Ingrida Girnien, Jovita Kaupien, Birut Porien

STATYBINS MEDIAGOS
Konspektas

Vilnius, 2011

1
 VADAS

Statybini mediag dalyk sudaro 15 tem. Temos atitinka statybini mediag skirstym
pagal pagrindines aliavas ir paskirt. Konspekte pateikiami pagrindiniai statybos produkt
sertifikavimo, atitikties vertinimo ir ,,CE enklinimo reikalavimai. Leidinyje nurodyta statybini
mediag ir gamini klasifikacija, nagrinjamos j savybs, mediag tyrim ir j rezultat
apskaiiavimo metodai, gamybos technologijos, naudojimo galimybs. Rengiant leidin laikytasi dabar
Lietuvoje galiojani standart.
Vilniaus technologij ir dizaino kolegijos lektor Ingrida Girnien pareng 1, 2, 4 , 6 ir 9
temos konspektus.
Panevio kolegijos lektor Jovita Kaupien pareng 5, 10, 12, 14 ir 15 temos konspektus.
Kauno technikos kolegijos lektor Birut Porien pareng 3, 7, 8, 11 ir 13 temos
konspektus.
Leidinys skirtas kolegij Statybos studij programos nuolatini ir itstini studij
studentams, studijuojantiems statybini mediag dalyk. Juo gals naudotis ir kit ininerini studij
program: susisiekimo keli ir statini, ininerini sistem, ilumos energetikos, studentai,
studijuojantys statybos gaminius ir konstrukcijas.

2
 TURINYS

1. STATYBINI MEDIAG STANDARTAI IR KOKYBS KONTROL .................................... 6

1.1. Statybos produkt standartizavimas ........................................................................................... 6
1.2. Statybos produkt sertifikavimas ............................................................................................... 9
1.3. Statybos produkt atitikties vertinimas ir CE enklinimas .................................................. 17
2. PAGRINDINS STATYBINI MEDIAG SAVYBS ............................................................ 20
2.1. Struktrins charakteristikos .................................................................................................... 20
2.2. Fizikins savybs ...................................................................................................................... 21
3. GAMTINIO AKMENS MEDIAGOS IR J GAMINIAI ............................................................ 27
3.1. Mineralai................................................................................................................................... 27
3.2. Uolien klasifikacija ................................................................................................................. 28
3.3. Magmins uolienos .................................................................................................................. 30
3.4. Nuosdins uolienos ................................................................................................................. 31
3.5. Metamorfins uolienos ............................................................................................................. 32
3.6. Mediagos ir gaminiai i gamtinio akmens .............................................................................. 33
3.7. Uolien ir j gamini apsauga nuo dljimo............................................................................ 34
4. KERAMINIAI GAMINIAI ............................................................................................................. 35
4.1. Keramikos aliavos .................................................................................................................. 35
4.2. Keramini gamini klasifikavimas........................................................................................... 35
4.3. Keraminiai mro gaminiai ........................................................................................................ 36
4.4. Stogo keramika ......................................................................................................................... 40
4.5. Apdailos keramika .................................................................................................................... 41
4.6. Santechnin keramika ............................................................................................................... 44
5. STATYBINIAI METALAI IR J GAMINIAI .............................................................................. 45
5.1. Statybini metal klasifikavimas .............................................................................................. 45
5.2. aliavos..................................................................................................................................... 45
5.3. Terminis plieno apdirbimas ...................................................................................................... 46
5.4. Ketus ......................................................................................................................................... 46
5.5. Plieno mechanins savybs: stipris tempiant; kietumas ............................................................ 47
5.6. Angliniai paprastieji ir konstrukciniai, legiruotieji plienai ........................................................ 48
5.7. Armatra gelbetoniui, klass ................................................................................................... 49
5.8. Metalini gamini gamybos bdai ............................................................................................ 51
5.9. Valcuoto plieno gaminiai, techniniai duomenys, panaudojimas ............................................... 52
5.10. Spalvotieji metalai (varis, aliuminis, nikelis) ir j lydiniai ..................................................... 54
5.11. Varis ir jo lydiniai ................................................................................................................... 55
5.12. Aliuminis ir jo lydiniai ............................................................................................................ 55
5.13. Metal korozija ir apsauga nuo jos ......................................................................................... 56
6. NEORGANINS RIAMOSIOS MEDIAGOS ........................................................................... 59
6.1. Neorganini riamj mediag klasifikavimas ....................................................................... 59
6.2. Statybins orins kalks ............................................................................................................ 59
6.3. Gipsins riamosios mediagos ................................................................................................ 61
6.4. Portlandcementis ....................................................................................................................... 62
6.5. Specialieji cementai ................................................................................................................ 64
7. BETONAI........................................................................................................................................ 66
7.1. Beton klasifikacija .................................................................................................................. 66
7.2. Mediagos normaliajam betonui .............................................................................................. 67
7.3. vieio normaliojo betono savybs .......................................................................................... 70
7.4. Normaliojo betono savybs ...................................................................................................... 71
3
 7.5. vieio betono gamyba ir transportavimas............................................................................... 73
7.6. Betonavimas ir betono prieira ............................................................................................... 74
7.7. Specialiosios paskirties betonai ................................................................................................ 74
7.8. Lengvieji betonai ...................................................................................................................... 76
7.9. Akytieji betonai ........................................................................................................................ 77
8. STATYBINIAI SKIEDINIAI ............................................................................................................ 79
8.2. Skiedini lasifikacija ............................................................................................................... 79
8.2. Nesukietjusio skiedinio savybs ............................................................................................. 79
8.3. Sukietjusio skiedinio savybs ................................................................................................. 80
8.4. Skiediniai mro darbams .......................................................................................................... 80
8.5. Apdailos skiediniai ................................................................................................................... 81
8.6. Specialieji skiediniai ................................................................................................................. 82
8.7. Sausieji statybiniai miiniai ...................................................................................................... 83
8.8. Skiedini gamyba ir perveimas .............................................................................................. 85
9. GAMINIAI I NEORGANINI RIAMJ MEDIAG ......................................................... 86
9.1. Silikatins plytos ir blokai ........................................................................................................ 86
9.2. Cemento ir pjuven plokts .................................................................................................... 89
9.3. Cemento ir celiuliozs pluoto laktai ...................................................................................... 91
9.4. Magnezinio cemento stiklo pluoto plokt .......................................................................... 93
9.5. Gipso kartono plokts ............................................................................................................. 94
10. BITUMINS RIANIOSIOS IR HIDROIZOLIACINS MEDIAGOS ................................. 97
10.1. Bitumo sudtis ........................................................................................................................ 97
10.2. Bitumo savybs ...................................................................................................................... 97
10.3. Dervos ir degutai .................................................................................................................... 99
10.4. Gamtinis bitumas .................................................................................................................. 100
10.5. Naftinis bitumas.................................................................................................................... 100
10.6. Asfaltbetonis ......................................................................................................................... 101
10.7. Hidroizoliacins mediagos.................................................................................................. 102
11. MEDIENA IR JOS GAMINIAI .................................................................................................. 107
11.1. Medienos struktra ............................................................................................................... 107
11.2. Spygliuoi veisls ............................................................................................................... 107
11.3. Lapuoi veisls ................................................................................................................... 108
11.4. Fizins medienos savybs..................................................................................................... 109
11.5. Mechanins medienos savybs ............................................................................................. 110
11.6. Medienos ydos ...................................................................................................................... 110
11.7 Medienos apsauga ................................................................................................................. 111
11.8. Medienos sortimentas ........................................................................................................... 114
12. IZOLIACINS MEDIAGOS .................................................................................................... 117
12.1. Bendrosios inios: paskirtis, klasifikavimas, savybs .......................................................... 117
12.2. Polimerins termoizoliacins mediagos ir j gaminiai ....................................................... 117
12.3. Polistireninio putplasio savybs ......................................................................................... 118
12.4. Mineralins termoizoliacins mediagos ir j gaminiai ....................................................... 120
12.5. Akustins mediagos ............................................................................................................ 124
13. STATYBINIS STIKLAS ........................................................................................................... 125
13.1. Stiklo aliavos ir gamybos technologija ............................................................................... 125
13.2. Stiklo savybs ....................................................................................................................... 127
13.3. Stiklo rys ........................................................................................................................... 128
13.4. Stiklo paketai ........................................................................................................................ 130
13.5. Stiklo gaminiai...................................................................................................................... 131
4
14. POLIMERINS MEDIAGOS .................................................................................................. 132
14.1. Pagrindins plastik savybs ................................................................................................ 132
14.2. Pagrindins polimerini mediag sudedamosios dalys ...................................................... 134
14.3. Gamtiniai polimerai .............................................................................................................. 134
14.4. Sintetiniai polimerai ............................................................................................................. 135
14.5. Polimer panaudojimas ........................................................................................................ 136
14.6. Konstrukciniai ir fasado laminatai ........................................................................................ 138
15. DAYMO MEDIAGOS ........................................................................................................... 140
15.1. Da savybs ........................................................................................................................ 140
15.2. Vandens dispersiniai daai ................................................................................................... 140
15.3. Aliejiniai daai...................................................................................................................... 141
15.4. Kiti daai .............................................................................................................................. 142
15.5. Lakai ..................................................................................................................................... 143
15.6. Klijai ..................................................................................................................................... 144
15.7. Da riamosios mediagos ir skiedikliai ............................................................................ 145
15.8. Pigmentai .............................................................................................................................. 147
NAUDOTOS LITERATROS IR ALTINI SRAAS .............................................................. 151

5
 1. STATYBINI MEDIAG STANDARTAI IR KOKYBS KONTROL

1.1. Statybos produkt standartizavimas

1.1.1. Terminai ir apibrimai

Standartizacija veikla, skirta tam tikroje srityje (pramons, transporto, ems kio ir kt.)
vesti optimali tvark nustatant bendrsias nuostatas, kurios gali bti visuotinai ir daug kart
panaudotos esamiems ir galimiems udaviniams sprsti.
Nacionalin standartizacija standartizacija, vykdoma vienoje konkreioje valstybje.
Standartas sutarimu parengtas ir pripaintos standartizacijos institucijos priimtas
dokumentas, kuris nustato bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkanias taisykles, bendruosius
principus ar charakteristikas ir yra skirtas vesti optimali tvark tam tikroje srityje:
1) tarptautinis standartas tarptautins standartizacijos organizacijos priimtas ir visuomenei
skirtas standartas;
2) regioninis standartas regionins (Europos) standartizacijos organizacijos priimtas ir
visuomenei skirtas standartas;
3) nacionalinis standartas nacionalins standartizacijos institucijos priimtas ir visuomenei
skirtas standartas.
Standartizacijos institucija nacionaliniu, Europos ar kito regiono arba tarptautiniu
lygmeniu pripainta institucija, kurios pagrindin funkcija rengti ir priimti visuomenei skirtus
standartus.
Nacionalin standartizacijos institucija vienintel nacionaliniu lygmeniu pripainta
standartizacijos institucija, turinti teis bti atitinkamos tarptautins ar regionins (Europos)
standartizacijos organizacijos nare.
Standart programa standartizacijos institucijos darbo planas, kuriame ivardyti jos
atliekami standart rengimo darbai.
Techninis reglamentas teiss aktas, kuriame techniniai reikalavimai pateikiami tiesiogiai
arba nuorodomis standart, technin specifikacij ar praktikos nuostatas arba kuriame pateikiamas
mint dokument tekstas.
Technin specifikacija dokumentas, kuriame pateiktus techninius reikalavimus turi atitikti
produktas, procesas ar paslauga.
Produktas veiklos ar proces rezultatas.
Procesas veiksm visuma, kuria pertvarkomas (perdirbamas) gavinys.
Paslauga tiekjo veiklos, skirtos kliento poreikiams tenkinti, rezultatas.

1.1.2. Lietuvos nacionalins standartizacijos tikslai

Lietuvos nacionalins standartizacijos tikslai yra:

1) apsaugoti moni bei gyvn sveikat, gyvyb, aplink, materialines grybes, vartotoj
interesus ir utikrinti j saug;
2) sudaryti slygas laisvam preki ir paslaug judjimui;
3) gerinti produkt ir paslaug kokyb, siekiant j konkurencingumo vidaus ir usienio
rinkose;
4) atstovauti nacionalins ekonomikos interesams tarptautinje ir Europos standartizacijoje;
5) sudaryti slygas efektyviam valstybs itekli naudojimui ir taupymui.

6
 1.1.3. Pagrindiniai Lietuvos nacionalins standartizacijos principai

Pagrindiniai Lietuvos nacionalins standartizacijos principai yra:

1) savanorikas ir lygiomis teismis vis suinteresuot subjekt gamintoj ir paslaug
teikj, valstybs ir savivaldybi, mokslo ir studij institucij, vartotoj, visuomenini, profesini ir
kit organizacij (toliau suinteresuotos alys) dalyvavimas standartizacijoje;
2) standart rengimas ir primimas sutarimu;
3) savanorikas standart taikymas;
4) standartizacijos skaidrumas ir vieumas;
5) pirmenybs teikimas tarptautinei ir Europos standartizacijai;
6) alies ekonomikos ir visuomens poreiki tenkinimas;
7) naujausi mokslo laimjim ir technologij taikymas;
8) nuoseklus nacionalini standart fondo sudarymas.

1.1.4. Lietuvos standartas

1. Lietuvos standartas yra Lietuvos nacionalins standartizacijos institucijos (toliau

nacionalin standartizacijos institucija) priimtas ir visuomenei skirtas standartas. Darnusis Lietuvos
standartas yra kaip Lietuvos standartas perimtas darnusis Europos standartas, kur Europos
standartizacijos organizacijos parengia ir priima Europos Komisijos pavedimu.
2. Lietuvos standartai turi neprietarauti Lietuvos Respublikos teiss aktams.
3. Lietuvos standartas identifikuojamas i santrumpos LST ir numerio. Kaip Lietuvos
standartas perimtas tarptautinis ar Europos standartas gali bti identifikuojamas i santrumpos, kuri
sudaro LST bei perimamo tarptautinio ar Europos standarto santrumpa ,,EN ir atitinkamas numeris.
4. Lietuvos standarto santrumpa LST ir numeris negali bti vartojami jokiam kitam
leidiniui ymti.
5. Nacionalins standartizacijos institucijos leidiniai ir j rinkiniai statym nustatyta tvarka
gali bti ymimi autoriaus teisi apsaugos enklu. Vis i taip paymt leidini arba j dali
negalima dauginti, atgaminti, perspausdinti ir platinti jokiomis formomis ir priemonmis
(elektroninmis, mechaninmis, skaitant fotokopijavim, mikrofilmavim, internet ir kt.) be ratiko
nacionalins standartizacijos institucijos leidimo.
6. Lietuvos standart kalba valstybin kalba. Kaip Lietuvos standartai perimti tarptautini ir
Europos standartizacijos organizacij standartai ir kiti leidiniai gali bti viena i t organizacij
oficialij kalb, kol nra teisinto j vertimo lietuvi kalb.
7. Tarptautini ir Europos standartizacijos organizacij standartai kaip Lietuvos standartai
perimami nacionalins standartizacijos institucijos nustatyta tvarka.

1.1.5. Standart rengimas ir informacijos apie juos skelbimas

1. Lietuvos standartai rengiami pagal standart program, kuri sudaroma ir tvirtinama

nacionalins standartizacijos institucijos nustatyta tvarka. Informacija apie standart program
skelbiama nacionalins standartizacijos institucijos periodiniame leidinyje.
2. Silymus dl standart programos gali pateikti visos suinteresuotos alys. Sudarant
standart program pirmenyb teikiama darnij ir kit Europos bei tarptautini standart permimui.
3. Kai nra atitinkam Europos ar tarptautini standart, Lietuvos standartai rengiami
vadovaujantis teiss akt, reglamentuojani informacijos apie standartus teikimo tvark, nuostatomis.
4. Nacionalin standartizacijos institucija pirmumo teise rengia Lietuvos standart projektus
pagal valstybs institucij pateiktus usakymus.

7
 5. Lietuvos standart rengimo ir primimo tvark nustato nacionalin standartizacijos
institucija. Lietuvos standart projektus sutarimu (konsensu) rengia ir priima nacionalins
standartizacijos institucijos technikos komitetai (toliau technikos komitetai), kuriuose savanorikai ir
lygiomis teismis dalyvauja vis suinteresuot ali atstovai nacionalins standartizacijos institucijos
nustatyta tvarka. Nacionalin standartizacijos institucija, jeigu nra kurios nors srities technikos
komiteto, Lietuvos standarto projektui parengti gali suteikti galiojimus laikinajai darbo grupei,
sudarytai nacionalins standartizacijos institucijos nustatyta tvarka. Laikinoji darbo grup vadovaujasi
ta paia Lietuvos standart rengimo ir primimo tvarka kaip ir technikos komitetai.
6. Lietuvos standart projekt rengimas yra prilyginamas krybinei veiklai. Lietuvos
standart projektai gali bti rengiami pagal autorines sutartis.
7. Lietuvos standarto projekto autoriai turtines autoriaus teises standart projektus perduoda
nacionalinei standartizacijos institucijai statym, kit teiss akt ir sutari su autoriais nustatyta
tvarka.
8. Lietuvos standartai leidiami ir peririmi nacionalins standartizacijos institucijos
nustatyta tvarka.
9. Informacij apie vieai svarstomus ir ileistus Lietuvos standartus nacionalin
standartizacijos institucija skelbia savo periodiniame leidinyje.

1.1.6. Standart taikymas

1. Lietuvos standartai taikomi savanorikai, iskyrus atvejus, kai teiss aktuose pateikta
iskirtin nuoroda standartus.
2. Subjektams, savanorikai pasirinkusiems ir teiss akt nustatyta tvarka deklaravusiems
produkt ar paslaug atitikt Lietuvos standartams, deklaruot standart techniniai reikalavimai tampa
privalomi.
3. Nacionalin standartizacijos institucija nustato tarptautini, Europos ir kit regionini
standartizacijos organizacij standart bei kit leidini, usienio valstybi standart taikymo Lietuvos
Respublikoje tvark. Lietuvoje taikomi standartai turi neprietarauti Lietuvos Respublikos teiss
aktams.
4. Nacionalin standartizacijos institucija skelbia netekusiais galios Lietuvos Respublikoje
galiojusius standartus.

1.1.7. Standartai ir techniniai reglamentai

1. Techninius reglamentus rengia valdios ir valdymo institucijos pagal savo kompetencij

statym ir kit teiss akt nustatyta tvarka.
2. Jeigu produkto ar paslaugos techniniai reikalavimai pateikti Lietuvos standarte
(standartuose), techniniame reglamente gali bti pateikiama tik nuoroda Lietuvos standart
(standartus).
3. Techniniame reglamente teikiamosios ar iskirtins nuorodos pateikiamos tik Lietuvos
standartus.
4. Techniniais reglamentais ir atitinkamais Lietuvos standartais siekiama sudaryti slygas, kad
tiekiami rink produktai, jei jie naudojami ir priirimi pagal gamintojo nurodytus reikalavimus, taip
pat teikiamos paslaugos bt saugs, nekenksmingi moni bei gyvn sveikatai ir gyvybei,
vartotojams, aplinkai ir materialinms grybms. Laikoma, kad ios slygos sudarytos, kai:
1) teiss akt nustatyta tvarka deklaruojama, kad produktas ar paslauga atitinka techninio
reglamento reikalavimus, ir produktas yra paenklinamas teiss akt nustatyta tvarka, o jei techniniame
reglamente numatytos privalomos produkto atitikties vertinimo procedros, kai yra pateikti atitikties
vertinim patvirtinantys dokumentai;
8
 2) teiss akt nustatyta tvarka deklaruojama, kad produktas ar paslauga atitinka Lietuvos
standart, susijus su techniniu reglamentu. Lietuvos standartas laikomas susijusiu su techniniu
reglamentu, jeigu jis yra darnusis Lietuvos standartas arba Lietuvos standartas, kur techniniame
reglamente pateikta nuoroda;
3) nesant reikiamo techninio reglamento, teiss akt nustatyta tvarka deklaruojama, kad
produktas ar paslauga atitinka Lietuvos standart;
4) gamintojui savo noru pasirinkus kit, nei io straipsnio 4 dalies 2 ar 3 punktuose nurodyti,
atvej, atitinkant naujausi mokslo ir technikos lyg, teiss akt nustatyta tvarka rodoma, kad pagal
sprendim pagamintas produktas ar teikiama paslauga atitinka technin reglament, arba, jeigu nra
techninio reglamento, kad yra saugs, nekenksmingi moni bei gyvn sveikatai ir gyvybei, aplinkai,
materialinms grybms ir vartotojams.
5. Tais atvejais, kai teiss akt nustatyta tvarka deklaruojama, kad produktas ar paslauga
atitinka darnj Lietuvos standart (standartus), laikoma, kad produktas ar paslauga atitinka technin
reglament, su kuriuo susijs darnusis Lietuvos standartas (standartai).

1.2. Statybos produkt sertifikavimas

1.2.1 Terminai ir apibrimai

Akreditavimas procedra, kuria valdios galiota staiga pripasta, kad staiga arba asmuo
kompetentingi atlikti tam tikrus darbus.
Atitiktis produkto, proceso ar paslaugos atitikimas nustatytiems reikalavimams.
Atitikties sertifikatas pagal sertifikacijos taisykles iduotas dokumentas, liudijantis, kad
reikiamu bdu identifikuotas produktas, procesas ar paslauga atitinka tam tikr norm.
Atitikties prieira (sertifikuot produkt kokybs stabilumo tikrinimas) atitikties
vertinimas, siekiant sitikinti, ar nuolat laikomasi nustatyt reikalavim.
Bandymas techninis veiksmas, kai pagal nurodyt metodik nustatoma konkretaus
produkto, proceso ar paslaugos viena ar kelios charakteristikos.
Gamintojo gamybos kontrols sistemos vertinimas sertifikacijos staigos arba jos
galiotos staigos atliekamas tikrinimas ir vertinimas siekiant nustatyti, ar yra btinos ir pakankamos
slygos gaminti normatyvini dokument reikalavimus atitinkanius produktus.
Sertifikato (licencijos) gavjas (licenciatas) fizinis ar juridinis asmuo, kuriam
sertifikavimo staiga idav atitinkam sertifikat (licencij naudotis sertifikatu ir enklu).
Licencin sutartis sertifikavimo staigos ir pareikjo sutartis, kuria abi alys susitaria dl
sipareigojim, teisi, atsakomybs sertifikato galiojimo laikotarpiu.
Pareikjas fizinis ar juridinis asmuo, norintis gauti sertifikavimo staigos sertifikat.
Sauga neleistinos rizikos, galinios sukelti neigiamas pasekmes, nebuvimas.
Sertifikacijos objektas objektas, kuris turi bti sertifikuojamas.
Sertifikacijos enklas tam tikru bdu apsaugotas enklas, iduotas ir naudojamas pagal
sertifikavimo taisykles. Jis rodo, kad produktas, procesas ar paslauga atitinka tam tikr norm.
Sertifikavimas procedra, kuria sertifikacijos staiga patvirtina, kad produktas, procesas,
paslauga ar fizinio asmens kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus.
Tiekjas fizinis ar juridinis asmuo, taip pat mon, neturinti juridinio asmens teisi. i
svoka taikoma gamintojams, platintojams, importuotojams, montuotojams, paslaug organizacijoms ir
pan.
Gamybos kontrol visuma priemoni ir veiksm, kuriais gamintojas utikrina nuolatin
gaminam produkt atitikt.

9
 Statybos produktas pagamintas produktas, numatomas ilgam laikui konstruoti, montuoti, dti
ar instaliuoti pastat ar ininerin statin.
Paskelbtoji (notifikuota) staiga bandym laboratorija, sertifikacijos ar kontrols staiga,
kuri valstyb paskiria atsakinga u atitikties vertinim ir apie j pranea kitoms valstybms. staiga,
kuri valstyb paskyr atsakinga u atitikties vertinim, taiau apie tai dl tam tikr prieasi dar
neprane kitoms valstybms, vadinama paskirtja.
Technins specifikacijos techninius reikalavimus nustatantys dokumentai standartai ir
techniniai liudijimai.
Techninis liudijimas dokumentas, liudijantis produkto tinkamumo naudoti technin
vertinim pagal statini, kuriuos statant numatoma iuos produktus naudoti, esminius reikalavimus ir
nustatantis techninius produkto reikalavimus.

1.2.2 Statybos produkt sertifikavimo tvarka

Reguliavimo sriiai priskirti arba savanorikai sertifikuojami Lietuvoje gaminami ir

importuojami produktai sertifikuojami pagal sertifikavimo schem SP-01 Statybos produkt
sertifikavimas. Schema parengta vadovaujantis organizacinio tvarkomojo statybos reglamento,
patvirtinto l. e. aplinkos ministro pareigas 1999-11-10 sakymu Nr. 360 (in., 1999, Nr. 98-2832) STR
1.01.04:1999 Statybos produktai. Atitikties vertinimas ir CE enklinimas (I) schema ir Europos
Bendrijos Tarybos 1988 m. gruodio 21 d. direktyva Dl valstybi nari statybos produkt teisini ir
administracini nuostat suvienodinimo (89/106/EEC).
Bendruoju atveju sertifikavimo schema SP-01 Statybos produkt sertifikavimas
nustato tokius sertifikavimo etapus :
a) Sertifikavimo centras informuoja tiekj apie sertifikavimo tvark, galimybes ir darb
kainas;
b) tiekjas pateikia paraik produktams sertifikuoti;
c) Sertifikavimo centras inagrinja paraik ir pateikia tiekjui sprendim dl sertifikavimo
darb vykdymo;
d) Sertifikavimo centras ir tiekjas pasirao sertifikavimo darb sutart;
e) Sertifikavimo centras vertina gamintojo gamybos kontrols sistem;
f) Sertifikavimo centras arba jo galiotos staigos atstovas atrenka bandinius;
g) akredituota (paskirtoji) bandym laboratorija atlieka produkt bandymus;
h) Sertifikavimo centras nustato, ar produktai atitinka technini specifikacij reikalavimus;
i) Sertifikavimo centras ir tiekjas pasirao licencin sutart;
j) Sertifikavimo centras formina ir iduoda tiekjui atitikties sertifikat;
k) Sertifikavimo centras atlieka atitikties ir sertifikavimo enklo naudojimo prieir.
PASTABA. Tiekjui pageidaujant, gamybos kontrols sistema gali bti vertinta atlikus
produkt bandymus.
Sertifikavimo centras informuoja tiekj apie sertifikavimo tvark, galimybes ir darb
kainas:
a) Sertifikavimo centras nemokamai suteikia bendr informacij apie sertifikavimo tvark,
procedras, reikalavimus bei kainius, taip pat apie bandym laboratorijas, galinias atlikti btinus
bandymus, ir j kainius;
b) Sertifikavimo centras u mokest gali teikti papildom informacij konkreiais klausimais;
c) tiekjas pats gali sukaupti reikaling informacij apie sertifikavimo tvark;
d) teikdamas informacij, Sertifikavimo centras laikosi iuose nuostatuose ir kituose
Sertifikavimo centro dokumentuose nustatyt slaptumo reikalavim.
Tiekjas pateikia paraik produktams sertifikuoti:

10
 a) paraik gali pateikti Lietuvos Respublikos ir usienio mons. Reguliuojamoje srityje
Lietuvoje galioja tik Lietuvos Respublikos statym numatyta tvarka registruotoms monms iduoti
atitikties sertifikatai;
b) kai paraik pateikia tiekjas (ne gamintojas), Sertifikavimo centrui pareikalavus, jis taip
pat turi pateikti oficial gamintojo galiojim sertifikuoti produktus ir sutikim, kad SPSC ekspertas
vertins mons gamybos kontrols sistem;
c) jeigu sertifikuojam produkt technin specifikacija yra iskirtin pareikjo nuosavyb
arba tokio dokumento nra bibliotekose, tiekjas j prideda prie paraikos lietuvi kalba;
d) tiekjas privalo pateikti ir kitus dokumentus (konstrukcin, technologin dokumentacij,
informacij vartotojams lietuvi kalba ir kt.), jei to reikalauja Sertifikavimo centras;
e) savanoriko sertifikavimo atveju tiekjas nurodo dokument, kurio atitikiai prao
sertifikuoti produkcij. Technin specifikacija nebtinai turi galioti Lietuvoje, svarbiausia, kad
Sertifikavimo centras turt realias galimybes atlikti btinus bandymus ir vertinimus. Tiekjas turi
pateikti i technin specifikacij lietuvi kalba, jei to reikalauja Sertifikavimo centras. Jeigu techninje
specifikacijoje nenustatyti esminiai produkto reikalavimai pagal STR 1.01.04:1999 reglament,
Sertifikavimo centras gali juos nustatyti papildomai;
f) tiekjo pageidavimu, esant galimybei, Sertifikavimo centras gali papildyti savo
sertifikuojam produkt sra.
Sertifikavimo centras inagrinja paraik ir pateikia tiekjui sprendim dl
sertifikavimo darb vykdymo:
a) Sertifikavimo centras ne ilgiau kaip per 16 dien apsvarsto paraik ir parengia sprendim
dl sertifikavimo darb vykdymo. Sprendimas pateikiamas tiekjui;
b) sprendime nurodoma:
- kokius bandymus btina atlikti;
- kokios laboratorijos gali atlikti bandymus;
- kas gali atlikti higienin ir radiacin higienin produkt vertinim;
- kas ir kaip vertins gamintojo gamybos kontrols sistem;
c) Sertifikavimo centrui dl objektyvi prieasi atsisakius sertifikuoti produkcij,
sprendime pateikiamas motyvuotas paaikinimas.
Sertifikavimo centras ir tiekjas pasirao sertifikavimo darb sutart. Tiekjui
pasirinkus bandymo laboratorij, tarp Sertifikavimo centro ir tiekjo sudaroma sutartis.
Sertifikavimo centras vertina tiekjo (gamintojo) gamybos kontrols sistem:
a) gamintojo gamybos kontrols sistema vertinama dviem etapais:
- gamintojas upildo Sertifikavimo centro pateikt gamintojo klausimyn;
- sertifikavimo ekspertai, dalyvaujant gamintojo atstovams, sitikina, ar gamykloje veikia
kokybs kontrols sistema, ar yra pakankamai btin rengini ir priemoni, ar pakankamai
kompetentingas personalas ir t. t. Gamyklos apiros metu ekspertai upildo gamybos kontrols
sistemos patikrinimo ataskait;
b) aptikus esminius gamybos arba gamybos kontrols trkumus, btinas papildomas, sutartyje
i anksto nenumatytas etapas, kad sertifikavimo ekspertai sitikint, ar paalinti nurodyti esminiai
trkumai;
c) gamybos kontrols sistemos vertinim reglamentuoja produkt technins specifikacijos ir
D-SPSC-GSN Statybos produkcijos gamybos kontrols sistemos vertinimo nuostatai. Su iuose
nuostatuose idstyta detalia tvarka Sertifikavimo centre gali susipainti visi pageidaujantys tiekjai;
d) gamykloje veikiant kokybs sistemai, atitinkaniai ISO 9001 arba ISO 9002 standart
reikalavimus, ir gamyklai turint kokybs sistemos sertifikat, ekspertai gali nevykti gamykl, o
gamybos kontrols sistem vertinti pagal pateiktus dokumentus.
Sertifikavimo centras arba jo galiotos staigos atstovas atrenka bandinius:

11
 a) bandinius atrenka sertifikavimo staigos arba jo galiotos staigos atstovai, dalyvaujant
tiekjo (gamintojo) atstovui;
b) atrinkt bandymams bandini kiekis ir j atrankos tvarka nustatomi pagal atitinkamos
technins specifikacijos reikalavimus. Produkt bandini atranka forminama bandini atrankos aktu
(PS-007 forma, D priedas);
c) bandymams atrinkti arba nustatytais atvejais pateikti bandiniai turi bti tokios pat
konstrukcijos ir sudties bei pagaminti pagal t pai technologij, kaip ir tiekiami vartotojui produktai;
d) jeigu technins specifikacijos nenustato bandini kiekio ir atrankos tvarkos, bandiniai
atrenkami Sertifikavimo centro nustatyta tvarka.
Akredituota (paskirtoji) bandym laboratorija atlieka produkt bandymus:
a) Sertifikavimo centras organizuoja atrinkt bandini bandymus;
b) bandymai atliekami paskirtosiose bei akredituotose bandymo laboratorijose, su kuriomis
Sertifikavimo centras yra pasiras bendradarbiavimo sutartis. Sertifikavimo centrui pateikiami
bandym protokolai (E priedas);
c) jei sertifikuojami produktai galiot institucij nustatyta tvarka turi turti higienin ir
radiacin higienin vertinim, tai organizuoja pats tiekjas arba Sertifikavimo centras tiekjui praant;
d) higienin ir radiacin higienin vertinim atlieka galiota (akredituota) staiga.
Sertifikavimo centras nustato, ar produktai atitinka technini specifikacij
reikalavimus:
a) Sertifikavimo centras patikrina ir ianalizuoja dokumentus:
- patikrina gamybos kontrols sistemos vertinimo arba kokybs sistemos sertifikato,
normatyvini dokument bei produkt higieninio ir radiacinio higieninio vertinimo protokol bei kit
dokument tikrum;
- pagal bandym protokolus, ataskaitas ir vertinimus patikrina, ar vykdyta produkt
bandym programa;
- nustato, ar bandymo rezultatai atitinka technini specifikacij reikalavimus, analizuoja
bandym laboratorij pateiktus vertinimus ir pastabas;
- nustato, ar gamintojo bandym rezultatai atitinka produkto techninje specifikacijoje
nustatyt patikimum (statistinis vertinimas) ir ar sutampa su nepriklausom bandym rezultatais;
b) atlikus dokument patikrinim ir analiz, parengiamas nutarimas iduoti arba neiduoti
atitikties sertifikato. Apie nutarim praneama tiekjui.
Sertifikavimo centras ir tiekjas pasirao licencin sutart:
a) parengus nutarim iduoti sertifikat, rengiama Licencin sutartis;
b) ia sutartimi tiekjas sipareigoja laikytis vis sertifikavimo taisykli, tinkamai naudoti
atitikties sertifikat ir sertifikavimo enkl, utikrinti, kad sertifikuota produkcija atitiks nurodytus
reikalavimus, nenaudoti atitikties sertifikato ir sertifikavimo enklo pakitus gamybos technologijai,
mediagoms ir kt., sudaryti slygas periodiniams produkt bandymams ir gamybos kontrols sistemos
vertinimams bei mokti u atitikties prieir;
c) Sertifikavimo centras ia sutartimi sipareigoja utikrinti ini apie tiekjo gamybos
technologij, dokumentacij, bandym ir kontrols rezultatus slaptum. Taip pat jis sipareigoja laiku
informuoti tiekj apie sertifikavimo taisykli ir reikalavim pasikeitim, apie atitikties sertifikato ir
sertifikavimo enklo galiojimo sustabdym ar anuliavim;
d) licencinje sutartyje numatomos jos galiojimo ir nutraukimo slygos.
Sertifikavimo centras formina ir iduoda tiekjui atitikties sertifikat:
a) esant teigiamam nutarimui iduoti atitikties sertifikat ir tiekjui pasiraius licencin sutart,
Sertifikavimo centras parengia atitikties sertifikat, registruoja j savo registre ir teikia arba isiunia
tiekjui;
b) atitikties sertifikato formos PS-012 ir PS-013 pateiktos G bei H prieduose;

12
 c) atitikties sertifikatas ir licencin sutartis suteikia teis enklinti produkcij sertifikavimo
enklais SPS-01 ir SPS-02 pagal LST 1272-92 ir Statybos produkcijos sertifikavimo enklo
naudojimo nuostatus;
d) pagal SP-01 schem iduotas sertifikatas galioja 3 metus;
e) tiekjui pageidaujant, u papildom mokest gali bti iduoti keli atitikties sertifikat
originalai, tarp j rus bei angl kalbomis;
f) usienio ali monms, kuri sertifikuota produkcija priskirta reguliavimo sriiai, ir kurios
nra registruotos Lietuvos Respublikos statym numatyta tvarka, sertifikatai lietuvi kalba
neiduodami;
g) iimtiniais atvejais emiau nurodyta tvarka gali bti iduoti sertifikatai, kuri galiojimo
laikas nuo 3 iki 6 mnesi:
- sertifikatas 3 mnesiams iduodamas produktams, jeigu tai numatyta j techninse
specifikacijose. Tokiu atveju detali i produkt sertifikavimo tvarka apraoma sertifikavimo
procedroje, su kuria tiekjas supaindinamas Sertifikavimo centre;
h) sertifikatas 6 mnesiams gali bti iduodamas produktams, jeigu vykdyti visi SP-01
sertifikavimo schemos etap reikalavimai, iskyrus, kai nevertinta gamintojo gamybos kontrols
sistema;
- sertifikato galiojimo metu nustatomi kiekvienos gamini partijos privalomieji sertifikavimo
reikalavimai licencinje sutartyje nustatytu periodikumu ir apimtimi;
- jeigu sertifikato galiojimo metu nustatyti bandym rezultatai atitinka technini specifikacij
reikalavimus ir teigiamai vertinama gamintojo gamybos kontrols sistema, iduodamas nuolatinis
sertifikatas 3 metams;
- atitikties prieira sertifikato galiojimo metu atliekama nurodyta tvarka. Bandym
periodikumas ir apimtis atitikties prieiros laikotarpiu nustatomi licencinje sutartyje tarp
Sertifikavimo centro ir tiekjo.
Sertifikavimo centras atlieka atitikties ir sertifikavimo enklo naudojimo prieir:
a) sertifikato galiojimo metu Sertifikavimo centras, vadovaudamasis licencins sutarties
nuostatomis ir numatytu periodikumu, atlieka atitikties prieir:
- pakartotinai vertina gamybos kontrols sistem;
- organizuoja sertifikuot produkt bandini, atrinkt gamybos arba prekybos metu,
bandymus. Bandiniai atrenkami ir bandymai atliekami i nuostat nurodyta tvarka;
- vertina bandym rezultatus bei nustato atitikt;
- jei reikia, organizuoja neeilinius bandymus;
b) gamybos kontrols sistema vertinama pagal i nuostat punkto reikalavimus licencinje
sutartyje numatytu periodikumu, bet ne daniau kaip kart per metus. Gamintojo klausimyno
pakartotinai pildyti nereikia. Kai esmini trkum nra, ataskaita gamintojui nepateikiama;
c) neeiliniai bandymai gali bti atliekami:
- vartotoj skund atvejais;
- pastebjus akivaizdius produkt neatitikties poymius;
- pakeitus aliav ar produkt komponentus;
- pakeitus gamybos technologij;
- nustaius esminius trkumus pareikjo laboratorijoje;
d) jeigu atitikties prieiros metu nustatomi esminiai paeidimai, atitikties sertifikatas
anuliuojamas arba jo galiojimas laikinai sustabdomas. Apie sertifikato anuliavim bei galiojimo
sustabdym ar galiojimo atnaujinim nedelsiant informuojamas tiekjas. Taip pat apie tai skelbiama
spaudoje, internete bei informaciniuose leidiniuose. Atitikties sertifikato galiojimas sustabdomas, kai:
- nevykdomi technini specifikacij reikalavimai, kuriuos turi atitikti sertifikuota produkcija;
- netinkamai naudojamas atitikties sertifikatas ar sertifikavimo enklas;

13
 - licenciatas nepranes pakeit gamybos technologij, kontrols bei bandymo bdus, aliavas
ar komponentus;
- licenciatas reklamoje naudoja vartotojus klaidinanias sertifikavimo metu nustatyt rodikli
vertes;
- licenciatas nesudaro slyg atitikties prieirai atlikti;
e) licenciatui paalinus visus nurodytus paeidimus, sertifikato galiojimas atnaujinamas;
f) atitikties sertifikatas anuliuojamas, kai:
- pasikartoja paeidimai, dl kuri buvo sustabdytas sertifikato galiojimas;
- licenciatas nepaalina prieasi, dl kuri buvo sustabdytas sertifikato galiojimas;
- nustatytos neatitiktys saugos poiriu yra esmins;
- licenciatas neturi reali galimybi paalinti neatitiki.
SP-01 schemos pagrindu parengta Sertifikavimo centro vidaus procedra, kurioje isamiai
aprayti visi veiksmai. Kai kuri produkt grupi atveju gali bti parengtos atskiros sertifikavimo
procedros, jeigu to reikalauja produkto technins specifikacijos, produkto bandym ar vertinim
ypatumai.

1.2.3 Kit sertifikavimo staig iduot atitikties sertifikat pripainimas

Kit sertifikavimo staig iduot atitikties sertifikat pripainimas reikia, kad

Sertifikavimo centras iduoda atitikties sertifikat lietuvi kalba, remdamasis kitos sertifikavimo
staigos jau atliktu gamintojo gamybos kontrols vertinimu bei bandym protokolais, jeigu pastarieji
atitinka technins specifikacijos reikalavimus.
Sertifikavimo centras gali sudaryti sutartis su kitomis sertifikavimo staigomis dl nustatyt
produkt tip atitikties sertifikat pripainimo. Atitikties sertifikatai pripastami sutartyse
nustatyta atitikties dokument pripainimo tvarka.
Jeigu sutartyse tarp Sertifikavimo centro ir kit sertifikavimo staig nenurodyta detali
atitikties sertifikat pripainimo tvarka, sertifikavimas atliekamas pagal SP-01 schem:
Sertifikavimo centras informuoja tiekj apie sertifikavimo tvark, galimybes ir darb kainas.
Tiekjas pateikia paraik produktams sertifikuoti. iuo atveju tiekjas turi btinai pateikti:
- tiekjo antspaudu ir atsakingo asmens parau patvirtint atitikties sertifikato kopij;
- bandymo protokolus, kuriais remiantis buvo iduotas atitikties sertifikatas (su vertimu
lietuvi kalb);
- technin specifikacij, kuriai atitikties sertifikate deklaruojama atitiktis (originalo kalba ir
vertim lietuvi kalb);
- bandym bd technines specifikacijas (originalo kalba ir vertim lietuvi kalb).
Sertifikavimo centras inagrinja paraik ir pateikia tiekjui sprendim dl sertifikavimo
darb vykdymo:
a) Sertifikavimo centras analizuoja gautus dokumentus. ios analizs metu, be kita ko,
nustatoma, ar produkcija patenka valstybs reguliuojam srit;
b) jei sertifikuojami produktai patenka valstybs reguliuojam srit, nustatoma:
- kokios technins specifikacijos reikalavimus ji turi atitikti, ar nurodytos produkto savybs
atitinka io dokumento reikalavimus;
- ar technins specifikacijos, kuriai nustatyta produkto atitiktis, reikalavimai neprietarauja
Lietuvoje galiojanioms techninms specifikacijoms;
- ar produkto bandymo metodai atitinka Lietuvos techninse specifikacijose nurodytus
bandymo metodus;
- ar pakanka btin atlikti produkt bandym. Jeigu reikia atlikti papildomus bandymus,
nurodoma, kokios Lietuvos laboratorijos tai gali padaryti;
- ar gauti bandymo rezultatai atitinka Lietuvos technini specifikacij reikalavimus;
14
 - ar vertinta gamintojo gamybos kontrols sistema. Jei atitikties sertifikatas iduotas vertinus
gamintojo gamybos kontrols sistem arba gamykloje yra diegta kokybs sistema, sertifikuota pagal
ISO 9001 arba ISO 9002 standartus, ekspertai gali nevykti gamykl, o gamybos kontrols sistem
vertinti pagal pateiktus dokumentus. iuo atveju tiekjas (gamintojas) turi pateikti Sertifikavimo
centrui kokybs sistemos sertifikato tiekjo patvirtint kopij arba atlikto gamybos kontrols sistemos
vertinimo protokol;
- ar yra numatyta gamybos kontrols sistemos ir sertifikuot produkt atitikties prieira
sertifikato galiojimo metu;
c) jei sertifikuojama produkcija nepatenka valstybs reguliuojam srit, savanorikas
sertifikavimas vykdomas pagal dvialje sutartyje tarp Sertifikavimo centro ir kitos sertifikavimo
staigos numatytas slygas. Jeigu tokios sutarties nra, savanorikas produkt sertifikavimas
atliekamas, kaip nurodyta schemoje SP-01.
Atlikus analiz, Sertifikavimo centras iduoda sprendim dl atitikties sertifikato pripainimo,
kur nurodo, ar galima pripainti iduot atitikties sertifikat ir kokiomis slygomis tai galima padaryti.
Sprendimas pateikiamas tiekjui (gamintojui).
Esant teigiamam sprendimui pripainti iduot atitikties sertifikat, su tiekju (gamintoju)
pasiraoma sutartis dl atitikties sertifikato pripainimo darb atlikimo.
Jei atitikties sertifikatas, kur praoma pripainti, iduotas nevertinus gamintojo gamybos
kontrols sistemos, Sertifikavimo centras j vertina vadovaudamasis Statybos produkcijos gamybos
slyg vertinimo nuostatais.
Jei atitikties sertifikatui pripainti btina atlikti papildomus bandymus, Sertifikavimo centras
arba jo galiota bandymo laboratorija atrenka bandinius kaip nurodyta schemoje SP-01.
Sprendime nurodyti bandymai atliekami kaip nurodyta schemoje SP-01.
Sertifikavimo centras vertina produkt atitikt kaip nurodyta schemoje SP-01.
Sertifikato galiojimo metu atliekama atitikties prieira kaip nurodyta schemoje SP-01, jeigu
nutarime ir licencinje sutartyje dl objektyvi prieasi nenustatyta kitaip.

1.2.4 Sertifikuojam produkt ir j normatyvini dokument nomenklatra

Sertifikavimo centro sertifikuojami gaminiai nurodyti jo akreditacijos srityje. Tiekj

pageidavimu ir esant techninms galimybms, gali bti sertifikuojami produktai, netraukti
akreditavimo srit. Sertifikavimo centras sertifikuoja reguliavimo sriiai priskirtus statybos
produktus, kuri sra patvirtina Aplinkos ministerija. Srae taip pat nurodomos
privalomuosius sertifikavimo reikalavimus reglamentuojanios technins specifikacijos.

1.2.5 Statybos produkt atitikties deklaravimas

Statybos techninis reglamentas nustato bendruosius statybos produkt atitikties deklaravimo

reikalavimus.
Tiekjas, prisiimdamas atsakomyb, turi deklaruoti, kad jo produktas atitinka tam tikrus
standartus ar kitus normatyvinius dokumentus (technines specifikacijas).
is Reglamentas privalomas visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie Lietuvos
Respublikos statym ar Vyriausybs nutarim suteikta teise gamina ir tiekia statybos produktus,
atlieka atitikties vertinim bei vykdo valstybin statybos ir statybos produkt rinkos prieir.
Gamintojas privalo valdyti visus procesus, turinius takos produkto kokybei, ir utikrinti
produkto savybes pagal technini specifikacij reikalavimus, kurias deklaracijoje pateiktos nuorodos.
Gamintojas turi disponuoti btinomis priemonmis, kad galt valdyti vis lygi ir etap
(pvz.: tiekimo, aliav, gamybos, ubaigt produkt, produkt pakavimo ir kontrols) visus procesus.

15
 Atitikties deklaracija gali bti CE enklinimo pagrindas, jei produktas atitinka darnij
technin specifikacij (standart arba technin liudijim), o staigos, dalyvavusios (jei btina) atliekant
atitikties vertinim, yra paskelbtosios (notifikuotos).

1.2.6 Atitkties deklaravimo galimybs

Statybos produkt atitikties deklaravimo schemos yra ios:

- gamintojo gamybos kontrols sistema yra sertifikuota ir tiekjas deklaruoja atitikt;
- pradin produkto tipo (grups) bandym atlieka gamintojo pasirinkta paskelbtoji
(notifikuota) arba paskirtoji laboratorija ir tiekjas deklaruoja atitikt;
- gamintojas atlieka pradin produkto tipo (grups) bandym ir tiekjas deklaruoja atitikt.
Gamintojo gamybos kontrols sistema yra sertifikuota ir tiekjas deklaruoja atitikt :
pareigojimai gamintojui:
- pradinis produkto tipo (grups) bandymas;
- gamybos kontrol;
- gamykloje atrinkt bandini bandymas, atliekamas gamintojo pagal nustatyt bandym
plan;
pareigojimai paskelbtajai (notifikuotai) arba paskirtajai staigai:
- gamintojo gamybos kontrols sistemos sertifikavimas, remiantis pradiniu gamybos kontrols
sistemos vertinimu bei galima nuolatin gamintojo gamybos kontrols sistemos prieira, vertinimu ir
patvirtinimu.
Pradin produkto tipo (grups) bandym atlieka gamintojo pasirinkta paskelbtoji
(notifikuota) arba paskirtoji laboratorija ir tiekjas deklaruoja atitikt:
pareigojimai gamintojui:
- pradinis produkto tipo (grups) bandymas, kur atlieka gamintojo pasirinkta paskelbtoji
(notifikuota) arba paskirtoji laboratorija;
- gamybos kontrol.
Gamintojas atlieka pradin produkto tipo (grups) bandym ir tiekjas deklaruoja
atitikt:
iuo atveju pareigojimai gamintojui:
- pradinis produkto tipo (grups) bandymas, kur atlieka pats gamintojas;
- gamybos kontrol.
Tais atvejais, kai tiekjas savo produkt sertifikavo paskelbtojoje (notifikuotoje) arba
paskirtojoje sertifikavimo staigoje ir turi atitikties sertifikat, jis gali atitikties deklaracij forminti be
privalomj veiksm, be kita ko, nurodydamas joje produkto atitikties sertifikato numer, galiojimo
laik ir sertifikavimo staigos pavadinim.

1.2.7 Atitikties deklaracijos forminimo tvarka

Tiekjas privalo iduoti atitikties deklaracij produkcijos kiekiui, kuris yra nustatytas
techninse specifikacijose. Kai tai nra nustatyta, produkcijos kiek nustato pats tiekjas ar
gamintojas, teisindamas tai dokumentu.
Deklaracijoje turi bti pakankamai informacijos identifikuoti visus su ja susijusius produktus.
Bendruoju atveju deklaracijoje turi bti tokia minimali informacija:
- gamintojo arba tiekjo, teisikai veikianio alyje, pavadinimas ir adresas;
- produkto apibdinimas (tikslus pavadinimas odiais ir (arba) indeksais, kita svarbi
papildoma informacija, kaip antai, klas, kategorija, deklaruojam produkt kiekis, produkto
pagaminimo vieta, data ir kt.);

16
 - tiksliai, isamiai ir aikiai nurodyta technin specifikacija arba kriterijai, kuriuos atitinka
produktas;
- prireikus informacija apie ypatingas produkto naudojimo slygas;
- deklaracijos idavimo data;
- paskelbtosios (notifikuotos) arba paskirtosios staigos pavadinimas ir adresas (kur galima);
- pareikimas, kad tiekjas prisiima atsakomyb u iduot deklaracij;
- tiekjo galioto asmens vardas, pavard, pareigos ir paraas (spaudas).
-Atitikties deklaracijos rekomenduojama forma nurodyta 2 priede.
- Tiekjas privalo registruoti iduodamas deklaracijas.
- Tiekjas privalo imtis vis priemoni, kad pagal iduot deklaracij bt galima
identifikuoti tam tikr produkt

1.3. Statybos produkt atitikties vertinimas ir CE enklinimas

1.3.1. Statybos produkt atitikties vertinimas

Tiekjas atsako u tai, kad rink tiekiamas statybos produktas bt tinkamas naudoti pagal
paskirt ir atitikt technini specifikacij reikalavimus.
Statybos produkt atitiktis turi bti vertinama bandymais arba kitais bdais.
vertinim, ar statybos produktai atitinka darniuosius standartus ir Europoje pripastamas
nacionalines technines specifikacijas bei nacionalines technines specifikacijas, pagal nustatytas
procedras atlieka paskelbtoji (notifikuota) arba paskirtoji staiga arba atitikt deklaruoja pats
gamintojas (gamintojo galiotas tiekjas).
Statybos produkt atitikties vertinimo pagrindas gali bti:
- gamintojo diegta gamybos kontrols sistema, galinanti utikrinti, kad produktas atitinka
technini specifikacij reikalavimus;
- gamintojo diegta gamybos kontrols sistema ir paskelbtosios (notifikuotos) arba
paskirtosios sertifikavimo staigos atliktas gamybos kontrols bei paties produkto vertinimas ir
nuolatin prieira (kai produktai pagaminti pagal atitinkam technini specifikacij reikalavimus).
Atitikties vertinimo procedra parenkama pagal:
- produkto svarb esmini reikalavim poiriu, ypa sveikatos ir saugos;
- produkto tip (grup);
- produkto charakteristik kintamumo tak jo kokybei;
- gamybos defekt tikimyb.
Kiekvienu atveju turi bti parenkama paprasiausia produkto saug utikrinanti procedra.
Atitikties vertinimo procedra turi bti nurodoma techninse specifikacijose.
Gaminant individuali arba neserijin produkcij, pakanka gamintojo atitikties deklaracijos,
jei techninse specifikacijose nra nurodyta kitaip ir jeigu statybos produktai nra ypa svarbs
sveikatos ir saugos poiriu.
Atitiktis vertinama iais bdais :
- tiekjas (gamintojas) deklaruoja atitikt;
- atitikt patvirtina paskelbtoji (notifikavimo) arba paskirtoji staiga, vertinusi gamybos
kontrols sistem.
Gamintojo (gamintojo galioto tiekjo) atitikties deklaracija arba atitikties sertifikatas
suteikia teis gamintojui (gamintojo galiotam tiekjui) enklinti produkt CE enklu, kai
produktas atitinka suderintj (harmonizuotj) technin specifikacij o vertinime dalyvavusios
staigos (jei btina) paskelbtosios (notifikuotos).

17
 1.3.2. CE atitikties enklas

Statybos produktai, tinkami naudoti pagal paskirt ir atitinkantys darnij technini

specifikacij reikalavimus bei tiekiami Europos Sjungos rink, turi bti paenklinti CE enklu.
CE atitikties enklu (toliau CE enklas, 3 priedas) enklinami tik tie statybos
produktai, kurie yra tinkami naudoti pagal paskirt, o statiniai, kuriuose jie bus panaudoti, atitiks
esminius reikalavimus. iuo atveju kio subjektai privalo atlikti visas btinas atitikties vertinimo
procedras, nustatytas galiojaniuose teiss aktuose.
CE enklas patvirtina:
- kad statybos produkt charakteristikos atitinka perimt darnij standart, kurie buvo
paskelbti Official Journal of the European Communities, reikalavimus.
PASTABA. Official Journal of the European Communities yra oficialus Europos Sjungos
leidinys, kuriame skelbiami visi priimti teisiniai aktai ir kita oficiali informacija;
- kad statybos produkt charakteristikos atitinka Europos techninio liudijimo reikalavimus;
- kad statybos produkt charakteristikos atitinka nacionalines technines specifikacijas, apie
kurias pagal nustatyt procedr buvo informuotos Europos Sjungos valstybs. ios specifikacijos taip
pat skelbiamos Official Journal of the European Communities.
Gamintojas (gamintojo galiotas tiekjas) turi teis CE enklu enklinti pat produkt, jo
etiket, pakuot arba jo prekybos dokumentus. enklas turi bti gerai matomas, skaitomas ir
nenutrinamas.
Bet koks panaus CE klaidinantis enklinimas yra draudiamas.
Paskelbtoji (notifikuota) ir paskirtoji staigos privalo parengti ir pateikti informacij apie
sertifikuojamus statybos produktus ir j atitikties sertifikatus taip, kad informacija bt prieinama
visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Lietuvos Respublikos paskelbtoji (notifikuota) staiga apie iduotus atitikties sertifikatus,
leidianius enklinti produktus CE enklu, turi nuolat informuoti kit valstybi, su kuriomis
pasiraytos sutartys atitikties vertinimo srityje, atitinkamas staigas. Paskelbtoji (notifikuota) staiga
taip pat turi informuoti ir apie mint sertifikat anuliavim bei j galiojimo sustabdym.
Tokia informacija turi bti perduodama Europos Komisijos ir ali nari atsakingoms
tarnyboms.

1.3.3. CE atitikties enklo, atitikties sertifikato ir atitikties deklaracijos bendrieji reikalavimai

1 pav. CE enkl turi sudaryti ie simboliai:

CE enklas (1 pav.) gali bti sumainamas arba padidinamas ilaikant proporcijas. CE

enklinimo elementai turi bti vienodo, ne maesnio kaip 5 mm aukio.

18
 Prie CE enklo taip pat turi bti nurodyta paskelbtosios (notifikuotos) staigos
identifikavimo numeris.
Papildomai turi bti nurodyta:
-gamintojo pavadinimas arba atpainimo enklas;
- paskutiniai du CE enklo suteikimo met skaiiai;
- atitikties sertifikato numeris (kur btina);
- produkto technins charakteristikos pagal technines specifikacijas (kur btina).
Atitikties sertifikate turi bti nurodyta:
- sertifikavimo staigos pavadinimas ir adresas;
- gamintojo (tiekjo) pavadinimas ir adresas;
- statybos produkto apraymas (tipas, identifikacija, naudojimas ir pan.);
- technin specifikacija arba kriterijai, kuriuos atitinka produktas;
- sertifikato numeris;
- sertifikato galiojimo slygos ir terminai;
- asmens, galioto pasirayti sertifikat, vardas, pavard ir uimamos pareigos.
Atitikties sertifikatas turi bti parengtas valstybine kalba.
Atitikties deklaracijoje turi bti nurodyta:
- gamintojo (tiekjo) pavadinimas ir adresas;
- produkto apraymas (tipas, identifikavimas, paskirtis);
- kriterijai, kuriuos produktas atitinka;
- ypatingos produktui taikytinos slygos;
- paskelbtosios (notifikuotos) arba paskirtosios staigos pavadinimas ir adresas (kur
galima);
- vardas, pavard ir pareigos darbuotojo, galioto gamintojo (tiekjo) vardu pasirayti
deklaracij.
Atitikties deklaracija turi bti parengta valstybine kalba.

19
 2. PAGRINDINS STATYBINI MEDIAG SAVYBS

Naudojant vien ar kit statybin mediag reikia inoti jos fizikines mechanines savybes.
Lyginant nustatytas konkreios mediagos savybes su norm reikalavimais, nustatoma mediagos
kokyb, jos panaudojimo galimybs.
Statybins mediagos pagal sandar skirstomos :
1. Tankias.
2. Poringas.
3. Birias.
Tankios mediagos susideda vien i kietos mediagos. Pvz.: stiklas, plienas, Jos
mechanikai stiprios, nelaidios vandeniui, atsparios aliui. Neigiama savyb didelis laidumas
ilumai.
Poringos mediagos susideda i kietos mediagos ir vairaus didumo oro por. Pvz.:
keramins mediagos, mediena. ios mediagos pasiymi geromis termoizoliacinmis savybmis,
taiau j mechaninis atsparumas yra maesnis negu tanki mediag.
Birios mediagos susideda i vairaus dydio ir formos grdeli. Pvz.: smlis, virgdas,
skalda.

2.1. Struktrins charakteristikos

Savitasis tankis tai absoliuiai tankios mediagos trio vieneto mas.

m
s = ; (1)
Va

ia: s savitasis tankis, kg/m3, g/cm3.

m mediagos mas, kg, g.
Va absoliuiai tankios mediagos tris, m3, cm3.

Tankis tai mediagos trio vieneto mas natraliame bvyje.

m
= ; (2)
V

ia: tankis, kg/m3, g/cm3.

m mediagos mas, kg, g.
V mediagos tris, m3, cm3.

Piltinis tankis tai biri mediag trio vieneto mas natraliame bvyje.
m
p = ; (3)
Vg

ia: p piltinis tankis, kg/m3, g/cm3.

m birios mediagos mas, kg, g.
Vg birios mediagos tris, m3, cm3.

Santykinis tankis tai mediagos trio upildymo kietja mediaga laipsnis.

20
 Va q
T= 100% 100% ; (4)
V qs

ia: Va absoliuiai tankios mediagos tris, m3, cm3.

V mediagos tris, m3, cm3.
q tankis, kg/m3, g/cm3.
qs savitasis tankis, kg/m3, g/cm3.

Akytumas (poringumas ) tai mediagos trio upildymo poromis laipsnis.

qs q
100%
A = qs ; (5)

ia: A akytumas, %.
qs mediagos savitasis tankis, kg / m3, g / cm3.
q mediagos tankis, kg / m3, g /cm3.

Tutymtumas tai biri mediag trio upildymo tutymmis laipsnis.

V Vg qp
At = 100% (1 ) 100% ; (6)
V qs

ia: At mediagos tutymtumas, %.

Vg grdeli tris m3, cm3.
V mediagos tris m3, cm3.

2.2. Fizikins savybs

2.2.1. Savybs apibdinanios vandens poveik mediagoms

Mirklumas (vandeninis geriamumas) tai mediagos savyb gerti vanden ir j sulaikyti.

mirkis (vandeninis gris) gerto vandens ir mediagos, kuri sigr, kieki (masi arba tri)
santykis.
m m
Wm = 1 100% ; (7)
m

ia: Wm mirkis (vandeninis gris) mass atvilgiu, %.

m1 prisotintos vandeniu mediagos mas; kg, g.
m sausos mediagos mas; kg, g.

m1 m
Wt = 100% ; (8)
V

ia: Wt vandeninis gris trio atvilgiu; %.

V sausos mediagos tris; m3, cm3.

21
 Vandeninis laidumas tai mediagos savyb praleisti vanden.

Savitasis vandeninis laidis tai mediagos vandenin laidum apibdinanti skaitin reikm,
lygi vandens kiekiui, kuris prasisunkia pro 1 kvadratin m. per 1 valand, kai slgis pastovus.
Mediagos vandeninis laidumas priklauso: nuo jos tankumo, struktros ir vandens slgimo.
Tankios mediagos nepraleidia vandens.
Akytos mediagos, kuri akuts yra udaros, yra nelaidios vandeniui. Laidumas vandeniui
tiriamas specialiais prietaisais. Mediagoms yra apskaiiuojamas filtracijos koeficientas kf.
Tankios, vandens nepraleidianios mediagos yra vadinamos hidroizoliacinmis. Jos saugo
nuo drgms patekimo ir vandens skverbimosi pro statybines konstrukcijas.

Drgnumas tai mediagos kokybin bsena drgms atvilgiu. Mediagos drgnis tai
drgms kiekis mediagoje.
mdrr m s
W= 100% ; (9)
ms

ia: W mediagos drgnis, %.

mdrg drgnos mediagos mas; kg, g.
ms sausos mediagos mas; kg, g.

Drgnis skaiiuojamas tiek mass, tiek trio atvilgiu. Mediagos drgnis priklauso nuo:
aplinkos santykinio drgnio, slgio, temperatros ir nuo mediagos akytumo.

Higroskopikumas tai mediagos savyb sugerti drgm i aplinkos.

Mediagos, kuri pavirius energingai pritraukia vandens molekules vadinamos
hidrofilinmis.
Mediagos, kurios atstumia vanden, vadinamos hidrofobinmis.

Mediagos divimas tai savyb atiduoti mediagos porose esani drgm aplinkai.
Mediagos diovinimas apibdinamas divimo greiiu. Divimas priklauso nuo mediagos
struktros, brinkimo, traukimosi.

Orinis atsparumas tai mediagos savyb nesideformuoti ir nesusilpnti daug kart

sudrkstant ir idistant.

Suminktjimo koeficientas tai vandeniu prisisotinusios ir sausos mediagos stiprio

gniudant santykis.
R
Ks = 1 ; O < Ks < 1; (10)
R2
ia: R1 prisisotinusios vandeniu mediagos stipris gniudant, Pa.
R2 sausos mediagos stipris gniudant, Pa.

Mediagos, kuri Ks < 0,8 negali bti naudojamos konstrukcijoms, eksploatuojamoms

drgnoje aplinkoje ir vandenyje.

Atsparumas aliui tai mirkytos vandenyje mediagos savyb atlaikyti daugkartinius

ualdymo ir atildymo ciklus be esminio savybi pablogjimo. Mediagos atsparumas aliui yra

22
skaiiuojamas ciklais. Vienas ciklas tai yra ualdymas atildymas. Pagal atsparum aliui
mediagos skirstomos markes.

F mark ir prie jos raomas skaiius, kuris reikia cikl skaii. Pvz.: F 10 500.

2.2.2. Savybs, apibdinanios ilumos poveik mediagoms

iluminis laidumas tai mediagos savyb praleisti ilum, susidarani dl skirting

temperatr, t mediag ribojaniuose paviriuose.
S( t 0 t 0 ) t
Q= 1 2 ; (11)
a

ia: ilumos laidumo koeficientas, W/ m K.

S sienos plotas, m2.
t10 , t 02 temperatros, mediag ribojaniuose paviriuose, K.
a sienos storis, m.
t laikas, s.

ilumos laidumo koeficientas parodo, kiek vat ilumins energijos pratekt per 1
kvadratinio metro mediagos sluoksn, kurio storis 1 m. ir t sluoksn ribojani paviri temperatr
skirtumas bt lygus vienam laipsniui.
Savitasis iluminis laidis tai mediagos ilumin laidum apibdinanti skaitin reikm.
Mediagos iluminis laidumas priklauso nuo: mediagos struktros, akytumo, mediagos drgnumo,
mediagos temperatros ir aplinkos temperatros.

ilumos laidumo koeficientai :

0,02 oro;
0,058 vandens;
2 ledo;
0,034 0,058 mineralins vatos;
0,15 puies (medienos);
0,82 keramini plyt;
2,9 granito;
58,3 plieno.

ilumin vara tai toks temperatr, ioriniame ir vidiniame atitvaros paviriuje skirtumas,
kuriam esant per 1 kvadratinio m. atitvaros plot, kai atitvaros storis (delta) ir jos ilumos laidumo
koeficientas (liamda) per 1 h praeina 1 kcal ilumos srautas.

R1 = ; (12)

ia: R atitvaros vieno sluoksnio ilumin vara, m2 K / W.

vieno sluoksnio storis [m].
vieno sluoksnio ilumos laidumo koeficientas.

Rk = R1 + R2 + Rot + Rn ; (13)

23
 ia: atitvaros sluoksni ilumins varos:
R1, R2 skirting mediag sluoksni;
Rot oro tarpo;
Rn paskutinio sluoksnio.

iluminis talpumas (imlumas).

ilumos talpumu yra vadinama mediagos ypatyb sugerti ilum, j kaitinant.

ilumin talpa tai mediagos sukauptas ilumos kiekis j ildant.
iluminis talpumas apibdinamas mediagos specifine iluma.

