BaudžiamojiBendroji - 2008 Jovitos

Baudiamoji
teis
Jono Prapiesio paskaitos
07/08 m.
Jovita Valatkait
Baudiamoji teis Jono Prapiesio paskaitos 07/08 m. Jovita Valatkait
BAUDIAMOSIOS TEISS SVOKA, FUNKCIJOS, SISTEMA, MOKSLAS ...................................................................................................... 3

1. BAUDIAMOSIOS TEISS SISTEMA................................................................................................................................................ 3
2. BAUDIAMOSIOS TEISS VIETA TEISS SISTEMOJE ....................................................................................................................... 4
Vieta teiss sistemoje. Rykiausi panaumai: .................................................................................................................................. 4
Vieta kriminalini teiss ak sistemoje (panaiomis teiss akomis)............................................................................................. 5
3. BAUDIAMOSIOS TEISS MOKSLAS .............................................................................................................................................. 5
Baudiamosios teiss metodai ......................................................................................................................................................... 6
4. BAUDIAMOJI POLITIKA .............................................................................................................................................................. 6
5. BAUDIAMOSIOS TEISS PRINCIPAI .............................................................................................................................................. 7
6. BAUDIAMOJI ATSAKOMYB IR JOS PAGRINDAI........................................................................................................................... 9
Baudiamoji atsakomyb ................................................................................................................................................................. 9
Baudiamosios atsakomybs pagrindai ......................................................................................................................................... 10
Baudiamosios atsakomybs filosofiniai etiniai pagrindai ........................................................................................................... 11
Baudiamosios atsakomybs skirtumai nuo kit teisins atsakomybs pagrind .......................................................................... 12
7. BAUDIAMOSIOS TEISS ALTINIAI ........................................................................................................................................... 12
Baudiamosios teiss altinai siaurja prasme ............................................................................................................................. 15
Baudiamosios teiss altiniai plaija prasme ............................................................................................................................ 16
8. LIETUVOS BAUDIAMASIS KODEKSAS ....................................................................................................................................... 16
9. BAUDIAMJ STATYM IR KIT BAUDIAMOSIOS TEISS ALTINI AIKINIMAS .................................................................... 16
10. BAUDIAMJ STATYM GALIOJIMAS TERITORIJOS IR LAIKO ATVILGIU ................................................................................ 17
11. NUSIKALSTAMA VEIKA, NUSIKALSTAMUMAS ............................................................................................................................ 18
12. NUSIKALSTAM VEIK KLASIFIKACIJA ..................................................................................................................................... 19
Nusikalstamumas ........................................................................................................................................................................... 19
13. NUSIKALSTAMUMO KAITA......................................................................................................................................................... 20
14. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDTIS ............................................................................................................................................ 21
Nusikalstamos veikos sudties reikm.......................................................................................................................................... 22
15. NUSIKALSTAMOS VEIKOS OBJEKTAS.......................................................................................................................................... 23
16. KITI OBJEKTYVIEJI POYMIAI .................................................................................................................................................... 25
Nusikalstami padariniai kaip vienas i objektyvij poymi ....................................................................................................... 25
17. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUBJEKTAS ........................................................................................................................................ 27
Fizinis asmuo ................................................................................................................................................................................. 27
18. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUBJEKTYVIEJI POYMIAI.................................................................................................................. 28
19. JURIDINI ASMEN ATSAKOMYB ............................................................................................................................................. 29
20. KALT ....................................................................................................................................................................................... 30
Motyvas ir tikslas........................................................................................................................................................................... 32
Mirioji kalt ................................................................................................................................................................................. 32
Klaidos .......................................................................................................................................................................................... 33
21. BAUDIAMOSIOS VEIKOS STADIJOS ........................................................................................................................................... 33
22. BENDRININKAVIMAS ................................................................................................................................................................. 36
Bendrininkavimo rys .................................................................................................................................................................. 37
Bendrinink rys .......................................................................................................................................................................... 38
23. BENDRININKAVIMO FORMOS ..................................................................................................................................................... 39
24. APLINKYBS, ALINANIOS BAUDIAMJ ATSAKOMYB ........................................................................................................ 42
Nusikaltlio sulaikymas ................................................................................................................................................................. 43
25. BTINASIS REIKALINGUMAS ...................................................................................................................................................... 43
26. NUSIKALTIM DAUGETAS ......................................................................................................................................................... 44
27. BAUSM .................................................................................................................................................................................... 46
28. BAUSMS PASKIRTIS, TIKSLAI ................................................................................................................................................... 47
Bendroji ir specialioji prevencija .................................................................................................................................................. 47
29. BAUSMI TEORIJA ..................................................................................................................................................................... 48
30. BAUSMI SISTEMA, BAUSMI RYS ......................................................................................................................................... 50
31. BAUSMS SKYRIMAS ................................................................................................................................................................. 51
velnesns, nei statyme numatyta bausms skyrimas ................................................................................................................... 52
32. BAUDIAMOJO POVEIKIO PRIEMONS IR J SKYRIMAS .............................................................................................................. 54
33. ATLEIDIMAS NUO BAUSMS....................................................................................................................................................... 55
Bausms vykdymo atidjimas ........................................................................................................................................................ 55
Atleidimas nuo bausms dl ligos.................................................................................................................................................. 56
Lygtinis atleidimas nuo bausms atmimo prie termin .............................................................................................................. 56
Atleidimas nuo bausms amnestijos, malons bdais ................................................................................................................... 57
34. NEPILNAMEI BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS YPATUMAI .................................................................................................... 58
35. SENATIS..................................................................................................................................................................................... 59
Apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis ............................................................................................................................. 59
Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis .............................................................................................................................. 59
36. TEISTUMAS ................................................................................................................................................................................ 60
37. PRIVERIAMOSIOS MEDICINOS PRIEMONS................................................................................................................................ 60
1
38. BAUDIAMOSIOS TEISS MOKSLO RAIDA (MOKYKLOS) ............................................................................................................. 60
2
Baudiamosios teiss svoka, funkcijos, sistema, mokslas
Baudiamoji teis viena i teiss ak, nes yra poymi, leidiani iskirti j ak. Ji ypatinga tuo, kad turi
dominuojani apsaugin funkcij ji saugo sukurtus teisinius santykius, kurie btini tiek individo, tiek
visuomens egzistencijai. Saugoma yra nuo neigiam fizini ar juridini asmen veiksm. Utikrindama i
funkcij BT vardija, kokios veikos yra pavojingos, draudiamos, t.y. vardija neleistino moni elgesio
variantus. Jei asmuo sulauo draudim, jis sukelia konflikt teisinje sistemoje. Bausms egzistuoja tik BT, jos
nustatomos u atitinkam draudim nesilaikym. Dominuojantys institutai yra nusikalstama veika ir bausm.
Todl vairiose alyse BT vadinama skirtingai: ius poenale/ius criminale; strafrecht/kriminalrecht; penal
law/criminal law. Anksiau buvo tik nusikaltimai, o naujajame BK atsirado nusikaltimai ir baudiamieji
nusiengimai (nusikalstamos veikos). i institut apibdinimas ir lm BT pavadinim, Lietuvoje pavadinime
akcentuojamas bausms neivengiamumas. is pavadinimas iuolaikiniu poiriu nra tikslus, nes BK
bendrojoje dalyje yra galyb norm, nustatani atvejus, kai galima asmen atleisti nuo bausms. BT
draudim bei liepim sistema ir bausmi sraas. BT iuo metu greiiau yra atleidimas nuo bausms, nei pats
baudimas.
BT atlieka reguliacin teisini santyki funkcij. Reguliavimo priemons danai yra imperatyvios, procesin
teis utikrina baudiamj santyki, subjekt teisi ir laisvi apsaug. BT objektyvija prasme (ius poenale)
yra draudimai ir liepimai tvirtinti BK. BT subjektyvija prasme (ius puniendi) tvirtinta, kas suteikia teis
valstybei nustatyti draudimus ir bausti individus. Valstybei teis suteikia subjektyvus kaltinimo ir pakaltinimo
principas (tik kalti gali bti baudiami). Asmuo turi bti pakaltinamas turi suvokti savo veiksm reikm,
sugebjimas koreguoti savo elges. Valstyb baudia tik tuos, kurie padarydami nusikaltim supranta savo
veiksmus ir turi pasirinkimo laisv. BT yra ultima ratio paskutin priemon, kai kitos priemons nra
veiksmingos. BT paprastai reaguoja tai, kas vyksta, bet ji atlieka ir prevencin funkcij (bendrosios,
specialiosios prevencijos).
Bendroji prevencija visuomens sustabdymas nuo nusikalstamos veikos padarymo. Ji skirta asmenims,
dar nepadariusiems nusikalstamos veikos. Yra atvej, kai valstybs nesugeba utikrinti baudiamj
statym vykdymo. Jei visuomenje vyrauja nuomon, kad padarius nusikalstam veik, bausms nebus
ivengta, galima sakyti, kad bendroji prevencija veikia. Latentiki nusikaltimai neinomi valstybs
institucijoms (policijai ir pan.), neiaikinti nusikaltimai.
Individualioji prevencija konkretaus asmens sustabdymas nuo pakartotinio nusiengimo. Tai vis pirma
yra tinkam poveikio priemoni parinkimas. Kiek i prevencija yra veiksminga, rodo recidyvo statistika.
ios prevencijos atveju egzistuoja plati bausmi sistema, proporcingumo principas.
Specialioji prevencija tam tikroms asmen grupms ar nusikaltim rims skirta prevencija, pvz.
nepilnameiams, moterims, organizuotam nusikalstamumui.
Subsidinis BT pobdis papildomas BT gynimas, kai kitos priemons neveikia. Penitencin teis kaljimo,
udar erdvi teis, susijusi su kalini teisi apsauga.
Viena i BT funkcij yra represin. Ms valstybje BT yra tikrai represyvi: kai teisiami mons padar
nusikalstamas veikas kas antram skiriama laisvs atmimo bausm. Politikai neretai teigia, kad teismai yra
pernelyg humaniki, todl dabar bausms yra grietesns nei sovietmeiu.
BT atlieka ir sutaikomj funkcij (baudiamajame procese alys sutaikomos), informacin funkcij (j danai
atlieka iniasklaidos priemons).
1. Baudiamosios teiss sistema
i sistema susideda i dviej dali: bendroji ir specialioji dalys. ios normos yra kodifikuotos viename kodekse.
Taigi BT yra apibdinamas kaip vientisas teiss aktas. Tai ne iaip normos, bet j sistema. Tik baudiamasis
kodeksas nustato atsakomyb, asmenims, kurie nepaiso draudim, tik ia galime rasti apraymus veik, kurios
yra nusikalstamos, tai kontinentins teiss bruoai.
BK bendrojoje dalyje yra svarbiausi BT institut sampratos (kas yra nusikaltimas, nusiengimas ir t.t.) 10, 11
str. pateikiama bausms samprata, nurodoma, kokia yra bausms paskirtis, tuo vadovaudamasis teismas bausm
individualizuoja.
3
10 straipsnis. Nusikalstam veik rys

Nusikalstamos veikos skirstomos nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus.
11 straipsnis. Nusikaltimas
1. Nusikaltimas yra pavojinga ir iame kodekse udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta
laisvs atmimo bausm.
2. Nusikaltimai yra tyiniai ir neatsargs. Tyiniai nusikaltimai skirstomi nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai
sunkius.
3. Nesunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm
nevirija trej met laisvs atmimo.
4. Apysunkis nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm
virija trejus metus laisvs atmimo, bet nevirija eeri met laisvs atmimo.
5. Sunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm
virija eerius metus laisvs atmimo, bet nevirija deimties met laisvs atmimo.
6. Labai sunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia
bausm virija deimt met laisvs atmimo.
Bendrojoje dalyje yra pateikiamos bendrosios svokos, taigi gali rasti ir bendrateisini termin, apie
baudiamj norm galiojim. Pateikiama i esms vis atsakomybs pagrind (subjekto samprata ir kt.).
BK specialiojoje dalyje bendrosios svokos yra konkretizuojamos (nusikaltimo ir nusiengimo). Pateikiamos
atskiros nusikalstam veik rys. statym leidjas pateikia i veik apraymus, nusikalstam veik sudtis.
Specialioje dalyje i esms yra nusikalstam veik sudi baigtinis sraas. Tik kaltas asmuo gali bti
baudiamas, tai numatyta bendrojoje dalyje, o specialiojoje i kalt yra konkretizuojama. statym leidjas
nurodo, kad tam tikra veikla gali bti padaroma neatsargiai, todl lengviau isaugoti baudiamj statym. BK
nurodo ir kaip nustatomas bendrininkavimas (tyia, netyia). Bet kuris specialiosios dalies str. Taikomas tik
tada, kai pasiirima, kas nustatyta bendrojoje dalyje. Jei nebt bendrosios dalies, nusikalstam veik
apraymai bt labai ilgi ir nesistematizuoti. Specialioji dalis be bendrosios neveikia, nes jos abi sudaro tam
tikr sistem.
Kakada kartu su BK galiojo ir kiti baudiamieji statymai (dl genocido) iuo metu beveik visi statymai yra
inkorporuoti BK, kartais nusikalstamos veikos idstytos ir kituose statymuose (nes tai pernelyg sudtinga
sudti BK). Bausms u nusikalstamas veikas gali bti nustatytos tik statymo lygiu. Bausms samprata
nurodyta bendrojoje dalyje, bausmi skirstymas - taip pat.
2. Baudiamosios teiss vieta teiss sistemoje
Vieta teiss sistemoje. Rykiausi panaumai:

Ryys su konstitucine teise. Vis pirma BT buvo formuojami mogaus teisi apsaugos principai. Konstitucin
teis yra pamatins normos, taikomos visose akose. Konstitucija gali bti taikoma tiesiogiai, taip pat ir tais
atvejais, kai siekiama apsaugoti interesus. Konstitucin teis formuoja baudiamosios esm, tam tikrus bdus,
metodus ir kt. KT nulemia ir BT struktr, nes BT turi bti nurodyta tai, kas yra svarbu monms, visuomenei
ir valstybei, o ios vertybs yra nulemtos Konstitucijos. Kai kurie skyriai netgi kartoja konstitucijos nuostatas
(16 skyrius). Kaltu pripasta tik teismas (Konstitucija), taigi ir atsakomyb turi nustatyta teismo keliu. BT
nustato Konstitucinio teismo apsaug, jo darb.
Ryys su administracine teise. Neretai administracins teiss priemonmis apsaugomos vertybs. BK nustatytos
tos veikos, kurios pagal pavojingumo laipsn yra didiausios. Neretai baudiama ir administracine, ir
baudiamja tvarka. Daug institut, esani BK bendrojoje dalyje yra ATPK bendrojoje dalyje. statym
leidjas nra tinkamai atskyrs BT ir AT. Tai i dalies yra dl to, kad naujo ATPK kol kas paruoti nepavyko,
bet paruous nauj BK (baudiamieji nusiengimai) u juos gali bti panaikinama baudiamoji atsakomyb ir
baudiama administracine tvarka. Neretai panaios baudiamojo ir administracinio poveikio priemons bei
metodai.
Ryys su tarptautine teise. Tai vis pirma nacionalins teiss nuostatos, susijusios su usieniei atsakomybe ir
lietuvi nusikaltimais kitose alyse. Tai ypa aktualu, kai Lietuva yra daugelio tarptautini organizacij nar.
Prie rengiant nauj BK buvo atsivelgta mogaus teisi konvencij. Ms BK yra suderintas su
pagrindinmis tarptautinmis konvencijomis, dl to atsirado daug nauj institut. Yra netgi traukta institut,
4
kurie platesni nei vienos alies teritorija. Ryys su tarptautine teise tik dids, nes bus prisijungta prie dar
daugiau konvencij.
Vieta kriminalini teiss ak sistemoje (panaiomis teiss akomis)
Ryys su baudiamojo proceso teise. Galima sakyti, ios dvi akos yra neatskiriama sistema. Anksiau bausmi
vykdymo teis net nebuvo atskirta nuo baudiamosios. BT nustatydama draudimus, liepimus ir kt. prieina prie
klausimo, ar ne per daug yra paeidiamos mogaus teiss, todl joms vykdyti reikia specialios tvarkos. Pati
valstyb turi save sudrausminti taikydama baudiamj statym. Todl yra sukurta baudiamojo proceso teis,
ji utikrina baudiamj teisini santyki subjekt bendravimo procedr. Renkant, tiriant rodymus grietai
turi bti laikomasi reikalavim ir n viena institucija neturi veikti savavalikai ar ieiti u savo kompetencijos
rib. Baudiamasis procesas daro civilizuot BT taikym. Be BPT nebt ir BT, nes nebt tvarkos.
Ryys su bausmi vykdymo teise. Prie baudiamojo proceso priskiriama ir bausmi vykdymo teis.
Baudiamojo proceso priemons turi bti realizuojamos. Taigi i teiss aka taip pat utikrina mogaus teisi
apsaug. Anksiau tai buvo vadinama pataisos teise (pataisos darbai be laisvs atmimo), deja, is pavadinimas
nra tikslus. i aka nurodo, kaip turi bti realizuojami teism sprendimai, kuriuose yra bausmi. Bausmi
atlikimo tvarka neturi bti pakeista taip, kad bt ikreipta j esm. Dabar nebeliko bausmi, kurios nebt
reguliuojamos statyminiu lygiu, anksiau mirties bausm nebuvo reglamentuota statymu.
3. Baudiamosios teiss mokslas
Tai baudiamj teisini nuostat, idj apie baudiamosios teiss principus ir kt. visuma. Akivaizdu, kad
baudiamosios teiss mokslas yra daug platesnis u baudiamj teis. Dalykas: bausm, nusikaltimas,
nusiengimas. iuolaikinis BT mokslas jungia klasikines BT tradicijas su socialiniu reikini pagrstumu.
Vertinama, kiek efektyvs baudiamieji statymai ir kiek baudiamasis statymas sukelia nuostoli bei
pozityvi padarini. Kalbant apie mokslo dalyk netikslu sakyti, kad tai princip suformavimas, iuo metu,
teigiama, kad tai konstitucini nuostat, formuojani BT principus interpretavimas. Taip pat BT mokslo
dalykai yra ir statymai, jis nurodo, kaip turi bti formuojamas statymas ir kt. Kriminalizacija veik
traukimas baudiamj sra, dekriminalizacija veik, kurios pasikeitus aplinkybms, valstybs situacijai,
visuomenei, ibraukiamas i statymo srao. Penalizacija procesas, kai statymo leidjas ieko optimalios
bausms u padaryt veik (paprastai grietinamos bausms). Depenalizacija atleidimo nuo baudiamosios
atsakomybs srao pltimas. BT mokslo dalyku yra tyrimas, ar teisingai taikomas ir suprantamas BK. BT
priederm yra saugoti jau tvirtint tvark, taip pat BT turi tinkamai reaguoti aktualijas (pvz. kompiuterinius
nusikaltimus).
BT mokslas ieko priemoni, kaip mainti organizuot nusikalstamum, bendradarbiauti, atleisti nuo bausmi
u informacij. BT mokslas taip pat ieko svok apibdinti organizuotam nusikalstamumui. BT mokslas taip
pat stengiasi kovoti su recidyvistais: kokios baudiamojo poveikio priemons turi bti taikomos ir pan. Svarbu
atrasti proporcij tarp nusikalstam veik ir valstybs reakcijos, taip pat tinkam bausmi sistem. BT mokslo
dalykas yra ir ypatum skiriant bausmes (atsivelgiant vairias fiziologines bsenas) moterims bei
pagyvenusiems monms.
Kriminologija tai mokslo sritis, kuri tiria nusikalstamum, nusikaltlio asmenyb. Vienas i tiksl iekoti
prevencini priemoni, kurios maint nusikalstamum. irima, kokius rezultatus pasiekia bausmi taikymas.
Pagal tai, koki informacij pateikia kriminologai, yra sprendiama, koks yra baudiamj statym
efektyvumas. BT ir kriminologija naudojasi tomis paiomis svokomis. Kriminologijos dalykas neretai yra
nulemtas baudiamojo statymo.
Kriminalistika mokslini ini sistema, kurios pagalba nustatomi metodai iaikinant nusikaltimus, randami,
tiriami, fiksuojami rodymai. is mokslas neretai parodo bdus, kaip padaromi nusikaltimai. Pateikiami
nusikaltim objektyvieji poymiai, kaip tikrovje pasireikia vienas ar kitas nusikaltimas. Kriminalistika
suteikia informacij, kuri atskleidia nusikalstam veik esm, tam tikrus nusikaltim padarymo variantus. Tai
padeda tikslinti nusikalstam veik sudtis.
Teismo medicina. Gaunama informacija tiksliau apibdinant kaltininko veikos poymius, motyvus, tikslus,
kalts klausimus. Nurodo kriterijus, vardija paeidimus ir kt. Gaunama informacija apie veikas, kuriomis
5
ksinamasi nukentjusiojo sveikat, gyvyb. Neretai ie nusikaltimai gali bti suprantami tik dl teismo
medicinos.
Teismo statistika. Parodo kiekybinius nusikaltim svyravimus.
Baudiamosios teiss metodai
Metodas bdas, kelias painti tikrov. BT dominuoja i metod taikymas:
Dogmatinis (formalusis). Remiasi formaliosios logikos taisyklmis, gramatinio, sintaksinio aikinamos
taisyklmis. Jo tikslas yra aikinti, interpretuoti baudiamj statym, iekoti tinkam formuluoi
apibdinant nusikaltimus, iekoti suprantamos, aikios kalbos. is metodas reikalingas ir sistematizuojant
BT. Jis svarbus ir taikant BK. Tiek nusikaltimas, tiek nusikalstama veika ir kt. yra vertinama abstrakiai.
Tikrov ioje srityje nra labai svarbi, daug svarbiau yra suprasti statymo kalb, statymo sudarymo
technik. is metodas aukiausi savo pritaikymo lyg pasiek klasikinje BT mokykloje.
Sociologinis. Baudiamj teisini reikini tyrimas siejimas su realybe. Kaip BK vardyti reikiniai
egzistuoja tikrovje. Tiriama, kiek BK yra efektyvus. Metodas padeda atskleisti socialin nusikaltimo turin,
koks nusikaltim subjektas. Metodas svarbus pagrindiant baudiamj statym btinyb. Teikia
informacij baudiamj statym krimo politikai.
Lyginamasis. Naudojamas tiriant pai baudiamj teis. Lyginami atskiri baudiamojo statymo institutai.
Lyginama su administracine teise, svok vartojim joje. Taip pat metodas naudojamas palyginti skirtingas
teisines sistemas. Metodas turi palyginti didel tak iuolaikinje teiss sistemoje. Naudojant lyginamj
metod atsirado pakaltinamumo institutas. Specialiojoje BK dalyje atsirado naujos nusikaltim rys.
Istorinis. Tai vis pirma svarbus metodas baudiamj statym istoriniame kontekste. Naudojamas vertinti
tam tikr institut raid ir pan. Svarbus tiek bendrajai, tiek specialiajai dalims. Suteikia informacij,
reikaling kokybikiau parengti statymus.
Filosofinis. Mokslinio tyrimo metodologija, filosofija btina norint painti moksl. Be ios metodologijos
negali bti itiriami teisiniai reikiniai. Be filosofinio supratimo bt sunku suprati objektyvj nusikaltimo
poym, surasti prieastin ry. Svarbu suprasti tokias svokas kaip turinys, forma, tai padeda padaryti
filosofins inios.
4. Baudiamoji politika
Pamintina, kad ios svokos atsiradimas siejamas su A. Fojerbacho vardu, kuris to meto aminink laikomas
BT korifjumi. Jis paymjo, kad baudiamoji politika yra tai, kas sudaro BT, tai BT ir jos krimas, siejama su
statym leidyba. Zaueris tvirtino, kad baudiamoji politika yra ne teisins, bet teistos priemons kovoje su
nusikalstamumu. Panaiai baudiamj politik apibdina ir prof. Anzelmas, kuris teigia, kad BT st. kryba ir
kitos priemons, skirtos kovoti su nusikalstamumu. Tokia konstrukcija patvirtina valdi padalijimo teorij.
Dauguma politik supranta daug plaiau. Teisingiau bt kalbti, kad baudiamoji politika yra valstybs vidaus
politikos dalis, kurioje siekiama apsaugoti mog, visuomen, nuo nusikalstam ksinimsi. Lietuva
prisijungusi prie tarptautini konvencij, todl baudiamoji politika tampa ir tarptautine. Baudiamosios
politikos aknys Konstitucija. Jos turinys yra glaustai idstytas BK 1 str., jame vardijama, kokiomis
priemonmis, bdais valstyb realizuoja baudiamj politik.
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso paskirtis
1. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas yra vientisas baudiamasis statymas, kurio paskirtis
baudiamosios teiss priemonmis ginti mogaus ir pilieio teises bei laisves, visuomens ir valstybs interesus nuo
nusikalstam veik.
2. is kodeksas:
1) apibria, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, bei jas udraudia;
2) nustato bausmes, baudiamojo ir aukljamojo poveikio priemones u iame kodekse numatytas veikas bei
priveriamsias medicinos priemones;
3) nustato baudiamosios atsakomybs pagrindus ir slygas, taip pat pagrindus ir slygas, kuriais nusikalstamas
veikas padar asmenys gali bti atleisti nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms.
3. io kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sjungos teiss akt, nurodyt io kodekso priede,
nuostatomis.
6
Esmins konstitucijos skyriaus mogus ir valstyb yra baudiamosios politikos turinys. Baudiamoji politika,
tokia valstybs veiklos sritis, kuri priklauso nuo visuomens realij. J nemaa dalimi lemia pasikeitusi
vertybi hierarchija. Baudiamoji teisin apsauga pasirinko kiek kitok objekt. Baudiamj politik lemia
turtinis visuomens isiskaidymas bei prie koki konvencij yra prisijungusi Lietuva. Baudiamosiomis
teisinmis priemonmis vis pirma kontroliuojamas valstybs gyvenimas. Baudiamoji politika sudaryta
pirmiausia i statym bei j gyvendinimo, todl statym leidjo vaidmuo labai svarbus. Baudiamj st.
krimui turi takos ir tautos poiris, aktualijos, visuomens poiris, kultros tradicijos. statym leidjui
suderinti iuos interesus yra labai sudtinga, todl ne visada manoma visk atsivelgti. Baudiamosios
politikos realizavimui reikia daug itekli: tiek pinigini, tiek mogikj.
Ms valstybs baudiamojoje politikoje statym leidjas stengiasi maksimaliai suderinti baudiamj politik
su Konstitucija. Prioritetas suteikiamas asmens teisi apsaugai. Baudiamoji politika neturi nukrypti ir nuo
tarptautini sipareigojim. Kalbant apie prioritetus, ms baudiamojoje politikoje lygiareikm apsaug gyja
ne tik tariamojo, bet ir nukentjusiojo teiss. Nukentjusiajam suteikiama atskirais atvejais netgi nulemti
kaltinamojo ateit. Siekiama, jog atitinkamos valstybs institucijos maksimaliai realizuot priemones, kurios
reikalingos kovoje su nusikalstamumu ir kurias vykdyti jos yra galiotos. Konstitucijoje yra aikiai tvirtinta
prokuratros institucija. Siekiama priartinti politikos model prie praktikos. Svarbus prioritet, susijusi su
nusikalstama veikla iskyrimas. Valstyb skelbdama, kad ji gina mog, turi suteikti reali apsaug, todl
baudiamojoje politikoje siekiama surasti priemoni nepaeidiant teistumo ribos monms patiems gintis.
iuo metu pleiamas teisini galimybi, leidiani monms patiems gintis, ratas. Deja, kartais teismai
nepakankamai gerai supranta btinosios ginties institut ir tai stabdo mogaus iniciatyv.
Baudiamoji politika daug dmesio skiria recidyvistams bei organizuotam nusikalstamam nusikalstamumui.
Tokiais atvejais statymas nepalieka galimybs ivengti atsakomybs. Valstyb ieko bd kovoti su korupcija
kitose institucijose, kurios atlieka vieojo administravimo funkcijas. Deja, rezultatai nra labai skmingi, nes
nedaug korupcijos atvej yra iaikinta. Smurtiniai nusikaltimai, nepilnamei nusikalstamumas taip pat yra
baudiamosios politikos prioritetai. Baudiamosios politikos prioritetus parodo BK specialiosios dalies
struktra. Lyginant ankstesn ir dabartin BK matoma, kad baudiamosios politikos prioritetai pasikeit.
Bendradarbiavimas su kit valstybi institucijomis tampa svarbia baudiamosios politikos kryptimi.
Baudiamosios politikos efektyvum tikrina statym baz. Suprantama, kad reikalingi kvalifikuoti specialistai,
tyrimo institucijos. Baudiamoji politika teikia daug dmesio ikiteisminiam tyrimui, nes tai utikrina tinkam
teismo proces. Valstybs baudiamosios politikos supratimas visuomenje, jos palaikymas taip pat svarbus.
Kai kurios nusikalstamos veikos (latentika korupcija) sunkiai iaikinamos be visuomens palaikymo.
5. Baudiamosios teiss principai
Filosofijoje principais apibdinama pirmin idja, elgesio taisykl. Principai paprastai sujungia inias apie
atskirus reikinius, procesus, i ini pagalba formuojamas idealas, kuris tampa praktika. Atskiroms
visuomens isivystymo stadijoms bdingi atskiri principai, kai kurie i j nekinta (lygybs prie statym
principas), kiti umirtami gana greitai. Principuose gldi visuomens poiris teis, kokios yra poveikio
priemons. Principai yra tam tikri reikalavimai teisinio santykio subjektams. Tai taip pat reguliacin sistema,
nes kelia tam tikrus reikalavimus teiss subjektams.
Baudiamosios teiss principai teisins, moralins, politins nuostatos, kurios nukreipia BT funkcijas
baudiamosios politikos tikslams pasiekti. Atskiri BT principai yra nesunkiai gyvendinami BT (juos atitinka
BK straipsniai), kai kuriuos galima suprasti tik sistemikai aikinant BK normas. BT nra nusistovjusi
pozicij apie BT principus. BT principai suprantami, kai apvelgiama j reikm. ie principai nustato
valstybini poveikio priemoni taikymo pagrindus, turin, apimt tiems, kurie paeidia BT statymus. BT
taikymo pagrindai yra suformuluoti BT principus. BT principai parodo teisinio reguliavimo, funkcij
realizavimo metodo bruous. Principai BT inkorporuoja vis teiss sistem, neleidia jai atitrkti. BT
principai nulemia tai, kad BT normos yra atitinkama sistema, neleidia isiokti vienai ar kitai BT funkcijai,
BT virsti vien tik represine poveikio priemone. Bausm neturi virsti vien tik atpildu padarius nusikaltim. BT
principai turi tiesiogin reikm baudiamajai politikai. Jie neturi bti pamirtami ne tik kuriant statymus, bet
ir juos taikant. Teisingai suprantant BT principus, j turin, lengviau suprasti ir pai BT. Kyla BT princip
klasifikavimo klausimas: ar BT principus gali patekti tarpakiniai ir kiti principai. Pagal KT BT pasireikia
7
visi principai, taip pat ir tarpakiniai. BT principai glaudiai susij su konstituciniais principais. Pagrindiniai
KT principai, taikomi BT:
Nullum crime sine lege (nra nusikaltimo, nra bausms, jei tai netvirtinta statyme). Dar vadinamas
teistumo principu, jis tvirtintas Konstitucijos skyriuje mogus ir valstyb. Jis ikilo Didiosios
prancz revoliucijos metu. Jam daug dmesio skyr Bekarija ir kiti mokslininkai. Tai baudiamojo
persekiojimo, baudiamosios justicijos pagrindas. Baudiamasis statymas anksiau galjo bti taikomos ir
tos veikos nepadariusiam asmeniui ar toki bausmi taikymas, kurios nenumatytos baudiamajame
statyme. is principas paneigia toki situacij. Principo reikm yra ta, kad gali bti taikomos tik tokio
baudiamojo poveikio priemons, kurios numatytos BK ir baudiama tik u tok elges, kuris pripaintas
baustinu. Bausm turi bti skiriama grietai laikantis statyme nustatyt taisykli. BK turi bti suprantamas
vienodai visiems asmenims, bausmi politika toje paioje valstybje negali skirtis. BK leidjas yra
pareigojamas tiksliai nustatyti bausmes ir taikymo tvark. is principas atmeta analogijos galimyb, taigi
riboja represinio poveikio priemones. BK negali bti aikinamas pleiamai. statymas, grietinantis
baudiamj atsakomyb, atgal netaikomas. Tinkamas io principo realizavimas leidia taikyti kitus
principus.
Lygybs prie statym principas. K 29 str. BT svarbi juridin lygyb lygi vis asmen pareiga atsakyti u
nusikalstam veik. is principas reikalauja, kad bt atsakoma tais paiais pagrindais, atskiroms asmen
kategorijoms statymai neturi bti taikomi kitaip. io principo garantijos yra tai, kad vieninteliu
baudiamosios atsakomybs pagrindu yra nusikalstamos veikos sudtis. BK specialiojoje dalyje tvirtintos
nusikaltim sudtys yra privalomos visiems tais paiais pagrindais. is principas suteikia galimybes taikyti
ir kitus principus. Taiau n vienam KT principui nra teikiamas prioritetas, tai galioja ir BT. Lygs
pagrindai savaime dar nereikia lygios atsakomybs. Atskiriems subjektams (Seimo nariams, teisjams) BT
gali bti netaikoma, ar taikoma ribotai, tai komplikuoja io principo pritaikym. Lygybs principas
nepaeidiamas, kai realizuojama diplomatin nelieiamyb.
Kalts principas. Baudiami tik kalti asmenys. is principas nra senas BT. Jis taip pat kildinamas i
Didiosios prancz revoliucijos. . P. Maratas teig, kad nekalto nubaudimas yra negarb. is principas
ukerta galimyb taikyti masines represijas, remiantis vien tik gyvenamja vieta ar giminysts ryiais. Tai
asmenins atsakomybs principas. is principas sujungia ir objektyvius, ir subjektyvius nusikaltimo
elementus, tai baudimas tik t, kurie suvokia situacij ir turi elgesio laisv. Principas garantuoja, kad nebus
baudiama vien tik u mintis, ketinimus. iuolaikinse valstybse dominuoja is principas, nedaug kur
egzistuoja nusikaltimai be kalts nustatymo. Ms teisje toki veik nra.
Teisingumo principas. is principas yra svarbus skiriant bausm. Baudiamajame statyme yra tvirtintos
nuostatos, kuri privalu laikytis skiriant bausm. statym leidjas suteikia teismui gana plaias galimybes
skiriant bausm.
41 straipsnis. Bausm ir jos paskirtis
1. Bausm yra valstybs prievartos priemon, skiriama teismo nuosprendiu nusikaltim ar baudiamj
nusiengim padariusiam asmeniui.
2. Bausms paskirtis:
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstam veik darymo;
2) nubausti nusikalstam veik padarius asmen;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimyb daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausm atlikusius asmenis, kad laikytsi statym ir vl nenusikalst;
5) utikrinti teisingumo principo gyvendinim.
io principo utikrinimas priklauso ir nuo kit statymo leidjo paskat bei dmesio kitiems principams.
Akcentuojant valstybje vyraujanias vertybes, statym leidjas privalo diferencijuoti bausmes, kad
sankcijos atitikt padarytos veikos sunkumo pobd. Teismui paliekama laisv parinkti sankcij,
individualizuoti bausm. Tai sudaro prielaidas teisingumo principo realizavimui, nes atsivelgiama
aplinkybes, pavojingumo laipsn, nusikaltlio asmenyb. BK labai svarbus sankcijos sistemikumas. Svarbu
ir tinkama bausmi skyrimo taisykli sistema. LAT taip pat koreguoja BK norm taikym, kuriose
tvirtinamos bausmi skyrimo taisykls. Negalima sudaryti situacijos, kai nusikaltliai nebt baudiami.
is principas neatskiriamas nuo kalts principo, nes tik kaltas asmuo gali bti baudiamas bei baudiamas
teisingai. Teisingumo principas, tai ne vien kaltinamojo interes utikrinimas, bausm neturi bti tokia, kad
8
bt niekinamas nukentjusiojo orumas, nukentjusiojo interesus, al jam taip pat turi bti atsivelgiama.
Teisingumo principui realizuoti BK bendrojoje dalyje yra skirta pakankamai daug norm.
Humanikumo principas. Btina saugoti tai, kas svarbu valstybei ir visuomenei. Bausme asmuo neturi bti
eminamas, bausms turi bti humanikos tai jau savaime suprantami dalykai. Humanikumo principas
yra prietaringas, nes skiriant bausm reikia atsivelgti nusikaltusiojo asmenyb. I ties turi bti suderinti
ir kaltininko, ir nukentjusiojo interesai. Baudiamas tik kaltas asmuo, isiaikinus BK tvirtintus kaltumo
pagrindus. Kita vertus, kaltinamasis turi bti vertinamas kaip mogus ir pilietis. Baudiama turi bti tik
vien kart u t pai veik, taikomos tik statyme nustatytos bausms. . Bekarija ra, kad reikia taikyti
bausmes, kurios daryt didiausi poveik monms, bet bt maiausiai skausmingos knui. Skiriant
bausm btina atsivelgti visas BK normas bei sudaryti slygas resocializacijos procesui.
Baudiamosios represijos ekonomijos principas. Valstyb neturi naudoti prievartos ar taikyti toki poveikio
priemoni, kurios nra btinos konkreiu atveju. Baudiamosios represijos neturi viryti sveiko proto rib.
Aikiau is principas suvokiamas BT doktrinoje, praktikoje jis ne visada taikomas. Dabartinis BK su
akcentuotu asmenybs laisvs interesu, leidia geriau pritaikyti princip.
6. Baudiamoji atsakomyb ir jos pagrindai
Baudiamoji atsakomyb
Dabartinis lietuvi kalbos odynas od atsakyti aikina kaip atsakym u padaryt nusikaltim, darbo,
skms utikrinim. Visuomen savo nariams danai tvirtina tam tikrus draudimus, kuri nesilaikant, taikoma
bausm. Koks atsakomybs pobdis, lemia netvirtint draudim nuostatos. BT normos yra neatskiriamos ir
nuo kit norm (morals), nors BT atsakomyb yra grieiausia i vis teisins atsakomybs ri.
Baudiamosios atsakomybs supratimas yra svarbus ne tik jurisprudencijoje, bet ir praktikoje. Su baudiamja
atsakomybe neatsiejami baudiamosios atsakomybs pagrindai, sankcij klausimas baudiamuosiuose
statymuose. Baudiamosios atsakomybs institutas svarbus ir taikant paias sankcijas.
Atsakomyb gali bti perspektyvi. Tai atsakomyb u veiksmus ateityje, atsakomyb, formuojanti moni
elgesio tipus. Ji auklja, padeda suprasti monms, kas svarbu, reikalinga. Prevencinis aspektas. BT mogus
atsako u padarytus veiksmus, tokius, kurie numatyti statyme. BK gali bti taikomas tik padarius veik.
Atsakomyb yra retrospektyvi kai padaryta veika atitinka BK tvirtintus objektyvius ir subjektyvius
poymius. Baudiamoji atsakomyb teisine prasme yra tam tikri santykiai, atsirandantys tarp valstybs ir
asmens, kai paeidiamas BK. Kilus tokiems santykiams, valstybje atsiranda ne tik teis, bet ir pareiga.
Valstyb turi teis suvaryti tokio subjekto teises ir laisves. Subjektas, paeids statymus, privalo patirti tuos
asmenini laisvi suvarymus, turtinius apribojimus.
Sprendiant baudiamosios atsakomybs klausimus, svarbu isiaikinti, kada atsiranda baudiamoji
atsakomyb:
1) Baudiamoji atsakomyb atsiranda padarius nusikalstam veik, nuo jos padarymo momento.
2) Yra tvirtinim, kad baudiamoji atsakomyb atsiranda, kai pareikiami tarimai.
3) Baudiamoji atsakomyb atsiranda nuo kaltinamojo akto suraymo.
4) Dar teigiama, kad baudiamoji atsakomyb atsiranda, nuo ikiteisminio tyrimo pradios momento.
5) Baudiamoji atsakomyb prasideda nuo teismo nuosprendio paskelbimo.
6) Nuo teismo nuosprendio siteisjimo.
Teisingiausia pozicija yra, kad atsakomyb atsiranda nuo veikos padarymo momento, nes yra teisinis pagrindas,
potenciali galimyb taikyti BK. Btent iuo metu yra pagrindas taikyti baudiamojo proceso priemones.
Pasikeiia mogaus statusas jis visuomens jau smerkiamas, jis gali bti sulaikytas, suimtas, nualintas nuo
pareig. ios priemons yra pakankamai represyvios, kad bt galima jas laikyti atsakomybs pradia. Tai, k
asmuo patyr iki nuosprendio primimo bei aretinje praleistas laikas turt bti trauktas bausm.
Paskutin LAT praktika rodo, kad teismas vertintas ETT praktik konstatuoja, kad buvo pernelyg ilgi
ikiteisminio tyrimo terminai. Pernelyg utstas ikiteisminis tyrimas gali bti pagrindas nutraukti byl. i
pozicija sutampa ir su LAT pozicija apibendrinant tam tikras bylas.
Tvirtinant, kad baudiamoji atsakomyb atsiranda tik siteisjus nuosprendiui, nemanoma paaikinti atleidimo
nuo bausms instituto. Nuo bausms atleidiama dar iki teismo proceso siteisjimo. Ikiteisminio tyrimo
9
priemons yra pakankamai represyvios. Baudiamosios atsakomybs turinys nepasibaigia bausms vykdymu,
nes ir teisiamas mogus patiria tam tikr apribojim (dl darbo, kit bausmi ir pan.). Kai teigiama, kad asmuo
atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs, realiai jis atleidiamas nuo bausms, nes jis jau patyr tam tikr
suvarym.
Baudiamoji atsakomyb realizuojama dviem formomis: bausm paskiriama arba ne. Baudiamoji atsakomyb
suprantama kaip teisin kategorija. Siekiant j painti giliau, gali bti vertinama sociologiniu aspektu.
Baudiamoji atsakomyb yra visuma valstybinio poveikio priemoni, taikom asmenis padariusiems
atitinkamas veikas. Tai valstybs reakcija nusikalstamum kaip neigiam socialin reikin. Vertinant
baudiamj atsakomyb sociologiniu aspektu galima geriau pagrsti ar jos taikymo apimtis yra protinga,
logika. Tai padeda nustatyti racionalias baudiamosios atsakomybs ribas. Taip analizuojant baudiamj
atsakomyb yra daugiau informacijos formuoti baudiamj politik. Baudiamoji atsakomyb gali bti
suprantama:
Baudiamosios atsakomybs taikymo sfera. Baudiamosios atsakomybs paplitimas priklauso nuo veik
kriminalizacijos, kai vienokie ar kitokie nusikaltimai pripastami nusiengimais. Sfera nusako, kaip plaiai
taikomas atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kiek visuomenje, valstybje yra nuslpto
nusikalstamumo, kaip visuomen supranta statyme numatytus alos poymius. Baudiamosios
atsakomybs institutas turi bti kuo stabilesnis.
Struktra. Tai baudiamosios atsakomybs realizavimo procese susidarantis santykis tarp bausmi ir kit
poveikio priemoni, taikom asmenims, padariusiems nuskalstamas veikas. Struktra parodo represyvum
valstybje, kiek inaudojamos statymo galimybs, kokioms poveikio priemonms suteikiamas prioritetas.
Pasikeitimus lemia vis pirma statym leidjas, kad bt kuo daugiau galimybi individualizuoti bausmes.
Dinamika. Tai pasikeitimai baudiamosios atsakomybs taikymo sferoje, pleiama atsakomyb ir iekoma
kit poveikio priemoni visoje sistemoje. Turint informacij apie baudiamosios atsakomybs dinamik,
galim prognozuoti ir tam tikras reformas.
Efektyvumas. Jis parodo, kaip pasiekiami baudiamosios politikos tikslai, realizuojami BK tvirtinti tikslai.
Recidyvo skaiius taip pat parodo efektyvum. Jei recidyvas kartojasi, vadinasi baudiamoji atsakomyb
nra tinkama.
Baudiamoji atsakomyb gali bti tiriama apskritai arba irint, kaip taikomas statymas u tam tikras
nusikalstam veik ris. Tai baudiamojo teisinio poveikio priemons, kurias prievarta turi patirti asmuo,
padars nuskalstam veik, kurios pasireiki asmeninio ar turtinio poveikio suvarymais.
Baudiamosios atsakomybs pagrindai
Nors svarbu kalbti apie teisin baudiamosios atsakomybs pagrind, taiau reikmingas ir etinis.
Baudiamosios atsakomybs pagrindai yra svarbi garantija teistumo veikimui, kad asmenys nepagrstai nebus
traukiami baudiamojon atsakomybn. Teisingi baudiamosios atsakomybs pagrindai lemia baudiamosios
teiss princip utikrinim.
Analizuojant 2 str. matyti, kad vienintelis atsakomybs pagrindas yra nusikaltimo ar nusiengimo sudtis.
2 straipsnis. Pagrindins baudiamosios atsakomybs nuostatos
1. Asmuo atsako pagal kodeks tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo udrausta baudiamojo statymo,
galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu.
2. statymo neinojimas nuo baudiamosios atsakomybs neatleidia.
3. Asmuo atsako pagal baudiamj statym tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padars nusikalstam veik ir tik
jeigu veikos padarymo metu i jo galima buvo reikalauti statymus atitinkanio elgesio.
4. Pagal baudiamj statym atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudiamojo statymo numatyt
nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudt.
5. Bausms, baudiamojo ar aukljamojo poveikio priemons bei priveriamosios medicinos priemons skiriamos
tik pagal statym.
6. Niekas negali bti baudiamas u t pai nusikalstam veik antr kart.
Nusikalstamos veikos sudties svoka buvo suformuota klasikins baudiamosios teiss mokykloje. Tai reikia,
kad kiekvienu atveju norint pritaikyti baudiamj statym, reikia isiaikinti ar nusikaltlio elgesys atitinka
nusikalstam veik. Sudtis padeda painti, ar kaltininko elgesys yra tokio pobdio, kad u j bt baudiama.
Nurodoma, kad nusikalstamos veikos sudtis yra visuma objektyvi ir subjektyvi poymi, kurie atskir
10
elgesio pobd apibdina kaip baudiamj. Nusikalstamj veik sudtimis statym leidjas nustato, koki
veik daryti negalima, draudiama. Tvirtinim, kad nusikalstamos veikos sudtis yra vienintelis pagrindas,
rodo, kad atsakomyb galima tik esant tam tikram, kaltam elgesiui, asmuo baudiamas tik u tai, kas yra
udrausta baudiamuoju statymu. Sovietinje teisje buvo nurodyta, kad atsakomyb gali bti taikoma net jei
nusikalstama veika ir nepadaroma, bet kaltininko bsena yra pavojinga visuomenei. Ta pavojinga bsena galjo
bti kvalifikuojami smulks poveikiai bei gyvenimo bdas. Jei tik nusikalstamos veikos sudtis yra pagrindas
atsakomybei, statym leidjui svarbu suformuluoti samprat veik, kurios yra pavojingos ir baudiamos.
Baudiamosios atsakomybs pagrind nustatymas, tvirtinimas BK yra pakankamai sudtingas procesas.
Neivengiama situacija, kad tam tikri baudiamosios atsakomybs pagrind momentai yra tvirtinti ne
statymuose, bet ir kituose aktuose.
Atskir nusikalstam veik ri sudtys yra konstruojamos nepamirtant, kad BK yra vientisas statymas.
Pagrindiant baudiamj atsakomyb, turi bti remiamasi ir BK bendrosios dalies normomis, nes tam tikri
terminai dl juridins technikos nra kartojami specialiojoje dalyje. tvirtinami tik patys svarbiausi poymiai, o
netvirtinti lieka momentai, kurie nra svarbs baudiamajai atsakomybei. Nusikalstamos veikos kvalifikacija
yra vadinama nusikalstamos veikos poymi paieka. BK specialiojoje dalyje veikos apraytos kaip baigtos, bet
yra daug atvej, kai baudiama u ksinimsi, taigi nra vis sudties poymi, tuomet taikomos bendrosios
dalies normos. Atleidiant nuo baudiamosios atsakomybs veika nepraranda nusikalstamos veikos poymi,
nusikalstamos veikos pagrindas asmens veiksmuose ilieka. Pavojinga veika turi bti lyginama su specialiosios
BK normomis.
Baudiamosios atsakomybs filosofiniai etiniai pagrindai
Svarbu isiaikinti, kas leidia bausti asmenis ir taikyti poveikio priemones. i problema ikyla tada, kai teiss
aktuose pradedama kalbti apie kalt, kai asmens nubaudimas siejamas su kalte. Formuojantis vidurami
demokratijai, pradedama aptarinti laisvs problema. Baudiamosios atsakomybs pagrindus pagrsti band ios
baudiamosios teiss mokslo kryptys:
Indeterminizmas. Neteistas elgesys turi bti smerkiamas todl, kad mogui yra suteikta elgesio laisv, jam
niekas netrukdo, tokiu atveju, kai asmuo paeidia statymus, valstyb yra laisva parinkti poveikio priemones,
kurios sustabdyt subjekt. mogaus valia yra aukiausias mogaus elgesio reguliatorius. Galima sakyti, kad
tai net ne proto nulemtas mogaus elgesys. Taigi labai lengva baudiamosios atsakomybs taikym: mogus
laisvas rinktis, todl jis turi baudiamas, be to, toks subjektas gali bti baudiamas kiek norima grietai. Taip
suprantant baudiamj atsakomyb, bausm tampa kertu. Tokiu atveju neverta kalbti apie kitas BT
funkcijas.
Determinizmas. Atsiranda XIX a. vid., jo istorins kilms aknys yra atomizme. Juo buvo bandoma atskleisti ir
neteist mogaus elges. Jei indeterminizmas tvirtina, kad mogus yra laisvas, determinizmas teigia, kad
viskas yra i anksto nulemta prieastinio ryio. mogaus valiai ia nra vietos. Jei taip suprantamas
nusikalstamas elgesys ir nemanoma pakeisti to elgesio bei prieastingumo ryio, kyla klausimas, kaip mog
bausti? Bausm iuo atveju traktuojama kaip kertas, nukentjusiojo interes patekinimas.
Pozityvizmas. Anksiau apraytos pozicijos yra kratutins, bandant jas suderinti atsirado pozityvizmas.
Teigiama, kad mogus yra pakankamai laisvas, todl jis turi galimyb pasirinkti elgesio variant, kuris
nepaeist statym. Nors ir bdamas laisvas mogus turi laikytis statym. Bet reikia atkreipti dmes, kad jis
priklauso nuo iorinio pasaulio. Taigi subjektas, paeids statymus turi atsakyti, kartu atsiranda baudiamosios
atsakomybs ribos. Aplinkos, iors poveikis nra fatalikas, jauiant t poveik vis tik galima jam pasiprieinti.
ie teiginiai buvo perkelti Vokietijos teis. Pripastama, kad iorinio pasaulio poveikis turi tam tikr tak
elgesiui. Taigi atsiranda pagrindas kalbti apie prevencijos klausimus. Aplinkybes, veikianias nusikalstamum,
galima neutralizuoti, nes valstyb yra sipareigojusi savo pilieiams utikrinti geras gyvenimo slygas. Jei
asmuo nusikalsta, yra tam tikras iorinis poveikis, taigi visuomen ir valstyb taip pat yra atsakinga, kad tai
vyko. Taip vertinant atsakomyb, nebelieka vietos Taliono principui ir atsakomyb tampa ne kerto pobdio.
Valstyb renkasi proporcins atsakomybs princip. manomos situacijos, kai tam ioriniam poveikiui esant
mons nepaeidia statym, bet jei iors poveikis yra fatalikas, kalbame apie nepakaltinamum.
Sprendiama, ar mogus supranta savo elges. Asmens smons laisv paaikina nusikalstamo elgesio prasm.
ios idjos tvirtintos ir ms BK:
2 straipsnis. Pagrindins baudiamosios atsakomybs nuostatos
11
3. Asmuo atsako pagal baudiamj statym tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padars nusikalstam veik ir tik
jeigu veikos padarymo metu i jo galima buvo reikalauti statymus atitinkanio elgesio.
Baudiamosios atsakomybs skirtumai nuo kit teisins atsakomybs pagrind

