Laisvas asmen

judjimas. Laisvas
darbuotoj judjimas

Pareng lekt. E. Leonaviit

Laisvas asmen judjimas
apima:
Laisv darbuotoj (ir j eimos nari) judjim;
Laisv savarankikai dirbani asmen ir moni
judjim (arba sisteigimo laisv).

Kai kurie autoriai ir paslaug teikimo laisv

priskiria laisvam asmen judjimui. (Slyginis
priskyrimas! Kodl?)
 Laisvo asmen judjimo objektas
ekonomin veikla

Laisv asmen judjim garantuojanios taisykls

visa apimtimi taikomos tik tuo atveju, jei asmuo
usiima ekonomine veikla.

Ekonomin veikla turi bti tikra ir efektyvi.

Efektyvi ekonomin veikla vertintina pagal tris

kriterijus: atlygintinum, turin ir trukm.
Ekonomins veiklos atlygintinumas

Efektyvia veikla pripastamas darbas, u kur

mokamas maesnis nei minimalus darbo umokestis
(139/85 Kempf byla Vokietijos pilietis dirbo
muzikos mokytoju Nyderlanduose nepiln darbo
dien, papildomai gavo finansin param i viej
fond);
U darb gali bti atsiskaitoma nebtinai pinigais
(196/87 Steymann byla);
Neturi jokios reikms, jei darbuotojas gauna
papildom pajam i privai ar valstybini fond.
Ekonomins veiklos turinys
Teismas gatvs muzikanto veiklos nepripaino efektyvia
ekonomine veikla (nra tiesioginio ryio tarp paslaugos verts
ir gauto umokesio C-16/93 Tolsma byla);
Svarbus ekonomins veiklos tikslas pajam gavimas (darbas
siekiant reabilituotis nelaikomas efektyvia ekonomine veikla
344/87 Bettray byla), TAIAU
Jei tikslas ne vien asmens reintegracija jo veikla gali bti
vertinama kaip efektyvi ekonomin veikla (C-456/02 Trojani
byla: pranczas dirbo Belgijoje, Salvation Army hostelyje u
maist, gyvenim 30 h per savait; hostelio veiklos tikslas
skatinti asmen reintegracij visuomen).
Atliekamos veiklos produktyvumas iuo atveju nevertintinas.
Ekonomins veiklos trukm
Darbas ne vis darbo dien efektyvi veikla (53/81
Levin byla D. Br. kambarine dirbusi Olandijos
piliet);
Jei tokia veikla menkavert, pagalbin neefektyvi
veikla (C-357/89 Raulin byla; 60 valand darbas per
8 mnesi laikotarp gali bti nepripastamas
efektyvia veikla).

Sportinink veikla (36/74 Walrave byla, 13/76 Dona

prie Mantero byla, C-415/93 Bosman byla)
 Tiesioginis vertikalus ir horizontalus
Sutarties nuostat, reglamentuojani
laisv asmen judjim, veikimas (1)

Laisv teikti paslaugas (SESV 57 str.) tiesioginis

vertikalus veikimas
sisteigimo laisv (SESV 49 str.) - tiesioginis vertikalus
veikimas
+
Horizontalus veikimas, kai privatus subjektas nustato
taisykles, kuri tikslas kolektyviai reguliuoti atlygintin
darb ir paslaugas (Walrave byla, Dona prie Mantero
byla), pvz. sporto asociacij, profesini asociacij,
advokat savivaldos institucij nustatytos taisykls.
 Tiesioginis vertikalus ir horizontalus
Sutarties nuostat, reglamentuojani
laisv asmen judjim, veikimas (2)

Laisv darbuotoj judjim garantuojanios

nuostatos (45 str.) tiesioginis vertikalus ir
horizontalus veikimas:
Diskriminacijos draudimas turi bti vienodai
taikomas ir sutartims tarp privai asmen. (43/75
Defrenne prie Sabena).
 Vidaus situacija (1)