Q
c= ; (14)
m(t t10 )
0
2

ia: Q ilumos kiekis, J.

c specifin iluma, J / kg K.
m mediagos mas, kg.

Specifin iluma yra lygi ilumos kiekiui, kuris reikalingas 1 kg mediagos temperatrai
pakelti vienu laipsniu.

Atsparumas gaisrui (degamumas).

Tai mediagos savyb prieintis trumpalaikei auktai temperatrai ir jos staigiam pasikeitimui
gaisro metu.
Pagal atsparum gaisrui mediagos skirstomos :
1. Nedegias.
2. Sunkiai deganias.
3. Degias.

1. Nedegios mediagos neusidega, nesmilksta ir neapanglja, veikiant ugniai arba auktai

temperatrai. Degumo koeficientas k = 2,1. Pvz.: stiklas, granitas, plienas, plytos, erps.

2. Sunkiai deganios mediagos auktoje temperatroje sunkiai sidega, smilksta ir

apanglja. Degumo koeficientas 0 k 2,1. ios mediagos dega arba smilksta tik bdamos ugnyje,
bet panaikinus ugnies altin nustoja degti. Pvz.: fibrolitas.

3. Degios mediagos auktoje temperatroje siliepsnoja, dega arba smilksta ugesinus ugn.
Degumo koeficientas k = 0. Pvz.: mediena ir bitumins mediagos.

24
 Euroklass pagal mediag atsparum gaisrui

A1 visikai nepalaiko degimo (akmens vata);

A2 visikai nepalaiko degimo (stiklo vata);
B neymiai palaiko degim ;
C kakiek palaiko degim ;
D usidega;
E dega atvira liepsna;
F elgsena nereglamentuojama.

Atsparumas ugniai tai mediagos savyb ilg laik prieintis auktai temperatrai,
nesideformuojant ir isaugant stiprum.
0
1. Atsparios ugniai > 1580 C,
(amotins plytos, dinaso plytos, chrommagnezins plytos).
0 0
2. Sunkiai lydomos 1350 C-1580 C,
(spec. molio plytos).
0
3. Lengvai lydomos 1350 C,
(degto molio plytos).

2.2.3. Akustins mediag savybs

Akustikoje yra skiriami du gars tipai:

Garsai, susidarantys ir plintantys ore, ir garsai, plintantys kietomis mediagomis.
Atsivelgiant tai, akustins mediagos skirstomos gars (plintant ore) sugerianias ir gars (plintant
kietomis mediagomis).

2.2.4. Mechanins savybs

Stiprumas tai mediagos savyb prieintis irimui, kur sukelia dl apkrov atsirad
tempimai.
Didjant iorinms jgoms, didja ir tempimai mediagos viduje tol, kol mediaga suyra.
tempimai, prie kuri suyra mediagos, vadinami mediagos stiprumo riba (mediagos stipris), o jga
suardiusi mediag, vadinama kritine arba ardanija jga. Statybinse mediagose gali atsirasti
gniudymo, tempimo, lenkimo, kirpimo, sukimo tempimai.
Stipris gniudant.
F
fc = Rgn.= Rc = max ; N/m2. (15)
A
ia: Fmax ardanioji apkrova, N.
A gniudomasis plotas, m2.
1 N / m2 = 1 Pa,
1 kG = 9,8 N 10 N,
1 N / mm2 = 1MPa = 106 Pa,
1 m = 106 mm2,
2

25
 Stipris tempiant.
Fmax
ft = Rt = Rt = ; (16)
At

ia: Fmax ardanioji apkrova, N.

A tempiamasis plotas, m2.

Stipris lenkiant.
3Fmax l
f l = R l = Rb = ; (17)
2bh 2

ia: b bandinio plotis, m.

h auktis, m.
l atstumas tarp atram, m.
Fmax ardanioji apkrova, N.

Nuovargis tai mediag savyb staiga suirti esant tokiems pakaitomis atsirandantiems
gniudymo ir tempimo tempimams, kurie yra ymiai maesni u mediagos stiprumo rib.
Kietumas tai mediagos savyb prieintis kietesns mediagos skverbimuisi j.
Kietumas nustatomas kietoms mediagoms: plienui, betonui, mineralams.
Metal kietumas nustatomas tokiais bdais:
1) Brinelio (plieninis rutuliukas) ymimas HB, N/m2:

F 2Fmax
HB = = ; (18)
S D(D D 2 d 2 )

ia: F apkrova; S spaudos duobuts plotas; D rutuliuko skersmuo;

d spaudos duobuts skersmuo.

2) Vikerso (deimantin piramid). ymimas HV.

3) Rokvelo (deimantinis kgis). ymimas HR.
Vienalyi uolien ir mineral kietumas randamas slygin 10-ies bal Moso skal.

Dilumas tai mediagos mass ir trio sumajimas veikiant trinties jgoms. D, g/cm2.

Nusidvjimas tai mediagos savyb suirti veikiant trinties ir smgins apkrovoms kartu.

Tamprumas tai mediagos savyb numus apkrov atgauti pradin form ir matmenis.
Mediagos, kuri tampriosios deformacijos bna neymios, vadinamos standiomis, o kuri
didels elastingomis.
Plastikumas tai mediag savyb veikiant apkrovai keisti form netrkinjant, o numus
apkrov ilaikyti gaut form. Pvz.: drgnas molis, kartas bitumas.
Trapumas tai mediagos savyb veikiant apkrovai staiga suirti be iankstini deformacij.
Pvz.: stiklas, keraminiai gaminiai, betonas.

26
 3. GAMTINIO AKMENS MEDIAGOS IR J GAMINIAI

3.1. Mineralai

Mineralai yra tam tikros chemins sudties ir struktros gamtiniai knai. Jie susidaro ems
plutoje vykstant fizikiniams ir cheminiams procesams. Svarbiausios statybini mediag mineral
grups:
Oksidai: Kvarcas (SiO2). Jo tankis 2650 kg/m3; gniudomasis stipris apie 1000 MPa, kietumas
7. Grynas kvarcas yra bespalvis, bet daniausiai jis yra su priemaiomis, dl to bna pieno, reiau
gelsvos, rusvos, pilkos ir net juodos spalvos. Kvarc ilydius iki 1728 oC temperatros ir jo lydal
staigiai atauinus, gaunamas termikai ir chemikai atsparus kvarcinis stiklas.
Opalas (SiO2nH2O). Tai amorfinis silicio hidroksidas. Jis naudojamas kaip riamj mediag
aliava.
Korundas (Al2O3). Jo tankis (3900-4000) kg/m3, kietumas pagal Moso skal (1 lentel) 9.
Paprastai jis yra pilkas, stiklikas. Raudonas korundas vadinamas rubinu, o mlynas safyru. Korundas
naudojamas abrazyviniams rankiams (pjklams) ir ugniai atsparioms mediagoms gaminti.
Karbonatai. Labiausiai paplit yra kalcitas (CaCO3), magnezitas (MgCO3), dolomitas
(CaMg(CO3)2). ios monomineralins uolienos naudojamos kaip aliava riamosioms mediagoms
(kalkms, cementams) gaminti.
Sulfatai. Statyboje daniausiai vartojamas gipsas ir anhidritas.
Gipsas (CaSO42H2O). Grynas gipsas yra baltos spalvos, su priemaiomis gali bti ir spalvotas. I
jo gaminamos gipsins riamosios mediagos.
Anhidritas (CaSO4) yra bevanden gipso atmaina. Tankis 2800-3000 kg/m3.
Silikatai. Labiausiai paplit yra aliumosilikatai:
Feldpatai (albitas, ortoklazas, labradoras), j tankis 2550-2760 kg/m3, kietumas 6, gniudomasis
stipris 120-170 MPa.
Kaolinitas yra feldpat dljimo produktas, jo kietumas 1, tankis 2500 kg/m3. Jis naudojamas
keramini ir riamj mediag gamybai.
Geleingieji magnio silikatai (raginuk, augitas, olivinas), j tankis yra (3000-3500) kg/m3,
kietumas 5,5-7,5. ie mineralai yra tamsios spalvos.

Mineral kietumo skal (Moso skal)
Kietumo skal Mineralas
1 Talkas, kreida
2 Gipsas
3 Kalcitas
4 Fluoritas
5 Apatitas
6 Ortoklazas
7 Kvarcas
8 Topazas
9 Korundas
10 Deimantas
1 lentel
Kietumo apibdinimas
lengvai briami nagu
briami nagu
lengvai briami plieniniu peiliu
briami spaudiant plieniniu peiliu
briami spaudiant plieniniu peiliu
silpnai ria stikl, peiliu nebriamas
lengvai ria stikl, peiliu nebriamas
lengvai ria stikl, peiliu nebriamas
lengvai ria stikl, peiliu nebriamas
lengvai ria stikl, peiliu nebriamas

27
 3.2. Uolien klasifikacija

ems plut sudaro vairios uolienos. Uoliena mineral agregatas, susidars tam tikromis
slygomis. Jei uoliena sudaryta i vieno mineralo, tai ji vadinama monomineraline (gipsas,
magnezitas), o jei i keleto mineral polimineraline uoliena (granitas, dioritas). Mineralai yra atskiri
chemini element gamtiniai junginiai su panaiomis fizinmis ir cheminmis savybmis (kvarcas).
Mineralai yra ems plutoje vykstani fizini-chemini proces produktai.
Daug uolien suvartojama statybai. Dalis j vartojamos natralios (rieduliai, smlis), o dalis
apdorotos (skaldant, pjaustant jas blok, ploki ir plyt pavidalu). I kai kuri uolien gaminamos
rianiosios mediagos (statybinis gipsas, kalks, cementai), plytos, stiklas ir kitos statybins
mediagos.
Uolien savybes lengviausia nagrinti, sugrupavus jas pagal kilm. Nuo uolien kilms ir
susidarymo slyg priklauso chemin-mineralogin sudtis, struktra, j stipris ilgaamikumas bei
dekoratyvumas. Pagal kilm gamtins uolienos skirstomos tris grupes: magmines, nuosdines ir
metamorfines (2 pav.).
Magmins uolienos susidar ems plutoje i vstanio silikatinio lydalo, dalinai ar visikai
jam susikristalizavus. Autant magmai susiformavo vairi struktr ir savybi uolienos. Tuo atveju,
kai magma neprasiver ems paviri ir atauo jos plutoje, susidar intruzins uolienos. Isiverus
magmai ems paviri, susidar efuzins (vulkanins) uolienos.
Vulkan duj bei gar prasiverimo momentu susidar vulkaniniai pelenai, vulkaninis smlis,
pemza ir kt. Cementuojantis vulkaniniams pelenams, susidar masyvai, kurie vadinami vulkaniniais
tufais.
Nuosdins uolienos susidar nusdant, t. y. ikrentant mediagoms i kokios nors terps,
daniausiai vandens. Tokiu bdu susidarydavo atskiri nuosdini uolien sluoksniai. Pagal susidarymo
pobd nuosdins uolienos skirstomos chemogenines, organogenines, mechanines.
Chemogenins uolienos susidar ikrintant mineralinms mediagoms i vandenini tirpal:
ikritusios mediagos sutankjo ir susicementavo (gipsas, kalki tufas ir kt.).
Organogenins uolienos susidar i kai kuri vandens augal ir gyv organizm liekan,
kurios sutankjo ir susicementavo (dauguma klini, kreida ir kt.).
Mechanins uolienos (nuotrupins) susidar susikaupiant gamtini uolien fizinio ir cheminio
dljimo produktams (rieduliai, virgdas, smlis, molis).
Metamorfins susidar kintant magminms ir nuosdinms uolienoms auktoje temperatroje ir
dideliame slgyje arba tik auktoje temperatroje ir tik dideliame slgyje. Susidariusios uolienos
daniausiai yra tankesns u pradines.
I intruzini uolien (magmini) statyboje vartojami granitai, sienitai, dioritai ir gabrai.
I efuzini (vulkanini) uolien statyboje vartojamas trachitas, andezitas diabazas, bazaltas,
porfyras ir kt. J yra grdins, pusiau kristalins ir stiklikos struktros.

28
 Uolien klasifikacija

Magmins uolienos

Intruzins
granitas, sienitas,
dioritas, gabras ir kt.
vulkaniniai, stiklai ir kt.
Efuzini uolien
Efuzins
produktai (piroklasins)
riolitas, tracitas,
vulkaniniai pelenai,
sodezitas, diabazas,
pemza, vulkaniniai tufai,
bazaltas, obsidianai,
vulkanin lava

Gamtiniai dljimo ir kiti procesai

Nuosdins uolienos

Chemogenins Organogenins
Mechanins nuosdos
nuosdos nuosdos
gipsas,
dauguma
Nuotrupins Sucementuotos anhidritas,
klini,
rieduliai, magnezitas,
smiltainis, kreida,
gargdas, dolomitas,
konglomeratas, trepelas,
virgdas, smlis, dalis klini,
brekija ir kt. diatomitas ir kt.
molis ir kt. mergeliai ir kt.

ems plutos vietins deformacijos

Metamorfins uolienos

Gneisai Molio skalnai Marmuras Kvarcas

2 pav. Uolien klasifikacija

29
 3.3. Magmins uolienos

I intruzini uolien statyboje vartojami granitai, sienitai, dioritai ir gabrai. Tai kristalins
tankios, stiprios, kietos ir sunkiai apdirbamos uolienos. Jos maai geria vandens, atsparios aliui;
smulkiagrds intruzins uolienos yra patvaresns ir stipresns u stambiagrdes. Tai:
Granitas labai paplitusi intruzin uoliena, kurios sudtyje yra kvarco, feldpat ir ruio bei kit
tamsij mineral. Granitai esti pilki su rausvu ir gelsvu atspalviu. Granito tankis 2600 kg/m3,
gniudomasis stipris 98-294 MN/m2, stipris tempiant 40-60 kart maesnis. Auktoje
temperatroje nepatvarus. I jo daromos apdailos plokts, pakopos, skalda, paminklai, atramins
sienos, pamatai ir kt.
Sienitas susideda i kalio, natrio eils putnag ir tamsij mineral. Struktra ir savybs artimos
granitui. Tankis 2400-2900 kg/m3, gniudomasis stipris 147-196 MN/m2. U granit minktesnis,
lengviau nupoliruojamas, didesnio smginio tsumo. Vartojamas kaip ir granitas.
Dioritas intruzin pilkos spalvos su vairiais atspalviais uoliena, susidedanti i natrio-kalcio eils
mineralo ir raginuks. Tankis 2700-2900 kg/m3, gniudomasis stipris 176,5-294 MN/m2, sunkiai
apdirbamas, nedilus, atsparus dljimui. Tinka keli statybai, apdailos ploktms, skaldai.
Gabras tai intruzin uoliena, susidedanti i feldpat, piroksen bei kit tamsij mineral.
Gabras yra pilkos, alios, juodos spalvos su vairiais atspalviais.
Gabr grupei priskiriamas labradoritas labai dekoratyvi uoliena, sudaryta i labradoro. Kraipant
i uolien, pastebimi ali, mlyni atspindiai ir atspalviai. Gabro tankis 2800-3500 kg/m3,
gniudomasis stipris 98-274 MN/m2. Tai patvari, kieta, sunkiai apdirbama ir gerai poliruojama
uoliena. Gabras ir labradoritas vartojami apdailai, skaldai.
Lietuvos teritorijoje intruzini uolien nra.

I efuzini (vulkanini) uolien statyboje vartojamas diabazas, bazaltas ir kt. Efuzini uolien
sudtis madaug tokia pat kaip intruzini, o labiausiai skiriasi j struktra.
Riolitas efuzinis granito analogas. i uoliena yra stiklikos struktros, su kvarco kristal ir kalio
putnag stambesniais intarpais. Tankis 2000-2400 kg/m3, gniudomasis stipris 127-176,6 MN/m2.
Riolitas vartojamas skaldai, apdailai.
Trachitas efuzinis sienito analogas. Trachito tankis apie 2200 kg/m3, gniudomasis stipris 58,8-
68,6 MN/m2; spalva pilka, viesiai geltona. Trachitas vartojamas skaldai, sienoms statyti.
Diabazas nedideli gilum gabro grups uoliena. Tai tamsiai pilkos arba alsvai juodos spalvos,
nedili, nemao smginio tsumo, lengvai poliruojama uoliena. Skaldant jis skyla taisyklingos
formos gabalus. Diabazo tris 2900-3300 kg/m3, gniudomasis stipris 441 MN/m2. Vartojamas
apdailai, skaldai, keli statybai. Lydytas diabazas atsparus rgtims ir armams, o gamini i lydyto
diabazo gniudomasis stipris 490 MN/m2.
Bazaltas efuzinis gabro analogas. Labai kieta, trapi uoliena. Tankis 2900-3300 kg/m2,
gniudomasis stipris 490 MN/m2. Bazaltas vartojamas skaldai ir liejiniams (lydymosi temperatra
1200-1300 oC).
Andezitas efuzinis diorito analogas, tamsiai ir viesiai pilkos spalvos, rgtims atspari uoliena.
Tankis 2200-2800 kg/m3, gniudomasis stipris 58,9-235 MN/m2. I jo gaminamas rgtims atsparus
betonas ir speciali apdaila.
Vulkaniniais pelenais vadinamos netaisyklingos formos, nuo pilkos ir juodos spalvos, dulkins
sukietjusios vulkanins lavos dalels, imestos suskaidytame bvyje; stambesns dalels
vadinamos vulkaniniu smliu. ios mediagos vartojamos cementams ir lengviesiems betonams
gaminti.
Pemza susidar staigiai autant ore lavai, kuri pleiantis dujinms mediagoms virto poringa
uoliena. Tai stiklika, pilkos, juodos, baltos ir geltonos spalvos, maai gerianti vanden,

30
 nehigroskopin ir atspari aliui uoliena.
Pemza, vulkaniniai pelenai bei vulkaninis smlis susideda i silicio dioksido SiO2 (iki 70 %),
aliuminio oksido Al2O3 (iki 15 %). Pemza randama 5-50 mm skersmens gabalais, kuriuose yra daug
udar por. Tankis 400-1400 kg/m3; gniudomasis stipris 1,96-2,94 MN/m2; kietumas 6. Pemza
vartojama cement gamyboje kaip upildas lengviesiems betonams ir kaip verting ilum
izoliuojanti mediaga. Be to, ja lifuojami vairi dirbini paviriai.
Vulkaniniai tufai tai akytos uolienos, susidariusios, sutankjant vulkaniniams elenams. Jie
atspars aliui, o laidumas ilumai 0,2-0,3 W/mK. Tufai vartojami lengvajam skiediniui ir betonui
gaminti (smlio ir skaldos pavidalu), stambiems sien blokams ir kaip priedas kalkms ir cementui.

3.4. Nuosdins uolienos

3.4.1. Chemogenins uolienos

Gips sudaro tokio pat pavadinimo mineralas. Gipso tankis 2000-2300 kg/m3, gniudomasis
stipris iki 29,4 MN/m, kietumas 2. I gamtinio gipso gaminama rianioji mediaga statybinis
gipsas. Randama gipso klod Bir, Pasvalio, Kauno ir Prien rajonuose (Kauno ir Prien gipso
klodai slgso labai giliai).
Anhidritas sudarytas i tokio pat pavadinimo mineralo. Tai pilkos spalvos su melsvais ir alsvais
atspalviais uoliena, kietesn ir maiau tirpi vandenyje u gips. Jis vartojamas anhidritiniam
cementui gaminti. Kaip ir gips, grai atspalvi poliruot anhidrit galima vartoti vidaus apdailai.
Magnezitas sudarytas i tokio pat pavadinimo mineralo. Jame gali bti ir vairi priemai.
Kietumas 3,5-4,0, spalva balta su gelsvu atspalviu, pilka. Magnezitas vartojamas rianiosioms
ir ugniai atsparioms mediagoms gaminti.
Dolomitas pilkos, baltos, melsvai pilkos arba rudos spalvos, smulki kristalin uoliena, kuri
sudaro tokio pat pavadinimo mineralai. Tankis 1900-2800 kg/m3, gniudomasis stipris apie 98
MN/m2. Dolomitas vartojamas kaip konstrukcinis akmuo iorinei ir vidinei apdailai, skaldai, ugniai
atsparioms ir rianioms mediagoms gaminti. Lietuvoje dolomit yra labai daug (agars,
Pasvalio, Pakruojo, Petrain ir kt. apylinkse).
Klintinis tufas nuosdin uoliena, atsiradusi, ikrintant CaCO3 i altini vandens. I labai akyto
klintinio tufo gaminamos kalks, o i tankaus statomos sienos, gaminami lengvi betonai.

3.4.2. Organogenins uolienos

Klintys susidar vandens baseinuose i gyvnijos ir augalijos likui (arba susidar i chemini
nuosd). Pagrindin sudtin klini dalis kalcitas (3), priemaios molis, dolomitas,
kvarcas ir kt. Klintys, kuriose priemai yra nedaug (iki 2 %), vadinamos grynosiomis klintimis.
Klini tankis 1700-2600 kg/m3, gniudomasis stipris 9,8-98 MN/m2. Spalva balta, pilka, viesiai
geltona. I klini gaminama skalda, apdailos plokts, kalks ir portlandcementas. Ms
respublikoje klini yra Akmens ir kitose apylinkse. Mergeliai (vok. kilms odis) tai uolienos,
kurias sudaro klini ir molio mechaninis miinys. Jeigu miinyje 3 yra ne maiau kaip 75 %,
mergeliai vadinami klintiniais. Kai CaCO3 yra maiau kaip 40 % mergeliais, o kai maiau kaip
10 % moliniais mergeliais. Tai vairaus tankumo, pilkos spalvos, lengvai dlanios uolienos.
Vartojamos mineralinms rianiomis mediagoms gaminti.
Kreida susideda i labai smulki, tarpusavyje silpnai sucementuot kiauteli. Kreida, turinti molio
priemai, vadinama kreidos mergeliu. Kreidos mergelis vartojamas hidraulinms kalkms,
romancementui, o kartais ir portlandcementui gaminti. Dideli kreidos mergeli telkiniai yra

31
 Jurbarko ir Varnos rajonuose.
Trepelas labai lengva, mol panai uoliena, kurioje yra daug amorfinio silicio dioksido (labai
smulki opalo rutuliuk pavidal). Tankis 500-l200 kg/m3, aktyvumas 60-70 %.
Diatomitas ir trepelas vartojami termoizoliacinms mediagoms, lengvoms plytoms ir
hidraulinms rianiosioms mediagoms gaminti.
Kietos trepelo formacijos vadinamos opoka. Opokos tankis 1200-1800 kg/m3, gniudomasis
stipris 19,6 MN/m2. I kietos opokos daroma skalda, apdailos mediagos, o jos milteliai vartojami
rianiosioms mediagoms gaminti. Opokos klod yra Stoniki apylinkje, netoli Paggi.

3.4.3. Mechanins uolienos

Uolienoms dljant mechanikai (dl staigaus temperatros pakitimo, nevienodo uolien

sudtini dali pltimosi, vandens, alio takos, vjo ir kit faktori), susidar smulkesns frakcijos:
uol nuolauos, rieduliai, gargdas, virgdas, smlis, dumblas ir molis. Patvaresni mineralai,
pavyzdiui kvarcas, ilieka ir sudaro kvarcin sml. Uolienos dlja ir biochemikai veikiamos
augal ir gyvi.
Rieduliais vadinamos uol nuolauos, atsiradusios dljant uoloms ir veikiant ledynams. Randami
magmins (granito, diorito, gabro ir kt.), nuosdins (smiltaini, klini, dolomit) ir metamorfins
(gneis, amfibolit, kvarcit) kilms rieduliai.
Gargdas i 5-70 mm dydio atriabriauni grdeli sudaryta biri uoliena. Vartojama betonui
gaminti.
virgdas i 5-70 mm dydio daleli sudaryta biri uoliena, kurios dalels apgludintos,
neatriabriauns. virgdas vartojamas betonui gaminti.
Smlis biri uoliena, kurioje gali bti priemai virgdo, molio, dulki, dumblo. Pagal
susidarymo slygas ir telkini vietas smlis skirstomas sausumos (kaln, kloni, kop), upi,
eer ir jros. Smlis vartojamas statybiniams skiediniams, betonams, silikatiniams dirbiniams, o
Anyki smlis stiklui gaminti.
Gamtoje randamas virgdo-smlio (ir rieduli) miinys, vadinamas vyru. Jis iriuojamas
riedulius, virgd bei sml, ir gautos frakcijos vartojamos statyboje.
Molis mechaninio ir cheminio feldpatini uolien dljimo produktas. Su vandeniu sudaro
plastik tel, o degamas suakmenja. Molis tai hidroaliumosilikat, smlio, geleies oksid,
klini grdeli ir kit priemai miinys. Molis, kuris susideda i kaolinito ir neymaus priemai
kiekio, vadinamas kaolinu. Ms respublikoje molio yra daug; jis vartojamas keramikai ir
portlandcementui.
Konglomeratai ir brekijos. Uolienos, kurios sudarytos i sucementuoto vyro vadinamos
konglomeratu, o sudarytos i sucementuotos skaldos brekija. ios uolienos vartojamos
gaminant skald, apdailos mediagas ir kt.

3.5. Metamorfins uolienos

Gneisai skalnuotos tekstros metamorfins uolienos, analogikos sudties, kaip ir granitai, i

kuri jie ir susidar. Vartojami apdailai, mrui. Lietuvoje sutinkami rieduli pavidalu.
Molio skalnais vadinamos uolienos susidariusios i molio, veikiant auktai temperatrai ir
dideliam slgiui. Spalva tamsiai pilka, juoda. Jie lengvai skyla plonomis ploktelmis, yra
atspars atmosferiniams veiksniams. Tomis ploktelmis dengiami stogai.
Marmuras kristalin uoliena, susidariusi i klini arba dolomit. Marmuro spalva bna labai
vairi, sutinkamas ir margas su jam bdingu ratu. Marmuras labai dekoratyvi, lengvai pjaustoma
ploktes ir lengvai nupoliruojama uoliena (kietumas 3,0-3,5, tankis 2700-2900 kg/m3, gniudomasis

32
 stipris 98-294 MN/m2). Marmuras vartojamas vidinei apdailai; iorje netenka blizgesio, nes yra
neatsparus sieros dujoms ir oro drgmei.
Kvarcitai susidar matamorfizuojantis kvarciniams smliams ir smiltainiams. Kvarcitas kieta,
sunkiai apdirbama, atspari dljimui, stipri uoliena. Spalva balta, raudona, violetin, vynin.
Kvarcitas vartojamas trobesi apdailai, atramoms, skaldai ir ugniai atsparioms mediagoms
gaminti.

3.6. Mediagos ir gaminiai i gamtinio akmens

Uolienos naudojamos vidini konstrukcij apdailai, atraminms sienoms, keli statybai ir

kitokioms konstrukcijoms, kurios turi bti stiprios, patvarios eksploatacijos metu. Mediagos i uolien
klasifikuojamos pagal tank, stipr gniudant, atsparum aliui ir suminktjimo koeficient.
Pagal tank (sausame bvyje) uolienos skirstomos :
sunkias, kuri tankis daugiau kaip 1800 kg/m3;
lengvas, kuri tankis maiau kaip 1800 kg/m3.
Pagal gniudomj stipr (kN/m2) nustatytos mediag i gamtini uolien marks:
sunki nuo 10 iki 100;
lengv nuo 4 iki 20.
Pagal atsparum aliui mediagoms i gamtini uolien nustatytos marks nuo 10 iki 200 (10,
15, 25, 35, 50, 75, 100, 200) cikl.
Pagal atsparum vandeniui mediagos i gamtini uolien skirstomos keturias grupes, kuri
suminktjimo koeficientas Ks ne maesnis kaip 0,6; 0,75; 0,9; 1.
Pamatams ir sienoms (rsio) vartojami skaldyti, lauyti ir pjautiniai akmenys (20-40 kg mass
gabalai) i tanki uolien. i uolien suminktjimo koeficientas Ks turi bti ne maesnis kaip 0,75, o
gniudomasis stipris ne maesnis kaip 10 kN/m2. Jos turi bti be dljimo ymi, molio sluoksni ir
plyi.
Sienas galima statyti i klini, kuri tankis 900-2200 kg/m3, gniudomasis stipris 4-50 kN/m2,
atsparumas aliui ne maesnis kaip 15 cikl, o suminktjimo koeficientas ne maesnis 0,6-0,7.
Sienini akmen geroji pus turi bti atitinkamai apdorota.

Apdailos plokts ir akmenys gaminiai, vartojami vidinei ir iorinei apdailai, grindims,

laiptams, parapetams. ios mediagos ipjaunamos arba atskeliamos i blok, o paskui apdirbamos
mechanikai. Pagal fizines-mechanines savybes ir struktr uolien blokai skirstomi keturias grupes:
I i granito, sienito, diorito, gabro, kvarcito, diabazo, bazalto;
II i marmuro, brekijos, karbonatini uolien ir gipso;
III i klini ir smiltainio;
IV i vulkaninio tufo.
Intruzins uolienos sunkiai apdirbamos, todl jos vartojamos tais atvejais, kai apdailos plokts
ir profiliniai gaminiai turi bti labai stiprs, patvars, dekoratyvs. Apdailos ploki geroji pus gali
bti vairios faktros: skaldyta, rifliuota, vagota, pjauta, lifuota, blizganti, poliruota.

Keliams paruoiami taisyklingos formos akmenys (kelio dangai) ir bortiniai akmenys. Kelio
dangai galima panaudoti ir skaldytus akmenis bei nedidelius riedulius. ios mediagos turi bti stiprios,
atsparios smginms apkrovoms, nedilios, atsparios aliui, be dljimo ymi.
Specialios paskirties mediagos. Kaitrai atsparios mediagos bazaltas, tufas, chromin
geleies rda. Rgtims atsparios andezitas, kvarcitas, bazaltas, granitas, o armams klintys,
dolomitas, magnezitas, marmuras.

33
 Uolien gavyba ir apdirbimas. Eksploatuojami uolien telkiniai vadinami karjeru. Karjeruose
uolienos imamos ekskavatoriais, akmens pjovimo mainomis, sprogdinimo bdu. Sprogdintos uolienos
netinka svarbioms konstrukcijoms ir apdailai, nes jose bna mikroplyi, kurie susilpnina mediag.
Skalda gaunama smulkinant sprogdintas uolienas bei riedulius skaldymo mainomis ir paskui
iriuojant atskiras frakcijas.
vyras iriuojamas akmenis, virgd ir sml. Atsijoti akmenys susmulkinami ir gaunama
virgdo skalda.

3.7. Uolien ir j gamini apsauga nuo dljimo

i mediag dljimo prieastimi gali bti vanduo. Uolienas ardo ir porose ulantis vanduo.
Ant akmens auganios kerps, samanos ima armines druskas ir iskiria organines rgtis, kurios ardo
akmen. Uolien dljimo greitis priklauso nuo j tankumo, chemins sudties, eksploatacijos slyg.
Dljimo procesas sultinamas konstrukciniais ir cheminiais bdais.
Konstrukcinis bdas tai nuolaidi paviri projektavimas ir j poliravimas (kad greitai
nutekt vanduo).
Cheminis bdas tai paviriaus sutankinimas. Akmens pavirius mirkomas vandeniniais
tirpalais toki mediag, kurios reaguoja su mineralais ir susidaro tanks, netirps junginiai. Apdailos
ploktes i uolien galima apsaugoti, mirkant j paviri skystuoju stiklu ir kalcio chloridu, kurie
uolienos porose sudaro netirpius junginius. Poring uolien paviri galima sutankinti mineraline
alyva, kartu pokostu, silicio organiniais junginiais ir kt.

34
 4. KERAMINIAI GAMINIAI

Keramika (gr. keramos molis) vadinami i molio arba kitoki analogikos sudties
mineralini aliav suformuoti ir paskui idegti gaminiai.

4.1. Keramikos aliavos

Keramikos gamyboje naudojamos 2 ri aliavos t. y. plastikos ir neplastikos.

Plastikosios vairi ri moliai. Neplastikosios liesikliai, fliusai, daanios mediagos,
plastikliai. Moliams liesinti yra naudojamas smlis, susmulkintas gamybos niekalas (brokas),
pjuvenos. Fliusai padeda susidaryti lydalui emesnse temperatrose. Jais gali bti lauko patai,
dolomitas, maltas stiklo lauas, magnezitas.
Molio mineralai tai smulkiadispersiniai molio aliuminio silikatai, kurie sumaiyti su H2O
tampa plastiki. Gaminant keraminius dirbinius molio mineralai atlieka dvi funkcijas: suteikia masei
plastikumo, kuris priklauso nuo to, kiek molyje yra molingosios frakcijos. Bemolingoji frakcija
daleles <0.005mm. Moliai sukepa, todl sutankja ir gauna akmens stiprum. Yra inoma ~ 40 molio
mineral. Yra 3 grups kaolinito, montmorilonito ir hidroruio.

4.2. Keramini gamini klasifikavimas

Pagal keramins uks sukepim statybins keramikos dirbiniai skirstomi:

poringieji, kuri mirkis yra didesnis kaip 5 %,
mao poringumo (sukepusieji), kuri mirkis yra ne didesnis kaip 5 %.
Prie poringosios statybins keramikos priskiriamos paprastos keramins, akytosios ir
skyltosios plytos, keraminiai tuiaviduriai ir skyltieji sien bei perdang blokai, erps, apdailos
keramika, fajansins plytels ir kai kurie santechniniai dirbiniai, dirbtiniai keraminiai beton upildai,
termoizoliacin keramika ir kt.
I mao poringumo (sukepusiosios) keramikos pamintini tanks santechniniai keraminiai
dirbiniai, rgtims atspari keramika, grind plytels, klinkerins plytos, kanalizacijos vamzdiai,
aplinkotvarkos gaminiai ir kt.
Pagal paskirt keraminiai gaminiai skirstomi:
1. Mro gaminiai (mro statybai skirti gaminiai) pagal gaminio tip skirstomi:
plytos, kuri tris V 0,002 64 m3;
blokai, kuri tris V > 0,002 64 m3;
fasoniniai gaminiai;
specialiosios paskirties gaminiai.
2. Stog gaminiai erps ir kiti stogo dangos gaminiai.
3. Fasadiniai gaminiai fasadins plytels, karniz, palangi detals ir pan.
4. Gaminiai vidaus sien apdailai glazruotos bei neglazruotos plytels ir vairios smulkios
detals.
5. Grind ir grindinio gaminiai grind plytels, klinkerio gaminiai, grindinio blokai.
6. Surenkamieji perdang gaminiai plokts, sijos, blokai.
7. Poemini komunikacij gaminiai drenao ir kanalizacijos vamzdiai, gaubs, lovelio
formos gaminiai, skirti elektros kabeliams emje apsaugoti.
8. ilum izoliuojanios mediagos portieji blokai, keramzitas.
9. Portosios biriosios mediagos keramzitas, agloporitas.

35
 10. Mao poringumo (sukepusi) keramika klinkeriniai gaminiai (klinkerins plytos, trinkels
ir kt.), rgtims atsparios keramins mediagos, kanalizacijos vamzdiai bei grind plytels.
11. Ugniai atsparios mediagos vairi chemini ir mineralini sudi keraminiai gaminiai
ir pluotai, naudojami auktesnje kaip 1000 oC temperatroje.
12. Architektrin dailioji keramika vairs dekoratyviniai gaminiai, buitiniai, laboratoriniai
indai ir aparatra, elektros izoliatoriai.

4.3. Keraminiai mro gaminiai

4.3.1. Keramini mro gamini klasifikavimas ir techniniai reikalavimai

Pagal iuo metu galiojanius standartus keraminiai mro gaminiai yra skirstomi dvi grupes:
HD kai gaminio tariamasis (bruto) sausasis tankis didesnis kaip 1 000 kg/m3,
LD kai gaminio tariamasis (bruto) sausasis tankis 1 000 kg/m3.
Jei gamintojas deklaruot gaminio tank ir jo tikslumo klas, tai leistinos tankio nuokrypos
tikslumo klasei D1 bt iki 10 %, klasei D2 iki 5 %.
LD keraminiai mro gaminiai yra skirti naudoti apsaugotame mre, o HD keraminiai mro
gaminiai ir neapsaugotame, ir apsaugotame mre. Apsaugotasis mras tai mras, apsaugotas nuo
vandens siskverbimo. Tai gali bti arba iorini sien mras, padengtas tinkamu tinko sluoksniu arba
apdangalu, arba tuiavidurs sienos vidinis kevalas, arba vidin siena. Apsaugotasis mras gali bti
laikantysis arba nelaikantysis.
Abiej HD ir LD grupi gaminiai skirstomi dvi kategorijas:
I kategorija kai didesnis u deklaruojam (normalizuot stipr gniudant) stipris gniudant
garantuojamas 95 % gamini, o 5 % gamini galt bti silpnesni;
II kategorija kai garantuojamas tik vidutinis stipris gniudant (ne maesnis u deklaruojamj
stipr gniudant).
Kol kas Europos standartizacijos organizacijos (CEN) technikos komitetas CEN/TC 125
nenutar dl keramini gamini vienod deklaruojamo stiprio veri ar klasi. Todl laikinai kai
kurios keramini gamini stiprio klass pateiktos nacionalinje statybinje dokumentacijoje SD
12:2007 (2 lentel).

2 lentel
I kategorijos keramini mro gamini klasifikacija pagal normalizuot stipr gniudant
Stiprio gniudant klas Normalizuotas stipris gniudant fc ,Mpa
1 2
5 5,0
7,5 7,5
10 10,0
12,5 12,5
15 15,0
17,5 17,5
20 20,0
22,5 22,5
25 25,0
27,5 27,5
30 30,0

Galiojanios normos nereglamentuoja joki gamini matmen (3 pav.), form, kiaurymi,

spaud kiekio ir dydio, bet pareigoja gaminio matmenis pateikti tokia tvarka: ilgis plotis auktis,

36
taigi populiariausias Lietuvoje pastorintas keramines plytas ymsime HD, 25012088 mm, o
sutartines HD, 25012065 mm.
Gamintojas privalo deklaruoti gaminio matmen tikslumo (nuokryp) klas: vidutini veri
nuokrypiai nuo deklaruojam pateikti 3 lentelje, o pavieni matavimo rezultat nuokrypiai nuo
vidutini veri (intervalas) 4 lentelje. HD gaminiams gali bti papildomai deklaruojami: vandens
gertis, pradinis vandens gerties greitis, atsparumas aliui (tik ioriniams neapsaugotiems sien
sluoksniams), aktyvi tirpij Na, K, Mg drusk kiekis, gar pralaidumas, sukibimo stipris.

3
6
2
5
1

3 pav. Keramini mro gamini matmen ir paviri ymenys:

1 ilgis; 2 plotis; 3 auktis; 4 klojimo pavirius; pagrindas;
5 priekin pus, ilgainis; 6 onas, trumpainis

3 lentel
Leistinos vidutins verts nuokrypos
Nuokryp klas Vert Pastaba
HD gaminiams
T1 0,40 GM mm arba 3 mm irint, kuri vert didesn
T2 0,25 GM mm arba 2 mm irint, kuri vert didesn
Tm gamintojo deklaruojamas nuokrypis mm gali bti didesnis ar maesnis kaip T1 ar T2 kl
LD gaminiams
T1 0,40 GM mm arba 3 mm irint, kuri vert didesn
0,40 GM mm arba 3 mm ilgiui ir ploiui, irint, kuri vert didesn
T1+
0,05 GM mm arba 1 mm aukiui, irint, kuri vert didesn
T2 0,25 GM mm arba 2 mm irint, kuri vert didesn
0,25 GM mm arba 2 mm ilgiui ir ploiui, irint, kuri vert didesn
T2+
0,05 GM mm arba 1 mm aukiui, irint, kuri vert didesn
Tm gamintojo deklaruojamas nuokrypis mm gali bti didesnis ar maesnis kaip kit klasi
*
GM gaminimo matmuo

iuo metu galiojaniame standarte LST EN 771-1+ A1:2005/P:2007 nurodoma, kad HD

keramini mro gamini kokyb, norint pasiekti patenkinam pastato mro ilgaamikum, yra
apibriama tokiomis savybmis kaip atsparumas aliui bei tirpi sulfat kiekis. ios savybs susietos
su naudojimo slygomis, taip pat ir aplinkos poveikio laipsniu ir mirkimo rizika. Standartas
reglamentuoja, kad, renkantis mro gamin pagal atsparumo aliui lyg, turi bti tiksliai parinkti
keraminiai mro elementai. Btina vertinti galim aplinkos veiksni (temperatros, drgnumo slyg,
agresyvi mediag buvimo) poveik pasinaudojant vietiniu ir nacionaliniu patyrimu. Mro paviriaus
dang (tinko, da) tak reikia vertinti atsivelgiant dangos sluoksnio stor.

37
 4 lentel
Leistinos pavienio rezultato nuo vidutins verts nuokrypos (intervalas)
Intervalo klas Vert Pastaba
HD gaminiams

R1 0,6 GM mm
R2 0,3 GM mm
gamintojo deklaruojamas
Rm gali bti didesnis ar maesnis kaip kit klasi
matmen intervalas mm
LD gaminiams
R1 0,6 GM mm
0,6 GM mm ilgiui bei ploiui
R1+
1 mm aukiui
R2 0,3 GM mm
0,3 GM mm ilgiui bei ploiui
R2+
1 mm aukiui
gamintojo deklaruojamas
Rm gali bti didesnis ar maesnis kaip kit klasi
matmen intervalas mm
*
GM gaminimo matmuo

Keramini mro gamini atsparumo aliui klas turi bti deklaruota pagal mro ar mro
element tinkamum:
F0 neardanioje aplinkoje (iorini sien mras, turintis tinkam apsaugos sluoksn,
priklausant nuo klimatini slyg; vidini sien mras ir tuiaviduri sien vidinis kevalas);
F1 vidutinikai ardanioje aplinkoje (mras, apsaugotas stogo ikyomis, palangi
isikiusiomis iraitomis, hidroizoliaciniu sluoksniu sien apaioje ir pagrinde);
F2 stipriai ardanioje aplinkoje (netinkuotas mras, esantis prie grunto paviriaus; netinkuoti
parapetai; netinkuotas iorinis dmtraukio mrinys; ems atramins sienels, neapsaugotos nelaidiu
vandeniui dengiamuoju sluoksniu ir kt.)
iuo metu pagal Lietuvoje galiojant standart LST 1985:2006 ,,Keramini mro gamini
atsparumo aliui nustatymas, atsparumas aliui apibdinamas atsparumo aliui klasmis (5
lentel). Keramini mro gamini atsparumas aliui gali bti nustatomas tiek triniu aldymo ir
atitirpinimo kaitos metodu, tiek vienpusiu aldymo ir atitirpinimo kaitos metodu. Atsparumo aliui
klas atitinka nurodytu metodu nustatyt skaii aldymo ir atitirpinimo kaitos cikl, po kuri
gaminiuose neatsiranda mintame standarte apibdint suiri (duobui, kapiliarini, pavirini,
skersini trki, sluoksnini, vynini atsilupim, atplai, atskilim, li, sluoksniavimosi).

F.2 klass keraminiai gaminiai naudojami labai ardanioje aplinkoje;

F.1 klass keraminiai gaminiai naudojami vidutinikai ardanioje aplinkoje;
F.0 klass keraminiai gaminiai naudojami neardanioje aplinkoje.

38
 5 lentel
Keramini mro gamini atsparumo aliui klass pagal LST 1985:2006

Trinio aldymo ir Vienpusio aldymo ir atildymo cikl

Atsparumo aliui klass
atildymo cikl skaiius skaiius

F.0 15 0
25 15
35 25
F.1 50 35
75 50
100 75
F.2 100

Kai keraminiai mro gaminiai pagal naudojimo paskirt numatomi padengti tik plonu tinko
sluoksniu, standarte numatytas reikalavimas deklaruoti aktyvi tirpij drusk kiekio norm.
Naudojant ypatingomis slygomis mro gaminiai, skiediniai bei tinkas gali suirti. Didiausias
leidiamas tirpi vandenyje sulfat (natrio, kalio ir magnio) kiekis pagal tris klases, pateiktas 6
lentelje, yra numatytas naudojimo slygomis, kai galima mirkio rizika:
S2 ilgalaik;
S1 normali;
S0 visikai sausa aplinka.

6 lentel
Mro gamini aktyvi tirpij drusk kiekio klass
Didiausias leidiamas druskos kiekis, mass dali %
Klas
Na++K+ Mg2+
1 2 3
S0 Jokio reikalavimo Jokio reikalavimo
S1 0,17 0,08
S2 0,06 0,03

4.3.2. Keraminiai blokeliai, j techniniai duomenys, tikslingas panaudojimas

Keramins mediagos statyboje naudojamos jau kelis tkstanius met. Jos ir dabar nepraranda
savo populiarumo, pvz., Vokietijoje i keramini blokeli pastatoma 30 % nauj gyvenamj nam.
Dar 30 % tenka namams pastatytiems i akyto betono, kiti 30 % kitokios kilms blokeliams. Lik 10
% nam statomi naudojant kitus statybos bdus. Panaus santykis yra ir Ryt Europoje.
Pagal iluminius reikalavimus iorini sien, i paprast molio plyt, storis turi bti ne
maesnis kaip 51 cm. Tokio storio sienose paprast molio plyt stiprumas daniausiai
neinaudojamas. Todl racionalu ias plytas pakeisti kitais, maiau laidiais ilumai gaminiais, kurie
danai vadinami efektyviais. Efektyvios yra tuiavidurs (skyltosios), lengvosios ir lengvosios
tuiavidurs plytos ir tuiaviduriai keraminiai blokai.
Tuiaviduriai keraminiai sieniniai blokai (4 pav.) gaminami staiakampio gretasienio formos.
J trio mas ne didesn kaip 1400 kg/m; atsparumas aliui ne maesnis kaip 15 cikl. Pagal

39
stiprum gniudant (kG/cm) blokai skirstomi keturias markes 150; 125; 100; 75. Palyginus su
plytomis, jie yra didesni matmen. Todl mrinys greiiau sumrijamas; be to, yra maiau sili.
Keraminiai blokai vartojami kaip ir tuiavidurs molio plytos.

138 12
250

250

138
120 120

4. pav. Keraminiai blokai

Keraminiai blokeliai puikiai tinka individuali gyvenamj nam statybai, jie tvirti,
mechaninis atsparumas spaudimui yra 7,5-10 MPa. Keramini blokeli sienos privalumas yra jos
inertikumas. Tai reikia, kad ltai besiskverbiantis iluminis ir kitoks spinduliavimas sutinka
pasiprieinim. O plonasiens konstrukcijos apsaugo tik nuo staigi temperatros svyravim. Todl i
keramini blokeli pastatyto namo mikroklimatas yra geresnis. Be to, keramini blokeli siena yra
laidi garui, o tai labai teigiama fizin namo konstrukcijos savyb.
Siena, pastatyta i 20 cm ploio keramini blokeli, yra lengvesn ir siauresn u plyt mro
sien. Blokelio trio mas yra 850-900 kg/m. Keraminiame blokelyje 37 % trio uima oras.
Ukimus blokelio ertmes ir metus i vanden jis nesksta. Kuo sienos lengvesns ir plonesns, tuo
siauresnius pamatus galima statyti. Taip sutaupoma l. Vienas blokas pakeiia kelias modulines
skyltas plytas, todl sienoje bna maiau sili. Kuo maiau sili, tuo geriau, nes sil yra
silpniausia mro vieta. Per siles skverbiasi altis ir drgm.
ilum saugo ir blokelio ertms (sumrijus sien jos tampa udaros), nes oras yra prastas
ilumos laidininkas. Be to, blokelio sieneli struktra yra porta, kadangi mol primaioma pjuven
arba durpi, kurios degant blokelius krosnyje sudega ir palieka maytes oro psleles. 20 cm storio
keramini blokeli mro ilumos vara (R = 1,05 mK/W) beveik dvigubai didesn u 25 cm storio
skylt plyt.

4.4. Stogo keramika

erps viena i seniausi vartojam stogo dangai mediag. Tai prestiinis, ekologikas ir
estetikas stogas. Gerai apsaugo nuo iors triukmo, kur sukelia lietus, krua, slenkantis sniegas ir kt.
Danga atspari rgtiniam lietui. Jos yra ilgaams, nedegios, ger architektrini savybi, taiau
sunkios ir trapios. erpinis stogas turi bti didelio nuolydio (> 30), kad greitai nutekt vanduo.
Dl to erpiniam stogui suvartojama daug medienos.
Denginio darbai neindustriniai, todl reikia daug darbo jgos. iuo metu erpmis daugiausia
dengiami sen nam ir architektrini paminklu stogai. Gaminamos keturi tip erps:
tampuotos falcins;
juostins lakins;
juostins ploktelins;
kraigins.

40
 aliava plastikas ir riebus molis, o gamyba analogika, kaip ir plyt. Degimo temperatra
10001100 C.
Vis ri erps (7 lentel) turi: atitikti standartuose keliamus reikalavimus. Jos turi bti
taisyklingos formos, tik sl i matmen. Lygaus paviriaus ir krat, gerai idegtos, be kalkini
intarp.
erps lyje turi bti nesluoksniuotos. Dengiant erpes dedamos ant grebst, pririant per
speciali skylut perkit viel.
7 lentel
erpi rys ir techniniai rodikliai

Keramins Keramins Keramins Keramins Keramins Keramins Keramin Keramin

ukaitins Ukaitins Ukaitins Ukaitins 'S' formos 'S' formos Kraigin Kraigin
(Marsel pusins vdinimo Antenins (KS) vdinimo (KK) (KK-1)
tipo (KU (KUV) (KUA)
(KU)) (1/2))

Dengiamieji
Imatavimai 350x200 350x120 350x200 350x200 343x170 343x170 385 355
axb (mm)

Vienos
erps 2,8 1,5 3,0 3,0 2,45 2,6 3,5 3,5
svoris (kg)
ilumin
vara 15,0 - - - 17 - - -
R (m2
K/W)
Atsparuma
s 150 150 150 150 150 150 150 150
aliui
(ciklais)

4.5. Apdailos keramika

4.5.1. Keraminiai gaminiai fasad apdailai

Keraminiai iors apdailos gaminiai. Tai apdailos plytos ir blokai, apdailos plokts, fasadins
ma matmen keramins plytels, keramini plyteli kilimai.
Fasad apdailai naudojam plyt ir blok marks turi bti ne emesns kaip M75. Apdarams
naudojam dirbini atsparumas aliui turi bti ne maesnis kaip F25 marks. Be to, apdarams
naudojam akmen mark turi bti bent viena pakopa auktesn nei pagrindinio mro mark.
Keramins fasadins apdailos ploktels gaminamos 250x215x17 mm dydio. Leistini 5 mm
ilgio ir 3 mm ploio nuokrypiai. Plokts gali bti dedamos kartu su plytomis mrijant sien arba
vliau tvirtinamos skiediniu. Toki ploki atsparumo aliui mark turi bti ne maesn kaip F25,
vandens mirkis ne didesnis kaip 12 %.
Fasadins ma matmen keramins plytels naudojamos pastat iors sien, sien ploki,
pastat cokoli, balkon ir kit architektrini element apdailai. io tipo plytels gaminamos i
vairi moli be pried arba su liesinamaisiais ir lydiaisiais priedais. Degamos vairi tip krosnyse.
Gali bti kvadratins ir staiakamps formos. Kvadratini plyteli kratins 21, 46 ir 68 mm, storis
4-7 mm; staiakamps 46-250 mm ilgio, 21-140 mm ploio, 4-10 mm storio. Prie paviriaus

41
tvirtinamos klijuojant skiediniu. Plyteli vandens mirkis ne didesnis kaip 6 %, atsparumas aliui ne
maesnis kaip 25 ciklai.
Lietosios keramins plytels naudojamos pastat vidaus bei iors apdailai. i plyteli
vandens mirkis turi bti ne didesnis kaip 17,5 %, atsparumas aliui ne maesnis kaip 25 ciklai.

4.5.2. Keraminiai gaminiai vidaus apdailai

Keraminiai vidaus apdailos gaminiai naudojami sien apdailai ir grindims. Sienos iklojamos
majolikos ir fajansinmis plytelmis.
Fajansins plytels gaminamos i baltos spalvos prastai lydi arba ugniai atspari moli ir
kvarcinio smlio. Paprastai 150x150 mm dydio, iki 6 mm storio. Plytels uk balta. Dailioji pus
glazruojama. Glazruotomis plytelmis iklojamos metro, poemini perj, ligonini, poliklinik,
virtuvi, sanitarini mazg, piri, laboratorij ir kit patalp sienos.
Grind plytels (metlacho) gaminamos 16 tip. Gaminamos i prastai lydi ir ugniai atspari
moli su atitinkamais priedais. J vandens mirkis ne didesnis kaip 4 %, dilumas ne didesnis kaip
0,08 g/cm2. Pagal kokyb grind plytels skirstomos tris ris. Keramini plyteli grindys labai
higienikos, patvarios, lengvai plaunamos. Tokios grindys klojamos sanitariniuose mazguose,
vestibiuliuose, laipt aiktelse, laboratorijose. Architektrin dekoratyvioji keramika. Gaminama i
auktos kokybs moli, plastik, taiau kartu ir gana patvari.

4.5.3. Keramini plyteli techniniai rodikliai ir riavimas

Yra 3 plyteli rys. I-oji ris tai pati geriausia, bet ir brangiausia. II-oji ris beveik nieko
nesiskiria nuo I-osios, taiau gali bti skirtingi plyteli matmenys ir i plyteli rys yra pigesn. III-
oje gali pasitaikyti atspalvi, be to, matmenys gali bti keli skirting kalibr, i ris yra pigiausia ir
III ris yra tik grind plytelms, o sien plytels bna ne III ries, o nestandartins plytels gali bti
keli skirting atspalvi ir skirting kalibr. O kokia plyteli ris bus sprendiama dar ant plyteli
gamybins linijos. Prie pakavim plyteles apiri kompiuteris, taip pat riuotojos, kurios paymi
kurios plytels geresns, kurios blogesns. Plyteles kartonines dutes pakuoja riavimo automatas.
Ant grind plyteli dui ispausdinta tokia informacija riavimo pamainos numeris,
riavimo data, plytels kodas (pieinys), dilumo klas, plytels atspalvis, kalibras ir ris. Pavyzdiai:
1 pavyzdys (I ries plyteli pakavimui)
4 0517 G021 PEI4 1 2 1

Pamaina Data Plytels kodas Dilumo klas 4 Atspalvis Kalibras Ris

2 pavyzdys (II ries plyteli pakavimui)

2 0430 G003(A) PEI4 3 45 2

Pamaina Data Plytels kodas Dilumo klas 4 Atspalvis Kalibras Ris

3 pavyzdys (III ries plyteli pakavimui)

1 05 G106 PEI4 3

Pamaina Data Plytels kodas Dilumo klas 4 Ris
Perkant plyteles btina atkreipti dmes, kad vienai patalpai kloti bt naudojamos plytels,
ant kuri pakavimo bt nurodytas tas pats plytels kodas, atspalvis ir kalibras. Atkreipkite dmes,
kad komponuojant grindis i skirting kod plyteli taip pat reikia sitikinti, kad plytels yra vienodo
kalibro (8 lentel).
42
 8 lentel
Grind plyteli kalibr lentel
Kalibro numeris Kalibro matmuo, mm
(raomas ant dui)
Maiausias Didiausias

2 298,2 299,2
3 299,3 300,3
4 300,4 301,4
5 301,5 302,5

I aukiau pateiktos kalibr lentels matyti, jog grind plyteli matmenys viename kalibre gali
skirtis ne daugiau kaip 1,0mm.
II ryje leidiamos plytels su dviej gretim kalibr matmenimis, todl ant dui kalibro
vietoje raomi du skaitmenys (aukiau pateiktame II ries pavyzdyje urayti skaiiai 4 ir 5 reikia,
kad plytels yra dviej kalibr ir j matmenys gali kisti nuo 300,4 iki 302,5 mm).
III ryje gali pasitaikyti atspalvi, be to, matmenys gali bti keli skirting kalibr, todl ant
dui neraomas atspalvis ir kalibras (irti 3 pavyzd).

Ant sien plyteli dui ispausdinta tokia informacija riavimo pamainos numeris,
riavimo data, plytels kodas (pieinys), plytels atspalvis, kalibras ir ris. Pavyzdiai:

1 pavyzdys (I ries plyteli pakavimui)

4 01 18 S018(A) 4 2 1

Pamaina Data Plytels kodas Atspalvis Kalibras Ris

2 pavyzdys (II ries plyteli pakavimui)

2 12 15 S010 3 45 2

Pamaina Data Plytels kodas Atspalvis Kalibras Ris

3 pavyzdys (III ries plyteli pakavimui)

1 02 09 S023 N

Pamaina Data Plytels kodas Plytels nestandartins

Perkant plyteles btina atkreipti dmes, kad vienai patalpai kloti bt naudojamos plytels, ant
kuri pakavimo bt nurodytas tas pats plytels kodas, atspalvis ir kalibras. Atkreipkite dmes, kad
komponuojant sien apdail i skirting kod plyteli taip pat reikia sitikinti, kad plytels yra vienodo
kalibro (9 lentel).

9 lentel
43
 Sien plyteli kalibr lentel
Kalibro numeris Kalibro matmuo, mm
(raomas ant dui) Maiausias Didiausias
2 248,8 249,6
3 249,7 250,5
4 250,6 251,4
5 251,5 252,3

I aukiau pateiktos 9 lentels kalibr matyti, jog grind plyteli matmenys viename kalibre
gali skirtis ne daugiau kaip 0,8 mm.
II ryje leidiamos plytels su dviej gretim kalibr matmenimis, todl ant dui kalibro
vietoje raomi du skaitmenys (aukiau pateiktame II ries pavyzdyje urayti skaiiai 4 ir 5 reikia,
kad plytels yra dviej kalibr ir j matmenys gali kisti nuo 250,6 iki 252,3 mm).
Nestandartins plytels gali bti keli atspalvi ir skirting kalibr, todl ant dui
neraomas atspalvis ir kalibras, vietoje ries raoma didioji raid N.

4.6. Santechnin keramika

Gaminama i porceliano, pusporcelianio ir fajanso. Dideli matmen specials gaminiai

vonios, laboratorins kriaukls ir kt. gaminami i fajanso su amoto priedais. Porcelianas,
pusporcelianis ir fajansas gaunami atitinkamu santykiu sumaiius ugniai atspar mol arba kaolin,
lauko pat, kvarc arba kvarcin sml. Fajanso gaminiai visuomet padengiami glazra, nes
neglazruota poringa fajanso uk praleidia vanden. Daniausiai glazruojami ir kit ri
keramikos (porceliano, pusporcelianio) gaminiai. I fajanso gaminami praustuvai, klozet puodai,
plovimo bakeliai, vonios, i porceliano indai, izoliatoriai ir kiti gaminiai. Tokie gaminiai esti
sudtingos formos, todl formuojami gipsinse formose arba liejami.
Keraminiai kanalizacijos vamzdiai 5 min turi atlaikyti ne maesn kaip 0,2 MPa hidrostatin
slg, j sieneli ioriniame paviriuje neturi pasirodyti vandens. Keramins uks vandens mirkis turi
bti ne didesnis kaip 9 %, atsparumas rgtims ne maesnis kaip 92 %.
Keraminiai drenao vamzdiai (drenos) gaminami i plastik lydij moli su priedais arba
be j.

44
 5. STATYBINIAI METALAI IR J GAMINIAI

5.1. Statybini metal klasifikavimas

Metalai skirstomi dvi grupes juoduosius ir spalvotuosius.

Juodiesiems metalams priskiriamas ketus ir plienas. Ketus ir plienas yra geleies ir nedidelio
kiekio anglies, silicio, mangano, fosforo, sieros ir kai kuri kit chemini element lydinys. Juodieji
metalai plien ir ket skirstomi pagal procentin anglies kiek lydiniuose.
Ketus yra geleies ir anglies, kurios kiekis lydinyje virija 2 proc., o speciali ketaus pried
kiekis sudaro 5-6 proc., lydinys. Paprastame ketuje anglies kiekis nevirija 4 proc.
Plienas yra geleies ir anglies lydinys, kuriame anglies kiekis gali siekti iki 2 proc. Pagal
anglies kiek plienas skirstomas : turint maai anglies (< 0,25 proc.), turint anglies (nuo 0,25 iki 0,6
proc.) ir turint daug anglies (nuo 0,6 proc.).
Kit mint komponent kiekis pliene ir ketuje gali siekti: pliene daugiau kaip 1 proc., ketuje
daugiau kaip 2-4 proc. Siekiant pagerinti plieno ir ketaus technines savybes juos pridedama vairi
legiruojani pried: magnio, chromo, nikelio, molibdeno, aliuminio, vario. Jei suminis legiruojani
pried kiekis plienuose nevirija 2,5 proc., tokie plienai vadinami maai legiruoti, jei kiekis 2,5-10
proc., vidutinikai legiruoti, o jei daugiau kaip 10 proc. stipriai legiruoti. I legiruot plien statybose
daniausiai naudojamas maai legiruotas plienas.
Ketus su padidintu sieros, magnio ir fosforo kiekiu, kuriame yra ir legiruojani pried, taip pat
vadinamas legiruotu. Lydin papildius legiruojaniais priedais, jis tampa atsparesnis korozijai,
lankstesnis, lengviau apdirbamas ir pagerja kitos svarbios statybins juodj metal savybs. Tiesa,
legiruotas plienas yra brangesnis u paprast ir tai apriboja jo naudojim.
Spalvotieji metalai naudojami daugelyje main bei prietais. Daugiausia naudojamas varis,
aliuminis, magnis, titanas, cinkas, nikelis, vinas ir alavas. Jie naudojami gryni arba eina daugelio
lydini sudt. Spalvotieji metalai yra kit savybi nei geleis, dl to kartais nepakeiiami.

5.2. aliavos

Geleies rda mineralai ir uolienos i kuri ekonomikai pagrstas geleies igavimas. Rda
paprastai turi daug geleies oksid, todl jos spalva nuo tamsiai pilkos, viesiai geltonos iki
raudonos. Svarbiausi geleies rdos mineralai magnetitas, hematitas, getitas, limonitas, sideritas.
Plieno gavyba:
Marteninis plieno gavybos bdas. Daugiau kaip 80 % plieno ilydoma marteninse krosnyse,
tai paaikinama tuo, kad ia galima panaudoti plieno lau ir ilydyti vairiausios paskirties ir ries
plien. Marteninio proceso pradia 1865 metai, kai prancz mokslininkai Martenai pastat pusantros
tonos talpos krosn ir ilyd i plieno ir ketaus geros kokybs plien. Dabartini krosni talpa siekia iki
900 t.
iose marteninse krosnyse lydymo procesas trunka 78 valandas. Marteninse krosnyse
ilydomas kokybinis, anglinis, konstrukcinis ir rankinis plienas. Ilydytas plienas naudojamas
valcuotiems ir kaltiems gaminiams.
Plieno gavyba elektrinse krosnyse. Elektrins krosnys metalui lydyti skirstomos 3 ris:
varines, lankines ir indukcines. Plienai lydomi daugiausia lankinse ir indukcinse krosnyse, o
spalvotieji metalai varinse. Pramonje daugiausia paplitusios lankins krosnys, nes j konstrukcija ir
eksploatacija nesudtinga. iose krosnyse elektros energija paveriama ilumine energija.

45
 5.3. Terminis plieno apdirbimas

Terminis apdorojimas tai metalo ir lydini kaitinimas iki tam tikros temperatros, ilaikymas
joje ir atauinimas tam tikru greiiu, kad pasikeitus metalo sandarai, bt gaunamos norimos savybs.
Terminio apdorojimo paskirtis gali bti labai vairi: sumainamas metalo stiprumas ir kietumas
prie jo apdirbim pjovimu (tada plienas apdirbamas greiiau), grinamas plastikumas altai
deformuojant sukietintam metalui, didinamas kietumas ir atsparumas dilimui, alinami gaminio vidiniai
tempimai, dl kuri jis gali susikraipyti.
Gamyboje terminis apdorojimas taikomas, kai norima palengvinti apdirbim arba gaminiui
suteikti pageidaujamas savybes. Pirmuoju atveju terminis apdorojimas danai vadinamas
paruoiamuoju, o antruoju baigiamuoju. Pastarasis daniausiai yra svarbiausia gamybos operacija,
nuo kurios priklauso eksploatacins gaminio savybs. Netinkamas terminis apdorojimas gali niekais
paversti vis gaminiui pagaminti dt darb.
Terminio apdorojimo kokybei svarbios visos trys operacijos: kaitinimas, ilaikymas ir
auinimas. Taiau terminio apdorojimo bd ir gaunam efekt lemia kaitinimo temperatra ir
auinimo greitis. Plienui taikomi keturi pagrindiniai terminio apdorojimo bdai: atkaitinimas,
normalizavimas, grdinimas ir atleidimas. Atkaitinant, normalizuojant ir grdinant plienas kaitinamas
iki temperatros, kurioje susidaro austenitin struktra. ie bdai skiriasi auinimo greiiu. Atleidimui,
t.y. pakaitinimui po grdinimo, kaitinimo temperatra emesn ir auinimo greitis yra maiau svarbus.
Kitiems terminio apdorojimo bdams auinimo greitis yra labai svarbus. Atkaitinimas liausias
kaitinto iki austenitins struktros plieno auinimas, danai kartu su krosnimi. Normalizavimas
greitesnis plieno auinimas ore. Grdinimas staigiausias iki austenitins struktros kaitinto plieno
auinimas vandenyje arba alyvoje.

