Professional Documents
Culture Documents
Lietuvos Istorija 2013 LT
Lietuvos Istorija 2013 LT
Lietuvos Istorija 2013 LT
ISTO R I J A
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas,
Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamoaitis
Vilniaus
universiteto
leidykla
2013
Redakcin kolegija:
Prof. dr. Raimundas Lopata pirmininkas
Prof. dr. Alvydas Jokubaitis
Prof. dr. Vytautas Radvilas
Dr. Inga Vinogradnait
Antras leidimas
Santrumpos 8
Redaktoriaus odis 9
v a d a s
LIETUVA VIDURIO EUROPOS DALIS 12
Geografinis Europos centras? 12; Lietuvos vardo kilm ir sampratos likimas 13;
Pagrindiniai Lietuvos istorijos metmenys 16; Svarbiausios Lietuvos
istorijos datos 21
I s k y r i u s
SENOJI LIETUVA 22
VYTAUTO IMPERIJA 43
Vytauto laik permainos 44; algirio mis 46; ventasis valdovas 49
II s k y r i u s
LENKIJOS IR LIETUVOS VALST YBI JUNGTUVS 63
III s k y r i u s
RUSIJOS IMPERIJOS VALDOMA LIETUVA (17951915) 98
IV s k y r i u s
LIETUVOS VALST YBS ATKRIMAS 128
V s k y r i u s
LIETUVA: SOVIET IR NACI OKUPACIJOS 189
VI s k y r i u s
DAINUOJANTI REVOLIUCIJA 234
Alfonsas Eidintas,
redaktorius
v a d a s
LIETUVA
VIDURIO EUROPOS DALIS
taiau jau Mindaugas jung prie Lietuvos ems kitas lietuvi emes,
taip pat plt savo tak gimining geni teritorijas. Manoma, kad jei
ne vokiei puolimas, slav ekspansija, Lietuvos valstyb ir Lietuvos var-
das bt aprps gerokai platesnes (gal net visas) balt geni emes.
Taiau lietuvi kalbos, o vliau ir lietuvikos savimons moni gyve-
nama teritorija rytuose ir pietuose siaurjo, o Lietuvos vardas priein-
gai: kartu su Lietuvos Didiosios Kunigaiktijos ribomis iplito labai toli
rytus ir apm plaias ryt slav emes. Btent visa ios valstybs terito-
rija (ne tik dabartin Lietuva, bet ir Baltarusija) ilgainiui pradta vadinti
Lietuva, o iandien j vadiname istorine Lietuva. XVIXVIIIa. LDK ba-
jorai, nesvarbu, kokios etnins kilms, laik save lietuviais. Net oficialioji
valstybs rat kalba (ja parayti Lietuvos Statutai ir kt.), savo itakomis
siekianti dabartini ukrainiei ir baltarusi protvi kalb, vadinta lie-
vadas L I E T U V A V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 15
tuvi kalba. Istorins Lietuvos dainiumi tapo ymusis XIXa. lenk poe-
tas Adomas Mickeviius (Adam Mickiewicz), o paskutiniu LDK pilieiu
save laik Nobelio premijos laureatas eslovas Miloas (Czesaw Miosz).
Btent i tradicij iandien priskiriame vadinamiesiems senalietu-
viams, kuriems XIXXXa. sandroje pradjo oponuoti jaunalietuviai,
po poros deimtmei sukr Lietuvos Respublik.
Lietuvos vardas tapo ir yd savastimi. Vis istorins Lietuvos laiko-
tarp joje gyven ydai vadino i al Lite, o save litvakais. Taigi
Lietuvos vard iplatino senoji Lietuvos valstyb Lietuvos Didioji Ku-
nigaiktija. J panaikinus ir prijungus prie Rusijos, iki 1831 m. sukilimo
dar egzistavo Lietuvos, vliau Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino
gubernijos.
Bta ir kito Lietuvos vardo plitimo kelio. dykra paverstas jotvingi,
skalvi, nadruvi emes i Lietuvos XVa. pradjo grti i geni pali-
kuonys, o dar gausiau lietuviai. Jie apsigyveno ne tik Lietuvos pusje
esanioje dykroje, bet ir anapus sienos (1422 m. tarp Lietuvos ir Vokiei
ordino nustaius sien, Lietuvai atiteko tik dalis senj jotvingi terito-
rijos Unemun). Ilgainiui lietuvius Vokiei ordino valstybje (vliau
pasivadinusioje Prsijos hercogija, o dar vliau Prsijos karalija) prad-
ta vadinti lietuvininkais, o j emes Prs Lietuva arba Maja Lietu-
va (visa kita Lietuva vliau atrodo, XIXa. pradta vadinti Didiosios
Lietuvos vardu). Paradoksas svetima valstyb, o lietuvikos ratijos kur
kas daugiau nei paioje Lietuvoje. Maojoje Lietuvoje ikilo ir pirmasis
reikmingas lietuvi lietuviakalbs literatros krinys Kristijono Done-
laiio poema Metai (apie 1750). Nors XVIIIa. Prsijoje buvo net oficia-
liai vartojamas Lietuvos vardas steigtas Lietuvos departamentas, kurio
centras Gumbin, ilgainiui dl germanizacijos ir savaiminio lietuvi
vokietjimo lietuvi kalbos vartojimas Prsijoje siaurjo, o po Antrojo
pasaulinio karo, i Prsijos pasitraukus seniesiems gyventojams, lietuvi-
kai kalbanij nebeliko. Neliko ten ir Lietuvos vardo.
Kitaip klostsi Didiosios Lietuvos istorija. Rusijai sunaikinus senj
Lietuvos valstyb, Lietuvos vardas po 1831 m. sukilimo numalinimo ofi-
cialiai nebebuvo vartojamas j pakeit iaurs Vakar kratas. Lietu-
vos vardas gijo nauj prasmi. alia istorins Lietuvos (buvusios LDK)
sampratos vis stiprjo modernioji, Lietuvos vard siejanti su lietuvi kal-
bos vartojimu. ia samprata rmsi naujosios Lietuvos valstybs Lie-
tuvos Respublikos krjai, siek prie Lietuvos prijungti Maj Lietuv,
bet atsisak pretenzij nelietuvikai kalbanias istorins Lietuvos emes.
16 L I E T U V O S I S T O R I J A
Pagrindiniai Lietuvos
istorijos metmenys
Taigi, bendriausias Lietuvos istorijos modelis bt toks:
tarp mikingosios Ryt Europos prieistorini archeologini kultr
32 tkstaniai met prie Krist atsirado balt kultra. Nuo Ia. po
Kristaus ji jau patenka Romos ir kit civilizacij akirat. Paprastai ma-
noma, kad i i proistorini gelmi ateina tokios kultrins vertybs
kaip lietuvi kalba, tautosaka ir folkloras, taip pat lietuvi pagonikoji
religija, nors ios isikristalizavimas iandien daniausiai priskiriamas
jau valstybs krimosi laikams. Valstyb Lietuvos Didioji Kunigaik-
tija buvo sukurta XIIIa. viduryje, jos pirmasis valdovas Mindaugas net
vadas L I E T U V A V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 17
kita, kaip ATR ir LDK erdv, vadinasi, Rusijos ydai tai LDK Lietu-
vos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos ydai.
Kad ir kaip ten bt, bet kaip tik ioje erdvje gim keturios moder-
niosios Naujj laik valstybs: Lenkija, Lietuva, Baltarusija, Ukraina. O
kai kas priduria ir Izraelis, nes, kuriant i valstyb, reikmingiausius
vaidmenis suvaidino i ios erdvs kil ydai, vadinsi litvakais.
Lietuva po 1795 m. prijungimo prie Rusijos nepriklausomyb atkr
19181919 m. ir sukr valstyb, besirmusi naujais demokratiniais ir
nacionaliniais pagrindais Lietuvos Respublik. Jos itakose ir didiau-
sias Lietuvos menininkas, dailininkas ir kompozitorius M. K. iurlionis, ir
tautos Atgimimo dainius poetas Maironis, tautos patriarchas J. Basanavi-
ius. O toliau itisa plejada modernaus meno, literatros, architektros
krj, suspjusi per du deimtmeius pakeisti Lietuvos veid ir krato-
20 L I E T U V O S I S T O R I J A
Svarbiausios Lietuvos
istorijos datos
SENOJI LIETUVA
SENOVS BALTAI IR
LIETUVOS VALSTYBS ATSIRADIMAS
Mindaugo karnacija.
Dail. A. Varnas, 19521953m.
Mindaugas Gediminas
Algirdas Vytautas
PAGONI VALSTYB.
LIETUVOS KRIKTAS
Algirdo didvalstyb
Mongol imperija XIIIa. sudau Kijevo Rusi, o Lietuva
pasinaudojo pergale ir pajung kai kurias rus emes. Mindaugo laikais
prie Lietuvos buvo prijungta Juodoji Rusia, Vytenio ir Gedimino lai-
kais Baltoji Rusia (Polockas 1307m., Vitebskas 1320m.) ir Volui-
n (1340m.) taigi visa dabartin Baltarusija ir dalis Vakar Ukrainos.
