vadas

Rastas negyvas mogus. Arba tik jo liekanos: kaukol, pora kaul. Ar manoma nustatyti, kam
jie priklaus? Padaryti tai labai svarbu. Juk danai nuudytasis atveda prie mogudio.
Nelaimingas atsitikimas vyksta ugriuvus lavinai, nutrenkus aibui, uvaiavus automobiliui.
Nuudoma kirviu, peiliu, revolveriu, nuodais. Bet ir pats mogus, stengdamasis pabgti nuo
gyvenimo ir neteks vilties, pasirenka mirt.
udik reikia surasti ir patraukti baudiamojon atsakomybn. Nelaimingas atsitikimas turi savo
prieastis. Jeigu laiku nepaalinsi, jos gali pasiglemti ir kit moni gyvybes. Bandymas
nusiudyti daugelyje ali nebaudiamas. Taiau saviudio mirtis bna labai panai mirt nuo
svetimos rankos. O udikas neretai stengiasi inscenizuoti nelaiming atsitikim ar saviudyb.
Dauguma nusikaltli tikisi, kad jiems pavyks tobulas, t.y. joki pdsak nepaliekantis
nusikaltimas. Bet nusikaltimo vietoje ir ant aukos kno lik vairs pdsakai nusikaltl vis
dlto nurodo.Tuomet tik kruopts medicinos tyrimai, ypatingas dmesys visiems mirusiojo
kno simptomams padeda nustatyti, ar ia nelaimingas atsitikimas, ar mogus pats savo noru
pasitrauk i gyvenimo, ar kas nors pasiksino jo gyvyb. Ikiteisminio tyrimo institucijos
(VSD, STT, Prokuratros ir pan.) tyrjui reikia neklystant atskirti saviudyb nuo tyinio
nuudymo ar nelaimingo atsitikimo. Ne visada galima itai suprasti i vykio vietoje rast
duomen. Daniausiai prireikia lavono skrodimo, kuris nustato ribas tarp nelaimingo atsitikimo
ir mogudysts.
Daug kas Pasaulinje kriminalistinje praktikoje teismo medicinos gydytojus laiko tiesos ir
teiss ramsiais. Juk danai pasitaiko, kad tam tikri netiesioginiai kaliai meta tarim ant
nekalto mogaus. Danai jo kalt panaikina tik kruoptus teismo medik darbas. Vadinasi,
norint garantuoti teisingum, reikia sudaryti slygas, kad mokslikai tiksliai bt iaikinamos
mirties prieastys. Pirmoji slyga visada privalu, kad gydytojas apirt lavon ar jo
liekanas, antroji susipainti su konkreiomis mirties aplinkybmis, treioji - atlikti lavono
teismo medicinin ityrim (skrodim).
Netrukus ir suinosite, kokios problemos ikyla teismo medicinos gydytojams identifikuojant
neatpastamai pakeistus arba neinomus mirusiuosius. Supaindinsim su svarbiausiais teismo
medicinos identifikavimo metodais, suinosite, kaip skeletas arba atskiri jo kaulai, dantys,
kaukols struktra, pirt atspaudai ir kraujo grup padeda nustatyti neinomo asmens
tapatyb.
I vykio vietos apiros ir apraymo protokol, galima turti didels naudos vertinant pateikt
tyrimui mediag. Kraujo pdsakai nusikaltimo vietoje iduoda, kaip buvo vykdytas
nusikaltimas. Danai jie paaikina, kaip auka buvo sueista, net jeigu nusikaltlis j paslp.
Tarkim, i arterijos itryks kraujas palieka visai kitokius pdsakus nei palengva besisunkiantis
i aizdos. Labai svarbu ir vairios kraujo pdsak formos. Apskriti kraujo laai rodo, kad
nukrit jie i neauktai. I aukiau krit laai bna su papildomais purslais, o suplonjusi
pursl virn rodo lao kritimo krypt. Svarbi ini gali suteikti kraujo dms. Jos atsiranda,
kai nusikaltlis ar auka kruvina kno dalim palieia kok nors aplinkos daikt. I palikt kraujo
dmi galima nustatyti nusikaltlio ar nukentjusiojo kno padt vykio metu. Reikmingi
kraujo pdsakai ant nusikaltimo rankio ir, inoma, ant nusikaltlio. Ypa svarbu vadinamieji
kraujo nutekjimai ant paios aukos. Juos daniausiai gali vertinti tik teismo medicinos
specialistas. Kartais i kraujo nutekjimo ymi galima sprsti apie tai, kas vyko pvz. po
nuudymo. Ne visuomet galima rasti kraujo pdsakus nusikaltlis stengiasi juos panaikinti.
Taiau vis tiek nedideli laeliai tarp grind lent, ant nusikaltimo rankio ir pan. gali ilikti.
Ekspertas gali nustatyti kraujo pdsak senum bei juos identifikuoti.
Labai svarbi lavono padtis. io amiaus pradioje Vokietijoje rastas lovoje gulintis mirusysis,
kurio kakle iojjo pjautin aizda, o rankis, kuriuo buvo susialota, rastas kitame kambaryje.

1
Artimieji teig, kad tai saviudyb. Taiau jau tada anot mokslinink, dar nepasitaik n vienos
saviudybs atvejo gulint, o tik stovint arba sdint, mat itaip saviudiui patogiau usimoti.
Mokslas neino tokio atvejo, kad persipjovus kaklo kraujagysles, gerklas, stempl, aizdai
siekiant net stubur, mogus sugebt nuneti saviudybs rank kit kambar. Antra vertus,
guliniai aukai gerkl perpjauna udikas Daug k pasako ir aizdos pjvio kryptis. Ji
priklauso nuo to, kuria linkme juda ranka bei kurioje rankoje laikomas rankis. Jei saviudis
deiniarankis, paprastai pjvio kryptis eina i kairs viraus kaklo vidur. Daniausiai
perpjaunama trachja. Ties saviudio kaklo viduriu paprastai pjovimas leidiasi emyn, striai
apai, nes rank veikia traukos jga. O jeigu prieingai, aizda eina i deins kair arba net
i deins auktyn kair, vadinasi tai tyinis nuudymas. Saviudiai kartais i pradi
nedrsiai pabando kelet kart sipjauti, danai tai esti prie bsimos mirtinos aizdos, o
neretai pirmiausia ties rieu. Tik pamats, kad persipjovs stipinin arterij ties rieu norimo
rezultato nepasiekia, saviudis imasi kaklo. ie bandomieji pjovimai paprastai bna
paviriniai, jie dreskia od ir daniausiai esti greta vienas kito. Retkariais ant saviudi kno
aptinkami jau surandj bandomieji pjovimai, liudijantys apie ankstesn mginim nusiudyti.
Ne tik mirtinos kaklo pjautins aizdos turi bding poymi. mog pasmaugus, pakorus,
nuskandinus, nuovus ir t.t., ant kno lieka savitos ypatingos yms. Ant mirusiojo kno lik
nusikaltimo pdsakai leidia teismo medikui, daniausiai net neinant alutini aplinkybi,
padaryti ivad apie nusikaltimo eig ir mirties pobd. ios ant lavono liekanios yms
sudaro teismo medicinos gydytojo lobyn. Atkreiptinas dmesys tai, kad vienos ries
nusikaltim aukos nukenia vienodai, nesvarbu, kur tas nusikaltimas vykdytas: Europoje ar
Amerikoje, iandien ar prie imt met. io fakto aikinimas remiasi vienodu mogaus elgesiu
afekto bsenoje. Kas ilgai darbuojasi teismo medicinos srityje, prieina tam tikr ivad: bylos
nuolat kartojasi. Nieko naujo nevyksta, daug kur pasielgiama beveik taip pat o organizmo
patirti sualojimai bna labai panas.
Nemaiau svarbu tai, kad nusikaltliai bando panaikinti pdsakus ant aukos kno. Taiau, jei
trintuku popieriaus lape ir galima paalinti raybos klaid, - deja, negalima nuslpti, kad ji yra
buvusi. Norintis panaikinti pdsak, palieka nauj pdsak, rodani, jog buvo paalinti
ankstesnieji.
Lavono skrodimas ne visuomet gali atsakyti klausim, ar mogus nuskendo, ar j kitas asmuo
nuskandino. Nuudytos aukos organ simptomai n kiek nesiskiria nuo saviudio ar
praradusio gyvyb dl nelaimingo atsitikimo. Tai, jog vyko mogudyst, lengviau rodoma
sprendiant i iorini sueidim, kurie atsiranda aukai prieinantis.

Istorin apvalga pasaulyje ir Lietuvoje

Teismo medicina, kaip atskira mokslo aka, susiformavo per ilg monijos istorij. Jau
senovje, tiriant vairias mogudystes bdavo kvieiami gydytojai, kad jie galt atsakyti
specifinius klausimus.
io mokslo itakomis laikytina Senovs Roma. 56 m. pr. ms er nuudius imperatori Julij
Cezar, rm gydytojui Antistijui buvo pavesta itirti nuudytojo kn. is nustat, kad
imperatoriui padarytos 23 aizdos, kuri antroji, esanti krtins srityje, skaitytina mirtina. Tai
aprayta Gajaus Svetonijaus Trnakvilo knygoje Dvylikos Cezari gyvenimas. Knygoje nra
pagrindimo, kodl daroma ivada dl antros mirtinos aizdos, o ne treios ar kurios kitos,
taiau, svarbiausia, kad jau tais metais medicinianiai duomenys naudojami sprendiant juridines
problemas. Sekanti svarbi data 529 m. sudarytas Bizantijos imperatoriaus Justiniano
kodeksas. Ten raoma: gydytojai yra ne tirk liudytojai, jie daugiau teisjai nei liudytojai.
Ypa spariai teismo medicina pradjo vystytis Renesanso epochoje, kada Europoje pradti
leisti baudiamieji statymai, kuriuose, kaip taisykl, buvo nurodyta, kad teismai privalo kviestis

2
medikus vairiems sualojimams, apnuodijimams ir pan. vertinti. Pranczij valdant karaliui
Pylipui Graiajam, prie karalikojo teismo buvo sukurtas chirurg institutas, kuris teismui
teik paaikinimus specifiniais medicininiais klausimais. Panaiu laiku ir Italijoje buvo sukurta
miesto gydytoj valstybs tarnyba, kurie turjo teikti savo nuomon teisniuose procesuose.
pating reikm teismo medicinos istorijoje atliko Pranczijos karalius Karlas V, 1532 m.
ileids Baudiamaj kodeks Constitutio criminalis Carolina (Lex Carolina), kuriame nurod,
kad gydytojas turi ne tik nustatyti sualojim charakter, bet ir skrupulingai vertinti i
sualojim pasekmes. Nuo i pasekmi vertinimo, priklausys ir skiriamos bausms laipsnis.
Todl nema dalis mokslinink mano, kad is Karlo V sprendimas laikytinas teismo medicinos,
kaip savarankikos mokslo srities, pradia. 1690 m. Vokiei tyrjas Bohn savo veikale
Specimen medicinae forensis pirm kart pavartojo iki iol naudojam termin teismo
medicina.
Didiojoje Lietuvos kunigaiktystje teismo medicinos ekspertiz buvo atliekama pagal
Lietuvos I Statut (1529 m.). J atlikdavo valstybs pareignai ygnai (ne medikai). Statuto
VI skyriuje nurodyta: ...jei kas nors upuol kieno nors namus, k nors sueid ar nuud, tai
nukentjusieji privalo apie tai praneti savo artimiesiems kaimynams ir jiems pasisakyti. I ms
valdios paimti ygn, kuris bus ariau tos vietos, jam parodyti smurto ymes, aizdas ar
umutj... Taigi ygnai, vliau juos pakeit aukliai, konstatuodavo sualojimus, j pobd,
bendr sualotojo bkl, nuudym ir jo prieast. Iaginimo atvejais, neirint iagintos
moters luomo, buvo anksiau lytikai santykiavusi ar ne, jei ji auksi pagalbos ir jos riksm
subgusiems monms ji parod smurto ymes, o po to patrauk smurtinink teism,
turdama du ar tris liudininkus po priesaika, tada toks smurtininkas buvo baudiamas mirties
bausme.
Speciali teismo medicinos tarnyba Lietuvoje buvo kurta 1795 m. Kaip atskira medicinos
disciplina, teismo medicinos kursas Vilniaus universitete pradtas dstyti 1806 m. 1918 m.
atgavus Lietuvos nepriklausomyb, buvo kuriama tautin teistvarka ir Teismo medicinos
tarnyba. Teismo medicinos Lietuvoje pradininkai profesoriai K.Oelis, J.A.Lobenveinas,
V.Pelikanas. Pirmasis Teismo medicinos dstytojas Kauno universitete 19231929 m., buvo
V.Virila jau lietuvi kalba ileids vadovlius Teismo medicina ir Teismo medicininis mirusi
kn ityrimas. Po jo mirties Teismo medicinos katedrai vadovavo prof. K.Oelis. Po Kauno
universiteto reorganizacijos 1951 m., buvo kurtas Kauno medicinos institutas, o jame Teismo
medicinos katedra, kuri ir ruoia iuos srities specialistus. Nuo 1951 m. iki 1989 m. Teismo
medicinos katedrai vadovavo prof. J.Nainys, garsjs Teismo osteologijos tyrimais.
Atkrus Lietuvos nepriklausomyb, Teismo medicinos tarnybai vadovavo Respublikinis
Teismo medicinos ekspertizs biuras. 1992 m. Respublikinis Teismo medicinos ekspertizs
biuras buvo pertvarkytas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Teismo medicinos ir
psichiatrijos centr, kuris 1994 m. suskilo dvi savarankikas tarnybas SAM Teismo
medicinos centr ir SAM Teismo psichiatrijos centr. 1996 m. sausio 1 d., vykdant Lietuvos
Respublikos Seimo 1994 m. liepos 19 d. nutarim Nr. 1-552, Teismo medicinos centras
pertvarkytas Valstybin teiss medicinos tarnyb prie SAM, 1999 m. rugsjo 1 d.
Valstybin Teismo medicinos tarnyb (VTMT). 2000 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 820
Valstybin Teismo medicinos tarnyba reorganizuojama ir nuo 2001 m. sausio 1 d. steigiama
valstybin mokslo staiga Teismo medicinos institutas. LR Vyriausybs 2003 m. Kovo 28 d.
Nutarimu Nr.381 TMI pertvarkytas universiteto mokslo institut - LTU TMI (iuo metu
MRU). Nuo 2010 m. Teismo medicinos tarnyba tapo pavaldi Teisingumo ministerijai.
iuo metu Lietuvoje veikia keturios valstybs ekspertins staigos, kiekviena i i staig
skiriasi savo juridiniu statusu. Tai:
1. Valstybin teismo medicinos tarnyba;
2. Lietuvos teismo ekspertizs centras prie LR Teisingumo ministerijos. Atlieka vir 30
vairi ekspertizi. Pagrindins raysenos, fonoskopijos (gars), dokument,

3
 balistikos, daktiloskopins, alkoholini skysi, narkotini ir psichotropini mediag,
augalins ir gyvulins kilms objekt, eismo vyki, gaisro, finans ir pan.
3. Lietuvos policijos kriminalistini tyrim centras. Pagrindins raysenos, dokument,
balistikos, daktiloskopins, alkoholini skysi, narkotini ir psichotropini mediag,
maisto priemoni tyrimas, chemins (da, lak, plastiko, metalo) ekspertizs, DNR,
tvysts nustatymo, trasologins, transporto ir pan.
4. Valstybin teismo psichiatrijos tarnyba prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos. Daro
itin sudtingas pirmines teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes bei visas
pakartotines ambulatorines ir stacionarines teismo psichiatrijos, teismo psichologijos
ekspertizes baudiamosiose, civilinse ir administracinse bylose, iskyrus tuos atvejus,
kai nutartyje ekspertiz pavedama atlikti konkreiai komisijai;
Teismo medicinos institutas ir jo funkcijos
Instituto ekspertiniai padaliniai sikr 5 didiausiuose Respublikos miestuose ir 15 apskrii
bei rajon centr. Centrin staiga sikrusi Vilniuje, kurioje yra:
Vadovyb
Mokslo skyrius
Administraciniai skyriai
Vilniaus ekspertinis skyrius
Serologijos ir DNR laboratorija
Toksikologijos laboratorija
Medicinos kriminalistikos laboratorija
iuo metu TMI ir jo padaliniuose atliekamos ios ekspertizs:
1. Mirusi moni kn ir j dali ekspertizs.Tai:
mirties prieasties nustatymas,
mirties laiko nustatymas,
sualojim, j padarymo priemoni, bdo ir laiko nustatymas,
sveikatos sutrikdymo masto nustatymas,
amiaus nustatymas ir kt.
2. Gyv asmen ekspertizs. Tai:
sualojim, j padarymo priemoni, bdo ir laiko nustatymas,
sveikatos sutrikdymo masto nustatymas;
lytini bkli ekspertizs ir tyrimai iaginim, tvirkinamj veiksm, lyties,
buvusio ntumo, buvusio gimdymo, aborto nustatymas;
amiaus nustatymas,
bendro darbingumo netekimo nustatymas,
sveikatos bkls nustatymas ir kt.
3. Deontologins ekspertizs. Tai:
diagnozs nustatymas,
gydymo taktikos vertinimas ir kt.

4
4. Toksikologins ekspertizs. Tai:
alkoholi, j koncentracijos nustatymas kraujyje, lapime, skrandio turinyje,
kraujo ilajose, smegen skystyje ir kitose biologinse terpse;
narkotini ir psichotropini mediag nustatymas mirusij vidaus organuose,
mirusij ir gyv asmen biologinse terpse lapime, kraujyje, skrandio
iplovose, nuoplovose nuo veido, rank ir kt.;
vaistini mediag nustatymas mirusij vidaus organuose, mirusij ir gyv
asmen biologinse terpse ir iskyrose;
rgi, arm, metalini nuod, fosforo organini jungini nustatymas
mirusij vidaus organuose, skrandio iplovose;
anglies monoksido nustatymas kraujyje;
alkoholio surogat (metilo, propilini, butilini ir amilini alkoholi, acetono,
dichloretano, etilenglikolio) nustatymas mirusij vidaus organuose, mirusij ir
gyv asmen kraujyje, lapime, skrandio iplovose.
5. Serologins ekspertizs. Tai:
kraujo, spermos, seili, prakaito nustatymas;
kraujo rin priklausomybs nustatymas;
kraujo, spermos, seili, prakaito, plauk, kaul grupins priklausomybs
nustatymas;
morfologinis plauk tyrimas.
6. Citologins ekspertizs. Tai:
regionins lsteli priklausomybs nustatymas;
lytins lsteli priklausomybs nustatymas.
7. DNR ekspertizs. Tai:
kraujo, iskyr, plauk, audini tapatumas - tiriamo objekto DNR struktros
sutapimas su konkrei asmen DNR struktromis ir tiriamo objekto
priklausomyb identifikuojamam asmeniui;
ginytinos tvysts, motinysts, vaik sukeitimo, giminysts ryio nustatymas.
8. Osteologins ekspertizs. Tai:
lyties, biologinio amiaus, kno ilgio bei kit grupini ir individuali
identifikacini poymi nustatymas skeletuose, auktos temperatros ar stipriai
veikiani mediag paveiktose kaulinse liekanose nustatymas;
kaul ibuvimo emje laiko nustatymas;
asmens identifikacija pagal skelet.
9. Medicinos kriminalistikos ekspertizs. Tai:
sualojim, j padarymo bdo pateiktuose objektuose nustatymas;
mikroskopinio dydio intarp pateiktuose objektuose nustatymas;
alojusio rankio grupins priklausomybs nustatymas, rankio identifikacija
pagal sualojimus pateiktuose objektuose;

5
 autini sualojim tyrimai vio jimo, ijimo ang (aizd) nustatymas,
sviedinio diametro nustatymas, sviedinio rins, grupins priklausomybs
nustatymas, lydini vio faktori buvimo ar j poveikio pdsak nustatymas,
vio atstumo nustatymas;
metalizacijos pdsak kokybinis nustatymas sualojimuose ir drabui
paeidimuose.
10. Trasologins ekspertizs. Tai:
nukentjusiojo drabui mechanini paeidim ekspertizs, nustatant j
padarymo bd, grupin rankio priklausomyb, identifikuojant rank;
kraujo pdsak susidarymo bdo ant ranki, nukentjusiojo drabui
nustatymas;
metal koncentracijos nustatymo biologiniuose objektuose ekspertizs.
11. Histologins ekspertizs. Tai:
biologins kilms objekt mikroskopins struktros, priklausomybs
konkreiam organui nustatymas;
liguist pokyi, sualojim pdsak, j pobdio nustatymas;
poymi, rodani pokyi trukm, nustatymas.
Daugumos instituto padaliniuose atliekam teismo medicinos ekspertizi usakovai yra
teissaugos ir teistvarkos institucijos: policija (55%), prokuratra (35%), ir teismai.
Per metus TMI padaliniuose padaroma vir 70 000 ekspertizi ir tyrim:
Sualot ir nukentjusi asmen 30 000;
Mirusi asmen (autopsij) 8 000, kuri metu nustatoma mirties prieastis,
laikas, rast sualojim ryys su mirtimi, i sualojim padarymo laikas ir
mechanizmas. Apie 5% mirusij morg patenka kaip neinomieji, kiti neturintys
gyvenamosios vietos arba artimj;
Laboratorini tyrim 32 000.
vykio vietoje, tariant smurt, apirima madaug 2400 mirusij. Per metus instituto
ekspertai daugiau nei 1000 kart dalyvauja teismo posdiuose.
Daugiausiai laboratorini tyrim atliekama toksikologijos laboratorijoje daugiau nei 27 000
tyrim per metus. Didiausi j dal sudaro kraujo ir lapimo tyrimai etilo alkoholiui nustatyti
(madaug 23 800 tyrim), kurie labai svarbs policijai, prokuratrai ir teismams. Todl ios
institucijos yra pagrindins mint tyrim usakovs.
Pagrindins Teismo medicinos instituto (TMI) funkcijos mokslas mokymas ekspertizs. Ji
vykdo praktin ekspertin veikla, teikdama paslaugas pagal Lietuvos Respublikos teissaugos
institucij poreikius statym nustatyta tvarka, taip pat gyventojams, kurie kreipiasi asmenikai.
Pagrindins TMI mokslins veiklos kryptys: naujausi biotechnologij taikymas, kuriant
iuolaikines medicinini-biologini ekspertizi tyrim metodikas; mirties prieasi ir laiko
nustatymas, taikant specifinius ir kompleksinius tyrimus, nauj metodik paieka. Teismo
medicinos instituto struktriniuose padaliniuose laboratorijose atliekami vairiapusiai teismo
medicinos tyrimai, kuri ivados labai reikmingos nagrinjant tiek baudiamsias, tiek ir
civilines bylas.
Mirusij tyrim skaiius TMI didja: 2000 metais buvo atlikta 7901 mirusiojo tyrimas, 2005
metais 11327. Atkreiptinas dmesys tai, kad remiantis Statistikos departamento prie LR
Vyriausybs duomenimis, Lietuvoje mirusij per metus skaiius nuo 1996 iki 2005 met

6
keitsi ne taip enkliai ir iuo laikotarpiu svyravo nuo 38919 iki 43799. Inagrinjus TMI itirt
miri struktr matyti, kad 2000 metais nesmurtins mirtys sudar 36% vis tirt atvej, o
2005 metais net 52%. ie skaiiai rodo, kad viena pagrindini TMI atliekam mirusij
tyrim pagausjimo prieasi yra nesmurtini miri tyrimai.
Smurtini miri arba miri tariant smurt atvej (nuudym, saviudybi, nelaiming
atsitikim ir pan.) tyrimai turt bti pagrindiniai TMI teismo medik tyrimo objektai. Todl,
mirus asmeniui ir netariant smurto, apie tai pirmiausia turi bti informuotas eimos gydytojas,
kuris iduot mirties liudijim. Jei toks asmuo ambulatorikai nesigyd, jo mirties prieast
turt nustatyti patologai, atlik autopsij. Autopsijos metu tar ar nustat smurto poymius,
patologai mirusiojo tyrim turt sustabdyti ir mirusiojo kn tolesniam tyrimui perduoti
teismo medikams.

Teismo medicina kaip mokslo aka

Teismo medicina yra atskira medicinos mokslo aka, tyrinjanti ir aikinanti bendrus biologijos
ir medicinos klausimus, ikylanius teisinje praktikoje. Teismas, neturdamas aiki ir tiksli
duomen, susijusi su mogaus sveikata, kno sualojimo pobdiu bei mirties prieastimi,
negali padaryti teisingo nuosprendio. Tokiais atvejais jis kreipiasi gydytoj, nusimanant
medicinoje ir biologijoje.
Teismo medicina tai ne atsitiktinis, mechanikai integruot medicinini disciplin sankaupa,
naudojama tikslinje teisinje praktikoje, kai buvo io mokslo vystymosi pradioje. iuo metu
teismo medicina tai savarankika medicinos mokslo aka, nagrinjanti tam tikr apibrt
klausim rat ir turinti savus tyrimo metodus. Vystantis iam mokslui, susiformavo ir kitos
savarankikos mokslo akos, pvz., teismo chemija, teismo psichiatrija, teismo toksikologija ir
pan.

Teismo medicinos ryys su kitomis medicinos ir teiss disciplinomis

Teismo medicina glaudiai susijusi su visomis medicininmis disciplinomis (medicinos
mokslais): mogaus anatomija, topografine ir patologine anatomija, normaline ir patologine
fiziologija, histologija, biochemija, farmakologija, visomis klinikinmis disciplinomis -
rentgenologija, traumatologija, akuerija ir ginekologija, chirurgija, terapija, pediatrija,
venerologija, psichiatrija ir kt. Tik inant ias disciplinas, teismo medikas gali teisingai
interpretuoti savo darbo rezultatus ir konkreiai atsakyti visus jam pateikiamus kvotos ir
tardymo organ klausimus. Kaip bet kurioje medicinos mokslo akoje, taip ir teismo
medicinoje naudojami laboratoriniai, rentgenologiniai, mikrobiologiniai, fiziologiniai ir kiti
tyrimo metodai. Vystant savo teorinius pagrindus ir originalias tyrimo metodikas, specialiai
kuriamas naujai ikylani klausim sprendimui, teismo medicina pastoviai tobulinama.
Pastaruoju metu labai paplito trasologinis, fotografinis, mikro ir makro fotofilmavimas
infaraudonaisiais ir ultravioletiniais spinduliais, eksperimentinio modeliavimo metodai ir pan.
ie metodai yra mokslikai pagrsti, patikimi, nesudtingi, duodantys akivaizdius, gerai
fiksuojamus (dokumentuojamus) rezultatus. Remiantis iais tyrimo metodais, pvz., nustatoma
panaudoto ginklo ris, traumos mechanizmas, priemirtiniai sualojimai ir pan. Teismo
medicina, kaip bet kuri kita medicinin disciplina remiasi bendramedicinini ini bagau.
Teismo medicina taip pat remiasi juridiniu ini bagau. I juridini disciplin teismo medicinai
labai artima ir svarbi kriminalistika, nagrinjanti taktik, metodik ir nusikaltimo technik, o
taip pat baudiamoji ir civilin teis, baudiamasis ir civilinis procesas bei kt.

Teismo medicinos ekspertiz (sin. ekspertinis tyrimas)

7
Teismo medicinos ekspertiz apima mirties fakto, laiko ir prieasi nustatym, sualojim
pobdio, kilms ir sunkumo laipsnio bei ryio su liga ar mirtimi atskleidim, ginytinos
tvysts ir motinysts iaikinim, mogudysi tyrimus, asmens tapatumo nustatym;
amiaus ekspertizes, vairi daiktini rodym tyrimus ir kitas sritis.Teismo medicinos
ekspertiz galima teistai vadinti teisingumo pagrindu. Jos tikslumas, abejoni nekelianios
ivados, pagrstos konkreiais vairi autopsijos, toksikologini, histologini, serologini,
DNR ir kt. tyrim rezultatais, atlikimo savalaikikumas pagrindiniai teismo medik darbo
udaviniai. I esms savo darbe teismo medikai taiko vairiausi mokslo srii metodus
biologijos, matematikos, fizikos ir kt. Kitos j veiklos sritys ivykos vykio viet,
dalyvavimas teismo posdiuose.
Teiss medicinos kaip mokslo duomenys naudojami tyrinjant baudiamj ar civilini byl
atskirus faktus, laikantis statymais nustatyt teisini norm, duodant ivad. Tai ir vadinama
teismo medicinos ekspertiz. Ekspertiz (lot. expertus guds, prityrs) speciali yni
reikalaujanti veikla, kurios metu kompetentingas asmuo tiria vairius objektus. Siekiant
skmingai atlikti tyrim arba teismin proces, teisingai vertinti eksperto ivadas, juristas turi
turti suvokim apie teismo medicinos galimybes ir teismo medicinos ekspertizs
kompetencijos ribas. Dka to, jis gali teisingai parinkti reikalingus ekspertus, suformuluoti
jiems klausimus, kritikai vertinti j ivadas. Neretai ikiteisminio tyrimo pareignui paiam
tenka apirti lavon vykio vietoje ir, inant teismo medicinos pagrindus, jis gali
susiorientuoti nustatant mirties laik, paeidim charakter bei vykio ypatybes. Teismo
medicinos eksperto ivada vienas i rodym altini tardymo ir teismo procesuose. Dl to
teismo medicinos ekspertiz atlieka svar vaidmen kovojant su nusikaltimais nukreiptais
asmens gyvyb ir sveikat.
Teismo ekspertizs poymiai:
1. Teismo ekspertiz atliekama tik tada, kai reikia speciali mokslo, technikos arba kit
srii ini tam tikros bylos aplinkybms (faktams), turinioms reikms bylai,
nustatyti;
2. Teismo ekspertiz daroma siekiant nustatyti aplinkybes, turinias reikms bylai, atlikus
special ekspertin tyrim;
3. Teismo ekspertiz atlieka specialus ekspertizs subjektas ekspertas. Jis turi turti
speciali ini, bti nesuinteresuotas bylos baigtimi, turti tam tikras procesines teises ir
pareigas, bti savarankikas ir nepriklausomas, pateikti ekspertizs ivad savo vardu ir
asmenikai u j atsakyti;
4. Teismo ekspertiz atliekama laikantis LR Baudiamojo proceso ir Civilinio proceso
kodeksuose numatytos procesins tvarkos. Tai btina slyga, kad ekspertizs aktas
bt pripaintas kaip rodymas;
5. Ekspertinio tyrimo eiga ir rezultatai forminami specialiame procesiniame dokumente
ekspertizs akte, kuriame idstoma eksperto ivada ir kuris yra savarankika rodym
ris.
Eksperto ivada - tai motyvuotas atsakymas jam pateiktus klausimus. Eksperto ivada negali
ieiti u speciali jo ini rib. Ekspertas virija savo kompetencija, jeigu sprendia klausimus,
priklausanius kitai mokslo ar technikos sriiai.

Teismo ekspertizs sritys

1. Teismo tanatologija mokslas apie mirt, jos eig, poymius, pomirtinius lavono
pakitimus, skirtumus tarp smurtins ir nesmurtins mirties.
2. Teismo traumatologija mokslas nagrinjantis vairius sualojimus, j identifikavimas,
poveikio organizmui nustatymas, traumos aplinkybi nustatymas.

8
 3. Teismo toksikologija mokslas nagrinjntis apsinuodijimus, j kilm, nuod pobd,
klinikin j pasireikim ir pan.
4. Ginytin lytini bkli ir su tuo susijusi klausim sprendimas (pvz., lytins funkcijos
nustatymas, ukrtimo venerine liga nustatymas, iprievartavimo nustatymas, tvysts
nustatymas).
5. Teismo akuerija mokslas nagrinjantis ntum, jo eig, buvusius gimdymus bei
abortus.
6. Daiktini rodym tyrimo skyrius biologini daiktini rodym, toki kaip kraujo,
spermos, plauk tyrimas ir gaut rezultat vertinimas.
7. Ribin teismo medicinos ir kriminalistikos sritis tai ekspertizs nustatanios dirbtines
ir apsimestines ligas, asmens identifikavimas ir pan.
8. Medicinins veiklos tyrimas t.y., medicinini klaid (gydytoj, med.personalo,
medicinini tyrimo metod) tyrimas ir vertinimas.
9. Teismo psichiatrija mokslas tiriantis psichin bkl, psichinius susirgimus,
nepakaltinamum. Atliekamas psichiatr.

Atliekam ekspertizi klasifikacija (rys)

Teismo medicinins ekspertizs yra klasifikuojamos pagal:
1. Mokslo ini srit (krypt,ak);
2. Ekspert skaii vienasmens (kai atlieka vienas ekspertas) ir komisijins (kai atlieka
keletas teismo medicinos ekspert, bet ne maiau kaip trys);
3. Panaudot mokslo srii kiek vienars ir kompleksins;
4. Tyrim apimt pagrindins ir papildomos (i ekspertiz pagal BPK 85 str. skiriama,
jeigu tyrjas (buv. kvotjas, tardytojas,) prokuroras arba teismas nesutinka su pirmins
ekspertizs aktu dl nepakankamo jo aikumo ar pilnumo);
5. Tyrim eilikum pirmins ir pakartotins (skiriama jeigu kvotjas, tardytojas,
prokuroras arba teismas nesutinka su ekspertizs aktu dl jo nepagrstumo ar ivadose
esam esmini prietaravim);
6. Ekspertizs objekt skaii maaobjektins ir daugiaobjektins.

Teismo medicinos objektai

Teismo medicinos ir teismo medicinins ekspertizs objektai yra:
1. Gyvi asmenys t.y. sualoti, tariamieji, kaltinamieji ir kiti nukentj gyvi asmenys;
2. Lavonai, t.y. mirusij knai;
3. Daiktiniai rodymai, t.y. kraujas, sperma, prakaitas, seils, plaukai ir pan.;
4. Tardymo ir teismo byl mediaga, t.y. dokumentai (bylos mediaga, ligos istorijos,
ambulatorins kortels, vairi ekspertizi ivados, vykio vietos apiros protokolai,
apklausos protokolai ir kt.);
1. Gyvi asmenys. Jie gali bti tiriami gydymo ar tardymo staigose, kalinimo vietose ir pan.
Prie tiriant, btina nustatyti i dokument su fotografija tiriamojo asmens tapatyb. J gali
paliudyti ir teismo ar ikiteisminio tyrimo institucij atstovai. Gyv asmen tyrimas visada
pradedamas nuo susipainimo su bylos aplinkybmis ir nuo anamnezs. Po to seka objektyvus
tyrimas. Tyrinjant gyvuosius, nustatoma:

9
 1. Kno sualojimai (sveikatos sutrikdymo mastas; sveikatos bkl; prarasto darbingumo
procentas; dirbtins ir apsimestins ligos)
2. Lytini nusikaltim padariniai (iaginimas, tvirkinamieji veiksmai, prievartinis
homoseksualizmas, lytiniai ikrypimai)
3. Lytins bkls (mergyst, ntumai, buv abortai, lytin subrendim, lytin pajgum,
vaisiaus pradjimo laik, lyt)
4. Kiti atvejai (nustatant ami ir identifikuojant asmen)
Esant reikalui, galima ir reikia atlikti visus galimus klinikinius tyrimus - rentgenologin,
elektrokardiografin ir kt. arba pasisti pas vairius specialistus bei itirti stacionare.
2. Lavonai (mirusij knai). Pagal iuo metu galiojanius reikalavimus, mirusij knai
(lavonai) teismo medicinos tyrimui turi bti siuniami:
1. Lavonai asmen, mirusi nuo bet kurio smurto (mechanini sualojim, mechanins
asfiksijos, apsinuodijim, auktos ir emos temperatr poveikio, sualojim elektros
srove, kriminalinio aborto, skenduoli ir t.t.); taip pat tariant smurtin mirt,
nepriklausomai nuo mirties ries ir vietos;
2. Lavonai asmen, mirusi gydymo staigose, nenustaius ligos diagnozs arba
ikireisminio tyrimo institucijoms gavus skund dl neteisingo gydymo, o taip lavonai
asmen, pristatyt jau po mirties gydymo staig;
3. Lavonai staiga mirusi asmen, nepriklausomai nuo mirties vietos, jei gydantis
gydytojas nenustat mirties prieasties ir neidav mirties liudijimo (taip pat ir namuose
gimusi naujagimi, jei jie mir iki buvo apirti medik);
4. Neinom asmen lavonai (ir ekshumuoti) ar atskiros kno dalys, skeletas ar atskiri
kaulai.
3. Daiktiniai rodymai. Jie tiriami teismo medicinos laboratorijose. Ekspertizs objektai yra:
kraujas, plaukai, audini dalels, mogaus organizmo iskyros (sperma, seils, prakaitas ir kt.).
4. Tardymo ir teismo byl mediaga tiriama, jei daiktiniai rodymai (materialus objektai)
neilik, tiriama tik dokumentin mediaga: vykio vietos apiros protokolai, tardymo
eksperiment duomenys, vairi ekspert arba specialist ivados, gydymosi stacionare arba
ambulatorijose istorijos ir kt.

Teismo medicinins ekspertizs skyrimo tvarka

Jau apirdamas vykio viet, kurioje rastas lavonas, ikiteisminio tyrimo tyrjas surao vykio
vietos apiros protokol. Transportuojant lavon, pridedamas nukreipimas atlikti ekspertiz.
Teismo ekspertiz (pagal BPK 207 str.) gali bti skiriama teism, prokuratros ir kit
ikiteismini institucij nurodymu. Jie priima nutarim skirti ekspertiz, kuriame nurodo:
1. Pagrind ekspertizei atlikti;
2. staig kurioje turi bti atliekama ekspertiz;
3. Anketinius mirusiojo (uvusiojo) duomenis, jeigu jie inomi;
4. Lavono radimo laik ir dat;
5. Mirties aplinkybes, jeigu jos inomos;
6. Klausimus ekspertui, dl kuri turi bti duota ivada;
7. Mediag, pateikiam eksperto dispozicijai.
Ekspertui suformuluoti klausimai turi bti:
1. Susij su bylos aplinkybmis ir svarbs bylos tyrimui;

10
 2. Turi atitikti eksperto kompetencij;
3. Suformuluoti taip, kad juos atsakyti ekspertui utekt pateiktos mediagos;
4. Turi atitikti ekspertizs mokslo laimjimus ir iuolaikinius tyrimo metodus;
5. Suformuluoti trumpai, tiksliai, aikiai ir pateikti logikai nuosekliai;
6. Ekspertui negalima pateikti teisinio pobdio klausim.
Prie paskirdamas ekspertiz, ikiteisminio tyrimo tyrjas isiaikina reikiamus eksperto
specialybs ir kompetencijos duomenis. Jeigu ekspertiz atlikti pavedama ekspertizs staigai,
ikiteisminio tyrimo tyrjas siunia iai staigai savo nutarim ir reikiam mediag. Jeigu ,
atliekant ekspertiz, prireikia kaltinamj stebti arba tirti stacionare, ikiteisminio tyrimo tyrjas
siunia j atitinkam medicinos staig. Ekspertiz atliekama ir teisme. Pagal BPK 319 str.
ekspertas teismui leidus gali pateikti teisiamajam, nukentjusiajam ir liudytojams klausimus,
susijusius su ivadai svarbiomis aplinkybmis.
Neirint mirties prieasties, ekspertui visada privalu pateikti iuos klausimus:
1. Kokia mirties prieastis?
2. Kada mogus mir?
3. Ar mirties prieastis smurtin ar nesmurtin?
4. Kokiomis ligomis asmuo yra sirgs?
5. Kokie yra lavono paeidimai, j charakteris, senumas ir padarymo mechanizmas?
6. Ar mirusysis prie mirt vartojo alkoholinius grimus?
7. Kiti klausimai formuluojami pagal mirties aplinkybes, pvz., mirtis apsinuodijus;
temperatr poveikio ir pan.
Teismo medicinos ekspertas savo darb pradeda:
1. Susipaindamas su anketiniais mirusiojo duomenimis ir pateiktu (jeigu yra) vykio
aprau.
2. Atlieka iorin lavono apir, t.y.:
a. Apiri rbus, apav ir matomus j paeidimus ar j pdsakus;
b. Apiri plaukuotj galvos dal, veid, akis, vokus, ragena, vyzdius, burn,
dantis;
c. Apirimas kaklas, sprandas; krtin, pilvas, nugara, galns;
d. Apirimos kraujosruvos, mlyns, aizdos ir panaiai.
3. Atlieka vidin lavono tyrim, t.y. atveriamos 3 kno ertms: kaukol, krtins lsta ir
pilvas. Pirmiausiai atveriama ta ertm, kur, manoma galima rasti (nustatyti) pagrindinius
mirt slygojusius poymius.
4. Atliekami pagalbiniai tyrimo metodai: histologiniai, cheminiai ir kt.
Ekspertinio tyrimo rezultatai ir eksperto ivada idstoma ekspertizs akte, kuris susideda i
angins, tiriamosios dali ir ivados.
anginje dalyje nurodoma nukentjusiojo (uvusiojo) anketiniai duomenis, nurodoma kur,
kada ir kas atliko ekspertiz kuo remiantis atlikta ekspertiz, trumpai idstomos vykio (bylos)
aplinkybs, nurodomi ekspertui pateikti klausimai, mediagos sraas, tyrimo objektui,
duomenys apie ekspert. Jeigu ekspertiz yra papildoma arba pakartotin, reikia nurodyti, kas
ir kada atliko pirmin ekspertiz.
Ekspertizs akto tiriamojoje dalyje pateikiama ekspertizs eiga ir nustatyti faktai, apraomi
atlikti tyrimai, pateikiami j rezultatai ir vertinimas. Grietai nurodoma, kas (audinys, organo
dalis ir pan.), kokiam tikslui buvo paimta i lavono. Histologiniam tyrimui imami organ ar

11
audini gaballiai, vidutinikai 1 cm dydio ir fiksuojami formaline. Cheminiam tyrimui, pvz.,
tariant nuodus, imami didesni audini ir organ kiekiai. Etilo spirito nustatymui imamas
kraujas i irdies ertms ir lapimas iki 10 ml. Planktono nustatymui imami plauiai, inkstai,
irdis
Ekspertizs akto ivadoje (Eksperto ivadoje) motyvuotai atsakoma jam pateiktus klausimus.
Joje turi bti atsakyta kiekvien i klausim arba nurodyta, kur klausim negalima buvo
atsakyti. pateikiami mokslikai pagristi tyrimo rezultatai ir atsakymai ekspertizei pateiktus
klausimus. ioje dalyje ekspertas gali pateikti atsakymus ir tokius klausimus, kurie nebuvo
teikiami ekspertizei, taiau akivaizds ekspertui ir iplaukiantis i paios ekspertizs eigos.
Ivados turi bti pateiktos ekspertiz skirusiai ikiteisminio tyrimo institucijai (tyrjams) 3 dien
laikotarpyje, iskyrus tuos atvejus, kai ekspertas dl pateisinam prieasi negali pateikti
ekspertizs ivadas per numatyt laikotarp.
Pavyzdiai:
1. Pasikorimas.
TM diagnoz: Pagrindinis susirgimas: Mechanine asfikcija, suspaudus kakl kilpa: stria,
udara straguliacin vaga kakle, rykios intensyvios lavondms, takins kraujosrvos po
vok junginmis, epikardu ir plaui krtinplve, tasus skystas kraujas, deins irdies ertmi
persipildymas krauju, vidaus organ pilnakraujyst.
Ivada: Mirties prieastis mechanin asfikcija, suspaudus kakl kilpa. Tai patvirtina stria,
udara straguliacin vaga kakle, rykios intensyvios lavondms, takins kraujosruvos po
vok junginmis, epikardu ir plaui krtinplvmis, tamsus skystas kraujas, deins irdies
ertmi persipildymas krauju, vidaus organ pilnakraujyst.
Mir 12-24 val. iki jo lavono autopsijos. Tai patvirtina II stadijos lavondms, bei j
atsistatymo laikas, stiprus lavoninis tiriamj raumen grupi sustingimas, puvimo ymi
nebuvimas.
Kne rasta straguliacin vaga kakle, padaryta smaugvirve kaklo suspaudimo metu ir yra
bdinga kaklo suspaudimui savo kno svorio poveikiu. Tai patvirtina straguliacins vagos
kryptis ir pobdis. Kne kit mechanini sualojim nra. Sualojimai nebdingi kritimui ir
atsitrenkimui kietus bukus daiktus.

2. Iemin irdies liga.

TM diagnoz: Pagrindinis susirgimas: Iemin irdies liga: irdies vainikini arterij
ateroskleroz III stadija, siaurinanti spind iki 50 % , smulkiaidinin miokardo fibroz.
Komplikacijos: mus irdies veiklos sutrikimas.
Ivada: Mirties prieastis iemin irdies liga. Tai patvirtina: irdies vainikini arterij
ateroskleroz III stadija, siaurinanti spind iki 50% smulkiaidinin miokardo fibroz. Tai
komplikavosi miu irdies veiklos sutrikimu.
Mir 12-24 val. iki jos lavono autopsijos. Tai patvirtina II stadijos lavondms, stiprus
lavoninis tiriamj raumen grupi sustingimas, puvimo ymi nebuvimas.

3. Atalimas
TM diagnoz: Pagrindinis susirgimas: Bendras kno atalimas (hipotermija): viesiai raudonos
lavondms, kirkninius kanalus trauktos sklids, skirting spalv kraujas irdies ertmse,
viesiai raudonas kraujas ir viess kraujo kreuliai aortoje, viesiai raudoni oringi plauiai.

12
Ivada: Mirties prieastis bendras kno atalimas. Tai patvirtina: viesiai raudonos lavondms,
kirkninius kanalus trauktos sklids, skirtingu spalv kraujas irdies ertmse, viesiai
raudonas kraujas ir viess kraujo kreuliai aortoje, viesiai raudoni oringi plauiai.

4. Nelaimingas atsitikimas (nugriuvo ant galvos)

TM diagnoz: Pagrindinis susirgimas: Sunki galvos smegen trauma: kaukols skliauto
limas, daugybiniai galvos smegen sumuimai, kraujo isiliejimai kair kaktin skilt po
voratinkliniu dangalu abipus ir po kietuoju dangalu vir kairiojo pusrutulio.
Ivada: Mirties preiastis virugalvio srities sumuimas su skliauto kaul limu, daugybiniais
galvos smegen sumuimais ir kraujo isiliejimais smegenis, po voratinkliniu dangalu abipus
bei po kietuoju smegen dangalu vir kairiojo pusrutulio. Tai komplikavosi galvos smegen
pabrinkimu, davusiu plaui pabrinkim ir abipus udegim. Galvos smegen traumos pobdis
rodo j vykus kai judanti galva atsitrenk virugalvio sritimi (grivant auktielnikam) kiet
buk sunkesn u galv nejudant objekt. Duomen apie galim paalins jgos poveik
nekonstatuota. Mirt lmusi smegen trauma atitinka sunkus sveikatos sutrikdymo kriterijus.

5. Sudgimas
TM diagnoz: Pagrindinis susirgimas: Terminis viso kno ir virutiniu kvpavimo tak gleivins
nudegimas.
Ivada: Mirties prieastis terminis kno odos ir virutini kvpavimo tak gleivins nudgimas,
sukls ok. Nudgimai isivyst auktos temperatros poveikyje ir galjo susidaryti gaisro
metu.

Prie ivad ekspertas gali pridti fotografijas, pieinius ir pan., atliktus lavono tyrimo metu.
Iskirtinai tiria (ypatingai kruopiai) kreipia dmes:
1. ypatingus neinomo lavono poymius;
ia pagrindiniai klausimai ekspertui:
Kokio amiaus, gio ir lyties asmens neinomas lavonas
Kokiomis ligomis sirgo ir kokias turjo chirurgines intervencijas?
Kokius turi kno paeidimus (randus ir pan.)?
Ar yra poymi rodani buvusi veikl ar proius?
2. Jeigu knas nevientisas nustatoma atskir kno dali lytin priklausomyb ir
atitikimas lavonui.
ia pagrindiniai klausimai ekspertui:
Vienam ar keliems asmenims priklauso kno dalys?
Koks nukentjusiojo amius, lytis ir gis?
Kaip seniai knas atidalintas?
Kokia mirties prieastis?
Kokiomis priemonmis (daiktais, rankiais) knas buvo atidalintas?
Prie mirt ar po mirties knas buvo atidalintas?
Kokia kraujo grup atidalint kno dali ir lavono?

13
 Ar yra netumo poymi?
Ar yra poymi, rodani, kad buvo bandyta naikinti ypatingas kno
ymes?
Ar yra poymi, kad kno atidalinim atliko specialistas?
3. Esant tik skeletui ar atskiriems kaulams, nustatoma lytis, amius, gis ir pan.
4. Esant ekshumacijai, viskas fotografuojama.
Teismo medicinos ekspertizi ivados daniausiai kvalifikuojamos pagal:
1. Tiriamojo objekto turin:
Ivados dl objekto savybi ir bkls, pvz., ivados dl individo
amiaus, bkls, profesinio ir bendrojo darbingumo, etanolio koncentracijos
kraujyje, lapime ir pan.;
Ivados dl vykio mechanizmo ir aplinkybi, pvz., dl nukentjusiojo ir
upuoliko tarpusavio padties smgio metu, gebjimo atlikti tam tikrus
veiksmus po konkretaus sualojimo ir pan.;
Ivados dl fakt arba objekt buvimo, pvz., ar tiriamasis serga venerine
liga, ar jo kraujyje yra karboksihemoglobino, ar kne yra sualojimo ymi ir
pan.;
Ivados dl objekt iskyrimo, t.y. dl to, koks objektas (objektai)
atitinka tam tikrus reikalavimus, pvz., ar mogus sualotas spardant kietu apavu
apautomis kojomis;
Klasifikacins ivados jose konstatuojama tiriamojo objekto
priklausomyb tam tikram standartizuot objekt klasei pagal oficialiai
nustatytus pagrindus, pvz., ivados dl grupins kraujo grups, dl sualojimo
sunkumo laipsnio;
Ivados dl fakt arba objekt santyki. ia iskiriamos identifikacins
ivados. Formuluojant jas, reikt vadovautis tuo, kad kriminalins
identifikacijos tikslas yra nustatyti individuali priklausomyb. Identifikuoti
galima tik konkret objekt. Atliekant tuos tyrimus sunkum nekyla, jei
galutiniam tikslui pasiekti objektui identifikuoti poymi pakanka. Jei j
nepakanka, galima ivad vairov.
2. Apibrtumo laipsn:
Kategorikos objektyviai pagrsta tam tikr poymi visuma paremta
ivada;
Tikimybins galimos tik esant didelei tikimybei.
3. Teiginyje nurodom objekto ir poymio ry:
Ivados dl fakt galimumo tam tikromis slygomis, pvz., ivada
atsakant klausim, ar sualojimas galjo bti padarytas tomis slygomis, kurias
nurodo nukentjusysis, t.y. sdint prieingoje nei upuolikas stalo pusje;
Ivados dl fakt realumo, pvz., ivada dl lytinio akto galimybs
nepaeidiant mergysts plvs;
Ivados dl fakt btinumo, t.y. kai ekspertas konstatuoja, kad veiksmas
btinai vyks esant tam tikrai slygai, pvz.,sualojus arnyn isivystys
pilvaplvs udegimas;

14
 Ivados dl privalomumo, t.y. kai nustatoma, kaip turi bti elgiamasi
konkreioje situacijoje, pvz., ivados deontologinse bylose.
4. Loginius ryius ir j tip:
Alternatyvios kada ivardinami visi galimi variantai.
Vienareikms kada nra alternatyvi variant.
5. Prieasties ir pasekms pobd:
Slygins teiginio tikrumas priklauso nuo tam tikr slyg (parastai
remiasi bylos mediaga);
Beslygins.
6. Santyk su tiriamu ir nustatomu faktu:
Teigiamos pvz., tai mogaus kraujas;
Neigiamos pvz., tai ne mogaus kraujas.
Eksperto ivada turi bti tinkamai dokumentuota, t.y., procesikai forminami pagrindiniai
ivad teiginiai. Svarbiausias reikalavimas nustatyti, ar faktai atitinka tikrov. Tai padaryti
padeda fotonuotraukos, rentgenogramos, iliejos, kaul ir vidaus organ preparatai ir pan.
susipains su ekspertizs aktu, tardytojas (teismas) turi teis apklausti ekspert, kad is
pateikt ivad paaikint arba papildyt.

Pagrindiniai tyrimo metodai naudojami teismo medicinoje.

Antropologija - (gr. anthropos - mogus plius logos - mokslas) - artima medicinai mokslo
aka, tirianti mogaus fizins sandaros bruous, nulemtus genetins ir socialins monijos
vairovs. Kno poymi vairov padeda tirti moni, gyvenani vairiose geografinse
vietovse, kno sandaros tyrimai. Teiss medicinoje ir kriminalistikoje svarbiausia individo
tapatybs nustatymas. Asmens tapatyb nustatoma remiantis individuali ir nepakartojam
poymi, bding tik tam tikram individui ,visuma. Dauguma i poymi skmingai apraomi
fizins antropologijos metodais. Gyvo mogaus identifikacija - tai individo rass, lytins,
amiaus, etnins priklausomybs, gio ir kit individuali poymi nustatymas. Fizins
antropologijos tyrimo metodai yra kokybiniai (apraomieji, antroposkopija) ir kiekybiniai
(antropometrija, arba mogaus kno matavimas). Apraomieji tyrimo metodai (gyvo mogaus
- somatoskopija). Toliau pateikti pavyzdiai parodo kokia visapusika yra tos paios kno
dalies apraomoji vairov.
Antroposkopija (odinio atvaizdo, apraomasis) mogaus tyrimo metodas.
Galvos apraomieji poymiai:
1. Veidas (nurodoma):
veido forma - trikampis, ovalas, apskritas, keturkampis, penkiakampis;
santykinis veido plotis - labai siauras, siauras, vidutinis, platus, labai platus
2. Kakta :
Gali bti -ema, vidutin, aukta;
pagal profil - labai nuoulni, nuoulni, maai nuoulni, stati, kiek atsikiusi priek,
labai atsikiusi priek;
pagal kaktos gumburus - neyms, vidutiniai, ryks;
pagal antaki velenus - neryks, vidutiniai, ryks.

15
 3. Nosis:
Gali bti - ilga, vidutin, trumpa;
pagal form - siaura, vidutin, plati;
pagal perjim tarp kaktos ir nosies aknies - lygus, nedaug gaubtas, gaubtas,
stipriai gaubtas;
nosies galas gali bti - pakeltas, tiesus, nuleistas;
nosies virn - suplota, apvali, kampuota, atri;
nosies nugarls profilis - riesta, tiesi, su kuprele.
4. Lupos:
pagal form - plonos, vidutins, storos, labai storos;
burnos plyys - siauras, vidutinis, platus.
5. Smakras:
irint i priekio - kampuotas, elipsikas, apskritas, gaubtas;
smakro profilis - atsikis plaiu ovalu, atsikis siauru ovalu, lygus, nuoulnus;
6. Akys ir vokai:
antakiai bna- siauri, vidutiniki, plats;
- ploni, vidutiniki, vels;
- tiesi, lenkti, lauti;
voko klost - jos nra, neryki, vidutin, ryki.
7. Ausys:
ausys gali bti - prigludusios, atsikiusios, maos, vidutins, didels;
ausies kauelio forma - makakos, cerkopiteko, su rykiu, apvaliu, neymiu Darvino
gumburliu arba be Darvino gumburlio.
8. Veido plaukuotumas (balais) - labai silpnas, silpnas, vidutinis, stiprus, labai stiprus.
Kno apraomieji poymiai:
kaklas - ilgas, vidutinis, trumpas; plonas, vidutinis, storas;
peiai - pakelti, lygs, nuleisti;
krtins lsta (apibdinama krtins lstos forma) ir pakrtinio kampas - atrus, status,
bukas;
laikysena - tiesi, su nedideliais kaklo ir krtins linkiais, su ymiais linkiais, su rykia
krtins kifoz ir juosmens lordoz;
kno plaukuotumas - skiriama 9 laipsniai - nuo visiko plaukuotumo nebuvimo iki viso
kno paviriaus padengimo.
pigmentacija - odos, plauk ir rainels spalva (nulemia pigmentas - melaninas). Skiriami
5 pagrindiniai odos atspalviai:
- labai viesi; viesi; vidutinio intensyvumo; tamsi; labai tamsi.
Skiriamos 5 plauk spalvos:
- viess; viesiai rusvi; rusvi; tamsiai rusvi; juodi.

16
 Aki rainels spalva skirstoma 3 tipus
- Ias tipas - tamsi rainel. Atspalviai: juodas, tamsiai rudas, viesiai rudas
- II-as tipas pereinamasis (maiyta rainels spalva). Atspalviai: rusvai geltonai alias,
alias, pilkai alias, ydras su rudai geltonu vainikliu (krateliu apie vyzd);
- III-ias tipas - viesi rainels spalva. Atspalviai: pilkas, pilkai ydras, ydras, mlynas.
Ir t.t.

Antropometrija, arba mogaus kno matavimas. mogaus kno vairiems matavimams

naudojami ie standartiniai prietaisai:
1. Metalinis Martino antropometras iilginiams kno matavimams.
2. Maasis antropometrinis skriestuvas skersiniams matavimams.
3. Klijuots - apimtims matuoti skirta centimetrin juostel.
4. Medicinins svarstykls.
5. Kaliperis - riebalini odos raukli storiui nustatyti.
Kno mas apskaiiuojama pagal vairias formules. Taip pat pagal formules galima nustatyti ir
absoliui riebal , raumen bei kaul mas organizme.
Praktikoje daniausiai apskaiiuojami ie iilginiai kno matmenys: kno ilgis; liemens ilgis,
korpuso ilgis t.y. - knas ilgis be koj, rankos ilgis, asto ilgis, dilbio ilgis, platakos ilgis, kojos
ilgis, launies ilgis, blauzdos ilgis, pdos ilgis.
Matuojami ie skersiniai matmenys: pei plotis, dubens plotis, platakos plotis (atstumas tarp
I ir V delnakaulio galvui), tarpgbrinis diametras (atstumas tarp labiausiai onus atsikiusi
launikaulio didij gbri tak), pdos plotis (atstumas tarp I ir V padikauli galvui).
Matuojamos ios kno apimtys: krtins lstos apimtis, asto apimtis, dilbio apimtis, launies
apimtis, blauzdos apimtis, liemens apimtis (matuojama ploniausioje vietoje), dubens (sdmen)
apimtis - didiausiame sdmen atsikiimo auktyje, kaklo apimtis - po gerkl ikyuliu, galvos
apimtis - vir antaki ir ties ioriniu pakaukaulio gumburu.
Kno mas apskaiiuojama pagal vairias formules. Taip pat pagal formules galima nustatyti ir
absoliui riebal , raumen bei kaul mas organizme.

