Jay - Asher. .Trylika - priezasciu.kodel.2013.LT

Alma littera
JAY ASHER
I angl kalbos vert LINA BUGIEN
/\lm a littera
VI LNI US / 2011
UDK 820(73)-93 Versta i: Jay Asher
As22 THIRTEEN REASONS WHY
Razorbill, New York, 2008
ISBN 978-9935-38-890-6
Copyright 2007 Jay Asher

All rights reserved
Vertimas lietuvi kalb, Lina Bgien, 2011
Leidykla Alma littera, 2011
Skiriu JoanMarie
- Pone? - darsyk pakartoja ji. Kada norite, kad j prista
tytume?
Dviem pirtais smarkiai pasitrinu kakt virum kairiojo anta
kio. Galva plyta dar pasiuiau.
- Nesvarbu, - atsakau.
Patinink paima siuntin. Tai toji pati bat dut, maiau
nei prie par atsidrusi prie mano dur slenksio; dabar ji i
naujo sukta rud popierin mai, ulipint permatoma lipnia
juosta - lygiai taip pat, kaip ir a j gavau. Tiktai dabar ji adre
suota kitam asmeniui. Kitam i eils pagal Hanos Beiker sra.
- Velnio tuzinas*, - burbteliu. Ir ia pat pasibjauriu savim,
kam ivis pastebjau it sutapim.
* Anglikai skaiius trylika, lietuvikai vadinamas velnio tuzinu, yra kepjo tuzi
nas (baker's dozen). ia odi aismas su pagrindins veikjos pavarde - Beiker
(vertjos pastaba).
8 JAY AS HE R
- Atleiskit, neigirdau?..
As tik papurtau galv.
- Kiek kainuos? - klausiu.
Ji padeda dut ant guminio svarstykli padkliuko, paskui
greit suspaudo mygtukus.
Pastatau puodel degalinje pirktos kavos ant prekystalio ir
dbteliu ekranl. Itraukiu i pinigins kelis banknotus, kien
je sugraibau sauj monet ir padedu pinigus ant prekystalio.
- Turbt kava dar nesuveik, - ypteli ji. - Vieno dolerio
trksta.
Paduodu jai trkstam doler ir pasitrinu limpanias akis.
Paskui gurkteliu dar kavos - ji vos drungna, tad dar sunkiau
nuryti. Bet man reikia kaip nors pabusti!
O gal ir ne. Gal geriausia bt kiaur dien taip ir tempti
pusiaumiegom. Ko gero, tik taip ir sugebiau itverti iki ian
dienos vakaro.
- Adresat turt pasiekti rytoj, - paaikina moteris. - Arba
poryt, - ir numeta dut sau u nugaros stovint veiml.
Kodl negaljau palaukti, kol baigsis pamokos? Negi sunku
buvo duoti Denei dar dienel ramybs?
Nors ji to, aiku, nenusipeln.
Ryt arba poryt parjusi namo prie dur ji ras it siuntin.
Arba, jei jos ttis, mama ar dar kas nors i namiki parsiras
anksiau, tai dut ji greiiausiai ras sau ant lovos. Nustebs ir
apsidiaugs. A bent jau nustebau ir apsidiaugiau. Siuntinys be
atgalinio adreso? Ar siuntjas pamiro urayti, ar tyia taip pa
dar? Gal ia nuo kokio slapto gerbjo?
TRYLIKA PRIEASI KODL 9
- Ar ekio reikia? - klausia patinink.

A papurtau galv.
Maiukas spausdintuvas vis tiek j atbeldia. iriu, kaip
moteris, prispaudusi popieriaus juostel prie smulki plastikini
dantuk, nuplia j ir imeta iukliad.
Ms mieste tra tik vienas pato skyrius. Kain, ar ne ita pati
patinink aptarnavo ir kitus mones i to srao, gavusius siunti
n anksiau u mane? domu, ar jie nepasibodjo paimti siuntimo
eki? Gal atminimui susikio juos kur nors baltini stali? Ar
prisismeig prie kamtins lentos su visokiais rateliais?
A vos nepapraau patininks vis dlto duoti man ek. Jau
iojuosi sakyti: ,Atsipraau, gal visgi j paimsiu? Kaip atminim.
Nors, jei biau norjs atminimo, galjau persirayti juostas
arba isaugoti emlap. Tik kad t juost daugiau n u k ne
benoriau klausytis, nors jos balsas ir nepaliauja skambjs man
ausyse. Be to, juk ir namai, gatvs bei mokykla niekur nedingo ir
visada man primins, kas nutiko.
Dabar jau nieko nebegaliu pakeisti. Siuntinys ikeliavo. O a
ieinu i pato taip ir nepams ekio.
Kakur giliai u kairiojo antakio galv man tebeskelia skaus
mas. Kiekvienas kavos gurknis darosi vis lyktesnis, ir eidamas
mokyklos link a vis aikiau juntu, kad tuoj atsijungsiu.
Tikrai noriau atsijungti. Noriu smigti ia pat ant aligatvio
ir kaip nors nuliauti gebenes. Nes ikart u t gebeni gatv
daro lankst aplinkui mokyklos main stovjimo aiktel. ali
gatvis toliau suka per pievel prieais mokyklos pastat ir veda
iki pat pagrindini dur. engs pro jas, atsiduri koridoriuje, i
10 JAY AS H E R
abiej pusi nustatytame spinteli blokais, tarp kuri veriasi du

rys klases, o paiame gale ioji nuolatos atviros durys kabinet,
kur vyksta pirmoji pamoka.
Paiame priekyje, atgrtas mokinius, stovi pono Porterio
stalas. Jis paskutinis i vis gaus t siuntin be atgalinio adreso.
O madaug per vidur, kairje pusje, yra Hanos Beiker suolas.
Jis tuias.
VAKAR
V A L A N D A PO P A M O K
Bar duts dydio paketas nuoulniai atremtas lauko duris.

Ms duryse yra nedidel kiaurym laikams, bet kiekvienas u
muilo gabaliuk storesnis paketlis paliekamas lauke. Ant siun
tinio paskubom pakraigliota: Kljui Densenui, - taigi paimu j
ir neuosi vidun.
Nujs virtuv, pasidedu siuntin ant spintels. Itraukiu
staliuk su visokiais rankiais ir susirandu jame irkles. Jomis
perriu siuntinio pakavim ir nukeliu duts dangt. Viduje
guli kakoks pailgas burbulin celofan suktas ritinys. Ivynio
js aptinku septynet palaid garso kasei.
Kiekvienos kasets deiniajame virutiniame kampe tamsiai
mlynais daais uraytas numeris - ar tik ia ne nag lakas? Abi
kasei puss savo ruotu irgi sunumeruotos. Ant pirmosios u
rayta vienas ir du, ant antrosios - trys ir keturi, tada - penki
12 JAY A S H E R
ir ei, ir taip toliau. Paskutins kasets vienoje pusje parayta

trylika, o kitoje - nieko.
Kas gi galjo atsisti man bat d, piln kasei? Juk iais
laikais niekas kasei nebesiklauso! Kain, ar bent jau rasiu kuo
jas paleisti?
A, taigi garae ant darbastalio stovi stereogrotuvas! Ttis kone
veltui sigijo j sendaiki turguje. Tas grotuvas toks senas, kad
niekam n motais, jog apkibs pjuvenomis ar bus nutakytas da
ais. O svarbiausia - juo galima leisti kasetes.
Prisitraukiu prie darbastalio taburet, numetu ant grind ku
prin ir atsisdu. Spsteliu grotuvo atidarymo mygtuk. Plastiki
nis dangtelis pasikelia, ir a kyteliu vidun pirmj kaset.
* KASET: A PUS
L

Sveiki, berniukai ir mergaits! ia Hana Beiker. Gyvu stereogarsu.
Netikiu savo ausimis.
Joki sipareigojim dl biliet grinimo. Joki pakartojim.
Ir ssyk - tikrai j okil reikalavim.
Ne, negaliu patikti. Hana Beiker juk nusiud.
Tikiuosi, kad js pasireng, nes ketinu ikloti jums savo gyveni-
mo istorij. Tikriau kodl tas mano gyvenimas baigsi. O jeigu
klausots it kasei, vadinasi, esate viena is prieasi, kodl taip
nutiko.
K? Negali bti!
Nepasakysiu, kurioje kasetje atsiras kiekvienas is js. Bet ne
sijaudinkit, jei jau gavot it miel del, vadinasi, anksiau ar
vliau savo vard igirsite... Paadu!
Juk kam negyvai panelei meluoti
14 JAY A S H E R
Oho! Skamba visai juokingai. Kam negyvai panai meluoti? At

sakau: tamy kad ji negali gintis.
Negi ia koks ikryplikas atsisveikinimo laikas?
Nagi, ko nesijuokiat?
A, kaip norit. Maniauypalinksminsiu.
Hana bus prie mirt raiusi itas kasetes. Bet kodl?
Taisykls visai paprastos. Jos tik dvi. Pirmoji: js klausots.
Antroji: siuniat kitam. Labai tikiuosi, kad abi uduotys nebus
jums lengvos.
- Ko tu ia klausaisi?
- Mama!
Galvotrkiais puolu prie grotuvo ir isyk nuspaudiu kelis
mygtukus.
II
- Mama, kaip tu mane igsdinai! - sakau. - Nieko ia ypa

tingo. S t udav nam darbams.
Aminas mano atsakymas visiems gyvenimo atvejams. Vlai
grau namo? Su draugu ruoiau nam darbus. Prireik daugiau
pinig? Gavau sudting nam darb. O tai dabar - kasets, ku
rias gavau i merginos. Tos paios, kuri prie por savaii igr
sauj tablei.
Irgi nam darbas.
- Galima man paklausyti? - teiraujasi mama.
- Jos ne mano, - sakau, bato nosim brindamas cemen
tines grindis. - Draugui padedu. ia i istorijos. Nuobodu,
patikk.
- K gi, grau, kad padedi, sako ji. Paskui pasilenkia man

per pet ir kilsteli dulkin skudur - vien i sen mediagini
mano vystykl, i po jo isitraukia susukt siuvjo metr ir pak
teli man kakt. - Paliksiu tave ramybj.
Palaukiu, kol tarkteli udaromos durys, ir tik tada keliu pir
t prie mygtuko grotuvui jungti. Jauiuosi taip, tarsi ir mano
pirtai, ir platakos, ir rankos, ir sprandas - viskas staiga bt
tap tuiaviduriai. Nepajgiu net nuspausti grotuvo mygtuko.
Pams t mediagin vystykl, udengiu juo bat dut,
kad nebematyiau. Veriau jau niekad nebiau regjs nei tos
ds, nei t septyni kasei jos viduje. Pirmkart jungti gro
tuv buvo juok darbas. Lyg saldain nuryti. Neturjau jokio su
pratimo, k igirsiu.
Bet dabar paspausti mygtuk - vienas i pai iurpiausi
dalyk mano gyvenime.
Pritildau gars ir jungiu grotuv.
... Pirmoji: js klausots. Antroji: siuniat kitam. Labai tikiuo

si, kad abi uduotys nebus jums lengvos.
Perklaus visas trylika pusi nes kiekvien istorij sudaro try
lika pusi atsukat juostas pradi, sudedat jas atgal dut ir
siuniat toliau tam mogui, kuris eina po js nedidels istori
jos. O tu, saunusis tryliktasis numeri, gali pasiimti kasetes su savim
tiesiai pragar. Neinau, kokio esi tikjimo, bet gal vis dlto ten
susitiksim.
16 JAY A S H E R
Jei kartais kuris i js nusprstumt sulauyti taisykles, spju,

jog padariau it ra kopijas. Ir jeigu is siuntinys neapkeliaus
js vis., anie raai bus vieai ir labai plaiai pagarsinti.
Toks sumanymas nra mano akimirkos geidis.
Taigi nenuraykit mans i anksto... dar kart.
Ne. Kaip jai galjo auti tokia mintis?
inokite, jus stebi.
II
Mano skrandis, tarsi nematomos rankos sugniautas, klaikiai

spazmuoja - vos tveriu nesusivms. Netoliese, ant emo suoliuko,
pamatau dugnu auktyn apverst plastikin kibir. Prireikus galiu
dviem uoliais prie jo priokti, nutverti u rankenos ir atversti.
Hanos Beiker a beveik nepainojau. Nors labai norjau j
painti. Painti geriau, nei turjau tam galimyb. Vis vasar
mudu kartu udarbiavom kino teatre. O neseniai, per vien va
karl, buvom beveik susiklijav. Bet vis tiek negavom progos
tapti artimesni. Tik a niekad nesu jos nuras. Niekad.
itos juostos negali bti man skirtos. Tikrai ne man. ia tur
bt klaida.
Ar koks iurpus poktas.
Grindimis prisitraukiu iukliad. Nors jau anksiau api
rjau, darsyk patikrinu siuntinio pakavim. Siuntjo adresas turi
juk kur nors bti, gal a j tiesiog praiopsojau?
Pastami vieni kitiems siuntinja kasetes su Hanos Beiker
saviudybs istorija. Kakas turbt nukopijavo raus ir atsiunt
juos man, nordamas pasityioti. Rytoj mokykloje tas kas nors

btinai ims aipytis, mane pamats, arba isivieps ir nusigr.
Tada jau inosiu, kieno ia darbas.
O tada? K darysiu tada?
Neinau.
Ai, vos nepamirau. Kadjau esate mano srse, vadinasi, turjot

gauti emlap.
Paleidiu siuntinio pakavim i rank; jis nukrinta atgal
iukliad.
A esu srae.
Prie kelias savaites, likus dienai ar dviem iki Hanai igeriant
tabletes, kakas pro ply mano mokyklin spintel kio vok.
Ant voko raudonu flomasteriu buvo urayta: NEIMESK -
PRIREIKS. Viduje radau sulankstyt miesto plan. vairiose jo
vietose buvo suymta apie tuzin raudon vaigdi.
Pradios mokykloje, pasim tokius pat prekybos rm i
leistus emlapius, mokms nustatyti iaur ir pietus, rytus ir
vakarus. Maiukai mlyni skaiiukai, ibarstyti tuose planuose,
sutapo su j pakraiuose ivardyt verslo moni pavadinimais.
Hanos atsist plan tebesineiojau kuprinje. Vis ruoiausi
parodyti j bendramoksliams ir isiaikinti, ar ir daugiau kas tok
gavo. Gal kas nors ino, k tai reikia? Bet, laikui bgant, tas
planas nusimet tarp mano vadovli ir ssiuvini, ir a visai j
pamirau.
18 JAY A S H E R
Iki ios akimirkos.

iose kasetse paminsiu kelias ms mylimo miesto vieteles, ku
rias galsite aplankyti. Nepriversiu js ten eiti, bet, jei norit kiek
geriau visk sivaizduoti, susiraskit tas vaigdes. Arba, jei norit,
meskit tuos emlapius lauk - as vis tiek nesuinosiu.
Hanos balsui sklindant per dulkinus garsiakalbius, juntu,
kaip kuprin spaudia man koj. Ten viduje, kakur dugne, guli
sutrintas jos emlapis.
O gal ir suinosiu. Juk nesu tikra, kokie ten reikalai, kai nu
mirti. Gal kaip sykis dabar stoviu tau u nugaros?
A palinkstu pirmyn, alknmis atsiremiu darbastal. Ran
komis usidengiu veid, o pirtus suleidiu staiga sudrkusius
plaukus.
Atsipraau. Nereikjo taip sakyti.
Na, ar pasirengs, pone Foli?
Dastinas Folis. Absolventas. Pirmasis Hanos buinys.
Beje, o i kur a tai inau?
Dastinai, branguti, tu buvai pirmas, kur pabuiavau. Pirma
sis, su kuriuo buvau susikibusi rankom. Taiau tu tebuvai vidutinis
vyriokas, kaip visi. Sakau taip ne todl, kad noriau tave eisti.
Tikrai ne. Tiesiog tu kakodl labai mane traukei, ir labai norjau
bti tavo mergina. A ir iandien n pati neuprantu, kodl taip
labai to sigeidiau. Tiesiog kakuo tu traukei... Ir ta trauka buvo
labai stipri.
Nors tu ito neinai, bet prie por met, kai buvau dar pirma
klas, o tu antraklasis, visur tave sekiodavau. Per et pamok
dirbau budtoja, utat inojau, kokios tau pamokos. A net nu
sikopijavau tavo tvarkarat; ko gero, dar ir dabar kakur ia jis

mtosi. Paskui, kraustydami mano daiktus, veikiausiai j nusvies
alin paman, kad pirmoks susiavjimas nebeturi daugiau jokios
reikms. Bet ar tikrai?
Man jis tebeturi reikm. Iekodama savo istorijos pradios, atse
kiau ligi pat tavs. Tikrai ties tavim viskas ir prasideda.
Kain, kelintas tame srae bsiu a? Kelinta bus mano isto
rija? Gal antra? Treia? Ar su kiekviena i j darosi vis baisiau?
Juk ji sak, kad aunusis tryliktas numeris gali pasiimti kasetes su
savim tiesiai pragar.
Kai iklausysi raus iki pabaigos, Dastinai, tikiuosi, suprasi,
kok vaidmen suvaidinai itoje istorijoje. Galbt dabar tau atrodo,
kad tai tebuvo smulkmena, bet patikk, ji svarbi. Gal gale viskas
pasidaro svarbu.
Idavyst. Vienas i pai bjauriausi dalyk.
inau, kad nenorjai mans nuvilti. Ties sakant, dauguma
js, kurie mans klausysits, veikiausiai n nesuvokt, k darote.
K i ties padarte.
O k a padariau, Hana? Nes tikrai neturiu alio supratimo.
Tas vakaras, jeigu apie t pat vakar galvojam, man buvo toks
pat keistas, kaip ir tau. Gal man - netgi labiau, nes ligi iol nesu
prantu, kas tada, po imts, nutiko.
Pirmoji raudona ms vaigd vieia ties C-4. Beskit pirtu
C, o tada veskit emyn, kol rasit 4. Visai kaip aidiant Laiv
m. Kai iklausysit it ra, gerai bt, jei ten nueitumt. Mes
tame name gyvenom visai trumpai, tik t vasar prie mano pirm
j klas, taiau btent tenai sikrm, vos atsikraust miest.
20 JAY A S H E R
tai ten as pirmkart pamaiau tave, Dastinai. Pagalvok, gal

prisiminsi. Buvai simyljs mano biiul Ket. Ligi mokslo met
pradios dar buvo lik pora mnesi, ir Ket vienintel as painojau,
nes ji gyveno visai greta. Ji man iklojo, kaip visus pereitus metus tu
dl jos lydeisi. Na, ne visai taip - tiesiog nuolat j spoksodavai ir
retkariais tarsi netyia ukliudydavai koridoriuje.
Na, juk visai netyia, ar ne?
Kt man sak, kad per mokslo met pabaigos sokius tu galiau
siai sidrsinai ne vien tik spoksoti ir ukabinti. Judu abu okote
visus ltus gabalus. Ir dar ji man sak, kad rengsi netrukus leistis
tavo pabuiuojama. Pirmasis buinys gyvenime. Kokia garb!
Tos istorijos turbt bjaurios. Kaip reikiant bjaurios. Tikriau
siai tik todl kasets ir keliauja nuo vieno kitam. I baims.
Argi rytumeis sisti kam nors pund kasei, kuriose esi kal
tinamas privars kit mog iki saviudybs? Tikrai ne. Bet Hana
nori, kad mes visi, kurie esame tam srae, j iklausytume. Ir mes
jai paklstame, vykdome jos nurodymus, siuniame vienas kitam
kasetes - kad tik jos nepaklit rankas tiems, kuri nra srae.
Bti srae. Skamba tarsi naryst slaptame klube. Irinkt
j klube.
A kakodl irgi ten trauktas.
Man parpo pamatyti, kaip tu atrodai, Dastinai, todl is
mans paskambinom tau ir paprasm ueiti. Skambinom is mano
nam, nes Kt nenorjo, kad suinotum, kur ji gyvena... na, bent
kol kas... nors jos namai buvo visai greta.
Tu kak aidei net neinau, k: gal krepin, beisbol ar dar
k, todl pasakei, kad ueisi vliau. Mums teko palaukti.
Krepin. Daugelis ms t vasar j aidm, tikdamiesi pir

maisiais metais pakliti jauni lyg. Dastinas, tada dar an
traklasis, turjo sau parengt vietel komandoje. Todl dauguma
ms aidm su juo, vildamiesi per vasar pasisemti gdi. Kai
kuriems ms tai pavyko.
Bet kitiems, deja, ne.
Mudvi sdjome ant mano palangs ir jau kelint valand kal
bjoms, kai staiga judu tu ir dar vienas tavo draugelis (sveikas,
Zachai!) pasirodte gatvje, ingsniavote link ms.
Zachas? Zachas Dempsis? Su Hana a j maiau vien vie
nintel kart, ir tai - tik akimirk. Tai buvo t vakar, kai mudu
susipainome.
Tiesiai prieais mano namus yra apverstos T formos sankrya,
ten susieina dvi gatvs. Tu drozei paiu gatvs viduriu ms link.
II
Pala, pala. Man reikia pagalvoti.

Kraptinju nagu ant darbastalio pridivus oranins spal
vos da lakel. Kodl a ito klausausi? Kam man taip save kan
kinti? Kas trukdo man paprasiausiai itraukti kaset i grotuvo
ir kartu su visomis kitomis suversti iukliad?
Sunkiai nuryju seil. Aki kampuiuose pradeda kauptis aaros.
Todl, kad tai - Hanos balsas. O a maniau, kad jau niekad
jo nebeigirsiu. Negaliu imesti jo iukliad.
Ir dar mane sulaiko taisykls. Dbteliu mediaginiu vys
tyklu pridengt bat dut. Hana sak padariusi vis kasei
22 JAY A S H E R
kopijas. O k, jeigu ne? O k, jei kasei kelion nutrks, jei

a niekam j nepersisiu, ir tuo viskas baigsis? Ir nieko. Nieko
daugiau nebus.
Bet k, jeigu iose kasetse rayta kas nors, kas gali skau
diai man pakenkti? Jeigu ji nemelavo? Tada bt pavieintas
antrasis kasei komplektas. Juk ji taip sak. Tada visi suinos,
kas jose.
Da lakelis nusilupa lyg pridivs aas.
Kas nort patikrinti, ar ji neblefuoja?
Tu perlipai per griov ir viena koja stojaisi ant vejos. Mano ttis
vis ryt laik jungs laistymo purktukus, utat ol buvo slapia ir
tavo pda slysteljo pirmyn, o tu pats kiek ilgas drbeisi ant ems.
Zachas tuo metu stebeilijosi lang, mgindamas kuo geriau sii
rti naujj Kets draug nuolankiai js} tad ukliuvo u
tavs ir nekteljo tiesiai ant aligatvio krato.
Tu nustmei j ir atsiklei. Jis irgi pakilo, o tada abu suiurote
vienas kit, nesumodami, k daryti toliau. Ir kas gi tau ov gal
v? Ogi kiek kabindamas pasileidai gatve atgal; tuo tarpu mudvi
su Kete vos pro lang neiskritom besikvatodamos.
Prisimenu t nutikim. Ketei jis atrod baisiai juokingas. Ji
pasakojo man apie tai per savo ileistuvi vakarl an vasar.
Tame vakarlyje a pirmkart pamaiau Han Beiker.
Dieve! Kokia ji man pasirod grai. Be to, buvo k tik atsi
krausiusi it miest - btent tuo mane labiausiai ir ukabino.
Ypa tada, nes vos tik atsidurdavau alia dailiosios lyties atstovi,
man lieuv lyg kas jrmazgiais suraiiodavo - n gudriausias
skautas nebt ipainiojs! Taiau su ja a galjau jaustis visai ki
toks, daug geresnis Kljus Densenas - gimnazijos pirmaklasis.
Dar neprasidjus mokslo metams, Kete ivaiavo, o as simyljau
vyruk, kur ji paliko ivykdama. Netrukus ir tas vyrukas pradjo
lyg ir domtis manimi. Nors greiiausiai taip vyko todl, kad a
nuolat sukindavausi netoliese.
Bendr usimim mudu neturjome, taiau bent jau mudvie
j klass per pirm, ketvirt ir penkt pamokas bdavo greta. Na,
dl penktosios pamokos gal kiek ir perdedu: kartais, kol atsirasdavau
ten, tu jau bdavai ijs, taiau bent jau pirmoji ir ketvirtoji pa
moka vykdavo tame paiame koridoriuje.
Per Kets vakarl visi trynsi kiemelyje lauke, nors buvo
gana varbu. Ko gero, tai buvo pati aliausia anos vasaros naktis.
O a, aiku, vark buvau pamirs namie.
Po kurio laiko a idrsau pasisveikinti. Dar po kurio laiko tu
sugebjai man atsakyti. O paskui vien dien, netardama n o
dio, a nuingsniavau greta tavs. inojau, kad taip ilgai netruks,
tad galiausiai mudu umezgme savo pirmj daugiaod pokalb.
Ne, ne visai taip. vark a tada tyia palikau namie kad
visi matyt naujuosius mano markinlius.
Koks mulkis buvau!
- Labas! pasakei tu. Ar taip ir nepasisveikinsi!
A ypteljau, kvpiau ir atsigriau.
- O kodl turiau sveikintis?
- Nes tu visada sveikiniesi.
24 JAY A S H E R
Paklausiau, kodl manaisi taip gerai mane pasts? Ir dar pri

driau, kad tikriausiai ivis nieko apie mane neinai.
Per Kets vakarl, pirmsyk nekdamasis su Hana Beiker, a
pasilenkiau usiriti bato raitelio. Ir negaljau. Nestengiau usiri
ti to sumauto raitelio, nes pirtai buvo tiesiog sugrub nuo alio.
Hanos garbei reikia pasakyti, kad ji pasisil man padti.
Aiku, a jai neleidau. Veriau palaukiau, kol mudviej sunkiai
besimezgant pokalb siterps Zachas, tada smukau vidun ir paki
au rankas po kartu vandeniu i iaupo, kad atitirpt.
Koks mikis!
Pries kur laik, kai paklausiau mamos, kaip atkreipti vaikino
dmes, ji atsak:
- Dkis sunkiai prieinama.
Dabar taip ir dariau. Is ties - suveik! Netrukus tu jau lauk
davai mans po pamok.
Man regis, prajo ne viena savait, kol pagaliau papraei mano
telefono numerio. Bet a inojau, kad anksiau ar vliau vis tiek pa
praysi, utat treniravausi, kaip j tau pasakysiu. Norjau pasirodyti
rami ir savim pasitikinti - tarsi man tai n motais. Tarsi imtus
kart per dien mans prayt telefono numerio.
Teisyb, ankstesnje mokykloje berniukai klausdavo mano nu
merio. Taiau ia, naujojoje mokykloje, tu buvai pirmasis.
Ne, netiesa. Bet i ties tu buvai pirmasis, kuriam j daviau.
Negaliu sakyti, kad ligi tol niekam nenorjau duoti savo telefono
numerio. Bet buvau atsargi. Naujas miestas. Nauja mokykla. kart
norjau pati sprsti, k kiti apie mane manys. Juk nedanai likimas
mums pakia dar vien prog, ar ne?
Ligi tavs, Dzastinai, kai kas nors praydavo mano numerio,

pasakydavau visus skaiius teisingai, iskyrus pat paskutinj. O ta
da pasimesdavau ir susipainiodavau... Tarsi netyia, bet kartu - ir
smoningai.
Usikeliu sau ant keli kuprin ir atsegu pat talpiausi jos
skyri.
irdama, kaip tu raaisi mano telefono numer, a tiesiog ne
sitveriau savame kailyje. Laim, buvai per daug sumis, kad tai
pastebtum. O kai pagaliau itariau ir t paskutinj - teising! -
skaii, tai net isiiepiau patenkinta.
Tuo tarpu tavo ranka taip baisiai drebjo, kad pamaniau, jog
nebaigsi rayti. ito nieku gyvu nenorjau leisti.
Itraukiu jos emlap i kuprins, pasidedu ant darbastalio
ir ilankstau.
Rodydama paskutinj skaii, kur iaip taip ikeverzojai,
pasakiau:
ia turi bti septyni.
- ia ir yra septyni.
Itiesinu suglamyt popieri medine liniuote.
- Na, kaip sau nori. Jei tik pats suskaitysi.
Suskaitysiu, atsakei. Bet vis tiek nubraukei t skaiiuk ir
pakeverzojai i naujo dar labiau drebania ranka.
Delnu sugniauusi itempiau savo rankogal ir jau kone tiesiau
rank nubraukti tau nuo kaktos prakaito... beveik taip, kaip bt
pasielgusi mano mama. Bet, laimei, laiku susigriebiau ir to nepa
dariau. O tai daugiau niekadjokios merginos nebebtum pras jos
telefono numerio.
26 JAY A S H E R
I anapus onini garao dur mane kteli mama. Patylinu

grotuv, pasirengs akimirksniu paspausti Stop mygtuk, jei
durys atsivert.
-K?
Kol parsiradau namo, tu jau spjai paskambinti. Dukart.
- Nenoriu trukdyti tau dirbti, - sako mama, - bet man rei
kia inoti, ar vakarieniausi su mumis.
Mano mama susidomjo, kas tu toks, ir as pasakiau, kad drauge
lankom vien kurs. Tikriausiai skambinai ko nors pasiklausti dl
nam darb. Ji atsak, kad tu irgi lygiai t pat sakei.
Susirandu plane pirmj raudon vaigd. C-4. inau t
viet. Tik ar verta ten eiti?
Negaljau patikti, Dastinai, kad pamelavai mano mamai.
Ir kodl nuo to pasijutau tokia laiminga?
- Ne, - atsakau. - Eisiu pas draug. Dl to nam darbo.
Todl, kad mudviej melagysts sutapo. Tai buvo enklas.
- Gerai, - atsiliepia mama. - Paliksiu tau ko nors aldytuve,
vliau pasiildysi.
Mano mama dar paklaus, kok dalyk mudu kartu lankom. At
sakiauy kad matematik. Tai buvo tik pusiau melas, nes mudu abu is
ties lankm matematik, tiktai ne kartu. Ir ne to paties lygio.
- Gerai, - linkteljo mama. - Jis irgi taip sak.
Puoliau jai priekaitauti, kam nepasitiki tikra savo dukterimi,
ipliau jai is rank popieriaus skiaut su uraytu tavo numeriu ir
ulkiau laiptais auktyn.
Vis dlto nueisiu ten, kur toji pirma vaigd. Taiau pir
miausia, kai tik ita kasets pus baigsis, eisiu pas Ton.
Tonis taip ir neatnaujino garso aparatros savo mainoje,

utat tebeleidia kasetes. Tokiu bdu, tikina jis, pats gali rink
tis muzik. Jeigu sumano k nors pavti, ir tas pakeleivis nori
leisti savo muzik, - joki ans! Netinkamas formatas, sako
jam Tonis.
Kai tu atsiliepeiy pasakiau:
- Dzastinai, ia Hana. Mano mama sak, kad skambinai dl
matematikos nam darb.
Tonis vairuoja senutl Mustang, paveldt i brolio, ku
ris greiiausiai gavo j i tio, o is savo ruotu - i savo tvo.
Nedaug poreli mokykloje taip kartai myli vienas kit, kaip
Tonis - savo main. Pavyduliaudamos Tonio jo mainai, j jau
paliko daugiau mergin, nei a kada esu pabuiavs.
Ipradi tu kiek sumiai, bet paskui prisiminei ities pamelavs
mano mamai ir, kaip dera geram berniukui, mei atsiprainti.
Nors tikru savo biiuliu Tonio nepavadiniau, bet esam kartu
dar por darbeli, utat inau, kur jis gyvena. O svarbiausia - jis
turi sen Walkman kasetms leisti. Tai geltonas aparaiukas su
plonytmis plastikinmis ausinmis; esu tikras, kad Tonis mielai
j paskolins. Pasiimsiu kelias kasetes ir perklausysiu, eidamas link
senj Hanos nam - jie vos u keli kvartal nuo Tonio.
- Na, Dzastinai, tai kas ten uduota i matematikos? erzi-
nausi. Nenorjau leisti tau lengvai isisukti.
Arba gal veriau nusineiu tas kasetes kur nors kitur. Kad
bt nuoaliau. Nes ia klausytis neieina. Ir ne dl to, kad bi
joiau, jog mama arba ttis atpains Hanos bals. Tiesiog man
reikia erdvs. Kad neudusiau.
28 JAY A S H E R
Bet tu irgi pasirodei nepsias. Kaipmat iaikinai many jog

traukinys A ivyksta is tavo nam be penkiolikos keturios. Traukinys
B ivyksta i manj deimia minui vliau.
Nors tu ir negaljai matyti, Dastinai, bet a tikrai pakliau
rank, lyg sdiau mokykloje, o ne ant savo lovos krato.
- A, a! Klauskit mans, pone Foli, suukau. A inau
atsakym!
Tada tu itarei mano vard:
- Nagi, panele Beiker?
Ir a ia pat tiesiai per lang imeiau mamos pamokymus apie
tai, kad reikia vaidinti nepasiekiam. Pasakiau tau, kad abudu
traukiniai susitiks Eizenhauerio parke prie raketos.
Ir k Hana jame rado? Niekad nesugebjau suprasti. Net ji
pati prisipasta tiksliai nesupratusi. Vis dlto, bdamas toks vi
dutiniokas, Dastinas tikrai mergin dmesio nestokoja.
Na, inoma, jis gana aukto gio. Gal joms atrodo domus.
Aminai spokso pro langus, lyg apie kak svajot.
Ragelyje stojo ilga tyla. Tu ilgai ilgai tyljai, Dastinai. O pas
kui paklausei:
- Tai kada tie du traukiniai susitiks?
- U penkiolikos minui, - ipokinau.
Tada tu pasakei, kad penkiolika minui gerokai per daug
dviem visu greiiu lekiantiems traukiniams.
Oho! Pristabdyk arklius, Hana!..
inau, k dabar visi pagalvojot. Hana Beiker yra pasileidusi
merg.
Na, va. Pagaunat? Juk pasakiau: Hana Beiker yra. Daugiau
taip sakyti nebeieina.
Ji nutyla.
Prisitraukiu taburet ariau prie darbastalio. Pora velenli,
vos irim anapus apmsijusio plastikinio langelio, suka juost
tempdami i vieno galo kit. I garsiakalbi sklinda tylus nyp
timas. Vos girdimas statinis triukmas.
K ji dabar galvoja? Ar i akimirk jos akys umerktos? Gal
verkia? Gal laiko pirt ant Stop mygtuko ir nestengia nu
spausti? K gi ji daro? A negirdiu!
Suklydot!
Jos balsas beveik dreba i pykio.
Hana Beiker nra ir niekada nebuvo pasileidusi merg. Bet da
bar kyla klausimas: o i kur js itai itraukt?
A tik norjau, kad mane pabuiuot. Buvau dar niekad nebu
iuota pirmaklas. Niekad' n vieno kartelio! Dabar buvau sii
rjusi vaikinuk, kuriam irgi patikau, ir ketinau j pabuiuoti. tai
ir viskas daugiau nieko. Ninieko.
Negi tikrai daugiau nieko? Nes juk buvau girdjs kitoki
kalb.
Kelet nakt i eils prie t pasimatym parke a vis sapnuo
davau t pat sapn. Lygiai tok pat. Nuo pradios iki gab. Js
malonumui tuoj j atpasakosiu.
Tik pirma noriu dar t paaikinti.
Mano vaikysts mieste, kur gyvenauy buvo parkas, vienu at
vilgiu panaus Eizenhauerio park. Abiejuose stovjo po lygiai
toki pai raket. Esu tikra, kad abi buvo pagamintos tos paios
kompanijos, nes atrod visikai vienodos. Raudona nosis iri
dang. Nuo nosies emyn eina metaliniai strypai, o apaioje alia
30 JAY AS H E R
uodegciy laikanti raket stai ant ems. Tarp nosies ir uodegos

yra trys auktai, sujungti trej kopi. Paiame virutiniame yra
vairas. Viduriniajame - iuozyn, kuria galima nusileisti emyn
aiktel.
Neretai vakarais dar iki prasidedant mokslo metams ioje moky
kloje a kopdavau virutinj raketos aukt ir pasiddavau galv
ant vairo. Vakaro vjelis, puiantis pro tarpus tarp stryp, mane
ramindavo. Tiesiog usimerkdavau ir galvodavau apie namus.
A irgi syk buvau ten ulips, bet tik syk, kai buvau penke-
ri. Spiegiau ir verkiau iki ukimimo, n u k nesiryau leistis
emyn. Bet ttis buvo per stambus, kad pralst pro skyl, taigi
jis paskambino gaisrininkams. Sie atsiunt gaisrinink, kad mane
itraukt. Jie greiiausiai gaudavo daug toki pagalbos praym,
nes prie kelet savaii miesto valdia paskelb ketinanti nu
griauti raket iuoyn.
Manau, kad btent todl kelias naktis sapnavau savo pirmj
buin raketoje. Man tai atrod labai skaistu ir nekalta. O a kaip
tik tokio savo pirmojo buinio ir norjau. Skaistaus ir nekalto.
Gal todl ji nepaymjo raudona vaigde to parko. Gali
bti, kad kasetms nespjus apkeliauti viso srao, raketos jame
nebeliks.
Grkime dar prie t mano sapn. Jie prasidjo prie pat t
dien, kai pirmkart nusprendei palaukti mans prie klass. Kai
supratau, jog tau patinku.
Hana nusivilko markinius ir leido Dastinui graibyti sau po
liemenle. tai kaip buvo. tai k a girdjau apie to vakaro vy
kius parke.
Bet pala. Kuriems galams jai taip elgtis parko vidury?

Sapne ai matau save raketos viruje, sikibusi vairo. Tai vis dar
toji pati aidim aiktels raketa, ji netikra, bet kaskart, kai pasuku
vair kairn, parko mediai kilsteli aknis ir pasitraukia kair.
O kai pasuku vair deinn, jie pasitraukia dein.
Paskui igirstu tavo bals, saukiant is apaios:
Hana! Hana! Liaukis kvailiojusi su mediais ir leiskis pas manei
Taigi paleidiu vair ir lipu pro virutiniame aukte esani
skyl emyn. Bety kol nusileidiu vidurinj aukt, mano pdos
pasidaro tokios didels, kad nebepralenda pro tolimesn skyl.
Didels pdos? Rimtai? Ne kain k raukiu apie sapn analiz,
bet ar tik jai kartais nerpjo, kokio dydio Dastino daiktas?
Ikiu galv pro tarp tarp stryp ir saukiu:
Mano pdos per didels! Ar vis tiek leistis?
Dievinu didiules pdasy atsakai tu. Leiskis pas mane
iuozyne. A tave pagausiu!
Sdu ant iuozyns ir pasistumtu. Vjas puia tiesiai man
atstatytas pdas, utat iuoiu ltai. Per t laik, kol nusileidiu,
spju pastebti, kad tavo pdos - visikai mauiuks. J beveik
nematyti!
Taip ir inojau!
Iskts rankas tu eini prie iuoyns, pasirengs mane sugauti.
Netiktina, bet, kai nuoku ant emsy savo didiulm pdom net
neuminu tau ant kojos.
Matai? Mudu tiesiog sukurti vienas kitam, sakai tu. O ta
da pasilenki mans pabuiuoti. Tavo lpos vis artja... artja... ir
tada... a pabundu.
32 JAY A S HE R
Itis savait kas nakt a pabusdavau lygiai toje paioje vieto

je kai tuoj tuoj turdavai mane pabuiuoti. Bet dabar; Dastinai,
mudu pagaliau susitiksim. Tame parke. Prie tos paios iuoyns.
Ir, po imts, dabar tu mane pabuiuosi kaip reikiant nesvarbu,
patiks tau ar ne.
Hana, jeigu t vakar buiavaisi taip, kaip paskui, per vakar
l, gali bti tikra, kad jam patiko.
Pasakiau tau, kad susitiksim ten po penkiolikos minui. i
noma, taip sakiau tik todl, kad norjau ten atsidurti pirma tavs.
Mat t akimirk, kai tu engsi park, norjau jau bti raketoje,
usiroptusi pat jos vir - lygiai kaip sapne. Ir viskas lygiai taip
ir buvo... iskyrus okanius medius ir baisias kojas.
I savojo stebjimo posto raketos viruje maiau tave engiant
park paiame tolimiausiamejo pakratyje. Eidamas link iuoyns,
kas keli ingsniai vis dirsiojai laikrod ir daireisi aplink, bet n
sykio nepaklei galvos auktyn.
Utat a i vis jg pasukau vair kad net subarkt. Tu
ingteljai atgal, uvertei galv ir paaukei mane vardu. Vis dlto,
kad ir kaip nordama tikrovje igyventi savo sapn, nesitikjau,
kad ir tu inosi j ligi smulkmen kad liepsi liautis man kvailiojus
su mediais ir leistis emyn.
- Tuoj nusileisiu, pasakiau.
Bet tu liepei man nelipti. Pasakei tuoj pats ukopsis pas mane.
Utat surikau:
- Ne! Palauk, a iuoiu emyn!
Ir tada tu pakartojai tuos stebuklinguosius mano sapno odius:
- A tave pagausiu!
Nra ko n lyginti su pirmuoju mano buiniu. Septinta pa

grindins mokyklos klas, Andrja Viljams, u sporto sals po pa
mok. Per pietus ji prijo prie mano stalo, nibteljo savo pasily
m man aus, ir paskui vis dien vaikiojau sukietjusiu galu.
O po to, kai pasibuiavom, - po trij brakiniu lp blizgiu
pagardint sekundi, - ji apsisuko ir nukr alin. Dirsteljau
pro sporto sals kamp ir pamaiau, kaip dvi jos draugus tiesia
jai po penkis dolerius. Nestengiau patikti savo akimis! Mano
lpos tapo deimties doleri layb objektu.
Kain, ia gerai ar blogai? Greiiau blogai, - nusprendiau.
Bet nuo tada man patinka brakinis lp blizgis.
Ropdamasi emyn is virutiniojo aukto negaljau paliauti yp-
sojusis. Tada sitaisiau ant iuozyns. irdis plak kaip padkusi.
tai, pagaliau! Visos mano vaikysts biiuls dar pagrindinje mo
kykloje buvo pirmkart pasibuiavusios. O manasis buinys lauk
mans iuozyns apaioje lygiai kaip as ir norjau. Man tereikjo
atsispirti ir iuoti.
Taip a ir padariau.
Suprantu, kad i ties buvo ne visai taip, bet prisimindama
an vakar regiu visk lyg sultintam kine. A atsispirtu. iuoiu.
Plaukai plaikstosi man i paskos. Tu tiesi rankas mans pagauti. A
irgi tiesiu tau savsias.
Ir kada gi tu nusprendei mane pabuiuoti, Dastinai? Ar dar
tebeeidamas park? Ar tiesiog viskas nutiko savaime, kai iuoiau
tiesiai tau glb?
Na, gerai, ar norit suinoti, k pirmiausia pagalvojau pirm
kart buiuodamasi? Tai tai: aha, kakas valg deraini su eili!
34 JAY A S HE R
Auktas lygis, Dastinai.

Atsipraau. Na, nebuvo jau taip blogai, bet tokia mintis man
pirmiausia ov galv.
imtkart veriau rinkiausi brakin lp blizg.
A taip nerimavau dl to, koks tasai buinys bus, nes mano
vaikysts biiuls buvo nupasakojusios toki daugyb ri, - bet
pasirod, kad jis nuostabus. Tu nekiai man burn lieuvio.
Negraibei man sdyns. Mudu tiesiog suglaudm lpas... ir bu
iavoms.
Ir viskas.
Pala. Stokit. Neatsukinkit juostos. Nra reikalo js nieko ne-
praleidot. Pakartosiu dar syk: tai... viskas... kas... tada... nutiko.
O k, girdjot pasakojant kitaip?
iurpas perbga man per nugar.
Taip, esu girdjs. Visi esam girdj.
Na, taip, tiesa. ia dar ne viskas. Nes Dastinas pam mane
u rankos ir nusived prie spyni pasisupti. Mudu supoms, ir tada
jis dar kart lygiai taip pat mane pabuiavo.
O tada? Paskui, Hana? Kas buvo paskui?
O paskui... mudu isiskyrm. Jis nujo vien pus, a - kit.
Ak, atleiskite. Tikjots ko nors pikantikesnio, tiesa? Tikjots
igirsti, kaip mano nekantrs pirtai grabinjo jo kelni utrauktu
k? Tikjots igirsti...
Nagi, k i ties js tikjots igirsti? Nes esu girdjusi tiek it
istorij, kad n nebeinau, kuri i j populiariausia. Utat tiks
liai inau, kuri maiausiai populiari.
Tikroji.
TRYLI KA PRI EASI KODL 35
Bet dabar btent jos js nebepamirit.

Man prie akis ikyla vaizdas: Dastinas mokykloje, apstotas
pulko draugeli. Pamenu, maiau, kaip pro al jo Hana, ir visas
j pulkas ikart nutilo. Visi nudelb akis. O kai ji prajo, jie m
vengti.
Ir kodl a itai prisimenu?
Todl, kad po ano Kets ileistuvi vakarlio pats tiek syki
norjau ukalbinti Han, bet vis susidrovdavau. Pabgdavau.
O tdien, stebdamas Dastin ir jo draugelius, pradjau tarti,
kad per menkai j pastu.
Paskui, po kurio laiko, mane pasiek kalbos apie tai, kaip
ji leidosi grabinjama ten, prie tos raketos. Ms mokykloje ji
buvo visika naujok, tad itos apkalbos nustelb visk, k dar
apie j inojau.
Hana ne mano nosiai, - nusprendiau. Ji per daug patyru
si, kad bent pavelgt mane.
Taigi ai tau, Dzastinai. Kuo nuoirdiausiai. Pirmasis mano
buinys buvo nuostabus. Ir vis t mnes ar panaiai, kol drau
gavom, kur beeitumm, mudu buiavoms, ir buvo nuostabu. Tu
buvai nuostabus.
Bet paskui tu mei girtis.
Koki savait as dar nieko negirdjau ir netariau. Bet pamau,
kaip visuomet bna, apkalbos pasiek ir mano ausis. O visi gi ino,
kad apkalb nepaneigsi.
inau. inau, k dabar galvojate. Ir pati, pasakodama it is
torij, pagalvojau t pat. Buinys? Apkalbos, kilusios dl buinio,
privert tave itaip pasielgti?
36 JAY A S HE R
Ne. Apkalbos dl bucinio sunaikino mano prisiminim, kur

saugojau irdyje kaip nepaprast stebukl. Apkalbos dl buinio su
kr man reputacij, kuria patikj kiti m atitinkamai mane
irti. Taigi kartais apkalbos, prasidjusios nuo buinio, ritasi kaip
sniego kamuolys.
Tos apkalbos dl buinio tebuvo pati pradia.
Apverskit kaset ir igirsite, kas buvo toliau.
Tiesiu rank prie grotuvo, ketindamas paspausti Stop.
Beje, Dastinai, mielasis, nepabk. N pats nepatiksi, kur vl
igirsi minint savo vard.
Laikau prikis pirt prie mygtuko ir klausausi tylaus garsia
kalbi nyptimo, vos girdimo velenli, sukani juost, cyp-
iojimo, ir laukiu, ar vl nepasigirs jos balsas.
Bet jo negirdti. Istorija baigta.
Kai nukeliauju pas Ton, jo Mustangas stovi kelkratyje,

prieais namus. Kapotas pakeltas, o jiedu su tvu palink krap
tosi prie variklio. Tonis laiko mayt ibintuvl, o tvas kak
viduje veria verlrakiu.
- Kas nors sulo? - paklausiu. - Ar ia iaip, dl smagumo?
Tonis dbteli sau per pet, pamato mane ir imeta ibintuvl
ant variklio.
- Velnias! - susikeikia.
Jo tvas atsitiesia ir nusiluosto tepaluotas rankas purvinus
savo markinlius.
- Juokauji? Su ja visada smagu, - jis pavelgia Ton ir mirk

teli. - Net smagiau, kai bna kas nors rimto.
Tonis susirauks siekia ibintuvlio.
- Prisimeni Klj, tti?
- Aiku, - atsako tvas. - inoma. Malonu vl tave matyti.
Jis neitiesia man rankos. Bet matydamas, kokio didumo te
palo dm jam ant markinli, a nesieidiu.
Vis dlto jis tik apsimeta. Neprisimena mans.
- Pala, - staiga sako Tonio tvas. - A tave prisimenu! Tu syk
likai vakariens, ar ne? Vis kartojai praau ir ai.
A ypteliu.
-Tau ijus, Tonio mama savait nedav mums ramybs, kad
btume mandagesni.
K ia bepasakysi? Tvams a paprastai patinku.
- Taip, ia jis, - tarsteli Tonis ir iumpa skudur rankoms
nusivalyti. - Tai kas nutiko, Kljau?
Mintyse pakartoju jo odius. Kas nutiko? Kas nutiko? Na,
jei jau klausi, tai iandien patu gavau ryul kasei nuo mergi
nos, kuri nusiud. Matyt, a kakaip tai sivls. Nesu visai ti
kras, kaip, todl noriau pasiskolinti tavo Walkman, kad visk
isiaikiniau.
- Nieko ypatingo, - atsakau.
Jo tvas paprao mans lipti main ir j uvesti.
- Rakteliai spynelje.
Nusiimu kuprin, nusviediu ant keleivio sdyns ir sitaisau
prie vairo.
- Palauk! Palauk! rikteli tvas. - Toni, paviesk tai ia!
38 JAY A S H E R
Tonis stovi alia mainos ir iri mane. Ms vilgsniai su

siduria, ir a nestengiu atplti aki. Ar jis ino? Ar ino apie
kasetes?
- Toni, - pakartoja jam tvas. - Paviesk!
Tonis nusisuka ir su ibintuvliu palinksta prie variklio. Tarp
prietais skydelio ir pakelto kapoto matau, kaip jo akys okioja
nuo mans prie variklio ir atgal.
O k, jeigu ir jis yra tose kasetse? K, jeigu jo istorija eina
prie pat manj? Gal kartais jis man jas ir atsiunt?
Dieve, man jau protelis maiosi. Tikriausiai jis nieko neino.
Gal a tiesiog atrodau lyg ko prisidirbs, ir jam smalsu, kas man yra.
Laukdamas enklo, kada uvesti, sdiu ir dairausi aplink.
Ant grind u keleivio sdyns pamatau gulint Walkman.
Guli sau numestas, ir tiek. Ausini laidas tvirtai apsuktas apie
korpus. Bet kaip a paaikinsiu, kam man jo prireik?
- Ei, Toni, veriau imk verlrakt ir duok man ibintuv
l, - sako Tonio tvas. - Tu per daug juo makaluoji!
Kol jiedu apsikeiia ibintuvliu ir verlrakiu, a spju pa
stverti Walkman. iumpu, ir viskas. N nemstydamas. Vidu
rinioji mano kuprins kien atsegta, a greit vysteliu j vidun ir
timpteliu utrauktuk.
- Gerai, Kljau, - kteli Tonio tvas. - Uvesk!
Pasuku raktel, ir maina kaipmat usiveda.
Pro ply virum prietais skydelio matau, kaip jo tvas yp
sosi. Matyt, patenkintas savo darbu.
- Na va, pakraptm truputl, ir dzgia kaip bitut, - sako
jis, perrkdamas variklio es. - Gali ijungti, Kljau!
Tonis nuleidia kapot ir spragteli udarydamas.

- Susitiksim namie, tti.
Tvas linkteli, pasiima nuo asfalto metalin d su rankiais,
susuka gniutulan tepaluotus skudurus ir patraukia gara.
Usimetu kuprin ant peties ir ropiuosi i mainos.
- Ai, - sako Tonis. Jei nebtum pasirods, mes ia, ko
gero, kiaur nakt btume kuitsi.
Prakiu kit rank pro antr kuprins dir ir pasitaisau j
ant nugaros.
- Norjau itrkti i nam, atsakau. - Motina visai nervus
itamp.
Tonis dbteli garao link.
- Gali nepasakoti, - linkteli. - Turjau ssti prie nam dar
b, bet tvukui btinai prisireik pasikraptyti prie mainos.
Mums vir galv mirkteli gatvs ibintas.
- Na, Kljau, - sako Tonis, - tai ko tau reikjo?
Juntu kuprinje ant nugaros Walkman svor.
- iaip, jau pro al, pamaiau judu prie mainos ir sugalvo
jau pasisveikinti.
Jis ilgokai nenuleidia nuo mans aki, ir a imu nuirinti
jo main.
- Vaiuoju Pas Rouz pairti, kas ir kaip, - prasitaria
jis. - Jei nori, pavsiu.
- Ai, - atsakau, - bet a veriau dar kelis kvartalus pajsiu.
Jis susibruka rankas kienes.
- O kur trauki?
Dieve, a nuoirdiai viliuosi, kad jo nra srae. O jeigu yra?
40 JAY A S H E R
K, jeigu jis jau perklaus raus ir tiksliai ino, kas dedasi mano
galvoje? K, jeigu jis puikiausiai numano, kur a traukiu? Arba
dar blogiau - jeigu jo eil gauti juostas dar neatjo. K, jeigu jam
tas kasetes dar tik nusis?
Jei taip nutikt, jis tikrai prisimins it akimirk. Prisimins,
kaip a muisiausi. Kaip nenorjau nei jam ko nors pasakyti, nei
jo perspti.
- Niekur, - numykiu ir savo ruotu taip pat susikiu rankas
kienes. - K gi, tai iki, susitiksim rytoj.
Jis daugiau nieko nebesako. Kai pasisuku eiti, iri man
kandin. Kas akimirk laukiu, kad jis riktels: Ei, o kur mano
Walkman?! Bet jis tyli, ir a skmingai ineu kail.
Prie pirmo kampo suku dein ir einu nesustodamas. Gir
diu, kaip suburzgia mainos variklis ir kaip sugirgda vyras po
jo Mustango ratais, mainai pajudjus. Paskui jis padidina grei
t, kerta gatv man u nugaros ir nuvaiuoja.
Nusimetu nuo pei kuprin ir pasidedu ant aligatvio. I
sitraukiu Walkman, ivynioju laid ir usimauklinu sau ant
galvos geltonas plastiko ausines, o mayius j galiukus susikiu
ausis. Kuprinje turiu pirmsias keturias kasetes - veikiausiai
vakar kokios vienos ar dviej i j jau nebespsiu perklausyti.
Likusias palikau namie.
Atsegu maiausij kienl ir isitraukiu pirmj kaset. de
du j dkl, B puse vir, ir spragteliu plastikin dangtel.
I KASET: B PUS
Sveiki sugr, ir ai, kad klausots antrosios dalies.

talpinu Walkman savo varko kien ir padidinu gars.
Jeigu dar mans klausaisi, vadinasi, nutiko viena i dviej. A:
tu esi Dzastinas ir, k tik perklauss savo miel istorijl, dabar nori
igirsti, kas bus toliau. Arba B: tu esi kitas mogus ir nori suinoti,
ar ne tu bsi toliau.
K gi...
Mano kakt ipila mai karto prakaito laeliai.
Aleksai Stendalai, dabar tavo eil.
Vienas prakaito karoliukas nurieda man per smilkin, ir a
nubraukiu j ranka.
Esu tikra, kad n nenutuoki, kodl ia atsidrei, Aleksai. Ko gero,
tu net manai, kad auniai pasielgei, ar ne? Apskelbei mane dailiausiu
pirmosios klass upakaliuku. Negi kam aut galv dl to pykti?
42 JAY A S H E R
Bet paklausyk.
Prisdu ant aligatvio, o kojas nuleidiu j griov. Palei mano
bato kuln prasikal keli ols stiebeliai auga net pramudami
beton. Nors saul dar vos spjo palsti po nam stogais ir me
diais, abipus gatvs jau iebtos viesos.
Pirmiausia, Aleksai, jeigu manai, kad as mulki... Jei, tavo ma
nymu, esu tik paprasiausia kvaila mergiot, dl niek leidianti
kelnes ir sureikminanti kiekvien smulkmen, niekas neveria tavs
klausytis. Na, taip, as siek tiek pagsdinau jus visus su tomis atsar
ginmis ra kopijomis, betgi kam rpi, jei ir visas miestas suinos,
kaip tau patinka mano upakaliukas, tiesa?
io kvartalo nam gyventojai, kaip ir mano eima kakur u
keli kvartal, pamau baigia valgyti vakarien. Arba jau krauna
indus indaploves. Ar sda prie nam darb.
Toms eimoms vakar viskas kaip visada.
Galiu ivardyti vis virtin asmen, kuriems tai rpt. Galiu
ivardyti net vis ilg sras moni, kuriems tikrai smarkiai atsi
rgt, jeigu itie raai ieit vieum.
Tai k, pradedam?
Susirieiu kamuoliuk, rankom apsikabinu kelius ir paside
du ant j galv.
Atsimenu, kas djosi per antrj pamok t dien, kai pasiuntei
per rankas savo sras. Ponia Strum greiiausiai buvo itin smagiai
praleidusi savaitgal, nes atjo visikai nepasiruosusi pamokai.
Ji privert mus irti vien is t jos neprilygstamai nuobodi
dokumentini film. Apie k ten rod, jau nebepamenu. inau tik
tiek, kad balsas u kadro vogravo su rykiu angliku akcentu. Dar
pamenu, kaip kraptinjau prie savo suolo prilipdyt gabal senos

lipnios juostos ir stengiausi neumigti. Tas balsas u kadro man te
buvo tik kain koks tolimas triukmas.
Na.y taipy balsas u kadro... ir nibdesys aplink.
Kai pakliau galv, nibdesys nutilo. Visos mane spoksanios
akys buvo skubiai nudelbtos. Vis dlto spjau pamatyti, kad i rank
rankas keliauja kakoks popierius. I vieno klass galo kit tarp
suol buvo perdavinjamas vienas vienintelis lapas. Gal gale jis
pasiek sdint u mans tai buvo Dimis Longas; kai jis pasisuko
paimti to popieriaus, jo suolas gailiai sugirgdjo.
Visiy kas t dien buvote klasje, galite paliudyti, jog Dimis
paslapia nuvelg mane pro kds atlo, teisyb? Bent man taip
pasirod, kai jis sunibdjo:
- Tai jau tikrai!
A tviriau suspaudiu rankomis kelius. Dimis Subingalvis!
Kakas sunypt:
- Tu idiotas, Subingalvi!
A atsigriau, bet toli grau nesiruoiau nibdtis.
- Kas tikrai?
Dimis, kuriam visada rpdavo nesvarbu kaip atkreipti
save bet kurios merginos dmes, vypteljo ir suiuro prieais ant
suolo gulint popieri. Per vis klas vl nuvilnijo panibdom
tariamas ,,idiotas; matyt, niekas nenorjo, kad a suprasiau, kur
uo pakastas.
Kai pirmkart pamaiau t sra - kakas man j bruko per
istorij, - jame buvo ir keli man neinomi vardai. Tikriausiai tai
buvo naujoks, su kuriomis dar nebuvau spjs susipainti ir ge-
44 JAY A S H E R
rai sidmti, kuo jos vardu. Taiau Han painojau ir jos vard
atsiminiau. Nusijuokiau, j pamats. Oho, na ir spjo ji igarsti
per tok trump laik!
Tiktai dabar miau suprasti, kad toji jos lov prasidjo nuo
Dastino Folio prasimanym.
Perkreipiau galv ir perskaiiau ant auktyn kojomis gulinio po
pieriaus lapo urayt pavadinim: PIRMOJI KLAS: TAIP / NE.
Dimis atsilo, jo suolas vl gailiai sudejavo, ir supratau, kad
artinasi ponia Strum. Bet man rpjo rasti savo vard. Atrod ne
svarbu, kodl a atsidriau srae. Tuo metu man netgi buvo n
motais, kurioje pusje a rayta. Utenka suvokti, kad visi aplinkui
apie tave galvoja t pat ir kakur viduje tarsi laisv itrks
pulkas drugeli pradeda plazdenti. O kai ponia Strum irgliojo
tarp suol, ketindama atimti t sra, man dar nespjus aptikti
jame savo vardo, drugeliai manyje tiesiog paklaiko.
Na, kurgi a? Kur? A, tai!
Kiek vliau tdien, prasilenks su Hana koridoriuje, atsigr
iau ir nulydjau j akimis. Taip, turjau pripainti, kad ji tikrai
atitiko t apibdinim.
Ponia Strum pastvr ir atm sra, o a vl atsigriau prie
k. Po keli minui, kai jau sukaupiau drs apsidairyti, trumpai
dirsteljau on. Kaip ir tikjausi, Desika Deivis aikiai buvo
siutusi.
Kodl? Ogi todl, kad visai greta manojo, tiktai kitame lapo
krate, buvo raytas jos vardas.
Ji pietuku lyg radiste stukseno bloknot Morzs abcls ritmu,
ojos veidas buvo raudonas lyg burokas.
K tada pagalvojau? Ai Dievui, kad nemoku Morzs abcls!

