekdavo metaline viela. Be to,
nusikaltlis turjo skaiiuoti kirius. Jei pamesdavo skaii,
egzekucija prasiddavo i naujo.
Ligoti, iburk nuo bado buvo guldomi ligonin. eidamas
palat, vokietis gydytojas Bodmanas rikteldavo Achtung!
(dmesio), tada visi ligoniai turdavo staigiai padti rankas ant
ukloto. Jei kas sakymo nevykdydavo ar vykdydavo per ltai,
tam gydytojas trenkdavo pagaliu per rankas. Kai ligoniui baks
teldavo virkt, paprastai is t pai dien mirdavo.
1944 m. rugpjio 13d. dauguma Estijos lageri buvo panai
kinti: taip pat ir Kvioli, Eredi ir Filikon. Mes apie tai suinojome
i ura ant cemento mai, atvet i t viet.
1944 m. rugsjo 19 d. Kloogu lageryje atsitiko baisiausia.
Anksti ryt mus sustat brigadomis - vyrus atskirai, mote
ris atskirai. Pasak, kad evakuos Vokietij. Tuoj pat i ms
grups atrinko tris imtus moni ir nusiunt mik parneti
malk. Reikia tas malkas pasiimti Vokietij, - pasak lagerio

virininkas.
Kai vagonus su rstais atve mums lager, vokieiai rstus
suguld krymai. O i miko, kur buvo lik trys imtai ms
vyr, pasigirdo masiniai audymai. Nieko nebesupratome. Mus
apsupo esesininkai. Kiekvienas judesys buvo kulkosvaidio tai
kiklyje. I ms grups buvo ikviesti trisdeimt moni. Juos
prived prie suguldyt rst ir sak gultis pilvu emyn, kad
galva kyot i po rst. Kai sakymas buvo vykdytas, faistas
aud kiekvien kyani galv. Kai su iuo trisdeimtuku buvo
baigta, atrinko kitus trisdeimt moni. Ant suaudytj udjo
malk ir naujam trisdeimtukui liep gultis kaip pirmiesiems.
Taip buvo upildytos keturios eils. Kai minia suprato, kad vis
laukia ta pati lemtis, mons puol bgti kas kur. Vokieiai m
audyti bglius. Man ir dar dvideimiai pavyko pasislpti vie
name name, palpje. O deimt kit, kurie pamgino pasislpti
gretimame name, esesininkai aptiko ir suaud.
Toje palpje prasdjome kelet par. Pro plyius mus pa
siekdavo degani rst ir moni kvapas... Ir tai pamatme
pirmuosius raudonarmieius - vir ms skrendant soviet
lktuv.
Kloogu soviet kareiviai igelbjo nemaai Vilniaus yd. I
j - ir patekus lager partizan Boris Goldtein bei ininie
ri Ratner.
Taiaunuudyt ir sudegintbuvo nepalyginti daugiau. Tarp
j - Vilniaus gydytojai Zalkindsonai (tvas ir snus), aktorius
absajus Bliacheris, urnalistas Germanas Krukas, poetas Geras Gitgetaltas, Vilniaus yd technikumo direktorius ininie
rius raiberis ir to technikumo dstytojas Zelikas Goldbergas.
207
208
A br a o m a s Su c k ev er is
***
Kai buvo panaikintas getas, Kalmanoviius drauge su tks

taniais yd pateko lager Estijoje. 1945 m., kai antr kart
atsidriau ilaisvintame Vilniuje, susitikau su buvusio choro
dainininku mueliu Mejeriu Slivkinu, kuriampasisek igyventi
mirties lageryje. I jo suinojau apie Kalmanoviiaus mirt.
Pirmuosius du mnesius Kalmanoviius dirbo kartu su kitais
ydais Narvos lageryje. Jie pertempinjo pakus su skudurais ma
nufaktros fabrike. ydten beveiknemaitino. Ibado Kalmano
viius ibrinko ir vosjudjo. Kadangi nedarbingus naikino, pas
tami ydai padjo papirkti vokiet, ir Kalmanoviius tapo barako
priirtoju. Barake jis daug ra. Nuostabus buvo jo susitikimas
su savo draugu Mo Lreriu, iskirtiniujidi kalbos inovu.
Kai Lreris susirgo dizenterija, Kalmanoviius m juo r
pintis kaip tikra motina. Apiprausdavo, perklodavo ir atlaudavo dal savo duonos davinio. Nepadjo. Lreris mir ant Kalma
noviiaus rank.
Po kurio laiko Kalmanoviius pats susirgo dizenterija - aiku,
usikrt nuo Lrerio. barak atjo vokieiai gydytojai. Pamats,
kad Kalmanoviius serga, vyriausiasis gydytojas liep perneti j
ligoni barak. Oi ten jau n vienas gyvas neieidavo.
Po Kalmanoviiaus mirties jo kn sudegino fabriko krosnyje.
Vienas i darbinink ant krosnies para Kalmanoviiaus vard.
Taip davo ms vaikai

Tai vyko prie keturiasdeimt ketvirtj met Velykas. Vil
niaus koncentracijos stovykl Kailis, kuri buvo sukurta y
dams dirbti to paties pavadinimo kaili fabrike, atjo Veisas. Jis
I V i l n i a u s
geto
pareik, kad mieste siauia epidemija. Todl kit ryt turime

iltai aprengti vaikus ir atvesti klinik kitoje gatvs pusje, kur
jiems suleis vaist nuo iltins.
Dauguma mam neprietaravo. Jos nupraus vaikus, graiau
apreng, suukavo ir sault pavasario ryt atved klinik. Kai
vaikai jau buvo klinikoje, o mamos lauk prie jimo, prie pasta
to privaiavo juodas voronokas. Veisas ir jo parankiniai oko
klinik, puol gaudyti vaik ir mesti juos main.
Mamos, laukusios savo vaik, verkdamos puol prie voronoko. Veisas jas nustumdavo, o nepaklususias parankiniams
liep audyti. Kelios motinos vis dlto pribgo prie voronoko
ir pamgino j atidaryti. Motinos norjo mirti kartu su savo
maaisiais. Veisas kai kuri pagailjo ir leido joms prisidti
prie vaik.
Voronokas ivyko. Taiau Veiso srauose, kuriuos is laik
rankose, trko eiolikos vaik. Jis jo pastat iekoti likusij.
***
Atuoniasdeimtmet moiut Fruma Riva Burtein man papa