Kijevas galjo bti prijungtas 1322m., valdant Gediminui, taiau labiau
linkstama manyti, kad Kijev prijung Algirdas po pergals prie Aukso
ord prie Mlynj Vanden 1362m. ar 1363m. Valdant Gediminui ir
Algirdui isiplt ne tik valstybs teritorija Lietuva pasidar reikminga
Vidurio ir Ryt Europos jga. Akivaizdu, kad LDK niekada nebt ga-
ljusi uvaldyti Kijevo Rusios erdvi, jei ne mongol invazija Lietuva
1 skyrius S E N O J I L I E T U V A 37
VYTAUTO IMPERIJA
algirio mis
Nors popieius udraud Vokiei ordinui kariauti su ap-
sikriktijusia Lietuva, emaitija vis dar priklaus jam. Ordinas tebebuvo
galinga jga, klusi egzistencin pavoj Lietuvos valstybei. Grsmingas jis
buvo ir Lenkijai, nes tebevald Pamar vienintel Lenkijos ijim prie
jros. Taiau Lenkijai nebuvo taip sunku, kaip Lietuvai. Todl Vytautas
per savo agentus Lenkijoje piro nuostat, kad kariauti su Vokiei or-
dinu btina. Jogaila kar su Ordinu nesiver, nes pralaimjs galjo
prarasti Lenkijos sost. Vytauto pastangos dav rezultat.
1410 m. liepos pradioje LDK kariuomen prie Vyslos susijung su
Lenkijos kariuomene. Taiau ivedus vis kariuomen i Lietuvos, liko
neapsaugotos pilys ir staigus Ordino puolimas prie Nemuno galjo baig-
tis katastrofa. Vytautas apgavo Ordino vadus dav emaiiams saky-
m nuolat puldinti jo pilis, taip dangstant jungtins Lenkijos ir Lietu-
vos kariuomens puolimo krypt. Apskritai Vytauto planas buvo lus
ir netiktas paprastai karuose su Lenkija ar su LietuvaOrdinas bdavo
puolanioji pus. O dabar siveriama Vokiei ordino teritorij ir y-
giuojama tiesiai link sostins, siekiant strateginio tikslo susidurti su vi-
somis Ordino pajgomis.
1410 m. liepos 15 d. jungtin Lenkijos (50 vliav) bei Lietuvos (40
vliav) ir Vokiei ordino kariuomens (51 vliava) sustojo viena prie-
ais kit laukuose alia algirio (Griunfeldo, dar Griunvaldas) kaimo.
1 skyrius S E N O J I L I E T U V A 47
sugebjo veikti tragik egzistencin kolizij, kai Vakarai jai bebuvo pali-
k barjero ar ribos tarp Ryt ir Vakar vaidmen. Taiau Vytautas puikiai
inojo ko siekia jis kovojo ne su Vakarais, o dl vietos Vakaruose, ir taip
padjo pagrindus Lietuvos tapsmui Europos dalimi.
ventasis valdovas
Vytautas tikjo, kad viename pralaimtame myje buvs
igelbtas v. Mergels Marijos ikart po io mio funduota Vytauto
banyia Kaune buvo pavsta v. Mergelei. Ir dauguma Vytauto funduo-
t banyi pavadintos v. Mergels Marijos vardu. Galima sakyti, kad
v. Mergels garbinimo tradicij Lietuvoje pradjo Vytautas, nors jo ba-
nytin politik Lietuvos krikto akcijoje ugo Jogaila, o pagrindinis Vy-
tauto tikslas buvo pastatyti Lietuv Europos katalikikj ali greton. Tai
padaryti trukd Vokiei ordinas. Taip po algirio mio atsirado Vytau-
to funduotos banyios ir vienuolynai, buvo apkriktyta emaitija (1413),
steigta emaii vyskupija (1417), o Vakaruose vykdyta plati ini apie tai
sklaidos kampanija, siekiant parodyti Lietuv kaip katalikik krat.
Be to, dar bandyta steigti atskir Lietuvos katalik banyios provinci-
j, sukurti Lietuvos staiatiki metropolij ar vyskupij ir i sujungti su
Katalik banyia. Taiau popieiai labai atsargiai steig arkivyskupijas
ir banytines provincijas, o Ryt ir Vakar banyi nesteng sujungti
netrukus po Vytauto mirties vykusi Florencijos banytin unija (1439).
Taiau Vytauto banytin politika padjo pagrindus tolesniam Lietuvos
krikionjimui.
Pagrindinis konfliktas su Vokiei ordinu vyko dl emaitijos. io
konflikto esm paaikina domi detal: 1413m. sausio 28 d. derybose Sa-
lyne (prie Kauno) su Vokiei ordino pasiuntinybs vadovu maralu My-
kolu Kiuchmeisteriu fon tenbergu vyko domus panekesys. Kuchmeis-
teriui pareikus, kad Lietuva nesilaikanti Toruns sutarties slyg, kad
turt sugriauti Veliuonos pil ir i em grinti Ordinui, Vytautas at-
kirts: Js norite man iplti tv palikim ir Veliuonos pil atimti; bet
kol a jums atiduosiu, ne vienas turs paguldyti galv. Kuchmeisteriui
tai atsakius, kad Ordinas iems savo reikalavimams turs ger laik ir
rodym, Vytautas supyks ir pasaks: Ir Prsai yra mano paveldjimas,
ir a reikalausiu j iki Osos, nes visa tai yra mano tv palikimas. Vytau-
tas dar ironikai paklauss maralo: O kurgi yra Ordino tv palikimas?
Vytautas, atremdamas Ordino pretenzijas emaitij, pasitelk istori-
50 L I E T U V O S I S T O R I J A
Lucko suvaiavimas.
Dail. J. Mackeviius, 1934 m.
Ratija
Formuojantis luominei LDK visuomenei ir susidarius su-
dtingam valstybs valdymo aparatui, XIVXVa. sandroje skubiai pri-
reik rato. io visuomens raidos etapo rato poreikius Vakar Europoje
tenkino vienuolijos, taiau Lietuvoje j trko, o rato poreikis spariai
didjo. Ratins tapo kultrins produkcijos gamintojomis, kaupjomis
ir ratinink mokyklomis. J veikla gerokai prisidjo prie to, kad ratas
siskverb LDK bajor ir miestiei buit. XVXVIa. pradios Lietuvos
kultra kartais apibdinama kaip ratini kultra.
XIVa. pabaigoje atsirado ir geriausius rato mokovus sutelk nuolati-
n institucija didiojo kunigaikio ratin. Iki tol raytiniai dokumen-
tai naudoti tik tvarkant reikalus su kitomis valstybmis. Diplomatinius
ratus suraydavo vienuoliai, mokantys lotyn kalb. Vidaus gyvenime
didij kunigaiki nurodymai skelbti odiu. XVXVIa., intensyv-
jant valstybs vidaus gyvenimui, didjant administraciniam alies apara-
tui, pltsi ir didiojo kunigaikio ratin bei jos personalas. Ratininkai
1 skyrius S E N O J I L I E T U V A 57
Renesansas ir reformacija
Humanistinio isilavinimo moni bta jau XVXVIa.
sandroje didiojo kunigaikio Aleksandro dvare, taiau lis vyko
ygimantui Senajam 1519 m. vedus Milano kunigaiktyt Bon Sforc
(Bona Sforza). Tai ji atsive Lenkij ir Lietuv ital architekt, dailinin-
k ir muzik, iugd Renesanso dvasia ygimant August, kartu su juo
pastatydino Vilniaus emutin pil, dieg daug nauj dalyk: nuo ita-
lik pasivaikiojim pokyli oki iki... akuts, tuo metu neino-
tos ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijos alyse. Pamau italik mad
perm ir Lietuvos diduomen. Renesanso knyg jau galima rasti ne tik
ygimanto Augusto, bet net ir bajor ir miestiei bibliotekose. Ankstes-
ns lietuvi kilms i romn idjos pagrindu formuojasi samprata, kad
lotyn kalba tai tikroji, arba gimtoji, lietuvi kalba.
1517m. Martyno Liuterio (Martin Luther) pradta reformacija laikoma
viena i reikmingiausi Naujj ami apraik. XVIa. ji apm vis Eu-
rop, suskald Katalik banyi ir subrandino nauj krikionybs kryp-
1 skyrius S E N O J I L I E T U V A 61
LENKIJOS IR LIETUVOS
VALSTYBI JUNGTUVS
trys staiatiki vyskupijos, o LDK eios, ir visos jos buvo pavaldios tai
paiai metropolijai Kijeve, o metropolitas reziduodavo ne tik Kijeve, bet ir
Naugarduke bei Vilniuje. Taigi Lenkijos staiatikiai buvo valdomi i LDK,
kurios staiatiki svoris nulm, kad bent jau banytins unijos gyvendini-
mo klausimu LDK, o ne Lenkija buvo aktualiausia erdv. Todl XVXVIa.
btent LDK koncentravosi gauss banytins unijos bandymai, galutinai
nulm Brastos banytin unij 1596 m. Nuo Brastos banytins unijos
graikais katalikais tapo dauguma Lenkijos ir Lietuvos valstybs staiatiki.
Taiau Graik katalik banyios metropolitai vlgi buvo Kijevo metropo-
litai, tik jau nuolat reziduojantys Vilniuje. Taigi tiek staiatikiai, tiek graikai
katalikai LDK vaidino svarbesn vaidmen nei Lenkijoje.