Ties sakant, Dzesika Deivis kur kas dailesn u mane. Jei
paeiliui suraytum visas kno dalis, tai jai kiekvienoje eilutje tur
tum dti pliusiuk ji visu kuo pranoko mane savo ivaizda.
Nesutinku, Hana. Anaiptol.
Visiems buvo aiku, kad apskelbti, neva jos upakaliukas pras
iausias visoje pirmoje klasje, grynas melas. Net nra kaip laikyti
to perlenkimu. Visgi esu tikra, kad niekam buvo n motais, kodl
Desika atsidr prieingoje tavo srao pusje, Aleksai.
Na, inoma, iskyrus tave... mane... ir Desik. Mus tris.
Spju, kad dabar tai isiaikins kur kas didesnis skaiius moni.
Gal kas ir man, kad tu teisingai pasirinkai mane. Man taip
neatrodo. Todl pasakysiu tiesiai: man regis, svarbiausia buvo ne
tai, ko, tavo nuomone, vertas mano upakaliukas. Mano suprati
mu, tau svarbiausia buvo... atkeryti.
Ipeu i griovio tuos kelis ols stiebelius ir stojuosi eiti. eng
damas trinu tas olytes tarp pirt, kol i j nieko nebelieka.
Bet dabar kalba ne apie tai, dl ko tu taip pasielgei, Aleksai.
Apie tai paneksim vliau. Dabar mums svarbiausia isiaikinti;
kaip mons pasikeiia, kokiame nors kvailame srae aptik kieno
nors vard. ita kaset apie tai, kaip...
Ji trumpam nutyla. Kyteliu rank kienn ir padidinu gars.
Igirstu, kaip ji ilanksto kakok popieri. Ilanksto ir ilygina.
Tiek to. K tik pervelgiau visus vardus - visas istorijas, kurios
bus itose kasetse. Ir inai k? Viskas, apie k toliau kalbsiu, visi
tie dalykai greiiausiai net nebt nutik, jeigu tu, Aleksai, neb
tum trauks mans t sra. Matai, kaip paprasta.
46 JAY A S H E R
Tau reikjo k nors rayti prieais Desik. O kadangi visa mo

kykla jau buvo susidariusi apie mane ikreipt nuomon po ano
Dzastino numerio, tai geresnio varianto nebtum galjs n sugal
voti, tiesa?
Taigi sniego kamuolys rieda toliau. Labai ai, Dastinai.
Tas Alekso sraas tebuvo poktas. Aiku, nevyks. Bet jis juk
negaljo n sivaizduoti, kad j tai itaip paveiks. Neteisinga j
dl to kaltinti.
O a? Kaip a elgiausi? K Hana pasakys apie mano jai pada
rytas aizdas? Nes pats a nieko apie tai nenutuokiu. O kai kiti
visk suinos, k jie galvos, mane pamat? Kai kurie, bent pora i
j, jau ino, kodl a ia. Gal jie jau m kitaip mane irti?
Ne. Negali bti. Nes mano vardas negali bti greta j. Esu
tikras, kad neturjau atsidurti itame srae.
A nieko blogo nepadariau!
Grkim kiek atgal, Aleksai, nes ita kaset ne apie tai, ko
dl tu taip pasielgei. Ji apie tavo poelgio pasekmes. O dar tiks
liau - apie tavo poelgio pasekmes man. Apie tai, ko tu nenumatei ir
negaljai numatyti.
Dieve! Negaliu patikti.
II
Pirmoji raudona vaigd. Senasis Hanos namas. tai kur jis.

Bet a netikiu savo akimis!
Jau kart buvau ia. Po vieno vakarlio. Dabar iame name
gyvena tokia senuk porel. Vien vakar madaug prie mnes
ito namo eimininkas vaiavo maina u keli kvartal, telefonu

kalbdamasis su mona, ir trenksi kit main.
Tai prisimins, a usimerkiu ir papurtau galv. Nebenoriu to
matyti, bet nieko negaliu sau padaryti. Senuk itiko isterija. Jis
verk. Man reikia jai paskambinti! Turiu paskambinti monai!
Jo telefonas per avarij kakur dingo. Bandme jai skambinti i
manikio, bet jo monos telefonas nuolat buvo uimtas. Matyt,
i baims ji tiesiog nepajg padti ragelio: tbt norjo laikytis
sikibusi tos linijos, kuria jai k tik skambino vyras.
Jos labai silpna irdis, - kartojo senukas. Jai btinai reikia
praneti, kad jam nieko nenutiko.
A dar i savo telefono paskambinau policijai ir patikinau se
nuk, kad ir toliau bandysiu susisiekti su jo mona. Bet jis mans
pra kaip nors jai pasakyti. tbt jai praneti, kad jam nieko
nenutiko. J namas ess visai netoli.
Susirinko pulkelis moni, dalis j tupinjo apie kitos ma
inos vairuotoj. Tai buvo vaikinas i ms mokyklos - absol
ventas. Jo bkl atrod kur kas rimtesn nei senuko. ktel
jau keliems monms pabti su mano globotiniu, kol atvaiuos
greitoji. O tada bgte nukriau jo namus raminti jo monos.
Tiktai tada neinojau, kad tai - tas pats namas, kuriame anksiau
gyveno Hana.
Sitas namas.
Bet dabar a nebgu. Lygiai kaip Dastinas su Zachu, einu
paiu viduriu kelio, vedanio Ryt Floros kanjon, iki ten, kur
jis susikerta su kita gatve, sudarydamas apverstos T raids formos
sankry, kaip ir nupasakojo Hana.
48 JAY A S H E R
Erkerio uuolaidos jau utrauktos nakiai. Taiau t vasar

prie prasidedant mokslo metams ten stovjo Hana su Kete. Juo-
dvi velg t pus, kur a dabar esu, ir stebjo du besiartinan
ius vaikinus. Juodvi mat, kaip tie du nueng nuo asfalto ant
lapios vejos, paslydo ir suvirto vienas ant kito.
ingsniuoju toliau, kol prieinu griov, ir savo bat nosimis
siremiu bordir. engiu ant vejos ir sustoju. Paprastas ings
nis, nieko ypatingo. A nepaslystu, todl nejuiom imu svarstyti,
kad jei Dastinas su Zachu tsyk bt skmingai pasiek Hanos
nam duris, gal kartais po keli mnesi ji bt simyljusi ne
Dastin, o Zach? Gal Dastinui apskritai nebt tek jokio
vaidmens jos gyvenime? Ir niekas nebt paleids t apkalb...
Gal tada Hana tebebt gyva?
Diena, kai paleidai per rankas savo sra, nebuvo labai tragika.
A itvriau. Supratau, kad tai tik poktas. Ir visi, kuriuos maiau
besigrdanius koridoriuje apie kiekvien, kam teko po egzemplioriy
suprato, kad tai poktas. Tiktai didelis, riebus, kvailas poktas.
Bet kas nutinka, kai kas nors pasakoy jog tavo sdyn dai
liausia visoje pirmoje klasje? Leisk tau paaikintu Aleksaiy nes tu
niekada nesuprasi. Tai leidia monms kai kuriems monms
elgtis su tavimi taip, lyg tu visa ir tebtum tiktai toji iskirtin tavo
kno dalis.
Reikia pavyzdio? Puiku. B-3 js emlapiuose. Mlynoji
vietel
Visai netoli.
Nesuprantu, kodl ta vieta taip pavadinta, bet ji tra vos apie
kvartal nuo mano pirmj nam. Usukdavau ten kaskart, kai
usimanydavau ko nors saldaus. Vadinasi, usukdavau ten kasdien.
Mlynoji vietel i gatvs puss nuolat atrodydavo purvina,
todl n sykio nebuvau ten ujs.
Devyniasdeimt penkis procentus laiko Mlynojoje vietelje
bdavo tuia. Tik mudu su vyruku prie kasos.
Ko gero, daugelis net neino, kad toji krautuvl isvis ten yra,
nes ji labai maa ir sprausta tarp kit dviej parduotuvi, kurios
abi jau buvo udarytos, kai ten atsikraustme. Is gatvs puss M
lynoji vietelatrodo kaip reklaminis skydas su cigarei ir alkoholio
reklamomis. O is vidaus? Na, madaug taip pat.
Einu aligatviu prieais Hanos senj nam. Keliukas veda
auktyn nedideln kalnn, o paskui dingsta u apepusi medi
ni garao dur.
Is viel pintoje lentynoje, kabanioje virum prekystalio, su
dti geriausi saldainiai. iaip ar taip, jie - mano mgstamiausi.
Ikart, kai praveriu duris, kasininkas skambteli varpeliu dzin
dzilin dar man nespjus pasiimti batonlio, nes jis ino, kad be
saldainio neieisiu.
Kart kakas pasak, kad kasininko veidas susirauksjs kaip
graikinis rieutas. Is ties! Greiiausiai nuo per didelio rkymo. Tie
sa, ir vardas Volis skamba nelabai kaip.
Nuo tada, kai atvyko, Hana mokykl mindavo mlynu dvi
raiu. Taip ir matau j prie akis. Btent ia. Su kuprine, besilei
diani keliuku emyn. Priekinis ratas pasisuka, ir ji pravaiuoja
50 JAY A S H E R
aligatviu pro mane. iriu, kaip ji nurieda ilg gal gatve, pro
medius, pro sustatytas mainas ir namus. Stoviu ir velgiu jai
kandin, kol jos pavidalas dingsta.
Ir vl.
Tada i lto apsisuku ir pdinu alin.
Jei atvirai, per visus tuos kartus, kiek buvau usukusi Mly
nj vietel, nepamenu, kad Volis bt pratars bent od. Bandau
prisiminti kok nors labas, sveika ar bent draugik burbtelji
m. Taiau vienintelis garsas, kur igirdau i jo, buvo itartas per
tave, Aleksai.
Tikras draugas.
Aleksas! Na, taip. Vakar koridoriuje j kakas pastm. Ir
Aleksas uvirto tiesiai ant mans. Tik kas j pastm?
Tdien, kaip paprastai, vos man engus, vir dur skimbteljo
varpelis. Dzin dzilin! atsiliep prie kasos. Pasimiau nuo lentynos
vir prekystalio batonl, taiau negaliau pasakyti - kok, nes ne
prisimenu.
Nutvriau Aleks, kad nepargrit. Paklausiau, ar jam nieko
nenutiko, bet jis visai nekreip mane dmesio, grieb kuprin ir
nudm koridorium. Kain, kuo galjau j suerzinti? - svarsiau.
Bet nieko nesugalvojau.
Nordama galiau pasakyti jums vard to tipo, kuris ujo vi
dun, kol rausiausi kuprinje iekodama pinig. J a prisimenu. Bet
tai tebuvo vienas i daugybs palemk, su kuriais per tuos metus
susidurdavau.
Neinau, galbt turiau demaskuoti juos visus. Bet, kiek siekia
tavo istorija, Aleksai, tai jo poelgis jo siaubingas, lyktus poel
gis tebuvo tik tavo poelgio pasekm.
Tiesa, viena kaset visa bus apie j...

Krpteljau. Kas gi per t Alekso sra nutiko toje krautu
vlje?
Ne, a nenoriu to inoti. Ir nenoriu matyti Alekso. Tik ne
rytoj. Ir ne poryt. Nenoriu matyti nei jo, nei Dastino. Nei to
storo Subingalvio Dimio. Dieve, kas dar visa tai sivls?
Jis atlapojo ,,Mlynosios vietelsuduris.
- Sveikas, Voli! - subliuvo. Sveikinosi baisiai is aukto, taiau is
jo lp tai nuskambjo beveik kaip visada. Buvau tikra, kad nebe
pirm kart jis taip stgauja nuduodamas, neva Volis prastesnis u
j. O, Hana, sveika, burbteljo. - Nepastebjau tavs.
Ar sakiau, kad stovjau tiesiai prie kasos ir turjau ikart kristi
akis kiekvienam, vos engusiam per duris?
ypteljau jam puse lp, sukrapiau pinigus ir spraudiau
rauklton Volio rankon. Volis, kiek maiau, nekreip atjn jokio
dmesio. N nedbteljo, n neypteljo - kaip paprastai sveikinda
vosi su manim.
Eidamas aligatviu, pasuku u kampo, palieku u nugaros gy
venamuosius rajonus ir traukiu Mlynosios vietels link.
Netiktina, kaip gali pasikeisti miestas, vos pasukus u kam
po. Namai u mans nra nei dideli, nei pramatns. Labai vidu
tiniki. Bet visai greta j stkso toji miesto dalis, kuri metai po
met i lto griva.
- Sveikas, Voli! Zinai k? Jis kvpavo kone staiai man aus.
Mano kuprin guljo ant prekystalio, kol usegiau utrauktuk.
Volis stovjo beds akis emyn, per prekystalio krat, kiek emiau
mano juosmens, ir a staiga sumojau, kas bus toliau.
52 JAY A S H E R
Svetima plataka pliaukteljo man per upakal. O tada jis tai

itar:
- Dailiausia sdyn visoje pirmoje klasjey Voli. Tiesiai tau prie
nosy tavo krautuvje!
Galiu sivaizduoti tikrai ne vien itaip besielgiant vyruk.
Bjaurus pasiptlis!
Ar man skaudjo?Ne. Betjuk tai nesvarbu, tiesa?Nes klausimas
visai kitoks: koki teis jis turjo itaip elgtis? Atsakymasy manau,
akivaizdus.
A greit atgalia ranka numuiau jo deln kiekvienai merginai
reikt to imokti. O tada Volis m ir ilindo i savo kiauto. O tada
Volis ileido gars. Burn jis tebelaik uiaups, ir viso labo tik
trumpai pliaukteljo lieuviu, bet tas silpnas garselis mane labai
nustebino. Supratau, kad viduje Volis tiesiog verda i pykio.
Na, tai ir ji! Neonin Mlynosios vietels ikaba.
II
Tik dvi parduotuvs itame kvartale tebra atidarytos: Mly

noji vietel ir Nenuoram video kitoje gatvs pusje. Mly
noji vietel atrodo tokia pat murzina, kaip ir tada, kai paskutin
syk jau pro al. Net cigarei ir alkoholio reklamos tos paios.
Lyg kokie tapetai ant lango.
Man pravrus duris, skimbteli varinis varpelis. Tas pats, kur
Hana igirsdavo kiekvien syk, usukusi ia pasmaliiauti. Uuot
leids durims paioms usitrenkti man u nugaros, prilaikau j
krat ir ltai uveriu stebdamas, kaip jos vl ukliudo varpel.
- Ko nortumt?
N neirdamas sumoju, kad tai - ne Volis.
Bet kodl staiga nukabinu nos? Juk ne Volio pamatyti atjau!
- Ko nortumt? - pakartoja pardavjas mauml garsiau.
Neprisiveriu n dirstelti prekystal prieais. Dar ne. Neno
riu vaizduotis jos stovinios ten.
Parduotuvs gale, u didiuli vitrinini dur, sustatyti al
ti grimai. Ir nors visai nenoriu gerti, pasuku prie j. Pravrs
vienas duris, iumpu apelsinin limonad - pirm pasitaikius
plastikin butel. Tada einu link prekystalio ir traukiu pinigin.
Vir kasos kabo vielin lentyna, pilna prigrsta batonli. i
tuos Hana ir mgdavo.
Kair mano akis ima trkioti.
- Dar ko nors? - klausia pardavjas.
Padedu limonad ant prekystalio ir iriu emyn, trindama
sis ak. Skausmas nusmelkia kakur vir akies ir lenda gilyn. U
antakio. Dar nesu patyrs tokio verianio dilgsjimo.
-Ten u nugaros yra dar, - sako pardavjas. Jis turbt mano,
kad iriu saldumynus.
iumpu i lentynos Butterfmger ir numetu alia grimo.
Padedu ant prekystalio kelet doleri ir stumteliu jam.
Dzin dzilin!
Pardavjas grina man por monet. Tada pamatau prie ka
sos aparato prikabint plastikin kortel su vardu.
- Ar jis ia tebedirba? - klausiu.
- Volis? - sunarpia pardavjas. - Dieninj pamainoj.
Kai ieinu, vl skimbteli varinis varpelis.
54 JAY A S H E R
Usimeiau kuprin ant peties ir, atrodo, nibteljau: Atsipra

au bet, mgindama j apeiti, tyia vengiau jo vilgsnio.
Nenuleisdama aki nuo dur, jau buvau pasiruousi dingti, bet
jis stvr man u rieo ir trkteljo atgal.
Jis itar mano vard ir, kai pavelgiau jam akis, juokai
igaravo.
Pamginau itraukti rank, bet jis smarkiai j sugniau.
Kitapus gatvs mirkiodama blyksi neonin Nenuoram vi
deo ikaba.
Jau inau, apie k Hana kalba. Esu mats j taip stvarstant
paneles u rie. Ir kaskart mane apimdavo noras griebti jam u
markini ir purtyti tol, kol paleis mergait.
Bet visada apsimesdavau, kad nieko nematau.
iaip ar taip, k biau galjs padaryti?
Paskui tas palemkas atgniau leten, bet udjo j man ant
peties.
- A tik paidykavau, Hana. Atsipalaiduok!
K gi, panagrinkime, kas ia nutiko. Grdama namo i M
lynosios vietelsu, vis keli apie tai msiau ir greiiausiai todl
neprisimenu, kok batonl tdien pirkau.
Prisdu ant aplusio aligatvio krato prie pat Mlynosios
vietels, alia pasidedu apelsininio limonado butel, o ant sulenk
to kelio spuoju Butterfinger batonl. Nenoriu nieko saldaus.
Tai kam j pirkau? Tik todl, kad Hana pirkdavo saldsius i
tos paios lentynos? O koki tai turi reikm? Aplankiau pirmj
TRYLI KA PRI E AS I KODL 55
raudon vaigd. Ir antr. Bet juk neprivalau eiti visur ir daryti

visko, k ji sako.
Pirmiausia - jo odiai. Paskui - veiksmai.
Pirmas pareikimas: yyAs tik paidykavau, Hana.
Vertimas: Tavo upakalis yra mano aisliukas. Gali sau manyti,
neva pati sprendi, kas bus tavo upakaliukui, bet is tikrj nieko tu
nesprendi. Bent jau tol, kol a idykauju.
Baksteliu vien batonlio gal, ir is ima spuotis man ant
kelio.
Antras pareikimas: Atsipalaiduok!
Vertimas: Nagi, Hana, a juk tik palieiau tave, nors tu man
niekaip neparodei, kad nori, jog tave liesiau. Jei tau palengvs -
praom, gali mane liesti visur, kur tik tau patinka!
O dabar gal aptarkime jo veiksmus?
Pirmas veiksmas: griebti man u sdyns.
Paaikinimas: jei galima, noriau grti truput atgal ir pridur
ti, kad tas vyrukas niekad lig tol negraib man upakalio. Tai kodl
dabar? Kelns, kurias mvjau, nebuvo kuo nors ypatingos. Nelabai
aptemptos. Tiesa, gal kiek pasmukusios, ir turbt matsi klubai, bet
jis juk negraib man u klub. Jis grieb man u sdyns.
Pamau pradedu suprasti. Imu suvokti, k Hana turi omeny
je. Ir nuo to man viduje vl atsiveria juoda tutuma.
Dailiausios lpyts. Kita to srao kategorija.
A nesakau, Aleksai, kad tavo sralis suteikjam teis graibyti
man upakal. Ne. A tik sakau, kad jis dav jam dingst. O itam
tipeliui nieko daugiau n nereikjo.
56 JAY A S H E R
Kol nepasirod tas sraas, Andelos Romero lp a n nepa

stebdavau. Bet paskui jos mane tiesiog pakerjo. Kai matydavau
j, kalbani per pamokas, nebesuvokdavau, k ji sako. Tiesiog
irdavau, kaip juda jos lpos. Lyg apduotas stebdavau, kaip ji
taria slidus laitas ar panaiai, o tarp jos lp akimirk msteli
lieuvio apaia.
Antras veiksmas: stverti man u rieo, o paskui - udti leten
man ant paties.
inot, net nesiruoiu to aikinti. Tik pasakysiu, kodl itai
mane taip sunervino. Man ir anksiau yra graib upakal - dide
lio ia daikto! - bet ssyk taip nutiko dl toyjog kakas ra mane
kakok sras. O gal manotyjog pamats, kaip mane skaudino,
tas vyrukas mans atsipras? Anaiptol. Jis dargi mane usipuol.
O paskui paiu globjiskiausiu bdu nurod man atsipalaiduoti.
Ir dar udjo leten man ant peties, tarsi dl to turiau jaustis
pamaloninta.
Norit patarimo?Jei palieti mergin, tegu tik juokais, o ji tave
atstumia, palik... j... ramybj. Nelieskjos daugiau. Niekur! Tiesiog
liaukis. Nes tavo prisilietimas jai paprasiausiai slykstus.
Kiti Andelos bruoai nebuvo n perpus tokie kerintys, kaip
lpos. Nebjaurs, bet ir nekerintys.
Pereit vasar, daliai ms kompanijos prisipainus, kad dar
n sykio neaid butelio, mes sukome j vieno draugo namuo
se. Tada a neleidau nutraukti aidimo tol, kol mano pasuktas
butelis neatsisuko Andel. Ar kol jos butelis nesustojo ties ma
nimi. Kai taip nutiko, a kankinamai ltai ir tiksliai prispaudiau
prie jos lp savsias.
Aleksai, tarp ms esama nesveik ir ikrypusi moni - gal ir

as esu viena j, - bet esm ta, kad tuomet, kai pasmerki k nors pa
juokai, privalai prisiimti atsakomyb, jeigu kiti tuo pasinaudoja.
Paskui mudu su Andela dar glamonjoms upakalinje jos
nam verandoje. Nes man vis buvo negana t lp.
Vien tik per t sra.
Ties sakant, tai neteisinga. Tu gi ne mane norjai ijuokti, tie
sa? Mano vardas buvo TAIP stulpelyje. O stulpelyje NE tu raei
Desikos vard. Tai Desik tu pasmerkei pajuokai. Va ia ms
sniego kamuolys sibgja.
Dzesika, mano brangute... dabar tavo eil.
Atidarau Walkman dangtel ir iimu pirmj kaset.

Maiausioje savo kuprins kienje surandu antrj - su m
lynu kampe suraitytu trejetuku. kiu j aparat ir spragteliu
dangtel.
H KASET: A PUS
Kur laik, prie pasigirstant Hanos balsui, spengia tyla.

ingsnis po ingsnio. tai kaip mes visa tai pereisime. Vien
prieais kit dliodami kojas.
Kitoje gatvs pusje, u pastat, leidiasi saul. Viso kvartalo
gatvse jau jungtos lempos. Pasiiumpu sau nuo kelio Butter
,-
finger ir limonad, stovint alia, ir atsistoju.
Mes jau pabaigme vien kaset - abi jos puses tad likite su
manim. Viskas eina geryn arba blogyn - ia kaip pairsi.
Prieais Mlynosios vietels duris pamatau iukliad -
mlynais daais nupurkt skardin nuo alyvos. vysteliu j
net neivyniot Butterfinger - mat nesivaizduoju, kaip mano
,
skrandis atlaikyt, gavs k nors kieto, - ir droiu alin.
,
Ko gero, jums atrodo kadpirmj savo mokyklini met pradio
je as buvau viena kaip pintas bet tai netiesa. Taip pirmok buvo dar
pora naujok, neseniai persikrausiusi ionai gyventi, abu jie pri

statomi ia, Didiuosiuose Hanos Beiker hituose Tai Aleksas Stenda-
las ir Desika Deivis. Ir nors artimais biiuliais mes taip ir netapome,
per pirmsias savaites mokykloje buvome prat laikytis drauge.
Nusuku apelsininio limonado butelio kamtel. Jis nypia;
siurbteliu gurkn.
Likus savaitei iki mokslo met pradios man namus paskam
bino ponia Antili ir pasil ueiti pas j mokykl. Norinti man,
kaip naujokei, t patarti, - pasak.
Jei kartais neprisimenat, ponia Antili buvo paskirta moksleivi,
kuri pavards prasideda raidmis nuo A iki G, aukltoja. Tais pa
iais metais, kiek vliau, ji perjo dirbti kit mokykl.
inau, j pakeit ponas Porteris. I pradi manyta, kad tik
laikinai, bet jis vis dar eina tas pareigas. Moko angl kalbos ir yra
dalies moksleivi aukltojas.
Vliau pasirod, kad jos ijimas buvo labai nelemtas dalykas.
Bet apie tai kitoje kasetje.
Mano kakt nusja alto prakaito laeliai. Ponas Porteris?
Kuo gi jis ia dtas?
Viskas aplinkui mane sibuoja ir sukasi. sitveriu vargano
medio, stypsanio palei aligatv.
Jeigu j i bt man pasakiusi, kad i ties tiktai nori supain
dinti mane su kita naujoke, nebiau jusi. Biau pabijojusi, kas
bus, jeigu mudvi su ta mergaite nerasime bendros kalbos. Arba - jei
man ji nepatiks, o a jai, tai kitai naujokei, patiksiu? Arba, prie
ingai, jei man pasirodys, kad mudvi galime tapti draugmis, oji
to nenors?
60 JAY AS H E R
Juk daugyb dalyk galjo susiklostyti baisiai nevykusiai!

Prispaudiu kakt prie glotnios kamieno ievs ir mginu ap
siraminti.
Bet toji kita naujok buvo Dzesika Deivis, kuri n kiek ne la
biau u mane troko dalyvauti tokiame susitikime.
Mudvi abi tikjoms, kad ponia Antili paers mums sn koki
nors psichologini nesmoni. Nay apie taiy k reikia bti puikia
mokiney kaip ja tapti, ir panaiai. Apie taiy kad ioje mokykloje
mokosi tik patys geriausi ir protingiausi valstijos moksleiviai. Ir kad
kiekvienas turime vienodas galimybes siekti geriausi rezultat, jei
gu tik patys panorsime.
Taiau nieko panaaus ji tik surado kiekvienai i ms po
draug.
A usimerkiu. Nenoriu apie tai galvoti, bet tai akivaizdu.
Kai mokykloje m sklisti kalbos apie nepaaikinam Hanos din
gim, ponas Porteris ikl ms klasei klausim, kodl korido
riuose nuolat girds minint jos vard. Atrod baisiai susinervins,
beveik kaip ligonis. Lyg bt inojs atsakym, taiau vis tiek
troks, kad kas nors j tikint, jog tai - netiesa.
Tada viena mergait sunibdjo: Kakas mat prie jos nam
greitj...
Kai ponia Antili pagaliau pasaky kam mus pasikviet, mudvi
su Desika atsisukusios suiurome viena kit. Jos lpos krusteljo,
lyg bt ketinusi k pasakyti. Tik kas jai beliko sakyti, kai a sd
jau greta?Jautsi pritrenkta. Sumiusi. Apgauta.
inau, k ji jaut, nes ir pati jauiausi lygiai taip pat.
Tik niekad nepamiriu ponios Antili reakcijos. Ji teitar du
trumpusy vargais negalais ikotus odius: yyArba... ne.
Umerkiu akis ir i paskutinij bandau kuo tiksliau prisi

minti t dien.
Kas tada atsispindjo pono Porterio veide - skausmas? O gal
baim? Jis kur laik stypsojo nejuddamas, stebeilydamasis Ha-
nos suol. Lyg irt kiaurai j. O mes visi tyljom, tik dairms
aplink. Vienas kit.
Tada jis ijo. Ponas Porteris idro lauk i klass ir nesirod
vis savait.
Kodl? Ar jis inojo? Ar inojo todl, kad buvo k nors pa
dars?
Kiek prisimenu, tai k mudvi tada pasakme.
A: Atleiskite, ponia Antili, bet a nesitikjau, kad tam mane
ia pasikviette.
Dzesika: Ir a ne. Biau net njusi. inoma, esu tikra, kad mu
dvi su Hilari turime daug bendro, ir ji turbt puiki mergait, bet...
A: Mano vardas Hana.
Dzesika: Ak, pavadinau tave Hilari? Atleisk!
A: Nieko. Tik pamaniau, kad jei jau ketiname tapti tokiomis
nuostabiomis draugmis, gal veriau sidmk mano vard.
O tada visos trys prapliupome juoktis. Mudvi su Dzesika juok
ms labai panaiai, ir dl to darsi tik dar linksmiau. Ponia Antili,
teisyb, kvatojo ne taip nuoirdiai... veikiau kiek nervingai... bet
vis dlto ji irgi juoksi. Ji prisipaino niekad anksiau nemginusi
suvesti draugi, ir abejojo, ar dar kada nors bandysianti.
Gal nepatiksit, bet po to susitikimo mudvi su Dzesika ities
susidraugavome.
Baisiai gudru, ponia Antili. Js tikra aunuol!
62 JAY A S H E R
Mudvi kartu ijome i mokyklos, ir i pradi pokalbis nesi

mezg. Vis dlto buvo smagu pasikalbti dar su kuo norsy neskaitant
savo tv.
Prieais mane kelkratyje stabteli miesto autobusas. Sidabri
nis su mlynais dryiais.
Mudvi prajome posk mano namus, bet a nutyljau. Neno
rjau nutraukti pokalbio, taiau netrokau ir kviestis jos pas save,
nes i ties buvome dar beveik nepastamos. Todl jome toliau, ligi
pat miesto centro. Kiek vliau isiaikinau, kadji pasielg lygiai taip
pat - prajo pro savo gatv, kurioje gyveno, nes nenorjo nutraukti
mudviej pokalbio.
Tai kurgi mes nujome?E-7js emlapyje. Mon sodo kavin
Autobusas pkdamas atidaro duris.
N viena i mudviej nemgome kavos, bet nusprendme, kad
ten visai nebloga vietel paplepti.
Pro apmsijusius langus matau, kad autobusas beveik tuias.
Abi usisakm po puodel karto okolado. Ji todl, kad atrod
smagu. O a? A visada geriu kart okolad.
Dar niekad nesu vaiavs miesto autobusu. Nebdavo reika
lo. Bet dabar kas minut vis labiau temsta ir la.
II
Nakt autobusu vaiuoti nieko nekainuoja, tad oku vidun.

Praeinu pro vairuotoj, bet abu netariam vienas kitam n odio.
Ji n nedirsteli mane.
Nuingsniuoju per vidur, tarp kdi, ir suvarbs sagstausi
varkel, itin kruopiai grabaliodamas kiekvien sag - vien tam,
kad nereikt irti kitus keleivius. inau, koks jiems veikiausiai

atrodau. Sumis. Prasikalts. Laukiantis skaudios bausms.
sitaisau ant suolo, kuris, kol daugiau niekas nelipo, stovi
tarp trij ar keturi tui viet. Mlyno vinilo sdyn per vi
dur perplta, i vidaus lenda geltonas pamualas. Pasislenku
ariau lango.
Stiklas altas, bet prie jo priglauds galv kiek atsipalaiduoju.
Ties sakant, menkai beprisimenu> apie k mudvi t popiet

kalbjoms. O tu, Desika? Nes kai usimerkiu, pries akis lyg ko
kie sumontuoti kadrai pradeda slinkti. Juokas. Pastangos neilaistyti
savo puodeli. Mostagavimas rankomis kalbantis.
A umerkiu akis. Lango stiklas vsina vien kaitusio mano
veido pus. Man nesvarbu, kur itas autobusas vaiuoja. Jei tik
galsiu, vainsiuos juo kad ir kelias valandas. Sdsiu sau ir
klausysiuosi rao. O gal nejuiomis ir umigsiu.
Staiga kakuriuo momentu tu usikvempei ant stalo.
- Man regis, tas vyrukas tave spokso, sunibdjai.
Puikiai supratau, k tu turi omenyje, nes ir pati t vyruk ste
bjau. Tiktai jis spoksojo ne mane.
Jis tave spokso, atoviau.
Turbt visi, kurie klausots, puikiai inot, kad ko jau ko, o
lumo Desikai netrksta - visada bna jos virsus.
Atsipraau, kreipsi ji Aleks, nes btent jis ir buvo tas
paslaptingas nepastamasis, - bet kuri is mudviej tu spoksai?
64 JAY A S H E R
Po keli mnesi, Hanai isiskyrus su Dastinu Foliu ir pasi

pylus apkalboms, Aleksas paleis per rankas savo sra. Apie tai,
kas dailiausia ir kas prasiausia. Bet tada, sddami Mon kavi
nje, n vienas i j dar neinojo, kur nuves tas susitikimas.
Man maga spstelti Stop mygtuk ir atsukti atgal vis j
pokalb. Atsukti visk atgal, praeit, ir perspti juos. Arba net
ivis sukliudyti jiems susitikti.
Bet negaliu. Praeities neperraysi.
Aleksas iraudo. Jo veid uliejo toks tirtas raudonis, lyg visas
kraujas staiga bt suplds galv. O kai jis jau iojosi paprieta
rauti, Desika jam neleido.
- Tik nemeluok! Tai kuri is mudviej siirjai?
Pro aprasojus lango stikl matau pro al slenkanias gatvi
lempas ir neonines ikabas. Dauguma parduotuvi jau udarytos
nakiai. Tik restoranai ir barai dar veikia.
T akimirk biau kain k atidavusi, kad tik mudvi su De
sika taptume draugmis. Ji buvo pati atviriausia, tiesiausia, labiau
siai odi vat nevyniojanti mergina i vis, kiek teko sutikti.
irdyje padkojau poniai Antili, kad mudvi suved.
Aleksas vis dar mgino kak ilementi, ir Desika palinko jo
pusn, pirt galiukais grakiai remdamasi jo stal.
- Klausyk, mudvi matm, kad mus stebjai, - patikino ji. -
Mudvi abi itam mieste esam naujoks ir norime suinoti, katr i
mudviej siirjai. Tai svarbu.
Aleksas sumikiojo:
-A tik... nugirdau... matot, a irgi ia naujokas...
Man regis, mudvi abi su Desika garsiai aikteljom ar panaiai.
Dabar atjo mudviej eil raudonuoti. Vargas Aleksas tiesiog norjo
dalyvauti ms pokalbyje! Taigi j primm. O tada, mano many

mu, praplepjom dar apie valand, jei ne ilgiau. Buvom smagi tri
jul, ir visi jautms laimingu kad pirmj dien mokykloje neteks
po vien slankioti koridoriais. Arba po vien sdti prie piet stalo.
Arba po vien pasiklysti.
Aiku, man nesvarbu, bet kur vis dlto vaiuoja itas auto
busas? Gal jis ivaiuos i miesto ir nurieds kur nors kitur? Ar
tiktai be galo suks ratus miesto gatvmis?
Gal veriau reikjo isiaikinti prie lipant.
Tdien Mon kavinje mums visiems trims gerokai atlgo.
Juk kiek nakt iki tol umigdavau drebdama, vos pagalvojusi apie
pirmj dien mokykloje? Be skaiiaus. O po Mon kavins ? N
sykio. Prieingai, netgi miau nekantrauti.
Bet turiu jums pareikti, kad niekada nelaikiau nei Dzesikos,
nei Alekso savo draugais. Netgi paioje pradioje, kai mielai biau
norjusi taip lengvai sigyti por biiuli.
inau, kad ir jiedu abu mane irjo lygiai taip pat, nes mes
apie tai nekjoms. Aptarme savo ankstesnius draugus ir kodl su
jais susidraugavome. Pasikalbjome ir apie tai, koki nauj draug
nortume sigyti ir ko tikims is naujosios savo mokyklos.
Vis dlto tas kelias pirmsias savaites, kol ms trijul nesuby
rjo, Mon sodo kavin buvo tapusi jaukiu ms prieglobsiu. Jei
kuriam is ms darydavosi sunku pritapti ar bendrauti su kitais,
dumdavome tenai. sitaisydavome paiame sodelio pakratyje, prie
tolimiausio kampinio staliuko deinje.
Nesu tikra, kuris is ms tai pradjome, bet tas, kam tdien b
davo sunkiausia, ddavo rank per vidur stalo ir sakydavo: Tuku
tuku pirmas! Kiti du uddavo rankas ant viraus ir pasilenkdavo
66 JAY A S H E R
prie jo. O tada klausydavoms, kita ranka kilnodami grimus ir

gurknodami. Mudvi su Dzesika visada usisakydavome karto o
kolado. O Aleksas per t laik iband vis kavins valgiarat.
Buvau Mon kavinje vos kelet kart, bet, man regis, ji
kaip sykis toje gatvje, kuria dabar vaiuojame.
Taipy atrodm gana kvailai. Apgailestauju, jei nuo itos istorijos
jus supykins. Galiu paguosti tik tuo, kad ir man paiai visa tai at
rodo kone per saldu. Taiau Mon kavin tuo metu tikrai upild
tutumy kuri protarpiais atsiverdavo ms gyvenime. Kiekvieno i
ms trijuls.
Taiau nesijaudinkit... viskas greit baigsi.
Pasitraukiu nuo lango ir slysteliu ariau autobuso vidurio, o
tada atsistoju jam tebevaiuojant.
Pirmas atkrito Aleksas. Susitik kur nors koridoriuje mes ir to
liau draugikai sveikindavomsy bet tik tiek nieko daugiau.
Bent jau mano atvilgiu nieko daugiau.
Kabindamasis rankomis kdi atlous, i lto nuslenku
sibuojanio autobuso priek.
O mudviej su Dzesika santykiai irgi gana greit pasikeit. Ms
pokalbiai virto grynais pasiplepjimais apie niekus.
- Kada kita stotel? - klausiu. Jauiu, kaip odiai ilekia
man i gerkls, nors per Hanos bals ir variklio im j beveik
negirdti.
Vairuotoja dbteli mane upakalinio vaizdo veidrodlyje.
Paskui ir Dzesika liovsi vaikiojusi, tad ay nors dar kelissyk
buvau usukusi Mon kavin vildamasi, kad galbt kuris ij
dviej netiktai uklys, pamau irgi nustojau ten rodytis.
Kol...
- Lik keli keleiviai miega, - atsako vairuotoja. Atidiai ste

biu, kaip juda jos lpos, kad tiksliau suprasiau odius. - Galiu
sustoti, kur nori.
Matoty Dzesikos istorija gera tuoy kad didioji jos dalis susijusi
su ta paia vieta, tad tiems is jsy kurie sekate vaigdmisy yra
gerokai lengviau.
Autobusas pravaiuoja pro Mon kavin.
- Sustokit ia, - sakau.
Taip, Desik pirmkart susitikau ponios Antili kabinete. Bet
susipainome mudvi btent Mon kavinje.
Kol autobusas maina greit ir suka prie aligatvio, stengiuosi
tvirtai laikytis.
Su Aleksu mes irgi susipainome toje kavinje. O tada... tada
nutiko tas dalykas.
Durys cypdamos atsidaro.
Vien dien mokyklos koridoriuje prie mans prijo Desika.
- Mums reikia pasikalbtiy pasak ji. Nepatikslino nei kury
nei kodl\ bet as sumojau, kad ji turi omenyje Mon kavin... ir
maniausi suprantanti kodl.
Nulipu laipteliais ant asfalto, o tada uoku ant aligatvio.
Pasitaisau ausines ir leidiuosi eiti pus kvartalo atgal.
Kai engiau kaviny Desika sudribusi smaksojo kdje, o
rankos nutsusios kadarojo prie on. Atrod, lyg vis aminyb
bt mans laukusi. Gal taip ir buvo. Gal ji tikjosi, kad pabgsiu
i paskutins pamokos ir ateisiu pas j.
Atsisdau prie staliuko ir padjau per vidur rank.
- Tuku tuku pirmas?
68 JAY A S H E R
Ji kilsteljo rank ir nutk ant stalo popieri. Tada stumte

ljo j mano pusn ir dar apsukoy kad galiau perskaityti. Tiktai
man n nereikjo, kad apsukty nes kai pirmsyk pamaiau t
popiergal, skaiiau j auktyn kojom gulint ant Dimio stalo. Tai
buvo DAILIAUSI ir PRASIAUSI sraas.
inojau, kurioje pusje esu rayta, - Alekso nuomone. O mano
vadinamoji prieingyb dabar sdjo kitoje stalo pusje. Ir lyg ty
ia jaukiame ms trijuls prieglobstyje. Mano... jos... ir Alekso.
Kam tai rpi?pasakiau jai. Koks skirtumas!
Sunkiai nuryju seiles. Tada, kai pamaiau t sra, n nesusi
msts pasiuniau j toliau per klas. Tuo metu man jis pasirod
visai smagus.
Hanay atsak ji, man nesvarbu>kad jis pasirinko tavey o
ne mane.
Aikiai supratau, kuo baigsis sitas pokalbisy ir nusprendiau ne
leisti jai iki to prieiti.
O dabar? K apie tai manau dabar?
Reikjo surinkti visus egzempliorius, kiek tik rasiu, ir i
mesti lauk.
- Jis nepasirinko mans, Desikay - pareikiau. - Jis tik pasi
naudojo manim, kad tau atkeryt, ir tu pati tai inai. Jis sumojo,
kad mano vardas skaudins tave labiau nei kieno kito.
Ji usimerk ir tyliai, kone panibdom, itar mano vard:
- Hana...
Ar prisimeni taiy Desika? Matai.y a prisimenu.
Kai kas nors itaip itaria tavo vardy net neirdamas tau
akisy tu jau nebegali nieko nei padaryti, nei pasakyti. Nes tas mo
gus yra tvirtai apsisprends.
- Hana, -pasakei tu>as inau, kas apie tave kalbama.

- Tu negali inoti, kas kalbama, atoviau. Ko gero, buvau
pasidariusi pernelyg jautri, tikjausi kvail! kad ms
seimai persiklus ionai, apkalbos liausis. Vyliausi, visiems lai
kams atsikraiau t paskal ir gand... - Gali klausytis, ^ kalba
ma, bet inoti nieko negali.
Tu ir vl itarei mano vard:
- Hana...
Taip, as irpati inojau, kas kalbama. Prisiekiau tau, kad n karto
nebuvau susitikusi su Aleksu po pamok. Bet tu manimi netikjai.
O ir kodl btum turjusi tikti? Argi galima netikti apkalbo
mis, kurios taip puikiai atitinka ankstesnes paskalas? A, Dastinai?
Ar galima?
Desika turbt buvo spjusi soiai prisiklausyti apkalb apie
Aleks su Hana. Nors visa tai buvo melas.
Desikai buvo lengviau galvoti apie mane kaip apie Blogj
Han, nei apie Han, kuri ji paino, lankydamasi Mon kavin-
je . Toki mane buvo lengviau sivaizduoti. Ir lengviau suprasti.
Jai reikjo, kad tos kalbos bt tiesa.
Prisimenu, kaip pulkas vaikz rbinje erzino Aleks:
- Katu katu katutes, keps Aliukas bandutes!
Paskui kakuris paklaus:
- Ar skani toji Beiker bandut, mogau? - Ir visi suprato,
apie k kalbama.
Kai tie paaipnai isiskirst, likome tik mudu su Aleksu.
Mane ste d pavydas. Nuo pat Kets ileistuvi vakarlio nie
kaip negaljau pamirti Hanos. Bet neprisiveriau ir atvirai pa
70 JAY A S H E R
klausti, ar tai, kas kalbama, - tiesa. Nes jeigu bt pasirod, kad

tiesa, nenorjau to girdti.
Aleksas nepakeldamas galvos riosi batus ir, n nepavelgs
mane, paneig paskalas.
- iaip, kad inotum, - pridr.
- Gerai, pasakiau. Kaip nori, Desika. Ai, kad padjai
man apsiprasti tas pirmsias savaites mokykloje. Man tai buvo svar
bu. Ir labai gaila, kad Aleksas visk taip sumov su tuo kvailu savo
srau. K padarysi!
Pasakiau jai, kad visk inau apie jdviej santykius. T pir
mj dien Mon kavinjejis tikrai vien i mudviej siirjo.
Bet ne mane. Taip, a tada pavydjau. Ir jeigu jai nuo to palengvs,
a mielai prisiimu koki tik ji nori kalt dl to, kadjiedu isiskyr.
Taiau... tai... netiesa!
Pagaliau prieinu Mon kavin.
Prie dur sien ramsto pora vyruk. Vienas rko cigaret, o
kitas giasi, pasistats varko apykakl.
Taiau Desika teigirdo tik tai, kad a prisiimu kalt.
Ji i lto pakilo, sustingo alia savo kds, piktai irdama
mane, ir usimojo.
Dabar pasakyk man, Desika, k i ties ketinai padaryti? Tvo
ti man ar ikabinti akis? Nes atrod pusiau vienaip, pusiau kitaip.
Lyg btum negaljusi nusprsti.
O kuo tu ten mane pavadinai? Aiku, nesvarbu, tiesiog iaip.
Nes taip stengiausi greit kilstelti rank ir prisidengi - aiku, ne
spjau! - kad neigirdau, k pasakei.
Tas maas randelis, kur visi pastebjote vir mano antakio, yra
paliktas Desikos nago... kur pati i ten isiroviau.
Pamaiau t rand prie kelet savaii. Per vakarl. Maas

dailaus veidelio trkumas. Dar pasakiau Hanai, kad jis visai sma
giai atrodo.
O po keli minui ji m keistai elgtis.
Arba galjo n nematte. Tik a pati pastebiu j kas ryty rengda
masi eiti mokyklon. Labas rytas, Hanay - sako jis man. O vakare,
kai ruoiuosi gulti, palinki: yyMiegok kietai!
Stumteliu sunkias mediu aprmintas stiklo duris ir einu
Mon kavin. Ikart pasijuntu apglbtas karto oro gsio, o
visi sdintieji viduje suirz atsisuka pairti, kas ia toks leidia
vidun alt. Greit smunku vidun ir udarau paskui save duris.
Taiau tai nra vien brimas. Tai smgis pilv ir antausis.
Tai dris peiliu nugar, nes tu juk mieliau patikjai kakieno
igalvotais prasimanymais nei tuoy k inojai esant tiesa.
Desikay mielojiy man labai smalsu, ar sugebjai atsivilkti
mano laidotuves? O jei taip, ar pastebjai savo palikt rand?
O js visi kiti likusieji ar pastebjotey kokius randus js
palikote?
Ne. Greiiausiai ne.
Tai nemanoma.
Nes daugelio i t rand plika akim nepamatysi.
Nes laidotuvi nebuvo, Hana.
II KASET: B PUS
Hanos garbei turiau usisakyti karto okolado. ia, Mon ka

vinje, j patiekia su ant viraus plaukiojaniais mayiais zefy-
riukais. Tai vienintel man inoma kavin, kurioje taip daroma.
Taiau, barmenei paklausus, papraau kavos, nes ji pigesn.
Kartas okoladas kainuoja visu doleriu brangiau.
Ji stumteli man skersai baro tui puodel ir mosteli savi
tarnos staliuk. sipilu ant dugno per pus pieno su grietinle,
o likusi puodelio dal pripildau Plaukuotos krtins miinio,
nes jis atrodo turs daugiau kofeino, tad gal pads man itverti
neumigus iki vlumos ir perklausyti visas kasetes.
Man regis, privalau perklausyti jas visas, ir btinai inakt.
Bet ar tikrai man to reikia? Per nakt? O gal veriau susirasti
savo istorij, iklausyti j, o tada dar - kitos kasets pradi, kad
pamatyiau, kam toliau sisti raus?
- Ko klausaisi? - klausia mans barmen. Ji kaip sykis prijo

prie kavos staliuko ir dabar kilnoja nerdijanio plieno kontei
nerius su pienu ir grietinle, nugriebtu pienu ir sojos pienu i
rdama, ar jie dar pilni. Du juodi brkniai, veikiausiai - tatui
ruot, ilenda i u jos apykakls ir dingsta po trumpai kirptais
plaukais.
Dbteliu sau ant krtins kadaruojanias geltonas ausines.
- Ai, iaip, ra...
- Kasei? - Ji kilsteli konteiner su sojos pienu ir prisispau
dia sau prie pilvo. - domu. Kain, ar a inau atlikj?
Papurtau galv ir sumetu sau kav tris kubelius cukraus.
Ji apglbia sojos pieno konteiner kita ranka, o tada itiesia
man dein.
- Mudu kartu mokms prie por met. Tu - Kljus, tiesa?
Pastatau puodel ir paduodu jai rank. Jos delnas minktas
ir iltas.
- Mes kartu lankm vien kurs, - priduria ji, - tik tada
beveik nesikalbdavom.
Ji atrodo man lyg ir matyta. Ko gero, bus pakeitusi u
kuosen.
- Tu mans nepasti, - sako ji. - Po mokyklos gerokai pa
sikeiiau, - pareikia, vartydama storai pridaytas akis. - Ai
Dievui!
Pamerkiu kav medin mentel ir imu j maiyti.
- Kok kurs mes kartu lankm?
- Medio darbus.
Vis tiek jos neprisimenu.
74 JAY A S H E R
- Naudos i to kurso tebuvo tiek, kad prisivarydavau rak

i, - sako ji. - A, ir dar sukaliau suoliuk prie pianino. Vis
dar neturiu pianino, utat bent yra suoliukas. O tu ar pameni,
k padirbai?
Toliau maiau kav.
- Lentynl prieskoniams.
Susimaiiusi su pienu ir grietinle, kava pasidaro viesiai ruda
su keliais viruje skuriuojaniais juod tiri takeliais.
- Man visada atrod, kad tu - simpatikiausias vyrukas kla
sje, - kalba mergina. - Visos mokykloje taip manm. Tiesa, ne
kalbus, bet tai - nieko. Tada visi laik mane per didele plepe!
Prie baro nekantriai krenkteli klientas. Mudu abu suiram
j, bet jis vis dar studijuoja grim sra.
Mergina vl atsisuka mane ir mudu dar syk paspaudiam
vienas kitam rankas.
- K gi, gal dar susitiksim, kai bus daugiau laiko pasikalb
ti, - pasako ji ir grta atgal prie baro.
Taigi, ia a, Kljus. Simpatikas vyrukas!
Kain, ar pasiklausiusi it kasei ji vis dar taip sakyt?
Patraukiu per kavin link udar dur, vedani teras. Pa
keliui staliukus apsd lankytojai kaiioja kojas arba judina k
des, lyg tyia sudarydami man klitis, kad tik ilieiau kav.
Man ant pirto nutykta iltas kavos laas. iriu, kaip jis rie
da krumpliais ir nukrenta ant grind. Tada trinu j bato nosimi,
kol dmels nebelieka. Ir staiga prisimenu iandien mats, kaip
prie bat parduotuvs voliojosi popieriaus skiaut.
Po to, kai Hana nusiud, bet dar nepasirodius dutei su
kasetmis, a danai eidavau pro Hanos tio ir mamos bat par

duotuv. Juk pirmiausia dl tos parduotuvs ji ir atsidr itame
mieste. Ankstesnis parduotuvs savininkas, valds j trisdeimt
met, iekojo, kam parduoti versl ir ieiti pensij. O Hanos
tvai iekojo, kur persikelti.
N pats neinau, ko taip danai pro ten vaikiodavau. Gal
iekojau kokio nors ryio su ja, be mokyklos, ir daugiau nieko
nestengiau sugalvoti. Iekojau atsakym klausimus, kuri net
nemokjau uduoti. Apie jos gyvenim. Apie visk.
Tada dar neinojau, kad netrukus gausiu kasetes, kurios visk
paaikins.
Kit dien po to, kai ji nusiud, pirmkart atsidriau prie
tos parduotuvs, tiesiai prieais duris. viesa viduje nedeg. Prie
lango buvo prilipintas popieriaus lapas, kuriame storu juodu y
mekliu buvo parayta: GREITAI ATSIDARYSIME.
Rayta paskubomis, - sumojau. Kaip pakliuvo.
Ant dur stiklo kakoks pasiuntinukas buvo paliks lipduk
su rateliu. Jame tarp kit pasilym buvo pabraukta eilut: At
eisiu rytoj.
Dar kart nujau ten po keli dien. Prie stiklo buvo prili
pinta dar keletas rateli.
iandien, grdamas i mokyklos, a vl prajau pro t par
duotuv. Kol sustojs prie dur skaitinjau paliktus ratelius ir
irinjau j datas, pats pirmasis lipdukas atsiklijavo ir nuple
veno ant ems, tiesiai man prie kojos. Pakliau j ir pradjau
apirinti duris, iekodamas naujausio ratelio. Rads atklijavau
jo kampuk ir prispaudiau po juo senj.
76 JAY A S H E R
Jie netrukus sugr, - pamaniau. Greiiausiai ive j namo

palaidoti. jos gimtj miest. Prieingai nei mirtis nuo senatvs
ar vio, saviudyb visada ugriva netiktai. Jie tiesiog ivyko,
nespj sutvarkyti reikal.
Praveriu duris Mon kavins teras, labai stengdamasis
daugiau kavos nebeilaistyti.
Sodelyje viesos maum prigesintos, kad bt jaukiau. Visi
stalai uimti, skaitant ir Hanos mgstamj tolimiausiame kam
pe. Prie jo sitais trejetas vyruk su beisbolinink kepurait
mis - jie palink sdi prie vadovli ir ssiuvini, netardami n
odio.
Grtu atgal ir prisdu prie mao staliuko alia lango. I ia
matyti sodelis, taiau Hanos staliuk ustoja stora plyt kolona,
apaugusi gebenmis.
Giliai kvepiu.
Viena po kitos klausantis jos istorij, mane kaskart pagauna pa
lengvjimas, kai neigirstu savo vardo. Bet isyk ugriva ir baim
dl to, ko ji dar nepasak, arba k ji pasakys, kai ateis mano eil.
O mano eil ateis. Tikrai inau. Noriau, kad tai kuo grei
iau baigtsi.
K a tau padariau, Hana?
Laukdamas, kada pasigirs pirmieji jos odiai, iopsau pro

lang. Lauke tamsiau nei ia. Kai sistebeiliju stikl ir kitaip
sufokusuoju vilgsn, matau savo atspind lange.
Paskui nusigriu.
Dbteliu prieais ant stalo gulint Walkman. Mygtukas
nuspaustas, bet vis dar nieko negirdti. Gal kaset negerai dta?
Spsteliu Stop.
Tada vl jungiu.
Nieko.
Pasukioju pirtu garso reguliatori. nyptimas ausinse pa
garsja, tad skubiai vl sumainu gars. Ir laukiu.
S!.. Neplepkite skaitykloje.
Jos balsas, bet panibdomis.
Ss!.. Kine ar banyioje irgi reikia sdti tyliai.
Klausausi dmiau.
Kartais aplinkui nra niekoy kas subart ir liept nutilti... ir
kitoti labai, labai tyliai. Ojuk kartais tenka laikytis tylos net tada.,
kai esi vienui vienas. Kaip as dabar.
!
Aplinkui sausakimoje kavinje apsd staliukus mons ne
kasi. Bet a suprantu tik tai, k sako Hana. Visa kita susilieja
dusl fonin es, retkariais perdreskiam skardaus juoko.
Na, pavyzdiui, veriau tnoti tyliai nepaprastai tyliai, - jei
ketini bti Slaptas Spoksotojas. Nes jeigu tave igirs?
78 JAY A S H E R
As staigiai ikvepiu. Cia ne apie mane. Vis dar ne apie mane.

K, jeigu ji... jeigu a... suinosiu?
Bet inai k, Taileri Daunai? A suinojau!
Atsiloiu kdje ir usimerkiu.
Man tavs gaila, Taileri. Tikrai. Visi kiti it kasei herojai, ko
gero, gals truput lengviau atsikvpti. Jie tepasirodys bes melagiai,
palemkai ar iaip subjektai be pusiausvyros, puldinjantys kitus.
Taiau tavo istorija, Taileri... maum ikryplika.
Pirmkart sribteliu kavos.
Taileris - Slaptas Spoksotojas? Negaljau n sivaizduoti.
A irgi jauiuosi iek tiek ikrypusi, kai apie tai pasakoju. Kodl?
Nes bandau lsti tavo kail, Taileri. Mginu suprasti, koks sma
gumas spoksoti pro kieno nors miegamojo lang. Stebti mog jam
neinant. Stengtis nutykoti akimirk, kai...
K tu norjai nutykoti mane darant, Taileri? Ar kartais nenusi-
vylei? O gal maloniai nustebai?
Nagi, pakelkit rankas, kas inote, kur dabar esu?
Pastatau kav, palinkstu priek ir mginu sivaizduoti, kur
ji itai ra.
Kur ji?
Kas ino, kur i akimirk stoviu?
Staiga visk suprantu ir papurtau galv, apimtas gdos ir su
miimo dl jo.
Teisingas atsakymas: po Tailerio langu. Tai A-4 js emlapyje.
Tailerio kol kas nra namie... Betjo tvai namuose. Ir a nuo
irdiai viliuosi, kad jie neis lauk. Laim, tiesiai po jo langu,
kuris toks panaus manj, auga didelis tankus krmas, taigi galiu
jaustis beveik saugi.
O kaip tu jautiesiy Taileri?