Tai situacija, kuri kyla iimtinai vienoje

valstybje narje (ginas tarp valstybs nars X ir
valstybs nars X pilieio (-)).
Valstybs nars X pilietis siekia pasiremti
Sutarties nuostatomis, garantuojaniomis laisv
asmen judjim, prie savo pilietybs valstyb
X.
Toki situacij teismas nevertina!
 Vidaus situacija (2)

Konkretus atvejis nelaikomas vidaus situacija, jei:

1) valstybs nars X pilietis siekia gyvendinti ES
teisje tvirtintas teises ar jas jau gyvendino (C-
107/94 Asscher byla), t.y. jei jau pasinaudojo ar
ketina pasinaudoti laisvo asmen judjimo teismis;
2) asmuo yra gims kitoje valstybje narje, nors
niekada nesinaudojo laisvo asmen judjimo
teismis.

Asscher byla: ponas Asscher (Nyderland pilietis) dirbo, bet nerezidavo

Nyderlanduose. Jo atlyginimas buvo apmokestinamas didesniu tarifu, nei
Nyderlanduose reziduojani piliei.
Praktiniai vidaus situacij pavyzdiai (1)
Byla C-19/92, Kraus: Vokietijos pilietis ginijo Vokietijos
reikalavim patvirtinti Didiojoje Britanijoje gaut magistro
laipsn; Teismas pripaino, kad tai nebuvo vidaus situacija ir
taik ES teis (asmuo gijo isilavinim kitoje nei jo pilietyb
valstybje).
Byla C-370/90, Surinder Singh: Indijos pilietis S. Singh ved
Didiosios Britanijos piliet; jie abu gyveno Vokietijoje, kur R.
Singh (mona) dirbo, todl buvo pripastama darbuotoja pagal
Vokietijos teis, turinia teis, kad pas j atvykt ir apsigyvent
sutuoktinis; vliau abu sutuoktiniai gro Didij Britanij, kad
galt usiimti verslu; kilo klausimas, ar S. Singh galjo bti
isistas i alies. Teismas pripaino, jog iuo atveju buvo
taikoma ES teis, todl ES pilieiai turi galimyb pasinaudoti ES
teise net ir prie savo pilietybs valstyb.
Praktiniai vidaus situacij pavyzdiai (2)

Byla 115/78, Knoors: Olandijos pilietis gijo isilavinim

Belgijoje ir ia dirbo; kilo klausimas, ar jis, nordamas
dirbti Olandijoje (savo pilietybs valstybje) pagal
Belgijoje gyt kvalifikacij galjo remtis ES teiss
nuostatomis; Teismas prim teigiam sprendim
nurodydamas, kad jo teisin padtis buvo panai padt
kit asmen, kurie naudojosi pagal Sutart suteikiamomis
laisvo asmen judjimo teismis.
Bylos C-64/96, C-65/96, Uecker ir Jacquet.
 Bendrosios ES piliei ir j
eimos nari teiss

Kylanios i piliei lygybs principo

ES piliei piliei judjimo ir apsigyvenimo
teis (teis ivykti ir teis atvykti; teis gyventi)
Kylanios i piliei lygybs principo

Sutarties 21 str. 1 d. ir 18 str. 1 d.

ias teises turi visi ES pilieiai, nepriklausomai
nuo to, ar jie vykdo ekonomin veikl, ar ne.
Darbuotoj judjimo, sisteigimo ir paslaug
teikimo laisves tvirtinanios Sutarties nuostatos
yra specialios nuostatos 18 str. atvilgiu.
 ES piliei piliei judjimo ir
apsigyvenimo teis (teis ivykti ir teis
atvykti; teis gyventi)

Direktyva 2004/38/EB dl Sjungos piliei ir j

eimos nari teiss laisvai judti ir gyventi
valstybi nari teritorijoje.
Direktyvoje pabriami draudimo piktnaudiauti
teismis ir proporcingumo principai.
Teis ivykti ir teis atvykti (2004/38/EB, 4
str.)