5.4. Ketus

Pagal gavimo bd ir susidarani struktr skiriamos dvi pagrindins ketaus rys:

cementitinis ketus ir grafitinis ketus. Cementitiniame ketuje beveik visa anglis su geleimi sudaro
jungin cementit Fe3C. Cementitas yra kietas ir trapus, todl ir is ketus pasiymi tokiomis paiomis
savybmis. Dl viesaus blizganio lio cementitinis ketus dar vadinamas baltuoju.
Cementitinis (baltasis) ketus pasiymi geromis liejamosiomis savybmis, yra kietas, taiau
trapus ir sunkiai apdirbamas pjovimu. Dl dviej pastarj savybi automobili ir main gamyboje jis
naudojamas retai. Ketus, kuriame pagrindin anglies dalis yra laisvas grafitas, vadinamas grafitiniu.
Kadangi grafitas labai minktas (~ HB5), tai jo intarpai silpnina metalin pagrind. Yra trys pagrindins
grafitinio ketaus rys: pilkasis, kalusis ir stiprusis. Visos ios rys skiriasi gavimo bdu ir grafito
intarp forma.
Plaiausiai naudojamas yra pilkasis ketus, kuris taip vadinamas dl pilkos lio spalvos. Grafito
intarpai jame bna plokteli pavidalo. Pilkasis ketus yra pigus, pasiymi labai geromis liejamosiomis
savybmis ir nesunkiai apdirbamas pjovimu, todl tai viena plaiausiai naudojam konstrukcini
mediag. I jo liejami stakli korpusai, pavar di ir reduktori korpusai, varikli cilindr blokai,
karteriai, sankabos diskai, nedidels apkrovos krumpliaraiai, stabdi elementai, smagraiai ir
daugelis kit gamini.
Kaliajame ketuje grafito intarpai yra dribsni pavidalo. Ketus su dribsniniu grafitu u pilkj
ket yra stipresnis, plastikesnis bei atsparesnis smginei apkrovai. Taiau i kaliojo ketaus, kaip ir i
kit ketaus ri, gaminti dirbini kalimo bdu negalima. Terminas kalusis ketus yra slyginis.
Stipriajame ketuje grafito intarpai yra rutuliuk pavidalo. Rutulinis grafitas dar maiau silpnina
metalin pagrind, todl is ketus pasiymi labai geromis mechaninmis savybmis (stiprus, plastikas)
ir gali pakeisti ne tik plieno liejinius, bet ir valcuotus gaminius bei kaltinius. I stipriojo ketaus

46
gaminami dyzelini varikli alkniniai ir paskirstymo velenai, karteriai, guoli korpusai, pavar di
korpusai, ir kt.
Ketaus liejiniams terminis apdorojimas taikomas, kai norima liejiniams garantuoti ilgalaik
geometrins formos ir matmen tikslum, pagerinti ketaus pjaunamum, mainant kietum, pagerinti
mechanines savybes padidinti kietum, stiprum ir atsparum dilimui.
Pilkj grafitin ket, kaip ir plien, galima atkaitinti, normalizuoti, grdinti ir atleisti.
Atkaitinimas. Tai daniausiai taikomas pilkojo ketaus terminio apdorojimo bdas. Yra keturi
pagrindiniai atkaitinimo bdai: atkaitinimas tempimams alinti, feritizacinis, visikas ir grafitizacinis
atkaitinimas.
Normalizavimas. Pilkasis ketus normalizuojamas, kai j norima sustiprinti. Ketus kaitinamas iki
reikiamos temperatros, kad gaut austenitin struktr, ilaikomas po valand kiekvieniems 25 mm
liejinio sienels storio ir auinamas ramiame ore. Pilkojo ketaus austenizacijos temperatra priklauso
nuo ketaus chemins sudties.
Atleidimas. Btina operacija po grdinimo. Atleidiant kaitinama iki 200...500 C temperatros,
ilaikoma madaug 1 valand kiekvieniems 25 mm liejinio sienels storio ir auinama ore. emasis
atleidimas (200...250 C) sumaina tik vidinius grdinimo tempimus ir beveik nekeiia ugrdinto
ketaus kietumo. Auktasis atleidimas (~ 500 C) ketaus kietum sumaina iki ~ 300 HB. Iki minimumo
sumaja vidiniai grdinimo tempimai, padidja plastikumas ir smginis tsumas. Todl grdinimas
su auktuoju atleidimu vadinamas gerinimu.
Ketus ymimas GJ, raidmis nurodaniomis ketaus r, ir skaiiais, apibrianiais minimali
stiprumo rib (N/mm2) bei santykin pailgjim (%) LST EN 1560: 2005.
Pvz., Pilkasis ketus GJL-200 LST EN 1561
Kalusis ketus GJMB-300-6 LST EN 1562
Stiprusis ketus GJS-400-18 LST EN 1563

5.5. Plieno mechanins savybs: stipris tempiant; kietumas

Plieno mechanins savybs ir chemin sudtis yra pagrindiniai rodikliai, pagal kuriuos
sprendiama apie plieno kokyb ir apie tai, ar jis atitinka paskirt. Svarbiausios mechanins savybs:
stiprumas, tamprumas, plastikumas, trapumas, patvarumas.
Plieno stiprumas nusakomas stiprumo riba u. Stiprumo riba vadinams tempimas, kur sukelia
didiausia bandant pasiekiama apkrova, tenkanti pradiniam bandinio skerspjviui.
Proporcingumo riba pr yra didiausias tempimas, iki kurio deformacijos kinta proporcingai
tempimams (Huko dsnis):
= E; (19)

ia: E = tg tamprumo modulis; diagramos pradinio posvyrio kampas; = N/A tempiamo

strypo tempimai; N ain jga; A skerspjvio plotas; = (l/l)*100 % santykinis strypo
pailgjimas; l pradinis strypo ilgis; l strypo itsimas.

Su proporcingumo riba beveik sutampa tamprumo riba e, t. y. toks didiausias tempimas,

kuriam esant dar neatsiranda liekamj (plastini) deformacij. Proporcingumo riba ir tamprumo
moduliu apibdinamas plieno tamprumas.
Takumo riba y vadinamas tempimas, kur pasiekus, bandinio deformacija didja nedidinant
apkrovos.
Takumo riba ir santykiniu ribiniu itsimu u apibdinamas plieno plastikumas.
Trapumas tai mediagos savyb suirti, kai deformacijos maos. Trapus suirimas yra pavojingas, nes
konstrukcijos griva staiga, be matom deformacij. Plieno trapumas didja: majant temperatrai,

47
esant tempim koncentracijai, veikiant daugkartinms apkrovoms, pasireikiant senjimo reikiniams.
Plieno trapumui daro tak jo chemin sudtis ir gamybos technologija.

Kietumas kietos mediagos savyb prieintis kito, u j kietesnio, kno smigimui,

spaudimui. Nuo ios savybs priklauso mediag tinkamumas apdirbti pjovimu (pjauti, tekinti, grti,
frezuoti ir kt.).
Kietumo matavimo bdai:
Brinelio bdas
Metal kietumas daniausiai nustatomas Brinelio bdu. Metalo bandinys dedamas po presu ir
j spaudiamas plieninis grdintas rutuliukas. Jis bandinio paviriuje palieka duobut. Imatavus
duobuts skersmen, lentelje surandamas bandinio kietumo skaitmeninis dydis.
Rokvelo bdas
Matuojant mediagos kietum iuo bdu, mediagos paviri spaudiama deimantin prizm.
Matuojamas spaudimo gylis.
Vikerso bdas
Vikerso metodu panaudojant ma apkrov, daniausiai matuojami plon sluoksni, negiliai
ugrdintos, cementuot ir azotini paviri kietumas. metalo paviri spaudiama keturon
deimantin piramid.

5.6. Angliniai paprastieji ir konstrukciniai, legiruotieji plienai

Plienas ymimas pagal LST EN 10027-1: 1997. Pagal standart plieno marks skiriamos dvi
pagrindines grupes: 1) plienai, ymimi pagal savo paskirt ir savo mechanines ir fizines savybes;
2) plienai, ymimi pagal savo chemin sudt ir skirstomi keturis pogrupius.

1-os grups plienai ymimi raidmis:

S konstrukcinis (statybinis) plienas;
P slgini ind plienas;
L magistralini vamzdyn plienas;
E plienas main gamybai (po raids raytas skaiius rodo maiausi takumo rib N/mm2);
B armatrinis plienas;
H altai valcuotas didelio stiprumo laktinis plienas;
D laktinis plienas altai tampuoti.

Paskui raoma viena i i raidi:

C altai valcuot gamini;
D kartai valcuot gamini, skirt altai tampuoti;
X gamini, kuri valcavimo slygos nenurodytos tiekimo slygas reglamentuojaniame LST EN
1005-1:2004.

2-os grups plienai ymimi pagal chemin sudt:

nelegiruoti plienai, kuri mangano vidutinis kiekis < 1 %. i plienu ymjimui eils tvarka
naudojami simboliai:
raid C ir skaiius, rodantis 100 kart didesn anglies kiek, % (tiekimo slygas reglamentuoja
LST EN 10083-1:2000).
Pvz., Plienas C45 LST EN 10083-1

48
 Nelegiruoti plienai, kuri vidutinis mangano kiekis > 1 % ir legiruoti plienai, kuri kiekvieno
legiruojaniojo elemento mass kiekis yra < 5 %. i plienu ymjimui eils tvarka naudojami
simboliai:
skaiius, rodantis 100 kart didesn anglies kiek, %;
cheminiai simboliai, rodantys legiruojanius elementus, apibdinanius plien, (simboliai
raomi majania t element kiekio tvarka);
skaiiai, rodantys legiravimo element kiek, kiekvienas skaiius rodo vidutin procentin
elemento kiek, padaugint i koeficiento, pateikto 10 lentelje [A. V. Valiulis. Legiruotieji plienai ir j
suvirinimas].

10 lentel

Pvz., plienas 45Cr2 LST EN 10028-2

legiruotieji plienai, kuri vieno legiruojaniojo elemento mass kiekis > 5 %. i plienu
ymjimui eils tvarka vartojami simboliai:
raid X;
skaiius, rodantis 100 kart padidint vidutin anglies kiek;
cheminiai simboliai, rodantys legiruojanius elementus;
skaiiai, rodantys legiruojanij element kiek procentais, suapvalinti iki sveiko skaiiaus.
Pvz., nerdijantis plienas X20Cr13EN88-86.

5.7. Armatra gelbetoniui, klass

Armatra naudojama betoninms kolonoms, sijoms, perdenginiams, sienoms, tarpuangiams

sutvirtinti. Daniausiai i armatros stryp formuojami karkasai. Formuojamas erdvinis armatros
karkasas, kuris atkartoja bsimos konstrukcijos form. Patalpinus armatros karkas klojinyje ir
upylus beton, gaunama armuoto betono konstrukcija. Tokios konstrukcijos vadinamos
gelbetoninmis.
Monolitinms gelbetoninms konstrukcijoms naudojama armatra gali bti skirstoma dvi
pagrindines grupes: standij ir lanksij.
Pagal gamybos technologij minktoji armatra esti strypin armatra ir viela. Strypinei
armatrai priskiriami bet kokios formos 6-40 mm skersmens strypai, nepriklausomai nuo to, kaip jie
yra gabenami paketais, kai stryp ilgis didesnis kaip 12 m, ar ritmis, kai esti maesnio skersmens.
Strypin armatra ir viela paprastai yra apskritojo skerspjvio. Pavirius lygus ar briaunotas.
Briaunotoji armatra turi ne maiau kaip dvi skersini briauneli eiles, tolygiai per vis strypo ilg. Yra
ir iilgins briaunos tai itisins vienod matmen ikyos, lygiagreios su strypo aimi (5 pav.). io
tipo armatra, pagaminta skirtingose alyse, gali bti skirtingo skersini briaun ingsnio, skirtingo
kampo (35-75) tarp skersins briaunos vidurins linijos ir iilgins strypo aies. ingsnis tarp briaun
c = 0,5d-0,1d ir j auktis 0,05d-0,l0d. Tai atitinka tarptautinius Europos standartus.

49
 5 pav. Armatros stryp briaun form schemos pagal Europos standartus

Armatros klasifikacija pagal paviriaus briaun form turi esmins reikms, nes pagal tai
galima nusakyti armatros klas.
Armatros gamybos bdai, savybi rodikliai, bandymo ir tinkamumo atestavimo metodai
apibrti EN 10080 arba kituose atitinkamuose dokumentuose (standartuose).
Armatros fizines-mechanines savybes apibdina tempi deformacij diagrama. Tipin jos
forma pavaizduota 6 paveiksle, kuriame parodyta vis pagrindini fizini-mechanini charakteristik
priklausomyb nuo apkrovos.

ft = kfyk ft = kf0,2k
f0,2k
fyk

uk 0,2 %
uk

a b
6 pav. Armatrinio plieno tempi deformacij diagrama:
a kartai valcuoto plieno, b altai apdirbto plieno [vinys, J; niuolis, R. Ininerins mediagos]

Tempiamasis stipris (ft), takumo stipris (fyk), tempiamojo ir takumo stipri santykis (ft /fyk),
pailgjimas esant didiausiai apkrovai (u) ir periodinio profilio armatros rumbo isikiimo
koeficientas (fR) yra specifikuoti atitinkamais standartais ir nustatyti standartiniais bandymais. Jie
nurodomi charakteristinmis reikmmis.
Armatros skaiiuojamosios reikms gaunamos charakteristin reikm dalijant i armatros
plieno dalinio patikimumo koeficiento s.
Kai kuri daniau naudojam netemptosios armatros klasi charakteristins ir
skaiiuojamosios savybs nurodytos 11 lentelje. Armatros klas S240 atitinka buvusi AI, S400
AIII, S500 AIV ir BpI.
I anksto tempto gelbetonio konstrukcijoms taikomi armatros gamybos metodai, savybi
rodikliai, bandymo ir tinkamumo sertifikavimo metodai yra apibrti EN 10138 ir kit standart,
skirt iankstinio tempimo armatros plienui. Fizins savybs tokios paios kaip ir netemptosios
armatros.

50
 Viel ir stryp tamprumo modulio vidutin reikm yra 205 MPa. Tikroji reikm gali kisti
nuo 195 iki 210 MPa ir priklauso nuo gamybos proceso.
Lyn tamprumo modulis 190 kN/mm2. Tikroji reikm kinta nuo 175 iki 195 kN/mm2 ir
priklauso nuo gamybos proceso. Sertifikatuose turi bti nurodoma tamprumo modulio reikm.
Armatra turi bti atspari nuovargiui. Reikalavimai, keliami nuovargiui, nurodomi
atitinkamuose standartuose. Ji taip pat turi bti maai jautri korozijai.
Armatra turi bti reikiamo plastikumo tempiant, kaip nustatyta standart. Laikoma, kad
armatra yra pakankamo plastikumo tempiant, jei atitinka reikmes, nustatytas standarto EN 10138.
Apskaiiavus konstrukcijas atvejui, kai armatra tempiama atlikus betonavimo darbus, gali
bti naudojama didelio plastikumo armatra; kai tempiama prie betonavim normaliojo
plastikumo.
Armatros sertifikatuose kartu su visomis reikalingomis charakteristikomis turi bti pateikiami
ir duomenys apie relaksacij. Tai btina apskaiiuojant iankstinio tempimo nuostolius.
11 lentel
Daniau naudojam armatros klasi savybs [LST 1650:2000]
Stipris (MPa) Skersins
Nominalusis f tk
Armatros Paviriaus charakte- skaiiuotinis armatros
skersmuo,
klas forma f yk ristinis fyd(f0,2d) skaiiuotinis
Mm
fyk(f0,2k) stipris (MPa)
S240 5,540,0 Lygi 1,08 240 218 174* 157
S400 6,040,0 Rumbuota 1,05 400 365 290* 263
500 3,040,0 lygi ir 1,05 500 450 (410) 360* 324
rumbuota (328) (295)
* naudojant rituose strypynuose ar tinkluose.

() skliausteliuose vielins armatros.

5.8. Metalini gamini gamybos bdai

Pramons ir amatinink gamybos proces lemia technologinis ir ekonominis suinteresuotumas.

Detals gali bti gaminamos i vairi mediag naudojant vairias technologijas: liejamos,
deformuojamos, pjaunamos, jungiamos, dengiamos, keiiamos j savybs. Prie pradedant gaminti
gamin, kartais mediag reikia pirma suminktinti, nes turim detal reikia sumainti ar padidinti arba
tik pakeisti jos geometrin form.
Liejimas. Skysta (ilydyta) mediaga liejama formas ir jose sustingsta liejin. Detals
liejamos, kai kitais bdais jas gaminti yra neekonomika, nemanoma arba kai reikia panaudoti
ypatingas liejamosios mediagos savybes, pvz., antifrikcines.
Plastinis deformavimas. Plastikai deformuojamai mediagai suteikiama geometrin forma.
Vadinamosios ruoinio pluoto linijos ilieka, stiprumas padidja, todl galima pagaminti sudting
form detales su geros kokybs paviriais ir siauromis tolerancijomis.
Rotacinis apspaudimas. Rotacinio apspaudimo mainoje laktinis ruoinys spaudiamas prie
sukamos spaudimo formos; ruoinys taip pat sukasi. Kad nesusirauklt, laktas laikikliu
prispaudiamas prie formos.
Spaudimu apdirbam ruoin spaudimo jga deformuoja plastikai. Prie apdirbimo spaudimu
priskiriamas valcavimas, laisvasis kalimas, tampavimas, spaudimas ir ikirpimas.
Laisvai kalant daniausiai i kaitint ruoini smgiais arba spaudimu suformuojamos detals.
Mediag pakaitinus padidja jos plastikumas ir tsumas, sumaja deformavimui sunaudojama
energija. Kaltinse, prieingai negu kitose i vientiso ruoinio pagamintose detalse, lieka nenutraukti
pluotai. Kalimo temperatra nustatoma pagal kalam mediag ir gali bti parenkama i lenteli.

51
Pavyzdiui, aliuminio lydini kalimo temperatra yra apie 500 C, o legiruoto konstrukcinio plieno
apie 1200 C.
Laisvuoju kalimu galima nukalti pavienes detales ir tampavimui skirtus ruoinius.
tampavimas. Laisvai kalamo ruoinio mediaga gali laisvai tekti (deformuotis), tuo tarpu
tampuojama mediaga bna visikai arba i dalies udaryta tampe. tampas tai padalytas plieninis
blokas, pagamintas i kariui atsparaus plieno; jame yra gaminio formos lizdas. tampo lizdas,
labiausiai dl saugumo, turi ertm surinkti mediagos pertekliui, kuris plona ataia apjuosia
itampuot detal. Ji paalinama kitos operacijos metu pjovimo arba lifavimo rankiu.
tampams, neturintiems ertms mediagos pertekliui surinkti, nereikalinga ir paalinimo
operacija. Tokiu atveju ruoinio tris turi bti nustatytas tiksliau. Svarbu, kad tampai bt labai
atspars dilimui; vieno tampo turt utekti pagaminti nuo 10 000 iki 100 000 detali.
Mediag kalumas. Pagrindiniai kals metalai yra plienas, aliuminis ir plastikieji vario
lydiniai. Kalumas priklauso nuo mediagos sudties, o plieno ypa nuo jame esanios anglies kiekio.
Didinant anglies C ir legiruojani element kiek, maja plieno plastikumas, o dl to ir kalumas.
Kuo maiau nelegiruotame pliene anglies, tuo auktesn jo kalimo pradios temperatra ir tuo platesnis
kalimui tinkamos temperatros diapazonas. Kai ruoinio temperatra emesn u kalimo pabaigos
temperatr, kalti negalima, nes labai sumaja mediagos plastikumas ir kalamame ruoinyje
atsiranda trkim.
spaudimas. spaudimas tai deformavimas spaudimu, kai rankis spaudiamas tam tikrose
ruoinio paviriaus vietose. spaudimai skirstomi spaudimus sukamuoju judesiu, pvz., vidinio sriegio
valcavimas arba rantymas, ir tiesiniu judesiu, pvz., enklinimas kirtimais arba brimais.
Ispaudimas. Ispaudimu panaudojant matric viena puansono eiga i ruoinio pagaminama
vientisa arba tuiavidur detal. alta mediaga ispaudiama per tarpel tarp puansono ir matricos,
perengiant takumo rib. Tteli sriegti kakliukai ir panas elementai ta paia eiga ipresuojami
matricos dugne.

5.9. Valcuoto plieno gaminiai, techniniai duomenys, panaudojimas

Metalins konstrukcijos taikomos pramons objekt statyboje, prekybos ir sandliavimo

monse, inineriniuose statiniuose (tiltuose, boktuose ir kt.). Tai kolonos, santvaros, ryiai (sijos) ir
pan., gaminami vl, kaip ir gelbetonio atveju, i standartizuot ruoini, kas informacinje erdvje
suformuoja tam tikrus racionalius darbo principus.
Plieno sortimentas. Plienins konstrukcijos gaminamos i vairaus dydio ir formos valcuot
element. Gamyklose valcuot profili visuma sudaro plieno asortiment. Plieno asortimento
parametrai suraomi atitinkamuose standartuose.
Plienas, atsivelgiant asortiment, skirstomas plokij (plonalaktis, juostinis, universalusis
plaiajuostis, storalaktis) ir profilin. Profilinis plienas dar skirstomas rin (kvadratinis, apvalus,
kampuoiai ir kt.) ir fasonin (dvitjinis, lovinis ir kt.).
Valcuot profili yra vairi, todl projektuotojas gali tiksliai parinkti reikiamus elementus ir
gauti mediagos atvilgiu ekonomikas konstrukcijas. Taiau konstrukcija, kurioje daug vairi
profili, brangesn ir jai pagaminti reikia daugiau laiko. Todl, atsivelgiant konstrukcijos lengvum
ir ekonomikum, patariama vartoti kuo maiau vairi profili.
Metalinms konstrukcijoms gaminti i profilinio plieno daniausiai vartojami kampuoiai,
loviniai ir dvitjiniai profiliai.
Kampuoiai gaminami lygiaoniai (7a pav.) ir nelygiaoniai (7b pav.). Kampuoi sortamentas
yra labai vairus: pradedant nuo maiausi, kuri lentynos yra 20-30 mm ploio ir 3 mm storio, iki
didiausi, kuri lentynos siekia 200-250 mm ploio ir 30 mm storio. Kampuoiai gaminami 4-13 m
ilgio.

52
 a) b) c) d) e) f)

7 pav. Plieno sortimentas

Metalinse, ypa kniedytose, konstrukcijose kampuoiai naudojami kaip atskiri konstrukcijos

elementai arba sudtinio elemento dalys bei ryiai, gaminant konstrukcijas i lakt.
Dvitjiniai profiliai (7d pav.) gaminami nuo 100 iki 600 mm ploio, 4-13 m ilgio. Dvitjinis
profilis daniausiai naudojamas lenkiamiems elementams, bet taip pat racionaliai gali bti panaudotas
sudtinms kolonoms ir didesni strypini konstrukcij sudtiniems elementams.
Loviai (7e pav.) gaminami nuo 50 iki 400 mm ploio ir 4-13 m ilgio. Loviai daniausiai
naudojami sunki strypini konstrukcij sudtiniams elementams sudaryti, kolonoms ir striai
lenkiamiems elementams.
Valcuot profili auktis centimetrais atitinka jo numer. Taip 10 numerio dvitjo auktis lygus
10 cm arba 100 mm.
Plaiajuost dvitjin profil numatyta gaminti iki 1000 mm aukio, kurio lentyn ploio ir
aukio santykis yra nuo b : h = 1 : 1 iki b : h = 1 : 2,5. Esant plaioms lentynoms, elementas yra
pastovesnis y-y aies atvilgiu, todl profil galima naudoti aukt pastat karkas kolonoms, tiltams
bei pramonini pastat sunkiems elementams.
Be mint valcuot profili, statyboje naudojami kran bgiai, apvalusis plienas, auktasis ir
emasis tjinis profiliai (7c pav.), plieniniai vamzdiai ir vairs kitokie valcuoti (7f pav.) bei tampuoti
profiliai, kuri visi parametrai nurodomi atitinkamuose standartuose bei specialiose parankinse
knygose lenteli pavidalu (8 a-d pav.).

53
 a) b)

c) d)

8 pav. Profili parametrai

a lygiaonio kampuoio, b nelygiaonio kampuoio, c dvitjo, d lovio [A. iliukas. Mediag mechanika]

5.10. Spalvotieji metalai (varis, aliuminis, nikelis) ir j lydiniai

Spalvotieji metalai skirstomi grupes:

sunkieji metalai vinas (Pb), varis (Cu), nikelis (Ni), alavas (Sn), cinkas (Zri);
lengvieji metalai litis (Li), magnis (Mg), berilis (Be), aliuminis (Al), titanas (77);
taurieji metalai rodis (Rh), platina (Pt), paladis (Pd), auksas (Au), sidabras (Ag);
sunkiai lyds volframas (W), tantalas (ra), molibdenas (Mo), niobis (Nb), iridis (Ir);
lengvai lyds gyvsidabris (Hg), galis (Ga), indis (Iri), litis (Li); alavas (Sn);
radioaktyvieji uranas (U), radis (Ra), toris (77?), aktinis (Ac), protaktinis (Pa);
labai reti galis (Ga), indis (Iri), germanis (Ge), hafnis (Hf), lantanas (La), talis (77), ceris
(Ce), renis (Re).

54
 5.11. Varis ir jo lydiniai

Varis yra labai plastikas, labai laidus elektrai (u j 6 % laidesnis tik sidabras) ir ilumai, atsparus
korozijai, bet prast liejamj savybi, j sunku tekinti, suvirinti. Vario tankis 8,97 g/cm3, lydimosi temperatra
1083 C. Apie 50 % viso vario sunaudojama elektrotechnikoje. Kuo varis grynesnis, tuo laidesnis elektrai ir
ilumai, taiau maiau stiprus. Kai reikalingas didesnis atsparumas dilimui ir mechaninis stiprumas, varis
legiruojamas arba keiiamas alvariu, bronza.

9 pav. Vario lydini klasifikavimas

Grynas varis ir jo lydiniai (bei dauguma kit spalvotj metal lydini) sustiprinami altai deformuojant.
Varis ir jo lydiniai (iskyrus Cu-Ni lydinius) reaguoja su organinmis rgtimis, sudarydami nuodingus
junginius. Todl kontaktuojanio su maistu vario, alvario ar bronzos paviri btina padengti alavu arba
sidabru. Vario elektrodinis potencialas yra teigiamas, todl jis gali sukelti intensyvi anodini mediag (cinko,
aliuminio, plieno ir kt.) korozij (1.3 poskyris). Jei drgnoje atmosferoje yra CO2, susidaro alsvos spalvos
bazinio vario karbonado apnaos. Nuo vario apkarsta riebalai.
Vario lydiniai (9 pav.) yra geresni mechanini, elektrotechnini savybi. Jie atsparesni korozijai,
danai ger antifrikcini savybi, graios ivaizdos, plastiki.

5.12. Aliuminis ir jo lydiniai

Aliuminis lengvas (y = 2,7 g/cm3), plastikas, bet nestiprus, u var 33 % maiau laidus elektrai
(4 metalas po sidabro, vario ir aukso) ir ilumai metalas, poliruotas labai gerai atspindi vies (iki 90
%). Tai daniausiai naudojamas metalas po geleies lydini. Jis lydosi 660 C temperatroje. Aliuminis
yra chemikai aktyvus metalas ir greitai apsitraukia plona 210-4 mm, bet labai patvaria A12O3 plvele
(pasyvuojasi), taiau nepatvarus druskos rgiai ir armams. Aliuminis atsparus korozijai toje
aplinkoje, kurioje nesuardoma A12O3 plvel: ore, glame ir jros vandenyje, daugumoje organini
rgi, todl aliuminis ir jo lydiniai naudojami maisto pramonje, buityje, architektroje.
Technikai grynas aliuminis pagal standart LST EN 573 ymimas raidmis Al ir skaiiais,
rodaniais aliuminio kiek. Pavyzdiui, Al 99,99 yra 99,99 % Al, Al 99,5 yra 99,5 %.
Aliuminio lydiniai (10 pav.) yra geresni mechanini ir technologini savybi (geriau liejami,
apdirbami pjovimu), bet maiau atspars korozijai (ypa legiruoti variu). Jie skirstomi liejamuosius ir
deformuojamuosius. Tiek vieni, tiek kiti gali bti termikai stiprinami ir termikai nestiprinami. Liejamieji

55
lydiniai ymimi raidmis AC (LST EN 1706: 2000), o deformuojamieji lydiniai AW (LST EN 573-
2: 2000).

10 pav. Aliuminio lydini klasifikavimas

Pvz., liejamasis aliuminio lydinys su siliciu ymimas: Siluminas AC-AlSi12 LST EN 1706.
Deformuojamasis aliuminio lydinys ymimas: Duraliuminis AW-A1 Cu 4Mg1 LST EN 573.

5.13. Metal korozija ir apsauga nuo jos

Korozija tai pavirinis metalo irimo procesas veikiant aplinkai, kai metalo komponentai
sudaro junginius su aplinkos komponentais. is procesas yra savaiminis. Korozija prasideda nuo
paviriaus ir skverbiasi gilyn metal. Dl korozijos maja gaminio stiprumas, trumpja jo darbo
laikas, gali kilti avarij. Juodj metal nuostoliai sudaro apie 10 % vis ilydom metal.
Metalo atsparum korozijai (metalo savyb prieintis koroziniam aplinkos poveikiui) rodo jo
korodavimo esamoje terpje greitis. Jam ireikti naudojami rodikliai: gylio, kuris rodo, kiek korozija
prasiskverbia per tam tikr laik, pavyzdiui, milimetrais per metus; mass, kuris rodo, kiek metalas
netenka mass i paviriaus ploto vieneto per tam tikr laik, pavyzdiui, gramais kvadratiniame metre
per vien valand. Kai korozijos produktai kaupiasi ant gaminio, tai iekomas mass prieaugis.
Metalai skirstomi: pagal atsparum korozijai:
ypa atspars korozijai (korozijos greitis maesnis kaip 0,001 mm per metus);
atspars (is greitis 0,01-0,1 mm per metus);
maai atspars (1-10 mm per metus);
neatspars (korozijos greitis didesnis kaip 10 mm per metus).
Pagal korozijos pasireikim. Daniausi korozijos atvejai:
Itisin korozija apima vis mediagos paviri. Ji gali bti tolygi (11 pav., a) ir netolygi (11
pav., b). Daniausiai pasitaiko vienalyts arba sudtingos sandaros metale, kai atskiros jo sudtins
dalys yra labai smulkios (dispersins). Tai nepavojingiausias korozijos atvejis, nes paveikia metalo
savybes iki 5 %.
Vietin korozija:
Dmtoji korozija (11 pav., c), pavyzdiui, alvaris jros vandenyje.
Korozins opos (11 pav., d) apima gilesnius trius ir gali susilpninti detal (plienas, esantis
grunte). Toki korozij gali sukelti ir netolygi agresyvioji aplinka.

56
 Takin korozija (11 pav., e) bdinga aliuminio arba nerdijanio plieno lydiniams jros
vandenyje. Ji gali apimti vis gaminio stor.
Tarpkristalin korozija (11 pav., f) pavojingiausia vietins korozijos ris. Plinta grdeli
ribomis ir i paviriaus gali bti nepastebima. Tokia korozija gerokai pablogina mechanines gaminio
savybes ir gaminys gali suirti. Ji danai paveikia nerdijant plien, ypa nekokybikai apdirbt
termikai arba ilgai esant auktesnje temperatroje.

11 pav. Korozijos rys: a itisin tolygi; b itisin netolygi; c dmtoji; d korozins opos; e takin; f
tarpkristalin; g struktrin; h poplutin [Pavaras, A; vinys, J. Plienai]

Struktrin korozija (11 pav., g) ardo grubios sandaros lydinius, kuri atskiros sudtins
dalys nevienodai atsparios aplinkos poveikiui.
Poplutin korozija. Prasidjusi paviriuje plinta po paviriniu sluoksniu, sukeldama vietin
metalo isiptim paviriuje (11 pav., h) arba plinta sluoksniais pagal deformavimo krypt, ypa kai
deformuotasis metalas yra netolygios sandaros.
Intrakristalin korozija (korozinis trkinjimas) plinta plonu tinkleliu gilyn metal ir gali j
suardyti. Ji pasireikia veikiant kartu agresyviai aplinkai ir mechaninei apkrovai (tempimo
tempimams).
Pagal prigimt korozija skirstoma chemin ir elektrochemin.
Chemin korozija vyksta tuomet, kai metalas reaguoja su elektrai nelaidia aplinka (sausu oru,
anglies dioksidu, deguonimi, kuro degimo produktais ir kt.) ar elektrai nelaidiais skysiais (benzolu,
spiritu, skystuoju kuru ir kt.). Labiausiai paplitusi chemins korozijos atmaina yra dujin korozija.
Bdingiausias jos atvejis metalo sveika su aplinkos deguonimi. Oksidacijos procese metalo
paviriuje susidaro oksid plvels, kurios gali bti standios ir nepraleisti deguonies iki metalo arba
purios, per kurias prasiskverbs deguonis metal nenutrkstamai oksiduoja. Kylant temperatrai,
intensyvja chemins reakcijos, spartja difuzija, todl intensyvja ir oksidacija. Gali keistis ir susida-
rantys oksidai (iki 570 C gele dengia gana standi Fe203 plvel, o auktesnje temperatroje ji
pasikeiia nestandi FeO plvel). Patvaresnis kaitrai tas metalas, kuris iki auktesns temperatros
ilaiko standesn oksid plvel.
Elektrochemin korozija vyksta tuomet, kai metal arba kontaktuojanius skirtingus metalus
lieia laidus elektrai skystis (ups ar juros vanduo, arm, rgi, drusk vandeniniai elektrolito
tirpalai ir kt.). Panardinti elektrolit du skirtingi besilieiantys metalai sudarys galvanin por anod

57
ir katod. Anodu bus tas metalas, kurio neigiamas elektrodinis potencialas (potencial skirtumas tarp
metalo paviriaus ir su juo besilieianio elektrolito) bus didesnis.
Elektrolite irsta anodas: jo atomai, atidav valentinius elektronus katodui, tampa teigiamais
jonais ir itirpsta elektrolite. Maesnio neigiamo potencialo metalas (katodas) netirpsta, lieka
apsaugotas nuo korozijos, kol kontaktuoja su anodu.
Pavyzdiui, viena geleies (plieno) detal padengta apsauginiu alavo, o kita tokia pat detal
cinko sluoksniu (12 pav.). Alavas, kurio neigiamas potencialas maesnis, gele nuo korozijos saugos
geriau. Taiau jei abu sluoksniai bus paeisti ir paeidimo vietas pateks elektrolito, gele geriau
saugos neigiamesnis cinkas. Jis irs pats, nes jo neigiamas potencialas (-0,76V) yra didesnis u
geleies (-0,44V). Tuo tarpu alavas, kurio neigiamas potencialas (-0,14V) maesnis u geleies,
geleies irim skatins.
Korozins aplinkos atvilgiu metalo bsena gali bti aktyvi ir pasyvi. Bdamas aktyvios
bsenos, korozinje aplinkoje metalas lengvai suyra. Pasyvios bsenos metalas yra daug liau. Metalo
savyb oksiduojaniojoje aplinkoje pereiti pasyvi bsen, taip pat ir pats perjimas yra vadinamas
pasyvavimu (susijs su plon apsaugini metalo oksid plveli susidarymu metalo paviriuje).
Oksiduojanioje aplinkoje pasyvuotis gali daugelis metal: Cr, Ni, Co, Zn, Mo, Cu, Al, Ti ir kt.
Atmosferos slygomis lengvai pasyvuojasi titanas, aliuminis ir chromas.

12 pav. Paeist dang taka geleies korozijai [Pavaras, A; vinys, J. Plienai]

Lydinio chemins sudties parinkimas yra vienas i svarbesni kovos su metal korozija bd.
Taiau danai legiruotieji (sulydyti su kitais elementais) metalai yra brangs, todl kartais naudingiau
termocheminiu bdu keisti tik metal pavirini sluoksni chemin sudt, sotinant kitais elementais
arba padengiant kit metal (arba nemetal) dangomis. Chemin apsauga, t. y. atmosferinei korozijai
atspari oksid plveli sudarymas, vadinamas oksidinimu arba juodinimu. Kai kuriems metalams
paviri pasyvacija galima aplinkos terp (neutrali arba armin) vedant mediag (inhibitori),
kurios sukelia metal pasyvavim. Galimi ir kiti apsaugos nuo korozijos bdai.
Metal korozija ne tik trumpina rengim tarnavimo laik, gadina estetin ivaizd, bet ir irimo
mediagomis uteria maisto produktus, blogina j skon ir sanitarines higienines charakteristikas.
Maisto pramons rengim elementams daniausiai naudojamas nerdijantis, daug chromo ir nikelio
turintis plienas, daug legiruotas chromu ketus, vario, aliuminio lydiniai. Paprastasis plienas yra
dengiamas chromo, nikelio, alavo dangomis.

58
 6. NEORGANINS RIAMOSIOS MEDIAGOS

6.1. Neorganini riamj mediag klasifikavimas

Neorganins riamosios mediagos tai mineraliniai milteliai, kurie sumaiyti su vandeniu

riasi ir kietja.
Pagal kietjimo pobd riamosios mediagos skirstomos orines ir hidraulines.
Orins riamosios mediagos riasi ir kietja orasausje aplinkoje (santykinis oro drgnis iki 60
%). iai mediag grupei priklauso orins kalks, gipsins riamosios mediagos, skystasis stiklas,
magnezins riamosios mediagos.
Hidraulins riamosios mediagos riasi, kietja ir ilaiko stipr bdamos ore ir vandenyje. Tai
hidraulins kalks, portlandcementis, vairi ri cementai.

6.2. Statybins orins kalks

Orins kalks karbonatini uolien (kreidos, klini, dolomito) degimo produktas. Kai klintys
(CaCO3) degamos 1000-1200 C temperatroje iki visiko CO2 paalinimo, vyksta reakcija:

CaCO3 CaO + C02; (20)

Degimo produktas, be CaO (pagrindins sudedamosios dalies), taip pat turi ir iek tiek magnio
oksido, susidariusio dl magnio karbonato termins disociacijos. Kalkse, pagamintose i dolomito,
susidaro didesnis MgO kiekis.

CaCO3 MgCO3 MgO + CaO + 2CO2; (21)

Kuo didesnis bazini oksid (CaO+MgO) kiekis kalkse, tuo plastikesn kalki tela ir tuo
auktesn j ris. Nepasigesinusi daleli (nevisikai idegtos ir perdegtos) kiekis pablogina kalki
kokyb. Kalks daniausiai degamos achtinse arba sukamosiose krosnyse. Degant klintis paalinamas
anglies dvideginis, sudarantis 44 % CaCO3 mass, todl susidaro poringi negesint kalki gabalai,
kurie aktyviai reaguoja su vandeniu.
Gaminami tokie orini kalki produktai:
1) gabalins negesintosios kalks;
2) maltos negesintosios kalks;
3) maltos gesintosios kalks;
4) kalki tela;
5) kalki pienas.
Gabalins negesintosios kalks tai produktas, ikrautas i krosnies. Jas sudaro laisvas CaO ir
MgO, dalis nesuskilusi karbonatini uolien ir priemaios (molis, smlis).
Maltos negesintosios kalks tai sumaltos gabalins kalks.
Maltos gesintosios kalks gaunamos malant gabalines kalkes arba gesinant gabalines ar maltas
kalkes nedideliu vandens kiekiu. Veikiamos vandens kalks hidratuojasi ir virsta smulkiais milteliais.
Kalki tela tai klampus kalki ir vandens miinys, gaunamas gesinant kalkes 250 % vandens
kiekiu nuo saus kalki mass.
Kalki pienas tai didesniu nei 250 % vandens kiekiu nuo saus kalki mass gesintos kalks.
Orini kalki gesinimas yra kalcio oksido hidratavimas veikiant vandeniu negesintas kalkes:
CaO + H2O =Ca(OH)2; (22)
Gesinimosi metu isiskiria didelis ilumos kiekis 950 J/kg.
59
 Kalks pagal gesinimo greit (reaktyvum) skirstomos tris grupes:
1) greitai gesinamos kalks, kuri gesinimo trukm iki 8 min;
2) vidutiniku greiiu gesinamos kalks, kuri gesinimo trukm ne ilgesn kaip 25 min;
3) ltai besigesinanios kalks, kuri gesinimo trukm ilgesn kaip 25 min.

Skiriami trys orini kalki kietjimo tipai:

1) karbonatinis tai tolygus Ca(OH)2 virtimas kalcitu skiediniuose ir betonuose;
2) hidratinis kietjimo metu vyksta hidratacijos reakcija;
3) hidrosilikatinis tai cementuojanios mediagos susidarymas trikomponentje sistemoje
CaO SiO2 H2O.
Svarbiausi orini kalki kokybs rodikliai yra kalki aktyvumas (CaO + MgO kiekis), kalki
telos ieiga (kalki kiekis, gautas i 1kg kalki ir 2,5l vandens), nepasigesinusi daleli kiekis,
gesinimo greitis. Jeigu kalkse yra priemai, tuomet j kokyb yra blogesn, nes gaunama maesn
telos ieiga.
Pagal MgO kiek orins kalks skirstomos :
kalcitines (MgO 5 %), pagal EN 459-1 ymimos CL;
dolomitines (MgO > 5 %), ymimos DL.
Orini kalki atmainos pateiktos 12 lentelje.

12 lentel
Orini kalki atmainos
Kalki atmaina ymuo CaO+MgO, % MgO, %
Kalcitins kalks CL90 >90 <5
Kalcitins kalks CL80 >80 <5
Kalcitins kalks CL 70 > 70 <5
Dolomitins kalks DL85 >85 >30
Dolomitins kalks DL 80 >80 >5
Dolomitins kalks DL 70 >70 >5

Pagal naudojim orins kalks skirstomos :

1) statybines, kurios naudojamos kaip riiklis;
2) technologines, kurios naudojamos silikatini plyt, blok bei akytojo betono gamybai.
Orins kalks naudojamos mro ir tinko skiediniams gaminti, pastato vidaus patalp daams
kaip baltos spalvos pigmentas, gipsini skiedini stingimo spartos reguliavimo priedas.
Mro ir tinko skiedini komponentas gesintosios kalcitins kalks i karto tinkamos mro ir
tinko skiediniams ruoti. Vienai kalki trio daliai imama nuo 2 iki 5 paruoto smlio dali.
Kalkiniai daai skiediami vandeniu iki daymo konsistencijos. Vartojami kalkini, cemento-
kalki ir cementini skiedini tinkuotiems paviriams dayti. Tinka ir baltos spalvos cementiniams
daams gaminti.
Gipsini skiedini stingimo spartos reguliavimo priedas gesintos kalks yra labai
dispersikos, todl keliolika procent kalki statybinio gipso stingimo laik gerokai sultina.
Sandliuojant negesintas kalkes btina jas saugoti nuo drgms.

60
 6.3. Gipsins riamosios mediagos

6.3.1. Gipsini riamj mediag aliavos ir savybs

Gipsinmis vadinamos orins riamosios mediagos, kurios gaunamos i dalies arba visikai
dehidratavus gamtin gips ar gamtin anhidrit.
Gamtinis gipsas yra nuosdin uoliena, sudaryta i gipso mineralo (CaSO42H2O) ir kit
priemai: kvarco, karbonat, molio.
Gamtinis anhidritas yra nuosdin uoliena, sudaryta i mineralo anhidrito (CaSO4) ir priemai.
Pagrindins gipsins riamosios mediagos yra statybinis gipsas CaSO40,5H2O ir anhidritas
CaSO4.
Dalinai dehidratuojant gamtin gips 150-80 C temperatroje, gaunamas pushidratis
CaSO40,5H2O modifikacijos gipsas, vadinamas statybiniu gipsu. Statybinis gipsas balt, pilk
milteli orin riamoji mediaga, kuri greitai kietja ore.

CaSO4 2H2O = CaSO4 0,5H2O + 1,5H2O; (23)

Susmulkintas CaSO4 0,5H2O naudojamas kaip riamoji mediaga. Jo kietjimas aikinamas

hidratacijos reakcija (7.2.):

CaSO4 0,5H2O + 1,5H2O = CaSO4 2H2O; (24)

Gips sumaiius su vandeniu gaunama plastika tela, kuri greitai riasi. Gipso telos riimosi
terminai nustatomi Viko prietaisu. Pushidraio gipso kietjimo greiio reikalavimai pateikti 13
lentelje.
13 lentel
Pushidratinio gipso kietjimo greiio reikalavimai
Atmaina ymuo Riimosi trukm min.

Pradia Pabaiga

Greitai kietjantis gipsas A 2 15

Normaliai kietjantis gipsas B 6 30
Ltai kietjantis gipsas C
20 be apribojimo

Pagrindinis statybinio gipso trkumas maas atsparumas drgmei ir aliui.

Anhidritas CaSO4 ltai kietjanti statybin mediaga. Jis gaunamas i gipso arba gamtinio
anhidrito.
Pirmuoju atveju anhidritas gaunamas, degant gips 600-700 C temperatroje:

CaSO4 2H2O = CaSO4 + 2H2O; (25)

Antruoju atveju idiovinus ir ikaitinus gamtin anhidrit. Jis kietja daug liau negu
statybinis gipsas. Kietjimas taip pat aikinamas hidratacijos reakcija:

CaSO4 + 2H2O = CaSO4 2H2O; (26)

61
 Anhidrito kietjimas vyksta tik dalyvaujant sulfatiniams arba arminiams aktyvatoriams.
Naudojami tirpieji sulfatai (Na2SO4, NaHSO4, K2SO4, Al2(SO4)3 ir kt.) ir arminmis savybmis
pasiyminios mediagos (kalks, degtas dolomitas, lakai ir kt.).

6.3.2. Gipsini riamj mediag panaudojimas

Gipsas yra vienas i svarbiausi ir plaiausiai naudojam mediag. I vis gipso produkt
statybose plaiausiai naudojamas tinkas ir gipso kartono plokts. Tinkui reikalingos maos smlio ir
kit upild proporcijos, jam kietjant truput keiiasi jo tris ir jis neymiai traukiasi didamas. Jo
praktikai neveikia bakterijos ir jis yra lengvo svorio, taigi idealiai tinka naudoti daugiaaukiuose
pastatuose. Kadangi jis greitai idista, apdailos sluoksnis gali bti udedamas ikart po pirmojo
sluoksnio sukietjimo. Tinkas taip pat pasiymi geru sukibimu su pluotinmis mediagomis.
Patraukliausia gipso savyb, lemianti jo naudojim statiniuose yra jo atsparumas ugniai. Tinkas
atsparus ugniai dl vandens, sudaranio 20,9 % jo svorio. Kilus dideliam gaisrui, tinko vanduo garuoja
ir garai i karto kondensuojasi vanden pasiek vsesn tinko plokts dal, todl temperatra negali
pasiekti daugiau nei 100C kol visas tinko vanduo nepasialins gar pavidalu. Taigi, yra labai efektyvus
kario sulaikymo barjeras. Dl to tinkas yra plaiai naudojamas kaip izoliacin mediaga, apsauganti
medines ir metalines kolonas ir sijas nuo aukt temperatr.
Portas tinkas yra puiki gars absorbuojanti mediaga, tuo tarpu didelio tankio ir kietas tinkas
yra efektyvus garso reflektorius, atmuantis iki 97 % garso bang krintani jo paviri.
Gipso kartono plokts daniausiai naudojamos lub konstrukcijoms, vidinei sien apdailai ir
pertvarinms sienoms. Jos yra ekonomikos, lengvo svorio, su jomis nesunku dirbti. Jos yra atsparios
ugniai, nesipleia ir nesitraukia keiiantis temperatrai ir drgmei. Jas galima dayti vis ri
aliejiniais daais, tapetuoti; gali bti naudojamos be apdailos. Jos taip pat lengvai prisukamos.

6.4. Portlandcementis

6.4.1. aliavos portlandcemenio gamybai

Paprastai klinkeris gaminamas i kalcio karbonatini uolien klintys, kreida, reiau kalki
tufas, kriauklainis ir kitokios j atmainos. i uolien pagrindinis mineralas yra kalcitas CaCO3. Be jo
uolienose gali bti molio, smlio, dolomito, gipso ir kitoki priemai. Dolomito ir gipso kiekis yra
ribojamas, nes dl juose esanio MgO ir sulfat gali netolygiai kisti sukietjusi gamini tris.
I moling uolien portlandcemenio gamybai daniausiai naudojamas molis, reiau molio
skalnas, liosas ir kt. Molis yra nuosdin uoliena, sudaryta i vairi hidroaliumosilikat ir kvarco,
karbonat, sulfat bei kit priemai. Jame yra klinkeriui susidaryti reikaling rgtini oksid: SiO2,
Al2O3 ir Fe2O3. Mol cemento aliav krovoje galima pakeisti kai kuriomis pramons atliekomis,
pavyzdiui, auktakrosni laku ar nefelininiu lamu. Be to, gamtoje randama ir gamtini molio ir
smulkiausi kalcito grdeli miini. Tokios uolienos vadinamos mergeliais. Jose CaCO3 ir molio
kiekis bna labai vairus. Portlandcemenio gamyboje labiausiai vertinamas mergelis, kuriame yra apie
75 % CaCO3 (klini) ir apie 25 % molio.
Idegus mergel be joki pried, gaunamas klinkeris. Taiau daniausiai mergeli sudtis
skiriasi nuo optimalios sudties, todl juos reikia pridti kit aliav.
Malant klinker, dedama 3-5 % gipso CaSO40,5H2O. Gipsas sultina portlandcemento riimsi.
Be to, dedama inertini pried (iki 10 % smlio), kad padidinti cemento kiek nekeiiant savybi.
Be pagrindini aliav portlandcemenio gamyboje dar yra naudojami koreguojantys priedai.
J dedama krov, jei trksta kokio nors oksido. Priedai gali bti gamtiniai ir dirbtiniai. Jei krovoje
trksta SiO2, dedama trepelio, opokos, ar diatomito. Fe2O3 kiekis krovoje padidinamas arba piritu,
arba rda. Al2O3 kiekiui padidinti krov paprastai dedama daug io oksido turinio molio.
62
 6.4.2. Portlandcemenio klinkerio mineralogin sudtis

Portlandcementis hidraulin riamoji mediaga, kurioje vyrauja kalcio silikatai (50-70 %).
Pagrindiniai klinkerio oksidai aliav degimo proceso metu sudaro tam tikrus junginius. Pagrindiniai
mineralai nuo kuri kiekio priklauso cemento savybs:
3CaOSiO2 Trikalciosilikatas 37-60 %;
2CaOSiO2 Dikalciosilikatas 15-37 %;
3CaOAl2O3 Trikalcioaliuminatas 6-15 %;
4CaOAl2O3Fe2O3 Tetrakalcioaliumoferitas 10-18 %.

6.4.3. Portlandcemenio savybs

Cemento kietjimas yra skirstomas 3 etapus:

1) hidratacija cemento reakcija su vandeniu;
2) koloidacija susidaro plastika tela;
3) kristalizacija cemento tela pradeda tankti.
Portlandcemenio vandens snaudos 21-28 %. Kuo maesns vandens snaudos, tuo cementas
yra geresnis, nes i jo gaunamas tankesnis ir stipresnis betonas. Vandens snaudos priklauso nuo
portlandcemento mineralogins sudties, smulkumo, aktyvi mineralini pried kiekio bei pobdio ir
kit veiksni. Vandens reikia daugiau, jei cementas labai smulkus ir ji pridta nuosdins kilms
aktyvi mineralini pried (trepelio, diatomito ir kt.), jo reikia maiau, jei cement pridta
modifikuojani mediag (sulfitinio mieli raugo), kurios didina telos plastikum. Vandens
snaudos nustatomos pagal vandens kiek reikaling normalaus tirtumo telai umaiyti.
Ypa svarbus yra betono smulkumas. Kuo smulkesnis cementas, tuo jis greiiau kietja ir bna
stipresnis. i taisykl galioja tiems cementams, kuri lyginamasis pavirius ne didesnis kaip 770-800
m2/kg. Sumalus klinker smulkiau, gaunami prieingi rezultatai. Paprastai cementas malamas taip, kad
ant sieto Nr. 008 likt 5-8 % svrinio. Tada lyginamasis pavirius bna 250-300 m2/kg.
Riimosi pradia yra lakas nuo telos umaiymo iki to momento, kai Viko prietaiso adata
nepasieks dugno per 41 mm. Riimosi pabaiga laiko tarpas nuo telos umaiymo pradios iki to
momento, kai adata sminga cemento tel ne daugiau kaip 0,5 mm gylyje. Portlandcemento tela turi
pradti ritis ne vliau kaip po 45 min, o baigti ritis ne vliau kaip po 12 valand. Greitas ir pernelyg
ltas riimasis nepageidautinas. Skiedinius ir betono miinius paprastai reikia spti paruoti ir sunaudoti
iki cemento riimosi pradios. Cemento riimosi trukm priklauso nuo jo mineralogins sudties,
smulkumo, vandens ir cemento santykio, temperatros, laikymo slyg ir kit veiksni. Staiga riasi
Trikalcioaliuminatas, vadinasi, staiga riasi ir sumaltas grynas klinkeris, todl malam klinker btina
pridti gipso. Auktesnje temperatroje cementas riasi greiiau. Taiau vairs priedai riimsi gali
sultinti ar pagreitinti. Riimsi greitina labai mai CaCl2, Na2SiO3, CaSO40,5H2O ir kit mediag
kiekiai. Soda yra riimosi greitiklis, bet ji maina sukietjusio cemento stiprum. Riimsi labai ltina
boraksas, cukrus ir kt. Kartais pasitaiko tariamasis riimasis. Tokiais atvejais vandeniu umaiytas
portlandcementas pradeda staigiai ritis, bet toliau intensyviai j maiant, ypa pridjus kiek vandens,
gaunama tela, kuri riasi normaliai.
Pagrindin portlandcemento mechanin savyb yra jo stiprumas, nusakomas standartinio
skiedinio stipriu po 28 par kietjimo. Pagal rodikl portlandcementis skirstomas tris pagrindines
klases: 32,5; 42,5; 52,5. ie skaiiai reikia portlandcemenio bandini stipr gniudant [MPa].
Cemento ymjimas susideda i cemento atmainos ir stiprumo klass bei io standarto ymens. Jeigu
cementas yra greit kietjantis pridedama R raid. Portlandcemenio stipris gniudant yra daug
didesnis u stipr lenkiant ir stipr tempiant. Intensyviausiai cemento stiprumas didja pirmj kietjimo
mnes. Vliau is procesas sultja. Geriausiai portlandcementis kietja vandenyje. Pradiniu kietjimo

63
periodu (715 par) btina, kad kietjantis portlandcementas vis laik bt drgnas, nes, igaravus
vandeniui, jis kiets labai ltai arba visai nustos kietti. Portlandcemenio stiprumas priklauso nuo
chemins bei mineralogins sudties, smulkumo, vandens ir cemento santykio, kietjimo slyg.
Portlandcemenio stiprumas ir kietjimo greitis daugiausiai priklauso nuo C3S, nes jis greitai kietja ir
pasidaro labai stiprus. C2S kietja ltai, bet po ilgesnio laiko gyja didel stiprum. Sukietjusio C3A
stiprumas yra maiausias, taiau kietdamas su kitais klinkerio mineralais, didina visos sistemos
stiprum. Stipresnis ir greiiau kietja toks portlandcementas, kurio klinkeryje yra daugiau stiklo fazs.
Jei portlandcement numatoma laikyti ilgesn laik sandlyje j btina pridti iek tiek hidrofobini
pried. Portlandcemenio kietjimo intensyvumas priklauso nuo vandens ir cemento santykio. Didesnis
vandens kiekis maina cementinio akmens stiprum, nes garuodamas vandens perteklius didina
sukietjusios mass aktyvum. Didel reikm portlandcemenio kietjimui turi temperatra. Krintant
temperatrai, kietjimo greitis ltja, ir atvirkiai. altyje, jei cement nepridta tam tikr pried,
kietjimas nutrksta, nes ula vanduo.
Portlandcemenio tris kinta netolygiai tada, kai jame yra laisv CaO ir MgO. Kuo smulkesnis
cementas, tuo CaO greiiau hidratuojasi. Tokiu atveju, laisv kalki hidratacijos procesas praktikai
nealingas.
Portlandcemenio savitasis tankis s = 3050-3150 kg/m3, Tankis = 1000-1100kg/m3,
(nesutankinto), = 1300-1400 kg/m3 (sutankinto).

6.4.4. Portlandcemenio ymenys ir panaudojimas

Cemento atmainos:
CEMI portlandcementis;
CEMII sudtinis portlandcementis;
CEM III lakinis cementas;
CEM IV pucolaninis cementas;
CEM V mirus cementas.
ymjimas susideda i cemento atmainos ir stiprumo klass bei io standarto ymens:
CEM I 42,5 R
CEMII/A-S 32,5
Jeigu greitai kietjantis cementas tai jis ymimas raide R.

Portlandcementis naudojamas betoninms ir gelbetoninms konstrukcijoms, esanioms ant

ems, po eme ir vandenyje. Tas konstrukcijas ar dteles ciklikai gali veikti vanduo ir altis.
emesni klasi portlandcementas tinka monolitinms betoninms ir gelbetoninms konstrukcijoms
bei surenkamojo gelbetonio detalms. Pridjus kariui atspari pried, i jo gaminami kariui
atspars betonai ir skiediniai. J galima naudoti paprastiems ir plastifikuotiems skiediniams.
pastaruosius dedama kalki, molio ar kit malt mineralini pried, kurie padidina skiedini
plastikum, be to, dedant pried yra sutaupoma portlandcemento. I aukt klasi portlandcemenio
gaminamos labai stiprios paprastos ir temptosios gelbetonins konstrukcijos, betonuojami
plonasieniai monolitiniai statiniai. Jis gali bti naudojamas avariniams remonto ir atstatymo darbams,
kai reikia gauti auktos klass beton, kurio bt didelis pradinis stiprumas. Portlandcementis labai
vertinga statybin mediaga, todl jis turi bti naudojamas taupiai. Netikslinga j naudoti tokioms
konstrukcijoms, kurioms nebtinas didelis stiprumas.

6.5. Specialieji cementai

Norint geriau patenkinti atskir statybos srii reikalavimus, gaminami specials

portlandcemeniai. J savybs arba paskirtis matyti i pavadinimo:
64
 Greitai kietjantis portlandcementis tai portlandcementis su mineraliniais priedais, kuris po 3
par pasiymi jau didesniu stiprumu. Jis gaunamas labai smulkiai sumalant klinker. Jo klinkeryje bna
60-65 %. cement malant galima pridti iki 10 % aktyvi mineralini pried ir ne daugiau kaip 15
% granuliuoto auktakrosni lako. is portlandcementis naudojamas surenkamajam gelbetoniui
gaminti.
Plastifikuotasis portlandcementis tai portlandcementis, kur malant pridta 0,1-0,3 %
plastifikuojanij pried, daniausiai sulfitinio mieli raugo. Jis naudojamas norint gauti tank, stipr,
atspar aliui, maai laid vandeniui beton.
Hidrofobinis portlandcementis tai portlandcementis, kur pridta 0,06-0,3 % hidrofobini
pried (muilanafts, asidolio, oleino rgties ir kt.). ie priedai absorbuojasi cemento grdeli
paviriuje, sudarydami vanden atstumiani plvel. I tokio portlandcemenio tikslingiausia gaminti
beton, skirt hidrotechninms statyboms, keliams, aerodromams. Racionalu j naudoti pastat apdailai
ir tinkavimui, nes jame maiau kristalizuojasi druskos.
Sulfatams atsparus portlandcementis gaminamas i klinkerio, kuriame yra ne daugiau kaip 50
% C3S, ne daugiau kaip 5 % C3A. is portlandcementis naudojamas paprastoms ir temptosioms betono
ir gelbetonio konstrukcijoms tose hidrotechnini rengini zonose, kurias veikia sulfatiniai vandenys.
Baltasis ir spalvotieji portlandcemeniai baltojo portlandcemenio klinker neturi patekti
daanij oksid (Fe2O3, MnO ir kt.), todl jis gaminamas i gryn aliav. Jis gali bti gaminamas su
mineraliniais priedais ir be j. Spalvotieji portlandcemeniai gaminami i balto klinkerio, kur malant
pridedama aktyvi mineralini pried balti diatomito, da ir gipso. Organini pigment dedama iki
0,3 %, o mineralini iki15 %. Baltasis ir spalvotieji portlandcemeniai naudojami dekoratyviniams
darbams ir apdailai.
Pucolaninis portlandcementis tai hidraulin rianioji mediaga, kuri gaunama kartu sumalus
tam tikros sudties portlandcemenio klinker, aktyvius mineralinius priedus ir reikiam gipso kiek.
Klinkeryje turi bti ne daugiau kaip 8 % C3A. Gipso dedama tiek, kad portlandcementyje bt ne
daugiau kaip 3,5 % SO3. Pucolaniniame portlandcementyje bna 20-40 % aktyvi mineralini pried.
Jis tinka po eme ir vandenyje esanioms konstrukcijoms, kurias gali veikti minktas glas vanduo arba
mineralizuotas vanduo. J galima naudoti anteminms konstrukcijoms, eksploatuojamoms drgnoje
aplinkoje. Netinka konstrukcijoms, kurios ciklikai daug kart drksta ir dista, ula ir atyla, taip
pat jei jos yra kartuose cechuose, katilinse. Jei klimatas kartas ir sausas, btinai reikia sudaryti
drgnas kietjimo slygas, o jei temperatra emesn kaip +10 C imtis priemoni kietjimui
pagreitinti.
lakinis cementas gaunamas kartu sumalus granuliuotus auktakrosni lakus,
portlandcemento klinker ir gips arba gerai sumaiius atskirai sumaltus iuos komponentus.
Granuliuoto lako jame bna 21-60 %. Gipso dedama tiek pat, kaip ir paprastj portlandcement.
lakinis portlandcementis paprastai yra naudojamas ten pat kur ir portlandcementis.

65
 7. BETONAI

7.1. Beton klasifikacija

Betonas tai dirbtinis akmuo, gautas sukietjus racionaliai parinktos sudties riamosios
mediagos, vandens ir upild (su specialiais priedais arba be j) miiniui. Nesukietjs toki
mediag miinys yra vadinamas vieiu betonu.
Rianioji mediaga ir vanduo yra aktyviosios betono miinio sudtins dalys: rianiosios
mediagos tela upildo tarpus tarp upildo daleli, padengia jas plonu sluoksniu ir suteikia betono
miiniui btin slankum. Upildai sudaro tank, stand akmenin skelet, kuris uima 80-85 % betono
trio.
iuo metu betonas reikalingiausia statybin mediaga. Reguliuojant miinio sudt ir
mechaninio bei fizinio-cheminio apdorojimo bdus, jam galima suteikti norim savybi: i
technologiko betono miinio galima gaminti vairios formos bei matmen ilgaames statybines
konstrukcijas; statybini konstrukcij gamyb nesunku mechanizuoti; betonas yra ekonomika
mediaga, nes didij trio dal uimantys upildai daniausiai ruoiami i pigios vietins aliavos.
Betonas, kaip ir kitos akmens mediagos, yra trapus. Dl to vien i jo negaminamos tokios
konstrukcijos, kuriose gali atsirasti tempimo tempim. Armuojant beton plienine armatra gaunama
kompleksin statybin mediaga gelbetonis, kurioje racionaliai panaudojamos ir betono, ir metalo
savybs.
Betonai klasifikuojami pagal tank, upild stambum, riamosios mediagos r, kietjimo
slygas ir paskirt.
Pagal tank skirstomi :
sunkiuosius, > 2600 kg/m3;
normaliuosius, = 2000-2600 kg/m3;
lengvus, = 800-2000 kg/m3;
ypa lengvus, < 800 kg/m3.
Pagal upild stambum (Dmax) betonai skirstomi :
smulkiagrdius gaminami tik su smulkiais upildais, kuri daleli skersmuo yra Dmax
iki 10 mm;
stambiagrdius upild daleli skersmuo gali bti iki Dmax 150 mm.
Pagal riamj mediag betonai skirstomi :
cementinius, gaminamus su vairiais mineraliniais cementais;
silikatinius, gaminamus naudojant kalkes;
gipsinius, gaminamus su gipsinmis riamosiomis mediagomis;
betonus su skystuoju stiklu ir kitomis specialiomis kaitrai bei rgi poveikiui
atspariomis riamosiomis mediagomis;
asfaltinius, gaminamus su naftiniu bitumu;
polimerbetonius, gaunamus riamja mediaga naudojant polimerus.
Pagal kietinimo slygas. Betonas kietinamas natraliai arba hidroterminiu bdu.
Pagal paskirt skirstomi konstrukcinius, konstrukcinius-termoizoliacinius, termoizoliacinius,
hidrotechninius, keli, dekoratyvinius, chemikai atsparius, atsparius kaitrai.
Konstrukcini beton svarbiausia savyb yra stipris. I j gaminamos laikaniosios
konstrukcijos.
Konstrukciniai-termoizoliaciniai betonai turi bti stiprs ir gerai izoliuoti ilum. I
toki beton gaminami laikantieji atitvariniai pastar elementai.
Termoizoliacini beton turi bti geros termoizoliacins savybs. Jie vartojami pastat

66
 element iluminei izoliacijai.
Hidrotechniniai betonai turi bti stiprs, tanks, nelaids vandeniui, atspars aliui bei
agresyviam vandeniui.
Keli beton svarbiausios savybs yra stipris, atsparumas dilumui, smginms
apkrovoms, aliui, temperatros ir drgms svyravimams.
Dekoratyviniams betonams labai svarbi spalva ir faktra. Jie vartojami pastat ir statini
apdailai.
Chemikai atspars betonai turi bti atspars drusk tirpalams, rgtims, armams ir j
garams.
Atspars kaitrai betonai turi neprarasti laikanios galios, ilg laik veikiami auktos
temperatros.
Pagal aplinkos poveik beton eksploatuojant skiriamos poveikio klass:
kai nra korozijos arba alingo poveikio (XO);
kai atsiranda korozijos rizika dl karbonizacijos (XC1; XC2; XC3; XC4);
kai korozijos rizik kelia ne jros vandens chloridai (XD1; XD2; XD3);
kai korozijos rizik kyla dl jros vandens chlorid (XS1; XS2; XS3);
kai yra ualimo ir atilimo poveikiai( XF1; XF2; XF3; XF4);
kai yra cheminis poveikis (XA1; XA2; XA3).

7.2. Mediagos normaliajam betonui

Nuo betono komponent (riamj mediag, stambi ir smulki upild, pried) savybi ir
kokybs priklauso ne tik betono miini bei sukietjusio betono savybs, bet ir gamini gamybos
technologija, techniniai ekonominiai rodikliai.
Mediagos sunkiajam betonui gaminti:
1. Riamoji mediaga cementas.
2. Stambus upildas virgdas, skalda.
3. Smulkus upildas smlis.
4. Vanduo.
5. Priedai.

Cementas. Parenkamas atsivelgiant reikalingas betono savybes (stipr, atsparum aliui,

atsparum cheminei korozijai, ilumos isiskyrim ir kt.). Reikia atsivelgti ir konstrukcij ar pastat
ypatumus bei surenkamj betonini ir gelbetonini detali gamybos slygas.
prastiniai cementai pagal pagrindini ir papildom komponent kiek sugrupuoti penkis
pagrindinius tipus:
CEM I portlandcementis;
CEM II sudtinis portlandcementis;
CEM III lakinis cementas;
CEM IV pucolaninis cementas;
CEM V sudtinis cementas.
Visuose prastiniuose cementuose yra 0-5 % papildom komponent, kurie pagerina fizikines
cemento savybes, neprastina eksploatacini betono savybi bei armatros antikorozins apsaugos.
Cemento standartinis stipris apibdinamas stipriu gniudant, kuris nustatomas po 28 kietjimo
par tam tikromis slygomis. Pagal stipr cementas skirstomas tris klases: 32,5; 42,5; 52,5.
virgdas, skalda yra sunkiojo betono stambus upildas. Tai 4-63 mm stambumo grdeli
miinys. Stambesni upildai (iki 150 mm) vartojami tik masyvioms konstrukcijoms. virgdas susidar
dljant uolienoms. Gamtinis virgdo ir smlio miinys vadinamas vyru. vyras sijojant

67
frakcionuojamas sml ir virgd. Smulkinant gamtines uolienas ir riedulius, gaunama skalda, o
smulkinant virgd virgdo skalda. Skaldos grdeliai geriau sukimba su cementu, negu apgludintas
virgdas, nes yra iurkts, atriabriauniai.
virgdo ir skaldos kokyb apibdinama, atsivelgiant grdeli form, pradines uolienos
savybes (stipr ir atsparum aliui), grdin sudt ir aling priemai kiek.
Geriausia skaldos (virgdo) grdeli forma artima kubui. Ploki ir pailg grdeli turi bti
ne daugiau kaip 15 % (mass atvilgiu).
Betonui tinkamiausias stambus upildas yra skalda. iurkti skalda su cemento akmeniu sukimba
geriau negu virgdas.
Betono miiniuose didiausias stambi upild grdeli skersmuo turi bti ne didesnis kaip 1/3
gaminio maiausio matmens ir ne didesnis kaip 3/4 maiausio atstumo tarp armatros stryp.
Granulometrinei sudiai nustatyti naudojami sietai, kuri akeli matmenys: 0,063; 0,125; 0,25;
0,5; 1; 2; 4; 8; 16; 32 ( 31,5); 63 mm.
Nusijojus nustatomos dalins ir pilnosios siet liekanos. Stambiausi daleli skersmuo D
nustatomas pagal akui skersmen to sieto, kurio liekana ne didesn kaip 5 % sijoto upildo kiekio,
smulkiausi d pagal akui skersmen to sieto, per kur perjo ne daugiau kaip 5 % upildo.
Betono miiniams gaminti vartojam stambi upild sudtis (13 pav.) turi bti tokia:
smulkiausi daleli (sieto akui skersmuo d) visa liekana 95-100 %;
vidutini (sieto akui skersmuo 0,5 (d+0)) visa liekana 40-70 %;
stambiausi (sieto akui skersmuo D) visa liekana 0-5 %.

Dmin 0,5 (Dmin+Dmaks) Dmax

12
13 pav. Stambi upild granulometrins sudties grafikas

Smlis biri natrali ar dirbtin akmens mediaga, sudaryta i 0,14-5 mm daleli. beton
daniausiai dedamas frakcionuotas ir iplautas gamtinis smlis. Sunkiajam betonui gaminti daugiausia
vartojamas kvarcinis smlis.
Smlio kokyb turi atitikti standartus pagal granulometrin sudt, stambum ir aling priemai
kiek.
Gamtiniame smlyje 5-10 mm gali bti ne daugiau 10 %, o dirbtiniame ne daugiau 5 %.
Smlyje didesni kaip 10 mm daleli gali bti ne daugiau kaip 0,5 %. Ant kiekvieno sieto liks smlis
(dalins liekanos) pasveriamos ir paskaiiuojamas procentinis kiekis. Be dalini liekan
paskaiiuojamos pilnosios liekanos (0,1 % tikslumu). inant siet pilnutines liekanas paskaiiuojamas
smlio stambumo modulis:
M A2 A1 A0,5 A0, 25 A0,125 100 ; (27)

68
 ia: Ai pilnj liekan ant atitinkam siet kiekis, %.

Standartiniame grafike (14 pav.) atidedami piln liekan ir atitinkam siet akui dydi
sankirtos takai, kuriuos sujungus gauname sijojimo kreiv. Jei i kreiv telpa ubrkniuotoje
dalyje, tai tiriamas smlis tinkamas betono gamybai. Jei sijojimo kreiv ieina i ubrkniuoto ploto,
tai tok sml tenka maiyti trkstam frakcij.

14 pav. Smlio granuliometrins sudties grafikas

Pagal stambum smliai skirstomi labai stambius, stambius, vidutinio stambumo, smulkius ir
labai smulkius (14 lentel).

14 lentel
Smlio stambumo charakteristika
Smlis Stambumo modulis Ms Sieto 0,63 pilnoji liekana, %
Labai stambus 2,5-3,0 35-70
Stambus 2,0-2,5 25-50
Vidutinio stambumo 1,5-2,0 12-35
Smulkus 1,0-1,5 4-30
Labai smulkus 0,7-1,0 0-10

Betonui kenkia priemaios: dulks, molis, rutis, sulfatai, organins priemaios.

Gamtiniame didesnio stambumo, stambiame ir vidutinio stambumo smlyje molio ir dulkio gali
bti iki 3 %, o smulkiame ir labai smulkiame iki 5 %. ruio, sieros jungini (perskaiiavus SO3)
iki 1 %.
Visas alingas mechanines priemaias i smlio galima iplauti vandeniu.
Vanduo. Betonui umaiyti turi bti naudojamas varus vanduo be priemai, kurios ltina
cemento riimsi, kietjim, blogina betono kokyb. Betono miiniui gaminti patariama vartoti
vandentiekiu tiekiam geriamj vanden. Betonui umaiyti nevartojamas pelki ir durpyn vanduo,
nes jame yra daug organini jungini. Nevartojamas taip pat pramoninis vanduo, nes jame daug aling
priemai. Vanduo turi bti nergtus, t.y. jo pH ne maesnis nei 4.
Vandens tinkamumas betonui gaminti tiriamas remiantis chemine analize ir lyginamaisiais
betono dirbini pavyzdi bandymais. ie bandiniai pagaminti naudojant esam bei var vanden ir
bandomi po 28 kietjimo par nustatytomis slygomis. Vanduo laikomas tinkamu, kai su juo

69
pagaminti bandiniai pasiymi ne maesniu stiprumu nei betono, kuriam pagaminti buvo naudojamas
varus geriamasis vanduo, pavyzdiai.
Pradiniu kietjimo laikotarpiu betonas laistomas vandeniu, kuris yra tinkamas ir betono miiniui
gaminti.
Priedai (maios). Priedai tai mediagos, kuri pridedama betono miin jo ruoimo metu ir
kuri kiekis cemento masje modifikuoja betono miinio arba betono savybes. Visas naudojam pried
kiekis neturi bti didesnis negu 50 g vienam kilogramui cemento. Kai naudojama daugiau negu vienas
priedas, tyrimais turi bti patikrintas j suderinamumas.
Betonui vartojamus priedus galima suskirstyti smulkius mineralinius ir cheminius.
Smulks mineraliniai priedai bna: aktyvieji ir mikroupildai.
Aktyvieji mineraliniai priedai bna gamtiniai ir dirbtiniai.
Gamtiniai nuosdins uolienos (opoka, trepelis) ir vulkanins uolienos (pelenai, tufas,
pemza).
Dirbtiniai aktyvieji priedai gaminami i idegto molio, granuliuot lak, gamybos atliek. i
pried dedama 20-35 % cemento kiekio. Naudojant iuos priedus padidja betono stipris ir
patvarumas.
Mikroupildai sumalami iki cemento smulkumo. Jie padidina betono miini plastikum,
rilum, pagerina cemento akmens struktr.
Mikroupildai gaunami smulkiai sumalus klintis, vulkanines uolienas, gamybos atliekas.
Cheminiai priedai. ie priedai padeda pagerinti miini ir betono savybes.
Pagal poveikio pobd skirstomi tokias grupes:
1. Reguliuojantys betono miini reologines savybes.
2. Reguliuojantys betono riimosi ir kietjimo trukm.
3. Reguliuojantys betono struktr.
4. Apsaugantys armatr nuo korozijos.
5. Specialij beton priedai.

7.3. vieio normaliojo betono savybs

Pagamintas vieias betonas supilamas formas ( kurias gali bti dta armatra) ir intensyviai
tankinamas vairiais bdais (daniausiai vibruojant). vieias betonas turi nesunkiai upildyti formas,
tarpus tarp armatros ir gerai sutankti. vieias betonas turi bti ger formavimo savybi, t. y. gero
plastikumo ir slankumo.
Plastikumas apibdinamas betono miinio vidiniu suritumu, savybe formuotis ir gauti
reikiam form, nesusidarant plyiams ir nesusisluoksniuoti atskirus komponentus (formuojant ir
perveant).
Slankumas tai miinio savyb pasklisti, veikiant savajai masei.

15 pav. vieio betono slankumo nustatymas

70
 vieio betono slankumas (15 pav.) nustatomas standartiniu Abramso kgiu. vieias betonas
kg, padt ant lygaus pagrindo, supilamas trimis sluoksniais. Kiekvienas sluoksnis 25 kartus
sutankinamas 16 mm skersmens metaliniu strypu. Numus kgio formos ind, vieias betonas,
veikiamas savo mass, suslgsta. is nuoslgis centimetrais yra miinio slankumo rodiklis. Betono
miiniai, i kuri suformuotas standartinis kgis nesuslgsta, vadinami standiais. J klojingumas
apibdinamas standumu. Standumas matuojamas Vebe prietaisu (16 pav.).

16 pav. Betono miinio standumo nustatymas Vebe prietaisu:

1 cilindrinis indas; 2 cilindrinis iedas; 3 kgis, 4 skaidrus diskas; 5 vibratorius

Cilindrinis indas 1 pritvirtinamas ant vibroaikts, j statomas cilindrinis iedas 2, o j kgis

3; kgis pripildomas betono miinio, kuris tankinamas, smaigant strypu. Vibracins aiktels virpesi
danis 50 Hz, o amplitud 0,5 mm. Ilyginus paviri, kgin forma nuimama, ant vieio betono
udedamas 2750 g mass prietaiso diskas 4 ir jungiamas vibratorius 5. Vibruojama tol, kol prietaiso
diskas sudrksta i vieio betono isiskyrusiu vandeniu. Sekundmis imatuota tankinimo trukm
nuo vibratoriaus jungimo iki jo ijungimo yra vieio betono Vebe rodiklis. Jeigu dviej tyrim
duomenys skiriasi daugiau kaip 20 %, tyrimai kartojami.
Slankumas arba standumas turi bti nustatytas per 10 min., pamus bandin. Prie tyrim bandin
reikia permaiyti.
vieio betono slankumas priklauso nuo cemento ries, cemento ir vandens santykio, upild
stambumo, grdeli formos, smlio kiekio.
Parenkant miinio slankum, stengiamasi, kad jis bt kiek galima maesnis, taiau toks, kad
miinys tolygiai ir kokybikai klotsi formose.
Stands miiniai ekonomikesni u slankius, nes tokio pat stiprio betonas gaunamas suvartojus
maiau cemento.

7.4. Normaliojo betono savybs

Stipris gniudant viena i svarbiausi betono mechanini savybi. Tai paaikinama tuo, kad
betonas geriausiai prieinasi gniudaniosioms apkrovoms ir svarbiausia jo paskirtis konstrukcijose
atlaikyti gniudymo tempimus.
Betono klas nustatoma gniudant 15x15x15 cm kubelius arba 150/300mm cilindrus po 28 par
kietjimo (20 2) C temperatroje, esant 90-100 % santykinei oro drgmei. Leistina, kad masyvi
konstrukcij (utvank ir kt.) betonas bt reikiamo stiprio po 60, 90 arba 180 par.
Gelbetonio ir betono konstrukcijoms vartojam beton svarbiausios savybs reglamentuojamos
projektinmis betono klasmis ir markmis. Pagal STR 2.05.05:2005 reglament projektuojam

71
betonini ir gelbetonini konstrukcij betonas turi atitikti Lietuvos standarto LST EN 206-1:2002
reikalavimus.
Atsivelgiant projektuojam konstrukcij paskirt ir darbo slygas:
Betono gniudomojo stiprio klas ymima C (normaliojo ir sunkiojo betono) arba LC
(lengvojo betono).
Betono klas tai 0,95 tikimybe garantuotas gniudomasis betono stipris MPa.
Normaliojo ir sunkiojo betono gniudomojo stiprio klass yra tokios: C 8/10; C 12/15; C 16/20;
C 20/25; C 25/30; C30/37; C 35/45; C40/50; C45/55; C50/60; C 55/67; C60/75; C 70/85; C 80/95;
C 90/105; C 100/115.
Betono gniudomasis stipris (fc) priklauso nuo cemento stiprumo klass, cemento ir vandens
kieki santykio (C/V), upild kokybs, betono miinio sutankinimo laipsnio, kietjimo slyg ir
trukms.
Vandens kiekis, kuris reikalingas vieiam betonui paruoti, visada yra didesnis u t vandens
kiek, kuris reikalingas cheminei reakcijai. Cemento cheminei reakcijai vandens imama 10-15 %
cemento mass. Praktikai vandens imama 40-50 % cemento mass ir daugiau.
Betono stipriui tak turi upild daleli pavirius. Nuo daleli paviriaus priklauso upild
sukibimo su cemento akmeniu kokyb. Didel tak sukibimui turi daleli forma, uolienos struktra,
daleli paviriaus iurktumas, poringumas, priemaios.
Nuo betono miinio sutankinimo laipsnio priklauso betono tankis ir jo stipris. Tyrimais nustatyta,
kad sumajus betono tankiui 1 %, jo stipris sumaja apie 5 %. Tempiamasis betono stipris yra
ymiai maesnis u gniudomj stipr. Tempiamojo betono stipris priklauso nuo struktros
vienalytikumo, o ypa nuo, cemento akmens sukibimo su upildais, kokybs.
Betono gniudomojo stiprio ir tempiamojo stiprio santykis fc /ft kinta nuo 9 iki 17 kart.

Betono deformacijos. Kietjanio betono tris kinta. Betonas traukiasi kietdamas ore arba
aplinkoje, kurioje nepakanka drgms. is reikinys vadinamas betono susitraukimu. Kietdamas
vandenyje arba drgnomis slygomis betonas gali ibrinkti.
Betonas traukiasi dl vykstani fizikini ir chemini kietjimo proces ir kintant drgmei.
Cemento akmens susitraukimas siekia iki 3 mm/m, o betono 0,15-0,3 mm/m. utinto ir kietinto
autoklavuose betono susitraukimo deformacijos sumaja nuo 50 iki 100 %.
Vandenyje laikomas betonas ibrinksta. Brinkimo deformacijos yra maesns u susitraukimo
deformacijas.
Temperatrins deformacijos, auktos temperatros taka. Kietjant cementui, skiriasi
iluma. Kintant temperatrai nuo -50 C iki +50 C, betonas isipleia madaug 0,5 mm/m. Kad
konstrukcijos nepleit, jos suskaidomos dalis temperatrinmis-nusdimo silmis.
Sausas betonas maiau pleiasi negu drgnas. Drgno betono deformacijos kintant temperatrai
didja. Ypa tai pastebima drgnam betonui sulant.
Sunkusis betonas nedegi mediaga. Gaisro metu jis gali ilaikyti trump laik gana aukt
temperatr. Taiau ilgalaik aukta temperatra sunkiajam betonui alinga. Pakilus temperatrai 150-
200 oC stipris sumaja 25 %. Jei betonas kaista daugiau kaip 500 C ir vliau sudrksta, tai jis
visikai suyra, nes gesinasi ir pleiasi dehidratuotos kalks.
Pralaidum vandeniui galima sumainti padengiant betono paviri bitumu, labai tankaus tinko
sluoksniu, hidroizoliacinmis mediagomis bei maiant beton speciali pried.
Atsparumas aliui priklauso nuo cemento ries, nuo upild atsparumo aliui, betono
akytumo laipsnio ir por pobdio. Betono ir kit mediag atsparumas aliui susijs su vandens
mirkiu. Jei betono por tris pripildomas vandeniu ne daugiau kaip 80 %, tai toks betonas yra atsparus
aliui. Atsparumo aliui tyrimam gaminami 10x10x10 cm kubeliai. mirkyti bandiniai 4 h aldomi
-15 oC vandenyje ir 4 h atitirpinami 20 5 C vandenyje.

72
 Betono atsparumas aliui taip pat priklauso nuo riamj mediag ir upild savybi. Betono
atsparumo aliui marks yra: F25, F35, F50, F75, F100, F150, F200, F300, F400, F500, F600, F700,
F800.
Betono korozija betono irimas eksploatacijos metu, veikiant aplinkos faktoriams. Betono
korozija vyksta tada, kai beton prasiskverbia cemento atvilgiu agresyvios mediagos.

7.5. vieio betono gamyba ir transportavimas

vieias betonas gaminamas specialiose gamyklose. vieio betono gamybos technologin linij
sudaro:
1. Upild sandliai ir juos aptarnaujantys mechanizmai bei renginiai upildams paildyti.
2. Cemento sandlis su mechanizm kompleksu cementui i transporto priemoni ikrauti ir
pakrauti siloso boktus.
3. Cechas su transporto renginiais inertinms mediagoms ir cementui tiekti bunkerius.
4. Bunkeriai nepertraukiamam mediag tiekimui maiytuvus.
5. Dozatoriai.
6. Vandens ir pried rezervuarai.
7. Betono maiytuvai.
8. renginiai betono miiniui tiekti transporto priemones.
9. Laboratorija.
10. Remonto mechanins dirbtuvs.

Svarbiausios vieio betono gamybos operacijos yra mediag dozavimas ir maiymas.

Cementas, vanduo ir priedai dozuojami 1 %, o upildai 2 % tikslumu.
Betono miinys gaminamas periodinio veikimo maiytuvais. Atliekamos trys operacijos:
pakraunamos mediagos, jos sumaiomos ir ikraunamas miinys.
Pagal darbo reim maiytuvai bna cikliniai ir nuolatinio veikimo. Ciklinio veikimo
maiytuv svarbiausias technologinis rodiklis yra bgno talpa nuo 100 iki 4500 l; iki 250 l talpos
maiytuvai yra kilnojamojo tipo, o didesni stacionariniai. io tipo maiytuv naumas iki 60 m3/h.
Pagal sumaiymo bd betono maiytuvai yra skirstomi gravitacinius ir priverstinio
maiymo. Gravitaciniuose maiytuvuose mediagos susimaio laisvu kritimu. iais maiytuvais
gaminami slanks betono miiniai. Stands miiniai gaminami priverstinio tipo maiytuvais
vibromaiytuvais. Betonas maiomas ir automobiliniais maiytuvais.
Mediagas maiytuv rekomenduojama pakrauti tokia tvarka: veikiant maiytuv supilama
15-25 % vandens, po to vienu metu upildai, cementas ir vandens likutis. Optimali maiymo trukm
priklauso nuo cemento ir vandens kiekio, cemento savybi, upild stambumo ir ries, maiytuvo
talpos ir tipo. Racionali trukm (45-200 s) nustatoma miinio gamybos vietoje eksperimentiniu bdu iki
gaunamas vienodos spalvos miinys.
Betono miinys transportuojamas betonavimo viet savivariais sunkveimiais, juostiniais
transporteriais, betono siurbliais ir kitokiomis priemonmis.
Transportuojant i taros neturi itekti cemento pienas, o pati tara turi bti vari. Transportavimo
trukm priklauso nuo cemento savybi, miinio ir aplinkos temperatros. Vidutinikai perveimai turi
trukti ne ilgiau kaip 1 h.
Plastikas betono miinys greiiau susisluoksniuoja, todl juos reikia transportuoti
automobiliniais betono maiytuvais. Kai perveimo atstumas didelis, galima tiekti saus miin, kuris
su vandeniu sumaiomas statybos aiktelje.

73
 7.6. Betonavimas ir betono prieira

Betonavimas vieio betono sudjimas paruotas formas ir jo sutankinimas. vieias betonas

daniausiai tankinamas vibratoriais. J pagalba betono miinys gauna klampaus skysio savybes,
skleidiasi, upildo formas ir dalelms upildant oro tarpus miinys sutankja. Pagal vibravimo bd
vibratoriai skirstomi trinius, pavirinius, vidinius ir iorinius. Vibratoriaus tipas priklauso nuo
betonuojamos konstrukcijos tipo, formos ir matmen.
Betonuojant labai didelio atviro paviriaus konstrukcijas (grindis, ploktes), vartojamas
pavirinis vibratorius. Virpesiai persiduoda 20-30 cm gyl.
Giluminiai vibratoriai vartojami statant masyvias, palyginti mao paviriaus konstrukcijas
(pamatus, kolonas, stambias sijas).
Ioriniai vibravimo mechanizmai tvirtinami prie gaminio form sienui. Tokiose vertikaliose
vibracinse formose galima gaminti vamzdius, santechnines kabinas, laiptatakius, karnyz blokus,
stambiaploki nam pertvaras ir perdangas bei kitus gaminius. iuo bdu galima sutankinti tik
slankius miinius.
Vibravimo trukm priklauso nuo vibracinio tankinimo intensyvumo ir betono miini
technologini savybi. Vibravimo trukm turt bti optimali (~ 30 s).
Betono miinio sutankinimo laipsnis kontroliuojamas pagal sutankinimo koeficient Ksut, kuris
yra lygus sukloto betono miinio faktinio tankio ir apskaiiuoto tankio santykiui.
K sut q f qt ; (28)

Kai Ksut = 0,98-1, vadinasi, sutankinta pakankamai.

Betono prieira tai visuma priemoni, kurios utikrina palankias slygas betonui kietti ir
apsaugo jo struktr nuo sualojimo. Tik k suklot beton reikia apsaugoti nuo lietaus, nuo staigi
temperatrini pokyi, smgi, idivimo. Prieira ypa btina pirmosiomis kietjimo dienomis.
Atviri betono paviriai apdengiami maiiniu audiniu, drgnu smliu arba pjuvenomis ir ne vliau kaip
po 1012 h nuo betonavimo pabaigos (kartomis dienomis ne vliau kaip po 24 h), periodikai
sudrkinami. Kai oras sausas, i portlandcemento pagamintas betonas laikomas ne maiau kaip 7 paras,
i plastifikuot ir kitoki cement ne maiau kaip 14 par.
Kietjant beton reikia apsaugoti ir nuo ualimo.
Siekiant sumainti kietjimo laik (iki 35 par), vartojami auktos marks greitai kietjantys
cementai ir stands miiniai, kurie sutankinami vibruojant. betono miin maioma kietjim
greitinani mediag (kalcio chlorido ir kt.). Betono viduje galima sudaryti vidins ilumos atsarg:
gaminant betono miin vanduo pakaitinamas iki 80o C, upildai iki 40 oC, o suklotas miinys
padengiamas ilum izoliuojani mediag sluoksniu (laku, mineraline vata ir kt.).
Betono stipris tikrinamas bandant betoninius kubelius, kurie pagaminti betonuojant konstrukcijas
ir laikomi tose pat slygose kaip ir konstrukcijos. Paios konstrukcijos betono tankumo laipsnis gali
kiek skirtis nuo kubeli tankumo. Todl svarbiausiais atvejais tikrinamos konstrukcijos betono stipris.
Betono stipris konstrukcijoje nustatomas neardaniais metodais: spyruokliniu Smidto plaktuku ir
ultragarsiniais prietaisais.

7.7. Specialiosios paskirties betonai

i beton grupei priskiriamas smulkiagrdis, hidrotechninis, atsparus kariui, atsparus rgiai

ir labai sunkus betonas.
Smulkiagrdis betonas. io betono upildo dalels ne stambesns kaip 8 mm. Upilduose negali
bti priemai, naudojama maiau vandens. Dl to miinius dedama plastifikatori. is betonas

74
naudojamas plonasienms 40-60 cm storio gelbetoninms ploktms gaminti, grind pagrindams,
smulkiems gatvi bei melioracijos darbams skirtiems dirbiniams, armuotam cementbetoniui
(smulkiagrdis betonas, armuotas pintais plonos vielos tinklais). Tokiems betonams gaminti vartojamas
cementas turi bti auktos klass, o smlis stambus, labai varus.
Hidrotechninis betonas. Tai yra sunkiojo betono ris. Vartojamas utvankoms, liuzams ir
kitokiems statiniams, kuriuos veikia glas ir jros vanduo. Parenkant vandeniui nelaidi beton sudt
turi bti laikomasi betono stiprumo(R), nelaidumo vandeniui (W) ir atsparumo aplinkos poveikiui (XO,
XC, XD, XS, XF, XA) reikalavim. Dauguma hidrotechnini statini yra masyvios konstrukcijos,
todl btina, kad kietjant maai iskirt ilumos. Toki savybi betonas gaunamas i sulfatams
atsparaus cemento, plastifikuojani ir hidrofobini pried, auktos kokybs upild ir kruopiai
vykdant betonavimo darbus.
Toks betonas i vienos puss turi nepraleisti vandens esant slgiui. Vandeniui nelaidus sluoksnis
turi bti nemaesnis kaip 5 cm.
Hidrotechninio betono klas nustatoma po 180 par.
Kaitrai atsparus betonas. Vartojamas iluminiams agregatams, dmtraukiams ir kitokiems
statybiniams objektams, eksploatuojamiems auktoje temperatroje. Pagal atsparum ugniai ie betonai
skirstomi :
labai atsparius ugniai 1770-2000 oC;
atsparius ugniai 1580-1770 oC;
atsparius kaitrai iki 1580 oC.
Kaitrai atspars betonai gaminami i aliuminatinio (C3A), lakinio cement, skystojo stiklo.
Stambus ir smulkus upildas amotas, auktakrosni lakas, korundas.
Rgtims atsparus betonas. Gaminamas i rgtims atsparaus cemento ir upild (varaus
kvarcinio smlio, susmulkinto andezito, kvarcito ir kt.), umaiomas skystuoju stiklu. Suklotas betonas
turi kietti 10 par sausoje 15-20 oC temperatros aplinkoje.
Vartojamas vairi konstrukcij ir chemins pramons aparatros apsauginiam sluoksniui.
Keli betonas. Eksploatuojamas danai sudrksta ir idista, sula ir atyla. Nuolatos veikia
judanios transporto priemons, todl turi bti stiprus, atsparus dinaminms apkrovoms, dilimui, aliui
ir atmosferiniams poveikiams.
Keli betono stipris priklauso nuo dangos konstrukcijos: vienasluoksni ir dvisluoksni keli
vireilins dangos betono stipris 30-50 , dvisluoksni keli apatinio sluoksnio
25-30 MPa, pagrindo 10-25 MPa. Svarbus keli betono kokybs rodiklis yra lenkimo stipris jis turi
bti 2-5,5 MPa. Pagal atsparum aliui virutinio sluoksnio keli betonas turi bti
F 100-200, pagrindo ne maesnis kaip F50 marks.
io betono ilgaamikumas labai priklauso nuo komponent kokybs. Tokiems betonams gaminti
labiausiai tinka keliams ir aerodromams skirtas portlandcementis arba plastifikuotas bei hidrofobinis
portlandcementis. Virutiniams dang sluoksniams, be stiprumo gniudant ir lenkiant, keliami tam
tikro dangos deformatyvumo ir dvjimosi, iurktumo, atsparumo drusk poveikiui tirpstant ledui
reikalavimai. Tokie betonai daromi kiek galima tankesni. Vandens ir cemento (V/C) virutiniams
dangos sluoksniams turi bti maesnis nei 0,50, kit sluoksni ne didesnis kaip 0,60. Cemento kiekis
betone turi atitikti betono sudties ribojimus dl aplinkos slyg poveikio. Cementai naudojami su
priedais, didinaniais cemento akmens tank.
Keli betono sudtis parenkama taip pat kaip ir paprasto betono, taiau iek tiek padidinamas
smlio kiekis. Virutini kelio dang sluoksniui upildai privalo atitikti trkiosios granuliometrins
sudties reikalavimus: maiausiai 50 % skaldels iki 8 mm ir 35 % bendrojo upild kiekio.
Tinkamiausi upildai i tankij natrali uolien. Upild atsparumas aliui turi bti ne maesnis u
projektin betono atsparum aliui. Stambs upildai plaunami, nes juose negali bti organini
priemai, molio ir dulki leidiama tik iki 1 % mass.

75
 Dekoratyvinis betonas. Vartojamas pastat bei vairi statybini detali vidaus ir iors apdailai.
is betonas turi bti ne tik graios spalvos ir faktros, bet ir stiprus, tankus, ilgaamis. Jo stipris bna
ne maesnis kaip 15-20 MPa, atsparumas aliui 2550 cikl.
Tamsus dekoratyvinis betonas gaminamas i paprastojo, viesus i baltojo arba spalvotojo
portlandcemenio. Upildai turi bti ne tik stiprs, bet ir tam tikros spalvos bei granuliometrins
sudties. Mozaikiniams paviriams gauti kaip upild dedama trupinto marmuro, granito, dolomito,
tankij klini.
Dekoratyviniams betonams gaminti rekomenduojama vartoti hidrofobin cement arba
ruoiamus miinius pridti hidrofobini plastifikuojani pried. Tada sumaja galimyb atsirasti
dmms dekoratyvinio betono paviriuje. Norint gauti spalvot dekoratyvin beton, dedama armams
ir viesai atspari pigment: geleies, chromo, mangano oksid ir kt. Pigment gali bti ne daugiau
kaip 10 % cemento mass. Organiniai pigmentai nevartojami, nes jie neatspars arm poveikiui.

7.8. Lengvieji betonai

Lengvaisiais vadinami tokie betonai, kuri tankis nuo 800-2000 kg/m3.

Lengvieji betonai skirstomi pagal struktr paprastuosius, maasmlius, stambiaporius,
porizuotus.
Paprastieji betonai gaminami i riamosios mediagos, vandens, smulkaus ir stambaus
upildo. Visos tutumos tarp stambaus upildo upildomos skiediniu.
Maasmliuose betonuose tarp stambaus upildo daleli esanios tutumos skiediniu
upildytos dalinai.
Stambiaporiuose (besmliuose) betonuose tutumos tarp stambaus upildo grdeli
neupildomos skiediniu. is betonas gaminamas i riamosios mediagos, vandens ir
stambaus upildo. Rianij mediag kiekis imamas ribotas, kad cemento tela padengt
stambaus upildo grdelius ir neupildyt tutum.
Porizuotieji betonai gaminami i riamosios mediagos, vandens, stambaus ir smulkaus
upild ir speciali mediag dujodari ir putokli, kurie cemento akmenyje sudaro
smulkias udaras poras. ios poros nesumaina betono stiprio, bet sumaina jo mas ir
laidum ilumai.
Riamosios mediagos greitai kietjantis bei paprastas portlandcementis ir lakinis
portlandcementas.
Akytieji upildai skirstomi :
gamtinius (smulkinant ir frakcionuojant akytas uolienas pemz, vulkanin tuf ir kt.);
dirbtinius, gaunamus i gamybos atliek (vairs lakai, pelenai);
specialiai pagamintus (keramzitas, granuliuotas auktakrosni lakas, perlitas ir kt.).

Keramzitas biri, lengva, akyta keramin mediaga, kurios granuli pavirius aptrauktas
sukepusia plvele. Gaminamas i lengvai besilydani ir gerai nuo kario isipuiani moli. Molio
ptimasis greitinamas priedais: durpmis, medienos pjuvenomis, mazutu, sulfitiniu smli raugu.
Granuls degamos 1050-1250 oC temperatroje, sukamoje krosnyje. Idegtos sijojamos ir skirstomos
frakcijas.
Termozitas arba lako pemza gaunamas vandeniu auinant ilydyt skystj lak. Gaunamos
birios, poringos, vairaus didumo dalels.
Granuliuotas auktakrosni lakas gaunamas staigiai auinant ilydyt lak. Isiskiriani
duj ipstas lakas subyra vairaus didumo grdelius. Gaunama poringa, biri mediaga.

76
 7.8.1. Miini savybs

Palyginus su sunkiaisiais upildais, lengvieji upildai turi specifini savybi. Daugelio akytj
upild grdeliai yra netaisyklingos formos, o j pavirius yra didelis ir akytas. ie upildai geria daug
vandens.
Lengvojo betono miiniai danai bna nepakankamo slankumo ir juos reikia priverstinai ir
intensyviai tankinti. Tikslinga vartoti hidrofobinius bei plastifikuojanius priedus. Plastikumas,
standumas, slankumas tikrinama tokiais pat metodais, kaip ir sunkiojo betono miiniai.

7.8.2. Lengvojo betono savybs

Svarbiausios betono su akytaisiais upildais savybs yra tankis ir stipris.

Cemento akmuo yra sunkiausias lengvj beton struktrinis elementas. Kuo maesnis jo kiekis,
tuo maesnis betono vidutinis tankis.
Lengvojo betono stipris priklauso nuo cemento ir vandens santykio (C/V), cemento marks,
upild stiprumo. Lengvieji betonai pagal stipr skirstomi klases: LC 8/9, LC 12/13, LC 16/18, LC
20/22, LC25/28, LC 30/33, LC 35/38; LC 40/44, LC 45/50, LC 50/55, LC 55/60, LC 60/66, LC 70/77,
LC 80/88.
Gaminant statybinius gaminius i lengvojo betono, be tankio, stiprio, reikia inoti ir kitas savybes.
Tai susitraukimas, atsparumas aliui ir kt.
Skaiiuojant lengvojo betono sudt, atsivelgiama tai, kad i turim upild ir minimalaus
cemento kiekio reikia pagaminti nustatyto slankumo betono miin, kuris sukietjs turi bti nustatyto
stiprio ir tankio.
Vandens kiekis miinyje turi bti optimalus: didjant vandens kiekiui, lengvojo betono stipris
didja (pagerja miinio plastikumas, gaunamas tankesnis betonas). Be to, betonas neilaiko vandens
pertekliaus ir susisluoksniuoja.
Lengvojo betono sudtis parenkama bandymo metodu.

7.9. Akytieji betonai

Akytieji betonai yra vieni i lengvj beton. Jie klasifikuojami pagal akytosios struktros
sudarymo bd, riamosios mediagos r, kietinimo bd ir paskirt.
ie betonai gaminami i riamj mediag, smulkiai malto smlio, aktyvum lemiani
mediag (duj arba put) ir vandens.
Akytas betonas priskiriamas prie nedegij mediag. Tyrimais nustatyta, kad akytojo betono
150 mm storio siena deginama gali isilaikyti maiausiai 6 valandas.
Gaminiai i akytojo betono ymimi raidmis AAC. Visas teigiamas savybes akytajam betonui
suteikia portoji gaminio struktra. Akytojo betono AAC gaminiai privalo atitikti autoklaviniam
akytajam betonui standarto (LST 1469 2000 ir LST EN 771-4:2003+A1) keliamus reikalavimus.
Gaminiai i akytojo betono nedideli form, tiksli matmen ( 1 mm), lengvai montuojami ir
paprastai apdirbami (pjaustomi, frezuojami).
Pagal akytosios struktros sudarymo bd skiriasi duj betonai ir putbetoniai
(portlandcementis ir maltas kvarcinis smlis) arba duj ar put silikatas (kalks ir maltas kvarcinis
smlis). Betonas ipuiamas pridjus speciali dujodari (aliuminio milteli, vandenilio peroksido).
Pagal kietjimo bd akytieji betonai skirstomi autoklavinius ir kietintus natraliomis
slygomis. Statybai plaiausiai vartojami autoklaviniai akytieji betonai.

77
 Duj betonas gaminamas i riamosios mediagos, smulkiai sumalto kvarcinio smlio, dujodario
ir vandens.
Duj betonui gaminti daniausiai vartojamas dujodaras aliuminio pudra. Aliuminio milteliai
vartojami vandenins suspensijos pavidalu. Dl to smulks milteliai tolygiai pasiskirsto betono
miinyje. Isiskiriantis vandenilis tel ipuia.
Duj betono fizikins ir mechanins savybs labai priklauso nuo aliuminio pudros kiekio, jos
pasiskirstymo betono miinyje tolygumo. Kuo daugiau isiskiria vandenilio, tuo aktyvesnis betonas;
kuo smulkesni aliuminio milteliai, tuo tolygiau isidsto poros ir betono fizikins ir mechanins
savybs geresns.
Duj silikatas skiriasi nuo duj betono tuo, kad jis gaminamas i orini kalki. Kalki ir malto
smlio kiekis duj silikate 1:3 iki 1:5. Duj silikatas turi kietti tiktai autoklavuose.
Akytojo betono savybs. Akytj beton rodikliai (stipris, tankis, ilumos laidumas) labai
priklauso nuo struktros, t.y. nuo por skaiiaus, didumo ir isidstymo tolygumo. Labai svarbus
akytj beton kokybs rodiklis yra karkasins mediagos stipris. Jis priklauso nuo mediagos sudties
ir kietjimo slyg. Stipriausias akytas betonas gaunamas, kai gaminiai kietinami autoklave.
Gaminiai 400; 500; 600 ir 700 kg/m3 tankio, j gniudomojo stiprio klas yra atitinkamai: ACC
1,5; ACC 2; ACC 2,5; ACC 3; ACC 3,5. Toki beton vidutinis stipris nustatant klas gaunamas
ibandius 15x15x15 cm kubelius, kietintus hidroterminmis stygomis ir idiovintus iki 8 % drgms.
Akytasis betonas neapsaugo plienins armatros nuo korozijos, todl prie dedant j reikia
padengti antikorozine danga (cemento-bitumo, cemento-polistirolo ir kitomis mastikomis).
Akytj beton gamyba nesudtinga, o aliava paplitusi ir pigi. Didiausias i beton
trkumas didels j deformacijos.

78
 8. STATYBINIAI SKIEDINIAI

8.1. Skiedini klasifikavimas

Statybiniais skiediniais vadinami miiniai, sudaryti i rianij mediag, vandens, smulki
upild ir pried. Rianija mediaga gali bti cementas, kalks, gipsas ir kt. Smulkiu upildu
smlis (0,15-2,5 mm), susmulkintos uolienos, lakas, keramzitas ir t. t. Pried paskirtis pagerinti
skiedinio savybes.
Skiedinys tai smulkiagrdis betonas. Todl pagrindins skiedini savybs slankumas ir stipris
priklauso nuo toki pat veiksni, kaip ir beton. Taiau reikia atsivelgti tai, kad skiediniai klojami
ant akyto pagrindo (plyt, lengvojo betono), kuris siurbia i skiedinio vanden. Skiedinys klojamas
plonu sluoksniu, kuris mechanikai sutankinamas. tai reikia atsivelgti, parenkant skiedini sudt.
Skiediniai skirstomi pagal tank, paskirt, rianij mediag, stipr ir atsparum aliui.
Pagal tank skiediniai skirstomi sunkiuosius, kuri tankis 1500-2000 kg/m3, ir lengvuosius,
kuri tankis maesnis kaip 1500 kg/m3. Sunkiojo skiedinio upildu yra kvarcinis arba kitoks
smlis. Lengvieji gaminami i lengvj akyt upild.
Pagal paskirt skiediniai skirstomi :
mro darb, kurie vartojami mrijant konstrukcijas i plyt, akmen ir stambi
element:
apdailos darb, vartojami vidaus ir ioriniams paviriams tinkuoti;
specialios paskirties hidroizoliacinius, injekcinius, akustinius, apsauginius (rentgeno
kabinetams) ir kt.
Pagal panaudot rianij mediag skiediniai skirstomi : cementinius, kalkinius,
gipsinius ir miriuosius. Miriuoju skiediniu vadinamas toks skiedinys, kuriame yra dvi
rianiosios mediagos (cementas-kalks).
Pagal stipr gniudant (kg/cm2) skiediniai skirstomi markes: S 0,4, S1, S 2,5, S5, S10,
S15, S20, S30. Skiedinio mark nustatoma bandant 70,7x70,7x70,7 mm kubelius,
suformuotus ant sausos plytos ir kietjusius 28 paras 15-25 C temperatroje.
Pagal atsparum aliui skiediniai skirstomi markes: F10, F15, F25, F35, F50, F100, F150,
F200, F300.

8.2. Nesukietjusio skiedinio savybs

Svarbiausios nesukietjusio skiedinio savybs yra plastikumas ir vandens sulaikymo galia.

Plastikumas pagaminto skiedinio savyb lengvai skleistis ant pagrindo plonu, vienodu
sluoksniu. Kai skiedinys neplastikas (t. y. standus), mrijant j sunku paskleisti vienodu sluoksniu.
Naudojant mro darbams stand skiedin, mro stipris 1,52 kartus maesnis, negu naudojant plastik
skiedin. Standus skiedinys netinka ir tinkavimo darbams.
Skiedinio slankis (konsistencija) priklauso nuo riamosios mediagos ries ir kiekio, upild ir
vandens kiekio. Skiedinio slankumas matuojamas 300 g svorio standartiniu kgiu, slankumo rodiklis
kgio smigimo gylis (cm). Plyt mrui vartojamo skiedinio slankumas turi bti 9-13 cm. Skiedinio
miinio slankumas tikrinamas ne maiau kaip tris kartus per pamain.
Vandens laikymo galia (vandens sulaikymas) skiedinio ypatyb nesusisluoksniuoti
transponuojant ir neatiduoti per daug vandens akytam pagrindui. Kai skiedinys sulaiko vanden
pakankamai gerai, tai akytas pagrindas palaipsniui isiurbia vanden ir skiedinys tankja.
Skiedinio slankumas priklauso ir nuo riamosios mediagos ries.
Kad skiedinys bt plastikesnis, dedama plastifikatori muilanafts, sulfitini mieli ir kitoki
mediag. Cementiniai skiediniai palyginti silpnai sulaiko vanden ir todl jie yra nepakankamai

79
plastiki. Cementinis skiedinys pasidaro plastikesnis djus kalki. Skiedinyje jos yra kaip
plastifikatoriai (kalki stipris 100 kart maesnis u cemento stipr).
Kalks gali bti pakeiiamos kitokiais priedais:
neorganiniais dispersiniais priedais moliu, maltomis klintimis, dolomitu ir kt;
organiniais priedais vairiais techniniais muilais (naftenini, kanifolini, medio derv).
Drgnoje aplinkoje molio ir kalki kiekis imamas maesnis, o konstrukcijoms, kurios
eksploatuojamos emiau gruntinio vandens lygio, molis ir kalks skiediniams nevartojamos, juos
galima pakeisti smulkiai maltu smliu.

8.3. Sukietjusio skiedinio savybs

Svarbiausios sukietjusio skiedinio savybs yra stipris gniudant ir atsparumas aliui.

Skiedini stipris priklauso nuo riamosios mediagos aktyvumo, riamosios mediagos ir
vandens kieki santykio C/V, nuo cemento kiekio ir nuo pagrindo, ant kurio skiedinys kietja,
tankumo.
Skiedinio mark nustatoma lenkiant 4x4x16 cm dydio sijeles, kietjusias 28 paras 15-25 C
temperatroje, o gautas puseles gniudant. Pagal stipr gniudant (N/mm2) nustatytos marks S 0,4;
S1; S 2,5; S5; S10; S15; S20; S50. Montuojant surenkamas konstrukcijas vartojami auktesni marki
skiediniai: 15, 20 ir 30 (N/mm2).
Skiedinio atsparumas aliui priklauso nuo panaudotos riamosios mediagos savybi,
riamosios mediagos ir vandens kieki santykio ir skiedinio struktros ypatum. Pagal atsparum
aliui nustatytos tokios marks: F10, F15, F25, F35, F50, F100, F150, F200 ir F300.
Daugiausiai deformuojasi ir trkinja labai riebs skiediniai.

8.4. Skiediniai mro darbams

Mro darbams vartojami cementiniai, cemento-kalki, cemento-molio ir kalkiniai skiediniai. i

skiedini sudtis parenkama, atsivelgiant reikiam j slankum, pastat klas, eksploatacijos slygas,
konstrukcijos pobd, skiedinio mark.
Mrui emiau gruntinio vandens lygio ir drgname grunte vartojami lakinio cemento,
pucolaninio portlandcemento, portlandcemenio su aktyviais priedais skiediniai. Vireminei pastat
mro daliai vartojami skiediniai, pagaminti i mao aktyvumo cement.
Neaukt pastat sienoms mryti vartojami i pigi riamj mediag pagaminti skiediniai
(kalkinis ir t. t.).
Kalkiniai skiediniai yra labai plastiki, gerai sukimba su pagrindu, maai traukiasi, ltai kietja
ir yra neatspars drgmei ir kintamai temperatrai. iuo skiediniu tinkuojamos sienos, lubos, iskyrus
karnizus, cokolius, parapetus.
Cemento ir kalki skiediniai sudaryti i cemento, kalki telos, smlio ir vandens. Jis riasi
ltai, todl galima ruoti didelmis porcijomis. Sunaudoti reikia iki to laiko, kol pradeda ritis
cementas, t. y. per 1 valand. Galima cemento ir kalki skiedinio sudtis trio dalimis (cementas:
kalks: smlis) : 1:1:6; 1:2:8; 1:2:9; 1:2:11; 1:3:12; 1:3:15.
Ruoiant skiedin pirmiausia sumaiomas sausas cemento ir smlio miinys, kalks
sumaiomos su vandeniu ir pilamas kalki pienas arba atvirkiai.
Yra plastiki, stiprs ir atspars aliui. iuo skiediniu tinkuojamos iorins pastat sienos,
drkstanios pastat dalys, cokoliai, pirtys ir drgnos patalpos.
Cemento-molio skiediniai pagaminti i cemento, molio telos, smlio ir vandens. Plastiki,
stiprs ir pakankamai atspars aliui. iuo skiediniu tinkuojamos sausos patalpos, akmens, plyt

80
mro, medins, molio ir plauo plokts. Molis upilamas vandeniu, iminkomas ir palaikomas par.
Po paros pilama vandens, dar kart permaiomas ir perkoiamas per sietus. Perkous nedidelmis
porcijomis pilamas smlis (jo kiekis priklauso nuo molio riebumo) ir maiomas iki vientisos mass.
Skiedinio rilumui pagerinti rekomenduojama dti kalki telos. Taip paruous skiedin galima dirbti
kelias paras, o jam sutirtjus pilama vandens ir permaiomas. Tinkuojant kiekvien sluoksn reikia
idiovinti ir tik tada krsti kit sluoksn. Molio skiediniai kietja ltai.
is skiedinys naudojamas retai.
Cementiniai skiediniai vartojami poeminms ir vireminms pastat dalimis (emiau
hidroizoliacinio sluoksnio), kai mras yra emiau gruntinio vandens lygio ir kai skiedinio mark turi
bti auktesn kaip 100.
cementin skiedin maiius pried galima ruoti hidroizoliacin skiedin. Cementinis skiedinys
stiprus ir standus, riasi ltai, paruot reikia sunaudoti per 1 valand. Skiedinio sudtis trio dalimis(
cementas: smlis): 1:1; 1:2; 1:3; 1:4; 1:5; 1:6. Daniausiai naudojama sudtis 1:3. Sausas cementas
sumaiomas su smliu, tada pilama vandens ir viskas gerai permaioma.
Skiedinio mark parenkama, atsivelgiant reikiam mro stipr, eksploatacines slygas,
konstrukcijos ilgaamikum.
Armuotam mrui, eksploatuojamam sausomis slygomis, vartojamo skiedinio mark S20, o
drgnomis slygomis (drgnis 60 %) S50. Stulpams, karnizams, sramoms S20 ir 50 marki
skiediniai. Sien i sunkiojo betono ploki horizontalioms silms vartojamas ne emesns kaip
C12/15 marks skiedinys, o i lengvojo betono ne emesns LC 8/9.
iem vartojam skiedini marks turi bti 1-2 laipsniais auktesns. Skiedinys turi bti ne
emesns kaip S10 plytinms sienoms ir pamatams, S25 stulpams, S50 karnizams ir sramoms,
S10 horizontalioms ploktini sien silms.
Skiedini sudtis daniausiai parenkama pagal skiedini sudi lenteles, o kokyb tikrinama ir
koreguojama bandymais.

8.5. Apdailos skiediniai

Apdailos skiediniai skirstomi paprastojo tinko ir dekoratyvinio tinko skiedinius.

8.5.1. Paprastojo tinko skiediniai

Tinko paskirtis gali bti vairi: tinkuojant ilyginamas pavirius; tinko sluoksni konstrukcijos
apsaugomos nuo vandens ir alio. Atsivelgiant tai, atitinkamai parenkama skiedinio sudtis.
Tinko sluoksnis nra laikanti konstrukcija, todl skiedinio stipris turi antraeil reikm; tinko
skiedinys turi bti plastikas, gerai sukibti su pagrindu ir kietdamas turi netrkinti (sutrkinja per
riebs skiediniai).
Kalki-smlio skiedinys slankus, gerai sukimba su plyt mru, maai deformuojasi, keiiantis
oro drgniui. Taiau iuo skiediniu negalima tinkuoti drgn patalp, cokoli, karniz ir kit
drkstani konstrukcij. ie skiediniai ltai kietja, o nutinkuoti paviriai ltai dista.
Cemento kalki skiediniai greitai kietja, stiprs, atspars drgmei. Kuo drgnesn aplinka,
tuo didesnis kalki kiekis pakeiiamas cementu.
Cementiniu skiediniu tinkuojamos didesnio drgnio patalpos (vonios) ir atmosferini krituli
drkinamos konstrukcijos.
Kalki-gipso skiedinys greitai riasi ir kietja. iuo skiediniu tinkuojami mediniai ir kitokie
saus patalp vidiniai paviriai (lubos, pertvaros).
Tinko sluoksnis daromas i trij skiedini: paruoiamojo, ilyginamojo ir apdailos.
Kiekvienam sluoksniui gaminamos kitokios sudties ir slankumo skiedinys. Apdailos sluoksniui
vartojamas iki 1,2 mm stambumo smlis. Slankumas padidinamas plastifikatoriais.
81
 8.5.2. Dekoratyvinio tinko skiediniai

Dekoratyvinio tinko spalvotaisiais skiediniais tinkuojamos sienins plokts ir blokai, pastat

fasadai. iuose skiediniuose rianija mediaga gali bti baltas ir spalvotas cementai, viesus
portlandcementis ir kalks. Skiedin galima nuspalvinti maiant pigment.
Dekoratyvini skiedini upildai: iplautas kvarcinis smlis, baltas arba spalvotas smlis, kuris
gaunamas, smulkinant vairias uolienas (marmur, granit ir kt.). Kad dekoratyvinis skiedinys blizgt,
maioma smulkinto ruio (iki 1 %) arba susmulkinto stiklo (iki 10 %). Slankumas ir atsparumas
atmosferiniams veiksmams padidinamas tokiais priedais: muilanafte, hidrofobizuojaniais silicio-
organiniais skysiais ir kt.
Pagal sudt dekoratyviniai skiediniai skirstomi spalvotuosius kalki skiedinius, terazitinius ir
akmens.
Spalvotieji kalki skiediniai gaminami i kalki, smlio ir pigment. Tinko skiedinio stipriui
padidinti maioma paprasto cemento. ie skiediniai yra ekonomiki, tinkuojant lengvai
apdirbami.
Terazitiniai skiediniai pagaminti i riamj mediag, upild ir ruio vyneli. Prie
panaudojim toks miinys sumaiomas su vandeniu. Vartojamas pastat fasad
dekoratyviniam sluoksniui ir visuomenini pastat vidaus apdailai. Skiedinys yra gana
standus, todl vartojamas pusiau skystas ir kreiamas 24 sluoksniais, irint kokio storio turi
bti tinkas. ie skiediniai gali bti vairi spalv.
Akmens tinko skiediniais imituojamos vairios uolienos (klintys, smiltainiai, granitas ir kt.).
Jie gaminami i atitinkamos spalvos cemento, nedidelio kiekio kalki, uolien milteli ir
uolien grdeli. Vartojami cokoli, fasad ir visuomenini pastat kai kuri patalp
apdailai.
Dekoratyvini skiedini slankumas turi bti toks pat, kaip ir paprastj; fizins-mechanins
savybs turi bti tokios: g/b ploktms apdailinti skiedinio mark ne emesn 150; blokams i
lengvj beton ir fasadui ne emesn 50. Atsparumas aliui ne maesnis kaip 35 ciklai.

8.6. Specialieji skiediniai

Injekciniai skiediniai tai cemento-smlio skiedinys arba cemento tela, kuriais upildomi i
anksto tempt gelbetonini konstrukcij kanalai. Jie apsaugo armatr nuo rdijimo ir utikrina
armatros sukibim su betonu.
Hidroizoliaciniai skiediniai gaminami i vandeniui nelaidaus pltriojo cemento arba i
portlandcemento ir jo tank padidinani chemini jungini. Dedama hidrofobini pried natrio
aliuminat, polimer arba bitumins emulsijos. Mark ne emesn kaip 400. Tinkuojama torkreto bdu
(upurkiant dideliu spaudimu ant paviriaus).
Akustiniai skiediniai tai lengvi skiediniai, vartojami gars sugerianiam tinkui. Tokio
skiedinio tankis 600-1200 kg/m3.
Rianija mediaga gali bti portlandcementas, kalks, gipsas arba j miinys, kaustinis
magnezitas, o upildais vienos frakcijos 3-5 mm stambumo akytas smlis (pemza, keramzitinis ir t.t).
Riamosios mediagos kiekis ir upild grdin sudtis turi bti tokia, kad tinkas bt akytas.
Apsauginis skiedinys tai sunkus skiedinys. Tankis daugiau kaip 2200 kg/m3. Vartojami
rentgeno kabinetams izoliuoti. io skiedinio rianija mediaga gali bti portlandcementis ir lakinis
portlandcementis, o upildu barito ir kit sunkij uolien smlis (iki 1,25 mm rupumo) ir j dulks.
Apsauginms savybms pagerinti vartojami priedai, kuriuose yra lengvj element (vandenilio, liio,
boro). Grind ir sien tinko storis nuo 30 iki 100 mm, o lub 5-20 mm.

82
 Atskirais atvejais vartojami kaitrai, rgtims ir armams atspars skiediniai. Specials skiediniai
vartojami ne emesnje kaip 10-15 oC temperatroje.

8.7. Sausieji statybiniai miiniai

Sausieji miiniai turi gana daug ger savybi, todl jie danai pakeiia lapiuosius miinius.
Apdailos darbams naudojami paprastieji ir modifikuotieji sausieji miiniai. Sausuosius miinius
statybos aiktel galima atsiveti ir naudoti neribotais kiekiais. Neparuoti miiniai gali ilaikyti savo
savybes ilg laik, neprarasdami pagrindini savybi. Sausuosius miinius naudoti gana paprasta. Prie
naudojant, sausuosius miini miltelius reikia upilti tam tikru kiekiu vandens ir gerai imaiyti.
Modifikuotieji sausieji miiniai yra sudaryti i riamj mediag: portlandcemenio,
aliumnatinio cemento, kalcitini kalki, gipso, polimerini riikli ir chemini modifikuojamj
mai. statybos aiktel jie tiekiami sausi popieriniuose maiuose arba specialiais konteineriais.
Modifikuotieji sausieji miiniai palyginti su tradiciniais lapiaisiais miiniais turi privalum:
pagerja statybos darb kokyb dl sudi stabilumo ir vienalyts struktros;
garantuojama miini kokyb ir stiprumas;
sumaja mediag snaudos 34 kartus;
supaprastja miini pirkimo ir sandliavimo procesai, aplinkos tara;
miinius galima perveti dideliais kiekiais, neribotais atstumais bet kokiomis slygomis ir
esant bet kokiai temperatrai;
miiniai neuterti biologinmis mediagomis.
Pagrindins sausj miini aliavos: portlandcementis, specialieji cementai, statybins kalks,
smlis, gipsins riamosios mediagos, maios, pigmentai ir upildai (smulkusis grdinis kvarcinis
smlis yra kasamas Anyki ir Varnos rajone).
Modifikuoti sausieji miiniai yra daugiadispers kompozitin mediaga. Fizikinius ir cheminius
procesus lemia: mineralin riamoji mediaga, polimerinis priedas, upildai, modifikuotosios maios,
vanduo.
Praktikoje taikomi du sausj miini modifikavimo (gerinimo) bdai:
dedant miin celiuliozs eteri;
dedant miin polimerini skirtingos chemins sudties ir skirting savybi dispersini
mai.
Modifikuojanios maios veikia ir cemento hidroliz bei hidratacijos procesus bei riamj
mediag struktros susidarym.
Celiuliozs eteriai, priklausomai nuo j kiekio, gali pagreitinti ir sultinti cemento hidratacijos
proces.
Modifikuojanios maios leidia valdyti technologinius procesus, fizikines ir mechanines bei
eksploatacines sausj miini savybes.
Sausj miini kokyb priklauso nuo sudtini dali, todl parenkamos mediagos, kurios
suteikt miiniams norim savybi, naudojant juos vairioms statybos reikmms, kad i j atlikti
darbai bt patikimi vairioje aplinkoje. Tai pasiekiama naudojant maiinius cheminius priedus, kurie
padeda derinti sausj miini savybes su j paskirtimi.
maiini pried grups apibdina j poveik miinio savybms ar cemento kietjimui:
vandens atskyrim mainantys celiuliozs eteriai;
skystikliai / plastikliai; superskystikliai / superplastikliai;
redisperguojantys;
pltrieji;
nuo alio;
riimosi greitikliai, kietjimo greitikliai;
83
 riimosi ltikliai;
or traukiantys; stabilizuojantys;
hidrofobiniai; vandens gr mainantys;
tirtikliai, dispergatoriai;
armuojantys;
konservuojantys;
putas gesinantys.
Visiems maiiniams cheminiams priedams keliami bendrieji reikalavimai:
vienalyiai tiek milteli, tiek skysi pavidalu;
vienodos spalvos visame kiekyje;
nurodytas veiksmingosios mediagos kiekis;
lyginamojo tankio vert (D) gali keistis 0,03, kai D>1,10; ir 0,02, kai D1,10; ia D
gamintojo nurodyta vert;
sausj mediag kiekis privalo tenkinti slygas : 0,95 T X<1,05 T, kai T20 % ir 0,9T
X< 1,01 T, kai T< 20 %. ia T gamintojo nurodyta vert, mass %; X bandymo
rezultatai, mass %;
poveikis riimosi trukmei, djus didiausi rekomenduojam doz 20 C temperatroje, ne
maesnis kaip 30 min;
tikrinama pH vert, bendras chloro kiekis ir arm (Na2O ekvivalentu) kiekis, kurie neturi
bti didesnis nei nurodyta gamintojo vert.
maios apibdinamos galiojaniame standarte (EN 934) specialiais reikalavimais, kuriuos
gamintojai ir tiekjai privalo tenkinti.
Sausj miini klasifikacija. Sausieji miiniai klasifikuojami pagal tris pagrindinius poymius:
riamj mediag;
upildo stambum;
paskirt.
Pagal riamj mediag skirstomi :
cemento;
cemento ir kalki;
gipso;
anhidritinius;
kalki ir gipso;
polimerinius.
Pagal upildo stambum (dispersikum):
stambiagrdius, kai upildo grdeli stambumas iki 2 mm;
smulkiagrdius, kai upildo grdeli stambumas iki 0,25mm.
Pagal paskirt:
tinko vidaus ir iors sienoms bei luboms tinkuoti, paviriams ilyginti; termoizoliacini
ploki paviriui ilyginti, sutvirtinti ir apsaugoti; drgniems paviriams ilyginti ir
apdailinti; remontuojamiems betoniniams paviriams sanuoti;
spalvoti dekoratyvieji vidaus ir iors sienoms suteikti dekoratyv spalvot reljef;
hidroizoliaciniai monolitiniams portiems betoniniams ir kitiems mineraliniams
pagrindams sandarinti nuo drgms ar vandens; rsio sienoms bei grindims, rezervuarams,
baseinams hidroizoliuoti;
mro vidaus ir iors sienoms i plyt, blok ir akytojo betono blokeli mryti,
iluminiams intarpams tvirtinti;
montavimo stambioms denginio ir perdangos ploktms, pamat blokams montuoti;

84
 klijai apdailos, akmens mass plytelms, akytojo betono blokeliams, ilumins izoliacijos
ploktms klijuoti, armuojamajam tinkleliui prie aitvar tvirtinti;
glaistai sien ir grind plyteli tarpams upildyti, sienoms ir luboms glaistyti prie daant,
tapetams klijuoti viduje ir iorje ir nuolat drgnose patalpose;
gruntavimo vairi cemento skiedini sukibiai pagerinti, paviriams sutvirtinti, lipnumui
padidinti su vandens negerianiais stiklo, tankaus betono, metalo ar kai kuriais plastikiniais
paviriais;
ilyginamieji iors ir vidaus grindims ir nedideli pagrindo nelygum baigiamajam
ilyginimui ant betono, ildom grind ir kit pagrind;
specialios paskirties ugniai, kaitrai ir rgtims atspars, antiradiaciniai.
Pagrindiniai skiedinio miinio kokybs rodikliai priklauso nuo jo paskirties: gniudomasis
stipris, tankis, atsparumas aliui ir kiti tam miiniui bdingi rodikliai, pavyzdiui, priklijavimo stipris,
vandens pralaidumo rodiklis, maksimalus upildo stambumas, ilumos laidumo koeficientas ir kt.
Skiedinio gniudomojo stiprio klass yra ios: M1; M2,5; M5; M10; M15; M20. Gali bti ir
didesns klass, kurios nustatomos kas 5 N/mm2.
Atsparumo aliui marks yra tokios: F10; F15; F25; F35; F50; F75 ir F100. Gali bti nustatomos
ir auktesns negu F 100 (LST L 1413.11:2005).
Kontroliuojamais rodikliais gali bti:
priklijavimo stipris plyteli klij miiniai;
vandens pralaidumas hidroizoliaciniam;
tankis ir ilumos laidumo koeficientas ilum izoliuojaniam;
gniudomasis stipris ir sklidimo rodiklis grind liejimo miiniui;
naudojimo temperatra kaitrai atspariam;
garso absorbcijos koeficientas akustiniam tinkui;
pusiau susilpninanio gama spinduli intensyvum ekranuojanio sluoksnio storis
antiradiaciniam tinkui;
pltros dydis, mm/m pltriojo;
skiedinio atsparumo rgtims rodiklis rgtims atsparaus.
Visi kokybs rodikliai turi atitikti j normatyvini dokument reikalavimus.

8.8. Skiedini gamyba ir perveimas

Statybiniai skiediniai gaminami centralizuotose gamyklose. Jei statybos darb apimtis nedidel ir
gamyba toli, tai gaminami statybos aiktelje. Gaminamas sausas miinys, kuris statybos aiktelje
sumaiomas su vandeniu.
Skiedinio gamyb sudaro mediag dozavimas ir sumaiymas. Mediagos maiomos periodinio
ir nepertraukiamo veikimo maiytuvais. Maioma apie 1 minut.
Mrijant akmenines konstrukcijas kartu ir sausu metu, kai temperatra auktesn kaip 30 C, o
santykinis oro drgnis maesnis kaip 50 %, reikia irti, kad bt sudarytos drgnos slygos skiediniui
kietti. Vartojamas 9-13 cm slankumo skiedinys, o mrijimo mediagos suvilgomos vandeniu. Prie
pradedant darb susisluoksniavs skiedinio miinys permaiomas. Negalima vartoti pradjusio stingti
arba bevandenio skiedinio.
Skiediniai veami betonveiais ar savivariais. Atvetas ikraunamas konteinerines des: sauso
miinio partija siuniama su pasu, kur nurodyta skiedinio sudtis, mark, pagaminimo laikas. iem
tara apildoma, o kartomis dienomis apdengiama drgnais dembliais. Veant reikia saugoti, kad
nesudrkt.

85
 9. GAMINIAI I NEORGANINI RIAMJ MEDIAG

9.1. Silikatins plytos ir blokai

Silikatins plytos ir blokai tai dirbtinis akmuo, pagamintas tik i natrali, gamtoje randam
aliav: kalki (susmulkintas kalkakmenis), smlio ir vandens. Isiskiria i kit statybini mediag
ekologikumu ir dideliu tankiu.
Silikatins statybins mediagos gaminamos i kvarcinio smlio, malt technologini kalki ir
vandens miinio, kietinant hidroterminmis slygomis ne maesniame kaip 0,8 MPa slgyje. Silikatins
plytos ir silikatiniai blokeliai viena i tinkamiausi aplinkosaugos poiriu ekologikai subalansuot
statybini mediag. Silikatiniai gaminiai gaminami i gamtini aliav, kurios kietinamos tik 200 C
temperatroje suspaustu vandens garu, todl j gamybai suvartojama nedaug energijos. ilum
sulaikanios iorins silikatini plyt ir blokeli sienos jau po dvej met sutaupo daugiau pirmins
energijos, negu kainuoja j gamyba, skaitant ilumos izoliacij. Svarbu paminti ir tai, kad statybini
mediag sudtyje yra radioaktyvij element (kalio, radio ir torio), todl neatmetama prielaida, jog
mog gali veikti j spinduliavimas. Silikatiniai gaminiai pagal radioaktyvumo lyg higienos norm
HN 85-1998 priskiriami pirmajai statybini mediag ir statybini gamini klasei, nes neiskiria
aplink joki gyviems organizmams aling ar nuoding mediag. Be to, silikatiniai gaminiai slopina
i iors sklindant radioaktyv spinduliavim.
Dl aukto silikatini dirbini atsparumo gniudymui, esant net nedideliems tokio mro
konstrukciniams storiams, gali veikti pakankamai didel apkrova, todl silikatinius blokelius galima
naudoti net daugiaauki pastat laikaniosioms sienoms statyti. Pagal stipr gniudant silikatiniai
blokeliai gali siekti nuo 10 iki 17,5 MPa. Naudojant mrvines i pilnaviduri poliamido element,
galima pasiekti beveik tok pat mro traukimo apkrovai stipr, kaip ir prasto betono.
Silikatins plytos, palyginti su keraminmis, yra jaunos, taiau dl savo geresni technini
savybi um svarbi viet pastat statyboje. Pastarj deimtmet i silikatini plyt pastatoma 23
kartus daugiau nam negu i keramini. Silikatins plytos (17 pav.) yra ekologikai vari, ilgaam ir
kokybika mediaga, turinti gilias, 100 met siekianias tradicijas Lietuvoje. Jos yra nedegios, sunkiai
geria drgm, atsparios cheminei korozijai. Tinka ir maaauki, ir daugiaauki vairios paskirties
pastat vidinms ir iorinms sienoms mryti.

