Bakaveckas Administracine Teise Bendroji Dalis Vadovelis 2005 PDF

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
Audrius Bakaveckas, Algimantas Dziegoraitis,

Audron Dziegoraitien, Adolfas Gylys, Raimundas Kalesnykas,
Birut Praneviien, Edmundas Rusinas, Stasys edbaras,
Algimantas Urmonas, Dainius ilinskas
LIETUVOS
ADMINISTRACIN
TEIS
BENDROJI DALIS
Vadovlis
Antroji laida
Vilnius 2005
UDK 342.9(474.5)(075.8)
Li227
2004 m. gruodio 10 d. Nr. A-250

Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos Auktj mokykl bendrj
vadovli leidybos komisijos rekomenduota
Vadovlio autoriai:
Doc. dr. Audrius Bakaveckas III skyriaus 1 poskyrio 1.11.8 skirsniai
Doc. dr. Algimantas Dziegoraitis vadas, I skyriaus 1 poskyrio 1.5 ir 1.5.1 skirsniai
Audron Dziegoraitien I skyriaus 2 poskyrio 2.5 skirsnis
Adolfas Gylys III skyriaus 1 poskyrio 1.9, 1.10, 1.11 skirsniai
Doc. dr. Raimundas Kalesnykas IV ir V skyriai
Edmundas Rusinas (kartu su doc. dr. Birute Praneviiene) I skyriaus 1 poskyrio
1.6 skirsnis
Stasys edbaras III skyriaus 1 poskyrio 1.131.13.20 skirsniai
Doc. dr. Algimantas Urmonas I skyriaus 1 poskyrio 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.4.1 skirsniai,
2 poskyrio 2.1, 2.2, 2.3, 2.4 skirsniai, II skyrius, III skyriaus 1 poskyrio 1.14 skirsnis
Dr. Dainius ilinskas III skyriaus 1 poskyrio 1.12 skirsnis
Vadovlio mokslinis redaktorius ir koordinatorius doc. dr. Algimantas Dziego-

raitis
Recenzavo:
Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Teiss filosofijos katedros vedjas prof.
habil. dr. Alfonsas Vaivila
Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Konstitucins ir administracins teiss katedros
vedjas prof. dr. Antanas Marcijonas
Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Administracins teiss ir proceso katedros

2004 m. rugsjo 13 d. posdio sprendimu (protokolo Nr. 1ATK-2) vadovlis rekomenduotas
spausdinti
Mykolo Romerio universiteto vadovli, monografij, mokslini, mokomj, metodini

bei kit leidini aprobavimo spaudai komisija 2005 m. birelio 29 d. posdyje (protokolas
Nr. 2L-5) vadovl patvirtino spausdinti
Visos leidinio leidybos teiss saugomos. is leidinys arba kuri nors jo dalis negali bti dauginami,
taisomi ar kitu bdu platinami be leidjo sutikimo.
ISBN 9955-19-005-1 Mykolo Romerio universitetas, 2005

Audrius Bakaveckas, Algimantas Dziegoraitis,
Audron Dziegoraitien, Adolfas Gylys, Raimundas
Kalesnykas, Birut Praneviien, Edmundas Rusinas,
Stasys edbaras, Algimantas Urmonas,
Dainius ilinskas, 2005
Bendroji dalis 3
TURINYS
VADAS.......................................................................................................... 8
I SKYRIUS
1. ADMINISTRACIN TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS

AKA.......................................................................................................... 26
1.1. Konstitucinis ir socialinis valstybs vykdomosios valdios vaid-
muo.................................................................................................... 26
1.2. vadins administracins teiss svokos ir kategorijos bei j
komentarai........................................................................................ 38
1.3. Administracins teiss vieta Lietuvos teisinje sistemoje............. 51
1.4. Administracins teiss objekt sociologinio tyrimo programa.... 87
1.4.1. Administracins teiss objekt tyrimas taikant sociologi-
nius metodus........................................................................... 101
1.5. Administracins teiss mokslo samprata, jo dalykas ir funkcijos.106
1.5.1. Administracins teiss mokslas Lietuvoje 19181940 m. ... 152
1.6. Administracins teiss, kaip savarankikos teiss akos, genez.
Pasaulio ali administracin teis ir jos poymiai....................... 159
2. ADMINISTRACINS TEISS NORMOS........................................... 172
2.1. Administracinis teisinis reguliavimo mechanizmas ir jo
elementai........................................................................................... 172
2.2. Administracins teiss normos....................................................... 174
2.3. Administracins teiss norm aikinimo aktai.............................. 184
2.4. Administraciniai teisiniai santykiai................................................. 186
2.5. Administraciniai teisiniai reimai................................................... 192
2.5.1. Valstybinis valdymas ir administraciniai teisiniai reimai...193
2.5.2. Valstybinio ir administracinio teisinio reguliavimo santy-
kis............................................................................................. 195
2.5.3. Administracini teisini reim prigimtis, samprata ir po-
ymiai....................................................................................... 197
2.5.4. Administracini teisini reim turinys................................202
2.5.5. Administracini teisini reim klasifikacija....................... 206
2.5.5.1. Ypatingosios valstybs padties reguliavimas ad-
ministraciniais teisiniais reimais............................ 209
2.5.5.2. Legitims administraciniai teisiniai reimai........... 211
2.5.5.3. Funkciniai administraciniai teisiniai reimai.......... 218
4 LIETUVOS ADMINISTRACIN TEIS
II SKYRIUS
1. VIEOJO ADMINISTRAVIMO TURINYS IR PAGRINDINIAI

PRINCIPAI................................................................................................ 222
1.1. Vieojo valdymo (administravimo) svoka ir esm....................... 222
1.1.1. Valstybs valdymas................................................................. 223
1.1.2. Valstybs valdymas ir jo administravimas............................ 225
1.1.3. Valstybs ir staig administravimas..................................... 227
1.1.4. Vieojo administravimo esm................................................ 228
1.1.5. Vieojo administravimo turinys............................................. 230
1.2. Administracins teiss principai......................................................232
1.3. Atskir administracins teiss princip taikymo ypatumai.......... 240
1.3.1. Konstitucinio teisins valstybs principo taikymas.............. 240
1.3.2. Subsidiarumo principo turinys ir jo taikymo problemos..... 243
1.3.3. Proporcingumo principo taikymas administracinse
bylose....................................................................................... 245
1.3.4. Informavimo principas........................................................... 250
III SKYRIUS
1. ADMINISTRACINS TEISS SUBJEKTAI....................................... 253
1.1. Bendri administracins teiss subjekt bruoai............................. 253
1.2. Vykdomosios valdios institucij sistema....................................... 263
1.3. Lietuvos Respublikos Prezidentas.................................................. 287
1.4. Lietuvos Respublikos Vyriausyb................................................... 298
1.5. Lietuvos Respublikos ministerijos.................................................. 314
1.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybs staigos.................................... 328
1.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybs komitetai, komisijos ir
tarybos............................................................................................... 333
1.8. Lietuvos Respublikos staigos prie ministerij.............................. 339
1.9. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai.
Regionin pltra............................................................................... 343
1.10. Lietuvos Respublikos apskrii virinink institucijos............... 349
1.11. Lietuvos Respublikos savivaldybi institucijos............................ 352
1.12. Lietuvos Respublikos pilieiai ir usienieiai.............................. 371
1.13. Valstybs tarnyba ir valstybs tarnautojai.................................... 376
1.13.1. Valstybs tarnyb reglamentuojani teiss akt
sistema................................................................................... 378
1.13.2. Pagrindiniai valstybs tarnybos principai........................... 381
1.13.3. Valstybs tarnautojo svoka ir valstybs tarnautoj klasi-
fikacija................................................................................... 386
Bendroji dalis 5
1.13.4. Valstybs tarnautoj teisnumas ir veiksnumas.................. 394

1.13.5. Pagrindins primimo valstybs tarnyb taisykls........... 397
1.13.6. Valstybs tarnautoj pareigos............................................. 407
1.13.7. Valstybs tarnautoj teiss.................................................. 409
1.13.8. Apribojimai, taikomi valstybs tarnautojams.....................412
1.13.9. Valstybs tarnautoj karjera................................................ 416
1.13.10. Valstybs tarnautoj darbo umokestis............................ 422
1.13.11. Valstybs tarnautoj atostogos.......................................... 425
1.13.12. Valstybs tarnautoj socialins garantijos........................429
1.13.13. Valstybs tarnautoj skatinimas........................................ 433
1.13.14. Valstybs tarnautoj tarnybin atsakomyb.................... 435
1.13.15. Valstybs tarnautoj materialin atsakomyb................. 442
1.13.16. Valstybs tarnautoj administracin atsakomyb........... 445
1.13.17. Valstybs tarnautoj baudiamoji atsakomyb................ 447
1.13.18. Valstybs tarnautoj mokymas.......................................... 451
1.13.19. Valstybs tarnybos valdymas............................................. 455
1.13.20. Valstybs tarnautojo statuso praradimas......................... 456
1.14. Nevyriausybini organizacij svoka, esm ir vieta
visuomenje.................................................................................... 464
IV SKYRIUS
1. VIEOJO ADMINISTRAVIMO FORMOS......................................... 475

1.1. Vieojo administravimo formos samprata..................................... 475
1.2. Vieojo administravimo form rys.............................................. 478
1.2.1. Teisins vieojo administravimo formos 479
1.2.2. Neteisins vieojo administravimo formos........................... 481
2. VIEOJO ADMINISTRAVIMO TEISS AKTAI...............................483
2.1. Vieojo administravimo teiss akt samprata ir pagrindiniai
poymiai............................................................................................ 483
2.2. Vieojo administravimo teiss akt teisin reikm...................... 488
2.3. Vieojo administravimo teiss akt skirtumas nuo kit teiss
akt ir dokument............................................................................ 489
2.3.1. Vieojo administravimo teiss akto ir statymo santykis..... 490
2.3.2. Vieojo administravimo teiss akt ir teismini institucij
leidiam teiss akt skirtumai............................................. 492
2.3.3. Vieojo administravimo teiss aktai ir nevyriausybini or-
ganizacij leidiami teiss aktai............................................ 494
2.3.4. Vieojo administravimo teiss akt ir civilini sutari
skirtumai.................................................................................. 495
2.3.5. Vieojo administravimo teiss akt ir dokument, turin-

i juridin reikm, skirtumai.............................................. 496
2.4. Vieojo administravimo teiss akt sistema ir klasifikacija..........496
2.5. Vieojo administravimo teiss aktams keliami reikalavimai ir j
nesilaikymo padariniai..................................................................... 501
2.6. Vieojo administravimo teiss akt leidybos procedra ir jos
stadijos............................................................................................... 505
3. VIEOJO ADMINISTRAVIMO METODAI....................................... 511
3.1. Vieojo administravimo metod samprata.................................... 511
3.2. Vieojo administravimo metod rys............................................514
3.2.1. Bendrieji vieo administravimo metodai.............................. 515
3.2.2. Specialieji vieojo administravimo metodai......................... 520
3.3. Administracini ir ekonomini metod derinimas vieojo ad-
ministravimo srityje.......................................................................... 522
V SKYRIUS
1. VIEOJO ADMINISTRAVIMO TEISTUMO UTIKRINIMAS.. 525

1.1. Teistumo utikrinimo vieajame administravime samprata....... 525
1.1.1. Teistumo utikrinimo vieajame administravime svoka
ir bdai..................................................................................... 527
1.2. Kontrols, vykdymo tikrinimo ir prieiros santykis..................... 528
2. VIEOJO ADMINISTRAVIMO KONTROL................................... 532
2.1. Vieojo administravimo kontrols svoka ir pagrindiniai
principai............................................................................................ 532
2.2. Vieojo administravimo kontrols rys........................................ 534
2.3. Lietuvos Respublikos Prezidento vykdoma vieojo administra-
vimo institucij kontrol.................................................................. 537
2.4. Lietuvos Respublikos Seimo (parlamentin) vykdoma vieojo
administravimo institucij kontrol................................................539
2.4.1. Seimo kontrolieriai ir j administracinis teisinis statusas... 541
2.4.2. Kitos Seimo steigiamos kontrols institucijos ir j admi-
nistracinis teisinis statusas..................................................... 544
2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybs vykdoma kontrol................. 549
2.6. Lietuvos Respublikos valstybs kontrol ir jos administracinis
teisinis statusas................................................................................. 552
2.6.1. Lietuvos Respublikos valstybs kontrols kompetencija.... 553
2.6.2. Lietuvos Respublikos valstybs kontrols institucij
struktra, j galiojimai ir atskaitomyb............................... 555
Bendroji dalis 7
2.6.3. Valstybs auditas: samprata, rys, valstybinis reguliavi-

mas ir veiklos organizavimas................................................. 558
3. VIEOJO ADMINISTRAVIMO INSTITUCIJ VYKDOMA
ADMINISTRACIN PRIEIRA....................................................... 563
3.1. Vieojo administravimo institucij vykdomos administracins
prieiros svoka ir poymiai.......................................................... 564
3.2. Vieojo administravimo institucij vykdomos administracins
prieiros rys................................................................................. 565
3.3. Valstybini inspekcij, policijos kontrols ir prieiros funkci-
jos vieojo administravimo srityje................................................... 568
4. TEISMO KONTROLINS FUNKCIJOS VIEOJO ADMINIS-
TRAVIMO SRITYJE............................................................................... 570
4.1. Teismo kontrolini funkcij formos ir j vykdymo ypatumai
vieojo administravimo srityje......................................................... 571
4.1.1. Bendrosios kompetencijos teisim kontrolini funkcij
formos ir j vykdymo ypatumai vieojo administravimo
srityje........................................................................................573
4.1.2. Specializuot teism kontrolini funkcij formos ir j
vykdymo ypatumai vieojo administravimo srityje.............. 578
4.1.2.1. Pareikimai itirti normini administracini akt
teistum................................................................... 579
4.1.2.2. Atskiroji teismo nutartis........................................... 582
4.1.3. Konstitucinis Teismas ir vieojo administravimo instituci-
j kontrol............................................................................... 584
5. PILIEI IR KIT ASMEN PRAYM, PAREIKIM,
PASILYM IR SKUND NAGRINJIMAS VIEOJO
ADMINISTRAVIMO IR KITOSE INSTITUCIJOSE........................ 590
5.1. Pagrindins svokos......................................................................... 591
5.2. Administracin procedra ir jos vykdymo tvarka.......................... 592
5.3. Piliei ir kit asmen aptarnavimo vieojo administravimo ir
kitose institucijose tvarka................................................................ 595
5.3.1. Piliei ir kit asmen, atvykusi vieojo administravi-
mo institucij, aptarnavimo tvarka........................................597
5.3.2. Vieno langelio aptarnavimo tarnyba................................. 599
5.3.3. Piliei ir kit asmen aptarnavimo telefonu vieojo ad-
ministravimo ir kitose institucijose tvarka............................ 601
LITERATRA.............................................................................................. 603
VADAS
Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. birelio 25 d. nutarimu Nr.

VIII810 pritar Teisins sistemos reformos metmen (toliau Metme-
nys) naujai redakcijai ir pasil Vyriausybei iki 1998 m. gruodio 1 d. pat-
virtinti Metmen gyvendinimo program1. Taiau Metmenyse i daugybs
alies valdymo institucij buvo numatyta pertvarkyti pagal teisins valsty-
bs model tik dviej Vidaus reikal ir Teisingumo ministerijos funkci-
jas. Antai Vidaus reikal ministerija turjo bti laipsnikai pertvarkoma
civilin, strateginio ir metodinio vadovavimo vidaus reikal sistemai insti-
tucij, formuojani nusikalstamumo prevencijos, vieosios tvarkos ir sau-
gumo utikrinimo, civilins ir gaisrins saugos (kartu su Krato apsaugos
ministerija), valstybins sienos apsaugos, migracijos ir emigracijos politik.
Metmenyse numatyta, kad vidaus reikal sistemos funkcijas ministerija
gyvendins per Policijos, Pasienio, Mokesi policijos, Migracijos, Prie-
gaisrins apsaugos departamentus, Specialij tyrim tarnyb ir j strukt-
rinius bei kitus padalinius. Metmenyse taip pat nustatyta, kad kita Teisin-
gumo ministerija yra atsakinga u teisingumo sistemos institucij (Ape-
liacinio, apygard ir apylinki teism, prokuratros, advokatros, notariato
ir kt.) organizacin metodin vadovavim, darbo slyg sudarym, i insti-
tucij organizacins veiklos prieir ir koordinavim, teisingumo vykdymo
nepriklausomumo utikrinim. Metmenys nubr ir Lietuvos teiss siste-
mos krimo kryptis ir pirm kart atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje nu-
stat, kad Lietuvos teis bus kuriama laikantis europietikos tradicijos, Lie-
tuvos istorins patirties, dabartini teiss standart, derinant skirtingus tei-
sinio reguliavimo metodus kodifikuojama vieoji (Baudiamasis, Baudia-
mojo proceso, Administracini teiss paeidim ir Administracinio proce-
so kodeksai) ir privatin (Civilinis (Komercinis), Civilinio proceso kodek-
sai)) teis. Taigi alies administracinje teisje atsirado administracinio
proceso kategorija, nes iuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos admi-
nistracini byl teisenos statymas2 bei kiti teiss aktai nustat administra-
cini byl dl gin, kylani i administracini teisini santyki, nagrin-
jimo tvark. Dabar nagrindami bylas administraciniai teismai vadovaujasi
io statymo, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis (kai is staty-
1
Valstybs inios. 1998. Nr. 611736.
2
Bendroji dalis 9
mas jas tiesiogiai nurodo), o atskir administracini byl kategorij teisen

reglamentuoja ir kiti statymai. Taigi alies teiss sistemoje buvo suformuo-
ti procesiniai teisiniai administracini teiss paeidim byl dl valdymo
institucij ir valdinink priimt sprendim teistumo pagrindai. Bylose dl
valdymo institucij ir valdinink priimt sprendim teistumo buvo tvir-
tinta ir ikiteisminio nagrinjimo stadija administracini gin komisij si-
stema.
Globals socialiniai pokyiai XX a. pabaigoje i esms pakeit admi-
nistracins teiss raid, jos esm bei turin Lietuvoje bei posovietiniame
Ryt Europos regione. Soviet Sjungoje ir nuo jos visikai priklausomose
vadinamosiose liaudies demokratijos alyse (Lenkijoje, buvusioje ekoslo-
vakijoje, Rumunijoje, VDR, Vengrijoje ir kt.) visus politinius ir teisinius
institutus totalitarinio reimo slygomis absoliuiai kontroliavo i ali
komunist partijos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, priimtos 1992 m.
spalio 25 d. referendume, preambulje nurodyta, kad lietuvi tauta siekia
atviros, teisingos, darnios, pilietins visuomens ir teisins valstybs. Tuo
tikslu alyje daugma skmingai vykdomos reformos politikos, teiss, eko-
nomikos, kultros, vietimo ir kitose srityse, kuriami nauji teisins vertybi-
ns orientacijos kriterijai, formuojasi j taikymo praktika ir kt. ioje ms
alies valstybingumo stiprinimo praktikoje ypa didel vaidmen vaidina
administracin teis. Taiau vadinamosios konkretizuotos konstitucijos to-
bulinimas reikiamu metu, atsivelgiant politinius, socialinius pokyius ir
interesus, veiksming teiss akt leidyba galima tik kruopiai parengus
mokslin ios pamatins teiss akos raidos model, suderint su nacionali-
ne teiss sistema, ios sistemos reformos pozityviais rezultatais ir tarptauti-
niais teiss aktais, ypa su Romoje 2004 m. spalio 29 d. susirinkusi 25 Eu-
ropos Sjungos valstybi ir vyriausybi vadov patvirtinta sutartimi dl Eu-
ropos Sjungos Konstitucijos. i Konstitucij sudaro keturios dalys, kurio-
se idstyta Europos Sjungos konstitucin sranga, pagrindini teisi
chartija, politikos kryptys ir funkcijos, bendrosios ir baigiamosios nuosta-
tos, garantuojanios asmens pagrindini teisi ir laisvi apsaug. 2004 m.
lapkriio 11 d. Europos Sjungos Konstitucij patvirtino Lietuvos Seimas
84 nariams balsavus u, 4 prie ir 3 susilaikius (iai ypa reikmingai
ir unikaliai tarptautinei sutariai ratifikuoti reikjo ne maiau kaip 57 bal-
s). Konstitucija nurodo, kad konkrets Europos Sjungos priimti teiss
aktai turi virenyb valstybi nari teiss atvilgiu (muitai, vidaus rinkai b-
tinos konkurencijos taisykls, pinig politika, jr biologini itekli ap-
sauga, bendra prekybos politika, iors sien apsauga ir kt.).
Vykdydama teisin reform bei siekdama nustatyti svarbiausias ms
visuomens socialines bei kitas reikmes, statym leidybos tendencijas,
1993 ir 1998 m. Teisingumo ministerija pareng Teisins sistemos refor-

mos metmenis. Nors Seimas jas aprobavo, taiau 1993 m. gruodio 14 d.
prim nutarim Dl teisins sistemos reformos metmen ir j gyvendi-
nimo3 (toliau Metmenys), kuriame pripaino, kad alyje veikianti teisin
sistema neatitinka Europos ali teiss standart, o i dalies ir valdi pa-
dalijimo princip. Taigi Metmen autoriai, uuot pareng visapusikai pa-
grst teisin doktrin, daugiausia dmesio skyr tik statym leidybos
klausimams. Todl Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir jos ginam pama-
tini vertybi ignoravimas Metmenyse tapo viena i pagrindini teisinio ni-
hilizmo ir nestabilumo prieasi4. Teisininkas E. Jarainas, pagrstai kri-
tikuodamas pavirutinikai parengt Metmen tekst ir koncepcij, ra,
kad kol kas negali pasakyti, koki teis mes einame, nes nekeiiant paios
teiss esms sampratos pageidaujama kryptimi reformuoti alies teisin si-
stem nemanoma5.
Btinum parengti nauj moderni ir konceptuali nacionalins tei-
ss samprat ir j gyvendinti teisins krybos praktikoje pabr E. Kris.
Jis motyvuotai ra, kad Lietuvos teiss desovietizavimas manomas tik
desovietizavus pai Lietuvos visuomen ir joje susiklosiusi teiss sam-
prat, t. y. i esms reformavus tai, k jurisprudencija ir teiss sociologija
vadina visuomens teiss tradicija6. Pagaliau A. Vaivila paymjo, kad
atsiriboj nuo sovietins ideologijos ir reformav alies teissaugos strukt-
ras vis dlto dar nelikvidavome sovietins ideologijos esms normatyviz-
mo ir etatizmo, t. y. metodologini sovietins teiss pagrind7. Neigiama
normatyvizmo taka pasireik tuo, kad ypa sureikmino teiss aktus, or-
ganinius statymus (kodeksus) visikai ignoruodama teiss erd teisines
koncepcijas ir idjas, j genez ir paskirt, socialin ir teisin reikm. To-
dl teisus buvo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis, dar 1997 m. gruodio
4 d. Lietuvos teiss akademijoje (dabar Mykolo Romerio universitetas)
vykusioje mokslinje konferencijoje kviesdamas alyje vykdom teisin re-
form pltoti kaip teisingumo sampratos reform. Pasak pranejo, pa-
grindinis teisins reformos Lietuvoje udavinys turi bti ne teissaugos
3
4
r., pavyzdiui: S. Staiokas. Lietuvos teiss sistema: raida ir perspektyvos // Justitia.
1996. Nr. 4. P. 67.
5
Jarainas E. Reformuosime sen ar kursime nauj teis? // Lietuvos aidas. 1993. Nr.
246. P. 6.
6
Kris E. Teisin valstyb, teisini sistem vairov ir Vakar teiss tradicija // Glendon
M. A., Gordon M. W., Osakwe C. Vakar teiss tradicijos. Vilnius, 1993. P. XIXVII.
7
Vaivila A. Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje. Vilnius, 2000. P. 43.
Bendroji dalis 11
struktr kaitaliojimas, o teisingumo, kaip humanitarins, dvasins, mora-

lins kategorijos, pertvarkymas8.
Glaustai aptartos teisins sistemos reformos krimo problemos ir
spragos pastebimos ir ndienos socialinje teisinje praktikoje. Valstybin
orientacija mog (mogus tikslas, o ne priemon), toli grau netapo
kategorikuoju imperatyvu rengiant ir tobulinant jau veikianius teiss
aktus (statymus), susijusius su teism veikla, ypa su administracine prak-
tika, nors ia priimtas vienas kitas gantinai paangus statymas, pavyz-
diui, Administracini byl teisenos statymas, i dalies Vieojo administ-
ravimo statymas. Taigi Lietuvos administracins teiss pagrindinis tikslas
tarnauti mogaus ir visuomens interesams socialinje praktikoje bus pa-
siektas tik maksimaliai sutvarkius jos specifinio teisinio reguliavimo me-
chanizm, atsivelgiant skirting administraciniais teisiniais santykiais su-
sijusi subjekt (asmen) savarankikumo arba priklausomybs santyk,
administracini teiss akt teisin savitum bei j taikymo sritis, original
tik administracinei teisei bding teisinio reguliavimo metod, t. y. konkre-
taus teisinio poveikio moni (asmen) elgesiui bd ir priemoni siste-
m9. Galima teigti, kad tik teising, kokybik ir paangi statym leidyba
bei tikslus, teistas j taikymas praktikoje gali utikrinti pamatini ms
visuomens vertybi apsaug ir gyvendinim, ekonomin, kultrin ir ki-
toki paang, moni saugum bei valstybs konstitucini vertybi stabi-
lum10.
8
Brasait A. Teisins sistemos reforma: nepateisinti lkesiai ir viesios perspektyvos //
Justitia. 1997. Nr. 6. P. 2.
9
Pvz., prof. A. Vaivila vadovlyje Teiss teorija rao, kad teisinio reguliavimo metodas
atsako klausim, kaip ir kiek reguliuojami visuomeniniai santykiai (Vilnius: Justitia, 2000. P.
159).
10
Paymtina, kad Pranczijoje dar 1979 m. liepos 11 d. buvo priimtas statymas dl ad-
ministracini akt motyvacijos ir santyki dl valdymo organ ir visuomens gerinimo (Nr.
79587). io statymo 1 straipsnyje nurodoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turi teis ne-
delsiant gauti informacij apie individuali sprendim, sukeliani jiems nepalankias pasek-
mes, primimo motyvus. Tuo tikslu turi bti motyvuojami sprendimai, kurie: apriboja viej
laisvi gyvendinim arba yra policins priemons; skiria sankcijas; nustato leidimo idavim
apribojaniomis slygomis arba nustato draudimus; ataukia arba panaikina aktus, suteikian-
ius teises; apriboja iekini senaties terminus arba teiss veikimo terminus kreiptis teism
arba kokias kitas teises; atsisako suteikti lengvatas ir privilegijas asmenims, kurie atitinka sta-
tymo nustatytas slygas. Be to, is statymas nustato taisykl, kad individuals valdymo spren-
dimai (aktai), leidiantys bendr taisykli, numatyt statymo arba reglamento, iimtis, turi
bti motyvuojami. i motyvacija turi bti idstoma ratu ir grindiama teisinmis ir faktin-
mis aplinkybmis, sudaraniomis konkretaus sprendimo pagrind. Tobulinant vieojo admi-
nistravimo statym, ios formuluots vienokia ar kitokia forma yra vertingas ir perspektyvus
pagrindas.
Faktai tokie, kad Lietuvos kyje vyravusi planin ekonomika bei j

atitinkantys administracinio teisinio reguliavimo svertai (mechanizmai) be-
viltikai paseno, atsiliko nuo esmini pokyi alies kyje, ypa gyvendinus
strategin Lietuvos siek tapti Europos Sjungos nare. Todl btina kuo
skubiau, kvalifikuotai ir laiku reformuoti vis alies administracin teisin
rinkos ekonomikos reguliavimo mechanizm ir jo metodus, siekiant iveng-
ti tokio reguliavimo kratutinum bei perlenkim. Taigi valstyb ndien
negali smulkmenikai reguliuoti kio subjekt veiklos ir vienokia arba ki-
tokia forma brutaliai kitis j vidaus reikalus. Kita vertus, laisv ekonomi-
kos santyki pltra valstybje, kaip rodo praktika, galima tik modifikavus ir
pritaikius alies ekonomikoje paangius rinkos ekonomikos valstybinio re-
guliavimo metodus. Antai dinamikiausia pasaulyje JAV ekonomika itin
veiksminga laisvosios rinkos sistema buvo kuriama daugiau kaip 200 me-
t. i alis, turdama vos 5 proc. pasaulio gyventoj, XX a. pabaigoje pa-
gamindavo net 25 proc. pasaulyje sukuriamos produkcijos. Maa to, statis-
tikos duomenys rodo, kad JAV gamybos naumas ir gyvenimo lygis yra vie-
ni aukiausi pasaulyje. Tiesa, nepaisant atrios polemikos dl valstybs
vaidmens rinkos ekonomikoje, kuri pagrsta laisva gamyba ir kurioje vie-
patauja privati nuosavyb ir iniciatyva, valstyb j beveik nesikia. Taiau
patirtis rodo, kad vienu arba kitu konkreiu atveju valstyb privalo regu-
liuoti laisvosios rinkos institucij veikl ir tokiu reguliavimu utikrinti vi-
siems asmenims vienodas ekonomines galimybes ukertant keli realiems
piktnaudiavimams ir nevaromam ekonominiam egoizmui, stabdant alyje
infliacij bei skatinant kio pltr. Antai ia valstyb gyvendina vairias so-
cialinio aprpinimo programas, kuri kratosi privatusis sektorius, nes ne-
pajgia arba nenori j vykdyti. Taigi valstybs vaidmuo JAV ekonomikos
raidoje buvo labai vairus, efektyvus ir priklaus nuo konkretaus laikotar-
pio ekonomini tendencij. Pavyzdiui, XX a. 8-ajame ir 9-ajame deimt-
metyje alyje didjant mokesiams ir smunkant ekonominiams rodikliams
centrin administracija i esms sumaino valstybs tak privaiai veiklai
siekdama skatinti io sektoriaus iniciatyv ir pagrindin laisvosios rinkos
rodikl investicijas, naujos technikos diegim bei usienio prekyb. Taigi
verslo ir valstybs santykiai grindiami laissez faire (leiskite veikti) dokt-
rina, nors yms JAV verslo filosofijos mokslininkai pripasta, jog pu-
siausvyra tarp ios doktrinos ir valstybs reguliavimo nebus tvirta. Taiau
jie konstatuoja, kad ndien JAV nra n vienos preks, kurios gamybos ar
pardavimo nereguliuot valstyb. Pavyzdiui, maisto gamintojai privalo
tiksliai nurodyti, koks produktas yra dutje, skardinje ar stiklainyje,
draudiama parduoti bet kok vaist tol, kol jis neibandomas ir nepatvirti-
namas federalins staigos. alies mones kruopiai tikrina valstybs ins-
Bendroji dalis 13
pektoriai. Jie stebi, ar mons laikosi nustatyt sveikatos ir darbo saugos

reikalavim. Pagamint preki kainos turi bti aikiai paymtos, o rekla-
ma neturi klaidinti vartotoj. Kartu statymai ir kiti teiss aktai gina dar-
buotojus, draudia bet koki diskriminacij priimant darb, nustato konk-
reias darbo slyg normas. Pagaliau valstyb taiko svarbias priemones si-
ekdama realiai apginti pensininkus, invalidus, kitus nuskurdusius mones.
Valstyb atkakliai gina visuomens interesus apribodama per didel verslo
santalk, nes didels kompanijos vairiais bdais danai i rinkos istumda-
vo ekonomikai silpnesnes mones. 1970 m. gruod buvo steigta JAV ap-
linkos apsaugos agentra, veiksmingai sauganti piliei sveikat ir gerov
nuo pavojingos pramons, oro ir vandens taros. Pagaliau didel teigiam
tak JAV ekonomikai daro statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin
valdios, vairios arbitrainio pobdio neteismini gin nagrinjimo ko-
misijos, kasmet priimanios daugiau kaip 100 000 sprendim11. Taigi tikroji
rinkos ekonomika savo prigimtimi yra decentralizuota, lanksti, praktika ir
kintanti, nes vartotojas ia gali laisvai pasirinkti konkuruojanius gaminius
(prekes) ir teikiamas paslaugas. Savo ruotu verslininkas laisvai pasirenka
konkret versl, pasirengia rizikuoti ir sitvirtinti rinkoje. O darbininkas sa-
vo nuoira turi teis pasirinkti darb, profesij, pereiti kit darboviet ir
t. t. Taigi, nors rinkoje apstu vairi teiss paeidim ir piktnaudiavimo
atvej, verslininkysts filosofin dvasia, sistemingai derinama su politine
demokratija, mogui ir visuomenei garantuoja didiausias galimybes kelti
ekonomin gerov. mons turi imokti efektyviai gaminti paklausi pro-
dukcij konkurencinmis kainomis. Antraip jie bankrutuos ir privals pasi-
traukti i verslo. Reguliuojantis valstybs vaidmuo irykja tada, kai privati
rinka nepajgia isprsti vien ar kit problem infliacijos, nedarbo, gam-
tos utertumo, skurdo, tarptautins prekybos klii, nestabili energeti-
ni itekli kain svyravim ir kt.12 Lietuvai, perjusiai i centralizuotos
laisvosios rinkos ekonomik ir kovojaniai su infliacija (j sukelia dvi prie-
11
JAV ekonomikos apybraia. Jungtini Valstij informacijos agentra. Vilnius. P. 69,
106121. Beje, domi vieojo sektoriaus ir privatumo santykio interpretacij pateikia
Wayneas Parsonsas. Autorius nurodo, kad vieoji gryb tai gryb arba paslauga, kuri
prieinama visiems. Grynos vieosios grybs yra tos, kurias teikia valstyb, o ne rinka. Kita
vertus, grynosios privaios grybs yra tos, kurios vartojamos pasirinktinai ir u jas mokama.
Mat u viesias grybes mokama mokesi lomis (j kain ireikia mokesi natos dydis).
O u privaias grybes mokama individualiai, t. y. pagal nusistovjusi rinkos kain sistem.
Taigi vieumas aprpia t mogikosios veiklos aspekt ir, pridsime, sritis, kurioms reikia
valdios arba visuomens reguliavimo, arba sutelkt visuomens pastang. r.: W. Parsons.
Vieoji politika. Vilnius, 2001. P. 1925.
12
Watsas M. Rinkos ekonomika. Kas tai? Jungtini Valstij informacijos agentra, 1992.
P. 29.
astys gyventoj ilaidos didja spariau negu gamintojai pajgia didinti

preki ir paslaug teikim arba i esms sumaja preki ir paslaug tei-
kimas vartotojams ir gamintojams bei dl i prieasi padidja j kai-
nos), svarbu ir kitkas: valstyb privalo realiai atsisakyti kain reguliuotojos
funkcijos ir leisti rinkoje veikianioms pasilos ir paklausos jgoms nustaty-
ti beveik vis preki ir paslaug kainas. Todl viena i pagrindini vyriau-
sybs uduoi administracinmis priemonmis nuosekliai vykdyti toki
alies ekonomikos stabilizavimo politik, kuri veiksmingai derint btinu-
m skatinti ekonomin alies pltr ir pajgum su btinybe kontroliuoti
galimus infliacijos poymius. Btina paymti, kad komandins centrali-
zuotos ekonomikos modelis istoriniame kontekste buvo visikai sukomp-
romituotas, nes nebuvo pajgus isprsti i ir kit problem, ypa utik-
rinti bent minimali moni gerov ir saugum.
Vieoji teis gina ir saugo pamatines valstybs vertybes, utikrina jos
stabilum bei garantuoja asmenini, apibendrint interes ir socialini po-
reiki gyvendinim. Todl vieoji ir privatin teis yra glaudiai susijusios,
papildo viena kit. Taiau kai kurie teisininkai ir ekonomistai, pripainda-
mi valstybins rinkos ekonomikos svarb, iki iol polemizuoja dl io admi-
nistracinio reguliavimo apimties ir reikmingumo kriterij. Antai garsaus
ekonomisto D. Keinso nuomone, kiekvienos alies ekonomikos stiprinimo
pamatas yra veiksminga paklausa, kuria valstyb skatina intensyvi mokes-
i politik ir investicijas, tuo tikslu pasitelkdama valstybs las. Svarbiau-
si investicij skatinimo bdai (metodai) tai verslui palankios biudeto ir
finans politikos vykdymas finansuojant ir suteikiant kreditus i valstybs
biudeto verslininkams, apskritai valstybini preki ir paslaug pirkimo ga-
li ir apimties didinimas, palkan procento mainimas ir t. t. Kita vertus,
vadinamosios liberaliosios mokyklos atstovai (M. Frydmanas ir kt.) teigia,
kad valstyb negali kitis ekonomikos administravim, nes tai skatina biu-
rokratines, korupcines tendencijas bei j neigiamus padarinius visuomenei.
Taiau JAV ir kit ali patirtis rodo, kad administracinio teisinio regulia-
vimo priemonmis valstyb gali suderinti vairiausius asmeninius, atskir
visuomens grupi ir bendrij interesus, realiai utikrinti kin, socialin ir
kitoki paang. Todl teisus J. A. Tichomirovas, kritikuojantis skeptik
privaios teiss alinink nuomon dl vieosios teiss vaidmens valstybje.
is mokslininkas pagrstai teigia, kad negalima vien reikin auktinti
menkinant kit reikin, nes tiek privati, tiek vieoji teis tarnauja mogui ir
visuomenei, bet tarnauja kaip sjungininks, o ne kaip prieininks. Pasak
mokslininko, visuomen nra paprasta individ visuma, o turi bti ginama
Bendroji dalis 15
ne tik privati nuosavyb. Kita vertus, rinkos ekonomika, kaip socialiai ori-
entuotos ekonomikos reikinys, negali bti absoliutinama13.
Taigi administracins teiss praktikoje ir jos moksliniuose tyrinji-
muose tiek teistumo utikrinimo vieajame valstybs valdyme procesai,
viena vertus, tiek mogaus teisi utikrinimas valstybinio valdymo teisi-
niuose santykiuose, kita vertus, tarsi dvi vienodos vieno medalio puss,
kuriose n vienai negalima teikti prioriteto. Tik teisikai suderinta privati-
n ir vieoji teis gali bti rezultatyvi, nes i esms sumaina interes konf-
likt apraikas bei socialin tamp ms visuomenje.
Vieojo administravimo pltros iki 2010 m. strategijoje, patvirtintoje
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. balandio 28 d. nutarimu Nr.
488, nurodoma, kad ios strategijos, paremtos Europos Sjungos rekomen-
dacijomis, kaip tobulinti viej administravim, parengim lm vairs
veiksniai (prieastys), taip pat didjantys asmen reikalavimai, kad centri-
nio, teritorinio ir vietinio valdymo lygiais bt geriau sprendiamos sociali-
ns ir kitos j problemos, nuolat didjantis privataus sektoriaus vaidmuo,
jo taka alies ekonomikos raidai ir informacini technologij pltra, po-
reikis didinti valstybs valdymo efektyvum ir gerinti viej paslaug ko-
kyb. ioje strategijoje planuojama ypa daug dmesio skirti geresniam
valdymui (better regulation), mogikj itekli valdymui (Human resource
management), naujovms teikiant viesias paslaugas (innovative public ser-
vices) ir elektroninei valdiai (e-government). Svarbu paymti ir tai, kad
nurodytoje Strategijoje formuluojami konkrets vieojo administravimo
tobulinimo Lietuvoje tikslai gerinti valdymo institucij sistemos sandar
ir modernizuoti j vidines struktras, tobulinti rezultatus orientuot val-
dym, gerinti teikiam viej paslaug kokyb, decentralizuoti ir dekon-
centruoti valdym, pltoti vietos savivald, sudaryti slygas savivaldybms
teikti geros kokybs, gyventojams prieinamas viesias paslaugas, supapras-
tinti valstybs tarnybos procedras ir taisykles, gyvendinti valstybs tarny-
bos kontrols sistem ir kt.14
13
. . . , 1995. . 3132. Beje, Lietuvos laisvo-
sios rinkos instituto direktor G. Steponaviien, kritikuodama nekonkrei koalicins Lietu-
vos Vyriausybs program ir ios programos gyvendinimo priemones, teigia, kad daugiau
dmesio skiriama vadinamajai intervencinei politikai konkreias verslo ris. Pasak autors,
tai nra socialiai orientuota rinka, nes sprendiama u paius verslininkus ir investuotojus. Be
to, pasitaiko atvej, kai valstybs interesais tampa atskir interes grupi interesai. Pavyz-
diui, derybose dl cukraus kvot valstyb atstovavo cukrini runkeli augintojams, o ne cuk-
raus vartotojams visiems Lietuvos gyventojams. Atskir ekonomikos ak subsidiavimas yra
ne laisvoji rinka, o socialin ekonomin ininerija. r.: G. Steponaviien. Vyriausyb juda be
aikios krypties // Ekstra. 2005. Nr. 28. P. 1617.
14
Ndien didiuliai pokyiai ms visuomenje ir valstybje lemia visi-

kai nauj administracins teiss ir proceso vaidmen ir veria naujai net-
radicikai reguliuoti bei aikinti socialinio valstybinio valdymo procesus.
Nra abejons, kad milinika privatins teiss taka vieajam teiss regu-
liavimui veria kuo skubiau ir efektyviau nustatyti aiki pusiausvyr tarp
i tendencij valstybje. Administracin teisin praktika ir doktrina rodo,
kad Lietuvoje iuo metu pernelyg sureikminamas asmeninio intereso pra-
das, jis vis daniau suprieinamas su visos visuomens ir valstybs intere-
sais. Praktika rodo, kad i tendencija vis dlto daro al teisiniam stabilu-
mui ir socialinei darnai visuomenje. I tikrj itin egocentrikas privai
interes suvokimas, be abejons, deformuoja j pilietin, vertybin ir mo-
ralin etin samprat, skatina primityv egoizm ir savival. Valstyb pri-
valo utikrinti vis piliei bendrus ir individualius interesus. Biurokrati-
kas, niekuo nepagrstas valstybs tarnautoj, kit pareign nesugebjimas
teisikai suderinti vieuosius ir privaius interesus, kitos valstybinio valdy-
mo ir vieojo administravimo problemos ir deformacijos apsunkina valsty-
binio valdymo ir savivaldybi institucij funkcionavim, apskritai silpnina
administracinio teisinio reguliavimo efektyvum, paangi io reguliavimo
metod taikym alies socialinje praktikoje ir sudtinguose socialins de-
mokratijos stiprinimo procesuose. Antai valstybinio turto privatizacija, tik
i iors pridengta alies piliei gerovs didinimo kiais, padar didiul
al ms pilieiams, visuomenei ir valstybei, deformavo ekonomin, so-
cialin ir kultrin paang alyje. Nors administracin teis utikrina tam
tikr valstybinio valdymo efektyvumo lygmen, taiau iuolaikiniai pokyiai
ms visuomenje, Lietuvos siliejimas Europos Sjung reikalauja visi-
kai naujo poirio i teiss ak, ypa jos teiskr ir teiss akt taiky-
m. Universalus administracins teiss veikimas nustato ir apibria vis
vieosios teiss srii (ak) vairov, yra j pagrindas. Valstybins institu-
cijos statymo nustatytas funkcijas vykdo imperatyviomis administracinmis
ir nuolat besivystaniomis normomis. ios normos danai veikia komplek-
sikai sveikaudamos su finans, ekologins teiss ir kit teiss ak nor-
momis. Taigi administracin teis Lietuvos teisinje sistemoje yra viena i
svarbiausi teiss ak, nes jos imperatyvus reguliuojamasis potencialas u-
tikrina alies vykdomosios valdios veikim bei vieuosius interesus daugy-
bje svarbiausi valstybinio ir visuomeninio gyvenimo srii. Lietuvos Res-
publikos Konstitucijos 5 straipsnis nurodo, kad valstybs valdi Lietuvoje
vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir Teismas. Taigi gy-
vendinant pamatin teisin valdi padalijimo princip Respublikos Prezi-
dentas ir Vyriausyb taiko, gyvendina ir vykdo statymo statymus. ios pa-
grindins vykdomosios valdios institucijos tvarko valstybs reikalus bei da-
Bendroji dalis 17
ro tak vairiausiems valstybinio valdymo procesams. Lietuvos Seimas yra

atstovaujamoji valstybins valdios institucija, kuri leidia statymus (pri-
reikus svarstydamas ir priimdamas Konstitucijos pataisas), priima nutari-
mus dl referendum, skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus,
steigia statymo numatytas valstybs institucijas bei skiria ir atleidia j va-
dovus, pritaria arba nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro
Pirmininko kandidatrai bei gyvendina kitas pagrindines konstitucines
funkcijas.
iuo metu teisinio reguliavimo pagrindai administracinje teisje kin-
ta dl nauj valstybs ir visuomens slyg bei poreiki. Nesunku pasteb-
ti, kad radikaliai keiiasi valstybinio valdymo funkcijos, bdai bei administ-
racins teisins j gyvendinimo priemons, ypa dl privatins teiss plto-
ts, socialini, kio, ekonomikos apskritai ir kit pokyi alyje. Todl
siaurja valstybinio valdymo taka iems procesams, nes daugelis Lietuvos
ekonomikos srii pltojasi autonomijos ir savireguliacijos pagrindu. Lie-
tuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis teigia, kad alies kis grin-
diamas privaios nuosavybs teise, asmens kins veiklos laisve ir iniciaty-
va, o valstyb reguliuoja visuomenei naudingas pastangas ir iniciatyv bei
reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei. Todl
gerai teisikai suderint veiksming valstybin valdym ir visuomens socia-
lini reikal tvarkym administracins institucijos laiko prioritetinmis sri-
timis. Administracin teis yra atramin vieosios teiss dalis, todl valdy-
mo institucijos taiko vairius teisinio reguliavimo, palaikymo, skatinimo ir
teisins gynybos (apsaugos) metodus bei priemones. Vykdomoji valdia
tvarko, organizuoja ir reguliuoja moni elges, utikrina vairi socialini
institut funkcionavim, saugo visuomenin tvark ir pan. Kadangi nepri-
klausomos Lietuvos ekonomika engia laisvosios verslininkysts skatinimo
keliu, valstyb organizuoja kin ekonomin veikl per atvirsias ir konku-
rencines rinkas, apskritai daro tak iems procesams, nes gina vartotojo in-
teresus, rpinasi pensininkais, invalidais, riboja monopolijas, saugo si-
ningos konkurencijos laisv, gamt ir pan. Taiau nustatyti tinkam pu-
siausvyr tarp laisvai veikianio Lietuvos ekonomikoje privataus verslo
(laissez faire leiskite veikti doktrinos) ir konkrei reikalavim, kad
valstyb teikt pagalb kio subjektams bei grietai kontroliuot verslinin-
kus, kad siekdami kuo didesnio pelno jie nepaeidint dirbanij ir var-
totoj interes, itin sunku. Svarbus vaidmuo ia priklauso administraci-
niam teisiniam reguliavimui, asmen teisi ir interes gynybos vieajame
sektoriuje administraciniams mechanizmams. Taigi valdymo santykiai yra
itin sudtinga ir reikminga visuomenini santyki sritis, kurios socialinis
veiksmingumas labai priklauso nuo vykdomosios valdios institucij taiko-
mos valdymo strategijos ir taktikos, teisins ir vadybins valdymo akt ko-

kybs. Kartu ia stiprinami viej interes gynybos mechanizmai, funkci-
niai administraciniai teisiniai reimai, skatinama piliei ir vairi juridini
asmen iniciatyva ne tik garantuojant, bet ir administracinmis teisinmis
priemonmis ginant j teises. Taiau daug administracini teiss fragmen-
t yra ibarstyti kitose teiss ir statym akose (administracinio proceso ar
finans teisje, kredito santykiuose, statyb taisyklse) arba sudaro atskirus
darinius valstybs tarnyb, administracinius teiss paeidimus ir pan. ie
veiksniai, suprantama, komplikuoja tiksli administracins teiss ak rib
(reguliavimo objekto) nustatym. Teisininkas Janas Erikas Laneas knygoje
Vieasis sektorius pagrstai rao, kad viej institucij sistema yra alies
turtas ir jo deramas naudojimas, siekiant apibrti atitinkamos veiklos sri-
ties politik, j gyvendinti ir skmingai administruoti, vieosios institucijos
nacionalinei pltotei yra tas pats, kas ir ekonomikos itekliai.
Teisins valstybs kuria naujus europietikus visuomenini santyki
teisinio reguliavimo mechanizmo modelius. Tai ypa pasakytina apie tradi-
cin ir nauj administracins teiss ir proceso vaidmen stiprinant vis vals-
tyb. Kol kas nepriklausomos Lietuvos valstybje dar nesukurta nuosekli ir
moderni administracins teiss doktrina, todl viej interes socialin ir
teisin reikm pilieiui bei visuomenei reikia kruopiai itirti. alies teis
yra visuomenins savivaldos ir socialins ininerijos veiksminga priemon,
apskritai valstyb ir pilietin visuomen vienijantis veiksnys. Lietuva siekia
sukurti stabilias administracines institucijas, utikrinanias socialin de-
mokratij, mogaus teises ir j veiksming gynim bei spartinanias vieojo
administravimo reform. Esminiai valdios sandros ir vairi valstybs ins-
titucij funkcionavimo pokyiai veria kuo greiiau pakeisti poir admi-
nistracins teiss esm, principus, funkcijas ir sistem. Kol kas tarnautojo
teis kontroliuoti piliet yra vyraujanti, o paprast piliei galimybs kont-
roliuoti tarnautojus ir ginti savo paeistus teistus interesus yra palyginti
menkos. Todl alyje svarbu parengti ir sudaryti profesional, sining ir
kultring tarnautoj korpus.
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymo, kur Lietuvos
Respublikos Seimas patvirtino 1999 m. birelio 17 d., 1 straipsnyje nuro-
domas io statymo tikslas sudaryti btinas teisines prielaidas gyvendinti
Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostat, jog visos valdios staigos
tarnauja monms, taip pat skatinti vieojo administravimo institucij ad-
ministracinius gebjimus, didinti j veiklos efektyvum turi bti besly-
gikai vykdomas vis valdios institucij bei j pareign.
gyvenant ias Lietuvos administracins teiss krimo kryptis, Lietu-
vos Respublikos Seimas 1999 m. sausio 14 d. patvirtino Lietuvos Respubli-
Bendroji dalis 19
kos administracini byl teisenos statym15, kur pakeit naujos redakcijos

Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas. 2002 m. pa-
baigoje turjo bti parengtas ir naujas Administracini teiss paeidim
kodeksas (ATPK), taiau ie darbai utruko iki iol. Vis it statym tiks-
las ugdyti Lietuvos moni pasitikjim alies vieojo administravimo ins-
titucij veikla ir j priimam valdymo akt teisingumu, administraciniais
teismais. Bet alies administracijos veikla, visi valstybinio valdymo aspektai
turi grietai atitikti klasikinius administracins teiss princip reikalavimus,
pasiymti lankstumu ir diferencijuot poveikio priemoni taikymu. Vyk-
domoji valdia teisinje valstybje turi utikrinti statym laikymsi ir vyk-
dym suderintiems visos visuomens ir jos piliei interesams patenkinti.
Todl alies administracin teis tampa svarbiausia valdymo organ ir vyk-
domojo aparato tarnautoj veiksm reguliavimo teisine baze ir priemone,
asmens teisi ir laisvi garantu. Kuriant alies administracin teis, j tyri-
njant mogaus teiss yra prioritetinis veiksnys. Taigi Lietuvos administra-
cin teis yra svarbiausia vieosios teiss aka, nes valstybinis valdymas ap-
ima vieojo administravimo, vadybos ir kitas svokas. i teis utikrina
veiksming valstybs valdym ir vieuosius piliei interesus.
alies valdymo institucijos, remdamosi teiss aktais, atlieka specifines
valdymo funkcijas, kurios pagal konkreias teiss normas privalomos tiek
politins valdios struktriniams, tiek vykdomosios ir tvarkomosios val-
dios organams. Administracijos veikla yra ribojama statymu ir is princi-
pas turi apsaugoti mones nuo piktnaudiavim valstybs tarnyba. J pavo-
jus padidja susilpnjus valdios kontrols mechanizmams. Todl artimiau-
si Lietuvos administracins teiss tyrinjimai turi bti atliekami iomis
kryptimis: administracins teiss princip studijos; moderni valdymo pro-
ces form bei metod paieka; piliei dalyvavimas valstybs valdyme, j
teisi, laisvi ir teist interes administracin teisin gynyba (apsauga)
ioje srityje; administracinio proceso (teisenos) tobulinimas, ios teiss a-
kos pltra; administracini statym kodifikavimas, tobulinimas ir kt.
iuolaikins administracins teiss fenomeno moksliniai tyrimai, ku-
riais apraomi, paaikinami ir racionalizuojami vieojo administravimo ir
valstybinio valdymo santykiai (administracin tikrov), yra mokslini teori-
j atsiradimo pagrindas, patikima dsningum ir tendencij administraci-
nje teisje painimo priemon. Taiau gyvendinant administracini teiss
akt mokslinio pagrindimo princip, i akt teiskros procesuose nepa-
kankamai remiamasi teiss, vadybos, sociologijos, psichologijos ir kit
mokslo ak sukauptomis iniomis, nauji teiss aktai toli grau ne visada
15
diegiami veikiani teiss sistem ir todl maja j veiksmingumas.

Praktinio administracini teiss norm gyvendinimo mechanizm rengi-
mas yra svarbi i norm teisinio efektyvumo garantija. Praktika rodo, kad
teiskros proceso administracinio ir teisinio reglamentavimo spragos su-
kr itin dano administracini statym (ypa ATPK) keitimo, papildymo
ir pan. alingos praktikos, skatinanios teisinio nihilizmo, statym neger-
bimo ir pavojingos mogaus teisi ir laisvi paeidim pltros prielaidas.
Kiekybiniai teiskros rodikliai rodo, kad daugiau nei du tredaliai naujai
priimt statym vienaip ar kitaip keiiami arba papildomi monms net
nespjus susipainti su j tekstais ir reikalavimais.
Teisins valstybs krimo Lietuvoje procesai radikaliai keiia vis
valdymo santyki reguliavimo mechanizm. Laipsnikai paengiama nuo
beveik neribotos valstybins valdios kiimosi asmen reikalus prie visi-
kai nauj jos santyki su monmis, visa pilietine visuomene princip eta-
po. Ypa reikalingos esmins administracins teiss, kuri ilgus metus tar-
navo sovietinei vadinamajai administracinei komandinei sistemai, refor-
mos. Taigi socialiniai pokyiai visuomenje veria i naujo inagrinti Lie-
tuvos administracins teiss turin, principus, funkcijas ir sistem, atnaujin-
ti j atsivelgiant naujus teisins sistemos pagrindus bei Europos Sjungos
teiss standartus. Ndienos valstyb ir jos vieojo administravimo instituci-
jos teising statym pagrindu privalo utikrinti mogaus saugum ir gero-
v. Vadinasi, ir administracins teiss, kuri XX a. pradioje buvo vardyta
policijos teise, paskirtis sureguliuoti valstybinio valdymo institucij veikl
taip, kad tuo tikslu bt sukurtos palankiausios mogui slygos. Todl Lie-
tuvos administracin teis turi garantuoti asmens teises ir laisves vykdomo-
sios valdios institucij ir tarnautoj veiklos srityje. Taiau alies teisins si-
stemos reformos procesuose pasigendama nuosekli strategini nuostat,
administracini gebjim, sisteminio poirio ir teisikai suderintos vieojo
administravimo praktikos. Todl atlikti sociologiniai tyrimai neatsitiktinai
rodo, kad tik 18,2 proc. piliei beslygikai sitikin, jog btina laikytis
statym. Lietuvoje vis daniau paeidiamos galiojanio ATPK normos,
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymo nuostatos ir kt. Tei-
sin prievarta yra svarbiausias valstybins (vieosios) valdios elementas,
todl ji privalo bti gyvendinama paiais vairiausiais tikslais ir lanksiais
j gyvendinimo metodais. Btent dl to pastaruoju metu ypa sustiprjo
administracins atsakomybs vaidmuo, nes valstybs stiprinimo raida spar-
iai ir prietaringai besiformuojant rinkos ekonomikai kelia naujus udavi-
nius teissaugos institucijoms, administracins teiss priemonmis ginant
mogaus teises ir laisves, visuomens ir valstybs interes nuo administra-
cini teiss paeidim.
Bendroji dalis 21
Kuriant Lietuvoje teisin sistem, administracin teis pagrindin

teiss aka nusipelno ypatingo dmesio, nes utikrina viej interes ir
valstybins piliei bei juridini asmen apsaugos pusiausvyr. Taiau ga-
liojanioje ms alies administracinje teisje yra daug prietaravim,
sprag ir tikrja io odio prasme pasenusi norm. iandien, pavyz-
diui, administracins atsakomybs problema glaudiai susijusi su bendro-
mis teisins atsakomybs aktualijomis ir, be abejons, reikalaujama naujo
modernaus poirio tiek jos sampratos, tiek turinio atvilgiu (valstyb kol
kas analizuojama tik kaip galiotas subjektas, gyvendinantis asmen atsa-
komyb). Taiau administracins atsakomybs negalima suprasti tik kaip
piliei, pareign ir juridini asmen, kit organizacij valstybs pareik-
t teisini reikalavim paisym (apie reali valstybs atsakomyb nurody-
tiems asmenims kalbama ir raoma per maai). Todl ndienos teisin tik-
rov veria nustatyti aikius, juridikai suderintus valstybs ir asmens tar-
pusavio atsakomybs pagrindus bei principus, padidinti valstybs siparei-
gojimus savo pilieiams. Ne paslaptis, kad dabarties Lietuvos valstybingu-
mui neigiam tak daro palijusi vykdomosios tvarkomosios valdios insti-
tucij drausm ir neatsakomyb, pavojing rib pasiekusi biurokratizmo
apraik pltra. Taigi nauja, paangesn, administracini teiss paeidim
kodifikacija yra aktuali problema. Administracins atsakomybs klausimai
naujajame kodekse turi bti sureguliuoti darniai ir kompleksikai.
Nors administracins atsakomybs instituto praktin ir teorin reik-
m didiul, administracins teiss mokslas palyginti nedaug nuveik j to-
bulindamas. Antai 2003 m. ATPK projekte nesant visikos ir tikslios admi-
nistracins atsakomybs sampratos ir kriterij, pats projekto tekstas tarsi
netenka teisins aies. Apskritai administracins atsakomybs institutas itin
priklauso nuo teisingos, teistos ir pagrstos administracini bausmi tai-
kymo politikos, pagrstos kokybikai parengtomis teisinmis procesinmis
garantijomis, utikrinaniomis reali mogaus teisi ir laisvi apsaug.
Taiau 1998 m. birelio 25 d. Seimo priimtoje naujoje teisins siste-
mos reformos metmen redakcijoje numatyta tik teiskros ir teisini ins-
titucij veikla bei problemos. Pasigendame naujos, aikios ir isamios ad-
ministracins teiss doktrinos, administracini teism praktikos gairi, tar-
nautojo etikos koncepcijos ir kit alies administracins teiss tobulinimo
strategini kriterij bei organizacini princip. Administracins teiskros
socialinis efektyvumas, valdymo akt kokyb ypa priklauso nuo ia tinka-
mai taikom princip ir tiksli metodologini nuostat.
Teisininkai A. Dapys ir P. Ragauskas, nagrindami principinius tei-
skros reikalavimus, ne be pagrindo iskiria teistumo princip, susijus su
grietu reikalavimu atsivelgti teiss normini akt hierarchij, i akt
leidybos subjekt kompetencij, procedrines normini akt rengimo, pri-

mimo bei skelbimo taisykles, pagaliau su teisikai reglamentuotais juridi-
ns technikos reikalavimais, demokratizmo (vairi socialini grupi inte-
res vertinimas ir derinimas), ryio su praktika principus bei metodus16.
I tikrj negalima pateisinti tokios administracins praktikos, kai po-
statyminiais valdymo aktais asmenims nustatomos statym nenumatytos
pareigos bei apribojimai. Be to, leidiant teiss norminius aktus ignoruo-
jama teisinink mokslinink veikla ir silymai, nepaisoma vadybos taisykli
kuriant tikru mokslu, o ne diletantikomis konjunktrikomis politik iva-
domis pagrstas aktualias administracins teiss koncepcijas ir doktrinas.
Negerai, kad svarbius administracini statym leidybos barus netrau-
kiami talentingi, teisins visuomens pripainti auktos kvalifikacijos teisi-
ninkai mokslininkai ir praktikai, kad prioritetai teikiami technokratams,
ekonomistams, politologams. Tokia ydinga teiskros politika skaudiai at-
siliep alyje leidiam teiss akt kokybei.
Atkrus nepriklausomos Lietuvos valstyb administracin teis re-
formuojama iki iol kaip n viena teiss aka intensyviai ir nelengvai. Be
abejons, 2004 m. gegus 1 d. Lietuvai stojus Europos Sjung, iam
procesui vis didesn tak darys Europos Sjungos administracin teis.
Taiau apskritai Lietuvos administracins teiss sistema susideda i mate-
rialini ir procesini norm ir j pagrindu atsirandani teisini santyki
visumos vieojo administravimo ir valstybinio valdymo srityje. Per laiko-
tarp vyko radikali pokyi alies vykdomosios valdios princip, funkcij
ir paties turinio lygmenimis. Todl natralu, kad autori kolektyvui teko
ypa sunki uduotis parengti knyg, skirt vis pirma studentams, kad jie
gyt bendr ini apie iuolaikin administracin teis, jos turin, admi-
nistracins teiss akt specifik ir galt specializuotis atskiruose (pvz.,
valstybs tarnybos) kursuose (institutuose). Vadovlyje siekta atskleisti
ypating administracins teiss vaidmen, teisinmis priemonmis gyven-
dinant pagrindines valstybinio valdymo funkcijas organizacin, apsaugin
ir kontroliuojani alies ekonomikoje, socialiniuose santykiuose ir kitur.
Vadovlyje taip pat dstoma mediaga, skirta mokslinei tiriamajai
tematikai, administracinio teisinio reguliavimo aktualijoms, Europos S-
jungos ir kit ali administracinei teisei, pateikiama aktualiausia teisin li-
teratra bei teiss aktai. Lietuvoje kuriant atvir, teising, darni pilietin
visuomen ir teisin valstyb, administracins teiss vaidmuo yra unikalus
(ypatingas), nes ji adekvaiai orientuoja paangius socialinius visuomens
16
r. i autori straipsn Lietuvos teiskros bkl bei perspektyvos // Teiss proble-
mos. 2000. Nr. 2.
Bendroji dalis 23
pokyius, naujas teisines vertybines orientacijas ir udavinius. Kiekvieno

mokslo paskirtis yra ne tik atspindti dabart, velgti vieno arba kito vi-
suomeninio reikinio pltros tendencijas ir dsningumus, bet kartu pateikti
tobuliausius valstybs, jos teisins sistemos tobulinimo bdus. Vadovlio
aktualum ir svarb visuomenei lemia ir tas faktas, kad jauiame ypating
informacijos apie Lietuvos administracin teis stygi. Gausi usienio tei-
ss autori darb vairov toli grau neupildo ios spragos. Juolab kad io-
je literatroje daugiausia nagrinjamos tik kit valstybi administracins
teiss realijos ir ypatumai.
Vienas i garsiausi pasaulio istorijoje pedagog ir mokslinink Jonas
Amosas Komenskis savo ymiausiame veikale Didioji Didaktika (Magna
Didactica) dar XVII a. pranaikai ra: Taigi ir tai, k vaikams duoda j
nebyliai mokytojai knygos, i tikrj yra kurta, neaiku, netobula, bet
kaip prie to prisideda mokytojo balsas (proting mokini supratim atitin-
ks aikinimas ir rato praktikai pritaikomumas), jis tartum atgyja ir giliai
sminga siel. Taigi tik ia jie pradeda kaip reikiant suprasti, ko mokoma,
ir jausti suprant tai, k jie ino17.
I ties, kad ir kokia isami, nuosekli ir domi didaktin mediaga b-
t idstyta vadovlyje, kad ir kokia talentinga ranka bt paraiusi subti-
liausias mintis ir apibendrinimus, i ini skaitytojui, kaip rodo praktika,
tikrai neutekt. Tik talentingas ir pastabus oratorius, nuodugniai susipa-
ins su dstoma mediaga ir socialine tikrove, gali sudominti klausytoj ir
diegti jam paias svarbiausias profesines inias. yms XX a. mstytojai
Johnas Riceas, Paulis Goodmanas ir kiti buvo teiss raydami, kad ne ma-
iau nei pus universitete dirbani profesori turt bti atitinkamos sri-
ties profesionalai, turintys praktins veiklos patirt ir plat akirat18.
mogus yra geras mokytojas, jeigu jis imano kur kas daugiau u jo
dstom dalyk. Juk, be abejons, kiekviena auktoji mokykla (universite-
tas) turi bti teorins ir praktins minties saugykla, kurios pagrindu moni
visuomen ir valstyb galt skmingai sprsti paias svarbiausias proble-
mas ir udavinius.
Tobulinaniam savo profesines inias ir skmingai jas taikaniam
praktikoje teisininkui labai svarbus tampa gebjimas suderinti konkreius
teiss aktus ir informacines technologijas. Juk visuotinai pripainta, kad
teisinje informatikoje derinami humanitarinis ir techninis pradai. Apskri-
tai kiekvieno teisininko praktins ir mokslins veiklos veiksmingumo didi-
17
Komenskis J. A. Didioji Didaktika (Magna Didactica). Vertim redagavo, vad ir o-
dynl para doc. M. Rakauskas. Kaunas, 1927. P. 239.
18
Samalaviius A. XX amiaus vizionieriai. Vilnius, 1997. P. 128132.
nimo poreikiai diktuoja btinum greitai integruoti ir diferencijuoti teisi-

nes inias bei aktuali informacij. Tuo tikslu btina sistemingai studijuoti,
atnaujinti kiekvienam teisininkui reikaling informacini technologij i-
ni teisinius, organizacinius ir metodologinius aspektus ir tiksliai juos tai-
kyti praktikoje bei jurisprudencijoje. Faktai rodo, kad informacins visuo-
mens krimas ir intensyvus skaiiavimo technikos bei automatizuot mo-
kymo sistem panaudojimas pedagoginiais tikslais lavina ir stiprina studen-
to bsimojo savarankikai praktikuojanio juristo profesinius gdius,
informacins kultros reikms jo profesinei ateiiai suvokim.
Antai pasaulyje praktikuojamos vadinamosios ekspertins sistemos
(Europos Sjungos), kurios teisininkams padeda nagrinti vairius procesi-
nius teisinius dokumentus, nuosekliai studijuoti atskir byl praktik (tei-
sm sprendimus), rengti specialias atskir objekt mokslins analizs iva-
das.
Taigi informacinmis technologijomis universitet katedros papildo
savo informacinius fondus (specialios teisins inios, student baigiamieji
darbai, referatai), o universitetai umezga tarpusavio informacinius ryius
keiiasi programomis ir pan.
Be to, universitet bibliotekos palaiko informacinius ryius su katedr
fondais ir taip utikrina nenutrkstamus mainus moksline ir didaktine in-
formacija. Pagaliau visa tai suteikia reali galimyb bet kuriuo metu susi-
painti su veikianiais statymais, j papildymais, pakeitimais, apskritai pa-
tikrinti, kaip jie galioja.
Visa tai suteikia reali galimyb vadovlyje vengti konkrei teiss
akt tekst citavimo, komentar ir sutelkti dmes apibendrint aktualios
problemins Lietuvos administracins teiss mokslins ir praktins me-
diagos analiz, pltros tendencijas ir j krypi paiekas. Vis empirin
teiss akt mediag ir mokslinius altinius skaitytojas gali isistudijuoti pa-
sitelks papildomos literatros sra. Kaip rodo praktika, skaitytojas ska-
tinamas krybikai ir analitikai mstyti, sutelkti dmes studijuojam da-
lyk mokslin praktin turin ir esm, konstruktyvi pasilym ir ivad for-
mavim tobulinant administracins teiss aktus bei formuojant mokslines
idjas ir pasilymus.
Pirmojoje administracins teiss kurso knygoje pateikiama atnaujinta
ir suderinta su ndienos Lietuvos administracine teisine realybe koncepcija
(vieoji teis privalo tarnauti pilieio ir visuomens interesams, valstybei,
ekonomikai, socialiniam gyvenimui derinti ir kultrai stiprinti). ioje kny-
goje bendrojoje administracins teiss vadovlio dalyje, be tradicini ad-
ministracins teiss problem, nuvieiami bei mokslikai pagrindiami
administracinio teisinio reguliavimo metodai, nauji vieosios teiss institu-
Bendroji dalis 25
tai. iuolaikinio valdymo ir socialini klausim reguliavimo kontekste pa-

briamos viej ir privai santyki problemos teisinje sistemoje ir kit
ms visuomens institut veikloje, apvelgiama vykdomosios valdios ins-
titucij sistema Lietuvoje, j teisinio reguliavimo bei tobulinimo perspekty-
vos. Skaitytojui pateikiamos susistemintos inios apie administracin teis
kaip savarankikos teiss ak, tyrinjama valstybinio valdymo svoka ir
pagrindiniai principai, administracins teiss subjektai, valstybinio valdymo
formos ir metodai, valstybinio valdymo teistumo utikrinimas, administra-
cins politins veiklos, kio, socialins kultrins veiklos valdymas, glaustai
valstybs leidiamosios politikos gyvendinimo metodai licencijavimas,
sertifikacija, valstybin registracija (ie institutai isamiau nagrinjami ant-
rojoje administracinio proceso knygoje), priekario Lietuvos, usienio a-
li bei apskritai Europos Sjungos administracin teis ir kt. Daugiausia
dmesio, natralu, skiriama ndienos Lietuvos administracinei teisei ir jos
taikymo praktikai. Vadovlyje derinami monografinio tyrinjimo ir vadov-
lio ypatumai, apvelgiamos naujausios Lietuvos administracins teiss rai-
dos tendencijos ir problemos. Vadovlyje taikomi istorinis, sisteminis, lygi-
namasis mediagos tyrinjimo metodai.
Administracinio proceso (jurisdikcijos) teis bus nagrinjama antro-
joje io kurso knygoje, o administracins atsakomybs bei administracins
teiss paeidimams bus skirta treiojo kurso dalis. Praktika rodo, kad ypa
dinamiki administracins jurisdikcijos bei administracins atsakomybs
instituto raidos tempai ir kaita Lietuvoje bei spariai formuojami nauji Lie-
tuvos administracins teiss pagrindai suteikia galimyb nuosekliau ir ade-
kvaiau panagrinti ias disciplinas. Ypa tai pasakytina apie itin gausios ir
kol kas gana chaotikos administracins teiskros problemas administ-
racini statym bei postatymini teiss akt kokyb, stabilum ir veiks-
mingum, paangios, mokslu ir praktine patirtimi pagrstos doktrinos (kon-
cepcijos) parengim.
I SKYRIUS
1. ADMINISTRACIN TEIS KAIP SAVARANKIKA

TEISS AKA
1.1. Konstitucinis ir socialinis valstybs vykdomosios

valdios vaidmuo
mogus ir valstybs valdia. mogus, kaip socialin btyb, siekda-
mas tvirtinti savo socializacij19 ir apsaugoti jos procesus, istorikai tenkina
objektyvj poreik remtis valstybs valdios organizacinmis formomis.
Mykolas Romeris veikale Valstyb ir jos konstitucin teis teigia,
kad klasikiniai mokslai apie valstyb nurodo tris pagrindinius valstybs
elementus: taut, teritorij ir valdi. Btent i trij element sjunga nu-
sako valstybs egzistavim20.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos skirsnis konkreiai apibria
mogus ir valstybs valdios santyki pagrindines jungtis. io skirsnio nuo-
statos susijusios ne tik su Tautos21 mogaus, bet ir kit moni teismis. i
teisi universalumas reikia, kad jas turi ir geriausieji, ir blogiausieji mo-
ns22. Taigi mogus socialin vertyb, kuri Lietuvos administracin tei-
s nedviprasmikai pripaino ir iki nepriklausomybs atkrimo. 1939 m. i-
leistame administracins teiss vadovlyje teigiama, kad Administracin
19
Socializacija procesas, kurio metu mogus sisavina vertybes, normas, elgesio vaidme-
nis ir modelius, bdingus tai visuomenei, kurioje jis gyvena, o tos vertybs, normos, elgesio
vaidmenys ir modeliai tampa mogaus elgesio ir veiklos motyvacijos pagrindu (A. Matulionis
V. Sociologija. Vilnius: Homo liber, 2001. P. 37).
20
Rmeris M.Valstyb ir jos konstitucin teis. Vilnius, 1995. P. 12.
21
Konstitucijos 34 straipsniuose vartojama svoka Tauta, kuri reikia visus Lietuvos
Respublikos pilieius, t. y. piliei bendruomen tiek asmenis, isaugojusius lietuvi tautin
tapatum, tiek ir kitus, nelietuvi etnins kilms asmenis. Pavyzdiui, teiginys aukiausi su-
vereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus (4 str.) tra-
dicikai suprantamas kaip pilieio, nesvarbu, kokia jo etnin kilm, galimyb reikti Tautos
vali, kartu su kitais pilieiais formuoti valstybs politin ir teisin vali ( K. Jovaias. Konsti-
tucijos preambul // Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras (I dalis) / Ats. red. K. Jo-
vaias. Vilnius: Teiss institutas, K. Jovaio P, 2000. P. 120).
22
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodio 9 d. nutarimas.
Bendroji dalis 27
funkcija yra mogaus reikal funkcija. Administracija patarnauja lygiai val-

diai, lygiai visuomenei bei jos paskiram nariui. Valdios reikalus administ-
racija atstovauja kaip kvedys, o visuomenei patarnauja kaip tarnas, ten-
kindamas pono interesus. [...] Administracija turi ipildyti visa tai, ko reika-
lauja mons, remdamiesi statyminiu teistu pagrindu. Administracija lo-
ia tarpininko rol tarp visuomens ir valdios. Ji savaime tampa tarp i
dviej btybi tarpininkas ir ryio agentas23. Galiojanti Lietuvos Respub-
likos Konstitucija mogus ir valstybs valdios santykius traktuoja dar pla-
iau iki aukiausiosios socialini vertybi ribos skals. Treiame straips-
nyje pabrdama, kad valdios staigos tarnauja monms. Vadinasi,
mogaus ir valstybs santykiuose prioritetas yra mogus, o valstybs eta-
tizmas (pirmumas) asmens atvilgiu nesuderinamas su iuo Konstitucijos
principu. Todl teiss taikymo praktikoje neturi kilti dviprasmik klausi-
m, ar valdios staig tarnavimas monms i tikrj yra pareiga? Tai ne
tik pareiga, bet ir svarbiausias demokratins, socialiai orientuotos valstybs
tikslas, aikus prioritet santykiuose tarp mogaus ir valstybs, valstybs
pirmumo asmens atvilgiu nustatymas. I io principo iplaukianti socialin
teisin orientacija santykyje mogus visuomen valstyb patvirtina,
kad mogus valstybei yra tikslas, o mogui visuomen ir valstyb priemo-
n. Valstybs pirmumas mogaus atvilgiu kaip pagrindin reguliuojamoji
ir apsaugin teisin ir normin nuostata yra tvirtinama vairiomis admi-
nistracinmis teisinmis priemonmis nustatant kontrols ir prieiros san-
tykius, reglamentuojant administracini gin nagrinjimo procesinius san-
tykius, nustatant statym gyvendinimo btinas procedras. Valstybs do-
minavimo ribojimas utikrinamas daugelyje statym, reglamentuojani
valstybs pareign teisin status ir nustatani atsakomyb u piktnau-
diavim tarnyba arba u biurokratizmo, korupcijos ir kitus neteistus
veiksmus.
Administraciniu teisiniu poiriu valstyb, utikrindama mogaus tei-
ses, turi toliau tobulinti valdymo organizavim:
1) derinti valstybinio valdymo sistemoje atskir valdymo srii insti-
tucij subjektikum ir funkcijas.
Valdymo institucij subjektikumas iame vadovlyje traktuojamas
kaip vertybin ekonominio, teisinio ir kitokio socialinio institucijos statuso
ypatyb jos tikslams siekti. ie tikslai nustatomi teiss norminiuose aktuose
arba numatomi strateginiuose dokumentuose, moksliniuose tyrimuose.
23
Administracin teis. Bendroji dalis / Paruo P. Vilutis. Kaunas: Vytauto Didiojo uni-
versiteto Teisi fakultetas, 1939. P. 11.
iuolaikinse valdymo organizavimo slygomis vadovautis vien institucijos

teisinio statuso ypatybmis, kad ir kiek jos bt reikmingos, neutenka;
2) derinti administracini teisini priemoni taikym su kitomis so-
cialinmis priemonmis (jas stiprinti, kompensuoti, neutralizuoti ir pan.).
Pavyzdiui, rengiant statymus ir kitus teiss aktus reikia numatyti tei-
sini, ekonomini ir vadybini metod taikym;
3) nuolat vertinti galiojanius ir naujai rengiamus teiss aktus ir kitus
reguliavimo dokumentus ir vertinti, ar jie veiksmingai utikrina mogaus
teises;
4) gerinti valstybs kontrols ir prieiros gyvendinimo mechaniz-
m;
5) sistemikai vertinti valdymo objektus;
6) gerinti informacin aprpinim, nes, pavyzdiui, visuomen nepa-
kankamai gali kontroliuoti, ar neturi galimybi alyje vartojama kalba susi-
painti su tomis sutartimis;
7) sudaryti tinkamas slygas dalyvauti monms bei nevyriausybi-
nms organizacijoms (toliau ir NVO) gyvendinant ir utikrinant mo-
gaus teises.
Valdymo organizavimo tikslas sukurti palankiausias slygas efekty-
viam valdymo funkcionavimui, atitinkaniam mogaus, visuomens ir vals-
tybs interesus.
Tobulinant ir kuriant dabartines valdymo sistemas daugelis susifor-
mavusi valdymo sampratos stereotip kinta ne tik valdymo forma, bet ir
socialiniu turiniu, taikomais metodais, integruojamojo pobdio poveikio
priemonmis, pilietins bendruomens dalyvavimo lygmeniu. Skurdas24,
nedarbas, nusikalstamumas, gamyba, paskirstymas, investavimas tai vals-
tybs valdios institucij ir privaios iniciatyvos bei pilietins bendruome-
ns bendros veiklos objektas. Kai kuri pilietins visuomens organizacij
veikla papildo valstybs valdios programas silydamos panaias paslaugas
(pvz., socialin rpyba). Pilietins visuomens organizacijos geba atlikti in-
divido ar eimos ir valstybs tarpininko funkcijas. Nevyriausybins organi-
zacijos pagal tarptautin patirt Lietuvoje siekia bti dar labiau nepriklau-
somos nuo valdios staig25. Tokiomis slygomis vieasis valdymo instituci-
24
Pasaulio ali patirtis rodo, kad net ir vykstanti bendra paanga skurdo problemos sa-
vaime neisprendia. Pirmiausia reikalingas politins valdios pasiryimas, ilgalaiks vyriausy-
bi, pilietins visuomens ir net tarptautini organizacij pastangos (Lietuvos Respublikos
skurdo mainimo strategijos gyvendinimo 20022004 m. programa. Lietuvos Respublikos Vy-
riausybs 2002 m. lapkriio 7 d. nutarimas Nr. 1753).
25
Jaunimo taryb krimas regioniniu ir nacionaliniu lygiu; jos turi bti atviros organizaci-
joms nepriklausaniam jaunimui ir nepriklausomos nuo politins valdios struktr. Regioni-
Bendroji dalis 29
j administravimas vis labiau veikiamas konkurencins rinkos santyki vai-

riose veiklos srityse. Todl majant centralizacijos lygmeniui ir didjant
decentralizacijai tampa neveiksmingos valstybinio tiesioginio valdymo
funkcijos, subsidiarumo26 principas paneigia valdia paklusimas princi-
p, vyravus esant beveik visikam valstybins nuosavybs viepatavimui.
Pasikeitus nuosavybs santykiams visuomenje, keiiasi ir vykdomosios
valdios funkcij pobdis. Tai ypa bdinga valstybs vaidmens kaitai eko-
nomikos, beje, ir kit valdymo srii valstybs reguliavimo politikoje. Todl
realiai vykdomos socialins, ekonomins, vadybins ir administracins tei-
sins konsoliduojanios nuostatos ir priemons, kurios turi utikrinti ope-
ratyvins veiklos savarankikum sutelkdamos vykdomosios valdios dme-
s sistemins strategijos formavim, vadybini ir teisini pagrind jai gy-
vendinti sudarym, privaios iniciatyvos skatinim.
Valstybs dominavimo ribojimas yra utikrinamas ir taikant valdi
pasidalijimo princip. Norint atskleisti valdi padalijimo ir atribojimo
princip tikslinga nagrinti konstitucin tekst. Valdios padalijimo ir atri-
bojimo principas yra tvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5
straipsnyje. 1 dalyje konstatuota, kad Valstybs valdi Lietuvoje vykdo
Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir Teismas, 2 dalyje kad
Valdios galias riboja Konstitucija. io konstitucinio valdios padalijimo
ir atribojimo principo taikymo esm ta, kad, pirmiausia, statym leidyba,
kaip ir pats valstybs valdymas (administravimas), numato saiking vis tri-
j valdios ak tarpusavio priklausomyb. Svert ir sulaikym sistemos
paskirtis ta, kad kiekviena i trij valdios ak privalo kontroliuoti viena
kit, ilikti savarankika viena kitos atvilgiu ir vykdyti jai priklausani, o
ne kitokios ries funkcij27.
ns ir nacionalins valdios struktros turi tartis su Jaunimo tarybomis dl vis jaunimui

reikming sprendim (Europos valdymas Baltoji Knyga, COM (2001) 428. 2001. P. 39).
26
Subsidiarumas Europos Bendrijos steigimo sutartyje: sprendim primimo principas,
teigiantis, kad sprendimai turi bti priimami tuo lygmeniu, kuriuo jie yra efektyviausi (V.
Vaitkeviit. Tarptautini odi odynas. Vilnius: odynas, 2000. P. 535.) Prie Amsterda-
mo sutarties pridtame Protokole dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo tvir-
tinta, kad kiekviena institucija, vykdydama jai suteiktus galiojimus, privalo garantuoti, kad
bt laikomasi subsidiarumo, taip pat ir proporcingumo princip (Europos valdymas Baltoji
Knyga, COM (2001) 428. 2001 07 25.); Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymo
4 straipsnio 2 dalyje tvirtinta nuostata, kad Vieojo administravimo sistema reformuojama
vadovaujantis subsidiarumo principu, t. y. reikalavimu, kad auktesnms institucijoms nebt
priskiriamos funkcijos, kurias gali atlikti emesniosios institucijos arba kiti asmenys.
27
Rmeris M. Konstitucins teiss ir teismo teiss pasieniuose. Vilnius: Pozicija, 1941.
P. 14.
Lietuvos valstyb, mogaus ir valstybs santykiuose ribodama savo

pirmum mogaus atvilgiu, turi imtis vairi, taip pat ir administracini
teisinio pobdio priemoni. Btina stiprinti pasitikjim valdia, ypa tei-
ssaugos institucijomis, valstybs tarnyboje isaugoti auktos kvalifikacijos
specialistus, pirmiausia teisininkus. Lietuvos mons, nepasitikdami na-
cionaline mogaus teisi apsaugos sistema, vis daniau skundiasi Europos
mogaus Teisi Teismui.
Dauguma moni ne visada pasinaudoja visais subjektini mogaus
teisi gynimo bdais. Reprezentatyvios gyventoj apklausos duomenimis,
2001 m. pabaigoje absoliuti dauguma apklaustj skundsi socialini ir
darbo teisi paeidimu. Didel apklaustj dalis (67 proc.) buvo link ne-
pradti ginti savo paeist teisi dl trij pagrindini prieasi: manyda-
mi, kad tai nepads, neinodami, kur kreiptis ir bijodami prarasti darb.
Du tredaliai apklaustj nurod, kad neutenka informacijos apie mo-
gaus teises ir galimybes ginti teises28.
2000 ir 2001 m. buvo priimtos Lietuvos Respublikos valstybs politi-
k, teisj ir valstybs pareign darbo apmokjimo statymo pataisos ir
sumaintas teisj darbo umokestis29. Konstitucinis Teismas, nagrinda-
mas, ar tokios statym pataisos atitinka Konstitucij, paymjo, kad pagal
Konstitucij siekiant utikrinti teisjo nepriklausomum draudiama ma-
inti teisj atlyginim, kol teisjas eina pareigas, ir nustatytas socialines
garantijas. Paeidus konstitucin teisjo ir teism nepriklausomumo impe-
ratyv sudaromos prielaidos padaryti teismin valdi priklausom nuo po-
litins konjunktros30. Bdami priklausomi nuo politik teismai negali u-
tikrinti mogaus teisi gynybos, ypa kai nagrinjami piliei ir valdios
staig ginai. Administracini gin nagrinjimas administraciniuose tei-
smuose gali tapti valstybs pirmumo mogaus atvilgiu legalizuotos irai-
kos skraiste. Valdios institucijos, bylindamosi teismuose su monmis,
danai laikosi vilkinimo taktikos. Toki pavyzdi teismuose yra nemaai.
Jie rodo, kad valdios galias monms btina riboti, o ne didinti. Trksta
politins valstybs valdios valios, kad apskrii administracini gin ko-
misijos iki iol nedirba. Vis dar svarstomas klausimas, ar btina jas steigti.
Tuo tarpu savivaldybms normin nuostata dl administracini gin ko-
misij yra alternatyvi. Jos gali steigti tokias komisijas, bet gali j ir nesteig-
ti. Taigi toks ikiteismins administracini gin nagrinjimo alternatyvios
28
mogaus teiss Lietuvoje: 2001 m. Visuomens nuomons ir rinkos tyrim centras
Vilmorus. Vilnius, 2001.
29
Valstybs inios. 2000. Nr. 752271, Nr. 922887; 2001. Nr. 29918.
30
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas. 2001 m. liepos 12 d. // Valstybs
inios. 2001. Nr. 622276.
Bendroji dalis 31
sistemos krimas lemia valstybs institucij pirmumo mogaus atvilgiu

pltr.
Valstybs politikoje nra tvirto nusistatymo mogaus teisi apsaugai
ir j utikrinanioms institucijoms suteikti prioritetin reikm. Dani dis-
funkciniai biudeto asignavimai mogaus teises ginanioms valstybs insti-
tucijoms. Pavyzdiui, policijos staigos ir pareignai dl skurdoko finansa-
vimo, ekstensyvaus policijos raidos recidyv ir pan. priversti laikytis vadi-
namojo igyvenimo stiliaus. Dl to j lietuvikasis policijos subjektikumas
skiriasi nuo kit teisini valstybi padties. Policijos atskirties visuomenje
padt, apklaus duomenimis, didina ir tai, kad ji yra per daug udara. Jos
veikla dar maai orientuota vietos savivaldybi ir gyventoj poreikius bei
lkesius. Demokratins visuomens slygomis policija gali pasiekti savo
tiksl tik glaudiai bendradarbiaudama su bendruomene. Tuo tarpu polici-
j kreia jos reform politizavimas, politini partij nesusitarimas dl stra-
tegini jos reformos princip. Regis, aiku, kad tik ilgalaiks policijos veik-
los strategijos principai, priimti bendru politiniu sutarimu, sustabdys besai-
kes reformas, ukirs keli jos marginalizacijai, numatys policijos subjekti-
kumo vizij ir misij.
Gyventoj apklausa rodo, kad visuomen nepasitiki nei politinmis,
nei teisinmis valdios institucijomis. Nenuoseklus valdios staig poiris
mogaus teisi problemas paskatino gaus nevyriausybini organizacij,
siekiani veikti mogaus teisi apsaugos srityje, krimsi. Taiau NVO
dar nepakankamai oriai ir nepriklausomai gali veikti utikrindamos mo-
gaus teisi gyvendinim. Valstyb ioje srityje galt plaiau remtis NVO
veikla, teikti joms didesn pagalb ir realias galimybes dalyvauti konkurso
pagrindais gyvendinant valstybs finansuojamas socialines programas ir
taip utikrina i organizacij nepriklausomum nuo valdios institucij.
Vykdomosios valdios svoka, poymiai ir funkcijos. Vykdomoji val-
dia (administracin valdia) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5
straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nevardijant, laikantis valdi padalijimo ir at-
ribojimo principo, kartu su statym leidiamja ir teismine kaip savaran-
kika iskirta vieningos valstybs valdios ris. Toks valdi atskyrimas tu-
ri valstybs valdios gyvendinimo kompetencijos pasidalijimo ir derinamo-
jo bendravimo j gyvendinant funkcij.
Vykdomoji valdia remiantis valdi padalijimo ir atribojimo teorija,
viena vertus, yra ypatinga teiss taikomoji valdia, kuriai pavedama Konsti-
tucijos, Seimo priimt statym, t. y. statym leidiamosios valdios vykdy-
mo funkcija.
Antra vertus, vykdomoji valdia, bdama ypatinga teiss taikomoji
valdia, atlieka tvarkomsias funkcijas, t. y. valstybs vardu, kitaip nei kit
valdios institucij teiss taikomosios veiklos srityje, veikia pagal savo tiks-
lin paskirt priima, kiek leidia Konstitucijos ir statym suteiktos val-
dios galiojimai, diskrecinius sprendimus31: leidia postatyminius teiss ak-
tus, gyvendina valdingus galiojimus, konkreiais nurodymais telkia mate-
rialinius ir mogikuosius iteklius, sprendia vykdomajai valdiai keliamus
udavinius, paskirsto personal, tobulina valdymo aparato struktr, gy-
vendina valdymo grandi koordinavim ir pan. Panai nuostata atsispindi
ir nepriklausomos Lietuvos iki 1940 m. administracins teiss mintyje:
Vieoji administracija turi savo gali ir tam tikr kompetencij, turi pre-
rogatyv (privilegij) ir diskrecin gali. Visa tai ji panaudoja, siekdama
savo tiksl. Vadinas, ji gali visas ias pajgas jungti darb, kad patarnaut
visuomenei, bei jos vieajam interesui32.
Konkreios keliam tiksl nuostatos yra vadybinio arba reguliuoja-
mojo pobdio. Iskiriamos dvi pagrindins teiss taikymo gyvendinant
vykdomj valdi formos:
1) operatyvin33 vykdomoji;
2) jurisdikcin.
Operatyvin vykdomoji teiss taikymo veikla susijusi su valdymo insti-
tucijos pagrindinmis funkcijomis ir jas gyvendina. Tokiais atvejais vyk-
domosios valdios institucijos paprastai taiko teiss normos dispozicij.
gyvendinant operatyvin vykdomj teiss taikymo veikl daniausiai
rengiami ivestiniai sprendimai, nors kai kuriais atvejais gali bti ir pirminiai
sprendimai (pvz., pradedant planavim). Prie valstybinio valdymo instituci-
j pagrindini funkcij priskiriamos: prognozavimas, pirmini valdymo
sprendim primimas, organizavimas, reguliavimas ir kontrol. Nagrin-
jant kiekvienos i mint funkcij turin galima iskirti bendr vis funkcij
sudties element sprendim. I ties valstybinio valdymo institucijos pri-
31
Terminas diskrecija (lot. discretio, pranc. discretion) Tarptautini odi odyne
apibdinamas kaip veiksm laisv, nuoira (Vaitkeviit V. Tarptautini odi ody-
nas. Vilnius: odynas, 2001. P. 220). Taigi diskrecin valdia (galia) tai valstybs instituci-
joms ir j tarnautojams suteikta teis tam tikrose situacijose savo nuoira veikti arba susilai-
kyti nuo tam tikr veiksm. Vieojo administravimo institucij diskrecija gyvendinant staty-
mus nustatyti, keisti ar panaikinti asmens teisin status ribojama statymais. Siekdama suma-
inti pareign savivals galimybes valstyb priiri, kad valdios staigos postatyminiais val-
dymo aktais nenustatyt pilieiams papildom teisi arba pareig. Nustatoma teisin admi-
nistravimo subjekt atsakomyb u neteistus ir al suklusius administracinius sprendimus.
32
Administracin teis. Bendroji dalis / Paruo P. Vilutis. Kaunas: Vytauto Didiojo uni-
versiteto Teisi fakultetas, 1939. P. 13.
33
Operatyvinis, ~. <...> 2. susijs su apskaitos. Planavimo, darbo ir pan. organizacijo-
mis: O. planavimas. ~ apskaita (Dabartins lietuvi kalbos odynas. Vyr. redaktorius St.
Keinys. 4-asis leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2000. XXIV. P. 461).
Bendroji dalis 33
ima sprendimus gyvendinti prognostin veikl, vykdyti organizacines

