LIETUVOS POLICIJOS MOKYKLA

PROFESINIO RENGIMO SKYRIUS

PROFESINS VEIKLOS TAKTIKOS

MOKYMO MEDIAGA

TEMA: POLICIJOS PROFESINS VEIKLOS TAKTIKOS PAGRINDAI

PIRMINS GRANDIES POLICIJOS PAREIGNO
PROFESINIO MOKYMO PROGRAMAI

Mokymo mediag pareng:

Virininko pavaduotojas R. Ruleviius

KLAIPDA, 2011

Liet uvos policijos mokykla 2011 R omualdas Ruleviius 1 1

 Policijos profesins veiklos taktikos pagrindai
Taktikos ir strategijos samprata. Studijuojant policijos profesins veiklos taktik, pirmiausia
reikt isiaikinti konkret taktikos apibrim. Pats odis taktika yra kils i graik kalbos ir yra
suprantamas kaip menas rikiuoti kariuomen (gr. tasso statau karius)1. Paprastai tariant, tai
karini pajg idstymo menas kovos veiksmams. Taktika pradjo formuotis ir vystytis kuriantis
kariuomenms, t.y. jau V VI amiuje. Atsirandant kiekvienos kariuomens riai, padaliniui
formavosi ir kiekvienos i j taktika.

iais laikais odio taktika prasmi sutinkama ne maai. Pavyzdiui, Kovos men
enciklopedijoje taktika apibriama kaip kovos vedimo bd ir priemoni visuma. Oksfordo angl
kalbos odynas od kildina i graikiko odio Taktike ir pateikia toki jo reikm: tai ginkluot
pajg valdymo menas mio metu bei organizuojant operacijas. Artim taktikai od strategija tas
pats odynas kildina i graik kalbos odio Strategia (Vadovavimas) ir paaikina j kaip karo
men, idstant karines pajgas palankias miui pozicijas. Kembrido tarptautinis odynas od
taktika paaikina lygiai taip pat. Tuo tarpu strategija reikia detal plan, siekiant skms tokiose
situacijose kaip karas, politika, verslas, industrija, ar sportas arba kaip sugebjim planuoti tokiose
situacijose. Lietuvos kariuomens mokymo ir doktrin valdybos leidinyje Pstinink rengimas,
brio taktika is odis yra paaikinamas gan plaiai Taktika yra menas optimaliai panaudoti turimus
resursus, atsivelgiant savo pajg sudt, vietov, kurioje reikia veikti, prieininko pajgas, j
isidstym ir galim reakcij ms veiksmus. Tai intuicija ir inios, tvirtinamos mokymusi ir
praktika. I esms tai kovins galios pritaikymas.

odi taktika ir strategija paaikinim galime surasti ir daugiau (pvz.: verslo teorija ir
vadyba jas traktuoja savaip). Todl galima teigti, kad kiekviena moni veiklos sritis, kuri susijusi su
veiksm planavimu ateit, prognozmis, siekiant skms ar skmingo tiksl gyvendinimo, susiduria
su iomis svokomis ir jas naudoja. Taiau tikslaus ir autoritetingo policijos taktikos apibrimo nra.
Kadangi policijos pajgos yra kilusios i karini pajg, kurios ankstesniais laikais palaikydavo viej
tvark valstybse ir utikrindavo statym vykdym, policijos taktikai artimiausios bt svokos i
karins taktikos. inoma policija ir kariuomen nra tapaios institucijos. Kariuomen kaip valstybs
ginkluotos gynybos institucija, saugo valstybs suverenitet, jos teritorijos bei oro erdvs
nelieiamyb, ginklu gina valstyb nuo agresijos ar kitokio ginkluoto upuolimo, vykdo karines
uduotis pagal tarptautinius sipareigojimus. Policija kaip institucija yra orientuota asmens,
visuomens saugum, vieosios tvarkos palaikym alies viduje. Todl galime apvelgti panaumus ir
skirtumus tarp policijos ir karins taktikos.

Kadangi policijos pajgos taip pat kovoja, taiau i kova yra su nusikalstamumu ar atskirais jos
elementais, slygojant valstybs santvarkai bei remiantis galiojaniais teiss aktais, galtume kalbti
tik apie karins taktikos galimyb esant konflikto, ipuolio, pasiprieinimo teistiems pareigno
reikalavimams situacijai. Tik iais atvejais galima taikyti karin terminologij: puolimo taktika tai
aktyvs, rytingi pareign veiksmai ir gynybos taktika atsitraukimas, vietovs blokavimas laukiant
pastiprinimo. Taigi, karin terminologij galima taikyti, kai policijos pareigno ir paeidjo
susirmimas yra panaus kov, panaudojant atitinkam prievartos r. Tikslo pasiekimas praktinje
situacijoje visada priklauso nuo pratybose suformuot gdi (1 pav.).

1
. , 1984. . 723; . 1. , 1985. . 15.