Priklausomai nuo to, kokie draudimai yra tvirtinti, tokia ir atsakomybs forma. Daug bendro yra visose
atsakomybs ryse. Taiau paprastai irima, kas yra ios atsakomybs pagrindas. Nusikalstama veika
aukiausio pavojingumo laipsnio veika.
Kitos atsakomyb pagrind galime rasti kituose statymuose. Pvz. deimtys subjekt gali taikyti baudiamj
atsakomyb. Ta atsakomybs forma derinama su kitomis (pvz. po apkaltos keliamas baudiamosios
atsakomybs klausimas). Baudiamja tvarka asmuo negali bti baudiamas 2 kartus, taiau skirting form
atsakomyb gali bti taikoma.
Reagavimo teiss paeidim forma BT yra gana sudtinga. Baudiamoji atsakomyb yra represyvi.
Baudiamoji atsakomyb santyki nevysto, ji stengiasi juos neutralizuoti. Kalbant apie kompensacij,
nusikalstamomis veikomis paeistos vertybs kartais paeidiamos neatstatomai, todl kompensacija retai
manoma. Baudiamoji atsakomyb skiriasi pagal subjektus, kurie taiko baudiamj atsakomyb, j taiko tik
valstyb, lyginant su kitomis atsakomybi rimis, subjekt ratas yra ymiai maesnis. Baudiamoji
atsakomyb isiskiria pagal padarinius. Po bausms atlikimo asmuo dar patiria suvarym (teistumas), taigi tam
tikras statusas ilieka. Baudiamoji atsakomyb skiriasi nuo kit ir subjekt ratu, nes ji yra asmenin.
7. Baudiamosios teiss altiniai
Baudiamosios teiss altiniai neretai suprantami istoriniu aspektu. altini pobdis, turinys yra nulemtas
daugelio aplinkybi. Konkreios valstybs isivystymo laikotarpis, jos sandara lemia valstybs baudiamj
politik, nusikalstamum, pagal tai matyti, kokios baudiamojo poveikio priemons taikomos. Pirmieji
raytiniai teiss aktai isiskyr gana paangiomis idjomis. Lietuva visada buvo istorini vyki skuryje.
Nacionaliniai statymai uleisdavo viet kit valstybi statymams. Taigi tik 2001 m. Lietuva prim
nacionalin baudiamj statym.
Ikistatutin teis (iki 1529 m.). Laikotarpio apibdinimas gana sudtingas, nes nedaug ilikusi altini. is
periodas analizuojant apibdinamas minint Pameds (Prs) teisyn bei Kazimiero teisyn. Kalbant apie t
laikotarp, didel reikm turi teism knygos.
Pameds teisybs. Pamed viena i prs emi, kuri um vokieiai. Paprotin teis buvo perkelta
kodifikuotas normas, statym sudar 86 str. jis buvo ne kart redaguojamas. Kai kas tvirtina, kad is teiss
aktas buvo taikomas ir emaitijoje. Kalbama apie nusikaltim ris, bausmi sistem. Pameds teisynas nustat
nusikaltimus vieajai tvarkai, turtinei nuosavybei, mogui.
Nusikaltimai vieajai tvarkai: labai saugoma vokiei gyvyb, bausmmis utikrinamas teism darbas, kai
kurios normos turjo utikrinti saugum keliuose.
Turtiniai nusikaltimai: turto vagyst, turto sualojimas. Atviroji vagyst reikalavo maiau liudytoj. Buvo
vesta atsakomybs diferenciacija. Tas, kas padeda vagiui (objektyvus bendrininkavimas), baudiamas kaip
vagis.
inomi nusikaltimai mogaus orumui bei gyvybei. Gyvybei pavojingiausi nusikaltimai panaudojant skyd,
kard, moters gyvyb saugoma labiau nei vyro. Iskiriami pakankamai apibrti baudiamosios
atsakomybs pagrindai. Nusikaltimai sveikatai galjo bti sueidimai, sualojimai, galvos aizdos.
U nusikaltlio nusikaltimus privaljo atsakyti ir eimos nariai. Bausms buvo pinigins (ipirkos) ir kno.
Kazimiero teisynas. Jis skirtas nuosavybs apsaugai. iam teiss altiniui pavadinim dav rus mokslininkai.
Siekiama, kad teism praktika bt kaip galima aikesn, vienodesn, nes is teisynas yra instrukcija teismams.
Nusikaltimai: vagyst, savavalikas miko kirtimas, kt. Vagysts bdas ar amiaus riba bausmei takos neturjo.
Atsakomyb nuo nusikaltimus galima nuo 7 m. Taigi subjekt grups buvo baudiamos pakankamai vienodai.
Nusikaltlis atribojamas nuo kit asmen, eimos nari, kurie neatsako u nusikaltlio padarytas veikas
(iskyrus atvej, kai inojo ir pasinaudojo vogtu daiktu). Bausm tam tikra prasme diferencijuojama,
akcentuojamas recidyvas: pakartotins nusikalstamos veikos baudiamos grieiau. Asmuo kaltas ir tomis
12
vagystmis, kurios buvo padarytos tame krate, jei jos buvo nerodytos. Vagyst turjo paliudyti tame krate
gyvenantys mons. Jei kankinamas asmuo vartojo skausm mainanias oleles, tai buvo jo kalts rodymas.
alos atlyginimui buvo skiriamas didesnis dmesys nei nubaudimui. Jei vagis neturjo turto padarytos alos
atlygimui, jo eima turjo t al atlyginti. Pavogtas daiktas turjo bti atiduodamas teismui, o nukentjusiajam
turjo bti atlyginama. Bausms valstybei nekainavo, nes i nusikaltlio buvo priteisiamos visos ilaidos.
Mirties bausm buvo skiriama u recidyvizm ir kt. sunkius nusikaltimus. Kazimiero teisynas taikomas net ir
bajorams.
Statutin teis (1529 1840 m.). Kai kurie istorikai vertina laikotarp kaip vieno statuto galiojim. Toki akt
primim, sukrim lm LDK teisingumo, teistumo utikrinimas valstybje. Taip pat buvo tvirtinama, kad
LDK tuo metu buvo krybikai vaisinga. Statutuose nra tvirtint mums dabar inom svok, taiau juose yra
daug BT norm. Visi statuto straipsniai yra labai konkrets ir aiks. Svarbu, kad aikiai apibriami
baudiamosios atsakomybs pagrindai. Tam tikra prasme, savivaliavimas praktikai nebuvo manomas. Normos
turi bendr baudiamj pobd. Atsakydavo tik mogus. Asmuo negaldavo bti nubaudiamas iki j pristatant
teism. Bausmes taikydavo tik valstyb. Baudiama tik u tuos veiksmus, kurie atitiko nusikalstamos veikos
poymius. Nusikaltimo svoka tiesiogiai nevartojama, taiau tvirtinti panas institutai. Pirmajame statute
sunku rasti norm, kuri galima vertinti kaip nusikaltimus valstybei. Antrajame atsiranda ir nusikaltim
valstybei, ir asmeniui. Treiajame statute valstybinis interesas dar labiau sustiprinamas. Tam tikra prasme,
statutuose iskiriami griai, objektai. Nurodomi objektyvieji nusikalstam veik poymiai. Statutai reikalavo
prieastinio ryio tarp nusikaltimo ir bausms.
Kalbant apie subjekt, akivaizdu, kad tai mogus, taiau, pagal pirmj statut atsakomybn traukiami ir
psichikai nesveiki asmenys bei bausms nepriklauso nuo amiaus. Antrajame statute baudiamoji atsakomyb
galima nuo 14 m., treiajame amiaus riba yra 16 m. ir kabama apie asmenis, kurie psichikai nesveiki ir negali
bti traukiami baudiamojon atsakomybn. Statutuose tvirtintas kalts principas. Atsiranda tyios,
neatsargumo, btinosios ginties, btinojo reikalingumo institutai.
Baudiamoji atsakomyb buvo realizuojama paskiriant bausm. Bausm turjo tikslus nubausti asmen bei
patenkinti nuketjusiojo interes, bausms buvo ir prevencins. Statut galiojimo laikotarpiu tvirtinamos
asmenins prevencins bausms. Buvo platus turtini bausmi spektras: galvinis mokestis, skriaudos
atlyginimas, moters sualojimo atlyginimas, turto pamimas. Padarytas nusikaltimas valstybei buvo
atlyginamas i asmens turto. Garbs netekimas buvo sunki bausm ir taikoma tik lktoms. Buvo taikomas ir
itrmimas, vis teisi atmimas (kaip ir pabgusiam asmeniui). Nualinimas nuo tarybos daniausiai nuo
tarnybos nualinti teisjai. Paveldjimo teisi atmimas, kuriuo paprastai buvo baudiami asmenys nuud
tvus ir kt. Asmenins bauginanios bausms: mirties bausm (nuketjusiajam sutinkant, mirties bausm
keiiama laisvs atmimu) i bausm galjo bti paprasta ir kvalifikuota (sudeginimas). Treiasis statutas
nustato daugiausiai kvalifikuot bausmi. Laisvs atmimas tais laikais buvo nelabai ilgos trukms bausm, nes
slygos buvo labai prastos ir mons paprasiausiai neigyvendavo. Buvo nustatyta ir alternatyvi bausmi.
Statutai tvirtina bausmi ekonomijos princip, nes valstyb stengdavosi ileisti kuo maiau l bausmi
vykdymui (u j sumokdavo nusikaltlis). Nepilnameiams u daugel nusikaltim buvo nustatomos
velnesns bausms. Kno bausms buvo skiriamos tik u pakartotin nusikaltim. Pagal antr statut, berniukai
baudiami nuo 18 m., o mergaits nuo 15 m.; treiajame statute nuo berniukai nuo 18 m., mergaits nuo 13 m.
Labai grietai buvo baudiami nepilnameiai sualoj ar nuud tvus. Mirties bausm tolydio augo
treiajame statute nustatoma 100 atvej, kai baudiama mirties bausme.
Rusijos statym galiojimo laikotarpis (1840 1918 m.) 1840 m. caras Nikolajus ileidia sak, kuriuo nustoja
galioti statutai. Taiau teigiama, kad dar 5 metus statutai dar galiojo. Rusijos imperijos statymai galiojo atgal.
Visos veikos, numatytos statymuose, galjo bti pripaintos nusikaltimais. Klaipdos krate galiojo Vokietijos
statymai bei Klaipdos seimelio ileisti statymai. Lietuvai pasiraius konvencij dl Lietuvos krato
perleidimo situacija maai tepasikeit. Unemunje galiojo Napoleono kodeksas.
Nepriklausomos Lietuvos valstybs laikotarpis (1918 1940 m.) 1919 m. Lietuvos taryba nutar, kad Lietuvoje
galios Rusijos baudiamasis statutas, kuris buvo labai paangus. Jame jautsi Vokietijos teiss mokyklos taka,
prancz vietimo idjos. is statutas 687 str. aktas. Lietuva neturjo kitos galimybs per tok trump laik
sukurti savo teis. Statutas buvo sutvarkytas, kad tikt Lietuvai ir buvo taikomas visoje teritorijoje iskyrus
Klaipd. Buvo pertvarkyti straipsniai, skyriai, kurie prietaravo Lietuvos Konstitucijai. Lietuva baudiamosios
teiss srityje reaguodama tarptautin padt pild savo statymus. Pvz. buvo numatytos bausms u ginkluot
13
sukilim. statym leidyba buvo suprantama kaip pildanti, taisanti institucija. 1919 m. ileidiamas laikinasis
kariuomens statymas, tuo buvo teisinmis priemonmis bandoma atsilaikyti nuo intervencij ir pan. Statute
buvo aikiai apibdinti i esms visi nusikalstam veik sudties elementai. Pavojinga veika buvo idstyta
baudiamajame statyme. Pagal statut pirm kart pateikiama nusikaltimo svoka: tai veiksmas, kuris
prietarauja nustatytam statyme. Btinas atsakomybs pagrindas yra kalt (kaltumo principo irykinimas).
Abejons kaltininko naudai. Visos veikos, kurios buvo numatytos specialiojoje dalyje, buvo suskirstytos
nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus. Klasifikacija: nusiengimai (praangos), nusikaltimai, sunks
nusikaltimai. i klasifikacija turjo tiesiogin reikm atsakomybei. tvirtinamas aplinkybi, alinani
baudiamj atsakomyb sraas (teistas sakymas, btinoji gintis ir pan.). Statute buvo inomas klaidos
institutas. is statutas buvo kartu ir bausmi vykdymo statymas. Statute buvo daug humanik priemoni:
kaliniams suteikiamos atostogos u ger elges. Buvo nurodoma, kad tokia humanika priemon netaikoma
sunki nusikaltim kategorijai. Baudos buvo diferencijuojamos: be baudiamojo pobdio baud, turjo bti
atlyginami ido nuostoliai. Baudiant buvo atsivelgiama daug aplinkybi: eimos padt, turtin padt ir kt.
baudos galjo bti keiiamos laisvs atmimu. Nuteisti paprastu kaljimu (dl dykinjimo), atlik bausm buvo
siuniami darbo namus. U sunkius nusikaltimus baudiami asmenys, bausm buvo galima atlikti tik ten, kur
nurodo teismas. Nustatyta, kad u netyia padaryt nusikaltim nra baudiama. Buvo plaios galimybs taikyti
lygtin nuteisim (privataus kaltinimo procese negali bti nuteisiami lygtinai). Bausmei velninti reikjo nors
vienos aplinkybs. Iekoma demokratiko mirties bausms instituto. Kai Lietuvoje vedama ypatinga karo
padtis, galjo bti taikoma mirties bausm. 1920 m. birel Steigiamasis seimas priima Konstitucij, kurioje
mirties bausm neminima. Vliau ji buvo vl vesta. 1937 m. baudiamasis statutas pakeiiamas, o mirties
bausm vykdoma duj kameroje. Kalbant apie subjekt, statutas nustat, kad nepilnameiai iki 10 m. amiaus
buvo nepakaltinami. Asmenims nuo 10 iki 14 m. buvo nevykdoma mirties bausm, ji keiiama sunkij darb
kaljimu. Nuo 14 iki 17 m. bausms taip pat buvo velnesns (sunkij darb kaljimas keiiamas paprastu,
mirties bausm nevykdoma). Asmenims nuo 17 iki 21 m. bausms jau ne tokios velnios. Nepilnamets
mergaits buvo statymo saugomos labiau atiduodamos moter vienuolyn. Atsakomyb diferencijuojama ir
bendrininkams. Atsivelgiant indl nusikaltim, galjo bti baudiami velniau. Valstybs baudiamj
politik nurodo baudiamojo kodekso specialioji dalis. Pirmas skirsnis statute buvo religiniai nusikaltimai,
valstybs idavimas, teismo darbo trukdymas, moni sveikata, eima, itvirkavimai ir kt. U religinius
nusikaltimus buvo baudiama grietai.
Okupacija (nuo 1940 birelio 15 d. iki 1990 m.) keit Lietuvos baudiamj teis i esms. Bet statutas dar
galiojo apie pus met. Atjus okupantams mons buvo amnestuojami. Vliau priimta Lietuvos socialistin
Konstitucija, o baudiamasis kodeksas buvo kuriamas Aukiausiojo Tarybos Prezidiumo. Inkorporavus
Lietuv, joje pradedamas taikyti Rusijos federacijos baudiamasis kodeksas. Lietuvos Aukiausios tarybos
prezidiumas nurodo, kad is statymas ne tik sigalioja, bet ir taikomas atgal. Visos bylos buvo pabaigtos pagal
kodeks. Carin Rusija vesdama savo statymus nustat atgalin j veikim, taip pasielg ir socialistin
Rusija. Vliau priimamas sakas dl karo padties ir ima galioti atitinkami statymai. i padtis truko neilgai,
nes engus vokiei armijai vyko Lietuvos aktyvist fronto manifestas. Lietuva paskelbiama laisva, sudaroma
Vyriausyb, o Rusijos statymai paskelbiami negaliojaniais. Bet tai taip pat trunka neilgai, vokieiai paskelbia,
kad Lietuvos teismai neapima vokiei ir yd teisimo bei nesprendia ems klausim. Ikeliama policija ir
kariuomen, nes jie galjo bausti bet kur Lietuvos gyventoj. Grus Rusijos armijai, viskas grta senas ves
ir pradedami taikyti Rusijos statymai, Aukiausios Tarybos Prezidiumo sakai. is Prezidiumas 1947 m.
panaikina mirties bausm. Kakur laik atrod, kad tai propaganda, tikros io ingsnio pasekms pradjo
rykti vliau, rengiant genocido statym. Genocido nusikaltimas Rusijoje nebuvo nustatytas, taip pat nebuvo
u j baudiama. Mirties bausm 1950 m. grinama, ji taikoma tvyns idavikams, nipams ir kt. Pasibaigus
trmimams ir represijoms, nustatoma mirties bausm. Vliau mirties bausms svoka pltsi ir ji numatoma 43
atvejais. Baudiamieji statymai buvo represyvs, priimami statymai dl atsakomybs u valstybs turto
grobim, u kooperatinio turto grobim, u tai numatoma atitinkamai 25 m. ir 15 m. laisvs atmimo. ie
statymai buvo taikomi labai plaiai. Buvo stiprinama atsakomyb u namins degtins gamyb ir kt. Lietuva
suverenios teiss statym leidyboje neturjo. Lietuvos BK buvo priimtas 1960 m. taiau bet koks statym
tikslinimas buvo derinamas Maskvoje. ali SSRS BK galjo iek tiek diferencijuoti, bet nedaug. Po Stalino
mirties baudiamoji politika iek tiek keitsi. Buvo priimta daug amnestij, buvo paleidiami visi kriminaliniai
nusikaltliai. 1958 m. ileistas socialistini respublik statymas, kuris i esms buvo bendroji BK dalis.
Respublikos turjo priimti savo BK. 1958 m. priimtas bendrasjunginis statymas. Konstitucija leido BK keisti
Aukiausio Prezidiumo sakais. Nuo 1958 m. aiki kriminalizacijos tendencija, pltsi veik sraas, u
14
kurias skiriama mirties bausm. Baudiamajai politikai bdingas blakymasis: bendrojoje dalyje nepagrstas
humanizavimas bendrojoje dalyje ir labai grietos poveikio priemons specialiojoje. Galjo bti skiriamos
visuomeninio administracinio poveikio priemons, administracins baudos. Taikant bendrj dal daniausiai
buvo atleidiama nuo bausms, o specialij baudiama labai grietai, laisvs atmimo bausme. Buvo
tvirtintas klasinis principas, kuris vliau keiiamas partiniu principu. Pirmiausia asmens atsakomyb buvo
sprendiama partiniu lygiu, o paskui tik teisiama paprastu bdu. Buvo saugoma ikreipta vertybi hierarchija
pagrindinis gynybos objektas valstybs interesai. Tam tikra prasme, pakeitimais buvo koreguojama
kriminologin statistika stengiamasi sumainti nusikaltli skaii. Ir sankcijose, ir praktikoje populiarja
laisvs atmimas. Apie 50% buvo baudiama laisvs atmimu. 1961 m. priimtas BK, 1994 m. padaryta apie 90
pakeitim. BK buvo taip pakeistas, kad socialistini nuostat jau nebebuvo.
Dabartinis laikotarpis (nuo 1990 m.) Nuo pirmj nepriklausomybs mnesi senasis BK buvo keiiamas, o
2000 m. priimtas naujas BK, kuris buvo pirmasis savarankikai sukurtas baudiamasis statymas.
Baudiamosios teiss altinai siaurja prasme
is klausimas yra kontraversikas ir tai susij su tuo, kad anksiau sigaljusio poirio nesirytama kritikai
persvarstyti; nepastebimas prietaravimas tarp teigini apie BT altinius ir BT norm; klausimas dl BT altini
sprendiamas neapibriant kas apskritai yra teiss altinis; pamirtama, kad baudiamoji teis turi 2 dalis.
Danai teigiama, kad BK yra vienintelis teiss altinis, bet taip nra. Suprantant teiss altin, kaip valstybs
valdios institucijos akt, kuriame yra BT teiss norm (siaurja prasme):
1) LR konstitucija: Bausm gali bti skiriama ar taikoma tik remiantis statymu (31 str. 4 d.); Niekas
negali bti baudiamas u t pat nusikaltim antr kart (31 str. 5 d.); 21 str. 3 d. draudia nustatyti
kankinanias, alojanias, eminanias mogaus orum ir iaurias bausmes.
2) Tarptautins sutartys, pagal 138 str. tokios sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra BT altiniai. Pagal
Vienos konvencij, altiniais yra ir kitos sutartys. Svarbiausios sutartys: Europos mogaus teisi ir
pagrindini laisvi konvencija, JT visuotin mogaus teisi deklaracija, JT tarptautinis pilietini teisi
aktas, EU tarybos baudiamosios teiss konvencijas dl korupcijos, JT konvencija prie tarptautin
organizuot nusikalstamum, JT konvencij dl korupcijos. Jei trauksime sutartis dl ekstradicijos, bt
traukta ir daugyb dviali ir daugiaali sutari. Tarptautins sutartys turi gali prie Lietuvos
statymus. Europos Sjungos teiss aktai, priimti Europos Sjungos sutari pagrindu (reglamentai,
direktyvos, pagrind sprendimai), BK fl gyvendinami teiss aktai.
3) Baudiamieji statymai. Tai ne tik BK (vientisas dokumentas). Lietuvos BT visikai kodifikuota trukdo
padaryti st. Dl atsakomybs u Lietuvos gyventoj genocid. Dabar i io statymo liko tik
preambul ir vienas straipsnis. Didioji jo dalis buvo perkelta BK. Kodeksas nra teiss aktas su
apibrta teisine galia, kokiu teiss aktu patvirtintas, tokia ir yra jo galia. BK patvirtintas statymu, taigi
jo galia statymin, visi pakeitimai ir papildymai taip pat priimami statymine forma. Amnestija
Lietuvoje vykdoma statymais.
4) BK tiesiogiai nurodyti postatyminiai norminiai teiss aktai, skirti gyvendinti BK. Toki atvej yra du:
dl malons teikimo ir dl sveikatos sutrikdymo masto.
5) LR Konstitucinio teismo nutarimo, kuriame BT statymas ar BT teiss pripastamas prietaraujaniu
Konstitucijai, rezoliucin dalis. Pvz. mirties bausms pripainimas prietaraujaniu Konstitucijai. Tai
labai specifinis altinis, nes jis yra altinis negatyvija prasme.
BT didel reikm turi teiss aktai, kurie nra statymai (Keli eismo taisykls, ntumo nutraukimo tvarka ir
kt.). Kyla klausimas, ar jie vadinami teiss altiniais. Pripastant, kad teiss altiniai yra iorin forma, seka
ivada, kad BT normos yra tik BT altiniuose, visas BT normos turinys patenka BT altin, BT normos turinys
gali bti nustatomas i BT altini. Kalbant apie altinius, reikia pasakyti, kad Lietuvoje nra statyminio
apribojimo dl BT altini, bet yra saugikli (negalima apsiriboti vien vietiniais lokaliniais aktais, bet btina
pasiremti ir nacionaliniu lygiu priimtais aktais). Remiantis pirmu poiriu, galima laikyti, kad tarpakiniai
teiss aktai taip pat yra BT altiniai. Remiantis antru poiriu, BT nustato baudiamj atsakomyb u kit
teiss ak paeidimus ir BT altiniais galima laikyti tik BT akai priskiriamus teiss aktus. Pagal treij
poir, BT norma yra konkreti ir isami, taiau baudiamosios teiss altiniu pripastamas tik statymas.
Silytina nelaikyti kit teiss ak teiss akt BT altiniais.
15
Baudiamosios teiss altiniai plaija prasme

Suprantant plaija prasme, kaip bet kuriuos dokumentus, ratus, altinius, i kuri galima nustatyti teiss
normas ir tinkamai suprasti j turin, prie ivardyt pirmini BT altini prisideda antriniai BT altiniai:
1) Europos mogaus teisi teismo, Europos bendrij teisingumo teismo sprendimai BT srityje.
2) LAT baudiamj byl nutartys, paskelbtos biuletenyje Teism praktika.
3) Teism praktikos baudiamosiose bylose apibendrinimai, skelbiami biuletenyje Teism praktika. Iki
2006 m. vaidmen atliko Senato nutarimai.
4) LR KT nutarim konstatuojamoji dalis.
5) Kitos paskelbtos LAT nutartys (internete).
6) Travaux preparatoires (su statym rengimu susijusi mediaga), posdi stenogramos.
7) Netek galios BT altiniai bei j aikinimo ir taikymo praktika (senas BK ir kt.). Tai svarbu istoriniam
aikinimo metodui.
8) BT doktrina.
9) Usienio valstybi BT altiniai. Jei kai kurie statymai ar sutartys yra paimtos i usienio ali, galime
pasiirti toki statym (sutari) aikinim ar taikym ir naudoti tai savo teisinje sistemoje.
Pirminiais BT altiniais, laikomi tokie teiss aktai, kuriuose tvirtintos BT normos, taip pat tokie teiss aktai,
kurie tokias normas pakeiia ar panaikina. Antriniai BT altiniai tokie dokumentai, i kuri galime suinoti,
kaip reikia aikinti BT pirminius altinius. Tai ivestiniai altiniai, bet jokiu bdu ne fakultatyviniai. ie
altiniai padeda suprasti pirminius altinius.
8. Lietuvos Baudiamasis kodeksas
Lietuvos BT yra kodifikuota (nors ir nevisikai). Ms BK struktra yra pandektin iskiriamos bendroji ir
specialioji dalys. BK yra vientisas statymas ir i aplinkyb parodo, kad klaidinga pavien BK straipsn vadinti
baudiamuoju statymu. BK nra statym rinkinys, tai sistema. BK susideda i bendrosios ir specialiosios
daliea, skyri ir straipsni.
9. Baudiamj statym ir kit baudiamosios teiss altini aikinimas
Tiek civilinje, tiek baudiamojoje teisje yra taikomi tokie patys teiss aikinimo metodai. Vienas svarbiausi
altini yra Mikelno knyga apie teiss aikinim. Taip pat svarbu irti kit ali teiss aikinim, kur jis
ivystytas geriau nei Lietuvoje. BT aikinimas intelektin veikla, kuria siekiama atskleisti tikr BT altinio
prasm ir reikm, aikinimo metodai tai priemons, kuriomis tai daroma, metodo panaudojimas reikia, kad
pasiremiama tam tikra taisykle ar atsivelgiama tam tikras aplinkybes.
Metodai:
Lingvistinis. is aikinimas pasireikia semantiniu aikinimu (pagal odio prasm). Naudojamasi odynais
ir enciklopedijomis. Taip pat naudojamasi etimologiniu ir sintaksiniu aikinimu (pagal frazi konstrukcij,
linksnius, kt.). Svarbiausios taisykls:
Negalimas toks aikinimas, kad tam tikros normos ar teiss akto dalis prarast bet koki reikm ir
bt ignoruojama.
Visi statymo odiai yra reikalingi ir prasmingi (aikinimo per non est draudimas).
Jei tame paiame teiss akte, tam paiam reikiniui apbrti vartojami skirtingi terminai,
preziumuojama, kad reikm skiriasi.
Sisteminis. Remiasi pozicija, kad teis yra nuosekli ir darni elgesio taisykli sistema. Pagrindins taisykls:
Teiss akte normos idstomos vadovaujantis tam tikra sistema, reikia atsivelgti straipsnio
pavadinim.
Terminijos nuoseklumo taisykl: vienod svok paprastai negalima aikinti skirtingai, tame
paiame teiss akte vartojama svoka turi bti aikinama vienodai, nebent paiame teiss akte
16
nurodomas skirtingas aikinimas arba yra kit svari argument. Kai svoka vartojama skirtinguose
teiss aktuose, ji turi bti suprantama vienodai, taiau skirtinga to paio termino prasm galima, kai
ji naudojama skirtingus tikslus turiniose teiss normose.
Jei BK nepateikia svokos iaikinimo, jo reikia iekoti BK ir aikinamam straipsniui artimame
teiss akte (danai tai bna BPK).
Jei teiss akte pateiktas svokos iaikinimas, btent juo ir reikia vadovautis.
Reikia atmesti tok aikinimo variant, dl kurio susidaro teiss norm kolizija.
Neleistinas toks aikinimas, dl kurio susidaro teiss sprag.
Istorinis.
Reikia palyginti teiss akt su prie tai galiojusiu ir atitinkamai atsivelgti pastarojo aikinimo ir
taikymo praktik.
Priimant nauj statym/BK pakeitim, reikia aikintis buvusias ekonomines, socialines, politines,
tarptautines ir kt. slygas. Teiss norma turi bti aikinama atsivelgiant istorin kontekst.
Teleologinis (funkcinis, statym tikslo). Turi du porius: aikinimas pagal teiss akto tiksl; funkcinis
aikinimas. Pagrindins aikinimo taisykls:
statymo tikslas nurodomas preambulje ar pirmame straipsnyje, iuo atveju, tikslas yra pirmoji
teiss akto dalis, kuri reikia atsivelgti.
statymo tikslas gali bti isiaikintas analizuojant jo primimo prieastis, pvz. tam tikros srities
santyki nesureguliavimas, visuomens vertybi pasikeitimas.
Turi bti analizuojama teiss akto funkcin paskirtis.
Funkcin paskirt gali turti ir pavien, atskira norma.
statym leidjo ketinim. iuo atveju analizuojama teiss akto aikinamasis ratas, Seimo reakcija Seimo
teiss departamento pasilymus ir kt. manoma, kad kuo vieningiau Seimo nariai balsuoja Seime, tuo labiau
pareigojantys yra statym leidjo ketinim iaikinimai. Aikinimas galima bti objektyvusis ir
subjektyvusis. BT lemiam reikm turi tai, k statym leidjas yra paras, o ne k norjo parayti.
Loginis. Svarbiausios taisykls:
A minori ad maius. Nuo maesnio prie didesnio, pvz. jei baudiama nelabai pavojing elges, turi
bti baudiama ir u pavojingesn elges.
A maiori ad minus. Nuo didesnio prie maesnio. Jei nebaudiamas pavojingas elgesys, neturi bti
baudiama u ne tok pavojing elges.
Reductio ad absurdum. Logikai ipltojus kok nors teigin, jis pasirodo bess absurdikas.
A contrario. Atvirkiai. Jei yra baigtinis sraas leidiam veik, vadinasi visos kitos draudiamos
ir atvirkiai jei yra baigtinis sraas draudiam veik, vadinasi visos kitos yra leidiamos.
Lyginamasis.
Btina atsivelgti tos alies teiss aikinim, i kurios teiss aktas yra recepuotas.
Btina atsivelgti tarptautins sutarties dalyvi vienod praktik taikant t sutart.
Aikinant teiss normas, atsiradusias dl Europos Sjungos teiss akt, btina atsivelgti io akto
aikinim Europos Sjungoje.
Aikinant klausimus, patenkanius ETK rmus, btina atsivelgti ETT praktik.
Atsivelgtina tesis normos aikinim ir taikym kitoje alyje, jei teiss norma yra visikai ar i
esms tapati analizuojamai Lietuvos teiss akt normai.
Reikia atsivelgti teisinio apibrtumo princip.
10. Baudiamj statym galiojimas teritorijos ir laiko atvilgiu
(LAT 2002-12-20 nr.38)