Daktiloskopija - tai mogaus identifikavimas pagal odos papiliarini linij pieinius. 1892
metai laikomi mokslins daktiloskopijos gimimo metais, kada Fransis Galtonas paskelb savo
darb apie daktiloskopij. O pradi atsitiktinai, kaip daniausiai moksle ir bna, iam metodui
dav Berlyno veterinaras V.Eberis. Jis tvirtino, kad i palikto kruvin pirt atspaudo
skerdykloje jis gali atpainti bet kur skerdik. Kaip inia, mogaus rank pirt ir deln odos
rato tyrimas pagrstas tuo, kad papiliarins linijos susiformuoja prie individo gimim ir ilieka
nepakitusios iki mirties (praktikai kol supva lavonas). Identifikuojama pagal rank pirt
gal papiliarini linij ratus. Kiekvieno individo papiliarini rat pieiniai yra individuals ir
nepakartojami. Statistika rodo, jog aptikti ant dviej moni pirt t pat papiliarini linij
rat praktikai nemanoma. Todl daktiloskopija kriminalistikoje naudojama kaip nusikaltli
atpainimo metodas. Tai paprastas ir drauge patikimas identifikavimo metodas. Nusikaltliai
irgi, inoma, griebsi kontrpriemons: usimov pirtines. Taiau mokslas iandien sugeba j
pdsakus identifikuoti. Skmingai identifikuojami pdsakai ne tik mediagini ir odini
pirtini, kuri ratas labai savitas, bet galima identifikuoti net gumini pirtini atspaudus.
Tiriami pirt atspaudai - juodais spaustuvs daais patepami pirt galai ir po to atspaudiami
pieiniai ant popieriaus arba kitos mediagos. Papiliarini linij rate yra centrin ir periferin
rato zonos bei bazins linijos. Periferin rato dalis supa centrin dal i on ir viraus.

17
Trikampio formos periferini ir bazini linij isiakojimo vieta vadinama delta. Pagal rato
centrin dal ir delt papiliarini linij ratas gali bti:
1. Lankinis - pats paprasiausias ratas ,be deltos, j turi 5 proc. moni;
2. Kilpinis - su viena delta , j turi 65 proc. moni;
3. Ratinis, arba raitytinis - turintis dvi, reiau tris arba keturias deltas (turi apie 30
proc.moni).
i sistemin papiliarini rat klasifikacija padeda identifikuoti asmen. Antropologinse
studijose yra pastebti statistiniai papiliarini rat skirtumai tarp deins ir kairs platak,
tarp vyr ir moter, tarp rasi ir etnini grupi, pvz.:ratinis ratas danesnis deinje platakoje
tarp Kaukazo vyr negu tarp Kaukazo moter. Ypatingas papiliarini rat idstymas leidia
diagnozuoti kai kurias genetines ligas (pvz. Dauno lig).
Kaip ir iki iol, pirt atspaudai visuomet pasitarnauja ten, kur nusikaltimas nebuvo apgalvotas
iki smulkmen ir nebuvo panaikintos pirt yms. Amerikiei gangsteris Dilinderis tikjo
surads geniali ieit. U 5.000 doleri jam buvo paalintos papiliarins linijos. Taiau tai jam
nepadjo prajus kuriam laikui linijos atsistat tokios, kaip buvo. iandien jau manoma gauti
atspaudus ir i vidins epidermio puss. Juos tenka panaudoti tyrimams tada, kai i iors
epidermis smarkiai paveiktas puvimo proceso, suardytas vandens, ar dirbtinai sunaikintas.
Iki iol galiojo taisykl, kad pirt atspaudus galima paimti nuo lygi paviri, kaip antai,
stiklo, metalo, popieriaus. Taiau dabar manoma rasti atspaudus net ant mediagos ar
mogaus odos. Angl mokslininkai sugalvojo tai kok bd. Vieta su pirt atspaudais
pabarstoma smulkiomis vino dulkelmis. Po to ant paviriaus udedama speciali filmavimo
juosta ir rentgeno spinduliais ufiksuojami pirt atspaudai
Serologin identifikacija - kraujo grupi nustatymas. Nustaius, jog tam tikro asmens ir
kraujo dmi ant tiriamojo objekto kraujo grups sutampa, gaunamas papildomas rodymas
asmens tapatybei nustatyti (identifikuoti). Kraujo grupi antigen galima rasti visuose mogaus
audiniuose ir organuose bei j sekret sudtyje. Todl iuos antigenus galima iskirti ir i
spermos, seili, prakaito, kaul, plauk, nag, moters lytini organ sekreto.
Biologin kraujo, spermos, seili, plauk, nag, rast vykio vietoje, ekspertiz labai
reikminga teiss medicinai, nes, j atlikus, galima atsakyti iuos tardym ir teism
dominanius klausimus:
1. Kategorikai patvirtinti, kad tiriami kraujas, sperma, seils, prakaitas, plaukai, nagai,
kaulai yra ne tariamojo asmens.
2. Spti, jog tiriami kraujas ir kitos kno iskyros, plaukai, nagai gali bti tariamojo ir
kiekvieno kito tokios pat kraujo grups ar tipo mogaus.
3. Paneigti tvyst, motinyst ir naujagimio kilm i vien ar kit tv.
Antigenai - labai patvarios mediagos. J rasta net mumijose, iguljusiose net jo 5000 met.
Toksikologija - medicinos mokslo aka, tirianti nuodus ir j toksin poveik gyvam organizmui,
iekanti efektyvi apsinuodijim diagnostikos, gydymo ir profilaktikos priemoni.

Mirties supratimas (samprata)

Mirtis lot. mortis; exitus letalis. memento mori (prisimink, kad mirsi)...
Mirtis buvo pirmoji paslaptis, atvrusi mogui keli kitas paslaptis. Ji pakl jo mint nuo
regimybs neregimyb, nuo laikinumo aminyb, nuo mogikumo dievikum. Taiau kas
yra mirtis? Tam tikra prasme mirtis galina patirti gyvenimo pilnatv. Sakoma: visi keliai veda
Rom. Visos mintys apie mirt, jos esm, pomirtin gyvenim veda prie mini apie gyvenimo
prasm. mogus yra priveriamas surasti atsakymus klausim kas yra mirtis?

18
Pasaulyje kasdien mirta tkstaniai, deimtys tkstani moni. Mirtis yra kasdienybs dalis,
gamtos statymas, fizikos dsnis. Ms mobilioje visuomenje mirtama visur: gatvje, darbo
vietoje, klinikoje, mirtanij slaugos staigoje, namuose. mirt iandieninje visuomenje
irima stebtinai prietaringai. Viena vertus, ji yra lyg ir tabu, j kaip kok nederam dalyk
norima paslpti bei istumti i smons. Kita vertus, mirtis yra vieai eksplikuojama ir
suvaidinama vairiose TV programose, meniniuose ar dokumentiniuose filmuose, serialuose.
klausim: Kokios mirties Js sau pageidautumte? danai atsakoma: Greitos,
neskausmingos, be baims, be agonijos ir kani, apsuptam moni, kurie man artimi, ramiai ir
su viltimi gyventi kit gyvenim. Taiau tikrov yra kitokia. Nekalbant apie mirt per
autoavarijas ir katastrofas, kiekviena mirtis irykina mogaus unikalum: kiekvienas mirta
savitu, nepakeiiamu bdu.
Mirtis individo gyvenimo pabaiga. Mirtis suvokiama kaip kratutin gyvenimo prietara, bet
kartu ir kaip neivengiama jo apibrtis, kai i pat pradi einame mirties link. Mirtis yra tai,
kas gyvenimui tolimiausia ir svetimiausia, bet ir artimiausia bei intymiausia. Joje matyti iorinis
ir vidinis mogaus egzistencijos iame pasaulyje paeidiamumas: iorinis sueidimo,
nuudymo galimyb, vidinis ligos, kanios, senjimas, taip pat gyvenimo kelio
nepakartojamumas ir vis daikt laikinumas; kita vertus, mirtis gali bti suvokiama ir kaip
gyvenimo natos nusimetimas ir isivadavimas i kani. Mirties prasms ir reikms klausimas
dl jos dvilypumo yra neatskiriamas nuo gyvenimo prasms.
monijos poiris mirt yra vienas i visuomens tabu. Danai girdimas posakis apie mirus
arba gerai arba nieko. Ironija. Ironika tai, kad mogus ino, kad jis yra mirtingasis, bet vis
tiek bijo numirtimons bijo mirties kaip vaikai tamsos. Nes mirtis bauginanti realyb,
kurios paslapties nestengiame suvokti. Ar tai visko pabaiga? O kas bus po mirties?
Visais monijos istorijos laikotarpiais, skirtingose kultrose mirtis trjo mslingumo ir
misticizmo atspalv. Ilg laik mirtis mogaus akimis buvo neivengiama, netikta,
nenuspjama. Mirtis buvo laikoma dievo bausme u nuodming egzistencij arba dievo
dovana, malone, po kurios lauk aminas, laimingas gyvenimas. Daugelis taut praktikavo
mirties garbinimo apeigas. Ilgus amius is reikinys buvo sudtingas ir nesuprantamas, atrod,
jog mirtis apskritai yra anapus mogaus painimo ribos. Tik palaipsniui pradjo kauptis
elementarios inios, bandyta atlikti eksperimentus atgaivinant negyv mog. Pasiekus pirm
rezultat, poiris mirties painim pradjo keistis.
Tikjimas, kad mirtimi gyvenimas nesibaigia, yra senas ir bdingas visai monijai. Juo remiasi
beveik visos religijos. Senovs lietuviai man, kad mirusj galima atgaivinti, todl ilgai j
ildydavo, valgydindavo, girdydavo. Mirusiajam keldavo ermenis, kuriuose giminaiiai
puotaudavo ir linksmindavosi. Taip buvo stengiamasi ivengti mirusiojo kerto. Kaip rao
Pran Dundulien, senovs mons mirt suprato materialiai. Buvo tikima, kad mirus galima
atgaivinti. Vliau <...> imta tikti, kad mogaus vl atsiskirianti nuo kno. Gerj vls
einanios rojun, <...> ia jos gyvenanios laimingos.
Lietuviai nuo sen laik apraudodavo mirusj, danai bdavo samdomi giedoriai. Lietuvi
tautosakoje yra ilik gausyb raud, kuriose atsisveikinama su ijusiuoju. Raudose minimas
auktas kalnelis, ant kurio paprastai bdavo rengiamos kapins, amina tvikl o ant
kapo statydavo koplytles, koplytstulpius, stogastulpius, kryius.
Seniausieji archeologiniai radiniai leidia teigti, kad Lietuvoje vyravo mirties ignoravimas arba
tikjimas pomirtiniu gyvenimu, kuris anapus yra toks pat, kaip iapus. Piliakalniuose randami
nam apyvokos daiktai, papuoalai ir kt. daiktai. Tyrinti kapinynai rodo, kad laidojant laikytasi
tam tikros krypties. Galva vakar pusje, galbt tam, kad tiesus kelias bt ryt aleln, ten
kur saul teka. eimose mirt irta kaip natrali gyvenimo pabaig. Seni mons
rengdavosi miriai, pasisidindavo ir susirengdavo kapes, o mirtinai susirg, palikdavo odin
testament, susitaikydavo, atsipraydavo ir atsisveikindavo.

19
Senovs balt tikjimuose nra nebties. mogaus siela amina gyvybs jga, o mirusiojo
knas gyvena pomirtin vls gyvenim, pana buvusj. Sielos svoka yra glaudiai susijusi
su knu ir tik dl krikionybs takos pradta aikiai skirti materialin ir dvasin puses
kn ir siel. Vl senovs lietuvi tikjime buvo suprantama kaip pomirtinio gyvenimo
sampratos dalis. Ji yra skirtinga nuo mediaginio kno, taiau nra nutraukusi su juo ryi.
Vl gyvena nauj gyvenim, kuris mogaus patiriai nra prieinamas. Senovs lietuvi
tikjimu vls slankioja kaip eliai, jos esanios vaiskios, kaip koks rkas, ir minktos, kaip
vilna. Mirs aname pasaulyje ilieka to paties amiaus, kokio sulauks mir: vaikas - vaiku,
senas - senu. Ger moni dvasi pavidalai esti balti, nelabj juodi. O kur vls gyvena, kur
jos po mogaus mirties ikeliauja i mogaus kno? Senovs lietuvi tikjime galima rasti
kelet variant: a) siknija mediuose, paukiuose, vryse; b) keliauja pragar, skaistykl,
kitaip vadinam vli kalnel. Apie tai daug ir domi fakt galime rasti G.Beresneviiaus
Religijotyros vade, Religij istorijos metmenys, Dausos.
I esms poiris reikin pasikeit XIX a. pabaigoje ir ypa XX a. Mirtis nustojo bti
mistifikuojama, taiau jos paslaptis iliko. Mirtis kaip dsninga gyvybs pabaiga tapo tokiu pat
mokslini tyrim objektu, kaip ir pati gyvyb. mirt pradta velgti kaip natral fiziologin
proces. Alfredas Nobelis, Nobelio premijos steigjas, rekomendavo ypating dmes skirti
esminms iuolaikins biologijos ir medicinos problemoms - organizmo senjimo ir mirties
klausim studijavimui. Taigi jau XX a. pradioje mirtis i mistinio ,,daikto savyje virto
mokslini tyrim objektu. i tyrim tikslas buvo - atskleisti gyvybs nutrkimo prieastis bei
apibdinti esminius poymius, pagal kuriuos galima bt atskirti gyvus organizmus nuo
negyv.
Nagrinjant mintus klausimus, svarbu apibrti mirties samprat biologini, medicinini,
socialini, filosofini poiriu; nustatyti kriterijus, vadovaujantis kuriais bt galima atskirti
gyv mog nuo mirusio, nustatyti mirties, kaip gyvybs nutrkimo, moment.
Gyvyb ir mirtis tai dvi gamtos puss. Nuo seno mokslininkai band iskirti principinius gyvo
ir negyvo organizmo skirtumus. XX a. prancz biologas Tangliu apibr mirt kaip vis gyv
organizm savyb. Vienas i tanatologijos pradinink, biologas M.F.K.Bia sakydavo, jog
gyvyb, tai reikini, besiprieinani miriai visuma.
iuolaikinis mokslas traktuoja gyvyb tik i vienintels inomos baltymins formos pozicij,
ir apibriama gretinant j su prieingybe mirtimi. Gyvyb tai baltymini kn ir kai kuri
amino rgi egzistavimo bdas, kurio esm nuolatinis mediag apykaitos procesas.
Nutrkus mediag apykaitai, nutrksta ir gyvyb. Mirus pagal negyvosios gamtos dsnius
vyksta baltym ir kit organini jungini irimas: jie suyra atskirus cheminius junginius ir
tampa kit organizm gyvybs nejai.
Filosofikai aptarti mirt galima tik aptariant gyvyb. Vienas i eksperimentins patologijos ir
tanatologijos pradinink pranczas Klodas Bernaras ra ,,norint suvokti, kaip gyvena
mogaus ir gyvno organizmai, btina matyti, kiek daug j mirta, kadangi gyvybs
mechanizmai gali bti atskleisti ir aptikti tik inant mirties mechanizm. Mirtis
neivengiama, negrtama, btina gyvybs baigtis. Mirta viskas, kas gyva. Gyventi reikia
mirti.
Sutrikus organizmo mediag apykaitai, vyksta sudtingi biologiniai pokyiai, sutrinka
sublstelinse struktrose fermentiniai procesai, kuriuos slygoja didelis deguonies trkumas.
Ypating reikm metabolizmo pokyiams turi angliavandeni apykaitos sutrikimas centrinje
nerv sistemoje. Smegen audinyje angliavandeni oksidacijos procesai pakeiiami
glikoliziniu procesu, inyksta kreatinfosfatas, sumaja gliukozs kiekis, padidja pieno
rgties ir kit organini rgi. Smegen audinio energetins atsargos katastrofikai senka,
glikogeno ir adenozintifosforins rgties (ATF) kiekis minimaliai sumaja. Chaotika,
fermentini sistem nereguliuojama veikla, pirmiausiai reguliuojanti oksidacijos-redukcijos ir
proteolitinius procesus, sukelia lsteli ir audini baltymini substrat uvim ir mirt.

20
iuolaikinis mokslas apibdina mirt kaip neivengiam, negrtam, natral gyvybs baigt.
Taiau toks apibrimas nevienareikmis. Egzistuoja klinikin, biologin arba tikroji, socialin,
smegen mirtis ir kt. Toks mirties svokos daugiareikmikumas kelia sudtingas etines,
filosofines, ekonomines bei teisines problemas, susijusias su mirties konstatavimu, reanimacijos
priemoni taikymu, eutanazija ir t.t. iuo poiriu galima iskirti dvi svarbiausias mogaus
mirties pasekmes:
1. mogaus kaip asmenybs, subjekto baigtis;
2. mogui nutraukiama medicinos pagalba, reanimacijos priemons.
Medicinos poiriu mogaus organizmo mirtis vertinama dvejopai:
1. Mirtis kaip organizmo visumos mirtis. Negrtama gyvybs baigtis galima tik
nutrkus kraujotakai (nustaius galutin irdies sustojim). Tai leidia gydytojui teigti,
jog mogus mir, ir rayti apie tai ligos istorijoje, iduoti mirties liudijim. Tol, kol
irdis susitraukinja arba jos veikla palaikoma dirbtinai mogus gyvas.
2. Mirtis kaip laipsnikas, o ne vienmomentis atskir audini ar organ (priklausomai
nuo filogenezs ir fiziologini funkcij) gyvybs nutrkimas, t.y. mirimo procese
matoma audini ir organ veiklos nutrkimo dinamika. proces tyrinti btina
reanimacijos ir transplantacijos problemoms sprsti.
Teismo medicinos poiriu mogaus mirtis vertinama kaip viso organizmo mirtis, tai ekspertas
turi konstatuoti vykio vietoje arba kitomis aplinkybmis, kada tai btina (pvz., paimant
organus transplantacijai).
Taigi, mirtis yra natrali gyvybs baigtis, fiziologinis reikinys. Visa, kas gyva, mirta.
Natraliai mirtama, sulaukus senatvs dl organizmo susidvjimo. Bet danai mons mirta
gerokai anksiau - nuo lig arba vairi sualojim, aling poveiki. Prie mirt prasideda
mirimas, kurio trukm labai nevienoda. Vieni mons numirta labai greitai, per kelias minutes
ar net sekundes, kiti - per kelet valand.

Tanatologija (graikikai tanatos mirtis, logos mokslas) - tai mirties ymi, lavonini
reikini analiz ir lavon teismo medicininis ityrimas. Skiriama:
1. bendroji tanatologija tirianti bendrus mirimo ir mirties procesus bei pomirtinius
pokyius;
2. specialioji tirianti mirties nuo konkrei sualojim arba lig procesus. Teismo
medicinin ekspertiz atliekama ne tik monms, mirusiems smurtine mirtimi
(nuudytiems, nusiudiusiems, mirusiems dl nelaimingo atsitikimo), bet ir tiems,
kuri mirties prieastis nenustatyta, arba staiga mirusi staiga ir kai kuriais atvejais kai
galima tarti smurt.
Mirimas tai perjimo i gyvybs mirt procesas. Nagrinjant mirt dinamikoje, kaip
laipsnik gyvybs nutrkim, kalbama apie mirim perjim i gyvybs mirt proces.
Mirimo trukm labai nevienoda. Vieni mons numirta labai greitai, per kelias minutes ar net
sekundes (staigi mirtis dl irdies fibriliacijos, plaui arterijos tromboembolijos, elektros
smgio), kiti per deimtis minui ar kelet valand (trauminio oko, inkst nepakankamumo
atvejais, sergant sunkia liga ir kt.). Atskirais atvejais mirimas gali trkti kelias paras.
Nepriklausomai nuo to, kokios prieastys sukl mirim, organizmas mirimo procese paprastai
nueina kelis etapus, vadinamus terminalinmis bsenomis. Paprastai skiriamos tokios
terminalins bkls arba mirimo etapai:
Skiriami 3 mirimo proceso etapai (dar vadinami terminalinmis bsenomis):
Preagonija. Tai pirmas mirimo etapas, kurio metu atsiranda ryki kraujotakos ir kvpavimo
sutrikim, sukeliani audini hepoksij, acidoz. Smegen ievje plinta slopinimas, dl to

21
smon priblsta. Pulsas neapiuopiamas, irdies tonai susilpnja, arterinis kraujo spaudimas
palaipsniui maja, kvpavimas danas, pavirutinis (negilus), atsakomoji reakcija dirgiklius
labai susilpnjusi. Odoje matoma cianoz, blykumas, dmtumas. iuo laikotarpiu pradeda
veikti kai kurie kompensaciniai prisitaikymo mechanizmai, mainantys degonies deficit ir
didinantys kraujospd pradjus funkcionuoti pagalbiniams raumenims, padanja
kvpavimas, irdies susitraukimai; antinksi iskirti liktinai katecholaminai ir centriniai
vazomotoriniai mechanizmai padidina kraujospd. iuo laikotarpiu gali sugrti smon. io
etapo trukm labai vairi, nuo jos i esms priklauso viso mirimo proceso trukm.
Terminalin pauz. Ji prasideda tuoj po preagonijos ir bna ypa ryki, kai mirtama netekus
daug kraujo. io etapo metu nra smons, pulso, kvpavimo ir refleks, arterinis kraujospdis
priartja prie nulio. Staiga sustoja kvpavimas, labai susilpnja irdies veikla, nutrksta galvos
smegen bioelektrinis aktyvumas, blsta ragenos refleksai. Terminalin pauz gali trkti nuo 5-
10 sekundi iki 2-4 minui. Tai trumpalaikis organizmo gyvybins veiklos proces
nutrkimas, po kurio seka agonija.
Agonija (gr. agonia kovoti). Tai paskutinis organizmo kovos u gyvyb su mirtimi etapas. Jo
pradia pirmas kvpimas po terminalins pauzs. tai paskutinis organizmo kovos u gyvyb
blyksteljimas. Jo metu trumpam suaktyvja kvpavimas (mogus tarsi gaudo or) ir
kraujotaka. Gali laikinai sugrti smon. iuo laikotarpiu isijungia galvos smegen
auktesnij dali funkcija, dl ko palaipsniui blsta smon, kuri retkariais trumpam
atgaunama. Visos fiziologins funkcijos reguliuojamos poievio (bulbarini) centru, dl ko
trumpam suaktyvja kraujotakos ir kvpavimo veikla. irdies susitraukimai kiek padanja,
arterinis kraujospdis gali iek tiek pakilti (iki 30-40 mm Hg stulpelio), taiau galvos smegenys
vis tiek negauna pakankamai kraujo. Pakinta kraujotaka isipleia irdies arterijos ir arterijos,
pristatanios krauj galvos smegenis, o periferins kraujagysls ir vidaus organ kraujagysls
susiaurja. Silpnjant irdies veiklai, stengiamasi tokiu bdu palaikyti galvos smegen ir irdies
gyvybingum. Palaipsniui silpnjant irdies ir kvpavimo veiklai, plauiai paburksta, sutrinka
refleksai, nutrksta viso organizmo fiziologinis aktyvumas. Kvpavimas iuo laikotarpiu tampa
retas ir gilus, dalyvaujant skeleto raumenims. Kvpavimas suretja, tampa netaisyklingas,
kriokiantis. Kartais bna traukuli. Toliau atsipalaiduoja muskulatra, nusvyra apatinis
andikaulis, labai pasikeiia mirtanio veidas: iblykta, papilkja, aki obuoliai dumba,
ragena nebeblizga, burna pravira, nosis susmailja atsiranda mirties ,,antspaudas -
,,Hipokrato veidas. Atsipalaiduoja raukai (sfinkteriai), gali vykti nevalingas pasilapinimas,
defekacija, vyrams ejakuliacija. Agonija baigiasi terminaliniu retu ir pavirutiniku kvpavimu
ir jo nutrkimu. irdis dar kuri laik dirba, nors danai tuo paiu metu nutrksta ir irdies
veikla, ir kvpavimas. Daug reiau irdis sustoja pirmiau, negu kvpavimas. Po kvpavimo ir
irdies sustojimo agonijos etapas periodas pereina klinikin mirt savotik bkl tarp
gyvybs ir mirties.
Agonijos laikotarpis gali bti trumpas, jo ir preagonijos praktikai gali ir nebti (pvz. esant
sunkiems kno sualojimams), gali trkti kelias minutes, valandas, ir net kelias paras. io etapo
trukm turi teismo medicinos reikm, nes agonijos metu mons gali atlikti aktyvius veiksmus
judti ir sau arba kitiems padaryti sualojim. Vienas i kriterij, vertinani agonijos ilg
trukm irdies ertmse ir stambiose kraujagyslse randama gelsvai balkv kreuli; trumpos
agonijos atveju randami raudoni kreuliai.
Esant sunkiems kno sualojimams agonijos ir preagonijos gali nebti.
Klinikin mirtis Tai paskutinis mirimo etapas arba pirmasis mirties etapas. Ji prasideda
nutrkus galvos smegen ievs veiklai, irdies veiklai ir sustojus kvpavimui. Taiau audiniai
ir organai dar ilieka gyvybingi ir j funkcijas dar galima atnaujinti, nors organizmas kaip
vieninga sistema jau neegzistuoja. Ji tsiasi tol, kol galvos smegen iev gali apsieiti be kraujo
t.y. kol nebna negrtam pokyi. Tai vidutinikai 3-6 min. per kurias paprastai teikiama

22
reanimacin pagalba. Hipotermijos (emos kno temperatros) arba kai kurios medikamentins
intoksikacijos slygomis is periodas pailgja.
Vliau itinka biologin arba tikroji mirtis.
Biologin mirtis tai negrtami organizmo pokyiai, negrtama bkl, arba tikroji mirtis. Jos
pradia laikomas momentas, kai sutrinka centrins nerv sistemos integracin veikla ir galvos
smegen ievje atsiranda negrtam pakitim. Tai vadinama biologins mirties momentu.
Kit organ ir audini (taip pat ir smegen kamieno) veikl dar galima atnaujinti, taikant
vairias reanimacines priemones, prijungiant dirbtinius aparatus. Laiko tarpas nuo organizmo
kaip visumos mirties momento iki galutinio atskir organ ir audini ties (,,lstelins
mirties) teismo medicinai labai svarbus, kadangi ilik gyvi audiniai atsako vairius dirgiklius
(mechaninius, cheminius, elektros ir kt.) vadinamomis supravitalinmis reakcijomis, kurios
padeda nustatyti ir patikslinti mirties laik. is laikotarpis trunka nuo keli iki 20-72 valand.
Tai, kad atskir organai arba audiniai mirta ne i karto, leidia juos panaudoti chirurginje
praktikoje organams persodinti.
Kaip minta, esminis klausimas yra, nuo kada mogus laikytinas tikrai mirusiu, atsivelgiant
tai, kad mogui mirtant, jo organai ir sistemos sta ne tuo pat laiku. Poiris tai, kada
vyksta tikroji mirtis laikui bgant keitsi. Net iuolaikiniame pasaulyje mirties momento
kriterijai vairiose alyse gali skirtis.
Dabartiniu metu daugelyje valstybi taikomi tokie alternatyvs individo mirties kriterijai:
1. negrtamai nutrks kraujotakos ir kvpavimo sistem funkcionavimas, arba
2. vis mogaus galvos smegen struktr negrtamas nutrkimas.
Nuo sen laik mirtis buvo siejama vis pirma su irdies veiklos ir kvpavimo nutrkimu.
Tobuljant reanimatologijai ir organ persodinimui, sustojusi irdies veikla ir nutrks
kvpavimas jau nebuvo laikomi mirties poymiais, nes mirus galvos smegenims, atsirado
galimyb atgaivinti irdies veikl bei organizmo oksigenacij. Galvos smegenys mirta dl
bendros intoksikacijos arba dl pirminio j paeidimo. Todl buvo pripainta, jog mirties
samprat btina sieti su negrtamais pokyiais galvos smegenyse, lemianiose asmens socialin
ir biologin esm.
Terminas ,,smegen mirtis pradtas vartoti 1968 m. ir apibdinamas kaip negrtamas galvos
smegen funkcij inykimas. Smegen mirties konstatavimas medicininiu ir teisiniu poiriu
prilyginamas biologinei miriai, nors tarp j yra esmini skirtumu, mirtis yra ne vienmomentinis
vykis, o procesas. mogaus organai bei audiniai mirta ne visi i karto. Smegen mirtis yra
negrtama mirimo pradia, turinti skirting trukm. 1968 m. Medicinos mokslo tarptautini
organizacij taryba pirm kart iskyr penkis smegen mirties nustatymo kriterijus:
- Reaktyvi koma;
- Apnja;
- Refleks inykimas;
- Diagnozs patvirtinimas izoelektronine elektroencefalografija;
- Laikas nuo komos pradios iki smegen mirties 24 val.
Btinos slygos kriterijams taikyti nra hipotermijos arba medikamentins intoksikacijos. Kol
kas nra visuotinai visose pasaulio alyse priimtinos nuomons dl smegen mirties nustatymo
kriterij. Smegen mirties nustatymo kriterij vairov priklauso nuo kultrini skirtum,
susidedani i moralini, etini, religini ir kit.
Daugelyje pasaulio ali pripainta smegen mirties koncepcija, iskyrus Islamo, kai kurias
Afrikos alis, taiau smegen mirties nustatymo kriterij deriniai yra skirtingi. vairios alys ir
netgi atskiros valstijos turi savus smegen mirties nustatymo kriterijus, teisintus ir neteisintus

23
juridikai, kurie laikui bgant, yra peririmi ir atnaujinami. Smegen mirties nustatymo
kriterijai vairiose valstybse i principo yra tapats, skiriasi tik kai kuriomis detalmis.

Mirties fakto ir laiko nustatymas

Mirties fakto nustatym reglamentuoja LR mogaus mirties nustatymo ir kritini bkli
statymas, priimtas 2002 m. balandio 4 d. Nr. IX 836.
is statymas reglamentuoja mogaus kritini bkli, mirties momento ir fakto nustatymo bei
medicininio mirties liudijimo idavimo slygas ir tvark, taip pat sveikatos prieiros
darbuotoj bei kit asmen teiss ir pareigos po to, kai yra nustatyta mogaus kritin bkl
arba mirtis. Pagrindins svokos:
Kritins bkls mogaus gyvybei pavojingos bkls, pasiyminios kritiniu kvpavimo,
kraujotakos, galvos smegen veiklos bei kit organizmo funkcij lygiu ir kurioms esant reikia
imtis gaivinimo bei kit medicinos pagalbos priemoni stengiantis isaugoti mogaus gyvyb.
Mirties faktas faktas, nustatomas negrtamai nutrkus mogaus kraujotakai ir kvpavimui
arba vykus mogaus smegen miriai.
Mirties momentas laikas, kai negrtamai nutrksta mogaus kraujotaka ir kvpavimas arba
kai negrtamai nutrksta vis mogaus smegen struktr veikla.
Mirtis negrtama mogaus organizmo, kaip visumos, tis.
Smegen mirtis negrtama vis galvos smegen struktr veiklos baigtis, nors kai kurie
mogaus organai bei organ sistemos dar veikia.
Kritin bkl nustato:
1. Sveikatos prieiros specialistai.
2. Farmacijos specialistai.
3. Vyriausybs nustatyto srao profesij, darb ir veiklos srii darbuotojai, transporto
priemoni vairuotojai mgjai, buv kartu su nukentjusiaisiais ar ligoniais nelaiming
atsitikim ar maus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalantys suteikti jiems
pirmj pagalb (2003 m. gegus 14 d. Nutarimas Nr. 590; in., 2003, Nr. 48-2123).
Asmens mirties fakt nustato:
1. Asmens sveikatos prieiros specialybi gydytojai;
2. Gydytojas patologas;
3. Gydytojas teismo medicinos ekspertas;
4. Gydytoj konsiliumas;
5. Skubios nestacionarins medicinos pagalbos staig slaugos specialistai;
6. Slaugos specialistas, tiesiogiai atliks mirusiojo asmens sveikatos prieir nesant
gydytojo.
Stebint mirtant mog ir priemirtin jo agonij, diagnozuoti mirt nesunku. Taiau radus
lavon konstatuoti neseniai vykusi mirt nelengva. Apie mirt sprendiama i i poymi:
1. Kraujo apytak nutrkusi. Poymiai: neapiuopiamas pulsas; 2 min. Nra irdies
tvinksni; nekraujuoja perpjauta arterija; uverus pirt virvute, periferin pirto dalies
spalva nepasikeiia; nebyli EKG; rentgenoskopuojant krtins lst, nematyti irdies
elio judesio; pridegintos odos pakraiai neparausta.
2. Kvpavimas nutrks. Poymiai: nesikilnoja krtins lsta ir priekin pilvo siena;
negirdti kvpavimo esio; atliekant krtins lstos R, nematyti kvpavimo judesi.

24
 3. Centins nerv sistemos funkcijos nutrkusios. Poymiai: iblsusi smon; uosl
nereaguoja dirginim amoniaku; inyk refleksai; nebyli EEG.
Smegen mirtis diagnozuojama vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais
smegen mirties kriterijais:
1. Diagnozuojant smegen mirt ligonis yra komos bsenoje, jam atliekama dirbtin
plaui ventiliacija, nustatytos komos prieastys, rodytas negrtamas smegen
struktros paeidimas.
2. Ekskliuduojami apsinuodij ligoniai, paveikti kai kuri farmakologini preparat
(narkotik, neuroleptik, migdomj, raminamj, raumen relaksant), hipotermijos
bkls (kno temperatra maesn kaip 34C), esant metaboliniams, endokrininiams
sutrikimams.
Smegen mirtis konstatuojama, jei ligon gydant nustatomi ir ne maiau kaip 24 val. nuo
nustatymo pradios ilieka ie kriterijai:
1. Vyzdiai nereaguoja vies;
2. Nra ragen refleks;
3. Nra reakcijos skausm;
4. Nra kosulio ir vmimo refleks;
5. Nra vestibulookuliarini refleks;
6. Nra okulocefalini refleks;
7. Nra spontaninio kvpavimo (sustoja kvpavimas).
Visi septyni smegen mirties kriterijai turi bti nustatyti ir patikrinti tyrimo pradioje ir
pakartotinai po 12 ir 24 val. Yra keletas instrumentini test, kurie nra privalomi, bet naudingi
diagnozuojant smegen mirt. Elektroencefalogramoje inykusi elektrin smegen veikla leidia
konstatuoti suaugusiems smegen mirt po 12 val. Konstatuojant smegen mirt vaikams iki
vieneri met amiaus, btinas 48 val. stebjimo periodas ir elektroencefalogramoje
registruojama izolinija.
Esant smegen mirties kriterijams, visikas smegen kraujotakos nebuvimas, konstatuotas
atlikus keturi kraujagysli angiografij, leidia absoliuiai patvirtinti smegen mirt,
atsivelgiant ligonio stebjimo periodo trukm. Po atitinkamo stebjimo periodo smegen
mirt konstatuoja ir patvirtina trij gydytoj konsiliumas:
1. Neurologo arba neurochirurgo,
2. Anesteziologo-reanimatologo,
3. Gydanio arba budiniojo gydytojo.
Atliekant neurofiziologinius tyrimus ir smegen kraujagysli angiografij, konsiliume dalyvauja
tos srities specialistas, o konstatuojant smegen mirt vaikams, konsiliume papildomai
dalyvauja pediatras ir vaik neurologas.
Pagal LR mogaus mirties nustatymo ir kritini bkli statym, nustaius smegen mirties
fakt, visos mogui taikomos medicinos priemons nutraukiamos, jei mirusiojo organ ar
audini nenumatoma panaudoti transplantacijai. Apie asmens, kurio audiniai ir/ar organai gali
bti panaudoti transplantacijai, smegen mirties fakt turi bti praneama Nacionaliniam
organ transplantacijos biurui. Jei mirusiojo organus bei audinius numatoma panaudoti
transplantacijai, jam leidiama skirti tik tas medicinos pagalbos priemones, kuriomis
stengiamasi utikrinti organ bei audini tinkamum persodinti kito mogaus kn.
Pagal LR mogaus audini ir organ donorysts ir transplantacijos statymo 6 str. Asmens
teis sutikti ir atsisakyti, kad jo audiniai ir/ar organai po jo mirties bt panaudoti
transplantacijai. Tai yra forminama statym numatyta tvarka ir duomenys perduodami

25
mogaus audini ir organ donor ir recipient registrui. io statymo 7 str. Asmens audini
ir/ar organ pamimas po mirties transplantacijai, jeigu nra inoma asmens valia, nurodo,
kad, mirus mogui, kuris bdamas gyvas statymo numatyta tvarka nepareik savo valios, jo
audinius ir/ar organus leidiama paimti transplantacijai, jei veiksns mirusiojo artimieji
neprietarauja. Artimj neprietaravimas forminamas ratu SAM nustatyta tvarka ir
atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinis(), tvai (globjai, tviai), pilnameiai vaikai
(vaikiai), broliai, seserys. Jeigu asmuo bdamas gyvas nustatyta tvarka nepareik savo valios
dl audini ir organ panaudojimo transplantacijai ir nra kit galimybi suinoti jo valios, o
mirusiojo artimieji yra neinomi ir j atsiklausti nra galimybs, skubiu atveju sprendim dl
tokio asmens audini ir/ar organ pamimo transplantacijai gali priimti sveikatos prieiros
staigos konsiliumas.
LR mogaus mirties nustatymo ir kritini bkli statymo 12 straipsnis apsprendia mirties
fakt nustaiusio asmens pareigas. Pagal straipsn, asmens mirties fakt nustats asmuo
privalo nedelsdamas praneti apie tai policijai, jeigu yra bent viena i i slyg:
1. Nustatyta arba tariama smurtin mirtis;
2. Mirtis vyko vieoje vietoje;
3. Nenustatyta mirusiojo asmenyb;
4. Neaiki mirties prieastis, jei mirtis vyko u stacionarins sveikatos prieiros staigos
rib;
5. Staigi arba netikta mirtis;
6. Mir pacientas, ibuvs stacionarinje asmens sveikatos prieiros staigoje maiau nei
24 val., iskyrus atvejus, kai mirtis vyko dl nustatytos ltins ligos;
7. Nustatyta arba tariama, jog mirtis vyko nuo gamybins traumos, apsinuodijimo,
profesins ligos, ypa pavojingos infekcins ligos;
8. Mirusiajam jo paskutinio susirgimo metu nebuvo teikiama medicinos pagalba;
9. To reikalauja mirusiojo teistas atstovas;
10. Kitais statymo numatytais atvejais.

Mirties laiko nustatymas

Mirties laikas nustatomas remiantis pomirtiniais lavono pokyiais. mogaus, mirusio prie 2-3
val., mirties laik nustatyti manoma 20-30 min. tikslumu. Pirmsias 1-2 dienas po mirties,
mirties laikas nustatomas valand, prasidjus lavono puvimui dien tikslumu. Jei lavonas
labai supuvs arba usikonservavs, mirties laiko paklaida didja ir siekia savaites ar net
mnesius, o likus skeletui net metus.

Lavoniniai reikiniai ir j kriminalistin reikm

Po mirties mirusiojo kne atsiranda nauj fizikini ir biochemini pokyi, kurie vadinami
lavoniniais reikiniais. Jie skirstomi :
1. Ankstyvuosius, atsirandanius pirmomis valandomis (paromis) - lavono atalimas,
lavondms, lavono raumen sustingimas, lavono divimas, autoliz;
2. Vlyvuosius - lavono puvimas bei irimas dl vabzdi, grauik ir pan. poveikio,
idiuvimas (mumifikacija), suvarkjimas, usikonservavimas (durpse, sualimas ir
pan.) ir kt.
Ankstyvieji lavoniniai reikiniai

26
Lavono atalimas (algor mortis) - tai vienas i pirmj ankstyvj reikini, prasidedani
lavone tuoj po mirties. Kno temperatra per 10 min. po mirties ilieka tokia pat, retai tepakyla
aukiau kaip 40C. Prajus 45-60 min. po mirties, kno temperatra pradeda kristi kiek
svyruodama, bet apytikriai per valand nukrenta 1C. Kno temperatros nukritimas emiau
25 C yra neabejotinas mirties poymis. Greiiausiai atla atvirosios lavono vietos veidas,
delnai ir pan. Neretai, prajus apie 20 val. po mirties, kno temperatra gali pasidaryti kaip
aplinkos. Atalimo greitis priklauso nuo daugelio iorini ir vidini veiksni: aplinkos
temperatros, vjo, oro drgnumo, ventiliacijos pobdio, vietos kurioje yra lavonas, mirusiojo
mitimo, drabui, priemirtins kno temperatros, paios mirties prieasties, amiaus
(vaikams vystosi greiiau). Atsivelgiant tai, lavono atalimo nustatymas diagnozuojant mirt,
yra tik orientacinis poymis, kadangi nra inoma, kokia kno temperatra buvo mirties
momentu, o ji gali varijuoti tiek tarp ligoni, tiek tarp sveik asmen. Mirusiojo kne nutrksta
ilumos produkcija ir dl to knas atla iki aplinkos temperatros. Jeigu spariau igaruoja
kno drgm (vjas ir pan.), lavono temperatra, kaip taisykl nukrenta emiau aplinkos
temperatros.
Lavondms. Jos atsiranda nutrkus irdies veiklai, susitvenkus kraujui ir limfai apatinse kno
dalyse dl ems traukos. Dl to virutin lavono dalis pabla, o apatin, ant kurios lavonas
guli, pasidaro dmta, nes pro od prasivieia susitvenks kraujas. Prajus 30-40 min. po
mirties, kno oda palaipsniui vis melsvja. Lavondms pradeda formuotis po 2-4 val. ir
neinyksta 10-12 val. Lavondmi atsiradim lemia daugelis veiksni. Esant auktai aplinkos
temperatrai, jos atsiranda greiiau, esant emai liau. Lavondmi pobdis yra skirtingas ir
priklauso nuo mirties prieasties. Lavondmi vertinimo teismo medicinin reikm:
1. Tai poymis, rodantis, kad mogus tikrai mirs.
2. Pagal lavondmi isidstym ant mirusiojo kno galima sprsti kokia buvo mirusiojo
padtis mirties metu ir ar ji nebuvo pakeista vliau.
3. Lavondmi dinamika leidia nustatyti mirties laik.
4. Lavondmi intensyvumas leidia nustatyti agonijos trukm.
5. Lavondmi spalva leidia nustatyti apytikr mirties prieast.
Lavono raumen sustingimas (rigor mortis) - tai lavono padtis, laikysena, sustingus
raumenims. Ji yra labai reikminga kriminaliniu poiriu. I to, kaip lavonas sustings galima
sprsti apie mirties laik, padties pakeitim, priemirtin laikysen. Be to lavono sustingimas
patvirtina mirties fakt. Daniausiai lavonas visikai sustingsta prajus 6 val. po mirties, toks jis
ilieka 2-3 paras, o paskui palaipsniui atsileidia. vairios raumen grups pradeda stingti
beveik tuo paiu metu. Pirmiausia sustingsta kramtomieji ir kaklo raumenys. Sustingimo greitis
priklauso nuo raumen storio ir aplinkos temperatros. Vasar, ar iltoje aplinkoje lavonas
sustingsta greiiau.
Lavono sustingimo teismo medicinin reikm:
1. Tai vienas i biologins mirties poymi.
2. Nurodo apytikr mirties laik.
3. Nurodo lavono pozos pakeitimus.
Lavono divimas (pergamentacija) - tai po mirties atsiradusio organizmo skysi garavimo
pasekm. Skysi garavimas tai fiziologinis, pastoviai kompensuojamas procesas, vystantis
gyvame organizme. Po mirties fiziologin pusiausvyra tarp skysi garavimo ir j papildymo
sutrinka, organizmas tik netenka drgms (skysi). Pirmiausiai idista tos kno dalys,
kurios iki mirties bna drgnos lp gleivin, aki ragena, lieuvis, kapelis, varpos galvut,
maosios lytins lpos. Labai greitai dista ragena, o po 2-3 val. ji pradeda drumstti. Lavono
divim slygoja (takoja) aplinka t.y., oro temperatra, vjas ir pan., o taip pat individualios

27
savybs apranga, mitimas. Viso lavono diuvimas prasideda ikart po mirties, taiau vizualiai
irykja po keli valand, ypa tose, vietose, kur buvo odos paeidimai (odos epidermis
apsaugo nuo idiuvimo, o ten kur jis paeistas, procesas greiiau ir vyksta).
Autoliz - tai pomirtinis audini susivirkinimas, veikiant vairiems fermentams. Net ir mirus,
atskiruose organuose bei audiniuose kur laik gaminami vairs fermentai (pepsinas, tripsinas
ir pan.). Greiiausiai autoliz prasideda tuose organuose, kurie gamina fermentus kepenyse,
kasoje, antinkiuose ir pan. Paeisti organai ir audiniai minktja, kinta j struktra. Autolizs
intensyvumas priklauso nuo aplinkos temperatros - ema autoliz stabdo, o aukta skatina;
nuo organizmo savybi amiaus, audini savybi, o taip pat nuo mirties prieasties ir mirimo
trukms. I autolizs sprsti apie mirties laik negalima. j reikia kreipti dmes tik tada, kai
btina atskirti pomirtinius pakitimus ir sualojimus nuo priemirtini.
Vlyvieji lavoniniai reikiniai. Jie skirstomi 2 grupes:
1. Lavono irimas (puvimas ir vairios faunos ardomasis poveikis);
2. Lavono usikonservavimas (mumifikacija, varkjimas, usikonservavimas)
Lavono puvimas (puirificatio) - tai baltym irimas, veikiant mikroorganizmams (aerobiniams ir
anaerobiniams). Pats puvimo procesas turi nepaprastai didel reikm aplinkai ypa azoto
kitimui. Be puvimo proceso bt nemanoma gyvyb planetoje, kadangi jos pavirius bt
nuklotas lavonais. Lavonai pva visur: ore, emje, vandenyje. Pirmiausia pradeda pti
arnynas, o po to visi organai. Puvimo intensyvumas priklauso nuo:
1. Aplinkos temperatros. Optimali puvimui temperatra yra 30-40C. Lavonas visikai
nustoja pti, kai aplinkos temperatra nukrenta iki 0C arba pakyla vir 55C (tada
prasideda mumifikacija).
2. Deguonies patekimo. Greiiausiai lavonai pva ore, liau vandenyje(2-3 kartus), dar
liau emje (8 kartus).
3. Drgms. Vandenyje varkja; esant sausai aplinkai puvimas ltja. Lavono puvimui
turi takos dirvos ypatybs - smlyje jis pva greiiau, molyje - liau.
4. Lavono savybi riebesnis, stambesnis lavonas pva ilgiau, kaip ir neskrosti lavonai, o
taip pat asmen prie mirt vartojusi antibiotikus bei kai kuriuos kitus medikamentus
lavonai.
5. Puvimui turi takos ir mirties prieastis. Nuo pling infekcij, sepsio (kraujo
ukrtimo) mirusiojo lavonas pva ypa greitai.
Lavono puvimo teismo medicinin reikm ta, kad vertinus puvimo dinamik, galima gauti
informacijos apie mirties laik, kadangi pirmiausia pradeda pti vidaus organai (kasa, blunis,
kepenys, plauiai, galvos smegenys), vliau raumenys, kraujagysls, o kaulai isilaiko ilgai.
Lavon ardo ne tik mikroorganizmai. Didiausi vaidmen ia vaidina vabzdiai (muss,
skruzds, tarakonai ir kiti vabalai); smulkus grauikai (pels, iurks), o kartais ir plrnai
(vilkai, laps, ernai ir pan.). Puvimo metu aplinka isiskiria ir vieiantys fosforo junginiai.
Lavono visikas idiuvimas (mumifikacija-mumificatio). Gamtoje lavonas mumifikuojasi, kai
yra gera ventiliacija ir pakankamai ilumos. Tokioje aplinkoje igaruoja i lavono skysiai ir
sustoja puvimas. Vykstant iam procesui, lavonas netenka daugiau kaip 95 proc. svorio.
Manoma, kad suaugusio mogaus lavonas mumifikuojasi per 6-12 mn. Mumifikacijos trukm
priklauso nuo kno sudjimo ir mitimo. Lies, isekusi moni lavonai idista greiiau
negu gerai mitusi ir nutukusi. Labai lengvai mumifikuojasi vaik lavonai. Mumifikacijos
reikm teismo medicinai yra ta, kad ilieka bendras lavono vaizdas, leidiantis nustatyti lyt,
g, ami, sualojimus ir kitus individualius anatominius ypatumus.
Lavono (su)varkjimas (sumuiljimas) (saponificatio) - tai vienas vlyvj konservuojani
lavono reikini. Drgnoje altoje aplinkoje arba ten, kur labai maai oro, puvimas sultja, o

28
riebalai savotikai pakinta, suvarkja. Tokie kitimai vyksta lavonui gulint upje, eere, ulinyje
arba moltoje dirvoje kur daug vandens ir maai oro. Vandenyje bnanio suaugusio mogaus
lavono poodyje varkins mass gali susidaryti per 1 mn., o raumenyse ir vidaus organuose
per 3-4 mn. Visas lavonas suvarkja per 10-12 mn. Varkjimo reikm teismo medicinai yra
ta, kad tiriant suvarkjus lavon, kartais galima atpainti neinom asmen, nes ilieka veido
minktj audini bendras vaizdas ir forma. Taip pat ilieka mechaniniai sualojimai, kulk
angos, stranguliacin vaga, o vidaus organuose galima aptikti nuod, alkoholio.
Lavono usikonservavimas durpyne. vyksta ilg laik lavonui bnant durpyne. Dl aplinkos
poveikio inyksta puvimo mikrobai, o mineralins druskos itirpinamos ir iplaunamos, todl
kaulai labai suminktja, tampa lanksts. Usikonservavs lavonas gali isilaikyti labai ilgai
(imtmeius).
Neribot laik gali isilaikyti ir sual (suledj) lavonai.
Atskirai galima iskirti ir dirbtin konservavim. Lavon galima balzamuoti, virkiant jo
kraujagysles bei ertmes formalino ir alkoholio (1:1) tirpalo, ar kitus tirpal miinius su spiritu,
glicerinu ir pan. Tai ilgam laikui sustabdo puvim.

LAVONO TEISMO MEDICININ EKSPERTIZ

Lavon apira vykio vietoje
Teismo ekspertas, apirdamas lavon vykio vietoje, privalo nustatyti ir pateikti ikiteisminio
tyrimo tyrjui traukti vykio vietos apiros protokol iuos poymius ir apibdinimus:
1. Apibdinti lavono poz, jo galni padt, aprayti daiktus esanius ant ir po lavonu;
2. Nurodyti lavono aprang, jos pobd, matomus drabui paeidimus ir matomus kraujo
ar kit organizmo skysi iskyr pdsakus;
3. Nurodyti lyt, apytiksl ami, kno sudjim, matom odos ir dangal spalv;
4. Akies gleivins ir liuk bsen; natrali kno ang bsen (svetimkni bvim,
iskyras);
5. Nurodyti lavono kno ypatingas ymes matomus fizinius defektus, randus,
tatuiruotes, atalim, kno temperatr ir kitus ankstyvus bei vlyvus mirties poymius
(jei j yra);
6. Nurodyti ant lavono esamus paeidimus, j anatomin lokalizacij, form, dydius ir
pan.
7. Nustatyti ar jauiamas alkoholio (ar kitas specifinis ) kvapas i burnos;
8. Nustatyti, ar yra poymi, rodani, kad po traumos asmuo savarankikai pakeit savo
padt (liau ir pan.);
9. Nurodyti, ar ant lavono yra vabzdi ar j lerv;
Atsivelgiant tai, apirjs lavon teismo medicinos ekspertas, jau gali ikiteisminio tyrimo
tyrjui atsakyti iuos klausimus:
1. Koks apitikslis mirties laikas.
2. Ar yra pomirtiniai lavono pozos pakitimai.
3. Pagal pavirinius lavono paeidimus galima apytiksliai nustatyti kokiu rankiu (ginklu)
ie paeidimai padaryti.
4. Ar yra matomi kraujo, kit organizmo skysi ar iskyr pdsakai.
5. Kokia apytiksli mirties prieastis.

29
Lavon teismo medicininio ityrimo metodika
Lavono teismo medicinins ekspertizs pagrindinis tikslas nustatyti asmens mirties prieast ir
kno sualojim pobd (charakter). Lavono teismo medicinos ekspertiz skiriama iais
atvejais:
1. Smurtins mirties atvejais, kai mogus bna mirs nuo iorini mechanini sualojim,
fizini, chemini, biologini arba psichologini veiksni poveikio;
2. Staigios mirties atvejais, kai tariamas smurtas;
3. Kai neinoma (nenustatyta) mirties prieastis;
4. mogui, kurio asmenyb nenustatyta, mirus gydymo staigoje, namuose, ar atsitiktinai
surastiems lavonams;
5. Kai mogus mirta ligoninje ir lieka nenustatyta mirties prieastis; kai tariamas
netinkamas gydymas, blogai atlikta operacija arba kita medicinos procedra;
6. Kitais prokurorui arba tardytojui btinais atvejais.
Lavono teismo medicinos ekspertiz daroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudiamojo
proceso kodeksu ir Lavon teismo medicinos tyrimo taisyklmis. Pati ekspertiz skiriama
prokuroro, tardytojo arba kvotjo nutarimu arba teismo nutartimi. Kartais lavonai tiriami
mirusiojo artimj praymu.
Lavono teismo medicininis tyrimas paprastai atliekamas morguose (sinonimai lavonins,
sekcijins, autopsins ir pan.), kur yra patalpos lavonams laikyti, tirti ir iduoti. Yra 3 teismo
medicinins lavono ekspertizs etapai: iorinis tyrimas, vidinis tyrimas ir papildomi tyrimai.
Iorinis lavono tyrimas
Jis pradedamas drabui apira ir apraymu. Kiekvienas drabuis apraomas atskirai, i
pradi apirjus j ant lavono, paskui nurengus. Nurodoma i koki mediag pagaminti
drabuiai, j spalva, susidvjimas, ilikusios etikets, pieiniai, sagos, utrauktukai, kilpos ir
pan. Apraomas kieni turinys. Esant drabui paeidimams nurodoma j lokalizacija,
forma, imatavimai ir kitos paeidim charakteristikos. Drabui sugadinimai sugretinami su
kno sualojimais, apraomas j dydis, vieta, pobdis ir forma. Drabuiai visada apirimi i
abiej pusi. Nustaius (tariant), kad drabui pakitimai vyko paskoje trinties, plimo,
pjovimo, deginimo, chemini mediag (da, lak ir pan.) poveikio ir pan., o taip esant rato
protektoriaus ymms, kraujo, vmal, kit organizmo iskyr pdsakams, ekspertas turi
manomomis priemonmis apsaugoti iuos pakitimus ir atlikti j isami analiz (arba siusti
siauro profilio laboratorijose). Pagal galimybes esantys drabui pakitimai fotografuojami.
Nurengus lavon, nustatoma lytis, kno sudjimas, mitimas, imatuojamas gis, svoris ir
amius (i pairos). Kdikiai dar ir sveriami. Paskui apraomi lavoniniai reikiniai. I pradi
ankstyvieji, paskui vlyvieji (jei yra). Lavono atalimas nustatomas tik tuo atveju, jeigu iki
tyrimo lavonas nebuvo laikomas aldytuve. Apraoma lavondmi lokalizacija, pobdis, spalva,
rykumas. Lavono sustingimas nustatomas pagal atskir raumen grupi galni
sulenkiamj ir itiesiamj, kaklo ir kramtomj raumen sustingim. Nurodomi ir lavono
idivimo poymiai, kurie daniausiai pasireikia idivusiais lp ir aki vok pakraiais,
drumzlina ragena ir pan. Nurodomi, jei yra, ir puvimo reikiniai, kurie pirmiausia pasireikia
alsvomis dmmis pilvo deins puss apatinje dalyje, kurios vliau iplinta po vis pilv. Dl
audiniuose susidariusi duj lavonas isipuia.
Vliau apraoma odos spalva ir jos pakitimai, nurodomas plaukuotumas, injekcij pdsakai,
lik randai, tatuiruots, apgamai ir kiti individuals pakitimai. Atidiai apirimos ir apraomos
atskiros kno dalys, pradedant nuo galvos ir baigiant galnmis. I pradi apraomi plaukai
nurodoma j spalva, ilgis, ilumas, praplikimas, utltumas ir pan. Apirimos iorins aus
landos ir j sienels. Apirint akis, atkreipiamas dmesys obuoli bkl, ragen skaidrum,
vyzdi form, ar nra kraujosruv. Apiupinjami nosies kaulai, nustatoma ar jie nel, ar

30
neteka kokios nors iskyros. Apirint burn sitikinama, ar nra mechanini sualojim,
teral ar nesukstas lieuvis. Smulkiai apraoma dant bkl, j kiekis, esami dant protezai
ar karnls. Tiriant krtins lst, apibdinama jos forma, patikrinama, ar nel onkauliai ir
krtinkaulis. Jei lavonas moters, apraoma krt forma, dydis, stangrumas, speneli forma,
pigmentacija, jei yra, nurodomos iskyros. Apraant pilv, nurodoma ar jis isipts ar dubs.
Apraomi esami randai, ivaros ir pan. Apirint vyro lyties organus, apraomi varpos,
kapelio, sklidi ypatumai, iskyros. Tiriant moters lyties organus, apirimas makties
prieangis, iskyros, mergysts plv ar jos liekanos. Apirima, ar ieinamoji anga udara ar
pravira, jos aplinka, ar nra svetimkni, gleivins sualojim ir pan. Galiausiai apirimos ir
apiupinjamos rankos ir kojos, nustatoma, ar jos nedeformuotos. Atkreipiamas dmesys
platak ir pd odos pokyius.
Nustats ant lavono esamus paeidimus, ekspertas turi nustatyti ir aprayti:
1. Anatomin paeidim lokalizacij;
2. Paeidim tipus (mlyn, kraujosruva, aizda, lis);
3. Paeidim form (lyginant su geometrinmis figromis), jei tai manoma;
4. Paeidim dydius (plotus), t.y. ilg, plot, gyl ir pan. centimetrais.
5. Paeidimo viet ir aplinkini audini spalv, reljef, paeidimo krat charakter bei
utertum.
6. Kraujavimo pobd i esam paeidim.
Taip pat, jeigu manoma nustatyti apraomas paeidim senumas (laikas), gijimo pobdis,
traumos mechanizmas ir traumavs rankis (ginklas) ir pan.
Esamus pakitimus tikslinga perpieti arba nufotografuoti.
Iorinis lavono tyrimas tai tik dalis teismo medicinos ekspertizs ir, pagal jo rezultatus,
negalima daryti apibendrinani ivad apie mirties prieast.
Vidinis lavono tyrimas
Vidinis lavono tyrimas turi bti atliktas maksimaliai isamiai. Skrodimo bdas, atskir ertmi ir
organ tyrimo eilikumas pasirenkamas paties eksperto, atsivelgiant konkretaus atvejo
ypatybes bei paties tyrimo udavinius. Taiau tikslinga laikytis sistemins tvarkos tyrime ir jo
rezultat forminime. Lavonas tiriamas auktielninkas, pakius po sprandu special volel.
Visais atvejais atveriama kaukol, krtins lsta, pilvo ertm. Pirmiausiai tiriami labiausiai
sualoti arba ligos paeisti organai. Vidaus organai apirimi prie juos iimant. Atkreipiamas
dmesys j taisykling anatomin padt, vystymosi defektus, saugas, kraujosruvas ir pan., o
taip pat kvap (galima justi alkoholio kvap). Visi iimami organai yra matuojami ir juose
daromi pjviai, siekiant nustatyti galim patologij. Nurodoma iimt organ konsistencija,
anatomin struktra, spalva, kraujingumas, pakitimai ir pan. Apraomas tuiaviduri organ
turinys. Pasveriami smegenys, irdis, plauiai, kepenys, blunis, inkstai, kasa ir pan. Tiriant
galvos smegenys, nurodoma minktj galvos dangal bkl, spalva, kraujosruvos, augliai ir
pan.
Papildomi tyrimai
Tiriant lavon, visada imama mediaga papildomiems laboratoriniams tyrimams atlikti. Pats
ekspertas, vadovaudamasis tardymo pateiktais klausimais ir konkretaus atvejo ypatybmis,
nusprendia, kokius papildomus tyrimus reikia atlikti. Taiau visais atvejais privalu atlikti:
1. Histologinius tyrimas jiems ipjaunami ne storesni kaip 0,5 cm audini gaballiai ir
fiksuojami formalino tirpale.
2. Serologinius tyrimus - imami kraujo pavyzdiai kraujo grupei nustatyti.