Liuteronyb, prasidjusi 1539 m., ankstyviausia reformacijos kryptis
Lietuvoje, vliau ji vis labiau sutapo su vokieiais, todl liuteron ben-
druomens buvo pradtos vadinti vokiei bendruomenmis. Tiesa, i
kryptis Lietuvoje buvo silpnesn nei Lenkijoje, kur gyveno daugiau vo-
kiei kolonist. Taiau Lietuvoje formavosi labai gausi Evangelik re-
format banyia, gerokai stipresn nei Lenkijoje. Tai nulm, kad LDK
didikai (aukiausias visuomens sluoksnis) parm btent evangelik
reformat tikjim. Beveik visi didikai katalikai, taip pat dalis ortodoks
perjo kalvinist tikjim ir sekuliarizavo beveik 50 proc. katalik ba-
nyi. Tiesa, kalvinizmas pamau pradjo menkti.
LDK taip pat isiskyr kitomis krikionikomis ir nekrikioniko-
mis konfesijomis, kuri ia buvo jau nuo XIVa. Vis pirma tai tar-
pininkaujanios maumos katalikai armnai ir judjai ydai. Aiku,
ios maumos LDK persikl i Lenkijos ir galbt i Vengrijos, todl
natralu, kad ia j bta maiau. Taiau XVIIXVIIIa. bent jau Vilnius
prilygo, o gal net pradjo lenkti (Vilniaus kaip Lietuvos Jeruzals idja)
tokius yd kultros centrus kaip Krokuva, Liublinas ar Lvovas. Taigi net
jei yd, o ypa armn, vaidmuo LDK buvo menkesnis nei Lenkijoje,
pastarojoje nebuvo toki ryki musulmon totori ir karaim bendruo-
meni, kurias Lietuvos didysis kunigaiktis Vytautas apgyvendino LDK.
Btent i LDK karaim bendruomens ikilo ymiausias, tolerancijos
tyrj danai minimas Isaakas ben Abrahamas i Trak (15251586).
Lenkijoje nebuvo ir sentiki, atsiskyrusi nuo staiatiki dl liturgijos ir
persekiojam Rusijoje antrojoje XVIIa. pusje jie klsi LDK. LDK
kultrin vairov didino etninis aspektas: nors kai kurios konfesins ir
etnins ribos sutapo (yd, totori, karaim, i dalies ir sentiki), danai
konfesijos apm vairias etnins kilms bendruomenes.
72 L I E T U V O S I S T O R I J A
Vilniaus universitetas
Sakoma: aidint patrankoms, mzos tyli. Taiau Steponas
Batoras Livonijos karo metu rpinosi mz prieglobsio Vilniaus uni-
versiteto krimu. Aiku, auktosios mokyklos poreikis brendo visuo-
menje, tokios mokyklos krimsi labai paskatino reformacijos ir kontr-
reformacijos konkurencija. Lietuvos katalikai ir pats Vilniaus vyskupas
Valerijonas Protaseviius stengsi ubgti u aki protestant ketini-
mui kurti kolegij. Todl 1569 m. Vilniuje vyskupo kvietimu pasiro-
d jzuitai gavo l savo kolegijai, ateityje buvo numat j pertvarky-
ti universitet. Oficialiai kolegija buvo atidaryta 1570m. liepos 17 d.
Kuriamam Vilniaus universitetui jzuitai kl didelius tikslus skleisti
moksl ir katalikyb ne tik Lietuvos Didiojoje Kunigaiktijoje bei gre-
timuose kratuose, bet ir Skandinavijoje, tolimuosiuose Ryt kratuose
(net Kinijoje!).
chitektas ne tik Vilniuje, bet ir visoje LDK buvo i vokik emi atvyks liu-
teronas Jonas Kristupas Glaubicas (apie 17001767m.). Jis puikiai pritapo
daugiakonfesiame Vilniuje, kr ne tik savo bendruomenei liuteronams,
bet ir katalikams, graikams katalikams, staiatikiams, ydams. J.K.Glaubi-
cas suformavo baroko architektrinio stiliaus atmain, neturini analogo
Vilniaus baroko mokykl. Mokykla isiskiria dekoratyvi, kompozicini ir
architektrini element deriniu. Rykiausias ypatumas ypa aukti ir
liekni pagrindinio fasado boktai. Banyios su dviem grakiais, skirtingai
dekoruot tarpsni boktais tapo neatskiriamu katalikikojo peizao bruo-
u, ymjo rytin katalikybs, kartu ir Vidurio Europos rib. J.K.Glaubi-
co krybos trisdeimtmetis (17371767m.) yra vienas rykiausi senosios
Lietuvos civilizacijos reikini, priklausomybs Vakar civilizacijai enklas.
Tai leidia pakelti J.K.Glaubic pai reikmingiausi Lietuvos istorijos
asmen rang, nes prie jo nuopelnus nublanksta epochos valdov darbai.
Lietuvos valstieiai.
Dail. P. Smugleviius, 1800m.
buvo Liublino unijos idjos tsa, tik pritaikyta naujos visuomens porei-
kiams. Komisij sudties lygiavertikumas netgi pranoko Liublino unijos
principus, nes Lietuva nei gyventojais, nei turtais nesudaro n treiosios
Karnos dalies (Hugas Kolontajus). Lenkijos ir Lietuvos valstybs teisi
sistemos poiriu adas tapo pacta conventa dalimi: taip nuo 1573 m.
buvo vadinami elekcini valdov sipareigojimai LLV bajorijai. O tai rei-
k, kad adui privals prisiekti bsimi valdovai ir j pdiniai. Taip a-
do statymas teiss norm hierarchijoje ikilo net vir Gegus treiosios
konstitucijos. Jo negaljo pakeisti net ekstraordinariniai seimai, kurie kas
25 metai turjo teis taisyti konstitucij.
Dl to Gegus treiosios konstitucija buvo suvokiama kaip Lietuvos
atgaivinimo aktas. lovinga Lenkijos ir Lietuvos Konstitucija vl sutei-
k Lietuvai prarast bsimos didybs vilt. Reformos ne tik paangia
linkme kreip socialin ir politin Lietuvos visuomens raid, bet ir teik
nauj galimybi lietuviakalbei kultrai. Neatsitiktinai tuo metu konsti-
tucija iveriama ir lietuvi kalb, o tai yra per maai vertinta Lietuvos
kultros istorijoje, nes iki tol lietuvikai teturjome religins ir groins
literatros tekst. Taigi Gegus treiosios konstitucijos vertimas pir-
masis politinis ir teisinis dokumentas lietuvi kalba. Net 27 LDK bajor
paviet seimeliai i 33 susirinkusi 1792m. vasar prisiek Konstitucijai,
o kiti ei jai pritar. iuo poiriu Konstitucija turjo daugiau alinink
Lietuvoje nei Lenkijoje, kurioje i 45 seimeli tik 10 prisiek Konstituci-
jai, o dar 27 seimeliai jai tik pritar.
Gegus treiosios konstitucijos pagrindu buvo steigtas antspaudo
ministro usienio reikalams postas. Ta funkcija 1791 m. birelio 8 d.
patikta ATR vicekancleriui nuo LDK Joachimui Liutaurui Chreptavi-
iui (Joachim Litawor Chreptowicz). Jis sukomplektavo pirmj Usie-
nio reikal ministerij. Formaliai URM pradjo veikti 1791-j birelio
19-j. Pirmasis URM darbas buvo aikintis, kokia Europos ali reak-
cija vykius valstybje po konstitucijos paskelbimo. Ypatingas dmesys
skirtas pasiuntinybms Berlyne ir Peterburge. Pirmosios URM kadencija
buvo trumpa 1792-j lapkrit j itiko valstybs likimas...
Nors Gegus treiosios konstitucija radikalumu toli grau neprilygo
Pranczijos revoliucijos dokumentams, btent j reikt laikyti riba tarp
senosios bajorikosios santvarkos ir modernij laik, taigi riba tarp Ba-
roko ir Apvietos epoch. Visi XIXa. Lenkijos ir Lietuvos sukilimai prie
Rusij vyko su Gegus treiosios konstitucijos idj vliava.
94 L I E T U V O S I S T O R I J A
dar per 40 tkst. kari. LDK kariuomen turjo daug sunkum su karo
vadais (kitaip nei Lenkijos kariuomen Ukrainoje, kuriai vadovavo Juze-
fas Poniatovskis), nebuvo iki galo pasirengusi karui, taiau pasiprieino
prie Myro, Brastoje ir be didesni nuostoli atsitrauk prie Varuvos. I
72pabkl ji prarado tik septynis.
O prie Varuvos viskas atsirm Stanislovo Augusto pozicij, kuris
taip ir nepasirod fronte ir neinaudojo visuotins mobilizacijos, nesufor-
mavo miestiei milicijos. Neabejotina, kad 1792m. LLV bt pralaim-
jusi kar, taiau pralaimtas karas nereikia pralaimtos valstybs. O jei-
gu bt nusprsta prieintis? Pralaimjusi kar valstyb bt apkarpyta,
96 L I E T U V O S I S T O R I J A
Rusijos imperijos
valdoma Lietuva
(17951915)
apie 1proc.). Taiau bajorai dvarininkai sudar tik dal vietos bajor
luomo, dauguma j maaemiai ir beemiai bajorai, kalbj daugiausia
lenk kalba ir puoselj buvusio valstybingumo atminim ir tradicijas.