1 2 3

17 pav. Silikatini plyt rys:

1 paprastosios (SAP) 250x120x88mm;
2 grubltu paviriumi (SAG) 250x90x88mm;
3 ikiliuoju reljefiniu paviriumi (SAR) 250x90x88mm.

Pradedant mryti sienas reikia pasirpinti, kad pagrindas bt varus ir lygus. Ant jo klojamas
hidroizoliacinis sluoksnis, kuris saugo sienas nuo kapiliarins drgms, kylanios i grunto. Silikatins
plytos dl savo atsparumo gniudant ir nelaidumo drgmei yra naudojamos ir statant namus i
keramikini plyt, akyto betono ar keramzito blokeli. Jomis statybininkai mrija pirmsias eiles vir
pamato, itaip sustiprindami sien konstrukcij ir papildomai apsaugodami nuo kapiliarins drgms,

86
kuri i pamato kyla vir. Pirmiausiai mrijami kampai, kuri vertikalumas tikrinamas svambalu arba
gulsiuku.
Iklus du kampus iki 0,6-1,2 metro, mrijamos sienos. Mrijant svarbu, kad eils susirit, nes
tada slgis pasiskirsto vienodai emiau esanias eiles.
Sienas i silikatini plyt btina apiltinti termoizoliacinmis mediagomis. Norint pasiekti iuo
metu galiojani normin ilumin var (R = 5), sien i silikatini plyt reikia apiltinti 17-18 cm.
Palyginkite: naudojant tutymtas keramines plytas 14-15 cm, keramzitbetonio blokelius (30 cm)
13-14 cm, akyto betono blokelius (30 cm) 12-14 cm.
Atsparumas aliui bei stipris gniudant laikomi svarbiausiais silikatini blokeli
ilgaamikumo rodikliais. Bandym metu nustatyta, kad vandens prisotinti silikatiniai blokeliai atlaiko
ne maiau kaip 35 ildymo ir aldymo ciklus be joki irimo poymi. Juos galima naudoti net kaip
iorin trisluoksns iors sienos konstrukcijos apdailos sluoksn.
iuolaikiniai pastato reikalavimai gali bti utikrinti, jei sienos visumin ilumin vara R bus
ne maesn kaip 3,3 m2K/W. Tai pasiekiama derinant dvisluoksns arba trisluoksns iors sienos
mro konstrukcij su 10-15 cm ar didesnio storio efektyvios ilumos izoliacijos sluoksniu.
Dvisluoksns atitvaros iorje, ant priklijuotos prie mro ilum izoliuojanios mediagos, papildomai
montuojamas plonas apsauginis struktrinio ar tradicinio tinko apdailos sluoksnis. Trij sluoksni
sienoje ilumos izoliacija rengiama tarp vidinje pusje esanio konstrukcinio silikatini element
mro ir iorinio fasado mro sluoksni, sujungiam lanksiais ryiais. Naudojant pluotin ilum
izoliuojani vat tarp io ir iorinio mro sluoksni turi bti paliekamas ne maesnis kaip 4 cm
vdinamas oro tarpas.
Silikatini dirbini savitumas priklauso nuo to, kad j drgms laidumas tiesiogiai susijs su
santykine oro drgme. Didjant santykinei oro drgmei, didja ir ios mediagos laidumas garams.
Taigi atskirose patalpose padidjus oro drgmei, garas, skverbdamasis per laidias vidaus sienas ir
pertvaras, pamau ilygina drgm aplinkinse patalpose, todl bste ilaikoma optimali, 60 proc., ir
komfort utikrinanti santykin vidaus oro drgm. Drgm reguliuojama ir per iors sienas.
Perteklin drgm pasialina per iors atitvaras, sumaja kondensacins drgms atsiradimo tikimyb
ant paviri ir atitvaros viduje.
Sienos i silikatini gamini isiskiria palyginti gausiu susikristalizavusio vandens kiekiu, todl
gaisro atveju silikatiniuose dirbiniuose, prie suyrant mediagos struktrai, isilaisvina laisvasis ir
suritasis kristalizuotas vanduo. Bandym metu pastebta, kad reikmingesnis silikatini mediag
struktros irimas gaisro metu prasideda tik nuo 600 C ilumos, todl silikatini blok mras
priskiriamas visikai nedegioms A1 klass mediagoms. Silikatini gamini mrui bdinga didel
ilumin talpa C = 1,0 kJ/kgK, todl tokio pastato atitvaros turi puiki ilumin inercij. Namo vidaus
temperatra ilieka stabili, net danai keiiantis lauko temperatrai. altuoju met laiku vdinama
patalpa greitai neatla.
Silikatinio blokelio garso izoliacija Rw, atsivelgiant blokelio stor ir mas, gali bti 50-56 dB.
Ypatingesnmis garso izoliacijos slygomis pertvaroms galima naudoti 2x15 cm (Rw 67 dB) arba
2x12 cm (tarp j 5 cm akmens vatos sluoksnis) (Rw 58 dB) mro sluoksnio sprendim. Pakankam
sien tarp but garso izoliavimo lyg (Rw 55 dB) galima pasiekti ir mrijant i 24 cm ploio, 2 000
kg/m3 tankio silikatini element. Garso izoliavimo rodikliai kyla, tinkuojant sienas storesniu
mediagos sluoksniu.
Tayt plyt pavirius geria daug daugiau vandens negu lygus prast plyt pavirius. diegus
nauj plyt gamybos technologij, skaldytos ir taytos apdailos plytos dar gamybos metu bus
padengiamos specialiais hidrofobiniais silikoniniais skysiais, kad vid nesiskverbt drgm ir
purvas. Hidrofobiniais skysiais impregnuotas mras tampa maiau laidus vandeniui, taiau nepraranda
unikalios galimybs kvpuoti, todl toks fasadas tarnauja daug ilgiau, apsaugo nuo iorinio vandens
poveikio, nevarum, pelsi, rgi ir drusk, taip pat nesamanoja. Impregnuoto paviriaus ypatybs
nekinta apie trisdeimt met. Vandens grimas impregnuotame sluoksnyje sumaja > 70 proc.
87
 Lietuvoje ilg laik buvo gaminamos tik paprastos silikatins plytos. Taiau pltojantis statyb
technologijai, spartjant darbo tempui nuo 1999 met Lietuvoje pradti gaminti silikatiniai blokai.
Daugelis moni, ir netgi kai kurie specialistai, juos painioja su duj silikato blokais (trupindami j
pavadinim irgi vadindavo silikatiniais blokais). Nors duj silikato (dabar dar vadinama akytuoju
betonu) ir silikato blokai gaminami beveik i t pai aliav, bet skiriasi gamybos procesas, todl
pagaminami labai skirting technini charakteristik gaminiai.
Silikatiniai blokai yra gaminami paliekant tutumas. J onins briaunos yra specialios formos
su laida ir ikya, todl galima mryti sienas be vertikali sili, tik horizontale sile. Taigi, sienoje
apskritai yra maiau sili. O sil yra silpniausia mro vieta, per kuri smelkiasi altis ir drgm.
Mrijant naudojamas sudtinis cemento ir kalki skiedinys arba specialus saus klij miinys
(plonasluoksnis skiedinys).
Pastat sienoms naudojant silikatinius blokus gerokai sumaja statybos snaudos. Pirmiausia
taupomos mediagos (kiek skaiiuojant kubais): technins blok savybs leidia vieno aukto namus
mryti i 15 cm storio blok; dviej ar trij aukt pastatus i 18 cm storio blok. Antra, matmen
tikslumas leidia taupyti vidaus apdailos mediagas: sien i vidaus utenka tinkuoti 2-3 mm storio
gipsinio tinko sluoksniu ir galima dayti, klijuoti plyteles ar tapetus. Treia, blokai tvirti, todl
sumaja ilaidos, skirtos sienoms stiprinti.
Silikatiniai blokai (18 pav.) lengvai fizikai apdorojami. Juos nesunku pjaustyti ir skaldyti.
Todl materiali nuostoli dl likui yra labai maai.
Pagrindiniai silikatini blok, akyto betono (duj silikato) blok ir keramini blok technini
savybi skirtumai pateikti 15 lentelje.
Mrijant nam i silikatini blok btina atkreipti dmes:
1. Silikatiniai blokai turi bti perriami perstumiant blokus atstumu, ne maesniu kaip 0,4 H
(H bloko auktis).
2. Mrijant plonasluoksniu skiediniu (2-3 mm storio) sausu oru blokus rekomenduotina
drkinti.
3. Mrijant plonasluoksniu skiediniu btina utikrinti tikslum, kai klojama pirmoji mro eil.
Todl reikia panaikinti bet kokius pagrindo nelygumus ir suformuoti idealiai lyg ir
horizontal virutins eils paviri. Klojant kitas eiles bus galima naudoti manomai plon
sil.

18 pav. Silikatini blok matmenys

88
 15 lentel
Lietuvoje gaminam mro gamini techniniai rodikliai

Mro Rok Matuiz

Akytas
Techniniai blokai keramika duj Keramzitbetonio
betonas
rodikliai ARKO M (KERAPOR silikatas blokai FIBO
GKG-3
(Silikatas) AS) PORITAS

46-52 dB
Garso izoliacija 51 - 56 dB 47-50 dB (20- 45-49 dB 52 dB
(20-36
(siena tinkuota) (15-24 cm) 30 cm) (20-30 cm) (20 cm.; 5 MPa)
cm)

Stipris gniudant
10,020,0 7,5 10,0 2,5 - 3,5 1,5 - 3,5 3,0
(tvirtumas) MPa

Molis, smlis,
amotas ir
Kalks, Kalks, Keramzitas
Mediagos Smlis, organiniai
smlis, smlis, (keptas molis),
sudtis kalks, priedai
vanduo, vanduo, vanduo,
(ekologikumas) vanduo (pjuvenos,
cementas cementas cementas
durps,
anglis)

Atsparumas
50 25 25 25-35 50
aliui (ciklais)

mirkis 16 % 18 % 59 % 51,9 % 18,8 %

9.2. Cemento ir pjuven plokts

Cemento ir pjuven plokts gaminamos presuojant spygliuoi medienos droles ar pjuvenas,
portlandcement, vanden ir priedus, kurie pagreitina hidratacijos proces. aliav sudtis pateikta 19
paveiksle. Cemento ir pjuven plokt per vis savo plot esti vienalyt savo sudtimi. Jos naudojamos
ten, kur reikia didesnio statinio ar konstrukcins dalies atsparumo, tvirtos konstrukcijos ir atsparumo
drgmei. Be to, ios plokts atsparios esant vairiems klimato pokyiams, dideliam aliui, drgniui,
ant j nesikaupia pelsis. Gera garso izoliacija 8 mm plokt atspari 30 dB triukmui i iors. Visi
io tipo gaminiai nesudtingai pjaustomi pjklu, skirtu pjauti mediui. Pagrindiniai cemento ir pjuven
ploki techniniai rodikliai pateikti 17 lentelje.

89
 19 pav. Cemento ir droli plokts aliav sudtis.

i ploki taikymas labai platus. Pirmiausia tai lemia gamybos procese igrynintos gerosios
savybs. Kitas svarbus dalykas plokts gaminamos vairi ploi, nuo 8 mm (galima naudoti
pertvaroms) iki 40 mm (naudojamos pamat konstruktyvui).
Pertvaroms, skersinms sijoms, sienoms montuoti daniausiai naudojamos 8, 10, 12, 14 mm plokts.
Jeigu apdailai naudojamos bazins plokts, tuomet ploki paviri po gruntavimo galima tinkuoti
dekoratyviniu tinku, dayti, klijuoti tapetais ar klijuoti keraminmis plytelmis.
Cemento ir pjuven plokts naudojamos grind sistem konstravimui. Jas galima naudoti
rekonstruojant senas grindis ir naudoti kaip laikant sluoksn, taip pat galima formuoti lengvas
plaukiojani grind sistemas. Didelis i ploki privalumas yra tas, kad visi statybos darbai
atliekami sausuoju bdu. Tai gerokai greiiau, o kartu ir pigiau. Grindims naudojamos 1 m 25 cm x 63
cm dydio plokts, plotis gali svyruoti nuo 16 iki 28 mm. Grind pavirius, suformuotas cemento-
pjuven ploktmis, dengiamas vairiomis dangomis kilimine danga, PVC danga, parketu,
keraminmis plytelmis.
Cemento ir pjuven plokts danai naudojamos ventiliuojamiems fasadams rengti. Apdailin
ploki pus gali bti vairaus lygaus paviriaus medio imitacijos, su dolomito, marmuro milteli
ar da sluoksniu.
Montuojant ias ploktes galima apsaugoti statybines konstrukcijas nuo ugnies. Plokts
pasiymi geromis konstrukcijas laikaniomis savybmis esant gaisrui.
Taip pat plokts gali bti naudojamos stog sistemoms lyginamojo sluoksnio rengimui, stog
dengiant betoninmis, keraminmis ar asbestinmis erpmis.
Naudojant 24 mm ir storesnes ploktes galima rengti patikimus pamatus. Tokiai pamat
sistemai reikia naudoti maiau betono, pamatai pasiymi geresnmis akumuliacinmis savybmis, juos
lengviau iltinti, be to, naudojant specialius cemento-pjuven elementus, galima greitai suformuoti
sudtingiausius pamatus. ie elementai tarpusavyje jungiasi detalmis i metalo juost. Taikant panai
technologij galima lieti ir lubas. iam tikslui naudojamos 1 m 25 cm ploio, 6 metr ilgio, 24 mm
storio plokts. Plokts i cemento ir pjuven gali bti naudojamos bordirams renginjant sodo
takus. Tokios plokts gaminamos su specialiomis pjovomis ir patikimai susijungia.

90
 16lentel
Cemento ir pjuven ploki techniniai rodikliai
Savybs Techniniai duomenys
Atsparumas tempimui lenkiant, esant 9 proc. kai storio intervalas 8-32 mm, min. 9,0 Mpa; kai storio
drgnumui intervalas nuo 34 mm-min. 7,5 Mpa
Trin mas, kai drgnumas 9 proc. min 1150 kg/ml, max 1450 kg/ml
Ploki imlumas drgmei, laikant jas
max 32 proc.
vandenyje 24 val.
Ibrinkimas ( stor), laikant jas vandenyje 24
max 2 proc.
val.
Minimalus tamprumo modulis, kai drgnumas
4500 MPa
9 proc.
Pastovus drgnumas, kai temperatra 20 C ir
9 proc.
santykinis oro drgnumas 50 proc.
Atsparumas aliui 50 cikl
Atsparumas tempimui statmenai plokts
min 0,4 MPa
ploktumai
Degumo laipsnis pagal DIN 4102, Teil 2 priklauso sunkiai degi mediag grupei B1
iluminio laidumo koeficientas max 0,35 W/mK
iluminio isipltimo koeficientas 0,011 mm/mC
Linijinis pailgjimas, esant 20 C, pasikeitus
max 0,2 proc.
oro drgnumui nuo 30 % 85 %
8 mm storio plokt Rw - 30dB, 12 mm storio
Nepralaidumas garsui pagal SN 730513 plokt Rw 31 dB, 20 mm storio plokt Rw
32 dB
Radioaktyvumas 27 Bq/kg

9.3. Cemento ir celiuliozs pluoto laktai

Prajusio imtmeio pradioje ekui Ludwigui Hatshekui pavyko pagaminti pirmuosius

banguotus cemento pluoto lapus, padengtus asbesto armatra, kuriuos dl ypating j savybi
pavadino pagal anglik od aminyb eternity. Pokario laikotarpiu L. Hatsheko sukurta Eternit
stogo danga plaiai paplito Vakar Europoje, Amerikoje ir ypa Ryt bloko valstybse. i technologija
turi daug privalum. Danga ilgaam patikimai tarnauja 3040 met. Tai patikrinta praktikai, juk
ymij iferio stog technins savybs iki iol beveik nepakitusios. Taiau trkumai privert svarstyti
apie atsinaujinim asbestas yra kenksmingas mogaus sveikatai. Pradjus riboti asbesto naudojim,
Eternit Managament Holding GmbH tapo viena didiausi produkcijos be asbesto gamintoj pasaulyje.
Vietoj sveikatai kenksmingo asbesto armuojaniam pluotui iuo metu naudojama gerokai vertingesn
mediaga PVA (polivinil alcohol). i mediaga tiekiama net i Japonijos. Sintetiniai plauai labai
gerai sukimba su cementu ir kitomis mediagomis, todl mediaga tampa stipri. Idivs ir daytas
gaminys yra difuzikas. Ji praleidia susikaupusius vandens garus, jame nesikaupia kondensatas i
savyb labai aktuali sandarinant pastatus ir mainant ilumos nuostolius.
I ios mediagos pagaminti banguoti laktai gyja stog dangai btin savybi: elastingumo
(danga atspari smgiams ir kitiems mechaniniams paeidimams), nedegumo (atspari staigiems
temperatros svyravimams ir nesideformuoja), sulaiko gars (nebarka lyjant lietui), pernelyg nekaista
nuo sauls.

91
 Lakt gamyklai cementas (sudaro 80 proc. lakt sudties) gamybos procesui tiekiamas i
greta esanios cemento gamyklos, celiulioz tiekiama i Rusijos, Lietuvos gamintoj, kartonas
gaunamas i antrini aliav perdirbimo moni.
Lakt gamybos technologijoje iskiriami trys etapai miinio ruoimas, lakto formavimas (20
pav.) ir irinkimas. Vienoje talpoje sumaiius armuojant pluot su procesiniu, o kitoje cement su
vandeniu, visa mas maioma iki reikiamos konsistencijos pagrindinje maiyklje. Maiomos aliavos
sudedamosios dalys yra ios: celiulioz be plau, itirpintas ir iplautas silanas, speciali stabilum
utikrinanti mediaga ir vanduo.

20 pav. Banguoto lakto formavimas.

Kitas etapas prasideda tada, kai gamybin mas patenka ant lakto formavimo bgno. Ant io
renginio sluoksnis po sluoksnio uauginamas iki 6-6,5 mm storio ruoinys. Suformuotas plokias
laktas automatikai nukertamas ir automatikai apipjaustomas pjaustytuvu. Toliau aliava konvejeriu
patenka vakuumin bangavimo rengin, kuriame suformuojamos lakto bangos. Toliau dar minkti
laktai dedami tarp metalo form iki tol, kol laktas idiva ir gyja stabilum. Vliau brandinimo
kamer dti laktai po 8 valand gauna galutin mechanin stabilum. Paskutinis etapas lakt
atskyrimas nuo skard ir j sudjimas pakuotes.
Reikt paminti, kad visas gamybos procesas yra udaras, todl galima teigti, kad ekologikas.
Atliek gamybos proceso pabaigoje nra, vanduo baigus darbin cikl ivalomas, paildomas ir vl
tiekiamas gamyb. Vienas svarbiausi dangos gamybos etap lakt daymas. Nuo daymo
kokybs priklauso stogo estetin ivaizda, spalvos sodrumas, polinkis blukti. Banguoti laktai daomi
akriliniais daais vandens pagrindu. ie daai patikimai sigeria virutin lakto sluoksn. Eternit
lakt daymas lemia ios dangos tvirtum: po gruntavimo, daant pirm kart, pakaitint lakt be
asbesto daai trinami epeiais.
Per antrj daym laktas tolygiai uliejamas tais paiais daais, paildytais iki 20 laipsni
ilumos. Toks daymo bdas leidia kiek manoma labiau sumainti iorinio dangos paviriaus
poringum ir neleisti dangai eroduoti bei samanoti. Daymo procesas panaikina akytum, be to,
padidja atsparumas ultravioletiniams spinduliams. iuo metu cementinio pluoto laktai daomi
klasikine raudona, ruda, alia, vynine, juoda, tamsiai raudona spalva. Dalis produkcijos paliekama
nedayta, o natrali jos spalva yra viesiai pilka. Netolimoje ateityje laktai bus daomi ir pilka spalva
taip natralus pluotas bus labiau apsaugotas nuo atmosferos poveikio.
Banguot lakt asortimentas nra gausus, bet skirtas konkretiems statyb tikslams gyvendinti.
Atuoni bang banguoti laktai Klasika (matmenys 1 750 x 1 130 mm) pagal savo matmenis
atitinka anksiau populiari iferin stog dang. Ji puikiai tinka senus asbestinius stogus pakeisti
naujais. Kitaip nei iferis, banguoti laktai Klasika pasiymi dar geresniu patvarumu. Atuoni bang
laktai tinka kins ir gamybins paskirties pastat stogams ir sienoms dengti. Lakt Akmens
banga plotis atitinka Klasika lakt plot, taiau yra trumpesns. J matmenys 1 150 x 1 130 mm.
92
 Stog dang Gotika (matmenys 585 x 920 mm) tinka besistatantiems privaius namus,
kuri stogo nuolydis didesnis nei 30 laipsni. Kadangi laktas trumpas, o lakto banga didel,
suformuojama senovins S formos erp primenanti stogo struktra.
Stog danga Baltijos banga optimalaus dydio 875 x 920 mm ir svorio laktas. Tai yra nei
maas, nei didelis, nei sunkus. Dengti stogo dang Baltijos banga spartu ir paprasta. Laktai tvirtinasi
tik dviem vinimis. Nedidels ir medienos snaudos, nes laktams Baltijos bangai grebstai (40 x 40
mm) kalami kas 750 mm, t. y. lakto apatinje ir virutinje dalyse.
erp Euronit Profil S tai klasikin erp su bang primenania forma. Ji yra iuolaikinis
tradicins olandikos erps variantas. erps formos pagrindas yra idealus proporcij subalansavimas.
Dl to stogo pavirius gauna vientis delikai struktr. Sauls viesos spinduliai atsispindi nuo stogo
smulkiais atspindiais, sukurdami virpanio teptuko prisilietimo spd lyg impresionistiniame
paveiksle.
Pat domiausi efekt galima igauti, naudojant ias erpes dideliems statiems stogams.
Tuomet stogas primena vandens paviri, sujaudint lengvo vjo rytinio brizo metu. Tai iaukia
asociacijas su gamtos groiu jra, eeru ar pajrio kopomis. erp Euronit Profil S naudojama tiek
iuolaikinje architektroje vieosios paskirties pastatams, stambioms statyboms, akmeniniams
namams, poilsio nameliams, tiek ir senovinse, istorinse statybose ar renovacijose.
erps Balance isiskiria puikiu dizaino ir taupumo deriniu. Creaton gamintoj asociacija
puikiai inoma dl pavyzdins kokybs ir kvap gniauianios estetikos. Tuo galima mgautis
neitutinus pinigins, dl didelio Balance erpi dengiamo paviriaus.
Kadangi i erpi sukabinimas yra itin patikimas, jos bus saugios ir tarnaus itin ilgai. Tai puiki
investicija nesenstanias nam statymo vertybes.

9.4. Magnezinio cemento-stiklo pluoto plokt

Magnezinio cemento stiklo pluoto plokt skirta vidaus ir iors sien apdailai perspektyvi
naujov Lietuvos rinkoje. Plokt yra tvirta, todl tinka ilyginti ir sutvirtinti sienoms, gana lengvai
bei greitai montuojama. Magnezinio cemento plokts yra galutinis produktas, taiau esant poreikiui,
j galima: dayti, tinkuoti, ar uklijuoti plytelmis. is produktas tai naujausi technologij
rezultatas. Jame nra antipirenini pried, asbesto, formaldehido ir kit kenksming mediag,
todl yra saugus monms ir gamtai. i plokt atspari grybeliui, pelsiams ir kenkjams.

17 lentel
Magnezinio cemento-stiklo pluoto plokts savybi palyginimas su
ploktmis esaniomis Lietuvos rinkoje.
ilumos
Matmen kitimas Lenkimas
Lyginamasis Garso Lenkimas laidumo
Mediaga sausame ir drgname lapias
tankis kg/m3 izoliacija, dB sausas (MPa) koef.
bvyje (MPa)
W/mK
USB Plokt 640 18 12 % 28 13 0,33
Fanera < 800 20 18 % 38 4 0,4
Medienos droli
735 19 22 % 17 3 0,37
plokt
Gipso kartono plokts
650 35 30 % 2 0,1 1,45
(12,5 mm)
Gipso kartono plokts
720 37 30 % 5 0,3 1,4
,,Knauf'
Magnezinio cemento
stiklo-pluoto plokt < 900 44 0,26 % 16 20 0,216
(8 mm)

93
 Savybs: atspari atmosferos poveikiui; j galima eksploatuoti esant didelei aplinkos drgmei;
auktoje ir emoje temperatroje; (B kategorija); visikai nedegi (degumo klas A1); nepralaidi
vandeniui; atspari smgiams; lengva; taupanti ilum (ilumin vara 1,3 m2K/W); ekologika.

9.5. Gipso kartono plokts

Gipso kartono plokts gaminamos i gipso, kartono ir vandens, be to, gipso mas pridedama
iek tiek riikli (paprastai krakmolo) ir putodari. Naudojama daug i antrini aliav pagaminto
kartono ir gipso. Gipsas yra miinys, pagamintas i natralios gipso uolienos, gamybinio gipso,
gaunamo elektrini imetam dm valymo metu, i ploki gamybos metu likusi atliek ir gipso,
gaunamo i statybose surinkt ir susmulkint gipso ploki. iaurs alyse yra kurt speciali sen
panaudot gipso ploki surinkimo punkt. Gipsas puiki statybin mediaga, nes jis nepraranda
savo savybi ir perdirbtas pakartotinai. Natralus gipsas sumalamas ir sumaiomas su gipsu, gautu i
gipso ploki likui. Tada gipso miinys diovinamas. Tredalis miinyje esanio vandens igaruoja,
ir gaunamas tinkavimo gipsas, i kurio alinamos dulks ir kitos panaios priemaios.
Kad kartonas gerai prilipt prie gipso, gipso mas pridedama krakmolo ir vandens, kad
plokts bt lengvesns putodari, o kad bt atsparesns stiklo pluoto. Paskui gipso mas
sumaioma ir ipilama ant formavimo stalo tarp dviej kartonini ploki. Ant formavimo stalo gipso
mass formai suteikiamas reikalingas plotis ir storis. Kai madaug 400 m ilgio gipso blokas sustingsta,
jis supjaustomas reikiamo dydio ploktes.
Plokts diovykloje idiovinamos, paskui, patikrinus kokyb, jos tiksliai supjaustomos.
Paruotos plokts paymimos (nurodomas kodas, matmenys, mas, pagaminimo data, Gyproc
preki enklas) ir sudedamos sandl.
Pagrindinis gipso kartono privalumas jo ekologikumas, terminis atsparumas, auktas garso
slopinimo lygis, pralaidumas garams, tvirtumas ir oro drgnumo reguliavimo ypatyb. Konstruktoriai
mgsta gipso karton ne tik dl to, kad jis paprastai montuojamas, bet ir dl to, kad plastikas:
sudrkintas gipso kartonas tampa labai lankstus, o idivs ilaiko suteikt form.
Gipso kartonu padengtas sienas galima padengti pageidaujama mediaga: dayti, klijuoti
tapetus, plyteles.
Labiausiai paplit gipso kartono ploki ilgiai 2000, 2500, 2600, 2750, 3000 mm.
Standartinis plokts plotis 1200 mm, storis 12,5 ir 9,5 mm. Daniausia sausose patalpose naudojamos
prastos gipso kartono plokts, drgnose (bet ne ilgalaiks drgms) naudojamos impregnuoto gipso
kartono plokts (alios), katilini ir kitose gaisringose patalpose priegaisrinis (raudonas), mlyna
gipso kartono plokt turi ir alios, ir raudonos ploki ypatybes, be to, dar yra atspari smgiams ir
puikiai sulaiko triukm, o rudos plokts naudojamos grind rengimui. KNAUF gamina ir
specializuotoms reikmms naudojamas gipso ploktes: Fireboard armuota stiklo audiniu plokt
naudojama metalini ir medini konstrukcij kolon ar sij, ortaki ar kabeli kanal apsaugai nuo
ugnies, Safeboard gipso kartono plokt su bario sulfatu sulaiko rentgeno spinduli sklidim, todl
naudojama rentgeno ar odontologijos kabinet pertvar, lub ar grind konstrukcijoms.
Viena GK plokt kaip konstrukcijos elementas nieko nelemia. Gipso kartono konstrukcij
sudaro keli elementai. Kiekvienas j svarbus, nes tik naudojant visus galima gauti norim rezultat.
Tarkime, reikia 90 minui atsparumo ugniai. Norim efekt galima pasiekti su KNAUF sistema
W112, kuri sudaro metalinis karkasas i 0,6 mm storio skardos CW ir UW profili, raudona plokt,
tvirtinama ant karkaso i abiej pusi dviem sluoksniais, tarp kuri yra mineralins vatos sluoksnis.
Abiej sluoksni ploki sils upildomos Uniflott glaistu. Kad pertvara gyt prekin ivaizd,
reikia paviriaus glaisto, ploktei tvirtinti prie karkaso savisriegi, o kad bt pakankama garso
izoliacija perimetrins amortizacins juostos arba, siekiant aukiausi rezultat, sandarinimo
mastikos Trennwandkitt.

94
 Pasirinkti tinkam sistem galima pagal technines rekomendacijas. Jose paprastai bna nurodyti
ne tik sistem sudarantys komponentai, bet ir j montavimo ypatumai ir pan. Rekomenduojama
pasirinkti konkretaus gamintojo sistem, nes ji jau patikrinta ir atitinka konkreias slygas. Skirting
gamintoj sistemoje gali bti skirting charakteristik komponentai: skirtingo storio skardos profiliai,
j valcavimas, ploki standumas ir svoris, glaisto tvirtumas. Sujungus skirting sistem elementus
gausime skirting rezultat. Tuo tarpu gamintojas, pateikdama savo techninius sprendimus, prisiima ir
atsakomyb u sistemos patikimum.

21 pav. Standartin gipskartonio plokt GKB

GKB standartin gipskartonio plokt (21 pav.) su plaiausiomis panaudojimo galimybmis,

skirta sien ir lub apdailai. Plokt sudaro gipso branduolys su kartono paviriumi. Plokts tipas A.
Plokt skirta vidaus patalpoms: sienoms, pertvaroms ir luboms.
Plokt tinka sienoms, pertvaroms ir luboms ant karkaso, mansardoms, kabamosioms luboms
rengti po juodosiomis lubomis arba medinmis sijomis, taip pat pritaikyta achtini sien
konstrukcijoms. Taip pat gali bti klijuojama ant betono, mro klijais Knauf Perflix.

22 pav. Atspari drgmei gipskartonio plokt GKBI

GKBI atspari drgmei, pelsiui ir grybeliui gipskartonio plokt (22pav.). Plokt sudaro
impregnuotas gipso branduolys su 10 proc. vandens grimo galimybmis ir alios spalvos kartono
pavirius. Plokts tipas H2.
Plokt skirta vidaus patalpoms: sienoms, pertvaroms ir luboms. Naudojama drgnose patalpose
(virtuvse, vonios kambariuose ir kt., kur drgm nra ilgalaik). Plokt netinkama pastovios drgms
patalpose (pirtys, baseinai, vieos duins ir kt.), kur ciklin drgm ilgesn nei 6 valandos. Tuo atveju
naudojama Aquapanel Indoor cementin plokt.
Plokt tinka sienoms, pertvaroms ir luboms montuoti ant karkaso, mansardoms, kabamosioms
luboms rengti po juodosiomis lubomis arba medinmis sijomis, taip pat pritaikyta achtini sien
konstrukcijoms. Taip pat gali bti klijuojama ant betono, mro sienos klijais Perflix.
Plokts tipas DF. Plokt skirta vidaus patalpoms: sienoms, pertvaroms ir luboms. Plokt
tinka sienoms, pertvaroms ir luboms ant karkaso, mansardoms, kabamosioms luboms rengti po
juodosiomis lubomis arba medinmis sijomis, taip pat pritaikyta achtini sien konstrukcijoms. Taip
pat gali bti klijuojama ant betono, mro klijais Perflix.

95
 GKF atspari ugniai gipskartonio plokt (23 pav.). J sudaro gipso branduolys su stiklo
pluotu (mechaniniam atsparumui ir atsparumui ugniai padidinti) ir raudonos spalvos kartoninis
pavirius.

23 pav. Atspari ugniai gipskartonio plokt GKF

GKFI ypa atspari gipskartonio plokt (24 pav.). Tvirtesn u standartin, atspari drgmei,
priegaisrin gipskartonio plokt. Plokt sudaro impregnuoto gipso branduolys su stiklo pluotu
(mechaniniam ir atsparumui ugniai padidinti) ir mlynos spalvos kartoninis pavirius. Plokts tipas
DFIRH2.
Naudojama mokykl sporto patalpose, ligoninse, pritaikytas kritinms ir didesnio krvio
zonoms, smgiams atspariose konstrukcijose, garso izoliacinse konstrukcijose, drgnose patalpose.

24 pav. Ypa atspari gipskartonio plokt GKFI

Bodenplatte GKB gipskartonio plokt pasiymi ypatingu atsparumu spaudimui ir yra skirta
sausoms grindims rengti. Plokt sudaro gipso erdis su stiklo pluoto silais (mechaniniam ir
atsparumui ugniai padidinti) ir rudos spalvos kartoninis pavirius. Plokts tipas DIR. Plokt skirta
naudoti saus grind sistemoje. Tai vienas greiiausi grind klojimo bd, nes atliekant darbus nra
priverstini pertrauk, pavyzdiui, grindims iditi.
Galutin dang (plyteles, laminat, linoleum ir kt.) galima pradti kloti jau kit dien po saus
grind klojimo. Todl tiek naujos statybos, tiek rekonstrukcijos metu sutrumpinamas bendras statybos
laikas. Dirbant su Knauf Brown nereikia speciali instrument. Plokt apdirbama taip pat, kaip ir kitos
gipskartonio plokts.

96
 10. BITUMINS RIANIOSIOS IR HIDROIZOLIACINS MEDIAGOS

Bitumas buvo bene pirmasis produktas i naftos, kuriuo mons naudojosi dar 3800 metais iki
ms eros, naudodami savo reikmms kaip statybin mediag. Suprantama tai bdavo gamtinis
bitumas, kuris susidaro i naftos jai nugaravus ir oksiduojantis. Jis buvo pradtas vartoti
Mesopotamijoje, Egipte. Be bitum ir degut ir dabar neisiveriama tiesiant kelius bei gaminant
hidroizoliacines mediagas.

10.1. Bitumo sudtis

Bitumas (lot. bitumen kaln derva) amorfin degi mediaga, vairi organini jungini
(soij aromatini angliavandeni ir naften) miinys. (Aromatinis angliavandenilis aromatinis
junginys, kuris yra angliavandenilis. Aromatinis junginys yra organinis junginys, kurio sudtis turi
benzeno ied arba pana aromatin ied. Angliavandenilis yra organinis junginys turintys savo
sudtyje tik anglies ir vandenilio cheminius elementus). Bitume yra asfalten, asfaltogenini rgi,
minktja ~ 40 C temperatroje. Bitumai esti nuo tamsiai geltonos iki juodos spalvos, degs, tirpsta
organiniuose tirpikliuose, netirpsta vandenyje, atspars vandeniniams drusk ir rgi tirpalams.
ildomi jie minktja, skystja, o audami tirtja, kietja.
Elementin vairi bitum sudtis labai panai (C-70-85 %, H 10-15 %, O 5-10 %, S 1-5
%, N < 1 %), bet j savybs gali gerokai skirtis, nes jos priklauso nuo jungini grupi ir j tarpusavio
santykio.
Bitumai yra koloidins sistemos, kuri terp sudaro alyvos ir dervos, o faz asfaltenai.

10.2. Bitumo savybs

Bitum pagrindins savybs yra: penetracija, minktjimo temperatra, tsumas, plipsnio

temperatra, klampa, trapumo temperatra, tankis, kohezins ir adhezins savybs.
I vairios aliavos gaunami vairs bitumai. Geriausiais laikomi bitumai, kurie prie tam tikros
penetracijos turi maksimaliai manom tsum ir aukt minktjimo temperatr, o taip pat geras
adhezines savybes.
Penetracija. Nustatoma standartins adatos smigimo pusiaukietus ir pusiauskystus
produktus nustatytame reime. Penetracija nusako bitumo kietum. Penetracijos vienetu priimtas adatos
smigimo gylis 0,1 milimetr esant 25 oC temperatrai ir 1N apkrovai. Apkrovos veikimo laikas 5-ios
sekunds. Kuo maesn bitumo penetracija prie nustatytos minktjimo temperatros, tuo didesnis
bitumo iluminis stabilumas. Didelio iluminio stabilumo bitumai gaunami parenkant aliav ir
technologin reim.
Adhezija (lot. adhaesio sukibimas), priekiba dviej skirting kietj kn, kietojo kno ir
skysio arba nesimaiani skysi susilieiani paviri sukibimas dl kn daleli sveikos.
Matuojama jga arba darbu, kuris reikalingas susilieiani kn paviriaus vienetiniam plotui
perskirti. Pagal molekulin adhezijos teorij, adhezij lemia molekulins sveikos jgos, kurios
atsiranda per kelis angstremus suartjus susilieiani kn molekulms. Pagal elektrin adhezijos
teorij, tarp susilieiani kn paviri atsiranda elektros jgos. Su laiku dl paviri daleli difuzijos
labai sustiprja kn sukibimas, todl inyksta kn skiriamasis pavirius, jie tarsi auga vienas kit,
taigi, dvi skirtingos fazs tampa viena. is reikinys kohezija.
Bitumo adhezins savybs charakterizuoja j lipnum ir klijuojanisias savybes. Keli
bitumas turi turti didel lipnum plaiame temperatr diapazone, kad tvirtai laikyt skald nuo

97
itrupjimo veikiant autotransporto ratams. Geras sukibimas su sausais ir drgnais vairi mediag
paviriais, ypa svarbus tiesiant keli dangas.
Trapumo temperatra. Tai temperatra prie kurios bitumai suyra nuo trumpalaiks apkrovos.
Kuo emesn trapumo temperatra, tuo geresn keli bitumo kokyb. Nutarta trapumo temperatr
laikyti toki temperatr, prie kurios bitumo upilto ant plienins ploktels sluoksnyje atsiranda plyys
per vis sluoksnio gyl.
Tsumas. Bitum tsumas charakterizuojamas atstumu, kuriuo galima itempti bitum iki
silo, jam nenutrkstant. galina charakterizuoti bitum konsistencij (tirtum) ir lipnum. Kuo
emesn temperatra, tuo maesnis tsumas.
Minktjimo temperatra. Naftiniai bitumai neskystja ir neturi lydymosi tako, kaitinant
jie minktja. Skystjimo temperatra, tai tokia temperatra, prie kurios bitumai i santykinai kieto
bvio pereina skyst. Minktjimo temperatra nustatoma iedo ir rutulio metodu. Didjant
minktjimo temperatrai, didja bitumo savyb prieintis temperatros pasikeitimui.
Tankis. Oksidiniams bitumams didja, didjant oksidacijos laikui. Nustatomas areometru arba
piknometru pagal tank miinio su vienodu tirpiklio triu. Praktikai reikalingas trini vienet
perskaiiavimui mass vienetus, skaiiuojant mediag balans. Pagal standarto reikalavimus bitumo
klampa turi bti didesn u vienet esant 25 oC temperatrai.
Klampa. Charakterizuoja bitumo konsistensij prie skirting panaudojimo temperatr.
Nustatoma Englerio viskozimetru, kurio itekjimo angos skersmuo 5mm, prie 80 ir 100 oC.
Pageidautina, kad esant visiems kitiems vienodiems rodikliams, esant maksimaliai temperatrai,
bitumo klampa bt maksimaliai didel. Matuojamas dinaminis 60 oC ir kinematinis klampumas 135
o
C temperatroje. ie rodikliai tiesiogiai nieko nenusako eksploatacine prasme. Jie leidia palyginti
skysto bitumo tekum. Realiai bitumas naudojamas aplinkos oro temperatroje ir jo savybes iomis
slygomis nusako penetracija.
Dervos yra sudtingesni 800-1500 molekulins mass angliavandenili miinys. J sudtyje
yra ir deguonies. Jos gerai tirpsta benzine, benzole, chloroforme. Dervose yra asfaltogenini rgi ir
j anhidrid, t. y. polini grupi, todl jos gerai limpa prie vairi uolien, ypa prie bazini.
Bitumuose derv bna 15-30 %. Nuo j kiekio priklauso bitum plastikumas, tsumas. Kaitinamos
dervos oksiduojasi ir virsta asfaltenais.
Asfalten sudtis panai i derv sudt, bet j yra didesn molekulin mas iki 10 000. Jie
tirpsta benzole, chloroforme. Nuo asfalten kiekio priklauso bitum struktrinis stiprumas, terminis
pastovumas, rilumas, kietumas. Asfalten bitumuose bna 10-30 %.
Bitumuose gali bti ir parafin kiet angliavandenili. Parafinai blogina bitum savybes:
maina j lipnum, tsum, asfalten dispersikum, didina trapum altyje, todl parafin bitumuose
turi bti ne daugiau kaip 4 %.
Bitum savybs atmosferoje ilgainiui kinta jie senja, t. y. garuoja laks komponentai,
vyksta oksidacin polimerizacija ir kondensacija. ie pokyiai negrtami. Bitumas pasidaro trapus,
dirbiniai pradeda irti. Bitumai senja dl dispersins sistemos struktrini pokyi. Pirmajame etape i
derv formuojasi nauja koaguliacin asfalten struktra, kuri, didjant asfalten kiekiui, pamau virsta
standia ir stipria erdvine struktra. Vliau kai kuriuose mazguose atsiranda tempimai, nes pradeda
nebeutekti dispersins terps naujai susidarantiems asfaltenams padengti, ir standi erdvin struktra
ima irti. iam procesui sultinti bitumus dedama antioksidacini pried inhibitori arba toki
aktyvi mediag, kurios stabilizuoja asfaltenus ir trukdo susidaryti struktriniam karkasui.
Vienas perspektyviausi bitum fizikini, mechanini ir chemini savybi pagerinimo ir
ilgaamikumo padidinimo bd yra bitum modifikavimas vairiais natraliais ar sintetiniais kauiuko
tipo polimerais utiline guma, sintetiniu arba natraliu kauiuku, polietilenu, polistirolu ir pan.
Keiiant miini sudt ir modifikavimo reim, gaunamos vairi savybi kompozicijos.

98
 10.3. Dervos ir degutai

Derva bendrinis tam tikr gamtini arba sintetini stambiamolekulini mediag

pavadinimas. Tai amorfins mediagos, standartinje aplinkoje kietos (ildomos skystja) ar klampi
skysi pavidalo. Kiekviena derva turi savo minktjimo (lydymosi) temperatr interval. Net ir
bdamos kietos dervos ilaiko takum, tik tada tekjimo greitis bna itin maas (pvz., keli centimetrai
per metus).
Dervomis paprastai vadinamos tam tikros augal iskiriamos mediagos ir sintetins
mediagos, kurios naudojamos plastik gamyboje.
Gamtins dervos yra dvejopos augalins arba naftos kilms.
Augalins dervos. Tai kai kuri augal (vadinamj dervini augal) iskiriamos mediagos.
Dervingos iskyros yra sakai, kokius Lietuvoje iskiria spygliuoiai mediai, pvz., puys, egls. Dalis
sakus perdirbant gaunam produkt irgi yra dervos pvz., kanifolija.
inomiausia fosilini augalin derva yra gintaras, vadinamosios pusiau fosilinms dervoms
priskiriami karis, kopalas. Kopalas ganai danai naudojamas kaip gintaro pakaitalas pigi papuoal
gamyboje.
Didel praktin reikm turi ir tropini augal iskiriamos dervos, pvz., damara, kopalas.
Vienos i j renkamos nuo medi, kitos kasamos i ems, pvz., kai kurios kopalo, kario rys.
Susideda i derv rgi ir j esteri, alkoholi, rezinoli, monohidroksili fenoli.
Naftos kilms dervos. Uolienose aptinkami bitumai yra naftos bitumas, aptinkamas natralus
ar iskiriamas i bitumini uolien ar gamtinio asfalto telkini, kurie susidaro virutiniuose ems
plutos sluoksniuose i susioksidavusios ir susipolimerizavusios naftos, praradusios lakesnes frakcijas.
Bitumins dervos taip pat gaunamos kaip naftos perdirbimo produktai.
Bitumai danai naudojami kaip riiklis (pvz., keli dang gamyboje), kaip hidroizoliacin
mediaga statyboje, statybini mediag pramonje (bitumini dang gamyboje), hidrotechniniuose
darbuose ir pan.
Sintetins dervos. Sintetins dervos yra termoreaktyvieji oligomerai, kurie perdirbami
sukietja susidaro nelydios ir netirpios mediagos. Svarbiausios yra alkidins dervos,
fenolformaldehidin derva, karbamidformaldehidin derva, poliesterins dervos.
Iki XX a. ketvirtojo deimtmeio lak, da, klij, linoleumo, poliravimo past, patefono
plokteli, pleistr, kramtomosios gumos gamybai buvo naudojamos tik gamtins dervos, jomis taip
pat impregnuodavo audinius, apdorodavo popieri. Vliau daugel gamtini derv pakeit sintetins.
Pavyzdiui, netgi pirmosios automobili padangos buvo gaminamos ir natralaus kauiuko, taiau
rinkos poreikis privert rasti dirbtinio, sintetinio kauiuko gamybos bdus.
Kai kurios sintetins dervos gaminamos gamtines dervas polikondensuojant su kitomis
cheminmis mediagomis ir tuo suteikiant joms naujas savybes. Pavyzdiui, epoksidin derva pasiymi
ypa geru sukibimu su metalais, cheminiu atsparumu ir tvirtumu. Kai kurios sintetins dervos yra
tarpinis cheminis produktas, i kurio gaminamos kitos mediagos. Pavyzdiui, i akmens anglies
gaminant koks isiskiria koksavimo dujos, kurias sukondensavus gaunama anglies derva, i kurios
gaminamas benzolas, toluolas, naftalinas, oksolis ir kiti gaminiai.
Degutas kietojo kuro (akmens angli, durpi, skaln, medienos) sausosios distiliacijos
produkt kondensatas. Aliejins konsistencijos, specifinio kvapo, rudos ar juodos spalvos mediaga.
Netirpus vandenyje. Jo sudtis priklauso nuo kuro ries ir distiliacijos temperatros.
Degutas, gautas emoje temperatroje pusiau koksuojant rusvsias anglis emoje
temperatroje (apie 550 C), yra alifatins prigimties ir vadinamas pirminiu. Jame esama
angliavandenili (soij, nesoij, naften) ir iek tiek aromatini jungini. Perdirbant pirmin
degut, gaunamas benzinas, soliarin alyva, parafinas, fenoliai, piridino bazs, organins rgtys.
Aromatins prigimties degutas gaunamas i akmens angli, koksuojam auktoje temperatroje (apie

99
1100 C). I jo gaunami aromatiniai junginiai toluolas, ksilolas, piridino bazs, anilinas, naftalinas,
antracenas, naftoliai, chinolinas, vartojami kaip aliava gauti organiniams daams, vaistams,
sprogstamosioms mediagoms.
Deguto sudtins dalys atsiskiria vairioje temperatroje: lengvosios alyvos iki 170 C,
vidutins 170-270 C; sunkiosios 270-300 C ir antraceno alyva 300-360 C. Atskyrus alyvas,
gaunamas pikis juodos spalvos, kieta mediaga. Pikis gaminamas trij ri: minktasis, vidutinis ir
pikis, gautas koksuojant akmens anglis emoje, t. y. 450-600 C temperatroje. ie pikiai vieni nuo
kit skiriasi minktjimo temperatra. Pikio minktjimo temperatra priklauso nuo alyv atskyrimo
laipsnio: kuo daugiau jame yra alyv, tuo jis minktesnis.
Antraceno alyva tai skysta, alsvai geltonos spalvos mas, ji pasiymi bdingu kvapu, kur
jai suteikia fenoliai ir sieros junginiai.
Sudtinis degutas gaunamas, sulydant pik su antraceno alyva. Sudtinis degutas yra
pakankamai rilus, palyginti netrapus, maai suminktja nuo sauls spinduli. Jis vartojamas stogo
dangos mediagoms, priklijavimo ir daymo mastikoms gaminti ir keli statybai. Keiiant sudtini
dali santyk, galima pagaminti vairaus kietumo ir vairios minktjimo temperatros sudties degut
(kuo daugiau pikio, tuo kietesnis, trapesnis ir auktesns minktjimo temperatros yra lydinys).
Degutins mediagos nepva, nes jose yra fenol. Taiau atvirame ore jos greiiau senja (padidja
kietumas, trapumas, sutrkinja), negu bitumins. Dirbant su degutinmis mediagomis, reikia laikytis
saugumo technikos taisykli.
Skaln alyva yra gaminama termikai apdirbant degius skalnus, neprieinant prie j orui.
Tokiu bdu gaunamos dujos, emos temperatros degutas ir puskoksis. Degutas dar skaidomas
benzin, dyzelin kur ir kt. mediagas. Likutis (skysta mas) ir naudojamas kaip skaln alyva.

10.4. Gamtinis bitumas

Gamtiniai bitumai yra sudedamoji kaustobiolit (nuosdini degij uolien) dalis. Jie gali
bti sapropeliniai, humolitiniai (skaln, angli, durpi) ir naftiniai. Gryn gamtini bitum randama
retai. J itekliai nedideli. Daugiausia randama naftins kilms bitum. Jie susidaro oksiduojantis
naftai, patekusiai poringas nuosdines uolienas (klintis, dolomitus, smiltainius) ir igaravus i jos
lengvosioms bei vidutinms frakcijoms. Tokios uolienos vadinamos asfaltinmis. Bitumas i asfaltini
uolien, kuriose jo yra daugiau kaip 10 %, iskiriamas virinant arba iekstraguojamas organiniais
tirpikliais. Uolienos, kuriose bitumo yra maiau kaip 10 %, malamos. Taip gauti asfalto milteliai
vartojami asfaltini mastik ir beton gamybai.
Palyginti su dirbtiniais, gamtiniuose bitumuose bna daugiau deguoning jungini su
polinmis grupmis ir maiau parafino, todl jie geriau limpa prie vairi paviri ir bna ne tokie
traps emoje temperatroje.

10.5. Naftinis bitumas

I dirbtini bitum statybai daugiausia vartojami naftiniai. Nuo gamtini jie skiriasi didesniu
alyv ir maesniu asfalten kiekiu. Pagrindin j aliava yra mazutas, gudronas ir gudrono tolesnio
perdirbimo liekanos, naftos krekingo ir vairios sunkiosios bei dervingosios naftos perdirbimo liekanos.
Mazutas yra naftos tiesiogins distiliacijos liekana, gaunama gaminant degalus (benzin,
ibal ir kt.).
Gudronas lieka, idistiliavus i naftos ne tik degalus, bet ir tepalus. Gudron savybs priklauso
nuo naftos ries bei distiliacijos laipsnio ir gali bti panaios skyst bitum savybes. Gudrono
liekanos gaunamos specialiais tirpikliais i gudrono iskyrus sunkisias alyv frakcijas.
Krekingo liekanos tai mediagos, kurios lieka, mazut termikai arba katalizikai perdirbus
benzin, etilen, propilen, metan ir kitus produktus.
100
 Pagal perdirbimo bd bitumai skirstomi liekamuosius, oksiduotuosius ir sudtinius
(kompaundinius).
Liekamieji bitumai gaunami gaminant degalus ir tepalus i labai derving naft. Liekamj
bitum savybs priklauso nuo alyvini frakcij paalinimo laipsnio.
Oksiduotieji bitumai gaminami puiant or per naftos liekanas (gudron, krekingo liekanas ir
kt.), kaitintas iki 260-280 C. Dl oksidacijos ir kondensacijos reakcij jos sutirtja. iuo bdu
gaunama apie 60 /o naftini bitum. Bitumai, pagaminti i krekingo (antrinio naftos perdirbimo)
liekan, yra blogesns kokybs, negu pagaminti i pirminio perdirbimo liekan, bitum pridjus
armo ir papildomai j oksiduojant 260-300 C temperatroje, gaunamas rubraksas.
Sudtinis bitumas gaunamas sumaiius gudrono liekanas su skystesniais naftos pramons
likuiais. Reikiam savybi bitum galima paruoti sumaiius gudronus su vairi marki bitumais arba
sumaiius skirtingo klampumo bitumus.

10.6. Asfaltbetonis

Bitumas yra pagrindin asfaltbetonio rianioji mediaga, reikalinga suklijuoti mineralini

mediag grdelius vien monolit, kuris sugeba atsispirti iorini jg poveikiui.
Asfaltiniai skiediniai ir betonai tai dirbtins mediagos, gaunamos, sutankinant specialius
miinius i bitumo, mineralini milteli ir upild smlio (skiediniai) ir skaldos arba virgdo (beto-
nai). Tokie miiniai naudojami karti arba alti. Karti miiniai (ne emesns kaip 150 C
temperatros) klojami ant sauso pagrindo, o alti ir ant drgno pagrindo. alti miiniai kietja liau,
negu kartieji; jie kietja, igaruojant tirpikliui. Asfaltini miini rianioji mediaga yra bitumo ir
mineralini (asfaltini, klintini, dolomitini) milteli miinys (asfaltin mastika); naudojama taip pat
ir gamyklose pagaminta asfaltin mastika, pridedant j bitumo. Mineraliniai milteliai turi bti sausi,
purs, perveant ir laikant juos reikia apsaugoti nuo drgms.
Kartasis asfaltinis skiedinys gaminamas i ilydyto bitumo, saus mineralini milteli ir
idiovinto bei pakaitinto smlio. Bitumas turi atitikti sukietjusio skiedinio eksploatacijos slygas.
Pavyzdiui, grindims udarose patalpose galima naudoti asfaltin skiedin i bitumo, kurio minktjimo
temperatra yra 40 C, o aligatviams asfaltinis skiedinys gaminamas i bitumo, kurio minktjimo
temperatra yra ymiai auktesn.
Smlis turi bti sausas ir varus, iki 5 mm stambumo. Rianiosios mediagos imama 10-15
% daugiau, negu jos reikia upild tutumoms upildyti. Asfaltinis skiedinys naudojamas pramonini
pastat grindims, aligatviams ir keli su intensyviu judjimu dangai. Asfaltinio skiedinio fiziniai-
mechaniniai rodikliai nustatyti tokie: Qt > 2200 kg/m3; Q > 30 kg/cm2 (2,94 MN/ra2) ; vandens
geriamumas l,5 % (trio atvilgiu).
Kartasis asfaltbetonis gaminamas i bitumo, mineralini milteli, smlio ir skaldos. Skalda
gali bti iki 15-25 mm arba iki 40 mm stambumo. Upildai turi bti i stipri ir tanki uolien, sausi ir
vars. Betono sudtis parenkama pagal paruotus receptus arba apskaiiuojama pagal speciali
metodik. Svarbiausios asfaltbetonio savybs yra ios: stiprumas, laidumas vandeniui ir atsparumas
aliui. Labai svarbi savyb yra ir asfaltbetonio stabilumas. Stabilumas bandomas tokia tvarka: 210
kG/cm2 slgiu supresuojamas 5 cm skersmens ritinlis ir jis prastumiamas per 4,4 cm skersmens ied.
Auktos kokybs asfaltbetoniniam ritinliui prastumti reikia ne maesns kaip 900 kg apkrovos.
Kartasis asfaltbetonis gaminamas kilnojamose ir stacionarinse gamyklose. Bitumas, smlis ir skalda
pakaitinami iki 175 C, o milteliai iki 105 C; po to mediagos dozuojamos, sukraunamos
maiytuv ir sumaiomos. Dangos pagrindu gali bti akmeninis grindinys, betono arba skaldos
sluoksnis. Kelio danga daroma i vieno arba dviej sluoksni, kurie sutankinami sunkiais volais.
Klojamo asfaltbetonio temperatra turi bti ne emesn kaip 130 C. Kartas asfaltbetonis vartojamas
ir labai storam hidroizoliaciniam sluoksniui, grindims ir kt.

101
 altasis asfaltbetonis gaminamas i naftinio bitumo, mineralini milteli, tirpiklio ir upild
smlio ir virgdo (arba skaldos). Kaip tirpiklis, naudojamas benzolas, gazolinas, lakinis benzinas
(vaitspiritas) ir kt. Pagamintas miinys naudojamas esant bet kokiam orui; ant pagrindo jis
paskleidiamas 5-8 cm storio sluoksniu, kuris sutankinamas lengvu volu. Galutinai sluoksnis sutankja
(per kelet dien), judant transporto priemonms. Kietjimo procesas tsiasi 2030 par. altasis
asfaltbetonis pigesnis u kartj, taiau jis ne toks patvarus. Be apraytj asfaltbetoni, dar
naudojamas plktasis asfaltas bitumo ir mineralini pried miinys (be upild), skirtas nedidelms
duobutms keli dangoje utaisyti; asfaltins plokts i asfaltinio skiedinio ir asfaltbetonio
pagamintos plokts grindims ir aligatviams, spalvotasis asfaltbetonis asfaltbetonis su pigment
priedu.
Degutiniai skiediniai ir betonai yra asfalto skiediniams ir asfaltbetoniams analogikos
mediagos. Ore jie greitai oksiduojasi ir tampa trapiais. Palyginus su asfaltbetoniu, jie maiau atspars
vandeniui ir ilumai, greiiau nusidvi, o neigiamoje temperatroje daugiau deformuojasi. Degutinis
betonas naudojamas III kategorijos keliams ir remonto darbams (u gyvenviei rib). Padidinus
mineralini grdeli koncentracij bitume vir upildymo jais kritins ribos, ymiai sumaja bitumo
plvels storis, tai slygoja aukto lygio struktr, padidina asfaltbetonio tsumo ir plastikumo rib.
Asfaltbetonio miini projektavimo praktika parod, kad didinant bitumo kiek asfaltbetonio
miinyje, jo stipris didja tik iki tam tikros ribos. Didinant bitumo kiek dar, asfaltbetonio stipris
maja. Bitumo kiekis, kuriam esant asfaltbetonis gauna didiausi stipr, kitus geriausius savybi
rodiklius, laikomas optimaliu.
Didinant bitumo kiek (lyginant su optimaliu) ir mineralini mediag portumu atsiranda
daugiau laisvo neorientuoto bitumo, kuris laisvina asfaltbetonyje struktrinius ryius. Tokiu bdu,
reguliuojant mineralini mediag portum yra reguliuojamas ir laisvojo bitumo kiekis. Padidjs
laisvojo bitumo kiekis gadina struktr, o taip pat asfaltbetonio struktrines ir mechanines savybes:
padidja plastikumas, o dl to sumaja asfaltbetonio atsparumas deformacijoms, esant auktoms
vasaros temperatroms, sumaja miinio stipris, trukdoma mineralini grdeli suartjimui, t. y.
sunku gauti tankesn asfaltbeton.
Esant dideliam laisvojo bitumo kiekiui, asfaltbetonis bna labiau jautrus temperatros
svyravimams, jo stiprio savybs priklauso nuo struktr sudarani grdeli sutankinimo, grdeli
tarpusavio trinties ir bitumo kohezijos. Visuose asfaltbetonio miiniuose bitumas visada sumaina
asfaltbetonio vidins trinties koeficient. Per didelis laisvojo bitumo kiekis gali taip sumainti
nagrinjam rodikl, kad praktikai jau nebus jauiamas naudojam mineralini mediag savybi
skirtumas. Esant tokioms slygoms, i esms sumaja skirtumas tarp nugludint ir atriabriauni
grdeli. Esant pertekliniam bitumo kiekiui, sumaja ne tik vidin trintis, bet ir grdeli sankiba, todl
dl didelio laisvojo bitumo kiekio sumaja asfaltbetonio stipris. Laisvojo bitumo kiek asfaltbetonyje
sumainti galima ne tik didinant mineralini milteli kiek, bet ir naudojant tinkamai parinktus tankius
mineralinius miinius su teisinga granulometrine sudtimi, naudojant aktyviuosius mineralinius
miltelius, gerai imaiant asfaltbetonio miin galima tolygiai paskirstyti mineraliniame miinyje
bitum ir nereikaling (perteklin) bitum istumti paviri perskirstymo bdu.