Nesivaizduoju, kaip jis turjo jaustis, sisdamas itas kasetes
toliau. inodamas, kad ileidia pasaulin savo paslapt.
vakar vyksta mokyklos metraio leidj susirinkimas, ku
riamey kiek inau, netrksta picos ir apkalb. Taigi esu tikray kad
namo neparsirasi, kol kaip reikiant nesutems. O a, kaip pradedanti
spoksotoja, labai tuo diaugiuosi.
Taigi ai tau, Taileri. Dkui, kad taip palengvinai man u
duot.
Kain, kur Taileris ito klaussi - gal sddamas ia pat,
Mon kavinje, pilamas alto prakaito, bet ddamasis ess visai
ramus? O gal namie, guldamas lovoje ir stikliniu vilgsniu spok
sodamas pro lang?
Nagi, kol negrai, gal dirstelkime vid? viesa priekamba
ryje jungta, tad visai neblogai matyti. Ir, inoma, pastebiu tai, ko
ir tikjausi, - visur pilna fotografavimo rangos.
Nieko sau rinkinuk sukaupei, Taileri. Objektyvai kiekvienai
progai.
Yra ir naktinio vaizdo. Taileris net valstijos konkurs laimjo
su tuo objektyvu. Pirmoji vieta humoro kategorijoje! Senukas nak
t vediojo un. uo stabteljo prie medio pakelti kojos, ir Taileris
spjo j nufotografuoti. Naktinio vaizdo objektyvo dka uns pa
leista iurkl atrod tarsi alias lazerio spindulys i papilvs.
inau, inau! Taip ir girdiu tave sakant: Tos nuotraukos skir
tos mokyklos metraiui, Hana. A fiksuoju moksleivi gyvenim.
Esu tikra, kad btent todl tavo tvai taip mielai paklojo itoki
krv pinig tai aparatrai. Bet ar tiktai tam j naudoji? O kaip
moksleivi gyvenimas, stebint pro slaptos kameros objektyv?
80 JAY A S H E R
Ak, taip. Moksleivi nuotraukos slapta kamera.

Pries eidama ionaiypasiirjau odyne, k reikia y)slapta ka
mera inai, tas odi junginys turi daug reikmi, bet viena
ypa tinka. tai ji, tavo malonumui ikaliau atmintinai: fotografi
joje - nuotrauka, ufiksuota fotografuojamam objektui to neinant
ir smoningai nepozuojant.
Taigi dabar sakyk man, Taileri, ar tomis naktimis, kai stypso-
davai po mano langu, atrodiau tau pakankamai spontanika? Ar
pavyko ufiksuoti mane nepozuojani, natrali?..
Pala. Girdjot?
Truput atsiloiu ir pasiremiu stal alknmis.
Kakas atvaiuoja gatve.
Apimu delnais abi ausis.
Ar ia tu, Taileri? Oi, mainos burzgimas artja. tai ir viesos!
A irgi per Hanos bals girdiu variklio burzgim.
irdimi jauiu, kad ia - tikrai tu. Vaje, kaip ji dauosi kr
tinje!
Maina suka keliuk.
Pro jos bals pasigirsta virgdu riedanios padangos. Tada
variklis prityla.
Taip, ia tu, Taileri. ia tu. Variklio neugesinai, taigi kalbsiu
toliau. Ir i ties, kaip jaudina! Dabar jau tikrai suprantu, koks tai
smagumas.
Koks siaubas turjo jam bti ito klausytis! Ir dar inoti, kad
ne jis vienas tai girdi.
Nagi, klausytojai, pasireng? Mainos durels... ir...
!
Ilga tyla. Girdti tik vos juntamas jos kvpavimas. Ji stengiasi

j valdyti.
Trinkteli durels. Zvangteli raktai. Pasigirsta ingsniai. Bark
teli rakinamos kitos durys.
Gerai, Taileri. ia tiesioginis reportaas. Tu dabar viduje, u
udar dur. Ten arba sveikiniesi su mama ir tiu, sakai jiems,
kad susirinkimas prajo puikiai ir i met metratis bus pats ge
riausias is vis, arba, jei organizatoriai neusak pakankamai picos,
trauki tiesiai virtuv.
A tuo tarpu ketinu grti iek tiek atgal ir papasakoti visiems,
kaip i istorija prasidjo. O jei kartais supainioiau vyki sek,
Taileri, tai susirask kitus iose kasetse minimus asmenis ir iaikink
jiems, kad slapta spoksoti pradjai gerokai anksiau, nei tave nu
tvriau.
Juk padarysi taip, ar ne Kaip ir js visi? Jums teks upildyti
spragas. Nes kiekviena mano pasakojama istorija palieka daugyb
neatsakyt klausim!
Neatsakyt? Biau tau visus klausimus atsaks, Hana. Bet
tu nepaklausei!
Pavyzdiui, ar ilgai mane sekei, Taileri? Kaip suinojai, kad t
savait mano tv nebus mieste
Tdien, per vakarl, uuot ko nors klaususi, tu mane apaukei.
K gi, metas prisipainti. Ms eimoje galioja taisykl, kad
tada, kai tv nra namie, man neleidiama vaikioti pasi
matymus. Mat jiems neramu, nors patys nenori prisipainti, kad
man kartais gali neutekti pasimatymo ir sumanysiu pasikviesti
vaikin vidun.
82 JAY A S H E R
Anksiau jus tikinau, kad tos paskalos, kuri visi apie mane
prisiklaust, - melas. Taip, tai tikrai melas. Bet, antra vertus, as
juk niekada nesisakiau esanti Panel Doruol. Ir tikrai nesddavau
namie, tvams ivykus. Prieingai, tada juk galdavau usibti tiek
ilgai, kiek nordavau. Ir kaip tu, be abejo, inai, Taileri, tnakt,
kai visa i istorija prasidjo, vaikinas, su kuriuo buvau susitikusi,
palydjo mane iki pat nam dur. Palauk, kol sugraibysiu raktus
ir atsirakinsiu duris... o tada nujo.
Man nedrsu pakelti galv, nors tariu, kad Mon kavins
lankytojai veikiausiai spokso mane. Kain, ar pagal mano elges
jie nujauia, kad klausausi anaiptol ne muzikos?
O gal niekas n dmesio neatkreip. Ir kodl turjo atkreipti?
Koks jiems skirtumas, ko a klausausi?
viesa Tailerio kambaryje vis dar nedega, taigi jis arba smulkiai
aptarinja dienos vykius su tvais, arba vis dar malina alk. K gi,
kaip nori, Taileri. Toliau kalbsiu apie tave.
Gal vyleisi, jog pasikviestu t vyruk vidun Ar tada btum
pavyduliavs?
Pamaiau kav medine mentele.
iaip ar taip, engusi vidun vienai - a nusiprausiau veid ir
isivaliau dantis. O kai jau savo kambar... Spragt!
Juk visi inome, kaip spragteli fotoaparatas, nuspaudus mygtu
k. Net kai kurie skaitmeniniai aparatai taip daro - gal sen laik
atminimui. O a nuolat laikau savo kambario lang pravir - bent
per kok col ar du, kad leisiau vieio oro. Utat ir igirdau, jog
kakas stypso lauke.
Tik negaljau tuo patikti. Atrod pernelyg lyktujau pai pir-
m dien, kai tvai ivyk atostogauti, paiai sau tai prisipainti.

Ko gero, a tyia dirginu sau vaizduot, pasakiau. Paprasiausiai
neprantu bti viena.
Vis dlto nebuvau tokia kvaila, kad persirenginiau prieais
lang. Todl klesteljau ant lovos. Spragt!
Koks tu idiotas, Taileri! Dar pagrindinje mokykloje dauge
lis man, kad tu protikai atsiliks. Bet, pasirodo, ne. Tu tiesiog
idiotas.
Gal ten niekas nespragsi, - tikinjau save. Gal ten kakas girg
teljo. Mano lova su mediniu rmu, kuris kartais truput girgda.
Gal ir dabar taip nutiko. Tikriausiai rmas girgteljo.
Usitraukiau iki aus antklod ir nusirengiau po ja. Tada apsi
vilkau piam, stengdamasi judti kuo liau, nes bijojau, kad tas,
kas stypso lauke, padarys dar vien nuotrauk: Juk, iaip ar taip,
nebuvau tikra, koki ksl turi tas Slaptas Spoksotojas.
Bet pala, jei jis padarys dar vien nuotrauk, galsiu bti
tikra, kad jis ities ten, ar ne? Tada galsiu kviesti policij ir...
Vis dlto, ties pasakius, a nma nenutuokiau ko griebtis.
Tv nebuvo namie. Buvau visai viena. Nutariau, jog geriausia bus
ivis nekreipti j dmesio. Ir, norsjis buvo lauke, mane iurpas m
pagalvojus, kas gali nutikti, jeigu jis pastebs mane siekiant telefono
ragelio.
Kvaila?inoma. Ar tai atrod logika? Taip... tuo metu.
Tau reikjo ikviesti farus, Hana. Gal tada bt pavyk su
stabdyti sniego kamuol, kad per daug nesibgt. T kamuo
l, kur tu nuolat mini.
T pat, kuris mus visus sutraik.
84 JAY A S H E R
Bet pirmiausia reikt pasiaikintu kodl Taileriui buvo taip

lengva spoksoti mano kambar. Juk ir jums toks klausimas kyla, ar
ne? Ar as niekad pries mieg neusitraukiu uuolaid?
Gera pradia visiems, linkusiems kaltinti auk. Betgi ne viskas
taip paprasta. aliuzs ant mano lango buvo pasuktos kampu taip,
kaip man patinka. Giedr nakt, padjusi galv ant pagalvs, pries
umigdama galdavau irti vaigdes. Ojei bdavo audra, ma
tydavau, kaip padangje plyksioja aibai.
A irgi taip darau - mgstu umigti, irdamas pro lang.
Bet mano kambarys - antrame aukte, tad nra ko baimintis, jog
kas nors sumanys spoksoti vid.
Kai mano ttis isiaikino, jog miegu pravrusi aliuzes tegu
tik per ma plyel, jis ijo gatv patikrinti, ar mans i lauko
nesimato. Paaikjo, kad ne. Tada jis i gatvs per kiem nudro
ligi pat mano lango. Ir k gi? Pasirod, kad jei mogus nra labai
aukto gio ir nestovi pasistiebs ant pirt gal tiesiai po mano
langu, mans i lauko nematyti.
Na, tai ar ilgai tau teko tenai itaip stypsoti, Taileri? Matyt,
tikrai ne pyragai buvo. Ir jei jau nepabijojai tokio vargo vien tam,
kad dirsteltum mane, tikiuosi, tos pastangos visgi nebuvo veltui.
Nebuvo veltui, kurgi. Tik kad rezultatas ijo ne toks, kokio
jis tikjosi. Vietoj nuotrauk - itos kasets.
Jei tada biau inojusi, kad tai Taileris, jei biau dirstel
jusi pro aliuzi tarpel ir irjusi jo fizionomij, biau ilkusi
lauk ir kaip reikiant ukrusi jam pirt.
Ties sakant, dabar kaip sykis prieiname pai domiausi
dal...
Pala! Nay tai ir tu. Pataupysim t istorij vlesniam laikui.

Stumteliu dar n perpus nenugert savo kav kiton stalo pusn.
Visiems kitiems i js dabar nupasakosiu Tailerio kambario
lang. aliuzs nuleistos iki pat galoy bet vis tiek galiu dirstelti
vidun. Jos i bambuko ar i kokios bambuko imitacijosy su nevie
nodo ploio tarpeliais. Pasistiebusi ant pirt galiuky lygiai kaip
Tailerisy galiu pasiekti pakankamo ploio tarp ir pairti vid.
Nay taiy jis udega kambaryje vies ir... udaro duris. Jis...
sitaiso ant lovos. Nusispirta batus ir... nusimauna kojines.
A sudejuoju. Taileri, bk mogus, tik neprikrsk kvailysi!
Aiku, tai tavo kambarys ir gali veikti jame k tinkamas, bet tik
dar labiau neapsigdink.
Gal dert j perspti? Duoti jam galimyb pasislpti? Pavyz
diuiy kad nusirengt po antklode. Gal man pabelsti lang? Arba
spirti ar kumiu voti sien?Kodl nevarius jam lygiai tokios pat
paranojos, kaip jis man?
Ji kalba garsiau. Kain, ar tik nenori bti nutverta?
Nay iaip ar taipyjuk to ionai ir atjau, ar ne? Atkeryti?
Ne. Atkeryti bt buv smagu. Kertas bt galjs suteikti
man savotik pasitenkinim. O itaip stovdama po Tailerio langu,
jokio pasitenkinimo nejauiu. A jau apsisprendiau.
Tai kodl? Kam tada a ia?
Palay k a ia dabar neku? Sakau, kad esu ia ne dl savs. Ir
jei vienas kitam persisite kasetes, tiktai tie ijs, kurie esate sra
e, apskritai igirsy k sakau. Tai kodl tada esu ia?
Pasakyk mums, Hana. Bk gera, pasakyk, kam a viso ito
klausausi. Ir kodl - a?
86 JAY A SHER
As ia ne tam, kad tave stebiau, Taileri. Nusiramink. Man n

motais, k dabar veiki. Ties sakanty iuo metu net neiriu tave.
Stoviu atsukusi nugar sien ir spoksau gatv.
Tai viena i t mediais i abiej pusi apsodint gatvi. Medi
akos susilieia auktai mums vir galv nelyginant rank pirtai.
Kaip poetikay ar ne Kart net sukriau eilrat apie tokias gatves,
pritaikiusi jam savo mgstamos vaikikos dainels melodij... Na, i
noty kur: varpelis tindilin,jis kvieia mus tolyn... ir taip toliau.
Vienas i js netgi esate skaits t mano sukurt eilrat. Bet
apie tai paneksim vliau.
Ir vl ne apie mane. A net neinojau, kad Hana kr eil
raius.
Dabar a apie Tailer. Vis dar esu jo gatvje. Tamsioje, tuioje
gatvje. Tiesiogjis neino, kad a ia... kol kas. Taigi metas ubaigti
i istorijy koljis dar nenujo gulti.
Kit dien po Tailerio apsilankymo po mano languy nujusi
mokykl, visk papasakojau prieais mane sdiniai merginai. Toji
mergina garsja kaip puiki klausytoja ir mokanti ujausti, o a no
rjau, kad kas nors dl mans baimintsi. Norjau, kad kas nors
patvirtint mano baimes.
Deja, ji tokiam reikalui visikai netiko. Toji panel turi savoti
k keist polink, apie kur vargu ar daugelis ijs inote.
- Slaptas Spoksotojas? nustebo ji. - Tikrai? Negali bti!
- Man regis, tikrai, - patvirtinau.
- Man visada rpdavo, koks tai turt bti jausmas, - nuts
ji. Nay kai kas nors slapta spokso pro tavo lang... tai juk taip...
seksualu.
Tikrai savotika panel. domu, kas ji?

O kodl man tai rpi?
Ji ypteljo ir su nuostaba kilsteljo antak.
Kaip manai, ar jis dar ateis?
Ties pasakius, mintis apie tai, kad jis dar galt grti, n ne
buvo ovusi man galv. Tad dabar man net oda pagaugais nujo.
O k, jei - taip?nustrau.
Tada tursi man papasakoti, pareik ji ir atsuko nugar
parodydama, kad pokalbis baigtas.
Na, mudvi su ta mergina niekad nebuvome draugs. Laukm
daugyb t pai pasirenkamj kurs, per pamokas bdavome
viena kitai malonios, kartais pasinekdavome, kad gal reikt kur
nors kartu nueiti, bet niekad to taip ir nepadarme.
Na, tai, pamaniau: geresns progos n nesugalvosi.
Palieiau jai pet ir pasakiau, kad mano tvai ivaiav. Ar
ji nenort vakar usukti pas mane ir drauge patykoti Slaptojo
Spoksotojo?
Po pamok abi patraukme pas j pasiimti jos daikt. Tada ji
atvaiavo pas mane. Kadangi buvo eilin savaits diena, o ji vei
kiausiai ketino usibti iki vlumos, tai pasak tvams, kad ketina
me drauge rengti sunktu nam darb.
O varge! Nejau niekas neigalvoja kitokios dingsties?
Susdusios prie valgomojo stalo, paruome nam darbus ir lau
kme, kol lauke kaip reikiant sutems. Jos maina tyia buvo palikta
prie jimo, kad adint s?nalsum.
Dvi merginos. Ir kas galt atsispirti, tiesa?
A neramiai pasimuistau kdje.
88 JAY A S H E R
Mudvi persikraustm mano kambar ir sukryiavusios kojas

sitaism ant lovos. Pliurpme apie visk, kas tik atjo galv. i
nojom, kad nordamos nutverti msik Slaptj Spoksotoj, turime
kalbtis tyliai. Kad nepraiopsotume to pirmojo... Spragt!
Mano vienia net isiiojo. Jos akyse suibo tokia palaima, ko
kios dar niekad nebuvau regjusi.
Ji nibteljo man nesiliauti nekjus.
- Apsimesk, kad nieko negirdjai. Elkis lyg niekur nieko.
A linkteljau.
Tadaji teatralikai usideng burn ir nei i io, nei i to suuko:
O Dieve! Tai kur jis tave liet?
Mudvi lieuvavomeudar kokias por minui, stengdamosi ne
prapliupti kaip nors nevykusiai kvatotis - kad neisiduotume. Taiau
spragsjimas liovsi, o mes jau mme stigti tem lieuvavimui1\
Zinai, ko dabar labiau u visk noriau? staiga paklaus
ji. - Gero, tikro nugaros masao!
- Kokia tu nedora! - nibteljau.
Ji pamerk man ak, tada atsiklaup ant keli ir, tiesdama
rankas priek nelyginant besiranti kat, kiek ilga isipleik ant
mano lovos. Spragt!
Nuoirdiai viliuosi, kad itrynei arba sudeginai tas nuotrau
kas, Taileri. Nes jeigu jos ieis vieum, tegu ir ne dl tavo kal
ts, bijau ir pagalvoti, kas tavs laukia!
A apergiau jai nugar. Spragt!
Nublokiau alin jos plaukus. Spragt!
O tada miau masauoti jai peius. Spragt! Spragt!
Nusisukusi nuo lango, ji sunibdjo:
Ar inai, k reiks, jeigu jis liausis dars nuotraukas, a?

Pasakiau, kad neturiu supratimo.
Tai reiks, jog jis daro k kita.
Spragt!
A! Na, k gi, - tarsteljo ji.
As nepaliaudama masaavaujai peius. Regis, man visai neblogai
seksi, nes ji nutilo ir tiktai avingai ypsojosi. Bet staiga ji pasil
man nauj idj kaip nutverti t ikrypl nusikaltimo vietoje.
Pasakiau, kad nesutinku. Vienai is ms tereikjo trumpam i
eiti apsimetus, kad prireik tualet, ir paskambinti policijai. Ga
ljome tam akimirksniu padaryti gal.
Taiau to nenutiko.
N u k, - pasiprieino ji. Neieisiu, kol neisiaikinsiu, kas
jis toks. O k, jeigu jis i ms mokyklos?
O kas tada? paklausiau.
Ji paliep man daryti, kaipji pasakys, o tada isirang ipo mans.
Pagaljos nurodym, kai ji itars trys(<, turjau staigiai atidengti lan
g. Bet man rodsi, kad Slaptasis Spoksotojas galjau bus nujs gal
kartais jis isigando? - nes nuo pat tos akimirkos, kai nulipau jai nuo
nugaros, daugiau nebeigirdau n vieno spragteljimo.
K gi, metas paiekoti drkinamojo losjono, pareik ji.
Spragt!
Nuo ito garso man net kraujas uvir i pykio. Gerai! Paais
kim aidiml, nusprendiau.
Pairk virutiniam staliuj.
Ji mosteljo ranka ariausiai lango stovini spintel, ir a
linkteljau.
90 JAY A S H E R
Markiniai kiek sudrksta man po paastimis. A vl nejau

kiai pasimuistau kdje. Bet, Dieve, negaliu liautis klaussis.
Ji itrauk stali, dirsteljo vid ir prisideng ranka burn.
Kas?Mano staliuje nebuvo nieko, kas galt sukelti toki nuo
stab. Visame kambaryje neturjau nieko tokio.
- Aky a neinojau, kad usiimi tokiais dalykais! garsiai ir
aikiai itar ji. - Galtume pabandyti... abi kartu.
- Geraiy kad noriy - burbteljau.
Ji kyteljo rank stali, kak ten pastumdy o tada vl grie
bsi ranka u burnos.
- Hana! - suuko ji. Ir kiekgi it daikiuk tu turi? Aky
kokia tu negera mergait!
Spragt! Spragt!
Nieko sau g u d r u o l y pamaniau.
- Tai gal paskaiiuok!
Jos raginti nereikjo.
- Nagi, pairkim! tai vienas... du...
A nukliau koj nuo lovos.
- ...trys!
okau prie lango ir staigiai trkteljau aliuzi virvel. aliu
zs lkte ulk auktyn. Mginau irti tavo veid, bet tu krei
pernelyg greit.
O toji kita mergina tau ne veid irjo, Taileri.
- O Dieve! sukliko ji. - Jis grdasi kelnes savo gal!
Taileri, kad ir kur tu btum, man tavs gaila. Tu ito nusipel
nei, bet man vis tiek tavs gaila.
Bet kas gi tu toks?Maiau tavo stot ir plaukusy bet nesugebjau
aikiai irti veido.
Ir vis dlto tu isidavei, Taileri. Kit dien mokykloje daugybei

moni udaviau vien ir t pat klausim: kur buvai vakar vaka
re? Vieni sak, kad namie, kiti kad pas draugus. Arba kad kine.
Arba kad tai - ne mano reikalas. O tuy Taileri, tu pateikei man pat
keisiausi ir nesuprantamiausi atsakym i vis.
Kas, a? Niekur.
Tik kakodl kai sakei, kad nebuvai niekury tavo akys neramiai
lakst alisy o kakt ipyl prakaitas.
Koks tu idiotas, Taileri!
Na, tu bent jau originalus. Ir bent jau nustojai bastytis apie
mano namus. Taiau tavo buvimas, Taileriypaliko pdsak.
Po tavo apsilankym a kasnakt aklinai nuleisdavau aliuzes.
Usidariau nuo vaigdi ir daugiau n sykio nebemaiau aibo.
Kaskart, atjus vakarui, paprasiausiai ijungdavau vies ir eida
vau miegoti.
Kodl tu nepalikai mans ramybje, Taileri? Mano nam. Mano
kambario. Ten turjo bti man saugus prieglobstis. Nuo visko, kas
lauke. Bet tu i mans j atmei.
Na... ne visai.
Jos balsas virpteli.
Tu atmei visk, kas dar buvo lik.
Ji patyli. Tuo tarpu a susizgrimbu, kaip temptai lig tol ste-
beilijausi niek. Lyg ir savo puoduk, stovint kitame stalo
gale. Bet ne j.
Noriau pavelgti mones aplinkui, bet nedrstu. Jie vei
kiausiai dabar mane iri. Mgina suprasti, kodl atrodau toks
isikankins. Ir splioja, kas tas vargas vaikis, besiklausantis sen
kasei.
92 JAY A S H E R
O tau ar labai svarbu jaustis saugiam, Taileri? Ar saugai savo

asmenin gyvenim? Galbt ie dalykai tau ne tokie svarbs, kaip
man, t o ia jau ne tau sprsti.
iriu pro lang, kiaurai savo atspind menkai apviest so
del terasoje. Nematau, ar dar kas nors ten yra, u mrins gebe
nm apsivijusios kolonos, ar tebesdi prie Hanos staliuko.
Prie to paties staliuko, kuris kakada buvo kitas saugus Ha
nos prieglobstis.
O kas gi buvo toji paslaptinga mergina, irgi veikusi tavo isto
rijoje, Taileri? Kuri taip palaimingai ypsojosi kai masaavau jai
nugar? Kuri padjo man tave demaskuoti? Ar pasakyti?
Reikia pagalvoti. K gi ji man padar?
Atsakymas... treioje kasetje.
Bet a tikjausi, kad toliau bsiu a, Hana. Noriu kuo grei
iau tai ubaigti.
Beje, Taileri, a vl stoviu prie tavo lango. Buvau pajusi tol
liau, kadpabaigiau pasakoti it istorij., bet viesa tavo kambaryje
jau kuris laikas nebedega... taigi a vl ia.
Ilga pauz. Lap narjimas.
Tuk tuk, Taileri.
Girdiu, kaip ji pabeldia lang. Dusyk.
Nesirpink. Netrukus isiaikinsi.
Nusiimu ausines, tvirtai apsuku geltonj laid aplink Walk

man ir sukiu j varko kienn.
Kitoje patalpos pusje Mon kavins knyg lentyna pri

grsta sen knyg. Didioji dalis - lankytoj paliktos. Vesternai
popieriniais vireliais, Naujasis Amius, mokslin fantastika.
Atsargiai laviruodamas tarp moni apsst staliuk, einu
tenai.
Stora enciklopedija ppso alia odyno nuplta nugarle.
Ant pliko popierinio riimo kakas storu juodu raikliu pakever
zojo: ODYNAS. Ant tos paios lentynos sukrautos dar penkios
knygos skirting spalv vireliais. Jos madaug tokio pat dydio,
kaip klass urnalai, bet perkamos dl tui lap. Tai vadina
mosios ura knygos. Kiekvienais metais padedama nauja, ir
mons rao joje, kas tik jiems auna galv. amina svarbesnes
progas, prikeverzoja klaiki eilrai, pripaio grai ar lyki
dalyk arba tiesiog visoki niek.
Ant kiekvienos knygos nugarls pritvirtinta po gabal lipnios
juostos, ant kurios paymti metai. Isitraukiu t, kuri paen
klinta ms pirmosios klass data. Hana juk itiek laiko praleido
Mon kavinje, gal bus k nors ia raiusi? Pavyzdiui, eilra
t. O gal ji turjo ir kitoki talent, apie kuriuos nieko netariau?
Gal kartais mokjo pieti? A tiesiog iekau kokios nors atvangos
nuo it kasei bjaurasties. Man to reikia tuoj pat. Noriu pama
tyti j i kitos puss.
Kadangi dauguma lankytoj savo raus datuoja, veriu lapus
atgal. Iekau rugsjo. A, tai, radau!
Kad nepamesiau tos vietos, prispaudiu puslap smilium ir
neuosi knyg prie savo staliuko. I lto gurkteliu pravsusios
kavos, vl atveriu knyg ir perskaitau raudonu raikliu pake-
94 JAY A S H E R
verzotus odius lapo viruje: Kiekvienam reikia pabti tuku

tuku pirmam.
Pasirayta trejais inicialais: D. D., A. S., H. B.
Desika Deivis. Aleksas Stendalas. Hana Beiker.
Kiek emiau, ply tarp dviej aptrint lap, kakas bruko
apverst nuotrauk. Isitraukiu j, atveriu, atsuku save.
Tai Hana.
Dieve, myliu jos ypsen. Ir jos plaukus, kurie dar ilgi. Ji vie
na ranka laiko per liemen apglbusi kit mokin. Kortn Krim-
sen. U j - visas pulkas moksleivi. Kiekvieno rankoje - arba
butelis, arba skardin, arba raudona plastikin taur. Vakarlyje
prietema, ir Kortn neatrodo linksma. Nors neatrodo ir pikta.
Man regis, ji nervinasi.
Kodl?
KASET: A PUS
Kortn Krimsen. Koks graus vardas! Taip, ir mergina labai daili.

Gras plaukai. Maloni ypsena. Tobula oda.
Be to, tu tokia miela! Visi taip sako.
Stebeilijuosi nuotrauk ura knygoje. Hana kakokia
me neaikiame vakarlyje laiko Kortn apkabinusi per liemen.
Hana atrodo laiminga, o Kortn - susinervinusi. Tik supratimo
neturiu kodl.
Taip, Kortn, tu tokia mandagi ir maloni su kiekvienu, sutiktu
koridoriuje. Meiliai bendrauji su visais, kas po pamok palydi tave
iki automobilio.
Geriu jau visai atvsusi kav.
Tu, be abejons, viena i draugikiausi mergin mokykloje.
Tiesiog tu... tokia... be galo... miela. Teisingai?
Ne.
96 JAY A S H E R
Susiveriu likusi kav ir itutinu puodel.

Taipy brangs mano klausytojau Kortn miela ir draugika su
visaisy su kuo tenka bendrauti arba su kuo t akimirk kalbasi. Vis
dlto paklauskime savs, ar tik ji nevaidina?
Nusineu puodel prie savitarnos staliuko sipilti dar.
Manau, kad taip. O dabar paaikinsiu kodl.
Pirmiausia visiems jums noriu pasakyti, jog abejojuy ar Taileris
kada parodys jums nuotraukasy kur a nufotografuota masauojanti
Kortnei nugar.
Konteineris su pienu ir grietinle isprsta man i rank ir
vangteli atsimus stal. Spju j nutverti, kol neitiko ant
grind, ir grteliu per pet apsidairyti. Mergina prie baro atmeta
galv ir nusijuokia.
Vadinasi, tai Kortn tada buvo Hanos kambaryje?
Hana tyli kaip reta ilgai. ino, kad tokiai informacijai suvir
kinti reikia laiko.
Jums baisiai pasisek, jei matt tas nuotraukas. Esu tikra,
jos itin seksualios. Taiau, kaip jau supratotey ten viskas gryna
vaidyba.
Vaidyba. Koks domus odis Kortns istorijai apibendrinti. Nes
jeigu vaidiniy inai, jog kas nors tave stebi. Tada pasistengi itin ma
loniai ypsotis. Pasirodyti kuo mieliausia ir aviausia.
Prieingai nei Kortn toje nuotraukoje i ura knygos.
O mokykloje tave nuolat kas nors stebi, utat nuolat tenka
vaidinti.
Paspaudiu kavinuko dangtel, ir puodel klisteli juoda ka
vos iurkl.
Nemanau, kad smoningai taip elgiesi, Kortne. Todl ir trau

kiau tave situos raus. Kad pamatytum, kaip tavo elgesys veikia
kitus. Arba bent kaip jis paveik mane.
Kortn ities garsja kaip itin maloni mergina. Klausydamasi
savo istorijos ia, ioje kasetje, ji turjo kone gal pasidaryti.
Man per nugar perbga nemalonus virpuliukas. Gal pasi
daryti. Tokias frazes nuo iol tursiu ibraukti i savo odyno.
Kortn Krimsen. Tas vardas skamba kone tobulai. Ir, kaip sa
kiau, tu ir pati atrodai tobula. Belieka tik... is ties tokiai bti.
Prisipyls kavos, grietinls ir simets puodel kelis gabal
lius cukraus, grtu prie savo staliuko.
Bet privalau tinkamai tave vertinti. Galtum bti tikra kal
ir vis tiek turti krv draug ir garbintoj. Taiau tu nusprendei
maloniai elgtis su visais, kad btum mgstama ir ivengtum priei
kumo ar neapykantos.
Pasakysiu labai atvirai. A nejauiu tau neapykantos, Kortne.
Ties sakant, tu man beveik patinki. Vienu metu net buvau patik
jusi, kad mudvi tapsime draugmis.
ito a neprisimenu. Nemanau, kad biau kada mats jas
abi drauge.
Bet, pasirodo, tu viso labo tik norjai traukti mane sra
moni, kurie mano, kad Kortn Krimsen yra be galo avi mergina.
Usitikrinti dar vien bab u save Paios mylimiausios rinkimuose
prie mokyklos ileistuves.
Kai itaip su manim pasielgei, ir a tai supratau, pradjau ste
bti, kaip elgiesi su kitais.
Tai va, Kortne, koks tavo naas mano gyvenimo istorij
rinktin.
98 JAY A S H E R
Patinka?Mano gyvenimo istorij rinktin.

Tik dabar sugalvojau taip pavadinti.
Usikeliu kuprin sau ant keli ir atsegu pat talpiausi jos
skyri.
Rytojaus diena po Tailerio slaptos ms moksleiviko gyvenimo
fotosesijos prasidjo kaip ir bet kuri kita. Nuskambjo skambutis
pirmj pamok, ir Kortn, kaip paprastai, puol klasn por
sekundi pavlavusi. Nieko baisaus, aiku, kadangi ponia Dilard
irgi dar nebuvo atjusi.
Irgi kaip paprastai.
Isitraukiu Hanos emlap ir ilanksts pasikloju ant staliuko.
Kai baigei plepti su prieais sdinia mergina, Kortne, a pa
pleknojau tau per pet. Tu atsisukai, pavelgei man akis, ir aki
mirksniu abi prapliupome kvatotis. Persimetm keliais dviej trij
odi sakiniais, tiktai nepamenu, katra k pasakme, nes tu isakei
ir mano mintis.
- Kaip keistai
- inau.
- Po imts pypki!
- Man galva nenea.
- Plyk ijuoko!
Tada pagaliau jo ponia Dilard, tu nusisukai priek, o pamo
kai pasibaigus ijai.
Iekau emlapyje raudonos vaigds, yminios Tailerio
nam. Dalis mans jauiasi baisiai kvailai, kad itaip seku Hanos
istorijos pdsakais. Lyg apsstas. Visai apsstas. Tuo tarpu kita
dalis stengiasi neigti apsdim.
Ir tik ijus koridori, prie pasukant antros pamokos klass

link, man dingteljo: palay bet juk ji neatsisveikino!
A tiktai pildau jos praymus. Tai - ne apsdimas. Papras
iausia pagarba. A vykdau jos paskutinius pageidavimus.
O kitomis dienomis tu atsisveikindavai?Ney bent nedanai. Ta
iau syky po vakar vakaro, a pasijutau ugauta. Matyt, tikjausi,
kad po visko, k drauge patyrme maiau nei prie dvideimt ketu
rias valandas, tapsime daugiau nei atsitiktins pastamos.
A-4. Raudona vaigd, yminti Tailerio nam.
Vis dlto mudvi ir toliau likome tik atsitiktins pastamos. La-
bindavoms susitikusios koridoriuje, o kartais tu atsisveikindavai su
manim po pamokos, bet iaip niekuo neiskyrei mans i kit.
Ligi to vakarlio.
Kol tau vl mans prireik.
II
Man reikia atokvpio atsigauti. Nebegaliu toliau klausytis,

kol to nepadarysiu.
Nusiimu ausines ir usikabinu sau ant sprando. Mergina, su
kuria kadaise kartu lankme medio darb pamokas, vaikto po
kavin su plastikine de, rinkdama puodelius ir lktutes nuo
itutjusi staliuk. Kol ji nurenka gretim staliuk, spitrjuosi
aptemus lang. Jos atspindys kelissyk dbteli mano pusn, ta
iau a neatsisuku.
Jai nujus, siurbioju kav ir i paskutinij stengiuosi negal
voti. Laukiu, ir tiek.
100 JAY A S H E R
Po penkiolikos minui prie Mon kavins dur privaiuo

ja autobusas, ir laukimas baigiasi. Stveriu nuo stalo emlap, u
simetu ant peties kuprin ir ilekiu lauk.
Autobusas stovi prie tolimesnio pastato kampo. Bgte pasi-
leidiu aligatviu, ulekiu autobuso laipteliais ir klesteliu laisv
viet madaug apie jo vidur.
Vairuotojas dbteli mane upakalinio vaizdo veidrodlyje.
- A kiek aplenkiau grafik, - sako jis. - Teks dar por mi
nui pastovti.
Linkteliu, usimauklinu ausines ir sistebeiliju pro lang.
Leiskite jums pranetu kad siose kasetse vliau bus didesnis ir

kur kas svarbesnis vakarlis.
Ar ia tas? Ar tada a igirsiu savo istorij?
O ia tas vakarlis, kuris suka Kortn iton maisalynn.
Buvau mokykloje, su kuprine ant peties jau is pirmos pamokos,
kai tu stvrei man u rankos.
- Hana, palauk, kteljai. Kaip laikaisi?
Tavo ypsena, dantys... Nepriekaitinga.
Al greiiausiai atsakiau: Puikiai ar Gerai. O kaip tu? Bet
is tikrtj man n kiek nerpjo, Kortne. Kaskart, kai mudviej
akys susidurdavo sausakimsame koridoriuje ir as pamatydavau,
kaip tavo vilgsnis peroka prie ko nors kito, as imdavau vis maiau
tave gerbti. O kartais spliodavau, kiek dar moni tame paiame
koridoriuje jauia t pat.
Tu prijai paklausti, ar girdjau apie vakarl, kuris bus vliau

t pat vakar. Atsakiau, kad girdjau, bet visai nenoriu ten eiti ir
beviltikai iekoti, su kuo ia pasinekjus. Arba tiesiog nenoriu iekoti
ko nors, kas mane igelbt nuo btinybs kalbtis su kuo nors kitu.
- Eime kartu, pasilei. Tada kiek pakreipei galv on, aki-
namai nusiypsojai ir nors gal man tik pasirod? - bet, regis, ma
iau, kaip sulapsjai blakstienomis.
Ta-aip, ia Kortn. Niekas nepajgia jai atsispirti, ji su visais
flirtuoja.
- Kodl? paklausiau. Kodl turtume eiti kartu?
Toks klausimas aikiai tave priblok. Juk tu esi tu, ir visi nori
eiti vakarl su tavim. Bentjau bti pastebti ateinantys vakarl
su tavim. Visi! Berniukai. Mergaits. Tai nesvarbu. tai kaip mo
ns tavimi avisi.
avisi? Ar avjosi? Nes, man regis, netrukus padtis pasikeis.
Deja, daugumaj nesuvokia, kaip kruopiai tu kuri savo vaizd.
Tu pakartojai mano klausim:
- Kodl turtume eiti kartu? Hana, taip mudvi galime susi
draugauti!
Paklausiau, kodl panorai susidraugauti, kai itaip ilgai nekrei
pei mane dmesio. Taiau tu, inoma, puolei ginytis, kad anaiptol
mans neignoravai. Sakei, kad a visk ne taip supratau. O vakar
lis bsis puiki proga geriau vienai kit painti.
Nors vis dar tave tarinjau, bet juk tu esi tu ir visi nori eiti
vakarl su tavim.
Tu gi inojai, Hana. inojai, bet vis tiek jai. Kodl?
- Puiku! kteljai. Ar galsi vairuoti?
102 JAY A S H E R
Mano irdis neramiai suspurdo.

Bet a dar kart spjoviau savo tarimus.
Aikuy Kortne, linkteljau. Kuriuo metu?
Tu atsivertei ura knygut ir iplei i jos lapel. Maomis
mlynomis raidmis uraei savo adres, laik ir inicialus: K. K.
brukai man lapel sakydama:
- Pamatysiy bus iauriai smagu!
Tada susirinkai savo daiktus ir nujai.
Autobuso durys usiveria ir mes pajudame.
Zinai k, Kortne? Eidama prie dur tu pamirai atsisveikinti.
tai mano teorija, kodl tu panorai eiti vakarl su manimi.
Matei, kaip mane ukniso tavo abejingumas. Ar bent jau tarei,
kad man skaudu. O tai nesiderino su nepriekaitinga tavo reputaci
ja. Todl reikjo taisyti padt.
D-4 js emlapiuose, klausytojai. Kortns namai.
As vl iskleidiu emlap.
Vos man sustojus kelkratyje, tavo nam priekins durys atsi
lapojo. Ijai laukan ir nustriksjai emyn verandos laipteliais, o
tada takeliu. Tavo mama, prie udarydama nam duris, pasi
lenk ir dmiai pasiirjo, kas yra automobilyje.
Nesirpinkit, ponia Krimsen, pamaniau. ia nra joki
vaikin. Jokio alkoholio. Joki narkotik. Joki linksmybi.
Kodl jauiuosi privals vadovautis jos emlapiu? Man to
nereikia. Juk klausausi kasei, vis paeiliui, nuo pradios iki
pabaigos, ir to turt utekti.
Bet neutenka.
Tu atsidarei keleivio dureles, sdai ir prisisegei.
T R Y L I K A P RI E 2 A S CI K O D L 103
- Ai, kad sutikai pavti, tarsteljai.

A vadovaujuosi emlapiu ne todl, kad ji to norjo. Darau tai
nordamas suprasti. tbt turiu iki galo suprasti, kas jai nutiko.
Pavti? Jau ir taip turjau abejoni, dl ko mane pasikvietei,
tad ne tokio pasisveikinimo tikjausi.
D-4. Vos u keli kvartal nuo Tailerio namo.
Norjau klysti dl tavs, Kortne. Tikrai. Norjau, kad many
tum, jog uvaiavau tavs paimti tam, kad galtume drauge eiti
vakarl. O tai anaiptol ne tas pats, kas sutikti tave pavti.
T akimirk aikiai supratau, kaip mudviem susiklostys sis
vakarlis. Na, ir kaipgi jis baigsi? O, tai staigmena. Tai... buvo
labai keista.
Prie kiekvienos autobuso kds atloo, po keturkampiu orga
ninio stiklo laktu, buvo pritvirtinta po miesto autobus mar
rut plan. I ten, kur j okau, is autobusas turjo vaiuoti
pro Kortns namus, paskui, likus kvartalui iki Tailerio, pasukti
kairn ir tada sustoti.
Pastatm masin u dviej su puse kvartalo, nes ten buvo ar
iausia vieta, koki galjom rasti. Mainoje turiu toki stereoapara-
tr, kuri groja toliau, net ugesinus varikl. Nutyla tik tada, kai
atidarai duris. Bet t vakar, kai atidariau duris, muzika nenuti
lo... tik nutolo.
- O Dieve! - kteljai. Man regis, tai muzika is vakarlio!
Ar sakiau, kad buvom u pustreio kvartalo nuo tos vietos?
tai kokiu garsumu ten grojo. Tas vakarlis tiesiog prayte prassi
policijos vizito.
Todl ir neinu daugum vakarli. Juk netrukus bsiu ab
solventas. O viena klaida gali visk bjauriai sujaukti.
104 JAY ASHER
Mudvi siliejom vakarliu traukiani moksleivi sraut - lyg

btumm sykiu su pulku lai plaukusios pries srov poruotis. Kai
prijom t viet, abipus vart stovjo du fiitbolininkai, visuose va
karliuose vilkintys tik savo komandos markinlius, ir rinko pini
gus alui. Jau kiau rank kien grynj.
- Nesuk galvoSy kteljai tu, perrkdama griaudjani
muzik.
Prijom prie vart, ir vienas is t vyruk pareik:
- Stiklin du doleriai!
Bet paskui, pamats, su kuo kalba, pridr:
O, Kortne, sveika! Gali ueiti, ir padav tau raudon plas
tikin stiklin.
Du doleriai? Nieko sau! Ko gero, i mergaii ima maiau.
Tu linkteljai galv mano pusn. Vyrukas nusisypsojo ir ities man
kit stiklin. Bet kai jau norjau j imti, jis nepaleido. Pasak, kad j
netrukus pakeis kitas ir kad mudviem reikt pabendrauti. ypteljau
jam, bet tu iupai mane u paranks ir nusitempei per vartus vid.
Neverta, pasakei. Patikk manim!
Paklausiau kodl, bet tu jau daireisi po mini ir mans nebe
girdjai.
Nepamenu, kad biau kada igirds koki istorij apie Kor-
tn ir futbolininkus. Apie krepininkus - taip, ir nemaai. O fut
bolas? Tai jau ne.
Paskui tu pasilei mudviem issiskirti. Ir inai, k, tai igirdus, as
issyk pagalvojau, Kortne? Cha, taip ir maniau, kad tai ilgai netruks!
Pasakei, kad matai kelet moni, su kuriais nortum pasikal
bti, ir kad mudvi susitiksim vliau. Pamelavau, kad irgi pasteb
jau kelis mones, su kuriais noriu nektelti.
Tada dar paliepei man neivaiuoti be tavs.

Tu - mano ratai, nepamirk!
Kaip galjau pamirti, Kortne?
Autobusas suka Kortns gatv. Kone kas treiam kieme bes
ta po enkl Parduodama. Kai vaiuojam pro Kortns namus,
beveik tikiuosi ivysis raudon vaigd, purkiamais daais i
piet ant dur. Taiau jimas skendi tamsoje. Prie dur nedega
n menkiausia viesel. Namo languose irgi viesos nematyti.
Dar tu man nusiypsojai. O galiausiai itarei stebukling odel:
Sudie!
Btent tai ir turjai omenyje atsisveikinti.
Pravaiavai savo stotel, Kljau?
Man per nugar nubga baugus iurpuliukas.
Balsas. Merginos. Bet - ne i ausini.
II
Kakas paauk mane vardu. Bet i kur?

Tamsi lang juosta kitame autobuso one atspindi visk lyg
veidrodis. Matau atvaizd merginos, kuri sdi man u nugaros. Ji
madaug mano amiaus. Tik ar a j pastu? Visu knu atsisuku
atgal ir iriu j virum kds atloo.
Tai Skaja Miler. Mano atuntos klass simpatija. Ji ypteli, nors
iek tiek kvailokai, nes suvokia k tik baisiai mane igsdinusi.
Skaja visuomet atrodo dailut, bet elgiasi taip, tarsi tokia
mintis jai niekad n galv nebt atjusi. Ypa pastaruosius
por met. Diena i dienos vilki pilkus, beformius drabuius.
106 JAY A S H E R
Tarsi nort visai po jais pasislpti. vakar irgi - stori pilki mar
kiniai ilgomis rankovmis ir tokios pat spalvos kelns.
Nusitraukiu nuo galvos ausines.
- Labas, Skaja!
- Pravaiavai savo namus? - klausia ji. Tiek daug odi man
ji jau seniai nebuvo itarusi. Ir niekam kitam, jau seniai negird
jau jos tiek daug kalbant. - Jis sustos, jeigu papraysi.
Papurtau galv. Ne. Pravaiavau ne savo namus.
Kitoje sankryoje autobusas pasuka kair ir stabteli prie a
ligatvio. Durys atsidaro, ir vairuotojas rikteli:
- Ar bus lipani?
iriu autobuso priek, upakalinio vaizdo veidrodl,
bandydamas sugauti vairuotojo vilgsn. Paskui atsisuku Skaj.
- Kur tu vaiuoji? - klausiu.
Vl ta pati kvaila ypsenl. Jos akys bestos mansias. Ji kaip
manydama stengiasi, kad pasijusiau nejaukiai. Ir jai pavyksta.
- Niekur nevaiuoju, - gal gale atsako.
Kodl ji taip elgiasi? Kas taip smarkiai pasikeit po atuntos
klass? Kodl ji btinai nori likti atstumtja? Kas gi nutiko? Ne
aiku. Vien grai dien, bent jau man taip pasirod, ji staiga
liovsi ivis kur nors dalyvavusi.
Taiau ia - mano stotel, turiu lipti. Kaip sykis pusiaukel tarp
dviej raudon vaigdi, ymini Tailerio ir Kortns namus.
Arba galiu likti ir nektelti su Skaja. Tiksliau, galiu likti ir
pabandyti su ja nektelti. Esu beveik tikras, kad tai veikiausiai
bt mano monologas.
- Iki rytojaus! - sako ji.
tai ir viskas. Pokalbis baigtas. Turiu pripainti, kad i dalies

man net palengvja.
- Iki pasimatymo, - atsakau.
Usikabinu kuprin ant peties ir einu autobuso priekin. Pa
dkoju vairuotojui ir vl atsiduriu varbiame lauko ore. Durys
u mans usidaro. Autobusas nuvaiuoja. Skajos langas, kur
atsiliejusi ji rymo umerktomis akimis, dingsta.
Usikabinu kuprin ant abiej pei ir suveriu dirus. Vl
liks vienas, ingsniuoju toliau. Tailerio nam link.
Gerai, bet kaip a atpainsiu, kuris namas jo? inau, kuris
kvartalas ir kuri jo pus, bet Hana nedav tikslaus adreso.
Jeigu viesa jo kambaryje jungta, gal pamatysiu bambuki
nes aliuzes.
Eidamas pro kiekvien nam i eils ir stengdamasis per ilgai
juos nespoksoti, iekau t aliuzi.
Gal kartais man pasiseks. Gal jo sode bus smeigta ikaba:
SLAPTASIS SPOKSOTOJAS - PRAOM UEITI.
Nejuiom sukikenu i savo paties nevykusio pokto.
Igirsiu Hanos odius vos paspauds mygtuk, todl nede
ra itaip vaipytis. Bet man vis tiek smagu. Jausmas, tarsi ypso-
iausi pirm kart per daugel mnesi, nors teprajo vos kelios
valandos.
Ir tada, u dviej nam, a j pamatau.
ypsena dingsta.
Kambaryje dega viesa, o bambukins aliuzs nuleistos. Su
skils langas nelyginant voratinkliu apklijuotas sidabrine lipnia
juosta.
108 JAY A S H E R
Kas ia buvo - akmuo? Nejau kakas Tailerio lang paleido

akmen?
Ko gero, tai buvo mogus, kuris inojo? Vienas i ito
srao?
Eidamas artyn, kone matau j, stovini po jo langu ir nib
dani magnetofon. Per tyliai, todl i tokio atstumo negir
diu. Bet galiausiai jos odiai vis tiek pasiekia mano ausis.
Tailerio kiemel nuo kaimyn skiria keturkamp apkarpyta
gyvatvor. Einu prie jos, nordamas usiglausti nuo paalini
aki. Nes jis greiiausiai stebi. Dairosi aplink. Baiminasi, kad kas
nors galutinai neikult jo lango.
- Nori k nors paleisti?
Visas sustingstu i siaubo. Staigiai apsigriu, ketindamas
smogti ir bgti.
- Nagi, ramiau! ia a.
Tai Markas Kulis i mano mokyklos.
Palinkstu priek ir rankomis siremiu sau kelius. Lyg nebe
pastoviau ant koj.
- K tu ia darai? - klausiu.
Markas kia man po nosim madaug kumio didumo akmen.
- Se, imk! sako.
Nustebs iriu j.
- Kam?
- Ikart palengvs, Kljau. Pamatysi!
Pakeliu galv auktyn, lang, apklijuot lipnia juosta. Paskui
nudelbiu akis emn ir usimerkiu. Papurtau galv.
- Spju, Markai, kad ir tu esi tose kasetse?
T R Y L I K A P R I E 2 A S CI K O D L 109
Jis nieko neatsako. Ir kam? Kai vl pasiiriu j, jo aki

kampuiuose aidia ypsenl, kuri jam sunkiai sekasi nuslpti.
iaip ar taip, matau, kad jam visikai ne gda.
- Ar ia - tavo darbas? - klausiu, linkteldamas Tailerio lan
go pusn.
Jis bruka man deln akmen.
- Btum pirmasis, kuris atsisak, Kljau.
Mano irdis suspurda lyg palusi. Dl to kaltas ne prieais
stypsantis Markas ir ne Taileris, besigiantis kakur viduje, ne
mano rank svarinantis akmuo, o tai, k jis k tik man pasak.
- Tu - jau treias, ateinantis ia, - priduria Markas. - Ne
skaitant mans.
Mginu sivaizduoti dar k nors, be Marko, i t, esani sra
e, metant akmen Tailerio lang. Bet negaliu. Neturi prasms.
Mes visi esame srae. Visi iki vieno. Visi esame kuo nors
kalti. Tai kuo Taileris kitoks?
iriu akmen savo delne.
- Kam taip darai? klausiu jo.
Jis grteli sau per pet, kiek tolliau stovinio namo link.
- tai ten - mano namas. Matai, kur su viesa? Vis laik
stebiu Tailerio namus ir iriu, kas prie j ateina.
Nesivaizduoju, k Taileris sak savo tvams. Gal pra j ne
stiklinti lango, nes bus ir daugiau, kas prie jo ateis? Ir k jie atsa
k? Ar paklaus, i kur jis ino? Ar band aikintis, kodl?
- Pirmas buvo Aleksas, - toliau dsto Markas. Jam ir toliau
n trupuio ne gda man visa tai pasakoti. - Buvo usuks pas
mane sveius ir staiga usiman, kad parodyiau jam Tailerio
110 JAY A S H E R
nam. I pradi nesumeiau kodl, jie juk nebuvo nei draugai,

nei k, bet jam tbt rpjo suinoti.
- Ir k, isyk pakiai jam akmen, kad paleist lang?
- Ne. Jis pats susigalvojo. Tada dar n neinojau apie tas
kasetes.
Mesteliu akmen kelis colius or, tada pagaunu j kita ranka.
Jauiu, koks sunkus. Net jei ankstesni akmenys ir nebt jo ap
dau, prie it langas tikrai neatsilaikyt. Kain, kodl Markas
btent man pakio tok luit? Jis girdjo likusias kasetes ir nori,
kad btent a pribaigiau t lang. Kodl?
Vl permetu akmen t pai rank. Markui per pet matau,
kaip jo verandoje siiebia viesa. Man knieti jo paklausti, kuris
langas - jo. Gal pasakyti, kad itas akmuo tuoj lks jo namo
langus ir pasilyti jam prisipainti, kuris i j - jo, kad be reikalo
negsdiniau maosios jo sesuts?
Tvirtai sugniauiu rankoje akmen. Spaudiu i vis jg. Bet
vis tiek nenuslopinu virpulio balse, kai sakau:
- Tu tikras iknius, Markai.
-K?
- Tu irgi esi tose kasetse, ar ne? - priduriu.
- Kaip ir tu, Kljau.
Mano balsas dabar jau dreba nebe tik i pykio, bet ir nuo
gniauiam aar.
-Tai kuo gi mes taip jau labai nuo jo skiriams?
- Jis - Slaptasis Spoksotojas, - ria Markas. - Ikryplis! Jis
spoksojo pro Hanos lang, tai kodl dabar neiklus jo paties?
- O tu? - klausiu jo. - K tu padarei?
Kur laik jis iri mane, lyg nieko nematydamas. Paskui

sumirksi.
- Nieko. Tai - nesmon, - sako. - Mans ten neturi bti.
Hana tiesiog iekojo dingsties nusiudyti.
Paleidiu akmen i rankos, jis bumbteli ant aligatvio. Vis
geriau, nei trinktelti juo t marmz prieais.
- Eik velniop! Atstok nuo mans, - liepiu jam.
- ia mano gatv, Kljau.
Nejuiom sugniauiu kumt. Dbteliu sau po kojom ir pa
nstu vl griebti t akmen.
Vis dlto nusigriu. Paskubom. Nuirglioju aligatviu palei
Tailerio namus daugiau n nevilgteldamas jo lang. Nebegaliu
nieko galvoti. Sugraibau ant sprando karanias ausines ir susibruku
ausis. Tada kyteliu rank kienn ir spsteliu grotuvo mygtuk.
Ar nusiminiau, kai su manim atsisveikinai, Kortne?

Nelabai. Sunku nusiminti, kai paaikja, kad tavo nuojautos
buvo teisingos.
Nesustok, Kljau.
Bet ar pasijutau inaudojama? Visikai.
Negana to, vis t laik, kol manimi naudojosi, Kortn grei
iausiai mansi gerinanti savo vaizd mano akyse. Veikiau galtum
pasakyti... kad ijo prieingai.
Tas vakarlis daugeliu poiri tapo man nauja patirtimi. Pir
mkart pamaiau mutynes tai buvo siaubingai N nenutuokiu,
112 JAY A S H E R
del ko jos kilo, nors prasidjo visai mano paonje. Du vyrukai m

rkauti vienas ant kito, o kai atsisukau, tarp j krtini tebuvo vos
colis. Aplinkui pradjo rinktis mons ir tuodu kurstyti. Susispietusi
minia stovjo mru, nebeleisdama konfliktui savaime iblsti. Te
reikjo tik vienam katram krtine ukliudyti kit, tegu ir atsitikti
nai, kad musis sipliekst.
Taip ir nutiko.
Vienas ii j stukteljo kitam krtin, tas j pastm, tada sis
ieb kumiu anam smakr.
Dar po poros smgi ai apsigriau ir miau brautis pro mini,
kuri t akimirk jau stovjo keturiomis eilmis. Esantieji kitiems u
nugar stiebsi ant pirit gal, kad tik geriau matyt.
lyktu.
Nulkiau vid, iekodama tualeto, kur galiau usidaryti.
Fizikai bloga man nebuvo. Bet dvasikai... Atrod, lyg mane kas
grte grt. Galvoje tebuvo viena mintis - tuoj vemsiu.
Isitraukiu emlap pairti, kokia vaigd ariausiai, ne
skaitant Kortns namo. Ten a neisiu. Nenoriu klausytis Hanos
pasakojimo apie j, spoksodamas tamsius, tuius jos namus.
Keliausiu prie kito punkto.
Kart per sveikatingumo pamokas rod dokumentin film apie
migren. Vienas ii kalbint moni saksi priepuolio metu klum
pantis ant ems ir dauantis galv grindis ilgai ir nuobodiai.
Tada skausmas ii smegen gilumos, kur nemanoma jo pasiekti,
persikelia paviri, kur jau galima j valdyti. Tam tikra prasme
panaaus efekto issivemdama tikjausi ir ai.
Nesustojs negaliu tiksliai nustatyti, kur yra raudonosios
vaigds. Reikia stabtelti po gatvs ibintu ir valandl ramiai

pastovti. Taiau sustoti a negaliu. N akimirkai.
irti, kaip tie du vyrukai dauo vienas kit, kad tik nie
kas netartj silpnumu, man pasirod per daug. Reputacija jiems
buvo svarbiau nei tai, kas liks i veido. O Kortns reputacija buvo
svarbesn u manj.
Ar kas nors tame vakarlyje ities patikjo, jog ji pasikviet
mane kartu kaip savo draug? Ar a tebuvau tik dar viena jos
labdaros auka?
Turbt niekada taip ir nesuinosiu.
Vl sulankstau emlap ir susibruku po paastimi.
Deja, vienintelis tualetas, kur radau, pasirod bess uimtas...
Tad vl grau laukan. Mutyns baigsi, viskas vl buvo kaip pa
prastai, o a norjau dingti.
Oras vis labiau la, ir eidamas susikryiuoju rankas ant kr
tins ir pakiu delnus po paastimis.
Kai prijau prie varteli prie t pai, pro kuriuos buvau
jusi vakarl, spkit, k pamaiau tenai stypsant vienui vien?
Tailer Daun... apsiginklavus savo fotoaparatu.
Metas palikti Tailer ramybje, Hana.
Mane pamaius, jo veido iraika tapo nekainojama. Tiesiog
apgailtina. Jis sukryiavo rankas, mgindamas paslpti nuo mans
fotoaparat. Tik kuriems galams? Visi gi ino, kad jis mokyklos
metraio fotografas.
Bet a vis tiek paklausiau:
- O kam itas, Taileri?
- Kas? A... itas?.. Hm... fotografuoju... metraiui.
114 JAY A S H E R
O tada kakas kteljo mane is u nugaros. Nesakysiu kas, nes

tai nesvarbu. Nes io vyruko odiai, lygiai kaip ir to tipo, kuris gra
baliojo man sdyn Mlynojoje vietelje", elgesys, tebuvo tik svetimo
beirdikumo padarinys.
- Kortn sak man su tavimi pasikalbti, - tar jis.
A staigiai ikvepiu. Na, dabar jau tavo reputacijai galas,
Kortne.
vilgteljau jam per pet. Kitame kiemo gale, vidury leduk
pripildyto pripuiamo baseino, ppsojo trys sidabro spalvos statinai
ts. alia baseino pamaiau Kortn, plepani su trim vaikinais i
kitos mokyklos.
Vyrukas prieais mane i lto gurkteljo alaus.
Ji sak, kad tu auni mergina, su kuria smagu pabendrauti.
Ir a miau tirpti. Nustojau iautis kaip eys. Na, galbt a
teisi, ir Kortnei terpi tik gelbti savo vaizd. Gal ji paman, kad
atsisdama dail vyruk mans panekinti privers mane pamirti,
kad pati vis vakar nekreip mane dmesio.
Taip, vyrukas pasirod visai mielas ir malonus. K gi, gal a ir
pati norjau kai k pamirti ar pairti daug k pro pirtus.
Vis dlto kakas nutiko, Hana. Kas?
Mudu valandiuk nekteljom, o tada vyrukas pareik nors
t man prisipainti. I ties Kortn visai nesiunt jo mans kalbin
ti. Tiesiogjis nugirdo j nekant apie mane su kitais, todl atjo ir
mane susirado.
Paklausiau, k apie mane sak Kortn, bet jis tik ypteljo ir
nudelb akis ol po kojomis.
Na, jau pasijutau soti vis t aidim! Pareikalavau pasakyti,
k girdjs.
T R Y L I K A P R I E 2 A S Cl K O D L 115
Kad su tavim smagu pabendrautu - pakartojo jis.