priemones, sutvarkyti vairi vykdomj tvarkomj aparato grandi dar-
b, kontroliuoti pavaldi institucij veikl. Paprastai ie daliniai sprendi-
mai skirti gyvendinti pagrindinius sprendimus. Taigi vairi valdymo
sprendim ris galima suskirstyti dvi grupes: pirmin ir ivestin.
Pirminiai sprendimai apibria strateginius valdymo tikslus. Ivestiniai
tikslus, analitikai nustatomus i konkrei vykdomosios valdios institu-
cij ir j valdomj objekt tarpusavio sveikos aplinkybi.
Jeigu valdymo sprendimas priklauso nuo konkreios situacijos ypa-
tum, tai jam suteikiama tam tikra teiss taikymo akto forma. Toks teiss
taikymo aktas daro tak kit valdymo funkcij gyvendinimui ir turi orga-
nizacin poveik. Tokio poveikio pavyzdys gali bti planavimo akt leidyba.
ie aktai, nors ir yra teiss taikomieji aktai, bet tvirtina ivestinius valdymo
sprendimus. Planavimo aktai motyvuoja valstybinio valdymo institucijas
gyvendinti organizacin, reguliavimo ir kontrols veikl. Teiss taikymo
veiklos procese daniausiai rengiami ivestiniai valdymo sprendimai. J
rengimas utikrina teiss norm sukonkretinim, konkrei teisini santy-
ki atsiradim, pasikeitim arba pabaig. iuo atveju teisini santyki da-
lyviams j turinys sudaro hipotezi rinkinius, darinius.
Ivestiniai sprendimai parengiami ir suraomi teiss taikymo aktuose
neperengiant vykdomosios tvarkomosios veiklos rib ir remiantis valstybi-
nio valdymo institucijos operatyviu savarankikumo ir anksiau mintos
diskrecijos teiss naudojimosi galimybmis. Valstybini institucij, tarp j
ir administracijos, esmin paskirtis padti monms tinkamai gyventi,
gyvendinti j teises bei laisves. ioji institucijos arba pareigno diskrecija
turt palengvinti ir utikrinti veiksming institucijai priskirt funkcij gy-
vendinim, o kartu prisidti prie mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo.
Esminis vykdomosios valdios poymis ji tiesiogiai tvarko vairius tei-
sinius, ekonominius, vadybinius, informacinius, techninius, moni aukl-
jimo klausimus. Vykdomoji valdia sutelkia valstybs faktin gali, nes tik ji
suteikia tam tikriems subjektams atitinkamas galimybes gyvendinti j sub-
jektines teises bei skiria jiems btinus iteklius. Administracin valdia, tu-
rdama savo inioje didiulius materialinius ir mogikuosius iteklius, tie-
siogiai j nenaudoja, ji operuoja moni veiksmais, gamtiniais, materiali-
niais ir kitais itekliais tam, kad organizuot, reguliuot ekonomin alies
gyvenim, politini administracini problem tvarkym, kultr, vietim,
sveikatos apsaug ir pan.
Jurisdikcin veikla gyvendinama tada, kai kyla btinyb atkurti pa-
eist teis, taip pat taikant prievart visuomenini santyki subjektams.
Plaiuoju poiriu ji yra organizacinio pobdio. Tuo pasireikia valstybi-
nio valdymo bendroji socialin reikm, aktyvus valstybinio valdymo insti-

tucij vaidmuo visuomens pltros procese.
Jurisdikcin valstybinio valdymo institucij teiss taikymo veikl gy-
vendina tam tikros institucijos, kuri veikl grietai reglamentuoja teiss
normos. Jos paskirtis alinti i valdomos aplinkos destruktyvias situacijas,
taip pat individualizuoti ir konkretizuoti teiss norm taikymo sankcijas.
Joje, kitaip nei operatyvins vykdomosios teiss taikymo veikloje, ribojama
diskrecija. Be abejo, tai nereikia, kad valstybinio valdymo institucijos me-
chanikai taiko teis. Konkreiose bylose priimant sprendimus vadovaujan-
tis statymais atsivelgiama teiss paeidimo aplinkybes, kaltininko asme-
nyb ir kitus teisikai reikmingus veiksnius. Tokiu atveju jurisdikcin veik-
la taip pat yra krybinio pobdio.
Vykdomoji valdia ir administracin teis. Lyginamasis poiris kit
demokratini valstybi, pavyzdiui, JAV, administracins teiss funkcijas
rodo, kad pagrindinis administracins teiss tikslas (funkcija) yra valdios
kontrol. Administracins teiss poiriu svarbu, kad valdia neperengt
jai suteikt teisini galiojim rib. Btina apginti pilieius nuo netinkamo,
teisikai abejotino, privai ir inybini valdinink interesus atitinkanio
valdios poveikio.
Administracin teis reguliuoja vykdomosios valdios organizavim ir
veikim.
Svokos ir kategorijos administracinje teisje. Tiek teorikai (ku-
riant naujas teiss normas), tiek praktikai (taikant teiss normas) danai
kyla btinyb suprasti teisin svok, atskirti panaias svokas. Teisins s-
vokos suvokimas turi filosofin, login, lingvistin, teisin ir kitoki reik-
m. Tai reikia, kad teisins svokos apibrimo veiksmai turi bti pagrsti
i moksl nuostatomis.
Filosofiniu poiriu teisin svoka yra svarbi kaip socialinio painimo
objektas, turintis tam tikr tikrovs poymi, kuriuos atskleidia mstymo
formos.
Loginiu poiriu teisin svoka svarbi tuo, kad jos apimtis ir turinys
atskleidiami loginiais veiksmais, naudojant tam tikras apibrim ris.
Lingvistiniu poiriu teisin svoka svarbi tuo, kad ji turi ir gali bti
nagrinjama remiantis odio, kategorijos, termino kilme ir reikme (jos
fiksuojamos vienomis ar kitomis kalbos formomis).
Teisiniu poiriu teisin svoka svarbi tuo, kad pagrsta teisiniu ms-
tymu, atspindi tokius painimo objekto (nusakomo svoka) poymius, ku-
rie yra teisikai reikmingi.
Taigi teisini svok krimas (taip pat j vartojimas taikant teiss
normas) reikia, kad teisinis mstymas yra aktyvaus ir krybinio pobdio,
Bendroji dalis 35
nors sudaryt teisini svok skm visikai priklauso nuo to, kaip tiksliai
jose atsispindi objektyvi realyb, t. y. kiek tiksliai nurodomos teisikai nag-
rinjamo reikinio arba dalyko ribos. ias ribas nustato svokos apimtis ir
turinys. Pagrindinis rib nustatymo kriterijus daniausiai yra teisins svo-
kos vartojimo tikslas. Jei apimtis svokoje apibendrint daikt login kla-
s, o turinys esmini ir bendrj objekto poymi visuma, pagal kuriuos
apibendrinti ir iskirti daiktai toje svokoje, tai teisins svokos turinys
formuluojamas suvokus pirmiausia bendrin, vliau specialij (teisini
poymi padidjimo) svokas. Tai reikia, jog nordami apibrti teisin
svok, pavyzdiui, pareignai, pirmiausia turime suvokti bendrin svo-
k (kaip painimo objekt), jos prasm. Bendrins svokos poymi ieko-
sime etimologijos odynuose. Toliau jos pagrindu iskirdami pagal svokas
vartojimo tiksl, atskirus specifinius poymius kursime pareigno teisins
svokos administracinius, baudiamuosius, darbo teiss ir pan. aspektus.
Daniausiai teisin svoka (nuo bendrins iki specialiosios svokos) api-
briama remiantis orientaciniais, diferenciniais (skiriamaisiais) ir funkci-
niais poymiais.
Orientaciniai poymiai nurodo objekto reikm kit daikt ir reikini
visumai. ie poymiai tai tam tikros klass tapatingumo (bendrumo) po-
ymiai. Kurdami pareigno teisines svokas orientuosims tai, kad parei-
gnai yra tarnautoj ris (tarnautojai asmenys, uimantys valstybinse,
visuomeninse, privaiose institucijose tam tikras pareigas, veikiantys i
institucij vardu ir joms galiojus, pagal savo kompetencij bei gaunantys
u tai atlyginim).
Diferenciniai (skiriamieji) poymiai atskleidia tam tikr klasi, pokla-
si skirtumus. Kuriant teisines pareigno svokas skiriamasis poymis, pa-
gal kur jis atskiriamas nuo kit tarnautoj ir nuo atskir pareign ri,
yra valdia, jos turjimo lygis.
Valdia bendrja prasme tai teis arba galia pajungti savo valiai.
Toki valdi turi asmenys (pareignai), turintys valstybinius, administra-
cinius galiojimus.
Funkciniai (pareigos, veiklos srities, paskirties) poymiai atskleidia
svokos (kaip painimo objekto) paskirt, konkret svokos vartojimo tiks-
l.
Kuriant pareigno teisines svokas funkciniai poymiai padeda atri-
boti baudiamj, administracin teisin arba kitus aspektus. Vartojimo tiks-
lo nustatymas yra krybinis procesas. Pareigno valdios turjimo lygis le-
mia jo teisin status. Taiau teisinis statusas taip pat nra savitikslis daly-
kas. Pagal tai, kam teisinis statusas naudojamas administracinje teisje,
yra iskiriamos maiausiai dvi pareigno svokos. Vienu atveju pareigno
svoka formuluojama valdymo (administracini) santyki dalyviui, turin-

iam skirtingus valdios galiojimus. Jie yra valdios atstovai: Seimo nariai,
teisjai, policijos, valstybins inspekcijos darbuotojai, turintys statym ir
kit normini akt administracins prieiros teis, taip pat moni, stai-
g, organizacij administracijos vadovai, dirbantys atskirose valdymo srity-
se (antroji pareign ris).
Kitu atveju pareigno svoka siejama su pareignu kaip administra-
cins atsakomybs subjektu. Lietuvos Respublikos ATPK 14 straipsnis b-
tent iskiria svokos vartojimo tiksl. Beje, etimologiniu poiriu atsa-
komyb tai atsiskaitymas u tiktas teises ir pareigas atliekant tam tikr
darb. ATPK 14 straipsnis ipleia pareigno svok, todl administracins
atsakomybs poiriu pareignais laikomi visi asmenys, turintys administ-
racinius (valdios) galiojimus, nuolatinius arba laikinus, neatsivelgiant
moni, staig, organizacij nuosavybs formas. io straipsnio antroji dalis
toki pareigno svok tiesiogiai sieja su jo pareig vykdymu ir administra-
cinio teiss paeidimo padarymu paeidiant tarnybines pareigas.
Tam tikrais atvejais administracinje teisje pareignais, priklauso-
mai nuo vartojimo tiksl, gali bti laikomi valstybs, visuomenini instituci-
j, privai staig, moni ar organizacij tarnautojai, turintys tam tikrus
institucins valdios galiojimus.
Administracins teiss kategorijos svarbiausi ir bendriausi socialins
tikrovs reikini egzistavimo aspektai, ireikti administracinmis teisin-
mis svokomis.
Pagrindins administracins teiss kategorijos tai login termin
konstrukcija, reikalaujanti isamesns filosofins analizs. Terminas ka-
tegorija (gr. kategoria nurodymas, apibrimas) svarbiausia ir ben-
driausia mokslo svoka34. Kategorija bendriausia login svoka, irei-
kianti pagrindines objektyviosios tikrovs formas ir santykius: pavyzdiui,
laiko, erdvs, prieastingumo kategorija35. Susistemintos jos sudaro filoso-
fin administracins teiss suvokimo bd painimo mechanizm. iuo at-
veju kategorija yra suvokiama kaip login klas arba svok visuma. Kate-
gorij turinio objektyvumas yra slyga, leidianti santykinai savarankikoje
mokslo veikloje kategorijomis remtis kaip pagrindiniais atramos takais.
Toki metodologin funkcij mokslo procese atlieka dialektikos kategori-
jos (atskiryb, ypatyb, bendryb, turinys, esm, reikinys, dsnis, btinu-
mas, atsitiktinumas, galimyb, tikrov, kokyb, kiekyb, saikas ir kt.), kry-
34
Tarptautini odi odynas. Vilnius, 1985. P. 240.
35
Dabartins lietuvi kalbos odynas / Vyr. redaktorius St. Keinys. 4-asis leid. Vilnius:
Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2000. P. 290.
Bendroji dalis 37
bikai reikianios paius bendriausius monijos jau pasiekto tikrovs pai-

nimo aspektus.
Atskleidus termino kategorija prasm galima teigti, kad teisingas
administracins teiss kategorij suvokimas ir j traktavimas svarbus teori-
niu ir praktiniu poiriu. Ne veltui administracins teiss kategorijos yra
vienas i pagrindini administracins teiss mokslo tyrimo tiksl. Mokslo
tyrimo tikslas pirmiausia yra nukreiptas veikiani administracin teis
kaip teisini norm visum. Remiantis praktikoje susiklosiusi socialini
realybi, interes ir poreiki autentikumo patvirtinimu (verifikavimu),
administracins teiss normos sisteminamos, jungiamos teiss institutus,
poakius bei vientis sistem. Kartu su teiss normomis tyrinjami j suku-
riami administraciniai teisiniai santykiai: subjektai, objektai, juridiniai fak-
tai, teisini santyki rys. Taiau vien tik paintis su galiojania teise ne-
gali atskleisti suvokimo apie visuomenini santyki reguliavimo mecha-
nizmo pagrindus valstybinio valdymo srityje. Tam btina turti tam tikr
ini apie administracins teiss kategorijas, j viet ir vaidmen administ-
racinje teisje, nes administracins teiss kategorijos yra pagrindas, api-
bdinantis administracin teis ir administracins teiss mokslo tyrimo ob-
jekt.
Administracins teiss kategorij suvokimas ir j traktavimas aktua-
lus tiek statym leidyboje, tiek taikant konkreias administracins teiss
normas realioje situacijoje. is aktualumas svarbus tuo, kad danai admi-
nistracins teisins kategorijos suprantamos neteisingai ir tai pastebima
konkreiame teiss norminiame akte, kuris vliau sukelia neigiamus pada-
rinius ir neigiam visuomens reakcij. Teis galiausiai atlieka statymo
korekcin funkcij, gali nurodyti, koks jis turi bti. Tai reikia, kad ios ko-
rekcins funkcijos nustatymas ir gyvendinimas turi bti valdomas, valdomi
turi bti <...> tiek teis, tiek statymas, tiek j valdymo valdymas36. De-
ja, statymai dar danai rengiami ir svarstomi neprofesionaliai, nekompe-
tentingai ir apytikriai suprantant dalyk37. Klystama, jei manoma, kad sta-
tymo primimas utikrins jo savaimin gyvendinim. Todl danas stichinis
statym reguliavimas pagrstas klaidomis ir bandymais, valdomas nuola-
tiniais pataisymais ir papildymais. Tai leidia teigti, kad nepakankamai yra
susietos ir valdomos statym rengimo, leidybos, ir statym reguliavimo si-
stemos. Btina pabrti, kad i i reguliavimo sistem tinkamo valdymo
prielaid galima iskirti tinkam administracini teisini kategorij varto-
36
Urmonas A. Konstitucins teiss princip vieoje teisje kontrols funkcijos // Jurispru-
dencija. 2002. T. 30(22). P. 106.
37
Dziegoraitis A. statym karas (2) // Justitia. 1996. Nr. 6. P. 4.
jim. Vykdomosios valdios institucij praktiniai veiksmai danai nra nu-

kreipti teisje ir statymuose suformuluotas ir ginamas socialines teisines
vertybes vien dlto, kad neadekvaiai suprantamos administracins teisins
kategorijos. Ypa tai pasakytina apie mog kaip administracin teisin ka-
tegorij, atskleidiani j kaip socialin vertyb, kaip tiksl, o ne priemo-
n. Per neteisingai suvokiamas administracines teisines kategorijas gali
vykti vertybi inversija derinant, pavyzdiui, to paties mogaus privaiuo-
sius ir vieuosius interesus. mogus, kaip vertyb, aktualizuojasi tiek per
privat, tiek per viej interes. mogaus kategorija vertybinis susidveji-
nimas traktuojamas remiantis Konstitucijos 28 straipsnio nuostata: gy-
vendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo
laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti kit mo-
ni teisi ir laisvi.
1.2. vadins administracins teiss svokos ir

kategorijos bei j komentarai
Administraciniai ginai asmen ir vieojo administravimo subjekt
arba nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt konfliktai.
Prie administracini gin priskiriami ir tarnautoj ginai su administraci-
ja, taip pat rinkim ginai38.
Administraciniai teisiniai santykiai statymais ir kitais teiss normi-
niais aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys vykdant
viej administravim, taip pat vidaus administravim39.
Administracinis reglamentavimas nuostat, taisykli, reglament ir
kit teiss akt, reikaling statymams gyvendinti40, primimas.
Administracinis teisinis valdymo organizavimas administracins teiss
normomis reguliuojama valdymo subjekt, j teisinio statuso, vidini ir io-
rini valdymo santyki gyvendinant valdymo tikslus bei udavinius siste-
ma.
Administracinio teisinio valdymo organizavimo elementai:
1) vykdomosios valdios institucijos (Aukiausioji Lietuvos Respub-
likos Vyriausyb, centrins ministerijos, vyriausybs staigos, auktesnio-
38
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas // Valstybs inios. 2003.
Nr. 391765.
39
Ten pat.
40
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas // Valstybs inios. 2003. Nr.
1044637.
Bendroji dalis 39
sios arba regionins vykdomosios valdios institucijos, vietins vykdomo-

sios valdios institucijos savivaldybs, valstybini moni ir staig admi-
nistracija);
2) kitos institucijos, dalyvaujanios valdymo santykiuose;
3) administracins teiss normos, nustatanios visos valdymo sistemos
grandi (institucij, valstybs tarnautoj) teisin status;
4) teisiniai administraciniai reikmingi vykdomosios valdios ir kit insti-
tucij valdymo veiklos parametrai;
5) valdymo veiklos subjekt garantijos, teisin atsakomyb, priklausanti
nuo j administracinio teisinio statuso.
Administracinio teisinio valdymo organizavimo turinys:
1) valstybs valdymo institucij formos nustatymas atsivelgiant j
funkcin paskirt;
2) kompetencijos tarp valdymo institucij paskirstymas, udavini,
funkcij, teisi ir pareig nustatymas;
3) sveika tarp valdymo institucij ir valdymo institucij struktrini
padalini tiek vertikaliu, tiek horizontaliu lygmeniu;
4) valdymo metodai ir j taikymo formos.
Administracinis sprendimas vieojo administravimo institucijos valia,
ireikta administraciniame akte41.
Administravimo subjektai subjektai, atliekantys vieojo arba vidaus
administravimo funkcijas42.
Asmenys, dirbantys valstybinje tarnyboje valstybs politikai, valstybs
pareignai, valstybs tarnautojai pagal Valstybs tarnybos statym, kiti
asmenys, kurie, dirbdami valstybs valdios, valdymo, savivaldybi, teismi-
nse, teissaugos, valstybs kontrols bei prieiros ir joms prilygintose ins-
titucijose, atlieka valdios atstovo funkcijas arba turi administravimo galio-
jimus, taip pat asmenys, dirbantys valstybs ir savivaldybi monse, biu-
detinse staigose ir turintys administravimo galiojimus, bei asmenys, dir-
bantys vieosiose staigose, gaunaniose l i Lietuvos valstybs ar savi-
valdybi biudet bei fond, ir turintys administravimo galiojimus43.
Asmuo fizinis asmuo (individas) arba fizini asmen grup, juridinis
asmuo, kitas asmuo, neturintis juridinio asmens teisi (taryba, valdyba,
41
1044637.
42
Nr. 391765.
43
Lietuvos Respublikos viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje sta-
tymas // Valstybs inios. 2003. Nr. 1235584.
komisija, visuotinis nari susirinkimas, nuolat veikiantis pasitarimas ir

t. t.)44.
Asociacija savo pavadinim turintis ribotos civilins atsakomybs
vieasis juridinis asmuo, kurio tikslas koordinuoti asociacijos nari veikl,
atstovauti asociacijos nari interesams ir juos ginti arba tenkinti kitus vie-
uosius interesus. Asociacijos pavadinime gali bti odiai asociacija, vi-
suomenin organizacija, susivienijimas, konfederacija, sjunga,
draugija ar kiti45.
Auktasis isilavinimas isilavinimas, gytas baigus pagrindines arba
vientissias studijas Lietuvos auktojoje mokykloje arba lygiavertes studijas
usienio auktojoje mokykloje46.
Auktoji mokykla studij ir mokslo staiga, rengianti specialistus, tu-
rinius auktj isilavinim, Lietuvos Respublikos auktojo mokslo staty-
mo nustatyta tvarka47.
Bendruomen atitinkamoje teritorijoje gyvenantys mons, susij
bendrais vieaisiais poreikiais ir interesais48.
Biurokratizmas tokia pareigno veika, kai uuot sprendus reikalus i
esms sistemingai laikomasi nereikaling ar igalvot formalum, nepa-
grstai atsisakoma sprsti inyboms pavaldius dalykus, vilkinama priimti
sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma
(atsisakoma informuoti asmen apie jo teises, smoningai duodamas klai-
dinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas
toks pareign darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi statymai ar kiti
teiss aktai49.
Centriniai valstybinio administravimo subjektai (institucijos, staigos,
tarnybos, mons, j tarnautojai (pareignai) subjektai, vykdantys admi-
nistravim visoje valstybs teritorijoje50.
Centralizacija vykdomosios valdios funkcij ir kompetencijos priim-
ti sprendimus sutelkimas vienoje vietoje, nedaugelyje centrini valstybinio
administravimo subjekt.
44
1044637.
45
Lietuvos Respublikos asociacij statymas // Valstybs inios. 2004. Nr. 25745.
46
Lietuvos Respublikos auktojo mokslo statymas. 2003. Nr. 472058.
47
Ten pat.
48
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas // Valstybs inios. 2003. Nr. 1044636.
49
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymas // Valstybs inios. 2003. Nr. 104
4640 .
50
Nr. 391765; Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas // Valstybs inios. 2003.
Nr. 1044637.
Bendroji dalis 41
Centralizuota savivaldybs vidaus audito tarnyba savivaldybs admi-

nistracijos struktrinis padalinys, steigtas vidaus auditui atlikti savivaldy-
bs administracijoje, savivaldybs administravimo subjektuose ir savivaldy-
bs kontroliuojamose monse, kurios valdo, naudoja savivaldybs turt ir
juo disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas savivaldybs administ-
racijos direktoriui51.
Decentralizacija vykdomosios valdios funkcij ir kompetencijos pri-
imti sprendimus perdavimas administravimo subjektams, kurie nra cent-
riniai valstybinio administravimo subjektai. Decentralizavimas valdymo si-
stemoje reikia dalies valdymo funkcij perdavim i centro vietin valdy-
m, galiojim ir atsakomybs delegavim.
Individualus administracinis aktas daniausiai vienkartis teiss tai-
kymo aktas, skirtas konkreiam asmeniui arba apibrtai asmen grupei52.
Individualus teiss aktas vienkartis teiss taikymo aktas, skirtas konk-
reiam subjektui ar individualiais poymiais apibdint subjekt grupei53.
Interes konfliktas situacija, kai valstybinje tarnyboje dirbantis as-
muo, atlikdamas pareigas arba vykdydamas pavedim, privalo priimti
sprendim arba dalyvauti j priimant, arba vykdyti pavedim, susijus ir su
jo privaiais interesais54.
staigos vadovas valstybs tarnautojas, konkurso bdu arba politinio
(asmeninio) pasitikjimo pagrindu priimtas vadovauti valstybs ar savival-
dybs institucijai ar staigai55.
Karjeros valstybs tarnautojas valstybs tarnautojas, priimtas parei-
gas neterminuotam laikui ir turintis galimyb Lietuvos Respublikos valsty-
bs tarnybos statymo nustatyta tvarka gyvendinti teis karjer valstybs
tarnyboje56.
Kiti vieojo administravimo subjektai vieosios staigos bei nevyriau-
sybins organizacijos, kurioms statym nustatyta tvarka suteikti vieojo
administravimo galiojimai57.
51
1044636.
52
Ten pat.
53
Nr. 391765.
54
55
Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas // Valstybs inios. 2004. Nr. 361180.
56
Ten pat.
57
1044636.
Kolegiali institucija institucija, kurioje sprendimus priima ne vien

vadovas, o grup asmen bals dauguma58.
Kontrol visokios i statym arba sandori atsirandanios teiss, ku-
rios suteikia juridiniam arba fiziniam asmeniui galimyb daryti lemiam
tak kio subjekto veiklai skaitant:
1) nuosavybs teis vis ar dal kio subjekto turto arba teis naudo-
ti vis ar dal kio subjekto turto;
2) kitas teises, kurios leidia daryti lemiam tak kio subjekto val-
dymo organ sprendimams ar personalo sudiai59.
Kontroliuojantis asmuo juridinis ar fizinis asmuo, turintis arba gyjan-
tis kio subjekto kontrols teis. Kontroliuojaniu asmeniu gali bti Lietu-
vos Respublikos pilietis, usienietis ar asmuo be pilietybs arba kio sub-
jektas, taip pat valstybs valdymo ir savivaldos institucijos. Sutuoktiniai ir
j nepilnameiai vaikai (vaikiai) laikomi vienu kontroliuojaniu asmeniu.
Jeigu du arba daugiau juridini ar fizini asmen, veikdami susitarimo pa-
grindu, sigyja koncentruojamo kio subjekto kontrol, tai kiekvienas i i
juridini ar fizini asmen yra laikomas kontroliuojaniu asmeniu60.
Kvalifikacin klas tam tikros kategorijos valstybs tarnautojo kvali-
fikacijos lygmuo61.
Mokestiniai ginai ginai tarp mokesio moktojo (arba mokest i-
skaiiuojanio asmens) ir mokesio administratoriaus ar jo pareigno dl
mokesio moktojo (mokest iskaiiuojanio asmens) patikrinimo akto,
mokesio permokos (skirtumo) grinimo (skaitymo)62.
Nacionalin regionin politika valstybs institucij ir kit subjekt
tikslin veikla, kuria daromas diferencijuotas poveikis valstybs region so-
cialinei ir ekonominei pltrai siekiant mainti region socialinius ir eko-
nominius skirtumus bei isivystymo netolygumus paiuose regionuose, ska-
tinti visoje valstybs teritorijoje tolygi ir tvari pltr63.
58
Nr. 391765.
59
Lietuvos Respublikos konkurencijos statymas // Valstybs inios. 1999. Nr. 30856;
2003. Nr. 7434304640.
60
Ten pat.
61
Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas // Valstybs inios. 2004. Nr. 36
1180.
62
Nr. 391765.
63
Lietuvos Respublikos regionins pltros statymas // Valstybs inios. 2002. Nr. 123
5558.
Bendroji dalis 43
Norminis administracinis aktas teiss aktas, nustatantis elgesio tai-

sykles, skirtas individualiai neapibrtai asmen grupei64.
Nevyriausybins organizacijos vieieji ne pelno juridiniai asmenys, tu-
rintys iuos poymius:
1) yra nepriklausomi nuo valstybs ar savivaldybi institucij vals-
tybs ar savivaldybi institucijos nevyriausybins organizacijos val-
dyme negali turti daugiau kaip pus bals;
2) gauto pelno jokia forma (reorganizavimo ar likvidavimo metu)
neskirsto savo dalyviams, o naudoja tik savo statuose numaty-
tiems tikslams siekti;
3) valdymas grindiamas savivalda;
4) isilaiko i savanorikai tiekiam juridini ir fizini asmen na
ir savo veikl grindia savanorikumo principu;
5) tarnauja visuomens labui arba jos nari grupi interesams;
6) nesiekia tiesiogiai dalyvauti renkamuose politins valdios orga-
nuose ir neatlieka religini apeig65.
Norminis teiss aktas statymas, administracinis ar kitas teiss aktas,
nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais poymiais neapibdint
subjekt grupei66.
Padidjusios rizikos asmen grup asmenys, kurie teiss akt nustaty-
ta tvarka rayti profilaktines sveikatos prieiros staig ar policijos skai-
tas67.
Pakaitinis valstybs tarnautojas valstybs tarnautojas, pakeiiantis
laikinai negalint eiti pareig karjeros arba politinio (asmeninio) pasitik-
jimo valstybs tarnautoj68.
Pareignas valstybs tarnautojas, turintis administravimo galiojimus
pagal pareigas pavaldiems ir nepavaldiems asmenims69.
Piktnaudiavimas tokie pareigno veiksmai arba neveikimas, kai
tarnybine padtimi naudojamasi ne tarnybos interesais arba ne pagal sta-
tymus bei kitus teiss aktus, arba savanaudikais tikslais (neteistai pasisa-
64
1044637.
65
Lietuvos Respublikos nevyriausybini organizacij pltros statymo projektas. 2001. Nr.
IXP990.
66
Nr. 391765.
67
Lietuvos Respublikos policijos veiklos statymas // Valstybs inios. 2000. Nr. 902777.
68
1180.
69
1044637.
vinamas ar kitiems perleidiamas svetimas turtas, los ir t. t.), arba dl ki-

toki asmenini paskat (kerto, pavydo, karjerizmo, neteist paslaug
teikimo ir t. t.), taip pat pareigno veiksmai, kuriais virijami suteikti ga-
liojimai ar savivaliaujama70.
Piktnaudiavimas tarnyba valstybs tarnautojo veika (veikimas ar
neveikimas), kai tarnybine padtimi naudojamasi ne tarnybos interesais
arba ne pagal statymus ar kitus teiss aktus, arba savanaudikais tikslais
(neteistai pasisavinamas ar kitiems perleidiamas svetimas turtas, los ir
t. t.), arba dl kitoki asmenini paskat (kerto, pavydo, karjerizmo, ne-
teist paslaug teikimo ir t. t.), taip pat valstybs tarnautojo veiksmai, ku-
riais virijami suteikti galiojimai ar savivaliaujama71.
Politin veikla fizinio asmens dalyvavimas politini partij ar politi-
ni organizacij veikloje, j organizuojamuose mitinguose, susirinkimuose,
demonstracijose arba kituose renginiuose, kuriais padedama formuoti ir i-
reikti bendrus piliei interesus ir politin vali, taip pat kiti veiksmai, ku-
riais remiama politin partija ar politin organizacija72.
Politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojas valstybs tar-
nautojas, priimtas pareigas j primusio valstybs politiko ar kolegialios
valstybs institucijos galiojim laikui arba kituose statymuose nustatytam
laikui73.
Privats interesai kandidato arba asmens, dirbanio valstybinje tar-
nyboje (ar jo artimo giminaiio, ar eimos nario), asmeninis turtinis ar ne-
turtinis suinteresuotumas, galintis turti takos sprendimams atliekant tar-
nybines pareigas74.
Regionas vientisa valstybs teritorijos dalis, kurioje gyvendinama
nacionalin regionin politika75.
Rinkliava statymo nustatyta pinigin prievol asmeniui u jam su-
teikiamas tam tikras valstybs institucij paslaugas. Rinkliavos yra papil-
domas pajam altinis valstybs (savivaldybs) funkcijoms vykdyti76.
70
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymas // Valstybs inios. 2003. Nr. 104
4640.
71
1180.
72
Ten pat.
73
Ten pat.
74
75
Lietuvos Respublikos regionins pltros statymas // Valstybs inios. 2002. Nr. 123
5558.
76
Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymas // Valstybs inios. 1995. Nr.
611525.
Bendroji dalis 45
Savivaldyb valstybs teritorijos administracinis vienetas, turintis ju-

ridinio asmens status bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduot sa-
vivaldos teis, gyvendinam per savivaldybs taryb77.
Savivaldybs administravimo subjektai savivaldybs institucijos ir
joms pavaldios staigos bei kiti subjektai, turintys teiss akt suteiktus ga-
liojimus, atliekantys jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingi u
i funkcij gyvendinim78.
Savivaldybs institucijos atstovaujamoji institucija, t. y. savivaldybs
taryba, ir vykdomoji institucija, t. y. savivaldybs administracijos direkto-
rius, turinios vietos valdios ir vieojo administravimo teises ir pareigas.
Savivaldybs institucijos yra atsakingos u savivaldos teiss ir savo funkcij
gyvendinim bendruomens interesais79.
Savivaldybs kontroliuojamos mons savivaldybs mons, veikianios
pagal Valstybs ir savivaldybs moni statym, ir akcins bendrovs, ku-
ri akcijos, suteikianios daugiau kaip bals visuotiniame akcinink susi-
rinkime, nuosavybs teise priklauso savivaldybei80.
Savivaldybs kontrols ir audito institucija savivaldybs kontrolierius
(savivaldybs kontrolieriaus tarnyba), priirintis (-i), ar teistai, efektyviai,
ekonomikai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybs turtas,
kaip vykdomas savivaldybs biudetas81.
Savivaldybi funkcijos io ir kit statym savivaldybms priskirtos
vieojo administravimo ir viej paslaug teikimo funkcijos82.
Skundas, praymas kreipimosi kompetenting institucij, kad bt
isprstas administracinis ginas, formos. Su skundais kompetenting ins-
titucij kreipiasi privats asmenys, o su praymais valstybs ir vietos savi-
valdos institucijos, j atstovai, tarnautojai. statymai gali numatyti ir kitas
kreipimosi formas83.
Statutinis valstybs tarnautojas valstybs tarnautojas, kurio tarnyb
reglamentuoja statymo patvirtintas statutas arba Diplomatins tarnybos
statymas, nustatantys specialias primimo valstybs tarnyb, tarnybos at-
likimo, atsakomybs ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias slygas, ir (ar)
77
78
79
80
Ten pat.
81
Ten pat.
82
Ten pat.
83
Nr. 391765.
turintis vieojo administravimo galiojimus jam nepavaldi asmen atvil-

giu84.
Tarnybin pagalba vieojo administravimo institucijos pareiga teikti
informacin ir kitoki pagalb kitai vieojo administravimo institucijai pas-
tarosios praymu85.
Tarnybiniai ginai valstybs tarnautoj, turini vieojo administra-
vimo galiojimus, ginai su administracija, susij su tarnautojo statuso gi-
jimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemoni taiky-
mu86.
Tarnybinis nusiengimas valstybs tarnautojo pareig neatlikimas
arba netinkamas atlikimas dl valstybs tarnautojo kalts87.
Teritoriniai valstybinio administravimo subjektai (institucijos, staigos,
tarnybos, j tarnautojai (pareignai) subjektai, kurie administravim
vykdo nustatytoje teritorijoje88.
Valstybs siena linija ir ia linija einantis vertikalus pavirius, apibr-
iantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, ems gelmse,
oro erdvje, vidaus vandenyse, teritorinje jroje ir jos gelmse89.
Valstybinis valdymas socialinio valdymo apraika, postatymin vyk-
domojo tvarkomojo pobdio valstybini institucij veikla gyvendinant
bendr valstybs valdi. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje
paymima: Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezi-
dentas ir Vyriausyb, Teismas. Valdios galias riboja Konstitucija.
Valstybinio valdymo organai (valstybs aparato ar staigos organizacinis
vienetas, atliekantis tam tikras valdymo funkcijas kurioje nors srityje; varto-
jami terminai: institucijos; valstybinio valdymo subjektai) valstybiniai or-
ganai, gyvendinantys valdymo veikl. Pastaruoju metu termin organai
stengiamasi pakeisti terminu institucijos.
Valstybs politikai asmenys, statym nustatyta tvarka irinkti arba
paskirti Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Minist-
84
1180.
85
1044637.
86
Nr. 391765.
87
1180.
88
1044637.
89
Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymas// Valstybs inios. 2003.
Nr. 381668.
Bendroji dalis 47
ro Pirmininko, ministro, savivaldybs tarybos nario, savivaldybs mero, sa-

vivaldybs mero pavaduotojo pareigas90.
Valstybs tarnautojas fizinis asmuo, gijs Valstybs tarnybos staty-
mu ir kitais statymais nustatyt valstybs tarnautojo status ir valstybs
(valstybinse ir savivaldybi) institucijose arba staigose atliekantis vieojo
administravimo, kines ar technines funkcijas arba teikiantis viesias pa-
slaugas visuomenei91.
Valstybs tarnautojo statusas Valstybs tarnybos statymu ir kitais
statymais apibrt tarnybini teisi ir pareig visuma, nustatoma teiss
aktais, reglamentuojaniais valstybs tarnautojo primim ir atleidim i
valstybs tarnybos, jo teises, pareigas, atsakomyb, darbo umokest ir so-
cialines bei kitas garantijas92.
Valstybs tarnyba visuma teisini santyki, atsirandani gijus vals-
tybs tarnautojo status, jam pasikeitus ar j praradus, taip pat dl valstybs
tarnautojo vieojo administravimo veiklos valstybs ar savivaldybs institu-
cijoje ar staigoje gyvendinant tam tikros valstybs valdymo srities politik
ar utikrinant jos gyvendinimo koordinavim, koordinuojant tam tikros
valstybs valdymo srities staig veikl, valdant, paskirstant finansinius i-
teklius ir kontroliuojant j panaudojim, atliekant audit, priimant ir gy-
vendinant teiss aktus, valstybs ir savivaldybi institucij ar staig spren-
dimus vieojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teiss akt,
sutari ar program projektus ir teikiant dl j ivadas, valdant personal
arba turint vieojo administravimo galiojimus nepavaldi asmen atvil-
giu93.
Vidaus administravimas administravimo veikla, kuria utikrinamas
valstybs ar vietos savivaldos konkreios institucijos, staigos, tarnybos ar
organizacijos funkcionavimas (struktros tvarkymas, personalo valdymas,
turim materialini ir finansini itekli tvarkymas bei valdymas), kad ji
galt tinkamai vykdyti priskirtus vieojo administravimo ar kitos valstybi-
ns veiklos udavinius94.
Vieasis administravimas statym ir kit teiss akt reglamentuoja-
ma valstybs ir vietos savivaldos institucij, kit statymais galiot subjekt
90
1180.
91
Ten pat.
92
Ten pat.
93
Ten pat.
94
Nr. 391765, Nr. 852566; Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas // Valstybs
inios. 2003. Nr. 1044637.
vykdomoji veikla, skirta statymams, kitiems teiss aktams, vietos savival-

dos institucij sprendimams gyvendinti, numatytoms vieosioms paslau-
goms administruoti ir teikti95.
Vieieji interesai visuomens suinteresuotumas, kad asmenys, dir-
bantys valstybinje tarnyboje, visus sprendimus priimt nealikai ir teisin-
gai96.
Vieoji staiga tai pagal Lietuvos Respublikos statymus steigtas
pelno nesiekiantis ribotos civilins atsakomybs vieasis juridinis asmuo,
kurio tikslas tenkinti vieuosius interesus vykdant visuomenei nauding
veikl97.
Vieoji paslauga valstybs ar savivaldybi steigt speciali staig
bei organizacij veikla, teikianti gyventojams socialines, vietimo, mokslo,
kultros, sporto ir kitas statym numatytas paslaugas. statym numatytais
atvejais bei tvarka viesias paslaugas gali teikti ir privats asmenys98.
Vieojo administravimo institucija vieojo administravimo subjektas,
vykdantis statym nustatytas valstybs ar savivaldybs funkcijas99.
Vieojo administravimo staiga vieojo administravimo institucija,
veikianti tam tikr staig (biudetini, viej ir kt.) statym pagrindu100.
Vieojo administravimo sistema sistema, kuri sudaro:
1) valstybinio administravimo subjektai;
2) savivaldybi administravimo subjektai;
3) kiti administravimo subjektai. Visiems iems subjektams statymai
arba j pagrindu priimti kiti teiss aktai suteikia vieojo administravimo
galiojimus101.
Vieojo administravimo subjektai institucijos, staigos, tarnybos, vals-
tybs tarnautojai (pareignai), turintys statym suteiktas vieojo administ-
95
Nr. 391765.
96
97
Lietuvos Respublikos viej staig statymas // Valstybs inios. 2004. Nr. 25752.
98
1044637.
99
Ten pat.
100
Ten pat.
101
1044637; Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas // Valstybs inios.
2003. Nr. 391765.
Bendroji dalis 49
ravimo teises ir praktikai gyvendinantys vykdomj valdi arba atskiras

vykdomosios valdios funkcijas102.
Vieosios paslaugos teikimo administravimas vieojo administravimo
subjekt veikla nustatant viej paslaug teikimo taisykles ir reim, stei-
giant viesias staigas arba iduodant leidimus teikti viesias paslaugas
privatiems asmenims, taip pat viej paslaug teikimo prieira ir kontro-
l. U viej paslaug teikimo administravim rinkliavos arba kitokie mo-
kjimai negali bti nustatomi103.
Vieosios paslaugos teikimo reimas teiss akt nustatytas atlygintinas
ar nemokamas paslaugos teikimas nustatytais terminais ir tvarka104.
Vietos savivalda valstybs teritorijos administracinio vieneto savi-
valdybs teis laisvai ir savarankikai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos
Konstitucij ir statymus per gyventoj tiesiogiai irinkt atstov savivaldy-
bs taryb bei jos sudarytas vykdomsias institucijas105.
Vykdomieji organai (vykdomosios institucijos) vykdomosios valdios
subjektai, taip pat valdymo organai, veikiantys u vykdomosios valdios
praktinio gyvendinimo rib (pvz., vietos savivaldos vykdomieji organai, ki-
t nevalstybinio valdymo struktr organai).
Vykdomoji valdia (administracin valdia) santykinai savarankika
vieningos Lietuvos Respublikos valstybs valdios ris, glaudiai tarpusa-
vyje sveikaujanti su statym leidiamja ir teismine valstybs valdios at-
akomis. Valdi atskyrimas nra absoliutinamas, jis turi valstybs valdios
gyvendinimo kompetencijos pasidalijimo ir bendravimo j gyvendinant
funkcij.
Vykdomoji valdia viena i trij valstybs valdios ri, antroji pa-
gal reikm po statym leidiamosios. Apie j jau buvo kalbama senovs
pasaulyje, i dalies Aristotelio darbuose. Ypa aktyviai vykdomosios val-
dios problemos teorikai ir praktikai pradtos nagrinti naujaisiais laikais
nuo XVIII a. (. L. Monteskj statym dvasia, 1748). Remiantis valdi
padalijimo teorija, vykdomoji valdia tai teiss taikomoji valdia, kuriai
pavedama konstitucijos, parlamento priimt statym, t. y. statym lei-
diamosios valdios, vykdymo funkcija.
Svarbiausias vykdomosios valdios udavinys gyvendinti j sufor-
mavusi jg vali ir politik, kuri suteik jai galiojimus statymams ir tei-
ss normoms gyvendinti. Vykdomosios valdios atskyrimas ir besaikis jos
102
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas // Valstybs inios 2003. Nr.
1044637.
103
Ten pat.
104
Ten pat.
105
stiprinimas veda prie demokratijos majimo ir visuomeninio politinio gy-

venimo biurokratizavimo, o jai susilpnjus vykdomoji valdia gali bti disk-
redituota ir netgi suirti.
Vykdomoji valdia organizuojama ir gyvendinama vadovaujantis
konstitucija. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2
dalyje tvirtinta, kad valdios galias riboja Konstitucija106. i nuostat
pltoja Konstitucijos 84, 94, 105 ir 108 straipsniai, nustatantys atitinkamai
Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs galiojimus bei Teismo
funkcijas107. Taigi statymai ir kiti teiss aktai detalizuoja veiklos kryptis,
funkcij ir kompetencijos diferencijavim ne tik tarp valstybs valdi, bet
ir tarp vykdomosios valdios institucij.
Administracin valdia yra universalaus pobdio laike ir erdvje, t. y.
gyvendinama visur, kur yra moni kolektyvai. Ji tiesiogiai organizuoja
krato apsaug, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark, atlieka
bendro pobdio nevyriausybini organizacij valdym (j registracija, li-
cencijavimas, mokesiai, kontrol) bei vadovaudamasi teiss normomis da-
ro tak asmenims ir organizacijoms. Vykdydama auktesnij institucij
priimtus teiss aktus ji gyvendina teiskros ir jurisdikcin funkcijas (skiria
administracines nuobaudas, nagrinja asmen praymus, skundus, parei-
kimus ir pan.). Administracin valdia teiss akt nustatytais moni valios
poveikio bdais utikrina j veiklos organizavim bei tvark visuomenje.
Esminis administracins valdios poymis jai tiesiogiai pavalds
miliniki vairi itekli kiekiai teisiniai, informaciniai, ekonominiai, te-
chniniai, ideologiniai, organizaciniai. Ji disponuoja faktine valstybs galia,
nes tik ji suteikia konkretiems subjektams atitinkamas teises bei skiria
jiems iteklius;
Turdama savo inioje didiulius iteklius administracin valdia tie-
siogiai j nenaudoja, nes ji negamina produkcijos, negydo ir nemoko. Ad-
ministracin valdia disponuoja moni veiksmais, gamtiniais ir kitais i-
tekliais, kad organizuot gamyb, vietim, sveikatos apsaug ir pan.
106
Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 1992. P. 6.
107
Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras. 1 dalis. Vilnius, 2000. P. 33.
Bendroji dalis 51
1.3. Administracins teiss vieta Lietuvos teisinje

sistemoje
Administracin teis ir socialiniai pokyiai. Kiekviena mokslo aka
periodikai bando nustatyti, kok poveik jai turi socialiniai pokyiai. Kelis
deimtmeius Lietuvos administracins teiss mokslininkai to nedaro arba
band tai daryti fragmentikai. enkls kit teiss ak pokyiai yra apta-
rinjami ir vertinami moksliniuose straipsniuose, monografijose, vadov-
liuose, tuo tarpu statym administracins teiss srityje gausjimas ir, antra
vertus, fundamentini mokslini studij stoka pareigoja tyrintojus anali-
tikai pavelgti socialini pokyi ir administracins teiss ssajas, vertin-
ti i proces padarinius ir atsivelgiant tai numatyti administracins tei-
ss pagrindini tiksl kait.
Susikaup faktin mediaga (statymai, administracin praktika, po-
reikiai...), rodanti, kad administracins teiss mokslui reikia gebti kintan-
iomis socialinmis slygomis kritikai pavelgti save, panagrinti admi-
nistracins teiss kait lemianius veiksnius. Juos klasifikuojant sistemikai
galima iskirti politini, socialini, ekonomini, socialini psichologini,
teisini ir kit integrali veiksni reikmingas grupes. ie administracin
teis formuojantys veiksniai yra glaudiai susij su kintania aplinka, dl to
sudaro naujos kokybs visum, kurios dalys netolydiai veikia viena kit,
lemia tikimybinio formavimosi ypatumus, alina, neutralizuoja, kompen-
suoja arba stiprina kiekvieno veiksnio atskirai ir j vis pokyius skatinan-
i integrali tak administracinei teisei. Kokia socialini pokyi, vei-
kiani administracin teis, esm? Pirmiausia pagerinti administracins
teiss, kaip teiss akos, funkcinius gebjimus prisitaikyti prie kokybikai
naujos ir kintanios aplinkos. Antra pakeisti mokslinink, statym ir kit
teiss akt rengj, politik, administracins teiss normas taikani sub-
jekt elgsen.
Administracin teis gebs atlikti savo funkcijas, jei laiku ir adekva-
iai reaguos j kurianios aplinkos pokyius. Pavyzdiui, nauji statymai
gali gerinti verslo reguliavimo aplink arba sukurti versl lugdanias sly-
gas vieniems ir proteguojanias slygas kitiems. iuo poiriu administra-
cin teis turi gebti konstitucini princip kontrols108 pagrindu strategi-
kai reaguoti aplinkos permainas. Ji turi i naujo vertinti ir lanksiai mo-
deliuoti jos funkcijas gyvendinani teisinio reguliavimo priemoni ir me-
108
Urmonas A. Konstitucins teiss princip vieoje teisje kontrols funkcijos // Jurisp-
rudencija. 2002. T. 30(22). P. 100110.
tod taikym nuo pat administracinio teisinio reguliavimo mechanizmo i-

tak.
Kadangi administracins teiss skm arba neskm priklauso nuo
jos teorijos, normin baz ir teiss taikymo praktik kuriani mint sub-
jekt, socialiai reikming j elgsen btina valdyti teisikai, politikai,
ekonomikai ar kitaip.
1. Pirmiausia reikia atkreipti dmes kintanios socialins teisins verty-
bins orientacijos tak visai teisinei sistemai. Atkrus nepriklausomyb poli-
tiniai, socialiniai, socialiniai psichologiniai veiksniai, turj takos jos sie-
kiams, lm greit, totalitarins valstybs primest socialini teisini verty-
bini standart valstyb, visuomen, mogus neigim ir transformacij va-
karietikj socialin teisin vertybin orientacij mogus, visuomen, vals-
tyb. Deja, gyvendinant idj mogus tikslas, o ne priemon, kilo ver-
tybi konkurencijos bei j atrankos sunkum ir administracins teiss
praktikai daugiausia administracini gebjim srityje, ir teorijai formu-
luojant nauj statym koncepcijas ir ypa iekant teisin valstyb atitin-
kanio administracinio teisinio reguliavimo mechanizmo gyvendinimo va-
rianto. Viena vertus, vertybi prioritetai moni socializacijos poiriu ne
i karto pritaikomi esamai socioekonominei aplinkai; praeina nemaai lai-
ko, kol pagrindins vertybs tampa moni elgsenos normomis. Kita ver-
tus, asmens vertybiniai prioritetai daugiau orientuoti esam socialin ir
ekonomin aplink ir j atspindi: didiausi subjektyvi vert jis suteikia
tiems nepritekliaus dalykams, kuriems santykinai skiriama maai paramos.
Vertybi konkurencijos ir j atrankos veiksniai apsunkina ir tiesiogin
Konstitucijos taikym vieojo administravimo praktikoje. Ieitis Konsti-
tucijos norm nuostatos turi bti konkretinamos administracins teiss
normomis. Vertybin orientacija mog, gavusi konstitucini teiss prin-
cip reikm, turjo takos nauj statym administracins teiss srityje lei-
dybai (Vieojo administravimo, Administracini byl teisenos ir kiti sta-
tymai). Deja, anksiau priimti statymai vertybins orientacijos mog po-
iriu labai atsilieka nuo naujai priimtj. Akivaizdus to pavyzdys ATPK,
kuris, kaip dominavimo mogaus atvilgiu totalitarinis paminklas, galioja
dar ir antrj deimtmet. Pirmasis jo straipsnis saugomas teisines vertybes
pradeda vertinti nuo visuomenins santvarkos bei nuosavybs. Tik tada ei-
na socialins ekonomins, politins ir asmenins piliei teiss bei lais-
vs. Tokia eile ir taip vertybi poiriu surikiuotos mogaus teiss yra tar-
si antrars, padovanotos visuomenins santvarkos. Manytume, kad pats
mogaus teisi vertybinis suskirstymas socialines, ekonomines, politines
ir asmenines teisi grupes yra totalitarinio poirio vertinti mog per
ekonominius, politinius santykius liekana. Tokia vertybin orientacija, su-
Bendroji dalis 53
formuluota ATPK bendruosiuose nuostatuose, toliau turi teisinio principo

reikm ir modeliuoja saugom ir ginam mogaus teisi ir laisvi iame
kodekse bdus, t. y. vykdo prie mog puolamj funkcij, gyvendina to-
talitarins valstybs tikslus atitinkani teisin politik (mogus yra tarsi
valstybs sraigtelis).
Manytume, kad vertybinio pobdio administracins teiss problem
nagrinjimas rodo, jog tikslinga revizuoti pai administracins teiss sam-
prat, nes valstybinio valdymo santykiai ir valstybini institucij interes
vyraujantys prioritetai negali bti savitiksls vertybs. Tikslinga labiau pa-
brti nerepresines administracins teiss funkcijas.
Naujosios vertybins orientacijos mog dominants dar nra pa-
kankamai gyvendintos ir naujuose administraciniuose statymuose. Vieo-
jo administravimo institucijos esamus elgsenos dinaminius, mog orien-
tuotus stereotipus nra pasirengusios keisti i esms. Iki iol teisins siste-
mos reformos metmenyse nra suformuluota naujajai socialinei teisinei
orientacijai adekvati teiss doktrina, orientuota mog. Todl btina at-
kreipti dmes konkretaus asmens diskrecin teis gyvendinti mogaus
subjektines teises ir laisves. i diskrecin teis, remiantis Konstitucijos 5
straipsnio 3 dalies nuostata, kad valdios staigos tarnauja monms, turt
suponuoti valdios institucijoms prievoles atsisakyti tradicini administra-
cini leidim ir draudim daugeliu atveju, o prireikus naudotis kitais mo-
ni elgesio reguliatoriais, atitinkaniais teisins valstybs ir laisvosios rin-
kos slygas.
2. Kita veiksni grup susijusi su laisvosios rinkos politiniais, ekonomi-
niais, socialiniais, vadybiniais, socialiniais psichologiniais poveikiais administ-
racinei teisei. Transformacijos laikotarpiui bdinga daugelio ideologij ir
vertybi konkurencija. Daugelio pasirenkam vertybi ir ideologij egzis-
tavimas sudaro prielaidas formuotis naujoms veiksm strategijoms. Deja,
teorin administracin teis toki veiksm strategini darb vengia. Kom-
pensuojant i sprag administracins teiss praktikoje, rengiant vairi re-
form ir statym projektus, buvo einama seniai inom klaid ir bandym
keliu daniausiai matant ne tos srities specialist pastangas.
Transformacijos laikotarpiu laisvosios rinkos slygomis nepakanka-
mai atsivelgiama teisinio reguliavimo mechanizmo galimybes didinti so-
cialini reguliatori veiksmingum. iuo atveju net netobul statym po-
veikis bt mainamas, jeigu Lietuvoje daugiau dmesio bt kreipiama
teisins veiklos ir teisi apsaugos efektyviai infrastruktrai. Primus sta-
tymus daniausiai pasikliaujama savireguliacija. Manytume, kad tikslinga
utikrinti statym adaptavimo teisin sistem. Anksiau veikusi komandi-
n statym gyvendinimo sistema nyksta, todl teiss akt reguliavimo ko-
kybs iuolaikins utikrinimo sistemos nebuvimas maina net pai pa-

angiausi statym veiksmingum. Regis, tai svarbiausias strateginis tiks-
las, keliantis kompleksini sprendim udavinius. Rengiant strateginius
dokumentus btina atsivelgti maiausiai dvi veiksni grupes, veikianias
teisinio reguliavimo kokyb:
2.1. Reguliavimo metod atranka ir darnaus j taikymo veiksniai. I j
galima paminti ekonominius techninius, specialiuosius teisinius, vadybi-
nius, socialinius psichologinius ir kitus metodus. J suderinto taikymo ma-
tymas yra pagrindas kurti statym reguliavimo sistem.
2.2. Teisins reguliavimo priemons, atliekanios energetin reguliavi-
mo metod gyvendinimo funkcij, nustato ir i metod procesin reglamen-
tavim bei procedras. iame vadovlyje atkreipiame dmes teisini prie-
moni funkcijas statym reguliavimo sistemoje.
Atsisakius valstybinio teisinio ekonomikos valdymo, perjus prie rin-
kos santyki kinje ir kitose gyvenimo srityse, tvirtinus vairias nuosavy-
bs formas pakito vykdomosios valdios veiklos gyvendinimo metodai. Ne-
likus direktyvini valdymo metod, plaiai taikomi valdymo objekt regist-
ravimo, licencijavimo, sertifikavimo, akreditavimo, jurisdikcijos, kontrols
ir prieiros, kreditavimo, pajam (pelno) apmokestinimo ir kiti metodai.
Todl administracinei teisei privalu reaguoti tokius pokyius atsisakant
tradicini valdymo metod btina tirti ir analizuoti nauj metod taikym
valdymo veikloje (pvz., darbinant anksiau teistus asmenis bdavo nusta-
tomos privalomos kvotos, dabar tai padaryti galima laikantis lanksios pel-
no apmokestinimo politikos, veikiant darbdavi motyvacij ekonominmis
paskatomis).
Ribojant valdios ir pavaldumo (vertikalius) santykius ir pleiantis
horizontaliems santykiams btina tikrinti mokymo tiesas apie vykdomosios
valdios formas. Be tradicini teisini valdymo form, tapo aktualu sudary-
ti administracines sutartis (sandorius). i forma nra nauja, anksiau jos
naudojimo ribos buvo gana siauros. Didjant administracini teisini san-
tyki subjekt teisiniam statusui, ios teisins formos naudojimo galimybs
didja. Didja praktin kontrols, kaip sutarties alys laikosi taisykli, pri-
imt sipareigojim, reikm.
3. Miri veiksni grup, susijusi su vairiais socialins politins integra-
cijos veiksniais:
3.1. Moksl integracija ir administracins teiss mokslini tyrim kryp-
tys. Lietuvoje, ms poiriu, socialiniai mokslai, i j ir administracin tei-
s, atsilieka integracini tyrim ir ini taikymo srityje. Nenumatoma
kompleksini tyrim vizija. Ms nuomone, administracinei teisei ir ki-
tiems socialiniams mokslams yra svarbs integraciniai tyrimai: teis eko-
Bendroji dalis 55
nomika politologija filosofija sociologija socialinis darbas vadyba

psichologija etika ir pan. Kadangi ignoruojamas konsolidavimas, sen
mokslini pozicij ilgai laikosi ne tik administracins teiss, bet ir kit tei-
ss ak mokslininkai. Nauja teisin mstysena padt atsiriboti nuo dau-
gelio buitinio mstymo stereotip griet bausmi ir nuobaud iaukti-
nimo, griaut utopin praktik valdyti valstybs teisinio reguliavimo pro-
blemas klaid ir bandym metodu (statym rengimas, teiss taikymo efek-
tyvumas).
Teiss mokslininkai, regis, pernelyg neproporcingai komentuoja poli-
tin ir teisin praktik. Teiss mokslininkai nerodo didelio noro atlikti
konkreius taikomuosius tyrimus. Didja kompleksini mokslini tyrim
praktinis poreikis, nes pavieni mokslinink pastangomis nemanoma i-
sprsti daugelio iuolaikini administracins teiss problem. Btina nu-
statyti bendras administracins teiss problemas metodologiniu (kaip pl-
toti administracins teiss filosofij, sociologij, jos teorij apskritai) ir
praktinio bendravimo su kitais, ypa socialiniais, mokslais lygiu.
Atskirai reikt paminti konkrei sociologini, kriminologini ty-
rim svarb tiriant administracins teiss objektus.
3.2. Administracins teiss teorijos vlavimo veiksniai Lietuvoje:
3.2.1. Teisins sistemos reformos netobulumo taka. Iki iol nra siste-
miniu poiriu isamios teisins sistemos koncepcijos. Teisins sistemos re-
formos strategini dirbi stoka ypa neigiamai veikia administracins tei-
ss reguliavimo mechanizmo veiksmingum. Valdymo poiriu statym
rengim, leidyb ir statym gyvendinim galima vertinti kaip bendr tei-
sinio reguliavimo sistem, kuriai taikoma sistem valdymo patirtis. iuo at-
veju btina atsivelgti tai, kad ir moni elgsenos sistem valdymas gali
bti labai minimizuojamas. Efektyvus valdymas yra toks, kuris naudoja so-
cialinius dsningumus, modeliuoja valdymo sprendimus, kryptingai ir su-
telktai siekia tam tikr visuomenei reikming rezultat. Vertinant staty-
m rengim, leidyb ir statym gyvendinim kaip darni teisinio regulia-
vimo sistem galima manyti, kad i sistema privalo turti vien bendr si-
stemin tiksl, kuriam esant ji gali bti valdoma.
3.2.2. Kontinentins ir precedentins teisini sistem tak konkurencija.
Kad suprastume teisins raidos visum kaip sudedamj pasaulins kult-
ros proces, btina teis vertinti taip, kad teisin sistem bt galima suly-
ginti su konkreiu istoriniu laikotarpiu, regionu, nacionaline ir religine
specifika, su viena ar kita civilizacija. Btent dl nurodyto ryio, vien ar
kit veiksni visuomens raidos ir teisinio reguliavimo jos istorinje pe-
rspektyvoje ypa reikalinga teistyra, kuri tirt ne tiek vidin teiss strukt-
r (sistem), kiek aikint teiss reikm visuomens raidoje.
Norint tai nustatyti reikt nagrinti administracins teiss pokyius

socialiniuose, politiniuose, struktriniuose pokyiuose bei specialias juridi-
nes ypatybes nacionalins teiss kontekste.
Administracins teiss aka iki iol istorikai rutuliojosi kontinentins
teisins sistemos vertybi pagrindu. Lietuvos stojimas Europos Sjung
sustiprino teisini sistem integracinius procesus, ypa taikant Europos
Bendrijos administracins teiss principus.
Atkrus nepriklausom Lietuvos valstyb ikilo udavinys reformuoti
galiojani joje sovietin teiss sistem, parengti naujus Lietuvos Respub-
likos statymus, kurie atitikt demokratins teisins valstybs poreikius, su-
derinti nacionalinius statymus su tarptautini akt nuostatomis ir numatyti
j raidos perspektyvas. Taigi kuriama nacionalins teiss ir j atitinkanios
demokratins valdios institucij sistema turi optimaliai garantuoti asmens
pagrindini laisvi ir teisi apsaug, padti kurti moni gerov.
sisavinant kontinentins ir precedentins teisini sistem teisines
vertybes pradtas didiulis organizacinis, krybinis, taip pat techninis me-
todinis darbas, taiau ligi iol jis neubaigtas.
Teisins reformos idjiniu modeliu laikomi 1993 ir 1998 m. parengti
Teisins sistemos reformos metmenys (toliau Metmenys).
1993 m. gruodio 14 d. Seimas prim nutarim Dl teisins siste-
mos reformos metmen ir j gyvendinimo109, kuriame konstatuota, kad
Lietuvoje funkcionuojanti teisin sistema neatitinka Europos ali teiss
standart, o i dalies valdi padalijimo principo.
Taiau teisin reforma pradta ne nuo vientisos teisins doktrinos k-
rimo priimant j tai kaip pradin teigin be rodym (kaip praktin ak-
siom), kad tokia doktrina neturi praktins reikms, o nuo statymins
bazs110. Taiau ne tik tokia politin taka teisins sistemos institucijoms
kelia nerim teisininkams. 2000 m. surengtoje mokslinje konferencijoje
Teisins sistemos reforma: teiskros problemos net keli pranejai pa-
br, kad susirpinim kelia per pastaruosius deimt met priimt nauj
statym gausa. statym bei kit teiss akt leidyba (ir dabar ilieka) la-
bai intensyvi: nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2000 m. balandio 11 d. priimti
2486 statymai (i j beveik 900 nauj), 12 454 Vyriausybs nutarimai, tks-
tanius kit teiss akt ileido ministerijos, savivaldybs ir kitos instituci-
109
110
Vadovlio autoriams terminas statymin baz nra be ilyg priimtinas, nes jo varto-
tojai daniausiai j suvokia kaip prekin kategorij, kurios kokyb priklauso nuo pirkjo mo-
kamos sumos. Kokyb gerja (statymai keiiami, papildomi) priklausomai nuo lobistins
veiklos mast. Kaupiant statymin baz vyrauja kiekybiniai kriterijai (statym primimo
konvejeris), nustatantys aritmetin statym atitikt vairioms programoms.
Bendroji dalis 57
jos111. Dl to vykdant reform, kaip taikliai nurod E. Jarainas, kol kas

niekas negali pasakyti, koki teis mes einame112. Be abejo, prie imda-
miesi teisins reformos turime aikiai apsibrti, kokios teiss mes norime.
Nereformuojant paios teiss negalima reformuoti teiss institucij. Turi-
me gerai isiaikinti, koki teis tos institucijos valstybje utikrins. Todl
sisavinant kontinentins ir precedentins teisini sistem priimtinas teisi-
nes vertybes vyravo subjektins partij nuostatos vienais ar kitais teisinio
reglamentavimo poreiki tenkinimo klausimais. Norint suformuluoti ko-
rektikus ir adekvaius savo visuomens teisins sistemos pertvarkymo (re-
formos) tikslus btina isprsti iki iol neibaigt esmin konceptuali113
problem. i problema teisins sistemos visuminis modelis, jo vertinimas
sisteminiu poiriu, teisins sistemos ryis ir suderinamumas114 su politine
alies sistema, ekonomine, socialine raida, nacionaline kultra.
Daugelis to meto teisinink, filosof, sociolog, kit srii mokslinin-
k, vertindami teisin reform, negaljo suprasti, kaip galima siekti refor-
muoti teisin sistem, i esms neabejojant dl jos konceptualaus pagrindo
teiss sampratos. E. Kris115, kviesdamas diskutuoti dl teiss sampratos,
pabr, kad norint painti kuri nors nacionalin teis btina inoti, kokia
ji buvo ir koki turi tendencij tapti.
Visoms pokomunistinms Europos alims, tarp j ir Lietuvai, kelia-
mas udavinys tapti pripaintomis teisinmis valstybmis. iam tikslui pasi-
ekti reikia aikios veiklos programos, kuri gyvendinant bt i esms re-
formuota visa valstybs teisini institucij sistema. Toks teisins sistemos
pertvarkymas lemia esmin valstybs teiss socialins funkcijos pasikeitim
teis, buvusi priemon primesti visuomens valdym ir suvereno vali gy-
ventojams, turt virsti visuomens savivaldos priemone, socialiniu institu-
111
Dapys A., Ragauskas R. Lietuvos teiskros bkl ir perspektyvos // Teiss proble-
mos. 2000. Nr. 2. P. 38.
112
Jarainas E. Reformuosime sen ar kursime nauj teis? // Lietuvos aidas. 1993 m.
gruodio 18 d. P. 6.
113
Konceptualizmas (pranc. conceptualisme): nominalizmo atmaina, aikinanti, kad ben-
drosios svokos egzistuoja ne paios savaime tikrovje (kaip teig realistai), o tik mogaus
prote (Tarptautini odi odynas. Vilnius, 1985. P. 257258). Konceptualistai realistai ma-
no, kad koncepcija yra objektyviai egzistuojanti universalija, reali esm. Konceptualistai nomi-
nalistai mano, kad universalija priklauso nuo minties koncepcijos (nominalizmas) (Idj o-
dynas. Vilnius: Alma littera, 2001. P. 253).
114
Suderinamumas arba nesuderinamumas sietinas su konceptualizmu. Teisin sistema
nesuderinta su politine alies sistema, ekonomine, socialine raida, nacionaline kultra, neati-
tinka socialinio teisingumo reikalavim.
115
Kris E. Teisin valstyb, teisini sistem vairov ir Vakar teiss tradicija // M. A.
Glendon, M. W. Gordon, C. Osakwe. Vakar teiss tradicijos. Vilnius: Pradai, 1993. P. XI
XIVII.
tu, vienijaniu valstyb ir visuomen, suteikianiu visuomenei autonomijos

galimyb. Todl kuriant nauj nacionalin teisin sistem, atitinkani Va-
kar standartus, negalima apsiriboti tik vien statym keitimu kitais, kad
ir nukopijuotais nuo Vakar valstybi. Reikia keisti paius teisinio ms-
tymo principus.
Dl ios prieasties, kaip teisingai paymjo E. Kris, Lietuvos teiss
desovietizavimas manomas tik desovietizavus pai Lietuvos visuomen ir
joje susiklosiusi teiss samprat, t. y. i esms reformavus tai, k jurisp-
rudencija ir teiss sociologija vadina visuomens teiss tradicija. Tai sunkus
udavinys116.
ie raginimai buvo uuominos teisins sistemos reform Lietuvoje
pradti nuo teisins doktrinos krimo. Deja, tai nebuvo igirsta, nes, ko ge-
ro, Lietuvoje dar nra prasta, kad mokslas inicijuot arba vadovaut re-
formoms.
Susidaro spdis, kad buvo pasirinktas lengvesnis, paprastesnis varian-
tas, t. y. skubta atsisakyti tik t institucij, t teiss norm, kuriose buvo
itin akivaizdi sovietin ideologija. Kitaip tariant, buvo pasitenkinta daugiau
ioriniais, kosmetiniais dalykais, maiau gilinantis pai teiss koncepcij.
Po pirminio reformos etapo, apsivalius nuo sovietins ideologijos
pakeitus teissaugos struktras, A. Vaivilos nuomone, vis dlto liko so-
vietins ideologijos esm normatyvizmas117 ir etatizmas118 metodologi-
nis sovietins teiss pagrindas119.
Ar tik ne dl ios prieasties, nors ir nuolatos smarkiai tobulinti, Lie-
tuvos Respublikos civilinis ir Civilinio proceso bei Lietuvos Respublikos
baudiamasis ir Baudiamojo proceso kodeksai vis dlto ilg laik buvo
grindiami sovietini kodeks tradicijomis (kitokia socialinio teisingumo
recepcija).
Paymtina taip pat, kad tik labai maai buvusi tarybini statym
buvo pripainti prietaraujaniais 1992 m. Konstitucijai.
Normatyvizmo pagrindu vykdant reform vyravo nuostata, kad svar-
biausia yra paios teiss normos, kodeksai, statymai, deja, nesigilinant
teisines idjas, t. y. j turin. I kur atsiranda teiss normos, k jos reikia,
nebuvo gilinamasi, svarbiausia, kad jos reikt privalomo elgesio taisykl.
116
Kris E. Teisin valstyb, teisini sistem vairov ir Vakar teiss tradicija. P. XIII
XIV.
117
Normatyvizmas grindiamas galiojani norm apraym, o ne j atsiradimo prieas-
timis ir slygomis.
118
Etatizmas susijs su valstybs dominavimu visuomeniniame gyvenime.
119
Vaivila A. Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje. Vilnius: Litimo, 2000. P. 43.
Bendroji dalis 59
Todl vykdant teisin reform buvo apsistota ties formos pertvarka.

Buvo steigiamos arba likviduojamos tam tikros teisins institucijos, kai ku-
rios vienai institucijai priklausiusios funkcijos buvo permetamos kitai ins-
titucijai (pvz., buvo siloma ikiteismin tyrim pavesti prokuratrai arba
policijai; panaikinti prokuratros bendrosios prieiros funkcij, bet ne-
steigti administracinio teismo ir pan.).
Daug dmesio skirta nauj institucij skaiiaus, j pavaldumo, perso-
nalo bei l klausimams.
Dalies teisinink spjimas, kad negalima reformuoti teiss institut
nereformuojant paios teiss, liko nuoalyje. Todl dabar, E. Jaraino tei-
gimu, turime daugiau form, kuri galime sulieti labai vair turin. Tai
silpnoji teisins sistemos reformos metmen pus. Mes turime teisini ins-
titut sistemos reform neturdami btent to pagrindinio turinio. Mes lyg
ir reformuojame mechanizm, neisiaikin, k tas mechanizmas darys120.
Su tokiomis ivadomis bt sunku nesutikti. Manome, kad tai formos ir tu-
rinio priepriea.
Todl nenuostabu, kad pradta teisins sistemos reforma vili nepa-
teisino, sulauk didiulio teisinink ir visuomens nepasitenkinimo. Porei-
k reformuoti ir teisins sistemos turin pradjo pripainti ir politikai.
1997 m. gruodio 4 d. Lietuvos teiss akademijoje vykusios konferen-
cijos Teiss reforma prioritetin valstybs veiklos kryptis dalyviai, ku-
rioje, be teisinink i visos Lietuvos, auktj mokykl vadov, dalyvavo ir
Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybs atstovai, teisin re-
form ragino pltoti kaip teisingumo sampratos reform. Pagrindinis jos
udavinys turs bti ne teissaugos struktr kaitaliojimas, o teisingumo,
kaip humanitarins, dvasins, moralins kategorijos, pertvarkymas121. Buvo
atkreiptas dmesys tai, kad kuo greiiau reikt sukurti teisinink tobuli-
nimosi sistem, Lietuvos statymus humanizuoti pagal Europos Sjungos
standartus.
Teisinink nuomone, reikt keisti statym turin, atsisakyti smul-
kaus reglamentavimo ir parodyti daugiau pasitikjimo alies Vyriausybe.
Iskirtinis dmesys turt bti skiriamas teisiniam visuomens vietimui,
nes kol nebus atitinkamo visuomens vietimo teiss srityje, tol nebus ir
teisins sistemos122.
120
Jarainas E. Teisins sistemos reformos metmen projekto aptarimas // Teiss prob-
lemos. 1994. Nr. 1. P. 12.
121
Brasait A. Teisins sistemos reforma: nepateisinti lkesiai ir viesios perspektyvos //
Justitia. 1997. Nr. 6. P. 2.
122
Ten pat. P. 3.
Nuo 1993 m. gruodio 14 d. Seimo priimto nutarimo Dl teisins si-

stemos reformos metmen ir j gyvendinimo prajus penkeriems me-
tams, per kuriuos, kaip minta, nebuvo pasiekta norim teisins sistemos
reformos rezultat, 1998 m. birelio 25 d. Seimas prim nauj Teisins si-
stemos reformos metmen redakcij123. Deja, ms teisinei sistemai tai irgi
nebuvo vaistas nuo vis teiskros lig, taiau joje atsirado kai kurie svar-
bs aspektai, kuri nenumat 1993 m. redakcijos Teisins sistemos refor-
mos metmenys. Pavyzdiui, administracin teisena, bausmi vykdymo si-
stemos reforma, taip pat tvirtinta nuostata, kad tolesn teisins sistemos
reforma turt bti vykdoma remiantis tstinumo ir perimamumo princi-
pais, atsivelgiant Jungtini Taut, Europos Sjungos ir Europos Tarybos
reikalavimus ir rekomendacijas. Taiau ir naujojoje Metmen redakcijoje
visikai nekalbama apie vien svarbiausi demokratins valstybs funkcio-
navimo pagrind valdi padalijimo princip. Vl daugiausia dmesio
skiriama teiskros ir teisinms institucijoms (pvz., atskiri skyriai skirti tei-
smams, prokuratrai, advokatrai, notariatui ir t. t.) paliekant valdi pa-
dalijimo doktrin kakur nuoalyje (nra aiki valstybs valdios moder-
nizavimo krypi, legitimacijos klausim, valdios institucij administraci-
nio teisinio statuso atskleidimo ir pan.).
Teisins sistemos metmenyse, kaip pagrstai yra saks S. Staiokas,
pasigendama Konstitucijos, kaip pagrindins teisins sistemos aies, ir ios
reformos vardytuose tiksluose ikreipiama Konstitucijos tvirtint esmini
vertybi esm. Konstitucijos, kaip teiss sistemos pagrindo, ignoravimas
yra svarbiausia teisins painiavos, teisinio nestabilumo, kartu ir akivaizdaus
teisinio nihilizmo prieastis124.
iuo metu ms aliai svarbu ne tik reformuoti teisin sistem, bet ir
j suderinti su Europos Sjungos teise. Aklam Vakar valstybi teisins si-
stem kopijavimui oponuoja P. Kris, pabrdamas, kad t valstybi tei-
sins sistemos nra tapaios ar vieningos ir ekletikas, mechanikas atskir
sistem teisini institut perklimas, j recepcija ne visada duoda laukia-
m rezultat125.
Orientacija kitas teisines sistemas turi remtis mokslikai pagrstais
metodologiniais bei reprezentatyviais, pritaikymo nacionalinei teisinei si-
stemai metod kriterijais. Kiekviena alis turi savo nacionalin sistem.
Pavyzdiui, kiekviena JAV valstija turi savj toki sistem, ir visa tai vai-
123
124
Staiokas S. Lietuvos teiss sistema: raida ir perspektyvos // Justitia. 1996. Nr. 4. P. 67.
125
Kris P. Lietuvos teisins sistemos vystymosi problemos // Teiss problemos. 1996. Nr.
1. P. 8.
Bendroji dalis 61
nikuoja bendra nacionalin (federalin) sistema. Sunku surasti pasaulyje

bent dvi absoliuiai adekvaias teisines sistemas. Taiau tai nereikia, kad
kiekviena teisin sistema neturi nieko bendra su kokia nors kita126.
P. Kris pateikia kelet pavyzdi, pagrindiani isakyt nuomon.
Pirmasis argumentas tas, kad ms mstymui dar vis bdingas etatizmas,
t. y. valstybs pirmumo teiss atvilgiu pripainimas. Teis tokiu atveju su-
vokiama kaip valstybs nustatyta arba sankcionuota elgesio taisykl. Kitaip
nei ms alyje, anglosaks alyse teisinei sistemai visikai nepriimtina
nuomon, kad teiss tai elgesio taisykl: teisinis elgesys bna ir prie nu-
statant taisykles. P. Kris pateikia ir toki nuostat, kad bendroji teisin si-
stema atmest ir ms teigim, jog teismai taiko teis, nes pripasta, kad
teisjai pirmiausia teis aikina ir tokiu bdu, nagrindami byl po bylos
(case by case), jie kuria nauj teis127. Taigi P. Kris pateikia teiss
doktrinos pagrind problem. Jo manymu, teisin sistema gali bti laiko-
ma nacionaline, kai ji yra autentika savo visuomens teis, nulemta tos vi-
suomens gyvenimo bdo, jos tautinio charakterio ir istorins patirties128.
P. Krio nuomone, nei reformos metmenys, nei programa negali bti
dogmomis, kuri reikt aklai laikytis129. Juk pati teis yra dispozityvesn,
o formos atvilgiu ir lankstesn, todl atviresn gyvenimo situacij indivi-
dualumui.
Europos Sjunga, didinanti valstybi nari tak j vidaus politikai ir
institucinei kaitai, skatina studijuoti prisitaikymo prie Europos Sjungos
problemas. Tok proces galima apibrti kaip laipsnik Lietuvos politi-
kos, institucins srangos bei administravimo stiliaus supanajim su Eu-
ropos Sjungos valstybi nari bei paios Europos Sjungos institucij vi-
daus politika, institucine sranga, administravimo stiliumi. Integracija Eu-
ropos Sjung toliau formuoja Lietuvos administracinius gebjimus taikyti
Europos Sjungos teis.
Administracins teiss samprata. Administracin teis galima nagri-

nti:
1) kaip teiss ak;
2) kaip teiss mokslo ak;
3) kaip mokymo dalyk.
126
. / . . , 1992. . 7
16.
127
Kris P. Lietuvos teisins sistemos vystymosi problemos // Teiss problemos. 1996. Nr.
1. P. 7.
128
Ten pat. P. 9.
129
Ten pat.
Studentai bus supaindinami su pirmja ir treija sampratomis, o si-

ekiantys pagilinti administracins teiss inias turs susipainti su antrja
samprata.
Administratio terminas yra lotynikos kilms ir reikia valdym,
vadovavim.
Klausimas apie tos ar kitos teiss akos, teiss mokslo akos ar mo-
kymo dalyk yra domus ir sudtingas. Btent j nagrinjant galima susidur-
ti su daugybe prietaring, o danai ir prieing nuomoni. is klausimas
kelia daug diskusij, nes vairios teiss akos, reguliuodamos visuomeninius
santykius, sveikauja, persipina. Neretai tie patys santykiai yra reguliuoja-
mi tuo pat metu keliomis teiss ak normomis. Visa tai rodo, kad kartais
bna labai sunku nustatyti vairi teiss norm veikimo ribas.
Visuomeniniai santykiai, reguliuojami administracins teiss nor-

momis. Be abejo, teisingas teiss akos dalyko nagrinjimas mokslui turi
svarbi metodologin reikm. Apibrti vienos ar kitos teiss akos dalyk
reikia iskirti visuomenini santyki, reguliuojam ta aka, rat.
Kiekvienos teiss akos teisinio reguliavimo dalykas yra grietai api-
brta visuomenini santyki sritis.
Btent teisinio reguliavimo dalykas ir duoda btin supratim apie
kiekvien teiss ak.
Daugelis teisinink mano, kad administracin teis reguliuoja tuos vi-
suomeninius santykius, kurie klostosi vykstant valstybiniam valdymui arba
vykdomajai tvarkomajai veiklai.
Kaip suprasti vykdomj tvarkomj veikl? Tai dvi darnios valdymo
veiklos ypatybs.
Vykdomja ji vadinama todl, kad jos subjektas yra valstybins val-
dios vykdomieji organai. ie organai yra kuriami ir kontroliuojami atsto-
vaujamj organ Seimo ir savivaldybi taryb. Atlikdami vykdomsias
funkcijas, jie yra ir tvarkomieji.
Tvarkomieji organai (institucijos) veikia Lietuvos Respublikos vardu,
vykdo valdios galiojimus, priima visiems privalomus nurodymus, vadovau-
ja ir tvarkosi neperengdami statymu nustatytos kompetencijos rib, lei-
dia administracinius aktus, t. y. valdymo organai vykdo valstybins val-
dios jiems suteiktus galiojimus ir i veikl tvarko taip, kad skmingai
gyvendint valstybin valdym.
Taigi visuomenini santyki rat, sudarant administracinio teisinio
reguliavimo dalyk, riboja valstybins veiklos ris valstybinis valdymas,
gyvendinamas kasdieninje valdymo organ vykdomojoje tvarkomojoje
veikloje.
Bendroji dalis 63
Vadinasi, administracin teis yra savarankika teiss aka, kurios

normos reguliuoja visuomeninius santykius valstybinio valdymo srityje,
valstybinio valdymo organ kasdieninje vykdomojoje veikloje.
Kokie yra visuomeniniai santykiai? Norint atsakyti klausim pir-
miausia reikia nustatyti galimus i santyki subjektus. Visuomeniniai san-
tykiai gali usimegzti:
vertikaliai, t. y. tarp auktesns kompetencijos organ ir jiems pa-
valdi emesns kompetencijos organ (pvz., tarp Lietuvos Res-
publikos Vyriausybs ir ministerijos);
tarp vairi valstybinio valdymo organ, nesusijusi pavaldumo
santykiais (tarp vairi ministerij);
tarp vairi valstybinio valdymo organ ir jiems pavaldi valstybi-
ni moni, organizacij, staig (tarp ministerij ir joms pavaldi
staig, organizacij);
tarp vairi valstybinio valdymo organ ir visuomenini organizaci-
j ar kit nevalstybini organizacij (pvz., tarp savivaldybs admi-
nistracijos vadovo ir vartotoj kooperacijos organizacij);
tarp vairi valstybinio valdymo organ (pareign) ir piliei.
Visos nurodytos visuomenini santyki rys formuojasi tiesiogiai
gyvendinant valstybinio valdymo udavinius, t. y. kasdien vadovaujant
kiui ir kultrai. Visuose nurodytuose visuomeniniuose santykiuose btinai
dalyvauja valstybinio valdymo organas.
Tai dsninga, nes ie santykiai usimezga konkreioje valstybinio val-
dymo srityje. Jie negalimi be ios valstybins veiklos subjekto, t. y. valstybi-
nio valdymo organo.
Visuomeninius santykius, sudaranius administracinio teisinio regu-
liavimo dalyk, galima skirstyti ne tik pagal subjektus, bet ir pagal visuome-
nini santyki pobd, turin. iuo poiriu galima iskirti ias visuomenini
santyki grupes:
santykius, susiklosiusius auktesns kompetencijos organams vyk-
dant centralizuot vadovavim emesns kompetencijos organ
administracinei ir kitokiai (gamybinei ar kinei ir pan.) veiklai;
santykius, susiklosiusius valstybinio valdymo organams ir pareig-
nams tiesiogiai vykdant operatyvinio valdymo funkcijas (pvz., mo-
ns, staigos administracijos veikla);
santykius, susiklosiusius valstybinio valdymo organams reguliuo-
jant visuomenini organizacij veikl (pvz., valstybinio valdymo
organai tvirtina visuomenini organizacij status, nuostatus);
santykius, susiklosiusius valstybinio valdymo organams bendra-
darbiaujant su visuomeninmis organizacijomis;
santykius, susiklosiusius valstybinio valdymo organams tenkinant

piliei poreikius, saugant j teises.
Visuomeninius santykius galima skirstyti ir kitu pagrindu, pavyzdiui,
pagal valdymo veiklos gyvendinimo stadijas:
santykiai, usimezgantys rengiant ir priimant valdymo aktus, vyk-
dant statymus ir kitus valstybins valdios teisinius aktus;
santykiai, organizacine ir teisine forma usimezgantys kasdieninje
vykdomojoje tvarkomojoje valdymo organ veikloje;
santykiai, susiklostantys dl priimt sprendim kontroliuojant pa-
valdius organus, staigas, organizacijas, asmenis, kaip jie vykdo
jiems privalomus nurodymus;
santykiai, susiklostantys dl administracins prievartos gyvendini-
mo, kai reikia atkurti paeistas teiss normas ir nubausti kaltus as-
menis administracine tvarka (t. y. nesikreipiant teism).
Klasifikuoti galima ir pagal administracins veiklos kryptis (akas):
santykiai, susiklostantys valdant Lietuvos k;
santykiai, susiklostantys valdant socialin kultrin valstybs gyve-
nim;
santykiai, susiklostantys administracinio politinio valstybs valdy-
mo srityje.
Galimi ir kiti visuomenini santyki klasifikavimo pagrindai, pavyz-
diui, pagal valdymo veiklos apimt:
bendrojo valdymo santykiai (visoms valdomoms akoms bendras
vadovavimas);
akinio valdymo santykiai (tik tam tikrai akai bdingas vadovavi-
mas);
specialaus tarpakinio valdymo santykiai (pvz., kontroliuojant ne-
pavaldi organ ir asmen veikl, standartizacijos, informacijos,
statistikos valdymas, planavimas, materialinis aprpinimas, koordi-
navimas).
Toks bendras visuomenini santyki, sudarani administracins tei-
ss dalyk ir reguliuojam administracins teiss normomis, pobdis. Jis
rodo, kad administracin teis apima labai vairius pagal savo pobd, turi-
n ir paskirt visuomeninius santykius.
Todl administracin teis yra teiss aka, kuri sudaro mogui, vi-
suomenei, valstybei teisikai reikmingos socialins vertybs, reguliuojamos
gyvendinant valstybin valdym, j legityms gyvendinimo bei apsaugos
bdai ir priemons, socialinio teisingumo pagrindu administracins teiss
norm reglamentuota fizini ir juridini asmen, dalyvaujant valstybini
valdymo institucijoms, veikla.
Bendroji dalis 65
Administracin teis moni teisikai reikmingos elgsenos vieojo

administravimo srityje formos ir metodai pastant, reguliuojant, apsaugant
mogaus, visuomens, valstybs socialinius ir teisinius vertybinius objektus
nuo mogaus elgsenos neigiam poveiki ir padarini naudojant objekty-
vuotus teisinius standartus teiss principus ir teiss normas, taikant ad-
ministracines teisines priemones ir derinant jas su kitomis socialinmis,
ekonominmis ir vadybinmis mogaus elgsenos reguliavimo priemonmis.
Teisinio reguliavimo metodas. Apibrus visuomeninius santykius,

kuriuos reguliuoja administracins teiss normos, galima isiaikinti, ko-
kiais metodais reguliuojami ie santykiai.
Visuomenini santyki, reguliuojam administracins teiss normo-
mis, specifin ypatyb yra ali nelygyb.
Vienas i valdymo santyki dalyk yra pavaldus kitam. Todl admi-
nistracin teis veikia specifiniu, t. y. valdiniu nurodym metodu, beveik vi-
sada valdymo santyki subjektas turi valdingus galiojimus objekto atvil-
giu. Objektas beveik visuomet pavaldus subjektui, atitinkamai ir valdymo
pobdio santykiai yra ne kas kita kaip valdios ir pavaldumo santykiai. Tai
patvirtina valstybinio valdymo praktika.
Vykdomojoje tvarkomojoje valdymo organ veikloje praktikai gy-
vendinami valstybs udaviniai ir funkcijos vairiose kio, kultros, politi-
kos srityse. Vien tai patvirtina mint apie valdios ir pavaldumo santyk
valstybinio valdymo srityje.
I tikrj valstybinio valdymo organai, palaikydami konkreius teisi-
nius santykius, gyvendina jiems suteiktus valdinius galiojimus, kuri netu-
ri kita alis (pvz., pilietis), arba jei juos turi, j apimtis maesn (pvz., pa-
valdaus organo, staigos, organizacijos). Todl reguliavimo metodas admi-
nistracinje teisje vadinamas administraciniu reguliavimo metodu, i es-
ms besiskirianiu nuo civilinje teisje taikomo civilinio teisinio metodo,
kuris apibdinamas santyki dalyvi lygiateise padtimi.
Teisinio reguliavimo dalyko ir metodo analiz leidia teigti, kad jie
yra ideals kriterijai, kuriais remiantis teis galima skirstyti teiss akas
(r. 1 schem).
1 schema. Teiss skirstymo akas kriterijai ir pagrindas
Teisinio reguliavimo objektas Teisinio reguliavimo metodas
Teisinio reguliavimo objektas tai visuomeniniai santykiai, susiklost gy-

vendinant vykdomosios valdios sistemos udavinius ir funkcijas.
Pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai:

administracini teisini santyki subjekt juridins nelygybs patvir-
tinimas;
vieno administracini teisini santyki subjekto pavaldumo kitam
(valdymo objekto valdymo subjektui) btinumas;
administracini teisini santyki susiklostymas dl i santyki sub-
jekt vienaalikai pareiktos valios;
aikus norminis patvirtinimas, kada ir tarp kuri subjekt turi usi-
megzti vienoki arba kitokie administraciniai teisiniai santykiai, ko-
kios tuomet turi bti ali teiss ir pareigos;
daugeliu atvej teiss suteikiamos vienam administracini teisini
santyki subjektui (valdymo subjektui) neteismine tvarka daryti tak
jam pavaldiems i santyki kitiems subjektams.
Administracin teis kaip konkretizuota konstitucija. Teisins logi-

kos pavyzdys, atskleidiantis teisins nuostatos esm, kad administracin
teis, kaip konkretizuota konstitucija, yra Egidijaus ileikio laki konstituci-
ns minties fraz: Principiniu poiriu Konstitucija, bdama Konstitucija
(bet ne pagrindiniu ar kitaip pavadintu statymu!), tai form forma ir
norm norma130. Taigi administracin teis konkretina vairias konstituci-
ns veiklos formas ir konstitucinio elgesio normas. Pagrindin Konstituci-
jos sukonkretinimo teisin priemon, ms nuomone, yra konstitucins
teiss principai131.
Mokslo tiriamj studij konstitucins teiss princip klausimais sto-
ka negalima skstis. Ypa daug dmesio skiriama konstitucini princip
130
ileikis E. Administracin teis kaip konkretizuota Konstitucija. 2002 m. balandio 26
d. Respublikins mokslins konferencijos praneimas.
131
Panaiai konkretinami ir Europos Sjungos teiss principai.
Bendroji dalis 67
tradiciniam tyrumui oficialioje konstitucinje jurisprudencijoje132. Ma-

nome, kad ne visi i studij aspektai yra nuodugniai inagrinti, pagaliau
tai atlikti konstitucins jurisdikcijos priemonmis vargu ar galima dl aibs
problem. Viena i toki nagrintin problem konstitucini princip
transformacija (j teisinio pavidalo kaita) ir i princip administracins
kontrols funkcijos. Konstitucins teiss princip vartojamoji vert didja,
jei jie gyvendinami kuo plaiau nuo teorini galimybi konstitucinje
doktrinoje iki socialins praktikos realij tam tikrose teiss srityse. Vyks-
tant tokiai teiss lygmen detalizacijai btina isaugoti konkrei konstitu-
cini sieki vertybin tapatum. iuo atveju konstituciniai principai turi at-
likti konstitucins minties reprodukcin funkcij teiskroje ir teisinio
reguliavimo praktikoje: lemti nuolatin reprodukcinio lygmens teiss atsi-
naujinim ir apsivalym, konstitucini nuostat perdavim ir vartojim,
adekvai juridini proces ir procedr krimsi. Tik tuomet mas kons-
titucini princip fragmentikas, momentinis vartojimas atskirose teiss
srityse.
Konstitucini princip gyvendinimas administracinje teisje susidu-
ria ir persipina su teiss socialins praktikos ekscesais, kylaniais i skirtin-
g viej interes konkurencijos ir juos aptarnaujanios teisins kult-
ros, gal net valstybini institucij subkultros, prieprieos. Konstitucinis
principas sudaiktinamas, taikomas valstybins institucijos subkultros po-
iriu, patiria sukonkretinimo ok, i jo tarsi iplaunama pirmin kons-
titucin mintis. Imituojant konstitucinio principo gyvendinim pirminis
tikslas savotikai pasislenka, jam sigalint pradeda vyrauti ivestinis, insti-
tucijos subkultrai reikmingas tikslo siekis. Tokiais atvejais reikt remtis
konstituciniu ar kitu teisiniu procesu, nustataniu pirmini, sudtini ir
ivestini konstitucini princip133 gyvendinimo adekvaius bdus. Kita
vertus, konstitucini princip gyvendinimas (konkretizacija) administraci-
nje teisje sukelia problemin situacij, kai konstitucinis principas tarsi
netenka konstitucins teisins galios pleiant jo aikinimo ribas, nei tai pa-
siekta konstitucins jurisprudencijos priemonmis, t. y. tiek, kiek yra kons-
titucins doktrinos134. Prieingu atveju galima manyti, kad ie principai
132
Turint omenyje tradicikai vyraujani nuomon, kad Konstitucinis Teismas yra vienin-
telis oficialios konstitucins doktrinos generuotojas ir kad Konstitucinio Teismo jurisdikcin
veikla sudaro konstitucins doktrinos esm, turini teisin gali, o mokslinis Konstitucijos
aikinimas sudaro tik ios doktrinos rezervin konstitucins minties fond (E. Kris. Konsti-
tuciniai principai ir konstitucijos tekstas (2) // Jurisprudencija. 2002. T. 24(16); 57(65)).
133
Kris E. Konstituciniai principai ir konstitucijos tekstas (2) // Jurisprudencija. 2002. T.
24(16). P. 5770.
134
Kris E. Konstitucija ir jos aikinimas // Politologija. 1999. Nr. 2. P. 9.
tampa kvazikonstituciniai. Konstitucija neapibria konstitucini princip

norm taikymo hipotezs. Konstitucijos tiesioginio taikymo nuostatos
teisin galimyb ms teisins kultros erdvje, neturint tam tikslui proce-
sini konstitucini intervencijos priemoni, pasiskirsto tarp deleguojamos
legislatyvins135 ir administracins136 diskrecijos lauk137. Deleguojamoji
legislatyvin diskrecija Seimo Vyriausybei, Vyriausybs ministerijoms,
ministerij ... pareignams ne visuomet tiksliai reprodukuoja konstituci-
nes princip mintis. Pavyzdiui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies princi-
pin nuostata Valdios staigos tarnauja monms kai kuriuose staty-
muose (Vieojo administravimo) princip tvirtina kaip pagrindin regu-
liavimo tiksl. Taiau i teisins praktikos inome, kad vyrauja teiss (nor-
135
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kart yra patvirtins,
jog Seimas, disponuodamas konstituciniais galiojimais leisti statymus, turi diskrecij (E. K-
ris. Konstitucija ir jos aikinimas // Politologija. 1999. Nr. 2. P. 5), taiau visais atvejais turi
paisyti Konstitucijos reikalavim, taip pat Konstitucijoje tvirtint teisingumo ir teisins vals-
tybs princip. Kituose nutarimuose Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas paymjo,
kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje statym leidybos delegavimas nenumatytas, todl
Vyriausyb gali priimti tik postatyminius teiss aktus. statym ir postatymini valdymo akt
reguliavimo ribos priklauso nuo daugelio veiksni teiss tradicij, visuomens politins ir
teisins kultros lygio, taiau tiek teiss teorijos, tiek statym leidybos praktikos poiriu tam
tikri visuomens prioritetiniai dalykai turi bti reguliuojami tik statymais. Demokratinje vi-
suomenje prioritetas teikiamas mogui, todl viskas, kas susij su pagrindinmis mogaus
teismis ir laisvmis, reguliuojama statymais. Tai ir mogaus teisi bei laisvi patvirtinimas, ir
j turinio apibrimas, ir apsaugos bei gynimo teisins garantijos, ir leistinas j apribojimas, ir
kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas Dl Lietu-
vos Respublikos statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstaty-
mo tvarkos ir slyg 10 straipsnio septintosios dalies nuostatos, taip pat dl Lietuvos Res-
publikos Vyriausybs 1994 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 55 Dl Lietuvos Respublikos Vy-
riausybs 1991 m. lapkriio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintos Lietuvos Respublikos statymo
Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg gy-
vendinimo tvarkos dalinio pakeitimo 1.2 punkto nuostatos, 2.1 punkto ir jo 1, 2 bei 3 pa-
punki atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 1995. Nr. 892007).
Kitais odiais tariant, statym leidjo nuoira turi Konstitucija ir konstituciniais principais
apibrtas ribas.
136
Administracin diskrecija skiriasi nuo legislatyvins administracijos diskrecijos tuo, kad
pirmuoju atveju administracija naudojasi veiksm laisve vykdydama savo, kaip vykdomosios
valdios, funkcijas, tuo tarpu antruoju atveju administracija vykdo kvazilegislatyvines funkcijas
ir toms funkcijoms vykdyti jai suteikiama legislatyvin diskrecija (A. Urmonas, B. Praneviie-
n. Administracins diskrecijos esm ir diskrecijos naudojimo kontrols galimybs // Jurispru-
dencija. 2002. T. 32 (24). P. 5464).
137
Legislatyvins diskrecijos delegavimas Vyriausyb gali perduoti dal gautos i Seimo
diskrecijos ministerijoms, o ios savo ruotu dal deleguotos diskrecijos gali perduoti emesnei
institucijai ar pareignui (A. Urmonas, B. Praneviien. Administracins diskrecijos esm ir
diskrecijos naudojimo kontrols galimybs // Jurisprudencija. 2002. T. 32 (24). P. 5464).
Bendroji dalis 69
m) kaip statikos ir teiss kaip dinamikos reikini atotrkis138, kur nor-

dami pamatuoti vardijame vairiomis svokomis danai vadiname tei-
ss (norm) veiksmingumu, efektyvumu. Teisininkai, tirdami i problem,
danai pamatuoja neinia k: teiss (norm) genetinius trkumus ar teiss
gyvendinimo, ypa teiss taikymo, trkumus. Manome, kad i situacija ap-
tartina keliais poiriais. Kaip inoma, konstitucini princip taikym rei-
kia vertinti sistemikai. Viena, tai daryti verta pamatuojant j taikymo gr-
tamuosius ryius, antra, taikant vien konstitucin princip turi bti pasitel-
kiami ir kiti principai. iuo atveju galimi vairs taikymo deriniai. Pavyz-
diui, Vieojo administravimo statymo taikym vertinant maiausiai keli
princip sveikos kontekste (valdios staigos tarnauja monms teiss,
taip pat statymo virenybs princip kontekste). Vieojo administravimo
statyme esanti nuoroda statymo taikymo virenybs principo galiojim
iek tiek ignoruoja teisins valstybs (teiss viepatavimo) princip, nes 4
straipsnio 1 dalies 1 punkte pabriama, kad vieojo administravimo sub-
jektai savo veikloje vadovaujasi demokratinio valstybs administravimo prin-
cipais, i j statymo virenybs, reikianio, kad vieojo administravimo
subjekt kompetencija turi bti nustatyta io statymo, o veikla atitikti iame
statyme idstytus teisinius pagrindus (iskirta A. U.). Tuo tarpu teisins
valstybs principas suvokiamas i Konstitucijos preambuls Tautos siekiu:
atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs.
Konstitucijoje tvirtintas teisins valstybs principas, be kit laukiam
praktini veiksm, reikalauja, kad turi bti utikrintos mogaus teiss ir
laisvs, kad visos valstybs valdi gyvendinanios bei kitos valstybs insti-
tucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija
turi aukiausi juridin gali ir kad statymai, Vyriausybs nutarimai bei
kiti teiss aktai turi atitikti Konstitucij139. Tokia situacija gali rodyti, kad
statymo taikymo virenybs principas Vieojo administravimo statyme su-
vokiamas siaurai, tik emyn einania hierarchine linija: vieojo administra-
vimo statymas postatyminiai aktai. Todl statymo nuoroda prin-
cip, kaip vien i demokratinio valstybs administravimo princip, to-
kiame kontekste yra klaidinanti, nes atrodo ignoruojanti kitokius sistemi-
nius santykius, pavyzdiui, su kitais konstituciniais ir bendrais teiss princi-
138
Tokia veiksm laisv ir vadinama administracins institucijos diskrecija, tiksliau, mano
poiriu, j bt galima vadinti procesine (procedrine) diskrecija.
139
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d nutarimas Dl Lie-
tuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. 36 Dl 1998 met pavyz-
dio banderoli tabako gaminiams ir alkoholiniams grimams enklinti vedimo atitikimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos moni statymo 8 straipsnio 1 da-
liai ir 12 straipsnio 1 daliai // Valstybs inios. 2000. Nr. 17419.
pais. Be to, iame kontekste ribojamas kito konstitucinio principo valdios

staigos tarnauja monms taikymas, nes tarsi nustato jo ribas iame sta-
tyme, nors, inoma, kad valdios galias riboja Konstitucija.
Apskritai Vieojo administravimo statymo demokratinio valstybs
administravimo principai nra tinkamai pritaikyti nacionalinei teiss si-
stemai. Pavyzdiui, objektyvumo principas aikinamas per pat save ... ofi-
cials vieojo administravimo subjekto veiksmai turi bti nealiki ir objek-
tyvs. Proporcionalumo principas, tvirtinantis nuostat, kad administra-
cinio sprendimo mastas bei grietumas turi bti proporcingi administravimo
tikslui (iskirta A. U.), nukreipia administracin veikl ne teisingum, o
administravimu norimus pasiekti dalykus. Tuo atveju galima manyti sie-
kiant tam tikro administravimo teisingumo, nes administravimo predi-
katas gali reikti vieojo administravimo subjektui tokio teisingumo svo-
kos isiaikinim inybinio naudingumo prasme. Tiktina, kad valdios
staig tarnavimo monms principo gyvendinimas kartu su statymo vir-
enybs principu yra klaidinga i esms. Valdios staig tarnavimo mo-
nms principo gyvendinimo rezultatas bt daugelio princip padarini
pamatavimas. Todl is principas, esant mogaus ir valdios staigos santy-
kiui, daniausiai gyvendinamas neigiamu aspektu: valdios institucij ne-
veikimu, jei teiss normoje nra nurodytas valdios staigos veikimo teiss
imperatyvas. Manoma, kad valdios staiga, jei nra tokio imperatyvo, gali
veikti diskretikai. ia kyla probleminis klausimas: jei mogus su praymu
kreipiasi valdios staig ir jei nra teiss imperatyvo tenkinti jo praym,
tai kas tuomet yra valdios staig tarnavimo monms principas, jei nesu-
kelia jokios konstitucins pareigos vieojoje teisje? Deklaracija? Ar galio-
ja senas biurokratinis vieosios teiss principas ia leidiama tik tai, kas
numatyta statyme (pvz., Vieojo administravimo statyme: vieojo admi-
nistravimo institucijoms draudiama vykdyti veikl neturint tam suteikt
galiojim arba priimti sprendimus pagal savo kompetencij siekiant kit,
negu statymo nustatyta, tiksl)!? Ar konstitucin pareiga tik moralin
rekomendacija, nes nesant teiss imperatyvo negalima plaiai kelti ir teisi-
ns atsakomybs klausimo. Iekodamas atsakymo ne visikai retorin
klausim pritariu A. Vaivilos miniai, jog tam, kad teisins valstybs idja
nebt vien patraukli ideologija, siekiama atitinkamai organizuoti valstybi
vidaus gyvenim, sukurti teiss viepatavimui teisines, organizacines, eko-
nomines, idjines, socialines prielaidas praktikai funkcionuoti140. is A.
Vaivilos poiris veria nauju aspektu inagrinti lyg ir inomus teiss ir
teisins sistem santykius konstituciniams principams transformuojantis
140
Vaivila A. Teisin valstyb ir jos perspektyvos // Jurisprudencija. 2000. T. 15(7). P. 18.
Bendroji dalis 71
vieojoje teisje, nes teiss sistema, jos elementai (normos, principai) gali
bti patikrinami ir tikslinami konkreiai teisinei sistemai veikiant realiai. I
ia iplaukia prielaida, kad pernelyg didelis tiksl siekimo atotrkis tarp
teiss ir teisins sistem gali bti konstitucini princip transformacijos
eksces vieojoje teisje vienu i pagrindini veiksni.
Konstitucini princip taikymas kaip teisin galimyb ir konstitucini
elgesio standart, suformuluot iuose principuose, diegimas, t. y. trans-
formacija administracinje teisje, privalo turti aikius funkcinius tikslus.
Regis, teiss reguliavimo misijos utikrinimo poiriu btina, kad konstitu-
ciniai principai atlikt vairaus lygmens teiss norm orkestro dirigento
funkcijas siekiant suderinti j bendr tiksl reguliavimo galias, jas sustip-
rinti ir konsoliduoti teiss normas vientis reguliuojamo poveikio sistem,
t. y. atlikti teiss norm koordinavimo funkcijas (r. 2 schem).
2 schema. Principin konstitucins teiss princip taka administracinei teisei