10.7. Hidroizoliacins mediagos

Ir statybininkai, ir statini savininkai kartais patiria nepagrst baimi, susijusi su statini

hidroizoliacija. Ivyd pavasar ar ruden paliugus sklyp atsisako rsio bsimajame statinyje,
manydami, kad is vis tiek drks ir bus nefunkcionalus. Kiti bijo tinkuoti statinius, nes mano, kad
tinkas ypa neatsparus atmosferos poveikiui. Treti, prisiklaus apie pastam ar kaimyn patirtas
neskmes, nesiryta sirengti terasos ar baseinlio, manydami, kad po keli iem betoninis baseinlis
ims leisti vanden, terasa taps nesandari ir lietaus bei tirpsmo vanduo ulies po ja esanias patalpas.
Specialistai tvirtina, kad toki baimi nelikt, jeigu statybininkai, usakovai ir projektuotojai imanyt
102
apie naujausias hidroizoliacines mediagas ir mokt pasirinkti tinkamiausias kiekvienai konkreiai
situacijai.
Visos hidroizoliacins mediagos bei statini apsaugos nuo vandens poveikio metodai
skirstomi, atsivelgiant j savybes ar taikymo srit.
Stogo ir hidroizoliacinmis mastikomis, vadinamos plastikos mediagos, kurios gaunamos,
sumaiant organines rianisias mediagas su mineraliniais priedais ir kitokiomis mediagomis
(antiseptinmis, plastifikuojaniomis ir kt.). Ruloninms mediagoms suklijuoti ir priklijuoti ir
hidroizoliacijai yra vartojamos bitumins, degutins, deguto-bitumo, gudrondeguto, bitumo-polimer,
bitumo-gumos ir gudrondeguto-polimer mastikos. Bitumins, degutins ir kompleksins mediagos
yra riantieji komponentai, pasiymintieji klijinmis ir hidroizoliacinmis savybmis. mastikas
dedama pried, kad jos bt termikai atsparesns, ne tokios trapios ir kad maiau reikt rianij
mediag.
Pagal panaudojimo bd mastikos skirstomos kartas ir altas. Naudojamos tokios kartos
mastikos: bitumins, kaitintos iki 160-180 C, degutins ir gudrondeguto iki 130-150 C, su
polimer priedu iki 70 C. altos mastikos tai naftos bitumo tirpalo organiniame tirpiklyje
(benzine, ligroine, vaitspirite, alioje naftos alyvoje ir kt.), pried, antiseptini mediag, o kartais ir
speciali pried miinys. altos mastikos naudojamos nepakaitintos, jeigu aplinkos temperatra iki
+5 C; emesnje temperatroje altos mastikos naudojamos pakaitintos iki 60-70 C.
Pagal paskirt mastikos skirstomos priklijavimo, vartojamas ruloninms mediagoms
suklijuoti ir priklijuoti (stogo dangos ir hidroizoliavimo darbams), stogo hidroizoliacins,
naudojamos beruloninei dangai ir hidroizoliacijai, o taip pat ir ruloninms mediagoms suklijuoti bei
priklijuoti, ir hidroizoliacines asfaltines, naudojamos hidroizoliaciniam tinkui arba lietinei
hidroizoliacijai.
Mastikos ris (bitumin, degutin ir t. t.) turi atitikti priklijuojamj ir suklijuojamj
mediag rianioms mediagoms. Bitumins ir kompleksins bitumins mastikos naudojamos
bituminms arba kompleksinms bituminms ruloninms mediagoms suklijuoti ir priklijuoti, o
degutins degutinms.
Mastikos iluminis atsparumas (nustatomas pagal speciali metodik) turi atitikti klimatines
slygas ir stogo dangos nuolyd. Kai mastikos iluminis atsparumas per maas, kartomis dienomis jis
iteka i po rulonini mediag, o kai dangos nuolydis didelis, gali nuliauti visa danga.
Priklijavimo ir stogo hidroizoliacin mastika 182 C temperatroje turi bti kieta,
vienalyt mediaga, be matom priemai ir bitumu nepadengt daleli. Sukietjs mastikos sluoksnis
turi bti pakankamai lankstus, kaitintos mastikos (bitumins iki 160-180 C, o degutins ir
gudrondeguto iki 130-150 C) turi bti lengvai utepamos (epeiu arba mentele) ant lygaus paviriaus
iki 2 mm storio sluoksniu. alta mastika 182 C temperatroje turi bti slanki, vienalyt ir be matom
priemai. alt mastik ypa patogu naudoti altuoju met laikotarpiu. Jos kietja, skiedikliui
siskverbiant pagrind arba rulonin mediag bei igaruojant lakiosioms jos frakcijoms. Naudojant
altas mastikas, maiau ieikvojama rianij mediag, nes ias mastikas galima utepti plonesniu
sluoksniu, be to, stogo darb sezonas yra ilgesnis.
Mastika ,,Izolas. Ruloninms mediagoms suklijuoti ir priklijuoti (stogo dangos ir
hidroizoliavimo darbams), o taip pat beruloninei stogo dangai ir hidroizoliacijai bei silms tarp
surenkamj pastat ploki hermetinti, naudojama efektyvi karta ir alta mastika ,,Izolas. Ji
gaminama i gumos-bitumo, kaip rianiosios mediagos (gautos termikai apdirbant devulkanizuot
gum), naftos bitumo, o daugeliu atvej ir polimerini mediag (poliizobutileno, kumarono,
kanifolijos) bei pried (antiseptini, mineralini ir kt.).
Bitumins ir degutins emulsijos tai dispersins sistemos, kuriose vanduo yra terp, o
disperguotas bitumas arba degutas faz. ios emulsijos gaminamos specialiais maiytuvais; be
vandens ir bitumo (deguto), naudojamos ir specialios mediagos emulsikliai (sulfitiniai spirito
laugtai, oleino rgtis, klijai), kurie padeda susidaryti emulsijai ir neleidia bitumo (deguto) laeliams
103
koaguliuoti. Apytikr emulsijos sudtis tokia: rianij mediag apie 50 %, emulsiklio 0,01-5
%; vandens liks kiekis.
Palyginus su bitumu ir degutu, kurie naudojami ilydyti, emulsijos yra pranaesns: jos
naudojamos altos ir jas galima utepti ant drgn paviri, prie kuri emulsijos gerai prilimpa.
Emulsijos naudojamos hidroizoliaciniam ir garo izoliaciniam sluoksniui padaryti, jomis
gruntuojamas hidroizoliacinio sluoksnio pagrindas, priklijuojamos rulonins mediagos,
hidrofobizuojami gamini paviriai, sumainamas sunkiojo betono laidumas vandeniui. Emulsijos
suskystinamos vandeniu.
Pastos tai grietins konsistencijos, analogikos sudties kaip ir emulsijos, mediagos,
kurioms gaminti naudojami kieti emulsikliai: negesintos arba gesintos kalks, molis, maltas trepelas.
Apytikr bitumini hidroizoliacini past sudtis tokia: bitumo 45-55 %, vandens 38-47 %,
emulsiklio 8-12 %. Pastos praskiediamos vandeni; jos naudojamos vandens ir garo izoliaciniam
sluoksniui, izoliuojamam paviriui gruntuoti, altoms mastikoms gaminti.
Stogo dangos mediagos i organini rianij mediag gali bti dviej tip:
mediagos, kuriose pagrindas yra kartonas, stiklo audinys ir kt. mirkytas arba mirkytas
ir padengtas organinmis rianiosiomis mediagomis;
mediagos, kuriose juostinio pagrindo nra ir kurios gaunamos, kalandrais valcuojant
juostas organini rianij mediag, upild ir pried miin.
Labiau paplitusios pirmosios grups mediagos, antrosios grups mediagos yra vertingos tais
atvejais, kai stogo danga turi bti lankstesn (ypa emesnje temperatroje).
Rulonins mediagos, kuri pagrindas mirkytas ir padengtas organins rianiosios
mediagos sluoksniu, dar apibarstomas vairiu barstalu: talko milteliais, smulkiu ruiu, smulkiu
paprastu, spalvotu arba nuspalvintu 0,5-3 mm stambumo smliu. Barstalas apsaugo dengiamj
sluoksn nuo sauls viesos, drgms, oro deguonies, duj ir kitoki aling faktori takos. Kuo
didesn paviriaus plot dengia barstalas, tuo liau senja ruloninis stogas. Be to, barstalas sumaina
degamum ir neleidia sulipti juostai, suvyniojant j rulon.
Pagal panaudot rianij mediag, rulonins mediagos skirstomos : bitumines, degutines,
deguto-bitumo, gudrondeguto ir bitumo-polimer. Bitumins mediagos atsparesns atmosferiniams
veiksniams (ypa sauls spinduli takai), ir stogo danga ilgiau tveria, negu danga i degutini
mediag. Taiau drgnoje aplinkoje degutins mediagos yra patvaresns (nepva kartonas), nes
degute yra antiseptini mediag (fenol).
Stogo danga (o kartais ir hidroizoliacinis sluoksnis) daniausiai daromi i keleto rulonins
mediagos sluoksni, kurie prie pagrindo ir tarpusavyje suklijuojami bitumine (bitumins rulonins
mediagos) arba degutine (degutines rulonins mediagos) mastikomis. Dangos nuolydis 7-15.
Daugumai rulonini mediag gaminti naudojamas specialus, i augalinio pluoto, malt skudur,
makulatros ir celiuliozs pagamintas kartonas, kuris turi bti stiprus, lankstus ir gerai geriantis
organines rianisias mediagas. Kartonas turi bti itisas, be raukli ir skyli. Kuo sunkesnis
kartonas, tuo jis stipresnis ir daugiau geria bitumo (deguto). Pagal 1 m2 kartono mas gramais jis
skirstomas markes (250-650) ir juostos plotis 50, 1000 ir 1025 mm.
Rulonins mediagos, kuri pagrindas yra kartonas, gaminamos pagal toki technologin
schem. Kartonas ivyniojamas i rulono, idiovinamas ir traukiamas per ilydyt bitum (degut);
pakui jis praleidiamas tarp dviej velen, kurie ispaudia bitumo (deguto) pertekli. Jeigu daromas
apsauginis sluoksnis, tuomet juosta dar traukiama per kit voni, kurioje yra ilydytos sunkiai lydios
organins mediagos. Paskui karta juosta apibarstoma kartu barstalu, atauinama aldomaisiais
cilindrais (pastarieji auinami vandeniu), supjaustoma mechaninmis irklmis dalis ir suvyniojama
rulonus.
Ruloninei stogo dangai (o kartais ir vandens bei garo izoliacijai) daniausiai naudojamos
tokios rulonins mediagos: bituminms pergaminas ir ruberoidas; degutinms tolis; deguto-
bitumo rulonins mediagos ir kt.
104
 Pergaminas tai stogo dangos ir hidroizoliacin mediaga, gaminama i stoginio kartono, j
mirkant (impregnuojant) kartu naftos bitumu (minktjimo temperatra apie 40-53 C). Juostos plotis
750, 1000 ir 1025 mm; juostos (rulono) plotas 200,5 m2. Pergaminas naudojamas
daugiasluoksns stogo dangos apatiniams sluoksniams (klijuojant karta mastika) ir klijuotinei garo
izoliacijai.
Ruberoidas tai stogo dangai ir hidroizoliacijai vartojama mediaga, kuri gaminama i
kartono, j mirkant emos marks bitume, o paskui i abiej pusi padengiant sunkiai lydomo bitumo
ir priedu (asbesto, talko ir kt.) miiniu ir apibarstant barstalu. Rupus barstalas gali bti paprastas,
spalvotas, nudaytas. Pjvyje ruberoidas turi bti juodas arba juodas su rusvu atspalviu ir jame neturi
bti viesi nemirkusi viet; ruberoido juosta turi bti itisa, be skyli ir raukli. Juostos galai ir
pakraiai turi bti lygs, neplti. Ruberoidas naudojamas daugiasluoksns stogo dangos virutiniams
ir apatiniams sluoksniams. Prie pagrindo ruberoidas ir sluoksniai tarpusavyje klijuojami karta arba
alta bitumine mastika.
Ruberoidas biologiniams poveikiams yra neatsparus, lktoje stogo dangoje, udaruose
hidroizoliacijos sluoksniuose jis pelija, netenka elastingumo ir pradeda praleisti vanden. Tokioms
konstrukcijoms reikia naudoti biologikai atsparesnes mediagas, pagamintas i deguto-bitumo,
gudrondeguto ir deguto.
Deguto-bitumo rulonin mediaga gaminama i stoginio kartono, mirkant j deguto
produktais ir i abiej pusi padengiant bitumu. Juostos plotis 65-105 cm, o jos plotas 200,5 m2.
Deguto-bitumo mediagos naudojamos daugiasluoksnei lkto stogo dangai, klijuotinei hidroizoliacijai
ir garo izoliacijai.
Gudrondeguto mediagos gaminamos i stoginio kartono, mirkant j ir padengiant i abiej
pusi gudrondegutu. Juostos plotis 65-105 cm, juostos plotas 100,5 m2. Gudrondeguto mediagos
naudojamos daugiasluoksnio lkto stogo dangai, klijuotinei garo izoliacijai; jos klijuojamos alta arba
karta bitumine ir gudrondeguto mastika.
Rulonins stogo dangos mediagos gaminamos i stiklno, kuris mirkomas ir padengiamas
bitumine, bitumo-gumos arba bitumo-polimero mase ir i vienos arba abiej pusi apibarstoma
barstalu. Juostos (vieno rulono) plotas 10 m2. Stiklinis stogo audinys ir stiklinis stogo veltinis
naudojami daugiasluoksnei lkto stogo dangai, klijuotinei hidroizoliacijai ir garo izoliacijai; jie
priklijuojami karta arba alta bitumine mastika.
Tolis tai rulonin stogin ir hidroizoliacin mediaga, gaminama i kartono ir akmens
angli arba skaln degutini produkt. Tolis gali bti be apsauginio ir su apsauginiu sluoksniu.
Tolis be apsauginio sluoksnio tai degutiniais produktais impregnuotas kartonas;
gaminamas dviej tip: paklojamasis (stogo dangos), skirtas stogo dangos apatiniams sluoksniams bei
garo izoliacijai ir hidroizoliacinis. Pastarasis yra stipresnis tempiant ir mirkytas sunkiai besilydaniu
degutu. Tolis su apsauginiu sluoksniu taip pat gaminamas dviej tip: tolis, apibarstytas kvarciniu
smliu, (vartojamas apatiniams ir virutiniams stogo dangos sluoksniams) ir tolis su rupiu barstalu,
kuris vartojamas tiktai virutiniam daugiasluoksns stogo dangos sluoksniui.
Pergamin, ruberoid ir stogin tol netikslinga vartoti hidroizoliacijai, nes j pagrindas
(kartonas) labai drgnomis slygomis gali supti. Be to, ios mediagos yra palyginti nepakankamai
elastingos ir stiprios. iuo metu hidroizoliacijai naudojamos specialios rulonins mediagos:
hidroizolis, folgoizolis, stikloizolis, sunkusis stiklo ruberoidas ir valcuotos mediagos, kuriose i viso
nra pagrindo ruloninis izolis, brizolis ir kt.
Hidroizoliu vadinama rulonin mediaga, gaunama, mirkant asbesto arba asbesto-celiuliozs
karton naftos bitumu, kurio minktjimo temperatra ne emesn kaip +50 C; juostos plotis
950,5 cm; juostos ilgis 200,4 m. Hidroizolis naudojamas poeminms konstrukcijoms ir
metaliniams vamzdiams izoliuoti, taip pat ir lkto stogo dangai (priklijuojamas karta bitumine
mastika).

105
 Bitumuota folija (folijos izolas) tai dvisluoksn rulonin mediaga, kuri sudaro plona, lygi
arba rifliuota (rievta) folija ir ant jos apatins puss esantis apsauginis modifikuotas bitumo-gumos,
kaip rianiosios mediagos, sluoksnis. Folijos ir apsauginio sluoksnio storis priklauso nuo bitumuotos
folijos paskirties bei statini klass ir gali bti toks: folijos 0,1-0,3 mm, bitumo-gumos sluoksnio
0,8-4 mm. Bitumuotos folijos geroji pus nudaoma atmosferiniams veiksniams atspariais lakais arba
daais. Bitumuota folija yra lanksti, nelaidi vandeniui, ilgaam mediaga. Ji naudojama silms
hermetinti (tarp sienini ploki), stogo dangai, hidroizoliacijai ir garo izoliacijai.
Stiklo izolas tai rulonin hidroizoliacin ir stogo dangos mediaga, gaminama, i abiej
pusi padengiant stiklapluotin audin bitumo-gumos mase.
Sunkusis stiklo ruberoidas tai rulonin hidroizoliacin mediaga, gaunama, padengiant
atspar biologiniams veiksniams tapelin stiklin tinkl bitumine mase. Juostos storis 4 mm; 1 m2
juostos mas 4 kg.
Ruloninis izolas tai hidroizoliacin ir stogo dangos mediaga. Jis gaminamas i gumos-
bitumo, kaip rianiosios mediagos, plastifikatori, asbesto ir antiseptiko. Juostos plotis 1 m, ilgis
iki 10 m, o storis 2 mm. Ruloninis izolas naudojamas klijuotinei hidroizoliacijai ir lktam stogui
dengti (klijuojamas izolo mastika arba karta bitumine mastika).
Brizolas tai rulonin (be pagrindo) mediaga, gaminama i sukapotos gumos, rubrakso
naftos bitumo, upildo (asbesto) ir plastifikatori. Juostos plotis 0,4-0,45 m, storis iki 2 mm;
rulono plotas iki 25 m2. Brizolas naudojamas poemini metalini vamzdyn antikorozinei
apsaugai.

106
 11. MEDIENA IR JOS GAMINIAI

11.1. Medienos struktra

Statybin mediena augalins kilms anizotropin mediaga, sudaryta i gyv, pradjusi medti
ir sumedjusi lsteli. Lstels sienels griauius sudaro celiulioz (C6 H10 O5)n. Medjant lstels
sienelse susidaro ligninas. Statybai naudojamas medio kamienas.
Chemin susos medienos sudtis: apie 98 % organini mediag ir 0,21,2 % neorganini
mediag (atsivelgiant medio r). Organins mediagos tai 49-50 % anglies, 43-44 %
deguonies, 6 % vandenilio ir 0,1-0,3 % azoto. I anglies, vandenilio ir deguonies susidaro celiulioz (44
% C, 49 % O, 6 % H), ligninas (63 %C, 31 %O, 6 % H), hemiceliulioz ir ekstraktins mediagos
(dervos, riebalai, taninai, pektinai).
I medienos gaminami langai, durys, grindys, apdailos plokts, stogo konstrukcijos. Daug
medienos suvartojama popieriui, baldams, termoizoliacinms mediagoms gaminti.
Teigiamos medienos savybs: lengva, stipri gniudant, tempiant ir lenkiant, tampri, maai laidi
ilumai, atspari aliui ir daugeliui chemini mediag, minkta ir lengvai apdirbama; nesudtingi
medini element sujungimo bdai (vinimis, vartais, keiiais, klijais). Mediena palankiomis jai
slygomis ilgai isilaiko. Ji yra bdingo graaus rato, todl vartojama apdailai.
Neigiamos medienos savybs: higroskopin, degi ir neatspari puvimui mediaga. Be to,
medienoje bna ir defekt: ak, plyi, vij sluoksni ir kt.
Medienos savybes galima pagerinti: impregnuota antiseptikais apsaugoma nuo puvimo, nudayta
arba mirkyta specialiomis mediagomis mediena sunkiai usidega, paveikus medien specialiomis
mediagomis (amoniaku, fenolu), ji nepva, nepersimeta, lengva poliruoti.
Kamienas yra pagrindin ir vertingiausia medio dalis: i jo gaunama nuo 60 iki 90 % medienos.
Medienos sandara (struktra), matoma plika akimi arba iek tiek padidinus, vadinama
makrostruktra, o matoma tik pro mikroskop mikrostruktra.
Vegetacijos periode susidar ankstyvosios ir vlyvosios medienos sluoksniai skersiniame pjvyje
matomi kaip viesesni ir tamsesni koncentriniai sluoksniai. Jie vadinami metinmis rievmis. Nuo
ankstyvosios arba vlyvosios medienos kiekio priklauso medienos stipris: kuo daugiau yra vlyvosios
medienos, tuo ji stipresn.
Metini rievi visuma vadinama mediena, kuri sudaro pagrindin kamieno mas. Medien sudaro
balana, branduolys ir erdis.
Balana tai viesesn medienos dalis. Nukirstame medyje balana yra labai drgna, palyginti
lengvai pva, nelabai stipri. Be to, dinant kamienui, balana labai traukiasi.
Branduolys tamsesn medienos dalis. Branduolys yra vertingiausia kamieno dalis, nes jis yra
kietas, stiprus ir atsparus puvimui.
Medi veisls, kuri centrin kamieno dalis yra tamsesnio atspalvio, vadinamos
branduolinmis (uolas, puis, maumedis, uosis).
Medi veisls, kuri kamiene nra branduolio, tai yra medienos sandara visame kamieno
skerspjvyje yra vienoda, vadinamos balaninmis (beras, skroblas, klevas, drebul). Statyboje
vartojama spygliuoi ir lapuoi mediena.

11.2. Spygliuoi veisls

Puis mediena lengva, stipri, lengvai apdirbama. i veisl labai paplitusi. I puies medienos
daromas grindys, stogo konstrukcijos, stali dirbiniai, fanera, pagalbins konstrukcijos (pastoliai ir kt.).
Egl mediena yra balta, gelsvo atspalvio, minkta, lengva, taiau maiau sakinga u puies
medien ir drgnoje aplinkoje greiiau pva. Egls kamienas labiau akotas: akos labai kietos ir
medien sunku apdirbti, i veisl labai paplitusi ir statyboje vartojama kaip ir puies.
107
 Maumedis yra branduolins veisls. Mediena rusvos spalvos, sunkesn, kietesn ir stipresns
u puies. Gana atspari puvimui. Vandenyje maumedio mediena pastiprja. I jos daromi baldai,
statomi tiltai, povandenins konstrukcijos.

11.3. Lapuoi veisls

uolas yra branduolins veisls. Medienoje gana rykus erdies spinduliavimas. Mediena tanki,
stipri, kieta. Ji gerai isilaiko ore ir vandenyje, yra graios spalvos ir tekstros. Didama traukiasi ir
linkusi trkinti. uolo mediena yra labai vertinga, todl gaminami tik tie elementai, kuriuos veikia
didels apkrovos; be to unikali pastat stali dirbiniai langai, durys, parketas, apdailos plokts,
baldai, kamtins konstrukcijos.
Kamtins sien dangos
Kamtins sien plokts, pagamintos i kamtinio uolo ievs, kuris auga Kaukaze,
Pietiniame Kryme, Juodosios ir Viduremio jr pakraiuose. Taip pat tolimuosiuose Rytuose ir
Sachaline auga uolo atmaina Amrinis kamtenis. Kamtinio uolo iev nuimama kas 710
met, nedarant mediui alos. Kamtins plokts padengtos plonu vako sluoksniu, apsauganiu
nuo aplinkos veiksni (drgms, nevarum ir pan.). Taip pat kamtins sien plokts gali bti
naudojamos padidinto drgnumo patalpose.
Kamtins grind dangos
Kamtins grind dangos pagamintos i malto, paskui presuoto kamio pagrindo bei
vidutinio dekoratyvaus kamio sluoksnio. Kamtins grind dangos: lakuotos, padengtos
skaidriu vinilo sluoksniu ir plaukiojanios grindys. Plaukiojanios grindys gaminamos su
lakuotu vinilo paviriumi. Jos taip pat gali bti su ypa tvirtais kietmedio paviriais.
Kamtiniai tapetai
Dekoratyvus kamio sluoksnis ant popieriaus pagrindo tai elegantika mediaga, puikiai
tinkanti ms but, parduotuvi ir biur interjerui.
Techninis kamtis
Techninis vairaus storio kamtis gaminamas lap ar ritini pavidale. is gaminys itin
populiarus kaip izoliuojanti mediaga, klojama po vairiomis grindimis, kiliminmis dangomis,
slopinanti gars ir apsauganti nuo vibracijos. I techninio kamio gaminami padklai indams,
dklai avalynei bei vairs galanterijos gaminiai.
Kamtis yra:
iltas. Kamtis portas, jo ilumin vara labai didel, jis nepraleidia ms kno ilumos,
todl atrodo iltas i vidaus. Kamtis palaiko normali drgm ir temperatr, todl teigiamai
veikia patalp vidaus mikroklimat.
Tylus. Tai geriausias i inom natrali garso izoliatori. Efektyviai izoliuoja patalpas nuo
triukmo bei gerina j akustik.
Dekoratyvus. Puonios kamtini ploki tekstros, j spalvin vairov bei galimyb
laisvai derinti skirtingus tipus plati dirva projektuojant vairius interjerus.
Patvarus. Kamtis nepelija, nepva, nepraleidia drgms, j nesimeta grybelis. Paprasta
prieira ir atsparumas triniai leidia eksploatuoti kamtines dangas daugel met.
Ekologikas. Kamtis natralus produktas. Tai nuostabi gamtos dovana, kuri naudodamas
mogus nedaro jokios alos sau ir gamtai.

Uosio mediena sunki, lanksti, silpnesn ir minktesn u uolo, gerai poliruojasi. Pagal tekstr
panai uolo medien, tik yra viesesn ir neturi uolui bding erdies spinduli. Mediena
vartojama kaip ir uolo.

108
 Beras balanins veisls. Mediena kieta, stipri, taiau kamienas danai bna kreivas, neatspari
puvimui. Didama supleija. Daromi stali dirbiniai, baldai, fanera.
Juodalksnio, drebuls mediena minkta, lengva, greitai pva.
Buko mediena rausvai ruda, dmta, kieta, sunki, stipri, bet neatspari puvimui. Vartojama
parketui, fanerai, baldams.

Stali dirbiniams, baldams, apdailai dar vartojamos tokios veisls: rieutmedis (Kaukaze),
raudonmedis (Kaukaze, Australijoje, Afrikoje), polisandras (Brazilijoje) ir kt.

11.4. Fizins medienos savybs

Tankis. vairi veisli (ir net tos paios veisls) medienos tankis bna vairus. Tai priklauso nuo
vairi faktori: klimato, dirvos, miko tankumo, apvietimo ir kit slyg. Kuo didesn drgm, tuo
didesnis tankis.
Spalva ir tekstra yra bdingi poymiai kiekvienai veislei. Graios spalvos ir tekstros veisli
(uolo, uosio, buko) mediena labai vertinama ir vartojama apdailai. Daugumos veisli mediena viesi.
Pilkas, melsvas, rusvas atspalvis, dms ir dryuotumas rodo, kad mediena nesveika (puvimo yms).
Drgnis ir higroskopikumas. Medienos lsteli sienelse esanti drgm vadinama
higroskopine, o ta, kuri yra lsteli tutumose, tarplstelinse tutumose laisvja. Vanduo turi
nemaai takos medienos savybms: sumaina stipr, atsparum puvimui ir t. t. Medienos drgnis,
atitinkantis didiausi higroskopins drgms kiek vidutinikai yra lygus 23-31 %. is drgnio dydis
vadinamas medienos pluoto soties taku (PST). Tokia mediena vadinama orasause. Kambario
sausumo medienos (esanios kambaryje) drgnis 8-12 %, o nukirsto medio 35 % ir daugiau ( 100
%). 12 % drgnis laikomas slyginiu standartiniu drgniu; medienos mechanini bandym rezultatus
reikia perskaiiuoti standartinio drgnio ir temperatros (20 C) rodiklius.
Mediena yra higroskopin mediaga, todl, kintant aplinkos oro drgniui ir temperatrai, kinta ir
medini gamini drgnis. Norint sumainti medienos higroskopikum ir vandens gerio laipsn,
medins konstrukcijos nudaomos arba nulakuojamos. Rekomenduojama vartoti gamybai medien
tokio drgnio, kokio ji bus eksploatacijos metu.
Susitrauktis ir brinkimas, pleijimas, rietimasis. Sudrkus medienai madaug iki 30 % (iki
medienos pluoto soties tako PST), lsteli sienels ibrinksta, pastorja ir padidja medienos
matmenys.
Kai drgnumas pasidaro maesnis u pluot soties tak, medienos tris ima mati. Susitrauktis
visomis kryptimis yra skirtinga, nes medienos sandara yra nevienalyt. Maiausia
linijin sisitrauktis iilgai pluot yra 0,1-0,3 %, radikalija kryptimi 3-6 %, tangentine 7-12 %.
Nevienoda linijin medienos susitrauktis yra jos trkumas. Labiausiai persikreipia lentos,
ipjautos arti rsto paviriaus, nes tangentine kryptimi susitrauktis didesn nei radialija. I vidurio
ipjaut lent vidurys ir kratai yra vienodo storio.
Medienos susitrauktis ir ikraipymo pobdis priklauso nuo divimo greiio. Greitai dinanios
medienos ioriniai sluoksniai traukiasi daug greiiau negu vidiniai, nes drgm nespja pereiti i
vidini sluoksni iorinius. Todl ioriniuose sluoksniuose atsiranda tempimo tempi, ir mediena
supleija.
Medienos susitraukties laipsnis apibdinamas trio susitraukimo koeficientu, kuris nusako, kiek
sumaja medienos tris, kai jos drgnumas sumaja 1 %.
Brinkimas reikinys, atvirkias susitraukimui. Brinkimas tai medienos linijini matmen
(trio) didjimas veikiant vandeniui ir drgmei. Kintant drgnumui nuo 0 % iki pluot soties tako,
medienos tris didja. Toliau mirkomos medienos mas didja tol, kol vanduo pripildo visas medienos
ertmes, bet jos tris nesikeiia.

109
 Garuojant laisvajai drgmei, matmenys beveik nekinta, o garuojant higroskopinei drgmei
medienos tris maja. Dl sandaros ypatum mediena vairiomis kryptimis idista arba ibrinksta
nevienodai. Sunkesn mediena daugiau idista ir ibrinksta, negu lengva. Plaios lentos isirieia
daugiau, negu siauros. Vadinasi, stali dirbiniams ir grindims tikslinga vartoti siauras (10-12 cm)
lentas.
Dl nevienodo medienos matmen kitimo vairiomis kryptimis atsiranda vidini tempim ir
mediniai elementai gali persimesti arba supleiti (25 pav.). Dauguma plyi nukryp erd. Ypa
greitai supleija rst galai, todl patartina aptepti juos kalki ir klij miiniu, skystu stiklu, dervomis
ir kt.

25 pav. Pjaustini deformacijos

11.5. Mechanins medienos savybs

Dl struktros ypatum medienos stipris vairiomis kryptimis nevienodas. Stipris priklauso nuo
medienos drgnio, jos defekt, bei aplinkos temperatros.
Stipris gniudant (26 pav.):
Stipris gniudant iilgai pluoto randamas, bandant staiakampes prizmes, kuri
matmenys 2x2x3 cm. Medienos stipris, gniudant iilgai pluoto, net tos paios veisls bna
nevienodos, taiau pakankamai didelis;
Stipris gniudant skersai pluoto yra gerokai maesnis;
Stipris lenkiant randamas, bandant dviej apkrov sistema 2x2x30 cm dydio sijeles
(a=8cm). Medienos stipris lenkiant yra didesnis, todl i jos daromi lenkiami elementai
(gegns, paklotai ir t. t.);
Stipris skeliant yra labai svarbus medini element sujungimuose. Mediena gali bti
skeliama iilgai pluoto (a) arba skersai pluoto (b). Gali bti skeliama skersai pluoto, kai
jg ir sklimo ploktumos yra statmenos jam (c). is sklimas vadinamas kirpimu. Medienos
stipris skeliant nustatomas, bandant standartinius bandymus (d).

a) b) c) d)

26 pav. Stipris gniudant: a) iilgai pluoto; b) skersai pluoto; c) stipris lenkiant; d) stipris skeliant.

11.6. Medienos ydos

Medienos ydos pablogina medienos mechanines ir dekoratyvines savybes. Medienos tinkamumas

statybai priklauso nuo yd tipo, j isidstymo, medienos sugadinimo laipsnio ir nuo to, kam ji
skiriama. Kai kurias medienos ydas galima paalinti.
Ydos bna:
110
 1) Kamieno yda kreivumas.
2) Medienos sandaros ydos pluoto vijumas: pluotas sraigto formos (a), pluoto raizgytumas
(b), ekscentrikumas (c), dviguba erdis (d). 27 pav.
3) akos 27 pav. (e).
4)Plyiai 27 pav. (f, g, h).

a) b) c) d)

e)

f) g) h)
27 pav. Medienos sandaros ydos: a sraigto formos pluotas, b pluoto raizgytums, c ekscentrikumas, d dviguba
erdis, e akos, f, g, h plyiai.

5) Nenormals atspalviai ir puviniai. Veisiantis medienoje grybams, ji pva ir keiiasi jos spalva.
Nevdinama, drgna ir ilta patalpa yra palanki grybams veistis. Vandenyje mediena ilgai isilaiko,
nes grybams trksta deguonies. Puvimui palankiausia temperatra 15-25 oC ir medienos drgnis
30-60 %. Neigiamoje temperatroje mediena nepva. Diovinant medien auktesnje kaip 60 C
temperatroje (diovinimo kamerose), grybai sta.
Grybai, kurie auga ant negyvos medienos (pastatuose) vadinami nam grybais. Jie ypa
pavojingi, nes medien gali visikai sunaikinti per kelet mnesi. Tai tikrasis nam grybas (pats
pavojingiausias), baltasis nam grybas ir plvinis nam grybas.
6) Kinivarpos. Kinivarpomis vadinami medienos paeidimai (grioveliai, landos), padaryti vabzdi
arba j lerv. Medienos mediagomis mintantys kenkjai igrauia kanallius ir tuo susilpnina
medien. Be to, jie ukreia medien puvin sukeliani gryb sporomis. Medien nuo vabzdi
galima apsaugoti cheminmis mediagomis insekticidais, chlorofosu, akmens angli pokostu,
skaln alyva ir kt.

11.7 Medienos apsauga

Mediena eksploatuojama ymiai ilgiau, kai ji vairiais bdais apsaugoma: idiovinama,

antiseptikuojama, impregnuojama insekticidais, nudaoma arba mirkoma specialiomis priegaisrinmis
mediagomis, apsaugoma vairiomis konstrukcinmis priemonmis.
Konstrukcins priemons. Kad mediena nept ir neusiveist vabzdiai, reikia tinkamai laikyti
ant padkl (pakelti nuo grunto) su intarpais (vdinimui), padaryti pastog, vengti slyio su sena
mediena. Medins konstrukcijos turi bti gerai vdinamos (per nestiklintus stoglangius, grotelmis
ukaltas ventiliacines angas medinse grindyse ir kt.). Udarose patalpose vartojama sausa mediena.

111
Medini konstrukcij elementai izoliuojami nuo grunto, mro ir betono ruberoidu. Be to, medines
konstrukcijas galima nudayti vandeniui atspariais ir nelaidiais daais (aliejiniais daais, lakais ir t. t.).
Medienos diovinimas. Nukirsto medio negalima i karto vartoti kaip statybin mediag, nes
ji yra per drgna. Drgn medien sunkiau apdirbti, didami pjaustiniai persimeta, keiia j form.
Norint pagerinti medini konstrukcij kokyb ir prailginti j eksploatacijos trukm, medien reikia
idiovinti. Diovinama natraliai ir dirbtiniu bdu.

28 pav. Pjaustini rietuv

Natraliai mediena diovinama, sukrauta rietuves. Tarp rietuvi daromi takai. Medienos
sandlyje turi bti priegaisrinis reimas. Natraliai mediena dista iki orasauss bkls
gana ilgai (kelet savaii ar net mnesi).
Dirbtinis diovinimas (diovinimo kamerose, petrolatume, aukto danio srove) yra
pranaesnis, nes mediena greiiau idista, o diovinimo procesas nepriklauso nuo
klimatini slyg. Diovinimo kamerose palaikomas tam tikras reimas. Pradioje mediena
utinama 70-80 C temperatroje, o paskui, per kamer cirkuliuojant vsesniam (50-60 C)
sausam orui, mediena pradeda vienodai diti. Kamera turi bti sandariai udaryta; mediena
kameras veama, sukrauta ant platform, o oras ildomas po grindimis rengtais kaloriferiais.
Diovinimo kameros gali bti periodinio veikimo, kai jas mediena pakraunama, idiovinama
ir ikraunama, ir nepertraukiamo veikimo, kai tuneline diovinimo kamera juda medienos rietuvs
(sukrautos ant platform), o prieprieais puiamas kartas oras.
Diovinant petrolatume, kuris netirpsta vandenyje, su vandeniu nesusimaio; kaitintas jis yra
rusvos spalvos skystis. Petrolatumas vonioje kaitinamas iki 130 C, ir j gramzdinamas medini
element paketas. Medienoje esantis vanduo virsta garu ir greit pasialina atmosfer. Mediena
idista per 38 valandas. Ji nesutrkinja ir nepersimeta.
Diovinant aukto danumo srovs lauke, mediena, esanti tarp elektrod (alvarins vielos
tinkl), greitai ir vienodai kaista. Igaruojant drgmei, medienos paviriuje temperatra yra emesn,
todl drgm intensyviai ieina paviri ir nupuiama oro srove. is bdas, palyginus su kitais, daug
kuo pranaesnis: mediena 1020 kart greiiau idista, maiau susidaro diovinimo defekt. Taiau
sunaudojama daug elektros energijos.
Pastaruoju metu vis populiaresns tampa vakuumins diovyklos. Diovinimas ia vyksta visai
hermetikose kamerose arba cilindro formos konteineriuose, i kuri itraukiamas oras, o mediena iek
tiek paildoma kartu oru arba kontaktiniu bdu ant elektra kaitint ploki. Labai iretinto oro
erdvje, medienoje esanti drgm spariai isiskiria sortiment paviri, ia kondensuojasi ir tuoj pat
paalinama i diovinimo kameros (konteinerio). Diovinimas vyksta labai spariai, taiau j sunku
kontroliuoti.
Yra ir kit, maiau paplitusi, dirbtinio medienos diovinimo bd. Pasirenkant diovyklos tip
ir dyd pirmiausia btina vertinti kokybinius rengim ir technologijos parametrus, inoti, kokiai
produkcijai diovinti ji skirta.
112
 Medienos antiseptikavimas. Kai mediena eksploatacijos metu sudrksta daugiau kaip iki 20 %,
taip pat, kai mediena pakaitomis tai sudrksta, tai idiva, reikia apsaugoti j nuo puvimo
antiseptikais. Kaip antiseptikai gali bti cheminiai junginiai arba t jungini miiniai.
Jie labai toksiki grybams, patvars, nekenksmingi monms, gyvuliams, paiai medienai ir
metalams (vinims, vartams). ios mediagos turi gerai sigerti medien. Neigiamos daugelio
antiseptik savybs yra stiprus, nemalonus j kvapas, brangs.
Antiseptikai klasifikuojami pagal chemines ir fizikines savybes:
aliejai ir juose tirps antiseptikai;
vandenyje tirps antiseptikai;
antiseptins pastos.
Antiseptikai klasifikuojami pagal kilm:
organins kilms (pabgi mirkymo aliejai ir kt.);
neorganins kilms (natrio fluoridas ir kiti fluoro junginiai, cinko ir gyvsidabrio
junginiai);
kombinuotieji (organins ir neorganins kilms vandenyje tirps antiseptik miiniai).
Aliejai ir juose tirps antiseptikai. Aliejai gaunami kaip alutinio perdirbimo produktai.
Naudojami iorinms konstrukcijoms mirkyti, j neiplauna lietus. Jiems priklauso akmens
anglies kreozotas, kreozoto ir akmens anglies dervos tirpalas, kreozoto ir naftos tirpalas. iai grupei
priklauso ir reiau naudojami aliejai: medio dervos, dervos ir kreozotai, naftos likui kreozotas,
rudosios anglies ir antraceno kreozotas, skaln alyva ir kt. iai grupei priklauso ir antiseptikai, gauti
naudingas chemines mediagas itirpinus aliejiniuose tirpikliuose. Kaip tirpikliai, gali bti naftos
produktai.
Vandenyje tirps antiseptikai. ie antiseptikai turi kompleksines keli element druskas: Zn,
Cu, Cr, Ar. mirkyta iais antiseptikais mediena tinkama vidinei sien apdailai, nes jos pavirius lieka
varus, neturi kvapo, nekenksmingas. Antiseptikai, paruoti vandens pagrindu, tiekiami kaip
koncentratai ir tinka naudoti praskiedus vandeniu. Ypa tinkami orasausei ir drgnai medienai apdoroti
specialiu metodu. ie antiseptikai maiau tinka medienai, naudojamai drgnomis slygomis, mirkyti.
Jiems priklauso natrio fluoridas, natrio silicio heksafluoridas, natrio dinitrifenolatas, fenolio derva.
Antiseptins pastos. Jas sudaro vandenyje tirpus antiseptikas, riamoji mediaga ir upildas
(durpi milteliai). Jomis tepamas medini element, naudojam drgnomis slygomis ir kintamo
drgnumo grunte, pavirius. Antiseptins pastos skirstomos :
bitumines pastas, sudarytas i NaF, naftos bitumo ir alyvos, durpi milteli;
ekstrakcines pastas, sudarytas i NaF, sulfitini arm ekstrakt, durpi milteli, vandens;
silikatines pastas, sudarytas i natrio silicio heksafluorido, skystojo stiklo, akmens anglies
alyvos ir vandens.
Medienai apdoroti antiseptikais naudojami 3-10 % koncentracijos tirpalai. Medienai, naudojamai
pastat viduje normaliomis slygomis, naudojami 3-7 % koncentracijos
tirpalai, o medienai, naudojamai lauke ir drgnesnmis slygomis 8-10 %.
Mediena antiseptikuojama, nudaant arba 23 kartus apipurkiant j skystu antiseptiniu tirpalu su
pigment priedu, mirkant antiseptiniame tirpale.
Apdorot antiseptiku medien galima klijuoti, lakuoti ir dayti vairiais daais (geriausia ne
vandeniniais). Antiseptikais apdorot medien pageidautina 23 savaites saugoti nuo lietaus ir
tiesiogini sauls spinduli.
Daoma arba apipurkiama antiseptikais mediena turi bti drgna. Tada antiseptikas tirpsta
ir sigeria 1-2 mm medien.
Antispetikai yra nuodingi. Todl, antiseptikuojant medien, reikia laikytis saugumo technikos
taisykli: darbininkai turi bti apsireng spec. drabuiais, jie turi turti akinius, pirtines, respiratorius,

113
apsaugini tepal. Baigus darb, taip pat prie valg, reikia gerai nusiplauti rankas, veid, iskalauti
burn. Darbo metu rkyti ir valgyti draudiama.
Priegaisrin medienos apsauga. Kad mediena neusidegt, ji apsaugoma iais bdais: medins
konstrukcijos statomos atokiau nuo ugnies altinio; stambios medins konstrukcijos suskaidomos
nedegiomis pertvaromis; medins konstrukcijos nutinkuojamos arba apmuamos maai laidiomis
ilumai mediagomis, mediena nudaoma skystais priegaisriniais daais, kurie sudaro iki 1mm storio
plvel; medienos pavirius aptepamas specialia tirta pasta, kuri sudaro iki 3 mm storio sluoksn,
mediniai elementai mirkomi priegaisriniais miiniais, vadinamais antipirinais.

11.8. Medienos sortimentas

Apvalioji mediena. Apvalija mediena vadinama vairaus ilgio nugentos, o kartais ir nuluptos
medio kamieno nuopjovos. Apvalioji mediena skirstoma: rstai 4-9 m ( >14 cm); laibrsiai 8-
13 cm; kartys 3-7 cm, ilgis 3-9 m.
Statybai ir pjaustiniams gaminti vartojam rst ilgis nustatytas nuo 4 iki 6,5 m su 0,5 m
gradacija.
Apvalioji mediena (spygliuoiai ir lapuoiai) pagal kokyb skirstoma I, II, III, IV r ir
nerin. Nerinei priskiriami laibrsiai. Rst ris nustatoma, atsivelgiant rsto stor ir medienos
ydas.
Sandliuose rstai sukraunami rietuves ant medini padkl. I sandlio turi bti ivalytos ols,
ievs ir skiedros, o pati aiktel nudrenuota. Sandliai periodikai dezinfekuojami antiseptikais ir
antisekticidais.
Pjaustiniai. Iilgai pjaunant medi kamienus, gaunami pjaustiniai: pusraiai, ketvirtainiai,
lentos, taeliai, taai (dvioniai ir staiabriauniai; i lapuoi taai nepjaunami), ir papeniai.

29 pav. Pjaustiniai: a pusratis; b ketvirtainis; c neapipjauta lenta; d apipjauta lenta;

f dvionis taas; g staiabriaunis taas; h papentis.

Statyboje vartojami vairs ruoiniai lentos ir taeliai. Atsivelgiant medienos ir jos apdirbimo
kokyb, ruoiniai skirstomi i spygliuoi medienos I, II, III ir IV r, i lapuoi I ir II r.
I ruoini naudojama: parketlents, stali plokts, fanera, stali dirbiniai ir klijuotins
mediagos.
Klijuotin fanera. Yra laktin dideli matmen ir vairi stori mediaga, suklijuota i
nelyginio skaiiaus (3-13 vnt.) lukto sluoksni naudojant dervas. Faneros geresns kokybs virutinis
sluoksnis vadinamas faneros gerja puse, o apatinis sluoksnis blogja puse. Pagal iorini sluoksni
medienos r fanera vadinama berine, alksnine, puine, uoline, liepos ir kt.
Atsivelgiant gaminant naudojamus klijus, fanera gali bti naudojama sausose, drgnose patalpose,
pastat iorje. Klijuoti naudojamos fenolio-formaldehidins, rezorbcins, melamino, karbamidins
dervos. Daniausiai gaminama 3-18 mm storio fanera. Ji nebrinksta, nesudiva ir yra atspari drgmei.
Fanera naudojama baldams, faneruot dur apdailai, medio droli ploki apdailai.
Klijuota sluoksniuotoji mediena. Statybinis gaminys, suklijuotas i obliuot lent, kuri
pluoto kryptis yra iilgin. Taai i klijuotos sluoksniuotos medienos naudojami langams ir dur

114
staktoms bei rmams gaminti. Klijuot ta gali sudaryti tos paios ries mediena arba skirting ri
miinys. Pagal lent sluoksni isidstym skerspjvyje taai yra skirstomi horizontaliuosius (j
sluoksniai yra horizontals) ir vertikaliuosius (j sluoksniai vertikals). Tao lentos gali bti itisins
arba suklijuotos i dantyt, dygi, sujungt gabal. Vengiant tao isigaubimo ar suplyimo lentos
viduryje, kurios plonesns nei 200 mm, frezuojamas 4 mm ploio ir 1/3 lentos storio gylio griovelis.
Ta plotis yra 50-300 mm, auktis 100-2500 mm, ta sluoksni leidiamas storis iki 45
mm(spygliuoi medienos) ir iki 40 mm (lapuoi medienos). Neapdorotos tao medienos drgnis turi
bti 8-15 %, o apdorotos 11-18 %.
Orientuotosios skiedreli plokts (OSB). ios plokts gaminamos i medienos skiedreli,
kurios ne trumpesns nei 100mm, yra 0,6mm storio ir 20mm ploio. Ioriniame sluoksnyje skiedrels
orientuotos tik viena kryptimi, lygiagreiai su plokts ilgiu ir ploiu, vidiniuose sluoksniuose
skiedrels neorientuotos. Ioriniai sluoksniai gaminami i stambesni vienod skiedreli ir naudojant
didesn klij kiek. ios plokts naudojamos sausoje ir drgnoje aplinkoje.
Cementu sujungtos smulkini plokts. Gaminamos presuojant susmulkintas, portlandcementio
skiedinyje sumaiytas droles ir kitus smulkinius, miin dedant pried (antiseptik). Smulkiniai
suriami cementu arba magnio oksidu. Ploki pavirius lifuotas, reljefinis, padengtas dekoratyviniu
popieriaus, plastik ir folijos sluoksniu. i ploki tankis 1000 kg/m3, stipris lenkiant 9 MPa. ios
plokts naudojamos skydiniams namams statyti.
Medienos droli plokts (MDP) gaminamos i specialiai idrot arba mechaninio apdirbimo
metu gaut medienos droli, suklijuot sintetinmis dervomis.
Gaminant medio droli ploktes mediena susmulkinama skiedras, skiedros riuojamos ir
diovinamos iki 4-6 % drgnumo, paskui sumaiomos su riamja mediaga. Paruota mas
formuojama, presuojama, suklijuojama 130-140 oC temperatroje, naudojant slg. Iimtos i preso
plokts laikomos sandlyje (plokts atauta, galutinai sukietja riamoji mediaga). Vliau plokts
apipjaustomos, lifuojamos, faneruojamos.
Medio droli plokts yra:
lengvos (300-500 kg/m3), naudojamos garso ir ilumos izoliacijai;
pussunks (500-750 kg/m3), naudojamos baldams, pertvaroms ir sien apdailai;
sunkios (750-1000 kg/m3), naudojamos grindims rengti;
labai sunkios (daugiau kaip 1000 kg/m3), naudojamos grindims rengti.
Plokts gaminamos 6-70mm storio, iki 1,75m ploio ir iki 3,5m ilgio. Ploki drgnis 5-7 %.
Gaminamos nenutrkstamo presavimo arba ispaudimo bdu, todl plokt gali bti iki 5m ilgio.
Drolms klijuoti naudojamos karbamidins ir fenolins dervos. Derva turi labai didel reikm, nes
jos kaina sudaro madaug pus ploki kainos. Klijuoti naudojamos emulsijos sintetini derv
tirpalas vandenyje. Sien apdailai ir luboms naudojamos pussunks 8-30mm storio medio droli
plokts, kurios lengvai griamos ir pjaustomos medio apdirbimo rankiais. Jas galima klijuoti prie
medinio, betoninio, mrinio arba tinkuoto paviriaus tokiais pat klijais ir mastikomis, kaip ir medio
pluoto ploktes.
Plokts tvirtinamos prie medinio karkaso vinimis arba sraigtais.
Medio droli plokts naudojamos apdailai, su natralios spalvos ir faktros paviriais, daytos,
padengtos emaliais arba popieriaus plastikais.
Medienos atmainos. Delta mediena. Tai lignofolis, sluoksniuotas medienos plastikas, mediaga i
suklijuot plon medienos (paprastai berinio lukto) sluoksni, mirkyt sintetinse termoreakcinse
dervose. Gaminama laktais, ploktmis, taeliais. Jos trio mas yra ~ 1350 kg/m3, stipris tempiant
155 MPa, lenkiant 212 MPa. Delta mediena yra antifrikcin mediaga, atspari vandeniui ir puvimui.
I jos pagamintos main detals (9 krumpliaraiai, guoliai, liauikliai) dirba tyliau negu metalins.
Plastifikuota mediena. Tai mediena, kurios fizikins ir mechanins savybs pagerintos mechaniniu,
cheminiu, terminiu apdirbimu. Yra stipresn, atsparesn drgmei ir agresyvioms mediagoms,

115
plastikesn, patvaresn negu natrali. Bna masyvi, sluoksniuotoji ir presuotoji. Presuotoji gaunama
presuojant medienos trupinius, pjuvenas, plauus, sumaiytus su termoreakcinmis dervomis. i
mediena yra antifrikcin mediaga. I jos daniausiai daromos main detals.

116
 12. IZOLIACINS MEDIAGOS

12.1. Bendros inios: paskirtis klasifikavimas, savybs

Termoizoliacinmis mediagomis vadinamos mediagos, kurios pasiymi nedideliu ilumos

laidumu.
Pagal tank mediagos skirstomos termoizoliacines, kuri tankis < 400 kg/m3,
termoizoliacines konstrukcines, kuri tankis 400-700 kg/m3, ir konstrukcines, kuri tankis > 700
kg/m3.
Pagal ilumos laidumo koeficient reikt iskirti efektyvias termoizoliacines mediagas, kai
ilumos laidumo koeficientas imatuotas esant vidutinei 10 C temperatrai, yra < 0,05 W/(m x K),
tai vairs putplasiai, mineralins vatos gaminiai, celiuliozin vata (ekovata), pstos kamtienos
plokts. kit grup termoizoliacini mediag, kuri ilumos laidumo koeficientas 0,05-0,20
W/(mxK), patenka vairs medienos ir jos atliek gaminiai, lengvieji akytieji betonai, keramzitas ir
jo gaminiai. Treiajai grupei priskiriami gaminiai, kuri ilumos laidumo koeficientas > 0,20 W/(m x
K). J sudaro konstrukciniai akytieji betonai, keraminiai blokeliai, vairs tutymtieji gaminiai.
Pagal mediagos standum gali bti kietieji gaminiai, pusiau kieti ir minktieji. Mediag
kietumas daniausiai priklauso nuo j tankio.
Mediag iluminms savybms vertinti yra svarbu jas skirstyti pagal poringum. Paprastai
yra iskiriamos atvirapors ir udarapors mediagos, o pastarosios dar skirstomos smulkiapores ir
stambiapores.

12.2. Polimerins termoizoliacins mediagos ir j gaminiai

Polistireninis putplastis udarapor akytojo plastiko termoizoliacin mediaga, gaunama

iputinant polistireninio putplasio aliavines granules. Palyginti su kitomis termoizoliacinmis
mediagomis, jo gamyba yra labai paprasta, nedidels gamybos snaudos, puikios savybs.
Polistireninis putplastis daniausiai naudojamas kaip efektyvi ilum izoliuojanioji mediaga, o
Lietuvoje plaiausiai naudojamas ios mediagos produktas polistireninio putplasio plokts.
Polistireninis puplastis gaminamas i pltriojo polistireno (EPS). Bazin pltriojo polistireno
mediaga yra stirenas. Polimerizacijos metu stireno molekuls jungiasi viena su kita grandines.
Polimerizacijoje dalyvaujant pentanui, gaunama pltriojo polistireno mediaga.
Polistireniniam putplasiui gaminti gali bti naudojami degum slopinantys priedai.
Lietuvoje draudiama naudoti polistirenin putplast be degum slopinani pried.
Polistireninio putplasio gamybos cikl sudaro trys fazs: pradinis iptimas, tarpinis
ilaikymas ir galutinis iputimas.
Pradinis iptimas. EPS granuls beriamos ipstuv, kur jos kartu garu puiamos
auktesnje nei 90 C temperatroje. Veikiamos karto garo, granuli sienels suminktja, jose esantis
pentanas uverda ir dl jo gar, taip pat i dalies siskverbiani vandens gar, granuls isipleia
2050 kart ir virsta tuiavidurmis udaromis dalelmis.
Tarpinis ilaikymas. Pirmkart ipstos granuls transportuojamos tarpiniam ilaikymui
specialiai tam reikalui skirtas talpas. Tarpinio ilaikymo metu i granuli pasialina dalis pltiklio
(pentano), kur pakeiia oras. Tai daro granules mechanikai stabilesnes. I granuli taip pat sklaidosi
drgm, todl jas lengviau transportuoti.
Galutinis iptimas. Ilaikytos ipstosios granuls beriamos blok form. ia, veikiamos
karto garo, dar labiau isipuia ir susilydo didelio trio vienalyt polistireninio putplasio blok.
Ilaikymas. K tik pagamintas polistireninis putplastis kur laik iskiria pentano (pltiklio) ir
stireno likuius. Be to, per pirmsias 24 valandas putplastis iek tiek traukiasi: pokyiai gali siekti iki
117
0,3-0,5 %. Dl i prieasi pagamintas polistireninis putplastis nustatyt laik ilaikomas gamykloje.
Vartotojus pasiekiantiems polistireninio putplasio gaminiams beveik nebdingas nei koki nors
mediag isiskyrimas, nei matmen kitimas.
Pagal standart LST EN 13163 polistireninis putplastis skirstomas tipus pagal stiprumines
savybes (18 lentel).
18 lentel
Polistireninio putplasio klasifikavimas
Gniudomasis stipris, esant 10 %
Tipas Lenkiamasis stipris, kPa
deformacijai, kPa

EPS S 50
EPS 30 30 50

EPS 50 50 75

EPS 60 60 100

EPS 70 (Neoporas) 70 115

EPS 80 80 125

EPS 90 90 135

EPS 100 100 150

EPS 120 120 170
EPS 150 150 200
EPS 200 200 250
EPS 250 250 350
EPS 300 300 450
EPS 350 350 525
EPS 400 400 600
EPS 500 500 750

12.3. Polistireninio putplasio savybs

ilumos laidumas
Polistirenin putplast 97-99 % sudaro oras ir 1-3 % polistirenas. Oras udarytas 0,2-0,5 mm
skersmens akutse, kuri sieneli storis siekia 0,001 mm. Oras yra blogas ilumos laidininkas, todl jis
utikrina puikias polistireninio putplasio termoizoliacines savybes. Kadangi oras i akui nesisklaido,
termoizoliacinis poveikis ilieka pastovus. Fizikine prasme tai reikia, kad smulkiose akutse nevyksta
mass pernaa, tai yra oras nejuda ir neperduodama iluma. Mediagos termoizoliacines savybes
nusako ilumos laidumo koeficientas. Kuo ilumos laidumas maesnis, tuo geresn termoizoliacin
mediaga. Polistireninio putplasio gaminiams bdingas 0,030-0,045 W/(m K) deklaruojamasis
ilumos laidumo koeficientas.

118
 Stipris
Svarbi polistireninio putplasio savyb yra mechaninis stipris veikiant apkrovai. EPS bdingas
gniudomasis tempis, lenkiamasis stipris, statmenas paviriui tempiamasis stipris, liejamasis stipris ir
kt. Svarbiausias yra polistireninio putplasio gniudomasis tempis, nes naudojant polistirenin
putplast daniau susiduriama su gniudomja apkrova, pvz., grindyse, plokiuose stoguose,
pamatuose ir t. t. Gamini kontrols tikslais pasirinktas sutartinis rodiklis gniudomasis tempis,
esant 10 % deformacijai, nors polistireninio putplasio deformacija apkrovos slygomis bna daug
maesn. Gniudomasis tempis daniausiai priklauso nuo tankio, bet kartais tak taip pat gali turti ir
technologiniai veiksniai, bandymo temperatra ir kt. Didelis polistireninio putplasio privalumas yra
statmenas paviriui tempiamasis stipris. Natriniai fasad tyrimai Vokietijoje parod, kad, kintant oro
drgmei ir temperatrai, i polistireninio putplasio savyb nekinta.
mirkis
Polistireninis putplastis nra higroskopinis. Kadangi akeli sienels vandeniui nepralaidios,
vanduo polistirenin putplast tegali siskverbti mayiais kanalliais tarp susilydiusi akeli.
mirkis visikai panardinus vanden. Polistireninio putplasio mirkis visikai panardinus
vanden itin nedidelis. 15-30 kg/ m3 tankio polistireninis putplastis vandens paprastai geria:
per 7 dienas 0,5-1,5 % trio;
per 28 dienas 1,0-3,0 % trio.
Ilgalaikis mirkis difuzins absorbcijos bdu. rengtoje konstrukcijoje per 2050 met
pasitaikantys vandens gar difuzijos procesai laboratorijoje modeliuojami taikant metod pagal EN
12088 ir daug didesnius vandens gar dalinius slgius. Specialiaisiais gamybos bdais ipst granuli
sulydym galima gerinti tiek, kad vandens mirkis bandant difuzijos bdu neviryt 3 % trio verts.
Drgnis
Polistireninio putplasio gaminiai vairiomis aplinkos oro drgnio slygomis nevienodai
absorbuoja vandens garus i aplinkos. Dauguma sorbcins drgms sugeriama, kai > 80 %. Tai
bdinga kapiliariniam sorbcijos mechanizmui. Pabrtina, kad dl polistireninio putplasio struktros
nevienalytikumo gaunamas palyginti nemaas eksperimentini duomen isibarstymas.
Valknumas
Valknumas labai svarbi polistireninio putplasio savyb. Tai atsparumas ilgalaikms
gniudomosioms apkrovoms. Valknumas nustatomas tam tikrame gniudomojo tempio lygyje.
Veikiant 0,30 10 dydio gniudomajam tempiui, polistireninio putplasio gaminiai po 50 met turs
ne didesn kaip 2 % valknumo deformacij. Valknumo rodiklio gali prireikti konstrukcijose, kuriose
polistirenin putplast veikia nuolatins, ilgalaiks, didels apkrovos po pastat pamatais, alt maisto
produkt saugykl grindimis ir t. t.
Matmen kitimas
Visoms mediagoms bdingas tam tikras matmen pokytis. Polistireninio putplasio
matmenys kinta dl temperatros poveikio, susitraukties ir mechanins apkrovos.
Matmen kitimas dl temperatros poveikio. Polistireninio putplasio terminio pltimosi
koeficientas yra 0,05 . 0,07 mm vienam metrui kas vien laipsn Celsijaus. Tai reikia, kad madaug 17
C temperatros pokytis sukelia 0,1 % (1 mm/m) dydio grtam matmenin pokyt. 400 mm ilgio
esant 20 C temperatrai plokt, atauinta iki minus 20 C, susitraukia 1 mm.
Matmen kitimas dl susitraukties. K tik pagamintas polistireninis putplastis per pirmsias
24 valandas audamas priklausomai nuo gamybos slyg ir tankio susitraukia 0,3.0,5 %. Vlesnis
traukimasis vadinamas vlyvja susitrauktimi. Vlyvoji susitrauktis spariausiai vyksta per pirmsias
14 dien, kai putplastis laikomas gamykloje. Po io laikotarpio vlyvoji susitrauktis smarkiai sultja.
Ribin vert pasiekiama po 150 dien ir sudaro 1,5 . 2, 0 mm/m (0,15-0,2 %). ie pokyiai negrtami.
Elgsena, esant auktai temperatrai

119
 Polistireninio putplasio elgsena, esant auktai temperatrai, priklauso nuo poveikio veiksni
trukms ir dydio. Nesant apkrovos, polistireninis putplastis gali trumpai atlaikyti auktesns negu 100
C temperatros poveik (pvz., tvirtinant kartu bitumu). Esant 5 000 N/m2 ir 20 000 N/m2 apkrovai,
polistireninis putplastis gali ilg laik laikyti 75 C temperatros poveik. Polistireninio putplasio
taikymo beveik neriboja jokia emutin temperatros riba. Jo struktr esmingiau nekinta iki 180 C.
Gniudomojo tempio, esant 10 % deformacijai, sumajimas po 300 aldymo cikl bna maesnis
kaip 10 %.
Degumas
Veikiamas didesns negu 100 C temperatros, polistireninis putplastis ima minktti, trauktis
ir galiausiai lydytis. Toliau veikiant tokioms temperatroms, ima isiskirti duj pavidalo degs
produktai. Bandymai rodo, kad polistireninio putplasio be degum slopinani pried degumo
temperatra yra 362 C, polistireninio putplasio su degum slopinaniais priedais 374 C.
Vadinasi, galima drsiai teigti, jog degios dujos i besilydanio polistireninio putplasio
nesusidarys, esant emesnei negu 350 C temperatrai. Terminio irimo produktai usidega tik tiesiogiai
susiliet su paviriais ar erdvmis, kuri temperatra yra 450-500 C. Polistireninis putplastis savaime
neusidega, esant emesnei negu 450 C temperatrai.
Neoporas yra neseniai sukurtas tobulesnis pltrusis polistirenas. Polistireninis putplastis i
neoporo pasiymi esmingai geresnmis izoliacinmis savybmis, esant maesniems tankiams, taip
pat tuo, kad tas pats izoliacinis efektyvumas pasiekiamas daug maesnmis aliavos snaudomis ir
maesniais izoliacins mediagos kiekiais.
Polistireninis putplastis i neoporo pasiekia 0,030 ilumos laidumo koeficient jau esant 12
kg/m3 tankiui. Tradicinio polistireninio putplasio tam tikslui reikt perpus daugiau aliavos.
Neoporo (EPS 70N) ilumos laidumo koeficientas yra 0,032 W/m K. Ekonominio naumo analiz
rodo, jog polistireninis putplastis i neoporo yra ekologikas, palyginti su tradiciniu polistireniniu
putplasiu.
Geoporas yra maai vandens geriantis polistireninis putplastis. Nuo visiems prasto
polistireninio putplasio geoporas skiriasi alsva spalva, kuri suteikia priedai ir maesnis ilgalaikis
vandens mirkis panardinus vanden. Polistireniniam putplasiui gaminti naudojama speciali aliava
ir keiiamas technologinio proceso reimas. Geoporas pasiymi ne tik labai mau vandens
geriamumu, bet ir iek tiek geresnmis kitomis fizikinmis ir mechaninmis savybmis
(gniudomuoju tempiu, kai gaminys deformuojamas 10 %, lenkiamuoju stipriu).
Polistireninio putplasio blokeli sistema skirta atitvaroms projektuoti ir gyvenamiesiems,
visuomeniniams, vietimo ir gydymo, taip pat gamybins ir sandliavimo, ems kio paskirties iki
25 m aukio pastatams statyti. i sistema leidia projektuoti ir statyti 15 cm storio polistireninio
putplasio sluoksniu (paprastai 10 cm storio atitvaros iorje ir 5 cm vidinje pusje) iltintus
pastatus (j atitvaras ar pastat dalis), taip pat atitvar dalis ar pastat ir statini konstrukcines dalis
iltintas sienas, sramas, sijas, kolonas, atramines sieneles ir kt.
Atsivelgiant vietovs slygas (drgms atvilgiu), polistireninio putplasio blokeli
sistema gali bti naudojama ir iltint rsi (cokolini aukt) sienoms rengti.

12.4. Mineralins termoizoliacins mediagos ir j gaminiai

Statybiniais termoizoliaciniais mineralins vatos gaminiais vadinami gamykliniai gaminiai

su danga ar be jos. J deklaruojamasis (imatuotas +10 C temperatroje) ilumos laidumo
koeficientas yra ne didesnis kaip 0,05 W/(m K) ir naudojami kaip statybin termoizoliacin
mediaga (taip pat kompozicins plokts ir surenkamos termoizoliacins sistemos). Gaminiai,
naudojami statyb rangos ir pramons renginiams izoliuoti, nepriskiriami statybiniams
termoizoliaciniams gaminiams ir yra vadinami technine izoliacija.

120
 Neorganiniai gaminiai i plauo yra skirstomi pagal vairius poymius, taiau daniausiai
pagal jiems gaminti naudojamas aliavas. Tad iskiriamos ios pagrindins grups:
1) mineralin vata:
stiklo vata;
akmens vata;
lako vata;
2) ugniai atspars keraminiai pluotai:
oksidiniai;
kaolinitiniai.
Pagal fizikinius, mechaninius ir techninius poymius mineralins vatos gaminiai dar gali
bti skirstomi:
1) pagal form ir ivaizd :
vienetinius (plokts, blokai, kevalai, segmentai);
ritininius (ritiniai, dembliai);
upilamuosius (gaminiai, kurie gyja upilamos erdvs form).
2) pagal mediagos tank :
labai lengvus (tankis < 50 kg/m3);
lengvuosius (tankis nuo 50 kg/m3 iki 200 kg/m3);
sunkiuosius (tankis nuo 200 kg/m3 iki 400 kg/m3).
3) pagal spdum (mediag, veikiant 2 kPa apkrova) :
minktuosius (susispaudia daugiau kaip 30 %);
pusiau standius (susispaudia nuo 6 iki 30 %);
standiuosius (susispaudia ne daugiau kaip 6 %).
4) pagal naudojim konstrukcijoms :
bendrosios paskirties: a) nelaikanius apkrov (lengvose karkasinio tipo) ir
b) laikanius apkrovas (uliejam betonini grind) konstrukcijose;
iors sien;
plokij stog.
5) pagal degum klases:
Al nesukelia gaisro;
A2 ugnis neplinta;
B ugnis neplinta;
C ugnis plinta vliau kaip po 10 minui;
D ugnis plinta prajus 2-10 minui;
E ugnis plinta greiiau nei po 2 minui;
F charakteristikos nenustatomos.
Termoizoliaciniai akmens vatos gaminiai gaminami i gamtini uolien, todl i i
aliav gautas izoliacinis plauas pasiymi atsparumu drgmei, elastingumu, maesniu plaueli
storiu, o i tokio pluoto pagaminti gaminiai yra ilgaamikesni, auktesns kokybs, atsparesni
vairiems eksploataciniams veiksniams: temperatr svyravimui, drgms poveikiui, apkrovoms ir
deformacijoms.
Gaminiai i akmens vatos turi toki ypatum:
puikiai izoliuoja ilum;
nedega ir neturi nao gaisro pltimsi;
apsaugo degisias mediagas ir konstrukcijas;
elastinga ir atspari deformacijoms;
nekeiia linijini matmen

121
 izoliuoja gars.
Mineralins vatos kokyb priklauso nuo sudarani krov aliav chemins sudties ir
technologini veiksni. Pagrindiniai aliavos komponentai yra silicio, aliuminio, magnio ir kalcio
oksidai (SiO2, A12O3, MgO, CaO). Nuo aliuminio, kalcio ir magnio oksid kiekio priklauso
mineralins vatos atsparumas temperatros poveikiui.
Mineralinei vatai gaminti gali bti naudojamos ios aliavos: metalurgijos ir krykl lakai,
uolienos, moliai, silikatini ir raudonj plyt lauas. Raudonj plyt lauo vietoje gali bti
naudojami moliai ir mergeliai. Jeigu moliai ir mergeliai imami i karjero, juos btinai reikia
padiovinti, nes krinta emakrosns naumas ir pereikvojamas koksas, reikalingas krovai ilydyti.
Kai kuri aliav, pavyzdiui, lak, plyt lauo, molio, mergeli, kai kuri uolienos ri sudtyje
yra dideli SiO2 ir A12O3 kieki, kurie didina lydal klampum. Tuomet patartina pridti tam tikr
kiek dolomit arba klini.
Mineralin vata yra gaminama vienu i trij bd: icentriniu, naudojant suspaustas dujas,
suspaust or arba gar. aliavos, susmulkintos 20-70 mm dydio gabaliukais, yra kraunamos
emakrosn ir ilydomos. Lydyti sunaudojama 30 % ir daugiau kokso. Sunaudoto kokso kiekis
priklauso nuo aliav chemins sudties, j lydymosi temperatros, klampumo. aliavoms lydyti gali
bti naudojamos ne tik emakrosns, bet ir elektros, vonios krosnys. aliavoms lydyt pasitelkiamos
vairi konstrukcij emakrosns, kuriose temperatra siekia 1700 C; kitos krosnys, gaminant
mineralin vat, nebuvo daniau taikomos.
Suspaustojo garo naudojimo bdas. is bdas mineralinei vatai gaminti naudojamas labai
plaiai. Jo esm yra ta, kad silikatinis lydalas, iteks pro ang i emakrosns, yra statmenai
veikiamas suspausto garo srovs, judanios 700-800 m/sek, greiiu. Tokio veikimo rezultatas yra tas,
kad lydalas i pradi iskaidomas sroveles, paskui laelius, kurie lkdami itsta ir sudaro plauus.
Itekanio lydalo temperatra priklauso nuo aliav chemins sudties, ir daugumos aliav yra 1300
C-1400 C. Pagaminta mineralin vata surenkama vadinamosiose nusdimo kamerose. J yra
vairi konstrukcij ir matmen. Pavyzdiui, kameros ilgis gali bti 18 m, plotis 2,1 m, auktis 5
m. Mineralin vata i nusdimo kameros yra tiekiama veleniniu transporteriu, tankinama, pjaustoma
ir kraunama sandlius.
Dujinis bdas. io bdo esm ta, kad lydalas iskaidomas veikiant dujini degimo
produkt srove. Degimo dujos juda 400-700 m/sek, greiiu ir yra 700 C-800 C temperatros. Dujos
yra gaunamos specialiose kamerose sudeginant dujin arba skystj kur.
Icentrinis bdas. Jo esm tokia: lydalas iteka i emakrosns plona srovele ant diskins
centrifugos su grioveliais, kuri sukasi iki 4000 aps./min. greiiu. Icentrins jgos veikiamas lydalas
yra iskaidomas laelius, kuri dalis itsta plauus. Mineralinei vatai surinkti naudojamos
nusodinimo kameros. Po transporteriu, judaniu nusodinimo kameroje, sudaromas 100 mm vandens
stulpelio vakuumas. Icentrine jga iskaidyti laeliai juda 80-100 m/sek, greiiu, o laeliai, iskaidyti
suspaustu garu, juda apie 800 m/sek, greiiu. Dl ios prieasties kai kurie laeliai, gauti icentriniu
bdu, nespja itsti plau ir sukietja karoliuk pavidalo. Palyginti su gamyba suspaustais garais,
mineralinei vatai gaminti icentriniu bdu reikia daug daugiau kuro, elektros energijos ir aliavos.
Celiuliozin vata
Celiuliozins termoizoliacins vatos, gaunamos perdirbus popieriaus atliekas, technologija
buvo irasta ir patentuota 1893 m. Anglijoje. Lietuvoje i mediaga vadinama ekovata. Ekovata
organin termoizoliacin mediaga, gaminama i celiuliozs pluoto, prisotinto netoksinmis
mineralinmis druskomis. Ekovata yra pilka arba balta, smulkiapluot vatos pavidalo mediaga,
susidedanti i mechanikai susmulkintos makulatros (80 %), boro rgties H3BO3 (12 %) ir borakso
Na2B4O710H2O (8 %) miinio. Balta ekovata gaminama i makulatros be spaudos da ir yra
naudojama apdailos darbams.

