Lietuvikosios grigalistikos pradia

Jonas Vilimas
Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Gedimino pr. 42, LT-01110 Vilnius
El. patas: jvilimas@lmta.lt

Straipsnyje pirm kart Lietuvoje nagrinjamos svarbiausios prieinamos XX a. pirmosios puss lietuvi autori
publikacijos, susijusios su grigalikuoju choralu Lietuvoje. Patogumo dlei mediaga dstoma chronologine
tvarka: pradedant seniausiais inomais lietuvi autori lietuvikai paraytais straipsniais apie grigalikj choral
bei banytin giedojim apskritai ir baigiant pirmosios Lietuvos Respublikos pabaigoje paskelbtais darbais.
RAKTAODIAI : banytin muzika, grigalikasis choralas, grigalistika, J. Naujalis, . Sasnauskas, T. Brazys

vadas

Grigalikasis choralas Lietuvoje buvo praktikuojamas per vis LDK gyvavimo laikotarp
ir po jo, praktikai vis XIX ami. Pastarj prielaid patvirtina ir faktas, kad 1856 m.
Vilniuje, J. Zavadskio spaustuvje, buvo ileistas Vilniaus katedros prelato, teologijos
daktaro M. Herburtto parengtas giesmynas, kurio didij dal sudar btent lotynikos
choralins giesms1. Svarbu paminti, kad is giesmynas buvo ileistas kelet kart2. domu
tai, kad iame giesmyne naudojama notacija yra identika tai, kuri savo traktate ir gies-
mynuose dar XVII a. viduryje naudojo . Liauksminas, ir tai rodo, kad buvo laikomasi
tam tikros notacins tradicijos3. Senj tradicij stiprum bei j juridin pagrind liudija
ir iplstiniame pavadinime esanti nuoroda, kad giesms atrinktos remiantis Gniezno
provincijos sinod nutarimais. Iki savarankikos Lietuvos banytins provincijos k-
rimo 1926 m. iai metropolijai priklaus ir jos sinod nutarimais vadovavosi buvusios
LDK diecezijos, pagal Banyios kanonus tebegyvavusios ir Lietuv traukus Rusijos
imperijos sudt4.
Vis dlto, nagrinjant XIX a. pabaigos XX a. pradios lietuvi tautinio atgimimo
aplinkybes ir naujosios profesionaliosios lietuvi banytins muzikos pradi, neiven-
giamos tam tikros korekcijos. Pirmiausia kyla grigalikojo choralo recepcijos tarp ios
terps veikj klausimas: koks buvo jos mastas ir turinys? Kitas klausimas jau sietinas su
io fenomeno refleksija: ar ji apskritai gyvavo ir kok lygmen buvo pasiekusi?
ie ir su jais susij kai kurie pagalbiniai klausimai ir bus nagrinjami iame straips-
nyje pasitelkiant chronologin, istoriografin bei analitin metodus. Pagrindinis tyrimo
objektas su grigalikuoju choralu susijusios publikacijos, paskelbtos tik XX a. pirmo-
joje pusje, pradedant amiaus pradia ir baigiant paskutiniaisiais keleriais pirmosios
Lietuvos Respublikos gyvavimo metais.

1 Cantionale Ecclesiasticum... 1856.

2 Vilniuje pakartotinai dar buvo ileista 1871 ir 1878 m.; paskutinis leidimas pasirod itomire 1891 m.
3 . Liauksminas i esms naudojo vlyv modifikuot gotikins notacijos atmain.
4 Kad j Lietuvoje laikytasi gana ilgai, rodo ir kunigo A. Sabaliausko pastaba 1932 m. ispausdinto ir Lietuvos
banytinei provincijai skirto Kancionalo prakalboje. Jis neslepia, kad rmsi T. Brazio giesmyno rankraiu, kuris
spaudai buvo parengtas dar 1914 m., o po Pirmojo pasaulinio karo dar taisytas. Tarp kit pataisym minimas ir toks:
ibraukta daug kas, kas buvo ms daroma einant Petrakavo ritualu (Cantionale pro tota Provincia... 1932: III).

M e n ot y r a . 2 0 1 1 . t. 1 8 . n r. 3 , p. 2 2 7 2 4 2 , Lietuvos moksl akademija, 2011 227

228 M e n o t y r a . 2 0 1 1 . t. 1 8 . n r. 3

Pirmeiviai

tautinio atgimimo kultrin terp XIX a. pabaigoje XX a. pradioje grigalikj choral

reikjo traukti i naujo. Apie to meto banytins muzikos bkl (jau prajus gerokam
laiko tarpui) Juozas ileviius 1924 m. ra:
Kai J. N. pradjo Kauno Katedroje darbuotis tuomet veik visose ms banyiose skambjo
lenk kalba vairios giesms ir mii dalys, k. a. Moniukos, Frejero, Gomulkos, vieroviiaus,
Millerio ir k. kriniai. Galima sakyti, kad Lietuvos banyia tuomet buvo tarytum lenk
giesms meno vergas kalbos atvilgiu ir muzikos atvilgiu operins formos takoje. Jei
kuri ir pasitaikindavo lotyn kalba miios bei giesms, jos buvo daugiau panaios operos
arijoms negu banytiniam pui, pav.: Concono, Millerio, Bartholomejaus, Kozlovskio ir
kit kriniai; apie banytin choral niekas nesvajojo ir supratimo neturjo5.
Btent Juozas Naujalis ir kai kurie kiti lietuvi nacionalins muzikos pradininkai (pa-
vyzdiui, eslovas Sasnauskas ir kun. Teodoras Brazys) iuo laikotarpiu stengsi i naujo
traukti choralin giedojim Lietuvos banyiose. Pasak to paties J. ileviiaus, J. Naujalis,
banytin choral istudijavs, banytins muzikos dirvoje pradjo darbuotis plaiau u-
simodamas. Darbas buvo pradtas nuo Dv. Seminarijos ir vargoninink kurs6. is ms
muzikos klasikas ne tik aktyviai dirbo praktin darb su chorais ir pedagoginiais kursais,
bet ir paskelb pirmsias publikacijas lietuvi kalba apie grigalikj choral. . Sasnauskas
irgi para kelet straipsni apie banytin giedojim apskritai, taiau lietuvik muzikin
ratij jo publikacijos siliejo tik pirmosios Lietuvos Respublikos laikais, nes jam gyvenant
jie buvo paskelbti tik lenkikoje Peterburgo spaudoje. . Sasnausko mintis aptarsime iame
skirsnyje, kadangi pagal savo gyvenam met ir reikiamas mintis jis atstovauja dar tautinio
atgimimo laikotarpiui. Tuo tarpu panaiu laiku veikl pradjs kun. T. Brazys savo darbais
ir ratais geriausiai atsiskleid jau tarpukario Lietuvoje. Btent tuo metu jo darbai padar
didiausi tak ir sulauk sekj, todl jo publikacijos bus nagrinjamos kitame skirsnyje.

Juozas Naujalis. Kompozitoriaus publikacijos grigalikojo choralo tema yra susijusios

su jo leidybine veikla ir paskelbtos jo paties kurtame, redaguotame ir 19091910 m.
leistame urnale Vargonininkas. io leidinio 1909 m. Nr. 2, 4, 5 ir 1012 bei 1910 m.
Nr. 1 ispausdintas straipsneli ciklas yra skirtas choralo istorinei raidai. Ir nors J. Nau-
jalis juos vardijo keliais skirtingais pavadinimais7, cikl galima laikyti ir vienu didesniu
straipsniu. Kita vertus, publikacijas galima laikyti ir vykusiu choralo istorijos paskait
konspektu, taip pat paymtina, kad tai buvo pirmasis straipsni ciklas apie grigalikj
choral lietuvi kalba. Be to, keliose vietose autorius neabejotinai reikia savo nuomon,
o ne perpasakoja Rgensburge gytas inias.
J. Naujalio publikacija domi keliais aspektais. Pirma, ji rodo nemenk autoriaus
imanym ir pasirengim ioje srityje, antra, atspindi bent dalies Europos supratim apie
vidurami liturgin giedojim (t. y. Rgensburgo mokyklos suformuot io fenomeno
samprat). Galiausiai, ji bent i dalies atskleidia tuometin banytins muzikos padt
Lietuvoje, kuri, regis, ne itin skyrsi nuo J. ileviiaus nupieto vaizdo.