7
Konstitucijos principai Konstitucins teiss doktrina
4
1 2 6 5
3
Konstitucinio Teismo iaikinimai (nutarimai) Konstituciniai principai
10 9 8
Vieoji teis
Schemoje nurodyt sveik numeracija iliustratyvi, neskirstoma pagal

ryio glaudum. Schema atskleidia:
1) Konstitucijos princip, suformuluot Konstitucijos tekste, ir
Konstitucinio Teismo iaikinim (nutarim) sveik;
2) konstitucins teiss doktrinos ir Konstitucinio Teismo iaikinim
(nutarim) sveik;
3) konstitucini princip ir Konstitucinio Teismo iaikinim (nuta-
rim) sveik;
4) Konstitucijos princip, suformuluot Konstitucijos tekste, pir-
mum, Konstitucini princip ivestinum;
5) konstitucins teiss doktrinos ir konstitucini princip formula-

vimo prieastingum;
6) konstitucins teiss doktrinos ir administracins teiss ssajas;
7) Konstitucijos princip, suformuluot Konstitucijos tekste, ir
Konstitucins teiss doktrinos prieastingum;
8) konstitucini princip ir administracins teiss ssajas;
9) Konstitucinio Teismo iaikinim (nutarim) tak Konstitucijos
princip taikymui administracinje teisje;
10) Konstitucijos princip, suformuluot Konstitucijos tekste, ir ad-
ministracins teiss ssajas.
Pagal i schem galime sprsti, kad konstitucins teiss principai
administracinje teisje gali bti taikomi remiantis teiss gali turiniais
Konstitucinio Teismo iaikinimais (nutarimais) ir Konstitucins teiss
doktrinos rekomendacinmis nuostatomis. Be abejo, iskirtinis vaidmuo
pltojant konstitucini princip turinio ir j sistemos samprat, taip pat di-
dinant Konstitucins teiss doktrinos veiksmingum tenka Konstituciniam
Teismui. Visais iais atvejais pabriant konstitucins teiss princip tak
administracinei teisei reikt paymti toki princip kaip teiss ir staty-
m modeliai savybes. ie modeliai gali bti gyvendinami vairiais legiti-
maus ir doktrininio lygmens standartizavimo metodais. iame kontekste
legitiminio ir doktrininio lygmens standartizavimo metodai vienas kit pa-
pildo ir sustiprina. Doktrininio lygmens standartizavimo metodai, pras-
minti kaip objektyvieji teiss poreikiai, gali lemti j legitimij iraik. Le-
gitimaus lygmens standartizavimo metodai gali praturtinti doktrininio
lygmens standartizavimo mokslin metodik. iuo poiriu teis, statym
ir valdym reikt laikyti kaip vienos socialins teisins reguliacins siste-
mos tarpusavyje susijusius veiksnius, pasireikianius standartizavimo veik-
loje.
Konstitucini princip taikymo administracinje teisje standartizavimas
tai konstitucins teiss taikomoji veikla, nustatanti bendrus teiss norm,
taikymo subjekto veiklos ir jo charakteristikos reikalavimus siekiant garan-
tuoti: teisinio elgesio laukiam standart, suformuluot konstituciniuose
principuose, diegim; administracins teiss turinio ir informacin suderi-
namum su konstitucine teise; konstitucini princip koordinacin veiks-
mingum, konsoliduojant administracins teiss normas vientis tikslo
siekimo sistem; standartizacijos veiklos kokyb; socialins teisins orien-
Bendroji dalis 73
tacijos mogus141, visuomen, valstyb vieningum; teisin subjekt saugu-

m.
Konstitucini princip taikymo administracinje teisje standartiza-
vimas, autori nuomone, turt bti suvoktas ir pradtas norminti remian-
tis teisinio proceso teisinmis loginmis taisyklmis. Manytume, kad teisi-
nio proceso forma specifin teisin login konstrukcija. Aikinant teisinio
proceso turin ir ypa struktras, esmin reikm turi procesins formos
svoka, kuri pagal savo pobd pradioje galt vykdyti tarpdisciplininio
mokslinio bendravimo unifikuotos priemons (vliau objektyvieji teiss po-
reikiai gali lemti j legitymij iraik), vienijanios vienalyius proced-
rinius reikalavimus, keliamus proceso dalyvi veiksmams, nukreiptiems nu-
statytam materialiniam teisiniam rezultatui pasiekti, funkcij. Tokia svoka
kartu galt bti svarbiausia priemon vairi valstybini institucij veiklos
teisinio proceso dsningumams painti, jo vienareikmiam kaip komplek-
sins sistemos supratimui. Grietai laikantis teisingumo taikomasis admi-
nistracins teiss (santykyje su konstitucine teise) kokybs padidinimas
glaudiausiai susijs su juridini teising teiss taikymo garantij sistemos
tobulinimu, viena i kuri yra procesin forma. Procesins formos nusta-
tymas btina tvirtos teistvarkos ir teisingumo slyga. Nuo to, kiek ji yra
ipltota, gal gale priklauso teiss sistemos socialin vert. Remiantis tei-
sinmis svokomis, taip pat ir procesins formos svoka, gyvendinamas vi-
suomenini santyki reguliavimo proceso painimas formaliai apibdi-
namos teiss formos savybs. Aikinantis procesin form sudaranius
struktrinius elementus btina atsivelgti sistemos hierarchikumo reiki-
n, t. y. norint aprayti procesin form kaip sistemin darin reikia parodyti
j kaip dar platesns sistemos element. iuo aspektu konstitucini princi-
p taikymo administracinje teisje standartizavimas hierarchins proce-
sins (procedrins) sistemos socialinis (mokslinio painimo lygmens po-
iriu) teisinis (legitimumo poiriu) reikinys. Atskleidiant konstitucini
princip taikymo administracinje teisje hierarchin procesin (proced-
rin) sistem, ie klausimai geriau bt suvokiami, jeigu pirmiausia bt
141
Konstitucinis Teismas, sprsdamas klausim, ar Seimas gali pavesti Vyriausybei regu-
liuoti santykius, susijusius su mogaus teismis ar laisvmis, 1996 m. gruodio 19 d. nutarime
konstatavo: Tiek tokios mogaus teiss ir laisvs, tiek jas ribojanio statymo tarpusavio svei-
kos principo laikymasis yra reikminga mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo garantija (iskir-
ta aut.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodio 19 d. nutarimas Dl
Lietuvos Respublikos valstybs paslapi ir j apsaugos statymo 5 ir 10 straipsni atitikimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m.
kovo 6 d. nutarim Nr. 309 ir Nr. 310 atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso normoms // Valstybs inios. 1996. Nr. 1262962).
reglamentuotos tiesiogins Konstitucijos taikymo procedros, nes lkes-

iai, nukreipti teisin kultr, dar neturi procesins energetikos vaid-
mens. Todl, kai tikimasi, kad tiesiogins konstitucijos taikymas gali bti
paremtas teisiniais lkesiais, atsiranda paradoksalios situacijos vieojoje
teisje, kylanios i koordinacini142 (ypa teisins valstybs) ir determina-
cini143 (ypa pilietins visuomens) konstitucini princip taikymo.
Baigiant nagrinti konstitucini princip taikymo vieojoje teisje
hierarchin procesin (procedrin) sistem reikia pabrti, kad i sistema
gyvendina konstitucinius principus, todl patys principai turi bti maksi-
maliai idstyti tam tikra sistemine tvarka. Fragmentika konstitucini
princip idstymo tvarka lems ir fragmentik j taikymo vieojoje teisje
procesin form.
Teisins valstybs principas turi koordinuojamj funkcij ne tik kons-
tituciniuose teisiniuose santykiuose, bet ir tvirtinant tai sisteminiu pagrin-
du, nuosekliai remiantis teisins valstybs vertybmis tvarkant visus valsty-
bs klausimus. E. Kris teigia, kad kol kas konstitucin teisins valstybs
(teiss viepatavimo) doktrina yra gana fragmentika144. Jo manymu, vis
dlto yra pagrindas teigti, kad Konstitucinis Teismas, ingsnis po ingsnio
formuodamas teisins valstybs doktrin145, orientuojasi teiss mokslo
generuojam teisins valstybs teorij bei lyginamj teistyr146.
Teisins valstybs svoka, vyraujanti Vokietijoje, saisto valstyb ir ri-
boja jos galias teise, vis pirma demokratine Konstitucija ir teisiniais sta-
142
Koordinaciniai konstituciniai principai tai principai, suderinantys paios Konstitu-
cijos nuostatas, padarantys j vientisa sistema. Tokie principai yra Konstitucijos virenybs,
Konstitucijos vientisumo ir teisins valstybs ir kt. (E. Kris. Koordinaciniai ir determinaciniai
konstituciniai principai (1) // Jurisprudencija. 2002. T. 26(18). P. 3055).
143
Determinaciniai principai tai principai, kreipiantys teiss sistem. Tai demokratija ir
suverenitetas, pilietin visuomen, valdi padalijimas, pasaulietin valstyb, socialin valsty-
bs orientacija ir geopolitin valstybs orientacija ir kt. Jie papildo koordinacinius principus.
Determinaciniai principai lemia ne tai, kaip vienos konstitucins nuostatos dera su kitomis, o
kaip statutin teis derinama su konstitucine, o koordinaciniai principai lemia ir viena, ir kita
(E. Kris. Koordinaciniai ir determinaciniai konstituciniai principai (1) // Jurisprudencija.
2002. T. 26(18). P. 3055).
144
Kris E. Koordinaciniai ir determinaciniai konstituciniai principai (1) // Jurisprudenci-
ja. 2002. T. 26(18). P. 3055.
145
Konstitucinis Teismas yra iaikins, kad kiekvieno teiss instituto atitikimas Konsti-
tucijai turi bti vertinamas pagal tai, ar jis atitinka konstitucinius teisins valstybs principus.
Atskleisti teisins valstybs sampratos turin tai konstitucins doktrinos funkcija (Konstitu-
cinio Teismo 1999 m. gegus 11 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 259
straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 1999. Nr. 42
1345. Nr. 43).
146
Kris E. Koordinaciniai ir determinaciniai konstituciniai principai (1) // Jurisprudenci-
ja. 2002. T. 26(18). P. 3055.
Bendroji dalis 75
tymais, priimtais remiantis ia Konstitucija. Ypatingas vaidmuo ia skiria-

mas teisingumo moralinei idjai ir kitokiems humanistiniams principams, t.
y. mogikosioms vertybms asmens laisvi ir teisi suteikimo bei utikri-
nimo klausimais. iuo atveju btina pabrti iskirtin vertybin orientyr.
Jo suvokimas pagrstas teiss ir statymo tarpusavio sveikos santykio lyg-
mens palaikymu, kuris tvirtina teisins valstybs poirio esm, iskirtinai
kaip teiss, o ne tik kaip statymo virenybs princip. is teiss iskyrimas
pagrstas teisingumo idjomis, pagal kurias ne visi statymai jas atitinka.
Teis galiausiai atlieka statymo korekcin funkcij, gali nurodyti, koks jis
turi bti. Tai reikia, kad ios tobulinimo funkcijos nustatymas ir gyvendi-
nimas turi bti valdomas, valdomi turi bti <...> tiek teis, tiek statymas,
tiek j valdymo valdymas.
Teiss, statymo ir valdymo teisingo bei adekvataus tarpusavio svei-
kos santykio utikrinimas yra btina slyga nuolat pltoti ekonomik, teis
ir kitas socialines sritis, stiprinti teistumo ir teisins tvarkos kontrol. De-
ja, io vertybinio pobdio dsningumo gyvendinimas nra taps konstitu-
cins teiss princip taikymo praktikos raikos priemone.
Netikslinga galvoti, kad statymo primimas utikrins jo savaimin
gyvendinim. Todl galimas daugiau stichinis statym reguliavimas, pa-
grstas klaidomis ir bandymais, nuolat taisomas ir pildomas. Tai leidia tei-
gti, kad statym rengimo, leidybos ir statym reguliavimo sistemos susiju-
sios neglaudiai.
Valdymas teiss ir statymo pagrindu turi bti glaudiai susijs su
adekvaiu valdymo sprendim primimu. Nepakankamai ilaikomas teiss,
statym ir teiss normini akt suderinamumo gyvendinant teiss funkci-
jas santykis. Vykdomosios valdios institucij praktiniai veiksmai danai
nra nukreipti teisje ir statymuose suformuluotas ir ginamas socialines
teisines vertybes. Ypa tai susij su mogumi kaip socialine vertybe, kaip
tikslu, o ne priemone. Vertybikai ikraipomas ir to paties mogaus verty-
bi problemos vertinimas privai bei viej interes derinimo santykyje.
mogus, kaip vertyb, aktualizuojasi tiek per privat, tiek per viej inte-
res. Tinkamai traktuoti mogaus vertybin susidvejinim galima remian-
tis Konstitucijos 28 straipsnio nuostata: gyvendindamas savo teises ir
naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi.
Vis svarbesnis tampa valdymo ir reguliavimo intensyvumo kaitos da-
lyk nukreipimas tinkamus teisinius reimus. Teisiniai reimai gali bti
tarpusavyje derinami, priklausomai nuo besikeiiani socialini ekonomi-
ni ir kitoki slyg ir situacij, panaudojama didel reguliavimo priemo-
ni vairov: ne tik administracins teisins reguliavimo priemons nor-
mavimas, licencijavimas, draudimai, kontrol, bet ir kryptingo elgesio ska-

tinimas, reguliavimas naudojant viej interes konkurencij ir pan. Bti-
na isamiau tirti, iekoti tinkam veiklos funkcini teisini reim ekono-
mikos srityje.
statym leidyba ekonomikos reguliavimo srityje danai kritikuojama,
net teigiama, kad ji lugdoma. Administraciniu teisiniu poiriu tai gali b-
ti susij su valstybinio valdymo sistemos dezorganizavimo procesu, kilusiu
dl tiesiogins valstybs takos sumajimo darant poveik ekonomikai. Su-
trinkama, kai nenustatomi, nesuvokiami kriterijai, kaip nustatyti valstybi-
nio ekonomikos reguliavimo tikslus, dalykus ir bdus. Regis, btina geriau
panaudoti atskir administracins teiss institut galimybes. Tai susij su
teisiniu reimu, teisiniu statusu, registracija, leidim sistemos, valstybins
prieiros institutais.
Tarpusavyje nesuderintos yra statym rengimo, leidybos ir statym
gyvendinimo valdymo problemos.
ios valdymo problemos suvokimas nepakankamai pagrstas teiss ir
statymo tarpusavio sveikos santykio lygmens palaikymu, kuris rengiant,
leidiant ir gyvendinant statymus nepateisinamai ikreipia teisins valsty-
bs poirio esm, stichikai nustato teiss ir statymo virenybs princip
sveikos santykius, suprieina teiss ir teisins sistem tikslus, pasiektus re-
zultatus paymi disfunkcijos enklu.
Valdymo teiss ir statymo pagrindo poiriu statym rengim, leidy-
b ir statym gyvendinim galima vertinti kaip darni teisinio reguliavimo si-
stem, kuriai taikomas sistem valdymo modelis. iuo atveju btina atsimin-
ti, kad sistemos gali bti tiek valdomos, tiek nevaldomos. Efektyvus valdy-
mas bus toks, kuris panaudos socialinius dsningumus, modeliuos valdymo
sprendimus, kryptingai ir sutelktai sieks tam tikr visuomenikai reikmin-
g rezultat. Principiniu, supaprastintu poiriu vertinant statym rengi-
m, leidyb ir statym gyvendinim kaip darni teisinio reguliavimo si-
stem, galima manyti, kad i sistema privalo turti vien bendr sistemin
tiksl, kuriam esant ji gali bti valdoma.
statym rengimo praktikoje nra tinkamai reguliuojamas teiss ir
statymo virenybs princip gyvendinimo algoritmas.
Teikiant pirmenyb statymo virenybs principui vyrauja statym ren-
gimo subjektyvizmas: atsitiktinumo pagrindu politins, interes grupi nor-
mos, Seimo nari, inyb vadov ir biurokratinio aparato subkultros
normos be teisins doktrinins analizs inkorporuojamos statym norm
hipotezes, dispozicijas, sankcijas. Pritariame D. ruolio, kuris teorikai
modeliavo interes grupi ir valstybs sveik, miniai, kad valdios
sprendim ir interes grupi atstovavimo sistem santykis turi bti institu-
Bendroji dalis 77
cionalizuotas147. Kadangi pirmenyb teikiama teiss virenybs principui ren-

giant statymus, labiau numatomas objektyvus tikslo siekimas. Pagal teiss
viepatavimo princip daugiau dmesio skiriama doktrininiam statym
rengimui. iuo atveju statym rengimo bdo, teikianio pirmenyb teiss
virenybs principui, struktrin iraika gali bti tokia:
Nacionalin kultra humanistins idjos teisins idjos teisi-

n doktrina konkretaus statymo metmenys (koncepcija) konkre-
taus statymo rengimo planas (programa) statymo projektas.
Be abejo, is statymo rengimo bdas reikalauja didesni rengimo s-

naud ir laiko. Kita vertus, jis labiau nukreiptas strategin reguliavimo vi-
zij, todl politik maiau mgstamas, nes statymo projektas rengiamas il-
giau. Toks reguliavimo jg panaudojimo tobulinimas daugeliu atvilgiu
yra ilgalaikis udavinys, traukiantis mokslininkus, ekspertus praktikus, vie-
ojo administravimo srities darbuotojus, ministrus, Vyriausyb, Seim, teis-
mus ir pilieius. Vis dlto poiris sunkumus yra perdtas: i tikrj, y-
mus reguliavimo kokybs pagerjimas gali bti pasiektas greitai ir nebran-
giai. Svarbu ekspertams, rengiantiems statymo projektus, sutelkti reikiam
dmes tris svarbius dalykus: k reguliuoti, kada reguliuoti ir kaip reguliuo-
ti. iuo poiriu svarbus Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt
rengimo tvarkos statymo vaidmuo. Taiau jo gyvendinimas iki iol yra gi-
js disfunkcin pagreit. Pagrindinis io statymo produktas teiss norminis
aktas. Anksiau mintos bendros teisinio reguliavimo sistemos poiriu to-
kio tarpinio rezultato siekis i tikrj nra derinamas su sisteminiu tikslu,
todl teisin sistema gali taip rengiam statym atmesti kaip svetimkn,
nes jis nesiderins su atskirais ios sistemos elementais. Be abejo, reikia pa-
minti ir kit ignoruojam problem kriminologin ekspertiz. Nors i
problem reikia nagrinti atskirai, paminsime, kad iki iol nra tai eksper-
tizs riai skirto teiss akto. Kriminologin arba kompleksin, naudojant
kitas mokslo inias, rengiam bei galiojani teiss akt ekspertiz galt
padti sutaupyti milinikas las, skiriamas ne tik teiss akt reguliavimui
administruoti, bet (tai svarbiausia) ir apsaugot atskiras valdymo sritis nuo
neadekvataus teisinio reguliavimo neigiam padarini.
Svarbi kaip reguliuoti problema. Reguliavimo priemon turi bti pa-
renkama aptariant konkretaus statymo metmenis. Reguliavimo priemons
147
ruolis D. Interes grupi ir valstybs sveika: teoriniai modeliai. Interes grups,
valdia ir politika. Metins konferencijos tekstai. Vilnius, 1997 m. lapkriio 2122 d. Vilnius:
Pradai, 1998. P. 19.
gali lemti statymo gyvybingum arba jo socialin atmetim teisinei siste-

mai, didinti arba mainti statymo administravimo ilaidas. Tradicikai tei-
sins reguliariosios priemons draudimai ir leidimai didina kontrolie-
ri skaii ir administravimo snaudas. Ilaidos teiss imperatyvams pa-
klusti yra akivaizdiausias poveikis biudetui svarstant jo projektus, taiau
teikiant statym projektus apie tai aikinamuose ratuose nieko nesako-
ma. Paradoksas! Kiekvienam paklusimui ileidiama dalel nacionalinio
turto, kad bt gauta naudos visuomenei. Todl btina visuomet iekoti i
reguliavimo priemoni alternatyv siekiant inaudoti ekonomini, vadybi-
ni ir kitoki socialini elgesio svert galimybes. Ir vl kiti paradoksai!
Teikiam statym aikinamuosiuose ratuose niekuomet neminimi nei-
giami padariniai. Atrodo, nurodius neigiam padarini atsiradimo gali-
mybes lengviau iekoti bd, kaip jas alinti, neutralizuoti.
Problem k reguliuoti, kada reguliuoti ir kaip reguliuoti sprendimas
glaudiai susijs su tinkam konstitucins teiss princip gyvendinimu
(daugiausiai taikymu) vieojoje teisje, ypa integruotai pasitelkiant kit
moksl dirbius. Svarbu suvokti, kad konstitucins teiss princip kontrols
funkcija apima plat i princip taikym konstitucins ir administracins
prieiros bdais. Konstitucins teiss princip kontrols funkcij gyven-
dinimas, Valstybinio valdymo institucij teiss taikymo veikla rengiant sta-
tym ir kit teiss akt projektus, gyvendinant galiojanius teiss aktus
gaut nauj, sistemikai patobulint tikslin paskirt.
Administracins teiss sistema. Administracin teis reguliuoja vai-

rius valdymo santykius, kurie gali bti sugrupuoti vienarius kompleksus.
iuo pagrindu kuriama ios teiss akos sistema, numatanti administracini
teiss norm, reguliuojani vienarius visuomeninius santykius, iskyri-
m savarankikus teisinius institutus (pvz., valstybins tarnybos, administ-
racins atsakomybs institutai). Administracins teiss institutai reguliuoja
santykius, kuri pobdis bendras visoms valdymo veiklos kryptims. Be to,
administracins teiss normos grupuojamos pagal j reguliuojamojo vi-
suomenini valdymo santyki atsiradimo sritis (pvz., Lietuvos kio srityje,
socialins kultrins veiklos srityje), kurias savo ruotu sudaro akos (pvz.,
prekybos, vidaus reikal) valdymas ir tarpuakiai (pvz., statistikos valdy-
mas, koordinacijos, materialinio aprpinimo valdymas).
Administracins teiss sistema yra tokia:
Bendroji dalis apima administracins teiss institutus, kuri vertybi-
nis valdymo pobdis yra bendras visai sistemai. Tai normos, tvirtinanios
valstybinio valdymo pagrindinius principus, administracin teisin organ,
valstybini tarnautoj, visuomenini organizacij ir piliei status valsty-
Bendroji dalis 79
binio valdymo srityje, valstybins tarnybos pagrindus, valdymo veiklos for-

mas ir metodus, valdymo teistumo utikrinimo bdus ir tvark, administ-
racinio proceso pagrindus. ios grups normos veikia visose valstybinio
valdymo akose ir srityse.
Ypatingoji dalis apima normas, kuriomis remiantis reguliuojami vi-
suomeniniai santykiai konkreiose valstybinio valdymo akose ir srityse. Jos
numato valstybinio valdymo organizavim ir gyvendinim Lietuvos kio
srityje, socialinje kultrinje srityje ir administracinje politinje srityje;
ak, priklausani mintoms sritims, valdymo organizavim (pvz., pramo-
ns, mokslo, sveikatos) ir tarpakinio valdymo organizavim (pvz., standar-
tizacija, materialinis techninis tiekimas, statistika, informacija).
Administracins teiss sistemos pagrindu sudaryta mokymo dalyko
Administracin teis sistema.
Administracins teiss sisteminimas. Viena i prieasi, dl kuri

reikia sisteminti administracin teis, yra administracins teiss norm
gausa, taip pat administracins teiss iraikos form arba altini vairov.
Atsiranda btinyb administracins teiss normas susisteminti, jungti vie-
n bendr, gerai suderint sistem. Administracins teiss norm sistemi-
nimas turi tam tikr pranaum. Sisteminant administracins teiss normas
daug lengviau teiss normas nustatyti, jas naudoti. Taip pat vienas i admi-
nistracins teiss norm sisteminimo pranaum yra tas, jog daug lengviau
surasti ir paalinti tarp administracins teiss norm esanias spragas, taip
pat prietaravimus. Galima padaryti ivad, kad administracins teiss
norm sisteminimas prisideda prie teiss tobulinimo ir teistumo stiprini-
mo. Vadinasi, administracins teiss norm sisteminimas turi tarsi teigia-
m reikm. Teiss norm sisteminimas pirmiausia gali bti suvoktas kaip
nuolatins teiss sistemos tvarkymas. Kadangi teisin sistema yra nuolat
besipltojanti (vairs teiss aktai yra nuolat priimami vairi teiskros
subjekt vairiose valstybse, vairiu metu), teiss norm sisteminimo pro-
cesas gali bti suvokiamas kaip nuolatinis, nenutrkstamas procesas. Ne i-
imtis yra ir Lietuva. Teiskros procesas Lietuvoje, kaip ir kitose isivysiu-
siose pasaulio alyse, yra labai spartus. Kiekvien dien, savait, mnes ir
pagaliau metus yra ileidiama daug teiss akt. Ikyla problema sugebti
tinkamai orientuotis ioje daugybje akt. Atsiranda poreikis atitinkamai
sutvarkyti teiss aktus, juos grupuoti atitinkam ir mokslin pagrind tu-
rini sistem, taip pat leisti vairius teiss akt rinkinius. is poreikis si-
steminti teiss aktus, atitinkamai juos sutvarkyti yra bdingas ir administ-
racinei teisei. Kaip jau minta anksiau, administracins teiss norm si-
steminimas turi pranaum pasidaro daug lengviau surasti ir paalinti
administracins teiss norm prietaravimus, spragas. Sisteminimas, ali-

nant administracins teiss norm spragas, prietaravimus, taip pat sudaro
slygas teis tobulinti. Atsiranda didesn tikimyb, jog bus ileisti tobules-
ni, labiau mogaus teisi apsaug utikrinantys teiss aktai ateityje. Admi-
nistracins teiss norm sisteminimas prisideda ir prie teistumo stiprini-
mo. Paalinus administracins teiss norm neatitikimus, spragas, tiktina,
kad ms teiss sistema bus geresn, sumas tikimyb arba galimyb apei-
ti statymus arba j nesilaikyti, piktnaudiauti. Kyla poreikis pltoti ir pai
teiskr. Pertvarkant teiss akt analiz, iorinis j sutvarkymas, grupa-
vimas pagal tam tikr schem atskleidia teisinio reguliavimo spragas ir
prietaravimus, kuriuos reikt alinti. Tai bt galima padaryti tik toliau
pltojant pai teiskr. Teiss akt gyvendinimo praktika ir teiskra
subrandina t pat teiss akt sisteminimo poreik. Jau buvo aptarta, kodl
taip svarbu sisteminti teiss aktus. Todl bt galima pateikti apibrim,
kas tai yra teiss akt sisteminimas.
Teiss akt sisteminimas tai vairi teiss subjekt veikla, kuria sten-
giamasi sugrupuoti teiss aktus vientis sistem siekiant palengvinti j pa-
iek, operatyviai ir tiksliai gyvendinti j nurodymus.
Iskiriami ie teiss akt sisteminimo principai:
1) informacijos isamumas, utikrinantis, jog bus apimta visa siste-
minti reikalinga informacija;
2) informacijos patikimumas. Jis yra utikrinamas tuo, kad naudoja-
mi oficialiai skelbt teiss akt tekstai;
3) naudojimosi patogumas. Jis utikrina greit ir kokybik reikiamos
informacijos apie konkrei teiss norm suradim.
Sisteminimas gali bti suvokiamas kaip nuolatin galiojanios teiss
sistemos raidos ir tvarkymo forma. Sisteminimas yra reikalingas tolesnei
statym leidybai. Sudarytos sistemos pranaumas yra tas, kad ji leidia ge-
riau gyvendinti teis, operatyviai rasti ir teisingai aikinti reikiamas nor-
mas.
Sisteminimo samprata apima keturias savarankikas teisins veiklos
formas:
1) galiojani teiss akt pasirinkimas, teiss akt nagrinjimas ir pa-
skirstymas pagal atitinkam sistem (normini teiss akt apskai-
ta). Tok darb paprastai atlieka valstybins institucijos, mons,
firmos ir kitos staigos bei organizacijos;
2) normini akt rinkini rengimas ir ileidimas (inkorporavimas);
3) svarbi teiss akt rengimas ir primimas sujungus imtyt akt,
ileist vienu klausimu, normas (konsolidavimas);
Bendroji dalis 81
4) nauj teiss akt sujungimas ir primimas traukiant tinkamas

ankstesni akt normas (kodifikavimas).
Apskaita. Apskaita yra reikalinga teiss akt projektams kvalifikuotai
rengti, vairiems rinkiniams sudaryti. Be apskaitos bt labai sunku rengti
suvestinius kodifikacinius aktus, nustatyti btinus pakeisti aktus ir pripain-
ti nustojusiais galios, rengti normini akt projekt ivadas. Apskait vyk-
do staigos, organizacijos. Jos turi tiksl patenkinti savo poreikius, taip pat
aprpinti teisine informacija kitas staigas, organizacijas, asmenis. Iskiria-
mi ie apskaitos principai:
1) informacijos isamumas;
2) normini teiss akt oficiali altini tikrumas ir padaryt pakei-
tim fiksavimas laiku;
3) patogumas naudotis, operatyvus reikiam ini radimas.
Paprastas apskaitos bdas yra normini akt rekvizit fiksavimas spe-
cialiuose urnaluose. Tai urnalins apskaitos. Taip daroma chronologijos,
abcliniu dalykiniu arba sisteminiu dalykiniu principu. Chronologijos
principas reikia, kad visi apskaitai reikalingi aktai registruojami urnale
pagal j primimo datas. Skirtingos galios aktai registruojami atskirai.
Abclin dalykin registracija reikia, kad aktai fiksuojami pagal dalyki-
nes antrates abcls tvarka. Korteli apskaitos forma reikia, jog upildy-
tos kortels sutvarkomos pagal atitinkam sistem. Dabar vis plaiau tai-
koma kompiuterin statym apskaita. Pranaumas tas, kad kompiuteryje
telpa visos alies teiss aktai, be to, reikiam ini gauti galima labai grei-
tai.
Inkorporavimas. Inkorporavimas yra tokia sisteminimo forma, kai
norminiai aktai yra visikai arba i dalies sujungiami vairius rinkinius ati-
tinkama tvarka. Ji gali bti chronologin, abclin, sistemin dalykin. In-
korporavimas tai nuolatin, nenutrkstama valstybs ar kit staig veik-
la, kuria siekiama palaikyti galiojanius statymus, utikrinti j prieinamu-
m ir susipainim su jais, taip pat suteikti subjektams informacij apie
statymus ir galiojanias statym redakcijas. Inkorporavimo ypatyb yra ta,
kad rinkin traukiam teiss akt pakeitimai nra daromi ir j teisinio re-
guliavimo turinys i esms nekeiiamas. Tuo inkorporavimas skiriasi nuo
kodifikavimo ir konsolidavimo. Rinkiniuose idstomi teiss aktai ir atsi-
velgiama vlesnius j pakeitimus ir papildymus. Inkorporuojant paali-
nami i teiss akt teksto tie j skyriai, straipsniai, punktai, pastraipos, ku-
rie yra pripainti netek galios arba yra faktikai neveikiantys. rinkin pa-
prastai traukiami visi padaryti akt pakeitimai ir papildymai nurodant ofi-
cialius akt rekvizitus. I normini teiss akt teksto paalinami vairs
operatyviniai nurodymai, kurie neturi normins reikms, taip pat laikinos
normos, kuri galiojimo laikas yra pasibaigs, paaikinamos inios apie ati-
tinkam teiss akt pasiraiusius asmenis. Inkorporavimas gali bti suvo-
kiamas kaip daugiau iorinis, pavirinis sisteminimas. ia sisteminimo for-
ma pirmiausia siekiama utikrinti naudojimsi teiss aktais. Apibendrinant
galima pasakyti, kad inkorporavimas yra galiojani normini akt ids-
tymas rinkiniuose tam tikra tvarka. Tai teiss sisteminimo bdas. Pagal lei-
diam rinkini juridin gali inkorporavimas skirstomas : 1) oficial;
2) oficiozin (pusiau oficial); 3) neoficial.
Oficialus inkorporavimas atliekamas kompetenting teiskros insti-
tucij pavedimu arba j pritarimu. Paprastai yra sudaromi teiss akt rin-
kiniai, kurie yra laikomi oficialiais. Tokie teiss akt rinkiniai yra prilygi-
nami oficialiems rinkin dt teiss akt tekstams. Oficials rinkiniai vi-
suomet turi pirmenyb, jais remiamasi pirmiausia, jie lyginami su anksiau
paskelbtais t pai normini teiss akt tekstais. Sudarant oficial rinkin
atliekami tam tikri parengiamieji darbai nustatomi prarad juridin gali,
faktikai neveikiantys aktai, taip pat aktai, prietaraujantys vliau priim-
tiems. Bandoma alinti teiss akt spragas, neatitikimus. Taip prisidedama
prie teisins sistemos krimo. Siekiama ileisti vien didel koordinacin
akt.
Oficiozinis (pusiau oficialus) inkorporavimas. Tai taip pat inkorpora-
vimo ris. Paprastai oficiozinis inkorporavimas pasireikia tuo, kad teiss
akt rinkin parengia ir ileidia institucija, kuri turi teiskros institucijos
galiojim. Taiau spausdinam teiss akt tekstas nra laikomas oficialiu,
nes tekstas nra oficialiai tvirtinamas teiskros institucijos.
Neoficialus inkorporavimas. Tai taip pat inkorporavimo ris. Jis pasi-
reikia pirmiausia iniciatyva, kuri nra patvirtinta tam tikrais speciali tei-
skros institucij galiojimais keisti rinkinius. Neoficial inkorporavim
atlieka vairios organizacijos, taip pat privaios arba valstybins leidyklos,
firmos, mokslo staigos, netgi privats asmenys. Tokie rinkiniai nra oficiali
teiss norm raikos forma. Tokiais rinkiniais nra remiamasi nei kuriant,
nei taikant teiss normas.
Inkorporavimo bdu sudaryti teiss akt rinkiniai pagal tekst ids-
tymo pobd yra skirstomi : 1) chronologinius; 2) sisteminius.
Chronologiniuose rinkiniuose teiss aktai idstomi pagal j ileidimo
dat.
Sisteminiuose rinkiniuose teiss aktai idstomi pagal teminius skyrius
ir teiss akt turin. Kiekviename tokiame skyriuje teiss aktai skirstomi
dalykine tvarka. I pradi kiekvien skyri ir poskyr dedami didesni ju-
ridins galios teiss aktai, o paskui aktai, kuri normos konkretina, ipl-
Bendroji dalis 83
toja prie tai idstyt teiss akt normas. Pirmenyb paprastai teikiama
btent sisteminimo rinkiniams.
Pagal mediagos apimt inkorporavimas gali bti: 1) visuotinis; 2) da-
linis.
Visuotinis inkorporavimas tai toks inkorporavimas, kai sudarom
rinkin traukiami visi alies teiss aktai.
Dalinis inkorporavimas kai rinkin traukiami tik kai kuri socialin
gyvenimo srit reguliuojantys teiss aktai arba net kurio nors teiss instituto
aktai.
Kita teiss norm sisteminimo ris yra konsolidavimas.
Konsolidavimas tokia forma, kai daug normini akt, reguliuojan-
i tuos paius klausimus, sujungiami vien akt. Aktas paprastai patvir-
tinamas statym leidiamosios valdios kaip naujas. Aktas tampa teiss
altiniu, o kiti aktai pripastami netekusiais galios. Konsolidavimo susi-
formavimo prieastis yra ta, kad atsiranda labai daug statym, kurie regu-
liuoja t pat dalyk. Toki teiss akt paliepimai kartojasi. Pasitaiko, kad
aktai prietarauja vienas kitam. Atsiranda btinyb paalinti prietaravi-
mus, ivengti nereikalingo kartojimosi. Dalis akt panaikinama, aktai su-
jungiami, sudaromi tam tikri akt paketai. Konsoliduoto teiss akto teisinis
reguliavimo turinys lieka nepakits, toks aktas nekeiia ir galiojani sta-
tym. Visos ankstesni akt normos idstomos nuosekliai, logikai, pa-
rengiama bsimo akto struktra. Konsolidavimo pranaumas yra tas, kad
paalinami pasikartojimai, prietaravimai, pataisomi terminai. Turiniui ar-
timos normos yra sujungiamos vien straipsn.
Kita teiss norm sisteminimo ris yra kodifikavimas. Kodifikavimo
ypatyb ta, kad norminiai aktai yra i esms pertvarkomi, suderinami. Ko-
difikavimas tai pasenusi normini akt paalinimas. Teiss normos su-
jungiamos, susisteminamos. Teiss norm turinys atnaujinamas. Paprastai
i naujo inagrinjamos galiojanios teiss normos, paalinami prietaravi-
mai, neatitikimai. Kuriamos naujos normos, kurios sunaikina buvusias tei-
ss norm spragas. Naujos normos yra geriau pritaikytos atlikti visuomeni-
ns praktikos poreikius. Kodifikavimas pasireikia kaip teiss norm tobu-
linimas. Kodifikavimu sukuriamas naujas teiss aktas. Jis keiia anksiau
galiojusius aktus. Iskiriami ie kodifikavimo bruoai:
sukuriamos, sudaromos normos, kuri paskirtis reguliuoti svar-
biausius visuomeninio gyvenimo klausimus;
sukurtas aktas reguliuoja plai visuomenini santyki srit;
sukurtas aktas suprantamas kaip statym tobulinimo bdas. Jis yra
suvestinis. Jo paskirtis sureguliuoti tas normas, kurios yra susiju-
sios nurodym pobdiu. Sukurtas aktas yra vientisas;
sukuriamos normos, pasiyminios ilgalaikikumu;

kodifikavimo dalykas yra teiss norm nustatymas pagal teiss si-
stemos skirstym akas ir institutus. Kodifikavimas sustiprina
normini teiss akt sistem.
kodifikavimo aktas pasiymi sudtinga struktra. Jo pranaumas
tas, kad yra utikrinama tikslesn normini nurodym sistema, o ja
patogiau naudotis.
Literatroje iskiriamos ios kodifikavimo rys:
visuotinis kodifikavimas;
akinis kodifikavimas;
specialus kodifikavimas.
Visuotinis kodifikavimas yra keletas kodifikavimo akt pagal pagrindi-
nes teiss akas. Tai yra jungtins, i vidaus akt suderintos sistemos suda-
rymas.
akinis kodifikavimas apima visus teiss akos statymus.
Specialusis kodifikavimas yra suprantamas kaip ileidimas akt, kurie
reguliuoja atitinkamus teiss institutus.
Daniausiai kaip kodifikavimo aktas naudojamas kodeksas. Jis yra su-
vestinis aktas, reguliuojantis atitinkam santyki srit. Kodeksas apima ar-
ba visas teiss akos normas, arba svarbiausi j dal.
Teiss sistemoje galimos kitos kodifikavimo rys: statutai, nuostatai,
taisykls.
Statutai yra suprantami kaip kompleksiniai norminiai aktai, reguliuo-
jantys atitinkam staig ir organizacij teisin padt.
Nuostatai reglamentuoja tam tikros staigos arba grups gimining
staig ir organizacij teisin padt nustatant jos udavinius ir kompeten-
cij.
Taisykls yra procedrins normos, kurios nustato veiklos tvark.
Apibendrinant galima daryti ivad, kad sisteminimas yra tikras teisi-
nis procesas. Apie sisteminim reikia galvoti per teisin proces. Sistemi-
nimas sudaro slygas efektyviai paalinti administracins teiss norm
spragas, netikslumus. Tai sudaro galimyb tobulinti teis, daryti j efekty-
vesn. Teiss efektyvumas galina j geriau atstovauti moni poreikiams,
atitikti j interesus. Teiss normos sutvarkomos taip, kad jas naudoti bt
galima kuo efektyviau, greiiau ir tiksliau, kad jos kuo geriau atitikt savo
paskirt. Yra alinamos pasenusios, netekusios galios teiss normos. Siste-
minimas gali bti suvoktas kaip nuolatinis teisins sistemos tvarkymas. Si-
steminimas pirmiausia yra vairi teiss subjekt veikla. Ir i veikla atsklei-
dia vientisos teiss akt sistemos poreik, taip pat geresns, tobulesns tei-
sins sistemos reikalingum.
Bendroji dalis 85
Administracins teiss santykis su socialiniais mokslais ir kitomis

teiss akomis. Administracin teis, bdama savarankika teiss aka, ar-
timai susijusi su visomis kitomis teiss akomis.
Kiekviena teiss aka turi savo specifik, paskirt, teisinio reguliavimo
dalyk. Nagrindami administracins teiss santyk su kitomis teiss ako-
mis, j tarpusavio santyki kriterijumi pasirinksime administracinio teisinio
reguliavimo dalyk ir metod.
Administracins teiss vieta teisinje sistemoje
administracin teis reguliuoja plat visuomenini santyki rat ir

tai lemia vykdomosios valdios sistemos pasireikimo vairov;
administracins teiss turiniui esmin tak turi tie procesai, kurie
vyksta visuomens, valstybs gyvenime;
administracin teis susijusi ir tarpusavyje sveikauja su konstituci-
ne teise. Savo pradmenis ji sukonkretina apibrdama skirting ins-
titucij teisin mechanizm;
administracin teis susijusi ir tarpusavyje sveikauja su municipali-
ne (savivaldos) teise, kuri reguliuoja daugelio administracini teisi-
ni santyki municipaliniuose dariniuose organizavim;
civilin ir administracin teis reguliuoja neretai iorikai panaius
visuomeninius turtinius santykius;
baudiamosios ir administracins teiss norm veikimo ribas lemia
atitinkam draudim pobdis ir kryptingumas.
Administracin teis ir konstitucin teis

ios teiss akos yra glaudiai susijusios, vis dlto is ryys netrukdo
atriboti jas pagal teisinio reguliavimo dalyk.
Konstitucin teis tvirtina valstybs organ organizavimo principus;
nustato valstybins valdios organ ir j vykdomojo aparato viet valstybs
mechanizme, j tarpusavio santyki pagrindus, valstybinio valdymo organ
kompetencijos ribas, pagrindines piliei teises ir pareigas, kurios daniau-
siai gyvendinamos btent valstybinio valdymo srityje. Konstitucin teis
reguliuoja ir valdymo organ veiklos srityje besiformuojanius visuomeni-
nius santykius, kuriuos palaiko valstybins valdios organai. Visa tai rodo,
kad daugel valstybinio valdymo klausim vienu metu apima konstitucins
ir administracins teiss akos. Taiau konstitucins teiss normos tvirtina
bendrus visiems valstybs organams j organizavimo ir veiklos demokrati-
nius principus ir atitinkamai reguliuoja santykius ioje srityje. Administra-
cins teiss normos sukonkretina nurodytus principus, numato, kaip jie

gyvendinami valstybinio valdymo organ sistemoje.
Administracins teiss itakos yra konstitucinje teisje ir yra konsti-
tucins teiss loginis tsinys. Pasak E. ileikio, galima teigti, kad visk, k
savo nuoira sukuria ir keiia statym leidjas, konkretizuodamas blanketi-
nes ar kitas Konstitucijos nuostatas vieojo bendravalstybinio bvio sutvirti-
nimo intitucionavimo ar administravimo srityje, atitinkamai apima administ-
racin teis. iuo poiriu Asmens duomen teisins apsaugos statymas,
Vietos savivaldos statymas, statymas Dl usieniei teisins padties
arba Karo padties statymas i esms yra administracins teiss (ne konsti-
tucins teiss!) altiniai tiek, kiek jie nepakartoja Konstitucijos nuosta-
t148.
Civilin teis ir administracin teis

Ir administracin teis reguliuoja santykius, kurie iaip yra civilins
teiss reguliavimo dalykas. Tai turtiniai ir neturtiniai santykiai. Taiau civi-
lin teis reguliuoja santykius ali lygybs metodu arba civiliniu teisiniu
metodu, o administracin teis j nelygybs metodu (viena i ali val-
dymo organas) arba administraciniu teisiniu reguliavimo metodu.
Valstybinio valdymo organai vykdomosios tvarkomosios veiklos pro-
cese vadovauja kini moni ir susivienijim veiklai. Dl to jie sprendia
daugel kinio pobdio klausim (pvz., kio planavim ir reguliavim,
materialini fond paskirstymus ir t. t.). Todl, sutampant teisinio regulia-
vimo dalykui, skirtumas nustatomas pagal reguliavimo metod civilin
teisin arba administracin teisin.
Darbo teis ir administracin teis

Darbo teiss ir administracins teiss reguliuojami santykiai artimi
teisinio reguliavimo dalyko poiriu. Darbo teis reguliuoja darbo bei kai
kuriuos su jais susijusius visuomeninius santykius (socialinio draudimo sri-
tyje, darbo gin nagrinjim, kolektyvini sutari sudarym ir t. t.).
Pagrindinis toki santyki turinys yra piliei teiss darb gyvendi-
nimas (darbo sutartis, atlyginimas u darb, teis poils ir t. t.). Darbo tei-
s reguliuoja visuomeninius santykius, tiesiogiai susijusius su asmenybs
teisiniu statusu darbo proceso dalyvio teisiniu statusu. Administracijos
galiojimus nustato primimo darb, atleidimo, drausmins atsakomybs
taikymo tvark gyvendina administracin teis.
148
ileikis E. Administracin teis kaip konkretizuota Konstitucija. 2002 m. balandio 26
d. Respublikins mokslins konferencijos praneimas.
Bendroji dalis 87
Mokesi ir administracin teis

Mokesi teis skiriasi nuo administracins teiss daugiau teisinio re-
guliavimo objekto specifika (valstybs pajam surinkimo ir paskirstymo
procesu). Faktikai valstybs finansin veikla yra vykdomosios ir tvarkomo-
sios veiklos ris; finansini santyki reguliavimo metodai i esms yra ad-
ministracinio teisinio pobdio. Tai administracins teiss reguliuojamo
dalyko elementas. Na, o tokius procesus kaip kreditavimas, mokesi rin-
kimas reguliuoja mokesi teiss normos.
Administracin teis ir sociologija, administracins teiss objekt

sociologinis tyrimas
Socialiniai pokyiai (politiniai, ekonominiai, technologiniai, informa-
ciniai ir kt.) veikia administracins teiss objektyvacijos procesus. Admi-
nistracins teiss objektyvacijos suvokimas yra gebjimas laiku valdyti po-
kyius bei savireguliacijos priemonmis prisitaikyti prie to, kas kinta, ir su-
sitaikyti su tuo, kas neivengiama keiiant administracins teiss sistem.
Administracin teis negali usidaryti savyje. Atlikdama savo misij ji turi
kreiptis pagalbos kitus socialinius mokslus, ypa sociologij. Jei admi-
nistracin teis kiasi daugel mogaus gyvenimo srii, ji turi laiku ver-
tinti socialinius pokyius. Siekiant io tikslo galt bti naudingi sociologi-
niai tyrimai, kuri ivados leist numatyti tinkamas valdymo prielaidas
sprendiant priimamo statymo veiksmingumo, jo taikymo efektyvumo
klausimus.
1.4. Administracins teiss objekt sociologinio tyrimo

programa
Studentams, rengiantiems rato darbus, taip pat tyrinjantiems admi-
nistracines teisines problemas moksliniu lygmeniu, vis daniau ikyla bti-
nyb remtis konkreiais tyrim, kuriuos jie patys atlieka, duomenimis. To-
dl vis daniau studentai susiduria su teistyros metodologinmis149 ir me-
149
Metodologija (methodology): 1. filosofinis mokslo srities, dstomo dalyko tyrim meto-
d vertinimas; domjimasis konceptualiais, teoriniais ir ini tyrimo aspektais; 2. mokslo sri-
ties, dstomo dalyko taikomi metodai ir strategijos atliekant veiksmus, reikalaujanius patiki-
mumo ir tikslumo gauti bei apdoroti duomenis ir inias (Jary D., Jary J. Collins Dictionary of
Sociology. Second Edition. Associate Editors Phillip Nicholl and Alan Sillitoe. 1998. P. 417).
todinmis150 problemomis. Norint kryptingai keisti administracini teisini

problem sprendim bdus btina geriau painti administracins teiss ob-
jektus, nes teiss objektai yra ne tik formalios logins svokas, bet ir tam
tikro socialinio turinio apimties ypatumai, nuo kuri priklauso teiss regu-
liuojamasis veiksmingumas. Administracins teiss objekt painimo kryp-
tingumas priklauso nuo tinkamai parengtos tyrimo programos, adekvai
informacijos rinkimo metod151 taikymo.
Tyrimo programa teorini metodologini valg ir bendrosios tyri-
mo koncepcijos sisteminis idstymas pagal atliekamo tyrimo tikslus, uda-
vinius, metodik, hipotezes, nurodant tyrimo procedros taisykles bei j
tikrinimo nuosekli sek. Programos praktiniai interesai ir konkretus tyri-
mo tikslas lemia jos bendr kryptingum.
1. Jei atliekamas teorinis taikomasis tyrimas, rengiant tyrimo progra-
m daugiausia dmesio skiriama mokslins literatros analizei,
bendros tyrimo dalyko koncepcijos numatymui, semantinei ir em-
pirinei svarbiausi svok interpretacijai, mokslins problemos i-
skyrimui bei loginei darbo hipotezi analizei. Konkretus tyrimo ob-
jektas apibriamas tik teorikai pasirengus iam tyrimui.
2. Jei atliekamas taikomasis tyrimas, tyrimo programa pradedama nuo
socialinio objekto ypatybi ir praktini udavini, reikaling tikslui
pasiekti, isiaikinimo. Tik tada analizuojama literatra iekant at-
sakymo klausim, ar yra speciali teorija, padsianti vykdyti ikel-
tus udavinius. Jei specialios teorijos nra, toliau dirbama pagal te-
orinio taikomojo tyrimo program. Jei speciali teorija yra, taiko-
mojo tyrimo hipotezs formuluojamos kaip skirtingi tipini spren-
dim variantai taikant juos konkreiomis slygomis.
Tyrimo programa rengiama atsivelgiant teorinio ar taikomojo tyri-
mo numatomus tikslus. Programos parengimas sudaro galimyb kryptingai
150
Metodika (gr. methodike metod visuma): 1. metod ir bd visuma kokiai nors
tikslingai veiklai gyvendinti; 2. sociologijoje socialiniams faktams nustatyti operacij, pro-
cedr, bd sistema, j ir analizs priemoni sutvarkymas pagal koki nors sistem. Metodi-
kai priskiriami: pirmins informacijos rinkimo bdai, atrankini tyrim gyvendinimo taisyk-
ls, sociologini rodykli sutvarkymo bdai ir kitos empirinio tyrimo procedros, taip pat
duomen analizs ir kitokios technikos metodikos, rengiamos kitose mokslo srityse ir taiko-
mos sociologijoje ( . , -
, , , /
. . . : (
), 2000. . 180).
151
Metodas (gr. methodos tyrimo kelias, painimo bdas): 1. tikslo siekimo smoningai
ir tam tikra seka taikomas bdas; 2. painimo, gamtos ir visuomeninio gyvenimo tyrimo bdas
siekiant sutvarkyti ir pagrsti ini sistem. Ten pat. P. 177.
Bendroji dalis 89
ir profesionaliai tirti pasirinktj problem. Vadovlyje, atsivelgdami

administracins teiss objekt tyrim, daugiausia dmesio norime atkreipti
teorin taikomj tyrimo tipo program, kuri sudaro metodologin ir
procedrin152 programos dalys.
Metodologin programos dalis:
1) problemos formulavimas, tyrimo objekto ir dalyko nustatymas;
2) tyrimo tikslo ir udavini iklimas;
3) pagrindini svok patikslinimas ir interpretacija;
4) iankstin sistemin tyrimo objekto analiz;
5) tyrimo hipotezi iklimas.
Procedrin programos dalis:
1) principinis (strateginis) tyrimo planas;
2) stebjimo vienet atrankos sistemos pagrindimas;
3) sociologins informacijos rinkimo ir analizs pagrindini proced-
r projektas.
Programa papildoma darbo planu, kuriame numatomi atliekam dar-
b etapai, terminai, idstomi tyrimo itekliai. Kita vertus, atskir progra-
mos dali darb eilikumas gali keistis priklausomai nuo tyrimo metu vy-
raujani teorini arba praktini krypi.
Problemos formulavimas, tyrimo objekto ir dalyko nustatymas. Tai-

komasis sociologinis tyrimas tampa reikalingas tik ikilus tam tikrai sociali-
nei administracinei teisinei problemai, reikalaujaniai korektiko sprendi-
mo. Problemos formulavimas leidia apibrti tyrimo objekt: socialins
realybs reikinius ir procesus, kuriuos reikia itirti. Problemos formulavi-
mas siejamas su tyrimo problemins situacijos nustatymu. Galima iskirti
du nustatintinos problemins situacijos aspektus:
1) Mokslinio painimo, nukreipto mokslini ini paiek apie nei-
nom socialinio teisinio painimo objekt, jo atskirus aspektus, su-
sijusius su sutapimu arba su ini apie objektyvius moni porei-
kius ir koki nors rezultatyvi teorini ir praktini veiksm prie-
152
Procedra (2) (lot. procedo einu priek): 1. tvarka veiksm, reikaling kam nors at-
likti, pavyzdiui, teismo procedra; pritarimo procedra (angl. assent procedure) Europos
Sjungoje taikoma sprendim primimo procedra, pagal kuri nustatytais atvejais, prie Ta-
rybai priimant sprendim, turi bti gaunamas Europos Parlamento pritarimas; bendradarbia-
vimo procedra Europos teiss akt primimo tvarka, nustatyta Europos Bendrijos steigimo
sutarties 252 straipsnyje; bendro sprendimo procedra Europos teiss akt primimo tvar-
ka, nustatyta Europos Bendrijos steigimo sutarties 521 straipsnyje; <...> 3. inform. programos
dalis, atliekanti tiksliai apibrtus veiksmus su nustatyt parametr duomenimis, pavyzdiui,
klaid apdorojimo procedra, paket perdavimo procedra, seanso pabaigos procedra (V.
Vaitkeviit. Tarptautini odi odynas. Vilnius: odynas, 2000. P. 341).
taravimu bei su iems veiksmams gyvendinti reikaling bd, me-

tod bei itekli neinojimu.
2) Praktinio (dalykinio) painimo, susijusio su tais socialiniais teisiniais
reikiniais ir procesais (strategija, sprendim bdai, priemons, re-
zultatai), kurie kelia mogaus, visuomens, valstybs susirpinim
(pvz., asmens saugumu), socialini grupi interes konflikt (pvz.,
teisinis statusas ir socialins garantijos nesuderintos su keliamais
institucijai tikslais bei udaviniais), dezorganizacij (pvz., dl nepa-
kankamai valdom socialini pokyi Lietuvai pereinant rinkos
santykius, dl griaunamj teisinio reguliavimo rezultat poky-
i danai keiiant statymus ir kitus teiss aktus arba dl bank
krizi mons jauiasi netikri dl savo socialins, teisins, ekono-
mins padties, bijo atsidurti socialins atskirties grupje ir pan.).
Mokslinio ir praktinio painimo tyrimo problemos aspektai tarpusa-
vyje glaudiai susij. Viena vertus, tai neisamios inios apie realiai kintan-
i socialin teisin padt, todl socialiniams procesams paaikinti ir jiems
valstybikai reguliuoti neutenka vien jau inom metod. Btina iekoti
nauj valstybinio reguliavimo metod sveikos. Kita vertus, tai tokie socia-
liniai teisiniai reikiniai, kuri kilm teorikai nepaaikinta, ir nra aiki
nuostat, kaip tirti iuos reikinius. Taigi tyrjas susiduria su problemin-
mis situacijomis ir jas jis privalo sprsti korektikai. ios sprstinos pro-
blemins situacijos atrodo paradoksikos, nes socialini pokyi metu dl
nauj socialini, ekonomini, teisini arba kitoki veiksni arba dl naujos
t pai veiksni sveikos vykdavo nenumatyti laukiamo rezultato poslin-
kiai.
Tokiu atveju socialin teisin problema gali bti ir nesuvokiama kaip
objektyvus visuomens poreikis, nes i problem lemianios slygos ir
moni elgesys dar nra toks, kad ji bt akivaizdi. Kita vertus, i problema
atskir politini jg ir socialini sluoksni vertybi, veikiani j elges,
skalje laiko ir erdvs atvilgiu isidsto nevienodai. Todl galimas tam tik-
ras vluojantis informacijos socialinis aidas.
Galime patvirtinti, jog aktualios153 tyrimo problemins situacijos nu-
statymas mokslinio ir praktinio painimo atvejais yra susijs su tuo, kad
administracins teiss srityje gausu statym, kit teiss akt, sukaupta
vairiapus administracins veiklos bei administracini teism ir Konstitu-
cinio Teismo praktika. Dl to administracins teiss mokslas, santykinai at-
silikdamas nuo praktikos, atlieka metratininko funkcij, taigi administra-
153
Aktualumas saistomas su teisins reformos ir kit socialini reform gyvendinimu, at-
skir laikotarpi socialinmis ir ekonominmis problemomis.
Bendroji dalis 91
cins teiss mokslui ikilo udavinys inagrinti mintus jos pokyius le-
mianius socialinius veiksnius ir mokslinio painimo pagrindu daryti dides-
n strateginio modeliavimo poiriu tak praktikai.
Labai svarbu, kad ir administracins teiss praktikoje, rengiant vai-
rias reformas bei statym projektus, bt apgalvojama strategija, atsivel-
giama socialini teisini svert veiksmingumo didinim, j tarpusavio su-
derinamum. Lietuvai igyvenant gana sunk ir prietaring socialini,
ekonomini ir teisini pokyi laikotarp, vis didesn tampa administraci-
ns teiss problema tinkamai vertinti naujus reikinius, nustatyti savo plt-
ros strategines kryptis, prioritetus, numatyti, kaip tobulinti valstybs insti-
tucij darb atsivelgiant galimus socialinius bei ekonominius pokyius.
Tokia problemin situacija lemia konkretaus tyrimo objekto pasirinkim.
Pavyzdiui, tyrimo objektas: administracin teis socialini ekonomi-
ni ir kit transformacij erdvje. iuo atveju painimo procesas nukreip-
tas visus socialins problemos veiksnius, esanius administracins teiss ir
socialini ekonomini ir kit transformacij erdvje.
Kadangi tyrimo objektas yra plati visuomenini santyki sritis, tyrjas
per tyrimo dalyk gali susiaurinti savo mokslinio domjimosi objekto ity-
rimo matmenis, iskirdamas moksliniu ar praktiniu poiriu reikmingiau-
sias objekto savybes bei ypatumus. ios savybs bei ypatumai, tyrjo nuo-
mone, labiausiai atspindi socialini subjekt (mogaus, visuomens, valsty-
bs), asmenini bei organizacini interes nesutapim bei sukuria sociali-
ni prietaravim ir konflikt galimyb, galini pasireikti administracins
teiss ir visuomenini santyki mogus visuomen valstyb disfunkcijo-
mis.
Tokiu atveju tyrjas gali pasirinkti, kad tyrimo dalykas yra socialini
pokyi nulemti procesai, veikiantys administracin teis, atskirus jos
struktrinius elementus, administracins teiss institut, valdios institucij
transformavimosi ypatumus.
Danai tyrimo dalykas slepia pagrindin problemos klausim, kuris
suteikia galimyb numatyti vyraujani tyrimo tendencij. is atskleidi-
mo klausimas sprendiamas vliau formuluojant tyrimo hipotezes.
Tyrimo tikslo ir udavini iklimas. Tyrimo tikslas parodo teorinius

ar (ir) praktinius pritaikomo tyrimo proceso siekius. Todl atlikdamas ty-
rim tyrjas siekia, kad tiriamoji veikla turt konkrei teorin arba prak-
tin reikm. Tyrimo tikslo apibrimas sudaro prielaidas kryptingai vykdy-
ti pagrindinius, dalinius ir papildomus udavinius. Toliau formuluodami
programos metodologinius pavyzdius, susijusius su socialini pokyi ta-
ka administracinei teisei, galime teigti, kad tyrimo tikslas atskleisti socia-
lini pokyi ir administracins teiss tarpusavio ry, vertinti jo padarinius

bei numatyti galimus, nedisfunkcinius socialini pokyi ir administracins
teiss tarpusavio ryio problem sprendimo bdus.
1 lentel. Tyrimo programos udavini klimo seka atsivelgiant
pagrindin tyrimo tiksl
Udavini
Teorinis taikomasis tyrimas Praktinis taikomasis tyrimas
seka
1. Tiriamos problemos esms Socialins, teisins, ekonomins, vady-
apibrimas remiantis turi- bins literatros, statym, kit teiss
ma informacija bei proble- akt, valstybs institucij programini
mos pritaikymas tiriant kon- dokument analiz ir konsultacijos su
kreius administracinius tei- skirting srii specialistais siekiant i-
sinius objektus bei su jais siaikinti tipin praktins problemos
susijusius socialinius, teisi- sprendimo bd ir priemones, skirtas
nius, ekonominius, vadybi- tam tikram painimo objektui.
nius ir pan. procesus.
2. Aplinkybi ir veiksni, suk- Faktini duomen apie administracins
lusi konflikt administraci- teiss objekto padt surinkimas taikant
nje teisje, atskleidimas jau esamas arba konkreiam konfliktui
teorins administracins tei- administracinje teisje padiai at-
ss objekt tyrimo koncep- skleisti sukurtas metodikas siekiant at-
cijos parengimas. rasti tipinio problemos sprendimo bdo
panaudojimo galimybes.
3. Tyrimo metodikos, atitin- Konflikto administracinje teisje
kanios metodologin pro- sprendimo variant parengimas ir j
gramos dal, krimas, ban- tikrinimas aptariant su ekspertais bei
domasis154 tyrimas ir infor- eksperimentuojant arba kitaip numa-
macijos rinkimas. tant priimam sprendim padarinius.
4. Isami gaut duomen ana- Socialinio eksperimento rezultat ana-
liz remiantis tyrimo kon- liz, silom pakeitim tobulinimas, re-
cepcija bei hipotezmis. zultato vertinimas, praktini veiksm
Problemos sprendimo bd ateityje planas.
nustatymas ir galimas prak-
tinis taikymas.
154
Bandomieji tyrimai (pilot study) parengtinis, ribotos apimties tam tikro tyrimo, da-
niausiai sociologinio, testavimas siekiant patikrinti koncepcijos teisingum, taip pat nustatyti
gaut duomen pobd ir kokyb, patikrinti bei patikslinti visus pagrindinio tyrimo elementus
(tikslus, udavinius, hipotezes, pagrindines svokas, tyrimo metodikos tinkamum, patikimu-
m) ir atlikti btinus bsimojo tyrimo pataisymus ( -
. , , , , -
/ . . :
( ), 2000. . 114).
Bendroji dalis 93
Su tyrimo tikslu glaudiai susij udaviniai, kuri klausimai formuluo-

jami tam tikra nuoseklia mokslinio ir (ar) praktinio painimo seka. juos
btina atsakyti norint pasiekti tyrimo tiksl atsivelgiant tiriamojo objekto
specifik. Tyrimo tikslo bei keliam udavini santykis su tyrimo objektu ir
dalyku, formuluojant tyrimo udavinius, nustatomas remiantis sisteminiu
poiriu.
vardydami socialini pokyi ir administracins teiss savitarpio ta-
kos problem, tyrimo udavinius galime apibrti taip.
Tyrimo udaviniai:
1) itirti socialin, teisin, ekonomin, vadybin ir pan. literatr,
statymus bei kitus teiss aktus, valstybs institucij programinius
dokumentus renkant teorin praktin informacij apie administ-
racins teiss teiskros bkl bei administracins teiss norm
gyvendinimo strateginius sumanymus socialini ekonomini ir ki-
t transformacij erdvje;
2) itirti administracin teis veikiani socialini pokyi esm, juos
apibdinanius veiksnius;
3) nustatyti teisins sistemos reformos tak Lietuvos administracins
teiss kaitai socialini pokyi kontekste;
4) apvelgti ir vertinti nauj socialin teisin vertybin orientacij
mogus visuomen valstyb bei jos nulemtus pokyius valstybs
institucij teisinje praktikoje, utikrinti mogaus teisi gyvendi-
nim;
5) pateikti administracins teiss teorijos ir praktikos tobulinimo so-
cialini pokyi kontekste variantus.
Pagrindiniai tyrimo udaviniai pasiekti tyrimo tiksl, o papildomi
pasirengti ateities tyrimams, patikrinti su tiriama problema nesusijusias
(nors aktualias) hipotezes ir sprsti metodinius klausimus.
Tyrimo tikslas logikai diktuoja pagrindini tyrimo udavini (teori-
ni ir praktini), kuriems patikslinti reikalingi papildomi udaviniai, struk-
tr. Kadangi vadovlis nra skirtas konkreiai tyrimo programai atskleisti,
tai papildomi udaviniai nenagrinjami.
Pagrindini svok tikslinimas ir interpretacija. Rengiant sociologi-

nio tyrimo program pirmiausia reikia iskirti pagrindines svokas, apibr-
ianias svarbiausius tiriamos problemos aspektus.
Svok interpretacija empirini poymi, aikinani j reikm ty-
rjo isikeltiems udaviniams, paieka. Empirini svok apibrim pa-
ieka vadinama empiriniu interpretavimu, o ios svokos apibrimas nu-

rodant fiksuotus empirinius poymius operaciniu apibrimu155.
Pavyzdys: Svokos socialin transformacija tikslinimas ir interpre-

tavimas
1. Semantin svokos socialin transformacija interpretacija aikinan-
tis reikinio reikm:
socialin transformacija kaip procesas reali tyrimo slyg metu;
socialins transformacijos lyginamasis lygmuo santykyje su greti-
momis svokomis (pvz., reformavimas, kaita, pokytis, pasikeitimas,
pertvarka ir pan.);
socialin transformacija vairi socialini proces ir interes funk-
cij raikos skalje.
2. Duomen apie semantin svokos socialin transformacija reikinio
reikm rinkimas:
remiantis surinkta informacija, literatros, dokument analize bei
ekspert apklausa kuriamas svokos socialin transformacija
empirini poymi sraas socialins transformacijos mozaika;
socialins transformacijos mozaikos ekspertinis vertinamas ir t. t.
Svok aikinimo bei interpretavimo eiga:

teorinis darbas: literatros analiz, svok tikslinimas tam tikru te-
oriniu poiriu (jei yra daug reikmi skirtingose teorinse para-
digmose, isirenkame vien arba formuluojame savo darbo api-
brim). Tai leidia ivengti svokos sociologins (mokslins)
reikms ir svokos supratimo visuomenje painiojimo;
155
Operacionalizacija (operationalisation) teorijos arba koncepcij transformacijos
praktin instrument procesas, vykstantis sociologinio tyrimo metu. Pavyzdiui, jeigu sociolo-
gas klaus moni, ar jie jauia susvetimjimo tak, tai negalima garantuoti, kad visi respon-
dentai vienodai suvoks tikrj keliamo klausimo reikm. Todl sociologui norint gauti mak-
simaliai reikmingus rezultatus reiks atskleisti susvetimjimo koncepcij labiausiai supran-
tamais jos aspektais (Lawson T., Garrod J. The Complete. A-Z Sociology Handbook. Hodder
& Stoughton. 1966. P. 283). Taikomj operacionalizacijos reikm, svok turin atskleisti
pagal atskirus, jas atitinkanius empirinius poymius, pamatuojamus sociologiniuose tyrimuo-
se pabria ir kiti sociologai. Pavyzdiui, angl sociologai N. Aberkombi, S. Hilas, B. S. Ter-
neris teigia: Operacionalizacijos svoka reikia tok jos apimties pamatavim ir tok svokos
atitikim, ireikt kiekybiniais parametrais (kvantifikacij), kur galima patikrinti bandym
metu. Pavyzdiui, susvetimjimo svokos operacionalizacijai buvo sukurta keletas skali ir te-
st individ nuostatoms nustatyti. Kai kurie sociologai teigia: jei svoka negali bti opera-
cionalizuojama, ji yra betiksl ar neturi prasms (Abercrombie N., Hill S., Turner B. S. The
Penguin Dictionary of Sociology. Third Edition. Penguin books. 1994. P. 200).
Bendroji dalis 95
tam tikro svokos apibrimo pavyzdio sukrimas. Tiriami socia-

lins transformacijos ir tarpusavio santykio bei administracins tei-
ss bdai nustatomi remiantis tam tikrais objektyviais ir subjekty-
viais poymiais;
pavyzdio apibdinimo sistemos sukrimas. is etapas reikalingas
tam, kad aikinant svok nebt paliesta labai plati arba labai
siaura sritis;
operacinis patikslinimas: kokiais konkreiais metodais ir techni-
niais veiksmais reikia (galima) ufiksuoti tam tikras reikinio (s-
vokos) socialin transformacija poymi savybes. Pavyzdiui,
kaip empirikai ireikti, jog socialini tamp laukuose susikaup
socialini pokyi ir transformacij griaunamj tamp veiks-
niai156, kurie disfunkcikai lemia vairias policijos marginalinio157
subjektikumo socialines dimensijas?
Atsakymas vienas. Patikslintos svokos, tiksliau j empiriniai poy-
miai traukiami metodikas, idstomi atskirose apklausose, iekomi doku-
mentuose ir pan.
Analizuojant duomenis pagal ikeltas hipotezes svarbu dar kart pa-
tikrinti, kiek semantin ir empirin (patikslinta) svok interpretacija buvo
patikima, t. y. kiek sutampa poymiai ir indeksai su tomis reikmmis ir sa-
vybmis, kurioms jie buvo priskirti darbo pradioje.
Iankstin sistemin tyrimo objekto analiz. i analiz turi apibrti

ir patikslinti tyrimo dalyk. Tai tyrimo problemos modeliavimas (koncepci-
nis iskaidymas ir detalizavimas), kuris leist formuluoti tyrimo hipotezes.
156
Griaunamj tamp terminas ekonomins istorijos poiriu funkcikai pavartotas
Karlo Polanyi Antrojo pasaulinio karo metais Amerikoje. K. Polanyi nuomone, tas tampas
galima lengvai sugrupuoti pagal pagrindines institucij sritis. alies ekonomikoje daugumai
vairiausi pusiausvyros nebuvimo poymi, toki kaip gamybos, uimtumo ir darbo umokes-
io majimas, ia atstovaus tipika nedarbo problema. Vidaus politikoje socialini jg kov
ir prieit aklaviet apibdinsime kaip klasin tamp. Tarptautins ekonomikos sunkumus, ku-
rie susitelk aplink vadinamj mokjim balans ir apm eksporto apimties smukim, nepa-
lankias prekybos slygas, veam aliav trkum bei usienio investicij nuostolius, kaip
grup pavadinsime pagal bding tampos form spaudimu valiutoms (K. Polanyi. Didioji
transformacija: politins ir ekonomins ms laik itakos. Vilnius: Algarv, 2002. P. 219).
157
Marginalumas (marginality) dalinio buvimo ir nebuvimo socialinje grupje padtis.
Pirm kart daniau termin pradjo vartoti sociologas R. Parkas, paymdamas kultros
hibrid, skiriant dviej skirting grupi gyvenim ir tradicijas. R. Parkas, tirdamas mig-
rantus, pabr marginalumo dezorientuojant poveik. Marginalumo koncepcija gali bti tai-
koma platesniu kontekstu, tiriant daugel socialinio marginalumo tip (
(Collins). . 1 (AO) / . . : , , 1999.
. 389).
Pavyzdiui, tiriant administracins teiss institucinius santykius su ne-

pilnamei nusikalstamumo kontrols ir prevencijos strateginiais ir takti-
niais teisiniais pagrindais tyrimo objekt galima analizuoti remiantis ele-
ment, j blok ir tarpusavio ryi sveika, pateikta 3 schemoje.
3 schema. Iankstin sistemin tyrimo objekto analiz
A Ax B Bx C Cx D Dx
ax bx cx dx
1 2 1 2 1 2 1
a a b b c c d d2
ioje schemoje nurodytos tokios simboli reikms:

A blokas: prokuror, apskrii, savivaldos institucij bei kit suinte-
resuot institucij veiklos, susijusios su nepilnamei nusikalstamumu, io-
riniai informaciniai veiksniai:
a1 institucij veiklos bei bendr veiksm prie nepilnamei nusi-
kalstamum derinimo, informacijos valdymo, naudojimo bei disponavimo,
pasikeitimo pasilymais tobulinti bendrus veiksmus, bendros veiklos val-
dymo teisiniai pagrindai, kitos socialins normos, suteikianios galimyb
veikti savo nuoira,
a2 valdymo bendrai veikti prie nepilnamei nusikalstamum orga-
nizavimo pagrindai ir stereotipai,
a3 ioriniai situacijos veiksniai, susij su bendros veiklos derinimu,
ax jungtis iorins bendrai veikti prie nepilnamei nusikalstamum
slygos,
Ax jungtis pagrindins veiklos prie nepilnamei nusikalstamum
iors paskatos,
B blokas: nustatyti maai kintantys prokuror, apskrii, savivaldos
institucij bei kit suinteresuot institucij veiklos prie nepilnamei nu-
sikalstamum parametrai:
b1 prokuror, apskrii, savivaldos institucij bei kit suinteresuot
institucij veiklos prie nepilnamei nusikalstamum funkcins parengties
parametrai (profesin patirtis, mokjimas veikti, gdiai, reakcija visuo-
mens nuomon ir pan.),
b2 veiklos prie nepilnamei nusikalstamum objektyvizuoti ypa-
tumai (veiklos stilius, metodai, motyvai, planai, veiklos rezultat, savs ver-
tinimas, veiksm derinimo lygis),
Bendroji dalis 97
bx jungtis prokuror, apskrii, savivaldos institucij bei kit suinte-

resuot institucij veiklos prie nepilnamei nusikalstamum slygos,
Bx jungtis prokuror, apskrii, savivaldos institucij bei kit suinte-
resuot institucij veiklos prie nepilnamei nusikalstamum vidins pa-
skatos, interesai ir poreikiai,
C blokas: prokuror, apskrii, savivaldos institucij bei kit suinte-
resuot institucij veiksm prie nepilnamei nusikalstamum derinimas
ir sprendim primimas:
c1 prokuror, apskrii, savivaldos institucij bei kit suinteresuot
institucij objektyvs vidiniai elgesio pasirinkimo derinti veiksmus prie
nepilnamei nusikalstamum veiksniai,
c2 prokuror, apskrii, savivaldos institucij bei kit suinteresuot
institucij objektyvs ioriniai elgesio pasirinkimo derinti veiksmus prie
nepilnamei nusikalstamum veiksniai,
cx jungtis elgesio pasirinkimo derinti veiksmus prie nepilnamei
nusikalstamum slygos,
Cx jungtis prokuror, apskrii, savivaldos institucij bei kit suin-
teresuot institucij veiksm derinimo prie nepilnamei nusikalstamum
gyvendinimas,
D blokas: prokuror, apskrii, savivaldos institucij bei kit suinte-
resuot institucij veiksm derinimo prie nepilnamei nusikalstamum
valdymo, organizavimo veiksniai:
d1 tiesioginiai valdymo poveikiai: organizavimas, kontrol,
d2 bendro veikimo apskaita ir vertinimas,
dx jungtis bendro veikimo slygos,
Dx jungtis bendro veikimo korekcija ir reguliavimas.
Darbo hipotezi iklimas. Tyrimo hipotez mokslinis teiginys arba

dar empirikai nepatikrinta prielaida apie tiriamj objekt (pvz., apie ad-
ministracins teiss koreliacinius ryius su socialinmis, ekonominmis ir
kitokiomis transformacijomis), jo struktr, ypatybes, prieastinius ryius ir
sveikas su kitais objektais. Tiek mokslinis teiginys, tiek empirinio patikri-
nimo reikalaujanti prielaida yra tikimybi pobdio, todl turi bti patvir-
tinti arba paneigti. Tikimybi hipotezs pobdis rodo, kad mokslinio teigi-
nio arba prielaidos tikrumas esam mokslo ini lygmeniu ne iki galo ro-
dytas. iuo poiriu hipotez svarbiausia metodologin tyrimo priemon.
Svarbu, kad hipotezs bt logikai susijusios. Aptariant socialini pokyi
ir administracins teiss santyk galima kelti toki hipotez:
Socialins transformacijos daro tiesiogin tak administracinei teisei.
Nauja socialin teisin vertybin orientacija mogus visuomen valstyb
lemia valstybs institucij sistemos pakeitimus, kurie daromi remiantis ob-

jektyviais socialiniais, ekonominiais, vadybiniais poreikiais bei vadovaujan-
tis teiss aktuose nustatytais reikalavimais.
Prie empirin tyrim ikeltos hipotezs sociologijoje vadinamos darbo
hipotezmis. Darbo hipotezs naudojamos sudarant principin (strategin)
tyrimo plan, kuris skatina sukonkretintas mokslines paiekas ir papildo-
mai, esant btinybei, ikelia euristines hipotezes.
Euristinio pobdio hipotezs gali bti keliamos, pavyzdiui, vairaus
lygmens socialini reikini ir administracins teiss savitarpio santykiams
atskleisti. Antai gali ikilti btinyb nustatyti prieastin ry tarp inybins
teisins praktikos rengiant statym projektus pagal Lietuvos Respublikos
statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statym ir Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos Valdios staigos
tarnauja monms gyvendinimo. Remiantis iuolaikine teiss teorija158,
taip pat egzistuojania vairaus norminio lygmens reglamentavimo tvarka,
kai ministerijos ir staigos prie ministerij, kitokios inybos teikia Vyriau-
sybei statym projektus, keltina tokia euristin hipotez: inyb rengiami
teiss aktai tvirtina etatistin teis, t. y. valstybs pirmum mogaus atvil-
giu. Tokia teiss akt rengimo tvarka sudaro galimyb inyboms ad hoc
statymuose ukoduoti sav interes tenkinimo monopol, o tai prietarau-
ja Konstitucijai.
Darbo hipotezi klimas turi atitikti tam tikrus principinius metodi-
nius reikalavimus:
jos turi atitikti pagrindinius mokslinio tyrimo objektyvumo, moks-
likumo, duomen tikslumo patikrinimo (verifikavimo) principus;
kiekviena hipotez privalo bti teorikai argumentuota ir tikrovi-
ka;
keliama hipotez neturt prietarauti tiksliai nustatytiems ir pa-
tikrintiems socialiniams faktams;
hipotez gali bti tikrinama tyrimo metu;
kiekviena darbo hipotez turi atitikti tyrimo problem.
Pagal turin hipotezs yra:
1) apraomosios teiginiai arba prielaidos apie tyrimo objekto savy-
bes, struktrini ir funkcini objekto ryi pobd;
2) aikinamosios teiginiai arba prielaidos apie tiriam reikini ir
proces prieastinius ryius;
3) prognostins atskleidia tyrimo objekto pltros tendencijas.
158
Vaivila A. Teiss teorija. P. 35, 122; Vaivila A. Teisins valstybs koncepcija Lietuvo-
je. P. 3944.
Bendroji dalis 99
Principinis (strateginis) tyrimo planas. Tyrimo klausim metodinis

parengimas sudaro galimyb tyrimo metu laikytis tam tikros strategijos,
pavyzdiui, tiriant socialini pokyi ir administracins teiss savitarpio ry-
ius.
Specialiosios literatros tyrimas. Nagrinjant literatr filosofin, po-
litologin, sociologin, ekonomin, vadybin, teisin ir pan. pagal tyrimo
objekt siekiant gauti tyrimo metodologijos problem nustatymo poiriu
isami informacij.
Ryi su ekspertais ir specialistais, turiniais informacijos apie tyrimo pro-
blemas, nustatymas. Ryi su ekspertais ir specialistais tikslai yra dvejopi:
1) sitikinti, ar sukurta konceptuali tyrimo schema atskleidia tyrimo
problem kontroliuoja, kad nebt praleisti svarbs klausimai
(ar nereikia papildym, patikslinim);
2) gauti kit praktin informacij, btin tyrimui organizuoti.
Objekto, jo element bei ryi kokybinis ir kiekybinis tyrimas. Objekto
elementai pateikti hipotezse, hipotetinje bendroje objekto iklotinje.
Galima teigti, kad hipotetins schemos element utenka pagrindiniams
informacijos altiniams nustatyti, taigi galima parengti klasifikuot infor-
macijos altini sra ir panaudoti j tikrinant ikeltas hipotezes.
Pagrindiniai informacijos altiniai (pvz., pagal anksiau pateikt i-

ankstin sistemin tyrimo objekto analiz):
1) Dokumentai:
a) prokuror, apskrii, savivaldos institucij bei kit suinteresuot
institucij veiklos bei bendr veiksm prie nepilnamei nusikals-
tamum teiss aktai (teiss altiniai), nustatantys j teisin arba ki-
tok status;
b) mint institucij dalyvavimo nepilnamei prevencijos ir nusikal-
tim kontrols programose dokumentai;
c) statistikos (atskait) apie i institucij veikl apskritai dokumen-
tai;
d) kiti dokumentai.
2) Nepilnamei prevencijos ir nusikaltim kontrols valdymo santyki
iorins charakteristikos objektyvs duomenys (gauti i neinstitucini altini):
a) valdymo bendrai veikti prie nepilnamei nusikalstamum orga-
nizavimo praktikos rodmenys;
b) ioriniai prevencijos ir nusikaltim kontrols valdymo santyki si-
tuacijos veiksniai, susij su bendros veiklos derinimu;
c) pagrindiniai mint institucij veiklos prie nepilnamei nusi-
kalstamum iorins paskatos objektyvieji poreikiai;
d) institucij veiklos prie nepilnamei nusikalstamum funkcins

parengties parametrai (profesin patirtis, mokjimas veikti, g-
diai, reakcija visuomens nuomon);
e) veiklos prie nepilnamei nusikalstamum objektyvizuotos cha-
rakteristikos (veiklos stilius, metodai, motyvai, planai, veiklos re-
zultat, savs vertinimas, veiksm derinimo lygis).
3) Institucij veikla nepilnamei prevencijos ir nusikaltim kontrols
srityje:
a) suinteresuot institucij objektyvs vidiniai elgesio pasirinkimo
derinti veiksmus prie nepilnamei nusikalstamum veiksniai;
b) institucij objektyvs ioriniai elgesio pasirinkimo derinti veiks-
mus prie nepilnamei nusikalstamum veiksniai;
c) elgesio pasirinkimo derinti veiksmus prie nepilnamei nusikals-
tamum slygos;
d) suinteresuot institucij veiksm prie nepilnamei nusikalsta-
mum derinimo, valdymo organizavimo veiksniai;
e) kiti veiklos parametrai.
4) Asmen, imanani mint institucij veikl nepilnamei prevenci-
jos ir nusikaltim kontrols srityje, inios:
a) kitos institucijos, j darbuotojai;
b) ekspertai;
c) asmenys, patyr i institucij veiklos poveikius;
d) kiti asmenys.
Lyginant ir analizuojant srao duomenis su atskir objekto element
tyrimo galimybmis tikslinga sukurti lentel, kurioje bt pateikti pagrin-
dini tyrimo altini ir pirmins informacijos gavimo bd apmatai (r. 2
lentel).
Kokybiniam kiekybiniam objekto tyrimui reikia:

1) parengti apklausos, stebjimo, test, monografinio tyrimo klausi-
mynus;
2) atlikti bandomj sudaryt klausimyn tyrim;
3) rinkti pirminius duomenis (dokument analiz, anketavimas, in-
terviu, testavimas, monografinis tyrinjimas);
4) parengti surinkt duomen apdorojimo program;
5) apdoroti duomenis;
6) atlikti surinkt duomen analiz: login, dalykin, ryio glaustumo
apskaiiavimo ir pan.;
7) formuluoti ivadas.
Bendroji dalis 101
2 lentel. Pagrindini tyrimo altini ir pirmins informacijos gavimo bd santykis
Duomen ga- Pirmins duomen rinkimo

Tiriamasis elementas
vimo altiniai informacijos bdai
1 2 3
1. Prokuror, apskrii, savivaldos 1. a, b, c, d Dokument tyrimas
institucij bei kit suinteresuot ins- 2. a, b, c, d, e Apklausa, interviu, stebji-
titucij veiklos prie nepilnamei mas
nusikalstamum ioriniai informaci-
niai veiksniai
2. Maai kintantys prokuror, ap- 1. a, b, Dokument tyrimas
skrii, savivaldos institucij bei kit 2. a, b, c, d, e Apklausa, interviu, stebji-
suinteresuot institucij veiklos mas
prie nepilnamei nusikalstamum 3. a, b, c, d, e Dokument tyrimas, apklau-
parametrai sa, interviu, stebjimas, mo-
nografinis tyrimas
4. a, b, c, d. Apklausa, interviu
3. Prokuror, apskrii, savivaldos 3. a, b, c, d, e Dokument tyrimas, apklau-
institucij bei kit suinteresuot ins- sa, interviu, stebjimas
titucij veiksm prie nepilnamei 4. a, b, c, d. Apklausa, interviu, testai
nusikalstamum derinimas ir spren-
dim primimas
4. Prokuror, apskrii, savivaldos 2. a, b, c, d, e Dokument tyrimas,
institucij bei kit suinteresuot ins- 4. a, b, c, d apklausa, interviu, stebjimas
titucij veiksm prie nepilnamei
nusikalstamum derinimo ir valdy-
mo organizavimo veiksniai
1.4.1. Administracins teiss objekt tyrimas

taikant sociologinius metodus
I sociologini metod, kuri rezultatais naudojasi teiss mokslai,

plaiausiai inomas anketavimas.
Be anketavimo, administracinje teisje gali bti taikomi interviu159,
stebjimas, dokument analiz, biografinis metodas, eksperimentas ir kt. Ad-
ministracins teiss objekt sociologinis tyrimas atliekamas siekiant gauti ir
159
Sociologinje literatroje anketavimas ir interviu yra priskiriami apklausos metodui.
Apklausa pirmins verbalins informacijos rinkimo metodas, pagrstas tiesiogine (interviu)
arba netiesiogine socialine psichologine tyrjo ir apklausiamojo sveika (. . . -
. : , 1999. . 229).
panaudoti informacij administraciniams teisiniams tikslams gyvendinti.