Liet uvos policijos mokykla 2011 R omualdas Ruleviius 2 2

 KONFLIKTAS,
IPUOLIS,
PASIPRIEINIMAS

PUOLIMO GYNYBOS
TAKTIKA TAKTIKA
AKTYVS, RYTINGI ATSITRAUKIMAS,
PAREIGN VEIKSMAI VIETOVS
BLOKAVIMAS
LAUKIANT
PASTIPRINIMO

PRATYBOSE
SUFORMUOTI
GDIAI
1 pav. Policijos ir karins taktikos panaumai

Lyginant policijos taktik su karine, galime pastebti ir esminius skirtumus tarp j:

1) Policijos veikloje pagrindinis principas naudojant policijos taktik yra minimalios
rizikos utikrinimas tiek policijos pareign tiek sulaikom asmen atvilgiu.
2) Skirtingi policijos ir karins taktikos tikslai. Policijos veiklos taktika yra labai svarbus
veiksnys siekiant utikrinti asmens, visuomens saugum ar palaikant viej tvark. Policijos
veiklos bdai visada bus priimtini alies gyventojams, kadangi tai yra susij su j pai saugumu.
3) Policijos veikloje taktikos samprat galima apibrti kaip saugiausi bd tikslui
pasiekti.
4) Skirtingas prievartos priemoni naudojimo mastas. Karinje taktikoje prievartos
priemoni arsenalas ir naudojimo mastas yra ymiai platesnis, o policijos veikloje prievarta turi
bti naudojama atsivelgiant situacij ir asmen.

Policijos profesin veiklos taktika yra skirstoma du lygius:

1) Tai bendroji taktika, kuri orientuota daugiau policininko patrulio darb, bendravim
su asmenimis, individuali reakcij kritin situacij, sugebjim pastebti paeidim ir reaguoti j,
individual ginklo bei speciali priemoni panaudojimo gdi formavim, pirmini veiksm vykio
vietoje atlikim.
2) Antrojo lygio taktika orientuojama policijos pajg valdym, idstym, kontrol,
specialij policijos operacij planavim, pasiruoim joms. Ji apima didesnes pajgas ir junginius,
didesn teritorij, sudtingesnius udavinius.

Pirmojo lygio taktikos svoka: tai mokjimas neutralizuoti prieininko pranaum, panaudoti
jo silpnybes savo naudai, maksimaliai inaudoti gamtines slygas, pilnai realizuoti savo psichines,
technines bei fizines galimybes vykdant tarnybines uduotis.

Liet uvos policijos mokykla 2011 R omualdas Ruleviius 3 3

 Taigi policijos profesins veiklos taktika apima iuos aspektus:

1. Policijos pareigno saugumas ir ilikimas.

2. Nuolatin situacijos kontrol.
3. Nuolatinis pranaumas prie oponent.
4. Vis savo psichini, fizini, technini galimybi inaudojimas.
5. Teistumas.

Policijos pareigno saugumas ir ilikimas yra tiesiogiai susijs su psichiniu ir fiziniu

pasirengimu. Kritins situacijos baigtis daug priklauso nuo jo paties veiksm, bet dauguma pareign
ima tuo tikti tik vykdydami uduot ir lik gyvi. Skirting ali statistiniais duomenimis, ginkluota
policijos pareigno konfrontacija su nusikaltliu trunka nuo 3 iki 5 sekundi, 0,9 1,5 6 m.
atstumu, susiaudymo metu vidutinikai iaunama nuo trij iki penki vi. Policijos pareignai i
anksto turi bti pasireng tam, kad susiaudymas su nusikaltliu vyksta dinamikai (2 pav.).

Patruliavimo laikas

Uduotis Patruliavimas Darbo pabaiga

1-3 s

Policijos pareignas gali bti nukautas ar

sueistas

2 pav. Nuo 1 iki 3 sekundi taisykl

Remiantis policijos veiklos tyrintoj ivadomis, galima teigti, kad rizika tapti fizins prievartos,
provokacijos auka bt daug maesn, jei visi pareignai veikt laikydamiesi atsargumo princip. Tik
nedaugelis policijos pareign tikisi bti upulti, todl nra tam psichologikai pasireng. Susidrus su
nirtingu pasiprieinimu, smurtu, policijos pareigno sveikata ir gyvyb priklausys nuo jo reakcijos,

Liet uvos policijos mokykla 2011 R omualdas Ruleviius 4 4

profesini gdi ir gebjimo veikti rytingai. Kai kyla pavojinga situacija, btina inoti kam
sugaitamas laikas, kol policijos pareignai pradeda veikti:

1. STEBJIMO LAIKAS: 0,1 s

informacija pasiekia smegenis;
2. SUVOKIMO LAIKAS: 0,1 s
informacijos apdorojimas;
3. ANALIZAVIMO LAIKAS: 1,0 s - 1,5 s
padties nustatymas;
pavojaus nustatymas;
situacijos suvokimas;
sprendimas;
veiksm pradia;
4. REAKCIJOS LAIKAS: 0,8 s - 1,5 s
impulsai pasiekia raumenis.