31
 3. Cheminius tyrimus visada, kai tariama smurtin mirtis, arba jauiamas alkoholio
kvapas i audini, imamas kraujas etilo alkoholio koncentracijai nustatyti. Taip pat
imama 20 ml lapimo bei smegen skysio. tars apsinuodijim, imama skrandio ir
plonosios arnos turinio, dalis kepen, inkstas.
4. Bakteriologinius tyrimus, tariant bakterins kilms apsinuodijim ar infekcin lig
paimama kraujo, tulies, plonj arn turinio ir organ gaballi.
5. Botaninius tyrimus, kai randama skrandyje augalins kilms liekanos, jos imamos
ekspertizei.
6. Biocheminiam tyrimui (kai po mirties prajo nedaug laiko) imamas kraujas, lapimas,
smegen skystis biocheminiams rodikliams nustatyti (cukraus kiekiui ir pan.).
7. Imami tamponai su makties turiniu, siekiant nustatyti spermos liekanas prie lytini
nusikaltim. tariant nenatral lytin akt, tepinliai imami i burnos ir tiesiosios
arnos, nepriklausomai nuo lavono lyties.
8. Imamas panagi turinys, kai tariamas nuudymas arba esant lytiniams nusikaltimams.
9. Taip pat galimi kraujo, organ, drabui spektrografiniai, elektrografiniai tyrimai, bei
kaul osteologiniai tyrimai.
Visi i lavono paimti tolesnei ekspertizei pavyzdiai yra pakuojami, antspauduojami ir siuniami
atitinkamas laboratorijas kur ir yra tiriami atskir ekspert.
Pabaigus lavono tyrim, visi jo iimti organai sudedami lavono ertmes ir lavonas usiuvamas.
Susiuvami ir visi papildomai atlikti pjviai. Negalima lavono ertmes dti ne jam priklausanius
organus arba paalinius daiktus.
Ekspertas, skrodimo metu nustats ypa pavojingas infekcijas (mar, iltin, dizenterij ir
pan.), nedelsiant apie tai turi praneti atitinkamom instancijom. Nustats grubius defektus dl
taikyto gydymo ar diagnostini intervencij, ekspertas apie tai informuoja gydymo staigas arba
SAM.

Kaip elgtis pareignui neatpainto lavono atveju?

Tai reglamentuoja 1999 m. gruodio 29 d. LR VRM, LR generalinio prokuroro ir LR SAM
sakymas Nr. 714/153/562 Dl neatpainto lavono, neinomo ligonio ar neinomo vaiko
asmens tapatybs nustatymo instrukcijos patvirtinimo.
Pagrindin ios instrukcijos svoka: Neatpaintas lavonas tai rastas mogaus lavonas ar
skeletas (lavono ar skeleto dalys) arba sveikatos prieiros staigoje mirs ligonis, kurio
asmens tapatyb nenustatyta ir nepatvirtinta objektyviais faktiniais bei kitais duomenimis;
Neatpainto lavono asmens tapatyb nustatoma atliekant operatyvinius, procesinius veiksmus,
panaudojant mokslines-technines, kriminalistines, teismo medicinos ir operatyvins paiekos
priemones bei metodus. Asmens tapatybs nustatymo procese dalyvauja prokurorai (jei rastas
neatpaintas lavonas), policijos pareignai, teismo medicinos ekspertai, psichiatrai, kiti
specialistai.
Policijos staigos budtojo veiksmai, gavus fizinio ar juridinio asmens pareikim arba
praneim apie rast neatpaint lavon:
1. registruoja praneim ir pareikim apie nusikaltimus registracijos urnale praneim
apie rast neatpaint lavon;
2. nedelsdamas informuoja policijos staigos vadov arba j pavaduojant pareign,
prokuror;
3. organizuoja tardymo operatyvins grups, kuriai vadovauja prokuroras, pareign ir
teismo medicinos srities specialisto ar kitokio gydytojo ivykim;

32
 4. informacij apie rast neatpaint lavon, skubiai perduoda Policijos departamento
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos vieosios policijos Operatyvaus
valdymo tarnybos Budtoj skyri ir nedelsdamas informuoja policijos staigos
kriminalins policijos vadov bei atliekant asmens tapatybs nustatymo funkcijas
kriminalins policijos pareign, kurie atitinkamai asmenikai atsako u io darbo
organizavim bei konkrei veiksm vykdym.
Policijos departamento vieosios policijos Operatyvaus valdymo tarnybos Budtoj skyriaus
pareignas (budtojas) aplinkraiu informuoja alies policijos komisariatus ir Pasienio
policijos departament prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos bei paskelbia
informacij paros vyki ir nusikaltim suvestinje.
Jeigu nustatoma, kad rastas neatpaintas lavonas, nukentjo nuo nusikaltimo arba tapo
nusikaltimo auka, sprendiamas baudiamosios bylos iklimo klausimas Lietuvos Respublikos
baudiamojo proceso statymo nustatyta tvarka. iuo atveju operatyvins paiekos priemons
asmens tapatybei nustatyti vykdomos vadovaujant prokurorui, tardytojui ar kvot atliekaniam
pareignui Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka.
Kai nra nusikaltimo poymi, ikiteisminio tyrimo tyrjas(-ai) savarankikai atlieka
operatyvins paiekos priemones ir pradeda asmens tapatybs nustatymo byl.
Radus neatpaint lavon alies miesto, kuriame yra vyriausiasis policijos komisariatas,
teritorijoje, teritorins policijos staigos pareignai surinkt tyrimo mediag per par pristato
prokuratr, o ios mediagos kopij pateikia miesto vyriausiajam policijos komisariatui.
Radus neatpaint lavon, Policijos departamento Transporto policijos tarnybos
aptarnaujamoje teritorijoje, minta tarnyba bei jos padaliniai vykdo asmens tapatybs
nustatymo veiksmus ir ratu informuoja apie tai teritorin policijos komisariat (vyriausij
policijos komisariat) bei teritorin prokuratr .
Neatpainto lavono, rasto Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos aptarnaujamuose
ir saugomuose objektuose arba Pasienio policijos departamento aptarnaujamoje teritorijoje,
asmens tapatyb nustato teritorinis policijos komisariatas.
Policijos staig kriminalins policijos struktrini padalini pareignai, nustatantys neatpaint
lavon asmens tapatyb, reguliariai, bet ne reiau kaip kart per mnes:
1. sutikrina turim informacij apie neatpaintus lavonus su morgo duomenimis apie
uregistruot neatpaint lavon palaidojimo faktus ir apie sutikrinimo rezultatus
surao paym arba tarnybin praneim. Jeigu duomenys nesutampa, isiaikina bei
nustato palaidoto neatpainto lavono identifikacinius duomenis, palaidojimo prieastis.
Nustats, jog neatlikta neatpainto lavono apira, informuoja apie tai prokuror ir su
juo sprendia neatpainto lavono ekshumacijos klausim vadovaudamiesi Lietuvos
Respublikos statymais, taip pat nedelsdamas pradeda neatpainto lavono asmens
tapatybs nustatymo byl ioje instrukcijoje numatyta tvarka;
2. isiaikina, ar sveikatos prieiros, globos, slaugos ir kitose socialines paslaugas
teikianiose staigose yra ligoni ar vaik, kuri asmens tapatyb nenustatyta, ir apie
atlikt darb surao paym arba tarnybin praneim. Jeigu nustato, kad yra toks
ligonis ar vaikas, nedelsdamas pradeda neinomo ligonio ar vaiko asmens tapatybs
nustatymo byl ioje instrukcijoje nustatyta tvarka.
Policijos staig vadovai kontroliuoja pavaldi pareign veikl nustatant neatpaint lavon
asmens tapatyb.

Neatidliotini veiksmai nustatant neatpainto lavono asmens tapatyb

Dl kiekvieno neatpainto lavono radimo fakto Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso
statymo nustatyta tvarka atliekama lavono ir vykio vietos apira. Vadovaujantis tardymo

33
operatyvinei grupei prokuroras organizuoja neatpainto lavono ir vykio vietos fotografavim
(panoramin, mastelin, atpastamj (signaletin)) ir filmavim, taip pat neatpainto lavono
daktiloskopavim. iuos veiksmus vykio vietoje atlieka tardymo operatyvins grups narys -
kriminalistas ekspertas. Jis upildo keturis daktiloskopins kortels egzempliorius (vienas
egzempliorius kartu su mediaga perduodami prokuratrai, trys egzemplioriai - Policijos
departamento kriminalins policijos Kriminalistini ekspertizi tarnybai ir nedelsdamas
organizuoja lavono nuotrauk padarym.
Dalyvaujant teismo medicinos ekspertui apirimas neatpaintas lavonas ir nustatoma bei
lavono ir vykio vietos apiros protokole raoma: lytis, amius, kno sudjimas, odos, aki ir
plauk spalva, kno ir pd ilgis, galvos forma bei apimtis, ypatingos yms ir j isidstymas
(tatuiruots, randai, apgamai, karpos, operacij yms, amputuoti organai, sualojimai, fiziniai
trkumai ir kt.), profesiniai ypatumai, dant bkl, nurodant vainiklius, protezus ir kt.
Apraant drabuius fiksuojama: kokioje padtyje jie yra ant lavono, rast daikt
charakteristika, ioriniai drabui pasikeitimai, audinys, spalva, pieini pobdis, modelis,
dydis, fabriko enklai bei ymos, drabui utertumas, kitos detals. Taip pat apraomi
daiktai, rasti alia lavono ir netoli nuo jo (raktai, mnesiniai transporto priemoni bilietai,
cigarei pakeliai, maisto liekanos, gamybos ir kiti rankiai, vairs popiergaliai ir kt.).
Jeigu lavonas supuvs, suirs arba liks tik jo skeletas, btina surasti, ufiksuoti ir paimti:
drabui bei avalyns liekanas (mediaga, sagos, sagtys, direliai, utrauktukai ir kt.),
papuoalus (iedai, apyranks, auskarai ir kt.) ir asmeninius daiktus; plaukus, nagus, visus
dantis, skeleto kaulus, i j ir smulkius kaulus (pirt falangas, rieo, iurnos), taip pat odos
liekanas, kremzles ir kt.
vykio vietoje esantis kriminalins policijos pareignas nedelsdamas nustato ir apklausia
radusius neatpaint lavon asmenis, taip pat asmenis, kurie gali suteikti vertingos informacijos
tyrim atliekanioms teissaugos institucijoms, renka ir fiksuoja kitus duomenis, padedanius
greitai nustatyti neatpainto lavono asmens tapatyb.
Apirjus neatpaint lavon jo radimo vietoje, pagal vykio vietos apirai vadovaujanio
teissaugos institucijos pareigno nutarim (yra patvirtinta atitinkama forma), kuriame
pateikiami visi reikalingi neinomam lavonui atpainti klausimai, lavonas pristatomas morg
teismo medicinos tyrimui.
Neatpainto lavono pristatym morg organizuoja tas policijos komisariatas, kurio
aptarnaujamoje teritorijoje jis buvo rastas. Atsakingas u transportavim pareignas utikrina,
kad nebt prarastos ar pamestos atskiros kno dalys, padaryti papildomi sualojimai bei
uterimai.
Kartu su neatpaintu lavonu morg pristatoma: prokuroro ar tardytojo nutarimas paskirti
lavono teismo medicinos ekspertiz, vykio vietos ir lavono apiros protokolo nuoraas,
identifikacini duomen blankas (yra patvirtinta atitinkama forma) ir ligos istorija (kai lavonas
siuniamas i sveikatos prieiros staigos).
Jeigu neatpainto lavono radimo vietoje nebuvo galimybi lavon kokybikai daktiloskopuoti,
tai btina padaryti morge. Lavonas morge daktiloskopuojamas ir antr kart fotografuojamas
tik atitinkamai teismo medicinos ekspertui paruous lavono veid ir rank pirtus. Morge
kriminalins policijos pareignas, atliekantis neatpaint lavon asmens tapatybs nustatym,
kartu su teismo medicinos ekspertu atlieka drabui audini pavyzdi pom, o kriminalistas
ekspertas lavon daktiloskopuoja (padaro keturis daktiloskopins kortels egzempliorius) ir
antr kart j fotografuoja pagal atpastamosios fotografijos taisykles.
Morge skrodiant neatpaint lavon su smurto ymmis dalyvauja prokuroras ar kitas byl
tiriantis pareignas.
Palaik ityrimo dien teismo medicinos ekspertas upildo ir isiunia iuos dokumentus:

34
 1. teritoriniam policijos komisariatui:
a. praneim apie mirus neatpaint asmen;
b. praneim dl mirusiojo drabui ir daikt atsimimo;
c. identifikacini duomen blank su pirminiais duomenimis;
2. teritorinei prokuratrai:
a. praneim apie neatpaint mirus asmen;
b. praneim dl mirusiojo drabui ir daikt atsimimo.
Tirdamas neatpaint lavon, teismo medicinos ekspertas privalo:
1. smulkiai aprayti drabuius;
2. paruoti lavono kn ir veid fotografuoti ir daktiloskopuoti;
3. aprayti ior pagal teismo medicinos ir kriminalistikos priimt odin atvaizd;
4. detaliai aprayti ir nufotografuoti individualius ypatumus (tatuiruotes, gimtas dmes,
amputuotus organus, randus ir kt.);
5. nustatyti apytiksl (i pairos) ami, kno ir pd ilg, galvos apimt;
6. smulkiai aprayti ir standartinje identifikacini duomen blanko schemoje paymti
dant bkl;
7. paimti plauk i penki galvos srii; idiovinti paimt krauj ant medvilnins 5x5 cm
dydio audinio atraios (kraujo dm turi bti 2,5-3 cm skersmens), greta paliekant varaus
audinio plot kontroliniams tyrimams; kai kraujo nra, paimti vien i ilgj kaul ir po 5 g
maiausiai supuvusi audini i 4-5 skirting viet, supakuoti atskirus polietileno
maielius, ualdyti ir ualdytus pristatyti DNR laboratorij genotipui nustatyti;
8. isisti supuvusio ar suirusio neatpainto lavono skeleto kaulus ir kitus objektus
osteologijos laboratorij amiui, rasei, lyiai, kno bei pd ilgiui ir kt. nustatyti.
Teismo medicinos ekspertas, gavs visus laboratorini (osteologijos, DNR ir kt.) tyrim
duomenis, galutinai upildo identifikacini duomen blank (tris egzempliorius). Vienas
identifikacini duomen blanko egzempliorius isiuniamas teritorin policijos staig, antras
perduodamas Valstybins teismo medicinos tarnybos skyriaus archyv, treias - Valstybins
teismo medicinos tarnybos centrin staig.
Neatpainto mirusiojo teismo medicinos ekspertizs aktas suraomas trimis egzemplioriais:
pirmasis egzempliorius - teissaugos institucijai, siuntusiai mirusiojo lavon ekspertizei atlikti;
antrasis egzempliorius - teritorinei policijos staigai isiuniamas kartu su identifikacini
duomen blanku ( neatpainto lavono asmens tapatybs nustatymo byl); treiasis
egzempliorius - Valstybins teismo medicinos tarnybos skyriaus archyvui kartu su
identifikacini duomen blanku ir isist praneim kopijomis.
Duomenys apie palaidotus neatpaintus asmenis registruojami Valstybins teismo medicinos
tarnybos ekspertinio skyriaus atskirame urnale. Neatpaint mirusij sraas, kuriame
nurodoma palaik palaidojimo laikas ir vieta, ir identifikacini duomen blank kopijos
kiekvieno mnesio 1 dien perduodamos Valstybins teismo medicinos tarnybos centrin
staig.
Jeigu teismo medicinos arba sveikatos prieiros staigos patologins anatomijos morg
pristatytas lavonas su asmens tapatyb patvirtinaniu dokumentu, taiau iaikja, jog tai
suklastotas dokumentas arba pagrobtas, pavogtas ar pamestas kito asmens dokumentas, teismo
medicinos morgo vedjas ar sveikatos prieiros staigos patologins anatomijos skyriaus
vedjas arba staigos vadovas, kuri dispozicijoje yra mirusiojo palaikai, skubiai ratu
informuoja teritorin policijos staig apie neatpaint lavon, o policijos pareignai,

35
prokuroras ir teismo medicinos ekspertas atlieka visus ioje instrukcijoje numatytus veiksmus
neinomo lavono asmens tapatybei nustatyti.
Neatpainto lavono drabuiai saugomi morge deimt dien. Per t laik (iki deimties dien)
prokuroras, tiriantis baudiamj byl, ar policijos staigos kriminalins policijos pareignas,
tiriantis asmens tapatybs nustatymo byl, privalo drabuius i morgo atsiimti.
Atlikus btinus tyrimus (kraujo, mikrodaleli ir kt.), reikalingi lavonui atpainti drabuiai,
daiktai, pinigai bei kitos vertybs dezinfekuojami ir atiduodami atitinkamai prokuratros ar
policijos staigos daiktini rodym saugykl arba buhalterij ir saugomi tol, kol priimamas
procesinis sprendimas.
Morge neatpaintas lavonas laikomas 30 dien. Po io termino morgo vedjas, privalomai
suderins ratu su prokuroru, tardytoju ar policijos staigos vadovu, sprendia klausim dl
neatpainto lavono palaidojimo.
Esant ratikam ekspertiz skyrusios teissaugos institucijos nurodymui, prie laidojant
neatpaint lavon, teismo medicinos ekspertas paima kaukol ir j persiunia Valstybins
teismo medicinos tarnybos osteologijos laboratorij.
Laidoti neatpaint lavon leidia ratiku sutikimu prokuroras, tardytojas ar policijos staigos
vadovas tik tada, kai bna ufiksuoti ir dokumentuoti visi reikalingi neinomam lavonui
atpainti duomenys (padarytos kokybikos daktiloskopins kortels ir fotografijos, galutinai
upildytas identifikacini duomen blankas, paimti visi teismo medicinos ekspertizei daryti
btini objektai ir pan.).
Neatpaintas lavonas laidojamas kapinse, specialiai tam skirtoje vietoje, suderinus su
savivaldybmis ir dalyvaujant kriminalins policijos pareignui, tirianiam neatpainto lavono
asmens tapatybs nustatymo byl. Palaidojus neatpaint lavon, kapini administracijos
atstovas surao akt (du egzempliorius), kuriame nurodo lavono lyt, apytiksl ami, radimo
laik, viet, palaidojimo tiksl laik, viet, sklypo ir kapo numerius, medicininio mirties
liudijimo registracijos numer.
Akt pasirao dalyvav laidojant neatpaint lavon asmenys. Pirmasis akto egzempliorius
pridedamas prie baudiamosios bylos arba neatpainto lavono asmens tapatybs nustatymo
bylos, antrasis egzempliorius saugomas kapini administracijos apskaitos dokumentuose.
Neatpainto lavono palaidojimo vietoje (ant kapo) pritvirtinama lentel, kurioje nurodomi
sklypo, kapo bei lavono registracijos numeriai ir palaidojimo data.

Tolesni veiksmai ir j atlikimo taktika nustatant neatpainto lavono asmens tapatyb

Jeigu atlikus neatidliotinus operatyvins paiekos veiksmus neatpainto lavono asmens
tapatyb nenustatyta, kriminalins policijos pareignas ne vliau kaip per tris dienas nuo jo
radimo priima nutarim, pradeda asmens tapatybs nustatymo byl ir uregistruoja j paiekos
ir asmens tapatybs nustatymo byl registracijos urnale.
Asmens tapatybs nustatymo bylose dl neatpainto lavono renkama ir kaupiama i mediaga:
1. nutarimas pradti neatpainto lavono asmens tapatybs nustatymo byl;
2. nutarimo ikelti baudiamj byl arba atsisakyti ikelti baudiamj byl nuoraas;
3. vykio vietos ir lavono apiros protokolo nuoraas;
4. nutarimo paskirti lavono teismo medicinos ekspertiz nuoraas;
5. upildytas identifikacini duomen blankas;
6. lavono teismo medicinos ekspertizs akto (teismo medicinos eksperto tyrimo ivada)
nuoraas;
7. asmen, radusi lavon, apklausos mediaga;

36
 8. lavono, jo ypating ymi ir drabui fotonuotraukos;
9. daktiloskopin kortel;
10. drabui audini pavyzdi kortel;
11. daikt apraas ir payma apie j saugojimo viet;
12. operatyvinis darbo planas ir dokumentai, patvirtinantys planuot veiksm atlikim;
13. kiti dokumentai, galintys padti nustatyti lavono asmens tapatyb.
Pradjs neatpainto lavono asmens tapatybs nustatymo byl, kriminalins policijos
pareignas:
1. patikrina policijos staigoje gautus pareikimus ir praneimus apie iekomus asmenis ir
sulygina j ymi bei drabui apraymus su neatpainto lavono ymmis bei drabuiais
ir surao paym apie patikrinimo rezultatus;
2. isiunia neatpainto lavono atpainimo kortel Informatikos ir ryi departament;
3. isiaikina, kokie fiziniai ar juridiniai asmenys galt padti nustatyti neatpainto lavono
asmens tapatyb;
4. nuolat analizuoja kit policijos staig informacij apie iekomus asmenis;
5. isiunia numeruot bei su ypatingai bdingais poymiais daikt informacines paiekos
korteles Informatikos ir ryi departament;
6. atlieka kitus veiksmus.
Atsivelgdamas surinkt mediag, kriminalins policijos pareignas parengia 3 mn.
priemoni plan, kuriame numato:
1. patikrinti neatpainto lavono, neinomo ligonio ar vaiko turimus duomenis miesto
(rajono) sveikatos prieiros, globos, slaugos ir kitose socialines paslaugas teikianiose
staigose;
2. nuolat analizuoti informacinius praneimus apie iekomus asmenis, taip pat apie
ijusius ar pabgusius i nam, sveikatos prieiros ar kit staig bei viet ligonius ir
vaikus, pagrobtus vaikus, kuri ieko alies bei usienio valstybi policijos staigos;
3. nustatyti asmenis, kurie gali suteikti informacijos ir padti nustatyti neatpainto lavono
asmens tapatyb;
4. esant reikalui, pateikti duomenis apie neatpaint lavon Policijos departamento
kriminalins policijos Kriminalini nusikaltim tyrimo tarnybai dl informacijos
paskelbimo kriminalins informacijos biuletenyje ir plakat parengimo;
5. atlikti kitus veiksmus.
Jeigu rastas neatpaintas lavonas isiskiria savo rasiniais ar nacionaliniais ypatumais, alia jo ar
pas j rasti ir paimti ypatingi daiktai bei drabuiai arba vietov, kurioje jis rastas, yra alia
geleinkelio, autostrados, vandens, oro trasos su stotimis arba kit transporto magistrali,
galima daryti prielaid, kad jis atvyko arba buvo atgabentas i usienio valstybs.
Planuojam atlikti priemoni metu skelbiant informacij apie neatpaint lavon Interpolo
kanalais, Interpolo Lietuvos nacionaliniam biurui pateikiamos dvi neatpainto lavono
nuotraukos, daktiloskopin kortel ir kokybika jos kopija, kit susijusi objekt nuotraukos ir
ie duomenys:
1. lavono suradimas (data, vieta, aplinkybs, galima mirties prieastis);
2. nustatyta mirties data;
3. lytis (vyrika, moterika, nenustatyta);
4. apytikslis amius;

37
 5. tyrimo metu galimai nustatyti anketiniai duomenys;
6. informacija apie kilms al, tautyb, etnin grup, religij ir pan.;
7. apraymas (kaip galima isamesnis):
gis;
kno sudjimas, svoris;
plaukai;
akys;
dant formul (odontograma su vainikli, tiltini protez ir kt.
apraymu);
ypatingos yms (randai, tatuiruots, amputuoti organai, akiniai ir kt.);
akies rainel (jei galima);
kraujo grup;
8. drabuiai;
9. juvelyriniai dirbiniai (graviruots ir pan.);
10. kiti poymiai, taip pat rastas bagaas;
11. kita galima papildoma informacija;
Jeigu nustatant asmens tapatyb gauta duomen, kad neatpaintas lavonas gali bti konkretus
iekomas asmuo, nedelsiant organizuojamas jo atpainimas.
Neatpainto lavono atpainimas organizuojamas Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso
statymo nustatyta tvarka. Atpainti pateikiami: lavonas (jeigu lavonas palaidotas -
fotonuotraukos), ligonis ar vaikas arba j fotonuotraukos, taip pat j drabuiai ar drabui
audini pavyzdiai ir kiti daiktai. Tais atvejais, kai asmens tapatybei nustatyti objektyvi
duomen nepakanka (lavonas apipuvs, supuvs, apdegs, suirs, mumifikavosi ir kt.),
atliekamas asmens identifikavimas (lyginamasis tyrimas). Specialius lavono arba jo palaik
tyrimus atlieka teismo medicinos ekspertai, o pdsak ir kit objekt - Kriminalistini
ekspertizi tarnyba.
Neatpainto lavono identifikavimo mediaga yra i:
1. neatpainto lavono fotonuotraukos, daktiloskopins kortels, kaukol ir kiti skeleto
kaulai, dantys, vainikliai, protezai, drabuiai, plaukai, kraujo pavyzdiai, mikrodalels,
lavono radimo vietoje paimti daiktai ir dokumentai;
2. iekomo asmens vairios fotonuotraukos, rentgenogramos, ligos istorijos,
ambulatorins ir stomatologins kortels, kiti duomenys, objektyviai fiksuojantys
mogaus individualius ypatumus: plaukai, drabuiai, raysenos pavyzdiai ir pirt
atspaudai, paimti jo gyvenamojoje, darbo ar kitose vietose;
3. artimj giminaii (tikrj tv, vaik, broli bei seser) kraujo pavyzdiai.
Nustats neatpainto lavono asmens tapatyb, kriminalins policijos pareignas nedelsdamas
ieko artimojo (-j) giminaiio (-i) (tv, vaik, tikrojo brolio, sesers, senoli, vaikaiio ar
sutuoktinio) ir apie tai pranea jam (jiems), taip pat ratu informuoja morg, kurio darbuotojai
padaro atitinkamus raus teismo medicinos lavon tyrimo akt registracijos urnale.
Praneimo apie asmens tapatybs nustatym kopija pridedama prie neatpainto lavono asmens
tapatybs nustatymo bylos.
Nustaius neatpainto lavono asmens tapatyb, kai nra jo artimj giminaii, kit asmen ar
organizacij, galini apmokti laidojimo ilaidas, arba jiems atsisakius atsiimti lavon i
morgo, lavonas laidojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka.

38
Neatpainto lavono asmens tapatybs nustatymo byla nutraukiama:
1. nustaius asmens tapatyb;
2. prajus 5 metams nuo bylos pradios;
3. remiantis osteologins ekspertizs ivada, jog rastas skeletas arba skeleto dalys yra
daugiau kaip 20 met senumo.
Asmens tapatybs nustatymo byla nutraukiama motyvuotu nutarimu, kur tvirtina policijos
staigos vadovas. Nutarimas suraomas trimis egzemplioriais: pirmasis egzempliorius saugomas
byloje, antrasis isiuniamas Informatikos ir ryi departament, treiasis - Kriminalistini
ekspertizi tarnyb. Jei informacija apie neatpaint lavon, neinom ligon ar vaik buvo
skelbiama Interpolo kanalais, nutarimo kopija isiuniama Interpolo Lietuvos nacionalin
biur. Apie asmens tapatybs nustatymo bylos nutraukim paymima paiekos ir asmens
tapatybs nustatymo byl registracijos urnale.
Policijos veiklos teistumo kontrol vykdanio prokuroro reikalavimu asmens tapatybs
nustatymo byla arba payma (kai asmens tapatybs nustatymo byla pridedama prie neiaikinto
nusikaltimo operatyvins paiekos bylos) apie atliktus vieo pobdio veiksmus nustatant
neatpainto lavono asmens tapatyb pateikiama jam susipainti.

Neatpaint lavon skaita

Neatpainto lavono atpainimo kortel upildo kriminalins policijos pareignas, atliekantis
neatpaint lavon asmens tapatybs nustatymo funkcijas. Atpainimo kortel pildoma
vadovaujantis metodini nurodym (patvirtinta forma) reikalavimais. Kokybikai upildyt
atpainimo kortel kriminalins policijos pareignas ne vliau kaip per deimt dien nuo
neatpainto lavono radimo dienos isiunia Informatikos ir ryi departament.
Informatikos ir ryi departamentas:
1. tvarko neatpaint lavon centralizuot skait (pagal atpainimo korteles),
kontroliuoja atpainimo korteli upildymo kokyb. Klaidingai ir nekokybikai
upildyta ar forminta atpainimo kortel (pavyzdiui, nra isiuntimo registracijos
numerio, nekokybikos fotonuotraukos ir kt.) grinama policijos staigai. Per penkias
dienas nuo grinimo dienos policijos staigos kriminalins policijos pareignas privalo
pakartotinai kokybikai upildyti ar papildomai kokybikai forminti atpainimo kortel
ir isisti j Informatikos ir ryi departament;
2. tikrina neatpaintus lavonus iekom asmen centralizuotoje duomen bazje ir ratu
informuoja policijos staig apie patikrinimo rezultatus;
3. teikia analitin ir informacin pagalb neatpaint lavon asmens tapatybs nustatymo
klausimais;
4. kas ketvirt teikia statistin informacij apie neatpaint lavon asmens tapatybs
nustatymo bkl alyje Kriminalini nusikaltim tyrimo tarnybai ir policijos
komisariatams (vyriausiesiems policijos komisariatams).
Informatikos ir ryi departamentas, gavs policijos staigos vadovo patvirtint nutarim
nutraukti asmens tapatybs nustatymo byl nustaius lavono asmens tapatyb, padaro
atitinkam ym centralizuotoje skaitoje, iima i kartotekos atpainimo kortel ir saugo j
penkerius metus. Po penkeri met atpainimo kortel sunaikinama.
Kriminalistini ekspertizi tarnyba, gavusi policijos staigos vadovo patvirtint nutarim
nutraukti asmens tapatybs nustatymo byl nustaius lavono asmens tapatyb, padaro
atitinkam ym centralizuotoje daktiloskopini korteli skaitoje, iima i kartotekos
daktiloskopin kortel ir saugo j penkerius metus. Po penkeri met daktiloskopin kortel
sunaikinama.

39
Nenustaius lavono asmens tapatybs, neatpainto lavono asmens tapatybs nustatymo byla
nutraukiama sujus penkeriems metams nuo bylos pradjimo, o atpainimo ir daktiloskopin
kortels atitinkamai saugomos Informatikos ir ryi departamente bei Kriminalistini
ekspertizi tarnyboje penkiolika met. Po penkiolikos met atpainimo ir daktiloskopin
kortels sunaikinamos.
Nutrauktos asmens tapatybs nustatymo bylos nustaius lavono asmens tapatyb saugomos
policijos staigose penkerius metus, o nutrauktos neatpaint lavon asmens tapatybs
nustatymo bylos saugomos policijos staigose penkiolika met. Po i termin asmens
tapatybs nustatymo bylos sunaikinamos.
Asmens tapatybs nustatymo bylos ir atpainimo bei daktiloskopins kortels naikinamos
Archyv departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka.

Lavono ekshumacija
Ekshumacija (lot. exhumno - ikasu i ems, humation - laidotuvs) - tai lavono ikasimas
papildomai tirti teismui. Atsivelgdami odio etimologij turtume pabrti, kad ikasamas
ne bet koks lavonas, o palaidotas. Laidotuvs reikia su tam tikromis apeigomis palydti
numirl kapins". Taigi ekshumacija susijusi ne tik su bsimais lavono ikasimo veiksmais,
bet ir su vykiais, aplinka, procesu ir vieta (atsivelgiama tai, kur ir kaip buvo ukastas
lavonas). Beje, vertinant tai, kad laidotuvi procesas ne visada ir ne visur susijs tik su
kapinmis arba karsto ukasimu (kapins gali bti atskiros, tarkime, banyios rsyje, karstas
gali bti laikomas eimos koplyioje ir pan.). Tai veria uduoti svarb klausim: ar kiekvienas
ukastas lavonas gali bti ekshumuojamas? Nuo atsakymo klausim gali priklausyti teisiniai
ir kriminalistiniai taktiniai tyrjo veiksmai.
Verta paymti ir tai, kad ekshumacija gali bti atlikta ne tik lavono teismo medicinos
ekspertizei atlikti, bet ir laidojimo procedros (tvarkos) paeidimams nustatyti, lavono
iniekinimo arba kitam nusikaltimui iaikinti. Tuomet tikrinamos lavono tapatybs prielaidos
(ar karste tas lavonas, kur laidojo laidotuvininkai), ar karste palaidoti keli ar n vieno asmens
(laidotuvi falsifikacija), ar duobje neukastas kitas lavonas ir pan.
Juridinis ekshumacijos supratimas tai ikiteisminio tyrimo tyrjo (anksiau - tardytojo)
sankcionuotas tardomasis veiksmas (ikiteisminis tyrimas). is veiksmas atliekamas dalyvaujant
keliems kviestiniams ir teismo medicinos ekspertui. Suraomas atitinkamas protokolas. Kada
btina atpainti lavon, atidarius karst, j atpainti kvieiami gimins. Tada suraomas
atpainimo protokolas. Po ekshumuoto lavono apiros, jis nukreipiamas teismo medicinos
ekspertizei.
Ekshumacija visada jaudina mirusiojo artimuosius, todl ji darytina tik esant btinam reikalui.
Pravartu atsiminti, kad lavono puvimas nra klitis teismo medicininiam lavono tyrimui. Kai
kurie sualojimai ir susirgimai, ypa kaul, pvant ilieka labai ilgai, o lavonui natraliai
konservuojantis, gali gerai ilikti ioriniai ir vidiniai liguisti pakitimai. Taip gali ilikti kulkos
padaryti paeidimai lavonui emje iguljus 20 met. Visa eil nuod gali bti randami lavone
po keleri met ir netgi vliau, todl niekada nereikia atsisakyti ekshumacijos, motyvuojant
tuo, kad po mirties praslinko daug laiko.
Ekshumacijos tikslas yra atlikti pirmin, papildom arba pakartotin lavono teismo medicinos
ekspertiz, kartais nustatyti neinomo lavono asmenyb. Taip pat ekshumacija yra daroma
tada, kai, palaidojus netirt lavon, kyla btinumas atlikti jo teismo medicinin tyrim arba kai
pirminis tyrimas buvo atliktas su tam tikrais trkumais ir tardytojas (teismas ir pan.) sitikina,
kad iuos trkumus bus galima paalinti pakartotins ekspertizs metu.
Ekshumacija atliekama dl daugelio prieasi. Daniausiai, dl:
1. Tikslu atlikti pirmin teismo medicinin ekspertiz:

40
 a. kai lavonas buvo palaidotas be skrodimo;
b. kai lavonas buvo palaidotas tik po patalogoanatominio ityrimo;
c. esant slaptam palaidojimui;
d. atsitiktinai radus lavon.
2. Tikslu atlikti pakartotin teismo medicinin ekspertiz:
a. Palaidojus lavon nenustaius mirties prieasties;
b. Po lavono palaidojimo atsiradus tarimui apie mirties smurtin kilm;
c. Palaidojus lavon, kai pirmin teismo medicinos ekspertiz buvo neisami;
d. Paaikjus naujiems faktams po pirmins teismo medicinos ekspertizs ir pan.
3. Dl kit tiksl:
a. Dl biologins kilms pavyzdi ir daiktini rodym pamimo;
b. Lavono tapatybs nustatymui;
c. Lavono perlaidojimo;
4. Dl mokslo ar istorijos tiksl.
Juridikai ekshumacija gali bti:
1. Teista (oficiali) kai yra oficialus leidimas jai atlikti. Jis duodamas kai kyla poreikis
atlikti pirmin arba pakartotin lavono teismo medicinos ekspertiz. Ekshumacija gali
bti susijusi ir su tam tikrais istoriniais tyrimais, pavyzdiui, 1994-1997 m. teismo
medicinos osteologijos laboratorijoje buvo itirti 1944-1947 m. sovietinio KGB
rsiuose Vilniuje nuudyt ir buvusio Tuskuln dvaro parke slapta palaidot 706
asmen skeletai. Tais atvejais, kai tam tikr ems plot btina panaudoti Valstybs
poreikiams (keliams tiesti ir pan.), ir kapines reikia perkelti kit viet;
2. Atsitiktin dirbant vairius ems darbus bei vykdant statybas ikasami ukasto
mogaus griauiai, pavieniai kaulai, nesuirs lavonas ir pan.;
3. Nusikalstama kai atliekama siekiant apiplti, iniekinti lavon, atlikti su juo lytin
akt, siekiant gauti ipirk, kerijant, dl religini sitikinim ir pan.
Ekshumacijos metu pirmiausia reikia nustatyti palaidojimo viet, kuri paprastai nurodo tai
ins asmuo. Parodytas kapas ir jo topografija apraomi, antkapis, jo raai, vainikai
nufotografuojami arba nufilmuojami, atkasama duob, apraoma dirvoemio ris, surandamas
karstas, ar jo liekanos, lavonas ar jo liekanos. Karste gulintis lavonas ikeliamas su visu karstu.
Atidarius karst lavonas apirimas ir atpastamas. Ekshumacija baigiama protokolo
suraymu. Protokol pasirao teismo medicinos ekspertas ir kiti ekshumacijoje dalyvav
asmenys. Lavonas gabenamas atlikti teismo medicinos ekspertiz. Kartais ekshumuoto lavono
ekspertiz atliekama ia pat kapinse.
Jeigu ekshumacijos tikslas yra nustatyti ar mirties priestis nebuvo apsinuodijimas, cheminiam
tyrimui imama em i ei viet- karsto viraus, apaios, on ir gal, karsto detali ir net
papuoal.

Pavyzdiai:

41
BYLA Nr. 20-1-444-95
1993-10-30, apie 1.30 val., Kaune , Savanori pr., ties namu Nr. 239a, automobilis VAZ-
2101, priekine dalimi partrenk ir mirtinai sualojo nenustatytos asmenybs psij.
Pstysis buvo apie 60 met amiaus, il plauk, il plauk barzdos. Avarijos metu buvo
apsirengs tamsiai mlynu sportiniu kostiumu, alia striuke, apsiavs rudais batais. Po
autoavarijos uvusiojo knas buvo pristatytas morg. 1993-11-10 neinomo vyro lavon
valstybs lomis palaidojo laidojimo paslaug biuras Lidesys.
1995-11-20 Kauno m. VPK ikl baudiamj byl , pagal Vlado Bijno Bunkaus
gim. 1932-04-06, dingimo fakt, remiantis jo brolio V. Bunkaus 1995-11-13 gautu
pareikimu. 1996-09-11 V. B. Bunk, pagal pateiktas nuotraukas , atpaino autoavarij mat
asmenys.
1996-04-15 TV prie Kauno m. VPK buvo ikelta baudiamoji byla, pagal poymius
nusikaltimo numatyto LR BK 207 str., 1 dalyje, nes Robertas Garbenko (vliau pavard
pakeit apok) 1994-03-15 nuvyks Kauno m. 2- j notar biur suklastojo galiojim, o
1994-03-15 suklastot galiojim panaudojo parduodamas V. B. Bunkui priklausant but.
Vadovaujantis aukiau idstytais faktais ir pilnai, visapusikai ir objektyviai itirti
visas V. B. Bunkaus mirties aplinkybes, 2001-02-26 Tardymo valdybos prie Kauno m. VPK
tardytojas D. esnauskas prim nutarim ikasti V. B. Bunkaus lavon i palaidojimo vietos
ir atlikti papildom ekshumuoto lavono teiss medicinos ekspertiz. Ekspertams buvo pavesta
isprsti iuos klausimus:
nuo ko vyko mirtis?
kokie lavono rasti sualojimui?
kiek laiko prajo nuo sualojim padarymo iki mirties?
koks sualojim padarymo mechanizmas?
ar nustatyti sualojimai yra panas 1993-11-03 lavono teismo medicininio tyrimo
akte ufiksuotus sualojimus?
ar tai yra V. B. Bunkaus gim. 1932-04-06 lavonas?
Kaip matome i pateiktos mediagos, ioje byloje lavono ekshumacijos pagrindinis tikslas -
patvirtinti, kad tikrai buvo palaidotas V. B. Bunkus.
Prie ekshumacij tardytojo, vedusio byl, buvo atlikti sekantys veiksmai:
pasirpinta ekshumacijos vietos apsauga (priedas Nr. 1.4);
gautas LR Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno visuomens sveikatos centro
leidimas atlikti ekshumacij (priedai Nr. 1.5, 1.6);
pasirpinta duobkasiais (priedas Nr. 1.7);
ikviestas teismo medicinos ekspertas (priedas Nr. 1.8);
pasirpinta vaizdo fiksavimo ranga (priedas Nr. 1.9).
2001-03-13 buvo atlikta V. B. Bunkaus lavono ekshumacija Karmlavos kapini 6 ame
kvartale, 35 eilje, 19 vietoje.
Ekshumacija prasidjo 9.20 val., pasibaig 11.20 val.. Dl ekshumacijos atlikimo buvo
raomas vykio vietos apiros protokolas (priedai Nr. 1.11, 1.12, 1.13). Protokole yra
nurodyta, kad 9.50 val. buvo atkastas baltos spalvos karsto dangtis. Karstas nuo laiko buvo
pajuodavs ir dalinai apirs. Nuimant dangt jis sulo dalimis. Nuklus dangt po juo rasti
su emmis susimai drabui ir asmenini daikt (akini rmeliai, ukos) likuiai. Kas yra
domu , protokole nurodyta, kad palaidojimo vietoje kaukols nerasta (?). Kaulai , drabui

42
likuiai, asmeniniai daiktai buvo sudti palaik transportavimo mai, karsto dalys buvo
ukastos. Palaikai nuveti VTMT Kauno apygardos skyri. Protokol utvirtina
ekshumacijoje dalyvavusi asmen paraai.
2001-03-15 atlikus ekshumuot palaik teismo medicinos ekspertiz, ekspertai konstatavo,
kad tai gali bti V. B. Bunkaus lavonas. 2001-03-20 byl vedantis tardytojas priima nutarim
skirti teismo medicinin osteologin ekspertiz, kuri buvo atlikta Vilniuje, Teismo medicinos
institute. ios ekspertizs metu buvo tiriami skeleto kaulai, su tikslu nustatyti lavono lyt ,
ami, g. Ekspertai savo akte nurod, kad tirti kaulai yra mogaus. Jie priklauso vyrikos
lyties individui, amius apie 62 5 metai, gis apie 161 cm, sualojimai atitinka ankstesni
ekspertizi metu nustatytiems sualojimams.
ioje byloje mes matome vis eil procesini veiksm, kurie atliekami ekshumuojant
lavon. Bet kokiu atveju, ekshumacijos pagrindas yra motyvuotas tardytojo (tuo metu)
nutarimas atlikti ekshumacij.

BYLA Nr. 59-2-001-97

1995-07-19 i Visagino m. pensionato dingo globotin Nijol Jusinskait, gim. 1969-

01-30. 1995-09-15 netoli Visagino m, pievoje, buvo aptiktas suirs moters lavonas, kur pagal
drabuius, plaukus ir kno ilg atpaino Visagino m. pensionato darbuotojai ir pareik, kad
tai yra buvusios j globotins Nijols Jusinskaits lavonas. N. Jusinskaits motina A.
Auktuolien pasim i lavonins palaikus ir palaidojo Kaiiadori m. kapinaitse. Netrukus
A. Auktuolien apniko abejons, kad ji palaidojo ne savo dukr, pareikalavo daugiau
rodym, bylojani apie tai, kad paimti i Visagino lavonins ir palaidoti Kaiiadori
kapinaitse palaikai yra btent Nijols Jusinskaits.
Dl ios prieasties Ignalinos rajono apylinks prokuratros tardytojas A. Bacys
prim nutarim ikasti i palaidojimo vietos Kaiiadori m. kapinaii moterikos lyties
palaikus, kuriuos palaidojo A. Auktuolien ir iems palaikams skirti osteologin ekspertiz.
Man paiam neteko matyti ios bylos originalo (i bylos buvo iimti tik dokumentai
lieiantys lavono ekshumacij), todl pagal turim bylos mediag negaliu pilnai aprayti
kokie procesinai veiksmai buvo atlikti, nes savo inioje turiu tik nutarim ikasti lavon i
palaidojimo vietos (priedas Nr. 2.3), praneim Kaiiadori merui (priedas Nr. 2.4) ir lavono
apiros protokol (priedai Nr. 2.5, 2.6, 2.7), todl neapraydamas paruoiamj veiksm i
karto pereinu prie palaik ekshumacijos.
Kaip nurodyta lavono apiros protokole, 1996-01-03 palaikai ikasti Kaiiadori m.
kapinaitse kapavietje Nr. 70. Ikasus duob rastas 180 cm okoladins spalvos karstas. J
atidengus , i jo ikeltas ydros spalvos mediagos ryullis su papilkjusiais ir pajuodusiais
mogaus kaulais. Baigus apir i ryullio paimta kaukol, apatinis andikaulis, deinysis
blauzdikaulis, deinysis launikaulis, dubens kaulai.
Buvo nutarta skirti osteologin ekspertiz, kuri turjo atsakyti klausim ar pateikta
kaukol yra N. Jusinskaits?.
Ekspertiz buvo atlikta Teiss medicinos tarnybos osteologinje laboratorijoje.
Ekspertai savo ivadose tvirtina, kad pateikti kaulai (skeletas) yra moters, kurios biologinis
amius mirties metu buvo apie 27 metai, gis apie 158 cm. Tiriamoji kaukol ir N.
Jusinskaits fotonuotraukos sugretinimo efektas gautas teigiamas. Tuo vadovaudamiesi
ekspertai daro ivad, kad tiriamas skeletas yra N. Jusinskaits.
Taigi ekspert buvo rodyta, kad A. Auktuoliens abejons dl palaidotos dukros buvo
nepagrstos.

43
 domi ios bylos pabaiga. A. Auktuolien apskund Visagino m. apylinks
prokuratros nutarim nutraukti i byl. Tik 1999-05-25 Visagino m. apylinks teismas
prim nutart atmesti A. Auktuoliens skund dl ios bylos. Nutartis galutin ir
neskundiama.
Neturint visos bylos mediagos negaliu numatyti vis motyv, dl kuri, A.
Auktuolien nenorjo patikti savo dukters mirtimi. Gal tai buvo psichin liga, didelis
sielvartas ar geradari protingi patarimai.
I it dviej byl matome, kad ekshumacija yra tik tarpinis teisinis procesinis
veiksmas, einantis prie pakartotin teismo medicinin ekspertiz.

Ekshumacijos eiga. Taigi, gav ikiteisminio tyrimo tyrjo, prokuroro, teisjo ir pan. nutart
atlikti ekshumacij tyrjas turt:
1. Isamiai susipainti su baudiamosios bylos mediaga.
2. Kruopiai inagrinti pirmins lavono teismo medicinos ekspertizs akt.
3. Iaikinti vykio aplinkybes, susijusias su asmens palaidojimu, papildomai apklausti
gimines (kartais gali nesutapti asmens palaidojimo vieta ir antkapio uraas), kapini
administracijos atstovus (nustatomas palaidojimo kapini kvartalas, vietos registracijos
numeris ir pan.) ir kitus asmenis.
4. Nustatyti bei apklausti duobkasius.
5. Atlikti mirusiojo ligoninje ligos istorijos, poliklinikos ambulatorins kortels,
stomatologijos klinikos paciento kortels pomius.
6. Tais atvejais, kai laidotuvs buvo fotografuojamos arba filmuojamos, btina atlikti
fotonuotrauk arba vaizdo juost pom.
7. Prireikus gauti teismo medicinos specialisto konsultacij.
8. Parpinti technini priemoni kasinjimo darbams atlikti, karstui ikelti bei atidaryti,
lavonui pakuoti bei transportuoti.
9. Parpinti priemoni tardymo veiksmo eigai ir rezultatams fiksuoti (protokol, foto arba
kit vaizdo fiksavimo rang).
10. Numatyti btinus ekshumacijos dalyvius (btini: eimos nariai arba artimieji giminaiiai;
rekomenduojami: teismo medicinos specialistas, sanitarins epidemiologins tarnybos
atstovas, kapini administracijos atstovas (kaimo vietovse - tai seninas arba parapijos
dvasininkas), duobkasiai, lavonins darbuotojai, specialistai - kriminalistai;pasirinktini
(priklauso nuo tyrjo): gimins, dvasininkas, kiti asmenys, ekshumacijos metu galintys
suteikti vertingos informacijos arba atlikti tyrimo veiksmus).
Tai ne visi parengiamieji ekshumacijos darbai, j gali bti ir daugiau. Kiekvien kart tai
sprendia tyrjas, atsivelgdamas tyrimo situacij. Pavyzdiui, nusikaltimo tyrimo metu gali
ikilti parodym patikrinimo vietoje poreikis, siekiant isiaikinti ne tik palaidojimo, bet ir
kapini viet. Tam tikrais atvejais kapas turi bti i anksto aptvertas spjanija juosta arba
utikrinta fizin apsauga.
Paymtina, kad pasiruoimo etapas turt btu skirstomas pasiruoim ekshumacijai iki
ivykstant ekshumacijos viet ir pasiruoimas ekshumacijos vietoje. Kai kurie dalyviai gali
nurodyt viet atvykti i anksto, taiau n vienas asmuo negali prisiartinti prie kapo nesant
tyrjo arba be jo leidimo .
Tikrindamas, ar visi dalyviai susirinko, tyrjas privalo paaikinti visiems dalyviams j teiss ir
pareigas, pakviestus specialistus spti dl baudiamosios atsakomybs u inomai melagingos
ivados pateikim.

44
Tyrjas neturt skubti pradti kasinjimo darb, pirmiausiai jis privalo apirti kap,
antkap, paminkl, aprayti j matmenis, mediag, spalv, bkl, uraus, ypatingas ymes. Po
kiekvienos apiros stadijos patartina vaizd nufotografuoti arba kitaip ufiksuoti. Tikrinant
perlaidojimo versij btina atkreipti dmes grunto susiguljim po antkapiu. Pradjus
atkasimo darbus tyrjas turi aprayti kapo grunt (smlis, priemolis, molis, juodemis),
kokiame gylyje ukastos dirvono dalys. Duobkasiai turt mesti grunt taip, kad bt galima
nesunkiai nustatyti karsto gyl. Duobkasiai turt dirbti atsargiai, kad nesulauyt karsto
dangio arba kastuvais nepaeist karsto.
Atkast karst tyrjas turi aprayti: nurodyti jo padt, prie karsto arba ant jo dangio esanius
objektus (virves, gles, nesudegusias vakes ir pan.). Ikelt i duobs karst tyrjas privalo
atidiai apirti: paymti, ar nelenktas, mechanikai neapgadintas karsto dangtis, ar usukti
jo tvirtinimo medvariai ir pan., ar yra kit reikini poveikio poymi (gruntini vanden,
vabzdi poveikis ir pan.).
Atidarius karst paymima lavono padtis ir poza, apibdinama apranga (plimai, dms,
pelsiai, lerv, lliuk, vabzdi buvimas ir pan.), lavono bkl (ankstyvj arba vlyvj
lavonini reikini pobdis ir laipsnis) bei alia jo karste esantys daiktai. Lavono, juo labiau
skeleto apraymas terminijos poiriu yra sudtingas. Vis dlto tam tikr supratim apie
antropologij turi turti ir tyrjas.
Po lavono apiros tyrjas gali pasirinkti vien i dviej tyrimo veiksm schem: arba tsti
ekshumacij ir atlikti lavono atpainim, arba tai atlikti atskiru tyrimo veiksmu (l pav.).
Lavono parodymas atpainti atliekamas remiantis bendrosiomis parodymo atpainti
taisyklmis, jis atliekamas ekshumacijos vietoje arba lavoninje. Parodymo atpainti
ekshumacijos vietoje pranaumas yra tas, kad atpastantysis turi galimyb sulyginti ne tik pat
lavon, bet ir lavono aplink.
Savaime suprantama, kad vieojoje vietoje (kapinse) sunku apriboti lankytoj judjim, danai
pilieiai, atvyk, aplankyti artimj kap, apiri ir kitus kapus (groisi antkapi architektra
arba iaip smalsauja). Gimines suinoj apie rengiam ekshumacij gali imtis veiksm
sutvarkyti kap, o to negalima leisti, nes pasikeis pirminis kapo vaizdas bei gali bti sunaikinti
svarbs pdsakai.
Kiti veiksmai, teismo medicinos ekspertiz, lavono daktiloskopavimas ir pan. turt bti
atliekami tam skirtoje vietoje.
Teismo medicinos ekspertiz gali utrukti ne vien dien, taiau kapo negalima palikti ikasto,
jis turi bti sutvarkomas.
Tai, be abejo, ne visi ekshumacijos klausimai. Neatsakytas klausimas lieka lavon kremavimo
procedra jos tikslingumas, apribojimai ir nusikaltim tyrimo padariniai.

Miri klasifikacija
Pati mirties kategorija tai bendra mirties charakteristika, nurodanti (irykinanti) etiologin
faktori apsprendianti patologin proces, pasibaigusi mirtimi. ie faktoriai gali bti:
1. Ioriniai t.y. susij su supanios aplinkos poveikiu; paio asmens poveikiu ar kit
asmen poveikiu.
2. Vidiniai slygojami mogaus viduje vykstaniu pakitim ar lig.
Toks skirstymas yra slyginis, kadangi dauguma moni mirta per anksti, t.y. prie laik ir j
mirtis kakiek yra smurtin. T galima teigti remiantis tuo, kad daugum lig, kurios kamuoja
vis monij yra labai takojamos iorini faktori, toki kaip, stresai, neracionali mityba,
infekcijos, alingi proiai, pragyvenimo lygis ir pan. Praktikai nra lig, kurios nebt
takojamos iors faktori.

45
Yra skiriama ios mirties kategorijos:
1. Natrali mirtis pagrsta fiziologinmis prieastimis, sudaraniomis tokias slygas,
kuriomis gyvas organizmas negali toliau egzistuoti. Ji yra neivengiama.
2. Nenatrali (prielaikin) mirtis vyksta nuo lig arba sualojim. Ji skirstoma smurtin
ir nesmurtin mirt.
Smurtin mirtis itinka dl vairi iorini veiksni, o pagrindiniai yra
ie:
- mechaniniai sualojimai: peilis, kastetas, kulka, akmuo, automobilis ir
t.t.,
- mechanins asfiksijos deguonies stokos - pakorimas, pasikorimas ir
pan.;
- fizinis poveikis - auktos ir emos temperatros, elektros ir aibo,
aukto ir emo atmosferos slgio, jonizuojanio spinduliavimo,
- cheminis poveikis nuod, rgi, arm poveikio,
- fizinis pervargimas, badas, trokulys, psichins traumos.
ia visikai nesvarbu kas panaudojo ivardintus veiksnius ar pats asmuo, ar aplinkiniai (kiti
asmenys), ar tai nelaimingas atsitikimas. Svarbu, kad mirtis vyko bet kurio iorinio veiksnio
poveikyje, kuris nesusijs su ligomis, kuriomis tas asmuo serga. Atsivelgiant tai, kas t iorin
veiksn panaudojo, skiriamos ios smurtins mirties rys:
- nuudymas;
- saviudyb;
- nelaimingas atsitikimas
Teismo medikas nustato tik mirties pobd ir prieast. Smurtins mirties r nustato
prokuroras, ikiteisminio tyrimo tyrjas arba teismas, nes tai juridins o ne medicinins
svokos. Pvz.: kareivis poste stok, ausiu ir t.t. nuovMirtis smurtin, bet kaip ir
nelaimingas atsitikimas; (arba saviudyb, jeigu nuudytojo kienje rasime lapel, kad
nusibodo gyventi ir jis eins nusiudyti); arba: kareivis nieko nesaks iov, nuov mirtis
smurtin ir nuudymas; ir t.t. Minti pareignai, nustatindami smurtins mirties r, rodinja
tokius teismo medicinos sriiai nepriklausanius dalykus kaip tyia, neatsargumas, btinoji
gintis ir kitus. Teorikai galima situacija, kai mirtis medicininiu poiriu gali bti laikoma
nesmurtine (pvz. mirtis nuo infekcins ligos), o teisiniu poiriu pripainta smurtine (pvz.
tyinis susargdinimas).
Nesmurtin mirtis kai mirtis itinka dl vairi lig (kraujotakos, kvpavimo,
centrins nerv ir kit organ sistemos, onkologini, infekcini lig, netumo ir
gimdymo metu, kit susirgim) kuri tiesiogiai netakoja iors veiksniai. Mirusius
nesmurtine mirtimi tiria ligonini patologoanatomai. Taiau, kai tokia mirtis itinka
staiga, neprastomis aplinkybmis, kyla tarimas, jog mirties prieastimi galjo bti
trauma, apsinuodijimas arba kitoks smurtas. Tuomet skiriama mirusiojo asmens
teismo medicinos ekspertiz.
Nesmurtin mirtis gali bti skirstoma :
1. Fiziologin mirt t.y., kada mirtis itinka dl natralaus laipsniko organizmo
funkcij nunykimo (susidvjimo), vystantis senatviniam procesui arba dl
organizmo fizinio neisivystymo (pvz., neineiotas vaisius, apsigimimai,
nesuderinami su gyvybe). Niekas dar nra numirs tokia fiziologine mirtimi
(natraliai). Mes neinome mogaus gyvenimo trukms rib. Gal tai 200, gal 500
met? Pagal biblija, mons tuo metu gyveno ymiai ilgiau (tekstegyveno 960

46
 met ir numir). Po visuotino tvano gyvenimo trukm labai sumajo. Egipto
mumij tyrimai parod, kad tuo metu vidutin gyvenimo trukm buvo 22 metai.
Panai gyvenimo trukm buvo ir feodalizmo laikotarpiu. 19-tame amiuje vidutin
gyvenimo trukm buvo 34 metai; 20-tame amiuje pailgjo iki 70 met. Neirint
statistini vidurki, visada buvo individ kurie pragyvendavo 100 ir daugiau met.
2. Patologin mirtis tai mirtis paskoje kokio nors susirgimo (ligos), nustatytos
asmeniui dar bnant gyvam. Mirusiuosius tokia mirtimi tiria patologai anatomai.
Teismo medicinos ekspertai tiria toki mirusij lavonus tik tuo atveju, jei mirtis
vyko staiga, netiktai ir yra tarimas dl galimo smurto. Pvz.: mogus sirgo viu,
gyveno vienas ir po kiek laiko rastas jau apipuvs. Mirties aplinkybs neinomos ir
negalima atmesti smurto.
3. Netikta mirtis kada ji netikta asmeniui save jis laik visikai sveiku,
netikta aplinkiniams, kurie taip pat ji laik visai sveiku. Ji vyksta dl iki mirties
momento nenustatytos ir greitai progresuojanios patologijos. Pvz.: jaunas
atletikas, daug sportuojantis jaunuolis treniruotes metu pasijuto blogai. Taiau
neprats skstis jaunuolis iaip ne taip gro namo, kur jam dar labiau pablogjo
atsirado stiprs galvos skausmai. Mirtis itiko tik atsigulus. Skrodimo metu
nustatyta mirties prieastis jam buvo trkusi vienoje i stambesni galvos
smegen kraujagysli esanti gimta aneurizma ir kraujas suspaud smegenys. Tuo
skiriasi nuo Staigios mirties, kur patologija buvo fiksuota, progresavo ir buvo
tiesiogine mirties prieastimi. Pvz.: sirgo HL ir eidamas gatve krito ir mir dl
insulto. i mirtis bus priskirta patologinei miriai.
Pavyzdiai:
1. mogus eidamas sau gatve paslydo, nugriuvo, vyko galvos smegen trauma
kuri baigsi mirtimi. Mirties kategorija smurtin mirtis.
2. Mutini metu asmuo gavo kumiu veid, nugriuvo, vyko galvos smegen
trauma, kuri baigsi mirtimi. Mirties kategorija smurtin mirtis.
3. mogus ilg laik sirgo hipertonine liga, vyko insultas, kuris baigsi mirtimi.
Mirties kategorija nesmurtin mirtis.
4. mogus ilg laik vartojo alkoholinius grimus, jam isivyst ltinis
alkoholizmas, kas tapo mirties prieastimi. Mirties kategorija nesmurtin mirtis.

Gyv asmen teismo medicinin ekspertiz

Gyvj asmen teismo medicinini ekspertizi atlikimo tvarka
Gyvj asmen teismo medicinos ekspertizs atliekamos tik pagal ikiteisminio tyrimo tyrjo ar
teismo sprendim (nutarim). ios ekspertizs atliekamos specialiose teismo medicinos
padaliniuose ambulatorijose. Taiau, kartais jos atliekamos gydymo staig stacionaruose,
prokuroro kabinete, ikiteisminio tyrimo tyrjo kabinete, teismo posdio metu ar namuose.
Tokias ekspertizes btina atlikti kaip galima greiiau, kad kuo maiau laiko bt praj po
vykio, kuris ir slygoja atlikti vien ar kit ekspertiz. Tada ilieka daugiausia gaut kno
sualojim ar paeidim pdsak. Vliau, vykstant gijimui ar vystantis patologiniam procesui,
i pdsak vis maja, o tai apsunkina diagnostika. Jeigu ekspertiz atliekama nedalyvaujant
tyrjui, btina nustatyti asmens tapatyb pagal pateiktus dokumentus su nuotrauka. Ekspertas,
atliekantis ekspertiz, turi teis pasinaudoti atskir medicinos srii specialist konsultacijomis
bei papildomais instrumentiniais tyrimo metodais. Ekspertas privalo susipainti su vykio
aplinkybmis ir vykio metu nustatytais asmens sualojimais. Tai pads nustatyti ar patikslinti
gautos traumos mechanizm. Jeigu po gautos traumos asmuo gydsi gydymo staigoje,
ekspertas privalo susipainti su gydymo staigos turim asmens medicinin dokumentacija.

47
Tyrimo metu ekspertas privalo paeiliui aprayti visus matomus kno paeidimus, j
lokalizacij, charakter, utertum, svetimknius ir pan. Tikslus ir isamus paeidim
apraymas pads ekspertui nustatyti esam paeidim senum, eilikum, bei paeidim
mechanizm ir pan. Visk vertins, ekspertas pateikia motyvuot ivad instancijai, kuri skyr
ekspertiz.
Gyvj asmen teismo medicinos ekspertizs atliekamos dl daugelio prieasi. Pagrindins
yra ios:
1. Nustatyti sveikatos sutrikdymo mast:
Nustatyti sualojimo sunkumo laipsn;
Nustatyti asmens prarasto darbingumo procent;
Nustatyti asmens sveikatos bkl;
Nustatyti dirbtines ir apsimestines ligas:
2. Nustatyti lytini nusikaltim padarinius;
Iaginim;
Nepilnamei tvirkinamuosius veiksmus;
Lytinius ikrypimus
3. Nustatyti lytins bkles:
Mergyst;
Ntum arba buvus gimdym, abort;
Lytin subrendim;
Lytin pajgum;
Vaisiaus pradjimo laik;
Nustatyti asmens lyt;
4. Kitais atvejais:
Nustatyti asmens ami;
Identifikuoti asmen.

Kno sualojimai
Kno sualojimas, uktimo liga ar kitoks susargdinimas baudiamojoje teisje suprantama,
kaip kaltininko veika, tos veikos padariniai ir prieastinis ryys tarp veikos ir padarini.
Nusikaltimas gali bti padarytas veikimu arba neveikimu. Daniausiai sunkus kno sualojimas,
ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas padaromas veikimu, kuris pasireikia mechaniniu,
fiziniu, cheminiu, biologiniu, psichiniu ar kitokiu poveikiu, paeidianiu mogaus audinius
arba organ anatomin vientisum, sutrikdaniu fiziologines organ funkcijas, taip pat
ukreiant liga ar kitaip susargdinant (rank, koj smgiais, deginant cigaretmis, kaitinta
geleimi, lygintuvu, apiplikinant verdaniu vandeniu, aunamaisiais ir neaunamaisiais ginklais
arba kitais daiktais, pritaikytais knui sualoti, naudojant didelio pavojaus altinius, pavyzdiui,
mainas, rengin, elektros srov, dujas, sprogstamsias, nuodingas, narkotines ar
psichotropines mediagas, vris ir kt.).
Neveikimu nusikaltim, numatyt BK 111 straipsnyje, gali padaryti tik asmuo, kuris turdamas
reali galimyb tam tikrais veiksmais apsaugoti kito asmens sveikat j neatlieka (pvz.,
neiduoda individuali apsaugos priemoni asmenims, dirbantiems su nuodingomis

48
mediagomis, ir ios sukelia gyvybei pavojing organizmo apsinuodijim, jeigu kaltininkas
suvok savo neveikimo pobd, numato padarinius ir j nori arba, jei ir nenori, bet smoningai
leidia jiems kilti).
Vadinasi, btina baudiamosios atsakomybs u tyin sunk kno sualojim, ukrtim liga
ar kitok padarinius suklus susargdinim slyga, yra btinas prieastinis ryys tarp kaltininko
veikimo ar neveikimo ir kilusi padarini. Viena i tokio prieastinio ryio savybi yra ta, kad
jis yra numatomas i anksto. Kiekvienas normalus (pakaltinamas) mogus suvokia, kokie gali
bti drio peiliu, smgio kirviu, ranka krtin ar lazda per galv padariniai.
Taigi, kaip matome, kaip i medicinines taip ir baudiamosios teiss yra daug bendr poymi
numatani kno sualojimus, tik teismo medicinina padeta nustatyti koks yra padarytas
sunkumo laipsnis, o baudiamoji teis parinkti tinkam bausm u Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje numatyt nuostat paeidimus, kur sakoma, kad mogaus knas yra nelieiamas
ir jo nelieiamyb saugo statymas.

Sveikatos sutrikdymo masto nustatymas

(buv. Kno sualojimo sunkumo, darbingumo netekimo ir sveikatos bkls nustatymas).
Anksiau vartota svoka kno sualojimas iuo metu pakeistas platesne svoka sveikatos
sutrikdymas. Perjimas prie svokos sveikatos sutrikdymas yra visikai pagrstas, juk ne
visuomet ala sveikatai, net tada, kaip ji atsiranda dl iorins aplinkos priemoni poveikio, gali
bti laikoma kno sualojimu. Svoka sveikatos sutrikdymas apima ir toki al sveikatai,
kuri nesusijusi su mogaus organizmo anatominio vientisumo, kno audini, organ paeidimu
ar j fiziologini funkcij sutrikdymu, kaip antai mogaus susargdinimas sunkia nepagydoma
arba ilgai trunkania liga, realiai gresiania gyvybei ar labai sutrikdania mogaus psichik.
Svoka sveikatos sutrikdymas plaiai vartojama kit valstybi baudiamuosiuose
statymuose. i svoka apima ne tik apie bendrojo darbingumo, bet ir profesinio darbingumo
netekimo kriterijus.
Tai reglamentuoja 2003-05-23 d. LR SAM, LR TM ir LR SAirDM sakymu Nr.V-298\158\A1-
86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykls. iose taisyklse nurodyti
sveikatos sutrikimo masto sunkaus, nesunkaus ir neymaus nustatymo medicininiai
kriterijai. Sveikatos sutrikdymo fakt ir mast bei bendrojo darbingumo praradimo mast
nustato teismo medicinos ekspertai. Profesinio darbingumo netekim nustato Valstybin
medicinins socialins ekspertizs komisija. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ekspertiz
atliekama vadovaujantis LR BPK nustatytais pagrindais ir tvarka.
Nustatant sveikatos sutrikdymo mst, pirmiausia isiakinama, ar sualojimas nebuvo
pavojingas gyvybei. Pavojingas gyvybei tai toks nukentjusiojo kno sualojimas arba
sveikatos sutrikdymas dl kurio nukentjusiajam nesuteikus laiku medicinos pagalbos baigiasi
mirtimi. Pavojingas gyvybei sualojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas

Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.). Tai nustatoma atsivelgiant iuos poymius:
1. Sualojimo pavojingum gyvybei;
2. Sveikatos sutrikimo trukm;
3. Sualojimo baigt
Sunkus sveikatos sutrikdymas tai:
1. Regos netekimas visikas aklumas arba abiej aki regos susilpnjimas (yra
apibrta);
2. Klausos netekimas visikas kurtumas arba abiej aus klausos susilpnjimas (yra
apibrta);

49
3. Kalbos netekimas negaljimas reikti mintis suprantamais odiais;
4. Vaisingumo netekimas lytins veiklos sutrikimas, atimantis gebjim natraliu bdu
apvaisinti, pastoti, ineioti ar gimdyti;
5. Ntumo netekimas kai ntumas nutrksta arba turi bti nutrauktas dirbtinai dl
sualojimo arba susargdinimo, nepriklausomai nuo ntumo trukms;
6. Kitoks sunkus suluoinimas sualojimas, susargdinimas arba jo sukeltos
komplikacijos ir j pasekms:
kaukols skliauto atviri ir spaustiniai bei pamato kaul liai;
galvos smegen sumuimas su rykiais neurologiniais idininiais simptomais,
patvirtintas specialiais tyrimais;
sunkus difuzinis galvos smegen akson sualojimas;
kraujo ar likvoro isiliejimas vir kietojo ar po kietuoju galvos smegen
dangalu, suspaudiantis galvos smegenis;
kaklo slankstelio inirimas (panirimas) ar lis su nugaros smegen arba
nugaros nerv akneli paeidimu;
nugaros smegen sualojimas su rykiais idininiais simptomais, patvirtintas
specialiais tyrimais;
kiauryminis rykls, stempls, gerkl ar trachjos sualojimas;
gerkl ar trachjos sualojimas, sukls kvpavimo sutrikim, kuriam
paalinti nukentjs asmuo buvo intubuotas arba jam buvo atlikta
tracheostomija;
krtins lstos ertms ar pilvaplvs ertms kiauryminis sualojimas su/be
vidaus organ paeidimu;
atviras inkst, lapimtaki, antinksi, kasos, lapimo psls, lapls,
prieins liaukos ar tiesiosios arnos sualojimas;
udaras krtins ar pilvo organ sualojimas, nustatytas operacijos metu;
aortos, bendrosios, vidins ar iorins miego arterij, poraktins, paastins,
asto, bendrosios, vidins ar iorins klubo, launies, jos giliosios akos
kamieno ar pakinklio arterij arba jas atitinkani ven sualojimas;
atviras astikaulio, launikaulio ar blauzdikaulio kn lis arba udari kuri
nors dviej i nurodyt kaul kn arba astikaulio ar launikaulio kaklo
liai;
dubens kaul abipusiai liai, suard dubens iedo vientisum;
sualojimo sukeltas sunkus okas, riebalin ar oro embolija, mus inkst
veiklos nepakankamumas ar kita pavojinga gyvybei bsena;
vairios kilms nudegimai, kai 2 A (II) laipsnio bendras nudegimo plotas
apima 30 procent ir daugiau kno paviriaus; kai 2 B (III) laipsnio
nudegimo plotas apima 20 procent ir daugiau kno paviriaus; kai 3 (III-
IV) laipsnio nudegimo plotas apima 10 procent ir daugiau kno paviriaus;
kvpavimo tak nudegimas;
III-IV laipsnio nualimai, apimantys 10 procent ir daugiau kno paviriaus;
jonizuojaniosios spinduliuots sukelta sunki spindulin liga;

50
 kaklo suspaudimas ar kitokia mechanin asfiksija, lydima objektyviais
duomenimis patvirtinto galvos smegen kraujotakos sutrikimo;
kitokio pobdio sunkus suluoinimas:
- susargdinimas sunkia nepagydoma liga IV infekcija, juodlige, stablige,
pasiutlige, hemoraginmis kartligmis (Ebolo, Marburgo, Laso), dujine
gangrena, Creutzfeld-Jakobo liga, maru, cholera, raupais, geltonja
kartlige;
- susargdinimas ilgai trunkania liga, sukeliania reali grsm gyvybei
narkomanija, TBC, hepatitu B ar C, sifiliu, brucelioze, trichinelioze,
leimanijoze;
- susargdinimas ilgai trunkania liga, stipriai sutrikdania mogaus psichik.
Tai psichins veiklos sutrikdymas mechaninio, fizinio ar psichinio poveikio
priemonmis, taip pat vairiais centrin nerv sistem veikianiais vaistiniais
preparatais (cheminis, biologinis poveikis). Psichikos sutrikimo laipsn
kiekvienu atveju vertina ir apie galimyb priskirti stipriai sutrikdani
mogaus psichik lig grupei sprendia ir sveikatos sutrikimo mast nustato
teismo psichiatr ekspert komisija;
- sualojimas ar susargdinimas, dl kurio prarandama didel dalis 30 ir
daugiau procent profesinio darbingumo;
- sualojimas ar susargdinimas, dl kurio prarandama didel dalis 30 ir
daugiau procent bendro darbingumo;
- nepataisomas kno subjaurojimas kai prie toki ivad prieina teissaugos
institucija, atsivelgdama teismo medicinos eksperto ivad dl kno
sualojimo pasekmi paalinimo galimybs.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dl sualojimo ar susargdinimo nebna i
taisykli skyriuje Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.) numatyt padarini, bet:
1. Sualojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikat ilgesniam nei 10 dien laikotarpiui, arba
2. Nukentjusysis praranda nedidel dal daugiau nei 5 procentus, bet maiau nei 30
procent profesinio ar bendro darbingumo.
Neymus sveikatos sutrikdymas ar fizinio skausmo suklimas (BK 140 str.)
Neymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sualojimas arba susargdinimas sveikat
sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dien laikotarpiui arba nukentjusysis praranda 5 procentus
profesinio arba bendro darbingumo.
Ivad dl fizinio skausmo suklimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos
mediagos duomenimis, patvirtinaniais buvus muimo ar kitokio smurtavimo fakt.

Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo Metodiniai nurodymai

Tai daniausia gyv asmen teismo medicinos ekspertizi ris. Prie pradedant tirti
nukentjus asmen, isiaikinamos sualojimo aplinkybs. Paprastai jos bna nurodytos
nutarime arba siuntime, bet daniausiai suinomos i paties nukentjusiojo. Visais atvejais
reikia isiakinti:
1. kada (kuri dien ar valand) ir kur (namuose, gatvje, darbovietje) mogus buvo
sualotas;
2. kas j sualojo (to pilieio vardas, pavard, amius, fizinis isivystymas);

51
 3. kokiu daiktu, rankiu arba ginklu ir kaip buvo sualotas (kumiu, peiliu, pastumiant,
apdeginant ir pan.);
4. kurios kno dalys sualotos (galva, krtin, rankos ar kt.);
5. kuo m skstis po sualojimo, kokia buvo savijauta. Jei buvo sualota galva, tai ar
buvo neteks samons ir kur laik;
6. ar kreipsi medicinos pagalbos, kur ir kokia pagalba buvo suteikta;
7. kur ir kiek laiko gydsi;
8. kuo skundsi per apir.
Akte btina paymti tiriamojo nurodytas vykio aplinkybes, nes neretai jos neatitinka faktini
aplinkybi. Objektyvus tyrimas privalo bti atliekamas labai kruopsiai, btina apirti ne tik
nukentjusiojo nurodomas, bet ir kitas kno vietas, kuriose neretai aptinkama sualojim,
padedani isiaikinti sualojim padarymo mechanizm. Apraant kiekvien sualojim,
reikia nurodyti jo lokalizacij, form, spalv, sualojimo aplink (paraudimas, pabrinkimas ir
pan.). Sualojimai pamatuojami, uraomas j ilgis, plotis, jei manoma gylis, auktis. Jeigu
nukentjusysis po sualojimo gydsi ambulatorijoje arba stacionare, ekspertas privalo
susipainti su medicinos dokumentais gydymo istorija, ligonio kortele, rentgenogramomis ir
kit papildom tyrim duomenimis. Jei sualojimo baigtis neaiki, teismo medicinos ekspertas
nustato termin, kada nukentjusj reikia apirti pakartotinai. Jeigu btina kito specialisto
(neurochirurgo, neurologo, rentgenologo, okulisto) konsultacija, teismo medicinos ekspertas
nukentjusj siunia pas j. Gauti ratiki konsultacijos duomenys traukiami akto tekst ir
panaudojami darant ivad.
Atliekant teismo medicinos ekspertiz arba tyrim sveikatos sutrikimo mastui nustatyti,
vertinamas kno sualojimas ir susargdinimas ir pateikiama ivada dl:
1. medicininio pobdio (teismo medicinos diagnoz);
2. padarymo mechanizmo (galim padarymo priemoni ir bd);
3. padarymo laiko;
4. sveikatos sutrikdymo masto.
Teismo medicinos ekspertiz arba tyrim galima atlikti ir remiantis medicinos dokumentais.
Tuo atveju ekspertui reikia pateikti i dokument originalus arba patvirtintas kopijas. Kai
medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dl sualojimo arba susargdinimo trukm
neatitinka nustatyto kno sualojimo ar susargdinimo pobdio, sveikatos sutrikdymo mastas
nustatomas vadovaujantis turimais sualojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis,
neatsivelgiant medicinos dokumentuose nurodyt gydymosi trukm. Kno sualojimo ar
susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto vertinimo neturi takoti:
1. ankstesni lig pamjimas;
2. medicinos pagalbos teikimo trkumai;
3. rekonstrukcins-plastins operacijos.
Ivad ekspertas pateikia vertins visus sualojimus, suteiktos medicinos pagalbos
dokumentus, gydymo pobd, rentgenogram bei specialist konsultacij duomenis. Akto
ivadoje privalo bti nurodyti 5 svarbiausi dalykai:
1. medicininis sualojimo pobdis, tai yra ekspertin diagnoz (kraujosruva, pjautin
aizda, smegen sukrtimas, II nudegimas ir pan.) ir tiksli sualojim lokalizacija
(kairiajame skruoste, deiniajame riee ir pan.);
2. kuo padarytas sualojimas (kokiu daiktu, rankiu ar ginklu);
3. sualojimo padarymo mechanizmas;
4. sualojimo padarymo laikas;

52
 5. sualojimo sunkumas (juridin kvalifikacija).

Prarasto darbingumo nustatymas

Norint tinkamai vertinti kno sualojimo sunkumo nustatymo laipsn, tam, kad tinkamai
kvalifikuoti nusikalstam veik, reikia nustatyti koks yra padarytas kno sualojimas
nukentjusijm, jo fiziniam bei psichiniam darbingumai tinkamai ir toliau atlikti savo darb.
Darbingumas tai mogaus fizin ir dvasin galimyb dirbti darb. Skiriamas bendras ir
profesinis mogaus darbingumas.
Bendras darbingumas mogaus gebjimas ir galimyb dirbti darbus, kuriems nereikia
speciali ini, kvalifikacijos ir gdi. Pastovaus bendrojo darbingumo netekimo procentai
pateikti Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykli priede Dl sualojim prarasto
bendrojo darbingumo procent nustatymo lentel.
Profesinis darbingumas mogaus gebjimas ir galimyb dirbti darbus, kuriems reikia
speciali ini, kvalifikacijos ir gdi.
Darbingumo gali bti netenkama laikinai po gydymosi mogus vl bna darbingas, ir visam
laikui, kai gydymasis nepadeda susigrinti darbingumo.
Pastovaus darbingumo netekim dl vairi lig, taip pat ir profesinio darbingumo netekim bei
sualojimo darbe padarinius nustato Medicinins socialins ekspertizs komisijos prie
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos. ios komisijos nustato asto darbingumo procent
(anksiau - invalidumo grup).
Teismo medicinos ekspertai nustato pastovaus darbingumo netekim dl sualojim buityje ir
transporto avarijose. Tokias ekspertizes baudiamosiose ir civilinse bylose atlieka teismo
medicinos ekspert komisijos, kurios nariai paprastai bna vairi specialybi gydytojai
(terapeutai, chirurgai, neuropatologai ir kt.). Ekspertizs metu nustatomas bendro darbingumo
netekimo procentas ir kaip darbingumo netekimas susijs su sualojimu. Bendro darbingumo
netekimo procentas nustatomas pagal Finans ministerijos sudarytas lenteles. Atliekant
darbingumo ekspertiz, reikia vertinti mogaus organizmo kompensacines galimybes. Dl
toki pai sualojim vieniems monms sveikata gali sutrikti maiau, kitiems daugiau.
Darbingumui atgauti daug takos turi individuals veiksniai amius, profesija, valios savybs,
treniruotumas, buities slygos, alingi proiai ir kt. Atsivelgiant dl traumos netektos
funkcijos atkrimo proces, ekspertizs metu nustatomas pakartotinis ekspertizs terminas,
daniausiai nuo puss iki dvej met. Kai sualojimo pasekms yra akivaizdiai negrtamos
(amputuota galn, paalinta akis ir pan.)., darbingumo netekimo procentas nustatomas be
termino (visam laikui).

Sveikatos bkls nustatymas

Ekspertiz skiriama tais atvejais, kai kyla abejoni:
ar tiriamasis asmuo gali teisingai suvokti aplinkybes, turinias reikms bylai, ir
duoti apie jas teisingus parodymus.
tokia ekspertiz bna reikalinga siekiant nustatyti nukentjusiojo, liudininko,
kaltinamojo apklausos galimyb, atvykti pas ikiteisminio tyrimo tyrj (tardytoj) ar
teism, galjim dirbti vien ar kit darb, atlikti bausm.
atsisakiusiojo tarnauti aukiamojo karin tarnyb, taip pat karikio fizin bkl
siekiant nustatyti, ar tikrai ie asmenys negali tarnauti.

Dirbtini ir apsimestini lig nustatymo ekspertizi atlikimo tvarka

53
Prie apsimestini ir dirbtinai sukelt lig priskiriama:
1. Simuliacija (lot. simulatio apsimetimas, t.y., melagingas tikrovs vaizdavimas norint
suklaidinti, apgauti) bna, kada sveikas mogus apsimeta serganiu. Tai apsimestins
ligos, kai vaizduojami nesami simptomai. Daniausiai bandoma vaizduoti regjimo
trkumus, mikiojim, psichikos ligas ir pan.;
2. Disimuliacija (lot dissimulatio slpimas, t.y. tyinis savo ligos arba jos poymi
slpimas) - prieingas simuliacijai elgesys. Ligos poymiai daniausiai slepiami siekiant
savanaudik tiksl, pvz., siekiant gauti vairuotojo paymjim (teises), sidarbinti
geros sveikatos reikalaujamame darbe ir pan.;
3. Agravacija (lot. aggravo sunkinu, bloginu; t.y., tai esamos ligos ar jos simptom
pasunkinimas). Tai smoningas ir suplanuotas, tyinis esanio arba liekamj poymi
po buvusio sutrikimo poymi sustiprinimas, ligos reikini perdjimas, tikintis i to
kokios nors naudos.;
4. Susialojimai - smoningas, tyinis savo sveikatos alojimas.
Simuliacija platesne prasme
Su apsimetimu daniausiai susiduriama teismo ekspertizi praktikoje, psichiatrijoje ir
narkologijoje. ioje plotmje apsimetimo svoka apibdinama kaip smoningas, tyinis
melavimas ir apsimestinis, tikslingas elgesys, kuriuo siekiama pavaizduoti, suvaidinti nesanios
ligos poymius, apsimesti ligoniu.
Poiris apsimetim psichikos ligoniu ilgainiui keitsi. Iki XIX a. vidurio vyravo poiris, kad
toks apsimetimas pasitaiko danai, ir apsimesti psichikos ligoniu yra labai lengva. Netgi
manyta, kad nra ligos, kuria bt lengviau apsimesti, todl teigiama, kad toks apsimetimas
labiausiai paplits. XIX a. Antroje pusje is poiris i esms pasikeit, sivyravo nuomon,
kad apsimetimas psichikos ligoniais pasitaiko labai retai. Pradta abejoti, ar sveikos psichikos
mogus apskritai gali skmingai apsimesti psichikos ligoniu. Tok poiri pasikeitim lm
ryki psichiatrijos paanga XIX a. iais laikais psichiatr nuomons iuo klausimu yra gana
skirtingos ir priklauso nuo alies psichiatrijos isivystymo lygio, nuo psichiatrijos mokyklos,
nuo tirtos visuomens ypatybi. Taiau pastebta, kad apsimetim padanja perversm, kar,
ekonomini sunkum, krizi metu, kai silpnesms, neitvermingos asmenybs tokiu bdu
mgina apsiginti nuo ekonomini ir kitoki gyvenimo sunkum. Suprantama, tiksliau
apsimetimo plitim nustatyti sunku ir danai nemanoma, nes apsimetimo niekas apskritai
neregistruoja. Pagal kai kuri autori duomenis, bendrojoje psichiatrijos praktikoje pasitaiko
apie 1 proc. apsimetli, o tikrinant kriminalinius nusikaltlius apsimetim danumas siekia 10
20 proc. Taigi aiku, kad su apsimetimu daniausiai susiduriama atliekant ekspertizes
(teismo, socialines). Nustatyta, kad vyrai apsimeta dvigubai daniau nei moterys. tarti
apsimetim reikia tada, kai psichikos sutrikim atsiranda po areto, traumos, avarijos, kaljime,
armijoje ir pan.
Oficialiai apsimetimas nelaikomas psichikos sutrikimu. Dauguma specialist mano, kad
apsimesti psichikos ligoniais gali psichikai sveiki ir psichikai nesveiki ar nevisaveriai
individai. Remiantis iuo ir kitais kriterijais sudarytos vairios apsimetimo klasifikacijos.
Simuliacija klasifikuojama:
1. Tikroji simuliacija - psichikai sveik asmen simuliacija.
2. Patologin simuliacija - psichini ligoni simuliacija.
Pagrindiniai simulianto bruoai:
1. Demonstratyvumas;
2. Imon;
3. Itvermingumas;

54
 4. Monotonikas elgesys;
5. Improvizacija;
6. Atsargumas ir tampa bendraujant su gydytojais;
7. Stebjimas kaip ekspertai reaguoja atsakymus, psichopatologijos demonstravim;
8. Melaginga informacija apie gydym pas geriausius psichiatrus ir vartotus
medikamentus.
9. Perdtas simptom demonstravimas.
Simuliacijos reikini tikrovikumas priklauso nuo:
1. Bendro asmens isivystymo.
2. Intelekto lygio.
3. Valios svybi.
4. Sugebjimo mgdioti.
5. Moralini svybi.
6. Pasiryimo pasiekti numatyto tikslo.
7. Sugebjimo sukurti neteisingo elgesio stili (vaizd).
Pagal apsimetimo atsiradimo laik skiriamos trys jo rys prie nusikaltim, nusikaltimo
padarymo metu ir po nusikaltimo. Apsimetimas prie nusikaltim dar vadinamas iankstiniu
arba prevenciniu, kai apsimetama ruoiantis nusikaltimui, siekiant suklaidinti teissaugos
organus. Tok apsimetim nustatyti sunku, nes nra iorini motyv, jis pasitaiko retai.
Simuliacijos reikini dinamika:
1. Paruoiamoji stadija.
a. Psichiatrijos literatros analizavimas.
b. Psichini ligoni elgesio ir veiksm mgdiojimas
c. Psichinio ligonio stereotipo sukrimas eimoje ir visuomenje.
d. Siekimas patekti psichiatrijos skaiton ar invalidumo grups gavimas.
e. Tikslingas medikament vartojimas siekiant, kad aplinkiniai asmenys pastebt
keist elges ir veiksmus.
2. Teiss paeidimas.
3. Klinikin stadija. Skiriama: Ikiteisminio laisvs atmimo staigoje, kur stebi psichiatras.
Jis fiksuoja: psichini lig simptom imitacijas t.y., netikrovikai atrius psichins
simptomatikos augimus, neatitinkanius ligos stadij, psichins patologijos rykum, bei
galim neadekvat, greit pasveikim.
Teismo psichiatrijos ekspertiz. Atliekama psichiatrins klinikos stacionare. Vyksta tyrimas,
stebjimas (atviras, slaptas), bei gydymo neefektyvumas. Tiems, kurie gali bti tariami
psichikos sutrikim simuliavimu, atlikti teismo psichiatrin ekspertiz tikslinga stacionare.
Btina atminti, kad, nepaisant simuliacinio iorini simptom pobdio, kartais simuliacija
gali bti paskatinta psichikos sutrikimo. Be to, tikrj prieast nustatyti yra tuo sunkiau,
kuo rykiau pateikiami simptomai ir kuo maesn j klinikin tikimyb. Turint galvoje
simuliavimo polimorfizm, - nuo lengvos agravacijos formos (tikslingas per didelis esam ar
buvusi psichikos sutrikim vertinimas) iki metasimuliacijos (tikslingas tolesnis buvusi
psichikos sutrikim demonstravimas), siursimuliavim (esamai psichopatologijai nebding
psichikos sutrikim demonstravimas), disimuliavim (tyinis tikr psichikos sutrikim
slpimas), - ivadas dl simuliavimo reikt daryti pagal tyrimus teismo psichiatrijos
stacionare.

55
Ambulatorin teismo psichiatrin ekspertiz baudiamajame procese daniausiai atliekama
asmenims, neturintiems sunki psichikos sutrikim, kilus abejoni dl j psichikos bkls
nusikalstamos veikos metu. Apibendrinant tai, kas buvo idstyta, galima teigti, kad
simuliacijos supratimas, inios apie j yra labai svarbios ir tessaugos, teistvarkos, ir
medicinos darbuotojams, nes jos padeda ivengti klaid, neteising ivad vertinant paeidusi
statymus asmen elges, atliekant teismo psichiatrines ekspertizes. Juk prie simuliuodamas
toks subjektas stengiasi istudijuoti pasirinkt psichikos sutrikim vadovliuose arba
stebdamas, kalbdamas su tikrais psichikos ligoniais, neretai tariasi su specialistais. Taiau
vaizduojamasis poymis, sindromas ar sutrikimas yra statikas, nra bdingos poymi,
sutrikim dinamikos. Nustatyti psichini lig simuliacij, kai yra patologinis pagrindas, ymiai
sunkiau nei sveikiems asmenims. ios problemos sprendime padeda patologinio proceso
gilumos ir iraikos, bei ligonio asmenybs pokyi nustatymas.

Lytini nusikaltim padarini nustatymo ekspertizi atlikimo tvarka

Lytiniai nusikaltimai tai nusikaltimai susij su lytins aistros tenkinimu tokiomis formomis,
kurios grubiai paeidia visuomenje susiformavusias lytini santyki normas ir kelianiomis
pavoj piliei sveikatai ir orumui. Lytins morals normos monijos istorijoje pastoviai kito.
Viduramiais viskas buvo reguliuojama banyios. Tai priklauso ir nuo egzistuojani skirting
eimos form monogamins, poligamins ir pan. Lytini nusikaltim ekspertizs atliekamos
pagal speciali metodik, laikantis oficiali Lytini bkli teismo medicinos ekspertizi
(tyrim) taisykli. Paprastai ekspertizs skiriamos ikiteisminio tyrimo staigos pareigno
nutarimu. Skiriami ie lytiniai nusikaltimai:
Iaginimo ekspertiz
Iaginimas yra lytinis santykiavimas vartojant fizin ar psichin smurt arba pasinaudojant
bejgika bkle. Bejgikumu vadinama tokia bsena, kai mogus negali susikurti slyg,
utikrinani normal egzistavim ir apsaugani jo gyvyb ir sveikat nuo pavojingo iorinio
poveikio. Iaginim atvejais tokia bsena gali bti, pvz., apsvaigus nuo alkoholio,
nesmoninga bkl, turimas invalidumas (dab. Sveikatos sutrikdymo mastas). Ekspertas
privalo nustatyti:
1. Ar lytinis aktas tikrai vyko, jo laik;
2. Kno sualojimus, j padarymo laik ir mechanizm;
3. Kno sualojimo sunkum, t.y. sveikatos sutrikdymo mast (juridin kvalifikacija);
4. Prievartinio lytinio akto padarinius (pastojimas, ukrtimas venerine liga, darbingumo
netekimas, psichins sveikatos sutrikimas);
5. Atsakyti kitus ekspertiz skirusi pareign klausimus (pvz., lytinis subrendimas,
lytinis ikrypimas ir pan.).
Susipains su ekspertiz skyrusio pareigno nutarime nurodytomis aplinkybmis, o jo nesant
su nukentjusiosios pasakojimu, ekspertas, siekdamas surinkti kuo daugiau svarbi
medicinini duomen, taiko anamnestin metod. Tai informacijos gavimo bdas, tiriamus
asmenis apklausiant apie prajusius j gyvenimo vykius. Kitaip tariant, ekspertas isiaikina
vykio aplinkybes: kada, kur, kas ir keliese prievartavo, ar naudojo prezervatyv, kokiu bdu
prievartavo per makt, ieinamj ang ar burn, kiek kart, ar lytinio akto metu isiliejo
sperm, kiek laiko truko lytinis aktas, ar tiriamoji jaut skausm akto metu ar po jo, ar
nekraujavo i lytini organ, ar po akto jaut drgm tarp koj, taip pat isiaikinama, ar
tiriamoji prieinosi upuolikui, jei taip, tai kokiu bdu, ar po vykio apsipraus, ar buvo
praradusi smon, kuo skundiasi iuo metu. Surinkta informacija leidia ekspertui susidaryti
buvusio vykio vaizd, nurodo, k reikia atkreipti dmes atliekant objektyv tyrim. Be to,
pirmin informacija danai bna tiksliausia, nes vykiai atpasakojami prajus neilgam laiko

56
tarpui po j, vliau kai kurie faktai usimirta arba nukentjusioji keiia parodymus, todl iuos
anamnestinius duomenis ufiksuoti yra labai svarbu. Kitas tyrimo etapas ginekologins
anamnezs surinkimas: isiaikinama kada prasidjo pirmosios mnesins, koks mnesini ciklo
reimas (reguliarumas, trukm), j pobdis (gausumas, skausmingumas), kada buvo paskutini
mnesini pirmoji diena. Taip suinoma, ar tiriamoji santykiavo iki vykio, kada vyko pirmieji
lytiniai santykiai ir kokie reikiniai (skausmas, kraujavimas) buvo po j, ar buvo nia, gimd,
ar buvo ntumo nutraukim (j skaiius, laikas), kada paskutin kart lytikai santykiavo (iki
vykio), ar saugojosi pastojimo, kokias naudoja apsaugos nuo ntumo priemones, ar sirgusi
ginekologinmis ligomis ir kokiomis.
Isiaikinus vykio aplinkybes ir ginekologin anamnez, pradedamas objektyvus tyrimas
apira. vertinami ie poymiai:
1. Bendras tiriamosios isivystymas: kno sudjimas, gis, mityba.
2. Antriniai lytiniai poymiai: krt isivystymas dydis, forma, standumas, speneli
laukeli bkl, j spalva, pieno liauk iskyr buvimas ar nebuvimas; paast ir gaktos
plaukuotumo laipsnis ir pobdis.
3. Iorini lytini organ bkl: plaukuotumas, pigmentacija, normalus (nenormalus)
isivystymas, lytini lp ir varputs dydio ir formos ypatumai, gleivini bkl ir
spalva, iorins lapls angos bkl, iskyros ir j pobdis. Apraomi iorini lytini
organ sualojimai- nubrozdinimai, kraujosruvos, plyimai.
4. Mergysts plv tai gleivins klost, esanti tarp makties prieangio ir makties ertms.
Jos pagrind sudaro jungiamasis audinys, turintis raumenini skaidul, kraujagysli ir
nerv. Nepaeista mergysts plv pagrindinis mergysts poymis. viei plyim
kratai kraujuoja arba paburk, paraud, o apraant svarbu paymti plyim gyl.
5. Neginijamas buvusio lytinio akto rodymas yra moters lyties organuose randama
sperma. Be to, spermos galima rasti ant iorini lyties organ ir ant nukentjusiosios
drabui. Spermos buvimo maktyje laikas svyruoja nuo keli valand iki 2-3 ir net 6
par (tai priklauso nuo aplinkos pH - maktyje rgtin pH, o spermos armin
pH). Jei yra duomen, kad atliktas lytinis aktas per burn ar per tiesij arn, imami
mginiai i burnos (tarpdani) bei tiesiosios arnos, kartu apirint ias sritis.
Pagrindinis klausimas ar rasta tikrai sperma, jei taip tai ar ji yra konkretaus asmens
(tariamojo)? Galima ir nerasti spermos, nes ji galjo suirti dl iors veiksni, o taip pat
dl patologini vyr bsen (aspermijos, hipospermijos), arba naudojant prezervatyv.
iuo metu asmeniui identifikuoti pagal sperm skmingai taikomas genoskopijos (DNR
analizs) metodas. Juo galima nustatyti spermos priklausomyb konkreiam asmeniui
netgi esant mirioms spermos paliktoms dmms.
6. Kitas buvusio lytinio akto rodymas yra pastojimas, todl ityrus nukentjusij dl
iaginimo, btina apie tai informuoti ir sisti konsultuotis pas akuer-ginekolog.
Nustaius ntum, teismo medicinos ekspertas daro ivadas naudodamasis i
specialist konsultacijomis.
7. Patikimas lytinio akto poymis taip pat gali bti ukrtimas venerine liga arba AIDS.
Pagal ligos stadij galima nustatyti ukrtimo laik. Tokios ekspertizs atliekamos kartu
su gydytoju dermatovenerologu.
8. Iaginimo padariniai gali bti dideli lyties organ ir tarpviets sualojimai, psichikos
sutrikimai, nukentjusiosios saviudyb arba mirtis dl komplikacij.

tariamojo iaginimu asmens tyrimas

Plaija prasme prievartinis lytinis santykiavimas vaginaliniu, oraliniu, analiniu bdu vadinamas
iaginimu. i veika numatyta BK 149-150 str. Ir pateikto skundo atsiimti negalima.

57
Privertimas lytikai santykiauti inkriminuojama BK 151 str., kuris pripaista nusikaltimu
Seksualinio apsisprendimo laisvei. Nukentjusiuoju gali bti tiek moteris, tiek vyras nuo 14 m.
amiaus. Privertimas yra, kai lytikai santykiaujama panaudojant psichin prievart arba
pasinaudojant nukentjusiojo asmens priklausomumu. Objektyvumo poymis yra grasinimas
panaudoti smurt nukentjusiojo ar jo artimj atvilgiu ir nebtinai tuoj pat, bet ir ateityje.
Alternatyvus poymis pasinaudojimas asmens priklausomumu. Priklausomumas gali bti
materialis (ilaikytinis), tarnybinis (pavaldinio priklausomyb nuo darbdavio). Tiriant tariamj
apirimi jo drabuiai, itrkusios sagos, dms, prikib plaukai. vertinamas tiriamojo fizinis
isivystymas, antriniai lytiniai poymiai, apraomi kno sualojimai, padaryti, pvz., rank
pirtais, nagais, dantimis. Iekoma sualojim lyties organ ir gretimose srityse. Varpos
paviriuje gali likti makties iskyr ir gleivins epitelio lsteli. Tiriant nukerpami tariamojo
rank nagai, kurie su panagi turiniu siuniami laboratorij. Panagse galima rasti kraujo,
odos ar gleivins lsteli, drabui skaidul.
Statistika: kas daniausiai bna prievartautojas aukai?
1. Jos vaikinas - 16%;
2. Draugas - 30%;
3. Kaimynas - 9%;
4. Giminaitis - 13%;
5. Nepastamas - 29%;
6. Grupinis iaginimas - 4%

Tvirkinamj veiksm nustatymas. ie veiksmai tai lytins aistros patenkinimas

neatliekant lytinio akto, t.y., taip vadinamo interfemoro bdu (fizinio slyio bdu, iskyrs
natral vaginalin akt, oralin bei analin bdus). Jie laikomi nusikaltimu (pagal BK 153 str.),
jeigu atliekami su jaunesniais kaip 14 met amiaus abiej lyi asmenimis. Tvirkinimo bdai
gana vairs: lieiami mergaii lytiniai organai, kartais juos kiami pirtai, lieiama, trinama
berniuk varpa tarp mergaii laun ir tarpvietje. Neretai ie veiksmai sukelia ejakuliacij.
Kartais ir moterys tvirkina berniukus, liesdamos arba masturbuodamos varp. Tvirkinimo
veiksmais pripastamas pornografijos demonstravimas maameiams, amorals pasakojimai,
maamei vertimas atlikti seksualinius veiksmus tarp savs arba su savimi. Atsakomyb u
tokius veiksmus ikyla nuo 16 m. amiaus.
Statistika: JAV tyrim duomenimis, seksualin prievart (tvirk. veiksmus) patyr 21% vaikin
ir 30% mergin. Broliai ar seserys tvirkino 45% berniuk ir 68% mergaii; tvai - 38%
berniuk ir 10% mergaii; motinos apie 6% berniuk.
Seksualin prievarta prie vaikus, sukelianti itin sunki neigiam pasekmi, yra nepaprastai
latentinis reikinys. Lietuvoje tokio pobdio nusikaltim, palyginti su Vakar Europos alimis,
uregistruojama itin maai. Galima kelti hipotez, kad toki atvej Vakaruose i ties yra
daugiau, bet greiiausiai taip yra todl, kad vaiko teisi apsaugos, taip pat ir teissaugos,
sistema veikia efektyviau, visuomen daugiau ino apie reikin, todl daniau j pastebi ir
imasi atitinkam priemoni. Pavyzdiui, Lietuvoje 2000 m. tvirkinamj veiksm buvo
uregistruota 36. Tuo tarpu vaik seksualinio inaudojimo atvej (madaug atitinkani
tvirkinamj veiksm nusikaltimo sudt Lietuvoje) Vokietijoje 1997 m. buvo uregistruota
16888 (Federacin kriminalin tarnyba Bundeskriminalamt 1997 m. praneimas).
Prievartinis homoseksualizmas tai vyro iaginimas. Paplitimas: 10-12% lytikai
subrendusi vyr turi homoseksualin potrauk, taiau tai nereikia, kad visi potrauk
realizuoja ar praktikuoja. Dalis j yra biseksualai, t.y., lytinius santykius turi tiek su vyrais tiek
ir su moterimis. statymu persekiojamas tik prievartinis homoseksualizmas.
Lytini ikrypimai, j apibdinimas bei nustatymas.

58
Sinonimai: perversija, parafirija, lytin aberacija, deviacija. Tai tokia psichosocialin veikla, kai
seksualinis objektas, t.y., prieingos lyties asmuo pakeiiamas kitu objektu arba seksualinis
potraukis patenkinamas nenormaliu bdu. Netikras lytinis ikrypimas (pseudoperversija) tai
laikino pobdio ikrypimas, atsirandantis susidarius atsitiktinms netinkamoms aplinkybms,
pvz., neturint lytinio partnerio (laikina asmen izoliacija) arba susilpnjus lytiniam pajgumui.
Atsistaius normaliems seksualiniams santykiams pseudoperversija paprastai inyksta. Tikroji
perversija pasiymi tuo, kad ikryps lytinis potraukis danai pasireikia jau vaikystje arba
jaunystje, o ikrypusi lytinio potraukio tenkinimo forma tampa vyraujanti. Dauguma
ikrypim irykja iki 18 met amiaus. Paprastai tam paiam asmeniui nustatoma net iki 5
perversij ri. Daniausiai ekshibicionizmas, fetiizmas, sadomazochizmas,
transvesticizmas, zoofilija. Pats ikrypim pikas nustatomas 15-25 met amiuje, po to jis
krenta, o vir 50 met nustatomi tik pavieniai atvejai.
Erotini ikrypim spektras yra labai platus ir, gal bt, pilnai neitirtas. Neretai lytiniu
ikrypimu vadinamas bet koks nukrypimas nuo lytinio elgesio norm. Todl vienokio ar kitokio
lytinio elgesio traktavimas kaip ikrypimas priklauso nuo visuomens norm ir kinta laike.
Pvz., masturbacija, oralinis seksas ir homoseksulizmas savo laiku irgi buvo laikomi lytiniais
ikrypimais. Ikrypimai egzistavo visada tai patvirtina dokumentuota monijos istorija. Jie ir
egzistuos visada uslpta forma (jei tai draus teisikai) arba atvirai (esant pilnai seksualiniai
laisvei). Ikrypim nepriimtinumas visuomenje pasireikia vairiai nuo pajuokos arba
neapykantos iki bausmi pagal statym. Lytini ikrypim prieastys nra aikios kartais tai
bna gimti sutrikimai, organ paeidimai, endokrinins sistemos pokyiai, lig pasekms ir kt.,
taiau n viena i egzistuojani teorij nepajgia visikai paaikinti lytinio ikrypimo atsirdimo
prieasi.
Pedofilija, zoofilija, transvestizmas - meils aidimais tai nepavadinsi, ir mons jiems kerta be
gailesio: ikryplis. Istorijos apie lytini ikrypli "ipuolius" kartkartmis nuskamba. Prie
kelis metus spaudoje pasirod inut apie septyniasdeimtmeio vieniiaus i iauli rajono
prisipainim, jog jis jau seniai "mylisi" su savo bokseriu. Medik pagalbos atsiskyrliui tsyk
prireik dl atsiradusi tutinimosi bd. Neseniai per al nuvilnijo istorija apie Pasvalio rajono
Kiemn kaimo gyventoj, lytikai santykiavus su kaimiei okomis ir telyiomis. Tuomet
dvideimtmet Arn J. - berat, sutrikusio intelekto prievartautoj, kaimynas suiupo
pristojus prie telyios. Neliko be atgarsio ir Kelms rajono Paverpenio kaimo gyventoj tis
ant kaimyno, j gyvuliams ramybs nedavusio kelerius metus. Kaimieiai iurpo nuo dvideimt
dvej met Svajno P. "kvailioni", - tas agins ne tik karves, avis, bet ir vitas. Miestas taip
pat kartais suia nuo gand. Sostins saugos tarnyb darbuotojams yra tek vaikytis ikrypl,
kuris atslikindavo prie soliariumo, pabelsdavo lang ir, kai darbuotojai atsisukdavo,
apnuogindavo lyt. Ikrypli mgstama vieta yra ir sostins Vingio parkas. Ne vien Vilniaus
universiteto studeni kart, i Fizinio lavinimo katedros traukusi park manktintis,
gsdindavo krmuose lindintys ekshibicionistai. Baim, jog ekshibicionistai pavojingi, -
nepagrsta. Jie pasiekia pasitenkinim tik dl kit moni igsio - teigia gydytojai
psichoterapeutai, o tai "meil" su gyvnais - itin retas mogaus seksualins orientacijos
sutrikimas, todl visuomenje jis ir sukelia didiausi atgars. Zoofilij aprao ir vidurami, ir
vlesni seksologijos vadovli autoriai. Pavyzdiui, Pranzcijos dvaro kultroje buvo
nepaprastai svarbu isiskirti i kit, nesvarbu, kokiomis priemonmis. Galbt, kalbant apie
"meil" su unimis, galima sivaizduoti, kad damoms tai buvo ieitis nesulauyti itikimybs
vyrui, ijusiam "kryiaus yg" arba tai ieitis moterims, neturinioms jokio anso susirasti
partner. Taiau iuolaikinje visuomenje tarp moter zoofilija - itin retas dalykas. Bet iek
tiek danesnis, kai kalbama apie vyrus. Paprastai tai bna atsiskyrliai, kuri intelektas yra labai
emas ir kurie, gyvendami socialinje izoliacijoje, negali susirasti moters.
Sadizmas (erotinis tironizmas) tai toks ikrypimas, kai lytikai susijaudinama ir
pasitenkinama fizikai arba psichikai kankinant partner, matant jo bejgikum ir kani. Pats
terminas kils i 18 a. prancz raytojo ir aristokrato markizo Donatjeno Alfonso Fransua de

59
Sado pavards, kuris savo kriniuose propagavo berib seksualin pasitenkinim naudojant
partnerio eminim ir tyiojamasi i, jo netgi kankinim, neirint lyties ir amiaus. Dl savo
kriniuose propaguojam drastik orgij su vaikais, didesn gyvenimo dal praleido Bastilijoje
ir iprotjusij moni namuose. Paprastai pas mones yra uslptas polinkis smurtui.
Sadizmo atveju, vidiniai smurto stabdiai atpalaiduojami ir pasireikia beribis vadovavimas
aistros objektui, suteikiantis tiek fizini tiek psichini kani. Tai gali pasireikti ir moterims,
kurios jauia pasitenkinim emindamos savo partner, kuris ir taip praranda savo savigarb.
Sadistin praktika labai vairi, danai lytinis aktas atliekamas pagal tam tikr ritual. Pvz.,
partneriui suriamos rankos ir kojos, po to jis muamas ranka, rimbu, tuo paiu metu j glostant
ir glamonjant. Kitas bado, drasko, naibo partner. Lengvos sadizmo formos pasireikia
partnerio eidinjimu, grasinimu, persekiojimu, muimu. Kratutiniais atvejais visik lytin
pasitenkinim sadistui suteikia tik partnerio stiprus sualojimas, jo agonija arba mirtis.
Sadistiniai polinkiai paprastai irykja vaikystje. Pvz., motina paguldo berniuk ant keli ir
nuplaka u prasiengim. Tuo metu berniuko varpa trinasi motinos kelius ir sustandja. iuo
atveju skausmas siejamas su seksualiniu malonumu ir vliau su juo sutapatinamas. inomi
atvejai, kai sadistinius polinkius irykina erotiniai vaizdai urnaluose.
Sadistai gali bti kaltinami tyiniu kno sualojimu, tyiniu nuudymu, jo veiksmai
kvalifikuojami kaip nusikaltimas sunkinaniomis aplinkybmis. Statistika: paplitimas tarp vyr
5%; tarp moter - 2%.
Mazochizmas tai sadizmui prieingas ikrypimas. Terminas kils i 19 a. gyvenusio raytojo
ir mokslininko Leopoldo Zacher-Mazocho pavards. Savo kriniuose jis lovino karingas
moterys, kurios vadovauja vyrams-vergams ir aprao j meils aidimus. Mazochistas lytikai
pasitenkina jausdamas fizin skausm arba moralin paeminim, kur suteikia kitas asmuo
(partneris) arba pats asmuo. Mazochistini polinki intensyvumo pasireikimo spektras labai
platus - nuo vos pastebim form (savs eminimo kit akyse, ar tik apsiriboti seksualinmis
fantazijomis) iki kratutini pasireikim savs kankinimo, muimo, ar veriant, maldaujant,
provokuojant tai atlikti partner. is polinkis tampa labai pavojingu, kada pats pasitenkindamas
asmuo naudoja gyvybei pavojingus seksualinius dirgiklius, pvz., elektros srov, savs
smaugim (dusinim) ir pan. Tokios meils eigoje galimi ir mirtini atvejai. iuo atveju teismo
ekspertas turi nustatyti sualojim pobd, mechanizm ir sunkumo laipsn. Statistika: paplits
tarp 2,5% vyr ir 4,6% moter. Danai sutinkama tarp frigidik moter ir impotent vyr.
Sadomazochizmas seksualinis ikrypimas, kuriam bdingas sadizmo ir mazochizmo derinys.
Danai tiek sadizmas tiek mazochizmas bna bdingas tam paiam asmeniui. Tai dvi lytinio
pasitenkinimo formos, papildanios vien kit ir gali reiktis skirtingu intensyvumu,
priklausomai nuo amiaus, aplinkos ir ypa partnerio asmenybs. i poymi atitikimas danai
lekia santuokos patvarum, taiau tol, kol kol tokie santykiai bus priimtini.
Statistika: Sadomazochizmo sindromas daniau sutinkamas tarp vyr (5 moterims tenka 13
vyr). Jis netakojamas seksualins orientacijos VFR 30 proc. sadomazochist
heteroseksualai, 31 proc. biseksualai, 38 proc. homoseksualai. Dl savo erotini ir
seksualini polinki, sadomazochistai visuomenje danai sudaro subkultr, turini daug
specifini aksesuar drabuiai i juodos odos, grandins, kauks, vairs muimo ir
kankinimo atributai. Jie turi savo organizacijas, urnalus, klubus ir t.t. Danai solidios firmos
grietas, valdingas vadovas po darbo tampa tokiame klube vergu. Anekdotas: susitinka
sadistas ir mazochistas. Mazochistas: kankink mane, kankink. O sadistas: net negalvoju,
nekankinsiu.
Fetiizmas (seksualinis simbolizmas) tai nenormalus potraukis liesti prieingos lyties asmens
kno dalis ir asmenis simbolizuojanius daiktus. io nukrypimo objektu tampa kno dalis,
rbai ar koks nors kitas daiktas kuris simbolizuoja seksualin partner Fetiai daniausiai bna
apatini drabui dalys, specifiki kno arba net nemalons kvapai. Jeigu vaikinas mgstantis

60
usidti merginos apatinius baltinius lytikai susijaudina tai fetiizmas, jeigu jis tik grisi savo
merginos graiais apatiniais baltiniais tai normalu. Fetiistai danai kaltinami vagyste.
Statistika: lyi santykis 40x1 vyr naudai. 25% vis vyr prisipaino tai dar nuo brendimo
pabaigos iki 25 met amiaus ir tai tssi apie 10 met, po ko jie daugiau to nedar.
Vizionizmas (vujerizmas, skopofilija) kai lytinis pasitenkinimas jauiamas slapta stebint
nusirenginjanius arba nuogus asmenis, j lytinius organus ir lytinius santykius. Pats reikinys
stebti apsinuoginusius asmenys ar j seksualinius aidimus yra pilnai normalus. Specifika ta,
kad tik slapta stebdami kit veiksmus, vujeristai patiria seksualin malonum. Labiau paplits
tarp vyr. ie asmenys prievartos nenaudoja, taiau slapta stebdami kit asmen intymum,
jie paeidia stebim asmen privatum, nes kartais sibrauna j namus, viebuius ir pan.
Skiriamos ios rys:
Ekshibicionizmas tai liguistas potraukis demonstruoti savo lyties organus siekiant seksualiai
pasitenkinti. Toks mogus staiga netiktai apnuogina savo lyties organus (daniausiai
sustandjusi varp), gestu ar ukteljimu atkreipdamas moter dmes. Kuo labiau aplinkiniai
apstulbsta, tuo stipresn lytin susijaudinim jauia ekshibicionistas. T gali praktikuoti ir
moterys nordamos labiau sujaudinti savo partner jos pasirodo Ievos kostiumu
Gana danai eksbicionizm tvirtina suaug asmenys, netiktai uklup vaik ar paaugl
besimasturbuojantis. Baim ir gda staiga sustiprina seksualin susijaudinim ir ji apima
nepaprastai stiprus orgazmas. Po to tokie jaunuoliai, nordami vl patirti kak panaaus, patys
ieko ir kuria panaias situacijas, o joms pasikartojus kelet kart, susiformuoja sunkiai
veikiamas patologinis potraukis. Kai kurie eksbicionistai vakarais, apsireng tik lietpaliu ar
paltu, po kurio daugiau nieko nra, slapstosi patamsyje netoli transporto stoteli, mokykl ar
kit viet, o paskui, nusiirj auk, staiga pasirodo ibint viesoje ir atlapoj drabu,
demonstruoja stai varp.
Ekshibicionizmas gali bti traktuojamas kaip nusikaltimas vieajai tvarkai. Taiau jeigu
ekshibicionistas savo apnuogintus lytinius organus rodo asmenims, neturintiems 16 met, jis
gali bti kaltinamas dl tvirkinamj veiksm. Statistika: is ikrypimas gana danas ir sudaro
iki 30% nuo vis ikrypim. Labiau paplits tarp vyr. Danai lydima masturbacija. Daniausiai
tai 25-30 met vyrai, o savo veiksmus (apsinuoginim) adresuoja taip: 37 proc. vidutinio
amiaus moterims, 20 proc. paauglms, 12 proc. vaikams, 23 proc. pagyvenusioms moterims.
Transvesticizmas (eonizmas, metatropizmas) tai liguistas potraukis dvti prieingos lyties
asmens drabuius, mgdioti eisen ir manieras. Dalinio transvesticizmo atveju dvimi tik
apatiniai prieingos lyties asmens drabuiai ir tik namuose, kai aplinkiniai nemato. Itin liguistais
atvejais transvestitai stengiasi pakeisti vard, pavard. Statistika: apie 1% moni
transvestitai, i j 25% homoseksualios orientacijos.
Transseksualizmas kai asmuo stengiasi chirurginiu bdu pakeisti lyt. statymikai
nepersekiojami. Tarp psichikos sutrikim, kurie nurodomi tarptautinje lig klasifikacijoje
(TLK-10), minima ir lyties tapatumo sutrikim grup, konkreiai - tai transseksualumas - noras
gyventi kaip prieingos lyties asmuo bei trokimas bti tokiu laikomam. Tai ir dvilypis
transvestizmas kai ankstyvoje vaikystje atsiranda nepasitenkinimas esania lytimi bei noras
bti kitokiam. Toks berniukas primygtinai tvirtina ess mergait ir atvirkiai. Suaug jie
daniausiai ir siekia operacijos bdu lyt pasikeisti. Yra ir kit sutrikim, susijusi su lytine
orientacija, kai mogus, sutrikus seksualins brandos procesui, kenia dl dvejoni, kokios gi
seksualins orientacijos ess. Tai gali sukelti nerim ir depresij.
Pedofilija (infantoseksualizmas) tai lytinis potraukis prie vaik ir nepilnamei. Pedofilai gali
bti kaltinami pagal BK 121 str. Tvirkinamieji veiksmai jaunesnio kaip eiolikos met
amiaus asmens atvilgiu. Vyrai band santykiauti su lytikai nesubrendusia partnere, turi
atsakyti ir pagal BK 120 str. Lytinis santykiavimas su lytikai nesubrendusiu asmeniu. Kai
kurie tyrjai nukrypim priskiria fetiizmui, kadangi iuo atveju fetio vaidmen atlieka

61
nesubrends knas. Kaip taisykl pedofilams visai nesvarbi j seksualinio objekto lytis. Toki
kontakt spektras labai platus: vaikas gali bti erotini glamoni objektas, paauglys gali bti
stimuliuojamas iki susijaudinimo, taip pat, natrals lytiniai, oraliniai ir analiniai kontaktai.
Galima kraujomaia. Vyrauja tarp vyr (iki 95 %). Gali bti tik kaip laikinas reikinys, kada
nra kit asmen savo lytiniams poreikiams tenkinti. Statistika: populiacijoje 1-3% pedofil,
taiau tikr skaii nustatyti sunku. Daugelis moni savo vaikysts prisiminimuose randa
atvej, kai juos band tvirkinti ar kalbinti intymiomis temomis daug vyresni mons.
Daniausiai vaikai nesupranta, gerai tai ar blogai, ir prisimena tik slogut ar leiktul. Jiems
nedrsu apie tai kam nors pasakoti. Todl daugelis pedofilijos atvej taip ir lieka neiaikinti, o
apie patirt prievart, emocin spaudim ar papirkinjim dovanlmis ir saldainiais mons
idrsta kalbti tik daug vliau. Nuo pedofil nukenia 1 i 6 berniuk iki 16 m. ir 1 i 4
mergaii iki 14 m. ie duomenys paremti atvejais, kurie praneami policijai, tad k ir kalbti
apie nepranetj skaii. O kiek yra pedofil, nustatyti nemanoma, tik galima spti, kad j
yra labai daug. Polinkis pedofilijai tarp 17-18 met vaikin sudaro apie 15%, ir su amiumi
maja. 65% pedofil yra iki 25 met amiaus. Tarp nuteist u seksualinius nusikaltimus -
45% u pedofilij. Aukomis daniausiai tampa 11-14 met vaikai.
Pedofilija yra ir psichologin problema - pedofilas nebtinai yra nusikaltlis. Pedofil fantazijos
ir polinkiai gali niekada neieiti vieumon, jis gali su niekuo nepasidalinti savo slaptomis
seksualinmis fantazijomis, ir galbt vesti vieni motin, kad vliau galt pasinaudoti jos
vaikais. Trokimas visada bti kur nors, kur yra vaik, gali iduoti pedofil ir padti j atpainti.
Pedofilai gali bti bet kurio visuomens sluoksnio atstovai, kartais net garbs ir inomi
asmenys net katalik kunigai. Neseniai JAV kunig pedofilijos skandalo atgarsiai atsimu ir
Lietuv. Amerikoje nepilnamei tvirkinimu kaltintas ir teistas 76 met kunigas Raymondas
Lauzonas 1993 m. ivyko i JAV. usien tuomet jam buvo leista ivykti su slyga, jog jis
nelaikys mii ir nemgins bendrauti su vaikais. Taiau iam kunigui Kretingos vienuolyne
leista laikyti miias vaikams. Prie kelet met nuskambjo su Pabrads internatu susijs
skandalas, kai Vroclavo pedofil rankas buvo pakliuv keletas ios mokyklos aukltini. Tai -
taip pat enklas, kad tokios "meils" uvaldyti pedofilai stengiasi sitrinti vaik br. Kodl
kunigyste arba gero mokytojo vaizdiu mginama dangstyti lytin nukrypim? Atsakymas gana
paprastas: dl to, kad iekoma tokios profesijos ar veiklos, kad bt kuo daugiau santyki su
vaikais ir kad tie santykiai bt kuo artimesni. Be to, nuo iorins publikos pridengti paslapties
skraiste. Savaime suprantama, kad pedagogas turi mylti vaikus, kaip ir savaime suprantama,
kad kunigas turi kelti kiekvieno mogaus pasitikjim. Taigi tokios profesijos ir maskuoja, ir
suteikia lengvesni galimybi prieiti prie vaik. Pas mus, kaip ir daugumoje valstybi, lytiniai
santykiai su nepilnameiais baudiami statymo. Anot psichiatr, pedofilas su savo potraukiu
negali kovoti - tai faktas. Taiau kaip ir kodl susiformuoja toks potraukis, psichiatrija bei
psichologija klausim atsakyti nepajgia. Akivaizdu tik tai, kad pedofilai nejauia
pasitenkinimo su suaugusiais partneriais.
Vis dlto dauguma pedofil savo seksualini fantazij neafiuoja ir tik tyliai pildo tokius savo
poreikius namie, irdami vaik pornografij. Lietuvoje, ko gero, vaik pornografija dar nra
labai paplitusi, bet pedofilai usienyje domisi urnalais, vaizdajuostmis, atvirukais ir pan. Dalis
moni su pedofiliniais polinkiais renka tokius ir panaius dalykus, slepia juos savo namuose.
Tokie mons paprastai vaik netvirkina. Kiti, besidomintys vaik pornografija, pornografines
vaizdajuostes ar nuotraukas rodo aukai prie tvirkinamuosius veiksmus. Likusi pedofil,
mgstani dalintis savo pomgiais su kitais, grup netgi platina vaik pornografij, iri j
kartu su kitais pedofilais, tvirkina vaikus. Kai mogus yra pedofilas, jis nebtinai teikia
pirmenyb vaikams kaip seksualiniams partneriams. Kartais alodamas vaikus jis tiesiog
ireikia savo paties vaikystje patirt smurt, meils, dmesio trkum, nesugebjim
bendrauti su kitais suaugusiais monmis. Kiti vaikus mato kaip pakaital vietoj suaugusio
sekso partnerio. Tokiems monms vaikas yra tiesiog atsitiktinis partneris, nes jie lygiai taip pat
gali pasirinkti vyresn mog ar moter, kuri viena eina gatve tamsiu paros metu. Jiems reikia

62
tik palankiai susiklosiusi aplinkybi. Tokie pedofilai ar prievartautojai, atsitiktiniame sekse
desperatikai iekantys uuovjos nuo visuomens neteisybs ir j poreiki neatitinkani
norm (tokie asmenys danai turi psichikos problem).
Dar viena pedofil ris tie, kuriems vaikai seksui yra labiau priimtini, nei suaugusieji. Jie
gali tvirkinti vaikus vis gyvenim ir likti neiaikinti daugel met. Jie traukia vaikus pirkdami
jiems dovanles arba darydami emocin spaudim. Tam pedofilas turi umegzti gana artim
kontakt su vaiku arba jau turti jo palankum (dl giminysts ryi ir pan.). Daugiau nei 90 %
iaikint pedofilijos atvej vaikas painojo tvirkintoj.
Kai kurie pedofilai tvirkina vaikus, kurie juos erzina, trikdo. Arba sugrta prie t, kurie juos
iduoda policijai. Maesn io tipo tvirkintoj dalis turi sadistini polinki ir jauia malonum,
suteikdami skausm kitiems.
Atpainti pedofil yra labai sunku, bet tai ne vienintel prieastis, dl kurios daugyb j
nebaudiami tvirkina vaikus. Vaikai patys bijo apie juos pasakyti tvams, galbt dl to, kad
tvai labai danai savo dukroms ir snums nepasakoja nieko apie knikus santykius su kitais
monmis, ir vaikas per vlai pradeda skirti gera nuo blogo toje srityje. Be to, jei vaikas ir
papasakoja tvams apie patirt prievart, pastarieji nenori kreiptis teissaugos institucijas, nes
vaikui reikt visa tai vl ir vl pasakoti, prisiminti ir dar atriau pajusti patirt stres. Kartais
tvirkintojai bna visai artimi vaikui mons patviai, krikto tvai ir pan., prie kuriuos vaikas
bijo k nors pasakyti, nes juo niekas nepatikt.
Efebofilija lytinis potraukis prie berniuk-paaugli ir jaunuoli.
Nimfofilija (korofilija) - lytinis potraukis prie mergaii-paaugli ir jaun mergin.
Partenofilija lytinis potraukis prie suaugusi skaistuoli, t.y. prie neturini seksualins
patirties jaun subrendusi asmen.
Gerontofilija prieingas ikrypimas pedofilijai tai seksualinis potraukis prie sen moni.
Daniausiai susiformuoja vaikystje, kai vaikui trksta suaugusij dmesio, tv meils. Jo
stok vaikai bando kompensuoti savarankikai, nukreipdami libido energij kit suaugus
mog, tikdamiesi rasti draug, kuris juo rpints, apgint. Neretai pirmosios meils objektas
paaugliams, ypa mergaitms, esti mokytojas, garsus aktorius ir pan. Gerontofilija taip pat gali
susiformuoti, kai vaikas buvo tvirkinamas suaugusij. Pirmieji seksualiniai igyvenimai, susij
su vyresniais asmenimis, neretai usifiksuoja ir vliau lemia lytinio potraukio krypt. Lytinis
aktas su panaaus amiaus partneriu nekelia lytinio pasitenkinimo arba jis bna ne toks
intensyvus. Pagyvens ar senyvas mogus tai seksualinis fetias gerontofilui. Daniau paplits
tarp vyr. Pugaiova-Kirkorovas (dabar M.Galkinas). Gerontofilai daniausiai silpnaproiai
arba girti asmenys, nesugebantis kritikai vertinti partnerio amiaus arba situacijos. Taiau
pasitaiko ir tarp jaun vyr, kuriems motina buvo idealas, jie savo fantazijose, kurios buvo
lydimos masturbacijos, santykiaudavo su pagyvenusiomis moterimis. Danai bandymas
santykiauti su senyva moterimi baigiasi skmingai, nes reta moteris atstumia jaun meilu. To
paskoje is potraukis vis stiprja ir tampa dominuojaniu seksualiniu potraukiu.
Nekrofilija (likantropija, nekromanija) lytinis potraukis lavonams ir seksualiniai veiksmai su
jais. Pasitaiko gana retai, daniausiai vyrams. Baisias pasakas apie mirt, numirlius, kapines ir
vampyrus ino visi vaikai. Tai sukelia baim, iskirtinais atvejais susijaudinim. Tokia
emocin reakcija kai kuriems vaikams tampa patraukli ir geidiama. Vaikui augant, tokia
bsena gali sukelti ejakuliacij bei orgazm. Daniausiai tai atsitinka psichikai nepilnaveriams
monms. Formuojantis nekrofilijai pasireikia sadistiniai ir mazochistiniai polinkiai. Nekrofilai
kartais net isikasa moter lavonus ir su jais lytikai santykiauja. Jiems gali tekti atsakyti u
kapo iniekinim, lavono iniekinim. Kai kurie tyrjai ikrypim priskiria fetiizmui, kur
fetio vaidmen atlieka mirs knas.

63
Teik nekrosadizmas, tiek nefrofagija neretai susij su aukos nuudymu, arba su udymo
procesu. ikotilos atvejis Rusijoje. Artimas iam ikrypimui ir lytinio potraukio tenkinimas su
mieganiaisiais ar komos bsenoje, sunkiai serganiais asmenimis.
Incestas (kraujomaia) tai lytinis gyvenimas su artimais giminmis (tv su vaikais, broli su
seserimis).
Lytini santyki tarp giminaii apribojimus nustato paproiai ir statymai. Atrodo, kad
monijos auroje lytiniai santykiai tarp kraujo giminaii buvo natrals ir visuotinai paplit.
Pagal senj Testament pirmasis incestas turjs bti tarp Adomo ir Ievos vaik, i kurio ir
atsiradusi monija. I senesniojo incesto paliudijim mintina Biblijos legenda apie Lot ir jo
dukteris, Sofoklio drama Karalius Edipas. Kai kur incestas buvo leidiamas karalikj eim
nariams, motyvuojant mlynojo kraujo isaugojimu: Egipto faraon, ink valdov rmuose
buvo leidiama tuoktis broliui ir seseriai, dl to dinastijos neretai isigimdavo. Nuo 13 a. pagal
banyios kanonus tuoktis leidiama tik treios eils giminaiiams (pusbroli, puseseri
vaikams). Incesto draudim lm keletas veiksni ir argument: pastebta, kad vaikai pradti
giminaii yra biologikai maiau vertingi nemaa dalis toki vaik sirgo sunkesnmis
fizinmis ir psichinmis ligomis. Be to nyksta eimos tvarumas ir maja eim giminiavimasis
su kitomis eimomis.
Statistika yra apsunkinta, kadangi ios eimos ydos yra labai slepiamos. Skelbiamos statistikos
duomenimis, incestinius santykius turjo apie 3,9 proc. gyventoj. Broli-seser incestas 5
kartus danesnis nei tv-dukter, o reiausias motin-sn incestas. Tokie ikrypimai
daniausiai pasitaiko tarp silpnaproi ir girtuokli. Incest neretai skatina nepalankios
gyvenimo slygos: anktas butas, kai vaikai miega tame paiame kambaryje su tvais ir neretai
tampa tv sueities stebtojais, taip pat netvarkingas tv seksualinis gyvenimas, dana
partneri kaita.
Zoofilija (bestiofilija, bestialitetas, sadomija) mogaus lytinis potraukis prie gyvuli.
Sodomijos pavadinimas atsirado pagal Biblijoje minim Sodomijos miest, kurio gyventojai
buvo itvirk ir nedori. Natraliai zoofilijos atvej pasitaiko gyvulinkysts rajonose (Vidurinje
Azijoje, Kaukaze ir pan.), kur vyrai ilgai atskirti nuo moter (piemenavimas),taip pat ten, kur
grietai draudimi ikisantuokiniai ryiai ir jaunuoliai priversti lytin gyvenim pradti tik sukr
eim. Daniau pasitaiko tarp silpnaproi, psichini ligoni ir asmen, neturini galimybi
patenkinti lytin potrauk natraliu bdu. Daniausiai zoofilija yra pavaduojantysis
nukrypimas, nes tokie kontaktai baigiasi kai galima pasitenkinti normaliu bdu. Zoofilijos
epizod labai daug antikos mitologijoje. statymikai nepersekiojami. Statistika: visuomenje
sutinkama retai nevirija 1 proc. JAV tarp vaikin iki 20 met amiaus, 6% prisipaino turj
toki santyki. Daniau pasitaiko vyrams kontaktai su okomis, avimis, asilmis, kumelmis,
karvmis. Tarp moter zoofilija paplitusi maiau, tai daniausiai kunilingas su unimis.
Apibendrinant:
1. Visi ikrypimai tai greiiau individualios individo patirties ir imokimo rezultatas
(vaik ir paaugli amiuje gyta seksualin patirtis ar susiformavusi nuomon), o ne
gamtos klaida.
2. Vieno ar kito ikrypimo paplitim visuomenje apsprendia kultrins, etins ir
moralins normos vyraujanios toje visuomenje ir tos tautos gyvenimo bdas.
3. Visus seksualinius ikrypimus slygoja.
4. Dauguma ikrypim dominuoja vyr tarpe.
5. Jei abu partneriai sutinka tai atlikti laisva valia, ikrypimais nelaikoma, iskyrus
nepilnameius.

Lytini bkli nustatymo ekspertizi atlikimo tvarka

64
Mergysts nustatymas Atliekama kai reikia nustatyti, ar mergina yra lytikai santykiavusi.
Teismo ekspertas tiria mergysts plv ir nustato sualota ji ar ne, jei sualota, tai kada.
Ntumo arba buvusio gimdymo nustatymas, atliekamas vaikudysts, iaginimo ir kt. bylose.
Ekspertas turi nustatyti:
1. Ar moteris yra nia ir kiek laiko nia;
2. Gimd ar persileido, kada;
3. Ar normalus buvo ntumas ir gimdymas;
4. Gal ntumas nutrko dl ligos.
Aborto ekspertiz, arba persileidimas, laikomas ntumo nutrkimas iki 28 savaii, t.y. iki 7
ntumo mnesio pabaigos. Jei tariama neteistas (kriminalinis) abortas teismo ekspertas turi
nustatyti:
1. Ar tiriamoji buvo nia;
2. Ar darytas jai abortas,
3. Ar abortas savaiminis, ar dirbtinis
4. Kokiu bdu abortas buvo atliktas;
5. Kiek laiko prajo nuo aborto;
6. Kelint ntumo savait vyko abortas;
7. Ar abort darsi pati, ar kitas asmuo;
8. Ar galjo abort pasidaryti pati tiriamoji nutarime nurodytomis slygomis.
9. Kokia ala padaryta moteriai;
Lytinio subrendimo nustatymas.
Atliekama: iaginim, lytinio santykiavimo su nepilnameiais arba tvirkinamj veiksm
atvejais. vertin lytin subrendim (pagal lytini organ isivystym, antrinius lytinius
poymius ir pan.) ekspertas gali padaryti ias ivadas:
1. Tiriamasis lytikai nesubrends ir lytinio akto atlikti negali;
2. Lytikai nesubrends, bet gali atlikti lytin akt;
3. Lytikai subrends.
Lytinio pajgumo nustatymas
Tai pajgumas santykiauti, vyr pajgumas apvaisinti, moter pajgumas ineioti ir gimdyti.
Nustatomas skyryb, ginytinos tvysts arba motinysts, kno sualojimo (kai dl sualojimo
vyras gali tapti lytikai nepajgus) ir iaginim atvejais.
Tiriant vyrus, nustatoma:
1. Lytini organ isivystymas
2. Persirgt lig arba sualojim poymiai
3. Spermos bkl
Tiriant moteris, nustatoma:
1. Ar nra lytini organ vystymosi trkum.
2. vertinamos anatomins ir fiziologins organizmo savybs
Vaisiaus pradjimo laiko nustatymas
Atliekamas ginytinos tvysts ir kai kuriais kitais atvejais. Apvaisinimo laikas nustatomas
pagal iuos poymius:
1. K tik gimusio naujagimio fizin isivystym;

65
 2. Moter konsultacijos raus apie niosios lankymsi ir apiros duomenis;
3. Anamnezs duomenis.

Lyties nustatymo ekspertizi atlikimo tvarka

Ekspertizs skiriamos, kai neaiki naujagimio lytis, aukiant karo tarnyb, skyryb ir kai kuri
lytini nusikaltim bei ikrypim atvejais. Dvilytikumas (hermafroditizmas) tai lyties liauk
vystymosi sutrikimas, kai organizmas turi abiej lyi poymi.
Lytis nustatoma kompleksikai vertinus iuos poymius:
1. Bendr individo isivystym (kno sudjim, skeleto struktr, dubens form ir
matmenis);
2. Iorinius ir vidinius lytinius organus;
3. Antrinius lytinius poymius (galvos, veido ir lyties organ plaukuotum, plauk pobd,
gerkl isivystym, balso tembr);
4. Lytin potrauk;
5. Psichikos isivystym;
6. Iskyras i lytini organ (sperm, menstruacines iskyras).
7. Lytinius hormonus tai gali bti atliekama tik specializuotame stacionare.

Amiaus nustatymo ekspertizi atlikimo tvarka

Atliekama nesant dokument, patvirtinani asmens paso ami, arba esant keliems altiniams,
kuriose nurodyti skirtingi asmens gimimo metai. Ekspertizs skiriamos, kai reikia nustatyti:
1. Nusikaltim padariusio asmens, ypa 14-18 met, ami, nes maameiai baudiamojon
atsakomybs netraukiami, o nepilnamei atsakomyb yra ribota.
2. Iduodant pas.
3. aukiant karo tarnyb.
4. Skiriant pensijas.
Tyrinjant ikiteisminio tyrimo ir teismo byl mediag, nagrinjami:
1. vykio apiros protokolai;
2. Apklausos dokumentai;
3. Tardymo eksperiment duomenys;
4. Ligos istorijos;
5. vairi ekspert ivados;
6. Kita surinkta ir pateikta mediaga.
Tyrinjant daiktinius rodymus, atliekama:
1. Aptariamas j pamimas;
2. Aptariamas j pasiuntimas tirti;
3. Nurodomi vairi tyrimo objekt (kraujo, spermos, plauk, seili, pieno ir kt.) tyrimo
ypatumai.

Teismo medicinos traumatologija

Didelis dmesys kreipiamas vairi faktori poveik mogaus organizmui, j ryiui su
sveikatos sutrikimais ir mirtimi. Tai sudaro stambi teismo medicinos dal, danai vadinama

66
teismo medicinos traumatologija. Kno sualojimas yra iorinio faktoriaus (mechaninio, fizinio,
cheminio, biologinio, psichinio) sukeltas audini ir organ anatominis arba fiziologinis
sutrikimas, dl kurio atsiranda vietin ir bendra organizmo reakcija.
Traum ir alojani veiksni rys
Tyiniai sualojimai kai sualoja kitas asmuo,turdamas savanaudik tiksl arba per
neatsargum.
Susialojimai kai asmuo tyia save sualoja.
Nelaimingi atsitikimai (traumos) tai labiausiai paplitusi sualojim ris. Sualojim
atsiradimui didels reikms neturi tas faktas, ar asmuo (jo dalis) traumos metu nejudjo (buvo
ramybs bsenoje), o judjo traumuojantis daiktas, ar atvirkiai. Paeidimo pobdis ir
charakteris priklauso alojanio daikto savybi, t.y. nuo jo energijos, krypties ir pan.
Pagrindinis traumos mechanizmas tai arba smgis, arba suspaudimas. Taiau sutinkami ir
tokie traumatizmo tipai, kaip atskir kno dali atidalinimas (nutraukimas), itempimas,
susukimas ir pan.
Skiriamos ios traumatizmo rys:
1. Buitinis traumatizmas (buities traumos) labiausiai paplitusios;
2. Gamybinis traumatizmas, kurio pagrind (daugiausia traum) sudaro pramoninis ir
ems kio traumatizmas. Kaip teismo medicinos ekspertizs objektas bna retai, ir yra
slygojamas darbo saugos taisykli nepaisymo pasekm.
3. Transporto traumatizmas autotransporto; geleinkelio transporto; vandens
transporto; oro transporto;
4. Sporto traumos;
5. Karins (karo) traumos.
Tiriant sualojimus teismo medicinos poiriu, nustatoma:
1. Sualojim faktorius, kuris sutrikd sveikat arba sukl mirt;
2. Prieastinis ryis tarp io faktoriaus poveikio ir esamo sualojimo;
3. Kuo reikiasi sveikatos sutrikimas, kokios jo pasekms.
Be to teismo medicinos ekspertas privalo atkreipti dmes sualojimo detales, kurios ypa
domina tyrimo ir teismo instancijas. Todl visi sualojimai turi bti atidiai itirti ir
nufotografuoti. Paymima sualojimo lokalizacija, ais, forma, dydis, spalva, reljefas, gylis,
paaliniai intarpai, aplinkos savybs, kraujavimas ir jo pobdis, gijimo yms ir kitos savybs.
Sualojim faktoriai (veiksniai) gali bti:
1. Mechaniniai, t.y. vairs buki ir atrs daiktai bei rankiai ir aunamieji ginklai;
2. Fiziniai - elektra, spindulin energija, kartis ir altis, auktas ir emas atmosferos
slgis ;
3. Deguonies badas dl mechanini prieasi - pakorimas arba pasikorimas,
pasmaugimas, paskendimas ir kt.;
4. Cheminiai - vairs nuodai;
5. Biologiniai - mikrobai ir j toksinai, gyvai kirtimas, vabzdi kandimas;
6. Psichiniai - baim, igstis;
7. Fizini jg pertempimas, ypa didelis nuovargis.
Medicinin sualojim klasifikacija apima iuos organizmo paeidimus: nubrozdinimus,
kraujosruvas, aizdas, kaul lius, inirimus, vidaus organ plyimus, audini ir organ

67
sutraikym, kno dali nutraukim, komocin smegen sindrom, ok, refleksin irdies
sustojim.
Priemirtiniai ir pomirtiniai sualojimai
Danai teismo medicinos ekspertas turi atsakyti, ar sualojimai vyko esant gyvam mogui, ar
jie atsirado jau ant lavono? Apskritai gyv organizm ir pomirtinius sueidimus lengva atskirti.
Gyvas organizmas kitaip reaguoja sueidim negu mirs. Sueidus gyv mog, jis daugiau ar
maiau nukraujuoja. Sueidus lavon, jis visikai nekraujuoja, arba kraujuoja labai maai.
Taiau ne tik aizdos, bet ir audiniai parodo bei t apie sualojim atsiradimo laik. Kol gyvo
mogaus organizme funkcionuoja kvpavimas, kraujo bei mediag apytaka, sunks sueidimai
iems procesams turi tak. Vietinio pobdio reakcija tampa visumine. Tai pasakytina apie
riebal embolij. Mechaninis sueidimas aloja audinius ir kaulus. Tuo metu atsipalaiduoja
riebalai, j laai patenka kraujagysles ir jas kema. iandien riebal embolija, kraujo kreuli
radimas ir yra rodymas, jog auka buvo sueista dar gyva. Gyv organizm reakcijos yra
svarbs simptomai, leidiantys nustatyti sueidimo moment, taip pat mirties prieast.
Pomirtiniai sualojimas daniausiai padaromi iais atvejais:
1. Atsitiktinai, t.y. teikiant pirmj pagalb, veant lavon ir pan.
2. Tyia, t.y. supjaustant arba sukapojant lavon, norint simuliuoti kit sualojim (pvz.
nudurto mogaus lavonas dar pakiamas po traukiniu);
3. Apgrauiant gyvnams grauikams, paukiams ir pan.
4. Dl atsitiktini aplinkybi, pvz. lavonui patekus liepsn bei kt.
Pakartotin teismo medicinin lavono ekspertiz atliekama tada, kai lavono pirminio tyrimo
duomenys nepatenkina tyrjo (tardytojo). Pvz., kai pirm kart lavon tyr nepakankamai
kvalifikuotas ar nepatyrs ekspertas; kai pirminio tyrimo duomenys prietarauja ikiteisminio
tyrimo (tardymo) duomenims; kai btina isiaikinti tyrimui svarbias detales, kurios dl kuri
nors prieasi buvo praleistos ar nepamintos pirmojo tyrimo metu. Kadangi pakartotinis
lavono tyrimas yra sudtingesnis, negu pirmasis, j paprastai atlieka ekspert komisija.

mogaus padaryti sualojimai

Teismo medicinos praktikoje danai aptinkami sualojimai padaryti nagais, pirtais, kumiu,
delno briauna, koja, dantimis, reiau galva, keliu, alkne. Statinio poveikio metu pirt nag
laisvaisiais kratais padaromi lanko (pusmnulio) pavidalo, o dinaminio poveikio metu juost
pavidalo nubrozdinimai. Spaudiant rank pirtais susidaro keletas apvali ar ovali
kraujosruv, kartais kartu su lanko ar trump juost pavidalo nubrozdinimas (nuo nag) j
fone. Smgiai kumiu arba koja gali sukelti vairius pagal apimt ir pobd sualojimus: nuo
pavirini nubrozdinim ir kraujosruv iki kaul li ir vidaus organ plyim. Panas
sualojimai gali bti padaromi smgiuojant galva, alkne, keliu. Be to, ie sualojimai jokiu
bdu neatspindi alojanio daikto savybi ir parodo tik traumuojanio poveikio variant.
Smgis delno briauna gali padaryti ym sualojim. Tokie smgiai kakl gali sukelti kaklo
slanksteli inirimus, inirimus-lius ar lius, kartais lydimus nugaros smegen sueidimu.
Sunks sualojimai, net iki mirtin, gali susidaryti kurios tai kno dalies spaudimo metu (pvz.,
kaklo) tarp peties ir dilbio, tarp laun ir kt. Daniausiai rankomis ir/ar kojomis suduodami
smgiai veid, sulauomi nosies kaulai, sumuamos lpos, ijudinami, nulauomi ar pilnai
inarinami dantys. Labiausiai bdingus sualojimus mogus gali padaryti dantimis. kandimo
metu susidaro keletas nubrozdinim, kraujosruv arba aizd, turini mutini arba mutini-
pltini aizd poymius. ie sualojimai isidsto dviej lanko formos, igaubimu prieingas
puses, juost pavidalu. Labiau igaubtas sualojim lankas susidaro nuo apatinio andikaulio
dant poveikio, maiau gaubtas nuo virutinio. Kastiniuose sualojimuose gali atsispindti
dant ypatumai:

68
- sukandimo anomalijos;
- dant nebuvimas;
- atipin vieno ar keli dant sandara;
- neprasta danties padtis ir kt.

Vidaus organ sualojimai

Parenchimini organ sualojimai bna vairialypiai. Nedideli, paviriuje isidst kraujo
isiliejimai, izoliuoti audinio paviriniai plyimai daniausiai susidaro nuo stipr smgi bukais
daiktais, turiniais ribot traumuojant paviri. Daugybiniai parenchimini organ dangal bei
audini plyimai kartu su plaiais kraujo isiliejimais audinius, gali bti kaip stipraus masyvaus
daikto smgio pasekoje, taip ir suspaudimo pasekm. Dalinis organo sutraikymas ar pilnas jo
suardymas daniausiai aptinkamas kno dalies suspaudimo metu, pvz., geleinkelio transporto
priemonei ar automobilio ratui pervaiavus. Kraujo isiliejimai fiksuot parenchimini organ
aparat, fiksuojani raisi plyimai ar atitrkimai stebimi masyvaus daikto smgio ar kno
sukrtimo metu. Analogiki bna ir tuiaviduri organ sualojimai.
Atvir pilvo ertms organ sualojim nukentjusijam pasitaiko retai, daniausiai tai
kiaurymins traumos (peiliu, stiklo uke ir kt.), reiau autins ar sprogdintins traumos.
Udar traum prieastys yra labai vairios: kritimas i auktumos, smgis kumiu, koja,
lazda, dviraio rankena ir kt. Daniausiai jos bna butins, reiau sportins kaip komadinio
aidimo pasekm. Miri sualojim prieastys paprastai yra autoavarijos. Nors ir klinikai bei
instrument pagalba nustatoma, kad yra paeisti pilvo organai, daugeliu sualojimo atvej
nukentjusij kne neaptinkama iorini traumos ymi. Taip yra dl pilvo vidins sienels
lankstumo bei jos sugebjimo absorbuoti traum nepaliekant kraujosruv

Sualojimai padaryti bukais, atriais daiktais, rankiais, ginklais

Kno sualojimu (lot. laesio, gr. trauma) teismo medicinoje vadinamas organizmo audini ir
organ anatomins struktros arba funkcijos paeidimas, sukeltas vieno arba keli iorini
veiksni.
Mechaniniai, fiziniai, cheminiai, biologiniai ir psichiniai veiksniai gali sukelti organizmo vietines
ir bendras reakcijas.
Mokslas, nagrinjantis iorini veiksni poveikio sukeltas organizmo reakcijas, vadinamas
teismo medicinos traumatologija.
Ioriniai alojantys veiksniai bna dviej ri alojantys daiktai ir alojantys reikiniai.
alojantys daiktai (vairus daiktai, rankiai arba ginklai) paprastai pasiymi vietiniu poveikiu.
Jie mog sualoja mechanikai. Tuo tarpu alojani reikini (elektros, aibo, auktos bei
emos temperatros, spindulins energijos, biologini veiksni) poveikis daniausiai bna
dvejopas vietinis ir bendras.
Mechaninius sualojimus padaro mechaniniai alojantys veiksniai. Mechaniniams sualojimams
paskiriami sualojimai, padaryti bukais arba atriais daiktais bei rankiais ir ginklais, sualojimai
aunamais ginklais arba sprogmenimis, sualojimai krintant i auktumos arba grivant i savo
kno aukio, transporto traumos, taip pat vairs mechanins asfikcijos variantai.
Dauguma mechanini sualojim yra vietinio poveikio, kai paeidiamas audini arba organ
vientisumas. Taiau neretai vietinio poveikio mechaniniai sualojimai sukelia ir vairus
pobdio bendro poveikio organizmo reakcijas.

69
Bukas daiktas sualojama smgiuojant, spaudiant, tempiant arba trinant. Neretai sualojimo
padarymo mechanizmas bna kombinuotas smgis ir spaudimas; spaudimas ir trynimas;
smgis, spaudimas ir trynimas.
Buk daikt forma ir matmenys, mas, atsparumas ir tamprumas, paviriaus savybs labai
vairios. Teismo medicinos diagnostikai svarbios tos buk daikt savybs, kurios daro tiesiogin
alojam poveik objekto morfologiniams poymiams. Priimtiniausia buk daikt alojani
paviri kvalifikacija yra tokia:
plokias neribotas pavirius didesnis u kontaktuojant su kno paviriumi
plot, jo kratai yra u io kontakto rib ir neatsispindi sualojime;
plokias ribotas pavirius jo forma ir kratai visikai arba i dalies atsispindi
sualojime;
sferinis pavirius;
briaun turintis pavirius;
tribriaunio kampo savybes turintis pavirius.
Be to, alojantis pavirius gali bti lygus arba reljefinis turti atsikiim, dubim. Bukais
daiktais padaromos kraujosruvos, nubrozdinimai, aizdos, kaul liai. Ekspertas, ityrs iuos
sualojimus, turi nustatyti buko daikto alojanio paviriaus savybes, sualojimo padarymo
mechanizm ir identifikuoti mog sualojus rank.
Atriais daiktais sualojama duriant, pjaunant arba kertant, arba duriant ir pjaunant vieni
metu.
Mechanini sualojim pobdis ir apimtis priklauso nuo alojani daikt mass ir formos,
judjimo greiio, alojanio daikto poveikio trukms ir kit aplinkybi.
Vietinio pobdio mechaniniai sualojimai
Nubrozdinimas tai odos virutini sluoksni arba gleivini suardymas sumuant ar slystant
alojaniam daiktui arba alojaniam paviriui.
Nubrozdinimai bna paviriniai (drskimai, linijiniai nubrozdinimai), apimantys tik epiderm,
arba gils, siekiantys spenelin odos sluoksn. Jeigu veikiant alojaniam daiktui vyrauja smgio
veiksnys, po nubrozdinimu arba apie j atsiranda ir poodin kraujosruva.
Odos nubrozdinimo dugnas i pradi bna drgnas, blizgantis, emiau aplinkinio odos
paviriaus. Per kelias valandas nubrozdinimo pavirius apdista ir pamau pasidengia plutele,
sudaryta i prasisunkusio kraujo ir limfos. Aplinkin oda parausta, gali patinti. Pirmos paros
pabaigoje plutel pasiekia aplinkins odos lyg, o 2-3 dien ikyla vir jos paviriaus. 3-5 dien
prasideda nubrozdinimo pakrai epitelizacija, todl plutels pakraiai ikyla. 7-9 dien
epitelizacija baigiasi, plutel nusilupa ir lieka rausvas raukltas, nauju epiteliu padengtas odos
pavirius. Prajus porai savaii, buvusio nubrozdinimo vieta paprastai nesiskiria nuo
aplinkins odos.
Nubrozdinimo dydis priklauso ne tiek nuo su oda kontaktavusio daikto dydio, kiek nuo io
daikto dinaminio kontakto ploto bei trukms.
Nubrozdinimo forma priklauso nuo alojanio paviriaus formos ir nubrozdinimo padarymo
mechanizmo. Dinaminis nubrozdinimo mechanizmas daniausiai padaro juostos pavidalo
nubrozdinim, kurio plotis atitinka vien i alojanio daikto matmen. Jei nubrozdindama
smgiuojant arba spaudiant, nubrozdinimo forma gali visikai atitikti alojanio buko
paviriaus form.
Nubrozdinimo pobdis neretai leidia nustatyti ir sualojimo krypt, t.y. alojanio daikto
judjim arba kno judjim link nejudraus traumuojanio paviriaus: pradin slyio vieta
bna nubrozdinta giliau, o nubrozdinimo gale bna atsisluoksniavs epidermis.

70
Ekspertin reikm: nubrozdinimo pobdis svarbus sprendiant kai kuriuos ekspertinius
klausimus. Jis padeda nustatyti:
-alojanio daikto (rankio, ginklo) paviri;
-jgos poveikio viet;
-alojanio daikto form, reljef arba dyd;
-jgos veikimo krypt;
-jgos poveiki skaii;
-alojanio daikto r;
-sualojimo padarymo laik;
-smurto r veido (burnos arba nosies ukimim), kaklo (smaugim), laun vidini
paviri (aginim), dilbi ir (arba) platak (savigyn).
Kraujosruva kraujo isiliejimas odoje, paodje arba gleivinje dl suspaudimo arba
sumuimo.
Kraujosruva gali bti ne tik odoje arba paodje, bet ir giliuosiuose audiniuose, tarp fascij arba
raumenyse, vir ir po kietuoju galvos smegen dangalu, po minktaisiais galvos smegen
dangalais.
Teismo medicinos praktikoje daniausios poodins kraujosruvos. Jos bna vairios formos ir
dydio, nelygu kokios yra veikiani daikt paviriaus savybs. Spaudiant pirt galais galima
padaryti apvaliais, ovalias kraujosruvas. mogaus dantys palieka iedines kraujosruvas,
sudarytas i atskir fragment. Kartais kraujosruvos susidaro alojanio paviriaus ir kno
slyio riboje, pavyzdiui, stipriai sudavus pailgu daiktu susidaro dvi juostins kraujosruvos,
atitinkanios alojanio paviriaus kratus, o sualojimo centre lieka viesi juosta. Jei
kraujosruvos forma arba jos atskiros detals ufiksuoja alojanio paviriaus savybes, galima
identifikuoti daikt, kuriuo buvo sualotas mogus.
Pirmomis valandomis kraujosruvos bna raudonos arba raudonos ir violetins spalvos, nes
kraujo daas hemoglobinas, esantis i kraujagysli isiliejusiuose eritrocituose, prasivieia per
epiderm. Vliau, eritrocitams irstant, hemoglobinas redukuojasi methemoglobin ir parai
pusjus kraujosruvos gauna mlynai violetin spalv. 3-4 dien kraujosruva paaliuoja, nes
metheglobinas redukuojamas verdochromogen ir bilirubin, o 7-9 dien kraujosruv
pakraiai ima gelsti dl susidariusio galutinio hemoglobino skilimo produkto hemosiderino.
Vliau, ir gelsva kraujosruva pradeda nykti, nes hemosiderinas limfa paalinamas ir po 10-14
dien yms paprastai visikai inyksta. ie kraujosruv spalvos kitimo periodai yra
orientaciniai, nes nedidels kraujosruvos gali visikai inykti per savait, o didesni pdsakai
ilieka ir 3-4 savaites.
Ekspertin reikm: kraujosruv forma, dydis, spalva arba lokalizacija gali suteikti tokios pat
vertingos ekspertins informacijos kaip ir nubrozdinimai. Paymta, kad pagal kraujosruv
spalv pokyius galima gana tiksliai nustatyti, kada mogus sualotas.
aizda mechaninis odos (gilesnio nei spenelinio sluoksnio) arba gleivins bei pogleivio
paeidimas. aizd pobdis labai priklauso nuo alojanio daikto, rankio arba ginklo pobdio
(bukas, atrus) bei nuo to daikto poveikio mechanizmo (smgis, spaudimas, tempimas,
pjovimas, drimas, traikymas, sprogdinimas, energetinis poveikis).
Bukais daiktais padaromos ios aizdos:
1. Mutins-nuo smgio.
2. Pltins-nuo smgio ir tempimo.
3. Traikytins-nuo smgio ir traikymo.

71
 4. Kastins.
Mutins aizdos gali bti padaromos bet kurioje kno vietoje, taiau daniausiai ten, kur arti
paodio yra kaulas, pavyzdiui, galvoje. i aizd pobdis ir forma pasiymi dideliu
polimorfizmu, kuris dsningai priklauso nuo alojanio daikto dydio ir formos.
aizd forma vairi: 1) tiesios linijos; 2) lanko; 3) lauytos linijos; 4) sudarytos i skirtingo
skaiiaus ir skirtingos konfigracijos spinduli (,L,X,Y ir kt. formos); 5) akotos; 6) trikampio,
trapecijos arba netaisyklingos formos.
Be bendrj morfologini poymi, mutinse odos aizdose usifiksuoja konkreiam daiktui
arba konkreiam alojaniam paviriui bdingi morfologiniai poymiai. Pagal tai galima
nustatyti alojanio paviriaus savybes, identifikuoti rank arb daikt.
Ploki neribot paviri turiniu daiktu arba rankiu daniausiai padaromos akotos, keli
spinduli arba zigzago formos aizdos. J kratai nelygs, aptraikyti, su trkimais
daniausiai centrinje aizdos dalyje. Aplink aizd oda paprastai bna nubrozdinta, sualojimo
centrinje dalyje smarkiau. Periferins nubrozdinimo ribos nerykios, nelygios.
Ploki ribot paviri turiniu daiktu arba rankiu padaryt aizd morfologiniai poymiai
priklauso nuo io paviriaus formos ir matmen. Visikai arba i dalies alojant paviri
atitinka nubrozdinimo arba aizdos forma, pavyzdiui, kvadrato, ovalo formos nubrozdinimas,
kampo formos aizda. Nubrozdinimo periferins ribos bna aikios, gan lygios arba net
atkartoja riboto paviriaus krat eigos detales ir nelygumus. Pagal iuos poymius galima
identifikuoti daikt arba rank.
Sferin paviri turiniu daiktu arba rankiu padaryt aizd kratai centrinje dalyje
sutraikyti, iplonj, tarp j audiniai danai bna paeisti, o ioriniai kratai su ovalo arba
apskritimo formos nubrozdinimas.
Cilindrin paviri turiniu daiktu arba rankiu padaryt aizd kratai nelygs, su trkimais,
kartais aptraikyti, iplonj, krat nubrozdinimo periferins ribos nelygios, neymios,
nubrozdinimo plotis kratuose priklauso nuo cilindro skersmens. Kartais nuo smgio cilindriniu
daiktu susiformuoja dvi lygiagreios aizdos, kurios gali jungtis skersine aizdos atkarpa (H
forma).
Bukabriauniai daiktai arba rankiai padaro tiesios linijos formos, nelygias kratais aizdas.
Krat nubrozdinimas daniausiai bna neplaios, aizdos gal neapjuosianios juostels
pavidalo.
Atriais daiktais gali bti padaromos ios aizdos:
1. Pjautins-peiliu, stiklu.
2. Durtins-yla, vinimi.
3. Durtins-pjautins-peiliu, durklu.
4. Kirstins-kirviu, kardu.
Pjautins aizdos bna linijins, negilios, sekljanios abiej arba vieno aizdos galo link,
galai smails, o kratai neretai bna pjauti. pjovim skaiius rodo, kiek kart rankis smigo
kn. Pjautinse odos aizdose usifiksuoja tik bendrieji morfologiniai poymiai. alojanio
rankio savybms apibdinti gali turti reikms tik odos aizdoje usifiksav rankio atrum
atspindintys morfologiniai poymiai arba kokias nors rankio individualias savybes atspindintys
poymiai.
Durtines aizdas padarantys rankiai adata, yla, vinis turi pailg form, apvalios formos, jis
gali turti briaunas.
Durtini aizd morfologiniai poymiai priklauso nuo smaigalio atrumo laipsnio ir strypo
formos. Durtin odos aizda neilga, o kanalas gana ilgas. J kratai danai nelygs,
nubrozdinti. Nubrozdinimas gali atkartoti duriamojo rankio skersmens form. Galai smails

72
arba M raids pavidalo. aizd forma ir matmenys priklauso nuo duriamojo strypo formos.
Apvals, be briaun strypai tik smaigaliu praskiria audinius, strypo oniniai paviriai sualojimo
formos nekeiia. Tokios aizdos yra linijins, isidsiusios pagal Langerio linij odoje eig.
Duriamieji rankiai, kuri briaunos plia (pjauna) aizd kratus, padaro trij spinduli
(tribriauniai rankiai), X formos, + formos (keturbriauniai rankiai) aizdas.
Kauliniame audinyje duriamieji rankiai padaro skylinius lius. Kartais jie atspindi duriamojo
rankio form ir matmenis.
Durtines-pjautines aizdas padarantys rankiai arba ginklai turi smaigal ir amenis. Tai
vairs peiliai: lenktiniai, virtuviniai, mediokliniai, kinalai, kortikai ir kt. Peiliai gali bti
dviameniai ir vienameniai. Vienameni peili gelets vienas kratas yra keli milimetr
ploio pentis, turinti vien arba dvi briaunas. Duriamj-pjaunamj ranki gelet aloja
dvejopai: gelets smaigalys ir amenys prapjauna audinius, o pentis praplia arba praskiria
audinius.
Durtini-pjautini aizd forma linijin, kratai lygs. Jeigu itraukiant peil gelet pasisuka,
padaroma papildoma pjova aizdos krate arba gale. Gelets panirusios dalies plot atspindi
pagrindin pjova. Dviameniais rankiais padaryt aizd abu galai smails. Vienameniais
rankiais padaryt aizd galas visada smailus.
rankio pentimi padarytos aizdos galo forma (M arba U raids pavidalo, uapvalintas,
staiakampio formos), krat lygumas, nubrozdinimo galimyb ir mikrometriniai duomenys
priklauso nuo penties ploio, jos briaun savybi. aizd oniniai paviriai lygs. rankio
geletei susmigus kn per vis ilg, rankenos atrama arba pakot gali nubrozdinti od arba
padaryti kraujosruv. Durtini-pjautini aizd ilgis atspindi gelets susmigusios dalies plot
tik tada, kai smaigalys ir amenys atrs, oda standi ir maai isitempianti, o aizdos iilga eiga
atitinka jungiamojo audinio skaidul krypt. Kitais atvejais aizda gali bti trumpesn (jei
smaigalys bukas, aizdos kryptis eina skersai jungiamojo audinio skaidul) arba ilgesn (jei
duriant arba itraukiant rank gelet buvo palinkusi amenis). Sualojimo kanalo ilgis
daniausiai ilgis daniausiai atitinka gelets panirusios dalies ilg. Kadangi susmigus geletei
per vis ilg knas suspaudiamas nevienodai, gali susidaryti ilgesni u rankio gelets ilg
sualojimo kanalai: smgiuojant priekin pilvo sien sualojimo kanalai gali bti 6-8 cm
ilgesni u panirusios gelets ilg; priekin arba onin krtins lstos sien 2-3; laun
2-4; sdmenis 4-6 cm.
Sualotos kremzls arba kaulai gali atspindti penties form, gelets panirusios dalies plot.
Nelygs amenys toki sualojim oniniuose paviriuose palieka dinaminius grioveli ir
voleli pavidalo pdsakus. Modeliuojant sualojimus, i pdsak kompleksas lyginamojo
tyrimo metu leidia kategorikai patvirtinti arba paneigti konkretaus rankio panaudojim.
Sualojimo kanale gali bti paeisti parenchiminiai organai. Juose galima nustatyti panirusios
gelets plot, form, taip pat ir smaigalio form, jeigu kanalas baigiasi parenchiminiame
organe.
Durtins-pjautins aizdos, padarytos irklmis. Galimi 4 pagrindiniai sualojimai irklmis
variantai- tai priklauso nuo irkli peili padties smgio metu:
1. vienu irkli peiliu;
2. dviem suglaustais irkli peiliais;
3. dviem praskstais irkli peiliais;
4. dviem persikryiavusiais irkli peiliais.
Vienu irkli peiliu padarom sualojim morfologiniai poymiai analogiki bendriems
durtini-pjautini aizd morfologiniams poymiams, atskiri poymiai priklauso nuo irkli
peili konstrukcini savybi.

73
Dviem suglaustais irkli peiliais padaromos odos aizdos daniausiai esti ovalios formos,
lygiais kratais. Ariau aizdos gal juose bna pjov (padarom irkli amenimis). Jos gali
bti simetrikos, kai irkli peiliai vienodi, arba simetrikos. aizd galai apvals, nubrozdinti.
Plokiuose kauluose dviem suglaustais irkli peiliais padaroma skylin keturkampio formos
aizda, kuri daniausiai atitinka irkli skerspjvio form.
Dviem praskstais irkli peiliais padaromos porins durtins-pjautins odos aizdos,
daniausiai isidsiusios ne vienoje linijoje. Vidiniai aizd galai atrs, ioriniai- suformuoti
irkli peili penties. aizdas skiria nepaeist audini tiltelis, kurio plotis priklauso nuo
irkli peili prasktimo laipsnio. Kai irkls susminga tiek, kad nelieka tarpo tarp peili,
padaroma viena aizda, kurios abu galai suformuoti irkli peili penties.
Persikryiavusiais dviem irkli peiliais taip pat padaromos porins durtins-pjautins odos
aizdos, tik ioriniai aizd galai bna smails, vidiniai- susiformuoti irkli peili penties.
Kirstins aizdos padaromos kertamaisiais rankiais: kirviais, masyviais peiliais, kardais,
kastuvais. i ranki pagrindin savyb- jie turi amenis ir masyv, sunk pagrind.
Kirstini odos aizd forma linijin. Kratai ir oniniai paviriai lygs, o esant bukiems
amenims- nelygs, nubrozdinti. Jei rankio pleitas panyra giliau, aizdos kratai gali bti
nubrozdinti ir esant atriems amenims. Jeigu rankio pleitas nepanyra, aizdos galai bna
smails. Panirus rankio pleitui, aizdos galas bna praplatjs, kartais M raids pavidalo.
oniniai aizdos paviriai lygs. Pagal kirstinse odos aizdose usifiksavusius morfologinius
poymius identifikuoti konkret rank pavyksta gana retai.
Kirstiniai paviriniai kaul sualojimai skerspjvyje yra pleito formos, j dugno morfometriniai
duomenys atspindi kertamojo rankio amen savybes. Gilesni kaulo sualojimai yra skyliniai-
linijiniai, nuo j krat dl pleitinio kertamojo rankio poveikio atsiakoja kaul skilimai. ie
skilimai danai formuoja skeveldrin l. Kaul kirstini sualojim oniniuose paviriuose
lieka dinaminiai pdsakai, atitinkantys rankio amen mikrodefektus. Atlikus eksperimentin
tyrim, t.y. tiriamojo rankio amenimis padarius dinaminius pdsakus ir juos sulyginus su kaulo
sualojime usifiksavusiais pdsakais, galima identifikuoti mog sualojus rank.
Atskirai reikia paminti vairios konstrukcijos pjklais padaromus pjklinius sualojimus. i
sualojim morfologijai turi reikms pjklo danteli isidstymas, danteli forma.
Oda gali bti sualojama smgiuojant pjklo danteliais arba pjaunamaisiais judesiais.
Smgiuojant nedidele jga, padaromas smulkios durtins arba durtins-pjautins odos aizdos,
kuri skaiius priklauso danteli skaiiaus. Jeigu pjklo danteliai praskirti lygiai, aizdos
isidsiusios dviem lygiagreiomis linijomis, o jeigu banguotai- viena banguota linija. Jeigu
lygiai praskirti danteliai od sulenda per vis aukt, aizda bna lauytos linijos, o jeigu
banguotai- tiesios linijos pavidalo. aizd dugne paprastai matomi audini tilteliai (pjklas tarp
danteli veikia kaip bukas daiktas).
Pjaudamas pjklas padaro linijines aizdas. J kratai nelygs, nubrozdinti, juose gali bti
daugybini, lygiagrei pavirini pjov, o atstumas tarp j lygus danteli ingsniui. aizd
galai turi po vien arba kelias pjovas arba drskimus.
Kaul sualojimai pjklu- pjovimai ir atpjovimai- turi sav ypatybi.
pjovimai bna griovelio pavidalo su pailgos formos kaulinio audinio defektu. Banguoto
praskyrimo pjklais padaryt pjovim galai bna apvals, lanko pavidalo, o lygaus
praskyrimo- skelti, kregds uodegos pavidalo. Skerspjvyje pjovimo sienels lygiagreios,
dugnas apvalus arba M raids pavidalo. Skerspjvio plotis atitinka pjklo danteli
praskyrimo plot. Pjklo, pjaunanio kaul, danteliai kartais stringa pjovimo dugn. Tuomet
atstumas tarp takini dubim bna lygus pjklo ingsniui.

74
Kai kuriais atvejais pjklo danteliai gali atskelti kaulo pavirinio sluoksnio trikampio formos
skeveldrles. Atstumas tarp kaulinio audinio defekto trikampio virni bna lygus atstumui
tarp pjklo dantelio virni.
Atpjovimas- tai kaulo vientisumo paeidimas. Atpjovimo pavirius nelygus, jame yra linijini
pavirini grioveli ir voleli. ie pdsakai bna lygiagrets tais atvejais, kai kaul atpjovusio
pjklo danteli auktis yra maesnis nei 2 mm. Jeigu danteliai bna auktesni, linijiniai pdsakai
kerta vienas kit.
vertinus pjklini sualojim morfologinius poymius ir tyrimui pateikto pjklo savybes,
galima nustatyti, ar sualojimai galjo bti padaryti konkreiu pjklu.
Atskir grup sudaro autins ir sprogdintins aizdos, kuri padarymo mechanizmas i esms
skiriasi nuo ankiau ivardint aizd. Nors autin aizd padaro kulka, o sprogdintin-
skeveldra, didiausiais alojantis veiksnys ia bna kulkos arba skeveldros kinetin energija.
Ekspertin reikm: pagal aizd morfologines savybes galima daryti beveik tokias pat ivadas
kaip ir nubrozdinim arba kraujosruv atvejais, taiau nustatyti, kada aizdos padarytos, esti
sunku. Antra vertus, aizd pakraiuose, o durtini-pjautini- ir kanale, usifiksav rankio
dinaminiai pdsakai neretai padeda t rank identifikuoti.
Lis tai kaulo arba kremzls vientisumo paeidimas dl alojanio daikto tiesioginio
poveikio arba dl atokesni to kaulo dali alojanio poveikio.
Pagrindinis tiesioginis kaulo lio poymis yra kaulo iorinio paviriaus mediagos
suspaudimas, suardymas ir itrupjimas alojanio rankio poveikio vietoje. Lio linija
daniausiai bna dantyta. Tuo tarpu prieingame kaulo paviriuje vyrauja kaulins mediagos
itempimas, morfologikai pasireikiantis lygia arba smulkiai dantyta lio linija. Kaulins
mediagos itrupjim nebna.
Tiesioginiai liai leidia nustatyti limo mechanizm ir alojanio paviriaus savybes,
netiesioginiai tik limo mechanizm. Tiesioginiai liai nuo netiesiogini skiriasi tuo, kad
smgio vietoje sugniudomas kaulinis audinys. Kaulins struktros usisluoksniuoja. Lio
kratuose per mikroskop matomi nedideli defektai dl kaulinio audinio itrupjimo bei
smulkios kaulins ploktels, danai uslenkanios viena ant kitos. Tiesiogini li kratai
stambiai dantyti, netiesiogini- smulkiai.
Kaul liai klasifikuojami pagal li morfologinius ypatumus:
1. galni ilgj kaul liai- linijiniai, skeveldriniai, spiraliniai;
2. kaukols skliauto kaul liai- skyliniai, spraustiniai, terasiniai, linijiniai,
radialiniai,skeveldriniai, sili prasiskyrimo, kaltiniai.
3. stuburo slanksteli liai- kompresiniai.
Vamzdiniai kaulai lta nuo poslinkio, lenkimo, spaudimo, sukimo arba atitrkimo.
Kaulo poslinkis vyksta nuo staigaus smgio briauna, kratu arba siauru pailgu buku daiktu.
Liai visada tiesioginiai, skersiniai arba striiniai skersiniai. Smgio vietoje atskyla
kompaktinio sluoksnio skeveldrl, o nuo lio krat atsiakoja skilimai, kuri galai nukreipti
smgio vietos link. Kartais ios skilimo linijos susijungia ir sudaro didel, daniausiai trikampio
arba rombo formos skeveldr.
Kaulo lenkimas sukelia mechaninio tempimo pokyius: igaubtoje kaulo pusje susidaro
tempimo, gaubtoje- spaudimo, gniudymo zona. Kadangi kaulas maiau atsparus tempimui, tai
igaubtoje diafizs pusje susiformuoja skersinis skilimas, kuris pereina oninius pavirius ir
skyla dvi skilimo atkarpas. ie skilimai susijungia gniudymo zonos pusje ir sudaro stambi
skeveldr. Kaulas gali linkti spaudiant diafiz skersine kryptimi (pvz., uvaiavus automobilio
ratui), kaul spaudiant iilgine kryptimi, taip pat j lenkiant, kai kaulo viena i epifizi fiksuota.
Taigi kaulo liai nuo lenkimo gali bti ir tiesioginiai, ir netiesioginiai.

75
Kaulo suspaudimas iilgine kryptimi sukelia kaltinius lius, kurie lokalizuojasi
metadiafizinse srityse. Lokaliai suardoma kaulo struktra, danai iilgai skyla diafiz. Taip
lta koj kaulai nukritus i auktumos ant itiest koj.
Kaulo sukimas apie iilgin a galimas, kai vienas kaulo galas fiksuotas, o kitas sukamas. Tai
sukelia spiralinius lius. Tokie liai danai slidininkams.
Kaulinio audinio atitrkimas galimas sausgysli prisitvirtinimo vietoje. Tokie liai bdingi
jauniems asmenims, kai dar nepasibaigs kauljimo procesas ir staigiai pertempiamos
sausgysls.
kaltiniai, spiraliniai liai ir kaulinio audinio atitrkimas- visada netiesioginiai liai.
Plokij kaul li morfologija geriausiai usifiksuoja kaukols skliauto kaul liuose.
Li morfologija priklauso nuo buko daikto alojanio paviriaus formos ir matmen, nuo
sualojimo padarymo mechanizmo- smgio arba suspaudimo. Ploki ribot paviri turiniu
daiktu galima padaryti linijin arba spraustin l, kuris danai atitinka alojanio paviriaus
form ir dyd. spaustino lio kratuose gali formuotis laipteliu isidsiusios skeveldrls. Dl
to toks lis vadinamas terasiniu. Smgiuojant plokiu ribotu paviriumi didele jga,
pavyzdiui, plaktuku, galima padaryti skylin l, kurio forma atitinka alojanio paviriaus
form ir dyd.
Smgiuojant plokiu neriboto paviriaus daiktu, susidaro 1-3 radialiniai skilimai, o jei
smgiuojama didele jga- skeveldriniai liai dar ribojami lanko formos skilimu.
Briauna padaryti liai yra linijiniai, danai spraustiniai, i abiej pusi ribojami lanko formos
skilim. Panaius lius padaro ir cilindrin paviri turintys daiktai.
Smgio krtins lst vietoje susidaro tiesioginiai skersiniai arba skeveldriniai onkauli
liai. Deformuojant krtins lst, formuojasi daugybiniai abipusiai dvigubi arba trigubi
onkauli liai: jgos veikimo vietoje liai bna tiesioginiai, atokiau veikimo vietos-
netiesioginiai.
Smgiuojant stubur, sualojami slanksteli knai ir j ataugos. Tokie liai vadinami
skeveldriniais. Deformuojanios jgos, veikianios iilgine stuburo aimi, padaro kompresinius
slanksteli lius. Staigiai linkstant stuburui, daniausiai lta kaklo slanksteli kn priekins
arba upakalins dalys, t.y. vyksta pleitin kompresija arba slanksteli kn panirimas.
Smgio dubens srit vietoje padaromi vienpusiai tiesioginiai skersiniai arba skeveldriniai liai.
Deformuojant duben, vyksta abipusiai dvigubi vertikals liai: smgio vietoje- tiesioginiai,
atokiau- netiesioginiai. Atskirti netiesioginius ir tiesioginius kaul lius galima tiktai pagal
mikrostruktrinius lio morfologinius poymius, matomus tiriant mikroskopu.
Ekspertin reikm: kaul li morfologija leidia nustatyti kaul li padarymo
mechanizm. Tai labai svarbu tiriant transporto vykius, identifikuojant mog sualojusio
rankio form arba ginkl.
Vidaus organ sualojimai galimi tiek kartu su ioriniais sualojimais bei kaul liais, tiek ir
be j. Sualojimai padaromi smgiuojant kietu buku daiktu, grivant i savo kno aukio arba
krintant i auktumos, taip pat autoavarij metu. Ekspertin i sualojim reikm yra
maesn nei odos arba kaul sualojim, nes j morfologiniai ypatumai suteikia maiau ini
apie alojanio veiksnio individualias savybes, ypa jei sualojimai bna izoliuoti, t.y. be
iorini sualojim.
Galvos sualojimai gali bti vairs:
1. kaukols skliauto ir (arba) pamato kaul liai;
2. kraujo isiliejimas vir kietojo smegen dangalo;
3. kraujo isiliejimas po kietuoju smegen dangalu;
4. kietojo dangalo sualojimas kaul lgaliais;

76
 5. kraujo isiliejimas po smegen minktaisiais dangalais;
6. minktj dangal ir smegen mediagos sualojimas kaul lgaliais;
7. smegen sumuimas;
8. kraujo isiliejimas smegen skilvelius;
9. smegen sukrtimas.
Teismo medicinos praktikoje pasitaiko labai vairi galvos traum. Sualojim intensyvumas ir
gausumas priklauso ne tik nuo alojanio faktoriaus jgos stiprumo arba mass, bet ir nuo jo
veikimo bdo. Vienaip galva sualojama smgiuojant j ir kitaip grivant i savo kno
aukio ir atsitrenkiant pakauiu. Galvos sualojimo mechanizm galima nustatyti
kompleksikai vertinus vis sualojimo komponent morfologinius ypatumus.
Vidaus parenchimini organ sualojimai taip pat bna labai polimorfiki;
1. kraujosruvos po visceraliniu dangalu, po kapsule arba parenchimoje;
2. kapsuls plyimas;
3. organo raii plyimas;
4. parenchimos plyimas;
5. dalinis arba visikas organo plyimas bei sutraikymas;
6. organo atitrkimas.
Tokie sualojimai galimi smgiuojant organo srit, krintant i auktumos arba suspaudiant
krtin arba pilv.

Sualojimai nugriuvus ar nukritus i auktumos

Grivant ir krintant mog gali sualoti ploktuma arba daiktai, ant kuri mogus nukrinta.
Kritimo auktis gali bti vairus, taiau teismo medicinos praktikoje paprastai skiriamos dvi
kritimo rys:
1. kritimas i savo kno aukio (griuvimas)
2. kritimas i auktumos.
Griuvimas
Grivant pavojingiausia sualoti galv. Galvos sualojim isidstymas ir pobdis teismo
medicinos ekspertui leidia daryti ivadas apie griuvimo ir sualojimo padarymo mechanizm:
Gridamas auktielninkas, mogus atsitrenkia pakauiu, nugara, kartais alknmis. Pakauyje
gali bti nubrozdinimas, poodin kraujosruva arba aizda ir (arba) pakaukaulio linijinis lis.
Didels ekspertins reikms turi i sualojim topografinis isidstymas. Jeigu mogus
nugriuvo laisvai, minti sualojimai paprastai bna pakaukaulio didiojo gumburo lygyje arba
emiau jo. Jei mogus nugriuvo su pagreiiu, t.y. po smgio veid arba pastumtas, sualojimai
lokalizuojasi aukiau gumburo. Griuvimo mechanizmui diferencijuoti itin vertingas atidus
pakaukaulio linijinio lio tyrimas, kurio metu nustatoma, kokiame auktyje, palyginti su
gumburu, prasideda iorins pakaukaulio plokts skilimas.
Svarbus poymis, leidiantis atskirti atsitrenkim pakauiu nuo smgio pakau, yra galvos
smegen sualojimai. Atsitrenkimui pakauiu bdingi smegen kaktini ir smilkinini skili
priekini ir apatini paviri sualojimai- kraujosruvos po minktaisiais dangalais ir
smulkiaidinins, kartais susiliejanios kraujosruvos ievje ir poievyje. Tai vadinamas
Kontraktu (Contra coupe) fenomenas. Atsitrenkus deine pakauio puse, tokie sualojimai
bna kairje kaktinje ir smilkininje skiltyse, atsitrenkus kaire puse- deinse skiltyse. Kartais
pasitaiko ir linijini akiduobi stogo kaul li.

77
Atsitrenkus viena i momens ir smilkini srii, smegen sualojimai paprastai bna prieingoje
galvos pusje.
Grivant ir atsitrenkiant veidu, sualojama kakta, nosis ir (arba) skruostai, kartais
nubrozdinamas smakras. Galimi vairaus pobdio kaktikaulio ir (arba) nosies kaul liai.
Smegen sualojimai lokalizuojasi priekinje kaukols duobje, kaip ir nugriuvus ant pakauio.
Kritimas i auktumos - tai daniausiai nelaimingas atsitikimas buityje arba gamyboje, reiau
sporte. Kartais pasitaiko saviudybi arba net nuudym, kai auka ikrinta arba imetama pro
lang, balkon, nustumiama nuo stogo.
Sualojimo pobdis ir sunkumas labai priklauso nuo kritimo aukio bei paviriaus, ant kurio
nukrintama. Taiau teismo medicinos praktikoje inomi mirtini sualojimai krintant i lovos
arba nuo stalo ir nemirtini krintant i namo 7-o aukto.
Kritimas gali bti:
1. laisvas, kai nukrintama tiesiai ant ems,
2. su klitimis, kai krintant atsitrenkama riboto paviriaus atsikiusius daiktus. ios
klitys mog sualoja papildomai.
Laisvai krintant galimi keli sualojim variantai, nelygu kuria kno vieta atsitrenkiama ems
paviri: galva; kojomis; sdmenimis; liemeniu.
Kritimo ant galvos metu sualojim mechanizmas esti dvejopas- po pirminio smgio galva
ems paviri seka antrinis smgis kuria nors i liemens pusi. Bdingiausi sualojimai -
gauss kraujo isiliejimai galvos sausgysliniame alme, skeveldriniai kaukols skliauto ir
pamato kaul liai, neretai su pltinmis aizdomis, kaklo ir krtins slanksteli kompresiniai
liai, krtinkaulio lis tarp kno ir rankenos, raktikauli inirimai.
Krintant ant koj, po pirminio smgio atsitrenkiama liemeniu arba sdmenimis. Bdingiausi
sualojimai yra cirkuliarus kaukols pamato kaul lis, galimas stuburo sikalimas ir galvos
smegen sualojimas, I-II ar XI-XII onkauli liai, simetriniai pd kaul, blauzdikauli ir
launikauli liai, kompresiniai stuburkauli liai, gaktos svaros ir krymens- klubo
snari inirimai, vidaus organ plyimai.
Krintant ant sdmen, susialojama panaiai kaip ir krintant ant koj, tiktai nebdingi
simetriki pad ir blauzd kaul liai. Daniau sualojamos platakos ir dilbiai, kartais
nustatomi skeveldriniai sdynkauli liai.
Atsitrenkiant liemeniu, iorini sualojim bna maai, kartais j gali i viso nebti. Vidiniai
sualojimai bna gana vairs- daugybiniai vidaus organ plyimai, daugybiniai abipusiai
onkauli liai, stuburo ir dubens kaul liai, meni, raktikauli liai. Atsitrenkiant kiet
pagrind, odoje gali atsispausti drabui pieinys, aligatvio plyteli reljefas ir pan.
Be to, nukritus i auktumos, ypa atsitrenkus liemeniu, bdingi bendri kno sukrtimo
poymiai- kraujosruvos plaui vart srityje, plaui audinyje, kepen raiiuose, blunies ir
inkst vartuose, plonj arn pasaituose.
Galutin ivad dl kno sualojim padarymo mechanizmo galima padaryti tiktai visapusikai
vertinus sualojim pobd ir isidstym bei vykio vietos apiros duomenimis.
Radus kritimui i auktumos nebding sualojim - mutini aizd, nedideli kraujosruv
arba nubrozdinim, ypa paslptose kno vietose (paastyse, kakle ir pan.), ir ekskliudavus
kritim su klitimis, galima galvoti, kad ie sualojimai buvo padaryti iki kritimo. Tai veria
bejoti nelaimingo atsitikimo versija.

Transporto traumatizmas
Skiriama:

78
 1. Automobili traumos
2. Motocikl traumos
3. Geleinkelio traumos
4. Aviacijos traumos

Automobili traumos
Nuolat didjantis automobili skaiius ms alyje turi takos ir eismo vyki skaiiaus
augimui. Keliuose daugjant automobili ir kit transporto priemoni, o keli tinklui beveik
nesipleiant, didja eismo intensyvumas, todl auga eismo nelaimi, juose uvusij ir
sueistj skaiius. Lietuvos automobili keli direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
statistikos duomenimis, eismo nelaimi pasiskirstymas pagal ris, atrodo taip:
1. Uvaiavimas ant psij 35,0 proc.
2. Susidrimas 29,3 proc.
3. Uvaiavimas ant klities 10,9 proc.
4. Uvaiavimas ant dviratinink 10,5 proc.
5. Apvirtimas 10,0 proc.
6. Kitos eismo nelaims 4,3 proc.
Kaip matyti i pateikt duomen pstieji ir dviratininkai sudaro didel eismo nelaimse
uvusij ir sueistj dal (45 proc.). Tiriant eismo nelaims aplinkybes, eig, norint atkurti
eismo situacij avarijos vietoje, vertinti eismo nelaims dalyvi veiksmus neapsieinama be
teismo medicinos ekspertizs. Neretai teismo medicinos ekspertams tenka aikinti transporto
traum prieastis. ymiai daniau mones sualoja nebginis transportas vis ri
automainos, troleibusai, traktoriai, motociklai, motoroleriai, dviraiai, veimai, - negu bginis
traukiniai ir tramvajai. Sualojama: a) uvaiavus transporto priemonei ant mogaus; b)
avarijos metu mogui esant transporto priemonje; c) ikritus i judanios mainos; d) atipiniais
atvejais, pvz., atitrkus mainos dalims. Transporto priemon mog gali sualoti labai vairiai:
ugauti, parblokti ant grindinio, o kartais dar ir vilkti eme, arba parblokt ar ant ems
gulint mog pervaiuoti, kai kada prispausti prie nejudani daikt, pvz., medi sienos.
Teismo medicinos ekspertas, dalyvavs vykio vietoje arba susipains su vietos apiros
duomenimis ir atidiai ityrs nukentjusj, o kartais ir transporto priemones, turi atkurti
avarijos mechanizm. Jam gali padti kit specialybi teismo ekspertai, vis pirma
autotechnikos ekspertas. Ypa svarbu yra mainos ar kelio dangos daleli radimas
nukentjusiojo rbuose ir kne, taip pat rb ar mogaus audini pdsak radimas mainoje.
Autotraumos yra daniausiai pasitaikanti transporto traum ris. Sualojim dydis bna labai
vairus ir priklauso daugiausia nuo greiio susidrimo metu, taip pat nuo automainos tipo ir
mass bei sualojimo mechanizmo. sidmtina, kad automaina mog gali i karto parblokti
ant ems arba umesti ant savs ir tik po to numesti ant ems. Be abejo, abiem atvejais
sualojimai, ypa nubrozdinimai, skirsis. Autotraumoms bdinga: a) mainos dali
( protektoriaus, radiatoriaus ir kit ) atspaud pdsakai ant nukentjusiojo rb ir kno; b)
rb pieinio ( pvz., trikotao, mezgini ) atspaudai odoje, suspaudus mainai; c) sualojimai
atsikiusiomis automainos dalims (pvz., blauzd sualojimai ir blauzdikaulio bei eivikaulio
liai dl smgio buferiu); d) vilkimo yms paprastai dauginiai lygiagrets nubrozdinimai ir
drskimai. Mainai pervaiavus per mog ar j stipriai suspaudus, deformuojama galva, nes
daugelyje viet lta kaukols kaulai; Taip pat keliose vietose sulauomi dubens kaulai,
onkauliai; oda atsiknoja kiens pavidalu, kurios esti pilnos kraujo ir sutraikytos poodins
lstelienos; oda trkusi, galni oda nubrozdyta simetrikai. Autotraum sualojimai gali bti
panas sualojimus atriais rankiais ir dargi aunamaisiais ginklais. Mainos viduje esantys

79
asmenys susialoja jos detales, atsitrenkiant mainai med, kit main ir kt. Daugiausia
sualojama galva, kojos ir vairuotojo krtin. Dl stipraus staigaus smgio gali lti stuburas.
Kad bt galima i sualojim ivengti, taikomi vairs dirai, kuriais keleiviai prisiria prie
sdyns. Autoavarijos metu gali kilti gaisras, kurio metu keleiviai gali net mirtinai apdegti.
Ikritus i vaiuojanios automainos, susialojama panaiai, kaip krintant i auktumos. iuo
atveju mainos judjimo greitis gali daugel kart viryti realityv kritimo aukt.
Troleibus padaryti sualojimai yra labai analogiki autobus ar sunkveimi padarytiems
sualojimams, tik ia, be mechanini sualojim, gali bti ir sualojim elektros srove.
Autoavarij metu padaryti vidiniai sualojimai paprastai bna ymiai didesni ir sunkesni, negu
ioriniai. Tiriant sualojim prieastis, reikia atidiai apirti nukentjusj avarijos vietoje,
atkreipiant dmes rbus, o jei galima itirti ir pai automain. Apraant sualojimus
lavone, reikia paymti j atstum nuo pad. I to galima sprsti apie alojanio objekto aukt.
Autoavarijos daniausiai vyksta kaip nelaimingas atsitikimas dl vairuotojo arba psiojo
kalts. Neretai kaltininkai bna neblaivs arba nesveiki. Todl visada reikia itirti alkoholio
koncentracij vairuotojo ir nukentjusiojo kraujyje bei lapime. Atkreiptinas dmesys
vairuotojo ir nukentjusiojo regjimo bei klausos organ bkl.
Sualojimai kitomis transporto priemonmis
Be automobili transporto, traumas neretai padaro motociklai ir motoroleriai. Jie ymiai
maesni u automobilius, bet greitis didelis. Todl jie gali stipriai sualoti psiuosius, ant j
uvaiuodami ir partrenkdami. Taiau daniausiai sualojami motocikl vairuotojai ir keleiviai.
Avarijos vyksta, susidrus su kitu transportu, paprastai su automobiliu, arba atsitrenkus kok
nors daikt, pvz., med, stulp, sien ar parvirtus. Labai danai nukenia galva ir kojos, taiau
neretai sualojami ir vidaus organai, stuburas, dubuo. Kartais mones labai rimtai sualoja
dviratininkai, partrenkdami juos ant ems. Teko stebti pavienius mirtinus galvos sumuimus.
ems kyje ir statyboje naudojami vikriniai ir ratiniai traktoriai dl mao greiio gana retai
sualoja psiuosius, taiau sualojimai bna sunks, nes traktoriaus mas gana didel.
Vikriniai traktoriai savo vikrais savotikai nubrozdija od. Daniau, negu pstieji, nukenia
traktori vairuotojai. Nelaimingi atsitikimai neretai vyksta, apvirtus traktoriui, ypa kai
traktorininkas neblaivus.
Geleinkelio traumas
Kaip inoma, traukiniai vaiuoja tik bgiais, j mas ymiai didesn, kaip autotransporto, ratai
metaliniai, o greitis pastaruoju metu neretai didesnis kaip 100 km/val. Dl to geleinkelio
traumos bdingos, nors sualojimai i esms nesiskiria nuo automobilio traum. Neretai
patekusiam po traukinio ratais nutraukiama galva, galns, perpjaunamas liemuo. Nutraukt
kno dali kratai esti nelygs, sutraikyti, onuose 2 15 cm ploio nubrozdinimai. Taiau
oda gali ilikti, sutraikomi tik gilesnieji audiniai ir organai. Tada odoje bna 8 14 cm ploio
suspaudimo juostos nubrozdinimai. Labai bdinga, kad rbai ir knas suterti tepalais,
pabgi antiseptikais, anglimi ( kur ji tebenaudojama ) ir balastinio sluoksnio detalmis. Visi ie
intarpai kartais lengvai matomi, o kartais randami tik papildomo tyrimo metu. Nemai
sualojimai padaromi, veikiant nukentjusj, j nublokiant. mog gali suspausti buferiai bei
autosankabos ir kitaip sualoti. Paprastai geleinkelio traumos tai nelaimingi atsitikimai,
saviudybs, taiau, nors ir labai retai, pasitaiko nuudym, o kartais po traukiniu pakiamas
jau lavonas. Todl visada reikia atskirti prie mirt padarytuosius sualojimus nuo pomirtini.
Neumirti patikrinti kraujyje alkoholio kiek.

autiniai sualojimai
Daugeliui nusikaltim, susijusi su pasiksinimu mogaus gyvyb, panaudojami vairi ri
ginklai. Informacija, gaunama atskirai ityrus kno sualojimus bei drabui paeidimus, kai
kuriais atvejais gali turti lemiam reikm bandant atsakyti su autinio sualojimo

80
aplinkybmis susijusius klausimus. Tiriantis nukentjusiojo kn teismo medicinos ekspertas
privalo itirti ir nukentjusiojo drabuius, kad nustatyt ne tik sualojim ir drabui paeidim
tarpusavio atitikim, bet ir vio jimo-ijimo ang poymius tiek kne, tiek drabuiuose. Dl
visiko ityrimo kno odos ipjovos su atitinkamomis aizdomis ir nukentjusiojo drabuiai su
paeidimais paprastai pateikiami laboratorijai toliau tirti, kad bt patvirtinta sualojim ir
paeidim prigimtis ir nustatyti kiti reikmingi poymiai. Tyrim praktika rodo, kad klausim,
t.y. keliais viais buvo padaryti paeidimai ar sualojimai (kelis kartus buvo auta
nukentjusj), turi bti bandoma atsakyti kompleksikai. Btina vertinti drabui paeidim ir
kno sualojim sutapim pagal tarpusavio isidstym, t.y. autinius kno sualojimus
drabuiais pridengtose vietose, sualojimus, esanius vien tik nukentjusiojo kne (drabuiais
nepridengtose vietose), ir paeidimus, esanius vien drabuiuose. Atsakant klausim, koks
vio atstumas, labai svarbs ir reikalingi vienas kit papildantys drabui paeidim ir kno
sualojim kompleksinio tyrimo rezultatai. Pagrindiniai vio pdsakai, leidiantys nustatyti
vio atstum (vio suodiai, parako ir tepalo dalels, metalizacijos pdsakai), paeidimo
aplinkoje paprastai nusda ioriniame objekto paviriuje, tiriamuoju atveju ant nukentjusiojo
kno arba jo kn dengiani drabui. Kada auta rmus vamzd svarbesni bna
nukentjusiojo kno (odos aizd ir sualojimo kanalo) tyrimo rezultatai, nes artimo vio
pdasakai suodiai, parako dalels ir intensyvios metalizacijos pdsakai daugiau ar maiau
siskverbia gilesnius objekto sluoksnius, t.y. nusda ant nukentjusiojo kno po drabuiais
arba sualojimo kanalo viduje ant sieneli. Labai svarbus ir vio krypties nustatymas. Vien
pagal drabuiuose esani paeidimo poymius tikslios vio krypties nustatymo galimybs yra
ribotos. Jeigu drabuiuose yra tik jimo anga ir jos aplinkoje artim vio pdsak nematyti,
tai tikslesns vio krypties nustatyti negalima. Tiksli vio kryptis, sutampanti su ginklo
vamzdio ir sualojim kryptimis, gali bti nustatoma tais atvejais, kai yra ne tik tiksliai
nustatytos jimo ir ijimo angos (aizdos), bet ir fiksuojamas tiesus sualojimo kanalas,
jungiantis jimo ir ijimo angas (aizdas). Tokie atvejai pasitaiko, kai audyti naudojami
oviniai su prastinmis kulkomis, o ne oviniai, utaisyti specialios paskirties (ekspansyviomis)
kulkomis, kurios dl susidrimo su klitimi lengvai deformuojasi, fragmentuojasi (suyra) ar
kietame kne gali lengvai keisti judjimo krypt. Danai pateikiamas klausimas koks ginklas
buvo panaudotas. Neradus nusikaltimo vietoje nei ginklo, nei kulkos, nei ttels, apie
panaudoto ginklo9 r ir kalibr galima sprsti pagal kulkas, rastas nukentjusiojo kne.
Taiau, jei kno sualojimai kiauriniai, apie tai reikia sprsti tik pagal autini paeidim ir
sualojim poymius. Sprsti, kokio kalibro kulka buvo padaryti paeidimai, esantys
minktuose audiniuose, dl j susidarymo mechanizmo sudtingumo negalima. Taiau mogaus
kauliniuose audiniuose susiformuojantys skyliniai sualojimai daug tiksliau atitinka juos
padariusi kulk matmenis. Danai ikyla tokie klausimai: Ar nukentjusysis galjo autinius
sualojimus pasidaryti pats sau, audamas i tirti pateikto ginklo?, Kokia buvo ovusiojo,
ginklo ir nukentjusiojo padtis vio metu?, Kokioje padtyje buvo nukentjusysis vio
metu? vertinus pateikto ginklo konstrukcines ypatybes, jo veikimo princip, nustatyt vio
atstum, krypt ir atsivelgiant mogaus (nukentjusiojo) kno sandaros duomenis (rank,
koj ilg, j galimybes judti vairiomis kryptimis), sualojim lokalizacij yra teikiamos
atitinkamos kompleksinio tyrimo ivados.

autini sualojim klasifikacija

Kiauriniai autiniai sualojimai turi kulkos jimo aizd, kanal ir kulkos ijimo aizd.
Kiauryminiai autiniai sualojimai neturi kulkos ijimo aizdos. Kulka padaro jimo aizd
krtinje arba pilve, o vio kanalas baigiasi vienoje i i ertmi arba kuriame nors organe.
Akli autiniai sualojimai- tai daniausiai galvos arba galni sualojimai, kai kulka dl turimos
nedidels kinetins energijos neveikia audini arba kaulo pasiprieinimo ir sminga audiniuose.

81
Lieiamieji autiniai sualojimai padaromi, kai kulka skrieja kurios nors kno dalies paviriumi
ir padaro pailgos formos sualojim. Tokio pobdio aizdos bna griovelio arba ovalo
pavidalo. Viename aizdos gale bna nubrozdinimo juostel, kitas aizdos galas susiaurjs,
atrus arba baigiasi tik odos trkimu.
Mutinis sualojimas kulka padaromas, kai kulka praranda greit ir kinetin energij. Galima
mutin aizda, odos nubrozdinimai arba tik poodin kraujosruva.
Kulka turi sprogstamj poveik, kai aunama mog i labai arti arba rmus j ginkl, o
daniausiai, kai aunama apiojus ginklo vamzd. Dl sprogstamojo poveikio suardoma
kaukols d, o pro atvirus skliauto kaul lius i kaukols ertms gali ilsti smegenys.
Hidrodinaminis kulkos poveikis pasireikia, kai didel energij turinti kulka pataiko skysio
pripildyt tuiavidur organ (skrand). Tada io organo sualojimai bna plats ir gauss.
vio krypties nustatymas
Tiriant autinius sualojimus, svarbiausia nustatyti vio krypt ir atstum.
vio krypt nustatyti nesunku, jei autiniai sualojimai yra pavieniai kiauryminiai arba aklieji.
Jei autiniai sualojimai yra kiauriniai arba daugybiniai, btina atskirti kulkos jimo ir ijimo
aizdas.
Kulkos jimo ir ijimo aizd pobdis ir padarymo mechanizmas skiriasi, todl nevienodos ir
j morfologins ypatybs.Kulkos jimo aizdai bdingi ie morfologiniai poymiai: -audini
defektas; -nubrozdinimo juostel; -suterimo juostel.
Audini defektas odoje susidaro dl kulkos pramuamojo poveikio. Daniausiai jis bna
apvalus arba ovalus, su palyginti lygiais nuoulniais kratais, kartais su radialiniais trkimais.
Epidermio defekto skersmuo danai beveik atitinka kulkos skersmen, o dermos defektas bna
1-3 mm maesnis ir u kulk, ir u epidermio defekt.
Nubrozdinimo juostel tai 1-2 mm ploio iedo formos pavirinis epidermio defektas.
Iorinis ios juostels matmuo paprastai atitinka kulkos skersmen. Nubrozdinimo juostel bna
platesn, kai sualojama drabuiais pridengta kno vieta. Jei kulka sminga kn kampu,
nubrozdinimo juostel bna netolygaus ovalo pavidalo, o jo platesn pus nurodo kulkos
krypt.
Suterimo (metalizacijos) juostel- tai pilkos arba tamsiai pilkos spalvos juostels pavidalo
suterimas vio metu dengusiais kulkos paviri suodiais, tepalu ir metalo dulkmis.
Suterimo juostel paprastai dengia nubrozdinimo juostel ir sutampa su ja. Jei kn dengia
drabuis, suterimo juostels gali ir nebti, nes visi teralai lieka ant pirmojo drabui
sluoksnio.
Kulkos ijimo aizdoms nubrozdinimo bei suterimo juostels nebdingos. Audinio defekto
daniausiai nebna, o jeigu bna, tai turi iorn nukreipto kgio form. aizd forma
netaisyklinga, danai plyio, lanko arba vaigds pavidalo. Ijimo aizdos daniausiai bna
didesns u jimo, taiau kartais gali bti ir atvirkiai.
Norint nustatyti autins aizdos pobd (jimo arba ijimo), btina kompleksikai itirti visus
morfologinius poymius. Jei auta i arti, udavin labai palengvina papildomi vio veiksniai
apie kulkos jimo ang.
vio krypt galima nustatyti ir pagal kaul sualojimo pobd. Lengviausia tai padaryti pagal
kaukols skliauto bei kit plokij kaul sualojimo morfologij. ia kulka padaro skylin
l, kurio kanalo forma primena kg su nukreipta kulkos smaigal virne: jimo angoje
daugiau nuskelta vidin kaulin ploktel, o iorins skersmuo beveik sutampa su kulkos
skersmeniu, ijimo angoje daugiau nuskelta iorin ploktel, o pats skylinis lis didesnis nei
jimo angos, neretai su gausiais radialiniais skilimai.

82
Ilgj vamzdini kaul epifizse kulka padaro skylin vio kanal, kurio pakraiuose
akytosios mediagos pertvaros bna atsilenkusios kulkos judjimo kryptimi. i kaul diafizi
autiniai sualojimai turi savo dsningum; kulkos jimo angos kaulo defektas bna apvalus,
su radialinmis skilimo linijomis. Pereidamos oninius diafizs pavirius, jos danai
suformuoja peteliks sparnus primenanias kaul skeveldras; tuo tarpu kulkos ijimo angos
kaulo defektas bna didesnis, o jo pakraiuose esanios daugins skilimo linijos- iilgins.
autiniai parenchimini organ sualojimai i esms vienodi: slygikai nedidel, su gausiais
radialiais plyimais vio jimo aizda; tiesios linijos sualojimo kanalas ir j supanti
sutraikyt, su kraujosruvomis audini zona; vio ijimo aizdoje bna netaisyklingos formos
organo audini ir kapsuls plyimai.

vio atstumo nustatymas

Teismo medicinos praktikoje vio atstum priimta skirti artim ir tolim.
Iauta kulka, gavusi didiul kinetin energij, gali sualoti mog, esant ir u keleto
kilometr. Tuo tarpu kartu su kulka i vamzdio ilekiantys parako ir kapsuls sprogmen
degimo produktai bei paio ginklo dalys sualoti mog gali arba aunant rmus, arba i
slygikai nedidelio atstumo.
Atstumas, kuriame kartu su kulka veikia ir vio alojantys veiksniai, vadinamas artimo vio
atstumu. O veikiantys iame atstume alojantys vio veiksniai, iskyrus kulk, vadinami
artimo vio veiksniais. U ios ribos prasideda tolimo vio atstumas.
Jei autinio sualojimo aplinka nebna paveikta artimo vio veiksni, galima daryti ivad,
kad auta i tolimo atstumo. Kartais, darant toki ivad, btina nustatyti, ar nebuvo kulkos
kelyje klities, nes klitis gali sulaikyti artimo vio veiksnius.
Daniausiai pateikiama bendra vio i tolimo atstumo ivados formuluot. Taiau kartais
vio atstumas gali bti patikslintas, pavyzdiui, jei mogus sualotas automato serija, keli
kulk padarytus vio kanalus galima suprojektuoti vien tak. Jis paprastai atitinka autuvo
vamzdio galo padt vio metu.
Galima ir kitokiu bdu patikslinti tolimo vio atstum. Kulka, lkdama balistine trajektorija,
netenka tam tikros dalies kinetins energijos. Skirtingose trajektorijos vietose turdama
skirtinga energija, todl padaro skirtingo intensyvumo sualojimus. Antra vertus, nevienodai
atsparios mechaniniam poveikiui ir vairios biologins terps- oda, kaulai, tuiaviduriai bei
parenchiminiai organai. Taigi apskaiiavus energij, kurios reikia vienaip ar kitaip sualoti od
arba kaul, galima apskaiiuoti, kiek kinetins energijos turjo kulka sualojimo metu, ir
nustatyti vio atstum.
Daug tiksliau vio atstum galima pasakyti esant artimo vio veiksniams, t.y. kai sualojama
aunant i artimo atstumo.
Skiriamos 4 kokybikai skirtingos artimo vio atstumo rib zonos:
1. -vis rmus;
2. -labai artimas vis (parako duj veikimo zona)- I zona;
3. -suodi, parako grdeli ir metalo daleli nusdimo- II zona;
4. -parako grdeli ir metalo daleli nusdimo III zona.
Kiekvienas i zon ribos varijuoja priklausomai nuo ginklo, i kurio auta, sistemos. tai
autuvo labai artimo vio I zona siekia 5 cm, o Makarovo pistoleto- tik 1 cm, II zona
atitinkamai 30-35 cm ir 25-30 cm, III- autuvo iki 200 cm, o pistoleto- 150 cm.
vio rmus atveju nustatomi ie morfologiniai kokybiniai aizdos poymiai:

83
 1. -parako duj pramuamasis poveikis, dl kurio padaromas didesnis nei kulka audini
defektas;
2. -kryminiai odos plyimai ir audini atsisluoksniavimas nuo giliau esanio kaulo;
3. -vamzdio laibgalio atspaudas odoje;
4. -papildomi vio veiksniai paprastai bna vio kanale.
Sualojimai ratais
ratais sualojama aunant i lygiavamzdi mediokls autuv. i autuv oviniai
utaisomi ratais arba grankulkmis, bedmiu arba dminiu paraku. vio metu duj slgis
siekia 700 atmosfer, ratai lekia iki 400 m, o grankulks- 600 m. Veltinio kamtis gali nulkti
iki 40 m, o jo popieriniai pakaitalai iki 10-15 m.
rat utaisas, ilks i vamzdio, pradioje skrieja ir veikia kaip viena kompaktin mas. Jei
aunama i 50-100 cm atstumo, padaroma viena 2,5-4,5 skersmens nelygiais kratais jimo
anga. aunant i arti galv, ypa apiojus autuvo vamzd, galva taip sukneindama, kad
nustatyti rat jimo ang bna sunku. vio atstumui iki taikinio didjant, alia centrins
jimo angos padaroma ma atskir rat jimo ang. Kai vio atstumas 2-5 m, centrins
angos jau nebna, nes ratai isisja dideliame plote ir taikinyje randamos daugybins atskir
rat jimo aizdos, kuri dydis priklauso nuo rat skersmens. Apie kiekvien toki aizd
matyti rykios nubrozdinimo juostels.
Jei aunama i didesnio nei 10 m atstumo, padaromos paviens atskir rat jimo aizdos.
Nustatyti iuos atstumus padeda ir artimo vio poymiai- suodiai ir parako grdeliai.
autiniai sualojimai ratais daniausiai bna akli. Rasti ratai neretai sudaro prielaidas
nustatyti, i kokio ginklo buvo auta.
Sualojimai automatine serija
audant automatinmis serijomis, per minut padaroma iki 900 vi. Todl vio automatine
serija metu ginklo ir audaniojo padtis nespja pasikeisti.
autini sualojim, padaryt automatine serija, skiriamieji poymiai:
1. -dauginiai sualojimai;
2. -kulk jimo aizdos lokalizuotos vienoje pusje, arti viena kitos;
3. -vienoda kulk jimo aizd forma ir matmenys;
4. -lygiagreti arba neymiai prasiskirianti sualojimo kanal kryptis;
5. -kulk jimo aizd morfologiniai poymiai, rodantys, kad visos jos padarytos i to
paties atstumo.
Paleidus trump automatin serij, kulkos sminga arti viena kitos, aizdos gali susilieti.
Iovus ilg automatin serij i nepakankamai fiksuoto ginklo, kulkos susminga toliau viena
nuo kitos. aunant i tolimo atstumo, bna viena, reiau- dvi vio jimo aizdos.
Nutiesus menamas linijas nuo sualojim kanal iki ginklo laibgalio, viena automatine serija
padaryti sualojimo kanalai sueit vien tak. Tai leist nustatyti tolimo vio atstum.
autiniai sualojimai per klit
Sutikt klit kulka gali perauti arba nuo jos rikoetuoti. Kulka gali netekti dalies kinetins
energijos, pakeisti savo prastin sukimsi, visikai arba i dalie fragmentuoti, i suardytos
klities dali formuoti antrinius sviedinius. Antriniai sviediniai lekia paskui kulk, o j poveikis
knui priklauso nuo atstumo tarp klities ir kno.
Su klitimi susidrusios kulkos padaryti autiniai sualojimai daniausiai akli, o kulkos jimo
aizdos forma gali bti pailga, nes kulka neretai skverbiasi onu, aizdos aplinkoje esti keletas
aizd, padaryt fragmentavusios kulkos dalimis. Apie aizd susidaro menamas vio

84
suodi, parako grdeli ir metalizacijos vaizdas, kur i tikrj sudaro vino dulki,
smulki kulkos ir klities daleli apnaas. ie poymiai gali bti klaidingi palaikyti artimo vio
poymiais, ratinio utaiso padaryto sualojimo poymiais arba sprogimo trauma.
Sualojimai sprogmenimis
Sprogimas- tai impulsinis didelio energijos kiekio iskyrimas dl mediagos fizinio, cheminio
arba branduolinio pokyio.
Teismo medicinos praktikoje paprastai tiriami sualojimai sprogstamosiomis mediagomis.
Sprogstamosios mediagos sprogimas- tai kietos mediagos perjimas dujin bkl dl
chemins egzotermins reakcijos. Sprogimo metu kietos sprogstamosios mediagos i kietos
bkls akimirksniu pereina dujin ir dl to isiskyrusi kinetin energija sudaro detonacin
smgio bang, kurios greitis siekia 9000 m/sek., o slgis- iki 300000 atmosfer. Be to,
sprogimo epicentre buvusios kietos mediagos taip pat gauna didel greit (iki 1000 m/sek.) ir
kinetin energij. Didjanti smgio banga ir dideliu greiiu skriejantys elementai sudaro
alojanius sprogimo veiksnius.
Sprogimo alojantys veiksniai gali bti 4 ri- sprogimo produktai, smgio banga, sprogmen
skeveldros bei antriniai sviediniai.
Sualojim sprogmenimis teismo medicinos ekspertizs tikslas- nustatyti 3 pagrindinius
dalykus:
1. -sprogmen r;
2. -sprogmen sprogimo atstum;
3. -sprogstamojo taiso ir nukentjusiojo tarpusavio padt sprogimo metu.
Siekiant nustatyti sprogmen r, btina vertinti kno sualojim mast bei pobd, skeveldr
form, matmenis bei mediag, i kurios jos padarytos.
Sprogimo alojantys veiksniai mogaus knui padaro vairius sualojimus, kuri intensyvumas
labiausiai priklauso nuo sprogimo atstumo.
Sprogimo produktai, kuri pagrind sudaro kaitusios dujos, suardo ir sudrasko bet kokius
alia esanius daiktus bei mogaus kn. Sudraskytos kno dalys isvaidomos toli visas puses.
kaitusios dujos veikia termikai- apdegina audinius ir drabuius bei chemikai, nes dujose
esantis anglies viendeginis sudaro audiniuose karboksihemoglobin bei karboksimioglobin.
Sprogimo banga kn veikia kaip kietas, plat paviri turintis daiktas.
Poveikio intensyvumas priklauso nuo smgio bangos slgio. Kai slgis siekia 0,2-0,3 kg
sek/cm2, smgio banga veikia kaip stipri akustin trauma, dl kurios plyta aus bgneliai,
sualojami vidaus organai. Jei slgis padidja iki 1,0 kg sek./cm2, padaromi sunks, daniausiai
mirtini vidaus organ, ypa plaui, sualojimai, o slgiui pakilus iki 1,2 kg sek./cm2-
nutraukiamos ir imtomos alis galns, pats knas smgio bangos gali bti nublokiamas
daugeli metr nuo sprogimo centro.
Sprogmen skeveldros bei kartu buvusios specialios alojanios priemons padaro dauginius
sualojimus, kuri morfologija primena vairios kilms aizdas- pltines, mutines, net
autines.
Sprogimo atstumas nustatomas ityrus, ar:
1. -sprogmenys lietsi su knu, ar buvo labai arti jo;
2. -sprogimo atstumas buvo artimas;
3. -sprogimo atstumas buvo tolimas.
Sprogmen ir nukentjusiojo tarpusavio padiai sprogimo metu nustatyti svarbs ie
veiksniai:
1. -kno pus, atgrta sprogimo centr;

85
 2. -sualojim skeveldromis kanal tarpusavio isidstymas;
3. -sprogimo atstumas.
Tik kruopiai ityrus visus 3 mintus dalykus, galima daryti ivad apie sprogmen r ir
stiprum, atsakyti kitus tardym dominanius klausimus. Paprastai sualojim sprogmenimis
ekspertizs daromos kompleksikai su ekspertais kriminalistais.

Teismo medicinos toksikologija

Toksikologija medicinos mokslo aka, tirianti nuodus ir j poveik gyvam organizmui,
iekanti efektyvi apsinuodijim diagnostikos, gydymo ir profilaktikos priemoni. Svoka
nuodas yra slygin, nes absoliuiai nuoding mediag nra, ta pati mediaga vienomis
slygomis sukelia liguistus pakitimus, kartais net mirt, o kitomis slygomis gali bti net
naudinga mediaga. Juk gana daug vaist, plaiai vartojam medicinos praktikoje, yra stiprs
nuodai, pvz. strichninas, morfijus, arsenas. Apsinuodijimas yra sveikatos sutrikimas arba mirtis,
sukelti, patekus i iors organizm nuodui. Nuod veikimas priklauso nuo:
1. Patekusio nuodo kiekio;
2. Patekusio nuodo savybi;
3. Nuod patekimo keli;
4. Organizmo bkls;
5. Aplinkos slyg.
Chemini veiksni alojantis poveikis mogaus organizmui ir jo vertinimas - teiss medicinos
toksikologijos objektas. Toksikologai turi maiau ans nustatyti nuodus, kada bna panaudoti
gamtiniai nuodai, pvz. beladona, opijus ar kiti alkaloidai. Jie per ilgesn laik inyksta i
organizmo. Taiau jeigu bna panaudoti neorganiniai, t.y. metal nuodai, pvz. arseno (arseno
trioksidas dar vadinamas areniku), ar gyvsidabrio, vino junginiai, tai priklausomai nuo
patekusio kiekio, jie ne visikai isiskiria, o kaupiasi audiniuose, daugiausia kauluose.
Nusikaltliai griebiasi nuod, tikdamiesi mogudyst pavaizduoti kaip natrali mirt. Jam
iuo atveju padeda tai, kad mirtino nunuodijimo simptomai ne visuomet aiks ir panas
vairi lig simptomus, todl lengva suklysti. Pvz., dl ltinio vino nuodingo poveikio
prarandamas apetitas, krinta svoris ir susergama maakraujyste. Neverta stebtis, jog
nunuodijim vinu laikyta artima maakraujystei ar isekimui liga. Tik per skrodim aptinkama,
kaip mogaus kne migravo nuodai, o esant tinkamoms lavono ar jo dali laikymo slygoms,
nuod buvimas aptinkamas ir po daugelio met, pvz. Napoleono nuodijimas itremtoje saloje
iaikintas ityrus jo likusius kelis plaukus io imtmeio antroje pusje. iuo metu teismo
toksikologai turi galimybes nustatyti didel spektr vairi nuod buvim organizmo
skysiuose, organuose ir audiniuose. tarus nuod buvim, i lavono paimama mediagos
papildomiems tyrimams. Be prastini teismo chemini ir histologini tyrim, kartais atliekami
biocheminiai tyrimai ferment aktyvumui nustatyti, farmakologiniai bandymai su laboratoriniais
gyvuliukais, o taip pat spektrografiniai, chromatografiniai, liuminescenciniai ir radiocheminiai
tyrimai.
Toksikologija (gr. toxicon nuodas ) mokslas apie nuodus. Medicinin toksikologija tiria
nuodus ir j veikim gyvame organizme, ieko efektyvi apsinuodijim diagnostikos, gydymo
ir profilaktikos priemoni. Nors nuodai buvo inomi jau gilioje senovje, taiau mokslins
toksikologijos pradia laikoma XIX amius, kai 1801 M. ymus medikas J. Frankas ileido
stamb toksikologijos vadov.
Nuod svoka yra slygin, nes absoliuiai nuoding mediag nra. Ta pati mediaga
vienomis slygomis sukelia liguistus pakitimus, o kartais net mirt, gi kitomis slygomis gali
bti visai nealinga, net nuodinga. Juk visa eil vaist, plaiai vartojam medicinos praktikoje
gydymui, yra ir stiprs nuodai (pvz., strichninas, morfinas, arsenas ) . Antra vertus, daugelis

86
mediag, be kuri mogus negali gyventi, - vanduo, valgomoji druska, - tam tikromis
slygomis gali sutrikdyti sveikat, net sukelti mirt.
Pasak V. Smoljaninovo, nuodai tai mediagos, kurios, patekusios organizm ir maais
kiekiais, veikdamos cheminiu arba fizikiniu cheminiu bdu, tam tikromis slygomis sukelia
apsinuodijimus
Apsinuodijimas yra sveikatos sutrikimas arba mirtis nuo patekusi organizm nuod.
Organizme pasigaminusi toksini ar kit mediag sukelti liguisti sutrikimai nevadinami
apsinuodijimais. Skiriami ms, pomiai ir ltiniai apsinuodijimai. Pastarieji neretai susij su
mogaus darbo arba buities slygomis.
Pagal kilm apsinuodijimai gali bti: a) buitiniai dl nelaimingo atsitikimo, saviudybs ar
nuudymo; b) medikamentiniai sumaiius arba netinkamai paruous vaistus, skiriant juos
netinkamomis dozmis; c) profesiniai - susij su darbo slygomis ir saugumo technikos
taisykli paeidimais pramonje ir ems kyje; d) pratiminiai, arba toksikomanijos
(alkoholizmas, morfinizmas ir kt.); e) apsinuodijimas sugedusiais arba netinkamais maisto
produktais.
Teismo medicinos ekspertas gali susidurti savo praktikoje su visomis apsinuodijim rimis ir
vairiausiais nuodais, kuri skaiius nuolat didja. Todl reikia inoti nuoding mediag
vartojimo bdus, veikim ir metodus, galinanius rodyti j buvim mogaus kne.
Nuod kiekis. maiausias (indiferentines ) nuodingos mediagos dozes organizmas visai
nereaguoja arba reakcija bna neymi. Gydomosios, arba terapins, dozs padeda organizmui,
j gydo. Tokia mediaga vadinama vaistu. Didinant nuod kiek, pasiekiama nuodingoji, arba
toksin, doz, kai pradeda reiktis alingas j poveikis. Dar didesnis kiekis gali sukelti mirt.
Maiausia nuod doz, sukelianti mirt, vadinama mirtina, arba letaline, doze. Reikia sidmti,
kad ne visada vienodas nuod kiekis veikia taip pat. Veikimas skirsis priklausomai nuo
nuodingos mediagos rezorbcijos greiio, chemini kitim organizme ir isiskyrimo i jo bei
galimo nuod susikaupimo (kumuliacijos )
Nuod savybs. Nuod veikimas priklauso ir nuo mediagos chemins struktros. inoma,
kad rgsi veikimas priklauso nuo vandenilio (H), o arm nuo hidroksilo (OH ) jon.
Taiau kai kurie chemikai artimi junginiai gali bti labai panas. Negalima umirti, kad
organizmas taip pat veikia j patekusias mediagas, ir jos kinta chemikai.
Gryn nuoding mediag savybs gali pakisti nuo vairi priemai atsiradimo. Gerai inoma,
kad jau nedidels metilo ir amilo alkoholi priemaios ymiai padidina etilo alkoholio
toksikum. Ilgai stovdamos nuodingos mediagos gali chemikai pakisti ir netekti savo
aling savybi arba jos gali ymiai susilpnti. Taip gali vykti su kalio cianidu ir su daugeliu
augalins kilms nuod. Kitos mediagos bestovdamos, prieingai, pasidaro dar
nuodingesns. Pvz. stovintis maai nuodingas kalomelis (HgC) gali virsti ymiai nuodingesniu
sublimuotu (HgCl2 ).
Nuod veikimas priklauso nuo j fizins bkls. Skystos mediagos veikia greiiau ir stipriau
u kietas. Dar greiiau veikia dujiniai nuodai. Visai neveikia organizmo skysiuose
netirpstanios nuodingos mediagos, pvz., bario sulfatas (BaSO 4) yra nenuodingas, o tirpusis
bario karbonatas (BaCO3 ) nuodingas. Pagaliau turi takos nuod koncentracija.
Koncentruotos rgtys stipriai aloja jau susilietimo vietoje, tuo tarpu labai praskiestos
naudojamos kaip vaistai, pvz., druskos rgtis (HC), arba kaip prieskoniai, pvz., acto rgtis
(CH3COOH).
Nuod veikimo keliai. yra labai vairs. Kai kurie nuodai, pvz., senolis, rezorbuojasi net pro
nesualot od. Daniausiai nuodai rezorbuojasi pro gleivines, Tik viena lapimo psls
gleivin nieko nerozarbuoja. Stipriau organizmas apnuodijamas, jei rezorbuoti nuodai su krauju
aplenkia kepenis. Pvz., pro tiesiosios arnos arba moters lytini organ gleivines rezorbuoti
nuodai veikia stipriau, negu patek pro burn ir rezorbuoti skrandyje bei arnose. Dar greiiau

87
veikia po od raumenis ir, inoma, tiesiog kraujagysles virktos bei plauius kvptos
nuodingos mediagos.
Nuod veikimui turi takos j patekimo ir rezorbcijos greitis bei lydinios mediagos. Stipri
arbata ar kava silpnina daugelio alkaloid veikim. Fosforas ir sublimuotas veikia stipriau, jei
jie igeriami kartu su pienu, o cianidai su - vynu.
Organizmo savybs. Moterys, ypa mnesini ir ntumo laikotarpiais, bna jautresns
daugeliui mediag ir net gali kitaip reaguoti. Kdikiai labai jautrs opijaus mediag
preparatams ir palyginti maai jautrs strichninui, barbitrins rgties dariniams. Pagyven
mons ymiai jautresni alkoholiui.
Ligoniai, ypa sergantys irdies, kepen, smegen ir inkst ligomis, daug greiiau ir stipriau
reaguoja vairias nuodingas mediagas. Atskiriems individams gali bti padidjs jautrumas
tam tikriems nuodams ar net paprastoms maisto mediagoms. Tai idiosinkrazija. Dl io
jautrumo kartais vyksta alerginis okas, kuris gali greitai baigtis mirtimi. Praktin reikm turi
kai kuri moni padidintas jautrumas vaistams, j tarpe antibiotikams ir vitaminams
(pirmiausia B grups ).
Kartais kai kurie mons pripranta prie nuod ir pakelia net kitiems monms mirtinas
nuoding mediag dozes. Priprantama prie morfino, barbitrins rgties darini, alkoholio ir
kt. Reikia inoti, kad prie nuod priprantama, kai organizmas jau bna jais labai apsinuodijs.
Iorins aplinkos poveikis. Apsinuodijimo eigai turi takos aplinkos temperatra, drgm, oro
slgimas ir kitos slygos. Pakilus aplinkos temperatrai, padidja pavojus apsinuodyti kai
kuriomis mediagomis, pvz., anilino grups junginiais, o jai sumajus pasunkja
apsinuodijimo eiga, pvz., apsinuodijus etilo alkoholiu. Jei nuodingos mediagos yra dujins,
didel reikm turi oro drgm ir judjimas. Atmosferinio slgimo kitimai, ypa staigs,
pasunkina apsinuodijim eig. Iorins aplinkos slyg inojimas ypa svarbus apsinuodijim,
pirmiausia profesini, profilaktikai.
Nuod veikimas
Kai kurie nuodai, patek organizman, jau susilietimo vietoje aloja od bei gleivines. Tai
vietinis, arba pirminis, nuod veikimas. Taiau dauguma nuod susilietimo vietoje neveikia
arba tas veikimas neymus. Bet kurie nuodai rezorbuojasi pro od, gleivines, plaui alveoles
arba tiesiog patenka krauj ir tada ima veikti nuosekliai. Neirint to, kad kraujas pasiekia
visas organizmo vietas, nuodai gali veikti ne visus, bet tik atskirus organus ar organ sistemas.
Organizmas yra darnus vieningas vienetas. Todl jis vienaip ar kitaip reaguoja vietin ir, be
abejo, nuoseklj ( arba rezorbcin ) nuod veikim. is veikimas vadinamas refleksiniu
veikimu.
Be to, dar skiriamas atokusis, arba metatoksinis, nuod veikimas, kai., ltinio alkoholizmo
atvejais vystosi kepen ciroz ar baltoji kartlig. Dauguma nuod organizme kinta: vieni
skaidosi, kiti sintezuojami, susijungia su kitomis mediagomis.
Nuodai i mogaus kno isiskiria vairiais keliais: pro inkstus su lapimu, pro arnyn su
imatomis, pro plauius su ikvepiamu oru, pro od su prakaitu, pro moters krtis su pienu,
taip pat su vmalais vmimo metu. Vieni nuodai isiskiria palyginti greit, o kiti ilgai usilaiko
organizme ( pvz., arseno junginiai ) ir gali kauptis ( kumuliuotis ) pvz., rusms preparatai.
Bendri apsinuodijim diagnostikos ir gydymo principai
Apsinuodijimai danai esti panas vairius susirgimus, todl juos diagnozuoti ne visada
lengva. Visais neaikiais atvejais reikia atsiminti, kad ligonis galjo apsinuodyti.
Apsinuodijimai gydomi etiotropikai ir simptomikai. Gydant etiotropikai, siekiama:
a)paalinti nuodus skalaujant burn, sukeliant vmim, plaunant skrand, ineant
nukentjusj i nuodijanios aplinkos, padidinant diurez, itutinant arnyn ( duodama
kariosios druskos su anglimi ir vandeniu ), taikant pakaitin kraujo perpylim; b) patekusius

88
nuodus neutralizuoti duodant prienuodi, gleiving mediag, pieno, vandenilio milt ar
krakmolo tirpalo, baltyminio vandens ( iplakant vandenyje kiauinio baltym); prisiminti, kad,
apsinuodijus anilino junginiais, negalimaduoti riebal, o sublimuotu baltym; c) atstatyti
sutrikusias organizmo funkcijas, - labai atsargiai duodant fiziologini prienuodi, tai yra
prieingus simptomus sukeliani mediag, pvz., apsinuodijus atropitu pilokarpino; taiau
negalima umirti, kad apnuodytas organizmas gali reaguoti kitaip. Gydant simptomikai,
siekiama numalinti skausm, nuslopinti traukulius, skatinti kraujotak, kvpavim, kovoti su
alerginiu sindromu ir kitais apsinuodijimo reikiniais.
Teismo medicininis buvusio apnuodijimo rodymas
Teismo medicinos ekspertas dalyvauja vykio vietoje arba susipasta su jos apraymu.
Kreipiamas dmesys nukentjusiojo poz, rb suterim, ypa cheminmis mediagomis,
natralias angas, virktim ymes, lavondmi spalv. Imami teismo cheminiam tyrimui
galimi nuod likuiai, maisto liekanos, indai i kuri buvo valgyta ar gerta, vmal mass ir
kita.
Labai svarbs yra liudinink, ypa medicinos darbuotoj, parodymai, lieiantys apsinuodijimus,
nes daugelis nuod sukelia bdingus klinikinius simptomus. Jeigu yra, btina susipainti su
medicininiais dokumentais, pirmiausia su ligos istorija.
Susipainus su visomis bylos aplinkybmis, tiriamas gyvas mogus arba lavonas Tiriant
paimama mediagos papildomos analizms, kurios atliekamos laboratorijoje. Be prastini
teismo cheminio tyrimo metod, kartais atliekami biocheminiai tyrimai ferment aktyvumui
nustatyti, farmakologiniai bandymai su laboratoriniais gyvuliais, botaniniai skrandio- arn
turinio tyrimai, taip pat spektrografiniai, poliagrafiniai, chromotografiniai, liuminiscentiniai ir
radiocheminiai tyrimai. Btina kritikai vertinti papildom tyrim, vis pirma teismo cheminio
tyrimo, duomenis.
Neradus nuod negalima tuojau atmesti apsinuodijimo nes: a) nuodai galjo suirti ir pasialinti
i organizmo, mogui gyvenant; b) nuodai galjo suirti po mirties (pvz., greit suyra cianidai ir
kokainas, gi morfinas gali bti randamas po met, o arsenas, vinas net po daugelio met);c)
nuodai gali bti nerasti dl netinkamo ar nejautraus tyrimo metodo (juk nuod labai daug, ir
vis j negalima nustatyti) arba dl eksperto chemiko klaidos. Kita vertus, radus nuoding
mediag, ne visada galima teikti, kad vyko apsinuodijimas, nes: a) nuodinga mediaga galjo
patekti organizm kaip vaistas ir susikaupti (pvz., arsenas, gydant jo preparatais sifil arba
maakraujyst) arba kaip indiferentins dozs su maistu ar kitaip; b) nuodai galjo patekti
lavon, j dezinfekuojant ar konservuojant; c) gali bti, nors ir retai, klaida.
Teismo medicinos ekspertas, susipains su bylos aplinkybmis, atliks gyvo asmens arba
lavono teismo medicinin tyrim bei vertins papildom tyrim duomenis, duoda savo ivad.
Nuod klasifikacija
Yra inoma labai daug vairi chemini mediag, kuri skaiius nuolat didja. Todl ir j
klasifikacija yra nemaa. Teismo medicinoje nuodai pagal j veikim skirstomi ias grupes:
1. rgtys ir armai, rykiai veikiantys patekimo vietoje;
2. destrukciniai nuodai, sukeliantys ymius morfologinius vidaus organ pakitimus;
3. kraujo nuodai, sukeliantys pirmiausia kraujo biocheminius pakitimus;
4. funkciniai nuodai, sukeliantys didelius funkcinius ir visai neymius morfologinius
pakitimus.
Pastarj nuod itin daug, ir jie savo ruotu skirstomi bendruosius funkcinius, nerv
sistemos, irdies nerv ir irdies nuodus. Be to, atskir grup sudaro apsinuodijimai maistu.

89
Apsinuodijimas rgtimis ir armais
iai grupei priklauso mineralins bei kai kurius organins rgtys ir armai. Rgtys veikia savo
vandenilio jonais, o kai kurios, pvz., azoto rgtis, ir anijonais. Jos itraukia i audini vanden;
dl to baltymai sukrea ir susidaro netirpstantys rgts albuminatai, kurie sudaro a,
kliudant rgtims giliau skverbtis. Po rezorbcijos kinta kraujo armingumas ( vystosi acidoz).
Dl viso to atsiranda bendra organizmo reakcija.
Daniausiai apsinuodijama sieros, H2 SO4 (mirtina doz 3- 10g), druskos, HCI(mirtina doz 10-
15g), azoto, HNO3 (mirtina doz 5-10g),acto, CH3COOH(mirtina doz 12-15g), rgtimis. Jos
paprastai patenka pro burn nelaimingo atsitikimo, saviudybs ir labai retai mogudysts
atveju.
Igrus ir nurijus rgties, tuoj atsiranda labai stiprs skausmai, nukentjusysis ima vemti
raudonai rudomis masmis. Skausmai gali sukelti ok, o vliau kolaps, ir nukentjusysis
gali mirti. Paprastai rgties laeliai ar garai traukiami kvpavimo takus arba ten pakliva
vemiant. Dl to mogus ima kosti, dusti, o kartais, labai pabrinkus balso stygoms ir
aplinkiniams audiniams, gali net udusti.
Kai nuodai rezorbuojasi, atsiranda traukuliai sutrinka motorika, pulsas bna silpno pripildymo,
danas, kartais ritmikas. Kartais nukentjusysis ima viduriuoti krauju.
mogus gali mirti nuo oko, udusimo, nuo peritonito (prakiurus skrandiui), o taip pat dl
vidaus organ pakenkimo.
Igrus nuod, sualojama (nekrozinis udegimas) stempls gleivin. Jai gyjant, neretai lieka
randai. Galimi sunks aki ir odos sualojimai.
Skrodiant matoma, kad oda apie burn bna pakitusi, o burnoje, ryklje ir stemplje paprastai
randamas baltas ar pilkvas aas, kuris lengvai lupasi. Skrandio gleivinje, priklausomai nuo
rgties koncentracijos bei kit slyg, aas yra nuo rausvos iki juodos spalvos; pati gleivin
sustorjusi, gali bti prakiurs skrandis. Pakitusi (paraudusi), o kartais net pajuodusi plonj
arn pradios gleivin. Panas pakitimai bna kvpavimo tak gleivinje.
Apsinuodijus azoto rgtimi, dl ksantoproteino reakcijos aas bna geltonas ar geltonai
alias. Apsinuodijus acto rgtimi, i vidaus organ sklinda bdingas kvapas. Be to, neretai
randamas idininis plaui udegimas bei distrofiniai vidaus organ pakitimai.
armai veikia savo hidroksilo grup (OH) . Jie pritraukia vanden, suskystina baltymus ir
sudaro arminius albuminatus bei apmuilina riebalus. arm vietinis veikimas gilesnis. Dl to
audiniai paburksta, suminktja, primena drebuius. Rezorbavsi armai veikia panaiai kaip ir
rgtys, nors kraujyje vystosi ne acidoz, o alkaloz.
armais, kaip ir rgtimis, apsinuodijama, igrus j per apsirikim, retai bna saviudybs ir
nuudymai. Apsinuodijama natrio (NaOH), kalio (KOH) arba amonio (NH 4OH) armais. Vis
j mirtina doz yra 10-15g.
Apsinuodijusio armais audiniai ir organai pakinta panaiai kaip apsinuodijusio rgtimis, tik
gleivin bna iburkusi, stora, rusvai alsva, iupinjanti slidi, lyg apmuilinta. Gana danai
randamas idininis plaui udegimas, kartais plingi mediastinitai ir suminktjimo idiniai
galvos sm,egenyse.
Aplamai, diagnoz nustatyti gyvam mogui ir skrodiant lavon nesunku, nes pakitim vaizdas
bdingas. Cheminio tyrimo rezultatai paprastai teigiami.
Labai retai kada apsinuodijama formalinu, tai yra vandeniniu formaldehido (CH2 O)40% tirpalu,
kuris plaiai naudojamas medicinoje. Klinika labai panai apsinuodijimus armais, Skrodiant
pastebima, kad apatin stempls dalis ir skrandio gleivin sustorjusi, pilka, vietomis
nusilupusi. Vidaus organai distrofikai pakit, vietomis nekrozs idiniai ir bdingas kvapas.

90
Galima apsinuodyti senoliu arba karbolio rgtimi (C6H5OH), kuriveikia ne vandenilio jonais,
bet visa molekule. Ji greitai rezorbuojasi net pro sveik od ir nuodija nerv sistem.
Apsinuodij asmenys kartais palaikomi girtais . Mirtina doz 10g. Sunkiais atvejais galima
mirti per kelet minui. Pomiais atvejais bna viduriavimas ir inkst pakenkimo simptomai.
Skrodiant jauiamas rykus fenolio kvapas, o burnoje, stemplje ir skrandyje randamas kietas,
sausas, pilkai baltas aas.
Apsinuodijimas destrukciniais nuodais
Destrukciniai nuodai, kuriems priklauso sunkij metal druskos ir kai kurie nemetamai,
paprastai stipriau ar silpniau veikia (degindami ir erzindami) patekimo vietoje. Taiau
toksikologin reikm turi ne is, o nuoseklusis veikimas, dl kurio atsiranda audini ir organ
distrofiniai, netgi nekroziniai pakitimai. ie nuodai neretai sualoja centrin bei periferin nerv
sistem, sutrikdo kraujagysli nervin reguliacij, sukelia irdies, kepen, inkst ir kit organ
destrukcij. Visi jie randami teismo cheminio tyrimo metu, - kartais net po daugelio met..
Tarp gausi destrukcini nuod didesn reikm turi gyvsidabrio, vino, arseno, fosforo ir talio
junginiai.
Apsinuodijimas gyvsidabrio junginiais. Metalinis gyvsidabris (Hg) netirpsta organizmo
skysiuose; todl pavojingi tik gyvsidabrio garai ar smulkiausi laeliai. Didiausi reikm turi
suplimatas ( HgCl2), kuris plaiai naudojamas dezinfekcijai. Tai balti, kristaliniai, vandenyje
tirpstantys milteliai, kurie danai nudaomi, kad bt lengviau juos atskirti.
Sublimuotas su baltymais sudaro gyvsidabrio albuminatus, kurie rezorbuojasi krauj ir
pakeiia jo chemin struktr. Dl to nukenia vis audini ir organ funkcija.
Parenchiminiuose organuose vystosi distrofiniai pakitimai su palinkimu koaguliacin nekroz.
Mirtina doz 01-0,5g.
Klinika. mons apsinuodij gyvsidabrio junginiais, jauia deginim ir skausm stemplje bei
skrandyje, nemalon metalo skon burnoje, vemia gleivtomis kraujuotomis masmis. Vliau
ima skaudti galv, pritemsta smon, krinta temperatra, susilpnja irdies veikla. Mirtis gali
vykti pirmomis valandomis dl centrins nerv sistemos pakitim. Daniau nukentjusysis
mirta po 5- 10 dien, isivysius stomatitui, inkst pakitimas ir dizenterij panaiam
viduriavimui.
Skrodiant tokius staiga nusinuodijimus, randami skrandio gleivins pakitimai iki ao
susidarymo, mirusius po keli dien randamas stomatitas, opinis kolitas ir itin dideli pakitimai
inkstuose ievinis sluoksnis sustorjs, pilkai gelsvas su raudonais takeliais ir juostelmis,
piramids tamsiai raudono, j pagrindo ribos vingiuotos.
Tiriant mikroskopikai, pastebima inkst vingiuot kanalli epitelio nekroz, net sukalkjimas
( vadinamasis didelis baltas inkstas). Vidaus organuose distrofiniai pakitimai.
vino junginiais- vino acetatu arba vino karbonatu (j mirtina doz apie 30g) ms
apsinuodijimai yra reti. Jiems bdinga toksinis gastroenterokolitas su virkinimo aparato
pradios sujaudinimo poymiais. Vliau vystosi stamotitas ir nefrozonefritas.
Ltiniai apsinuodijimai vino junginiais pasitaiko dirbantiesiems poligrafijos monse arba su
vino daais. Ligoniai skundiasi virkinimo aparato, inkst ir nerv sistemos pakenkimais.
Arsenas yra pagarsjs nuodas, kuris praeityje danai buvo naudojamas mogudybms.
Dabartiniu metu gauss arseno junginiai naudojami medicinoje, ems kyje kovai su augal
kenkjais ir pramonje.
Itin nuodingas arseno trioksidas (arsenikas) As2O3, kurio mirtina doz0,1 0,15g. Tai balti
milteliai, be kvapo ir skonio, tirpst vandenyje.
mi apsinuodijim atvejais blokuojamos organizmo ferment sistemos ir paralyiuojami
kapiliarai pirmiausia arnyno. Apsinuodijimui bdinga vmimas, skausmai viduriuose,

91
choler panaus viduriavimas su gleivmis ir arn gleivins dalimis, o kartais ir su krauju,
didelis trokulys, ema temperatra ir maas kraujospdis, gali bti traukuliai. Rezorbavusis
didelmis nuod dozmis, viduriavimo gali nebti, tik galvos svaigimas i skausmas; po to
netenkama smons, atsiranda traukuliai ir koma. Apsinuodijs mogus mirta pirmomis
valandomis arba pirm par.
Ltiniais apsinuodijim atvejais, be bendro silpnumo, atsiranda nerv sistemos pakenkimo
reikiniai: ypa apatinse galnse, sutrinka eisena ir atrofuojasi platak bei pd raumenys,
patamsja oda, ypa liemens, naguose susidaro baltos skersins juostos.
Skrodiant didiausi pakitimai randami, kai pakenktas skrandis ir arnynas gleivins
paraudusios, lipnios, turinys primena ryi nuovir. Kraujas tirtas, po seroziniais dangalais
kraujosruvos, irdis, kepenys ir inkstai distrofikai pakit.
Fosforas ir jo junginiai veikia ferment sistem stabdydami oksidacijos procesus lsteli
viduje. miai apsinuodijus, ypa sualojamos kepenys, irdis ir nerv sistema. Ltiniais atvejais
labai nukenia andikauliai; juose vystosi osteoporoz ir net nekroz.
Talio junginiai naudojami medicinoje plaukams paalinti ir kovai su grauikais. Jie sukelia
panaius pakitimus, kaip ir arseno junginiai. Bdingas po 3 savaii prasideds plauk
slinkimas.
Apsinuodijimas kraujo nuodais
Nuod, veikiani krauj, yra daug. Vienos j hemolititins ardo erotracit strom; dl to
hemoglobinas ieina plazm. Taip veikia arsinas ( arseno vandenilis ), kai kuri gyvai bei
vor nuodai ir alsvosiose musmirse bei bobausiuose esanios mediagos.
Kitos mediagos, vadinamosios hemoglobinotrofins, reaguodamos su hemoglobinu, sudaro
methemoglobin arba j suria.
Apsinuodijimas methemoglobin sudaraniomis mediagomis. Methemoglobinas tai
patvarus hemoglobino junginys su deguonimi. ia geleis ne dvivalent, kaip paprastai, bet
trivalent, o deguonis prijungiamas prie hidroksilo grups ( OH). Kadangi is junginys yra
patvarus, hemoglobinas nebegali perneti atmosferos deguonies, ir audiniuose vystosi
deguonies badas, hipoksija. Methemoglobinas suteikia kraujui rud spalv, o lavondmms
pilk su rudu atspalviu.
ie pakitimai bna, apsinuodijus kalio chloruotu ( Bertoleto druska ), nitritais, nitrobenzolu,
nitroglicerinu, anilino junginiais.
Klinikiniai simptomai: cianoz, dusulys, galvos svaigimas ir skausmas, kolapsas, o lapime
randama methemoglobino. Be to, bna tik tiems nuodams bdingi simptomai, neretai vmimas.
Pvz. ,apsinuodijusio nitrobenzoliu ( jo mirtina doz 1 2g) mogaus vmalai turi ryk
karij migdol kvap, kuris gerai jauiamas ir lavone; ivaizda girto mogaus, koma.
(CO) taip pat suria hemoglobin. Jos atsiranda, degant anglies turinioms mediagoms, kai
nepakanka deguonies, J bna tabako ir krosnies dmuose, generatori ir ildymo rengini
dujose, gaisravietse, degant parakui ir sprogstant sprogmenims, vidaus degimo varikliu
imetamose dujose ir techininse dujose. Vokieiai karo metu varikli imetamsias dujas
naudojo nekaltiems monms udyti specialiose automainose, kuriose du-j imetamieji
vamzdiai atsidarydavo aklinai udaromus kbulus.
Smalks, arba anglies monoksidas, yra bespalvs, bekvaps, u or lengvesns dujos. Jos 200
300 kart geriau u deguon jungiasi su hemoglobinu, sudarydamos pastov karboksihemo-
globin (COHb). Tai sutrikdo deguonies ineiojim ir be to, slopina lsteli kvpavim,
sujungdamo kvpavimo fermentus. Jei ore yra 0,01% CO, jau apie 15% kraujo hemoglobino
virsta COHb. Jei ore 0,2% CO, tai suriama 50% hemoglobino, o esant ore apie 1% CO
daugiau kaip 80% kraujo hemoglobino virsta COHb.

92
Jei kraujyje susidaro 1020% COHb, mogus jauia galvos svaigim ir skausm, spaudim
smilkiniuose. Esant 3040 % COHb, mogus jauia stipr galvos skausm. pykinim, pradeda
vemti; galima netekti smons. Koncentracijai didjant, vystosi kolapsas netenkama smons,
ima tampyti traukuliai, silpsta irdies darbas. mogus gali mirti, kai 6070% hemoglobino
virija COHb, o padidjus jo iki 80% ir daugiau - mirta labai greitai.
Jei mogus nenumirta, gali visam laikui sutrikti jo psichika {amnezija), judesiai, pojiai ir
trofika. Bdingi pakitmai: idinins kraujosrvos ir nekrozs galvos smegenyse.
Jau iorinio lavono tyrimo metu pastebima roin lavondmi spalva nes kraujas paprastai esti
skystas ir skaisiai raudonas. Panaios spalvos skeleto raumenys ir vidaus organai. Pastarieji
pilnakraujiki, ypa pilnakraujs smegenys ir j dangalai Mirus po keleto dien, randami
distrofiniai pakitimai, suminktjimo idiniai, kartais kraujosrvos galvos smegenyse, ypa
poieviniuose branduoliuose. Taip pat distrofikai pakinta vidaus organai, atsranda idininis
plaui udegimas.
Btinas spektrografinis ir cheminis kokybinis bei kiekybinis kraujo tyrimas, kuriuos galima
atlikti ir gyviems, ir lavonams. Norint skubiai itirti. reikia sumaiyti iki rausvos spalvos pra-
skiest krauj su 30% armo tirpalu arba su trigubu kiekiu 3% tanino arba formalino tirpalo.
Jei yra COHb, tai kraujo spalva nekinta, o kitais atvejais jis tampa rudos, pilkai rusvos arba net
alios spalvos.
Apsinuodijimas funkciniais nuodais
Jais apsinuodijus, klinikinis vaizdas tipikas, netgi specifikas, o morfologiniai pakitimai
neyms ir nespecifiki. i nuod yra labai daug, ir todl jie skirstomi aukiau mintas 4
grupes pagal N. Popov.
Bendrieji funkciniai nuodai
Turi bendr asfiksin veikim. I j inomiausia yra ciano vandenilio rgtis (HCN) ir natrio bei
kalio cianidai (NaCN, KCN). Jie momentaliai susijungia su lsteli kvpavimo ferment
geleimi, ir kraujas negali tiekti audiniams deguonies. Todl apsinuodijusieji mirtinomis cianid
dozmis asmenys per kelias sekundes krinta, kartais surik, emn ir mirta po neilgai
trunkani traukuli.
Igrus ir nedideles i nuod dozes, sutrinka regjimas, skauda galv, kartais vemiama, ltja
pulsas, netenkama smons, ima tampyti traukuliai, ir mogus mirta per 56 val.
Ciano vandenilio rgtis (mirtina doz 0,050,1 g) ir jos druskos (mirtina doz 0,150,25 g)
naudojamos pramonje. Kariuosiuose migdoluose, persik, abrikos ir kit vaisi kauliukuose
yra gliukozido amigdalino, kuriam skylant, isiskiria ciano vandenilis.
Apirint lavon, matomas asfiksins mirties vaizdas; i skrandio ir smegen sklinda karij
migdol kvapas, kai kada pabrinksta skrandio gleivin ir nusidao raudonai dl ciano
hematino susidarymo.
Lavono ir jo organ teismo cheminis tyrimas turi bti atliekami greitai, nes cianidai greitai
suskyla, ypa esant iltam orui.
Umi asfiksin mirt gali sukelti anglies dioksidas (CO2) ir sieros vandenilis (H 2S), kai mogus
nusileidia gilius ulinius, kanalizacijos ulinius ar kitas vietas, kur gausu i duj. Cheminis
tyrimas danai nieko neduoda, nes i duj paprastai yra lavone.
Nerv sistemos nuodai
Jie visi veikia nerv sistem, sutrikdydami ir paralyiuodami jos veikl. Jie dalomi dar kelet
grupi.
Migdomieji nuodai. Jiems priklauso barbitrins rgties dariniai (barbitalis,
fenobarbitalis, barbamilis ir kt.) ir halogen turintieji (chloralio hidratas). Visi jie

93
vartojami gydymui, taiau, ymiai padidinus doz (pvz., barbitalio apie 15 g), galimamirtinai
apsinuodyti.
Klinikiniai poymiai: gilus miegas, krits kraujospdis, sutriks kvpavimas, atalusios galns;
mirtama asfiksine mirtimi. Kartais iberiama oda. Pasveikus gali likti nerv sistemos
pakenkimo poymi.
Tiriant lavon, neretai, be vidaus organ pilnakraujikumo ir idininio plaui udegimo, nieko
bdingo nerandama. Reikia chemikai tirti skrandio iplovas ir dar gyvam lapim bei krauj,
nes kai kurie migdomieji greit suyra ir po mirties j galima neberasti.
Alkoholiai. Teismo medicinin reikm turi etilo, metilo ir amilo alkoholiai bei etileno glikolis.
Etilo alkoholis (etanolis, C2H5OH) yra labai paplits buityje, taip pat naudojamas pramonje,
mokslo staigose ir medicinoje. Aluje yra 2,86% alkoholio, vynuose 1120%, degtinje ir
konjakuose 4060%. Mirtina doz yra 68 ml gryno etilo alkoholio 1 kg kno svorio, o
pripratusiems i doz gali bti 30 40% didesn. Apsinuodijimo dinamikai turi reikms ne tik
absoliutus igerto alkoholio kiekis, bet ir kiti faktoriai, j tarpe alkoholinio grimo stiprumas
kuo jis stipresnis, tuo greiiau pasigeriama, tuo didesnis toksinis efektas.
Alkoholio rezorbcija prasideda jau burnoje, kur rezorbuojasi 420% igerto kiekio. Skrandyje
rezorbuojasi apie 20%, o liks kiekis arnyne. Rezorbcijos trukm iki 1,52 val.
Pagrindin mas oksiduojasi kepenyse, dalyvaujant fermentams alko-holdehidrogenazei
(ADH) ir nikotinamido adenindinukleotidui (NAD). Jiems veikiant, susidaro acetaldehidas ir
acto rgtis, kuri dalyvauja tarpinje mediag apykaitoje, o nepakits alkoholis (510% viso
kiekio) isiskiria su lapimu, prakaitu ir ikvepiamu oru. Per 1 val. oksiduojasi 79 ml
alkoholio arba jo koncentracija kraujyje sumaja 0,12/o. Visas organizm pateks alkoholis
pasialina per 48 val., o kartais ymiai vliau. Rezorbcijos stadijoje alkoholio koncentracija
kraujyje didja ir greit jo atsiranda lapime, skyrimo stadijoje alkoholio koncentracija lapime
didesn kaip kraujyje.
Teismo medicinos ekspertui paprastai tenka tirti minius apsinuodijimus, kuriems bdinga
susijaudinimas, palaipsniui pereinantis vis didjant slopinim ir galiausiai sunki kom
Naujieji radiocheminiai tyrimai patvirtino, kad smegenyse alkoholis daugiausiai koncentruojasi
smegen ievje ir slopina vegetacinius centrus smegen kamiene; dl to mogus gali mirti.
Metilo alkoholis (metanolis, CH3OH ) yra ymiai nuodingesnis u etilo alkohol. Jo mirtina
doz 30 100 g. Savo spalva, skoniu ir kvapu panaus etilo alkohol.Metilo alkoholiui
skylant organizme, susidaro skruzdi rgtis ir jos aldehidas, kurie randami lapime.
Klinikinis pasigrimo vaizdas nebdingas, o po slapto periodo atsiranda dusulys, cianoz,
traukuliai ir kolopsas. Bdingas regimojo, o kartais prieangio ir sraigs nervo sualojimas.
Lavone apsinuodijim metilo alkoholiu nuo apsinuodijimo etilo alkoholiu padeda atskirti
cheminis tyrimas.
Amilo alkoholiai ( j yra 8; bendra formul C5H11OH ). Tai nevalyto alkoholio priemaios,
kurios plaiai naudojamos pramonje, ypa kaip tirpikliai. Apsinuodijus skauda skrand ir galv,
slopinami irdies darbas ir smegen kraujotaka.
Mirtingumas didelis, nors tiksli mirtina doz neinoma. Lavone jauiamas specifinis amilo
alkoholio kvapas. Chemikai randamas nesunkiai.
Etilo glikolis ( CH2OH CH2OH ) yra bespalvis ir bekvapis saldoko skonio skystis,
naudojamas transporte kaip antifrizas. Igrus truput apsvaigstama, o po kurio laiko jauiamas
silpnumas, skauda galv, pykina, vemiama, netenkama smons, bna traukuliai ir raumen
rigidikumas. Mirtina doz 250 500ml.
Skrodiant lavon matoma, kad smegenys pilnakraujikos, yra takini kraujosruv, inkst
vingiuotoj kanalli epitelis distrofavsis ir nekrozavsis, idininis plaui udegimas.

94
Narkoziniai alkaloidai. Alkaloidai yra augalins kilms, sudtingos chemins struktros,
bazinio pobdio ir stipriai fiziologikai veikianios mediagos.
I sudivusio nepribrendusi aguon galvui skysio gaunamas opijus, kuriame yra 20
alkaloid. inomiausias j yra morfinas ir jo dariniai, kurie plaiai naudojami medicinoje.
Apsinuodijus opijaus alkaloidais, jauiamas mieguistumas, pereins gil mieg, susiaurja
vyzdiai, inyksta refleksai ir mirtama asfiksine mirtimi komoje. Mirtina morfino doz 0,2
0,5 g.
Lavone, apsinuodijus iuo ir kitais alkaloidais, bding poymi nra. Alkaloidai randami
chemikai.
Kokoinas gaunamas i piet Amerikos augalo Erythroxylon Coca lap. Jis vartojamas
medicinoje nuskausminimui.
Apsinuodijimui bdinga psichinis ir motorinis susijaudinimas, kuris pereina slopinim.
Apsinuodijusysis mirta asfiksine mirtimi. Mirtina doz, leidiant po oda, 0,2 0,3, vid 1
1,5 g.
Traukuliniai nuodai. Alkoloidas strichinas gaunamas i Afrikoje bei Azijoje auganio
nuodingojo inibero skl. Apsinuodijus bna tetaniki, labai stiprs traukuliai, kuri metu
mogus isitempia lanku, sukanda andus, pasunkja jo kvpavimas. Traukuliai ueina
priepuoliais, kurie danja ir sunkja, o pertraukos tarp j trumpja. Smon ilieka. Mirtama
priepuolio metu nuo hipoksijos. Mirtina doz 0,1g.
Be cheminio tyrimo, galimi farmakologiniai bandymai su gyvuliais.
Panaiai Lietuvoje veikia auganios nuodingosios nuokanos saldaus skonio akniagumbyje
ess cikuto toksinas. Apsinuodijimai bdinga silpnumas, galvos svaigimas, vmimas, viduri
skausmai ir stiprs traukuliai. Vystantis kolapsui, bna seiltekis, dusulys, sultja pulsas.
Suaugs mogus mirta, suvalgs vien akniagumb, kurio liekan galima rasti skrandyje.
Encefalopatiniai nuodai. Daniausiai apsinuodijama vino tetraetilu, Pb (C2H5 )4, kuris
dedamas benzin, o is vadinamas etiliuotu benzinu. vino tetraetilas garuoja kambario
temperatroje, ir daniausiai apsinuodijama jo garais. Apsinuodijus skauda galv, pykina, ima
trkioti raumenys, teka seils, prakaituojama ir labai sutrinka psichika atsiranda
haliucinacijos, sapnuojami baiss sapnai, ligonis susijaudina, sutrinka jo smon ir mirta dl
nerv sistemos isekimo.
Motorik paralyiuojantieji nuodai. Alkaloido koniino yra dmtoje maudoje ( Contium
macalatum ). Jos aknis kartais suvalgoma vietoj krien, o lapai vietoj petraols.
Apsinuodijus skauda skrand, degina burn, teka seils, atsiranda vairakumas ir paralyiuojami
raumenys nuo pd auktyn. Mirtama dl hipoksijos pilnoje smonje. Mirtina doz 0,5 1g.
irdies nerv nuodai
iai grupei priklauso atropinas, akonitinas, nikotinas ir muskarinas, kurie veikia centrin nerv
sistem ir irdies laidij sistem bei nervus.
Atropinas gaunamas i unvynje drignje, durnaropje randamo alkaloido hyosciamino.
Apsinuodijama medicininiais preparatais arba suvalgius per apsirikim i augal vaisi bei
skl. Mirtina doz 0,1g.
Apsinuodijus labai idina burna, pasausja oda ir gleivins, padanja pulsas, isipleia
vyzdiai, mogus susijaudina, vliau netenka smons ir kartais mirta.
Atropinas lavone randamas chemikai ir farmakologiniais tyrimais.
Akonitinas alkaloidas, randamas augale klumpelje ( Aconitum napellus L. ). Mirtina doz
0,004 0,005g. Apsinuodijus dygsi ir degina burn, rykl, stempl, skrand, nieti od, vliau ji
aptirpsta, pasidaro tamsu akyse. Bna dusulys, kai kada vmimas. Sutrinka irdies darbas.

95
Nikotinas. Jo yra tabako (Nicotiana tabacum L.) lapuose. Pradioje jis jaudina centrin nerv
sistem, vliau slopina, kartu veikdamas vegetacins nerv sistemos mazgus. Apsinuodijus
vyzdiai susitraukia, gausiai prakaituojama ir teka seils, pulsas pradioje ltas, vliau
greitas, skauda pilv, kartais mogus vemia ir viduriuoja. Sunkiai apsinuodijus, vyzdiai
isipleia, netenkama smons, tampo traukuliai, silpsta irdies darbas ir kvpavimas. Mirtini
apsinuodijimai reti. Danai po to prantama rkyti. Tabako dmuose, be nikotino, yra smalki
ir dervini mediag.
Muskarinas. Jo yra musmirse (Amanita muscaria ). Apsinuodijimui bdinga prakaitavimas,
seiltekis, pykinimas, vmimas, pilvo skausmai ir gausus viduriavimas. Kartu sutrinka smon,
bna traukuliai, vyzdiai susiaurja. Mirtini apsinuodijimai reti.
irdies nuodai
Tai rusmens, adonio, pakalnuts ir strofanto gliukozidai (gliukozidai organins mediagos,
randamas augalinje, reiau, gyvulinje aliavoje ir gaunamos sintetiniu bdu ). J veikimas
apraytas farmakologijoje; teismo medicinin reikm maa. Mirus dl apsinuodijimo,
skrodimo duomenys nespecifiniai, o cheminiu bdu juos nustatyti labai sunku.
Apsinuodijimas maistu
i svoka apima vairios kilms sveikatos sutrikimus. Pagal V. Smoljaninov skiriami:
apsinuodijimai maistu, kurie bna: a) tikrieji, t. y. nuodingais ( pvz., grybais ) ar dalinai
nuodingais tapusias ( pvz., bulvi solaninas ) produktais; b) netikrieji, t .t. nuoding priemai
turiniais produktais;maisto toksikoinfekcijos ( sukeltos maiste esani patogenini mikrob )
ir bakterins intoksikacijos ( sukeltos maiste esani bakterij toksin ); maisto mikrotosikozs
( susirgimai dl grybeliais apkrstomaisto naudojimo ), pvz., ergotizmas, fuzarion, alimintarin
toksin aleukija.
Tik pirmoji grup yra tikrieji apsinuodijimai. Taiau praktikoje visi jie pasitaiko ir tiriami pagal
bendrus apsinuodijim diagnostikos principus.
Apsinuodijimai grybais. Nuodingiausiais Lietuvos grybas yra alsvoji musmir ( Amanita
phalloides ), kurioje yra amanitahemolizino ir aminitatoksino. Pirmasis suyra, virinant 70C
temperatroje, ir j skaldo virkinimo fermentai. Amanitatoksinas yra stipriausias i augalini
nuod ( vienu grybu gali apsinuodyti 5 6 mons ), Jis aloja centrin nerv sistem,
raumenis, kraujagysles, kepenis ir inkstus. Praslinkus 6 15 val. po valgio, staiga atsiranda
dideli skausmai pilve, vmimas, gausus viduriavimas, nors kartais viduri ukietjimas;
lapimo iskyrimas sumajs, o kartais anurija. Ligoniui darosi silpna, jis kliedi. Mirtama
daniausiai 2 3 par. Mirtingumas siekia 70 90%.
Skrodiant nustatoma gastroenteritas ir vidaus organ distrofija.
Paprastja musmire ( Amanita muscaria ) apsinuodijama retai. Ji turi muskarino, o kai kurios
rys dar ir muskaridino, kuris savo veikimu panaus atropin. Mirtama retai, nors sunkiais
atvejais galima mirti pirm par.
Kartais apsinuodijama bobausiais (Helvella esculenta ), kuri nuodingoji dalis helvelin
rgtis yra labai atspari virinimui ir veikia hemolitikai. Bdingas simptomas gelta, kuri
atsiranda antr par dl hemolizs.
Skrodimo duomenys: kepenys padidjusios, geltonos, distrofikos. Riebalin distrofija yra ir
kituose organuose.
Apsinuodijimai nuodingomis maisto priemaiomis. Nuodingos maisto priemaios gali bti
augalins ir chemins. vairs ir apsinuodijim simptomai. ems kyje naudojamos vairios
chemins mediagos kovai su augal kenkjais, ligomis bei piktolmis (herbicidai, insekticidai,
fungicidai ir kt. ). Netinkamai jas naudojant ar blogai laikant, galima apsinuodyti. I j
pavojingiausi yra organiniai fosforo junginiai tiofosas, karbofosas ir kiti, kurie blokuoja
fermentus ( cholinesteraz ) ir kaupiasi organizme.

96
Maisto toksikoinfekcijos. Jas sukelia salmoneli grups mikroorganizmai, kolibakterijos,
proteus bakterija ir kiti. Paprastai usikreiama sugedusiais msos, uvies, kiauini ir pieno
produktais.
Po inkubacinio periodo, trunkanio nuo keli valand iki 1 2 par, isivysto toksinis
gastroenteritas, enterekolitas arba gastroenterokolitas, pakula temperatra ir atsiranda kit
simptom. Liga paprastai trunka 2 3 dienas. Mirtamumas iki 1 2 %.
Skrodimo metu btina imti mediag cheminiam ir mikrobiologiniam tyrimams. Reikia tirti ir
tartinus maisto produktus.
Bakterins intoksikacijos. ios ries ligomis susergama tada, kai su maistu organizman
pakliva maisto produktuose pasigaminusi toksin ( botulizmo bakterij ir kai kuri
stafilokok ).
Botulizmas yra labai sunki liga ( mirtamumas 15 70%. J sukelia sportin anarobin lazdel,
gaminanti labai stipr egzotoksin. Apskaiiuota, kad vieno gramo io toksino utekt
nunuodyti 1 milijonui moni. inomi 5 sukljo tipai: A, B, C, D, E. Ukrsti maisto
produktai savo ivaizda, kvapu ir skoniu gali nesiskirti nuo sveik.
Inkubacijos periodas 2 3 val. iki 10 dien. Klinikiniame vaizde vyrauja centrins nerv
sistemos pakenkimo simptomai: svaigsta galva, dvejinasi akyse, vairuojama, vyzdiai
isipleia, kartais jie bna nelygus, virutiniai vokai nusileidia, pasireikia nistagmas, sutrinka
rijimas ir kalba. Ligonis paprastai neviduriuoja, o prieingai, jam viduriai susilaiko. Sutrinka
alsavimas ir irdies veikla. Mirtama dl kvpavimo centr paralyiaus.
Skrodimo metu specifini pakitim nerandama. Vidaus organai pilnakraujiki, takins
kraujosrvos po seroziniais dangalais, distrofiniai vidaus organai ir smegen ganglini lsteli
pakitimai. Btina audinius tirti mikroskopikai ir ypa biologiniu metodu iekoti botulino
toksino, atlikti neautralizacijos reakcij su gyvuliais.
Stafilokokins intoksikacijos kyla, kai auksinis stafilokokas dauginasi daniausiai pieno ir
konditerijos produktuose. Apsinuodijimui bdingas maus enterito vaizdas. Mirtama retai.
Skrodimo metu randami udegimai skrandio ir plonj arn pakitimai, vidaus organ
distrofija

Daiktini rodym tyrimas (biologins kilms objekt ekspertizs)

Teismo medicina yra labai svarbus ir reikalingas mokslas, tiriant vairi nusikaltim rodymus.
Atliekam teismo medicinos ekspertizi dka pavyksta nustatyti ne tik rank, kuriuo padarytas
nusikaltimas, bet ir asmen, padarius nusikaltim. Teismo medicinins ekspertizs objektais gali
bti mogaus kraujas, iskyros (sperma, seils, prakaitas, vmalai); mogaus kno dalys
(plaukai, kaulai, organai, audiniai); vairi gyvn kno dalys (vilna, kaulai, kraujas), taip pat
visokie daiktai, ginklai, rankiai, rastieji nusikaltimo ar vykio vietoje arba pas nusikaltim
padarius asmen ar nukentjusj. Visi tokie daiktai su vairiais pdsakais, tartinomis ymmis,
kuriuos tegali tyrinti specialistas specialiais metodais, siuniami teismo medicinos ekspertizs
laboratorijas. Daiktini rodym tyrimas atliekamas ikiteisminio tyrimo institucijos nutarimu
arba teismo medicinos ekspert siuntimu. Ekspertiz Lietuvoje atlieka Lietuvos policijos
kriminalistini tyrim centras, teikiantis mokslin technin pagalb tiriant nusikalstamas veikas
bei vykdant j prevencij bei Teismo medicinos institutas. Veiklos prioritetas rast pdsak ir
kit objekt tyrimas, kriminalini skait organizavimas bei j naudojimas tiriant nusikalstamas
veikas. Taip pat aktyvus dalyvavimas ikiteisminiame tyrime tiriant sunkias, sunkias ir
rezonansines nusikalstamas veikas, kai reikia auktos kvalifikacijos specialist pagalbos ir
siauros srities speciali ini.
Ekspertizi atlikim reglamentuoja Lietuvos Respublikos teismo ekspertizs statymas (2002
m. spalio 29 d. Nr. IX-1161), kuriame nustatomas teismo ekspertizs staig ir ekspertizi

97
statusas, kvalifikaciniai reikalavimai teismo ekspertams, teismo eksperto kvalifikacijos
suteikimo tvarka, speciali ini panaudojimo, atliekant teismo ekspertizes, slygos bei tvarka
ir reikalavimai teismo ekspertizs aktui. Taiau tai ne vienintelis teiss aktas, vienaip ar kitaip
susijs su teismo ekspertize: taipogi teismo ekspertai ir teismo ekspertizs staigos savo
veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, LR BPK, LR CPK, LR Administracini byl teisenos
statymu ir kitais statymais, teismo ekspertizi nuostatais bei kitais teiss aktais. Pvz., visas
BPK etasis skirsnis reglamentuoja teismo ekspertizs skyrimo pagrindus bei tvark. Pagal
BPK 209 str. ikiteisminio tyrimo tyrjas, pripains, jog ekspertiz btina, apie tai ratu
pranea tariamajam, jo gynjui ir kitiems ekspertizs rezultatais suinteresuotiems proceso
dalyviams ir nurodo termin, per kur ie asmenys gali pateikti praymus dl klausim
ekspertui, dl konkretaus eksperto skyrimo ir pateikti papildom mediag ekspertizei, o vliau
tyrjas priima nutart skirti ekspertiz, kuri nusiunia ekspertizs staig arba teikia
ekspertui. Prie skirdamas ekspertiz, ikiteisminio tyrimo tyrjas isiaikina reikiamus eksperto
specialybs ir kompetencijos duomenis. Gavs tyrjo nutarim, ekspertizs staigos vadovas
pareigoja j vykdyti vien ar kelis tos staigos ekspertus. Ekspertai laikomi sptais dl
atsakomybs u inomai melagingo ekspertizs akto suraym bei pateikim.
Biologins kilms objektai tai mogaus organizmo audiniai, lstels, kraujas, sperma, plaukai,
seils, prakaitas ir kai kurios kitos organizmo iskyros. i objekt teismo medicinos
ekspertizs skiriamos nuudym, iaginim bei kitoki pasiksinim mogaus gyvyb ir
sveikat, taip pat kai kuriose kitose (plimo, vagysi, ginytinos tvysts) bylose.
Konkrei biologini objekt tyrimai
DNR laboratorijoje tiriami ie biologins kilms objektai: kraujas, sperma, plaukai, prakaitas,
audini dalels. Tiriamieji objektai laboratorij patenka vairiausiais bdais:
1. randami atliekant vykio viet apir;
2. paimami teismo medicinos ambulatorijose, apirint nukentjusiuosius arba
tariamuosius;
3. paimami mirusi asmen tyrim morguose metu;
4. ginytinos tvysts (motinysts) atvejais paimami i tiriamj asmen.
Atsivelgiant paskirt daiktini rodym teismo medicinos ekspertizs r, biologins kilms
objektai gali bti tiriami serologiniais, citologiniais arba DNR analizs metodais.

Serologiniai tyrimo metodai

mogaus organizmo audiniuose ir organuose, sekretuose ir ekskretuose yra daugyb vairi
baltymins kilms mediag, susijungusi su tam tikromis amino rgtimis, angliavandeniais
arba lipidais. ie junginiai vadinami antigenais. Dalis antigen yra fiksuoti eritrocituose ir
vadinami agliutinogenais. Toki pai antigen yra visuose mogaus audiniuose, organuose ir
skysiuose. Patek krauj, antigenai sukelia vienvardi antikn gamyb, o su jais susidr
jungiasi. Kraujo serume esantys antiknai ( globulinai) vadinami agliutininais arba globulinais.
Kai kraujyje susiduria vienvardiai agliutinogenai ir agliutininai (pvz., A agliutinogenas su alfa
agliutininu), vyksta susijungimo reakcija: agliutinogenai absorbuoja eritrocit paviriuje
agliutininus ir eritrocitai sulimpa agliutinuoja. mogaus organizme esantys antigenai
(agliutinogenai) yra genetikai susij ir skirstomi grupes, vadinamas eritrocitinmis
(izoserologinmis) kraujo sistemomis. Pagal gimining agliutinogen skaii ir galimus j
tarpusavio derinius skiriamos kiekvienos sistemos kraujo grups.
ABO sistema. Tai seniausiai inoma (1899 1901 m. atrado austr mokslininkas
K.Landstaineris) ir labiausiai paplitusi kraujo grupi sistema. Eritrocituose bei visuose
audiniuose (organuose, iskyrose ir plaukuose) yra A, B ir O antigen, o kraujo serume alfa ir

98
beta antikn. Pagal antigen ir antikn kombinacijas ABO sistemoje skiriamos 4 kraujo
grups, kuri pasiskirstymo danumas vairiose populiacijose yra nevienodas.
Agliutinogenas A yra nevienalytis ir turi 9 variantus, besiskirianius agliutininiu absorbcijos
stiprumu. Daniausiai pasitaiko ir praktikoje naudojami A1 ir A2 agliutinogenai. Todl skiriamos
ABO sistemos pogrups: II grups A1 (40 proc.) ir A2 (3 proc.), IV grups A1B (6 proc.) ir
A2B (2 proc.).
B ir O agliutonogenai yra vienalyiai, taiau su O antigenu yra susijs lydintysis agliutinogenas
H, kurio randama ir kit kraujo grupi eritrocituose. Todl neretai is agliutinogenas
vadinamas O (H).
Rezus sistema. Pagal svarb i sistema yra antra po ABO sistemos. Antigen poiriu su ABO
sistema ji negimininga. K.Landstaineris ir A.Vineris 1940 m. Nustat, kad triuio, imunizuoto
bedions Maccacus Rhezus eritrocitais, serumas agliutinuoja daugumos sveik moni
eritrocitus ir faktori pavadino rezus (Rh). iuo metu yra inomi 7 pagrindiniai antigenai
C, Cw , D, E, c, d, e, galintys sudaryti iki 100 grupini kombinacij. Asmenys, kuri kraujyje
yra bent vienas i keturi antigen C, C w , D, E, vadinami rezus teigiamais (Rh+), o turintys
c, d, e rezus neigiamais (Rh-).
Pagal Rh sistemos paplitimo Lietuvoje tyrimus 85,96 proc. moni turi rezus teigiam, o 14,04
proc. - rezus neigiam krauj.
MNSs sistema turi 4 pagrindinius antigenus M, N, S, s, taip pat daug kit retai pasitikini
antigen - M2 , M3 , Mc, Mq ir kt. Naudojant 4 ri serumus, galima nustatyti 9 i antigen
derinius - grupes. Teismo medicinos praktikoje MNSs sistemos antigenai nustatomi tiriant
skyst krauj, kraujo dmes, kartais plaukus bei audinius.
Le (Lewis) yra sudtinga genetin sistema, turinti koreliacij su ABO antigen iskiriamumo
sistema (Se-se). Pagal Lewis sistem skiriamos 4 suaugusi moni kraujo grups: Le(a+),
Le(c+), Le(d+). J paplitimas atitenkamai sudaro: 13,9 proc., 74,2 proc., 2,1proc. ir 9,8 proc.
Lewis sistemos antigenai mogaus kraujo eritrocituose susiformuoja tik 6-7 gyvenimo metais,
tuo tarpu vaisiaus, naujagimio ir pirmomis gyvenimo dienomis kdikio kraujyje gali bti
randami tik Lea ir Leb antigenai (fenotipikai Le(a+b+)). tai atsivelgiama nustatant suaugusio
mogaus ir naujagimio krauj, atliekant naujagimi nuudymo bei kriminalini abort
ekspertizes.
Lewis sistema susijusi su ABO sistemos: Le(b+) ir Le(d+) grupms priklausantys asmenys yra
iskyrjai (Se), t.y. j spermoje, o Le(a+) ir Le(c+) - neiskyrjai (se), nes j iskyrose ABO
agliutinogen, nerandama.
Kraujo serum sudtin dali skirtingos fermentins savybs leidia iskirti kelet serumini
kraujo sistem. Paymtina, kad eritrocitins kraujo sistemos su seruminmis kraujo
sistemomis nesusijusios.
1938 m. kraujo serume aptiktas baltymas pavadintas haptoglobinu (Hp). Horizontalios
elektroforezs bdu krakmolo gelyje buvo nustatyti 3 haptoglobino tipai: Hp 1-1, Hp 2-2.
genetinis i tip paveldimumas buvo rodytas 1956 m. Haptoglobin tip tyrimai, atlikti
Lietuvos populiacijoje, rodo, kad haptoglobin tipai Hp 2-1, Hp 2-2 yra vyraujantys (43,2
proc.), o Hp 1-1 tipas pasitaiko reiau 13,6 proc.
1956 m. buvo atrasta Gm sistema - viena i sudtingiausi mogaus kraujo grupi genetini
sistem, turinti daugyb tarpusavyje genetikai susijusi ir paveldim faktori. Vieninga Gm
sistemos nomenklatra buvo priimta 1960 m. Gm sistemos geniniai kompleksai baltosios,
geltonosios ir juodosios rass individ kraujyje sutinkami nevienodai danai. Tai gali padti
pagal krauj nustatyti rasin individo priklausomyb.
Leukocitins kraujo sistemos. Pirmasis leukocit antigenas buvo atrastas 1958 m., taiau visi
leukocit antigenai iki galo itirti ir sujungti vien HLA sistem (Human Leukocyte A System)

99
tik 1968 m. iuo metu inoma daugiau kaip imtas leukocit branduoliuose esani antigen.
i sistema labai glaudiai susijusi su organ transplantacija. Polimorfika HLA sistema
susiformuoja ankstyvoje ontogenezs stadijoje ir jos formavimasis nra susijs su kitomis
kraujo grupi sistemomis. Nors ios sistemos antigen yra visuose audiniuose ir sekretuose,
taiau daugiausia j yra limfocituose. HLA sistema taip pat paveldima pagal genetinius
Mendelio dsniu (vaikas paveldi i abiej tv HLA sistemos antigenus), todl gali bti
naudojama atliekant ginytinos tvysts ekspertizes, kuri metu nustatomi A, B, C, D, DR,
DQ, DP HLA lokus antigenai.
mogaus organizmo antigeninis polimorfizmas bei kraujo grupi sistem vairov turjo takos
individo identifikacijos pagal kraujo grupes teorinms prielaidoms atsirasti, nes vien
eritrocitins kraujo sistemos gali sudaryti 300 000 vairi kombinacij. Pritaikymo praktikoje
galimybes riboja grupms nustatyti reikiam serum gamyba, nes mogaus serume yra tiktai
ABO sistemos alfa ir beta antiknai gaminami imunizuojant gyvnus arba ekstraguojant i
augal.
Japonijoje, JAV ir ypa Vokietijoje individo indentifikacijos pagal kraujo grupes galimybs itin
didels (99,7 proc.). Lietuvos teismo medicinos praktikoje, be ABO sistemos, gali bti
naudojamos tiktai kelios kraujo sistemos Rh, MNSs, Le, Hp, Gm.

Citologiniai tyrimo metodai

Citologinis tyrimo metodais atliekama mogaus audini ir organ lsteli lytin ir regionin
diferenciacija. Tyrimo objektai bna mogaus audiniai, organai arba kraujo dalels, randamos
ant nusikaltimo ranki, vykio vietoje arba apirint nukentjusiuosius bei tariamus padarius
nusikaltim asmenis (kn, panages, drabuius). Citologins ekspertizs gali bti skiriamos
siekiant nustatyti:
1. audini arba organ lsteli regionin priklausomyb;
2. kraujavimo altin;
3. lsteli genetin lyt.
Regionin lsteli priklausomyb nustatoma mikroskopu tiriant ranki arba ginkl, kuriais
buvo sualotas mogus, nuoplovas. Iaginim atvejais tiriami tariamojo agintojo varpos
galvuts atspaudai ant objektinio stiklelio (iekoma makties gleivins epitelio lsteli).
Lstelms ir ypa j branduoliams irykinti tiriamoji mediaga daoma vairiais daais.
Kraujavimo altinis nustatomas pagal kraujo dmse randamas epitelio lsteles arba kitokias
priemaias: virpamojo epitelio (i nosies, plaui), gimdos gleivins (menstruacij kraujas),
imat (i tiesiosios arnos) ir pan.
Genetin lytis nustatoma pagal lsteli branduoliuose rast lytin chromatin. Lytinis
chromatinas idivusi arba ualusi lsteli branduoliuose gali ilikti 2-3 metus. Tuo tarpu
drgnoje aplinkoje branduoliuose destrukcija vystosi greitai ir jau po 3-5 dien lytinio
chromatino nebebna.
Tiriamoji mediaga, daniausiai kraujo dm, fiksuojama metilo alkoholiu ir daoma specialiais
daais (toloidido mliu, azureozinu, akrichinu ir kt.). Vyrikai lyiai bdingas Y-chromatinas
nustatomas liuminescenciniu mikroskopu imersinje sistemoje (x900): lstels ir branduoliai
vyti aliai, o Y-chromatino grdeliai (0,3-0,8 mm dydio) fluorescuoja geltonai alsva spalva,
isidst vairiose branduoli vietose. Y-chromatinas, bdamas prie branduolio vidins
membranos, gali gauti pjautuvo form bei dviej gretim grdeli form. Y-chromatino
turini vyrik lsteli branduoli kiekis labai vairuoja nuo 20 iki 100 proc. Tuo tarpu
moter lstelse kartais (iki 4 proc. danumu) gali bti Y-chromatin panai kneli,
vadinam F-kneliais.

100
X-chromatinui nustatyti tiriamoji mediaga taip pat fiksuojama, daoma ir tiriama mikroskopu,
didinaniu ne maiau kaip 900 kart. Chromatino kneli randama leukocit branduolio
periferijoje: 1-2 mm dydio A ir B tipo chromatino kneli bna branduoli iaugose,
panaiose bgno lazdeles arba teniso raketes. X-chromatino kneli moter leukocit
branduoliuose, vairi autori duomenimis, randama nuo 23 iki 80 proc. Paymtina, kad X-
chromatino kartais gali bti ir vyt lstelse (iki 0,6 proc.).

Deoksiribonukleinins rgties (DNR) analizs metodai

DNR analizs metodo pradininkas yra Didiosios Britanijos Listerio universiteto prof.
A.Defris. 1985 m. jis ityr ir pritaik metod teismo medicinos praktikoje. Lietuvos teismo
medicinoje is metodas pradtas taikyti 1990 m. ginytinos tvysts ekspertizse, o nuo 1993
m. ir kitose biologini objekt ekspertizse.
DNR chemins struktros modelis pirm kart buvo pateiktas 1953 m. Kembrido Cavendish
laboratorijos J.Vatsono ir F.Kriko darbe. Jie nustat, kad DNR sudaryta i 4-i element,
sudliot ilg grandin, susivijusi dvigub spiral. Kiekviena skirtinga t 4-i element seka
(arba genas) yra kodas tam tikro proteino gamybai. Genas saugo 23 chromosom poras
(gautas po vien i tvo ir motinos). Kiekvienas mogus chromosomose turi po 3 mljd. DNR
darini. Protein gamybai naudojama tik 10-15 proc., likusi DNR dalis neturi akivaizdios
paskirties ir yra pakriktyta lauu. Taiau tas lauas vertingas nustatant mogaus
giminysts ryius. 1954 m. mokslininkai G.Gamovas, A.Rias ir M.Yas paskelb genetinio
kodo hipotez. Pasak jos, DNR molekulje yra ukoduotos aminorgi sekos baltymuose.
1961 m. M.W.Nirenbergas ir A.Matjus surado bd genetiniam kodui iifruoti.
DNR deoksiribonukleinin rgtis yra didels molekulins mass nukleotid junginiai,
esantys lsteli branduoliuose. Tai genetin mediaga, kurioje ukoduota visa organizmo
vystymosi informacija genotipas. Susijungusi su baltymais stambius kompleksus, DNR
sudaro pagrindin struktrin chromosom mediag. Kiekvienoje chromosomoje yra viena
dvispiralin DNR makromolekul, kurioje yra DNR atkarpos, sudarytos i skirting nukleotid
(A adenino, T timino, C citozino ir G guanino) ir bdingos tik konkreiam individui.
i DNR atkarpa, arba lokusas, yra visose mogaus lstelse, paveldima pagal klasikinius
genetinius Mendelio dsnius, nekintanti per vis individo gyvenim. i sek visikas
sutapimas galimas tik monozigotini dvyni atveju. Teorin tikimyb, kad dviej skirting
individ DNR atkarpos sutaps, yra 1:36 mlrd. Praktikai tai nemanoma, taiau, pltojantis
medicinos paangai, pasitaiko ir DNR sutapimo pavyzdi. Kaip vien i toki pamintinas
kriminalins bylos JAV Aliaskos valstijoje atvejis. I pirmo vilgsnio atrod, kad kriminalins
bylos baigtis aiki tiksliai sutapo prievartavimu tariamojo kraujo mginio ir ant aukos kno
rastos sklos DNR kodas. Taiau is registruotas vykis veria susimstyti: nusikaltimo metu
tariamasis sdjo u grot u kit nusikaltim. Teismo medikai nustat, kad prie daugel met
kalintajam asmeniui buvo persodinti pagrindinio tariamojo kaul iulpai.
Kiekviena organizmo lstel paveldi toki pai 46 chromosom struktr. Tai reikia, kad
kiekvieno mogaus DNR, esanti jo audiniuose, odoje, kauluose, vidaus organuose, kraujyje,
seilse, plaukuose, spermoje, yra tokia pati ir todl kiekvienas audinys teikia t pai
identifikacin informacij. Pirmasis metodas, kuris buvo pritaikytas teismo medicinos
praktikoje, buvo vadinamas DNR fingerprintu, pabriant, kad asmens identifikavimas iuo
metodu prilygsta individo identifikavimui pagal kriminalistikoje taikom pirt antspaud
metod. Fingerprinto metodas buvo nepatogus dl to, kad DNR sekai atpainti buvo
naudojamas radioaktyviu izotopu ymtas zondas. Be to, io metodo technologijai reikjo
palyginti didelio DNR kiekio.
Pamau fingerprinto metod istm paprastesnis DNR polimorfizmo metodas variabili,
tandemikai pasikartojani sek analiz (VNTR). Dideliu io metodo pranaumu tapo mai

101
DNR kiekio poreikiai. I tiriamj objekt iskirta DNR, naudojant fermentus ir nagrinjamo
lokuso genetinius markerius, dauginama (amplifikuojama) iki milijono kart, paskui
elektroforetikai iskaidoma frakcijas agarozs arba poliakrilamido gelyje. Gautoje
elektroforegramoje matoma tiriamj objekt DNR fragment lokalizacija, kuri priklauso nuo
j molekulinio svorio. Analizuojant elektroforegram, nustatomas tiriamojo objekto DNR
struktros sutapimas su konkrei asmen DNR struktromis ir tiriamojo objekto
priklausomyb konkreiam individui arba identifikuojamam asmeniui.

Genetins paslaptys masina pareignus

Jau kur laik svarstoma galimyb kaupti nors dalies Lietuvos gyventoj genetinius duomenis -
vadinamuosius DNR kodus. Pareignams i vertinga informacija padt atskleisti daugel
nusikaltim. Taiau manoma, kad patikti toki duomen kontrol policijai nedert. Genetini
duomen bazs sukurtos daugelyje pasaulio ali. Pirmaujania ioje srityje laikoma Didioji
Britanija. Apie 60 mln. gyventoj turinioje valstybje saugoma apie 4 mln. moni DNR
kodai. Praktika imti mginius DNR kodui nustatyti taikoma ir kitose Europos alyse. J
teissaugos institucijos net keiiasi tariamj genetiniais duomenimis. Taiau visur laikomasi
grietos taisykls - minti mginiai gali bti imami tik i tariamj baudiamaisiais
nusikaltimais arba asmeniui savo noru sutikus. Pastaruoju atveju daniausiai siekiama
patvirtinti arba paneigti tvysts fakt. DNR kodas neretai btinas nustatant uvusio asmens
tapatyb. Lietuvos pareignai taip pat sitikin, kad gyventojams bt tik geriau, jei jie savo
noru sutikt duoti mginius DNR kodui nustatyti. Taiau tam reikia specialios programos,
statymo ir nemenko finansavimo. ios dienos skaiiavimais, vienas tyrimas kainuoja apie 100
lit.
Ms alies policija sukaupusi apie 20 tkst. DNR kod. Lietuvos policijos kriminalistini
tyrim centre genetiniai tyrimai atliekami tik tam tikrais atvejais - padarius nusikaltim, arba kai
asmuo policijos akirat patenka kaip tariamasis. Gav prokuroro praym dl DNR
nustatymo ekspertai visada stengiasi tirti. Pasaulyje nra alies, kurioje bt saugomi vis
gyventoj DNR kodai. Pvz., pranczai juos ima i vis tariamj ir t, kurie daugiau kaip
metams nuteisti laisvs atmimu. Jei Lietuvoje bt priimtas atitinkamas statymas, negalima
bt mgini imti tik i t asmen, kurie padar baudiamuosius nusiengimus. Taiau
tariamj nusikaltimais genetinius duomenis dert kaupti, o smurtiniais - tiesiog btina.
Galimyb rinkti vis gyventoj DNR kodus atmetama, taiau vyrauja nuomon, kad kai kuri
riziking profesij atstovai neturt atsisakyti genetini tyrim. Tai - tarptautines misijas
ivykstantys karikiai, orlaivi pilotai, jreiviai, tolimj reis vairuotojai. Mat jiems kyla kur
kas didesnis pavojus tapti nelaimingo atsitikimo ar katastrofos aukomis. Kartais ivengti
nelaimi nepavyksta, o auk knai lieka neatpainti. Juk eimai didel nelaim neinoti artimo
mogaus likimo, neturti net jo kapo. Pagal DNR kod nustatyti uvusiojo tapatyb bt labai
paprasta.
Policijos pareignai tikina, kad DNR duomen baz padt ne tik itirti jau padarytus
nusikaltimus, bet ir ukirsti keli naujiems. Pavyzdys: prie kelet met Dzkijoje buvo
nuudytos septynios vienios pagyvenusios moterys. Nusikaltlis sibraudavo nuoalias j
sodybas. Vliau paaikjo, kad serijinis udikas buvo dar n 18 met neturjs igonas.
policijos akirat dl lengvesni nusikaltim jis pateko dar paauglystje. Ikart po pirmos
mogudysts pareignai atliko DNR tyrim rad nusikaltimo vietoje palikt nuork. Taiau
policijos DNR bazje nusikaltlio duomen nebuvo. Jei bt inomas jo genetinis kodas, gal
bt bt isaugotos eios gyvybs. Pasinaudojus DNR kodu buvo nustatyta Berlyne rasto
nuudyto lietuvio tapatyb. Jo knas rastas upje be galni ir galvos. Identifikuoti nelaimlio
prastais bdais nepavyko. Tapatyb tiksliai nustatyti pavyko tik tada, kai artimi giminaiiai
sutiko duoti mginius DNR kodui nustatyti. Mginiai tokiu atveju imami i tv arba vaik, nes
net broli ar seser genetiniai duomenys gali lemti gana didel paklaid. Tiriant Valdo ir

102
Gedemino Kies bei j vairuotojo nuudym ekspertams teko pavargti. Prajus beveik metams
po nusikaltimo auk knai buvo rasti be galv. Identifikuoti neturint DNR tyrimo buvo
nemanoma. Lietuvos pareignai net kreipsi brit ekspertus ir papra j nustatyti
nuudytj DNR kodus. Mat knui irstant tai padaryti tampa vis sunkiau. Taiau gav
atsakym, kad ekspertiz kainuos 40 tkst. svar sterling, lietuviai suprato, kad teks suktis
patiems. Vairuotojo Alfonso Galmino tapatyb pavyko nustatyti pasinaudojus i jo tv
paimtais mginiais. Valdo Kiesaus - pagal jo motinos DNR kod. Gedemino Kiesaus tvai jau
buvo mir, o daugiau vaik jis neturjo. Vis dlto ekspertams pavyko atlikti tyrim, taiau kaip,
jie neatskleidia, nes potencialiems nusikaltliams ekspert gudrybi geriau neinoti.
Pastaruoju metu asmen identifikacija gyja vis platesn mast. Pavyzdiui, naujo pavyzdio
Lietuvos piliei "vyniniuose" pasuose naudojami biometriniai duomenys. Galbt genetin
informacija taip pat bt plaiai naudojama? Policijos saugomi DNR kodai neprieinami bet
kam, jie pasiekiami net ne visiems pareignas. DNR duomen baz gerai apsaugota. j galima
patekti tik naudojantis kompiuteriais, turiniais atitinkamus slaptaodius. Sudarytas vartotoj
sraas. Reikia vesti asmens kod, tada kompiuteriu suteikiama informacija, ar tokio asmens
DNR kodas registruotas. Jei taip, nurodoma jo pavard ir vardas. Tai viskas. Kitos
informacijos pareignai negauna. Be to, pareignai es naudoja ne vis asmens kod, o tik
paskutinius atuonis jo skaitmenis, todl tokia informacija, net patekusi paalines rankas,
jokios naudos jos turtojui neduoda. Taiau Santariki klinik Medicinins genetikos centro
direktorius profesorius Vaidutis Kuinskas sitikins, kad genetini duomen baz neturi bti
kontroliuojama policijos. Pasak V.Kuinsko, daugelyje ali genetinius duomenis kaupia ne
policijos struktros, o i duomen bazes tvarko nepriklausomos organizacijos. inoma,
pareignai gali kreiptis ir gauti reikiam duomen, taiau j kontrol negali bti patikta
policijai. Tie dalykai neturi bti susij. Genetikos centre imami kraujo mginiai i vis ni
moter, kurios ia kreipiasi, vliau - i j naujagimi. Pagal iuos mginius bet kada btu
galima nustatyti DNR kod, taiau niekas to nedaro. Pasak profesoriaus, jei mons sutikt
isitirti savo noru, joki klii nebt. Tik tam reikia specialaus statymo, programos ir l.
Dabar net panorus nustatyti tvysts fakt tenka mokti paiam.

Kraujo tyrimai (ekspertizs)

Laboratorijose tiriamos kraujo dms arba skystas kraujas, apimtas i gyvo arba mirusio
asmens. Kraujo tyrimu siekiama nustatyti, ar tiriamasis objektas tikrai yra kraujas, jei taip jo
r, grup ir priklausomyb konkreiam asmeniui.
Kraujo pdsakai.
vykio vietoje gydytojas padeda tyrjui (tardytojui) surasti ir paimti kraujo pdsakus. Juos
galime aptikti, prajus po kraujavimo kelioms valandoms, dienoms, mnesiams ar net metams.
Nusikaltliai danai stengiasi juos vairiomis priemonmis ir bdais sunaikinti.
viei kraujo pdsakai (kraujo klanas, laas, dm) nekelia joki abejoni. Prajus po
kraujavimo keliolikai valand, keletui dien, kraujas, veikiamas viesos, oro, sauls spinduli,
pakinta: kraujo dm pasidaro tamsiai ruda, panai geleies rdis, pilkva arba alsva. Kraujo
dms spalva gali pakisti priklausomai nuo fono, ant kurio ji yra, ir pasidaryti nepanai kraujo
spalv. Be to, vairi da, uog, vaisi dms esti panaios kraujo dmes.
Kraujo pdsak forma.
Skiriamos tokios kraujo pdsak formos:
a) kraujo klanai;
a) kraujo purslai;
b) nutekjimai;
c) sutepimai.

103
Kraujo kalnas susidaro, kai i sueistos kraujagysls iteka daug kraujo. Klan reikia imatuoti,
nustatyti, kaip giliai kraujas sisunk dirv, led ar grindis, nes i to galima sprsti apie kraujo
kiek klane.
Kraujo purslai susidaro, sueidus arterijas, stipriai suduodant sueistus audinius, nukratant
kruvinas rankas, nusikaltimo rankius. Purslai tai kraujo laai, kurie krinta ant kokio nors
paviriaus vairiu kampu. Jie gali bti: apskriti, lygs krintant kraujui i nedidelio aukio;
dantyti, su papildomais purslais periferijoje krintant kraujui i didesnio aukio ant
horizontalaus paviriaus; auktuko formos kai kraujo laai atsimua kok nors paviri juo
emyn siaurdami. Pastaruoju atveju suplonjusi purslo virn rodo lao kritimo pus. I
kraujo pursl formos galima nustatyti kraujo lao kritimo krypt, viet ir suinoti
nukentjusiojo ar nusikaltlio padt. Kraujo nutekjimai, tekjimo yms susidaro, krintant
kraujui ant statmeno paviriaus (sienos, spintos, veidrodio). Tada virutinio nutekjimo
kratas bna viesesnis, o apatinis storesnis, tamsesnis. Kraujo sutepim dms susidaro,
kruvinomis rankomis lieiant aplinkos daiktus (dur ranken, vandens iaup ir kt.), valant
kruvinas rankas. Kruvin pirt antspaudai, ypa ant vairi ranki, ginkl, gali padti
identifikuoti asmen.
Kraujo pdsak suradimas ir pamimas.
Kraujo pdsak gali bti:
1. vykio aplinkoje (ant sien, grind, aplinkos daikt, vairiuose plyiuose, po grindimis,
parketo lentelmis, ant ols, lap, transporto priemoni);
2. ant nukentjusiojo ir upuoliko rb, avalyns;
3. ant kno, ypa panagse;
4. plaukuotose srityse (galvoje, barzdoje, suose, paastyse, lytini organ srityje ir kt).
vykio aplink, nukentjusj, jo rbus, smurto priemones, upuolik ir jo rbus atidiai
tardytojas drauge su teismo medicinos ekspertu. Reikia atsiminti, kad kraujo pdsakai gali bti
specialiai slepiami (udayti, uklijuoti, nuvalyti, nuskusti ar kitaip sunaikinti). Neretai tenka,
iekant kraujo pdsak, ardyti parket, plti sien apmualus, atardyti rb pamual, iardyti
siles, inarstyti kai kuriuos aparatus.
tartinos vietos i pradi apirimos plika akimi, o paskui pro lp, esant natraliam arba
elektros apvietimui, tiesiai ir striai krintant spinduliams, apvietus ultravioletiniais spinduliais
ir specialiai fotografuojant. Kraujo pdsak pamimas priklauso nuo daikto, ant kurio jie yra,
struktros ir kraujo bkls. Nedideli daiktai (rb dalys, baltiniai, peilis, kirvis, akmuo, lazda)
siuniami tirti nesusmulkinti, neiardyti. Nuo brangi daikt (paveiksl, marmuro statul,
bald, dideli aparat) kraujo pdsakai imami tokiais bdais, kurie nealoja t daikt. Jei
pdsakai yra ant lentos, parketo lentels, galima atpjauti nedidel drol arba dal dms
nuskusti atriu peiliuku. Nuskusti galima ir dm nuo tinko, metalo arba stiklo. Jei jos nuskusti
negalima, tada distiliuotame vandenyje suvilgyta vari marls skiaut prispaudiama prie
dms, kad j susigert kraujas. Ant sulankstytos marls udedamas kraujas, paimtas nuo
sniego (marl visada siuniama tik kraujui idivus). Kartu reikia pasisti ir varios marls,
kad tiriant bt galima palyginti. Objektas, ant kurio yra kraujo pdsak, vadinamas daiktu
neju. Jis reaguoja su daugeliu reagent, kuriais tiriamas kraujas. tai dl ko ir reikia pridti
prie kraujo dms dal daikto nejo (marls, tinko, popieriaus, ems, droli ir kt.). Norint
palyginti atskir moni kraujo ypatybes, kraujo reikia imti i lavono ir i gyvo mogaus.
Skystas kraujas greitai genda. Todl jis imamas tada, kai galima greitai j tirti. Skysto kraujo
paimama vari Pastero pipet, kuri ulydoma, ar nedidel buteliuk, kuris pripilamas
sklidinas ir sandariai ukemamas. Skyst krauj galima idiovinti ant keturgubai sulankstytos
marls. Kai kraujas palengva idista, siuniamas laboratorij. Paimt tirti kraujo pdsak
pakavimas priklauso nuo paimt daikt dydio, sandaros.; pdsak nereikia apibrti raalu,
cheminiu pietuku, bet galima juos apsiti silais. Daiktus suvynioti var popieri ir

104
sunumeruoti. pakavimo paviriuje parayti objekto pavadinim. Dtanius daiktus pakuoti
sandariai medio kaladles, dutes. bendr d dti siuniam daikt sra, nutarim
ekspertizei daryti ir kitus dokumentus. Kaip kraujo pdsakus paimti ir pakuoti, nurodo
tardytojas.
Tiriant kraujo pdsakus, pirmiausia reikia nustatyti, ar rastas kraujas yra mogaus, ar gyvulio,
kokia tiriamojo kraujo grup, i kur tekjo kraujas (i nosies, skrandio, gimdos), kokio
senumo kraujo dm.
Kaip nustatoma, kad yra kraujo pdsakas.
Kad yra kraujo, nustatoma iankstiniais ir rodomaisiais mginiais. Iankstiniams mginiams
priklauso objekto apvitinimas ultravioletiniais spinduliais, geleies, katalazs, peroksidazs
chemins reakcijos. Jie padeda ekspertui ir tardytojui aptikti kraujo pdsakus ir gali bti
atliekami vykio apiros vietoje. rodomieji mginiai atliekami laboratorijoje. Jais nustatomi
kraujo forminiai elementai ir hemoglobinas.
Hemochromogeno kristalai susidaro, prie tiriamojo kraujo dms nuoskut pridjus Takajamos
reagento (10% NaOH, sotaus gliukozs tirpalo ir piridino po 3ml, 7ml distiliuoto vandens).
Jei tai yra kraujo dm, ikrinta raudoni kristalai (adat, romb pavidalo), kurie matomi tiriant
objekt mikroskopikai.
Chlorhemino (Teichmano) kristalai susidaro, kai tiriamos kraujo dms nuoskutas dedama
sdomosios druskos kristaliukas ir laas ledins acto rgties. Viskas udengiama dengiamuoju
stikleliu ir ildoma, iki pradeda garuoti. Kad yra kraujo, rodo ikrit chlorhemino kristalai
(tamsiai rusvos poktels), matomi, tiriant objekt pro mikroskop.
Kadangi eritrocit randama tik labai vieiose dmse, tai ekspertas paprastai kraujo buvim
dmje nustato i kraujo pigmento. Tiriami spektriniu metodu kraujo tirpalai sudaro bdingus
spektrus. Dabar mikrospektroskopu galima nustatyti krauj ir labai maytse dmelse.
Pastaruoju metu naudojami ir sudtingesni aparatai spektrografas, spektrofotometras.
Paprastai imama kraujo dm. Joje iekoma hemochromogeno ir hematoporfirino, kurie sudaro
bdingus spektrus ar kristalus. Gavus vieno ar kito hemoglobino junginio spektr, rodoma,
kad dmje yra kraujo. Galima nustatyti ir senose dmse.
Kraujo rins priklausomybs nustatymas.
Teismo medicinos praktikoje labai danai tenka nustatyti, ar kraujas, rastas ant mogaus rb,
ranki, yra mogaus, ar kokio nors gyvno. Vadinasi, tenka nustatyti kraujo r. Tam tikslui
naudojami biologiniai metodai, ypa anafilaksijos bei komplemento suriimo reakcija,
naudojant serumus.
Visi serumai ms alyje gaminami centralizuotai. Serumas turi bti specifinis, jautrus ir
skaidrus. Vykstant precipitacijos reakcijai, ikrinta nuosdos (precipitatas). Kadangi
precipitacijos reakcija yra bdinga baltymams, tai j galima atlikti ne tik su krauju, bet ir su
iskyromis, turiniomis baltym (prakaitu, seilmis, aaromis), audiniais ir organais.
atskirus mgintuvlius dedama po gaball tiriamos dms ir varios kontrolins mediagos.
Upilame steriliu fiziologiniu tirpalu ir pastatome aldytuv, esant 4 10C. Po paros
itraukos nusiurbiamos, nucentrifuguojamos, ir jeigu reikia, praskiediamos steriliu fiziologiniu
tirpalu, kol gauna viesiai gelsv spalv. Imama 4 mgintuvliai:
pirmj pilama 0,9ml itraukos i dms;
antrj 0,9ml kontrolins mediagos itraukos;
treij 0,9ml sterilaus fiziologinio tirpalo;
ketvirtj 0,9ml mogaus kraujo serumo.
Atskiromis Pastero pipetmis visus mgintuvlius atsargiai, nesudrumsiant leidiama
mogaus baltym precipituojanio serumo. T pat atliekama dar su 2 3 tokiomis paiomis

105
mgintuvli grupmis, tik ketvirtuosius mgintuvlius pilame arklio, uns, kiauls ar kito
gyvulio kraujo serumo, o po visus mgintuvlius pridedama precipituojani serum. Po 2
3min. pairima, kuriuose mgintuvliuose susidar balzganas precipitato iedelis. Jeigu
precipitacija vyko tik pirmos grups pirmajame ir ketvirtajame mgintuvliuose, o likusiuose
nevyko (iskyrus vis grupi ketvirtuose), tiriamoje dmje yra mogaus kraujo.
Kraujo r taip pat galima nustatyti komplemento suriimo reakcija ar spektrofotometrikai.
Komplemento suriimo reakcija plaiai naudojama medicinoje: ji jautresn, specifikesn, negu
precipitacijos reakcija, maiau jai turi takos kraujo dms itraukos nevarumai, bet ji yra labai
sudtinga. Komplemento suriimo reakcija atliekama dviem etapais: pirmas etapas prie
kraujo dms itraukos pridedama inaktyvuoto precipituojanio serumo ir komplemento;
antras pilama avino eritrocit ir inaktyvuoto specialaus hemolizinio serumo, kuris, jeigu yra
komplemento, gali hemolizuoti avino eritrocitus.
Kraujo grups ir tipo nustatymas.
mogaus organizmo audini ir organ lstelse, kraujyje bei organizmo sekretuose ir
ekskretuose randama daugyb vairi antigen. Antigenai tai baltymins kilms sudtingos
mediagos, sudarytos i baltymo ir specifins determinants. Ja gali bti angliavandeniai,
vairios amino rgi kombinacijos ar lipoidai. Dalis antigen yra fiksuoti eritrocit stromoje
ir vadinami agliutinogenais. Kraujo leukocitai, trombocitai, o taip pat audini ir organ lstels
turi daugel antigen, kuri bna to paties individo eritrocituose. Organizmo audini ir organ
lstels turi antigenus, nulemianius vieno ar kito audinio bei organo specifikum. ie
antigenai vadinami organo specifiniais, arba audiniais agliutinogenais.
Antigenai pasiymi dviem savybm: 1.) pakliuv organizm, sukelia antikn gamyb; 2.)
jungiasi su atitinkamais antiknais. Antiknai yra baltymins kilms mediagos ir priklauso
globulin klasei. Svarbiausia antikn savyb yra j sugebjimas jungtis tik su tam tikrais
antigenais. Antiknai yra dvejopi natrals (pvz., agliutininiai) ir imuniniai. mogaus kraujo
serume randami antiknai vadinami agliutininais. Taigi eritrocituose randami agliutinogenai, o
kraujo serume agliutininai. Kai susiduria vienavardiai agliutinogenai ir agliutininai, tarp j
vyksta susijungimo reakcija, kuri vadinama agliutinacijos reakcija: agliutinogenai, esantys
eritrocit stromoje, absorbuoja eritrocit paviriuje agliutininus, tarp eritrocit susidaro
traukos jgos, dl kuri jie sulimpa konglomeratus ir nusda kraujagyslse, vykstant
agliutinacijai in vivo ar mgintuvlio dugne in vitro. mogaus organizme yra daugyb
vairi agliutinogen. Agliutinogenai, turintieji tam tikr tarpusavio ry (daniausiai genetin),
jungiami dideles grupes. Jos vadinamos izoserologinmis kraujo sistemomis. Pagal toje
sistemoje randam gimining agliutinogen skaii bei galim j tarpusavio kombinacij
skaii kiekvienos sistemos viduje yra skiriamos kraujo grups.
Tarptautiniame kraujo perpylimo kongrese 1937m. Buvo priimta kraujo grupes ymti
raidmis, nors dar ir dabar yra paplits ymjimas skaitmenimis, pasilytos Janskio. Pagal tai,
koki agliutinin ir agliutinogen yra mogaus kraujyje, nustatytos tokios kraujo grups: I, II,
III ir IV. Kai susitinka vienvardiai agliutinogenai ir agliutininai, vyksta agliutinacijos reakcija,
t.y. agliutininai susijungia su agliutinogenais ir eritrocitai sulimpa. Tokia yra agliutinacijos
reakcija. Ji naudojama skysto kraujo grupms nustatyti. Agliutinin absorbcijos reakcija
atliekama agliutinogenams kraujo dmje nustatyti. Jei tam tikro asmens ir tiriamojo objekto
kraujo grups sutampa, gaunamas dar vienas papildomas rodymas asmens tapatybei nustatyti.
Atlikus medicinin kraujo grupi ekspertiz, galima:
patvirtinti, kad kraujas yra ne tariamojo asmens;
spti, kad kraujas gali bti tiek tariamojo, tiek ir kiekvieno kito tokios grups
mogaus;
paneigti tvyst, motinyst ir naujagimio kilm i vien ar kit tv.

106
Teorikai jau galima identifikuoti mog pagal jo kraujo ypatybes, nes vien kraujo serologins
sistemos gali bti daugiau kaip 300 000 derini. Praktikai tuos tyrinjimus labai apriboja
nepakankama reikaling serum gamyba ir tai, kad jie ne visai tinka kraujo pdsakams dmse
tyrinti. Kraujo agliutinogen galima rasti visuose audiniuose, organuose, organizmo veiklos
produktuose, iskyrose (spermoje, moters lytini organ sekrete, prakaite ir kt.). atskir
moni organizmo skysiuose agliutinogen kiekis nevienodas. Tuo pagrindu mons skirstomi
dvi grupes: iskirianius daug agliutinogen S ir beveik neiskirianius agliutinogen s.
Mint antigen yra seilse ir jie lengvai nustatomi, jeigu j yra pakankamas kiekis. mogaus
eritrocituose ir lstelse yra agliutinogen, kurie pavadinti tipiniais faktoriais. mogaus
eritrocituose gali bti abu arba vienas kuris nors i faktori. Su ta MN sistema glaudiai
susijusi Ss agliutinogen sistema. Eritrocitai, turintys M ir N, S agliutonogen, veikiami
atitinkamais serumais anti-M ir anti-N, - agliutinuojasi (sulimpa). Tuo pasinaudojama
nustatant skysto kraujo tip. Serumai anti-N sugeba absorbuoti atitinkamus agliutinogenus; tai
panaudojama nustatant kraujo tipus. Agliutinogenai patvarios mediagos. J rasta mumijose,
kurios iguljo 55metus, o vliau rasta ir 5000 met. Agliutinogenai gerai pakelila kratutines
temperatras, ultravioletini spinduli poveik. Agliutininai ne tokie patvars. Jie i dalies
irsta jau kraujui divant, aukta temperatra juos visikai suardo. Daugelis moni turi t
pai kraujo grup ir tip, kurie nustatomi dabartiniais metodais net vaisiui. Jie nepakinta per
vis mogaus gyvenim. Tipai ir grups tam tikrais bdais nustatomi ir leukocituose, o tai labai
svarbu persodinant organus.
Kaip nustatoma, i kurios vietos tekjo kraujas.
Danai tenka, ar kraujas menstruacinis, ar tekjo i nosies, ar i skrandio. Apie tai
sprendiama i vairi priemai (gimdos gleivins lsteli, gleivi, fekalij, virpamojo epitelio
ir kt.), randam tiriant objekt mikroskopikai ar spektrografikai.
Suaugusiojo mogaus kraujas nuo vaisiaus kraujo atskiriamas i to, kaip hemoglobin
denatruoja armai. Kraujo dm suvilgoma distiliuotu vandeniu, padaroma jos itrauka.
Itraukos laas dedamas ant lktels ir prie jo pridedamas laas 0,1 n NaOH tirpalo.
Suaugusiojo hemoglobino spalva greit pasikeiia (1 2 min.), o vaisiaus nepakinta ilgai (iki
40min.). tiriant sklyst krauj, gaunami gana tiksls rezultatai, o tiriant senas kraujo dmes,
tyrimo rezultatai nra patikimi. Tokie testai atliekami vaikudysts atvejais.
Kraujo dms senumui nustatyti dar tiksli metod nra. Silomi tik orientaciniai. Kraujo
dmje hemoglobinas i oksihemoglobino, dmei senstant, virsta methemoglobinu ir pagaliau
hematinu. I tos hemoglobino ypatybs ir sprendiama apie dms senum.
K.Veiningas pasil kraujo ir spermos dms senum nustatyti remiantis chlorid paplitimu
dmje. Iaikinta, kad i pradi chloridai bna susikaup apskritimu apie dm. Kuo dm
senesn, tuo tas apskritimas platesnis. Yra ir kitoki metod.
Ginytinos tvysts (motinysts) arba vaik sukeitimo ekspertizs nuo 1990 m. atliekamos
taikant tiktai DNR analizs metod.
Tiriamas motinos, vaiko ir tvo (arba tariamojo tvo) kraujas. Kartais galima tirti seiles, taiau
btina ivalyti burnos gleivin, kad daugiau patekt epitelio lsteli.
DNR analizs metodu atliktos tvysts ekspertizs ivada bna kategorika: a) tiriamojo vaiko
tvas nra konkretus pilietis; b) tiriamojo vaiko tvas yra konkretus pilietis su tam tikru
tikimybs laipsniu (akte nurodomas tikimybs procentas).

Kit iskyr ekspertizs (spermos, seili, prakaito, lapimo)

Spermos sandara.
Sperma lytini lsteli (spermatozoid), sklidi priedlio, sklini psleli, prieins
liaukos, Kuperio ir Litrjaus liauk sekreto miinys. vieia sperma gleivinga, tirtoka,

107
neskaidri, balzgana, specifinio kvapo, silpnai armin. Pagyvenusi moni ji yra gelsvai
murzina, ne tokia tsi.
Normalioje spermoje yra 90% vandens, 10% saus mediag (i j 6% organini, 3% kalio
hidrofosfato, 1% natrio fosfato), spermatozoid, truputis sklidi lsteli, leukocit ir
eritrocit, daug lecitino grdeli, dideli, apvali, sluoksniuot prieins liaukos amiloidini ir
Truso Lelemano kneli (jei randama Truso kneli, tai spermatozoid bna labai nedaug) ir
viesiai gelsv M.Betcherio kristal, ypa senoje spermoje. Be to, skystoje spermoje yra
chlorid, cholesterino, kalcio, lapalo, gliukozs, pieno ir fosforo rgi, albumin ir
globulin, mucino, diastazs ir trombokinazs. Vienoje spermos porcijoje ejakuliate yra keli
imtai milijon 62 mikron ilgio spermatozoid. Spermatozoidai juda stumiami uodegls
judesi. Normaliai ejakuliate yra 4 5, reiau 10 ar 0,5 1,5ml spermos.
Sperma siuniama tirti skysta arba pdsak, tepinli pavidalu. Skystos spermos laas dedamas
ant objektinio stiklelio, udengiamas dengiamuoju stikleliu ir tiriamas nedaytas pro
mikroskop. Tada gerai matyti judrs ir nejudrs spermatozoidai. Sperma imama marls
tamponu i makties, gimdos kaklelio ir tiesiosios arnos.
Prie tiriant sperm, atliekami orientaciniai iankstiniai ir sperm rodantieji mginiai.
Iankstiniai mginiai yra tartinos dms vitinimas ultravioletiniais spinduliais; atliekama labai
jautri Floranso reakcija.
Kad yra sperma, rodo spermatozoidai, rasti tepinlyje, kuris paprastai daomas pikrino
rgtimi, metileno mlynuoju, eritrozino tirpalu, fuksinu ar kitokiais bdais.
Nustatoma tariamojo ir nukentjusiosios kraujo grup, tiriant j krauj ir seiles, o kai kada ir
sperm. Spermoje paprastai yra grupini antigen, todl reikia nustatyti, ar j daug, ar maai,
ar visai nra. Pasitaiko, kad kraujo ir spermos dms susimaio, ypa iaginim atvejais.
Tiriant tokius pdsakus, reikia turti vis vykio dalyvi charakteristikas.
Spermos dmi galima rasti ant vairi daikt, rb, irint, koks lytinio akto fonas,
aplinkybs bei slygos. Daniausiai spermos dmi randama ant baltini (kelnaii,
markinli, patalyns), virutini rb, ant grind, ols, bald. Neretai spermos dmes
nusikaltlis iplauna, nuskuta. J reikia atidiai iekoti silse (jas iardius). Spermos dms
gali atrodyti labai vairiai, irint, ant kokio objekto jos yra: ant balt audini pilkvos,
netaisykling kontr, tamsiame fone balzganos. J paviriuje gali bti blykiai gelsv
vyneli.
Teismo medicininis spermos tyrimas atliekamas iais atvejais:
1. aliment bylose, nustatant tvyst;
2. nustatant apvaisinimo galimum;
3. lytini nusikaltim atvejais;
4. lytinio ikrypimo pederastijos atvejais.
Nustatant apvaisinimo galimum.
Sperma i tiriamojo asmens paimama teismo medicininje laboratorijoje masturbacijos bdu
mechanikai sukeliant ejakuliacij arba masauojant prostat per tiesij arn. Sperma tiriama
mikroskopu, nustatoma bendras spermatozoid kiekis ejakuliate, judri spermatozoid bei
nenormali spermatozoid kiekis. Laikoma, kad 1ml normalios, sugebanios apvaisinti
spermis, vidutinikai privalo bti ne maiau kaip 40 60 mln spermatozoid, nenormali form
neturi bti daugiau kaip 20%, o judri spermatozoid privalo bti 60 70% per dvi valandas
po ejakuliacijos.
Lytini nusikaltim atvejais.
Tyrimui teismo medicinin laboratorij gali bti siuniama skysta sperma, paimta i
nusikaltlio ar tariamojo asmens; tamponai ir tepinliai, paimti tiek i iprievartautos moters

108
makties teismo medicininio tyrimo metu laboratorijoje, tiek ir i lavono teismo medicininio
tyrimo metu; vairs daiktai su spermos dmmis. Spermos dmes galima rasti ant vairiausi
daikt, atsivelgiant aplink, kurioje vyko iprievartavimas: ant nukentjusios drabui,
patalyns, grind, ols ar kit daikt. Dmi spalva priklauso nuo objekto, ant kurio jos
randamos.
Spermos dms iekomos per lup apirint vykio vietoje esanius daiktus, esant geram
natraliam, arba dirbtinam apvietimui. tartinas vietas vitinant ultravioletiniais spinduliais.
Teismo medicininje laboratorijoje tiriant sperm lytini nusikaltim atvejais, teismo
medicinos ekspertas privalo iaikinti: ar tiriamuose objektuose yra spermos (spermos buvimo
nustatymas); kam priklauso sperma ar mogui, ar gyvuliui (praktikai toks klausimas
paprastai nekyla); kokia spermos grup.
Laboratorijoje tyrimui atsisti objektai smulkiai apraomi, kruopiai apirimi, atrenkamos
sperm panaios dms tyrimui. Pradioje atliekami iankstiniai sperm panai dmi tyrimai
tai mikrokristalins reakcijos arba agliutinacijos sulaikymo reakcija su bulvi sunka.
a) Jodcholino kristal gavimas. Ant tiriamosios dms gaballio upilame kelet la
Floranso reagento (kristalinio jodo ir kalio jodido vandeninio tirpalo). Preparat udengiame
dengiamuoju stikleliu ir mikroskopuojame. Jeigu dmje yra spermos, ikrinta daugyb tamsiai
rudos spalvos jodcholino kristal. Kristal forma pailga, galai striai nukirsti, kartais dvigubi.
Kai kada savo forma ir dydiu jie primena chlorhemino kristalus.
Reakcija labai jautri, taiau spermos buvimo nerodo, nes su vieia sperma kristal
negauname. Be to, ji nra grietai specifin, nes teigiami rezultatai gali bti gaunami, atliekant
reakcij su seilmis, kiauinio baltymu ir kai kuriomis kitomis baltymins kilms mediagomis.
b) Agliutinacijos sulaikymo reakcija su bulvi sunka. Kai kuri ri bulvi sunka
sukelia agliutinacijos reakcij su O grups eritrocitais. Jeigu reakcijoje dalyvauja sperma,
agliutinacija nevyksta.
mgintuvl su tiriamosios dms itrauka pridedama bulvi sunkos ir O grups eritrocit.
Mgintuvlis centrifuguojamas, sukreiamas ir stebima, ar vyko agliutinacijos reakcija. Jei
reakcija nevyko, vadinasi, tiriamojoje dmje yra spermos.
Spermos buvimas rodomas, kai tiriamajame objekte surandame spermatozoid. Daymui
panaudojami vairs daai metileno mlynasis, fuksinas, eritrozinas ir kt.
Tepinlis fiksuojamas, pakaitinus ant spiritins lemputs, upilama da, po 5 min. nuplaunama
destiliuotu vandeniu ir mikroskopuojama. Tiriant spermos dmes ant mediagos, nedidelis
dms gaballis dedamas ant objektinio stiklelio, ulainama keletas la da, po 5 min. daai
nuplaunami destiliuotu vandeniu, audinys iskaidomas atskirus silus, o pastarieji atskiras
skaidulas. Ulainus destiliuoto vandens, udengiama dengiamuoju stikleliu ir
mikroskopuojama. Paprastai mediagos skaidulos nusidao viesiau, o spermatozoidai tamsiau.
Jeigu preparate randama bent keli sveiki spermatozoidai, sprendiama, kad tiriamajame objekte
ra spermos.
Spermos grups nustatymas. mogaus seilse, lapime, spermoje, aarose, makties iskyrose,
amniono skystyje ir kt. randama ABO sistemos grupini antigen, kurie atitinka to asmens
kraujo grupinius antigenus. Rykiausi jie seilse ir spermoje. Dalies moni sekretuose ir
ekskretuose grupiniai antigenai silpni arba j visai nesurandama. Tokie mons vadinami
grupini antigen neiskyrjais arba silpnais iskyrjais.
Tiriant sperm lytini nusikaltim atvejais, nustatoma spermos grup ir grupini antigen
iskyrimo laipsnis. Pagal tai galima sprsti, ar tiriamoji sperma gali priklausyti tam ar kitam
konkreiam asmeniui. Spermos grup nustatoma, suradus agliutinogenus agliutinin
absorbcijos bdu. Nustatant tiriamosios spermos grup, kartu itiriama tariamojo asmens
kraujo grup, ar tai iskyrjas ar neiskyrjas, nes madaug 15-25 proc. asmen iskyrose

109
grupini antigen visikai nebna (neiskyrjai) arba bna labai nedaug (silpni iskyrjai).
Todl, tiriant iaginimu tariamojo asmens kraujo grup, kartu reikia itirti ir seiles, nustatyti
grupini antigen iskyrimo laipsn. Tai gali padti atskirti du tariamus asmenis, turinius t
pai kraujo grup Tikrai palygins visus iuos tyrim rezultatus teismo medicinos ekspertas
nusprendia, ar gali tiriamoji sperma priklausyti konkreiam asmeniui.

Seili tyrimas
Teismo medicinos praktikoje tiriamos seils, likusios ant nuork, pato vok, drabui ir kit
daiktini rodym. Tepinlis mogaus seili tyrimui imamas nuo vidins skruosto puss.
Pareignas, prie imdamas seili mgin, sitikina, kad asmuo yra ne maiau nei 20 min.
nevalgs, negrs ir nerks.
Seili dms ultravioletiniuose spinduliuose fluorescuoja balzganai arba gelsvai. R tiriamoji
mediaga yra seils, rodoma nustatant amilaz. iai reakcijai reikia daug tiriamosios
mediagos, todl tiriant nuorkas i karto nustatomi grupiniai antigenai. Kai tiriamosios
mediagos yra pakankamai, amilaz nustatoma su bulvi krakmolu ir Liugolio tirpalu (esant
amilazei, krakmolas suskaldomas, o pridjus Liugolio tirpalas mlynai nenusidao).
Seili grupiniai antigenai nustatomi taip pat kaip ir kraujo arba spermos (dmi pavidalo)
grupiniai antigenai. Seili pavyzdi DNR analizs tyrim rezultatai ne visada bna teigiami,
nes seili liauk sekrete branduolins mediagos nra ir rezultatas priklauso nuo burnos
epitelio lsteli kiekio seilse.

Plauk tyrimas
Plaukai dengia beveik vis mogaus kno paviri, iskyrus lpas, delnus, padus, rank ir koj
galinius pitkaulius, klitor ir lytins varpos galvut.
mogaus plaukai pradeda augti 19 20 embrioninio vystymosi savait. Po gimimo
embrioniniai plaukai per mnes nuslenka, o j vietoje uauga nauji plaukai. Brendimo
laikotarpiu pradeda augti plaukai paastyse, lytini organ srityse, krtins bei pilvo srityse.
Vyrams plaukai auga nosies nervse, iorinse aus landose, ant veido. Galvos, antaki ir
blakstien plaukai paprastai auga greiiau. Kno ir galni plaukai vadinami gyvaplaukiais, jie
auga ltai. Galvos plauk amius 5-7 metai, tuo tarpu kai antaki ir blakstien plaukai
pasikeiia kas 100 150 dien. Odoje yra plauko maielis, apsuptas kraujagysli ir nerv, o jo
viduje plauko aknis, kuri pereina vir odos ikilus plauko kamien, besibaigiant plauko
virne.
Plauk sudaro trys sluoksniai:
Plauko kutikula sudaryta i suragjusi lsteli, kurios isidst lyg erps. J laisvieji kratai
nepilnai priglud vienas prie kito, todl, irint pro mikroskop, plauko kratas atrodo
neymiai dantytas. ios lstels neturi nei pigmento, nei branduoli.
ievinis sluoksnis yra pagrindin plauko mas, sudaryta i lsteli ir tarplstelins mediagos.
ieviniame sluoksnyje vairaus dydio grdeli pavidalu isidsts pigmentas melaninas, nuo
kurio priklauso plauko spalva. ia yra smulki oro psleli. Senstant pigmento kiekis nyksta, o
oro psleli skaiius didja. Todl netek pigmento, t.y. prail plaukai stipriai vilga, nes oro
pslels atmua viesos spindulius.
erdinis sluoksnis tai itisin juosta arba atskiromis salelmis isidst lstels, kurias nuo
ievinio sluoksnio skiria oro tarpelis. Todl irint pro mikroskop, erdinis sluoksnis atrodo
juodas. erdinio sluoksnio storis per vis plauko ilg nevienodas, plaukuose, kurie plonesni
negu 0,04 mm, jo visai nebna.
Plauk storis ir ilgis vairiose kno vietose nevienodas.

110
Pagal prof. N.Minakov, mogaus plaukus galima suskirstyti 6 grupes:
1. ilgi galvos plaukai (ilgis vairus);
1. ilgi veido plaukai bakenbardai, sai, barzda;
2. ilgi kno plaukai paast, krtins, pilvo, lytini organ srities (iki 8
cm);
3. trumpi stori kno plaukai galni ir nugaros ( 1 4 cm);
4. trumpi stori veido plaukai antaki, blakstien, smilkini ir nosies
nervi plaukai ( 0,5 2,5 cm);
5. trumpi ploni veido, kno ir galni plaukai, vadinami gyvaplaukiais ( 0,2
1,5 cm).
Teismo medicinin plauk ekspertiz
Teismo medicininje praktikoje plaukai kaip daiktiniai rodymai tiriami reiau negu kraujas arba
sperma. Tyrimas atliekamas, kai reikia iaikinti vairius nusikaltimus, susijusius su
mogudystmis, kno sualojimais, iprievartavimu, tiriant transporto traumas, nustatant
neinomo lavono asmenyb. vykio vietoje plaukus galima rasti ant vairiausi daikt, ranki,
ginkl, ant transporto priemoni vairi dali, ant nukentjusio arba tariamojo drabui, rank
(ypa panagse) ir kit kno dali. Rasti plaukai paimami pirtais arba pincetu su guminiais
antgaliais ir dedami atskirus vokus, ant kuri uraoma, kurioje vietoje plaukai buvo rasti. Jei
kyla klausimas, ar gali ie plaukai priklausyti konkreiam asmeniui ( nesvarbu, ar
nukentjusiam, ar kaltinamajam), reikia paimti tyrimui to asmens plauk. Kadangi vairiose
galvos vietose plaukai gali bti nevienodi, tyrimui reikia paimti atskirai i kaktos, i abiej
smilkini, i virugalvio ir i pakauio. Paprastai nukerpama 10 20 plauk kuoktelis, o kai
reikia tirti plauko akn, keli plaukai ipeami. Lytini nusikaltim iaikinimui plaukai imami ir
i lytini organ srities.
Vokai su plaukais uklijuojami, persiuvami silu, kurio galai uantspauduojami lako antspaudu
ant atskiro kartono gaballio ir siuniami teismo medicinin laboratorij.
Laboratorijoje tiriant plaukus, paprastai galima nustatyti:
1. ar tyrimui atsistas objektas yra plaukai;
2. kieno tai plaukas ar mogaus, ar gyvulio;
3. i kurios kno dalies is plaukas;
4. ar irautas plaukas, ar pats ikrits;
5. ar yra ant plauko sualojimo ymi;
6. kada plaukas nukirptas;
7. ar plaukas daytas, ar veik j temperatra;
8. ar tiriamasis plaukas panaus palyginimui atsistus ( nukentjusiojo ar tiriamojo)
plaukus.
Plauko buvimas rodomas tariamj objekt mikroskopuojant ir surandant struktrinius plauko
elementus ( kutikul, ievin ir erdin sluoksnius). Plauko ris nustatoma, atidiai istudijavus
pro mikroskop plauko struktr, iaikinus jos ypatybes, bdingas mogaus ar gyvulio
plaukams. Norint nustatyti, kokiam gyvuliui priklauso plaukas, jo struktr reikia lyginti su
specialiuose atlasuose esaniomis vairi gyvuli plauk fotonuotraukomis.
Toliau plaukai tiriami makroskopikai ir mikroskopikai. Makroskopikai nustatoma plauko:
ilgis (centimetrais), spalva (lyginant su standartiniais pavyzdiais arba vertinant subjektyviai),
forma. Pagal plauko form galima sprsti, i kokios vietos jis yra. Pvz., blakstien plaukai yra
lanko pavidalo, lytini organ srities plaukai susirait ir t.t.

111
Mikroskopinis tyrimas. Plaukas dedamas ant objektinio stiklelio ir udengiamas dengiamuoju
stikleliu, irima per mikroskop. Matoma plauko kutikula. Ulainama ksilolo, kuris plauk
praskaidrina, rykja jo vidin struktra.
Tyrimas pradedamas nuo aknies (jeigu ji yra). Nustatoma, ar ikrits plaukas, ar irautas.
Irautas gyvybingas plaukas turi deformuot svognl su nupltos plauko makties
liekanomis. Jeigu irautas bebaigis gyventi plaukas, matoma kolbos pavidalo svognlis su
suragjusios makties liekanomis. Ikritusio plauko svognlis kolbos pavidalo, atrofikas, nra
joki makties pdsak. Jeigu plauko aknies nra, nustatoma ar nutrauktas plaukas, ar
nukirptas, kokiu (atriu ar atipusiu peiliu, irklmis) nukirptas rankiu. Apirint plauko
stiebel, galima nustatyti ar daytas plaukas, ar nedaytas. Dayto plauko kutikula nusidaiusi,
ieviniame sluoksnyje randama netolygiai isidsiusio pigmento grdeli. Apdegs plaukas turi
kolbos pavidalo isiptimus, ieviniame ir erdiniame sluoksnyje randama oro pripildytas
ertmes. Pagal laisvj plauko gal galima sprsti, i kurios kno vietos yra tas plaukas,
nutrauktas jis ar nukirptas, kaip seni ai nukirptas ar nuskustas. Plauko storis matuojamas
okuliariniu mikrometru. Jis udedamas ant mikroskopo vietoje okuliaro. Stebint plauk pro
mikroskop (mauoju padidinimu), pastatomas regjimo lauke vertikaliai. I vairi kno viet
plaukai turi skirting skerspjvio form. Galvos plauk skerspjvis yra apskritimo arba ovalo
formos, barzdos, gaktos inksto formos ir t.t. tyrimui paruoti plaukai liejami celoidin, po
to vak ir specialiu peiliu nupjaunami skersiniai pjviai. Jie klijuojami ant objektinio
stiklelio ir mikroskopuojami.
moni plauko kutikulos lstels isidst vairiai, turi vairi form, o j laisvieji kratai
sudaro skirting gyvuli ir moni kutikulos lsteli linij piein. Skiriasi tarpusavyje ir atskir
asmen kutikulos lsteli linij pieiniai. Plauko kutikulos atspaudai gaunami rderio metodu:
fotoplotel imirkoma iltame vandenyje, ant jos udedamas tiriamasis plaukas, udengiamas
gaballiu fotofilmu bei stiklu ir prislegiamas 0,5kg svoriu. Po 0,5 1 val. ant ploktels
gaunamas negatyvinis plauko kutikulos atspaudas, kuris mikroskopuojamas, galima j
nufotografuoti. Pagal kutikulos antspaud galima spsti, ar tai mogaus, ar gyvulio plaukas, i
kurios kno vietos jis paimtas bei galima nustatyti plauk panaum. mogaus plaukuose iuo
metu rasta ABO sistemos agliutinogen. Susmulkinus plaukus miltelius (mechanikai arba
ultragarso pagalba), galima nustatyti j grup pagal agliutinogenus.
Visk atlikus, galima nustatyti ar plaukai panas, ar ne. Lyginamas vykio vietoje rastas
plaukas su plaukais, paimtais i nukentjusiojo, tariamojo ar kaltinamojo. Lyginama
palyginamuoju mikroskopu arba paprastu mikroskopu, dedami abu plaukai ant vieno objektinio
stiklelio. Lyginama pagal iuos poymius: spalv, pigmento pasiskirstym, stor, skerspjvio
form, kutikulos atspaud panaum, kartais pagal plauko grupin priklausomyb. Jeigu eil
poymi sutampa, laikoma, kad tiriamieji plaukai yra panas ir gali priklausyti tam paiam
asmeniui.

Prakaito tyrimas
Norint nustatyti asmen, vilkjus vykio vietoje rastais drabuiais, reikia nustatyti ir itirti
prakaito dmes ant j. Kad dms tikrai yra prakaito, rodo juose esanti amino rgtis serinas.
J galima nustatyti net ir tada, kai prakaitas susimais su krauju arba kai drabuis chemikai
ivalytas ir iligintas.Serinis nustatomas spalvine reakcija su tiolapalu arba pluonasluoksns
chromatografijos su ninhidrinu metodu. Prakaite gali bti ir ABO sistemos antigen, kurie
nustatomi tuo paiu metodu kaip ir kraujo (dmi pavidalo) antigenai. Tuo tarpu branduolins
mediagos prakaite nra, todl prakaito DNR analiz negalima.

Asmens tapatybs nustatymas i skeleto

112
Nustatyti asmens tapatyb i skeleto yra sudtingas udavinys. Rasti kaulai turi bti kruopiai
nuvalomi, po to detaliai apirimi plika akimi, vliau lupa, dar geriau - naudojant
mikroskop. Kaulai imatuojami su osteometrine lenta, skeiamuoju bei slankiojamuoju
skriestuvais, metaline matuokle ar kitais rankiais. Tiriant kiekvien kaul, reikia vertinti:
mogaus ar gyvulio, kokios lyties ir kokio amiaus. vertinant kokiai lyiai priklauso, reikia
remtis kaukols palyginamaisiais duomenimis t.y. kokie skirtumai yra tarp vyro ir moters
kaukoli. Reikia atminti, kad mergaits brsta anksiau negu berniukai ir moter kaulai sensta
anksiau negu vyr. Lytiniai viso skeleto ir atskir kaul skirtumai geriausiai bna ireikti
individui lytikai subrendus (lytinio brendimo pabaigoje) - moterikos lyties individams nuo 15-
16 met, vyrikos - nuo 16-17 met. Btent iuo organizmo vystymosi periodu kaulin sistema
galutinai susiformuoja ir kaulo matmenys nebekinta. Vyro ir moters skeletai skiriasi tiek
matmenimis, tiek atskir kaul paviriaus reljefo ypatumais. Sausas vyro skeletas vidutinikai
sveria 11-12 kg, moters - 9-10 kg. Vidutinikai atskiri vyr kaulai yra sunkesni, masyvesni ir
didesni u moters kaulus (iimtis dubuo). Vyr kaul snari paviri plotas didesnis, i kaul
pavirius iurktesnis u moter. Moter kaulai smulkesni u vyr. Raumen prisitvirtinimo
vietos vyr kaul paviriuje ( gumburai, skiauters) rykesni negu moter. Visus iuos
skirtumus nulemia ne tik genetiniai, bet ir didesn vyro skeleto apkrova. Turi reikms ir
mityba, hormonai (skeleto augim ir lytin diferenciacij nulemia hormonai somatotropinas ir
testosteronas). Nors lytinius skirtumus galime nustatyti tirdami daugel skeleto kaul, taiau
geriausiai jie ireikti kaukolje ir dubenyje.
Vyro kaukols tris ir svoris didesni u moter. Tai bdinga visoms rasms. Ypa skiriasi
apatinis andikaulis. Vyro kaukolje labiau ireikti antaki lankai, skruost gumburliai,
smakro gumburai ir pan. Vyro kaukols akiduobs yra rombo (kvadrato) formos, o moters
labiau primena ovalo form.
Ypa rykiai skiriasi vyro ir moters dubuo. Moters dubuo yra platesnis ir trumpesnis negu vyro
(vyro jis siauresnis ir auktesnis). Moters dubens kyulys ne tik isikia priek kaip vyro, dl to
vyro dubens jimo anga yra kort irdies formos, o moters ji apvalesn. Moters dubens
gaktikauli svara platesn ir trumpesn, dubens ertm didesn, o vyro - ji siauresn, ypa
apaioje. Sdimieji moters gumburai toliau vienas nuo kito, lyg palink ior. Moters
gaktikauli apatins akos sueina lanku ir sudaro 90-100 laipsni kamp, o vyro is kampas
smailas - 45 laipsniai. Be to moter dubens kaulai kiek plonesni ir neturi toki ryki
iurktum ir gumbur, kokius matome vyrikame skelete.
I skeleto nustaius lyt, reikia isiaikinti ir individo ami. Teismo medicinos eksperto
praoma nustatyti paso arba kalendorin ami, o jis gali nustatyti tik biologin arba morfologin
ami, nes amiaus nustatymui turi takos ne tik igyventas laikotarpis, bet ir persirgtos ligos,
gyvenimo slygos, fizin veikla ir daugelis kit faktori, kuri ekspertas paprastai neino.
Kdikio ami galima nustatyti 1 mnesio tikslumu, vaiko - 1 m.; jaunuolio - 2-3 m.;
subrendusio asmens - 5m.; o pagyvenusio - tik 10m. ir daugiau tikslumu. Individo ami
geriausiai nustatyti galima remiantis daugeliu poymi. Pirmiausia irime, ar yra kauljimo
idini, ar jie susiliej ar sukauljusios epifizi kremzls, ar inykusios epifizins linijos.
Kdikio galvutje gali bti iki 6 momenli, kuri kauljimas gali usitsti iki 2 met amiaus.
Galni kauluose epifizins kremzls sukaulja apie 18-tus amiaus metus, apie 30-tus -
pradeda inykti kaukols sils vidiniame paviriuje. Svarbs ir dant aminiai pakitimai. et
gyvenimo mnes pradeda dygti pieniniai dantys ir 2-2.5 met vaikas jau turi 20 pienini dant.
Nuolatiniai dantys pradeda dygti 6-7 metais ir 13-14 met paauglys paprastai turi 28 dantis.
Tretieji krminiai arba proto dantys idygsta sulaukus 18-25 met. Nuolatini dant
kramtomieji paviriai, ypa esant tiesiam sukandimui, gana greitai pradeda nusitrinti: 25-40m.
mogui visi dantys bna nudil iki dentino, o pirmieji krminiai dantys gali bti nudil per vis
danties vainiko skerspjv, o vyresni kaip 60 m. - nudils visas vainikas.

113
Senstant liemens ir galni kaul pavirius darosi iurktesnis, irykja vairs nelygumai, kai
kada sukaulja raiiai ir sausgysls, snarini kremzli paviriuose atsiranda iaug.
Iaikinus individo lyt ir ami, nustatomas jo gis. Yra pasilyta daug regresini lygi ir
lenteli mogaus giui nustatyti pagal atskirus skeleto kaulus. Be abejo, tiksliausiai gis
nustatomas tada, kai yra visas skeletas. Kuo vyresnis individas, tuo tiksliau pagal skeleto
kaulus galima nustatyti jo g. Po lytins brandos individo gis beveik nekinta per likus
gyvenim. Tik pagyvenusi ir sen moni gis sumaja 3-5 cm. Tiksliausiai suaugusio
individo g rodo ilgieji galni kaulai. Pagal ilg, nurodyt specialiuose lentelse nustatomas
individo gis.
Individuali tapatyb nustatoma i rast sualojim, persirgt lig poymi, pakitim, susijusi
su mogaus profesija ir kitais duomenimis. Nustaius grupin, o jei galima ir individuali
asmens tapatyb, reikia isiaikinti mirties laik ir mirties prieast. Mirties laikas nustatomas
pagal minktj audini suirim ir kaul destrukcij. ie abu reikiniai priklauso nuo slyg,
kuriose buvo lavonas.
Skirdamas teiss medicinos osteologin ekspertiz, tardytojas gali pateikti ekspertui iuos
klausimus:
1. Kieno tai kaulai - mogaus ar gyvulio? Jei kaulai gyvno, tai kokio?
2. Jei kaulai mogaus, tai keliems individams jie priklaus?
3. Individo lytis?
4. Koks buvo individo biologinis amius mirties metu?
5. Koks buvo individo gis?
6. Kokia rasin ir regionin individo priklausomyb?
7. Ar yra kaul lateralins asimetrijos poymi?
8. Ar seniai palaidoti (ibuvo dirvoemyje, vandenyje ir pan.)?
9. Ar skeleto kauluose yra persirgt lig ar priemirtini sualojim pdsak?
10. Ar pagal ekspertizei pateiktus kaul fragmentus galima nustatyti skeleto kaul
matmenis ir identifikuoti asmen?
Ekspertizs metu, nustaius ikiteisminio tyrimo tyrjui rpimus dalykus, asmen galima
identifikuoti pagal skelet ar atskirus jo kaulus. Tai yra svarbiausias teiss medicinos
osteologijos udavinys. Skmingai identifikuoti galima remiantis medicinine dokumentacija
(ligos istorija, ambulatorine, stomatologine kortele, rentgenograma ir kt.) bei pagal asmens
fotografijas.

Osteologijos ekspertizi metodiniai pagrindai

Valstybins TMT osteologijos laboratorijoje tiriant kaulus nustatoma:
1. kaul rin priklausomyb (mogaus ar gyvulio kaulai);
2. kaul priklausomyb vienam ar keliems individams;
3. individo lytis;
4. individo amius;
5. individo kno ilgis (gis);
6. kaul sualojimo pobdis;
7. palaidojimo laikas;
8. individualaus skeleto poymiai.
Galutinis osteologins ekspertizs tikslas identifikuoti konkret asmen.

114
Skeleto kaul rin priklausomyb gali bti nustatoma keliais metodais:
1. lyginamuoju anatominiu, kai ekspertizei pateikiamas visas kaulas arba ilikusi bent
viena kaulo anatomin struktra. Lyginamosios anatomijos metodu galima net nustatyti,
kokio gyvulio yra tiriamasis kaulas;
2. baltym identifikavimo metodu, atliekant precipitacijos reakcij. is metodas netinka
tiriant archeologini kasinjim metu rastus kaulus, nes jie jau bna prarad savo
organinius komponentus;
3. pagal histologin kaulo struktr, kai ekspertizei pateikiami nedideli kaul gaballiai.
Pagal osteon ir osteocit dyd, form bei ypatumus nustatoma kaul priklausomyb
mogui arba konkreiai gyvn grupei;
4. spektrins analizs metodu nustatoma sudegusi kaul liekan rin priklausomyb.
Kaulai, norint nustatyti keli jie asmen, suskirstomi anatomikai. Pagal didiausi vienvardi
kaul skaii nustatomas skelet skaiius. Jei reikia smulkiai suriuoti keli skelet kaulus,
galima pasitelkti serologinius tyrimus (grupei nustatyti) arba DNR analiz.
Lytinio dimorfizmo poymius galima nustatyti beveik visuose mogaus skeleto kauluose, nors
rykiausi jie esti kaukolje, dubenyje ir galni kauluose.
VTMT osteologijos laboratorijoje skeleto lytin priklausomyb paprastai nustatoma pagal:
1. kaukols morfologinius poymius;
2. dubens kaul morfologinius poymius
3. galni kaul metrinius poymius;
4. metrinius poymius taikant vairias kitas metodikas, kai randami atskiri skeleto kaulai
dilbio, pei juostos, liemens, pd kaulai;
5. DNR analizs metodu identifikuojant lytines chromosomas, kai aptinkami tiktai kaul
fragmentai.
Kai tiriamas visas arba beveik visas skeletas, individo biologinis amius nustatomas pagal 3
metodus:
1. kaukols skliauto kaul sili sukauljimo laipsn;
2. gaktos svaros morfologij;
3. kombinuotu metodu pagal 4 poymius kaukols skliauto kaul sili vidinio
paviriaus sukauljimo laipsn, gaktos svaros bkl, astikaulio proksimalios dalies
akylosios mediagos struktros bei launikaulio proksimalios dalies akytosios
mediagos, struktros aminius pokyius.
Kartais individo amius nustatomas pagal dant kramtomj paviri nusidvjimo laipsn arba
tiriant danties lif pagal dant akn cemento ied skaii.
Galutin ivada apie individo biologin ami sudaroma apibendrinus keliomis metodikomis
apskaiiuotas biologinio amiaus reikmes ir ivedant vidutin statistin biologin ami. Kartu
nurodomos galimos minimalios ir maksimalios biologinio amiaus ribos. Kno ilgis
apskaiiuojamas pagal galni ilgj kaul ilg, naudojantis lietuvi autori sukurtomis
regresinmis lygtimis. Jei ekspertizei pateiktas visas skeletas, gis apskaiiuojamas pagal 6
kaul ilgius (astikaul ir launikaul, dilbio kaulus, blauzdos kaulus). Paskui paskaiiuojamas
pagal atskirus kaulus nustatyt kno ilgi vidurkis, kuris ir laikomas vidutiniu individo giu.
Jei ekspertizei pateiktas skeletas neturi galni arba pateikti tik pavieniai liemens
kaulai, kno ilgis apskaiiuojamas pagal dubens, raktikaulio, ments, iurnos arba kit kaul
matmenis, taikant usienio autori metodikas. Jei nustatoma, kad sualojimai padaryti prie pat
mirt arba mirtant, btina identifikuoti rank (ginkl). Kaul sualojimai tada papildomai
tiriami medicinos kriminalistikos laboratorijoje.

115
Palaidojimo laikas gali bti nustatomas pagal:
1. kaulo paviriau bkl, vertinam stereomikroskopu, bei vidins struktros bkl,
vertinam mikroskopu kaulo life;
2. baltymini mediag ilikimo kaule laipsn, vertinant precipitacijos reakcijos
intensyvum ir greit;
3. kaulo paviriaus ir pjvio fluorescencijos pobd ir intensyvum ultravioletiniuose
spinduliuose.

Apibendrinimas
Apibendrinant pateikt mediag, galime teigti, kad teismo medicina ir teismo medicinos
atliekamos ekspertizs yra labai svarbus ir reikalingas mokslas, tiriant vairi nusikaltim
rodymus. Daniausiai atliekam teismo medicinos ekspertizi dka pavyksta nustatyti ne tik
rank, kuriuo padarytas nusikaltimas, bet ir asmen, padarius nusikaltim. Vis teismo
medicinos ekspertizi metu taikomi tyrimo metodai yra svarbs ir j tobulinimas yra didelis
pasiekimas tiek paiame moksle, tiek kriminalistikoje. Daiktiniai rodymai yra viena i teismo
medicinins ekspertizs objekt. BPK 90 straipsnyje raoma, kad daiktiniai rodymai yra
daiktai, kurie buvo nusikaltimo padarymo rankiais, arba ant kuri iliko nusikaltimo pdsak,
arba kurie buvo kaltinamojo nusikalstam veiksm objektais, taip pat pinigai ir kitokios
vertybs, gautos arba gytos nusikalstamu bdu, ir visi kiti daiktai, kurie gali bti priemonmis
nusikaltimui ikelti aiktn bei jam atskleisti ir kaltininkams iaikinti arba kaltinimui paneigti,
ar kaltinamojo bklei palengvinti. Teismo medicinos ekspertas tiria daiktinius rodymus,
stengdamasis nustatyti faktus, kuriems iaikinti ir vertinti reikia speciali teismo medicinos
ini. Teismo medicinins ekspertizs objektais gali bti mogaus kraujas, iskyros (sperma,
seils, prakaitas, vmalai); mogaus kno dalys (plaukai, kaulai, organai, audiniai);p vairi
gyvn kno dalys (vilnos, kaulai, kraujas), taip pat visokie daiktai, ginklai, rankiai, rastieji
nusikaltimo, vykio vietoje arba pas nusikaltim padariusj ar nukentjusj. Visi tokie daiktai su
vairiais pdsakais, tartinomis ymmis, kuriuos tegali tyrinti specialistas specialiais metodais,
siuniami teismo medicinos ekspertizs biuro daiktini rodym tyrimo skyri (laboratorij).
Daiktini rodym tyrimas atliekamas tardymo organ nutarimu arba teismo medicinos
ekspert siuntimu. teismo medicinin laboratorij daiktiniai rodymai siuniami: i vykio
vietos, kur juos randa ir paima tardytojas, padedant teismo medicinos ekspertui; i teismo
medicinins ambulatorijos, apirjus gyvus asmenis, arba i lavonins, kai tiriami lavonai, i
ia paprastai siunia teismo medicinos ekspertas; parengtinio tardymo metu kartais atsiunia
tardytojas. Visais atvejais siuniami daiktiniai rodymai kruopiai supakuojami ir
uantspauduojami, paraomas siuntimo ratas, kuriame nurodoma kada, kas ir i kur paimta, ir
k reikia iaikinti ekspertizs metu. Daniausiai tiriamas kraujas ir sperma, reiau plaukai.
Kiti objektai tiriami gana retai.
Kai nekama apie didelius ir nuostab kelianius teismo medicinos laimjimus, apie jos kov u
teisyb ir statymo garantijas, vertt nepamirti, kad pasitaiko ir abejotin fakt. ia baltame
mediko chalate didele juoda dme spindi kunigo Riardo Mikutaviiaus lavono teismo
medicininis tyrimas. Jokia gda, jei tyrjas nestengia atsikratyti vis abejoni. Blogiau, jeigu
tos abejons nuslepiamos. Dl ios prieasties teiss srityje gali pasitaikyti neteising
nuosprendi ir teismo klaid.
Visada reikia prisiminti, kad ir retus, bet pasitaikanius atvejus, kada netgi esant organizmo
sualojimams nesuderinamiems su gyvybe, pavyzdiui, kraujui isiliejus smegenis, galima
kartais ilgokai vaikioti ir protingai bei tikslingai elgtis.Pateiksiu kelet pavyzdi i teismo
medicinos istorijos, kad jus geriau suvoktumte teiss medik sprendiam klausim
sudtingum.

116
1 atvejis : Po antrojo pasaulinio karo viename Vokietijos pension gyveno vienias vyrikis.
Kart, ijs vakare i pansiono, jis gro tik ryte. Jo veidas buvo kruvinas, taiau jis papra
pensiono eimininks nesijaudinti, mat j itikusi tik nedidel bda. Prajus kuriam laikui,
pensiono eiminink ujo jo kambar ir rado j be smons gulint ant grind. Nuvetas
ligonin, is mogus, taip ir neatgavs smons, mir. Skrodimo metu nustatyta, kad mogui
buvo auta galv, rmus ginkl smakr. vio kanalas jo vir pro labai paeistas
smegenis ir baigsi kairje kaktikaulio pusje. Kulkos ijimo anga buvo 3 cm skersmens.
Apirjus vykio viet, o j surasti buvo nesunku, nes i pansiono ved kraujo pdsakai, parke
ant suoliuko rastas 45 kalibro revolveris, o ant ems telkojo kraujo klanas. Kadangi ryte
pasnigo, tai joki pdsak, iskyrus aukos, neaptikta. Ekspertai prijo ivados, kad sunkiai
susieids (aiki saviudyb) mogus dar kur laik pasdjo ant suoliuko, paskui pavaikiojo
po park ir gro pansion. Ir visa tai daryta po sunkaus kaukols sualojimo. Tik vykio
aplinkybi iaikinimas padjo konstatuoti saviudybs fakt.
2 atvejis : 77 met netekjusi moteris band nusiudyti plaktuku sikaldama 8 cm ilgio buk
vin pakau. Trys dienas ji buvo su smone, maitinosi, tvarksi namie, bet vis dlto nutar
apsilankyti ligoninje. Iki ligonins ji jo psiomis 24 km. Tik kit dien ji mir. Jei ji bt
rasta negyva su tokia vinimi galvoje, tikrai nekilt abejoni, kad vykdytas nusikaltimas, bet
veltui bt iekomas udikas.
3 atvejis : JAV medikai i vyro, besiskundusio galvos skausmais, kaukols itrauk 12 vini.
Medikai mano, kad vyras 5 centimetr ilgio vinis galv siaud pats, bandydamas udytis,
taiau kakokiu bdu igyveno, rao portalas ananova.com. Kaip bebt keista, jis visikai
pasveiko, - sak neurochirurgas daktaras Alexanderis Westas, vadovavs vinis traukusi
specialist grupei. is vaikinas, galima sakyti, yra palaimintas. Noriu pasakyti, kad tai
netiktina. Iorikai 5 centimetr ilgio vinys nesimat, kai 33 met vyras atvyko ligonin
Portlende praytis pagalbos. Bet atlikus rentgenologin tyrim pamatyta, kad tarp jo deins
akies ir ausies buvo 6 vinys, 2 emiau deins ausies, o 4 kairje galvos pusje. Vinys
prajo netoli pagrindini smegen kraujagysli ir smegen kamieno, bet j nepaeid.
Pareignai mano, kad nevardintas vyrikis norjo nusiudyti ir vini audymo pistoletu
pasinaudojo tada, kai buvo apsvaigs nuo metamfetamino.

117