Gaisrinės Taisyklės GSPR Akt 2011-06-22

AKTUALI REDAKCIJA
PATVIRTINTA
Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo
departamento prie Vidaus reikal
ministerijos direktoriaus
2010 m. gruodio 7 d.
sakymu Nr. 1-338
GAISRINS SAUGOS PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gaisrins saugos pagrindiniai reikalavimai (toliau Taisykls) parengti vadovaujantis

Lietuvos Respublikos statybos statymu [10.3] ir statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(2):1999
[10.6].
2. Taisykls parengtos pagal 1998 m. birelio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos
98/34/EB, nustatanios informacijos apie standartus ir techninius reglamentus pateikimo tvark,
reikalavimus (OL 1998 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 020 tomas, p. 337).
3. Kiekviena prek, veta i Europos Bendrijos valstybs nars arba i Europos ekonomins
erdvs (EEE) sutart pasiraiusios Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybs, gali bti be
apribojim tiekiama Lietuvos Respublikos rinkai, jeigu ji buvo pagaminta Europos Sjungos valstybje
narje ar ELPA valstybje teistais bdais arba teistai importuota valstyb nar i treij ali ir j
leidiama tiekti rinkai toje valstybje. Laisvo preki judjimo apribojimai pateisinami, jeigu
neutikrinamas lygiavertis vairi susijusi teist interes apsaugos lygis.
4. Taisykls yra privalomos visiems statybos dalyviams, vieojo administravimo subjektams, taip
pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kuri veikl reglamentuoja Statybos statymas.
5. Taisyklse idstyti pagrindiniai statini gaisrins saugos reikalavimai. Kiti pastat ir
ininerini statini gaisrins saugos reikalavimai pateikiami teiss aktuose, nustataniuose esminius
statinio reikalavimus (vien, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statini ar statybos
produkt charakteristik lygius ir klases.
6. Rengiant naujo statinio projekt, esamo statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto projekt ir
naudojant statin, taikomos gaisrins saugos priemons turi atitikti esmin statinio gaisrins saugos
reikalavim per vis statinio naudojimo trukm [10.6].
7. Statinio projekto atitiktis esminiam statinio gaisrins saugos reikalavimui gali bti nustatoma
naudojant gaisrins ininerijos ar gaisro rizikos skaiiavimus (toliau rizikos vertinimas). iuo atveju
statinyje turi bti utikrintas ne emesnis saugos lygis, kur numato teiss akt reikalavimai,
nereglamentuojantys rizikos vertinimo. Rizikos vertinimas turi bti atliekamas vadovaujantis Taisykli
6 priedo reikalavimais.
8. Taisyklse nustatytos statybos produkt (mediag, gamini, sistem, rinkini)
charakteristikos, atsivelgiant j galutinio panaudojimo statinyje princip, bding eksploatavimo
slygoms ar artim joms.
9. i Taisykli reikalavimai taikomi:
9.1. projektuojant ir statant naujus statinius;
9.2. rekonstruojamoms ir remontuojamoms statini dalims;
9.3. keiiant statini ar statini dali naudojimo paskirt.
II. NUORODOS
10. Taisyklse pateikiamos nuorodos iuos dokumentus:

10.1. Bendrsias gaisrins saugos taisykles, patvirtintas Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo
departamento prie Vidaus reikal ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. sakymu Nr. 64 (in.,
2005, Nr. 26-852; 2010, Nr. 99-5167);
10.2. Gyvenamj pastat gaisrins saugos taisykles;
10.3. Lietuvos Respublikos statybos statym (in., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);
10.4. Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento prie Vidaus reikal ministerijos
direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. sakym Nr. 1-66 Dl normatyvini statinio saugos dokument
patvirtinimo (in., 2007, Nr. 25-953; 2009, Nr. 63-2538);
10.5. statybos technin reglament STR 1.01.09:2003 Statini klasifikavimas pagal j naudojimo
paskirt (in., 2003, Nr. 58-2611);
10.6. statybos technin reglament STR 2.01.01(2):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrin
sauga (in., 2000, Nr. 17-424);
10.7. statybos technin reglament STR 2.01.02:2004 Gyvenamieji pastatai (in., 2004, Nr. 23-
721);
10.8. statybos technin reglament STR 2.02.02:2004 Visuomenins paskirties statiniai
(in., 2004, Nr. 54-1851);
10.9. statybos technin reglament STR 2.03.01:2001 Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai
moni su negalia reikmms (in., 2001, Nr. 53-1898);
10.10. statybos technin reglament STR 2.06.01:1999 Miest, miesteli ir kaim susisiekimo
sistemos (in., 1999, Nr. 27-773);
10.11. statybos technin reglament STR 2.08.01:2004 Duj sistemos pastatuose (in., 2004,
Nr. 21-653);
10.12. statybos technin reglament STR. 2.09.02:2005 ildymas, vdinimas ir oro
kondicionavimas (in., 2005, Nr. 75-2729);
10.13. Visuomenini pastat gaisrins saugos taisykles.
11. Pasikeitus teiss akto, nurodyto iose nuorodose, nuostatoms, taikoma aktuali teiss akto
versija.
III. PAGRINDINS SVOKOS
12. Taisyklse vartojamos svokos atitinka Statybos statyme [10.3], STR 2.01.01(2):1999 [10.6],
LST EN ISO 13943 ir LST EN 13501 serijos standartuose vartojamas svokas.
IV. STATYBOS PRODUKT, STATINIO KONSTRUKCIJ, STATINI

GAISRIN TECHNIN KLASIFIKACIJA
13. Statybos produkt, statinio konstrukcij, statini gaisrin technin klasifikacija nustatoma
bandymais, vadovaujantis LST EN 13501 serijos standartais, skaiiavimais, standartais, nurodytais
Taisykli 14 punkte, Taisykli 9 priedu, taip pat iais Europos Komisijos sprendimais (toliau
sprendimas):
13.1. 2000 m. gegus 3 d. sprendimu Nr. 2000/367/EB, gyvendinaniu Tarybos direktyv
89/106/EEB dl statybos produkt, statini ir j dali atsparumo ugniai klasifikavimo (OL 2004 m.
specialusis leidimas, 13 skyrius, 25 tomas, p. 148);
13.2. 2011 m. balandio 11 d. sprendimu Nr. 2011/232/ES, kuriuo i dalies keiiamas sprendimas
2000/367/EB, kuriuo nustatoma statybos produkt, statini ir j dali atsparumo ugniai klasifikavimo
sistema (OL 2011 L 97, p. 49).
Punkto pakeitimai:
in., 2011, Nr. 75-3661 (2011-06-21)
14. Gaisro poveikis tarpusavyje sujungt element kombinacijoms, numatytoms apkrovoms
atlaikyti ir statinio stabilumui utikrinti (toliau konstrukcijos), skaiiuojamas vadovaujantis
LST EN 1991-1-2 serijos standartais. Konstrukcij gaisrins saugos projektavimas atliekamas
vadovaujantis i serij standart nuostatomis:
14.1. gelbetonini konstrukcij LST EN 1992-1-2;
14.2. plienini konstrukcij LST EN 1993-1-2;
14.3. kompleksini plienini ir betonini konstrukcij LST EN 1994-1-2;
14.4. medini konstrukcij LST EN 1995-1-2;
14.5. mrini konstrukcij LST EN 1996-1-2;
14.6. aliuminini konstrukcij LST EN 1999-1-2.
15. Ugniagesi liftai, naudojami ugniagesi ir gesinimo bei gelbjimo rangai perveti,
projektuojami vadovaujantis iomis Taisyklmis ir LST EN 81 serijos standart nuostatomis.
16. Elektros kabeliai, vadovaujantis Taisykli 7 priedu, pagal degum skirstomi ias klases: Aca,
B1ca, B2ca, Cca, Dca, Eca, Fca.
17. Statybos produktai (iskyrus grind dangas, vamzdyn izoliacij ir elektros kabelius),
vadovaujantis LST EN 13501 serijos standartu, skirstomi ias klases: pagal gaisro pobd A1, A2, B,
C, D, E, F; pagal dm susidarym s1, s2, s3; pagal liepsnojani daleli ir (arba) daleli susidarym
d0, d1, d2.
18. Statybos produkt, kuri nereikia papildomai bandyti, priskiriant degumo charakteristikos
klases, sraas pateikiamas Taisykli 9 priede.
19. Grind dangos, vadovaujantis LST EN 13501 serijos standartu, skirstomos ias klases: pagal
gaisro pobd A1FL, A2FL; BFL, CFL, DFL, EFL, FFL; pagal dm susidarym s1 ir s2.
20. Vamzdyn izoliacija, vadovaujantis LST EN 13501 serijos standartu, skirstoma ias klases:
pagal gaisro pobd A1L, A2L; BL, CL, DL, EL, FL; pagal dm susidarym s1, s2, s3; pagal
liepsnojani daleli ir (arba) daleli susidarym d0, d1, d2.
21. Stogai ir j dangos, vadovaujantis LST EN 13501 serijos standartu, pagal degum, veikiant
ioriniam gaisrui, skirstomos ias klases: BROOF (t1) ir FROOF (t1).
22. Statinio konstrukcij element atsparumas ugniai, vadovaujantis LST EN 13501 serijos
standartu, nusako statinio konstrukcij element gebjim gaisro metu tam tikr laik ilaikyti
apkrovas R, vientisum (sandarum) E, izoliacines savybes I, I1, I2, spinduliavim, kai statybos
produkto izoliacins savybs priklauso nuo spinduliavimu perduodamos ilumos W, atsparum
mechaniniam poveikiui, kai nagrinjamas konkretus mechaninis poveikis M, geb usidaryti durims
(usklandoms ir pan.) su savaiminio usidarymo mechanizmais C0, C1, C2, C3, C4, C5, dm plitimo
ribojim konstrukcij elementams, skirtiems dm plitimui riboti Sa ir Sm. Lift dur atsparumas
ugniai klasifikuojamas ir nustatomas pagal LST EN 81-58 serijos standart reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
in., 2011, Nr. 23-1137 (2011-02-24)
23. Tekstil ir tekstils gaminiai (uuolaidos, apmualai, aliuzs), vadovaujantis LST EN 13773
serijos standartu, pagal degum skirstomi ias klases: 1, 2, 3, 4, 5.
24. Kietos ir (ar) birios mediagos ar gaminiai, nepriskirtos pavojingosioms mediagoms ir
statybos produktams, vadovaujantis Taisykli 8 priedu, pagal degum skirstomi ias klases: nedegs,
sunkiai degs ir degs.
25. Pavojingosios chemins mediagos ir miiniai klasifikuojami vadovaujantis Lietuvos
Respublikos chemini mediag ir preparat statymu (in., 2000, Nr. 36-987; 2008, Nr. 76-3000) ir
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m.
gruodio 19 d. sakymu Nr. 532/742 Dl Pavojing chemini mediag ir preparat klasifikavimo ir
enklinimo tvarkos (in., 2001, Nr. 16-509).
26. Kds kino teatruose, teatruose, auditorijose, salse, taip pat patalpose, kuriose vienu metu
bna daugiau kaip 50 moni, turi atitikti LST EN 1021-1 ir LST EN 1021-2 serijos standart
reikalavimus.
27. Dm utvaros, vadovaujantis LST EN 12101 serijos standartu, skirstomos ias klases: D,
DH.
V. STATINI GRUPS
28. Statiniuose aukiausio aukto (skaitant mansardin) grind altitud (toliau aukiausio
aukto grind altitud) skaiiuojama nuo gaisr gesinimo ir gelbjimo automobili privaiavimo prie
pastato emiausios paviriaus altituds, o kai gaisr gesinimo ir gelbjimo automobili privaiavimo
rengti nebtina, nuo neiojamj gaisrini kopi pastatymo emiausios paviriaus altituds (toliau
ems paviriaus altitud).
29. Statiniai skirstomi grupes, kurios pateiktos Taisykli 3 priede. Galiojaniuose teiss aktuose
nurodyti Taisyklse netaikomi statini funkcini grupi, statinio gaisrinio pavojingumo klasi,
priegaisrini utvar, priegaisrini liuz tip, statini atsparumo ugniai laipsni ir statybos produkt
degumo klasi taikymo reikalavimai pateikti Taisykli 10 priede.
30. Taisyklse auktybiniai statiniai skirstomi :
30.1. auktus statinius, kuri aukiausio aukto grind altitud virija 26,5 m;
30.2. labai auktus statinius, kuri aukiausio aukto grind altitud virija
54 m.
31. Transporto, gara, gamybos, pramons, sandliavimo, pagalbinio kio ir kit grupi (P.2.6,
P.2.7, P.2.8, P2.17, P.2.18, P.2.19) pastatai ir patalpos pagal sprogimo ir gaisro pavoj, atsivelgiant
juose esani mediag kiek, sprogi ir pavojing mediag savybes, gamybos technologini proces
ypatumus, skirstomi Asg, Bsg, Cg, Dg, Eg kategorijas (1 priedas), o ioriniai renginiai Asgi, Bsgi, Cgi, Dgi,
Egi kategorijas (2 priedas).
VI. GAISRO APKROVA
32. Siekiant apriboti gaisro plitim ir pavojingus gaisro veiksnius, utikrinti saug moni
ijim i gaisro apimto pastato, palengvinti ugniagesi atliekamus gelbjimo ir gesinimo veiksmus ir
sumainti gaisro al, pastatai turi bti suskirstyti gaisrinius skyrius (toliau gaisrinis skyrius). Gaisro
apkrova nustatoma vadovaujantis LST EN 1991-1-2 serijos standartais, vertinus ir apskaiiavus galint
isiskirti ilumos kiek, kai sudega visos statinio, patalpos ar patalp grups, atskirtos nuo kit statinio
dali nustatyto atsparumo ugniai sienomis ir perdangomis (2 lentel), dl kuri negalimas ugnies plitimas
nustatyt laik, plote esanioms mediagoms (taip pat ir statinio konstrukcij elementams ir j apdailai).
33. Jeigu gaisrinio skyriaus apskaiiuota gaisro apkrova didesn u nustatyt statiniui, apkrova
nustatoma kiekvienam gaisriniam skyriui atskirai. i slyg atsivelgiama projektuojant u gaisrinio
skyriaus rib esanius statinio konstrukcij elementus.
34. Nustatant gaisro pltimosi scenarij (eig), vertinami statinio (ar jo dalies) planavimo ir
konstrukciniai sprendiniai, statybos produkt (konstrukcij element) degumo charakteristikos, turinios
takos gaisro apkrovai.
35. Gaisro apkrov btina apskaiiuoti I atsparumo ugniai laipsnio statiniams, taip pat kitais
teiss aktais numatytais atvejais [10.2, 10.4, 10.13]. Neskaiiuojant gaisro apkrovos, laikoma, kad
statinys yra 1 gaisro apkrovos kategorijos.
36. Gaisro apkrovos kategorijos, atsivelgiant gaisro apkrovos tank, nurodytos 1 lentelje.
Gaisro apkrovos kategorijos

1 lentel
Gaisro apkrovos kategorija Gaisro apkrovos tankis (MJ/kv. m)
1 daugiau kaip 1200
2 nuo 600 iki 1200
3 iki 600
37. Projektuojant btina vertinti lokaliai sukoncentruotas gaisro apkrovas gaisriniame skyriuje.
Gaisrinio skyriaus apkrovos kategorija nustatoma pagal aukiausi patalpos gaisriniame skyriuje
gaisro apkrovos kategorij. io punkto nuostatos netaikomos patalpoms, kuri bendras plotas nevirija
200 kv. m.
VII. GAISRO PREVENCIJA
38. Gaisro prevencijai keliami bendrieji reikalavimai:

38.1. statiniai turi bti suprojektuoti, pastatyti, rengti ir naudojami taip, kad gaisro kilimo
pavojus juose bt kuo maesnis. Projektuojant, statant ir naudojant statinius turi bti vertinamas gaisro
pavojus i iors;
38.2. statinio ininerins sistemos turi bti suprojektuotos ir sumontuotos taip, kad bt saugios
naudoti ir nesukelt gaisro;
38.3. idiniai, krosnys, j dmtraukiai ir ildymo prietaisai turi bti idstyti, pastatyti, montuoti
taip, kad naudojami nesukelt gaisro ar sprogimo pavojaus.
39. Kiti gaisro prevencijos reikalavimai pateikti Bendrosiose gaisrins saugos taisyklse [10.1].
VIII. STATINI, STATINI GAISRINI SKYRI ATSPARUMO UGNIAI LAIPSNIAI
40. Statiniai, statini gaisriniai skyriai, atsivelgiant j gaisro apkrovos kategorijas ir jiems
statyti panaudot konstrukcij element atsparum ugniai, skirstomi I, II, III atsparumo ugniai laipsnio
statinius, statini gaisrinius skyrius (2 lentel).
Statini, statini gaisrini skyri atsparumo ugniai laipsniai

2 lentel
Statinio, statinio gaisrinio skyriaus konstrukcij element (turini ugnies atskyrimo ir
Statinio atsparumo ugniai laipsnis
(ar) apsaugos funkcijas) atsparumas ugniai ne maesnis kaip (min.)