Jie turjo dvilyp tautin mentalitet vadino save sykiu ir lietuviais, ir
lenkais (LDK bajorija nesutiko visikai integruotis senj Lenkijos Kara-
lyst, nors ir nelinko nuo jos atsiskirti). U Lietuvos rib Lietuvos bajorai
laikyti tiesiog lenkais. Taip juos traktavo ir Rusijos imperijos valdia.
1864m. slygin skiriamoji riba, kai Rusijos caro valdia nuslopi-
no paskutin bajorijos vadovaut sukilim, kuriuo siekta atkurti buvusi
Lenkijos ir Lietuvos valstyb. Tuo metu carizmas pradjo jau anksiau
paskelbt valstiei paleidimo i baudiavins priklausomybs proces.
Valstieiai pavirto slyginai laisvais monmis, nuosavybs teis dirba-
m em gijusiu emiausiu, bet savarankiku valstiei emdirbi luo-
mu. Brutaliu, diskriminaciniu rusinimu valdia siek aneksuotas Lenki-
jos ir Lietuvos emes paversti tiesiog Vakar Rusija.
Radikaliau nusiteik bajorai nesusitaik su buvusios savo valstybs
praradimu, todl band j atkurti per Napoleono karus ir du sukili-
mus 18301831m. ir 18631864m. iuo laikotarpiu prasidjo ir etni-
ni lietuvi tautinis kultrinis sjdis. Po keli deimtmei jis atsinau-
jino ir virto politikai reikminga jga, o etniniai lietuviai, arba lietuvi
liaudis savarankika kultrine ir politine bendruomene, 1905m. parei-
kalavusia autonomijos.
kai kurie j bsim valstyb mat kaip trij ar net keturi taut fede-
racij (Lenkija, Lietuva, Rusia; arba lenkai, lietuviai, baltarusiai ir ukrai-
nieiai). Raudonieji savo propagandoje ne tik lenk, bet ir lietuvi bei
baltarusi kalbomis adjo valstieiams laisv ir nuosavybs teis vis
j dirbam em be joki ipirk. Jie tikjosi, kad, prasidjus valstiei
reformai, kils neramumai ir Rusijos kaime, ir valdia neturs galimybi
mesti prie sukillius dideli karini pajg. Baltj organizacijai pri-
klaus daugiausia stambesniosios dvarininkijos atstovai, jie nelinko es-
kaluoti valstiei klausimo ir rengiam sukilim irjo kaip galimyb
paspausti caro valdi, kad toji pagaliau grint Lenkijos karalystei
autonomij. Baltieji vylsi, kad, kilus sukilimui, Rusij paspaus didio-
sios Vakar valstybs Krymo karo nugaltojos.
Vyskupo M. Valaniaus
kunigaiktyst
XVIIIa. pabaigoje Pranczijos didioji revoliucija pagim-
d nauj iuolaikin tautos (nacijos) samprat. Pagal j taut kaip politin
kultrin bendruomen sudaro ne tik auktuomen ir isilavin, vadi-
namosios auktosios kultros lyg pasiek mons, bet ir visi valstybs
pilieiai ar valdiniai; liaudis yra tautos pagrindas ir turi per vietim pri-
eiti prie auktosios kultros. Ikilo klausimas, kokia kalba viesti liaud,
siekiant, kad ji tapt tautos dalimi tos tautos gimtja ar auktuomens
kalba. Diduma auktuomens neabejojo, kad tokia kalba turi bti krate
vyraujanios auktosios kultros kalba; liaudies kalba gali bti vartoja-
ma liaudiai skirtoje pradios mokykloje, bet ir iuo atveju mokykla turi
imokyti visus ir tos kalbos, kuri laikoma to krato auktosios kultros
kalba. Tokia nuostata nugaljo daugumoje Vakar Europos valstybi, jos
laiksi ir lenkikai kalbantis buvusios LLV elitas iki pat 1831m.
Taiau Vidurio ir Ryt Europoje ipopuliarjo Johano Gotfrydo Her-
derio (Johann Gottfried Herder) ir kit vokiei romantizmo atstov
mintys, kad tautos dvasia gldi liaudies kalboje ir kultroje, kad kie-
kviena kalba ir kultra yra vertingas visos monijos turtas. Atskira tauta
yra visi tie, kurie kalba viena kalba, turi bendr istorij ir kultr, todl
liaudies kalba turi bti ugdoma ir kaip atskiros auktosios kultros kal-
ba. Jei tai pasisekt, tai i kalba tapt dominuojanios krate auktosios
kultros kalba, o elito atstovams reikt pasirinkti arba likti su savo
kalba kultrine mauma, arba silieti naujai kuriamos auktosios kul-
tros proces.
Toki mini alinink atsirado ir Lietuvoje. Juolab kad kai kurie Eu-
ropos mokslininkai lingvistai jau buvo nustat, jog kalba, kuria kalba Lie-
tuvos valstieiai, yra bene archajikiausia i vis, kaip dabar sakytume,
gyvj indoeuropiei kalb. 1808m. Varuvoje Mokslo biiuli drau-
3 skyrius R U S I J O S I M P E R I J O S V A L D O M A L I E T U V A ( 1 7 9 5 1 9 1 5 ) 111
pavyzdi. Taip pasauliui buvo pasista inia, kad caro valdia draudia
spaud lietuvi lotyn abcle ir kad yra tokia alis Lietuva.
Lietuvi tautinis atgimimas, laiks savo prieu caro reim, netrukus
atrado dar vien lenk polonizatorius. Jau ne vienos eimos kalbjimas
lietuvikai vieai, pamald lietuvi kalba reikalavimai banyiose kl len-
kikai kalbanij opozicij. Dvarininkai, gindamiesi nuo litvomanijos,
vis labiau tolo nuo lietuvikai kalbani kaimo gyventoj, o tautikai ne-
susiprat kunigai jau rimtai kirtosi su lietuvi aspiracijomis. 1902m. kun.
Adomas Jaktas-Dambrauskas ileido lenkikai knygel, kurioje idst
jaunosios lietuvi kartos siekius ir program, pageidaudamas, kad ir jau-
noji Lietuvos bajor karta aikiai pasisakyt, kas ji lietuviai ar lenkai.
Lietuvos bajor prayta, kad bt susiprat ir neveidmainiki lietuviai, kad
lietuvikai kalbt, melstsi, mylt savo krat, jam dirbt, bt jo vadai,
rpintsi liaudies vietimu ir gerove, kad jaunieji bajorai bt Lietuvos e-
ms druska. Pasilymo bendradarbiauti su bajorais Vilniaus lenkai atsisak
dr.T.arkovskio (T. Czarkowski) broira Przenigdy (Niekados), kuri
lenk ir lietuvi santykius pablogino. Daugelis bajor apskritai nesuprato
lietuvi sieki, o bendradarbiavim su jais laik negarbe.
Brstant revoliucijai visoje Rusijoje caro valdiai teko daryti nuolaid.
Didiausia lietuvi sjdio pergale ligi iol laikomas 1904m. pavasar
atauktas lietuvi spaudos lotynikuoju raidynu draudimas, j panaikinus
greitai atsirado ir legaliai paiame krate leidiama lietuvi spauda.
1905m. pradioje Rusijos sostinje prasidjusi pirmoji socialin de-
mokratin revoliucija netruko pasiekti ir Lietuvos miestus. Vyko streikai,
demonstracijos, mitingai. J organizatoriai daugiausia buvo Rusijos, taip
pat lenk socialistini partij vietos skyriai. Lietuvos socialdemokrat
partija msi agitacijos maesniuose miesteliuose ir kaime. Pavasar ir
vasar masikai krsi vairios profesins organizacijos, daniausiai tau-
tiniu principu. Ruden prasidjo sjdis Lietuvos kaime, i valsi buvo
ivaryti valdios paskirti ratininkai, pradios mokyklose mokytojai rusai
keiiami lietuviais.