122
 Dl smulkiaplaus struktros ekovata puikiai izoliuoja gars, todl yra naudojama
patalpoms nuo triukmo apsaugoti. Ji gerai upildo visus tarpus ir plyius ir sudaro itisin sluoksn.
Tai ypa svarbu rengiant tarp patalp garso izoliacij.
Put stiklas
Put stiklas yra akytoji statybin mediaga (blokai ir plytos), pagaminta sukepant i
smulkinto miltelius stiklo (stiklo atliek, erklezio), sumaiyto su dujodariu arba putokliu. Put
stiklo sandara primena sukietjusias muilo putas. Konstrukciniu poiriu gaminiai i put stiklo,
paisant paskirties, bna blok, granuli arba stiklo vyro ir stiklo skaldos pavidalo.
Granuliuotasis put stiklas yra dirbtin, neorganin, lengva, poringa mineralins kilms
mediaga, gaminama i paprasto smulkiai sumalto stiklo lauo ir atliek.
Granuliuotasis put stiklas gaminamas vairi tanki, daniausiai 200 kg/m3 ir 300
3
kg/m , kuri ilumos laidumas standartinmis slygomis yra 0,09-0,10 W/(mxK), gniudomasis
stipris 0,5-3,0 MPa. Put stiklo blok poringumas siekia 85-95 %. Termoizoliaciniai gaminiai i
put stiklo naudojami pastato atitvarinms konstrukcijoms iltinti. Granuliuotasis put stiklas yra
pakankamai universali mediaga, naudojama ir iluminei, ir garso izoliacijai.
Pstoji kamtiena
Kamtiena gaunama apdorojus kamtinio uolo apsaugin sluoksn, kuris gali bti
periodikai alinamas nuo jo kamieno ir ak. Kamtinio uolo apsauginis sluoksnis pirm kart
nuimamas tik po 25 met nuo jo pasodinimo ir periodikai gali bti imamas po 912 met
atsivelgiant medio augimo viet.
I pstosios kamtienos yra gaminama kamiai buteliams, sien ir grind danga, ilumos,
akustin, vibroizoliacija, automobili paneli apdaila ir kt.
Kiekvienais metais kamtinio uolo aliavos gaunama madaug 160-170 tkst. ton.
Nepakankamas aliavos kiekis riboja ir termoizoliacini mediag gamybos apimt.
Medienos vilna
Medienos vilnai gaminti naudojamos medienos atliekos. Prie naudojim mediena supjaustoma 1-
2 m ilgio ruoinius. Supjaustytos medienos iev mechaniniu bdu renginyje nuskutama. Tada
mediena supjaustoma 0,5 m ilgio trinkas ir vl tiekiama skutimo rengin. Parengiama 0,1-0,5 mm
storio ir madaug 5 mm ploio medienos drols vilna. Medienos vilnai gaminti tinka beveik visi
mediai. Daniausiai vilna gaminama i egli, pu, ber ir drebuli. I egls pagaminta vilna
geriausia, nes, naudojant j kompozitams gaminti, gaunami stipriausi gaminiai.
Fibrolitas
Iki iol pagrindin fibrolito gamybos technologijos uduotis yra chemikai suderinti medienos
poveik cementui. Fibrolitas gaminamas dviem bdais lapiuoju ir sausuoju. lapiasis bdas
naudojamas reiau. Gaminant iuo bdu medienos vilnos mineralizacija atskirai neatliekama.
Medienos vilna suvilgoma vonioje su cemento tela, kurioje yra skystojo stiklo ir kalcio chlorido.
Suvilgyta mediaga toliau tiekiama vibrosietus, kur alinamas cemento telos perteklius. Cemento
telos perteklius permaiius grinamas voni pakartotiniam naudojimui.
Gaminant sausuoju metodu, medienos vilna pirmiausia sudrkinama mineralizatoriumi. Gali
bti sudrkinama dviem bdais medienos viln pamerkiant mineralizatoriaus talp arba j
apipurkiant. Po padengimo mineralizatoriumi vilna sumaioma su cementu. Parengta fibrolito aliava
yra dedama formas ir presu spaudiama. Supresavus, plokts formose laikomos suspaustos tol, kol
pasiekia transportuoti reikiam stipr. Fibrolito plokts naudojamos ir maaaukiams, ir
daugiaaukiams pastatams statyti. Plokts naudojamos iorinms ir vidinms sienoms, pertvaroms,
luboms rengti. rengti i fibrolito ploki elementai turi bti tinkuojami.
Medienos plauas
Plauas gaminamas malant medienos aliav. Plau sudaro audini lstels, j fragmentai
arba medienos dulks. Medienos plauo plokts (MPP) yra laktin mediaga, pagaminta medienos
plauo mas presuojant kartu bdu.
123
 Kaip aliava naudojamos medienos atliekos, skiedros, kapotoji mediena. Siekiant gerinti
stiprumines savybes, mas dedama stiprinanij mediag (toki kaip sintetins dervos),
hidrofobizatori (parafino), antiseptik ir kt. Medienos plauo kilimo formavimas gali bti
atliekamas lapioje aplinkoje (lapiasis metodas) arba oro aplinkoje (sausasis metodas). Gaminant
lapiuoju metodu ant plokts paviri lieka sieto formos spaudai. Viena pus yra paliekama tokios
tekstros, o kita pus gali bti sluoksniuojama arba apdorojama kitais metodais.
Gaminamos vairaus tankio ir vairios paskirties plokts. Baldams gaminti naudojamo
medienos masyvo storis 3,2-5,0 mm, o tankis 800-1000 kg/m3. I medienos ploki gaminami
baldai: lentynos, spintos, sofos, staliai ir kitos detals.

12.5. Akustins mediagos

Akustinmis vadinamos tokios mediagos, kurios gali sugerti garso energij. Pagal paskirt
ir pagrindines savybes akustines mediagas galima suskirstyti gars sugerianias ir gars
izoliuojanias.
Aidjimo trukms sumainimui ar koregavimui, patalp apdailai yra naudojamos gars
sugerianios mediagos bei konstrukcijos. Akustikos atvilgiu gars sugerianios mediagos gali bti
padalintos ias grupes:
pluotins;
pluotins su perforuotais ekranais;
rezonansins;
sluoksniuotosios konstrukcijos;
paviens ar erdvins.
Pluotins gars sugerianiosios mediagos laktai tiesiogiai arba per tarpines tvirtinami
prie atitveriani paviri. Jie gaminami i lengv mediag pemzos, kaolino, lak, naudojant
cement ar kit rianij mediag. Tokios gars izoliuojanios mediagos yra gana tvirtos ir gali bti
naudojamos triukmingumo lygio koridoriuje, foj, visuomenini ar pramonini statini laiptinse
sumainimui.
Patalpose, kur gars sugeriani mediag ivaizdai taikomi grieti reikalavimai, naudojamos
specialiu bdu apdorotos pluotins mediagos. J aliavos medio pluotas, akmens vata, stiklo
vata, sintetiniai pluotai. ie dirbiniai taip pat gaminami ploki lakt (lub ar sien panelms) ar
lenkt linij ir erdvini element pavidalu. Pluotini gars sugeriani mediag paviriai apdorojami
specialiais akytais, orui pralaidiais daais arba dengiami orui laidiomis, arba neaustomis
mediagomis. Pluotins gars sugerianios mediagos yra paios efektyviausios akustiniu atvilgiu
plaiame dani diapazone ir atitinka iaugusius patalp dizaino reikalavimus.
Priminsime, jog garso sugrimo koeficientas lygus neatsimuusios (susigrusios ir perjusios
kiaurai) nuo paviriaus virpesi energijos, veikianios paviri. Pluotins mediagos paprastai
naudojamos akustini savybi pagerinimui kino teatruose, teatruose, koncert salse, auditorijose. Be
to, jos naudojamos triukmingumo lygio sumainimui vaik dareliuose, mokyklose, ligoninse,
restoranuose, biuruose, prekybos salse, laukiamosiose salse, pramoninse patalpose.
Norint padidinti em dani garso sugrim, reikia padidinti pluotini mediag stor ir
numatyti oro tarp tarp mediagos ir atspindinios konstrukcijos.
Pluotins gars sugerianios mediagos be da ar iorinio mediagos sluoksnio naudojamos
su iorine apsauga nuo mechanini paeidim, gaminamos i perforuot mediag (medienos,
presuotos medienos ploki, gipso kartono).
Tarp ekrano ir pluotins mediagos dedama or praleidianti drob, kad bt ivengta
audinio daleli emisijos. Konstrukcijos, padengtos perforuotu pluotu, leidia pasiekti gana ger garso

124
sugrimo rodikli plaiu dani diapazonu. Sugeriamo garso dani charakteristika reguliuojama
reguliuojant pasirinkt mediag stor, dyd, form, tarpus tarp angeli.

13. STATYBINIS STIKLAS

13.1. Stiklo aliavos ir gamybos technologija

Stiklu vadinama kieta, trapi, izotropin mediaga, gauta, auinant silikatin lydal. Statyboje
vartojam silikatin stikl sudaro penki pagrindiniai oksidai SiO2, Al2O3, Na2O ir K2O. Stiklo
chemin sudtis: SiO2 71-72 %; CaO 7,5-8,5 %; MgO 3-3,5 %; Na2O 15-15,5 %; Al2O3 1,5-1,6 %;
Fe2O3 iki 0,2 %.
Pagrindins stiklo aliavos mediagos yra: silicio oksidas SiO2, kurio aliavos miinyje bna
60-70 %, varus kvarcinis smlis, kuriame SiO2 yra iki 99,8 %, o smlio grdeli skersmuo 0,1-0,4
mm, feldpatas, kaolinas (AI2O2 sumaina stiklo pltimosi koeficient ir palinkim kristalizuotis bei
padidinti jo termin bei chemin atsparum ir mechanin stipr), kalcinuota soda N23 (Na2
paemina lydymosi temperatr, palengvina stiklo mass skaidrinim), potaas K2CO3 (K2O sumaina
stiklo palinkim kristalizuotis, suteikia blizges, padidina laidum viesai), kreida, dolomitas,
magnezitas (CaO ir MgO padidina stiklo chemin atsparum). Be i mediag, dar vartojamos ir
pagalbins mediagos: skaidrikliai, drumstikliai (plieniniam ir emaliniam stiklui gaminti), nuspalvikliai
(daniausiai vairi metal oksidai).
Statybinio stiklo gamybos technologin schema yra tokia:
krovos paruoimo;
stiklo lydymo;
gamini formavimo i ilydytos stiklo mass;
gamini atkaitinimo ir apdorojimo (pjaustymo, lifavimo, poliravimo).
Smlis idiovinamas ir ivalomas nuo priemai, o kreida ir dolomitas idiovinami ir
susmulkinami. Paskui sudtins mediagos dozuojamos ir sumaiomos. krova lydoma specialiose
krosnyse 1500-1580 C temperatroje, nuolatinio ir periodinio veikimo krosnyse. Stiklo lydymo
procesas skirstomas penkias stadijas:
1. Silikat susidarymas.
2. Stiklo susidarymas.
3. Stiklo mass skaidrjimas.
4. Homogenizacija.
5. Auinimas.
Nauji junginiai paprasto natrio ir kalcio stiklo krovoje pradeda susidaryti 500 oC ir baigia
madaug 800-900 oC temperatroje. Silikat susidarymo proceso trukm sudaro madaug 30 % viso
stiklo lydymo proceso trukms.
Stiklo lydalas susidaro tirpstant kvarco grdeliams silikat lydale ir vienam lydalui tirpstant
kitame. Stiklas baigia susidaryti 1150-1200 oC temperatroje. is procesas spartja kylant temperatrai.
Stiklo lydalas skaidrja isiskiriant i jo duj burbuliukams. is procesas baigiasi 1400-1500
o
C temperatroje. Kad sumat lydalo klampa ir lengviau isiskirt dujos, temperatra pakeliama iki
1550-1600 oC. Lydalo skaidrjimo intensyvumas priklauso nuo jo klampos ir paviriaus tempimo, taip
pat nuo to, kiek lydale yra duj.
Stiklo lydalas homogenizuojamas vis laik, kol lydomas stiklas. is procesas baigiasi, kai
lydalas pasidaro chemikai ir termikai vienalyti. Cheminis stiklo lydalo vienalytikumas priklauso nuo
krovos aliav vienalytikumo, j dozavimo, maiymo ir krovimo bei vis stiklo lydymo stadij
pobdio.

125
 Auinimas vienodas viso stiklo lydalo atauinimas iki gamini formavimo temperatros.
Stiklas auinamas ltai ir tolygiai, kad nebt paeistas stiklo lydalo terminis vienalytikumas ir
nepasikeist dujins terps sudtis bei slgis. Paeidus duj pusiausvyr, gali susidaryti psli arba gali
gautis netinkamas formuoti stiklas.
Stiklas lydomas vairi tip lydkrosnse, kurios bna nuolatinio arba periodinio veikimo.
Daniausiai naudojamos nuolatinio veikimo lydkrosns, kurios yra i ugniai atspari mediag.
Klampi stiklo mas formuojama tempimo, valcavimo, presavimo, ptimo, liejimo, flotacijos
bdais.
Tempimo bdas. Tempimo renginiais lydalas tolygiai tempiamas viena kryptimi. Tempimo
esm sudaro norimos formos gamini i lydalo formavimas. Tempiant formuojamas laktinis stiklas,
silikatiniai vamzdiai.
Valcavimo bdas. Lydalas valcuojamas periodinio ir tolydinio valcavimo staklmis. Lydalas
stakli volais spaudiamas i vienos arba abiej pusi ir kartu tempiamas. Periodiniu bdu valcuojant
ant ipiltos lydalo porcijos yra ridenamas vienas arba du volai. is bdas nenaus, gaunama bloga
gaminio kokyb, nes lydalas lieiasi su oru. iuo bdu gaminamos vitra detals ir stambs, stori,
spalvoti stiklo laktai.
Tolydiniu bdu valcuojama tarp dviej vandeniu vsinam tuiaviduri vol i lydkrosns
per slenkst tekanti stiklo lydalo srov. Taip gaunamas lygus aliavinis, ratuotasis, armuotasis,
banguotas laktinis bei profiliuotas stiklas ir mozaikinis bei stambesns apdailos plytels. Tolydinis
valcavimas yra naus gamybos bdas, bet gaunamo lakto kokyb bloga, todl toks valcuotas stiklas
lifuojamas ir poliruojamas.
Presavimo bdas. Gaminiai presuojami ciklikai metalinse arba ketinse formose viena
stadija; formoje lydalas spaudiamas i vidaus vandeniu vsinamu puansonu. Stiklo laai formas
tiekiami mechanizuotai prie lydkrosns sumontuotu lataku. Gaminio ior formuoja pati forma, o vid
puansonas. Yra trys pagrindins presavimo stadijos:
1. Stiklo lao patekimas form.
2. Gaminio presavimas.
3. Gaminio istmimas i formos.
Presuojami ne plonesni kaip 2 mm sieneli storio, tiksli matmen, vienodos mass,
pilnaviduriai arba tuiaviduriai gaminiai. Presavimas paprastas, plaiai paplits, naus ir
mechanizuotas gamini formavimo bdas. Presuot gamini kokyb menka, todl presuoti gaminiai
papildomai termikai arba chemikai apdorojami. iuo bdu gaminami storasieniai stikliniai indai,
statybiniai stiklo blokai.
Ptimas labiausiai paplits ciklikas vienatini tuiaviduri gamini formavimo bdas. Puiama 0,2-
0,3 MPa slgio oru. Taikomi du stiklo ptimo bdai: ptimas vamzdeliu ir dviej stadij ptimas,
naudojant galvui ptimo formas. Puiant formuojama tara, dekoratyviniai dirbiniai, elektros
lemputs.
Liejimo bdas. Tai gamini formavimas liejant lydal formas. Liejimo forma per vien kart
upildoma stiklo lydalu, kuriam sustingus, gaminys iimamas i formos ir atkaitinamas. iuo bdu
gaminami optinio stiklo gaminiai.
Flotacijos bdas. iuo bdu suformuojamas ypa lygus stiklo pavirius (jo nereikia lifuoti ir
poliruoti). Gaminamas laktinis stiklas, lakto matmenys yra 6x3,2m, storio nuo 2 iki 25mm. iuo
bdu gaminamas beveik visas statyboje naudojamas laktinis stiklas.

126
 13.2. Stiklo savybs

Daugiausiai inomi silikatiniai stiklai. Pagrindins j savybs: permatomumas bei

reguliuojamas sugrimas ultravioletini, matomj viesos bang, iltj infraraudonj bang;
kietumas siekia pagal Moso skal 5 ir daugiau; atsparumas brimui, cheminis inertikumas, rykus
viesos lio koeficientas bei kontroliuojamoji viesos dispersija, geros dielektrins savybs, emas
temperatrinis sktimosi koeficientas.
Stiklas ne tik paslaptinga, bet ir visai netikim savybi turinti mediaga. Jis gali bti
skystas, klampus, kietas, tamprus bei trapus, bespalvis arba beveik bespalvis, spalvotas, blizgus, sunkus
arba lengvas, nepva, nerdija, nedega. Sunku surasti kit mediag, kuri turt toki vairi savybi.
Jo gamybai vartojamos pigios, nedeficitins aliavos, o lydalas lengvai pasiduoda formuojamas
vairiais bdais. Stiklo savybs priklauso nuo jo chemins sudties, t. y. kokiais santykiais cheminiai
elementai j sudaro. Kiekvienas stiklo sudtyje esantis metalo oksidas turi takos stiklo savybms, i
esms tai priklauso nuo jo kiekio stikle.
Pagrindins stiklo savybs yra ios:
skaidrus;
efektyviai sulaiko ilum patalp viduje;
gerai izoliuoja triukm;
saugus;
apsaugo nuo ugnies ir dm;
nepraleidia pastato vid sauls spinduli;
nelaidus vandeniui;
atsparus cheminms mediagoms;
ilgaamis.
Grdinto stiklo tankis yra 80-90 kg/3, o ne visikai atkaitinto 10-20 kg/m3 maesnis negu
gerai atkaitinto. Silikatinio stiklo tankis yra 2200-7500 kg/m3. I silikatini stikl maiausias tankis yra
kvarcinio stiklo 2203 kg/m3.
Vien skaidrumo stiklui nepakanka, stiklinant naudojami gaminiai vis pirma turi efektyviai
sulaikyti ilum patalp viduje ir gerai izoliuoti triukm.
Kad paprastas stiklas gaut geresni ilomos izoliavimo savybi, jis dengiamas metalu:
pavyzdiui, vienu sidabro bei dviem vino miinio sluoksniais. Taip padengtas stiklas ilieka skaidrus.
ildomo stiklo sintetiniame intarpe montuojami labai ploni ir dl to beveik nematomi
ildomieji kabeliai. Ant lang i i stikl nesusidaro kondensato bei neatsiranda ledo, o tai ypa
svarbu, kai pastate rengti vitrin langai. ildoma gali bti vieno stiklo ploktuma arba jos dalis.
Tankjant miestams ir didjant transporto srautams, kyla ir triukmo lygis. Todl gamintojai
stengiasi sukurti stikl, sulaikant kiek manoma daugiau i iors sklindani gars. Stiklas ne tik
storinamas, bet ir laminuojamas akustine PVB plvele, dengiamas skaidriu akrilinio polimero
sluoksniu.
Kadangi stiklu dengiami itisi pastat paviriai, svarbios tampa ir apsaugins stiklo savybs, t.
y. jis turi saugoti ir kartu bti saugus. Saugus stiklas turi apsaugoti mog nuo sueidimo paiu
stiklu.Yra keli ri saugs stiklai:
stiklai, kurie dudami skyla daug ma uki bukais galais maa tikimyb susieisti;
stiklai, kurie sudu neibyra, nes uks lieka tarpiniame stiklo sluoksnyje;
armuotas stiklas, kur sudaranti armatra, stiklui suduus, ilaiko jo mas;
stiklo blokeliai.
Pagrindin saugaus stiklo funkcija saugoti mogaus turt ar pat mog nuo iorins
grsms.

127
Todl egzistuoja smgiams, sprogimams atspars, neperaunami, saugantys nuo elektromagnetinio
spinduliavimo (stiklas su elektrai laidiais sluoksniais ir kabeli intarpais), slopinantys radiolokacinius
spindulius stiklai. Naudojant modernias technologijas, vienas stiklo gaminys gali turti kelet
apsaugini savybi bti atsparus smgiams, labai lankstus, skilti nelabai pavojingas ukes, saugoti
nuo silauim, bti atsparus viams bei sprogimams.
Priegaisrini stikl tikslas kuo ilgiau apsaugoti mones nuo ugnies ir dm. Priegaisrini
stikl atsparumas ugniai ilieka nuo 30 iki 90 min. is stiklas yra visikai skaidrus, gerai praleidia
vies, izoliuoja gars.
Daugiaauki stiklini pastat naudojamo stiklo svarbiausia savyb sulaikyti, t. y.
nepraleisti pastato vid sauls spinduli, t. y. neleisti patalpoms kaisti. Apsaugos nuo sauls
spinduli savybes stiklas gauna nudaytas arba padengtas specialia, atmosferos poveikiams atsparia
danga (metalais ar j oksidais).
Populiars stiklai, saugantys nuo tiesiogini ultravioletini sauls spinduli. Toks stiklas
padengiamas specialia apsaugine plvele, kuri sugeria 99 % UV spinduli.

13.3. Stiklo rys

Pagal paskirt stiklas skirstomas :

technin (optinis, skirtas viesos technikai, chemijos aparatrai, vamzdiams ir kt.);
statybin (skirtas langams, vitrinoms, stiklo blokams ir kt.);
buitin (indai, veidrodiai ir kt.).
Pagal paviriaus pobd stiklo gaminiai skirstomi :
gaminius su blizganiu paviriumi;
gaminius su metaline plvele;
puslaidius;
padengtus organine plvele;
padengtus silicio organini jungini plvele;
chemikai sdintus ir neblizgius;
gaminius padengtu paviriumi.
Plaiu komerciniu mastu yra vartojamos ios stiklo rys: sodos kalki, vino, borosilicio,
96 % silicio deginio, 100 % kvarco. Tai pagrindiniai silikatiniai stiklai. Nesilikatiniai stiklai gaminami
tiktai specialiems tikslams, daniausiai optiniams, ir j gamybos tris yra neymus.
Sodos kalki stiklas seniausias ir dabar plaiausiai vartojamas (i ris sudaro apie 90 %
viso vartojimo). i stiklo mas tinka lang stiklui, indams, elektros, radijo ir televizijos lemputms. is
stiklas turi em lydymosi temperatr ir nra atsparus temperatriniams uoliams.
Stiklo gaminiai vartojami buityje, statybose, optiniuose bei kituose prietaisuose, vairiems
skysiams, vaistams, chemikai agresyvioms mediagoms, tirtiems bei biriems produktams fasuoti bei
konservuoti, transportuoti ir sandliuoti. Itisinis stiklo pluotas naudojamas audeklams
viesolaidiams, o tapelinis stiklnui, termoizoliacinms ploktms, linoleumui bei kitoms
mediagoms gaminti. Stiklas vartojamas pradedant buitimi, statybomis, tikslij prietais gamyba ir
baigiant observatorijomis, povandeniniais laivais bei kosmosu.
Pustiklis gerai izoliuojanti ilum bei gars statybin mediaga. Jis lengvas, vandenyje
plaukia net perautas, todl vartojamas pastat statyboje, laiv iluminei izoliacijai bei pantonams
gaminti. Stiklapluotis pasiymi mechaniniu atsparumu ir nelaidus elektrai. Jis bna itisinis ir
tapelinis. Itisinis stiklapluotis vartojamas stiklo silams bei stikloplastikams gaminti. I stiklo sil
audiami panas tapelinius audiniai. I tapelinio stiklapluoio gaminamas stiklo ruberoidas bei
melioracijos darbams stiklnas, ilum ir gars izoliuojantys dembliai, pusstands, standios bei
kietos plokts.

128
 Infrastop stiklas tai aukso ar sidabro plvele padengtas stiklas, atspindintis didel dal
kaitinani infraraudonj spinduli ir praleidiantis vies. is sluoksnelis vienodai veikia abiem
kryptimis, tai yra altu metu jis sulaiko i patalpos aplink ilumos spinduliavim, todl padeda
balansuoti ir taupyti ilum. Pridjus stiklo lydal visai ma sidabro arba vario pried, stiklas tampa
jautrus viesai. Jis sault dien pats tamsja, o apsiniaukusi viesja ir taip reguliuoja viesos
laidum. Vartojamas langams, akiniams, automainoms stiklinti. Pirostop stikl sudaro keli sluoksniai,
kurie gaisro metu iskiria ilum absorbuojanias putas.
Nemaai specialaus laktinio stiklo vartojama ir transporto priemonms. Jam bdingos ne tik
statybinio stiklo savybs, bet ir mechaninis atsparumas, be to, jis dudamas negali sueisti. Pastarosios
abi savybs suteikiamos stikl grdinant arba specialiu terminiu reimu suklijuojant du stiklo laktus su
terpta tarp j skaidria organine plvele.
Selektyvinis stiklas. Stiklas, kurio vienas pavirius padengtas mikroniniu vairi metal
sluoksniu. io sluoksnio savyb praleisti trumpj bang sauls spindulius, taiau nepraleidia ilg
bang ilumini spinduli (juos skleidia il objektai ir ildymo prietaisai).
Skiriamos dvi selektyviks dangos sluoksni rys:
kietoji danga pavirinis sluoksnis dengiamas pirolizs bdu (mediag skilimas,
veikiant auktai temperatrai), naudojant alav. Jis atsparus aplinkos poveikiams ir temperatrai iki 620
C;
minktoji danga paviriaus sluoksnis gali bti titanas, sidabras, nerdijantis plienas,
kuriais dengiamas jau pagamintas stiklas. is sluoksnis laikosi ant jo dl molekulini jg poveikio.
Pagal atsparum aplinkos poveikiams nusileidia kietai dengtiems sluoksniams, taiau nenusileidia
jiems, jei sluoksnis dedamas paketo viduje.
Selektyvinio stiklo ilumos laidumo koeficientas yra ~1,0 W/m K.
Grdintasis stiklas. (termikai apdorotas). is stiklas yra 4-6 kartus stipresnis u paprast
stikl. Grdinimu yra vadinamas stiklo iluminio apdorojimo procesas. Stiklas kaitinamas iki 570 C
temperatros ir staiga atauinamas (kaitinimas ir staigus atvsinimas), kurio metu susidaro vienodai
pasiskirst vidiniai tempimai (ioriniame sluoksnyje gniudymo, vidiniame tempimo). Naudojami
rengimai leidia grdinti nuo 4 iki 19 mm storio stikl. Dl i tempim padidja stiklo mechaninis
stipris. Paeistas grdintasis stiklas subyra gabaliukus be uki. Grdintas stiklas naudojamas
langams ir durims stiklinti.
Laminuotasis stiklas (tripleksas). Tripleksu vadinamas trisluoksnis laktinis stiklas, gautas
sulipdius du, tos paios formos laktinius stiklus bespalvio organinio intarpo polivinilbutiralo (PVB)
plvele tam tikroje temperatroje ir tam tikru slgiu. PVB plvels storis 0,38mm. Tokiu bdu
suklijuotas stiklas atrodo kaip vientisas, prastas stiklas. Ioriniams sluoksniams vartojamas poliruotas
arba nepoliruotas laktinis stiklas, vidurin sluoksn daniausiai sudaro 16-18 % dibutilsebacinatu
plastifikuota butafolio-polivinilbutiralio plv.
Laminuotojo stiklo pagrindin savyb yra ta, kad sudauytas stiklas neikrinta ukmis, o
toliau lieka stovti savo vietoje, saugodamas nuo sualojimo. Plvel, esanti tarp skaidri stikl,
neikraipo vaizdo.
prasti standartiniai laminuotojo stiklo gaminiai skirti stogams, balkon pertvaroms,
emutini aukt ir saugos langams, durims ir pertvaroms. Laminuotasis stiklas naudojamas ir
specialios paskirties gaminiams: lauko liftams, sporto kompleksams, grindims ir laiptams, patalpoms,
esanioms po vandeniu, stiklinti, akvariumams, neperaunamiems ar apsauginiams nuo silauimo
langams, sustiprintai garso izoliacijai.
Specialus gars izoliuojantis laminuotas stiklas, nedidinant stiklo storio, gali smarkiai
sumainti triukm: 6 mm laminuoto stiklo garso izoliacija prilygsta 12 mm vientiso stiklo garso
izoliacijai (6mm laminuoto stiklo garso izoliacija 35 dB, 1 dB maesn negu 12 mm vientiso stiklo
garso izoliacija).

129
 Optimalus plvels storis 0,38 mm (vienas plvels sluoksnis). Nustatyta, kad didesnio
negu nurodyto storio tarpsluoksniai neutikrina geresns garso izoliacijos.
Tripleksas vartojamas aviacijos, automobili, geleinkelio ir kitoms greitaeigms transporto
priemonms stiklinti, bandym kabin permatomoms skaidrioms pertvaroms, apsauginiams akiniams,
prietais saugiems stiklams gaminti ir kt. Aviacijos transportui skirtas tripleksas gaminamas i
grdintojo laktinio stiklo.
Pagrindiniai kokybiniai triplekso rodikliai yra geometriniai matmenys ir forma, optins,
mechanins, termins savybs.
Pagal stor tripleksas skirstomas :
plon (4,5 mm storio);
normalaus storio (5 mm);
stor (6 ir 6,5 mm storio).
Tripleksas atsparus viesai, t. y. ilgai veikiamas viesos jis nesidrumsia, nepasikeiia spalva,
viesos pralaidumas, vaizdo kokybikumas, jis nesklaido viesos ir neikreipia vaizdo, t. y. irint pro
stikl tam tikru kampu, daiktai matomi neikreipti.
Triplekso gaminiai stiprs termikai ir ilaiko nesuskil staig temperatros pokyt nuo 100
C iki 200 . Triplekso mechanins savybs apibdinamos stiprumu smgiui ir vienpusiam slgiui,
kuriuo oro srov veikia greitai vaiuojanio transporto stikl.

13.4. Stiklo paketai

Stiklo paketams gaminti naudojamas grdintasis, laminuotas, skaidrus, ratuotas, atspindintis,

selektyviais stiklas. Stiklo paket sudaro sandars skydai, sudaryti i skeiamojo rmelio ir dviej arba
daugiau vieslaki. Paketo vidus upildomas ilumos ir garso izoliatoriumi argono inertinmis
dujomis. paketo vid gali bti montuotos vairios 8, 18, 25 mm ploio dekoratyvins grotels.
Didiausias tarpas tarp vieslaki 15-25 mm. Jis bna tuias arba su stiklo pluoto kloja.
Stiklo paketais stiklinami langai. Jie du kartus maiau praleidia ilumos negu paprastas langas, gerai
praleidia vies ir izoliuoja gars, neula ir nerasoja.
Paketai gaminami i skaidraus (poliruoto arba paprasto), ratuotojo, armuotojo, ilum
absorbuojanio bei grdintojo laktinio stiklo ir triplekso vieslaki. Laktai sandariai priklijuojami
arba prilituojami prie skeiamojo rmelio arba sulydomi vieslaki ulenkti kratai. ilum
absorbuojantis stiklas dedamas paketo iorinje pusje. Stiklas, padengtas ilum atspindinia plvele,
dedamas taip, kad plvel bt atgrta oro tarpsluoksn. Paket skeiamieji rmeliai daniausiai
daromi i aliuminio lydinio arba polivinilchlorido. Stiklo vieslakiai prie rmelio tvirtinami tiesiogiai
arba lako ir plvels sluoksniu.
Pagal stiklo vieslaki skaii, stiklo paketai skirstomi dvisluoksnius, trisluoksnius ir
ketursluoksnius; pagal oro tarpsluoksni skaii vienkamerius, dvikamerius ir trikamerius.
Vienkameriai stiklo paketai tinka stiklinti, kai lauko temperatra bna iki -40 ,
dvikameriai iki -50 C. Paketo ilgaamikumas priklauso nuo sujungimo sandarinimo kokybs.
Klijuotieji stiklo paketai. Labiausiai paplit klijuotieji stiklo paketai. J gamyb sudaro dvi
lygiagreios technologins linijos:
1) stiklo lakt pjaustymas reikiam matmen vieslakiais, j paruoimas bei paket
surinkimas;
2) paketo skeiamojo rmelio montavimas.

130
 13.5. Stiklo gaminiai

Stemalitas tai temptojo valcuoto (neapdoroto, ratuoto) bei poliruoto stiklo laktai, plytels,
kuri viena pus dayta spalvotais silikatiniais daais. Tai puoni, ilgaam apdailos mediaga,
naudojama gamybini patalp, kavini, vestibiuli, laiptini, gydymo ir administracini pastat vidinei ir
iorinei apdailai. Stemalitu puoiamos karkasini pastat sien daugiasluoksns plokts, jas sudaro
klijais arba mastika suklijuota konstrukcija, kurios iorje yra stemalito laktas, viduryje ilum
izoliuojantys sluoksniai: pustiklis ir standi stiklo pluoto plokt; vidin plokts pus daniausiai dengia
medio pjuven apdailos skydas.
Stemalitas bna grdintas ir negrdintas. Daniausiai gaminamas grdintasis. Grdintojo
stemalito negalima pjauti, grti arba kitaip mechanikai apdoroti, nes paeistas grdintas stiklas visas
subyra. Negrdintojo stemalito stipris apie du kartus maesnis nei grdintojo, bet j galima mechanikai
apdoroti.
aliastikliu vadinamas apalusio lango puotas stiklas. Jis vartojamas langams, durims,
baldams stiklinti bei viestuvams puoti. aliastiklis, nors ir neskaidrus, praleidia vies, nes
absorbuoja tik 3 % daugiau viesos, negu lang stiklas. Stiklo laktai vartojami gerai atkaitinti, 4-6 mm
storio, o didesnio ploto 8 mm ir storesni.
Marblitas. Tai drumstas, vairiomis spalvomis daytas, neskaidrus laktinis stiklas. Jis stiprus
mechanikai, puonus, ilgaamis; vartojamas iorinei ir vidinei pastat, kartais bald, apdailai. Iorin
priekin marblito pus bna poliruota, ratuota arba grublta, kita pus su smulkiomis iilginmis
ipjovomis arba rievta, kad geriau prilipt prie sienos. I marblito daniausiai gaminamos 6-7 mm
storio juodos, pieno baltumo, raudonos, pilkos, geltonos, mlynos, ydros, rudos spalvos.
Stiklo blokais vadinami tuiaviduriai sandars gaminiai, daniausiai suvirinti i dviej,
lygaus arba rievto paviriaus presuot pusbloki. Stiklo blokai gaminami skirting matmen ir mass.
Jie bna kvadratiniai, staiakampiai, eiakampiai ir kampiniai, bespalviai ir spalvoti.
Pagal konstrukcij jie skirstomi vienkamerius (suvirintus arba suklijuotus) ir suvirintus
dvikamerius. Dvikameriniame bloke tarp dviej pusbloki yra dtas stiklo audinys arba plona, stiklin
plvel. Toks blokas turi dvi ertmes, todl 30 % geresn jo ilumos izoliacija. Stiklo blokai
nepermatomi, bet vies praleidia. Jie gerai izoliuoja ilum, iskaido 25 % viesos, gniudymo
galin ploktum stipris ne maesnis kaip 15 MPa, atsparumas smgiui ne maesnis kaip 0,8 J/m2,
terminis stipris ne maesnis kaip 40 C. Tarp mrins sienos ir stiklo blok yra dedamas elastingas
intarpas. Blokai montuojami su skiediniu. Jei anga iki 2 m2 ploto, armatros nereikia, jei didesn
reikia. Stiklo blokai vartojami nelaikanioms konstrukcijoms, viesai laidioms sienoms, pertvaroms,
laiptinms stiklinti, kai reikia gauti vienod veln apvietim, priegaisrins apsaugos stiklams arba
langams stiklinti tose gamybinse patalpose, kuriose isiskiria gar ar duj, ardani lang rmus.

131
 14. POLIMERINS MEDIAGOS

odis ,,polimeras reikia ,,daug dali. iuo metu polimerai yra viena i svarbiausi
stambiamolekuli jungini klas.
Plastik Amiaus pradia 1839 metai. iais metais Charles Goodyear atrado gumos
vulkanizacij. Tiek minkta guma, sukurta Goodyearo, tiek kieta guma (ebonitas), kuri buvo
gaminama nuo 1844 met, buvo plastikai ta odio prasme. Daugelis proces ir main (rengim),
kurie buvo sukurti gumos pramonei, vliau buvo pradti naudoti plastik technologijoje.
Plastikai yra paprastai dalijami dvi pagrindines grupes. Viena j yra inoma kaip
termoplastins dervos, o kita kaip termoaktyvios dervos. Termoplastins dervos (termoplastikai)
yra tokie plastikai, kuri molekulins grandins neuima visikai statikos padties viena kitos
atvilgiu. Tai yra jos tampa skysiais pakaitinus iki j lydymosi temperatros ir yra plastikos arba
formuojamos. Termoplastini derv pavyzdiai yra poliamidai, polietilenai, polipropilenai, polistirolai
ir polivinilchloridai. Termoaktyvi derv molekuli grandins negali pakeisti savo padi viena kitos
atvilgiu, tai reikia, kad jos negali bti performuotos jas kaitinant.

14.1. Pagrindins plastik savybs

Nuo kit konstrukcini mediag plastikus skiria bding savybi kompleksas: maas tankis,
cheminis patvarumas, menkas ilumos laidumas, geros dielektrins ir technologins savybs, estetikas
vaizdas, skaidrumas, gana didelis iluminis pltimasis, garso izoliavimas. vairiais upildais galima
suteikti specialias savybes, pavyzdiui, elektrin laidum, frikcines arba antifrikcines savybes.
Fizins savybs
Plastikai lengvesni kelis kartus u aliumin, 57 kartus u plien, var ir t. t. Todl metalus,
keramik bei stikl keiiant plastikais galima sumainti daugelio gamini mas.
Dauguma plastik turi maesn stiprumo rib (tempiant, gniudant) negu metalai, bet
stiprumo ribos ir tankio santykis geresnis negu geriausi plien. Tai labai prapleia i mediag
taikymo srit.
Korozinis atsparumas ir chemins savybs
Polimerai cheminiai junginiai, vadinasi, gali bti chemikai veikiami, pavyzdiui, tirpikliais.
Realiomis eksploatavimo slygomis ir aplinkoje yra riebal, tepal, rgi, arm, duj ir kt.
Chemikal, kurie taip pat turi poveik mediag savybms. Taip pat plastikai pasiymi dideliu
atsparumu korozijai. Dl atsparumo vandeniui bei daugeliui chemini reagent plastikai naudojami
gaminant mainas ir prietaisus, taip pat ir buityje kaip antikorozin mediaga, kuriai nereikia
apsaugini dang.
Antifrikcins savybs
Daugelio plastik yra maas trinties koeficientas. Jie gana atspars dilimui. Geriausios
antifrikcins mediagos fluoro plastikai, poliamidai, tekstolitai, kapronas, naudojami gaminant
guolius. Kaprono susidvjimas tepale 1020 kart maesnis nei bronzos. Norint dar pagerinti
antifrikcines savybes kai kuriuos plastikus kaip upildas dedamas grafitas.
Kiti, atvirkiai, turi didel trinties koeficient ir naudojami stabdi sistemoms. Geriausi
frikcini savybi yra asboplastikai. i plastik sudtyje gali bti ir metalinio upildo (pvz. metalo
droli).
Dielektrins savybs
Dauguma plastik geri dielektrikai, blogai praleidia elektros srov ir yra nepakeiiami ryio,
televizijos aukt dani prietaisuose, aukto danio generatoriuose, danai naudojami kaip
elektroizoliacin mediaga (pvz. polietilenas,polistirolas ir kt.).
132
 Optins savybs
Tokie plastikai kaip polistirolas, polikarbonatas ir kt. yra bespalviai ir skaidrs. Tokie jie
danai vadinami organiniu stiklu. Jie praleidia vies plaiame diapozone, taip pat ir ultravioletiniame.
Polimetilmetakrilatinis stiklas yra ne tik skaidrus, bet tuo pat metu ir lankstus, jis pakeiia silikatin
stikl, nes gamybos procesas nereikalauja aukt temperatr ir leidia pagaminti daug sudtingesns
formos gamini.
Iorinis vaizdas
Dauguma plastik turi kiet, blizgant paviri, nereikia j lakuoti arba dayti, todl jie atstoja
dekoratyvin dang. Gamybos metu naudojant vairius pigmentus, manoma pagaminti vairios spalv
gamos ir atspalvi gamini, tarp j ir natralaus akmens, odos, perlamutro imitacij. Jie tinka
statyboje ir meno dirbiniams.
Perdirbimas
Gaminant sudtingas detales i plastik, darb sudtingumas ir imlumas daug maesnis negu
gaminant tokias pat detales i kit mediag mechaninio apdorojimo bdu. Gaminant i plastik
sunaudojama 95-98 % mediagos, metal mechaninio apdorojimo metu 20-60 %, liejant 60-80 %.
aliavos
Sintetiniai plastikai yra gaminami i paprast chemini mediag, kurios gaunamos i
paplitusi aliav ri: anglies, naftos, oro ir t. t.
Gera adaptacija
Chemins sudties pokyiai leidia gaminti vairi technologini bei mechanini savybi
mediagas, atsivelgiant poreikius.
ilumins savybs
Polimer savybs i esms keiiasi nuo temperatros.
Kartu su jau ivardytomis savybmis plastikams bdingi tokie pagrindiniai trkumai:
maas iluminis patvarumas, nedidelis tamprumo modulis, taip pat polinkis senti.
iluminis patvarumas
Plastikai turi ma ilumin patvarum. Esant auktesnei nei 60-70 C temperatrai, pradeda
labai blogti fizins ir mechanins plastik savybs. Dauguma plastik gali dirbti tik siauru
temperatr diapozonu: termoplastikai -60 +80 C, o reaktoplastikai iki 120 C, kai kurie techniniai
plastikai eksploatuojami, esant 150-250 C .
iluminis pltimasis
Plastik yra nepageidautinai didelis (1030 kart didesnis nei plieno) iluminis pltimasis.
iluminis laidumas
Plastik iluminis laidumas yra 500600 kart maesnis nei metal, todl kartais atsiranda
daug prblem, taikant plastikus detalse ir mazguose, nes ia reikalingas greitas auinimas.
Stiprumas
Mechaninis stiprumas 1,21,5 karto maesnis negu metal. Kitas plastik trkumas maas
pavirinis stiprumas, taip pat su tuo susijs buitini gamini higienikumas.
Senjimas
Polimerins mediagos ilgainiui sensta, t. y. keiiasi j fizikins, chemins ir mechanins
savybs, veikiant temperatrai, mechaninms apkrovoms, drgmei, viesai, ilgai laikant lauko
slygomis. Dl i veiksni poveikio polimeruose vyksta fiziniai ir mechaniniai procesai (molekuli
irimas, oksidacija, molekulins struktros cheminiai pasikeitimai). ie procesai sumaina plastik
mechanin stiprum, elastingum, blogina dielektrines savybes, padidina trapum bei vandens
sugrim, atsiranda plyi, prastja ivaizda: jie pageltonuoja, susidrumsia, atsiranda tamsi dmi,
susirauklja ir kt.
Degumas
Jie priskiriami degioms mediagoms, nors tarp j yra ir nedegi.
133
 Ultravioletin viesa
Ji skatina mediagos chemin degradacij. Rezultatas mediaga praranda spalv, skaidrum,
fizines savybes. Kai kurie yra atspars ultravioletiniams spinduliams, kiti reikalauja specialaus
padengimo arba antioksidant.
Kaina
ios mediagos yra brangesns nei tradicins, taiau jas apdirbant bna maai atliek arba
visai nebna. Yra daug galimybi sujungti daug dali vien gamin. Maas svoris taip pat leidia
sumainti gaminio kain. Polimerai brangios mediagos, kurios naudojamos labai ekonomikai.

14.2. Pagrindins polimerini mediag sudedamosios dalys

Plastikai tai didel ir vairi lengvj konstrukcini mediag grup, kuri pagrindin
sudedamoji dalis yra polimerai didelio molekulinio svorio sintetiniai, reiau gamtiniai dariniai.
Plastik savybes lemia j pagrindin sudedamoji dalis polimeras. Bdingas j bruoas yra tas, kad
baigiamojoje gamybos stadijoje jie yra kieti, o kurioje nors tarpinje minkti, ir jiems, veikiant
ilumai bei slgiui kartu arba atskirai, galima suteikti vairi form.
Polimerins mediagos skirstomos gamtines ir sintetines. Gamtiniai polimerai: celiulioz,
krakmolas, gamtins dervos, natralus kauiukas. Jie daniausiai naudojami chemikai perdirbti.
Atsivelgiant tiksl, polimerini mediag sudtyje danai yra vairi pried: plastifikatori,
upild, daikli, stabilizatori, antioksidant, lubrikant ir t. t. Pagal sudt plastikai skirstomi
paprastuosius sudarytus i dervos, ir sudtinius sudarytus i polimerini mediag su vairiomis
papildomomis mediagomis.
Sudtiniuose plastikuose polimerins mediagos yra kaip riamoji mediaga vairiems
upildams ir kitoms pridtinms mediagoms.
Upildai tai mediagos, kuri pridedama plastikus, norint pakeisti j savybes arba
sutaupyti dervas (danai jie sudaro 40-70 %). Kokios mediagos bna upildu plastike? Tai mediagos,
gerai sukimbanios su jungiamja mediaga. Tai gali bti milteliai, pluotas ar laktai (akmens miltai,
medienos miltai, smulkios pjuvenos, medvilns pluotas, asbestas, ilko pluotas, popierius, audinys).
Plastifikatoriai tai aliejingi, klamps organiniai skysiai arba lydios, vako tipo
mediagos, jos pagerina polimer technologines ir eksploatacines savybes (gali sudaryti 10-20 %).
Stabilizatoriai tai mediagos, kurios saugo plastikus nuo senjimo, t. y. nuo stiprumo
majimo ir nuo trapumo didjimo, veikiant aplinkai (j dedama nedaug 0,14-3 %).
Kietikliai, arba riantieji agentai tai mediagos, kuri dedama reaktoplastikus, norint
padaryti juos nelydius ir netirpios bsenos, kai vyksta gamybos procesas.
Daalai tai smulkiai sumalti pigmentai, taip pat organiniai daikliai, iliekantys patvars
formavimo temperatroje ir skirti nudayti reikalinga spalva plastikus.
Specials ingradientai gali turti vairi paskirt: tai tepimo mediagos lengvinanios
formavim ir gaminio imim i formos, mainanios polimer degum, mainanios statin
elektrinim, mainanios biologin paeidiamum.

14.3. Gamtiniai polimerai

Gamtiniai polimerai susidaro gyvj organizm lstelse dl ten vykstani biosintezs

proces. Neperdirbti jie vartojami retai. Gamtini polimer statybos pramonje vartojama nedaug jie
daniausiai pakeiiami sintetiniais. I gamtini polimer statybos pramonei daugiausia reikia
celiuliozs, kauiuko ir kai kuri gyvulini baltym (kolageno, kazeino, albumino).
Modifikuota celiulioz celiulioz yra gamtinis linijinis polimeras. Ji sudaro pagrindin
augal lsteli sieneli dal (medienoje jos yra 45-6O %, medvilnje 85-98 %). Paalinus i augalini
audini neceliuliozinius komponentus, gaunama technin celiulioz. Natrali celiulioz statyboje
134
beveik nevartojama, nes ji sunkiai tirpsta ir lydosi (jos lydymosi temperatra auktesn u irimo
temperatr). Celiulioz palyginti lengvai perdirbama esterius ir eterius. I celiuliozs esteri
svarbiausi yra nitratai, acetatai ir acetobutiratai.
Celiuliozs nitrinimo produktas yra vadinamas koloksilinu. Jis vartojamas lakams, klijams,
linoleumui gaminti.
Pilno acetilinimo produktai vartojami pluotams, plvelms, organiniam stiklui gaminti.
Celiuliozs acetobutiratai vartojami lak ir plastik gamybai.
Celiuliozs eteriai: plaiausiai vartojamos metilceliulioz, etilceliulioz ir benzilceliulioz.
Metilceliulioz tai nepvantis krakmolo pakaitalas, vartojamas glaist gamyboje.
Perspektyvesn karboksimetilceliulioz, ji gerai tirpsta vandenyje ir vartojama apmualams klijuoti bei
lateksams ir mastikoms stabilizuoti.
Etilceliulioz ir benzilceliulioz gerai derinasi su plastifikatoriais, polimerais, atsparios
armams, limpa prie metalo ir medio. Vartojamos lakams, plvelms, plastikams gaminti.
Natralusis kauiukas tai labai elastinga augalin mediaga, gaunama i brazilinio
kauiukmedio (hevjos) panai pien suli latekso. Pagrindinis natraliojo kauiuko
komponentas (93-94 %) yra stambiamolekulis nesotusis angliavandenilis polimeras.
Tai angliagrandis linijins struktros polimeras. Tirpsta aromatiniuose angliavandeniliuose
(benzine, benzole, chloroforme ir kt.), sudarydamas klampi mas klijus. Vandenyje, alkoholyje ir
acetone netirpsta.
Kauiukas yra labai elastingas, nelaidus vandeniui ir dujoms, atsparus agresyviai aplinkai, i
jo gaminami hermetikai ir izoliacins mediagos. Vulkanizuojant kauiuk, gaunama guma.
Gyvuliniai baltymai biologins (gyvulins) kilms polimerai yra vertingos maistins
mediagos. Pradjus gaminti sintetinius j pakaitalus, gamtini baltym reikm statyboje vis maja.
I daugelio ios grups polimer baltym statybos pramonje vartojami kolagenas, kazeinas ir
albuminas.
Kolagenas eina gyvuli odos, kaul, sausgysli, uv pelek ir vyn sudt. I i
mediag gaminami gana stiprs, bet nepakankamai atspars drgmei ir mikroorganizmams stali ir
da klijai.
Kazeinas yra pieno sudedamoji dalis. I jo, kalki ir mineralini drusk gaminami klijai.
Sukietj kazeininiai klijai yra stiprs, bet nepakankamai atspars vandeniui. Vartojami stali ir
daymo darbams.
Albuminas kraujo sudedamoji dalis. I jo pagaminti klijai yra atsparesni vandeniui negu
kazeininiai.

14.4. Sintetiniai polimerai

Sintetiniai polimerai gaminami i angliavandenili (gamtini duj, naftos, kietojo kuro

sudedamj dali), taip pat i j ir angliargts, azoto, chloro, fluoro bei kitoki darini. Plastikai
daniausiai gaminami i sintetini polimer, nes j technins savybs danai bna geresns negu
gamtini ir yra labai gausi aliav baz. Polimerai sintetinami polimerizacijos arba polikondensacijos
bdu (reakcijos tipas priklauso nuo monomeruose esani funkcini grupi). Taip gaunami
polimerizaciniai ir polikondensaciniai sintetiniai polimerai.
Polimerizaciniai polimerai. I polimerizacini polimer statyboje daugiausia vartojami
polietilenas, polipropilenas, poliizobutilenas, polistirolas, polivinilchloridas, polrvinilacetatas,
poliakrilatai, politetrafluoretilenas, indeno kumaroniniai polimerai, kauiukai.
Polietilenas gaminamas i metileno bespalvi duj, nesotaus angliavandenilio, iskiriamo i
naftos ir akmens angli perdirbimo dujini frakcij. irint kokios sintezs slygos, gaunamas arba
aukto slgio, arba vidutinio, arba emo slgio polietilenas. emame slgyje polimerinto polietileno
struktra esti linijikesn ir taisyklingesn, negu polimerinto auktame slgyje, todl jis yra tankesnis,
135
geresni fizikini-mechanini savybi. Polietilenas atsparus chemikai, nelaidus elektrai, stiprus,
elastingas, nesunkiai suvirinamas. I jo lengva formuoti tankias plveles, vairius dirbinius. Taiau
polietilenas neilgaamis (j intensyviai ardo deguonis ir ultravioletiniai spinduliai) ir neatsparus
ilumai. j, norint padidinti ilgaamikum, pridedama iki 5 % suodi. Polietilenas termoplastin
mediaga. Jo eksploatacijos temperatra nuo -70 iki +(60-75) C. I polietileno gaminami vairs
santechniniai vamzdiai, elektros laid izoliacija, dujas ir skysius izoliuojanios plvels, metalini
vamzdi antikorozins dangos (juo aplydomi kaitinti paviriai).
Polipropilenas gaunamas i propileno bespalvi duj, olefin grups nesoiojo
angliavandenilio, iskiriamo i naftos perdirbimo dujini frakcij. Tai lengva, kieta, stipri, skaidri (kai
plonas sluoksnis), blizganti mediaga, gana atspari auktai temperatrai. Neatsparus tik
koncentruotoms rgtims. Atmosferiniam atsparumui padidinti j pridedama suodi. I jo gaminama
plvel, pluotai, vamzdiai, klijai.
Polistirolas gaunamas polimerinant stirol. Tai vienas i labiausiai paplitusi polimer. Jo
aliava stirolas skaidrus skystis, iskiriamas i naftos ar akmens angli. Polistirolas kietas, skaidrus,
atsparus armams, fosforo rgtims, aliejams, drusk tirpalams. Jis sensta, trapus, degus. Kad bt ne
toks trapus, maiomas su sintetiniais kauiukais. Polistirolas vartojamas vairiems dirbiniams, klijams,
mastikoms gaminti.
Polivinilchloridas (PVC) yra vienas i plaiausiai vartojam polimer. Jo aliava
vinilchloridas bespalvs, nuodingos dujos, gaunamos i druskos rgties ir acetileno.
Polivinilchloridas yra kieta, trapi mediaga, todl j reikia dti plastifikatori. Neplastifikuotas
polivinilchloridas, vadinamas viniplastu, plastifikuotas plastikatu. Atsparus vidutins koncentracijos
armams, rgtims. I viniplasto gaminami antikoroziniai laktai, plvels, vamzdiai, termoizoliaciniai
dirbiniai, o i plastikato linoleumas, sien apmualai, dietin oda, izoliacins plvels, vairs ilginiai
statybiniai dirbiniai.
Sintetiniams kauiukams, kaip ir natraliesiems, bdingas elastingumas dideliame
temperatr intervale ir terminiai reikiniai deformuojant (tempiamo kauiuko temperatra kyla,
gniudomo krinta). Sintetini kauiuk struktra ne tokia taisyklinga, kaip natralij, todl jie
silpnesni, greiiau sensta, bet atsparesni korozijai, ilumai, ne taip greit susidvi. Sintetiniai kauiukai
lengvai vulkanizuojasi, todl i j galima gauti vairi ri gum, tinkani padangoms, hermetikams,
dangoms ir kitiems dirbiniams.

14.5. Polimer panaudojimas

Nagrinjant polimer grupi atstov pagrindines savybes matyti, kad polimerai kaip
konstrukcins mediagos daug kuo pranaesns u kit tip konstrukcines mediagas:
jie lengvi ir todl nepakeiiami transporte, pakavime, lengv konstrukcij gamyboje;
labai platus mechanini savybi diapazonas: nuo elastomer iki aliuminio savybi
konstrukcini mediag;
plastikai pasiymi maa perdirbimo gamtin temperatra, todl jos gamybos katai
mai, o gamini asortimentas labai platus;
polimerai nelaids ilumai, elektrai, tai plaiausiai vartojami izoliatoriai;
kai kurie plastikai ne tik elastingi, bet ir skaidrs, jie spariai keiia silikatin stikl;
polimerai atspars atmosferos ir chemikal poveikiui. Jie atsparesni u metalus, nes
nekoroduoja, maiau paeidiami rgi, arm ir drusk tirpal;
gali bti pagaminti didelio pralaidumo dujoms ar skysiams polimeriniai gaminiai.
Tokios mediagos yra lyderiai iuolaikinse mediag atskyrimo procesuose;

136
 polimerini gamini atliekos lengvai perdirbamos gaminius antriniais atliek
perdirbimo bdais arba sudeginamos, gaunant papildom energij.

PMMA akrilo organinis stiklas. vairaus dydio ir vairi spalv plokts. Lyginant su
silikatiniu stiklu akrilas yra 1,5 karto lengvesnis ir nuo 20 iki 80 kart atsparesnis smgiui. U kitus
plastikus pranaesnis dl skaidrumo, stiprumo ir atsparumo, apdirbamas ir formuojamas vairiais bdais
(pjovimas, grimas, frezavimas kieto medio apdirbimo rankiais, terminis formavimas, puikiai tinka
pjaustymui lazeriu). Mediaga tinkama naudoti tiek lauko slygomis, tiek ir viduje. Naudojama
vieianioms ikaboms, trinms raidms, rodyklinms lentoms gaminti, vitrin, interjer, parod
apipavidalinimui, bald stiklinimui, prekybos rangai, skaidriems stogeliams dengti ir t. t.
PVC plokts ir plvel. PVC ploki privalumai: atsparumas atmosferos poveikiui
(drgmei), ekonomikumas: nereikia papildom ilaid mediagos paruoimui, apdirbimas
standartiniais rankiais ir rengimais, atsparumas ugniai, gera garso ir ilumos izoliacija, atsparumas
cheminms mediagoms, korozijai, auktam slgiui, smgiui (kietas PVC), maas svoris (PVC put
plokts), slopina vibracij,
Panaudojimas statyboje:
vidaus apdaila dur apdaila;
vairios paskirties pertvaros, lentynos;
sien apdaila drgnose patalpose;
palangi apdaila;
medicinini bei laboratorini bald gamyba, laboratorini stal dangos.
Lygaus paviriaus polistirolas. Dl savo puiki optini savybi (viesos laidumas iki 90 %)
polistirolas nedaug kuo skiriasi nuo paprasto stiklo. Be to, polistirolas yra atsparesnis smgiui nei
paprastas stiklas. Pagrindinis polistirolo privalumas yra tas, kad sudus laktas nesubyra smulkias
ukes, o skyla dideliais gabalais, todl rizika susieisti yra minimali. Polistirolo lakt formavimo metu
sunaudojama maiau energijos, nes kaitinimo ir aldymo greiiai yra ymiai maesni. Lygaus
paviriaus polistirolas naudojamas ten, kur reikalingas kontaktas su maisto produktais. Lygaus
paviriaus polistirolas neabsorbuoja vandens, todl gali bti naudojamas sanitarijos srityje ir drgnose
patalpose. Paviriaus tipas: lygus, prizminis, antirefleksinis, tekstruotas (vairaus rato).
Dekoratyvinio paviriaus polistirolo pritaikymas:
vonios ir duo kabin sienels;
bald gamyba;
vidaus dur dekoratyvinis stiklinimas;
slankiojani dur, skiriamj sien ir pertvar sistemos;
viestuv plafonai.
Poliesterio plokts.
Plokts, maloniai vilgianiu paviriumi, pasiymi auktomis optinio varumo
charkteristikomis viesos laidumas iki 90 %.
Mediagos savybs:
i mediag kaitinant iki 120 C, ji praranda savo skaidrum ima drumstis ir
kristalizuotis;
mediagos yra labai atsparios chemini mediag poveikiui (iomis savybmis lenkia
organin stikl ir polikarbonat) ir dvjimuisi;
plokts ypatingai atsparios smgiui (atsparumas smgiui didesnis nei polistirolo ir
akrilo organinio stiklo) ir savybs ilieka ir emesnje nei 0 C temperatroje.
Skaidrios plokts gaminamos i derv, kurios leidia mediag saugiai naudoti ten, kur yra
kontaktas su maisto produktais. Degimo proceso metu susidaranios dujos tiek pat kenksmingos kiek ir
dujos, susidaranios medio ar popieriaus degimo metu. manomas i mediag antrinis perdirbimas

137
kartu su kitomis poliesterio mediagomis. Pirmosios poliesterio grups mediagos pasaulyje atsparios
ultravioletiniams spinduliams. Mediagos nekeiia savo spalvos ir ilaiko savo mechanines savybes
ilg laik naudojant jas lauko slygomis. UV spinduliams atsparios plokts (kaip kai kurios spalvotos
plokts) negali bti naudojamos kontaktui su maisto produktais. Kai kurias ploktes galima sulankstyti
kaip karton.
PVC stogo danga ONDEX
Ondex tai profiliuoti skaidrs laktai i PVC, naudojami vairiems skaidriems stogeliams,
pavsinms, iltnamiams ir pan. Pasiymi atsparumu atmosferos poveikiui, smgiams ir chemikalams.
Mediaga atitinka europietikas degumo normas.
STARON akmens ir marmuro imitacija. Tai mediaga iuolaikiniam interjerui; plastika,
vizualiai patraukli, turi daugyb atspalvi ir yra nesunkiai apdirbama paprasiausiais rankiais. ios
savybs puikiai tinka norint interjere imituoti akmens ir marmuro plokt, terminis formavimas suteikia
galimyb apvalinti formas, suteikti gaminiui masyvumo ir solidumo, atspari dvjumuisi, auktos
temperatros poveikiui (200 C), braiymui, smgiams, vairi chemini mediag poveikiui.
Panaudojimas:
mediaga, skirta virtuvi stalviri gamybai, vonios kambari apdailai, viebui,
restoran, bar, ligonini stal apdailai;
mediaga, naudojama vietoj granito, marmuro, laminat.
Kanalinis polikarbonatas pati populiariausia iuolaikin polimerin mediaga. Kanalins
polikarbonato plokts gali bti vairi daugiasluoksni struktr pavidalu. Pagrindins savybs:
didelis atsparumas smgiui ir optinis skaidrumas;
ilgalaik apsauga nuo ultravioletini spinduli ir atmosferos poveikio;
atsparumas auktai temperatrai ir cheminiam poveikiui;
daugiasluoksn struktra gaminiui suteikia puikias termoizoliacines savybes.
Panaudojimas:
prekybos centr, gamybini patalp, sandli stog stiklinimas;
lengv skaidri stog kupol, lenkt ibinto tipo stog gamyba;
rkini konstrukcij, stogeli, markizi, dengt perjim gamyba;
iemos sod, oranerij, teras ir iltnami stiklinimas;
sporto sali skaidri stog dengimas;
miesto vieojo transporto stoteli, metro stoi, telefono bdeli stiklinimas;
viesdi, posteri ir kit konstrukcij gamyba;
gars ir ir ilum izoliuojantys ekranai visuomeniniuose, pramoniniuose ir sporto
statiniuose;
bendros paskirties pertvar gamyba;
vies sklaidani element pakabinamose lubose ir viesos rangoje gamyba;
papildomam stiklinimui;
plduriuojantis basein padengimas;
parod stend gamyba.

14.6. Konstrukciniai ir fasado laminatai

Konstrukciniai laminatai skirti naudojimui vidaus patalpose. Plokts turi dvipus

dekoratyvin paviri. Naudojamos kaip atskiros konstrukcijos pramoninje statyboje, parduotuvi ir
biur rangos gamyboje. vairi spalv.

138
 Laminatas fasadams tai plokts ypatingai atsparios atmosferos poveikiui (tame tarpe ir itin
emoms bei auktoms temperatroms); ypatingai tvirtas pavirius, auktas atsparumas mechaniniam
poveikiui, cheminms ir organinms mediagoms.
HPL (aukto slgio laminatai) tai padidinto atsparumo auktai temperatrai sluoksniuota
mediaga, gaunama auktoje temperatroje (apie 150 C) dideliu slgiu (7-9 Mpa) presuojant kelis
sluoksnius popieriaus. Popierius pagrindui yra impregnuotas fenolo smala, o dekoratyvinis pavirius
melamino smala (viena i tviriausi ir prieinamiausi dirbtini mediag). Laminat, naudojam
lauko slygomis, dekoratyvinis pavirius apsaugotas specialia plvele, saugania nuo ultravioletini
spinduli ir atmosferos veiksni poveikio.

30 pav. Sienos apiltinimas [www.asa.lt]

Pagrindins savybs:
aukti atsparumo parametrai (paviriaus tvirtumas, atsparumas lenkimui ir limui);
auktas cheminis ir biologinis atsparumas;
apsauga nuo atmosferos veiksni poveikio (ciklas ualimas atilimas);
atsparumas vandens ir vandens gar poveikiui, taip pat cheminiams reaktyvams ir
organinms substancijoms;
atsparumas vandalizmo aktams atsparumas smgiui;
atsparumas ugniai;
atsparumas ultravioletiniams spinduliams;
lengvas apdirbimas ir montavimas;
sandaros, form ir matmen stabilumas.
Panaudojimas:
Lauke: dekoratyviniai fasad elementai, balkon, teras, priestat, kiosk, papldimio
kabin, sanitarini patalp apdaila.
Viduje: sienels, durys, virtuvs ir korpusiniai baldai, sien apdaila laboratorijose ir
ligoninse (taip pat ir steriliose operacinse), sien ir pertvar apkalimas radioelektronikos pramons
cechuose, sanitarijos mazg apdaila.