i teis ribojama tik reikalavimu turti su savimi

asmens tapatyb patvirtinant dokument pas
ar asmens tapatybs kortel.
eimos nariams, jei jie nra ES pilieiai, taikomas
viz reikalavimas (jei jie neturi leidimo gyventi
alyje kortels), bet pastarasis turi bti
gyvendintas nemokamai, kuo greiiau ir
efektyviau.
Teis gyventi:
A) Teis gyventi iki 3 mn. (joki formalum,
iskyrus reikalavimas turti asmens tapatyb
patvirtinant dokument)
B) Teis gyventi ilgiau nei 3 mn. (2004/38/EB
direktyvoje numatytos slygos + privaloma
registracijos procedra)
C) Nuolatinio gyvenimo teis (igyvenus penkeri
met laikotarp ir kitais, direktyvoje numatytais
atvejais)
 Teis gyventi kt. valstybje narje ilgiau nei tris
mnesius turi visi Sjungos pilieiai, kurie
(2004/38/EB, 7 str. 1 d.):

a) yra darbuotojai ar savarankikai dirbantieji priimaniojoje valstybje

narje arba
b) turi pakankamai itekli sau ir savo eimos nariams, kad per savo
gyvenimo alyje laikotarp netapt nata priimaniosios valstybs nars
socialins paramos sistemai ir turi visavert sveikatos draudim
priimaniojoje valstybje narje, arba
c) yra priimti privai arba valstybin institucij, akredituot ar
finansuojam priimaniosios valstybs nars pagal savo statym ar kit
teiss akt praktik, turdami pagrindin studij kurso baigimo tiksl,
skaitant profesin rengim ir turi visavert sveikatos draudim
priimaniojoje valstybje narje ir utikrina atitinkam nacionalin
institucij pateikdami deklaracij ar kitokiu jos pasirinktu lygiaveriu bdu,
kad jie turi pakankamai itekli sau ir savo eimos nariams, kad per savo
gyvenimo alyje laikotarp netapt nata priimaniosios valstybs nars
socialins paramos sistemai, arba
d) yra Sjungos piliet, kuris atitinka a, b arba c punkto reikalavimus,
lydintys ar kartu vykstantys eimos nariai.
Isiuntimas i alies:
Negali bti taikomas, kaip automatin pasekm, dl
registracijos formalum neatlikimo, dl
pasinaudojimo socialins paramos sistema.
Draudiama taikyti, jei Sjungos pilieiai yra
darbuotojai ar savarankikai dirbantys asmenys.
Draudiama taikyti asmenims, kurie ieko darbo
valstybje narse ir turi realias galimybes sidarbinti
(Teismas: po 6 mn. neskming darbo paiek
galima asmenys isisti)
 Nuolatinio gyvenimo teis (1)
Nepasibaigus standartiniam penkeri met laikotarpiui gyjama (Direktyvos 17
str.):
a) darbuotojams ar savarankikai dirbantiesiems, kurie baig dirbti yra pasiek tok
ami, kuris pagal tos valstybs nars statymus suteikia teis senatvs pensij,
arba darbuotojams, kurie pasitraukia i apmokamo darbo pareig, jei jie dirbo toje
valstybje narje ne trumpiau kaip paskutinius dvylika mnesi ir gyveno joje
itisai ilgiau kaip trejus metus. Jei priimaniosios valstybs nars statymai
nesuteikia teiss senatvs pensij tam tikr kategorij savarankikai dirbantiems
asmenims, amiaus reikalavimas laikomas vykdytu, jei asmuo pasiek 60 met
ami;
b) darbuotojai ir savarankikai dirbantieji, kurie priimaniojoje valstybje narje
itisai igyveno daugiau kaip dvejus metus ir nustojo dirbti joje dl nuolatinio
nedarbingumo. Jei toks nedarbingumas yra nelaimingo atsitikimo darbe ar
profesins ligos pasekm, suteikiant atitinkamam asmeniui teis paalp, kuri
vis ar i dalies moka priimaniosios valstybs nars institucija, nekeliami jokie
gyvenimo alyje trukms reikalavimai;
c) darbuotojai ir savarankikai dirbantieji, kurie po trej met itisinio darbo ir
gyvenimo priimaniojoje valstybje narje dirba pagal darbo sutart arba
savarankikai kitoje valstybje narje, taiau ilaiko savo gyvenamj viet
priimaniojoje valstybje narje, kuri jie paprastai grta kiekvien dien arba
bent kart per savait.
 Nuolatinio gyvenimo teis (2)
Leidimas gyventi turi tik rodomj gali ir yra
deklaratyvaus pobdio: byla C-85/96, Martinez
Sala: Vokietijoje gyvenanti Ispanijos piliet turjo
vairi jau pasibaigusi leidim gyventi alyje ir
dokument, patvirtinant, kad ji kreipsi dl leidimo
pratsimo; jai gimus vaikui, buvo atsisakyta suteikti
paalp remiantis tuo, kad ji neturjo leidimo gyventi
alyje; Teismas pripaino, kad toks reikalavimas
paeid Sutart.
 ES pilieio mirtis, santuokos, partnerysts
nutraukimas ir eimos nari teiss (12, 13 str.)