BENDRAS REAGAVIMO LAIKAS 2,0 - 3,2 s

Todl praktini usimim metu turi bti repetuojamos pareign reakcijos vairias pavojingas
situacijas, siekiant sumainti analizavimo bei reakcijos laik ir tuo paiu suformuoti gd. Btina
atminti, kad jeigu policijos pareignas bus trauktas kov su nusikaltliu, kaip antai susiaudym, jis
naudos gdius, gautus mokantis anksiau. Jeigu policijos pareignas i anksto nra apmokytas
ginkluotos kovos su nusikaltliu metod, jis gali supanikuoti ir prarasti brang laik, skirt teisingai
reaguoti nusikaltlio upuolim. Policijos pareign profesin taktin rengim kritinm situacijom
galima apibrti kaip proces, kurio metu policijos pareignai turi pasirengti greitam ir rytingam
pavojing gyvybei ipuoli atkiriui. Tokio pasirengimo rezultatas yra psichologini faktori, pernelyg
danai stabdani instinktyvias reakcijas, atpainimas. Juos perpratus, lavinami btini veiksmai, skirti
situacijoms, kurios yra manomos praktikoje, kur yra neivengiamas pasiprieinimas ar prievarta.
Pratyb tikslas imokti teisingai reaguoti situacijas, kuriose reikia aktyviai veikti per sekunds
dalis, nes svarstyti ir planuoti nra laiko, tai kompleksinis taktikos, audybos ir savisaugos metod
mokymas.

JAV ekspertai iskiria 5 komponentus, kurie stiprina pareign asmenin saugum,

pavaizduodami juos grafikai kaip penkiakamp vaigd, kuri dar vadinama ilikimo vaigd:

Liet uvos policijos mokykla 2011 R omualdas Ruleviius 5 5

 TAKTIKA

INTELEKTAS FIZINIS
PASIRENGIMAS

GINKLO VALDYMAS EKIPUOT

Rusijos ekspertai pasil iek tiek kitok vaigds variant:

TAKTIKA

INTELEKTAS STIPRS NERVAI

TIKSLAS

FIZINIS GINKLO VALDYMAS

PASIRENGIMAS IR EKIPUOT

Policijos pareign saugumas darbe yra glaudiai susijs su j profesine kompetencija ir

priklauso nuo i princip:
1. inojimas (teisins inios). Btina turti teisini ini, kurios reglamentuoja policijos veikl.
Tik jas turdami galsime ne tik paaikinti asmeniui k jis paeid, u k sulaikomas, kokiu pagrindu
pristatomas policijos staig, bet ir teistai bei saugiai panaudoti atitinkamas tikinimo ir prievartos
priemones.
2. Poiris darb. Policijos pareigno poiris darb turi bti teigiamas, jis turi nuolat tobulinti
savo profesinius gdius. Profesionalus policijos pareignas situacijos teisiniam vertinimui ir taktikai
skiria 75 % dmesio, techniniams gdiams - 15 %, jgai - 5 %, o skme pasikliauna tik 5 %. Jei
policijos pareignas galvoja, kad situacijos teisinis vertinimas ir taktika nereikmingi, tai jis skirs
techniniams gdiams 15 %, jgai 5 %, o teisiniam vertinimui ir policijos taktikai 5 %, o 75 % pasikliaus
nuostata, kad darbo skm nulems palankiai susiklosiusios aplinkybs (atsitiktinumas).
3. gdiai. Taktinis meistrikumas susiformuoja ne i karto policijos pareigno profesin
kompetencija formuojasi palaipsniui, pradedant nuo teorijos sisavinimo, baigiant patirties gijimu,
dirbant vidaus reikal sistemoje (3 pav.). Profesiniai praktiniai gdiai yra formuojami sistemingai
praktini mokym (pratyb) metu, modeliuojant tikrus konfliktus, mokomosios praktikos ar darbo

Liet uvos policijos mokykla 2011 R omualdas Ruleviius 6 6

policijos staigoje metu, bei mokantis per patirt analizuojant buvusias situacijas. Turi bti ugdomi
asmeniniai, patrulio (dviej, trij pareign) bei grupiniai policijos darbo gdiai.

Profesionalumas
Patirties gijimas
gdiai i praktins veiklos
Treniruots dirbtinai sukurtose situacijose
Teorijos sisavinimas
3 pav. Pakopos profesionalumui gyti
Mokym metu policijos pareignai gyja teorini ini, i patirties susiformuoja praktiniai
gdiai. Kuo daugiau mes bsime gij ini ir gdi, tuo auktesnis bus ms profesionalumo
lygis. inoma, profesionalumui takos turi ir tai, koks yra poiris darb bei kaip pareignai sugeba
realizuoti savo gdius praktinje veikloje. Net jei pareignams atrodo, kad jie jau turi pakankamai
teorini ini ir praktini gdi (didelis darbo staas), nesant poirio, kad inios ir gdiai turi bti
nuolat tobulinami, atsivelgiant ndienos problemas, nepavyks pasiekti aukto profesionalumo lygio.
Vis proces galima pavaizduoti schematikai (r. 4 pav.):