5 ileviius 1924: 4.
6 Ten pat.
7 Naujalis 1909a; Naujalis 1909b; Naujalis 1909c.
 j . vi l i m a s. L i e t u v i k o s i o s g r i g a L i s t i k o s P r a d i a 229

Pirmajame straipsnyje teigiama, kad grigalikasis giedojimas XX a. pradioje Lietuvoje

vertinamas nevienareikmiai. domiausia, kad kai kur jis laikomas negeistina naujiena8.
Tai ities domus dalykas, kadangi dar palyginti visai neseniai buvo ileistas paskutinis
M. Herburtto parengto Kancionalo leidimas. Be to, kaip praneama tame paiame nu-
meryje spausdinamoje aktualioje apvalgoje (rubrika Korespondencija, p. 6), 12 metai
kaip Jurbarke gieda banytinis gregorianikasis choras susideds i vyr ir moter. Choras
per tiek met yra gerai susigiedojs ipildo net sunkesnias kompozicijas, kaip antai:
Vitto, Naujalio, Singenbergero ir kit; teipogi graiai ipildo ir tautiksias dainas.
Paymtina, kad choras vadinamas gregorianikuoju, t. y. tokiu, kuris nuolat per pa-
maldas gieda choralines giesmes. Vis dlto i pavien informacija nepaneigia pirmosios
nuomons apie choral kaip keist naujov. Galbt kaip tik todl J. Naujalis pradioje
dsto pagrindines istorines inias apie giedojim. Akivaizdu, kad jis per daug nesigilina
teorij, tik atkreipia dmes laisv ritm ir trumpai apibdina melodijos bei teksto san-
tyk9. Kituose straipsnio tsiniuose jis daugiausia dmesio skiria choralo istorins raidos
aptarimui, veikiausiai remdamasis Rgensburge gytomis iniomis ir parodydamas ger
dalyko imanym (pagal to laiko ini lyg).
Straipsnio pabaigoje J. Naujalis atsiskleidia kaip itikimas Rgensburgo mokyklos
idj sekjas. Jis aikiai gina vadinamosios Medici redakcijos choralinius giesmynus, pa-
rengtus ir ileistus XVI a. pabaigoje XVII a. pradioje (XIX a. antrojoje pusje Medici
redakcijos Gradual ileido ir trisdeimiai met leidybos teises usitikrino btent R-
gensburgo spaustuvininkas F. Pustetas). Rgensburgas ir jo Banytins muzikos mokykla
buvo pagrindinis io reformuoto choralo gynjas, besistengs tvirtinti kaip svarbiausi
btent toki Romos katalik banyios liturginio giedojimo form. Tuo laikotarpiu i
pozicij parm ir ventasis Sostas. J. Naujalis visa tai nuosekliai perpasakoja, daugiausia
tam dmesio skirdamas paskutiniame straipsnyje, ispausdintame 1910 m. Nr. 1 10. Jis kelis
kartus pakartoja tiek v. Apeig kongregacijos nutarimus, tiek vairi popiei dekretus,
kuriais skelbiama autentika Medici redakcijos giedojimo forma11. Vliau usimena ir apie
kit nuomon, paremt, pasak J. Naujalio, mokslikais ir archeologikais tyrinjimais.
Btent i choralo versij jis atmeta, remdamasis aukiausiu banytiniu autoritetu, pareik-
damas, kad popieiaus Leono XIII dekretas Quod S. Augustinus, ileistas 7 Liepos 1894,
<> dar kart ugina ant pamato archeologik tirinjim taisyti choral12. Stebtinas
atkaklumas. Prisimintina, kad ie odiai ispausdinti 1910 m., t. y. prajus septyneriems
metams po popieiaus Pijaus X motu proprio Tra le solecitudini, kuris atvr keli btent

8 Kiek tas giedojimas sukelia kuo vairiausi nuomoni ir paikiausios neapikantos sunku ir aprayti. Vieni j laiko
u negeistin naujien norini uimti tautikj Banytini giesmi viet, ir visai anas praalint i Banyios. Kiti
vl neranda jame nei kokio graumo; sako j esant tiktai baisiai nuobodiu ir prie jo priskaito visokius giedojimus
(lotyn kalboje) kurie jiems nepatinka, nors tai but kompozicija ir ant keli bals, o ypatingai jei but ipildyta be
vargon pritarimo (Naujalis 1909a: 2).
9 [choralo] rytmas (judjimas) yra liuosas, be takto, ; Svarbiausi roli tame giedojime turi tekstas, jis
tankiausiai nurodo mums rytm ir bud ipildymo, tos ar kitos melodijos t. y. kurius tonus reikia smarkiau, ilgiau,
greiiau ir t. t. giedoti (Naujalis 1909a: 3).
10 Naujalis 1909c.
11 M. 1884 jau buvo ubaigta spauda vis liturgik knyg su choralu, pagal autentikas Grygalikai-Rymikas
meliodijas. I prieasties vairi upolim ir abjojim, kokiais ukabindavo nauj po prieira v. Apeig Kongr.
ileistj choral, Ap. Kongr. 14. IV. 1877 dar kart primin Popieiaus Pijaus IX nor ir pardimus tame dalyke
Tada Ap. K. nauju dekretu i 26 IV 1883 galutinai vairiems upolimams ir ginams gal padjo ir ant ileistj:
Antiphonaro ir Gradualo paliep padti para: Cura et auctoritate S. R. E. editum Romae (Naujalis 1909b: 23).
12 Ten pat.
230 M e n o t y r a . 2 0 1 1 . t. 1 8 . n r. 3

archeologikais tyrinjimais, pasak J. Naujalio, pagrstam grigalikajam choralui. Prie

dvejus metus (1908) buvo ispausdintas ir naujasis Graduale Romanum, kuriame sugrta
prie viduramik melodij. Be to, btent is variantas tapo etalonine Romos katalik
banyios giedojimo forma. Tad J. Naujalio pozicija ikalbinga keletu aspekt. Viena
vertus, ji liudija, kad gerai sisavins senesnius Rgensburgo mokyklos principus bent tuo
metu jis liko jiems itikimas ir nelinks keisti savo poirio. Kita vertus, panai situacija
turjo bti ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriuose kituose Europos kratuose13, pirmiausia
Vokietijoje. Taigi iuo atveju J. Naujalio straipsnis, nors ir raytas dl grynai paintini
tiksl bei taikytas beveik joki teorini ini apie giedojim neturiniam skaitytojui,
leidia susidaryti bent iok tok vaizd apie to meto padt Lietuvoje ir i dalies svetur.

eslovas Sasnauskas. is lietuvi tautins muzikos klasikas grigalikojo choralo bare dar-
bavosi panaiu metu kaip ir J. Naujalis. Skirtingai nei pastarasis jis nebaig joki speciali
choralo moksl, be to, ia veikla usiminjo toli nuo tvyns Sankt Peterburge: ia jis
vargoninkavo, i ia vyko grigalikj studij kelion14, kur laik dst grigalikj giedo-
jim Dvasinje akademijoje, ra straipsnius apie banytin giedojim vietin katalikik
spaud, leist lenk kalba. Jo veikla turjo takos Peterburge gyvenusiems lietuviams, bet
Lietuvos kontekst . Sasnausko darbai buvo traukti prajus nemaam laiko tarpui po
autoriaus mirties jau nepriklausomoje Lietuvoje. Tai buvo . Sasnausko lenk kalba
paraytos ir ispausdintos straipsni serijos apie banytin giedojim vertimas urnale
Muzikos menas (1924) ir 1926 m. T. Brazio leistame ir redaguotame urnale Muzikos aidai
paskelbta prof. Blaiejaus esnio publikacija apie . Sasnausko grigalikojo choralo studij
kelion Vakar Europ. Toliau trumpai aptarsime iuos abu altinius.
. Sasnauskas savo publicistinio pobdio straipsni serij apie banytin ir liaudies
giedojim paskelb panaiu metu kaip ir J. Naujalis; tik jis tai padar Sankt Peterburgo
lenkikame katalikikame laikratyje Pod Znakiem Krzya. Panaiai kaip ir J. Naujalio
atveju, tai buvo paintinio vieiamojo pobdio straipsniai, taiau tuo panaumas ir
baigiasi. Pirma, . Sasnausko pasirinkta tema yra gerokai platesn nei J. Naujalio istorin
grigalikojo choralo apvalga, antra, jis daug daugiau dmesio skiria estetinms banyti-
nio giedojimo ypatybms ir teologinei bei liturginei jo svarbai, nevengia gausi poetini
metafor, kit vaizding giedojimo ir giesms apibdinim:
Giedojimo melodija kla dangaus mlyn, tarsi pauktis lekia auktai saul kad ir akys
jau nebegali jo pasiekti ir aidja danguje ir emje. Tai irdies kalba, taigi ir malda, nes,
kaip mus moko katekizmas, malda yra minties ir irdies paklimas prie Dievo. <>15
<> Giesm malina vargo pajautim, suramina ms siel, gaivina ir kelia auktyn.
Giesm jungia em su Dangumi. Giesms garsai minktina kieiausias irdis, ir mons
j takoje darosi geresni16.
Be to, jis remiasi kitais autoriais ir tai daro labai iradingai bei skoningai. Pavyzdiui,
jis cituoja ne tik v. Augustin, bet ir ankstyvojo Renesanso muzikos teoretik Johan-