Administracins teiss taikymo praktikoje neretai priimami vieojo admi-
nistravimo sprendimai, nepagrsti administracins teiss objekt inojimu.
inant administracini teisini disfunkcij prieastis ir slygas galimi
adekvats sprendimai.
Masiniams tyrimams, kai btina vertinti administracins teiss sub-
jekt nuomon reikmingais, pavyzdiui, vieojo administravimo, klausi-
mais, labiau tinka anketavimas. Anketoje gali bti pateikiami udari, atviri
ir mirs klausimai.
Atviri klausimai yra tokie, kai atsakym klausim rao pats apklau-
siamasis. Daniausiai tokie klausimai formuluojami, jei tyrimo problema
maai inoma. Pavyzdiui:
Kokiose darbo su socialins rizikos grupi jaunimu programose (projek-
tuose) dalyvaujate? (paraykite) --------------------------------------------------------
-------------------------------------------------------------------------------------------------
-------------------------------------------------------------------------------------------------
------------------------------------------------------------------------------------------------
Udari kai anketoje pateikti visi atsakymo klausim variantai. iuo

atveju moksle arba praktikoje tiriamoji problema pakankamai inoma, ty-
rj daugiausia domina nuomoni kaita arba j struktra atskirose tiria-
mose institucij, tarnautoj, piliei ir pan. grupse. Pavyzdiui, toks anke-
tos klausimas:
Su kokiomis gyvenimo probleminmis situacijomis daniausiai susiduria
Js kontingentas, su kuriuo Js dirbate? vertinkite ias gyvenimo problemas
pagal j danum, pasirinkt variant paymdami +.
Labai Vidutinikai Retai

Problemin situacija
danai
1. Konfliktai eimoje
2. Konfliktai su bendraamiais
3. Konfliktai mokymo staigoje, darbe
4. Netinkamas laisvalaikis
5. Skurdas
6. Nedarbas
7. Nam neturjimas
8. Piktnaudiavimas alkoholiu, narko-
tikais
Bendroji dalis 103
Mirs kai apklausiamasis gali papildyti tyrjo variant sra savo

atsakymu. Klausimo suformulavimas i esms lemia tyrimo skm. Pavyz-
diui, toks anketos klausimas:
Pagrindinis organizacijos (padalinio) kontingentas (apibraukite 3 da-
niausiai pasitaikanius variantus):
1) anksiau teisti asmenys;
2) bedarbiai;
3) benamiai;
4) narkomanai;
5) alkoholikai;
6) iaip likimo skriaudiami asmenys;
7) kiti (paraykite) ..............................................................................
Klausimai turi bti aiks visiems respondentams. Reikia vengti dau-
giareikmikumo, kai respondentui tiksliai neaiku, ko klausiama. Be to, jei
problema nauja, galima atlikti nedidel bandomj tyrim, kad anketos
klausimus bt galima patikslinti. Anket pildo pats apklausiamasis.
Tyrimo procedra (strategija) apima plan ir jo gyvendinimo metodi-
k. Plane numatomi tinkamiausi metodai ir t metod taikymo eiga bei te-
chnologija. Tyrimo metod parinkimas priklauso nuo objekto, nuo tiriam-
j elgesio. Pavyzdiui, tirti teisikai reikming muitinink elgsen geriau-
sia dirbant muitininku, pasienio policininku arba jei manoma tiriant
baudiamosios bylos duomenis. Tyrimo metodai turi numatyti tyrimo te-
chnik, kad bt galima nagrinti socialinius reikinius. Plane numatomas
tyrimo laikas, los, reikalingos tyrimui, ir finansavimo bdai.
Toliau vyksta pats tyrimas. Sociologai tai vadina lauko tyrimais. ia
gali kilti sunkum dl kontakto su tiriamaisiais, dl anketuotoj tinkamu-
mo ir pan. Tyrim planuojant visa tai reikia atsivelgti, kad bt ivengta
klaid.
Surinkta mediaga turi bti kruopiai ianalizuota. Analizs procesas
labai svarbus ir sudtingas. Kaip minjome, neretai duomenys nepatvirtina
hipotezi. Kartais dl netiksliai suformuluot klausim negaunama tiek in-
formacijos, kad bt galima daryti ivadas ir apibendrinimus. Atlikus analiz
raoma tyrimo ataskaita. Tai loginis tyrimo problemos nagrinjimas ir pagrin-
dini prieastini ryi analiz. Prieastiniai ryiai tai ryiai tarp dviej rei-
kini ar situacij, kai vienas reikinys ar situacija lemia kit reikin ar situaci-
j. Prieastiniai ryiai negali bti tiesiogiai nustatyti i koreliacij. Koreliacija
tai nekintamas ryys tarp dviej kintamj. Ji nustato to ryio glaustum.
Kintamieji gali bti amius, lytis, atlyginimas, nusikalstamumo lygis ir pan.
Svarbu nustatyti prieastinius mechanizmus: kas yra nepriklausomas, o kas
priklausomas kintamasis? Pavyzdiui, profesoriaus laimjimai yra nepriklau-
somas kintamasis, o jo atlyginimas priklausomas. Kito pobdio tyrime pro-

fesoriaus atlyginimas gali bti nepriklausomas kintamasis, pavyzdiui, kai ti-
riamas profesoriaus gyvenimo bdas. Todl koreliacijas btina nuolat kontro-
liuoti.
Tyrimo rezultatas gali bti ne tik tyrimo ataskaita, bet ir straipsniai,
akademini studij rato darbai (kursiniai, magistrinis tyrimas) bei knygos.
ia pateikta bendra tyrimo schema, taiau ir j reikia taikyti krybikai.
Atranka. Kad tyrimo duomenys bt reprezentatyvs, t. y. kad atlikus

panaios grups tyrim bt nustatytos tokios pat tendencijos, btina rep-
rezentatyvi atranka.
Atranka tai tyrimo imties, kurios ypatumai su tam tikra pateisinama
paklaida atitinka visum, modelio pagrindimas.
Itisins apklausos, kai traukiami visi respondentai, atliekamos labai
retai. Itisins apklausos pavyzdys gali bti visuotinis gyventoj suraymas.
Itisin apklausa labai brangus bdas, todl daniausiai atliekamos dali-
ns apklausos. Nors apklausiama dalis, taiau ivados daromos apie visu-
m. Kad tokia apklausa atspindt tikrj padt, btina gerai atrinkti, ko-
ki dal reikia apklausti.
Interviu vienas i pirmins informacijos rinkimo metod, kai klau-
sjas tiesiogiai apklausia respondent pagal i anksto sudaryt anket ar
apklausos lap. Interviu kokyb priklauso ne tik nuo anketos kokybs, bet
ir nuo apklausjo kvalifikacijos. Taigi lemia apklausjo ir respondento tar-
pusavio sveika.
Reikia atsivelgti ir apklausos aplink. Apklausos vieta gali bti labai
vairi: tarnybin patalpa, neutrali aplinka (pvz., viebutis), butas, gatv.
Apklausos vietos parinkimas priklauso nuo tyrimo dalyko ypatum. Tarny-
bos problem tema geriau klausinti darbovietje: ten klausimai skamba
aktualiau. Taiau negalima klausinti paioje darbo vietoje, nes trukdo a-
lia dirbantys kolegos, j domjimasis apklausa, problem nagrinjimas ir
pan. Todl reikia surasti patalp, kurioje nebt paalini moni.
Stebjimas tai specialus pirmins socialins teisins informacijos
rinkimo metodas, kai tiesiogiai sitraukiama tiriamj proces ir registruo-
jami visi veiksniai, kurie susij su tiriamuoju objektu, jo savybmis, reik-
mingomis tyrimo tiksl poiriu. Sistemingumas, planingumas ir kryptin-
gumas bdingi stebjimo bruoai. Stebjimo ypatumas yra tiesioginis ty-
rjo ryys su tyrimo objektu.
ia svarbu siekti objektyvumo, nevengti asmenikumo, bet neugoti
tikrovs savo emocionalumu, dorovinmis ar kitomis savybmis. Paymti-
na, kad stebtojas negali visikai ivengti emocionalumo, be to, neiven-
Bendroji dalis 105
giami pakartotinio stebjimo sunkumai, nes proces veikia labai daug

veiksni.
Eksperimentas tai informacijos apie socialinio objekto veiklos arba
elgesio kiekybinius ir kokybinius pokyius dl tam tikr valdom ir kontro-
liuojam veiksni (kintamj) gavimo metodas. Taigi atliekant eksperi-
ment svarbiausia nustatyti tuos reikmingus kintamuosius, kurie determi-
nuot reikin. Veikdamas tuos kintamuosius tyrjas gali isiaikinti prie-
astinius ryius, t. y. reikinio determinacijos struktr ir atskir kintamj
reikm. Bet socialinis objektas turi atmint, todl ilgesn laik eksperimen-
t kontroliuoti labai sunku. Be to, socialiniame eksperimente yra daug
daugiau kintamj negu gamtamoksliniame. Taigi norint atlikti eksperi-
ment btina argumentuotai suformuluoti prieastini ryi hipotez.
Dokument analiz. Kiekvienoje visuomenje yra specialios keitimosi

informacija priemons, kurias vadiname dokumentais. Tai ir visuomenje
objektyviai patikrinami faktai (apie visuomens struktr, migracij ir
pan.), ir fiksuotos mogaus smons apraikos (vertybs, normos ir pan.).
Dokumentuose atspindt socialini proces ir reikini rekonstrukcija
(atgaivinimas), j teorin analiz ir palyginimas su kitais dokumentais ir
padeda tyrjui atskleisti dsningumus. Dokumentu sociologijoje vadinamas
specialiai mogaus sukurtas dalykas, skirtas informacijai perduoti arba sau-
goti. Dokumentais nelaikomi tokie informacijos altiniai kaip materialins
kultros ir buities dalykai. Jie vertingi informaciniu poiriu, taiau tiesio-
gin j paskirtis yra kita. Dokument svoka, j traukus mintus dalykus,
pasidaryt labai jau amorfika. Be to, vien ir kit analizs metodai gero-
kai skiriasi.
Faktikai bet koks administracins teiss objekt sociologinis tyrimas
pradedamas nuo dokument analizs. Dokument sraas labai platus. Tai
ir vairs statistiniai duomenys, kit tyrim duomenys ir pan. Todl doku-
mentus btina suskirstyti. Pirmiausia skirstymas priklauso nuo dokument
fiksacijos formos: raytiniai (tekstiniai), statistiniai (skaiiai), ikonografiniai
(kino, foto-, paveikslai), fonetiniai (raai). Teisini dokument skirstymas
priklauso ir nuo j teisini ypatybi. Pavyzdiui, procesiniai dokumentai,
priklausomai nuo ries, atlieka ias funkcijas: fiksacin, informacin ir di-
namin. Pagrindin dokument funkcija fiksacin, nes procesiniai doku-
mentai yra skirti procesini veiksm bet kokiame procesins teisenos etape
rezultatams tvirtinti. Tai ne tik teiss norm taikymas, bet ir veiksmas bei
jo rezultatas, paprastai ireiktas ratika forma, t. y. bendru aktu doku-
mentu. irint kaip formali ir reali veiksm eil, procesiniai dokumen-
tai yra paprasto teiss taikymo veiksmo login, daniausiai tiktai vienos i
logins sekos stadij, pabaiga. Procesiniai dokumentai gyvendina dinami-

n funkcij, nes teiss taikymo aktai visada pasirodo kaip saviti juridiniai
faktai, lemiantys tam tikr procesini teisini santyki atsiradim, pasikei-
tim ir nutraukim.
1.5. Administracins teiss mokslo samprata, jo dalykas

ir funkcijos
Kiekviena teiss sistema, ypa vadinamosios teiss eimos, pasiymi
form arba teiss altini gausa ir vairia reguliavimo reikme. ymus
prancz teisininkas R. Davidas pagrstai ra, kad roman ir german
bendrosios arba paprotins teiss eimose esama skirtum ir pastarajai pri-
skiriamose alyse siekiama surasti teisingus teisinius sprendimus panaudo-
jant technik, kurios pagrindas yra statymas. i ali teisini reguliavimo
priemoni sistemoje vyrauja parlamentiniai teiss aktai. O bendrosios tei-
ss alyse t pai rezultat stengiamasi pasiekti vis pirma remiantis tei-
sm sprendimais160. Kadangi Lietuva taip pat priklauso roman-german
teisinei sistemai, Lietuvos administracins teiss altiniai yra Lietuvos Res-
publikos Konstitucija, administraciniai statymai ir postatyminiai aktai,
vietos savivaldos institucij norminiai aktai, kit institucij valdymo aktai,
pagaliau teism praktika. Beslygikas alies Konstitucijos ir Konstitucinio
Teismo priimt akt laikymasis praktikoje, teismin teisins valstybs prin-
cip reikalavim vykdymo kontrol yra galinga ir veiksminga ukarda bet
kuriems vien arba kit socialini visuomenini grupi bandymams turti
materialin ar kitoki vienaalik naud ignoruojant kit visuomens so-
cialini grupi arba valstybs interesus. Todl alyje negali bti keiiami
valstybins srangos pagrindai, asmen pavaldumas statymui ir teisei, tei-
sminei ir vykdomajai valdioms bei teiss principams, t. y. pagrindini so-
cialins teisins valstybs vertybi sistemai, nes tokioje valstybje teisei tei-
kiama pirmenyb paios valstybs ir jos institucij atvilgiu. Antai vokiei
profesorius K. ternas Konstitucij apibria kaip aukiausio rango teisi-
nes nuostatas, kurios reguliuoja valstybs santvark, jos organizacijos prin-
cipus, form ir struktr bei santyki su pilieiais principus161.
Taigi valdi padalijimo principas reikalauja tiksliai vykdyti ir gerbti
kiekvienos valstybins valdios akos nepriklausomyb ir laikytis kompe-
160
. . , 1967. . 121
122.
161
r.: K. Stern. Das Staatsrecht der Bundesrepublik Deutschland. B. I. Muenchen, 1977.
S. 59.
Bendroji dalis 107
tencijos atskirties taisykli (pvz., teismin valdia funkcionuoja atskirai nuo

valdymo aparato nustatytos kompetencijos ir funkcij). Galima teigti, kad
ndien Lietuvos administracin valdia gyja nauj funkcij valstybs tar-
nyboje ir administracins jurisdikcijos srityse. ioje praktikoje taip pat pas-
tebima tendencija, kad statymai ir teismai vystosi pastariesiems suteikiant
plaias galimybes tobulinti vykdomosios valdios institucij veikl. Ir tai vi-
sikai suprantama: pasak garsaus prancz profesoriaus Fransua Liuerio,
statym leidjas kuria visus statymus, vyriausyb utikrina j vykdym,
teismai skelbia sprendimus162. Taigi visa mogaus teisi ir laisvi visuma
yra klitis biurokratiniam aparatui ir jos negalima apeiti, nes i vertybi
apsaugos siekis yra teiss akt pagrindas, lemiantis i akt kokyb ir so-
cialin vert. Asmens teis gynyb ir valstybs pareiga ginti jo konstituci-
nes teises ir laisves yra saugoma i skirting pozicij. Vokiei mokslinin-
kas K. ternas pagrstai rao, kad, viena vertus, piliei teises ir laisves vals-
tyb turi ginti nuo vieosios valdios valdymo institucij neteist veiks-
m, kita vertus, piliei teises ir saugum valstyb utikrina j asmeniniuo-
se santykiuose163. Kitaip tariant, valstyb privalo garantuoti konstitucini
vertybi nepaeidiamum ir privaioje moni bendravimo srityje.
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija
Lietuvoje tiesiogiai taikoma ir turi statym gali nuo to momento, kai Lie-
tuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. pareik
nuomon dl ios Konvencijos 4, 5, 9, 14 straipsni ir jos Ketvirtojo proto-
kolo 2 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas
patvirtino Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalies nuostat, kad tarptautins
sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji
Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. Taigi i konstitucin nuostata,
isakyta dl Konvencijos, tapo sudedamja alies teisins sistemos dalimi ir
gijo statymo gali. mogaus teisi apsauga tai vadinamoji negatyvioji
teis, ginanti konkreias teises ir nustatanti draudim ioms teisms paeis-
ti mechanizmus. Kalbant apie konstitucini mogaus teisi apsaug neretai
susiduriame su administracinmis teiss normomis ir ia tvirtintomis ad-
ministracinmis nuobaudomis, kurias skiria didelis skaiius valstybs insti-
tucij (ATPK 16 skirsnis). Todl Konstituciniam Teismui paskelbus, kad
konkretus teiss aktas (ar jo dalis) prietarauja Konstitucijai ar statymui,
tokie teiss aktai negali bti taikomi praktikoje. Dr. A. Andrukeviius pa-
162
. . , 1993. .
365.
163
r. Handbuch Des Staatsrechts Der Bundesrepublik Deutschland. T. 2. Herausgege-
ben von J. Isensee und P. Kirchhof. Heidelberg. 19871992.
grstai rao, kad tokiais atvejais Konstitucinis Teismas atlieka statym ir

kai kuri ri postatymini akt revizij164. Konstitucinis Teismas, nagri-
ndamas vairias bylas (taip pat ir administracines), gyvendina konstituci-
nes normas, kurios tampa beslygikai privalomos visoms valdi instituci-
joms, valstybs tarnautojams ir kitiems asmenims. Be to, Konstitucija tvir-
tina esminius teisikumo standartus ir kriterijus bei saugo konstitucines tei-
sines vertybes.
Taigi Konstitucinio Teismo praktika yra itin reikminga, turininga ir
vairi. Bene viena i aktualiausi io teismo vykdom funkcij mogaus
teisi apsauga nuo neteist valstybs institucij ir tarnautoj veiksm, j
biurokratini apraik, savivals, egoizmo, korupcijos ir kit blogybi.
Konstitucinio Teismo veiklos universalum fiksuoja jo priimti aktai admi-
nistracins teiss probleminiais klausimais. Antai jo nutarimais buvo i-
sprsti alies apskrii ir savivaldybi valdymo, administracini nuobaud,
turto konfiskavimo konstitucingumo, valstybs tarnybos klausimai, regiona-
lizmo, valstybs tarnybos problemos ir daugelis kit165. Viename i nutari-
m Konstitucinis Teismas suformulavo itin svarbi administracinei teisei
nuostat apie postatyminius, t. y. valdymo, aktus, kuriais gyvendinamos
statym normos. Taiau tokie teiss aktai, Teismo nuomone, negali pa-
keisti paties statymo ir sukurti naujos bendro pobdio teiss normos, kuri
savo galia konkuruot su statymo normomis. Taigi postatyminis aktas yra
statymo norm taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra
vienkartinio (ad hoc), ar nuolatinio galiojimo166. Neseniai Konstitucinis
Teismas prim svarb nutarim Dl kai kuri teiss akt, kuriais regu-
liuojami valstybs tarnybos ir su ja susij santykiai, atitikties Lietuvos Res-
publikos Konstitucijai ir statymams167.
Konstitucinio Teismo pirmininkas E. Kris pagrstai rao, kad dabar
konstitucin jurisprudencija, kaip vairi dalini konstitucini doktrin
bei jomis grindiam sprendim visuma, yra ne maiau svarbus konstituci-
ns teiss altinis nei pradinis konstitucinis dokumentas, Konstitucijos
turinio suvokimo ir tiesioginio taikymo prielaida168. Matyt, neatsitiktinai
statymo leidjas Konstitucinio Teismo statymo 72 straipsnio 2 dalyje nu-
stat, kad Konstitucinio Teismo nutarimai turi statymo gali ir yra priva-
lomi visoms valdios institucijoms, teismams, visoms monms, staigoms
164
Andrukeviius A. Administracins teiss principai ir norm ribos. Vilnius, 2004. P. 37.
165
Konstitucinio Teismo aktai. 1 knyga (19931995). Vilnius, 1998. P. 499, 505; 2 knyga
(19961998). Vilnius, 2000; 3 knyga (19992001). Vilnius, 2002.
166
Konstitucinio Teismo aktai. 1 knyga. P. 72.
167
168
Kris E. Konstitucija, konstitucin doktrina // Lietuvos aidas. 2002. Nr. 117.
Bendroji dalis 109
bei organizacijoms, pareignams bei pilieiams. Todl Konstitucinio Tei-

smo nutarimo pripainti teiss akt ar jo dal nekonstituciniu galia negali
bti veikta pakartotinai primus tok pat teiss akt ar jo dal (Konstitu-
cinio Teismo statymo 72 straipsnio 5 dalis).
Administracins teiss mokslas plaija prasme tai vienos ar kitos
alies administracins teiss painimo rezultat sistema, atspindinti valsty-
bs valdym, teorinius ir metodologinius io proceso pagrindus, jo princi-
pus, pagrindines idjas ir tradicijas. Kiekvienas istorinis laikotarpis formuo-
ja savo specifinius mokslinius tyrinjimus bei pairas organizuojant ir gy-
vendinant viej valdym. Taigi ndienos Lietuvos administracins teiss
mokslas siekia paaikinti, apibendrinti ir pateikti vairias rekomendacijas
(pasilymus) organizuojant ir gyvendinant valstybs viej valdym. Ta-
iau vairs valstybinio valdymo svokos aspektai, kaip rodo praktika, yra
vardijami skirtingais terminais valstybinis valdymas, vieasis administra-
vimas, vieasis valdymas, valstybinis administravimas, vykdomoji valdia,
administracinis reglamentavimas, vidaus administravimas, viej paslaug
teikimo organizavimas, administracin prieira, administracin kontrol ir
kt. it administracins teiss svok ypatumai, aktuals metodologiniai
pagrindai ir kitos problemos diskutuojamos iki iol.
Administracins teiss mokslas yra sudtin Lietuvos teiss mokslo
dalis, kurioje administracins teiss specialistai mokslininkai tyrinja ios
teiss akos esm, jos reguliavimo dalyk bei atskirus institutus ir apskritai
visos alies aktualias administracins teisins praktikos ir mokslo proble-
mas. Aikus i svok vardijimas, j turinio ir poymi nustatymas, ap-
skritai ryi su socialiniu valdymu bei paangi administracini teisini id-
j ir koncepcij moksliniuose leidiniuose (vadovliuose, monografijose,
mokslini praktini konferencij mediagoje, straipsni rinkiniuose ir kito-
je literatroje) nustatymas kuria Lietuvos administracins teiss dalyk.
Ndienos Lietuvos administracin teis, kaip teiss aka ir mokymo discip-
lina, yra i esms reformuojama, nes keiiasi jos sistema, teisinio regulia-
vimo dalykas, ypa intensyviai tobulinamos (keiiamos ir papildomos) tiek
materialins, tiek procesins administracins teiss normos. Taiau for-
muojant valstybs administracin teisin politik ne visada utikrinamas
kodifikuot (susistemint) administracini teiss akt veikimo stabilumas
ir veiksmingumas, j glaudus suderinimas su Lietuvos administracine tik-
rove, Europos Sjungos teise, Jungtini Taut organizacijos ir Europos
Tarybos rekomendacijomis ir reikalavimais. Dl administracini teiss akt
gausos, vairumo ir prietaringumo, privats ir kiti asmenys nesugeba nuo-
sekliai susipainti su i akt turiniu, nustatytais pareigojimais ir veiks-
mingai juos taikyti socialinje praktikoje, nepaeisti nustatytos administra-
cins tvarkos reikalavim bei taisykli. Socialin praktika monms kelia

vis naujus teisinius reikalavimus, kurie toli grau ne visada sutampa su
moni poreikiais, morals ir dorovs taisyklmis. Todl alyje gausja vie-
ir privai interes derinimo valstybs tarnyboje paeidim, dl dauge-
lio prieasi grsmingai plinta valdinink korupcija vieajame administra-
vime ir kitur, nes iki iol nesukurta efektyvi valstybins prieiros ir kontro-
ls sistema, ypa administracini statym laikymosi bei j realaus ir nuo-
seklaus gyvendinimo visuomenins praktikos srityje.
Vieoji teis utikrina gyvybikai svarbius piliei ir visuomens inte-
resus. Remdamiesi ia teise, valstyb apsaugo ir gina konstitucinius savo
pamatus, siekia darniai pltoti kin ekonomin bei socialin kultrin po-
litik (strategij). Svarbiausios ios visuomenins paangos tvirtinimo nuo-
statos buvo suformuluotos dar 1992 m. pasaulio virni susitikime Rio de
aneire. Taigi nacionalin darnios pltros strategija teisinta kaip pagrin-
din ilgalaik visuomens vystymosi ideologija, kurios pagrind sudaro trys
lygiaveriai komponentai aplinkosaugos, ekonomin ir socialin pltra.
Lietuvos nacionalinje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietu-
vos Respublikos Vyriausybs 2003 m. rugsjo 11 d. nutarimu Nr. 1160,
darnus vystymasis aikinamas kaip kompromisas tarp aplinkosaugini,
ekonomini ir socialini visuomens tiksl, sudarant galimyb pasiekti vi-
suotin gerov dabartinei ir ateinanioms kartoms, neperengiant leistin
poveikio aplinkai rib169.
1990 m. kovo 11 d. Lietuva atkr valstybingum ir nepaisydama su-
dting problem ir klii i esms sugebjo daugiau ar maiau skmingai
perengti i sovietins planins ekonomikos rinkos ekonomikos keli.
Kardinals pokyiai valstybje ir visuomenje, nauji jos strateginiai tikslai
buvo tvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje vis pirma siekti atvi-
ros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs, prisidti
prie teise ir teisingumu pagrstos tarptautins tvarkos krimo. Konstitucija
tvirtino mogaus ir valstybs, visuomens ir valstybs santyki, pagrst so-
cialins demokratijos, teisins valstybs, mogaus teisi gerbimo principais,
pamatines nuostatas, nes valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji tar-
naut bendrai tautos gerovei. Kuriant nacionalin teiss sistem, veiksmin-
gai utikrinani mogaus teises ir laisves, planuojama gyvendinti konkre-
ias priemones asmens saugumo ir teiss sistemos srityje, apskritai mo-
gaus teisi ir interes gynimo, teisins apsaugos, valstybs valdymo ir in-
formacins visuomens pltros plotmse. Lietuvos Respublikos Seimas
2002 m. lapkriio 12 d. nutarimu Nr. X1187 patvirtino valstybs ilgalaiks
169
Bendroji dalis 111
raidos strategijos struktr, Lietuvos valstybs vizij bei ilgalaikius valsty-

bs raidos prioritetus ini visuomens, saugios visuomens ir konkuren-
cingos ekonomikos krim. Strategijoje numatytos prioritet gyvendinimo
kryptys: mokslas ir vietimas, gyventoj kompetencijos ugdymas, valstybs
valdymo ir savivaldos ugdymas, kultros puoseljimas ir kt. Taigi svarbiau-
sias ndienos Lietuvos administracins teiss mokslo udavinys yra realis-
tikai ir visapusikai itirti ias ir kitas administracins teiss problemas,
parengti teorinius ir metodologinius vieojo administravimo pagrindus,
ypa atsivelgiant tai, kad iki iol alies teissaugos ir vieojo administra-
vimo institucij bei j tarnautoj (pareign) profesin kompetencija ir
administraciniai gebjimai neatitinka aktuali ndienos alies socialins
praktikos reikalavim. Antai btinum stiprinti Lietuvos administracines ir
teismines teissaugos ir vieojo administravimo struktras pabr Euro-
pos Komisija 2001 m. metiniame praneime Apie Lietuvos paang sie-
kiant narysts Europos Sjungoje ir dokumente Pltros skm. Tik vi-
sapusikai isilavin ir keliantys savo profesin kvalifikacij valstybs tar-
nautojai pajgs veiksmingai tvirtinti administracinius ir teisinius gebji-
mus, tinkamai ir kvalifikuotai taikyti statymus, kitus teiss aktus.
Vis dlto btina paymti, kad iuo metu tiek Lietuvoje, tiek pasauly-
je vis dar gajus biurokratizmas ir korupcija. Todl atidiai ir laiku iuos
reikinius privalo stebti bei tirti administracins teiss mokslininkai.
Biurokratizmas. Mokslinje literatroje svoka biurokratija su-

prantama ir vartojama kaip racionaliai sutvarkyta valstybs valdymo siste-
ma, kurioje visus klausimus kompetentingai ir profesionaliai sprendia
valstybs tarnautojai, tiksliai laikydamiesi statym ir postatymini teiss
akt, taisykli, procedr, reglament ir kt. Taigi kiekvienoje teisinje vals-
tybje yra aktualus ir gyvybikai svarbus poreikis parengti kvalifikuot spe-
cializuot tarnautoj (valdinink) korpus. Angl mokslininkas Liudvikas
fon Mizesas pagrstai ra, kad beprasmika kritikuoti tai, jog biurokratas
pedantikai laikosi griet taisykli ir nurodym. Mokslininko nuomone,
ios taisykls yra vienintel priemon, utikrinanti statymo virenyb tvar-
kant valstybinius reikalus ir ginant pilieius nuo despotikos savivals170.
Taigi dalis valstybs valdymo aparato skirta organizuoti statym leidybos
procesus, priimt teiss akt ir teismins piliei gynybos gyvendinim
(funkcinis valstybinis valdymo aspektas). Kita biurokratijos dalis skirta vi-
daus ir tarptautiniam stabilumui ir saugumui valstybje palaikyti. Valstybs
biurokratinis aparatas susideda i i grandi: vadov (administratori),
170
. . , 1993. . 98.
staig, skyri, sektori, kit padalini valdytoj, specialist (teisinink,

ekonomist, referent, konsultant, psicholog) bei techninio personalo
(reikal tvarkytoj). Taigi vieojo administravimo praktikoje, be vadina-
mosios racionaliosios biurokratijos, iskiriama negatyvioji jos dalis ira-
cionali valdininkija, kurios veikla, kaip rodo socialin praktika, yra destruk-
tyvi. Taiau profesionalus, siningas, itikimai tarnaujantis savo tautai, pi-
lieiams ir valstybei tarnautoj korpusas yra, vaizdiai tariant, nacionalinio
turto dalis. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Seime
skaitydamas metin praneim, reikmingai pabr: kad pilieiai imt pa-
sitikti valstybe, pirmiausia privalo keistis pati valstybs tarnyba, valstybi-
ns Lietuvos institucijos. J darbui btinas vieumas, skaidrumas, atviru-
mas171.
Sociologinje ir teisinje literatroje aptariant vyriausybs ir biurok-
ratijos santykius analizuojamas vadinamasis mitas apie politikos ir valdymo
atskirum. Taiau faktai rodo, kad i utopin ivada atitinka politik, val-
dinink (tarnautoj) luomo, technokrat ir mokslinink interesus, kurie
glaudiai susij su valdios ir valdymo sistemos privilegijuotomis grupmis,
gyvendinaniomis savo politik ir ekonomin viepatavim visuomenje.
is centrins valdios institucij visuomenei diegiamas apolitikumas, kaip
rodo socialin praktika, joms suteikia reali galimyb vengti bet kokios at-
sakomybs naudotis tarnybine padtimi, toleruoti statym paeidimus
valstybs aparate, sau naudinga linkme interpretuoti statymus ir kitomis
neteistomis formomis ir bdais kitis kinius, finansinius arba socialinius
procesus. Praktika rodo, kad valdios atstovai biurokratizm lengvai paai-
kina neutraliais bet kokio politinio ar administracinio sprendimo pagrin-
dimo kriterijais, tariamu btinumu, tikslingumu ir pan. Maa to, visuome-
n dezinformuojama dl vienoki ar kitoki priimt sprendim tikrosios
teisins prigimties ir tiksl. Antraip visuomens nuomon kategorikai su
jais nesutikt.
Antra vertus, politikai, visapusikai apsidrausdami nuo galimos teisi-
ns ir moralins atsakomybs u priimtus sprendimus, danai stengiasi at-
ri ir sudting socialini problem sprendim permesti ant vykdomosios
valdios aparato pei. Galima sakyti, kad jie siekia tiesiogiai arba netie-
siogiai daryti tak valdinink korpusui, kitiems nepolitiniams institutams.
Taiau ir Vyriausyb, apaugusi daugybe komitet ir komisij, danai per-
duoda aktualius klausimus vadinamosioms nepriklausomoms mokslinio eli-
to arba technokrat grupms itirti bei parengti ivadas. ia ie klausimai
danai paskandinami, ypa patyrus lobistin tak. Atlikus specialius ty-
171
Lietuvos rytas. 2005. Nr. 84. P. 3.
Bendroji dalis 113
rimus vairiose alyse nustatyta, kad valstybinis korporatyvizmas nustelbia

visuomens vieuosius interesus, suartja su jos pasirinktomis interes gru-
pmis, daranioms tak ir politiniams sprendimams. Valdymo krizi metu
vyriausybs netgi pasinaudoja iomis grupmis kaip socialins kontrols
rankiais (ypa tada, kai aikiai kritikuojamai vyriausybs vykdomai politi-
kai ikyla pavojus). itie reikiniai daro didel al pilietinei visuomenei,
nes vyriausybs praktika toli grau ne iki galo atsivelgia visuomens ir at-
skir piliei interesus ir silpnai juos gina pasinaudodama teisiniu moni
nihilizmu, politine apatija ir pasyviu mentalumu apskritai. Todl valstybs
tarnybai, planuojant esmini gyventoj socialini ir ekonomini interes
gyvendinimo programas bei projektus, ypa svarbu visikai ir veiksmingai
(taupant finansus, kitus iteklius ir pan.) gyvendinti socialinje praktikoje
jau priimtus konkreius sprendimus, nustatyti reali ir kruopi kontrol
iorin, vidin, institucin, taip pat kitas jos formas ir metodus. Tyrimai ro-
do, kad valstybs tarnyba kol kas nuosekliai blogja, smunka, visais jos ly-
giais stiprja biurokratizmas, korupcija ir politikavimas, valdininkai vis ak-
tyviau dalyvauja vairi moni veikloje. Tokiomis aplinkybmis mogus
nusivilia valstybe, jauia beteisikum ir nelygyb, valdymo santykiuose
bando pasikliauti tik savo jgomis. Todl valstyb sunkiai sprendia tarnau-
toj profesins kultros ugdymo klausimus valdios ir valdymo institucijo-
se, o vairios vietimo, aukljimo, personalij sprendimo priemons ne-
duoda pageidaujam rezultat. I esms nekontroliuojamas valdinink
luomo ir j darbo umokesio didjimas, emas j veiklos kontrols ir prie-
iros lygis auktesnse organizacijose, neprofesionalumas, elementari
moni interes nepaisymas ir kitos bdos lugdo vieojo administravimo
sistemos reformas ir j bent minimal ir stabil veiksmingum. Taip kyla
panieka valdiai ir nepasitikjimas savo valstybe. Tad neatsitiktinai prof.
Vytautas Kubilius dar 1993 m. paraytame straipsnyje Ar valdininkija yra
valstybs stuburas klaus, kada isiugdysime sining ir savo darb ima-
nani, ne valdaniai partijai, o tautai atsidavusi valdininkij, sugebani
savarankikai sprsti klausimus ir individualiai atsakyti u savo veiksmus,
pajgiani mstyti ir dirbti nepriklausomos valstybs kategorijomis172?
172
Lietuvos aidas. 1993. Nr. 186. P. 5. Reikia paymti, kad Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolieri statymo, sigaliojusio 1998 m. gruodio 16 d., 3 straipsnio 3 punkte yra pateikta i
biurokratizmo samprata: tai tokia pareigno veika, kai vietoje reikal sprendimo i esms si-
stemingai laikomasi nereikaling ar igalvot formalum, nepagrstai atsisakoma sprsti iny-
boms pavaldius dalykus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blo-
gai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmen apie jo teises, smoningai patei-
kiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pa-
Taigi klestintis biurokratas nuosekliai laikosi vadinamosios minima-

lios veiklos princip, taiau aplinkiniams savo audringa veikla sugeba su-
kurti vaizd, kad sprendia labai svarbius klausimus. itaip jis, kaip ra
ymus kin filosofas Lao czu dar VI amiuje iki Kristaus gimimo, sukuria
tik labai tikslingos ir apgalvotos veiklos vaizd. Graktus nieko nedarymo
artiscizmas velgiamas visose biurokrato, vaizdiai tariant, gyvenimo sim-
fonijos srityse ir kelia panai j valdinink pagarb. Pavyzdiui, tipikas
biurokratas gerai ino skirtum tarp reikal sprendimo i esms ir j vilki-
nimo naudos, tarp atkaklaus darbo ir kapstymosi smulkmenose, tarp tik-
rj tarnybos funkcij atlikimo ir nuolankaus patarnavimo. Dalykikas to-
nas, lakonikas kreipimasis dl patarimo, svarbi dalykini dokument
perirjimas ir panas veiksmai didina tik tariam valdininko reik-
mingum arba teikiam patarim imintingum kit akyse. Dinamikas
neveikimas biurokratui padeda ivengti klaid ir pelnytos atsakomybs,
taigi jo karjeros pabaigos. Turtingame biurokrato bd prisitaikyti prie
vienos arba kitos tarnybins padties arsenale svarbi vieta tenka jo gebji-
mams vairiais rafinuotais bdais vilkinti atsaking sprendim primim
pasirenkant vienoki ar kitoki laukimo pozicij tvarkant konkreius vieo-
jo administravimo klausimus tai savotika irma, u kurios slypi jo nepro-
fesionalumas, taiau i tikrj sukuriamas energingos valdininko veiklos
vaizdis (iliuzija). Tokie yra tipiki ir iuolaikinio biurokrato valdininko
psichologinio portreto bruoai. ymus vokiei ekonomistas ir sociologas
Michelsas vienas i pirmj nurod dsningum, kad vadinamosios oligar-
chins (biurokratins) tendencijos yra susijusios su vadovavimo ir organi-
zacijos principo esme. Valstybs biurokratins struktros yra grietai hie-
rarchins, ia sutelkiamos informacins priemons ir kita, j vadovai ne-
keiiami ir nepasiekiami pavaldini, pastarieji nualinami nuo sprendim
primimo proces. Todl pagrindinis valdios ir valdymo institucij elito
udavinys yra bet kokia kaina isaugoti savo valdi netgi akivaizdiai
kenkiant i institucij prestiui173. Vadovas, gijs didel tarnybin patirt
ir hierarchin presti, ypa nenoriai atsisveikina su savo privilegijuota pa-
dtimi, aklai tiki savo veiksm racionalumu, netgi save sutapatina su insti-
tucija. Todl tarnautojo biurokrato asmeninis interesas ypa susijs su tu-
rima valdia ir prestio ikreipta samprata. Michelso nuomone, ie veiks-
niai pagrauia valstybs demokratinius ir socialinius politinius pamatus bei
reign darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi statymai ar kiti teiss aktai (Valstybs
inios. 1998. Nr. 1103024).
173
Michels R. Political Parties. A Sociological Study of the Oligarchical Tendencies of
Modern Democracy. New York. 1959; Michels R. Sociological Character of Political Parties //
Parsons T. The Theories of Society. New York, 1965.
Bendroji dalis 115
institutus174. Kartu reikia paymti, kad vienokias ar kitokias vadovo ko-

mandas pasyvs pavaldiniai paprastai vykdo beslygikai ir savanorikai
tikdamiesi ivengti atsakomybs u savo veiksmus. vykus teiss paeidi-
mui jie teisinasi, kad vykd virininko nurodymus ir pan. Biurokratijos teo-
rijoje paplits poiris, kad valdinink elitas viepatauja dl vairi prieas-
i (pvz., jis geriau organizuotas, turi plaius galiojimus ir veiksm laisv,
naudojasi valdymo veiksm tstinumu bei koordinacija hierarchinje cent-
ralizacijos piramidje, tarnybine paslaptimi ir kitomis galimybmis siekda-
mas valstybinio valdymo ir vieojo administravimo proces veiksmingumo).
Taiau faktai rodo, kad net darniai dirbantis administracinis aparatas, kar-
tais virydamas nustatytos kompetencijos ribas, tampa statymo leidiamo-
sios, t. y. politins, valdios kontrols rankiu vadinamojo valdymo elito, su-
telkusio didel gali bei tak, rankose. Taigi nra abejons, kad socialin
valdymo funkcija yra ypa svarbi bet kokios visuomens ir valstybs esmin
gyvavimo slyga. Taiau sunkiai bus sprendiama vadinamosios ndienos
modernios visuomens socialinio ir ekonominio gyvenimo aktualija, sta-
tym prietara tarp dviej nesuderinam reikini: kuriam i j teiktina
pirmenyb demokratijai ar biurokratijai. klausim dar ilgai sprs ne
viena teisinink, ekonomist, sociolog, politolog ir kit specialist vizio-
nieri karta.
Taigi darnus valdymas yra vienas svarbiausi visuomens udavini,
kurio tikslas utikrinti stabil ir normal moni gyvenim, patenkinti j
poreikius bei tiksliai numatyti socialins demokratijos pltros perspektyvas.
Bet istorin praktika rodo, kad realiame visuomens gyvenime danai per-
vertinimas valdymo institucij vaidmuo, kurio visikai paaboti nepajgia
net turinios stipri pilietin visuomen valstybs. Veikiani kontrols
svert neveiksmingumas ugdo biurokratizm totalitarizmo linkme. Pavyz-
diui, pagrindinis teissaugos udavinys visapusikai ginti ir utikrinti pa-
grindini socialini vertybi saugum. Taiau patirtis rodo, kad prasti sta-
tymai stiprina biurokratines tendencijas bei alingus monms ir visuome-
nei padarinius. Administraciniai ir baudiamieji statymai svarbus, bet to-
li grau ne vienintelis kovos su teiss paeidimais skms veiksnys. ia
svarbi reikm turi postatyminiai aktai, vairios politins valdios priimtos
programos ir strategijos, ypa alies istorins, kultrins tradicijos, papro-
iai, tautinio pilietinio aukljimo bkl ir kt. Taiau Lietuvos teissaugos
institucijose taip pat gajos vairios biurokratizmo atmainos netiksli nusi-
174
Michels R. Sociological Character of Political Parties. P. 604. Beje, ias kategorikas
ivadas Michelsas padar pasinaudodamas elito teorij pagrindj A. Pareto, G. Moski ir kit
politins sociologijos bei politikos mokslo atstov idjomis.
kaltim, kit teiss paeidim apskaita bei manipuliacijos atitinkamos sta-

tistikos rodikliais, teiss paeidim prevencijos politikoje keliami nereals
udaviniai, kuriems gyvendinti neskirta reikiam itekli, nepagrstai atsi-
sakoma teiss paeidjams ikelti bylas, danai piktnaudiaujama toli grau
ne visada pagrstomis nuorodomis blogus statymus arba j spragas, ne-
pamatuotais priekaitais teiss mokslininkams arba pavaldiems pareig-
nams u padarytas klaidas, primetant jiems savo individuali kalt ir pan.
Nereali tiksl nustatymas ypa demoralizuoja pavaldius teissaugos dar-
buotojus, kurie tok administracin brai vertina tik kaip eilin formal
politini ki klim, beprasm biurokratini aidim ritual. Praktika
taip pat rodo, kad biurokratija tarsi uhipnotizuota avisi vairiausi drau-
dim magija. Mat biurokratai nuoirdiai tiki, kad tik draudimais ir
grietomis bausmmis galima sustabdyti teiss paeidim lavin. Taiau
tokia praktika neleistinai supaprastina vis kovos su iais paeidimais stra-
tegij ir politik, pagaliau sukuria tik energingos pareigno veiklos iliuzi-
j, i esms palengvinani jo profesin gyvenim. Pagaliau dar vienas pa-
reigno biurokrato mstymo ir veiklos principas abejingas poiris
mog, jo teises ir teistus interesus. Taiau i interes paeidimai, es
daromi visuomens labui (naudai), kaip rodo teism praktika, paeidia ir
paios visuomens gerov. Todl alyje tobulintinas vadinamasis administ-
racins prieiros ir kiti institutai siekiant alinti biurokratizmo reikinius,
o esant galimybei konfliktus ir ginus sprsti gera valia. Todl Lietuvos
administracinje teisje itin svarbu radikaliai sumainti asmen, turini
teis surayti administracini teiss paeidim protokolus, skaii. Tyrimai
rodo, kad ypa populiari, bet pavojinga alies biurokratijos tendencija
pablogjus administracins teistvarkos rodikliams tuoj pat ipleiamas
subjekt, turini teis surayti nurodytus protokolus, sraas, numatytas
galiojanio ATPK 259 straipsnyje.
Administracinei praktikai (jos kokybiniams rodikliams) ypa kenkia
skubotai ir nekvalifikuotai rengiam postatymini teiss akt rengimo
greitjantis konvejeris. Galima teigti, kad toki teiss akt gausa tarsi
pateisina tikrja io odio prasme ipst alies valdymo aparat, taiau
iderina jo veikl, sumenkina statymo reikm ir vaidmen administracin-
je praktikoje. Faktai rodo, kad pareignai daniausiai link taikyti vairias
taisykles, instrukcijas tarsi umirdami konkretaus administracinio statymo
paskirt. Bet teisinse mogaus teisi ir laisvi apsaugos nuo neteist ad-
ministracijos veiksm procedrose daug problem kelia kompetencijos ir
teisinio isilavinimo stygius, ypa priimant svarbius sprendimus bei taikant
vienokias arba kitokias jurisdikcini teism nuostatas. Taigi grieta ir nuo-
sekli teismin biurokratins savivals kontrol bei jos padarini alinimas
Bendroji dalis 117
vykdomosios valdios institucij veikloje gali apginti mog ir jo teistus

interesus sudtinguose valdymo santykiuose. Biurokratizmas yra didiau-
sias demokratijos prieas, taiau jis ypa netoleruotinas teissaugos institu-
cij veikloje (pvz., vilkinant administracini byl tyrim, neatsivelgiant
moni iniciatyvas, padedanias didinti j turto saugum, nepaisant nuken-
tjusij dl administracini teiss paeidim interes gynimo principo
reikalavim, nesprendiant aktuali valstybins socialins teisins pagalbos
teikimo iems asmenims klausim). Moksliniai tyrimai ir sociologins ap-
klausos rodo, kad mons ypa jautriai reaguoja teissaugos institucij
veiklos spragas, apskritai praranda pasitikjim teissauga ir dl ios prie-
asties sutrinka partneriki i institucij ir alies piliei solidarumo ryiai.
Esant tokiai padiai smunka teism, prokuratros, policijos, kit valdymo
organ struktr veiklos efektyvumas, silpnai kontroliuojama didjanti
administracini ir kit teiss paeidim tendencija. Tik sumainus didiul
atotrk tarp valstybinio valdymo aparato ir sunkiai kuriamos pilietins vi-
suomens suteikus jai teises ir galimybes paiai tvarkyti savo reikalus, at-
siranda reali galimyb daugma skmingai kovoti su biurokratizmu admi-
nistraciniuose santykiuose, taigi ir stabdyti teiss paeidim pltr. Be abe-
jons, Lietuvos valdios ir valdymo institucij veiklos kokybs gaivinimas
ypa priklauso nuo politikos, kad pareign neivengiama asmenin atsa-
komyb u priimamus sprendimus bt didinama, taiau i politika turi b-
ti suderinta su atitinkam statym tobulinimu. Antai nagrindami teorines
ir praktines teisins atsakomybs taikymo u kontraband problemas,
mokslininkai pagrstai rao, kad iuo laikotarpiu administracins nuobau-
dos skyrimo procesas i esms yra pritaikytas nagrinti tik nesunki teiss
paeidim bylas. Taigi padidinus maksimali kontrabandos dalyko verts
rib nuo 100 MGL iki 200 MGL natralu, kad u iuos paeidimus bus tai-
komos didesns baudos. Taiau tokiais atvejais yra reali tikimyb, kad Eu-
ropos mogaus Teisi Teismas gali pripainti, jog administracini nuo-
baud skyrimo procedra neutikrina atitinkam mogaus procesini tei-
si apsaugos garantij175. Akivaizdu, kad administracinis teiss paeidimas
yra maiau pavojingas negu nusikaltimas. Todl administracini nuobaud
skyrimo tvarka turi bti paprastesn u teisin bausms skyrimo procedr.
Viej ir privai interes pusiausvyra ne tik teisje, bet ir valstybs
bei pilietins visuomens veikimo srityje yra bene viena i fundamentini
administracins teiss problem. Istorin patirtis rodo, kad bet kurios i
nurodyt aplinkybi vyravimas valstybei yra pavojingas reikinys, nes ken-
175
r., pavyzdiui, J. Malinauskait, G. ulija, V. ulija. Kontrabanda. Kontrol ir pre-
vencija Lietuvoje. Vilnius, 2002. P. 81, 98.
kia jos socialiniams santykiams, ekonomikai, kultrai, socialins demokra-

tijos pltrai, apskritai ndienos valdymo santyki bei vieojo administravi-
mo kokybei ir veiksmingumui.
Korupcija. Socialins ir ekonomins krizs poymiai alyje grsmin-
gai didja dl daugelio prieasi, ypa dl iurki klaid vieojo admi-
nistravimo politikoje ir praktikoje, dl politins, teisins bei pilietins kul-
tros stygiaus, biurokratijos stiprjimo ir ikreipt karjeros santyki, dl
grotesko formas gijusios pareign rotacijos ir neprofesionalumo, dl ne-
siningumo valstybs tarnyboje, dl teisins atsakomybs u valdinink
veiksm padarinius paralyiaus, dl brutalaus korumpuot politik kiimo-
si tarnautoj atrank formuojant valstybs aparat, beveik atviro j kolo-
boravimo su vairiomis finansinmis ekonominmis grupuotmis, dl vals-
tybs beveik nekontroliuojam takos sfer pasidalijimo proces ekonomi-
koje. Ypa nesininga konkurencija kovoje u bv vadinamojoje rinkos
ekonomikoje. Taigi ia danai laimi ne tas verslininkas, kuris siningai
gamina reikalingiausi ir paklausi produkcij (arba teikia paslaugas) ir
vykdo mokestines prievoles, o korumpuotas, inantis valstybs aparato
landas korupcini priemoni arsenalo naudotojas. ios neigiamos tenden-
cijos irykja perkanioms organizacijoms organizuojant neskaidr viej
pirkim, kai preks ir paslaugos gyjamos neekonomikiausiu bdu, pri-
chvatizuojant valstybs turt, skelbiant tik formalius konkursus dl geriau-
sio tam tikro darbo arba kitoki rezultat, aukcionus, alinant verslo kon-
kurentus, naudojant nelegalias bankroto procedras, neteistu bdu pasi-
telkiant valstybins prievartos galias turini institucij paslaugas, lugdan-
ias konkurent mokesi inspekcij patikrinimais, baudiamosiomis by-
lomis ir pan. Taigi galima teigti, kad kol kas alyje kriminalinis sukiavimas
ir kiti recidyvai klesti aktyviai bendradarbiaujant korumpuotiems valdinin-
kams.
Pastarojo laikotarpio korupcinio nusikalstamumo kiekybiniai ir koky-
biniai pokyiai bei tendencijos alyje buvo tokie intensyvs, kad i esms
paralyiavo alies vyriausybs antikorupcini priemoni planus ir progra-
mas, stabd tik formalias, pavirutinikas, nuo socialins tikrovs atitrku-
sias korupcijos prevencijos priemones. Todl visi alyje panaudoti teisiniai,
ekonominiai, organizaciniai, informaciniai analitiniai ir tarptautinio pob-
dio svertai (Saultekio", Saullydio ir pan.) buvo nerezultatyvs ir ne-
veiksmingi.
iandien ypa daug dmesio reikia skirti kovai su korupcija valstybi-
ni institucij, alies valstybs tarnybos administracinje praktikoje176. Ko-
176
Antikorupcin veikl Lietuvoje reglamentuoja ie Lietuvos Respublikos Seimo priimti
Bendroji dalis 119
rupcijos problem analiz patikimai rodo, kad i kova naudojant grietas

baudiamojo teisinio poveikio priemones dl vairi prieasi neduoda
laukiam rezultat ir yra neveiksminga, ypa vadinamosios elitins, susiju-
sios su aukiausios valdios pakopomis, korupcijos srityje. Taigi tik visapu-
sikai suderintos konstitucinio, civilinio, darbo, administravimo teisinio re-
guliavimo priemons, socialins ir teisins kontrols svertai, pagrsti reik-
mingais moksliniais ir praktiniais dirbiais ir vertinga usienio ali patirti-
mi, gali veiksmingai stabdyti pavojing korupcijos pltr Lietuvoje. ia i-
rykja ypatingas administracins teisins korupcijos prevencijos priemo-
ni vaidmuo ir reikm. J teikiamos galimybs kol kas panaudojamos ne
itin efektyviai, ypa valstybs tarnyboje. Tik realistikos ir nuoseklios ms
alies valstybs valdymo aparato veiklos ir socialini pokyi valgos, visos
teiss sistemos standart ir teisinio reguliavimo metod kruopti analiz, su-
derinta su Europos Sjungos atitinkamais teiss aktais, taps patikimu teisiniu
pagrindu alinant korupcijos fenomen ms valstybje.
Taigi kas yra korupcija? Ndienos moderniojoje mokslinje teisinje
literatroje aptinkama daug ios daugiareikms svokos apibrim. Ta-
iau kol kas teisinje literatroje aktualios problemos, kuri isami ir tikra
mokslin analiz atskleist realias ir plaias administracins teiss galimy-
bes kontroliuoti ir ukirsti keli korupcijos reikiniams vairiausi alies
valstybinio valdymo ir vieojo administravimo institucij praktikoje, tyrin-
jamos nepakankamai. Beje, vienodos korupcijos sampratos nra parengu-
sios ir Europos Sjungos valstybs. Antai i ali mokslinje literatroje ir
teiss aktuose (j baudiamuosiuose kodeksuose) korupcija yra vardijama
kaip kyininkavimas, turto prievartavimas, sukiavimas, neteistos paja-
mos, pinig plovimas, juodasis (neteistas) lobizmas, neteistas politini
partij finansavimas, nepagrstas protegavimas ir kt. Paprastai korupcijos
reikiniai formuojasi tiek valstybs valdymo institucij, tiek privataus sek-
toriaus subjekt, tiek nevyriausybini organizacij veikloje, susijusioje su
vieojo administravimo funkcijomis (paslaugomis) visuose visuomeniniuose
santykiuose. Siekdami privaios naudos valstybs tarnautojai nusiengia
pagrindiniams valstybs tarnybos ir valstybs tarnautoj etikos principams
pagarbos mogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudikumo, padorumo,
teiss aktai: 2002 m. gegus 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos sta-
tymas (Valstybs inios. 2002. Nr. 577297), Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. sausio
15 d. nutarimu patvirtinta Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programa
(Valstybs inios. 1999. Nr. 10120), Lietuvos Respublikos nacionalins kovos su korupcija
strategija (Valstybs inios. 2001. Nr. 772702), Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.
IX711 patvirtinta Lietuvos Respublikos nacionalins kovos su korupcija programa (Valsty-
bs inios. 2002. Nr. 10355) ir kiti teiss aktai.
vieumo, nealikumo ir kt. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7

straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad negalioja joks statymas ar kitas aktas,
prieingas Konstitucijai. Teisinje literatroje i konstitucin nuostata pa-
grstai komentuojama pabriant, jog is Konstitucijos principas reikia
Konstitucijos norm prioritet, reglamentuojant valstybs tarnybos santy-
kius, taip pat ir tai, kad valstybs ir savivaldybi institucij bei valstybs
tarnautoj veikla turi bti organizuojama ir vykdoma nepaeidiant jose
tvirtint mogaus teisi ir laisvi177.
Korupcijos svoka iki iol yra mokslini diskusij objektas. Taiau H.
Nilssonas nurodo, kad i svoka apima visas socialins veiklos sritis tiek
privai, tiek viej, taip pat ir asmenis, atliekanius privaias bei vieas
funkcijas (jei jie gyja naud, susijusi su t funkcij atlikimu)178. Pasak H.
Nillsono, korupcija yra moralins ir finansins gangrenos ris. Patekusi
valdym, ji neleidia visuomenei normaliai funkcionuoti ir skatina sociali-
ni norm ir demokratins visuomens vertybi lugdymo proces. Nusi-
kalstamas pasaulis naudojasi korupcija siekdamas greitos ir maksimalios
naudos sau palankioje situacijoje ir kartu siekia veiksmingos, bet valstyb
lugdanios demokratini institucij kontrols.
Btina paymti, kad Jungtini Taut vadovas dl praktini kovos su
korupcija priemoni nurod penkias grupes nusiengim, laikom korup-
cijos formomis:
1) vairios vagysts, skaitant pinig (turto) pasisavinim ir kitus vals-
tybs nuosavybs perjimo privaion nuosavybn bdus;
2) piktnaudiavimas tarnybine padtimi, skaitant bet kok naudos
gavimo planavim, bandym t naud gauti, reikalavim duoti ky-
, skming kyio gavim naudojantis tarnybine padtimi;
3) interes konfliktas, skaitant oficialios pareigos ir privataus sava-
rankikumo konflikt;
4) turto atskleidimo pareiga (visi pareignai turi deklaruoti pajamas
ir tai utikrina baudiamosios teiss normos kaip sankcija u ini
(informacijos) neatskleidim arba melaging praneim);
5) praneimai dl politini partij finansavimo, nes ios partijos turi
pateikti duomenis, susijusius su j finansavimu179.
177
Budbergyt R., akoius A., ilinskas D. Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos ko-
mentaras. Vilnius. 2004. P. 21.
178
Nilsson H. Substantive Criminal Law: Corruption and Money Laundeving / Corruption
and Democracy. Institute for Criminal and Legislative Policy, affiliated with Open Society In-
stitute, 1994. P. 89.
179
The documents of the Eight 4N Congress on the Prevention of Crime and the Treat-
ment of Offenders. Havana, 1990.
Bendroji dalis 121
Taigi svoka korupcija teisinje ir kitoje literatroje suprantama

vairiai. Pavyzdiui, Tarptautini odi odyne nurodoma, kad tai
valstybins staigos pareigno ar politinio veikjo kyio mimas u atliktas
pareigas arba u statymo paeidim siekiant naudos sau arba abipuss
naudos (lot. corruptio gadinimas, papirkimas)180. Kitaip tariant, korupci-
jos santykiuose valstybs tarnautojai pasipelno gauna materialins (turti-
ns) naudos piktnaudiaudami tarnybine padtimi. Pagal Baudiamosios
teiss konvencij dl korupcijos Nr. 173 alys privalo laikyti nusikaltimais
asmens tyinius veiksmus, tiesiogiai ar netiesiogiai adant, silant ar duo-
dant bet kok neteist atlyg bet kuriam valstybs pareignui ar bet ku-
riam kitam asmeniui u tam tikr tarnybini funkcij vykdym arba nevyk-
dym. i nuostata taip pat susijusi su korupcija privaiame sektoriuje, u-
sienio ali pareignais, tarptautinmis organizacijomis. Teisinje metodi-
nje literatroje korupcija taip pat apibriama kaip vis lygi valstybins
valdios ir valdymo, savivaldybi bei jos organizacij (moni) pareign,
tarnautoj, kit darbuotoj (iskyrus i institucij kinio ir techninio per-
sonalo darbuotojus) atlikimas ar neatlikimas jiems pavest funkcij, susijs
su tiesioginiu ar netiesioginiu turtins ar neturtins naudos sau arba ki-
tiems asmenims gavimu ar nepagrstu tokios naudos teikimu su jais tiesio-
giai ar netiesiogiai susijusiems asmenims. Administraciniai teisiniai duo-
menys rodo, kad Lietuvoje korupcij skatina korupcini teiss akt pri-
mimas, vieumo ir kontrols stygius valstybs tarnyboje, ios tarnybos eti-
kos pagrind nepaisymas ir kiti veiksniai. Valdymo organizacijos trkumai,
emas kultrinis profesinis personalo lygis biurokratinio aparato darbuoto-
jams sukuria palankias slygas neteistai pasinaudoti pareigomis savo as-
meniniams poreikiams tenkinti.
Tad korupcija yra sudtingas socialinis fenomenas ir jos veikim prof.
J. Kregeras tyrinja kaip rinkos susitarim. Pasak io inomo autoriaus, to-
kio susitarimo kaina tai potencialios naudos ir nubaudimo rizikos santy-
kis. Taigi kuo auktesnis pasirinkimo laipsnis ir kuo geriau pateisinama ko-
rupcija tuo geresns korupcijos galimybs181. Taiau Lietuvos korupcins
praktikos specifinis bruoas yra tas, kad net iki padangi pakelti valdi-
nink atlyginimai ir kukls j profesionalios etikos ugdymo bandymai turi
labai menk tak stabdant korupcinius procesus alyje. Todl is grsmin-
gas korupcins praktikos aspektas turi bti labai rimtai, siningai ir komp-
180
Vaitkeviit V. Tarptautini odi odynas. Vilnius, 2001. P. 528.
181
Kregar J. Deformation of Organizational Principles: Corruption in post-socialist Socie-
ties / Corruption and Democracy. Institute for Constitutional and Legislative Policy, affiliated
with Open Society Institute, 1994. P. 49.
leksikai itirtas, nes jis rodo, kokia didiul yra tipiko pareigno asmens
psichologin, pilietin, dorovin degradacija. Paradoksalu, bet faktas: kuo
didesn yra pareigno tarnybin taka ir alga, tuo didesnius kyius jis gauna
(ima). Bet, kita vertus, vokiei autoriai V. Falenkampas ir I. Knausas pa-
grstai nurodo, kad korupcijos prevencija vis dlto turi bti nukreipta ne
grietesni sankcij taikym, o politikos siningum ir visuomeninio val-
dymo saugojim nuo korupcinio paalinio poveikio. Be to, i prevencija tu-
ri bti susijusi su analogikomis pastangomis visuomenje ir ekonomiko-
je182. Taigi visuomenje susidariusi socialin, politin, teisin, ekonomin ir
kultrin padtis yra ypatinga konkrei korupcijos veiksni terp, kurioje
dl korupcijos gauta nauda savo ruotu skatina i veiksni vienok ar ki-
tok neigiam veikim.
Sociologins apklausos rodo, kad valdininkija maai paiso mogaus
teisi ir laisvi pagarbos, siningumo, principingumo, nepaperkamumo ir
kit socialini vertybi princip. Savo pareigas ji danai vertina tik kaip pa-
togi priemon egoistiniams asmeniniams interesams tenkinti ribojant
moni visuomeninius poreikius. Maa to, korupcija apskritai tarsi vys
griauna vis valstybinio valdymo sistemos piramid, menkina moni pasi-
tikjim savo valstybe, valstybs tarnautojais ir lugdo normalios civilizuo-
tos rinkos ekonomikos krim Lietuvoje, skatina nusikalstamumo didjim
alyje (ypa ekonomikos sektoriuje). Daug alos valstybei padar aktyvus
valstybs tarnautoj dalyvavimas privai moni veikloje tiek jas stei-
giant, tiek sitraukiant i moni taryb ir valdyb sudt. Ilgai laukti
sunki tokios praktikos padarini nereikjo korupcijos kreiv nusikalti-
m, kit teiss paeidim Lietuvos kriminalinje statistikoje staigiai okte-
ljo auktyn. Taigi biurokratijai ir verslui suaugus tarsi Siamo dvyniams i-
rykjo vis lygi valdymo institucij sistemoje papirkinjimo tendencijos.
Negana to, tyrimai rodo, kad privatus kapitalas auktus valdymo instituci-
j ir finansini korporacij postus prastumia savo atstovus (ypa naftos,
energetikos, duj versle bei kituose bent kiek reikmingesniuose ekonomi-
kos sektoriuose) ir jie oligarchiniams sluoksniams teikia pelningus valsty-
bs usakymus ir lengvatas. Reaguodamas ias ir kitas negeroves Vilniaus
arkivyskupijos metropolitas kardinolas A. J. Bakis principingai nurod,
kad politikai iki iol neisilaisvino i senojo nomenklatros mentaliteto
<...> Kiekvienas gina savo asmeninius, savo draug ar grupi, bet ne vals-
tybs interesus <...> tos asmenybs, kurios valdo valstyb ir taut, turt
bti visapusikai siningos tiek eimoje, tiek savo darbe <...> yra daug s-
182
Vahlenkamp W., Knaub I. Korruption hinneh men oder haudeln? Mit einem Beitrag
von Ernst Heindrich Ahlf. Bundeskriminalamt Wiesbaden, 1995.
Bendroji dalis 123
ining ir ger valdinink, kurie nori pasitarnauti valstybei, bet politikai

jiems nepadeda, nesuteikia progos pasireikti <...> sins atskyrimas ir
nuo politinio, ir nuo asmens gyvenimo yra pavojingas <...> mogus turi
elgtis moraliai ne tik politikoje183.
Korupcijos prevencijos organizavimo praktikos, sukauptos Lietuvoje
ir usienio alyse, apibendrinimai, atlikti teiss mokslinink bei alies spe-
cialij tyrim tarnybos, rodo, kad korupcij skatina paios vairiausios ir
nuolat kintanios prieastys tiek socialins teisins, tiek finansins insti-
tucins. Pavyzdiui, abejingas visuomens poiris korupcij kaip nei-
vengiam ms socialins tikrovs reikin, moni skurdas, j nedarbas,
pareign nebaudiamumas, pridengtas kolektyvine atsakomybe ir kito-
mis aplinkybmis, alyje veikianios mokesi sistemos nestabilumas ir
spragos, bloga teiss akt, tarp j ir administracini, kokyb, j prietarin-
gumas, nesuderinamumas ir ypa keiiamumas, i esms trukdantis mo-
nms susipainti su j turiniu ir taikyti savo praktikoje, silpni valdymo insti-
tucij administraciniai gebjimai ir veiksm koordinacijos stoka, netobula
vairi licencij ir leidim sistema, pilietikumo stoka visuomenje, val-
dios institucij ir pareign kiimasis teissaugos organ darb, ne-
veiksminga visuomens kontrols grandis, vidinio administravimo organi-
zavimo spragos, tarnybinis sukiavimas (latentiniai kyiai, prievartavimas,
gimini, artimj, draug darbinimas, kelions usien) ir t.t.184
Korupcija taip pat suluoina statymus, ikraipo j turin ir suvokim.
Lietuvoje korupcija smerkiama, taiau valdininko pareiga padti eimos
nariams, giminms arba draugams gan danai lemia korupcin jo elges
numojama ranka etines, moralines dorovines taisykles ir vertybes. Parei-
gn netgi nedomina alies ekonomins, politins ir kitos problemos bei
aktualijos jie racionaliai rpinasi tik savo profesins padties ir pareig
valstybs tarnyboje isaugojimu, nes tai garantuoja reali j tak valstybje
ir turto kaupim. Todl pasitaiko, kad vieojo administravimo praktikoje
strateginiai tikslai grindiami ne visuomens interesais ir poreikiais, o as-
meniniais egoistiniais alies administracijos vadov tikslais (motyvais).
Pareigno karjer lemia gebjimas umegzti ryius ir pataikauti vadovams.
Tokios amoraliai gaunamos privilegijos ir kyiai su kaupu kompensuoja pa-
lyginti kukl atlyginim.
183
Nupudruoti veidai slepia tutyb // Lietuvos rytas. 2005. Nr. 37.
184
Beje, akademikas E. Vilkas straipsnyje Modeliniai pamstymai apie korupcij pa-
grstai rao, kad ndien ypa svarbu mainti korupcij palaikani veiksni tak, taip pat ri-
boti korupcijai palankias sritis viej paslaug teikim, valstybs turto perleidim priva-
tiems asmenims ir teiss akt reikalavim ar j gyvendinimo apjimus (Veidas. 2005. Nr. 4.
P. 10). r. taip pat: A. Dziegoraitis. statym karas // Justitia. 1996. Nr. 5. P. 911.
Ndienos Lietuvos vieajame administravime personalo formavimas,

profesins ar politins karjeros klausimai danai sprendiami ne intelektu-
alini profesini ini, o ydingu ir korupcijos pltrai palankiu partins pri-
klausomybs pagrindu. Kadangi formuojant valdymo struktras siekiama
sukurti paklusni ir absoliuiai kontroliuojam administracij, auktieji pa-
reignai per tokio tikrja io odio prasme emo profesinio moralinio ly-
gio administracij palyginti nesunkiai gyvendina konkreius korupcinius
tikslus ir taip skatina j degraduoti.
Pagaliau, vaizdiai tariant, korupcijos radiacija uprogramuojama ir
persmelkia visuomen rinkim kampanij laikotarpiu finansuojant (t. y.
nuperkant) politines partijas, kurios kol kas Lietuvoje nepasiymi auktu
pilietiniu kultriniu lygiu, yra palyginti neturtingos ir oficiali (daniausiai
neoficiali) sipareigojim pagrindu veriamos korupcini jg proteguoti
skiriant auktas pareigybes j remiamus nekvalifikuotus, nesiningus
asmenis. Tai dar vienas io reikinio altinis Lietuvoje. Daugyb ministr
ir kit aukt pareign alyje, kaip rodo praktika, dl iurki etikos pa-
eidim ar net padaryt nusikaltim atleidiami i darbo per labai trump
laikotarp dar iems net nespjus sijausti savo darb. Skandalinga
valstybs turto privatizacija, statym leidyba, vieieji aukcionai, konkursai,
licencij idavimas, sveikatos apsauga (ypa farmacijos srityje), neveiks-
mingos pajam deklaravimo procedros Lietuvos socialinje ir ekonomin-
je praktikoje tapo pareign arba politini veikj papirkinjimo altiniu.
Paradoksalu, bet kuo intensyviau Lietuvoje leidiami statymai pasi-
telkiant iniasklaid, pabriant kovos su korupcija btinum, tuo iradin-
giau ir efektyviau korumpuotos jgos pasinaudoja teiss akt spragomis,
deklaratyvia, pavirutinika, neretai tik imitacine teistvarkos ir kit valsty-
bs institucij kovos su iuo blogiu praktika. Deja, didesn ms pilietins
visuomens dalis jau indiferentika korupcijos problemoms ir netiki valsty-
bs galia paaboti i plintani socialin aizd. Iki iol alyje skelbiamos
danai populistins, stichikos ir vienadiens kovos su korupcija priemons
ir programos. Antai nors Seimas ir Vyriausyb iuo klausimu sudaro vai-
rias darbo grupes, taiau enkli j veiklos rezultat nemotame jos tapo
tik viena i visuomens nuraminimo priemoni. Be to, nereikia pamirti,
kad korupcijos reikini kontrol stiprinantys statymai praktikoje negy-
vendinami, nes alyje nesukurtas darnus, visapusikai kovojantis su iuo
blogiu centras ir specialaus teisinio reguliavimo mechanizmas. Juk prakti-
koje dar visikai nepanaudojami antikorupcini statym gali stiprinantys
visuomeniniai-ekonominiai, organizaciniai ir socialiniai veiksniai. Pavyz-
diui, Lietuvos Respublikos Vyriausyb 1999 m. gegus 3 d. nutarimu Nr.
62 Dl organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programos
Bendroji dalis 125
numat konkreias kovos su korupcija alyje priemones ir kriterijus. gy-

vendindama nutarim Vyriausyb pareigojo Nusikalstamumo prevenci-
jos centr kartu su Teiss institutu sudaryti neinybin ekspert grup nu-
sikalstamumo ir korupcijos ekonomikos ir finans srityse bklei, tendenci-
joms, prieastims bei slygoms, taip pat prevencijos priemonms analizuoti
ir vertinti. Taiau ios akcijos nebuvo veiksmingos, nes su korupcija, kaip
rodo praktika, negali bti kovojama pasitelkus kavalerij. Ypa neigiamas
ia ir politik vaidmuo diletantikais, lobistiniais arba gerais norais
grindiamais ir panaiais sprendimais jie danai neutralizuoja visas alyje
rengiamas kovos su korupcija akcijas. Taigi korupcijos, skaudiai paei-
dianios privaiuosius ir vieuosius interesus, diapazonas yra itin platus ir
apima tarnybins etikos ir kitus paeidimus iki organizuoto nusikalsta-
mumo form.
Korupcijos pltotei alyje didel tak turi vairi organizacij veiklos
disfunkcija, pasireikianti nevykdymu, nepakankamu vykdymu arba vyk-
dymu i j teisinio statuso neiplaukiani funkcij. Tokia disfunkcijos
tendencija yra persmelkusi valstybs aparato darb. Ir tai suprantama:
veiksmingos kontrols ir vieumo stygius sukuria pareign nebaudiamu-
mo u padarytus teiss paeidimus atmosfer, pakerta nuoseklios j atsa-
komybs didinimo politikos pagrindus, o link korupcij asmenys esant
tokiai padiai nebijo rizikuoti. Todl Lietuvoje btina kuo skubiau rea-
liai itirti teisinius, socialinius psichologinius, institucinius, finansinius ir ki-
tus korupcijai tak daranius veiksnius ir nuosekliai, atidiai tobulinti jos
kontrols organizavimo mechanizm, rytingai alinti korupcijos prevenci-
jos mechanizmo trkumus ir apskritai tobulinti vis atsakomybs u j si-
stem (ypa ministr, viceministr ir kit auktj administravimo parei-
gn). Btina taip pat tobulinti vis pareign atrankos valstybs tarnyb
sistem, rytingai ukirsti keli j vairaus plauko diletantams, ekono-
mini ir finansini grupuoi, kriminalini struktr atstovams. Preten-
dento valstybs post likim turi lemti jo siningumas, pilietikumas,
profesin erudicija ir kompetencija, o ne dabar plaiai paplits gimini,
patikim vyr protegavimas, politik skol grinimas per post daly-
bas ir kitos deformacijos. Esant tokiai padiai, alyje vyrauja visuomens
nusivylimo savo valstybe, mogikosiomis vertybmis tendencija, jos taru-
mas dl visuotins korupcijos pltros alyje. Taiau i dalies iuos procesus
lemia ir alies politinio, finansinio, ekonomikos elito pilietins, moralins
orientacijos ir atsparumo korupcijai stoka.
Todl Lietuvos, kaip ir kit posocialistini ali, visuomenms bdin-
gos ios problemos: moralinio dorovinio pagrindo naikinimas visuomenje,
nesugebanti tinkamai funkcionuoti ir neipltota bei nekoordinuota de-
mokratini institucij visuma, taip pat politini tradicij ir kultros stoka.

Itin margame politiniame gyvenime vaistomasi nerealiais paadais ir -
kiais, o tai kelia nusivylim nepriklausoma valstybe, skaldo visuomen at-
skiras grupes. Taip sukuriamos prielaidos korupcijai didti. Neveiksminga
teistvarkos ir teissaugos institucij veikla didina moni nusivylim vals-
tybe ir jos institucijomis. Taiau bene didiausia problema valstybje yra
vieojo administravimo institucij personalo veikla. Tarnautojai profesio-
nalai svarbiausias pareigybes skiriami atsivelgiant partin arba asmeni-
n itikimyb (lojalum), bet toli grau ne visada kompetencij. Persona-
las danai renkamas subjektyviai, ignoruojant Valstybs tarnybos statymo
nustatytas bendrsias nuostatas bei principus. Todl labai danai valdinin-
ko karjera nra jo profesini sugebjim rezultatas, ji visikai priklauso
nuo asmenini ryi su politiniu, valdioje esaniu elitu arba tiesioginio ar
netiesioginio finansini ir ekonomini grupuoi spaudimo arba net krimi-
nalini struktr takos. Tad valstybs kontrols ir prieiros institucijos
privalo nuosekliau ir principingiau stebti, vertinti ir nustatytomis teisin-
mis priemonmis ukirsti keli iai alingai, vis valstybs aparato veikl ir
jos socialin teisin efektyvum veikianiai tendencijai.
Taigi korupcijos pltr alyje skatina ir ie veiksniai: pilietinis visuo-
mens pasyvumas ir socialin apatija, emas politins kultros lygis, paly-
ginti silpna alies visuomenins santvarkos, nuosavybs, piliei teisi ir
laisvi, saugumo, kit asmen (moni, staig, organizacij) teisi ir inte-
res apsauga; nepakankama nustatytos valdymo tvarkos, valstybins ir vie-
osios tvarkos apsauga; teistumo kriz. Valstybje beveik sulugdytas si-
stemingo ir kryptingo teisinio vietimo ir teisins kultros ugdymo darbas.
iniasklaidoje vyrauja neabota jgos kulto, sekso, miesionik vertybi
propaganda. Maa to, alyje menkai skatinamas piliei atsakomybs vi-
suomenei jausmas, lugdomas doro ir siningo darbo motyvas. Spaudos
puslapiuose be saiko liaupsinami staiga praturtj neaikios reputacijos
asmenys vadinamasis elitas ir pan. Visuomenje stiprja nesaugumo
bsena, pavojingai plinta socialins piktaizds narkomanija (narkotikai),
alkoholizmas, prostitucija, prievarta eimoje, pedofilija ir pan. Taigi korup-
cija yra dsningai ir plaiai siskverbusi visas visuomens gyvensenos sritis
ir i esms skatinama pasyvios ar tik stebtojikos valstybs tarnybos, teis-
saugos ir teistvarkos institucij veiklos. Blogai saugomos valstybins, ope-
ratyvins paslaptys, asmens duomenys, aukiausiose valstybins valdios
struktrose plaiai paplit vadinamieji kamufliainiai korupcins veiklos
recidyvai. Pavyzdiui, veikiantis i anksto parengtas vienas arba kitas ko-
rupcinio statymo projektas, suteikiantis strategin pranaum konkreiai
finansinei ekonominei grupuotei, yra alingas valstybei ir visuomenei.
Bendroji dalis 127
Praktika rodo, kad iniasklaidos priemonms paskelbus tokius projektus j

iniciatoriai netikinamai bando paaikinti savo neprofesionalius veiksmus
patirties stoka, sudtingo gyvenimo spekuliacijomis ir panaiais pseudoar-
gumentais. Visuomen ir iniasklaida, deja, toli grau ne visada demaskuo-
ja toki korupcini statym projekt autorius bei lobistus, nors vos ne
kasdien aprao vadinamojo elito arba bohemos garsenybi sukeltus
skandalus. Taigi monms ir visuomenei susipainiojus vertybiniuose priori-
tetuose, vienaip ar kitaip skatinama korupcija, usakomi konkurentus
lugdantys straipsniai spaudoje, informacija televizijoje ir pan.
Kita vertus, ne iki galo atskleisti administraciniai teisiniai Vyriausybs
ir biurokratinio aparato ryiai, i ryi taka j darbui ir priimamiems poli-
tiniams sprendimams suteikia galimyb kitis socialinio ekonominio val-
dymo procesus ivengiant teisins, moralins ar politins atsakomybs u
savo veiksmus. Be to, tiesiogiai ar netiesiogiai darantys tak valdymo apa-
ratui politikai bet kada, kaip rodo Lietuvos ir kit valstybi politin prakti-
ka, iam aparatui lengva ranka permeta atrias socialines ir ekonomines
problemas bei j sprendim neskmes. Bet kartais pasitaiko, kad Vyriau-
syb vairiomis procedromis ivengia vieosios ir politins kontrols fak-
tikai perduodama dal savo atsaking sprendim vertinti vairioms ne-
priklausomoms komisijoms, visuomeninms mokslinms politologinms
institucijoms ir taip apsidrausdama nuo galim neigiam i sprendim
gyvendinimo padarini. Taigi neformalios Vyriausybs spaudimo grups,
susidedanios i patarj, vadinamj komand nari, neretai gyja kvazio-
ficial pobd, todl i grupi veiklos socialin naudingum danai sunku
objektyviai vertinti. alies biurokratija tai vairs asmenys, struktros,
kuri interesai toli grau ne visada sutampa su visuomens interesais. Ta-
iau praktika rodo, kad biurokratija yra laikoma pagrindine arterija, per
kuri daroma taka priimant ir gyvendinant politinius sprendimus, aiku,
konkreios grups naudai. vairios valstybins valdios disfunkcijos alyje
lm visuomenje nelaukt biurokratijos ir interes grupi solidarumo fe-
nomen per korporatyvizm, konsultacijas, susitarimus, reikmingus kul-
trinius renginius, juos kvieiant tik takingus verslininkus, ir kitas proce-
dras. Taiau tokie procesai lugdo valstybs socialin politik, nes Vyriau-
syb teisina atskir grupi monopolij, vairiais bdais riboja informacij,
idjas valstybs aparatui, o interes grupes panaudoja, kai kyla grsm Vy-
riausybs politikai. Beje, perskirstant valstybs biudet ir kitus aktyvus, a-
lyje stiprja neformali grupi neteista taka Vyriausybei klientelizmas,
o valstybs valdia laipsnikai praranda savo gali, ji tam tikra prasme pri-
vatizuojama. Turint galvoje, kad Lietuvoje politika domisi tik apie 1015
proc. gyventoj, Vyriausybs veikloje bendri visuomens interesai ignoruo-
jami. Taigi alyje pavojingai plintant neteistam (neteisiniam) Vyriausybs,

administracijos ir interes grupi bendradarbiavimui pradeda vyrauti ne-
teisti i grupi interesai bet kurioje vieojo administravimo pakopoje.
Taigi tik teisikais ir teisingais statymais ir principinga bei veiksminga j
gyvendinimo praktika galima ukirsti keli i neigiam tendencij alies
vieajame administravime ir korupcijos valstybje suvejimui.
Kovojant su korupcija ir kuriant veiksming ios kovos priemoni ar-
senal verta dmesio JAV patirtis. ioje valstybje siekiama apriboti buvu-
si valstybs tarnautoj dalyvavimo versle galimybes. Antai toks tarnauto-
jas, baigs tarnyb ir ijs atsarg, dvejus metus negali atstovauti vykdo-
mosios valdios institucijose konkrei asmen interesams (problemoms),
kuriems jis atstovavo dar dirbdamas valstybs tarnyboje, kai iki ijimo at-
sarg buvo lik vieneri metai185. Beje, iuo metu galiojanio Lietuvos Res-
publikos valstybs tarnybos statymo 17 straipsnis vardija konkreias su
valstybs tarnautojo pareigomis nesuderinamas veikas, taiau nenurodo
draudim, kurie valdymo santykiuose susij su baigusiu tarnyb asmeniu186.
Apskritai valstybs tarnyboje tikslinga nustatyti pareign, turini ben-
drauti su praktikuojaniais versl fiziniais ir juridiniais asmenimis, rotacij.
Bet gyvenimas moko ia neperlenkti lazdos: praktika rodo, kad beato-
dairikai stiprinant kontrol taip pat ugdomas biurokratizmas vieojo ad-
ministravimo staigose, stabdoma ekonomikos pltra ir kio subjekt ini-
ciatyva, netgi kyla mogaus teisi paeidim banga, kuri realiai gali paa-
boti tik nuoseklus etini norm ir standart laikymasis valstybs tarnyboje.
Be to, tiriant pareign tarnybinius nusiengimus nukentjusiems
nuo j konkrei korupcini veiksm pilieiams tarnybinio patikrinimo
procedr turi bti suteikiama teis teikti rodymus, susipainti su visa ty-
rimo mediaga, laiku gauti inias apie priimtus administracinius sprendi-
mus bei juos apsksti kompetentingoms institucijoms. Taiau administra-
185
r.: 18 USC (b).
186
Reikia paymti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.470 straipsnio 5 punktas
draudia priimti dovanas politikams, valstybs ir savivaldybi pareignams kitiems valstybs
tarnautojams ir j artimiesiems giminaiiams, kai tai susij su politiko, pareigno ar valstybs
tarnautojo tarnybine padtimi ar tarnybinmis pareigomis. Taiau io straipsnio 4 punktas
draudia priimti dovanas sveikatos prieiros, gydymo ar globos (rpybos) institucij vado-
vams ir kitiems darbuotojams i asmen, kurie iose institucijose gydosi ar ilaikomi, bei j ar-
timj giminaii, iskyrus simbolines dovanas, kuri vert nevirija vieno minimalaus gyve-
nimo lygio dydio sumos 125 lit. Beje, Seimo narys V. iemelis registravo Civilinio kodek-
so patais, draudiani sveikatos prieiros gydymo arba globos bei rpybos staigos vado-
vams, kitiems darbuotojams imti bet kokias dovanas i pacient arba j artimj. iai pataisai
pritar 23 parlamentarai. Seimo nario nuomone, medikams reikia didinti darbo umokest,
kad pacientams nebereikt iekoti atsidkojimo dovan // Lietuvos rytas. 2005. Nr. 77.
Bendroji dalis 129
cins teiss aktais btina grietai atskirti korupcinius drausminius nusien-

gimus nuo korupcini administracins teiss paeidim ar nusikaltim
nelygu kokia reali ala konkreiais atvejais buvo padaryta pilieiams ir vals-
tybs valdymo tvarkai. Kartu administracin praktika diktuoja btinum
parengti korupcinio teiss paeidimo subjekto samprat konstitucins,
tarptautins, administracins, baudiamosios, civilins ir darbo teiss po-
iriu, ypa turint galvoje globalizacijos procesus. Iki iol Lietuvos teiss
moksle ir praktikoje korupcijos fenomenas buvo modeliuojamas i esms
tik baudiamosios teiss aspektu. Administracinms ir civilinms teisinms
korupcijos prevencijos priemonms ia buvo skiriama maiau dmesio. Ta-
iau nauji socialiniai pokyiai bei gyta patirtis ms valstybje ir usienio
alyse veria naujai pavelgti ias problemas bei veiksmingiau derinti nu-
rodytas teisins kovos su korupcija priemones, t. y. visapusikiau pasinau-
doti j ia teikiamomis galimybmis. Bt stengiamasi bent i dalies kom-
pensuoti valstybs, visuomens ir moni pasyvum gyvendinant korupci-
jos prevencij sudaryti palankesnes teisins kovos su iuo pavojingu reiki-
niu galimybes, ypa skatinant valdymo institucij ir piliei iniciatyv bei
aktyvum187.
Taigi korupcijos prevencijos organizavimo priemons vienaip ar ki-
taip turi bti suderintos su visa Lietuvos statym leidybos sistema. Maa
to, alies antikorupcin politika bei konkreios programos turi bti vykdo-
mos kryptingai: remiantis visapusikomis mokslinmis metodologinmis
rekomendacijomis ir atsivelgiant alies socialins bei tarptautins antiko-
rupcins praktikos pokyius188. Juolab kad kuriant moderni teisin valsty-
187
Taiau socialiniai tyrimai rodo, kad dauguma piliei korupcijos kol kas ne tik nelaiko
pagrindine valstybs problema, bet ir j toleruoja kaip savo gyvenimo norm (r., pavyzdiui:
Lietuvos rytas. 2005. Nr. 43). Be abejons, i aplinkyb ypa sunkina veiksmingos kovos su ko-
rupcija priemoni rengimo ir diegimo praktikoje universali strategij (pvz., valstyb, kontro-
liuodama moni finansin atskaitomyb, toli grau ne visada gali pasikliauti auditori iva-
domis; iki iol neisprsti asmen, nukentjusi nuo korupcijos, alos (kompensacij) atlygi-
nimo klausimai ir kt.). Todl gyventoj teisins smons, kultros ir pilietikumo kantrus ir si-
stemingas ugdymas yra bene svarbiausias valstybs, visuomens ir teisini mokslo ir praktikos
institucij udavinys.
188
Plaiau r.: Transperancy International organizacija, kovojanti su korupcijos plitimu
(pagal TI informacinius leidinius pareng D. Pelenis) // Justitia. 1999. Nr. 56. P. 29. Istori-
nius, ekonominius, politinius ir teisinius kovos su korupcija aspektus, Jungtini Taut organi-
zacijos pastangas pasmerkiant destruktyv reikin apvelg dr. A. Pivorinas straipsnyje
Nusikaltimai valstybs tarnybai ir korupcija problemos bei j sprendimo bdai (Justitia.
1997. Nr. 6. P. 1417). Tyrimai rodo, kad korupcija per asmeninius ryius yra susijusi su karje-
rizmu. Antai dr. S. Paulauskas rao: Kada siekiama uimti vien ar kit post, tenka sudaryti
sandr su takingu asmeniu. Bet kuris sandris lemia asmeninius sipareigojimus piniginius,
turtinius, garbs ar kitus. Kada kalbama apie valstybs valdymo struktras ie sipareigojimai
b korupcins tendencijos adekvaiai ir rafinuotai prisitaiko prie teiss

praktikos, nauj statym ir vengia tiesiogini konflikt su jais, netgi siekia,
kad nuolat i esms kintantys korupciniai reikiniai (pvz., atliekant pastat
teisin registracij, gyjant ems sklypus statybai ir kitokiuose nuosavybs
santykiuose) bt teisinti. Todl korupcijos prevencijoje valstybinio val-
dymo institucijose reikia visokeriopai stiprinti kompetenting pareign ir
tarnautoj veiklos finansin kontrol, nustatyti j materialin atsakomyb
u biurokratines klitis, ypa trukdanias pltoti smulkij ir vidutini
verslinink versl. Pagaliau kriminalin statistika rodo, kad nedidels mo-
ns nepajgia apsiginti nuo kriminalini struktr reketo, nes nelaukia ir
netiki realia teissaugos institucij apsauga ir retai kreipiasi ias instituci-
jas dl operatyvios teisins pagalbos. Duomenys taip pat rodo, kad kovai su
korupcija visikai nenaudingi gausjantys vairs draudimai naujuose sta-
tymuose, nes i tendencija teiss akt leidybos praktikoje tik ekstensyviai
iskaido atitinkamas administracines teisinio reguliavimo priemones.
Viej ir privai interes konfliktai. Lietuvos Respublikos Seimas

2001 m. gegus 10 d. prim rezoliucij Dl kovos su korupcija, o 2002
m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX711 patvirtino Lietuvos Respublikos na-
cionalin kovos su korupcija program. iuose teiss aktuose pabriama,
kad u korupcinius veiksmus reikia nuosekliai taikyti administracins atsa-
komybs priemones, taip pat ir susijusias su pastaruoju laikotarpiu ypa
padanjusiais viej ir privai interes konfliktais valstybs tarnyboje.
Kiek anksiau i aukiausioji ms alies statym leidybos institucija 1997
m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII371 prim Lietuvos Respublikos viej
ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statym189. iuo sta-
tymu buvo nustatyti pagrindiniai valstybs tarnybos atlikimo principai bei
sureguliuotos j gyvendinimo utikrinimo procedros siekiant suderinti
valstybinje tarnyboje dirbani asmen privaius ir visuomens vieuosius
interesus bei utikrinti, kad priimant sprendimus pirmenyb bt teikiama
ir j vykdymas lemia korupcij, papirkinjimus, kyius. Ilgiau veikianti pareigini asmen si-
pareigojim visuma klimpsta nusikaltim lin ir kuria prielaidas nusikalstamumui. Toki
nusikaltli grupse ypatinga vertybe tampa sipareigojim vykdymas (odio laikymasis),
tarpusavio teisingumas, biiulysts ir itikimybs demonstravimas (St. Paulauskas. Demokra-
tin savivalda. Klaipda, 2000. P. 11). Specialij tyrim tarnybos (STT) vadovas P. Mala-
kauskas pareik, kad btina keisti darbo metodus, nes pastaruoju metu korupcija keiia po-
bd ir mast. Pasak STT vadovo, vokeli laikai baigsi, korupcija gauna visikai kitok pob-
d, nes kyio davjas ir gavjas danai net neprisilieia prie pinig // Lietuvos rytas. 2005. Nr.
72.
189
Valstybs inios. 1997. Nr. 671659 (nauja statymo redakcija priimta 2000 m. vasario
17 d. nutarimu Nr. VIII1532; 2000. Nr. 18431).
Bendroji dalis 131
vieiesiems interesams, tvirtinti priimam sprendim nealikum ir u-

kirsti keli rastis ir plisti korupcijai valstybinje tarnyboje. Vykdant nacio-
nalins kovos su korupcija programines nuostatas ypa daug dmesio ski-
riama Vyriausiajai tarnybins etikos komisijai (toliau Komisija), kurios
nuostatus alies Vyriausyb patvirtino 2003 m. kovo 20 d. Pagrindins ios
komisijos funkcijos yra: analizuoti nurodyto statymo taikymo problemas;
teikti iekinius teismui dl darbo sutari ir sandori, sudaryt paeidiant
minto statymo reikalavimus, nutraukimo ar pripainimo negaliojaniais,
teikti rekomendacijas dl io statymo gyvendinimo tvarkos atitinkam
valstybs ir savivaldybs institucij vadovams ar j galiotiems atstovams;
pavesti nurodytiems asmenims savo jgomis atlikti tyrim, jeigu yra gauta
pagrsta informacija, kad asmuo, dirbantis valstybs ar savivaldybs tarny-
boje, nevykdo io statymo reikalavim. statymas numato, kad Vyriausio-
sios tarnybins etikos komisijos sprendimai gali bti skundiami teismui.
Komisija tiria ir nagrinja Seimo, Prezidento institucijas, Vyriausybs
nari, valstybs politik, Valstybs kontrols, Specialij tyrim tarnybos
pareign, valstybs ir savivaldybi tarnautoj, kit piliei paklausimus,
skundus ir praymus, iniasklaidoje pateikiam informacij apie galimus
nagrinjamo statymo paeidimus. Asmenims, nesunkiai paeidusiems sta-
tymus, taikomos aukljamosios priemons nurodant vieai spaudoje, te-
levizijoje, internete paeidj ir paeidimo fakt. Dl piktybiko paeid-
j elgesio komisija gali kreiptis teism praydama, kad jis taikyt adekva-
ias teisinio poveikio priemones pinigines baudas, atleidim i darbo, ar-
ba silydama paeidjo institucijos vadovams skirti teiss aktuose numaty-
tas drausmines (tarnybines) nuobaudas. Pavyzdiui, Komisija 2002 m. pri-
m 27 sprendimus, i vairi organizacij ir piliei gavo 529 skundus ir
pareikimus, pareng 593 atsakymus, pavedimus ir kt. Tais paias metais
Komisijai pateikta 2080 metini (2001 m.) privai interes deklaracij,
kuri duomenys buvo vesti kompiuterin program ir paskelbti internete.
VTEK statymo nustatyta tvarka taip pat kontroliuoja lobistin veikl, vals-
tybs tarnautoj privai interes deklaravim kad bt utikrintas i
interes vieumas.
Tyrimai rodo, kad nesibaigiantys korupcijos skandalai Lietuvos vals-
tybins valdios institucijose lugdo valstybs autoritet piliei ir visuo-
mens akyse tai patvirtina gausyb apklaus, susijusi su i institucij ir
j pareign darbu. Kuriant smoning pilietin visuomen ir teisin vals-
tyb, moni nepasitenkinim kelia valdinink gyvenimo principai ir verty-
bin orientacija, kurioje vyrauja j asmeniniai interesai ir poreikiai, kit pi-
liei ir socialini grupi interes nepaisymas. Teisininkas A. Bukauskas
pagrstai rao, kad privataus sektoriaus interesai yra siauresni negu vieojo,
nes apsiriboja tik siekiu didinti savo pajamas190. I ties, valstyb moni
interesus gyvendina per savo valdymo institucijas, gaus tarnautoj ir pa-
reign korpus, drausdama, leisdama veikti tam tikru bdu arba kitais
metodais teisikai reguliuodama valdymo santyki subjekt elges. Taiau
dl palyginti emos bendrosios ir profesins valdinink bei kit verslo san-
tykiuose dalyvaujani asmen kultros, dano etikos ir dorovs taisykli
nepaisymo, pilietini tradicij stokos, viej interes utikrinimo procesai
juos derinant su egoistiniais privai asmen poreikiais alyje kol kas klos-
tosi itin nelengvai. Tai rodo viej ir privai interes valstybs tarnyboje
konflikt ir etikos paeidim didjimo tendencija. Todl tik sutelktomis vi-
suomens, ypa kultros, vietimo darbuotoj, apskritai inteligentijos, pi-
liei, teiss mokslinink ir praktikos darbuotoj pastangomis manoma
stabdyti ia kylanius konfliktus. Praktika tikinamai rodo, kad vien tik ge-
rais ir teisingais statymais vargu ar isprsime anksiau nurodytas ir kitas
aktualias problemas, kurias realiai, visapusikai ir konstruktyviai turi itirti
administracins teiss mokslo atstovai, kiti specialistai bei pilietins institu-
cijos.
Kiekvienas valstybs ir visuomens istorins raidos laikotarpis diktuo-
ja savo reikalavimus. Administracins teiss mokslas tyrinja valdios ir
pavaldumo santykiais su ja susijusias asmen sveikos teisines formas pa-
iose vairiausiose valstybinio valdymo srityse.
Kitaip tariant, administracins teiss mokslas tiria teisins tvarkos
dsningumus, kurie tarp moni atsiranda valstybinio valdymo santykiuose
ir ia utikrinant teisingum bei reali mogaus teisi apsaug, ypa pri-
gimtines mogaus teises ir teisinio statymo virenyb administracinje ju-
risdikcijoje. Taiau administraciniai teisiniai santykiai yra ypatingi, nes juo-
se visada dalyvauja valstybins valdios institucijos, kurios iuose santy-
kiuose su pilieiais vykdo privilegijuotas valdios funkcijas. Valstyb vyk-
domj valdi vykdo per gausias ir vairias savo institucijas bei pareignus.
Todl pagrindin administracins teiss mokslo paskirtis visada buvo ir yra
tyrinti specifinius administracini teisini santyki bruous (ypatumus),
tobulinti Lietuvos administracins teiss teorinius pagrindus, jos institutus,
svokas ir kategorijas, apskritai metodologij.
Daug dmesio turi bti skiriama ir paios administracins teiss atri-
bojimui nuo kit teiss ak. i atskirties problem savo moksliniuose
190
Bukauskas A. Ar galima suderinti vieuosius ir privaius interesus? // Respublika. 2001.
Nr. 156.
Bendroji dalis 133
darbuose vienas i pirmj inagrinjo prof. V. Mikelnas191.