MOKYMAI Nauja patirtis,

papildomos PATIRTIS
inios

INIOS GDIAI

POIRIS SAVO DARB,

TURIM GDI
PANAUDOJIMAS

PROFESIONALUMAS
4 pav. Mokym ir patirties taka profesionalumui

Liet uvos policijos mokykla 2011 R omualdas Ruleviius 7 7

 4. ranga. Neutenka turti, bet reikia ir mokti naudotis turima technika. Tai ginkluot,
specialiosios priemons, dklai, ryio, kompiuterin, operatyvin ir kita technika. Visos ios priemons
reikalauja ne tik atitinkamai jas taikyti tarnyboje, bet ir teisingai ir veiksmingai jas valdyti.
5. Psichologinis pasirengimas tai vienas i pagrindini profesinio taktinio rengimo aspekt.
Daniausiai prasidedant pavojingai situacijai yra patiriamas stresas. Jis paveikia pareigno veiksmus
tiek situacijos eigoje, tiek po jos. Tai natrali kiekvieno mogaus reakcija kritin (pavojing) situacij. tampa
gali paveikti atmint, fizinius veiksmus, mstym, reakcij. Dl didels psichologins tampos gali susiformuoti
regjimo ir klausos tunelis. Stebjimas, atmintis, reakcija - turi bti nuolat treniruojami mokomj pratyb,
modeliuojant bei analizuojant tipines situacijas, ar darbo metu. Nordamas valdyti situacij, ypa konfliktin,
pareignas privalo bti psichologikai bei taktikai pasirengs, valdyti savo emocijas ir apgalvotai elgtis.
inios apie psichologinius veiksnius, trukdanius policijos pareignui reikiamai elgtis, yra btinos pareigno
psichologiniam pasirengimui (pvz. apgaulingas nusikaltlio stereotipas, abejingumas, intereso stoka, per
didelis pasitikjimas savimi ir t.t.).
6. Fizinis pasirengimas. Policijos pareignas turi bti geros fizins formos, kad galt apsiginti,
esant reikalui, apginti kitus, sulaikyti teiss paeidj ar kontroliuoti sulaikom asmen.
7. Aplinkybs. Policijos pareign saugumas gerokai sumaja, jei situacija vyksta neprastoje ar
nepastamoje vietovje (eliai, blogas apvietimas, ilumins trasos ir kt.).
8. Resursai - tai policijos pareign galimyb tam tikrose situacijose sulaukti pastiprinimo, papildyti
audmen kiek, pagerinti technines galimybes ir kt.
Visi ie principai susijungia vien rat ir vienas nuo kito priklauso. Situacijos metu pareignas,
vadovaudamasis savo teisinmis iniomis ir profesine patirtimi, turi pasielgti taip, kad jo usibrtas
tikslas bt kuo greiiau pasiektas. Pareignas, remdamasis saugumo principais, turi apgalvotai veikti
kiekvienoje situacijoje. Nuo jo analitinio mstymo, reakcijos, konflikto vertinimo priklauso tinkamiausio
sprendimo primimo situacijoje skm.

Policijos profesins veiklos taktikos mokymas, kaip viena i svarbi ir gan sudting
disciplin rengiant policijos pareignus, apima:
1. mokym teisingai vertinti situacij, pasirinkti geriausi jos sprendimo variant ir taikyti
veikimo bdus vadovaujantis taktikos principais;
2. mokym veikti situacijose, kuriose reikt panaudoti tikinimo ir (ar) prievartos priemones
prie paeidjus, apibriant policijos galiojimus ir veikimo bdus, j galimybes;
3. mokym profesionaliai (parengti) panaudoti aunamj ginkl, specialisias priemones ir
technik, esant sudtingoms konfliktinms situacijoms, reaguojant pasiprieinim ar ipuol;
4. mokym veikti bendradarbiaujant su visuomene ar kitomis teissaugos pajgomis, atskirais
pareignais, utikrinant bei atstatant tvark ir rimt konflikto vietoje.

Liet uvos policijos mokykla 2011 R omualdas Ruleviius 8 8

 Situacijos pavojingumo laipsniai. Jei pabandytume analizuoti policijos pareign atliekam
veiksm visum, tai pastebtume, kad bet kuri situacija yra daugiau ar maiau pavojinga bei
rizikinga. Vienose situacijose jau nuo pat pradi gresia didelis pavojus pareignui, kitos i
pradi atrodo visai nepavojingos, bet gali labai greitai ir netiktai keistis. Tam, kad policijos
pareignai realioje situacijoje galt teisingai veikti, kiekviena pateikta situacija yra analizuojama pagal
tris skirtingus pavojingumo laipsnius, kuriuos grafikai galima pavaizduoti piramids pavidalu (r. 5
pav.):

Policijos
pareigno
3 pavojingumo
laipsnis
naudojama
prievarta
2 pavojingumo
laipsnis