Po to, kai 1905m. spalio pabaigoje caras Nikolajus II, isigands vis
kylanios revoliucijos bangos visoje Rusijoje, ileido manifest, kuriame
paadjo pripainti pagrindines demokratines laisves ir organizuoti Vals-
tybs Dmos parlamento rinkimus, lietuvi veikjai suman Vilniuje
legaliai suaukti didel lietuvi i vis Lietuvos vietovi suvaiavim. Su-
manymo iniciatorius buvo i emigracijos Bulgarijoje sugrs J.Basanavi-
ius. Gavus valdios sutikim, suvaiavimas, vliau pavadintas Didiuoju
3 skyrius R U S I J O S I M P E R I J O S V A L D O M A L I E T U V A ( 1 7 9 5 1 9 1 5 ) 123
LIETUVOS VALSTYBS
ATKRIMAS
I vis Europos kalb lietuvi kalba turi didiausi skaii
malonini ir maybini odi, daugiau, negu ispan ar ital
kalbos, netgi rus, ir jie gali bti dauginami be galo, pridedant
juos prie veiksmaodi ir prieveiksmi, lygiai kaip prie
bdvardi ir daiktavardi. Jeigu tautos vert, imant vis
monij, bt matuojama kalbos groiu, tai lietuvi tauta turt
uimti pirm viet tarp Europos taut
Benjamin W. Dwight
I jo Modern Philology (Modernioji filologija)
KOVA DL NEPRIKLAUSOMYBS
Versalio sistemoje
Lietuva, kitaip negu Lenkija, nebuvo 1919m. pradioje
prasidjusios Paryiaus taikos konferencijos juridin dalyv, tad oficialiai
delegacija vadinosi Lietuvos delegacija prie Paryiaus taikos konferenci-
jos ir veik kuluaruose. Lietuvos delegacijai vadovavo A. Voldemaras, joje
dirbo Lietuvos yd atstovas Simonas Rozenbaumas, baltarusis Domi-
nykas Semako, daug JAV lietuvi, ratus dailino prancz poetas, kils
i senos Lietuvos gimins, Oskaras Milaius (Oscar Milosz). Memoran-
dumais, straipsniais, pasisakymais komisijose delegacija kreip dmes
Lietuvos valstybs pripainimo problem pirm kart Lietuvos dele-
gacija tarsi ne su kitais lietuviais, o Lietuvos vardu veik svarbiausiame
tarptautiniame forume, kurdama slygas nepriklausomybei. Delegacija
buvo instruktuota diskusijose dl sien remtis etnografiniu principu da-
rant btiniausias ekonomines korektyvas, gauti ijim jr per Klaip-
d arba Liepoj, pabrti, kad Lietuvos sostin yra Vilnius ir pasiekti, kad
Lietuva bt priimta Taut Sjungos bendrij.
Delegacija rodinjo, kad Lietuva nenori priklausyti nei Lenkijai, nei
Rusijai, kad yra istorin valstyb, iekojo draug ir sjunginink, tarsi su
estais ir latviais, lenkais, band brti savo sienas traukdama ir Suvalk
trikamp, dirbo informacin propagandin darb. Gauss R. Dmovskio ir
J. Pilsudskio alininkai lenkai siek ilaikyti Lietuv savo sudtyje, todl
1919m. kovo 24 d. Lietuvos delegacijos notoje tvirtinta, kad Lenkija vis
laik inaudojo Lietuv, politin unija XVIa. su ja prived Lietuv prie
vidinio chaoso. Rus baltagvardiei atstovai nieko neadjo. Taiau kiti
vykiai padjo save atkreipti konferencijos dalyvi dmes.
Paryiuje su palengvjimu atsikvpta gavus ini, kad Raudonoji ar-
mija Lietuvoje sustabdyta, padtis stabilizavosi 1919m. balandio 4d.
4 skyrius L I E T U V O S V A L S T Y B S A T K R I M A S 139
tis su Lietuva tebelieka galioti, kad Lietuva turi suverenias teises Vilni,
kol neatsisakys savo suverenumo Lenkijos naudai.
Ambasadori konferencijos 1923m. kovo 15 d. sprendim, paliekant is-
torin Lietuvos sostin Vilni Lenkijai, savotikai lm, praleids prog pa-
tylti E. Galvanauskas, nota pakviets nustatyti Lenkijos rytines sienas.
Ambasadori konferencija tai suprato kaip norjo suprasti neva Lietuva
pati pageidauja Vilniaus priskyrimo Lenkijai, tad patvirtino Lenkijos sien
su Rusija pagal 1921m. Rygos taikos sutart ir nauj demarkacijos linij
tarp Lietuvos ir Lenkijos (Vilnius liko pastarosios pusje). Lenkijos nuosta-
bai Lietuva kategorikai atsisak pripainti io sprendimo teistum, o Len-
kija ir Vakar alys suprato, kad Vilniaus klausimas isprstas. Tai sukr
nenusakom tamp pagal Lietuvos ir Lenkijos demarkacin linij, udar
per j bet kok traukini ar net pato judjim keliolikai met, o automobi-
li kelyje iaugo storoki bereliai... Tikriausiai Europoje tuo metu nebuvo
prieikesni dviej ali kaip Lenkija ir Lietuva.
Lenkijos vykdytas Vilniaus umimas galutinai nulm Lietuvos pasi-
rinkim tarp nacionalinio-etninio ir tradicinio, istorinio savo valstybin-
gumo. Tebetvyranti jungimo Lenkij grsm Lietuvos valstybei sukr
apsupties mentalitet, sustiprino lietuvi nacionalizm, o j politinje
smonje antilenkikumas i politikos pamau virto kone religija. Savi-
gynos pozicija takos turjo ir Lietuvos usienio politikai. Tuo aspektu
Lietuva i esms nesiskyr nuo tuometini Europos valstybi, nors lie-
tuvikasis nacionalizmas nebuvo ekspansionistinis, o tik band atsispirti
kit ekspansijoms.
TAUTOS TAPSMAS
Kairs demokratija ir
1926 met gruodio perversmas
Nepaisant geografinio artumo, istorijos bendrumo, etnins
giminysts (tarp latvi ir lietuvi) ryiai su Latvija ir Estija nesipltojo.
Nors nepriklausomybs kov metu bta ir bendradarbiavimo, ir ryting
raginim kurti sjung, trys alys keliavo skirtingais keliais. Latvija ir Es-
tija veng kitis Lenkijos ir Lietuvos konflikt dl Vilniaus, abi gravitavo
Varuv, o Lietuva dl Vilniaus problemos ikrisdavo i perspektyvaus
regioninio darinio su Lenkija prieakyje. Inaudodama lietuvi ir lenk
konflikt savo tikslams Maskva aid savo naudai, o tai kenk ir Baltijos
ali, ir Lenkijos interesams. Tiesa, Latvija 1921m. vasario 16 d. pripai-
no Lietuv de jure Lietuvos tarptautins izoliacijos metu tai buvo didel
parama. Kovo mnes, pasitelkus tarptautin arbitra, nustatyta siena
tarp abiej ali.
Puoselta nemaai grai Baltoskandijos idj ir plan, taiau ben-
dradarbiavimas su Skandinavijos alimis neisiplt. Lik vienii lietuviai
1926m. rugsjo 28 d. Maskvoje pasira nepuolimo ir neutralumo sutart
su SSRS. Sutartyje SSRS patvirtino, kad ilieka visos 1920m. sutarties s-
lygos. Georgijaus ierino nota prie io pakto patvirtino Lietuvos intere-
sus Vilniuje; sovietai utikrino lietuviams, kad de facto esantys Lietuvos
sienos paeidimai nepakeit Maskvos pozicij dl Lietuvos teritorinio
suverenumo. Taigi Maskva, nepaisydama Lenkijos nepasitenkinimo, pri-
paino Lietuvos suverenitet Vilniuje.
Lietuvos politines jgas veik bendrieji Europos procesai parla-
mentarizmo krizs, diktatr vedimai, perversmai. Bolevik diktatra
SSRS, Benito Musolinio (Benito Mussolini) atjimas valdi Italijoje,
perversmai Bulgarijoje, Portugalijoje, o ypa karinis perversmas 1926m.
gegu Lenkijoje, kurio metu valdi gro J. Pilsudskis, skatino veikti
visus, nepatenkintus Seimo valdymu (seimokratija). O ia dar po kie-
toko trej met krikioni demokrat bloko valdymo 1926m. gegus
89d. rinkimai 85 viet III Seim atne sensacij LKDP blokas pra-
laimjo. Nauj valdanij koalicij birel pirm kart suformavo kair
valstieiai liaudininkai ir socialdemokratai, prie j prisidjo septyni tau-
tini maum atstovai Seime. Prezidentu irinktas valstiei liaudinink
lyderis Kazys Grinius. Socialdemokratai j parm tik su slyga, kad jis
derins visus ingsnius su jais. Vyriausybje dominavo valstieiai liaudi-
ninkai su ministru pirmininku M. Sleeviiumi prieakyje.
4 skyrius L I E T U V O S V A L S T Y B S A T K R I M A S 155
A. Smetona ir A. Voldemaras
atvirai pabrdavo stipri prezi-
dento gali btinyb, nevertino
politini partij vaidmens, es
atstovavusi tik dalies, o ne vi-
sos tautos valiai, ir neketino su-
grti vadinamuosius seim
laikus, prilygintus netvarkai ir
anarchijai. III Seimo pradti dar-
bai vardyti kaip nevykdomi ir Antanas Smetona Lietuvos prezidentas
prieingi pagrindiniams tautos 19191920 ir 19261940 m.
psichikos dsniams. Atsitokjusi
kairioji opozicija dar paband perversminink stiliumi grinti Seim,
taiau 1927m. pavasar apie Seimo nar valstiet liaudinink Juoz Pajauj
susibrusios grups perversmo planas, sumus J. Pajauj, lugo. Opozi-
cijai protestuojant prie J. Pajaujo sumim, nepritarus vyriausybs de-
klaracijai, 1927m. balandio 12 d. prezidento aktu III Seimas paleistas,
o nauji rinkimai neskelbiami, teisinantis rengiamu plebiscitu. Taip pre-
zidentas A. Smetona vienu ypu nuo valdios vairo nustm ir stipriausi
alies politin jg krikionis demokratus.