sakojo:
Kai suinojau, kad visus vaikus reikia vesti ligonin, su
pratau, kad tai ne iaip sau. Juk pas mus Kailyjeyra gydytojas
ir ambulatorija, kam mums tempti vaikus klinik? Nutariau
neskubti ir pairti, kas ia bus, nors Richteris pareik: Tie,
kurie neatve, gaus baud.
Igirdusi i prieais esanios ligonins riksmus, supratau, kad
atsitiko nelaim. Sugriebiau tris savo ankus ir giminait ir pa
slpiau juos avietje. Pati ijau kiem ir pradjau laukti, kas
ia bus. Veisas kartu su vokieiu Richteriu bgiojo po kiem ir
209
210
kavo, kad neutenka vaik, jei tuoj pat neiduos vis paslpt
j, atvyks kareivi pulkas ir iaudys vis stovykl. Pamats, kad
geruoju niekas neateina, Veisas suvilp, ir gestapininkai bgo
lager (jiejau seniai lauk prie vart ir vilpim greitai sureaga
vo). Visus ydus ivar kiem, o patys m iekoti aviei4.
Stovjau apaioje ir meldiausi, kad atsitikt stebuklas, kad
nerast mano ank. Vos tik taip pagalvojau, igirdau j verks
m ir pamaiau, kaip juos neasi emyn ir stato atskirai vien
nuo kito. Kieme m visus riuoti: vaikus ir senelius - vien
pus, stipresniuosius - kit. Kadangi a jau nebejauna, mane
pastat kartu su vaikais. O, kaip norjau juos igelbti! Apie save
nebegalvojau - tik apie viesias tyras ms vaik sielas.
Kai piktadarys akimirk nusisuko, sugriebiau jauniausi
ank ir engteljau dur link. Richteris utvr man keli ir
rikteljo: Kur eini?! Atsakiau, kad einu pamaitinti vaikelio ir
tuoj pat griu. Netiks atsakymas, kai vyksta akcija, taiau su
maityje jis mosteljo mane ranka.
ydai, kuriems dovanojo gyvyb, mus ustojo, kad nebt
matyti. Mano dvimet mayl neileido n garso. Staiga atvaia
vo blizganios mainos ir jas pradjo stumti senelius bei vai
kus. Maiau, kaip ten met du mano anklius, kaip jie auk:
Bobulyte, mums baisu! Taiau jau niekuo nebegaljau jiems
padti, nes ir igelbt vaik bt ipl i rank. Pati nesu
prantu, per kok stebukl ilikau.
Prajo nemaai laiko. Daug nuo Richterio prisikentjome.
Dar ne kart jis pas mus ateidavo iekoti vaik. Paslpiau sa
vo ank po de tualete. Ten ji pragyveno apie deimt dien.
Vliau sugalvojome, kaip pasprukti i tos skyls, ir pasislpme
mieste pas vien pastam lietuv.
I V i l n i a u s
geto
***
Vaikinukas papasakojo:
Keturiasdeimt ketvirtj metkovo 27dien pus septyni
ryto lagerio H. K. P. kiem jo feldfebelis Richteris ir apirjo
du namus. Jis tuoj pat ivyko ir gro su kareiviais. Kareiviams
nurod: Tu - ia, tu - ten, - ir ie i karto um pozicijas. Ta
da a buvau pirtyje ir kaitinau krosn. Kai jo ir pasak, kad
teritorija apsupta, irdis pradjo dauytis kaip pamiusi. Ibgau
i pirties ir pamaiau prie namo privaiuojani main, piln
policinink.
Pakilau namo pas mam. Ten usivilkau kelet sluoksni
drabui. Mama - taip pat. Buvome sitikin, kad lager naikina.
Nuotaika - kaip prie mirt. Sutarme, kad, pasitaikius pirmai
progai, bgsime. Jei mus ve traukiniu, oksime i vagono.
Netrukus namas prigujo vokiei ir policinink. Moteris
ir vaikus jie siunt siuvyklos dirbtuves, o vyrus - kur jie dirbo.
Staiga pasklido gandas, kad tai ne naikinimas, kad ima tik se
nius ir vaikus. Bet atrodo, kad moteris - taip pat...
K daryti? Kaip igelbti mam? A nesutrikau, nuvediau j
pirt, pasodinau kampe ir apklojau uklotais. Pagalvojau, kad
mans kart nelies, nes, pirma, a dirbu, antra, jau nebe maas
vaikas.
Paslps mam, ijau i pirties. vilgteljau, matau - ko
pios, stovjusios palp lipti, dingo. Klausiu: Kas ten?
Girdiu Cilkos Rudenskio bals: Mes ia ulipome pasislpti,
eik pas mus.
Neinau kodl, taiau palp mans netrauk. Nujau alt
kalvi dirbtuves (nes pagal vokiei dokumentus a - altkal
vis). Per dirbtuvs lang gerai matyti aiktel prie vartus. Per j
211
212
veda kelet moter ir vaik. J rankose nedideli ryuliai, galvos

nuleistos. Priejuos irikiuoti policininkai ir esesininkai. Stovin
tieji su manimi prie lango rodo ten, prie vart, j savus - motinas
ir vaikus. Griebiasi u galvos: Oi, mano berniukas! Oi, mano
mama!
Matau, kaip veda Jabrov. Jos snus stovi prie lango. is pra
djo dauyti galv sien. Mano mamos kol kas neatved, gali
bti, kad dar nerado. Praeina dar dvi valandos. Apiekojo pir
mj pastat, paskui msi antrojo. Veisas patikrino dirbtuves.
iri, ar ten nepaslp vaik. Dabar jis stali dirbtuvse, girdiu
vaiko verksm. Veisas aptiko kdik ir, pams j uant, jo
ms dirbtuves.
Stoviu kaip bestas, neinau, k daryti. Pirm kart pama
iau jo raudus veid. Rankose laiko spindint plai briaun
kirv. Veisas sako darbininkams pereiti gretim kambar, kitus
iumpa u apykakls ir meta kiem. Dabar - mano eil. Mgi
nu pasistiebti, kad atrodyiau auktesnis, taiau Veiso neapgau
si. Jis rodo man duris, ir esesininkai imeta mane lauk. M
ginu bgti, taiau man pastoja keli. Ir tai a prie tvoros kartu
su vaikais.
Pagalvojau, kad dabar man galas. I tigro nasr neitrksi.
Todl, kai tik esesininkas minutl nusisuko, vl bgu namo
link, taiau ir kart nepavyksta. Mane pasiveja kitas faistas
(kaip vliau suinojau, tai buvo Lukoius i Ypatingos) ir revol
verio rankena trenkia per galv.
Guliu smlyje beveik neteks smons, taiau Lukoius ma
ns nepalieka, u rankos tempia barak ir juokiasi. barak
atne staliuk. Veisas prie jo prisda. Sukruvintas kirvis prie
jo snuk. Pradeda riuoti vaikus. Jaunas moteris paleidia.
tai eina mama su dviem vaikais. Vaikus jis nustm, o mam

atpl jga. Kol kas nepasmerk myriop. Kai atjo mano eil,
jis rodo barak. Vl mginu bgti, taiau esesininkas mane
suiumpa.
Nuslikinau kamp ir iekau ieities. Apie pabgim ne
gali bti n kalbos. Dairausi vietos, kur bt galima pasislpti.
Staiga pastebiu, kad lubose trksta vienos lentos. N sekunds
nesudvejojs kaip kat (ir i kur atsirado tiek verlumo?) usiropiu vir. Po mans dar kakas lenda. Girdiu vaiavu
si juodj voronok varikli gausm, susiliejant su vaik
verksmu.
Vakare nedirbome. Nusileidau i palps ir labai nudiugau
sutiks mam. Ji vis laik, usidengusi uklotais, guljo pirty
je, paiekos metu jos nepastebjo. Drieris, apiekojs kiekvien
kampel, jos neaptiko.
T dien i lagerio buvo paimti imtas penkiasdeimt vaik
(tarp j - du aktoriaus Bergolskio mayliai). Viena mama savo
vaikelio niekaip neatidav. Daug kart Veisas band atplti nuo
jos vaik, mu, taiau niekas nepadjo. Voronokas j prarijo
kartu su vaiku. Kit moter Veisas nuov vietoje, nes i j pava
dino piktadariu.
***
Zelikas Levinas papasakojo:

Kart Veisas atjo get atrinkti vyr kelionei Estij. De
imtmetis mulikas Kotleris bgiojo po geto gatves ir iekojo
savo tio. Vietoj tvo jis uoko ant Veiso.
- Tu vaiuosi dirbti pas mane Estij, - ypsosi jam pikta
darys.
213
214
- Pone Veisai, - mulikas jo odius suprato visai rimtai, man viso labo deimt met.
- Deimt met? - pakartojo Veisas ir, dmiai pairjs
vaikiuk, sugrieb jam u rankovs.
ia piktadarys pastebjo besislapstant yd, ir mulikas isi
ver jam i rank. Po kiek laiko, vykdydamas eilin vaik akci
j, Veisas vl susidr su muliku. Kartu su savo draugu Mariku
Levinu jis bgo iekoti vietos, kur bt galima pasislpti. Veisas
nusiypsojo:
- A, tai tu! Dabar eisi su manim, - sugrieb jis mulik. - Ir
tu eisi su manim, - kita ranka iupo Marik.
- Mano pone, man jau penkiolika met! - pamgino isilais
vinti mulikas.
Veisas nusijuok:
- Per kiek savaii tau sujo penkiolika? Niekas tau ne
pads!
Ir m juos tempti uvart prie juodojo automobilio.
mulikas usipliesk. Vis vien, tar sau, gyvenimas baigtas.
Jis uoko ant Veiso, sugrieb rankomis jam kakl, o kojomis
m muti per pilv. Taip pat pasielg ir Marikas. Veisas greitai
susigrieb ir, revolverio rankena kaukteljs vaikams per galve
les, isilaisvino. Jisj nemet main. Suiupo u laib kakleli
ir abu usmaug.
***
Mama papasakojo apie savo sn:

Kai tik paskelb sakym, kad moterys ir vaikai turi susi
rinkti kieme, Levukas pasak: Slptis paiam - nra svarbiau
sia. Reikia gelbti ir kitus. Mane su mauoju Josele jis atved
I V ilniaus geto
| 215
kakok rs ir paslp po dviej metr malk krva, o pats ka

kur dingo. Po malkomis niekaip nenurimau, buvau tikra, kad
mano Levuk sugavo. Bet vliau suinojome, kaip jis gro.
Kai jis mus paliko, susirado kirv ir m bgti, o paskui j
bgo dvi deimtys vaik ir du tvai. Jisjuos visus atved palp
ir m kirviu dauyti gelein dangt, nordamas padaryti skyl
gretim nam. Staiga palpje jis pamat du didiulius katilus.
Apirjs juos, Levas suprato, kadvienas ij tuias, ir i karto
susigaud, kad tai geriausia vieta paslpti vaikus. Taiaukaip u
siropti ant trij metr aukio katil? Levukas nubgo atsineti
kopi, greitai gro ir, pams vaikus i tv rank, nuleisdavo
katil. Kad niekas nerast, kopias taip pat j nuleido.
Kakas prane Veisui, kad palpje, kur stovi katilai, ma
t vaikus. Jis ikart ten atbgo ir pradjo aukti bei kalbinti.
Usiropti negaljo, kopi prie katil juk nebuvo. Nordamas
sitikinti, ar nieko nra, Veisas m pagaliu dauyti katil:
- Vaikai, ieikite. Atneiau jums saldaini!
Dvimeiai vaikai tyljo uspaud kvap. I katilo nebuvo gir
dti n garso.
***
Mainistas Juzefas Rinceviius, kuris vairavo traukin su vaikais,

mums atskleid kraupi ties, jog vaikus i Kailioir i H. K. R,
i viso madaug du imtus moni, jis nuve Krokuv, i kur
juos nugabeno vokiei ligonin. Ten juos iriavo - i vien
m krauj sueistiems kareiviams, nuo kit vokiei specialis
tai lupo od plastinms operacijoms sualotiems kareiviams.
216
Ilaisvintame Vilniuje
Kai tikpasirodiauilaisvintameVilniuje, pirmiausiamiauieko
ti 16 gestapo kameros. Kamera buvo plaiai pagarsjusi gete. Joje
savait sdjo profesorius Nojus Priluckis. ia buvo nukankintas
organizacijos partizan vadas Icikas Vitenbergas. Kamera buvo
skirta tik ydams. Net kaljime ydai buvo atskirti nuo arij.
Ir tai a kameros, kurioje uvomano draugai ir biiuliai, viduje.
Sienos tebebuvo aptakytos krauju, daugelis ura ant sien, ku
riuos paliko pasmerktieji, dar nenutrinti. Juos galjai puikiai per
skaityti besileidianios sauls viesoje. Ir a radaut, kurio iekojau
labiausiai: Atkerykite! Icikas Vitenbergas. 1943 m. liepos 16d.
***
tai dar vienas iurp keliantis uraas: Gel. gatvje Nr. 9, kas pa
state Raibov, inokite: ji praud dvi nekaltas sielas. Tebus ji
prakeikta iki paskutins gimins, tebus prakeiktas jos kraujas! Te
bus pralietas jos ank ir proanki kraujas, kaip liejasi msikis!
Ji mus dav, ir mes einam Panerius. Seserys Trakunski.
Nemaai ura nuo sien jau buvo nutrinti. Akivaizdu, kad
budeliai mgino sumtyti pdas, taiau nespjo.
Kaljime Lydos gatvelje sienas taip pat aprainjo pasmerk
tieji mirti. tai keletas ura atsisveikinant su gyvenimu:
Mano auksins jaunysts dienos Maai j maiau.
Dienos ilgos, dienos tylios,
Kaip man gauti j daugiau?
Vilniaus kaljimas, 1943 05 09
Tiesa turi nugalti. Lydos miestelis - tai stotis Panerius.

ia sdjo Josel ir ruosi Panerius.
Kn deginimas
Kai Paneriuose buvo sudeginta daugiau kaip 100 tkstani
moni, Noigeboeris gavo Himlerio sakym - sudaryti gru
pes mirusij knams deginti. Greta buvo pridta atspausdinta
Himlerio broira, kaip konkreiai vykdyti uduot.
ydas Kamermacheris, iki keturiasdeimt ketvirtj birelio
dirbs gestapo kieme, buvo viso to, k vykd faistai, liudinin
kas. Jis mums papasakojo:
Keturiasdeimt treij rugsj, tuoj pat po geto panaikini
mo, buvo sudaryta brigada knams deginti. Sureng instrukta
, kuriam asmenikai vadovavo Noigeboeris, vliau j pakeit
Foilgaberis. Prie ios veiklos asmenikai prisidjo mums gerai
pastamas Martynas Veisas, Kitelis, Lgelis, naideris, Krosas,
Fidleris ir dar vienas gestapo darbuotojas, kurio vardo niekas
neinojo. Reikia paminti, kad apskritai visas Vilniaus gestapas
buvo trauktas deginimo darbus. Vokieiai nujaut, kad arti
miausiais mnesiais frontas priarts ir juos i miesto ispirs.
io darbo pradioje Veisas surinko kaljime sdinius mo
nes ir pasiunt juos Panerius. Tenvykusieji buvo tikri, kadjuos
vea suaudyti. Taiau paaikjo, kadj laukia kas kita - darbas.
Kaip jau minta, Paneriuose buvo skirting duobi - madaug
150 metr nuo vaiavimo Gardino keli43. Vienoje i j buvo
nutarta pastatyti bunker moni degintojams. Jie dirbdavo nuo
43
Netoli duobi, kuriose ud ydus, yra geleinkelio ataka Gardin.
217
218
ryto iki vakaro, vakare juos vl grindavo Lukikes arba ges

tapo rsius.
Duob buvo apvali, madaug 50 metr skersmens ir 8 me
tr gylio. Sienos buvo glaudiai iklotos akmenimis, taip, kad
nemanoma net pirto tarp j kiti. ioje duobje padar atski
rus skyrius: sandliukai, drabuin, ulinys, virtuv ir dvi ilgos
patalpos barakams su gultais. Poeminio kaljimo stogas buvo
sunkios sijos, ant j umesta akmen, emi ir visoki iukli.
Dviejose vietose palikti plyiai, per kuriuos buvo nuleistos ko
pios. Vienos kopios buvo skirtos kaliniams, kitos, patoges
ns, - vokieiams priirtojams.
Kai bunkeris buvo parengtas, jo statybinink jau nebeve
nakvoti kaljim. Prieingai, Paneri bunker i gestapo m
veti naujus kalinius. I atuoniasdeimties ia atvet moni
septyniasdeimt buvo ydai, devyni - rus karo belaisviai ir vie
nas lenkas - nubaustas u tai, kad slp jaunut yd mergait.
Bunkeris buvo apjuostas dviemspygliuotos tvoros eilmis, po
tvora pridta min. Taiau nusprend, kad ir to maa - aplink
stovjo sargybiniai su automatais rankose.
loime Golas, vienas i igyvenusi Paneri bunkerio kali
ni, man papasakojo:
Kai visi atuoniasdeimt sulaikytj atsidr bunkeryje, pas
mus nusileido turmfiureris - auktas blondinas auksiniais dan
timis. Apirjs poemin kaljim, jis ikviet visus lauk ir
pasak mums kalb: Nuo ios dienos js liekate ia dirbti. ia
jums bus neblogai. Maistas bus geras ir jo bus pakankamai. Js
ia esate nuolatinje valstybs tarnyboje. Kaip inoma, lietuviai
vykd daugyb piktadarybi, nuud 90 tkstani moni.
ia pva auk knai. Tai nepriimtina pasauliui ir istorijai. To-
I Vilniaus
geto
VMP 2353/1 Fl.460 Paneri bunkeris
dl reikia itrinti visus nusikaltim pdsakus. Tam reikia ikasti

visus knus ir specialiuose lauuose juos sudeginti, paskui visk
uglaistyti, kad nelikt n menkiausi pdsak. Kaip parengti
lauavietes, jus pamokys atskirai. Jei knus sudeginus liks di
desni moni dali, jas reiks permalti ir pelenus sumaiyti su
smliu. Jei dirbsite siningai, isisime jus Vokietij, kur kie
kvienas isirinks specialyb pagal sugebjimus.
Paskui pasigirdo sakymas nuleisti medines kopias (skirtas
mums) ir jomis nusileisti duob. Kai mes visi atsidrme vidu
je, kitomis, patogesnmis, kopiomis pas mus nusileido turmfiureris su savo adjutantais Krasu ir Fidleriu. Jis sustat mus eil
ir ts: Kaip girdjote, js liekate pas mane dirbti, taiau, kad
nesugalvotumte bgti, jus btina surakinti geleimis.
Tada pats turmfiureris atne paruot grandin ir vienam
i ms udjo paaikindamas, kaip tai daroma. Paskui paauk
219
220
kalv. I eils ijo Abramas Gamburgas, kuris anksiau buvo pri