Vl miau rsti savo gynybin sien plyta po plytos.
Kaip tai... smagu?
Jis gteljo peiais.
Kokia prasme?
Na, ar pasireng igirsti, klausytojai? Ms mieloji avioji pane
l Krimsen apskelb itam vyrukui ir visiems, kam tik rpjo igirsti,
kad savo spintels staliuje a turinti vien kit staigmenl.
Man ugniauia kvap lyg kumiu krtinn kas bt vos.
Ji gi visk isigalvojo! Kortn nuo pradios iki galo visk pati
isigalvojo!
Akies krateliu pamaiau, kaip Taileris Daunas patyliukais dy
rina alin.
Dabar jau man akyse m tvenktis aaros.
O ar ji sak, kokia ta staigmenl? paklausiau jo.
Jis vl nusiypsojo.
Mano veidas degte deg, rankos m drebti. Paklausiau, kodl
jis ja tiki.
Ar tiki viskuo, k apie mane neka?
Jis pra mans nusiraminti, neva visa tai nesvarbu.
Ne! - surikau. - Tai svarbu!
Nusigriau nuo jo ir nudroiau pasikalbti su breliu prie ba
seino. Taiau pakeliui man ov galv geresn mintis. Priokau prie
Tailerio ir utveriau jam keli.
Nori geros nuotraukos? paklausiau. Eime su manim!
Tada stvriau jam u paranks ir nusitempiau per kiem.
Nuotrauka! Toji pati, i ura knygos.
116 JAY A S H E R
Taileris ilgiausiai atsikalbinjo, turbt manydamas, kad noriuy

jog jis nufotografuot basein su statinaitmis.
- Jos gi tikrai nespausdins, - burbjo jis. - Pati supranti, <?/>//-
namei igertuvs...
Na, inomai Kam gi reikia metraio, atspindinio tikr moks
leivi gyvenim?
- Ne, as ne apie tai, - pasakiau jam. Noriu, nufotogra
fuotum mane. Kartu su Kortne.
Prisiekiu, t akimirk jo kakta jau ibjo nuo prakaito. Mudvi
su masauotja panele, vl abi kartu!
Paklausiau, kas jam gal bloga?
- Jo-o, ne, aiku, gerai, atsak. odis odin.
Nuotraukoje Hana laiko Kortn apkabinusi per liemen.
Hana juokiasi, o Kortn - ne. Ji susinervinusi.
Ir dabar a jau inau kodl.
Kortn kaip sykis ties pripilti savo stiklin, tad liepiau Taileriui
stabtelti irpalaukti. Pamaiusi mane, Kortnpaklaus, ar man smagu.
- Vienas mogus nori tave nufotogafuoti, - pasakiau. Tada stv
riau j u paranks ir nutempiau prie Tailerio. Tik liepiau padti a
lin stiklin, nes antraip nuotraukos nebsi galima skelbti metratyje.
Taileris kio t nuotrauk ura knyg Mon kavinje.
Norjo, kad mes j pamatytume.
Sitai neatitiko Kortns sumanymo. Ji juk pasikviet mane va
karl, vien nordama susigrinti savo ger vard po to, kai itaip
ilgai nekreip mane jokio dmesio. O nuotrauka, aminanti mu
dvi drauge, jos planus tikrai nejo.
Kortn band vertis is mano glbio.
T R Y L I K A P R I E 2 A S Cl K O D L 117
A... a nenoriu, atsikalbinjo ji.

Atsisukau ir sispitrijau j.
Kodl ne, Kortn? Tai kam mane ia pasikvietei? Tik jau ne
sakyk, jog tebuvau reikalinga tau tik kaip vairuotoja. Matai, a
maniau, jog mudvi tapsime draugmis.
Jis turbt kio t nuotrauk ura knygon suprasdamas,
kad niekad jos neivysime mokyklos metratyje. Tikriausiai net
nepateik jos spaudai. Bent jau kai suinojo, kam toji nuotrauka
ities buvo skirta.
Mudvi ir esam draugs, numyk ji.
Tai pastatyk onan stiklin, paliepiau. Metas fotografuotis!
Taileris nutaik fotoaparat ir sufokusavo vaizd laukdamas,
kad aviai ir natraliai jam nusiypsosime. Kortn nuleido stiklin
emyn. Apkabinau j per liemen ir tariau:
Jei dar kada norsi k nors pasiskolinti i mano staliaus, Kor
tne, tik paprayk!
Pasirengusios? kteljo Taileris.
Palinkau priek nuduodama, neva k tik igirdau smagiausi
dalyk pasaulyje. Spragt!
Paskui visiems pareikiau, jog ieinu, nes vakarlis - sumautas.
Kortn m maldauti, kad pasilikiau. Pra nekvailioti. Gal
ir tikrai elgiausi nedraugikai? Juk ji dar anaiptol nenorjo ieiti.
O kaip ji parsirasianti namo, netekusi savo vairuotojos?
Pasiiekok kit rat, - drbiau jai. Ir ijau.
Viena mano pus norjo verkti, kad pasirodiau visikai teisi
dl ito pakvietimo. Taiau, ilgokai ingsniuodama link mainos,
pradjau juoktis. Uvertusi galv medius, rkavau jiems:
118 JAY A S H E R
- Kas ia darosi?
Tada kakas mane pasauk.
- Ko nori, Taileri?
Jis pasak, kad buvau teisi: vakarlis tikrai ess sumautas.
- Ne, Taileri. Visai ne, papuriau galv. O tada paklausiau,
kodljis mane sekioja.
Jis nudelb akis savo fotoaparat ir m knebinti objektyv.
Ar negaliau pavti jo namo, - papra.
Na, ia jau a pratrukau kvatotis balsu. Ne tiek i jo praymo,
kiek i viso to absurdiko vakaro. Nejau jis nma nenutuokia, kad
inau apie jo naktinius ygius slaptsias jo misijas? Gal kartais
jis nuoirdiai vylsi, kad neinau? Nes tol, kol nesuinosiu, mudu
galime bti draugai, tiesa?
- Gerai, linkteljau. Tik spju, niekur nestosime.
Pakeliui namo jis kelissyk band mane kalbinti. Bet aj vis u
iaupdavau. Nenorjau vaizduoti, kad viskas puiku, nes taip nebuvo.
Ileidusi j prie nam, pasirinkau pat ilgiausi keli namo.
Jauiu, jog netrukus padarysiu t pat.
Ityrinjau aljas ir slaptus keliukus, kuri n netariau esant.
Aptikau kelet visai man neinom rajon. O galiausiai... pajutau,
kad mane pykina nuo ito miesto ir visko, kas jame.
Regis, mans irgi tas pats laukia, Hana.
Apverskit kaset.
KASET: B PUS
Ar daugelis is ms pamename Dolerinio Valentino vent?
, ,
Gal kur kas daugiau nort j pamirti?
Juk smagu ar ne? Upildai anket kompiuteris ianalizuoja
,
tavo atsakymus ir susieja su kit anketomis. Ir vos u vien dole
r gauni vard ir telefono numer mogaus geriausiai tinkanio
tau por. O u penkis dolerius gauni vis tinkamiausiijt, pen
ketuk. Ir dar ne viskas! Visi surinkti pinigai skiriami kilniam
tikslui.
Linksmybi stovyklai.
Linksmybi stovyklai.
,
Kas ryt per garsiakalbius smagiai griauddavo:
,
Nepamirkite beliko vos keturios dienos pateikti anketoms!
Vos keturios vienatvs dienos kol surasite savo tikrj meil!
O kit ryt jau naujas linksmybi kapitonas tsdavo atskait:
120 JAY AS H E R
- Beliko vos trys dienos... Vos dvi dienos... Beliko vos viena die
na... iandien toji dienai
Sulig kiekviena veikta aligatvio pda, atitolinania mane
nuo Tailerio nam ir nuo Marko, sitemp mano pei raume
nys vis labiau atsileidia.
O tada jau visas pulkas linksmybi kapiton diugiai paleisda
vo gerkles:
- O mano dolerini, o mano dolerini, o mano doleri-i-ini Va
lentinai!
Aiku, paskui dar ilgai aiddavo visuotiniai ksmai, klyksmai
ir sveikinimai. Klausydamasi a visuomet sivaizduodavau, kaip jie
ten, savo bstinje, vartosi kliais, daro pagatus ir mto or ven
tines kepuraites.
Kart jau pro t j bstin, kako pasistas mokytojo, ir - i
ties, lygiai taip jie ir elgsi.
Taip, a irgi upildiau anket. Vis gyvenim kvailai dievi
nau visokius testus. Jei kada nutvrt mane skaitani kok paaugli
urnal, prisiekiu, kad neiekojau makiao naujien. Veikiausiai
vl grauiau kok nors klausimyn.
Nes tu gi niekad nesidaydavai, Hana. Tau n nereikjo.
Na, gerai, kai kurie patarimai dl ukuosenos ir makiao man
irgi pravert.
K? Tu daeisi?!
Bet urnalus a pirkdavau tik dl test. Makiao naujienos te
buvo papildomas priedas.
Ar pamenat tas anketas apie bsim karjer, kurias pildme
pirmaisiais mokslo metais? Taip, tas, kurios turjo padti mums pa-
sirinktipapildomus kursus? Pagal mano anketos rezultatusy is mans

turjo ieiti puiki medkirt. O jeigu itai kartais neidegt, dar liko
atsarginis variantas tapti astronaute.
Astronaut arba medkirt? Gal js juokaujat? Labai dkui u
pagalb.
Nepamenu, kokia buvo mano atsargin profesija, bet inau,
kad irgi gavau pasilym tapti medkiriu. Dar mginau suprasti,
kodl, testo autori nuomone, tai - tinkamiausia man specialy
b. Teisyb, pildydamas anket paymjau, kad mgstu bti gry
name ore, bet kas gi nemgsta? Juk tai dar nereikia, kad troktu
kirsti medius!
T Valentino vents anket sudar dvi dalys. Pirmiausia reikjo
apibdinti save: plauk spalv, akis, g, kno sudjim, mgsta
miausi muzik ir filmus. Tada dar reikjo paymti tris mgsta
miausius savaitgalio usimimus. ia jau juokinga, nes anketos
sudarytojai aikiai buvo pamir terpti igertuves ir seks, kurie
daugelio ms bendramoksli tikrai bt buv traukti trejetuk.
I viso anketoje buvo apie dvideimt klausim. Ir pagal tai, kok
tinkamiausij sra gavau, spju, kad toli grau ne visi atsakinjo
siningai.
Per vidur aligatvio, po gatvs ibintu, stovi tamsiai alias
metalinis suolas. Ko gero, kadaise ia bta autobuso stotels.
O dabar beliko tik suolas prissti ir pailsti - senukams ar bet
kam, kas pavargo ir nebepaeina.
Pavyzdiui, man.
Antrojoje anketos dalyje reikjo apibdinti, kokio irdies draugo
pageidaujate: jo g, kno sudjim, ar yra sportikas, ar mgsta
bendrauti, o gal yra drovus?
122 JAY A S H E R
Prisdu ant alto metalo ir palinkstu priek, suimu galv

rankomis. Vos keli kvartalai iki nam, o a nebeinau, kur eiti.
Pildydama it anketos dal, pasijutau nejuiom aprainjanti
vien labai konkret asmen i savo mokyklos.
Reikjo man rimtai atsakyti tuos klausimus.
Galima bt tiktis, kad, jei atsakydama visus klausimus api
bdinau t pat mog, jis bent jau turjo atsirasti man skirtaja
me penketuke. Taiau tas asmuo veikiausiai pasirod itin atsparus
linksmybi kapiton raginimams ir kavimams, nesjo mano sra
e nebuvo n paduj.
Ne, nesakysiu jums, kuo jis vardu... kol kas.
Savj anket a juoko dlei upildiau vaizduodamasis ess
Holdenas Kolfildas i Rugiuose prie bedugns. Tai buvo priva
loma to pusmeio skaitini knyga ir pirmas mogus, atjs man
galv.
Holdenas. Koks klaikus pasimatymo variantas depresijos ka
muojamai vieniei!
Per treij pamok, istorij, kai tik idalijo anketas, a kaip
mat supyliau visus atsakymus.
Teisyb, srae, kur gavau, tikrai buvo kelios domios asme
nybs. Btent tokios, kokios ir turt avtis Holdenu Kolfildu.
Tai buvo eilin aukltojo Patriko istorijos pamoka. Iifruoki
te kraiglion ant lentos, pakeverzot veikiausiai vos kelios minuts
prie pamokos pradi, tada persiraykite visk ssiuvinius. Jei sp
site baigti iki pamokos galo, tai perskaitykite nuo atunto iki imtas
devyniasdeimt ketvirto puslapio i vadovlio... ir neumikite.
Tik neplepkite!
T R Y L I K A P R I E2 A SC I K O D L 123
I kur a galjau inoti, kad visos tos panels pasirinks mane?

Maniau, kad visi bendramoksliai laiko tas anketas poktu. Bdu
surinkti l Linksmybi stovyklai.
Po pamokos nudroiau tiesiai moksleivi atstovybs biur. Ant
ilgo stalo, ariausiai dur, stovjo urna anketoms - didel bat d
su viename gale ipjautu plyiu, visa apklijuota ikarpytomis roin
mis ir raudonomis irdelmis. Ant raudon irdeli buvo urayta:
O, MANO DOLERINI VALENTINAI! Ant roini buvo pripaiy
ta ali dolerio simboli.
Perlenkiau savo anket per pus ir meiau d. Bet, kai jau
buvau beieinanti, prieais idygo panel Benson kuo plaiausiai
ypsodamasi, kaip visada.
Hana Beiker? kreipsi ji mane. N neinojau, kadjudvi
su Kortne Krimsen biiuls!
Mano veido iraika, ko gero, pernelyg aikiai pasak, k apie
tai manau, nes ji ikart puol velninti padt:
Na, bent jau man taip pasirod. Is salies gali susidaryti toks
spdis. Juk judvi - draugs, tiesa?
Toji dama tikra kyrl.
Pirmiausia man pries akis ikilo Tailerio, stypsanio po mano
langu, povyza... Dievai, ne juokais siutau! Negi jis is ties drso
kam nors rodyti tas Slaptojo Spoksotojo darytas nuotraukas? Ir dar
kam - panelei Benson!
Ne. Panel Benson man paaikino ryt mokyklos metraio
redakcij nuneusi kelis ekius. Ten ant sien buv priklijuota nuo
trauk, skirt bsimajam numeriui. Vienoje i j kaip sykis ir bu
vome amintos mudvi su Kortne.
124 JAY A S H E R
Jau turbt atspjote. Tai buvo toji nuotrauka i vakarlio, kur

a stoviu apglbusi j per liemen ir vaizduoju, kad dar niekad gy
venime taip nesilinksminau.
Tu - puiki aktor, Hana.
- Ne, mudvi tik pastamos, - pasakiau jai.
- Nay toji nuotrauka tikrai avi, - pagyr panel Benson. O ta
da itar fraz, kuri sidmjau odis odin: - Nuostabiausia mo
kyklos metraio nuotrauk savyb yra tay kad jose amintos aki
mirkos ilieka su mumis... aminai.
Tai nuskambjo tarsi milijonus syki kartota kli. Anksiau a,
ko gero, biau jai pritarusi. Bet tik jau ne dl itos nuotraukos. Kas
j bepavelgt, nepajus tos akimirkos nuotaikos. Niekas n i tolo
nesivaizduos, kokios mintys tuo metu sukosi mano galvoje. Arba
Kortns. Ar Tailerio.
Viskas ten buvo netikra.
Ir tai ten, tame biure, a staiga suvokiau, kad niekas n i tolo
neino, koks i tikrj yra mano gyvenimas. Tas suvokimas kaip
reikiant supurt mano pasaulvaizd.
Tarsi vaiuodama duobtu keliu trumpam paleistum i rank
vair ir mauml slysteltum alikel. Ratai ukabina emi, ta
iau tau pavyksta sugrti ant kietos dangos. Bet paskui, kad ir kaip
tvirtai gniautum vair, kad ir kaip stengtumeisi vaiuoti tiesiai,
kakas vis stumia ir stumia tave alikel. Nieko daugiau nebegali
padaryti. O tada, vien akimirk, grumtis pasidaro nebepakelia
ma tu tokia pavargusi, kad pansti tiesiog paleisti vair. Ir tegu
vyksta... tragedija... ar kas tik nori.
Tvirtai prispaudiu pirt galus prie kaktos, o nykius - prie
smilkini. Mygu galv.
Esu tikra, kad toje nuotraukoje Kortn avingai ypsosi. Apsi

mestinai, bet avingai.
Ne, nieko panaaus. Bet i kur tau inoti!
Matot, Kortn mansi galinti stumdyti mane kur panorjusi.
Taiau a nesileidau stumdoma. Sugebjau grti ant tvirto kelio
kaip sykis tiek, kad spiau nustumti j... tegu vos akimirkai.
O dabar? Ak taip, anketa. Valentino dienos anketa. Kas tai
dar viena proga bti nustumtai nuo kelio? Ko gero, i anketa taps
puikia dingstimi vyrukams, radusiems savo srauose mano vard,
kur nors mane pakviesti?
Turbt dl t apie mane skleidiam apkalb jiems turt bti
tik dar smagiau.
Dirsteljau ply ds viruje - per siauras, pirt nekiiu.
Taiaujuk galiau nukelti jos vir ir isitraukti savo anket. Bt
visai nesunku. Panelei Benson paklausus, kodl taip darau, atsaky
iau susidrovjusi dl savo atsakym. Ji tikrai suprast.
Arba... galiu palaukti ir pairti, kas bus.
Jei man bt utek proto siningai atsakyti anketos klau
simus, biau apibdins Han. Gal tada mudviem bt pavyk
pasikalbti. I tikrj nuoirdiai pasikalbti. Ne vien apsisvaidy-
ti maikiomis pastabomis, kaip pereit vasar kino teatre.
Taiau a to nepadariau. Tada galvojau kitaip.
Kain, ar dauguma bendramoksli, kaip a ir tikjausi, gav
savo sraus, tik linksmai nusijuoks ir daugiau nekreips tai dme
sio? Ar bus toki, kurie jais pasinaudos?
Jei savo srae biau aptiks Hanos vard ir telefono nume
r, ar biau jai skambins?
126 JAY A S H E R
Atsilieju ledin suolo atkalt ir atlosiu galv. Ulauiu ka

kl atgal kiek galiu, regis, tuoj pertrks nugarkaulis.
Nieko baisaus juk negali nutiktiy - raminau save. Toji anke
ta - tik poktas. Niekas rimtai j neirs. Nurimk, Hanay tau
niekas negresia.
Bet jeigu mano tarimai pagrsti - jei teisingai juos vardijau -
ir jeigu savo noru daviau kakam dingst patikrinti, kiek tiesos tose
apkalbose apie mane... Nay tada... neinau. Gal kartais pavyks len
gvai isisukti. O gal bsiu kaip reikiant klimpusi.
O gal nusprsiu pasiduoti ir paleisiu vair.
T akimirk as pirmkart velgiau toki galimyb pasiduoti
ir nebekovoti. Tai man net suteik vilties.
Nuo pat Kets ileistuvi vakarlio Hana njo man i galvos.
Vis prisimindavau, kaip ji atrod. Kaip elgsi. Ir kaip visa tai
nma neatitiko to, k buvau apie j girdjs. Vis dlto bijojau
aikintis, kaip yra i tikrj. Baiminausi, kad ji tik nusijuoks, jei
kur nors j pakviesiu.
Buvau per didelis bailys.
Taigi i ko galjau rinktis? Nukabinusi nos dingti i biuro, pa
simusi su savim anket. Arba optimistikai palikti j ten ir viltis,
kad viskas bus gerai. Galiausiai ijau i biuro, dje palikusi an
ket ir nebeinodamay kas a tokia. Optimist? Pesimist?
Nei tas, nei tas. Kvail.
Usimerkiu ir stengiuosi pajusti vien tik mane gaubiant
alt or.
Kai pereit vasar nujau kino teatr prayti darbo, apsi
meiau nustebs, kad radau ten dirbani Han. Taiau ji buvo
vienintel prieastis, kodl kreipiausi btent ten.
- iandien toji dienai susuko linksmybi kapitonas... aiku>

kuo linksmiausiai. iandien moksleivi atstovybs biure galite su
inoti savo dolerinius Valentinus!
Pirmj savo darbo dien buvau pastatytas greta Hanos prie
bufeto. Ji man parod, kaip ant spragsiu uspausti sviestinio
kremo.
Dar pridr, kad jei kartais kin ateit kokia mano simpa
tija, kremo veriau pilti tik pus. Tada per vidur filmo jai teksi
ateiti dar kart ir paprayti daugiau. Tada jau aplinkui nebebsi
tiek daug moni ir galima bsi ramiai pasikalbti.
Taiau a niekad taip nedariau. Nes man rpjo tik Hana.
O pagalvojs, kad ji taip elgiasi su kitais vyrukais, baisiai pavy
duliaudavau.
Dar nebuvau apsisprendusi, ar tikrai noriu suinotu su kuo
pagal anketos rezultatus esu suporuota. Greiiausiai, kaip man ir
priklauso, tai pasirodys bess koks nors kitas medkirtys. Taiau, kai
eidama pro biur pamaiau, kad ten visai nra moni., pagalvo
jau... ai, bala nemat!
Prijau prie stalo irjau buvau besakanti savo vardy bet linksmy
bi kapiton, sdinti prie kompiuterio, nedav man n prasiioti.
Aiy kad remi linksmybi kapitonus, Hana! - Ji pakreip
galv on ir nusiypsojo. Kvailai skamba, ar ne? Bet privalau
tai kartoti kiekvienam, kas tik ateina.
Ko gero, toji pati kapiton ir man atidav anketos rezultatus.
Ji surinko mano vard kompiuteryje, paspaud vedimo mygtu
k, o tada paklaus, keli vard a norinti. Vieno ar penki? Pa
djau ant stalo penki doleri banknot. Ji spsteljo klaviatroje
penketuk, ir spausdintuvas alia mans ispjov lauk mano sra.
128 JAY A S H E R
Ji man paaikino, kad spausdintuvas smoningai pastatytas ma

nojoje stalo pusje, kad linksmybi kapitonams nekilt pagund
dirsioti vardus. Kad netrikdyt atjusij ir neverst drovtis dl
to, kieno vardai yra j srae.
Linkteljau, jog tai gera mintis, ir pradjau skaityti savo sra.
Nagi, kteljo linksmybi kapiton, tai k gavai?
Taip, tikrai toji pati, kuri aptarnavo ir mane.
Pamaniau, kadjuokauja.
Ne, ji nejuokavo.
Bet paaikjo, kad ne visai. Padjau savo sra ant stalo prie
ais j.
K gi, visai nieko, - nuts ji. - O-o, itas man patinka!
Sutikau, kad sraas visai nieko. Bet anaiptol ne puikus.
Ji gteljo peiais ir pavadino t sra poktu. O tada atsklei
d man nedidel paslapt. Pasirodo, tai nebuvo labai jau mokslikai
pagrstas testas.
Iskyrus mones, iekanius depresijos kamuojam vienii,
kaip Holdenas Kolfildas. Tokiems testas buvo vertas Nobelio
premijos.
Mudvi abi sutarm, kad pora vard srae man visai tikt. Bet
dar vien vard, kuriuo buvau visai patenkinta, ji vertino visikai
prieingai.
Ne, papurt galv. Visas jos linksmumas ir ypsenos aki
mirksniu dingo. Patikk... tikrai ne.
Ar tas mogus yra iose kasetse, Hana? Ar ita kaset kartais
skirta ne jam? Nes tikrai nemanau, jog ios kasets heroj - toji
linksmybi kapiton.
Bet jis visai simpatikas, nepasidaviau.

I pairos, - atov ji.
Tada isitrauk i staliuko penkini pluot, udjo mano duo
t banknot ant virausy o paskui msi vartyti penkines, dliodama
visas vienodai.
Nesiryau toliau jos kamantinti, nors turbt reikjo. Dar po
poros kasei suinosite kodl.
Taproga prisiminiau, kad dar nepasakiauju ms, kas yra pagrin
dinis ios juostos veikjas. Laimy dabar kaip sykis tinkamas metas
jam pristatytiy nes btent tada jis ir pasirod.
Ir vl ne a.
T akimirk kakas m zyzti. Telefonas? Dbteljau linksmybi
kapiton, betji papurt galv. Taigi a nusitraukiau nuo pei kupri
ny pasidjau ant stalo, isitraukiau savo telefon ir atsiliepiau.
Hana Beiker, itar skambinantysis. Mabnu tave matyti.
Vl pavelgiau kapiton ir gteljau peiais.
O kas skambina? paklausiau.
Spky i kur gavau tavo numer? paklaus jis.
Atkirtauy kad nemgstu spliotiy taigi jis man pasak:
A u j sumokjau.
Sumokjaiy kad gautum mano telefono numer?
Linksmybi kapiton usideng ranka burn ir m rodyti
kompiuter aky mano dolerinis Valentinas!
Negali btiy - pamaniau. Kakas man skambina,, nes savo sra
e rado mano vard? Visai domu, taip. Bet ir labai keista.
Linksmybi kapiton paeiliui baksteljo tuos du vardusy dl
kuri abi buvome sutarusiosy kadjie man visai tikt, bet a abu sy-
130 JAY A S H E R
kius papuriau galv. Puikiai painojau t vaikin balsus ir buvau

tikra, kad skambina ne jie. Bet ir ne tas vyrukas, dl kurio ji buvo
mane perspjusi.
Garsiai perskaiiau likusius du vardus is savo srao.
- Panau, kad tu esi mano srae, pasak skambinantysisy -
o mans tavikiame nra.
Ties sakant, tu esi jos srae. Tik visai kitokiame. Ir esu ti
kras, kad visai nenori ia bti.
Paklausiau, kelinta jo srae esu.
Jis vl pasil man spti, bet isyk pridr, jog pajuokavo.
- Pasirengusi igirsti? - paklaus. - Hana, tu - mano numeris
pirmas!
Be garso pakartojau jo atsakym: numeris pirmas! ir kapiton
puol okinti lyg paklaikusi.
- Fantastika! - panibdom vapjo ji.
Tada skambintojas paklaus, k veiksiu per Valentino dien.
- Dar neinau, atsakiau. Tai kas tu toks?
Bet jis nutyljo. Jam ir nereikjo nieko sakyti. Nes t akimirk
aj pamaiau... stovint tiesiai prieais biuro lang. Tai buvo Mar
kas Kulis.
Sveikas, Markai!
Grikteliu dantimis. Markas. Reikjo man sugurinti jam
marmz tuo akmeniu, kai buvo proga.
Markas, kaip visi inome, yra bene didiausias juokdarys moky
kloje. Ir ne iaip sau koks, ojuokdarys i paaukimo.
Ar tikrai?
Ties sakant, sujuo smagu. N nebeinau, kiek nemanomai nuo
bodi begalini pamok man pavyko itverti tik dl laiku mestelt

Kulio juokeli. Todl savaime aiku, nepatikjau tuo, k jis sak.
Nors jis stovjo vos u keli pd, tegu ir atskirtas stiklo, mudu
ir toliau kalbjoms per telefon.
Meluoji, pasakiau. Mans nra tavo srae!
Jo prastin idyklika ypsena t akimirk atrod visai vi-
liokika.
K? Negi manai, kad nemoku kalbti rimtai?papriekaita
vo jis. Ir prispaud prie lango stiklo savo sra.
Nors stovjau kiek per toli, kad galiau irti, supratau,
jog taip jis siekia rodyti, kad mano vardas tikrai yra pirmas jo
srae. Bet vis tiek maniau, kad kviesdamas mane Valentino die
nos pasimatym jis tik juokauja. Todl sumaniau j trupuiuk
paerzinti.
aunu, linkteljau. Tai kada?
Linksmybi kapiton abiem rankom usideng veid, bet ir pro
tarpus tarp pirt maiau, kaip ji iraudo.
Neinau, tikriausiai, jei nebt buv jos ir nebiau turjusi
prie k pasirodyti, abejoju, ar taip greitai biau sutarusi sujuo dl
pasimatymo. Taiau dabar man tai buvo tarsi aidimas. Norjau
suteikti jai prog pasipuikuoti prie kolegas.
Dabar jau atjo Marko eil raudonuoti.
Och... hm... Gerai... Na, k gi... Gal einam Pas Rouz?
Suvalgysim led?
E-5. Dar autobusu vaiuodamas maiau emlapy t vaig
d. Apytiksliai inojau, kur ji yra, tik nebuvau visai tikras dl
konkreios vietos. Vis dlto nesunku buvo atspti. Skaniausi ledai
132 JAY A S H E R
ir riebiausi msainiai su kepintomis bulvytmis visoje apylinkje.

Ukandin Pas Rouz.
- Led? - mano balse netiktai suskambo paaipi gaidel. Nors
anaiptol to nenorjau. Nueiti drauge suvalgyti led atrod... visai
miela. Sutarm susitikti tenai po pamok. O tada abu padjome
ragel.
Linksmybi kapiton prie stalo plojo kaip padkusi.
- Tursi leisti man apie tai papasakoti!
Prisaikdinau j niekam nepasakoti bent iki rytojaus dl viso
pikto.
- Sutarta, - linkteljo ji. Bet savo ruotu privert mane pasia
dti, kad paskui visk iki smulkmen jai papasakosiu.
Ko gero, dalis isjs pastate t linksmybi kapiton, apie ku
ri ia kalbu. Vis dlto neminsiu jos vardo. Ji buvo labai maloni ir
nuoirdiai diaugsi mano skme. Ji nieko blogo nepadar.
A rimtai. Praom nesivarginti ir neiekoti mano odiuose ko
kio nors paslpto sarkazmo.
Jau ir anksiau tariau, kas toji linksmybi kapiton. Bet da
bar, prisimins t dien, kai visi suinojome, kas nutiko Hanai,
esu absoliuiai tikras. Tai Den Kure. Mudu kartu lankm bio
logij. As jau buvau girdjs. O ji pirmkart suinojo stovda
ma su skalpeliu rankoje ir msindama prieais perpjaut sliek.
Igirdusi padjo skalpel, sustingo ir ilgai be ado tyljo. O tada
atsistojo ir, n neatsiklaususi mokytojo leidimo, ijo i klass.
Vis likusi dienos dal jos iekojau, nes mane priblok jos
reakcija. Kaip ir dauguma aplinkini, n nenutuokiau apie jos
atsitiktin paint su Hana Beiker.
Ar tikrai papasakojau tai linksmybi kapitonei, kaip man klo

josi y,Pas Rouz?Ne. Prieingai - paskui ilgiausiai vengiau jos kaip
manydama.
Netrukus suinosite kodl.
Aiku, negaljau visai jos ivengti. Todl po kurio laiko ji dar
syk pasirodys iose kasetse... tik tada jau pasakysiu jos vard.
Dabar jau drebu nebe vien tik nuo vakaro varbos. Kaskart,
kai apveriu kaset, sykiu ir koks nors sen prisiminim pluo
tas apsiveria auktyn kojom. Neatpastamai pakeisdamas kieno
nors vaizd.
Matydamas, kaip Den eina lauk i biologijos pamokos,
vos neapsiliumbiau. Kaskart, pamats, kaip jauiasi kitas mo
gus, - pavyzdiui, ji arba ponas Porteris, - a vl sugrdavau t
akimirk, kai pats suinojau apie Han. Tada tikrai verkiau.
O juk veriau reikjo ant j pykti.
Taigi, jei iki galo norite igyventi Hanos patirt, jums irgi teks
keliauti Pas Rouz.
Dieve! Nebegaliu daugiau tverti neinodamas, kuo man tik
ti. Nebesuvokdamas, kas tikra, o kas ne.
E-5 js emlapyje. sitaisykite ant kds prie baro. Po minuts
pasakysiu, k daryti toliau. Bet pirma noriu kai k paaikinti apie
save ir i ukandin.
Ligi tol niekad nebuvau ten buvusi. inau, skamba kvailai.
Visi yra buv Pas Rouz. Tai auni ir stilinga vietel pasdti. Ta
iau, kiek inojau, niekas niekada neidavo ten po vien. O kaskart,
kai mane kas nors tenai pakviesdavo, dl vienokios ar kitokios prie
asties bdavau usimusi. Tai giminaiiai i kito miesto atvykdavo
134 JAY A S H E R
pavieti. Tai pamok bdavo uduota be proto. odiu, nuolat kas

nors sutrukdydavo.
Man toji vieta turjo savotik aur. Lyg koki paslapt. Kiek
girdjau, ten nuolat kas nors nutikdavo. Aleksas Stendalas, vos at
vyks miest, jau pirm savait prieais tos ukandins duris su
kakuo susimus. Pats man ir Desikai apie tai pasakojo, kai dar
visi lankydavoms Mon kavinje.
Kai igirdau apie tas mutynes, ikart nusprendiau su ituo
naujoku neprasidti. Aleksas mokjo ir gerai trenkti, ir pats gauti.
Panel, kurios vardo nebekartosiu, Pas Rouzpirmkart pa
juto kak graibant jai po liemenle, kol pati spraudsi prie kiniko
biliardo automato.
Kortn Krimsen. Visuotinai inoma istorija. Kortn n ne
ketino to slpti.
Is t vis pasakojim atrod, kad Rouzei ne itin rpjo, kas
dedasi jos ukandinje, - kad tik led nepristigt ir msainiai gerai
apskrust. Utat man rpjo ten nueiti; tiky aiku, ne vienai, - kad
neatrodyiau kaip kvaia.
Markas Kulis suteik man troktam prog. Ir koks sutapimas
tdien buvau laisva.
Laisva, bet ne kvaila.
Ne itin pasitikjau Marku. Jis kl man tarim. Teisyb, ne
tiek jis, kiek jo draugeliai, su kuriais paprastai bastydavosi.
Pavyzdiui, Aleksas Stendalas.
Atskils nuo ms tuku tukupirmas brelio Mon kavinjey
Aleksas susidjo su Marku. O po ano triuko su pai paiausij
srasu as jo privengiau.
Tad kodl nusprendiau nevengti jo biiulio?

Taigi, kad nevertjo.
Kodl? Ogi todl, kad kaip sykis apie tai svajojau. Norjau, kad
kas nors, nepaisydamas apkalb, manimi patikt. O uvis labiau
siai trokau, kad mane paint. Kad aklai nepasikliaut tuo, kas
apie mane kalbama, o paint mane toki, kokia esu. Tikr. Nor
jau, kad kas nors numot ranka apkalbas. tas draugystes, kurias
kadaise buvau sipainiojusi ar ir dabar dar tebebuvau sivlusi, bet
kurios tam mogui bt n motais. O kadangi trokau, kad kiti
manimi pasitikt, tai ir pati turjau bent kiek pasitikti, tiesa?
Utat nujau Pas Rouzir sitaisiau prie baro. O kai js tenai
usuksite, jei tik usuksite, neskubkite usisakyti.
Telefonas mano kienje pradeda vibruoti.
Ramiai pasdkite, palaukite.
Paskui dar iek tiek luktelkite.
Skambina mama.
II
Atsiliepiu, bet nestengiu pratarti n pai paprasiausi o

di, utat beveik nieko nekalbu.
- Mielasis, - tyliai kreipiasi ji, - ar viskas gerai?
Usimerkiu, nordamas susikaupti ir atsakyti ramiai.
- Taip, viskas gerai.
Bet ji turbt vis tiek pajunta.
- Kljau, mielasis, jau gana vlu. - Ji patyli. - Kur tu esi?
- Atleisk, pamirau paskambinti.
136 JAY A S H E R
- Nieko tokio. - Ji jauia, kad man kakas darosi, bet ne

klausia kas. - Gal tave parveti?
Ne, negaliu vaiuoti namo. Tik ne dabar. Vos nelepteliu, kad
liksiu pas Ton, kol baigsime visas nam uduotis. Taiau ita ka
set jau beveik perklausyta, o a beturiu pasims tik dar vien.
- Mama, ar negaltum padaryti man paslaugos?
Ji neatsako.
- Palikau kelias kasetes ant darbastalio.
- Tau j reikia nam darbams?
Pala! O jeigu ji sugalvos j pasiklausyti? Kas, jei ji sumanys
patikrinti, kas jose, ir ki kuri nors grotuv? O jeigu kaip tik
t, kur Hana kalba apie mane?
- Et, tiek to. Nesvarbu, - pasakau. Pats pasiimsiu.
- Galiu tau jas atveti.
A tyliu. Ne todl, kad nepajgiau nieko itarti - tiesiog ne
inau, k sakyti.
- Man vis tiek reikia vaiuoti apsipirkti, priduria ji. - Duo
na baigsi, negalsiu rytdienai sutepti sumutini.
Ikvepiu ir sukikenu, paskui ypsausi. Kaskart, kai kur nors
usibnu, mama tepa man rytdienai pietums mokykloje sumuti
n. O a kiekvien syk prieinuosi ir atsikalbinju sakydamas, kad
grs pats susitepsiu. Bet jai taip patinka. Ji sako, kad tai primena
jai tuos laikus, kai dar buvau maas ir man jos reikdavo.
- Tik pasakyk man, kur esi, - prao mama.
Vis dar gdamasis ant metalinio suolo, lepteliu kas primiau-
sia auna galv.
- A Pas Rouz.
Ukandinj? K tu ten veiki? - Ji nutyla, laukdama atsaky

mo, o nesulaukusi sako: - Bet ar ten netriukminga?
Gatv tuia. N vienos mainos. N garso. Jokio urmulio
aplink. Ji ino, kad a meluoju.
Ar greit vaiuosi? - klausiu.
-Tuoj, tik paimsiu kasetes.
Puiku. - Paoku ir leidiuosi eiti. - Netrukus pasimatysim.
Pasiklausykite, k mons kalba aplinkui. Gal kartais jie stebisiy

kodl sdite vienui vienas? Dabar vilgtelkite per pet. Ar jie nuti
lo? Ar nusuko akis?
Apgailestauju, jeigu tai skamba graudiau betgi inot, kad taip
yra. Juk niekad nesate ten buvs vienas, tiesa?
Ne, nesu.
Tai visikai kitokia patirtis. irdies gilumoje turbt inote, ko
dl niekad njote ten vienas: btent dl tos prieasties, kuri k
tik minjau. Bet jeigu nueisite ir nieko neusisakysite, visi aplinkui
manys t pat, k ir apie mane. Kad kako laukiate.
Taigi sdkit toliau. Ir kas kelios minuts dairykits laikrody
kabant ant sienos. Teisyb, kuo ilgiau lauksite, tuo liau slinks jo
rodykls.
Tik ne iandien. Kai ten nusigausiu, beliks spurdania irdim
irti, kaip laikrodio rodykls artja prie to momento, kada
mama engs pro duris.
Pradedu bgti.
138 JAY A S H E R
Kai praeis penkiolika minui, leidiu jums usisakyti kokteil.

Nes penkiolika minui yra deimia minui ilgiau, nei pats di
diausias slunkius sugait pakeliui is mokyklos.
Kakas... neateis.
Tiesa, jei norite patarimo, garantuoju, kad nepraausite usisa
ks bananin kokteil su rieut sviestu.
Dabar laukit toliau, kiek manoma ilgiau siurbiodamas savo
kokteil. Kai praeis trisdeimt minui, imkit auktu kraptyti li
kuius, tarsi nuo to priklausyt js gyvyb. Nes btent taip as
dariau.
Tu tikras iknius, Markai. Tu j apmovei, nors tau ivis nebu
vo jokio reikalo jos kviesti. Juk tai tebuvo l rinkimas Links
mybi stovyklai. Jeigu nenorjai reikal irti rimtai, niekas
tavs nevert.
Trisdeimt minui ilgas laiko tarpas laukti Valentino dienos
pasimatymo. Ypa vienai sdint Pas Rouz. Utektinai laiko pasp
lioti, kas gi galjo nutikti. Galjis umiro? Nes juk i pairos kviet
nuoirdiai. Juk net linksmybi kapitonei taip pasirod, tiesa?
Bgu toliau.
Nurimk, Hana, - kartojau sau. Juk tu niekuo nerizikuoji. Nu
siramink. Girdta, ar ne Argi ne taip tikinjau save netraukti i
ds savo anketos?
Gerai, uteks. Tokios mintys sukosi man galvoje, kol trisdeimt
minui laukiau pasirodant Marko. Ko gero, nebuvau itin draugi
kai nusiteikusi, kai jis pagaliau idygo greta.
Pradedu bgti liau. Ne todl, kad biau uduss ar nebepa-
vilkiau koj. Ne, fizikai a nepavargau. Bet jauiuosi iseks.
Jeigu Markas jos neapmov, tai kas nutiko?

Jis sitais greta mans prie baro ir atsipras. Pasakiau, kad jau
buvau beieinanti. Jis dbteljo tui mano pieno kokteilio stikli
n ir dar syk atsipras. Bet jis nesijaut pavlavs. Mat toli grau
nebuvo tikras, kad as apskritai ateisiu.
Neketinu jam dl to priekaitauti. Greiiausiai jis man, kad
dl to pasimatymo tik pajuokavome. O gal jam norjosi taip many
ti. Taiau pusiaukelje namus jis stabteljo, dar syk visk pergal
vojo, ir dl viso pikto patrauk Pas Rouz.
tai kodl tu atsidrei ioje kasetje, Markai. Tu apsisukai ir
grai - dl viso pikto. Jei kartais as, Hana Beiker - ymioji pane
lei sdiu ia ir tavs laukiu.
Deja, as laukiau. Mat tkart miau ir pagalvojau, jog bus
smagu.
Pasirodiau kvail.
Pamatau ukandin. Ji kitapus gatvs. Prieais - erdvi main
aiktel.
Matot, Markas Pas Rouz eng ne tuiomis. Ne, jis jau
buvo parengs plan. Ir pagal jo plan pirmiausia reikjo kalbti
mane nuo baro persikelti vien is t atokesni kieni ukandi
ns gale. Salia kiniko biliardo main. Ir sprausti mane kamp.
Kad atsiduriau tarp jo... ir sienos.
Main aiktel beveik tuia. Vos keli automobiliai tiesiai
prie ukandins duris, bet mamos mainos tarp j nra. Utat
a sustoju.
Jeigu iuo metu esate Pas Rouz, tai veriau likite prie baro.
Ten kur kas patogiau, patikkit.
140 JAY A S H E R
Stypsau ant aligatvio krato. Giliai kvepiu, sunkiai ikvepiu.

Sankryoje kitapus gatvs mirksi raudona viesoforo rodykl.
NeinaUy kiek smulkiai jis buvo apgalvojs savo plan. Gal atjo
turdamas pries akis tiktai galutin tiksl. Kuo viskas baigsis. Bet,
kaip sakiau, Markas linksmas vyrukas. Taigi po valandls mudu
jau sdjome tenaiy atokioje kienje, atsuk nugaras kitiems u
kandins lankytojams, ir smagiai kvatojoms. Vienu metu Markas
taip smarkiai mane prajuokino, kad man net pilv suskaudo. Palin
kau priek, atrmiau kakt jam pet ir papraiau liautis.
Raudona rodykl tebemirksi, ragindama mane apsisprsti.
Liepdama paskubti. Nordamas dar spiau perlkti per gatv,
perokti per bordir ir skersai aiktel nudumti iki ukandins.
Bet a nebgu.
Ir btent tada jis udjo rank man ant kelio. Tada visk
supratau.
Rodykl liaunasi mirksjusi. Stora, ryki, raudona rodykl.
A nusigriu. Nepajgiu ten eiti. Dar ne dabar.
Nustojau juoktis. Beveik nustojau ir kvpuoti. Bet vis dar re
miausi kakta tau pet, Markai. Tavo ranka tebegniau man
kel. Lyg niekur nieko. Lygiai taip pat mane graib ir saldumyn
krautuvlje.
K tu darai? - sunibdjau.
Nori, kad j patraukiau? paklausei.
A nieko neatsakiau.
Prispaudiu rank sau prie pilvo. Nebegaliu daugiau. Nebe
itversiu.
Tuoj eisiu Pas Rouz. Po minuts. Jei pasiseks, atsidursiu
ten anksiau u mam.
Bet pirmiausia - tas kino teatras, kur mudu su Hana an

vasar dirbome. Krestmontas. Ten ji buvo saugi.
Ir neatlijau nuo tavs.
Tarsi tu ir tavo petys staiga btumt atsiskyr vienas nuo kito.
Tavo petys tebuvo atrama pasidti galvai, kol susivoksiu, kas dedasi.
Ir nestengiau nusisukti, kol tavo piritai glost man kel... ir m
lipti auktyn.
Kodl taip darai? paklausiau.
Tas kino teatras vos u kvartalo nuo ia. Gal jis ir nepaym
tas raudona vaigde jos emlapyje, nors turt bti.
Man jis tikrai vieia kaip raudona vaigd.
Tavo petys pasisuko, ir ai kilsteljau galv, bet dabar jau tavo
ranka ulindo man u nugaros ir m traukti prie savs. O kita tavo
ranka liet man koj. Jau siek laun.
miau dairytis per kiens viri mones prie kit staliuk,
prie baroy bandydama sugauti kieno nors vilgsn. Vienas kitas pa
velg mane, bet visi nusisuko.
Po stalu mano piritai atkakliai grmsi su tavaisiais, bandyda
mi nustumti juos alin. Mginau atgniauti tavo rank. Atstumti
tave nuo savs. Dar nenorjau saukti - nebuvau pasiekusi tokios
ribos, - bet akimis maldavau pagalbos.
Sugniauiu kumius ir susibruku juos kienes. Noriau
trenkti kumiu sien arba imalti parduotuvs lang. Niekad
nesu nieko daus - nei gyvo, nei negyvo daikto, o k tiktai, dar
vakar, man taip magjo voti Markui tuo akmeniu!
Taiau visi nusisuko. Niekas nepaklausy kas man yra.
Kodl? Ar visi tokie jau mandags?
142 JAY A S H E R
K pasakysi, Zachai? Kad paprasiausiai buvai mandagus?

Zachas? Ir vl? Jau pirmoje kasetje jis kartu su Dastinu
griuvinjo ant Hanos pievels. O paskui sukliud mudviem su
Hana per Kets ileistuvi vakarl.
Man bjauru. Nebenoriu daugiau klausytis, kaip visi lyg kokia
mozaika dliojasi vienas prie kito.
- Liaukis! - pasakiau. inau, kad negaljai negirdti, nes tuo
metu griojausi per atkalt ir mano lpos tebuvo vos uz keli coli
nuo tavo ausies. Nustok!
Krestmontas. Usuku u kampo ir pamatau j stksant
maiau nei u puss kvartalo. Viena i nedaugelio io miesto y
mybi. Paskutinis art deco stiliaus teatras valstijoje.
Nesinervinky atsakei. Ko gero, inojai, kad laiko tau liko
nedaug nes tavo ranka tuoj pat slysteljo mano launimi auktyn.
Iki pat viraus.
Dabar jau sirmiau abiem rankom tau on ir nustmiau
tave ant grind.
K giy kai kas nors ivirsta ant ems, juk bna juokinga, tiesa?
Ko gero! Galima buvo tiktis, kad aplinkiniai prapliups juoktis. Ne
benty inoma, jie bt suprat, jog tai - ne iaip sau. Vadinasi, jie
mat, kad prie ms staliuko kakas dedasi, taiau neketino ateiti
pagalbon.
Labai ai.
Milinika stogin dengia kone vis aligatv. Spalvinga ika
ba lyg kokia elektrin povo plunksna auna dang. Raids pa
eiliui mirksdamos siiebia po vien: K-R-E-S-T-M-O-N-T-A-S.
Tarsi kas neoninmis raidmis bt sprends kryiaod.
iaip ar taip, tu ijai. Beveik be triukmo. Tik ivadinai mane

pamaiva pakankamai garsiai, kad visi aplinkui girdt, ir i
sinedinai.
O dabar grkim truput atgal. t met, kai sdjau prie baro
ir jau rengiausi ieiti. Kai maniau, kad Markas neateis, nes jam a
paprasiausiai nerpiu. Pasakysiu jums, apie k tuo metu galvojau.
Nes dabar tai darosi dar svarbiau.
Einu link Krestmonto. Visos parduotuvs pakeliui jau u
darytos nakiai. Itisa tamsi lang siena. Ir staiga i aligatvio
tarsi idygsta trikampis viesos pleitas; jo sienos ir marmurins
grindys - tokios pat spalvos, kaip ir neonin ikaba, rodanti keli
vestibiul. Jo viduryje - biliet kasa. Mayt bdel su langais i
trij pusi ir durimis gale.
tai ia didium vakar a ir dirbdavau.
Baisiai ilgai, kone nuo pat pirmos dienos ioje mokykloje, man
atrod, kad niekam daugiau, iskyrus save pai, a nerpiu.
Kiek daug viesi vili sudjau t pirmj buin... ir kok
antaus gavau!
Du mons, kuriais i ties pasitikjau, nuo mans nusisuko.
Vienas i j pasinaudojo manim, kad atkeryt antrajam, o is
savo ruotu apkaltino mane idavyste.
Pagaunat, apie k a? Ar per daug skubu?
K gi, laikykits!
sivaizduokit, kad ijs atima bet kok privatumo ar saugumo
jausm, kuriuo ligi tol diaugts. O tada kas nors pasinaudoja tuo
nesaugumu savo ikreiptam smalsumui patenkinti.
Ji prityla. Kiek sultina temp.
144 JAY A S H E R
Paskui js suvokiate, kad i muss padarte drambl. Pamatote,

kokia menka ir niekinga btybe tapote. Ities, man regis, a niekaip
negaliu rasti savo vietos itame mieste. Pradeda rodytis, jog kaskart,
kai kas nors itiesia man rank, paskutin akimirk j paleidia, ir
a krentu dar giliau. Betgi turtum stengtis nebti tokia pesimist,
Hana, ir mokytis pasikliauti aplinkiniais monmis.
Taip ir darau. Dar syk.
Jau prasidjo paskutinis io vakaro kino seansas, ir kasos
bdel tuia. Stoviu ant viesomis skuriuojani marmurini
grind, apsuptas afi su bsim domybi reklamomis.
ia, itame kino teatre, a turjau ans pasiekti Han.
Tai buvo mano ansas, ir a j paleidau.
Bet tada... inot... galv pradeda lsti visokios mintys. Ar ivis
kada nors pati tvarkysiu savo gyvenim? Ar visada tik bsiu i vieno
ono kit stumdoma ir tampoma t, kuriais pasitikiu?
Man baisu, k tu padarei, Hana.
Ar kada nors mano gyvenimas bus toks, kokio noriu?
Tau nereikjo to daryti, ir man baisu, kad taip padarei.
Rytojaus dien, Markai, a kai k nusprendiau. Nutariau pa
tikrinti, kaip mons mokykloje sureaguot, jei vienas i moksleivi
staiga dingt ir nebepasirodyt.
Kaip toje dainoje: Tu dingai, prapuolei amiams, ak, mano
mielas ValentinaiT
Palinkstu, atsiremiu afi plastikiniais rmais ir umerkiu akis.
Klausausi, kaip mogus numoja ranka savo gyvenim. mo
gus, kur painojau. Kuris buvo man brangus.
Girdiu j. Bet jau per vlu.
irdis dauosi, ir a nenustygstu vietoje. Einu marmurinmis

grindimis prie kasos bdels. Ant plonos grandinls nuo prili
pinamo kabliuko karo uraas: UDARYTA - IKI RYTOJAUS!
irint i iors, bdel neatrodo tokia jau ankta. Bet viduje
sddamas jautiesi lyg uvis vitrinoje.
Vienintelis bendravimas su monmis man bdavo paimti j
pro stiklin langel kiamus pinigus ir atgal atkiti bilietus. Arba
kai per upakalines duris vidun (lsdavo mano porininkas.
O iaip, kai nepardavindavau biliet, sddavau ir skaityda
vau. Arba iopsodavau lauk i savo vitrinos vestibiul, stebda
mas Han. Bdavo dien, kai jausdavausi visai prastai. Kartais
spoksodavau, stengdamasis irti, ar ji pakankamai sviesto
pila spragsius. Aiku, dabar tai atrodo kvaila ir kyru, bet tada
taip darydavau.
Kaip ir t vakar, kai pasirod Braisas Volkeris. Atygiavo su
savo eiline vienadiene panele ir pareikalavo, kad parduoiau jai
vaikik biliet - tarsi ji dar neturt n dvylikos.
-J i vis tiek neirs to filmo, - pridr. - Juk supranti, apie
k a, Kljau? - Ir nusiveng.
Jos a nepainojau. Gal kartais moksi kitoje mokykloje. Bet
buvo akivaizdu, kad jai tai visikai nejuokinga. Ji isitrauk pini
gin, pasidjo prie langelio ir pasak:
- A pati susimoksiu, kad nori.
Braisas pastm on jos pinigin ir sumokjo vis kain.
- Ko ia iauies, - burbteljo. - A gi juokauju.
146 JAY A S H E R
Madaug apie filmo vidur, kai pardavinjau bilietus kit

seans, toji mergina ilk i kino sals, spausdama sau rankos
rie. I pairos - apsiverkusi. O Braiso niekur nesimat.
Ilgai dairiausi po vestibiul laukdamas, kada jis pasirodys. Bet
jo vis nebuvo. Tikriausiai liko sdti ir baigti irti filmo, u
kur buvo sumokjs.
Taiau, pasibaigus filmui, jis usikvemp ant prekystalio ir
ilgai kak suok Hanai aus, kol visi isiskirst. Pradjo rinktis
nauji irovai, o jis vis dar nesitrauk i ten. Hana pilst grimus,
svr saldainius, dalijo gr ir juokavo su Braisu. Kvatojo i vis
ko, k jis pliauk.
Per vis t laik man magjo apversti ura ant kasos:
UDARYTA. Tada nudroti per vestibiul ir iprayti Brais lauk.
Filmas baigsi, ir jam nebuvo jokio reikalo ia trintis.
Taiau tai buvo Hanos darbas. Ji turjo liepti jam ieiti. Ne,
ji turjo panorti, kad jis ieit.
Pardavs paskutinius bilietus ir udars kas, ijau i bde
ls, urakinau j ir patraukiau vestibiul. Norjau padti Hanai
baigti tvarkytis. Ir paklausti jos apie Brais.
- Kaip manai, kodl toji panel itaip ilk i sals? - tariau.
Hana liovsi luosiusi prekystal ir pavelg man tiesiai akis.
- A inau, kas jis toks, Kljau. inau, kaip jis elgiasi. Pa
tikk!
- Aiku, - atsakiau. Nudelbiau akis ir miau bato nosim br
inti dm'ant kilimo. - Matai, man tik pasirod keista, kad taip
ilgai su juo kalbjaisi.
Ji nieko neatsak. Bent jau ne ikart.
O a nebestengiau pakelti aki ir pairti jai veid. Ne

norjau velgti jame apmaudo ar pykio. Bijojau, kad tik tokius
jausmus ji man jauia.
Tada ji pagaliau itar odius, kurie t vakar dar ilgai skam
bjo man ausyse:
- Tau nra reikalo mans saugoti, Kljau.
Bet a turjau tave saugoti, Hana. A norjau. Galjau tau
padti. Bet kai bandiau, tu mane atstmei.
Dabar man ausyse kone suskamba Hanos balsas, tariantis
kit man atjusi mint:
- Tai gal reikjo pabandyti dar kart?
IV KASET: A PUS
Pakeliui atgal vl usidega raudona rodykl, taiau vis tiek perb

gu per sankry. Main aiktelje automobili dar maiau, nei
anksiau. Ir vis dar nra mamos.
Likus keliems pastatams iki ukandins, liaujuosi bgti. Nu
gara atsilieju namini gyvnli parduotuvs lang, mginda
mas atgauti kvap. Tada palinkstu priek, rankomis siremiu
kelius ir tikiuosi, kad iki jai pasirodant spsiu nusiraminti.
Bet tai nemanoma. Nes, nors mano kojos ir liovsi bgu
sios, mintys klversiais veriasi viena per kit. Nuslystu e
myn altu stiklu, sulenkiu kelius ir i paskutinij stengiuosi
ugniauti aaras.
Taiau laiko lieka visai maai. Ji tuoj bus ia.
Giliai kvepiu, prisiveriu atsistoti, tada einu Pas Rouz ir
praveriu duris.
Man veid tvoksteli ilto oro gsis, pramaiiui perkvips m

saini taukais ir cukrumi. Viduje, palei sien, uimtos trys i penki
kieni su staliukais. Prie vieno sdi vaikinas su panele, siurbioja
pieno kokteilius ir iaumoja spragsius i Krestmonto. Prie kit
dviej susimet moksleiviai kak mokosi. Staliukai beveik itisai
uversti vadovliais, vos belieka vietos grimams ir porai krepeli
su bulvytmis. Laimei, pati tolimiausioj i kien sals gale taip pat
uimta. Taigi man netenka svarstyti, sstis tenai ar ne.
Prie vieno i kiniko biliardo automat prilipintas popieriaus
lapas, kuriame ranka pakeverzota: Sugeds. Prie kito stovi man
lyg ir i matymo pastamas vyrukas i baigiamosios klass ir si
jauts aidia.
Kaip Hana ir sil, sitaisau prie tuio baro.
U jo stovintis vyrikis balta prijuoste riuoja stalo rankius
ir dlioja juos dvi plastikines des. Jis linkteli man ir sako:
- Kai tik sugalvosi, ko nortum.
Isitraukiu valgiarat, spraust tarp dviej sidabrini ser
vetli laikikli. Tituliniame valgiaraio lape isamiai idstyta
keturi deimtmei ukandins istorija, papildyta nespalvoto
mis nuotraukomis. Veriu toliau, bet niekuo i silomo maisto ir
grim nesusigundau. Bent kol kas.
Penkiolika minui. Tiek liep palaukti Hana. Po penkioli
kos minui turiau usisakyti.
Kakas buvo ne taip, kai mama paskambino. Man kakas
buvo pasidar, ir inau, kad ji pajuto tai i mano balso. Kain,
ar vaiuodama ionai ji nesumanys pasiklausyti kasei ir isiai
kinti, kas man yra?
150 JAY A S H E R
Koks a idiotas! Reikjo jai pasakyti, kad pats pareisiu j

pasiimti. Taiau taip nepadariau, utat dabar turiu ia sdti ir
laukti, kas bus.
Vyrukas, kuris iaumojo spragsius, prao tualeto rakto. Vy
rikis u baro mosteli jam sienos link. Ten ant dviej varini
kabli kabo pora rakt. Prie vieno priritas ydras plastikinis u
niukas. Prie kito - roinis drambliukas. Vyrukas iumpa rakt su
ydru uniuku ir patraukia koridori.
Barmenas sukia abi plastikines des po baru, tada atsuka
kokio tuzino indeli su druska ir pipirais dangtelius. Jis nekrei
pia mane jokio dmesio. Ir man tai patinka.
- Ar jau usisakei?
Apsisuku aplink. Ant gretimos kds sitaiso mama ir pasi
ima valgiarat. Salia jos ant baro guli Hanos bat dut.
- Pasdsi? - klausiu.
Jeigu ji pasilikt, galtume pasikalbti. Man visai patikt.
Bt neblogai kiek pailsinti galv. Padaryiau pertraukl.
Ji iri man akis ir ypsosi. Tada susiima ranka pilv, o yp
sen paveria grimasa:
- Manau, tai netikusi mintis.
- Tu tikrai nesi stora, mama.
Ji stumteli man dut su kasetmis.
- Kur tavo draugas? Tu juk su kakuo dirbai, ar ne?
Kurgi! Nam uduotys.
-Jam reikjo... Na, inai, jis tualete.
Jos akys akimirk slysteli pro mane ir suira man per pet.
Gal kartais ir klystu, bet man atrodo, kad ji nori patikrinti, ar
abu raktai kabo ant sienos.
Ai Dievui, vieno nra.