Gaisro apkrovos kategorija
nelaikaniosios vidins
laiptins
laikaniosios konstrukcijos
gaisrini skyri atskyrimo
aukt, pastogs patalp,
laiptatakiai ir aiktels
rsio perdangos
ir perdangos
sienos
lauko siena
vidins sienos
stogai
sienos
EI 30
1 REI 180(1) R 120(1) EI 30 REI 90(1) RE 30(4) REI 120 R 60(5)
(oi)(3)
EI 15
I 2 REI 120(1) R 90(1) EI 15 REI 60(1) RE 20(4) REI 90 R 60(5)
(oi)(3)
EI 15
3 REI 90(1) R 60(2) EI 15 REI 45(1) RE 20(4) REI 60 R 45(5)
(oi)(3)
EI 15
II RN REI 60(1) R 45(2) EI 15 REI 20(2) RE 20(4) REI 30 R 15(5)
(oi)(3)
III RN REI 30(1) RN
(1)
Konstrukcijoms rengti naudojami ne emesns kaip A2s3, d2 degumo klass statybos
produktai.
(2)
Konstrukcijoms rengti naudojami ne emesns kaip Bs3, d2 degumo klass statybos
produktai.
(3)
Atsparumo ugniai reikalavimai lauko sienoms netaikomi, kai:
a) statinio aukiausio aukto grind altitud nevirija 6 m;
b) lauko sienos ir perdangos, atitinkanios 2 lentelje nustatytus reikalavimus, rengiamos pagal
1 paveiksle pateiktus reikalavimus (lauko sienos ir perdangos A ir (ar) B matmenys gali bti nustatomi
pagal LST EN 1991-1-2 serijos standart, kai skaiiavimams taikoma 160 oC maksimali leistina liepsnos
temperatra prie auktesnio aukto lango);
c) visame statinyje rengiama stacionarioji gaisr gesinimo sistema.
(4)
Vieno aukto statiniams, kuriuose gali bti ne daugiau kaip 100 moni, atsparumo ugniai
reikalavimai stogui nekeliami, iskyrus teiss aktuose nustatytus atvejus. Stog laikaniosioms
konstrukcijoms (gegnms, grebstams ir pan.) rengti naudojami ne emesns kaip Bs3, d2 degumo
klass statybos produktai.
(5)
Netaikoma laiptatakiams ir aiktelms, kurios nuo kit pastato patalp atskirtos nustatyto
atsparumo ugniai vidinmis priegaisrinmis sienomis ir ang upildais, atitinkaniais 3 lentels
reikalavimus.
RN reikalavimai netaikomi.
41. Labai aukt statini konstrukcij atsparumo ugniai reikalavimai parenkami pagal 1 gaisro
apkrovos kategorij, o aukt statini pagal 1 ar 2 gaisro apkrovos kategorij, atsivelgiant
apskaiiuot statinio (gaisrinio skyriaus) gaisro apkrov.
42. I atsparumo ugniai laipsnio pastat auktis neribojamas, jei statinio laikanij konstrukcij
atsparumas ugniai utikrina j mechanin atsparum ir pastovum gaisro metu be jokio priegaisrins
gelbjimo tarnybos komand sikiimo sudegus visoms mediagoms ir statybos produktams.
43. Stogai BROOF (t1) degumo klasei priskiriami Taisykli 4 priede nustatytais atvejais.
44. Statini laikaniosioms konstrukcijoms, gaisro metu utikrinanioms bendr statinio
mechanin patvarum ir pastovum, priskiriama: elementai (pvz., laikaniosios sienos, rmai, kolonos,
sijos, rygeliai, santvaros, arkos, standumo diafragmos, perdangos ir kt.), konstrukcijos (konstrukcij
sudaro daugiau nei vienas elementas) ir statiniai (visas statinio konstruktyvas).
45. Statinio laikanij konstrukcij atsparumas ugniai skaiiuojamas trimis sudtingumo
lygiais: elemento, konstrukcijos ir statinio. Sudtingesnio lygio skaiiavim rezultatai taikomi emesnio
sudtingumo lygio konstrukcijoms: jei atlikus statinio konstrukcijos ar viso statinio konstruktyvo
atsparumo ugniai skaiiavimus nustatoma, kad elementas ar konstrukcija neturi takos viso statinio ar jo
konstrukcijos mechaniniam patvarumui ir pastovumui, atsparumo ugniai reikalavimai iems
elementams ar konstrukcijoms netaikomi.
46. Statini stogo ir perdangas laikanij konstrukcij (sij, santvar, rygeli ir kt.) laikymo
geba R gali bti laikoma analogika stogo ar perdangos atsparumui ugniai, jei atlikus konstrukcijos ar
viso statinio atsparumo ugniai skaiiavimus patvirtinama konstrukcijos ar statinio atitiktis numatytam
atsparumui ugniai (2 lentel).
47. Ang (dur, vart, lang ir liuk) upild atsparumas ugniai nenormuojamas, iskyrus ang
upildus priegaisrinse utvarose (3 lentel) ir teiss aktais nustatytus atvejus (pvz., kampu blokuojami
pastatai).
48. Jei diegiamos konstrukcins statinio sistemos, kuri atsparumas ugniai ir (arba) konstrukcij
degumo klas yra neinomi, ias charakteristikas btina nustatyti statinio (pastato) fragment gaisriniais
bandymais arba skaiiavimais, atliekamais vadovaujantis LST EN 1991-1-2 serijos standartais.
49. Parenkant pastato ar j grups gaisrini skyri matmenis, atstumus tarp pastat, reikia
atsivelgti pastato atsparumo ugniai laipsn, paskirt, naudotoj skaii, gaisro apkrovos tank, taip pat
naudojam gaisrins saugos ir gelbjimo priemoni veiksmingum, priegaisrins gelbjimo tarnybos
dislokacijos viet ir technines galimybes.
IX. BENDRIEJI GAISRO PLITIMO RIBOJIMO REIKALAVIMAI
50. Gaisro plitimas statiniuose ribojamas deganio ploto, degimo intensyvumo ir trukms
mainimo priemonmis, kurios yra:
50.1. priegaisrini utvar, neleidiani susidaryti pavojingiems gaisro veiksniams ir iplisti
patalpoje, tarp patalp, skirtingo gaisrinio pavojingumo (paskirties) patalp grupi, aukt ir gaisrini
skyri, taip pat tarp pastat panaudojimas;
50.2. Bs1, d0 ir emesns degumo klass statybos produkt, naudojam statinio (pastato)
konstrukcijoms rengti, ribojimas;
50.3. technologini rengini sprogimo ir gaisro atvilgiu pavojaus mainimas statiniuose,
pastatuose ir patalpose;
50.4. aprpinimas gaisro gesinimo priemonmis, tarp j stacionariosiomis ir mobiliosiomis;
50.5. veiksmingas stacionarij gaisr gesinimo sistem panaudojimas, laiku suveikus gaisro
aptikimo ir signalizavimo, praneimo apie gaisr ir evakuacijos valdymo sistemoms;
50.6. dm alinimo i patalp sistem panaudojimas.
X. GAISRO PLITIMO GAISRINIAME SKYRIUJE RIBOJIMAS
51. Gaisrinio skyriaus didiausias plotas Fg nustatomas pagal Taisykli 3 pried. Gaisrinio
skyriaus plotas yra didiausias statinio aukto, atskirto nustatyto atsparumo sienomis ir perdangomis,
plotas. Jei statinyje yra susisiekiani tarpauktini erdvi (atriumai, angos, 2 tipo laiptai ir pan.),
nustatant statinio gaisrinio skyriaus didiausi plot, vis susiekiani aukt plotai sumuojami.
52. Esant statinyje skirtingos paskirties arba sprogimo ir gaisro atvilgiu pavojingoms patalpoms,
gaisrinio skyriaus plotui nustatyti parenkami maiausi Taisykli 3 priede pateikti parametrai (slyginis
gaisrinio skyriaus plotas (Fs) ir skaiiuojamoji altitud Habs). io punkto nuostatos netaikomos patalpoms,
kuri bendras plotas nevirija 200 kv. m.
53. Patalpos, kuriose naudojamos degiosios dujos, rengiamos vadovaujantis STR 2.08.01:2000
[10.11].
XI. GAISRO PLITIMO I GAISRINIO SKYRIAUS RIBOJIMAS
54. Priegaisrins utvaros nustatyto atsparumo ugniai ir degumo klass statybins

konstrukcijos, atskirianios patalpas tarpusavyje, atsivelgiant patalp paskirt, gaisro apkrovos tank,
pastato atsparumo ugniai laipsn, ir skirtos gaisro ir degimo produkt plitimui i patalpos arba gaisrinio
skyriaus kitas patalpas apriboti.
55. Priegaisrinms utvaroms priskiriamos sienos, pertvaros, perdangos, stogai.
56. Priegaisrins utvaros atsparumas ugniai nustatomas remiantis jos konstrukcij element
atsparumu ugniai:
56.1. utverianios dalies;
56.2. konstrukcij, utikrinani utvaros pastovum;
56.3. konstrukcij, kurias utvara remiasi;
56.4. tvirtinimo mazg.
57. Konstrukcij, utikrinani utvaros pastovum, taip pat konstrukcij, kurias utvara
remiasi, tvirtinimo tarp j mazg atsparumas ugniai pagal geb R turi bti ne maesnis u reikalaujam
priegaisrins utvaros utverianios dalies atsparum ugniai.
58. Nios priegaisrinse utvarose (leidiami elektros, gaisrini iaup, ildymo kolektori ar
kt. skydeliai) neturi sumainti priegaisrins utvaros atsparumo ugniai.
59. Ang upild atsparumas ugniai parenkamas pagal 3 lentel atsivelgiant priegaisrins
utvaros atsparum ugniai ir jos kriterijus (pvz., jei priegaisrins utvaros atsparumas ugniai EI 60, tai
durys turi bti EW 60C5 ir pan.).
Ang upild priegaisrinse utvarose atsparumas ugniai(1)

3 lentel
Priegaisrins Ininerini Usklandos
Durys, Ang, sili
utvaros tinkl ir konvejerio
vartai, sandarinimo Langai
atsparumas kanal ir sistem
liukai(2) (3) (4) priemons
ugniai acht srankos
15 EW 20C5 EI 15 EI 15 EI2 15 EW 20
20 EW 20C5 EI 20 EI 20 EI2 20 EW 20
30 EW 30C5 EI 30 EI 30 EI2 30 EW 30
45 EW 30C5 EI 45 EI 45 EI2 30 EW 30
60 EW 60C5 EI 60 EI 60 EI2 45 EW 60
Priegaisrins Ininerini Usklandos
Durys, Ang, sili
utvaros tinkl ir konvejerio
vartai, sandarinimo Langai
atsparumas kanal ir sistem
liukai(2) (3) (4) priemons
ugniai acht srankos
90 EI2 60C5 EI 90 EI 90 EI2 60 EI2 60
120 EI2 90C5 EI 120 EI 120 EI2 90 EI2 90
180 EI2 90C5 EI 180 EI 180 EI2 90 EI2 90
240 EI2 120C5 EI 240 EI 240 EI2 120 EI2 120
(1)
Leidiama ang upildus rengti nenormuojamo atsparumo ugniai statini nelaikaniose
vidinse sienose, lauko sienose ir stoguose, iskyrus teiss aktuose nustatytus atvejus.
(2)
Durims, pro kurias evakuojasi ne daugiau kaip 5 mons, gali bti taikoma C0 klas.
(3)
Durims, pro kurias evakuojasi ne daugiau kaip 15 moni, gali bti taikoma C1 klas.
(4)
Pastatuose, kuriuose rengiama stacionarioji gaisr gesinimo sistema, lift dur atsparumui
ugniai gali bti taikoma tik E klas.
60. Priegaisrinis liuzas patalpa, kurioje rengiamos ne maiau kaip dvejos durys arba dveji
vartai ir gaisro apkrova nevirija 42 MJ/kv. m. Priegaisrinio liuzo matmenys turi bti tokie, kad
atidaromos durys arba vartai netrukdyt evakuotis. Priegaisrinis liuzas gali bti dviej tip: kai gaisro
metu jame sudaromas oro virslgis; kai oro virslgis nesudaromas. Atsivelgiant priegaisrinio liuzo
atsparum ugniai, jo pertvaros ir perdangos turi bti priegaisrins (4 lentel).
Priegaisrini utvar tipai, atsivelgiant utvar angose rengtus priegaisrinius liuzus

4 lentel
Priegaisrinio liuzo konstrukcij element tipas ne emesnis
Priegaisrinio liuzo
kaip:
atsparumas ugniai
pertvaros perdangos
EI 45 EI 45 REI 45
EI 15 EI 15 REI 15
61. Perdangos, dalijanios statinius gaisrinius skyrius, atitinkanios 2 lentelje nustatytus

reikalavimus, rengiamos pagal 1 paveiksle pateiktus reikalavimus. io punkto nuostatos netaikytinos,
jeigu visame statinyje rengiama stacionarioji gaisr gesinimo sistema.
a) b)
1 paveikslas. Vertikalaus ugnies plitimo ribojimo reikalavimai: a) statinio pjvis; b) statinio pjvis
su isikiania perdanga (balkonu, lodija ir pan.). A lauko sienos, atitinkanios 2 lentelje nustatytus
reikalavimus, matmenys; B perdangos, atitinkanios 2 lentelje nustatytus reikalavimus, matmenys
62. Sienos, dalijanios statinius gaisrinius skyrius, atitinkanios 2 lentelje nustatytus

reikalavimus, rengiamos pagal 2 paveiksle pateiktus reikalavimus. io punkto nuostatos netaikytinos,
jeigu visame statinyje rengiama stacionarioji gaisr gesinimo sistema.
a) b)
2 paveikslas. Horizontalaus ugnies plitimo ribojimo reikalavimai: a) statinio plano pjvis arba
vertikalus pjvis; b) statinio plano pjvis arba vertikalus pjvis su isikiania priegaisrine siena.
A priegaisrins sienos, atitinkanios 2 lentelje nustatytus reikalavimus ir (ar) stogo, kuris atitinka
BROOF (t1) degumo klass reikalavimus ir yra ne maesnio kaip REI 60 atsparumo ugniai, minimals
matmenys; B isikianios priegaisrins sienos, atitinkanios 2 lentelje nustatytus reikalavimus, vir
stogo ar sienos minimalus atstumas
63. stiklint laiptini lauko sien atsparumas ugniai nenormuojamas, kai atstumas tarp laiptins
stiklinimo angos krato iki patalpos lango yra ne maesnis, kaip nurodyta 3 paveiksle.
3 paveikslas. Laiptini lauko sien stiklinimas
64. Sienos, dalijanios sublokuotus skirtingo aukio ir ploio statinius gaisrinius skyrius,
atitinkanios 2 lentelje nustatytus reikalavimus, rengiamos pagal 4 paveiksle pateiktus reikalavimus.
Lang, dur ir vart atsparumas ugniai priegaisrinje sienoje parenkamas pagal 3 lentels reikalavimus.
65. Gaisro metu angos priegaisrinse utvarose turi bti udarytos. Durys, vartai, liukai ir
sklends, kurie eksploatuojami atidaryti, turi turti savaiminius ir (ar) automatinius udarymo renginius
pagal 3 lentels reikalavimus.
66. Bendras 3 lentelje nurodyt ang plotas priegaisrinse utvarose, iskyrus lifto acht
pertvaras, neturi viryti 25 proc. utvaros ploto. Jei ang upildo atsparumas ugniai toks pats ar didesnis
nei priegaisrins utvaros, ang plotas priegaisrinse utvarose neribojamas.
a)
b)
4 paveikslas. Horizontalaus ir vertikalaus ugnies plitimo ribojimo reikalavimai blokuotiems

statiniams: a) statini idstymas plane; b) blokuojam statini pjvis. GS1 statinys, gaisrinis skyrius
Nr. 1; GS2 statinys, gaisrinis skyrius Nr. 2; Ast minimalus stogo, kuris atitinka ne maesnio kaip
REI 60 atsparumo ugniai ir BROOF (t1) degumo klass reikalavimus, matmuo; B minimalus atstumas
tarp nustatytus reikalavimus atitinkani sien arba sienos ir stogo; A, C minimals gaisrinius skyrius
atskirianios sienos, atitinkanios 2 lentelje nustatytus reikalavimus, matmenys
67. Priegaisrinse utvarose, skirianiose Asg ar Bsg kategorij pagal sprogimo ir gaisro pavoj
patalpas nuo kit patalp, iskyrus tos paios kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavoj patalpas, turi
bti rengti EI 45 atsparumo ugniai priegaisriniai liuzai, kuriuose nuolat sudaromas oro virslgis
[10.12].
Punkto pakeitimai:
in., 2011, Nr. 23-1137 (2011-02-24)
68. Priegaisrins utvaros angose, kuri negalima udaryti priegaisrinmis durimis (vartais),
skirtomis susisiekti tarp gretim Cg, Dg ar Eg kategorij pagal sprogimo ir gaisro pavoj patalp, btina
rengti vandens uuolaid. Vandens uuolaida rengiama i dreneri, montuojam abipus angos. Bendras
vandens tiekimo intensyvumas turi bti ne maesnis kaip 1 l/s tiesiniam metrui. Uuolaidos darbo laikas
turi bti ne trumpesnis, kaip numatomas upildo atsparumo ugniai laikas.
69. Lift acht (iskyrus atvirus liftus) ir lift main skyri atitvarini konstrukcij (iskyrus
rengtas ant stogo), taip pat kanal, acht ir ni, skirt komunikacijoms tiesti, atsparumas ugniai turi
bti: pertvar ne maesnis kaip EI 45, perdang ne maesnis kaip REI 45.
70. Lift achtos atitvarinse konstrukcijose rengiam lift dur atsparumas ugniai parenkamas
pagal 3 lentels reikalavimus. Nesant galimybs rengti priegaisrini lifto dur, rengiamas ijimas i
lifto EI 45 priegaisrin liuz.
71. Pastatuose su neudmijamomis laiptinmis lift achtose arba priegaisriniame liuze prie
jimo lift turi bti sudaromas 2050 Pa papildomas oro virslgis [10.12].
72. iukli imetimo vamzdis ir liukas turi bti pagaminti i statybos produkt, kuri degumo
klas ne emesn kaip A2s3, d0.
73. Kai rsyje ir cokoliniame aukte rengtos Cg kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavoj
patalpos ir jas tiesiogiai leidiasi liftas, prie liftus reikia rengti EI 45 atsparumo ugniai priegaisrinius
liuzus, kuriuose kilus gaisrui sudaromas oro virslgis.
74. Evakuacinius ijimus pirm aukt i vestibiulio, drabuini, rkykl ir sanitarinio mazgo,
esani rsyje arba cokoliniame aukte, leidiama rengti be priegaisrinio liuzo.
75. Pastatuose rengiami atriumai, angos ir 2 tipo laiptai nuo besiribojani koridori ir kit
patalp turi bti atskirti ne maesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir 2 lentelje nustatyto
atsparumo ugniai perdangomis. i patalp leidiama neatskirti, kai:
75.1. gaisriniame skyriuje rengta stacionarioji gaisr gesinimo sistema [10.4];
75.2. gaisrinio skyriaus aukiausio aukto grind altitud nevirija 6 m, o bet kurio aukto
plotas ne didesnis kaip 300 kv. m.
76. Jeigu priegaisrines utvaras kerta ar kitaip skirtingus gaisrinius skyrius jungia kanalai,
achtos ir degij duj, dulki, dulki ir oro miini, skysi ir kit mediag transportavimo
vamzdynai, juose turi bti rengti automatiniai degimo produkt plitim kanalais, achtomis ir
vamzdynais sulaikantys renginiai, sklends neturi sumainti ioms konstrukcijoms keliam atsparumo
ugniai reikalavim.
77. Konstrukcij vietos, pro kurias eina kabeliai, ortakiai ir vamzdynai, neturi sumainti paiai
konstrukcijai keliam gaisrini reikalavim. Angos priegaisrinse utvarose, skirtos ininerinms
komunikacijoms tiesti, turi bti usandarintos priegaisrinmis sandarinimo priemoni sistemomis pagal
3 lentels reikalavimus. Kiekvienai ininerinei komunikacijai (kabeliams, ortakiams, vamzdynams)
sandarinti turi bti naudojamos specialiai iai ininerinei komunikacijai skirtos sandarinimo sistemos.
XII. GAISRO PLITIMO RIBOJIMAS PASTATO KONSTRUKCIJ ELEMENTAIS
78. Statini konstrukcijoms ir (arba) j apdailai btina naudoti tokius statybos produktus, kurie
nedidint statinio gaisrinio pavojingumo.
79. Vidinms sienoms, luboms ir grindims rengti naudojami statybos produktai turi tenkinti
reikalavimus, pateiktus 5 lentelje.
80. I atsparumo ugniai laipsnio pastat lauko sien apdailai i lauko draudiama naudoti
emesns kaip Bs1, d0 degumo klass statybos produktus.
81. I atsparumo ugniai laipsnio P2P3 grups pastat, kuri aukiausio aukto grind altitud
nevirija 17 m (iskyrus vaik darelius, lopelius; ligonini, klinik, slaugos nam miegamuosius
korpusus) ir I atsparumo ugniai laipsnio P1 grups pastat, kuri aukiausio aukto grind altitud
nevirija 26,5 m (iskyrus gyvenamuosius vairioms socialinms grupms skirtus pastatus: vaik namus,
prieglaudas, globos namus ir panaiai), lauko sien apdailos fragmentams galima naudoti Cs2, d1
degumo klass statybos produktus, jei tai sudaro iki 30 proc. kiekvienos atskiros lauko sienos (fasado)
bendro ploto, ir Ds2, d2 degumo klass statybos produktus, jei tai sudaro iki 15 proc. kiekvienos
atskiros lauko sienos (fasado) bendro ploto.
82. I atsparumo ugniai laipsnio P2P3 grups pastat, kuri aukiausio aukto grind altitud
nevirija 17 m (iskyrus vaik darelius, lopelius; ligonini, klinik, slaugos nam miegamuosius
korpusus), ir I atsparumo ugniai laipsnio P1 grups pastat, kuri aukiausio aukto grind altitud
nevirija 26,5 m (iskyrus gyvenamuosius vairioms socialinms grupms skirtus pastatus: vaik namus,
prieglaudas, globos namus ir panaiai), lauko sienas (fasadus) galima iltinti Ds2, d2 degumo klass
statybos produktais, padengiant juos ne plonesniu kaip 6 mm (angokraiuose 10 mm) ne emesns
kaip A1 degumo klass dangos sluoksniu.
83. II atsparumo ugniai laipsnio pastat lauko sien apdailai ir apiltinti i lauko, skaitant
dvigubus (vdinamus) fasadus, draudiama naudoti emesns kaip Ds2, d1 degumo klass statybos
produktus.
Statybos produkt, naudojam vidinms sienoms, luboms ir grindims rengti,