13 Savo straipsnyje J. Naujalis mini, kad dauguma diecezij Amerikos, Olandijos, Anglijos, Irlandijos ir beveik
visos Vokietijos ved btent Medici redakcija pagrst ir Rgensburgo mokyklos propaguot choral (ten pat).
14 Plaiau apie tai r.: esnys 1926: 1924; Landsbergis 1980: 2427.
15 Sasnauskas 1924 (1): 5.
16 Sasnauskas 1924 (2): 12.
 j . vi l i m a s. L i e t u v i k o s i o s g r i g a L i s t i k o s P r a d i a 231

nes Tinctor17, remiasi to meto muzikos istorijos veikalais, mini kai kuriuos Lenkijos
banyi sinod nutarimus ir pan. Vis dlto grigalikajam choralui . Sasnauskas skiria
palyginti nedaug dmesio vos kelias eilutes. Pirmojoje tstinio straipsnio dalyje jis
paymi: kokia yra jga ir galia ventojo giedojimo, dabar vadinam Gregorijoniku, i
kurio kilo ir msiks graudios liaudies giesms, ir koki stebukling daro tak tasai
angelikas giedojimas <> liudija v. Augustinas18. Antrojoje iskiria dvi banytinio
giedojimo ris liturgin, kuris giedamas per liturgines valandas bei miias lotynikai,
ir liaudies giedojim, praktikuojam, pasak . Sasnausko, pridedamose pamaldose, t. y.
paraliturgini pamald metu19. Kalbdamas apie kelis lotynikus himnus jis atsidsta:
gaila, labai gaila, kad taip maa kas teino, kiek dvasios turt yra mipar himnuose su
j itin dangikomis gregorijonikomis melodijomis20. Vis dlto nei i melodij, nei
paties grigalikojo giedojimo jis isamiau neaptaria ir neanalizuoja. Net nekl sau tokio
udavinio. Pagrindinis jo straipsnio tikslas poetinis kalbjimas apie banytin giedojim
pasitelkiant ne tik mintas citatas, bet ir vairias vidurami legendas. Tai ne paintinis
straipsnis, kaip J. Naujalio atveju, o autoriaus impresij ir refleksij perpinta es. Kita
vertus, btent dl to is . Sasnausko rainys vertingas kaip tos epochos dokumentas,
rodantis, kad jo mintys tebebuvo aktualios ir prajus nemaai laiko. T rodo ir faktas, kad
straipsnis buvo paskelbtas pirmojo tarpukario Lietuvoje pirmuosiuose muzikinio urnalo
numeriuose. Reikminga ir tai, kad j sulietuvinimo autorius prof. B. esnys btent nuo
j pradeda kompozitoriui skirtas publikacijas ir tik po dvej met 1926 m. pirmajame
Muzikos aid numeryje paskelbia straipsn apie . Sasnausko choralo studij kelion.

Pirmosios Respublikos dvideimtmeio akiraiai

Tarpukario Lietuvoje gerokai gteljo visa muzikin ratija. Kone visuose tuo laikotarpiu
jusiuose muzikiniuose urnaluose bdavo spausdinamos ir su banytine muzika apskritai,
ir su grigalikuoju choralu susijusios publikacijos. Vienos j buvo bendresns, informaty-
vesns, kitos istorins publikacijos, treios probleminiai straipsniai, praskleidiantys
t dien banytins muzikos aktualij skraist.

B. esnys apie . Sasnausk. Prof. B. esnys ruosi skelbti gana plai ir dokumentuot
. Sasnausko biografij21, o Muzikos aiduose turjo bti ispausdinta tik viena dalis, skirta
aptarti svarbiam kompozitoriaus savivietos tarpsniui. Vis dlto i publikacija taip ir liko
pagrindin, o . Sasnausko biografijos teko laukti gerokai ilgiau iki Vytauto Landsber-
gio knygos.
Mintame urnale straipsnis buvo padalytas dvi dalis ir ispausdintas antrajame ir
treiajame numeriuose. Nors pagrindin tema yra su studijomis susijusi kelion, taiau

17 Paminkime dar, k yra saks apie banytin muzik kitas senas raytojas Tinctoris ( 1511), itaip entuzias-
tingai ivardindamas jos pasekmes: Muzika yra maloni Dievui, puoia Dievo garb; daugina ventj diaugsm;
kovojani Banyi daro panai triumfuojaniai; priruoia sielas Dievo dovanoms; irdis skatina prie pamaldumo;
paalina lides; sukietjim dildo; eton alin veja (Sasnauskas 1924 (1): 6).
18 Sasnauskas 1924 (1): 5.
19 Sasnauskas 1924 (1): 6.
20 Sasnauskas 1924 (2): 13.
21 Landsbergis 1980: 6.
232 M e n o t y r a . 2 0 1 1 . t. 1 8 . n r. 3

autorius neapsiriboja vien tik . Sasnausko asmenybs bei jo gyvenimo ypatybi aptari-
mu mintu laikotarpiu, bet pateikia ir gana plai XX a. pradios Peterburgo ir Lietuvos
banytins muzikos bkls panoram. Tiesa, kai kas atskleidiama ir pasitelkus svarbius
paties . Sasnausko bdo bruous, pavyzdiui, pateikiama tokia aminink recenzent
nuomon: toksai uolus alininkas liturgins muzikos22. Be to, pasak B. esnio, jo i-
silavinimas, ilgamet praktika bei pasiaukojantis darbas trauk vis Peterburgo katalik
dmes23. Kita vertus, vykti toki kelion . Sasnausk paskatino ir J. Naujalio veikla
Kaune. Tuometinis Mogiliovo arkivyskupas (iai metropolijai priklaus ir Rusijos impe-
rijos sostins) grafas embekas buvo susipains su palyginti gera emaii vyskupijos ir
ypa Kauno katedros choro veikla ir ten puikiai atliekamu grigalikuoju choralu. Galbt
tai ir nebuvo vienintelis ar svarbiausias veiksnys, taiau neabejotinai svarbus papildomas
akstinas, paskatins ileisti . Sasnausk kelionn24.
Isamiau kelion apraoma ir kai kurios . Sasnausko mintys apie giedojim patei-
kiamos antrojoje straipsnio dalyje. Beje, ir ia esama verting pastab apie banytins mu-
zikos edukacin bkl: raoma, kad Lietuvos ir Lenkijos muzikai, nordami specializuotis
banytins muzikos srityje, paprastai vaiuodavo Rgensburg25. Kita vertus, pabriama,
kad 1905 m. ten vaiuoti . Sasnauskas jau neketino. Prieasi B. esnys paeria kelet.
Pirma, su ia mokykla . Sasnauskas buvo neblogai susipains dar 1900 m., be to, tuo
metu jis ir pats gerai iman savo dalyk. Antra, tuo metu ji jam buvo nebereikalinga dar ir
dl to, kad jis sieks sigilinti senobinio gregorijoniko choralo dvasi26. Kitaip tariant,
norjo susipainti su iuo giedojimu natralioje aplinkoje, t. y. veikianiame benediktin
vienuolyne. I ties, kaip vliau daro ivad B. esnys, susipainti su benediktinikojo
gyvenimo praktika bei giedojimo tradicija27, pastudijuoti j sukauptas inias, kuo isa-
miau tiesiogiai susipainti su j moksline teorija, muzikins paleografijos laimjimais
(iuos dalykus pirmiausia pltojo Solemo benediktinai bei su j kongregacija susij kit
vienuolyn vienuoliai), matyt, ir buvo svarbiausi motyvai, paskatin . Sasnausk choralo
studij kelionei 1905 m. ir lm btent tok marrut.
iuo atveju paymtinas skirtingas . Sasnausko ir J. Naujalio poiris: pirmasis i
esms atmeta ilg laik Rgensburgo mokyklos propaguot Medici redakcijos choralo
versij, kuri J. Naujalis gina net ir 1910 m., tarsi nebt girdjs apie 1904-aisiais Ro-
moje vykus tarptautin kongres, po kurio ventasis Sostas pirmenybs palm pripaino
benediktinams28. Tuo tarpu . Sasnauskas neabejotinai priima archeologin grigalikojo
giedojimo variant ir net vardija Dom Pothier svarbiausi to meto ios srovs autori-
tet savo mokytoju29. Dar daugiau, anot B. esnio, jis buvs nepaprastas mokinys bei
uolus kantorius, su vienuoliais drauge igiedojs vis Liber Usualis, taip pat aktyvus

22 esnys 1926 (2): 19.