eimos nari, ES piliei, teisi gyvendinimui takos neturi.

Ne ES piliei teisms takos neturi, jei iki ES pilieio mirties
priimanioje valstybje narje eimos nariai kartu igyveno
vienerius metus.
Santuokos, partnerysts nutraukimo atveju eimos nari
teiss ilieka:
1) Jei iki skyryb santuoka, partneryst truko 3 metus, o
priimanioje valstybje narse igyveno 1 metus; arba
2) Sutuoktinis ar partneris globoja Sjungos pilieio vaikus;
arba
3) Tai apsprend ypa sunkios aplinkybs; arba
4) Nepilnameius vaikus (-) globoja ne ES pilietis, bet teismas
nusprend, kad vaikus (-) turi likti priimanioje valstybje
narje.
 LAISVAS DARBUOTOJ
JUDJIMAS (SESV 45 str.)
 45 str. 2 d.

Tokia judjimo laisv reikia, kad darbinimo, darbo

umokesio ir kit darbo ir uimtumo slyg
atvilgiu panaikinama bet kokia valstybi nari
darbuotoj diskriminacija dl pilietybs.
 Subjektai

Darbuotojai

Kiti asmenys
 Darbuotojo svoka

Darbuotojo svokos Sutartis nepateikia.

Svoka nepriklauso nuo valstybi nari nacionalins
teiss, turi bti interpretuojama pleiamuoju bdu, o
iimtys siaurai.
Remiantis Teismo iaikinimu, darbuotojas yra toks
asmuo, kuris (byla 66/85, Lawrie Blum: asmuo,
atliekantis stauot, buvo pripaintas darbuotoju):
1. atlieka tam tikr darb;
2. u tai gauna atlyginim;
3. jam vadovauja kitas asmuo (yra pavaldumo
santykiai).
Kiti asmenys: darbuotojo eimos
nariai ir darbo iekantys asmenys
Remiantis Direktyvos 2004/38/EB 2 str. eimos nariais pripastami:
a) sutuoktinis;
b) partneris, su kuriuo Sjungos pilietis sudar registruot partneryst,
remiantis valstybs nars teiss aktais, jei priimanioji valstyb nar
traktuoja registruot partneryst kaip lygiavert santuokai ir
laikantis atitinkamuose priimaniosios valstybs nars teiss aktuose
nustatyt reikalavim;
c) pilieio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrim
tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukak 21 met amiaus, arba
ilaikytiniai;
d) pilieio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrim
ilaikomi tiesioginiai giminaiiai, esantys aukiau pagal
giminysts linij.
 Darbo iekantys asmenys
Teismas darbuotojo svok trauk asmenis,
iekanius darbo (byla C-85/96, Martinez Sala) tai
tokie asmenys, kurie kitoje valstybje narje ieko
darbo, ir, kurioje jie prie tai nra dirb (ioje
valstybje jie yra su tikslu susirasti darbo).
Byla C-292/89, Antonissen: Belgijos piliet iekojo
darbo Didiojoje Britanijoje, i kurios ji buvo
deportuota, nes nesusirado darbo 6 mn.; Teismas
pripaino, kad tai buvo pakankamas terminas darbui
susirasti (nebent asmuo rodyt, jog darbo jis
tebeieko ir turi reali galimybi j rasti).
Apribojim draudimas laisvo
darbuotoj judjimo atvilgiu
Draudiami ir tiesiogiai ir netiesiogiai
diskriminuojantys (gyvenamosios vietos
reikalavimas, reikalavimas mokti kalb ir kiti)
apribojimai (379/87 Groener byla: Nyderland piliet
siek sidarbinti men mokytoja Airijoje pilnu etatu,
