BAUDIAMOJO PROCESO TEIS

1 TEMA. Baudiamojo proceso esm, udaviniai ir principai.

Baudiamasis procesas tai nusikalstam veik tyrimas ir baudiamj byl
nagrinjimas teisme, vykstantys statymo nustatyta tvarka. Baudiamojo proceso metu
siekiama nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veikia ir kas t veik padar. Nustaius
tok asmen, sprendiami jo prisipainimo kaltu bei bausms jam paskyrimo klausimai.
Baudiamojo proceso udaviniai ir tikslai:
1) greitai ir pilnutinai isiaikinti nusikaltim;
2) isiaikinti ir patraukti baudiamojon atsakomybn visus nusikaltim padariusius
asmenis;
3) tinkamai pritaikyti statym, kad kiekvienas nusikaltim padars asmuo bt teisingai
nubaudiamas ir n vienas nekaltas asmuo nebt patraukiamas baudiamojon
atsakomybn.
4) baudiamasis procesas turi padti stiprinti teistum ir teistvark;
5) taip pat ukirsti keli nusikaltimams;
6) saugoti piliei teises ir laisves, visuomens ir valstybs interesus;
7) auklti pilieius, kad laikytsi statym ir gerbt bendrojo gyvenimo taisykles.
Baudiamojo proceso princip svoka. Baudiamojo proceso principai tai idjos,
pamatins nuostatos, lemianios vis baudiamojo proceso teiss norm turin ir
nusikalstam veik tyrimo bei baudiamj byl nagrinjimo tvark, parodanios
baudiamojo proceso institut esm.
Baudiamojo proceso princip reikm yra tokia:
1) kuriant naujas ar tobulinant ( keiiant ) baudiamojo proceso teiss normas turi bti
garantuojama, kad ios normos neprietaraus pripaintiems baudiamojo proceso
principams, t. y. principai lemia nauj teiss norm turin;
2) principai lemia teiss norm aikinim: jokia baudiamojo proceso teiss norma negali
bti aikinama prieingai ar nukrypstant nuo princip turinio aikinim;
3) jokia baudiamojo proceso teiss norma negali bti taikoma taip, kad jos taikymas
paeist princip;
4) teiss norm kolizijos atveju sprendimo variantas turi bti randamas remiantis
principais;
5) atsiradus teiss sprag, procesinis sprendimas turi bti priimamas atsivelgiant
principus.
Baudiamojo proceso princip sistema. Baudiamojo proceso princip sistem
sudaro visuma pamatini nuostat, kuriomis turi bti vadovaujamasi baudiamajame
procese.
baudiamojo proceso princip sistem trauktini tokie principai: nakaltumo
prezumpcija, proceso teisingumas ( siningumas ), proporcingumo principas, principas,
kad teisingum vykdo tik teismai, rungimosi principas, proceso vieumo principas,
proceso greitumo principas, teis gynyb, proceso kalba, teismo nepriklausomumas ir
nealikumas, legalumas ( baudiamojo persekiojimo privalomumas ) ir tikslingumas.
Baudiamojo proceso princip klasifikacija. Didiausi prasm turi princip
suskirstymas pagal tai, kokiame akte principai yra ireikti. Pagal kriterij principus
galima suskirstyti :

1
 1) konstitucinius;
2) ireiktus BPK ir kituose statymuose. Ir kaip atskir grup galima nurodyti
tarptautiniuose teiss aktuose.
Pagal veikimo apimt baudiamojo proceso principai skirstomi:
1) bendruosius ( universalius ), t. y. reikmingus ir veikianius visoje teisinje
sistemoje;
2) tarpakinius principus, t. y. bendrus kelioms teisms akoms;
3) akinius baudiamojo proceso principus, veikianius visose baudiamojo proceso
stadijose;
4) atskir proceso stadij ir institut principus.
Baudiamojo proceso principai:
1) nakaltumo prezumpcija tai asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas
statymo nustatyta tvarka ir pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu ( LRK 31 str.
1d. ).
2) proceso teisingumas ( siningumas ) kai kiekvienas nusikaltamos veikos padarymu
kaltinamas asmuo turi teis, kad jo byl per kuo trumpiausi laik lygybs ir vieumo
slygomis teisingai inagrint nepriklausomas ir nealikas teismas ( BPK 44str. 5 d.).
3) proporcingumo principo laikymasis taikant procesines prievartos priemones ir
atliekant tyrimo veiksmus ( BPK 11 str. ) procesins prievartos priemons turi bti
taikomos tik tais atvejais, kai be j negalima pasiekti reikiam proceso tiksl. Bet kokios
procesins prievartos priemons taikymas turi bti nedelsiant nutrauktas, kai tampa
nereikalinga.
4) teisingum vykdo tik teismai ( BPK 6 str. ) baudiamsias bylas nagrinja tik
teismai. Teisingumas baudiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad
statymui ir teismui visi asmenys lygs nepaisant kilms, socialins ir turtins padties,
tautybs, rass, lyties, isilavinimo, kalbos, religini ar politini pair, veiklos ries ir
pobdio, gyvenamosios vietos ir kit aplinkybi.
5) rungimosi principas ( BPK 7 str. ) bylos teisme nagrinjamos laikantis rungimosi
principo. Kaltinimo ir gynybos alys byl nagrinjimo teisme metu turi lygias teises teikti
rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, pateikti praymus, ginyti kitos alies argumentus ir
pareikti savo nuomon visais klausimais, kylaniais nagrinjant byl ir turiniais
reikms jos teisingam isprendimui.
6) proceso vieumas ( BPK 9 str.) bylos visuose teismuose nagrinjamos vieai,
iskyrus atvejus, kai tai prietarauja valstybs, tarnybos, profesins ar komercins
paslapties saugojimo interesams. Proceso vieumo principas leidia visuomenei stebti
teismo procesus ir matyti, kaip ir kokiais rodymais remiantis priimami sprendimai
nagrinjant baudiamj byl.
7) proceso greitumo principas pareigoja siekti, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo
iki jos isiaikinimo ir sankcijos pritaikymo praeit kuo maiau laiko.
8) teis gynyb ( BPK 10 str. ) tariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teis
gynyb. i teis jiems utikrinmama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos. Turi teis
advokat.
9) proceso kalba ( BPK 8 str. ) LR baudiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Gali
naudotis vertjo paslaugomis.
10) teismo nepriklausomumas ir nealikumas tai, kai teisjams nedaromas joks
paalinis poveikis ir nagrinjant byl teismas su abiem proceso alimis elgtsi vienodai,

2
nerodydamas nei vienai i j palankumo, nebt suinteresuotas priimti vienai i ali
palankaus sprendimo.
11) legalumas ( baudiamojo persekiojimo privalomumas ) ir tikslingumas. Legalumo
principas reikia, kad ikiteisminio tyrimo pareignai ir prokuroras turi reaguoti
informacij apie galimai padaryt nusikalstom veik ir atlikti visus reikalingus proceso
veiksmus ir priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika bt atskleista.
Tikslingumo principas kai numatoma galimyb nutraukti proces, atleidiant kaltinink
nuo baudiamosios atsakomybs.

Baudiamojo proceso stadijos. Proceso stadija tai proceso veiksm ir sprendim,

kurie atliekami ir priimami tam tikrame proceso etape sprendiant tam proceso etapui
keliamus udavinius, visuma.
Baudiamajame procese iskirtinos tokios proceso stadijos:
1) ikiteisminis tyrimas;
2) byl procesas pirmosios instancijos teisme;
3) apeliacinis procesas;
4) nuosprendi ir nutari vykdymas;
5) kasacinis procesas arba byl atnaujinimas.
Ikiteisminis tyrimas pirmoji baudiamojo proceso stadija. Ikiteisminis tyrimas
pradedamas paaikjus nusikalstamos veikos poymiams. Ikiteisminio tyrimo stadija
baigiama prokurorui suraius kaltinamj akt, jei anksiau nenustatomas pagrindas
nutraukti ikiteismin tyrim.
Bylos procesas pirmosios instancijos teisme paprastai vadinama cenrin, svarbiausia
baudiamojo proceso stadija. ios stadijos metu isprendiami svarbiausi baudiamojo
proceso metu kil klausimai teismas nustato, ar buvo padaryta nusikalstoma veika,
nusprendia, ar kaltinamasis kaltas dl tos veikos padarymo, ir skiria kaltu pripaintam
kaltinamajam bausm.
Bylos procesas pirmosios instancijos teisme suskyla 2 slyginai savarankikas dalis:
1) proces, kurio metu sprendiama, ar yra pagrindo parengti teisiamj posd;
2) ir teisiamj posd, kurio metu baudiamoji byla nagrinjama i esms.
ie proceso veiksmai vadinami bylos parengimu nagrinti teisme ir laikomi antrosios
stadijos sudtine ( angine ) dalimi.
Apeliacinis procesas stadija, kurioje pagal gaut apeliacin skund patikrinamas
nesiteisjusi pirmosios instancijos teismo priimt nutari ir nuosprendi teistumas ir
pagrstumas.
Nuosprendi ir nutari vykdymas stadija, kurioje gyvendinamos teismo paskirtos
teisins sankcijos ir sprendiami kylantys procesiniai klausimai.
Kasacinis procesas stadija, kai pagal gaut kasacin skund patikrinami siteisj
pirmosios ir apeliacins instancijos teismo nutartys ir nuosprendiai teiss taikymo
atvilgiu.

Procesiniai santykiai ir j subjektai.

Subjektai: 1) teismas ir ikiteisminis tyrimas; 2) prokuroras; 3) ikiteisminio tyrimo
staigos ir pareignai;

3
 BPT reglamentuoja procese dalyvaujani asmen procesinius santykius, kurie ikyla
tarp valstybs institucij ir piliei asmen, kurie dalyvauja BP, taip pat vairaus lygio
pareign, atliekani vairias funkcijas. Visi procesinio santykio subjektai turi apibrtas
teises ir pareigas, kurios eina BP dalyk. Specifinis procesini santyki tarp fizini
asmen reglamentavimas. Teisiniai santykiai tarp j manomi tik leidus ar reikalavus
atitinkamam pareignui (kai sueina kaltininkas ir nukentjusysis, turi bti pareignas,
kuris neleist jiems susiginyti). Procesiniams santykiams bdinga tai, kad jie
atsiranda tik kartu su baudiamaisiais teisiniais santykiais, kai priimamas sprendimas
ikelti baudiamj byl; vienas procesini santyki subjektas visada yra pareignas,
kuris turi teis ikelti, tirti ir nagrinti baudiamj byl; asmen galini tapti procesini
santyki subjektais sra, j teises ir pareigas tiksliai nustato statymas. Procesin
forma statym nustatytos taisykls, kurios pareigoja proceso dalyvius ir vykdanius
subjektus atlikti tam tikrus veiksmus, priimti tam tikrus sprendimus, ir visa tai atlikti
laikantis nustatytos tvarkos. Laikantis procesins formos yra atliekami atskiri tardymo ar
teismo veiksmai, realizuojamas BP apskritai. Procesin forma utikrina efektyvius
rodym rinkimo bdus bei nusikaltimus padariusi asmen kaltinimo metodus ir tuo
paiu neleidia patraukti atsakomybn nekalt asmen. Procesins garantijos tai B
nustatytos priemons, kurios utikrina teisingumo udavini isprendim ir proceso
dalyvi teisi apsaug (gali bti taikoma prievarta, bet ura jos ribos). statymas suteikia
visiems procese dalyvaujantiems asmenims tam tikras teises, kad jas realizuodami, jie
galt ginti savo teistus interesus. Kvotjas, tardytojas, prokuroras ir teismas turi
utikrinti dalyvaujani byloje asmen galimyb pasinaudoti savo teismis. Turi bti
apsaugoti ne tik kaltinamojo ir nukentjusiojo interesai, bet ir kit byloje dalyvaujani
asmen interesai. Procesini garantij sistema utikrina demokratikum ir humanizm.
Procesins funkcijos tai veiklos kryptys, susijusios su tam tikru proceso dalyvi
atliekamu vaidmeniu.
Procesins funkcijos baudiamajame procese. Procesins funkcijos yra procesins
veiklos kryptys, susijusios su tam tikru proceso subjekto statusu baudiamajame procese.
Baudiamajame procese yra vykdomos:
1) ikiteisminio tyrimo;
2) kaltinimo;
3) gynjo;
4) bylos nagrinjimo ir isprendimo arba teisingumo vykdymo funkcijos.
Ikiteisminio tyrimo funkcij vykdo policija bei kitos institucijos, kurioms suteikti tam
tikri ikiteisminio tyrimo staigos galiojimai, bei prokuratra.
Kaltinimo funkcij vykdo prokuratra ir i dalies nukentjusysis bei jo atstovas.
Privataus kaltinimo bylose kaltina nukentjusysis, kaip privatus kaltintojas ir jo atstovas.
Prokuroras nagrinjant privataus kaltinimo byl teisme nedalyvauja.
Gynjo paskirtis baudiamajame procese rpintis traukiamo baudiamojon
atsakomybn asmens gynyba. Baudiamojon atsakomybn traukiamas asmuo,
gindamasis nuo jam reikiamo tarimo ar kaltinimo, taip pat vykdo gynybos funkcij. Be
gynjo, tariamojo i funkcij taip pat vykdo io tariamojo atstovas pagal statym bei
baudiamojon atsakomybn traukiamo juridinio asmens atstovas.
Bylos nagrinjimas ir isprendimas arba teisingumo vykdymas yra teismo iimtin
teis k nors sprsti.

4
 Baudiamojo proceso teiss ir kit teiss ak santykis. Baudiamoji teis tvirtina
veikas, numato sankcijas, baudiamojo proceso teis - tvirtina taisykles dl bausmi ir
sakcij taikymo, bausmi vykdymo teis - nustato konkrei sankcij vykdymo tvark,
reim, konkreias slygas, kompetentingas institucijas ir j pareigas (pvz., atskir
laisvs atmimo viet status ir veiklos klausimus). ios 3 penitenciarins sistemos teiss
akos slygoja viena kit, glaudiai susijusios, viena be kitos negali bti taikomos,
kadangi sudaro viening visum.
Baudiamoji kaip civilin teis yra materialin teis, kadangi nustato bendrsias
taisykles dl atitinkam visuomenini santyki reguliavimo, todl yra reikalinga proceso
teiss norm, kad galt bti taikoma, o teis kaip socialinis reguliatorius bt
veiksmingas.
Baudiamsias ir civilines bylas nagrinja tie patys teismai. Abiejose akose tvirtinti
tie patys konstituciniai teism veiklos principai. Yra bendr institut (kasacija). iek tiek
panaios teiss normos, reguliuojanios rodym patikrinim ir vertinim. Bet tarp j yra
ir skirtum. Skiriasi (1) dalykas (BPT dalykas asmen baudiamosios atsakomybs
klausimas, CPT dalykas turtiniai ginai), (2) BP yra aktyvs pareignai, o CP didel
iniciatyv turi asmenys, (3) skiriasi prievartos taikymo mastai, (4) skiriasi rodym
rinkimas (CP tuo rpinasi iekovas ir atsakovas).

iuolaikiniai baudiamojo proceso modeliai skirstomi 3 tipus:

1) klasikinis rungimosi procesas;
2) tiriamasis (inkvizicinis) procesas;
3) mirus procesas;
Klasikinis rungimosi procesas daugiausiai veikia byl nagrinjant prisiekusij teisme,
kur bylos baigtis i esms priklauso nuo to, kuri alis turi daugiau rodym ir geriau juos
pateikia. Tokiose valstybse ( pvz. JAV, Didioji Britanija irk t. ) teismui yra udrausta
paiam ireikalauti nauj rodym ar aktyviai dalyvauti tiriant bylos nagrinjimo teisme
dalyvi pateiktus rodymus.
Tiriamasis ( inkvizicinis) procesas, pvz. Lietuvoje, kit Europos valstybi, kuriose
teismas yra pareigotas neapsiriboti vien tik proceso dalyvi pateiktais rodymais ir siekti
nustatyti ties byloje, galima kalbti tik apie ribot rungimosi principo veikim. Bylos
isprendimas tokio tipo procese priklauso ne tik nuo to, kaip alys rungiasi, bet ir nuo
paties teismo iniciatyva atliekam veiksm. Todl tokio tipo procesas dar yra vadinamas
inkviziciniu procesu.
Inkvizicinis procesas moderniu poiriu vienas i baudiamojo proceso tip ( greta
mint klasikinio rungimosi ir miriojo proces ). Inkviziciniame ( tiriamajame )
procese, teismas, nagrinjantis byl, yra pareigotas bti aktyvus ir imtis vis btin
priemoni materialiai tiesai teisme nustatyti, todl tokio tipo procese rungimosi principas
veikia maiausiai.
Mirusis procesas, kai ikiteisminis tyrimas yra teissaugos pareign rankose ir vyksta
ribojant vieum, o bylos nagrinjimo teisme metu yra garantuojamas bylos nagrinjimo
ali lygiateisikumas. Jam priskiriamas, pvz., Skandinavijos valstybi, Italijos teismo
procesas, kuriame baudiamj byl nagrinjantys teisjai neprivalo bti aktyvs kaip

5
inkviziciniame procese. Rungimosi principas miriajame procese veikia daugiau negu
inkviziciniame.

2 TEMA. Baudiamojo proceso dalyviai. Proceso dalyviais ( siaurj prasme )

laikomi proceso subjektai, turintys procese interes, t. y. siekiantys tam tikro rezultato
byloje ar vykdantys proceso funkcij, bei nesantys valstybs pareignais ar
institucijosmis.
Baudiamojo proceso dalyviai klasifikuojami :
a) proceso dalyvius ( tariamasis, kaltinamasis, baudiamojon atsakomybn
traukiamas juridinis asmuo, gynjas, nukentjusysis, civilinis iekovas, civilinis
atsakovas, atstovai );
b) kiti baudiamajame procese dalyvaujantys asmenys ( liudytojas, specialistas,
ekspertas, vertjas, teisiamojo posdio sekretorius, teismo proces ar atkirus
proceso veiksmus stebintys asmenys ).
a) tariamasis ( BPK 21 str. ) yra ikiteisminio tyrimo dalyvis. Pasibaigus
ikiteisminiam tyrimui ir byl perduodant teism tariamasis tampa kaltinamuoju.
tariamuoju laikomas asmuo, kuris:
1) BPK 140 str. nustatyta tvarka yra sulaikytas tariant, kad jis padar nusikalstam
veik;
2) Yra apklausiamas apie veik, kurios padarymu jis tariamas;
3) aukiamas apklaus, kai yra surayatas BPK 187 str. numatytas praneimas apie
tarim.
4) Kai asmuo slapstosi ar jo buvimo vieta neinoma, tariamuoju jis negali tapti n
vienu i nurodyt atvej ir tokioje situacijoje btina speciali pripainimo
tariamuoju tvarka. tariamuoju besislapstantis asmuo pripastamas prokuroro
nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi.
Kaltinamasis ( BPK 22 str. ) yra nagrinjimo teisme dalyvis. Kaltinamasis, dl kurio
yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o kaltinamasis, dl kurio
priimtas iteisinamasis nuosprendis, - iteisintuoju. Kaltinamuoju laikomas asmuo:
1) dl kurio BPK nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas;
2) dl kurio BPK nustatyta tvarka yra prokuroro pareikimas nubausti asmen teismo
baudiamojo sakymo tvarka;
3) prie kur teisme nagrinjama byla privataus kaltinimo tvarka;
4) prie kur teisme nagrinjama byla pagreitinto proceso tvarka.B
Baudiamojon atsakomybn traukiamas juridinis asmuo. Baudiamasis kodeksas
numato, kad u tam tikr nusikalstam veik padarym baudiamojon atsakomybn gali
bti traukiamas juridinis asmuo. Tiriant ir nagrinjant byl, kurioje sprendiamas
juridinio asmens baudiamosios atsakomybs klausimas, juridinis asmuo privalso turti
procesin status. Juridinis asmuo turi turti teises, leidianias jam gintis nuo tarim ir
kaltinim, bei pareigas, galinanias teissaugos pareignus ir teism atlikti juridinio
asmens atvilgiu reikiamus proceso veiksmus. Bendravimas manomas tik su fiziniais
asmenimis, todl procese dl juridinio asmens padarytos veikos visais atvejais turi
dalyvauti fizinis asmuo juridinio asmens atstovas ( BPK 388 str. ). Per atsatov juridinis
asmuo ikiteisminio tyrimo metu naudojasi tariamojo, o teismo proceso metu
kaltinamojo teismis.

6
 Gynjas ( BPK 17 str. 1 d. ) yra asmuo, kuris statym nustatyta tvarka teikia teisin
pagalb tariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar iteisintajam, gina j teises ir teistus
interesus.
Gynju gali bti advokastas, o BPK 47 str. 2 d. numatytu atveju ir advokato padjjas.
Nukentjusiuoju ( BPK 28 str. ) laikomas dl nusikalstamos veikos fizin, turtin ar
moralin al patyrs fizinis asmuo, kuris nukentjusiuoju yra pripaintas ikiteisminio
tyrimo pareigno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi.
Juridinis asmuo nukentjusiuoju pagal BPK bti negali.
Nukentjusysis baudiamajame procese gali turti dvigub status pateiks civilin
iekin nukentjusysis gali bti pripaintas ir civiliniu iekovu.
Nukentjusysis visada turi teis sakyti baigiamj kalb, o kaltinamasis j sako tik tuo
atveju, kai teisiamajame posdyje nedalyvauja gynjas.
Civiliniu iekovu ( BPK 110 str. ) laikomas baudiamojoje byloje reikalaujantis
atlyginti dl tariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirt turtin ar neturtin
al fizinis arba juridinis asmuo, kuris civiliniu iekovu yra pripaintas prokuroro
nutarimu ar teismo nutartimi.
Civiliniu atsakovu ( BPK 111 str. ) laikomas pagal statymus materialiai atsakingas
u nusikalstama tariamojo ( kaltinamojo ) veika padaryt al fizinis ar juridinis asmuo,
kuris trauktas byl kaip civilinis atsakovas prokuroro nutarimu, teisjo ar teismo
nutartimi.
Jei u nusikalstama veika padaryt al atsako pats tariamasis ( kaltinamasis ), civilinio
atsakovo baudiamajame procese nebna. Tokiu atveju civilinis iekinys reikiamas
atariamajam ( kaltinamajam ), kuris civiliniu atsakovu papildomai nra vardijamas.
Atstovai. Nukentjusysis, civilinis iekovas, civilinis atsakovas, taip pat nepilnametis
tariamasis ar kaltinamasis ( nuteistasis, iteisintasis ) baudiamojo proceso metu
naudojasi j pakviesto ar privalomai procese dalyvaujanio atstovo paslaugomis.
Pilnametis tariamais ar kaltinamasis ( nuteistasis, iteisintasis ) gali turti tik gynja.
Atstovas yra proceso subjektas, ginantis kito proceso subjekto interesus. BPK numato 2
ri atstovavim:
1) atstovavim pagal statym ( atstovus baudiamajame procese turi tariamasis,
kaltinamasis ir nukentjusysis dviem atvejais: jei yra nepilnameiai arba
neveiksns; tada atstovais gali bti j tvai, globjai, rpintojai ir t.t. );
2) atstovavim pagal galiojim ( atstovus baudiamajame procese turi
nukentjusysis, civilinis iekovas ir civilinis atsakovas. galiotuoju atstovu
laikomas asmuo, pagal susitarim teikiantis teisin pagalb ir ginantis
nukentjusiosjo, civilinio iekovo ir civilinio atsakovo teises bri interesus.
b) rodinjimo procese dalyvaujantys asmenys liudytojas, specialistas ir
ekspertas. Liudytojo parodymai, specialisto ivada, ekspertizs aktas yra rodym rys.
Vos ne kiekvienoje byloje yra apklausiami liudytojai, pakankamai danai atlikti proceso
veiksmus padeda bei ivadas teikia specialistai, ekspertizs skyrimas taip pat nra retas
reikinys baudiamajame procese.
Liudytojas baudiamajame procese yra asmuo, kuris mat ar kitaip suvok su tiriamu
vykiu susijusius faktus, vykius, reikinius ir gali tai patvirtinti duodamas parodymus
ikiteisminio tyrimo pareignams, prokurorui arba teismui.
Ekspertas asmuo, turintis reikiam speciali ini ir raytas LR ekspert sra.

7
 Specialistas yra reikiam speciali ini ir gdi turintis asmuo, kuriam pavedama
atlikti objekt tyrim ir pateikti ivad arba paaikinimus jo kompetencijos klausimais
( BPK 89 str. ).
Pagalbins funkcijas atliekantys asmenys vertjas, teisiamojo posdio
sekretorius. Vertjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kuriojo
enklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, ikiteisminio
tyrimo teisjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese BPK nustatyta tvarka ( BPK 43
str. ).
Teisiamojo posdio sekretorius baudiamojo proceso subjektas, kurio pagrindin
funkcija yra rayti pirmosios instancijos teismo teisiamojo posdio protokol.
protokol teisiamojo posdio sekretorius pasirao kartu su pirmininkaujaniuoju
paprastai tuoj po to kai pasibaigia teisiamasis posdis, bet kuriuo atveju ne vliau kaip
per 3 dienas po tokio posdio pabaigos.
Be protokolo raymo, posdio sekretoriui tenka pareiga posdio pradioje praneti apie
posd atvykusius proceso dalyvius bei paskelbti inomas proceso dalyvi neatvykimo
prieastis.
Teismo proces ar atskirus proceso veiksmus stebintys asmenys. Atskiruose
baudiamojo proeceso etapuose ar atliekant atskirus proceso veiksmus gali dalyvauti
asmenys, kurie tiesiogiai jokios procesins funkcijos nevykdo. iuos asmenis galima
suskirstyti 2 grupes: 1) asmenys, stebintys teismo proces; 2) asmenys, dalyvaujantys
atliekant atskirus proceso veiksmus.

Teismas, jo galiojimai, iskirtinumas. Teismas tai baudiamj byl nagrinjanti ir

taip teisingum vykdanti institucija. Be baudiamj byl nagrinjimo, i esms teismai
taip pat nagrinja praymus ir skundus dl proceso metu kylani klausim. Procesines
funkcijas baudiamojo proceso metu vykdo bandrosios kompetencijos teismai L
Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai.
Svoka teismas apima tiek pirmosios instancijos teism, tiek teismus, bylas
nagrinjanias apeliacine ir kasacine tvarka. Byl sprendiantis teismas teismu yra
vadinamas nepriklauomai, kiek teisj dalyvauja sprendiant byl. Teismas yra: 1)
vienasmenikai byl nagrinjantis apylinks ar apygardo teismo teisjas; 2) apylinks,
apygardos, Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos Aukiausiosjo Teismo trij teisj
kolegija, 3) LAT septyni teisj ipltin kolegija; 4) LAT Baudiamj byl skyriaus
plenarin sesija.
Pirmosios instancijos tvarka byl, priklausomai nuo teismingumo taisykli taikymo,
nagrinja apylinks arba apygardos teismas. Tai bt taip:
1) apylinks teismas ( pirmoji instancija ) apygardos teismas ( apeliacinis
procesas ) Aukiausiasis Teismas ( kasacine tvarka ) arba
2) apylinks teismas ( pirmoji instancija ) Aukiausias teismas ( kasacines
tvarka ).
Jei byl pirmosios instancijos tvarka nagrinja apygardos teismas, apeliacin
instancija tokioje byloje yra Lietuvos apeliacinis teismas. Tai gali bti:
1) apygardos teismas ( pirmoji instancija ) L apeliacinis teismas ( apeliacinis
procesas ) Aukiausiasis Teismas ( kasacinis procesas ) arba

8
 2) apygardos teismas ( pirmoji instancija ) Aukiausiasis Teismas ( kasacinis
procesas ).
Tik teismas, inagrinjs baudiamj byl, priimame sprendime gali ( galiojimai ):
1) konstatuoti, kad baudiamojo statymo udrausta veika tikrai buvo padaryta;
2) nusprti, kad kaltinamasis yra kaltasdl tos veikos padarymo kalts klausimo
isprendimas bei bausms paskyrimas sudaro bylos nagrinjimo ir teisingumo
vykdymo baudiamojoje teisje esm;
3) kaltu pripaintam asmeniui paskirti kriminalin bausm arba atleisti nuo
baudiamosios atsakomybs ar bausms atlikimo.

Ikiteisminio tyrimo teisjas yra apylinks teismo teisjas, apylinks teismo

pirmininko paskirtas atlikti statym numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus
( BPK 19 str. ).
Ikiteisminio tyrimo teisjo procesins pareigybs vedimas yra viena esmini
baudiamojo proceso naujovi, tvirtint naujajame BPK. Ikiteisminio tyrimo teisju gali
bti bet kuris apylinks teismo teisjas. Ikiteisminio tyrimo teisjas gali vykdyti ir kitas
funkcijas, priskirtas apylinks teismo teisjui. Toks teisjas taip pat gali nagrinti
baudiamsias bylas kaip pirmosios instancijos teismo teisjas, iskyrus tas, kuriose jis
atliko ikiteisminio tyrimo teisjo funkcijas.
Ikiteisminio tyrimo teisjo galiojimai ( BPK 173 str. ):
1) skiria ir sankcionuoja procesini prievartos priemoni taikym;
2) prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentjusiuosius ( apklausia tik statym
nustatytais atvejais );
3) apklausia tariamuosius (apklausia tik statym nustatytais atvejais );
4) tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteismin tyrim BPK 214 str. 2 d.
numatytais atvejais;
5) tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti nutraukt ikiteismin tyrim BPK
numatytais atvejais;
6) nagrinja proceso dalyvi skundus dl ikiteisminio tyrimo pareign ir prokuroro
veiksm;
7) atlieka kitus BPK numatytus veiksmus;
8) savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo teisjas joki veiksm neatlieka.

Prokuroras, jo udaviniai, galiojimai ir procesin padtis skirtingose

baudiamojo proceso stadijose. Prokuroras yra prokuratros kaip baudiamojo
persekiojimo institucijos atstovas, palaikantis baudiamosios bylos nagrinjimo metu
valstybin kaltinim. Valstybinis kaltinimas yra prokuroro veikla, kuria rodinjama, kad
nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas ( BPK 42 str. ). Taigi
ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam ir valstybinio kaltinimo palaikymas
yra vadinami konstitucinmis prokuroro funkcijomis baudiamajame procese.
Prokuroro galiojimai atliekant ikiteismin tyrim ( BPK 170 str. ):
1) prokuroras turi teis pats atlikti vis ikiteismin tyrim ar atskirus ikiteisminio
tyrimo veiksmus;

9
 2) kai ikiteismin tyrim ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo
pareignai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas;
3) prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareignams privalomus nurodymus,
panaikina neteistus ar nepagrstus j nutarimus;
4) tik prokuroras priima sprendimas:
a) dl tyrim sujungimo ir atskyrimo;
b) dl ikiteisminio tyrimo nutraukimo;
c) dl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo;
d) dl tyrimo ubaigimo ir kaltinamojo akto suraymo.
5) tik prokuroras gali krieptis ikiteisminio tyrimo teisj dl io teisjo
kompetencijai priskirt veiksm atlikimo. BPK 214 ir 217 str. numatytais atvejais
prokuroro nutarimus dl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir dl nutraukto
ikiteisminio tyrimo atnaujinimo turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisjas.
Prokuroro procesin padtis skirtingose baudiamojo proceso stadijose:
1) Ikiteisminis tyrimas. Didiausi dal prokuroro procesins veiklos sudaro jo
veikla ikiteisminio tyrimo stadijoje. Pagal BPK pirmiausia prokuroras yra
atsakingas u nusikalstamos veikos isiaikinim, tariamj nustatym bei
tinkamai parengtos ikiteisminio tyrimo mediagos perdavim teism.
Vykdydamas ias funkcijas prokuroras vadovaujasi BPK jam suteiktais
galinimais.
2) Byl procesas pirmosios instancijos teisme prokuroras, kaip yra numatyta
Konstitucijos 118 str., palaiko valstybin kaltinim. Valstybinio kaltinimo
palaikymo funkcija formaliai vykdoma prokurorui perskaitant kaltinamj akt
bei pasakant kaltinamj kalb baigiamj kalb metu ( BPK 293 str. ). Taiau
pirmosios instancijos teisme prokuroras negali apsiriboti i dviej veiksm
atlikimu. Prokuroro pareiga aktyviai dalyvauti visuose bylos nagrinjimo
pirmosios instancijos teisme etapuose. Prokuroras turi reikti nuomon visais
bylos nagrinjimo metu sprendiamais klausimais, reikti praymus, nualinimus,
bti aktyvus tiriant rodymus.
Pirmosios instancijos teisme prokuroras nedalyvauja, jei nagrinjama privataus
kaltinimo byla.
3) Byl procesas apeliacins instancijos teisme. Prokuroras turi teis paduoti
apeliacin skund ir kai apeliacinis procesas vyksta dl prokuroro paduoto skundo,
ir kai prokuroras nra padavs apeliacinio skundo, bet apeliacinis procesas vyksta
pagal kito proceso dalyvio paduot apeliacin skund, prokuroras privalo
dalyvauti nagrinjant byl apeliacine tvarka. Prokuroro teiss nagrinjant byl
apeliacins inatancijos teismo posdyje i esms sutampa su prokuroro teismis
pirmosios instancijos teisme.
4) Nuosprendio ir nutarties vykdymas. Vykdymo stadijoje prokuroras privalo
kontroliuoti nuosprendio pateikim vykdyti ( BPK 346 str. 3 d. ). Prokuroras taip
pat dalyvauja teismo posdiuose, kuriuose sprendiami su nuosprendio
vykdymu susij klausimai ir t.t.
5) Byl procesas kasacins instancijos teisme. Prokuroras turi teis paduoti
kasacin skund ir dalyvauti nagrinjant byl kasacine tvarka. Kasacin bylos
nagrinjimo metu prokuroras gali silyti kasacin skund palikti nenagrint
( BPK 377 str. 4 d. ).

10
 Ikiteisminio tyrimo pareignas, jo galiojimai. Ikiteisminio tyrimo pareignas yra
ikiteisminio tyrimo subjektas. Jis privalo reaguoti kiekvien nusikalstam veik, pradti
ikiteismin tyrim ir j atlikti vadovaudamasis prokuroro nurodymais. Ikiteisminio tyrimo
pareigno svoka yra pateikta BPK 18 str., kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo
pareignas yra ikiteisminio tyrimo staigoje dirbantis asmuo, kuris ios staigos asr jos
padalinio vadovo pavedimu atlieka BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia
nustatyti nusikalstam veik padarius asmen ir tokios veikos aplinkybes .
Ikiteisminio tyrimo pareigno galiojimai ( BPK 171 str. ):
1) Jeigu skund, pareikim ar praneim apie nusikaltam veik gauna ikiteisminio
tyrimo staiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo staiga pati nustato nusikalstamos
veikos poymius, ikiteisminio tyrimo staigos pareignas tuoj pat pradeda
ikiteismin tyrim ir kartu apie tai pranea prokurorui;
2) Gavs ikiteisminio tyrimo staigos pareigno praneim, prokuroras sprendia,
kas turi atlikti tyrim.
3) Vykdyti visus prokuroro nurodymus;
4) Prokuroro nustatytu laiku praneti iam apie ikiteisminio tyrimo eig.

Procesin tariamojo padtis. tariamasis turi ias teises:

1) inoti, kuo jis yra tariamas;
2) nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turti gynj;
3) duoti parodymus;
4) pateikti tyrimui reikmingus dokumentus ir daiktus;
5) pateikti praymus;
6) pareikti nualinimus;
7) susipainti su ikiteisminio tyrimo mediaga;
8) apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisjo
veiksmus ir sprendimus.

Kaltinamojo procesin padtis. Kaltinamasis turi ias teise:

1) inoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuora;
2) susipainti teisme su byl;
3) nustatyta tvarka pasadaryti reikiam dokument iraus arba nuoraus;
4) turti gynj;
5) pateikti praymus;
6) pareikti nualinimus;
7) teikti rodymus ir dalyvauti juo tiriant, nagrinjimo teisme metu uduoti
klausimus;
8) duoti paaikinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikti savo
nuomon dl kit nagrinjimo teisme dalyvi pareikt praym;
9) dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nra gynjo;
10) kreiptis teism paskutiniu odiu;
11) apsksti teismo nuosprend ir nutart.

11
 Nukentjusiojo procesin padtis. Nukentjusysis turi teis:
1) teikti rodymus ikiteisminio tyrimo metu;
2) pateikti praymus;
3) pareikti nualinimus;
4) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipainti su byle;
5) dalyvauti byl nagrinjant teisme;
6) apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo ir
teismo veiksmus, taip pat apskstio teismo nuosprend ar nutart;
7) Pasakyti baigiamj kalb.

3 TEMA. rodym teis ir rodym teorija. rodym teorija yra baudiamojo

proceso mokslo, o rodym teis baudiamojo proceso teiss dalis.
rodym teorija mokslins inios apie rodym samprat, metodologinius ir teisinius
rodinjimo pagrindus, rodym klasifikavim ir j skirstym ris, atskiras rodym
ris. rodym teorija teikia pagrstas ivadas apie duomen rinkimo leistinus ir
neleistinus bdus, pagrindia rodym vertinimo taisykles, analizuoja rodym
patikimumo ir pakankamumo klausimus. rodym teorija nustato teismo ivad
pagrstumo kriterijus, parodo toki moksl, kaip kriminalistika, teismo medicina, teismo
psichiatrija, logika, psichologija irk t. galimybes padedant nustatyti ties baudiamojoje
byloje.
rodym teis baudiamojo proceso teiss norm, nustatani duomen pripainimo
rodymais slygas, duomen rinkimo, pateikimo, fiksavimo tvark, rodym vertinimo
pagrindines taisykles, apibriani atskir ri rodym gavimo bdus ir priemones,
visuma.
rodym turin sudaro:
1) rodym ssajumas ( lieiamumas ). Tai rodymai, kurie patvirtina arba paneigia
bent vien aplinkyb, turini reikms teisingai isprsti bylai. ( Pvz., veikos
padarymo aplinkybs: vieta, laikas, bdas ir kt., atsakomyb lengvinanios ir
sunkinanios aplinkybs, aplinkybs, kurias atsivelgiama skiriant bausm ar
poveikio priemones irk t. ).
2) rodym leistinumas. rodymais gali bti laikomi tik leistinumo reikalavim
atitinkanti informacija: tik statymo numatytais atvejais, taikant teistus bdus
gauti duomenys, kuri patikimum galima patikrinti remiantis BPK priemonmis.
3) Duomen gavimas statym nustatyta tvarka. Absoliuti dauguma rodym
gaunami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus.
4) Duomen gavimas teistais bdais. Teistai gautais duomenimis laikomi
duomenys, surinkti atliekant BPK ar kituose teiss aktuose numatytus veiksmus.

rodinjimo dalykas ir ribos. rodinjimo dalyk sudaro reikmingos sprendiamai

bylai aplinkybs. rodinjamos tik tos aplinkybs, kurios yra susijusios su byloje
sprendiamais klausimais, todl rodym lieiamumo ( ssajumo ) poymis apibria
rodinjimo dalyk.

12
rodinjimo rib klausimas susijs su rodym pakankamumo problema
( baudiamajame procese neturi bti rodinjama iki begalybs ). rodinjama turi bti iki
tos ribos, kol dl tam tikro fakto buvimo ( ar nebuvimo ) neliks rimt abejoni.

rodymams keliami reikalavimai ( BPK 20 str. ). rodymai baudiamajame procese

yra statytm nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini rodymais,
kiekvienu atveju sprendia teisjas ar teismas, kurio onioje yra byl. rodymais gali bti
tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vien aplinkyb, turini reikms
bylai isprsti teisingai. rodymais gali bti tik teistais bdais gauti duomenys, kuriuos
galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisjai rodymus vertina pagal
savo vidin sitikinim, pagrst isamiu ir nealiku vis bylos aplinkybi inagrinjimu,
vadovaudamiesi statymu.

rodym ir duomen, gaut vykdant operatyvin veikl, santykis. Baudiamajame

procese turi bti nustatyta objektyvioje tiesa. Neva mogaus sovietinio teissaugos
pareigno ar teisjo painimo galimybs yra neribotos ir todl baudiamojo proceso
priemonmis yra manoma tiksliai nustatyti, kaip buvo padaryta nusikalstama veika. Taigi
kalbama apie btinyb nustatyti ties procese. Kartias vartojami terminai materialioji
ties ir formalioji tiesa.
Formaliosios tiesos terminas paprastai vartojamas nagrinjant byl prisiekusij teisme (
Pvz. JAV baudiamj proces ). Teigiama, kad nagrinjant byl prisiekusij teisme tikra
tiesa nenustatoma, nes teisjas negali aktyviai dalyvauti tiriant rodymus, o prisiekusieji
danai sprendimus priima remdamiesi ne rodymais, o emocijomis, spdiais,
nuojautomis ir pan. Nustatyti, kas nulm prisiekusij sprendim, danai yra
nemanoma, nes prisiekusieji neparivalo savo sprendimo motyvuoti. Nepaisant to, laikytis
formalum tokio tipo procese pakanka, kad teismo sprendimas bt laikomas teistu ir
pagrstu, bet teistumas ir pagrstumas nra tik formals. Tokio proceso metu nustatoma
tik formalioji teisa.
Formalioji tiesa prieinama su materialija tiesa. Pastaroji baudiamajame procese
nustatoma tuomet, kai teismas nra suvarytas tiriant rodymus, kai procesins normos
leidia vertinti teismo iniciatyva gautus rodymus. Procedr laikymasis yra btinas, bet
nepakanka slyga materialiajai tiesai nustatyti. Teismo sprendimas turi bti pagal
nustatytas procesines taisykles vykusio proceso, kuriame inaudojamos visos galimos
rodinjimo priemons ir itiriami visi reikmingi bylai duomenys, rezultatas.
Materialioji tiesa tai teismo sprendimo ivados, padarytos ityrus ir teisingai vertinus
visus reikmingus duomenis. Lietuvoje baudiamojoje byloje turi bti nustatyta
materialioji tiesa.

rodym klasifikavimas, jo praktin reikm. rodymus yra prasta klasifikuoti

pagal 4 kriterijus:
1) pagal informacijos teikimo bd;
2) pagal santyk su rodintinomis bylos aplinkybmis;
3) pagal informacijos altinio pirmum;

13
 4) pagal rodym santyk su kaltinamojo versija.
Pagal informacijos teikimo bd rodymai skirstomi asmeninius ir daiktus.
Asmeniniais laikomi tokie rodymai, kuriuose informacija bna ilikusi moni smonje
ir perduota odiu arba ratu.
Daiktai yra tokie rodymai, kurie perduoda informacij, ilikusi materialiuose
objektuose.
Pagal santyk su rodintinomis bylos aplinkybmis rodymai skirstomi tiesioginius
ir netiesioginius.
Tiesioginiu reikia laikyti tok rodym, kuriuo tiesiogiai, be tarpini grandi rodinjama
rodinjimo dalyk einant aplinkyb ( pvz., kaltinamasis duoda parodymus apie jo
paties padaryt nusikalstam veik ir t.t. ).
Netiesioginis toks rodymas, kuriuo rodinjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir
rodinjimo dalyko elementu esanti aplinkyb. Tarpiniai faktai aplinkybs, buvusios
prie nagrinjam vyk, atsiradusios kartu su vykiu. Bet kuriuo atveju btina nustatyti,
kad tarpinis faktas tikrai yra susijs su rodintinomis byloje aplinkybmis. Netiesioginu
rodymu laikomas nustatytmas, kad autuvas, pistoletas ar peilis, kuris buvo naudojamas
darant plim, priklauso tam tikram asmeniui. Tokioje situacijoje bt akivaizdu, kad
tam tikras asmuo susijs su nusikaltimo rankiu, taiau ginklo priklausomyb dar
tiesiogiai nerodo, kad ginklo savininkas dar nusikalstam veik. Tokia ivada galt
bti daroma tik surinkus ir kitus io asmens rodymus.
Tiesioginiai rodymai neturi pranaumo prie netiesioginius ir vieni, ir kiti reikalingi
rodinjimo procese. Turint tiesiogini rodym, svarbiausia nustatyti j tikrum, o tam
danai prireikia remtis netiesioginiais rodymais. rodinjimas netiesioginiais rodymais
yra sudtingesnis, bet jis leidia nustatyti tokias bylos aplinkybes, kurioms trksta
tiesiogini rodym. Nietiesiginiai rodymai turi sudaryti sistem, nepaliekani joki
abejoni dl remiantis netiesioginiais rodymais padaryt ivad pagrstumo.
Pagal informacijos altinio pirmum rodymai skirstomi pirminius ir ivestinius.
Pirmianiai rodymai yra duomenys, gauti i tiriam aplinkyb tiesiogiai savo jutimo
organais suvokusio asmens ( pvz., maiusio vyk liudytojo parodymai ). Pirminiu
rodymu taip pat yra tiesioginis vykio atspindys materialiuose objektuose ( pvz.,
dokumento originalas, vykio gars oar vaizdo raas ir t.t. ).
Ivestiniais laikomi rodymai, gauti i kito altinio. Tai parodymai apie dalykus, girdtus
i kit asmen, dokument nuoraai, vairios pdsak atliejos, modeliai ar kitokios
kopijos.
Reikia stengtis surasti ir panaudoti pirminius rodymus, ness u kiekvienu informacijos
perdavimu didja pavojus j ikraipyti ir net prarasti. Taiau danai btina panaudoti
ivestinius rodymus rodl, kad pirminis altinis nebeegzistuoja ( pvz., mogus mir )
arba jo negalima isaugoti ilgesn laik ( pvz., pdsakas sniege ). statymas n vienai i
i rodym grupi neteikia pirmenybs. Remiantis ivestiniais rodymais taip pat gali
bti padarytos patikimo ivados.
Pagal rodym santyk su kaltinamojo versija rodymai skirstomi kaltinanius ir
teisinanius.
Kaltinantys rodymai nustato faktus, kurie patvirtina nusikalstamos veikos buvim, jo
alingus padarinius, kaltinamojo kaltum, jo atsakomyb sunkinanias aplinkybes ir visus
kitus duomenis, pagrindianius kaltinim.

14
Teisinantys rodymai yra tokie, kurie rodo kaltinamojo nekaltum arba maesn jo kalt,
paneigia kaltinim ar atskirus jo punktus, kelia abejoni dl atskir kaltinimo teisgini
pagrstumo, patvirtina aplinkybes, lengvinanias jo atsakomyb.

4 TEMA. Ikiteisminio tyrimo kaip baudiamojo proceso stadijos samprata ir

udaviniai.
Ikiteisminis tyrimas proceso stadija, trunkanti nuo sprendimo pradti ikiteismin
tyrim iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui.
Ikiteisminio tyrimo udaviniai:
1) greitai ir isamiai nustatyti visas reikmingas nusikalstamos veikos aplinkybes;
2) nustatyti t veik galimai padarius asmen;
3) sudaryti slygas tinkamam bylos inagrinjimui teisme;
4) imtis btin priemoni utikrinant proceso dalyvi teis alos atlyginim bei
kitas teise.

Ikiteisminio tyrimo subjektai:

1) prokuroras;
2) ikiteisminio tyrimo pareignai;
3) ikiteisminio tyrimo teisjas. ( Plaiau jie inagrinti 1-oje temoje ).

Ikiteisminio tyrimo pradia ( 166 str. ):

1) gavus skund, pareikim ar praneim apie nusikalstam veik;
2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareignui patiems nustaius nusikalstamos
veikos poymius;
3) BPK numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra
nukentjusiojo skundas;
4) Kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradios atvejis uregistruojamas LR generalinio
prokuroro nustatyta tvarka.
5) Apie pradt tyrim praneama skund, pareikim arba praneim padavusiam
asmeniui.

Aplinkybs, daranios ikiteismin tyrim negalim ( BPK 3 str. ):

1) jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi;
2) jeigu sujo baudiamosios atsakomybs senaties terminai;
3) jeigu nusikalstam veik padar asmuo, pagal tarptautins teiss normas turintis
imunitet nuo baudiamosios jurisdikcijos, arba nra kompetentingos institucijos
leidimo patraukti baudiamojon atsakomybn asmen, kai is leidimas pagal
statymus btinas;
4) asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amiaus,
nuo kurio jis atsako pagal baudiamuosius statymus;
5) jeigu nukentjusysis susitaik su asmeniu, kaltinamu BPK 407 str. nurodytos
nusikalstamos veikos padarymu;

15
 6) ir kt.

Atsisakymas pradti ikiteismin tyrim ir jo apskundimas ( BPK 168 str. ):

1) Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareignas, gavs skund, pareikim ar
praneim, o reikiamais atvejais ir j patikslinim, atsisako pradti ikiteismin
tyrim tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryt nusikalstam veik yra
akivaizdiai neteisingi ar yra aikio BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybs;
2) Atsisakydamas pradti ikiteismin tyrim, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo
pareignas surao motyvuot nutarim. Ikiteisminio tyrimo pareignas atsisakyti
pradti ikiteismin tyrim gali tik ikiteisminio tyrimo staigos vadovo arba jo
galioto asmens sutikimu.
3) Nutarimo atsisakyti pradti ikiteismin tyrim nuoraas siuniamas skund,
pareikim ar praneim padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareignas
nutarimo nuora per 24 valandas privalo isisti prokurorui.
4) Ikiteisminio tyrimo pareigno nutarimas atsisakyti pradti ikiteismn tyrim gali
bti skundiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas ikiteisminio tyrimo
teisjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradti ikiteismin
tyrim, jo sprendimas gali bti skundiamas BPK X dalyje nustatyta tvarka.
Skundai gali bti paduodami per 7 dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorao
gavimo dienos. Turintys teis paduoti skund asmenys, kurie dl svarbi
prieasi praleido apskundimo termin, turi teis prayti turinio galiojomus
nagrinti skund prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisjo atnaujinti praleist
termin. Praymas atnaujinti praleist termin negali bti paduodamas prajus
daugiau kaip 6 mnesiams po skundiamo sprendimo primimo.
5) Atsisakiu pradti ikiteismin tyrim BPK 168 str. 1 dalyje nustatytais atvejais ir
esant duomen apie administracin teiss paeidim ar kituose teiss aktuose
numatyt nusiengim, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareignas nutarimu
atsisakyti pradti ikiteismin tyrim perduoda skund, pareikim ar praneim
ir patikslinim isprsti Administracini teiss paeidim kodekse ar kituose
teiss aktuose nustatyta tvarka.
6) Taip pat apskundimas ikiteisminio tyrimo metu nustato BPK 62 65 str.

Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigno galiojimai atliekant ikiteismin

tyrim. Ikiteisminio tyrimo teisjo galiojimai ( plaiau irti 2- je temoje ).

Ikiteisminio tyrimo terminai ( BPK 176 str. ):

1) Ikiteisminis tyrimas turi bti atliktas per kuo trumpiausius terminus.
2) Generalinio prokuroro nustatyta tvarka prokurorai privalo kontroliuoti, kaip
laikomasi BPK 176 str. 1 d. nustatyto reikalavimo.
3) Jeigu ikiteisminis tyrimas tsiasi ilgai, ikteisminio tyrimo teisjas, gavs
tariamojo ar jo gynjo skund, gali priimti BPK 215 str. numatytus sprendimus.

16
 Ikiteisminio tyrimo duomen neskelbtinumas ( BPK 177 str. ):
1) Ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. ie duomenys iki bylos nagrinjimo
teisme gali bti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripastama
leistina. Draudiama skelbti duomenis apie nepilnameius tariamuosius ir
nukentjusiuosius.
2) Reikiamais atvejais prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareignas spja proceso
dalyvius ar kitus asmenis, maiusius atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus,
kad draudiama be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis.
Tokiais atvejais asmuo pasiraytinai spjamas dl atsakomybs pagal LR
baudiamojo kodekso 247 str.

5 TEMA. Ikiteisminio tyrimo baigimas. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus,

kuriuos, ikiteisminio tyrimo pareigno bei prokuroro manymu, tiriant informacij apie
galimai padaryt nusikalstam veik btina atlikti, turi bti priimamas sprendimas dl
tolimesns proceso eigos. Tok sprendim turi priimti prokuroras. Sprendimo primimas
priklauso nuo ikiteisminio tyrimo rezultat, ikiteisminio tyrimo metu surinkt duomen
bei paaikjusi ar nustatyt aplinkybi.
Ikiteisminio tyrimo ubaigimo bdai ( formos ):
1. Bylos perdavimas pirmos instancijos teismui;
2. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas;
3. Perjimas priveriamj medicinos priemoni taikymo proces.
Byl teism perduodama, kai prokuroras nusprendia, kad ikiteisminio tyrimo metu
surinkt duomen turi pakakti nusikalstamos veikos padarymu tariamo asmens kaltumui
rodyti. Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui taip pat galimas 3 bdais:
1. suraant kaltinamj akt,
2. suraant pereikim dl proceso ubaigimo teismo baudiamojo sakymo
primimu,
3. suraant pereikim dl proceso ubaigimo pagreitinto proceso tvarkos.
Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu nepavyksta surinkti
pakankam tariamojo kalts rodym arba atsiranda klii, dl kuri procesas yra
negalimas, arba atsiranda pagrindas atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs.
Perjimas priveriamj medicinos priemoni taikymo proces vyksta, jei
ikiteisminio tyrimo metu paaikja, kad asmuo, tariamas nusikalstamos veikos
padarymu, yra nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas ir dl to jo atvilgiu negali bti
priimamas apkaltinamasis nuosprendis.
Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka
priklauso nuo nutraukimo pagrindo. BPK numato 3 skirtingas ikiteisminio tyrimo
nutraukimo procedras:
1. Ikiteisminio tyrimo metu nepavykus surinkti pakankamai duomen,
pagrindiani tariamojo kalt dl nusikalstamos veikos padarymo, nutraukiamas
prokurorui suraius numatyto turinio nutarim. io nutarimo niekas nuturi
tvirtinti.
2. Atleidiant tariamj nuo baudiamosios atsakomybs BK numatytais pagrindais
bei keli nusikalstam veik padarymo atveju ikiteisminis tyrimas nutraukiamas

17
 ikiteisminio tyrimo teisjui patvirtinus prokuroro surayt nutarim dl
ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
3. Ikiteisminis tyrimas dl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukms, kaip jau yra
nurodyta, nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo teisjas, patenkindamas skund,
priima nutart nutraukti ikiteismin tyrim. Prokuroras iuo atveju jokio nutarimo
nepriima.
Neatsivelgiant tai, kokiu pagrindu tyrimas buvo nutrauktas, apie ikiteisminio
tyrimo nutraukim, kaip nurodyta BPK praneama tariamajam, jo atstovui, gynjui,
nukentjusiajam ir civiliniam iekovui bei j atstovams. iems asmenims turi bti
praneama taip pat apie ikiteisminio tyrimo teisjo sprendim nepatvirtinti prokuroro
nutarimo dl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nurodyto proceso dalyviai turi teis
apsksti sprendimus nutraukti ikiteismin tyrim ar jo nenutraukti.
Nutarimo nutraukti ikiteismin tyrim turinys. BPK 216 straipsnis teigia, kad
nutarime nutraukti ikiteismin tyrim idstoma nusikalstamos veikos esm, tyrimo
nutraukimo pagrindai ir motyvai. Taip pat nutarime turi bti isprstas daikt, turini
reikms nusikalstamai veikai itirti, klausimas. Be to, nutarime nurodoma, kad
panaikinama kardomoji priemon, taip pat civilinio iekinio ir turto konfiskavimo
utikrinimo priemons.
Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo slygos ir tvarka. Ikiteisminis tyrimas
gali bti atnaujinamas paaikjus aplinkybms, rodanioms, jog nutrauktas ikiteisminis
tyrimas turi bti tsiamas. Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka pateikta
BPK 217 straipsnyje, kuris teigia, kad pagal proceso dalyvi skundus ar savo iniciatyva
prokuroras gali atnaujinti ikiteismin tyrim, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas
atnaujinamas prokuroro nutarimu. Taip pat jei tariamasis, dl kurio padarytos veikos
ikiteisminis tyrimas buvo nutraukastas io kodekso 212str. 5 punkte numatytu atveju, per
vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaro nauj nusikalstam veik,
prokuroras BK 38 str. 3 dalyje nurodytomis slygomis gali, o to paties straipsnio 4 dalyje
nurodytomis slygomis privalo priimti nutarim atnaujinti nutraukt ikiteismin tyrim.
Apie ikiteisminio tyrimo atnaujinim praneama tariamajam, jo atstovui, gynjui,
nukentjusiajam ir civiliniam iekovui bei j atstovams. ie asmenys turi teis apsksti
sprendim dl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Skundai paduodami ir nagrinjami BPK
nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto suraymu. Jei atliekant ikiteismin
tyrim neatsiranda pagrind, dl kuri ikiteisminis tyrimas turt bti nutraukiamas, ir
nesustabdomas tariamojo nepakaltinamumas, byla perduodama nagrinti pirmosios
instancijos teismui. Byla teismui gali bti perduodama silant nagrinti byl
supaprastinto proceso tvarka ( prokuroro pareikimu silant priimti teismo baudiamj
sakym arba byl inagrinti pagreitinto proceso tvarka ). Jei supaprastintoms proceso
formoms taikyti reikiam slyg nra, byla teismui turi bti perduodama suraius
kaltinamj akt. Tokiu atveju bylos procesas pirmosios instancijos teisme turi vykti pagal
prastines BPK nustatytas taisykles.
Kaltinamasis aktas, jo samprata, reikm. Kaltinamojo akto turin nustato BPK
219str. Kaltinamajame akte turi bti nurodama teismo, kuriam teisminga byla,
pavadinimas, tariamojo vardas, pavard, gimimo data, asmens kodas, eiminin padtis,
profesija, darboviet, duomenys apie ankstesn teistum, nusikalstamos veikos
apraymas, pagrindiniai duomenys, kuriais grindiamas kaltinimas, LRBK straipsnis,

18
numatantis atsakomyb u padaryt veik, tariamojo gynjo vardas ir pavard, jei
tariamasis ikiteisminio tyrimo metu turjo gynj, tariamojo pozicija, jeigu tariamasis
nesutinka su tarimu.
Kaltinamasis aktas turi bti pakankamai lakonikas, bet kartu ir informatyvus.
Perskaiius kaltinamj akt turi bti aiku, kuo ir kuo remiantis yra kaltinama.
Kaltinamajame akte, be formali turinio element, kuriuos be joki abejoni taip pat
reikia nurodyti tiksliai, svarbiausia: 1) aikiai aprayti veik, kurios padarymu yra
kaltinama; 2) ivardyti visus duomenis, leidianius daryti ivad, kad t veik galjo
padaryti kaltinamajame akte nurodytas asmuo; 3) tiksliai kvalifikuoti veik, aikiai
nurodant, kokia BK norma ar kokios normos u veik numato baudiamj atsakomyb.
Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos, kuri baigiasi bylos
perdavimu teism prastine tvarka, dokumentas. Kaltinamasis aktas fiksuoja ikiteisminio
tyrimo rezultatus bei lemia bylos nagrinjim teisme. Mintini 2 svarbiausi aspektai:
1) Suraius kaltinamj akt tariamasis tampa kaltinamuoju. Gavs
kaltinamj akt kaltinamasis galutinai suino, kuo jis yra kaltinamas,
kokie kaltinimai bus nagrinjami teisme, kokiais duomenimis
kaltinimai yra grindiami.
2) Kaltinamais aktas nubria bylos nagrinjimo pirmosios instancijos
teisme ribas. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinjama pagal bylos
parengimo nagrinti teisme teismo priimt nutart perduoti byl
nagrinti teisiamajame posdyje.
tariamojo ir kaltinamojo teiss. tariamojo (ikiteisminio bylos tyrimo metu) ir
kaltinamojo (byl perdavus teismui) teiss apraytos atitinkamai Baudiamojo proceso
kodekso 10, 21, 22 ir kituose straipsniuose. Taigi, tariamasis turi teis inoti, kuo jis
tariamas, nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turti gynj, duoti
parodymus, pateikti tyrimui reikmingus dokumentus ir daiktus, pateikti praymus,
pareikti nualinimus, susipainti su ikiteisminio tyrimo mediaga, apsksti ikiteisminio
tyrimo pareigno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisjo veiksmus bei sprendimus.
Kaltinamasis turi teis inoti, kuo jis kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuora,
susipainti teisme su byla, nustatyta tvarka pasidaryti reikiam dokument iraus arba
nuoraus, turti gynj, pateikti praymus, pareikti nualinimus, teikti rodymus ir
dalyvauti juos tiriant, nagrinjimo teisme metu uduoti klausimus, duoti paaikinimus
apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikti savo nuomon dl kit nagrinjimo
teisme dalyvi pareikt praym, dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nra gynjo,
kreiptis teism paskutiniu odiu, apsksti teismo nuosprend ir nutartis. Be to,
tariamasis turi teis praneti apie savo sumim (128 straipsnis) ar sulaikym (140
straipsnis) artimiesiems, turi teis priemones pasirpinti vaikais ir turtu sumimo atveju
(129 straipsnis), teis apsksti nutartis dl sumimo (130 straipsnis). Praneimo apie
tarim turin apibria Baudiamojo proceso kodekso 187 straipsnis. tariam asmen
perdavimo pagal Europos areto order ar j ekstradicijos kitas valstybes ypatumus
numato 73, 74, 75 straipsniai. Be to, tariamasis turi teis reikalauti paduodant skund
ikiteisminio tyrimo teisjui nutraukti ikiteismin tyrim dl pernelyg ilgos trukms (215
straipsnis), taip pat sksti sprendimus nutraukti ikiteismin tyrim (214 straipsnis), savo
iniciatyva prayti atnaujinti tyrim (217 straipsnis).
Nukentjusiojo teiss. Atkreiptinas dmesys tai, kad ne tik tariamasis, kaltinamasis
ar nuteistasis turi teis kvalifikuot teisin pagalb, bet nukentjusysis, civilinis

19
iekovas, civilinis atsakovas, ustato davjas ar asmuo, kuriam laikinai apribotos
nuosavybs teiss ar kurio turtas konfiskuotas, taip pat turi teis turti galiotuosius
atstovus, kuriais gali bti advokatai ar j pavedimu advokat padjjai, taip pat kiti
auktj teisin isilavinim turintys asmenys ( 55 straipsnis ).
Nukentjusiojo teiss reglamentuotos Baudiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje:
teikti rodymus, pateikti praymus, pareikti nualinimus, ikiteisminio tyrimo metu ir
teisme susipainti su byla, dalyvauti byl nagrinjant teisme, apsksti ikiteisminio tyrimo
pareigno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo ir teismo veiksmus, taip pat apsksti
teismo nuosprend ar nutart, pasakyti baigiamj kalb. Nukentjusiojo apklausos
taisykls suraytos Baudiamojo proceso kodekso 185 straipsnyje. Paymtina tai, kad
nukentjusysis turi teis specifin apsaug, gyvendinam kaip kardomj priemon
tariamajam tai pareigojimas gyventi skyrium, nebendrauti ir neiekoti ryi su juo ir
kitais kartu gyvenaniais asmenimis, taip pat nesilankyti tam tikrose vietose, kuriose
bna nukentjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys (132 straipsnio 1 dalis). Be to,
nukentjusysis turi teis inoti apie tariamajam paskirt kardomj priemon sumim
bei jos pakeitim paleidiant tariamj laisv (128 straipsnio 4 dalis). Privataus
kaltinimo bylose (407-408 straipsniai) nukentjusysis arba jo atstovas gali patys palaikyti
kaltinim, t.y., dalyvaudami nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme, jie palaiko
kaltinim, pateikia rodymus ir dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose,
pateikia pasilym dl teisiamajame posdyje itirt rodym vertinimo, baudiamj
statym taikymo, bausms ries ir dydio, nusikalstama veika padarytos alos
atlyginimo (34 straipsnis). Jei privataus kaltinimo byla turi visuomenin reikm ar ala
padaryta negaliniam dl svarbi prieasi ginti savo teist interes asmeniui, tokiam
nukentjusiajam teis baudiamojo proceso pradjim ar valstybs palaikom kaltinim
privalo utikrinti prokuroras (409 straipsnis).

6 TEMA. Bylos nagrinjimas teisme yra pagrindinis ir svarbiausias bylos proceso

pirmosios instancijos teisme etapas, kuriame, laikantis baudiamojo proceso princip,
vykdoma teisingumo funkcija.
Bylos nagrinjim sudaro ie elementai: 1) parengiamoji teisiamojo posdio dalis;
2) rodym tyrimas; 3) baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis odis; 4)
nuosprendio primimas.
1. Parengiamoji teisiamojo posdio dalis skirta parengti procesines teisto ir
pagrsto nuosprendio primimo slygas. Btent ioje teismo proceso dalyje teismas,
dalyvaujant proceso alims, atlieka veiksmus, kuri tikslas utikrinti isam ir teising
bylos aplinkybi ityrim, atliekam kitoje teisiamojo posdio dalyje rodym tyrime.
Teismas atlieka ia tokius veiksmus: pradeda teisiamj posd; iaikina pareigas
vertjui, jeigu jis dalyvauja procese; paalina liudytojus i teismo posei sals;
isprendia klausim, ar galima nagrinti byl, jei posd neatvyko kuris nors i
aukiam asmen; paskelbia teismo sudt; iaikina teises ir pareigas; priima ir
isprendia praymus. Jokiu bdu negalima parengiamosios teismo posdio dalies
laikyti tik formalia procedrinio pobdio dalimi. Nuo to, kaip atlikta parengiamoji
teisiamojo posdio dalis ir kaip joje isprsti procesiniai klausimai, didele dalimi
priklauso bylos nagrinjimas i esms, proceso ali teisi apsauga, statymo nustatyt
proceso garantij utikrinimas.

20
 2. rodym tyrimas yra centrin bylos nagrinjimo teisme dalis, kurioje teismas,
dalyvaujant bylos nagrinjimo teisme dalyviams, patikrina ikiteisminio tyrimo metu
surinktus duomenis, i dalyvi pristatytus bei paties teismo ireikalautus duomenis.
Tiriant rodymus atliekami tokie veiksmai: paskelbiamas kaltinamasis aktas;
apklausiamas kaltinamasis; apklausiami liudytojai ir nukentjusieji; iklausoma
specialisto ar eksperto paaikinim ar ivad; apirimi daiktai; perskaitomi ir apirimi
dokumentai; teismas savo iniciatyva atlieka kitus veiksmus; prokuroras atlieka veiksmus,
pateikdamas papildomus rodymus; pabaigiamas rodym tyrimas, suteikiant nagrinjimo
teisme dalyviams galimyb j papildyti.
rodym tyrimo metu sukoncentruojamos pagrindins teismo ir proceso ali
pastangos nustatyti ties byloje. Tiktai rodym tyrimo proceso duomenis nagrinjimo
teisme dalyviai gali panaudoti baigiamosiose kalbose, o teismas priimdamas sprendim.
3. Baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis odis. Baigiamosios kalbos yra
savarankika teisiamojo posdio dalis, kurioje nagrinjimo teisme dalyviai apibendrina
rodym tyrimo rezultatus ir pateikia teismui savo samprotavimus dl kaltinimo
teisingumo ir pagrstumo. Tokios kalbos padeda formuoti vidin teisj sitikinim ir daro
poveik teistam bei pagrstam nuosprendiui. Baigiamosios kalbos yra svarbi
aukljamojo poveikio priemon, parodanti nusikalstamos veikos ir j padariusio asmens
pavojingum.
Baigiamosios kalbos yra teisiamajame posdyje dalyvaujanio byloje prokuroro,
nukentjusiojo arba jo atstovo, civilinio iekovo, civilinio atsakovo arba j atstov,
gynjo arba gynjo neturinio kaltinamojo pasakytos kalbos.
Po baigiamj kalb kaltinamasis gali tarti paskutin od, kuris yra svarbi
kaltinamojo procesini teisi garantija. Kadangi teismas sprendia kaltinamojo likim,
todl jam, kol teismas neijo pasitarim kambar priimti nuosprendio, reikia turti
galimyb ireikti savo galutin pair kaltinim, vertinti, kas buvo svarstoma
teisiamajame posdyje.
4. Nuosprendio primimas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra
teisiamajame posdyje priimtas dokumentas, kurio kaltinamasis pripastamas kaltu arba
nekaltu ir, jeigu kaltinamasis paripastamas kaltu, jam skiriama bausm arba jis
atleidiamas nuo bausms. statymo numatytais atvejais nuosprendis yra dokumentas,
kuriuo nutraukiama byla.
Nuosprendis priimamas LR vardu. Tai stiprina io procesinio akto autoritet, didina
teisj atsakomyb u tinkam teisingumo vykdym.
Nuosprendis priimamas pasitarim kambaryje. Tuo metu iame kambaryje gali bti tik
teisjai, kurie eina t byl inagrinjusio teismo sudt, - taip utikrinamas teisj
pasitarimo ir balsavimo nuosprendio klausimais slaptumas. Teismas nuosprend
pagrindia tik tais rodymais, kurie buvo inagrinti teisiamajame posdyje. Nuosprendis
skelbiamas vieai.

Teisiamojo posdio sudedamosios dalys: 1) teismo nutartys; 2) teisiamojo posdio

protokolas; 3) vaizdo ir garso raymo priemons.
1. Teismo nutartys ( BPK 253 str. ). Sprsdamas bylos nagrinjimo metu ikilusius
klausimus, teismas turi priimti procesinius sprendimus ir juos ufiksuoti teismo nutartyse
( raitins ir odins nutartys).

21
 2. Teisiamojo posdio protokolas raomas per vis teisiamj posd. is protokolas
yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame ufiksuojama visa teisiamojo posdio
eiga, teismo ir kit proceso dalyvi veiksmai, apklausiam asmen parodymai, kit
rodym tyrimas ir kt.
Teisiamojo posdio protokol rao posdio sekretorius. J pasirao teisiamojo
posdio pirmininkas ir sekretorius tuojau pat ir ne vliau kaip per 3 dienas po to, kai
pasibaigia teisiamasis posdis, o didels apimties bylose per 7 dienas po to, kai
pasibaigia toks posdis.
Kadangi teisiamojo posdio protokolas turi visapusik informacin reikm, jis
prieinamas proceso dalyviams. Per 3 dienas nuo teisiamojo posdio protokolo
pasiraymo nagrinjimo teisme dalyviai gali su juo susipainti ir pateikti ratu savo
pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingum ir neisamum. Pateiktas pastabas inagrinja
teisiamojo posdio pirmininkas ir dl j priima tinkam sprendim.
3. Vaizdo ir garso raymo priemons ( BPK 260 str. ). ias priemones proceso
metu gali naudoti teismas posdiui ufiksuoti.
Nagrinjimo teisme dalyviai, atlikdami savo procesines funkcijas, gali naudoti garso
raymo priemones, kurios netrukdo teisiamojam posdiui.

Parengiamoji teisiamojo posdio dalys: 1) teisiamojo posdio pradjimas; 2)

posdio sekretoriaus praneimas apie atvykusius bylos nagrinjim asmenis; 3) pareig
iaikinimas vertjui; 4) liudytoj paalinimas i teismo posi sals; 5) kaltinamojo
asmenybs nustatymas; 6) klausimo, ar galima nagrinti byl, kai posd neatvuko kuris
nors i aukt asmen, isprendimas; 7) teismo sudties paskelbimas; 8) teisi ir pareig
iaikinimas; 9) praym pateikimas ir isprendimas.
1. Teisiamojo posdio pradjimas ( BPK 262 str. 1 d. ). Baudiamoji byla turi bti
pradedama nagrinti paskirtu laiku ir toje vietoje, kurie nurodyti nutartyje perduoti byl
nagrinti teisiamajame posdyje ar nutartyje atidti byl bei skirti kit posd. Apie
teisiamojo posdio konkreiame teisme dat ir viet turi bti nurodyta teismo
informacinje lentoje, kurioje paskelbiama apie teismo nagrinjamas bylas. teismo
posdi sal visus dalyvaujaniuosius byloje pakvieia posdi sekretorius.
Teisiamojo posdiopirmininkas, pakviets visus salje esanius uimti savo
vietas,paskelbia nagrinjanio byl teismo vis pavadinim ir kokia byla bus
nagrinjama.
2. Posdio sekretoriaus praneimas apie atvykusius bylos nagrinjim asmenis.
Atvykusi teism patikrinim posdio sekretorius atlieka iki teisiamojo posdio
pradios. Pradjus tj posd, io posdio pirmininkas suteikia od posdio
sekretoriui, kuris pranea teismui, kuris i nagrinjimo teisme dalyvi, liudytoj,
ekspert, specialist bei vertj atvyko, taip pat nesanij neatvykimo prieastis.
Nurodydamas neatvykimo prieastis sekretorius pranea, i kokio altinio tapo apie jas
inoma.
3. Pareig iaikinimas vertjui ( BPK 263 str. ). Vertjas yra vertimui reikiamas
kalbas mokantis arba nebyliojo ar kuriojo enklus suprantantis asmuo, teismo pakviestas
dalyvauti procese. Teisiamojo posdio pirmininkas iaikina vertjui pareig iversti
lietuvi kalbos nemokantiems proceso dalyviams parodym, pareikim, teisme skaitom
dokument, taip pat pirmininko patvarkym ir teismo sprendim turin. Vertjui jo

22
pareigos iaikinamos pirmiau negu kitiems nagrinjimo teismo dalyviams - paioje
teisiamojo posdio pradioje.
Vertjas yra atsakingas u teising vertim, todl, kad nebt melagingas vertimas i
vertjo paiimamas raytinis pasiadjimas, kuris saugomas byloje prie teisiamojo
posdio protokolo. Po to vertjas duoda priesaika.
4. Liudytoj paalinimas i teismo posi sals ( BPK 264 str. ). Jei liudytojai bt
teismo posdi salje, jie suinot kaltinamojo, nukentjusiojo, kit liudytoj
parodymus, skelbiamus bylos dokumentus bei kitoki teismo veiksm rezultatus tai
galt paveikti liudytoj parodym teisingum ir apsunkint nustatyti ties byloje. Todl
atvyk liudytojai iki j apklausos i teismo posdi sals paalinami specialiai tam
reikalui skirt patalp.
5. Kaltinamojo asmenybs nustatymas ( BPK 265 str. ). Kaltinamojo asmenyb
nustatoma todl, kad teismas sitikint, jog teisiamj posd atvyko ar buvo pristatytas
btent tas asmuo, kad bt gauti kiti duomenys, apibdinantys kaltinamojo asmenyb.
Teisiamojo posdio pirmininkas kaltinamojo asmenyb nustato paklausdamas, koks jo
vardas, pavard, gimimo data, gimimo vieta, gyvenamoji vieta, usimimas,
isilavinimas, eiminin padtis, teistumas, taip pat kit duomen, apibdinani
kaltinamj asmen. Posdio pirmininkas, igirds kaltinamojo asmens atsakymus,
lygina juos su duomenimis, esaniais kaltinamajame akte.
Nustattant kaltinamojo teistum, reikia papildomai isiaikinti, kada jis buvop
nuteistas, kaip buvo kvalifikuota jo veika, kokia bausm buvo paskirta ir kada ji atlikta.
ie duomenys reikalingi tam, kad priimant nuosprend bt galima teisingai kvalifikuoti
nusikalstam veik, paskirti bausms vykdymo staigos r ir t.t.
Jeigu nustaius asmenyb byla buvo atidta, po atidjimo nagrinjant j i pradios
kaltinamojo asmenyb nustatoma i naujo.
6. Klausimo, ar galima nagrinti byl, kai posd neatvuko kuris nors i aukt
asmen, isprendimas ( BPK 266 str. ). Nagrinjimo teisme dalyvi procesin padtis
skiriasi, todl j poveikio laipsnis bylos nagrinjimo rezultatams yra nevienodas. Todl
teismas, vadovaudamasis BPK 246 252 straipsni nuostatomis, kiekvienu konkreiu
atveju nusprendia, ar asmeniui neatvykus nagrinti byl toliau, ar jos nagrinjim atidti.
Kai teismas dl nurodyt prieasi prim nutart atidti bylos nagrinjim ar padar
pertrauk, jis gali apklausti atvykusius liudytojus ir ekspertus. Vliau teisiamj posd
jie aukiami tik btinais atvejais. Tai yra racionalioji taisykl, taupanti tes moni laik.
7. Teismo sudties paskelbimas ( BPK 267 str. ). Teisiamojo posdio pirmininkas
pasako savo pareigas, vard ir pavard, o jeigu byl nagrinja teisj kolegija vis
teisj pareigas, vardus ir pavardes. Posdio pirmininkas taip pat paskelbia nagrinjant
teisme davyvaujani prokuror, gynj, atstov, ekspert, specialist, vertj bei
posdio sekretoriaus pareigas, vardus ir pavardes.
Po to teisiamojo posdio pirmininkas paklausia nagrinjimo teisme dalyvi, ar jie
pareikia nualinim. Nualinim gali pareikti tik tie proceso subjektai, kuriems statyme
tarp kit teisi numatyta ir teis pareikti nualinim. Tai kaltinamasis, gynjas,
prokuroras, nukentjusysis, privates kaltintojas, civilinis iekovas, civilinis atsakovas
arba j atstovai.
Apie tai, kad teisiamojo posdio pirmininkas paskelb teismo sudt bei
dalyvaujanius byloje asmenis ir iaikino nualinimo teis, turi bti paymta teisiamojo
posdio protokole.

23
 8. Teisi ir pareig iaikinimas ( BPK 268 ir 269 str. ). Teisiamojo posdio
pirmininkas kaltinamajam, jo atstovui pagal statym, nukentjusiajam, civiliniam
iekovui, civiliniam atsakovui ir j atstovams iaikina baudiamojo proceso statyme
numatytas j teises ir pareigas. Kaltinamojo teises numato BPK 22 str., nukentjusiojo
28 str., atstovo pagal statym 54 str., galiotojo atstovo- 56 str.
Nagrinjimo teisme dalyvi teisi iaikinimas yra btina slyga ioms teisms realiai
gyvendinti. Proceso dalyvi teisi iaikinimas neturi apsiriboti tik j perskaitymu, bet
jos turi bti iaikintos trumpai jas pakomentuojant, atskleidiant j esm. Proceso
dalyviams iaikinamos ir statym numatytos pareigos.
Apie pareig iaikinim ir spjim dl atsakomybs u atsisakym atlikti savo
pareigas bei melagingos ivados ir paaikinim pateikim eksperras ir specialis pasirao
pasiadjim, kuris pridedamas prie teisiamojo posdio protokolo. Vliau duoda
priesaik.
9. Praym pateikimas ir isprendimas ( BPK 270 str. ). Baigdamas parengiamj
teisiamojo posdio dal, teisiamojo posdio pirmininkas paklausia nagrinjimo teisme
dalyvi, ar ie turi praym aukti naujus liudytojus, ekspertus ar ireikalauti kitus
rodymus.
Pateikiant praymus visi nagrinjimo teisme dalyviai turi vienodas teises. Nra klitis
nagrinjimo teisme dalyviams pateikti praymus tais atvejais, jei ie praymai buvo
sprendiami ir atmesti atliekant ikiteismin tyrim. Jeigu praymas analogiku klausimu
pareiktas teisme, is privalo j apsvarstyti ir isprsti.
Nagrinjimo teisme dalyvis, pateiks praym, privalo nurodyti, kokioms aplinkybms
nustatyti reikalingi nauji duomenys, t. y. privalo praym motyvuoti. Teismas,
iaikindamas pareikt praym motyvus, gali uduoti proceso dalyviams klausimus.
Praymai gali bti pateikti odiu arba ratu. Gauti ratiniai praymai pagarsinami.
Teismas dl kiekvieno pateikto praymo priima nutart., kuris raomas teisiamojo
posdio protokol.
Teismas teisiamajame posdyje gali atmesti proceso dalyvi praymus iaikinti
aplinkybes, kurios jau isamiai nustatytos surinktoje bylos mediagoje arba nustatyti
faktus, neturinius esmins reikms arba ryio su byla.
Jeigu teismas atmeta nagrinjimo teisme dalyvio praym, is turi teis vliau
pakartotinai pateikti praym rodym tyrimo metu, taiau privalo j pagrstai naujais
duomenimis, iaikjusiais nagrinjant byl.

rodym tyrimo pradia. rodym tyrimas kaip nagrinjimo teisme dalis pradedama
svarbiausio ikiteisminio tyrimo procesinio dokumento kaltinamojo akto paskelbimu.
J balsu perskaito prokuroras.
statymas numato gana racionali tyrimo pradios taisykl. Jeigu kaltinamasis aktas
yra didelis, jo turin prokuroras gali idstyti sutrumpintai, nurodydamas kaltinimo esm (
BPK 271str. ), taiau btinos 2 slygos: 1) kaltinamasis aktas turi bti didelis, 2)
sutrumpintai dstant kaltinamj akt nagrinjimo teisme dalyviai ir asmenys, esantys
posdi salje, turi suprasti kaltinimo esm.
Kai prokuroras sutrumpintai dsto kaltinamj akt, jis, siekdamas kaltinimo esm
perteikti nagrinjimo teisme dalyviams ir kitiems asmenims, esantiems posdi salje,
privalo nurodyti svarbiausius kaltinamojo akto turinio elementus, numatytus BPK 219

24
str.: nusikalstamos veikos viet, laik, bd, padarinius; pagrindinius duomenis, kuriais
grindiamas kaltinimas; BK straipsn numatant atsakomyb u padaryt veik;
atsakomyb sunkinanias ir lengvinanias aplinkybes.
Apie kaltinamojo akto paskelbimo bd, taip pat apie teismo reikalavim perskaityti
vis io procesinio dokumento tekst nurodoma teisiamojo posdio protokole.
Privataus kaltinimo bylose rodym tyrimas pradedamas nukentjusiojo skundo ar jo
teisto atstovo pareikimo paskelbimu ( BPK 415 str. ). J balsu perskaito privatus
kaltintojas.
Paskelbus kaltinamj akt teisiamojo posdio pirmininkas paklausi kaltinamj, ar
is supranta kaltinim. Jei is nesupranta, tada jam yra paaikinama, kokios nusikalstamos
veikos padarymu jis yra kaltinamas bei koks statymas i veik numato.
Po to teisiamojo posdio pirmininkas turi paklausti, ar kaltinamasis prisipasta
kaltas. Jei kaltinamasis pareikia, kad savo kalt pripasta tik i dalies, tuomet reikia
iaikinti, dl kurios kaltinimo dalies jis prisipasta kaltu, o kuri kaltinimo dal neigia.
Kaltinamasis turi teis motyvuoti savo atsakym. Tuo momentu kaltinamasis dar
neapklausiamas ( tai bus daroma vliau ), todl jis dar parodym neduoda. Atsakymo
motyvavimas padeda nustatyti tiksl kaltinamojo poir kaltinim.
rodym tyrimo tvarkos nustatymas. rodym tyrimo metu atliekami tokie
veiksmai: kaltinamojo akto paskelbimu pradedas tyrimas; apklausiamas kaltinamasis;
apklausiami liudytojai ir nukentjusieji; iklausoma specialisto ir ekspert paaikinim ar
ivad; perskaitomi ir apirimi dokumentai; teismas savo iniciatyva atlieka kitus
veiksmus; prokuroras atlieka veiksmus pateikdamas papildomus rodymus; pabaigiamas
rodym tyrimas, suteikiant nagrinjimo teisme dalyviams galimyb prayti j papildyti.
Teisiamajame posdyje rodym tyrimo dalyje turi bti paprastai laikomasi nurodytos
veiksm atlikimo schemos, nes toki tvark numato statymas. Visais atvejais pirmas
rodym tyrimo veiksmas yra kaltinamojo apklausa, nes teismui svarbu rodym tyrimo
pradioje iklausyti kaltinamojo paaikinimus dl prokuroro pareikto kaltinimo. Paioje
pradioje svarbu inoti kaltinamojo pozicij ir dl to, kad teismas galt nustatyti
racional rodym tyrimo plan. Teisingai nustaius rodym tyrimo tvark, galima
isamiau ir nealikiau itirti rodymus, sutaupyti teisj ir proceso dalyvi laik, pakleti
teismo proceso kultr ir padidinti jo aukljamj poveik. Suprantama, atsivelgiant
kaltinamojo parodymus, kuriuos, beje, kaltinamasis gali pakeisti teisme, ar kitoki
nagrinjimos bylos aplinkybi pakeitim, teismas gali pakeisti rodym tyrimo tvark.
Dl rodym tyrimo tvarkos teismas priima nutart, kuri raoma teisiamojo posdio
protokol.
Nustatyti vienod rodym tyrimo tvark visoms byloms negalima. i tvarka
nustatoma atsivelgiant konkreias nagrinjamos bylos aplinkybes, bylos sudtingum
ir apimt, bylos nagrinjimo metodik ir taktik. Galimi vairs kaltinamj, liudytoj,
nukentjusij apklausos variantai.
Daiktai kaip rodymai apirimi ir dokumentai perskaitomi paprastai rodym tyrimo
pabaigoje, taiau atsivelgiant j ry su kitais rodymais gali bti nustatytas ir kitoks j
tyrimo eilikumas. Ekspertiz daroma iaikinus visas aplinkybes, reikalingas ivadai
duoti. Teismas savo iniciatyva gali atlikti proceso veiksmus bet kuriuo rodym tyrimo
momentu.

25
 Kaltinamojo apklausa. Kaltinamojo apklausos procedrai teisiamajame posdyje
bdingi tokie elementai: 1) kaltinamj apklausia teismas ir proceso alys; 2) kaltinamojo
apklausa siejasi su paties kaltinamojo kaip proceso alies aktyviu vaidmeniu, nes jis pats
turi teis uduoti klausimus nukentjusiesiems, liudytojams, ekspertams, kietiems
kaltinamiesiems.
Duodamas parodymus teisiamajame posdyje kaltinamasis patvirtina arba paneigia ir
ginija kaltinamajame akte jam inkriminuojamus dalykus. Prokurorui kaltinamojo
apklausa yra viena i priemoni rodyti kaltinimo pagrstum, tikinti teism, kad
kaltinamasis padar jam inkriminuojam veik. Gynjui kaltinamojo apklausa yra viena
i priemoni isiaikinti aplinkybes, teisinanias kaltinamj arba lengvinanias jo
atsakomyb.
Teismas apklausinja kaltinamj siekdamas isiaikinti esmines bylos aplinkybes ir
sitikinti, ar kaltinamasis duoda teisingus ar neteisingus parodymus. Teismas privalo
apklausti kaltinamj dl vis prokuroro kaltinamajame akte pareikt kaltinimo
aplinkybi.
Kaltinamojo apklausos tvarka numatyta BPK 272 str.
Po kaltinamojo atsakym dl kaltinimo teisiamojo posdio pirmininkas iaikina jam
teis duoti parodymus, atsakyti klausimus ar atsisakyti tai daryti. Parodym davimas yra
ne kaltinamojo pareiga, o jo teis.
Jeigu kaltinamasis sutinka duoti parodymus, teisiamojo posdio pirmininkas pasilo
jam paaikinti apie kaltinim ir jam inomas bylos aplinkybes. Kaltinamojo apklaus
sudaro 2 dalys: 1) laisvas pasakojimas apie kaltinimo aplinkybes; 2) kaltinamojo
atsakymai proceso dalyvi uduotus klausimus.
Laisvajame pasakojime kaltinamasis pagal savo numatyt plan gali papasakoti
visk, kas jam inoma apie nusikalstamos veikos padarym, pateikti sau naudingus
argumentus, paaikinti savo veiksm prieastis ir pan. Teisiamojo posdio pirmininkas
turi teis nutraukti kaltinamojo laisv pasakojim tik tada, jeigu is aikiai nukrypsta nuo
bylos ems ir pasakoja apie aplinkybes, neturiniasreikms bylai.
Po to, kai kaltinamasis baigia laisv pasakojim, jam nagrinjimo teisme dalyviai gali
uduoti klausimus. Kaltinamasis visais atvejais apklausiamas ir duoda parodymus
rodym tyrimo pradioje. Kaltinamojo apklausa atlieka iki liudytoj bei nukentjusij
apklausos bei kit rodym ityrimo. Vliau kaltinamasis gali bti papildomai apklaustas
dl t aplinkybi, kurios paaikja rodym tyrimo metu. Tai reikkia, kad teismas ir
alys uduodami klausimus negali remtis ikiteisminio tyrimo metu surinkatais ir byloje
esaniais duomenimis, kurie dar teisme neitirti.
Klausim udavimo kaltinamajam tvark numato statymas ( BPK 275 str.). Po laisvo
pasakojimo kaltinamajam klausimus uduoti turi teis prokuroras, nukentjusysis,
civilinis iekovas, civilinis atsakovas ir j atstovai, gynjai, kaltinamojo atstovas pagal
statym ir, jeigu byla yra grupin, kiti kaltinamieji. Teismo leidimu klausimus gali
uduoti ir ekspertas bei specialistas.
Klausimus kaltinamajam proceso dalyviai uduoda nurodyta tvarka ( pirmasis
klausimus uduoda prokuroras, po jo nukentjusysis ir t.t. ). Paskutinis klausimus
uduoda gynjas.
Klausimai turi bti kryptingi, aiks ir trumpi, taip pat tarpusavyje susieti logikai.
Pagal savo pobd ie klausimai gali bti papildantys, patikslinantys, primenantys ir
kontroliniai. Papildantis klausimas tai klausimas apie aplinkybes, apie kurias

26
kaltinamasis laisvame pasakojime nepasak, jas praleido. Patikslinantis klausimas tai
klausimas, kuris sukonkretina jau duotus parodymus apie kok nors fakt. Primenantis
klausimas tai klausimas, padedantis kaltinamajam geriau prisiminti aplinkyb, kuri jis
pamiro. Kontrolinis klausimas tai klausimas, kuriuo siekiama patikrinti asmens duot
parodym apie koki nors aplinkyb teisingum.
Kaltinamojo parodymai teisiamojo posdio metu gali bti perskaitomi nagrinjimo
teisme dalyvio praymu arba teismo iniciatyva. Parodymus balsu perskaito posdio
pirmininkas arba, jo pavedimu, posdio sekretorius.
Liudytojo ir nukentjusiojo apklausa. Liudytojo parodymai yra labiausiai paplit
baudiamosiose bylose rodym altiniai.
Duoti parodymus liudytojas pakvieiamas teismo posdi sal. Prie liudytojui
duodant parodymus teisiamojo posdio pirmininkas nustato jo asmens tapatyb,
patikrindamas jo asmens dokumentus.
Nustaius liudytojo asmens tapatyb, posdio pirmininkas isiaikina gana svarb
dalyk ar nra aplinkybi, kliudani duoti priesaik. Isiaikins dl priesaikos davimo
teisiamojo posdio pirmininkas liudytojui iaikina pilietin priederm ir pareig
teisingai papasakoti visa, kas jam inoma byloje, ir spja dl atsakomybs pagal BPK
163 str. u atsisakim ar vengim duoti parodymus. Kad liudytojas sptas dl
atsakomybs, paiimamas i liudytojo raytinis pasiadjimas.
Atlikus nurodytus esmin reikm apklausai turinius parengiamuosius veiksmus,
liudytojas apklausiamas. Kiekvienas liudytojas apklausiamas atskirai, dar neapklaustiems
liudytojams tuo metu nesant posdi salje.
Pirmiausia teisiamojo posdio pirmininkas isiaikina liudytojo santykius su
kaltinamuoju bei nukentjusiuoju, t. y. ar liudytojas palaiko kokius nors santykius su iais
asmenimis; jeigu palaiko, tai kokio pobdio tie santykiai.
Po to posdio pirmininkas pasilo liudytojui, kad is pranet teismui visa, kas jam
inoma dl bylos aplinkybi. iuo poiriu liudytoj apklausos tvarka panai
kaltinamojo apklaus, j sudaro laisvas pasakojimas ir atsakymai klausimus.
Liudytojui po laisvo pasakojimo uduodam klausim tvarka ir j pobdis turi
panaumo kaltinamajam uduodamus klausimus ( BPK 275 str. ). Dl liudytojo reikia
tik papildyti: 1) jeigu liudytojas yra paauktas teisiamj posd vieno i nagrinjimo
teisme dalyvio praymu, is dalyvis liudytojui klausimus uduoda pirmas; 2) siekiant, kad
jaunesni kaip 18 met teismo aplinkoje teisingai sv uduot klausim prasm ir turin.
Apklausti liudytojai teismo posdi salje lieka iki rodym tyrimo pabaigos.
Liudytojo pirmiau duoti parodymai perskaitomi ta paia tvarka ir tais paiais
pagrindais kaip ir kaltinamojo parodymai ( BPK 276 str. ). Papildomai reikia nurodyti,
kad liudytojo parodymai dar gali bti perskaitomi.
Nukentjusiojo apklausos tvarka analogika liudytojo apklausai.

7 TEMA. Byl procesas apeliacins instancijos teisme yra baudiamoji proceso

stadija, kurioje apeliacins instancijos teismas pagal proceso dalyvi arba prokuroro
apeliacinius skundus patikrina nesiteisjusi pirmosios instancijos teismo nuosprendio
ar nutari teistum ir pagrstum.
Apeliacine tvarka bylos nagrinjamos pagal proceso dalyvi arba prokuroro
apeliacinius skundus. Apeliacinis skundas tai skundas, statym nustatyta tvarka

27
paduodamas dl nesiteisjusio nuosprendio ar nutarties, priimt nagrinjant byl
pirmosios instancijos teisme ( BPK 13 str.). Teis paduoti skund turi visi proceso
dalyviai.
Apeliacine tvarka bylas nagrinja auktesns pakopos teismai. Apeliacin institucija
yra Lietuvos apeliacinis teismas ir apygardos teismas, kai ie teismai nagrinja
skundus dl nesiteisjusi pirmosios instancijos teism nuosprendi ir nutari.
Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinja baudiamsias bylas, kurias
pirmja instancija inagrinjo apygardos teismas. Apygardos teismas apeliacine tvarka
nagrinja apylinks teisme inagrintas baudiamsias bylas.
Byl procesas apeliacins instancijos teisme sudaro tokie etapai:
1) nesiteisjusio teismo nuosprendio ar nutarties apskundimas;
2) bylos parengimas nagrinti apeliacins instancijos teismo posdyje;
3) bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teismo posdyje.
Byl procesas apeliacins instancijos teisme yra labia svarbi baudiamojo
proceso stadija: 1) ioje stadijoje itaisomos klaidos ir statymo paeidimai, kuriuos
padar pirmosios instancijos teismai; 2) i stadija yra svarbi asmens teisi apsaugos
baudiamajame procese garantija, nes proceso dalyviai, apsksdami, j nuomone,
nepagrstus ar neteistus nusprendius ar nutartis, gina savo teises ir teistus irteresus; 3)
apeliacinis procesas turi reikms vienodinti pirmosios instancijos teism praktik.

Teis apsksti teismo nuosprend apeliacine tvarka. Apeliantai. Apeliantas yra

apeliacin skund padavs asmuo ( BPK 14 str. ). iuos skundus dl nesiteisjusio
nuosprendio ar nutarties turi teis paduoti prokuroras, privates kaltintojas, nuteistasis, jo
gynjas ir atstovas pagal statym, iteisintasis, jo gynjas ir atstovas pagal statym,
nukentjusysis ir jo atstovas, civilinis iekovas, civilinis atsakovas ir j atstovai ( BPK
312 str. ) ir kt. ie asmenys gali apsksti nuosprend ar nutart remdamiesi bet kokiais
pagrindais ir motyvais. Taiau pabloginti nuteistojo ar iteisintojo padt apeliacins
instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo,
nukentjusioso ir civilinio iekovo skundai.
LR generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai turi teis paduoti apeliacinius skundus
dl bet kurio teismo nesiteisjusio nuosprendio ar nutarties; apygard vyriausieji
prokurorai ir j pavaduotojai dl apygardos teismo ir apygardos teritoi esani
apylinki teism nesiteisjusi nuosprendi ar nutari; apylinki vyriausieji
prokurorai ir j pavaduotojai dl apylinks teismo nesiteisjusi nuosprendi ar
nutarim.
Nuosprendio apskundimo tvarka ir terminai ( BPK 313 str. ). Apeliacinis
skundas dl nesiteisjusio teismo nuosprendio turi bti raytinis ir apelianto pasiraytas.
Apeliaciniame skunde turi bti nurodyta: apeliacins instancijos teismo pavadinimas;
byla dl kurios paduodamas skundas; skundiamos nuosprendio dalies esm;
nuosprendio apskundimo pagrindai ir motyvai; apelianto praymai.
Apeliacins instancijos teismui apeliacinis skundas paduodamas per nuosprend
primus teism.
Apeliacinis skundas dl teismo nuosprendio gali bti paduodamas per 20 dien nuo
nuosprendio paskelbimo dienos.