sistats kaipkalvis. Kiekvienas i ms turjome pastatyti koj ant
plytos, ir turmfiurerio akyse Gamburgas surakino mus grandine
aukiau bat. Dl to galjome engti tik trumpus ingsniukus.
Tuomet turmfiureris prijo prie kiekvieno i ms ir patikrino
kalvio darb. Be to, kiekvien nuodugniai iklausinjo, i kur jis,
kiek met, kokios specialybs. Ir vl pakartojo: Nemginkite
bgti - i Paneri dar niekas nepabgo. Kas dvi valandas tikrina
mos grandins. Jei paaiks, kad jos netvarkingos, tuoj pat lauks
mirtis. Einant grandins turi skambti kiekvieno atskirai, o tam
reiks aukiau kelti kojas. Dirbti turite gerai, kaip sau. U ma
iausi sabota ar drausms paeidim - suaudymas.
Paskui sak lipti vir ir itraukti kopias. Vokietis pakl
savo kopias.
Figros
loime Golas tsia pasakojim:
Keturi priirtojai nuved mus darb. I pradi - ran
ki sandl, kur buvo laikomi kastuvai, kirtikliai, ds, arste
kliai, lautuvai, grbliai, kirviai. Kiekvienas ima, kas reikalinga, ir
vl traukiame. Pakeliui sutinkame turmfiurer ilgais kailiniais buvo jau alta. Jis sako rankius padti atgal, kadangi tam, kad
priprastume prie darbo, pirm kartj neprireiks. Apipuvusius
knus neiosite plikomis rankomis. Ir, nordamas rodyti, jog
joki ceremonij nebus, jis pam pliausk ir pavaiino mus
pirmaisiais smgiais: Drausm, a jums sakau, drausm!
Tadamus nuvedprievienosipagrindinimasinikapaviei.
Kai tik pamatme daugyb kn, gulini vienas ant kito, daugel
I Vilniaus
geto
ms supykino, kitus surm spazmai, akis upldo aaros. Atro

d, nemanoma prie kn net prisiliesti. Pasipylus smgi kruai,
pagaliau prasidjo darbas. Kitomis dienomis mums leido naudoti
rankius knams ikasti ir juos nuneti prie lauo. Beto, turmfiureris pridjo, kad privalome apskritai pamirti, jog knai kadaise
buvo mons. iandien tai mir objektai ir juos reikiavertinti kaip
daiktus - baslius ar panaiai. Dl to mums buvo udrausta numi
rlius vadinti monmis ar knais. turmfiureris pasirpino, kad
skaiiuodami ar ataskaitojevadintume juos figromis.
***
Belaisvis Konstantinas Potaninas, atsidrs Paneriuose ir per

stebukl isigelbjs, papasakojo:
Mes pamme kastuvus ir nujome toliau. Pamatme didel
duob. mons, kaip ir mes, surakinti grandinmis, stovi, ver
ia sml emyn. Baisus dvokas trenkia i toli, prieiti nemano
ma. Prie duobs krato stovi turmfiurerio padjjai Fidleris ir
Lgelis. Abu apsireng kailiniais, i kieni kyo vyno buteliai.
Jiejuos danai isitraukia ir gurkteli. Fidleris moko mus dirbti.
Pradeda vokikai, baigia lenkikai:
- Jei rasite kaul, atidkite juos al. Pas mus niekas nepra
puola.
A spaudiu kastuv, taiau jis nelenda em. Suunku:
- Lavonas, ia guli lavonas!
- Ne, ne lavonas, o figra! - juokiasi Lgelis ir gurkteli vyno
i butelio. - Jei randi figr, turi j nuvalyti, ji turi bti gerai pas
tebima. - Ir dar baubia: - Greiiau! Daugiau smlio ant kastuvo!
Nuvalyk nuo figros sml! Greiiau! Greiiau! A imokysiu
tave dirbti.
221
222
Atjo pats turmfiureris. Beje, kiekvien kart, kai j matau,

jis apsirengs vis kitais drabuiais. K tik buvo baltais veltiniais ir
kailiniais, dabar - su batais ir odiniu paltu. Atsistojs prie mane,
liep liautis kasti ir kartu su kakokiu Michelsonu (buvusiu res
torano darbuotoju i Vilniaus) neti figras, toliau kas kiti.
Mes gauname netuvus, padirbtus ir dviej berini pagali,
prie kuri prikaltos dvi lentuts, ir turmfiureris atveda mus prie
kitos duobs. Ten, duobje, stovi pastami darbininkai: Icikas
Dogimas, Beilicas, melinas, Goldbergas. Jie traukia ikastas
figras, atideda jas al. Mes turime jas paimti. Figros permaiytos: galvos, rankos, kojos persipynusios, kai kuri veidai
pridengti. Moter kaklus apsikabinusios vaikikos rankels. tai
vyras ir moteris prisiglaud vienas prie kito. Kai kurie nuogi,
kiti apsireng. I po emi kyo kojos ir kumt sugniautos
rankos. Oda jau netekusi spalvos, ji juoda. Knai taip pat skir
tingi: ali, raudoni, mlyni - vis vaivorykts spalv. Tai dl
to, kad drgnoje emje vairi spalv drabuiai nuda knus.
Kai kurios figros plonos kaip popierius - emesniuose sluoks
niuose. Kitoms trksta kno dali. Galvos yra, o apatins dalys
isimiusios.
***
Kart turmfiureris pastebjo, kad du figr neiotojai eina

netvirtu ingsniu ir susim u galvos. Kai paklaus apie svei
kat, gavo atsakym, kad skauda galv, pakilusi aukta tem
peratra.
- Ko gi js tylite? Eime, a palydsiujus ligonin.
Kaliniai pakluso. Nujo su turmfiureriu, kuris nuved juos
madaugkilometr ir nuov specialiai parengtoje duobje. Nuo
I Vilniaus geto
to laiko kiekvien ligon palyddavo ligonin. Kai dirbantieji