degumo klass
5 lentel
Statinio, statinio gaisrinio skyriaus
atsparumo ugniai laipsnis
Patalpos Konstrukcijos
I II III
statybos produkt degumo klass
Evakavimo(si) keliai (koridoriai,
sienos ir lubos Cs1, d0 RN RN
laiptins, kitos patalpos ir pan.)
vertinami u evakuacinio ijimo i
patalpos, kai jais evakuojasi iki grindys DFLs1 RN RN
15 moni
sienos ir lubos Bs1, d0(2) Cs1, d0 RN
patalpos, kai jais evakuojasi nuo grindys BFLs1 DFLs1 RN
15 iki 50 moni
sienos ir lubos A2s1, d0(3) Bs1, d0(2) Cs1, d0
patalpos, kai jais evakuojasi 50 ir grindys A2FLs1 BFLs1 CFLs1
daugiau moni
Patalpos, kuriose gali bti iki sienos ir lubos Cs1, d0 Ds2, d2(1) RN
15 moni grindys DFLs1 RN RN
Patalpos, kuriose gali bti nuo sienos ir lubos Bs1, d0(2) Cs1, d0 RN
15 iki 50 moni grindys BFLs1 DFLs1 RN
Patalpos, kuriose gali bti nuo sienos ir lubos A2s1, d0(3) Bs1, d0(2) Cs1, d0
50 iki 600 daugiau moni grindys BFLs1 BFLs1 CFLs1
Patalpos, kuriose gali bti 600 ir sienos ir lubos A2s1, d0 Bs1, d0 Bs1, d0
daugiau moni grindys A2FLs1 BFLs1 BFLs1
Vaik dareliai, lopeliai, ligonins,
ligonins, klinikos, poliklinikos, sienos ir lubos A2s1, d0(3) Bs1, d0(2) Bs1, d0(2)
sanatorijos, reabilitacijos centrai,
specialij staig sveikatos
apsaugos pastatai, gydykl pastatai,
grindys BFLs1 BFLs1 BFLs1
medicinins prieiros staig
slaugos namai
Gyvenamosios patalpos sienos ir lubos Bs1, d0(2) RN RN
grindys RN RN RN
Technins nios, achtos, taip pat sienos ir lubos Bs1, d0 Ds2, d2 RN
erdvs vir kabamj lub ar po
grindys A2FL s1 DFLs1 RN
dvigubomis grindimis ir pan.
Asg, Bsg kategorij gamybos ir sienos ir lubos A2s1, d0 Bs1, d0 Bs1, d0
sandliavimo patalpos grindys A2FLs1 A2FLs1 A2FLs1
Cg, Dg, Eg kategorij gamybos ir sienos ir lubos Bs2, d2 Ds2, d2 Ds2, d2(1)
sandliavimo patalpos grindys DFLs1 DFLs1
Rsiai ir buitinio aptarnavimo sienos ir lubos Bs1, d0 Bs1, d0 Bs1, d0(1)
patalpos grindys DFLs1 DFLs1 DFLs1
ildymo
rengini
A2FLs1 A2FLs1 A2FLs1
patalp
grindys
Pirtis (sauna) sienos ir lubos Ds2, d2 Ds2, d2 Ds2, d2(1)
grindys RN RN RN
(1)
Sien paviriai iki 15 proc. kiekvieno paviriaus ploktumos ploto atskirai gali bti dengiami
statybos produktais, kuriems degumo reikalavimai nekeliami.
(2)
Ds2, d2 degumo klass statybos produktais.
(3)
Bs1, d0 degumo klass statybos produktais.
RN reikalavimai nekeliami.
84. I atsparumo ugniai laipsnio pastat dvigubiems (vdinamiems) fasadams rengti naudojam
statybos produkt degumo klass parenkamos pagal aukiausio aukto grind altitud:
84.1. auktiems ir labai auktiems statiniams turi bti naudojami ne emesns kaip A2-s2, d0
degumo klass statybos produktai;
84.2. kitiems statiniams turi bti naudojami ne emesns kaip Bs2, d0 degumo klass statybos
produktai.
85. Gaisro plitimas gali bti ribojamas emesns degumo klass statybos produktus, naudojamus
statinio konstrukcijoms (lauko ir vidinms), dengiant maesnio gaisrinio pavojingumo statybos
produktais.
86. Konstrukcijos turi bti pastatytos taip, kad gaisras ir jo produktai neplist pastat
konstrukcij viduje.
87. Dvigub grind karkasas patalpose, kuriose vienu metu bna daugiau kaip 15 moni, turi
bti i ne emesns kaip A2s3, d2 degumo klass statybos produkt.
88. Pastatuose rengiam dvigub grind evakavimo(si) keliuose atsparumas ugniai turi bti ne
maesnis kaip: RE 30, kai jomis evakuojasi 50 ir daugiau moni; R 15, kai jomis evakuojasi 15 ir
daugiau moni; nenormuojamo atsparumo ugniai, kai jomis evakuojasi maiau kaip 15 moni.
89. Jei statybos produkt gaisrinis pavojingumas yra mainamas naudojant priegaisrines dangas
(antipirenus, daus, lakus, pastas ir kt.), i dang techniniuose reikalavimuose turi bti nurodytas j
keitimo arba atnaujinimo periodikumas, atsivelgiant eksploatavimo slygas. Draudiama juos naudoti
tose vietose, kur nra galimybs j periodikai keisti arba atnaujinti.
90. Priegaisrins pertvaros, skirianios patalpas su kabamosiomis lubomis, turi atskirti erdv
tarp patalp su kabamosiomis lubomis ir perdangos (stogo). Erdvje vir kabamj lub negalima tiesti
vamzdyn ir kanal, skirt sprogimui ar gaisrui pavojingoms mediagoms tiekti.
91. Draudiama kabamsias lubas ir dvigubas grindis ar gilinimus grindyse rengti Asg ir Bsg
kategorij pagal sprogimo ir gaisro pavoj patalpose.
XIII. GAISRO PLITIMO GRETIMUS PASTATUS RIBOJIMAS
92. Gaisro plitimas gretimus pastatus ribojamas, utikrinant saugius atstumus tarp pastat lauko
sien (toliau priegaisrinis atstumas), nustatomus pagal 6 lentel.
Minimals priegaisriniai atstumai tarp pastat

6 lentel
Pastato atsparumo Atstumas (m) iki gretim pastat, kuri atsparumo ugniai laipsnis
ugniai laipsnis I II III
I 6 8 10
II 8 8 10
III 10 10 15
93. Jei pastatuose yra daugiau kaip 1 m isikiani konstrukcij, pagamint i Bs3, d2 ar
emesns degumo klass statybos produkt, priegaisrinis atstumas nustatomas tarp i konstrukcij
isikiusi dali. Kitos priegaisrini atstum tarp pastat nustatymo slygos:
93.1. priegaisriniai atstumai tarp pastat, esani tame paiame ar skirtinguose sklypuose, gali
bti neilaikomi, kai j ustatymo plotas, vertinant ir neustatyt ems plot tarp j, nevirija tos paios
paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto. Neustatytas ems plotas tarp pastat
skaiiuojamas nuo pastato iki gretimo pastato norminiu atstumu nutolusi tolimiausi viet (toliau
neustatytas ems plotas);
93.2. priegaisriniai atstumai tarp P.1.1, P.1.2 ir P.2.21 grups pastat ir kitos paskirties pastat
viename sklype nenormuojami;
93.3. priegaisriniai atstumai tarp P.1.1, P.1.2 ir P.2.21 grups pastat, esani skirtinguose ems
sklypuose, gali bti neilaikomi, kai j ustatymo plotas, vertinant ir neustatyt ems plot tarp j,
nevirija P.1.1 grups pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto. io punkto nuostatos taikytinos ir
kitos paskirties pastatams, esantiems P.1.1, P.1.2 ir P.2.21 grups pastat skirtinguose sklypuose;
93.4. priegaisrin atstum tarp pastat, kuri prieprieinse lauko sienose nra lang arba
besiribojaniuose pastatuose yra stacionarioji gaisr gesinimo sistema, arba besiribojani pastat gaisro
apkrova nevirija 200 MJ/kv. m, arba gaisrini arn ilgis nuo artimiausio vandens altinio (gaisrinio
hidranto, vandens rezervuaro ar pan.) iki tolimiausio gaisro idinio pastate nevirija 100 m, leidiama
sumainti 20 proc.
94. Jei priegaisrinis atstumas tarp pastat yra maesnis u reikalaujam, gaisro plitimas
ribojamas priegaisrinmis utvaromis, kurios atskiria gretimus pastatus ir savo konstrukcijos ypatumais
utikrina, kad kilus gaisrui vienoje priegaisrins utvaros pusje, jis neiplist u jos esant gretim
pastat (toliau priegaisrin siena (ekranas).
95. Reikalavimai priegaisrinms sienoms (ekranams) tarp atskir pastat pateikti 7 lentelje.
Priegaisrini sien (ekran) matmenys turi bti ne maesni kaip didesniojo pastato ioriniai matmenys
arba rengiam priegaisrini sien (ekran) matmenys parenkami atsivelgiant gaisro iluminio
poveikio plitimo galimybes (4 paveikslas). Priegaisrins sienos (ekranai) turi bti i ne emesns kaip
A2s2, d0 degumo klass statybos produkt.
Priegaisrins sienos (ekrano) atsparumas ugniai
7 lentel
Pastato atsparumo ugniai laipsnis
I
gaisro apkrovos kategorija II III
1 2 3
Priegaisrins sienos
(ekrano) atsparumas
180 120 90 60 30
ugniai EIM
(ne maesnis kaip)(1)
(1)
Priegaisrins sienos (ekrano) atsparumas ugniai, saugant skirtingo atsparumo ugniai laipsnio
pastatus, parenkamas pagal auktesn atsparumo ugniai laipsn turint pastat.
XIV. MONI EVAKAVIMAS(IS)
96. moni saugumas judant keliu iki evakuacini ijim ir tarp j (toliau evakavimo(si)
kelias) utikrinamas planinmis, ergonominmis, konstrukcinmis, ininerinmis techninmis ir
organizacinmis priemonmis.
97. Pastatuose, kurie pritaikyti fizikai ir psichikai negali asmen (toliau negalieji)
reikmms, moni evakavimui(si) taikomi papildomi reikalavimai [10.9]. Atsivelgiant negalij,
kurie savarankikai negali evakuotis, skaii, pastato aukte turi bti rengtos saugos zonos. Saugos
zonos gali bti rengtos laiptinse (r. 5 paveiksl), priegaisriniuose liuzuose, perjose neudmijamas
laiptines. Saugos zona taip pat gali bti rengiama aukte j perskiriant ne maesnio kaip EI 45 atsparumo
ugniai pertvara. Vienai negaliojo veimlio vietai turi bti rengta ne maesn kaip 1200 x 850 mm
dydio aiktel. rengiamos aiktels negalij veimliams turi nesusiaurinti evakavimo(si) keli
norminio ploio.
5 paveikslas. Saugos zonos negaliesiems evakuoti rengimas laiptinje
98. Nustatant evakavimo(si) keli apsaug, turi bti utikrintas saugus moni evakavimas(is),
atsivelgiant patalp, ieinani evakavimo(si) keli, paskirt, evakuojamj skaii, pastato
atsparumo ugniai laipsn ir evakuacini ijim i aukto ir pastato skaii.
99. Evakavimo(si) kelias kelias, vedantis i patalp:
99.1. pirmame aukte: tiesiai lauk arba koridoriumi, vestibiuliu, laiptine lauk;
99.2. bet kuriame aukte (iskyrus pirm): koridoriumi, holu, eksploatuojamu stogu laiptin arba
tiesiai j. Evakavimo(si) kelias i laiptins turi vesti tiesiai lauk arba per vestibiul, atskirt nuo
koridori pertvaromis ir durimis, tiesiai lauk;
99.3. gretim tame pat aukte esani pagal sprogimo ir gaisro pavoj nepavojing gaisrin
skyri ar patalp, turini pirmiau nurodytus evakavimo(si) kelius.
100. Avarinis ijimas kelias, vedantis i patalp:
100.1. atvir lauko balkon arba lodij su ne maesnio kaip 1,2 m ploio aklinu ne maesnio
kaip EI 45 atsparumo ugniai tarpsieniu nuo balkono (lodijos) krato iki lango angos arba ne maesniu
kaip 1,6 m ploio tarpsieniu tarp lang, esani balkono (lodijos) sienoje;
100.2. atvir ne siauresn kaip 0,6 m ploio perj priblokuot gyvenamosios paskirties trij ir
daugiau but daugiabui pastat sekcij arba priblokuot atskir gaisrin skyri per lauko zon;
100.3. balkon arba lodij, turini kopias, jungianias skirtinguose auktuose esanius
balkonus arba lodijas;
100.4. gretim tame pat aukte esani pagal sprogimo ir gaisro pavoj nepavojing patalp,
balkon arba lodij, turini LST EN 341 serijos standarto reikalavimus atitinkanius asmeninius
nusileidimo taisus, kuriais visi mons saugiai gali isigelbti patys.
101. rengiant evakavimo(si) kelius per dvi laiptines bendr vestibiul, viena i laiptini, be
ijimo vestibiul, privalo turti tiesiogin ijim lauk.
102. I kiekvieno pastato aukto turi bti ne maiau kaip du evakavimo(si) keliai. I antro ir
auktesni aukt evakavimo(si) keliai rengiami per dvi atskirose achtose esanias laiptines.
Evakuaciniai ijimai turi bti atitol vienas nuo kito. Minimalus atstumas tarp labiausiai nutolusi
ijim i pastato (l) nustatomas pagal formul: l 1.5 P , kur P patalpos perimetras.
103. Patalpoje rengiant du evakavimo(si) kelius, tarp skirting evakavimo(si) keli i patalpos
turi bti ne maesnis kaip 45o kampas. Evakavimo(si) kelio, kuris neatitinka minto reikalavimo,
norminis ilgis mainamas perpus. io punkto gyvendinimo paaikinimai pateikti 6 ir 7 paveiksluose.
6 paveikslas. moni evakavimo(si) keli i patalpos reikalavim gyvendinimo pavyzdys: tarp

skirting evakavimo(si) keli i patalpos turi bti ne maesnis kaip 45 o kampas (ABD 45o); CBA ar
CBD (bet kuris trumpesnis) kelias neturi viryti norminio evakavimo(si) kelio ilgio patalpoje;
CB aklakelis neturi viryti puss norminio evakavimo(si) kelio ilgio patalpoje
7 paveikslas. moni evakavimo(si) keli i patalpos reikalavim gyvendinimo pavyzdys: i
tako C yra du evakavimo(si) keliai, nes ACB 45 o; CA ar CB (bet kuris trumpesnis) kelias neturi
viryti norminio evakavimo(si) kelio ilgio patalpoje; i tako D tra vienas evakavimo(si) kelias, nes
ADB < 45o; i tako E taip pat tra vienas evakavimo(si) kelias
104. rengiant du evakavimo(si) kelius, kiekvienas i j turi utikrinti saug vis patalpoje,
aukte ar pastate esani moni evakavim(si). Esant daugiau kaip dviem evakavimo(si) keliams,
saugus vis moni, esani patalpoje, aukte ar pastate, evakavimas(is) turi bti utikrinamas visais
evakavimo(si) keliais, atsivelgiant tai, kad kiekvienas i i evakavimo(si) keli gali bti ukirstas
gaisro metu.
105. Leidiama vien evakavimo(si) keli rengti:
105.1. i P.1.4 grups patalp, kuriose vienu metu gali bti ne daugiau kaip 10 moni;
105.2. i rsio ar cokolinio aukto, kai jame vienu metu gali bti ne daugiau kaip 15 moni. Kai
rsyje ar cokoliniame aukte bna nuo 6 iki 15 moni, reikia numatyti papildom avarin ijim lauk
vertikaliomis kopiomis pro 0,60,8 m dydio liuk arba 0,751,5 m dydio pritaikyt ilipti lang;
105.3. i patalp, kuriose vienu metu gali bti ne daugiau kaip 50 moni ir kai tolimiausia vieta
nuo ijimo nutolusi ne daugiau kaip 25 m;
105.4. i Asg ir Bsg kategorijoms pagal sprogimo ir gaisro pavoj priskiriam patalp, kai jose
bna ne daugiau kaip 5 mons;
105.5. Cg kategorijai pagal sprogimo ir gaisro pavoj priskiriam patalp, kai jose bna ne
daugiau kaip 25 mons arba patalpos plotas yra ne didesnis kaip 1000 kv. m;
105.6. i patalpoje esani atvir aikteli ar antresoli, skirt rangos prieirai, kai j grind
plotas yra ne didesnis kaip:
105.6.1. 100 kv. m Asg ir Bsg kategorijoms pagal sprogimo ir gaisro pavoj priskiriamoms
patalpoms;
105.6.2. 400 kv. m kit kategorij pagal sprogimo ar gaisro pavoj priskiriamoms patalpoms;
105.7. i P.1.1, P.1.2, P.2.2, P.2.3, P.2.5, P.2.10, P.2.11, P.2.12, P.2.13, P.2.16 grups pastat, kai
pastato aukiausio aukto grind altitud nevirija 6 m, o moni aukte yra ne daugiau kaip 20;
105.8. i P.1.3 grups pastat, kai bendras but plotas aukte, o sekcijini nam sekcijos
aukte, nevirija 500 kv. m [10.7]. iuo atveju kiekvienas butas, iki kurio grind lygio nuo gaisr
gesinimo ir gelbjimo automobili privaiavimo paviriaus lygio yra daugiau kaip 15 m, be evakuacinio
ijimo, turi turti ir avarin ijim;
105.9. i P.1.3 grups pastatuose rengt but per du auktus (lygius), kai buto aukiausio aukto
(lygio) grind altitud virija 15 m, evakuaciniai ijimai rengiami i kiekvieno buto aukto (lygio).
106. Ijimo keliai, neatitinkantys reikalavim evakavimo(si) keliams, gali bti vertinami kaip
avariniai, siekiant padidinti moni saugum gaisro metu. Projektuojant avariniai ijimai nevertinami
kaip evakavimo(si) keliai.
107. Evakuacini ijim i pastato skaiius turi bti ne maesnis kaip evakavimo(si) keli i bet
kurio aukto skaiius.
108. Evakuacini ijim i pastato plotis (moni srauto pralaidumas) turi bti ne maesnis u
evakavimo(si) keli i bet kurio aukto (ar keli aukt, kurie sujungti atriumais, angomis ir 2 tipo
laiptais) plot (moni srauto pralaidum).
109. Evakavimo(si) keliai i rsio ir cokolinio aukto turi bti tiesiai lauk. Laiptai, vedantys
pirmo aukto patalpas i rsio arba cokolinio aukto, kuriame yra C g kategorijai pagal sprogimo ir gaisro
pavoj priskiriam patalp, turi bti atskirti 2 lentelje nurodytomis atsparumo ugniai vidinmis
sienomis ir perdangomis, o prie laiptus turi bti rengtas priegaisrinis EI 45 atsparumo ugniai liuzas,
kuriame kilus gaisrui sudaromas oro virslgis.
110. Evakavimo(si) keli grindys turi bti lygios, o slenksiai gali bti tik dur angose. Dur
angoje esanio slenksio auktis turi bti ne didesnis kaip 15 cm. Leidiamas grind auki skirtumas
ne maesnis kaip 45 cm, rengiant ne maiau kaip 3 pakopas. Evakavimo(si) keli grind nuolydis
leidiamas ne didesnis kaip 1:6.
111. Evakavimo(si) keliuose draudiama rengti laiptus, turinius skirting pakop aukt ar plot.
112. Evakuacini ijim dur uraktai parenkami vadovaujantis LST EN 179 ir
LST EN 1125 serijos standart reikalavimais. Evakuacini ijim dur, pro kurias evakuojasi 15 ir
daugiau moni, evakuaciniai uraktai parenkami pagal LST EN 179 serijos standarto reikalavimus,
atitinkamai dur, pro kurias evakuojasi 100 ir daugiau moni, pagal LST EN 1125 standarto serijos
reikalavimus. Visais atvejais evakavimo(si) keli i pastat iorins evakuacins durys privalo turti
uraktus arba udarymo mechanizmus, atidaromus i vidaus.
113. Evakuacini ijim dur spynos turi bti ne aukiau kaip 1000 mm nuo grind, o
rankenos ne aukiau kaip 1100 mm.
114. Ijimai pro sukamsias, suveriamsias, slankiojanisias ir pakeliamsias duris bei vartus
nevertinami kaip evakuaciniai gaisro metu. Evakuaciniuose ijimuose gali bti naudojamos
suveriamosios ir slankiojaniosios durys bei vartai, jei gaisro atveju utikrinamas automatinis dur
atsidarymas nuo nepriklausomo elektros altinio, iskyrus priegaisrini utvar duris ir vartus. iame
punkte nurodytoms durims uraktai gali bti parenkami neatsivelgiant LST EN 179 ir
LST EN 1125 serijos standart reikalavimus.
115. Naudojant dvivres evakuacini ijim duris, atidaromos dalies (toliau varia) plotis turi
bti ne maesnis kaip 1200 mm. Dvivri dur pagrindins varios plotis turi bti ne maesnis kaip
900 mm.
116. Evakavimo(si) keli koridoriuose neleidiama rengti sienini spint, iskyrus spintas
ininerinms sistemoms ir gaisriniams iaupams.
117. Evakuacini ijim dur varia turi atsidaryti evakuacijos kryptimi, o jos plotis turi bti ne
maesnis kaip:
117.1. 0,8 m, kai pro j evakuojasi ne daugiau kaip 15 moni;
117.2. 0,9 m, kai pro j evakuojasi nuo 15 iki 50 moni;
117.3. 1,2 m, kai pro j evakuojasi 50 ir daugiau moni.
118. Leidiama projektuoti duris, atidaromas patalp vid:
118.1. jei pro jas evakuojasi ne daugiau kaip 15 moni;
118.2. sandliuose, kuri plotas ne didesnis kaip 200 kv. m;
118.3. ijimuose ant stogo, kai durys nra skirtos monms evakuoti(s);
118.4. voniose, tualetuose, lodijose ir balkonuose, jei jie nenaudojami patekti neudmijam
laiptin.
119. Evakavimo(si) keliuose praeigos auktis ir dur varia turi bti ne emesni kaip 2 m. Rsio,
cokolinio, techninio aukto ir kit patalp, kuriose moni bna ne nuolat arba gali bti ne daugiau kaip
5 mons, praeigos ir dur varios aukt leidiama sumainti iki 1,9 m, o pastogs ir vedanios ant stogo
dur varios iki 1,5 m.
120. Evakavimo(si) keli plotis turi bti ne maesnis kaip 1 m, iskyrus dur varios plot. Jeigu
durys atsidaro bendro naudojimo koridori, evakavimo(si) kelio plotis koridoriumi laikomas
sumajusiu per pus dur varios ploio, jei jos yra vienoje koridoriaus pusje, ir per vis dur varios
plot, jei jos yra abiejose koridoriaus pusse.
121. Evakuoti(s) skirt laiptini ir vestibiuli lauko dur varia neturi bti siauresn u laipt
plot. Evakuoti(s) skirt laiptini atidaroma dur varia turi nesusiaurinti normatyvinio laipt ir j
aikteli ploio. Negaliesiems rengiami keltuvai turi nesusiaurinti evakavimo(si) keli ploio.
122. Evakavimo(si) keliuose draudiama rengti veidrodius, dur imitacij.
123. Statini, kuri aukiausio aukto grind altitud virija 9 m, evakavimo(si) keliuose
esanios priegaisrini liuz, kuriuose kilus gaisrui nesudaromas oro virslgis, lift hol, laiptini,
vestibiuli durys privalo bti priedmins, ne emesns kaip C5Sm klass.
124. Evakuoti(s) skirtose laiptinse draudiama rengti bet kokios kitos paskirties patalpas,
dujotiek ir garotiek, degi skysi vamzdius, elektros kabelius ir laidus (iskyrus elektros instaliacij
laiptinms ir koridoriams apviesti, elektros apskaitos skydelius), ijimus i keltuv ir krovinini lift,
iukli alinimo vamzdius, taip pat renginius, isikianius u sienos ploktumos emiau kaip 2,2 m
nuo laipt aikteli ir j pakop. Pastat, kuri aukiausio aukto grind altitud nevirija 26,5 m,
evakuoti(s) skirtose laiptinse leidiama rengti iukli alinimo vamzdius, ildymo renginius, pato
dutes, elektros instaliacij butams apviesti, elektros apskaitai butuose atlikti ir ne daugiau kaip
3 keleivinius liftus.
125. Evakavimo(si) keli, kuriuose rengiami turklai, plotis nustatomas pagal 8 paveiksl.
8 paveikslas. Evakavimo(si) keli plotis. A turklo rengimo auktis;