23 Ten pat: 21.
24 Neabejotinai turjo takos ir popieiaus Pijaus X prie por met paskelbtas motu proprio Tra le solecitudini,
kuriuo grigalikasis choralas paskelbiamas pagrindiniu katalik banyios giedojimu ir atveriamas kelias Solemo
benediktin suformuotai choralo koncepcijai. Tai paymi ir B. esnys: galima sivaizduoti, kokio didelio spdio
turjo jam padaryti pasirodiusis garsusis Piaus X Motu proprio (esnys 1926 (2): 20).
25 esnys 1926 (3): 13.
26 Ten pat.
27 Viename laike banyios Peterburge vadovybei . Sasnauskas rao: studijavau benediktinik choral (esnys
1926 (3): 19).
28 Ten pat: 14.
29 Ten pat: 17.
 j . vi l i m a s. L i e t u v i k o s i o s g r i g a L i s t i k o s P r a d i a 233

mokslini diskusij dalyvis, su kuriuo vairiomis choralo ir apskritai banytins muzikos

interpretacijos, traktavimo bei atlikimo temomis mielai diskutuodav jo mokytojai30. Tad
nenuostabu, kad kompozitoriui i kelion paliko neidildom spd ir kartu j padar
aistring ir kompetenting grigalikojo choralo propaguotoj. Tai liudija ir ilga B. esnio
pateikiama citata i rankratyje likusio . Sasnausko straipsnio, kuriame kompozitorius
jam bdingu pakyltu literatriniu stiliumi (j demonstruoja ir jau anksiau aptartame
tstiniame straipsnyje apie banytin giedojim) perteikia savo igyvenimus, jam kilusius
dalyvaujant liturginse valandose Prahos Emauso benediktin vienuolyne31. Be to, kaip
prisimena B. esnys, kelions metu sukauptos inios ir patirtis . Sasnauskui padjo
tapti neeiliniu grigalikojo choralo dstytoju, sugebjusiu ne tik parodyti graiuosius ir
brangiuosius to giedojimo privalumus, bet ir patraukti Peterburgo akademijos aukltinius,
kurie jo giedojimo paskaitas eidavo ne tik su noru, bet pasigrdami32.
is prof. B. esnio straipsnis svarbus ne tik kaip atsiminim apie . Sasnausk bei jo
kelion, o kartu ir gyvenam laikotarp altinis, ne tik kaip vienas pirmj mokslini ban-
dym. Lietuvikosios grigalistikos poiriu itin svarbs ir kai kurie kiti straipsnio aspektai.
Pirma, B. esnys supaindino su benediktin ir konkreiai su Solemo benediktin nuopelnais
tyrinjant, atliekant ir propaguojant choral, drauge pabrdamas ypating j svarb iame
procese. Antra, jis pristat ne tik svarbiausius XIXXX a. pradios choral atgaivinanio
judjimo veikjus Dom Guranger (Solemo vienuolyno atkrj ir grigalikojo choralo
restauracinio sjdio kvpj) ir jau mint Dom Pothier, kuris buvo popieikos choralo
komisijos pirmininkas, bet ir vardijo vien pagrindini benediktinikos mokslins teorijos
metod, kur B. esnys pavadino muzikografija33. Be to, jis paminjo fundamentali griga-
likojo choralo publikuot altini serij Paleographie musicale. Kitaip tariant, B. esnys
pademonstravo, kad . Sasnauskas, nors ir bdamas savamokslis grigalikojo choralo srityje,
ne tik sugebjo engti koja kojon su naujausiais grigalistikos laimjimais, bet ir trauk juos
lietuvik muzikin vartosen, pasil nauj terminij.

Braziana. Kunigas Teodoras Brazys buvo neeilin asmenyb, daug nusipelniusi lietuvikai
muzikinei kultrai. Jo iskirtiniai nuopelnai ne tik kaip kompozitoriaus, bet ir kaip peda-
gogo bei muzikologo. Jis buvo didiausias to meto grigalikojo choralo inovas, daugiausia
publikacij banytins muzikos ir grigalikojo choralo temomis paskelbs autorius. Dalis
j buvo ispausdinta jau po autoriaus mirties. Pirmieji svarbesni kun. T. Brazio straipsniai
buvo ispausdinti 1926 m. jo redaguotame urnale Muzikos aidai34. ia jis daug dmesio
skyr ne tik choralui, bet ir banytinei muzikai apskritai. Itin reikmingas buvo ir tais
paiais metais Kaune ileistas jo vadovlis Choralo mokykla35. Visa serija straipsni, skirt
tik grigalikojo choralo raidai aptarti, kuriuos spaudai pareng Konradas Kaveckas, buvo
ispausdinta jau po autoriaus mirties 1938 m. urnale Muzikos barai36.

30 Ten pat: 18.

31 Ten pat: 1617.
32 Ten pat: 21.
33 Kaip tik j [benediktin] trisu, alia diplomatikos ir paleografijos, senai jau sukurta naujas mokslas mu z i -
ko g r a f i j a , davusi galimybs iifruoti daugyb folial su senobine nat sistema (esnys 1926 (3): 14).
34 Brazys 1926ad.
35 Brazys 1926.
36 Brazys 1938a; Brazys 1938b; Brazys 1938c; Brazys 1938d; Brazys 1938e; Brazys 1938f.
234 M e n o t y r a . 2 0 1 1 . t. 1 8 . n r. 3

Beveik visos ios publikacijos yra daugiau vieiamojo pobdio ar moksl popu-
liarinanios, bet ne moksliniai-tiriamieji ar probleminiai straipsniai. Muzikos baruose
ispausdinta istorini straipsni serija veikiau yra paskait konspektai nei probleminius
istorinius grigalikojo choralo aspektus kelianios studijos. Kita vertus, ir 1926-j, ir
1938-j publikacijos isiskiria neabejotinu dalyko imanymu ir precizikumu.

Muzikos aid publikacijos. is urnalas jo labai trumpai geriausiu atveju tik vien
1926 m. pusmet37. T. Brazys buvo urnalo vyr. redaktorius ir kartu pagrindinis autorius.
Jame stengtasi aprpti kuo platesn muzikos gyvenimo panoram, taiau daugiausia d-
mesio skirta banytins muzikos reikalams. T. Brazys ra aistringas publicistines inutes
(pavyzdiui, Nr. 1 ispausdintas savotikas atsiaukimas Dliai ms tautos meno, kur
dvasikij, vargonininkus, chorvedius, mokytojus ir visus kam tik ms tautos meno
turtas rpi autorius kvieia stengtis, kad jaunuomen mokytsi sutartini ir kit dar
ilikusi archajini lietuvi liaudies dain38), taip pat paskelb vis popieiaus Pijaus X
motu proprio Tra le solecitudini, skirt banytinei muzikai, bei jau aptart B. esnio
straipsn apie . Sasnausko grigalikojo choralo studij kelion39. Pamintinas ir didelis
tstinis straipsnis apie grigalikojo choralo rayb, kur galima traktuoti kaip bsimojo
vadovlio Choralo mokykla keli skyri santrauk. I kit publikacij pamintinas istorinis
straipsnis, skirtas instrumentinei banytinei muzikai40, bei kritinis apvalginis straipsnis
Giedojimo ir banytins muzikos reikalai apie aktuali banytins muzikos padt
Lietuvoje41 XX a. 3-iajame deimtmetyje.
Vis dlto ir iuose straipsniuose kun. T. Brazys neapseina be pastab apie grigalikj
choral. Antai pirmajame nors ir pateikia daugiau istorin instrumentins muzikos Bany-
ioje apvalg, jis akcentuoja choralo svarb, remdamasis ir cituodamas to meto vokiei
autori (P. Wagnerio, F. Wolbacho, L. Bebericho) mintis, skelbdamas grigalikojo choralo
ir palestrinikos polifonijos primat banytinje muzikoje taigi idstydamas pagrindinius
cecilianizmo principus42. ios mintys pltojamos ir antrajame straipsnyje, kuriame aptars
v. Cecilijos draugijos Lietuvoje reikalus jis palieia ir kai kurias aktualijas. Pabrdamas
grigalikojo choralo svarb autorius teigia, kad [choralas] dar maai pas mus vartojamas,
ir, jeigu giedamas, tai daniausiai prastai43. Tokios netikusios padties taisymas yra vienas
svarbiausi v. Cecilijos draugijos udavini ji turinti ugdyti choralistus, rengdama
specialius kursus, kurie, be savo pagrindins paskirties, dar ir lavint aistetik skon ir
nuovok auktyn kelt bei tobulint44. Kita straipsnyje ikeliama kaip itin opi ir aktuali
problema liaudiko banytinio giedojimo isaugojimas ir gaivinimas, taip pat svarbus

37 Ilik pirmieji ei numeriai, i kuri paskutiniai keturi (Nr. 3, 4, 5, 6) yra sudti vien urnal.
38 Brazys 1926a: 16.
39 r. 2.1.
40 Brazys 1926c: 15.
41 Brazys 1926d: 2837.
42 Teigiama, kad muzika veria mus saviep, prievarta atitraukia nuo odio ir veiksmo. Tai trukd melstis... Tuo tarpu
gregorijonikasis choralas pats yra malda. Palestrinos menas taip pat melsdamasi pasako tai, kas ms ird sujudina.
Juodu veria ms vilgsn altori, i kur ventasis menas dang engdamas, ms maldas auktyn nea. Instrumen-
talins miios, gi ar tai bt Beethoveno ar Brucknerio stato prieais io vienintelio galimo centralinio tako <...> antr
degamj tak. Taiau tai grietai prietarauja pagrindinms liturgikoms mintims (Brazys 1926c: 4.)
43 Brazys 1926d: 30.
44 Ten pat: 31.
 j . vi l i m a s. L i e t u v i k o s i o s g r i g a L i s t i k o s P r a d i a 235

v. Cecilijos darbo baras45. Vis dlto svarbiausia kovoti su tuo, kad mii auka nebt
profanuojama banyiose sileidiant ir naudojant teatralik ar restoranin muzik,
netinkamus muzikos instrumentus (tarp j kaip liturgijai visikai netinkamas autorius mini
ir kankles) ir pan. Taigi iame straipsnyje aptardamas bendr padt, ikeldamas choralo
svarb (v. Cecilijos Draugijos brangiausis ir mieliausis kdikis, imsis josios irdyje
pirmj viet46) kartu autorius nurodo ir tolesnes veiklos gaires bei tuos darbus, kuriuos
pats, o vliau ir kiti Lietuvoje gana aktyviai dirbo iki pat Antrojo pasaulinio karo.