buvo numatytas reikalavimas ilaikyti airi kalbos
egzamin)
Draudiamos ir bet kokios kitos laisv darbuotoj
judjim ribojanios taisykls (Kraus byla
Vokietijos pilietis ginijo Vokietijos taisykl,
draudiani sidarbinant naudoti kitoje valstybje
gyt diplom, jei jis atitinkamai nepatvirtintas
Vokietijoje, Bosman byla (RC Liege Belgija, US
Dunkerque Pranczija, Belgijos futbolo federacijos
taisykls))
Netiesiogiai diskriminuojantys
apribojimai (1)
Byla C-237/94, OFlynn: buvo sprendiamas klausimas, ar
Airijos teiss nuostata, kad laidojimo paalpa suteikiama, jei
laidotuvs vyksta tik Didiosios Britanijos teritorijoje,
suderinama su ES teise; Teismas nustat, kad tai buvo
diskriminacija pilietybs pagrindu, nes buvo didesn tikimyb,
jog kit valstybi nari pilieius bus norima laidoti ne Didiosios
Britanijos teritorijoje.
Byla 175/88, Biehl: pagal Liuksemburgo pajam mokesio
statym darbuotojai, ne visus metus gyvenantys Liuksemburge,
negaljo susigrinti i savo atlyginimo iskaiiuot mokesi u
laikotarp, kur jie negyveno alyje; Teismas pripaino, kad tai
buvo netiesiogin diskriminacija.
Netiesiogiai diskriminuojantys
apribojimai (2)
Byla C-419/92, Scholz: Vokietijos piliet siek gauti darb Italijoje,
taiau atrankos komisija atsisak vertinti jos ankstesn Vokietijoje
gyt darbo sta; Teismas pripaino, kad tai buvo netiesiogin
diskriminacija.
Byla C-281/98, Angonese: Bolzano (Italijos provincijos) bankas
nustat, kad jo paskelbtame darb konkurse gali dalyvauti tik
asmenys, kurie turi dviej kalb mokjim patvirtinant sertifikat;
sertifikat buvo galima gauti tik Bolzane, Austrijoje studijavs
Italijos pilietis negaljo dalyvauti iame konkurse, nes neturjo
minto sertifikato; Teismas nustat netiesiogin diskriminacij, nes
dauguma Bolzano gyventoj buvo Italijos pilieiai, o dl
reikalavimo gauti tok sertifikat kit valstybi nari pilieiai
atsidr maiau palankioje padtyje, ir jiems tapo sunku ar net
nemanoma sidarbinti Bolzane.
 Nediskriminuojanios, bet laisv
darbuotoj judjim ribojanios taisykl

Byla C-190/98, Graf: Vokietijos pilietis Graf ketverius

metus dirbo Austrijoje, o paskui nutrauk darbo sutart
nordamas dirbti Vokietijoje; pagal Austrijos statymus
tam paiam darbdaviui ilgiau kaip trejus metus dirbs
darbuotojas turjo teis reikalauti kompensacijos dl
nesiningo atleidimo.
Teismas: is atvejis yra pernelyg neapibrtas ir
netiesioginis, kad teiss aktai bt pripainti galiniais
trukdyti laisvam darbuotoj judjimui.
 Darbuotoj ir j eimos nari
teiss
Bendrosios laisvo asmen judjimo teiss
Specialios teiss (Tarybos reglamentas
1612/68):
1. Teis sidarbinti
2. Teis vienodas darbo slygas
3. Teis socialines ir mokestines lengvatas

Darbuotojo eimos nari padt reglamentuoja

Direktyva 2004/38/EB.
 Teis sidarbinti
Turi bti utikrinama darbinimo tarnyb pagalba
1612/68 reglamentas sukuria sistem, pagal kuri
siekiama, kad laisvas darbo vietas pirmiausia bt
priimami ES pilieiai.