Kaip reikia elgtis, kai priimamas naujas BK, taikyti sen ar nauj BK? Reikia t BK, kuris galiojo nusikaltimo
padarymo metu, naujas BK taikomas tik tada, kai jis palengvina nusikaltlio padt. Naujo BK taikymo
leistinumas yra ne tik BT problema. Reikia atkreipti dmes ne tik statym, buvus nusikaltimo padarymo
metu, bet ir statymus, kurie buvo priimti po to, jei jie galjo daryti tak nusikaltlio padiai.
17
11. Nusikalstama veika, nusikalstamumas
11 straipsnis. Nusikaltimas
1. Nusikaltimas yra pavojinga ir iame kodekse udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta
laisvs atmimo bausm.
2. Nusikaltimai yra tyiniai ir neatsargs. Tyiniai nusikaltimai skirstomi nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai
sunkius.
3. Nesunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm
nevirija trej met laisvs atmimo.
4. Apysunkis nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm
virija trejus metus laisvs atmimo, bet nevirija eeri met laisvs atmimo.
5. Sunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm
virija eerius metus laisvs atmimo, bet nevirija deimties met laisvs atmimo.
6. Labai sunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia
bausm virija deimt met laisvs atmimo.
12 straipsnis. Baudiamasis nusiengimas

Baudiamasis nusiengimas yra pavojinga ir iame kodekse udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri
numatyta bausm, nesusijusi su laisvs atmimu, iskyrus aret.
Valstybs atskirais laikotarpiais iekojo kaip, kokia forma parodyti tai, kas saugoma baudiamojo statymo.
Ms 1961 m. BK buvo gana ikreiptos vertybi skals. Bendrojoje dalyje vertybs ivardytos neisamiai,
nebaigtiniu srau, vertybs saugomos BK specialiojoje dalyje. Naujajame BK atsisakyta tokio vertybi
vardijimo. statym leidjas apibdina du momentus: nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas yra pavojinga
veika ir udrausta. Pavojingumas vertinamas kaip materialus ir formalus veikos poymis. Materialus poymis i
esms atskleidia socialin esm, kodl statym leidjas vien ar kit veik pripasta pavojinga ir nustato
bausmi ar kitoki poveikio priemoni sra. Pavojingumo svoka turi teisin reikm, todl j btina suvokti.
Tai vidin savyb, kuri leidia pripainti veik pavojinga. Pavojingumas egzistuoja objektyviai, nepriklausomai
nuo statym leidjo nor. Formalusis nusikalstamos veikos poymis parodo, kad jei norime pripainti veik
pavojinga ir taikyti bausms priemones, vien pavojingumo nepakanka. Veika turi bti udrausta statyme. is
poymis lemia tai, kad analogija BT negalima. Gali bti tik tokia bausm, kuri nustatyta statyme. Toks
nusikalstamos veikos supratimas tvirtina galimyb, kad bus saugomos mogaus teiss, utikrinamas teistumo
principas. Taip pat tvirtinamas lygybs principas. BT pavojinga veika udraudiama, o juridins technikos
poiriu specialiojoje dalyje yra apibdinamos nusikalstam veik sudtimis. Nusikalstamos veikos svoka
atsiranda XVIII a. pab., XIX a. pr., pirm kart ji pateikiama Pranczijos civiliniame kodekse. Nusikaltimai
buvo apibdinami statymuose ir anksiau, bet nusikaltimo samprata iki tol nebuvo pateikta.
Klasikin nusikaltimo samprata. Tai teorija, kuri susiformavo XIX a., siejama su Listu, Tagancevu.
Neoklasinis mokymas. XX a. pradia, Jesekas, Frankas.
Finalin mokymo apie nusikaltimo teorija. XX a. 3 de. Velcelis, Kaufmanas.
Atskiri nusikalstamos veikos poymiai. Turi bti atitinkamas nusikalstamas elgesys veikimas ar neveikimas.
Nusikaltimo pagrindas visada yra konkreti veika. Tokia veika yra pasiekusi pavojingum, kad statym leidjo
ji pripastama nusikalstama. Tokia veika padaromas realus poveikis. Tai objektyvi savyb, kuri nuo vertintojo
galios nepriklauso. Kalbant apie veikos pavojingum, galima pasakyti, kad jis turi kelias charakteristikas,
kurios nurodytos baudiamajame statyme:
Veikos pavojingumo pobdis kokybin charakteristika. statym leidjo vertinimas atsispindi sankcijose.
Pagal i charakteristik iskiriamos atsiros veik rys. Pagal pobd nusikaltimai atribojami vieni nuo
kit. Tai taip pat baudiamosios atsakomybs diferenciacijos pagrindas. statym leidjas realizuoja
proporcingumo princip atsivelgdamas pavojingumo pobd. Vis pirma vertinamas ksinimosi objekto
turinys, tos vertybs, kurios yra svarbiausios, specialiojoje dalyje vardijamos pirmiausia. Taip pat
vertinamas padarini pobdis. Nusikalstamos veikos motyv, tiksl pobdis taip pat traukiamas
nusikalstamos veikos pavojingumo vertinim.
Veikos pavojingumo laipsnis kiekybin charakteristika. Tai tos paios ries nusikaltim lyginimas.
irima kaip tos paios ries nusikaltimai vertinami LR teism praktikoje. statymas imperatyviai
18
reikalauja, kad teismas vertint nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn skirdamas bausm. Teisin
reikm: tiesiogin reikm bausmi skyrimui. Bausms individualizavimui bausms pavojingumo laipsnio
nustatymas yra btinas. Atsakomybs diferenciacija tai statym leidjo funkcija, o atsakomybs
individualizacija teismo funkcija. Paprastai turi bti vertinamas alos dydis ir kalts laipsnis (atskiros
kalts form rys). Pavojingumo laipsnis lemia tos paios ries veikai apibdinti statym leidjas sukuria
kelias ris (paprasta sudtis, kvalifikuota sudtis, privilegijuota sudtis). Taigi pavojingumo laipsnis turi
takos ir teiskrai. Pavojingumo laipsnis gali lemti nusikalstamos ir nenusikalstamos veikos atribojim.
Prieingumas teisei. Prieingumas paaikina, kodl veika nustatyta pavojinga. Jis nustato, kas konkreiai
toje veikoje yra pavojinga. Kas yra nusikalstama lemia statym leidjas. Prieingumo iraikia veikos
raomos nusikalstam veik sudtimis. Veika pripastama be tik pavojinga, bet ir nusikalstama.
ie poymiai turi bti vertinami kartu. Kartais teigiama, kad nusikalstamos veikos poymiais yra ir kiti
pagrindai (amoralumas, kaltumas ir kt.). Baudiamoji teis neretai baudia u tai, kad nemoralu. Kaltumas yra
vienas i btin nusikalstamos veikos poymi. Kaltumas yra vienas subjektyvij veikos poymi. BK 2, 11,
12 str. nuostatos yra suderintos su tarptautiniais dokumentais.
12. Nusikalstam veik klasifikacija
Isami, baigta klasifikacija yra pateikta baudiamajame kodekse. 10-13 str. ireikia nusikaltim klasifikacij.
Taiau yra ir kitoki nusikalstam veik klasifikavimo kriterij, kurios nra trauktos BK (pvz. pagal objekt,
subjekt, pagal padarinius, remiantis procesiniais kriterijais). Dabartiniai bausmi klasifikavimo kriterijai:
Nusikalstamos veikos pavojingumo pobdis.
Bausms dydis.
BK pateikta klasifikacija turi tak kaltinink bei bausms klausimams. Jei ribotai pakaltinamas asmuo padaro
sunk nusikaltim, jis nuo atsakomybs negali bti atleidiamas, taiau bausm gali bti suvelninta, o jei
nusikaltimas apysunkis nuo bausms gali bti atleista. BK poveikio priemones u rengimsi padaryti
nusikalstam veik gali taikyti tik tada, jei veika itin sunki. Lengvinanios aplinkybs turi labai didel reikm
bausms skyrimui. Padaryti nusiengimai, nesunks, neatsargs nusikaltimai, u juos gali bti baudiama
nelabai sunkiai, gali bti atleidiama nuo atsakomybs. Amnestijos atveju, statym leidjas taip pat yra
humanikesnis lengv ir nesunki nusikaltimams kategorijoms.
Nusikalstamumas
Tai kriminologin tema, taiau BT ir kriminologija yra susijusios. Lietuvos kriminolog mokykla yra garsi,
turinti ilg istorij, jai Lietuvoje visada buvo skiriamas didelis dmesys. Skaiiuojama imtai apibrim, kas
yra nusikalstamumas, taiau j galima apibrti kaip istorikai besikeiiant socialin-teisin reikin, kuris
parodomas nusikalstam visuma, padaryta teritorijoje per tam tikr laiko tarp. Tai visuomenje vykstantis
reikinys, visuomens patologija. Pagrindins prieastys ir slygos taip pat kyla i visuomens. Kai kur
teigiama, kad mogaus biologins savybs lemia nusikalstamum. Bet nereikia pamirti, kad nusikalstamumas
turi teisin charakteristik. is reikinys gali bti apibdinamas kaip nukrypimas nuo statym. Tai istorikai
besikeiiantis reikinys, atskirais laikotarpiais nusikaltimais laikomi skirtingi elgesio variantai. Kriminologai
tvirtina, kad nusikalstamumas bdingas kiekvienai visuomenei. Nusikalstamumas apibdinamas vairiomis
charakteristikomis:
Nusikalstamumo bkl. Kiekybin nusikalstamumo paplitimo charakteristika, ireikiama vairiais variantais:
absoliuiais skaiiais ar nusikaltimo koeficientais pvz. 100 000 gyv. tenkantis iaikint asmen, padariusi
nusikalstamas veikas, skaiius. Duomenys, kurie apibdina nusikaltimo paplitim, bkl turi bti pateikiami
kaip visuma. Latentinis nusikalstamumas yra daug didesnis nei prastas. J lemia neefektyvi teissaugos
institucij veikla ir kt. Nusikalstamumo bkl taip pat lemia duomenys apie neiaikintus nusikaltimus.
Struktra. Tai kokybin charakteristika duomenys apie atskir nusikalstam veik ri, grupi santyk. Pvz.
ms visuomenje vyrauja turtiniai nusikaltimai. Visada nurodoma sunki, labai sunki nusikaltim dalis ir kt.,
tai nustatoma vairiais kriterijais (teisiniais ir kt.)
Dinamika. Tai nusikalstamumo bkls, struktros kitimas per vien ar kit period. Nusikalstamumo dinamikai
reikms turi registravimo faktai, latentini nusikaltim santykis, kriminalizacija, dekriminalizacija, elin
ekonomika ir kt.
19
13. Nusikalstamumo kaita
2006 m. Lietuvoje uregistruota 76 000 nusikaltim ir 7 000 baudiamj nusiengim. Lyginant su 2005 m.
nusikaltim sumajo 8%. Bet reikia turti galvoje, kad apie 0,5 mln. lietuvi yra ivyk sveias alis ir
lietuvi nusikaltim uregistruojama jose. Taigi galima sakyti, kad nusikaltim sumajo ne dl teissaugos
institucij darbo.
2006 m. nusikaltimai sudaro apie 90% vis nusikalstam veik. 5% nusikalstam veik yra sunks arba labai
sunks nusikaltimai. 2005 m. toki nusikaltim buvo 6%. 2006 m.:
Savanaudiki turtiniai nusikaltimai sudar didel dal, taigi tarp nusikaltim dominuoja vagysts.
Padidjo nusikalstam veik valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams.
Kas 5-a vagyst yra sibraunant gyvenamsias patalpas.
Uregistruota daug automobili vagysi.
Daugjo plik kas 11-tas nukentjs nuo nusikalstam veik, buvo apipltas.
2006 m. ufiksuoti 302 nuudymai, 340 sunki sveikatos sutrikdym. ie skaiiai maesni nei 2005 m.
Oficiali statistika nurodo, kad nusikaltim, susijusi su narkotinmis-psichotropinmis mediagomis
sumajo 1/6, bet padaugjo nusikalstam nusiengim.
Atsiranda ir nauj nusikalstam veik: nusikaltim elektroninje erdvje; bankins informacijos vagysi
bei privai pokalbi pasiklausymu; organ vagysi i mirusi, pagrobt moni.
Atsiranda nusikaltim su neteist genetini atradim panaudojimu.
3/4 nusikaltim vyksta mieste. Labiausiai nusikalstamumas paplits (100 tkst. gyventoj) iuose miestuose:
1) Vilniaus;
2) Kaunas;
3) Klaipda;
4) Panevys;
5) iauliai.
Labiausiai nusikalstamumas sumajo Kauno mieste. 44% uregistruot nusikalstam veik yra itirta.
Palyginus su kitomis valstybmis is rodiklis yra neblogas. Nusikaltim itiriamumas praktikai nekinta, bet
daugiau itiriama nusikalstam nusiengim. 90% vis nukentjusi yra nukentj nuo nusikaltim. 3/4
nukentjusi yra miesto gyventojai, 2/3 j vyrai, 1/3 j yra vyrai iki 30 m. Rykiai sumajo nuudym.
Nuo seksualins prievartos daugiausiai kenia kaimo vietovi mons, daugja vaik, patiriani seksualin
prievart, kas antra nukentjusi mergait buvo iki 14 m. Kas antras nuo nusikalstam veik nuketjs vaikas
buvo apipltas ar apvogtas.
2006 m. ufiksuota 25 000 tariamj. Kas 11-tas buvo tariamas itin sunkiais nusikaltimais. Kas antras i
nusikaltli nedirbo, nesimok, 1/4 apsvaig nuo alkoholio.
2006 m. buvo nuteista 15 000 asmen, beveik 80 % nuteista u nusikaltimus. Kas 10-ta moteris. Kas 7-tas
nuteistas u vagystes ir plimus. Gana populiarus ir atleidimas nuo bausms. Daugiau nei 1/3 nuteistj buvo
atidtas bausms vykdymas, 58% nuteist moter dl to liko laisvje. 2006 m. 6 asmenys buvo nuteisti iki
gyvos galvos, tai dviem maiau nei 2005 m.
Ikiteisminis tyrimas daro klaid tyrimo kokyb neretai yra tokia, kad bt galima priimti iteisinamj
nuosprend tik teisme.
2007 m. pradioje Lietuvos kalinimo taigose kaljo vir 8 000 moni, 7 000 nuteisti laisvs atmimu, o apie
1 000 laukiantys tardymo izoliatoriuje. Tarp kalint asmen yra 4% moter. Kas antras nuteistasis iki 30 m.
amiaus. Vir 60 m. tebuvo vos 1% nuteistj.
Kalini skaiius 100 tkst./gyv.:
Lietuvoje 234 mons;
Latvijoje 337;
Estijoje 339;
vedijoje 81;
Suomijoje 71;
20
Rusijoje 500;
JAV daugiau kaip 700.
Vidutin laisvs atmimo bausms trukm 4 m. 10 mn. Vidutinis kalinimo laikas 2 m. 1-3 m. kaljo 1/3,
daugiau nei 10m. 15%. 2006 m. visuomen gro 5 000 nuteistj, apie 60% bausm atliko, o kiti,
paleidiami lygtinai. 2006 m. kalinimo staigose mir 19 moni, 2 i j nusiud. 2007 m. pradioje beveik
kas 5-tas nuteistasis buvo priklausomas nuo narkotik.
Nusikalstamumo slygos ir prieastys. Viena i nesibaigiani diskusij tarp kriminolog kokios
nusikalstum slygos ir prieastys. Nusikalstamumas yra socialinis reikinys, jis neegzistuoja pats savaime.
Paprastai kalbant apie nusikalstamumo prieastis ir slygas kaip dominuojantys faktoriai iskiriami socialiniai.
Vienas i pirmj mokslinink, kuris teig, kad reikinius visuomenje veikia reikiniai kosmose buvo A.
ievskis. Jis konstatavo, kad kas 10-12 m. monijoje atsiranda psichozi, pvz. karai, perversmai. Tai susij su
sauls aktyvumu ir kt. Kai kas teigia, kad nuo kosmini reikini priklauso ir eismo vyki nelaims. statym
leidjas ir ms kodekse fiziologinius faktorius vertina kaip lengvinanias aplinkybes (pvz. 129 130 str.
lyginimas).
Daugiau nei 4% gyventoj yra su debilumo poymiais, tokia visuomens dalis daug nepasieks. Lietuvoje
psichikos sveikatos centro pacient yra 5% gyventoj. Reikia prisiminti, kad ie reikiniai takos
nusikalstamam elgesiui turi, bet sveikos psichikos mogus gali kontroliuoti savo elges.
Nusikalstamumo slygos socialiniai faktoriai, kurie turi takos nusikalstamumui, bet nra pagrindin
prieastis, kuri pagimdo nusikalstamum. Kalbant apie faktorius, lemianius nusikalstamum, galime iskirti
ekonominius faktorius, kio pertvark, migracij, emigracij, konkurencijos reikinius. Apie 8% gyventoj
padar nusikaltimus, nes jiems reikjo ilaikyti eim. Paprastai kalbama ir apie pokyius moralinje kultroje:
seksualin revoliucij, santuok ir ituok skaiiai, alkoholio vartojimas.
Nepakankamas valdios elgesys tam tikroms socialinms grupms taip pat daro ryki tak nusikaltimams,
pvz. padidintos rizikos grups. Nusikalstamumo prieastys yra antivisuomeniniai proiai, pairos, vertinimai.
Pagrindin prieastis yra tam tikr motyv sistema, kuri tiesiogiai gimdo nusikalstamum. Politins
psichologijos defektas taip pat yra nusikaltim prieastis. Teistvarkos statym teisinis nihilizmas, ema
teisin kultra daro tak nusikaltimams. Moralins psichologijos defektai sukelia chaos keliuose ir didina
nusikaltim skaii. Poilsio praleidimo kultra taip pat daro tak nusikaltimams.
14. Nusikalstamos veikos sudtis
Nusikaltimai, nusiengimai statymuose yra apraomi sudtimis. Tai teisinis-valstybinis nusikaltim