apie tai suinojo, net labiausiai sergantys, kariuojantys dirbo
i paskutinij.
Specializacija
Kalinius paskirst pagal specializacij: figr atkasintojas,
neiotojas, malk ruojas, ugnies meistras, kaul smulkintojas
ir poymi uglaistytojas.
Vis brigadininkas, atsakingas u darb atlikim, buvo Mo
t Goldbergas (buvs usakym primjas uro parduotuvje).
Goldbergas turjo sekti, kad darbus atlikt kokybikai ir kie
kvienas kalinys bt savo vietoje.
Kart, atkasdamas knus, Goldbergas atpaino savo mon
ir du vaikus. Atiduodamas paskutin pagarb savo artimiesiems,
jis pats nune juos prie lauo ir, kai knai m degti, sukalbjo
Kade (mald u mirusiuosius).
Figr atkasintojai - tai juodadarbiai. J uduotys papras
iausios: atkasti lavon, specialiais grbliais itempti j i duobs ir
paruoti neiotojams. Jei pasitaiko du vienas prie kito prial k
nai, juos atskiria ir suskaiiuoja atskirai. Figros turi bti varios,
joki smliopdsak. Jei randamos atskiros kno dalys, skaiiuo
jama taip: keturios rankos ir dvi kojos - viena figra, du knai be
rank ir koj - viena figra, dvi galvos - taip pat viena figra.
Atkasant nauj masin kapaviet, btinai turjo dalyvauti ir
Veisas. Jis - tkstani moni naikintojas - kaip niekas kitas
gerai inojo kapaviei vietas. Apniuktindamas lauk, ne
klysdamas pasakydavo: ia, ia, ia... Jei duob pasirodydavo
tuia - knai ineti ir sudeginti - jis darbininkams sakydavo
223
224
kelet figr numesti atgal. Jei po karo kas nors sugalvot pakasinti Paneriuose, rast ne tkstanius, o tik keliasdeimt auk.
Figr neiotojai taip pat priklaus juodadarbi kategorijai.
Vienu kartu jie dviese ugnies meistrams turjo atneti tris fig
ras. Vis darbo dien turjo tiksliai skaiiuoti knus.
Malk (o tiksliau - rst) ruojai dirbo lengviau, o svar
biausia - variau. Gretimuose mikuose jie kirto medius ir ve
juos Panerius.
Ugnies meistrai, vokiei poiriu, buvo labai svarbs dar
buotojai. Jie kr lauus, reikiama tvarka djo knus ir juos de
gino. Prie metant lau, kiekvien figr reikjo kruopiai
apirti, patikrinti kienes ir visk i j iimti. Vienas darbi
ninkas replmis ilupdavo auksinius dantis ir suddavo juos
atskir d, kuri vliau isinedavo Veisas arba turmfiureris.
Kaul sijotojai turjo surinkti visus likusius kaulus ir kau
lelius, nesudegusius ar tik apsvilusius deginant knus. Ddavo
juos dideles akmenines girnas ir maldavo smulkius miltelius,
kuri jau neatskirsi nuo pelen. Susmulkint mas sukraudavo
karuius ir pristatydavo ibarstytojams.
Sijotojai savodarbatlikdavoskirtingosevietose. Tuiosekapa
vietse jie stodavo alia didelio metalinio tinklo ir kastuvais stum
dydavo mas, kad i ibirtper tinklo skylutes. ibirusi mas pil
davoemi. Kastuvas emiir kastuvasto, kas turjobti nepanau
moni pelenus. Visa, kas neisisijodavo, net labai smulks kaul
gaballiai, bdavo grinami girnas ir dar kart permalami.
Kapavietse tris poymi uglaistytojai. Jie grbliais vl
kruopiai permaiydavo gaunam pelen ir smlio mas, iskirstydavo didesniame plote ir ant viraus umesdavo papras
tos ems. Ilygintas plotas buvo laikomas pabaigtu darbu.
I Vilniaus geto
Lauaviei parengimas
Lauavietes rengdavo taip. emje kas pusantro ar du metrus
ikasdavo tris lygiagreius griovius. Plotis 50 cm, gylis 60 cm,
ilgis 8 m. Juos krymai kirto trys kiti grioviai. Viduryje, griovi
sankirtoje, buvo kasami keturi 5 m aukio rstai. Viruje jie
buvo suglaudiami ir perriami virve.
Ieidavo kakas panaaus medin kgio formos vamzd. I
kiekvienos vamzdio puss klodavo po penkis 8 m rstus. Pas
kui - sausas akeles, ir tik ant viso to viraus - knus. Kojos -
vid, galva - ior. Taip guldydavo knus ratu, dviem eilmis.
Ant viraus - sausos trumpos malkos, apipiltos mineraliniu te
palu ir benzinu. Tai buvo pirmasis sluoksnis, ant jo tokiu pat
bdu buvo kraunamas antrasis, taiau ratas maesnis, - ir kitas
auktas... Gal gale turdavo ieiti piramid i 3500 kn.
parengt piramid per medin vamzd pildavo dvylika ki
bir tepalo ir kelet litr benzino, o keturis plyius kanaluo
se - po tris soius alyvos ir benzino. Udegdavo mesdami
krv degani malk, pirma imirkyt benzine ir alyvoje. Lau
as kaipmat usiplieksdavo - garsiai ir stipria liepsna.
A buvau ugnies meistras, - pasakojo Golas, - tai labai sun
kus, pragarikas imginimas. Dmai, suodiai gniaudavo ger
kl ir neleisdavo kvpuoti. Lauas degdavo 7-10 dien. Reikda
vo stovti prie jo ir sergti, ar neikrito kno dalys. Geleine lie
turdavau jas susemti ir vl mesti ugn.
Tokia buvo darb tvarka. Ji nesikeit, kol buvo sudeginta
56 800 kn, tai sudar madaug pus Paneri auk.
225
226
Atviros kapaviets
sakas Dogimas, vienas i t, kuriems pavyko isigelbti i Pane
ri, papasakojo:
I pradi mes atkasme chapn laik masin kapaviet. Ji
buvo madaug 150 metr nuo Gardino kelio. Laikotarpio orien
tyras buvo randami rankluosiai ir muilas. Tada monms nu
raminti buvo sakoma, kad jie vyksta darb ir turi su savimi
pasiimti rankluost ir muilo. Tai buvo jauni vyrai, ant krti
ni - geltoni antsiuvai, akys uritos, rankos suritos u nuga
ros. Ten buvo 9000 lavon, tarp j - 500 belaisvi ir dvasinink
juodomis sutanomis. Knai buvo protarpiais apipilti kalkmis.
Antroji kapaviet - nukankinti keturiasdeimt pirmj rug
sjo 1-osios akcijos metu. Vyrai, moterys ir vaikai. Ne visi nu
rengti, kai kuri kiense - buto raktai. mons tikjosi sugrti.
Suskaiiavome 9500 lavon.
Treioji kapaviet - antrojo geto naikinimo keturiasdeimt
pirmj lapkrit rezultatas. Pirm kart susiformavo udyni
sistema - vis pakau i u nugaros. Iilgai duobs buvo nu
temptas laidas, u kurio mons usikabindavo, gridavo, suda
rydami lygi eil. Ten mes suskaiiavome 10 400 auk. Beveik
visi vaikai be suaudymo ymi, tik su baisiai isikiusiais lieu
vliais. Galima numanyti, kad vaikai ukasti gyvi.
Ketvirtoji kapaviet - pati didiausia. Ten guljo 24 000 la
von, dauguma - su geltonais antsiuvais. ioje duobje ukasti
ir neydai: dvasininkai, vienuols, lenkai, partizanai, vokietis su
munduru ir daug soviet belaisvi.
Penktoji kapaviet - netoli nuo antrosios: 3500 vyr, moter
ir vaik. Visi nuogi. Nuudyti kulka pakau.
I Vilniaus geto
| 227
etoji kapaviet, kaip ir penktoji - joje visi nuogi. ioje su

skaiiavome 5000 lavon.
Atskira duob politiniams kaliniams. Atveti i Lukiki ka
ljimo. 51 negyvlis. Ten a atpainau savo svain muel Sac,
jis buvo paimtas i geto kaip komunistas.
Atskirose dviejose duobse guljo keturiasdeimt treij
balandio 5-osios aukos. Visi taip pat nuogi, kaip mama pagim
d. Vyrai, moterys, vaikai. Naujose kapavietse guljo nuudyti
ydai, kuriuos surado po geto naikinimo avietse.
Ms darbo dienomis, kai deginome lavonus, matydavau,
kaip atvedavo br moni suaudyti. O btent: keturis imtus
yd i Vaivari, vliau - trisdeimt vien lenk ir penkiasdeimt
igon. Vykstant moni suaudymo akcijai, mus atleisdavo nuo
darb. Turdavome nusileisti bunker ir pralaukti, kol baigs sa
vo juod darb. Taiau auk verksmas ir riksmai prasiskverbda
vo pro ms bunkerio sienas.
Kart, ddamas knus ant lauo, atpainau savo eim: ma
m, mon, tris seseris ir dvi giminaites. mon atpainau i
medaliono, kur padovanojau jai vestuvi proga. Kai mona
jau deg ugnyje, sugebjau nuo jos kaklo nukabinti papuoal.
Mudviej - jos ir mano - portretines nuotraukytes, kurios buvo
medaliono viduje, ugnis jau buvo spjusi praryti.
Kasimas
Pirm dien, kai nuleido bunker, tapo aiku, kad i ia pabgti
nemanoma. Darbo metu tikrino kiekviename ingsnyje. Omes
juk surakinti grandinmis. Bunkeris apjuostas dviguba apsaugos
juosta ir spygliuota tvora. Aplink - uminuotas laukas. Atviras
228
tik vienas siauras keliukas. Prie jo stovi sargybinis su automatu,

toliau antras, treias - taip kas kelis imtus metr. Aplink pilna
esesinink. Okas pusantros valandos bunker nusileidia spe
cialus patrulis ir tikrina grandines.
turmfiureriui aikiai sakyta: joki pabgim, kad nelikt
liudinink. Pabaigus darbus, jis pats iuos atuoniasdeimt su
audys, sudegins tuose paiuose lauuose ir ivaiuos Berlyn.
Ir vis dlto bunkeryje buvo moni, kurie nenustojo kurti pab
gimo plano. sakas Dogimas ir loime Golas buvo sumanymo inici
atoriai. Susitar suininieriumi Jurijumi Farberiu, taippat bunkerio
kaliniu, ir dar dviem, jie penkiese pradjo kasti tunel. Landa, kuri
turjo nutsti po spygliuotomis ukardomis iki puyno, privaljo
bti ne trumpesn kaip 30-35 metrai. Farberis, naudodamasis i
vokieio pasivogtu kompasu, visk apskaiiavo. Rausdavome nakt,
kai visi miegodavo pavarg nuo sunki alinani darb. Rizika di
del, taiauprarasti taip pat nra ko - ateitis ada vien tik mirt.
I pradi ikasme nuo paalini aki paslpt 2,5 metro
gylio ulin. Jis jo i ms valgomojo kambario. ranki ne
buvo. Kasme plikomis rankomis arba pagaliukais. Kai rankos
m kraujuoti, mme kasti auktais. Ir taip - metras po metro.
Sml pylme plyius tarp sien, sukalt i lent. Gerai, kad
bunkeris buvo labai auktas ir niekas nieko nepastebjo. Kad i
viraus neugrit, pastatme atramas. I pradi kasme pen
kiese, vliau atsirado pagalbinink. Niekur nedingsi - baisu, kad
gali bti upiltas gyvas. Taiau trokimas gyventi stm tik pir
myn. Sugebjome poemin land netgi sivesti elektr. Laid
slapta nutiesme nuo vokiei apsaugos posto, ir tapo viesu.
Sunkiausia buvo apsisprsti dl tunelio krypties: kaip apei
ti apsaugos postus ir ivengti masini kapaviei, kuri aplink
I Vilniaus geto
buvo daugyb. Vis dlto vien kart kapaviets neivengme,