B, C evakavimo(si) kelio plotis; D atstumas nuo sienos iki turklo krato
126. Neudmijamose laiptinse liftus rengti draudiama.

127. monms evakuoti(s) skirti laiptai ir laiptins skirstomi tipus:
127.1. laipt tipai:
127.1.1. 1 tipo vidiniai, rengti laiptinse;
127.1.2. 2 tipo vidiniai, atviri;
127.1.3. 3 tipo lauko, atviri;
127.2. prast laiptini tipai:
127.2.1. L1 su stiklintomis angomis kiekvieno aukto lauko sienose;
127.2.2. L2 natraliai apviestos per stiklintas angas stoge;
127.3. neudmijam laiptini tipai:
127.3.1. N1 jimas laiptin i aukto per lauko zon atviromis perjomis. Perja per oro zon
turi bti neudmijama;
127.3.2. N2 gaisro metu laiptinje sudaromas oro virslgis;
127.3.3. N3 ijimas laiptin i aukto per priegaisrin liuz su oro virslgiu jame.
128. Evakuoti(s) skirt laipt aikteli plotis turi bti ne maesnis u laipt plot, o laisvas plotas
prie jim lift ne maesnis kaip 1500 mm1500 mm. Tarp laiptataki turi bti ne maesni kaip
50 mm tarpai, skirti gaisrinms arnoms nutempti, arba laiptinje rengtas sausvamzdis su ranka
valdomomis sklendmis ir jungiamosiomis movomis 52 mm gaisrinms arnoms prijungti ir gaisro metu
lengvai nuimamomis aklmis ant mov.
129. liftus ir kitas mechanizuotas priemones monms perveti projektuojant evakavimo(si)
kelius neatsivelgiama. Jei eskalatoriai numatomi monms evakuoti(s), juos reikia projektuoti pagal
laiptams nustatytus reikalavimus.
130. Pastat evakavimo(si) keliuose draudiama naudoti 2 ir 3 tipo laiptus, iskyrus teiss
aktuose nustatytus atvejus.
131. Evakavimo(si) 2 tipo laiptais kelio ilgis nustatomas dauginant laipt aukt i trij.
132. 3 tipo laiptai turi bti rengiami i ne emesns kaip A2s3, d2 degumo klass statybos
produkt ir statomi prie pastato lauko sien, kuri atsparumas ugniai ne maesnis kaip EI 30, o plotis
bent po 1 m didesnis u iorinius laipt matmenis. 3 tipo laiptus, neatsivelgiant pastato lauko sienos
atsparum ugniai, leidiama rengti, kai jie statomi ne maesniu kaip 4 m atstumu nuo pastato lauko
sienos.
133. 3 tipo laiptai turi turti aikteles evakuacini ijim auktyje, ne maesnio kaip 1,2 m
aukio apsauginius turklus. Laipt nuolydis turi bti ne didesnis kaip 1:1, plotis ne maesnis kaip
0,85 m. Durys ieiti iuos laiptus turi atsidaryti i patalp vidaus.
134. Laiptini vidinse sienose draudiama rengti angas (iskyrus duris). Laiptini virutiniuose
auktuose, bet ne reiau kaip kas 5 auktai, turi bti numatyti ne maesni kaip 1,2 kv. m atidaromi langai
dmams ileisti.
135. Laiptins, neturinios natralaus apvietimo, privalo bti N tipo (neudmijamos).
136. Neudmijamos laiptins pirmame aukte turi turti tiesiogin ijim lauk. N1 tipo
neudmijamos laiptins su pirmu auktu gali turti ry tik per lauk. N1 tipo laiptini rengimo
pavyzdiai pateikti 9 paveiksle.
a) b) c)
9 paveikslas. Perjos N1 tipo laiptin per neudmijam zon rengimo pavyzdiai:
a) teisingai rengta perja; b) neteisingai rengta perja, nes neudmijama zona per maa; c) neteisingai
rengta perja, nes ji rengta pastato sien vidiniame kampe
137. N2 tipo laiptini lauko sienose rengiami langai turi bti nevarstomi.
138. Auktuose ir labai auktuose statiniuose, N2 tipo neudmijamos laiptins su oro virslgiu
suskirstomos sekcijas ne maesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis, kurios rengiamos
viduriniame pastato aukte, taiau ne reiau kaip kas deimt pastato aukt. Oro virslgis sekcijos
virutinje dalyje turi bti ne didesnis kaip 150 Pa, o apatinje ne maesnis kaip 20 Pa (kai jimo
laiptin i aukto, kuriame kilo gaisras, ir ijimo lauk i laiptins dvejos durys yra atviros). Oro
virslgio ventiliatori naumas, acht ir votuv skerspjviai nustatomi skaiiavimais [10.12].
139. Auktuose ir labai auktuose statiniuose su neudmijamomis laiptinmis btina numatyti
dm paalinim i kiekvieno aukto koridori.
140. Pastato koridoriai turi bti kas 60 metr suskirstyti ne maesnio kaip EI 15 atsparumo ugniai
pertvaromis su ne emesns kaip C5Sm klass priedminmis durimis.
141. jimus neudmijamas laiptines draudiama projektuoti per lift holus (iskyrus atvejus,
kai lift achtose rengiamos EI2 30 atsparumo ugniai durys). Balkonus, koridorius ar galerijas, vedanias
neudmijamas N1 tipo laiptines, draudiama projektuoti pastato lauko sien vidaus kampuose.
142. Balkonai, koridoriai ar galerijos, vedanios neudmijamas N1 tipo laiptines, turi bti ne
siauresns kaip 1,2 m ir turti 1,2 m aukio apsaugin tvorel. Atstumas tarp dur, skiriani lauk ir
patalpas, matuojant tarp dur ang centr, turi bti ne maesnis kaip 2,5 m.
143. Statiniuose lift valdymas kilus gaisrui turi bti rengiamas vadovaujantis LST EN 81-73
serijos standart reikalavimais. Viena lifto skirtoji aiktel projektuojama pirmame aukte tik tuo atveju,
kai ijimas i lifto pirmame aukte veda EI 45 priegaisrin liuz, i kurio rengtas ijimas tiesiai
lauk. Kai mintas priegaisrinis liuzas nenumatomas ir (ar) i jo nra ijimo tiesiai lauk,
vadovaujantis LST EN 81-73 serijos standart reikalavimais, turi bti rengiamos pagrindin ir atsargin
skirtosios aiktels. io punkto nuostatos netaikomos ugniagesi liftams.
144. Pastatuose, kuri aukiausio aukto grind altitud nevirija 26,5 m, keleiviniai liftai,
rengti laiptinse, gali bti atitveriami nenormuojamo atsparumo ugniai atitvaromis ir durimis, taiau i
ne emesns kaip A2s3, d2 degumo klass statybos produkt.
145. Pastatuose ir visuomenins paskirties inineriniuose statiniuose, iskyrus P.1.1, P.1.2 ir P.1.3
grups pastatus, kai juose vienu metu gali bti daugiau kaip 100 moni, turi bti rengta perspjimo apie
gaisr ir evakavimo(si) valdymo sistema. Praneimo bdas nustatomas atsivelgiant pastato paskirt,
trinio planavimo ir konstrukcinius ypatumus. Perspjimo apie gaisr ir evakavimo(si) valdymo sistemos
reikalavimai pateikti Taisykli 5 priede.
146. monms gelbti skirtos priemons, neatitinkanios reikalavim, organizuojant ir
projektuojant evakavim(si) i vis patalp ir pastat, nevertinamos.
XV. GAISRO GESINIMAS IR GELBJIMO DARBAI
147. Gaisro gesinimas ir gelbjimo darbai utikrinami konstrukcinmis, trinio suplanavimo,

ininerinmis techninmis ir organizacinmis priemonmis. Prie j priskiriama:
147.1. gaisr gesinimo ir gelbjimo automobili vaiavimo ir privaiavimo prie objekto keli,
sujungt su funkciniais vaiavimo ir privaiavimo keliais, arba speciali keli rengimas;
147.2. lauko gaisrini laipt ir lifto, turinio ugniagesi perveimo reim, rengimas ir speciali
automobilini keltuv, skirt priegaisrins gelbjimo tarnybos personalui ir gaisr gesinimo ir
gelbjimo rangai pakelti reikiam aukt ar ant pastato stogo, sigijimas;
147.3. gaisrinio vandentiekio, sujungto su buitiniu vandentiekiu, arba specialaus vandentiekio, o
prireikus sausvamzdi ir gaisrini (vandens) rezervuar rengimas;
147.4. ugniagesi gelbtoj judjimo keli pastato viduje apsauga nuo dm;
147.5. asmenins ir kolektyvins moni apsaugos priemons (esant btinybei);
147.6. priegaisrins gelbjimo tarnybos, turinios gaisr gesinimo ir gelbjimo technikos ir
pakankamai ugniagesi gelbtoj, veiklos organizavimas, atsivelgiant gaisro gesinimo statiniuose,
esaniuose padalinio aptarnavimo zonoje, slygas ir ypatumus.
148. Prie kiekvieno statinio, gaisro gesinimo altinio ir gaisrinio hidranto turi bti rengti tinkami
keliai gaisr gesinimo ir gelbjimo automobiliams privaiuoti. Keli, skirt gaisr gesinimo ir gelbjimo
automobiliams privaiuoti, projektavimo reikalavimai:
148.1. privaiuoti prie pastat, gaisro gesinimo altinio ir gaisrinio hidranto turi bti naudojamos
motorizuoto susisiekimo gatvs ir keliai, vairi tip eismo zonos ir aikts, atitinkanios teiss akt
nustatytus reikalavimus [10.10];
148.2. kelias privaiuoti prie pastat, kuri aukiausio aukto grind altitud maesn arba lygi
15 m, gali bti rengiamas ne didesniu kaip 25 m atstumu iki pastat;
148.3. keliai privaiuoti prie pastat, kuri aukiausio aukto grind altitud virija 15 m, turi
bti rengiami i dviej iilgini pastato pusi, kad ugniagesiai gelbtojai automobilinmis kopiomis
patekt visus pastato langus ir avarinius ijimus;
148.4. keliai privaiuoti prie pastat gali bti rengiami tik i vienos iilgins pastato puss, jei i
jos per kiekvieno aukto langus ugniagesiai gelbtojai automobilinmis kopiomis gals patekti visas
kiekvieno aukto patalpas ir avarinius ijimus;
148.5. turi bti numatyti keliai vaiuoti udarus ar pusiau udarus kiemus, kai juose esani
pastat aukiausio aukto grind altitud virija 15 m. Keliai vaiuoti udar kiem rengiami ne
reiau kaip kas 800 m iorinio statinio perimetro ilgio;
148.6. keli plotis turi bti ne maesnis kaip 3,5 m, auktis ne maesnis kaip 4,5 m;
148.7. ties statiniais, kuri aukiausio aukto grind altitud maesn arba lygi 15 m, aklakelis
turi baigtis ne maesne kaip 1212 m aiktele, o ties statiniais, kuri aukiausio aukto grind altitud
didesn kaip 15 m, aklakelis turi baigtis 1616 m aiktele;
148.8. automobilinms kopioms pastatyti prie pastat, kuri aukiausio aukto grind altitud
didesn kaip 15 m, atsivelgiant statinio aukt ir automobilini kopi technines galimybes, 716 m
atstumu iki pastato turi bti rengta ne maiau kaip 6 m ploio vaiuojamoji dalis arba 1616 m dydio
aiktel;
148.9. tarp statini ir keli gaisr gesinimo ir gelbjimo automobiliams privaiuoti negali bti
sodinami mediai ar statomos kitos klitys;
148.10. aiktels ir keliai gaisr gesinimo ir gelbjimo automobiliams privaiuoti turi bti visada
laisvi, tam utikrinti btina statyti specialius enklus ir aptvarus (iki 20 cm aukio);
148.11. gaisr gesinimo ir gelbjimo automobiliams privaiuoti prie statini leidiama panaudoti
priestat eksploatuojamus stogus, kurie rengiami atsivelgiant gaisr gesinimo ir gelbjimo
automobili sukeliam apkrov.
149. Naujai statomi pastatai, kuri aukiausio aukto grind altitud virija 15 m, turi bti
statomi priegaisrins gelbjimo tarnybos, turinios automobilines kopias, operacij rajone. io punkto
nuostatos netaikomos pastatams, kuriuose rengiami ugniagesi liftai pagal LST EN 81-72 serijos
standart reikalavimus.
150. Pastatuose, kuri auktis nuo ems paviriaus altituds iki stogo karnizo arba lauko sienos
viraus (parapeto) yra didesnis kaip 10 m, btina numatyti tinkamus vidinius ir iorinius ijimus
ugniagesiams gelbtojams ant stogo.
151. Vidinis ieiti ant stogo kelias rengiamas i laiptins tiesiogiai, o pastat, kuri pastog
naudojama ir yra apiltinta, pastogje rengiami ijim keliai ant stogo stacionariosiomis kopiomis
pro ne maesnius kaip 0,60,8 m liukus, duris arba langus. Ioriniai ieiti ant stogo keliai rengiami
3 tipo laiptais arba stacionariosiomis lauko kopiomis.
152. Vidini ieiti ant stogo keli skaiius numatomas ne maiau kaip vienas 2000 (ar
maesniam) kv. m pastato stogo plotui. Ioriniai ieiti ant stogo keliai rengiami nesant galimybs rengti
pakankamai vidini ieiti ant stogo keli. Iorini ieiti ant stogo keli skaiius numatomas ne maiau
kaip vienas 150 (ar maesniam) m pastato perimetro ilgiui.
153. Leidiama nerengti iorinio ijimo kelio ant pastato pagrindinio fasado stogo
stacionariosiomis lauko kopiomis, jei pastato plotis ne didesnis kaip 150 m, o prieingoje pagrindiniam
fasadui pusje yra lauko gaisrinis vandentiekis su hidrantais.
154. Vienaukiuose pastatuose, kuri stogo plotas ne didesnis kaip 100 kv. m, ijimo ant stogo
kelio rengti nebtina.
155. Pakilti ant pastat stog, kuri auktis nuo ems paviriaus altituds iki karnizo arba lauko
sienos viraus (parapeto) didesnis kaip 10 m, taiau nevirija 20 m, ir kur stog auki skirtumas nuo
1 iki 20 m, turi bti naudojamos stacionariosios vertikalios kopios. Pakilti ant auktesni nei 20 m
pastat stog ir ten, kur stog auki skirtumai didesni kaip 20 m, naudojami 3 tipo laiptai su nuolydiu
(ne didesniu kaip 6:1). Mintos kopios ir laiptai turi bti rengiami i ne emesns kaip A2s3, d2
degumo klass statybos produkt ir montuojami ne ariau kaip 1 m nuo lang.
156. Jei stog aukiai skiriasi daugiau kaip 1 m, perjai nuo vieno stogo ant kito btina rengti
stacionarisias kopias. i kopi rengti nebtina, jeigu stog auki skirtumas didesnis kaip 10 m,
o kiekviena didesn kaip 100 kv. m stogo ploto dalis turi atskir ieiti ant stogo keli.
157. Gaisrui gesinti ir gelbjimo darbams atlikti turi bti naudojami ne maesnio kaip 1 m ploio
3 tipo laiptai su nuolydiu (ne didesniu kaip 6:1) arba ne maesnio kaip 0,7 m ploio vertikalios
kopios.
158. Vidiniai ieiti ant stogo arba pastog keliai i laiptini turi bti laiptais su aiktelmis prie
ijimus pro ne maesnes kaip 0,751,5 m duris. Pastatuose, kuri aukiausio aukto grind altitud
maesn kaip 15 m, leidiama rengti vidinius ieiti ant stogo arba pastog kelius i laiptins pro ne
maesnius kaip 0,60,8 m liukus stacionariosiomis kopiomis. ios kopios turi bti rengiamos i ne
emesns kaip A2s3, d2 degumo klass statybos produkt.
159. Techniniuose auktuose, techniniuose pogrindiuose ir techninse pastogse praeigos auktis
turi bti ne maesnis kaip 1,8 m, pastogse iilgai pastato ne maesnis kaip 1,6 m. Praeigos plotis turi
bti ne maesnis kaip 1,2 m. Ne ilgesnse kaip 2 m atkarpose leidiama praeigos aukt sumainti iki 1,2
m, o plot iki 0,9 m.
160. Pastatuose su mansardomis pastoges atitverianiose konstrukcijose reikia rengti ne
maesnius kaip 0,60,8 m liukus.
161. Auktuose ir labai auktuose pastatuose, kiekviename gaisriniame skyriuje btina rengti ne
maiau kaip vien ugniagesi lift pagal LST EN 81-72 serijos standart reikalavimus.
162. Ugniagesi liftai rengiami achtose su atitverianiosiomis konstrukcijomis, turiniomis ne
maesn kaip REI 120 atsparum ugniai ir ne maesnio kaip EI 60 atsparumo ugniai duris. Jeigu
gaisriniai skyriai projektuojami vienas ant kito, jiems ugniagesi liftas gali bti bendras, taiau jo achtos
atitverianiosios konstrukcijos turi bti ne maesnio atsparumo ugniai kaip priegaisrins perdangos,
skirianios tuos gaisrinius skyrius.
163. Ijimas i ugniagesi lifto turi bti EI 45 atsparumo ugniai priegaisrin liuz be oro
virslgio gaisro metu. Ijimas i ugniagesi lifto priegaisrinio liuzo pirmame aukte turi bti
rengiamas tiesiai lauk arba atvir balkon, koridori, galerij, vedani neudmijam N1 tipo
laiptin.
164. Labai auktuose pastatuose ugniagesi lift kabina turi bti ne maesn kaip 1100 mm
ploio ir 2100 mm gylio, o vardin apkrova 1000 kg.
165. Turi bti numatomas ugniagesi lifto autonominis elektros energijos altinis, utikrinantis
lifto darb ne maiau kaip 1 val.
166. Pastate turi bti numatytos priemons (grind nuolydis, trapai, borteliai ir kt.),
neleidianios vandeniui, naudojamam gaisrui gesinti, patekti ugniagesi lifto acht.
167. Pastatuose, kuri auktis nuo ems paviriaus altituds iki karnizo arba lauko sienos
viraus (parapeto) didesnis kaip 10 m, o stogo nuolydis iki 12 proc., taip pat pastatuose, kuri auktis
iki karnizo didesnis kaip 7 m, o stogo nuolydis didesnis kaip 12 proc., btina ant stogo rengti ne
emesn kaip 0,6 m tvorel arba parapet. Neatsivelgiant pastato aukt, 1,2 m aukio tvorel
rengiama ant eksploatuojam ploki stog, balkonuose, lodijose, lauko galerijose, atviruose lauko
laiptuose, laiptini maruose ir aiktelse.
_____________
Gaisrins saugos pagrindini reikalavim