- Ar turi utektinai pinig? - klausia ji mans.
- Kam?
- Nusipirk ko nors pavalgyti. - Ji padeda savo valgiarat ir
pirto nagu pastuksena manj: - Tie okoladiniai kokteiliai -
mirtina pagunda!
- Esi ia buvusi? - iek tiek nustembu. Niekad nesu mats
Pas Rouz suaugusij.
Mama juokiasi. Udeda rank man ant galvos ir nykiu brau
kia per kakt, lyg nordama ilyginti joje susimetusias raukles.
- Nesistebk, Kljau. ita vieta veikia jau vis aminyb. - I
sitraukusi deimties doleri banknot, padeda j ant bat du
ts. - Usisakyk ko nori, bet btinai igerk okoladin kokteil
u mane.
Ji pakyla, ir kaip sykis tada girgteli tualeto durys. Pasuku
galv ir iriu, kaip vyrukas kabina viet rakt su ydru uniu
ku. Prijs prie savo panels, atsiprao, kad taip ilgai utruko, ir
ssdamasis prie staliuko pakteli jai kakt.
- Kljau? - itaria mama.
Prie vl atsigrdamas, sekundei usimerkiu ir giliai kvepiu.
-K?
Ji ispaudia ypsen.
- Neutruk per ilgai.
Matau, kad ji skaudinta.
Lieka keturios kasets. Septynios istorijos. O vis dlto - kur
mano vardas?
iriu jai akis.
152 JAY A S H E R
- Galiu iek tiek utrukti. - Tada nudelbiu vilgsn. Spoksau

valgiarat. - Zinai, daug uduota...
Ji nieko neatsako, bet akies kampuiu matau, kad tebestovi
greta. Kilsteli rank. Usimerkiu ir juntu, kaip jos pirtai nusilei
dia man ant virugalvio ir slysteli iki sprando.
- Bk atsargus, - pasako.
A linkteliu.
Ir ji ieina.
Nukeliu bat duts dangt ir ivynioju burbulin celofan.
Kasets nepaliestos.
Vis ms mgstamiausias kursas... Na, gerai, vis ms mgs

tamiausias privalomas kursas yra... Tarpusavio komunikacija. Tai
lyg koks nesirenkamas pasirenkamasis dalykas. Visi j rinktums,
net jeigu jis ir nebt privalomas, nes ia taip lengva uzsiidirbti
A vertinim.
Ir daniausiai tos pamokos - smagios. A rinkiausi jas vien
dl to.
ia beveik neuduoda nam darb, o kur dar papildomi takai
u kolektyvin veikl. Ties pasakius, ia esi skatinamas saukti kla
sje. Kam tai nepatikt?
Pasilenkiu, pasiekiu kuprin ir ukeliu j ant kds, ant ku
rios k tik sdjo mama.
Kuo labiau jauiausi atstumtja, tuo labiau Tarpusavio komu
nikacijos usiimimai darsi man saugia priebga mokykloje. Kas
kart, eidama t pamokyjauiausi taip, lyg tuoj iskstu rankas ir

suriksiu: Tuku tuku pirmas!
Susuku tas tris kasetes, kurias jau perklausiau, burbulin ce
lofan ir sudedu jas atgal bat dut. Baigta. Viskas.
Kasdien bent per vien pamok niekam nebdavo leidiama nei
mans liesti, nei aipytis man ui nugarosy kad ir koks bt paskuti
nis apie mane paskleistas gandas. Ponia Bredli nemgo paaipn.
Atsegu didiausi savo kuprins skyri ir sukiu j Hanos
bat dut.
Jau pai pirmj dien ji iklojo mums taisykl numeris pir
mas. Kiekvienas, kuris nusiaipys i to, k pasak kas nors kitas,
turs atneti poniai Bredli Snickers batonl. O jei drst ypa
bjauriai vengti, bus skolingas jai pat didiausi saldain.
Ant baro, greta Walkman ir okoladinio kokteilio mamos
garbei, lieka gulti kitos trys kasets.
Ir visi be kalb nedavo jai batonlius. Mat ponia Bredli buvo
ities gerbiama. Niekas niekada nekaltino jos, kad kabinjasi ar u
sisda, nes ji niekada to nedar. Jei pasak, kad aipaisi, vadinasi,
taip ir buvo - pats inai. Rytojaus dien ant jos stalo jau guldavo
Snickers batonlis.
O jei neguldavo? Na, neinau...
Visada guldavo.
Pasiimu kitas dvi kasetes, mlynu nag laku paenklintas
skaiiais devyni ir deimt, vienuolika ir dvylika, ir susikiu jas
vidin varko kien.
Ponia Bredli sakydavo, kad Tarpusavio komunikacija - mgs
tamiausias jos dstomas kursas. Ar, veikiau, moderuojamas, kaip
154 JAY A S H E R
j i vadindavo. Kasdien gaudavom perskaityti po kelis puslapius,

pilnus statistikos ir pavyzdi ii gyvenimo. O tada juos aptar
davome.
Ant vieno paskutins, septintosios, kasets ono paraytas
skaiius trylika, o ant kito - nieko. sidedu it kaset upaka
lin dins kien.
Priekabiavimas. Kvaisalai. Savivoka. Tarpusavio santykiai. Per
sias pamokas apie visk kalbdavoms atvirai ir siningai. O tai,
inoma, siutino daugel kit mokytoj. J manymu, visa tai buvo
tuias laiko vaistymas. Jiems rpjo kalti mums galvas daugyb
saus fakt. Tik sausus faktus jie ir vertino.
priekinius ukandins langus vysteli mainos ibintai, tad
prisimerkiu, kol ji nuvaiuoja.
Jiems atrod btina imokyti mus apskaiiuoti x reikm ir san
tyk su 7ty o ne padti mums geriau susivokti savyje ir suprasti ki
tus. Jie norjo, kad inotumey kada buvo pasirayta Didioji laisvi
chartija kad ir kas tai bt, o ne diskutuotume apie ntumo
planavim.
Mums dsto ir lytin vietim, bet tai niekai.
Dl viso to kasmet, svarstant mokyklos biudety Tarpusavio ko
munikacijos kursas atsidurdavo po kirviu. Bet ponia Bredli ir kiti
mokytojai kasmet mokyklos tarybos posd atsivesdavo pulk mo-
kiniuy kad pateikt konkrei pavyzdi, kokios naudos jiems dav
is kursas.
K giy galiau ia dar ilgai neusiiaupdama nekti ir liaup
sinti poni Bredli. Bet juk kakas nutiko per tas pamokasy tiesa?
Antraip kam dabar kvariniau jums dlj galv?
Tikiuosi, kad ir kitmet, po mano nedidelio nelaimingo atsiti

kimo, Tarpusavio komunikacijos kursas nebus nutrauktas.
inau, inau. Mant, kad pasakysiu visai k kita, ar ne? Tik
jots, jog pateiksiu, kad jeigu sis kursas turjo takos mano sprendi
mui, tai j reikia panaikinti. Taiau is ties nereikia.
Niekas mokykloje neino, k jums netrukus papasakosiu. Ir ti
krai ne paios pamokos turjo takos mano sprendimui. Net jei ir
niekad nebiau lankiusi Tarpusavio komunikacijos pamok, pase
kms galjo bti lygiai tokios pat.
Arba ne.
Manau, tai ir yra svarbiausia. N vienas is ms tiksliai nei
nome, kok poveik darome kit gyvenimui. Neretai ivis n neta
riame. O vis tiek lendame ir kisams.
Mama sak ties. Kokteilis fantastikas. Tobulas led ir oko
lado derinys.
O a kaip koks mikis kpsau ia ir gardiuojuosi.
Ponios Bredli klass gale stovjo metalin sukama knyg lentyna.
tokias prekybos centruose sudedami romanai plonais vireliais. Tik
ioje lentynoje knyg niekad nebuvo. Utat mokslo met pradioje
kiekvienas moksleivis gavo po popierin maiel sumutiniams, kur
kaip nori galjo imarginti kreidelmis, lipdukais ir enkliukais.
Tada isktme savo maielius ir sukabinome juos ant sukamos len
tynos, pritvirtin dviem lipnios juostos gaballiais.
Ponia Bredli inojo, kaip kartais nelengvapasakyti kitam ger od,
todlji sugalvojo bd, kaip mums anonimikai ireikti savojausmus.
Galjums patiko, kaip atvirai tas ir tas moksleivis pasakojo apie
savo eim? Palikite jo maielyje ratel ir pagirkite j u tai.
156 JAY A S H E R
O gal labai ujauiate t ir t mokin, kuri jaudinasi, kad ne

ilaikys istorijos? Paraykite jai ratel. Paadkite, kad rengdamasis
kitam testui pagalvosite apie j.
Gal susiavjote jo vaidyba mokyklos spektaklyje?
Galjums patinka nauja jos ukuosena?
Ji apsikirpo. Toje nuotraukoje Mon kavinje jos plaukai
tebra ilgi. Ir a visada j toki prisimenu. Net ir dabar. Taiau
pabaigoje ji atrod kitaip.
Jeigu galite, pasakykite visa tai kitam mogui tiesiai akis. O
jeigu neieina, palikite jam ratel, ir jis vis tiek apsidiaugs. Kiek
inau, niekas niekad jok maiel nebuvo mets nieko ugaulaus ar
eidiamo. Mes pernelyg gerbme poni Bredli, kad taip darytume.
Utat kuo tu dabar pasiteisinsi, Zacbai Dempsi?
II
K? Kas ia dabar?
O Dieve! Pakeliu galv ir pamatau greta stovint Ton. Jis lai
ko nuspauds pauzs mygtuk.
- Ar ia mano Walkman?
A tyliu ir nieko nesakau, nes niekaip neperprantu jo veido
iraikos. Jis nepyksta, nors a ir nugvelbiau jo grotuv.
Tonis sutriks? Galbt. Bet ne tik tai. Panaiai jis irjo
mane, kai padjau jam tvarkyti main. irjo mane, uuot
viets ibintuvliu ten, kur liep tvas.
Jis susirpins. Sunerims.
- Toni, labas.
Isitraukiu i aus ausines ir usikabinu ant sprando. Wal

kman, taip. Jis klaus apie grotuv.
- Taip, teisingai. Jis buvo tavo mainoje. Pamaiau j, kai
iandien tau padjau. Man regis, praiau tavs j paskolinti.
Koks a idiotas!
Jis patraukia rank, udeda ant baro, o pats sitaiso ant kds
greta mans.
- Atleisk, Kljau, sako, atidiai irdamas man akis. Ka
in, ar jis mato, koks a baisus melagis? - Tvas kartais visai i
veda mane i pusiausvyros. Tikriausiai tu praei paskolinti, bsiu
pamirs.
Jo vilgsnis nuslysta geltonomis ausinmis, kurios kadaruoja
man ant sprando, paskui - ilgu laidu, jungianiu jas su kasei d-
tuvu, guliniu ant baro. Kad tik jis nepasidomt, ko ia klausausi!
iandien a baisiai daug meluoju. Pirma - savo mamai, da
bar - Toniui. O jeigu jis paklaus, teks ir vl meluoti.
- Kai nebereiks, grink, - sako jis. Tada pakyla ir udeda
rank man ant peties. Gali laikyti, kiek nori.
- Ai.
- Ir neskubk, - priduria jis, tada iumpa valgiarat, spraus
t tarp dviej servetli laikikli, nudroia prie laisvo staliuko
man u nugaros ir atsisda.
Nesijaudinky Zachai. Zinauy kad niekad mano maielyje nepa

likai joki bjaurybi. Taiy k tu padarly kur kas blogiau.
158 JAY A S H E R
Kiek inau, Zachas - neblogas vyrukas. Ir toks drovus, kad

niekam n noro nekyla j apkalbinti.
Be to, kaip ir a, jis visada buvo siirjs Han Beiker.
Bet pirmiausia teks grti kelet savaii atgal t dien... kai
buvau Pas Rouz.
Man sutraukia pilv - tarsi biau padars per daug pratim
pilvo raumenims stiprinti. Usimerkiu ir susikaups stengiuosi
grti normalias ves. Tik kad jau daugel valand nesijauiau
normaliai. Net mano aki vokai kait. Tarsi visas knas grum-
tsi su liga.
Markui ijus, likau sdti kur sdjusi prie to paties staliukoy
bukai spoksodama tui pieno kokteilio stikl. Ko geroyjo vieta
ant suolo dar tebebuvo ilta, nes jis ijo vos prie minut. O tada
pasirod Zachas.
Prijo ir atsisdo.
Atsimerkiu ir permetu akimis vis virtin tui aukt k
di, surikiuot prie baro. Ant vienos i j, gal net ant itos pa
ios, pirmsyk ia atjusi sdjo Hana. Pati viena. O tada pasiro
d Markas ir nusived j prie staliuko.
Mano vilgsnis nuslysta iilgai baro, iki pat kiniko biliardo
automat ukandins gale, o tada apsistoja ties j staliuku. Ten
tuia.
Apsimeiau,, kad jo nepastebiu. Ne todl\ kad biau prie j
nusiteikusiy o todl, kad mano irdis ir pasitikjimas monmis buvo
atsidr ties pratinga riba. Dl to mano krtinje tarsi kiaurym
bt atsivrusi. Atrody kad visi nervai kne traukiasi, atsikabinda
mi nuo koj ir rank pirt. Traukiasi ir nyksta.
TRYLI KA PRI E2ASCI KODL 159
Mano akys kariuoja. Itiesiu rank ir brkteliu delnu per

apalus pieno kokteilio stikl. Salti kaip ledas vandens laeliai
sudrkina pirtus ir perbraukiu jais sau per vokus.
Sdjau. Galvojau. Ir kuo ilgiau galvojau, jungdama savo gyve
nimo vykius vien grandin, tuo labiau man spaud ird.
Zachas buvo labai mielas. Jis leido man nekreipti j dmesio,
kol tai pasidar jau beveik juokinga. inoma, maiau, kad jis sdi
greta. Jis beveik nenuleido nuo mans aki. Galiausiai atsikrenkt,
lyg koks melodramos veikjas.
Kilsteljau rank ir palieiau ant stalo stovinios tuios savo
taurs apai. Tik tuo jam ir teparodiau, kad klausausi.
Prisitraukiu savo stikl ariau ir i lto makaluoju jame auk
teliu, kad itirpt ant dugno lik led ir okolado likuiai.
Jis paklaus, ar gerai jauiuosi. Prisiveriau linktelti. Ta
iau ir toliau tebesistebeilijau savo taur auktel jos viduje.
O galvoje sukosi vis ta pati mintis: ar itaip jauiasi mogus, ei
damas i proto?
Apgailestauju, - tar jis, dl to, kas ia k tik nutiko.
Jutau, kad mano galva automatikai linkioja, tarsi bt pri
tvirtinta ant tampri spyruokli, tik niekaip neprisiveriau pasaky
ti, kad esu dkinga jam u tokius odius.
Jis pasisil nupirkti man dar vien kokteil, bet a nieko neat
sakiau. Gal ad buvau praradusi? O gal tiesiog nenorjau kalbtis?
Pati neinau. Viena vertus, tariau, kadjis paprasiausiai naudojasi
proga tuo, kad sdiu viena ir jis gali netrukdomas prie mans
prieiti. Nelabai buvau linkusi taip manyti, bet kodl turjau juo
pasitikti?
160 JAY A S H E R
Padavja atne man sskait ir pam tui mano stikl. Nie

ko i mans nepes, Zachas netrukus paliko ant stalo kelis dolerius
ir gro pas savo draugus.
Vis dar makaluoju aukteliu savo stikle. Ten jau beveik nie
ko nebelik, bet nenoriu, kad j nunet. Tai duoda man dingst
ia sdti. ia likti.
Aaros pradjo kapsti man i aki, bet vis tiek niekaip negal
jau atplti vilgsnio nuo drgno apskritimo ant stalo, kur k tiktai
stovjo mano stiklas. Jeigu biau pamginusi ispausti bent ody
biau j pametusi.
O gal jau ir taip pameiau?
A toliau makaluoju aukteliu.
Galiu prisipainti, kad taday besdint prie to staliuko, man pirm
kart galv atjo paios baisiausios gyvenime mintys. Btent tada a
pirmkart miau svarstyti... svarstyti... taiy ko vis dar negaliu itarti.
inau, kad bandei mane gelbti, Zachai. Taiau visi inomey
jog ne dl to atsidrei itose kasetse. Utat, prie tsdama, turiu
jums uduoti vien klausim. Kai mginate kam nors padti ir ne
pavykstay kodl paskui bandote atkeryti tam mogui?
Per tas kelet dien, savaii ar kiek ten utruko, kol gavai itas
kasetes, Zachai, tu tikriausiai manei, kad niekas nieko nesuinos.
sikniaubiu veidu sau delnus. Kiek paslapi gali slypti tik
vienoje mokykloje?
Turbt igirds, k padariau, pasijutai velnikai prastai? Taiau,
laikui bgant, tau turjo palengvti. Nes kuo daugiau laiko prajo,
tuo atrod tikriau, kad tavo paslaptis bus mirusi kartu su manim.
Niekas nieko nesuinojo. Niekas nieko niekada neisiaikins.
Taiau netrukus isiaikinsime. Man pradeda truput sukti

pilv.
Leisk paklausti, Zachai, ar tada, Pas Rouz, tu pamanei, kad
tave atstmiau? Ties sakant, juk tu taip ir nedrsai mans kur nors
pakviesti, utat kaipgi biau galjusi oficialiai tave atstumti? Tai
kas tada nutiko? Sumiai?
Leisk, atspsiu. Tu silei savo draugams pairti, kaip seksis
mane suvystyti... o as beveik nekreipiau tave dmesio.
O gal tai buvo j sumanymas? Galjie kurst tave eiti ir pakvies
ti mane pasimatym?
Daugelis taip daro. Neseniai vienas mogus primygtinai sil
man pakviesti Han pasimatym. Jis drauge su mumis dirbo
Krestmonte. Mat, kad ji man patinka, bet kad taip ir neidr
siu jos kur nors pakviesti. Be to, jis inojo ir tai, kad per pasta
ruosius kelet mnesi Hana beveik su niekuo nesikalba, todl
ikis buvo dar sudtingesnis.
Kai truput atsikvojau is savo stingulio, pries ieidama t
nugirdau, apie k kalbjaisi su savo draugais. Jie tave erzino, kad
taip ir neipesei pasimatymo, kuris, sakei, jau kaip ir tavo kienje.
Turiu pripainti, kad elgeisi gana riterikai, Zachai. Galjai
grti pas savo biiidius ir pareikti: Toji Hana visika prietran-
ka. Tik pairkit! Sdi ir dbso kakur an pasaul.
Bet tu veriau leidaisi traukiamas per dant.
Vis dlto pyktis ir apmaudas, matyt, tavyje kaupsi i lto, ir
ilgainiui, galvodamas apie buk mano abejingum, tu vis labiau
siskaudinai, vis labiau jauteisi asmenikai ugautas. Utat nutarei
atkeryti man paiu vaikikiausiu bdu.
162 JAY A S H E R
Tu nuvilpei gera linkinius ratelius i mano maielio.

Apgailtina!
I ko supratau? Tikrai, labai paprasta. Visi iki vieno gaudavome
rateli. Visi! Sulaukdavome pagyrim net dl visik niek. Kas
kart, kai kas nors kitaip apsikirpdavo, gaudavo vis pluot rateli.
Toje klasje juk buvo ne vienas mogus, kuriuos laikiau savo drau
gais ir kurie tikrai turjo k nors man paraytu kai vien grai
dien nusirziau didium plauk.
Kai pirmsyk pamaiau j koridoriuje, itaip smarkiai nusi-
trumpinusi plaukus, man nejuiom atvpo andikaulis. Ji nusi
suko. I pratimo band nusibraukti plaukus nuo veido ir susiki
ti u aus, bet jie buvo per trumpi ir vis slydo priek.
Geriau pagalvojusi prisimenu, kad plaukus nusikirpau t pai
dien., kai su Marku Kuliu susitikome Pas Rouz.
Oho! Kaip keista. Pasirodo, visi tie spjamieji enklai, kuriuos
mums liepia stebti, ne i pirto lauti. Tiesiai i Rouzs ukan
dins patraukiau kirpykl. Kaip tokiais atvejais sakoma, norjau
permain, utat nusprendiau pakeisti savo ivaizd. Vienintel da
lyk, kuris dar buvo mano valioje.
Nieko sau!
Ji nutyla. Kur laik tylu. Ausinse girdti tik silpnas vos jun
tamas trakesys.
Esu tikray mokykloje briais laksto psichologai, dalydami lanks
tinukus, kuriuose surayta, i koki enkl galima suprasti, ar ben
dramokslis negalvoja apie...
Vl pauz.
Ne. Kaip jau sakiau, nestengiu to itarti.
Saviudyb. Koks bjaurus odis!

Kai kit dien radau savo maiel tui, supratau, jog kakas
darosi. Na, bent jau tariau, jog kakas darosi. Per pirmuosius kelis
mnesius ioje klasje buvau gavusi kokius keturis ar penkis rstelius.
Ir staiga, po tokio spdingo apsikirpimo... nieko.
Apsikirpusi laukiau savait.
Paskui dvi.
Tada tris.
Nieko.
Stumteliu savo stikl per bar ir kreipiuosi vyrik prie kasos:
Gal galite paimti?
Reikjo isiaikinti, kas gi vyksta. Utat miau ir pati sau pa
raiau ratel.
Skaiiuodamas gr, jis piktokai dbteli mane. Mergina
iapus kasos aparato irgi grteli mano pusn. Ji pirtais palieia
sau ausis. Ausins! Matyt, kalbu per garsiai.
- Atsipraau, - sunibdu. Nors gal jie mans visai negirdi.
Hana, paraiau, man patinka tavo naujoji ukuosena.
Atleisk, kad anksiau nepasakiau. Priedo dar nupieiau raudon
plai ypsenl.
Kad netekt raudonuoti, jei bsiu nutverta pati sau paliekanti
ratel, paraiau ir laikut mogui, kurio maielis buvo greta ma
nikio. Po pamokos demonstratyviai patraukiau prie sukamosios len
tynos ir labai iraikingai meiau laikut t kit maiel. O tada
atsainiai pagrabaliojau po savo maielio vid vaizduodama, kad
tikrinu, ar niekas nieko nepaliko. Sakau vaizduodama, nes bu
vau tikra, kad maielis tuias.
164 JAY A S H E R
O kit dien? Maielyje vl nieko nebuvo. Mano ratelis dingo.

Gal tada tai ir neatrod tau kain koks nusikaltimas, Zachai.
Bet dabar, tikiuosi, suprasi. Mano pasaulis griuvo. Man labai reik
jo t laikui. Reikjo vilties, kuri galbt jie galjo suteikti.
O tu? Tu atmei i mans t vilt. Tu nusprendei, jog nesu jos
verta.
Kuo ilgiau klausausi it kasei, tuo labiau jauiuosi puikiai
j pasts. Ne toki Han, kokia ji buvo kelerius pastaruosius
metus, o t, i keli paskutini mnesi. it Han a pamau
pradedu suprasti.
Tai Hana prie pabaig.
Paskutinis kartas, kai jauiausi toks artimas mogui, kuris pa
mau mirta, buvo nakt po vakarlio. T nakt, kai maiau, kaip
tamsioje sankryoje susidr dvi mainos.
Tada, kaip ir dabar, nesupratau, kad mogus mirta.
Tada, kaip ir dabar, aplinkui buvo minia moni. Tik k jie
galjo padaryti? mons, besibriuojantys aplinkui main, ban
d nuraminti vairuotoj ir lauk, kol pasirodys greitoji, - k jie
ivis galjo padaryti?
Arba visi tie, kurie prasilenkdavo su Hana koridoriuose, s
djo greta jos klasje, - k jie galjo padaryti?
Gal tada, kaip ir dabar, buvo jau per vlu?
Taigi, Zachai, kiek rateli tu nuvilpei? Kiek buvo t rateli, ku
ri man taip ir neteko perskaityti? O tu ar skaitei juos? Tikiuosi, kad
taip. Kas norsjuk turi inoti, k kiti i tikrj galvojo apie mane.
Grteliu sau per pet. Tonis tebesdi; iaumoja keptas bulvy
tes ir gausiai laisto msain pomidor padau.
Pripastu, kad per diskusijas klasje nebdavau pernelyg atvi

ra. Bet kai atsiverdavau, ar kas nors padkodavo man, mesdamas
ratel? Malonu bt buv inoti. Ties sakant, galbt tai bt pa
drsin mane atsiverti labiau.
Tai neteisinga. Jei Zachas bent i tolo bt nujauts, kok
pragar igyvena Hana, tikrai nebt vogs jos rateli.
T dien, kai dingo mano sau paiai paliktas rstelis, stovjau
prie klass dur ir ukalbinau vien mergait, su kuria ligi tol ivis
n karto nebuvau kalbjusis. Kas kelios akimirkos vis vilgiojau jai
per pet stebdama, kaip kiti moksleiviai tikrina maielius, iekoda
mi rateli.
Turbt tau visa tai buvo smagi pramoga, Zachai.
tai tada tave ir nutvriau. Vienu pirtu tu kilsteljai mano
maielio vir pasiirti, kas viduje.
Nieko.
Tada tu patraukei link dur, savo maielio net nepatikrins. Tai
man pasirod labai keista.
Vyrikis prie baro paima mano stikl ir okoladuotu skuduru
perbraukia per baro vir.
Aiku, tai dar nieko negaljo rodyti. Gal tu tiesiog mgdavai pa
smalsauti, kas gauna rateli ir kas ne... O a tave ypa dominau.
Utat kit dien per pietus usukau ponios Bredli klas. Nu
kabinau nuo lentynos savo maiel ir i naujo j pritvirtinau plonyte
lipnios juostos skiautele. Vidun kiau perpus perlenkt laikel.
Ir vl, pasibaigus pamokai, stovjau prie dur ir stebjau, kas
bus. Tik kart su niekuo nesikalbjau. Tik stebjau.
Tobulos abangos!
166 JAY A S H E R
Tu kilsteljai mano maielio vir, pamatei viduje lapel ir sie

kei jo paimti. Maielis lepteljo ant grind, ir tu skaisiai iraudai.
Bet vis tiek pasilenkei ir j pamei. O kaip reagavau a? Negaljau
tuo patikti. Nors maiau savo akimis. Nors to ir tikjausi. Bet vis
tiek negaljau patikti.
Nors buvau ketinusi ia pat tave priremti, bet atokau ir pasi
traukiau nuo dur.
Tu skubiai nrei u kampo... ir tai, mudu susidrm kaktomu
a. Pavelgus tave, akis man m grauti aaros. Utat nusukau
vilgsn ir nuleidau galv. O tu spariai nudroei koridoriumi.
Ji nenorjo, kad jis pasiaikint. Paaikinimo n nereikjo.
Pati savo akimis tai mat.
Maiau, kad, paknopstom veiks madaug pus koridoriaus ir
vis dar neltindamas ingsnio, tu nudelbei galv lyg k skaitydamas.
Mano laikel? Taip.
Akimirk atsisukai pairti, ar vis dar tave stebiu. Ir t aki
mirk a isigandau. O k, jei pripuols prie mans imsi atsiprai
nti? Arba rkti ant mans?
Kas buvo? Nieko panaaus. Tu vl nusigrei ir nuingsniavai
tolyn, link dur, vedani laukan link isigelbjimo.
O a likau stovti koridoriuje viena, mgindama suprasti,
kas ia k tik nutiko ir kodl. Tada suvokiau skaudi ties: esu
neverta jokio paaikinimo ir netgi dmesio apskritai. Bent jau tavo
akyse, Zachai.
Ji valandl nutyla.
Visiems kitiems, kurie klausots, pasakysiu, jog laikelis buvo
skirtas Zachui kreipiausi j vardu. Ko gero, dabar jam pasirodys,
kad tai buvo tarsi anga itas kasetes. Nes tada jam prisipai
nau, kad iuo gyvenimo laikotarpiu esu prijusi rib, kai man labai
reikia bet kokios paramos ir padrsinimo i aplinkini. Paramos...
kuri jis pavog.
kandu sau nykt, kad atsispiriau pagundai vl atsigrti
per pet ir pairti Ton. Kain, ar jam smalsu, ko klausausi?
O gal jam tai - n motais?
Bet kart man jau buvo gana. Matot, Zachas - ne vienintelis,
ilgainiui prikaupiantis nuoskaud.
miau ir surikau jam pavymui: Kodl?
Koridoriuje tebesisuktojo nemaai moksleivi, einani i vienos
klass kit. Visi jie net paoko nuo mano riksmo. Bet tik vienas su
stojo lyg nudiegtas. Stovjo, irjo mane ir gniau upakalinje
kienje mano laikel.
Saukiau t od ne kart ir ne du. Pagaliau itrykusios aaros
upeliais bgo man per veid. Kodl? Kodl, Zachai?
Girdjau apie t vyk. Hana be jokios akivaizdios prieasties
staiga lyg pabldo, apsijuok prie daugyb moni.
Taiau visi klydo. Prieastis tikrai buvo.
Dabar trumpam pereikime prie asmenikum. Kad nebelikt
daugiau joki paslapi, atskleisiu jums visas kortas ir pasakysiu
tai k: tvai mane myli. inau, kad myli. Bet pastaruoju metu
gyvenimas j nelepina. Tai trunka jau apie metus. Nuo tada, kai
miesto pakratyje atsidar patys inote kas.
Taip, prisimenu. Hanos tvus kasdien rodydavo per vakaro
inias. Jie vis kartojo perspjimus, kad jei bus pastatytas tas mil
inikas prekybos centras, maos miesto krautuvls bankrutuos.
Jie sak, kad niekas nebeeis jas apsipirkti.
168 JAY A S H E R
Kai tai nutiko, tvai tarsi nutolo. Staiga juos ugriuvo begal r
pesi. Jiems vis sunkiau darsi sudurti gal su galu. Nesakau, kad mes
nebesikalbdavome, bet tie pokalbiai nebebuvo tokie, kaip anksiau.
Kai nusikirpau plaukus, mama net nepastebjo.
Ir, kiek inau, ai tau, Zachail - mokykloje taip pat niekas
nieko nepastebjo.
A pastebjau.
Ponia Bredli irgi turjo savo popierin maiel klass gale. Jis
buvo pakabintas ant sukamosios lentynos drauge su kitais. Ji pri
mygtinai sil mums palikti jame pastab apie jos pamokas. Tiek
kritikos, tiek pagyrim. Be to, ji tikjosi sulaukti pasilym dl b
sim diskusij tem.
Taigi as taip ir padariau. Paraiau poniai Bredli tai tok ra
tel: Saviudyb. Jau kuris laikas apie tai galvoju. Ne per daug
rimtai, bet galvoju.
Taip ir paraiau. odis zodin. inau, kad ratelis buvo btent
toks, nes prie mesdama kurpiau j deimtis kart. Paraydavau ir
imesdavau, vl paraydavau, suglamydavau ir imesdavau.
Bet pirmiausia kodl ivis sugalvojau j rayti? Kaskart, vis i
naujo spausdindama tuos odius kitame popieriaus lape, ir pati sa
vs ito klausiau. Kodl raau t ratel?Juk tai melas. A negalvo
jau apie tai. Rimtai ne. Nesvarsiau joki smulkmen. Toji min
tis kartais ateidavo man galv, bet visada stumdavau j alin.
Stumdavau ir stumdavau.
Sitos temos klasje mes niekad negvildenome. Taiau buvau ti
kra, kad ne man vienai tokia mintis ateina galv. Ar ne? Tai kodl
visiems apie tai nepasikalbjus?
Ko gero, irdies gilumoje puoseljau ir dar vien vilt. Turbt

man norjosi kad kas nors atspt, kas para it ratel, ir slapta
ateit man pagalbon.
Galbt. Neinau. Taiau a labai skrupulingai stengiausi nei
siduoti.
Toji ukuosena. Koridoriuje nudelbtos akys. Taip, tu stengeisi
neisiduoti, bet poymi vis tiek buvo. Nedideli, taiau - buvo.
O tada tu staiga nutrukai.
Visgi tau, Zachai, a isidaviau. Tu inojai, kad t ratel ponios
Bredli maielin meiau a. Negaljai neinoti. Ji isim ir perskai
t j ikart kit dien po to, kai tave nutvriau. Po toy kai itaip
iskydau koridoriuje.
Kelios dienos prie igerdama tas tabletes, Hana vl buvo tar
si atvirtus savimi. Ji vl su visais sveikindavosi koridoriuje. Vl
irjo mums akis. Pokytis buvo akivaizdus, nes jau daugel
mnesi ji taip nesielg. Kaip tikroji Hana.
Bet tu n pirto nepajudinai, Zachai. Net taday kai pon Bredli
ikl tai vieum, tu n nebandei itiesti man rankos.
Pokytis tikrai buvo akivaizdus ir labai rykus.
Tad ko gi norjau i klass? Labiausiai turbt tikjausi igirsti,
k kiti pasakys. K jie galvoja ir jauia.
Kurgi ne, jie pasak!
Vienas klass draugas pareik, kad labai sunku padti tam
mogui neinant, kodljis galvoja nusiudyti.
Taip, a prikandau lieuv ir susiturjau nepridrusi: O gal
tai ji. Juk gali bti ir mergina.
Tada suiulbo visi kiti.
170 JAY A S H E R
Jei tas mogus jauiasi vienias, galima pakviesti j kartu pa

pietauti.
Jeigu tai dl prast paymi, galima padti jam mokytis.
Jeigu yra problem namuose, tai neinau... Gal galima... rasti
kas pakonsultuot ar panaiai.
Taiau viskas, k jie sak - viskas! atsidav apmaudu ir susi
erzinimu.
Galiausiai viena mergait, kurios vardas ia neturi reikms,
garsiai isak tai, kas sukosi ir kit galvose: Man atrodo, kad ito
ratelio autorius tiesiog trokta dmesio. Jeigu jis rimtai apie tai gal
vot, tai bt pasisaks, kas ess.
Dieve! Argi Hana galjo bti atvira itoje klasje?
Negaljau patikti savo ausimis.
Ir anksiau ponia Bredli gaudavo rateli su pasilymais dl gru
pini diskusij tem: apie abortus, smurt eimoje, apie sukiavim
per kontrolinius, apie savo vaikino ar merginos apgaudinjim. Niekas
niekada nereikalavo, kadpasiliusieji tokias temas pasisakyt, kas es.
Bet kakodl anonimikai diskutuoti apie saviudyb jie nesutiko.
Ponia Bredli kokias deimt minui br statistik vietinius
duomenis! tuo gerokai mus nustebindama. Kadangi mes esame
nepilnameiai, pasakji, - tai apie saviudybes ioje amiaus gru
pje spauda linkusi nutylti, nebent tai vyksta vieai, liudinink
akivaizdoje. Be to, koks tvas ar motina nort vieai paskelbti, kad
j vaikas, kur jie augino ir aukljo, pats sau atm gyvyb? Todl
visuomen neretai klaidinama teigiant, jog tai buvs nelaimingas
atsitikimas. Tamsioji ito reikalo pus esanti ta, kad niekas i tikrj
neino, kas vyksta ms pai bendruomenje.
Po tokio pareikimo diskusija ms klasje i esms taip ir ne

prasidjo.
Kain, ar tai tebuvo tuias smalsumas, o gal mano bendra
moksliai nuoirdiai man, neva tiktai inant mogaus tapatyb i
tikrj galimajam padti? Abejoju. Ko gero, ir viena, ir kita po
truput.
Per pirmj, pono Porterio, pamok a beveik nenuleisdamas
aki j stebjau. Jeigu saviudybs tema bt ikilusi, gal ms
vilgsniai bt susidr ir biau tai pamats.
Bet i ties n pati neinau, kjie bt galj pasakyti tokio, kas
bt vienaip ar kitaip pakreip mano sprendim. Gal a tikrai el
giausi savanaudikai? Gal tikrai vien trokau dmesio? O gal tiesiog
norjau igirsti, kaip kiti kalba apie mane ir mano problemas.
Kiek galiu sprsti i to, k ji sak man per vakarl, Hana
norjo, kad tai pamatyiau. Ji bt irjusi tiesiai man akis
melsdama, kad tik pamatyiau.
Gal kartais a vyliausi, jog kas nors bes mane pirtu ir pareik:
,,Hana! Nejau tu galvoji nusiudyti? Bk gera, Hana, nedaryk to.
Labai praau!
Vis dlto i ties itaip pati sau sakiau tiktai a. Giliai irdyje
tuos odius sau kartojau a pati.
Pamokos gale ponia Bredli pasiunt per rankas skrajut, pava
dint spjamieji enklai, jog mogus ketina nusiudyti. Spkit,
kas buvo rayta pirmajame penketuke?
Staigus ivaizdos pasikeitimas.
Peteljau savo neseniai nukirpt plauk galiukus.
Ak! Ir kas galjo inoti, kad esu tokia nuspjama?
172 JAY A S H E R
Brindamas smakr sau pet, akies kampuiu stebiu Ton.

Jis tebesdi tenai, prie staliuko. Msainio jau nebelik, kone vis
bulvyi - taip pat. Jis kiurkso ten ir n i tolo netaria, kok
pragar igyvenu.
Atidarau Walkman, itraukiu ketvirtj kaset ir apveriu.
KASET: B PUS
,
Ar nortumte mokti skaityti svetimas mintis?
,
Aiku nortumte. it klausim visi atsako teigiamai, n ne
,
susimstydami k is tikrj tai reikia.
O kyjei ir kiti galt skaityti js mintis?Jeigu galt suinoti
apie k galvojate... i akimirk?
Tai pamatyt, kad mano galvoje - visikas jovalas. Neviltis.
Netgi iek tiek pykio. Igirst ten skambanius mirusios mer
ginos odius. Merginos, kuri kakodl kaltina mane dl savo
,
saviudybs.
,-
Kartais mums ateina mini kuri n patys nesuprantame. Ku
,
rios netgi nra tiesa - nes is tikrj taip nemanome bet kurios vis
tiek sukasi ms galvose nes mums domu jas mintyti.
174 JAY A S H E R
Sukioju prieais stovint servetli laikikl, kol glotniame si

dabriniame jo paviriuje pagaunu Tonio staliuko atspind. Tonis
atsilos luostosi rankas servetle.
Jeigu galtume skaityti kit moni mintis, tai suinotume ne
maai ir tikr, ir visikai atsitiktini dalyk. Tik nemoktume j
atskirti. Belikt isikraustyti i proto. Kas tiesa, o kas ne? Milijo
nai visoki idj, o k jos reikia?
Neturiu jokio supratimo, apie k dabar galvoja Tonis. O jis
nieko nenutuokia apie mane. Jis n i tolo neino, kad balsas,
aidintis mano galvoje ir sklindantis i jo grotuvo, yra Hanos
Beiker.
tai kodl mgstu poezij. Kuo ji abstraktesny tuo geriau. Skai
tydama niekada neinai, apie k i tikrj kalba poetas. Gali tik
nujaustu bet i tikrj neinai. Niekad negali bti visu imtu pro
cent tikra. Kiekvienas skrupulingai parinktas odis gali turti mi
lijonus reikmi. O galjis slepia - simbolizuoja visai k kita? Gal
tai - didesns, uslptos metaforos dalis?
Tu kalbi jau apie atunt mog, Hana. Jei tai susij su poe
zija, vadinasi, tai - ne a. Beliko tik penki vardai.
Nemgau poezijos, kol kart vienas mogus neimok mans,
kaip j suprasti. Jis patar man laikyti poezij savotiku galvoskiu.
Skaitytojo darbas remiantis viskuo, k ino apie gyvenim ir jaus
mus, iifruoti jos kod, arba odius.
K reikia poeto vartojamas odis raudona? Gal jis simboli
zuoja krauj? Gal pykt? O gal-geism? O gal vienaratis tiesiogyra
raudonas todl, kad taip skambjo geriau nei juodas?
A, prisimenu. Tai buvo per angl kalbos pamok. Mes ilgai ir
kartai ginijoms, k reikia raudona spalva. Jau nebeinau, k

tada galiausiai nusprendme.
Tas pats mogus, kuris imok mane suprasti poezij, imok ir
vertinti gebjim j kurti. Ties sakant, neinau geresnio bdo susi
gaudyti savo jausmuose, nei poezija.
Arba garso kasets.
Kai pykstu visai nebtina kurti eilraio apie to pykio prie
ast. Bet pats eilratis turi degti pykiu. Todl pirmyn... raykite
eilrat! inau, jog bent truput ant mans pykstate.
O kai j paraysite, pamginkite iifruotiy tarsi pirmkart per
skait vadovlyje ir ninieko neinodami apie jo autori. Rezultatas
tikrai jus apstulbins... ir igsdins. Bet tai visuomet pigiau nei lan
kytis pas psichoanalitik.
A kur laik taip ir dariau. Raiau poezij, o ne lankiausi pas
psichoanalitik.
O gal tokie apsilankymai bt padj, Hana?
Nusipirkau bloknot spiraline nugarle, kad vis savo kryb tu
riau vienoje vietoje. Kokias por dien per savait,, po pamok, ei
davau pasdti yyMon kavin' ir paraydavau vien kit eilrat.
Pirmieji keli mano bandymai ijo gana nyks. Negaljau pa
sigirti nei ypatinga gelme, nei subtilumu. Eiliavau gana tiesmu
kai. Visgi vienas kitas pasitaik ir gana neblogas. Bent jau man
taip atrod.
Paskui kakaip nejuiom pat pirmj eilrat i savo ssiuvinio
imokau atmintinai. Dar ir iandien niekaip nestengiu imesti jo i
galvos, kad ir kaip noriau. Tad tai jis grokits ar aipykites,
kad norite.
176 JAY A S H E R
Jei mano meil bt kaip jra.

Tai nebelikt ems tvirtos.
Jei mano meil bt dykyn
Vien tik smlynai be pabaigos.
Jei mano meil bt vaigdynas.
Keli nusviest nakt tamsoj.
Jei mano meil sparnus turt,
Skrisiau auktybse sauls viesoj.
Nagiy pirmyn! Juokits sveikat. O vis dlto, pamat tok i

spausdint ant atviruko, veikiausiai nusipirktumt.
Staiga man krtin perveria skausmas.
Vien nuo minties, kad tdien eisiu Mon kavin rayti eili,
gyvenimas darydavosi pakeniamesnis. Jei nutikdavo kas nors juo
kinga, baisu ar skaudu, galvodavau: o, i to ieis neblogas eilratis!
Dirsteljs per pet matau, kaip Tonis eina prie dur. Keista!
Kodl nestabteljo atsisveikinti?
Ko gero, itos kasets man irgi yra savotika poetin terapija.
Pro lang stebiu Ton, sdant savo main.
Pasakodama jums itas istorijas, pati aptinku domi dalyk.
Taip, daugiausia suinau apie savey bet ir apie jus. Jus visus.
Jis jungia viesas.
Ir kuo toliau pabaig, tuo daugiau ssaj atrandu. Gilumini
ssaj. Kai kurias jums jau nurodiau, siedama tas istorijas tarpu
savyje. O apie kitas kol kas n odiu neusiminiau.
Tonis paleidia varikl, ir Mustangas net sudreba. Paskui
pamau atbulas pajuda i aiktels.
O gal kartais js ir patys velgte toki ssaj, kuri as nesp

jau irti? Gal kartais vienu kitu ingsniu aplenkte poet?
Ne, Hana. As vos spju tau i paskos.
Ir kai itarsiu paskutinius odius... na, gal ne paius paskuti
nius, bet paskutinius iose kasetse... inau, kad tai tebus vientisas,
kietai suvytas ir jausmingas odi kamuolys.
Kitaip tariant, eilratis.
Stebdamas Tonio masin pro lang jauiuosi taip, lyg i
riau film. Mustangas ltai slenka u kadro. Taiau viesos
nenublanksta, nors turt nublankti, jeigu jis ir toliau riedt
atbulas arba apsisukt. Prieingai, jos staiga dingsta.
Lyg bt ijungtos.
Kiek suprantu, savo poezijos ssiuvin lioviausi rayti tada, kai
prajo noras giliau save painti.
K jis ten daro? Sdi mainoje ugesins viesas ir kako lau
kia? Kuri gal?
Jeigu kokia nors daina kaskart ispaudia jums aaras, o verkti
daugiau nebenorite, js liaujats klaussi tos dainos.
Vis dlto nuo savs nepabgsite. Negalite staiga nusprsti savs
nebematyti. Negalite ijungti to triukmo galvoje.
II
Kai Tonis ijungia viesas, ukandins langai pavirsta plynais

juodais lopais. Tik retkariais, anapus main stovjimo aiktels
keliu pravaiuojant kokiam automobiliui, nuo vieno lango rmo
iki kito nuslenka viesos dryis.
178 JAY A S H E R
Vienintel, tegu ir gana tolima, iliuminacija belieka viruti

niame deiniajame kampe matoma blanki rausvai mlyna vie
sel. Tai pats neonins Krestmonto ikabos galiukas, kyantis
virum vis aplinkini staig ir parduotuvi stog.
O Dieve! Kain k atiduoiau, kad tik galiau susigrinti
an vasar.
Su Hana bdavo taip lengva kalbtis, kol bdavome vieni.
Kaip smagiai kartu juokdavoms! Bet jei tik kas nors pasirodyda
vo netoliese, a ikart sumidavau ir susidrovdavau. Ir atsitrauk
davau. Tada jau nebeinodavau, kaip elgtis.
Kol sddavau toje maoje, akvarium primenanioje kasos
bdelje, su bendradarbiais tegaldavau susisiekti raudonuoju
hole stoviniu telefonu. Jis neturjo joki mygtuk, tebuvo tik
ragelis. Bet kaskart, kai j pakeldavau ir kitame laido gale atsiliep
davo Hana, sutrikdavau. Tarsi skambiniau jai ne i u trisdeim
ties pd stovinios bdels, o namus.
- Man reikia gros, - sakydavau.
- K, ir vl? - nustebdavo ji. Bet visada ypsodamasi. Ir kas
kart man veidas ukaisdavo i jaudulio. Nes, i teisybs, gros
kur kas daniau praydavau tada, kai dirbdavo ji, o ne kas nors
kitas.
Po poros minui pasigirsdavo beldimas duris, a pasi
taisydavau isipeusius markinius ir j {leisdavau. Laikydama
rankose dut smulki, ji prasisprausdavo pro mane, tiesiog
kankinamai arti, ir ikeisdavo dal mano banknot. O kartais,
ramesniais vakarais, netgi prissdavo mano kdje ir liepdavo
udaryti duris.
Kai ji taip pasakydavo, a i paskutinij stengdavausi suval

dyti lstani savo vaizduot. Nes, nors mudu ir likdavome ma
tomi i vis trij pusi pro langus, nelyginant kokie reti gyviai
karnavale, ir ji taip sakydavo tik todl, kad kad mums nebdavo
leidiama palikti atvir dur, tokioje anktoje patalpoje galjo
nutikti kas tik nori.
Ar bent a to nordavau.
Tomis akimirkomis, kad ir kokios retos bei trumputs jos
bdavo, jausdavausi nepaprastas. Mat Hana Beiker nutar su
manimi praleisti savo atokvpio valandl. O kadangi abu bda
vome darbe, niekas nieko negaldavo pamanyti. Niekas negaljo
ko nors tarti.
Bet kodl? Kodl kaskart, kai kas nors mudu ivysdavo, a nu
duodavau, neva man tai nieko nereikia? Mudu drauge dirbame,
sakyte sakydavau jiems. Ne biiuliaujams. Tiesiog dirbame.
Kodl?
Nes Hana turjo savotik reputacij, kuri mane baugino.
Pirmkart tai iaikjo prie kelias savaites, per vakarl, kai
Hana buvo visai greta. T nuostabi akimirk, kai jau atrod, kad
viskas netrukus susitvarkys.
velgdamas jai akis, negaljau tverti neatsipras. U tai,
kad taip ilgai delsiau ir nepasakiau jai, k jauiu irdyje.
Vien trump akimirk jau pajgiau tai prisipainti. Pasakyti
jai. Ir pats sau. Bet nuo tada daugiau niekad to nebestengiau.
Iki pat dabar.
O dabar jau per vlu.
tai kodl i akimirk jauiuosi toks sklidinas neapykantos.
180 JAY A S H E R
Nekeniu savs. Tikrai nusipelniau bti tame srae. Nes, jeigu

nebiau itaip bijojs vis aplinkui, galjau pasakyti Hanai, kad
yra mogus, kuriam ji rpi. Gal tada ji tebebt gyva.
Vargais negalais atpliu akis nuo tos neonins ikabos.
Kartais pakeliui namus vis dar usukdavau yyMon kavin

igerti karto okolado. Arba praddavau ten ruoti nam darbus.
Kartais skaitydavau. Tik eilrai daugiau neberaiau.
Norjau atsipsti... pati nuo savs.
Perbraukiu ranka sau nuo pasmakrs iki sprando. Mano
plauk galiukai net permirk nuo prakaito.
Bet poezij mgau. Pasigesdavaujos. Ir vien dien, po keli sa
vaii pertraukosy nusprendiau grti prie jos. Norjau pasitelkusi
poezij tapti laimingesn.
Smags eilraiai. Linksmi, smagsy saulti eilraiai. Links
mi, nerpestingi, diugs. Kaip tos dvi damos, pavaizduotos rekla
minje Mon kavinsskrajutje.
Kart aptikau nemokam kurs, kuris vadinosi: yyPoezija: my
lti gyvenim . Ten tarsi turjo imokyti ne tiktai mgti poezij, bet
ir per poezij labiau pamilti save.
Aky a kaipmat usiraiau!
D-7 js emlapyje. Bendruomens sal vieojoje bibliotekoje.
Dabar jau per tamsu ten eiti.
Poezijos usimimas prasiddavo tuo pat metuy kai nuskambda
vo paskutinis skambutis mokykloje, utat lkdavau tenai paknopsto
mis, kad tik per daug nepavluoiau. Vis dlto, nors ir vluodavau,
visi ten susirink diaugdavosi mane matydami: as atsinedavau
savj paaugls poir, kaip jie sakydavo.
Apsidairau ir pamatau, kad vienas pats besdiu Pas Rouz.
Ukandin usidarys dar tik po pusvalandio. Utat, nors nieko
nebevalgau ir nebegeriu, vyrikis u baro nebando mans ivary
ti. Todl pasilieku.
sivaizduokite puslankiu sustatytas kokias deimt ar dvylika
oranins spalvos kdi, o is gal viena prieais kit sitaisiusios
sdi dvi nerpestingos damos is Mon kavinsskrajuts. Visa bda,
kadjau nuo pat pradi abi jos neatrod nei linksmos, nei nerpes
tingos. Matyt, tos skrajuts autorius bus kompiuteriu auktyn kojom
apverts surgusias j minas ir padars is j ypsenas.
Susirinkusieji ras apie mirt. Apie moni ydas. Apie visuotin
lugim ir cituoju apie t aliai melsv gniutul su baltais
ruoeliais.
Rimtai, btent itaip ir pavadino. Ir dar pridr, kad em -
pavinks dvokiantis svetimknis, kur reikia ipjauti.
tai kodl nekeniu poezijos. Kas gi sako gniutulas, o ne
rutulys arba kamuolys?
Atsiskleisk, pasirodyk, sakydavo man. Atverk mums juo
diausias savo gelmes!
Juodiausias savo gelmes? Atsipraau, o kas js bsite - mano
ginekologas?
Hana!
Kiek syki man nordavosi pakelti rank ir paklausti: Hm,
atleiskite, o kada pagaliau pereisime prie diaugsmo ir laims? Apie
182 JAY A S H E R
tai, kaip mylti gyvenim? Na., inote: Poezija: mylti gyvenim.

Juk taip buvo parayta skrajutje? Ir tik todl as ia!
Galiausiai itvriau tik tris tokius poezijos krj susibrimus.
Vis dlto kai kas is to ijo. Ar tai buvo gera?
Ne.
Hmm... Kain.
Matotey toje grupje buvo vienas mogus. Taip pat vyresnij
klasi moksleivis su savitu poiriu, tiesiog dievinamas vyresnio
amiaus poet. Kas jis toks? Ogi ms mokyklos urnaliuko Radi
ni biuras redaktorius.
Rajanas Seiveris.
Jau supratote, apie k as. Ir esu tikra, kadjs, pone redaktoriau,
tiesiog laukiate nesulaukiate, kada pagaliau itarsiu tamstos vard.
Taigi, Rajanai eiveri, tavo eil. Tiesa padarys tave laisv!
Tai Radini biuro urnaliuko kis.
Tujau kuris laikas visk supratai, Rajanai. Neabejoju, kad, vos
man usiminus apie poezij, tu sumojai, jog ia apie tave. Kitaip
n negaljo bti. Nors taip pat esu tikra, kad veikiausiai pagalvojai:
Negali bti, jog tik todl atsidriau sitose kasetse. Tai juk tokie
niekai!
Mokyklinis eilratis. Dieve, jis buvo jos!
Bet nepamirk, kad ia veju vientis, kiet ir jausming ka
muol.
Kietai umerkiu akis ir usidengiu jas ranka.
Sugrieiu dantimis; andikauli raumenys net dega - i pas
kutinij stengiuosi nerkti. Ir neverkti. Nenoriu, kad jinai j
skaityt. Nenoriu girdti to eilraio, deklamuojamo jos balsu.
Norite igirsti, kok paskutin eilrat paraiau, prie liaudama-

si krusi poezij? Prie visiems laikams mesdama j kurti?
Ne?
K gi. iaip ar taip, jau vis tiek bsitej skait. Ms mokykloje
jis baisiai populiarus.
Pabandau atpalaiduoti aki vokus ir sukstus andikaulius.
Tas eilratis. Nagrinjome j per angl kalbos pamok. Dau
gyb kart skaitme j garsiai.
Ir Hana visa tai girdjo.
Kai kurie i js turbt j prisimenate. Gal ne paodiui, bet
vis tiek inote, apie k a kalbu. Radini biuro urnaliukas.
Per pusmet mokyklos teritorijoje Rajano surankiot daikiuk
kolekcija.
Kaip antai meils laikelis, nusviestas po suolu, taip ir nepateks
rankas tam, kam buvo skirtas. Jei Rajanas j rasdavo, ibraukdavo
asmenvardius, kurie galt iduoti, kam jis priklauso, ir nuskena-
vs ddavo savo urnalo numer.
I albumo isprdusios nuotraukos... jas irgi nuskenuodavo.
Istorijos uraai, apipaiinti mirtinai nuobodiaujanio moks
leivio... irgi bdavo skenuojami.
Gal kam nors kyla klausimas, kaip Rajanas sigudrindavo suras
ti tiek domi dalyk skenuoti? Arjis tikrai netyia visk aptikdavo?
O gal tiesiog nugvelbdavo? Syk, po vieno ms poezijos brelio susi
rinkimo, pati jo ito paklausiau. Ir jis dav garbs od, kad viskas,
kas skelbiama jo urnale, tikrai buv surasta atsitiktinai.
Tiesa, kartais, - pripaino jis, - mons jo spintel meta ir
vien kit savo rast daikt. U tuos jis negals visu imtu pro-
184 JAY A S H E R
cent garantuoti. Todl ir ibraukis vardus bei telefon numerius.