prireik keisti tunelio krypt ir kasti toliau. Sunkus darbas i pa
skutinijg tssi tris mnesius. Ir tai pagaliaujis baigtas - tu
nelis parengtas.
Keturiasdeimt ketvirtj gegus 29-j, ketvirt valand
ryto, kai kontrols patrulis paskutin kart mus patikrino ir ili
po i bunkerio, visus paadino sakas Dogimas. mons igirdo:
Tunelis parengtas, kas nori bgti - klausykit mano sakymo!
mones suskirst po deimt, kiekviename deimtuke - po vad.
Greitai nusimme grandines, nes jos jau anksiau buvo nudildytos - prilaik tik viela, kuri lengvai buvo galima nusivynioti.
Pirmasis tunel leidosi Dogimas. Po jo - deimtukai su sa
vo vadais. Kitame gale Dogimas nutrauk elektros prievad, kad
bt tamsu, ir atsargiai m alinti paskutin ems sluoksn.
Dvelkteljo gaivaus oro gsis, tolumoje suaiaravo paskutinio
j sudto lauo viesa. Panibdomis grandine buvo perduotas
sakymas: Eiti!, ir vienas paskui kit visi atuoniasdeimt mo
ni ilindo mikel. Sargyba buvo visai netoli tos vietos. Visi
stengsi engti tyliai, atsargiai. Staiga kakieno koja umyn ant
akos, pasigirdo trekteljimas. Sargyba akimirksniu atideng
ugn, pakilo raketos, apviesdamos dang ir em.
Bgliai kiek manydami greiiau puol tams, prie tvoros.
Taiau kulk neaplenksi - vino litis aplink guld mons... Iki
partizan Rdnink girioje nusigavo vos vienuolika bgli.
Prie kapaviei Paneriuose

Paneriuose - mano motina, vaikas, draugai. J knai sudeginti
lauuose, kaulai susmulkinti - neturjo likti n kruopelyts! At
229
230
rodyt, lygtuose lauuose bt sudegusi mano irdis. Taiau iuo

metu mane jaudina ir kita - giliai irdyse pastas prieikumas...
Kelias puikus! Deinje - dangaus mlyn, saullydio vie
soje egls ramios ir didingos. Nejau tai kelias roj? Ir rojus toks
graus? Daugyb tkstani moni nujo btent iuo keliu.
Einu su trimis partizanais: loime Golu, Dogimu ir Glazeriu.
Jie keturis mnesius surakinti dirbo bais darb. Jie i t vie
nuolikos, kurie isigelbjo i bunkerio.
Dabar mes einame keliu, kur ms artimieji praleido pasku
tines savo gyvenimo minutes. Ant pirmj vart, kair nuo
Gardino kelio, i kurio atvykdavo juodieji voronokai, vis dar
tebekaba vokikas skydas: eiti netgi vokiei karininkams
grietai draudiama! engiame pro vartus ir dvi spygliuotos
tvoros eiles ir traukiame gilyn puyn.
Pajus apie imt ingsni, Golas man rodo: Tai paskutin
masin kapaviet, kuri atkasme prie pabgdami. ia, ms
skaiiavimais, - daugyb tkstani lavon. Sukands dantis,
einu prie kapaviets. Siaubingas kvapas priveria sustoti. Prie
mane - didiul duob, madaug penkiasdeimt ingsni skers
mens. Viduje - krm salel. duob veda ilga giljanti tranja.
Glazeris pasakoja, kad per itranj dar keturiasdeimt pir
mj gruodio 6 dien j ved kapaviet suaudyti. I pradi
jam sak nusirengti. Bet kadangi jo apatins kelns buvo labai
suplyusios, j leido nenusimauti. Geriausius drabuius kaipmat
isidalydavo kareiviai. Tuo metu tranja buvo gilesn nei da
bar - madaug 6 metr. Ko gero, vliau upyl tuos, kurie krito
negyvi nenubg iki duobs. j ved po eis mones, krm
salelje, duobs viduryje, jis pamat automat vamzdius. Prie
ais j, duobs viruje, stovjo vainenbergas su dviem padj-
I Vilniaus geto
jais ir pro binoklius atidiai stebjo, kas vyksta duobje. Igirds

sakym Ugnis!, Glazeris parkrito ant ems. Pasigirdo ei
viai. Trys mons uvirto ant jo, aptakydami veid krauju. I
po lavon jis mat, kaip buvo suaudytos kitos eios aukos. Jis
girdjo jaunos, dar nenuudytos merginos maldas, kuri prasi
mirties po to, kai buvo suaudyta jos motina.
Kai audymai liovsi, Glazeris pabgo. Jis negaljo sivaiz
duoti, kad vl atsidurs Paneriuose ir vl pabgs!
Nusileidome duob. Drgname smlyje voliojosi suplyti
pinigai, popieriukai, sumindyti geto dokumentai. ia pat mtsi
vaiko markinliai. Taukuotame popieriuje, aiku, aptarnaujan
tis personalasbuvo atsines maisto - duonos, kakas panau
der. Mtsi suplys batas, suplytos fotografijos, tali skiau
ts, netgi pora tfilin44, kuriuos kelion buvo pasims tikintis
ydas. Pasijuts bess pastamoje aplinkoje, prats liesti nu
mirlius plikomis rankomis, Golas oka duob, apirinja k
nus, mgina atspti, kas jie ir i kur. Aikina man, kad atpaino
mones i Kailio, H. K. P. darbo lageri - lavonai dar neseni,
juos galima atpainti. Staiga suriko, kad rado daktaro Feiguso
kn. Ir tikrai - mes visi atpainome inom Vilniaus gydyto
j, kur suaud likus kelioms savaitms prie miest engiant
Raudonajai armijai.
ia pat randame ir liudijim, kad Lazarijus Rudnickis gete
baig vidurin mokykl. Tekstas skelbia:
Vilniaus getas
Kultros skyrius
Patvirtiname, kad Lazarijus Rudnickis gete baig vidurin
mokykl.
44
Priemon, naudojama meldiantis. Dar vadinama filakterijais.
231
232
Paraai: Kultros skyriaus vedjas (paraas neaikus), moky

klos mokytojas Broido;
mokyklos vedjas (paraas neaikus).
Lietuva. Getas. 1943 metai.
Dar vienas pusiau suirs knas. ili plaukai, madaug 55-60 met
amiaus. Veidas visai neatpastamas, pajuods, vietoj aki - sky
ls... Staiga Golas utraukia ydik dain Suplytas lapelis.
Dain skiria dukrelei Sarai, suaudytai dar iki suaudant tv.
Jei nuodinga gyvat gelt man irdy
Jpakirst irdies nuodai,
Nuodingesni nei jos andai.
Tu ijai, mano brangus vaikuti,
Mano irdele, velnus zuikuti.
Tu ijai - negri atgalios,
Nesugrins nei tio raudos, nei mamos.
Siela, irdis pasrva krauju,
Siela dejuoja, irdiai gailu.
Kania j plo, drasko skausmu Negr mergaitjokiu keliu!
Kodl, Dangaus Valdove, ms neapgynei?
Kodl ms laim amiams nuvylei?
Dvi sielos pavirto niek,
U kokias nuodmes likimas taip pliekia?
I Vilniaus geto
Norjau apakti, nebematyti,

Artjanios vasaros diaugsm nuvyti.
Norjau nuginti gles skaisias,
Kurios diugindavo mano vaiko dienas!
Noriau numirti,
Susijungti su dukros siela,
Taip biau laimingas
Vl su Sara drauge!
Kn degintojai lydjo mane vaiktant po Paneri laukus. Jie