1 priedas
PASTAT IR PATALP KATEGORIJOS PAGAL

SPROGIMO IR GAISRO PAVOJ
1. Pastatai ir patalpos pagal sprogimo ir gaisro pavoj skirstomi Asg, Bsg, Cg, Dg, Eg kategorijas.
ios kategorijos netaikomos sprogiosioms mediagoms gaminti ir saugoti.
2. Pastat ir patalp kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavoj nustatomos statinio projekto
technologinje dalyje, atsivelgiant patalpoje esani ar technologiniame procese naudojam mediag
gaisrinio pavojingumo rodiklius ir kiek, technologini proces ypatumus.
3. Patalp kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavoj, atsivelgiant jose esanias ar
naudojamas mediagas ir j charakteristikas, pateiktos 1 lentelje.
Patalp kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavoj

1 lentel
Patalpos Mediag, esani patalpoje ar naudojam technologiniame procese,
kategorija apibdinimas
Asg Ypa degios dujos, degs, labai degs ir ypa degs skysiai, kuri plipsnio
temperatra nevirija 28 oC, kai naudojama j tiek, kad usidegus sprogiam gar
ar duj ir oro miiniui, patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo
momentinis virslgis.
Mediagos, kurios sprogsta ir dega, sveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar
viena su kita, kai naudojama j tiek, kad vykus sprogimui patalpoje susidaro
didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis virslgis.
Bsg Degios dulks arba pluotas, degs ir labai degs skysiai, kuri plipsnio
temperatra 28 oC ir auktesn, degs skysiai, kaitinti iki j plipsnio
temperatros ir daugiau, degs skysiai, kurie kilus avarijai gali sudaryti sprogius
aerozolius, kai naudojama j tiek, kad usidegus sprogiam dulki ar gar ir oro
miiniui, patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis virslgis.
Cg Degs ir labai degs skysiai, degios ir sunkiai degios kietos mediagos (taip pat
dulks ir pluotas); mediagos, kurios dega tik sveikaudamos su vandeniu,
deguonimi ar viena su kita, jei patalpa nepriskiriama Asg ir Bsg kategorijoms ir kai
mediag naudojama tiek, kad gaisro apkrova patalpoje didesn arba lygi
42 MJ/kv. m.
Dg Kartos, kaitusios, ilydytos nedegios mediagos; mediagos, kurias apdorojant
ispinduliuojama iluma, iskiriamos kibirktys ar liepsna; degios dujos, skysiai
ir kietos mediagos, kurios naudojamos kaip kuras arba sunaikinamos deginant.
Eg Nedegios mediagos arba patalpos, kuriose gaisro apkrova maesn kaip
42 MJ/kv. m.
4. Visoms gaisrinio skyriaus patalpoms nustatoma bendra kategorija pagal sprogimo ir gaisro
pavoj (2 lentel).
5. Technologinio proceso ir patalpos, kurioje jis vyksta, kategorija nustatoma vadovaujantis
Taisykli reikalavimais, standartais ir kitais metodiniais dokumentais.
6. Pastat ar gaisrini skyri, kuriuose gali vykti sprogimas arba gaisras, kategorijos
nustatomos pagal 2 lentelje pateiktus kriterijus.
Pastat kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavoj

2 lentel
Pastato ar
gaisrinio Pastat ar gaisrini skyri kategorijos pagal
skyriaus sprogimo ir gaisro pavoj nustatymo kriterijai
kategorija
Asg Kai pastate esani Asg kategorijos patalp bendras plotas virija 5 proc. viso
pastato patalp ploto arba uima daugiau nei 200 kv. m.
Leidiama nepriskirti pastato Asg kategorijai, jeigu Asg kategorijos patalp bendras
plotas nevirija 25 proc. pastato ploto (bet ne didesnis kaip 1000 kv. m) ir iose
patalpose rengiama stacionarioji gaisr gesinimo sistema [10.4].
Pastato ar
gaisrinio Pastat ar gaisrini skyri kategorijos pagal
skyriaus sprogimo ir gaisro pavoj nustatymo kriterijai
kategorija
Bsg Kai pastatas nepriskiriamas Asg kategorijai, o pastate esani Asg ir Bsg kategorij
patalp bendras plotas virija 5 proc. pastato patalp ploto arba uima daugiau nei
200 kv. m.
Leidiama nepriskirti pastato Bsg kategorijai, jeigu Asg ir Bsg kategorijos patalp
bendras plotas nevirija 25 proc. pastato ploto (bet ne didesnis kaip 1000 kv. m) ir
iose patalpose rengiama stacionarioji gaisr gesinimo sistema [10.4].
Cg Kai pastatas nepriskiriamas Asg ir Bsg kategorijoms, o pastate esani Asg, Bsg ir Cg
kategorij patalp bendras plotas virija 5 proc. pastato patalp ploto arba 10 proc.
pastato patalp ploto, jei pastate nra Asg ir Bsg kategorij patalp.
Leidiama nepriskirti pastato Cg kategorijai, jeigu Asg, Bsg ir Cg kategorij patalp
bendras plotas nevirija 25 proc. pastato ploto (bet ne didesnis kaip 3500 kv. m) ir
iose patalpose rengiama stacionarioji gaisr gesinimo sistema [10.4].
Dg Kai pastatas nepriskiriamas Asg, Bsg ir Cg kategorijoms, o pastate esani Asg, Bsg,
Cg ir Dg kategorij patalp bendras plotas virija 5 proc. pastato patalp ploto.
Leidiama nepriskirti pastato Dg kategorijai, jeigu Asg, Bsg, Cg ir Dg kategorij
patalp bendras plotas nevirija 25 proc. pastato ploto (bet ne didesnis kaip
5000 kv. m) ir Asg, Bsg ir Cg kategorij patalpose rengiama stacionarioji gaisr
gesinimo sistema [10.4].
Eg Kai pastatas nepriskiriamas Asg, Bsg, Cg ir Dg kategorijoms ir jame yra nedegi
mediag arba patalp, kuriose gaisro apkrova nevirija 42 MJ/kv. m.
__________________
Gaisrins saugos pagrindini

reikalavim
2 priedas
IORINI RENGINI KATEGORIJOS PAGAL

SPROGIMO IR GAISRO PAVOJ
1. Ioriniai renginiai pagal sprogimo ir gaisro pavoj skirstomi Asgi, Bsgi, Cgi, Dgi, Egi
kategorijas, kurios nustatomos statinio projekto technologinje dalyje.
2. Iorinio renginio kategorija nustatoma pagal lentelje pateiktus kriterijus.
Iorini rengini kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavoj
renginio Mediag, esani rangoje ar naudojam technologiniame procese,

kategorija apibdinimas ir kiekis
Asgi Jei rangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) ypa degi duj,
degi, labai degi ir ypa degi skysi, kuri plipsnio temperatra nevirija
28 oC, mediag, kurios sprogsta ir dega, sveikaudamos su vandeniu, deguonimi
ar viena su kita, kai naudojama j tiek, kad zonos, kurios riba yra gar ar duj ir
oro miinio apatin koncentracin liepsnos plitimo riba, dydis horizontalioje
ploktumoje yra daugiau kaip 30 m ir (ar) apskaiiuotas duj ar gar ir oro miinio
sprogimo momentinis virslgis 30 m atstumu nuo iorinio renginio virija 5 kPa.
renginio Mediag, esani rangoje ar naudojam technologiniame procese,
kategorija apibdinimas ir kiekis
Bsgi Jei rangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) degi dulki arba
pluoto, degi ir labai degi skysi, kuri plipsnio temperatra virija 28 oC,
degi skysi, kurie kaitinti iki j plipsnio temperatros ir daugiau, kai
naudojama j tiek, kad zonos, kurios riba yra gar ar dulki ir oro miinio apatin
koncentracin liepsnos plitimo riba, dydis horizontalioje ploktumoje yra daugiau
kaip 30 m ir (ar) apskaiiuotas dulki ar gar ir oro miinio sprogimo momentinis
virslgis 30 m atstumu nuo iorinio renginio virija 5 kPa.
Cgi Jei renginys nepriskiriamas Asgi ir Bsgi kategorijoms ir rangoje yra (laikomi,
perdirbami ar transportuojami) degi skysi, degi ir sunkiai degi kiet
mediag (taip pat dulki ir pluoto), mediagos, kurios dega tik sveikaudamos
su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, kai j naudojama tiek, kad joms
usidegus gaisro idinio iluminio spinduliavimo srautas 30 m atstumu nuo
renginio virija 4 kW/kv. m.
Dgi Jei rangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) kart, kaitusi ar
ilydyt nedegi mediag, kurias apdorojant ispinduliuojama iluma,
iskiriamos kibirktys ar liepsna, taip pat degi duj, skysi ir kiet mediag,
kurios naudojamos kaip kuras arba sunaikinamos deginant.
Egi Jei rangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) kart, kaitusi ar
ilydyt nedegi mediag ir (ar) normalios bsenos mediag ir pagal pirmiau
ivardytus kriterijus nepriskiriam Asgi, Bsgi, Cgi ir Dgi kategorijoms, taip pat altos
bkls mediag.
___________

3 priedas
GAISRINIO SKYRIAUS MAKSIMALAUS PLOTO Fg NUSTATYMAS
1. Kiekvienu atveju pastato gaisrinio skyriaus maksimalus plotas nustatomas pagal formul:
Fg = FsGcos(90KH),
ia:
Fs slyginis gaisrinio skyriaus plotas, nurodytas io priedo 1 lentelje, priklausantis nuo statinio
paskirties, kv. m;
KH skaiiuojamojo aukio koeficientas, KH =H/Habs;
H auktis nuo gaisr gesinimo ir gelbjimo automobili privaiavimo prie pastato emiausios
paviriaus altituds, o kai gaisr gesinimo ir gelbjimo automobili privaiavimo rengti nebtina, nuo
neiojamj gaisrini kopi pastatymo emiausios paviriaus altituds, iki pastato aukiausio aukto
(skaitant mansardin) grind altituds, m, kuris neturi viryti skaiiuojamosios altituds (Habs), m;
Habs skaiiuojamoji altitud, nurodyta 1 lentelje, priklausanti nuo statinio paskirties, m;
G pastato gaisrins saugos vertinimo koeficientas, bendruoju atveju laikomas lygus 1.
Koeficientas G nustatomas taip:
G = G1++G8, jeigu yra vertinamas G1 koeficientas;
G = 1+(G2++G8), jeigu G1 koeficientas nevertinamas;
ia: G1G8 statinio gaisrins saugos vertinimo daliniai koeficientai, priklausantys nuo pastate
diegiam gaisrins saugos sistem ir priegaisrins gelbjimo tarnybos galimybi; j skaitins verts
pateiktos io priedo 2 lentelje.
G3, G4 dalini koeficient reikms taikomos tik pritarus valstybinei priegaisrinei gelbjimo
tarnybai.
Slyginio gaisrinio skyriaus ploto Fs ir skaiiuojamosios altituds Habs verts vairios paskirties
pastatuose
1 lentel
Statinio atsparumas ugniai
Statinio Naudojimo paskirtis I II III I II III
grup [10.5] slyginis gaisrinio skyriaus skaiiuojamoji
plotas FS (kv. m) altitud Habs (m)
P.1 grup
Gyvenamoji (vieno buto
P.1.1 2200 1400 1000 20 10 5
pastatai)
P.1.2 Gyvenamoji (dviej but
2200 1400 1000 20 10 5
pastatai)
P.1.3 Gyvenamoji (trij ir daugiau
5000 2000 1000 56(1) 10 5
but daugiabuiai pastatai)
P.1.4 Gyvenamoji (vairioms
socialinms grupms) (vaik
3000 1500 DP 10 5 DP
namai, prieglaudos, globos
namai ir panaiai)
Bendrabuiai
eimos namai 5000 2000 1000 56 10 5
Vienuolynai
P.2 grup
P.2.1 Viebui, trumpalaikio
apgyvendinimo pastatai
5000 2000 DP 56(1) 10 DP
(viebuiai, moteliai ir svei
namai)
P.2.2 Administracin pastatai
administraciniams tikslams
(bankai, patas, valstybs ir
savivaldybs staigos, 6000 2000 1000 56(1) 10 5
ambasados, teismai, kiti staig
ir organizacij administraciniai
pastatai)
P.2.3 Prekybos pastatai didmeninei
ir mameninei prekybai
(parduotuvs, degalins, 12000 4000 2000 20 10 5
vaistins, prekybos paviljonai
ir kita)
P.2.4 Paslaug pastatai paslaugoms
teikti ir buitiniam aptarnavimui
(pirtys, groio salonai, 6000 2000 1000 20 10 5
skalbyklos, taisyklos,
laidojimo namai ir kita)
P.2.5 Maitinimo pastatai monms
maitinti (valgyklos, restoranai, 6000 2000 1000 20 10 5
kavins, barai ir kita)
P.2.6 Transporto pastatai transporto
tikslams, t. y. susij su
transportavimu, gabenimu,
veimu (oro uosto, jr ir upi
laivyno, geleinkelio ir
autobus stoi pastatai, 6000 2000 1000 20 10 5
judjimo post, dispeerini,
iem postai, uosto terminalai,
signal perdavimo pastatai,
vyturi pastatai, muitini
pastatai ir kita)
P.2.7 Gara pastatai transporto
priemonms laikyti
(automobili garaai, lktuv 14000 6000 4000 20 10 5
angarai, vagon, autobus ir
troleibus garaai)
P.2.8 Gamybos, pramons pastatai
gamybai (gamyklos, dirbtuvs,
produkcijos perdirbimo
mons, kalvs, skerdyklos ir
kita)
Asg kategorijos 10000 8000 DP 20 10 DP
Bsg kategorijos 12000 9000 DP 20 10 DP
Cg kategorijos 14000 10000 6000 20 10 5
Dg kategorijos 20000 15000 6000 20 10 5
Eg kategorijos 25000 15000 6000 20 10 5
P.2.9 Sandliavimo pastatai, kuri
tiesiogin paskirtis sandliuoti
ir saugoti
Asg kategorijos 5000 2500 DP 20 10 DP
Bsg kategorijos 6000 3000 DP 20 10 DP
Cg kategorijos 15000 10000 4000 20 10 5
Dg kategorijos 15000 12000 8000 20 10 5
Eg kategorijos 20000 15000 10000 20 10 5
P.2.10 Kultros pastatai kultros
tikslams (kino teatrai, kultros
namai, klubai, bibliotekos,
6000 2000 1000 56(1) 10 5
archyvai, muziejai, parod
centrai, planetariumai, radijo ir
televizijos pastatai ir kita)
P.2.11 Mokslo pastatai vietimo ir
mokslo tikslams (institutai ir
mokslinio tyrimo staigos,
observatorijos, meteorologijos
stotys, laboratorijos (iskyrus 6000 2000 1000 40 10 5
gamybines laboratorijas),
bendrojo lavinimo, profesins
ir auktosios mokyklos, vaik
dareliai, lopeliai ir kita)
P.2.12 Gydymo pastatai gydymo
tikslams, t. y. pastatai, kuriuose
teikiama medicinos pagalba ir
prieira sergantiems
monms (ligonins, klinikos,
poliklinikos, sanatorijos,
reabilitacijos centrai, 6000 2000 1000 40 10 5
specialij staig sveikatos
apsaugos pastatai, gydykl
pastatai, medicinins
prieiros staig slaugos
namai ir kita), veterinarijos
pastatai
P.2.13 Poilsio pastatai (kempingai,
poilsio namai, vasarnamiai,
6000 2000 1000 20 10 5
mediokls nameliai ir kiti
poilsio pastatai)
P.2.14 Sporto pastatai (sporto hali,
sali, teniso kort, basein,
iuoykl, jacht klub, 20000 2000 1000 20 10 5
audykl, stadion, manie ir
kiti pastatai)
P.2.15 Religin pastatai religiniams
tikslams (banyios, cerkvs,
koplyios, sinagogos, maldos
5000 2000 1000 20 10 5
namai, katedros ir kiti
religiniams tikslams naudojami
pastatai)
P.2.16 Specialioji pastatai
specialiesiems tikslams
(kareivins, kaljimai, tardymo
izoliatoriai, policijos, gaisrins 5000 2000 1000 56(1) 10 5
tarnybos, slptuvs, pasienio
kontrols punktai, techniniai
stebjimo boktai ir kita)
P.2.17 Pagalbinio kio pastatai
(sandlis, garaas, dirbtuvs,
pirtis (sauna), kieto kuro
sandlis (malkin), vasaros 5000 4000 1000 15 10 5
virtuv, tvartas, iltnamis,
darin, lauko tualetas,
pavsin (altana) ir kiti
pastatai) (2)
P.2.18 Kita (ferm) pastatai
kiniams gyvnams laikyti
(auginti) (kiaulids, karvids, 5000 4000 1000 15 10 5
arklids, verids, pauktids ir
panaiai)
P.2.19 Kita (kio) pastatai, skirti
ems kiui tvarkyti (darin,
svirnas, garaas ir kiti pastatai, 15000 12000 8000 20 10 5
skirti ems kio reikmms)(2)
P.2.20 Kita (iltnami) pastatai
augalams auginti (iltnamiai,
Nenormuojama
oranerijos, iemos sodai ir
kita)
P.2.21 Kita (sod) pastatai, esantys
sodinink bendrijose (sodo 2200 1400 1000 20 10 5
nameliai ir kita)
P.3 grup
P.3 Kita kiti pastatai, kuri
negalima priskirti jokiai 2200 1400 1000 20 10 5
nurodytai pastat paskiriai
P.4 grup
(3)
P.4 Inineriniai statiniai 6000 2000 1000 20 10 5
(1)
Nustatant pastat, kuri auktis, matuojamas nuo ems paviriaus altituds iki stogo karnizo
arba lauko sienos viraus (parapeto), yra didesnis kaip 56 m, gaisrinio skyriaus plot, skaiiavimuose
taikomas auktis (H) yra 54 m nuo gaisr gesinimo ir gelbjimo automobili privaiavimo emiausios
paviriaus altituds iki pastato aukiausio aukto grind altituds ir skaiiuojamoji altitud (H abs) yra
56 m.
(2)
Iskyrus darini, skirt ienui, iaudams, lin iaudeliams, kraikui ir pan. laikyti, kuri
slyginio gaisrinio skyriaus plotas negali bti didesnis kaip 1000 kv. m.
(3)
Taikoma projektuojant visuomenins paskirties ininerinius statinius [10.8], gaisrinio skyriaus
plotas vertinamas pagal ustatymo arba stogo plot.
DP draudiama projektuoti nurodyto atsparumo ugniai laipsnio pastatus.
Punkto pakeitimai:
in., 2011, Nr. 23-1137 (2011-02-24)
2. Pastatuose rengiam cokolini, rsio aukt plotas nustatomas pagal pastato antemins dalies
gaisrinio skyriaus plot. Kai pastatas neturi antemins dalies, rsio aukto gaisrinio skyriaus plotas
nustatomas kaip pastatams, kuri aukiausio aukto grind altitud yra 0,01 m. Pastatai gali bti statomi
rengiant poeminius auktus iki minus 9 m emiausio poeminio aukto grind altituds nuo gaisr
gesinimo ir gelbjimo automobili aukiausios privaiavimo altituds, iskyrus teiss aktuose nustatytus
atvejus.
3. Kai visose pastato patalpose rengiama stacionarioji gaisr gesinimo sistema kartu su adresine
gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema [10.4], I atsparumo ugniai laipsnio pastat, kuri aukiausio
aukto grind altitud nevirija 6 m, gaisrinio skyriaus plotas neribojamas.
Gaisrins saugos vertinimo dalini koeficient verts