reglamentavimas. Tai statyme numatyt poymi visuma. Nusikalstamos veikos baudiamuosiuose
statymuose, veik sudtyse yra ireikiamos tam tikrais poymiais. Apraant nusikaltimus ir baudiamuosius
nusiengimus nusikalstam veik sudtis atrenkami tik esmingiausi nusikalstam veik poymiai, kurie
apibdina veikos pavojingum visuomenje. Suprantama, kad ie poymiai apibdina ne apskritai bet kur
nusikaltim, bet atskiros ries nusikalstam veik. ie poymiai yra bdingi tik tos ries nusikalstamai veikai.
U nusikalstamos veikos rib lieka daug kit poymi, kurie nra tvirtinti BK, nes atribojama tik tai, kas
sudaro nusikaltim esm. statym leidjas niekaip nepajgt nurodyti vis nusikalstam veik poymi.
Atskiros nusikalstamos veikos aplinkybs, charakterio bruoai visi ie dalykai nra svarbs.
Nusikalstamos veikos sudtis vienintelis asmens atsakomybs pagrindas. Nusikalstamos veikos sudtyje
nurodyti btini ir tuo paiu pakankami poymiai. Kvalifikuojant nusikalstam veik, joje turi bti
konstatuojami visi toje sudtyje nustatyti poymiai, kiekvienas yra btinas. Jei kaltininko poelgyje negali
nustatyti nors vieno poymio, jo veikia negali bti kvalifikuojama tuo konkreiu straipsniu. ie poymiai
vadinami pakankamais, nes daugiau aplinkybi rodinti, nei nustatyta konkreiame BK straipsnyje nra
reikalinga, tai bus svarbu tik nustatant bausm.
Nusikalstamos veikos sudtis baudiamajame statyme nustatyta visuma, leidianti atitinkam veik nustatyti
nusikaltimu ar nusiengimu ir leidianti j kvalifikuoti pagal atitinkam BK straipsn. Tai bendroji
nusikalstamos veikos sudties svoka, jos statymas nenurodo. ioje svokoje i esms atsispindi bet kurios
sudties turin. Nusikalstamos veikos sudties svoka turi metodologin reikm, tai kiekvienos ries
nusikalstamoje veikoje turi bti visuma. BK specialiojoje dalyje yra nusikalstam veik sudi sraas.
21
Matyti, kad statym leidjas labai skirtingai aprao nusikalstamas veikas. Vienur matome labai plaias
straipsni dispozicijas, kitur dispozicij atitinka straipsnio pavadinimas. Kartais tai vadinama baudiamojo
statymo trkumu. Ne visos nusikalstam veik sudtys yra isamios. Skirting juridin technik lemia daug
aplinkybi: statym leidjas neatskleidia svok turinio, jei jos tvirtintos kituose statymuose. Todl juridin
technika neretai remiasi blanketins dispozicijos galimybe. Daugelis poymi ireikiama bendrojoje dalyje.
Remiamasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Kai kur statym leidjas mano, kad svokos yra aikiai
suprantamos, todl jos nra atskirai aikinamos. Manoma, kad tas, kas taiko statym atskleis t svok turin.
Danai remiamasi mokslinink pasilymais, nusistovjusia praktika. Taigi visa tai lemia skirting juridin
technik.
Nusikalstamos veikos sudties reikm
Galime sakyti, kad nusikalstamos veikos sudtis, yra nusikalstamos veikos modelis statyme. Sudtyje yra
viskas, ko reikia pagrsti baudiamj atsakomyb. Tai vienintelis teisinis baudiamosios atsakomybs
pagrindas, jis leidia vienodai suprasti nusikalstamas veikas. Tai pagrindas stabiliai baudiamajai politikai bei
baudiamosios teiss praktikai. Nusikalstamos veikos poymiai yra pakankami, taigi nusikalstamos veikos
sudtis sudaro prielaidas, kad kiekvienas yra lygus prie baudiamj statym, utikrinamas teistumas. Tai
nesudaro trukdi individualizuoti bausm ar humanikai sprsti byl, realizuoti teisingum. Nusikalstamos
veikos sudtis padeda atriboti nusikalstam elges nuo nenusikalstamo, ji turi tiesiogin reikm nusikalstam
veik kvalifikavimui. Taigi pateikiamas baudiamasis teisinis vertinimas, kuris turi atsispindti visuose
procesiniuose dokumentuose. Tai pagrindas teisingam nubaudimui bei bausms parinkimui. Nusikalstamos
veikos santykis su nusikalstamos veikos samprata. Nusikalstamos veikos sudties svokos baudiamajame
statyme nra.
Bendros nuskalstamos veikos sudties svokoje yra tai, kas apibdina pavojingum, materialij esm, tai, kas
ireikia formalj poym veikos prieingum teisei. Nusikalstamos veikos sudtis poymi visuma. prasta
vartoti nusikalstamos veikos sudties poymio svok. Galima pateikti kelias nusikalstamos veikos sudties
klasifikacijas:
Pozityvs ar negatyvs poymiai. Negatyvs yra tie, kurie gramatiniu-lingvistiniu poiriu tiesiogiai nra
nurodomi, t.y. jie btini, bet tvirtinti bendrojoje dalyje ir specialiojoje nekartojami.
Pastovs ir kintami poymiai. Turima galvoje tik vis baudiamj veik sudi kontekste. Pastovs yra
tie, kurie nurodomi visose nusikalstam veik sudtyse, kintami yra tie, kurie nurodomi ne visose sudtyse.
Pagrindiniai ir fakultatyviniai poymiai. Pagrindiniai poymiai visada yra objektas, dalykas ir subjektas.
Pvz. kalt yra pagrindinis poymis kiekvienoje sudtyje. Motyvas, tikslas, tam tikros emocijos, prieastinis
ryys, vieta, bdas, laikas, priemons yra apibdinami kaip fakultatyviniai poymiai.
Vertinamieji poymiai. Kiekvienoje situacijoje turi bti tam tikr poymi, pagal kuriuos vertinama ala.
Apraomieji poymiai.
Priklausomai nuo konkrei nusikalstam veik apraymo bdo, nusikalstam veik sudtys klasifikuojamos
pagal tokios tokus kriterijus:
Veikos pavojingumo laipsnis. Pagal j iskiriamos tokios sudtys: pagrindin sudtis, kvalifikuota sudtis,
ypatingai kvalifikuota ir privilegijuota. Pagal ias sudtis iskiriamas aplinkybi sraas: lengvinanios
aplinkybs arba sunkinanios aplinkybs (pvz. 129 str.). Kvalifikuotoje sudtyje nurodomi visi pagrindins
sudties poymiai bei nurodoma tam tikr aplinkybi, kurios sunkina nusikaltim. Privilegijuotos sudtys
danai konstruojamos atskiruose straipsniuose.
Kai kurie nusikaltimai ir baigiasi nusikaltimo sudties sukrimu, kvalifikuotos ar privilegijuotos sudties
poymiai net nekuriami. Kvalifikuota nusikalstamos veikos sudtis tokia sudtis, kuri traukiamos
aplinkybs, kurioms pasireikus, veikos laipsnis tampa pavojingesnis. statym leidjas tokioms veikoms
stiprina ir atsakomyb. Gali bti, kad kvalifikuotos sudties poymiai yra sunkinanios kaltininko atsakomyb
aplinkybs. Tuomet tokios aplinkybs apibdinamos kaip kvalifikuojanios. Skirdamas bausm, teismas
neatsivelgia toki aplinkyb, kuri yra nusikalstamos veikos poymis, tai pakankamai atsivelgiama
konstruojant sudt. i nuostata nra vienareikm, nes ji ne visada nurodo tikr padt. Kvalifikuojaniais
poymiais statym leidjas daniausiai numato subjekto poymius, nusikalstamos veikos padarymo bd.
22
Ypatingai kvalifikuotos sudtys. ios veikos yra gijusios ypa didel pavojingumo laipsn (pvz. veika prie
maameius).
Privilegijuota sudtis be pagrindins sudties turi kit poymi, kurie lengvina atsakomyb. Paprastai
konstruojamos atskirais straipsniais.
I esms ios sudtys yra atskiros ir konstatuojant nusikaltim naudojamos be nuorodos pagrindin sudt.
Paprastai ios sudtys vartojamos apraant nusikaltimus. Tos situacijos, kurios apibdinamos tik pagrindine
sudtimi dar vadinamos pastoviomis.
Veikos apraymo bdas. statymo leidjas kuria paprastas ir sudtingas sudtis. Paprastos sudtys tokios
sudtys, kuriose nusikalstamos veikos struktra kiekybine prasme apibdinami vien kart, jomis ksinamasi
vien objekt, jos padaromos tik viena kalts forma (tik tyia, tik neatsargiai), veikos, kurios sukelia tik vienos
ries padarinius. Yra daug veik sudi, kurios yra su sudvejintais poymiais. Veiksmai, padariniai jose
alternatyvs (BK 223 str.). Alternatyvs gali bti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji poymiai. Jei veikos
poymiai yra nurodomi baudiamajame statyme, tokia sudtis nra blanketin, nes jos poymiai tvirtinami
viename statyme. Sudtingomis sudtimis laikomos ir sudtins sudtis, jos susideda i keli sudi, kurios
praranda savo savarankikum.
Objektyvij poymi apibdinimas baudiamajame statyme. ios sudtys skirstomos materialias, formalias,
nukirstines. Materialios sudtys tokios, kur statym leidjas nurodo visus subjektyviuosius poymius, juose
nurodoma ir veika, ir padariniai. Formalios tai situacija, kai statym leidjas numato, koks elgesys yra
baudiamas, taiau veikimo pasekms nra nurodomos. Atskirais atvejais statym leidjas mano, kad pati
veika yra tokia pavojinga, kad u tai yra pagrindas bausti. Kartais padariniai yra nenuspjami, neivardijami,
todl ivardyti juos visus turbt nemanoma. Padariniai kartais gali irykti tik po daug laiko. Nra
nusikalstam veik, kurios neturt padarini, taiau formaliosiose sudtyse jie neakcentuojami. Nukirstins
sudtys danai bna tik rengimasis padaryti nusikalstam veik, bet tai tokie pavojingi veiksmai, kad jie
laikomi baigtu nusikaltimu.
Bendrosios sudtys, specialiosios sudtys. Bendros sudtys yra pateikia apibendrint samprat, jos apima visus
galimus veikos variantus (228 str.). Kai kurie i i variant laikomi btinais, todl jie iskiriami atskirai (225
str.) tai specialioji sudtis. Bendrosios sudtys reikalingos tam, kad atsiradus naujam variantui jis bt
traukiamas. Specialiajame straipsnyje veika apibdinama tiksliau, daugiau dmesio skiriama nusikaltlio
asmenybei, daugiau galimybi parinkti tinkam sankcij. Paprastai viena i sankcij yra velnesn.
15. Nusikalstamos veikos objektas
Objektyvieji poymiai yra: 1) nusikalstamos veikos objektas, 2) dalykas, 3) padariniai, 4) nusikalstamos veikos
padarymo laikas, 5) bdas, 6) subjektas, 7) pakaltinamumas. Subjektyvieji poymiai tie, kurie, ireikia 1)
kalt, 2) motyvus, 3) tikslus, 4) tam tikras emocijas. Objektyvieji poymiai klasifikuojami tuos, kurie
ireikiami iorje ir viduje. Objektyvieji poymiai gali bti apibdinami kaip pastovs, btini tam tikrais
atvejais. Nusikalstama veika yra tai, kas pasireikia iorje. Kiekviena veika padaroma tam tikroje erdvje ir
tam tikru laiku. Kiti poymiai laikomi fakultatyviais, jie ne visada nurodomi, kaip btinas veikos pobdis. Jei
tie poymiai atsiduria nusikalstamos veikos sudtyje, tada tai tampa btinais veikos poymiais. Tarp toki
objektyvij poymi yra nusikalstamos veikos padariniai, padarymo vieta, laikas, svarbios aplinkybs.
Objektyviaisiais poymiais laikoma ir tai, kas padeda realizuoti nuskalstam veik.
Nusikalstama veika vis pirma elgesys, nukreiptas koki nors vertyb. Tai elgesys, kuris visada
materializuojasi, palieka tam tikrus padarinius. Pati nuskalstama veika gali bti informacinis, materialus,
nematerialus reikinys. Taiau, tai visada veika, kuri yra reikminga. Tiek nusikalstama veika, tiek jos objektas
baudiamuosiuose statymuose yra nurodomi. Kalbant apie nusikalstamos veikos objekto samprat, galimos
dvi:
Vadovlyje bandoma atgaivinti XVIII a. nuostata, kad nusikaltimo objektas yra teisiniai griai, tokie, kurie
yra tvirtinti statymu. Nusikalstama veika yra ksinamasi teisinius grius, vyst Fojerbachas. Vliau
nusikaltimo objekto svoka keiiasi, tvirtinama, kad nusikaltimu paeidiami objektyvs griai, arba tie
griai, kurie tvirtinti teiss normose (materialios ir nematerialios vertybs). XX a. vid. vl gaivinama
23
samprata, kad ie griai yra materialios vertybs. Teigiant, kad objektu yra teisiniai griai, neatsakoma tam
tikrus klausimus. Baudiamosios teiss dalykas yra visuomenini santyki saugojimas.
Vis pirma teiss objektai yra visuomeniniai santykiai, kurie yra reguliuojami atskir teiss norm,
sakym. Galvojant, kad nusikalstamos veikos objektas yra visuomeniniai santykiai, tai tie, kurie svarbs,
reikmingi ne tik atskiram individui, bet ir visai valstybei. Tai patys svarbiausi visuomeniniai santykiai,
kurie nurodyti BK specialiojoje dalyje. i gri vert yra neabejotina, istorikai jie saugomi nuo pat
valstybs atsiradimo. Taigi tiek nusikalstamos veikos objektas, tiek nusikalstamos funkcijos objektas yra tas
pats.
Nusikalstamos veikos objektas yra istorin kategorija, tai bendramogikos, prigimtins vertybs.
Nusikalstamos veikos samprata padeda suprasti, kas yra nusikaltimas, nusiengimas. Nusikalstamos veikos
objektas padeda atriboti nusikalstamas veikas nuo nenusikalstam. Visuomeniniai santykiai, kuri negalima
aprayti teiss normomis, nra traukiami baudiamosios apsaugos objektus. Kartais randama nuostat, kad
nusikalstamos veikos objektas yra BT norma, taiau i pozicija neteisinga, nes norma nesugriaunama.
Nusikalstama veika egzistuoja, ji neinyksta nuo nusikaltimo padarymo.
Nusikalstam veik objekt rys. Egzistuoja tokia klasifikacija:
Bendrasis. Bendruoju nuskalstam veik objektu laikoma teisini vertybi visuma. Jie ivedami i BK skyri
pavadinim. Jo paeidimas bdingas visiems nusikaltimams.
Rinis. Jis detalizuoja bendrj objekt. Juo remiantis klasifikuojama BK specialioji dalis. Tai yra tam tikr
vienari, tarpusavyje susijusi santyki grup. Paprastai galime apibdinti irdami BK specialiosios
dalies skyri pavadinimus. J taip pat galime suprasti, analizuodami norm turin. Nors vien analizuodami
paodin iraik ne visada galime atskleisti rin objekt. Rinis objektas padeda suprasti baudiamj veik
esm. Rinio objekto supratimas padeda sudaryti sistem, remiantis aksiologiniu (vertybiniu) principu, veik
idstymas specialiojoje dalyje parodo valstybs prioritetus. Rinis objektas gali bti kvalifikacijos proceso
pradia.
Tiesioginis. Tai konkretus visuomeninis santykis, arba konkretus visuomeninis gris, saugomas atitinkama
norma. Tai, galima sakyti, rinio objekto dalis. BK neretai tiesioginis objektas gali sutapti su riniu objektu.
Galimos situacijos, kai tiesioginis objektas yra sudtingas, nes j sudaro kelios nusikalstam veik sudi
sudtys. Pvz. plimas juo ksinamasi ir nuosavyb, ir sveikat. Bet kartu ios veikos yra ir btinos. Tai
nereikia, kad konstruojant toki sudt sveikata yra antrinis apsaugos objektas, tiesiog toks veik pobdis, kad
pirmiausia ksinamasi nuosavyb. Pasitaiko atvej, kad ksinantis vien objekt, paeidiamas kitas, ie
fakultatyviniai objektai turi reikms individualizuojant bausm. Tiesioginis objektas reikia konkretaus
santykio iaikinim, jis tampa pagrindu konstruojant konkrei BK norm. Tiesioginis objektas turi tiesiogin,
lemiam reikm kvalifikuojant veik.
BT teorijoje apibdinant nusikalstamos veikos dalyk jis suprantamas kaip materialus reikinys (tai daiktai, dl
kuri padaromi nusikaltimai). Kita pozicija teigia, kad daiktai, kurie tiesiogiai veikiami nusikalstamos veikos
metu yra nusikalstamos veikos dalykas. Tai nepaaikina vis alos padarini. Toks supratimas siaurina
nusikalstam veik padarymo mechanizm ir nusikalstamos veikos objekt. Apibdinant nusikalstamos veikos
dalyk stengiamasi paaikinti nusikaltim. Nusikaltimo dalykas reikinys, kur parodo veikos padariniai.
Nusikalstamos veikos objekto supratimas, kaip visuomenini santyki padeda geriau atskleisti nusikalstamos
veikos dalyk. Bandant paaikinti, kas yra nusikalstamos veikos dalykas, reikia prisiminti, kad visuomeniniai
santykiai, kurie tampa teisiniais, turi toki struktr:
Subjektai, kurie dalyvauja vystant santykius.
Dalykas. Tai daiktai, procesai ir visos vertybs, dl kuri visuomeninio santykio dalyviai bendrauja.
Subjekt teisinis veiklos pobdis (santykis), kokios yra subjekt teiss ir pareigos.
Nusikalstama veika gali bti ksinamasi bet kur i i element. vairiar nusikalstamos veikos visuma.
Toks nusikalstamos veikos dalyko supratimas paaikina, kodl egzistuoja vairiariai padariniai. Kiekviena
nusikalstamas veika yra sukeliami tam tikri padariniai, kurie numatyti BK ir kurie BK nra numatyti.
Neinodamas padarini, negali inoti, dalyko. Nusikalstamos veikos dalyko svoka yra keiiama
nukentjusiojo svoka.
24
Priemons, rankiai, kurie yra panaudojami nuskalstamos veikos procese. rankiai tam tikri daiktai,
panaudojami kaip instrumentas, kuriais yra tiesiogiai veikiamas nuskalstamos veikos objektas. Nusikalstamos
veikos dalykas yra pasyvus, dl jo vyksta tam tikri padariniai. rankiai, priemons gali bti nusikaltlio
nuosavyb, o dalykas ne, jis paprastai grinamas nukentjusiajam. Nusikalstamos veikos padarymo rankiai,
priemons danai yra sunaikinami, konfiskuojami. Nusikalstamos veikos dalykas, nors ir j bna nukreipti
veiksmai, nepatiria alos, atvirkiai, kartais jo kokyb pagerja. Nusikalstamos veikos dalyko teisin reikm
apibdinama taip: jis padeda atriboti nusikalstamas veikas nuo nenusikalstam bei panaius nusikaltimus.
16. Kiti objektyvieji poymiai
Nusikalstama veika, pasireikdama iorje reikia vienus ar kitus pakeitimus. vyksta tam tikru laiku,
naudojamos tam tikros priemons. Nusikaltimas yra objektyvi ir subjektyvi poymi visuma, taigi jis yra
nedalomas reikinys. Bet norint j painti, reikia atskirti objektyvij ir subjektyvij puses. Tai vis pirma yra
su kuo mes susiduriame, vykus nusikaltimui. Yra pastovs objektyvieji poymiai laikas, vieta. Kiti poymiai
yra fakultatyvs, nebtinai vyksta. Nra nusikalstam veik be padarini. Jau nusistovjusi pozicija, kas yra
objektyvieji poymiai. Pavojingumas, prieingumas yra apskritai nusikaltimo ar nusiengimo poymiai, nes jie
yra prieingi statymui. Teisin objektyvij poymi reikm yra baudiamosios atsakomybs pagrindas
objektyvij ir subjektyvij poymi visuma. Objektyvieji poymiai yra paprasiausiai tvirtinami statyme,
nes jie yra nusikaltimo ior. Jie sudaro prielaid teisingumui egzistuoti. Jei nepadaroma nuskalstama veika,
baudiamasis statymas negali bausti. Apraomi pilniausi objektyvieji poymiai. Kalt turi bti nustatoma ne
tik nusikaltlio prisipainimu ir neprisipainimu, bet ir situacijos vertinimu. Objektyvieji poymiai pirmiausia
apraomi baudiamajame statyme. Kai kurie nusikaltimai apraomi gana plaiai (nurodomos formos ir pan.).
tai tam tikra prevencin priemon, kuri padeda ir kriminalistams, nurodydama, k reikia tirti.
Nekintamas nusikaltimo poymis yra veika. Tai pavojingas, prieingas BT veikimas ar neveikimas. statym
leidjas daniausiai tvirtina aktyvias veikas (kurios padaromos veikimu). Aktyvs ir pasyvs veiksmai BK
susipina (pvz. aplaidus tarnybos pareig atlikimas). Baudiamosios atsakomybs pagrindai yra ne bet koks
mogaus elgesys, bet valingas, smoningas. Nusikalstama veika gali bti analizuojama vairiais aspektais.
Baudiamja teisine prasme, veika negali bti laikomas instinktyvus, refleksinis elgesys, nes jo mogus
nepajgia kontroliuoti. Veika negali bti laikoma ir t, kurie serga, kliedinij ir kt. veiksmai. Atskirais
atvejais negali bti nusikalstama veika veiksmai, kurie atlikti force majeure atveju arba kai mogus yra suritas,
kitais veiksmais negali atlikti pozityvi veiksm (praneti apie nusikaltim ar pan.).
Veikimas yra pakankamai platus reikinys: judesi sistema, priemoni, mechanizm panaudojimas ir kt.
Neveikimas yra pasyvi veikos forma, bet jis yra lygiareikmis, lyginant su veikimu. Turi bti konstatuotos
papildomos slygos, kurios leist kvalifikuoti neveikim kaip nusikalstam. Neveikimas siejamas ir su pareiga
(profesine ir kt.) arba bendrai suprantama pareiga atsargiai elgtis. Galjimas gali bti siejamas su asmenybe
(mediko iprusimas liepia atlikti kitokius veiksmus). Galimi ir tokie atvejai, kai asmuo negaljo elgtis kitaip,
nei pasielg.
Nusikalstama veika pavojinga prieinga teisei veika ar neveikimas, kuris padaro al nusikalstamos veikos
objektui ar sukelia grsm t al padaryti.
Nusikalstami padariniai kaip vienas i objektyvij poymi
Nusikalstamos veikos sukeliama ala yra labai vairi, j lemia ir nusikalstamos veikos dalyko vairov.
Dauguma nusikalstam veik sukelia reali al. Neveikimas danai sukelia didesn al nei veikimas.
Nusikalstamos veikos padariniai yra objektyvi nusikalstamos veikos iraika. Nusikalstamos veikos ris lemia
nusikalstamos veikos pobd. Kalbant apie nuskalstamos veikos padarini iraik, kai jis tvirtina t iraik,
tai jis daro pakankamai tiksliai (pvz. nedidel vert maiau nei 1 MGL, didel daugiau nei 200 MGL).
Prieastinis ryys dalykas egzistuojantis kiekvienoje nusikalstamoje veikoje. Jei sudtyse ne visada nurodomi
padariniai, prieastinis ryys ne visada yra btinas kaip btinas poymis. Tikrovje visi reikiniai yra susij.
Kalbant apie prieastin ry BT konkreius padarinius sukelia konkretaus asmens (kaltininko) konkreti veika.
Nusikalstama veika todl ir pripastama nusikalstama, nes ji pradjo ir vyst prieastingum. Tai situacija, kai
didesni klausim nekyla. Taiau kartais galimas atotrkis tarp veiksm ir padarini, todl kartais sunku
nustatyti, kas sukl tam tikrus padarinius. Galime priskaiiuoti kelias deimtis prieastinio ryio teorij.
25
Aikinant prieastin ry, remiamasi filosofiniu supratimu, mokym apie prieastingum. Prieastingumas yra
realus reikinys paiuose daiktuose. Nustatant prieastin ry remiamasi tokiomis taisyklmis:
I vis nusikalstamos veikos poymi iskiriami kaltininko veiksmai, ryys ir padariniai.
Tikrinant, ar yra prieastingumas, aikinamasi to ryio pobdis. Konstatuojama, kad su kaltininku turi bti
siejama ne tik ala, bet ir padariniai.
Turi bti konstatuojami ne tik padariniai, bet ir kaltininko veika.
Turi bti konstatuojama, koks kaltininko elgesys lm padarinius ir ar tikrai kaltininko veika lm tokius
padarinius.
Ryiai turi bti dsningi, ne atsitiktiniai: ne bet kuris kaltininko veiksmas lemia padarinius.
Turi bti konstatuojama, kad btent kaltininko veiksmai, o ne koki nors kit asmen veiksmai sukl
padarinius.
Galimos situacijos, kai sprendiami padariniai, kuriuos galjo sukelti keli asmen veiksmai. Ir jei
konstatuojamas ryys, tarp i veiksm ir padarini gali bti kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius.
Neveikimas taip pat gali sukelti padarini. Bet iuo atveju taip pat btina sitikinti, ar kaltininko neveikimas
nulm iuos padarinius.
Konstatavus prieastin ry vien tik objektyvija prasme tai negali bti laikoma baudiamosios atsakomybs
pagrindu. Kaltininkas turi suprasti, kad jo veiksmai sukels tam tikrus padarinius.
BT teorija stengiasi pateikti kuo aikesn prieastinio ryio samprat. Prieastinio ryio teorija atsirado dar
senovs Romos laikais, kur i tema buvo keliama kalbant apie mirties bausm. Vliau, viduramiais, ji buvo
ivystyta ital BT. Prieastingumo teorij yra labai daug. Daniausiai apvelgiamos 3 pagrindins:
Iimtinumo teorija. XIV-XV a. Albertus de Gandino pirmieji teoriniai samprotavimai apie prieastin ry.
XVI-XVII a. Clarus, Blancus pltojo prieastin ry. Bandoma suformuluoti prieastinio ryio supratim,
isiaikinti, kokioms situacijoms esant, galima teigti, kad kaltininkas tikrai kaltas. Taigi tai galima padaryti,
kai nusikaltimas iimtinai nulemtas kaltininko veiksmais. Bet koki kit jg prisidjimas prie nusikaltimo,
paneigia prieastin ry. Prieastinis ryys gali bti iaikintas, kai gyvyb atimama tiesiogiai, be joki
abejoni. Jei nukentjusiojo mirtis yra susijusi su nukentjusiojo sveikatos bsena, tai kalbti apie
prieastin ry nra pagrindo. Jei galjo bti konstatuojama, kad auka galjo bti igelbta, kaltininkas
neturi bti kaltinamas nuudymu. Skiriant mirties bausm turjo bti konstatuota, kad kaltininko aizdos
yra beslygikai mirtinos (tokios aizdos mirtinos kiekvienam mogui). Dar buvo pagydomi sualojimai ir
atsitiktinai sukl mirt. Po alos padarymo prajus tam tikram laikotarpiui (kritinms dienoms) ir mogui
nemirus, kaltininkas negaljo bti kaltinamas nuudymu. Pranczijoje is laikotarpis buvo 30 d., o
Anglijoje metai ir 1 diena. Atsakomyb grindiama tam tikru objektyviu kaltinimu: konstatuojamos
aizdos, laiko poymiai. Labiausiai ivystyta ios teorijos kritika buvo Fojerbacho.
Conditio sine equa non. Teorijos pradininkas Buri. XIX a. 2 pus. Vliau vystoma fon Listo, Milio
darbuose. Teorijos esm, kad bet kurios slygos, buvusios iki nusikalstamos veikos, jei jos susijusios su
nusikalstamais padariniais, gali bti konstatuojamos kaip prieastinis ryys. Atsitiktiniai ryiai ir slygos
neatskiriami. Aiku, ne bet koks ryys gali bti pripastamas prieastingu, reikia vadovautis sveiko proto
jausmu. Viena i labiausiai kritikuotin teorijos viet yra atsitiktinio ryio neatskyrimas.
Adekvataus prieastinio ryio teorija. Ji kuriama atsverti conditio sine equa non teorij. Jos pradininkas
Krizas teigia, kad mogus gali atsakyti tik u savo padarytus veiksmus. Tipiniai veik padarymo atvejai
pagal susiformavusias moni nuostatas, tam tikri veiksmai gali sukelti tam tikras pasekmes. Veika
apskritai sukelia tokias pasekmes. Turi bti prieastinis ryys baudiamja teisine prasme. Objektyvus
vertinimas perkeliamas subjektyvaus vertinimo sfer. Pagal i teorij, isiaikinama ne ar tam tikromis
aplinkybmis slyga gali sukelti tokius padarinius, bet ar apskritai slyga gali sukelti tokius padarinius.
Turim konstatuoti, kad kaltininkas ir galjo, ir turjo numatyti prieastin ry. Prieastin ry reikia konstatuoti
ir neveikimo situacijose.
Be veikos, padarini, prieastinio ryio objektyviaisiais poymiais yra laikoma, kad nusiengimas ar
nusikaltimas yra padaromas tam tikru laiku, tam tikroje situacijoje, naudojant tam tikras priemonse. ie
poymiai yra ne visose nusikaltimo padarymo sudtyse. Priemons, rankiai, bdas yra neatskiriami nuo veikos.
Jie sudaro nusikalstamos veikos padarymo mechanizm. Tai bendros nusikalstamos veikos padarymo slygos.
Neretai nuskalstamos veikos padarymo bdas lieka u nusikalstamos veikos sudties rib. Nusikalstamos
26
veikos padarymo bdas metod visuma, kuriais padaroma veika. Vienas i svarbiausi vagysts ir plimo
atribojim yra tai, kaip uvaldomas turtas. Kitais atvejais nusikalstamos veikos padarymo bdas gyja
kvalifikuojant poym. Nusikalstamos veikos padarymo bdas atskirais atvejais yra laikomas sunkinania
aplinkybe (pvz. kankinant nukentjusj, i jo pasityiojant). tai turi bti atsivelgiama kiekvienkart skiriant
bausm. Nusikalstamos veikos padarymo rankiai, priemons, gali bti laikomi gyvnai, kartais net ir mons
(maameiai, nepakaltinami asmenys). Nusikalstamos veikos dalykas tiesiogiai paprastai yra veikiamas
rankiais. Kiti procesai, kurie palengvina nusikalstamos veikos padarym, yra vadinami nusikalstamos veikos
padarymo priemonmis. Teisin reikm: atskirais atvejais nusikalstamos veikos padarymo priemons
traukiamos nusikalstamos veikos sudt. Kitais atvejais nusikalstamos veikos priemons gyja
kvalifikuojanius poymius. Atskirais atvejais rankiai, priemons gali bti apibdinami, kaip sunkinanti
aplinkyb.
Nusikaltimo vieta, laikas priklauso nuo nusikalstamos veikos pobdio. Kai kuriose sudtyse tai yra btinas
poymis. Kartais nusikaltimo vieta taip pat yra nurodyta nusikaltimo sudtyje (pvz. Lietuvos teritorija). Laikas
paprastai siejamas su laikotarpiu, tam tikrais politiniais vykiais. Laikas gali bti svarbus veiksnys (pvz.
vienokia veika yra karo metu, o kitokia taikos). Laikas kartais nurodomas kaip kvalifikuojantis poymis (pvz.
sakym nevykdymas karo metu). Neretai laikas, vieta nurodomi kaip btinas poymis. Kitose situacijose is
elgesys nebt baudiamas, bet btent tuo metu ar toje vietoje, jis baustinas. Laikas ir vieta gali bti laikomi ir
kvalifikuojaniomis aplinkybmis. BK 50-60 str.
17. Nusikalstamos veikos subjektas
Fizinis asmuo
Kalbant apie nusikalstamos veikos subjekto svok, paymtinas istorinis aspektas. Anksiau buvo teisiami
gyvnai ar daiktai, dl kuri nukentjo mons. Tai tssi iki XVIII a. 1770 m. Pranczijoje dar buvo teisiamos
pels. Buvo sakoma, kad viskas sukurta Dievo, ir jei kas nors pakeiia nustatyt tvark, turi bti baudiamas.
BT daniau kalba ne apie subjekt, bet apie asmen, padarius veik, kaltinink. BT paskirtis be nubaudimo yra
ir prevencinis poveikis, todl BT bausdama ir moko (siekdama pataisyti, spti ir pan.). Todl bausms turi
prasm tada, kai, tas kuris yra baudiamas, supranta, kodl jis baudiamas ir supranta tai, kaip pasmerkim.
Taigi bausms turi prasm tiems, kas turi prot, subjektu gali bti tik protingas, smoningas, valingas asmuo,
todl labai svarbus pakaltinamumas. Tam tikros psichins savybs taip pat yra svarbios. Tik tam tikr ami
pasieks asmuo gali suprasti tam tikrus liepimus ar draudimus. Todl psichikai nesveiki asmenys, maameiai
negali bti nusikalstamos veikos subjektais. ie asmenys neadekvaiai supranta savo veiksmus. Be bendrj
nusikalstamos veikos subjekto poymi yra ir specialieji (pvz. valstybs tarnautojas ir pan.). ia galvoje turimi
vykdytojai. Tiek bendrieji, tiek specialieji poymiai turi bti konstatuojami kartu.
Btini poymiai yra kiekvienoje sudtyje. BK pagrindiant baudiamj atsakomyb utikrina lygybs
princip. Tik toki nusikalstamos veikos poymi tvirtinimas reikia ir baudiamum. Analizuojamas ne tik
nusikalstamos veikos subjekto, bet ir kaip kaltininko poymius.
Amius. Tai riba, nuo kurios galima baudiamoji atsakomyb. Tam tikro amiaus sukakimas lemia, kad
subjektas yra pakaltinamas. Minimalus amius nuo kurio nustatoma baudiamoji atsakomyb teigiama, kad
asmuo gali suprasti, suvokti situacij, bausms svarb. Taip pat asmuo turi suprasti tam tikr visuomens
vertinim. Jis turi teisingai suprasti baudiamj justicij. Nustatant subjekto ami remiamasi vairiais
duomenimis. Subjekto amiui reikm turi ir religins dogmos. Atskirose valstybse, is amius skiriasi. Ms
BK emiausia riba yra 14 m., o bendresn riba 16 m., paprastai baudiamoji atsakomyb kyla nuo 18 m.
Minimalios amiaus ribos nustatym lemia BK 13 str., jame nurodomi, atvejai, kada galima baudiamoji
atsakomyb. ie veiksmai yra tokie, kuriuos gali surasti bet kuris 14 m. mogus, jie yra tik patys pavojingiausi.
Tik tyiniai nusikaltimai baudiami nuo 14 m. ios veikos taip pat yra paplitusios tarp nepilnamei. Danai
ikyla klausim, ar nereikia amiaus ribos sumainti. Kitose valstybse ios amiaus ribos yra kitokios (Irane
6 m., o vedijoje 21 m.).
Kita svarbi savyb savo veiksm suvokimas. Paprastai pakaltinamumas tam tikra socialin-psichologin
charakteristika. Tuo paiu pakaltinamumas yra susijs su socialiniais-etiniais pagrindais. Poveikio priemons
taikomos tam, kuris suprato savo elges ir gali j vertinti. Tai pragrindia kalts princip, nes atsakomyb
skiriama smoningam, protingam asmeniui. BK pateikia ir nekaltinamumo svok, taigi baudiamoji
27
atsakomyb taikoma tik pakaltinamam asmeniui. Nepakaltinamumo institutas tvirtintas atskir valstybi BT
jau gana seniai (pvz. 1845 m. Rusijoje).
17 straipsnis. Nepakaltinamumas
1. Asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas io kodekso udraust veik jis dl psichikos sutrikimo negaljo
suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksm.
I nepakaltinamumo svokos aiku, kad yra 2 kriterijai, kurie lemia, kad asmuo konkreioje situacijoje yra
nepakaltinamas. Nepakaltinamumas konstatuojamas tik konkreiai veikai, o j nustato tik teismas. mons gali
suprasti veikos pavojingum darydami vienus veiksmus, bet nesuprasti darydamas kitus. Nepakaltinamumo
kriterijai:
Medicininis, kuris reikia, kad asmuo turi psichikos sutrikim.
Juridinis. Tai reikia, kad asmuo negaljo suvokti veikos pavojingumo (intelektinis momentas) arba valdyti
savo veiksm (valinis momentas). Jungtukas arba reikia, kad pakanka tik vieno i abiej element.
Intelektinis momentas reikia, kad nesuprantamas socialinis daromos veikos aspektas, yra ikreiptas
visuomeninio poirio supratimas arba nesuprantamas faktinis aspektas. Valinis momentas reikia, kad
smon gali puikiai veikti, bet nra jg atsispirti tam tikriems jausmams. Kai kada nurodomas juridinio
kriterijaus emocinis poymis, kai tam tikros emocijos gali sukelti veiksm pakitim. statym leidjas
nemano, kad is momentas negali bti laikomas nepakaltinamumo poymiu. Kai kada i bsena iskiriama
nusikaltimo sudtyje kaip lengvinanti aplinkyb.
Turi bti abiej kriterij visuma, nes vienas kriterijus nepakaltinamumo dar neutikrina. Nepakaltinamumas yra
bsena, nustatoma tik konkreiai veikai. Kartais galima tam tikr lig remisija (pasveikimas). Ne kart minta
BK naujov ribotas nepakaltinamumas. Tam tikros bsenos gali lemti neteising situacijos suvokim.
Dauguma nusikaltli turi tam tikr psichini sutrikim. BK tvirtintas ribotas nepakaltinamumas neteigia, kad
mogus yra nepakaltinamas. Galimyb suvokti aplink yra sumajusi (bet ne inykusi), mogus dar pajgia
situacij ir kontroliuoti savo elges. Problema, kaip vertinti ribot nepakaltinamum, buvo ikilusi jau XIX a.
Klasikin baudiamosios teiss mokykla teig, kad sunku rasti konkreius kriterijus apibriant riboto
nepakaltinamumo bsen. Todl ikyla galimybi piktnaudiauti iuo institutu. Lietuvoje taip pat vyko
diskusija dl riboto nepakaltinamumo reikms. Ribotas nepakaltinamumas susijs su tikslesnmis
diagnozmis, nusikaltlio asmenybs tyrimus. Afekto bsena, didelis susijaudinimas yra laikomi atsakomyb
lengvinaniomis aplinkybmis. Tai nra ribin bsena, nustatoma tais paiais medicininiais kriterijais. Kartais
riboto nepakaltinamumo konstatavimas nra atsakomybs lengvinimo aplinkybe. Ribotas pakaltinamumas
didiausi reikm turi todl, kad tuomet gali bti nustatomos kitokios bausms atlikimo slygos. Jis
nustatomas tyrjo teismo nuosprendyje.
18. Nusikalstamos veikos subjektyvieji poymiai
Kiekvienas mogaus poelgis visada yra objektyvij ir subjektyvij poymi visuma. Kalbant apie
subjektyviuosius poymius pirmiausia galvoje turime mogaus elgesio vidin pus. is apibdinimas yra
santykinis, nes jo negalima imatuoti. Bet ie poymiai egzistuoja tikrovje. Kalbdami apie subjektyviuosius
poymius, kalbame galvoje vykstanius procesus:
Nesuprastos paskatos. Tai pradia vienokio ar kitokio mogaus elgesio.
Suvokti poreikiai. Tampa aiku, ko norima, tai tampa tam tikru postmiu.
Nustatomas tikslas. Susiformavus motyvui, nustatomas ir tikslas. Tai tas rezultatas, kur pasiekus mogaus
poreikiai baigiasi. Tada asmuo priima sprendim veikti vienokiu ar kitokiu bdu.
Primus sprendim veikti prasideda elgesys. mogus ima veikti ir jo motyvai ima rykti iorje. Asmuo
vertina savo veik, supranta, k daro. Kaltininko psichinis santykis su veika.
Pakitimai tikrovje veikiamas vienas ar kitas objektas, dalykas. Santykis su nusikalstamos veikos
padariniais. Nuo ia prasideda kalt.
Motyvo, tikslo sampratos BK bendrojoje dalyje nra, nes jis ne visada manomas. Kai nusikalstama veika
padaromas neatsargiai, yra motyvas, bet ne visam elgesiui. Danai nusigstama, suprantama, kad padaryta, ko
nereikjo. Tyini nusikaltim atvejais, motyvas yra visam elgesiui. Taigi aiku, kad jie nra btini
28
nusikalstamos veikos poymiai. Kiekvienos nusikalstamos veikos poymis yra kaltumas. Kalt statym
leidjui prasideda tada, kai pradedama veikti. Baudiamosios atsakomybs pagrindai objektyvi ir
subjektyvi poymi visuma. Psichinis santykis atsiranda tada, kai kaltininkas pradeda veikti. Nuo veikos
pradios yra ir jos vertinimas. Emocijos, jausmai neireikia nusikalstamos veikos sudties, jie nra btinas
poymis. Atskirais atvejais ie poymiai yra fiksuoti. statym leidjas tvirtindamas btinus nusikalstamos
veikos poymius iskiria tik kalt. Tik pakaltinamas asmuo gali suprasti, k jis daro. Baudiamj teisin
reikm nustatant bausm gali turti motyvas, tikslas, kalt.
Subjektyvij poymi reikm. N viena veika negali bti inkriminuojama subjektui, jei nra kalts.
15 straipsnis. Tyinis nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas
1. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra tyinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyia.
2. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas tiesiogine tyia, jeigu:
1) j darydamas asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd ir norjo taip veikti;
2) j darydamas asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd, numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo
gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, ir j norjo.
3. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas netiesiogine tyia, jeigu j darydamas asmuo suvok
pavojing nusikalstamos veikos pobd, numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti
padariniai, ir nors j nenorjo, bet smoningai leido jiems atsirasti.
16 straipsnis. Neatsargus nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas

1. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dl nusikalstamo pasitikjimo
arba nusikalstamo nerpestingumo.
2. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas dl nusikalstamo pasitikjimo, jeigu j padars
asmuo numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, taiau lengvabdikai
tikjosi j ivengti.
3. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas dl nusikalstamo nerpestingumo, jeigu j padars
asmuo nenumat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos
aplinkybes ir savo asmenines savybes galjo ir turjo tai numatyti.
4. Asmuo baudiamas u nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarym dl neatsargumo tik io kodekso
specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais.
Yra veik, kurias padarius neatsargiai, jos neturi pagrindo baudiamajai atsakomybei. Pats statym leidjas
veikas, kurios padarytos skirtingomis slygomis, vertina atsargiai. Esant toms paioms aplinkybms kalt
parodo nusikaltimo pavojingum. Tuomet netyia padarytas nusikaltimas yra ne toks pavojingas kaip tyia.
Neretai kalt, motyvai padeda suprasti kaltininko asmenyb. Ta pati veika gali bti padaroma skirtingomis
kalts formomis. Asmenybs pavojingumo iaikinimui padeda motyv atskleidimas. Atskirais atvejais tai gali
bti kvalifikuot sudi konstravimo pagrindas.
Kalt pakankamai sudtingas psichinis procesas. Tai smerktinas kaltininko santykis su daroma veika ir jos
padariniais. Kalt tai visada susideda i 2 element:
Intelektinio;
Valinio.
Kalbdamas apie tyi, kai nusikaltlis suvok pavojing veikos pobd, leido jiems atsirasti ar j norjo.
Neatsargumas: kai kaltininkas nenumat padarini, nors turjo ar galjo, bet lengvabdikai stengsi j
ivengti. Kalbdami apie abiej element visum, galime kalbti apie kalts form. Formalios sudtys kai
statym leidjas pateikia tik nusikaltimo sudt. Psichinis santykis iuo atveju supaprastja. Taiau tai
nereikia, kad valinis elementas neturi reikms, jis yra kiekvienoje veikoje.
19. Juridini asmen atsakomyb
Apie j pradta galvoti tada, kai pastebta, kad juridiniai asmenys daro didel tak ms gyvenime. Kai fizinis
asmuo daro nusikalstam veik, mes galime jam pasiprieinti. Kai juridinis asmuo nedaro kako, kas jam
priklauso (tiekia utert vanden), mes jam negalime pasiprieinti. Juridini asmen atsakomyb tapo aktuali
todl, kad fiziniai asmenys gali prisidengti juridiniais asmenimis. Kad taip nebt, juridiniai asmenys tapo
pakaltinami dl tam tikr veik. Buvo mstoma, ar nereikia, i pradi vesti socialinio atsakingumo. Socialinis
29
atsakingumas mons asmenin iniciatyva, kad bt laikomasi nustatyt vertybi. Bet tai nebt veiksminga.
Vien socialins atsakomybs nepakaks. Buvo galvojama apie fizinio asmens (mons direktoriaus) patraukim,
bet tuomet pakeitus direktori juridinis asmuo vis tiek darys nusikalstamas veikas. Korporatyvin kultra yra
tokia, kuri daro tak monms elgtis vienaip ar kitaip. Atsiranda kompanij, kurios formuoja negatyvi
korporatyvin kultr, jei vienas asmuo yra nubaudiamas, j pakeis kitas, kuris vl greiiausiai nusikals. Tai
vyksta dl tam tikros kompanijos dvasios. Nes juridinis asmuo nra tik dokument rinkinys. Buvo galvojama ir
apie administracin atsakomyb, bet mons ima traukti baudas savo katodar ir geriau nusprendia
nusikalsti, nei nedaryti veikos visai.
Fikcijos doktrina teigia, kad juridinis asmuo yra mons, kurie yra jame, tai moni kolektyvas, gyvendinantis
teises. Organin doktrina teigia, kad juridinis asmuo gali bti teisi subjektas. Dabar juridinis asmuo, bent jau
ms CK yra tvirtintas kaip teisi subjektui, prilyginamam fiziniam asmeniui. Kyla klausimas, kodl juridinis
asmuo turdamas teisi civilinje teisje, kodl jis turi gyti imunitet, kai kalbame apie baudiamj teis?
moni kultra tam tikros vertybs, kurias puoselja mon, su kuriomis yra susipain jos darbuotojai.
Jei fizinis asmuo padaro nusikalstam veik, pirmiausia irima, ar nusikalstama veika buvo daroma juridinio
asmens naudai. Tada taikoma netiesiogin atsakomyb. Darbuotojo nusikalstama veika, jo kalt yra perkeliama
juridiniam asmeniui ir atsiranda juridinio asmens kalt. Sakoma, kad juridinis asmuo darbuotojo rankomis
padaroma nusikalstama veika. Tiesiogins atsakomybs doktrina teigia, kad juridinis asmuo bus traukiamas
baudiamojon atsakomybm tik tada, kai nusikalstam veik padaro mons vadovas. Taigi juridinis asmuo
tapatinamas su vadovaujaniaisiais asmenimis (identifikacijos doktrina). i doktrin problema yra ta, kad
negalima apsaugoti juridinio asmens nuo t, kurie nusikalsta savo naudai ir primeta tai juridiniam asmeniui
(nors mons korporatyvin kultra yra pozityvi).
Visumos doktrina. Skirting subjekt kali suma yra laikoma juridinio asmens kalte. Bet i doktrina nra
plaiai paplitusi.
20. Kalt
Praktikoje pakankamai sudtinga pagrsti netyin kalt. is institutas ireikia, kad BT dominuoja kaltumo,
baudiamojo pakaltinimo principas. Kalts principas BK pradedamas atskleisti jau pirmuosiuose straipsniuose
(2 str. 3 d.). tvirtinant kaltumo princip statym leidjas pagrindia filosofinius klausimus. Tai reikia, kad
kalts klausimas neatsiejamas nuo subjekto pakaltinamumo, amiaus, jo gebjimo kontroliuoti savo elges.
Ms statym leidjas reikalauja ne tik aplinkybi suvokimo, bet ir j vertinimo. Pavojingumo supratimas
neatskiriamas nuo neteistumo supratimo. ios nuostatos paaikina, kad ms baudiamosios atsakomybs
pagrindai tai socialins prasms suvokimas. Pagrindiant atsakomyb dominuoja valios laisv. Smerktinas
poiris darom veik, nes asmuo suprasdamas, kad elgiasi pavojingai, savo elgesio nekoreguoja.
Kalt tai dviej element intelektinio ir valinio visuma. iaip tikrovje ie procesai neatskiriami, jie
skiriami tik norint geriau suprasti kalts svok. Intelektinis momentas parodo smons veikl nusikaltimo
darymo metu. Valinis momentas parodo, kaip elgiasi kaltininkas, turdamas laisv pasirinkti savo veikl.
Intelektinis kalts elementas:
Supranta pavojing veikos pobd.
Numat galimas nusikalstamos veikos pasekmes.
Identikas tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyiai. Tyia: siek nusikalstam padarini arba smoningai leido
jiems kilti.
Valinis elementas:
Norjo taip veikti.
Nors kalt yra psichinis dalykas, taiau egzistuoja ir tikrovje ir atsiranda nuo kaltininko veiksm. Kalt visada
yra pakankamai konkreti. Turi bti konstatuojama, kad asmuo suprato visus poymius, kurie yra idstomi
apraant kalt. Per kaltininko smon turi pereiti visi nusikalstamos veikos poymiai. Kiekviena kalt yra
konkreti, joje turi atsispindti visa nusikalstamos veikos sudtis. Kartais manoma, kad konstatavus pagrindin
sudt jau konstatuojama kalt, taiau tai neteisinga.
30
Kalt tai visuomens, valstybs smerkiamas psichinis kaltininko poymis. Toks kalts supratimas paaikina ir
socialinius-etinius kalts pagrindus. Kalt tai socialinis reikinys, nes tai atskleidia kaltininko poir
daromas nusikalstamas veikas. Kalt konkreios veiklos ir padarini suvokimas. Tam tikri santykiai, vidin
tarpusavio element sveikos struktra lemia tai, kad kalt skirstoma formas.
Tyia. statym leidjas nurodo tiesiogin ir netiesiogin tyi. statym leidjas naujajame BK vardija, kaip
gali pasireikti kalts formos. Viena ar kita veika gali bti padaroma ir tyia, ir neatsargiai. Kalts form rys
irgi skiriasi savo pavojingumu. Tai lemia vien ar kit kalts form kriminalizavimo lyg. Kalts formos
padeda diferencijuoti atsakomyb. Tyia padaryta veika ir pavojingesn u padaryt neatsargiai.
Individualizuojat svarbu, kad per kalt atskleidiamas kaltininko asmenyb. Kalts forma yra ir pagrindas
klasifikuojant nusikalstamas veikas. Su kalts forma yra siejamas ir nusikaltimo baudimo reimas. Kalts forma
turi takos ir atleidiant lygtinai ar pripastant recidyvistais. Tik u tyinius, sunkius nusikaltimus galima
nusikalstama atsakomyb. statym leidjas tyios form apibdina tiek veik, aprayt formaliosiomis, tiek
materialiosiomis sudtimis. Kai nra nurodyta padarini, pakanka apibdinimo, kad utenka suvokti
nusikalstamos veikos pavojingum. Vienas i daniausiai naudojam argument yra tai, kad pavojingo
pobdio suvokimas reikia, kad kaltininkas supranta, kokias vertybes kaltininkas ksinasi. Ne visais atvejais
turi bti taip, kad objektas turi bti atskleistas. Tai supratimas, kad savo elgesiu kaltininkas padarys atitinkam
al. Kaltininkas turi suprasti, kad kils atitinkamo pobdio ala, reikia kalbti ir apie prieastingumo
supratim. Tyioje yra ir reikalavimas, kad gali atsirasti BK nustatyti pavojingi padariniai. Vadinasi, kaltininkas
suprato prieastin ry. Tais atvejais, kai yra pagrindas konstatuoti, kai kaltininkas vertins aplinkybes,
nusprendia, kad padariniai neivengiamai kils, kalbame apie tiesiogin tyi. Kaltininkas t padarini nori, o
jo elgesys nukreiptas ta linkme, kad padariniai kils. Akivaizdu, kad kaltininko pastangos nukreiptos, kad kilt
btent tokie padariniai. Padariniai gali bti nebtinai tokie, kurie kelia malonum, jie gali bti galutinis
rezultatas arba tarpinis etapas. Neretai keliamas klausimas, kaip atriboti netiesiogin tyi nuo valinio elemento.
Paprastai sakoma, kad kaltininkas tikisi, kad padariniai nekils, tikjimas abstrakiomis jgomis. Tai yra
netiesiogin tyia. Taiau jei nieko nedaroma, tyia vis tiek ilieka.
Neretai teorijos konstatuoti tyios variantai gauna prasm praktikoje. Yra vairi kriterij, kuriais iskiriami
vairs tyios variantai.
Iankstin tyia iankstinis ruoimasis. Kils motyvas realizuojamas prajus tam tikram laiko tarpui. Jei i
anksto apgalvota tyia konstatuojama, aiki kaltininko antisocialin nuostata, toks elgesys yra ymiai
pavojingesnis. Kartais tai rodo, kad kaltininkas nra pakankamai patyrs, todl galima konstatuoti ir
prieingai.
Staiga, netiktai atsiradusi tyia. Nusikalstamas ketinimas realizuojamas tada, kai atsiranda arba netrukus
po jo atsiradimo. Skiriama paprasta ir afektin tyia. Pastaroji siejama ne su atsiradimo momentu bet pvz.
nuketjusiojo veiksmais, kurie iprovokuoja nusikalsti. Viktimologija aikina, kiek nukentjusiojo
veiksmai turi takos afektinei tyiai.
Tyia gali bti apibrta konkretizuota arba neapibrta nekonkretizuota.
Apibrta konkretizuota. Gali bti paprasta apibrta tyia, pagal tai, koks rezultatas pasiektas. Jei
rezultato buvo siekiama, bet nepasiekta, kvalifikuojama pagal tai, ko siekiama. Gali bti apibrta
alternatyvi tyia: kai kaltininkas numato kelias galimybes, tada kvalifikuojama pagal tai, kokios
realios pasekms kilo.
Neapibrta tyia. Apie veikos padarinius subjektas suvokia, taiau neino, ar jie tikrai kils, jam
nerpi.
Neatsargumas. Teigiama, kad tai ne tokia pavojinga kalts forma. Tikrov rodo, kad veikos, padaromos
neatsargia kalts forma turi neretai didesnes pasekmes, nors apie subjekt galima pasakyti, kad jis ne toks
pavojingas. Atsakomyb u neatsargum kyla tada, kai atsiranda padariniai. Neatsargumas skiriamas dvi ris:
nusikalstam pasitikjim ir nusikalstam nerpestingum.
Nusikalstamo pasitikjimo pavadinimas yra santykinis. Neretai sakoma, kad tai nusikalstamas
lengvabdikumas. Kaip ir tyios atveju, jis nagrinjamas dviem aspektais intelektiniu ir valiniu. statym
leidjas intelektinis momentas pradedamas apibdinti su daromos veikos galimais padariniais, nes kaltininkas
galjo numanyti, kad pasekms atsiras. Akivaizdu, kad kaltininkas tam tikr laik supranta, kad jo veika yra
pavojinga. Tas neteisingumo, prieingumo teisei supratimas yra labai skirtingas. Nusikalstamo pasitikjimo
31
atveju kaltininkas supranta, kad rizikuoja daug. Kaltininko smonje ir psichikoje vyksta motyv kova.
Neatsargumo atveju kaltininkai pasekmi nesiekia, o padariniai kaltininkui nereikalingi. Ir jis vis tik
nusprendia, kad tokioje situacijoje padariniai negalimi, jis supranta, kad jo elgesys pavojingas. Subjekto valia
nukreipta ten, kad nusikalstam padarini nebt. Remiamasi pakankamai realiais, konkreiais faktoriais. Gali
bti vertinami kit asmen veiksmai, aplinkybs. Kalbant apie netiesiogin tyi, reikia remtis tokiais
kriterijais: kaltininkas turjo ir pareig, ir galimyb numatyti padarinius.
Nusikalstamas nerpestingumas statyme maiausiai aprayta veikos ris. Tai reikia, kad asmuo galjo ir
turjo numastyti padarinius, bet to nepadar. Psichinis santykis nra numatomas. Tai reikia, kad asmuo yra
abejingas kit interesams, uimamai situacijai. tvirtinamas pareigos ir galimybs kriterijus. Asmenins savybs
taip pat traukiamos vertinim. Situacija taip pat svarbi. Kazuso situacij turime tada, kai nra kurio nors i
kriterij.
Neatsargume nra proporcijos tarp kaltininko valios ir atsiradusi padarini. Jei konstatuojama, kad elgiamasi
neatsargiai, manoma, kad padariniai nekils. Neatsargumas nemanomas bendrininkavimo atveju, parengtinse
nusikalstamos veikos stadijose. Neatsargumo rys nenumatytos BK:
Teisinis neatsargumas. Tai situacija, kai subjektas suvokia faktin savo elgesio pus, bet nepateisinamai
suklysta vertindamas savo elgesio reikm. Jis atsiranda tada, kai ikyla aplinkybs, kurias asmuo vertina
neatsargiai.
Valinis nerpestingumas. Kai asmuo atsiduria situacijoje, jam reikia priimti teising sprendim, bet asmuo
pasimeta ir tokio sprendimo priimti negali (pvz. avarinje situacijoje).
Teisinis tamsumas, nemokikumas. Tai situacijos, kai asmuo sivaizduoja, kad jis visk gali, ir griebiasi
veiksm, kuri gyvendinti negali. Nepakanka atsakomybs vertinti savo galimybes.
Motyvas ir tikslas
Motyvas nulemia veikim ar neveikim.
Tikslas elgesio riba, kuri pasiekus veika nutraukiama. Tikslas lemia ir kaltininko veiksm pobd. Svarbi
motyv ir tiksl vienyb, ryys, nes motyvas ir tikslas formuoja psichin santyk su veika, lemia kalts turin.
Tyiniai, neatsargs nusikaltimai motyvo ir tikslo santykis. Galime sakyti, kad motyvas, tikslas yra visos
veikos poymis. Kalbant apie neatsargius nusikaltimus, tikslas yra nebtinas. Galime manyti, kad asmuo
nesielgt taip nusikalstamo pasitikjimo atveju. Neatsargiuose nusikaltimuose motyvas, tikslas lemia, nukreipia
pat kaltininko elges. Motyvo, tikslo ryys ilieka tik su paia veika. Negalime kalbti apie motyvo ry su
padariniais. ie padariniai neturi ryio su motyvu. Todl kalbame apie neatsargaus elgesio motyv, bet ne apie
pat konkreios veikos motyv. Motyvas ir tikslas yra pakankamai konkrets, aiks, nurodyti BK. Tada kai
veikos variant numatyti ir isakyti nemanoma, didesns reikm neturi. Motyvas ir tikslas turi teisin reikm,
taiau statym leidjas ne visada tai konstatuoja. statym leidjas motyv ir tiksl nurodo kaip btin
nusikalstamos veikos poym. Motyvas ir tikslas daniau turi kvalifikuojani reikm. Jei statym leidjas
mano, kad motyvas ar tikslas turi reikm, jei tai tvirtinta BK, tai gali arba sunkinti, arba lengvinti baudiamj
atsakomyb. Motyvas ir tikslas teisin reikm turi ir tuo aspektu, nes tai kaip rodinjimo dalykas turi bti
nustatytas kiekvienoje byloje. Tai turi reikm vertinant kaltininko asmenyb. Motyv pobdis gali daug
pasakyti apie pat subjekt. Motyvas ir tikslas gali bti svarbi informacija apibdinant kalts form. Atskirais
atvejais motyvo isiaikinimas gali padti. Isiaikinus motyv ar tiksl jie gali paaikinti tam tikr
nusikalstam veik genez. ie momentai neatskiriami nuo kaltininko asmenybs. Nereikia painioti tikslo su
padariniais, kurie visada yra objektyvus elementas. Motyvas ir tikslas pasireikia tik konkreioje veikoje.
Isakyti motyvai ar tikslai neturi jokios teisins reikms.
Mirioji kalt
Gali bti konstatuojamas skirtingas psichinis santykis su kaltininko daroma veika ir jos padariniais. statym
leidjas nenumato mirios kalts formos. Nes kalt nustatoma isiaikinus intelektin ir valin momentus.
statym leidjas pateikia kalts tyiniuose ir neatsargiuose nusikaltimuose samprat. Jei kaltininkas
smogdamas gyvybei pavojingas vietas dsningai gali sukelti padarinius, todl nepriklausomai nuo to, k
tvirtina ir teigia, negalima konstatuoti neatsargumo. Nra pakankam argument tvirtinti, kad toki padarini
negaljo kilti. Kiekvienoje nusikalstamoje veikoje kalts laipsnis yra skirtingas. Baudiamajame statyme
niekur nerasime uuomin, kad galima miri kalts forma. statymas nepalieka galimybs konstatuoti
32
nenumatyt kalts form. Gali bti sudtingas psichinis santykis: vienu metu tokia pati veika gali sukelti
vienokius, kitu metu kitokius padarinius. Tokia sudtinga bsena galima. Ir kiti statymai nepalieka galimybs
kalbti apie miri kalts form. Amnestijos statymas nenurodo mirios kalts, jei ji egzistuot, kai kuri
asmen nebt galima atleisti nuo baudiamosios atsakomybs.
Klaidos
Akivaizdu, kad su subjektyvaus pakaltinimo klausimu susijs klaidos klausimas. Klaida turi nevienod
vertinim. Svarbu yra ne tik psichinis santykis, bet ir klaidos. Tai irgi informacija apie asmenyb. Klaidos gali
bti tiek juridins, tiek faktins. Kalbant apie juridins klaidas tai situacijos, kai asmuo neteisingai supranta
daromos veikos teisines pasekmes, asmuo klysta dl veikos nusikalstamumo, nenusikalstamumo. Tiek dl
veikos baudiamumo, tiek dl pasekmi. Tipins klaidos:
Tariama nusikalstama veika. Nebaudiama veika laikoma nusikaltimu. Tokiu atveju, manyti, kad tai yra
nusikaltimas bt neteisinga. Tai gali bti vertinama kaip maareikm veika.
Kaltininkas mano, kad jo daroma veika nra udrausta baudiamuoju statymu. Nors asmuo buvo sitikins,
kad tai, k jis daro yra leistina, taiau neinojimas nuo atsakomybs neatleidia. Tokia situacija ikyla, kai
valstybje yra reform, keiiamas baudiamasis statymas.
Juridin klaida dl daromos veikos teisini pasekmi. Asmuo mano, kad u veik skiriama velni bausm ar
kt. Tai neturi reikms atsakomybei, taiau bausms individualizavimui gali turti reikms. Anksiau
statym neinojim buvo norta padaryti pagrindu, atleidianiu nuo atsakomybs, taiau tai bt pernelyg
sudtinga reglamentuoti praktikoje.
Faktin klaida. Tai neteisingas aplinkybi vertinimas, kurie yra nusikalstamos veikos sudties poymis. Tai
neteisingas nusikalstamos veikos objektyvij poymi vertinimas. Subjektas klysta dl objekto faktini
moment, tiek ir dl socialinio vertinimo. Paprastai klaida dl objekto yra tyinse veikose, taigi veika dl
objekto yra pakankamai aiki. Klystama dl sivaizduojamo objekto (norta padaryti veik vienam objektui,
taiau padaryta kitam). Jei konstatuojama, kad buvo norta pagrobti narkotines mediagas, o pagrobta
kilogramas gipso, baudiama u tai, k norta padaryti (tyios krypt). Jei vietoj narkotini mediag
pagrobiami kiti, vertingi elementai, tuomet baudiama dl j (realiai ikilusius padarinius). Ne visada klaida
dl dalyko turi teisin reikm (pvz. kai yra tas pats turtinis santykis).
Klaida dl nukentjusiojo asmenybs. Tokia klaida neturi reikms, nes statymas mones saugo vienodai
(iskyrus tuos atvejus, kai subjektas turi ypating poymi).
Klaida dl kit objektyvij poymi. Klaida dl pasekmi turi reikms pasekmms.
Klaida dl nusikaltimo padarymo priemoni, rankio. Gali bti, kad kaltininkas nuskalstamai veikai
panaudoja kit priemon. Tokia klaida teisins reikms neturi, nes pakankamai efektyviai padeda padaryti
nusikalstam veik. Kartais priemoni panaudojimas gali sukelti teisines pasekmes ir turi takos bausms
individualizacijai.
Klaida dl alos. Numatoma didesn ala nei buvo padaryta. Tuomet baudiama u motyvus.
21. Baudiamosios veikos stadijos
Kai padaromi nusikaltimai, gali utekti labai trumpo rengimosi. Rengimasis tai atitols ksinimasis, veiksm
tiksl atskleidimas. Nusikalstama veika gali strigti priminiuose veiksmuose, kitais atvejais kitose stadijose.
Tuomet yra prasm kalbti apie nusikalstamos veikos stadijas. statym leidjas baudia jau tada, kai veika
nebaigta ar net nepradta. Kartais viena stadija apima kit (rengimosi apima ksinimosi). Rengimasis gali
nutrkti nepriklausomai nuo kaltininko valios. Tokiu atveju statym leidjas nereikalauja nuorodos 21, 22 str.
Jei veika daroma grups asmen, ji laikoma kaip baigta, jei tam tikri bendrininkai nusikalstam veik nutrauk
anksiau, j veiksm kvalifikacija gali bti skirtinga. Tokia nusikalstama veika laikoma pavojinga, nes iais
veiksmais ruoiamasi padaryti konkret nusikaltim, numatyt BK specialiojoje dalyje. Visos nusikalstamos
veikos specialiojoje dalyje yra apraytos kaip baigtins. Taigi turime dviej nusikalstam veik poymius, jei
tas nusikaltimas nra baigiamas. BK bendrojoje dalyje yra pateikiama rengimosi daryti nusikaltim sudtis.
Rengimasis padaryti nusikaltim yra priemoni rinkimasis ir kt. statym leidjas nustato tik veiksm tipinius
33
atvejus. Baudiamas tik rengimasis padaryti sunk arba labai sunk nusikaltim. Pats savaime rengimasis be jo
tiksli, apibrt motyv padaryti nusikalstam veik nra pavojingas.
Kalbant apie pasiksinim padaryti nusikalstam veik, tai jau pradia ksinimosi atskir nusikalstamos
veikos objekt ikyla pavojus. Kalbdami apie iankstin nusikalstam veik, galima konstatuoti, kad tiek
rengimasis, tiek ksinimasis yra pavojinga nusikalstama veika. Taiau bt sunku rodyti, kad galima
neatsargiai rengtis nusikalstamai veikai, todl gali bti tik tyia. Rengimasis ir ksinimasis yra tik tiesiogin
tyia, nes rengiantis norima padarini. Pasiksinimo situacijose galimi vairs tyios variantai.
Konstatavus tok subjektyv turin galima numanyti, kad bus padaromas tyinis nusikaltimas. statym leidjas
apibria situacijas, kai rengimasis ir ksinimasis gali bti baudiamas. statym leidjas taip apibdina
nusikalstam veik, kad atskiros stadijos laikomos nemanomos. Pvz. ksinimasis prezidento gyvyb arba
sprogmen padjimas moni lankomoje vietoje bus laikoma baigtu nusikaltimu. Kai nusikalstama veika
aprayta kaip neveikimas, sunkiai galima sivaizduoti rengimsi, tokiu atveju rengimosi ir ksinimosi stadijos
yra nemanomos. Neretai kyla klausimas, ar kalts, nusikalstam veiksm atskleidimas yra rengimasis ar
ksinimasis. Mintys ar ketinimai, kurie nra realizuoti negali bti baudiami, jei jie nepagrindiami atitinkamais
veiksmais. Taiau toki situacij nereikia painioti su grasinimais, kurie atskleidia motyvus, tikslus. Patys
grasinimai kartais sukelia tokius padarinius, kad yra savaime pavojingi. Todl statym leidjas nustato
baudiamj atsakomyb. eidimas ar meiimas taip pat remiasi tik odiniais veiksmais, taiau statym
leidjas tai laiko pakankamu pagrindu baudiamajai atsakomybei. Patys rengimosi veiksmai nebt pavojingi,
jei nebt siejami su padariniais. Jei nusikalstama veika pabaigiama, tai baigtin stadija apima ankstesnes,
taiau nusikalstamai veikai nutrkus, turi bti procesiniuose dokumentuose paminta, kad tas, kad skiria
bausm, tai atitinkamai atsivelgt.
BK specialiojoje dalyje veikos apraytos kaip baigti nusikaltimai. Baigta nusikalstama veika yra tokia, kai
realizuoti visi nusikalstamos veikos poymiai: tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji. Galima konstatuoti, kad
veika baigta, nors kaltininkas ir nerealizavo savo veiksm. Taiau baigtumo konstatavimui tai reikms neturi.
Nebaigtos nusikalstam veik rys: baigimas, ksinimasis, savanorikas tolesni veiksm atsisakymas.
Tuomet nusikaltimas nutraukiama savo valia. Konkreioje veikoje veiksmai gali bti patys vairiausi.
Rengimosi veiksm pobd, veiksm apimt lemia nusikaltimo mastas ir kt. Staigus, situacijos nusikaltimas
nereikalauja dideli pasirengim. Baudiamosios teiss doktrinoje rengimasis vertinamas kaip atitolintas
ksinimasis, tai tiksl atskleidimas. Kartais laikoma, kad u rengimsi baudiama neturi bti, nes neretai tai
rodyti labai sunku. Kai kuri valstybi statymai nurodo, kokiems nusikaltimams rengiantis gali bti
baudiama. Jei rengimosi veiksmai gali bti jau kito nusikaltimo sudtis. Ms BK pasirinko optimal variant,
kai baudiama u rengimosi stadij. Inykus tokiam baudimui bt sunku sprsti savanoriko atsisakymo
klausimus. Taiau BK palieka nereikaling sprag nenurodym to, kad jei rengimasis ar veika nutrko dl
pilkybi, nepriklausani nuo nusikaltusiojo valios.
Rengimosi stadijoje atliekant rengimosi veiksmus tiesiogiai atliekant ksinimsi, realus pavojus objektui dar
nesukeliamas. Rengimasis paprastai yra aktyvs veiksmai. Atskirais atvejais manomos situacijos kai tai
neveikimas. Rengimosi variantai, veiksmai gali sudaryti ir savarankiko nusikaltimo sudt. Atsakomyb tampa
sudtingesn, galime kalbti apie nusikalstam veik dauget. Kaltininkas supranta savo veiksm pavojingum,
tai rodo tiesiogin tyi. Pakankamai konkreiai kaltininkas vertina savo veiksmus. Jis rengdamasis nemato
aplinkybi, kurios nebt neveikiamos ar sutrukdyt jo nusikalstamai veikai. Kaltininkas turi pasirinkimo
laisv, o jo valia yra laisva. Tiesiogin tyia dar gali bti konkretizuota. Rengimosi situacija bet kokia tyia yra
manoma (kiek sunkiau manoma afektin tyia).
Ksinimosi stadijoje nusikalstamos veikos pradia. Pasiksinimo variant gali bti vairi. Tai rengimosi
stadijos rezultatas realus pavojus, pradedami realizuoti objektyvieji poymiai. Jei nusikaltimas apraytas
materialia sudtimi, ksinimasis manomas, jei sudtis formali ksinimasis manomas, kai veikos esm sudaro
aktyvs veiksmai. Atskirais atvejais ksinimasis manomas ir neveikimu. Kalbant apie subjektyviuosius
poymius, pasiksinimas galimas ir afekto bsenoje. Ksinimosi situacijoje turi bti rodoma, kad kaltininko
veika yra pavojinga. Kalbant apie pasiksinim, skiriamos tokios jo rys:
Baigtas. i ri iskyrim lemia subjektyvusis momentas. Tai toks momentas, kai kaltininko nuomone, jis
padar visk, kad atsirast padariniais. i stadija labiausiai priartjusi prie baigto nusikaltimo, taiau ia
objektyvieji poymiai visikai nerealizuoti.
34
Nebaigtas. Kai kaltininko nuomone jis pats padar ne visk, kad pasiekt padarinius. Taiau pakartoti
veiksm arba padaryti dar k nors jis neturi galimybs. Nusikalstama veika ir objektyvija, ir subjektyvija
prasme nra baigta.
Tinkamas.
Netinkamas. Kaltininkas naudoja netinkamas priemones, ksinamasi netinkam objekt (dalyk). ios
situacijos bna tada, kai apskritai nra tokio dalyko, kur kaltininkas ksinasi arba dalykas neturi t
poymi, kuriuos kaltininkas mano, kad jis turi. Kaltininkas t veiksm dar neino. Kaltininkas suklysta ir
nors realiai savo veiksmais pavojaus ir padarini jis nesukl, akivaizdu, kad lemiamas momentas
situacijoje yra subjektyvieji poymiai. Kalbant apie priemones, reikia paymti, kad kartais naudojamos
priemons netinkamos priemons tai situacijai arba priemons pasiekti tam tikslui yra visikai netinkamas.
Pateikta netinkamo pasiksinimo samprata yra naujov BK.
Rengimasis nutrksta iki pasiksinimo. Jei nutrksta pasiksinimo metu, tai jau yra pasiksinimas.
Pavojingumo iraika paprastai yra sudtys. Norint pagrsti baudiamj atsakomyb u rengimsi ir ksinimsi
reikia nustatyti poymius bendrojoje dalyje (21, 22 str.) ir tam tikro nusikaltimo poymius specialiojoje dalyje.
Vien BK bendrosios dalies straipsni nepakanka. Objektyviuosius poymius statym leidjas nurodo, o
analizuodami konkret nusikaltim galime suprasti, kad baudiamoji atsakomyb galima. Konstatavimas fakto,
kad rengtasi ar ksintasi padaryti nusikalstam veik, jo gali nepakakti. Tiek rengimosi, tiek ksinimosi
veiksmai yra nutol nuo nusikaltimo padarymo. Bendrieji atsakomybs pagrindai yra virtinti BK 21, 22 str,
nuostatose. Taiau tiek rengimsi, tiek pasiksinim statym leidjas laiko menkesniu nusikaltimu nei ubaigt
veik (nes mint straipsni dalys tvirtina velninimo galimyb).
54 straipsnis. Bendrieji bausms skyrimo pagrindai
1. Teismas skiria bausm pagal io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatanio atsakomyb u padaryt
nusikalstam veik, sankcij laikydamasis io kodekso bendrosios dalies nuostat.
2. Skirdamas bausm, teismas atsivelgia :
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn;
2) kalts form ir r;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadij;
5) kaltininko asmenyb;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik form ir r;
7) atsakomyb lengvinanias bei sunkinanias aplinkybes.
3. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausms paskyrimas aikiai prietaraut teisingumo principui, teismas,
vadovaudamasis bausms paskirtimi, gali motyvuotai paskirti velnesn bausm.
Stadij vertinimas turi apimti tokius momentus: veiksm intensyvum, prieastys, slygos dl kuri nutrko
nusikalstama veika, kokios priemons buvo naudojamos, kaip buvo bandoma veikti pasitaikiusias klitis.
Vertinamos stadijos, j taka, reikm nusikaltimui. Be abejo vertinama ir ksinimosi ris (baigtas, nebaigtas).
57 straipsnis. Bausms skyrimas u rengimsi ir pasiksinim padaryti nusikalstam veik
1. Bausm u rengimsi ar pasiksinim padaryti nusikaltim ar baudiamj nusiengim skiriama bendra tvarka,
atsivelgiant kaltininko padaryt veiksm pavojingum, tai, kiek nusikalstamas ketinimas gyvendintas, ir prieastis,
dl kuri nusikalstama veika nebuvo baigta.
2. U rengimsi ar pasiksinim padaryti nusikalstam veik remiantis io kodekso 62 straipsniu gali bti paskirta
velnesn negu u pabaigt nusikalstam veik numatyta bausm.
Aplinkybs, dl kuri nutrksta veika gali bti vairios. Gali bti, kad kaltininkas suprato, kad tam tikr
klii pasitaikys, bet nusikaltlis yra sitikins, kad jis pajgs tas klitis veikti. Kai ksinimasis netinkamas,
sprendiama pagal faktines aplinkybes.
Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik. io instituto redakcija yra ymiai platesn nei prie tai
galiojusiame kodekse. Kai kaltininkas savanorikai atsisako pabaigti nusikalstam veik, netraukiamas
atsakomybn. Tai tam tikra prevencin forma, tiems, kurie pradjo nusikalstam veik.
23 straipsnis. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik
1. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikaltim ar baudiamj nusiengim yra tada, kai asmuo savo noru
nutraukia pradt nusikalstam veik suvokdamas, kad gali j pabaigti.
35
Taigi statym leidjas gali garantuoti, jei yra tokios slygos: kaltininkas turi atsisakyti pabaigti nusikalstam
veik suvokdamas, kad gali j pabaigti, jei nori. Jei kaltininkas sustot dl kakoki aplinkybi, tai jau nebt
savanorikas atsisakymas. Kai kaltininkas net neino apie tam tikras aplinkybes ir nevykdo nusikaltimo, tai
taip pat negali bti laikoma savanoriku atsisakymu. Turi bti atsisakoma visikai, o ne padaroma pertrauka
tarp nusikalstam veik. Savanorikas atsisakymas galimas ir baigto pasiksinimo atveju, kai dar galima
kontroliuoti prieastin ry, galima neutralizuoti padarinius.
Savanoriko atsisakymo .motyvai gali bti patys vairiausi: auka tikinaniai prao, artimieji kalbinja, ikyla
baim bti nubaustam. Turi bti konstatuota, kad kaltininko veikoje nra kito nusikaltimo poymi. Tuomet
baudiamoji atsakomyb neikils. Bet jei jau padarytuose veiksmuose yra nusikalstamos veikos poymi
(neteistas ginklo nusipirkimas ir pan.), jis bus traukiamas baudiamojon atsakomybn. Dabartinis BK
aikiau isprendia savanorik atsisakym, kai nusikaltim daro bendrininkai. statym leidjas nereikalauja
aktyvi veiksm i nusikaltimo vykdytojo, taiau kiti nusikaltimo dalyviai turi paalinti t indl, kur djo
nusikalstamos veikos padarym.
Reikia skirti savanorik atsisakym nuo aktyviosios atgailos, kai veika jau padaryta, taiau kaltininkas
suvokia k padars. Kaltininkas padeda teissaugos institucijoms, duoda bendrininkus, atskleidia
nusikaltim. Tai gali bti kaip aplinkyb velninti baudiamj atsakomyb, taiau reikalingos tam tikros
slygos. Savanoriko atsisakymo atveju kaltininko veiksmuose nra nusikalstamos veikos sudties. Valstyb
suinteresuota bent ioje srityje plsti bendrj prevencij.
22. Bendrininkavimas
Kas ketvirtas (kartais ir daniau) nusikaltimas padaromas bendrininkaujant.Praktine prasme, tai danai
sutinkamas nusikalstamos veikos variantas. Bendromis jgomis nusikalstama veika labiau apmstyta, jai geriau
pasiruota, gali bti padaroma didesn ala, didiausio organizuotumo grups nariai tikisi ivengti
baudiamosios atsakomybs (nusikalstamas susivienijimas turi ryius su valdios institucijomis) didesns
galimybs paslpti nusikaltim. Atsiranda nebaudiamumo jausmas. Nusikalstamumas, kuris daromas
bendrininkaujant, yra specifin nusikalstamos veikos padarymo forma, kelianti padidint pavoj. Kai kurie
bendrininkavimo variantai patys savaime laikomi nusikaltimais organizavimas nusikalstamo susivienijimo,
stojimas nusikalstam susivienijim laikomas baigtu nusikaltimu. Bendrininkavimas yra bendra subjekt
veikla. Vertindami bendrininkavim, turime vertinti ir objektyviuosius, ir subjektyviuosius poymius.
Objektyvieji:
Veikose turi dalyvauti ne maiau kaip du asmenys.
Bendrinink veiksmai turi bti btina slyga kit bendrinink veiksmams (be vien bendrinink veiksm
nebt galimi kit bendrinink veiksmai arba i esms apsunkinta). Momentas, apibriantis
bendrininkavimo ribas prieastinis ryys, t.y. kiekvieno bendrininko veiksmai turi bti prieastiniame
ryyje su veika ar pasekmmis.
Bendrininkais gali bti asmenys, sulauk atitinkamo amiaus ir pakaltinami. Riboto pakaltinamumo
institutas tik padeda individualizuoti bausm. Taigi bendrininku gali bti ir ribotai pakaltinami asmenys.
Nepilnameiai, psichikai nesveiki asmenys negali bti bendrininkavimo subjektais, jie laikomi
priemonmis (tai yra veikimas per tarpinink).
Dviej ar daugiau asmen susitarimas daryti nusikalstam veik sukuria bendrininkavim.
Kiekvieno i bendrinink veika yra nukreipta padaryti t pai nusikalstam veik. Tose situacijose, kai tie
patys padariniai padaromi keli asmen, bet veikiant savarankikai, tai nra bendradarbiavimo.
Turi bti sudarytos prielaidos pabaigti pradt nusikalstam veik. Bendrinink pagalba turi bti esmin.
Bendradarbiavimas paprastai vyksta aktyviais veiksmais. Nors gali bti ir neveikimas kaip bendrininko
dalyvavimo variantas. Taiau tai retesni atvejai (kai paalinamos klitys kit bendrinink veiksmams).
Padaryt veiksm indlis, forma gali bti labai vairs.
Bendrininkai nebtinai asmenys, kurie realizuoja nusikalstamos veikos sudt, t.y. j realizuoja nebtinai
visi bendrininkai. Bet kokiu bendrininkavimo atveju btina rodyti, kad kiekvieno bendrininko veiksmai yra
prieastiniame ryyje su nusikalstama veika ar pasekmmis.
36
Bendrininkavimas manomas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Bendrininkas gali prisijungti prie
jau pradtos nusikalstamos veikos. BK 25, 26 str.
26 straipsnis. Bendrinink baudiamoji atsakomyb
1. Bendrininkai atsako tik u tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apm j tyia.
2. Jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrko rengiantis ar pasiksinant j daryti, organizatorius, kurstytojas ir
padjjas atsako u rengimsi ar pasiksinim bendrininkaujant padaryti nusikalstam veik.
3. Jeigu yra vieno i bendrinink baudiamj atsakomyb alinani, lengvinani arba sunkinani
aplinkybi, jas neatsivelgiama sprendiant dl kit bendrinink baudiamosios atsakomybs.
4. Organizatorius, kurstytojas ar padjjas atsako pagal io kodekso straipsn, numatant atsakomyb u
vykdytojo padaryt veik, ir io kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dal.
5. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks j vaidmuo darant nusikalstam veik, kuri apm j
tyia, atsako pagal io kodekso 249 straipsn kaip vykdytojai.
Subjektyvieji tyia. Turi bti konstatuota vis bendrinink veiksmuose, bendradarbiavimas manomas tik
tyiniuose nusikaltimuose. Neatsargiais veiksmais prisijungti prie bendros nusikalstamos veikos nemanoma.
Tyia suponuoja tai, kad bendrininkai supranta nusikalstamos veikos pobd, kad daro veik bendromis
jgomis. Norint konstatuoti bendradarbiavim, turi bti nustatytas tarp bendrinink abipusis subjektyvus ryys,
t.y. bent du asmenys turi inoti vienas apie kito egzistavim nusikalstamoje veikoje, turi suprasti, kad daro
veik ne vienas, turi suprasti darom veiksm pobd ir tikslus, motyvai gali skirtis. Kiti bendrininkai apie kit
bendrinink egzistavim gali neinoti, pvz.: nusikalstamo susivienijimo vadovas apskritai danai neinomas.
Vykdytojai paprastais suvokia, kad jie veikia ne vieni. Tarpusavy susitar turi bti asmenys, t.y. jie turi ireikti
sutikim dalyvauti bendroje nusikalstamoje veikoje. Tyios moment galima ireikti tokiais poymiais:
Intelektinis momentas:
Bendrininkas turi suvokti savo darom veik reikm, esm.
Bendrininkas turi suvokti vykdytojo darom veiksm pobd.
Suvokti, kad jo veiksmai dalis nusikalstamos veikos.
Bendrininkas supranta, kad dl jo veiksm atsiras bendros pavojingos pasekms, padariniai.
Valinis momentas:
Valia siekti bendro rezultato (tiesiogin tyia). Ne iaip sportinis azartas ar panaiai.
Nebus laikoma bendrininkavimu, jei du asmenys neatsargiai padar veik. Bendrininkavimas manomas tik su
iankstiniu susitarimu.
Bendrininkavimo rys
1) Paprastas bendrininkavimas visi vykdytojai visi lygs, vis vaidmuo i esms vienodas.
2) Sudtingas bendradarbiavimas kai atliekami ne tik BK specialiosios dalies numatyti veiksmai, bet kai
jie atlieka ir BK 24 str. numatytus veiksmus (ten numatytos bendrinink rys) kursto, organizuoja,
veda tvark, vadovauja ir pan.
24 straipsnis. Bendrininkavimas ir bendrinink rys
1. Bendrininkavimas yra tyinis bendras dviej ar daugiau tarpusavyje susitarusi pakaltinam ir sulaukusi io kodekso
13 straipsnyje nustatyto amiaus asmen dalyvavimas darant nusikalstam veik.
2. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padjjas.
3. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstam veik padars pats arba pasitelks nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius io
kodekso 13 straipsnyje nustatyto amiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dl tos veikos nra kalti. Jeigu nusikalstam
veik padar keli asmenys kartu, tai kiekvienas i j laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).
4. Organizatorius yra asmuo, subrs organizuot grup ar nusikalstam susivienijim, jiems vadovavs ar koordinavs j
nari veikl arba parengs nusikalstam veik ar jai vadovavs.
5. Kurstytojas yra asmuo, palenks kit asmen daryti nusikalstam veik.
6. Padjjas yra asmuo, padjs daryti nusikalstam veik duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba
alindamas klitis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, i anksto paadjs paslpti nusikaltl,
nusikalstamos veikos darymo rankius ar priemones, ios veikos pdsakus ar nusikalstamu bdu gytus daiktus, taip pat
asmuo i anksto paadjs realizuoti i nusikalstamos veikos gytus ar pagamintus daiktus.
37
Galima rasti uuomazgas naujos bendrinink ries vadovas. Bendrininkavimo klasifikacija pagal
bendrinink ris, tai taip pat bendrininkavimo ri iskyrimas. Bendrinink rys atspindi kiekvieno
bendrininko indl nusikalstamoje veikoje. Ris padeda suprasti kiekvieno i bendrinink indl veikoje ir turi
tiesiogin reikm individualizuojant bausm.
Bendrinink rys
Vykdytojas asmuo, kuris betarpikai padar nusikaltim. ia ankstesn samprata. Dabar vykdytojas ir
asmuo, kuris pats veikos neatlieka, taiau tam panaudoja nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius nustatyto
amiaus arba nesuprantanius, kad jie daro nusikalstam veik, asmenis. Tai netiesioginis vykdytojas.
Vykdytoju pripastamas nebtinai tas asmuo, kuris atliko visus nusikalstamos veikos sudties veiksmus,
utenka padaryti dal veiksm. Vokietijos BT vykdytojas baudiamas grieiau, nes jis betarpikai vykdo
nusikaltim, taiau tai nra bendra taisykl. Vykdytojas subjektyvija prasme (jo kalts turinys):
Turi suprasti, kad jis nusikalstam veik daro padedamas kit asmen.
Suvokia, kad tas kitas asmuo atitinka subjekto poymius.
Supranta darom veiksm pavojingum pobd, kad veiksmai gali sukelti pavojingas pasekmes.
Vykdytojas savo veiksmais realizuoja bendr susitarim, kuris gali bti bet kuriuo metu iki baigto
pasiksinimo stadijos.
Organizatorius subrs organizuot grup ar nusikalstam susivienijim. Akivaizdu, kad organizatoriaus
vaidmuo ikils vir kit bendrinink. Organizatoriaus vaidmuo pripastamas vienu i pai pavojingiausi.
Organizatorius gali atlikti ir vykdytojo funkcijas, bet tokiu atveju organizatoriaus funkcija lyg ir laikoma
svarbesne. Ji laikoma lemianti nusikaltlio vaidmen veikoje. Organizatorius sutvarko nusikalstamos veikos
padarymo proces, jis gali paruoti slygas nusikalstamai veikai padaryti ir pan. Organizatoriai yra sunkiausi
nusikaltim sumanytojai, jie reikalingi ten, kur reikalingos organizuotos pastangos. Organizatori veikla
daugiafunkcin. Organizatorius aukto intelektinio lygio asmuo jie paruoia detal, isam veikos plan, jie
pasiymi gerais psichologiniais sugebjimais. Kai organizatorius ir vykdytojas sutampa, jo veika
kvalifikuojama kaip vykdymas. Subjektyvieji momentai:
Organizatorius turi suvokti savo darom veiksm pobd.
Turi suvokti t veik, kurias jis organizuoja, pobd.
Turi bti aikus jo veikos tikslas.
Suvokti, kad jis turi reali valdia, real poveik kitiems bendrininkams.
Jis siekia nukreipti bendr nusikalstam veik bendr numatyt nusikalstam padarini atsiradimo
linkme.
Kurstytojas asmuo, kuris palenk kit asmen padaryti nusikalstam veik. Jis asmuo, tiesiogiai
bendraujantis su vykdytoju. Jis siekia sukelti motyvuot nor, suprastas, suvoktas paskatas daryti nusikalstam
veik, jis formuoja tiksl bendrininko smonje daryti veik. Palenkimo bdai gali bti vairs, juos lemia
charakterio ypatybs, tarpusavio santykiai ir pan.: patarimai, praymai, pagyrimai, kalbinjimai, pavydo
skatinimas, antaas, grasinimai. Tie kurstymo veiksmai neturi paralyiuoti kurstomo asmens valios, kurstymas
neturi bti toks, kad sukelt btinojo reikalingumo atvejus. Kurstymas turi bti konkretus, pakankamai aikus
kurstymas padaryti konkrei nusikalstam veik, lenkiamas asmuo turi aikiai suvokti, kok nusikaltim
kurstytojas lenkia j padaryti. Kurstytojas turi pats inoti, kok nusikaltim jis kursto padaryti. Kurstytojas gali
suvokti atitinkamas nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, priklausomai nuo jos pobdio. Kurstomas
asmuo turi aikiai suvokti kurstomojo siekius. Jei jis apgaunamas, tai bendrininkavimo ia nra. Kurstomas
asmuo turi atitikti subjekto poymius. Kurstytojas nevadovauja organizatoriams, jis tik traukia asmenis
nusikalstam veik.
Kurstoma konkrei veik. Kurstytojas supranta kurstomos veikos tikrj pobd. Kurstytojo veika turi
tiesiogin prieastin ry su bendra nusikalstama veika. Kaltininko valia nukreipta palenkti kit asmen daryti
nusikalstam veik tiesiogin tyia. Kurstytojo ir kurstomojo motyvai gali ir nesutapti, bet tik tokiu atveju, jei
nusikalstamos veikos sudtyje nra nurodoma tiksli motyv. Kai tikslas ir motyvas yra btini nusikalstamos
veikos sudties poymiai, motyvas bet kokiu atveju turi sutapti. Kartais atskiri kurstytojo veiksmai gyja
savarankiko baigto nusikaltimo poymius.
Kurstymas kaip priemon padaryti veik. BK 22 str. Kai vykdoma teissaugos institucij veika yra pagrindas
atleisti nuo baudiamosios atsakomybs. Bet tokios priemons neturi virsti provokacija. Nusikalstamos veikos
38
imitavimo modelis neturi paskatinti daryti nusikalstamos veikos, negalima kurstyti. Jei kurstymu buvo siekta
demaskuoti ir apkaltinti asmenis, tokiu atveju nra atleidiama nuo baudiamosios atsakomybs. KT yra
konstatavs, kad kurstymas negali bti pateisinama priemone atskleisti nusikaltlius. Kad atleist nuo
baudiamosios atsakomybs, turi tik prisijungti prie pradtos nusikalstamos veikos. Galima prisijungti, kai
nusikalstama veika yra tstin trunkamoji. Kurstyti ir provokuoti nusikalstamos veikos vykdymui net ir turint
geriausius norus statymas draudia.
Padjjas BK 24 str. 6 d. Materialus, fizinis, intelektinis padjjas. Bet kokiu atveju padjjas suteikia esmin
ini bendrininkams kad bt padarytas nusikaltimas ar kad bt ivengta baudiamosios atsakomybs.
statymas nenustato ribos nuo kada asmuo yra padjjas. Padjimas galimas tik iki nusikalstamos veikos
pabaigimo. Kai po nusikalstamos veikos pabaigimo, tuomet jau yra prisidjimas.
Materialus ir fizinis padjimas pasireikia nusikaltimo ranki parpinimu, imokymu juos naudoti ir
pan.
Intelektinis padjimas patarimai, informacija. Tiek darant nusikalstam veik. Tiek slepiant rodymus.
Tai aktyvi forma, aktyviai padedama, suteikiami rankiai, informacija, alinamos klitys.
Asmuo, kuriam suteikiama informacija, turi suprasti jam suteikiamos informacijos svarb, reikm, tada bus
padjimas. Turi bti suteikiama tam adresatui, kuri jam naudinga ir gali bti tikslingai panaudota.
Intelektinis gali bti iankstiniai paadai paslpti rankius, kalius, realizuoti pagrobtus dalykus ir pan.
Informacija gali bti ir tiesiogiai nepanaudojama darant nusikalstama veik, taiau tai irgi vertinama kaip
padjimas. Turi bti fiksuotas iankstinis paadas padti.
Subjektyvieji momentai. Padjjas turi suprasti savo veiksm pobd, ry sumanymo su bendru ketinimu, turi
bti suvokiama, kad toks elgesys yra draudiamas statymo. Turi bti suvokiama, kad nusikalstama veika
daroma ne pavieniui, kad yra prisijungiama prie kit bendrinink. Tai siekimas, valingos pastangos, kad
informacija bt suprasta ir panaudota (intelektinio padjjo atveju).
20 30 % nusikalstam veik padaroma bendrininkaujant. Pagal k skiriamos bendrininkavimo formos: ar yra
iankstinis susitarimas; organizuotumo laipsnis.
Akcesorikumas kai bendrinink veika priklauso nuo organizatoriaus. Tai bendrininkavimo pagrindas, taiau
kiekvieno bendrininko veiksmai turi bti vertinami atskirai.
23. Bendrininkavimo formos
statym leidjas stengiasi aikiai atriboti bendrininkavimo formas. Bendrinink formos parodo apskritai
bendrinink daromoms veikos pavojing pobd. Bendrinink formos nustatymas leidia nustatyti daromos
nusikalstamos veikos pavojingum. Tai svarbu nusikalstamos veikos kvalifikavimui (kaip kvalifikuojantis
veikos poymis), individualizuojant veik, leidia vertinti asmenybs pavojingum (reikm bausms
individualizacijai. statym leidjas iskiria ias formas:
Bendrinink grup;
Organizuota grup;
Nusikalstamas susivienijimas.
Form iskyrimo kriterijai yra ne vien objektyvs, bet ir subjektyvs reikalaujama, kad bendrininkai susitart.
BK neteikia reikms, kada susitarta, svarbu, kad nusikalstama veika dar bt nepasibaigusi. Pati paprasiausia
bendrininkavimo forma bendrinink grup. Tai pasireikia mutynse, masinse riause, iaginimo bylose.
Neretai bendrinink grup fiksuojama ir tada, kai nusikalstama veika jau pradta ir prie jos prisijungia kiti
asmenys.
statym leidjas nurodo, kad bendrinink grup yra tada, kai bet kurioje veikos stadijoje susitariama veikti ir
yra bent 2 vykdytojai. Bendrinink grupje (pvz. mutyns) visi yra vykdytojai. Jei nra 2 vykdytoj, tuomet
negalima pripainti, kad ie asmenys yra bendrininkai. Jei visi bendrinink grupje yra vykdytojai, nuoroda 25
str. 2 d. nereikalinga. iuo metu manoma, kad ji reikalinga, nes reikia juridikai vertinti daromos veikos form.
39
Bendrininkavimas grupje yra pati paprasiausia bendrininkavimo forma, taiau jau turi pakankamai svarbi
reikm. Yra sudi, kur statym leidjas nusikalstam veik tvirtina kaip kvalifikuojant poym, kuris
lemia sunkesn sankcij (pvz. 149, 150 str.).
149 straipsnis. Iaginimas
2. Tas, kas su bendrinink grupe iagino mog,
baudiamas laisvs atmimu iki deimties met.
150 straipsnis. Seksualinis prievartavimas