parod kap duobes, i kuri ikasdavo lavonus. Kiek dar liko
nerast kap - sunku suskaiiuoti. Netoli geleinkelio, madaug
kilometras nuo Gardino kelio, vien i kapaviei veda per vi
dur griuvs tiltelis. tai iuo tilteliu, mediojami mirtin kulk,
mons bgo ir krisdavo ant ems, kapaviet. Kiekviena kapa
viet turjo sav ypatum, pasakojo mano palydovai.
Paklausiau Dogimo, kur moni pelenai. Dogimas atved
mane prie duobs ir pagaliuku pakapst em. Po virutiniu gel
tono smlio sluoksniu pastebima tamsi mas. Ji lipni, pilka. Imu
rank iupsnel pelen ir spaudiu prie irdies.
Visus statinius, dirbtuves, spygliuotas utvaras aplink ka
pavietes vokieiai sunaikino. I bunkerio, kuriame gyveno a
tuoniasdeimt moni, deginusi lavonus, liko tik didel apvali
duob plytgaliais sutvirtintomis sienomis. Ir vl Dogimas pri
simena, kaip reng pabgim. Mes stovime prie tunelio, kur
mons iraus plikomis rankomis ir auktais. Tik prarad vi
sas kitas viltis ir vedini begalins aistros gyventi jie galjo itaip
irausti em.
233
234
Perduoti ydams"
1944 m. liepos 20 d. ilaisvintame Vilniuje mane aplank pagy
venusi lenk ir perdav laik, kur ji rado palei keli, vedant i
Gardino Panerius. Laik sudar du lapeliai. Raudonu pietuku
buvo lenkikai parayta: Perduoti ydams. Moteris isaugojo
laik, kaip ji pati sak, butelyje. Dabar ji pildo pasmerktj va
li ir perduoda j ydams.
Laik skaitme kartu su draugais. Skaitme ir galvojome.
Atrod, kad ms, dvejus metus pragyvenusi gete, jau niekas
nebegalt sukrsti. Pasirod, mes dar nepakankamai inojome,
koks neisenkantis buvo pabais i gestapo vrikumas, kai jie
kankino ms brolius.
Pateikiu laiko santrump, originalas saugomas Lietuvos y
d muziejuje. Kruvinas dokumentas byloja:
Praymas ms broliams ir sesms ydams.
Brangs broliai ir seserys. Kreipiams jus su dideliu praymu.
Pirmiausia atleiskite, jei suteiksimejums skausmo. Mes neinome,
kuo nusikaltome. Mums, gyviesiems, neleido gyventi. Kai atima
gyvyb, tai dar nieko. Taiau ms vaikus niekingai kankino. A
tuoniolikmetes merginas ikryplikai prievartavo, be to, motin
priversdavo irti. Vliau motinas visikai irengdavo, statydavo
prie sienos, suridavo rankas vir galvos ir raudavo plaukus, lie
uvius, badydavo smeigtukais. Akis itepdavo imatomis. Vyrus
vert isitraukti lyties organus ir, bed perkirptus laidus, ilgai lai
kydavo, kol pajuosdavo. O tuo metu tvirtindavo: Pakaks jums
gyventi. Mes jus visus pribaigsime. Pribaigti galima greitai, bet
mes jus nukankinsime. Jums nebesinors gyventi ir laukti sovie
t.Nupjaudavo rank ir koj pirtus. aizd neleisdavo perriti,
I Vilniaus geto
kraujas liejosi upeliais. Mus kankino keturias dienas. Paskui -

Panerius. Ms buvo 45 vyrai ir moterys, mes slpms prie ka
nalo drauge su kita grupe - 67 paaugliais ir vaikais.
Laik imetame pakeliui Panerius, kad geri mons ati
duot j ydams. Jei jie u mus, 112 moni, nuudys nors vie
n faist, padarys ms tautai kiln darb. Su aaromis akyse
praome: Kerto! Kerto! Raau lenkikai, nes, jei kas ras lai
k yd kalba, j sudegins, o lenkikai parayt geras patikimas
mogus perskaitys ir atiduos likusiems ydams. Mes atsisveiki
name su jumis, atsisveikiname su pasauliu aukdamiesi kerto.
Rao Gurviius ir kt.
1944 m. birelio 26 d.
Negstantis deglas
A vl savo mieste. Su kastuvais, maiais einame irti avie
i. Su manimi traukia Aba Kovneris, yd kerytoj vadas.
Jie pirmieji su soviet kareiviais siver miest ir barikadose
kovojo su vokieiais. Ta liepos diena - Ivadavimo diena iauo
tiksliai per Iciko Vitenbergo uvimo metines...
Su mumis eina raytojas partizanas Kaerginskis, su kuriuo
kartu mes visi ginkluoti isiverme i geto ir pasitraukme
mikus, kad atkerytume prieams. Dar eina Viktoras Kempneris, pirmosios diversijos didvyris, kuris keturiasdeimt antrj
gegus mnes su bomba isiver i geto ir prie Naujosios Vil
nios nuvert nuo bgi vokiei eelon. Su mumis ir narsi par
tizan Zelda Treger, kuri sigudrino atuoniolika kart grti i
miko get ir gelbti mones. Kartu suja partizan Reizl, viena
i pai drsiausi ms mergin.
235
236 j Abraomas Suckeveris
Ten, kur dabar ingsniuojame, dar visai neseniai gyveno m

s broliai. Kiekviename ems lopinlyje, ant kiekvieno grindinio
akmens paymtas ms likimas. tai Vokiei g. 19, i kur mirt
ijo ms partizan organizacijos vadas Icikas Vitenbergas. tai
Strano g. 12 - ms paskutin barikada, kuri vokieiai su-
VM 1783 F1.244 yd partizanai ilaisvinto Vilniaus gatvse
sprogdino dinamitu. Iki iol ia, po griuvsiais, dar palaidota apie

imt moni. Mes sustojame, tylime - u mus kalba akmenys.
Dabar sunku nustatyti, kas liko i ydik knyg, rankrai, do
kument, kuriuos gelbdami tiek vargome ir rizikavome. Vokie
i g. 29 paslptos vertybs uverstos namo griuvsiais. Vivuls
kio g. 18 name viskas sudeg. Tikriausiai ten nieko nerasime.
Kai soviet kareiviai jau priartjo prie miesto, vokieiai Stra
no g. 6 rado popieri saugykl ir, kieme ukr lau, visk
sudegino. Visa, kas liko, - tai Avramo Reizeno laiko skiaut. Vi
sas apdegs, i jo lik tik deimt vos skaitom paskutini eilui
ir poeto paraas. Taiau sveika, nepaliesta liko aviet Strano
g. 1 - mano name gete. Igelbta trys ketviriai aviets Stra-
I Vilniaus geto
| 237
no g. 8, kur buvo paslpta apie du tkstanius Strano bibliote

kos knyg. Iliko daug ret ir unikali leidini.
iauli g. 6 - viena i svarbiausi aviei, du auktai po
eme, sujungti su kanalizacijos trasa. ios aviets statytojas
Geras Abramoviius eina kartu su mumis, iekome jos kartu. Ir
randame senus teatro vaidinim plakatus, Alfredo Londoiso o
dyno lapelius, greta - olomAleichemo laikai, Bialiko, Gorkio,
Mendelio, Bergelsono kriniai. Kairje, kamputyje, - skulpt
ros. Mes jas isikasame. Dauguma j priklauso Ansko muziejui.
tai Tolstojaus galva - Iljos Ginzburgo darbas...
Kai ikasme Antokolskio skulptr Dovydas ir imme
j i ems, pamatme rank, ir mane nukrt drebulys: ji buvo
ne gipsin, o mogaus. Pasirod, jog ioje avietje po geto pa
naikinimo slpsi ydai. Vienas i j mir, ir j palaidojo greta
Antokolskio skulptros.
... Orytoj - ilgai lauktas susitikimas: eisiu pas savo igelbto
j Janov Bartoevi.
***
Vaiktau po ivaduot Vilni, prieinu alij tilt. Jis susprog

dintas, guli vandenyje. Greta - laikinas medinis, patiestos siau
ros lentos. Praeidamas staiga matau: suspaustas tarp gelgali
vandenyje guli vokiei feldfebelis, vienas i vainenberg. Ant
krtins - spindintis kryius, j skalauja vilnys. O prieais, ki
tame Neries krante, sargyboje stovi jaunas ydas partizanas su
automatu rankose. Ir mintyse vl matau vir jo galvos negstant
ms kovos degl.
Vilniaus geto degl!
Maskva, 1944 ra. vasara
Literat gatvel ir namo, kuriame gyveno Adomas Mickeviius, vartai.

Vilniaus senamiestis, 1940 m. birelio 9 d., sekmadienis
Vilniaus Rotu. 1940 m. birelio 9 d., sekmadienis
Stikli gatv. Vilniaus senamiestis, 1940 m. birelio 9 d., sekmadienis
Dominikon gatv. Vilniaus senamiestis, 1940 m. birelio 9 d., sekmadienis
Skaitantis laikrat. Vilniaus senamiestis, 1940 m. birelio 9 d., sekmadienis
Msini gatv ir Vokiei gatvsfragmentas. Vilniaus senamiestis, 1940 m.

birelio 9 d., sekmadienis
VM 5454 S. Bako pieinys.
/ZM 3819
!. Bako pieinys
VM1844 F1.297B.
erenevskio portretas.
Fotografija
VMP 2251/1 F1.397

mos Liubocki portretas.
Fotografija
VM1819 F2.92 Iciko Vitenbergo portretas. 1945 m.