1927m. rugsjo 89 d. ginkluotos socialdemokrat grups sureng
puus keliose apskrityse. Sukilimas kuriam laikui pavyko tik Tauragje,
buvo perimtas vadovavimas miestui, taiau valdia j nuslopino, daugu-
m jo dalyvi sum ir nuteis. Sukilusieji su savo lyderiu Jeronimu Ple-
kaiiu prieakyje pasitrauk usien ir kur laik, veikdami i Rygos, o
paskui i Lenkijos, vykd teroro veiksmus, puoseldami planus... autori-
tarins Lenkijos padedami nuversti nedemokratin A. Smetonos valdi.
Tai diskreditavo socialdemokratus visuomens akyse.
Prezidentas A. Smetona vis 1927m. vasar ir ruden, lydimas kari-
nink, ministr, urnalist ir kino kronikos kamer, keliavo i mieste-
lio miestel, kuriuose j ikilmingai sutikdavo prie lietuvi organizacij,
moksleivi glmis ir vainikais idabint sutikimo vart, po j prie ati-
tinkamai ipuot vietos yd vart. Prezidentas lank banyias, sina-
gogas ir rus staiatiki cerkves. Ramindamas gyventojus A. Smetona
aikino naujos vadovybs planus vesti tvark alyje, nebeleisti politikuoti
neatsakingiems paad dalytojams, labiau rpintis moni reikalais, u-
baigti valdinink korupcij, padaryti gyvenim geresn ir ramesn. Pats
A. Smetona teig, kad i jo beprecedent kelion leido monms suinoti
158 L I E T U V O S I S T O R I J A
Prezidentas A. Smetona ir
ministras pirmininkas A. Voldemaras
Taip per Lietuvos miest ir miesteli akmenin grindin
idunda geleiniais ratlankiais kaustytas tautinink lyderi vadelioja-
mas autoritarinis veimas. Kol kas vieojoje erdvje dominuoja ekstrava-
gantikas, dl savo oratorini sugebjim geriausiai Vakaruose inomas
lietuvis A. Voldemaras, ums ne tik premjero, bet ir usienio reikal
ministro postus. Pasirod, kad jis neturjo nauj usienio politikos id-
j, o A. Smetona stengsi laikytis vidurains [A.Smetonos terminas
Red.] linijos nesusisieti su kokia nors konkreia valstybe ar j grupe.
A. Voldemaras buvo sitikins, kad ms prie prieai yra ms drau-
gai ir laiksi tautinink pozicijos, jog Vilniaus klausimo sprendimas eina
per Maskv ir Berlyn, todl pragmatikai iekojo SSRS paramos prie
4 skyrius L I E T U V O S V A L S T Y B S A T K R I M A S 159
ni tautyb. Vaikas galjo lankyti lenk mokykl, jeigu jo abu tvai buvo
lenkai, o jei vienas tv buvo lietuvis, tai vaikas turjo lankyti lietuvik
mokykl. Lenk taka ribota, nes valdia siek juos lituanizuoti, laiky-
dama esant nutautjusiais lietuviais. Prezidentas A. Smetona man, kad
jeigu lietuvis kakada virto lenku, tai kodl jis negali vl atvirsti lietuviu?
Gyven nekompaktikai lenkai neturjo galimybi rasti vaikams mo-
kykl visose Lietuvos dalyse, tad leido vaikus nelegalias mokyklas, kuri
1935m. priskaiiuota apie 40. vietimui padjo lenk kultros organiza-
cijos Pochodnia (Deglas), Oswiata (Apvieta), Jutrzenka (Aurin),
gaudavusios pinig i Lenkijos. Jos rm lenk pradines mokyklas ir Lie-
tuvos vyriausybs finansikai remiamas lenk gimnazijas Kaune, Pane-
vyje ir Ukmergje. 19351936 mokslo metais veik apie 30 lenkik
mokykl.
Negaldami dl prast tarpvalstybini santyki vykdyti platesns poli-
tins veiklos, Lietuvos lenkai daug jg skyr kultrinei veiklai. Apskritai
tautins maumos, tarp j rusai ir vokieiai, galjusios laisvai puoselti
savo kalb ir kultr, nesijaut lygiateiss su lietuviais, gaudamos tik lie-
tuvi padjj vaidmen, atsitrenkdamos nematomus barjerus, kai siek
valstybins tarnybos. Vokiei ir lenk maumos dar ygi gauti tautin
autonomij yd pavyzdiu, tik rus mauma toki reikalavim nekl.
4 skyrius L I E T U V O S V A L S T Y B S A T K R I M A S 171
Nepriklausomybs karta
Transatlantiniai laknai
Steponas Darius ir Stasys Girnas
dl tos kovos baigties jis neturi iliuzij, tad pasisako u taik sprendim.
Kadangi Vilniaus pripainimo Lenkijai ultimatumas neliet, kovo 19die-
n Lietuva ultimatum prim. Nors tkstaniai kartakoi Lenkijos
miest gatvse ugningai skandavo Marsz na Kowno (Mar Kaun),
oficialij Varuv rezultatai tenkino.
Tautinms lietuvi ambicijoms buvo suduotas stiprus smgis teko
liautis minti spalio 9-j Vilniaus praradimo dien, apsikeisti pasiun-
tinybmis, steigti Vilniuje Lietuvos konsulat, paleisti 700 000 nari
turjusi patriotin Vilniui vaduoti sjung, nutraukti urnalo Ms
Vilnius leidim. Nors diplomatiniai santykiai buvo atkurti, Lenkijos ir
Lietuvos bendradarbiavimas nesusiklost. Lietuva tai laik taktiniu atsi-
traukimu ir 1938m. gegu priimtoje naujoje konstitucijoje vl ra, kad
Vilnius yra Lietuvos sostin.
Primus Lenkijos ultimatum atsistatydino J. Tbelio ministr kabi-
netas, premjer pakeit kitas A. Smetonai artimas asmuo kun. Vladas
Mironas. Jis atleido S. Lozorait, kurio linija pralaimjo, nors Lietuvos
valdia stengsi parodyti, kad i esms nieko nevyko. Beslyginis ulti-
matumo primimas realiai konsolidavo A. Smetonos valdymo opozicines
jgas prasidjo krikioni demokrat ir valstiei liaudinink aies
lyderi pasitarimai dl bendros programos parengimo, prie j djosi ir
ultraradikalieji voldemarininkai. Nuo 1938m. pabaigos ais Klaipdoje
(kurios autonomija neleido Lietuvos valdiai cenzruoti spaud) savo lei-
diniuose atriai kritikavo A. Smetonos, kurio autoritetas krito, valdym.
Aies susidarymas kilus politinei krizei dl usienio intervencijos rod
pasikeitus opozicini partij veiklos taktik.
Neutralumo politika ir
MolotovoRibentropo paktas
Grivant Versalio sistemos postulatams, Taut Sjungai
nebegarantuojant jos nari saugumo, trij Baltijos ali usienio reikal
ministrai 1938m. vasar nutar neleisti usienio kariuomenms kirsti
j teritorij, net jeigu to bt pareikalauta pagal Taut Sjungos Statuto
16- straipsn. Neturdamos jokio pasirinkimo, trys Baltijos valstybs
paruo neutralumo statym Lietuva j ratifikavo 1939m. sausio 10d.
Taiau usienio politikoje pakitim nevyko ir Lietuva ts manevrus
tarp Varuvos, Maskvos ir Berlyno, stengdamasi nesivelti karin konf-
likt. Kariuomens vadas gen. S. Ratikis baland dalyvavo A. Hitlerio
50-meio ventime, gegu maralo Edvardo Rydzo-Smiglo (Edward
Rydz-migy) kvietimu oficialiai lanksi Lenkijoje. Atrjant santykiams
tarp didij valstybi, gegu Lietuvos diplomatams nurodyta, kad
Lietuva laikysis grieto neutraliteto kiekvienoje situacijoje ir kiekvienu
klausimu.
Neutralumo statymu besiginant Kaun sukrt naujiena apie naci ir
soviet nepuolimo sutart 1939m. rugpjio 23 d., kad Vokietija ir SSRS
pasira papildom slaptj protokol, pasidalijo region takos sfero-
mis: Suomija, Estija ir Latvija atiteko sovietams, o Lietuva Vokietijai.
Abi puss pripaino Lietuvos interesus Vilniaus regione, taiau jo sien
nedetalizavo. O voldemarininkai, auli sjunga ir jaunieji tautininkai
kaltino valdi impotencija ir Vokietijos ir Lenkijos karo metu ragino vy-
riausyb jga atsiimti Vilni. Upuolusi Lenkij Vokietija spaud Lietuv
ygiuoti Vilni, addama param aviacija, tankais ir artilerija. Taiau
Lietuvos vyriausyb, lenkams pralaimint mius ir be vokiei galda-
ma uimti Vilni, suvok yg Vilni ne kaip karin, o kaip politin
problem ir tikino lenkus, kad n vienas Lietuvos kareivis neperengs
administracins linijos. Kitaip Lietuva bt tapusi agresore ir sugadin-
t santykius su anglais ir pranczais. Nepatar imti Vilniaus ir sovietai.