Pomirtins publikacijos Muzikos baruose. Atskir kun. T. Brazio palikimo dal sudaro
ei straipsni ciklas, paskelbtas jau po autoriaus mirties, kur spaudai buvo parengs
K. Kaveckas. Tai istorin grigalikojo choralo apvalga, pagrsta to meto grigalistikoje
vyravusiomis nuomonmis bei idjomis.
Pirmiausia sekdamas popieiumi v. Pijumi X jis dar kart teigia, kad choralas yra ba-
nytins muzikos siela ir kad jis visuomet buvo ir yra nepaprastai glaudiai susijs su paia
Katalik Banyios liturgija, sudarydamas esmin jos dal ir tapdamas jai ypa savas47.
Kituose ciklo straipsniuose T. Brazys pateikia istorin grigalikojo choralo itak apvalg.
Trumpai usimins apie ind bei Tolimj Ryt taut muzik, idsto kiek isamesnes inias
apie senovs graik ir romn muzik; kalbdamas apie dermes bei melodik kaip pavyzd
pasitelkia netgi lietuvi liaudies dainos Motule mano, uraytos Varnos apylinkse, melo-
dij ir lygina j su choralins antifonos Magna opera Domini melodija48. iuo pavyzdiu
autorius norjo pailiustruoti ir choralo archajikum, ir pagonikos graik muzikos tak
jo formavimuisi, sykiu pabrdamas, kad Banyia, nors ir neatsisak pagonikos melodij
tradicijos, taiau pagonik form djo krikionik turin49.
Toliau T. Brazys idsto bendrsias to laikotarpio inias apie choralo ankstyvj raid,
pagrindine figra ia laikydamas popiei v. Grigali Didj (590604)50. Remdamasis
to meto istoriografijos iniomis aptaria io giedojimo sklaid Europos emyne, nurody-
damas didesn choralo vadinamojo aukso amiaus melodij (pasak T. Brazio, sukurt
iki 950 m.) estetin vert51. Kita vertus, kai kuriuos dalykus perteikia kiek supaprastintai:

45 Beje, domios mintys apie tai, kad es liaudikas giedojimas yra apmirs, ads visai inykti. O juk taip neseniai
buvo laikai, kada ms brangiojoje tvynje lietuvi namuose, laukuose ir banyiose Dievo ir v. Panels garb
kuo plaiausiai bei maloniausiai skambjo nuo ankstyv ryt iki vlyv vakar! O dabar yra net ir banyi, kur v.
Roaniaus jau nebegiedama (Brazys 1926d: 33). Tam tikra prasme ndienai artimos problemos, tik iais laikais su
iburiu reikt paiekoti toki banyi, kur tas v. Raanius bt vis dar giedamas, o ne kalbamas.
46 Brazys 1926d: 31.
47 Brazys 1938a: 1213.
48 Brazys 1938b: 90.
49 Ten pat: 91. Paymtina, kad sukrikioninimo koncepcija apskritai buvo paplitusi to meto humanistikoje,
pvz., prisimintina penkiatom Levo Karsavino studija Europos kultra, kur senosios antikins pagonikos kultros
pakeitimas nauju krikioniku turiniu ir samprata yra ikeliamas kaip pagrindin paradigma.
50 Paymtina, kad ios koncepcijos, nors ir modifikuotos, i esms dar laikomasi ir isamiame daugiatomyje
muzikos istorijos veikale The New Oxford History of Music, vidurami muzikai skirtame pirmojo leidimo II tome
Early Medieval Music up to 1300 (Hughes 1954), kuriame yra atskiras skyrius vairioms lotyniko liturginio giedo-
jimo atmainoms ir rims Latin chant before St. Gregory, o grigalikojo giedojimo itobulinimas (Perfection of
Gregorian Chant) siejamas btent su popieiaus v. Grigaliaus Didiojo pontifikatu. ios koncepcijos nebesilaikoma
minto tomo antrajame leidime (Crocker, Hiley 1990).
51 Grigalikojo choralo melodijos, sudstytos lig 950 met, dar visai apsiaustos senovs dvasia: paprastumu,
naturalumu bei giliu jausmingumu jos stovi i dalies aukiau, nekaip laikotarpio nuo 950 iki 1400 met kriniai
(Brazys 1938c: 131).
236 M e n o t y r a . 2 0 1 1 . t. 1 8 . n r. 3

antai konkreius asmenis nurodo buvus trop ir sekvencij iradjais52 ar gana sche-
matikai idsto notacijos raid, tiesa, remdamasis autoritetingomis XX a. pradios
studijomis (pavyzdiui, jis mini tuo metu klasikin J. Thibaut veikal Origine bizantine
de la notation neumatique de lEglise latine)53. Apvelgdamas grigalikojo choralo raid
vlyvaisiais viduramiais kun. T. Brazys irgi laikosi nuo XIX a. vidurio sigaljusio ir iki
XX a. antrosios puss vyravusio poirio apie io liturginio giedojimo nuosmuk tuo
laikotarpiu, teigdamas, kad dliai kopijuotoj neimanymo, nerangumo arba ir nesinin-
gumo jau nuo XIV amiaus tlose choralo knygose buvo siskverb nemaai perkeitim,
barbarizm, neaikum, prietaravim ir nereikaling pridjim54. Jis nemato ypating
prietaravim, kiek toliau teigdamas, kad nors [ir] buvo pavieni ikrypim, tai k mes
dabar savo banyiose girdime, yra i esms vis tik senosios garbingosios v. Grigaliaus
melodijos...55, arba kai, pasitelks Guido Arecieio pavyzd ar konkrei giesm (iuo
atveju gradual Justus ut palma, paskelbt tstiniame Solemo benediktin leidinyje
Paleographie musicale), rodinja, kad vis laik gana kruopiai buvo laikomasi tradicijos ir
kad perjimas i adiastematins notacijos diastematin esmini permain nene. Tiesa,
T. Brazys kalba apie vien tradicij (vakaruose tradicija buvo itikimesn ir vienodesn,
nekaip rytuose56), visikai neusimindamas nei apie regionines, nei apie atskiras vienuo-
likas choralo tradicijas. I esms jis laikosi tuo metu bdingos pagrindins choralo kaip
krinio koncepcijos. Neatsitiktinai jis vardija tiek garsi vidurami muzikos teoretik
vardus, vadindamas juos muzikos raytojais ir teoretikais, tiek ir vairius tiktinus bei
spjamus atskir giesmi autorius57.
I to laikmeio mokslins perspektyvos jis dsto ir tolesn grigalikojo choralo raid,
toliau laikydamasis mintos choralo nuosmukio koncepcijos58 ir teigdamas, kad augan-
ioji polifonija ima jau nuo XIII amiaus alia choralo vis labiau sigalti ir palengvle j
antron vieton stumti59. Dar vien smg iam ikiliam giedojimui sudavs Renesansas ir
XVII a. jo pradioje ileistame vadinamosios Medicea, arba Medici, redakcijos gra-
duale melodijos buvo stipriai sutrumpintos ir perdarytos60. ie ir daugyb kit veiksni
ilgainiui lm faktik choralo nunykim, o XIX a. kilo jo atgaivinimo judjimai vienas
Vokietijoje (centras Rgensburgas), kitas Pranczijoje. domu tai, kad T. Brazys iek
tiek daugiau dmesio skiria pirmajam, o pranczikj judjim pirmiausia sieja su senj

52 Sankt Galeno vienuolyno vienuolis Tuotilo es irado tropus, o kitas to paties vienuolyno vienuolis Notker Bal-
bulus sugalvojs sekvencij (Brazys 1938d: 216). Dabartinje grigalistikoje ir muzikinje medievistikoje i koncepcija
nebelaikoma pakankamai pagrsta.
53 Ten pat: 217.
54 Brazys 1938e: 251.
55 Ten pat.
56 Ten pat.
57 Ten pat: 252. Ties pasakius, naujoji paradigma, kai imama domn tiek regionini pltoi ir tradicij svarba, tiek
choralo vystymosi panaumai su folkloro fenomen raida, medievistikoje ir grigalistikoje sistvirtina tik paskutiniais
XX a. deimtmeiais. ia itin reikmingi H. Huckes, L. Treitlerio, K. Levyio, P. Jefferyio ir kt. autori darbai.
58 Nors i koncepcija tebeturi pagrindo, taiau ji praktikai eliminuoja tas io giedojimo tradicijas, kurios buvo
nuolat praktikuojamos, pvz., kai kuri vienuolik kongregacij liturginio giedojimo tradicijos i esms nesikeit iki
pat II Vatikano susirinkimo (domininkon ritas, kartz giedojimo tradicija, etc.).
59 Brazys 1938f: 279.
60 Tai istorinis faktas i liturgin knyga buvo ileista 16141615 m. Taigi choralo nuosmukio koncepcijoje ji yra
vienas svarbiausi rodym. Taiau ji tebuvo viena i knyg. Be jos, per vis imtmet ir vliau buvo leidiami kiti
visaveriai liturginiai giesmynai. Dalis j gana isamiai apvelgiami T. Karpo studijoje (Karp 2005).
 j . vi l i m a s. L i e t u v i k o s i o s g r i g a L i s t i k o s P r a d i a 237

melodij mokslo tyrimu61. Savo trump istorin apybrai ubaigia apibendrindamas

popieiaus v. Pijaus X nuopelnus ir paymdamas, kad Pijus X grigalikj giedojim
atgaivino62. Apskritai kun. T. Brazys nuolat rmsi iuo popieiumi visoje savo su choralu
susijusioje veikloje.