O nuotraukos paprastai nebnanios itin okiruojanios.
Surinks penkis ar eis puslapius geros, domios mediagos jis
padaugins j penkiasdeimia egzempliori. Tada susegs ir imts
mokykloje vairiose vietose. Palieks vien kit tualetuose. Persi
rengimo kambariuose. Ant bgimo takelio.
Tik niekad nededu toje paioje vietoje, pasak jis man. Jam
atrod visai deramas dalykas, kad jo urnaliuk mons netiktai
aptinka lygiai taip pat, kaip ir jis tuos pamestus daiktus.
Bet inote k? Mano eilratis!Jisai j pavog!
Ipeu i laikiklio servetl ir iurkiu popieriumi perbrau
kiu sau per akis.
Kas savait po poezijos brelio susirinkim mudu su Rajanu
ilgai kalbdavoms, susd ant bibliotekos laipt. Pirmj savait
tiesiog kikenome i kit parayt ir perskaityt eilrai. Saipms,
kiek juose nirumo ir depresijos.
-Argi ia neturjome pasijusti laimingesni? - kartojo jis. Ma
tyty usira ituos usimimus lygiai dl tos paios prieasties,
kaip ir a.
Pakeliu galv. Vyrikis anapus baro mgina uriti sunk
iukli mai. Jie tuoj usidarys.
- Gal galima stikl vandens? - papraau.
Po usimimo antrj savait, sddami ant t bibliotekos laip
t, mudu skaitme vienas kitam savo eilraius, sukurtus skirtin
gais gyvenimo momentais.
Jis iri man akis, paraudusi, servetle nutrint od.
Bet tiktai diugius ir linksmus eilraius. Apie tai, kaip mylti
gyvenim. Tokius, kuri niekad nebtume drs parodyti tai depre

sij dievinani lidesio apatal grupei viduje.
Be to, darme tai, kas visai nebdinga poetams: aikinome ir
komentavome savo kryb. Eilut po eiluts.
Treij savait ryoms didiausiai avantirai ir apsikeitme
istisais savo krybos ssiuviniais.
Jis pastumia man stiklin vandens su ledu. Iskyrus t stiklin
ir servetli laikiklius, daugiau ant baro nieko nra.
Oho! Tam prireik nemaai drsos. Bent jau man tai tikrai.
Neabejoju, kad tau, Rajanai, irgi. Paskui istisas dvi valandas, kol
nusileido saul, abu sdjome ant t cementini laipt ir vertme
vien puslap po kito.
Jo raysena buvo klaiki, utat skaitydama jo eilraius sugai
au kiek ilgiau. Taiau jie pasirod nuostabs. Kur kas gilesni u
manuosius.
Jo kryba atrod tikra ir rimta profesionali poezija. Neabejoju,
jog kada nors mokiniams per pamokas teks analizuoti jo eilraius.
Sugniauiu ranka aprasojus, alt vandens stikl.
Aiku, neturjau jokio supratimo, apie k jo eilraiai. Tikrai
ne. Utat puikiai jauiau j emocijas. Jie buvo nuostabiai gras.
Kone susigdau pagalvojusi, k jis turjo manyti, vien po kito vers
damas ssiuvinyje manuosius. Mat skaitydama jo kryb staiga
suvokiau, kaip maai laiko teskyriau savo eiliavimams. Reikjo ne
skubti ir atidiau rinkti odius. Jausmingesnius odius.
Taiau vienas is mano eilraij ukabino. Jis panoro daugiau
apie j suinoti... Pavyzdiui, kada j paraiau.
Bet as jam nieko nepasakojau.
186 JAY A S H E R
Negeriu vandens, tik iriu, kaip vienas vandens laas rieda

stiklu ir atsimua mano pirt.
Paraiau t eilrat t pai dien, kai grup moksleivi susi
nervino ir siuto, jog kakam uteko lumo paprayti pagalbos,
nes kamuoja mintys apie saviudyb. Pamenate, dl ko jie suirzo?
Kad ta, kuri para ratel, nenurod savo vardo.
Aky kaip nemandagu!
Ratelis buvo anoniminis. Lygiai kaip ir eilratis, paselbtas
urnale Radini biuras.
Tada Rajanui parpo suinotiy kodl paraiau t eilrat.
Pasakiau jam, kad kart eilratis privalo kalbti pats. Bet man
buvo domu, kaip jis isiaikins jo prasm.
I pairos, tar jisf lyg ir atrodyt, kad tai eilratis apie
pripainim. A noriu bti pripainta savo motinos. O dar labiau
man norisi jos pritarimo. Ir dar a troktu, kad kai kurie mons -
iuo atveju tai vaikinas - liautsi irj mane i aukto.
Vaikinas?
Vanduo subga stiklins apai ir tarsi pritraukia j prie sta
lo, o paskui vl atleidia. Gurkteliu vandens ir traukiu burn
ledo kubel.
Paklausiau, ar tame eilratyje jis nevelgia nieko gilesnio.
Laikau led ant lieuvio. Jis klaikiai altas, bet noriu, kad ten
sutirpt.
I dalies juokavau. Maniau, kad jis visai tiksliai isiaikino
mano eilraio prasm. Bet man rpjo, k mokytojaSy skiriantis
mokiniams analizuoti eilraiusy noriy kad tie jame atrast. Nes
mokytojai visada link persistengti.
Vis dlto tu velgei, Rajanai. velgei paslpt prasm. Tu apti

kai tau ko netgi as pati nestengiau savo eilratyje irti.
Tas eilratis ne apie mano mam, - pasakei. Ir ne apie vaikin.
Jis - apie mane. Tai as pati raau sau laik... eilraio pavidalu.
Kai taip pasakei, net krpteljau. Pasiiauiau, ketindama gin
tis. Netgi supykau. Taiau tu buvai teisus. Mano paios odiai
mane i tikrj gsdino ir lidino.
Pasakei man, kad t eilrat raiau todl, jog bijojau pati sa
vs. O mam pasirinkau kaip dingst, kaltindama j, neva mans
nevertina ir nesupranta, nors tuos odius turjau tarti savo paios
atvaizdui veidrodyje.
O vaikinas? paklausiau. K jis reikia?
Tai a. O Dieve, tai a. Dabar suprantu!
Usispaudiu rankomis ausis. Ne todl, kad giniausi nuo
kokio iorinio triukmo. Ukandinje dabar jau beveik visai tylu.
Tiesiog noriu pajusti kiekvien jos od taip, kaip ji juos taria.
Belaukdama, k atsakysi, graibiau kuprinje nosinaits. ino
jau, kad bet kuri akimirk galiu pravirkti.
Tu man pasakei, kadjoks vaikinas neiri mane taip i auk
to, kaip a pati. Bent jau tai, tavo nuomone, reikia tas eilratis.
tai kodl tu apie j teiravaisi. Jautei, kadjis siekia giliau, nei netgi
tu pajgi isiaikinti.
K gi, Rajnai, tu buvai teisus. Jis siek daug, daug giliau. Ir
jeigu tai supratai jeigu taip manei, - kodl tada nugvelbei mano
bloknot? Kodl ispausdinai mano eilrat, kur pats apibdinai
kaip varant iurp \ savajame Radini biure? Kam leidai ki
tiems j skaityti?
188 JAY A S H E R
Ir narstyti po kaulel. Ir tyiotis.

Tai jokiu bdu nebuvo pamestas eilratis, Rajanai. Ir tu tikrai
jo neradai, tad jis tavo kolekcijai nepriklaus.
Taiau kiti j aptiko btent tavo kolekcijoje. Ten bdamas, jis
kaip sykis pries poezijos pamokas patraukdavo mokytoj ak. tai
kodl itisos moksleivi klass tarj skersai iilgai, iekodamos slap-
tos prasms.
Ms klasje niekas jo nesuprato. N i tolo. Taiau tuo
metu mums visiems atrod, kad j perkandome. Netgi ponui
Porteriui.
Ar inai, k ponas Porteris pasak, prie idalindamas visiems
analizuoti mano eilrat? Jis pareik, es skaityti eilrat, sukur
t neinomo ms mokyklos bendruomens nario, - tai beveik tas
pats, kas skaityti klasikin mirusio poeto krin. Btent taip mi
rusio poeto. Nes nei vieno, nei kito negalime paklausti, kj krinys
i tikrj reikia.
Tada ponas Porteris lukteljo, ar kas nors neprisipains j para
s. Taiau to, kaip inote, nenutiko.
Taigi dabar suprantate. O tiems, kas jau spjote t eilrat pri
mirti, priminsiu. Kokia esu. Autor - Hana Beiker.
vilgsniams susitikus
nematai mans
Nieko nesakai
kai nibdu tau
sveikas
Gal tu mano draugas
gal sielos dvynys

O gal mes svetimi
parodys tik
laikas
Tu mano motina
savy mane neiojai
Dabar mans nematai
tiktai mano rb
O kai tavs klausia
kaip a gyvenu
ypsena lidna
mama kur taip
skubam
Noriu
stotis po mlynu Viepaties dangum
kad mane matyt
ne vien akimis
Nupiekit nuo mans
t kno kauk
ir ivysite
mano siel
kokia esu
Dabar jau inote kodl.

190 JAY A S H E R
Na, tai ar js mokytojai pakankamai smulkiai mane inarst?

Ar jie buvo teiss? Ar js bent tarty kad tai - as?
Taipy ko gerOy kai kurie is js tarte. Rajanas juk turjo
kam nors iplepti; tikriausiai didiavosi, kad jo kolekcija pate
ko net mokyklos program. Bet jei mans kas klausdavo, a nei
prisipazindavauy nei neigdavau. Kai kuriuos toks elgesys baisiai
ukniso.
Atsirado net mgj kurti mano eilraio parodijas, kurias jie
man garsiai skaitydavo, vildamiesi mane priveikti.
Taip, pats maiau. Girdjau, kaip dvi panels i pono Porte
rio klass prie suskambant skambuiui deklamavo vien toki
versij.
Visa tai buvo taip kvaila, vaikika... ir iauru.
Jos niekaip neatstojo: itis savait kasdien atsitempdavo vis
po nauj eilrat. Hana kaip manydama stengsi nekreipti tai
dmesio ir, laukdama pono Porterio, apsimesdavo, kad skaito
knyg. Tik prasidjus pamokai ji pagaliau galdavo lengviau at
sikvpti.
Visa tai neatrodo kain kas, ar ne?
Nayjums - galbt ir ne. Taiau man mokykla jau ilgokai nebe
buvo saugus prieglobstis. O po tavo idaig su fotoaparatu, Taileri,
a ir namie nebesijauiau saugi.
O ia staiga netgi mano mintys buvo vieai ijuoktos.
Kart per pono Porterio pamok, kai tos mergiots nepaliov
jos erzinusios, Hana pakl galv. Akimirk jos vilgsnis susidr
su manuoju. Tik akimirk. Bet ji suprato, kad j stebiu. Ir, nors
niekas nieko nepastebjo, a nusisukau.
Ji buvo visai viena.

Labai grau, Rajanai. Ai. Tu tikras poetas.
Isitraukiu i aus ausines ir usikabinu ant kaklo.

- Neinau, kas tau darosi, - sako vyrikis anapus baro, - bet
pinig a i tavs neimsiu.
Jis psteli iaudel ir suspaudia j i abiej gal.
Papurtau galv ir siekiu kien pinigins.
- Ne, a sumoksiu.
Jis dar labiau spsteli ir susuka iaudel.
- A rimtai. Juk tai tik kokteilis. Ir, kaip sakiau, neinau, kas
tau darosi, neinau, kaip tau padti, bet tavo gyvenime tikrai vyks
ta kakas negera, utat noriu, kad pasilaikytum sau tuos pinigus.
Jis dmiai iri man akis ir a suprantu, kad nejuokauja.
Neinau, k jam atsakyti. Net jei ir rasiau tinkam odi,
man taip gniauia gerkl, kad vis tiek j neitariau.
Todl tik linkteliu, iumpu kuprin ir eidamas link dur pa
keiiu kaset.
v KASET: A PUS
Vos tik Rouzs ukandins durys usiveria man u nugaros, kaip

mat igirstu spragtelint visas tris urakinamas spynas.
O kur dabar man eiti? Namo? Vl Mon kavin? Gal vis
dlto trauksiu bibliotek. Pasdsiu lauke ant cementini laip
t. Ir tamsoje perklausysiu likusias kasetes.
- Kljau!
Tonio balsas.
Jis triskart akinamai mirkteli mainos viesomis. Nuleids
vairuotojo puss langel, Tonis itiess rank moja man, kad
prieiiau. Trkteliu auktyn varkelio utrauktuk ir einu prie jo.
Bet nesilenkiu prie langelio. Nenoriu kalbtis. Ne dabar.
Mudu su Toniu pastami jau daugel met, ne kart esame
drauge dar visokias uduotis ar susieidav pakvailioti po pamo
k. Bet per vis t laik n sykio nesame nuoirdiai pasikalbj.
O dabar, tariu, jis kaip tik tokio pokalbio ir tikisi. Juk vis
laik ia sdjo. Sdjo mainoje ir lauk. Ko dar jis galt tiktis?
Jis neiri mane. Tik ikis rank nykiu bando pataisyti
onin veidrodl. Paskui usimerkia ir makteli galva priek.
- Eik, Kljau, sskis.
- Ar kas nutiko?
Patyljs jis papurto galv.
Apeinu jo main i priekio, atsidarau keleivio dureles ir s
du, viena koja vis dar remdamasis asfalt. Kuprin su Hanos
bat dute viduje pasidedu sau ant keli.
- Udaryk duris, - sako Tonis.
- Kur vaiuojam?
- Viskas gerai, Kljau. Tik udaryk duris. - Jis pasuka ran
kenl ant savo dureli ir pakelia lango stikl. - Salta lauke. - Jo
akys okinja nuo prietais skydelio prie garso aparatros ir vl
atgal prie vairo. Tik mane jis neiri.
Vos tik udarau dureles, jis tarsi startiniam pistoletui iovus
pradeda kalbti.
- Tu jau devintas, kur man tenka sekioti, Kljau.
- K? K tu ia neki?
- Dl to antro kasei rinkinio, - sako jis, - Hana neblefavo.
A jas turiu.
- O Dieve! abiem rankom usidengiu veid. Veriantis skaus
mas galvoje vl atsinaujina. Stipriai spaudiu kakt delno apaia.
- Viskas gerai, - sako jis.
Nepajgiu pakelti aki. Kiek ir ko jis ino? Apie mane? K
jis girdjo?
194 JAY A S H E R
- Kas gerai?
- Ko klauseisi, sddamas ten viduje?
-K?
- Kelintos kasets?
Galiu mginti isiginti, galiu dtis, kad n nenutuokiu, apie
k jis kalba. Arba galiu lipti lauk i mainos ir dingti. Bet, iaip
ar taip, jis juk vis tiek ino.
- Viskas gerai, Kljau, tikrai. Tai kelinta kaset?
Vis dar neatmerkdamas aki, spaudiu sau kakt krumpliais.
- Rajano, - sakau. - Apie eilrat. Tada sistebeiliju j.
Jis atsiloia atgal ir usimerkia.
- Kas? - klausiu.
Jis neatsako.
- Kodl ji tau jas atidav?
Jis iupinja kadaruojani uvedimo raktelio grandinl.
- Ar galim vaiuoti, kol klausysiesi kitos juostos?
- Pasakyk, kodl ji tau jas atidav?
- Gerai, pasakysiu, - linkteli jis, - bet su slyga, kad dabar
pat perklausysi kit juost.
- Kodl?
- A nejuokauju, Kljau. junk ir klausykis.
- Tada atsakyk mano klausim.
- Todl, kad ji - apie tave, Kljau. - Jis paleidia raktelio
grandinl. - Kita juosta - apie tave.
Nieko.
irdis man neioka per gerkl. Akys neivirsta i kaktos. A
net nekvpuoju.
Ir staiga...
Trkteliu rank, alkn trenkiasi mainos sdyn. Paskui
smogiu ja dureles ir noriu voti galva onin lang. Bet tiktai
atsitrenkiu kds atlo.
Tonis udeda rank man ant peties.
- Klausykis, - sako jis. - Ir nelipk i mainos.
Jis uveda varikl.
Aaros rieda man i aki. Pasuku galv jo pusn. Bet jis iri
tiesiai priek.
Spragteliu Walkman dangtel ir itraukiu kaset. Penkt
j. Kamputyje raytas rykus tamsiai mlynas devynetas. Mano
juosta. A - numeris devyni.
kiu kaset atgal grotuv ir, sums abiem rankomis, uve-
riu j kaip koki knyg.
Tonis jungia pavar ir per tui main stovjimo aiktel
ivaiuoja gatv.
Neirdamas brkteliu nykiu per Walkman vir,
iuopdamas mygtuko, kuris vest mane Hanos istorij.
Romeo, ak, Romeo! Kurgi tu, Romeo?

Mano istorija. Mano juosta. tai kaip ji prasideda.
Geras klausimas, Diuljeta. Gaila, kad neinau atsakymo.
Perrkdamas variklio gaudes, Tonis aukia man:
- Kljau, viskas gerai!
Jeigu visai atvirai, tai niekad nebuvo momento, kad biau sau
pasakiusi, jog Kljus Densenasyra... tas tikrasis.
196 JAY A S H E R
Vien tik igirdus savo vard, skausmas, pliantis man galv,

padvigubja. Jauiu, kaip kankinamai suspaudia ird.
Netgi negaliau pasakyti, ar daug tikrojo Kljaus Denseno
man pavyko painti per tuos metus. Daugiausia apie j spjau prisi
klausyti is kit. Kaip tik todl man ir norjosi geriau j painti. Nes
viskas, k tekdavo igirsti absoliuiai viskas! - buvo tik gera.
Tai buvo vienas is toki dalyk, kur, syk pastebjusi, jau
nebegaljau nekreipti dmesio.
tai kad ir Kristen Renert. Ji aminai vilki juodai. Juodos kel
ns. Arba juodi batai. Juoda palaidin. Kartais juodas varkelis,
ir jei tai vienintelis juodas jos drabuis t dien, tai iki pat vakaro
jo nenusivilks. Kai kitkart j pamatysite, patys pastebsite. O tada
jau nebegalsite to nebematyti.
Stivas Oliveris irgi panaiai. Kaskart, kai jis pakelia rank ko
nors paklausti ar pasakyti, jis visada pradeda odiais na, gerai.
- Pone Oliveri?
- Na, gerai, jei Tomas Defersonas buvo vergvaldys...
- Pone Oliveri?
- Na, gerai, gavau 76,1225.
- Pone Oliveri?
- Na, gerai, ar galima ieiti koridori?
Rimtai. Kiekvien kart. Dabar jau ir js girdsite... kiekvien
kart.
Taip, pastebjau, Hana. Bet, bk gera, judam toliau.
Klausantis kalb apie Klj apimdavo panausjausmas. Kaip jau
sakiau, menkai j tepainojau, bet vos igirdus jo vard pastatydavau
ausis. Ko gero, vildavausi suinoti k nors nesvarbu k - pikantis-
ko. Ir ne todl, kad man bt magj skleisti apkalbas. Paprasiausiai

nestengiau patikti, kad manoma bti itokiam teigiamam.
Dbteliu Ton ir pavartau akis. Bet jis vairuoja ir iri tiesiai
priek.
Jeigu jis is ties yra toks geras... puiku. Nuostabu! Bet man tai
tapo savotik asmeniniu aidimu. Kiek ilgai man pavyks girdti
apie Klj Densen vien tiktai gera?
Paprastai, kai kas nors susikuria sau vaigds vaizdy kur nors
tno pasislps tokio mogaus prieininkas ir tyko, kada gals su
plyti vaigd skutus. Jam tereikia sulaukti vienos vienintels
lemtingos klaidos, kad pasirodyt.
Taiau Kljui tai negrs.
As vl dbteliu Ton. kart jis kvailai ypsosi.
Tikiuosi, kad pasiklaus io rao nepulsite visi raustis pakam
pmis ir iekoti kokios nors gilios, juodos ir bjaurios jo paslapties...
nors neabejoju, kad jos esama. Jis tikrai turi bent koki vien ar
dvi, teisyb?
Turiu bent kelias.
Bet pala, o tu pati k darai, Hana? Ar ne tam k tiktai uklei
j ant postamento kaip tobulybs siknijim, kad paskui galtum
nugriauti ir sumaiyti su purvais? Tai tu, Hana Beiker, buvai ta
slapia tykojanti prieinink. Laukei jo klaidos. Ir radai j. O dabar
tiesiog nesitveri i nekantrumo kuo greiiau visiems apie j papasa
koti ir sunaikinti jo vaizd.
Turiu ikart pasakyti, kad... to nebus.
Man atleidia krtin ir pagaliau ikvepiu, tik dabar suvoks,
kad buvau nustojs alsuoti.
198 JAY A S H E R
Tikiuosi, per daug nenusivylte. Tikiuosi ne tam mans klau

sots ir varvinate seil, kad igirstumte apkalb. Tikiuosiy kad itos
juostos jums turi svarbesn reikm.
Kljau, mielasisy tavo vardas nedera itam srae.
Priglaudiu galv prie lango ir usimerkiu, bandydamas susi
telkti alt stikl. Gal, klausydamasis jos odi ir stengdamasis
susitelkti alt, kaip nors stengsiu nesubyrti?
Tu esi ia ne dl to, kaip kiti. Kaip tame aidime: suraskite vien
daikt, kuris netinka prie kit. Vien, kuriam nedert ia bti.
Tai tu, Kljau. Taiau tau teks ia bti, kad galiau papasakoti
vis savo istorij. Vis iki pat galo.
II
- Kodl turiu ito klausytis? - klausiu. - Kodl, jeigu ia

nederu, ji paprasiausiai negaljo mans praleisti?
Tonis vairuoja nesustodamas. Jei ir nukreipia akis nuo kelio
tiesiai prieais save, tai tik tam, kad trumpai dirstelt upaka
linio vaizdo veidrodl.
- Kur kas mieliau biau niekad viso to negirdjs, - pri
duriu.
Tonis papurto galv.
- Ne. Btum i galvos ijs, niekaip nesuprasdamas, kas jai
nutiko.
Spoksau pro priekin stikl mainos vies i tamsos plia
mus baltus ruous. Ir suprantu, kad jis sako ties.
- Be to, - vl sako jis, - manau, ji norjo, kad tu inotum.
Galbt, - pamanau sau. Bet kodl?

- Kur vaiuojam?
Jis neatsako.
Taip, mano pasakojime esama dideli plyi. Tiesiog nepajgiau

sugalvoti, kaip papasakoti kai kurias dalis. Arba neprisiveriau
garsiai apie tai prabilti. Yra vyki, kuri ligi iol nesupratau... ir
niekada nesuprasiu. O jeigu man niekad nereiks garsiai apie tai
kalbti, tai gal ir permstyti j vis nebtina?
Taiau argi tai sumenkina kurio nors i js istorijas? Ar js
istorijos tampa ne tokios reikmingos vien todl, kad a ne visk
jums pasakau?
Ne.
Ties sakant, dl to jos darosi netgi dar svarbesns.
Js neinote, kas djosi likusiame mano gyvenime. Namie. Net
gi mokykbje. Lygiai kaip neinote, kas dedasi bet kurio mogaus
gyvenime, iskyrus js pai. O kai ko nors pridirbate vienoje kito
mogaus gyvenimo dalyje, tai atsiliepia ne vien tai daliai. Deja, ne
manoma to tiksliai inoti ir numatyti. Todl, jeigu suknisate vien
svetimo gyvenimo dal, suknisate j vis.
Viskas... yra tarpusavyje susij.
Likusios kelios istorijos suksis apie vien vienintel nakt.
Vakarlis.
Visj centreyra ms naktis, Kljau. Tu supranti, k turiu ome
nyje kalbdama apie ms nakt, nes, nepaisant vis t met, kuriuos
200 JAY A S H E R
praleidome mokydamiesi toje paioje mokykloje ar kartu dirbdami

viename kino teatre, tebuvo vienintel naktis, kuri mudu sujung.
Per kuri mudu is ties suradome vienas kit.
Toji naktis it pasakojim suka ir daugel is js... O vie
n - netgi antrkart. Atsitiktin naktis, kurios niekas is js nebe
gali ataukti.
Man baisu prisiminti t nakt. Ji kl man siaub dar iki pa
sirodant ioms juostoms. T nakt bgau nuraminti senuts ir pa
sakyti jai, kad jos vyras liko gyvas ir sveikas. Kad viskas bus gerai.
Taiau a melavau. Nes tuo metu, kai lkiau guosti jo monos,
antrasis vairuotojas mir.
O ir pats senukas, kol parsirado namo pas mon, jau tai
inojo.
Belieka tiktis, kad it juost daugiau niekas, be js, esani
itame srae, negirds, ir tai, kaip jos pakeis js gyvenim, pri
klausys vien tik nuo js pai.
Aiku, jei ie raai ikilt vieum, jums tekt susidurti su
pasekmmis, kuri jau visikai nebegaltumte paveikti. Todl nuo
irdiai viliuosi, kad persiuniate vienas kitam ituos raus.
vilgteliu Ton. Ar jis tikrai taip padaryt? Ar galt? Ar
atiduot juostas mogui, nesaniam itame srae?
Ir kam?
Kai kuriems ijs tos pasekms bt visai menkos. Gal truputis
gdos. Siek tiek sumiimo. Bet dl kit sunku pasakyti. Atleidimas
i darbo? Kaljimas?
Gal veriau palikime visk tarp ms, gerai?
Taigi, Kljau, mans apskritai neturjo bti tame vakarlyje. Bu
vau kviesta, bet neketinau ten eiti. Mano paymiai spariai prastjo.
Tvai kas savait pra mokytoj mano paangumo vertinimo. O kai

paaikjo, kad reikalai negerja, man buvo paskelbtas nam aretas.
Mano atveju tai reik, kad daugiausia per valand turdavau
parsirasti namo i mokyklos. Teturjau tiktai vien valand laisvo
laiko ligi tol, kol pagerinsiu savo paymius.
Sustojame prie sankryos, taiau Tonis vis tiek atkakliai iri
tiesiai priek. Gal nenori matyti mano aar? Tada jam neverta
jaudintis, nes verkti a nesiruoiu. Bent kol kas.
Vienas i manj gand apie Klj Densen altini prane,
kad tu ketinai eiti t vakarl.
K? Kljus Dzensenas eis vakarl? Negirdtas daiktas!
Savaitgaliais man tenka mokytis. I daugelio mano pasi
rinkt dalyk kiekvien pirmadien bna atsiskaitymai. Tai ne
mano kalt.
Ne a viena ikart taip pagalvojau, aplinkiniai irgi t pat ne
kjo. Niekas i j nesuprato, kodl tavs niekad nematyti vakar
liuose. Aiku, jie prisigalvojo visokiausi paaikinim. Bet inai k?
Teisingai. N vienas ij nebuvo blogas.
Oi, uteks pagaliau!
Kaip inote, Taileris nra toks auktas, kad spoksot pro antro
aukto lang, todl ir man pasprukti i savo kambario nebuvo per
daug sunku. O t vakar a tiesiog privaljau pasprukti. Bet ne
skubkite daryti ivad. Ligi to vakaro i nam esu pasprukusi vos
porkart.
Na, gerai, tris kartus. Gal keturis. Bet tikrai ne daugiau.
Tie ijs, kurie neinote, apie kok vakarl kalbu, susiraskite
emlapyje raudon vaigd. Didel, riebi, ryki, sodriai raudo
n vaigd. C-6. Penkidtrylika, Kotonvudas.
202 JAY A S H E R
Ar ten mes vaiuojame?

Aha-a... dabar jau supratote. Kai kurie i js dabar jau tiks
liai inote, koks js vaidmuo. Bet jums teks palaukti, kol igirsite
savo vard ir tau k ketinu papasakoti. Kol igirsite, k a galiu
papasakoti.
T vakar nusprendiau, kad bt visai malonu psiomis pa
sivaikioti iki vakarlio vietos. Norjau atsipalaiduoti. T savait
itisai lijo, ir, kiek prisimenu, vir miesto vis dar kabojo emi, juodi
debesys. Oras, kaip tokiu vlyvu metu, irgi buvo visai iltas. itoks
oras man labiausiai patinka.
Man irgi.
Tiesiog stebuklas.
Juokinga, bet pakeliui vakarl ingsniuodama pro daugyb
nam galvojau, kiek daug vairi galimybi esama gyvenime. Tos
galimybs neribotos. Ir pirmkart po labai ilgo laiko mano irdy
siieb viltis.
Man irgi taip buvo. Beveik prisiveriau ieiti i nam ir ke
liauti t vakarl. Tikjausi, kad patirsiu k nors naujo. K nors
jaudinanio.
Viltis? K gi, matyt, bsiu iek tiek ne taip supratusi.
O dabar? Ar inodamas, kas nutiko mudviem su Hana, vis
tiek biau js? Net jei viskas vl bt taip pat?
Tai paprasiausiai buvo tyla prie audr.
Taip, biau js. Net jei pasekms bt buvusios visai to
kios pat.
Segjau juod sijon ir vilkjau prie jo priderint megztin su
gobtuvu. Pakeliui padariau trij kvartal ilgio lankst iki savo se
nojo namo - to, kuriame gyvenome i pradi, kai tik atsiklme
/ miest. Tai pirmoji raudona vaigd pirmoje pirmosios kasets

pusje. Verandoje deg viesa, o garae burzg masinos variklis.
Bet garao durys buvo udarytos.
Ar a vienintelis tai inau? Ar dar kas nors ino, kad jis ten
gyvena? Tas senis, sukls avarij. mogus, kurio maina umu
vien ms mokyklos moksleiv.
Sustojau ir kokias kelias minutes stovjau ir stebjau t nam
nuo aligatvio. irjau lyg uburta. Mano name gyveno svetima
seim. Neturjau supratimo, nei kas tie mons, nei kaip jie atrodo,
nei koks yra j gyvenimas.
Garao durys pradjo kilti ir pamaiau raudon upakalini
ibint nusviest vyrikio siluet - jis ligi pat viraus pakl sun
kias duris. Paskui sdo masin, atbulas iriedjo is garao ir
nuvaiavo gatve.
Neinau, kodl nestabteljo ir nepaklaus, ko ia stoviu ir spok
sau jo nam. Galpamany kad laukiu, koljis isuks i keliuko, kad
galiau sau smagiai ingsniuoti toliau.
Vis dlto jauiausi keistai. Du mons - jis ir a - viename
name. Taiau jis nuvaiavo savais keliais n nenutuokdamasy kaip
yra susijs su manimi, stovinia ant aligatvio. Ir kakodl t aki
mirk kakas mane tarsi prislg. Pasijutau baisiai vienia. Toji vie
natv neatstojo nuo mans per vis likusi nakt.
Netgi paios aviausios tos nakties akimirkos buvo tarsi nuspal
vintos to vykio - to nevykusio vykio - prieais mano senuosius
namus. To vyro nesidomjimas manimi man kak primin. Nors
dalis mano gyvenimo buvo susijusi su tuo namuy tai niekam ner
pjo. Nemanoma grti prie toy kas buvo anksiau. Arba kas mums
atrodo, kad buvo.
204 JAY A S H E R
Visa, kas i tikrj yra, tai... dabartis.

Mes, esantys iose kasetse, irgi negalime grti praeit. Ne
galime staiga imti ir neberasti siuntinio prie savo dur. Arba pa
to dutje. Juk nuo tos akimirkos mes tapome kitokie.
itaip bandau paaikinti savo keist elges, Kljau. tai kodl
gavai tas kasetes. Nes noriu pasiaikinti. Ir atsiprayti.
Ar ji prisimena? Ar prisimena, kad t nakt jos atsipraiau? Ar
todl dabar mans atsiprao?
Kai nujau, vakarlis jau buvo kaip reikiant sisibavs. Mat
daugumai jo dalyvi, skirtingai nei man, nereikjo laukti, kol tvai
sumigs.
Prie lauko dur briavosi prastinis pulkas gerokai kauusi
vyruk, kurie visus atjusius sveikino kilnodami alaus puodelius.
Maniau, kad besipinantys j lieuviai neitars Hanos vardo, bet
tiems vyrukams visai neblogai pavyko. Pusj vis kartojo mano var
d, bandydami teisingai j itarti, o kita pus veng ij.
Taiau jie nebuvo piktybiki. Juokingi kau tipai praskaidrina
kiekvien vakarl. Jie nelenda mutis. Nesipuikuoja vieni prie ki
tus. Jie nori tik igerti ir pakvailioti.
Pamenu tuos vyrukus. Jie kaip vakarlio talismanai. Kl-jau!
K tu-u ia-a da-rai? Cha cha cha cha!
Griaudjo garsi muzika, bet niekas neoko. Vakarlis bt buvs
visai niekuo neypatingas... jei ne vienas skirtumas.
Jame buvo Kljus Densenas.
Esu tikra, kad vos engs prisiklausei nemaiai paaip, bet tuo
metu, kai a atjau, visiems kitiems tu jau buvai spjs tapti vienu
i vakarlio svei. Taiau, skirtingai nei visiems kitiems, man tu
buvai vienintel prieastis ionai ateiti.
Kai itiek visko darsi mano gyvenime sukosi mano galvo

je, - norjau pasikalbti su tavim. I ties pasikalbti. Nors kart.
Mokykloje tokios progos mes kakodl vis nerasdavom. Darbe - irgi
ne. Neturjau progos tavs paklausti: kas tu?
Tos progos mes nerasdavome todl, kad a bijojau. Bijojau
netursis ans su tavim.
tai kaip man atrod. Todl per daug ir nesinriau i kailio.
Nes kas bus, jeigu man pavyks geriau tave painti ir paaiks, kad
esi tokia, kaip apie tave ir kalbama? Jeigu pasirodys, kad esi ne
tokia, kaip a tikjausi?
Tai mane bt skaudin labiausiai.
Kai atsistojau eil virtuvje pirmkart prisipilti puodelio, tu
prijai prie mans i u nugaros.
Hana Beiker; itarei tu, ir a atsisukau. Hana... labas!
Kai ji tik pasirod ir eng pro priekines duris, uklupo
mane visai nepasiruous. Utat kaip paskutinis mulkis apsigr
iau, perbgau per virtuv ir pro upakalines duris moviau lauk.
Per greitai, - sakiau sau. Eidamas vakarl buvau sau pasi
adjs, kad jeigu Hana Beiker kartais pasirodyt, btinai su ja
pasikalbsiu. Seniai metas. Man nerpjo, kas dar tenai bus, a
nenuleisiu nuo jos aki ir mudu tikrai pasikalbsim.
Bet kai ji eng vid, staiga iskydau.
Negaljau patikti savo akimis. Tu staiga lyg i dangaus nukritai.
K tu, nieko panaaus! Pirmiausia a ilgokai irgliojau aplink
upakalin namo kiem, keikdamas save u tai, kad esu toks bai
lus niekingas mavaikis. Tada ismukau pro vartus gatv, ketin
damas droti namo.
206 JAY A S H E R
Bet, atsidrs ant aligatvio, iaip taip dar syk sumiau save
nag. Tada vl grau prie priekini dur. Girtuoklliai i naujo
mane pasveikino, ir tada engiau tiesiai prie tavs.
Taigi tikrai nenukritau i dangaus.
- Neinau kodl, tarei tu, bet man atrodo, kad mudviem
reikia pasikalbti.
O, kad tu inotum, kiek drsos man prireik tam pokalbiui!
Kain, ar be dviej plastikini puodeli alaus biau susidorojs.
Linkteljau, vargais negalais ispaudusi turbt pai bukiausi
ypsen pasaulyje.
Ne. Pai nuostabiausi.
Tada pastebjau virtuv vedani dur stakt tau u nugaros.
Toji stakta buvo visa imarginta raalu ir pietukais, yminiais,
kaip sparriai augo t nam vaikai. Staiga prisiminiau, kaip mano
mama itryn tokias ymes ant ms virtuvs dur, rengdamasi
parduoti nam ir kraustytis ionai.
A pastebjau. Pamaiau kak mstelint tavo akyse, kai vel
gei man per pet.
iaip ar taip, tu umtei ak tui mano puodel, klisteljai
j pus savo grimo ir paklausei, ar dabar bt tinkamas metas
pasikalbti.
Tik bkit geri, mons, neiekokit ia kain ko. Suprantu, tai
atrodo kaip tikslingas bandymas kuo greiiau nugirdyti mergin,
bet taip tikrai nebuvo. Bent jau man taip tikrai nepasirod.
Taip ir nebuvo. Niekas turbt tuo nepatiks, bet tai tiesa.
Nes jeigu jis bt to sieks, bt pasirpins, kad prisipiliau
piln puodel.
Taigi mudu nujome svetain, kur viena pus sofos jau buvo
uimta.
Ten sdjo Desika Deivis ir Dastinas Folis.
Taiau kitoje pusje buvo soiai vietos, tad mudu prisdome ten.
Ir k pirmiausia padarme?Pastatme savo puodelius ir mme kal
btis. tai taip... ikart.
Ji turjo prisiminti, kad ten buvo jie. Desika su Dastinu.
Bet nepasak j vard. Pirmas jos pabuiuotas vaikinas buiavosi
su mergina, kuri tk jai antaus Mon kavinje. Regis, Hanai
tikrai sunkiai seksi pabgti nuo praeities.
Visos mano viltys pildsi. Mudu kalbjoms apie labai asmenis-
kus dalykus, lyg mgindami atsigriebti u veltui praleist laik. Vis
dlto joks klausimas neatrod nei lus, nei kyrus.
Vargu ar tai fizikai manoma, bet jos balsas ausinse, atrodo,
skleidia ilum. Prispaudiu ausines delnais, kad tik joks odis
neprasprst pro al.
Tai ir nebuvo lu. Nes as norjau, kad tu mane paintum.
Tai buvo nuostabu. Negaljau patikti, kad mudu su Hana pa
galiau kalbams. I ties kalbams. Nieku gyvu nenorjau liautis.
Man be galo patiko kalbtis su tavim, Hana.
Man rodsi, kad sugebsi mane painti. Kad tu gali suprasti
visk, k tau sakau. Ir kuo ilgiau mudu kalbjoms, tuo aikiau
suvokiau kodl. Mudu jaudino tie patys dalykai. Tie patys dalykai
kl mums rpest.
Galjai visk man sakyti, Hana. T nakt nebuvo udraust
tem. Biau liks ir klaussis, kol ligi galo atsiversi ir visk man
iklosi, bet tu to nepadarei.
208 JAY A S H E R
Norjau visk tau isakyti. Tik buvo pernelyg skaudu, nes daug
kas mane gsdino. Daug ko n pati nesupratau. Kaip galjau kitam
mogau su kuriuo is ties pirmkart gyvenime kalbjausi, - imti
ir ikloti visas savo mintis?
Negaljau. Viskas buvo per greit.
Ne, ne per greit.
O gal jau buvo per vlu.
Bet juk dabar man tai sakai. Tai kam reikjo itiek laukti?
Jos odiai staiga liaujasi skleid ilum. Gal ji ir nori, kad
taip bt, bet jie mane tiesiog degina. Mano prot. Ir ird.
Kljauy tu vis kartojai ess tikras, jog mudviem viskas eisis
sklandiai. Sakei man, kadjau seniai tai inai. Kad mudu galime
sutarti. Kad turime daug bendro.
Bet kokiu bdu? Tu taip ir nepaaikinai. Is kur galjai tai ino
ti? Nes ai zinojauy kas apie mane nekama. Buvau girdjusi visas tas
apkalbas ir mel, kuri niekad nebegalsiu atsikratyti.
A inojau, kad tai - netiesa, Hana. Ar veikiau tikjausi, kad
tai - netiesa. Tiktai per daug bijojau isiaikinti.
A vos laikiausi. Ak, kad btume anksiau isikalbj!Juk gal
jome... galjom... n pati neinau. Tiktai tada jau buvo nueita per
toli. A jau buvau apsisprendusi. Ne, ne ubaigti savo gyvenim.
Dar ne. Buvau nutarusi kaip nors praslysti tuos metus mokykloje.
Stengtis niekad su niekuo nesuartti. Taip buvau sugalvojusi. Baig
siu mokykl, tada ivaiuosiu.
Bet juk nujau t vakarl. Nujau vakarl susitikti su tavim.
Kodl taip padariau? Norjau save pakankinti? Nes btent da
bar tai ir dariau: nekeniau savs uz tai, kam taip ilgai delsiau.
Nekeniau savs, kad nesiningai su tavim elgiuosi.
Vienintelis nesiningas dalykas, Hana, yra itos kasets.

O tada a buvau su tavim. Mudu kalbjoms. Galjai visk man
sakyti. Biau absoliuiai visko iklauss.
Greta ms ant sofos sdjo kita porel. Mergina buvo kauusi,
kvatojo ir vis atsimudavo mane. Is pradi buvo juokinga, bet
greitai m nervinti.
Kodl Hana nemini jos vardo?
Pradjau splioti, gal kartais ji ne tokia jau ir girta. Gal tiktai
maivosi pries t vyruk, su kuriuo nekasi... kai dar is tikrj ne
kjosi. Galjiedu nori visos sofos sau?
Tad mudu su Kljum pakilome.
Pavaikiojome po kambar, bandydami kaip nors perrkti mu
zik. Pagaliau man pavyko atnaujinti pokalb. Tik daugiau ne-
belietme sunki ir rimt tem. Mudviem norjosi juoktis. Taiau
visur.; kur tiktai jome, buvo taip triukminga, kad negirdjome
vienas kito.
Todl pasukome per duris tui kambar.
Prisimenu visk, kas buvo toliau. Puikiai prisimenu. Bet kaip
jai visa tai atrod?
Kur laik stovjome, nugaromis atsiliej dur stakt, rankose
laikydami grimus, ir nepaliaudami kvatojoms.
Bet staiga mane vl ugriuvo vienatvs jausmas, su kuriuo at
jau t vakarl.
Tik a nebuvau viena. Pati inojau. Pirmkart po kain kiek
laiko i tikrj buvau kartu artimai bendravau su mogumi i
savo mokyklos. Tai kaipgi biau galjusi jaustis viena?
Tu ir nebuvai viena, Hana. A buvau su tavim.
210 JAY A S H E R
O as norjau bti viena. Tik tiek tegaliu pasakyti. Tik tiek ir

tesuprantu. Juk kiek syki leisdavau sau suartti su kitu mogumi,
vis likdavau iduota ir paeminta.
Viskas atrod puiku, bet as inojau, kokiu siaubu tai gali ivirs
ti. Kentti bt tek nepalyginti skaudiau nei kitais kartais.
To tikrai negaljo nutikti.
Tu buvai alia, toks artimas man. O kai nebegaljau daugiau
rimtai bendrauti, kai nukreipiau pokalb linksmesne vaga, tu mei
mane juokinti. Tu buvai be galo linksmas ir aunus, Kljau. Buvai
toks, kokio man ir reikjo.
Todl tave pabuiavau.
Ne, tai a tave pabuiavau, Hana.
Tai buvo ilgas, nuostabus buinys.
O k tu pasakei, kai pagaliau atlijome kvpti oro? Meiliai,
aviai, kone vaikikai ypsodamasis, tu mans paklausei: O ia da
bar u k?(t
Teisingai. Tai tu mane pabuiavai.
Ak, koks tu idiotasT atsakiau, ir mudu vl pasibuiavome.
Idiotas. Taip, t irgi prisimenu.
Paskui udarme duris ir patraukme giliau kambar. Mudu
atsidrme vienoje dur pusje, o lik vakarlio dalyviai su visa savo
garsia, bet jau kiek prislopinta muzika - kitoje.
Tikras stebuklas. Mudu buvom drauge. tai apie k msiau
vis t laik. Kad tai stebuklas. Turjau labai susiimti, kad lyg
usuktas garsiai nekartoiau to odio.
Ko gero, dalis js dabar stebits. Kodl mes niekad nieko apie
tai negirdjom?Juk visada isiaikindavom, su kuo Hana prasideda.
Nes a niekam nieko nesakiau.

Klystate! Jums tik atrod, kad visk inojote. Negi nesiklauste,
k sakiau? O galjums rpjo tiktai kaset su js pai vardu? Nes
man utekt vienos rankos pirt - taip, tik vienos rankos! suskai
iuoti visiems, su kuo kada nors esu prasidjusi. O jums tikriausiai
atrod, kad man abiej rank ir abiej koj pirt neutekt net
pradiai, ar ne?
Kas ia dabar?Js manim netikit?Nustebote? O inot k... man
nusispjaut. Paskutinis kartas, kai man rpjo, k kiti apie mane
galvoja, buvo t nakt. Tai buvo paskutin naktis.
Atsisegu saugos dir ir palinkstu priek. Uspaudiu ranka
sau burn mgindamas ugniauti riksm.
Bet vis tiek rkiu, sikniaubs drgn deln.
O Tonis nestodamas vaiuoja toliau.
Taigi dabar patogiai sitaisykit, nes ketinu jums papasakoti, kas
tame kambaryje nutiko tarp mans ir Kljaus. Pasireng?
Mes buiavoms.
Tai viskas. Mes buiavoms.
Nudelbiu galv ir iriu sau ant keli gulint Walkman.
Per tamsu, kad matyiau tuos du velenlius, anapus plastikinio
langelio traukianius juost i vienos puss kit, bet man tbt
reikia k nors sutelkti dmes, todl bandau juos irti. Be to,
stebeilydamasis t viet, kur turt suktis velenliai, jauiuosi
bene panaiausiai, kaip velgdamas Hanai akis, kol ji pasakoja
mano istorij.
Buvo nuostabu. Mudu abu guljome ant lovos, jis vien rank
udjo man ant klubo, o antrj buvo pakils man po galva lyg
212 JAY A S H E R
pagalvl. As abiem rankomis laikiau j apkabinusi, norjau prisi

traukti ariau. Bent jau a tikrai trokau daugiau.
Tada jai ir pasakiau. Tada ir sunibdjau jai: Atleisk. Nes
irdies gilumoje jauiausi toks be galo laimingas ir sykiu li
dnas. Lidnas, kad taip ilgai sugaiau, kol atjau ionai. Ir lai
mingas, kad abu kartu ia atsidrme.
Buiavoms tarsi pirmcj kart. Tie buiniai man sakyte sak,
kad nordama galiu pradti visk i naujo. Su juo.
Tiktai nuo ko man pradti?
tai tada ir prisiminiau tave, Dastinai. Pirmkart po ilgiausio
tarpo prisiminiau ms pirmj buin. Mano tikr pirmj bui
n. Prisiminiau, kaip jo laukiau ir kiek ijo tikjausi. Prisiminiau
tavo lpas, prispaustas prie savtj.
O tada prisiminiau, kaip tu visk sugadinai.
Liaukis, pasakiau Kljui. Ir pati lioviausi traukusi j prie
savs.
Tu sirmei rankomis man krtin.
Ar supratai, k igyvenu, Kljau? Ar pajutai? O juk turjai...
Ne. Tu visk nuslpei. Tu nieko man apie tai nesakei, Hana.
A taip kietai umerkiau akis, kad kone suskaudo. Stengiausi
kaip nors nustumti alin vaizdus, ikilusius man atmintyje. O jie
vis tiek plauk vienas po kito: visi, esantys itame srae... ir ne tik.
Visi, su kuriais ligi to vakaro buvau susidrusi. Visi, per kuriuos
taip smalsavau dl Kljaus reputacijos, negaldama suprasti, kaip jo
vaizdis gali taip smarkiai skirtis nuo manojo.
Ne, mudu buvome tokie patys.
A nieko negaljau padaryti. Tai, k kiti apie mane galvojo,
buvo ne mano valioje.
KljaUy tavo reputacija buvo pelnyta. O mano... mano tikrai

ne. Ir tai atsidriau ia, kartu su tavim. Kad dar labiau j pra
turtiniau.
Bet juk nieko panaaus. A gi nesiruoiau niekam nieko sa
kyti, Hana!
- Liaukis, pakartojau dar syk. Dabar pakiau rankas tau
po krtine ir nustmiau tave sal. O pati nusigriau on ir
sikniaubiau veidu pagalv.
Tu bandei kak sakyti bet as tave uiaupiau. Papraiau iei
ti. Tu vl kak pasakei ir as miau klykti. Klykiau sikniaubusi
pagalv.
Tada tu nutilai. Igirdai mane.
Lova sulingavo tavo pusje - tu atsistojai ir rengeisi eiti is kam
bario. Bet pries ieidamas sugaiai istis aminyb kol supratai,
kad nejuokauju.
Tikjausi, kad dar kart mane sustabdysi. Kad neleisi ieiti.
Nors tebeguljau usimerkusi ir sikniaubusi pagalv, maiau,
kaip persimain viesa, kai galiausiai pravrei duris. Pasidar vie
siau. Paskui vl aptemo... Tu ijai.
Kodl jos paklausia? Kam palikau j vien? Juk jai mans
reikjo, a tai inojau.
Taiau isigandau. A dar syk leidau sau isigsti.
Tada nuslydau nuo lovos ir susmukau ant grind. Sdjau susi
rietusi atsirmusi lov, apkabinusi sau kelius... ir verkiau.
tai ia, Kljauy ir baigiasi tavo istorija.
O neturt. A juk buvau greta, Hana. Tau tereikjo itiesti
rank. Bet tu to nepadarei. Tu pati pasirinkai toki baigt. Ga-
214 JAY A S H E R
jai rinktis ir mane atstmei. A biau tau padjs. Norjau

tau padti!
Tu ijai is kambario, ir mudu daugiau nebepratarme vienas
kitam n odio.
Tu jau buvai apsisprendusi. K besakytum, tu buvai tvirtai
apsisprendusi.
Kai susitikdavome mokyklos koridoriuje, tu bandydavai pa
gauti mano vilgsn, bet as visada nusukdavau akis. Nes t nakt,
grusi namo, ipliau ii ssiuvinio lap ir vien po kito suraiau
jame vardus. Tuos, kurie sukosi man galvoje, kai lioviausi tave
buiavusi.
Ak, kokia daugyb vard ten buvo, Kljau! Maiausiai trys
deimtys.
O paskui... ai miau sieti juos tarpusavyje.
Pirmiausia apibriau tavo vard, Dastinai. Nuo tavs nuve
diau brkn iki Alekso. Apvediau Alekso vard ir sujungiau j su
Desika, praleisdama vardus, kurie nebuvo susij su anais tiesiog
iaip, paskiri atvejai.
Mano pyktis ir apmaudas dl js vis isiliejo aaromis, o pas
kui vl virsdavo pykiu ir neapykanta kaskart, kai atrasdavau nau
jas ssajas.
O tada pasiekiau Klj, dl kurio ir jau t vakarl. Apve
diau jo vard ir nuvediau linij... atgal. Prie ankstesnio vardo.
Tai buvo Dastinas.
Ties sakant, Kljau, kai tu ijai ir udarei duris... netrukus
jas vl pravr btent tas vyrukas.
Pirmojoje kasetje, skirtoje Dastinui, ji minjo, kad jis dar
syk pasirodysis. O jis buvo tame vakarlyje. Sdjo ant sofos su

Desika.
Taiau jis jau yra gavs ias kasetes. Utaty Kljau, praleisk j,
sisdamas jas tolyn. Jis netiesiogiai privert sra traukti dar
vien vard. tai tas mogus ir turt gauti i tavs kasetes.
Iry Kljau, taip a irgi atsipraau.
Man perti akis. Ne nuo sri aar, o todl, kad taip ir ne

usimerkiau nuo tada, kai igirdau, kad Hana verk, man ijus
i kambario.
Man dega visi kaklo raumenys - taip norisi nusigrti. i
rti pro lang, o ne Walkman, spoksoti tutum. Taiau
neprisiveriu pasijudinti ir suardyti jos odi palikto spdio.
Tonis sultina greit ir stabteli prie aligatvio.
- Kaip tu? Tvarkoj?
ia gyvenamj nam gatv, bet anas vakarlis vyko kitoje.
Papurtau galv rodydamas, kad ne.
- Ar atsigausi? klausia jis.
Atsiloiu, atsilieju atkalt ir umerkiu akis.
- Man jos trksta.
- Man irgi jos trksta, - sako jis. Ir kai atmerkiu akis, ma
tau, kad jis sdi panarins galv. Gal verkia? O gal stengiasi
nepravirkti?
- domiausia, - sakau, - kad tik dabar ir supratau, kaip bai
siai man jos trksta.
216 JAY A S H E R
Jis atsitiesia ir iri mane.

- Niekaip nesumeiau, k manyti apie t nakt. Apie visk,
kas tada nutiko. Jau taip seniai ir taip ilgai buvau j siirjs,
bet vis neradau progos jai prisipainti. - Vl bedu vilgsn gro
tuv. - Mudu teturjom tik vien nakt, o ir tai paiai pasibaigus
man atrod, kad pastu Han dar menkiau, nei prie tai. Taiau
dabar suprantu. Dabar inau, k ji galvojo t nakt. inau, k ji
tada igyveno.
Mano balsas ulta, ir t akimirk upeliais pasipila aaros.
Tonis nieko nesako. iri tui gatv ir leidia man sdti
savo mainoj ir paprasiausiai ilgtis jos. Ilgtis jos sulig kiekvie
nu kvpto oro gurkniu. Ilgtis jos kone stingstania irdimi,
kuri ildo tiktai uplstanios mintys apie Han.
varkelio rankove nusibraukiu bganias aaras. Paskui, jas
ugniaus, bandau nusijuokti.
- Ai, kad viso ito iklausei, - sakau. - Kitsyk gali mane
nutraukti.
Tonis parodo posk, dirsteli per pet ir isuka gatv. Bet
mane neiri.
- Nr u k, - sako.
v KASET: B PUS
Man regis, nuo tada, kai ijom i Rouzs ukandins, mes jau
kelintsyk vaiuojame ta paia gatve. Ko gero, jis nori laimti
laiko.
- Ar tu buvai tame vakarlyje? - klausiu.
Tonis vilgteli pro onin langel ir persirikiuoja kit eismo
juost.
- Ne. Kljau, man reikia inoti, ar tau nieko nenutiks.
Nemanoma atsakyti. Nes i ties - ne, a jos neatstmiau.
A nepadidinau jos skausmo ir jokiu bdu jos neugavau. A
tiktai palikau j vien tame kambaryje. Nors vienintelis biau
galjs prie jos prieiti ir igelbti j nuo jos paios. Sulaikyti j
nuo to, kur link ji judjo.
A padariau tai, ko ji mans pra, ir ijau. O turjau likti.
- Niekas mans nekaltina, - nibdu. Noriu igirsti iuos
218 JAY A S H E R
odius. Noriu, kad jie nuskambt man ausyse, o ne vien gal

voje. - Niekas mans nekaltina.
- Niekas, - atkartoja Tonis, vis dar smeigs akis keli.
- O tu? - klausiu jo.
Privaiuojame keturi krypi sankry ir sultiname greit.
Akimirk jis dirsteli mane akies kampuiu. Paskui vl si
iri keli.
- Ne, a tavs nekaltinu.
- Bet kodl - tau? - klausiu. - Kodl ji tau paliko antr ka
sei komplekt?
- Palauk, nuvaiuosim iki vakarlio vietos, - sako jis. - Ten
tau ir paaikinsiu.
- Negali dabar pasakyti?
- Matai, nenoriu nulkti nuo kelio, - blankiai ypteli jis.
Kljui ijus, porel nuo sofos netrukus irgi patrauk miega

mj. Ar; tiksliau bt pasakius, virto miegamj. Pamenat juos
Tada man atrod, kad j i tik apsimeta girta ir vis kliva u mans,
noriy kad pagaliau atsistotume ir juos paliktume. Deja, ji nevaidi
no. Tikrai buvo kaip reikiant prisisiurbusi.
Prajau pro juos priekambaryje. Viena Desikos ranka buvo
umesta Dastinui ant pei. Antrja ji nerangiai ramstsi sie
n, stengdamasi nepargriti.
Ties pasakiusy a n nepastebjauy kaip jie jo. Tuo metu vis
dar kitojau ant grindy nugara sirmusi kit lovos krat; be toy
buvo tamsu.
Ieidamas i kambario buvau apimtas nevilties. Ir visikai su

triks. Atsirmiau pianin svetainje, nes vos bepastovjau ant
koj. K man daryti? Likti ia? Ieiti? O kur eiti?
Jos draugelis nuo sofosprilaikj, kad gridama nenuverst nak
tinio staliuko. O kai ji nusivert nuo lovos... dusyk... jis vis ukelda-
vo j atgal. Padorus vaikinas: bent jau stengsi garsiai nesijuokti.
Maniau, kad pagulds j ir apklojs, jis iseis ir udarys duris.
Tada ir man bt buvs tinkamas metas sprukti. Istorijos pabaiga.
Hana nebuvo pirmoji mano pabuiuota mergina, bet ji pir
moji i vis man tiek daug reik; ms buinys buvo pirmas,
kuris man i ties buvo svarbus. T nakt, kai itiek laiko abu
kalbjoms, buvau tikras, jog tai - tik pradia. Tarp mudviej
kakas vyko. Tai buvo gera. A tai jutau.
Taiau ia ne istorijos pabaiga. Antraip si juosta nebt itin
domi, tiesa? Esu tikra, kadjs irgi jau supratote, kad ia ne galas.
Vis dlto, kad ir neinodamas, kur einu, a ijau i vakarlio.
Uuot isjs, jis mj buiuoti.
inau, kad dalis js mielai btumt pasinaudoj tokia puikia
vujaristine proga. Is arti paspoksoti seksualines scenas! Net jei ir
niekad nesate to iband, neabejoju, kad bsite apie tai girdj.
Taiau dvi prieastys tebelaik mane ant grind. Spausdama
kakt prie keli as suvokiau, kad t nakt jau gana nemaai ig
riau. Utat, nepasitikdama savo judesi tikslumu, nesiryau ban
dyti sprukti per kambar.
Tai viena dingstis.
Antroji buvo ta, kad veiksmas ant lovos atrod gana beviltikai.
Ji ne tik buvo visikai girta ir nerangi, bet ir absoliuiai niek
220 JAY A S H E R
nereagavo. Kiek supratau> toliau kaip iki buini reikalai nepasi

stmjo. Negana to, buiniai irgi buvo vienpusiai.
Dar kart turiu pripainti, kad jis pasirod gana padorus ir
nepasinaudojo tokia padtimi. Aiku, jam norjosi. Jis ilgiausiai
band igauti isjos bent menkiausi atsak.
Tu nemiegi? Gal nuvesti tave voni? Klausyk, ar tau ne bloga?
Mergina dar nebuvo visikai atsijungusi. Ji protarpiais lyg su-
inksdavo ar sudejuodavo.
Gal gale jam prisilo, kad panel nusiteikusi toli grau ne ro
mantikai ir greiiausiai dar ilg laik nebus. Taigi jis j apklojo ir
pasaks, kad po kurio laiko ueis pairti, kaip ji laikosi, ijo lauk.
Ko gero, js jau senokai smalsaujate, kasjie tokie. Hana, pamir
ai pasakyti mums j vardus! Ne, as nepamirau. Vienintelis daly
kas, kur tebeturiu, tai atmintis.
Bet dl to tik blogiau. Jei sugebiau retkariais t pamirti,
ko gero, visiems bt naud.
Kai ijau i vakarlio, tvyrojo tirtas rkas. O kol perjau
artimiausias gatves, pradjo lynoti. Tada - lyti. Bet vos tik ijus
mane apgaub stora, minkta migla, nuo kurios viskas aplinkui
atrod neryku.
Ne, ioje istorijoje vardo jums teks palaukti. Nors, jei buvote
pakankamai atids, tai jau seniausiai inote atsakym.
Kol garsiai itarsiu jo vard, itam vyrukui dar teks paprakai
tuoti... ir prisiminti visk, kas vyko tame kambaryje.
O, jis prisimena. inau, kad prisimena.
Ak, kaip noriau i akimirk ivysti jo veid! Akys kietai u
merktos. Dantys suksti. Rankom sikibs sau plaukus...
Sakau jam dabar: visk neik! Pirmyn, neik, kad a ivis buvau
tame kambaryje. Neik, kad inau, k padarei. Arba ne k pada
rei, o ko nepadarei. Kam neuzkirtai kelio. rodink, kad ia ne
ta juosta, kurioje tu turjai antrkart pasirodyti. Tavoji turt bti
vlesn. Taip, ji turi bti paskui.
Ar tikrai? Tu taip nortum?Manai, vlesnjejuostoje atrodytum
geriau?
Nedrsiau laintis.
Dieve! Kas dar baisaus galjo nutikti t nakt?
inau, j i nebuvo tavo mergina, judu ligi tol beveik net nebuvote
kalbjsi ir tu beveikjos nepainojai, taiau ar to pakanka pateisin
ti tam, kas buvo paskui?Ar tai - vienintelis tavo pasiteisinimas?
iaip ar taip, to apskritai negalima pateisinti.
A atsistojau, viena ranka remdamasi lov, kad bt tviriau.
viesos plyyje po durimis buvo matyti tavo batai veikiau, j
elis. Mat ijs i kambario lyg koks sargybinis atsistojai uz dur.
Paleidusi lovos krat, engiau link to viesos plyio, nors anaiptol
nebuvau tikra, k, reiks tau sakyti atidarius duris.
Bet, kai a atsidriau madaug pusiaukelje ligi dur, viesos
plyyje pasirod dar viena pora bat... ir sustojo.
Ijs i vakarlio, ingsniavau lyg usuktas. Perjau kelet
kvartal. Namo eiti nenorjau. Atgal grti - taip pat.
Duris kakas pravr, bet tu vl jas udarei sakydamas:
Ne. Tegu ji pailsi.
To trumpo viesos plipsnio uteko, kad pamatyiau spint:
suveriamos lyg armonika jos durys buvo iki puss atdaros. O tavo
draugelis tuo tarpu kalbinjo tave leisti j kambar.
222 JAY A S H E R
As dunksinia irdimi stovjau per vidur kambario ir laukiau.