Nors administracins teiss mokslininkai labai vairiai interpretuoja
valstybinio valdymo, vieojo administravimo, vykdomosios valdios, apskri-
tai valdymo ir kitas svokas, socialinio valdymo, vieojo administravimo
terminus, tikslus ir teisingas j supratimas padeda rengti veiksmingesnius
aktualius administracini teiss akt projektus, adekvaiau atitinkanius
realius socialinius moni poreikius, aikiai suvokti jau priimt statym
turin ir tiksliai juos taikyti praktikoje. Bdama viena i svarbiausi Lietu-
vos teisins sistemos ak, administracin teis yra pamatin vykdomosios
valdios dalis, nes tvirtina piliei ir juridini asmen, sveikaujani su
valdios institucijomis bei pareignais, vietos savivaldos struktromis, tei-
ses ir pareigas, nustato i asmen sistem bei galiojimus, vieojo valdymo
principus, formas ir metodus. Taigi administracins teiss princip taiky-
mas praktikoje, tikrojo administracins justicijos organ jurisdikcini funk-
cij ir j vykdomos kontrols bei administracins prieiros vaidmens at-
skleidimas yra aktualus alies administracins teiss mokslo udavinys192.
Nauj administracins teiss doktrin ir praktikos tendencij reikm
ypa padidjo XXI a. pradioje Lietuvai stojus Europos Sjung. Teisi-
ns valstybs krimo darbai ms valstybje radikaliai pakeit nauj vi-
suomenini santyki teisinio reguliavimo mechanizm, nes atkrus Lietu-
vos nepriklausomyb susidar nauji valstybs ir pilietins visuomens ben-
dravimo pagrindai. lugus sovietiniam okupaciniam totalitariniam reimui
valstybje vietoj anksiau vyravusios administracins, vadinamosios ko-
mandins sistemos laipsnikai administracinmis reformomis buvo sukurti
nauji nacionalins administracins teiss pagrindai. Formuojant nauj vals-
tybs teisin politik ir gyvendinant naujos teisins sistemos reform vis
didesn reikm gyja mogaus teisi ir laisvi apsaugos, saugumo ir mate-
rialins gerovs, ekonomins, socialins bei kultrins demokratijos pltra.
Lietuvos administracins teiss paskirtis reformuoti alies administraci-
nius statymus atsivelgiant tarptautini teiss akt, garantuojani mo-
gaus teises ir laisves, reikalavimus bei standartus. Kitaip tariant, i teiss
aka vieojo valdymo santykiuose turi utikrinti veiksming vykdomosios
tvarkomosios valdios mechanizmo funkcionavim tiek mogaus (asmen),
tiek visos visuomens interesais. Valstyb privalo jautriai reaguoti spariai
191
Mikelnas V. Teismins ir administracins piliei teisi, susijusi su civilins bkls
akt registravimu, gynybos tobulinimas // Teis. 1989. Nr. 23; Mikelnas V. Civilins atsako-
mybs problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius, 1995. P. 370411.
192
Lietuvos administracinje teisinje literatroje i problem bene pirm kart isamiai
ir visapusikai inagrinjo doc. A. Andrukeviius knygoje Administracins teiss principai ir
norm ribos (Vilnius: Teisins informacijos centras, 2004).
besikeiianios visuomens socialinius poreikius ir adekvaiomis administ-

racinmis priemonmis bei bdais sprsti organizacinius bei kitus udavi-
nius. Taigi administracins teiss mokslas tyrinja administracins teiss
doktrinas (idjas, tendencijas, vieojo administravimo dsningumus ir kt.),
administracins teiss normas ir praktik bei modeliuoja vieojo valdymo
udavinius (perspektyvas). Ypa aktualus administracins teiss moksli-
ninkams yra teisins valstybs princip teistumo ir teisingumo utikri-
nimas administracinje justicijoje ir jurisdikcijoje aikinant administracins
teiss akt tikrj prasm, garantuojant ali, j atstov, ekspert, advoka-
t, kit dalyvaujani asmen teisin padt.
Administracins teiss mokslininkai daug dmesio turi skirti Lietuvos
valstybs valdymo pagrindams tobulinti. Pavyzdiui, alies Vyriausybs
20012004 m. programoje buvo planuojama pertvarkyti vis valstybs val-
dymo sistem, remiantis sisteminiu poiriu ir vadybos pagrindais supro-
jektuoti organizacines bei funkcines valdymo institucij struktras, pareng-
ti vykdomosios valdios vairi institucij sprendim primimo procedras.
Maa to, ia Vyriausyb sipareigojo sukurti valstybinio valdymo organiza-
vimo ir veiklos prieiros mechanizm, reglamentuoti ne tik valstybs insti-
tucij, bet ir valstybs tarnautoj individuali atsakomyb u j padarytus
paeidimus, taip pat nustatyti valstybs institucij ir pareign veiklos ri-
bas, parengti Vyriausybs statymo tobulinimo projekt, numatant centri-
ns vieojo administravimo sistemos institucin srang, Vyriausybs veik-
los pagrindus, ministr atsakomyb u jiems pavestas valdymo sritis ir u
Vyriausybs priimt sprendim gyvendinim bei padarinius, iuo statymu
nustatyti kiekvienos ministerijos kompetencijos sritis, kad glaudiai susij
klausimai bt pavesti tvarkyti vienai valstybs institucijai193.
Tobulinant valstybs valdym ypa aktuals jo dekoncentravimo ir
decentralizavimo, ministerij bei kit valstybs institucij funkcij patiksli-
nimo (j dal perduodant savivaldybms arba nevalstybinms instituci-
joms), centrins regionins ir vietins valdios funkcij atskyrimo, teritori-
ns valdymo reformos vykdymo, vieojo administravimo procedr tobuli-
nimo, profesionalaus ir nekorumpuoto valstybs tarnautoj aparato suda-
rymo, konstitucini savivaldos teisi ir garantij utikrinimo, visuomens
dalyvavimo svarbiausi valstybs valdymo sprendim primimo procedro-
se ir kiti klausimai, kurie turi bti nuosekliai ir nuodugniai ityrinti pir-
miausia alies administracins teiss mokslinink darbuose.
Svarbs ir aktuals administracins teiss tyrinjimai Lietuvos siste-
mini vieojo administravimo proces, ypa pagrindini valstybs tarnybos
193
Bendroji dalis 135
santyki srityse. Valstybs ilgalaiks raidos strategijoje, patvirtintoje Lietu-

vos Respublikos Seimo 2002 m. lapkriio 12 d. nutarimu Nr. IX1187, pla-
nuojama, kad 2010 m. Lietuvos vieojo administravimo sistema atitikt Eu-
ropos ali vieojo administravimo patikimumo lyg194.
Tuo tikslu usibrta modernizuoti vis Lietuvos vieojo administra-
vimo sistem, tapai Europos Sjungos alyse numatytoms normoms ir
tradicijoms. Pirmiausia siekiama gyvendinti elektronins valdios projek-
tus bei stiprinti elektronins vyriausybs pltr diegti naujas informacines
ir telekomunikacines technologijas teikiant vieojo administravimo paslau-
gas monms ir verslui, sukurti funkcionali, integrali valstybs registr si-
stem, utikrinti i registr sveik, sukaupt duomen kokyb ir priei-
namum gyventojams, jiems sukurti visikai naujas galimybes komunikuoti
su vieojo administravimo staigomis patogiu laiku, bet kurioje vietoje ir
vairiais bdais. Praktika rodo, kad kvalifikuotas ir tinkamas elektronins
valdios projekt gyvendinimas realiai padidina valdymo sistem veiks-
mingum, sumaina valstybs tarnautoj skaii, apskritai pagerina valsty-
binio valdymo kokyb. Kiekvienam mogui arba asmeniui sukuriama gali-
myb objektyviai tinkamai naudotis savo administracinmis teismis: ginti
ias teises vieojo administravimo institucijose, laiku gauti aikius, kvalifi-
kuotus atsakymus aktualius klausimus ir veiksmingai apsksti valstybs
tarnautoj veiksmus.
Administracins teiss mokslas turi kruopiai inagrinti ir vertinti
administracins teiss norm gyvendinimo praktik, Lietuvos Vyriausybs
ir vyriausybs staig veiklos tobulinimo, valstybs valdymo institucij vidi-
nio administravimo bei vieojo administravimo procedr utikrinimo tei-
siniuose (ypa rengiant kokybikus, stabilius ir skatinanius veiksming so-
cialin paang teiss aktus) santykiuose klausimus. Antai mintoje valsty-
bs ilgalaiks raidos strategijoje siekiama radikaliai pertvarkyti vis valsty-
bs valdymo sistem remiantis sisteminiu poiriu ir vadybos pagrindais,
tobulinti vis vieojo administravimo institucij funkcijas, optimizuoti j
skaii bei sukurti veiksming valstybs valdymo organizavimo ir veiklos
prieiros sistem (mechanizm), aikiai nustatyti ir suderinti kiekvienos
vieojo administravimo grandies kompetencij, apskritai mainti valstybs
institucij grsmingai didjanio tarnautoj aparato darbuotoj skaii,
pirmiausia siaurinant valstybs kompetencij arba ias funkcijas perduo-
dant vykdyti privatiems subjektams. Konkrei administracins teiss tyri-
njim pagrindu valstybje btina operatyviai nustatyti monms, verslo
subjektams ir kitiems asmenims prieinamas ir skaidrias administracins
194
valdios institucij sprendim primimo procedras, teisikai utikrinti

skirting visuomens grupi interes suderinim. ia ypa svarbi ir aktuali
tema administracins etikos (nepriekaitingo valstybs tarnautojo elgesio,
sprendim primimo kultros, siningumo) skatinimas, atsakomybs u
savo veiksmus jausmo ugdymas ir kt. Kol kas is ypa svarbus valstybs tar-
nybos veiklos aspektas tyrinjamas tik epizodikai arba leidiami usienio
autori darbai195.
Administracins teiss mokslinink tyrimai turi bti skiriami ir dar
vienai pagrindinei vieojo administravimo strateginei krypiai administ-
raciniams teisiniams santykiams, atsirandantiems centrins, regionins ir
vietins vykdomosios valdios institucij veikloje, ypa apgalvotai atskiriant
konkreiai apibrtas j funkcijas, suderinant jas su realiomis valstybs fi-
nansinmis galimybmis. iuolaikikas administracins teiss mokslas na-
traliai daugiausia dmesio skiria sudtingai ir kol kas labai sunkiai spren-
diamai i valdios lygmen galiojim paskirstymo, atsivelgiant nacio-
nalini interes ir savivaldos princip skland teisin suderinim, proble-
mai. Pastaruoju metu teisinje ir ekonominje literatroje keliamos valsty-
bs valdymo decentralizacijos ir dekoncentracijos idjos, kuriomis grin-
diama valstybs politika ipleiant savivaldybi teises ir kartu jas adekva-
iai sumainant centrins vykdomosios valdios institucijoms ministeri-
joms, Vyriausybs komisijoms, komitetams, staigoms prie ministerij, ap-
skrities virininko institucijoms. Taiau siekiant alyje sukurti veiksming
paangi teritorinio valdymo sistem, pritaikyt moni reikmms ir inte-
resams tenkinti, atsivelgiant Europos region asambljos deklaracijos ir
Europos vietos savivaldos chartijos reikalavimus, dar reiks daug nuveikti.
Lietuvos administracins teiss mokslinink straipsniuose ir monografijose
iai problemai skirt idj, pasilym ir rekomendacij turime nedaug, ia
dar nesukurti paangs modeliai bei veiksmingi teisinio reguliavimo me-
chanizmai, atitinkantys moni, visuomens ir valstybs poreikius bei ge-
resnes socialins demokratijos principais pagrstas visuotins gerovs ir
paangos siekimo perspektyvas. Veiksmingos teritorins valdymo reformos
gyvendinimas ir savivaldos pltojimo planai reikalingi kalbant apie Lietu-
vos pasirengim veiksmingai naudoti Europos Sjungos struktrini fond
pinigus ir savivaldybi galimybes savarankikai tiesiogiai administruoti l-
as. Ypa svarbu suformuoti aiki, mokslikai pagrst mokestini pajam
paskirstymo valstybs ir savivaldybi biudetams sistem ir, kaip rodo prak-
195
r., pavyzdiui: Valstybs tarnautojo etika. Straipsni rinkinys. Vilnius, 2002. Atkreip-
tinas dmesys ir dr. V. Andriulio parengt lietuvikojo leidimo ang Valstyb tarnautoj
etika Lietuvos Respublikos statym kontekste.
Bendroji dalis 137
tika, utikrinti patikim valstybs savivaldybms pavest funkcij, ypa so-

cialini imok, finansavim. Siekiant tenkinti moni vieuosius poreikius
valstybs ir savivaldybs institucijose btina pastarosioms suteikti teis ad-
ministruoti vietinius mokesius, nustatyti mokslikai pagrstus ilgalaikius
pakankamus savivaldybi biudet pajam altinius ir kt.
Nepriklausomoje Lietuvoje administracins teiss reforma i esms
skiriasi nuo kit nacionalini teiss ak formavimosi proces tiek savo ap-
imtimi (mastais), tiek sudtingumu (ypa prietaringa ir nestabilia teisine
baze), nes alyje buvo sukurta visikai nauja vykdomosios valdios instituci-
j sistema ir kokybikai besiskirianti nuo sovietini administracini struk-
tr j veiklos praktika. Todl administracins teiss mokslininkai dau-
giausia dmesio turi skirti valstybs tarnybos veiklos aktualioms proble-
moms, ios tarnybos administracini gebjim bei profesins kultros ug-
dymo klausimams. Savo straipsniuose, vadovliuose, disertacijose ir mo-
nografijose administracins teiss specialistai privalo realistikai (kritikai),
bet konstruktyviai nagrinti ias valstybs valdymo institucij ir savivaldy-
bi veiklos aktualijas: j darbo tstinum, veiksmingum, vieum, teikia-
m paslaug kokybs ir atsakomybs u savo priimtus sprendimus klausi-
mus, valstybs institucij ir pareign veiklos ribas (kompetencij), ypa
valstybs institucij ir tarnautoj individualios atsakomybs u j vykdytus
paeidimus praktik, valstybs tarnybos profesionalumo ir stabilumo ga-
rantijas, gyventoj uimtumo, skurdo ir socialins atskirties problemas, a-
lies, region pltr siekiant i tikrj sumainti gyventoj pragyvenimo ko-
kybs disproporcijas bei svarbiausij socialini, ekonomini ir gyvenimo
rodikli skirtumus regionuose.
eng XXI a. pradi matome, kad valstybs ir visuomens valdymo
procesai i esms pasikeit ir tapo ypa dinamiki, sudtingi, nes dar gajos
totalitarinio administravimo bei mentalumo apraikos, neigiamos laukins
rinkos, liberalizmo, etatizmo, egoizmo, individualizmo destruktyvios ten-
dencijos196. Todl vis didesn reikm gyja naujos administracins teiss
doktrinos ir praktikos tobulinimo gairs. Kuriant Lietuvos teiss sistem,
alies statym projektus derinant su Europos Sjungos teiss reikalavi-
mais, apskritai tobulinant statym leidybos procedras bei pai statym
kokyb, sunku jas pervertinti. Administracin teis yra pagrindin teiss
aka, glaudiai suaugusi su visa privatins teiss infrastruktra. Taiau tin-
kamai j pltoti, aikinti ir taikyti socialinje ms visuomens praktikoje
196
Paymtina, kad ias negeroves principingai ir motyvuotai kritikavo prof. A. Vaivila
(A. Vaivila. Liberalizmas ir dorovins bties kriz (Teisins valstybs krimo Lietuvoje do-
rovins prielaidos). Vilnius, 1997).
galima tik gerai imanant mokslin ios teiss akos institut ir norm spe-
cifik. Dr. P. V. Raulinaitis dar 1926 m. ra, kad administracijos aparato
veikimo ir paios administracijos reformos klausimai yra tap aktualiais
dienos rpesiais ne tik usienyje, bet ir Lietuvoje, nes ms nedidel ir
silpnai industrikai organizuota valstyb daugiau reikalinga reformos vai-
riose organizuojamojo visuomens ir valstybs gyvenimo srityse, negu kita
alis197. Autorius paymjo, kad siekiant stabiliau organizuoti valstybin ir
privat gyvenim btina j pertvarkyti naujais, naudingesniais bei tiksles-
niais principais.
Atkrus Lietuvos nepriklausomyb, ms valstybs teis ir jos siste-
ma, ekonomika, kultra ir visas socialinis gyvenimas i esms pasikeit.
iandien Lietuvos teis kuriama laikantis europietikos tradicijos ir, kaip
pabriama 1998 m. Teisins sistemos reformos metmen naujojoje redak-
cijoje, atsivelgiant istorin Lietuvos praktik, dabartinius teiss standar-
tus, derinant skirtingus teismo reguliavimo metodus. Administracin teis
reguliuoja ir gina tiek piliei, tiek visuomeninius interesus bei nustato
vairi valstybinio valdymo ir savivaldybi institucij struktr ir kompe-
tencij. Taigi pasitelkusi i teiss ak valstyb gyvendina ir apsaugo tei-
sins tvarkos pagrindus, kurie garantuoja jos pamatus, socialinio, ekono-
minio ir kultrinio gyvenimo tstinum. Prof. A. Vaivila konkreiai nuro-
do, kad valdymo objektais laikomi moni santykiai, usimezgantys eko-
nomikos, mokslo, vietimo, sveikatos apsaugos, teistvarkos, piliei teisi
apsaugos ir kitose srityse, o metodu valdios ir pavaldumo principas, nu-
statantis vieojo administravimo institucij (tarnyb) subordinacij, draus-
min ir kitoki atsakomyb u patiktas veiklos sritis198.
Lietuvi administracins teiss tyrintoj darbuose kol kas apsiribo-
jama tik vienos arba kitos ios teiss akos aktualijos analize. Visapusikai
apvelgiani vis ndienos alies administracinio gyvenimo panoram
(problemas) mokslini darb beveik neturime. Taiau atsivelgdami ne-
priklausomos Lietuvos laikotarpiu trunkanios administracins teisins re-
formos aktualum matome didel Europos Sjungos teiss, vokiei ir
prancz administracins teiss mokykl tak. Antai Lietuvoje sukurtas
vieojo administravimo institucij kontrols institutas apibdina nacionali-
ns teisins kultros pltr. Pasaulio ali praktika rodo, kad biurokratija
(administracija) tradicikai tariai vertina i kontrol. Taiau, teisinink
nuomone, teismin administracijos veiksm kontrol yra apribota, nes i
esms grindiama tik teistumo standarto laikymusi. Vieoji administracija
197
Raulinaitis Pr. V. Administracijos principai. Kaunas, 1926. P. 7.
198
Plaiau apie tai r.: Vaivila A. Teiss teorija. P. 322325.
Bendroji dalis 139
privalo atsakyti u savo neteistus ir neteisingus veiksmus juos pati revi-

zuodama. Pavyzdiui, Olandijoje statymai numato iuos gynybos bdus: su
skundu kreipiamasi auktesn administracins valdios grand ginijant
emesniojo administracinio organo sprendimo teistum ir teisingum.
Gavus neigiam atsakym, pareikiamas iekinys administraciniam teismui
ir Valstybs Tarybai. Abiem atvejais paprastai reikalaujama vertinti
sprendimo teistum ir nurodyti atitinkamus teiss aktus bei bendruosius
teisinius principus. Iekiniai, pareikiami bendrosios kompetencijos tei-
smams (kuriems suteikta atitinkama jurisdikcija), vertinami tais paiais kri-
terijais. Galima sakyti, jog Europos ali statymuose ir precedentinje tei-
sje administracijos veiksmai ginijami vadinamojo teisingumo principo
pagrindu. Pavyzdiui, Nyderland administracins teiss asociacijos ata-
skaitoje, pritaikius atitinkamas svokas ir metodus, sukurta koncepcija, ku-
ri susideda i teisingumo, rpestingos administracijos, garbing ketinim,
suderinamumo ir teisinio apibrtumo princip. Bdinga ir tai, kad Nyder-
land administracins jurisdikcijos teismai pasiymi gausa ir vairumu ia
veikia patent teismai, sulaikytj asmen teisi gynimo teismai, student
stipendij teismai, prekybini laiv apsaugos, ems kio nuomos (aren-
dos) ir kiti teismai. Taiau tokia specializuot administracini teism gausa
trukd vienodo statym taikymo praktikai, pasunkino piliei galimybes
veiksmingai pasitelkti teisins gynybos priemones. Todl ioje alyje 1982
m. priimtas statymas Apie bendrj administracin teis, pareigojantis
ios alies administracin valdi nealikai vykdyti savo pareigas. Prajusio
imtmeio devintajame deimtmetyje Olandijoje devyniolikos apygardos
teism sistemoje buvo kurtos (steigtos) administracins sekcijos, nagrin-
janios bylas pirmosios instancijos tvarka. ios reformos tikslas sukurti
moderni XXI a. administracin teis. Prof. E. Blankenbergas rao, kad
oland teismins sistemos ir administracins teiss reforma veiksmingai
pakeit ios alies teisin kultr199. Taigi oland teisinink darbai anali-
zuojant administracins teiss norm gyvendinimo praktik, reali teisini
santyki ir teiss norm atitikimas gyvendinant naujas teisines idjas dav
grai vaisi. Todl ios palyginti nedidels, labai isivysiusios alies patir-
tis yra itin vertinga ir pamokanti Lietuvos administracins teiss moksli-
ninkams, ypa iekant adekvai, netradicini bd tobulinti Lietuvos ad-
ministracin teis.
ymus XX a. liberalizmo teoretikas, Nobelio premijos laureatas
Friedrichas Augustas Von Hayekas (18991992), nagrindamas administ-
racins teiss policini gali santykio problemas, ra, kad didiausi vadi-
199
. , 1998. . 119127.
namosios vieosios teiss dal sudaro administracin teis, t. y. taisykls,

reglamentuojanios vairi valstybini institucij (agentr) veikl. ios
taisykls yra organizacinio pobdio, nes administracini institucij nuro-
dymai privalomi ne tik vieojo administravimo subjektams, bet ir priva-
tiems asmenims (pilieiams). Taigi valstyb reglamentuoja pilieiams su-
teikiam paslaug naudojimo procesus, kai pilieiai susiduria su deleguota
statymo leidyba, susijusia su privaiuoju sektoriumi. Mokslininko nuomo-
ne, administraciniai galiojimai, taikomi asmenims bei j nuosavybei, pa-
grsti ne universaliomis teisingo elgesio taisyklmis, bet yra skirti konkre-
tiems tikslams pasiekti. Taigi administraciniai galiojimai neivengiamai
implikuoja diskriminavim bei nuoiros laisv. Todl daugjant viej
paslaug, kurias valdios institucijos teikia pilieiams, padidja naudojimo-
si iomis paslaugomis reglamento btinyb ir vaidmuo200. Kita vertus, 1981
m. kalbdamasis su urnalo Wirtschafts Woche redaktoriumi apie socia-
liai orientuotos valstybs problemas Hayekas pabr, kad valstyb privalo
garantuoti iors bei vidaus saugum (ypa privaios nuosavybs apsaug)
ir gali silyti vadinamsias socialines paslaugas pensijas, ligoni draudim
ir pan. Taiau ji, versdama pilieius apsidrausti, neturi turti draudimo
monopolio, nes valstyb neturi teiss niekam trukdyti tai padaryti geriau
nei ji.
Taigi administracins teiss normos, pasak kito ymaus XX a. admi-
nistracins teiss klasiko prof. A. J. Jelistratovo, iliejamos statymo arba
postatyminio akto formos ir pilieiui ios normos suteikia didesnio api-
brtumo, apgalvoto (imstyto) numatymo ir tvirtumo garantijas (nau-
d). Mokslininkas vis dlto tiksliai spjo, kad negalima pervertinti i
norm reikms, nes teisinis aparatas pareign pakeiia paprastu teisins
formos valios rankiu201. Todl nieko nuostabaus, kad administracins tei-
ss princip ir norm taikymas vieojo valdymo praktikoje, administracins
justicijos institucij jurisdikcini funkcij ir kontrolini galiojim bei ten-
dencij iuolaikinje Lietuvos administracinio valdymo realybje mokslinis
atskleidimas tampa itin svarbiu mokslo ir praktikos tobulinimo udaviniu.
inomo prancz administracins teiss specialisto prof. G. Brebano
nuomone, pagrindiniai administracins teiss principai yra valstybinio val-
dymo funkcij teistumas ir atsakomyb u konkreius valdymo aktus bei
veiksmus prietaringoje ir sudtingoje socialins ir ekonomins visuomens
200
Von Hayek Fr. A. Teis, statym leidyba ir laisv. Vilnius, 1998. P. 200202.
201
. . . , 1923. . 20
21.
Bendroji dalis 141
raidos praktikoje202. Be abejons, kiekvieno valdininko teis priimti tik

auktos teisins kokybs sprendimus (aktus) yra ne privilegija, o didiuls
profesins ir pilietins atsakomybs mogui, visuomenei ir valstybei prie-
derm. I to iplaukia, kad svarbiausias iuolaikins Lietuvos valstybinio
valdymo mechanizmo, apskritai vis vieojo valdymo institucij veiklos so-
cialinio veiksmingumo rodiklis yra administraciniai gebjimai utikrinti
bendrsias moni ir paios visuomens reikmes bei interesus, atsirandan-
ius ne privaios veiklos subjekt srityje ir valstybs priskirtus tik jos regu-
liavimo sritims (pvz., administracins justicijos, policijos veikla, socialinio
aprpinimo reikalai, transporto priemoni kontrol utikrina ir eismo sau-
gum ir t. t.). Taigi valstyb, utikrindama viej tvark ir saugum, garan-
tuoja visuomens normalias gyvenimo ir socialins krybos slygas. Taigi
ie klausimai turi bti sistemingai ir kruopiai nagrinjami Lietuvos admi-
nistracins teiss mokslinink bei kit specialist, ypa turint galvoje pasta-
ruoju metu ms valstybje vykusius didiulius socialinius pokyius bei
administracini reform procesus.
ia verta priminti, kad ymus JAV teiss ir filosofijos tyrintojas, va-
dinamosios pragmatins jurisprudencijos teoretikas Richardas A. Pozneris
ypa pabr btinum atsisakyti perdtos teiss atskirties ir naudotis vi-
somis teisinmis ir praktinmis iniomis. Antai savo knygoje Jurispruden-
cijos problemos, ileistoje 1990 m., pagrstai ra, kad teis yra ne ventas
tekstas, o socialin praktika, vienaip ar kitaip ribojama etini ir politini
sitikinim. Pagrindine savo knygos nuostata autorius laiko teigin, kad tei-
sini aikinim ir kitoki teisini svok pagrstum geriausia vertinti tik-
rinant j ivadas vadinamajame realiame pasaulyje, nors teisje ir egzistuo-
ja tendencija irti daugiau atgal nei priek, t. y., pasak io mokslininko,
iekoti esmi nei sutikti su empirine kaita. Taigi, atriai kritikuodamas stu-
dent teisinink parengimo praktinei veiklai pedagogin praktik, jis nu-
rodo politini moksl, ekonomikos, filosofijos, statistikos, psichologijos,
mokslo etikos ini stygi JAV universitet teiss fakultetuose dstomose
programose. A. Pozneris kategorikai teigia, kad akademinis mokslas ne-
pateikia ini, kuri teisjams, kitiems teisininkams ir statym leidjams
reikia, kad jie galt tvarkyti iuolaikin teiss sistem, ir jeigu ie dideli
202
Smulkiau r.: . . . , 1988. .
171218; administracijos institucij prievol laikytis teiss ir teistumo reikalavim, statym,
j pai sukurt princip, reglament bei taisykli, teism sprendim, administracins hierar-
chijos apskritai tikinimai pabria ir ymus prancz profesorius . Vedelis (. . -
. 1978. . 185206, 207211).
akademins teiss trkumai nebus paalinti, skeptika autoriaus nuomone,

vargu ar ambicingos teiss tobulinimo programos bus skmingos203.
Siekiant isamiai inagrinti aktualias administracins teiss mokslo
problemas, pasitelkiami mokslinje apyvartoje aprobuoti specialieji tyrimo
metodai bei sudtinga vertinimo kriterij sistema. tai prof. R. Tidikis ra-
o, kad tyrjas turi vertinti teisin dokument kaip sociologas, o ne kaip tei-
sininkas204 .
Taiau administracins teiss moksle daniausiai praktikuojami vadi-
namieji klasikiniai mokslinio tyrimo metodai. Pavyzdiui, istorinis metodas
taikomas administracins teiss ir atskir jos institut genezei (raidai, kil-
mei) analizuoti. Be to, iuo metodu galima nuosekliai nustatyti administra-
cini teiss akt, reglamentuojani konkrei administracins tikrovs
reikini dinamik, pobd, j turinio raid, valstybs ir visuomens vaid-
men administracini statym ir postatymini akt kryboje bei administ-
racinio teisinio reguliavimo mechanizmuose. is metodas padeda atskleisti
esmines galiojani administracini statym ypatybes bei dsningumus,
tinkamai aikinti naujai priimtus teiss aktus, alinti i akt prietaravi-
mus, vertinti, ar Europos Sjungos ali ir paios Bendrijos teiss aktai tin-
ka Lietuvai. Sisteminio mokslinio tyrimo metodo esm suteikia galimyb
nustatyti konkrei administracins teiss reikini (norm) svarb teisin-
je sistemoje, specifinius j bruous ir ypatybes, atsivelgiant pokyius vi-
suomenje, statym leidjo tikslus ir pan. Taigi iuo metodu tyrjas nusta-
to nurodyt teiss norm reguliavimo struktr, reikm, jos konkreius
elementus, konkretaus taikymo praktikoje ribas, santykius su administraci-
ns teiss principais, tarptautinmis normomis ir kt. Loginis mokslinio ty-
rimo metodas plaiai taikomas siekiant nustatyti administracinio teisinio
reguliavimo charakteristikas, realias galimybes ir valstybinio valdymo sub-
jekt sistem. Taikant metod taip pat nustatomos administracinio teisi-
nio reguliavimo priemons, j taikymo socialinje praktikoje veiksmingu-
mas bei panaudojimo galimybs, alinami administracini teiss akt prie-
taravimai, atskleidiama tikroji administracins teiss prasm bei charakte-
ristika. Lyginamasis mokslinio tyrimo metodas taikomas moksliniuose dar-
buose siekiant vardyti skirtingais laikotarpiais naudojam administracinio
teisinio reguliavimo priemoni ryius, j teisin esm, pagaliau skirtingose
teisinse sistemose galiojanius valdymo institucij veiklos modelius, ypa
j teisinius bruous ir skirtybes.
203
Pozner R. A. Jurisprudencijos problemos. Vilnius, 2004. P. 390392.
204
Tidikis R. Socialini moksl tyrimo metodologija. Vilnius: LTU, 2003.
Bendroji dalis 143
Vadinamasis kontent analizs metodas administraciniuose tyrinji-

muose pasitelkiamas siekiant nustatyti administracins teiss subjekt veik-
los veiksmingum, jos trkum prieastis, parengti atitinkamos praktikos
tobulinimo bdus, numatyti tendencijas ir kryptis.
Reikia paymti, kad teiss aikinimo bd ir taisykli yra itin daug ir
vairi lingvistinis, teleologinis statymo tikslo, precedentinis, bendrj
teiss princip, analoginio teiss aikinimo ir kt.205
1990 m. atkrus nepriklausomos Lietuvos valstyb viena i aktualiau-
si problem tapo btinyb skubiai sukurti naujos epochos reikalavimus
atitinkani teisin baz teisingus statymus, paangi teisin sistem, pa-
rengti plaios erudicijos ir auktos kvalifikacijos specialistus, visikai atitin-
kanius naujus, i sovietins okupacijos gniaut isivadavusius ms alies
gyvybins svarbos vieojo valdymo ir kitus poreikius. Remiantis 19181940
m. Lietuvos sukurtomis teisinio tstinumo tradicijomis ir perimamumo
principais, atsivelgiant Jungtini Taut, Europos Sjungos ir Europos
Tarybos reikalavimus bei rekomendacijas, reikjo neatidliotinai pradti
naujos paangios nacionalins teiss krimo darbus, pertvarkyti valdymo
institucijas pagal teisins valstybs model. Taigi viena i pamatini Lietu-
vos teiss ak administracin teis iuo laikotarpiu pradta formuoti
vadinamuoju prietaringu bandym ir klaid bdu, bet laipsnikai atsivel-
giant paangias Europos Sjungos ali teiss raidos tendencijas ir jos
samprat. Taiau naujo, paangaus Administracini teiss paeidim ko-
dekso rengimo darbai utruko iki iol, nes io organinio teiss akto krybai
neigiam tak dar sovietinio laikotarpio ATPK modelis, skubotumas,
koncepcijos neapibrtumas, tikslo sudtingumas ir panas veiksniai. a-
lies administracins teiss princip raidai didel teigiam tak dar spar-
iai besipltojanti konstitucin teisin baz, ypa btinumas gyvendinti
praktikoje teisins valstybs principus, siekis vis vykdomosios valdios ins-
titucij veiklos (veiksm) sistem apriboti teising statym valdia. Prak-
tika tikinamai rodo, kad tik tokiu tvirtu pagrindu veikianti administracin
valdia pajgi realiai apsaugoti kiekvieno asmens subjektyvias administra-
cines teises. Administracins teiss XX a. raida rodo, kad veiksmingiausi
valdymo institucij veiksm kontrol atlieka teismai, ypa specializuoti vie-
ojo valdymo santyki srityje. iuo dabartiniu Lietuvos laikotarpiu vis di-
desn svarb gyja teisinga teist ir veiksming vykdomosios valdios
veiksm, turini privalomj kitiems asmenims pobd, skatinimo politi-
kos bei gausi administracini procedr (administracinio reglamentavi-
205
r., pavyzdiui: D. Mikelnien, V. Mikelnas. Teismo procesas: teiss aikinimo ir
taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999. P. 167242.
mo) tobulinimo klausimai. Praktika rodo, kad iuolaikins Lietuvos admi-

nistracins teiss mokslo tyrinjim pagrindins kryptys yra susijusios su
administracins teiss turinio ir dalyko, sisteminimo bei kodifikacijos, vals-
tybinio valdymo form ir metod, valstybins tarnybos, administracinio
proceso ir administracins jurisdikcijos, administracins kontrols ir prie-
iros, administracini teiss akt leidybos proces tobulinimo, teistumo
utikrinimo bei kit aktualij optimalaus teisinio reguliavimo modeli pa-
iekomis, j tiksliu suderinimu su Europos Sjungos administracine teise.
1998 m. Teisins sistemos reformos metmenyse (naujojoje redakcijo-
je) nurodoma, kad btina suaktyvinti teiss mokslo raid ir statym k-
rim traukti teiss mokslininkus, organizuoti teissaugos institucijose dir-
bani teisinink tstin mokym. Taiau, deja, aktuals ir konkrets teiss
mokslinink krybinio potencialo bei operatyvaus konkrei j tyrinjimo
rezultat diegimo praktik klausimai Metmenyse neatskleidiami. Pay-
mtina, kad atkrus Lietuvos nepriklausomyb naujai besikurianiam a-
lies administracins teiss mokslui i inercijos didel tak dar sovietins
okupacijos laikotarpio administracin teiss doktrina (ypa administracins
atsakomybs institutai). Taiau pasikeitusios Lietuvos valstybinio gyvenimo
slygos, naujai sukurta teisin sistema lm nauj alies statym ir teiss
ak, taip pat ir administracins teiss, turin. Didiul administracinio tei-
sinio reguliavimo apimtis, jo ypatinga svarba valstybs ir visuomens raidai
ikl administracins teiss mokslui sunkius udavinius ir j sprendimo
problemas, ypa keiiant io reguliavimo metodus ir utikrinant piliei, vi-
suomens ir valstybs interes apsaug vieojo valdymo srityje. Taigi admi-
nistracinis teisins reguliavimo veiksmingumas ir socialinis naudingumas
gali bti pasiektas tik tiksliai apibrus ir nustaius alyje susidariusius val-
dymo sistemos tikslus (udavinius), kryptis ir ribas, ypa postatymini tei-
ss akt taikymo administracinje praktikoje. Btina juos tiksliai derinti su
pagrindiniais ios teiss akos altiniais (statymais), vykdomosios valdios
kompetencija. Ypa didel reikm piliei ir juridini asmen teisi ap-
saugai turi administracinio proceso normos ir procedros, Lietuvoje sukur-
t ir hierarchikai suderint administracini ir vadinamj kvaziteism si-
stema. Paymtina, kad i teism vaidmen kuriant paangi administra-
cin teis bei tobulinant viej valdym Lietuvoje sunku pervertinti. Tai
rodo Pranczijos, Vokietijos, Didiosios Britanijos bei Jungtini Valstij
teism sukaupta mokslin ir praktin patirtis ir jos moksliniai apibendri-
nimai.
Lietuvos Konstitucinio Teismo praktikoje danai nagrinjamos bylos,
kuriose sprendiami klausimai dl teiss aktuose nustatytos valdios insti-
tucij kompetencijos konstitucingumo. Taigi Konstitucinis Teismas privalo
Bendroji dalis 145
tiksliai atriboti konkreiai institucijai pavestas funkcijas, aikiai nustatyti

kiekvienos valdios institucijos galiojimus, apibrti Konstitucijoje ir sta-
tymuose nustatyt institucijos teisi ir pareig apimt bei valdios instituci-
j sveikos mechanizm206.
Svarbu pabrti ir ypating administracini teism vaidmen Lietuvo-
je. Antai A. Andrukeviius pagrstai pabr, kad Lietuvoje administraci-
nis teismas tampa itin reikmingu administracins teiss krju, ios teiss
sprag ir kitoki netobulum taisytoju. Autoriaus nuomone, mokslui yra
svarbesns ne paios vieojo valdymo organizacijos, bet asmenybs santy-
ki su Lietuvos viej administracija klausimas bei atitinkam lygiagrei
vieajam valdymui kontrols ir administracins justicijos institut funkcio-
navimas207. Kas tiesa, tai tiesa. Taiau, kita vertus, galima teigti, kad abu
nurodyti probleminiai aspektai yra vienodai svarbs, nes, be abejons, j
sklandus organikas suderinimas administracinje praktikoje realiai mini-
mizuot mogaus teisi ir laisvi paeidim skaii, t. y. i esms sustiprin-
t konstitucin vieojo administravimo institut. Taigi Lietuvos administ-
racins teiss mokslo raidai vienodai svarbs abu teoriniai aspektai tiek
vieojo administravimo institucij veikla, tiek realus ir principingas mo-
gaus teisi ir laisvi utikrinimas iose institucijose ir administracinje ju-
risdikcinje gynyboje nustatant veiksming ios gynybos tvark. Juk iuo
laikotarpiu valstybini aparato veikloje grsmingai didjantis biurokratiz-
mas, i esms nekontroliuojama ir vairiais pretekstais dangstoma jo pltra
itin apsunkina bent iek tiek veiksmingesn fundamentinio Lietuvos Res-
publikos Konstitucijos 5 straipsnyje tvirtinto principo gyvendinim (val-
dios staigos tarnauja tik monms).
Beje, Ronaldas Dworkinas visame pasaulyje igarsjusioje knygoje
Rimtas poiris teises paymi, kad teisins institucijos sudaro sistem,
kurios bendras tikslas yra utikrinti kiek manoma auktesn, vidutin i
individ gerovs lyg, platesn ir turiningesn teisingum. io autoriaus
nuomone, pati fundamentikiausia yra savarankika teiss lygyb koncep-
cija, kuri jis vardija kaip teis vienod rpest ir pagarb. Taiau piliei
teiss lygyb gali prietarauti programoms, skirtoms svarbiems ekonomi-
niams ir politiniams tikslams, skaitant socialin politik, siekiani ugdyti
bendrj lygyb. Todl R. Dworkinas teigia, kad pilieiai turi dvi skirtingas
teises. Pirmiausia tai teis vienod kokios nors galimybs arba itekliaus,
206
r., pavyzdiui: E. Jarainas. Valstybs valdios institucij santykiai ir Konstitucinis
Teismas. Vilnius, 2003. P. 272; Sinkeviius V. Konstitucijos aikinimas ir jo ribos // Justitia.
2004. Nr. 3. P. 211.
207
r.: A. Andrukeviius. Administracins teiss principai ir norm ribos. P. 7.
arba atsakomybs natos paskirstym. Antroji teis tai teis bti traktuo-
jamam kaip lygiam (treatment as an equal), t. y. teis ne naudotis vienodu
kokios nors atsakomybs natos arba naudos paskirstymu, bet bti traktuo-
jamam su tokia paia pagarba arba rpesiu, kaip ir bet kuris kitas208. Nra
abejons, kad ios ir kitos autoriaus inomo teiss sociologo idjos yra
vertingos ir krybikai taikytinos pltojant ir tobulinant administracins
teiss moksl bei jurisdikcin ir teism praktik ms alyje.
Dr. E. ileikis, nagrindamas valdymo (administravimo) principin
samprat, taikliai nurodo, kad vyriausybs valdymo aktuose i principo gali
bti teiss norm, kurios nustato statymuose nenumatyt teisin regulia-
vim, nekonkuruoja su statym normomis ir logikai bei sistemikai atitin-
ka Konstitucijos 94 straipsn. Taigi Seimui, Respublikos Prezidentui arba
savivaldybs tarybai vykdant valdym konstitucikai leidiama viskas, kas
numatyta statymuose. Jeigu toks valdingo elgesio modelis statymuose ne-
numatytas, taiau, mstant logikai ir sistemikai, kildinamas i i institu-
cij konstitucins kompetencijos ir numatomos diskrecijos bei tiesiogiai
neprietarauja Konstitucijai, statymams, iimtinei statym leidybos taisyk-
lei, tokia valdymo funkcij samprata platesniame kontekste, be abejons,
galima. Todl autorius pagrstai rao, kad valdymas tai ne tik statym de-
talizavimas, bet ir politikai, ir teisikai savarankikos teiskros procesas.
iuo pagrindu autorius daro ivad, kad svokos valdymas arba admi-
nistravimas yra tinkamesns negu vykdomoji valdia. Kartu jis katego-
rikai teigia, kad, pavyzdiui, demokratinje ir teisinje valstybje netur-
t bti vyriausybs nutarim arba kit valdymo akt, kurie materialiai lai-
kytini statymais209. Taigi ia E. ileikis ikelia visapusikai reikming ne
tik konstitucins, bet ir administracins teiss teisin taikomj, praktin
teiss akt leidybos (primimo) problem. Taiau tenka pripainti, kad i-
samesnis ios problemos teisinis argumentavimas ir atitinkamos konstituci-
ns ir administracins teiss pasienio rajon atitinkam teiss akt
tikslais praktinio taikymo tendencij atskleidimas (pvz., hierarchinio santy-
kio ir galiojimo rib nustatymas, j sveikos derinimas, veiksmingumo di-
dinimas) dar reikalingi ir konkretesni studij bei analizs.
Prof. A. Pumputis, nagrindamas vyriausybs samprat bei model,
pagrstai pabria jos vaidmen valstybs valdios institucij sistemoje, ta-
k visai valstybingumo raidai alyje. Ir tai visikai suprantama, nes vyriau-
syb yra svarbiausia vykdomoji tvarkomoji alies institucija, vykdanti (gy-
208
r.: R. Dworkin. Rimtas poiris teises. Vilnius, 2004. P. 1218; 315338.
209
ileikis E. Alternatyvi konstitucin teis. Vilnius: teisins informacijos centras, 2003. P.
354361, 585587.
Bendroji dalis 147
vendinanti) statymus ir kitus teiss aktus valstybje bei tvarkanti kitus

svarbius alies reikalus. Autorius tiksliai nurodo, kad ioje ypa reikmin-
goje veikloje vyriausybei didel tak turi vadinamosios interes grups,
kurios daro tiesiogin ir netiesiogin poveik vyriausybei bei kitoms institu-
cijoms, tiesiogiai veikdamos (atstovaudamos) vyriausybje, arba atskir
takos grupi nari ryiams su valdios ir valdymo institucijomis ir teismais.
Faktai tokie, kad maiau isivysiusiose demokratikose alyse (ypa poso-
vietinse) i interes grupi veikla, formaliai irint, yra maiau reik-
minga, nes ypa skrupulingai reglamentuojama statymais bei kitais teiss
aktais (sovietins totalitarins valstybs taka). Taiau, pavyzdiui, nepri-
klausomos Lietuvos administracin praktika rodo, kad toki interes gru-
pi siekiai bei taka valstybje, kaip teisingai teigia prof. A. Pumputis, gali
bti labai specifiniai ir savanaudiki210. Todl tikslus teisinis procedrinis
i vadinamj takos grupi veiklos sureguliavimas ir administracinis reg-
lamentavimas yra viena i aktualiausi iuolaikins Lietuvos administraci-
ns teiss ir jos mokslo problem (ypa derinant viej ir privat interesus,
paabojant pavojingai isikerojus vadinamj juodj lobizm valdios ins-
titucijose ir t. t.).
Lietuvai tapus Europos Sjungos nare, i esms keiiasi Lietuvos ad-
ministracins teiss turinys. Todl btina tobulinti ios ypa svarbios teiss
akos teorinius pagrindus, juos pritaikyti naujiems laiko reikalavimams,
naujovikai ir iuolaikikai sprsti problemas, susijusias su naujos teisins
bazs krimu, naujais principais ir udaviniais. Antai atsivelgiant Euro-
pos ministr 2003 m. gruodio 1 d. Romoje patvirtint Bendradarbiavimo
vieojo administravimo srityje vidutins trukms 20042005 m. program
Lietuvos vieojo administravimo pltros iki 2010 met strategijoje planuo-
jama ypa daug dmesio skirti geresniam valdymui (Better Regulation),
mogikj itekli valdymui (Human Resource Management), naujovms
teikiant viesias paslaugas (Innovative Public Services) ir elektroninei val-
diai (e-Government)211. Vyriausyb planuoja, kad ios strategijos gyvendi-
nimas pads tvirtinti permimu ir tstinumu grindiam alies socialins ir
ekonomins raidos politik, modernizuoti ir racionalizuoti valstybs ir sa-
vivaldybs institucij bei staig struktr, planavimo, organizavimo ir ko-
ordinavimo ryius, tvirtinti patikim veiklos kontrols ir vidaus audito si-
stem bei utikrinti optimal galiojim, kompetencijos ir atsakomybs pa-
skirstym centriniu, teritoriniu ir vietos savivaldos lygiais. Be to, tikimasi,
kad tobuls vieojo administravimo sprendim dl asmen, kurie kreipiasi
210
r.: Lietuvos konstitucin teis. Vilnius: LTU, 2002. P. 752755.
211
valstybs ir savivaldybi institucijas bei staigas, primimo procedros, bus

siekiama paprasiau teisikai reglamentuoti versl, sukurti profesionali,
stabili valstybs tarnyb, gebani tinkamai atlikti savo funkcijas Lietuvai
tapus Europos Sjungos valstybe nare ir utikrinti ger viej paslaug
kokyb. Strategijoje taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos vieojo
administravimo statyme212 nereglamentuota vieojo administravimo insti-
tucijos vidaus administravimo struktra, todl susidaro slygos formuotis
neracionalioms vieojo administravimo institucij vidaus administravimo
struktroms. Maa to, tokiomis slygomis keblu planuoti, organizuoti ir u-
tikrinti vykdymo kontrol, atsiranda galimyb nepagrstai didinti vieojo
administravimo institucij padalini skaii ir kartu valdymo ilaidas. I
esms tobulintinos ir administracins procedros, nes j taikymo praktika
rodo, kad jos toli grau neutikrina moni galimybs ginti savo teises ir
teistus interesus. Taigi iuo metu administracins teiss mokslinink k-
rybins pastangos turi bti sutelktos naujiems sudtingiems ir aktualiems
udaviniams sprsti, ypa tobulinant vis Lietuvos vieojo administravimo
sistem, atskir valdymo institucij veikl, j racionaliai dekoncentruojant
ir decentralizuojant, toliau gerinant valstybs tarnyb. Kuriant naujus alies
administracins teiss sistemos pagrindus btina atskleisti vieojo admi-
nistravimo (valdymo) turin, valstybin valdymo struktr (ypa reguliuo-
jant moni kin veikl, statybos prieir, architektr, valstybs institu-
cij finansin veikl saugant socialines, politines ir asmenines piliei tei-
ses ir laisves, moni, staig ir organizacij teises ir teistus interesus), tai-
gi sukurti nauj veiksmingos administracins-apsaugins teisini santyki
sistemos krimo mokslinius pagrindus. Lietuvos administracins teiss
mokslo pltros perspektyvos turi bti siejamos su jo teorini pagrind to-
bulinimu, aktuali svok suvienodinimu, atskir jo institut pagrindimu,
administracini teiss norm kodifikavimu ir sisteminimu. Dar viena kita
svarbi i tyrinjim kryptis valstybinio valdymo princip ir funkcij to-
bulinimas rinkos ekonomikoje, valstybs kontrols santyki, vykdomosios
valdios institucij veiklos, administracini legalizavimo procedr, admi-
nistracini reim tobulinimas ir kt. Praktika rodo, kad teismins vykdo-
mosios valdios institucij veiklos kontrol yra veiksmingas teisins valsty-
bs stiprinimo rankis.
Paprastai moksliniai tyrinjimai administracinje teisje gyvendinami
monografijose, straipsniuose, metodinse priemonse idstant autori
nuomones, koncepcijas, pasilymus dl statym tobulinimo ir j taikymo
praktikos. Administracins teiss specialistai ia tyrinja, aikina ir komen-
212
Bendroji dalis 149
tuoja vairius administracins realybs procesus (dsningumus, tendencijas,

svokas, kategorijas ir institutus). Tuo tikslu mokslininkai naudoja vairias
metodologines surinkt ini apdorojimo priemones remdamiesi administ-
racins teiss mokslo dalyko, sistemos ir metodologijos tyrinjim rezulta-
tais, specifiniais terminais, istorija bei sukaupta vertinga paintiniu poi-
riu bibliografija. Tyrinjant veikiani (galiojani) administracin teis
ypa svarbu kruopiai nagrinti jos normas, kategorijas ir i norm tai-
kymo Lietuvoje praktik bei realias socialines pasekmes. Toki mokslini
paiek rezultatas patikimas konkrei administracinio reguliavimo for-
mos reikaling visuomenini santyki nustatymas.
Lietuvos administracini statym leidybos praktikoje vyrauja tenden-
cija atskirus administracins teiss institutus (pvz., administracini teiss
paeidim, valstybs tarnybos statymus), turinius didel reikm valstybi-
niame reguliavime, skirstyti atskiras administracins teiss dalis (skiltis).
Kartais toks intensyvus, drastikas ir netolygus administracins teiss insti-
tut autonomizavimas iderina paangi ir nuosekli administracins teiss
koncepcij.
Lietuvos administracins teiss kurso pirmojoje dalyje (knygoje) ai-
kinamos pagrindins administracins teiss svokos ir kategorijos (valdy-
mas, vieasis valdymas, valstybinis valdymas, vieasis administravimas, val-
dymo institucijos), nagrinjama administracins teiss subjekt (valdymo
institucij, valstybs tarnautoj, piliei, juridini asmen) teisin padtis,
vieojo valdymo formos ir metodai, teistumo utikrinimo bdai ir t. t. Be
to, kurse analizuojami svarbiausi galiojantys administracins teiss aktai
(normos), remiamasi j gyvendinimo praktika, administracins teiss, kit
teiss ak teoretik ir specialist darbais. Gvildenamos ir kitos temos:
kertiniai (pamatiniai) administracins teiss principai, iplaukiantys i kla-
sikins administracins teiss tradicij, analizuojami probleminiai admi-
nistracins teiss institut klausimai. Konkreti informacija pateikiama lygi-
namuoju aspektu, ypa nuvieiant pagrindini Europos Sjungos ali
administracins teiss slyio takus su Lietuvos administracine teise213.
Atkrus Lietuvos nepriklausomyb, administracin teis pertvarkoma
iki ios dienos, nes i esms pasikeit visa ios pagrindins teiss akos si-
stema, sukurtas naujas, svarbus teisins valstybs administracins justicijos
institutas administracinis teismas. Dabar administracija kontroliuojama
atstovaujamosios valdios, specializuot teism ir auktesni vykdomosios
213
Studijuojant ias problemas ypa verting idj bei inovacini kriterij pateik prof. A.
Vaivila (r. fundamentin io mokslininko darb Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje.
Vilnius: Litimo, 2000).
tvarkomosios valdios institucij. Taiau Lietuvos administracins justicijos

pagrind sudaro teismin kontrol, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos
111 straipsnis numato, kad administracinms byloms nagrinti gali bti
steigtas specializuotas teismas. Tai ir buvo atlikta alyje sukrus apygard
administracini teism sistem ir Lietuvos Vyriausij Administracin Tei-
sm214. Bet duomenys rodo, kad vadinamuosiuose bendrosios kompetenci-
jos teismuose daugja inagrint administracini gin. Todl administra-
cins teiss mokslininkai turt nuosekliau itirti i tendencij bei pareng-
ti programas, kit metodin mediag, btin teisj specializacijai tobu-
linti ir j profesinei kvalifikacijai kelti.
Faktai rodo, kad Lietuvos administracins teiss moksle palyginti ma-
ai tyrintas io mokslo dalyko klausimas, ios svokos samprata bei tiksli
iorini rib nustatymo problema, ypa turint galvoje aplinkyb, kad pasta-
rj deimtmet danai vartojamos svokos administracija, vykdomoji
valdia, apskrities virininkas, prezidentin valdia. Kita vertus, aud-
ringa rinkos ekonomikos pltra apribojo administracinio teisinio regulia-
vimo areal (ypa ekonomikoje, alies kyje, valstybs socialinje kultri-
nje srityje ir kitur). Taigi atkrus Lietuvos nepriklausomyb ie ir kiti po-
kyiai laipsnikai (adekvaiai) keit ir administracins teiss mokslo ribas.
Kadangi administracin teis apima daugyb valstybinio valdymo teiss ak-
t (norm), is fenomenas turi takos ir privaioms monms, ypa nusta-
tant j teisinius reimus, tvarkant moni informacini tarnyb veikl, j
ratvedyb ir pan. Todl labai svarbu, kad administracins teiss moksli-
ninkai, kiti specialistai laiku pastebt ir itirt iuos pokyius bei pateikt
konstruktyvi pasilym dl atitinkamos teisins bazs tobulinimo.
Reikia pripainti, kad svarbiausia io dalyko sudedamoji dalis yra
administracins teiss normos (galiojanti administracin teis). Taiau ad-
ministracins teiss mokslo dalyko samprata bus neisami, jeigu ji nebus
papildyta administracini teiss kategorij ir administracini teiss norm
taikymo praktikoje tyrimais. Ypa svarbs moksliniai tyrinjimai teisini
santyki subjekt klausimu, taip pat juridiniai faktai, vertikals ir horizon-
tals, materialiniai ir procesiniai, vidinio ir vieojo administravimo santy-
kiai, ndienos valstybinio valdymo aspektai, valdymo institucij vykdomoji
tvarkomoji veikla taikant teiss aktus, i veikl glaudiai siejant su sociali-
ne praktika, siekiant veiksmingai tobulinti teiss normas. Administracins
teiss mokslo dalykas glaudiai susijs ir su administracinio teisinio regu-
liavimo praktika (ypa valstybinio vieojo valdymo srityje).
214
Bendroji dalis 151
Didiul ir mokslins mediagos, ir informacijos apimtis veria moks-

lininkus kurti naujas idjas, koncepcijas, doktrinas, mokslinius praktinius
komentarus bei rekomendacijas rengiant naujus ir tobulinant galiojanius
teiss aktus. Taiau i sunki intelektin veikla turi bti atliekama kruop-
iai atrenkant, sisteminant ir skirstant atitinkamus faktus. iuose sudtin-
guose mokslinio painimo procesuose Lietuvos administracins teiss si-
stema glaudiai (organikai) persipina su administracins teiss mokslu,
vadyba, sociologija, ekonomikos doktrinomis. ios bazs pagrindu turi bti
rengiamos kokybikos metodins didaktins priemons, vadovliai ir mo-
nografijos, moksliniai praktiniai straipsniai. Dl to administracins teiss
mokslo sistema yra platesnis nei administracins teiss sistema reikinys,
nes jis, kaip matome, susideda i specifinio dalyko, mokslins tiriamosios
dalies, atitinkamos sistemos, metodologijos ir netgi atitinkamo mokslo isto-
rijos studij. Ir, kaip rodo praktika, administracins teiss mokslas privalo
greitai reaguoti socialinius pokyius, naujas visuomens ir moni reik-
mes. Vadinasi, i sistema suvienija akinius, institucinius, funkcinius ir pro-
cesinius aspektus bendr darni ini apie Lietuvos administracin teis
visum. inios apie administracin teis gali bti suskirstytos ias dalis:
dogmatin, valdymo teiss, policijos teises, administracinio proceso bei jus-
ticijos.
Auktosiose teiss mokyklose teisins inios pateikiamos ypa plaiai.
Ir, be abejo, daug dmesio skiriama administracinei teisei, daraniai di-
diausi tak visuomens socialiniams pokyiams, valstybs teikiam so-
cialini paslaug pltrai, socialins demokratijos proces stiprinimui, mo-
ni aktyvumo ir takos valstybs gyvenime tvirtinimui.
Administracins teiss ini pagrindus privalo gerai valdyti kiekvie-
nas pilietis, o apie kvalifikuotus teisininkus, ekonomistus, politikus, valdi-
ninkus ir kalbti neverta. Paprastai administracins teiss vadovlyje pa-
teiktos inios iplaukia i administracins teiss praktikos ir mokslo pa-
grind bei aktualij. Todl ios knygos autoriai udavin siekia isprsti
mintas inias pateikdami skaitytojui kuo aikiau. Taiau vadovlyje ids-
tyta teisin informacija turi atitikti didaktikos taisykles ir mokymo progra-
mas. Taigi istudijavs administracins teiss ini pagrindus studentas la-
bai ipleia savo akirat ir gytas inias gali tinkamai taikyti praktikoje.
Kiekvienas mogus, ypa teisininkas, kaip rodo faktai, su administracine
teise susiduria kiekvien dien, nepriklausomai nuo jo specializacijos. Taigi
su visuomens ir valstybs socialiuoju gyvenimu susijusi teiss akt inten-
syvi kaita veria teisinink gerai orientuotis j erdvje, tiksliai ir teisingai
juos taikyti profesinje praktikoje.
Teisininkui keliant profesin meistrikum, pleiant savo akirat ir

erudicij btina studijuoti unifikuot Europos Sjungos administracin tei-
s, ypa derinant su ja Lietuvos nacionalins teiss aktus. Atsivelgiant
didiul Pranczijos administracins teiss tak kitoms pasaulio alims ir
j administracins teiss evoliucijai btina susipainti su ios alies admi-
nistracins teiss pagrindais ir principais. Antai vokiei administracins
teiss klasikas Otto Mayeris pirmiausia ileido knyg apie Pranczijos ad-
ministracin teis ir tik vliau pasaulyje pripaint monografij Deutsches
Verwaltung, kurioje pasinaudojo Pranczijos administracins teiss mode-
liu kurdamas vokiei administracins teiss doktrin215.
Prof. Jurgenas Schwarzeas pagrstai rao, kad Europos Sjungoje
bendro reguliavimo poreikis bei bendrum ir skirtum tyrinjimas Euro-
pos teiss sistemose yra trokimas gauti ne tik teorini, bet ir praktini i-
ni216. Du imtus met skaiiuojanti Pranczijos administracins teiss is-
torija rodo, kad iai aliai bdinga stipri centralizacija administracini insti-
tucij organizacijoje ir veikloje. ios institucijos objektyviai gyvendina po-
litinius valstybins valdios sprendimus, kurie skatino spari socialin
ekonomin raid bei paang politiniame valstybs gyvenime. Svarb
vaidmen tobulinant Pranczijos administracin teis suvaidino mokslinin-
kai G. Brebanas, . Vedelis ir kt. J darbai populiars ir tarp Lietuvos ad-
ministracins teiss tyrintoj.
1.5.1. Administracins teiss mokslas

Lietuvoje 19181940 m.
ymus Lietuvos istorikas K. voba knygoje Seimin ir prezidentin

Lietuva pagrstai nurodo, kad per istorikai trump 20 met laikotarp
Lietuvai pavyko sukurti kvalifikuot, efektyv ir maai korupcijos paliest
valstybs administracin aparat, kuris turjo didel tak labai spariai a-
lies socialinei, kinei ir kultrinei paangai. Taiau i paanga vargu ar b-
t manoma be pirmosios Lietuvos auktosios mokyklos - universiteto,
steigto 1922 m. vasario 16 d. Kaune, veiklos (Lietuvai ypa reikminga
proga 1930 m., kai Vytauto Didiojo 500-j metini proga Vyriausyb
birelio 7 d. aktu Universitetui suteik Vytauto Didiojo universiteto
vard). io universiteto Teisi fakultete veik administracins teiss kated-
ra, kuriai vadovavo ord. prof. V. Birika. Ypa dideli nuopelnai pltojant
215
Schwarze J. European Administrative Law. Luxemburg, 1992. P. 4.
216
Ten pat. P. 5.
Bendroji dalis 153
administracins teiss moksl priklauso ymiam teisininkui, Lietuvos

mokslo ir visuomens veikjui M. Romeriui (18801945). is universalus,
plaios erudicijos mokslininkas tris kartus buvo irinktas Vytauto Didiojo
universiteto rektoriumi (19271928, 19331936 ir 19361939), darbavosi
advokatroje (buvo prisiekusiojo advokato Tado Vrublevskio padjjas).
1920 m. paskirtas Kauno apygardos teismo, o kiek vliau (nuo 1921 m. bir-
elio) Vyriausiojo Tribunolo teisju. 1928 m. krus Valstybs Taryb
Respublikos Prezidentas M. Romer paskyr jos nariu. 1922 m. raytoje au-
tobiografijoje is enciklopedinio proto teisininkas ra, kad stojs Kroku-
vos Jogailos universitet, kuriame vien semestr studijavo istorij, troko
ne tiek gryno istorijos mokslo kiek istoriniai-socialinio mokslo, kuris ank-
tai riasi ir papildo teisi moksl, nes tarp istoriniai-socialinio ir teisi
mokslo yra madaug toks santykis, kaip tarp esms ir formos. Teisi fa-
kultete pradta leisti Teisi fakulteto darb serija. ios serijos deimtyje
tom 19241939 m. buvo ispausdintos 42 autori knygos, tarp kuri ke-
lios solidios M. Romerio studijos217. Pastarojoje knygoje autorius ikl
administracinio teismo, gyvendinanio Lietuvoje valstybinio valdymo srity-
je teistum ir nepriklausanio nuo vyriausybs ir apsaugoto nuo vairi
tak, idj. Remdamasis teism praktika M. Romeris pranaikai ra,
kaip pavojinga ir nerimta yra pasitikti mums valdanij ir politini par-
tij nusistatymu gerbti teism be teisini formali ios pagarbos garantij.
Vis dlto autorius sil kurti special administracin teism, o ne admi-
nistracin bendros kompetencijos teismo skyri.
M. Romerio idjas apie administracin teism i esms palaik ymus
teisininkas Konstantinas Rakauskas (19051972) straipsnyje Lietuvos
administracinio teismo pradai218. Bet to meto Lietuvos Vyriausyb nepri-
tar plaios kompetencijos administracinio teismo krimui. Teisingumo
ministras pareik, kad bt rizikinga vesti toki administracini teism
sistem, nes ta sistema turi pltotis ir gyti savo slygas ir savo gyvenim
atitinkani form. Autoriaus nuomone, sutelkti viename teisme visus gin-
us dl administracini akt teistumo yra tikslingiau negu iuos ginus i-
blakyti po skirtingas teisines staigas, nes pastaruoju atveju yra pavojus,
kad tos paias statymo nuostatos bus vienaip aikinamos vieno teismo ir
kitaip kito. Taigi, pasak K. Rakausko, pilieiams daugiau naudos, kai
administraciniai aktai yra svarstomi ne bendrj (t. y. bendrosios kompe-
tencijos) teism, o specialaus administracinio teismo, nes is teismas ino,
217
Rmeris M. Reprezentacija ir mandatai. Kaunas, 1926. P. 312; Rmeris M. Administ-
racinis teismas. Kaunas, 1928. P. 359.
218
Teis. 1937. Nr. 37. P. 5565.
kurie administracijos veiksmai yra esminiai ir kaip juos galima naikinti arba
reformuoti nepaeidiant ar nesustabdant administracijos darbo. Nors Lie-
tuvos Vyriausyb administracinio teismo sukrim vertino nepalankiai
manydama, kad is teismas gali bti veiksmingu opozicini, politini jg
teisiniu rankiu. Todl teisus prof. M. Maksimaitis teigdamas, kad tarpuka-
rio Lietuvoje administracijos institucij ir valdinink veiklos teistumo
problemos isprsti iki galo nepavyko, nors bta konstruktyvi pastang j
isprsti219.
Tyrindami atkurtos Lietuvos valstybs teis (19181940), teiss isto-
rikai V. Andriulis ir M. Maksimaitis rao, kad administracin teis Lietuvo-
je buvo menkai ipltota220, nes dalis administracins teiss akt, neprieta-
raujani Lietuvos Konstitucijai, buvo paimta i carins Rusijos teiss. Lie-
tuvoje naujai sukurti administraciniai teiss aktai buvo leidiami valstybs
tarnybos, policijos, savivaldybi, muitini, veterinarijos staig ir kit insti-
tucij veiklai reglamentuoti221.
Taiau moksliniuose tyrinjimuose apie aktualius valstybs administ-
ravimo aspektus tuo laikotarpiu buvo paskelbta nemaai publikacij
(straipsni, publikacij, monografij, kit leidini).
Antai prof. A. Janulaiio redaguojamuose Kauno universiteto Teisi
fakulteto darbuose 1928 m. ileista M. Romerio knyga Administracinis
teismas, dr. P. V. Raulinaitis ileido monografij Administracijos princi-
pai (Kaunas, 1926. P. 104), S. akeviius paskait konspekt Administ-
racin teis (Kaunas, 1939. P. 160), 1937 m. Teisi fakultete buvo apro-
buota disertacija Administracijos atsakomyb u padarytus nuostolius
valdomiesiems. Taip pat ileista nemaai vadovli, skirt policijos veik-
lai222.
219
r.: M. Maksimaitis. Administracijos veiksm teistumo problema tarpukario Lietuvo-
je. mogaus teisi apsaugos mechanizmas. 1997 m. gegus 14 d. konferencijos mediaga.
Vilnius: Lietuvos mogaus teisi centras. P. 3948.
220
r.: Lietuvos teiss istorija. Vilnius: LTU, 2002. P. 369.
221
r., pavyzdiui: Policijos kalendorius. Kaunas, 1931. Vytauto Didiojo universitetas; Pi-
liei apsaugos departamento aplinkrai rinkinys. 1918 m. vasario 16 d.1931 m. gegus 31
d. Kaunas, 1931; Vidaus reikal ministerijos administracijos departamento aplinkraiai. 1938
m. gegus mn. 10 d. Kaunas, 1938; Alseika V. Film prieira Lietuvoje. Kaunas: Vytauto
Didiojo universiteto Teisi fakulteto leidinys, 1938. Mediko-sanitarini statym, veikiani
Lietuvoje, rinkinys. Surinko ir ileido d-ras med. pulk. K. Oelis. Kaunas: Vytauto Didiojo
universitetas, 1930; Susisiekimo priemoni tikrinimo ir registracijos nuostatai. Kaunas, 1936;
Plaukymo ir plukdymo vidaus vandens keliais statymas ir taisykls. Keli valdybos leidinys.
Kaunas, 1940; Kauno miesto savivaldybs nuo 1918 m. iki 1936 m. rugsjo 1 d. ileisti veikian-
tieji privalomieji sakymai ir nutarimai. Kaunas, 1936; Pato valdyba. Pato taisykls. Kaunas,
1931. ir t. t.
222
Misiureviius P. Policijos tarnyba. Kaunas, 1925. P. 194; Jakobas A. Policijos teiss va-
Bendroji dalis 155
Reikming vaidmen sisteminant administracins teiss aktus suvai-

dino Vytauto Didiojo universiteto ekstraordinarinio profesoriaus K. al-
kauskio sudarytos Lietuvos novelos (Kaunas, 1935. P. 813), J. Robinzono
Lietuvos statym raidynas (Kaunas, 1933. P. 166) bei Lietuvos staty-
mai (Kaunas, 1940. P. 123), Teiss redaktoriaus, ymaus teisininko ad-
vokato J. Bylos Valstybs Tarybos nuomons teiss klausimais (Kaunas,
1937. P. 190) ir kita. Valstybs Taryba reng nauj statym projektus, ko-
difikavo galiojanius teiss aktus, taip pat pareikdavo nuomon dl vyk-
domosios valdios institucij priimt sakym ir taisykli suderinamumo su
statymais. Veikdama kaip aukiausia valstybs kodifikavimo staiga, Vals-
tybs Taryba dl prietaraujani statymams administracini akt savo
pastabas pareikdavo Ministeri Kabinetui arba atitinkamam ministrui.
Taigi ios institucijos veikla buvo labai reikminga alinant pasenusius tei-
ss aktus bei derinant priimtus administracinius aktus su naujais socialins
ir valstybins tvarkos reikalavimais. Todl Valstybs Tarybos sukaupta
praktika buvo ypa vertinga ne tik alies vieojo administravimo instituci-
joms, bet ir teiss mokslininkams dstant administracin teis, tyrinjant
administracin praktik (tikrov), administracins teiss normas ir institu-
tus, apskritai raidos tendencijas, formuojant naujas idjas ir doktrinas. Pa-
sak J. Bylos, ios institucijos svarba tuo metu padidjo dl numatomo suda-
ryti administracinio teismo.
Prie Lietuvos teiss, taip pat ir administracins teiss mokslo pltros
daug prisidjo Lietuvos teisinink draugija (19201940), kurios veikloje ak-
tyviai dalyvavo ir teiss praktikai, ir mokslininkai. Draugija reguliariai leido
urnal Teis. I viso ileido 52 numerius ir priedus Vyriausiojo Tribu-
nolo praktik (nuo 1933 m.). Per laikotarp buvo paskelbta apie 1 500
Vyriausiojo Tribunolo sprendim baudiamosiose kasacinse bylose, 2800
sprendim civilinse bylose ir per 450 visuotinio susirinkimo nutarim223.
Draugija taip pat leido Teisinink kalendori (19261940), kuriame
spausdino aktuali mediag vairiausiais administraciniais, organizaci-
dovlis. Kaunas, 1933. P. 343; ebedevas V. Mokslin policija. Kaunas, 1925. P. 236; Basevi-
ius J. Sien apsaugos taktika. irvintos, 1930. P. 218; kininko advokatas. ems kio rm
leidinys. Kaunas, 1935. P. 273318.
223
r.: V. Andriulis. Lietuvos valstybs teisins sistemos formavimo (1918.II.16
1940.VI.15) bruoai. Lietuvos valstybs teiss aktai (1918.II.161940.VI.15). Vilnius, 1996. P.
2628. Btina pabrti, kad Vytauto Didiojo universiteto Teisi fakulteto ord. prof. Vaclovas
Birika pareng 19311932 m. administracins teiss program, susidedani i 43 tem
(Administracins teiss teorij vystymasis. Valstybs vidaus valdymo vystymasis ir jo taka
administracinei teisei. Bendros ilygos pilietybei pripainti. Administracinio rajonavimo svo-
ka ir sistemos ir kt. r.: Teisi fakulteto programos. 19311932 m. / Red. ord. prof. A. Janu-
laitis. Kaunas, 1931).
niais, procedriniais ir kitais klausimais. Be to, Lietuvoje nuo 1925 m. buvo

leidiamas Policijos kalendorius, kuriame buvo publikuojami vairs si-
stematizuoti administraciniai aktai, j pakeitimai ir papildymai. Daug svar-
bios administracins teisins informacijos skaitytojui pateikdavo ir Savival-
dybs departamento urnalas Savivaldyb (19231940), ir Piliei apsau-
gos departamento leidinys Policija (19241940). Oficialiame io urnale
skyriuje buvo skelbiami alies valdymui skirti vairs hierarchinio lygmens
teiss aktai ir iaikinimai (komentarai). neoficial skyri redakcija skyr
administracini baud skyrimo praktikai, policijos organizacijos aktuali-
joms, teorins minties pltotei ir kt.
Verta paymti, kad 1935 m. pagal prof. Vaclovo Birikos parengt
program rankraio teismis buvo ileistas Administracins teiss kons-
pektas. Tai kuklus, bet bene pirmasis Lietuvos teiss istorijoje susistemin-
tas Lietuvos ir kai kuri usienio ali administracins teiss kursas (jo ap-
imtis 48 rotaprintu padauginti puslapiai), atsakantis 43 egzamin biliet
klausimus. ia pagrstai paymima, kad administracins teiss reguliuoja-
mos sritys priklauso nuo valstybs udavini ir jos veikimo turinio. Ad-
ministracin teis tiria valstybs valdymo organizacij ir jos santyk tarp
valstybs ir piliei. Leidinyje taip pat raoma, kad per valstybs form i-
silieja moni reikalavimai, kurie tampa valstybs udaviniais, tai: dvasios,
fiziniai ir ekonominiai... tuos tikslus vykdo valstybs organai... ir ia susida-
r valstybs ir piliei tarpusavio vykdymo santykiai, valdymo formos, ku-
rias nagrinja administracijos teis, kuri gauna socials administracins
teiss vard (kalba netaisyta A. D.) Leidinyje taip pat pabriama, kad
administracins teiss, kaip juridins disciplinos, udavinys yra grynai juri-
dikai dogmatinis nagrinjimas t savitarpio moni santyki valstybje,
kur jie susiduria su valstybiniu valdymu, kaip vieosios tarnybos funkcija,
neatmetant istorinio ir socialinio motyvo, nes reikalingas ir statymo kilimo
aikinimas224.
Nagrindamas Lietuvos vidaus valdymo organ sutvarkym ir savi-
valdybi raid alyje, autorius motyvuotai rao: Vyrauja bendras princi-
pas, kad visi valstybje ikil vidaus valdymo klausimai negali bti vienos
centrins valdios iriti ir aprpinti, kad tenka tam tikr darbo srit uleisti
ir vietos valdymo organams225. Apskrities savivaldyb sudar apskrities
valsiai ir jos antraeiliai miestai, o apskrities savivaldybs organai susidjo
i apskrities tarybos ir apskrities valdybos. Valsiai arba antraeiliai miestai,
224
r.: Administracins teiss konspektas pagal prof. Birikos program. 1935 m. (rank-
raio teismis). P. 13.
225
r.: Ten pat. P. 13.
Bendroji dalis 157
turintys per 10 000 gyventoj, rinkdavo apskrities taryb po du atstovus.