Byla 167/73, Komisija prie Pranczij: Pranczijoje

galiojo nuostata, pagal kuri buvo reikalaujama
ilaikyti trij Pranczijos piliei ir vieno ne
Pranczijos pilieio jreivi santyk prekybos
laivuose; Teismas pripaino, kad tai apribojo laisv
darbuotoj judjim.
 Teis vienodas darbo slygas (1)

1612/68 reglamento 7 str. 1 d.

Sutarties 45 str. 2 d.
Vienod slyg (dl atlyginimo, atleidimo i
darbo, sugrinimo darb, pakartotinio
darbinimo, dl paauktinimo ir t.t.) taikymas
pilieiams ir asmenims i kit VN
 Teis vienodas darbo slygas (2)
Byla C-350/96, Clean Car: Teismas pripaino, kad Austrijoje
galiojusi taisykl, jog u mons veikl atsakingi vadovai, norj
dirbti Vienoje, turjo gyventi Austrijoje, paeid Sutarties 45 str.
Byla 15/69, Ugliola: Vokietijos statymas nustat pareig darbdaviui
apskaiiuojant darbo sta atsivelgti Vokietijoje atliktos karo
prievols laikotarp, taiau is reikalavimas nebuvo taikomas kitose
valstybse narse atliktai karo prievolei; Teismas pripaino, kad
tokia nuostata paeid Sutart;
Byla C-15/96, Schning-Kougebetopoulou: Teismas nustat, jog
kolektyvin sutartis, kurioje buvo numatyta paauktinti pareigas
atsivelgus darbo sta, taiau nevertinus darbo stao kitose
valstybse narse, paeid Sutarties 45 str., nes buvo nenaudinga i
kit valstybi nari atvykusiems darbuotojams.
 Teis vienodas socialines ir
mokesi lengvatas (1)
I principo patenka vienod darbo slyg utikrinim; norma
reikminga, kai kalbama apie socialines, mokesi lengvatas,
nesusijusias su darbo sutartimi
Pagrindiniai poymiai:
1. Materialaus/ nematerialaus pobdio lengvatos (teis teisme vartoti
nacionalin kalb, darbuotojo sugyventinio teis gyventi VN 59/85
Reed byla);
2. Teikiamos darbuotojams, j eimos nariams, iekantiems darbo
(neteikiamos tik rezidentams);
3. Teikiamos darbuotojams, dl to, kad jie gyvena toje teritorijoje;
4. Lengvata galt skatinti darbuotoj migracij ES.

Iekani darbo asmen padtis i lengvat atvilgiu ribota!

 Teis vienodas socialines ir
mokesi lengvatas (2)
Byla C-279/93, Schumacker: Belgijos pilietis kartu su eima
gyveno Belgijoje, o dirbo Vokietijoje; jis buvo darbuotojas
nerezidentas, todl jo atlyginimas Vokietijos mokesiais buvo
apmokestintas ribotai, dl to jis negaljo pasinaudoti tam
tikromis mokesi lengvatomis, kuriomis galjo naudotis
mokesi moktojai rezidentai; Teismas pripaino, kad
mokesi moktojas nerezidentas, kuris visas arba beveik
visas savo pajamas gaudavo toje valstybje, kurioje dirbo,
objektyviai yra tokioje paioje padtyje kaip ir vis darb toje
valstybje dirbantys rezidentai; kadangi mokesio moktojo
nerezidento asmenines ir eimos aplinkybes nebuvo atsivelgta
nei jo gyvenamosios vietos, nei darbo vietos valstybje, jo
bendra mokestin prievol buvo didesn nei mokesi
moktojo rezidento, ir tai paeid Sutart.
 Teis vienodas socialines ir
mokesi lengvatas (3)
Socialinmis lengvatomis laikomos ios
lengvatos: vaiavimas visuomeniniu
transportu, garantuojamos minimalios pajamos
seniems asmenims, imokos mirties atveju,
vairios paalpos, pragyvenimui skirtos
stipendijos ir pan.;
Socialinmis lengvatomis gali naudotis tiek i
kitos valstybs nars atvyk darbuotojai, tiek
j eimos nariai.
 Teis vienodas socialines ir
mokesi lengvatas (4)
Byla C-43/99, Leclere: Belgijos pilietis buvo pasienio
darbuotojas, gyvens Belgijoje ir dirbs Liuksemburge;
vykus nelaimingam atsitikimui, jam pradjo mokti
invalidumo paalp; taiau gimus jo vaikui, buvo
atsisakyta imokti vaiko gimimo paalp motyvuojant
tuo, kad jis nebuvo darbuotojas; Teismas nurod, kad
Belgijos pilietis anksiau buvo darbuotoju, gaudavs
invalidumo pensij, kuri buvo susijusi su jo ankstesniu
darbu; todl jam turjo bti imokta vaiko gimimo
paalpa;
Byla C-237/94, OFlynn: Teismas nustat, kad Didiosios
Britanijos taisykl, pagal kuri laidojimo ilaidos
(socialin lengvata) buvo padengiamos, jei laidojimo
vieta buvo Didiojoje Britanijoje, paeid Sutart.
Teis vienodas socialines ir mokesi
lengvatas (5) taip pat apima:

Teis mokytis profesinse mokyklose ir perkvalifikavimo

centruose, tapti profesini sjung nariu, vienodomis
slygomis su tos valstybs pilieiais sigyti bst.
Byla 293/83, Gravier: Teismas profesin mokym apibr
plaiai tai bet kokia isilavinimo forma, kuria rengiama tam
tikros profesijos kvalifikacijai, amatui ar darbui, arba, kuria
suteikiamas tokiai profesijai btinas mokymas ar gdiai;
valstyb nar negali imti registracijos mokesio i kit
valstybi nari atvykusi student (jei toks mokestis
neimamas i sav student);
Profesinis mokymas gali bti gaunamas ir universitetuose
(byla 24/86, Blaizot), iskyrus atvejus, kuomet yra siekiama
pagilinti inias, o ne pasirengti konkreiai profesijai.
Teis vienodas socialines ir mokesi
lengvatas (6) taip pat apima:
Byla 39/86, Lair: Pranczijos piliet norjo studijuoti kalbas
Vokietijos universitete (Vokietijoje ji anksiau dirbo pagal
trumpalaikes darbo sutartis), todl kreipsi dl pragyvenimo
stipendijos; Teismas nustat, kad ji ilaik darbuotojo status,
todl turjo teis gauti toki stipendij, jeigu tarp ankstesns jos
veiklos ir studij yra ryys.
Byla 316/85, Lebon: Pranczijos piliet gyveno Belgijoje kartu
su savo tvu, taip pat Pranczijos pilieiu, kuris jau nebedirbo ir
gavo pensij Belgijoje; ji norjo mokytis Belgijos universitete,
todl kreipsi su praymu skirti jai minimali pajam garantij;
Teismas nustat, kad vaikai, kai jiems sukanka 21 metai, nebeturi
teiss gauti toki imok, nes jie nebra darbuotojo ilaikytiniai;
Byla 305/87, Komisija prie Graikij: Teismas pripaino, kad
usieniei teis Graikijoje sigyti nuosavyb ribojusios Graikijos
teiss normos paeid laisvo darbuotoj judjimo nuostatas, nes
teis bst ir teis nuosavyb yra laisvo darbuotoj judjimo
pasekm.
Socialins apsaugos nuostat principai
EP ir T reglamentas 883/2004

Siekiama sukurti socialins apsaugos sistem

koordinavimo sistem (nesiekiama suvienodinti!)
Reglamento objektas: a) ligos imokos; b) motinysts
ir lygiaverts tvysts imokos; c) invalidumo
imokos; d) senatvs imokos; e) maitintojo netekimo
imokos; f) imokos dl nelaiming atsitikim darbe
ir profesini lig; g) imokos mirties atveju; h)
bedarbio imokos; i) priepensins imokos; j)
imokos eimai.
tvirtintas vienodo poirio principas.