184 L I E T U V O S I S T O R I J A
LIETUVA: SOVIET IR
NACI OKUPACIJOS
Lietuvos sovietizacija
1940m. birelio 16 d., soviet divizijoms ygiu per Lietu-
vos teritorij strategikai atkirtus Latvij ir Estij nuo Vokietijos, aibu
okupuotos ir dvi gretimos Baltijos valstybs. Nuo iol trijuls likimas
taps nepaprastai panaus. Reali aukiausioji valdia atiteko ne alyje li-
kusiems ministrams, o birelio 15 dienos pavakare Lietuv i Maskvos
atvykusiam soviet vyriausybs emisarui Vladimirui Dekanozovui (kar-
tu su juo atvyko ir vidaus reikal komisaro Lavrentijaus Berijos pirmasis
pavaduotojas Vsevolodas Merkulovas, vadinsis drg. Petrovu, bet jis,
kaip specialij tarnyb atstovas, veik slaptai), kuris dieg sprendimus
i Maskvos. V. Dekanozovui talkino ir soviet pasiuntinyb su galiotuoju
atstovu (polpredu) Nikolajumi Pozdniakovu prieakyje, ir iki tol pogrin-
dyje veikusi maa Lietuvos komunist partija (LKP). alyje dislokuota
daugiatkstantin SSRS kariuomen nulm prasidjusius vykius.
Masias Europos valstybes okupavus Vokietijai sunku buvo tiktis,
kad Lietuva liks nepaliesta naci ir soviet suokalbio. Atkritus viliai, kad
sovietai gal neokupuos, liko dar viena o gal nesovietizuos? Kur tau...
V. Dekanozovo paliepimu A. Smetonos ivykimas paaikintas kaip prezi-
dento atsistatydinimas ir sudarytas spdis, kad A. Merkys teistai tapo
prezidentu, nes, kaip laikinai einantis pareigas, pagal Lietuvos konstituci-
j neturjo teiss skirti naujo vyriausybs vadovo. Taip birelio 17-j at-
sirado gudriai sumanyta savotika pereinamojo laikotarpio marionetin
Liaudies vyriausyb, kuri jo inomi, kritikav A. Smetonos valdym
inteligentai: ministru pirmininku paskirtas komunistuojantis liaudinin-
kas urnalistas Justas Paleckis, o jo pavaduotoju ir usienio reikal minis-
tru raytojas Vincas Krv-Mickeviius, finans ministru liko Ernestas
Galvanauskas, krato apsaugos gen. Vincas Vitkauskas. Skelbta, kad
soviet kariuomens engimas siekia tik sustiprinti Lietuvos saugum
ir esmini permain nevyko. Toks ir buvo soviet tikslas. Tik nerams
5 skyrius L I E T U V A : S O V I E T I R N A C I O K U P A C I J O S 191
ATGAL SSRS
Ekonomikos susovietinimas
Unifikuodami vis sovietini respublik gyvenim, sovie-
tai atkakliai naikino privatin nuosavyb visose ekonomikos akose, tad
ems kyje turjo bti steigiami kolektyviniai kiai. Taiau kolektyviza-
cija Lietuvoje strigo dl partizaninio karo. Pagal nauj tvark valstybin
ems fond buvo paimta likusi be eiminink, taip pat pasitraukusij
Vakarus ar repatrijavusij Lenkij em, ems fond taip pat per-
duota konfiskuota partizan ir tremtini em. 1948m. pavasar kolek-
tyvini ki organizavimas Lietuvos kaime sukl didel pasiprieinim,
todl pirmiausia imtasi priemoni prie pasiturinius valstieius jiems
palikta iki 30ha ems, jie vadinami buomis, taip pat tuos, kurie nau-
5 skyrius L I E T U V A : S O V I E T I R N A C I O K U P A C I J O S 215
Lietuvoje, kur buvo ypa ipltotas pramoninis ems kis, 1990m. lietu-
viai sudar apie 80 proc. vis gyventoj.
Atilimo laikotarpiu Lietuvoje pagal sovietin model vykstant spariai
industrializacijai ir urbanizacijai, septintjatuntj deimtmet pasta-
tyta daug dideli nauj pramons moni (Kauno HES, Maeiki naftos
perdirbimo mon, Jonavos azotini tr gamykla, Ignalinos atomin
elektrin (AE)). Dl industrializacijos alyje smarkiai padaugjo darbi-
nink (1960m. j buvo 490 tkst., 1970m. 850 tkst., 1980m. per
1 mln.). Augant miestams (1960m. juose gyveno apie 40 proc. gyven-
toj, o 1980m. jau apie 60 proc.) darbininkams trko but, todl imta
statyti daugiabuius gyvenamuosius namus. Gyvenamj nam statyba
standartizuota pagal tipinius projektus, daugiausia naudotos surenka-
mosios stambiaplokts konstrukcijos. 19621969m. pastatytas pirmasis
toki nam mikrorajonas Vilniuje irmnai. Tokie vienodi, beveidiai,
sunaudojantys daug energijos ildymui daugiabui gyvenamj nam
rajonai tapo vienu rykiausi sovietins urbanizacijos enkl.
Dl aminai blog SSRS santyki su kapitalistinmis valstybmis Lie-
tuvos ir kit sovietini respublik pramon buvo izoliuota, o dl glaudi
ryi su aliav tiekjais tapo visikai priklausoma nuo kit SSRS region.
Pastatytos didiuls gamyklos integruotos Soviet Sjungos kio siste-
5 skyrius L I E T U V A : S O V I E T I R N A C I O K U P A C I J O S 219
Kultros suvienodinimas
galjo drsiau tarti savo od, vieai sakyta ir rayta kaip reikia, o viduje,
savo rateliuose, diskutuota apie svarbiausius dalykus. Kultrininkai pa-
laipsniui tapo savo tautos sins balsu. Krybai pasitarnavo vadinamo-
ji brenevin epocha: kuo mogus buvo inomesnis, tuo sunkiau jam
buvo ikelti baudiamj byl (stalinizmo epochoje buvo visi lygs
saugumo pareignai vienodai galjo suimti ir profesori, ir ministr, ir
eilin mog). Naujomis slygomis menininkai vis daniau atsiribodavo
nuo socialistinio realizmo, pagal galimyb stengsi nederinti politikos ir
propagandos su menu. Pasirod istorini roman, dram, film, augo
nauja meninink karta, nepaliesta stalinizmo represij, atjusi i nauj
visuomens sluoksni visikai parklupdyti Lietuvos kultr, sugrsti j
Prokrusto komunistin lov sovietmeiu nepavyko.
Nesitaikstanti visuomen
Lietuva buvo vienintel prie Soviet Sjungos prijungta ka-
talikika alis. Nors soviet valdia netoleravo ir kit konfesij tikinij,
juos persekiojo, katalikai buvo ypa neparanks dl to, kad katalikyb
siejosi su komunistinei vadovybei nepageidautinu vakarietikumu
katalikybs centru Vatikane, nepavaldiu Maskvai, todl su katalikybe
228 L I E T U V O S I S T O R I J A
DAINUOJANTI
REVOLIUCIJA
SU SJDIU U LIETUV
Sjd rm visa lietuvi tauta, jis buvo jos jgos ir stiprybs alti-
nis. Pasinaudojs palankiomis aplinkybmis ir pasirinks neginkluotos
kovos bd, suvienijs po savo vliava vairiausius visuomens sluoks-
nius, Sjdis atved Lietuv laisv, svariai prisidjo prie SSRS, visos
komunistins sistemos lugimo. iaip jau romiems rusams irgi trko
kantryb, tiek met klausantis komunist melo apie bsim komunizmo
roj ir n vienam j paadui netapus realybe, j nebetenkino SSRS kaip
branduolins ir kosmos sisavinusios supervalstybs aureol, kurioje
senimas ypsosi bedantmis burnomis, parduotuvse tuia, butai ankti
arba tik statomi, viskam gauti eils, talonai. Tad ir Rusija prisijung prie
suverenitet parado, ir kitos sovietins respublikos skelb suverenitet,
dl to kovo 11diena yra didiausias lietuvi tautos naas XXa. Euro-
pos istorij.
Belaukiant tarptautinio
Lietuvos pripainimo
Apie Lietuvos nepriklausomyb nieko nenorjo girdti
SSRS vadovyb su M. Gorbaiovu prieakyje ir primygtinai reikalavo
ataukti Kovo 11 Akt. V. Landsbergis atkakliai ir tvirtai pais tik mora-
lios politikos princip kas buvo pavogta, turi bti grinta. Lietuvai
laikantis tik sav statym, 1990m. balandio 18 d. SSRS pradjo Lie-
tuvos ekonomin blokad, kuri truko iki birelio 29-osios. Nepaisant
didiulio smgio ekonomikai (trko kuro, kur laik nedirbo Maeiki
naftos perdirbimo mon, dl aliav trkumo usidar kai kurios ga-
myklos, atsirado pirmieji bedarbiai), Lietuva atsilaik ir diplomatinmis
priemonmis pasiek ekonomins blokados ataukimo. Taiau 1991m.
sausio 10 d. M. Gorbaiovas ultimatyviai kreipsi Lietuvos AT-AS ir
pareikalavo, kad jis tutuojau visikai atkurt SSRS konstitucijos galioji-
m. Nakt i sausio 10 11 dien Vilniaus gatvmis vainjo kariniai ar-
vuoiai. Sausio 11-j soviet kariuomen jga um Spaudos rmus
ir Krato apsaugos tarnybos pastatus Vilniuje, iauliuose, Alytuje, v-
liau Vilniaus geleinkelio mazg. Promaskviniai briai turjo siverti
AT-AS, ivaikyti parlament, o soviet kariuomen ir specialios paskir-
ties briai (Alfa) sikiti pilietin konflikt (pasinaudota premjers
Kazimieros Prunskiens sprendimu padidinti maisto produkt kainas)
ir nuversti teist Lietuvos valdi. gyvendinti scenarij sovietams
nepavyko.