Choralo mokykla. Pats svarbiausias kun. T. Brazio darbas, be abejons, buvo 1926 m.
ileistas vadovlis Choralo mokykla. Nors ir vedinas grynai praktini paskat63 vis dlto
jis para labai kokybik vadovl. inoma, palyginti su usienio autori veikalais,
kuriais, kaip prisipasta vadovlio krjas, jis remiasi 64, is darbas nra didelis, taiau
jame idstomi pagrindiniai su choralu susij dalykai, padedantys ir mokyti, ir mokytis
individualiai.
Vadovl sudaro gana isami teorin dalis su gausiais pavyzdiais ir praktin dalis, kurioje
pateiktos ne svarbiausios giesms, bet giedojimo pratimai, autoriaus sudaryti ir i giesmi
parinkti taip, kad mokinys imokt natas balsu skaityti, o negiedot, kaip paprastai, i
ausies65. Choralo teorija idstyta remiantis evoliuciniu metodu nuo pagrindini choralo
elemen pradedant notacijos, dermikos ir ritmikos pagrindais ir baigiant svarbiausiais ka-
talik liturgijos dalykais su pagrindiniais giedojimais. ia vengiama mokslini svarstym,
nepateikiami ir skirtingi vairi grigalikojo choralo element vertinimai, pavyzdiui, nera-
sime joki uuomin apie tai, kokios choralins notacijos buvo naudojamos viduramiais
ir vlesniais laikais Europoje ar Lietuvoje. Choralin kvadratin notacija pateikiama kaip
absoliuti norma supaindinant tik su pastarosios sandara ir struktra66. Panaiai ir dl
ritmikos: laikomasi nuostatos, kad choralo ritmas, nors ir pagrstas akcentais, dstomais
pagal klasikin princip67, yra laisvas68, j lemia pirmiausia teksto ritmas69. Toliau ritmas
aptariamas atsivelgiant silabikum, t. y. koks jis bna grynos silabins melodikos (kai
vienam skiemeniui tenka vienas garsas) ir labiau ipltotos melodikos giesmse. Tiesa, ia
autorius iskiria tik du ritmo porius skiemenini ir melizmini giedojim, atskirai
neaptardamas grigalikajame chorale pripastamo treiojo porio neumins ritmikos.
Esmin taisykl skiemeninio ritmo melodijose yra odio kirtis, kuris nereikia kakokios
ypatingos akcentuoto skiemens iraikos, pavyzdiui, prailginimo, o tiesiog paprast kirt,
lotynikoje terminijoje atitinkant svok ictus70. Neumins ir melizmins stilistikos

61 Brazys 1938f: 280281.

62 Ten pat: 280.
63 Kaip paymima knygos vade, Tradicinis gregorijonikas choralas banytinio autoriteto grietu sakymu yra priva-
lomas visai Romos katalik Banyiai. <...> Taiau tuo tarpu ... mes n rankvedlio neturjome. iam trkumui praalinti
ir tradiciniam choralui ms tvynje praplatinti, sumaniau sustatyti it trump veikall (Brazys 1926: III).
64 iame darbe naudojaus garsi choralo mokslinink veikalais, kurie mano praktikai nemaa met choralo giedojim
mokinant, geriausiai yra patarnav, btent: P. Dom Johner O. S. B. Neue Schule des Choralgesanges, Regensburg,
Pustet, 1911; Dr. Fr. X. Haberl, Magister choralis, Regensburg, Pustet, 1900; P. Ambros Kiente, O. S. B. Freiburg,
Herder, 1890; P. Lud. Becker, O. P. M. Kurzer Leitfaden fr den Unterricht im gregorianischen Gesangen, Regensburg,
Pustet, 1911; Dr. P. Wagner, Elemente des gregorianischen Gesanges, Regensburg, Pustet, 1909 i. k. (ten pat: IV).
65 Ten pat.
66 Ten pat: 15.
67 Paskui vien ger akcentuot laik gali eiti vienas arba du, bet nedaugiau blogu neakcentuotu laiku (ten pat: 8).
68 Choralo ritmas yra laisvas, t.y. akcentuoas laikas neatsikartoja vienoduose laikotarpiuose, kaip takte sustatytose
melodijose, bet dviej ar trij laik grups vairiai pasikeisdamos eina po viena kitos (ten pat).
69 Dliai santykiavimo su lotynikos kalbos akcentu, choralo rimtas kai kada vadinamas oratoriku arba kalbos
ritmu (ten pat).
70 Ten pat: 9.
238 M e n o t y r a . 2 0 1 1 . t. 1 8 . n r. 3

giesmse ritm nulemia daugiau komponent (T. Brazys mini tris pagrindinius neu-
muot, pauzes bei kai kurias specifines neumas71). Kita vertus, kiekviena tema, nors ir
labai nepltojama, idstoma gana isamiai, pateikiant gausius pavyzdius, naudingus tiek
besimokantiems, tiek ir jau prakutusiems giedotojams kaip tam tikra atmintin. Pavyzdiui,
mintiems komponent iaikinimams autorius skiria po kelis puslapius; ia muzikiniai
pavyzdiai pateikiami ir kvadratine choraline notacija, ir modernija prastine notacija,
naudojant ritmines atuntini ir ketvirtini vertes72.
Gana isamiai idstyti pagrindiniai grigalikojo choralo anrai ir formos. Pirmiausia
aptariamas viso choralo ir liturgini valand (officium divinum) pagrindas psalmodija.
Btent psalmi giedojimui skirtas penktasis skyrius (p. 2033), vienas didiausi visame
vadovlyje. Nuodugniai apvelgus psalms struktr (tarkime, V sk. B. Poskyryje Teksto
padstymas atskirai aptariamas kiekvienas psalms sandas Initium, Tenoras arba do-
minant, Mediatio ir finalis, pastarajam skiriant daugiausia dmesio73), didel teksto ir
pavyzdi dalis skiriama visiems psalmi tonams (iskyrus vadinamj nereguliarj tonus
irregularis) ir pagrindinms j kadencijoms74. Paymtina, kad visos ios kadencijos paimtos
i Vatikano redakcijos susistemint giesmyn, ileist XX a. pradioje ir pirmojoje pusje,
nepateikiant istorins apvalgos ir galim regionini variacij75. Paskutiniame poskyryje
Psalmi giedojimo ipildymas idstomi psalmi atlikimo bei interpretacijos pagrindai. ia
ypa pabriama tolygaus ritmo, taisyklingo odi igiedojimo, odio kirio bei pauzs po
vidurins kadencijos svarba, ias technines priemones btinai sujungiant su derama vidine
atlikjo nuostata, kuri vardijama kaip malda76. Gerokai maiau vietos ir dmesio skirta
kitiems su liturginmis valandomis susijusiems choralo anrams: antifonos aptariamos vos
vieno puslapio skyriuje, o himnams skirta kiek daugiau pustreio puslapio77. Jei skyriuje
apie antifonas trumpai aptariamos j melodins ypatybs, tai himnai daugiausia nagrinjami
j poetins eildaros aspektu, muzikiniai j bruoai apskritai neanalizuojami.
Mii giesms, skaitiniai ir maldos pateiktos bene ilgiausiame atuntajame knygos
skyriuje (p. 3763). I esms ia kalbama tik apie ikilming Mii (Missa Solemnis),
kuriose dalyvauja kunigas, diakonas ir subdiakonas, giedojimus78. Pradioje, remdamasis
popieiaus v. Pijaus X motu proprio Tra le solecitudini, T. Brazys ivardija, kokius giedoji-
mus turi atlikti choras, kokius kunigas, diakonas ir subdiakonas. Tuomet kiekvien giesm,