1. Tas, kas tenkino lytin aistr su mogumi prie io vali analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio slyio bdu
panaudodamas fizin smurt ar grasindamas tuoj pat j panaudoti, ar kitaip atimdamas galimyb prieintis, ar
pasinaudodamas bejgika nukentjusio asmens bkle,
baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki septyneri met.
2. Tas, kas su bendrinink grupe atliko io straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus,
baudiamas laisvs atmimu iki atuoneri met.
Kartais pats bendrininkavimas tokia forma nebtinai lemia sunkesn atsakomyb. Bet bendrininkavimo forma
turi reikms ir pavojingumo laipsniui. Taigi jei konkreioje sudtyje nra nurodyta, kad bendrininkavimas yra
kvalifikuojantis poymis, jis gali utraukti sunkesn atsakomyb.
Organizuota grup yra pavojingesn bendrininkavimo forma. Organizuota grup yra tada, kai bet kurioje
nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmen susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vien sunk ar
labai sunk nusikaltim ir kiekvienas grups narys, darydamas nusikaltim, atlieka tam tikr uduot ar turi
skirting vaidmen. Lyginant organizuot grup su bendrinink grupe aiku, kad susitarimas yra konkretesnis,
nes asmenys turi savo uduotis. Susitarimas gali bti fiksuojamas net jei tai pati paprasiausia susitarimo forma
(konkliudentiniai veiksmai). Taiau daniausiai organizuota grup yra susitarusi, pastovius ryius turinti
bendrija. Neretai organizuota grup yra sukuriama tam tikrai veiklai, jai bdingi aktyvs pastovumo ryiai.
Teisin reikm. Imperatyviai turi bti sunkinama atsakomyb tiems, kurie atliko nusikalstam veik
organizuotoje grupje. Be to, bendrininkavimas yra tvirtintas kaip sunkinanti aplinkyb. Praktikoje atribojant
organizuot grup ir bendrininkavim grupje nedaroma daug klaid, teismai tai apriboja pakankamai gerai.
Skirtumai: nustatomas pastovumas, ryi stiprumas, tai reikia, kad kalbame organizuot grup. Daugiau
klystama atribojant organizuot grup ir nusikalstam susivienijim.
Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai vienam ar keliems sunkiems ar
labai sunkiems nusikaltimams daryti susivienija trys ar daugiau asmen, kuriuos sieja pastovs tarpusavio
ryiai bei vaidmen ar uduoi pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucin
grup ar organizacija bei teroristin grup. Nusikalstamo susivienijimo krimas yra baigtas nusikaltimas.
Todl ir bendroji, ir specialioji dalys irykina jo pavojingum.
Nusikalstamo susivienijimo poymiai:
Tai tokia bendrininkavimo forma, kai bdingas didesnio laipsnio ryi tarp bendrinink sukrimas.
Bdingas pastovumas, daromi itin sunks nusikaltimai.
Kalbama apie aukto lygio konspiracij (aukiausi vadai retai yra teisiami).
Bdingas aukto lygio techninis aprpinimas.
stojimas nusikalstam susivienijim yra laikomas baigtu nusikaltimu (kaip ir jo organizavimas).
Atkreipiamas dmesys vidins drausms buvim.
Dalyvi specializacija.
Rykus veiklos planavimas.
Los, j panaudojimas yra bendras, yra geras techninis apsirpinimas.
Dalyvavimas nusikalstamame susivienijime yra smoningas, nuolatinis asmens pasirengimas dalyvauti
veikloje. Dalyvavimu pripastamas ir tam tikr atskir veiksm atlikimas (apsauga, rpinimasis ryio,
transporto priemonmis).
Nusikalstamo susivienijimo organizavimas yra sutelkimas tam tikrai veiklai, kalbinjimas dalyvauti veikloje.
Taip pat tam tikr funkcij paskirstymas. Vadovavimas apibdinimas kaip dalyvi ryio organizavimas,
drausms palaikymas, nusikalstam veiklos plan rengimas, strategijos ruoimas. Taip pat svarbus ryio
priemoni, transporto ir kt. paskirstymas, saugojimas.
40
Nusikalstamame susivienijime turi dalyvauti ne maiau nei 3 asmenys, bet daniausiai j bna daug daugiau.
Nusikalstami susivienijimai turi savo teritorij. Susivienijimai kartais savo veikl ipleia tiek, kad ji apima ne
tik vien region, vien al, bet ir gyja tarptautin mast.
statym leidjas iai pavojingiausiai formai prilygina ir antikonstitucin grup ar organizacij arba teroristin
grup. Tai reikia, kad grietinama atsakomyb tiems, kurie rengia ias grupes.
121 straipsnis. Antikonstitucini grupi ar organizacij krimas ir veikla
Tas, kas kr organizacijas ar ginkluotas grupes, turinias tiksl neteistu bdu pakeisti Lietuvos valstybs
konstitucin santvark, ksintis jos nepriklausomyb, paeisti teritorijos vientisum, arba dalyvavo toki organizacij ar
grupi veikloje,
baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki deimties met.
250(1) straipsnis. Terorizmo kurstymas

1. Tas, kas vieais pareikimais odiu, ratu ar panaudodamas visuomens informavimo priemon skatino ar
kurst teroro akt ar kitus su terorizmu susijusius nusikaltimus arba niekino teroro aukas,
baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met.
2. U iame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Pagrindiant baudiamj atsakomyb bendrininkams turi bti konstatuojami bent 2 nusikalstam veik
poymiai: bendrininkavimas bei jo ris, indlis bendr veik, konstatuojama nusikalstamos veikos forma. Be
to, turi bti nustatyta, kad asmuo dalyvavo darant nusikalstam veik. Taigi turi bti tiek bendrosios, tiek
specialiosios dali straipsni. Taigi BK tvirtina taisykli sistem, kuri leidia kvalifikuoti veik kaip
bendrininkavim. Bendrinink atsakomyb labai tvirtai susijusi su vykdytojo veiksmais (kvalifikacija prasideda
54 str.). Pvz. jei vykdytojo veika nutrksta, bendrininkai taip pat negali jos tsti. Bendrininkai atsako tik u
veiksmus, pripaintus padarytus j tyia. Svarbu, ar bendrininkai dalyvauja nusikaltime ir kaip dalyvauja.
Ekscesorikumo principas bendrinink veiksm priklausymas nuo vykdytojo veiksm yra pripastamas
ms BT. Taiau kiekvieno bendrininko indlis yra savarankikas, gali skirtis tyia, motyvai ir kt. Tiesiogiai
taikant ekscesorikumo princip bt tam tikras paeidimas, nes atleidus vykdytoj nuo atsakomybs, bt
atleisti ir bendrininkai, todl kiekvieno bendrininko indlis turi bti konkretizuojamas.
Net ir nerealizavus tiksl, kurie numatyti nusikalstamo susivienijimo, bendrininkai vis tiek baudiami. Tuomet
laikoma, kad kiekvienas dalyvis yra ir vykdytojas. Taiau jei asmuo nedalyvavo nusikalstamoje veikoje, nors
tapo nusikalstamo susivienijimo nariu, jam nebus inkriminuojami nusikalstamo susivienijimo daromos veikos.
Kalbant apie eksces, jis siejamas su vykdytoju. Kokie nusikaltimo vykdytojo veiksmai ar net padaryti
nusikaltimai nepereng tyios. Vietoje sutarto nusikaltimo yra padaromas kitas nusikaltimas, arba greta sutarto
nusikaltimo padaromas naujas. Gali bti ir taip, kad padarytas sutartas nusikaltimas, taiau tai padaryta
sunkinaniomis aplinkybmis. Kiekvienas bendrininkas atsako u savo veiksmus. U eksces atsako pats
vykdytojas, taigi ekscesorikumas yra loginis ir slyginis. Ekscesas gali bti apibdinamas kaip kokybinis
(padaroma nevienar nusikalstama veika, nei buvo sutarta) ar kiekybinis (su sunkinaniomis aplinkybmis).
Kokybinio eksceso atveju, atsako vien tik vykdytojas, nes nemanoma nustatyti loginio ryio tarp veiksm ir
bendrininkavimo nra. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik yra tvirtintas BK 23 str., kur jis
yra detalizuotas. ios slygos yra taikomos ir bendrininkui. Paprastai vykdytojui pakanka, kad jis nerealizuot
bendro ketinimo. Kitiems bendrininkams statym leidjas kelia tam tikras slygas: turi neutralizuoti savo indl
nusikalstam veik, paalint nusikalstamos veikos pasekmes. Taigi vykdytojai turi imtis aktyvi veiksm, jei
nori ivengti atsakomybs. Jei nepavyksta veikos neutralizuoti, nusikalstamos veikos pobdis ilieka ir
nusikalstama veika realizuojama.
Svarbus yra prisidjimo prie nusikaltimo institutas. Taiau iuo atveju nra ryio su bendrinink padaryta veika.
Bendrininkavimas nra begalinis, jis nulemtas prieastinio ryio. manomas prisidjimas prie nusikaltimo, kai
teissaugos institucijos prisideda prie nusikaltimo (pvz. j slepia), bet tai nra prisidjimas prie nusikaltimo
darymo. Tai ne tokia pavojinga forma, taigi prisidjimas prie nusikaltimo yra tvirtintas tik specialiojoje BK
dalyje.
41
24. Aplinkybs, alinanios baudiamj atsakomyb
is BT institutas jis buvo apibdinamas skirtingomis formuluotmis (pvz. aplinkybs, alinanios prieingum
teisei), taiau tai i esms baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs. statym leidjas pats skatina atlikti
tam tikrus veiksmus, kurie iorikai gali bti nusikalstami (kertamas mikas ar griaunami namai tam, kad bt
sustabdytas gaisro plitimas). Taiau ie veiksmai nra negatyvs ir statym leidjas utikrina, kad asmuo nebus
baudiamas, jei jie padeda teissaugos institucijoms. Kai kada ie veiksmai reikalingi todl, kad valstyb pati
negali utikrinti visiko saugumo ar realizuoti tam tikr asmen teisi.
I pradi aplinkybs, alinanios aplinkybs buvo 2: btinoji gintis ir btinasis reikalingumas. Vliau buvo
pridtas ir nusikaltlio sulaikymas. Dabar is institutas toks platus, kad yra traukta ir aplinkybi, kurios
pakankamai naujos ms teisinje sistemoje. Taiau kitose alyse manoma, kad reikia i aplinkybi sra dar
plsti. Pavyzdiui, vyksta aktyvios diskusijos dl eutanazijos tvirtinimo.
Kas antru atveju, kai sprendiamas btinosios ginties klausimas, daromos klaidos. Teissaugos institucijos
sudaro ribot galimyb bti atleistam nuo baudiamosios atsakomybs. Btinoji gintis yra prigimtin, i
Konstitucijos kylanti teis. Konstitucija preziumuoja situacij, kad valstyb privalo garantuoti asmens teises.
statymas spja nusikaltlius, kad ie susidurs su efektyvia gynyba. statym leidjas pleia btinosios ginties
ribas. Tokiu bdu stiprinama kova su nusikalstamumu. Btinoji gintis taikoma ginant nuosavyb, gyvyb,
sveikat.
Gintis galima ir nuo pareign, perdtai agresyviai vykdani savo pareigas. Praktikoje btinosios ginties
supratimas rodo, kad vadovaujamasi XIX a. pab. statymais. Btinoji gintis yra teis, bet ne pareiga. Kita
vertus, manomos situacijos, kai asmuo turi pareig ir ja nepasinaudodamas (apginti kitus), btinoji gintis tampa
pareiga. statymas leidia aktyviais (paprastai) veiksmais padaryti al. Btinoji gintis galima ir neveikimu.
statym leidjas nors ir suteikdamas plaias teises besiginaniam asmeniui, siekia apsaugoti upuolik nuo
pernelyg didels alos. Konstatuojant, kad btinoji gintis yra teista ir atitinka statyme nustatytas slygas,
reikia surasti slygas, kurios apibdina ksinimsi, gynyb ir objekt. Btinoji gintis galima ginant ir kit
asmen interesus. Galima ginti tai, kas saugoma statymo (teisti interesai). Skirtinga vertyb gali turti takos
gynybos pobdiui.
Kai ginama gyvyb, statym leidjas gina beveik visas priemones. Ginant kitas vertybes tam tikra proporcija
yra reikalinga. Upuolimas turi atitikti tam tikras sveikas turi bti tam tikra veika:
Upuolimas turi bti pavojingas, t.y. paeisti statymo saugomus interesus. Galima gintis nuo pavojing
veiksm, bet jie nebtinai turi bti nusikalstami. Ginamasi nuo mogaus veiksm, taiau jei gyvnai
panaudojami kaip priemon, taip pat galima gintis. Egzistuoja situacijos, kai veikos yra panaios
neteistas, bet yra teistos, tai nebus btinoji gintis. Pvz. gaisrininko negalima kaltinti, kai jis kak
griauna nordamas apsaugoti nuo ugnies. Btinoji gintis prie btinj gint negalima. Gali bti ir
tariamoji btinoji gintis, kai padarant al neikyla gintis. Btinosios ginties provokacija negali bti
traktuojama kaip btinosios ginties situacija.
Akivaizdus. Akivaizdumas siejamas su btinosios ginties laiko parametrais, ji galima tik tada, kai
egzistuoja pavojus. Taiau statymas nepareigoja laukti asmens upuolimo. Gynyba turi bti nukreipta
prie konkret asmen, o ne prie visus ir netolimoje ateityje. Btinoji gintis galima nebtinai tada, kai
veiksmai jau prasidj, o btinosios ginties pabaiga siejama su ksinimosi pabaiga. Yra situacij prie
kurias btinoji gintis nemanoma (pvz. melagingi parodymai). Todl kiekviena situacija turi bti atskirai
vertinama.
Realus. Tai charakteristika. Kuri apibdina ksinimsi erdvje, egzistuoja realiai, o ne tik besiginaniojo
vaizduotje. Tariamosios btinosios ginties situacija turi bti vertinama pagal faktines veikos
aplinkybes. Atskirais atvejais tariamoji btinoji gintis gali bti padaryta kaip veika dl neatsargumo.
Gynyba gali bti prilyginama vykusiai btinosios ginties situacijoje, kai:
ala gali bti padaroma tik paiam besiksinaniam. Jei bt daroma ala kitiems asmenims galima
konstatuoti btinj reikalingum.
Dl veiksm, kurie kelia pavoj, o ne dl kit prieasi.
ala padaroma ginantis, o ne kaip atsakas u ksinimsi.
alos padarymas turi sukurti situacij kaip gynybos metu sudaryta ala.
42
Gintis galima tik kai ksinamasi teistus interesus.

Gintis nebtinai gali upultasis (galima ginti ne tik save, bet ir kit interesus).
ala gali bti padaroma ne tik besiksinaniojo asmenybei, bet ir jo turtiniams interesams.
ala padaroma tik tada, kai yra gynybinio pobdio veiksmai nukreipti konkret asmen
(minavimas, nuodai nra btinosios ginties priemons).
Galima padaryti bet kokio pobdio al, net ir atimti gyvyb (bet to nepainioti su mirties bausme).
Neturi bti perengtos btinosios ginties ribos. Btinosios ginties perengimu nelaikoma kai asmuo
susijaudina arba kai ginamasi upuolus bst. Vertinant ksinimsi turi bti vertinama ir ksinimosi
situacija. statym leidjas nereikalauja proporcingumo tarp upuolimo ir gynybos priemoni.
Perengus btinj gint, teismas turi teis skirti maesn bausm nei prastai. Jei ala padaryta dl sumiimo,
pasimetimo, tai veika laikoma padaryta btinosios ginties slygomis. LDK statutuose btinoji gintis taip pat
buvo tvirtinta. Buvo galima ginti ne tik savo, bet ir kit asmen interesus. Nusikaltusiojo sulaikymas padarant
al taip pat buvo btinosios ginties variantas.
Nusikaltlio sulaikymas
Nusikaltlio sulaikymas santykinai naujas aplinkyb, alinanti baudiamj atsakomyb. Jis visuomet buvo
tvirtintas BK, bet i pradi buvo btinosios ginties ris. Tik XX a. i aplinkyb tapo savarankika, alinanti
nusikalstamj atsakomyb.
29 straipsnis. Asmens, padariusio nusikalstam veik, sulaikymas
1. Asmuo neatsako pagal kodeks u veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas itrkti ar kitais
veiksmais aktyviai bandaniam ivengti sulaikymo nusikalstam veik padariusiam asmeniui padaro turtins alos,
nesunk sveikatos sutrikdym arba sunk sveikatos sutrikdym dl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje
asmen, tyia nuudius ar pasiksinus nuudyti, sunk sveikatos sutrikdym, jeigu nusikalstam veik padariusio
asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti.
2. Asmens, atremianio nusikalstam veik padariusio asmens pasiprieinim, veikai taikomos io kodekso 28
straipsnyje nustatytos btinosios ginties taisykls.
is institutas galimas tik po veikos padarymo (arba iek tiek anksiau). Btinoji gintis reikalinga atremti
pavoj, sulaikymo atveju siekiama utikrinti nusikaltlio sulaikym. Tai tam tikra prevencin priemon,
siekianti gyvendinti teisingum. Bet kokiu atveju visada galima konstatuoti i aplinkyb kaip alinani
baudiamj atsakomyb. Btinos tokios teistumo slygos (turi bti siejamos su pagrindais):
Nra vykdomas apkaltinamasis nuosprendis.
Tai asmuo, kuriam skelbta paieka.
J nurodo kiti asmenys (vykio dalyviai).
Ant sulaikomo asmens pastebta nusikaltimo pdsak.
Nusikalstam veik padars asmuo i formuluot ne visai tiksli, nes kaltum sprendia tik teismas, taiau
svok apima bet kuri procesin ar net iki procesin stadij, bet reikia sitikinti, kad asmuo kaltas. Kartais gali
bti klystama, taiau klysti turi bti siningai. Jei sulaikytajam padaroma ala, nors tai ir nebtina (jis
nesiprieina), sulaikytojas gali bti baudiamas u tai. Slygos, kurias turi atitikti sulaikymo bdas (kai
padaroma ala, kuri numatyta BK):
1) Sulaikymas neturi virsti susidorojimu. statymas toleruoja sunk sveikatos sutrikdym, taiau
teisingumas turi bti vykdomas teisminmis priemonmis.
2) Jei paeidiamos sulaikymo slygos, tokio asmens veiksmai vertinami pagal btinosios ginties taisykles.
25. Btinasis reikalingumas
31 straipsnis. Btinasis reikalingumas

1. Asmuo neatsako pagal baudiamuosius statymus u veik, kuri jis padar siekdamas paalinti jam paiam,
kitiems asmenims ar j teisms, visuomens ar valstybs interesams gresiant pavoj, jeigu is pavojus negaljo bti
paalintas kitomis priemonmis ir padaryta ala yra maesn u t, kurios siekta ivengti.
2. Asmuo, savo veiksmais sudars pavojing situacij, gali pasiremti btinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo
atveju, jeigu pavojinga situacija sudaryta dl neatsargumo.
43
3. Asmuo negali pateisinti pareigos nevykdymo btinojo reikalingumo nuostatomis, jeigu jis dl profesijos,
pareig ar kit aplinkybi privalo veikti didesnio pavojaus slygomis.
Teisti interesai ginami nuo dar didesns alos. statym leidjas leidia saugoti vertingesn interes paeidiant
ne tok verting.
Pavojaus altiniai:
Liga;
moni veiksmai;
Gyvnai;
Technikos priemons;
Tyia susikuriamas pavojus (provokacija).
Tokie veiksmai gali bti sukeliami ir netyia. Btinojo reikalingumo atveju ala padaroma nekuo dtiems
subjektams (daniausiai). ala yra priverstin, neivengiama, kito varianto nra. Jei pagal statym buvo
galimyb ivengti pavojaus, tokia situacija negali bti vertinama pagal btinojo reikalingumo taisykles. Gali
bti, kad ivengiama ne paios didiausios alos, taiau ivengtoji ala turi bti didesn nei padaryta. ala
neturi bti atlyginama, bent jau to, kas gina treij asmen interesus. Tiems, kuriems yra pareiga atlikti vien
ar kit funkcij, net jei ir jiems gresia pavojus, tokia situacija jiems negali bti vertinama kaip btinasis
reikalingumas. Btinasis reikalingumas buvo inomas ir statutuose.
Btinoji gintis ir btinasis reikalingumas skiriasi pagal:
Pavojaus altinius;
Interesus, kuriems padaroma ala;
Kam padaroma ala;
alos padarymo btinyb ar galimyb;
Padarytos alos pobd, kiek, proporcingum;
alos atlyginimo klausim;
26. Nusikaltim daugetas
Tai sudtinga tiek teorin, tiek praktin problema. Naujasis BK palengvino daugeto supratim, jame inyko
pakartotinumas. Kai kuriuose BK straipsniuose yra tvirtinta recidyvisto svoka. Tik teisingai kvalifikavus
nusikalstam veik galima sprsti nusikalstamos veikos teisini pasekmi klausim (bausm, jos atlikimo
reim). Paprastai daugetu pripastama situacija, kai nusikalstama veika vertinama kaip keletas nusikaltim ar
baudiamj nusiengim. Nusikalstama veika turi atitikti keli specialiosios dalies straipsni sudtis. Taiau
turi bti ir kitos teisins priemons, vien to nepakanka. Kitos slygos:
Ikiteisminis tyrimas nra nutrauktas, procesas vyksta bent 2 baudiamosiose veikose.
Yra suj apkaltinamojo nuosprendio senaties terminai.
Neturi bti inyks teistumas u bent 2 nusikalstamas veikas.
Neturi bti inykusios baudiamosios teisins pasekms.
Bylos neturi bti privataus kaltinimo.
Nusikalstam veik dauget gali sudaryti baigtos ar nebaigtos veikos.
Neturi reikms bendrininkavimo formos, rys. Bet koks bendrininkavimas nekeiia ivados apie
nusikalstam veik dauget.
Sprendiant nusikalstam veik daugeto klausim ikyla atribojimo nuo pavienio nusikaltimo klausimas.
Neretai BK taip konstruojama nusikalstam veik sudtis, kad pakankamai sunku nusprsti ar tai nusikalstam
veik daugetas ar pavienis nusikaltimas.
Pavienis nusikaltimas veika, tvirtinta viename specialiosios dalies BK straipsnyje, kuria ksinamasi
vien objekt, j sudaro vientisa veiksm ar neveikimo sistema, veikiama viena kalts forma. Ta pati
kalts forma jungia vienodus padarinius, jei padariniai nra vienariai, yra pagrindas kalbti apie
nusikalstam veik dauget.
Pavienis tstinis nusikaltimas tai laiko atvilgius itss nusikaltimas, kuris susideda i tam tikr
nuosekliai darom tapai ar vienari veiksm. Tstiniu nusikaltimu ksinamasi t pat objekt,
44
bdinga viena kalts forma. Tikslas gali bti ir nenusikalstamas. Padariniai taip pat vienariai, turi bti
konstatuojamas tas pats prieastinis ryys.
Trunkamasis nusikaltimas tai ilgai besitsianti veika. Tokia veika realizuojama nepertraukiamai tam
tikr laik be joki paalini veiksni. Padariniai egzistuoja vis laik. Tokia veika gali bti padaroma
tiek veikimu, tiek neveikimu. Kalts formos gali bti vairios, taiau viename nusikaltime, tik viena
kalts forma.
Sudtingas pavienis nusikaltimas ksinamasi daugiau nei vien objekt, objektyvioji pus susideda i
daug skirting veiksm, veikos itsusios laike.
Sudtinis nusikaltimas tokia nusikalstama veika (sudtis), kurioje sujungiamos kelios nuskalstam
veik sudtys, kurios paprastai apraytos keliuose straipsniuose. ios veikos yra neatskiriamos, nors ir
jas gali kvalifikuoti pagal atskirus straipsnius (pvz. plimas). Nusikalstamos veikos padarymo laikas,
vieta, forma sujungia j vien nusikaltim. Pasekms nevienars, ta pati veika sukelia daugiau nei
vien pasekm.
Nusikalstam veik daugeto formos:
Nusikalstam veik sutaptis:
Ideali viena veika tuo paiu metu yra padaromi keli nusikaltimai. Yra keli nusikalstam veik
sudties poymi visuma. Tokioje teisinje struktroje yra ir tam tikr ypating poymi. Ta paia
veika (netgi tuo paiu veiksmu) ksinamasi kelis objektus. Tai dviej nusikaltim poymis. Sukeliami
bent dviej ri padariniai. Idealija sutaptimi gali bti padaroma skirtinga ala tam paiam objektui.
Kiekviename nusikaltime skirtingi padariniai, todl galimos skirtingos kalts formos. Realizuojama
aktyviais veiksmais.
Galimos situacijos, kai ta pati veika kvalifikuojama bent pagal 2 BK str. pvz. piktnaudiavimas tarnyba
ir kyininkavimas. Taiau atskirais atvejais kuriamos specialios normos (tai vadinama norm
konkurencija) ir paprastai taikoma specialioji forma, kuri tiksliau atspindi bendrosios veikos
pavojingumo laipsn. Bendrosios normos sankcija bna tokia, kuri apima ir specialiosios normos
sankcij. Taigi statym leidjas danai tikslingai kuria specialisias normas, kurios padeda geriau
individualizuoti bausm. Tokiu atveju, apie ideali sutapt kalbti nra pagrindo.
Reali tokia nusikalstam veik sutaptis, kai kiekvienas nusikaltimas realizuojamas savarankikais
veiksmais. Tai veikos, kurios padaromos skirtingu laiku, taiau tas atotrkis gali bti labai nedidelis.
Reali sutaptis du ar daugiau nusikalstam veik, kuriomis realizuojama bent 2 sudi poymiai.
Neretai pirma nusikalstama veika gali bti bdas pasiekti tam tikr tiksl. Kaltininkas sumans
pakankamai sudting nusikaltim. BK nenubria dideli skirtum tarp idealiosios ir realiosios
sutapties, taiau teisiniai padariniai skirtingi. Pvz. senaties skaiiavimas idealiai ir realiai sudiai yra
kitos (realios sutapties atveju senatis skaiiuojama nuo kiekvieno nusikaltimo). Taip pat sutapties forma
turi reikm skiriant bausm: idealiosios sutapties atveju subendrinimo principas danesnis, taip pat
daugiau galimybi bti atleistam nuo baudiamosios atsakomybs (kadangi veikos daromos vienu metu
ir maesnis pavojus). Realios sutapties atveju, galima matyti, kad asmenyb yra kriminogenikesn.
Sutapi iskyrimas turi takos parenkant bausms reim.
Recidyvas. Tai pakankamai danas atvejis teism praktikoje. Formos:
Paprastas. Norint konstatuoti recidyv, kalts forma turi bti tyia. Toki nusikaltim turi bti padaryta
ne maiau nei 2 ir neinyks teistumas bent u 1 nusikaltim. Neturi bti skaitomi nusikaltimai, kurie
padaryti nesulaukus pilnametysts, nesvarbu, kokio jie sunkumo. Nusikaltimai, padaryti usienyje
negali bti recidyvo dalis, jei jie Lietuvos BK nra nusikaltimai. Recidyvas gali bti konstatuotas tik
teismo ir jis sprendia padaryta veika yra nusikaltimas ar ne, baustina ar ne. Teismas atskirai
nekonstatuoja recidyvo, tai automatikai lemia nusikaltimo pripainimas. Teisines pasekmes recidyvas
sukelia kai padaroma nauja veika. Konstatuojant recidyv reikms neturi ios slygos:
1) Nusikaltimo ris;
2) Paskirtos bausms ris;
3) Bausms atlikimo vieta, reimas;
4) Ar bausm atlikta u ankstesn nusikalstam veik;
45
5) Kokia buvo bendrininkavimo ris;

Pavojingas. J apibdina tokie patys kriterijai kaip ir paprast recidyv. statym leidjas nemini kalts
formos, taiau akivaizdu, kad tai tyiniai nusikaltimai. Nurodytos keturios situacijos, kurioms esant
galima konstatuoti pavojing nusikaltim recidyv. Taiau padarius ias veikas nereikia, kad asmuo jau
tampa pavojingu recidyvistu. Teismas, sprsdamas dl asmens pripainimo pavojingu recidyvistu,
neatsivelgia teistum u nusikaltimus, kuriuos asmuo padar bdamas jaunesnis negu atuoniolika
met, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus u kuriuos teistumas yra inyks ar panaikintas, taip pat
usienyje padarytus nusikaltimus, u kuriuos Lietuvos Respublikos baudiamieji statymai atsakomybs
nenumato. Pavojingas nusikaltim recidyvas baigiasi tada, kai inyksta teistumas u bent vien
nusikaltim. Daugeto svoka galima tik tada, kai neinykusios teisins pasekms ir nra procesini
klii.
Teisins pasekms. Recidyvistams pagal statymus turi bti skiriama sunkesn bausm, recidyvistui turi bti
skiriama laisvs atmimo bausm, jei tokia numatyta sankcijoje. Pavojingam recidyvistui turi bti skiriamas
didesnis nei sankcijos vidurkis. Pavojingam recidyvistui turi bti netaikomas atleidimas nuo atsakomybs (arba
taikomas sunkesnmis slygomis). Iimtys galt bti daromos tik tuo atveju, kai asmuo padeda iaikinti
nusikalstam veik.
77 straipsnis. Lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo
bausms dalies pakeitimas velnesne bausme
3. Lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas
velnesne bausme netaikomas:
1) pavojingam recidyvistui;
2) laisvs atmimu iki gyvos galvos nuteistam asmeniui;
3) asmeniui, kuris jau buvo lygtinai atleistas nuo bausms prie termin ir per neatliktos bausms dalies laik
padar nauj tyin nusikaltim.
Taip pat recidyvistui ar pavojingam recidyvistui netaikomas nusikalstamos veikos maareikmikumas.
Amnestijos aktai tokiems nusikaltliams taikomi labai ribotai. Ilgesni teistumo terminai (10 m.). Dabar
galiojantis BK nenurodo recidyvisto poymi. Daugeto formos nra tarp aplinkybi, kurios sunkina
baudiamj atsakomyb.
BT teorija skiria daugiau recidyvo variant:
Bendrasis bet koks nusikalstamos veikos pakartojimas.
Specialusis padaroma vienar ar ta pati veik.
Penitencinis padaromas nusikaltimas, u kur BK numatytas laisvs atmimas.
Daugkartinis tas, kuris baustas u daug nusikaltim ir vl padaro vien ar daugiau nusikaltim.
27. Bausm
statym leidjas bausms sampratos apibrimo vengia ir neatskleidia. Bausms ir jos paskirties supratimas
keiantis valstybei ir vieuomenei taip pat keiiasi, todl paliekama tam erdvs nenurodant tiksliai BK bausms
turinio ir jos element. Nuo to, kaip suprantama nusikalstama veika ir bausms priklauso visa BT sistema.
Kalbant apie bausm, galima nurodyti kelis poymius:
1) Tai valstybs reakcija padaryt nusikalstam veik ir jos autorius. Konstituciniu lygiu yra tvirtinta
nuostata, kad bausm skiriama tik kaltam asmeniui.
2) i priemon gyvendinama asmeniui taikant statymus ir BK normas.
3) Bausm numatyta tik statymu.
4) Bausm skiriama tik teismo, tai konstitucin nuostata, kuri reikalinga ir norint ivengti susidorojimo.
Teismas ireikia valstybs vertinim jo veik, taigi asmuo ir jo veika yra pasmerkiami.
5) Tik teismas gali tenkinti atleidim nuo bausms.
6) Teismo sprendimai, susij su bausms taikymu, turi statymo gali visoms institucijoms.
46
7) Tik bausms sukelia ypatingas teisines pasekmes, kuri kitos poveikio priemons nesukelia (teistumas).
ie apribojimai tsiasi ne tik bausms atlikimo laikotarp, bet ir po to.
8) Bausm yra skiriama konkreiam asmeniui, kuris yra kaltas.
9) Bausm yra tam tikri suvarymai ar apribojimai, tokia bausm, kuri nesukelia joki nepatogum, nra
bausm. Prarandama judjimo laisv. statym leidjas siekia suderinti bausm bei padarytos veikos
proporcingum.
Bausms taikymas praeito amiaus pradioje buvo pagrstas ne vien kaltumu, bet ir pavojinga asmens bsena,
kilme (Soviet Sjungoje). Todl Konstitucija ir BK nustato, kad bausm gali bti taikoma tik kaltam asmeniui.
Ir ms valstybje 1994-1995 m. buvo priimtas prevencinio sulaikymo statymas, buvo galima iki 2 mn.
sulaikyti asmenis, kurie yra organizuot grupi vadai ir panas pavojingi asmenys. is statymas atne ir
naudos, nes rajonuose, kur buvo inoma apie nusikalstamas grupuotes, i ties buvo efektyviai ukardyti
nusikaltimai. Taiau buvo nusprsta, kad jis paeidia konstitucines asmens teises ir todl ilgai negaliojo.
28. Bausms paskirtis, tikslai
Bausms paskirtis vairiose valstybse suprantama skirtingai, ypa tai matyti istoriniu aspektu. Bausms
samprata priklauso nuo tam tikr alies ypatum. Todl bausm ireikiama skirtingomis svokomis. Ilg laik
bausm buvo kertas nusikaltliui. Kartais baudiami buvo netgi mirusieji.
Bausms tiksl supratimas lemia labai daug: nuo to priklauso ir penitencini staig sistema. Jei siekiama
nubausti, tai ir institucijos bus tokios, kurios atitikt tiksl. XX a. pr. kai buvo pastatytas Lukiki kaljimas,
turjo ne vien nubaudimo, bet ir aukljimo elementas didel svarba buvo teikiama religiniam aukljimui.
Kitose valstybse buvo taikomos tyljimo sistemos. Atsirado progresyvin sistema kuo geriau elgiasi
nuteistais, tuo greiiau jis gali ieiti laisv. Ms kalinimo staigos buvo pertvarkomos taip, kad atitikt kit
ali panaias staigas.
Bausms paskirtis yra realizuojama pasiekiant tokius tikslus:
41 straipsnis. Bausm ir jos paskirtis
2. Bausms paskirtis:
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstam veik darymo;
2) nubausti nusikalstam veik padarius asmen; Bausmei keliamas bendrosios prevencijos tikslas
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimyb daryti naujas nusikalstamas veikas; Specialioji prevencija
4) paveikti bausm atlikusius asmenis, kad laikytsi statym ir vl nenusikalst;
5) utikrinti teisingumo principo gyvendinim. Nauja nuostata.
Tokia bausms paskirtis yra bdinga bet kokiai bausmei. Skiriant kiekvien bausm turi bti irima, ar bus
pasiekti ie tikslai. Bausm turi bti pakankamai konkreti ir turti takos kaltininkui. Bausms tikslai turi bti
reals, teisingi. Tiktis visiko asmenybs pasikeitimo nra visikai realu (nors tai buvo keliama sovietinje
teisje). Turi bti realios galimybs pasiekti tai, kas keliama. Bausm turi pakoreguoti asmens mstysen ir
elges (bent tiek, kad asmuo pakartotinai nusikalst). Valstybs vairiai ireikia bausms tikslus, jos paskirt,
bet vis pirma ji turi daryti poveik tiems, kas padar nusikalstamas veikas ir tiems, kurie, j dar nepadar.
Bendroji ir specialioji prevencija
Reikalinga tam, kad bausm baugint ir asmenys nepasiduot situacijai ar susiklosiusioms aplinkybms.
Bausms stiprina t, kurie nemano nusikalsti nusistatym. Kalbant apie bendrj prevencij, vyksta tam tikra
diskusija, teigiama, kad bausmmis eidiama didel dalis visuomens, nes menkina asmen orum.
Nusikalstamumas yra ne vien recidyvizmas, nes jis sudaro tik 20% vis nusikaltim. Visa kita kyla i
visuomens, kuriai neva nereikalinga bendroji prevencija. Vienas i pagrindini bendrosios prevencijos aspekt
yra bausms neivengiamumas.
Specialioji prevencija prevencija jau padariusiems nusikalstamas veikas, kad asmenys pakartotinai
nenusikalst. Specialioji prevencija pasiekiama taikant laisvs atmimo bausmes, progresyvin sistem, tam
tikras reimas (pvz. darbas). kalinimo staigose yra tkstaniai panai specialiosios prevencijos priemoni.
47
Bausme turi bti realizuojamas teisingumas. Tai svarbus dalykas, nes Konstitucinis teismas apie teisingumo
princip taip pat yra daug ras. Teisingumas turi veikti ne tik kuriant, bet ir gyvendinant teis. Teisingumo
principas realizuojamas tada, kai skiriamos bausms, nemenkinanios nusikaltusiojo orumo.
29. Bausmi teorija
Vienas i bausmi teorij pagrind yra bausms teistumo problema: ar turi teis valstyb skirti bausm? Yra
teorij, kurios tai neigia, nes bausm yra tam tikra netektis, apribojimas. Su blogiu reikia kovoti griu, o ne
blogiu. Be to, reikia atsivelgti tai, kad asmuo yra gims laisvas ir negalima jo eminti. Teigiama, kad
bausms nusikalstamumui neturi didels takos. Bausmi teorijos gali bti klasifikuojamos ne vien bausmi
teistumo-neteistumo kriterijumi, taiau ir bausms paskirties kriterijumi. Bausm neturi speciali tiksl tai
tik nubaudimas (kertas). Tam tikros eklektins teorijos jungia vis teorij pagrinddines nuostatas, stengiasi jas
suderinti. Yra toki bausmi teorij, kaip atpildo, galimybi atimti galimyb padaryti nusikaltimus teorijos,
bauginimo teorijos.
Apildo teorija. Pagrindinis teiginys ala turi bti atlyginta. Joje skiriamos metafizin ir teologin kryptys.
Metafizin kryptis. Kiekvienas visuomens narys yra laisva asmenyb ir jis turi pasirinkti elgesio
variant, todl nusikaltimo padarymas yra logika jo elgesio pasekm. Bausm yra nusikaltlio teis.
Pagrindiniai atstovai buvo Kantas, Hgelis. Jie teig, kad bausm yra atpildas u nusikaltim, kadangi
kitaip nebt utikrinama visuomenje tvarka. Jei mogus nusikalsta, tai jis nori, kad su juo bt
pasielgta taip, kaip jis elgsi. To reikalauja lygybs principas. Taiau vertinant atpild, tos paios
krypties atstov pozicijos skiriasi. Atpildas ir teisingumo principas bus pasiektas, kai nusikaltlis gaus
toki bausm, kok nusikaltim padar (Taliono principas). Surasti ekvivalent yra labai sunku, teig
Hgelis, todl reikia bausti taip, kaip leidia statymas. Atpildo teorija rmsi filosofiniais teiginiais.
Atstovai pripasta, kad bausm yra neivengiama, jos tikslas nubausti nusikaltl. Esminis ginas tarp
krypties atstov ekvivalentikumas. Ekvivalentikumo principas XIX a. pab. XX a. pr. buvo
vyraujantis.
Teologin kryptis atpild sieja su dievikuoju pradu. Dievo nustatytas principas turi numatyti atpild,
o ne moni sistema. U nuodmes reikia kentti ir toks asmuo baudiamas bausme. Buvo
ginijamasi dl atpildo kaip bausms dydio. Propaguojamos grietos, iaurios bausms, klaidos nra
svarbios, nes j pasitaiko mogaus praktikoje. Jei asmuo nuteistas u nusikaltim mirties bausme, bet
jis to nenusipeln, taiau galbt jis nusipeln to u kit nusikaltim. Bausti reikia u tai, kad
nusiengiama dievikiesiems statymams.
Europoje atpildo teorijoje derinama su kitomis (pvz. Anglijoje socialinio atlyginimo teorija). Atpildas turi bti
toks, kad atlygint u padaryt nusikaltim bei pasmerkt asmen u jo veik. ios idjos buvo labai gajos, ia
teorija grindiama mirties bausm. Teorija turi tvirt palikim ir iais laikais (nemaai JAV valstij yra
tvirtinusios mirties bausm). ios krypties atstovai siek pagrsti, kodl bausm reikalinga. Silomos
konkreios priemons, kaip siekti teisingumo. Atpildo teorija deda pradi proporcingumo principui (bausm
turi atitikti padaryt veik, jos padarinius, taiau nereikia elgtis taip pat su nusikaltusiuoju, kaip jis elgsi su
auka), kuris nra tapatus ekvivalentikumo principui. Taip pat tvirtinamas bausms neivengiamumo principas.
Bausm turi atlikti ir prevencin funkcij, be to, bausm turi turti pataisomj pobd.
Galimybs padaryti nusikaltim teorija. i teorija siejama su antropologine kryptimi. Tam tikri asmenys yra
gim nusikalsti, jie yra usilik laukiniai civilizuotoje visuomenje. Teigiama, kad nusikalstamumas yra
biologin savyb, jie ypatinga monijos ris. Nusikaltliai turi tam tikrus stigmatus savybes, kurios
bdingos nusikaltliams. Kad asmuo bt ukardomas nusikalstamumas, reikia naikinti tas blogsias savybes
arba sunaikinti pat nusikaltl. Bausms tikslas atimti galimyb padaryti nusikaltim. Pats nusikaltimo faktas
nra svarbus, nes jis patvirtina mogaus prigimtin polink daryti nusikaltimus. Skiriant bausm reikia
atsivelgti nusikaltlio asmenyb, jo pavojingum. Taigi poveikio priemonse galima velgti
individualizacij. Nuolatiniams nusikaltliams turi bti taikomos mechanins priemons, o atsitiktiniams
nusikaltliams psichologinis poveikis. Pagalbins priemons padeda utikrinti prevencij. iuolaikin ios
teorijos modifikacija skiriasi, taikomos kitokios priemons, pvz. galimybs daryti nusikaltimus atmimas gali
bti laikomas ir ilgalaikis kalinimas. Arba tam tikri psichiniai ligoniai, kurie yra pavojingi visuomenei turi bti
izoliuojami, taikomos specialios priemons, nealojanios mogaus, bet jos utikrina tokio asmens interes
48
apsaug. Kiekvienoje visuomenje nusikalstamumas yra neivengiamas, taigi galima j tik sumainti, bet ne
visikai likviduoti. ioje teorijoje pagrindiama, kas lemia nusikalstamum, nors biologinis pradas yra
pakankamai siauras supratimas, taiau bent jau bandoma pagrsti. Pakankamai svarbu tai, kad stengiamasi
atimti galimyb daryti nusikaltimus. Neigiama ioje teorijoje yra tai, kad remiamasi tik biologiniu pradu ir kiti
faktoriai nepagrstai atmetami. Bausmi supratimas taip pat pernelyg siauras (bausms skirtos tik paalinti
neigiamoms savybms). Negali bti baudiama ir dl patologini bsen. Teorijos autoriai sil pernelyg
grietas bausmes, kurios yra sunkiai realizuojamos.
bauginimo teorija. Pagrindin idja baudiamj statym primimas ir vykdymas. bauginimas
nukreipiamas 2 visuomens grupes: bendroji prevencija (dar nepadariusiems nusikaltim) ir jau padariusiems
nusikaltimus. Bausm turi turti didesn bauginamj bausms pobd tai visuomens daliai, kuri yra linkusi
nusikalsti. Taigi bausms turi bti paios iauriausios. XIX a. i teorija pradedama tikslinti, o Fojerbachas j
modifikuoja. Bausm turi bti psichologins prievartos aspektas. Turi bti grasinama bausme (efektyvi
informacin BT funkcija) tiek priimant statymus, tiek juos taikant. moni poveikiui taikoma fizin ir psichin
prievarta, taigi pripastama ir specialioji prevencija.
Bausm turi bauginti linkusius nusikalsti. Dmesys paiam bausms vykdymui. Bausms turi bti tuo
grietesns, kuo labiau visuomen linkusi nusikalti (vieos bausms visuomens akyse). XVIII a. vid. i teorija
pradedama tikslinti.
Teisinis reguliavimas pakankamai rykus ir maina teisj savival vykdant teistum. Vliau auginimo teorija
koreguojama, siloma velninti represin poveik, turi bti siekiama bendrosios prevencijos. Kita bauginimo
teorijos kryptys siekia recidyvo prevencijos. Todl bausms bt tokios, kad syk jas patyrs asmuo daugiau
nebenusikalst. Todl jo silymu teismai turi turti neapibrtas teises, teismai turi parinkti efektyviausi
bausm. Pradedama kalbti apie aukljamj poveik. Jei recidyvo nra bausm pasiek savo tiksl. ios
teorijos element galima rasti baudiamojoje teisje ir politikoje. Apibendrinant teorij, galima nurodyti iuos
teigiamus momentus: bauginti progresyviau, paangiau, nereikia aklo atpildo; bendroji prevencija skirta tam,
kad nebt nauj nusikaltli; specialioji kad mat recidyvist. Taigi i teorija siekia plaiai suvokti
baudiamj statym paskirt. ios krypties atstovai teigia, kad bausms turi bti suvokiamos iauriai. Vis tik
bauginimo nepakanka. Ilgalaiki baudiamojo poveikio priemoni politika valstybei daug kainioja ir nebtinai
bna efektyvi, yra visuomens dalis, kuriai grietos bausms poveikio neturi. ios teorijos pagrindins idjos
neturi perspektyvos ir iaikinamumas gana emas atskleidiamas kas treias, kas antras nusikaltimas.
Pataisymo teorija. Bausm gali pataisyti. Teigiama, kad vienus nusikaltlius reikia izoliuoti, kitus pataisyti.
Teorija populiariausia XIX a. pab. XX a. pr. Svarbiausios idjos, pagrindianios teorij teigia, kad
kiekvienas asmuo nra prarads orumo, todl nusikaltlis, kaip smoninga btyb gali bti pataisomas.
Valstyb turi gerbti nusikaltl ir tikti jo noru taisytis bei sudaryti tam slygas. Bausms trukm turi bti
nustatoma tik teismo ir bausms atlikimo metu, o ne statymu. ios idjos, kurios buvo pakankamai plaiai
propaguojamos XX a. pr. turjo atstov ir Lietuvoje (Stankeviius, Jonaitis). J idjos buvo pakankamai
aktualios. Buvo tvirtinama, kad nusikaltliai turi bti grupuojami atskiriant pagal ami, nusikaltimus
polinkius. Turi bti sudaromos galimybs taisytis. Reikia atskirti gudusius nusikaltlius ir naujokus. ios
idjos buvo bandomos kai kuriuose Lietuvos bausms vietose, buvo tvirtintos progresyvios bausms,
atostogos. Pataisymo teorija griauna nusistatym, kad nusikaltliai nepataisomi. Teorija silo konkreius savo
idj gyvendinimo bdus, akcentuojamas visapusis nusikaltlio asmenybs tyrimas. Bet teigiama, kad i teorija
pernelyg nukreipta bausms atlikimo akt. J keiia reabilitacijos teorija.
iai teorijai padar didel poveik socialin mokykla (vienas atstov Gramatikas). Atstovai teig, kad kai
kuri svok reikia atsisakyti BT, nes jos bauginanios ir turi neigiam atspalv. ios idjos buvo populiarios
sovietiniu laikotarpiu. Buvo tvirtinama, kad konkreios nusikaltim sudtys nereikalingos, nusikaltlis turi bti
tokioje bsenoje, kad jaust, jog yra ne baudiamas, bet taisomas. Nusikaltlius reikia gydyti (tam takos turjo
antropologin mokykla). Buvo teigiama, kad kaljimai turi bti keiiami ligoninmis, kur nusikaltliai bt
gydomi specialiomis priemonmis. ios idjos pakankamai paangios ir jos ikreipta forma buvo perimtos
sovietins teiss. Atsisakant BT institut ir svok, BT praranda savo esm ir visuomens nra pasirengusios
tokioms priemonms. Ancelis teig, kad bausms atmesti negalima, nes dar nra nieko, kas pakeist bausmes.
Atgaivinama Riomerio idja apie nusikaltl, kad jis taip pat asmenyb. Vienas svarbiausi tiksl itirti
asmenyb ir tik tada skirti bausm, nes tuomet ji bus efektyviausia. Turi bti atsisakoma bausmi, kurios
emina nusikaltlius, garb, orum. Bausms turi ne siutinti nusikaltl, bet padti jam grti visuomen. Jei
49
nusikaltlis, kaip visuomens narys, yra atidavs dal teisi visuomenei, visuomen turi bti jam palanki ir
sudaryti galimyb taisytis. Teorijos pasekm JT prim elgesio su kaliniais taisykles.
Reabilitacijos teorija. Ji teigia, kad konkreiam asmeniui bausm gali padti keisti jo elges, asmuo atliks
bausm turi sugebti grti normal gyvenim ir ateityje vengti konflikt su baudiamuoju statymu. Bausme
turi bti siekiama pataisymo, bausms turi bti humanikos, procesas po bausms atlikimo taip pat svarbus.
Turi bti tokios priemons, kurios utikrint nusikaltlio elges po bausms atlikimo. ios teorijos esm
geriausiai ireikia Jonaiio teiginiai. Tinkam bausms slyg sudarymas po atlikimo. Tai turi bti
utikrinama tokiomis priemonmis: psichologine pagalba, ekonomins-socialins priemons (paalpos, pagalba
susirandant bst, darb). ios idjos labai paangios ir sovietiniu laikotarpiu buvo bandoma jas realizuoti.
Valstyb turi rpintis nusikaltlio elgesio korekcija, jis neturi bti paliekamas, pamirtamas, nusikaltlis turi
bti pakeistas nekonfliktuojant visuomens nar. ios idjos inomos, taiau labai sunkiai gyvendinamos.
Tam takos turi tokios politikos brangumas bei neigiamas visuomens poiris. ios sistemos pavyzdiu gali
bti Skandinavijos valstybs.
30. Bausmi sistema, bausmi rys
BK numato toki bausmi sistem:

42 straipsnis. Bausmi rys
1. Padariusiam nusikaltim asmeniui gali bti skiriamos ios bausms:
1) viej teisi atmimas;
2) teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas;
3) vieieji darbai;
4) bauda;
5) laisvs apribojimas;
6) aretas;
7) terminuotas laisvs atmimas;
8) laisvs atmimas iki gyvos galvos.
2. Padariusiam baudiamj nusiengim asmeniui gali bti skiriamos ios bausms:
1) viej teisi atmimas;
2) teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas;
3) vieieji darbai;
4) bauda;
5) laisvs apribojimas;
6) aretas.
Akivaizdu, kad statym leidjas numato gana daug bausmi, kurios padt pasiekti tiksl, numatyt BK 41 str.
Bausms gali bti atitinkamo sunkumo. Bausms individualizavimas tai galimyb teismui parinkti tinkam
bausm (diferencijuoti bausm). BK bendrojoje dalyje ivardijamos bausmi rys, nurodoma tvarka, kaip jos
skiriamos, o BK specialiosios dalies sankcijose, bausms konkretizuojamos numatomas tam tikras dydis. Tai
ne paprastas bausmi sraas, o tam tikra bausmi sistema.
BK bendrojoje dalyje bausms idstytos pagal sunkum, taigi bausmi sistema pagal sunkum idstytas,
isamus ir teismams privalomas bausmi sraas. is sraas privalomas ir statym leidjui, nes is gali skirti
tik tokias bausmes, kurios tvirtintos iame srae. Gali bti skiriamos tik tos bausms, kurios numatytos
statyme, tai reikia, kad gali bti skiriama tik tokio dydio bausm, kuri numatyta sankcijoje, i taisykl turi
iimi. Bausti grieiau negalima, laisvi atmimas gali bti taikomas ir teismo, teis dirbti tam tikr darb
gali paskirti teismas, net jei to nra tvirtinta sankcijoje. Atskirais atvejais teismo gali bti skiriama ir bauda.
Kai esant statyme numatytiems pagrindams ir slygoms galima velninti bausm, gali bti paskirta ir kita
bausm, nenumatyta sankcijoje. Teismas turi teis skirti bausm, kurios nra sankcijoje, jei to reikalauja
teisingumo principas.
statym leidjas leidia u t paia nusikalstam veik skirti tik vien bausm. Yra iimi, kai kalbama u
veik, gali bti padaroma daugiau veik ir skiriamos kelios bausms (idealioji sutaptis). Niekas negali skirti
bausmi, nenumatyt baudiamajame statyme. Ms BK stengiamasi tvirtinti humanikumo idj, nes
bausms tvirtintos nuo velniausios iki grieiausios. Taigi teismas turi iekoti bausms praddamas nuo
velniausios. Kiekviena sankcija sukurta remiantis iuo principu. Valstyb nra nusiteikusi taikyti itin griet
50
bausmi. Pateikta bausmi sistema rodo, kad taip statym leidjas supranta bausmi sunkum. Taikant
bausmi sudjimo taisykles, remiamasi 65 str. taisyklmis, kai bausms konvertuojamos viena kit. Dabartin
bausmi sistema yra pakankama, ji yra gana plati ir isami.
Siekiant painti bausmi sistem, neretai vartojami kriterijai, bausmi sistemai nusakyti. BK galime iskirti
tokias bausmi sistemas:
Bausms, skiriamos u nusikaltim padarym.
Bausms, skiriamos u baudiamj nusiengim padarym. Bausms tokios pat, kaip ir u nusikaltim
padarym, taiau negali bti skiriamas laisvs atmimas.
Bausms nepilnameiams.
Bausms juridiniams asmenims.
Bausms, ribojanios tam tikra teises.
Bausms, nesusijusios su laisvs atmimu.
Pagal subjektus, kuriems yra taikomos.
Terminuotos ar neterminuotos (pvz. bauda) bausms.
Susijusios su darbiniu poveikiu.
Bausms, kurios palieia subjekto turtinius interesus (bauda, teiss dirbti atmimas).
ios klasifikacijos rodo, kaip vystsi bausmi sistema ir tai, kad statym leidjas ieko bd, kaip nubausti.
Bausmi sistemos idstymas nuo sunkiausios iki velniausios yra vis dar tvirtintas kai kuriose alyse (ne tik
SSRS). Bausmi sistemose matyti, kad valstybs siekia isaugoti numatytus baudimo momentus. Bausmi
sistemos humanizuojamos, taikomas proporcingumo principas.
Viej atmimas. statym leidjo supratimu, i bausm yra velniausia.
44 straipsnis. Viej teisi atmimas
1. Viej teisi atmimas yra teiss bti irinktam ar paskirtam valstybs ar savivaldybs institucij ir staig,
moni ar nevalstybini organizacij renkamas ar skiriamas pareigas atmimas.
2. Viej teisi atmimas straipsnio sankcijoje nenustatomas. i bausm teismas skiria tais atvejais, kai
straipsnio sankcijoje numatyta teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm ir nusikalstama
veika padaryta piktnaudiaujant vieosiomis teismis.
3. Teismas, skirdamas viej teisi atmimo bausm, nurodo, kokia teis atimama. Vieosios teiss gali bti
atimtos nuo vieneri iki penkeri met. ios bausms terminas skaiiuojamas metais ir mnesiais.
Norint taikyti i bausm, pirmiausia reikia isiaikinti, kam ji gali bti taikoma. Tam kartais prireikia
analizuoti apie 10 statym. Atimamos teiss, jei nusikalstama veika padaryta piktnaudiaujant pareigomis. i
bausm gali bti taikoma turintiems ias teises ar galintiems jas turti. Bausm taikoma ir tiems, kuriems
viej teisi atmimas paskirtas kitais pagrindais. Teismas vertindamas situacij gali paskirti toki poveikio
priemon. i priemon skiriama 1-5 m. vykdyti pradedama, kai priimamas nuosprendis nepriklausomai nuo to,
ar yra paskirta kit bausmi. Gali bti atleidiama dl ligos, amnestijos ar malons. 2006 m. i bausm buvo
paskirta tik 39 kartus (i i viso 15 tkst. nuteistj). Tai rodo, kad bausm nelabai suprantama.
Vieieji darbai. Skiriami BK specialiosios dalies numatytais atvejais. Ji pakankamai velni ir nauja BK. Ji turt
bti pakankamai efektyvi, taiau ji gali bti taikoma tik tada, kai nuteistasis sutinka. ios bausms taikymo
sfera labai plati. Bausm skiriama, kai numatyta sankcijoje, taiau kartais ir teismui paskyrus. Teismas turi
nurodyti darb trukm ir kur jie turi bti atliekami. Jie turi bti atliekami tam tikrose staigose, pvz. slaugos
namuose. Teismai mano, kad tai nra sunki bausm, o danai ir nuteistj nesutikimas lemia tai, kad teismai
priversti iekoti pakaitalo.
31. Bausms skyrimas
Naujajame BK 54 str. ivystytas teisingumo procese institutas. BT bausm negali bti pasityiojimas i
nukentjusiojo, taip pat ji negali bti pernelyg velni. Vienas bendrj bausms skyrimo pagrind yra teisingas
nubaudimas. BK 54 str. 1 d. skiriant bausm turi bti laikomasi bendrj reikalavim. Individualizavimo
reikalavimai 54 str. 2 d., o 3 d. pabriamas teisingumo principo reikalavimas. Turi bti vertinta aplinkybi
visuma. Konstitucijos 7 str. 3 d., 31 str.
51
statym leidjas nustatydamas sankcij vertino nusikalstamos veikos pobd ir pagal statym leidjo
supratim parenkama sankcija. Taigi vadovaujamasi protingumo principu. Reikalaujama, kad teismas iekot
sankcijos, nustatytose ribose (specialiojoje dalyje). Taiau, jei teismas skiria velnesn bausm, nei numatyta
statyme, tai nepaeidia bausms skyrimo taisykli. Danai naudojamas 53 str., nes jis universalesnis j
galima skirti net ir tada, kai negalima pritaikyti 62 str. velninat bausm, bausms ribos negali bti
perengiamos (tik iimtinais atvejais). Vis pirma, teismas turi tikrinti, ar ta veika yra pagrindas baudiamajai
atsakomybei. Kai kada teismai taiko bausm, jei net nra pagrindo, todl btina isiaikinti, ar buvo sudtis.
Reikia isiaikinti, ar nra atsakomyb lengvinani aplinkybi, jei buvo bendrininkaujama, reikia tiksliai
nustatyti bendrininkavimo form ir r, patikrinti nusikalstamos veikos kvalifikacij (ar ji teisinga, ar teisingas
veikos vertinimas). Bausms skyrimu turi bti utikrinama bendroji prevencija bei kiti bausms tikslai.
Kai prieinama prie konkreios bausms, reikia vertinti u kiekvien nusikalstam veik, skiriant kiekvien
bausm reikia atsivelgti 54 str. 1 d. reikalavimus. Viskas turi bti vertinama, tiek asmenybs savybs,
nukentjusiojo interesai bei nusikaltusiojo interesai. LAT pabria, kad kiekvienai i aplinkybi turi bti
skiriamas vienodas dmesys. Neturi visko ugoti nusikaltimo sunkumas.
Nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra t pai nusikalstam veik lyginimas. Pavojingumo pobdis yra ta
informacija, kuria remiasi statym leidjas. Pavojingumo laipsnis kaip tikrovje pasireikia nusikalstama
veika. Ta pati veika gali bti neteisingai suprantant, kad ji buvo naudinga valstybei, nukentjusiajam ir kt. Tai
jau individualizacijos pradia.
Praktikos apibendrinimai yra lyginamasis procesas arba informacija, kaip teismai supranta tuos paius BK str.
Ar teisingai suprantama statymo dvasia. Taigi pavojingumo laipsnis neretai atsispindi teism
apibendrinimuose. Po pavojingumo laipsnio statym leidjas kalba apie kalts form ir r. Kiekviename
sprendime turi bti atskleidiamas kalts turinys t.y. teismas turi rodyti, kad asmuo kaltas. Buvo galimyb
suprasti, suvokti savo veikos pavojingum. Turi bti isiaikinami motyvai, tikslai, jei to nepadaroma, ar
mogus i viso yra pakaltinamas. Todl turi bti isiaikinami elgesio motyvai. Motyvai bdami vienu i
baudiamosios atsakomybs pagrind atskleidia asmenyb.
Kaltininko asmenyb. Sociologins mokyklos taka yra nuostata, kad asmenyb lemia kvalifikacij.
Apibdinant asmenyb turi bti vertinama visa informacija tiek ta, kuri yra teigiama, tiek neigiama. Svarbu ir
tai, kaip pats asmuo vertina savo veik, turi bti vertinama jo vertybin orientacija, ne vien nusikalstamos
veikos padarymo mechanizmas. Po kaltininko asmenybs nurodoma bendrininkavimo forma ir ris (24, 25, 26
str.). Kalbant apie atsakomyb lengvinanias ar sunkinanias aplinkybes turi bti remiamasi 5961 str. statym
leidjas suformuoja tam tikras taisykles. Aplinkybi lengvinani ar sunkinani atsakomyb reikm yra
suprantama kartais per plaiai, o kartais per siaurai. Tos aplinkybs, kurios yra kvalifikuojantis poymis, neturi
bti vertinamos skiriant bausm, nes jos jau yra nusikaltimo sudties poymis. Taiau nors tai tvirtinta
statyme, praktikoje visikai paklusti iam reikalavimui yra sudtinga. Tie padariniai bna tokie akivaizds ir
sunks, kad j neminti yra sudtinga. ios aplinkybs turi skirting iraik, todl statym leidjas yra
pernelyg kategorikas toki aplinkyb. statym leidjas reikalauja, kad bt vertinamos tiek lengvinanios,
tiek sunkinanios aplinkybs, nes jos yra skirtingos ir nra taip, kad jos vienos kitas neutralizuot. Pasiirti
1999-12-23 apibendrinim ir 2007 m. praktikos Nr. 27
velnesns, nei statyme numatyta bausms skyrimas
Teismas, atsivelgs visas aplinkybes gali paskirti velnesn nei statyme nustatyta bausm u kiekvien
nusikaltim. Net ir pati velniausia numatyta bausm gali bti per grieta. Jei nustatyta emiausioji riba,
statym leidjas palieka variant, kad ta riba bt perengiama. Galima mainti rib, taiau yra apribojim, t.y.
negalima skirti maesns bausms, nei gali bti skirta tai bausms riai (pvz. negalima skirti maiau nei 3
mn. laisvs atmimo). Tokiu atveju, galima paskirti velnesn bausms r.
Kalbant apie recidyvistus, jiems skiriama auktesn, nei bausms vidurkis, bausm. Taiau gali bti toki
situacij, kad ir bausms vidurkis gali bti per didelis, todl galima nukrypti nuo ios taisykls ir recidyvistui
palengvinama padtis.
Konstitucinis teismas taip pat yra pasisaks, kad gali bti taikomas 62 str. ir paskiriama velnesn, nei statyme
numatyta, bausm. Kartais teismas pernelyg danai naudodamasis iuos straipsniu tampa pernelyg humanikas.
Manoma, kad 62 str. neturt bti taikomas sunkius ir labai sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims.
52
Kadangi BK humanikumas yra beribis, kartais pasitaiko kontraversik situacij, kai skiriama laisvs atmimo
bausm, kuri turt pataisyti nusikaltl, tada paskiriama sankcija, maesn u statymo nustatyt rib ir
atidedamas bausms vykdymas.
BK 63 str. nustato taisykles, kaip turi bti skiriamos bausms, kai yra nusikalstam veik sutaptis, o 64 str.
apibdina nuosprendi sutapt.
63 str. Turi bti bent 2 nusikalstamos veikos, asmuo u jas neturi bti baustas.
64 str. Veikos turi bti atskleistos ir kvalifikuotos, priimamas nuosprendis. Vliau paaikja, kad iki
nuosprendio primimo buvo padaryta dar nusikalstam veik. Tai vadinama nuosprendi sutaptimi.
U kiekvien nusikalstam veik turi bti paskirta bausm. Tada paskirta galutin, subendrinta bausm.
Teismas turi nusprsti, kok galutin bausms skyrimo princip taikyti: apmimo ar sudjimo. Apmimo
principas grieiausia bausm apima visas kitas (t.y. ne tokios sunkios veikos skaitomos sunkias).
Dabartiniu metu statym leidjas nustato, jog apmimo principas taikomas esant idealiajai sutapiai arba
skirtingos nusikalstam veik kategorijos (skiriasi pavojingumo laipsniu). Taip pat principas taikomas, kai u
vien nuskalstam veik paskirtas laisvs atmimas iki gyvos galvos arba 20 m. bausm. Sudjimas negali
viryti maksimalios bausms ribos tai bausms riai. Gali bti sudedamos skirting ri bausms ir statym
leidjas numato tam tikrus koeficientus ar keitimo taisykles. Kai kurios bausms nra sudedamos (pvz. bauda,
tam tikr teisi atmimas).
Pas mus galioja realios bausms trukms principas, todl maksimalus laisvs atmimo laikas iki 20 m.
(nusikalstam veik sutapties atveju), ir iki 25 m. (nuosprendi sutapties atveju). Kit bausmi atveju tai
bausms riai nustatyta riba. Sudedant skirting ri bausmes, vadovaujamasi 65 str. manomos tokios
situacijos, kai bausmi rys yra nekeiiamos, o skiriamos su kitomis bausmmis (pvz. bauda). Gali bti, kad
bausms negali bti sudedamos ar keiiamos (tai pvz. teisi atmimas). Taiau ios bausms gali bti
apimamos. Taip pat bausms gali bti skiriamos kaip dvi galutins, jos gali bti numatytos tam paiam
subjektui u kelias nusikalstamas veikas.
Prie grieiausios bausms pridedamos kitos, velnesns bausms, tokia taisykl nustatyta, kad nebt
piktnaudiaujama bausmmis. Tokiu atveju, kai taikomas sudjimo principas, galutin, subendrinta bausm turi
bti grieiausia i vis, paskirt tam asmeniui. Tokia statymo nuostata palieka tam tikr laisv, teismas nra
varomas, koki bausms dal pridti prie grieiausios bausms (kai taikomas bausms sudjimo i dalies
principas).
Galutin subendrinta bausm taikant sudjimo princip turi bti tik tokia, kokia yra viena i paskirt bausmi.
Sutapt gali sudaryti vairios nusikalstamos veikos: nusikaltimais ir baudiamieji nusiengimai. Jei skiriamos
bausms u veikas, kurios nebuvo atskleistos skiriant nuosprend, turi bti paskirta galutin subendrinta
bausm. Anksiau, jei paaikdavo, kad yra veik, kurios iki nuosprendio neinomos, u jas paskiriamos
naujos bausms, o jau paskirtos bausms bdavo iskaidomos ir visos bausms i naujo subendrinamos. Taiau
dabar praktika formuojama ta linkme, kad subendrint bausmi skaidyti nereikia, nes gaunamas tas pats
rezultatas. Skiriant galutin, subendrint bausm nurodoma bausms atlikimo vieta.
Bausms vykdymo atidjimas galimas ir kai asmuo padaro veik ne pirm kart. Bausms vykdymo atidjimas
yra skiriamas tada, kai skiriama subendrinta bausm.
64 straipsnis. Bausms skyrimas, kai neatlikus bausms padaryta nauja nusikalstama veika
1. Jeigu nuteistasis, neatliks paskirtos bausms, padaro nauj nusikalstam veik arba nauj nusikalstam veik
bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausms vykdymas atidtas, arba nauj nusikalstam
veik neatliktos bausms laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausms prie termin, teismas, paskyrs
bausm u nauj nusikaltim ar baudiamj nusiengim, bausmes subendrina. Skirdamas subendrint bausm, teismas
gali bausmes visikai ar i dalies sudti.
2. Kai bausms visikai sudedamos, prie nauju nuosprendiu paskirtos bausms pridedama visa neatliktos
bausms dalis.
3. Kai bausms i dalies sudedamos, prie nauju nuosprendiu paskirtos bausms pridedama neatliktos bausms
dalis. Jeigu neatliktos bausms dalis yra didesn, tai prie jos pridedama nauju nuosprendiu paskirtos bausms dalis.
4. Kai bausm skiriama vadovaujantis io straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausm negali viryti dvideimt
penkeri met laisvs atmimo, o jeigu skiriama kitos ries bausm, io kodekso nustatyto tos ries bausms
maksimalaus dydio.
53
5. Jeigu u vien i padaryt nusikaltim buvo paskirta laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm, bausms
subendrinamos apmimo bdu ir subendrinta bausm yra laisvs atmimas iki gyvos galvos.
Tokia situacija galima bausms atidjimo laikotarpiu ar lygtinio atleidimo laikotarpiu. Akivaizdus didesnis
veikos pavojingumas, kai asmeniui yra atidedama bausm, juo pasitikima. Todl taikomas bausmi sudjimas
(visikas arba i dalies). Apmimas taikomas tik tada, kai bausm siekia 25 m., nes sudjimas neturi prasms.
Nuosprendi sutaptis rodo, kad asmuo prieinasi ir nenori taisytis. Vadovaujamasi 54 str. nuostatomis bei prie
naujai paskirtos bausms pridedama anksiau paskirta bausm. Ms statymas yra pakankamai humanikas,
nes kitose alyse bausms riba 30 m.
Taigi ankstesniu nuosprendiu skiriama bausm nekeiiama. velnesns bausms gali bti keiiamos tik
grietesnes. Bauda nekeiiama laisvs atmim, taiau iimtinais atvejais gali bti keiiama aret. Kai kada
pasiekiama tokia riba, kad k kaltininkas bedaryt, veika vertinama, taiau realiai jis jos neatlieka (kai yra
paskirta riba).
BK 66 str. tvirtina, kad bausms laik reikia skaityti kardomj kalinim, nes laisv taip pat buvo apribota.
32. Baudiamojo poveikio priemons ir j skyrimas
Tai naujas institutas BK. Baudiamojo poveikio priemonmis atsisakoma papildom bausmi tvirtint
sovietiniame kodekse. Baudiamojo poveikio priemons turi padti gyvendinti bausmi paskirt. tvirtinant
institut buvo siekiama ivengti dvigubo nubaudimo. Todl baudiamojo poveikio priemoni sistema yra
pakankamai plati. Pilnameiui asmeniui gali bti skiriamos tokios priemons:
67 straipsnis. Baudiamojo poveikio priemoni paskirtis ir rys
2. Pilnameiui asmeniui, atleistam nuo baudiamosios atsakomybs io kodekso VI skyriuje numatytais
pagrindais arba atleistam nuo bausms io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali bti skiriamos ios
baudiamojo poveikio priemons:
1) udraudimas naudotis specialia teise;
2) turtins alos atlyginimas ar paalinimas;
3) nemokami darbai;
4) moka nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond;
5) turto konfiskavimas.
Baudiamojo poveikio priemons gali bti skiriamos kartu su bausmmis (pvz. konfiskavimas). Teismas turi
priemones parinkti protingai, kad nebt skiriamos vienars bausms ir priemons. Skiriant baudiamojo
poveikio priemones teiss yra suvaromos, gali bti paskiriamos kelios baudiamojo poveikio priemons. Kai
kurios j turo prevencin poveik (realizuojama bausms paskirtis). Atskiros baudiamojo poveikio priemons
gali atstatyti nukentjusij teises (pvz. alos atlyginimas). iomis priemonmis skiriamas sustiprintas dmesys
nukentjusiojo interesams. Baudiamojo poveikio priemoni skyrimas nra teismo pareiga, todl jos gali bti
skiriamos arba ne. Atleidiant nuo atsakomybs gali bti skiriamos baudiamojo poveikio priemons, taiau
turi bti paaikinama, kodl jos skiriamos ar neskiriamos. Baudiamojo poveikio priemons kai kada gali bti
skiriamos vietoj bausms (pvz. asmuo negali atlikti viej darb). Tai reakcija padaryt nusikalstam veik.
Baudiamojo poveikio priemoni nevykdymas utraukia papildom atsakomyb, paskirtos poveikio priemons
yra privalomos. Jei poveikio priemoni nemanoma gyvendinti, jos gali bti keiiamos kitomis, taiau btinai
turi bti vykdomos. Teistumo baudiamojo poveikio priemons neutraukia. Turto konfiskavimas (nebtinai
priklausanio nuosavybs teise, bet susijusio su daroma nusikalstama veika) gali bti taikomas ir juridiniam
asmeniui. Parenkant baudiamojo poveikio priemones griet taisykli statym leidjas nenustato, galima
paskirti ir i karto kelias.
Udraudimas naudotis specialia teise. Baudiamojo poveikio priemoni sraas pradedamas ia poveikio
priemone. Teises turi visi mons: tiek gerieji, tiek blogieji. Teismis negali piktnaudiauti, jei tai daroma,
teiss gali bti atimamos. ios poveikio priemons nereikia painioti su bausme dirbti tam tikr darb, usiimti
tam tikra veikla udraudimu. Tokia baudiamojo poveikio priemon neturi bti susijusi su asmens veikla, darbu
(poveikio priemon neturi virsti bausme). Atimant specialij teis atimamas dokumentas, bet poveikio
priemons laikui pasibaigus dokumentas grinamas (jei nereikia perlaikyti su dokumentu susijusio egzamino
ar kt.). udraudimas galimas nuo 1 iki 3 m.
54
Turtins alos atlyginimas ar paalinimas. al atlyginti gali bti pareigotas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo.
Gali bti reikalaujama ekspert ivados, kad bt suderinti tiek kaltininko, tiek nukentjusiojo interesai ir kad
alos atlyginimas netapt pasipelnymu. Padaryta ala gali bti atlyginama tik vien kart (tuomet draudimo
imoka nukentjusiajam jau nepriklauso). ala turi bti atlyginama kuo greiiau, teismas gali nustatyti alos
atlyginimo termin.
Nemokami darbai. i poveikio priemon pakankamai artima vieiesiems darbams. Tai trumpesn poveikio
priemon. Ji turi bti realizuojama tose paiose sferose, kaip ir vieieji darbai sveikatos prieiros, globos,
rpybos organizacijos. Esminis elementas ratikas asmens, kuriam taikoma priemon, sutikimas. Teismai
skirdami i poveikio priemon turi vertinti nusikaltusiojo asmenyb. Jei dl objektyvi prieasi negalima
atlikti i darb, poveikio priemon turi bti keiiama kit.
mok nuo nukentjusij nuo nusikaltim asmen fond. Nors kalbama apie nusikaltimus, taiau gali bti
traukiami ir baudiamieji nusiengimai. moka yra nuo 5 iki 25 MGL. Tai papildoma galimyb utikrinti
nukentjusij interesus, sudaryti galimybes atstatyti nukentjusij teises. Skiriant i poveikio priemon turi
bti vertinama nusikaltlio asmenyb, ar jis tikrai gals sumokti mok (poveikio priemons skyrimo metu ar
ateityje, jei asmuo dirba, yra susituoks ir kt.). Teismas gali skirti termin, per kur turi bti sumokama moka.
Turto konfiskavimas. Tai poveikio priemon, kuri gali bti skiriama pilnameiams, nepilnameiams bei
juridiniams asmenims greta bausms. Konfiskuojama tai, kas buvo nusikaltimo rankis, priemon ar
nuskalstamos veikos rezultatas. Principas toks: daryti ,nusikaltimus neturi bti pelninga. Anksiau galiojusiame
BK buvo tvirtinta, kad galima konfiskuoti nuosavybs teise priklausant turt ir nebtinai susijus su
nusikalstama veika. Dl ios bausms buvo kreiptasi KT. Jis pasisak, kad tokios bausms visikai atsisakyti
negalima, todl buvo palikta specialioji konfiskacija (nusikaltimo ranki, priemoni), o paprasta konfiskacija
(nuosavybs teiss) buvo iimta i BK. iuo metu konfiskuoti ir tretiesiems asmenims priklausant turt, nes
asmenys perduodantys nuosavyb pasinaudoti kitiems turi suprasti, kam bus panaudotas jo daiktas ir prisiimti
atsakomyb. Konfiskavimas gali bti taikomas ir tam asmeniui, kuris nra patrauktas baudiamojon
atsakomybn. Turto konfiskavim vykdo antstoliai.
33. Atleidimas nuo bausms
Bausms paskyrimas logikas, dsningas baudiamojo proceso padarinys. Taiau danai manomos situacijos,
kad bausms atlikimas nemanomas ar atleidiant nuo bausms asmuo geriau pataisomas, gyvendinamas
bausms ekonomijos principas. statymas palieka galimyb keisti nuteistojo padt, nes mons skirtingi.
statym leidjas pateikia pakankamai plat variant sra. Nuo atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs
atleidimas nuo bausms skiriasi tuo, kad pirmajam yra taikomos grietesns slygos. Atleidiant nuo bausms
galima atleisti ir nuo sunki nusikaltim. Atleidiant nuo bausms ilieka didesns pasekms (teistumas).
Suprantama, kad teismas sprendia tiek atleidim nuo baudiamosios atsakomybs, tiek nuo bausms. Taiau
pirmajam tak daro nuketjusysis ir kiti proceso dalyviai. Atleidimo nuo bausms atveju, atleisti gali nebtinai
teismas (prezidentas).
Bausms vykdymo atidjimas
Vis pirma, is institutas buvo taikytas nepilnameiams; esant tam tikroms aikioms slygoms (j visuma).
Taikoma, kai tai nra sunkus nusikaltimas. 75 str. nra nuostatos jei pirm kart padar nusikalstam veik.
Atleisti galima tik nuo laivs atmimo bausms vykdymo. Yra trys atleidimo nuo bausms slygos:
Nusikalstam veik kategorija;
Bausms trukm;
Teismas turi pagrind manyti, kad asmuo daugiau nedarys nusikalstam veik.
Asmuo, kuriam turi bti atidtas bausms vykdymas, turi daugiau nebenusikalsti. Taigi statyme yra ufiksuota
dviprasmyb: jei asmeniui galima skirti iki 3 m. laisvs atmimo ir jam atidedama bausm. Teismas, viena
vertus, rodinja, kad asmuo yra toks, kad jam btina laisvs atmimo bausm, o kitoje to paties nuosprendio
dalyje motyvuojama, kad asmenyb tokia, jog galima atidti bausms vykdym. statym leidjas nekalba apie
bausms vykdymo atidjim padarius baudiamuosius nusiengimus.
Atidjimas nuo bausms vykdymo nra beslyginis. Taikant toki humanik priemon apysunki veik
padarymo atveju bt pernelyg velnu netaikyti joki apribojim. Todl taikomos baudiamojo poveikio
55
priemons ir tam tikri pareigojimai. Paliekama galimyb teismui parinkti tam tikrus pareigojimus, j skaiius
nra ribojamas, taiau btina atsivelgti asmenyb. pareigojim sraas yra isamus. Bausms vykdymo
atidjimas galimas nuo 1 iki 3 m. iuo laikotarpiu asmuo nra visai laisvas, j priiri bausms vykdymo
institucijos. Jos gali skirti spjim ar net teikti panaikinti bausms atidjim. statymas suteikia teis teismui 1
kart pratsti bausms atidjimo termin. Pataisos institucijos turi kreiptis su teikimu. LAT iaikino, kad gali
bti pratsiama 1 m. (i viso gali tstis 4 m.)
Bausms vykdymo atidjimo terminas turi bti skaiiuojamas nuo nuosprendio paskelbimo dienos, nes, kita
vertus, bt elgiamasi pernelyg humanikai. Bt ikreiptas 64 str. taikymas. BK neturi tapti nepagrstai
humaniku.
Paprastai bausms vykdymo atidjimo klausimas sprendiamas tik tada, kai paskiriama galutin, subendrinta
bausm. BK nenumato baudiamojo poveikio priemoni atidjimo. Jei yra anksiau paskirt baudiamojo
poveikio priemoni, jos turi bti toliau vykdomos. Svarbi slyga yra tai, kad teismas daro ivad, kad asmuo,
kuriam atidedamas bausms vykdymas, bus pakankamai protingas ir daugiau nebenusikals. Taiau bna ir
kitaip (ypa tai matyti, kai kalbama apie nepilnameius). Pakartotinis bausms atidjimas, jei daromos tokios
paios nusikalstamos veikos, manomas, taiau tokiu atveju teismai turt kruopiau vertinti bylos aplinkybes
ir nuteistojo asmenyb.
Teism praktika rodo, kad galimybs skirti pareigojimus nra inaudojamos. Pvz. kai asmuo deimtmeius
nedirba arba neisiblaivo. statym leidjas nepakankamai atsivelgia nukentjusiojo interes utikrinim. Jei
yra pagrindas manyti, kad asmuo nesilaiko jam numatyt pareigojim, pataisos inspekcija turi kreiptis dl
asmens spjimo. Jei nesilaikoma statym galima pratsti bausms vykdymo termin. Nors yra nustatyta
grieta tvarka, kaip turi dirbti pataisos inspekcijos, taiau jos pakankamai vangiai veikia ir teismui kartais tenka
paiam nusprsti, atleisti asmen nuo bausms vykdymo ar ne. Bausms atidjimas yra labai populiarus ir
kiekvienais metais priimama apie kelis tkstanius toki nuosprendi. Stengiamasi nenutraukti socialini
ryi, jei jie yra teigiami bei stiprs su eimos nariais ar darbdaviu.
Atleidimas nuo bausms dl ligos
Europos mogaus teisi konvencijoje tvirtintos nuostatos, kurios atkartotos Konstitucijoje. Jei asmuo suserga
sunkia, nepagydoma liga ar sutrinka psichika, tokiam asmeniui bausms vykdymas bt traktuojamas kaip
kankinimas, orumo eminimas. Atskirais atvejais teismas turi teis, o kitais privalo atleisti asmen nuo
bausms. Jei asmuo suserga psichine liga ir asmuo negali suprasti aplinkos, bausms atlikimas yra beprasmis,
nes ji nepasieks savo tikslo. Atskirais atvejais tolesnis bausms atlikimas gali virsti kankinimu ir kitiems
nuteistiesiems. kalinimo staig darbuotojai teigia, kad didioji dalis bausm atliekani asmen yra
sutrikusios psichikos. Atleidimas nuo bausms dl ligos yra ir humanikas, ir logikas. is atleidimas tvirtintas
76 str., tvirtinti keli atvejai: kaltininkui sutrinka psichika arba jis suserga po nusikalstamos veikos padarymo,
nuosprendio paskelbimo ir kt. is klausimas sprendiamas atskirais kiekvienu atveju, nes lig sraas nra
tvirtintas BK. Kriterijus nustato medikai, taiau galutin klausim priima teisjai. Jei teigiama, kad asmuo serga
jau seniai ar nepagydomai (tai irykja artjant nuosprendio dienai) argumentuojama, kad liga nesutrukd
padaryti nuskalstam veik, todl reikia skirti ir bausm.
Jei asmens bkl pagerja, bausms atlikimas gali bti tsiamas. Jei psichika sutrinka taip, kad asmuo nebegali
suvokti aplinkos, nebt pasiekta joki bausms tiksl ir toks asmuo turi bti atleistas. Atleidus asmen nuo
bausms, jam skiriamos priveriamojo medicininio poveikio priemons. Jomis siekiama padti paiam
asmeniui bei aplinkiniams. Tokie asmenys gali bti udaromi stacionariam gydymui staigas, kuriose praleista
viena diena prilyginama vienai laisvs atmimo dienai.
Lygtinis atleidimas nuo bausms atmimo prie termin
Straipsnio pavadinimas nra tikslus, nes atrodo, kad lygtinai atleidus asmen, jam bus paskirta velnesn
bausm. Taiau straipsnyje tvirtinti keli institutai. Pirminiai bausms tikslai turi bti pataisymas ir
resocializacija. Negalima numatyti vis situacij, todl 77 str. numatyta galimyb pritaikyti bausm keiiantis
situacijai. is institutas rodo ir tai, kad statym leidjas stiprina progresyvins bausms sistem: kuo geriau
asmuo elgiasi, tuo geresns slygos jam sudaromos.
Lygtinio atleidimo slygos:
Asmuo turi bti nuteistas laisvs atmimo bausme;
56
Bausm turi bti vykdoma, atskiroms nusikaltim kategorijoms yra nustatyta, kokia bausms dalis turi
bti atlikta, kad bti taikomas lygtinis atleidimas;
Asmuo turi rodyti, kad jis pasitais;
Tam tikroms nuteistj kategorijoms is atleidimas netaikomas (pvz. pavojingam recidyvistui, tyin
nusikaltim padariusiam);
Sprendia teismas penitencini staig teikimu;
Lygtinai atleidiama tam tikram laikotarpiui, pratsti ar trumpinti tok termin statymas neleidia;
sigalioja nuo nutarties paskelbimo, kad nebt sudarytos pernelyg palankios situacijos nuteistajam;
Pakeitimas velnesne bausme yra beslyginis (42, 45 sr.). jei asmuo padaro nauj nusikalstam veik, jis
negrta kalinimo staig (nebent padaryta veika verta paios grieiausios bausms). Jei keiiama nauja
velnesne terminuota bausme, ji neturi bti trumpesn, nei neatliktos bausms dalis. Jei skiriama nauja bausm,
ji gali turti tam tikrus apribojimus ar pareigojimus, taiau jie turi kilti i naujos bausms turinio, kako
papildomo pridti negalima. Turi bti laikomasi bendrj velnesni bausmi skyrimo taisykli. Jei neatlikta
laisvs atmimo dalis keiiama nauja bausme, nebtinai velnesn bausm pagal t straipsn. Jei yra ilikusi
pareigojim ar baudiamojo poveikio priemoni, jos turi bti atliekamos kartu su nauja bausme. Prie
ankstesns bausms nebegrtama, jei asmuo pakartotinai padaro nusikalstam veik.
Atleidimas nuo bausms amnestijos, malons bdais
Tai vieninteliai atvejai, kai bausms atleidimo klausimai sprendiami ne teisminse institucijose. Taiau tai
nepaeidia nuostatos, kad teisingumo vykdo tik teismas. Konstitucija tvirtina iimtin prezidento teis teikti
malon, o seimo teis priimti statymus (amnestija skiriama statymu). Prezidentas turi teis atleisti bet kokia
bausme nuteist asmen. Tai konstituciniai institutai, kurie palengvina nukentjusiojo padt. Amnestija buvo
inoma jau romn laikais, vliau ji, galima sakyti, isigim ir buvo taikoma auktj luom vadovams,kurie
padar nusikalstamas veikas. Bekarija ra, kad statymai yra skirti bausti, o atleidimas yra pataikavimas
nusikaltliams. Anot jo, sudaroma nebaustinumo situacija.
Galima skirti bendr ir atskir pasigaljim. Bendras yra amnestija, nes tai norminis aktas, kuriame neminimos
pavards. Malons aktas yra individualus. Tai klausimas, susijs su paia bausme. Asmuo gali nesutikti su
amnestija ar malone. Kartais asmuo teigia, kad jis yra visikai nekaltas ir todl jis siekia reabilitacijos, o ne
malons. Amnestijos ir malons aktai nra gero vardo atstatymo aktai, nes asmuo vis tiek ilieka nusikaltlis,
taiau jo pasigaili aukiausiosios institucijos.
Vlesni amnestijos statym projektai buvo nulemti t politik, kurie itin grietai irjo bausmes. Valstyb
buvo neprasiruousi tokiam nuteistj skaiiui ir buvo siekiama sumainti nuteistj skaii kalinimo
staigose. Lietuvoje buvo priimta apie 10 amnestijos statym. Nra tyrim, kaip ie aktai yra priimami
visuomenje, taiau irima skeptikai. Po neapgalvotos, itin humanikos amnestijos nusikalstamumas okteli ir
bausms grietinamos. Kalbant apie amnestij, pernelyg daug yra nesureguliuot viet paiame statyme.
Prezidentas pats nusistato kriterijus, kodl taikoma malon. Taigi i iimtin teis be ataskaitos. Statistika
rodo, kad taikant amnestij, atleidiama nuo keli imt iki keli tkstani asmen. Malon yra kitoks
institutas. iuo metu malon palieia tik kelis procentus besikreipianij ir malons aktai nra tokie dani.
Amnestija ir malon nereikia, kad veikos dekriminalizuojamos arba abejojama teismo sprendimu. statymas
labai bendrais bruoais tvirtina klausimus, kurie turi bti sprendiami amnestijos statyme. Taiau paprastai yra
kategorij nuteistj, kai amnestuojama pakankamai ribotai. Tai siejama su sunki arba labai sunki
nusikaltim padarymu. Beveik visose amnestijose nurodoma, koki reikm turi nuteistojo asmenyb. Bloga
asmenybs charakteristika nulemia amnestijos neskyrim. Paprastai sprendiami tokie klausimai: nurodomos
tam tikros kategorijos atleistin asmen, gali bti atleidiami nuo tam tikros bausms dalies.
Amnestija priklauso ir nuo tam tikr veik populiarumo, tokie asmenys tiktis malons negali. Gali bti
sumainama bausm (tai siejama su neatsargi nusikaltim padarymu). Amnestija netaikoma padariusiems
genocid ar kitus sunkius nusikaltimus. Ji netaikoma tiems, kuriems jau buvo taikyta. Deklaratyvi nuostata:
amnestija netaikoma tiems, kuries taikyta malon. Prezidentas atsargiai naudoja savo teis ir tik apie 2%
nepateisina jo pasitikjimo bei vl nusikalsta. I esms antr kart tiktis malons pagal amnestijos statym
vargiai manoma. Amnestija netaikoma besigydantiems, kol jie nebaigs gydymo kurso.
Amnestija yra kompleksinis institutas, nes ji tvirtinta BK, o kyla i Konstitucijos. Tam tikri dalykai galt bti
tvirtinti BK arba ileistas statymas apie amnestij ir malon, nes iuo metu tai nra visikai tvirtinta.
57
Teigiama, kad amnestija turt taikoma ir administraciniams teiss paeidimams. Kadangi iuo metu
administraciniai ir baudiamieji paeidimai yra neatriboti.
Malons statymas buvo priimtas 1920 m. ir buvo sprendiamas jau pirmosiose konstitucijose. Visais laikais
malon teikdavo prezidentas. Malons praymas turjo bti raomi neeidiamai ir pan., kad bt patenkinti.
Malon yra humanikas aktas, kuris palengvina nusikaltusiojo padt. Amnestija yra norminis teiss aktas ir
skirtas neribotam asmen skaiiui, malon yra grietai individualus teiss aktas, kuris priimamas prezidentui
neaikinant ir nemotyvuojant savo sprendimo. Prezidento galios pagal Konstitucij yra sprsti kiekvieno
asmens malons klausimus. statymas ar Konstitucija neriboja malons teikimo, jos teikimo tvark nustato pats
prezidentas. 2004 m. prezidentas savo dekretu patvirtino malons praym pateikimo tvark. ioje tvarkoje jis
nustat, kas gali tiktis iokio tokio palengvinimo. Tvarkoje nustatyta, kad malon gali bti teikiama tik tiems,
kurie atlieka bausm.
Malons komisijoje dalyvauja: LAT pirmininkas, vidaus reikal ministras, teisingumo ministras, policijos
kapelionas, seimo nariai, vairi organizacij nariai ir kt. Seimo nariams dalyvavimas nra privalomas, taiau
jie turi toki teis. Paprastai malon visikai ar i dalies atleidia nuo bausms. Jeigu malons praymas
netekinamas, tai toks asmuo po puss mat turi teis pakartotinai teikti praym. 1995 m. buvo tenkinama apie
25% praanij, dabar is skaiius maesnis.
34. Nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumai
Nepilnameiai yra tie, kurie nesulauk 18 m. taiau jau pasiek 14 ar 16 m. Nepilnameiams asmenims yra
siauresnis taikom bausmi ri sraas. Nors skiriant bausm turi bti atsivelgiama aplinkybes kurios lm
nusikaltim. Skiriant bausm turi bti inagrinjamas platesnis aplinkybi sraas. Daugiau galimybi atleisti
nuo baudiamosios atsakomybs, bausms, trumpesni teistumo terminai, daugiau galimybi taikyti
baudiamojo poveikio priemones. Sakoma, kad nepilnamei atsakomybs ypatumas yra ir tai, kad bausm turi
atitikti ami ir socialin brand, turi bti vertinama asmenyb ir kiek bausm pasieks savo tikslus.
Pats statym leidjas nurodo, kad skiriant bausmes turi bti ribojamas laisvs atmimas ir toki priemon kaip
manoma daniau keisti baudiamojo poveikio priemonmis. Turi bti siekiama vis mint tiksl, tada galima
kalbti apie efektyvi bausm bei atsakomyb. Visiki ypatumai turi bti taikomi nesulaukusiam 18 m., taiau
juos galima taikyti ir tiems, kurie nra sulauk 21 m., jeigu jie atsilik psichikai.
Nepilnameiui, padariusiam nusikaltim ar baudiamj nusiengim gali bti skiriamos baudiamojo poveikio
priemons. Pagal statym, gali bti parenkamos ne daugiau kaip 3 aukljamojo poveikio priemons. Todl
teismas, parinkdamas aukljamojo poveikio priemones, negali parinkti toki, kurios viena kit neutralizuot.
Priemons:
spjimas. Kaip savarankika priemon gali bti skiriama nepilnameiams. Tai lengviausia poveikio
priemon, kuri veiksminga padariusiems nusikalstam veik neatsargiai ir pan. taiau asmeniui turi bti
paaikinama, kad kitkart padarius nusikalstam veik bausm bus sunkesn.
Turtins alos atlyginimas ar jos paalinimas. Teismas skirdamas i poveikio priemon, turi sitikinti,
kad asmuo gali atlyginti al ir to nereiks padaryti tvams ar globjams.
Nemokami aukljamojo pobdio darbai. Turi bti skiriami ten, kur darbas i ties turi aukljamj
pobd. Bet kokie darbai turi bti skiriami, jei yra ratikas nepilnameio sutikimas. Tokios sutikimo
nesant gali bti konstatuojama, kad paeidiama mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencija.
Atidavimas tvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Galima labai platus sraas toki
asmen. Taiau reikia atsivelgti tai, kad ie asmenys turi daryti teigiam tak. Priemon turi bti
skiriama nuo 6 mn. iki 3 m. bet ne daugiau kaip iki 18 m. Nepilnameiai gali bti pareigojami dl
vienokio ar kitokio elgesio. Asmenys, prisim glob turi informuoti institucijas, kaip jiems sekasi.
Elgesio apribojimas. Jis gali bti skiriamas nuo 30 d. iki 1 m., teismas gali nustatyti vairi pareigojim
(lankytis vairiose vietose, usiimti tam tikra veikla ir pan.).
Atidavimas specialij aukljimo staig. Klasikin poveikio priemon, ji yra pakankamai rimta,
sukelia pakankamai daug apribojim.
58
35. Senatis
Apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis

Galimi vairs terminai:
95 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis
1. Asmeniui, padariusiam nusikalstam veik, negali bti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu:
1) praj:
a) dveji metai, kai padarytas baudiamasis nusiengimas;
b) penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyinis nusikaltimas;
c) atuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyinis nusikaltimas;
d) deimt met, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas;
e) penkiolika met, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas;
f) dvideimt met, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijs su tyiniu kito mogaus gyvybs atmimu;
io instituto esm tokia, kad sujus terminams, taikyti baudiamosios atsakomybs negalima. Iki tol vieni ar
kiti apribojimai galimi. Jeigu asmuo nesislapsto nuo teisminio nagrinjimo, o procesas nepradedamas, i ties
yra pagrindas nepriimti apkaltinamojo nuosprendio. Tam tikra prasme yra problema, kadangi ikiteisminis
tyrimas trunka ilgai. LAT yra pasisaks, kad reikia atsivelgti skiriant bausm, jei utruko ikiteisminis tyrimas
ar teisminis procesas. Asmuo, kuriam taikoma tokia priemon neturi bti padars nusikalstamos veikos ir neturi
slapstytis nuo nusikalstamo tyrimo. Galima sakyti, kad asmuo, jei jis elgiasi teisingai, yra pasitaiss.
is institutas praktikoje yra taikomas gana danai ir yra svarbus. Jis atspindi ms valstybs tradicijas:
negalima teisti mirusij ar t, kuriems tai jau nebetenka prasms (Statut nuostata). Jeigu asmeniui pavyko
ivengti be piktavalik pastang ivengti teisingumo, valstyb mano, kad reikia baigti proces. Prieingu
atveju, tai bt tyiojimasis i teisingumo sistemos ir paties asmens, kuris patiria tam tikr neigiam
igyvenim.
Yra tam tikr nusikaltim (monikumui, genocido nusikaltimai, karo nusikaltimai), kuriems senatis
netaikoma. Jei asmuo vengia proceso, jei vengimas nepasireikia nusikalstama veika, senaties terminas sustoja.
Taiau net ir pasislpus, valstyb tam tikrais atvejais atsisako vykdyti teisingum io asmens atvilgiu.
Baudimas tapt neorus i valstybs puss. Nuo naujo nusikalstamos veikos padarymo senaties eiga pradedama
i naujo.
Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis
Tai situacija, kai nuosprendis jau priimtas, bet nra vykdomas. Jis skaiiuojamas nuo nuosprendio siteisjimo
iki vykdymo dienos.
96 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis
1. Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu:
1) jis nebuvo vykdytas:
a) per dvejus metus, kai paskirta bausm u baudiamj nusiengim, arba
b) per trejus metus, kai paskirta ne laisvs atmimo bausm, arba kai paskirta laisvs atmimo bausm nevirija
dvej met, arba
c) per penkerius metus, kai paskirta laisvs atmimo bausm nevirija penkeri met, arba
d) per deimt met, kai paskirta laisvs atmimo bausm nevirija deimt met, arba
e) per penkiolika met, kai paskirta laisvs atmimo bausm virija deimt met ar paskirtas laisvs atmimas iki
gyvos galvos, ir
2) per io straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyt laik nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausms ir nepadaro
naujos nusikalstamos veikos.
iuo atveju nustatyta daugiau kriterij. iuo atvej greiiau galime kalbti apie pabrtinai netinkam
teissaugos institucij darb (pvz. teisjas pamirta priimti nuosprend). Gali bti, kad asmuo pats vengia
nuosprendio vykdymo. Eiga gali arba sustoti, arba nutrkti. Valstyb turi efektyviai organizuoti savo
funkcijas.
59
36. Teistumas
Tai padtis, kuri gali bti vertinama, kaip baudiamosios atsakomybs pabaiga, kai asmuo dar jauia padarytos
nusikalstamos veikos pasekmes. statymas nepateikia teistumo sampratos, taiau paprastai ji apibdinama kaip
specifin asmens padtis, nubausto dl nusikaltimo padarymo ir jau atlikusio bausm. Pasekms, nulemianios
jo padt yra:
Bendrateisins pasekms. statymas tokiu atveju suteikia atskiroms institucijoms riboti tam tikras teises
(pvz. sigyti aunamj ginkl). Oficiali apklaus metu toks asmuo turi pateikti informacij, kas buvo
teistas. Negalima uimti tam tikr pareig, kurioms reikalinga nepriekaitinga reputacija. Atsivelgiant
teistum galima riboti tik tokios teiss, kurias numato statymas.
Baudiamosios teisins pasekms. moment atsivelgiama skiriant bausm (nors teistumas nra
sunkinanti aplinkyb), taiau j atsivelgiama, kai apibdinama asmenyb. Turi reikm pripastant
asmen recidyvistu ar pavojingu recidyvistu. Apribotas yra bausmi velninimas.
Teistumas atsiranda nuo tos dienos, kai siteisja apkaltinamasis nuosprendis. Taiau yra iimi. Teistumo
situacijos nesukelia atvejai, kai asmuo atleidiamas nuo bausms dl ligos. Teistumas gali inykti ar gali bti
panaikinamas. Tai gali bti daroma teismo iniciatyva arba paties nuteistojo praymu. Galbt tai paskatins
statym leidj pasinaudoti savo teise ir sprsti amnestijos tvarka teistumo klausimus. Teistumas inyksta
savaime ir specialaus patvirtinimo nereikia. Padarius nusikaltim vis tik suraomi visi teistumai, nes tai
pakankamai rimta informacija vertinant asmens asmenyb.
Nepilnameiams asmenims teistumas yra sumainamas per pus. Netapati situacija yra teistumo inykimas ir
reabilitacija.
37. Priveriamosios medicinos priemons
Visikai manomos situacijos, kai asmuo darydamas nusikalstam veik yra nepakaltinamas. ios priemons
anksiau buvo naudojamos kovoje su disidentais. inant tai, kad buvo piktnaudiaudavo su psichiatrija, lm
tai, kad dabar su iomis poveikio priemonmis elgiamasi atsargiai. Jos jungia ir teisinius ir medicininius
momentus. Priemons skiriamos tik patarus medikams, kai tai reikalinga. i priemoni skyrimo tvark nustato
BK ir BPK. Priemons taikomos asmenims, kurie padaro nusikalstamas veikas. Tik teismas nusprendia skirti
ar ne bei nustato laik, kuriam ios priemons turi bti skirtos. Skirtingai nuo bausms, ios priemons
neskirtos nubausti, o igydyti. Asmuo, kuriam skiriamos ios priemons, nra smerkiamos valstybs. Jomis
siekiama apsaugoti asmen bei aplinkinius ir padti paiam asmeniui. Todl ios priemons gali bti
apibdinamos kaip prevencija, bet jokiu bdu ne nubaudimas.
38. Baudiamosios teiss mokslo raida (mokyklos)
BT negali pasigirti tokiomis senomis tradicijomis, kaip romn teis. Ji pradta dstyti nuo XII a. ir tai buvo
kanon teiss aikinimas (buvo pateikiamas statym komentaras). BT, kaip teis, siejama su Monteskj ir Lui
de Sekonda vardais ir Monteskj darbu Apie Konstitucijos dvasi. Vliau minimi Bekarija, Ruso, Volteru ir
kt. Paprastai iskiriamos trys mokyklos:
Klasikin
Antropologin
Sociologin
Jos sujungia daug krypi, taiau teisingiausia bt iki klasikins teiss mokyklos iskirti vietjik teiss
mokykl. Tai revoliucij pagrindu savo supratimo apie baudiamj teis,baudiamj politik, pateikimas.
Pvz. Didioji prancz revoliucija buvo siejama su baudiamja teise. alia Monteskj, Ruso ir Voltero
iskiriama ir Marato pavard.
Su Monteskj pavarde siejamas valdi padalijimas, jo veikalas Apie statym dvasi. Jis teig, kad
baudiamasis statymas yra taikomas pernelyg danai, vis pirma tai siejama su nusikaltim religinje sferoje
mainimu. Taip pat monarcho eidimas ir panas nusikaltimai, neturt bti laikomi nusikaltimais. Turi bti
baudiama u veikas, o ne mintis, sitikinimus. Bausti reikia u iorinius veiksmus. Svarbu buvo ir tai, kad
60
nusikaltimai turi bti aikiai apibdinti nurodant j bruous. Keliama proporcingumo idja bausms turi
atitikti padarytus nusikaltimus. Monteskj rytingai pasisako prie mirties bausms taikym. Mirties bausms
turi bti atsisakoma u turtinius, religinius nusikaltimus, monarcho eidim. Monteskj man, kad
nusikalstamumas didja ten, kur iltesnis klimatas. Keliama prevencijos idja svarbu ne nubausti, o ukirsti
keli. Tai siejama su visuomens tobuljimu.
Bekarijos veikale Apie nusikaltimus ir bausmes ryki humanizmo idja. Jis vysto tam tikras Monteskj idjas.
statymus turi kurti statym leidjas, tik jis gali kriminalizuoti veikas. Konkrei veik nustatymas ir
nubaudimas turi bti teismo kompetencijoje. Gali bti persekiojama tik u veiksmus, bet ne u ketinimus.
Bausms vienodos visiems pilieiams, vis lygyb prie statym. Stiprinamos idjos apie proporcingumo
princip. Bausmi laiptuose neturi bti vietos iaurumui, svarbus ne bausmi grietumas, o j
neivengiamumas. Bausms turi bti ne bauginanios, bet tokios, kurios ukirst keli recidyvui. Mirties
bausm tiesiogins takos nusikalstamumui neturi. Mirties bausm, anot jo, nra efektyvi, tai tik iaurumo
pamokymas, o ias pamokas duoda valstyb.
Volteras. Jis pagal savo isilavinim nebuvo teisininkas, taiau jo idjos turjo daug takos BT teorijai. Jis
para BT statym komentar. Jis pasiymjo kaip aktyvus banyios prieininkas. Religiniai nusikaltimai
neturi bti baudiami BT priemonmis. Jis teig, kad kitatiki banyios persekiojimai yra neprotingi ir juos
kritikavo. Jis vysto bausms ir nusikaltimo atitikimo proporcingumo idj. Anot jo, mirties bausm nra
ieitis.
.P. Maratas. Buvo publicistas, mokslininkas, fizikas. Jo idjos idstytos veikale Baudiamj statym
planas. statymuose neturi bti nieko, kas turi bti neaiku, nesuprantama ar netikslu. statymai turi bti tokie,
kad asmenys inot, kas j laukia. statymuose nereikia bijoti perdto tikslumo, jie turi bti suprantami,
paskelbti, prieinami ir pigs (kiekvienas gali sigyti). Jis pirm kart kelia idj, kad su BT reikia elgtis
atsargiai, jei statymai nra aiks ir suprantami, kyla klausimas, ar jie nepaeidia mogaus teisi ir laisvi.
Paymtina, kad jis ikl BT bendrosios ir specialiosios teiss idj. Savo veikale pateikia projekt, kuriame
idstyta nusikaltim analiz (savotikas BK projektas). tvirtinti proporcingumo, nusikaltim prevencijos
principai. Ryks skirtumai tarp Bekarijos ir kit mstytoj nuostat, jis buvo didiausias revoliucionierius.
Kviesdamas nuversti tironik reim jis palaik statym nesilaikym.
Klasikin BT mokykla susiformavo XVIII-XIX a. Vis pirma, i mokykla siejama su vokiei mokslininkais
tai pagrindiniai autoriai (Fojerbachas, Kantas).
I. Kantas suformuoja baudiamosios atsakomybs idj. Formuojamas socialinis-etinis baudiamosios
atsakomybs pagrindas. Savo idj jis sieja su dorove. Jis mano, kad asmuo yra dorovingas, kai beslygikai
paklsta statymo imperatyvui. Tada mogus elgiasi teisingai. mogus yra laisvas elgtis taip, kaip nori, jei jis
nevaro kit moni laisvs. mogus gali rinktis vienok ar kitok elgesio variant. mogus yra pajgus daryti
k nori ir todl valstybei suteikiama laisv bausti tuos, kurie nepaklsta statymui. Teiss paeidjas protinga,
smoninga, valinga atsakomyb. Valios, elgesio laisv tapo svarbia idja kuriant bausmi sistem. Bausms turi
bti pritaikytos smoningam asmeniui, kuris geba suvokti j reikm. Turi bti kuriamos prevencins
priemons, kurios taikomos protingai asmenybei. Klasikins BT mokyklos trkumas vis atsakym iekoma
moguje. Tai reikia, kad klasikai atsiribojo nuo realybs ir is trkumas lm, kad i mokykl teko
modifikuoti. Valios laisvs idja negaljo paaikinti didjanio nusikalstamumo. Bausmi koncepcijoje
dominuoja Taliono principo realizavimas. Taip buvo suprantama proporcija. Tokios idjos ingsnis atgal,
lyginant su vietjais.
F. W. Hgelis. Su jo vardu siejamas dialektinis metodas. Vieni i io metodo pusi: prieybi vienybs dsnis,
neigimo neigimo dsnis ir kt. Hgelis naudojo triados princip viskas vyksta tokiomis fazmis: tez, antitez
(neigimas), sintez. Tez atitinka statym, antitez individual elges, BT nuostat paeidim, sintez
reakcija padaryt nusikaltim. Valstybs teis bausti remiasi logiku teisingumu, bausms neivengimu, o ne
gsdinimu. mogus gali bti baudiamas tik u veiksmus, bet ne u mintis. Subjektas poelgi visuma. Buvo
neigiamas objektyvus pakaltinimas (baudiama tik u padaryt veik). Turi bti atsivelgiama asmens kalt.
Anot Hgelio, gali bti ribotai pakaltinam ar nepakaltinam moni. Taigi tokia idja buvo nauja. Hgeliui
priklauso btinojo reikalingumo institutas. io instituto uuomazgos tvirtintos ir Statutuose. Buvo vystomas
teisingumo principas, kuris atmet Hgelio supratim, kad kertas yra pateisinamas. Hgelis ra, kad
kodifikuota teis yra ymiai geresn ir tobulesn. Jis ra ir apie teisj savivals apribojim. Tik tada gali bti
pasiekiamas teisingumas.
61
Fojerbachas pats ymiausias XIX a. mokslininkas. Jo darbuose ireikiamos pagrindins klasikins mokyklos
idjos. Jis tvirtino, kad baudiamoji atsakomyb galima tik u veiksmus, bet ne u mintis. Baudiamuosiuose
statymuose turi bti apibrtos sankcijos. Tai turi riboti teism savival. Jis sukr nusikaltimo sudties idj,
kalt. Buvo aikinama, kad kalt gali bti tyin ir neatsargi (culpa, dolus). Baudiamosios atsakomybs
pagrindas objektyvi ir subjektyvi poymi visuma. Turi bti atsivelgiama, tai, kokia stadija padaryta
veika, bendrininkai turi bti baudiami pagal savo indl. Jis pareng 1813 m. Bavarijos kodekso projekt. Jame
buvo tvirtinta, kad straipsniai turi bti idstomi pagal tiksli tvark, sudtys turi bti aikios, baudiama u
religinius nusikaltimus.
Klasikai vysto BT dalijimo bendrj ir specialij dalis. statymai turi bti aiks, tiksls, visiems suprantami.
Jei statymo raid neaiki, jis turi bti aikinamas kalinamojo naudai. Klasikai ivyst mokym apie statymo
struktr. Straipsn sudaro hipotez, dispozicija ir sankcija. Klasikai tvirtino, kad bendrojoje dalyje tvirtinamos
hipotezs. Jie teig, kad statymuose turi bti nurodomos apibrtos sankcijos ir tai turt bti garantija, kad
nebus savivals. Jie reikalauja atsivelgti visas aplinkybes skiriant bausm. Klasikai pagrind statymo
aikinimo btinum. Jie akcentavo, kad asmenys gali bti nepakaltinami. Jie iki tobulumo ivyst svokas,
definicijas ir BT mokykla buvo juntama aikiai to meto statymuose. statymai pasiymjo aukta juridine
technika. Klasikai statym aikino pat i savs ir tai lm atitrkim nuo realybs. Jie negaljo paaikinti
aut nusikalstamum ir negaljo pasilyti kit priemoni, kaip tik statym tobulinim. Vliau klasikins teiss
mokyklos atstov darbuose galima velgti modifikacij. Pradeda tvirtinti, kad elges gali lemti moni
patologija, tam tikra liga, valios laisv nebesuabsoliutinama. Atsiranda lengvinanios ir sunkinanios
aplinkybs. Skiriant bausm turt bti atsivelgiama specialist ivadas.
Antropologin BT mokykla. Klasikams nesugebant paaikinti auganio nusikalstamumo, aren ieina i
mokykla. Pagrindinis atstovas Lombrozo. Bet dar iki jo buvo ios mokyklos uuomazg, pvz. La Fatero
darbai. Jis teig, kad paveldimi veido bruoai taip pat ir polinkis nusikalstamum. Daktaras Galis pradeda
vystyti idjas, priklausanias antropologins teiss mokyklai. Didiausias indlis yra priskiriamas Lombrozo ir
jo pasekjams (Feri). Mokykl pradjo gydytojai, kurie kaljimuose matavo ir svre nusikaltlius. Buvo
iskiriami stigmatai savybs, kurios lemia nusikalstamum. Buvo teigiama, kad nusikaltliais gimstama, todl
reikia taikyti iaurias priemones (mirties bausm, kastracija ir kt.). Nusikaltliai buvo vertinami kaip atavizmo
reikinys (pavlav, usilik laukiniai visuomenje). Teismai nereikalingi, vietoj j turi bti tam tikri
administraciniai organai, kurie nustatyt, k links asmuo. Komisijos turi vertinti mones ir konstatuoti
vienok ar kitok nusikaltlio tip. Nusikaltliai neivengiamas visuomens reikinys ir turi bti priemoni,
kurios neleist pasireikti nusikalstamumui. ios idjos buvo realizuojamos tam tikr valstybi politikoje
(Vokietijoje faizmas ir kt.). Antropologin mokykla ir faistinje Italijoje ir Vokietijoje turjo pasisekim. Yra
paangi idj, taiau jiems buvo svetimas supratimas, kad dominuojant vaidmen turi socialin aplinka. XX a.
2 de. buvo imtos neigti ios teorijos. Nors antropologin mokykla iuo metu netaikoma, taiau yra ilikusi
idj. Tvirtinama, kad yra keli procentai moni, linkusi konfliktuoti. Kalbant apie antropologin mokykl,
bandoma pritaikyti prieastingumo dsn nusikalstam poelgi mechanizme. Buvo siekiama ianalizuoti
nusikalstamumo prieastis, bausms turi bti siejamos ir su asmenybe. ioje mokykloje jau buvo ufiksuotos
metodologins idjos.
Sociologin teiss mokykla. Ji keiia antropologins teiss mokykl. Sukuriama nusikalstamumo faktori
teorija. ios mokyklos pagrindiniai atstovai Listas, Princas, Tangancevas. Iskiriami tokie faktoriai:
1) Kosminiai (fizikiniai) reikiniai. Tiek klimatas, tiek kosminiai reikiniai turi takos nusikaltim
suakyvjimui.
2) Individuals (biologiniai) faktoriai. Amius, lytis, ydos, psichikos ligos turi takos nusikalstamumui.
Taigi kuriama faktori sistema ir atsisakoma pagrindinio determinanto, kuris vienas nulemia asmens elges.
Baudiamoji teis skaidoma tokias kryptis:
Baudiamoji teis tam tikra doktrina, teorija, kuri reikalinga studijuojantiems teis ir taikantiems
baudiamuosius statymus. Neatmetami BT institutai, taiau velgiama nauja j prasm.
Kriminologija. Atiduodama duokl antropologams iskiriamas asmenybs dmesys.
Baudiamoji politika.
Listas skiria ir fenologijos krypt.
62
Taiau pagrindinis dmesys skiriamas aikinimui, kas lemia vienokius ar kitokius statymus, institut sukrim
BT. I esms iekoma t faktori, kurie svarbs BT. Nusikaltimo samprata modelis, pagal kur teisininkai
apibdina tam tikrus reikinius. Taigi sociologai skiria dmes gyvenimo slyg analizei. Kai reikiniai
ufiksuojami baudiamajame statyme, jie tampa svokomis ir atitrksta nuo realybs. Taiau, kai paeidiamas
is statymas vl turi bti vertinama realyb. Sociologai teig, kad nusikalstamumas yra aminas, jis egzistuos,
kol egzistuoja visuomen. Vienas i esmini moment ioje teorijoje kosmini veiksni pripainimas. Buvo
atrastas dsningumas tarp kosmini reikini ir nusikalstamumo. Atrandama prietaringos bsenos idja, vieni
pritar tokiai idjai, kiti j kritikavo. Taiau sociologai teig, kad pavojingos bsenos konstatavimas viena i
skmingos kovos su nusikalstamumo slyg. Siekiant apsaugoti visuomen reikalingos ne tik bausms, bet ir
poveikio (socialins apsaugos) priemons, kurios bt taikomos asmeniui, kelianiam pavoj. Sociologai
tvirtino, kad kol tokie asmenys nepereng rib, reikia rinkti informacij apie juos. Taiau, jei visuomen toki
moni gyvenimo bdui, reikia imtis priemoni (kartais netgi izoliuoti iuos asmenis). Sovietiniu laikotarpiu
socialins apsaugos priemons buvo pritaikomos savitu bdu taikant tokias priemones asmenims,
gyvenantiems tam tikroje teritorijoje, kur padarytas nusikaltimas ar kraujo ryiais susijusiems su tokiais
asmenimis. Sociologai tvirtino, kad bausms turi bti represyvios, taiau humanikos. Bausms turi nekenkti
artimiesiems ir atitikti padaryt veik. Asmenybs analizei turi bti skiriama didel reikm. Tam tikros
priveriamosios priemons turi bti naudojamos.
ios idjos realizuotos ir ms baudiamojoje teisje atsivelgiama asmenyb, pripastamas ribotas
pakaltinamumas, nepakaltinamumas ir tokiems asmenims taikomos atitinkamos priemons. Sociologin
mokykla nurodo mokslin keli BT. Ji daroma gyvesn ir siejama su realybe, apibendrinami reikiniai ir
suteikiama teisin iraika jiems. Sociologai padjo pagrind kriminologijai. Tam tikr sociologins mokyklos
modifikacij buvo daug.
Mokslininkas Gramatikas tvirtino, kad atskirais atvejais valstyb net negali bausti asmen ir gali taikyti
prevencines medicinines priemones. Valstyb turi sukurti institucij ir priemoni sistem, kuri bt taikoma
asmenims, keliantiems pavoj. Tokie pasilymai sulaukdavo daug kritikos. Gelbstint sociologins mokyklos
idjas atisiranda naujoji sociologin mokykla, kurios pradininkas Markas Ancelis. Jis teig, kad valstyb
negali atsisakyti BT, nes kitoki priemoni, kaip baudiamoji teis visuomen nra sukrusi. Ji turi bti
naudojama kaip resocializacijos priemon. Asmuo turi turti galimybi grti normal gyvenim.
Baudiamuosius statymus taiko mons, todl bdingos klaidos. Turi bti paliekama galimyb reaguoti
keiiant bausmes, bausms atlikimo slygas, jei asmuo jau pataisytas. tvirtinamas progresyvin bausm. reikia
blaiviai suprasti tuos, kurie padar nusikaltimus ir poveikio priemones taikyti atsivelgus plai asmenybs
analiz. Ancelis tvirtinto, kad valstyb turi turti du kelius: baudiamoji teis ir socialins gynybos priemoni
sistema. Buvo silomos tam tikros priemons pvz. draudimas tam tikriems asmenims turti ginklus, vairuoti
transporto priemones ir kt. Tai pritaikyta ir ms sistemoje.
Pasiirt: kalts ris ir forma; kalt bendrininkaujant; prieastinis ryys (turi bti nurodoma, kad kaltininko
veikoje gldjo toki padarini kilimo galimyb, veika galjo sukelti tik tokius padarinius, jie kilo tik dl
kaltininko veikos, o ne sikius treiosioms jgoms, turi bti suvoktas prieastinis ryys kaltininko);
63

BaudžiamojiBendroji - 2008 Jovitos

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

You might also like

BaudžiamojiBendroji - 2008 Jovitos

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

BaudžiamojiBendroji - 2008 Jovitos

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Baudiamoji

BAUDIAMOSIOS TEISS SVOKA, FUNKCIJOS, SISTEMA, MOKSLAS ...................................................................................................... 3

38. BAUDIAMOSIOS TEISS MOKSLO RAIDA (MOKYKLOS) ............................................................................................................. 60

Baudiamosios teiss svoka, funkcijos, sistema, mokslas

1. Baudiamosios teiss sistema

10 straipsnis. Nusikalstam veik rys

2. Baudiamosios teiss vieta teiss sistemoje

Vieta teiss sistemoje. Rykiausi panaumai:

3. Baudiamosios teiss mokslas

5. Baudiamosios teiss principai

6. Baudiamoji atsakomyb ir jos pagrindai

Baudiamosios atsakomybs skirtumai nuo kit teisins atsakomybs pagrind

7. Baudiamosios teiss altiniai

Baudiamosios teiss altiniai plaija prasme

8. Lietuvos Baudiamasis kodeksas

9. Baudiamj statym ir kit baudiamosios teiss altini aikinimas

10. Baudiamj statym galiojimas teritorijos ir laiko atvilgiu

(LAT 2002-12-20 nr.38)

11. Nusikalstama veika, nusikalstamumas

12 straipsnis. Baudiamasis nusiengimas

12. Nusikalstam veik klasifikacija

13. Nusikalstamumo kaita

14. Nusikalstamos veikos sudtis

Nusikaltimai, nusiengimai statymuose yra apraomi sudtimis. Tai teisinis-valstybinis nusikaltim

15. Nusikalstamos veikos objektas

16. Kiti objektyvieji poymiai

17. Nusikalstamos veikos subjektas

18. Nusikalstamos veikos subjektyvieji poymiai

16 straipsnis. Neatsargus nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas

19. Juridini asmen atsakomyb

21. Baudiamosios veikos stadijos

23. Bendrininkavimo formos

150 straipsnis. Seksualinis prievartavimas

250(1) straipsnis. Terorizmo kurstymas

24. Aplinkybs, alinanios baudiamj atsakomyb

Gintis galima tik kai ksinamasi teistus interesus.

25. Btinasis reikalingumas

31 straipsnis. Btinasis reikalingumas

26. Nusikaltim daugetas

5) Kokia buvo bendrininkavimo ris;

28. Bausms paskirtis, tikslai

29. Bausmi teorija

30. Bausmi sistema, bausmi rys

BK numato toki bausmi sistem:

31. Bausms skyrimas

32. Baudiamojo poveikio priemons ir j skyrimas

33. Atleidimas nuo bausms

34. Nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumai

Apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis

37. Priveriamosios medicinos priemons

38. Baudiamosios teiss mokslo raida (mokyklos)

You might also like