244 L I E T U V O S I S T O R I J A
Santykiai su kaimynmis ir
transatlantin integracija
Lyginant XXa. pirmosios puss nepriklausomos Lietuvos
ir po 1990m. atsikrusios Lietuvos usienio politik, matyti esmini skir-
tum. Tarpukariu Lietuva su Vokietija konfliktavo dl Klaipdos krato, o
su Lenkija dl Vilniaus krato. XXa. pabaigoje padtis pasikeit. Vokie-
tija, po Antrojo pasaulinio karo prievarta istumta i Rytprsi (dabar-
tins Kaliningrado srities), neturdama sienos su Lietuva, nepretendavo
Klaipdos krat, kurio daugum gyventoj sudar lietuviai. Geryn
klostsi santykiai su kaimyne Lenkija, mat Vilniuje per pus imtme-
256 L I E T U V O S I S T O R I J A
Trak pilis.
Kstuio Fedirkos nuotrauka
Lietuva, stojusi ES, gali Briuselyje reikti savo pozicij vairiais klau-
simais ir net paveikti ES sprendimus ji turi savo komisar, Europarla-
mente 12 europarlamentar. Taigi, nors paviens alies taka ES spren-
dimams nedidel, Vidurio ir Ryt Europos ali pozicijoms tam tikrais
atvejais sutapus, j kolektyvin galia gali gerokai padidti. Visi tie veiks-
niai turjo savo kain, rykiausias jos pavyzdys neraytas reikalavimas
stojant ES udaryti Ignalinos atomin elektrin, kuri europieiai man
esant nesaugi. ES ir toliau grietai laikantis savo nustatyt kriterij, Lie-
tuva pamau nusileido strateginiai alies tikslai buvo pernelyg svarbs.
Skmingai dalyvaudama vairiose NATO ir ES veiklos srityse, Lietu-
va akivaizdiai sustiprino savo saugum ir tarptautin status, sutvirt-
jo ekonomikai. Dabartin Lietuva yra visavert demokratin Europos
valstyb, o nuo vis ES nari ir j priimt sprendim priklauso ir paios
Europos valstybi likimas.
6 skyrius D A I N U O J A N T I R E V O L I U C I J A 263
***
Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos valstyb atsikr, An-
trojo pasaulinio karo metu ji buvo itrinta i Europos emlapio ir vl at-
gim, lungant sovietinio modelio komunizmui. Soclager itikus politi-
nei, ekonominei, tautinei krizei, lietuviai surado jg prisikelti kaip tauta,
sukurti tautinio judjimo model, isprogdinti komunist valdym res-
publikoje ir padti sunaikinti vienpartin reim visoje SSRS, pagaliau ir
pai SSRS. Tai sugebjo padaryti jau soviet santvarkoje, o ne priekario
Lietuvoje augusios kartos, j vedliu tapusi isaugojusi laisvs ir nepriklau-
somybs idealus lietuvi inteligentija. Daugeliu atvej bdama pirmoji
kovojant su sovietiniu reimu Lietuva ir nukentjo labiausiai, taiau atsi-
laik, atkr valstyb ir rytingai pasuko demokratiniu keliu. Kaip vals-
tybin tauta XXa. Lietuva nepriklausomyb atkr net du kartus ir tok
rekord vargu kam ateityje pavyks pakartoti. Sukrusi laisv demokratin
visuomen ir rinkos ekonomik Lietuva tapo priklausoma nuo pasaulini
ir regionini ekonomikos krizi, globalizacijos poveiki, naujos galimy-
bs gyventojams keisti gyvenamj viet ikl nematyto masto emigra-
cijos grsmi, tad ir tauta, ir Lietuvos vyriausybs moderniame pasaulyje
XXIa. ieko ir iekos atsakym visus svarbiausius savo, visos Europos
ir pasaulio reikini metamus ikius jau kaip demokratins Europos ir
transatlantinio saugumo sistemos sudedamoji dalis.
Pabaiga arba ibarstyti
Lietuvos veidai
Fluxus krjas Jurgis Mainas, o gal ir JAV vieno cento autorius skulp-
torius i iauli Victor David Brenner (Viktoras Barnauskas, 18711924)
ar Pranczijoje labai igarsjs dailininkas Vytautas Kasiulis. O beveik
kiekvienam pranczui tapo inomas poetas Oskaras Milaius (Oskar
Vladislas de Lubicz-Milosz), taip pat semiotikas Algirdas Julius Greimas,
Vilniuje uaugs dukartinis Gonkr premijos laureatas Romain Garry
(Romanas Gari) ar Kaune gims ir gimnazij baigs filosofas Emmanuel
Levinas (Emanuelis Levinas).
Toliau sivaizduokime: Lietuvai atstovauja ne tik Lietuvos ir NBA
vaigd krepininkas Arvydas Sabonis, bet ir Amerikos krepinio mo-
tina Senda Berenson-Abbot (Senda Berenson-Abot, g. Vilniuje 1868m.),
olimpinis empionas Berlyne su JAV rinktine ir 1939m. Europos em-
pionas su Lietuvos rinktine krepininkas Frank Lubin (Pranas Lubinas),
boksininkas Jack Sharkey (Juozas ukauskas), amerikietikojo futbolo
garsenyb Johnny Unitas (Jonas Jonaitis) ar tenisininkas Vitas Gerulaitis.
iandien didiuojams chirurg Algimanto Marcinkeviiaus ar Vy-
tauto Sirvydio kardiochirurgijos mokykla. O juk reikt prisiminti, kad
pirmj pasaulyje mogaus irdies persodinimo operacij 1967m. atliko
litvak palikuonis Christiaan Barnard (Kristianas Barnardas) Piet Afri-
kos Respublikoje (net jei tai bt klaida, jo garsiosios operacijos pacientas
buvo tikrai i litvak kils Louis Washkansky (Luisas Vakanskis)). O juk
reikt kalbti ir apie medicinos ir fiziologijos srities nobelistus, tiesiogiai
susijusius su Lietuva David Baltimore (Deivid Boltimor, 1975m. lau-
reat), kurio net pavard iek tiek primena gimins itakas i Butrimoni,
nuo kuri kils ir ymus ital renesanso tapybos inovas Bernardas Be-
rensonas (Bernhard Valvrojenski, g. 1865m.), Gertrude Ellion (Geltrda
Elion, 19181999; 1988m. premija; tvas emigravo i Lietuvos JAV b-
damas 12-os) ar Sydney Brenner (Sidnjus Brneris, gims 1927m. bat-
siuvio, 1910m. emigravusio Piet Afrik i Lietuvos, eimoje; 2002m.
premija). O juk yra ir kit srii nobelist. Nobelio premijos laureatu bio-
chemijos srityje 1982m. tapo elvoje gims Aaron Klug (Aronas Kliugas,
g. 1926, bdamas dvej met su tvais emigravs PAR, vliau Didi-
j Britanij), o Nobelio taikos premijos laureatu u kov dl branduolinio
ginklo neplatinimo 1985m. tapo kardiologas Bernard Lown (Bernardas
Lounas), gims Utenoje (kaip Boruchas Lacas 1921m.), 1935m. su eima
emigravs JAV.
alia Czesawo Mioszo 1980m. Nobelio literatros premijos laurea-
to, lovinusio Vilni u ia ieit moksl, ir 1991m. laureat u didelius
266 L I E T U V O S I S T O R I J A
i knyga siekia pateikti atsakym klausim, kuris Lietuvos monms yra vienas
svarbiausi: kaip gim Lietuva ir kodl ms valstyb yra ne atsitiktinum ar
alutini aplinkybi iraika, bet imtmeius brandintas vaisius, teistu tautos
apsisprendimu grstas savarankikumo kelias ir dsningas, utarnautas atpildas
u kiekvieno lietuvio gyvenim ar net gyvyb?
2013-aisiais Lietuva imsis pirmininkauti Europos Sjungai laisv ir de-
mokratini Europos valstybi susivienijimui. Tai iskirtin galimyb ne tik
prisidti kuriant bendr Europos ateit, bet ir sustiprinti ali dmesingu-
m emyno taut praeiiai ir, inoma, patiems pavelgti ir visam pasauliui
priminti, kas buvo, yra Lietuva glausta, lengvai skaitoma, tiesos ir atvirumo
kriterijais grsta Lietuvos istorijos apvalga. Atskleidiamas ilgas, pergalingas,
kartais sunkus ar net tragikas ms valstybs istorinis kelias per skirtingas
politines sanklodas, okupacij duobes ir atkurtos nepriklausomybs kalnes
bei nuokalnes.
Tai pirmas bandymas nuo 1990m. aprpti vis Lietuvos valstybs istorij
nuo senovs iki 2004 m. atsakingu ir taupiu vilgsniu.
LI ETU V OS
ISTO R I J A
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas,
Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamoaitis