AutoCad. Mokomoji Knyga. WWW - Remontogidas.lt

Kauno technologijos universitetas
Grafini darb katedra
P. Kumpikas, A. Vasylius
Kompiuterin braiyba
Mokomoji knyga
Kaunas 2003
Recenzavo: doc., dr. R. Januaitis
doc., dr. M. muida
ioje mokomojoje knygoje apraomi technini brini braiymo

kompiuteriu pagrindiniai principai ir ypatybs, pateikiami automatizuotos
projektavimo sistemos AutoCAD 2002 pagrindai, supaindinama su jos
pagrindinmis braiymo ir redagavimo komandomis.
is leidinys sudarytas pagal Lietuvos Respublikos technikuose
universitetuose galiojani mokymo program ir skirtas neakivaizdini
studij studentams, studijuojantiems Kompiuterins braiybos kurs.
P. Kumpikas, A. Vasylius
2003
Kompiuterin braiyba 3
vadas
Ininerin grafika nagrinja technins informacijos grafinio atvaizdavimo
metodus ir priemones. Ininerins grafikos pagrindas braiomoji geometrija,
kuri geometrinius modelius formuoja ir analizuoja ploktumoje. Pagrindins jos
priemons pietukas, liniuot, skriestuvas ir popierius. Tobuljant
informacinms technologijoms prastas grafikos priemones pakeit specialios
projektavimo programos, kuriose realizuotas erdvinio modeliavimo principas.
ia geometrinis modelis kuriamas ir analizuojamas trimatje erdvje.
Pagal sprendiamus udavinius kompiuterin ininerin grafika gali bti
skirstoma:
Kompiuterin braiyb, kai geometrinis modelis projektuojamas
formuojant jo projekcijas. Braiymo technologija panai tradicin.
Projektavimas vyksta ploktumoje, o braiymo priemones atitinka
projektavimo sistemos komandos.
Erdvin modeliavim, kai suformuojamas objekto erdvinis geometrinis
modelis, o po to automatikai atliekami vaizdai, kirtiniai ir kt. Toks
principas ymiai padidina projektuojamo objekto grafinio atvaizdavimo
ir analizs galimybes.
Kompiuterins braiybos pagrindas specialios automatizuoto projektavimo
sistemos, atliekanios dvimai ar trimai geometrini objekt modeliavim ir
ruoianios vairi srii techninius dokumentus. Pasaulyje populiariausios yra
ios sistemos:
Autodesk, Inc. AutoCAD 2002;
Bentley Systems, Inc. Microstation.
Mokomojoje knygoje apraoma populiariausia pasaulyje AutoCAD
projektavimo sistema, turinti apie 5 milijonus vartotoj visame pasaulyje. ios
sistemos pagrindu yra sukurta daug specializuot program, skirt konkreiai
taikymo sriiai. Todl studentas gytas inias labai lengvai gali pritaikyti
sprendiant konkreius savo specialybs udavinius. Kaip pavyzdius galima
paminti:
Architektra ir dizainas Architectural Desktop, Autosketch, CAD
Overlay ir kt.;
emtvarka ir miest planavimas Civil Design, Land Development
Desktop, Survey ir kt.;
Statybini konstrukcij geometrinis modeliavimas ProSteel, AutoPlant
Structural;
Mechanini sistem projektavimas Mechanical Desktop, Inventor,
Power Pack ir kt.;
4 Kompiuterin braiyba
Geografins informacins sistemos Map, Map Guide, World ir kt.;
Kompiuterin grafika ir vizualizacija 3D Studio Max, 3D Studio Viz.;
Technologini vamzdyn projektavimas Piping, Equipmant.;
Ininerini tinkl projektavimas BSS, MagiCAD.
Naujausiai AutoCAD 2002 versijai taikomi ie minimals techniniai
reikalavimai:
Operacin sistema W9x, Windows NT, 2000, Me, XP
Procesorius Pentium 233
Atmintin 32Mb
Video 800x600 VGA 256 spalvos
Kietas diskas 130Mb
Pel
AutoCAD sistemos dokumentas (DWG formatas) tai objekt rinkinys
isaugotas brinio duomen bazje. ios duomen bazs pagrindiniai
elementai grafiniai objektai, simboli lentels ir inynai. Grafiniai objektai
(Graphical Objects) arba esiniai (Entities) specials duomen bazi
elementai, kurie atvaizduojami ekrane arba spausdinami. Simboli lentelse ir
inynuose saugomos nuorodos kitus brinio duomen bazs elementus.
Mokomojoje knygoje apraomi pagrindiniai brinio formavimo principai ir
ypatumai, daniausiai naudojamos AutoCAD komandos, formuojanios ir
redaguojanios brinio duomen bazs grafinius objektus ploktumoje.
Komandos analogikos Windows terps komandoms (dokument klimas,
isaugojimas, kopijavimas) ia nenagrinjamos.
AutoCAD 2002 terp
AutoCAD 2002 programa ikvieiama: du kartus pele greitai baksteljus ant
AutoCAD 2002 piktogramos , esanios ant darbastalio, arba paspaudus
Windows 95/98/2000/NT operacini sistem Start mygtuk ir pasirinkus
ProgramsAutoCAD 2002AutoCAD 2002 komand.
Pradioje ekrane ivedamas praneimas, kuriame pateikiamas AutoCAD
sistemos numeris, duomenys apie programos registracij ir kita pagalbin
informacija.
Vliau atveriamas Create New Drawing dialogo langas (1 pav.), kuriame
pateikiami brinio sudarymo ir redagavimo bdai. Pasirinkus reikaling ir
paspaudus OK mygtuk, atveriami kiti, susij su pasirinktu bdu, brinio
formavimo dialogo langai, o paspaudus Cancel AutoCAD 2002 programos
pagrindiniame lange atveriamas standartinis A3 formato tuias dokumentas.
Open a Drawing redaguoti

jau sukurt brin
Start from Scratch sukurti
nauj tui A3 formato lap.
Use a Template panaudoti
jau sukurt brinio ablon
Use a Wizard ikviesti yn,
ir jo pagalba sukurti nauj
brin
Sukuriant nauj brin,

naudoti metrinius mata-
vimo vienetus, arba ats-
tumus matuoti coliais
1 pav. Pradinis dialogo langas

Atsivrus pagrindin AutoCAD programos lang (2 pav.) sudaro tokios dalys:
komand meniu (menu bar), kuriame pateikiamos visos programos
komandos. Toki komand meniu struktr apibria specials meniu
failai (pltinys .mnu), kuriuos galima modifikuoti, papildyti arba kurti
naujus. Standartinis komand meniu saugomas acad.mnu faile. Darbui
su komand meniu skirta ToolsCustomizeMenus komanda;
ranki juostos (toolbars), kuriose idstytos pasirinktos AutoCAD
komand grups piktogramos. Paspaudus daugum mygtuk i karto
vykdoma j atitinkanti komanda. Jos pavadinim lengva suinoti
perklus pels ymekl ant mygtuko piktogramos. Spaudiant mygtukus,
kuri apatiniame deiniajame kampe vaizduojamas trikampis,
atveriamos naujos piktogram juostos. Jose tempiant pel galima
isirinkti papildom komand. Isirinkus komand i papildomos ranki
juostos, jos mygtukas automatikai keiia anksiau ranki juostoje
buvus mygtuk. Vis ranki juost viet pagrindiniame AutoCAD
programos lange galima keisti. Tam tereikia pels ymekl perkelti ties
reikalingos ranki juostos krato ir laikant nuspaudus kairj pels
klavi nutempti juost reikaling viet;
vienas arba keli dokument langai, kuriuose briami reikalingi
dokumentai (3 pav.). Kiekvienas toks dokumento langas, susideda i
keli korteli, kuri braiymo srityse (drawing area) betarpikai
braiomi briniai arba formuojami reikalingi vaizdai. Braiymo srities
kairiajame apatiniame kampe vaizduojama veikiamosios koordinai
sistemos piktograma, padedanti orientuotis sudtinguose briniuose.
Jos forma keiiasi priklausomai nuo pasirinktos koordinai sistemos ir
irjimo krypties, o taip pat ir geometrinio modelio vaizdavimo bdo.
Dokument lango Model kortelj (Modelio erdv) paprastai
formuojamas pats geometrinis modelis (pvz. projektuojamas pastatas), o
kitose Layout kortelse (Lap erdvs) vaizduojami ir redaguojami
sukurto modelio vaizdai (pvz. pastato aukt planai, fasadai ir kt.) arba
atskiri geometrinio modelio fragmentai. i korteli pavadinimus
galima keisti.
komand lange (command line) ivedami vykdom komand, j
parametr ir atsirandani klaid praneimai. Taip pat iame lange
atsispindi visi vartotojo atliekami veiksmai. Paskutinis komandos
praneimas visada yra vaizduojamas paskutinje lango eilutje. Jeigu
ioje eilutje yra tik odis Command:, tai reikia, kad AutoCAD
programa laukia naujos komandos vedimo. Ankstesnius komand
praneimus galima pervelgti padidinus komand lang (F2 klavias
arba ViewDisplayText Window), arba pastmus io lango slinkimo
juost;
bsen eilutje (status bar), ivedamos braiymo ymeklio koordinats
ir jungikliai, valdantys braiymo ir brinio vaizdavimo rimus
(4 pav.). Pavyzdiui, jungus ORTHO jungikl, galima brti tik
ortogonalias atkarpas, SNAP jungia/ijungia pagalbinio tinklelio
rodym. MODEL jungiklis ymi, kad brinyje vaizduojamas
geometrinis modelis, todl j galima redaguoti, o jungus PAPER jungikl
galima keisti tik idstytus popieriaus lapuose grafinius vaizdus. Du
kartus greitai baksteljus pele ant braiymo ymeklio koordinai,
galima tok j vaizdavimo bd laikinai atjungti.
AutoCAD 2002 terp keiiama ToolsOptions komandos Display kortelje.
ia, paspaudus Colors... mygtuk, galima modifikuoti terps element
spalvas, o Fonts... teksto rift.
Text lines in command line window lauke apibriamas komand lango
matoma sritis; Crosshair size pels ymeklio dydis.
Komand meniu
Dokument langai
Kompiuterin braiyba
ranki juostos
Bsen eilut
Komand langas
2 pav. AutoCAD 2002 programos terp

7
8
Dokumento vardas
Braiymo sritis
ymeklis
Slinkimo juostos
Koordinai sistemos piktograma
Modelio erdvs kortel
Lap erdvs kortels
Korteli irinkimo mygtukai 3 pav. Dokument langas

Kompiuterin braiyba
ymeklio ingsnis Ortogonalios atkarpos Linij ploi

vaizdavimas
Tinklelis Charakteringi takai
ymeklio koordinats Modelio/Lap erdvs

4 pav. Bsen eilut
AutoCAD programos komandos vedamos pasirinkus vien i keli bd:
irinkus komand i komand meniu (pvz. atkarpos brimas
DrawLine);
ranki juostoje paspaudus komand atitinkani piktogram ( );
komand lange vedus jos vard ir paspaudus Enter klavi (Line);
vedus klavi kombinacijas (Alt D L );
vedus komandos sutrumpinim ( L );
parinkus komand i kontekstinio meniu;
parinkus komand i oninio meniu (screen menu), kuris ekrane
vaizduojamas, jungus ToolsOptions komandos dialogo lango Display
kortelje Display screen menu jungikl. Programos lango deinje
vaizduojamas hierarchinis komand meniu, kurio komandos irenkamos
pels pagalba.
vedus komand:
komanda i karto vykdoma (ViewRegen);
komand lange vedami reikalingi duomenys, pvz. tak koordinats,
kampai arba atstumai (DrawLine);
komand lange arba kontekstiniame meniu pateikiamas komandos
parametr sraas, patikslinantis komandos veikim. Reikalingas
komandos parametras irenkamas vedus jo pavadinim komand lange
(arba jo didisias raides) arba pasirinkus j i kontekstinio meniu.
Komandos parametrai skiriami / simboliu. Parametras pagal
nutyljim vaizduojamas tarp < ir > simboli (ToolsNew UCS).
Nauj komand galima vesti, kai paskutinje komand lango eilutje yra tik
priminimas Command:. Vietoje komandos paspaudus tik Enter klavi, bus
vykdoma paskutin vesta komanda. Komandos vykdymo metu paspaudus Esc
klavi, jos vykdymas i karto nutraukiamas.
AutoCAD 2002 sistemoje, paspaudus deinj pels klavi, visada
ikvieiamas kontekstinis meniu (context menu), kurio element sudtis
priklauso nuo pels ymeklio padties pagrindiniame programos lange arba
vykdomos komandos.
Jeigu deinysis pels klavias spaudiamas, komandos vykdymo metu, tai
ekrane ivedamas kontekstinis meniu, kurio elementai atitinka ios komandos
parametrus. Taip pat iame meniu yra ivedamos komandos, atitinkanios
bendrus veiksmus: pasirinkus Enter vykdoma komanda; Cancel komandos
veikimas nutraukiamas (atitinka Esc klavio paspaudim); Zoom keiiamas
brinio vaizdavimo mastelis; Pan keiiama brinio padtis dokument
lange.
Paspaudus deinj pels klavi vir ranki juost, ikvieiamas AutoCAD
programos ranki juost sraas. iame srae paymtos ranki juostos
vaizduojamos pagrindiniame programos lange. Ataukus tok ymjim,
atitinkama ranki juosta paalinama i pagrindinio lango. Tokius paius
veiksmus galima atlikti ir ViewToolbars komanda. AutoCAD 2002
programoje galima isirinkti ias ranki juostas:
3D Orbit trimai vaizd valdymo rankiai;
Dimension matmen ymjimo komandos (meniu komand grup
Dimension);
Draw grafini objekt brimo komandos (Draw meniu komand
grup);
Inquiry atstumo, tako koordinai, objekt savybi, ploki figr
plot, kn mass nustatymo komandos;
Insert kit brini, rastrini vaizd ir objekt terpimo komandos;
Layouts grafini lang lap erdvje valdymo komandos;
Modify grafini objekt redagavimo komandos (Modify meniu
komand grup);
Modify II sudting grafini objekt (polilinij, multilinij, kietakni
modeli) redagavimo komandos;
Object properties garfini objekt savybi valdymo komandos;
Object Snap grafini objekt charaktering tak irinkimo priemons;
Refedit darbo su iorini nuorod objektais komandos;
Reference iorini nuorod valdymo komandos;
Render AutoCAD programos vizualizacijos priemons;
Shade trimai modeli vaizdavimo komandos;
Solids trimai kietakni modeli formavimo komandos;
Solids Editing trimai kietakni modeli redagavimo komandos;
Standard Toolbar standartini (bding visoms Windows aplinkos
programoms) ranki juosta;
Surfaces trimai pavirini modeli konstravimo komandos;
UCS koordinai sistem valdymo priemons;
UCS II vartotoj koordinai sistem irinkimo priemons;
View trimai modeli vaizd valdymas;
Viewports grafini lang sudarymo ir redagavimo komandos;
Web priemons dirbti WWW tinkle;
Zoom brinio vaizdavimo mastelio keitimo priemons.
Ikvietus kontekstin meniu vir bsen eiluts, galima keisti nustatytus
brimo rimus, o vir komand lango isirinkti anksiau vykdytas
komandas, arba keisti AutoCAD programos terp. Braiymo srityje galima
isirinkti prie tai vykdyt komand, arba vien i kopijavimo ar vaizdavimo
komand.
Koordinai sistemos
Koordinai sistemos reikalingos norint apibrti:
erdvs koordinates apraanias vartotojo pozicij brinio erdvje
formuojam geometrini objekt atvilgiu.
vedimo koordinates nusakanias kuriam ar redaguojam objekt
geometrinius parametrus ir grafini duomen vedimo bdus.
Atskiriems brinio takams nurodyti AutoCAD programa naudoja Dekarto
koordinai sistem, susidedani i trij tarpusavyje statmen ploktum. Ji
nusakoma savo pradios taku (origin point) ir x, y, z koordinai ai
orientacija.
Programoje naudojamos dviej tip koordinai sistemos:
Pasaulin koordinai sistema (World Coordinate System), kurios
atvilgiu grafini objekt padtis ir orientacija nesikeiia.
Vartotojo koordinai sistemos (User Coordinate System), kurias bet
kada galima keisti.
Pasaulinje koordinai sistemoje X ais ymi horizontal atstum, o Y ais
vertikal. ioje xOy ploktumoje takas x ir y koordinai pora atskirta
kableliu (x,y pvz. 6,3). Pasaulins koordinai sistemos pradios takas yra
apatinis kairysis pasirinkto lapo formato kampas. Trij matavim briniuose
naudojama treia Z ais, kuri yra statmena xOy ploktumai. ios aies teigiama
kryptis nustatoma pagal deins rankos taisykl. Tako koordinats trimatje
sistemoje apibriamos trimis skaiiais atskirtais kableliais (x,y,z pvz. 5,3,-11)
Nurodius tik tako x,y koordinates, io tako z koordinate traktuojamas xOy
ploktumos auktis (current elevation). is auktis gali bti keiiamas
AutoCAD komandomis. Dviej matavim briniuose toks auktis yra lygus 0.
Vartotojo koordinai
sistema
Pasaulin koordinai
sistema
5 pav. Koordinai sistemos

Vartotojo koordinai sistemos labai palengvina tak nurodym formuojant
sudtingus geometrinius modelius (ypa trij matavim briniuose) (5 pav.).
Vartotojo koordinai sistem skaiius brinyje nra ribojamas. iose
vartotojo koordinai sistemose galima keisti koordinai sistemos pradi,
koordinai ai kryptis, jas isaugoti unikaliu vardu ir vliau redaguoti. Norint
sukurti nauj vartotojo koordinai sistem, reikia pasirinkti vien i
ToolsNew UCS grups komand. Pvz. ToolsNew UCSOrigin komanda
sukuria nauj koordinai sistem, kuri nuo senosios skiriasi tik nauja
koordinai sistemos pradia. Automatikai AutoCAD programa suteikia
naujai koordinai sistemai Unnamed vard. Norint tik perkelti veikiamosios
koordinai sistemos pradios tak nauj viet, reikia pasirinkti ToolsMove
UCS komand ir nurodyti nauj koordinai sistemos pradios tak (takas
nurodomas senojoje koordinai sistemoje). iuo atveju koordinai sistemos
ai kryptys nesikeiia. pasaulin koordinai sistem visada gritama
ToolsNew UCSWorld komanda. Pasirinkus ToolsNamed UCS
komand, atveriamas UCS dialogo langas (6 pav.), kurio Named UCSs
kortelle pateikiamos visos brinyje isaugotos koordinai sistemos.
Pateiktame srae World ymi pasaulin koordinai sistem; Unnamed
veikiamj kordinai sistem; Previous prie tai buvusi koordinai
sistem. Norint isaugoti naujai sukurt vartotojo koordinai sistem, reikia j
pervardinti (du kartus bakstelti pele ant Unnamed elemento ir rayti nauj
vard). Informacij apie konkrei koordinai sistem galima gauti paymjus
koordinai sistem ir paspaudus Details mygtuk. Paspaudus Set Current
mygtuk, paymta koordinai sistema tampa veikiamja. Orthographic UCS
kortelje galima pasirinkti nauj koordinai sistem, atitinkani
pagrindinms projektavimo kryptims.
6 pav. Koordinai sistem langas

Orientuotis koordinai sistemose padeda speciali koordinai sistemos
piktograma, kuri daniausiai vaizduojama braiymo srities apatiniame
kairiajame kampe. i piktograma vaizduoja veikiamosios koordinai sistemos
X ir Y ai teigiamas kryptis. W simbolis reikia pasaulin koordinai
sistem; + nurodo, kad koordinai sistemos pradia yra ios piktogramos
apaioje; kvadratas ai susikirtime - nurodo, kad xOy ploktum irima i
viraus. Koordinai sistemos piktograma nevaizduojama, jeigu ijungiamas
ViewDisplayUCS IconOn jungiklis. jungus ViewDisplayUCS
IconOrigin jungikl, koordinai sistemos piktograma bus vaizduojama ne
lango apatiniame kairiajame kampe, o veikiamosios koordinai sistemos
pradios take.
Pastaba: jeigu ekrane vaizduojamas sulauytas pietukas, tai irjimo xOy
ploktum kryptis yra lygiagreti paiai ploktumai.
Matavimo vienetai ir j formatai
Atstumas tarp dviej tak AutoCAD programoje matuojamas slyginiais
vienetais (units), kurie gali atitikti colius, pdas arba bet kuriuos kitus vartotojo
pasirinktus matavimo vienetus. Metrinje sistemoje naujame brinyje atstumai
yra matuojami milimetrais. Atstumui nurodyti galima parinkti skaiius iki 14
skaitmen po kablelio.
Daniausiai geometrinis modelis formuojamas tikraisiais dydiais, t.y. 1:1
masteliu. Tik j spausdinant parenkamas reikalingas mastelis.
Parinkt matavimo vienet tikslumas apibriamas FormatUnits komanda,
kurioje galima nustatyti matavimo vienet format ir j tikslum (pagal
7 pav. Matavimo vienet langas

nutyljim vartojami deimtainiai matavimo vienetai su keturiais skaitmenimis
po kablelio), o taip pat kamp matavimo vienet format, tikslum ir krypt
(kampai matuojami laipsniais prie laikrodio rodykl) (7 pav.).
Brinio ribos ir apimtis
AutoCAD sistemoje brinys briamas staiakampje srityje, kurios ribos
(limits), ireikiamos x,y koordinatmis esamoje koordinai sistemoje.
Vartotojas gali nustatyti ir keisti ias brinio ribas, atsivelgiant pasirinktus
matavimo vienetus. Metrinje sistemoje naujo brinio ribos atitinka A3
formato popieriaus lap (vienas staiakamps srities kampas (0,0), prieingas
kampas (420,297)). Brinio ribos nustatomos FormatDrawing Limits
komanda, kurioje staiakamp sritis apibrima dviem kampais: apatiniu
kairiuoju ir virutiniu deiniuoju kampu. Jeigu vietoje tak vedamas ON
parametras grafini objekt brimas u brinio rib yra draudiamas, o
OFF esiniai briami neatsivelgiant brinio ribas.
Brinio apimtis (Extent) staiakamp sritis tarp brinio rib, kurioje jau
nubrti grafiniai objektai.
Grafini objekt (esini) bendrosios svybs

Brinys AutoCAD sistemoje grafini objekt, idstyt nurodytuose
koordinatse, visuma. Kiekvienas toki objekt (linija, lankas, apskritimas ir
t.t.) briamas AutoCAD sistemos komandomis ir turi bendr svybi.
Visi objektai braiomi tam tikrame lygyje (elevation), t.y. vir arba apaioje
xOy ploktumos, o taip pat turi savo aukt (thickness). Daniausiai i
savybi reikms lygios 0. Veikiamasis lygis apibriamas Elev komanda.
vedus nauj lygio reikm, visi naujai kuriami objektai bus pakelti vir xOy
ploktumos. Auktis apibria, kiek grafinis objektas yra istumtas z aies
kryptimi veikiamojoje koordinai sistemoje. Veikiamasis auktis nustatomas
FormatThickness komanda. vedus nauj reikm, visi naujai kuriami
objektai bus itempti z aies kryptimi.
Braiant kiekvienam grafiniam objektui parenkama spalva (color), jo kontro
linijos tipas (linetype) ir plotis (lineweight). Jie spausdinami pagal isirinkt
spausdinimo stili (plot style), kuris apibria objekto spausdinimo
charakteristikas: spalv, linij tip, linij plot, objekt pabaigos tak ir
sujungim spausdinimo bdus.
Visi grafiniai objektai idstomi sluoksniuose (layer). Toki sluoksni skaiius
brinyje neribojamas. Kiekvienas sluoksnis yra susietas su tam tikra spalva,
linijos tipu, linijos ploiu ir spausdinimo stiliumi. Brinyje galima laikinai
paalinti nepageidaujam sluoksn (j ualdyti freeze arba ijungti off),
kartu paalinant ir visus jo objektus. Toks grafini objekt skirtinguose
sluoksniuose brimas yra labai patogus, nes leidia sugrupuoti tarpusavyje
susijusius objektus, nevaizduoti iuo metu nereikaling brinio fragment. Tai
ymiai palengvina brini redagavim. Pvz. briant gyvenamojo namo plan
tikslinga pirmojo, antrojo aukto sienas, baldus, elektros ir vandentiekio
instaliacijos schemas brti skirtinguose sluoksniuose. Tada redaguojant
elektros instaliacijos schem, galima ijungti ir brinyje laikinai nevaizduoti
bald ir/arba vandentiekio instaliacijos schemos.
Visi AutoCAD sistemoje grafiniai objektai briami veikiamajame sluoksnyje
(Current Layer), veikiamja spalva, linijos tipu ir ploiu, o taip pat tam tikrame
lygyje ir yra nustatyto aukio. Veikiamsias objekt savybes galima parinkti ir
nustatyti grafini objekt savybi ranki juostoje (Object Properties) arba
Format grups komandomis: Layer... sluoksn, Color - spalv, Linetype
linijos tip, Lineweight linijos plot ir Thicknes objekt aukt. Naujame
brinyje jau yra nustatytos veikiamosios objekt savybs: nulinis sluoksnis, o
spalvai, linijos tipui ir ploiui Bylayer reikm. Pasirinkus i login reikm,
atitinkama briamo objekto savyb bus parinkta pagal veikiamj sluoksn.
Sukurti nauj Itrinti paymt sluoksn
Sluoksni filtras Detali informacija
Nustatyti veikiamuoju
Atkurti sluoksni bsen
Isaugoti sluoksni bsen

Sluoksni sraas
jungti/ijungti sluoksn
Neleisti redaguoti
Nespausdinti
Paymto sluoksni charakteristikos:
Name vardas; Ualdyti/atildyti
Color spalva;
Lineweight linijos plotis;
Linetype linijos tipas;
Plot Style spausdinimo stilius.
8 pav. Sluoksni redagavimo langas