Apskrities taryb sudar valsi ir antraeili miest atstovai, valsi virai-
iai ir antraeili miest burmistrai. i taryba buvo renkama trejiems me-
tams. I savo tarpo vieneriems metams ji rinkdavo pirmininkus ir jo pava-
duotoj. Be to, apskrities taryba priimdavo vadinamosios apskrities savi-
valdybs biudet ir tvirtindavo jo apskait, priirdavo apskrities valdy-
bos darb, nustatydavo apskrities valdybos nari atlyginimus, kit tarnau-
toj etatus ir atlyginim. Praleids be pateisinamos prieasties tris pos-
dius Tarybos narys galjo bti paalintas i jos. Apskrities valdyb sudar
pirmininkas ir du nariai (pirmininkas vykd apskrities virininko pareigas).
Apskrities taryba iuos pareignus rinkdavo septyneriems metams.
Lietuvos miestai, kurie turjo savivaldybs teises, buvo skirstomi
pirmaeilius ir antraeilius. Pirmaeiliai miestai buvo Alytus, Birai, Kaunas,
Kdainiai, Marijampol, Panevys, iauliai, Teliai, Vilkavikis, Ukmerg
jie nedalyvaudavo apskrities savivaldybs veikloje. Antraeiliai miestai,
prieingai ioje veikloje dalyvaudavo. Miesto tarybos nari skaiius buvo
nustatomas taip: miestams, turintiems iki 5 000 gyventoj, 9 nariai, 10
000 gyventoj 12 nari, per 80 000 gyventoj 35 nariai ir t. t. Teiss ak-
tai nustat miesto tarybos funkcijas (udavinius), administracines proced-
ras, jos ir burmistro rinkimo tvark.
Vykdomosios valdios funkcijas vykd Vyriausyb, kuri sudar Res-
publikos Prezidentas ir Ministr Kabinetas. Prezidento teiss buvo nustaty-
tos Konstitucijos (kviesti Ministr Pirminink, skirti ir atleisti valstybs
kontrolieri ir kitus valdininkus, vesti iimtin (ypatingj) padt, utik-
rinti konstitucines piliei teisi garantijas, peticijos teis Seim, vadovau-
ti ginkluotosioms pajgoms ir t. t.).
Centrins valstybins valdios organas buvo Ministr Kabinetas. Jis
gyvendindavo statymus, vykd vidaus ir usienio politik, saugojo alies
teritorijos nelieiamyb ir vidaus tvark, reng ir pristatydavo Seimui tvir-
tinti statym projektus. Taiau bendro statymo Ministr Kabineto ir at-
skir ministerij kompetencijai nustatyti nebuvo. Taigi Lietuvoje veik a-
tuonios ministerijos: Krato apsaugos, Vidaus reikal, Finans, ems
kio, Susisiekimo, Teisingumo, vietimo, Usienio. J darb priirjo
valstybs kontrolierius226. is kontrolierius priirjo valstybs pajamas, i-
laidas, turt, skolas ir atskaitomyb siekdamas, kad valstybs finans ir
kio srityse vykdomasis ir tvarkomasis darbas bt vykdomas teistai. Ga-
lima teigti, kad administracin alies vyriausybs veikla buvo veiksminga.
226
Smulkiau apie i centrini valstybs institucij administracin struktr ir funkcijas
r.: Valstybs statistikos kalendorius. F. M. Centralinis statistikos biuras, 1937. P. 2755.
Antai nors Lietuvoje ems kis buvo labiau ipltotas negu pramon, i
kio aka buvo spariai vystoma (pvz., 1927 m. alyje buvo 5 437 pramons
mons, o 1939 m. jau 16 131). Per deimt met pradios mokyklose dau-
giau kaip du kartus padidjo mokini skaiius, padaugjo valstybs ir savi-
valdybi mokykl ilaikymo ilaidos, buvo spariai statomos gimnazijos.
1935 m. tik pradios mokykl reikalams buvo ileista 24 mln. lit. Be to,
Vyriausyb steig net 7 naujas auktsias mokyklas (Pedagogin ir Preky-
bos institutus Klaipdoje, Veterinarijos akademij Kaune ir t. t.), planingai
vykdyta ir nauja mokykl reforma. Buvo spariai vykdoma ems reforma.
Pavyzdiui, 1936 m. idalinta apie 500 000 ha ems, kuri buvo suteikta 38
072 naujakuriams, nuosavybn gavusiems 355 889 ha. Be to, Vyriausyb
aktyviai rm pramon valstybs investicijos ia padidjo nuo 30 mln. lit
1926 m. iki 245 mln. 1935 m. Rpestingai buvo tvarkomi alies keliai, pato
staigos, Klaipdos uostas. Pagaliau didiul paanga padaryta ir socialins
globos srityje. Todl labai krito gyventoj metinio mirtingumo penkmei
vidurkiai (nuo 17,1 proc. 19201924 m. iki 12,6 proc. 1940 m.), inyko
emigracija. Labai pagerjo gyventoj sveikatos prieira (1926 m. alyje
buvo tik 465 gydytojai vienas gydytojas 4489 gyventojams, o 1937 m. 876
gydytojai vienas gydytojas jau 2292 gyventojams). Lov ligoninse 1927
m. buvo 2292, o 1940 m. apie 5000. 1931 m. visoje Lietuvoje veik ligoni
kasos, kurioms priklaus 108 000 nari227.
Prof. V. Birika nurodo, kad socialinis draudimas pirmiausia atsira-
do Vokietijoje dar XIX a. (1888 m.), o vliau vokiei draudimo staig or-
ganizacija pasek Austrija, Vengrija, Danija, Pranczija, Italija ir kitos Eu-
ropos valstybs. Lietuvoje ligoni kasos steigtos 1926 m. statymu, o j
veikla buvo reglamentuojama 1934 m. sausio 23 d. statymu. ias kasas
steigdavo Vyriausioji socialinio draudimo valdyba. Privaloma tvarka buvo
draudiami visi asmenys, pasamdyti dirbti valstybei, savivaldybms ir priva-
ioms staigoms. Kasa buvo juridinis asmuo, o kasos valdytojas turjo kasos
valdybos ir tarybos teises ir pareigas.
Administracins teiss konspekte taip pat glaustai idstyta mediaga
apie valstybs ekonomini santyki tvarkym, ems tvarkym (valdym),
ems reform, spaudos tvarkym, odio ir spaudos laisv, visuomenines
organizacijas (asociacijas, draugijas), jos udavinius ir vykdom prieir,
valdymo administracinius aktus, centrinius ir vietos valdymo organus,
valstybin tarnyb, reim ir garantijas, administracinius ir jurisdikcinius
aktus, administracinius reglamentus, individualius administracinius aktus,
227
r.: Valstybs statistikos kalendorius. F. M. Centralinis statistikos biuras, 1937. P. 58
69; voba J. Seimin ir prezidentin Lietuva. Vilnius, 1992. P. 251272.
Bendroji dalis 159
dekretus ir kita svarbi informacija. Be abejons, ie klausimai turi didel

paintin istorin reikm tiriant ndienos Lietuvos administracins teiss
itakas. Paymtina, kad nurodyti duomenys buvo aiks ir prieinami mo-
nms. Daugelis konspekte idstyt teigini ir administracini doktrin tu-
ri iliekamj reikm ir ndienos Lietuvos moderniosios administracins
teiss tobulinimui ir krybai228.
Taigi 19181940 m. Lietuvos administracins teiss mokslininkai ir
praktikai paskelb daug monografij, straipsni, komentar ir kitos me-
diagos administracins teiss teorijos ir praktikos klausimais, aktyviai tyri-
njo ios ypa svarbios sukonkretinanios konstitucines nuostatas teiss
akos institutus ir principus. ie darbai skatino socialin, ekonomin alies
paang ir spariai kylani moni gerov. Taigi buvo siekiama apsaugoti
asmen nuo pavergimo kiui, taip pat apsaugoti ir pat k nuo palaidos,
savavalikos, tik grobuoniko pelno geidimo skatinamos privaios iniciaty-
vos, apsaugoti ir pai iniciatyv nuo pavergimo valstybs biurokratiniam
etatizmui229.
1.6. Administracins teiss, kaip savarankikos teiss

akos, genez. Pasaulio ali administracin
teis ir jos poymiai
Administracins teiss, kaip savarankikos teiss akos, genez. Ad-
ministracin teis, kaip mokslo aka, susiformavo tik iais laikais. Pati ad-
ministracin teis yra jauna, netobula, nekodifikuota, daugiau ar maiau
susipynusi tiek su civilins, tiek su baudiamosios teiss nuostatomis. Ypa
sudtingas administracins teiss ir konstitucins teiss atribojimo klausi-
mas.
Administracins teiss, kaip atskiros teiss akos, susiformavim lm
keletas esmini dalyk:
1) daugjo valstybs funkcij;
2) didjo biurokratinis aparatas;
3) atsirado speciali savo prigimtimi teiss akt, reguliuojani vyk-
domosios valdios veikl (iki tol vykdomosios valdios subjekt,
kaip ir kit teiss subjekt, veikl reguliavo tos paios teiss nor-
mos).
228
r., pavyzdiui: Administracins teiss konspektas pagal prof. Birikos program.
1935. P. 2, 13, 23, 29, 3334, 3839, 4243, 4648.
229
r. JAV ileist straipsni rinkin pilnutin demokratij. Svarstymai apie valstybs
pagrindus. 1958. laisv leidinys Nr. 2. P. 23.
Bendrja prasme administracin teis apima normas, reguliuojanias

valstybs organizacij funkcijas bei tarpusavio santykius, ir normas, regu-
liuojanias administracini teiss organ ir piliei santykius.
Teigiama, kad administracin teis skiriasi nuo privatins teiss tuo,
kad ji danai keiiama; tuo, kad ji palieka didesn erdv pareign nuoi-
rai, ir tuo, kad jos teisins svokos labai neapibrtos ir amorfikos.
Teorikai ir praktikai administracin teis galima suprasti kaip nor-
mini akt, reguliuojani administracini institucij veikl, sistem. Va-
dinasi, administracin teis tai statym ir kit teiss normini akt visu-
ma. Mintieji teiss aktai ir sudaro administracins teiss institutus, nusta-
to konkrei institucij galiojimus ir t galiojim gyvendinim.
Skirting valstybi teisinse sistemose gali bti iek tiek kitaip suvo-
kiama administracin teis ir jos esm bei paskirtis, ikeliami skirtingi ad-
ministracins teiss probleminiai klausimai.
Pranczikoji Droit administratif samprata:
Administracins teiss aka reguliuoja administracini institucij or-
ganizacij ir veikl, j tarpusavio santykius, teisin status ir vidin strukt-
r. Be to, administracins teiss normos reguliuoja santykius, susiklostan-
ius tarp administracini institucij ir individ230. Administracija turi ga-
liojimus ne tik vykdyti, bet ir priimti valdymo sprendimus. Priimti tokius
sprendimus administracija gali ir be kitos alies sutikimo, nes jai tokius ga-
liojimus suteikia Konstitucija ir statymai.
Administracijos sprendimai i esms gali bti dvejopi: 1) normini ak-
t primimas arba 2) individualaus administracinio arba finansinio pob-
dio akt primimas.
Droit administratif kartais siloma suvokti kaip t Pranczijos teiss
dal, kuri apibria:
1) valstybs pareign padt ir sipareigojimus;
2) privai asmen pilietines teises ir sipareigojimus jiems palaikant
santykius su valstybei atstovaujaniais pareignais;
3) i teisi ir sipareigojim gyvendinimo tvark231.
Amerikietika administracins teiss samprata:
Administracin teis reguliuoja vykdomj institucij galiojimus ir
sprendim primimo procedras bei teismin sprendim patikrinim. Jung-
tinse Valstijose administracin teis reguliuoja valstybs institucij
230
Neville L. Brown, John S. Bell. French Administrative Law. 4th edition. New York, Ox-
ford: Clarendon Press, 1993; Bell J., Boyron S., Whittaker S. Principles of French Law. Ox-
ford University Press, 1998.
231
Dickey A. V. Konstitucins teiss studij vadas. Vilnius: Eugrimas, 1999. P. 227.
Bendroji dalis 161
agentr (administrative agency), kurios nepriklauso nei statym leidybai,

nei teismams, veikl priimant sprendimus bei i agentr veiklos teismin
kontrol. Daug dmesio JAV skiriama privai asmen teisi procesinms
garantijoms tobulinti. Todl JAV administracin teis nereguliuoja vyk-
domosios valdios aparato struktros ir organizavimo, taiau isamiai reg-
lamentuoja visus privataus asmens ir administracini institucij santykius.
Esminiai klausimai, sudarantys administracins teiss branduol, yra ie:
1) administracijos sprendim primimas (decision making);
2) taisykli primimas (rulemaking);
3) kvaziteismin veikla (adjudication);
4) administracijos veiksm teismin kontrol (judicial review of ad-
ministrative action)232.
Didiosios Britanijos administracins teiss samprata:
Administracins teiss paskirtis reguliuoti vykdomosios valdios ga-
li kontrol, ginti privaias teises. Administracins teiss normos reguliuo-
ja vykdomosios valdios teisi ir pareig gyvendinim233.
Kalbant apie Europos Sjungos valstybes paymima, kad j naciona-
lini teiss sistem administracin teis yra iek tiek skirtinga, bet vis dlto
galima sutarti dl bendro administracins teiss apibrimo tai visuma
teiss norm ir princip, taikom vieojo administravimo organizavimui ir
funkcionavimui bei santykiams tarp administracijos ir piliei234.
Vyraujanios teiss sistemos ir usienio ali administracins teiss

altiniai. Pasaulyje iki iol nra vienos nuomons, kokiais kriterijais re-
miantis teisins sistemos turt bti skirstomos teisines tradicijas.
Buvo teigiama, kad visos klasifikacijos per daug orientuotos istorin
kilm, teisin turin ir iorin technin form. Buvo keliamas klausimas, ar
skirtingose alyse egzistuoja tokia pati teisin kultra, ar pilieio santykis
su teise yra ireikiamas tokiais paiais elgesio pavyzdiais, lkesiais ir ver-
tinimais. Nepaisant vairi prietaravim vieni i daniausiai iskiriam kri-
terij, kuriais remiamasi skirstant teisines sistemas, yra ie:
1) teisins sistemos susiformavimo pradia bei jos tolesn raida;
232
Fox W. F. Understanding Administrative Law. 3rd edition. New York: Matthew and
Bender, 1997; Gifford D. J. Administrative Law (Cases and Materials). Cincinnati: Anderson
Publishing Co, 1992, Fundamentals of American Law, general editor: A. B. Morrison. New
York University School of Law, Oxford University Press, 1996.
233
Alder J. Constitutional and Administrative Law. 2nd edition. London: The Macmillan
Press LTD, 1994; Barnett H. Constitutional and Administrative Law. London: Cavendish
Publishing Limited, 1996.
234
Cardona F., Sunnerstrom S. Administrative Law Principles and Civil Service Stan-
dards. http://www1.oecd.org/puma/sigmaweb/acts/civilservice/civil1.htm
2) teiss altiniai;
3) teiss altini hierarchikumas;
4) taikomi specifiniai metodai tam tikroje teisinje sistemoje;
5) tai teisinei sistemai bdingos teisins svokos;
6) teisins sistemos institutai ir teiss akos, bdingos tai sistemai.
Remiantis iais kriterijais laikomasi nuomons, kad Vakar pasaulyje
vyrauja ios pagrindins teiss tradicijos:
kontinentin teis (roman-german civilins teiss tradicija). Konti-
nentins teiss sistemos (kitaip dar vadinamos roman, roman-german
arba civilins teiss sistemomis) itakos siekia beveik tkstantmet nuo
Dvylikos lenteli statym (450 m. pr. Krist). Romn teis i pradi bu-
vo nelanksti, formali, grieta, taiau vliau ji perjo prie lankstesni nor-
m, t. y. abstraki norm formavimo gyvenusiems toje paioje teritorijo-
je galiojo tos paios taisykls. Romn teiss normos maisi su germani-
komis paprotinmis normomis. To padarinys roman-german teisin si-
stema235;
bendrosios teiss tradicija (precedentin, arba anglosaks, teiss tradici-
ja). Valstybse, priskiriamose bendrosios teiss sistemai, precedentas turi
ypating reikm teisinje sistemoje. Bendrosios teiss sistemoje preceden-
tas laikomas teiss altiniu. statymus aikinantys teismo sprendimai tampa
tokiu pat teiss altiniu kaip ir j aikinami statymai. Yra susidariusi nuo-
mon, kad kol nra teisminio statymo aikinimo, tol statymui stinga ga-
lios. Nors yra pagrindas manyti, kad jei sprendimas dl tam tikr fakt kar-
t jau buvo priimtas, vadinasi, vliau, susiklosius tapaioms fakt situaci-
joms, bus prieita prie panai ivad, taiau teisininkai gudo pamatyti fak-
t, situacij skirtumus ir neleidia patikti, kad tapaios situacijos egzistuo-
ja. ioje sistemoje pabriama, kad n vienoje teisinje sistemoje nra n
vieno raytinio statymo, kuris reguliuot visus manomus ginus, todl tei-
sjai privalo patys kurti teis. Bendrosios teiss sistemoje labai svarbu at-
skirti, kokiais sprendimais reikia vadovautis ir kokie yra svarbs tik kaip
protingi samprotavimai, galintys bti orientyrais. Pavyzdiui, Anglijos Lor-
d Rm sprendimai yra privalomi emesniems teismams net ir tuomet,
kai nra galimybs teikti apeliacij Lord Rmams236.
Taigi galima iskirti tas usienio alis, kuriose administracins teiss
altiniais laikomi konstitucija, arba pagrindinis statymas (dauguma valsty-
bi turi raytin konstitucij), statymai, vairaus lygmens postatyminiai ak-
235
Glendon M. A., Gordon. M. W., Osakwe Ch. Vakar teiss tradicijos. Vilnius: Pradai,
1993; Zweigert K., Kotz H. Lyginamosios teiss vadas. Vilnius: Eugrimas, 2001.
236
Ten pat.
Bendroji dalis 163
tai. Kit grup sudaro valstybs, kuriose, be jau mint teiss altini, di-
diul reikm turi precedentai (case law)237.
Susipain su vairi ali bendromis administracins teiss nuosta-
tomis pereisime prie konkrei valstybi administracins teiss analizs.
Pasaulio ali administracin teis

ir jos poymiai
Pranczijos administracin teis. Apskritai paios administracins tei-

ss tvyne laikoma Pranczija, kur administracin teis, kaip atskira teiss
aka, susiformavo Napoleono valdymo laikotarpiu (po revoliucijos 1790
m.). Teigiama, jog pranczikoji Droit administratif kilo i konsulins kons-
titucijos, kuri sudar Napoleonas 1800 m.238
Napoleonas visikai nepasitikjo teismais, todl norjo beslygikai
atskirti teismus nuo vykdomosios valdios. Teisjams buvo draudiama ki-
tis administracinius reikalus, dl to buvo sukurta atskira sistema administ-
racinms problemoms nagrinti. Manyta, kad administracini problem
negali nagrinti nei teismas, nei statym leidjas, nes tai prietaraut val-
di atskyrimo doktrinai. Prieita prie ivados, kad tokias administravimo
veikloje kilusias problemas galt bti kompetentinga nagrinti tik pati
administracija, nes teisti taip pat administracin funkcija, mat anuliuojant
nepagrst administracin akt taip pat kiamasi administracijos veikl, t.
y. administruojama. Taip pamau susiformavo administracinio teisjo teo-
rija.
Teigiama, jog Pranczijoje administracins justicijos instituto itakos
siekia dar viduramius. Dar nuo XIII a. Pranczijos karaliai prato kreiptis
teisininkus, vadinamj Karaliaus taryb, praydami patarimo vieojo
administravimo klausimais. Tais karalikojo teisingumo laikais Karaliaus
taryba paddavo suverenui sprsti ikilusias bylas. ios dvi funkcijos iliko
ir po revoliucijos, nes 1799 m. Napoleonas jas tvirtino valstybs Konstituci-
joje239.
Aptar Pranczijos administracins teiss krimosi laikotarp perei-
sime prie iuolaikins Pranczijos administracins teiss.
Atsivelgiant Pranczijos valdymo form bei jos administravimo
specifik, i administracins teiss reguliavimo srities eliminuojama valsty-
237
Vasiliauskas V. Teisminio precedento reikm jo tvynje Anglijoje // Teis. 2002. T.
42. P. 152165.
238
Dickey A. V. Konstitucins teiss studij vadas. Vilnius: Eugrimas, 1999. P. 228.
239
Brown L. N., Bell J. S. French Administrative Law. 4th edition. New York: Oxford:
Clarendon Press, 1993. P. 42.
bs institucij veikla gyvendinant nacionalin arba usienio politik. i

statym leidybos veikl Pranczijoje gyvendina Nacionalinis susirinkimas
ir Senatas. domu tai, kad administracin teis nereguliuoja ir centrini bei
vietos valstybs valdymo institucij veiklos, kuri yra gyvendinama kartu su
statym leidybos institucijomis (Nacionaliniu susirinkimu ir Senatu). Ad-
ministracin teis taip pat nereguliuoja santyki, susiklostani pavieniams
asmenims arba organizacijoms gyvendinant politinio aktyvumo veiksmus.
iuo atveju atsirad teisiniai santykiai yra reglamentuojami konstitucins
teiss normomis.
Apibendrinant galima pasakyti, kad Pranczijos administracins tei-
ss objektui priklauso visa administracini institucij (kartu su administra-
ciniais teismais) bei j pareign organizavimo ir veiklos sritis.
Taigi Pranczijos administracin teis tai teiss aka, kuri reglamen-
tuoja administracini institucij organizavimo tvark ir j veikl240.
Pranczijos administracins teiss altinius galima suskirstyti kelet
pagrindini grupi:
1) Konstitucija;
2) statymai;
3) administracini institucij norminiai aktai;
4) administracini teism sprendimai.
Veikianti Pranczijos Konstitucija ypa susilpnino statym leidjo
galias, pagrindin gali suteikdama valstybs Prezidentui bei Vyriausybei.
i Konstitucija suteik Prezidentui ir Vyriausybei teis leisti ne tik posta-
tyminius, bet ir statymo gali turinius norminius aktus. Beje, Pranczijos
Prezidentas i Nacionalinio susirinkimo gali gauti sutikim leisti norminius
aktus, kuriais yra keiiami arba net panaikinami galiojantys statymai, i-
leisti statym leidjo.
Pranczijos Konstitucijoje yra nemaai teiss norm, skirt administ-
ravimo institucijoms ir teismams: apie ministrus, apie administracinius tei-
smus ir kt. domu pabrti, kad viena i Pranczijos Konstitucijos sudtini
dali yra 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija, kurioje tvirtintos
fundamentins, tapusios visuotinmis administracins teiss nuostatos: vi-
suomen turi teis reikalauti, kad kiekvienas pareignas atsiskaityt u jam
patikt valdymo srit; visi pilieiai, bdami lygs prie statym, turi vie-
nodas galimybes turti visuomenines pareigybes, postus ir tarnybas pagal
sugebjimus ir prireikus gali lemti tik j dorybs ir gabumai; visuomen,
kurioje nra utikrintas naudojimasis teismis ir nra valdi padalijimo,
240
/ . . . . ,
1996. . 74.
Bendroji dalis 165
kuri neturi konstitucijos ir kt.241 Be to, ios nuostatos nra tik deklaraty-
vios, jos visapusikai ir glaudiai persipynusios visoje Pranczijos administ-
racinje teisje.
statymai, reglamentuojantys svarbiausias visuomens gyvenimo sritis,
taip pat ir administracinius santykius, sudaro ymi Pranczijos teiss alti-
ni dal. Vieni svarbiausi statym, reglamentuojani administracinius
santykius, yra 9-ojo deimtmeio pradioje priimti statymai, kuriais buvo
decentralizuota administracin valdia.
Kalbant apie administracinius santykius reglamentuojani statym
kodifikavim btina paymti, kad Pranczijoje apskritai nra administra-
cinio ar administracinio teiss paeidimo kodekso, koks yra Lietuvoje, Ru-
sijoje ir kitose valstybse. Pagrindiniai Pranczijos administraciniai staty-
mai yra inkorporacinio pobdio ir tai tik dl privaios iniciatyvos. Tam
tikrus administracinius institutus apimantys statymai (pvz., aktai dl ben-
druomeni valdymo, valstybinio turto disponavimo aktai, pensij aktai, sta-
tybos aktai) yra susisteminti pagal tematik, akto ileidimo metus ir pan. sie-
kiant palengvinti naudojimsi jais, taiau jokio oficialaus teiss akto galios
neturi. Taigi susistemint statym rinkini Pranczijoje yra apie 30 ri.
Administracini institucij norminiai, t. y. postatyminiai, aktai suda-
ro pagrindin ir didiausi Pranczijos administracins teiss altini dal
(tai, beje, yra ne vien Pranczijos, bet apskritai vis ali administracins
teiss poymis). Pranczijoje administracinius aktus leidia tiek centrins
(prezidentas, vyriausyb, ministerijos ir kt.), tiek vietos (komun merai, re-
gionini taryb pirmininkai, prefektai ir kt.) institucijos.
Nors 1804 m. Pranczijos civilinis kodeksas draudia teismams for-
muluoti teiss normas, taiau administraciniai teismai, nagrindami bylas,
danai jas sukuria. statym ir kit teiss akt bendras pobdis, reglamen-
tavimas tik esmini santyki aspekt suponuoja aktyv administracini
(taip pat ir bendrosios kompetencijos) teism teiskros funkcijos gyven-
dinim. Niekas negali geriau u teism, nagrinjant konkrei byl, upil-
dyti statym arba kit teiss akt sprag. Nagrindamas byl teisjas susi-
pasta su konkretaus teiss akto turiniu, jo taikymo niuansais ir prireikus
suformuoja taisykl, kuri turi atsivelgti kiti teismai, nagrindami analo-
gikas bylas, arba kiti teiss taikymo subjektai. Kaip teig prof. . Vedelis,
administracins teiss srityje atsisakius naudoti Pranczijos civilin kodek-
s ir kitus privatins teiss institutus bei daugyb trkum administraci-
niuose teiss aktuose, pavert teisj itikimu teiss krju242.
241
Usienio teiss istorijos chrestomatija / Pareng V. Vasiliauskas. Vilnius, 1999. P. 108.
242
. . , 1973. . 58.
Paymtina, kad Pranczijoje administraciniai teismai yra visikai sa-

varankiki, sudaro atskir administracini teism sistem ir yra visikai ne-
priklausomi nuo bendrosios kompetencijos teism. Kai kuri mokslinink
nuomone, i viso sunku kalbti apie administracin teis nesant alyje ad-
ministracinio teismo. Pranczija laikoma ir administracinio teismo, kaip
administracins justicijos funkcij vykdanio subjekto, pradininke. Kitaip
nei daugelyje kit pasaulio valstybi, Pranczijoje administraciniai teismai,
be grynai jurisdikcini funkcij, atlieka ir valstybs administracijos patarj
vaidmen. Pranczijos administraciniai teismai atlieka administracini akt
(nuo municipalitet akt iki Prezidento ordonans) teistumo kontrol,
taip pat sprendia socialinius, aplinkosaugos, iniasklaidos priemoni cen-
zros ir kitus klausimus.
Administracins justicijos pradia Pranczijoje laikomi 1799 m., kai
Napoleonas steig Valstybs Taryb. Dar kitais metais buvo steigtos pre-
fektr tarybos. Iki pat XIX a. pabaigos prefektr taryb priimti spren-
dimai administracijos atvilgiu buvo tik rekomendacinio pobdio ir juos
bdavo atsivelgiama tik iimtiniais atvejais. Tik 1872 m. prefektr tary-
boms buvo suteiktos teism funkcijos. Jos pasireik ir priimt sprendim
imperatyvumu. Btent i taryb priimt sprendim pagrindu ir krsi
Pranczijos administracin teis, kurios normos tvirtino labai daug taryb
suformuluot administracins teiss norm.
Pranczijos administracini teism sistem sudaro:
1) regioniniai administraciniai teismai;
2) specializuoti administraciniai teismai;
3) apeliaciniai teismai;
4) Valstybs Taryba.
Regioniniai administraciniai teismai yra tos paios buvusios prefekt-
r tarybos, 1953 m. i pagrind reformuotos ir suteikus jai teism status
pervadintos regioniniais teismais. Regioniniai administraciniai yra bendrie-
ji administraciniai teismai, nagrinjantys tas bylas, kuri nenagrinja spe-
cializuoti administraciniai teismai. I viso iuo metu Pranczijoje yra 31 re-
gioninis administracinis teismas.
Specializuoti administraciniai teismai yra teismai, kurie nagrinja tam
tikros ries administracines bylas socialinio aprpinimo klausimais, dis-
ciplinarines bylas ir pan.
Regionini administracini teism sprendimai gali bti skundiami
apeliaciniams teismams, kuri iuo metu yra penki ir kurie buvo sukurti si-
ekiant sumainti ir taip didel Valstybs Tarybos darb. domu tai, kad
apeliacini teism pirmininkai yra Valstybs Tarybos nariai.
Bendroji dalis 167
Aukiausiasis Pranczijos administracinis teismas, o kartu ir vyriau-

sybs konsultantas valdymo klausimais yra Valstybs Taryba. Ji susideda i
penki skyri keturi konsultacini ir vieno jurisdikcinio. Formalus Vals-
tybs Tarybos vadovas yra ministras pirmininkas, o jo pavaduotojas tei-
singumo ministras. Faktinis Valstybs Tarybos vadovas yra vicepirminin-
kas, kuris yra skiriamas Ministr Tarybos.
iuo metu Valstybs Taryb sudaro daugiau nei 300 nari.
Pranczijos administracin teis turjo takos ir kit kontinentins
teiss sistemai priklausani ali administracinei teisei.
Taigi apibendrinant galima iskirti ias Pranczijos administracins
teiss atsiradim nulmusias svarbiausias aplinkybes:
1) valdi padalijimo doktrinos realus gyvendinimas;
2) valstybinio valdymo teisin reglamentacija.
Administracinis teisinis reguliavimas gali egzistuoti tik tada, kai teisi-
niuose santykiuose viena alis atlieka valstybinio valdymo veiklos subjekto
vaidmen.
Pranczikoji administracins justicijos doktrina pripastama klasiki-
ne: ji pagrsta valdi padalijimo principu, lemianiu poir, kad bendrieji
teismai, bdami nepriklausomi ir savo veikloje nesusij su administracija,
negali kitis vykdomosios valdios veikl. Vadinasi, i bendrj teism ju-
risdikcijos turi bti eliminuota administracijos veiklos vertinimo funkcija,
o mintai funkcijai gyvendinti teko sukurti specialias institucijas neperen-
giant paios administracijos rib.
Galima teigti, jog valdi padalijimas buvo interpretuojamas kaip rei-
kalavimas administracinius teismus turti u teism sistemos rib243.
Vokietijos administracin teis. Vokietijoje administracin teis yra
glaudiai susijusi su vieojo valdymo teise (Verwaltungsrecht valdymo tei-
s). Kitaip nei Lietuvoje, Vokietijoje administracin teis suprantama pla-
ija prasme, t. y. jai priskiriamas federacinis, emi ir konkrei savival-
dos vienet valdymas, taip pat valstybs valdymo institucij krimas, veikla
ir funkcijos. Vokietijos administracin teis, nors ir laikoma savarankika
teiss aka, yra labai priklausoma nuo valstybins teiss (Staatsrecht), ku-
rios doktrina ir mokymas Europoje yra bene tobuliausi. Pati administracin
teis, kaip teiss aka, Vokietijoje susiformavo XIX a. pirmojoje pusje, o
iuo metu dl vykdomosios valdios institucij ypatingos reikms ir funkci-
j svarbos Vokietijoje yra bene svarbiausia teiss aka.
243
Glendon M. A., Gordon M. W., Osakwe Ch. Vakar teiss tradicijos. Vilnius: Pradai,
1993. P. 63.
Vokietijos administracins teiss teorija, kaip ir vieojo valdymo teo-

rija, be abejons, turi kontinentins Europos tradicijos bruo. Vokietijoje,
kaip ir daugelyje kit Europos valstybi, daugiausia dmesio skiriama ad-
ministracins teiss norm, institut analizei ir doktrin krimui, kitaip nei
JAV, kur administracins teiss aka susiformavo tik apie XX a. vidur, to-
dl ioje alyje ji labiau sociologizuota ir maiau dmesio skiria atskir tei-
ss norm analizei.
Kalbant apie Vokietijos valdymo sistemos formavimsi galima iskirti
kelet etap:
1) absoliutizmo valdymo laikotarpis esant policinei valstybei;
2) liberalios teisins valstybs valdymo laikotarpis;
3) vartotojikos visuomens valdymo laikotarpis244.
Pirmasis laikotarpis pasiymjo valdymo sutelkimu vienose rankose,
kai visi valdymo sprendimai bdavo lemiami vieno asmens.
Antruoju laikotarpiu Vokietija pasiek savo, kaip teisins ir socialins
valstybs, kulminacij. Btent Vokietijoje teisins ir socialins valstybs ka-
tegorijos ir j turinys buvo ypa pltojamas ir gvildenamas. Antai Vokieti-
jos universitet studentai netgi studijuoja atskiras iimtinai teisins arba
socialins valstybs painimo bei analizs disciplinas. Prie i kategorij
sukrimo ir konstitucinio gyvendinimo nemaai prisidjo ne tik konstitu-
cins, bet ir administracins teiss specialistai.
Treiasis laikotarpis iandienin valdymo sistemos dalis. Jis pasiy-
mi tuo, kad Vokietija laikoma jau susikrusia teisine ir socialine valstybe,
todl pagrindiniai valdymo tikslai susij ne su i pagrindini kategorij
krimu, o su ilaikymu ir tolesniu tobulinimu atsivelgiant pasaulio val-
dymo tendencijas bei aktualijas.
Pai Vokietijos Federacijos valdymo institucij sistem galima i-
skaidyti penkias dalis:
1) Federacijos valdymo institucijos joms priklauso Federacijos pre-
zidentas, vyriausyb ir federacins staigos. Federacijos prezidentas yra lai-
komas vykdomosios valdios vadovu, nors realiai jo funkcijos yra gana ne-
ymios. Jis skiria ir atleidia Federacijos ministrus, taip pat Bundestagui
silo kanclerio kandidatr. Visi Federacijos staig vadovai taip pat yra
skiriami Federacijos prezidento.
Federacijos vyriausyb tai svarbiausia vykdomosios valdios institu-
cija, gyvendinanti alyje vis valdymo srii politik. gyvendindama sta-
tymus vyriausyb turi teis priimti postatyminius aktus, taip pat (tai labai
svarbu) teiss aktus, turinius statymo gali. alies Bundestagas taip pat
244
Forsthoff E. Die Verwaltung als Leistungstraeger. Stuttgart-Berlin, 1969. S. 3.
Bendroji dalis 169
gali deleguoti vyriausybei teis priimti teiss aktus klausimais, priklausan-

iais Bundestago kompetencijai.
Federacijos vyriausyb turi teis reikalauti, kad visos valstybs valdy-
mo institucijos, taip pat ir emi vyriausybs, pateikt vis jai reikiam in-
formacij. Labai svarbu paymti, kad siekdama kontroliuoti valdymo insti-
tucijas vyriausyb gali ad hoc paskirti pareigotus asmenis, kontroliuoti bet
kuri valdymo institucij veikl;
2) emi valdymo institucijos;
3) atskir region valdymo institucijos, kontroliuojamos emi vy-
riausybi;
4) miest ir rajon valdymo institucijos;
5) bendruomeni valdymo institucijos.
Kalbant apie administracinius teiss aktus ir atsivelgiant tai, kad
Vokietija yra federacin valstyb, reikia paminti, kad, be nacionalini, vi-
siems privalom teiss akt, egzistuoja ir teritoriniai emi priimti ad-
ministraciniai teiss aktai, detalizuojantys, o danai ir konkretizuojantys
bendruosius federacinius teiss aktus. Antai emse veikia specials ad-
ministraciniai teiss aktai, reglamentuojantys valstybs tarnautoj status ir
j veiklos gaires.
Paymtina, kad Vokietijoje ypa ipltota administracini, kaip, be-
je, ir kit specializuot, teism sistema. Vokietijos administracini teism
sistem sudaro:
1) administraciniai teismai;
2) aukiausieji emi administraciniai teismai;
3) Aukiausiasis Federacijos administracinis teismas.
Pirmosios instancijos administraciniai teismai nagrinja trij ri by-
las: a) dl administracini akt neteistumo (formos arba turinio atvilgiu)
ios bylos panaios Lietuvoje nagrinjamas administracines bylas dl ad-
ministracini teiss paeidim (die Verpflichtungsklage); b) dl tam tikro
administracinio teiss akto ileidimo tai bylos, kuri metu pareikjas
prao teismo pareigoti atitinkam administracijos institucij priimti jam
svarb ir reikaling teiss akt (die Anfechtungsklage); c) bylos dl veikian-
i administracini teiss akt anuliavimo (die Leistungsklage). Pastarj
dviej ri bylos yra retesns nei pirmosios ries.
Aukiausieji emi administraciniai teismai yra antrosios instancijos
teismai, nagrinjantys administracini teism priimtus sprendimus.
Aukiausiasis Federacijos administracinis teismas yra kasacin ins-
tancija, nagrinjanti tik tam tikras bylas, pavyzdiui, bylas, turinias princi-
pin precedentin reikm. Tai pirmoji instancija.
JAV administracin teis. JAV administracin teis gantinai skiriasi

nuo kontinentins Europos administracins teiss. Biurokratija, taip pat ir
administracin teis, JAV susiformavo vliau netgi nei pati demokratija.
Kur laik, administracijos krimosi pradioje, amerikieiai apskritai netu-
rjo nieko bendro su administracinmis institucijomis, netgi buvo bandoma
apskritai apsieiti be valstybs tarnautoj visus valdymo galiojimus per-
duodant bendruomeni susivienijimams arba irinktiems asmenims. Taiau
sitikin, kad irinktieji asmenys taip pat link piktnaudiauti tarnyba, pasi-
rinko tradicin keli patikjo valstybs administravim nuolat dirbantiems
valstybs tarnautojams pareignams.
iuo metu JAV administracin teis yra suprantama kaip teiss aka,
reglamentuojanti administracini institucij galiojimus ir j veiklos orga-
nizavim245.
Kalbant apie JAV administracin teis btina paymti, kad ameri-
kieiai apsiriboja vien iorine administracins teiss veikimo sritimi, t. y.
pabria iimtinai tuos santykius, kurie susiklosto tik tarp valdymo institu-
cij ir privai asmen. JAV jurisprudencij domina ne tiek administravi-
mo institucijos bei j kompetencija, kiek privats subjektai, j teiss ir pa-
reigos palaikant santykius su valdymo institucijomis.
JAV administracins teiss altiniais yra:
1) konstitucijos (Federacijos ir valstij);
2) Federacijos ir valstij statymai;
3) teism sprendimai (precedentai);
4) administracini staig aktai.
Prieingai nei kontinentinje Europoje, JAV federacin ir emi
konstitucijos administracins teiss altiniais gali bti laikomos tik slygi-
nai, nes tiesiogiai tvirtint administracins teiss norm juose beveik nra,
iskyrus V ir XIV federacins Konstitucijos pataisas, kuriose tvirtinti im-
peratyvai, kad be atitinkamos teisins procedros i n vieno asmens neturi
bti atimama gyvyb arba asmeniui nuosavybs teise priklausantis turtas.
Didel tak administracins teiss formavimuisi turjo Jungtini
Valstij legislatra. i institucij priimt teiss norm pagrindu buvo
pradtos kurti vairios administracins staigos, pavyzdiui, pirmoji 1887
m. Prekybos tarp valstij agentra ir kitos. Ilg laik JAV vairios agent-
ros ir inybos veik gana padrikai, 1946 m. buvo priimtas Administracijos
procedros statymas. Jis nustat tam tikr unifikuot administracijos insti-
tucij veiklos pobd.
245
Shafritz J. M. The Facts of File. Dictionary of Public Administration. New York, 1985.
P. 10.
Bendroji dalis 171
Dar didesn tak administracinei teisei turjo teismai. JAV teismai

yra paskutin institucija, sprendianti visus ginytinus teiss klausimus.
Konstitucij, statymus ir kitus norminius aktus teismai aikina kvalifikuo-
iausiai ir autoritetingiausiai. Teismai suformulavo daugyb materialini ir
procesini administracins teiss norm, kurios vliau buvo trauktos sta-
tymus arba veik savarankikai.
Taiau pagrindinis administracins teiss altinis yra administraciniai
aktai, kurie pranoksta tiek administracinius statymus, tiek teism spren-
dimus administracins teiss srityje.
JAV vykdomj valdi sudaro prezidentas, viceprezidentas ir vyriau-
syb, susidedanti i departament ir agentr. Federacijos statym gy-
vendinimas pavestas 14 vyriausybs departament, atsaking u konkreias
valdymo sritis. Departament vadovai yra skiriami prezidento bei tvirtina-
mi Senato ir sudaro prezidento kabinet, dar vadinam patarj taryba.
JAV prezidentas yra laikomas pagrindiniu alies statym leidju, tu-
riniu teis leisti vykdomuosius sakymus bei reorganizacinius planus. Pas-
tarieji laikomi statym apie reorganizavim pagrindu ir netgi gali pakeisti
jau galiojanius statymus. Federacijos departamentai ir kitos inybos gali
priimti sakymus, instrukcijas, taisykles, procedras ir kitokios formos ad-
ministracinius aktus.
Vykdomosios valdios vadovas valstijose, kur, kaip ir Federacijoje,
veikia departamentai ir nepriklausomos inybos, yra gubernatorius. Kitaip
nei Jungtini Valstij prezidentas, valstij vadovai turi daug maesnes ad-
ministracines teises, nes valstijose gyventojai renka daugyb vairi admi-
nistracijos pareign, atsaking u tam tikras sritis, pavyzdiui, valstijos
sekretori, idinink, kontrolieri, auditorius ir kt.
Paymtina, kad tiek Federacijos, tiek valstij konstitucijos draudia
ginus, kylanius tarp administracijos ir privai asmen, nagrinti admi-
nistracinms staigoms, juos privalo nagrinti iimtinai tik teismas. Taiau
i tikrj nemaai administracini institucij administracines bylas nagrin-
ja paios. Tokia administracini institucij jurisdikcin veikla yra vadinama
adjudication. Subjektas, nagrinjantis administracines bylas, turi panaius
galiojimus kaip ir civilini byl teisjas, be to, siekiant operatyviau ir eko-
nomikiau isprsti atitinkamas administracines bylas danai vadovaujama-
si netgi civilinio proceso taisyklmis246.
Taigi apibendrinant bt galima konstatuoti, kad JAV administracin
teis, nors ir turi tam tikr tik jai bding specifini bruo, vis dlto daug
kuo panai kontinentins Europos valstybi administracin teis.
246
Administrative Law Review. 1969. Nr. 1. P. 6.
2. ADMINISTRACINS TEISS NORMOS
2.1. Administracinis teisinis reguliavimo mechanizmas

ir jo elementai
Administracinio teisinio reguliavimo mechanizmo svoka. Teisinio
poveikio visuomeniniams santykiams optimalumas ir efektyvumas valstybi-
niame valdyme priklauso ne tiek nuo j pai kilms ir ypatybi, nuo tei-
singai nustatyto teisinio reguliavimo metodo, kiek nuo to mechanizmo vis
element (svert, pavar), dali, kuriais perteikiama valstybs normin va-
lia veikiant juos administracins teiss normomis.
Teisinio reguliavimo mechanizmo kategorija paymi administracins
teiss judrum, atskleidia jos funkcionavimo dsningumus, padeda tobu-
linti teisinio reguliavimo efektyvum.
Teisinio reguliavimo mechanizmas teisini priemoni, taip pat pro-
ces ir bkli visumos sistema, kuria teis veikia visuomeninius santykius
valstybiniame valdyme.
Keldami sau udavin panagrinti teiss norm poveik moni elge-
siui nuodugniau panagrinsime teiss socialinius mechanizmus, kuriuos
sudaro tam tikri elementai (r. 4 schem).
4 schema. Administracins teiss veikimo socialiniai mechanizmai
Pagrindiniai administracinio teisinio reguliavimo mechanizmo elementai
Administracins teiss principai

Administracins teiss normos
Administraciniai teisiniai santykiai
Administracins teiss norm Administracins teiss norm
aikinimo aktai taikymo aktai
Stadij (etap) eilikumas rodo teiss poveikio kait, pagal j galima

vertinti teisinio reguliavimo veiksmingum.
1-asis etapas. Administracinio teisinio reguliavimo mechanizmas pra-
dedamas teiss normini akt leidyba. Administracins teiss normos pra-
Bendroji dalis 173
dinis ir svarbiausias valstybs valios iraikos judjimo svertas nukreiptas

teiss vykdytojus.
Administraciniame teisiniame reguliavimo mechanizme teisiniai
norminiai aktai atlieka dvejop vaidmen. Pirma, jie teikia valdymo santy-
ki dalyviams informacij apie teisinius valstybs reikalavimus. Antra, nu-
rodo teisines priemones, kuriomis geriausiai galima suderinti individ ir j
kolektyvin vali su valstybs valia, t. y. visuomeninius santykius su daugu-
mos moni interesais. is teisinio norminis aktas vaidmuo rodo, kad j si-
stema yra teisinio reguliavimo pagrindas. Valstybinio valdymo teisinio re-
guliavimo norminiuose pagrinduose svarbi reikm turi ekonomins, so-
cialins ir kultrins pltros planavimo aktai. Prie i pagrind priskiriami
teisiniai standartai (kokybs valdymo taisykls gamyboje). Didel reikm
turi ir vietiniai (lokals) teisiniai aktai, veikiantys tik toje staigoje, institu-
cijoje (vidaus darbo tvarkos, saugumo technikos, ratvedybos taisykls ir
pan.).
Teisinio reguliavimo mechanizmo normini pagrind parengimas
valstybinio valdymo srityje yra svarbus, bet nepakankamas veiksnys tvar-
kant visuomeninius santykius.
Valdymo santyki dalyviai turi bti informuoti apie teisinius reikala-
vimus, turi bti susipain su normini akt turiniu.
2-asis etapas apima teiss normini akt publikavim, informacijos
priemoni panaudojim, todl vadinamas informacine komunikacija, arba
informaciniu bendravimu.
Teisinio reguliavimo mechanizmo 3-iasis etapas vadinamas ideologine
komunikacija, arba ideologiniu bendravimu. iame etape diegiami visuome-
nini santyki subjekt tam tikri moraliniai tikinimai aukljant juos taip,
jog teisines nuostatas btina vykdyti savanorikai.
4-asis etapas vadinamas stimuliuojamja komunikacija, arba skatina-
muoju bendravimu. Valstyb moraliai ir materialiai skatina aktyviai ir ini-
ciatyviai vykdyti teisinius reikalavimus.
5-asis etapas prasideda paeidus teiss norm reikalavimus, nes vals-
tyb panaudoja teisins atsakomybs institut. is etapas vadinamas pre-
vencins komunikacijos, arba prevencinio bendravimo, etapu.
Valstyb, reguliuodama sudtingus visuomeninius santykius valstybi-
nio valdymo srityje, naudoja specialias teisines priemones: nustato veiksni
ir neveiksni subjekt rat, pareigas, pareign ir valstybini institucij
kompetencij. Valstyb nustato plat rat teisini galimybi, kuri sistem
sudaro subjekt teisin padtis (piliei, kolektyv, pareign, valstybini
institucij). i teisin padtis vadinama teisinio statuso kategorija, kurios
pagrindas yra konstitucins teiss ir pareigos.
2.2. Administracins teiss normos

Administracins teiss normos svoka ir struktra. Administracins
teiss normos yra teiss norm ris. Tai elgesio taisykls, reguliuojanios
visuomeninius santykius valstybinio valdymo srityje (r. 5 schem).
5 schema. Administracins teiss norm svoka ir ypatumai
Administracins teiss normos tai valstybs institucij priimtos arba

patvirtintos, formaliai apibrtos, bendrai privalomos elgesio taisykls,
skirtos reguliuoti visuomeninius santykius valstybinio valdymo srityje.
Administracins teiss normos ypatumai
1. Nustato moni lei- 4. Reguliuoja administra-

diamo, rekomenduojamo cin atsakomyb, kuri yra
Tikslas
elgesio ribas. Nustato vyk- teisin apsaugos priemo-
domosios valdios institu- n nuo pasiksinimo
cij, j tarnautoj, valsty- pai norm.
bini ir nevalstybini or-
ganizacij veiklos tvark 5. Kuria ne tik statym
Vykdomosios valdios bei kompetencij valstybi- leidiamoji valdia, bet ir
konstitucins paskir- nio valdymo srityje. vykdomosios valdios
ties veiksmingas gy- subjektai, gyvendindami
vendinimas, jos darbo 2. Nustato valstybinio val- statymus valstybinio val-
organizavimas ir dymo ir vietos savivaldos dymo veiklos srityje.
funkcionavimas; vyk- subjekt tarpusavio santy-
dymo mechanizmo kius bei teisin reim, nu- 6. Administracins teiss
nustatymas bei jo pri- mato j teises bei pareigas normos padeda reguliuo-
taikymas praktiniame valstybinio valdymo srityje. ti kitoms teiss akoms
gyvenime, statym priklausanius visuome-
leidybos reikalavim 3. Nustato ir utikrina ninius santykius (finans,
pritaikymas konkre- valstybins drausms ir darbo, mokesi, aplin-
ioms aplinkybms teistumo reim visuo- kosaugos ir kt.).
bei konkretiems val- meniniuose santykiuose,
dymo subjektams. susiklostaniuose vykdo-
mosios valdios ir j tar-
nautoj veiklos procese.
Bendroji dalis 175
Administracins teiss normoms bdingi savi ypatumai, skiriantys

juos nuo kit teiss norm. i norm teisinio reguliavimo tikslas nustaty-
ti, kad teisini santyki dalyviai elgtsi pagal teisini norm reikalavimus
valstybinio valdymo srityje. Administracins teiss normos yra vairiar-
iuose norminiuose aktuose.
1. Administracins teiss normos taikomos ypatingoje valstybinio
valdymo srityje. Tai pirmoji i norm ypatyb.
2. Administracins teiss normoms bdinga tai, kad jose yra suformu-
luotos juridikai btinos elgesio taisykls, adresuotos vairiems sub-
jektams, veikiantiems valstybinio valdymo srityje, bet svarbiausia
valdymo institucijoms. Administracins teiss normose numatytos
visuomenini santyki dalyvi teiss ir pareigos. Be to, utikrina-
mas tam tikras poliarikumas: valdios galiojimai sutelkiami
valstybinio valdymo institucijose, kurios gali veikti valstybs vardu.
Administracins teiss normos utikrina ir kit valdymo santyki
alims tam tikras teises (pilieiams) reikalaudamos atlikti ir tam
tikras pareigas.
3. Administracini teisini norm nurodymai yra imperatyvaus (lie-
piamojo) pobdio.
Valdymo santyki alys privalo veikti pagal norm nurodymus, nes jos
atsako valstybei. Tai reikia, kad administracini teiss norm vykdymas
btinais atvejais utikrinamas administracins prievartos priemonmis.
Administracini teiss norm imperatyvus pobdis pasireikia pagrindinmis
formomis:
1) tiesioginiu nurodymu, pareigojaniu valstybini santyki tam tik-
r subjekt elgtis btent taip, o ne kitaip;
2) nurodymu, suteikianiu tam tikram valdymo santyki subjektui
pagal tam tikros administracins teiss normas pasirinkti, bet b-
tinai vien i numatyt elgesio modeli;
3) nurodymas, suteikiantis tam tikram valdymo subjektui galimyb
pasirinktinai atlikti veiksmus, numatytus toje normoje, arba atsi-
sakyti juos atlikti. Pagal tai apibriamas administracins teiss
norm turinys. Normos pagal poym gali bti:
pareigojanios, t. y. nurodanios atlikti btinai tam tikrus
veiksmus, kuri reikalauja i norma (pvz., automobilio savinin-
kui numatyta pareiga automobil registruoti ir sistemingai daly-
vauti techninje apiroje);
draudianios, t. y. numatanios tam tikr veiksm, nurodyt
tam tikroje normoje, draudim (pvz., draudiama paeisti rimt
butuose po tam tikros nustatytos valandos; normos, draudian-
ios pardavinti alkoholinius grimus ir tabako gaminius maa-

meiams; medioti vris ir paukius draustinyje);
leidianios, t. y. numatanios galimyb elgtis pagal tam tikros
normos reikalavimus savo nuoira.
Yra trys panai administracini teiss norm reikalavim iraikos
bdai:
1) tai ar kitai valstybinio valdymo institucijai suteikiami tam tikri ga-
liojimai, kuriuos ji gyvendina savo nuoira, atsivelgdama ap-
linkybes (pvz., policijos teis skirti administracin baud);
2) tai ar kitai valstybinio valdymo institucijai arba pareignui sutei-
kiama galimyb konkreioje aplinkoje panaudoti vairaus pob-
dio galiojimus; pasirinkimo teis suteikiama tai institucijai arba
pareignui. Pavyzdiui, administracin komisija, nagrindama
administracini teisini paeidim bylas, gali pagal bylos aplinky-
bes priimti nutarim dl baudos paskyrimo arba pareikti spjim
ir t. t.;
3) tiems ar kitiems asmenims suteikiamos tam tikros teiss, kurios
gyvendinamos j nuoira (normos, suteikianios teis pilieiams
apsksti pareigno neteistus veiksmus). Toks yra administracins
teiss norm turinys.
Administracins teiss normos vidin struktra susideda i hipotezs,
dispozicijos ir sankcijos.
Hipotez tai normos dalis, nurodanti konkreias aplinkybes arba s-
lygas, kuriomis i norma turi bti taikoma arba vykdoma. Kitaip tariant,
hipotezje nurodomos aplinkybs yra juridiniai faktai, kuri pagrindu atsi-
randa ir kinta atitinkami administraciniai teisiniai santykiai.
Dispozicija tai svarbiausia administracins teiss normos dalis, nu-
statanti tam tikr norminio elgesio taisykl. Joje formuluojamos reguliuo-
jamo visuomeninio santykio subjekt teiss, pareigos, galiojimai, leidiama
elgsena, draudimai, ribojimai.
Sankcija tai valstybs legislatyvins poveikio priemons, taikomos
asmenims, paeidusiems (nevykdantiems) teiss normoje tvirtint taisykl.
Vidins struktros poiriu administracins teiss normos panaios
kit teiss ak normas. Taiau administracins teiss norm struktra turi
tam tikr ypatum.
Administracins teiss normos, kitaip nei baudiamj statym nor-
mos, nebtinai numato sankcij. Tai aikintina tuo, kad didesn i norm
dalis yra skirta reglamentuoti valstybinio valdymo institucij vykdomj
tvarkomj veikl, turi auktesns kompetencijos institucij nurodymus
maesns kompetencijos institucijoms. Tai reikia, kad esant duomen
Bendroji dalis 177
apie i norm suformuluot nurodym paeidimus prads veikti draus-

mins atsakomybs institutas. iuo atveju sankcija numatyta kitame akte,
reguliuojaniame administracin atsakomyb. Yra ir kit administracins
teiss ir baudiamojo statymo norm skirtum. inoma, baudiamieji sta-
tymai formuluojami taip, kad kiekviena norma turi tam tikr sankcij. Ad-
ministracinje teisje tokia padtis nra dana. ia paprastai tam tikra at-
sakomyb numatoma u visos norm visumos paeidimus, suformuluotus
viename akte. Administracins teiss norm ypatumus lemia teisinio regu-
liavimo dalykas, t. y. visuomeniniai santykiai vykdomosios tvarkomosios
veiklos srityje.
Administracins teiss norm klasifikavimas. Administracini nor-

m rys priklauso nuo konkrei klasifikavimo kriterij, pavyzdiui, nuo
konkrei subjekt, norm veikimo laiko, veikimo teritorijos, norm turinio.
Pagal konkreius subjektus administracins teiss normos yra i ri:
normos, reguliuojanios valstybini valdymo institucij teisin pa-
dt;
normos, reguliuojanios moni institucij teisin padt;
normos, reguliuojanios valstybini tarnautoj teisin padt;
normos, reguliuojanios nevyriausybini organizacij teisin padt
valstybinio valdymo srityje;
normos, reguliuojanios piliei teisin padt valstybiniame val-
dyme.
Savo ruotu kiekviena i nurodyt teisini norm grupi turi vair
konkret turin, t. y. vair kryptingum. Pavyzdiui, administracins teiss
normas, adresuotas valstybinio valdymo institucijoms, galime suskirstyti ias
grupes:
1) normos, nustatanios valstybini valdymo institucij (ministerij,
departament) susikrimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvark;
2) normos, nustatanios tam tikr institucij galiojimus sukuriant,
didinant, perduodant kit inybin priklausomyb ir likviduojant
valdymo institucijas;
3) normos, nustatanios vairi valdymo institucij kompetencij
(Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos nuostatai);
4) normos, nustatanios valstybini valdymo institucij struktr;
5) normos, nustatanios valstybini valdymo institucij teisins veik-
los formas ir metodus (pvz., prievartos priemoni taikym);
6) normos, nustatanios valstybinio aparato atskir grandi tarpu-
savio santykius (pvz., pavaldum);
7) normos, nustatanios kontrols organizavim ir vykdym valstybi-

nio valdymo srityje;
8) normos, nustatanios valstybinio valdymo institucij pareigas pi-
lieiams.
i klasifikacij galima tsti remiantis dar smulkesniais kriterijais.
Pagal turin administracins teiss normos dalijamos materialines ir
procesines.
Administracins teiss materialins normos nustato valdymo santyki
dalyvi teisi ir pareig turin.
Administracins procesins normos nustato valdymo santyki subjekt
teisi ir pareig gyvendinimo tvark, vykdomosios tvarkomosios veiklos
gyvendinimo procedras.
Administracins teiss norm gyvendinimas, gyvendinimo formos.

Negyvendintos administracins teiss normos netenka prasms. Kad ad-
ministracins teiss norma veikt, reikalingas tam tikras valstybinio valdy-
mo teisinis santykis. Teisinio santykio subjektas, elgdamasis pagal admi-
nistracins teiss normos dispozicij (veikdamas ar neveikdamas), gyven-
dina tam tikr teiss norm.
Administracins teiss norm gyvendinimas tai vienas i teiss objek-
tyvacijos etap tiesioginis normos reikalavim pritaikymas. Tai praktin,
procesin veikla siekiant tinkamai sureguliuoti visuomeninius valdymo san-
tykius.
Atsivelgiant administracins teiss norm turin ir jose tvirtint elge-
sio taisykli formulavim teiss teorijoje skiriamos keturios i norm gy-
vendinimo formos (r. 6 schem):
6 schema. Administracins teiss norm gyvendinimo formos
Administracins teiss norm gyvendinimo formos
Naudojimasis Administracins Administracins Administracins

administracins teiss norm teiss norm lai- teiss norm
teiss normomis vykdymas kymasis taikymas
Bendroji dalis 179
Naudojimasis teise, jos vykdymas, taip pat laikymasis yra paprastosios

(ordinarins) administracins teiss norm gyvendinimo formos. Admi-
nistracins teiss norm taikymas ypatinga teiss gyvendinimo forma.
Tok paprastj administracins teiss gyvendinimo form skirstym
lemia gyvendinam teiss norm pobdis, ypatybs. Pagal tai, ar gyvendi-
namos leidianios, pareigojanios ar draudianios teiss normos, ir yra
skiriamas naudojimasis teise, teiss vykdymas ir teiss laikymasis.
Naudojimasis teise tai tokia administracins teiss gyvendinimo
forma, kai teisini santyki subjektai gyvendina galimybes atlikti tam tik-
ras teiss norm nustatytas leistinas veikas. Kitaip tariant, subjektai realiai
gyvendina subjektines teises, kurias jiems suteikia teiss normos. ios for-
mos bdingas bruoas yra aktyvus subjekto elgesys. Subjektai savo nuoi-
ra gali pasirinkti leistin elgesio variant, gali patys nusprsti, ar pasinau-
doti jiems suteikiama subjektine teise, ar ne. Taiau kiekvienu atveju, kad
jo subjektin teis bt gyvendinta, reikia aktyviai veikti. A. Vaivila tei-
gia, kad teis pradedama gyvendinti kaip tik nuo ios formos247, nes de-
mokratinje visuomenje pabriamas mogaus pirmumas valstybs atvil-
giu. savo poir autorius grindia subjektini teisi ir pareig vienove.
Jis taip pat teigia, kad kiekvienas teistas naudojimasis teise galimas tik jei
yra susijs su pareig vykdymu.
Vykdymas tai administracins teiss gyvendinimo forma, kai subjek-
tas btinai vykdo teiss normoje nurodytus reikalavimus. Tai tikslus visuo-
menini santyki dalyvi, atskirose teiss normose tvirtint leidim, pa-
liepim arba draudim vykdymas valstybinio valdymo srityje. iuo atveju
teiss subjektas gyvendina aktyvias teisines pareigas. ios formos bdingas
bruoas taip pat yra aktyvs veiksmai, kuriuos kaip privalomus nustato pa-
reigojanios administracins teiss normos. Subjektas, neatsivelgdamas
savo norus, privalo veikti aktyviai. Vykdomosios valdios institucijos, j
tarnautojai, nevyriausybins organizacijos, pilieiai, asmenys be pilietybs
ir visi kiti subjektai, palaikydami konkreius administracinius teisinius san-
tykius, atsako u savo elges pagal konkreias teiss normas, kurios regu-
liuoja elges atsiradus konkretiems teisiniams santykiams. Administraci-
ns teiss norm vykdymas taip pat procesini teiss norm gyvendini-
mo forma. Tai elgimasis tiksliai laikantis teiss normos keliam reikalavi-
m. Teiss vykdymas vis valstybs institucij veiklos pagrindas. iuo at-
veju teiss subjektai savo teista veikla gyvendina savo aktyvisias parei-
gas. Teiss vykdymo tvark reguliuoja administracins procesins teiss
normos. Tai ufiksuojama tam tikruose teiss gyvendinimo aktuose. Vyk-
247
Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius, 2000. P. 299.
domosios valdios institucijos, j tarnautojai, nevyriausybins organizaci-

jos, pilieiai, palaikydami konkreius administracinius teisinius santykius,
atsako u savo elges pagal konkreias administracins teiss normas, ku-
rios reguliuoja elges atsiradus konkretiems santykiams.
Laikymasis tokia gyvendinimo forma, kai teiss subjektai savano-
rikai nedaro administracins teiss normomis draudiam veiksm, nes jie
derina savo elges su teiss normose numatytais draudimais siekdami neda-
ryti veiksm, kurie bt alingi kit asmen teisms. Tai pasyvi administra-
cins teiss gyvendinimo forma, nes teiss subjektai vykdo nustatytas pasy-
vias subjektines pareigas. Taigi i administracins teiss gyvendinimo forma
reikalauja ne aktyvaus subjekto elgesio, o pasyvaus pareig vykdymo, t. y. su-
silaikymo nuo veik, kurios daryt al mogui, visuomenei ar valstybei.
Administracins teiss norm laikymasis neforminamas jokiais teisiniais
aktais, nesukelia joki neigiam teisini padarini.
Nagrinjamasis administracins teiss gyvendinimo form skirstymas
yra gana slyginis, nes toks administracins teiss norm skirstymas lei-
dianias, pareigojanias ir draudianias pagrstas tuo, kaip suformuluota
teiss norma teiss norminiame akte. Tuo atveju svarbu, kas yra pabria-
ma: ar subjektin teis, ar subjektin pareiga. I tikrj visos ios normos su-
teikia teises ir nustato pareigas. Todl tiksliau bt teiss gyvendinimo
formas tiesiogiai sieti ne su teiss normomis, o su subjekt teismis ir pa-
reigomis. Taigi naudojimasis teise yra subjektins teiss gyvendinimo forma,
o teiss vykdymas ir teiss laikymasis subjektins pareigos gyvendinimo
forma. Subjektins pareigos gyvendinimas yra dviej form, nes subjekti-
ns pareigos turinys gali bti aktyvs ir pasyvs veiksmai.
Kai prast administracins teiss gyvendinimo form neutenka
tam, kad bt visikai gyvendintos teiss normos, kyla btinyb specia-
lioms kompetentingoms institucijoms sikiti proces ir taikyti teis.
Taigi teiss taikymas yra ypatinga teiss gyvendinimo forma.
Taikymas tai ypatinga ir labai svarbi teiss gyvendinimo forma, ku-
ri gyvendina specials subjektai valstybs institucijos bei pareignai,
kuriems tokias teises suteikia valstyb. Administracins teiss taikymas yra
administracins teiss norm reikalavim vykdymo utikrinimo procesas,
taigi norm taikymo utikrinamas ir norm vykdymas. Tai veikla, kai gy-
vendinamos teiss norm nustatytos teiss ir pareigos, valstybs prievarta ir
skatinimas. Teiss taikymo procedra taip pat numatyta teiss normose,
tad kompetentingi subjektai, taikydami teiss normas, kartu vykdo ir nau-
dojasi kitomis j darb reglamentuojaniomis teiss normomis. Administ-
racins teiss taikymas tai individuali teisin veikla nagrinjant administ-
racines bylas. Dl tokios veiklos administracins teiss sistemoje atsiranda
Bendroji dalis 181
individuals nurodymai (potvarkiai), kuriais ne tik utikrinama teis, bet ir

atsivelgiant konkreias socialines politines slygas ireikiamas indivi-
dualus norminis visuomenini santyki reguliavimas, galintis praturtinti
arba ikreipti teis. Dauguma aplinkybi, veriani taikyti valstybs prie-
vart, yra susijusios su visuomens gyvenimo teisin reguliavimo utikrini-
mu. Valstybs prievartos taikymas ir pagrindia kompetenting institucij
specifin teiss taikymo veikl. Tokios valstybs institucijos privalo tikrinti
valstybs prievartos priemoni taikymo teistum, pagrstum ir tikslingu-
m, o prireikus jas sukonkretinti, nustatyti j taikymo tvark, t. y. atlikti in-
dividual teisin reguliavim. Teis baigiama taikyti primus teiss akt.
Administracins teiss taikymo aktas valstybinis individualiai apibrtas
kompetentingo subjekto konkreioje administracinje byloje priimtas
sprendimas siekiant nustatyti subjektini teisi ir teisini pareig buvim
ar nebuvim ir ribas remiantis administracins teiss normomis. Teiss tai-
kymo aktai atlieka ypating vaidmen, nes jie yra btini teisinio reguliavimo
ir teisinio poveikio visuomeniniams santykiams poiriu. Remiantis teiss
taikymo ir kitais norminiais aktais gyvendinami atitinkami socialiniai tiks-
lai.
Administracins teiss taikymo poymiai:

1) taikyti administracins teiss normas gali tik kompetentingos vals-
tybs institucijos, pareignai, pavyzdiui, policijos pareignai, ad-
ministracins komisijos prie savivaldybi taryb, teismai, valstybs
kontrol, valstybs priegaisrins prieiros organai, valstybin
darbo inspekcija, Lietuvos metrologijos inspekcija, Moter ir vyr
lygi galimybi kontrolieriaus tarnyba ir daugelis kit valstybs
galiot institucij;
2) teiss taikymo aktais konkretinamas teiss norm turinys, kurio
originalus pavidalas yra bendro pobdio. Teiss taikymu teiss
norma pritaikoma konkreiu atveju ir konkretiems subjektams
nustatomos konkrei subjekt teiss ir pareigos;
3) administracins teiss norm taikymas yra valdingo pobdio
teiss taikymo turinys yra privalomas asmenims ir organizacijoms,
kurioms jis yra adresuotas. Teiss taikymo akto vykdymas garan-
tuojamas valstybins prievartos priemonmis;
4) teiss taikymas yra krybin veikla. Administracins teiss subjek-
tas, taikydamas teiss norm, privalo ne formaliai, o krybikai
pavelgti nagrinjam klausim. Priimamas teisinis nurodymas
turi bti objektyvus, teistas ir veiksmingas.
Skiriamos dvi teiss taikymo kryptys:

1) neigiama teiss taikymo kryptis, kurios tikslas nubausti teiss pa-
eidim padarius subjekt;
2) teigiama teiss taikymo kryptis, kuria gyvendinamos subjekt teiss.
Administracins teiss norm gyvendinimo ir teiss norm ri

santykis. Pagal poveik subjektams administracins teiss normos yra:
1) pareigojanios normos, kurios nustato pareig atlikti tam tikrus
normos nustatytus teigiamus veiksmus. Tokios normos gyvendinamos tei-
ss norm vykdymo forma. Pavyzdiui, darbo inspektoriai, nustat darbo,
darb saugos ir darbo higienos teiss akt paeidimus, privalo nurodyti
juos darbdaviui ir nustatyti laik, per kur darbdavys pareigojamas juos pa-
alinti248;
2) galinanios teiss normos suteikia administracinio teisinio santykio
dalyviams teis pagal pasirinkt normos dispozicijos variant atlikti teigia-
mus veiksmus, kuriais subjektai gyvendina savo interesus. galinanios
administracins teiss normos gyvendinamos teiss norm panaudojimo
forma. Pavyzdiui, apskrities virininkas, vykdydamas jam priskirtus galio-
jimus, turi teis teikti pasilymus su apskrities teritorija susijusiais klausi-
mais rengiant valstybs ir tarpregionines programas bei ivadas dl pareng-
t valstybini ir tarpregionini program projekt249;
3) rekomendacins teiss normos taip pat gyvendinamos teiss panau-
dojimo forma. Rekomendacins normos nustato pageidautino elgesio va-
riantus suteikdamos ios rekomendacijos adresatams teis pagal savo kom-
petencij elgtis atsivelgiant vietos slygas, galimybes ir rezervus, pavyz-
diui, savivaldybs kontrolierius pagal kompetencij leidia sakymus250;
4) draudianios teiss normos, kurios pareigoja subjektus susilaikyti
nuo tam tikr teisei prieing veiksm, nustato tam tikrus elgesio apribo-
jimus. Draudianios teiss normos gyvendinamos teiss norm laikymosi
forma, pavyzdiui, policijos pareignams draudiama streikuoti251.
Taikant administracins teiss normas reikia atsivelgti j galiojim
teritorijoje: vienos normos galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje,
248
Lietuvos Respublikos valstybins darbo inspekcijos statymo 8 straipsnis // Valstybs
inios. 1994. Nr. 871644.
249
Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo 13 straipsnio 1 punktas // Valstybs
inios. 1994. Nr. I707.
250
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo pakeitimo statymo 28 straipsnio 2 da-
lies 12 punktas // Valstybs inios. 2000. Nr. VIII2018.
251
Lietuvos Respublikos policijos statymo 8 straipsnio 2 dalis // Valstybs inios. 1991.
Nr. 222.
Bendroji dalis 183
todl jos yra taikomos visoje Lietuvos Respublikoje, pavyzdiui, ATPK yra
taikomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje; kitos normos galioja ir
taikomos tik apskrityse, pavyzdiui, apskrities virininko ileisti sakymai;
dar kitos normos galioja ir yra taikomos tik savivaldybi teritorijoje tai
savivaldybs valdybos ir tarybos sprendimai, mero potvarkiai. Taikant ad-
ministracines normas reikia atsivelgti ir j galiojim asmenims: vienos
normos galioja visiems asmenims, sulaukusiems tam tikro amiaus, o kitos
tik subjektams, turintiems specialaus subjekto poymius (r. 7, 8 sche-
mas).
7 schema. Administracins teiss norm gyvendinimo santykis

su teiss norm rimis
Administracins teiss norm gyvendinimo

santykis su teiss norm rimis
(pagal poveik subjektams)
Administracins Administracins Administracins

teiss norm teiss norm teiss norm
vykdymas panaudojimas laikymasis
pareigojan- galinanios Rekomendaci- Draudianios

ios teiss teiss normos ns teiss teiss normos
normos normos
8 schema. Administracins teiss norm taikymas
Administracins teiss norm taikymas

(pagal teiss norm galiojim teritorijos atvilgiu)
Normos, taikomos Normos, taikomos Normos, taikomos

visoje Lietuvos tik apskrii tik savivaldybi
Respublikos teritorijoje teritorijose teritorijose
2.3. Administracins teiss norm aikinimo aktai

Administracins teiss aikinimo svoka. Terminas aikinimas (in-
terpretation) daugiareikmis. Aikinimo terminu suvokiamas bet koks pai-
nimo bdas, skirtas paaikinti, pakomentuoti teksto, fakt, teorijos pras-
m252.
Administracins teiss aikinimas tai teiss subjekt (valstybs insti-
tucij, organizacij, pareign, piliei) intelektualin veikla, skirta at-
skleisti administracins teiss normos prasm (teisi ir pareig turin, j
santyk).
Administracins teiss aikinimas susideda i dviej dali:
1) administracins teiss norm isiaikinimo;
2) isiaikintos administracins teiss prasms paaikinimo kitiems
teiss subjektams.
Administracins teiss prasms isiaikinimas skirtas padti apsisprsti
paiam asmeniui, taikaniam administracins teiss norm, ir iorikai ne-
pasireikia. Mstydamas interpretuotojas atskleidia tam tikros teiss nor-
mos nustatom teisi ir pareig turin, juridinius faktus, kuri pagrindu tos
teiss ir pareigos atsiranda, kinta, baigiasi, taip pat sitikina, kokiomis vals-
tybs prievartos priemonmis yra garantuojamas toje administracins tei-
ss normoje nustatyt pareig vykdymas, kokios yra t gyvenimo atvej
ypatybs, kuriems bus taikoma i administracins teiss norma. Taigi isi-
aikintos administracins teiss prasms paaikinimas tai veiksmas, kai in-
terpretuotojas, pats isiaikins teiss norm, dar paaikina j vairiomis
formomis (odiu arba ratu) kitiems teiss subjektams.
252
Tarptautini odi odynas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedij redakcija, 1985. P. 217.
Bendroji dalis 185
Aikinimo svoka, viena vertus, apima mstymo (painimo) proces,

nukreipt paaikinti kalbos enkl sistem, kita vertus, io proceso rezulta-
t, ireikt gimtosios kalbos odiais. Teisinio teksto komentavimo poi-
riu labiau vartotinas teiss aikinimo terminas. Taiau terminas teiss ai-
kinimas yra nevienareikmis. Juo atskleidiamos vairios, nors ir tarpusa-
vyje susijusios svokos.
Pirma. Teiss aikinimu suvokiamas tam tikras mstymo procesas,
nukreiptas nustatyti teiss normos prasm (turin). Toks teiss aikinimo
supratimas pasireikia jo bd (metod) visuma.
Antra. Teiss aikinimu suvokiamas nurodyto mstymo proceso rezul-
tatas, pasireikiantis visuose loginiuose sprendimuose (gramatiniuose saki-
niuose), kuriuose atsiskleidia aikinamj norm turinys. Pavyzdiui, ai-
kinimas, esantis komentuojamame kodekse (kodekso komentare), kuriame
po kiekvieno straipsnio pateikiamas jo iaikinimas. is terminas vartoja-
mas tokia paia reikme, kai kalbama apie plat, siaur arba adekvat (pa-
odin), teising ir neteising aikinim. Pastaruoju atveju i esms teikia-
ma aikinimo charakteristika i anksto laikantis tam tikr kriterij: pirmuo-
ju atveju jo normoje esanio teksto atitikimo, antruoju atveju gautojo
rezultato visuotinai pripaint aikinimo taisykli atitikimo.
Kitokia charakteristika teikiama tuo atveju, kai kalbama arba raoma
apie oficial ir neoficial aikinim. Tuo atveju aikinimas kaip tam tikr
pasilym, atskleidiani prasm, visuma apibdinamas vertinamuoju po-
iriu, o tai priklauso nuo to, kas pareng t aikinim, kokie subjektai j
oficialiai teikia, kiek jis i tikrj privalomas kitiems teiss taikymo subjek-
tams. Faktikai ia kalbame apie teiss norm aikinim, kai vienas subjek-
tas iaikina normos prasm kitam subjektui (ar kitiems subjektams). Ofi-
cialiai iaikinti statymus itin svarbu, nes tai sudaro slygas vienodai su-
prasti ir taikyti statymus, siekti teisingumo vienovs.
Aikinimo objektas yra teiss norminiai aktai ir j visuma. Aikinimo
dalykas yra statymo leidjo valia, ireikta teiss norminiame akte.
Teiss aikinimas ypatinga veikla. Aikinimo specifika yra nulemta
daugelio veiksni.
Pirma. i veikla susijusi su teiss akt interpretavimu, aikinimo ob-
jektas yra teis.
Antra. Teiss aikinimas yra btina teisinio reguliavimo slyga.
Treia. statymo nustatytais atvejais i veikl gyvendina kompeten-
tingos valstybins institucijos.
Ketvirta. Privalomojo pobdio aikinimo rezultatai tvirtinami specia-
liuose teiss (interpretaciniuose) aktuose.
2.4. Administraciniai teisiniai santykiai

Administraciniai teisiniai santykiai tai administracins teiss nor-
momis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kuri dalyviai turi valstybs
garantuotas subjektines teises ir teisines pareigas valstybinio valdymo srity-
je. Administracinius teisinius santykius galtume apibdinti ir kaip pagrin-
din administracins teiss kategorij, kurios analiz atskleidia labai daug
ir ne maiau svarbi administracins teiss kategorij. Teisiniai santykiai,
kaip teisiniai reikiniai, turi specifini bruo. Administracins teiss nor-
mos, reguliuodamos visuomeninius santykius valstybinio valdymo srityje,
suteikia jiems teisin pobd. ios teiss normos savaime paios nesukuria
konkrei teisini santyki. J pagrindu kyla teisiniai santykiai, nes jos
numato, kad tam tikras valdymo santykis, esant tam tikroms aplinkybms ir
tam tikroms alims, tampa administraciniu teisiniu santykiu. Tokio pob-
dio teisiniai santykiai kyla tiesiogiai gyvendinant administracines teisines
normas. Be to, norma numato j atsiradimo galimyb, nustato santyki a-
li pareig ir teisi apimt, atsakomyb u teisini pareig nevykdym arba
vienos i ali teisi paeidim.
Taigi administracinis teisinis santykis yra valdymo pobdio visuomeni-
nis santykis, sureguliuotas administracins teiss norma. Jo alys turi tarpusa-
vyje susijusias juridines pareigas ir teises, nustatytas ir utikrintas nurodytoje
normoje.
Administracini teisini santyki struktra. Administracini teisini

santyki struktros elementai yra subjektai (fiziniai ir juridiniai asmenys),
objektai (materialins ir nematerialins vertybs) ir turinys (materialus
pareigoto asmens leidiamas elgesys ir juridins subjektins teiss bei pa-
reigos).
Administracini teisini santyki turinys. Teisiniai santykiai yra dvi-

gubo turinio:
1) teisinis turinys (subjektins teiss ir teisins pareigos);
2) faktinis (materialinis) turinys teisinio santykio dalyvi faktinis po-
elgis, kai gyvendinamos subjektins teiss ir teisins pareigos.
Teiss normoje nustatytos teiss ir pareigos, kurios sudaro vis teisi-
ni santyki turin konkreiame teisiniame santykyje, tampa ali subjekti-
nmis teismis ir teisinmis pareigomis. Vienos subjektins teiss ir parei-
gos yra bendrj teisini santyki turinys, kitos konkrei teisini santy-
ki turinys. Taigi administracinio teisinio santykio alis sieja abipuss teiss
ir pareigos. Vienos alies teis reikalauti tam tikro elgesio atitinka kitos a-
Bendroji dalis 187
lies analogik pareig. Taiau viena administracini teisini santyki alis

paprastai turi didesnius valstybinius galiojimus, nes jai administracins tei-
ss norma suteikia teis sprsti atitinkamus klausimus (priimti sprendim
dl administracinio teisinio santykio dalyvio). Administracinio teisinio san-
tykio alys tam tikrais veiksmais gyvendina normos nustatytas teises ir pa-
reigas: viena santykio alis turi teises reikalauti tam tikro elgesio, kita pri-
valo paklusti tam reikalavimui. Subjektins teiss ir teisins pareigos nusta-
to konkreias juridines laisves gyvendinant interesus. Jos taip pat nustato
teisini santyki dalyvi elgesio reguliavimo ribas.
Subjektin teis tai teisinio santykio dalyvio (subjekto) galimas (leis-
tinas) elgesys, skirtas gyvendinti savo interesus. Pirmoji ir pati svarbiausia
ypatyb, apibdinanti subjektin teis, yra galimyb naudoti j savo nuo-
ira. Tuo subjektin teis skiriasi nuo teisins pareigos. Subjektas visuo-
met gali atsisakyti naudotis teise, iskyrus tuos atvejus, kai subjektin teis
yra ir teisin pareiga. Teisikai galimas elgesys yra dviej form: pirma, tei-
sikai galimu yra laikomas bet koks asmens elgesys, neprietaraujantis
konkreioms normoms. Tai teise nereguliuojamas elgesys. Teisinje valsty-
bje valstybs ir jos institucij sikiimas visuomens gyvenim, ypa as-
men individuali laisv, turi grietai apibrtas ribas. Teisikai leistinas
tai neudrausto sritis. Egzistuoja labai vairs mogaus elgesio variantai,
kurie nra ir neturi bti reguliuojami teise. ie aktai paremti principu: vi-
sa, kas neudrausta, yra leistina. Tai teisins valstyb poymis. Antra, yra
daugyb kitokio pobdio leidim, tvirtint atitinkamose teiss normose ir
saugom valstybs. Fiziniai arba juridiniai asmenys konkreiomis aplinky-
bmis gali pasinaudoti leidimais, kuriems suteikta juridin forma ir valsty-
bs apsaugos garantija. Taigi jie gauna subjektins teiss status. Subjekti-
n teis tai pirmiausia pripainta arba statymu suteikta vienokio arba ki-
tokio elgesio galimyb. Tai ne paprasta faktin galimyb, o apsaugota sta-
tymu. Tokia galimyb tampa stabili, patikima. Terminas subjektinis rei-
kia teiss priklausym konkreiam subjektui kaip teisinio santykio dalyviui.
Subjektin teis yra ivestin i objektins. Visos teisini santyki turinio
sudedamosios dalys yra objektyvioji teisini santyki ypatyb. Pagrindiniai
subjektins teiss poymiai yra ie:
1) subjektin teis galimas, leistinas elgesys. Todl teisini santyki
subjektas, dalyvis, turi teis laisvai pasirinkti vien i keleto elgesio
variant. Taiau teiss normos tuo paiu metu nustato to poelgio
ribas, t. y. subjektins teiss turin;
2) subjektins teiss gyvendinim garantuoja kito teisinio santykio
dalyvio pareiga. Vienais atvejais pareiga pasireikia tam tikr
veiksm (pasyvieji teisiniai santykiai) neatlikimu, kitais aktyviais

veiksmais (aktyvieji teisiniai santykiai);
3) subjektin teis skirta teisinio santykio dalyvio interesams tenkinti.
Jei nra intereso, tai nra prasms gyvendinti subjektin teis.
Subjektin teis turi vidin sandar, kuri sudaro trys teisins galimybs:
1) galimyb paiam elgtis kaip nustatyta;
2) galimyb reikalauti, kad kitas teisinio santykio dalyvis atlikt pa-
reig, t. y. reikalauti kito elgesio;
3) galimyb, kuri pasireikia kaip teis kreiptis kompetentingus sub-
jektus, kad ie, pasinaudodami valstybs valdingais galiojimais,
priverst atlikti pareig (jei yra btina). i teisin galimyb yra va-
dinama teisine pretenzija.
Teisin pareiga tai teisinio santykio dalyvio (subjekto) privalomas el-
gesys, skirtas kito dalyvio interesams tenkinti. Juridins pareigos tai teiss
normos numatytas teisinio santykio subjekto privalomo elgesio variantas.
Kitaip nei subjektins teiss, juridins pareigos atsisakyti negalima. Atsisa-
kymas vykdyti teisin pareig yra pagrindas atsirasti teisinei atsakomybei.
Atsakomyb atsiranda ir tuomet, kai subjektas nesiningai vykdo savo pa-
reigas, elgiasi ne pagal teiss normos reikalavimus. Kaip ir subjektin teis,
teisin pareiga yra teisinio santykio subjekto elgesio priemon, kurios gy-
vendinimo ribos numatytos teiss normoje. T rib perengimas reikia
nesining poir pareig arba piktnaudiavim, pasiksinim kito tei-
sinio santykio subjekto subjektin teis. Teisins pareigos pagrindas yra so-
cialinis btinumas. Socialinis btinumas konkreiame moni elgesyje atsi-
randa dl susiklosiusi visuomenini santyki sistemos. Teisin pareiga
pagrsta paprastai ne paadu, prognoze ar savo sivaizdavimu, o teisini
santyki subjekto interes valstybine apsauga, gynimu. Priklausomai nuo
to, koks elgesio tipas numatomas teiss normoje, teisins pareigos yra ak-
tyvios arba pasyvios. Aktyvios pareigos tvirtina veikimo btinum, o pasy-
vios btinyb susilaikyti nuo veiksm, udraust teiss normomis. Pagrin-
diniai teisins pareigos poymiai yra ie:
1) teisin pareiga yra privalomas elgesys, kuris yra tiksliai nustatytas,
apibrtas. Tai garantuoja galima valstybin prievarta;
2) pareig atlikti tam tikr veik lemia teiss normos reikalavimai;
3) pareiga skirta tenkinti teisinio santykio, kito dalyvio ar valstybs
interesus.
Teisin pareig sudaro:
1) pareiga susilaikyti nuo tam tikr veiksm;
2) pareiga atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus;
3) pareiga teisikai atsakyti (teisin atsakomyb).
Bendroji dalis 189
Subjektins teiss ir teisins pareigos yra glaudiai susijusios, priein-

gu atveju jos negalt egzistuoti kaip teisiniai reikiniai. Subjektins teiss
nra, jeigu jos negarantuoja teisin pareiga.
Nra teisins pareigos, jeigu i nra skirta subjektinei teisei gyvendin-
ti. Todl galima teigti, kad teisini santyki turinys susideda i subjekt tei-
si ir pareig bei i i pareig ir teisi realaus gyvendinimo, naudojimo.
Administracini teisini santyki objektai. Teisinje literatroje eg-

zistuoja vairios nuomons, kas yra teisini santyki objektas. Teisini san-
tyki objektas apibdinamas kaip reali socialin vertyb, kuria pasinaudoti
ir j apsaugoti siekia teisinio santykio subjektai, gyvendindami subjektines
teises ir pareigas. Kitaip tariant, tai vairiausi faktiniai visuomeniniai santy-
kiai. Apskritai teisinio santykio objektas glaudiai susijs su teisinio santy-
kio dalyvio, turinio subjektin teis, interesu. i socialin vertyb (objek-
t) turi ginti valstyb. Todl tokiais objektais laikytini: daiktai, dvasins k-
rybos vaisiai, veiksmai (elgesys), asmenins nematerialios grybs. Prie ma-
teriali dalyk galima priskirti em, namus, mones ir t. t. Nematerialios
grybs tai neapiuopiamas gris, pavyzdiui, intelektuali nuosavyb,
garb, orumas ir pan. Negalima nepaminti, jog egzistuoja ir tokios sociali-
ns vertybs, kuri nereguliuoja (nepainioti su j teisine apsauga!) jokia
teiss aka, todl jos ir nra laikomos teisini santyki objektais (pvz.,
draugyst, intyms santykiai).
Taiau administracinio teisinio santykio alys savo teises bei pareigas
gyvendina tam tikrais veiksmais, viena santykio alis turi teis reikalauti
tam tikro elgesio, o kita privalo paklusti tam reikalavimui. Kaip tik todl
pritariama, kad administracini teisini santyki objektas yra tam tikras
teiss subjekt elgesys, veiksmai, kuri dingstis gali bti materials daiktai,
kultrins, dvasins vertybs ir pan. Beje, btina atskirti svokas objektas
ir dalykas. Tas materialus ar dvasinis pasaulis, subjektyvs interesai, dl
kuri teiss subjektai umezga administracinius teisinius santykius, turi b-
ti traktuojami kaip administracinio teisinio santykio dalykas.
I to ieina, kad administracini teisini santyki objektas yra valinis
moni elgesys. Valdymo poiriu is elgesys turi takos visam valdymo
procesui, informacijos gavimui ir panaudojimui, materialiems dalykams,
dvasins krybos produktams.
Administracini teisini santyki rys. Administraciniai teisiniai

santykiai gali bti grupuojami pagal kelet poymi (kriterij), reikming
vartojimo poiriu.
Pagal ali tarpusavio pobd iskirtini vertikals ir horizontals teisi-

niai santykiai.
Vertikals administraciniai santykiai bdingi alims, kuri viena paval-
di organizacikai (subordinuota). Tai santykiai tarp emesni ir auktesni
valdymo struktros grandi. Vertikali santyki lygmenys parodo tam tik-
r hierarchij nustatant tarp i valdymo grandi tam tikr teisin status.
Horizontals administraciniai santykiai susiklosto tarp organizacikai
nepavaldi ali. Pavyzdiui, tai valdymo institucij ir mogaus, nevyriau-
sybini organizacij, nepavaldi valdymo institucijoms, kit institucij
santykiai. Tokio pobdio teisiniams santykiams bdinga valdios raika,
vienaalikumas, privalomojo valdios subjekto btinumas ir t. t. Todl ho-
rizontals administraciniai santykiai neisirutulioja sutartinius santykius.
Vietoj tiesioginio organizacinio pavaldumo, bdingo vertikaliems santy-
kiams, ia akivaizdus kitas dalykas tik viena alis turi teisinius valdios
galiojimus (valdios kompetencij). Pavyzdiui, institucijos, atliekanios
koordinacines funkcijas, turi tarpakin kompetencij tiesiogiai nepaval-
di staig ir organizacij atvilgiu.
Visa tai rodo administracini teisini santyki padalijimo vertikalius
ir horizontalius santykinum, nes visais nurodytais atvejais aikiai reikiasi
teisinis valdingumas, bdingas valstybiniam valdymui. Administracini tei-
sini santyki valdingumas labiausiai reikiasi vienaalikai (organizacinio
pavaldumo arba statymu suteiktos kompetencijos tvarka) priimant tam
tikr valdymo sprendim.
Pagal tikslo siekimo nuostatas (kryptis) ie santykiai skirstomi pozity-
vius ir deliktinius.
Pozityvs administraciniai teisiniai santykiai susiklost valstybinio val-
dymo institucijoms gyvendinant pagrindines j funkcijas, numatytas teiss
aktuose. Pavyzdiui, vadovaujant monms, valdymo grandims, monms,
staigoms, organizacijoms ir t. t.
Deliktiniai administraciniai teisiniai santykiai atsiranda paeidus tei-
ss akt numatytus reikalavimus valstybinio valdymo srityje.
Pagal konkret turin administraciniai teisiniai santykiai skirstomi
turtinio ir neturtinio pobdio, pagal gynimo bd ginamus administracine
ir teisine tvarka.
Administracini teisini santyki dalyviai. Tai konkreios alys ins-

titucijos ir asmenys, turintys valstybinio valdymo srityje suteiktas teises ir
pareigas ir gebantys jas gyvendinti. Bendra j sitraukimo administraci-
nius teisinius santykius slyga yra administracinis teisnumas, t. y. galjimas
gyti kompleks administracini teisini pareig ir teisi.
Bendroji dalis 191
Administracini teisini santyki alimis gali bti valstybinio valdymo

institucijos, pareignai, nevyriausybins organizacijos, pilieiai, usienie-
iai.
Valdymo institucij administracinis teisnumas reikiasi j kompeten-
cija. Valdymo institucijos kompetencij apibria gyvendinam valdymo
funkcij ir pareig visuma jai palaikant administracinius teisinius santykius.
iuo poiriu valdymo institucijos administracinis teisnumas tvirtina ir i-
reikia teisikai turim galiojim valdios kompetencijai gyvendinti apim-
t.
Valdymo institucij administracinis teisnumas gali bti bendras ir spe-
cialus.
Bendrasis teisnumas bdingas daugeliui institucij. Jis pasireikia ga-
limybe apskritai gyvendinti valdymo veikl.
Specialusis teisnumas papildo bendrj ir per j pasireikia galimyb
gyvendinti tam tikrus valdymo udavinius, pavyzdiui, policijai jurisdikci-
jos veikl. Kartais sukuriamos tokios valdymo institucijos, kurios iimtinai
vykdo tokius udavinius, pavyzdiui, administracini gin komisijos.
Valstybs tarnautoj administracinis teisnumas apibriamas j veiklos
pobdiu ir paprastai reglamentuojamas teiss aktais bei tvirtinamas dar-
buotoj pareig aprauose. Pagal savo turin jis ivedamas i tos valdymo
institucijos, kurioje dirba is tarnautojas, kompetencijos.
Tam tikr administracin teisnum turi nevyriausybins organizacijos,
veikianios valstybinio valdymo srityje.
Piliei administracinis teisnumas atsiranda jiems gimus, o veiksnu-
mas nuo tam tikro amiaus. Administracini teisini santyki subjektais
gali bti tik veiksns pilieiai.
Vadovaujantis administracins teiss specialist nuomone, iskiria-
mos dvi administracini teisini santyki subjekt grups: fiziniai ir juridi-
niai asmenys. Fiziniai asmenys skirstomi tris smulkesnes grupes pilieiai,
usienio valstybi pilieiai bei asmenys be pilietybs. Juridiniai asmenys
skirstomi ias grupes: valstybinio valdymo institucijos, nevyriausybins orga-
nizacijos, mons, staigos bei kitos socialins bendrijos. Pastarosioms, pavyz-
diui, priklauso profsjungos, religins bendrijos ir kt. D. Bachrachas tuos
paius subjektus apibdina kitomis svokomis: individuals ir kolektyvi-
niai subjektai253. Pasak jo, individualiu administracini teisini santyki
subjektu gali bti tiek studentas, tiek kareivis, tiek ir tarnautojas, svarbiau-
sia neprarasti n vieno i subjektikumo element. Kolektyviniai subjek-
253
. . : . . : , 1993.
C. 21.
tai tai gerai organizuotos ir valdomos moni grups, turinios teises bei
pareigas kitiems subjektams. Kolektyvas paprastai turi bendrus interesus,
tikslus, savo valdymo mechanizm bei dalyvius, kuri padtis grupje skir-
tinga.
Kad ir kaip skirtingai bt skirstomi administracini teisini santyki
subjektai, visi jie veikia administracini teisini santyki plotmje, visi jie
vienaip ar kitaip susij su valdymu, kontrole, administracins teiss norm
taikymu, kitais klausimais ir, inoma, vis j galimyb umegzti konkreius
administracinius teisinius santykius priklauso nuo j teisnumo ir veiksnu-
mo.
Administracini teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pabai-

gos pagrindai. Administraciniai teisiniai santykiai atsiranda juridini fakt,
kuriais laikomi veiksmai ir vykiai, pagrindu.
Veiksmai faktai, kurie vyksta pagal moni veikl, yra j valios i-
raikos rezultatas. Jie gali bti teisti ir neteisti. Teisti veiksmai atitinka
administracins teiss normas. Pagrindin j ris juridiniai faktai, t. y.
veiksmai, padaromi smoningai siekiant sukelti tam tikrus teisinius padari-
nius. Valstybinio valdymo sriiai bdingiausi valstybinio valdymo institucij
(pareign) individualaus pobdio teiss aktai. statym numatytais atve-
jais teiss aktus sudarinja nevyriausybins organizacijos, pilieiai (skundo
padavimas). Juridinis faktas gali bti ir neveikimas (neprimus btin
priemoni vieosios tvarkos apsaugai).
Neteisti veiksmai neatitinka administracins teiss norm reikalavi-
m. Tai teiss paeidimai (deliktai), kuri pagrindu kyla administracins
prievartos priemoni taikymo santykiai.
vykiai reikiniai, kylantys nepriklausomai nuo moni valios (gaiva-
lins nelaims atveju gali bti taikoma turto rekvizicija).
Administraciniai teisiniai santykiai kinta veikiant juridiniams faktams,
kurie numatyti tam tikroje administracins teiss normos hipotezje.
2.5. Administraciniai teisiniai reimai

Atkrus Lietuvos valstybs nepriklausomyb, vienas i svarbiausi
udavini buvo teisins sistemos reforma. Kuriantis demokratinei valstybei
buvo vykdomos ir iuo metu tebevyksta sudtingos reformos, apimanios
politines, teisines, socialines valstybs gyvenimo sritis. Taigi teisins siste-
mos tobulinimas buvo ir yra nenutrkstamas procesas, nes tik gerai vei-
Bendroji dalis 193
kianti teisin sistema gali garantuoti valstybs socialin ir ekonomin stabi-

lum. Todl vairiapus Lietuvos teisins sistemos analiz ir vertinimai turi
labai svarbi reikm jos tobulinimui. iame skyriuje bandoma atlikti funk-
cionuojani administracini teisini reim analiz bei parodyti j svarb
valstybs valdyme.
2.5.1. Valstybinis valdymas ir administraciniai

teisiniai reimai
Administracin teis tai valdymo teis, arba teiss apie valdym a-

ka. Kalbant apie administracins teiss dalyk pirmiausia reikia atsivelgti
visuomenini santyki valdymo teisinio reguliavimo srit, kuri paprastai su-
sijusi su valstybs organ vykdoma valdymo veikla ir vadinama valstybiniu
valdymu. Todl administracins teiss dalyko apibdinimas labai priklauso
nuo valstybinio valdymo svokos traktavimo. velgiant teisini reim
institut sunku j tinkamai inagrinti nesiejant jo su valdymo veikla. Val-
dymo svoka vartojama vairiose srityse ir teisje, ir ekonomikoje, ir so-
ciologijoje, ir kituose moksluose. Remiantis kibernetikos mokslo ivado-
mis, valdymas suvokiamas kaip poveikio vairios kilms organizuotoms si-
stemoms ir j reakcijos t poveik funkcins priklausomybs gyvendini-
mas. Pagrindinis valdymo tikslas umegzti ryius tarp atskir sistemos da-
li bei sutelkti jas visum.
Literatros altiniuose apvelgiant valstybinio valdymo ir administra-
cini teisini reim santyk pirmiausia iskiriami pagrindiniai valstybinio
valdymo bruoai. Valstybiniam valdymui bdingi specialieji subjektai, t. y.
viena valstybin valdym vykdanti alis btinai turi bti valstybin institucija
arba valstybs vardu veikiantis atstovas. i institucij uduotis yra gyven-
dinti statymus ir kitus teiss aktus, organizuoti j vykdym. Visa tai rodo,
kad valstybinis valdymas turi vykdomojo pobdio veiklos bruo. Kaip kit
bruo reikt iskirti postatymin veikl, nes statym nustatytos valstybi-
nio valdymo pagrindins kryptys yra gyvendinamos postatyminiais aktais.
Valstybiniam valdymui priskiriamas taip pat tvarkomasis pobdis, kuriam
bdingi pavaldumo ir subordinacijos santykiai254.
I pateikt samprotavim galime teigti, kad pati valdymo prigimtis
yra organizacinio, tvarkomojo pobdio. Tuo tarpu administracinis teisinis
reimas255 vienoje i srii apibriamas kaip tiksliai nustatoma tvarka.
. . : . : , 2001. C. 19.
254
. . . : -
255
, 1998. C. 405.
Taigi galime teigti, kad tvarkos (arba reimo) vedimas siekiant konk-
rei, tarpusavyje susijusi tiksl ir yra valdymo esm ir paskirtis. Valdymo
efektyvumas priklauso nuo to, kiek grietai apibriami konkrets tikslai.
Siekiant toki tiksl valstybinio valdymo gyvendinim tam tikra prasme
galima apibrti kaip reim, veikiant neperengiant nustatyt valdymo ri-
b.
Valdymo sistemos vidins struktros tinkama organizacija taip pat ga-
li bti svarbus veiksnys, turintis takos valstybinio valdymo efektyvumui.
Nagrinjant valdymo sistem btina iskirti pagrindinius jos elementus
subjekt ir objekt. Pirmiausia valdymo subjektas visuomet turi real po-
veik valdomam objektui. Antra, btina, kad tarp j egzistuot grieti ne-
nutrkstami abipusiai informacijos ryiai.
N viena valdymo sistema negali egzistuoti efektyviai, jeigu nenusta-
toma sistemos sudedamj dali grieta organizacija bei j veiklos reimas.
Vertt iskirti tvarkos, organizacijos bei reimo svokas. Tvarka pirmi-
nis bei universalus valdymo tikslas. Pagrindin priemon utikrinti tvark
yra organizacija bei jos ypatinga forma reimas. Kaip vien i administra-
cins teiss reguliavimo funkcijos turinio element galime iskirti vykdo-
mosios valdios institucij vidins organizacijos ir j vykdomos veiklos tei-
sinio reimo nustatym256. Taigi visas valdymo procesas turi vykti laikantis
tam tikros tvarkos, t. y. nustatyt taisykli, o tai ne kas kita kaip reimo pa-
grindas.
Taip pat reikia paymti administracinio teisinio reimo gyvendinim
specialiais, t. y. grietais, administraciniais (valdymo) veiksmais. Jau vien
dl to reimu negalime laikyti toki iuolaikinio valdymo reikini kaip sa-
vivalda bei savarankikumas. Taiau tai gali bti gyvendinta laikantis
griet rib ir neprietarauti bendriesiems valdymo tikslams. Tad reikia
pabrti, kad reimas yra tam tikra prasme iorinis veiksnys, utikrinantis
paios valdymo sistemos egzistavim, jos normali krypting veikl ir gali-
myb sistemoje gyvendinti savivald.
Pateikus i trump analiz galima teigti, kad btent i valdymo si-
stemos iplaukia reimo definicija. O valdymo procesuose visuomet yra sri-
i, kuriose veikia savireguliacijos mechanizmai, kurie savo ruotu irgi gali
bti veikiami reimo. Svarbiausias ir paeidiamiausias valdymo sistemos
sritis apsaugo administracinis teisinis reimas, jis taip pat utikrina j funk-
cionavim ir paios valdymo sistemos egzistavim, valdymo tiksl siekim
bei veiksming valdymo proces. Taigi galime teigti, kad remiantis bendr-
ja administracins teiss teorija valdymo (administracini) reim srit
256
. . . C. 2122.
Bendroji dalis 195
sunku apriboti. Tarp administracinio teisinio reimo ir valstybinio valdymo

svok, analizuojant jas plaiausia prasme, galima dti lygybs enkl.
Valstybin valdym visada galima apibdinti kaip administracin teisin re-
im, taiau jokiu bdu negalima teigti, kad kiekvienas administracinis tei-
sinis reimas yra valstybinis valdymas. Valstybinio valdymo svoka yra daug
platesn, jo procese matyti vairs specials administraciniai teisiniai rei-
mai, kuri paskirtis sureguliuoti ypa svarbios veiklos sritis. vedus iuos
reimus sudaromos slygos reimo objektui skirti daugiau dmesio. Jis gali
bti ireikiamas specialia teisine reglamentacija, speciali institucij suk-
rimu arba veikianioms institucijoms speciali galiojim skyrimu ir pan.
Be anksiau nagrintos valstybinio valdymo srities, administracini teisini
reim paskirtis palaikyti saugum kilus vidinms ir iorinms grsmms
valstybs nepriklausomumui ir teritoriniam vientisumui, kitaip tariant, re-
guliuoti tam tikras valstybs situacijas speciali priemoni sistema.
2.5.2. Valstybinio ir administracinio teisinio

reguliavimo santykis
Valstybinis reguliavimas yra viena i valstybinio valdymo funkcij, jis

apibdinamas ir utikrinamas valstybs nustatomomis bendrosiomis taisyk-
lmis, kuri turi laikytis visuomeniniais santykiais susij subjektai. Atsi-
velgdami kintanias slygas jie turi utikrinti i taisykli tobulinim. i
valstybs reguliavimo funkcij papildo teisini reikalavim vykdymo visa-
pusika kontrol, santykiaujani ali veiklos bendros krypties nustatymas
ir koordinavimas, j teist interes ir teisi apsauga, prioritet nustaty-
mas ir j reglamentavimas norminiais aktais, registracijos tvarkos nustaty-
mas, licencijavimas ir kt. Vadovaujantis usienio ali patirtimi reguliavi-
mas pagal tikslus skirstomas socialin ir ekonomin, o pagal valstybinio re-
guliavimo form politin ir teisin administracin257.
Valstybinis reguliavimas daniausiai nagrinjamas teiss moksle
valstybs ir teiss teorijoje, administracinje teisje. Taiau nagrinjant
valstybinio valdymo ir savireguliacijos santyk ekonomikoje atsiranda prie-
taravim dl valstybinio valdymo ipltimo ioje srityje, nes didja valstybi-
nis aparatas ir administracinis teisinis poveikis valdymo objektams. Todl
257
. . . : -, 1996. C. 143
156.
teisingiau ekonomikos srityje bt orientuotis papildomus valdymo meto-

dus258.
Administracinis teisinis reguliavimas, kaip tam tikra sritis, yra impera-
tyvus norminis mechanizmas, tvarkantis subjekt ir objekt veikl, formuo-
jantis stabil j funkcionavimo teisin pagrind. Be to, jis, kaip ir pats ad-
ministracinis valdymas, apima daugel valstybinio ir visuomeninio gyveni-
mo srii. Valstybinis reguliavimas yra vienas i administracinio teisinio
poveikio priemoni ir visada nukreiptas teisin form.
Paeiliui vykdom veiksm ciklas, kai subjektai skatinami veikti sava-
rankikai ir gyvendinti savo teises, vykdyti pareigas pagal nustatyt reim
ir procedras, utikrinti funkcionavimo stabilum tai ir yra reguliavimo
pasireikimas ir paskirtis.
Administracinis teisinis reguliavimas naudoja: normas definicijas
(retai), kompetencines normas, normatyvus (standartus, kvotas ir pan.), te-
chninius parametrus kaip juridines normas (kain dyd, vairius atstumus,
normas ir pan.). Reguliavimas taip pat susijs su bendrosiomis piliei
normomis, mokesi statymais, kuriuos jis tarsi formina ir traukia regu-
liuojam objekt veikl priklausomai nuo situacijos tam tikruose veiklos
cikluose.
Administracinis teisinis reguliavimas gyvendinamas:
1) specialiomis normomis statymais, nutarimais;
2) ileistais vairiais aktais;
3) reguliuojamojo ir imperatyvaus turinio taisyklmis.
Administracinio teisinio reguliavimo form yra vairi, tai ir lemia jo
neginijam reagavimo lankstum ir dinamikum veikiant valdymo objek-
tus. Jis taip pat gali bti valstybinio reguliavimo elementas. statymas tokiu
atveju yra bendra teisin baz. Administracin teisin reguliavim danai
gyvendina savarankikos vykdomosios valdios institucijos, leidianios
vairius nutarimus, sakymus, paliepimus.
Skirstymo kriterijumi gali bti administracinio teisinio reguliavimo
gyvendinimo form skirstymas pagal apimt ir metodus. Tai: a) valstybinio
rmimo formos; b) imperatyvs kiekybiniai ir kokybiniai normatyvai; c) le-
galizuojamosios priemons (pvz., licencijavimas, fizini ir juridini asmen
registracija); d) administraciniai reimai, susij su ypatinga valstybs pad-
timi; e) administraciniai funkciniai reimai; f) valstybs monopolijos vedi-
mas.
258
. . . : , 1984. C. 172
181.
Bendroji dalis 197
Ivardyti metodai taikomi nevienodai, nes priklauso nuo vairi aplin-

kybi, jie taikomi tokia proporcija, kuri nustato objektyvs akos porei-
kiai, sritis ir kt. Reguliuojamosios funkcijos tai stiprja, tai silpnja. J
veiksmingumas skiriasi vairiose gamybos ir socialins srities akose. Deri-
nimas garantuoja poveikio lankstum. Reguliavimo reim vedimas ir j
palaikymas reikalauja dideli valstybini institucij pastang. Priemons ir
administracinio teisinio reguliavimo svertai yra skirtingi savo paskirtimi ir
turiniu. Jie gali bti grieti, orientuoti ir palaikomieji priklausomai nuo to,
kokia problema sprendiama259.
2.5.3. Administracini teisini reim prigimtis,

samprata ir poymiai
Socialini, ekonomini proces teisinis sureguliavimas integracijos