139
 15. DAYMO MEDIAGOS

Daai sudtingas chemini mediag miinys. Visus da komponentus galima suskirstyti

5 grupes: riiklius, pigmentus, upildus, tirpiklius ir priedus. Svarbiausias da komponentas riiklis.
Riiklio paskirtis suriti visus da komponentus vien visum ir suformuoti plvel bei sujungti j
su pagrindu. Nuo jo labiausiai priklauso pagrindins da charakteristikos, j atsparumas ir sryis su
pagrindu. Riiklis lemia dangos tarnavimo ilgaamikum skirtingomis eksploatavimo slygomis,
patvarum, blizges, divimo laik ir dengiamsias savybes. Btent nuo riiklio kokybs
priklauso dangos vaizdas ir kokyb. Renkantis daus bt neteisinga lyginti tarpusavyje mediagas,
pagamintas skirting riikli pagrindu. Daai tai ne vien riiklis, tai ir pigmentai, suteikiantys spalv ir
nepermatomum bei pageidaujamus optinius efektus. Pigmentai tai smulkiagrdiai daikliai,
atsakingi u da spalv. Pagrindinis pigmentas formuoja spalv ir nepermatomum. Daniausiai
naudojamas da pagrindinis pigmentas baltas titano dioksidas. Spalv pigmentai utikrina da
spalv. Tradicikai jie skirstomi organinius ir neorganinius. Tai ir upildai, taupantys pigment ir
lemiantys da fizines savybes (atsparum mechaniniam poveikiui, iblukimui, purvui, blizges,
dengiamj geb ir kt.). Yra 2 pagrindini upild tipai: karbonatai ir silikatai. Viena i sudedamj
da grupi yra skiedikliai tai tirpiklio miinys, utikrinantis optimal riiklio tirpinim ir
praskiedim iki tam tikros, panaudojimui tinkamos klampos. Pagal skiediklio tip daai skirstomi dvi
klases: tirpius arba skiediamus vandeniu ir tirpius organiniuose tirpikliuose. Skiediamuose vandeniu
dauose riiklis yra disperguotas vandenyje. Vandens pagrindu pagaminti daai daniausiai bna
matiniai arba pusiau blizgantys, o tirpiklio pagrindu pagamintieji blizgantys.
Daai, pagaminti tirpiklio pagrindu, yra tvirti, atspars vandeniui. Bet dirbant su tokiais
daais btina laikytis speciali saugos priemoni bei dirbti tik specialiai tam skirtose gamybinse
patalpose. Viena i svarbiausi vandens dispersini da sudedamj dali yra priedai. vairs priedai
naudojami da technologini ir eksploatacini savybi pagerinimui. i pried (stabilizatoriai,
emulsikliai, antiseptikai, antiputintojai ir kt.) dauose bna labai nedaug, taiau jie gali i esms
pagerinti vienas ar kitas dangos savybes. Tai paviriaus aktyvios mediagos, reguliuojanios da
blizges, klamp ir takum, pagerinanios pagrindo drkinim ir dangos isilyginim, priedai,
apsaugantys daus nuo senjimo ir iblukimo (UV filtrai), didinantys atsparum ugniai; plastifikatoriai,
didinantys dangos elastingum. Neatskiriama molekulins da sandaros dalis konservantai, turintys
antimikrobini savybi ir saugantys daus nuo pelsi ir grybeli atsiradimo.

15.1. Da savybs

Bet koki da savybs skirstomos tris pagrindines grupes: fizikines-technines, optines ir

reologines. Fizikins-technins savybs tai: da grdtumas, adhezija, atsparumas viesai, atsparumas
cheminiams mediagoms, vandens gris, gar pralaidumas, atsparumas fizikiniams poveikiams
(triniai, brimams, temperatrai ir t. t.). Optins da savybs charakterizuojamos spalva, atspalviu,
blizgesiu, skaidrumu. Reologins savybs pagrinde apsprendiamos tariamja klampa.
Technologins da savybs ypa svarbios daytojams. ioms savybms priskiriama
dengiamumas, divimo greitis, adhezija, dengimo patogumas, toksikumas. Dengiamum nusako da
sluoksni skaiius, reikalingas pilnai padengti kontrasting (juodai-balt) pagrind.

15.2. Vandens dispersiniai daai

Populiariausi iuo metu apdailai skirti daai yra vandens dispersinai daai, kuri riikliai yra
akrilat, stiren, stirenbutadien, vinilakrilat, vinilacetat, vinilversatat kopolimer vandenins
dispersijos (sintetiniai lateksai). Tai kietos, disperguotos vandenyje mikroskopins dalels. i pieno

140
baltumo dispersija da pramonje vadinama lateksu ir neturi nieko bendro su natraliu lateksu
(kauiuku), igaunamu i augal. Sintetinis lateksas gali bti vadinamas emulsija. Taigi sintetinis
lateksas tai plvels formuojanios mediagos (riiklio) vandenin dispersija, todl da pavadinimai:
vandens dispersiniai daai, emulsiniai ir lateksiniai daai yra sinonimai. Lateksini da gamyba buvo
pradta 1948 metais JAV. 1952 metais JAV pardav lateksini da licenzij Skandinavijos
alims. Tokiu bdu vliau i da gamyba isivyst Europoje. Ivystytose alyse lateksini da dalis
sudaro 70 % nuo vis vartojam statybose da. Tai slygoja visa eil i da pranaum:
derva, esanti j sudtyje, disperguota (paskirstyta) labai ma daleli pavidalu
vandenyje, bet neitirpinta brangiuose, toksikuose ir lengvai usideganiuose
tirpikliuose;
organini tirpikli nebuvimas utikrina aplinkos terimo sumainim, daymo darb,
gaisro ir sprogimo saug, darbo slyg pagerjim, ypatingai dirbant patalp viduje,
kat sumajim plaunant darbo rang ir rankius, jiems nereikalingas tirpiklis
skiesti bei nuplauti darbo instrumentus galima tiesiog vandeniu;
greitas dangos divimas;
auktesns eksploatacins dang savybs, ypatingai panaudojant akrilinius riiklius;
maesnis fasadini dang polinkis lupimuisi veikiant vandens garams,
prasiskverbiantiems, esant atitinkamoms slygoms, per pastato sienas atmosfer;
komfortikesns slygos patalpose dl lengvo vandens gar pralaidumo per dang;
Da plvel turi mikroskopines poras, dl ko turi aukt oro ir gar, susidariusi
dangos viduje, pralaidum. Tai ypatingai svarbu gyvenamj pastat interjerui, nes
pagerina patalpos mikroklimat sienos kvpuoja, praleidiant vandens garus per
savo plot.

15.3. Aliejiniai daai

Tai yra miiniai, sudaryti i aliej, pigment ir smulkiai malt mineralini priemai. Miiniai
gerai sumaiomi ir sutrinami specialiose da trynimo mainose iki homogenins mass. Aliejiniai
daai gaminami tirtos ir atskiestos konsistencijos. Tirtos konsistencijos aliejiniai daai atskiediami
iki reikalingo tirtumo natraliais arba pusiau natraliais aliejais. Atskiestos konsistencijos daai
naudojami, nekeiiant j tirtumo.
Aliejiniams daams keliami ie reikalavimai: jie turi bti pakankamai atspars viesai, j
ploni sluoksniai turi iditi (20 C temperatroje) ne maiau kaip per 24 valandas. ie reikalavimai
patenkinami, parinkus atitinkamus aliejus ir pigmentus.
Aliejiniais daais su natraliaisiais aliejais, atsivelgiant j sudt, daomi mediniai ir
metaliniai paviriai, o taip pat idivs tinkas. Jie laikomi medinse statinse arba metalinje taroje.
Emaliniai daai. Emaliniai daai yra miiniai, pagaminti i lakins riamosios mediagos ir
pigment. Atsivelgiant riamsias mediagas, emaliniai daai skirstomi gliftalinius, pentaftalinius,
bituminius ir kitokius emalinius daus. Jie ileidiami reikalingos darbo konsistencijos, todl j
nereikia atskiesti.
Sukietjusi emalini da plvel blizga, yra glotni ir kieta, panai emal. Emaliniais daais
daomi glaistyti tinkuoti paviriai, mainos, mechanizmai, medicininiai baldai bei sanmazg rengimai
ir kt. Jie plaiai naudojami aviacijoje, ems kio main ir prietais gamyboje.
Nitroemaliniai daai idista per 1545 minutes (kiti emaliniai daai dista 2448
valandas).

141
 15.4. Kiti daai

Silikatiniai daai. ie daai gaminami i kalio tirpiojo stiklo skiedinio (riamoji mediaga),
pigment ir smulkiai malt mineralini pried (kreidos ir kt.). Pigmentai turi bti atspars armams.
Atspars ugniai ir vandeniui silikatiniai daai gaunami, imant vietoj kreidos smulkiai malt kvarcin
sml. Rietdamas tirpusis stiklas suria sml ir pigmentus. Natrio tirpusis stiklas silikatiniams daams
nenaudojamas, nes sukietjusioje da plvelje, veikiant drgmei, atsiranda vairios dms. Natrio
tirpusis stiklas naudojamas tik medini konstrukcij apsaugai nuo ugnies.
Silikatini da plvels stiprumas padidinamas, primaiant iki 5 % kaolino, smulkiai malto
feldpato arba vino suriko. Silikatiniais daais daomi vidiniai ir ioriniai tinkuoti paviriai, o taip pat
mediena ir metalai. Sukietjs silikatini da plvels pavirius yra matinis.
Kalkiniai daai. Kaip riamoji mediaga kalkiniuose dauose naudojama orini ar
hidraulini kalki tela. Hidraulins kalks naudojamos tuomet, kai norima padaryti daus stipresnius ir
atsparesnius vandeniui. Deimiai litr kalkini da imama 3 kg kalki telos, 0,1 kg natrio chlorido ir
iki 0,3 kg pigment. Druska itirpinama atskirai ir jos tirpalas pilamas vandeniu atskiest kalki tel.
Paskui pridedama pigmento. Gautas skiedinys koiamas pro smulk siet. Kalkiniais daais daomas
tinko, plyt ir betono pavirius, o taip pat mediniai laikin pastat paviriai.
Klijiniai daai. Klijiniai daai gaminami i klij, kreidos su pigmentu ir vandens. Kreid ir
pigment reikia smulkiai sumalti. Daniausiai naudojami stali arba kazeino klijai. Deimiai litr
klijini da imama 6 kg kreidos su pigmentu, 2 litrai deimties procent klij tirpalo ir iki 10 litr
vandens. Pigmentas imaiomas nedideliame kiekyje vandens ir pilamas i anksto imaiyt kreid.
Paskui pilamas klij tirpalas ir vanduo.
Kazeino daai ileidiami sausi. Darbo vietoje jie atskiediami vandeniu. 1 kg saus kazeino
da imaiomas 1 litre vandens, ir skiedinys palaikomas 1 valand. Paskui daai koiami pro smulk
siet.
Klijiniais daais daniausiai daomi tinkuoti paviriai. Prie daant, tinkas gruntuojamas
kalkmis arba cinko sulfatu, kazeino daams netinka vario sulfato gruntas. Kazeino daais daomi tiek
vidini konstrukcij, tiek ir iorini pastat paviriai, o taip pat mediniai paviriai. Kazeino da
plvel ymiai stipresn, negu da, pagamint su kitokiais klijiniais pigmentais.
Emulsiniai daai. Emulsiniais vadinami tokie aliejiniai daai, kuriuose dalis aliejaus
taupymo sumetimais pakeista vandeniu. Emulsins riamosios mediagos bna dviej tip: 1) aliejus
vandenyje, t. y. emulsijos, kuriose disperguota mediaga yra aliejus, o iorin aplinka vanduo; 2)
vanduo aliejuje, t. y. emulsijos, kuriose disperguota mediaga yra vanduo, o iorin aplinka aliejai
arba itirpintos tirpiklyje dervos (polichlorvinilo, gliftalio) ar bitumai.
Kad lengviau susidaryt emulsijos, reikia pridti speciali mediag emulgatori. Pirmojo
tipo emulsijose emulgatoriai yra natrio arba amonio muilai, o antrojo tipo emulsijose cinko arba
magnio hidrofobiniai muilai.
Emulsini da kokyb priklauso nuo disperguotos mediagos smulkumo. Nepakankamai
smulkiai disperguota mediaga pastovjusi susisluoksniuoja. Geros emulsijos gaunamos, panaudojant
specialias mainas homogenizatorius. Kad atskiros smulkiai disperguotos mediagos dalels nesi
jungt tarpusavyje, naudojami stabilizatoriai. Tai pavirins-aktyviosios mediagos, kurios aptraukia
atskiras disperguotas mediagos daleles plonomis, patvariomis plvelmis.
Emulsij dispergavimui pastaruoju laiku naudojami ultragarsiniai rengimai, kuriais
pagaminamos smulkiai disperguotos emulsijos.
Pirmojo tipo (aliejus vandenyje) emulsij plvels yra matins. Jomis daomi vidini
konstrukcij paviriai, o antrojo tipo (vanduo aliejuje) sausi akmens ir medio paviriai.
Epoksidiniai daai skirti dayti gelbetoninius, metalinius ir cinkuotus pavirius. ie daai
labai gerai sukimba su metaliniais ir betoniniais paviriais. Danga kieta, mechanikai patvari ir

142
atspari arm, drusk, neorganini rgi (tr), aplinkos poveikiui bei drgmei. Epoksidinis
gruntas-antikorozinis gruntas, gaminamas i dviej sudedamj dali; grunto kietiklis alifatinis
aminas, naudojamas po epoksidiniais daais arba vien tik kaip danga. Epoksidinis gruntas gerai
sukimba su vairi ri metaliniais paviriais. Danga kieta, mechanikai patvari ir atspari arm,
drusk, neorganini rgi (tr), tepal, naftos produkt, atmosferos ir drgms poveikiui.

15.5. Lakai

Lakai tai yra riamosios mediagos, gaunamos, itirpinus dervas ir bitumines mediagas
aliejuose arba lakiuose tirpikliuose. Lak plvel stipriai sukimba su daomuoju pagrindu. Lakai
susideda i pagrindins, plvel sudaranios mediagos, tirpiklio ir plastifikatori.
Pagrindins plvel sudaranios mediagos yra gamtins arba dirbtins dervos (kopalas,
kanifolija, gliftalins, perchlor-vinilins ir kt.), bitumins ir degutins mediagos (gamtiniai ir naftiniai
bitumai, pikiai ir kt.) ir nitroceliulioz. Lak tirpikliai yra gamtiniai aliejai kartu su sikatyvais ir
skiedikliais ir laks organiniai skysiai uaitspiritas, acetonas, terpentinas, benzinas, eteris ir kt. Lak
tirpikliai itirpina kietas ir skystas plvel sudaranias mediagas, o, kietjant mediagai, jie lengvai
igaruoja.
Skystos mediagos, kurios netirpdo plvel sudarani mediag ir pridedamos tik miiniui
atskiesti, vadinamos skiedikliais.
Plastifikatori dedama, norint sumainti lak klampum. Jie neigaruoja, susidarant plvelei ir
padidina jos elastingum (sumaina plvels trapum).
Lakais padengiami statybini konstrukcij paviriai, norint apsaugoti juos nuo iorini
veiksni, ilyginti ir suteikti konstrukcijoms blizgani faktr.
Lakai gali bti be pigment ir su pigmentais. Spalvotieji lakai, pagaminti su pigmentais,
paprastai vadinami emaliniais daais.
Lakais ir emaliniais daais nudaytus pavirius galima diovinti altuoju arba kartuoju bdu.
altuoju bdu diovinami lakai ir emaliniai daai sukietja normalioje temperatroje, o taikant kartj
bd, jie dista, paildant nudaytj paviri. Kartuoju bdu idiovinti lakai ir emaliniai daai
paprastai patvaresni, negu idiovinti altuoju bdu.
Atsivelgiant tai, koks tirpiklis naudojamas plvel sudaranioms mediagoms tirpinti, lakai
skirstomi aliejinius ir lakiuosius.
Aliejiniai lakai yra vairi derv ir bitumini mediag tirpalai gamtiniuose virintuose
aliejuose (smen, kanapi, saulgr), turiniuose sikatyv ir laki skiedikli. Dervos sudaro
blizganias ir kietas plveles, sikatyvai skatina greiiau susidaryti plveles, o skiedikliai suteikia
skystam miiniui darbin konsistencij ir plastikum. Aliejiniai lakai, kuriuose yra daug aliej,
vadinami riebiaisiais, o prieingu atveju liesaisiais lakais.
I riebij lak paprastai gaunamos elastikesns ir patvaresns plvels, jie dista ilgiau,
negu liesieji lakai. Riebiaisiais lakais padengiami iorini konstrukcij paviriai. Liesieji lakai, greitai
didami, sudaro kiet plvel, bet maiau elastik ir patvari, negu riebieji lakai. Jais padengiami
statyboje vidini konstrukcij paviriai. Riebieji lakai idista per 23 paras, liesieji per 1824
valandas.
Aliejini lak plvels kietumas priklauso nuo dervos prigimties ir kietumo, o i dalies ir nuo
aliejaus kokybs. Plvels elastingumas maja, didjant dervos kiekiui, todl liesieji lakai (kuriuose
daug dervos ir maai aliejaus) sutrkinja ir pradeda greiiau trupti.
Aliejiniai lakai gaminami tiek su gamtinmis, tiek ir su dirbtinmis, o taip pat ir su
sintetinmis dervomis. Prie aliejini lak su gamtinmis dervomis priklauso kopalo, kanifolijos ir kiti
lakai.

143
 Kopalo lakai gaminami i kiet, sunkiai lydi gamtini derv, randam atogr alyse.
Kopalo lakai ypa stiprs ir atspars atmosferiniams veiksniams. Jais padengiami tiek vidini, tiek ir
iorini konstrukcij paviriai.
Kanifolijos lakai gaminami i kanifolijos dervos. Jie sudaro trapi, lengvai besilydani
plvel. iais lakais padengiami vidini konstrukcij paviriai. Geresnmis savybmis pasiymi
kanifolijos lakai, pagaminti i kanifolijos eterio ir itirpinti medienos aliejuje. Jais lakuojamos iorins
konstrukcijos.
I lak su sintetinmis dervomis statybose daniausiai naudojami gliftalio, pentaftalio ir
perchlorvinilo lakai. Gliftalio lakai gaminami i gliftalini derv, itirpinus jas vairiuose aliejuose bei
tirpikliuose ir pridjus sikatyv. Savo kokybe jie neatsilieka nuo aliejini lak su natraliomis
dervomis ir todl plaiai naudojami lakavimui. Pentaftalio lakai gaminami i pentaftalio derv, kurios
tirpinamos aliejuose su lakiaisiais tirpikliais. I j gaminami patvars pentaftaliniai emaliai, kuriais
padengiami iorini konstrukcij paviriai.
Lakieji lakai gaminami i derv, bitumini mediag arba nitroceliuliozs, itirpint lakiuose
organiniuose skysiuose. Jiems priklauso asfaltiniai, spiritiniai ir nitroceliulioziniai lakai. Asfaltiniai,
arba bituminiai, lakai gaminami, tirpinant gamtin asfalt, bitum ir pikius lakiuose tirpikliuose. Asfalto
lakai sudaro labai blizgani juod plvel. Jie atspars vandeniui, bet j atsparumas atmosferiniams
veiksniams nedidelis. Asfaltiniai lakai dista apie 24 valandas, atspars korozijai, rgtims ir
armams. Jais daomos vidins metalins konstrukcijos (ne gruntuojant), vandentiekio ir kanalizacijos
vamzdiai bei santechnins detals.
Spiritiniai lakai gaunami, itirpinus gamtines arba sintetines dervas spirite arba spirito ir
acetono miinyje. Palyginus su aliejiniais lakais, spiritiniai lakai sudaro trapesn ir silpnesn plvel.
Jos elastingumui padidinti pridedama ricinos arba smen aliejaus. ie lakai yra pigs, greitai dista,
gerai dao paviri ir pasiskleidia jame, todl jais, nepaisant kai kuri trkum, daomi ir mediniai
paviriai (vidini konstrukcij). Spiritiniai lakai yra gamtini derv ir dirbtini polimer tirpalai spirite.
Nitrolakai gaunami i nitroceliuliozs arba celiuloido, itirpinus juos acetone, etilacetate ir
kituose tirpikliuose. Dal tirpikli galima pakeisti pigesnmis mediagomis benzolu, spiritu arba
kitais lengvai garuojaniais tirpikliais. Kad bt elastingesni, pilama ricinos aliejaus.
Nitrolakai yra bespalviai, greitai dista. J plvel, viesos paveikta, greitai sensta. Jie
kenksmingi sveikatai ir lengvai usidega, todl, vartojant nitrolakus, reikia numatyti atitinkamas
apsaugos priemones.
Nitrolakai maai atspars atmosferiniams veiksniams, todl jais lakuojamos vidins
konstrukcijos, baldai. Be to, i j gaminami lakiniai daai.

15.6. Klijai

Vandeniniams klijiniams daams tinka vairs klijai. Statybos reikalams naudojami ie klijai:
kaul, mzdr klijai, kazeinas ir dekstrinas.
Stali klijai gaminami i gyvuli kaul, paalinus riebalus. Klijuojanti mediaga gaunama,
veikiant juos silpnomis rgtimis arba didelio slgimo vandens garais. Stali klijai ileidiami
plokteli arba milteli pavidalo. Jie bna permatomi arba tamsiai geltonos spalvos. iais klijais klijuo-
jama mediena. Be to, jie naudojami kaip priedas vandenini da emulsijose.
Odos audini (mzdros) klijai gaminami i odos gamybos ir skerdykl atliek, ivirinus
poodinius audinius ir paskui idiovinus. Odos audini klijai ileidiami plokteli, vyn pavidalo
arba susmulkinti. J spalva esti nuo viesiai geltonos iki tamsiai rudos. ie klijai minktja 40 C
temperatroje, o 50 C temperatroje jie suskystja.
Kazeinas gaunamas i nugriebto pieno, paveikus j mineralinmis arba organinmis rgtimis
ir idiovinus gaut produkt. Kazeino klijai gaminami i kazeino ir vandens, pridjus gesint kalki ir
tirpiojo stiklo. ie klijai yra stiprs ir atspars vandeniui. J spalva nuo baltos iki pilkai gelsvos. Jie
144
netirpsta vandenyje, bet juos veikia silpni armai. Kad kazeinas bt atsparesnis puvimui, reikia pridti
antiseptini mediag. Kazeino klijais klijuojama fanera, jie tinka glaist, vandenini da gamybai ir
kt.
Dekstrinas gaminamas i bulvi krakmolo, kaitinant j 150-200 C temperatroje arba
veikiant rgtimis. Jis yra baltos arba geltonos spalvos. Baltas dekstrinas praskysta altame vandenyje,
geltonas kaitinant. Dekstrino klijai tinka klijiniams daams, klijiniam gruntavimui, glaistui ir
apmual klijavimui.
Kai klijai yra od apdirbimo atliek virinimo produktas.
Kaul klijai gaminami i gyvuli kaul, paalinus i j riebalus.
Kazeininiai klijai ileidiami milteli pavidalo, kuriuos sudaro kazeino milteliai, gesintos
(hidratins) kalks, mineralins druskos ir ibalas. Jie vartojami kazeininiams daams, glaistui ir stali
darbuose.
Dekstrinas gaminamas i krakmolo, veikiant j rgtimis arba kaitinant 150-200 C
temperatroje. Dekstrinas vartojamas klijiniams daams, gruntui, glaistui gaminti ir apmualams
priklijuoti.
Augaliniai klijai kleisteris gaminamas i kvietini, rugini ir kt. milt. Augaliniais klijais
klijuojami apmualai.
Karboksimetilceliulioz yra medienos celiuliozs cheminio apdirbimo produktas. ie klijai
paprastai vartojami apmualams priklijuoti ir klijiniams daams gaminti.
Polimeriniai klijai gali bti emulsij, vandenini ir spiritini tirpal pavidalo.
Polivinilacetatiniai klijai vartojami apmualams priklijuoti, glaistui gaminti ir kt.

15.7. Da riamosios mediagos ir skiedikliai

Riamj mediag paskirtis suriti da pigmentus tarpusavyje ir su daomuoju

paviriumi. Kaip riamosios mediagos daams naudojami aliejai, klijai ir emulsijos.
Daymo aliejai. Daymo aliejai yra natralieji, ekonomikieji ir dirbtinieji. Natralieji aliejai
gaminami i augalini aliej, virinant juos 150-200 C temperatroje. Virinant aliej, dedama
mediag, paspartinani aliej divim. ios mediagos vadinamos sikatyvais.
Natralieji virintieji aliejai yra permatomi viesios arba tamsiai rudos spalvos skysiai. Jie
daromi i smen ir kanapi aliej. Sukietjus natraliesiems aliejams, susidaro plastikos plvels,
atsparios atmosferiniams veiksniams. Natralieji virintieji aliejai yra palyginti brangs, todl jais
daomos tik svarbios metalins konstrukcijos, I klass pastat skardiniai stogai ir kt.
Natralieji virintieji daymo aliejai gaminami, virinant juos garo ildomuosiuose katiluose.
Virimo metu natralusis aliejus nuolat maiomas ir prapuiamas oru.
Virintas aliejus (pokostas) sukietja per 1224 valandas, sudarydamas elasting plvel,
netirpstani nei aliejuose, nei vandenyje. Plonos aliejaus plvels ore prisijungia deguon,
polimerizuojasi ir per palyginti trump laik sukietja. Virint augalini aliej kietjimo intensyvumas
paprastai ymiai sumaja tamsoje, esant emesnei temperatrai ir drgnesniam orui.
Kietjimui paspartinti naudojami sikatyvai vino, kobalto arba mangano druskos. Tai
milteliai arba skystis terpentino, benzino skiedinyje. Sikatyv imama nedaug 0,5-1,0 %. Esant per
daug sikatyv, sukietjusi plvel gali pasidaryti trapi ir supleiti. Konstrukcijoms dayti naudojami
ie virti aliejai: smen, kanapi ir saulgr. Smen virintas aliejus yra viesiai rudos spalvos
skystis, jo tankumas 940 kg/m3. Jis visikai idista po 24 valand, jo plvel kieta ir elastinga.
Kanapi virintas aliejus rudos spalvos skystis su alsvu atspalviu, tankumas 930-940 kg/m3. Plvel
sukietja po 24 valand. Saulgr virintas aliejus dista liau, negu smen ir kanapi virinti
aliejai. Sukietjusi plvel elastinga, bet jos stiprumas, kietumas ir atsparumas vandeniui maesnis,
negu smen ir kanapi aliej.

145
 Virint augalini aliej savybs nustatomos, laikantis atitinkamuose standartuose nurodyt
norm.
Pusiau natrals (ekonomikieji) aliejai gaminami i natralij aliej, pridjus iki 45 %
organini laki tirpikli, kurie paprastai ymiai pigesni u natraliuosius aliejus. Daniausiai
naudojamas lako ibalas. ie aliejai gaminami, oksiduojant 130-150 C temperatroje ir pridedant
sikatyv. Tokiu bdu gauti virintieji aliejai vadinami oksoliais.
Polimerizacijos bdu aliejai gaminami, virinant juos 280- 300 C temperatroje vakuume arba
neutraliose dujose. iuo bdu pagaminti aliejai vadinami polimerizuotaisiais aliejais.
Tiek oksoliai, tiek ir polimerizuotieji aliejai ymiai pigesni u natraliuosius aliejus. Jie iuo
metu plaiausiai naudojami statybiniam daymui.
Ekonomikj aliej plvels yra plonesns, negu natralij aliej. Be to, jos yra kietesns ir
geriau blizga. Jos taip pat atsparesns vandeniui, bet greiiau sensta, negu natralij aliej plvels.
Polimerizuotasis aliejus gaunamas, polimerinant kaitinimo bdu smen arba kanapi
aliej.
Oksolinis aliejus gaminamas, oksiduojant smen ar kanapi aliej ir sumaiant j su
sikatyvais.
Oksolinis mirus aliejus turi iki 30 % saulgr aliejaus. Sulfooksolinis aliejus skiriasi nuo
oksolinio tuo, kad jis papildomai dar veikiamas siera. Jis yra tamsios spalvos, todl reiau naudojamas.
Dirbtiniai sintetiniai aliejai gaminami, perdirbant naftos produktus be augalini aliej arba
naudojant j nedidel kiek. ie aliejai panas lakus, nes turi laki tirpikli. Statyboje naudojami i
ri dirbtiniai aliejai: karbonoliniai aliejai oksikarbonini rgi aliuminio bei kalcio drusk
tirpalai uaitspirite su terpentino ir solvent naftos pried; gliftaliniai aliejai gliftalio polimerini derv
tirpalai organiniuose tirpikliuose su augalini aliej priedu; skalniniai aliejai, gaminami i skalnini
alyv, jas oksiduojant ir tirpinant organiniuose tirpikliuose.
Dirbtiniai sintetiniai aliejai pigesni u ekonomikuosius ir natraliuosius. J savybs taip pat
iek tiek blogesns. Jie maai atspars atmosferiniams veiksniams ir drgmei, lengvai usidega. Jais
atskiediami tirti aliejiniai daai. Dirbtiniai sintetiniai aliejai yra nemalonaus kvapo. Stogams ir
iorinms metalinms konstrukcijoms dayti daai su dirbtiniais aliejais nenaudojami.
Skiedikliai, tirpikliai. Vartojami tokie skiedikliai: terpentinas aliejiniams, aliejiniams-
emaliniams ir bituminiams daams bei lakams praskiesti; ibalas aliejiniams daams suskystinti
antraeili darb atveju; alventas gliftaliniams ir pentaftaliniams lakams bei daams, o taip pat
aliejiniams ir asfaltiniams lakams suskystinti; uaitspiritas pokostui, aliejiniams daams ir lakams,
OO emaliams praskiesti; skiediklis P,H,B nitrolakams, nitroemaliams, nitroglaistui praskiesti;
ksilolas (akmens angli arba naftos produktas) gliftaliniams, perchlorviniliniams daams ir
bituminiams lakams praskiesti; tirpikliai Nr. 1 ir Nr. 2. aliejiniams lakams ir emaliams suskystinti;
tirpikliai N 646, 647, 648 nitrodaams, nitrogruntui ir nitroglaistui praskiesti.
Skiedikliai yra skysiai, kuriais atskiediami lakai ir daai. Kietjant daams ar lakams,
tirpikliai nereaguoja su jais ir lengvai igaruoja. Statyboje skiedikliai yra vairs angliavandeniai,
gaunami, perdirbus naft arba akmens anglies degut. Daniausiai naudojamas uaitspiritas, akmens
angli naftinis tirpiklis, terpentinas, eteriai ir kt.
Uaitspiritas yra pigus ir danai naudojamas skiediklis dervoms ir aliejams atskiesti. Jo virimo
temperatra paprastai esti 165 C.
Naftiniu skiedikliu atskiediamos aliejins ir lakins riamosios mediagos, o taip pat
nitroceliuliozs riamieji produktai. Naftinis skiediklis danai naudojamas su uaitspirito priemaia.
Terpentinas kaip skiediklis naudojamas reiau, nes yra brangesnis. Jis gaunamas sausos
distiliacijos bdu i spygliuoi medi sak arba medienos. Jo virimo temperatra 153-160 C,
tankumas 850-870 kg/m3.
Terpentinu atskiediami bituminiai ir gliftaliniai lakai bei emaliniai daai.

146
 Gliftaliams ir nitroceliuliozei tirpinti, be i tirpikli, naudojami dar vairs eteriniai ir kiti
specials organiniai tirpikliai.

15.8. Pigmentai

Pigmentai tai smulkaus malimo milteliai, netirps vandenyje. J dedama daus norimai
spalvai igauti bei dengiamumui utikrinti. Pigmentai taip pat apsaugo nuo ultravioletini sauls
spinduli, o kai kurie i j pagerina dangos antikorozines savybes.
Da mineraliniai pigmentai gaunami i uolien: kalcio karbonato, geleies, mangano oksid,
aliumosilkat ir kt. ie pigmentai itisais spalvot mineralini jungini (kalcio karbonato, geleies,
mangano oksid, aliuminio silikat) klodais randami vairiose ems vietose. Ikastoji aliava
atitinkamai perdirbama: valoma, plaunama, diovinama, sijojama ir t. t. Kai kurios pigment rys
gaunamos deginant uolienas. Tuo bdu gaunami tamsesni spalv pigmentai, pavyzdiui, ochra,
umbra, siena. ems (uolien) pigmentai yra natrals, nenuodingi, juos galima maiyti ir vienus su
kitais, ir su visais kitais dirbtiniais pigmentais bei riikliais.
Plaiausiai naudojami pigmentai:
kalcio jungini: kreida, kalks, klini milteliai, lengvasis patas ir kt.;
bario jungini: sunkiojo pato (barito arba bario sulfato, BaSO4);
silicio jungini: maralitas ir maltasis smlis, kaolinas, asbesto dulks, diatomitas, trepelis,
talkas, maltasis rutis ir kt.;
geleies jungini: ochra, siena, geleies oksidas, alioji em, natralioji mumija ir kt.;
mangano jungini: umbra, degintoji umbra;
anglies jungini grafitas.
Natrals pigmentai: ochra, umbra, cinoberis, malachitas, ultramarinas, kreida, gipsas ir kt.
igaunami i dirvoemio uolen pavidal. Mineraliniai lazuritas, spinelis, magnetitas, bronza,
aliuminio pudra ir kt. igaunami i geleies jungini ir oksid. Organiniai karminas, kraplakas,
orselis, rugiagli mlynasis, indigas, afranas ir kt. gaunami ekstrahuojant (itraukiant) spalv i
vairi augal ir medi lap, akn, uog, ievs ir i kai kuri ri vabzdi.
vairi spalv pigmentai. Baltieji pigmentai statyboje naudojami labai plaiai, daant
pavirius balta spalva, o taip pat sumaiant juos su kit spalv pigmentais, kai norima gauti vairaus
tono atspalvius. maiytas raudonj, baltasis pigmentas duoda rausv spalv, o sumaiius j su aliu,
gaunama alsva spalva ir t. t.
Baltieji pigmentai gerai atspindi vies, dl to jais daomos tokios patalpos, kurioms keliami
didesni apvietimo, sanitariniai ir higieniniai reikalavimai.
Kreida (CaCOa) yra plaiai naudojamas baltas pigmentas. Ji gaunama i gamtins kreidos, j
sumalus. Priemaioms paalinti maltoji kreida nudumblinama. Bdama dispersika, kreida suteikia
daomiesiems miiniams plastikumo. Ji pasiymi geru dengiamumu. Kreida atspari armams.
I kreidos gaminami klijiniai, silikatiniai ir kiti vandeniniai daai, kuriais daomos iorins ir
vidins konstrukcijos. Aliejiniams daams kreida nenaudojama, nes jai reikia daug alyvos. Aliejini
da su kreida yra blogas dengiamumas.
Baltasis cinko pigmentas (ZnO) yra baltos spalvos milteliai, gaminami i metalinio cinko arba
jo rd, oksiduojant j auktoje temperatroje mufelinse arba sukamosiose krosnyse. Baltasis cinko
pigmentas tirpsta rgtyse ir armuose. Drgnose vietose da plvel su cinko baltuoju pigmentu
darosi trapi ir ilgainiui itrupa. Baltojo cinko pigmentas labai atsparus viesai. Sieros vandenilio
paveiktas, jis netamsja. Jo dengiamumas siekia 100-110 g/m2. iuo pigmentu daomos vidins
konstrukcijos, mediena, metalas ir tinkas.
Litoponas yra barito (BaSO/i) ir cinko sulfido (ZnS) miinys. Jis gaminamas, reaguojant bario
sulfido ir cinko sulfato tirpalas. Paskui gautos nuosdos idiovinamos. Jis tirpsta rgtyse, viesos
spinduli veikiamas tamsja, maai atsparus atmosferiniams veiksniams. Litoponas naudojamas,
147
sudarant paruoiamj sluoksn aliejiniams daams, kuriais daomos vidins konstrukcijos, o taip pat i
jo gaminami ir emulsiniai daai.
Baltasis vino pigmentas yra bazinis vino karbonatas 2PbCC> 3 -Pb(OH) 2 , kuris pasiymi
dideliu dengiamumu, atsparumu viesai ir atmosferiniams veiksniams; jis gerai apsaugo metalus nuo
korozijos. Baltasis vino pigmentas yra nuodingas, todl juo daniausiai daomi ioriniai metaliniai ir
mediniai paviriai.
Baltasis titano pigmentas yra titano dioksidas (T1O2), gaminamas i titano rd, veikiant jas
sieros rgtimi. Titano daai daniausiai gaminami, sumaiius titano dioksid su baritu bei cinko
oksidu. Titano dioksido kiekis miiniuose esti nuo 25 iki 75 %. Baltasis titano pigmentas pasiymi
dideliu dengiamumu, atsparumu viesai ir atmosferiniams veiksniams. Veikiamas sieros jungini jis
nekeiia spalvos. Baltieji titano daai nekenksmingi sveikatai, ir dl to jais daomos tiek iorins, tiek
ir vidins konstrukcijos. Be to, jie naudojami aliejini, emalini ir silikatini da gamyboje. Rgtyse
ir armuose jie netirpsta, todl i j gaminami rgtims atspars daai.
Geltoniesiems pigmentams priklauso ochra, cinko kronas ir kt. Ochra yra gamtinis
mineralinis pigmentas geleies oksid ir moli miinys. Tai vienas plaiausiai naudojam pigment.
Ochra yra atspari atmosferiniams veiksniams, viesai ir armams. Tai pigus pigmentas, kuris labai tinka
klijiniams, aliejiniams, emaliniams da miiniams.
Cinko kronas yra dirbtinis mineralinis pigmentas. Tai cinko chromato, kalio chromato ir cinko
hidroksido miinys. Jis gaminamas, paveikus cinko oksid sieros arba druskos patrgtimi ir vliau
kalio bichromato tirpalu. Cinko kronas yra atsparus sieros junginiams ir viesai, tirpsta rgtyse ir
armuose. Cinko krono dengiamumas siekia 120-170 g/m2. Jis pasiymi ypa geromis antikorozinmis
savybmis, todl plaiai naudojamas kaip priedas prie kit pigment, daant metalinius pavirius.
Cinko kronas daniausiai naudojamas aliejini da miiniams, skiriamiems metalinms
konstrukcijoms dayti.
Mlyniesiems pigmentams priskiriamas kobaltas, ultramarinas, mlyn ir kt. Kobalto
mlynasis pigmentas gaminamas i kobalto ir aliuminio drusk arba j oksid, kaitinant auktoje
temperatroje. Pagal chemin sudt tai yra kobalto aliuminatas. Jis atsparus armams, rgtims ir
viesai, paspartina aliejini da divim. Kobalto pigmentas ilaiko auktas temperatras, todl tinka
kartiems paviriams dayti. is pigmentas yra gana brangus.
Ultramarinas yra mlynos spalvos dirbtinis pigmentas, gaunamas, degant kaolino ir kvarco
miin su soda ir siera, pridjus juos redukuojani pried (akmens anglies deguto ar pan.).
Priklausomai nuo sudtini dali kiekinio santykio galima gauti vairi atspalvi pigmentus (nuo
ydrios iki tamsiai mlynos spalvos).
Ultramarinas atsparus viesai ir armams, nenuodingas. Rgtys ultramarin ardo,
iskirdamos sieros vandenil. Ultramarinas yra vidutinio daymo intensyvumo ir sultina da
kietjim.
Mlyn (milora) yra dirbtinis mlynas pigmentas, kurio chemin sudtis Fe4[Fe(CN)e]3 su
KFe [Fe(CN)6] priemaia. Jis gaunamas, paveikus geltonj kraujo drusk geleies sulfatu ir
oksiduojant gautsias nuosdas kalio chloridu. Mlyns spalva priklausomai nuo gamybos metodo
bna nuo indigo iki ultramarino atspalvi. is pigmentas neatsparus armams, todl tinkui dayti
netinka; jis atsparus viesai, jo daymo intensyvumas didelis.
Mlyn galima maiyti su baltuoju cinko pigmentu ir lito-ponu. Ji naudojama, paruoiant
aliejinius daus ir lakus.
aliesiems pigmentams priklauso chromo oksidas, vino aluma, cinko aluma ir kt. Chromo
oksidas Cr23 yra tamsiai alias pigmentas, chemikai patvarus, atsparus viesai, nekeiia spalvos,
veikiant sieros junginiams. Daymo intensyvumas nedidelis. Jis tinkamas miiniuose su visais
pigmentais, tiek daant iorines, tiek ir vidines konstrukcijas. I jo gaminami taip pat daai su
vairiausiomis riamosiomis mediagomis aliejais, kalkmis, klijais, emulsijomis. Chromo oksidas
ilaiko auktas temperatras, dl to juo galima dayti kartus pavirius. Jo dengiamumas vidutinis.
148
 vino aluma yra vino krono miinys su mlyne ir priedais. io pigmento spalva bna nuo
rykiai viesios iki tamsiai alios. Ji pasiymi dideliu dengiamumu, daymo intensyvumu bei geromis
antikorozinmis savybmis, dl to plaiai naudojama mediniams ir metaliniams paviriams dayti
(vagonams, skardiniams nam stogams). Sieros jungini veikiama, vino aluma juoduoja, neatspari
armams, todl kalkiniam tinkui dayti nevartotina.
Cinko aluma yra cinko krono ir mlyns miinys su priedais. is pigmentas pasiymi geru
dengiamumu bei daymo intensyvumu ir geromis antikorozinmis savybmis. Cinko aluma yra
rykiai alios spalvos (nuo gelsvai alios iki melsvai alios), atspari viesai ir sieros junginiams, bet j
ardo armai. Cinko aluma daomos iorins medins konstrukcijos ir skardiniai stogai.
Raudoniesiems pigmentams priskiriama gamtin mumija, dirbtin mumija, vino surikas ir
kt.
Gamtin mumija yra gamtinis mineralinis pigmentas, kur sudaro geleies oksid ir molio
miinys. Tai yra nebrangus pigmentas, plaiai naudojamas statyboje dl visos eils ger savybi.
Gamtin mumija atspari viesai, jos dengiamumas 30-60 g/m2. I jos gaminami aliejiniai ir klijiniai
daai, skirti mediniams, metaliniams paviriams, o taip pat tinkui dayti.
Dirbtin mumija gaminama, degant geleies sulfato miin su kreida arba maltomis klintimis.
Ji yra atspari viesai, pasiymi geru dengiamumu ir daymo intensyvumu. Ja daomi tinkuoti ir
mediniai paviriai.
vino surikas yra vino oksidas Pb304, gaminamas dirbtiniu budu, kaitinant vino oksid
(PbO). Jo tankumas 8320-9160 kg/m3. Jis pasiymi geromis antikorozinmis savybmis, atsparus
armams, bet tirpsta rgtyse. Juo daomi metalai.
Marsai yra geleies oksidai, kuriuose yra hidratinio vandens. J spalva bna oranin,
raudona ir ruda. Gaminami, kaitinant 200-400 C temperatroje geleies karbonato ir aliuminio
hidroksido miin. Marsai yra pastovs pigmentai: atspars viesai ir armams.
Raudonasis kronas yra bazinis vino chromatas PbCr204 Pb(OH)2. Jo spalva rykiai oranin;
raudonasis kronas atsparus viesai, apsaugo metalus nuo korozijos, bet neatsparus armams.
Rudiesiems pigmentams priskiriamas geleies surikas ir umbra.
Geleies surikas yra gamtinis mineralinis pigmentas, gaminamas, susmulkinant miltelius
geleies rdas magnetit, hematit. Geleies oksido geleies surike turi bti ne maiau kaip 75 %. Jis
pasiymi dideliu daymo intensyvumu, atsparus chemikai, o taip pat atsparus viesai ir atmosferiniams
veiksniams. Jo dengiamumas siekia 20 g/m2. Juo daomi metaliniai paviriai. Geleies surikas yra
pigus pigmentas.
Umbra yra rudai alsvos spalvos pigmentas, kur sudaro molis su geleies ir mangano oksid
priemaiomis. Degta umbra esti rausvai rudo atspalvio. Mangano junginiai paspartina daom miini
divim. Umbra naudojama klijiniuose ir aliejiniuose dauose.
Juodiesiems pigmentams priklauso suodiai, degtas kaulas, mangano dioksidas ir kt.
Suodiai gaunami, degant naftos produktus (naftos suodiai), medien (medienos suodiai) ir
gamtines bei dirbtines dujas (duj suodiai), esant maam oro kiekiui. Degant vynuogi atliekas,
gaunami geros kokybs vynuogi suodiai. Vis ri suodiai yra nedidelio tankumo nuo 1700 iki
2250 kg/m3. Jie atspars armams ir rgtims, pasiymi dideliu dengiamumu ir daymo intensyvumu.
Suodiai naudojami vairiems (aliejiniams, kalkiniams, lelijiniams) daams ir lakams. Bdami
maai tanks, suodiai blogai susimaio su kitais, sunkesniais pigmentais.
Degto kaulo juodas pigmentas gaminamas, deginant gyvuli kaulus, i kuri paalinami
riebalai. Deginama, esant oro trkumui. I io pigmento gaunama gili juoda spalva su rausvai rudais
atspalviais. Jis yra atsparus armams ir viesai.
Mangano dioksidas (Mn02) yra juodas mineralinis pigmentas. Dengiamumas labai vairus.
Mn02 gaunamas i gamtins mangano rdos. Jis daug sunkesnis u suodius, todl geriau isimaio
da miiniuose. Mangano dioksidas plaiai naudojamas vairioms statybinms konstrukcijoms dayti.

149
 Grafitas gamtinis pigmentas, gaunamas i gamtinio grafito, j susmulkinus. Grafitas
pasiymi bdingu metaliniu blizgesiu, atsparus atmosferiniams, cheminiams ir temperatriniams
veiksniams.
Metal pigmentams priklauso geltonoji ir baltoji bronza. Bronzos yra smulks vairi metal
ir j lydini milteliai, gaminami specialiais bdais dilinimo mainose. Bronzos gaminamos i
spalvotj metal ir lydini: vario, aliuminio, mel-chioro ir kt.
Bronzos esti balt ir gelton atspalvi. Baltoms bronzoms naudojami smulks aliuminio,
geltonoms vario bei alvario milteliai. Bronzos atsparios atmosferos takai, viesai; j dengiamumas
yra didelis.

150
 NAUDOTOS LITERATROS IR ALTINI SRAAS

1. Balandis, A. Ininerins neorganins mediagos. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija,

2003, p.120.
2. ernius, M. Pastato apdaila. Pastato iltinimas ir tinkavimas. Apdaila plytelmis ir apdailos
element montavimas. Vilnius: Mintis, 2008, p.297.
3. Deltuva, J; Vaitkeviius, V. Statybini nerdini mediag gavyba, perdirbimas ir
panaudojimas. Kaunas: Technologija, 2006. p.174.
4. Elzbutas, H. Statybini mediag ir konstrukcij tyrimo metod laboratoriniai darbai.
Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2009, p.80.
5. Gailius, A; Girnien, I. Statybiniai keraminiai gaminiai. Mokomoji knyga. Vilnius: Technika,
2009, p.184.
6. Gailius, A. ; Gumuliauskas, A. Statybins mediagos ir kt. Vilnius: Mokslas, 1982. p.348.
7. Gailius, A; Vjelis, S. Termoizoliacins mediagos ir j gaminiai. Vadovlis. Vilnius:
Technika, 2010, p.172.
8. Girnien, I; Kizinievi, O. Statybins mediagos ir gaminiai: savybi tyrimai. Mokomoji
knyga.Vilniaus technologij ir dizaino kolegija. Vilnius: Inforastras, 2008, p.135.
9. Jakimaviius . Medienotyra. Kaunas: Technologija, 2002, p.271.
10. Juodelis, V; Bendikas, J; Valiulis, A.,V. Metalotyros pagrindai. Vilnius: Technika, 2004,
p.160.
11. Kaminskas, A; Kaminskas, R. Statybins mediagos i technogenini aliav. Kaunas:
Technologija, 2010, p.388.
12. LST EN 197-1. Cementas. 1 dalis. prastini cement sudtis, techniniai reikalavimai ir
atitikties kriterijai.
13. LST EN 197-1. Cementas. 1 dalis. prastini cement sudtis, techniniai reikalavimai ir
atitikties kriterijai.
14. LST EN 197-2. Cementas. 2 dalis. Atitikties vertinimas.
15. LST RN 197-4. Cementas. 4 dalis. Mao ankstyvumo stiprumo lakinio cemento sudtis.
Techniniai reikalavimai ir atitikties kriterijai.
16. LST EN413-1. Mro cementas. 1 dalis. Sudtis, techniniai reikalavimai ir atitikties kriterijai.
17. LST EN 459. Statybins kalks. 1 dalis. Apibrimai, techniniai reikalavimai ir atitikties
kriterijai.
18. LST EN 771-3. Mro gamini techniniai reikalavimai. 3 dalis. Upild betono gaminiai
(tankieji ir lengvieji upildai).
19. LST EN 934-2. Betono, statybinio ir injekcinio skiedinio maiiniai priedai. 2 dalis. Betono
maios. Apibrtys, reikalavimai, atitiktis, enklinimas ir etikei tvirtinimas.
20. LST EN 934-3. Betono, statybinio ir injekcinio skiedinio maiiniai priedai. 3 dalis. Mro
skiedinio maios. Apibrtys, reikalavimai, atitiktis, eklinimas ir etikei tvirtinimas.
21. LST EN 934-4. Betono, statybinio ir injekcinio skiedinio maiiniai priedai. 4 dalis. Injekcinio
temptosios armatros kanal skiedinio priedai. Apibrtys, reikalavimai, atitiktis, eklinimas ir
etikei tvirtinimas.
22. LST EN 934-5. Betono, statybinio ir injekcinio skiedinio maiiniai priedai. 5 dalis. Injekcinio
skiedinio priedai. Apibrtys, reikalavimai, atitiktis, eklinimas ir etikei tvirtinimas.
23. LST EN 934-6. Betono, statybinio ir injekcinio skiedinio priedai. 6 dalis. Imties mimas,
atitikties tikrinimas ir vertinimas.
24. LST EN 998. Techniniai mro skiedinio reikalavimai. 1 dalis. Iors ir vidaus tinko skiedinys.
25. LST EN 1015-4. Mro skiedinio bandymo metodai. 4 dalis. vieio skiedinio konsistencijos
nustatymas (strypo smigimo metodu).
151
26. LST EN 12620. Betono upildai.
27. LST EN 13055-1. Lengvieji upildai. 1 dalis. Lengvieji upildai betonui, mro ir tinkavimo
skiediniui.
28. LST EN13055-2. Lengvieji upildai. 2 dalis. Lengvieji upildai riliam ir biriam bituminiam
miiniui, iskyrus beton, mro ir tinko skiedin.
29. LST EN 13139. Skiedinio upildai.
30. LST EN13242. Upildai, nesuriti ir suriti hidraulinmis mediagomis, statybos darbams ir
keli konstrukcijoms.
31. LST EN 196-1. Cemento bandym metodai. 1 dalis. Stiprio nustatymas.
32. LST EN 196-2. Cemento bandym metodai. 2 dalis. Cemento chemin analiz.
33. LST EN 196-3. Cemento bandym metodai. 3 dalis. Riimosi trukmi ir trio pastovumo
nustatymas.
34. LST EN 196-5. Cemento bandym metodai. 5 dalis. Pucolaninio cemento pucolanikumo
nustatymas.
35. LST EN 196-6. Cemento bandym metodai. 6 dalis. Smulkumo nustatymas.
36. LST EN 196-7. Cemento bandym metodai. 7 dalis. Cemento mini mimo ir paruoimo
metodai.
37. LST EN 196-8. Cemento bandym metodai. 8 dalis. Hidratacijos iluma. Tirpimo metodas.
38. LST EN 196-9. Cemento bandym metodai. 9 dalis. Hidratacijos iluma. Pusiau adiabatinis
metodas.
39. LST EN 480-2. Betono, statybinio ir injekcinio skiedinio priedai.
40. LST EN 480-5. Betono, statybinio ir injekcinio skiedinio priedai. Bandymo metodai. 5 dalis.
Kapiliarinio grio nustatymas.
41. LST EN 480-6. Betono, statybinio ir injekcinio skiedinio priedai. Bandymo metodai. 6 dalis.
Infraraudonoji spektrometrija.
42. LST EN 480-8. Betono, statybinio ir injekcinio skiedinio priedai. Bandymo metodai. 8 dalis.
Sausj mediag kiekio nustatymas.
43. LST EN 480-10. Betono, statybinio ir injekcinio skiedinio priedai. Bandymo metodai. 10dalis.
Vandenyje tirpi chlorid kiekio nustatymas.
44. LST EN 480-12. Betono, statybinio ir injekcinio skiedinio priedai. Bandymo metodai. 12 dalis.
arm kiekio prieduose nustatymas.
45. LST EN 480-13. Betono, statybinio ir injekcinio skiedinio priedai. Bandymo metodai. 13 dalis.
Standartinis mro skiedinys skiedinio maiomiems priedams bandyti.
46. LST EN 932-1. Upild pagrindini savybi nustatymo metodai. 1 dalis. minio mimo
metodai.
47. LST EN 932-2. Upild pagrindini savybi nustatymo metodai. 2 dalis. Laboratorinio minio
sumainimo metodai.
48. LST EN 933-1. Upild pagrindini savybi nustatymo metodai. 1 dalis. Granulometrins
sudties nustatymas. Sijojimo metodas.
49. LST EN 933-2. Upild pagrindini savybi nustatymo metodai. 2 dalis. Granulometrins
sudties nustatymas. Analiziniai sietai, vardiniai akeli matmenys.
50. LST EN 933-3. Upild pagrindini savybi nustatymo metodai. 3 dalis. Daleli formos
nustatymas. Ploktumo rodiklis.
51. LST EN 933-4. Upild pagrindini savybi nustatymo metodai. 4 dalis. Daleli formos
nustatymas. Formos rodiklis.
52. LST EN 933-5. Upild pagrindini savybi nustatymo metodai. 5 dalis. Trupintj ir
skaldytj daleli stambiuose upilduose santykinio kiekio nustatymas.
53. LST EN 933-6. Upild pagrindini savybi nustatymo metodai. 6 dalis. Upild birumo
koeficientas.
152
54. LST EN 933-8. Upild pagrindini savybi nustatymo metodai. 8 dalis. Smulkiausij daleli
vertinimas. Smlio ekvivalento metodas.
55. LST EN 998-1. Techniniai mro skiedinio reikalavimai. 1 dalis. Iors ir vidaus tinko
skiedinys.
56. LST EN 1015-2. Mro skiedinio bandymo metodai. 2 dalis. Skiedinio jungtinio minio mimas
ir paruoimas bandymui.
57. LST EN 1015-3. Mro skiedinio bandymo metodai. 3 dalis. vieio skiedinio konsistencijos
nustatymas (sklidimo metodu).
58. LST EN 1015-6. Mro skiedinio bandymo metodai. 6 dalis. vieio skiedinio trinio tankio
nustatymas.
59. LST EN 1015-7. Mro skiedinio bandymo metodai. 7 dalis. Oro kiekio vieiame skiedinyje
nustatymas.
60. LST EN 1015-9. Mro skiedinio bandymo metodai. 9 dalis. vieio skiedinio tinkamumo ir jo
tikslinimo trukms nustatymas.
61. LST EN 1015-10. Mro skiedinio bandymo metodai. 10 dalis. Sukietjusio sauso skiedinio
trinio tankio nustatymas.
62. LST EN 1015-11. Mro skiedinio bandymo metodai. 11 dalis. Sukietjusio skiedinio stiprio
lenkiant ir gniudant nustatymas.
63. LST EN 1015-12. Mro skiedinio bandymo metodai. 12 dalis. Sukietjusi tinko skiedini
sukibimo su pagrindu stiprio nustatymas.
64. LST EN 1015-18. Mro skiedinio bandymo metodai. 18 dalis. Sukietjusio skiedinio
kapiliarinio vandens grio koeficiento nustatymas.
65. LST EN 1015-19. Mro skiedinio bandymo metodai. 19 dalis. Tinko skiedini laidumo vandens
garams nustatymas.
66. LST EN 1097-4. Upild mechanini ir fizikini savybi nustatymo metodai. 4 dalis. Saus
sutankint mikroupild tutymtumo nustatymas.
67. LST EN 1097-5. Upild mechanini ir fizikini savybi nustatymo metodai. 5 dalis. Drgnio
nustatymas diovinant ventiliuojamoje krosnyje.
68. LST EN 1097-6. Upild mechanini ir fizikini savybi nustatymo metodai. 6 dalis. Daleli
tankio ir vandens grio nustatymas.
69. LST EN 1097-10. Upild mechanini ir fizikini savybi nustatymo metodai. 10 dalis.
Vandens siurbimo auktis.
70. LST EN 1367-1. Upild ilumini savybi ir atsparumo atmosferos poveikiams nustatymo
metodai. 1 dalis. Atsparumas pasikartojaniam ualimui ir atilimui.
71. LST EN 1367-4. Upild ilumini savybi ir atsparumo atmosferos poveikiams nustatymo
metodai. 4 dalis. Susitraukimo distant nustatymas.
72. LST EN 1367-5. Upild ilumini savybi ir atsparumo atmosferos poveikiams nustatymo
metodai. 5 dalis. Atsparumo kaitrai nustatymas.
73. LST EN 1413.10. Statybinis skiedinys. Bandymo metodai. Drgnumo ir vandens geriamumo
nustatymas.
74. LST EN 1413.12. Statybinis skiedinys. Bandymo metodai. Tinko ir kitokios apdailos atsparumo
aliui nustatymas vienpusio aldymo bdu.
75. LST EN 1744-1. Upild chemini savybi nustatymo metodai. 1 dalis. Chemin analiz.
76. LST EN 1744-2. Upild chemini savybi nustatymo metodai. 2 dalis. Atsparumo arminei
korozijai nustatymas.
77. LST EN 1744-3. Upild chemini savybi nustatymo metodai. 3 dalis. Tirpumo vandenyje
nustatymas.
78. LST EN 1925. Gamtinio akmens bandymo metodai. Kapiliarins vandens gerties koeficiento
nustatymas.
153
79. LST EN 1926. Gamtinio akmens bandymo metodai. Stiprio gniudant nustatymas.
80. LST EN 1925. Gamtinio akmens bandymo metodai. Kapiliarins vandens gerties koeficiento
nustatymas.
81. LST ISO 6782. Betono upildai. Piltinio tankio nustatymas.
82. LST ISO 7033. Smulkieji ir stambieji betono upildai. Daleli trinio tankio ir vandens grimo
nustatymas. Piknometrinis metodas.
83. LST 1650:2000. Skaitmenins metal ymjimo sistemos. Esam sistem apvalga ir
rekomendacijos naujoms sistemoms.
84. LST 1585:1999 Plieno ymjimo sistemos. Papildomieji simboliai.
85. LST 1332-1:1994. Automobili keli asfaltbetonis ir jo miiniai. 1 dalis. Bendrieji nurodymai.
Terminai ir apibrimai. Klasifikacija.
86. LST EN 14933:2007. Termoizoliaciniai ir lengvj upild gaminiai, naudojami statybos
darbuose. Gamykliniai polistireninio putplasio (EPS) gaminiai. Techniniai reikalavimai.
87. LST EN 14934:2007. Termoizoliaciniai ir lengvj upild gaminiai, naudojami statybos
darbuose. Gamykliniai ekstruzinio put polistireno (XPS) gaminiai. Techniniai reikalavimai.
88. LST EN 12878:2005. Pigmentai statybinms mediagoms cemento ir (arba) kalki pagrindu
dayti. Techniniai reikalavimai ir tyrimo metodai.
89. LST EN 12878:2002. Pigmentai statybinms mediagoms cemento ir (arba) kalki pagrindu
dayti. Techniniai reikalavimai ir tyrimo metodai.
90. LST EN ISO 10601:2008. rutiniai geleies oksido pigmentai daams. Techniniai
reikalavimai ir bandymo metodai.
91. LST EN ISO 1248:2008. Geleies oksid pigmentai. Techniniai reikalavimai ir tyrimo metodai.
92. LST EN ISO 2495:2002. Mlynieji geleies pigmentai. Reikalavimai ir tyrimo metodai.
93. Martusevius, M; Kaminskas, R; Mituzas, R., A. Riamj mediag chemin technologija.
Kaunas: Technologija, 2002, p.271.
94. Morkeviius, A; Papreckis, B. Mediena ir jos gaminiai. Vilnius: Senoja, 2004, p.238.
95. Nagrockien, D; urauskien, R. Statybins mediagos ir j gaminiai. Vilnius: Tecnika, 2007,
p.181.
96. Naujokaitis, A. Mediag mokslas. Mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2009, p.232.
97. Naujokaitis, A. Statybins mediagos. Betonai. Mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2007,
p.356.
98. Naujokaitis A. Statybins mediagos. Sausieji statybiniai miiniai. Vilnius: Technika, 2010,
p.363.
100. Naujokaitis, A. Statybins mediagos. Upildai. Mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2006,
p.248.
101. Pavaras, A; vinys, J. Plienai. Kaunas: Technologija, 1995, p.414 .
102. Statybos ininieriaus inynas. Vilnius: Technika, 2004, p.1096.
103. niuolis, R. Ininerins mediagos. Sandara, savybs, panaudojimas. Liucilijus, 2009, p.225.
104. Vektaris, B. Smulkiagrdiai statybiniai miiniai ir skiediniai. Kaunas: Technologija, 1998,
p.230.
105. urauskien, R; Nagrockien, D. Statybini mediag ir dirbini technologija. Vilnius:
Technika, 2008, p.188.
106. vinys, J; niuolis, R. Ininerins mediagos. Kaunas: Technologija, 2005, p.107.
107. Valiulis, A.,V. Legiruotieji plienai ir j suvirinimas. Vilnius. Technika. 2007, p.248.
108. Prieiga per internet: http://www.akmi.lt/naturalus-akmenys, irta 201010 12
109. Prieiga per internet: http://www.skv.lt/index.php?page_id=42, irta 2010 1018
110. Prieiga per internet: http://www.keramika.lt/index.php?id=935, irta 2010 10 26
111. Prieiga per internet:
http://www.cetris.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=12&Itemid=19&lang=lt,
154
 irta 2010 11 05
112. Prieiga per internet: http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/36, irta
2010 11 16
113. Prieiga per internet: http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/2/1/0/1/article/8232,
irta 2010 11 20
114. Prieiga per internet: http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/117, irta 2010 11 25
115. Prieiga per internet: http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/96/1/0/1/product/11389,
irta 2010 11 29
116. Prieiga per internet: http://www.knauf.lt/www/lt/sausos_sistemos/Sausa_statyba.html, irta
2010 12 11
117. 110. Prieiga per internet:
http://www.dauksta.lt/index.php/lt/dazukokybe/Daugiauapiegeriausioskokybesdazus, irta
2010 12 22
118. Prieiga per internet: http://www.rokukeramika.lt/default.asp?f1=591&f2=525, irta
2011 01 08
119. Prieiga per internet: http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/36/1/0/1/product/7991
irta 2011 02 12
120. Prieiga per internet: http://www.stiklita.lt/?act=btn&id=9, irta 2011 03 05

Teiss aktai ir dokumentai

1. Statybos statymas
(Lietuvos Respublikos Seimas/statymas/I-1240/2009-11-19/Aktuali nuo 2009-12-05 iki
2010-09-30).
2. Standartizacijos statymas
(Lietuvos Respublikos Seimas/statymas/Aktuali redakcija: Valstybs inios Nr. 39-1435
(2007-04-05)).
3. Atitikties vertinimo statymas
(Lietuvos Respublikos Seimas/statymas/VIII-870/1998.10.06/sigalioja nuo 1998.10.21/
Valstybs inios'1998 Nr.92-2542).
4. STR 1.01.04:2002 Statybos produktai. Atitikties vertinimas ir CE enklinimas
Aplinkos ministerija/sakymas/187/2002.04.18/sigalioja nuo 2002.06.01/
Valstybs inios'2002 Nr.54-2140).
5. STR 1.03.02:2008 Statybos produkt atitikties deklaravimas
(Aplinkos ministerija/sakymas/D-217/2008.04.17/sigalioja nuo 2008.06.24/
Valstybs inios'2008 Nr.47-1764).
6. Aplinkos ministro sakymas Dl reglamentuojam statybos produkt srao
(Aplinkosministerija/sakymas/D1-617/2010-07-10/sigaliojanuo2010-08-
02/Valstybsinios'2010 Nr.89-4723).
is sakymas patvirtina Aplinkos ministerijos reglamentuojam statybos produkt sra. Prie
j patvirtinant, visos ES alys nars buvo informuotos paskelbiant srao projekt Europos
Komisijos tinklalapyje Technical Regulations Information System (TRIS).
7. Statybos produkt direktyva Europos Bendrijos Tarybos 1988 m. gruodio 21 d. direktyva
Dl valstybi nari statym, reglament ir kit teisini akt, susijusi su statybos produktais,
suvienodinimo (Taryba(ministr) | Direktyva |1989/106 | 31989L0106 | 1988-12-21).
8. SPSC Statybos produkt sertifikavimo nuostatai D-SPSC-SN.
9. SPSC Gamybos kontrols sistemos vertinimo nuostatai D-SPSC-GKS .

155
Ingrida Girnien, Jovita Kaupien, Birut Porien

Statybins mediagos. Konspektas. Ingrida Girnien, Jovita Kaupien, Birut Porien. 2011, p.156.

Konspekte pateikiama ini apie pagrindinius statybos produkt sertifikavimo, atitikties vertinimo ir
,,CE enklinimo reikalavimus, statybini mediag ir gamini klasifikacij, nagrinjamos j savybs,
mediag tyrim ir j rezultat apskaiiavimo metodai, gamybos technologijos, naudojimo galimybs.
Leidin sudaro 15 tem, kurios atitinka Statybos studij programos Statybini mediag dalyko temas.

Ingrida Girnien, Jovita Kaupien, Birut Porien

Statybins mediagos
Konspektas

156