FormatLayer komanda skirta darbui su sluoksniais. Atsivrus Layer
Properties Manager dialogo langui (8 pav.) galima kurti (New mygtukas),
redaguoti, itrinti (Delete mygtukas) ir nustatyti veikiamuoju (Current
mygtukas) brinio sluoksnius. Kiekvienas sluoksnis charakterizuojamas spalva
(Color), linijos tipu (Linetype) ir linijos ploiu (Lineweight). Visi grafiniai
objektai nubrti pasirinktame sluoksnyje tik tada gaus to sluoksnio
atitinkamas savybes, jeigu j spalva, linijos tipas ir/arba linijos plotis turs
login Bylayer reikm. Paspaudus Show details mygtuk, atveriami
redagavimo laukai, leidiantys keisti paymto sluoksnio savybes. Hide details
mygtukas paalina iuos laukus i dialogo lango. jungus Off for display
jungikl paymti sluoksniai brinyje yra nevaizduojami, Lock for editing
paymt sluoksni objektus negalima redaguoti, o Do not plot spausdinti.
Naujame brinyje visada yra automatikai sukuriamas nulinis sluoksnis (balta
spalva, linjos tipas itisin linija, linijos plotis lygus 0). io sluoksnio
negalima nei pervardinti, nei itrinti.
Grti ankstesn sluoksn

Linijos plotis
Spalva
Linijos tipas
Spausdinimo stilius
Sluoksni sraas
FormatLayer komanda
Aktyvuoti paymto objekto sluoksn
9 pav. Grafini objekt savybi ranki juosta

Norint pakeisti jau nubrto esinio savybes, reikia paymti t esin ir parinkti
naujas reikmes i objekt savybi ranki juostos (9 pav.) arba pasirinkti
ModifyProperties komand, kurioje keiiamos visos paymto objekto
savybs. ios savybs atsivrusiame Properties dialogo lange gali bti
pateiktos sugrupuotos (Categorized kortel) arba abcls tvarka (Alphabetic
kortel). Keiiant pasirinkt savyb, reikia surasti ir paymti j, o po nurodyti
reikaling reikm.
Duomen vedimas
Vykdant pasirinkt AutoCAD programos komand, daniausiai reikia vesti
papildomus duomenis, kurie vedami teksto lange klaviatra arba nurodomi
pele braiymo srityje. J vedimo nuoseklumas apibriamas praneimais,
ivedamais teksto lange. Pvz. norint nubrti atkarp, reikia ne tik pasirinkti
atkarpos brimo komand (Line), bet ir nurodyti pirmiausiai atkarpos pradios,
o po to ir pabaigos takus. Pagrindiniai vedami duomenys takai, atstumai ir
kampai.
Takai
Kada reikia vesti tak (komand lange ivedami Specify first point,
Specify next point ir kt. praneimai), paprastai vedamos to tako x, y, z
atstumai nuo veikiamosios koordinai sistemos pradios tako.
Pagrindiniai tak vedimo bdai:
kairiuoju pels klaviu bakstelti reikalingoje brinio vietoje.
Pasirinkto braiymo srities tako x,y,z koordinats automatikai bus
naudojamos kaip vedimo duomenys vykdomai komandai;
klaviais vesti tako koordinates;
parinkti tak, pasinaudojant jau nubrt grafini objekt
charakteringais takais (Object Snap rimas);
nurodyti tak pagalbinse tiesse (Auto Tracking);
panaudoti tiesioginio atstumo vedim;
naudoti koordinatinius filtrus (Filters).
AutoCAD sistemoje klaviais takai vedami:
Dekarto koordinatmis, kai vedamos tako x, y ir z koordinats
atskirtos kableliais (pvz. 5,3,4) (10 pav.);
poliarinmis koordinatmis, kada nurodomas atstumas ir kampas,
atskirti < enklu (pvz. 4<120) (11 pav.).
Kiekvienas toks takas gali bti nurodomas absoliutinmis arba santykinmis
koordinatmis (prie koordinates raomas @ enklas). Absoliutins
koordinats skaiiuojamos nuo veikiamosios koordinai sistemos pradios
tako, o santykins nuo paskutinio vesto tako (10 pav.).
Command: Line
Specify first point: -6,2
Specify next point: 2,3
Specify next point: @3,3
Specify next point
10 pav. Dekarto koordinats

Command: Line
Specify first point: 4<120
Specify next point: @8<-30
Specify next point
11 pav. Poliarins koordinats
Taip pat galima i karto nurodyti reikaling tak, pele parinkus norim krypt
ir klaviatra vedus atstum (Direct Distance Entry).
Takas gali bti parenkamas i jau nubrt objekt charaktering tak
(pabaigos, vidurio, statmens ir kt.). Tok paiekos rim galima taikyti tik
vienam takui arba vis laik, kol is rimas nra ijungiamas.
Jeigu iekomas tik vienas charakteringas takas, tai pradioje parenkamas
charakteringo tako tipas i:
Object Snap ranki juostos (12 pav.);
kontekstinio meniu, kuris atsiveria paspaudus braiymo srityje kartu
<shift> ir deinij pels klavi,
surinkus klaviatra charakteringo tako vard ir paspaudus <Enter>
klavi.
Pabaigoje paymimas objektas, kurio charaktering tak reikia rasti.
Kiekvienas charakteringas takas turi savo speciali ym, todl iekom
charaktering tak galima lengvai nustatyti vizualiai.
12 pav. Charaktering tak ranki juosta

Bsen eiluts OSNAP mygtukas jungia/ijungia automatin charaktering
tak paiek. Automatikai iekomi charakteringi takai apibriami
ToolsDrafting Setings jungikliais (13 pav.).
13 pav. Charaktering tak nustatymas

Charaktering tak tipai:
Endpoint parenkamas artimiausias paymto objekto pabaigos takas;
Midpoint parenkamas paymto objekto vidurio takas;
Intersection parenkamas esini sankirtos takas. Jeigu grafiniai
objketai nesikerta, tai i karto jungiamas Extended intersection
rimas ir iekomas menamas sankirtos takas. ia reikia perkelti pels
ymekl ties objektu, su kuriuo ir iekoma sankirta.
Apparent Extended Intersection surandamas sivaizduojamas
objekt sankirtos takas, nors realiai jie nesikerta;
Center parenkamas paymto apskritimo, lanko arba elipss centras;
Quadrant parenkamas artimiausias nurodytam apskritimo, elipss
arba lanko kvadrantas;
Node surandamas takas apibrtas Point, Divide arba Measure
komandomis;
Insertion parenkamas bloko, formos, atribut arba teksto terpimo
takas;
Perpendicular parenkamas paymtos atkarpos, lanko arba apskritimo
takas, esantis statmenyje ivestame i anksiau nurodyto tako;
Parallel taikomas lygiagretiems tiesi segmentams brti. Takas
parenkamas pagalbinje tiesje, kuri yra lygiagreti pasirinktam atkarpos
segmentui. i ties ivedama i pirmojo tako, o atkarpos segmentas
parenkamas perklus pels ymekl ties ja.
Tangent surandamas paymto lanko arba apskritimo takas, kuris
sujungtas su prie tai nurodytu taku, sudaro lietin paymtam objektui;
Nearest parenkamas paymto objekto takas, kuris yra artimiausias
nurodytam;
None laikinai ijungiama charaktering tak paieka;
Extension naujasis takos parenkamas grafinio objekto pratesime.
Pels ymeklis perkeliamas ir truput sustabdomas ties reikalingos
atkarpos arba lanko pabaigos taku. Atsiradus specialiai ymei ir
pagalbinei tiesei, joje galima parinkti nauj tak;
Temporary tracking point vedamas laikinas takas. I to tako
nubrtose pagalbinse tiesse ir parenkamas reikalingas takas;
From pradioje nurodomas bazinis takas, o po to panaudojant
santykines koordinates apibriamas reikalingas takas.
Automatinio tak sekimo rimas (Auto Tracking) taip pat padeda lengvai
nustatyti naujus takus. ie takai yra pagalbinse tiesse, nubrtose pagal
parinktus objekt charakteringus takus (Object Snap Tracking), arba i
anksto nurodytais kampais (Polar Tracking). rim galima jungti/ijungti
bsen eiluts POLAR ir OTRACK mygtukais.
jungus POLAR mygtuk, galima apibrti naujus takus, kurie bus pagalbinse
tiesse, nubrtose nurodytais kampais. iuos kampus galima nurodyti
ToolsDrafting Settings komandos Polar Tracking kortelje (14 pav.).
jungus OTRACK mygtuk nauji takai nurodomi pagal grafini objekt

charakteringus takus. Perklus ir sustabdius pels ymekl ties reikalingu
taku (kol atsiras speciali tako ym (kryiukas)), toliau stumdant pele
atsiradusiose pagalbinse tiesse galima parinkti reikaling tak. Norint
panaikinti speciali ym, reikia vl sugrti ties ta yme. Tokio tak
nustatymo bdo pagalba galima nesunkiai utikrinti projekcin ry tarp atskir
detals vaizd.
Pagalbini tiesi kampai
Kamp matavimo bdas
Papildomi kampai
14 pav. Polar Tracking kortel

Koordinatiniai filtrai leidia vesti takus, pasinaudojant kit tak x, y, z
koordinatmis. Visais atvejais, pradioje vedamas reikalingas filtras, po to
nurodomas takas, kurio koordinat bus panaudota (15 pav.). Pabaigoje
vedamos trkstamos tako koordinats. Leistini ie filtrai .X, .Y, .Z, .XY, .YZ,
.XZ. Filtr galima vesti klaviatra, parinkti i kontekstinio meniu Point Filters
komandos arba isirinkti i piktogram juostos, esanios standartini ranki
juostoje.
A(0,5) C(4,5)
Pvz. takas A(0,5) apibr-
iamas vedus filtr .X ir B
(0,0), o po to .Y ir C (4,5).
B(0,0)
15 pav. Koordinatiniai filtrai

Kampai
Paprastai kampai (Specify rotation angle) vedami laipsniais. Jie skaiiuojami
prie laikrodio rodykl. Nulis atitinka ryt krypt. Paspaudus Direction
mygtuk i FormatUnits komandos galima keisti kamp matavimo vienetus
ir krypt.
Taip pat kampus galima vesti ir paymjus nubrt atkarp. Pagal ios
atkarpos orientacij automatikai apskaiiuojamas ir vedamas kampas.
Atstumai
Norint nurodyti atstum (Specify height, width, radius, value, distance ir kt.),
reikia vesti reikaling ilg, arba vesti tak. Paskutiniu atveju AutoCAD
sistema apskaiiuos atstum nuo pasirinkto bazinio tako iki nurodyto tako.
Jeigu bazinio tako automatikai negalima apibrti, tai naujai vestas takas
tampa baziniu. Todl atstumui apskaiiuoti reikia papildomai vesti dar vien
tak.
Postmis
Nurodant postm (Specify displacement) btina nurodyti du takus, kuri
koordinai skirtumai ir apibria reikaling postm. Jeigu antrasis takas
nevedamas, tai postmiui prilyginamas pirmasis vestas takas.
Grafini objekt ymjimas
Daugelis AutoCAD sistemos redagavimo komand vykdomos su paymtu
vienu arba keliais grafiniais objektais. iuos objektus galima paymti i karto
prie vykdant pasirinkt komand, arba komandos vykdymo metu, atsiradus
priminimui Select objects:. Jie sudaro paymt objekt grup (selection
set), kuri galima isaugoti (Group komanda), papildyti naujais elementais,
keisti sudt ir naudoti kitose redagavimo komandose. Paymti objekt
kontrai iskiriami kitu linij tipu ir kita spalva. Norint ataukti objekt
ymjim, reikia spausti Esc klavi.
ymti grafinius objektus galima
pele baksteljus ant norimo objekto kontro;
pele apibrti srit, kurioje esantys objektai traukiami paymt
grafini objekt grup. Jeigu pirmasis srities kampas yra antrojo kairje,
tai bus paymti visi objektai telpantys nurodytoje srityje (window
ymjimo filtras). Jeigu pirmasis srities kampas deinje, tai
papildomai bus paymti ir srit kertantys objektai (crossing filtras).
klaviais vesti tak, kuris kerta reikaling grafin objekt;
vesti arba pasirinkti vien i 16 ymjimo filtr;
ymti objektus pagal j savybes (spalva, sluoksnis, objekto tipas it kt.);
panaudoti Group komanda sukurtas ir isaugotas grupes.
AutoCAD programoje yra realizuoti tokie ymjimo filtrai:
window (W) klaviais vesti arba pele nurodyti staiakamp brinio
srit. Visi grafiniai objektai telpantys ioje srityje bus traukti paymt
objekt grup;
crossing (C) filtras analogikas window. Tik ia paymimi visi objektai,
kurie telpa ir kerta nurodyt brinio srit;
all paymimi visi brinio grafiniai objektai;
pasirinkus box filtr ir paymjus staiakamps srities pirmj tak,
jeigu antrasis bus pirmojo deinje, tai bus realizuotas window, kitu
atveju crossing filtras;
pasirinkus wpolygon filtr ir paymjus daugiakamp srit, visi objektai
telpantys toje srityje bus paymti;
pasirinkus cpolygon ir paymjus daugiakamp srit, visi objektai
telpantys ir kertantys t srit bus paymti;
pasirinkus fence ir nubrus lauyt linij, visi objektai kertantys i
linij bus paymti;
pasirinkus auto (Au) - atliekamas automatinis ymjimas. Jeigu
nurodytas takas kerta objekt, is grafinis objektas paymimas. Kitu
atveju takas traktuojamas kaip Box filtro pirmasis takas;
last (L) paymimas paskutinis sukurtas grafinis objektas;
previous (P) - paymimi visi grafiniai objektai, kurie buvo paymti
paskutiniu metu;
undo (U) nuosekliai ataukiami paskutini paymt grafini objekt
ymjimai;
pasirinkus remove (R) filtr pereinama paymt objekt ymjimo
panaikinimo rim. Dabar pasirinkus jau paymtus grafinius objektus,
j ymjimas ataukiamas;
pasirinkus add (A) parametr, vl pasirenkami objektai traukiami
paymt objekt grup;
pasirinkus single (S) galima vykdyti tik vien ymjimo komand;
group paymima Group komanda sukurta grup.
pasirinkti multiple (M) parametr, o po to vesti grup tak. vedus
visus grups takus, bus atlikta objekt paieka ir objektus, kertanius
iuos takus, bus galima traukti grup.
ToolsQuick Select... pagal ymti grafinius objektus pagal j savybes. ia
atveriamas Quick Select dialogo langas (16 pav.), kuriame apibriami
iekomi objektai, j savybs ir paiekos sritis.
Paiekos sritis
Iekomi objektai
Paiekos operatorius
Iekomos savybs
Iekoma reikm
Esini grupavimo metodas
16 pav. Grafini objekt paiekos dialogo langas

Pastaba: galima ymti tik tuos objektus, kurie matomi ekrane ir priklauso
sluoksniams, kuriuose yra neudraustas grafini objekt redagavimas. Jeigu
neteisingai paymimas grafinis objektas, tai komand lange ivedamas Invalid
selection praneimas.
Grafini objekt ymjimas pabaigiamas, jeigu nepasirenkama jokia ymjimo
komanda ir spaudiamas Enter klavias. To nereikia, jeigu pasirenkamas Single
ymjimo parametras.
Braiymo rim nustatymas
Bsen eilutje jungus ORTHO (F8 klavias) jungikl, pele briamos tik
vertikalios arba horizontalios atkarpas, polilinijas arba juostas, t.y. tokias
atkarpas, kurios yra lygiagreios X ir Y aims veikiamojoje koordinai
sistemoje. Rimas neveikia klaviatra vestiems takams.
Bsen eiluts SNAP jungiklis jungia/ijungia pels ymeklio judjimo
interval. Jeigu is jungiklis jungtas, tai pels ymeklis darbo srityje juda i
anksto nustatytu intervalu. is intervalas apibriamas ToolsDrafting
Settings komandos Snap and Grid kortelje Snap grupje (17 pav.). ia
nurodomas intervalas X, Y ai kryptimis (Snap X spacing ir Snap Y spacing
redagavimo laukai), judjimo tinklelio pasukimo kampas (Angle) ir baziniai
tinklelio takai (X base, Y base).
Pagalbinis tinklelis
ymeklio judjimo intervalas
17 pav. Braiymo rim nustatymo langas

Jungiklis GRID (F7 klavias) jungia/ijungia pagalbinio tinklelio vaizdavim.
Jo tankis nustatomas ToolsDrafting Settings komandos Grid X spacing ir
Grid Y spacing redagavimo laukuose. Jeigu tinklelis yra per tankus, tai ekrane
jis nevaizduojamas.
Rankenls
Jeigu nevykdoma jokia AutoCAD komanda ir paymimas grafinis objektas
(atkarpa, lankas ir kt.), tai tokio objekto charakteringi takai (pabaigos, vidurio
arba apskritimo centro) vaizduojami kaip mai kvadratai. ie kvadratai arba
rankenls (handle) labai danai naudojami redaguojant paymt objekt.
Baksteljus dar kart ant vienos i rankenli, jos kvadratlis tampa baziniu ir
yra irykinamas. AutoCAD sistema pereina taip vadinam rankenli
redagavimo rim. T.y. i karto pradeda vykdyti vien i pagrindini grafini
objekt redagavimo komand. Vykdoma komanda priklauso nuo pasirinkto
bazinio tako padties ir objekto tipo. Pvz. paymjus atkarp ir pasirinkus
baziniu taku atkarpos vidur, galima lengvai perkelti atkarp kit viet (Move
komanda), o pasirinkus baziniu vien i atkarpos pabaigos tak, galima
pakeisti io tako pozicij brinyje (Stretch komanda). Vykdom redagavimo
komand galima lengvai pakeisti kita, baksteljus deiniuoju pels klaviu ir
kontekstiniame meniu pasirinkus nauj redagavimo komand. Norint atsisakyti
rankenli redagavimo rimo reikia spausti Esc klavi arba pasirinkti Exit
komand i kontekstinio meniu.
Grafini objekt idstymas ekrane
Braiant sudtingus geometrinius modelius atskiri jo grafiniai objektai danai
udengia vienas kit, todl labai sudtinga juos tada ymti. ToolsDisplay
Order komanda leidia keisti objekt tarpusavio idstymo tvark. Pasirinkus
Bring to Front komand, paymti grafiniai objektai bus idstyti vir kit
objekt, Send to Back paymti grafiniai objektai bus perkelti apai,
Bring Above Object paymti objektai bus idstyti vir nurodyto grafinio
objekto; Send Under Object apaioje nurodyto grafinio objekto.
Grafini objekt braiymas
DrawLine ( )
DrawLine komanda veikiamajame sluoksnyje briamos veikiamosios

spalvos, linij tipo ir ploio tiess atkarpos. Braiant atkarp, nurodoma
pradinis atkarpos takas (Specify first point:), o po to - pabaigos takas
(Specify next point or [Close/Undo]). Nubrus vien atkarp, komanda
lieka aktyvi, todl galima nurodyti ir kitas atkarpas, kurios briamos nuo
paskutinio nurodyto tako. Vietoje tako, klaviatra vedus simbol u (Undo
parametras), ataukiama paskutin nubrta atkarpa, o c (close) nubrtos
atkarpos sujungiamos udar kontr. Line veikimas nutraukiamas, kai vietoje
vedamo tako spaudiamas Enter klavias.
DrawRay
Briami spinduliai, nurodius spinduli pradios tak (Specify start point:)
ir takus (Specify through point:), kuriuos jie turi kirsti. Komanda
pabaigiama, paspaudus Enter klavi.
DrawConstruction Line ( )
Priklausomai nuo pasirinkto parametro veikiamajame sluoksnyje briamos

tiess:
Point per du nurodytus takus;
Hor per nurodytus takus lygiagreiai veikiamosios koordinai
sistemos x aiai,
Ver per nurodytus takus lygiagreiai y aiai;
Ang per pasirinkt tak nurodytu kampu;
Bisect per tak esant ploktumoje. ia ploktuma apibriama,
nurodant dvi susikertanias tos ploktumos atkarpas. Ties briama per
kampo tarp i atkarp vidur.
Offset nurodytu atstumu arba per pasirinkt tak ir lygiagreti
paymtam esiniui.
DrawMultiline ( )
I karto briamos kelios lygiagreios atkarpos. J skaii, tarpusavio atstum

ir sujungimo bd apibria veikiamasis multilinij stilius, kuris formuojamas
ir keiiamas FormatMultiline Style komanda.
DrawPoint
Point grups komandos terpia nurodytoje brinio vietoje takus. ie takai
gali bti naudojami kaip charakteringi takai. Tak forma ir dydis apibriama
sisteminiais kintamaisiais PDMODE ir PDSIZE. DrawPointSingle Point
( ) komanda terpiamas tik vienas takas. DrawPointMultiple Point i
karto paymimi keli takai. DrawPointDivide paymtas grafinis objektas
(atkarpa, lankas, apskritimas, elips) takais arba blokais padalinamas
vienodo ilgio segmentus. ia btina paymti dalinam objekt ir reikaling
tak skaii. DrawPointMeasure paymtame grafiniame objekte
nurodytu intervalu idstomi takai arba blokai.
Draw Polyline ( )
Komanda bria dvimat nepertraukiam linij, susidedani i tiesi atkarp ir

lank. Skirtingai nuo tiesi atkarp brimo (Line komanda), tokia polilinija
traktuojama kaip vienas grafinis objektas. Polilinijos segmentai gali bti
skirtingo ploio, todl jos pagalba patogu brti matomus detali kontrus.
Pradioje vedamas pradinis polilinijos takas (Specify start point:). Po to
komand lange ivedamas veikiamasis polinijos plotis (Current line-width is
nnn), kuris bus taikomas vliau briamiems polilinijos segmentams. Norint
pakeisti polinijos segmento plot, reikia i karto pasirinkti Width parametr.
Briant polilinij galima pasirinkti vien i i jos parametr:
Specify next point vedus nauj tak, bus nubrta pasirinkto ploio
tiesi atkarpa, jungianti ankstesn ir takus;
Arc pereinama lank brimo rim;
Close paskutinis polilinijos takas sujungiamas su pirmuoju;
Length nurodomas tik naujo segmento ilgis. Naujo segmento kryptis
atitiks ankstesnio segmento krypt;
Undo paalinamas paskutinis nubrtas segmentas;
Width nustatomas naujas polilinijos segmento pradios (Starting
width) ir pabaigos (Ending width) plotis;
HalfWidth nustatomas naujas polilinijos segment plotis, taiau jis
skaiiuojamas nuo segmento vidurio iki krato;
Perjus polilinijos lank Arc brim, galima pasirinkti tokius lank brimo
parametrus:
Specify endpoint of arc nurodomas briamo lanko pabaigos takas;
Angle pradioje nurodomas lanko kampas (included angle:); lanko
centras, spindulys arba pabaigos takas (Center/Radius/<Endpoint>);
Center nurodomas briamo lanko centras (Center), o po to kampas,
stygos ilgis arba pabaigos takas (Angle/Length/<End point>);
Direction nurodoma lanko brimo kryptis (Direction from starting
point), o po to lanko pabaigos takas (End point);
Line vl jungiamas polilinijos tiesi segment brimo rimas;
Radius nurodomas lanko spindulys (Radius), o po to kampas arba
pabaigos takas (Angle/End point);
Second pt briamas lankas per tris takus.
Polilinija baigiama brti, paspaudus tik Enter klavi.
DrawPolygon ( )
DrawPolygon briamas taisyklingas daugiakampis nuo 3 iki 1024 kratini.

Pradioje vedamas daugiakampio kratini skaiius (Enter number of
sides:), o po to pasirenkamas daugiakampio brimo metodas:
Center of polygon - nurodomas apskritimo apie kur ar kur bus

brtas daugiakampis centras. Vliau pasirenkama, ar daugiakampis bus
brtas apskritim (Inscribed in circle), ar apibrtas apie apskritim
(Circumscribed about circle). Pabaigoje vedamas paio apskritimo
spindulys (radius).
Edge - paymimi daugiakampio vienos kratins pirmasis (First
endpoint of edge) ir antrasis takai (Second endpoint of edge).
DrawRectangle ( )
DrawRectangle briamas staiakampis. Pradioje nurodomas pirmasis

staiakampio kampo takas (Specify first corner point:), o po to prieingo
staiakampio kampo takas (Specify other corner point:). Staiakampio
kratins bus lygiagreios veikiamosios koordinai sistemos x ir y aims.
Pasirinkus Chamfer parametr galima nustatyti vliau briam staiakampi
kamp nupjovimo atstumus; Elevation nurodyti briamo staiakampio lyg;
Thickness staiakampio kratini aukt; Fillet staiakampio kratini
sklandaus sujungimo spindul ir Width kratini plot.
Draw Arc ( )
Lank galima brti iais bdais:

3 Points per tris takus (start point, second point, end point);
Start, Center, End nurodius lanko pradios tak, centr ir
pabaigos tak (start point, center, end point). Lankas briamas
prie laikrodio rodykl. Lankas nebtinai kerta paskutin tak, kadangi
is takas reikalingas tik kampui nustatyti;
Start, Center, Angle nurodius pradios tak, centr ir kamp
(start point, center, angle);
Start, Center, Length nurodius pradios tak, centr ir stygos ilg
(start point, end point, length of chord); Styga tiesi linija,
jungianti lanko pradios ir pabaigos takus.
Start, End, Angle nurodius pradios tak, pabaigos tak ir kamp
(start point, end point, angle);
Start, End, Direction nurodius pradios tak, pabaigos tak ir
krypt (start point, end point, direction);
Start, End, Radius nurodius pradios tak, pabaigos tak ir
spindul (start point, end point, radius);
Center, Start, End nurodius lanko centr, pradios ir pabaigos
takus (center, start point, end point);
Center, Start, Angle nurodius lanko centr, pradios tak ir
kamp (center, start point, angle);
Center, Start, Length nurodius centr, pradios tak ir stygos ilg
(center, start point, length of chord);
Pasirinkus DrawArcContinue, nuo paskutinio nubrto atkarpos arba
lanko tako bus briamas lankas.
DrawCircle ( )
DrawCircle briami apskritimai:
Center, Radius nurodius apskritimo centr ir spindul;

Center, Diameter nurodius apskritimo centr ir skersmen;
2 Points briamas apskritimas, kurio skersmuo lygus atstumui tarp
nurodyt dviej tak;
3 Points briamas apskritimas per tris nurodytus takus;
Tan, Tan, Radius paymimi du objektai (Specify point on object
for first tangent of circle: ir Specify point on object for second
tangent of circle:), kuriuos turi liesti briamas nurodyto spindulio
(Radius) apskritimas.
Tan, Tan, Tan briamas apskritimas, lieiantis tris paymtus
grafinius objektus.
Draw Donut
DrawDonut briamas iedas. vedamas vidinis (Inside diameter) ir iorinis
(Outside diameter) iedo skersmenys. Po to nurodomas iedo centras (Center
of donut). Komandai pabaigti, btina paspausti Enter klavi.
DrawSpline( )
Per nurodytus takus briama sklandi kreiv.

DrawEllipse ( )
DrawEllipse briamos elipss:
Center nurodomas briamos elipss centras (Specify center of

ellipse:); didiosios elipss aies pabaigos takas (Specify endpoint of
axis:) ir vedamas atstumas nuo elipss centro iki maosios elipss aies
pabaigos tako (Specify distance to other axis or [Rotation]:).
Axis, End - nurodomas elipss didiosios aies pradios (Specify axis
endpoint of ellipse:) ir pabaigos takai (Specify other endpoint of
axis:). Po to vedamas atstumas nuo elipss centro iki maosios elipss
aies pabaigos tako (Specify distance to other axis or [Rotation]:)
Arc briamas elipsinis lankas. Pradioje briama elips, o po to
nurodomas lanko pradios ir pabaigos kampai.
Pasirinkus Rotation parametr, didioji elipss ais traktuojama kaip pagalbinio
apskritimo skersmuo. is apskritimas nurodytu kampu (Specify rotation
around major axis:) erdvje sukamas apie elipss a. Nubrta elips, tai
pasukto apskritimo projekcija xOy ploktum.
Draw TextSingle Line Text
Komand lange pasirinkus reikaling teksto stili (Style parametras),
ilyginimo bd (Justify), nurodius teksto eiluts pradios tak, teksto aukt
(Specify height:) ir raymo krypties kamp (Specify rotation angle of
text:). Tekstas raomas komand lange (Text:). Naujai eilutei vesti, reikia
spausti Enter klavi. Komanda baigiama, du kartus paspaudus Enter klavi.
Veikiamasis teksto stilius charakterizuojamas pasirinktu raidi riftu, aukiu,
raidi pasvirimo kampu ir j raymo tvarka. FormatText Style komanda
galima kurti naujus ir redaguoti jau sukurtus teksto stilius.
Daniausiai naudojami tokie teksto ilyginimo bdai:
Start point nurodytas takas atitinka apatin kairj pirmosios teksto
raids kamp;
Align nurodomi du takai, ir automatikai apskaiiuojamas toks raidi
auktis, kad tekstas tilpt tarp i tak;
Center tekstas centruojamas pagal nurodyt teksto apatins linijos
tak;
Fit nurodomi du takai, ir automatikai apskaiiuojams toks raidi
plotis (auktis nekeiiamas), kad tekstas tilpt tarp i tak;
Middle tekstas centruojamas pagal nurodyt tak horizontalia ir
vertikalia kryptimis;
Right nurodytas takas atitinka apatin deinj paskutins teksto raids
kamp;
Specialiems simboliams vesti naudojami simboliai %%:
%%d laipsnio simbolis;
%%p simbolis;
%%c skersmens () simbolis
%%% %;
%%nnn simbolis, kurio kodas nnn.
DrawTextMultiline Text ( )
Didesniems teksto fragmentams vesti naudojama DrawTextMultiline

Text komanda. Komanda, brinyje apibrtame lange, formuoja teksto
fragment, kuris redaguojamas prastomis tekst redaktori komandomis.
Nurodius srit, kurioje bus raomas tekstas, atveriamas Multiline Text Editor
dialogo langas (18 pav.). iame lange perjimas nauj eilut atliekamas
automatikai, o Enter klavias reikalingas tik skirsnio pabaigai ymti.
Teksto charakteristikos
(riftas, auktis, forma, sluoksnis)
terpti specialius
simbolius
Atstumai tarp eilui
Paieka/Pakeitimas
raomas tekstas
terpiamas failas
Veikiamasis teksto stilius
18 pav. Teksto vedimo langas
DrawHatch ( )
DrawHatch komanda skirta udar kontr brkniavimui pasirinktu

ablonu. ie ablonai naudojami atlikti pjvius, skirti detali sudtines dalis
arba ymti pjvyje mediag i kurios padaryta detal. AutoCAD sistemos
ablon bibliotekoje ACAD.PAT yra saugomi populiariausi mediag
brkniavimo ablonai.
Kiekvienas toks ablonas susideda i vienos arba keli atkarp (hatch lines),
nubrt nustatytu kampu ir atstumu. Atkarpos linijos gali bti itisins arba
takins brknins. Pats brkniavimas atliekamas srityse apribotose
atkarpomis, lankais, apskritimais, polinijomis arba ploktumomis.
Brkniavimo sritis apibriama projektuojant srities ribas xOy ploktum
veikiamojoje koordinai sistemoje. Objektai formuojantys brkniavimo
srities ribas turi btinai susikirsti.
Jeigu brkniavimo sritis yra tuia, tai pasirinktu ablonu upildoma visa i
sritis. Kitu atveju, brkniavimo rezultatas priklauso nuo pasirinkto
brkniavimo metodo, kuris nustatomas Advanced kortelje Boundary Hatch
dialogo lange. Esant normaliam metodui (Normal style) brkniavimas
vykdomas link srities vidaus. Suradus srities viduje kit udar kontr,
brkniavimas ataukiamas iki dar sekanio vidinio kontro. Pasirinkus Outer
metod, brkniavimas vykdomas tik iki vidinio udaro kontro. Pasirinkus
Ignore metod, brkniavimas vykdomas neatsivelgiant srities viduje
esanius vidinius kontrus.
Pasirinkus DrawHatch komand, atveriamas Boundary Hatch dialogo
langas (19 pav.), kuriame nustatomi reikalingi brkniavimo parametrai ir
paymimi brkniuojami udari kontrai (Quick kortel). Paspaudus OK
mygtuk, pasirinktos sritys yra ubrkniuojamos.
Brkniavimo tipas
ablon sraas
Kampas Paveldti savybes

Mastelis
Atstumas tarp linij Dvigubas

brkniavimas
Asociatyvusis
brkniavimas
19 pav. Udar srii brkniavimas

Type srae apibriamas brkniavimo tipas:
Predefined brkniavimas atliekamas pasinaudojant jau sukurtais

brkniavimo ablonais i ACAD.PAT failo. Jie pasirenkami Pattern
srae, o vaizduojami Swatch lauke. Angle ir Scale redagavimo
laukuose raomas brkniavimo ablono pasvirimo kampas ir mastelis.
Custom brkniavimo ablonas irenkamas i kit ablon fail.
User defined brkniavimo ablonas apibriamas nurodant linij
pasvirimo kamp ir atstum tarp linij. Brkniavimo linij tipas
parenkamas pagal veikiamj sluoksn.
jungus Double jungikl briamos papildomos brkniavimo linijos,
susikertanios su nustatytomis.
Brkniavimo sritys apibriamos Pick Point ir Select Objects mygtukais.
Pirmuoju atveju nurodomas vidinis udaros srities takas, o antruoju
paymimi objektai formuojantys brkniuojam srit (surastos sritys
iskiriamos). Paspaudus Remove Islands mygtuk galima nurodyti vidinius
takus t srii, kuri nereikia brkniuoti. Paymtas sritis galima pamatyti
paspaudus mygtuk View Selections mygtuk.
Paspaudus Preview mygtuk, ekrane vaizduojamas brinys su jau
ubrkniuota sritimi. Paspaudus Continue mygtuk, grtama atgal dialogo
lang.
jungus Associative jungikl ubrkniuota sritis susiejama su srities ribomis,
t.y. pasikeitus srities riboms automatikai keisis ir pati brkniavimo sritis.
Norint pritaikyti jau sukurt brkniavimo ablon kitoms sritims, reikia
paymjus naujus udarus kontrus, paspausti Inherit Properties mygtuk ir
paymti brinyje brkniavimo srit, kurios savybs yra paveldimos.
Grafini objekt redagavimas
ModifyMove ( )
ModifyMove komanda paymtus grafinius objektus perkelia i vienos vietos

kit. Baigus ymti objektus (paspaudus Enter klavi), btina nurodyti bazin
tak (Specify base point or displacement:), o po to nauj bazinio tako
viet (Specify second point of displacement or <use first point as
displacement>:) brinyje. Jeigu vietoje antrojo tako spaudiamas Enter
klavias, tai pirmasis takas traktuojamas kaip perkeliam objekt postmis.
ModifyRotate( )
ModifyRotate pasuka paymtus objektus norimu kampu. iuo atveju,

paymjus sukamus grafinius objektus ir paspaudus Enter klavi) nurodomas
bazinis takas apie kur sukami grafiniai objektai (Specify base point:) ir
kampas (Specify rotation angle or [Reference]:). Pasirinkus Reference
parametr, nurodomas esamas pasukimo kampas (Specify the reference
angle <>:) ir reikalingas posukimo kampas (Specify the new angle:).
ModifyErase( )
Erase komanda itrina visus paymtus grafinius objektus. Vietoje paymt

objekt vedus od Last, bus itrintas paskutinis nubrtas grafinis objektas.
ModifyBreak( )
ModifyBreak itrina paymto grafinio objekto dal. i dalis nustatoma

dviem nurodytais objekto takais. Jeigu grafinis objektas ymimas pele, tai is
ymjimo takas traktuojamas kaip pirmasis trinamos atkarpos takas. Jeigu
objektas ymimas kitais bdais, tai pirmasis takas nurodomas papildomai.
Norint pakeisti pirmojo tako viet, reikia pasirinkti First point parametr.
Pabaigoje nurodomas antrasis trinamos atkarpos takas (Specify second break
point:). Tarp i nurodyt tak ir bus itrinta objekto atkarpa arba lankas
(20 pav.).
Pastaba: apskritim lankai trinami prie laikrodio rodykl.
1 2 2 1
20 pav. ModifyBreak komanda

ModifyTrim( )
ModifyTrim itrina pasirinkt paymto grafinio objekto dal (iki paymtos

klities). Pradioje paymimi grafiniai objektai, kurie yra traktuojami kaip
nupjovimo ribos (Select cutting edges). Po to, paspaudus Enter klavi,
paymimos trinamos atkarpos arba lankai (Select objects:) (21 pav.).
Nupjovimo riba (apskritimas)
Trinamos atkarpos
21 pav. ModifyTrim komanda

ModifyLenghten( )
ModifyLenghten keiia pasirinkt atkarp ilgius arba lank kampus. Juos

galima keisti iais bdais:
Select object - ivedamas paymto objekto ilgis;
DElta keiiamas atkarpos arba lanko ilgis, nurodytu dydiu.
Pirmiausiai nurodoma pati reikm, o po to paymimas objektas, kurio
ilgis keiiamas. Jeigu pasirenkamas Angle parametras, tai keiiamas
paymto objekto lanko kampas;
Percent keiiamas atkarpos arba lanko ilgis, nurodant j procentais;
Total nurodomas bendras naujas paymtos atkarpos ilgis arba lanko
kampas (Angle);
DYnamic dinamikai keiiamas atkarpos ilgis arba lanko kampas.
ModifyExtend( )
ModifyExtend pratsia paymtus objektus iki nurodytos klities. Pirmiausia

paymimos klities ribos (Select boundary edges), o po to grafiniai
objektai, kurie bus pratsiami (Select object to extend) (22 pav.).
Klitis
Pratsiamas objektas
22 pav. ModifyExtend komanda
ModifyFillet( )
ModifyFillet sklandiai apjungia du grafinius objektus arba atskirus

dvimats polilinijos segmentus. Paymjus du objektus, jie sklandiai
apjungiami lanku, kurio spindulys vedamas Radius parametru. Pasirinkus
Polyline parametr ir paymjus dvimat polilinij, jos segmentai taip pat
sklandiai apjungiami.
Komanda Chamfer( )
ModifyChamfer nutrina dviej atkarp dalis ir apjungia jas tiesia linija

(formuojama nuoula). ios linijos padt apsprendia Distance parametras,
kuriame nurodomas pirmosios trinamos atkarpos dalies ilgis (Enter first
chamfer distance), o po to ir antrosios dalies ilgis (Enter second chamfer
distance). Pasirinkus Angle parametr, reikia nurodyti pirmosios atkarpos
dalies ilg ir antrosios kamp. Norint pritaikyti i komand polilinijai, reikia
pasirinkti Polyline parametr.
ModifyExplode( )
ModifyExplode suskaido paymtus sudtinius grafinius objektus atskiras

dalis. Jeigu sprogdinamas blokas, tai jis suskaidomas atskirus objektus ir j
sudaranius blokus. Jeigu komanda pritaikoma polilinijai, tai ji suskaidoma
atkarpas ir lankus. Susprogdinus matmen, jis iskaidomas atskiras
dedamasias.
ModifyStretch( )
ModifyStretch perkelia paymt grup grafini objekt, kartu isaugodama

visus ryius su brinio objektais paliktais savo vietoje. Komanda taikoma,
norint dinamikai itempti arba suspausti Line, Arc, Trace, Solids,
Polyline, Rectangle komandomis sukurtus objektus. Pradioje langu (crossing
arba cpolygon ymjimo parametrai) paymimi visi objektai, kurie bus
tempiami (Select objects: Use the cpolygon or crossing object selection
method). iuo atveju visi grafiniai objektai, kurie telpa nurodytoje srityje, yra
perkeliami nauj viet (kaip Move komanda). Tiesi atkarp, lank ir
polilinij segment pabaigos takai, kurie patenka paymtos srities vid, yra
tempiami, o pabaigos takai, nepaklinantys lang, paliekami vietoje.
Langu paymjus reikalingus objektus, toliau btina nurodyti bazin tak
(Specify base point or displacement:) ir nauj bazinio tako viet (Specify
second point of displacement:) brinyje.
ModifyScale( )
ModifyScale keiia paymt grafini objekt dyd. Paymjus norimus

objektus, nurodomas bazinis takas (Specify base point:) ir didinimo
koeficientas (Specify scale factor:). Pasirinkus Reference parametr
nurodomas esamas objekto dydis (Reference length), o po to ir norimas (New
Length).
ModifyProperties( )
ModifyProperties galima keisti paymto grafinio objekto savybes.

Atveriamas Properties dialogo langas (23 pav.) ir jame pateikiamas paymto
objekto savybi sraas. io lango struktra keiiasi priklausomai nuo
paymto objekto tipo. Visas savybi sraas gali bti suriuotas pagal
abcl (Alphabetic kortel) arba sugrupuotas pagal savybes (Categorized
kortel). Norint pakeisti objekto charakteristik, reikia perkelti pels ymekl
ant atitinkamo srao elemento ir rayti arba pasirinkti reikaling reikm.
23 pav. Grafini objekt savybs
Pvz. paymjus atkarp, galima keisti jos pradios ir pabaigos tak

koordinates, jos linijos tip, spalv, sluoksn ir t.t. Pasirinkus apskritim, galima
keisti apskritimo centr ir spindul.
ModifyMatch Properties( )
Match Properties komandos pagalba galima labai paprastai perduoti vieno

grafinio objekto pagrindines savybes kitiems objektams. Pradioje paymimas
grafinis objetas, kurio savybs bus kopijuojamos (Select source object:). Po
to paymimi visi objektai, kuriems perduodamos tos savybs (Select
destination object(s) or [Settings]:). Pasirinkus Settings parametr, galima
keisti perduodam savybi sra.
ModifyText( )
Paymjus reikaling tekst, atsivrusiame dialogo lange galima keisti io

teksto turin, pasirinkt rift, ilyginimo bd ir kitas teksto charakteristikas.
ModifySpline( )
ModifySpline komanda modifikuoja DrawSpline nubrt kreiv.
ModifyHatch( )
Pasirinkus komand ir pele paymjus keiiam brkniavimo srit, atsiveria

dialogo langas, kuriame galima redaguoti norimas brkniavimo
charakteristikas.
ModifyPolyline( )
ModifyPolyline komanda redaguojamos polilinijos. Jeigu pasirinktas grafinis

objektas yra atkarpa arba lankas, tai komanda paveria objekt polilinija,
jeigu atsakoma Yes komand lange pateikt klausim Entity selected is not
a polyline. Do you want it to turn into one?.
Priklausomai nuo polilinijos tipo komand lange ivedami skirtingi jos
redagavimo parametrai. Jeigu polilinija yra dvimat, tai ivedami tokie
parametrai:
Close formuojamas segmentas, kuris sujungia paskutin polilinijos
segment su pirmuoju;
Open paalinamas paskutinis udar kontr formuojantis segmentas.
Join prijungia prie polilinijos, pasirinktas atkarpas arba lankus. iuo
atveju polinija negali bti udara;
Width nustatomas naujas polilinijos plotis visiems segmentams;
Edit vertex segment virni redagavimas. Pradioje kryiaus
formos ymekliu paymima pirmoji polilinijos virn ir komand lange
ivedamas naujas praneimas:
Next/Previous/Break/Insert/Move/Regen/Straighten/Tangent
/Width/eXit<N>:
Next ymeklis perkeliamas nauj virn;
Previous ymeklis perkeliamas ankstesn virn;
Break itrinami polilinijos segmentai tarp nurodyt
virni. Pradioje simenama veikiamoji virn ir
ivedamas praneimas: Next/Previous/Go/eXit<N>:.
Next arba Previous parametrais paymimos sekanios
arba ankstesns polilinijos virns. Pasirinkus Go,
itrinami segmentai tarp taip apibrt virni. eXit ymi
operacijos pabaig;
Insert u veikiamosios terpiama nauja virn (Enter
location of new vertex:);
Move veikiamoji virn perkeliama nauj nurodyt
pozicij (Enter new location);
Regen polilinija ekrane perbraioma;
Straighten visi segmentai tarp dviej pasirinkt virni
yra pakeiiami vienu tiess segmentu;
Tangent veikiamajai virnei parenkama nauja liestins
vektoriaus kryptis (Direction of tangent). Tokia kryptis
vliau naudojama sklandiai apjungiant polilinijos
segmentus;
Width nustatomas sekanio polilinjos segmento pradios
(Enter starting width) ir pabaigos (Enter ending width)
plot;
EXit - operacijos pabaiga;
Fit curve atliekamas atskir polilinijos segment sklandus

apjungimas;
Spline curve polilinijos virns naudojamos kaip kontroliniai takai
B-splaino tipo kreivei brti. Kreiv pereina per pirm ir paskutin
polilinijos tak;
Decurve itrinamos visos kreivs sugeneruotos Fit curve ir Spline
curve komandomis;
Ltype gen pakeiiamas polilinijos tipas;
Undo ataukiama anksiau vykdyta komandos operacija;
EXit baigiamas komandos vykdymas.
Pastaba: dvimat polilinij galima redaguoti tik tuo atveju, jeigu ji yra
lygiagreti veikiamosios koordinai sistemos xOy ploktumai.
Grafini objekt konstravimas

ModifyCopy( )
ModifyCopy komanda paymtus objektus kopijuoja nauj viet.

Komandos veikimas atitinka Move komand. Norint i karto sukurti kelias
objekto kopijas, btina pasirinkti Multiple parametr ir tik po to nurodyti bazin
tak (Specify base point or displacement). Kiekvien kart nurodius nauj
bazinio tako viet, bus nukopijuota paymt objekt kopija. Kopijavimas
pabaigiamas, paspaudus Enter klavi.
ModifyOffset( )
ModifyOffset sukuria nauj lygiagret paymtajam grafin objekt,

nutolus nurodytu atstumu. Galima i karto vesti reikaling atstum (Specify
offset distance or [Through] <>:), arba pasirinkus Through parametr,
nurodyti tak, kur turs kirsti naujai sukurtas grafinis objektas. Po to
paymimas kopijuojamas objektas (Select object to offset or <exit>:), ir
pasirenkama pus (Side to offset:), kurioje reikia formuoti nauj grafin
objekt. Sukrus nauj objekt i karto galima paymti ir kit objekt, kuris
turi bti kopijuojamas jau vestu atstumu. Komanda baigiama, paspaudus Enter
klavi.
ModifyMirror( )
ModifyMirror bria paymt grafini objekt veidrodines kopijas.

Paymjus reikalingus objektus, nurodomas pirmasis (Specify first point of
mirror line:) ir antrasis veidrodins aies takai (Specify second point of
mirror line:). Vliau pasirinkus Yes atsakym komand lange pateikt
Delete source objects? [Yes/No]<N>: klausim, paymti originalai bus
itrinti, o pasirinkus No palikti brinyje.
ModifyArray( )
Komanda sukuria nurodyt skaii paymt grafini objekt kopij. Toks

objekt kopijavimas vykdomas dviem bdais: kopijas idstant staiakampiu
masyvu (Rectangular Array jungiklis) arba kopijas idstant apie pasirinkt
tak (Polar Array jungiklis).
Atsivrus Array dialogo langui ir jungus Rectangular Array jungikl
(24 pav.), vedamas kopij eilui (Rows) ir stulpeli (Columns) skaiiai;
nurodomi atstumai tarp eilui (Rows offset) ir tarp stulpeli (Column
offset); staiakampio masyvo pasukimo kampas (Angle of array). Paspaudus
Select Objects, pasirenkamas kopijuojamas grafinis objektas.
Stulpeli skaiius
Eilui skaiius
Atstumai
24 pav. Array dialogo langas (Rectangular Array jungiklis)

Pasirinkus Polar Array jungikl (25 pav.), vedamas tako, apie kur bus
idstomos paymt objekt kopijos (Select objects), koordinats (Center
point:). Method srae pasirenkamas vienas i kopijavimo metod:
Total number of items & Angle to fill vedamas reikaling kopij,

traukiant ir original, skaiius (Total number of items), ir nurodomas
kampas, kuriuo idstomi kopijuojami grafiniai objektai (Angle to fill);
Total number of items & Angle between items vedamas
reikaling kopij, traukiant ir original, skaiius (Total number of
items), ir nurodomas kampas tarp grafini objekt (Angle between
items);
Angle to fill & Angle between items nurodomas kampas, kuriuo

idstomi kopijuojami grafiniai objektai (Angle to fill), ir kampas tarp
grafini objekt (Angle between items).
jungus Rotate items as copied jungikl, kopijuojami grafiniai objektai bus
papildomai pasukti apie savo automatikai apskaiiuot ar tiksliai nurodyt
centr (Object base point grup).
Centro takas
Idstymo metodas
Pasukti objektus
Pasukimo centras
25 pav. Array dialogo langas (Polar Array jungiklis)

Paspaudus Preview mygtuk, galima pamatyti komandos vykdymo rezultat, o
OK komanda vykdoma.
Informacins komandos
Informacins komandos komand lange pateikia informacij apie pasirinkt
grafin objekt, paymto tako koordinates, sistemini kintamj reikmes
arba kitus duomenis.
ToolsInquiryList( ) komand lange iveda vis informacij

(koordinats, spalva ir t.t.) apie paymtus grafinius objektus;
ToolsInquiryID Point( ) pateikia nurodyto tako koordinates;
ToolsInquiryDistance( ) apskaiiuoja atstum ir kampus tarp
dviej nurodyt tak;
ToolsInquiryArea( ) apskaiiuoja figros plot (Area) ir
perimetr (Perimeter). Pasirinkus Object parametr galima paymti
grafinius onjektus, kurie bus panaudoti plotui apskaiiuoti. Pasirinkus
Add parenkami objektai arba takai bus pridti prie skaiiuojamo ploto,
pasirinkus Substract parenkami objektai arba takai bus atimami i
skaiiuojamo ploto;
ToolsInquiryMassprop( ) komand lange pateikia paymt
kietakni modeli charakteristikas;
ToolsInquiryTime pateikia duomenis apie brinio sukrimo ir
redagavimo laikus;
ToolsInquiryStatus iveda veikiamj brinio bsen: brinio
grafini objekt skaii, braiymo rim bsenas, veikiamasias objekt
savybes ir kt.
ToolsInquirySet Variable iveda ir nustato pasirinkt sistemini
kintamj reikms. ia reikia komand lange vesti sisteminio
kintamojo vard ir nauj jo reikm.
Matmen ymjimas
Kiekvienas nubrtas matmuo sudtinis grafinis objektas, paprastai
susidedantis i keli element: ikeltini linij, rodykli, matmens linijos ir
teksto. Toks matmuo gali bti traktuojamas kaip vienas grafinis objektas, t.y. jis
bus asociatyvinis, arba kaip keli tarpusavyje nesusijusi objekt rinkinys.
Tokiu atveju kiekvienas matmens sudtinis elementas redaguojamas atskirai.
Norint brti asociatyvinius matmenis, reikia, prie pradedant ymti matmenis,
DIMASO sisteminiam kintamajam suteikti ON reikm. is rimas yra
ijungiamas, jeigu DIMASO kintamajam suteikiama OFF reikm. Briamo
matmens sudtini dali form nusako pasirinktas matmen stilius (Dimension
Style), kuriame yra apibriamos matmen sistemini kintamj reikms ir
apraoma matmen forma. iuos matmen stilius galima kurti ir redaguoti
FormatDimension Style ( ) komanda.
Nors matmenys gali bti vairi tip, taiau dauguma j susideda i toki
element (26 pav.):
Matmens teksto, kuris ymi imatuot atstum. ia galima panaudoti
automatikai apskaiiuot atstum arba vesti savo tekst. Taip pat
galima prijungti: atstumus, apskaiiuotus alternatyviais matavimo
vienetais; tolerancijas ir/arba pasirinktas simboli eilutes, raomas prie
arba u apskaiiuoto atstumo.
Matmens linij vir kuri arba tarp kuri raomas matmens tekstas.
Daniausiai matmens tekstas raomas tarp matmens linijos, tuo bdu
suskaidydamas j dvi dalis. Pagal Lietuvoje priimt standart
matmens linija turi bti nesuskaidyta.
Rodykli, kurios ymi matmens linij pabaigas. i rodykli form ir
dyd galima keisti.
Ikeltini linij, kurios briamos nuo matuojamo esinio iki matmens
linijos. Jos gali bti statmenos arba pasvirusios. Ikeltins linijos turi
bti ilindusios vir matmens linijos apie 2mm.
Centro ymi, kurios ymi apskritim arba lank centrus. Vietoje centro
yms gali bto braiomos ir centro linijos.
Ikeltin linija
Matmens tekstas
Matmens linija
Centro ym
Centro linija
26 pav. Matmen ymjimas

Tiesiniai matmenys DimensionLinear ( )
Tiesiniai matmenys ymi atstum tarp dviej nurodyt tak esamos

koordinai sistemos xOy ploktumoje. Horizontaliniai matmenys (Horizontal)
ymi atstum lygiagret X koordinai aiai. Vertikals (Vertical) atstum
lygiagret Y koordinai aiai. Pasukti (Rotated) atstum tarp nurodytu
kampu pasukt matmens linij (27 pav.).
Norint nubrti tiesin matmen, reikia pasirinkti DimensionLinear komand
ir vien i matmen ymjimo bd:
paymti du takus tarp kuri bus imatuotas atstumas;
paspaudus Enter klavi, paymti pai matuojam atkarp.
Pabaigoje pele nurodoma arba klaviais vedama matmens linijos ir matmens
teksto vieta brinyje.
27 pav. Tiesiniai matmenys

Prie nurodant matmens linijos viet brinyje galima:
Pakeisti tekst, pasinaudojant teksto langu (Mtext parametras). ia
kampiniai skliaustai rodo apskaiiuot atstum. Norint visikai pakeisti
tekst, reikia itrinti tuos skliaustus ir rayti nauj tekst.
Pakeisti matmens tekst komandinje eilutje (Text).
Pasukti matmens tekst nurodytu kampu (Angle).
Pasukti pat tiesin matmen (Rotated).
Parinkti tiesinio matmens tip (Horizontal arba Vertical).
Tiesiniai matmenys DimensionAligned( )
Norint brti tiesinius matmenis, kurie

bt lygiagrets nurodytiems takams ir
ymt tikrj atstum, reikia rinktis
DimensionAligned komand. iuo atveju
matmens linija bus lygiagreti tiesei
nubrtai per du parinktus takus, o
ikeltins linijos bus jai statmenos.
Ordinatiniai matmenys
DimensionOrdinate( )
Ordinatiniai matmenys (28 pav.) vaizduoja

tak x arba y ordinates nuo pasirinkto
bazinio tako (datum). Pagal nutyljim
bazinio tako vieta koordinai pradios
28 pav. Ordinatiniai takas, taiau j galima lengvai pakeisti,
matmenys perklus koordinai pradios tak nauj
viet.
Spindulio DimesiomRadius( ) ir skersmens DimensionDiameter( )

matmenys
Spindulio arba skersmens matmenys naudojami lank arba apskritim
spinduliams arba skersmenims matuoti. ia centro ym arba centro linijos yra
vaizduojamos automatikai, jeigu ie matmenys idstomi apskritimo arba
lanko iorje. Jie nevaizduojami, jeigu centro ymi vaizdavimas udraustas,
arba matmenys ymimi apskritimo viduje.
Centro yms DimensionCenter Mark( )
Pasirinkus komand, reikia paymti reikaling apskritim arba lank (26 pav.).
Kampiniai matmenys DimensionAngular( )
Kampiniai matmenys matuoja kampus laipsniais. Aktyvavus

DimensionAngular komand, matuojam kamp galima nurodyti keliais
bdais:
paymti du matuojamo apskritimo takus;
paymti lank;
paymti dvi atkarpas;
paspaudus Enter klavi, nurodyti kampo virn ir du kampo takus.
Nurodius matuojam kamp, reikia parinkti matmens linijos ir teksto viet
(29 pav.).
29 pav. Kampiniai matmenys
Baziniai DimensionBaseline( ) ir nuosekls

DimensionContinuous( ) matmenys
Matmen sekoms ymti patogu naudoti bazinius arba nuoseklius matmenis.

Baziniai matmenys formuoja matmen sek prasidedani nuo vieno bazinio
tako. ymint matmenis nuosekliai grandine, kiekvienas naujas matmuo
prijungiamas prie ankstesnio matmens, t.y. naujojo matmens pirmoji ikeltin
linija sutampa su senojo matmens antrja ikeltine linija.
Norint formuoti iuos matmenis, pirmiausia reikia sukurti bazin matmen
(tiesin, kampin arba ordinatin), nuo kurio bus kuriami kiti matmenys. Toliau
baziniai matmenys bus formuojami nuo bazinio matmens pirmosios ikeltins
linijos, o nuosekls nuo bazinio matmens antrosios ikeltins linijos.
Bazini arba nuosekli matmen ymjimo algoritmas:
Sukurti tiesin, kampin arba ordinatin matmen.
Pasirinkti DimensionBaseline arba DimensionContinuous.
ymti sekani matuojam matmen tik antruosius takus. Matmen
ymjimas baigiamas, paspaudus Enter.
Atstumas tarp matmen linij baziniuose matmenyse fiksuotas ir j galima
keisti Dimension Style dialogo lango Line and Arrows kortelje Baseline
Spacing redagavimo lauke.
Tolerancij ymjimas DimensionTolerance( )
Geometrins tolerancijos apibria leistinus formos, orientacijos, vietos

nukrypimus nuo tikslaus geometrinio modelio. ios tolerancijos nusako
briamos detals tikslum. AutoCAD sistema nubria tolerancijas lentelse,
padalintose atskiras dalis, kuriose nurodomas tolerancijos tipas ir atitinkama
jos reikm (30 pav.).
30 pav. Tolerancij ymjmas

Norint vienu kartu greitai paymti kelis matmenis, reikia pasirinkti
DimensionQDIM( ) komand, paymti esinius, kuriuos reikia imatuoti
ir paspausti Enter klavi. Po to komand lange isirinkti reikaling matmen
tip ir nurodyti matmen linij vietas.
Nurodomieji matmenys DimensionLeader( )
Nurodomieji matmenys susieja tekst (anotacij) su nubrtu grafiniu objektu.

ios rodykls linija gali bti nubrta tiesiomis atkarpomis arba kreivmis.
Briant rodykles, j forma (spalva, linijos tipas, rodykls forma ir dydis) yra
parenkama pagal veikiamj matmen stili.
Norint sukurti nurodomj matmen reikia:
Pasirinkti DimensionLeader komand.
Paymti rodykls pradios tak
Paymti teksto viet ir paspaudus Enter klavi apibrti teksto
(anotacijos) srit.
vesti teksto eilut (spaudiant Enter klavi galima vesti ir daugiau
teksto eilui).
Baigus rayti tekst, du kartus spausti Enter klavi.
Norint pakeisti briam rodykli ir anotacij parametrus, reikia pasirinkti
DimensionLeader komand ir, paspaudus Enter klavi, aktyvuoti Leader
Settings dialogo lang. ia Annotation kortelje apibriamas anotacijos
teksto tipas (tekstas, esinio kopija, tolerancija ir t.t.) ir teksto charakteristikos;
Leader Line & Arrow kortelje pasirenkamas naudojamas linijos (tiesios
atkarpos - straight, kreivs spline) tipas, o taip pat linij ir rodykli
charakteristikos. Attachment kortelje irenkamas teksto idstymas
braiomos rodykls atvilgiu.
Matmen redagavimas
Matmenys redaguojami rankenlmis arba redagavimo komandomis.
Kiekvienas nubrtas matmuo AutoCAD sistemoje apibriamas savo
charakteringais takais (definition points), kurie braiomi DEFPOINTS
sluoksnyje ir yra nespausdinami. ie charakteringi takai atitinka specialius
rankenli takus (grip point). Paymjus redaguojam matmen ir pasirinkus
reikaling rankenli tak, galima lengvai keisti matmens padt.
ModifyStretch komanda galima itempti matmen, perstumti matmens
tekst kit viet, o ModifyTrim arba ModifyExtend sutrumpinti arba
itempti matmenis arba j elementus. ModifyMove komanda galima perkelti
matmen arba atskiras jo dalis kit pozicij. ModifyExplode komanda
suskaido matmen atskiras dedamasias ir jas perkelia nulin sluoksn. i
komanda naudojama, kai reikia keisti atskiras asociatyvinio matmens dalis.
Norint nubrti pasvirusius matmenis, reikia pasirinkti DimensionOblique
komand, paymti jau nubrt matmen ir nurodyti pasvirimo kamp.
Keiiant matmens tekst, btina pasirinkti ModifyProperties komand ir
esini savybi dialogo lango Text grups Text Override redagavimo lauke
rayti nauj tekst.
Norint ilyginti matmens tekst viet, reikia pasirinkti DimensionAlign( )

komand grup, kurioje:
Home graina matmens tekst pozicij, apibriam jo matmens
stiliaus;
Rotate pasuka matmens tekst nurodytu kampu;
Left perkelia matmens tekst ties matmens linijos kairiuoju kratu;
Right perkelia matmens tekst ties matmens linijos deiniuoju kratu;
Center perkelia matmens tekstas centr.
T pat galima atlikti greiiau, jeigu, paymjus reikaling matmen,
aktyvuojamas kontekstinis komand menu (paspaudus deinj pels klavi) ir
pasirenkama viena i Dim Text Position komand. Taip pat kontekstiniame
meniu Precision komanda galima keisti imatuoto atstumo tikslum.
Paspaudus Dimesion Edit( ) mygtuk i Dimension ranki juostos galima:
keisti matmens teksto viet (Home parametras), vesti nauj matmens tekst
(New), pakreipti matmen reikalingu kampu (Oblique) ir pasukti matmens
tekst (Rotate).
Pakeitus naudojamo matmen stiliaus charakteristikas, io stiliaus jau nubrti
matmenys brinyje automatikai nepasikeiia, todl DimensioUpdate( )
komanda reikia perbraiyti pakeisto stiliaus matmenis. Norint pritaikyti
nubrtam matmeniui kit matmen stili, reikia paymti t matmen ir Dim
Style Control srae ( ) pasirinkti nauj reikm.
Visas matmen savybes galima keisti ModifyProperties komanda.

Visus matmen pakeitimus galima isaugoti kaip atskir matmen stili, jeigu
paymimas reikalingas matmuo ir paspaudus deinj pels klavi,
pasirenkama Dim StyleSave As New Style komanda.
Matmen stiliai
Matmen stiliai valdo matmen format. Briant matmenis, AutoCAD sistema
naudoja veikiamj matmen stili. Briant nauj brin metrinje sistemoje,
veikiamasis matmen stilius atitiks ISO-25 standart. Pasirinktas matmen
stilius apibria:
Matmen linij, ikeltini linij, rodykli ir centro ymi format ir
pozicij;
Matmen teksto pozicij ir form;
Taisykles pagal kurias AutoCAD sistema idsto matmen tekst ir
linijas;
Bendr matmen mastel;
Pagrindini, alternatyvi ir kampini matmen format ir tikslum;
Tolerancij format ir tikslum.
Norint sukurti savo arba pakeisti veikiamj matmen stili, reikia pasirinkti
FormatDimension Style( ) komand. Atsivrus Dimension Style
Manager dialogo langui (31 pav.) galima pakeisti veikiamj matmen stili
(Set Current mygtukas), sukurti nauj (New), pakeisti sen (Modify) arba
palyginti kelis matmen stilius (Compare). Preview lange vaizduojamas
veikiamojo matmens stiliaus matmenys.
Brinio stiliai
Veikiamojo stiliaus vaizdas
31 pav. Matmen stili lentel

Kuriant nauj arba redaguojant sen matmen stili aktyvuojamas Modify
Dimension Style dialogo langas, kuriame yra ios kortels:
Line And Arrows kortelje apibriamos matmen linij (Dimension