1 pavojingumo
laipsnis

5 pav. Situacijos pavojingumo laipsniai

i piramid vaizduoja situacij mast, t.y. l-ojo ir 2-ojo pavojingumo laipsnio situacij pasitaiko
daniausiai. Jas manoma valdyti ir yra daug bd, kaip elgtis tokiose situacijose ir jas isprsti. Toki
situacij metu fizin jga gali bti visai nenaudojama, taiau didjant pavojingumo laipsniui, policijos
pareign prievartos panaudojimo lygis didja, bet toki situacij skaiius maja. Situacijos
pavojingumo laipsni trumpa charakteristika:
1-asis pavojingumo laipsnis - tai rami situacija kasdieniniame policijos darbe. ioje
situacijoje svarbus pareigno sugebjimas bendrauti. Saugumas ioje situacijoje yra pasiekiamas
automatikai, pasirenkant saugi pozicij ir stebint bet kokius situacijos pasikeitimus tam, kad bt
suspta laiku juos reaguoti. Toki situacij pasitaiko daniausiai.
2-asis pavojingumo laipsnis - tai situacija, kai statymas leidia naudoti specialisias
priemones ir kovinius veiksmus. Tokiu atveju tam tikri aplinkos poymiai, tariamj asmen
veiksmai ar kalba leidia manyti, kad reikia sustiprinti savo dmes bei imtis papildom saugumo
priemoni. Pareignui svarbu numatyti, ar specialij priemoni panaudojimas bus veiksmingas ir
neiprovokuos dar didesnio pasiprieinimo ir pavojaus aplinkiniams;
3-iasis pavojingumo laipsnis - tai situacija, kai paalini asmen ar policijos
pareign gyvybei gresia realus pavojus ir tai leidia policijos pareignams panaudoti psichin, fizin
prievart ar aunamj ginkl pagal slygas, numatytas policijos veiklos statyme bei laikantis btinosios

Liet uvos policijos mokykla 2011 R omualdas Ruleviius 9 9

ginties reikalavim. Kai kada gali susiklostyti labai pavojinga situacija, kada policijos patrulis savo
jgomis neturs galimybs jos isprsti. Tuomet vykio viet btina kviesti pastiprinim ar specialius
policijos padalinius.
Esant l-ojo pavojingumo laipsnio situacijai, policijos pareigno reikalavimai asmeniui turi bti
pareikti praymo forma, 2-ojo pavojingumo laipsnio situacijoje - reikalavimo forma, o 3-ojo
pavojingumo laipsnio situacijoje sakymo forma, t.y. duodamos komandos. Komanduojama tam tikru
eilikumu: POLICIJA!, NEJUDT (STOK, POLICIJA), RANKAS ALIS!. Vliau,
atsivelgiant situacij, duodamos kitos komandos. Ilaikant tok komand eilikum, komanda
POLICIJA! prisistatoma ir sulaikomam asmeniui suteikiama galimyb pasiduoti. Komanda
NEJUDT reikalaujama, kad asmuo nedaryt staigi judesi. Komanda RANKAS ALIS!
reikalaujama, kad asmuo parodyt rankas, k jose laiko ir tuo paiu atliekamas vizualinis asmens
patikrinimas.

Policijos pareign taktins funkcijos. Bet kokio kontakto su asmenimis metu policijos
pareignams reikia i anksto pasirinkti ir aptarti tam tikr veiksm atlikimo strategij, pasiskirstyti
vaidmenimis. Visose situacijose btina atsivelgti tris btinas taktines funkcijas, kurias privalo
utikrinti policijos pareignai:
1. Priedanga. Policijos pareignas, kuris atlieka i funkcij, visada turi bti arti
pareigno, kuris atlieka vien ar kit veiksm. Jis privalo stebti situacij, reaguoti net maiausius jos
pasikeitimus.
2. Ryio utikrinimas. i funkcij atliekantis pareignas privalo utikrinti ry su budtoj dalimi,
kad susiklosius kritinei situacijai galima bt ikviesti pastiprinim. Idealiu atveju i funkcija yra
dviguba:
1) utikrinti ry su budtoj dalimi;
2) utikrinti ry su pareignais, kurie atlieka vien ar kit veiksm, t.y. gali atlikti
priedangos funkcij.
3. Betarpikas veiksmo atlikimas situacijos metu. i funkcij atliekantis pareignas
kontaktuoja su asmeniu. Tai gali bti dokument patikrinimas, sulaikymas, antranki udjimas,
asmens patikrinimas, asmens vedimas, sodinimas automobil ir kt.
Tuo atveju, kai situacija tampa nebekontroliuojama, pavyzdiui, pareign yra maiau nei teiss
paeidj, btina atminti, kad tik ryio ir priedangos funkcijos gali bti patiktos vienam
pareignui. Kitoks funkcij sujungimas yra labai pavojingas.
Tarp pareign, atliekani vien ar kit funkcij, turi bti radijo ar vizualinis ryys. Jei nra
ryio ar vienos i funkcij, tai gali sukelti sunkias pasekmes. Reikia neumirti, kad n viena i i
funkcij nra antraeil ar nereikminga. Prie atlikdami veiksmus vienoje ar kitoje situacijoje pareignai
turt i anksto pasiskirstyti funkcijas, stengtis j laikytis ir nebekeisti situacijos metu.

Liet uvos policijos mokykla 2011 R omualdas Ruleviius 10 10

 Sulaikom asmen tipai:
1. Pasyvus paeidjas - nesiprieina, sutinka su policijos pareigno reikalavimais, nesiginija.
Sulaikant pasyv paeidj remiantis atitinkamais teiss aktais reikia jam paaikinti k jis paeid, kokia
atsakomyb u tai yra numatyta. Jei asmuo pristatomas policijos staig visais atvejais reikia atlikti
asmens patikrinim, kad galima bt sitikinti ar sulaikomas asmuo neturi pavojing daikt. Bet
kurios situacijos metu reikia bti pasiruousiam atremti pasiprieinim.
2. Aktyvus paeidjas - nesutinka su policijos pareigno reikalavimais, nevykdo policininko
komand, ginijasi, bando ivengti sulaikymo, yra didel pasiprieinimo tikimyb. Sulaikant tok
paeidj, statymas leidia panaudoti fizin prievart, taiau i prievarta turi bti adekvati paeidjo
elgesiui. is paeidjo tipas atitikt 2-ojo pavojingumo laipsnio situacij.
3. Agresyvus paeidjas - nesutinka su policijos pareigno reikalavimais, prieinasi be ginklo
ar su ginklu, bando ivengti sulaikymo. Sulaikant tok asmen galima naudoti ne tik psichin ar
fizin prievart, bet ir aunamj ginkl, inoma, statymo numatyta tvarka. is paeidjo tipas
atitikt 3 - ojo pavojingumo laipsnio situacij.
vykus teiss paeidimui, konkreioje situacijoje policijos patruliui gali bti pats teiss paeidimas
matomas vizualiai, kitu atveju jam i informacij gali suteikti pareikjas arba i informacija gali bti
gaunama i budtojo (r. 6 pav.):

VYKIS
S

Informatorius

Budtojas

patrulis

REALYB
6 pav. Informacijos seka
Policijos pareign elgesys situacijoje priklauso nuo j gebjimo susiplanuoti savo veiksmus,
teisins smons, mentaliteto lygio bei kit faktori. Visais atvejais reaguojant konfliktines situacijas,

Liet uvos policijos mokykla 2011 R omualdas Ruleviius 11 11

policijos pareignai turt laikytis tam tikr taktikos princip. Reaguojant vyk ir priimant sprendim,
bendras policijos pareigno veiksm efektyvumas priklauso nuo to, kaip policijos pareignai veiks
atskiruose konfliktins situacijos etapuose.
Reagavimo vyk (konfliktines situacijas) etapai:
1. Situacijos vertinimas. iame etape policijos pareignas pamato j supani aplink. Tai gali
bti miesto ar kaimo vietov, atskiras vienkiemis, gatv ar parkas, patalpa ar gyvenamasis butas,
intensyvaus eismo ar moni susibrimo vieta ir kt., pamato j supanius objektus (mediai, krmai,
sienos, tvoros, ups...), mones (tariamieji asmenys, praeiviai, nukentjusieji, pareignai, liudytojai...)
ir j veiksmus. I aplinkini asmen ir i radijo ryiu gautos informacijos pareignas turi nustatyti
situacijos pavojingumo laipsn ir numatyti konkreius veiksmus. Jei vyksta teiss paeidimas,
pareignas turi apgalvoti, kaip nutraukti t veik. Reikia pasirinkti toki taktik, kad ji bt efektyvi
ir kuo greiiau bt pasiektas usibrtas tikslas.
Pareignai visada turi vertinti savo ir paeidj pajgas ir priemones, paalini moni elges
ir reakcij, gamtines vietovs ypatybes. Btina numatyti specialij priemoni ir aunamojo ginklo
panaudojimo teistum ir pasekmes. Numatyti ar efektyvus bus specialij priemoni ir aunamojo
ginklo panaudojimas, ar nebus iprovokuotas dar didesnis pasiprieinimas, ar nekils pavojaus
paaliniams monms. Pareignai pagal galimyb i anksto turi numatyti, kokias specialisias
priemones panaudoti, bet privalo atsiminti, kad ir tikinimo priemons gali bti efektyvios. Btina
atsivelgti ir vertinti tokius rizikos faktorius:
- tariamj asmen skaiius;
- psichin bei fizin tariamj bkl. Situacijose, kuriose tariamieji yra narkomanai,
psichiniai ligoniai ir pan., nepamirti, kad policijos pareign galia slyginai sumaja, nes asmenims
sumajs skausmo pojtis, narkotik poveikyje gali bti iaugusi fizin jga, o j veiksmai gali
prietarauti logikai;
- ar asmenys ginkluoti? Atsivelgiant turim informacij, nusprsti, kokia ranga ir ginkluot
bus naudojama. Radus vien ginkl, visada iekoti kito;
- kaip greitai asmuo gali pakeisti savo buvimo viet?;
- situacijos vieta. Gali bti neprastos, neinomos patalpos, apvietimas, klimatins
slygos ir kt.
2. Konkrets veiksmai. Kai vyksta teiss paeidimas, sprendiant policijos pareignams
ikilusi uduot btina laikytis veiksm eilikumo (r. 7 pav.). iame etape pareignai,
atsivelgdami pavojingumo laipsn, gyvendina numatyt tiksl. iuo metu svarbus yra pareign
pajg ir priemoni isidstymas paeidj atvilgiu. Teisingo isidstymo metu iki minimumo
sumainama paeidj pasiprieinimo galimyb, o pareignams sukuriamos kuo palankesns
slygos. Galutiniai veiksmai arba tikslas gali bti:
prijimas, prisistatymas, odinis perspjimas;