71 Ten pat: 10.

72 Ten pat: 1018.
73 Ten pat: 2126.
74 Ten pat: 2731.
75 is faktas nestebina. Juk, pirma, pagal autoriaus sumanym, tai buvo praktinis vadovlis, kurio nedera apkrauti
papildoma mediaga; antra, tuo metu Lietuvoje vietins tradicijos apraik dar net nebuvo bandoma iekoti, juolab
kad plaioje smonje ir grigalikasis choralas dar palyginti neseniai buvo suvokiamas kaip savotikas naujadaras
(r. 8- nuorod). Pagaliau, juk ir pati grigalistika tuo metu buvo pagrsta vienintelio autentiko protoarchetipo
paieka, regionines variacijas laikant greiiau nukrypimu nuo normos nei natraliai susiklosiusia ir gerbtina bei
puoseltina tradicija.
76 Kad is banytinis dails krinys pasirodyt savo pilname idealikume, reikia, kad su anais grynai muzikiniais
veiksniais jungtsi ir mogaus siela. Choralo tikrame supratime bei idealikame ipildyme turi dalyvauti tikinti irdis,
jausmingas linksmumas, maldinga dvasia, dievota siela ir tvirtas noras veikti didesnei Dievo garbei. <...> giedantysis
Aukiausiojo garbei psalmes privalo t dalyk atlikti rimtai, atydiai ir dievotai. Psalmes giedant reikia daugia melstis,
negu giedoti (Brazys 1926: 33).
77 Ten pat: 3334 ir 3436.
78 107. Giedamj ikilmingj v. mii giedojimus atlieka kunigas, jam tarnaujantieji diakonas bei subdiakonas
ir liaud atstovaujantysis choras (ten pat: 37).
 j . vi l i m a s. L i e t u v i k o s i o s g r i g a L i s t i k o s P r a d i a 239

skaitin ar mald pristato atskirai pagal mii tvark, t. y. pradedant introitu ir baigiant
postkomunija. Vis dlto, apibdinant kiekvien giedojim, daugiau dmesio skiriama
praktinei pusei, o ne pagrindini muzikini savybi analizei. Pavyzdiui, introitas nusa-
komas vienu sakiniu: Introito teksto trumpai ireikiama veni mintys; jo melodijose
esti daug gyvumo bei nuoirdaus maldingumo79, o kitoje gerokai ilgesnje pastraipoje
nurodoma, kaip praktikai atlikti i giesm, paminint net ir reitavimo galimyb. Apie
Kyrie muzikines ypatybes apskritai neusimenama, tik idstoma giedojimo tvarka, viena
trumpa pastraiple aptariami Gloria muzikiniai bruoai, kur kas daugiau dmesio ski-
riant jos giedojimo principui bei anginms kunigo ugiedamoms intonacijoms. Kitos
giesms taip pat pateikiamos trumpai, kartais tik vienu sakiniu (pavyzdiui, gradualas80),
kai kurios isamiau (pavyzdiui, sekvencija81), taiau visur pagrindinis dmesys sutelktas
praktin pus. Kiek plaiau aptariama oracija ir prefacija, giedamos tik kunigo, jiems
skiriami atitinkamai keturi (4144) ir penki (5054) puslapiai, t. y. kur kas daugiau nei
kitoms giesmms. Isamiai aptartos mii baigiamosios formuls82, kurias kunigai turt
mokti mintinai. Matyt, autorius, pats bdamas kunigas, pirmine io vadovlio skaitytoj
grupe irgi laik kunigus bei klierikus, kurie i jo turjo mokytis, o vliau tuo paskatinti
domtis savo banyi vargonininkus ir chor vadovus. Tokias intencijas netiesiogiai
liudyt ir paskutinieji mii giedojimui skirto skyriaus paragrafai. Antai 151 raoma,
kad patiektieji pavyzdiai ir paaikinimai parodo, kaip reikia v. Banyios sakymais
giedotins miios laikyti83. Kiek toliau paymima, kad geras daugiabalsis choras danai
esti sunku, labiausiai sodi banytlse suorganizuoti, bet choralinis tai galima visur
ir visuomet steigti. Vienabalsius choralo giedojimus nesunku ipildyti nei didiam nei
maam chorui, juos pagiedos net ir vienas vargoninkas arba tam tikras giedorius84. Kitaip
tariant, pateiks vis giedotini mii tvark bei trumpai apibdins paius giedojimus,
kun. T. Brazys nurodo ir tam tikras gaires, kaip i program reikt gyvendinti, grsdamas
tai katalikikais geros valios ir paklusnumo principais85 ir skatindamas visur traukti bent
jau giedamas choralines Ordinarium Missae dalis86.
Devintajame ir deimtajame skyriuose pateikiamos trejos liturgins valandos i septy-
ni dienini87: devintajame miparai ir kompleta, t. y. vakarin ir baigiamoji naktin,
o deimtajame atuntoji naktin valanda, inoma kaip Matutinum, arba aurin. Taip

79 Ten pat: 37.

80 125. Kunigui arba subdiakonui epistol pabaigus, choras gieda graduale tokiu bdu (ten pat: 45).
81 Ten pat: 47.
82 Ten pat: 5961
83 Ten pat: 61.
84 Ten pat.
85 Reikalinga tiktai ms geros valios, paklusnumo ir alin mesti sauvalikumas (ten pat).
86 Kiekvienas, pasts Ordinarium Missae graias melodijas, turi nulisti atsimins tai, kas j vietoje iais laikais ms
banyiose danai vartojama, ir kaip niekingi esti giedojimai, kurie choral i jam prideranios vietos istm. Nerasime kit
kompozicij, kurios viryt i sen seniausi melodij liturgin bei muzikin vert Be to, jos yra taip prastos ir lengvos
giedoti! Galtume sakyti, jog turtingos gradualo melodijos yra sunkios, bet niekuomet Ordinarium Missae (ten pat).
87 Paymtina, kad vardydamas valandas autorius visikai nemini rytmetins valandos Laudes. Vardijamos tik ios:
Matutinum (aurin), Prima, Tertia, Sexta, Nona, Vesperae (miparai) ir Completorium (kompletai) (ten pat: 63).
Neabejotina, kad t lemia ilgalaik praktika, kai Matutinum ir Laudes bdavo atliekamos kaip viena valanda. T liudyt
ir 10-o skyriaus 190 ir 191: Jeigu Laudes po nokturn tuojau negiedama, tai kunigas gieda Dominus vobiscum...;
Jeigu po nokturn be pertraukos giedama Laudes, tai Te Deum chorui pabaigus, kunigas tuojau intonuoja Deus in
adjutorium ir t. t. (Brazys 1926: 75).
240 M e n o t y r a . 2 0 1 1 . t. 1 8 . n r. 3

padaryta pirmiausia praktiniam tikslui: pasak autoriaus, kadangi ms krato parapi-

nse banyiose daugiausia giedama miparai ir kompletai, reiau aurin (Matutinum),
o kitos valandos tiktai katedrose, tai pirmiausia ionai tiekiama miparai ir kompletai88.
Autorius nuodugniai idsto vis mipar tvark, paymdamas, kad miparai privaloma
giedoti nieko nepraleidiant taip, kaip kad juos randame brevijoriuje arba antifonalje,
ir kartu orientuodamasis paprastas parapines banyias89. ia aikiai ir skrupulingai
surayta, kokius giedojimus turi pradti kunigas, k turi atsakyti ir giedoti choras, kaip
turi bti giedami skaitiniai, himnai, etc. Trumpai pateikiamos ir paaikinamos svarbiausios
rubrikos, j vis neiraant, tik nurodant, kokios paprastai bna suraytos brevijoriuje
ar antifonoje90. Analogikai idstyta ir kompletos tvarka (p. 6771), kaip ir mipar
atveju su visais svarbiausi giedojim nat pavyzdiais.
Nesiskiria ir mediagos apie aurin dstymo principas. Trumpai aptars ios liturgins
valandos ang autorius apibdina aurins noktiurn princip91 ir pristato j skaitinius,
uraydamas vis skaitinio giedojimo pavyzd, pateikdamas vairias galimas pabaigas ir
paaikindamas giedojimo princip92. Tuo tarpu po skaitini einantys responsorijai aptarti
labai trumpai, nepateikiant nat pavyzdi, neapibdinant j muzikini bruo 93. Pastebi-
mas tas pats su mii giedojimais susijs dsningumas: visi giedojimai, kuriuos pirmiausia
turi atlikti kunigas, urayti isamiai, o sudtingesns giesms, kurioms btinas stipresnis
vokalinis pasirengimas, aptariamos tik bendrais bruoais. Numanym, kad pirminiais
vadovlio naudotojais laikyti dvasininkai, netiesiogiai patvirtina ir skyriaus apie aurin
pabaigoje pateikta nonos tvarka, paymint, kad maesns valandos: Prima, Tertia, Sexta
ir Nona paprastai giedama tiktai katedrose ir kolegijatose. Kadangi dvasinink seminarij
aukltiniai neretai nonos giedojime dalyvauja, tai patiekiama sekmadienio nonos tvarka,
kuria ir kitos maesns valandos yra sutvarkytos, iimant dliai kai kuri atmain prim94.
Vis dlto ios pastabos neapriboja vadovlio panaudojimo bei pritaikymo kuo platesnei
tikinij grupei. Greiiau dvasininkai regimi kaip vadovai ar savotiki vedliai, kurie turi
ugdyti savo parapijieius ir kartu su savo pagalbininkais mokyti juos grigalikojo choralo
pagrind, taip praturtindami j dalyvavim liturgijoje bei pai liturgin mald.
Tam neabejotinai turjo padti ir paskutinis gana didelis vienuoliktas vadovlio skyrius
Choralinio giedojimo pratimai95, kurio paskirtis, pasak autoriaus: a) choraliniam gie-
dojimui bals tinkamai ilavinti, b) imokyti natomis paymtas melodijas balsu skaityti ir
c) prasti taisykling ritmik96. Jo pradioje T. Brazys pateikia svarbiausi teorini ini
apie mogaus balso fiziologij, kvpavimo bd, balsi formavimo ypatybes. Toliau dar
kart aptaria kai kuriuos ritmikos bei dinamikos dalykus, primindamas tai, kas idstyta
vadovlio ankstesniuose paragrafuose97. Galiausiai pateikia intervaliniu principu idstytus
pratimus, t. y. taip, kad bt sisavinamos vis kitos intervalins slinktys pradedama se-