2 lentel
Gaisrins saugos Gaisrins saugos
Priemons, daranios tak gaisrinio skyriaus vertinimo vertinimo dalini
norminiam plotui daliniai koeficient
koeficientai reikms
Visose pastato patalpose vadovaujantis [10.4] rengta
G1 2,0
stacionarioji gaisr gesinimo sistema
Pastato patalp pastovioji ir laikinoji sumin gaisrin
G2 0,15
apkrova nevirija 200 MJ/kv. m
Artimiausia priegaisrins gelbjimo tarnybos
komanda yra maesniu kaip 2 km atstumu arba,
G3 0,27
neatsivelgiant atstum, kai vykimo iki objekto
laikas nevirija 10 min.
Valstybin priegaisrin gelbjimo tarnyba yra
tinkamai aprpinta ir parengta galimiems
ekstremaliesiems vykiams objekte likviduoti (turima
G4 0,13
visa reikiama technika gaisrams gesinti ir gelbjimo
darbams atlikti, pvz., auktybins kopios-keltuvas,
vandens siurblins, put automobilis ir pan.)
Gaisrini arn ilgis nuo artimiausio vandens altinio
(gaisrinio hidranto, vandens rezervuaro ar pan.) iki G5 0,12
tolimiausio gaisro idinio pastate nevirija 100 m
Visose pastato patalpose rengta adresin gaisro
G6 0,12
aptikimo ir signalizavimo sistema
Pastate rengta mechanin dm alinimo sistema G7 0,11
Objekte rengtas automatinis praneimas apie gaisr
G8 0,10
valstybinei priegaisrinei gelbjimo tarnybai
____________________

4 priedas
STOG PRISKYRIMO BROOF (t1) KLASEI NUSTATYMAS
1. Bet kurios paskirties I atsparumo ugniai laipsnio statini stogai, neatsivelgiant j aukt ir
gaisrinio skyriaus plot, turi atitikti BROOF (t1) klass reikalavimus.
2. III atsparumo ugniai laipsnio statini stogams degumo i iors reikalavimai nekeliami.
3. II atsparumo ugniai laipsnio statini stogai turi bti ne emesns kaip BROOF (t1) klass, jei
statinio stogo plotas, neatsivelgiant j aukt ir gaisrinio skyriaus plot, didesnis u nurodyt lentelje.
4. io priedo reikalavimai netaikomi II atsparumo ugniai laipsnio statiniui, jei jis nuo kit pastat
statomas ne maesniu kaip 15 m atstumu.
Statinio stogo plotas viename gaisriniame skyriuje, kur virijus
privaloma rengti BROOF (t1) klass statinio stog
Statinio stogo plotas

Statinio grup
(kv. m)
P.1 600
P.2.1, P.2.2, P.2.3, P.2.4, P.2.5, P.2.6, P.2.7, P.2.10, P.2.11, P.2.12, 1400
P.2.13, P.2.14, P.2.15, P.2.16
P.2.8, P.2.9, P.2.19 (A sg ir B sg kategorijos) 600
P.2.8, P.2.9, P.2.19 (Csg kategorijos) 2000
P.2.8, P.2.9, P.2.19 (Dg ir Eg kategorijos) 6000
P.2.17, P.2.18, P.2.20, P.2.21 3000
P.3, P.4 2000
__________________

5 priedas
PERSPJIMO APIE GAISR IR EVAKAVIMO(SI) VALDYMO SISTEMOS
1. Projektuojant ir rengiant perspjimo apie gaisr ir evakavimo(si) valdymo sistemas (toliau

PGEVS), vadovaujamasi LST EN 60849, LST EN 54 serijos standart ir i Taisykli nuostatomis.
Pastatuose rengiamos PGEVS tipas, technin ranga ir organizacins priemons parenkamos
atsivelgiant j paskirt, suplanavim trin ir konstrukcin sprendim, vertinant pastatuose nuolat ar
laikinai esani moni buvimo slygas (galimyb patiems judti, evakavimo(si) keli inojim ir kt.),
gaisro pavojingumo ypatybes, galimus kelius pavojingiems gaisro veiksniams plisti, saugias
evakavimo(si) slygas.
2. PGEVS klasifikuojamos pagal iuos poymius:
2.1. atliekamas funkcijas (perspjimas apie gaisr ir (ar) evakavimo(si) valdymas);
2.2. perspjimo metodus (garsinis, kalbos, viesos, kombinuotasis);
2.3. techninio instaliavimo lyg (automatinis, automatizuotas, neautomatizuotas);
2.4. perspjimo tekst ir evakavimo(si) organizavimo schem pasirinkimo variantus;
2.5. tarpusavio sveik su kitomis aktyviosiomis gaisro stabdymo sistemomis.
3. Pagal perspjimo bd PGEVS skirstomos :
3.1. garso:
3.1.1. rankinio jungimo (skambuiai, sirenos, vilpukai ir kiti mechaniniai bei elektriniai
garsiniai renginiai);
3.1.2. automatines (skambuiai, sirenos, vilpukai ir kiti mechaniniai bei elektriniai garsiniai
renginiai, sublokuoti su gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema (arba) stacionarija gaisr gesinimo
sistema) [10.4];
3.2. kalbos:
3.2.1. rankinio jungimo (kai informuojama per mikrofonus ir stacionarius stiprinimo aparatros
renginius);
3.2.2. pusiau automatines, jungiamas ranka (kai informuojama per mikrofonus ir stacionarius
stiprinimo aparatros renginius);
3.2.3. automatines (kai informuojama per mikrofonus ir stacionarius stiprinimo aparatros
renginius, sublokuotus su gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema (arba) stacionarija gaisr gesinimo
sistema);
3.3. viesos:
3.3.1. rankinio jungimo (vieslents, rodykls, enklai ir kiti renginiai, kurie signalizuoja tik
juos jungus);
3.3.2. pusiau automatines (vieslents, rodykls, enklai ir kiti renginiai), kurios sijungia
suveikus kalbos pusiau automatinei informavimo sistemai;
3.3.3. automatines (vieslents, rodykls, enklai ir kiti renginiai), kurios sublokuotos su gaisro
aptikimo ir signalizavimo sistema (arba) stacionarija gaisr gesinimo sistema.
4. Bendrieji PGEVS rengini reikalavimai:
4.1. sistema turi utikrinti perspjimo apie gaisr signal perdavim visame pastate vienu metu, o
prireikus (neprivaloma funkcija) paeiliui atskiras jo dalis (aukt, sekcij ir t. t.);
4.2. skirtingos paskirties ir aukio pastatams PGEVS renginiai parenkami vertinant pastate
esani moni buvimo slygas (galimyb patiems judti, evakavimo(si) keli inojim ir kt.), gaisro
pavojingumo ypatybes, galimus kelius pavojingiems gaisro veiksniams plisti, saugaus evakavimo(si)
slygas;
4.3. pavoj skelbiani rengini kiekis, j idstymas ir galingumas turi utikrinti btin
girdimum ir (arba) matomum visose pastato nuolatinio ir laikino moni buvimo vietose;
4.4. pavoj skelbiantys renginiai (garsiakalbiai ir kt.) nustatomi tam tikru garso stiprumu ir
jungiami be kituk, jungi.
5. PGEVS perspjimo signalai turi skirtis nuo kitos paskirties signal (pagal ton, garso lyg,
spalv ir t. t.).
6. Kalbos automatins, pusiau automatins perspjimo sistemos (evakuaciniams praneimams
rayti negalima naudoti juost, magnetini ir optini disk) privalo turti galimyb tiesiogiai transliuoti
kalb ir perduoti nurodymus.
7. Aparatros ir prietais tipai bei marks parenkami kiekvienai konkreiai perspjimo sistemai.
8. Elektros tiekimas turi atitikti LST EN 54-4 serijos standart. Maitinimo altinis gali bti
bendras PGEVS ir priegaisrins apsaugos sistemoms.
9. PGEVS turi bti sumontuota taip, kad pati savaime nesuveikt.
10. PGEVS turi bti valdoma i gaisrinio posto.
11. PGEVS valdymo pulto patalpa privalo turti ry su j technikai priirinia mone, objekto
administracija, valstybine priegaisrine gelbjimo tarnyba.
12. Pastatuose, kuriuose sumontuotos aktyviosios gaisro stabdymo sistemos, PGEVS valdymo
pultai turi bti sujungiami su i sistem valdymo pultais. Gamybiniuose Asg ir Bsg kategorij pagal
sprogimo ir gaisro pavoj pastatuose moni perspjimo apie gaisr sistema privalo bti sublokuota su
technologine arba gaisrine automatika. Gaisriniame poste turi bti:
12.1. valdymo pultas;
12.2. vaizdo renginiai informacijai pateikti;
12.3. spausdintuvas vykiams registruoti saugomuose objektuose;
12.4. telefono, garsinio ir televizinio ryio aparatra.
13. Valdymo pulte rengiama:
13.1. PGEVS praneimo ir evakavimo(si) valdymo renginiai;
13.2. registracijos ir vyki pateikimo pultas;
13.3. laiko vieslent;
13.4. komand atmintis;
13.5. mikrofonai, garsiakalbiai, telefono aparatai.
14. Telefono ir garsinio ryio aparatra naudojama budinio personalo ryiui su ininerinmis
tarnybomis, objekto administracija, valstybine priegaisrine gelbjimo tarnyba, policija, taip pat su
patalpomis, kuriose nuolat bna moni, palaikyti.
15. Gaisrinio posto patalpos turi bti rengiamos pastato cokoliniame ar pirmame aukte,
turiniame atskir ijim lauk.
16. Gaisrinio posto pertvaros turi bti ne maesnio kaip EI 45, o durys ne maesnio kaip EI 2 30
C0 atsparumo ugniai.
17. Tiesiogiai sublokuoti gaisrinio posto patalpas su kitomis patalpomis draudiama.
18. Gaisrinio posto patalpose turi bti i A2s2, d0 degumo klass statybos produkt sumontuotos
dvigubos grindys ar kanalai komunikacijoms tiesti ar kondicionuotam orui tiekti. Pogrindio auktis turi
bti ne maesnis kaip 200 mm.
19. Gaisrinio posto patalpose turi bti numatyta sien ir lub garso izoliacija i A2s2, d0 ar
Bs1, d0 degumo klass statybos produkt, neiskiriani dulki.
20. Oro parametrai gaisrinio posto patalpoje turi bti:
20.1. temperatra nuo 18 oC iki 25 oC;
20.2. santykinis drgnumas ne didesnis kaip 65 proc.;
20.3. oro srauto greitis ne didesnis kaip 0,5 m/s;
20.4. dulktumas ne didesnis kaip 0,75 g/kub. m.
21. Gaisrinio posto patalpose apvietimas turi bti ne maesnis kaip 400 lx.
22. Pastatuose, kuriuose nuolat budima gaisriniame poste, PGEVS suveikimas nustatomas su
delsa, kad praneim apie gaisr pirmieji gaut budintys darbuotojai. Jeigu budintys darbuotojai
neataukia pavojaus signalo per nustatyt delsos laik, kurio trukm negali bti ilgesn nei trys minuts,
praneimas apie gaisr perduodamas centralizuoto stebjimo pult ir skelbiamas gaisro signalas.
23. Pastatuose rengiamoms PGEVS taikomi parinkimo reikalavimai pateikti lentelje.
Perspjimo apie gaisr ir evakuacijos valdymo sistem parametrai

PGEVS tipo parinkimo reikalavimai
1 tipas
Panaudojimas PGEVS naudojama monms, esantiems vienoje patalpoje ir (arba) prireikus
gretimose patalpose perspti apie gaisr.
PGEVS naudojama monms, gerai susipainusiems su pastato (pastato
dalies patalp), evakuacijos keliais, kuriais evakuojasi nedidelis moni
kiekis (moni srautas 1 m./kv. m ir maesnis), perspti
Priemons Naudojamas garsinis moni perspjimas (skambutis, tonuotas signalas).
Galimas papildomas viesos signalas
Automatizavimo Automatinis. Perspjimo priemons jungiamos automatikai, suveikus
lygis gaisro detektoriams
2 tipas
Panaudojimas PGEVS naudojama pastatuose su slyga, kad per vien ijim i vieno
aukto reikia evakuoti(s) ne daugiau kaip 50 moni.
PGEVS naudojama pastatuose, turiniuose sales, kuriose telpa iki 300
moni
Priemons Vienu metu perspjama tose pastato patalpose, kuriose yra moni.
Naudojamas garsinis moni perspjimas pastate (skambutis, tonuotas
signalas).
viesos signalai (ijimo enklai ir rodykls) signalizuoja suveikus
garsinms perspjimo priemonms.
viesos rodykls rengiamos pastato koridoriuose, kai evakuaciniai ijimai
arba vieianti rodykl Ijimas nematomi i kiekvieno koridoriaus tako
(koridorius turi poskius arba yra labai ilgas)
Automatizavimo Neautomatizuotas.
lygis Garsinio perspjimo priemones jungia budintis personalas, gavs
informacij apie gaisro detektori suveikim. Leidiama numatyti galimyb
PGEVS jungti paspaudus rankinio perspjimo apie gaisr mygtuk arba
automatikai suveikus gaisro detektoriams
3 tipas
Panaudojimas PGEVS naudojama pastatuose, kuriuose yra moni grups, skirtingai
susipainusios su evakavimo(si) keliais (personalas ir lankytojai) ir turinios
skirtingas galimybs savarankikai evakuotis (medicinos personalas ir
ligoniai, ikimokyklinio amiaus vaikai ir aukltojai, kitos grups).
PGEVS naudojama daugiaaukiuose pastatuose, kuriuose vienas
evakuacinis ijimas laiptin tenka daugiau kaip 50 moni.
PGEVS naudojama labai didelio trio pastatuose, kuriuose moni
evakavimas(is) i viso pastato vienu metu netikslingas (gaisras vienoje
perspjimo zonoje nekelia grsms monms kitose zonose) arba negalimas
(kai evakavimo(si) keliuose susidaro 6 m./kv. m ir didesnis srautas).
PGEVS naudojama labai auktuose pastatuose, kai evakuacijos metu
evakavimo(si) keliuose susidaro 6 m./kv. m ir didesnis srautas.
PGEVS naudojama pastatuose su salmis, kuriose telpa nuo 300 iki 1500
moni.
PGEVS naudojama auktuose daugiaaukiuose, gamybos, pramons,
sandliavimo paskirties pastatuose, kuriuose steigtos nuolatins darbo
vietos
Priemons Naudojamas garsinis moni perspjimas pastate. Ranka jungiami
skambuiai, sirenos, vilpukai ir kiti mechaniniai ir elektriniai garsiniai
renginiai.
Ranka jungiami viesos signalai (vieslents, rodykls, enklai ir kiti
renginiai).
Gydymo, ikimokyklinse staigose, internatini mokykl miegamuosiuose
korpusuose perspjimo sistema rengiama tik priirinio personalo
patalpose, salse ir koridoriuose.
Perspjimo sistema leidia perduoti signalus atskirai ir ne vienu metu
kelioms perspjimo zonoms pastate. Perspjimo zona gali bti auktas
(aukt grup), kitos suplanavimo arba konstrukciniais sprendimais iskirtos
pastato dalys. Perspjimo bdai, taip pat tekstai vairiose zonose gali bti
skirtingi. Esant btinumui utikrinti minimal perspjimo laik atskirose
zonose, reikia numatyti automatin perspjimo priemoni jungim, suveikus
gaisro detektoriams.
Esant btinumui utikrinti minimal perspjimo laik atskirose zonose,
rengiami automatiniai viesos ir garso signalai (vieslents, rodykls,
enklai, sirenos ir kiti renginiai), sublokuoti su automatine gaisro aptikimo
ir signalizavimo, stacionarija gaisr gesinimo sistemomis.
Leidiama neprojektuoti atskiro valdymo pulto 3 tipo PGEVS, jei pastate
iskirtos 2 zonos (personalas ir lankytojai), ir moni, kurie evakuojasi,
skaiius ne didesnis kaip 300. Automatin perspjim leidiama naudoti
perspjimo zonose, kurios atitinka 1 tipo PGEVS keliamas slygas. Labai
auktuose pastatuose, kai evakuacijos metu evakavimo(si) keliuose susidaro
6 m./kv. m ir didesnis srautas, moni perspjim reikia organizuoti etapais.
Pirmiausia turi bti perspti mons aukte, kuriame kilo gaisras, kitame
(aukiau esaniame) aukte ir dviejuose virutiniuose pastato auktuose.
Paskui perspjami mons kitose, vir deganio aukto esaniose patalpose,
dar vliau emiau deganio aukto esaniose patalpose. Perspjim delsos
intervalas turi bti 3040 sek., bet ne maesnis kaip pus evakavimo(si) i
deganio aukto laiko (kad mons galt palikti deganio aukto koridori,
kol ant laipt nesusidar moni spstis).
Pastato patalpos, kuriose yra personalas, atsakingas u evakavim(si),
iskiriamos savarankik perspjimo zon. Personalas (visas arba dalis) turi
bti persptas pirmiausia
Automatizavimo Neautomatizuotas.
lygis Perspjimo priemones jungia gaisrinio posto budintis personalas, gavs
praneim apie gaisr (gaisro aptikimo ir signalizacijos sistemos kanalais,
telefonu, kitais bdais) po signalo patikrinimo ir btinybs evakuoti mones
patvirtinimo. Esant btinumui utikrinti minimal perspjimo laik atskirose
zonose, reikia numatyti automatin perspjimo priemoni jungim suveikus
gaisro detektoriams arba stacionariajai gaisr gesinimo sistemai
4 tipas
Panaudojimas PGEVS naudojama daugiaaukiuose pastatuose, kuriuose vienu metu gali
bti 1000 ir daugiau moni.
PGEVS naudojama pastatuose, turiniuose sales, kuriose telpa daugiau kaip
1500 moni.
PGEVS naudojama daugiafunkciuose pastatuose, kuriuose vienu metu gali
bti iki 2000 moni.
PGEVS naudojama daugiaaukiuose pastatuose, kuriuose horizontals
evakavimo(si) keliai yra ilgi (90 m ir ilgesni)
PGEVS naudojama, kai daugiaaukio pastato patalp suplanavimas yra
sudtingas, o tai apsunkina moni orientacij evakavimo(si) metu
Priemons Naudojamas kalbinis ir (arba) garsinis moni perspjimas pastate, pusiau
automatiniai viesos signalai (vieslents, rodykls, enklai ir kiti renginiai),
kurie sijungia suveikus kalbinei pusiau automatinei informavimo sistemai.
Judjimo krypties viesins rodykls turi sijungti atskirai kiekvienai zonai ir
utikrinti galimyb valdyti moni judjim maiausiai dviem kryptimis
kiekvienoje horizontali evakavimo(si) keli atkarpoje.
viesini rodykli jungimo schema turi turti galimyb valdyti
evakavim(si) gaisrui ublokavus vien i pastato evakuoti(s) skirt laiptini
Automatizavimo Automatizuotas.
lygis PGEVS atlieka automatizuot kalbin ir (arba) garsin moni perspjim
pastate ir aktyv j judjimo valdym viesinmis rodyklmis
5 tipas
Panaudojimas PGEVS naudojama labai auktuose pastatuose, taip pat emesniuose
daugiafunkciuose pastatuose, kuriuose vienu metu gali bti 2000 ir daugiau
moni
Priemons Funkcin PGEVS struktra ir technini priemoni kompleksas utikrina
galimyb realizuoti daugyb evakavimo(si) i kiekvienos perspjimo zonos
organizavimo variant. Varianto identifikavimas vykdomas automatikai,
atsivelgiant gaisro kilimo viet.
viesins evakavimo(si) valdymo priemons jungiamos, atsivelgiant
pasirinkt evakavimo(si) organizavimo variant.
Kiekvieno evakavimo(si) varianto realizavimas numato koordinuot vis
pastato sistem, turini tak moni saugumui (lift ir eskalatori,
priedminio vdinimo, vdinimo ir kondicionavimo, nuotolinio valdymo
dur, pramonins televizijos rangos valdym i vieno gaisrinio posto pulto),
valdym.
Automatizavimo Automatizuotas.
lygis PGEVS atlieka automatizuot kalbin ir (arba) garsin moni perspjim
pastate ir aktyv j judjimo valdym viesinmis rodyklmis
__________________
6 priedas
RIZIKOS VERTINIMAS
1. Atliekant rizikos vertinim btina vadovautis LST ISO/TR 13387 serijos standart ir i
Taisykli reikalavimais.
2. Atliekant rizikos vertinim btina vertinti visus vykius, kuri pasireikimo tikimyb per
metus yra 10-7 (toliau vadinama atrankos kriterijus). Socialins rizikos priimtinumo kriterijai pateikti 1
paveiksle.
1 paveikslas. Socialins rizikos kriterij rodikli priklausomyb nuo gaisr danio
3. Atliekant rizikos vertinim turi bti pateikiama i informacija:

3.1. analogikos paskirties statini gaisr statistikos analiz ir pagrindins inios bei patirtis
gaisr prevencijos, tyrimo, gaisr gesinimo ir moni gelbjimo srityse;
3.2. apraoma rizikos vertinimo sritis: nurodomi konkrets nagrinjamo statinio projekto
sprendiniai (pvz., atstumas tarp statini, gaisrinio skyriaus plotas, evakavimo(si) laiko skaiiavimas ir
pan.);
3.3. saugos lygio, pasiekiamo gyvendinus teiss akt reikalavimus, kuriuose
nereglamentuojamas rizikos vertinimas, kriterijai (pvz., ilumos srauto tankis, sprogimo momentinis
virslgis ir pan.) ir (ar) rizika (neigiamo poveikio tikimyb per tam tikr laik arba tam tikromis
aplinkybmis);
3.4. naudojamos tyrimo metodikos ir duomen bazs apraymas;
3.5. isamus galimo gaisro eigos apraymas, gaisro tikimyb ir slygos, kurioms susidarius jis
galt vykti, kartu nurodoma vyki, kurie gali turti reikms tokiam gaisrui kilti, visuma, atsivelgiant
vidines ir iorines galim gedim prieastis;
3.6. nagrinjam gaisr padarini vertinimas (atliekant gaisro rizikos analiz btina nurodyti
socialins rizikos ribas pastate ir teritorijoje);
3.7. isamus numatom technini ir organizacini priemoni gaisrui ivengti ar jo padariniams
velninti apraymas, j atitikties teiss aktams vertinimas ir gaisro padarini palyginimas;
3.8. statinio saugaus naudojimo, gaisr gesinimo ir moni gelbjimo ypatumai.
4. Atliekant rizikos vertinim turi bti vertinami visi iame priede pateikti kriterijai.
ilumos poveikio ribojimas
5. 2,5 kW/kv. m ilumos srauto tankis sukelia intensyv odos skausm ir nudegimus per kelias
sekundes, taiau emesn ilumos sraut mogus gali toleruoti daugiau nei 5 min. Labai trumpiems
poveikiams, pavyzdiui, kai btina ieiti i deganios patalpos pro duris, toleruotinas 10 kW/kv. m
ilumos srauto tankis. Didesnis nei 10 kW/kv. m ilumos srauto tankis netoleruotinas. Esant ilumos
srauto tankiui nuo 2,5 kW/kv. m iki 10 kW/kv. m, toleruotinas mogui laikas gali bti nustatytas pagal
lygt:
90
tm 1,333 , (1)
q
ia:
tm laikas iki alingo poveikio, sukelianio odos skausm, s;
q ilumos srauto tankis, kW/kv. m.
6. Konvekcinio ilumos srauto taka vertinama aplinkos temperatra. Ilg laik (daugiau kaip
30 min.) toleruotina aplinkos temperatra yra 60 C. Didesn kaip 180 C aplinkos temperatra
netoleruotina. Aplinkos temperatrai nuo 60 C iki 180 C toleruotinas mogui laikas gali bti nustatytas
pagal lygt:
T
tm 179exp , (2)
36, 6
ia:
tm toleruotinas poveikio laikas, min.;
T aplinkos temperatra, C.
7. Kontaktiniu bdu perduodama iluma yra pavojinga tik tuo atveju, kai oda tiesiogiai lieiasi su
kartu paviriumi, pavyzdiui, su dur rankena. Vienos sekunds kontaktas su 60 oC temperatros metalu
gali nudeginti.
Ribins ilumos srauto ir temperatros verts

2 lentel
ilumos srautas Toleravimo laikas
ilumos poveikio tipas Temperatra (C)
(kW/kv. m) (min.)
Spinduliavimas <2,5 - >5
2,5 - 0,5
10 - 0,067
Konvekcija - <60 >30
- 180 1
- 160 2
- 140 4
- 120 7
- 100 12
Matomumas ir optinis dm tankis
8. Gaisro metu susidarani dm taka moni orientacijai patalpose iekant evakuacini

ijim vertinama pagal matomumo ir optinio dm tankio rodiklius. Gaisro metu susidarani dm
skaidrumo ribos pateiktos 3 lentelje.
Ribins matomumo ir optinio dm tankio verts

3 lentel
Vieta Matomumas (m) Optinis dm tankis (m-1)
Maa patalpa 5 0,2
Kitos patalpos ir erdvs 10 0,1
9. Maiausias neudmijamas auktis nuo grind lygio yra 2,5 m, o emose patalpose, kuri
auktis maesnis nei 3 m, maiausias neudmijamas auktis ne maesnis kaip 2 m.
Nuoding ir dirginani mediag pavojaus ribojimas
10. Nustatant nuoding mediag miini tak, vertinama kiekvienos mediagos, kaip
sudedamosios dalies, gaisro metu sukaupto poveikio doz. Paskui nuoding mediag dozs
sumuojamos ir kai sudedamoji dalis pasiekia vienet, nustatomas maksimalus leistinas miinio poveikis.
Laikas, per kur pasiekiama minta riba, yra maksimalus nuoding mediag mogui poveikio laikas.
Nuoding ir dirginani mediag pavojingos poveikio dozs ir koncentracijos

4 lentel
5 minui poveikis 30 minui poveikis
Degimo poveikio doz maksimali poveikio doz maksimali
produktas (koncentracijalaikas koncentracija (koncentracijalaikas koncentracija
) (proc. min.) (proc.) ) (proc. min.) (proc.)
Nuodingos mediagos
CO 1,5 1 1,5 1
CO2 25 6 150 6
emas O2 45 9 360 9
HCN 0,05 0,01 0,225 0,01
Dirginanios mediagos
HCl - 0,02 - 0,02
HBr - 0,02 - 0,02
HF - 0,012 - 0,012
SO2 - 0,003 - 0,003
NO2 - 0,008 - 0,003
Akroleinas - 0,0002 - 0,0002
11. 4 lentel trauktos ir dirginanios mediagos, kurioms ilgiau veikiant ar esant atitinkamai
koncentracijai, atsiranda aki, nosies, gerkls ar plaui skausmas, kuris apsunkina evakavim(si). Kai
dirginani mediag poveikis ilgesnis ir j koncentracija gana didel, sukaupta poveikio doz gali
pasireikti sunkiu sualojimu ar mirtimi. Lentelje pateiktos ribins reikms, kurias virijus, tiktina,
kad evakavimas(is) bus sunkesnis.
12. Projektuojant vertinamos visos kenksmingos mediagos (nuodingos ir dirginanios), kad
ribins slygos nebt pasiektos per 30 min, kai dm optinis tankis nevirija 0,1 m-1.
Sprogimo momentinio virslgio ribojimas
13. Sprogimo momentinio virslgio ribins reikms, usidegus sprogiam gar ar duj ar dulki
ir oro miiniui, pateiktos 5 lentelje.
Ribins sprogimo momentinio virslgio verts

5 lentel
Momentinis sprogimo
Paeidimo laipsnis
virslgis, kPa
Visikas statinio sugriovimas 100
Sugriaunama 50 proc. statinio 53
Vidutinis statinio sugriovimas 28
Neyms statinio sugriovimai (vidini nelaikani sien, dur
12
sugriovimai ir pan.)
mogaus mirtis 5
Statinio lang iduimas 3
____________________

7 priedas
I. ELEKTROS KABELI DEGUMAS
1. Elektros kabeli degumo klass pateiktos 1 lentelje.
Elektros kabeli degumo klass

1 lentel
Klas Bandymo metodas (-ai) Klasifikavimo kriterijai Papildomas klasifikavimas
LST EN ISO 1716 serijos
Aca PCS 2,0 MJ/kg(1) -
standartas
FS 1,75 m; ir THR1200s
(5)
FIPEC20 scen. 2 10 MJ; ir didiausias
dm susidarymas(2) (6),
ir HRR 20 kW; ir
B1ca liepsnojantys laeliai arba
FIGRA 120 Ws-1
dalels(3) ir rgtingumas(4) (8)
LST EN 60332-1-2 serijos
H 425 mm
standartas
(5)
ir HRR 30 kW; ir
B2ca liepsnojantys laeliai arba
FIGRA 150 Ws-1
H 425 mm
standartas
(5)
ir HRR 60 kW; ir
Cca liepsnojantys laeliai arba
FIGRA 300 Ws-1
H 425 mm
standartas
THR1200s 70 MJ; ir
(5)
FIPEC20 scen. 1 didiausias HRR
ir 400 kW; ir FIGRA
Dca liepsnojantys laeliai arba
1300 Ws-1
H 425 mm
standartas
Eca H 425 mm -
standartas
Fca RN
(1)
Visam produktui, iskyrus metalines mediagas, ir visoms iorinms produkto sudedamosioms
dalims (t. y. apvalkalui).
(2)
s1= TSP1200 50 kv. m ir SPR 0,25 kv. m/s.
s1a= s1 ir praleidimo koeficientas pagal LST EN 61034-2 serijos standart 80 proc.; s1b= s1 ir
praleidimo koeficientas pagal LST EN 61034-2 serijos standart 60 proc. < 80 proc.;
s2= TSP1200 400 kv. m ir didiausias SPR 1,5 kv. m/s; s3= ne s1 arba s2.
(3)
FIPEC20 1 ir 2 scenarijai: d0 = nra liepsnojani laeli arba daleli per 1200 s laikotarp;
d1 = nra liepsnojani laeli arba daleli, iliekani ilgiau kaip 10 s per 1200 s laikotarp;
d2 = ne d0 arba d1.
(4)
LST EN 50267-2-3 serijos standart: a1 = laidumas < 2,5 S/mm ir pH > 4,3; a2 = laidumas <
10 S/mm ir pH > 4,3; a3 = ne a1 arba a2.
RN reakcija nenustatyta.
(5)
Oro srauto kamer greitis 8000 800 l/min
FIPEC20 1 scenarijus = LST L 1993 serijos standarte, montavimo ir tvirtinimo slygos pateiktos II
skyriuje;
FIPEC20 2 scenarijus = LST L 1993 serijos standarte, montavimo ir tvirtinimo slygos pateiktos II
skyriuje;
(6)
B1ca klass elektros kabeliams dm klas nustatoma taikant FIPEC20 2 scenarijaus bandym.
(7)
B2ca, Cca, Dca klasi elektros kabeliams dm klas nustatoma taikant FIPEC 20 1 scenarijaus
bandym.
(8)
Nustatomos pavojingos per gaisr susidarani duj savybs, kurios pablogina asmen,
patyrusi i duj poveik, gebjim pasialinti i gaisro vietos, ir neapraomas i duj
Klas Bandymo metodas (-ai) Klasifikavimo kriterijai Papildomas klasifikavimas
nuodingumas.
II. ELEKTROS KABELI MONTAVIMO IR TVIRTINIMO SLYGOS.

BANDYM PARAMETR APIBRTYS
Montavimo ir tvirtinimo slygos
2. B1ca, B2ca, Cca ir Dca klasms tinkamo bandymo pavyzdio montavimas:

Elektros kabeliai (toliau kabelis) montuojami priekinje standartini kopi dalyje,
vadovaujantis LST EN 50266-1 serijos standartais. Naudojami 3,5 m ilgio kabeliai. Apatins elektros
kabeli dalys turi bti 20 cm emiau nei apatinis degiklio kratas. Kabeliai turi bti idstyti kopi
viduryje (pagal kopi plot).
Kiekvienas bandinys ar ryulys metaline viela (plieno arba vario) atskirai tvirtinamas prie
kiekvieno kopi laiptelio. Kabeliams iki 50 mm (imtinai) skersmens reikt naudoti 0,51,0 mm
(imtinai) skersmens viel. Didesnio kaip 50 mm skersmens kabeliams reikt naudoti 1,01,5 mm
skersmens viel.
Montuojant bandinius, pirmoji dalis turt bti tvirtinama madaug kopi viduryje, o kitos
bandomosios dalys bet kurioje pusje taip, kad visas bandomj dali rinkinys bt madaug ties
kopi viduriu.
Kaip nustatyti tarpus tarp kabeli ir suriti kabelius ryul, paaikinta toliau.
Kas 25 cm turi bti nubriama horizontali linija, kad liepsnos plitim bt galima matuoti kaip
laiko funkcij. Pirmoji linija (t. y. nulin linija) turi bti tokiame pat auktyje, kaip ir degiklis.
Kabeliai montuojami priklausomai nuo taikomos klasifikacijos pagal iuos reikalavimus:
2.1. B2ca, Cca klass ir Dca klasms pasirinkta montavimo tvarka priklauso nuo elektros kabelio
skersmens pagal 2 lentel.
Montavimo priklausomyb nuo elektros kabelio skersmens

2 lentel
Kabelio skersmuo Montavimas
20 mm arba didesnis 20 mm dydio tarpai tarp kabeli
520 mm vieno kabelio skersmens dydio tarpas tarp kabeli
kabeliai suriami 10 mm skersmens ryulius. Ryuliai turi bti
5 mm arba maesnis
nesusisuk. Tarpas tarp ryuli 10 mm
Slenkstins verts nustatomos suapvalinant skersmen milimetr tikslumu, iskyrus kabelius,

kuri skersmuo maesnis nei 5 mm. i kabeli skersmuo neapvalinamas.
Pateikta formul taikoma siekiant nustatyti per bandym naudojam kabeli skaii:
2.1.1. kabeli, kuri skersmuo 20 mm arba didesnis, skaiius N ireikiamas:
300 20
N int , (1)
d c 20
ia:
dc yra kabelio skersmuo (milimetrais, suapvalintas milimetr tikslumu), sveikoji
funkcija = sveikoji rezultato dalis (t. y. iki maesnio skaiiaus suapvalinta vert);
2.1.2. kabeli, kuri skersmuo didesnis nei 5 mm, bet maesnis nei 20 mm, skaiius N
ireikiamas:
300 d c
N int , (2)
2d c
ia:
dc yra kabelio skersmuo (milimetrais, suapvalintas), sveikoji funkcija = sveikoji rezultato dalis
(t. y. iki maesnio skaiiaus suapvalinta vert);
2.1.3. kabeli arba laid, kuri skersmuo 5 mm arba maesnis, 10 mm dydio ryuli skaiius Nbu
ireikiamas:
300 10
N bu int 15 . (3)
20
Montuojama 15 ryuli, tarp kuri paliekami 10 mm dydio tarpai.

Kabeli skaiius kiekviename ryulyje (n):
100
n int , (4)
d2
c
ia:
dc yra kabelio skersmuo (milimetrais, nesuapvalintas).
Kabeli ilgi (CL) skaiius, taikomas laidams arba kabeliams, kuri skersmuo maesnis nei
5 mm:
CL = n 15; (5)
2.1.4. bendras kabeli ilgis per bandym:

Bendras ilgis L (m) per bandym:
L = n 15 3,5 dc 5 mm arba L = N 3,5 dc > 5 mm; (6)
2.2. B1ca klas.