Lines), ikeltini linij (Extension Lines), rodykli (Arrowheads) ir
centro ymi (Center Marks) forma, dydis, linijos tipas ir spalva;
Text apibriamas matmen teksto stilius, spalva, dydis, vieta ir
idstymo bdas. Offset from dim line redagavimo lauke nurodomas
matmens teksto atstumas nuo matmens linijos;
Fit irenkamas matmens teksto ir linij brimo, o taip pat j tarpusavio
idstymo bdai, kai tekst ir/arba rodykles negalima patalpinti
automatikai apskaiiuot pozicij. Taip pat ia galima parinkti
matmen mastel, kuris bus taikomas matmen teksto, rodykli ir
kitiems matmen dydiams, bet negalios matuojamiems atstumams;
Primary Units apibriamas pagrindini matmen formatas, tikslumas,
o taip pat matuojamo atstumo mastelis (Scale factor). Sufix ir Prefix
redagavimo laukuose galima rayti simboli sekas, kurios bus
ivedamas prie ir/arba u matmens teksto;
Alternate Units apibriamas alternatyvi matmen formatas,
tikslumas ir vieta. Jie vaizduojami, jeigu jungiamas Display alternate
units jungiklis;
Tolerances tolerancij format, tikslum ir viet.
Blokai
Blokai keletas grafini objekt apjungt vien grup. Kiekvienas blokas gali
turti savo unikal vard arba bti bevardis. Toki blok kopijas galima kelis
kartus terpti brin, juos pasukti ir keisti j mastel. ModifyExplode
komanda bloko kopijos brinyje yra suskaidomos atskirus grafinius objektus.
Reikia sidmti, kad pakeitus bloko objektus automatikai pasikeiia ir visos
bloko kopijos brinyje.
Blok panaudojimo privalumai:
Galima sukurti daniausiai naudojam simboli, komponeni arba
standart bibliotekas ir juos terpti naujai kuriamus brinius.
Leidia lengvai keisti brini atskirus fragmentus.
Kada brin terpiama bloko kopija, tai terpiama tik jo nuoroda, todl
ymiai sumaja brinio dydis.
Blok sudarantys grafiniai objektai gali bti nubrti vairiuose sluoksniuose,
skirtingu linij tipu ir ploiu. i informacija bloke yra isaugoma, todl,
terpiant blok, visi bloko objektai briami originaliame sluoksnyje ir
originalia spalva ir linij tipu.
Jeigu bloke yra esini, kurie yra nubrti nuliniame sluoksnyje ir j spalva,
linij tipas arba plotis BYLAYER, tai ie grafiniai objektai bus patalpinti
brinio veikiamajame sluoksnyje ir gys visas to sluoksnio savybes.
Jeigu bloko esini savybs - BYBLOCK , tai ie objektai gaus veikiamasias
brinio savybes.
Kiekviename bloke gali bti nuorodos kitus blokus. AutoCAD sistema kuria ir
bevardius blokus, kaip asociatyvius matmenis arba brkniavimo ablonus.
Bloko vardas
Paymti objektai
terpimo takas
32 pav. Blok formavimo dialogo langas

Norint sukurti blok, reikia:
1. Nubrti visus blok sudaranius esinius.
2. Pasirinkus DrawBlockMake ( ) komand, atverti Block
Definition dialogo lang (32 pav.).
3. Name redagavimo lauke vesti bloko vard.
4. Paspaudus Select objects mygtuk, paymti grafinius objektus,
kurie priklausys apibriamam blokui. Paspaudus Quick Select
mygtuk, galima ymti objektus pagal pasirinkt filtr.
5. Pasirenkamas bloko objekt formavimo bdas:
Retain sukrus blok, bloko objektai iliks paiame brinyje;
Convert to Block brinyje nubrti objektai bus pakeisti bloku;
Delete bloko grafiniai objektai bus itrinti i brinio.
6. Base point grupje pasirenkamas bloko terpimo takas. Paspaudus
Pick Point mygtuk galima paiame brinyje nurodyti bloko terpimo
tak.
7. Description lauke galima trumpai aprayti blok.
8. jungus:
Do not include an icon nesukuriama bloko piktograma
Create icon from block geometry kartu su bloku isaugoma ir
bloko piktograma
Bloko vardas
Failo vardas
33 pav. Blok isaugojimo dialogo langas

Taip sukurt blok galima terpti tik t pat brin. Norint panaudoti sukurt
blok kituose briniuose, reikia j isaugoti atskirame faile. Klaviais surinkus
wblock komand ir atvrus Write Block dialogo lang (33 pav.), galima
isaugoti atskirus brinio fragmentus kituose failuose.
Atsivrusiame Write Block dialogo lange reikia apibrti brinio grafini
objekt grup arba isaugot blok, kuris bus isaugotas pasirinktame aplanke.
1. jungus:
Block: ` ir nurodius jau sukurto brinio blok, is bus
isaugotas atskirame faile. Bloko ir failo vardai gali nesutapti.
Entire Drawing visas brinys bus isaugotas kaip atskiras
blokas.
Object ir paymjus nubrtus esinius, jie bus isaugoti faile.
iuo atveju reikia taip pat nurodyti bloko terpimo tak (Base
point) ir paymti blok sudaranius esinius (Objects).
2. File Name redagavimo lauke raomas naujas failo vardas.

3. Location nurodomas aplankas, kuriame bus isaugotas blokas.
4. Insert units pasirenkami terpiant blok naudojami matavimo vienetai.
Blokas bus isaugotas kaip AutoCAD sistemos brinys (.DWG formato
failas). Taip sukurt blok galima naudoti ir braiant kitus brinius.
Bloko vardas
Pasukimo kampas
terpimo takas
Mastelis
34 pav. Blok terpimo dialogo langas

InsertBlock ( ) komanda (34 pav.) terpiamas sukurtas blokas, nurodant
jo terpimo tak (Insertion point), mastel X, Y, Z ai kryptimis (Scale) ir
pasukimo kamp (Rotation). terpiamo bloko vardas raomas Name lauke,
arba surandamas aplank medyje (Browse mygtukas).
jungus Specify On-screen jungiklius, bloko terpimo tak, mastel ir
pasukimo kamp reikia paymti paiame brinyje, kitu atveju jo koordinats
ir/arba mastelis raomi X, Y, Z ir Angle laukuose. jungus Uniform Scale
jungikl, mastelis visomis kryptimis bus vienodas. jungus Explode jungikl,
terptas blokas i karto bus suskaidytas atskirus grafinius objektus.
Dokument spausdinimas
FilePlotter Manager prijungia prie AutoCAD terps naujus spausdintuvus
ir nustato j parametrus.
FilePage Setup komanda apibriamos spausdinimo slygos. Page Setup
dialogo lango (35 pav.) Plotter configuration srae reikia pasirinkti reikaling
spausdintuv. Paspaudus Properties mygtuk, galima pakeisti spausdintuvo
parametrus, o Plot style table srae veikiamj spausdinimo stili. is stilius
susieja realias spausdintuvo spalvas su brinio grafini objekt spalvomis.
Pasirinktas spausdintuvas
Spausdinimo stilius
35 pav. Spaudintuvo nustatymo langas

FilePlot spausdinamas visas brinys arba jo fragmentas. Atsivrusio Plot
dialogo lango Plot Device kortelje (36 pav.) galima pasirinkti reikaling
spausdintuv ir spausdinimo stili. Layout Settings kortelje apibriamas
spausdinamo lapo formatas (Paper size), lapo matavimo vienetai ir orientacija
(Drawing orientation).
Plot area grupje pasirenkama brinio sritis, kuri turi bti spausdinama:
Limits brinio ribos;

Extents brinio sritis, kuri uima grafiniai objektai;
Display ekrane matomas brinio fragmentas;
View isaugotas brinio vaizdas;
Window paymta brinio sritis (Window < mygtukas).
36 pav. Spausdinamo lapo nustatymo langas

Plot scale grupje parenkamas spausdinimo mastelis. Scale srae galima
isirinkti vien i didinimo arba mainimo masteli. Jeigu iame srae nra
reikalingo mastelio, tai Custom redagavimo laukuose galima susieti
spausdinamo lapo matavimo vienetus su brinio matavimo vienetais. Plot
offset laukuose apibriamas spausdinamo brinio postmis lape. jungus
Center the plot jungikl brinys bus spausdinamas lapo centre. jungus Plot
with plot styles jungikl, objektai bus spausdinami pagal j spausdinimo stili,
Plot object lineweight spausdinant bus atsivelgiama ir linij ploius.
Paspaudus Full Preview mygtuk galima pervelgti spausdinam brin, OK

brinys bus spausdinamas.
Literatra
1. Sliesorinas V., Jurgaitis J., iuprinas V. Ininerin grafika. Vilnius:
iburys, 1998.
2. Lenkeviius A., Matickas J. Kompiuterin grafika. Kaunas:
Technologija, 2001.
3. Vainora R. AutoCAD 2000 atmintin. Kaunas:Smaltija, 2000.
4. Miseviius V. AutoCAD 2000 nuo nulio... . Kaunas:Smaltija, 2002.
5. Kumpikas P., Vasylius A. Kompiuterins grafikos udavinynas.
Kaunas:Technologija, 2000.
6. Pietarien G., itkeviien V. Kompiuterins braiybos darbai.
Kaunas, Technologija, 2001.
7. B. Smitas. AutoCAD 14 aliems. Kaunas:Smaltija, 1998.
8. P. Audzijonis. Kompiuterin ininerin geometrija ir grafika.
Vilnius, 1999.
9. G. Omura. AutoCAD 2002 vadovas. Kaunas:Smaltija, 2002.
Turinys
vadas ..................................................................................................................3
AutoCAD 2002 terp ..........................................................................................4
Koordinai sistemos........................................................................................11
Matavimo vienetai ir j formatai.......................................................................13
Brinio ribos ir apimtis....................................................................................14
Grafini objekt (esini) bendrosios svybs ...................................................15
Duomen vedimas ...........................................................................................17
Grafini objekt ymjimas..............................................................................23
Braiymo rim nustatymas............................................................................25
Rankenls ........................................................................................................26
Grafini objekt idstymas ekrane ..................................................................27
Grafini objekt braiymas...............................................................................27
Grafini objekt redagavimas ...........................................................................35
Grafini objekt konstravimas ..........................................................................42
Informacins komandos ....................................................................................44
Matmen ymjimas .........................................................................................45
Blokai................................................................................................................53
Dokument spausdinimas .................................................................................57
Literatra...........................................................................................................59

AutoCad. Mokomoji Knyga. WWW - Remontogidas.lt

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

You might also like

AutoCad. Mokomoji Knyga. WWW - Remontogidas.lt

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

AutoCad. Mokomoji Knyga. WWW - Remontogidas.lt

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Kauno technologijos universitetas

Grafini darb katedra

ioje mokomojoje knygoje apraomi technini brini braiymo

Open a Drawing redaguoti

Sukuriant nauj brin,

1 pav. Pradinis dialogo langas

2 pav. AutoCAD 2002 programos terp

Koordinai sistemos piktograma

Modelio erdvs kortel

Lap erdvs kortels

Korteli irinkimo mygtukai 3 pav. Dokument langas

ymeklio ingsnis Ortogonalios atkarpos Linij ploi

Tinklelis Charakteringi takai

ymeklio koordinats Modelio/Lap erdvs

5 pav. Koordinai sistemos

6 pav. Koordinai sistem langas

7 pav. Matavimo vienet langas

Grafini objekt (esini) bendrosios svybs

Sukurti nauj Itrinti paymt sluoksn

Sluoksni filtras Detali informacija

Atkurti sluoksni bsen

Isaugoti sluoksni bsen

8 pav. Sluoksni redagavimo langas

Grti ankstesn sluoksn

Aktyvuoti paymto objekto sluoksn

9 pav. Grafini objekt savybi ranki juosta

10 pav. Dekarto koordinats

11 pav. Poliarins koordinats

12 pav. Charaktering tak ranki juosta

13 pav. Charaktering tak nustatymas

jungus OTRACK mygtuk nauji takai nurodomi pagal grafini objekt

Pagalbini tiesi kampai

Kamp matavimo bdas

14 pav. Polar Tracking kortel

15 pav. Koordinatiniai filtrai

Esini grupavimo metodas

16 pav. Grafini objekt paiekos dialogo langas

ymeklio judjimo intervalas

17 pav. Braiymo rim nustatymo langas

DrawLine komanda veikiamajame sluoksnyje briamos veikiamosios

Priklausomai nuo pasirinkto parametro veikiamajame sluoksnyje briamos

I karto briamos kelios lygiagreios atkarpos. J skaii, tarpusavio atstum

Komanda bria dvimat nepertraukiam linij, susidedani i tiesi atkarp ir

DrawPolygon briamas taisyklingas daugiakampis nuo 3 iki 1024 kratini.

Center of polygon - nurodomas apskritimo apie kur ar kur bus

DrawRectangle briamas staiakampis. Pradioje nurodomas pirmasis

Lank galima brti iais bdais:

DrawCircle briami apskritimai:

Center, Radius nurodius apskritimo centr ir spindul;

Per nurodytus takus briama sklandi kreiv.

DrawEllipse briamos elipss:

Center nurodomas briamos elipss centras (Specify center of

Didesniems teksto fragmentams vesti naudojama DrawTextMultiline

18 pav. Teksto vedimo langas

DrawHatch komanda skirta udar kontr brkniavimui pasirinktu

Kampas Paveldti savybes

Atstumas tarp linij Dvigubas

19 pav. Udar srii brkniavimas