Liet uvos policijos mokykla 2011 R omualdas Ruleviius 12 12

 dokument patikrinimas;
sulaikymas, pirminis asmens patikrinimas, pristatymas policijos staig.
Nepamirti, kad bet kuri nekalta situacija labai greitai gali peraugti konfliktin, todl
galutinis pareign tikslas taip pat gali pasikeisti situacijos eigoje.

VYKIS
ATVYKIMAS VYKIO VIET U
PIMIN APKLAUSA

PRIJIMAS PRIE VYKIO VIETOS D

U VYKIO VIETOS APSAUGA

TARIAMOJO SULAIKYMAS O
T TARIAMOJO KONTROL

PRISTATYMAS POLICIJOS STAIG

I
S

SITUACIJOS PABAIGA

SITUACIJOS ANALIZ

7 pav. Policijos pareign veiksmai situacijos metu

3. Situacijos analiz ir aptarimas. Pasibaigus situacijai, policijos pareignai atkuria vyki

eig ir surao tarnybin praneim. Situacijos analiz neturi apsiriboti tarnybini dokument pildymu.
Analizuojant labai pavojingum situacij, btina aptarti pasitaikiusias klaidas, nes taip ugdomi profesiniai
darbo gdiai.
Policijos pareignai turi bti gerai pasiruo ir pasitikti savimi. inodami, k turi daryti
vienoje ar kitoje situacijoje, jie gals daug tiksliau vertinti situacijos pavojingumo laipsn ir tiksliau
atlikti tarnybines uduotis, o geras policijos pareign pasirengimas utikrina koleg pasitikjim.

Operatyvin padtis. Policijos veikloje danai sutinkamas terminas Operatyvin padtis. iuo
terminu suprantama slyg ir faktori visuma, kurie charakterizuoja vieosios tvarkos palaikym ir
kov su nusikalstamumu tam tikroje teritorijoje, kurioje ir apibriama ta operatyvin padtis.
Policijos patrulins tarnybos veikla jungia savyje operatyvins padties vertinim ir analiz.

Operatyvins padties vertinimas - tai duomen, charakterizuojani viej tvark ir

nusikalstamum, policijos pajg ir priemoni panaudojimo efektyvumo, socialini - ekonomini,
demografini, geografini ir kitoki tos teritorijos slyg ir faktori analiz. Tik tada, kai vertinta ir
ianalizuota operatyvin padtis, galima daryti ivadas, formuluoti sprendimus, idjas ir numatyti

Liet uvos policijos mokykla 2011 R omualdas Ruleviius 13 13

tolimesnius veiksmus kaip efektyviai patruliavimo marrutuose idstyti policijos pajgas, k
atkreipti dmes, kokias naudoti vieosios tvarkos palaikymo taktikos formas ir pan. Svoka taip
pat jungia savyje tokius elementus, kaip: teritorija, vieosios tvarkos ir nusikalstamumo padtis,
policijos staig pajgos ir priemons, policijos veiklos rezultatai.

Policijos staig veiklos teritorija - tai geografiniai ir gamtiniai tos teritorijos ypatumai (miesto,
rajono, alies), gyventoj skaiius ir teritorijos dydis, pramons ir statyb objekt, transporto, ryi ir
kultros, vietimo, sporto, prekybos ir buitini paslaug staig skaiius, gatvi skaiius ir j ilgis, staig
darbo laikas, klimatins slygos ir susisiekimo keli tinklas.

Vieosios tvarkos ir nusikalstamumo padtis nustatoma pagal vieosios tvarkos paeidim ir

nusikalstamumo lyg, dinamik, struktr, paeidim viet, laik ir kitas slygas bei asmen,
padariusi paeidimus ar nusikaltimus, charakteristik:
Paeidim lygis tai paeidim skaiius lyginant su gyventoj skaiiumi.
Dinamika tai paeidim lygio kitimas (kilimas arba kritimas).
Struktra tai paeidim tipai, sunkumas, pavojingumas.
Policijos pajgos ir priemons tai policijos pareign kiekis ir j panaudojimo
efektyvumas, komplektavimas, dalyvavimas saugant viej tvark ir kovojant su nusikalstamumu.