Durys miegamj vl atsivr. Bet tu ir vljas utrenkei. Netgi
bandei nuleisti visk juokais:
Patikky - sakei tuf - ji n nepajuds. Guli kaip negyvai
O k jis atsak? K? Kaip paaikino, kodl turtum pasitraukti
sal ir leisti j t kambar? Ar pameni? Nes as tai prisimenu.
Viskas dl naktins pamainos.
Jis pareik, kad dirba naktinje pamainoje ir po keli minui
tursis ieiti.
Keli minui tik keli minui jam ir reiki su ja. Todl
atsipalaiduok ir praleisk.
Tik tiek tau ir uteko, kad pasitrauktum ir leistum jam atida
ryti duris.
Dieve!
Kaip apgailtina.
Negaljau tuo patikti. Net ir tavo draugelis negaljo tuo pati
ktiy neSy vl sugraibs dur rankeny nepuol tekinas vid. Lukte-
ljOy ar neimsi prietarauti.
Per t trump valandl kol tu tyljai a susmukau ant
keliy man pasidar blogay ir abiem rankom usimiau burn. Pa
knopstom nuropojau link spintosy per aaras beveik nebematydama
viesos i priekambario. Kai virtau spint, pataikiau tiesiai ten
sumest vark krv.
Kol atsidar miegamojo durys, a spjau uverti spintos duris. Ir
kietai umerkiau akis. Ausyse garsiai tvinkiojo pulsas. Sibavau pir
myn atgal, pirmyn atgal, kakta atsimudama sumestus varkus. Ta
iau visame name taip griaudjant bosams, niekas mans negirdjo.
Atsipalaiduok, - esu ne kart tai girdjs. Jis visiems taip

sako, kai nori kuo nors pasinaudoti. Merginoms, vaikinams -
nesvarbu.
Tai Braisas. Kas gi daugiau! Tame kambaryje buvo Braisas
Volkeris.
Muzika griaudjo taip, kad niekas neigirdo ir kaip jis eng
miegamj. Jis perjo per kambar. Usilipo ant lovos. Nuo jo svorio
sugirgdjo spyruokls. Bet niekas nieko negirdjo.
O as galjau jam sukliudyti. Jei tik biau prabilusi. Jei biau
pamaiusi. Jei biau bent k nors pagalvojusi. Biau juk prav
rusi tas duris ir jam sutrukdiusi!
Bet a nieko nedariau. Ir dabar jau nebesvarbu, kuo besiteisin
iau. Kad mano protas buvo visai aptems ne pasiteisinimas. A
neturiu pasiteisinimo. Galjau jam sukliudyti ir takas. Taiau tai
man atrod beveik tas pats, kas sustabdyti besisukant pasaul. Vis
kas jau taip ilgai nevaldomai pltojosi kad jokios mano pastangos
nebeturjo reikms.
Tik a pati jau nebegaljau viso to itverti. Norjau, kad pasau
lis liautsi suktis... kad viskas baigtsi.
Hanai pasaulio pabaiga jau atjo. O Desikai - ne. Pasaulis
jai nesiliov suksis. Ir tada Hana smog jai itomis juostomis.
NebeinaUy n kiek dain spjo sugroti kol a kitojau teny si-
kasusi tuos varkus. Muamieji pereidavo i vienos dainos kit. Po
kurio laiko mano gerkl man m rodytis lyg itarkuota. Ji perjo ir
deg. Gal a klykiau?
Klpodama ant grind, jauiau virpesius, kai kas nors pereidavo
per priekambar. O kai ingsniai pasigirdo miegamajame kelios
224 JAY A S H E R
dainos nuo to momento, kai jis eng vid, - as prisispaudiau

nugara prie vidins spintos sienos ir... laukiau. Laukiau, kada jis
atpls spintos duris. Ir itrauks mane i mano slptuvs.
O tada? K tada jis man darys?
Tonis sustabdo main. Priekin padanga brkteli aliga
tvio krat. Nepamenu, kaip ia atsidrme, bet tas namas dabar
stkso tiesiai anapus mano lango. Tos paios priekins durys, per
kurias jau vakarl. Tas pats prieangis, per kur ijau. O i
kairs nuo jo - langas. Anapus to lango yra miegamasis ir spinta
su panaiomis armonik suveriamomis durimis, u kuri t
nakt, kai j pabuiavau, slpsi Hana.
Taiau viesa ipriekambario tik trumpai pasklido po miegam
j ir prasiskverb spint. Jo ingsniai nutolo. Viskas buvo baigta.
iaip ar taip, jis juk negaljo vluoti darb, tiesa?
Ir kas buvo toliau? Na, a ilkiau i miegamojo ir pasileidau
per priekambar. O tada pamaiau tave, vien pat sdint kamba
ryje. mog, esant ios juostos dmesio centre... Dastin Fol.
Mane ima pykinti, tad greitai atsidarau mainos dureles.
Tu sdjai ant lovos krato, viesos kambaryje buvo ijungtos.
Buvai vienas.
Sdjai ir irjai kakur niek. O a sustingusi stypsojau
priekambaryje ir spoksojau tave.
Kok ilg keli mudu nujome, Dastinai. Nuo tada, kai pir
mkart pamaiau tave, grivant ant Kets pievels. Nuo pirmojo
savo buinio prie iuoyns. Iki dabar.
Pirmiausia tu davei pradi virtinei vyki, sugriovusi mano
gyvenim. O dabar meisi jos.
Prieais t pat nam pradedu lupti oius.

Rymau susiriets dvilinkas, galv laikydamas virum nuteka
mojo griovio.
Gal gale tu atsigrei mane. Tavo veidas... buvo mirtinai
ibals. Be jokios iraikos... O akyse buvo matyti baisus nuovargis.
Nors gal tai buvo skausmas?
- Gali bti ia kiek nori, - sako man Tonis.
Nebijok, neprivemsiu tau mainos, - pagalvoju.
Dastinaiy vaikuti, nekaltinu tavs vieno. kart abu buvome
kalti. Abu galjome ukirsti tam keli. Bet kuris i mudviej. Ga
ljome j igelbti. A pripastu tai. Sakau tai jums visiems. Ta
mergina turjo dvi galimybes. Bet mudu abu j idavm.
veid dvelkiantis vjelis kiek atgaivina mane, nudiovina
prakait nuo kaktos ir sprando.
Taiau kodl i juosta skirta Dzastinui? Kodl ne tam kitam
vyrukui? Argi jo poelgis ne baisesnis?
Taip. Visika teisyb. Taiau man reikia, kad juostos bt per
duodamos. O jeigu jas pasisiu jamy toliau jos nebekeliaus. Pagal
vokite apie tai. Jis iprievartavo mergin ir akimirksniu dingt i
miestOy vos tik suinojs... kad mes inome.
II
Vis dar kitodamas susiriets, mginu kvpuoti kuo giliau.

kvepiu ir sulaikau or.
Tada ikvepiu.
kvepiu. Sulaikau.
Ikvepiu.
226 JAY A S H E R
Sdiu atsilos mainoje, bet dl viso pikto duris tebelaikau

atdaras.
- Kodl tu? - klausiu. - Kodl tu gavai tas kasetes? K tu
padarei?
Pro mus pravaiuoja kakoks automobilis ir abu stebim, kaip
u poros kvartal jis pasuka kair. Praeina dar apie minut, kol
Tonis susiruoia atsakyti.
- Nieko, - sako jis. - Ir tai tiesa. - Pirmkart nuo tada, kai
prijo prie mans Rouzs ukandinje, Tonis iri man tiesiai
akis. Ir jo akyse, atspindiniose u puss kvartalo deganio gatvs
ibinto vies, a matau aaras. - Ubaik t juost, Kljau, ir a
visk tau paaikinsiu.
A nieko neatsakau.
- Ubaik j. Jau nebedaug beliko, - paragina jis.
O k tu dabar apie j galvoju Dastinai? Nekenti jo? To savo

draugOy kuris j iprievartavo. Ar judu vis dar draugai?
Taipy bet kodl?
Ko gero, tai neigimas. Kitaip negali bti. Aiskuy jis visada
buvo pasiuts. Visi zinomy kad merginas keiia kaip padvtas ko
jines. Bet juk tau jis visada buvo geras biiulis. Ir kuo ilgiau su juo
triniesiy tuo labiau jis atrodo tebesantis tas pats senas geras vyrukasy
kaip anksiau, ar ne? O jeigu jis elgiasi visai taip paty kaip anks
iau tai ar gali btiy kad bt padars k nors blogo? Kas savo
ruotu reiskiay kad tu irgi nieko blogo nepadarei.
Puiku! Nuostabios naujienos, Dzastinai. Nes jeigu jis nieko blo

go nepadar ir tu nieko blogo nepadarei, vadinasi, /> as nieko blogo
nepadariau. O tu n nesivaizduoji, as atiduoiau,
nebiau sugriovusi tai merginai gyvenimo.
Bet as j sugrioviau.
Ar bent jau padjau. Kaip ir tu.
Taip, tu teisus: tu jos neprievartavai. A irgi. Jis iprievartavo.
Bet tu... ir a... mudu jam nesutrukdm.
Tai ms kalt.
- Viskas, sakau. - Tai kas nutiko?

Isitraukiu i kiens etj kaset ir sukeiiu su ana, iimta
i grotuvo.
VI KASET: A PUS
Tonis itraukia i uvedimo spynels raktelius. Kad turt k lai

kyti rankose kalbdamas.
- Vis keli, kol vaiavom, vis sukau galv, kaip tau pasaky
ti. Ir vis t laik, kol ia sdjom. Net tada, kai vos neivmei
viduri.
- Bet pastebjai, kad mainos tau neprivmiau?
- Aha. - Jis ypteli, irdamas raktelius. - Ai. Labai tau
dkingas.
Udarau mainos dureles. Pykinimas atslgo.
- Ji kart usuko pas mane namus, - pradeda pasakoti To
nis. - Hana. Tada turjau prog.
- Koki prog?
- Kljau, juk buvo aiki enkl, - sako jis.
- A irgi turjau prog, - prisipastu. Nusitraukiu ausines ir

usikabinu jas sau ant kelio. - Per vakarl. Jai kakas ujo, kai pa-
sibuiavom, ir a nesupratau, kas nutiko. Tai buvo mano proga.
Mainoje visai tamsu. Ir labai ramu. Langai pakelti, ir visas
iorinis pasaulis atrodo giliai migs.
- Mes visi kalti, - atsidsta jis. - Bent po truput.
- Taigi, ji usuko pas tave namus, primenu jam.
- Atmyn dviraiu. Tuo paiu, kuriuo visada vaiuodavo
mokykl.
- Aha, tokiu mlynu, - linkteliu. Nori, atspsiu? Tu kuitei-
si prie savo mainos?
Jis nusikvatoja.
- Taigi, ir kas bt galjs pagalvoti, ar ne? Beje, ji niekad
anksiau nebuvo pas mane buvusi, utat truput nustebau. Bet
inai, mokykloje mudu gerai sutarm, tai kain ko nepagalvojau.
Keistas buvo tik jos apsilankymo tikslas.
- O koks?
Jis iri pro onin lang ir giliai kvepia oro.
- Ji atvaiavo atiduoti man savo dviraio.
Tie odiai tarsi pakimba ore ir ilgai nejuddami ten kybo.
- Norjo, kad a j turiau, - priduria jis. - Sak, kad jai jo
nebereikia. Kai paklausiau kodl, tik gteljo peiais. Ji nieko
negaljo paaikinti. Tai buvo akivaizdus enklas. Ir a j pra
iopsojau.
Prisimenu skrajut, kuri mums dav mokykloje.
- Savo daikt dalijimas...
Tonis linkteli.
230 JAY A S H E R
- Ji pasak, kad, jos nuomone, man vieninteliam tas dviratis

gali praversti. Mat a vainju seniausia maina mokykloje, - pa
aikino, - tad jeigu ji kartais subyrt, man prireiks atsarginio
varianto.
Betgi ita maut n nesiruoia subyrti, - tariau.
Ji nuolat byra, - atov jis. - Tiktai a nuolat j taisau. A
atsakiau, kad negaliu priimti Hanos dviraio. Bent jau turiau
duoti jai k nors mainais.
- Ir k jai davei?
- Niekad to nepamiriu, - sako jis, atsisukdamas mane. -
Jos akys... Kljau, ji n valandlei j nenuleido. Ji nuolat irjo
tiesiai man akis ir staiga pravirko. Va taip, jai beirint, staiga
pasipyl aaros.
Jis nusibraukia sau paiam i aki itrykusias aaras, o paskui
dar brkteli ranka sau per virutin lp.
- Turjau k nors daryti!
Juk visi poymiai buvo kuo aikiausiai matomi, - jei tik kas
nors bt teiksis pastebti.
Ko ji tavs papra?
Ji paklaus, kaip siraau tas juostas, kurias leidiu savo au
tomobilyje. - Jis atsiloia ir giliai kvepia. - Papasakojau jai apie
sen savo tvo kasei grotuv. - Jis patyli. - Tada ji paklaus, ar
turiu kuo rayti balsus.
Dieve!
- Na, kok nors neiojam grotuv ar panaiai. Kurio nerei
kt laikyti jungto tinkl ir su kuriuo bt galima vaikioti.
A tada nepaklausiau, kam jai jo reikia. Tik papraiau palaukti ir
pasakiau, kad tuoj atneiu.
- Tu davei jai grotuv?

Jis rsiu veidu atsisuka mane.
- Kljau, a juk neinojau, k ji ketina su juo daryti.
- Pala, Toni, a tavs nekaltinu. Bet argi ji nieko nesak, kam
jai jo reikia?
- Kaip manai, ar bt pasakiusi, jeigu biau paklauss?
Ne. Tada, kai usuko pas Ton, ji jau buvo apsisprendusi. Jei
gu bt norjusi, kad kas nors j sustabdyt ir igelbt nuo jos
paios, tam juk buvau a. Tame vakarlyje. Ji tai inojo.
- Ne, ji nebt tau sakiusi, - papurtau galv.
- Po keli dien, pasakoja jis toliau, - kai grau i moky
klos, ant priebuio radau palikt siuntin. Nusineiau j kamba
r ir pradjau klausytis kasei. Tiktai nieko nesupratau.
- O kokio ratelio ar ko nors panaaus ji tau nepaliko?
- Ne. Tik kasetes. Nieko nesupratau todl, kad mudu su Hana
drauge sdjome per trei pamok - tdien ji buvo mokykloje.
-K?
- Utat, kai grs namo pradjau klausytis kasei, perva
riau jas aibo greiiu. Prasukinjau itisus gabalus, mgindamas
rasti, ar esu jose. Bet mans nebuvo. Tada ir suvokiau, kad ji
man atsiunt kopijas. Susiradau jos numer, paskambinau namo,
bet niekas neatsiliep. Tada paskambinau jos tv krautuv. Pa
klausiau, ar ten nra Hanos, o jie pasiteiravo, ar nieko nenutiko,
nes turbt kalbjau lyg pamis.
- K pasakei?
- Pasakiau jiems, kad bijau, jog nutiko kakas bloga, ir kad
jie turi kuo greiiau j surasti. Tiktai neprisiveriau jiems paai
232 JAY A S H E R
kinti kodl. - Jis staigiai ir trksmingai kvepia oro. - O kit

dien mokykloje jos nebuvo.
Noriau pasakyti jam, kad apgailestauju ir net nesivaizduo
ju, kaip jis turjo jaustis. Bet pagalvoju apie rytdien, apie mo
kykl, ir suvokiu, kad netrukus pats suinosiu. Kai pirmkart
ivysiu visus tuos mones i kasei.
- Tdien anksti parjau namo, - sako jis. - Apsimeiau, kad
sergu. Teisyb, turiu pripainti, kad prireik keli dien, kol
stengiau susiimti. O kai vl nujau mokyklon, Dastinas Folis
vaikiojo juodas kaip debesis. Paskui - Aleksas. Tada pagalvojau:
na, gerai, dauguma j ito nusipeln, todl ipildysiu jos vali ir
pasirpinsiu, kad js visi igirstumt, k ji norjo jums pasakyti.
- Bet kaip tu sigudrini susekti? - klausiu. - Kaip suinojai,
kad a gavau kasetes?
- O, tave lengvai perkrimtau, - sako jis. - Tu nugvelbei mano
Walkman, Kljau.
Abu kvatojams. Mudviem smagu. Ir palengvja. Panaiai
kaip juokas per laidotuves. Gal ir nepadoru, utat kaip padeda!
- Su visais kitais buvo sudtingiau, - priduria jis. - Po pa
skutinio skambuio tekinas dumdavau main ir stengdavausi
privaiuoti kuo ariau prie mokyklos dur. Kai pamatydavau t,
kieno buvo eil, - madaug pora dien po to, kai prie j buvs
asmuo perklausydavo kasetes, - pamodavau ir pasiaukdavau j
pas save. Arba j. Taip, pasiaukdavau t mog pas save.
- Ir tiesiai paklausdavai, ar gavo kasetes?
- Ne. Juk niekas nebt prisipains, tiesa? A tik, jiems
prijus, parodydavau kaset ir pasilydavau ssti main, nes
turiu jiems paklausyti nauj dain. O i j reakcijos jau visk

suprasdavau.
- Ir duodavai paklausyti vien i jos kasei?
- Ne. Jei tas mogus nepabgdavo, turdavau ko nors imtis,
taigi paleisdavau paklausyti koki nors dain, - aikina toliau To
nis. - Bet koki. Jie visi sddavo ia, kur ir tu dabar, negaldami
suprasti, kuri gal leidiu jiems it dain. Taiau, jeigu bda
vau atspjs teisingai, j akys tarsi padmuodavo - lyg atsidrus
u milijono myli nuo ia.
- Bet kodl - tau? - klausiu. - Kodl ji tau atsiunt kasetes?
- Neinau, - sako jis. - Vienintel prieastis, kuri man ateina
galv, - kad paskolinau jai t grotuv. Gal ji paman, kad tokiu
bdu esu trauktas t reikal ir norsiu jame dalyvauti.
- Tavs jose nra, bet tu vis tiek veltas.
Jis sistebeilija priekin stikl ir kietai suspaudia vair.
- Man metas, - sako.
- Atleisk, a nieko blogo nenorjau pasakyti, - tariu jam. -
Tikrai!
- inau. Tiktai jau vlu. Tvas prads nerimauti, kad gal kur
nors bsiu ugess.
- K, nenori, kad jis vl kit nagus po tavo kapotu? - Jau
ketinu iupti u dureli rankenls, bet prisimenu dar vien da
lyk ir isitraukiu savo telefon. - Turiu tau vien praym. Gal
gali pasisveikinti su mano mama?
- Aiku.
Perbgu vard sra, surandu Send, ir ji ikart pakelia ragel.
- Kljau?
234 JAY A S H E R
- Labas, mama!
- Kljau, kur tu esi? - ji lidna ir sunerimusi.
- Juk sakiau, kad ilgokai utruksiu.
- inau, sakei. Tiktai iki ito laiko jau tikjausi sulaukti tavo
skambuio.
- Atleisk. Bet matai, man reikia dar laiko. Ar galiau inakt
likti pas Ton?
Jis ikart siterpia:
- Sveiki, ponia Densen!
Ji klausia, ar nieko negriau.
- Ne, mama. Garbs odis!
- Na, gerai. ia dl t istorijos nam darb, tiesa?
A krpteliu. Jai taip norisi tikti mano pasiaikinimais! Kas
kart, kai apsimeluoju, ji tbt nori manim tikti.
- A tavim pasitikiu, Kljau.
Pasakau, kad ryte prie pamokas usuksiu namo pasiimti
daikt, ir atsisveikiname.
- Kur dsies per nakt? - klausia Tonis.
- Neinau. Greiiausiai pareisiu namo. Tik nenoriu, kad ji
nervintsi, jeigu negriau.
Jis pasuka raktel, uveda varikl, jungia viesas.
- Gal tave kur nors pamtti?
Suimu dureli rankenl ir linkteliu galva prieais stovinio
namo pusn.
- tai ia mano vieta kasetse, - sakau. - Bet ai u pa
silym.
Jis iri tiesiai priek.
T R Y L I K A P RI E 2 A S I K O D L 235
- Tikrai, ai tau, - pakartoju, turdamas omenyje ne vien

pasilym pavti. Dkoju jam u visk. U tai, kaip elgsi, kai
visai itiau ir apsiliumbiau. U tai, kad pai klaikiausi mano
gyvenimo nakt stengsi mane prajuokinti.
Gera inoti, jog yra mogus, kuris supranta, ko dabar klau
sausi ir kok pragar igyvenu. Kakodl dabar nebe taip baisu
klausytis toliau.
Ilipu i mainos ir utrenkiu dureles. Tonis nuvaiuoja.
Paleidiu grotuv.
Nagi, mieli klausytojaiy grtam vakarl. Tiktai per daug ne-

sijauskite, nes po minuts ieisim.
Nuvaiavs apie pus kvartalo, Tonio Mustangas stabteli
ties sankrya, pasuka kairn ir dingsta i aki.
jeigu laik sivaizduotume kaip virvut, jungiani vis js
istorijasy tas vakarlis bt lyg mazgas, ties kuriuo viskas sukimba
krv. Negana toy tas mazgas vis augay vis labiau pleiasi ir raizgo
si, traukdamas ir vis kit istorijas.
Kai mudu su Dastinu pagaliau liovms lygpaklaik kankina
mai spoksoti vienas kit, as nusvyravau per priekambar ir grau
prie besilinksminanij. A ities svirduliavau. Bet ne nuo alkoho
lioy o nuo viso kito.
Prisdu ant aligatvio krato vos per kelias pdas nuo tos vie
tos, kur vmiau, isisvrs i Tonio mainos. Jeigu kas i to namo
gyventoj, - nes supratimo neturiu, kieno namuose vyko tas va-
236 JAY A S H E R
karlis, - sumanyt prieiti prie mans ir pareikalaut nedintis,

labai praom. Mielai laukiu.
Svetainje atsirmiau pianin. Paskui sugraibiau suoliuk prie
jo. Tada atsisdau.
Man norjosi is ten dingti, tik neinojau, kur eiti. Tik ne namo.
Dar ne.
Bet, kad ir kur eiiau, neinojau, kaip iki ten nusigauti. Psiomis
eiti nebepajgiau. Bent jau man paiai atrod, kad nepajgsiu. Nors,
teisyb sakant, nepajgiau npabandyti. Vienintelis dalykas, kur tikrai
inojau, - kad noriu is ten dingti ir daugiau apie niek nebegalvoti.
Tada pajutau ant peties kakieno rank. Ji velniai spusteljo.
Tai buvo Den Kure.
Linksmybi kapiton i moksleivi atstovybs.
Dene, ita juosta - tavo.
Nuleidiu galv sau ant keli.
Den paklaus, ar mans nereikia pavti namo, ir a vos ne-
nusijuokiau. Negi taip akivaizdu? Nejau taip klaikiai atrodau?
Taigi sikabinau jai parank, ir ji padjo man atsistoti. Buvo
gera jausti, kad kakas man padeda. Mudvi ijome per priekines
duris. Prie j besibriav girtuoklliai arba jau ivirt knark ant
priebuio, arba susispiet rk kieme.
T akimirk a jau droiau per kakelint kvartal, bandy
damas suprasti, kam ijau i vakarlio. Bandydamas kaip nors
susivokti ir suprasti, kas k tiktai nutiko tarp mans ir Hanos.
aligatvis buvo lapias. Mano sunkios ir utirpusios kojos slys-
iojo plytelmis. Klausiausi, kaip brakteli kiekvienas akmenukas,
kaip suea kiekvienas lapas, ant kurio ulipu. Norjau visa tai
girdti. Kad tik kaip nors imesiau is galvos t muzik ir balsus,

kurie liko u nugaros.
Taiau net ir u keli kvartal muzika vis dar buvo girdti.
Tolima, dusli, - bet ir a niekaip negaljau nuo jos pabgti.
Vis dar prisimenu kiekvien dain, kuri tada grojo.
Dene, tu nieko man nesakei. Nieko neklausinjai. Buvau tau
be galo dkinga. Gal tau per vakarlius irgi yra taip nutik ar pasi
taik matyti toki dalyk, kuri tikrai nebtum galjusi aptarinti.
Bent jau ne ikart po to. Taip, man btent taip ir buvo, nes ligi pat
ios akimirkos su niekuo apie tai nesikalbjau.
Na... ne... mginau. Kart mginau pasipasakoti, bet jis neno
rjo girdti.
Kas tai - dvyliktoji istorija? Tryliktoji? Ar visai kas kita? Gal
tai - vienas i t vard, kuriuos buvo susiraiusi tada sau ant
lapo, bet apie kur nenori mums sakyti?
Taigi tu, Dene, nusivedei mane prie savo mainos. Ir nors a
mintimis klaidiojau neinia kur, o mano akys ivis nieko nema
t, -jutau tavo prisilietim. Tu taip velniai laikei mane u paran
ks, taip rpestingai pasodinai keleivio sdyn. Tada mane prisegei,
lipai pati, ir mudvi nuvaiavom.
Nesu visai tikra, kas buvo toliau. Nelabai kreipiau dmes, nes
tavo mainoje jauiausi saugi. Viduje buvo ilta ir jauku. Ltai
brkiojantys valytuvai pamau grino mane i mini tikro
v mainoje.
Lijo nesmarkiai, bet dulksna deng stikl ir viskas aplinkui at
rod lyg sapne. O man to ir tereikjo. Tai leido man dar kur laik
padelsti, neskubti grti atgal skaudi tikrov.
238 JAY A S H E R
Bet staiga... smgis. Niekas greiiau u avarij negrina ms

real pasaul.
Avarija? Dar viena? Nejaugi dvi - t pai nakt? Kaip gali
bti, kad apie antrj a nieko negirdjau?
Priekinis ratas mano pusje kak kliud ir uoko ant aliga
tvio. Medinis stulpas trinkteljo priekin ms masinos bamper ir
lo pusiau kaip degtukas.
Dieve, ne!
Masinos ibint viesoje pamaiau, kaip enklas STOP prieais
mus nuvirto ant ems. Jis strigo po ratais, ir tu suklikusi nuspau
dei stabd. oniniame veidrodlyje maiau, kaip ant kelio pasipyl
kibirktys. Mes slysteljome ir sustojome.
K gi, dabar jau visai atsipeikjau.
Valandl abi sdjome, spoksodamos pro priekin stikl. N o
dio, n vilgsnio viena kitai. Valytuvai nuo vieno ono kit blak
lietaus lasus. Laikiausi rankomis sikibusi saugos dir, dkodama
Dievui, kad numusme tiktai kelio enkl.
Ta senio sukelta avarija. Ir tas vyrukas i ms mokyklos. Ar
Hana inojo? Ar ji suprato, kad Den dl to kalta?
Tu pravrei duris. Maiau, kaip nujai prie masinos priekio,
susirietusi pritpei tarp svies, nordama geriau apirti, kas nu
tiko. Perbraukei ranka per apdauyt bamper ir panarinai galv.
Nesupratau, ar siunti, o gal verki?
O gal kartais juokeisi pagalvojusi, kokia siaubinga darosi ita
naktel.
inau, kur dabar eiti. Nereikia n emlapio. Tiksliai inau,
kur yra kita vaigd, tad pakylu ir leidiuosi eiti.
T R Y L I K A P R I E2 A S ( I K O D L 239
Masina nebuvo smarkiai apdauyta. Na, inoma, nieko gero, bet

tau turjo truput atlgti. Galjo bti ir blogiau. Galjo bti daug,
daug blogiau. Na, pavyzdiui... galjai numuti k nors kit.
Ji ino.
Gyv mog.
Kad ir k btum pamaniusi, is tavo iraikos, kai atsistojai,
nieko nesupratau. Stovjai sau, irjai apibrozdint masin ir
purtei galv.
Tada mudviej vilgsniai susitiko. Esu tikra, tu suraukei ant
akius tegu tik sekunds dal. Bet tavo veid tuoj pat nuviet yp
sena. Dar peiais gteljai.
O k pirmiausia igirdau, kai sdai atgal masin?
Po simts, koks mesis!
Tada kilai raktel spynel ir... as tave sulaikiau. Negaljau
leisti tau vaiuoti toliau.
Toje sankryoje, kur Tonis nuvaiavo kair, a suku dein.
Jis - u poros kvartal, bet inau, kad tikrai ten. STOP enklas.
Tu usimerkei ir pasakei:
Hana, as negirta.
Na, as ir nekaltinau tavs, kad esi girta, Dene. Tiktai splio
jau, kuri velni nesugebi isitekti vaiuojamojoje gatvs dalyje?
Tiesiog lyja, pridrei.
Na, taip, lijo. Truput.
Liepiau tau pastatyti masin.
Tu pareiskei, kad nekvailioiau. Abi gyvenome netoliese ir tu
pasiadjai vaiuoti maomis gatvelmis - tarsi tai bt geriau.
Jau matau. Metalinis strypas su pritvirtintu STOP enklu,
kurio vies atspindinios raids matyti i kain kur. Taiau ava-
240 JAY A S H E R
rijos nakt ten stovjo kitoks enklas. Jo raids neatspindjo vie

sos, o pats enklas buvo pritaisytas ant medinio stulpelio.
- H ana, nesirpink, tikinjai mane. Paskui nusijuokei. - Vis
tiek t STOP enkl niekas nepaiso. Vaiuoja nesustodami. Taigi
dabar, kai jo ia nebra, bus galima nepaeisti taisykli. Aiku?
mons man net padkos.
Bet as vis tiek liepiau tau pastatyti masin. Pasakiau, kad kas
nors kitas, grdamas is vakarlio, mudvi pavs. O i pat ryto a
atvaiuosiu tavs paimti ir nuveiu prie tavo mainos.
Taiau tu nepasidavei:
- Hana, klausyk...
- Palik j, praiau. Bk gera!
Ir tada tu liepei man nedintis. A nelipau lauk. Dar bandiau
kalbti tave elgtisprotingai. Sakiau, jog tau pasisek, kad tai tik kelio
enklas. Maa kas gali nutikti, jei leisiu tau vaiuoti iki pat nam.
- Nedinkis, sunyptei dar kart.
A dar kur laik sdjau umerkusi akis, klausydamasi lietaus
kapsjimo ir valytuv bravimo.
- Hana! Nedinkis... lauk!
Taigi gal gale man nieko kito neliko. Atidariau mainos dure
les ir ilipau. Tik dureli neudariau. Dar pairjau tave atsigr
usi. O tu sdjai, sikibusi vair ir spoksojai pirmyn pro priekin
stikl ir brktojanius valytuvus.
Nors dar liko visas kvartalas, eidamas negaliu atitraukti aki
nuo STOP enklo tiesiai prieais save.
Papraiau tavs leisti pasinaudoti tavo telefonu. Maiau j ma
inoje, padt po stereogrotuvu.
O kam?paklausei.
N pati neinauy kuri gal pasakiau tau ties. Reikjo pa
meluoti.
Reikia bent kam nors praneti apie t enkl, - atsakiau.
Tu ir toliau stebeilijaisi tiesiai prieais save.
Jie suseksy is kur skambini. Jie gali nustatytu i kur skambi
nama, Hana.
Tai tarusi, tu uvedei varikl ir liepei man udaryti dureles.
A nepaklausiau.
Tada tu pajudjai atbula, ir man teko atokti, kad nenumu-
tum atviromis durelmis.
Tu nepaisei n metalinio enklo, kuris sulamdytas rai ir brai
tavo mainos apai. Kai jo atsikratei, enklas liko gulti man po
kojyprakiurintas ir subraiytas sidabriniais dryiais.
Tu smarkiai spsteljai greiio pedal, maina suriaumojo iry
supratusi uuomin, a atsitraukiau ir ulipau ant aligatvio. Tu
pajudjaiy didindama greit, durels usitrenk ir tu neltindama
nuvaiavai... nuvaiavai toliau.
Ties sakant, tu pasprukai prisidirbusi kur kas daugiau nei vien
nuvertusi enkl, Dene.
O a ir vl biau galjusi tau sukliudyti... kaip nors.
Mes visi btume galj kam nors sukliudyti. Ukirsti keli
apkalboms. Neleisti iprievartauti merginos.
Sulaikyti tave.
Turjau sugalvoti, k tau pasakyti. Bent jau galjau atimti i
tavs raktelius. Arba bent jauy ma maiausiai, galjau paiupti
tavo telefon ir paskambinti policijai.
242 JAY A SHER
Ties sakanty tai vienintelis dalykas, kuris is ties pasirod svar

bus. Nes tu skmingai parvaiavai namoy Dene. Ne tai buvo blo
giausia. Baisiausia buvo taiy kad enklas liko nuverstas.
B-6 js emlapyje. U poros kvartal nuo vakarlio vietos
stovi STOP enklas. Bet t nakt, bent daljosy enklo nebuvo. Be
tOy lijo lietus. O kakas skubjo laiku atveti picas. O dar kakas,
vaiavs prieinga kryptimi, tuo metu suko.
Tas senis.
Ant to kampo STOP enklo nebuvo. Tnaktjo nebuvo. Ir vienas
isjdviej, t vairuotoj, uvo.
Niekas neinojo, kas nuvert enkl. Nei mes, nei policija.
Tik Den inojo. Ir Hana. Gal dar - Dens tvai, nes jos
bamperis buvo pataisytas aibo greiiu.
Nepainojau vyruko, kuris vairavo t masin. Jis buvo i bai
giamosios klass. Pamaiusi laikratyje jo nuotrauk, neatpainau.
Tiesiog vienas i daugybs veid mokykloje, kurio taip ir nepaino
jau... ir nepainosiu.
Nebuvau ir jo laidotuvse. Taip, turbt derjo nueiti, bet njau.
Negaljau. Dabar jau turbt nebereikia aikinti kodl.
Ji neinojo. Neinojo, kas vairavo kit masin. Kad tai buvo
jos namo gyventojas. Senojo jos namo. Ir gerai, kad neinojo.
Kiek anksiau ji mat, kaip jis ivaiavo i garao. Kaip nuvaiavo
tolyn, jos n nepastebjs.
Bet kai kurie ijs buvote jo laidotuvse.
Jis vaiavo atiduoti dant epetlio. tai k man pasak jo
mona, kol abu sdjome ant sofos laukdami, kada policija par
ve jos vyr namo. Jis vaiavo kit miesto gal atiduoti j vaikai
ts palikto dant epetlio. Jie priirjo mergait, kol jos tvai
buvo ivaiav atostog, ir ji netyia pamiro savo dant epetl.

Mergaits tvai sak, kad dl tokio nieko neverta vaiuoti per
vis miest. Jie tur bent kelet atsargini.
Bet jis kitaip negali, - sak man jo mona. - Toks jau jis
yra...
O tada atvaiavo policija.
Tiems, kurie buvote, papasakosiu., kaip jo laidotuvi dien atro
d mokykla. Vienu odiu, buvo labai... tyku. Apie ketvirtis moks
leivi i ryto nepasirod. Aiku, dauguma j i vyresnij klasi.
O tiems i ms, kurie nujome pamokas, mokytojai leido suprasti,
kad jei paprasiausiai pamirome atneti tv ratel, jie neyms,
kad ms nra, jei norime, galime eiti laidotuves.
Ponas Porteris pasak, kad laidotuvs galinios bti sveikimo
proceso dalis. Bet man nesinorjo tuo tikti. Tik ne man. Nes t nak
t ties tuo kampu nebuvo STOP enklo. Kakas j nuvert. O kakas
kitas... nuolankiai js... bt galjusi tam sukliudyti.
Du pareignai ved jos vyr kambar. Jis visas drebjo.
mona atsistojusi pripuol prie jo, apkabino ir abudu apsiverk.
Ieidamas ir udarydamas paskui save duris dar spjau pa
matyti, kaip jiedu abu stovi vidury svetains. Apsikabin ir prisi
glaud vienas prie kito.
Kad tie, kas dalyvavo laidotuvse, nieko nepraleist, laidotuvi
dien visi kiti nieko neveikme. Per visas pamokas mokytojai dav
mums laisv - galjome daryti, k norime. Rayti. Arba skaityti.
Galvoti.
O k a dariau? A pirmkart susimsiau apie savo paios
laidotuves.
244 JAY A S H E R
Tegu ir labai bendrais bruoais, a vis daniau galvodavau apie

savo mirt. Apie pat mirties fakt. O t dien, kol js visi dalyva
vote laidotuvse, a pradjau mstyti apie savsias.
Prieinu STOP enkl. Itiesiu rank ir pirt galiukais palie
iu alt metalin stryp.
Vaizdavausi, kaip gyvenimas pamokos ir visa kita toliau eina
be mans. Bet savo laidotuvi negaljau sivaizduoti. Visikai. Pir
miausia todl\ kad neturjau supratimo, kas jos ateit ir k sakyt.
N i tolo nenutuokiau... ir vis dar nenutuokiu... k js galvo
jate apie mane.
A irgi neinau, k mons apie tave galvoja, Hana. Kai isi
aikinome, kas nutiko, ir kadangi tavo tvai nereng laidotuvi
iame mieste, niekas apie tai daug nekalbjo.
Taip, tai negaljo nepaveikti. Mes tai jutome. Tuias tavo
suolas. Faktas, kad daugiau nebegri. Taiau niekas neinojo,
nuo ko pradti. Kaip uvesti toki kalb.
Nuo to vakarlio jau prajo pora savaii. Per t laik, Dene,
tu tiesiog nuostabiai sigudrinai mans vengti. Matyt, tai supranta
ma. Tau nortsi pamirti, k mudvi padarm kas nutiko su tavo
maina ir su STOP enklu. Ir kokios buvo pasekms.
Bet tu to niekad nepamiri.
Gal tu todl neinojai, k kiti apie tave galvoja, kad jie n
patys neinojo, k apie tave galvoti. Gal tu nedavei mums pakan
kamai peno mintims, Hana?
Jei ne tas vakarlis, a taip ir nebiau sutiks tikrosios tavs.
Bet kakodl tu nusprendei suteikti man toki galimyb, u ku
ri jauiuosi be galo dkingas. Kad ir koki trumput, bet gali-
myb. Ir man labai patiko toji Hana, kuri t vakar pamaiau.

Gal net biau galjs j pamilti.
Taiau tu nusprendei neleisti, kad tai vykt, Hana. Btent
tu taip nusprendei.
Antra vertus, man beliko vos viena diena tokiems apmstymams.
Nusisuku nuo STOP enklo ir einu alin.
Jei biau inojusi, kad ties tuo kampu susidurs dvi masinos,
biau nulkusi atgal vakarl ir tutuojau paskambinusi polici
jai. Bet negaljau to n sivaizduoti. Nieku gyvu.
Taigi leidausi eiti. Bet ne atgal vakarl. Mano mintys lakst
ir okinjo lyg padkusios. Negaljau j suvaldyti. Nepajgiau net
eiti tiesiai.
Man norisi pavelgti atgal. Atsigrti atgal per pet ir pama
tyti STOP enkl, didiulmis vytiniomis raidmis aukiant
Hanai: STOP!
Taiau prisiveriu irti priek ir neisigalvoti, ko nra.
Tai tiesiog enklas. Liepiantis sustoti ties gatvs kampu. Ir nieko
daugiau.
Sukau is vienos gatvs kit n pati neinodama, kur einu.
Mudu kartu jome tomis gatvmis, Hana. Tik skirtingais
marrutais, bet tuo paiu metu. T pai nakt. jome, nordami
pabgti. A - nuo tavs. Tu - nuo vakarlio. Bet ne tiktai. Ir nuo
savs paios.
Ir staiga a igirdau cypiant padangas, atsigriau ir pama
iau, kaip susidr dvi mainos.
Gal gale prijau degalin. C-7js emlapyje. Ten is mokamo
telefono paskambinau policij. Klausydamasi signalo, kietai gniau
iau rankoje ragel, is dalies vildamasi, kad niekas neatsilieps.
246 JAY A S H E R
Norjau laukti kuo ilgiau. Norjau, kad telefonas sau skam

bt ir skambt. Norjau, kad gyvenimas trumpam stabtelt...
kur yra.
Nebepaisysiu daugiau jos emlapio. degalin neisiu.
Kai kakas pagaliau atsiliep, nulaiiau aaras sau nuo lp ir
pasakiaUy kad ties Tenglvudo ir Pietins gatvs kampu...
Bet moteris mane nutrauk. Ji papra nusiraminti. Tiktai tada
suvokiau, kaip smarkiai buvau siraudojusi. Kaip sunkiai gaudiau
or, bandydama pagaliau normaliai kvpti.
Pereinu per gatv ir einu vis tolyn nuo vakarlio vietos.
Kiek kart per pastarsias savaites dariau lankstus, stengda
masis ivengti to namo! Kad tik nereikt prisiminti ir kankintis,
pagalvojus apie savo vienintel vakar su Hana Beiker. Neturiu
noro t pai nakt dukart j pamatyti.
Moteris man pasaky kad policija jau ikviesta ir jau vaiuoja
tenai.
Nusiimu nuo pei kuprin ir isitraukiu emlap.
A nustrau. Negaljau patikti, kad tu pati btum paskambi
nusi policij, Dene.
Ilankstau emlap, nordamas paskutinsyk j dirstelti.
Taiau nebuvo reikalo stebtis. Nes, pasirodo, tu jiems ne
skambinai.
Paskui j suglamau kumio didumo popieriaus gniuul.
Tik kit dien mokykloje, kai visi aptarinjo pereitos nakties
vykiuSy a suinojau, kas skambino. Policija buvo ikviesta ne dl
nuversto enklo.
Sugrdu emlap giliai krmus ir einu toliau.
Skambintojas norjo praneti apie eismo vyk. Apie avarij, nu

tikusi dl nuversto enklo. Apie avarij, apie kuri as nieko nei
nojau... ligi pat kitos dienos.
O t nakt, padjusi ragel, a dar ilgokai klaidiojau gatvmis.
Nes turjau liautis verkusi. Prie eidama namo, privaljau nusira
minti. Nes jeigu tvai nutvert mane paslapiom grtani atgal
ir dar apsiverkusi, jie uduot pernelyg daug klausim, kuriuos
nesugebiau atsakyti.
Ir a dabar t pat darau. Neinu namo. Tada per vakarl ne
verkiau, bet dabar vos pajgiu ugniauti aaras.
Todl negaliu grti namo.
Utat jau ir jau, neirdama, kur pasukti. Ir man buvo
gera. varbu. kanota. Mat lietus tuo metu jau buvo spjs pavirs
ti lengva miglele.
jau itisas valandas, vaizduodamasi, kaip ta migla pamau
tirtja ir mane vis praryja. Mintis, kad galima taip paprastai ir
visikai inykti, mane be galo diugino.
Taiau to, kaip inote, nenutiko.
Atidarau Walkman ir iimu kaset. Jau beveik baigta.

Dieve! Trkiodamas ikvepiu or ir umerkiu akis. Baigta.
VI KASET: B PUS
Beliko vos pora. Na, dabar jau nebepasiduokite.

Atsipraau. Turbt nedera taip sakyti. Nes k gi as pati darau?
Juk pasiduodu?
Taip. Ties sakant, pasiduodu. Ir tai yra bene akivaizdiausia viso
ito reikalo pasekm. A pati... numoju save ranka... ir pasiduodu.
Kad ir k ligi iol biau sakiusi, apie k biau pasakojusi,
viskas vis tiek apsisuka ir grta - ir baigiasi ties manimi.
Ji kalba visai ramiai. Atrodo patenkinta tuo, k sako.
Dar iki to vakarlio daug kart msiau, ar nevertt numoti
visk ranka. Neinau, gal kartais vieni mons labiau link tokias
mintis nei kiti. Nes kaskart, kai nutikdavo kas nors blogo, pagalvo
davau apie tai.
Apie tai? Na, tiek to, pasakysiu. Pagalvodavau apie saviudyb.
Nei pykio, nei kaltinim - nieko. Ji jau apsisprendusi. Ir tas

odis jau be vargo duodasi itariamas.
Po viskoy apie k pasakojau iose kasetse, po visko, kas nutikoy
pagalvodavau apie saviudyb. Paprastai tiktai probgom.
Aky veriau numirti!
A irgi daug kart esu taip pagalvojs. Bet garsiai sunku tai
itarti. O dar baisiau pajutus, kad tu kalbi rimtai.
Taiau kartais vien tuo neapsiribodavau ir imdavau svarstyti,
kaip tai padarius. Susisukdavau lovoje po patalais ir svarstydavau,
k i namie esani daikt galiau panaudoti.
Ginklas? Ne. Mes niekad jokio ginklo neturjome. N neino
iau, i kur j gauti.
O jei pasikorus Hmy k tada reikt panaudoti? Ir kur tai pa
daryti? Net jeigu ir biau sugalvojusi, kaip ir kury niekaip nesten
giau susitaikyti su prie akis ikylaniu vaizdu, kaip kas nors randa
mane kadaruojani vos keli coliai nuo grind.
Negaljau su tiu ir mama taip pasielgti.
Tai kaipgi jie tave rado? itiek kalb apie tai prisiklausiau.
Tai darsi lyg koks nesveikas aidimas: susigalvoti bd, kaip
nusiudyti. Beje, kai kurie ij buvo gana lykts ir iradingi.
Tu igrei tablei. T visi inome. Kai kas sako, kad atsijun
gei ir prigrei pilnoje vonioje.
Gal gale apsistojau ties dviem kryptimis. Jeigu noriu, kad visi
manyt, jog tai buvo nelaimingas atsitikimas, man reikia nuva
iuoti nuo kelio. Kokioje nors vietoje, kur nelikt galimybs igy
venti. Umiestyje toki viet pilna. Per pastarsias por savaii, ko
gero, pro kiekvien ij pravaiavau kok tuzin kart.
250 JAY A S H E R
Kiti kalba, kad tu paleidai vanden voni, bet pati usn-

dai ant lovos nesulaukusi, kol pribgs. Tavo ttis su mama gro
namo, rado patvinusi voni ir m aukti tave vardu. Bet niekas
neatsiliep.
Bet dar yra itos kasets.
Ar galiu tiktis, kad visi dvylika js ilaikysite paslapt? Kad
neeisite mano tvams suinoti, kas i tikrj vyko? Kad netrukdy
site jiems manyti, jog tai tebuvo nelaimingas atsitikimasyjeigu jau
tokios kalbos pasklist?
Ji patyli.
Neinau. Nesu tikra.
Ji mano, kad mes galime ipliurpti. sivaizduoja, kad kuris
nors prieisime prie savo pastam ir paklausime: Ar norit sui
noti siaubing paslapt?
Utat nusprendiau rinktis maiausiai skausming bd.
Tabletes.
Man suspazmuoja skrand. Knas nori atsikratyti visko:
maisto, mini, jausm...
Tiktai kokias tabletes gerti? Ir kiek j reikia? Nesu tikra. Ir net
neturiu laiko aikintis, kadangi jau rytoj... ketinu tai padaryti.
Oho!
Tylioje, tamsioje sankryoje susmunku ant aligatvio krato.
Rytoj... mans daugiau ia nebebus.
Dauguma nam keturiuose aplinkiniuose kvartaluose atrodo
taip, lyg bt beveik negyvenami. Vos keliuose languose virpioja
blankios melsvos viesels - kakas ligi inakt iri televizori.
Bene tredalio nam priebuiuose tebedega jungtos lempos. O
dl vis kit, jei ne tvarkingai nupjautos pievels ar prie dur sto

vintys automobiliai, n neinotum, ar ten apskritai kas nors yra.
Rytoj a atsikelsiu, apsirengsiu ir nueisiu pat. I ten isisiu
krv kasei Dastinui Foliui. O tada jau kelio atgal nebebus.
Nueisiu mokykl, pavlavusi pirmj pamok, ir mes visi kartu
drauge praleisime paskutin dien. Vienintelis skirtumas, kad a i
nosiu, jog tai paskutin diena.
O js ne.
Ar a prisimenu? Ar maiau j t paskutin dien koridoriu
je? Noriu prisiminti pat paskutin kart, kai j maiau.
O js su manimi elgsits taip pat kaip visada. Ar pamenat, k
man paskutin kart pasakt?
Nepamenu.
O k man paskutin kart padart?
Nusiypsojau, esu tikras. Nusiypsodavau kaskart, kai tik pa
matydavau tave po ano vakarlio, bet tu niekada nepakeldavai
aki. Nes jau buvai apsisprendusi.
Jei btum galjusi, tikriausiai irgi btum man nusiypsojusi.
Bet tu negaljai ypsotis. Negaljai, jei norjai visk ubaigti.
O kokie buvo mano paskutiniai odiai jums? Nes, patikkit,
tardama juos ajau inojau, kad tai paskutinis dalykas, kur jums
sakau.
Joki. Tu liepei man ieiti i kambario, ir tai buvo viskas.
O paskui visokiausiais bdais mans vengdavai.
Ta proga prisiminkime vien i paskutini mano savaitgali.
T, kuris buvo po avarijos. Tada jau vyko kitas vakarlis. Bet a
j njau.
252 JAY A S H E R
Taip, man vis dar galiojo nam aretas. Taiau vakarl n

jau ne dl to. Ties pasakius, nordama biau itrkusi netgi len
gviau nei pereitkart, nes t savaitgal priirjau svetimus namus.
Vienas mano tvo draugas buvo ivyks i miesto, o a tuo metu
priirjau jo namus, riau jo un ir apskritai turjau pasir
pinti, kad nieko nenutikt, nes kaimynystje turjo vykti kakoks
pasilinksminimas.
Taip ir buvo. Gal ne toks galingas, kaip ankstesnis vakarlis, ^
aikiai skirtas ne geltonsnapiams.
Net jeigu ir biau tikjsis, kad ten eisi, vis tiek biau pa
siliks namie.
Kadangi mokykloje visikai nekreipei mane dmesio, tai
spjau, kad ir vakarlyje btumei elgusis taip pat. O tai buvo per
nelyg skaudus spjimas, kad bandyiau tikrinti, ar jis teisingas.
Esu girdjusi kalbant, kad syk pergrus tekilos, vien nuo jos
kvapo gali apsivemti. Taigi, nors nuo ito vakarlio ir neapsivmiau,
bet netgi bnant netoliese klausantis to triukmo man m sukti
vidurius.
Vienos savaits buvo tikrai per maa atsigauti po ano tragiko
vakaro.
uo kraustsi i proto ir skalijo kaskart, kai kas nors praeidavo
po langais. A susirietusi kitojau ant ems ir bandiau j nuvilioti
nuo palangs, bijodama atsistoti irj nukelti, kad kas nors, pamats
mane, nepaaukt ir neukalbint.
Galiausiai urakinau un garae: ten galjo loti, kiek nori.
Palauk, dabar prisimenu. Prisimenu, kada tave paskutin kar
t maiau.
Nuo trankios muzikos, griaudjanios per vis kvartal, ^ < 9

nemanoma apsiginti. Vis dlto as bandiau. Blakiausi po vis
namy kol utraukiau visas uuolaidas ir uvriau visas langinesy
kiek tik buvo.
Prisimenu paskutinius odius, kuriuos vienas kitam pasakme.
Tada usidariau miegamajame ir visu garsu pasileidau televi
zori. Ir nors muzikos nebegirdjau, vis tiek jauiau, kaip tie emi
tonai vibruoja manyje.
A kietai umerkiau akis. Televizoriaus daugiau nebeirjau.
A jau nebebuvau tame kambaryje. Atmintyje man ikilo toji mie
gamojo spinta, kurioje slpiausi, sikniaubusi suverst vark kr
v. Tad ir vl pradjau linguoti: pirmyn atgal, pirmyn atgal. Ir vl
nieko nebuvo alia, niekas negirdjo mans verkiant.
Per pono Porterio angl kalbos pamok pastebjau, kad tavo
suolas tuias. Taiau, kai nuskambjus skambuiui ijau kori
dori, pamaiau tave.
Gal gale vakarlis baigsi. O kai visi isivaikiojo, dar kart
praeidami po ms langais, ir uo liovsi skalijs, a apjau visus
namus ir atitraukiau uuolaidas.
Mudu vos neatsitrenkm vienas kit. Bet tu buvai nudel
busi akis, tad n nepastebjai, kad ia a. Ir abu kartu itarme:
Atsipraau!
itiek ilgai isdjau usidariusi, tad dabar panorau kvpti
vieio oro. Ir galbt savo ruotu pasijusti didvyre.
Tada tu paklei akis. Pamatei mane. Ir k a ivydau tavo
akyse? Lides? Skausm? Tu pasitraukei man i kelio ir paban
d! nusibraukti nuo veido ukritusius plaukus. Tavo nagai buvo
254 JAY ASH E R
nulakuoti tamsiai mlynai. Stovjau ir irjau tave, tolstani

koridoriumi, o mane vis kas nors atsitrenkdavo. Bet man buvo
n motais.
Stovjau ir irjau, kol tu dingai man i aki. Aminai.
K gi, mieli klausytojai, dar kart. D-4, Kortns Krimsen na
mai. Ten vyko is vakarlis.
Ne, ijuosta skirta ne Kortnei... norsjos vaidmuo ia irgi rykus.
Taiau Kortn n nenutuokia, k ketinu papasakoti, nes ji pasiali
no dar prie vykiams sibgjant.
Apsisuku ir iauiu prieinga, nei Kortns namai, kryptimi.
Ketinau tiktai pasivaikioti pro al. Gal rasiu kok nelaiml,
nebesugraibant automobilio rakteli, ir galsiu pavti j namo.
Neisiu prie Kortns namo. Droiu Eizenhauerio park, kur
Hana pirmkart pasibuiavo.
Taiau gatvje buvo tuia. Visi jau buvo isiskirst.
Ar bent taip atrod.
Bet staiga kakas kteljo mane vardu.
Virum auktos medins tvoros palei jos nam ilindo kakieno
galva. Ir kieno gi ji buvo? Braiso Volkerio.
O Dieve, ne! Visa tai gali baigtis tik vienu bdu. Jei kas nors
ir pajgt Hanos gyvenim priversti dar daugiau mlo, tai tik
Braisas.
- Kur trauki? paklaus jis.
Kiek kart a j matydavau vis su kitomis panelmis, grie
biant jas u rie ir sukinjant joms rankas. Besielgiant kaip
su gyvuliais.
Ir tai bdavo daroma vieai!
Mano knas, peiai, visa mano esyb buvo nusiteikusi eiti pro
sal pro t nam. Reikjo man ir eiti. Taiau as atsisukau. I ana
pus tvoros, kur jis buvo, kilo ir skuriavo kakokie garai.
Eik ia, pas mus, pakviet jis. Bandom isiblaivyti!
Ir kieno gi galva dabar ilindo greta jo? Ogi panels Kortns
Krimsen.
Nieko sau sutapimas! Ji pasinaudojo manim kaip vairuotoja
nusigauti vien vakarl, o dabar a neprayta sibrausiu jos va
karlio ubaigim.
Ji tada paliko mane vien, bergdiai iekani, su kuo pasikal
bti. O tai a dabar uklupau j namie, neturini kur pasislpti.
Ne todl tu taip padarei, Hana. Ne todl pas juos jai. Juk
inojai, kad tai blogiausias pasirinkimas. Tu juk inojai!
Bet kas as tokia, kad laikyiau akmen uanty?
tai kodl tu taip padarei. Norjai, kad tavo pasaulis subyrt
ipulius. Kad viskas aplinkui bt kuo juodiausia. O Braisas,
inojai, puikiai gals iuo poiriu tau pasitarnauti.
Jis pasak, kadjs visi ten bandote truput atsipalaiduoti. Tada
tu, Kortne, pasisilei po visko parveti mane namo, n netardama,
kad mano namai vos u poros pastat. Bet kalbjai labai nuo
irdiai, ir tai mane nustebino.
Tu netgi privertei mane pasijusti mauml kalta.
Labai norjau tau atleisti, Kortne. Ir i tikrj tau atleidiu.
Ties sakant, a beveik visiemsjums atleidiu. Tiktai vis tiek tursi
te mans iklausyti. Tursite suinoti.
Perjau per rasot ol iki tvoros ir atoviau sklst, per kelet
coli praverdama vartelius. Tada pamaiau, i kur sklido garai. Tai
buvo... didiulis medinis karto vandens kubilas.
256 JAY A S H E R
Srov jau buvo usukta, tad vienintelis garsas tebuvo vandens

pliukenimas kubilo onus. Jame tysojote dviese.
Guljote atsilo, galvas pasidj ant kubilo krato, usimerk.
Judu palaimingai ypsojots, tad vanduo ir garai atrod dar labiau
viliojamai.
Kortn, vis dar neatsimerkdama, pasuko galv mano pusn.
- Mes tik su apatiniais, pasak ji.
Lukteljau sekund. Ar verta?
Ne... bet a lipsiu pas juos.
Tu gi inojai, kur veliesi, Hana.
Nusivilkau palaidin, nusiaviau batelius, nusimoviau kelnes ir
ukopiau mediniais laipteliais. O tada? Murkteljau vanden.
Buvo be galo malonu. Tikra palaima.
Pasmiau karto vandens riekutmis ir usipyliau sau ant vei
do. Sulapinau juo ir plaukus. Prisiveriau usimerkti, pasinerti ir
atloti galv ant kubilo krato.
Taiau, vandeniui vstant, pamau m skverbtis baim. Juk
neturiau ia bti! Nepasitikjau Kortne. Nepasitikjau Braisu.
Kokie bebtj pradiniai ketinimai, apernelyg gerai juos abu pa
inojau, kad nors kiek ilgiau jais pasitikiau.
Aiku, buvau teisi, kad nepasitikjau... Taiau buvau jau kliu
vusi. Nebepajgiau kovoti. Atmerkusi akis pavelgiau juod nak
ties dang. Pro gar skurius pasaulis atrod lyg sapnas.
Eidamas a prisimerkiu, nors mielai ivis umerkiau akis.
Netrukus vanduo m darytis nebemalonus. Per kartas.
Kai atsimerksiu, noriau jau stovti prieais park. Nebe
noriu daugiau matyti i gatvi, kuriomis jau ir kuriomis jo
Hana t nakt po vakarlio.
Taiau, pasislinkusi kiek aukiau ir ligi puss inrusi is van

dens, nordama atsivsintu pamaiau per slapi liemenl besivie-
ianias savo krtis.
Todl ir vl pasinriau.
O Braisas is lto pasislinko... ant povandeninio suoliuko... koljo
petys paliet manj.
Kortn atsimerk, pairjo mus, o tada vl usimerk.
Mosteljs kumiu, ukliudau surdijusi tvoros grandin.
Ji barkteli. Usimerkiu ir perbraukiu pirtais per metal.
Braisas prakalbo tyliai, aikiai nordamas prisimeilinti.
Hana Beiker, - sumurk jis.
Visi gi tave pasta, Braisai. Visi ino, kaip tu elgiesi. Bet as,
sidmkite, n nemginau tavs sustabdyti.
Paklausei, ar man patiko vakarlis. Kortn nibteljo, kad as
nebuvau vakarlyje, bet tau, regis, tai buvo n motais. Tavo pirtai
tuo metu liet iorin mano launies pus.
Atsimerkiu ir dar syk voiu kumiu tvor.
A kietai sukandau lpas, ir tavo pirtai atsitrauk.
Tik visi per greit isivaikiojo, pasakei. Ir lygiai taip pat
greitai tavo pirtai sugro.
Tvirtai laikydamasis u tvoros, engiu priek. Atitrauks
rankas nuo metalo, pamatau, kad persiriau od.
Visa tavo ranka sugro. O kai tavs nesustabdiau, tu perbrau
kei delnu man per pilv. Nykiu palietei mano liemenls apai, o
mauoju pirtu mano kelnaii kratel.
Nusukau galv on, alin nuo tavs. inau, kad nesiypsojau.
Tu suglaudei pirtus ir mei i lto, ratais glostyti man pilv.
Kaip malonu, - burbteljai.
258 JAY A S H E R
Pajutau, kaip suteliskavo vanduo, ir akimirk atsimerkiau.