pieiniofotoreprodukcija
VMP 2241 F.1386 Vilniaus geto partizanai. Fotografija
, ;|M-i yi/fc<Kip ei( tfu
y f n< m ,A ->i-(
</'/ ?rj(t
v v*4
fJ ltirJLjAM
r
yfj^C-i ~>i|iUîflc
i?f- pfTC^c 'ifVftlj)! ci| r..-^|.ff>|-
Y&V
^
f
->(>j ^4.--d- > \o(U
IX1
l-^-l :! <&Jjy iv en ^'i> i /<M;jcdU;> yi
ff<>f lrS'
M O f
11K
^\<m
"y f !<&!>.,I c :^ <jj| Pgcpl n,dlc {.,
^ f4 -
e'icMtif^ cm 2ij'ic y \
p?1tptd - .*#cr */(
CM'Or,
T^(CyUS?|ff*
mm <\
("O SI fc^^vl( (*> -v
><>('
Iii (M'fiMol S-fforXW>i Qt| (fMr5
f fc< ir :>(<l o r f l
/'/ M'pl'f
, . r .//"i^V
V /A /
4
(''fC*
^v
tfkV
oijij4 M
McnCfaV^6
?!0H
1
T\<V
<i^/t>(s;fcfi:l(y 91(9 { * ^ n j ( ) j
f?. ,fV'(ctf: I -.v <j?fe

y... |./_Ot'!v J
jfffohl
j'@>cf|J^l . . ........
j
<,77K
:p n > ,,.j s. Cthi'!9,(''j< cm~\ ->i.|
,/^ ^ kU ar kf C?(^l
>,<17S? f o > (v
999.^
-T
^.4jff:fx
-.f..<4^(MM(4
VMP2230 F.1374 Vilniaus geto naujien apvalga. Fotografija
VM 3821 S. Bako pieinys
oiarjMrnsn, Kama
Su-09
I Vilniaus geto / Abraomas Suckeveris ; i rus kalbos vert Vla
dislovas Guoga, Asta Baranauskien, Aurimas Guogat - Vilnius : Versus
aureus, 2011. - 248 p.: iliustr., portr.
ISBN 978-9955-34-302-8
Baltosios dms istorijoje yra ne kas kita kaip negyjanios aizdos. 195 tks
tani Lietuvoje gyvenusi yd iudymo istorija daugeliui i ms tebra bal
toji dm. i garsaus yd raytojo A. Suckeverio knyga leidia liudytojo akimis
ivysti tai, kas anuomet i ties vyko Lietuvoje.
UDK 947.45.082:933+940.53:933](093.3)+
[343.3+323.15] (474.5)(=924)(093.3)+821.112.28-94
Knygoje panaudotos
Valstybinio Vilniaus Gaono yd muziejaus ir
Meio Brazaiio (1903-1952) iliustracijos i
Atvirosios visuomens studij asociacijos (AVSA)
Abraomas Suckeveris
IVILNIAUSGETO
Kalbos redaktor Aldona Petrauskien
Virelio dailinink ir maketuotoja Reda uke
Virelyje panaudota Meio Brazaiio fotografija yd gatvs perspektyva.
Vilniaus senamiestis, 1940 m. birelio 9 d., sekmadienis
Spausdino UAB BALTO print / Logotipas*
Utenos g. 41a, LT-08217 Vilnius
info@logotipas.lt | www.logotipas.lt
Baltosios dms istorijoje yra ne kas kita kaip negyjanios

aizdos. 195 tkstani Lietuvoje gyvenusi yd iudymo
istorija daugeliui i ms tebra baltoji dm. Si garsaus
yd raytojo A. Suckeverio knyga leidia liudytojo akimis
ivysti tai, kas anuomet i ties vyko Lietuvoje.
Knyga buvo parayta jidi kalba ir ileista 1946 metais

Rusijoje. Vliau iversta prancz, vokiei ir kitas kalbas.
Abraomas Suckeveris (191 3-2010) vadinamas ikiliausiu

Holokausto poetu. Treiajame prajusio amiaus
deimtmetyje jis priklaus literatriniam judjimui Jung
Vilne (jidi k. Jaunasis Vilnius). 1985 m. jo poetin kryba
jidi kalba buvo vertinta aukiausiu Izraelio nacionaliniu
apdovanojimu. 2008 m. vasario 16 d. u nuopelnus Lietuvai
Prezidentas Valdas Adamkus raytoj apdovanojo Lietuvos
didiojo kunigaikio Gedimino ordino Riterio kryiumi.
ISBN978-9955-34-302-8

Abraomas Suckeveris - Is Vilniaus Geto 2011 LT PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Abraomas Suckeveris - Is Vilniaus Geto 2011 LT PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Heirs of ABRAHAM SUTZKEVER, 1946, 2008

Per naktin Vilni................................................ 65

Ryys su ioriniu pasauliu......................................... 163

Abraomas Suckeveris gim 1913 m. liepos 15 d. Smurgainyse.

eima su kitais Lietuvos ydais 1915 m. itremiama Omsk,

cin pradin yd mokykl, vliau hebrajik yd gimnazij.

Alfredas Rozenbergas (reichsleiteris, naci idealogas) pla

viai dalyvavo antinacistinje propagandoje. A. Suckeveris tapo

is prozos krinys Vilniaus getas 1941-1944 buvo ileistas

Suckever Abraham. Wilner Getto 1941-1944. Zurich: Ammann Verlag,

... Ir tai vien keturiasdeimt pirmj met rugsjo dien mus

Nujau pas Dovyd Umru, laikraio yyEmes (Tiesa) re

Naktis. Nakvojame mike. Rus majoras spjo mus saugotis

Vokieiai mus pavijo netoli Amenos. Igirdome kakur prie

mi nieko neturtume. Mano mona drasko dienorat ir meta

Ir tai mes mieste. Gatvse yd beveik nematyti. Vienii senu

girdti audant. Kas ir k aud - niekas neinojo. Vliau mus

Visi ydai vejami i universitet. Mieste pasirod uraai: y

VM 1879 F.2146 Vilniaus geto gatv. Fotografija

J. Antsiuvo pavyzdi yra visose Vilniaus policijos nuovadose.

Zehnpfennig. r. A. Suckeverio liudijim Niurnbergo procese (http://

Nespjus isiaikinti dl antsiuv, uklupo naujos bdos: y

A. Suckeverio liudijime Niurnbergo procese kalbama apie 1941 m. liepos

bet ir pirmiausia i j pasityioti. Kol nebuvo kurtas getas, jie

Judenratas sikr Strano15gatvje 6, buvusios bibliotekos

ir tokiomis slygomis sulaikytieji ydai prie jo liejosi ir sulauk

Mano pirmoji aviet

VMP 2786 F2.521 Aviet- slptuv

Tris naktis taip kankinausi ir nuodijausi suodiais. Kart galv

rai j umaskuoti, tai bt galima gyventi. Viename kampe

Po manimi tui but (senut motina mir, o jos sns - su

Vis laik, kol slpiausi savo avietje, stengiausi i jos ne

Ties plyt fabriku17mane sustabd girtas gestapininkas ir

Liudijime Niurnbergo procese nurodyta sulaikymo vieta - Dominikon

Vokietis mus, tris suimtuosius, nuvar kaip paklusnias avis.

Sen rabin Kasel (r. liudijim Niurnbergo procese).

Vokietis isitrauk revolver ir vl sak nusirengti, riktel

nebt priglaud, mans jau seniai nebt pasaulyje. Reikjo

l ir mik, vriki statymai neturi galios. Nujau Strano

chapnams. Pastebiu, koks sutriks mano biiulis, ir sakau jam:

Tuo metu Judenrato kiem vaiavo laidotuvi veimas.

kas neturjo teiss ms sulaikyti, ir diaugms, kad palikome

A norjau mirti tuoj pat. Nuogas bgau duob ir gird

mas Mickeviius. Napoleonas, bdamas Vilniuje, pasak, kadjis

Pirmoji didel akcija

Pabandiau bgti. lindau tui but, istmiau lang ir i

Nuo ios dienos ydams pasirodyti gatvse leidiama tik iki

Kit nakt atjo rankoves pasiraitojs vainenbergas surimbu

prasitarsite, k ia matte, pavydsite savo broliams, - parod

vedlys Fiodoras, apsvarsts situacij, j prim ir pasodino ve

padorus. Norjo patraukti savo pusn. Su artistiku entuziazmu

Pirmojo Judenrato pabaiga

bus vykdytas, Judenratas gailsis. Galima buvo pamanyti, kad

do. Kas ms lauk, dar neinojome. Taiau visi supratome,

kaip iulba pauktelis, kaip upakalyje tarka autuv spynos,

obuol. Jis i kiens im dar vien ir padav vaikui. Kdikis

Ant aliojo tilto visi suprato, kad ia bus sprendiamas m

get mus ved lyg pagal i anksto suderint plan. ydai i

Buvo Didioji Poguliankos g. (dabar J. Basanaviiaus) ir Maoji Poguliankos g. (dabar K. Kalinausko).

ius pastat prie ms kolon. Priekyje vaiavo automobilis

Tai buvo neoficialus v. Mikalojaus g. pavadinimas.

gatvs kit. Geto vartai mums visai nepatiko. A nutariau nuei