Operatyvins padties vertinimo pagrindas yra analiz. Operatyvins padties analizs

parametrai gali bti:

teritorija (miestas, kaimas, rajonas);

laikas (metai, mnuo, para, diena);

duomenys apie asmenis padariusius paeidimus ar nusikaltimus (darbo vieta, gyvenamoji vieta,
amius ir kt);
uregistruot paeidim ar nusikaltim skaiius (per tam tikr laiko tarp).

Atsivelgiant operatyvin padt ir teritorijos charakteristik, vieosios tvarkos palaikymui

gali bti naudojamos tokios taktikos formos kaip patruliavimas, reidai, pasalos, operacijos ir kt.
Reidai - policijos pajg panaudojimas vykdant kok nors udavin, pvz.: apiekoti objekt,
iekoti asmens ir kt.
Pasala - policijos pajg panaudojimas norint sulaikyti vairius paeidjus, utverti galimus
nusikaltli pabgimo kelius ir kt.
Operacija - suderint tarpusavyje teritorijoje ir laike vieno arba keli policijos padalini veiksm
visuma, siekiant vykdyti tam tikr uduot. Operacija paprastai yra suplanuojama i anksto, jai
vadovauja vienas asmuo arba tabas. Operacija gali susidti i keli sudtini dali, kurios gali bti

Liet uvos policijos mokykla 2011 R omualdas Ruleviius 14 14

vykdomos i karto keliu atskir policijos padalini. Tai gali bti kokios nors ilgesns policijos veiklos
tsinys (pavyzdiui, susekus iekom nusikaltl atliekama jo sulaikymo operacija).

Palyginkime dvi policijos patruliavimo formas: vieosios tvarkos palaikymas masini rengini
metu ir kasdienis patruliavimas gatvje. Nors, i pirmo vilgsnio, veikla yra skirtinga, bet ji turi ir vienod
bruo. Vienas i j - tai bendras tikslas - neleisti paeisti vieosios tvarkos, vykdyti paeidim
prevencij ir juos iaikinti.

Tas pats udavinys gali bti isprstas vairiais bdais. Patrulins tarnybos pareign
praktikoje naudojami vairs taktiniai veiksmai: ryio palaikymas, stebjimas, persekiojimas,
apsupimas, pasala, perspjimas, reikalavimas, sulaikymas, asmens patikrinimas, pristatymas,
apsauga, apklausimas, asmens tapatybs nustatymas, objekto patikrinimas, pagalba asmenims,
paaikinimas ir kt. Tik vertinus visus faktorius galima taktikai isprsti bet koki susidariusi situacij.

Kontroliniai klausimai:
1. Taktikos ir strategijos samprata.
2. Policijos ir karins taktikos panaumai ir pagrindiniai skirtumai.
3. Policijos profesins veiklos taktikos lygiai.
4. Pirmojo lygio policijos profesins veiklos taktikos svoka.
5. Laiko taisykl kritinje situacijoje.
6. Profesins taktikos mokymo struktra.
7. Policijos pareign profesinis taktinis rengimas. Pratyb tikslas.
8. Policijos profesins veiklos taktikos aspektai.
9. Policijos pareign saugumo darbe principai.
10. Policijos pareign taktins funkcijos.
11. Situacijos pavojingumo laipsniai.
12. Policijos pareign sulaikom asmen tipai.
13. Konfliktins situacijos etapai.
14. Operatyvins padties samprata.
15. Operatyvins padties vertinimo elementai.
16. Operatyvins padties analizs parametrai.
17. Vieosios tvarkos palaikymo taktikos formos.

Liet uvos policijos mokykla 2011 R omualdas Ruleviius 15 15

 Panaudotos literatros sraas:

1. Lietuvos Respublikos policijos veiklos statymas // Valstybs inios. 2000, Nr. 902777.

2. Lietuvos Respublikos krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos statymas //

Valstybs inios. 1998, Nr. 49-1325, 2011, Nr. 86-4151).

3. Pstinink rengimas, brio taktika. Vilnius, Lietuvos kariuomens mokymo ir doktrin valdyba,
2003.

4. Valeckas V. Vidaus reikal sistemos pareign profesinis taktinis rengimas. Vilnius, 2004.

5. Serapinas V., Karosas L., Masiulionis S. ir kt. Policijos patrulio bendroji taktika. Vilnius, 1998.

6. Masiulionis S. Profesinis taktinis rengimas. Taktiniai reikalavimai, keliami tarnybinms uduotims

vykdyti. Vilnius, policijos profesins taktikos mokymo metodinis leidinys Lietuvos teiss
universiteto Policijos fakulteto II kurso studentams, 2002.

7. The Oxford Compact English Dictionary. Oxford, Oxford University Press, 1996.

8. Cambridge International Dictionary of English. Cambridge University Press, 1995.

9. . , 1984.

PATVIRTINTA
Profesinio rengimo skyriaus posdyje
2010 m. lapkriio mn. 23 d.
Protokolo Nr. 144-IL-1495

Liet uvos policijos mokykla 2011 R omualdas Ruleviius 16 16