88 Ten pat.
89 Ten pat.
90 Ten pat: 64, 66.
91 Ten pat: 72.
92 Ten pat: 7475.
93 Ten pat: 75.
94 Ten pat: 76.
95 Ten pat: 7994.
96 Ten pat: 79.
97 Ritmikai pravers atsiminti tai, kas pasakyta 3062 (ten pat: 81).
 j . vi l i m a s. L i e t u v i k o s i o s g r i g a L i s t i k o s P r a d i a 241

kundiniais intervalais (207 ir vadinamas Sekunds) ir baigiama kvintomis, papildomai

pridedant reperkusijos gdiams lavinti skirtus pratimus (213 Strophici98). Kiekvienos
interval grups pratim pabaigoje pateikiami keli giesmi ar j fragment pavyzdiai,
padedantys geriau suvokti intervalik ir sisavinti konkreius intervalus bei kai kuriuos
ritminius elementus.
I ios trumpos apvalgos matyti, kad kun. T. Brazio vadovlis Choralo mokykla yra
gerai apgalvota ir puikiai metodikai parengta grigalikojo choralo mokymo ir mokymosi
priemon. Nors apimtimi ji neprilygsta kitiems Europos kalbomis XX a. pirmojoje pusje
ileistiems grigalikojo choralo vadovliams, taiau atitiko visus pagrindinius ir bendra-
europinius to meto panaiems vadovliams keltus standartus. Dar daugiau, nepaisant kai
kuri jau pasenusi ritmikos element aikinim, Choralo mokykla iki iol ilieka geriausia
lietuvi kalba parayta metodine priemone, skirta grigalikojo choralo mokymui.

Ivados

Nuo pat pirmj lietuvikos muzikins publicistikos ingsni tam tikra jos dalis buvo skirta
ir grigalikajam choralui. Joje netiesiogiai atsispindi Vakar Europoje vykusios polemikos
dl pasirenkamos choralo formos atgarsiai t rodo J. Naujalio ir . Sasnausko poiriai.
Tarpukario Lietuvoje buvo engti svarbs ingsniai profesionalumo link, skaitant ir ini
apie banytin muzik bei grigalikj choral gausinim ir gilinim. Itin svarus buvo
T. Brazio indlis grigalikojo choralo pedagogik. I esms daugiausia jo pastangomis
buvo padti ios srities pagrindai, todl choralas, nors ir nedidelio repertuaro, vairiose
Lietuvos parapijose isilaik beveik vis sovietmet. Kita vertus, nei T. Braziui, nei kitiems
to laikotarpio muzikams ir istorijos tyrjams dar nekilo mintis gilintis senj Lietuvos
palikim. Tokia padtis susiklost ir dl objektyvi prieasi. Viena vertus, tuometinis
grigalistikos mokslas, i esms susitelks tik Vakar Europoje, pltojosi dviem kryptimis.
Viena i j, pagrsta grigalikojo choralo nuosmukio paradigma, orientavosi autenti-
kiausio choralo paiekas ir kartu tyr vairius io fenomeno interpretacijos bei estetikos
aspektus. Kita, kuri tikt pavadinti praktine, susitelk grigalikojo choralo tiesioginio
naudojimo liturgijoje ir jo mokymo problematik. Galima drsiai teigti, kad Lietuvoje
gyvavo antroji kryptis, kuriai ypa aikiai atstovauja btent kun. T. Brazys. Kita vertus,
lietuvikoji muzikologija dar tik eng pirmuosius ingsnius, istoriniai senojo Lietuvos
muzikinio palikimo tyrimai apskritai dar nebuvo pradti. ia pravartu paminti, kad isto-
riniai vlyvj vidurami ir ankstyvj Naujj ami grigalikojo choralo ir jo tradicij
tyrimai apskritai pasaulyje isipltojo tik per pastaruosius kelis XX a. deimtmeius. Tad
galima teigti, kad nors ir labai siauros apimties, taiau beusimezganti lietuvikoji grigalis-
tika gebjo perteikti svarbiausias to meto inias. Ir nors ji nepasiek itin gilaus refleksijos
lygmens, nepateik originalesni valg, vis dlto nemaai prisidjo gausinant ir gilinant
inias apie fenomen, formuojant bendr lietuvi muzikologin mint.
Gauta 2011 06 15
Priimta 2011 07 07

98 Ten pat: 9092.

242 M e n o t y r a . 2 0 1 1 . t. 1 8 . n r. 3

Literatra
1. Brazys, T. Dliai ms tautos meno. Muzikos aidai. 1926a. 1: 16.
2. Brazys, T. Gregorijoniko choralo rayba ir jo ritmas. Muzikos aidai. 1926b. 1: 1623; 2: 917.
3. Brazys, T. Dliai instrumentalins muzikos liturgijoje. Muzikos aidai. 1926c. 3: 15.
4. Brazys, T. Giedojimo ir banytins muzikos reikalai. Muzikos aidai. 1926d. 36: 2837.
5. Brazys, T. Choralo mokykla. Kaunas, 1926.
6. Brazys, T. Grigalikasis choralas. I T. Brazio rat pareng K. Kaveckas. Muzikos barai. 1938a. 22(1): 1213.
7. Brazys, T. Senovs muzika choralo pirmtak. Muzikos barai. 1938b. 25(4): 8891.
8. Brazys, T. Krikioni senovs ir vidurami choralas. Muzikos barai. 1938c. 26(5): 119121.
9. Brazys, T. Senovs ir vidurami krikioni choralas. II. Muzikos barai. 1938d. 30(9): 216219.
10. Brazys, T. Senovs ir vidurami krikioni choralas. III. Muzikos barai. 1938e. 31(10): 250252.
11. Brazys, T. Grigalikojo choralo likimas nuo XVI amiaus lig ms laik. Muzikos barai. 1938f. 332333 (1112):
279281.
12. Cantionale Ecclesiasticum, complectens ea, quae in ecclesiis per Poloniam ex praescripto synodorum provincialium
decantari solent, cum instructione ad cantum choralem. Cura et studio Praelati Scholastici Cathedralis Vilnensis
S. Th. Doctoris M. Herburtt. Vilnae: Typis et impensis Josephi Zawadzki, 1856.
13. Cantionale pro tota Provincia ecclesiastica Lituana in Conferentia episcoporum die 8 Octobris 1931 anni habita,
approbatum ea quae in ecclesiis prsertim Lituani in functionibus liturgici decantari solent completens, juxta edi-
tionem Vaticanam librorum Gradualis et Antiphonalis S.R.E. / a presbytero Adolpho Sabaliauskas, membro
Commissionis ad ordinandum negotium music ecclesiastic in Archidicesi Kaunensi, audactum et editum.
Kaunas, 1932.
14. Crocker, R.; Hiley, D. (eds.). The New Oxford History of Music. 2: The Early Middle Ages to 1300. 2d ed. Oxford
and New York: Oxford University Press, 1990.
15. esnys, B. . Sasnausko choralo studij kelion 1905 m. Muzikos aidai. 1926. 2: 1924; 36: 1321.
16. Hughes, Dom A. (ed.). The New Oxford History of Music. 2: Early Medieval Music up to 1300. Oxford: Oxford
University Press, 1954.
17. Karp, T. An Introduction to the Post-Tridentine Mass Proper. Vol. 12. Middleton: American Institute of Musi-
cology, 2005.
18. Landsbergis, V. eslovo Sasnausko gyvenimas ir darbai. Vilnius: Vaga, 1980.
19. Naujalis, J. Choralas arba Gregorianikasis giedojimas. Vargonininkas. 1909a. 2: 23.
20. Naujalis, J. Gregorianikasis giedojimas arba choralas. Vargonininkas. 1909b. 4: 23; 5: 34.
21. Naujalis, J. I choralo istorijos. Vargonininkas. 1909c. 1012: 34; 1910. 1: 23.
22. Sasnauskas, . Apie banytin ir liaudies giedojim. Muzikos menas. 1924. 1: 57; 2: 1113; 3: 15.
23. ileviius, J. Juozas Naujalis 55 met. sukakus. Muzikos menas. 1924. 4: 27.

Jonas Vilimas
The beginnings of the Gregorian chant studies in Lithuania
Summary

The article deals with the very first publications on the subject of Gregorian chant in Lithuania,
written in Lithuanian language. The period of investigation is the first half of the 20th century,
since the very first articles on the subject were published in 1909, while the last ones, which are
drawn to a closer examination, are the ones published in 1938. The authors of these first articles,
essays and studies of the Gregorian chant, were at the same time the founders of the Lithuanian
National music, i. e. such composers and church musicians as Juozas Naujalis, eslovas Sasnaus-
kas and the priest Teodoras Brazys. Their insight, impact, and influence on the Gregorian chant
knowledge and, to a certain extent, movement in Lithuania, are discussed in detail in the present
article. The attention is paid to their standing within the context of the Gregorian chant movement
and studies in general in the above mentioned period.
KEY WORDS: church music, Gregorian chant, gregoriana, J. Naujalis, . Sasnauskas, T. Brazys