Francas Kafka

Metamorfoz

Krinio pavadinimo prasm:

Metamorfoz tai vienos formos virtimas kita, ko nors pasikeitimas, o

mitologijoje stebuklingas moni pavirtimas gyvuliais. Taigi i to galime
matyti apie k bus kalbama krinyje.

Krinio apraymas:

Veiksmas prasideda Gregoro Zamzos atsiklimu ankstyv ryt. Jis dirbo

komivojaeriu, nes turjo atiduoti tv skolas u but, taigi darbas
prasiddavo anksti. Taiau, kai jis atsikl, suprato, jog yra vabalas. I
pradi nusprend dar truput pamiegoti ir pamirti visas tas kvailystes,
taiau mintys vis sukosi apie tai, kad jis turi eiti darb ir pagaliau grinti
tv skol.(Na, bet vilties dar yra; kai tiktai surinksiu tiek pinig, kad
galiau jam atiduoti tv skol,- tai truks kokius penkerius eerius metus,-
btinai taip padarysiu.) Neuilgo jo kambario duris m belstis ir tvai,
ragindami rengtis darb, taiau Gregoras pasak, kad tuoj taip ir padarys.
Netrukus suskambo dur skambutis ir paaikjo, jog atjo jo kolega patikrinti,
kodl jis ne namuose. Tuoj tvai m j teisinti, kad is labai pavargo, todl
susirgo.(Berniukui vien tiktai kontoros reikalai rpi, daugiau niekas. Man
kartais net pikta, kad vakarais niekur neina: tai kad ir dabar net itis
savait buvo mieste ir visus vakarus praleido namie.) Taiau prokuristas
tokiais odiais nepasitenkino ir liep paiam Gregorui ilsti i kambario
visaip j kaltindamas.( Paskutiniu metu js dirbote labai prastai, tiesa, met
laikas toks, kad didelio biznio nepadarysi, mes tai suprantame; bet tokio
met laiko, kai ivis nieko negaltum padaryti, nebna, pone Zamza, neturi
bti.) Todl Gregoras tuojau pasak, kad ieis, taiau niekas nesuprato jo
odi ir liep seseriai pakviesti daktar. Taiau vaikinas norjo tam
pasiprieinti, todl sutelks visas jgas band atrakinti kambario duris.
( Gregorui tai buvo didelis paskatinimas; bet veriau visi bt j paragin,
tvas su motina irgi: valiau, Gregorai,- bt suuk,- nepasiduok, negi
neveiksi tos spynos!) Taiau visgi vaikinui greitai pavyko veikti duris ir jis
pasirod prie vis akis. Visi kambaryje buvo paiurp.(Tvas, nutaiss pikt
veid, sugniau kumt, tarsi bt norjs stumti Gregor atgal jo
kambar, paskui sutriks apvelg svetain, usideng rankom akis ir
pravirko, net jo plati krtin drebjo.) Gregoras band pasakyti prokuristui,
kad jis eis darb, taiau is jo visai nesuprato ir isigands net norjo eiti
namo. Gregoras vis tikjosi, kad tvai pasistengs sulaikyti j ir net pats band
tai daryti, taiau niekam tai nerpjo. Vaikinas buvo udarytas savo
kambaryje ir pamirtas kuriam laikui.
I pat pradi niekas nedrsdavo ueiti Gregoro kambar, todl jis
badaudavo, taiau vliau kiekvien dien pas j m lankytis sesuo, kuri
atnedavo jam maisto. Tuo metu, kai mergait eidavo jo kambar, jis
pasislpdavo po kanapa, kad jos neigsdint. Greitai i nam dingo ir
tarnait, todl visk turjo padaryti paios motina ir sesuo.(Tarnait jau
pai pirm dien tik neaiku buvo, k ir kiek ji inojo,- atsiklaupusi
pasipra motinos tutuojau atleidiama, o kai po penkiolikos minui
atsisveikino, tai su aaromis dkojo u atleidim kaip u didiausi
geradaryst ir net neprayta visais ventaisiais prisiek, kad niekam n
odio neprasitarsianti.)
Kadangi Gregoras nebedirbo, j finansin padtis labai suprastjo, nes
nebebuvo kam atneti eim pinig. Todl reikjo sidarbinti ir motinai, ir
seseriai. Tai dar labiau visus atstm nuo Gregoro ir vienintel jo sesuo vis
dar juo rpinosi.(Tiktai sesuo liko Gregorui artima, ir jis slapiomis tikjosi j,
vienintel eimoje mgstani muzik ir graiai grieiani violanele, kitais
metais leisti konservatorij, nors tai brangiai kainuos ir pinig reiks
daugiau prasimanyti.) Gregoras labai sunkiai igyveno tai, kad nebegali jais
visais rpintis ir nuolat sau tai prikaiiojo.(Per tuos penkerius metus, per
savo pirmas sunkaus, neskmingo gyvenimo atostogas, jis apaugo taukais ir
prarado paslankum. Ir nejau eis dirbti sena, astma serganti motina, kuriai
sunku net per kambar pereiti ir kuri kas antr dien praleidia ant sofos prie
praviro lango? Arba sesuo jai juk tiktai septyniolika, ir ji dar vaikas.)
Prajo mnesis po Gregoro metamorfozs ir visa eima apsiprato su
esama padtimi. Vaikinas labai norjo pamatyti motin ir i netrukus
sidrsino engti t kambar. Moteris kartu su seserimi nusprend ineti i
Gregoro kambario baldus, nes jam jie es nereikalingi ir jis norintis daugiau
palaipioti.(Klausydamasis motinos kalbos Gregoras paman, kad per tuos du
mnesius, kai nebendrauja su monmis, nuo monotoniko gyvenimo jam,
matyt, susidrumst protas, nes kaip kitaip paaikinti, kodl norjo, kad jo
kambaryje nebelikt bald.) Gregoras nusprend, kad visgi nenori, jog visi
daiktai bt ineti, todl ulipo ant vieno i paveiksl, taip stengdamasis j
igelbti, taiau tai pamaiusi sesuo supyko, o motina nuo tokio vaizdo
apalpo. Netrukus gro tvas, kuris atrod visai kitaip nei visuomet ir jam
buvo praneta, jog Gregoras pabgo.(O dabar jis visai atsitiess, apsirengs
paprastai pasita mlyna uniforma su auksinmis sagomis, kokias neioja
bank tarnautojai, virum auktos kietos varko apykakls susimets tvirtas
dvigubas pagurklis...) Taiau netrukus tvas pastebjo Gregor, supyko ant
jo ir m j svaidyti obuolius. Vienas pataik vabalui nugar ir labai j
sueid. Tuomet jis buvo nugabentas savo kambar.
Dar ilgai skausmas Gregorui primin apie tvo elges.(Po to sunkaus
sueidimo Gregoras kankinosi daugiau kaip mnes,- obuolys taip ir liko tarsi
atsiminimas nugaroje, nes niekas nedrso jo iimti,- bet tvas lyg ir
atsipeikjo ir suvok, kad Gregoras, nors ir toks baisus, vis dlto j eimos
narys, su kuriuo nevalia elgtis kaip su prieu, reikia vardan eimos pareigos
veikti pasibjaurjim ir ksti, ksti.) Visi namikiai tapo usivert savais
darbais ir danai Gregor ivis pamirdavo. Jie miegodavo ten, kur sddavo,
vis labiau rpindavosi, kad tas butas jiems per brangus, taiau i ten
negaljo isikelti vien dl Gregoro.(Gregoras puikiai suprato, jog ne vien dl
jo kitur nesikelia, j bt nesunkiai galima perveti tam tikro dydio dje su
keliom skylm orui; keltis kitur i esms trukd visika neviltis ir mintis, jog
jie dabar nelaimingesni u visus savo gimines ir pastamus.) Greitai eima
j ivis apleido. Sesuo nebetvark jo kambario, nors Gregoras vis stengsi jai
apie tai priminti.(Bet bt galjs tenai stovti itisas savaites, sesuo nuo to
nebt pasitaisiusi; ji mat iukles ne blogiau u j, bet n neman kuopti.)
Pas tvus kambar m nuomotis trys vyrai, kurie buvo labai inteligentiki
ir nekent netvarkos, todl visi nereikalingi daiktai buvo tempiami Gregoro
kambar. Tvai labai graiai elgsi su nuomininkais ir labai pais j
nuomons. Pirm kart po daug laiko jo sesuo m groti violanele.(Kaip tik
t vakar Gregoras nebeprisimin, kad per vis t laik bt girdjs seser
grieiant,- i virtuvs atsklido violonels garsai.) Greitai ir sveiai papra,
kad mergina jiems pagrot, deja, jiems greitai nusibodo ir jie pasigailjo
prasiioj. i muzika uvald ir Gregor.(Gregorui atrod, jog rado
troktam pen. Jis nuliau prie sesers, truktels jai u sijono ir duos enkl,
jog nori, kad ji ateit su violonele jo kambar, nes niekas ia nevertina jos
grieimo taip kaip jis. Jis nebeileis jos i savo kambario, bent jau kol gyvas
bus; pirmusyk pasinaudos savo klaikia ivaizda...) Jis nusprend ieiti i savo
kambario ir ponai pamat vabal pasak, kad ieina i to buto. Tai visai
imu i vi vis eim ir jie nusprend, kad reikt Gregoro atsikratyti.
(Mes turime juo atsikratyti, jis jus abu praudys, a matau. itaip sunkiai
dirbant, kaip mes visi, bent namie reikia turti ramyb. A jau daugiau
nebegaliu. Reikia tam padaryti gal kitos ieities nra. Tu tiktai pasistenk
negalvoti, kad jis Gregoras.) Sesuo ypatingai buvo pasipiktinusi, kad jis
jiems neleidia ramiai gyventi.(O dabar tas pabaisa neduoda mums
ramybs, veja i buto namius ir, matyt, nori usigrobti j vis, o mus paius
ivaryti gatv.) Gregoras suprato, kad jam reikia dingti.(Apie namikius
galvojo su grauduliu ir meile. Kad jam reikia inykti, buvo net tviriau
sitikins negu sesuo. Taip beprasmikai ir taikiai svarstydamas pratnojo ligi
treios valandos ryto. Dar mat, kaip lauke u lango pradjo visti. Paskui
nuleido nebeklausani galv ant ems ir tyliai ileido paskutin kvap.)
Kit dien tarnait rado Gregor mirus ir prane apie tai visiems eimos
nariams. Visi jautsi dl to laimingi ir vakare jie ijo kartu pabti gamtoje.
(Paskui visi trys drauge, pirmkart per paskutinius tris mnesius, ijo i
nam ir nuvaiavo tramvajum u miesto gamt.) Jie jautsi laimingi ir kr
ateities planus.

Pagrindin tema ir problematika:

Krinyje pasakojama apie vyr, kuris per nakt tapo vabalu ir buvo
atstumtas savo eimos bei mir vienias.
 Krinyje yra ikeliama materialumo problema. Kodl Gregoru yra
rpinamsi tik tol, kol jis yra pinig altinis? Ar teisinga, kad tvai laiko sn
tarnu ir sivaizduoja, jog tik jis turi udirbti visus pinigus? Kodl Gregoras net
matydamas, jog yra vabalas, vis vien galvojo apie savo darb? Ar teisinga,
kad tvai vaikus myli tik tol, kol jie nea materialin naud? iuos klausimus
buvo atsakinjama krinyje.

Taip pat ikeliama mogikumo problema. Kada Gregoras tampa jau nebe
mogumi, o gyvnu? Kokios jo savybs tuomet irykja? Ar manoma
gyvenant gyvno kne ilikti mogumi? Kas lm Gregoro pasivertim
gyvnu? Kodl jis virto btent vabalu? iuos klausimus buvo atsakinjama
krinyje.

Pagrindin idja ir vertybs

iame krinyje parodoma, kaip svarbu ilikti mogikam. Gregoras

paskutiniais gyvenimo mnesiais visai pamirta, k reikia bti mogumi: jis
nori atsisakyti bald, taip pat, kai tvas j upuol, jis norjo j irti kaip
prie ir kovoti vien instinktais, kaip daro tai gyvnas, taiau gyvenimo
pabaigoje jis supranta, jog visgi yra mogus, nes j jaudina sesers grojimas.
Taip pat parodomi vaik ir tv santykiai. iame krinyje tvai vaikus
laiko pragyvenimo altiniu. Jie juos myli ir garbina tol, kol jie gali namus
atneti pinig ir utikrinti jiems rami senatv. Vaikais ia nra rpinamasi
vien dl to, jog jie yra vaikai jie turi nusipelnyti rpesio, maisto ir
prieiros.

Pagrindinis veikjas:

Gregoras Zamza - neturting prahiei snus, turini vien tik

materialistini interes ir primityv skon. Gregoras Zamza per gyvenim
lkte lk, kupinas buitini rpesi ir problem, kol galiausiai nuo ito
beprasmiko tempo pavirto vabalu. Pagrindinis veikjas myli savo eim ir
nori stengtis dl jos, todl gale i nusivylimo savimi netgi mirta.

Aforizmai:

1. Bna moment, kai negali dirbti, bet tada reikia prisiminti, kad mogaus
padaryta, ir turti omenyje, jog paskui, paalinus klit, jis bus dar
kruoptesnis ir uolesnis.

Krinio aktualumas iomis dienomis:

i laik mons danai pamirta, k reikia bti monmis ir elgiasi kaip

gyvnai: jie ginasi instinktyviai, tenkina tik savo pagrindinius, daniausiai
materialinius, trokimus, pamirdami, jog jie yra mons, kuriems reikt
pildyti savo dvasin pasaul.

Tem pavadinimai rainiams:

Kada gyvenimas yra prasmingas?

Kaip reikia sprsti mogaus egzistencijos problem?

Ar gyvenimas turi prasm?

Kaip atrasti gyvenimo prasm?

Ar laim galima nusipirkti u pinigus?

Tv ir vaik santykiai XXa. raytoj akimis

Apibendrinimas:

Manau, kad krin turt perskaityti visi mons, nes ia yra parodoma,
kokia maa riba mumyse slypi tarp mogikumo ir gyvulikumo. Danai mes
pasielgiame taip, kaip nedert: kaip tikri gyvuliai. Mes skubame, lekiame,
pildome tik tuos norus, kuriuos galime ipildyti turdami pinig ir
pamirtame, kaip svarbu turtti dvasikai.

Man nepatiko tai, kad krinyje buvo maai dialog ir jog pabaiga nebuvo
tokia dramatika. Tema pasirinkta tikrai labai domi, o ir pateikimas, pati
mintis nuostabs, taiau visas ipildymas ne toks pavyks. Knyga galt
bti labiau alegorika ir pabaigoje Gregoras galt suprasti, jog tai buvo
netiesa ir kakaip pakeisti savo gyvenim, o ne tiesiog mirti.

Manau, kad is krinys yra toks populiarus, nes kaip ir J.W. Gts Fauste
yra sprendiama mogaus egzistencijos problema. ie klausimai labai danai
domina mones ir veria juos susimstyti, ko vertas j gyvenimas ir ar jie j
gyvena prasmingai.

Krinio vizualizacija:

Nuosprendis metamorfoz. 2012m. REISIERIUS: Paulius Ignataviius.