Galinje kabeli lovio dalyje turi bti pritaisyta nedegi kalcio silikato plokt, kurios tankis
870 50 kg/kub. m, o storis 11 2 mm. i plokt gali bti montuojama dviem dalimis.
Visais kitais poiriais kabeli montavimas B2ca, Cca ir Dca klasms yra toks pat.
Bandymo parametr apibrtys (kaip nurodyta io priedo 1 lentels 5 pastaboje) pateiktos
3 lentelje.
FIPEC20 1 ir 2 scenarij bandymo parametr apibrtys

3 lentel
Parametras Paaikinimas
Bandymo pradia degiklio udegimas
20 minui po degiklio udegimo (parametrams apskaiiuoti skirto
Bandymo pabaiga
laikotarpio pabaiga)
ilumos iskyrimo greitis, kurio vidurkis apskaiiuotas taikant 30 s slankj
HRRsm30, kW
vidurk
dm susidarymo greitis, kurio vidurkis apskaiiuotas taikant 60 s slankj
SPRsm60, kv. m/s
vidurk
Didiausias HRR, HRRsm30 maksimumas nuo bandymo pradios iki pabaigos, iskyrus degimo
kW altinio poveik
Didiausias SPR,
SPRsm60 maksimumas nuo bandymo pradios iki pabaigos
kv. m/s
bendras ilumos iskyrimas (HRRsm30) nuo bandymo pradios iki pabaigos,
THR1200, MJ
iskyrus degimo altinio poveik
TSP1200, kv. m bendras dm susidarymas (HRRsm60) nuo bandymo pradios iki pabaigos
ugnies augimo greiio indeksas apibriamas kaip didiausia HRRsm30,
FIGRA, W/s iskyrus degimo altinio poveik, ir laiko dalmens vert. Slenkstins verts
HRRsm30 = 3 kW ir THR = 0,4 MJ
dm augimo greiio indeksas apibriamas kaip didiausia koeficiento tarp
SMOGRA,
SPRsm60 ir laiko dalmens vert padauginta i 10 000. Slenkstin vert
kv. cm/kv. s
SPRsm60 0,1 kv. m/s ir TSP = 6 kv. m
PCS suminis ilumingumas
FS liepsnos paplitimas (paeistas ilgis)
H liepsnos paplitimas
FIPEC elektros kabeli degumas
Visi apskaiiuojami parametrai vertinami per 20 minui nuo bandymo pradios (degiklio
udegimas).
_______________
8 priedas
KIET IR (AR) BIRI MEDIAG AR GAMINI, NEPRISKIRIAM PAVOJINGOSIOMS

MEDIAGOMS IR STATYBOS PRODUKTAMS, KLASIFIKAVIMAS PAGAL DEGUMO
CHARAKTERISTIKAS
is klasifikavimas taikomas nepriskiriamiems pavojingoms mediagoms ir statybos produktams

kietoms ir (ar) birioms nepavojingosioms mediagoms ir gaminiams, kuri sudtyje yra daugiau kaip
1 proc. organini mediag. is klasifikavimas skirtas degumo charakteristikoms (mass nuostoliui ir
temperatros padidjimui) nustatyti, atliekant tiriamuosius bei kontrols darbus, ir netinka statybos
produktams klasifikuoti pagal LST EN 13501-1 serijos standartus.
Mediaga suprantama kaip pavien pagrindin mediaga arba tolygiai disperguotas mediag
miinys. Gaminys suprantamas kaip materialus, apiuopiamas dalykas, tai, kas buvo gauta kaip gamybos
proceso rezultatas. Kietoji mediaga suprantama kaip chemin mediaga arba miinys, kuris
nepriskiriamas dujoms ar skysiui. Nestatybins mediagos ir (ar) gaminiai suprantami kaip mediagos
ar gaminiai, kurie nepriskiriami statybos produktams ir jiems netaikoma statybos produkt gaisrinio
pavojingumo klasifikacija.
Mediag ir gamini degumo klasifikacija pateikta 1 lentelje.
Mediag ir gamini degumo klasifikacija

1 lentel
Degumo charakteristika Bandymo metodas Klasifikavimo kriterijai(2)
T 30 C ir
(1)
Nedegs LST EN ISO 1182 m 50 proc. ir
tf = 0 (t. y. nra isilaikomojo liepsnojimo)
tmax < 60 C
Sunkiai degs LST L 1958
m < 60 proc.
tmax 60 C
Degs LST L 1958
m 60 proc.
(1)
Mediagos ar gaminiai, sudtyje turintys maiau kaip 1 proc. organini mediag, pagal
degumo charakteristik priskiriami nedegiems.
(2)
Kriterij paaikinimai:
T temperatros didjimas, C;
m mass nuostolis, proc.;
tmax maksimalus temperatros padidjimas, C;
tf isilaikomojo liepsnojimo trukm, s.
_____________________

9 priedas
STATYBOS PRODUKT, KURI NEREIKIA PAPILDOMAI BANDYTI, PRISKIRIANT

DEGUMO CHARAKTERISTIKOS KLASMS, SRAAS
Statybos produktai, kuri nereikia papildomai bandyti, priskiriami tam tikroms statybos produkt
degumo charakteristikos klasms, kaip nustatyta iuose Europos Komisijos sprendimuose (toliau
sprendimas):
1. 1996 m. spalio 4 d. sprendime Nr. 96/603/EB, nustataniame A klasei ,,Neturi takos gaisrui
priklausani produkt, numatyt sprendime 94/611/EB, gyvendinaniame Tarybos direktyvos
89/106/EEB dl statybos produkt 20 straipsn, sra (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius,
018 tomas, p. 30).
2. 2000 m. rugsjo 6 d. sprendime Nr. 2000/553/EB, gyvendinaniame Tarybos direktyv
89/106/EEB dl stogo dang reakcijos iorin gaisr (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius,
25 tomas, p. 461).
3. 2000 m. rugsjo 26 d. sprendime Nr. 2000/605/EB, i dalies keiianiame sprendim
96/603/EB, nustatant A klasei Neturi takos gaisrui priklausani produkt, numatyt sprendime
94/611/EB, gyvendinaniame Tarybos direktyvos 89/106/EEB dl statybos produkt 20 straipsn, sra
(OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 25 tomas, p. 465).
4. 2003 m. sausio 17 d. sprendime Nr. 2003/43/EB, nustataniame tam tikr statybos produkt
degumo charakteristikos klases (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 31 tomas, p. 68).
5. 2003 m. birelio 6 d. sprendime Nr. 2003/424/EB, i dalies keiianiame sprendim
96/603/EB, nustatant A klasei Neturi takos gaisrui priklausani produkt, numatyt sprendime
94/611/EB, gyvendinaniame Tarybos direktyvos 89/106/EEB dl statybos produkt 20 straipsn, sra
(OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 31 tomas, p. 199).
6. 2003 m. rugpjio 7 d. sprendime Nr. 2003/593/EB, i dalies keiianiame sprendim
2003/43/EB, nustatant tam tikr statybos produkt degumo charakteristik klases (OL 2004 m.
specialusis leidimas, 13 skyrius, 31 tomas, p. 399).
7. 2005 m. gegus 25 d. sprendime Nr. 2005/403/EB, nustataniame stog ir stogo dang
iorini priegaisrini savybi klases tam tikriems statybos produktams, nurodytiems Tarybos
direktyvoje 89/106/EB (OL 2005 L 135, p. 37).
8. 2005 m. rugpjio 9 d. sprendime Nr. 2005/610/EB, nustataniame kai kuri statybos produkt
degumo klases (OL 2005 L 208, p. 21).
9. 2006 m. kovo 6 d. sprendime Nr. 2006/213/EB, nustataniame tam tikr statybos produkt
degumo klases medini grind, natraliosios medienos skydini apkal ir apkal dailylentmis atvilgiu
(OL 2006 L 79, p. 27).
10. 2006 m. rugsjo 4 d. sprendime Nr. 2006/600/EB, nustataniame tam tikr statybos produkt
iorini degumo charakteristik klases trisluoksniams metalu dengtiems stog paneliams (OL 2006
L 244, p. 24).
11. 2006 m. spalio 5 d. sprendime Nr. 2006/673/EB, i dalies keiianiame Komisijos sprendim
2003/43/EB, nustatant tam tikr statybos produkt degumo charakteristik klases, susijusias su gipso
kartono ploktmis (OL 2006 L 276, p. 77).
12. 2007 m. gegus 15 d. sprendime Nr. 2007/348/EB, i dalies keiianiame sprendimo
2003/43/EB, nustatanio tam tikr statybos produkt degumo charakteristik klases kai kuriems statybos
produktams, nuostatas, susijusias su medienos skydais (OL 2007 L 131, p. 21).
13. 2010 m. vasario 9 d. sprendime Nr. 2010/81/EB, kuriuo keramini plyteli klijai suskirstomi
tam tikr statybos produkt degumo klases (OL 2010 L38, p. 9).
14. 2010 m. vasario 9 d. sprendime Nr. 2010/82/EB, kuriuo dekoratyvin sien danga, susukta ritinius
ir lakt pavidalu, suskirstoma tam tikr statybos produkt degumo klases (OL 2010 L 38, p. 11).
15. 2010 m. vasario 9 d. sprendime Nr. 2010/83/EB, kuriuo oru diovinamas sandarinimo glaistas
suskirstomas tam tikr statybos produkt degumo klases (OL 2010 L 38, p. 13).
16. 2010 m. vasario 9 d. sprendime Nr. 2010/85/EB, kuriuo cementiniai ilyginamieji sluoksniai,
kalcio sulfato ilyginamieji sluoksniai ir sintetins dervos grind ilyginamieji sluoksniai suskirstomi
tam tikr statybos produkt degumo klases (OL 2010 L 38, p. 17).
17. 1995 m. spalio 24 d. sprendime Nr. 95/467/EB, gyvendinaniame Tarybos direktyvos
89/106/EEB dl statybos produkt 20 straipsnio 2 dal (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 015
tomas, p. 349), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkriio 8 d. Europos Komisijos
sprendimu Nr. 2010/679/ES (OL 2010 L 292, p. 55).
Punkto pakeitimai:
in., 2011, Nr. 23-1137 (2011-02-24)
18. 2010 m. gruodio 2 d. sprendime Nr. 2010/737/ES dl poliesterio danga ir plastizolio danga
padengt plieno lakt priskyrimo tam tikr statybos produkt degumo klasms (OL 2010 L 317, p. 39).
Punkto pakeitimai:
in., 2011, Nr. 23-1137 (2011-02-24)
19. 2010 m. gruodio 2 d. sprendime Nr. 2010/738/ES dl pluotini gipsinio tinko liejimo form
priskyrimo tam tikroms statybos produkt degumo klasms (OL 2010 L 317, p. 42).
Punkto pakeitimai:
in., 2011, Nr. 23-1137 (2011-02-24)
Vietoj nurodytuose sprendimuose pateikiam nuorod Europos standartus (EN) galioja Lietuvos
Respublikos nacionalins standartizacijos institucijos perimti atitinkami Lietuvos standartai (LST EN).
________________________

10 priedas
STATINI FUNKCINI GRUPI, STATINIO GAISRINIO PAVOJINGUMO KLASI,

PRIEGAISRINI UTVAR, PRIEGAISRINI LIUZ TIP, STATINI ATSPARUMO
UGNIAI LAIPSNI IR STATYBOS PRODUKT DEGUMO KLASI TAIKYMO
REIKALAVIMAI
1. Atsivelgiant i Taisykli reikalavimus, galiojaniuose teiss aktuose nurodytos statini

funkcins grups atitinkamoms statini paskirtims prilyginamos pagal 1 lentel.
Statini funkcini grupi taikymo aikinamoji lentel

1 lentel
Statinio
funkcin Statinio paskirtis [10.5]
grup
P.1 funkcin grup
Gyvenamosios paskirties pastat (vaik nam, prieglaud, globos nam), mokslo
P.1.1 paskirties pastat (vaik dareli, lopeli), gydymo paskirties pastat (ligonini,
klinik, medicinins prieiros staig slaugos nam) miegamieji korpusai
Gyvenamosios paskirties pastatai (bendrabuiai, eimos namai, vienuolynai),
specialij staig sveikatos apsaugos pastatai, specialiosios paskirties pastatai
P.1.2 (karini vienet pastatai, kaljimai, pataisos darb kolonijos, tardymo izoliatoriai,
slptuvs); viebui paskirties pastat, gydymo paskirties pastat (sanatorij,
reabilitacijos centr), poilsio paskirties pastat miegamieji korpusai
P.1.3 Daugiabuiai gyvenamieji pastatai
P.1.4 Vieno, dviej but gyvenamieji pastatai (atskiri ar keli sublokuoti)
P.2 funkcin grup
Kultros paskirties pastatai (viej pramogini rengini pastatai, bibliotekos,
P.2.1
religins paskirties ir kiti pastatai)
P.2.2 Muziej, archyv, parod, oki sali ir kiti panaios paskirties pastatai
P.2.3 P.2.1 funkcins grups inineriniai statiniai
P.2.4 P.2.2 funkcins grups inineriniai statiniai
P.3 funkcin grup
P.3.1 Prekybos paskirties pastatai
P.3.2 Maitinimo paskirties pastatai
P.3.3 Transporto paskirties pastatai
P.3.4 Gydymo paskirties pastatai, iskyrus miegamuosius korpusus
P.3.5 Paslaug paskirties pastatai
P.3.6 Sporto paskirties pastatai be tribn irovams
P.4 funkcin grup
P.4.1 Mokslo paskirties pastatai (bendrojo lavinimo, profesins mokyklos)
Mokslo paskirties pastatai (institutai, mokslinio tyrimo staigos, auktosios
P.4.2 mokyklos, laboratorijos (iskyrus gamybines), suaugusij kvalifikacijos klimo,
darbuotoj tobulinimosi, specializacijos ir pan. staigos)
P.4.3 Administracins paskirties pastatai
Specialiosios paskirties pastatai (policijos, priegaisrini ir gelbjimo tarnyb
P.4.4
pastatai)
P.5 funkcin grup
P.5.1 Gamybos ir pramons paskirties pastatai
P.5.2 Sandliavimo paskirties pastatai; gara paskirties pastatai
P.5.3 Pagalbinio kio paskirties pastatai; kitos (ferm, kio, iltnami, sod) paskirties
pastatai; kitos paskirties pastatai
2. Atsivelgiant i Taisykli reikalavimus, galiojaniuose teiss aktuose nurodytos statini

gaisrinio pavojingumo klass taikomos pagal 2 lentel.
Statini gaisrinio pavojingumo klasi taikymo aikinamoji lentel

2 lentel
Statinio gaisrinio
Taikymo reikalavimai
pavojingumo klas
Konstrukcij degumo reikalavimai atitinka Taisykli 2 lentels I atsparumo
C0
ugniai laipsnio 1 gaisro apkrovos kategorijos pastatams nustatytus reikalavimus
C1 Konstrukcij degumo reikalavimai priimami pagal Taisykli 2 lentels
I atsparumo ugniai laipsnio 3 gaisro apkrovos kategorijos pastatams nustatytus
reikalavimus
Konstrukcij degumo reikalavimai atitinka Taisykli 2 lentels II atsparumo
C2
ugniai laipsnio pastatams nustatytus reikalavimus
Konstrukcij degumo reikalavimai atitinka Taisykli 2 lentels III atsparumo
C3
ugniai laipsnio pastatams nustatytus reikalavimus
3. Atsivelgiant i Taisykli reikalavimus, galiojaniuose teiss aktuose nurodyti priegaisrini

utvar tipai taikomi pagal 3 lentel.
Priegaisrini utvar tip taikymo aikinamoji lentel

3 lentel
Priegaisrins utvaros Priegaisrins Priegaisrins utvaros atsparumas
pavadinimas utvaros tipas ugniai (ne emesnis kaip)
1 REI 180
Siena
2 REI 45
1 EI 45
Pertvara
2 EI 15
1 REI 180
2 REI 60
Perdanga
3 REI 45
4 REI 15
4. Atsivelgiant i Taisykli reikalavimus, galiojaniuose teiss aktuose nurodyti priegaisrini

liuz tipai taikomi pagal 4 lentel.
Priegaisrini liuz taikymo aikinamoji lentel

4 lentel
Priegaisrinio
Taikymo reikalavimai
liuzo tipas
EI 45 atsparumo ugniai priegaisrinio liuzo reikalavimai pateikti Taisykli
1
60 punkte
EI 15 atsparumo ugniai priegaisrinio liuzo reikalavimai pateikti Taisykli
2
60 lentelje
5. Atsivelgiant i Taisykli reikalavimus, galiojaniuose teiss aktuose nurodyti statinio

atsparumo ugniai laipsniai prilyginami Taisykli VIII skyriuje pateiktiems statinio atsparumo ugniai
laipsniams pagal 5 lentel.
Statini atsparumo ugniai laipsni taikymo aikinamoji lentel

5 lentel
Taisykli klasifikavimas Negaliojantis klasifikavimas
I I, II, III
II IIIa, IIIb, IV, IVa
III V
6. Atsivelgiant i Taisykli reikalavimus, galiojaniuose teiss aktuose nurodytos statybos

produkt degumo klass prilyginamos Taisykli IV skyriuje pateiktoms statybos produkt degumo
klasms pagal 6 lentel.
Statybos produkt degumo klasi taikymo aikinamoji lentel
6 lentel
Taisykli klasifikavimas (neatsivelgiant
Negaliojantis klasifikavimas
papildom klasifikavim)
A1, A2, A1FL, A2FL, A1L, A2L nedegios
B, BFL, BL, C, CFL, CL sunkiai degiosios
D, DFL, DL degiosios sunkiai usiliepsnojanios
E, EFL, EL degiosios vidutinikai usiliepsnojanios
F, FFL, FL degiosios lengvai usiliepsnojanios
_________________________________

Gaisrinės Taisyklės GSPR Akt 2011-06-22

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Gaisrinės Taisyklės GSPR Akt 2011-06-22

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

AKTUALI REDAKCIJA

GAISRINS SAUGOS PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI

1. Gaisrins saugos pagrindiniai reikalavimai (toliau Taisykls) parengti vadovaujantis

10. Taisyklse pateikiamos nuorodos iuos dokumentus:

III. PAGRINDINS SVOKOS

IV. STATYBOS PRODUKT, STATINIO KONSTRUKCIJ, STATINI

VI. GAISRO APKROVA

Gaisro apkrovos kategorijos

38. Gaisro prevencijai keliami bendrieji reikalavimai:

VIII. STATINI, STATINI GAISRINI SKYRI ATSPARUMO UGNIAI LAIPSNIAI

Statini, statini gaisrini skyri atsparumo ugniai laipsniai

(ar) apsaugos funkcijas) atsparumas ugniai ne maesnis kaip (min.)

aukt, pastogs patalp,

IX. BENDRIEJI GAISRO PLITIMO RIBOJIMO REIKALAVIMAI

X. GAISRO PLITIMO GAISRINIAME SKYRIUJE RIBOJIMAS

XI. GAISRO PLITIMO I GAISRINIO SKYRIAUS RIBOJIMAS

54. Priegaisrins utvaros nustatyto atsparumo ugniai ir degumo klass statybins

Ang upild priegaisrinse utvarose atsparumas ugniai(1)

Priegaisrini utvar tipai, atsivelgiant utvar angose rengtus priegaisrinius liuzus

61. Perdangos, dalijanios statinius gaisrinius skyrius, atitinkanios 2 lentelje nustatytus

62. Sienos, dalijanios statinius gaisrinius skyrius, atitinkanios 2 lentelje nustatytus

4 paveikslas. Horizontalaus ir vertikalaus ugnies plitimo ribojimo reikalavimai blokuotiems

XII. GAISRO PLITIMO RIBOJIMAS PASTATO KONSTRUKCIJ ELEMENTAIS

Statybos produkt, naudojam vidinms sienoms, luboms ir grindims rengti,

XIII. GAISRO PLITIMO GRETIMUS PASTATUS RIBOJIMAS

Minimals priegaisriniai atstumai tarp pastat

XIV. MONI EVAKAVIMAS(IS)

5 paveikslas. Saugos zonos negaliesiems evakuoti rengimas laiptinje

6 paveikslas. moni evakavimo(si) keli i patalpos reikalavim gyvendinimo pavyzdys: tarp

8 paveikslas. Evakavimo(si) keli plotis. A turklo rengimo auktis;

126. Neudmijamose laiptinse liftus rengti draudiama.

XV. GAISRO GESINIMAS IR GELBJIMO DARBAI

147. Gaisro gesinimas ir gelbjimo darbai utikrinami konstrukcinmis, trinio suplanavimo,

Gaisrins saugos pagrindini reikalavim

PASTAT IR PATALP KATEGORIJOS PAGAL

Patalp kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavoj

Pastat kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavoj

Gaisrins saugos pagrindini

IORINI RENGINI KATEGORIJOS PAGAL

Iorini rengini kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavoj

renginio Mediag, esani rangoje ar naudojam technologiniame procese,

Gaisrins saugos pagrindini reikalavim

GAISRINIO SKYRIAUS MAKSIMALAUS PLOTO Fg NUSTATYMAS

Gaisrins saugos vertinimo dalini koeficient verts

Gaisrins saugos pagrindini reikalavim

STOG PRISKYRIMO BROOF (t1) KLASEI NUSTATYMAS

Statinio stogo plotas

Gaisrins saugos pagrindini reikalavim

PERSPJIMO APIE GAISR IR EVAKAVIMO(SI) VALDYMO SISTEMOS

1. Projektuojant ir rengiant perspjimo apie gaisr ir evakavimo(si) valdymo sistemas (toliau

Perspjimo apie gaisr ir evakuacijos valdymo sistem parametrai

3. Atliekant rizikos vertinim turi bti pateikiama i informacija:

ilumos poveikio ribojimas

Ribins ilumos srauto ir temperatros verts

Matomumas ir optinis dm tankis

8. Gaisro metu susidarani dm taka moni orientacijai patalpose iekant evakuacini

Ribins matomumo ir optinio dm tankio verts

Nuoding ir dirginani mediag pavojaus ribojimas

Nuoding ir dirginani mediag pavojingos poveikio dozs ir koncentracijos

Ribins sprogimo momentinio virslgio verts

Gaisrins saugos pagrindini reikalavim

I. ELEKTROS KABELI DEGUMAS

1. Elektros kabeli degumo klass pateiktos 1 lentelje.