Kortn jo alin.
Ar tau dar reikia paaikinim, kodl visi tavs nekenia,
Kortne?
Prisimenu kai buvai pirmamet?paklausei.
Tavo pirtai slysteljo man po liemenle. Tik dar mans negrabi-
njai. Matyt, tikrinau ar toli leisiu tau nueiti. Nykiu perbraukei
man po krtimis.
Ar ne tu buvai tame srae?paklausei. Dailiausias pirmos
klass upakaliukas?
Tu gi mateiy kaip sukandau dantisy Braisai. Matei, kad man
itryko aaros. Negi itoks mlas tave uveda?
Brais? O taip. inoma!
Teisyb, - patvirtinai.
Ir staiga nei i io, nei i to, a pasidaviau. Mano peiai suglebo.
Kojos prasiskt. A tiksliai inojauy k darau.
Niekada lig tol nesileidau sutapatinama su ta reputacija, kuri
man prilipdte. N kartelio! Nors tarpais bdavo ities sunku. Nors
retkariais man ir pasitaikydavo susiavti mogumi, kuris tenor
davo patikrintiy ar tai, k buvo girdjs apie mane, teisyb. Bet a
visada tokiems grietai ataudavau ne! Visada.
Iki Braiso.
Taigi sveikinu, Braisai. Tu - vienintelis. Su tavim a pateisinau
savo reputacij leidau jai prilipti prie mans. Na, k, smagu?
Palauk, dar neskubk atsakyti. Pirmiausia turiu pareikti: tu
mans visai netraukei, Braisai. Niekad. Ties sakant, tu buvai man
lyktus.
O a tau ispardysiu subin. Prisiekiu!

Tu mane lietei... bet a tavim naudojausi. Man tavs reikjo,
utat a visikai pasidaviau.
Visiems, kurie klausots, noriu paaikinti. A nesakiau >yne ir
nenustmiau jo rankos. A tiktai nusisukau, sukandau dantis ir
kaip manydama stengiausi nepravirkti. Ir jis tai pastebjo. Jis netgi
paliep man atsipalaiduoti.
Atsipalaiduok, - burbteljo jis. Viskas bus gerai.
Tarsi leisdamasi jo grabaliojama galiau isprsti visas savo pro
blemas.
Vis dlto, iaip ar taip, a neliepiau tau atstoti... taigi tu ir
neatstojai.
Tu lioveisi vediojs ratus man ant pilvo. Pradjai velniai brau
kyti man per liemen i vieno ono kit. Maasis tavo pirtas palin
do po mano kelnaii kratu ir slankiojo ten nuo vieno klubo prie
kito. Tada po kelnaitmis palindo dar vienas pirtas, nustumdamas
mayl emiau, plaukus apaioje.
Tik to tau ir tereikjo, Braisai. Pradjai buiuoti man pety
kakl ir grabalioti rankomis kur papuola. Tu nesiliovei. Kol nepa
siekei savo.
Atleiskite. Gal kai kuriems ijs is pasakojimas pernelyg atvi
ras? Apgailestauju.
Kai tu baigei, Braisai, a ilipau i kubilo ir parjau atgal, u
poros nam stovint nam. Naktis baigsi.
Viskas buvo baigta.
260 JAY A S H E R
Suspaudiu rank kumt ir kilsteliu j sau prie veido. Pro

aaras matau, kaip i pirt sunkiasi ir bga kraujas. Oda keliose
vietose giliai perrta surdijusios tvoros.
Nesvarbu, kur Hana nors, kad dar nueiiau, a jau inau,
kur ketinu praleisti likusi nakties dal. Bet pirmiausia reikia
susitvarkyti rank. Sueistus pirtus skauda, bet labiausiai man
darosi silpna, irint savo paties krauj.
Leidiuosi artimiausi degalin. Ji vos u keli kvartal ir
netgi beveik man pakeliui. Eidamas keliskart kresteliu rank, u-
tkdamas ant aligatvio po kelis tamsaus kraujo laus.
Prijs degalin, sigrdu sueist rank kien ir praveriu
stiklines vis par dirbanios parduotuvls duris. Susirandu bu
teliuk medicininio spirito ir nedidel dut tvarsi, numetu
ant prekystalio kelis dolerius ir papraau rakto tualet.
- Tualetai i kitos puss, - sako moterik u prekystalio.
Pasuku spynoje rakt ir petimi stumteliu tualeto duris. Tada
pakiu rank po altu vandeniu ir kur laik stebiu, kaip kruvinas
skystis srva link nutekamojo vamzdio. Paskui nusuku spirito
buteliuko dangtel ir vienu judesiu, kol nespjau pagalvoti, nes
tada to nedaryiau, susipilu vis jo turin sau ant rankos.
Visas mano knas sitempia ir imu kiek galdamas garsiau ir
baisiau keiktis. Jausmas toks, kad visa mano oda tuoj nusilups
nuo kno.
Atrodo, kad itisa valanda praeina, kol pagaliau stengiu su
lenkti ir vl itiesti pirtus. Sveikja ranka, prilaikydamas danti
mis, ivynioju tvarsius ir iaip taip apsiriu sualotj rank.
Kai grinu rakt, moterik tepasako:

- Labos nakties!
Pasieks aligatv, vl pasileidiu ristele. Beliko vos viena
juosta. Su mlynu skaiiumi trylika kampe.
v i i KASET: A PUS
Eizenhauerio parke tuia. Tyldamas stoviu prie jimo ir dai

rausi. tai kur praleisiu nakt. ia iklausysiu paskutinius Hanos
odius, kuriuos ji nori pasakyti, o tada jau migsiu.
Daug kur aidim aiktelse stypso ibint stulpai, bet dau
guma lemp perdegusios arba sudauytos. Raketos iuoyns
apaia skendi tamsoje. Bet kiek aukiau, ten, kur raketa iky
la aukiau spyni ir medi, mnesiena ulieja metalinius jos
strypus iki pat virns.
engiu smlio aiktel prie raketos. Pasilenks palendu po
apatine platforma, kuri trim didiuliais plieniniais pelekais remiasi
em. Virum savs pamatau emutiniame aukte ipjaut skyl
kaip sykis mogui pralsti. Metalins kopios leidiasi iki ems.
Kai isitiesiu, peiai pralenda pro t skyl. Sveikja ranka si
tveriu rato krato ir usiropiu ant pirmosios platformos.
Tada kiu rank varkelio kienn ir paspaudiu grotuvo

mygtuk.
Pabandom... paskutin... kart.

Ji kalba panibdom. Grotuvas priglaustas prie pat lp, ir
sulig kiekvienu tarpu tarp odi girdiu j alsuojant.
Duosiu gyvenimui dar vien ans. Ir kart papraysiu pa
galbos. Man reiks pagalbos, nes viena negaliu to padaryti. Jau
bandiau.
Netiesa, Hana. A buvau su tavim, bet tu liepei man ieiti.
inoma, jei jau klausots ios juostos, vadinasi, man nepavyko.
Arba - jam nepavyko. Jei jam nepavyks, reikalas baigtas.
Man ugniauia gerkl, ir imu roptis vidurinj aukt.
Tarp js ir ito juost rinkinio dabar stovi vienintelis mo
gus ponas Porteris.
Ne! Jis negali to inoti.
Mudu abu su Hana turime pirmj pono Porterio pamok -
angl. A kasdien j matau. Nenoriu, kad jis itai suinot. Nei
apie mane, nei apie kitus. velti visa tai suaugus mog, ir dargi
i ms mokyklos, yra daugiau, nei a pajgiu sivaizduoti.
Nagi, pone Porteri, pairkim, kaip jums seksis.
Pasigirsta atsegam lipuk garsas. Tada kakas kakur gr
dama. Ji kak kia savo grotuv. Gal kuprin? Ar varkelio
uant?
Tada pasibeldia.
264 JAY A S H E R
Ir dar kart pasibeldia.

- Hana! Diaugiuosi, kad ujai.
Balsas duslus, bet tikrai jo. Sodrus, bet draugikas.
- Eik ia, sskis.
Ai.
Jis - ms angl kalbos mokytojas, o kartu moksleivi, ku
ri pavards prasideda raidmis nuo A iki G, aukltojas. Hanos
Beiker aukltojas.
- Ar tau patogu? Gal nortum vandens?
Ne, viskas gerai. Ai.
- Taigi, Hana, kuo galiu tau padti? Apie k nortum pasi
kalbti?
Na, ties sakant... net neinau. Ko gero, apie visk.
- Tuomet netrumpai utruksim.
Ilga pauz. Pernelyg ilga.
- Viskas gerai, Hana. Turiu tiek laiko, kiek tau reikia. Kai tik
bsi pasirengusi.
Na, tiesiog... viskas taip... iuo metu viskas taip sudtinga.
Jos balsas virpa.
Neinau, n nuo ko pradti. Na, is ties tai lyg ir inau. Bet
visko tiek daug, kad nemoku apibendrinti.
- Tau ir nereikia visko apibendrinti. Gal pradkim nuo to, kaip
jautiesi iandien.
iuo metu? Dabar?
- Taip, dabar.
iuo metu jauiuosi sutrikusi, ko gero. Kakokia tuia.
- Kuria prasme tuia?
Tiesiog tuia. Visai nieko. Man niekas daugiau neberpi.
Kas neberpi?
Priversk j isipasakoti. Klausink ir priversk isipasakoti.
Niekas. Nei mokykla, nei a pati. Nei bendramoksliai.
O tavo draugai?
Jums teks tiksliau apibdinti, k vadinate draugaisu, tik tada
galsiu atsakyti klausim.
Tik nesakyky kad neturi draug, Hana. Matau gi tave kori
doriuje.
Rimtai, man reikia tikslaus apibrimo. Kaip js suinote, kas
draugas, o kas ne
Na, tai mogus, kur gali kreiptis, kai...
Toki a neturiu. Todl ir atjau ia, tiesa Kreipiausi jus.
Taip, teisingai. Diaugiuosi, kad atjai, Hana.
Nuropoju skersai antrosios platformos ir atsiklaupiu prie
kiauryms tarp stryp. Plyys tokio platumo, kad galima bt
pralsti iki iuoyns.
Js nesivaizduojate, kaip sunku man buvo surengti susi
tikim.
Bet mano tvarkaratis i savait gana laisvas.
Ne, nebuvo sunku rasti laiko. Man sunku buvo prisiversti pas
jus ateiti.
Mnulis apvieia glotn iuoyns metal. Lengvai galiu si
vaizduoti Han ia, madaug prie por met, - atsispiriani ir
iuoiani emyn.
Nuslystani.
Dar kart sakau, labai diaugiuosi, kad atjai, Hana. U
tat pasakyk, kai i ia ieisi - koki pasikeitim savo gyvenime
nortum?
266 JAY A S H E R
Turit omenyje, kuo galtumt man padti?

- Taip.
Na, man regis... Na, neinau. Nesu tikra, ko tiktis.
- Na, tai ko iuo metu tau reikt, o tu negali pasiekti? Prad
kim nuo to.
Noriu, kad visa tai liautsi.
- Kas liautsi?
Viskas. mons. Gyvenimas.
Atsistumiu ir pasitraukiu nuo iuoyns.
- Hana, ar pati supranti, k dabar pasakei?
Ji ino, k pasak, pone Porteri. Ji nori, kad js suprastumt,
k ji pasak, ir jai padtumt.
- Tu sakei, kad nori, jog gyvenimas liautsi, Hana. Kad susto
t. Tavo gyvenimas?
Ji tyli.
- Ar tai turjai omenyje, Hana? Zinai, tai labai rimtas dalykas.
Ji ino, k kalba, pone Porteri. Ji supranta, kaip tai rimta.
Darykit k nors!
inau. Taip, tai labai rimta. Atsipraau.
Neatsipraink. Kalbkis su juo!
Nenoriu, kad mano gyvenimas baigtsi. Todl ia ir esu.
- Tai kas gi nutiko, Hana? Kaip mes iki to prijom?
Mes? Ar kaip a iki to prijau?
- Tu, Hana. Kaip tu iki to prijai? inau, kad tau sunku api
bendrinti. Tai lyg sniego kamuolys, paleistas nuo kalno, tiesa?
Taip, tai lyg sniego kamuolys. Ji ir pati taip sak.
- Viskas griva vienas ant kito. Per daug, tiesa?
Man per sunku.

Gyventi?
Vl pauz.
sitveriu iorini raketos stryp ir laikydamasis u j atsisto
ju. Aprit rank nuveria skausmas. Negaliu ant jos remtis, bet
man n motais.
tai. Imk. Visa dut nosinaii tau vienai. N karto ne
naudotos.
Juokas. Jam pavyko j prajuokinti!
Ai.
Pasikalbkim apie mokykl, Hana. Gal tada as kaip nors su
prasiuy kaip mes - atleisky kaip tu iki ito prijai.
Gerai.
Pradedu roptis pat vir.
Kai pagalvoji apie mokykl, kas pirmiausia ateina galv?
Turbt mokymasis.
O, malonu girdti.
Pajuokavau.
Dabar jau ponas Porteris nusijuokia.
Taip, as ia mokausi, bet mokykla man pirmiausia yra ne tai.
O kas ji tau yra?
Vieta. Pastatas, pilnas moni, su kuriais man tenka bti.
sitaisau ant virutins platformos.
O tau tai sunku?
Kartais.
Sunku bti su kai kuriais monmis, ar apskritai su monmis?
Su kai kuriais. Bet ir... su visais.
268 JAY A S H E R
Gal galtum truput aikiau?

Atbulas nuslenku per platform ir atsilieju metalin vair.
Mnulio pusel, pakilusi virum medi, dabar jau vieia taip
rykiai, kad beveik negaliu irti.
Sunku todl, kad niekad neinau, kas gali... na, inot... mane
eilin kart ugriti. Ir i kur.
K turi omeny, sakydama ugriti?
Na, tai ne koks nors smokslas ar panaiai. Tiesiog toksjausmas,
kad niekad neinai, kas staiga gali iokti i u kurio nors kampo...
Ir ugriti tave?
inau, skamba kvailai.
Tai paaikink.
Sunku paaikinti, jei nesate girdjs bent dalies to, kas apie
mane kalbama.
Ne, negirdjau. Mokytojai, o ypa mes, paskirti aukltojais,
paprastai nesuinome, kokios kalbos sklinda tarp mokini. Na, an
tra vertus, mums ir sav gand netrksta.
Ir apie jus?
Jis juokiasi.
Kaip kada. O k tu girdjai?
Nieko. A tik juokauju.
Bet pasakysi man, jeigu k igirsi?
Paadu.
Nejuokaukit, pone Porteri. Padkit jai. Bkit geras, grkit
prie Hanos.
O kadapaskutinkart tave... ugriuvo koks nors gandas?
Matot, tas ir blogiausia. Tai - ne vien gandai.
Aiku.
Ne. Paklausykit...
Taip, bkit geras, paklausykit.
Prie por met buvau irinkta... na, inot, tokie kvaili rin
kimai. Na, ne visai rinkimai, tiesiog kai kas suman paleisti tok
sra. Irinkti paioms dailiausioms ir paioms prasiausioms...
Jis nieko nesako. Kain, ar supranta? Ar bent nutuokia, apie
k ji kalba?
Ir nuo tada mons prato taip mane irti.
O kada tai buvo paskutin kart?
Girdiu, kaip ji traukia i duts nosinait.
Visai neseniai. Per vakarl. Prisiekiu, tai buvo turbt baisiau
sias dalykas mano gyvenime.
- Dl t apkalb?
Tai kur kas daugiau nei apkalbos. Bet i dalies, taip.
Ar galiau paklausti, kas nutiko per t vakarl?
Tai buvo ne visai per vakarl. Po jo.
- Na, gerai, Hana, gal paaiskim Dvideimties klausim
aidim?
K.?
Kartais mogui sunku atsiverti, netgi kalbantis su aukltoju
akis ak.
Aiku.
- Tai kaip, paaidiam? Dvideimt klausim?
Gerai.
- Ar tame vakarlyje, kur minjai, reikalas liet kok nors
vaikin?
270 JAY AS H E R
Taip. Bet as sakau, tai buvo jau po vakarlio.

- Suprantu. Bet turim nuo ko nors pradti.
Aiku.
Jis garsiai ikvepia.
- Neketinu tavs smerkti, Hanay bet ar t vakar nutiko kas
norsy dl ko tu dabar apgailestauji?
Taip.
Atsistoju ir einu prie iorinio raketos rmo. sikimbu abiem
rankomis du strypus, o veid grdu tui tarp tarp j.
- Ar tas vaikinas padar k nors atmink, tu gali bti man vi
sikai atvira, Hanay - k nors, kas gali bti laikoma nusikaltimu?
Turite omeny iprievartavim? Ne, nemanau.
- Kodl nesi tikra?
Nes buvo tam tikr aplinkybi.
- Alkoholis?
Gal, bet ne mano atveju.
- Kvaialai?
Ney tiesiog viskas taip susiklost.
- Ar tu ketini pateikti kaltinimus?
Ne. A... ne.
Ipuiu vis or i krtins.
- Tai ko tada galtum imtis?
A neinau.
Pasakykit jai, pone Porteri. Pasakykit, ko ji gali imtis.
- Kaip mums isprsti i problemy Hana? Abiem kartu.
Niekaip. Tas reikalas baigtas.
- Bet kak reikia daryti, Hana. Kad tavo padtis pasikeist.
inau. Bet ko a galiau imtis? Galjs man pasakykit?

Na, jei kaltinim tu nepateiksi, jei net nesi tikra, ar galtum
juos pateikti, tuomet yra dvi galimybs.
Kokios? Kokios tos galimybs?
Jos balsas skamba viltingai. Ji per daug i jo atsakym tikisi.
Pirma, tu gali susitikti su juo akis ak. Galime j pasikviesti
ionai ir aptarti visk, kas nutiko tame vakarlyje. Galiu isikviesti
jus abu i...
Sakte, kad yra dvi galimybs.
Arba antroji... Nemanyk, kad ketinu apsimesti kvailiu, Hana,
bet tu paprasiausiai gali gyventi toliau.
Turit omeny, nieko nedaryti?
sikertu strypus ir kietai umerkiu akis.
Taip, tokia galimyb yra, ir apiej mes dabar kalbame. Klau
syk, Hana, kakas nutiko, ir a tikiu tavim. Bet jeigu tu nepateiksi
kaltinim ir nenori su juo aikintis, tau teks apsvarstyti, kaip gy
venti toliau.
O jei tokios galimybs nra? Kas tada? Nes inote k, pone
Porteri, jinai to nedarys.
Gyventi toliau lyg niekur nieko?
Ar jis tavo klasje, Hana?
Ne, jis vyresnis.
Vadinasi, kitmet jis baigs mokykl ir ieis.
Js norite, kad gyveniau lyg niekur nieko.
Tai ne klausimas, pone Porteri, neapsigaukit. Ji tiesiog garsiai
isak savo mintis. Ir tai nra jokia galimyb, nes ji to nedarys.
Pasakykit, kad jai padsite.
272 JAY AS H E R
Kakas suea.
Ai, pone Porteri.
Ne!
- Hana, palauk! Nereikia ieiti.
sikibs strypus rkiu virum medi virni:
-N e!
Manau, kad ia man daugiau nra ko veikti.
Neikik jos.
Gavau, ko atjusi.
Manau, kad galime ir daugiau visko aptarti, Hana.
Ne, turbt problem isprendme. Man reikia visk pamirti ir
gyventi toliau.
Ne, pamirti nereikia, Hana. Bet kartais nieko daugiau nelie
ka, tik gyventi toliau.
Neleisk jai ieiti!
Suprantu, js teisus.
- Nesuprantu, kur taip skubi, Hana.
Nes man reikia gyventi toliau, pone Porteri. Jeigu niekas nepa
sikeis, veriau su tuo susitaikyti, ar ne
Hana, k tu ia dabar kalbi?
Apie savo gyvenim, pone Porteri.
Barkteli dur rankena.
- Hana, palauk!
Durys trinkteli. Suea atpliami lipukai.
ingsniai. Jie aidi vis greiiau.
Einu koridoriumi.
Jos balsas aikus ir gerokai garsesnis.
Udariau duris ieidama. Jos vis dar udarytos.

Ji patyli.
Jis mans nesiveja.
Kietai prisispaudiu veidu prie metalini stryp. Jie lyg
spaustuvai gniauia man kaukol.
Jis mane paleido.
Skausmas galvoje, anapus antaki, toks smarkus, kad net
plia galv. Bet a nelieiu kaktos. Netrinu. Leidiu jam
tvinkioti.
Man atrodo, as visk taip aikiai pasakiau, bet niekam neateina
galv engti bent ingsn ir mans sustabdyti.
Kas dar galt tai padaryti, Hana? Tavo tvai? A? Man tu
tikrai nieko aikiai nepasakei.
Daugeliui ijs a rpjau, bet per maai. O tai... tai man ir
reikjo isiaikinti.
Bet a gi supratimo neturjau, kok pragar tu igyveni, Hana.
A ir isiaikinau.
Jos ingsniai aidi nesustodami. Ir vis spartyn.
Atsipraau.
Grotuvas spragteli ir isijungia.
Vis dar veidu prisispauds prie geleini stryp, pravirkstu.
Jeigu kas nors dabar eina per park, inau, kad mane girdi. Tiktai
man nerpi, girdi ar ne, nes negaliu patikti, jog k tik igirdau
paskutinius gyvenime Hanos Beiker odius.
Atsipraau. Taip, ji ir vl t pat pasak. inau, kad nuo iol
kaskart, igirds k nors atsiprainjant, pagalvosiu apie j.
Tiktai kai kurie i ms savo ruotu to nepasakys. Bus to-
274 JAY A S H E R
ki, kurie taip irs ant Hanos, kam ji nusiud, kad kaltins
visus aplinkui.
Biau jai padjs, jeigu tik ji bt man leidusi. Biau jai
padjs, nes taip noriu, kad ji bt gyva!
Juosta grotuve susisuka iki galo ir jis suvirpjs isijungia.
KASET: B PUS
Grotuvas spragteli ir ima suktis.

Kai jos balso negirdti, tas nuolatinis juostos trakesys, buvs
fonu jos odiams, dabar atrodo garsesnis. Per visas septynias ka
setes su trylika istorij is nepaliaujamas foninis trakesys savo
tikai atitolino jos bals.
Leidiu iam trakesiui aidti ausyse, o pats usimerkiu, vis
dar laikydamasis u stryp. Rykus mnulis pradingo. Sibuo
jani medi nebematyti. velnus vjelis glosto man veid, iek
tiek tvinkioja sueisti pirtai, o nuo vieno velenlio ant kito
sukamos juostos trakesys primena man visk, k igirdau per
iandien dien.
Kvpuoju jau liau. sitemp raumenys pamau atsileidia.
Staiga ausinse kakas spragteli. Kakas ltai kvepia oro.
276 JAY AS H E R
Atsimerkiu ir vl ivystu vytint mnul.

Ir Hana velniai sako:
Ai.
Turiu grumtis su kiekvienu savo kno raumenliu visi reika
lauja poilsio. Maldauja mans neiti mokyklon. Eiti bet kur ir pa
sislpus kitoti iki rytojaus. Taiau, kad ir kada sugriau, vieno
dalyko nepakeisiu: kada nors vis tiek teks akis ak susidurti su
kitais monmis i i juost.
Prieinu main stovjimo aiktel. Gebenm apaugs platus
akmens luitas su iskaptuotu urau kaskart sveikina mus sugrus
mokykl. 93-IJ LAIDAI ATMINTI. Per pastaruosius trejet
met jau pro it akmen daugyb kart, bet niekad main
stovjimo aiktel nebuvo tokia sausakima. Niekad jos tokios
nemaiau, nes dar niekad itaip smarkiai nevlavau.
Iki pat iandien.
Dl dviej prieasi.
278 JAY A S H E R
Pirma: laukiau prie pato dur. Laukiau, kol atsidarys, kad

galiau isisti bat dut su garso kasetmis. Sukiau visk
rudo popieriaus maiel ir i naujo apklijavau lipnia juosta,
bet neuraiau siuntjo adreso. Tada isiuniau paket Denei
Kure, visiems laikams pakeisdamas jos poir gyvenim ir
pasaul.
O antra: ponas Porteris. Jeigu biau turjs sdti per pir
mj pamok, kol jis k nors rao ant lentos arba stovi prie savo
stalo, vienintel vieta, kur, manau, biau pajgs irti - tai
viduryje klass per vien eil kair stovintis suolas.
Tuias Hanos Beiker suolas.
Visi kasdien spokso jos suol. Bet iandiena man visai kito
kia nei vakar diena. Utat ilgai gaitu ir kuiiuosi prie savo spin
tels. Paskui usuku tualet. O tada slankioju koridoriais.
Einu aligatviu, juosianiu iorin mokyklos main stov
jimo aiktels pakrat. Perkertu pievel prieais mokykl ir pro
dvigubas stiklines duris engiu pagrindin pastat. Keista ir net
truput lidna eiti tuiais koridoriais. Kiekvienas mano ingsnis
aidi taip, lyg biau vienas pasaulyje.
Anapus vitrinos su parodai istatytais prizais stovi penki at
skiri spinteli blokai su abipus kabinetus ir tualetus vedanio
mis durimis. Pamatau ir dar kelet pavlavusi moksleivi, besi
renkani knygas.
Prieinu prie savo spintels, pasilenkiu priek ir priglaudiu
galv prie alt metalini dureli. Bandau susitelkti savo peius
ir sprand, atpalaiduoti raumenis. Paskui valios pastangomis i
lyginu kvpavim. Tada pasuku skaitmeninio urakto rankenl
iki penki. Paskui - kair iki keturi. O tada - dein iki

dvideimt trij.
Kiek kart esu ia taip stovjs ir galvojs, kad su Hana Bei-
ker man niekad nieko neieis?
Supratimo neturjau, nei k ji apie mane mano, nei ko
kia i ties yra. Taiau tikjau tuo, k kiti apie j kalba. Ir dar
baisiai bijojau, k jie pasakyt apie mane suinoj, kad ji man
patinka.
Pasuku urakto rankenl, panaikindamas skaii derin.
Penki.
Keturi.
Dvideimt trys.
O kiek kart po ano vakarlio stovjau ia, kol Hana dar
buvo gyva, manydamas, kad praudiau savo turtas galimybes
su ja bti? Svarstydamas, k pasakiau ar padariau ne taip. Ir bijo
damas i naujo j ukalbinti. Pernelyg bijodamas net pamginti.
O paskui, kai ji mir, bet kokios mano galimybs prauvo
aminai.
Viskas prasidjo prie kelet savaii, kai pro mano spintels
dureli ply kakas kio emlap.
domu, kas iuo metu guli Hanos spintelje? Gal ji tuia?
Gal kartais sargas sukrov visus jos daiktus d ir urakino san
dlyje, kol jos tvai atvaiuos atsiimti? O gal jos spintel tebra
neliesta, lygiai kaip ji paliko?
Vis dar glausdamas kakt prie metalo, truput pasuku galv,
kad pamatyiau artimiausi koridori, iki visuomet per pirm
pamok atvir dur - pono Porterio kabineto.
280 JAY A S H E R
Btent ia, prieais jo duris, a paskutin kart maiau Han

Beiker gyv.
Usimerkiu.
O k pamatysiu iandien? Be mans, jau atuoni mons io
je mokykloje girdjo kasetes. Atuoni mons iandien laukia,
tikdamiesi ivysti, kaip kasets pakeit mane. O dar po kokios
savaits, kai kasets nukeliaus dar toliau, a irgi taip pat nusitei
ks irsiu kitus.
Kakur tolumoje, kiek pritildytas klass sien, girdti pas
tamas balsas. I lto atsimerkiu. Tiktai tas balsas daugiau niekad
man nebeatrodys draugikas.
- Ar kas nors gali u mane nuneti ituos popierius ratin?
Pono Porterio balsas, atsklids i kito koridoriaus galo, at
simua tiesiai man ausis. Mano pei raumenys vl sitempia,
apsunksta, ir a kumiu trinkteliu spintel.
Girgteli kakieno kd, tada pasigirsta ingsniai koridori.
Man pakerta kelius; laukiu, kol koks nors bendraklasis mane pa
matys ir paklaus, ko nesdiu pamokoje.
Kiek atokiau, ties kitu spinteli bloku, igirstu trinktelint u
daromas spintels dureles.
Stivas Oliveris, ijs i pono Porterio klass, linkteli man ir
nusiypso. O moksleiv nuo kito spinteli bloko ilenda i u
kampo koridori ir vos neatsitrenkia Stiv.
- Atsipraau, vos girdimai itaria ji ir engia al, norda
ma prasilenkti.
Stivas nudelbia j vilgsniu, bet nieko neatsako ir eina toliau,
link mans.
- Na, gerai, Kljau! - itaria jis ir nusijuokia. - K, vluoji, a?

K tik su juo prasilenkusi mergait atsigria. Tai Skaja.
Man sudrksta sprandas. Ji iri mane, ir a, kol engia
kelis ingsnius, nenuleidiu nuo jos aki. Tada ji nusigria ir
eina tolyn.
Stivas prieina visai prie mans, bet man jis nerpi. Mosteliu
jam pasitraukti.
- Pasikalbsim vliau, - sakau.
Pereit nakt ilipau i autobuso taip ir nenekteljs su Skaja.
Norjau su ja pasikalbti, bandiau, bet nesugebjau jos traukti
pokalb. Per pastaruosius metus ji imoko vengti moni. Vis.
engiu ingsn alin nuo spintels ir iriu, kaip ji eina ko
ridorium.
Noriu k nors pasakyti, paaukti j vardu, bet man sugniau
ia gerkl.
Viena mano dalis nort nekreipti j dmesio. Nusigrti ir
k nors veikti, kuo nors usiimti, kol prasids antra pamoka.
Taiau Skaja eina tuo paiu koridoriumi, kur prie por sa
vaii a sekiau akimis ieinani Han. T dien Hana pradingo,
simaiiusi moksleivi minioje, ir paliko tik kasetes atsisveikinti
u save. O dabar a tebegirdiu tolstanius Skajos Miler ings
nius - jie aidi vis tyliau ir tyliau.
A leidiuosi paskui j.
Praeinu pro atviras pono Porterio klass duris ir, paskubom
mets vilgsn, pamatau daugiau, nei tikjausi. Tui suol ties
klass viduriu. Jis stovi tuias jau dvi savaites ir stovs iki met
galo. Kitas suolas, manikis, tuias tik iandien. Deimtys veid
282 JAY A S H E R
atsisuka mane. Jie mane atpasta, bet visko nepastebi. O ponas

Porteris iri kit pus, bet pamau pradeda grtis.
Mane ugriva itisas jausm potvynis. Skausmas ir sitis.
Lidesys ir gailestis. Bet uvis keisiausia - viltis.
Nesustodamas einu toliau.
Skajos ingsniai dabar girdti garsiau. Ir kuo labiau prie jos
artinuosi, tuo spariau einu, ir tuo lengviau irdyje man darosi.
Gerkl nustoja gniau.
Kai lieka pora ingsni, kteliu j vardu:
- Skaja!
13 kvpji
Jo a n M a r ie ,
pasakiusi taip,
o kai jau buvau beprarands vilt parduoti knyg,
pridrusi: Tau pavyks.
R o b i n M e l l o m & E ve P o r i n c h a k
Kelias iki knygos ileidimo - kaip ispanika spurga:
ilga ir grublta, bet saldi.
Saldu buvo tik judviej dka.
(Aminos disko undins!)
M a m a , ttis ir N a t e ,
nuo pat pradi skatin krybinius mano umojus...
net ir paius juokingiausius.
Laura R e n n e r t ,
pasakiusi: A galiu j parduoti.
K risten P e t t it ,
paklaususi: Ar galima nusipirkti?
Tavo redaktors akis pakl i knyg kur kas auktesn lygmen.
S.L.O.W. VAIKAI
(mano kritik grup),
kurie buvo tokie kritiki... gerja prasme.
284 JAY A S H E R
L in O liver & St e p h e n M ooser

I KNYG VAIKAMS RAYTOJ IR I LI USTRUOTOJ
DRAUGIJOS,
daugel met kolegikai mane rm ir drsin
(stipendija knygai rayti irgi labai pravert).
R o x y a n n e Y o u n g i S m a r t w r i t e r s . c o m ,
nuo pat pradi tikjusi ia knyga
(rekomendacija Didiajai premijai gauti irgi buvo maloni).
Kathleen D uey,
globojusi mane io krybinio sumanymo pradioje.
C hris C r utc h er ,
paras Stotan! - pirmj mano perskaityt roman paaugliams,
ir drsins mane ubaigti - pirmj mano parayt roman
paaugliams.
K a t e O S u l l i v a n ,
kurios avjimasis ia knyga palaik ir mano avjimsi ja.
e r i d a n o Va j o m i n g e i r S a n L u i s O b i s p o
K a l i f o r n i j o j e b i b l i o t e k i n i n k a i ir k n y g
PARDAVJAI -
ne vien bendradarbiai, bet ir draugai.
N ancy H u r d ,
dl kurios paraiau savo pirmj knyg... prie trylika met.
Ai!
Trylika prieasi kodl
(Tarp eilui)
- 13 klausim Jayui Asheriui
Kaip apskritai atsirado sumanymas parayti i knyg?

Viskas ijo tarsi atbulai: pirmiausia sugalvojau neprast form, o
tik tada jau - turin. Utat pirma papasakosiu, kaip atsirado abi
idjos, o tada - kaip jos susiliejo visum.
Taigi dl formos. Keleriais metais anksiau, nei pradjau rayti
i knyg, kart vaikiojau po muziej, kuriame kiekvienam lan
kytojui duodavo po Walkman grotuv su kasete viduje, kur buvo
raytas gido pasakojimas. Sustojs prie kiekvieno eksponato, pa-
spausdavai grotuvo mygtuk ir galdavai klausytis pasakojimo apie
tai, k tuo metu iri. Tada spsteldavai Stop ir eidavai prie
kito eksponato... greiiau ar liau - kaip pats nordavai. Mane
visada avjo neprastos formos knygos, tad i audioturo idj si
djau galv ir nepamirau. Taiau gana ilg laik raiau tik humo
ristines knygas, tad neradau juokingos istorijos, kuri bt reikj
pateikti tokiu pavidalu.
Dabar - dl turinio. Artima mano giminait, bdama madaug
Hanos amiaus, mgino nusiudyti. Laim ir ai Dievui, ji liko
gyva. Kelerius metus mes vis pasikalbdavome apie vykius ir igy
venimus, kurie nulm t jos sprendim. Taiau ji niekad negal
davo apibdinti kokios nors vienos paskiros aplinkybs, nesiedama
jos su tuo, kas buvo prie tai ar po to. Taigi supratimas, kad viskas
yra tarpusavyje susij, kaip Hana sako knygoje, man labai strigo.
286 JAY A S H E R
Abi idjos netiktai susiliejo vienum tuo metu, kai visai n

neiekojau sumanymo naujai knygai. Kelios savaits po vestuvi
mudu su mona pusmeiui persiklme i sault centrins Kali
fornijos pakrani j Seridan Vajomingo valstijoje. Niekad lig tol
nebuvau vairavs per snieg, o ten sniegas vis laik, kol toje vietoje
gyvenome, deng em, tad vairuodavau labai sitemps. Kart, va
iuojant visikoje tamsoje netiktinai slidiu keliu - puikios sly
gos trileriui atsirasti! - man prie akis ikilo visa romano struktra:
Hana, Kljus, saviudyb, bat dut su kasetmis, dviej lygi
pasakojimas. sukau artimiausi degalin, sustojau ir (visu smar
kumu jungs ildym!) ilgiausiai sdjau, bloknote usiraindamas
galvon atjusias mintis. T vakar, prie eidamas miegoti, jau buvau
paras angin dal ir ger gabal pirmosios kasets A puss.
Kaip seksi supinti du lygiagreius pasakojimus?

I pradi mginau rayti vis knyg itisai - nuo pradios iki galo.
Kelios Hanos kalbjimo eiluts, tada - Kljaus atsakas ar intarpas.
Taiau tuo metu dar nebuvau visai tikras, kaip susiklostys Hanos
istorija... ir neturjau jokio supratimo, koks bus Kljaus vaidmuo.
Taigi nemaai jo atsakym pasirod beprasmiai, ir man galiausiai
teko juos itrinti.
Tada grau pradi ir suraiau vis Hanos istorij - nuo pir
mosios prieasties iki pat tryliktosios. Tai utruko ilgiau, nei ti
kjausi, ir kur laik - bet labai trumpai - svarsiau, ar nevertt
laikyti knygos baigta ir pateikti jos rankraio kaip vien tik Hanos
istorijos. Taiau jutau, kad dviej lygi pasakojimas - vienintelis
bdas siningai visk aprayti. Kad skaitytojai suprast jos poir
taip, kaip a norjau, jie privaljo igirsti Kljaus reakcij tutuojau,
o ne kitame skyriuje, kaip paprastai bna knygose, turiniose po
kelis pasakotojus.
Ar trylikos prieasi pasirinkimas dar turi koki nors kit

prasm, iskyrus tai, kad is skaiius - nelaimingas?
I pradi mano pagrindins veikjos vardas buvo Ana Beiker. Ta
iau kai aptikau bent kelet kit knyg, kuri veikjos irgi pasirod
besanios saviuds, vardu Ana, pamaniau, kad metas bt palikti
iuo vardu pavadintas mergaites ramybje. O kai reikjo nusprsti,
kiek istorij panel Beiker ketina pasakoti, trylika atrod akivaizdu
(mgstu visokius kalambrus). Tai - velnio tuzinas, utat istorij
turjo bti trylika. Kai pardaviau knyg, ji vadinosi Velnio tuzinas:
Hanos Beiker audiobiografija*.
Ar praddamas Hanos istorij jau inojote,

kas bus pagrindinis personaas vyras?
Praddamas rayti, inojau madaug deimt Hanos mirties prie
asi, taiau nei vienoje i j nebuvo veikjo, tinkamo per vis ro
man bti skaitytojo akimis ir ausimis. Kart keliaudami drauge
su mano biiuliu Robinu bendromis jgomis sukrme Kljaus pa
veiksl... ir kaip jis atsidr tose kasetse. Tada teko truput pakeisti
kai kurias kitas istorijas, kad jo juosta siterpt toje romano vietoje,
kur man atrod bsi tinkamiausia.
Kaip sugalvojote tas trylika Hanos mirties prieasi?

I pradi ilgokai kvoiau savo mon ir koleges raytojas apie tai,
koki igyvenim jos patyr gimnazijos laikais. Kalbjoms apie
tokias patirtis, kuri anuo metu jos netikjo kada nors stengsian
ios pamirti, ir apie tokias, kuri ities niekada nepajg imesti
i galvos. Aiku, galjau remtis ir savo paties paauglysts laik pri-
* Anglikai - odi aismas: Baker's Dozen: Ihe AudioBiography of Hannah Baker

(r. paaikinim knygos pradioje - vert. past.).
288 JAY A S H E R
siminimais. Dauguma tikr nutikim (tiek i mano paties, tiek ir

i mano draug ar giminaii gyvenimo) knygoje neatpastami,
nes raydamas pirmiausia smiausi kvpimo i emocins t vyki
puss, o ne i konkrei detali.
Ar knygoje esama scen, atspindini tikrus vykius?

Daugiausia tai - visokie nesmags nesusipratimai!
Kai Kljus pirmkart sutinka Han jos draugs ileistuvi vaka
rlyje (t vakar labai alta, o jam atsiria batelis) - btent taip per
pirm pasimatym su mergaite nutiko man paiam. Kai Zachas su
biiuliu paslysta ant ols ir suvirsta vienas ant kito kaip tyia tada,
kai bando padaryti spd Ketei ir Hanai, - tai irgi mano patirtis.
O jei pirmasis Hanos buinys atsidav derainiais su eili, tai ma
nikis - derainiais su majonezu, taiau, redaktors nuomone, tai
kiek per vulgaru ir netiktina, nors - gryna tiesa.
Vis dlto buvo ir vienas rimtas dalykas, pateks knyg. Gim
nazijoje, kai lankiau Tarpusavio komunikacijos kurs, popieriniame
ms mokytojos maielyje kakas paliko beveik tokio paties turinio
ratel apie saviudyb. Tas ratelis irgi buvo anoniminis, ir klas
reagavo lygiai taip pat, kaip pavaizduota knygoje. Mes niekad taip
ir neisiaikinom, kas j para.
O kaip dl aplinkos? Ar jus bent kiek

kvp realios js miesto vietos?
Miest, pavaizduot knygoje Trylika prieasi kodl, sudaro du
miestai, kuriuose a uaugau. Niekad nemgau ilg apraym apie
tai, kaip kas atrodo... paprastai utenka vienos kitos uuominos,
ir vieta tampa net realesn, nei ivardijus krv jos ypatybi. Kai
veiksmas vyksta tikrose vietose (bent jau taip yra mano smonje),
man lengviau atsirinkti t vien kit ikalbing smulkmen.
Pavyzdiui, Kalifornijoje, Arkadijos mieste, ir iandien tebra

Eizenhauerio parkas, nors raketos su iuoyne jau daugel met
nebelik. Ukandin Pas Rouz nusiirta nuo Rouzs ledai
ns (kurios jau nebra), nors tenai a niekad nesu buvs, kadangi
toji vieta turjo lygiai toki pat lov, kaip pavaizduota knygoje.
O Mlynj vietel man kvp Raudonoji vietel (kurios irgi
jau nebra) - ten a daugyb kart lankiausi ir prisipirkdavau sal
dumyn.
Gimnazija knygoje nukopijuota nuo mano mokyklos San Luis
Obispo mieste Kalifornijoje. Vieoji biblioteka irgi tokia pat. Art
deco stiliaus Krestmonto kino teatras visai panaus Fremonto
teatr. O Mon sodo kavin labai primena Linjaus kavin...
kurioje sddamas a paraiau nema Trylikos prieasi kodl
dal. Joje netgi esama toki pat ura knyg!
Ar pripastate, kad ia knyga norjote

kai k teigti skaitytojams?
Daugyb autori tok klausim atsako neigiamai arba bent jau
pareikia, kad knyga turi visk atskleisti pati. Galiu suprasti tok
poir, taiau pats i ties norjau t pasakyti, o kadangi dau
guma skaitytoj tai suvokia, nematau reikalo drovtis ir isisukinti
nuo tiesaus atsakymo.
Nors Hana ir pripasta, kad atimti sau gyvyb ji i esms ap
sisprend pati, vis dlto kiekvienam i ms labai svarbu suvokti,
kaip mes elgiams su kitais. Gal koks pastamas i pairos ir ne
kreipia dmesio atsitiktinai mestelt pastab ar akivaizdiai nesu
reaguoja apkalbas, bet juk niekada negalime inoti, kas dar dedasi
to mogaus gyvenime ir ar ms poelgis nebus paskutinis laas jo
kani taurje. Niekas nepaneigs, kad aplinkiniai daro tak ms
gyvenimui. A vis mgstu prisiminti vienos mergaits odius: ji
290 JAY A S H E R
pasak, kad Trylika prieasi kodl suadino jai nor bti nuo
stabiai. spdinga, tiesa?
K turtume daryti, jei nerimaujame,

kad ms draugas galbt ketina nusiudyti?
Pirmiausia toks sunerims biiulis turt atvirai pasikalbti su tuo
mogumi, dl kurio nerimauja. Saviudybs tema yra paenklinta
tokia gdos yme, jog mes danai baiminams apie j net usi
minti, kad neeistume kito mogaus. Bet a pats veriau sutikiau
suklysti ir t mog eisti, nei tylti ir galbt prarasti j visiems
laikams. Tas mogus turi inoti, kad gali kreiptis jus, norda
mas pasinekti, ir kad rimtai vertinate jo igyvenimus. O tada
js privalsite padti tam mogui rasti jam prieinam pagalbos
bd. Neleiskite jam numoti visk ranka - atseit, pagalvosiu, jei
pasidarys blogiau. Veriau ikart duokite jam telefon numerius
ir adresus, kur jis galt kreiptis, arba - dar geriau - pats suraskite
jam btin pagalb.
O k daryti mogui, atsidrusiam Hanos kailyje?

tbt su kuo nors pasikalbti apie savo bsen. Deja, dl to ta
riamo gdingumo, kur jau minjau, daugyb moni nedrsta
prisipainti, kad juos apniko mintys apie saviudyb arba net kad
jauiasi prislgti. Svarbiausia niekuomet nepamirti, kad net tada,
kai jums atrodo, kad visai neturite su kuo pasikalbti, i ties tokia
galimyb yra. Yra nemokamas, vis par veikiantis telefono nume
ris (Lietuvoje 8 800 28888) ir interneto puslapis (Lietuvoje www.
jaunimolinija.lt), kur galite kreiptis visada, kai bna sunku, lidna,
jei manote, kad nebra vilties, jei galvojate apie saviudyb ar gal
bt tiesiog norite tuo metu su kuo nors pasikalbti. Visa teikiama
pagalba yra anonimin ir konfidenciali.
TRYLIKA PRIE2ASI KODL 291
Bene keisiausias ir netikiausias dalykas, kur patyriau, pasi

rodius iai knygai, buvo atsiliepimai paaugli, kai kuriuos Hanos
jausmus ir igyvenimus atpainusi kaip savo. Jos taip pat vardijo
ir klaidas, kurias Hana padar, iki galo neleisdama kitiems jai pa
dti (ji tik usimindavo apie savo problemas, iki galo j nevardy
dama). Todl jos nusprendusios rasti pagalb, kurios Hana taip ir
nesulauk, o tai man - pats didiausias kvpimas.
Ar pagalvojote, kad daliai moni gali bti nelengva skaityti

i knyg, nes joje keliamos tokios rimtos problemos?
Taip, inoma. Todl ir stengiausi ilaikyti joje tamp, kaip trileryje.
Pirma, tai priveria skaitytoj neatsipliant versti vien puslap po
kito. O antra, pasaulyje esama nemaai moni, dl daugybs skir
ting prieasi nesugebani perengti per tam tikrus savo sivaiz
davimus ar sitikinimus ir atidiau pavelgti kit gyvenim. Utat
norjau priversti skaitytoj labiau sigilinti veikj charakterius, o
ne j patiriamas problemas. Kai kurie mons, paprastai suaugu
sieji, mano, kad veriau nereikia knyg prietaringomis temomis,
net jeigu jos ir padt jiems patiems umegzti nuoird pokalb su
paaugliais. Laim, inau, kad daugyb tv, mokytoj ir biblioteki
nink btent iam tikslui skmingai pasitelkia mano knyg.
O kodl garso kasets? Ar suvokiate, kad jos -

jau tragikai pasens daiktas?
Taip, suvokiu. Ir tai viena i prieasi, kodl jas naudoju. Kai tech
nins galimybs itaip greit kinta, iandien paraytas krinys nei
vengiamai tutuojau pasent, jei tavo veikjai pasitelkt naujausius
ndienos iradimus. Utat, uuot leids Hanai paskelbti savo prie
astis internete, kur visi terminai gali pasikeisti per nakt, knygos
veikjams nieko n nenutuokiant, a pasitelkiau netgi dar senesn
292 JAY A S H E R
informacijos perdavimo bd, leisdamas veikjams patiems tai su

vokti ir pripainti. Kai koks nors dalykas yra pasens, bet veikjai
puikiai tai ino, pati knyga staiga tampa labai moderni.
Nemanykit, kol sugalvojau tok atsakym, ir paiam smegenys
vos neisilyd.
Arba kitas pavyzdys: Tonis vainja senu Mustangu ir pats tai
pripasta. Uuot laksts kokiu nors labai kietu nauju automobiliu,
kuris po met pasens pats ir pasendins mano knyg, jis atsigria
klasik. Problema isprsta!
Be to, man patiko sivaizduoti, kaip Kljus susigs bastosi po
miest su kasei prikimta kuprine ir vien po kitos kaiioja jas
savo Walkman. Tai suteik jo istorijai papildom domi vingi:
pavyzdiui, kai reikjo sugalvoti bd, kaip t kasei pasiklausyti.
Ar raydamas klausots muzikos?

Ne, kai i ties raau, - ne. Mat pernelyg greit isiblakyiau. Bet
muzikos klausausi prie ssdamas rayti, kad susikuriau atitinkam
nuotaik. Raydamas i knyg, daugiausia klausiausi garso takelio
i TV ou Mano tariamas gyvenimas ir Buffalo Tomo grups. At
radau juos todl, kad viena j daina buvo tame garso takelyje. Prie
raydamas paskutin savo knygos scen, daugyb kart klausiausi
Buffalo Tomo dainos Larry. Tos dainos nuotaika, beje, kaip ir
odiai, tiesiog nuostabiai tiko mano knygos pabaigai.
Stephen Ehbosky
Atskalno laikai
Atskalno laikai- jaudinanti istorija apie vie

nus paauglio gyvenimo metus, apie tai, kaip sunku
augti ir suaugti net, regis, draugikoje eimoje ir
turint ger draug. Romano veikjas, eiolikme
tis arlis, bando suvokti, kaip galima vienu metu
bti ir laimingam, ir lidnam. Bda, kad jis nori ir
gyventi savo gyvenim, ir nuo jo pabgti.
is romanas - tai arlio laikai (siuniami ne
elektroniniu, o tikru patu!) visai nepastamam
mogui, atviresni ir u dienorat, leidiantys pa
velgti nematomj paauglysts pus.
Jerry Spinelli
vaigd
tyki, pilk Mikos vidurin mokykl ji siveria

tarytum spalv ir gars uraganas. Mokyklos ko
ridoriai tik ir ia: vaigd, vaigd. aia
ruojanti ir gyvybinga, ji pakeri vis mokykl. Bet
neilgam.
Mokini bendruomenei, pratusiai vienodai
rengtis, vienodai kalbti, vienodai mstyti, ji per
nelyg nesuprantama, pernelyg kitokia. Galbt ji
ne viso proto, o gal ateiv i kitos planetos? Todl
visi j atstumia.
vaigd nuo pirm painties akimirk pakeri
ir Leo, kuris j simyli. Bet vliau, kartai trokda
mas ir pats netapti atstumtuoju, mylimasis bando
paversti vaigd tokia, kokia ji bti negali: nor
malia. Patyrs pirmj meil, jis pains ir pirmj
skausm, daug ko imoks. Ir netgi po daugelio
met jis pastebs tai en, tai ten sudygusius jos pa
sto gerumo daigus. Ir isaugos vilt...
Kai Hermann
Angelas ir Do
Penkiolikmetei Do gimtieji namai griso iki gyvo

kaulo. Ji susirenka daiktus ir sprunka. Berlyno
Aleksandro aiktje susipasta su Angelu - sep
tyniolikmeiu panku, kuris jai padeda bdoje.
Akimirksniu jaunuoliai simyli. Jie tbt nori
likti kartu, taiau usimezgusi draugyst virsta
tikra emocij audra. Jie pasiruo vienas u kit
guldyti galvas, taiau abu ugriva begal proble
m ir aklai meilei ikyla rimtas pavojus.
John Green
Aliaskos beiekant
prie. Mailzui Holteriui kyrjo saugus gyveni

mas namie. Visas jo ligiolinis gyvavimas buvo
nykus buvimas, o jo aistra paskutiniams garsi
asmenybi odiams veria j iekoti Didiojo
Galbt (Fransua Rabl, poetas). Jis pasineria
Kalver Kriko internatins mokyklos pasaul, kuris
kartais yra beprotikas, kartais nestabilus, kartais
visoks, tik ne nuobodus, ir jo gyvenimas apsiver
ia auktyn kojomis. Nes vos u keli dur gyvena
Aliaska Jang. avinga, protinga, linksma, seksua
li, pratinga, beprotika ir priblokianti Aliaska
Jang, kuri pati savaime yra vykis. Ji traukia Teli
savo pasaul, sviedia j Didiojo Galbt glb ir
pasiglemia jo ird,
po. Daugiau nebebus, kaip buvo.
Asher, Jay
As22 Trylika prieasi kodl: romanas / Jay Asher ; i angl
kalbos vert Lina Bgien. - Vilnius : Alma littera, 2011.-
296 p.
ISBN 978-9955-38-890-6
Nagrindamas prieastis, atvedusias knygos veikj mokinuk Han iki
saviudybs, autorius teigia mint, jog ,dabai svarbu suvokti,, .kaip mes elgia
ms su kitjs_jr ar koks ms poelgis ar odis nebus paskutinis laas kito
mogaus kani taurje.
Daug paaugli, perskait knyg, Hanos jausmus ir igyvenimus atpaino
kaip savo ir sugebjo vardyti jos paios klaidas, o svarbiausia, nusprend ie
koti pagalbos, kurios Hana taip ir nesulauk.
UDK 820(73)-93
Jay Asher
TRYLIKA PRIEASI KODL
I angl kalbos vert Lina Bgien

Korektor Raimonda Mailait
Virelio dailinink Egl Gelait-Petrauskien
Maketavo Jurga Morknien
Tiraas 2000 egz.
Ileido leidykla Alma littera, Ulon g. 2, LT-08245, Vilnius
Interneto svetain: www.almalittera.lt
Spaud UAB Spindulio spaustuv,
Vakarinis aplinkkelis 24, LT-48184 Kaunas
Nepasakysiu, kurioje kasetje'
ijs. Bet nesijaudinkit, jei jau gavot it miel
del, vadinasi, anksiau ar vliau savo vard
igirsite... Paadu!
Jukkam negyvai panelei meluoti?
Kljus Densenas, grs i mokyklos, prie nam

slenksio randa keist siuntin. J atpls, iima ke
let kasei su Hanos Beiker - savo klass draugs
ir pirmosios meils - raais.
Prie por savaii nusiudiusios Hanos balsas
jam atskleidia trylika prieasi, dl kuri ji nu
sprend ieiti i gyvenimo. Kljus ess viena i j.
Jeigu iklausysis visus raus, suinosis kodl.
Kljus vis nakt klaidioja po miest, usukda
mas Hanos minimas vietas, suvokia jos skausm,
jausmus ir klaidas, be to, suino nemaai tiesos apie
save, kuri jam anaiptol nra maloni...
Knygos pabaigoje - autoriaus atsakymai

trylika klausim apie Trylika prieasi, kodl
O knyg
klubas
Tapkite Knyg klubo nariu!
Nemokamas knyg katalogas kiekvien ketvirt
Naujausios ir populiariausios knygos
Ypatingi pasilymai
Knyg pristatymas namus, darboviet ar pat
www.knyguklubas.lt

Jay - Asher. .Trylika - priezasciu.kodel.2013.LT

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Jay - Asher. .Trylika - priezasciu.kodel.2013.LT

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Alma littera

I angl kalbos vert LINA BUGIEN

Copyright 2007 Jay Asher

- Ar ekio reikia? - klausia patinink.

abiej pusi nustatytame spinteli blokais, tarp kuri veriasi du

Bar duts dydio paketas nuoulniai atremtas lauko duris.

ir ei, ir taip toliau. Paskutins kasets vienoje pusje parayta

Oho! Skamba visai juokingai. Kam negyvai panai meluoti? At

- Mama, kaip tu mane igsdinai! - sakau. - Nieko ia ypa

- K gi, grau, kad padedi, sako ji. Paskui pasilenkia man

... Pirmoji: js klausots. Antroji: siuniat kitam. Labai tikiuo

Jei kartais kuris i js nusprstumt sulauyti taisykles, spju,

Mano skrandis, tarsi nematomos rankos sugniautas, klaikiai

juos man, nordamas pasityioti. Rytoj mokykloje tas kas nors

Ai, vos nepamirau. Kadjau esate mano srse, vadinasi, turjot

Iki ios akimirkos.

sikopijavau tavo tvarkarat; ko gero, dar ir dabar kakur ia jis

tai ten as pirmkart pamaiau tave, Dastinai. Pagalvok, gal

Krepin. Daugelis ms t vasar j aidm, tikdamiesi pir

Pala, pala. Man reikia pagalvoti.

kopijas. O k, jeigu ne? O k, jei kasei kelion nutrks, jei

Paklausiau, kodl manaisi taip gerai mane pasts? Ir dar pri

Ligi tavs, Dzastinai, kai kas nors praydavo mano numerio,

I anapus onini garao dur mane kteli mama. Patylinu

Tonis taip ir neatnaujino garso aparatros savo mainoje,

Bet tu irgi pasirodei nepsias. Kaipmat iaikinai many jog

uodegciy laikanti raket stai ant ems. Tarp nosies ir uodegos

Bet pala. Kuriems galams jai taip elgtis parko vidury?

Itis savait kas nakt a pabusdavau lygiai toje paioje vieto

Nra ko n lyginti su pirmuoju mano buiniu. Septinta pa

Auktas lygis, Dastinai.

Bet dabar btent jos js nebepamirit.

Ne. Apkalbos dl bucinio sunaikino mano prisiminim, kur

Kai nukeliauju pas Ton, jo Mustangas stovi kelkratyje,

- Juokauji? Su ja visada smagu, - jis pavelgia Ton ir mirk

Tonis stovi alia mainos ir iri mane. Ms vilgsniai su

Tonis nuleidia kapot ir spragteli udarydamas.

Sveiki sugr, ir ai, kad klausots antrosios dalies.

pamenu, kaip kraptinjau prie savo suolo prilipdyt gabal senos

K tada pagalvojau? Ai Dievui, kad nemoku Morzs abcls!

Tau reikjo k nors rayti prieais Desik. O kadangi visa mo

Pirmoji raudona vaigd. Senasis Hanos namas. tai kur jis.

ito namo eimininkas vaiavo maina u keli kvartal, telefonu

Erkerio uuolaidos jau utrauktos nakiai. Taiau t vasar

Tiesa, viena kaset visa bus apie j...

Svetima plataka pliaukteljo man per upakal. O tada jis tai

Tik dvi parduotuvs itame kvartale tebra atidarytos: Mly

Usimeiau kuprin ant peties ir, atrodo, nibteljau: Atsipra

raudon vaigd. Ir antr. Bet juk neprivalau eiti visur ir daryti

Kol nepasirod tas sraas, Andelos Romero lp a n nepa

Aleksai, tarp ms esama nesveik ir ikrypusi moni - gal ir

Atidarau Walkman dangtel ir iimu pirmj kaset.

Kur laik, prie pasigirstant Hanos balsui, spengia tyla.

pora naujok, neseniai persikrausiusi ionai gyventi, abu jie pri

Juk daugyb dalyk galjo susiklostyti baisiai nevykusiai!

Umerkiu akis ir i paskutinij bandau kuo tiksliau prisi

Mudvi kartu ijome i mokyklos, ir i pradi pokalbis nesi

Nakt autobusu vaiuoti nieko nekainuoja, tad oku vidun.

kad nereikt irti kitus keleivius. inau, koks jiems veikiausiai

Ties sakant, menkai beprisimenu> apie k mudvi t popiet

Po keli mnesi, Hanai isiskyrus su Dastinu Foliu ir pasi

dalyvauti ms pokalbyje! Taigi j primm. O tada, mano many

prie jo. O tada klausydavoms, kita ranka kilnodami grimus ir