Europos Sjung laikotarpiu gauna ypa svarbi reikm. Administracinis
teisinis reguliavimas, kaip viena i teisini reguliavimo form, ir jo impera-
tyvs bei valdymo metodai ireikia ir utikrina viej interes prioritetus.
Jis leidia sukurti kuo palankesnes teisines slygas teiss subjektams veikti,
padeda sprsti kompleksines tarptautinio ir valstybs vidaus saugumo pro-
blemas.
Paymtina, kad administracins teiss reguliuojami ir valstybs insti-
tucij inioje esantys visuomeniniai santykiai kartais keiiasi savavalikai,
jie gali bti teigiami ir neigiami, netikti ir prognozuojami. Paprastai vyk-
domosios valdios institucijos visuomenei reikmingus, teigiamus pokyius
stengiasi ilaikyti ir pltoti. Pavyzdiui, ekonomins krizs metu valstybje
atsiradus prognozuotiems ir atsitiktiniams pokyiams stabilum valstybje
stengiamasi palaikyti vykdomosios valdios institucij specialiomis priemo-
nmis. Priemons padiai stabilizuoti yra kova su nusikalstamumu, vieo-
sios tvarkos utikrinimas ir kt. Sunkiau kontroliuojamose situacijose, kurios
destabilizuoja visuomenin gyvenim, valstybs valdia privalo taikyti ypa-
tingas poveikio priemones, kuri visuma ir yra administracinis teisinis re-
imas. Kaip pavyzd galima pateikti chemin arba radiacin vietovs tar,
vandens, elektros energijos, maisto produkt tiekimo sutrikimus, kurie gali
bti pramonini avarij, katastrof, kit nepaprast situacij padariniai.
Tokie neigiami veiksniai sukelia visuomenje socialin tamp, kurios prie-
astimi gali bti arba socialiniai procesai (atskir vietovi blokados, masi-
259
. . . : -
, 1998. C. 377382.
niai nesutarimai ir pan.), arba stichins nelaims260. Dl nepaprast situaci-

j atsiradusi neprasta, neordinari padtis turi takos visuomenini santyki
pobdio pasikeitimui, reikalauja pakeisti valstybinio valdymo formas ir
metodus ekstremaliomis slygomis, t. y. vesti special administracin teisi-
n reim.
Nagrinjant teisinio reimo samprat reikt remiantis bendromis
teisinio reimo definicijomis panagrinti teiss teorijos, kaip mokslo, srit
apibrti jos ribas, atskirti j nuo kit teisini kategorij ir atskleisti speci-
finius administracinio teisinio reimo poymius. Teisin literatra reimo
svok aikina skirtingai. Viena i Tarptautini odi odyno pateikia-
m reimo (pranc. regime) reikmi yra tiksliai nustatyta tvarka261. Tvar-
kos utikrinimas administracinmis teisinmis priemonmis turt bti lai-
komas administraciniu teisiniu reimu. Taiau i svoka daniausiai varto-
jama siauresne prasme. Daniausiai pabriama ypating priemoni vals-
tybinio valdymo srityje susiklosiusioms nepaprastoms situacijoms stabili-
zuoti sistema. Gali susidaryti spdis, kad svarbiausi administraciniai teisi-
niai reimai yra nepaprastoji ir karo padtis. Tarkime, valstybs sienos ap-
saugos reimas nra nulemtas nepaprast situacij. Tai nuolatos veikiantis
administracinis teisinis reimas konkreioje valstybinio valdymo srityje.
Administracini teisini reim veikimo sritis negali bti apribota vien tik
nepaprastj situacij.
Nagrindami administracini teisini reim samprat susiduriame
su pateikiam nuomoni vairove. Teiss teorija teisin reim apibria
kaip reguliavimo tvark, ireikt kompleksu teisini priemoni, parodan-
i iskirtin tarpusavyje sveikaujani leidim, draudim, pozityvi pa-
reigojim derinim ir sudarani reguliavimo kryptingum262.
Usienio ali administracins teiss literatroje pateikiamas admi-
nistracini teisini reim apibrimas, kuriuo pabriamas teisinio regu-
liavimo gyvendinimo metod specifikumas (draudim, leidim, pozityvi
pareigojim derinimas) bei iuos metodus atitinkani teiss subjekt el-
gesio sekimas. Taigi teisinis reimas apibriamas kaip ypatinga teisinio re-
guliavimo tvarka, ireikta atitinkamomis teisinmis priemonmis, suku-
260
: / . . . , . . . -
: , 2000. C. 467.
261
Vaitkeviit V. Tarptautini odi odynas. Vilnius: odynas, 2002. P. 916.
262
Vanceviius S. Valstybs ir teiss teorija: mokomoji priemon. Vilnius: Justitia, 2000.
P. 202.
Bendroji dalis 199
rianti norim socialin padt ir palanki arba nepalanki aplink teiss

subjekt poreikiams patenkinti263.
Nagrinjant administracin teisin reim taip pat pabriamas realus
nustatyt visuomenini santyki egzistavimas, o ne j reguliavimas. Teisinis
reimas apibriamas kaip tam tikro objekto atvilgiu ar tam tikros veiklos
srityje susiklosiusi socialini ryi kompleksas, tvirtintas teiss normose
bei utikrintas teisinmis organizacinmis priemonmis264.
Administracin teisin reim galime apibrti ir kaip statymais nusta-
tyt taisykli visum, kuri savo veikloje turi laikytis pilieiai ir juridiniai
asmenys. Papildant i analiz aikinamas administracini teisini reim
tikslas. J negalima sutapatinti nei su bendruoju teisiniu reguliavimu, nei
su teiss gyvendinimo procesu. Reimams bdingas iskirtinis reguliavimo
bdas, kuriuo kuriamas ir naudojamas specifinis juridini, organizacini
bei kit priemoni derinys ir taip garantuojama stabili valstybs padtis. Ji
palaikoma, isaugoma ir keiiama taikant vairius privalomus paramet-
rus265.
Inagrinjus keliuose altiniuose pateiktus apibrimus teisin reim
galima apibrti kaip statym leidjo nustatyt teisinio poveikio sistem,
pagrst bendrais teiss principais ir utikrint specifiniais teisinio poveikio
visuomeniniams santykiams metodais ir formomis. Teisiniuose reimuose
taikomi visi teisinio reguliavimo bdai, bet kiekviename reime vienas i
bd yra vyraujantis, lemiantis visuomenini santyki reguliavimo specifi-
k. Tai ir yra pagrindas teisiniams reimams klasifikuoti. Teisiniai reimai
apibriami atsivelgiant teiss akai bdingo visuomenini santyki tei-
sinio reguliavimo metodo ir dalyko savybes.
Administracins teiss akos specifikumas gyvendinant administra-
cinius teisinius reimus pasireikia imperatyviais valdymo metodais, paval-
dumo santyki sukrimu ir palaikymu.
Nagrinjant administracinius teisinius reimus iskiriama ir administ-
racini teisini reim paskirtis tai tam tikr valstybs srii, situacij re-
guliavimas specialiomis priemonmis. Tokioms priemonms priskiriama:
1) teisiniai aktai ir normos, nustatantys ypating veiklos tvark tam
tikrose srityse;
2) galiotos valstybins institucijos, sukurtos specialiai arba galiotos
formuoti ir palaikyti atitinkam reim;
263
. . . : -
, 1998. C. 406.
264
. . : : . : , 1993.
C. 279.
265
. . - . : , 2000. C. 17.
3) specialios teisins priemons, skirtos reimo tvarkai palaikyti (re-

gistracija, licencijavimas);
4) isami teiss subjekt veikimo reglamentacija ir j tarpusavio san-
tykiai;
5) grieta kontrols ir atsakomybs sistema administracinio teisinio
reimo veikloje (reimo taisykli vykdymo patikrinimas, operaty-
vins paiekos priemoni pritaikymas ir pan.);
6) platesnis ribotai leidiam ir draudiam metod taikymas, bti-
nais atvejais derinamas su teiss subjekt skatinimu (teisi ir lais-
vi gyvendinimas leidiamas tik pateikus asmeniui praym, ku-
riuo suteikiama tokia galimyb);
7) speciali organizacini, technini, materialini ir finansini prie-
moni egzistavimas (pvz., specialios rangos vietos apirai pa-
naudojimas)266.
Iskiriami administracinio teisinio reimo atskiri elementai: valstybs
administracijos veiklos teistumo, pas, valstybs tarnybos reimai, taip pat
specialieji administraciniai teisiniai reimai (karo padties, valstybs pa-
slapties reimai). Taigi administracini teisini reim sraas neapsiriboja
vien tik nepaprastj situacij sureguliavimu267.
Administracins teiss altiniai iskiria iuos administraciniams teisi-
niams reimams bdingus poymius:
1) fizini, juridini asmen ir pareign elgesys nustatymas specia-
liomis teiss normomis;
2) visuomenini organizacij ir valdios institucij veiklos isami reg-
lamentacija;
3) papildom taisykli arba visiems privalom teiss norm iimi
taikymas;
4) ypatingo reimo, specialios teistvarkos kontrols ir tam tikr ap-
ribojani priemoni taikymas268.
Administraciniai teisiniai reimai keiia administracins teiss subjek-
t teisin padt. Srityje, kur veikia administracinis teisinis reimas, subjek-
t teisin padtis kinta. iais atvejais administracinio teisinio reguliavimo
sritis isipleia. Kartu vykdomosios valdios institucij galiojim poveikis
visuomeniniams santykiams didja.
266
. . . : , 2001. C. 412.
267
Ten pat.
268
. . - : . : -
, 2000. C. 21.
Bendroji dalis 201
Visiems administraciniams teisiniams reimams bdingas teiss sub-

jekt teisi ir pareig pusiausvyros suderinamumas sustiprinant vykdo-
mosios valdios institucij galiojimus, o kit administracins teiss subjek-
t teises suvarant arba net nustatant jiems papildomas pareigas269.
Kaip matome, administracinis teisinis reimas yra specifin teiss sub-
jekt veiklos tvarka, taikoma vairiose valstybinio gyvenimo srityse. Jis gy-
vendinamas statymais ir postatyminiais aktais ir nukreiptas j grietai
tikslin ir funkcin veikl tose srityse, kur reikalingos papildomos priemo-
ns tinkamai valstybs bklei palaikyti.
Administracinis teisinis reimas reguliuojamas dviem bdais. Jie yra
arba sudedamoji tam tikros srities statym ar postatymini akt dalis, ar-
ba ireikiami specialiais norminiais aktais. Vienas arba keli tokio pob-
dio specials aktai sukuria konkrei operatyvini tvarkomj nurody-
m, sakym arba potvarki teisin pagrind. J primimo ir gyvendinimo
ryys ir nuoseklumas btini, nes prieingu atveju nepavyksta teisikai utik-
rinti piliei ir juridini asmen veiklos270.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinami pagrindiniai admi-
nistracini teisini reim funkcionavimo principai ir nuostatos pagrin-
dini teisi ir laisvi nelieiamumo principas, teisi ir laisvi ribojimo pa-
grindai, oficialaus reimo vedimo principas. Paymtina, kad btent Kons-
titucija tvirtina nepaprastosios ir karins padties, valstybs sienos apsau-
gos, teritorins jros, iskirtins ekonomins zonos administracinius teisi-
nius reimus.
Kadangi administraciniai teisiniai reimai i esms yra susij su atsa-
komybe, apribojimais, prievarta, teisikai jie daniausiai tvirtinti staty-
muose. statymais nustatoma teisinio reimo ris, vedimo pagrindai, sub-
jektai, vykdantys reimo valdym, veiklos taisykls ir priemons. Teiss ak-
tus konkretina pagal savo kompetencij Vyriausyb, ministerijos, departa-
mentai, vietos valdymo ir kitos institucijos.
Konkreiam administraciniam reimui reguliuoti yra skirtas Karo pa-
dties statymas, Nepaprastosios padties statymas, Valstybs sienos ir jos
apsaugos statymas. Yra administracini teiss reim, kurie reglamentuo-
ja atskiras administracins veiklos ris (pvz., Valstybs tarnautoj staty-
mas, Muitins kodeksas)271.
269
: / . . . , . . . -
: , 2000. C. 467468.
270
. . . : -
, 1998. C. 401402.
271
. . . : , 2001. C. 413.
Administracins teiss specialistai administracini teisini reim re-

guliavimo ypatumus apibria per specialius reiminius reguliavimo bdus.
Tai:
1) speciali taisykli veiklos zon padalijimas;
2) speciali laikin arba nuolatini institucij, skirt reimui regu-
liuoti, sukrimas;
3) speciali reimo taisykli, skirt moni veiklai, judjimui, nuosa-
vybs naudojimui, kinei veiklai reguliuoti, sukrimas;
4) objekto teisins padties (ypatingo statuso, draustinio, dokumen-
to, kuriame tvirtinta valstybs paslaptis) nustatymas272.
Taigi administraciniai teisiniai reimai tai statymais apibrt taisyk-
li visuma, kuri savo veikloje turi laikytis pilieiai ir juridiniai asmenys,
taip pat specifin teiss subjekt veiklos tvarka vairiose valstybinio gyve-
nimo srityse. Pagrindin administracini teisini reim funkcija yra ap-
saugoti piliet, visuomen ir pai valstyb.
2.5.4. Administracini teisini

reim turinys
Isamus reim teisini priemoni turinys, kuris yra atskirose admi-

nistracini teisini reim ryse, apibriamas j tiksline paskirtimi, api-
bendrinamomis savybmis ir atskir asmen, staig, organizacij ypatu-
mais, kurie ir yra administracinio teisinio reimo objektas.
Nagrinjant administracinius teisinius reimus btina iskirti visiems
jiems bdingas sudtines dalis: administracinio teisinio reimo paskirt;
administracinio teisinio reguliavimo objekt; subjekt ir jo teisin padt;
administracines teisines priemones bei teiss principus273.
Administracinis teisinis reimas statymais apibrt taisykli, kuri
savo veikloje turi laikytis pilieiai ir juridiniai asmenys, visuma. Reimai
pasiymi iskirtiniu reguliavimo bdu, kuriuo kuriamas ir naudojamas spe-
cifinis juridini, organizacini ir kit priemoni derinys garantuojant stabi-
li valstybs padt. Ji palaikoma, isaugoma ir keiiama taikant vairius
privalomus parametrus. Administracinis teisinis reimas nustatomas sie-
kiant vykdomosios valdios institucij ir privai asmen santykius utik-
rinti teiss normomis. Tokiu atveju bendr valstybs administracijos veiklos
reim galime laikyti administraciniu teisiniu reimu. Jis nukreiptas kas-
. . . : , 2001. C. 416.
272
. . - : . : -
273
, 2000. C. 27.
Bendroji dalis 203
dien administracin veikl, tipines socialines valdymo situacijas. Admi-

nistraciniai teisiniai reimai reguliuoja valstybs institucij ir pareign,
palaikani santykius su pilieiais ir organizacijomis, su valdios grandimis,
gyvendinaniomis tiesiogines pareigas, reguliuojaniomis vairius sociali-
nius procesus, veikl.
Administracini teisini reim paskirtis tai tam tikr valstybs sri-
i, bkli reguliavimas ir speciali priemoni sistema, kuri susideda i at-
skir element. Svarbiausias i j yra saugumo utikrinimas teisiniais aktais
ir normomis, kurios nustato ypating veiklos tvark tam tikrose srityse.
Saugumui utikrinti galiojamos valstybins institucijos, kurios specialiai
sukurtos arba galiotos formuoti ir palaikyti atitinkam reim. Teiss sub-
jektams nustatoma isami veikimo reglamentacija ir j tarpusavio santykiai.
Konkretaus administracinio teisinio reimo veikloje pradeda egzistuoti
grieta kontrols ir atsakomybs sistema, specialios organizacins, techni-
ns, materialins ir finansins priemons. Taigi sudaromos palankios sly-
gos rezultatyviai gyvendinti vykdomosios valdios institucij galiojimus274.
Vykdomosios valdios institucij veikla gali bti apibriama ir kaip
administracinis teisinis reimas. Iskiriami iam reimui bdingi keturi
principai:
1) administracins ir teismins valdios atskyrimo principas nustato
bendros kompetencijos teism jurisdikcijoje nesanius klausimus,
administracins teiss taikymo srit ir administracini teism ju-
risdikcijos ribas;
2) antrasis principas susijs su ypatingu administracini akt reimu.
Viena vertus, jis nustato, jog vykdomosios valdios institucijos turi
teis savo nuoira priimti vykdomuosius sprendimus, t. y. leisti
norminius aktus, nustatanius tam tikras pareigas ir sukurianius
teisinius padarinius privatiems asmenims be j sutikimo. Kita ver-
tus, vykdomosios valdios institucijos turi dideles prerogatyvas su-
tartims, kurios paklsta administracinio reimo veiklai, sudaryti;
3) treiasis yra teistumo principas, pareigojantis valstybs administ-
racij gerbti teis, t. y. vykdant savo veikl vadovautis teiss nor-
momis;
4) ketvirtasis principas yra vieosios valdios atsakomybs principas.
Jis reikia viej juridini asmen pareig atlyginti al, padaryt
dl j kalts.
274
. . - : . : -
, 2000. C. 29; . . . ,
1998. C. 402403.
Pirmieji du principai apibria vykdomosios valdios privilegijas, tre-

iasis ir ketvirtasis apskritai pareigas275.
Labai svarbus administracinio teisinio reimo turinio elementas yra
teisinio poveikio objektas. Socialiniai reikiniai ir santykiai, sudarantys ad-
ministracini teisini reim objekt, sukuria ypating aplink, glaudiai
susijusi su viea valdia. Jai bdinga: vienaalikai priimami valdymo
sprendimai, dl kuri atsiranda pavaldi subjekt teisin priklausomyb;
galimyb panaudoti organizuot, jei reikia, ginkluot prievart, gin nag-
rinjimo teismine tvarka ribotumas. Administracinio teisinio reimo objek-
tas nesutampa su teisinio reguliavimo dalyku. Visuomeniniai santykiai, ku-
rie patenka administracins teiss norm veikimo srit, ir sudaro admi-
nistracinio teisinio reimo objekt.
Administracini teisini reim subjektai yra administracini teisini
santyki dalyviai, kuri padtis dl valdymo bdo yra socialiai skirtinga ir
tikrai nevienareikmika. To prieastis yra administracins teiss tvirtinta
subjekt padtis. Jei subjektas susijs tarnybinio pavaldumo subordinaci-
niais santykiais ir turi valdingus galiojimus, jis vienaalikai priima valdy-
mo sprendimus kit subjekt atvilgiu. Taigi reikt pabrti, kad visi sub-
jektai, priimdami sprendimus, privalo vadovautis teiss normomis, o visi fi-
ziniai ir juridiniai asmenys valdios institucijoms turi bti lygs. Nagrin-
jant administracinio teisinio reimo turin irykja dar vienas administra-
cini teisini reim elementas teisin subjekt padtis. is elementas atsi-
spindi ir Lietuvos Respublikos vieojo administravimo, Viej pirkim, ir
kituose statymuose.
Administracines teisines priemones, vertinant jas administracini teisi-
ni reim poiriu, reikt nagrinti atsivelgiant administracins teiss
principus ir subjekt teisin padt.
Teisinio reguliavimo metodas yra administracini teisini priemoni
pagrindas. Analizuojant metod nereikt pabrti vien pavaldumo san-
tyki, nes administracini teisini santyki turinys apima daug platesnes
definicijas, o i santyki subordinacija gyvendinama vairiomis teisinmis
priemonmis. Jas galima pateikti tokia tvarka:
organizaciniuose pavaldumo santykiuose tiesioginis sakymas
(vadovas darbuotojas);
teisins kontrols santykiuose funkcinis pareigojimas (inspekto-
rius kontroliuojamasis);
275
. . - : . : -
, 2000. C. 29.
Bendroji dalis 205
vykdomosios valdios institucij sistemoje koordinaciniai parei-

gojimai.
Fiziniai ir juridiniai asmenys, norintys gyvendinti savo asmenines tei-
ses ir laisves, dar turi gauti leidimo pobdio nurodymus (licencijas, lei-
dianias usiimti skirtingo pobdio veikla).
Taikant administracini teisini reim specialias priemones siekia-
ma ne tobulai organizuoti veikl nustatytoje valdymo srityje, o grietai
kontroliuoti bet koki veikl valstybs ir visuomens saugumo srityje nenu-
krypstant nuo nustatytos tvarkos, stengiantis ivengti vairi teiss paeidi-
m, iaikinant ir baudiant paeidjus u veiksmus, daranius al iems
saugomiems interesams.
Nagrinjant administracini teisini reim turin btina pabrti tei-
sinius elementus nuosekli vykdomos veiklos reglamentacij, leidim si-
stem, nustatyt ri veiklos registracij tai utikrina vairi veikl ap-
skait ir kontrol. Taip pat reikt utikrinti atskir veiklos ri draudim,
atsakomybs taikym u nustatyt taisykli paeidimus, administracinio
teisinio poveikio priemoni taikym siekiant ivengti paeidim ir juos i-
aikinti. Taigi bus utikrintos asmen teiss ir teisti interesai. i priemo-
ni sistema kiekvieno administracinio teisinio reimo atveju konkretinama
atsivelgiant specifinius saugomos srities ypatumus.
U administracin teisin reim atsakingos specializuotos valstybs
institucijos. Konkretaus administracinio teisinio reimo atvilgiu ios insti-
tucijos turi atitinkamus nustatytus galiojimus. Jos vykdo kontrols funkci-
jas, gyvendina nustatyt leidim, iduodam asmenims ir organizacijoms
usiimti tam tikr ri veikla, sistem, vykdo asmen ir nustatyt veiklos
ri registracij siekdamos kontroliuoti tam tikr veikl. Neatidliotinais
atvejais imasi vairi objekt ir teritorij apsaugos priemoni, rpinasi as-
men, dirbani administracinio teisinio reimo srityje, specialiu mokymu
ir rengimu. ios institucijos atlieka draudiamuosius veiksmus, priiri,
kaip laikomasi nustatyt reimo taisykli, taiko vairaus pobdio preven-
cines priemones siekdamos ivengti reimo taisykli paeidim, btinais
atvejais nustatyto reimo paeidjams taiko administracinio teisinio povei-
kio priemones276. Toki institucij pavyzdiais gali bti Valstybin vaist
kontrols tarnyba; Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba; Valstybin
tabako ir alkoholio kontrols tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausy-
bs; Valstybs sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikal ministerijos ir
kt.
276
. . - : . : -
, 2000. C. 3336.
Taigi apibendrindami galtume teigti, kad, pirma, administraciniai

teisiniai reimai valdios institucijoms suteikia galimyb efektyviai valdyti
vairias socialines situacijas, antra, jie yra svarbi priemon utikrinti piliei
ir atskir organizacij teisines garantijas. Administraciniai teisiniai reimai
taikomas administracines priemones daro skaidrias, teisini santyki da-
lyvius i anksto informuoja apie galimas sankcijas, draudia administracin
improvizacij, ipleia vadovaujani asmen laisv poir taikant priva-
lomsias priemones.
2.5.5. Administracini teisini

reim klasifikacija
Kiekvienas mokslas klasifikuoja tam tikras kategorijas, elementus,

kad nagrinjamus klausimus susistemint ir argumentuotai pateikt iva-
das. Kadangi administraciniams teisiniams reimams turi takos daugyb
aplinkybi, juos klasifikuoti reikt taip, kad bt galima aikiai atskirti ir
inagrinti pasirinktas administracini teisini reim sritis. Administraci-
niai teisiniai reimai plaiai paplit valstybinio valdymo srityje ir atspindi
vairiapus uduoi ir funkcij vykdym. Kuo tobulesns administracins
teisins priemons, kuo daugiau administracini veiklos form, tuo svar-
besnis yra paskirstymas ir diferenciacija pagal tam tikrus teisin reikm
turinius poymius. Administracini ir speciali administracini teisini
reim klasifikacija turi padti leidiant statymus ir laiku reaguoti susi-
klosiusias netipines situacijas, gyvendinti teritorij ir objekt, kurie turi
ypating socialin status, adekvat ir kompleksik reguliavim.
statym leidjai teisinius reimus daniausiai apibria kaip komp-
leksinius vartodami atskiras kategorijas: ypatingas reimas, ypatingas
teisinis reimas, specialus apsaugos reimas. Taip pabriama, kad ku-
riam reim reglamentuoja kelios teiss akos (konstitucin, administra-
cin, tarptautin ir kt.) ir kad ie reimai susij su reiminio reguliavimo
subjekt teismis ir pareigomis. Pavyzdys gali bti udaro administracinio
teritorinio vieneto, iskirtins ekonomins zonos, nepaprastosios padties
reimai. teisini reim reguliavim traukiamos skirting teiss ak
normos, utikrinanios objekt, staig, teritorij apsaug, visuomens
saugum. Taiau is faktas nekeiia reguliuojamj priemoni prigimties
jos visuomet ilieka administracins teisins277.
277
. . . : , 2001. C. 415; -
. . - : . : -, 2000. C.
3739.
Bendroji dalis 207
Kiekvienam mogui didel reikm turi saugumas. Saugumui utik-

rinti skirta ir tam tikra administracini teisini reim grup, kuri skaido-
ma tris dideles kategorijas:
1) valstybs nacionaliniam saugumui utikrinti skirta reim grup.
Kaip pavyzdius galime pateikti pasienio reim, valstybs paslap-
ties, vaiavimo al ir ivaiavimo i alies reimus;
2) reimai, skirti visuomens saugumui utikrinti (muitins reimas,
pas, viz reimai, licencijavimas);
3) reimai, kuriais utikrinamas visuomens saugumas esant nepa-
prastajai padiai (karo)278.
Kiekvienoje valstybje visuomeniniams santykiams turi takos vairios
nepaprastos situacijos, reikalaujanios taikyti tam tikrus specialius teisinius
reimus. ie reimai taikomi tik tada, kai prastos teisins priemons ne-
veiksmingos.
Pasirenkant kriterijumi reimo objekt specials administraciniai tei-
siniai reimai grupuojami: teritorinius reimus (iskirtin ekonomin zona,
karantinas, karin padtis, udaro administracinio teritorinio vieneto rei-
mas); objektinius reimus (atomins energetikos objekto reimas, vandens
telkinio reimas); daikt, mediag, keliani didel pavoj arba turini
svarbi valstybin reikm, reimus (ginkl, nuod, narkotini mediag,
dokument su valstybs paslaptimi); veiklos arba funkcinius reimus (prie-
gaisrinis reimas, evakuacijos, muitins reimas). Taip pat iskiriami rei-
mai pabriant reguliavimo dalyk. ie specials administraciniai teisiniai
reimai skirstomi gamtos apsaugos reimus (draustiniai, nacionaliniai pa-
rkai, kurortai), vieosios tvarkos apsaugos reimus (nepaprastoji padtis),
valstybs saugumo reimus (valstybs sienos, valstybs paslapties apsaugos
reimai)279.
Veikia taip pat reimai, skirstomi pagal laik. Tai nuolat veikiantys
reimai (valstybs sienos reimas) ir situacinio pobdio reimai (nepapras-
toji, karo padtis)280.
Nuoseklesnei analizei tinkamiausia administracini teisini reim
klasifikacija pagal reim tiksl.
Pirmj grup sudaro administracinio teisinio reguliavimo reimai
esant ypatingajai valstybs padiai (nepaprastosios, karo padties atvejai,
valstybini sien apsauga, muitini apsauga).
278
. . - : . : -
, 2000. C. 40.
279
. . . : , 2001. C. 417, 418.
280
: / . . . , . . . -
: , 2000. C. 468.
9 schema. Administracini teisini reim klasifikacija
ADMINISTRACINI TEISINI REIM KLASIFIKACIJA
Administraciniai teisiniai Funkciniai administraciniai teisiniai Administraciniai teisiniai legitims

reimai esant ypatingajai reimai valstybs valdymo funkcij ir reimai
valstybs padiai veiklos srii informacinis utikrinimas
Nepaprastosios Valstybs sien

padties apsaugos Paprastieji Specials Legalizuojamieji Leidim
administraciniai administraciniai
teisiniai reimai teisiniai reimai,
leidia oficiali taikomi fiziniams
Karo padties Kiti Telefono Vartotoj juridini ir fizini ir juridiniams
ryio; teisi asmen vairi ri asmenims, kurie
komunalini apsaugos; veiklos registracij turi teis paduoti
paslaug; Lietuvos pareikimus dl
viebui ir kt. banko leidimo vykdyti
veiklos; vien ar daugiau
ekologiniai tam tikr veiksm
Fizini ir juridini asmen registras; Sprendim dl

Nekilnojamojo turto registras; licencijavimas; pilietybs klausim
sertifikavimas, metrologija ir kt. procedros
Bendroji dalis 209
Antrajai grupei priklauso legitims administraciniai teisiniai reimai.

Iskiriami du i reim veikimo srities reimai:
leidim idavimo reimai, kai fiziniai ir juridiniai asmenys turi teis
paduoti pareikimus dl leidimo atlikti vien arba daugiau tam tik-
r veiksm. Tuo tarpu atitinkami pareignai arba institucijos
sprendia suteikti leidim ar ne.
legalizuojamieji reimai, susij su oficialia juridini ir fizini asmen
registracija, taip pat vairi ri veiklos normini reikalavim reg-
lamentacija.
Treij grup sudaro funkciniai reimai. J paskirtis utikrinti vals-
tybs valdymo funkcijas ir veiklos sritis (mokesi, sanitarin, ekologin ir
kt.)281 (r. 9 schem).
2.5.5.1. Ypatingosios valstybs padties reguliavimas

administraciniais teisiniais reimais
Ypatingosios valstybs padties administracini teisini reim ele-

mentus ir poymius geriausiai atskleidia nepaprastosios padties reimas.
Nepaprastajai padiai bdingi ie ypatumai:
1) valstybins valdios ir valdymo institucijos, taip pat mons, stai-
gos ir organizacijos veikia ypatingo teisinio reimo slygomis;
2) toks reimas leidia apriboti fizini ir juridini asmen teises ir
laisves ir kartu skiria jiems papildomus pareigojimus;
3) tai laikina priemon, utikrinanti piliei saugum ir konstitucini
nuostat apsaug bei leidianti greitai normalizuoti padt;
4) visi apribojimai nustatomi statymu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 144 straipsnis nustato, kad jeigu
valstybje ikyla grsm konstitucinei santvarkai ar visuomens rimiai,
Seimas gali visoje valstybs teritorijoje ar jos dalyje vesti nepaprastj pa-
dt. Nepaprastosios padties vedimo prieastys tai bandymai jga pa-
keisti konstitucines nuostatas (masin netvarka, tarptautiniai konfliktai,
blokada, stichins nelaims). Tokiais atvejais numatomos ypatingos valsty-
binio valdymo formos, valstybinms institucijoms suteikiami ypatingi ga-
liojimai, sukuriamos laikinos specialios institucijos (tabai arba komendan-
tros), valstybje gali bti taikomos tiek tradicins, tiek ir ypatingos admi-
nistracins teisins priemons (valstybs rezervo naudojimas statym nu-
281
. . . : -
, 1998. C. 399405; . . - . :
, 2000. C. 537.
statyta tvarka; strategin reikm nacionaliniam saugumui turini moni

ir rengini, valstybins reikms ir rizikos objekt sustiprinta (ginkluota)
apsauga; valstybs sienos apsaugos sustiprinimas arba valstybs sienos
priedanga; draudimas iduoti leidimus ribotos civilins apyvartos ginklams
sigyti bei jais prekiauti ir kt.). Ypatingas reimas tai tam tikr priemoni
taikymas ivaiuojant ir vaiuojant al, klimosi laisvs apribojimas, vie-
osios tvarkos ir ypating objekt sustiprinta apsauga, vie akcij udrau-
dimas, iniasklaidos laisvs apribojimas, dokument tikrinimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 144 straipsnio 3 dalis teigia, kad
Nepaprastj padt reguliuoja statymas. 2002 m. birelio 6 d. buvo pri-
imtas Nepaprastosios padties statymas, kuris ir reglamentuoja vis rei-
m. Ileidus statym valstybs institucijos operatyviau ir efektyviau tur-
t taikyti nepaprastas priemones, tuo tarpu pilieiams garantuojama, kad
nebus paeidiamos j teiss. statymo 2 straipsnis nepaprastj padt api-
bdina kaip ypating teisin reim valstybje arba jos dalyje, leidiant tai-
kyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir statyme nustatytus laikinus
naudojimosi fizini asmen teismis ir laisvmis apribojimus ir laikinus ju-
ridini asmen veiklos apribojimus. Nepaprastosios padties tikslas vesti
ir palaikyti valstybje tvark grietomis teisinio reguliavimo priemonmis,
taip pat apriboti asmen tam tikr teisi ir laisvi gyvendinim. Jei nepa-
prastoji padtis vedama dl stichini nelaimi, tai valstybs valdios insti-
tucij svarbiausia uduotis yra greitai ir veiksmingai teikti pagalb nuken-
tjusiems asmenims, operatyviai organizuoti gelbjimo darbus282. Remian-
tis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 144 straipsniu ir Nepaprastosios pa-
dties statymo 5 straipsniu aptariamas administracinis teisinis reimas yra
laikino pobdio, nes negali bti ilgesnis kaip 6 mnesiai. Teis vesti ne-
paprastj padt turi Seimas. Respublikos Prezidentas i teis turi neati-
dliotinais atvejais tarp Seimo sesij, kartu jis aukia neeilin Seimo sesij
svarstyti io klausimo. Taiau Respublikos Prezidento sprendim bet ku-
riuo atveju tvirtina Seimas. Seimas turi teis keisti nustatyt konstitucini
teisi ir laisvi apribojimus bei nepaprastj priemoni, kurios gali bti
taikomos, mast, gali sumainti arba padidinti taikymo teritorij, nepapras-
tosios padties trukm283. Taigi nepaprastosios padties reimas yra ypa-
tingo pobdio spontanikai neigiamus padarinius sukelianti situacija.
Analogiku pavyzdiu galime laikyti ir karo padties reim. vedus ka-
ro padt taikoma Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio re-
282
Lietuvos Respublikos nepaprastosios padties statymas // Valstybs inios. 2002. Nr.
642575.
283
. . . : , 2001. C. 421.
Bendroji dalis 211
zervo statyme numatyta tvarka. Usienio teisin literatra mobilizacij

apibria kaip administracin teisin reim. Karo padties statyme mobili-
zacija yra priskiriama prie speciali priemoni, taikom vedant karo pad-
t. Mobilizacijos pasirengimo ir jos vykdymo procese vadovaujamasi tokiais
principais kaip centralizuotas valdymas, nustatyt termin laikymasis, pla-
navimas, kontrol, kompleksikumas284. Lietuvoje veikia Lietuvos Respub-
likos nacionalinio saugumo pagrind statymas285. Jame apibrta saugumo
svoka, pagrindiniai jo objektai, vardijamas pagrindinis subjektas, utikri-
nantis saugum valstyb, taip pat apvelgiamos saugum utikrinani
subjekt piliei, visuomenini ir kit organizacij teiss ir pareigos.
iame statyme nurodomos institucijos, palaikanios apsaugos sistem:
statym leidiamoji, teisin ir vykdomoji valdios, valstybins ir visuome-
nins organizacijos, mons, staigos ir pilieiai. Jos privalo utikrinti ap-
saug pagal valstybs statymus, reglamentuojanius apsaugos srities santy-
kius.
iai reim grupei galime priskirti valstybs sien apsaug kaip tam
tikr konstitucin administracin reim. Lietuvoje yra Lietuvos Respubli-
kos valstybs sienos ir jos apsaugos statymas286, postatyminiai aktai, tarp-
tautiniai susitarimai, kuriuose tiksliai reguliuojamas valstybins sienos re-
imas. Valstybs sienos teisiniu reimu utikrinama teiss akt nustatytos
valstybs sienos nustatymo, ymjimo ir kirtimo tvarka, valstybs sienos
tvarkymas. Iskiriame pagrindinius valstybs sienos apsaugos administraci-
nio teisinio reimo elementus: valstybs sienos teisin reim; pasienio tei-
sin reim; pasienio kontrols punkt teisin reim.
2.5.5.2. Legitims administraciniai

teisiniai reimai
i reim grup apima dvi reim kategorijas: leidim ir legalizuoja-

muosius reimus. Isamiau panagrinkime leidim reim, kuris yra taiko-
mas pilieiams ir juridiniams asmenims. io reimo turin sudaro asmen
teis paduoti praymus dl leidimo vykdyti vien arba daugiau tam tikr
veiksm. Atitinkami pareignai arba institucijos sprendia, suteikti leidim
284
. . . : -
, 1998. C. 406.
285
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas // Valstybs inios.
1997. Nr. 216; 1998. Nr. 551520; 1999. Nr. 11245; 2000. Nr. 581710, 922849.
286
Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymas // Valstybs inios.
2000. Nr. 421192, 922850.
ar ne, t. y. legali galimyb asmeniui gyti norim teis arba atlikti veiksmus
(sigyti aunamj ginkl ir pan.), prisiimti papildomus sipareigojimus.
Leidimo galiojimas baigiasi ir priklauso nuo konkrei juridini fakt: pa-
reikjo atsisakymo, prieingos statymams veikos ir kt. Valstybins institu-
cijos vykdo asmen veiksm ioje srityje administracin prieir.
Leidim reimo vienu i ieities tak galima laikyti sprendim dl pi-
lietybs klausim procedras. Kiekvienas pilietis turi bti utikrintas Kons-
titucijoje ir statymuose tvirtintomis teismis ir laisvmis, j apimtimi ir tu-
riniu alies viduje ir u jos rib. Lietuvos Respublikos pilietybs statymas
isamiai reguliuoja teiss pilietyb turin, pagrindus ir tvark j gyti, jos
nutraukimo pagrindus bei pilietybs klausimus nagrinjani valstybs ins-
titucij galiojimus. Pilietybs statymo 3 straipsnis numato, kad Lietuvos
Respublikos pilieiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmeni-
nes teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir statymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautins sutar-
tys287.
Administracins teiss poiriu pirmiausia galima iskirti valstybines
institucijas, tvarkanias pilietybs reikalus bei j galiojimus. Tai Preziden-
tas, Ministras Pirmininkas, Pilietybs reikal komisija, Vidaus reikal mi-
nisterija (Migracijos departamentas), Usienio reikal ministerija (Lietu-
vos Respublikos diplomatin atstovyb ar konsulin staiga usienyje), Lie-
tuvos (miesto, rajono) migracijos tarnybos prie savivaldybi.
Konstitucins teiss teorijoje pilietyb yra apibriama kaip kiekvieno
asmens teisinis ryys su valstybe. Usieniei ir piliei teisinis ryys su
valstybe pasiymi santyki pastovumu. Pilietyb neapribota valstybs teri-
torini rib. Taigi pagrindinis teisinis kriterijus, leidiantis atskirti teisin
ry, egzistuojant tarp valstybs ir laikinai arba nuolatos joje esani usie-
niei, nuo teisinio ryio su pilieiais, yra pilietybs nekintamumas laike ir
erdvje288.
Pas sistema, ilgus metus egzistavusi SSRS, bet privaloma ne visiems
gyventoj sluoksniams, numat griet pas idavimo ir naudojimo tvark.
Tai ypa buvo susij su registracijos reimu. 1990 m. kovo 11 d. atkrus
Lietuvos Respublikos nepriklausomyb buvo ileisti Lietuvos Respublikos
pilieio paso nuostatai289, o 1991 m. Lietuvos pilieiams pagal Vyriausybs
287
Lietuvos Respublikos pilietybs statymas // Valstybs inios. 2002. Nr. 954087.
288
Birmontien T., Jarainas E., Kris E. ir kt. Lietuvos konstitucin teis. Vilnius: LTU,
2001. P. 368.
289
Lietuvos Respublikos pilieio paso nuostatai // Valstybs inios. 1999. Nr. 1990, 33
795; 1997. Nr. 1022565; 1998. Nr. 1052903.
Bendroji dalis 213
nutarim Lietuvos Respublikos paso idavimas290 buvo iduoti Lietuvos

Respublikos pasai. Pagal 2002 m. priimt Pilietybs statym pilietyb pat-
virtinaniais dokumentais laikomi ne tik Lietuvos Respublikos pilieio pa-
sas, bet ir asmens tapatybs kortel. Nuo 2003 m. sausio 1 d. asmens tapa-
tybs kortel yra pagrindinis Lietuvos Respublikos pilieio asmens doku-
mentas, patvirtinantis jo asmens tapatyb ir pilietyb. Pagal dabar galiojan-
ius Asmens tapatybs kortels ir Paso statymus pasas reikalingas pilieiui
vykstant usienio alis, su kuriomis nra sudarytos atitinkamos tarptauti-
ns sutartys arba susitarimai dl asmens tapatybs kortels naudojimo291.
Lietuvoje usieniei teisin padt reglamentuoja statymas dl u-
sieniei teisins padties. is statymas nustato usieniei laikino ir nuo-
latinio gyvenimo, atvykimo ir ivykimo, darbo, teisins atsakomybs bei ki-
tus usieniei teisins padties Lietuvos Respublikoje klausimus. Lietuvo-
je usienieiai neturi politini teisi, susijusi su dalyvavimu valstybs val-
dyme. Taiau valstyb usienieiams taiko teisinius privilegij reimus: pa-
lankumo usienieiui suteikiamos teiss ir laisvs, kokias turi ir jomis
naudojasi bet kurios treiosios valstybs pilieiai toje alyje, abipusikumo
valstyb suteikia usienieiams savo teritorijoje tokias teises, kokias valsty-
b suteikia pirmosios valstybs pilieiams savo teritorijoje, ir nacionalin
usienieiams valstybje suteikiamos tokios pat teiss ir laisvs bei numa-
tomos pareigos kaip ir savo pilieiams292.
Kai kurias atskir asmen, grupi statuso ypatybes nustato ne tik Lie-
tuvos Respublikos Konstitucija, statymai, bet ir tarptautiniai dokumentai.
Lietuvos Respublika yra ratifikavusi 1951 m. enevos konvencij bei 1967
m. Jungtini Taut protokol dl pabgli statuso. 1995 m. priimtas, 2000
m. redaguotas Pabgli Lietuvos Respublikoje statuso statymas. Teisi-
niuose aktuose numatoma valstybs paramos ir paslaug teikimo pabg-
liui slygos ir tvarka, pabglio asmens ir kelions dokument idavimo
tvarka, pabglio buvimo, ivykimo ir isiuntimo slygos ir tvarka, pagaliau
pabglio statusas.
Apvelgiant legalizuojamojo reimo ir iskiriant atskirus iam reimui
iliustruoti tinkamus pavyzdius reikt pabrti, kad jis daugiau siejamas su
ekonomine sritimi. Lietuvai tampant Europos Sjungos laisvosios rinkos
santyki dalyve dl akivaizdaus j chaotikumo btinas teisini subjekt ir
j vykdomos veiklos ri legalizavimas. Valstybin fizini ir juridini as-
290
Lietuvos Respublikos paso idavimas // Valstybs inios. 1991. Nr. 18487.
291
Lietuvos Respublikos asmens tapatybs kortels statymas // Valstybs inios. 2001. Nr.
973417; Lietuvos Respublikos paso statymas // Valstybs inios. 2001. Nr. 993524.
292
2001. P. 395.
men registracija yra j teisinio veiksnumo legalumo oficialus pripainimas

ir bdas patvirtinti j veiksm teistum. Atliekama verslinink legitimaci-
ja, kuri ireikia j, kaip subjekt, valstybin skait, duomen, patikim vi-
suomeniniu poiriu, surinkim, j bkl, j atsiradimo teistumo kontro-
l, galimyb pakeisti arba nutraukti verslininko status. Valstybinio valdy-
mo institucijos, remdamosi ia informacija, gali kurti administravimo tobu-
linimo strategijas, teikti teiss akt aktualioms problemoms sprsti projek-
tus ir pan. Tuo tarpu teistvarkos institucijoms i informacija padeda ope-
ratyviau iaikinti teiss paeidimus. Taigi legalizuojantys teisiniai reimai
apima tiek fizini ir juridini asmen registracij, tiek ir reikalavim, ke-
liam vairioms veiklos rims, reglamentavim293. Lietuvoje fizini, juridi-
ni asmen, nekilnojamojo turto registravimo tvark numato atitinkami
teiss aktai.
Valstybs registro objektai gali bti intelektin (pramonin) nuosavy-
b, turtas, veikla, dokumentai, teritorijos, gamtos itekliai, kultros verty-
bs, asmenys ir kt. Konkretaus objekto registruojam duomen sraas nu-
statomas steigiant valstybs registr294.
2002 m. rugpjio 22 d. Vyriausyb patvirtino valstybs registr integ-
ralios sistemos krimo strategij, kuria siekiama isprsti iuo metu aktua-
liausias su registrais susijusias problemas.
Juridini asmen registre registruojami juridiniai asmenys, kaupiami,
saugomi ir tvarkomi su jais susij duomenys bei dokumentai. is registras
kuriamas sujungiant juridini asmen ir moni, neturini juridinio as-
mens teisi, registravim Kultros, Sveikatos apsaugos, vietimo ir mokslo,
Teisingumo, kio ministerijose, Lietuvos banke, Statistikos departamente
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, apskrii virinink administraci-
jose, savivaldybi institucijose295. Taiau kol kas trksta bendros teisins si-
stemos, matyti ssajos su Europos verslo registru trkumai296.
Gyventoj registras pradtas kurti Lietuvos Respublikos piliei pas
duomen pagrindu, 1992 m. pradti kaupti civilins bkls akt duomenys.
Gyventoj gyvenamosios vietos deklaravimo tvark ir slygas, deklaravimo
293
. . . : -
, 1998. C. 413419.
294
Lietuvos Respublikos valstybs registr statymas // Valstybs inios. 1996. Nr. 86
2043; 2000. Nr. 471345.
295
Lietuvos Respublikos juridini asmen registro statymas // Valstybs inios. 2001. Nr.
551940.
296
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. rugpjio 22 d. nutarimas Nr. 1322 Dl
valstybs registr integralios sistemos krimo strategijos patvirtinimo // Valstybs inios.
2002. Nr. 833599.
Bendroji dalis 215
duomen pateikim, apskait, tvarkym ir naudojim nuo 2003 m. sausio 1

d. reglamentuoja Gyvenamosios vietos deklaravimo statymas. Registro sri-
tyje nediegta kompiuterizuota sistema, todl pasitaiko duomen netikslu-
m.
Didel reikm turi sandori dl nekilnojamojo turto legalizavimas.
Pavyzdiui, 1996 m. buvo ileistas, o 2003 m. birelio 13 d. papildytas Lie-
tuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statymas taip diegta
bendra nekilnojamojo turto registravimo sistema. Teisi nekilnojamj
turt ir sandori su juo valstybin registracija turi bti privaloma. Regist-
ruoti privalu ne tik daiktines teises nekilnojamj turt, bet ir servitut,
ustat, galiojamj valdym, nuom, turto aret, taip pat treij asmen
pareikimus dl teiss reikalauti nurodyto turto.
Nekilnojamojo turto registras kartu su Nekilnojamojo turto kadastru
ir Adres registru aprpia didiausi Lietuvos turto dal, o jame kaupiami
duomenys naudojami daugelyje alies gyvenimo srii. Nekilnojamojo tur-
to registras yra vienas i tobuliausi registr Lietuvoje, turintis vis reikia-
m infrastruktr. Sukurta registro centrins duomen bazs tvarkymo
tarnyba, jos filialai bei gyventoj aptarnavimo biurai. mon per metus at-
sako daugiau kaip pus milijono uklaus pateikdama duomenis valstybs
institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims297.
Teisinje literatroje registravimo procesas vertinamas kaip administ-
racinis teisinis reimas, kai fiziniai ir juridiniai asmenys priverstinai paten-
ka atitinkam valdymo institucij administravimo, pagrsto speciali tei-
ss akt reikalavimais, srit (tai jau aptarta) ir kaip administracin teisin
priemon, kuria kontroliuojama fizini ir juridini asmen veikla, leidia-
ma arba udraudiama atlikti tam tikrus veiksmus. Administracins teisi-
ns priemons pavyzdys valstybje yra licencijavimo procesas. Tai ypatinga
oficialaus patvirtinimo (pripainimo) procedra, susijusi su kinio subjekto
teise vykdyti tam tikros ries veikl laikantis taisykli, normini reikala-
vim ir standart. Licencija Lietuvoje iduodama neterminuotam laikui.
Yra numatytas jos perregistravimas. Licencijavimas susijs su iniciatyvos
skatinimu pltojant naudingos veiklos ris, nauj paslaug valdym ir
pan., taiau kartu tai ir visuomens bei valstybs suinteresuotumas oficia-
liai pripainti i darb ir paslaug ris. Taiau reikia pabrti, kad viea-
sis ir visuomeninis susidomjimas tokiu veiklos legalizavimo tipu bei kont-
297
valstybs registr integralios sistemos krimo strategijos patvirtinimo // Valstybs inios.
2002. Nr. 833599.
role j gyvendinant yra akivaizds298. Sritys, kurios yra susijusios su padid-

jusiu pavojumi mogaus gyvybei, sveikatai, aplinkai, ginkluots gamyba ir
sigijimu, taip pat prekmis ir paslaugomis, yra licencijuojamos. Joms sta-
tymai nustato speciali preki pardavimo arba paslaug teikimo tvark299.
Lietuvos Respublikos Vyriausyb sprendia ir bendruosius, ir konkreiuo-
sius licencijavimo klausimus. Vyriausyb tvirtina atsaking ministerij ir
Vyriausybs staig parengtas statym nustatyt licencijuojam komerci-
ns ir kins veiklos srii licencijavimo taisykles. Reikia atsivelgti tai,
kad vykdomosios valdios institucijos licencijavimo galiojimus vykdo pagal
savo kompetencij. Tarkime, Valstybin tabako ir alkoholio kontrols tar-
nyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs iduoda alkoholio produkt
gamybos licencijas, Valstybin loim prieiros komisija licencijas, su-
teikianias teis organizuoti azartinius loimus. Bendrosios nuostatos dl
komercins kins veiklos licencijavimo idstytos Civiliniame kodekse bei
statymuose, didiausia licencijavimo proceso teisinio reglamentavimo dalis
reglamentuota postatyminiuose aktuose. Vyriausybs nutarimais tvirtina-
mos taisykls, kuriose nurodoma veiklos sritis, licencij rys, reikalingi li-
cencijai gauti dokumentai, j nagrinjimo tvarka, terminai, rekvizitai, veik-
los slygos, subjekt teiss ir pareigos, licencijos galiojimo, sustabdymo,
panaikinimo atvejai ir kt.
Legalizuojamj reim grupei valstybje reikmingi trys procesai:
standartizacija, sertifikavimas, metrologija.
Standartizacija tai veikla, skirta tam tikroje srityje (pramons, trans-
porto, ems kio ir kt.) vesti optimali tvark nustatant bendrsias nuo-
statas, kurios gali bti visuotinai ir daug kart panaudotos esamiems ir ga-
limiems udaviniams sprsti. Standartizacijos tikslai apsaugoti moni bei
gyvn sveikat, gyvyb, aplink, materialines grybes, vartotoj interesus
ir utikrinti j saug; sudaryti slygas laisvam preki ir paslaug judjimui;
gerinti produkt ir paslaug kokyb siekiant j konkurencingumo vidaus ir
usienio rinkose; atstovauti nacionalins ekonomikos interesams tarptauti-
nje ir Europos standartizacijoje; sudaryti slygas efektyviai naudoti ir tau-
298
. . . : -
, 1998. C. 422.
299
Lietuvos Respublikos moni statymas // Valstybs inios. 1990. Nr. 14395, 23573,
31749; 1991. Nr. 5128, 13330, 32867; 1992. Nr. 20590, 331009; 1993. Nr. 475, 20492,
25581, 32279, 52994; 1994. Nr. 8119, 14232, 30533, 551047, 591163, 941836; 1995.
Nr. 338, 10206, 10207, 39964, 441074, 511247, 601503, 942089, 1072359; 1996. Nr.
35859, 681641, 1002267, 1062430; 1997. Nr. 691737, 962419; 1998. Nr. 1092994; 1999.
Nr. 591917, 662122, 1083129; 2000. Nr. 28756, 641920, 782361; 2001. Nr. 391325;
2002. Nr. 1245624.
Bendroji dalis 217
pyti valstybs iteklius300. Lietuvos standartizacijos departamentas kuria ir

gyvendina valstybs politik standartizacijos srityje, vykdo valstybin kont-
rol ir prieir dl privalom valstybini standart reikalavim laikymosi,
dalyvauja tarptautins (regionins) standartizacijos darbe, organizuoja pro-
fesin ios srities kadr rengim ir perkvalifikavim, nustato tarptautini
(regionini) standart, taisykli, norm ir rekomendacij dl standartizaci-
jos taikymo taisykles Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu kitaip nenu-
matyta tarptautinse Lietuvos Respublikos sutartyse. Standartizacijos re-
imas gyvendinamas norminiais standartizacijos dokumentais. Jiems pri-
skiriami Lietuvos Respublikos valstybiniai standartai; nustatyta tvarka tai-
komi tarptautiniai standartai, standartizacijos taisykls, normos ir reko-
mendacijos; bendri visai Lietuvai technins ekonomins informacijos klasi-
fikatoriai; moni standartai; mokslini technini, ininerini bendrij ir
kit visuomenini susivienijim standartai ir kiti norminiai aktai. Teori-
niams svarstymams pagrsti tikt ie Lietuvos Respublikoje nustatyti stan-
dartizacijos pavyzdiai: Vyriausybs nutarimai Dl tarptautinio standarti-
nio knygos numerio ymjimo leidiniuose, Standart projekt teikimas
kompiuterinse laikmenose, Standart perkantparduodant gyvulius ir
paukius skerdimui privalomas taikymas, Europinio standarto gelein-
kelio Lietuvos Lenkijos siena Kaunas tiekimas.
Sertifikavimas veikla, nustatanti, ar produktas, procesas, paslauga,
fizinio asmens kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus. Sertifikavimo
darbus, nepriklausomai nuo nuosavybs ries, atlieka mons, staigos ir
organizacijos (tarp j ir usienio), pripastanios ir vykdanios jo taisykles.
Atlikdamos sertifikavim jos bendradarbiauja su tarptautinmis, regioni-
nmis ir nacionalinmis kit ali sertifikavimo sistemomis. Sertifikavimas
reglamentuojamas Lietuvos Respublikos atitikties vertinimo statymu301.
Prie normini dokument, naudojam atliekant privalom sertifikavim,
priskiriami vairs postatyminiai norminiai aktai, valstybiniai standartai,
tarptautins sutartys, Lietuvos priimti tarpvalstybiniai ir tarptautiniai stan-
dartai (pvz., susitarimas tarp Lietuvos ir Ukrainos vyriausybi dl bendra-
darbiavimo standartizacijos, metrologijos ir sertifikacijos srityje), taip pat
sanitarijos, statybins normos ir taisykls, saugos normos bei kiti dokumen-
tai, atitinkantys Lietuvos Respublikos statymo numatytus standartus ir nu-
statantys privalomuosius gamini reikalavimus. Lietuvoje steigtas Standar-
tizacijos departamentas vykdo plai veikl standartizacijos organizacijos
300
Lietuvos Respublikos standartizacijos statymas // Valstybs inios. 2000. Nr. 35972.
301
Lietuvos Respublikos atitikties vertinimo statymas // Valstybs inios. 1998. Nr. 92
2542.
srityje. Stengiamasi, kad sertifikatai ir atitikimo enklai, nurodytos sertifi-

kavimo taisykls ir rekomendacijos, sudarytos vadovaujantis galiojaniomis
tarptautinmis normomis ir taisyklmis, idstytomis Tarptautins standar-
tizacijos organizacijos (ISO), taip pat kit tarptautini ir regionini organi-
zacij dokumentuose, bt pripainti usienyje. Apie akreditavimo ir serti-
fikavimo taisykles bei rezultatus informuojami visi suinteresuoti asmenys.
Svarbi administracinis teisinio reguliavimo sritis oficialiai nustatytas
matavim vienovs pagrind tikrinimas alyje. Paminsime nuo 1996 m.
galiojant Lietuvos Respublikos metrologijos statym302. Metrologija irei-
kia valstybs politik norminant matavimus, j metodus, priemones mata-
vim vienovei ir reikiamam matavim tikslumui pasiekti. i procedr ke-
liam reikalavim vykdymas utikrina teiss subjekt vykdomos veiklos
teistum, kokybikum. Mintos procedros tai nuolatos egzistuojanios
priemons, kuriomis vykdomosios valdios institucijos kontroliuoja subjek-
t veikl. Lietuvoje funkcionuoja Valstybin metrologijos tarnyba, Lietu-
vos metrologijos inspekcija ir kitos tarnybos, kurios garantuoja matavim
vienov alyje. Valstybin metrologin kontrol sudaro matavimo priemo-
ni tip patvirtinimas; matavimo priemoni patikrinimas, tarp j ir etalo-
n; juridini ir fizini asmen veiklos gaminant, remontuojant, parduodant
ir inuomojant matavimo priemones licencijavimas. Valstybin metrologi-
n prieira gyvendinama ileidiant, priirint ir taikant matavimo prie-
mones, atestuojant matavim atlikimo metodikas, dydi vienet etalonus,
laikantis metrologini taisykli ir norm.
2.5.5.3. Funkciniai administraciniai

teisiniai reimai
Administracins teiss normomis sukuriami reimai, kurie utikrina

tinkamas slygas atlikti tam tikras funkcijas ir veiksmus, priskiriamus vals-
tybinms institucijoms, monms, staigoms, taip pat pilieiams. Juose gl-
dintis vieasis interesas lemia griet tikslin teiss subjekt veiklos kryp-
tingum, ginant ir j pai interesus. Funkciniai reimai gali bti naudo-
jami vairiose teisinio reguliavimo srityse. Funkcinius paprastuosius reimus
nustato veiklos taisykls tam tikros ries aptarnavimo ir funkcionavimo
standartai. Tai telefono, telegrafo ryio, veterinarijos, komunalini, viebu-
i ir panai paslaug teikimo taisykls. Jos paprastai nustatomos posta-
tyminiais aktais.
302
Lietuvos Respublikos metrologijos statymas // Valstybs inios. 1996. Nr. 741768;
2000. Nr. 421188.
Bendroji dalis 219
Funkciniai specials reimai, diegiami siekiant specializuoti veiksm

sek ir normalizuoti vairias veiklos sritis. i reim grup diegiama arba
periodikai, arba ikilus konkretiems juridiniams faktams. Daniausiai pa-
gal reguliavimo apimt tai daug siauresni reimai ir saviti dl daug grietes-
ni reguliavimo metod. Jais sukuriamas savitos ries vis teiss subjekt
juridini veiksm ciklikumas. Egzistuoja administracini funkcini reim
rys, kurios yra trauktos bendrj teisinio reguliavimo srit. Pavyzdiui,
mokesi statym sistemoje nesunku nustatyti lengvatini mokesi tvar-
k. Smulkaus verslo subjektams nustatomas supaprastintas ir skatinamasis
reimas.
Administraciniame teisiniame reguliavime naudojamos imperatyvios
normos, skirtos asmeniniams ir vieiesiems interesams apsaugoti. Funkci-
ni administracini teisini reim administravim vykdo ne tik vykdomo-
sios valdios institucijos. Pavyzdys gali bti Lietuvos banko veikla, turinti
finansinio savarankikumo ir valstybinio reguliavimo organizacijos poy-
mi. ios institucijos priimamuose aktuose atsispindi norminiai reguliuo-
jamieji veiksmai (pvz., Lietuvos banko pinig politikos priemoni taikymo
kryptys, Lietuvos banko valdybos 2003 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 101
Dl investicij vertybinius popierius apskaitos kredito staigose bendrj
nuostat patvirtinimo).
Pagal Vartotoj teisi gynimo statym yra nustatytas privalomasis in-
formacinis reimas, kuriam priskiriama vartotojo teis gauti informacij
apie gamintoj (vykdytoj, pardavj), prekes (darbus, paslaugas), gamin-
tojo atsakomyb u atitinkam informacij apie prek ir gamintoj. Atskir
ri preki (darb, paslaug) informacijos sraas ir pateikimo bdai var-
totojui nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybs303.
Ekologiniai reikalavimai iuo metu ikyla kaip vienas pagrindini so-
cialini kriterij. Pagrindines aplinkos apsaugos normas nustato Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos statymas. Tiesiogins ekologins teiss
normos ems, vandens, mik teiss, teiss apie ems iteklius, vande-
nis ir gyvnijos pasaulio apsaug gana grietos. Jas vienija bendrosios
nuostatos, bdingos visoms alims304. Lietuvos Respublikos Vyriausybs
2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1177 patvirtinta Lietuvos Respublikos
valstybs sien ir teritorijos sanitarins ir medicinins karantinins apsau-
gos tvarka reglamentuoja tarptautins teiss aktuose numatyt organizaci-
303
Lietuvos Respublikos vartotoj teisi gynimo statymas // Valstybs inios. 1994. Nr.
941833; 2000. Nr. 852581.
304
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statymas // Valstybs inios. 1992. Nr. 575;
1996. Nr. 571335; 1997. Nr. 651540; 2000. Nr. 902773; 2002. Nr. 249.
ni, ekonomini, teisini, sanitarini, ukreiamj lig profilaktikos ir

kontrols priemoni, kuriomis siekiama ukirsti keli pavojing ir ypa pa-
vojing ukreiamj lig arba j suklj veimui Lietuvos Respublikos
teritorij ir j paplitimui, taikymo ypatumus. Valstybin aplinkos apsaugos
strategija atsivelgia aplinkos bkl, numato pagrindinius aplinkos apsau-
gos tikslus, prioritetus, jiems gyvendinti reikiam priemoni sistem305.
Iskiriamas dar vienas kultrini ekologini zon reguliavimo srities
administracinis teisinis funkcinis reimas, susijs su nacionaliniais ir gam-
tos parkais. Stengiantis juos isaugoti taikomas Lietuvos Respublikos sau-
gom teritorij statymas, nustatantis ypating apsaugos reim. vairs
Vyriausybs nutarimai, aplinkos ministro sakymai, kit institucij normi-
niai aktai reguliuoja atskir saugom teritorij dali apsaugos reimus.
Gamtini rezervat ir valstybini park apsaugos zon paskirtis sumain-
ti neigiam kins veiklos tak gamtini rezervat ir valstybini park te-
ritorijoms, isaugoti i teritorij vizualin aplink306. Galioja atskiras re-
imas, susijs su ypatingomis situacijomis, vestas gyventoj ir teritorij ap-
saugos ypatingj gamtos ir technogenini situacij atveju. Vyriausybs
nutarimais diegiama bendra ypatingj situacij prevencijos ir likvidavimo
sistema sutelkia valdymo, vietins savivaldos organ, organizacij, kurios
pagal kompetencij privalo sprsti gyventoj ir teritorij apsaugos dl ypa-
tingj situacij klausimus, jgas ir priemones. Tokia padtis Lietuvoje
danai kartojasi iluts rajone, Rusnje, kur beveik kasmet patvinsta Ne-
munas ir atskirtiems gyventojams prireikia pagalbos.
Taigi pateikti pavyzdiai rodo, kad administraciniai funkciniai reimai
specialiomis normomis utikrina nuolatin arba laikin funkcionavimo
tvark307.
Lietuvos Respublikos teisinje sistemoje ne visose srityse pabriama
reim svoka, todl vykdomosios institucijos negali veiksmingai vykdyti
savo funkcij. Pateiktos administracini teisini reim klasifikacijos pa-
grindu tikslinga sukurti administracinio teisinio reguliavimo model, ku-
riame bt vertinti organizaciniai, teisiniai, ekonominiai reguliavimo sver-
tai bei parodyta administracini teisini reim svarba valstybiniame val-
dyme.
305
Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsjo 25 d. nutarimas Nr. I1550 Dl valstybi-
ns aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo // Valstybs inios. 1996. Nr. 1032347.
306
gamtini rezervat ir valstybini park apsaugos zon bendrj nuostat patvirtinimo //
307
. . . : -
, 1998. C. 432440.
Bendroji dalis 221
Administracini teisini reim pagrindu tiksliau apibriama staty-

mo veikimo sritis ir reguliavimo ribos. Taip maja statym vairi trak-
tuoi galimybs, reiau susiduriama su daugiaprasmybmis, maja gali-
mybs pasinaudoti statym spragomis.
Administracini teisini reim platesnis vedimas leist sukurti me-
todologinius statym sisteminimo ir veiksmingesnio j panaudojimo pa-
grindus. Taigi bt sukurta administracini teisini akt sistemin klasifi-
kacija, kuri leist atlikti operatyvi j paiek.
II SKYRIUS
1. VIEOJO ADMINISTRAVIMO TURINYS IR

PAGRINDINIAI PRINCIPAI
1.1. Vieojo valdymo (administravimo)

svoka ir esm
Bendroji valdymo svoka. Valdymu daromas poveikis mogaus arba
moni grups valiai. Jis skatina motyvuoti savo apsisprendim elgtis pagal
oficial reikalavim. Valdymo reikinio turin labai aikiai yra apibdins
M. Romeris. Pasak jo, tai valinis imperiumo ir pasidavimo santykis.
mogaus arba grups vertimas paklusti darant jiems kitok poveik yra
prievarta, neturinti nieko bendra su savarankikumu.
Valdymo santykiai i vis moni arba j grupi santyki iskiriami
remiantis taisyklmis, pagal kurias skirstomos subjekt teiss ir pareigos.
Taisykls turi bti subjekt atpastamos ir transformuojamos poelgius
per mogaus smon. ios tarpusavio priklausomybs grandins nutrauki-
mas panaikina valdymo santykius. Todl, pavyzdiui, nesmoningi arba ne-
veiksns mons gali bti tik priirimi, bet ne valdomi.
Lietuvi kalboje yra keletas odi, nusakani santyk tarp valdovo
(valdaniojo) ir pavaldinio (valdomojo). Tai odiai valdia, valdymas,
viepatavimas, vadovavimas, pavaldumas ir pan. Kiti santyk api-
briantys odiai, atsirad ms teisinje ir politologinje terminijoje, yra
skoliniai arba tarptautiniai odiai.
Bendrja prasme valdymas yra valdaniojo poveikis valdomajam sie-
kiant usibrto bendros valdymo sistemos tikslo, todl visi ivardyti terminai
i pirmo vilgsnio yra panas. Pavyzdiui, bendrame valdymo santyki
kontekste ir M. Romeris neatskyr viepatavimo bei valdymo termin308.
308
Prof. M. Romeris teig: Tarp moni valdymas ir viepatavimas monms visuo-
met sudaro dviej vali santyk; jis vyksta ne tiesioginiu operavimu valdomu mogumi, bet
sakymais valdomojo valiai. Vadinasi, kad itas viepatavimas arba valdymas vykt, reikia, kad
valdomas mogus savo valia apsprst taip kaip jam yra sakoma (Valstybin teis. Prof. M.
Rmerio skaityt paskait stenogramos. I dalis. Kaunas, 1930. P. 12).
Bendroji dalis 223
Kad nepainiotume skirting semantin prasm turini termin, viepata-

vimo, valdymo ir vadovavimo kategorij skirtumus galime nustatyti pagal
kokybines subjektini teisi ir pareig proporcijas.
Viepatavimo santykiuose imperiumas suabsoliutinamas, pripasta-
mas be joki ilyg ir remiantis teiss normomis nevertinamas, pareigos
nustatomos visiems, o pavaldini teiss ireikiamos tik individualiomis
privilegijomis arba malone.
Valdymo santykiuose imperiumas pagrstas atsakomybs paskirstymu.
ia tiek valdaniojo, tiek ir pavaldini teiss ir pareigos formaliai apibr-
tos, visuotinai privalomos.
Vadovavimo santykiuose pavaldiniai turi daug diskrecijos (gali veikti
savo nuoira neperengdami nustatyt rib). Svarbiausi kokybs matme-
nys yra ne pats teisi gyvendinimo ir pareig vykdymo procesas, o bendras
veiklos rezultatas, galiausiai priklausantis nuo vadovo sugebjimo moty-
vuoti pavaldinius darniai veikti siekiant bendro tikslo. Aukiausia vadova-
vimo proceso kokybin iraika yra pavaldini motyvavimas dirbti rodant
asmenin pavyzd. Vadybos moksle i forma vardijama lyderio vadovavi-
mu.
1.1.1. Valstybs valdymas
Kalbdamas apie valstybs reikal tvarkym prof. M. Romeris vartojo

termin valdymas. Nagrindamas valdi padalijim, jis daugiau dmesio
skyr iuolaikinse valstybse paplitusiam trilypiam valdi padalijimui.
iame kontekste vykdomosios valstybs valdios funkcij (be statym lei-
diamosios ir teismins) jis vadino valdymu arba administravimu. Tokiu
atveju valdios funkcij padalijimas galt bti, anot M. Romerio, dvily-
pis. Dvilypis valdios padalijimas nepriimtas iuolaikinse demokratinse
valstybse siekiant utikrinti teism nealikum.
Vykdomosios valdios funkcijas gyvendinanias valstybs institucijas
valdymo arba administravimo organais vadino ir prof. P. Leonas, pabr-
damas, kad atitikdami trims didiosioms valstybs valdios vykdymo r-
ims statym leidimui, teismui ir valdymui, ir valstybs organai yra
skirstomi tris ris: statymo leidimo, teismo ir valdymo (administracijos)
organus. Tie organai nra visai atskirti nuo vieni kit, irint, kurias funk-
cijas daugiausia vykdo tie arba kiti valstybs organai. statym leidimas yra
vis didiausia valstybs valdios funkcija, ji priklauso tiesioginiams valsty-
bs organams, bet jiems i dalies priklauso ir kit ri funkcijos: parla-
mentas priiri administracins valdios veikim, monarchas arba prezi-
dentas skiria vyriausius teisjus ir administratorius. Tikriausia vykdytas
teismo valdios nuo vykdymo valdios, nuo administracijos atskyrimas;

pirmoji veikia i statymo ir iri tik teistumo, antroji, kad ir taip jau vei-
kia i statymo, bet iri savo darbo tikslingumo; irint it t valdi ypa-
tybi, jos negali bti pavedamos tiems patiems organams.
Taigi valstybs valdymas plaija prasme apima visas tris valdios
funkcijas ir pabria imperium ir pavaldum. Kartu valdymas gali bti su-
prantamas ir ne tik kaip valdiniai santykiai, bet ir kaip procesas arba valdi-
ni santyki gyvendinimas. Toks procesas apima vis trij valdios funkci-
j gyvendinim, todl vienos valstybs valdios funkcijos vadinti valdymu
netikslinga. iuo atveju turima omenyje valstybs vykdomoji valdia, jeigu
laikoms trilypio valdi padalijimo principo, priimtino visoms demokrati-
nms alims.
Vykdomajai valdiai apibrti anglikoje teisinje literatroje varto-
jami keli terminai:
Valdymas ireikiamas odiais government arba governing. ie
odiai reikia vyriausyb arba valdym tai priklauso nuo konteksto. tai
anglikoje vedijos Konstitucijos redakcijoje is terminas vartojamas dviem
prasmmis. vedijos Konstitucija yra neraytin ir susideda i keturi akt:
Valdymo statymo, Riksdago (parlamento) statymo, Paveldjimo statymo
ir Spaudos laisvs statymo. Pirmasis aktas iverstas angl kalb taip: The
1974 Instrument of Government. Pavadinime vartojamas odis govern-
ment reikia valdym, nes i io akto turinio matome, jog jis nustato ne tik
Vyriausybs veiklos principus. Jis susideda i i dali:
1) Pagrindiniai principai;
2) Pagrindins teiss ir laisvs;
3) Riksdagas;
4) Vyriausyb;
5) statymai ir kiti teiss aktai (angl. regulations);
6) Mokesiai ir biudetas;
7) Santykiai su kitomis valstybmis;
8) Teisinis ir tiesioginis administravimas;
9) Valstybin banyia;
10) Riksdago kontrolin funkcija;
11) Specialios nuostatos karo ir karo padties atveju.
Taigi matome, kad valdymas apima vis valstybs valdym, o ne tik
vykdomsias funkcijas, kurias gyvendinti stengiasi vyriausyb. Tuo tarpu
iame statyme ir vyriausybs institucija vadinama The Government.
Jungtinse Valstijose yra vykdomoji institucija gubernatorius (governor).
is terminas taip pat kildinamas i valdym reikianio odio govern-
ment ir reikia valdytoj, arba centrins valdios vietinink.
Bendroji dalis 225
Valdym reikia ir odis administration. Taiau iuo atveju valdy-

mas suprantamas tik kaip valdymo procesas. Dabar administravimo termi-
nas vartojamas labai plaiai, taiau jis taip pat negali bti suprantamas vie-
nareikmikai. Valdingi nurodymai ir j vykdymas gali apsiriboti staigos
aplinka. Nurodymai gali bti duodami visai visuomenei. Todl iuolaikin-
je literatroje ir teisinje praktikoje administravimas patikslinamas o-
diais vieasis arba vidinis. Maa to, vidinis administravimas siejamas ir
su vadybos terminu (management), todl j atskyrimo klausimas nagrinti-
nas atskirai.
iuolaikinje mokslinje literatroje valdymui apibrti pradedamas
vartoti kontrols terminas. Jis pabriamas valstybse, kuriose iki iol buvo
absoliuiai decentralizuotas valdymas ir centrins valdymo institucijos ne-
turjo vis valdymo galiojim. Tokiose valdymo sistemose centrins val-
dymo institucijos tik koordinuoja decentralizuot institucij veikl ir kont-
roliuoja j sipareigojim vykdym. Todl valdymas iuo atveju yra apribo-
tas, tiesioginiai nurodymai neduodami, o tik teikiamos vadybins reko-
mendacijos. Tokia valdymo sistema veikia Europos Sjungoje.
Manytina, kad valstybs valdymo daliai, kuri gyvendina vykdomoji
valdia (arba vyriausyb, arba prezidentas), apibrti labiau tinka administ-
ravimo terminas. Taiau iuo atveju btina aikiai atskirti j, viena vertus,
nuo valstybs valdymo ir, antra vertus, nuo vidinio administravimo. Anks-
iau buvo minta, kad semantin valdymo ir administravimo reikm ski-
riasi. Nors abiej svok kategorijos panaios, j tarpusavio priklausomy-
bs struktra skirtinga. Valstybs valdymas daugiau siejamas su valdios
gyvendinimo reikiniu, o valstybs administravimas su vadyba.
1.1.2. Valstybs valdymas ir jo

administravimas
Valstybs valdymo kategorija glaudiai susijusi su valstybins valdios

kategorija. inoma, kad valstybin valdia yra viena, tik skiriasi valstybs
institucij gyvendinamos valstybins valdios funkcijos. Valstybins funkci-
jos gyvendinimas yra viepatavimas moni atvilgiu ir tai gali bti supran-
tama kaip valdymas. Taiau tokiu atveju valdymas reikia fakto konstata-
vim, o ne pat proces. Viepatavimas, kaip procesas, taip pat vadinamas
valdymu, taiau jo samprata visikai kita.
Teisinje literatroje isakoma nuomon, kad tokiu atveju terminas
valdymas suprantamas dviem prasmmis: plaija ir siaurja, taiau nuo-
lat patikslinti svok nenaudinga nei statym leidjui, nei asmeniui, kurio
teisin padt tikslina statym leidjas.
Manytina, kad valstybs valdymo svoka vartojama plaija prasme.
Ne vien todl, kad apima ir statym leidiamosios, ir vykdomosios, ir teis-
mins valdios funkcijos gyvendinim, bet ir todl, kad filosofine prasme i
kategorija suteikia pagrind valdymui kaip procesui (valdymui siaurja
prasme).
Vieuosiuose santykiuose dalyvauja asmuo ir valdios institucija, tai-
kanti arba gyvendinanti statym. Vadinasi, vieasis santykis yra tarp pilie-
io ir statym gyvendinanios valstybs institucijos. statym leidiamo-
sios institucijos tiesiogiai piliei nevaldo, bet tos institucijos, kurios tiesio-
giai valdo pilieius, negali savarankikai nustatyti teisinio statuso apriboji-
m, nes tai galima padaryti tik statymu.
Vadinasi, vykdomosios institucijos, gyvendindamos statymus, tik nu-
kreipia piliei elges norima kryptimi ir todl iai padiai apibrti geriau
tinka administravimo terminas negu valdymo, nes tai susij su tvarkymo
funkcija. Tvarkymas reikia tam tikram reikiniui nustatytos (pvz., staty-
mais) bkls suteikim.
ios funkcijos svarb labai tiksliai apibr M. Vberis teigdamas, kad
iuolaikinje valstybje tikrasis viepatavimas, kuris reikiasi juk ne pa-
rlamentinmis kalbomis, ne monarch pareikimais, bet valdymo tvarky-
mu, btinai yra valdininkijos rankose. ingsnis link biurokratins valdi-
ninkijos, kurios pagrindas postas, atlyginimas, pensija, kilimas karjeros
pakopomis, dalykinis isilaisvinimas ir darbo pasidalijimas, tvirtos kompe-
tencijos, akt atlikimas, hierarchin vyresnumo ir pavaldumo tvarka yra
vienaprasmis valstybs modernizavimo matas.
Lietuvos Respublikos Konstitucija paskirsto valdios funkcijas auk-
iausioms valstybins valdios institucijoms. Penktas jos straipsnis teigia,
kad valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir
Vyriausyb, Teismas. Vadinasi, valstybins valdios galias turi ir Preziden-
tas, ir Vyriausyb, taiau jos apima tik vien i valstybinio valdymo funkcij
statym taikym ir gyvendinim, t. y. kasdienini valstybs reikal tvar-
kym. Tai ypa atskleidia Konstitucijos 94 straipsnis, nustatantis ias Vy-
riausybs funkcijas:
1) krato reikal tvarkym, Lietuvos Respublikos teritorijos nelie-
iamybs apsaug, valstybs saugumo ir vieosios tvarkos garanta-
vim;
2) statym ir Seimo nutarim dl statym gyvendinim, taip pat
Respublikos Prezidento dekret vykdym;
3) ministerij ir kit Vyriausybs staig veiklos koordinavim;
Bendroji dalis 227
4) valstybs biudeto projekto rengim ir teikim Seimui, valstybs

biudeto vykdym, biudeto vykdymo apskaitos teikim Seimui;
5) statym projekt rengim ir teikim Seimui svarstyti;
6) diplomatini santyki umezgim ir ryi su usienio valstybmis
ir tarptautinmis organizacijomis palaikym;
7) kit pareig, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti staty-
mai, vykdym.
Kaip matyti i ivardyt Vyriausybs funkcij, visos jos yra vykdomojo
ir tvarkomojo pobdio, jomis siekiama gyvendinti statymus. Todl vyk-
domj valstybs institucij veikla gali bti daugiau siejama su administra-
vimu nei su viepatavim reikiania valstybs valdymo kategorija.
1.1.3. Valstybs ir staig

administravimas
Kaip minta, administravimas yra tam tikra veikla tvarkant pavaldini

bei vadovo ir pavaldinio santykius. Toks apibrimas tinka bet kurioms or-
ganizacijoms arba kitiems socialiniams junginiams, tvarkomiems pavaldu-
mo pagrindais.
Deja, valstyb, kaip vienintel tautos suvereno reikja, yra ypatinga
organizacija ir jos vykdomoji arba tvarkomoji funkcija (administravimas)
turi iskirtini bruo.
Pirma, valstybs administravimas apima visus alies gyventojus ir as-
menis, esanius valstybs teritorijoje. Todl jis yra neasmeninis ir administ-
ruojam asmen ratas yra neapibrtas.
Antra, valstybs administravimo teisinis pagrindas yra statymai, tuo
tarpu kitos organizacijos administruoja pagal postatyminius aktus.
Treia, valstybs administravimu pilieio teisinis statusas pakeiiamas
pagal statymo reikalavimus. Tuo tarpu bet kokia organizacija negali admi-
nistruodama pakeisti mogaus teisinio statuso, iskyrus atvejus, kai tai nu-
matoma administracijos ir pilieio sutartimi (pvz., darbo).
Ketvirta, valstybs administravimo metu remiamasi prievarta, taip pat
ir fizine, jeigu pilietis nevyko administravimo nurodym. Tokios teiss kitos
administracijos neturi ir negali vartoti piliei atvilgiu jokios prievartos.
Todl valstybs administravimas yra geriau garantuotas.
Penkta, valstybs administravimas yra formalesnis dl valdi atsky-
rimo. Administratoriui (valstybs vykdomosioms institucijoms) sunkiau pa-
siekti, kad bt pakeisti netinkami statymai. Ir, kaip inoma, objektyviai
neivengiant blog statym administruojama formaliai, ir galbt ne visada
teisingai. Kit organizacij administratori ir sprendim primj santy-

kiai yra glaudesni, o neretai j pozicijos apskritai sutapatinamos. Sprendi-
m primimas ir j administravimas turi bti suderintas ir neformalus.
1.1.4. Vieojo administravimo esm
Vieoji ir privatin teis. Teiss skirstymas viej ir privatin prad-

tas Senovs Romoje. Vieoji teis siejama su vieaisiais asmens interesais,
o privatin su privaiais arba asmeniniais interesais.
Prof. P. Leonas vieosios ir privatins teiss skirtumus ireik pagal
keturis poymius:
1) pagal vieosios ir privatins teiss gijimo tvark privatin teis
gyja atskiras asmuo, todl privatins teiss asmuo siekia ir yra su-
interesuotas j gauti. Vieoji teis yra pritaikoma bendriems inte-
resams;
2) pagal vieosios ir privatins teiss netekimo tvark privatin teis
yra panaikinama subjekto nuoira, nes subjektas, bdamas priva-
ios teiss galiotas, gali pagal sutart teis perduoti kitam asme-
niui arba net j panaikinti. Vieoji teis negali bti subjekto pa-
naikinta, nes ji nustatyta statymu ir tik statymo pagrindu vieo-
sios teiss galima netekti;
3) pagal vieosios ir privatins teiss turin privatine teise asmuo ne
tik naudojasi, bet ja disponuoja savo nuoira. Vieosios teiss
asmuo negali pakeisti arba kaip nors kitaip ja disponuoti, nes jos
tvarkymas priklauso valstybei;
4) pagal subjekt apibrtum privatinje teisje subjektai aikiai
apibrti. Vieojoje teisje subjektai nevardijami.
Vieosios ir privatins teiss klausimas labai svarbus siekiant isiai-
kinti vieojo administravimo svok. Svokini kategorij formulavimas ir
traukimas svok svarbus tiek parenkant termin, tiek ir nustatant vieo-
jo administravimo objekt. Posovietini valstybi vieojo administravimo
pltros problema ypa aktuali, nes sovietin valstyb sumenkino privatin
teis ir istm privai iniciatyv i viej santyki. Turtiniams priva-
tiems santykiams reguliuoti buvo naudojami teisiniai mechanizmai (regu-
liacins, draudiamosios civilins teiss normos ir pan.), o privai subjek-
tyvi teisi vieoji teis nenustat. Todl ir iandien matyti tam tikras vals-
tybs institucij siekis uzurpuoti vieojo pobdio veikl arba paslaug tei-
kim, nors privats asmenys viesias paslaugas galbt galt teikti geriau.
Antra vertus, tam tikra apimtimi ribojama pilieio teis dalyvauti valstybs
Bendroji dalis 229
valdyme laiduojama Visuotine mogaus teisi deklaracija, kurioje nuro-

doma individo pasirinkimo teis dalyvauti valstybs valdyme.
Vieosios ir privatins teiss santykio vieajame administravime skir-
tum yra anglosaks ir kontinentinje teisinse sistemose. Anglosaks tei-
sinje sistemoje, grindiamoje precedentine teise, vyrauja privatins teiss
normos, todl daug privatins teiss element yra ir vieuosiuose teisiniuo-
se santykiuose.
Suomijos administracini procedr statyme, priimtame 1996 m., yra
daug termin, tradicikai priskirtin privatinei teisei. Analogik termin
yra ir Lietuvos civilinje teisje bei civiliniame procese. Valdymo instituci-
jos ir pilieio lygyb, administraciniai ginai, kuriuose lygiomis teismis da-
lyvauja pilietis ir valstybei atstovaujanti institucija, rodo privai interes
pirmum. Tuo tarpu kontinentinje teisinje sistemoje, ypa posovietini
valstybi vieojoje teisje, vyrauja valdiniai viej santyki pagrindai.
Taiau kategorika tokios padties konstatacija tikrai nra teisinga,
nes piliei ir valstybs lygybs principai grindiami ne teisine sistema, o
paios valstybs pobdiu, jos tiksl ir funkcij sistema. Tai veikiau siejama
su politinio reimo forma. Nedemokratinse valstybse privats piliei in-
teresai daniausiai niekinami, pilieiai nualinami nuo valstybs valdymo ir
valstyb egzistuoja pati sau uuot tenkintsi piliei interesus. Demokrati-
ns valstybs institucijos tarnauja monms ir jos valdiniai veiksmai kai ku-
riose alyse traktuojami kaip socialin paslauga.
Toks poiris viej administravim dabar formuojamas Didiojoje
Britanijoje teigiama, kad visas valstybs administravimas yra paslauga gy-
ventojams ir vieosios staigos atlieka tam tikr dal valstybini viej pa-
slaug. Lietuvoje vieasis administravimas reformuojamas labai spariai,
taiau vis dar ilieka valstybs savanaudikumo poymi.
Nors demokratinse valstybse teisingum vykdo tik teismas, taiau
Lietuvoje lig iol yra ilikusi sovietin administracinio persekiojimo sistema
administravimo institucijos galiojamos vykdyti teisingum asmenims,
padariusiems administracinius teiss paeidimus.
Tokia veikla teiss teorijoje vadinama teiss taikymu, taiau vieaja-
me administravime teiss taikymas neturi bti siejamas su nuobaud sky-
rimu. Pripainti asmen kaltu ir skirti jam nuobaud gali tik teismas. Toks
yra ir Europos Sjungos reikalavimas nacionalinei viej reikal administ-
ravimo sistemai.
Taigi galima tokia vieojo administravimo svoka:
Vieasis administravimas statymais ir kitais teiss aktais nustatyta
tvarka bei terminais reguliuojama valstybs ir savivaldos institucij veikla
gyvendinant ir taikant Lietuvos Respublikos statymus bei savivaldybi ta-
ryb sprendimus, teikiant statymais ir kitais teiss aktais numatytas vie-

sias paslaugas, taip pat organizuojant valstybs ir savivaldos institucij vi-
din administravim.
Atskiros svokins kategorijos tyrintinos toliau. Tuo tarpu pabrti-
nos ios principins nuostatos:
1) Vieojo administravimo teisinis pagrindas yra tik statymai ir kiti
statymo gyvendinim reguliuojantys teiss aktai. Kiti teiss aktai
yra postatyminiai norminiai aktai ir individuals teiss aktai, nu-
statantys konkretaus asmens teises ir pareigas taikant statymus.
2) Vieasis administravimas apima valstybini ir savivaldybi institu-
cij veikl. Savivaldybi vykdomosios institucijos dalyvauja viea-
jame valdyme gyvendindamos statymus ir savivaldybi tarybos
sprendimus tais klausimais, kuri sprendimo teis deleguota savi-
valdybms.
3) Vieasis administravimas apima ne tik statym gyvendinim bei
taikym, bet ir viej paslaug teikim. Paslaug teikimas gali
bti pripaintas kaip administravimo sudtin dalis, nes jas tei-
kiant tiesiogiai arba netiesiogiai gali dalyvauti vieojo administra-
vimo institucijos.
1.1.5. Vieojo administravimo turinys
Vieojo administravimo institucij pareigos ir galios atskirose valdy-

mo srityse skiriasi savo turiniu, prigimtimi ir veiklos rimis. io amiaus
pradioje pagrindin valdios institucij pareiga buvo administracinis regu-
liavimas, paremtas statym taikymu ir gyvendinimu. Tai svarbi vieojo
administravimo institucij veikla ir iuolaikinse valstybse, taiau valsty-
bs vertybini orientacij kaita, skatinanti gerovs valstybs raid, ir kieky-
bins veiklos sureikminimas paskatino teikti valdios institucij paslaugas.
Vieasis administravimas buvo labiau trauktas ekonomin veikl. Kartu
labai padidjo administracinis aparatas ir jo veiklos mechanizmas. Viea-
jam administravimui tak pradjo daryti ir vidin veikla.
Teigtina, kad ie veiksniai sudaro iuolaikin viej administravim.
Administracinis reguliavimas. Administracinis reguliavimas vieojo

administravimo veikla, kai priimant administracinius sprendimus taikomi
arba gyvendinami statymai bei kiti teiss aktai.
Administracinis reguliavimas yra vienpusikas vieojo administravimo
institucijos sprendimo primimas. Btina slyga, kad sprendimas bt ray-
Bendroji dalis 231
tinis ir turt administracinio akto form. Administracinis reguliavimas ap-

ima taisykli, standart nustatym bei planavim. Pabrtina, kad admi-
nistracinio reguliavimo metu negali bti priimami sprendimai, kuriais kei-
iamas piliei teisinis statusas, iskyrus tuos atvejus, kai teis administra-
vimo institucijai nustatyti papildomas pilieio teises ar pareigas suteikia
statymas.
Administracinis reguliavimas nemanomas, jeigu jo metu nepriimami
sprendimai. Taiau administracinio reguliavimo ypatyb yra ta, kad spren-
dimai nepriimami savarankikai, o administravimo subjektai, priimantys
sprendimus, negali laisvai ireikti savo valios, nes ji ribojama statymo.
Kitas labai svarbus administracinio reguliavimo ypatumas yra tas, kad
administracinis reguliavimas yra sureguliuotas statymais, todl vieajame
administravime negalioja principas leidiama viskas, kas neudrausta sta-
tymu. is principas taikytinas tik asmenims, bet ne vieojo administravimo
institucijoms, kuri paskirtis tarnauti monms, o pati teis reguliuoja tik
tuos santykius, kuri sureguliavimo teis Tauta deleguoja valstybei per at-
stovaujamj demokratij.
Vidinis administravimas. Vidinis administravimas vieojo administ-
ravimo veikla, kuria nustatyta tvarka utikrinamas sklandus vieojo admi-
nistravimo institucijos funkcionavimas arba paslaug teikimas, valdomas
institucijos personalas ir biudetas.
Vidinio administravimo tikslas utikrinti skland sprendim pri-
mimo proces ir viej paslaug teikim. Vidinio administravimo pagrin-
das yra personalo ir biudeto valdymas. Vidinio administravimo metodai ir
procedros daniausiai neturi tiesioginio poveikio vieiesiems santykiams,
taiau personalo paskirstymas ir biudeto sudarymas vieojo administravi-
mo institucijoje turi reikms administravimo institucijai kaip vieojo san-
tykio subjektui.
Turdamas netiesiogin ry su bendrj viej santyki gyvendini-
mu, vidinis administravimas negali bti sulyginamas su administraciniu re-
guliavimu teisi ir pareig pilieiams nustatymo poiriu. Vidinio admi-
nistravimo tiesioginis objektas yra personalas ir biudetas. Juk personalo
mes negalime prilyginti visai visuomenei. Todl statymas turt reguliuoti
vidinio administravimo institucij teis priimti vieojo pobdio sprendi-
mus. Ms nuomone, institucijos, kuri paskirtis utikrinti skland vieo-
jo administravimo institucijos mechanizm, negali priimti vieojo administ-
ravimo sprendim.
Vieosios paslaugos. Vieoji paslauga vieojo administravimo funkci-
ja, kuria vieojo administravimo institucija arba vieoji staiga, tenkindama
bendrus visuomens interesus, suteikia tam tikras socialines, vietimo,

mokslo, kultros, sporto ir kitas panaias paslaugas.
Vieojo administravimo institucijos teikia viesias paslaugas keliais
bdais:
1) priima raytinius sprendimus, nustatanius, kas turi teis tam tik-
r viej paslaug;
2) vykdo neformali administracin veikl suteikdamos tam tikras
paslaugas (vietimo, gydymo, rpybos ir kt.).
Viej paslaug teikimas yra nauja administravimo veikla, turint
omenyje jos gyvendinimo bdus ir metodus. Ankstesniame valstybs ad-
ministravime vyravo valdiniai vieieji santykiai, kuriuose dalyvaudama vals-
tyb turdavo prioritet pilieio atvilgiu netgi paslaug teikimo srityje
(paslaug teikimo reguliavimas administravimo lygmeniu). Taigi pilieiai
gaudavo tik tokias viesias paslaugas, kurias leisdavo valstyb, ir tai buvo
pripastama kaip tam tikra dovana. Tuo tarpu paslaug teikimas pilie-
iams jokiu bdu negali bti monopolizuojamas, nes vartotojas (arba pa-
slaug gavjas) praranda pasirinkimo teis.
Antra vertus, vieosios paslaugos gavjas turi bti laisvas priimdamas
paslaug arba jos nepriimdamas. Kartu jis turi aikiai inoti, kokios apim-
ties ir kiek laiko gaus teikiam paslaug. Taigi viej paslaug teikimas
gali bti grindiamas ne tik vieosios, bet ir privatins teiss principais.
Privatinje teisje teisinio santykio subjekto valia sutartyje ireikia-
ma laisvai. Toks pats principas taikytinas ir tada, kai vieojo administravi-
mo institucija suteikia paslaugas pilieiams. Tokiu atveju vienaalikas ad-
ministracinis sprendimas dl paslaug teikimo paeidia pilieio arba tre-
iosios alies teises.
1.2. Administracins teiss principai