28
 Byl apeliacinio nagrinjimo bendrosios nuostatos ( BPK 320 str. ). Bylos
apeliacine tvarka nagrinjamos tik tais atvejais, kai yra apeliacini skund, paduot BPK
313 str. nustatyta tvarka ir terminais.
Bylas apeliacine tvarka teismo posdyje nagrinja 3 teisj kolegija.
Teismas patikrina byl tie, kiek to praoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dl t
asmen, kurie padav apeliacinius skundus ar dl kuri tokie skundai buvo paduoti.
Taiau jeigu teismas, nagrindamas byl, nustato esmini BPK paeidim, jis,
nepaisydamas to, ar gautas dl j skundas, patikrina, ar tai turjo neigiamos takos ne tiki
asmeniui, dl kurio skundo nagrinjama byla, bet ir kitiems skund nepadavusiems
nuteistiesiems.
Pabloginti nuteistojo ar iteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padt
apeliacins instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dl to yra prokuroro, privataus
kaltintojo, nukentjusiosjo ir civilinio iekinio skundai. Nuteistojo, iteisintojo ar asmens,
kuriam byla nutraukta, padtis negali bti pabloginta daugiau, negu to praoma
apeliaciame skunde.
Jeigu apeliacins instancijos teismas velnina nuosprend nuteistiesiems, kurie
nuosprend apskund ar dl kuri nuosprendis apskstas, tai remdamasis pagrindais,
taikytinais ir kietiems nuteistiesiems, jis gali suvelninti nuosprend ir pastariesiems.
Apeliacins instancijos teismas bylas nagrinja vieai, iskyrus BPK 9 str. numatytus
atvejus. Nagrinjant byl apeliacine tvarka, taikomos io kodekso XIX skyriaus
bendrosios nagrinjimo teisme nuostatos, atsivelgiant iame skyriuje numatytus
ypatumus.
Nagrinjant byl apeliacine tvarka, raomas teismo posdio protokolas.

Esminiai baudiamojo proceso statymo paeidimai kaip pagrindas

nuosprendiui panaikinti. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis
panaikinamas ir byla nutraukiama tuo atveju, kai yra BK numatyti pagrindai atleisti
kaltinamj nuo baudiamosios atsakomybs ( BPK 327 str. ). Atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs pagrindai numatyti BK VI skyriuje ir kai kuriuose BK
Specialiosios dalies straipsniuose. Tokie pagrindai yra: kai asmuo ar nusikalstama veikia
prarado pavojingum ( BK 36 str. ); kai nusikaltimas yra maareikmis ( 37 str. ); kai
kaltininkas ir nukentjs asmuo susitaiko ( BK 38 str. ); kai byloje yra lengvinani
aplinkybi ( 39 str. ) ir daugelis kt.

Apeliacins instancijos teismo nutarties turinys ( BPK 332 str. ). Apeliacins

instancijos teismo nutartis, priimta inagrinjus byl, susideda i angins, apraomosios
ir rezoliucins dali.
anginje nutarties dalyje nurodoma: nutarties primimo laikas ir vieta; nutart
primusio teismo pavadinimas ir sudtis; prokuroras ir kiti proceso dalyviai, dalyvav
nagrinjant baudiamj byl apeliacins instancijos teismo posdyje; apeliantas;
apskst nuosprend primusio teismo pavadinimas; pirmosios instancijos teismo
nuosprendio primimo laikas ir rezoliucins dalies turinys.

29
 Apraomojoje nutarties dalyje trumpai idstomos apskstame nuosprendyje
nurodytos apelianto ginijamos bylos aplinkybs, nurodoma apeliacinio skundo esm,
nagrinjant byl apeliacine tvarka dalyvavusi proceso dalyvi praymai, idstomos
motyvuotos apeliacins instancijos teismo ivados dl apeliacinio skundo.
Rezoliucinje nutarties dalyje nurodomas apeliacins instancijos teismo sprendimas
dl apeliacinio skundo.
Jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi bti nurodyti motyvai,
paaikinantys, kodl skundas atmetamas, o nuosprendis pripastamas teisingu.
Jeigu apeliacins instancijos teismas panaikina nuosprend ir nutraukia byl, nutartyje
nurodomos konkreios aplinkybs, dl kuri procesas negalimas.
Jeigu apeliacins instancijos teismas pakeiia pirmosios instancijos teismo nuosprend,
nutartyje turi bti nurodyti motyvai, kodl nuosprendyje idstytos teismo ivados
neatitinka bylos aplinkybi, arba kokie kiti nuosprendio klausimai netinkamai isprsti.
Jeigu apeliacins instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo
nuosprend ir perduoda byl i naujo nagrinti teismui, nutartyje turi bti nurodyti
motyvai, kodl nuosprendis yra naikinamas, taip pat BPK 326 str. 1 d. 4 punkte
numatytas paeidimas, kur turi itaisyti pirmosios instancijos teismas.
Jaiegu apeliacins instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo
nuosprend ir perduoda byl prokurorui, nutartyje turi bti nurodyti motyvai, kodl
nuosprendis yra naikinamas, taip pat BPK 234 str. 2 d. numatytas paeidimas, kur turi
paalinti prokuroras.
Apeliacins instancijos teismo nuosprendio turinys ( BPK 331 str. ). Apeliacins
instancijos teismo nuosprendis suraomas laikantis io Kodekso XXIII skyriaus
pagrindini nuostat. Be to, apeliacins instancijos teismo nuosprendyje nurodoma:
pirmosios instancijos teismo pavadinimas, pirmosios instancijos teismo nuosprendio
primimo laikas ir rezoliucins dalies turinys, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje
nurodytos apelianto ginijamos bylos aplinkybs, apeliacinio skundo esm.
Apeliacins instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo
nuosprend ir priimdamas nauj nuosprend, nurodo apeliacins instancijos teismo
nustatytas bylos aplinkybes ir rodymus, kurie yra pagrindas nuteistj pripainti nekaltu
ir j iteisinti arba iteisintj pripainti kaltu ir j nuteisti, taip pat motyvus, kuriais
vadovaudamasis atmeta arba kitaip vertina apsksto nuosprendio rodymus.
Jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama,
apeliacins instancijos teismo nuosprendyje turi bti nurodomas bylos nutraukimo
pagrindas.
Jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeiiamas, apeliacins instancijos
teismo nuosprendyje turi bti nurodomos ivados dl baudiamojo statymo taikymo ir
bausms skyrimo.

8 TEMA. Nuosprendio vykdymas yra baudiamojo proceso stadija, kurioje teismas

pateikia nuosprend vykdyti, nagrinja ir sprendia su nuosprendio vykdymu susijusius
klausimus.
Nuosprendio vykdymo stadijos esm ir reikm. Nuosprendio vykdymas yra
savarankika BPK dalis, taiau faktikai nuosprend vykdo bausmi vykdymo
institucijos: antstoliai, pataisos inspekcijos, aretins, pataisos namai, nepilnamei

30
pataisos namai, kaljimai, atviros kolonijos. ios institicijos, vykdydamos nuosprend,
vadovaujasi Bausmi vykdymo kodeksu ir kitais teiss aktais, kurie turi savo paskirt.
Nuosprendio vykdymo procese teismas, bausms vykdymo institucijos ir kiti
procesinje veikloje dalyvaujantys subjektai atlieka konkreius baudiamojo proceso
statymo numatytus veiksmus.
Teismas apteikia nuosprend vykdyti ir taip sudaro teisin pagrind bausmi vykdymo
staigoms pradti ir atlikti faktin bausms vykdym. Teismas ir pats vykdo
nuosprendius.
Prokuroras kontroliuoja nuosprendio pateikim vykdyti ir jo vykdym, dalyvauja
teismo posdiuose nagrinjant nuosprendio vykdymo klausimus, turi teis apsksti
vykdymo klausimais teismo priimtas nutartis ir dalyvauti aukstesniajame teisme
nagrinjant skund.
Teismo nutartis nuosprendio vykdymo klausimais gali apsksti nuteistasis ir jo
gynjas, nepilnameio nuteistojo atstovas pagal statym, o kai klausimas susijs su
nuosprendio vykdymu civilinio iekinio atvilgiu civilinis iekovas ir civilinis
atsakovas arba j atsatovai.
Nuosprendio vykdymas yra savarankika baudiamojo proceso stadija, nes joje
sprendiami tiesioginiai ir tik iai stadijai bdingi udaviniai nuosprendio vykdymo
stadija turi utikrinti, kad teismo nuosprendis bt tinkamai gyvendintas. i stadija
paprastai btina kikevienoje baudiamojoje byloje, kuri inagrinta teisme. Nuosprendio
vykdymo stadijoje teismo posdi slygos ir tvarka yra specifin, bdinga tik iai
stadijai.
Teismo nuosprendio siteisjimas ir pateikimas vykdyti. Pateikimas vykdyti ir
vykdomas tik siteisjs nuosprendis ( BPK 335 str. ). Klasikinis nuosprendio vykdymo
variantas apkaltinamojo nuosprendio vykdymas. Tik apkaltinamojo nuosprendio,
kuriuo skiriama bausm, vykdymas praeina visus nuosprendio vykdymo stadijos etapus,
tik iuo atveju visa teisin jga nuteistojo atvilgiu veikia baudiamojo proceso teiss ir
bausmi vykdymo teiss normos. Todl btent su apkaltinamuoju nuosprendiu siejamas
pats pirmasis BPK VII dalies straipsnis, nustatantis, jog vykdomas tik siteisjs
nuosprendis. Esm ta, kad nuo apklatinamojo nuosprendio siteisjimo momento nustoja
veikti nekaltumo prezumpcija. Tai reikkia, kad asmuo jau laikomas kaltu ir todl
traukiamas baudiamojon atsakomybn, o baudiamoji atsakomyb gyvendinama
paprastai paskyrus bausm. Taigi siteisjs apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo skiriama
bausm, tampa visiems privalomas ir turi bti netrukdomai vykdomas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis siteisja, jei, pasibaigus apeliacinio skundo
padavimo terminui, jis nra apskstas. Jei paduotas apeliacinis skundas, toks nuosprendis
siteisja nuo apeliacins instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Nuosprendis
siteisja visas.
Nuosprendis pradedamas vykdyti, t. y. bausms vykdymo institucijos imasis veiksm,
kad nuteistasis atlikt bausm ir pasitaisyt, kai teismas pateikia nuosprend vykdyti.
Nuosprend pateikia vykdyti j prims teismas. Tai turi bti padaryta ne vliau kaip per 3
dienas nuo nuosprendio siteisjimo arba bylos grinimo i apeliacins instancijos
teismo dienos.
Patvarkym vykdyti nuosprend surao teisjas, jame nurodydamas nuosprendio
primimo dat, nuteistojo vard ir pavard, padarytos veikos kvalifikavim bei paskirt

31
bausm ir bausms vykdymo institucij. Tais atvejais,kai nuosprendiu nuteisti keli
asmenys, kiekvienam i nuteistj suraomas atskiras patvarkymas.
Teisjas patvarkym kartu su nuosprendio nuorau isiunia bausms vykdymo
institucijai. Jeigu nuosprendis buvo pakeistas nagrinjant byl apeliacine tvarka, prie
pirmosios instancijos teismo nuosprendio nuorao pridedamas apeliacins instancijos
teismo nuosprendio ar nutarties nuoraas.
Priklausomai nuo paskirtos bausms ries nuosprendis pateikiamas vykdyti tam
tikroms bausmi vykdymo institucijoms.
Tais atvejais, kai nuosprendiu asmuo iteisintas ar atleistas nuo bausms atlikimo
arba dl jo nutraukiama byla, asmens interesams apsaugoti nuosprendio nuoraas
pasiuniamas atitinkamoms staigoms, kad ios grint iteisintajam i jo paimtus
dokumentus, vertybes, taip pat panaikint laikin nuosavybs teisi apribojim.
Keli nevykdyt nuosprendi vykdymas ( BPK 347 str. ). Kai nuteistajam yra
kit visikai ar i dalies nevykdyt nuosprendi, apie kuriuos neinojo vliausi
nuosprend prims teismas, is teismas pats ar kitas tos paios pakopos arba auktesnysis
teismas pagal vliausiojo nuosprendio vykdymo viet privalo priimti sprendim, kokia
tvarka bus vykdomos bausms, numatytos visikai ar i dalies nevykdytuose
nuosprendiuose.
Nuosprendio vykdymo bendroji tvarka ( BPK 348 str. ). Nuosprend vykdyti
gavusi institucija, staiga ar mon ne vliau kaip kit dien pranea apie tai nuosprend
vykdyti pateikusiam teismui.
Areto ir laisvs atmimo bausmes vykdanios staigos turi pranesti nuosprend
primusiam teismui ir nuteistojo eimai ar artiemiesiems giminaiiams apie bausms
atlikimo viet.
vykdiusios iuos reikalavimus, nuosprend vykdanios valstybs institucijos
nuteistojo atvilgiu veikia vadovaudamosi LR bausmi vykdymo kodeksu ir kitais
bausmi, baudiamojo poveikio priemoni ir aukljamojo poveikio priemoni
nepilnameiams vykdym reglamentuojaniais teiss aktais.
Usienio valstybi teism nuosprendi ir Tarptautinio baudiamojo teismo
sprendim vykdymas ( PBK 365 str. ). Usienio valstybi teism nuosprendiai ir
Tarptautinio baudiamojo teismo sprendimai LR vykdomi pagal BPK VII dalies
taisykles.
LR tarptautinje sutartyje numatytais atvejais usienio valstybs teismo nuosprendiu
paskirt bausm suderina su LR baudiamj ir bausmi vykdymo statym
reikalavimais bausms atlikimo vietos apylinks teismas bausm vykdanios institucijos
teikimu pagal BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pareng:. Gerda Gvaldait ir Mantas imonis

SKMS MOKANTIS

32