Administracins teiss princip sisteminimas. Administracins teiss
principai yra suprantami kaip pagrindins, fundamentins idjos, vertybins
orientacijos ir teiginiai, kuriais vadovaujasi valstybs valdymo institucijos,
vykdydamos statym ir kit teiss akt joms pavestas funkcijas. Principai
nurodo, kokio pobdio turt bti kuriamos teiss normos, sprendiama
konkreti teisin byla, kad kiekvien kart atliekant teisin reguliavim bt
gyvendinami teiss sampratos formuluojami tikslai309. Pasak A. Andruke-
viiaus, principai kaip teorins nuostatos, atspindi objektyvius visuomens
309
Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2004. P. 146.
Bendroji dalis 233
ir valstybs raidos dsningumus310. Logika teigti, kad valstybinio valdymo

principai atspindi daugiau esmines valdymo ypatybes, o princip turinys
objektyviai ireikia valdymo esm bei bdingiausius jo bruous. Vliau
principai, suteikus jiems teisin form, parodo bendras nuostatas, kuriomis
remiantis turt bti gyvendinamas valdymas. Valstybinio valdymo princi-
pai tai pagrindins idjos, kuriomis remiantis turi bti sudaryta ir funk-
cionuoti atitinkama valstybinio valdymo sistema311. iuo poiriu principai
turi teisini reikalavim, kurie yra privalomi j vykdant ir jos laikantis,
reikm. Principuose atsispindi ir pagrindiniai nurodymai, kuriuos valdymo
aparatas duoda valdymo objektui. Valstybinio valdymo principas pagrin-
din teisin idja, kuria tikslinga vadovautis kuriant teiss normas. Pagrin-
dinis valstybinio valdymo princip altinis yra Lietuvos Respublikos Kons-
titucija. iuo poiriu principai suformuluoja valdymo veiklos pagrindus.
i princip vaidmuo yra j reikm, poveikis, svarba. ias pagrindines,
fundamentines idjas ir teiginius galima modeliuoti, t. y. suprasti kaip tam
tikrus socialinius vertybinius modelius, standartus, netgi kaip administraci-
ns teiss subjekt veiklos matricas, pagal kurias galima pamatuoti, ar i
veikla atitinka original princip (model).
Principas originalas (pagrindin, fundamentin idja, vertybin orien-
tacija, teiginys, originalus modelis) Normin principo iraika
(statymo leidjo ar kit teiss akt priimanio subjekto veikla, tvirtin-
ta normin originalaus modelio matrica).
Principo gyvendinimo iraika (administracins teiss subjekt veik-
los rezultatas gyvendinant statymus ir kitus teiss aktus, gyvendinimo elg-
senos matrica (-os)). Administracins teiss princip vaidmen galima su-
prasti tiek plaija, tiek ir siaurja prasme. Kalbant apie administracins
teiss princip vaidmen plaija prasme reikia turti omenyje i princip
tvirtinim alies teisinje sistemoje. Reikia atkreipti dmes tai, kad dau-
guma administracins teiss princip yra tvirtinti aukiausi juridin gali
turiniuose teiss aktuose. statym leidjas, vertindamas i princip
svarb ir reikm, suteik jiems normin gali, t. y. imperatyv laikytis tvir-
tint princip taip pat, kaip turt bti laikomasi kit teiss norm.
Kalbant apie administracins teiss princip vaidmen siaurja pra-
sme reikia nagrinti kiekvien princip atskirai, vertinti jo reikm ir po-
veik valstybs valdymo sistemai ir atskir valstybinio valdymo institucij
veiklai. Kalbant apie administracins teiss princip vaidmen plaija pra-
310
Andrukeviius A. Administracins teiss principai ir norm ribos. Vilnius: TIC, 2004.
311
. ., . A., . .
c . , 1997. C. 27.
sme reikia juos nagrinti sisteminiu poiriu, kai kiekvienas i princip pri-
skiriamas vienai arba kitai loginei sisteminei klasei. Tokiu atveju principai
nagrinjami tam tikr tarpusavio sveik ir priklausomumo aplinkoje.
Vieno principo logini klasi struktros iraika gali bti pavaizduota
schema (r. 10 schem).
10 schema. Vieno principo logini klasi struktros iraika
Principas ori-
ginalas
gyvendinimo
matrica (-os)
Normin princi-
po matrica (-os)
Mokslinje literatroje egzistuoja vairios princip posistems. Vals-

tybiniame valdyme jos esti tokios: socialins politins ir organizacins, or-
ganizacins politins, organizaciniai techniniai valstybinio valdymo princi-
pai, organizacins teisins, politins, ekonomins ir kitos posistems. Lie-
tuvos administracins teiss teorijoje daniausiai iskiriamos dvi administ-
racins teiss princip grups pagrindiniai administracins teiss principai
(politiniai teisiniai) (demokratikumo, teistumo (teiss (statymo) vire-
nybs, vieumo, lygiateisikumo, tikslingumo (sprendimo ekonomikumo),
kolegialumo derinimo su vienvaldikumu, atsakomybs, atskaitingumo,
kontrols ir apskaitos, proporcionalumo, nepiktnaudiavimo valdia, ob-
jektyvumo) ir organizaciniai techniniai administracins teiss principai (ben-
dro vadovavimo, teritorinis, akinis, funkcinis, subsidiarumo, tarnybinio
bendradarbiavimo, pavaldumo, visuomens traukimo viej valdym, vi-
suomenini interes pirmenybs).
Pagrindiniams administracins teiss principams bdingas socialinio
organizavimo pobdis, jie gyvendinami valdymo veikloje neatsivelgiant
valdymo institucijos hierarchin lyg ar pareigyb, kuri uima valstybs
tarnautojas. i princip svarba yra ta, kad jie pagrindia valdymo veiklos
socialines taisykles. Aptariami principai atspindi ne tik politin pobd jie
turi ir normin reikm, t. y. jie tvirtinti galiojaniuose teiss aktuose.
Bendroji dalis 235
Organizaciniai techniniai valstybinio valdymo principai tai pagalbi-

niai, arba taikomojo pobdio, principai. Remdamasis praktine analize bei
apibendrinimu juos formuoja valdymo mokslas. Remiantis iais principais
kuriamos valstybins institucijos. ie principai reikmingi, nes atsivelgiant
konkreias slygas galima parinkti optimaliausius valdymo institucij su-
darymo ir funkcionavimo pagrindus.
Pagrindiniai administracins teiss principai:

1) demokratikumo principas. io principo esm ir svarba yra ta, kad
vis valstybs institucij veikla turt bti grindiama demokratiniais vals-
tybs valdymo principais ir nukreipta vis visuomens grupi teist inte-
res tenkinim. Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymo 4 straipsnis
pareigoja Vyriausyb, kaip aukiausij valstybs vykdomosios valdios
institucij, grsti savo veikl iuo principu;
2) teistumo (teiss viepatavimo (statymo virenybs)) principas. is
principas tvirtintas Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymo
4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vieojo administravimo subjekt kompe-
tencija turi bti nustatyta io statymo, o veikla atitikti iame statyme i-
dstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susij su asmen teisi
ir pareig gyvendinimu, visais atvejais turi bti pagrsti statymais. Aiki-
nantis io principo esm ir svarb btina iskirti 2 svarbius momentus. Pir-
masis valstybs valdymo institucij galiojimai ir kompetencija turi bti
nustatyta statymu, t. y. j veiklos teisinis pagrindas turi bti statymas.
Antrasis visi valstybinio valdymo institucij priimami sprendimai (admi-
nistraciniai aktai) turi bti pagrsti statymu. Negali bti priimtas sprendi-
mas, kuris prietaraut galiojantiems statymams. Be to, teistumo princi-
pas yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybs 4 straipsnyje. Vy-
riausyb privalo laikytis io principo savo veikloje;
3) vieumo principas. Kalbant apie io principo esm ir reikm iskir-
tini du svarbs aspektai. Pirmasis valstybs valdymo institucij priimami
norminiai teiss aktai, susij su piliei teismis ir laisvmis, negali bti
taikomi, kol jie nra vieai paskelbti. is principas tvirtintas Lietuvos Res-
publikos statyme Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt
skelbimo ir sigaliojimo tvarkos. io statymo 10 straipsnis skelbia, kad
ministr, Vyriausybs staig, kit valstybs valdymo institucij vadov
sakymai ir sakymais patvirtinti kiti teiss aktai bei Lietuvos banko valdy-
bos nutarimai, kuriuose nustatomos, keiiamos arba pripastamos neteku-
siomis galios teiss normos, sigalioja kit dien po j paskelbimo Valsty-
bs iniose, jeigu paiuose teiss aktuose nenustatoma vlesn j sigalio-
jimo diena. iame straipsnyje nurodyt valstybs institucij vadov saky-

mai ir sakymais patvirtinti kiti teiss aktai bei Lietuvos banko valdybos nu-
tarimai negalioja, kol jie nepaskelbti Valstybs iniose. Be to, rengiant
toki teiss akt projektus turi bti utikrinama galimyb visoms suintere-
suotoms visuomens grupms ar atskiriems pilieiams pareikti savo nuo-
mon dl j. Galiojantys teiss aktai, susij su teiskros procesu, pareigo-
ja teiss akt projektus rengianias valstybs valdymo institucijas juos de-
rinti su visais suinteresuotais subjektais. Kitas io principo aspektas turi
bti vieai skelbiami ir valstybinio valdymo institucij veiklos rezultatai.
iuo principu vadovautis pareigojama ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb
(Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymo 4 straipsnis);
4) lygiateisikumo principu siekiama utikrinti vis subjekt, susijusi
administraciniais teisiniais santykiais, lygyb prie statym;
5) tikslingumo (sprendimo ekonomikumo) principas reikalauja i
valstybinio valdymo institucij savo veikl ir iteklius paskirstyti taip, kad
jie bt kuo veiksmingiau ir ekonomikiau naudojami nustatytam tikslui
pasiekti;
6) kolegialumo derinimo su vienvaldikumu principo esm ta, kad svar-
biausi valdymo sprendimai turi bti priimami kolegialiai, o ne tokie svarbs
vienasmenikai. Kitas io principo aspektas asmuo, turintis teis vie-
nasmenikai priimti sprendim, prie j priimdamas privalo susipainti su
kit suinteresuot ar nepriklausom subjekt kolektyvine nuomone spren-
diamu klausimu. io principo reikm akivaizdi ministerijos valdyme. Mi-
nisterijos administracins veiklos svarbiausiems klausimams sprsti suda-
roma ministro patariamoji institucija kolegija. Jos nariai yra aukiausio
rango ministerijos valstybs tarnautojai. Kolegijos darbe gali dalyvauti ir ki-
t institucij atstovai. Ministras, priimdamas paius svarbiausius sprendi-
mus, turi atsivelgti kolegijos nuomon (Lietuvos Respublikos Vyriausy-
bs statymo 32 straipsnis);
7) atsakomybs principas. is principas pareigoja valstybinio valdymo
institucijas arba atskirus valstybs tarnautojus atsakyti u atliekamus
veiksmus ir priimamus sprendimus;
8) atskaitingumo principas paremtas hierarchine valdymo subjekt at-
skaitomybe. Kiekviena emesnio valstybs valdymo lygio institucija privalo
atsiskaityti auktesniajai institucijai;
9) kontrols ir apskaitos principas reikalauja i valstybinio valdymo ins-
titucij vykdyti nuolatin vis valdymo proces kontrol ir apskait. Efek-
tyvus valdymas gali bti utikrinamas tik nuolat stebint ir fiksuojant valdy-
mo procesus (vykdant j apskait) ir laiku darant poveik jiems (kontro-
liuojant);
Bendroji dalis 237
10) proporcingumo principas. Jo esm administracinio sprendimo

mastas bei grietumas turi bti proporcingi administravimo tikslui (Vieojo
administravimo statymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas). is principas pa-
reigoja valstybs valdymo institucijas priimant sprendimus naudoti staty-
mo joms suteiktas galias tiek, kiek to reikia funkcijoms vykdyti ar atitinka-
mam sprendimui priimti;
11) nepiktnaudiavimo valdia principas draudia valstybinio valdymo
institucijoms vykdyti veikl neturint tam suteikt galiojim arba priimti
sprendimus pagal savo kompetencij siekiant kit, negu statym nustatyta,
tiksl (Vieojo administravimo statymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
12) objektyvumo principas reikalauja i valstybinio valdymo institucij
priimti sprendimus nealikai, vertinus visas aplinkybes.
Organizaciniai techniniai administracins teiss principai:

1) teritorinis principas pareigoja organizuojant valstybs valdymo si-
stem valstybs valdymo institucijas ir j veiklos srit idstyti atsivelgiant
valstybje susiklosiusi teritorin struktr;
2) bendro vadovavimo principas ireikia btinum sudaryti administ-
raciniuose teritoriniuose vienetuose valstybs valdymo institucijas, kurios
savo ruotu nukreipia kit atitinkamoje teritorijoje esani valdymo insti-
tucij veikl, j koordinuoja ir kontroliuoja (pvz., apskrities virininkas);
3) akinis principas reikalauja organizuojant valstybs valdym for-
muoti valstybs valdymo institucijas remiantis objektyviai susidariusiomis ir
egzistuojaniomis gamybos bei kitomis socialins veiklos akomis;
4) funkcinis principo laikymasis sudaro galimybes daryti efektyv at-
skir srii valdym numatant institucijas, kurios koordinuoja vairi val-
dymo ak veikl. Pavyzdiui, Civilins saugos departamentas koordinuoja
vis valstybs valdymo institucij ir kio subjekt, galini katastrof, ava-
rij, stichij atvejais teikti reikiam pagalb ir kitaip padti likviduoti a-
lingus padarinius, veikl;
5) subsidiarumo principas pagrstas bendru reikalavimu, kad auktes-
nms valstybs valdymo institucijoms nebt priskiriamos funkcijos, kurias
gali atlikti emesniosios institucijos arba kiti asmenys (Vieojo administra-
vimo statymo 4 straipsnio 2 dalis). iuo principu remiamasi gyvendinant
vien i valstybs valdymo tobulinimo krypi dekoncentruojant ir de-
centralizuojant valstybs valdym;
6) tarnybinio bendradarbiavimo principas pareigoja vieojo administ-
ravimo institucijas prireikus teikti viena kitai reikiam informacin ir kito-
ki pagalb (Vieojo administravimo statymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punk-

tas);
7) pavaldumo principas leidia nustatyti aiki, hierarchiniu pavaldu-
mu pagrst valstybs valdymo sistem, nepaliekant niekam nepavaldi
valstybs valdymo subjekt. Kiekviena emesnio hierarchinio valdymo ly-
gio valstybs valdymo institucija turi bti pavaldi auktesnio valdymo lygio
institucijai;
8) visuomenini interes pirmenybs principas tvirtintas Lietuvos Res-
publikos Konstitucijos 5 straipsnyje. Visos valdios staigos privalo tarnauti
alies monms ir tenkinti pirmiausia j interesus;
9) visuomens traukimo viej valdym principas tvirtintas Vieojo
administravimo statymo 7 straipsnyje. Valstybs ir savivaldybi institucijos
dl administracinio reglamentavimo sprendim, susijusi su bendrais teis-
tais visuomens interesais ir turiniais svarbi reikm didelei gyventoj
bendruomens daliai, turi konsultuotis su visuomens interesams atitinka-
moje srityje atstovaujaniomis organizacijomis (asociacij, profsjung, ki-
t nevyriausybini organizacij atstovais), o statym numatytais atvejais
ir su gyventojais. is principas daniausiai taikomas savivaldybi institucij
veikloje sprendiant vietos bendruomens reikalus.
Apibendrinant administracins teiss princip vaidmens analiz gali-
ma teigti, kad i princip gyvendinimas lemia veiksming ir skaidr vals-
tybs valdym, apimant tiek tobul valstybs valdymo sistem, tiek efekty-
vi atskir valstybs valdymo institucij veikl vykdant statym joms pa-
vestas funkcijas.
Lietuvoje administracine reforma siekiama supaprastinti vieosios
administracijos ir piliei santykius, pagerinti i santyki kokyb, gyven-
dinti valdios staig vieum ir skaidrum, atskirti centrins, regionins ir
vietins valdios funkcijas, o j galiojimus padalinti derinant nacionalinius
interesus ir savivaldos principus, taip pat sukurti optimali teritorinio val-
dymo sistem, maksimaliai pritaikyt gyventoj reikmms ir poreikiams
tenkinti312. Vykdant vieojo administravimo reform norima pasiekti Eu-
ropos Sjungos nustatytus reikalavimus, deklaracijas.
Lietuva reform pradjo palyginti anksti, taiau jos metu neivengta
blakymosi ir alogik sprendim, o radikalesnei pertvarkai vykdyti nebuvo
politins valios bei j ireikianios stiprios politins institucijos, kuri bt
pajgi paalinti reform stabdanius veiksnius ir paspartinti j gyvendini-
312
Lietuvos Respublikos Vyriausybs usibrti tikslai. 2001 m. XII skyrius Valstybs
valdymas.
Bendroji dalis 239
m313. Pirmaisiais reformos metais buvo pertvarkoma centrins administra-

cijos institucin sandara, vietos savivalda, valymo sistemos. Dabar toliau re-
formuojamos valdios institucijos utikrinant geresn j tarpusavio veiklos
koordinavim, paskirstant funkcijas centrinei, apskrii administracijai,
vietos savivaldos institucijoms taip, kad jos nesidubliuot. Dabar padtis
panai, nes perduodamos apskrii virinink administracijoms tos centri-
ns vyriausybs, ministerij funkcijos, kurios nra joms ir kitoms vyriausy-
bs institucijoms, kaip politikos ir vykdymo institucijoms, bdingos, su tuo
nesutinka ministerijos ir kitos prie Vyriausybs esanios staigos. Jos nenori
atsisakyti papildomo finansavimo, sumasianio atlyginimo, o galbt ir
tapsiani nereikalingomis kai kuri staig. Taigi i problema kol kas
nesprendiama, nes beveik nra administracini sankcij, galini apriboti
ministerij (kit vyriausybs institucij) nenor perduoti funkcijas apskri-
i virinink administracijoms.
Siekiant palengvinti vykdom vieojo administravimo reform buvo
priimti nauji ir pakeisti seni statymai. Kaip pavyzd galime pateikti Vieojo
administravimo statym, kuriame visoms vieojo administravimo instituci-
joms valstybs, savivaldybi, taip pat nevyriausybinms ar privaioms,
valstybs ar savivaldybs vardu priimanioms sprendimus pagal suteiktus
galiojimus, numatytos taisykls ir procedros, kuri jos turi laikytis sprs-
damos piliei reikalus ir kurios garantuoja pilieiams j konstitucini tei-
si gyvendinim ir gynyb. Numatyta, kad vieojo valdymo staigos savo
darbe vadovaujasi demokratinio valstybs valdymo principais:
teiss viepatavimo (vieojo administravimo staig sprendimai ne-
turi prietarauti teisei ir statymams);
objektyvumo (priimdamas sprendimus turi bti nealikos ir nepri-
klausyti nuo aplinkybi, nesusijusi su sprendiamuoju reikalu);
proporcingumo (administracinio sprendimo apimtis arba kaina bei
grietumas turi darniai atitikti proporcingi administravimo tiksl);
nepiktnaudiavimo valdia (neturi teiss priimti sprendim arba at-
likti veiksm siekdamos kitoki nei numatyt statymais tiksl)314.
313
K. Skrebio (buvusio valdymo reform ir savivaldybi reikal ministro) praneimas
Vieojo administravimo reformos Lietuvoje pagrindins kryptys.
314
G. Rokickiens (buvusios valdymo reform ir savivaldybi reikal ministerijos sekreto-
riaus pavaduotojos) praneimas Vieojo administravimo reformos procesas Lietuvoje.
1.3. Atskir administracins teiss princip

taikymo ypatumai
1.3.1. Konstitucinio teisins valstybs

principo taikymas
is principas universalus, juo grindiama visa Lietuvos teiss sistema.

Teisins valstybs principo turinys atskleidiamas vairiose Konstitucijos
nuostatose ir yra aikinamas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulje
skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens siekio. Konstitu-
cijoje tvirtintas teisins valstybs principas, be kit paskiri, turi lemti
mogaus teisi ir laisvi utikrinim. Valstybs valdi gyvendinanios ir
kitos valstybs institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusti teisei, o vi-
si teiss aktai turi atitikti Konstitucij, turini aukiausi teisin gali.
Neatskiriamos teisins valstybs principo sudedamosios dalys yra teist l-
kesi apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Negyvendinant teist
lkesi apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo nebt pasiekiamas
asmens pasitikjimas valstybe ir teise.
Teisinis tikrumas. Pagal princip valdios institucijos privalo utik-
rinti, kad asmenys turt galimyb isiaikinti galiojanias jiems skirtas tei-
ss normas, galt pagrstai numatyti tiek i norm galiojimo laik, terito-
rij, tiek j aikinimo bei taikymo bd. Teisinio tikrumo principas glau-
diai susijs su teistai suteikt teisi (vested rights) principu jei teiss
asmeniui buvo suteiktos teiss norma, tai j neleidiama panaikinti arba
suvaryti vlesniais teiss aktais. Tai taip pat susij su teiss akto negalio-
jimo atgaline data: teiss aktai visuomet laikomi neturiniais atgalins ga-
lios, iskyrus tam tikras grietas ir siauras iimtis. Teisinio tikrumo nuosta-
ta, palyginti su Europos Sjungos praktika iki Lietuvos tapimo Europos S-
jungos nare, nacionalinje teisinje sistemoje nebuvo pernelyg plaiai gy-
vendinama, taiau svarbiausiose Lietuvos Respublikos Aukiausiojo ar
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bylose teisinio tikrumo principas
bdavo tas universalus dmuo, kuris lemdavo vieno arba kito teisinio gino
sprendim, nutarim, iaikinim.
Pavyzdiui, 1999 m. kovo 4 d. Konstitucinio Teismo nutarime dl as-
men, praeityje susijusi su sovietinmis saugumo struktromis, veiklos ri-
bojimo atitikties Konstitucijai buvo ireikti ie teiginiai, susij su teisinio
tikrumo principo tvirtinimu Lietuvos Respublikos teisje:
Bendroji dalis 241
teiss aktai, reglamentuojantys buvusi saugumo tarnyb darbuo-

toj dabartins veiklos padt, turt atitikti proporcingumo, teisi-
nio tikrumo princip nuostatas;
priimant statymus btina laikytis esmini teisins valstybs princi-
po kategorik reikalavim. Antai teisinio tikrumo principas reika-
lauja, kad teisini santyki subjektai bt tikri dl savo teisins pa-
dties stabilumo. Priimant minimus statymus (liustracijos) teisins
valstybs koncepcijos sudtinio teisinio tikrumo principo buvo aki-
vaizdiai nesilaikoma.
2002 m. lapkriio 25 d. nutarime dl Lietuvos Respublikos diplomati-
ns tarnybos statymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai Konsti-
tucinis Teismas pabr:
Konstitucinis teisins valstybs principas universalus principas,
kuriuo grindiama visa Lietuvos teiss sistema ir pati Konstitucija,
taiau, be jo, neatsiejami teisins valstybs principo dmenys yra
teist lkesi apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Ne-
utikrinus teist lkesi apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio
saugumo nebt utikrintas asmens pasitikjimas valstybe ir teise.
Teisti lkesiai315. Vienas i pagrindini Konstitucijoje tvirtinto teisi-
ns valstybs principo dmen yra teisinio saugumo principas. Jis reikia
valstybs pareig utikrinti teisinio reguliavimo tikrum ir stabilum, ap-
saugoti teisini santyki subjekt teises, taip pat gytas teises, gerbti teis-
tus interesus ir lkesius. I anksto principo numatytas tikslas laiduoti as-
mens pasitikjim savo valstybe ir teise. Atskleidiant princip paymti-
ni du poiriai. Pirma, teisinio saugumo imperatyvas lemia tam tikrus pri-
valomus paties teisinio reguliavimo gyvendinimo veiksmus. Jis turi bti
lengvai suvokiamas ir suderintas, teiss normos turi bti glaustos ir tikslios.
emesnio lygmens teiss aktai neturi prietarauti auktesnio lygmens teiss
aktams, ir joks teiss aktas negali prietarauti Konstitucijai. Teiss normi-
niai aktai turi bti nustatyta tvarka paskelbiami, su jais turi turti galimyb
susipainti visi teisini santyki subjektai. Antra, teist lkesi principas
apima ir kelet privalom veiksm, susijusi su teisinio reguliavimo galio-
jimu. gyvendinant princip, teisin reguliavim galima daryti kitok tik
315
Ir proporcingumo, ir teisto lkesio apsaugos princip daugelis sieja su Vokietijoje
gimusiu bendruoju principu, taip pat pranczikuoju jo atitikmeniu, ivertus paodiui teis-
to pasitikjimo apsauga. I pradi is terminas buvo iverstas angl kalb kaip ir teisto pa-
sitikjimo apsauga, taiau vliau nusprsta, jog juridins technikos poiriu svoka pasitik-
jimas yra klaidinga, todl terminas lkesiai buvo pasirinktas kaip tinkamesnis ir nuo to
laiko prigijo vartosenoje. is principas ne visuomet buvo grietai atskiriamas nuo bendros tei-
sinio tikrumo koncepcijos arba nuo tvirtint teisi.
laikantis i anksto nustatytos tvarkos ir nepaeidiant Konstitucijos princi-

p ir norm. Btina, inter alia, laikytis principo lex retro non agit, teisinio
reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teist interes ir teist
lkesi, turi bti utikrinamas jurisprudencijos tstinumas. Teisinio sau-
gumo principo turi laikytis visos valstybins valdios institucijos, vis pirma
Seimas, kuris pagal Konstitucijos 67 straipsnio 2 punkt leidia statymus.
Ypa svarbu, kad io principo laikytsi statym leidjas, nustatydamas
Konstitucijoje tvirtint asmens teisi ir laisvi gyvendinim, kad nepagrs-
tai nebt pabloginta asmens teisin padtis, paneigtos gytos teiss, teisti
interesai bei teisti lkesiai. Teisinio saugumo principas lemia ir tai, kad
jei dl valstybins valdios institucij veiksm ar sprendim yra paeidia-
mos mogaus teiss, jam turi bti garantuota i teisi veiksminga teismin
gynyba. Viena i btin tokios gynybos slyg teisjo ir teism nepriklau-
somumas ir nealikumas. Taigi teisjo ir teism nepriklausomumo teisi-
ns, ekonomins ir kitokios socialins garantijos yra reikmingos ir kiek-
vieno visuomens nario teisinio saugumo utikrinimo poiriu. Paymti-
nas dar vienas teisinio saugumo utikrinimo poiris. teisj negalima
velgti vien kaip teisingumo funkcij vykdant teismins valdios atstov.
Teisjas yra visuomens narys. Jis, kaip ir kiekvienas mogus, turi teis gin-
ti savo, kaip mogaus, teises, teistus interesus bei teistus lkesius. Vi-
suotinai pripastama, kad teisinio saugumo principo paskirtis utikrinti
mogaus pasitikjim savo valstybe ir teise. Ne maiau svarbu ir tai, kad
patys teisjai, kurie vykdo teisingum, pasitikt savo valstybe ir teise.
Precedentins teiss poiris teistus lkesius principo taikym pa-
grstas dviem kriterijais: suinteresuot asmen iniomis ir elgesio nustatymo
kriterijais. Precedentinje teisje tvirtinta, kad klausimas, ar Bendrijos ins-
titucij veikla atitinka teist lkesi apsaugos princip, visuomet turi bti
nagrinjamas atsivelgiant inias ir informacij, kuri yra arba turt bti
prieinama atsargiam bei informacij kaupianiam verslininkui.
Pagrindinis kriterijus yra tas, jog atsargs komersantai paprastai bna
susipain su teiss normomis, reglamentuojaniomis j verslo srit, ir todl
negali tiktis to, kas toms galiojanioms normoms prietaraut.
Ispanijos prisijungimo akte buvo tvirtinta nuostata dl septyneri
met pereinamojo laikotarpio, per kur Ispanijos cukraus kainos turjo b-
ti suvienodintos su bendromis Bendrijos kainomis, taiau po ketveri met
is klausimas turjo bti svarstomas i naujo. Teismo sprendimu pareikjai
negaljo teistai tiktis, kad jiems ir toliau bus teikiama pagalba, nes ap-
dairs ir gerai informuoti prekybininkai privaljo suprasti, jog intervenci-
ns kainos galjo bti suvienodintos anksiau.
Panai nuostata buvo pritaikyta ir Bendrijos pareignams.
Bendroji dalis 243
Teismas nusprend, kad nors precedentinje teisje ir yra nuostata,

jog teis pasikliauti teist lkesi apsaugos principu gali bti suteikiama
kiekvienam asmeniui, jei manoma, kad Bendrijos administracijos elgesys
leido jam puoselti pagrstus lkesius, asmuo negali teigti, jog principas
buvo paeistas, jei administracija jam nebuvo suteikusi konkrei garantij.
Aptarus paprasiausi ini trkum reikia atsivelgti ir tuos atve-
jus, kai asmenys, teigiantys turj teist lkesi, patys neteisingai elgsi.
Teismas ne kart pabr, kad teist lkesi apsaugos principu negali
remtis mon, akivaizdiai paeidusi galiojanias normas. Vadinasi, mo-
ns, kurios gavo Bendrijos subsidij, pareikusios, jog u naujus vejybinius
laivus sumokjo daugiau, nei faktikai vertjo, negali teigti, kad per laiko
tarp, prajus nuo pagalbos suteikimo iki jos ataukimo, atsirado tam tikri
teisti lkesiai.
Kas lemia lkesi atsiradim? Ne kart pabrta, kad teist lkes-
i apsaugos princip galima taikyti tik tais atvejais, kai pati Bendrija suku-
ria situacij, dl kurios gali kilti teisti lkesiai. Remiantis pavyzdiu, kai
pieno gamintoj grup reikalavo specialiai nurodyt kieki argumentuo-
dama tuo, kad jie pasirinko verslo pltros planus pagal Bendrijos direktyv,
kuri suprato kaip paskatinim didinti gamyb ir gauti nustatytas kvotas.
Teismas nusprend, kad mintoje direktyvoje nebuvo nieko, dl ko gamin-
tojai bt galj teistai tiktis, jog verslo plano primimas utikrins jiems
ypating teisin padt kit gamintoj atvilgiu, jei bt vestos priemons,
ribojanios pieno gamyb.
1.3.2. Subsidiarumo principo turinys ir

jo taikymo problemos
Subsidiarumas Europos Bendrijos steigimo sutartyje sprendim pri-

mimo principas, teigiantis, kad sprendimai turi bti priimami tuo lygme-
niu, kuriuo jie yra efektyviausi316. Prie Amsterdamo sutarties pridtame
Protokole dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo tvirtinta,
kad kiekviena institucija, vykdydama jai suteiktus galiojimus, privalo ga-
rantuoti, kad bt laikomasi subsidiarumo, taip pat proporcingumo princi-
p317. Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymo 4 straipsnio 2
dalyje tvirtinta nuosta, kad Vieojo administravimo sistema reformuoja-
ma vadovaujantis subsidiarumo principu, t. y. reikalavimu, kad auktes-
316
317
Europos valdymas Baltoji knyga. (OM(2001) 428.
nms institucijoms nebt priskiriamos funkcijos, kurias gali atlikti emes-

ns institucijos ar kiti asmenys.
Subsidiarumo principo itakos siekia kanon teis. Dar 1931 m. jis
buvo minimas Pijaus XI enciklikoje Quadragesimo Anno ir buvo skirtas
Banyios ir valstybs santykiams reguliuoti. Subsidiarumo principas lai-
komas ir vienu i pagrindini federalizmo princip. is principas tvirtintas
JAV Konstitucijos X pataisoje bei Vokietijos Konstitucijoje ir reikia val-
dios galiojim, suteikt centrinei vyriausybei ir federacijos nariams, pasi-
dalijim. Taigi abiem iais subsidiarumo principo atvejais kalbama apie
kompetencijos paskirstym dviem subjektams: pirmu atveju Banyiai ir
valstybei, antru centrinei vyriausybei ir federacijos subjektams.
Europos Bendrij istorijoje pirm kart subsidiarumo principas buvo
taikytas 1975 m. rengiant Komisijos praneim apie galimyb steigti Euro-
pos Sjung, bandant isklaidyti kai kuri valstybi nari abejones dl si-
lomo Sjungos projekto. Ji teig, kad Europos Sjunga netaps supervals-
tybe, nes sprs tik tuos klausimus, kuri isprsti negals valstybs na-
rs318. Bendrijos teis subsidiarumo princip trauk Vieningas Europos
Aktas, numatantis ilyg, kad Bendrija, vykdydama savo aplinkos apsaugos
politikos udavinius, veiksm imasi tik tada, kai nacionalin valdia negali
i udavini atlikti geriau, t. y. Bendrijos veiksmai bus veiksmingesni nei
tie, kuri imamasi valstybi nari lygmeniu.
iandien pasaulyje n vienoje teiss sistemoje tiek nacionalinje,
tiek tarptautinje subsidiarumo principas nra taip plaiai taikomas kaip
Europos Sjungos teisje. Kokios io reikinio prieastys? Matyt, subsidia-
rumo principas priimtinesnis Europos Sjungai, nes jis artimas tradiciniam
galiojim pasiskirstymui tarp federacini valstybi centrins vyriausybs ir
federacijos nari. Subsidiarumo principas yra geras tuo, kad jis, viena ver-
tus, leidia ivengti pernelyg didelio centrins valdios sustiprjimo val-
dios sutelkimo Europos Sjungos institucijose, kita vertus ukirsti keli
sprendim primimo painiavai, dubliavimuisi t pai funkcij skirtingais
lygmenimis.
Atsivelgiant visa tai, kas pasakyta, subsidiarumo (angl. subsidiarity,
pranc. subsidiarite) princip galima apibdinti kaip sprendim primimo
princip, nustatant, kad sprendimai turi bti priimami tuo lygmeniu, ku-
riuo jie yra veiksmingiausi.
318
Europos Sjunga: enciklopedinis inynas / Sudar G. Vitkus. 2-asis pataisytas ir papil-
dytas leidimas. Vilnius: Eugrimas, 2002. P. 295.
Bendroji dalis 245
1.3.3. Proporcingumo principo taikymas

administracinse bylose
Proporcingumo principas yra suformuotas jau seniai. Jo esm ta, kad

bausm turi atitikti nusikaltim. iuo principu buvo danai remiamasi, kai
valdia skirdavo bausm u padaryt prieing teisei veik. Kitas propor-
cingumo aspektas yra protingumas. Elgtis nepaeidiant proporcingumo
principo reikia elgtis protingai. Mintas principas yra neatskiriamas nuo
teisingumo principo universalaus bendrojo teiss principo, reikianio
moralin mogaus nuostat ir kriterij, pagal kur vertinami visi asmen
poelgiai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Btent gy-
vendinant teisingumo princip reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankci-
ja bt proporcinga padarytam teiss paeidimui. Teisingumas reikalauja,
kad asmuo, padars prieing teisei veik, neivengt atsakomybs, taiau
skiriant jam bausm bt atsivelgiama jo turtin padt bei kitas teiss
paeidimo aplinkybes.
Kadangi aptariamas principas yra atjs i Europos Sjungos teiss
princip, j privalu aikinti ir taikyti remiantis Europos Teisingumo Teismo
praktika. Proporcingumo principas priklauso vieajai teisei ir reikia, kad
statym leidjo ir kit valstybs institucij veiksmai ir taikomos priemons
(pvz., tam tikr ribojim, draudim vedimas bei sankcij u j nesilaikym
dydio nustatymas) turi bti proporcingi siekiamiems tikslams. Visuome-
ns gaunama nauda turi bti didesn u praradimus, patiriamus dl vieno-
ki ar kitoki valdios veiksm. Vadinasi, is principas reikalauja interes
(vieojo ir privataus) darnos, t. y. tam tikra aukso vidurio paieka319.
Paios Europos Bendrij sutarties 5 straipsnyje tvirtinta nuostata, jog
proporcingumo principas turi utikrinti, kad valdia ilaikyt tinkam sie-
kiam tiksl ir priemoni, kurias ji gali panaudoti tiems tikslams pasiekti,
proporcingum. Proporcingumo principo koncepcij savo nutarimuose yra
pateiks ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.
Proporcingumo principo samprata ms nacionalinje teisje iki iol
buvo iek tiek siauresn nei Europos Sjungos teisje.
Proporcingumo principo koncepcija Konstitucinio Teismo praktiko-

je. Praddami kalbti apie nacionalinje teisje vyraujani proporcingumo
principo koncepcij pirmiausia nortume atkreipti dmes Lietuvos Res-
publikos Konstitucinio Teismo praktik. Savo nutarimuose Teismas yra pa-
teiks labai isami ir aiki aptariamo principo koncepcij. 2001 m. spalio
319
The Principles of Proportionality in the Law of Europe / Ed. by Ellis E. London, 1999.
2 d. nutarime jis yra iaikins, jog statym leidjas, nustatydamas admi-

nistracin atsakomyb u teiss paeidimus, privalo laikytis Konstitucijoje
tvirtint princip. Visa teiss sistema turi bti grindiama konstituciniu
teisins valstybs principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisins atsakomy-
bs proporcingum320. Tame paiame nutarime Konstitucinis Teismas yra
konstatavs, kad u teiss paeidimus valstybs nustatomos poveikio prie-
mons turi bti proporcingos teiss paeidimui, turi atitikti siekiamus teistus
ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varyti akivaizdiai labiau negu
reikia iems tikslams pasiekti321. Teisingumo ir teisins valstybs konstitu-
ciniai principai reikia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemoni iam tiks-
lui pasiekti, tarp teiss paeidim ir u iuos paeidimus nustatyt nuobaud
turi bti teisinga pusiausvyra (proporcija). ie principai neleidia nustatyti u
teiss paeidimus toki nuobaud, kurios bt akivaizdiai neproporcingos
teiss paeidimui bei siekiamam tikslui322.
Taigi statymu nustatant atsakomyb, taip pat jos gyvendinim, turi
bti ilaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomens ir asmens interes, kad
bt ivengta nepagrsto asmens teisi ribojimo. Remiantis iuo principu
statymais asmens teiss gali bti apribotos tik tiek, kiek yra btina vieie-
siems interesams ginti, tarp pasirinkt priemoni ir siekiamo teisto ir vi-
suotinai svarbaus tikslo privalo bti protingas santykis. iam tikslui pasiekti
gali bti nustatytos tokios priemons, kurios bt pakankamos ir ribot
asmens teises ne daugiau negu yra btina323. Mintame nutarime Konstitu-
cinis Teismas pripaino, jog ginijamoje ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuo-
statoje nustatyta administracin byl teisenos utikrinimo priemon nedera
su proporcingumo, taigi ir su konstituciniu teisins valstybs principu. Atsi-
velgdamas tai pripaino, jog minto straipsnio nuostata, kad primus nu-
tarim skirti baud vairuotojo paymjimas negrinamas iki bus sumokta
paskirta bauda, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtin-
tam teisins valstybs principui. Seimo nari grup 1999 m. kovo 15 d.
kreipsi Konstitucin Teism praydama itirti ar Lietuvos Respubli-
kos ATPK 40 straipsnio pripainimo netekusiu galios ir 251 straipsnio pa-
keitimo statymo 1 ir 2 straipsniai neprietarauja Lietuvos Respublikos
320
Konstitucinio Teismo nutarimas. 2001 m. spalio 2 d. // Valstybs inios. 2001. Nr. 85
2977.
321
Ten pat.
322
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas. 2000 m. gruodio 6 d. // Valsty-
bs inios. 2000. Nr. 1053318.
323
Konstitucinio Teismo nutarimas 2001 m. spalio 2 d. // Valstybs inios. 2001. Nr. 85
2977.
Bendroji dalis 247
Konstitucijai324. Pareikjas savo praym grind tuo, jog panaikinus

ATPK 40 straipsn paeidjas negali bti atleidiamas nuo administracins
atsakomybs, jei paeidimas yra nedidelis, padarytas pirm kart ir nepa-
vojingas visuomenei. Kai kuriais atvejais administracin sankcija u tok
paeidim yra neproporcingai grieta. Kaip pavyzd Seimo nari grup nu-
rod ATPK 1632 straipsnio 1 dal, pagal kuri prekybos vietoje radus vie-
nintel cigarei pakel be banderols arba su seno pavyzdio banderole
skiriama minimali 5000 lit bauda. Seimo nari grups nuomone, taip pa-
eidiamas Konstitucijos preambulje tvirtintas teisingos ir teisins valsty-
bs principas, reikiantis, kad kiekviena valstybs taikoma poveikio prie-
mon negali bti per daug grieta ir varyti teiss subjektus labiau, negu
reikia teistiems tikslams pasiekti. Pareikjo nuomone, dl t pai moty-
v Mokesi administravimo statymo 50 straipsnyje numatytos sankcijos
yra per grietos ir paeidia proporcingumo princip, asmen nuosavybs
teises, nepagrstai riboja kins veiklos laisv ir iniciatyv. Teismas savo
2000 m. gruodio 6 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstitucijos 67
straipsnio 2 punkt Seimas leidia statymus. Pagal Konstitucij statym
leidjas ioje srityje turi diskrecij statymais nustatyti ne tik administracin
atsakomyb, bet ir atleidimo nuo jos pagrindus, taip pat administracinio
teiss paeidimo bylos teisenos nutraukimo atvejus, galiojimus pakeisti bei
papildyti nurodytus pagrindus ir atvejus, taip pat turi galiojimus apskritai
nenustatyti atleidimo nuo administracins atsakomybs. Taigi i klausim
sprendimas yra Seimo diskrecija. Taiau net ir turdamas i diskrecij jis
visada turi paisyti Konstitucijos reikalavim, taip pat ir Konstitucijoje tvir-
tint teisingumo ir teisins valstybs princip. ie principai yra universals,
jais turi bti vadovaujamasi ir kuriant teis, ir j gyvendinant. Jais grin-
diama visa Lietuvos teiss sistema325.
Teismas savo nutarime konstatuoja, jog teisingumo ir teisins valsty-
bs konstituciniai principai reikia, kad visos valstybs institucijos turi veik-
ti remdamosi ir vadovaudamosi teise, jog turi bti utikrintos mogaus tei-
ss ir laisvs, paisoma prigimtinio teisingumo. Teisingumo ir teisins vals-
tybs konstituciniai principai suponuoja ir tai, kad u teiss paeidimus
valstybs nustatomos poveikio priemons turi bti proporcingos (adekva-
ios) teiss paeidimui, turi atitikti siekiamus teistus ir visuotinai svarbius
324
bs inios. 2000. Nr. 1053318.
325
Ten pat.
tikslus, neturi varyti asmens akivaizdiai labiau negu reikia iems tikslams
pasiekti326.
Teismas atkreip dmes tai, kad ATPK 40 straipsnio panaikinimas
ir 251 straipsnio pakeitimas savaime nereikia, jog yra paeidiami teisin-
gumo ir teisins valstybs konstituciniai principai. Esmin reikm turi tai,
ar Administracini teiss paeidim kodekse nustatytas administracins
atsakomybs visuminis teisinis reguliavimas yra toks, kuris sudaro teisines
prielaidas ne tik nubausti asmen, bet nubausti j teisingai: ar ATPK numa-
tytos administracins nuobaudos yra proporcingos (adekvaios) teiss pa-
eidim pobdiui ir siekiamiems tikslams, ar nuobaudos yra diferencijuo-
tos taip, kad jas taikant bt galima atsivelgti teiss paeidimo pobd, ar
teismams yra nustatyta teis, atsivelgiant atsakomyb lengvinanias ir ki-
tas aplinkybes, skirti maesn nuobaud nei sankcijoje numatytoji minimali
ir kt.327. Buvo atkreiptas dmesys ir tai, kad 1999 m. lapkriio 11 d., t. y.
po to, kai Konstitucinis Teismas gavo ioje byloje nagrinjam pareikjo
Seimo nari grups praymas, Seimas prim ATPK papildymo 301
straipsniu ir 298 straipsnio papildymo statym, kurio 301 straipsnyje nusta-
t, jog organas (pareignas), nagrinjantis administracins teiss paeidi-
m bylas, atsivelgdamas statyme nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis
teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti maesn nuobaud, nei
sankcijoje numatytoji minimali, arba velnesn, nei sankcijoje numatyta
nuobaud, arba visai neskirti administracins nuobaudos. Atsivelgdamas
tai Teismas padar ivad, kad ATPK 40 straipsnio pripainimo netekusiu
galios ir 251 straipsnio pakeitimo statymo 1 ir 2 straipsniai neprietarauja
Konstitucijoje tvirtintiems teisingumo ir teisins valstybs principams.
Toliau aptariamas Konstitucinio Teismo nutarimas yra labiau susijs
su nuosavybs teiss ribojimu. Taiau nagrindami kaip pavyzd ATPK 26
straipsnyje numatyt daikto, kuris buvo administracinio teiss paeidimo
rankis, konfiskavim manome, kad iuo atveju yra ribojamos nuosavybs
teiss asmeniui priklausanius daiktus, todl taikant tokias administraci-
nes nuobaudas svarbu atsivelgti Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsjo 19
d. nutarime isakyt nuomon nuosavybs nelieiamumo klausimu. Tame
paiame nutarime Konstitucinis Teismas isak nuomon ir dl mogaus
privataus gyvenimo nelieiamumo, kiek tai susij su asmens fizine ir
psichine nelieiamybe, garbe ir reputacija. Kaip minta anksiau, as-
mens laisvs yra suvaromos taikant administracinio poveikio priemones.
326
bs inios. 2000. Nr. 1053318.
327
Ten pat.
Bendroji dalis 249
Grieiausia i j yra ATPK 21 straipsnyje numatytas administracinis are-

tas. Konstitucinis Teismas mintame nutarime iaikino, kad pagal Kons-
titucij nuosavybs teiss ribojimas nra negalimas, taiau visais atvejais
turi bti laikomasi i slyg: nuosavybs teis ribojama tik remiantis sta-
tymu; ribojimai yra btini demokratinje visuomenje siekiant apsaugoti
kit asmen teises bei laisves, Konstitucijoje tvirtintas vertybes ir/arba
konstitucikai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo, pa-
gal kur statymuose numatytos priemons turi atitikti siekiamus visuome-
nei btinus ir konstitucikai pagrstus tikslus. Pagal Konstitucij bet kokiu
nuosavybs teiss ribojimu negalima paneigti nuosavybs teiss esms.
Tame paiame nutarime Teismas atkreip dmes Konstitucijos 22
straipsn, kuriame nustatyta: mogaus privatus gyvenimas nelieiamas.
Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime konstatavo, kad as-
mens teis privatum apima (<> asmens fizin ir psichin nelieiamy-
b, garb ir reputacij<>). Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad,
gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus priva-
lo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti kit
moni teisi ir laisvi. Pagal Konstitucij riboti konstitucines mogaus
teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi i slyg: tai daroma statymu;
ribojimai yra btini demokratinje visuomenje siekiant apsaugoti kit as-
men teises bei laisves ir Konstitucijoje tvirtintas vertybes, taip pat konsti-
tucikai svarbius tikslus; ribojimais nra paneigiama teisi ir laisvi prigim-
tis bei j esm; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo328.
Apvelgus Konstitucinio Teismo praktik galima tiksliai apibrti
proporcingumo princip. Paymtina taip pat, kad io principo taikymas
teism praktikoje priklauso ne tik nuo teiss normas taikani institucij ar
pareign teisins smons ar j teisingumo supratimo. Konstitucinio Tei-
smo nutarimuose aikiai nurodoma, kad esmin reikm tam, ar asmuo bus
nubaustas u konkrei veik ir ar jis bus nubaustas teisingai, turi ATPK
nustatytas administracins atsakomybs visuminis teisinis reguliavimas: ar
ATPK numatytos administracins nuobaudos yra proporcingos teiss pa-
eidim pobdiui ir siekiamiems tikslams, ar nuobaudos yra diferencijuo-
tos taip, kad jas taikant bt galima atsivelgti teiss paeidimo pobd, ar
teismams nustatyta teis atsivelgiant atsakomyb lengvinanias ir kitas
aplinkybes skirti maesn nuobaud, nei sankcijoje numatytoji minimali, ir
kt. O visa tai, pasak Konstitucinio Teismo, yra statym leidiamosios val-
dios kompetencija.
328
bs inios. 2000. Nr. 1053318.
1.3.4. Informavimo principas
11 schema. Gero administravimo principai
Administracinis siningumas
nuoseklumas Gero administravimo principai kruoptumas
informavimas
pareiga pareiga pareiga

neklaidinti paaikinti pagrsti
Informavimas gero administravimo principas, tai vis pirma teiss

subjekt pareiga informuoti suinteresuotus asmenis apie j atvilgiu priim-
tus svarbius sprendimus. Praneimas apie sprendim yra kitas dalykas nei
sprendimo primimas. Europos Sjungoje laikomasi nuostatos, kad laiku
nenusistas sprendimas nepanaikina paties sprendimo, nes net ir pavluo-
tas informavimas nedaro jokios takos sprendimo esmei, taiau institucija,
nesugebjusi perduoti informacijos laiku, turi sumokti ilaidas arba j da-
l.
Kitas io principo aspektas yra tas, kad institucijos neturi teiss nau-
doti prie pareign bet koki praneim dl teisnumo, veiksnumo bei el-
gesio anksiau, nei jis su mintais dokumentais susipains, taip pat tokios
informacijos, kurios altinius saugo arba negali atskleisti.
Informavimo principas yra svarbus ir administraciniame procese.
Asmuo turi teis inoti apie jo atvilgiu atliekamus procesinius veiksmus.
Pavyzdiui, ATPK 272 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad administracins
teiss paeidimo byla nagrinjama dalyvaujant administracinn atsakomy-
Bendroji dalis 251
bn traukiamam asmeniui. Nesant to asmens byla gali bti nagrinjama tik

jeigu yra duomen, jog jam laiku praneta apie bylos nagrinjimo viet ir
laik, ir jeigu i jo negautas praymas atidti bylos nagrinjim. Taigi i io
straipsnio matome, kad administracinio teiss paeidimo byl nagrinjanti
institucija privalo laiku ir tinkamai informuoti administracinn atsakomy-
bn traukiam asmen apie jam ikeltos administracinio teiss paeidimo
bylos nagrinjimo laik ir viet. Tokiu atveju neutenka, pavyzdiui, isisti
paprast, neregistruot laik, btini duomenys, kad asmuo tok praneim
gavo. Kitas io principo pavyzdys yra ATPK 288 straipsnyje, kuriame kal-
bama apie nutarimo administracinje byloje paskelbim. io straipsnio
antroje dalyje teigiama, kad nutarimo nuoraas turi bti per tris dienas
teikiamas arba isiuniamas asmeniui, dl kurio nutarimas priimtas, orga-
nui, kurio pareignas sura administracinio teiss paeidimo protokol,
taip pat nukentjusiajam jo praymu. iuo atveju statyme numatyti asme-
nys turi bti informuoti teikiant nuora pasiraytinai arba j isiuniant.
is principas tvirtintas ir Valstybs tarnautoj veiklos etikos taisykl-
se, kur nurodoma valstybs tarnautojo pareiga suteikti monms informa-
cij apie j teises, pareigas, galimybes ir galimus padarinius nedarant takos
mogaus apsisprendimui ir jo interesams.
Lietuvos Respublikos policijos veiklos statymo 6 straipsnyje teigiama,
kad asmens praymu Vyriausybs nustatyta tvarka policija privalo pateikti
savo informacinse sistemose turimus neslaptus duomenis apie asmen.
iame statyme numatyti ir keli io principo apribojimai, pavyzdiui, drau-
diama asmenims teikti informacij apie kitus asmenis, jeigu statymai bei
kiti teiss aktai nenustato kitaip. Policija neteikia informacijos, kuri paeis-
t asmens nekaltumo prezumpcijos princip, policijos etikos normas, as-
mens, visuomens ar valstybs saugumo interesus.
Plaija prasme su informavimu laikomi susij trys aspektai: pareiga
pagrsti, pareiga paaikinti ir pareiga neklaidinti.
Pareiga pagrsti. Europos Sjungos teisje is principas suprantamas
kaip institucij pareiga priimam pareigojant akt pagrsti, t. y. nurodyti j
priimti paskatinusias prieastis, pasilymus arba nuomones, kuri pagal
Sutart reikjo sulaukti. Pareigos pagrsti aktus svarba priklauso nuo to,
koks aktas ir kuo remiantis jis yra priimamas. Nusprsta, kad bendro po-
bdio aktai gali bti pagrsti apsiribojant bendros situacijos, nulmusios j
primim, apibdinimu bei bendr tiksl, kuri jais siekiama, apibrimu.
Individualaus pobdio sprendimams, dl kuri gali kilti valdymo arba
administravimo laisvs diskusij, sprendime keliamas reikalavimas glaustai,
taiau aikiai ir tinkamai nurodyti svarbiausius teisinius bei faktinius aspek-
tus, kuriais jis yra grindiamas ir kurie yra btini tam, kad bt suprasti j
primusios institucijos motyvai. Taip apibrti pagrindai yra svarbus ele-

mentas pltojant tam tikr sprendim teismin kontrol: institucija yra pri-
versta nusprsti, kurie teisiniai bei faktiniai aspektai yra reikalingi. Tai pa-
dariusi ji suteikia galimyb adresatams, jei jie to nori, ginyti konkreius
klausimus, o Teismui galimyb persvarstyti konkreius dalykus nagrin-
jant byl.
Pareigos pagrsti savo sprendim pavyzdi galima rasti ir ATPK. Pa-
vyzdiui, 301 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad organas (pareignas) kiek-
vien savo sprendim, priimt vadovaujantis 301 straipsnio 1 dalimi, privalo
motyvuoti. ATPK 260 straipsnis, kuriame apibriamas administracins
teiss paeidimo protokolo turinys, teigiama, kad protokole turi bti patei-
kiami ne tik paeidjo asmenybs duomenys, bet ir protokolo suraymo
pagrindai, t. y. apibdinamas teiss paeidimas, nurodomas straipsnis, pa-
gal kur kyla atsakomyb. 265 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad dl admi-
nistracinio sulaikymo suraomas protokolas, kuriame turi bti duomenys
ne tik apie j suraius pareign bei inios apie paeidjo asmenyb, bet ir
jo suraymo motyvai. Panai pavyzdi yra ir kitose ATPK bei Administ-
racini byl teisenos statymo straipsniuose.
Pareiga neklaidinti Europos Sjungos teisje suvokiama kaip instituci-
jos pareiga teikti aiki ir neklaiding informacij suinteresuotiems asme-
nims, o pateikusios klaiding informacij institucijos pareiga atlyginti dl
to atsiradusius nuostolius, jei toks jos elgesys galjo arba turjo lemti ap-
dairaus asmens klaid.
Lietuvos Respublikos teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldy-
bi staig statymo 11 straipsnio 1 dalyje tvirtinta nuostata, kad staigos
teikiama informacija turi bti teisinga ir isami. Pagal statym kiekviena
staiga privalo informuoti visuomen apie savo veikl (4 str.).
i pareiga yra aktuali ir administraciniame procese. Administracins
teiss subjektai, ikeliantys, tiriantys, nagrinjantys administracins teiss
paeidim bylas, taip pat traukiantys asmenis tarnybinn atsakomybn,
privalo teikti aiki ir neklaiding informacij apie j atliekamus veiksmus.
Negalima klaidinti asmens apie jo atvilgiu atliekamus veiksmus.
Be tiesioginio reikalavimo vardyti daugumos Bendrijos akt primi-
mo prieastis, Europos Teismas savo praktikoje suformulavo bendrj
princip pateikti paaikinimus, ypa tada, kai su asmeniu arba prekybinin-
ku elgiamasi ne taip, kaip jis galt tiktis pagal bendrj Bendrijos teis.
Taip is informavimo principo aspektas suprantamas Europos Sjungos
teisje. Praktikoje tai daniausiai reikia, jog institucija privalo paaikinti,
kaip ir kodl ji atlieka konkreius veiksmus.
Bendroji dalis 253
III SKYRIUS
1. ADMINISTRACINS TEISS SUBJEKTAI
1.1. Bendri administracins teiss

subjekt bruoai
Bet kokios teiss akos subjektas tai apibrt teisi ir pareig tur-
tojas, kurias jam suteikia teiss aktai dl btinybs gyvendinti savo gyve-
nimikus poreikius. Administracins teiss normas gyvendina atitinkami
subjektai pilieiai, j susivienijimai, valstybs institucijos ir t. t., kurie iuo
atveju vadinami administracins teiss subjektais, t. y. konkrei teisi ir
pareig, tvirtint administracins teiss normose, turtojais. Taigi admi-
nistracins teiss subjektai tai fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie ad-
ministracins teiss norm nustatyta tvarka dalyvauja gyvendinant viej
valdym (administravim). Todl administracins teiss subjekt klausimas
yra vienas i svarbiausi, nes kalbama apie administracini teisini santyki
dalyvius, kurie gyvendina vykdomosios valdios funkcijas ir udavinius,
disponuoja koordinavimo, administracins kontrols ir prieiros galioji-
mais vieojo valdymo (administravimo) srityje, nagrinja fizini ir juridini
asmen kinje, finans, vieosios tvarkos apsaugos bei kitose srityse pada-
ryt administracini teiss paeidim bylas ir pan.
Kitaip sakant, administracins teiss subjektas tai viena i vieojo
valdymo (administravimo) ali, valdymo santyki dalyvis, kuriam teiss
aktai nustato teises, pareigas, galiojimus, atsakomyb, kompetencij ir ga-
limyb inicijuoti administracini teisini santyki atsiradim. Taigi admi-
nistracins teiss subjekt teiss ir jiems nustatytos pareigos gyvendinamos
neperengiant konkrei administracini teisini santyki rib. ie santy-
kiai laikomi svarbiausia administracins teiss norm gyvendinimo prie-
mone.
Administracins teiss subjektas yra konkrei administracini teisi-
ni santyki dalyvis, kuriuo jis tampa savo noru (valia, nuoira) arba vyk-
dydamas pareig, kuri nustato jam speciali teiss norma. Pavyzdiui, fizi-
nis asmuo gali apsksti vykdomosios valdios arba vieojo valdymo (admi-
nistravimo) institucijos priimt teiss akt administraciniam teismui, jeigu
jis mano, kad is teiss aktas paeidia jo teises ir laisves. Kita vertus, anks-
iau minto teiss akto jis gali ir neapsksti.
Administracins teiss reguliavimo srities platumas lemia tai, kad gy-
vendinant administracins teiss normas dalyvauja platus subjekt ratas.
Administracins teiss literatroje visi administracins teiss subjektai
skirstomi : fizinius asmenis arba individualius subjektus ir juridinius asme-
nis arba kolektyvinius subjektus. Fiziniais asmenimis arba individualiais
subjektais laikomi Lietuvos Respublikos pilieiai, usienieiai (taip pat ir
asmenys, turintys Europos Sjungos valstybi nari pilietybes) ir asmenys
be pilietybs. ie asmenys nepalaiko nuolatini teisini santyki su vieojo
valdymo (administravimo) institucijomis. Administracini teisini santyki
subjektais jie tampa, pavyzdiui, esant btinybei atlikti kokius nors veiks-
mus, vykdyti administracins teiss norm nustatytas pareigas, siekiant
gauti atitinkamos institucijos licencij arba leidim, apskundiant teismui
vieojo valdymo (administravimo) institucij veiksmus, paeidianius as-
men interesus, teises ir laisves.
Individualiems administracins teiss subjektams reikt priskirti ir
valstybs tarnautojus bei pareignus. Jie uima atitinkamas pareigybes
valstybs valdios ir savivaldybi institucijose bei palaiko nuolatinius ir ne-
pertraukiamus teisinius santykius su iomis institucijomis. J status reg-
lamentuoja atitinkami teiss aktai ir jie gyvendina valstybs ir savivaldybi
institucij kompetencij bei disponuoja jiems suteiktais valdingais galioji-
mais, taip pat atlieka vairius veiksmus ir priima sprendimus anksiau mi-
nt institucij vardu.
Organizacijos (kolektyviniai) administracins teiss subjektai tai
moni susivienijimai (grups), susij administraciniais teisiniais santykiais
kaip savarankiki subjektai, kuri sudarymo ir veiklos tvark reglamentuoja
atitinkami teiss aktai. Administraciniuose teisiniuose santykiuose organi-
zacijos (kolektyviniai subjektai) veikia savo vardu, o statymai ir kiti teiss
aktai suteikia jiems teises ir nustato konkreias pareigas.
Organizacijos, kaip kolektyviniai administracins teiss subjektai,
skirstomi dvi ris. Pirmiausia visas organizacijas (kolektyvinius subjek-
tus) galima skirstyti valstybines ir nevalstybines. Skirtumas tarp j tas, kad
pirmosios vykdo valstybs joms suteiktus udavinius, funkcijas ir galioji-
mus, valdo, naudoja ir disponuoja valstybs turtu ir yra valstybs valdomos.
Valstybinms organizacijoms priskiriamos valstybs institucijos (atstovau-
jamosios, vykdomosios valdios ir kt.), valstybs mons ir biudetins
staigos (mokslo, vietimo, kultros ir kt.).
Nevalstybinms organizacijoms bdinga tai, kad jos nevykdo valstybs
udavini ir funkcij, nors tam tikrais atvejais joms tokios funkcijos gali b-
Bendroji dalis 255
ti pavedamos vykdyti. Nevalstybinms organizacijoms, turinioms admi-

nistracins teiss subjekt status, priskiriamos nevyriausybins organizaci-
jos, politins partijos, savivaldybi institucijos, savivaldybi biudetins
staigos ir mons bei kitos nekomercins organizacijos (profesins sjun-
gos, religins bendruomens, bendrijos, labdaros organizacijos, labdaros
bei paramos fondai ir pan.), kitos mons, staigos ir t. t. Anksiau mint
nevalstybini organizacij status nustato statymai, kuriuos konkretizuoja
j statai arba kiti teiss aktai (nuostatai, reglamentai ir kt.).
Administracins teiss subjekt teisnumas ir veiksnumas. Administ-

racinis teisnumas ir veiksnumas yra svarbiausi administracins teiss sub-
jekt administracinio teisinio statuso elementai. Administraciniai teisiniai
santykiai usimezga tada, kai t santyki dalyviai turi administracin tei-
snum ir veiksnum, t. y. disponuoja btina apimtimi teisi ir pareig, su-
darani pagrind atsirasti administraciniams teisiniams santykiams. Kiek-
vienas administracini teisini santyki dalyvis, kuriam statym nustatyta
tvarka yra suteiktos atitinkamos teiss ir pareigos, gali bti traktuojamas
kaip administracins teiss subjektas.
Atskiri administracins teiss subjektai (dalyviai) turi ypating admi-
nistracin teisnum. Pavyzdiui, fizinio asmens administracinis teisnumas
skiriasi nuo vykdomosios valdios institucij, nevyriausybini organizacij,
valstybs tarnautoj ir kit pareign administracinio teisnumo. Visi Lie-
tuvos Respublikos pilieiai disponuoja vienodu administraciniu teisnumu.
Jo apimtis gali keistis tik valstybei primus atitinkamus teiss aktus. Fizinio
asmens administracin teisnum gali lemti amius, isilavinimo lygis, svei-
katos bkl ir pan. Atskiriems fiziniams asmenims teisnumas gali bti lai-
kinai apribotas statym nustatytais atvejais ir tvarka. Pavyzdiui, padarius
administracin teiss paeidim, u kur skiriamas administracinis aretas,
laikinai (iki 30 par) apribojama fizinio asmens laisv ir kartu jo administ-
racinis teisnumas.
Taigi administracinis teisnumas tai administracini teisini santyki
subjekto (dalyvio) potenciali galimyb naudotis jam suteiktomis teismis,
laisvmis, taip pat vykdyti pareigas, gyvendinti jam priskirt kompetencij
ir galiojimus vieojo valdymo (administravimo) srityje. Vertinant prakti-
kai administracins teiss subjekto teisnumas tik sudaro prielaidas jo teisi-
niam statusui gyvendinti. Kitaip sakant, administracinis teisnumas apib-
dina administracins teiss subjekt kaip asmen, kuris esant atitinkamoms
slygoms gali pasinaudoti konkreiomis teismis, laisvmis ir kuriam i tik-
rj galima nustatyti pareigas (draudimus, apribojimus), taip pat patraukti
administracinn atsakomybn.
Fiziniams asmenims administracinis teisnumas atsiranda gimus ir bai-

giasi jiems mirus. Valstybinms organizacijoms administracinis teisnumas
atsiranda nuo j steigimo (sudarymo) momento, o valstybs tarnautojams
nuo j paskyrimo pareigyb valstybs tarnyboje arba nuo j primimo
valstybs tarnyb momento. Nevyriausybins organizacijos teisnum gyja
nuo stat registravimo juridini asmen registre momento.
Administracins teiss subjektai kartu su administraciniu teisnumu
turi turti ir administracin veiksnum, t. y. galimyb savo veiksmais gy-
vendinti jiems priklausanias teises ir pareigas vieojo valdymo (administ-
ravimo) srityje. Kita vertus, fizini ir juridini asmen administracinis
veiksnumas suprantamas kaip j galjimas savo veiksmais ir sprendimais
gyti ir gyvendinti teises, sukurti sau ir kitiems asmenims pareigas, jas vyk-
dyti ir utikrinti fizini asmen teises ir laisves. Administracinis veiksnu-
mas tai administracins teiss subjektams priklausani teisi ir laisvi
svarbiausia gyvendinimo slyga, taip pat nustatyt pareig vykdymas vieo-
jo valdymo (administravimo) srityje.
Atskir administracins teiss subjekt veiksnumas atsiranda skirtin-
gu metu, nes iuo atveju svarbiausia slyga yra subjekt teisi, pareig ir
galiojim pobdis. Fiziniams asmenims administracinio veiksnumo atsira-
dimas siejamas su tam tikru amiumi. Neribotas administracinis veiksnu-
mas jiems atsiranda sulaukus 18 met amiaus, arba, kitaip sakant, staty-
m nustatytomis subjektyvinmis teismis ir laisvmis asmenys neribotai
gali naudotis sulauk 18 met amiaus (pvz., stoj valstybs tarnyb). Ri-
bot veiksnum fiziniai asmenys gali gyti ir iki 18 met amiaus. Pavyz-
diui, Lietuvos Respublikos pilieiai, sulauk 16 met amiaus, turi teis
gauti Lietuvos Respublikos pilieio pas, taip pat visi fiziniai asmenys, su-
lauk 16 met amiaus, tampa administracins atsakomybs subjektais, o
iki 16 met u nepilnamei padarytus kai kuriuos administracinius nusi-
engimus atsako j statymo numatyti atstovai (tvai, tviai, globjai, r-
pintojai). Reikia pasakyti, jog iuo atveju nra vieno teiss akto, nustatan-
io ami, kurio sulauks fizinis asmuo pradeda disponuoti administraciniu
veiksnumu.
Paymtina taip pat, kad ne visi fiziniai asmenys turi vienod admi-
nistracin veiksnum. Pavyzdiui, neturi administracinio veiksnumo asme-
nys, sergantys kai kuriomis psichikos ligomis, ir asmenys, kuriems vadovau-
jantis statymu ir teismo sprendimu arba kitos kompetentingos institucijos
sprendimu atimtos atitinkamos teiss.
Pati svarbiausia fizini asmen administracinio teisnumo gyvendini-
mo sritis buvo ir yra vieojo valdymo (administravimo) institucij sistema,
susijusi su fizini asmen galimybe umegzti administracinius teisinius san-
Bendroji dalis 257
tykius. Toki teisini santyki kita alis yra anksiau minta institucija,
valstybs tarnautojas arba pareignas, kurie turi administracinio teisinio
(vieojo valdymo (administravimo)) pobdio galiojimus.
Valstybini ir nevalstybini organizacij, kitaip nei piliei, administ-
racinio teisnumo ir veiksnumo atsiradimo momentas sutampa. ios organi-
zacijos administracin teisnum ir veiksnum gyja vienu metu. Valstybins
organizacijos teisnum ir veiksnum gyja nuo j steigimo momento, o ne-
valstybins nuo stat registravimo juridini asmen registre momento,
iskyrus savivaldybi institucijas. Valstybs tarnautojai, pareignai admi-
nistracin veiksnum gyja sigaliojus sakymui apie primim valstybs
tarnyb arba nuo paskyrimo atitinkamas pareigas momento, t. y. nuo pri-
mimo momento valstybs tarnyb arba paskyrimo pareigas momento
jie turi teis ir galimyb gyvendinti atitinkamos valstybs institucijos kom-
petencij.
Vykdomosios valdios institucij svoka ir poymiai. J administra-

cinis teisinis statusas. Vykdomosios valdios institucijos, bdamos valsty-
bs aparato dalimi, gyvendina reikming valstybs funkcij dal. Nuo kit
valstybs institucij (statym leidybos ir teismini) jos skiriasi paskirtimi,
savo veiklos turiniu ir veiklos metodais. J veiklos objektas kin, socia-
lin kultrin ir administracin politin valdymo sritys. Vykdydamos savo
funkcijas ir udavinius vykdomosios valdios institucijos veikia valstybs
vardu, todl joms suteikti valstybs valdingi galiojimai329. Jos ne tik gy-
vendina statymus ir postatyminius teiss aktus, bet kartu turi teis pagal
savo kompetencij leisti valdymo aktus, utikrinanius teiss akt reikala-
vim gyvendinim, bei taikyti prievartos, skatinimo ir tikinimo priemones.
Vykdomosios valdios institucijos, bdamos viena i valstybs valdios
institucij ri, turi nemaai tik joms bding bruo. Apibrdami vyk-
domosios valdios institucijos svok skirtingi autoriai nurodo kelet j
apibdinani poymi. Paymtina, kad vykdomosios valdios institucija
yra: valstybs institucija, politin staiga, savarankika valstybs aparato
struktra, organizuotas moni kolektyvas. Vis dlto, nors vairios vykdo-
329
Vykdomosios valdios institucijoms suteikti valstybs valdingi galiojimai reikia: a)
valstybs vardu leisti teiss aktus, kuriuos privalo vykdyti pavaldios ir nepavaldios instituci-
jos bei staigos, vis nuosavybs form mons, taip pat nevyriausybins organizacijos ir fizi-
niai asmenys; b) valstybs vardu gyvendinti nuolatin teiss akt nustatyt reikalavim ir tai-
sykli laikymosi prieir; c) utikrinti teiss akt nuostat vykdym ir ukirsti keli j paei-
dimui taikant tikinimo, aikinimo, skatinimo, o btinais atvejais ir administracins prievar-
tos priemones.
mosios valdios institucijos ir turi administracinio teisinio statuso skirtum,

visoms joms bdingi tam tikri bendri bruoai:
1) vykdomosios valdios institucijos tai valstybs institucij (apara-
to) ris, funkcionuojanti vykdomosios valdios srityje. Tarp administraci-
ns teiss subjekt jos uima ypating viet. I organizacij tai pati gau-
siausia administracins teiss subjekt grup, kuri gyvendina valstybin
valdym, priima valdymo aktus, utikrina statym ir kit teiss akt vyk-
dym, viej tvark ir saugum, piliei teises ir laisves;
2) vykdomosios valdios institucij administracin teisin status (j
formavimo tvark, kompetencij ir struktr) paprastai apibria statymai
ir postatyminiai teiss aktai, kuriuos sudaro administracins teiss normos.
I toki teiss akt galima paminti Vyriausybs statym ir kitus specialius
statymus bei vykdomosios valdios institucij nuostatus;
3) vykdomosios valdios institucij veikla visada traktuojama kaip po-
statymin. Mintos institucijos savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir
statymais. Vykdydamos juos jos ne tik organizuoja j gyvendinim, bet ir
savarankikai priima postatymines elgesio taisykles valstybinio valdymo
srityje. J leidiami teiss aktai yra postatyminio pobdio, t. y. turi atitikti
ir neprietarauti Konstitucijai, statymams bei kitiems teiss aktams;
4) vykdomosios valdios institucijos yra atskaitingos u savo veikl.
Vyriausyb, kaip svarbiausia vykdomosios valdios institucija, u bendr
savo veikl atsiskaito Seimui, kasmet iki kovo 31 d. pateikdama metin
veiklos ataskait. Seimo sesijos metu, kiekvien ketvirtadien, Seimo vaka-
rinio plenarinio posdio pradioje per Vyriausybs valand, Vyriausybs
nariai atsakinja Seimo nari odiu uduodamus klausimus bei turi teis
pateikti Vyriausybs nariams klausimus ir paklausimus ratu. Seimo reika-
lavimu Vyriausyb arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime u savo
veikl nepasibaigus ataskaitiniams veiklos metams.
Kitos vykdomosios valdios institucijos (pvz., ministerijos, Vyriausy-
bs staigos, apskrii virininkai ir Vyriausybs atstovai) u savo veikl at-
siskaito Vyriausybei. Jos teikia metines veiklos ataskaitas. staig prie mi-
nisterij veiklos ataskaitos yra traukiamos ministerij metines veiklos
ataskaitas. Vykdomosios valdios institucij vadovai (pvz., ministrai, polici-
jos generalinis komisaras), kuriuos skiria pareigas ir i j atleidia Res-
publikos Prezidentas, kartu yra atskaitingi ir jam;
5) vykdomosios valdios institucijoms suteiktos tiek vykdomojo, tiek
ir tvarkomojo pobdio teiss ir pareigos. statym ir postatymini teiss
akt gyvendinimas vadinamas vykdymu, lemianiu pagrindines vykdomo-
sios valdios institucij veiklos kryptis, ir atsispindi j pavadinime. Kad b-
t utikrintas teiss akt nustatyt reikalavim gyvendinimas, vykdomo-
Bendroji dalis 259
sios valdios institucijoms suteikti valdingi galiojimai bei nustatytas j gy-

vendinimo mechanizmas. Juridikai valding galiojim naudojimas vadi-
namas tvarkymu. Tai bdinga ir vykdomosios valdios institucij veiklai.
Todl j veikla visada suprantama kaip vykdomoji ir tvarkomoji, t. y. jos
gyvendina vykdomj tvarkomj veikl bei turi valdingus galiojimus ki-
toms organizacijoms ir asmenims;
6) vykdomosios valdios institucijos turi tam tikr vidin organizacin
struktr, kuri sudaro departamentai, jiems priklausantys savarankiki
skyriai bei kiti struktriniai padaliniai, t. y. administracija. J paskirtis u-
tikrinti, kad vykdomosios valdios institucijos efektyviai vykdyt savo uda-
vinius ir funkcijas valstybinio valdymo srityje;
7) vykdomosios valdios institucij pavaldumas grindiamas vertikaliu
principu. Tai reikia, kad emesniosios vykdomosios valdios institucijos
pavaldios ir kontroliuojamos auktesns hierarchins padties institucij,
o j nurodymai pagal savo kompetencij privalomi vykdyti emesniosioms
vykdomosios valdios institucijoms;
8) vykdomosios valdios institucijos disponuoja operatyviu savaran-
kikumu, kur nustato joms suteikta kompetencija, t. y. jos savarankikos
tik tiek, kiek apibria teiss aktai. Vykdomosios valdios institucijoms, ki-
taip nei fiziniams asmenims, netaikomas principas leidiama viskas, kas
neudrausta.
Vykdomosios valdios institucija tai valstybs institucij (aparato)
sudtin dalis, kuri turi savo struktr, kompetencij, teritorines veiklos ri-
bas ir valstybs vardu gyvendina vykdomj tvarkomj veikl administra-
cinje politinje, socialinje kultrinje ir kinje valdymo srityse.
Svarbiausias vykdomosios valdios institucij udavinys yra valdymo
galiojim kitiems administracins teiss subjektams gyvendinimas. Jos or-
ganizuoja kasdien statym ir kit statym leidiamosios valdios teiss
akt bei Respublikos Prezidento dekret vykdym realiame gyvenime.
Kaip ir kiti administracins teiss subjektai, vykdomosios valdios ins-
titucijos turi administracin teisnum ir veiksnum. Administracin teisnu-
m ir veiksnum vykdomosios valdios institucijos gyja nuo j sudarymo ir
kompetencijos nustatymo momento, t. y. atsiranda vienu metu, o baigiasi
j likvidavus (reorganizavus).
Kiekvienos vykdomosios valdios institucijos viet tarp kit instituci-
j, jos paskirt valstybinio valdymo sistemoje, kompetencij, suteikt val-
ding galiojim pobd ir kitas aplinkybes lemia vykdomosios valdios ins-
titucijos, kaip administracini teisini santyki subjekto, teisin padtis. J
administracin teisin status nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija
(pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybs), statymai (pvz., Apskrities val-
dymo ir kiti statymai) ir nuostatai (pvz., Teisingumo ministerijos nuosta-

tai).
Svarbiausia vykdomosios valdios institucijos administracinio teisinio
statuso sudtin dalis yra jos kompetencija. Vykdomosios valdios instituci-
jos kompetencija (udaviniai, funkcijos, teiss ir pareigos, veiklos formos ir
metodai) apibriama statymuose, nuostatuose ir kituose norminiuose do-
kumentuose. Pavyzdiui, ministerij administracin teisin status nustato
Vyriausybs statymas, o j konkretizuoja Vyriausybs nutarimu tvirtinami
atskir ministerij nuostatai. statymais ir kitais teiss aktais apibriama
vykdomosios valdios institucij kompetencija apima: institucijos udavi-
nius, jos funkcijas, teises ir pareigas, atsakomyb, veiklos formas ir meto-
dus, taip pat institucijos struktr.
Vykdomosios valdios institucijos udaviniai ir tikslai tai rezultatas,
kur i institucija turi pasiekti jai priskirtos valdymo srities veiklos procese.
Funkcijos rodo, i ko susideda kasdienin praktin vykdomosios val-
dios institucijos veikla, nukreipta jai ikelt udavini vykdym. Pagrin-
dinmis vis institucij funkcijomis laikomos ios: prognozavimas, strategi-
nis planavimas, kadr politika, finansavimas, materialinis techninis aprpi-
nimas, kontrol ir kt.
Teiss ir pareigos nustato vykdomosios valdios institucij funkcij
gyvendinimo ribas.
Vykdomosios valdios institucijos veiklos formos ir metodai apibr-
iami pagal jos udavinius, funkcijas, teises ir pareigas. Bendriausiomis
vykdomosios valdios institucij veiklos formomis ir metodais laikomi ie:
normini ir individuali teiss akt primimas ir j gyvendinimo utikri-
nimas (inspektavimas, instruktavimas ir pan.); bendradarbiavimo su vi-
suomene organizavimas ir t. t.
Vykdomosios valdios institucijos finansuojamos i valstybs biude-
to. Jos priskiriamos viej juridini asmen kategorijai, nes j tikslas
tenkinti vieuosius interesus.
Vykdomosios valdios institucij skirstymas. Vykdomosios valdios

institucijos skirstomos ris pagal:
1) sudarymo pagrindus;
2) sudarymo tvark;
3) veiklos teritorij;
4) kompetencijos pobd;
5) sprendimo primimo bd.
Bendroji dalis 261
Pagal sudarymo pagrindus vykdomosios valdios institucijos skirsto-

mos dvi grupes:
1) vykdomosios valdios institucijos, kuri sudarymo tvark nustato
Konstitucija. Paymtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija
reglamentuoja tik aukiausios vykdomosios valdios institucijos,
t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybs, sudarymo tvark;
2) vykdomosios valdios institucijos, kuri sudarymo tvark tvirtina
statymai. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123
straipsnyje nustatyta, kad auktesniuosiuose administraciniuose
vienetuose statymo nustatyta tvarka valdym organizuoja Vyriau-
syb. iai institucij grupei galima priskirti ministerijas, Vyriausy-
bs staigas, Vyriausybs komisijas, komitetus ir tarybas, staigas
prie ministerij ir apskrii virinink institucijas.
Pagal sudarymo tvark vykdomosios valdios institucijas galima su-

skirstyti :
1) sudaromas, t. y. Vyriausyb. Konstitucijos 92 straipsnio 3 dalyje
nustatyta, kad Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien
nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudaryt ir Respublikos
Prezidento patvirtint Vyriausyb. Pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybs statymo 22 straipsnio 15 punkt Vyriausyb sudaro
Vyriausybs komisijas ir komitetus, t. y. vadinamsias kvazivyk-
domosios valdios institucijas;
2) steigiamas. Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos
Vyriausybs silymu steigia ministerijas, o Vyriausyb Vyriausy-
bs staigas ir staigas prie ministerij;
3) skiriamas. Lietuvos Respublikos Vyriausyb skiria pareigas ap-
skrii virininkus ir j pavaduotojus.
Pagal teritorin veiklos mast vykdomosios valdios institucijos gali

bti skirstomos :
1) centrines vykdomosios valdios institucijas, kurios savo veikl vyk-
do visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (pvz., Lietuvos Res-
publikos Vyriausyb, ministerijos, Vyriausybs staigos, Vyriausy-
bs komitetai, komisijos ir tarybos bei staigos prie ministerij);
2) teritorines vykdomosios valdios institucijas. Svarbiausia teritorin
vykdomosios valdios institucija yra apskrities virininkas. Terito-
rinms vykdomosios valdios institucijoms reikt priskirti ir cent-
rini vykdomosios valdios institucij teritorinius padalinius (pvz.,
apskrities, rajon ir miest valstybines mokesi inspekcijas) bei

Vyriausybs atstov tarnybas apskrityse.
Pagal kompetencijos pobd vykdomosios valdios institucijos skirs-

tomos du pogrupius:
1) bendros kompetencijos vykdomosios valdios institucijos, spren-
dianios svarbiausius vis arba daugelio srii vieojo gyvenimo
klausimus. Joms galima priskirti Lietuvos Respublikos Vyriausyb
ir i dalies apskrii virinink institucijas;
2) specialios kompetencijos vykdomosios valdios institucijos, gy-
vendinanios akin (kai kurios ministerijos, gyvendinanios vals-
tybs valdymo politik joms priskirtose valdymo srityse), tarpaki-
n (turi galiojimus nepavaldioms institucijoms ir vis nuosavybs
form organizacijoms (kai kurios ministerijos, Vyriausybs stai-
gos (daniausiai inspekcijos ir tarnybos) ir staigos prie ministeri-
j)) arba vienu metu vien ir kit vadinamj mir valdym.
Taigi skiriamos akinio, tarpakinio (funkcinio) ir miraus valdy-
mo institucijos.
Pagal joms priskirt klausim sprendimo bd vykdomosios valdios

institucijos skirstomos kolegialias ir vienvaldias. Kolegialiose vykdomo-
sios valdios institucijose sprendimai priimami dalyvaujani posdyje as-
men bals dauguma. Taigi kolegialumas leidia ivengti vienaalik
sprendim ir atsivelgti kolektyvin nuomon. Kolegiali vykdomosios
valdios institucij iandien yra nedaug: tai Vyriausyb, Vyriausybs komi-
tetai, komisijos ir tarybos.
Vienvaldioms vykdomosios valdios institucijoms vadovauja vienas
asmuo vadovas. Visus klausimus jis sprendia asmenikai, yra atsakingas
u savo sprendimus ir u viso jam pavaldaus kolektyvo veikl. Taigi vien-
valdikumas utikrina vadovavimo operatyvum, individuali vadovo suge-
bjim ir patirties panaudojim, didina jo asmenin atsakomyb u institu-
cijos veikl. Tokioms institucijoms priskiriamos ministerijos, Vyriausybs
staigos, staigos prie ministerij ir apskrii virinink institucijos.
Vienvaldiose vykdomosios valdios institucijose kolegialumas deri-
namas su vienvaldikumu. Ministerijose, Vyriausybs staigose ir staigose
prie ministerij sudaromos vadov kolegialios patariamosios institucijos,
kurios vadinamos kolegijomis, tarybomis. Joms paprastai priklauso institu-
cijos vadovas (kolegijos pirmininkas), jo pavaduotojai ir kiti atitinkamos
institucijos vadovaujantys darbuotojai (ministerij sekretoriai, departa-
ment direktoriai, skyri vedjai ir kt.), taip pat specialistai ir mokslininkai.
Bendroji dalis 263
Mintos institucijos nagrinja svarbiausios tam tikros srities valdymo klau-

simus. J sprendimai paprastai gyvendinami vienvaldios institucijos vado-
vo sakymais.
1.2. Vykdomosios valdios institucij

sistema
Vykdomosios valdios institucij sistemos svoka. Norint suformu-
luoti kategorijos vykdomosios valdios institucij sistema apibrim
pirmiausia reikt isiaikinti odio sistema330 etimologin reikm. Ka-
dangi iais sisteminio poirio laikais terminas sistema vartojamas dau-
gelyje moksl ir isamiai apibriamas daugybje monografij, mokslini
publikacij ir vairi odyn, nagrinti j plaiau bt netikslinga. I karto
pereisime prie svokos vykdomosios valdios institucij sistema trumpo
apibdinimo ir apibrimo.
Reikia pabrti, jog vis dlto nra nusistovjusio bendro i valstybs
valdios r gyvendinani ir jos sistem sudarani institucij pavadini-
mo. iuo klausimu atliktas vykdomosios valdios institucij sistem pava-
dinim lyginamasis tyrimas palygintos ymi administracins teiss teore-
tik vadovliuose ir Lietuvos teiss aktuose pateiktos traktuots. Vykdo-
mosios valdios institucij sistema skirting autori darbuose traktuojama
skirtingai, t. y. turi nevienodus pavadinimus: vienais atvejais kaip valsty-
bs vykdomosios valdios aparatas (V. M. Manochinas, J. S. Adukinas, L.
A. Bagiajevas), kitais kaip administracin valdia ir valstybs aparato
posistem, kaip valstybin administracija (D. N. Bachrachas).
Lietuvos Respublikos teiss akt kontekste vartojama svoka valsty-
bs (valstybinis) valdymas arba valstybs valdymo institucijos apima ir
vykdomosios valdios institucijas, o Lietuvos Respublikos vieojo administ-
ravimo statyme su minta svoka gali bti i dalies tapatinamas terminas
330
Tarptautini odi odynas j apibria taip: Sistema (gr. systema sandara, jungi-
nys) tai planingas, taisyklingas idstymas, sutvarkymas, organizacija; reikini ssaja, iski-
rianti juos i aplinkos kaip savarankik vientis darin; bendros funkcijos susiet organ vi-
suma; organizacikai sujungt kini vienet ir staig visuma. Dabartins lietuvi kalbos
odynas j apibdina panaiai: Sistema tai ko nors idstymas, tvarka, visuma, darinys, or-
ganizaciniu atvilgiu susiet staig ar vienet visuma. Amerikiei teiss odyne odis si-
stema (system) reikia tvarking darin arba detali, dali, arba element idstym visu-
m; specialus derinys pagal tam tikr racional princip. Bet koks metodikas dali idsty-
mas. Taigi iuose odynuose pateiktos odio sistema reikms suponuoja mint, jog siste-
ma gali bti apibriama kaip organizacikai susijusi vienet (dali, element) visuma.
valstybinio administravimo subjektai, nes struktriniu poiriu jos pa-

grind i esms sudaro vykdomosios valdios institucijos.
Svokos sistema etimologin analiz rodo, kad ji gali bti vartoja-
ma apibdinant ne visas valstybs valdios institucij ris. Kadangi ji api-
briama kaip bendros funkcijos susiet institucij visuma, odis sistema
paprastai vartojamas kalbant tik apie tam tikras valstybs institucijas. Pa-
vyzdiui, i svoka vargu ar gali bti vartojama kalbant apie Lietuvos vals-
tybs mastu statym leidiamosios valdios institucij (Seim), nes ji funk-
cionuoja tik viena, o tai neleidia kalbti apie j visum kaip apie sistem.
iek tiek kitaip is klausimas sprstinas vykdomosios valdios institu-
cij atveju. Nors ms Konstitucijoje ir kituose teiss aktuose kategorija
vykdomosios valdios institucij sistema nevartojama, valdymo moksle ir
administracinje teisje ji vartojama seniai. Skirtinga vykdomosios valdios
institucij kompetencija, skirtingi j teritoriniai veiklos mastai yra ganti-
nai svarus pagrindas kalbti apie i institucij sistem.
Funkcionuodamos atskirai vykdomosios valdios institucijos nepajg-
t atlikti vykdomajai valdiai skirt funkcij bei gyvendinti jai keliam
tiksl, todl jos turi nuolat tarpusavyje sveikauti: viena kit papildyti, pl-
toti, garantuoti viena kitos veiksmingum, bti logikai suvienytos bendro
tikslo. Atsivelgiant tai jos jungiamos vientis sistem, kurioje vykdomo-
sios valdios institucijos suvienijamos abipuss priklausomybs ir organi-
zuotai nukreipiamos strategin vykdomosios valdios tiksl vykdyti sta-
tymus ir kitus teiss aktus. Visos kartu jos sudaro valstybs vykdomosios
valdios institucij sistem (vykdomosios valdios aparat).
Taiau problema ta, kad vienareikmio vykdomosios valdios institu-
cij sistemos apibrimo nemanoma rasti nei Lietuvos Respublikos teiss
aktuose, nei mokslinje literatroje. Nesusiformavusi ji ir praktikoje. U-
sienio ali mokslininkai savo darbuose pateikia skirtingas jos svokas. Pa-
sak I. L. Bailo, vykdomosios valdios institucij sistema yra visuma vals-
tybs valdios institucij, kurioms suteikta kompetencija valstybinio valdy-
mo srityje, finansiniai, materialiniai, informaciniai ir kiti konstitucikai nu-
statyti iai valdios riai itekliai, btini j veiklos metodams ir formoms
gyvendinti331. J. M. Kozlovas teigia, kad vykdomosios valdios institucij
sistema laikoma j visuma ir tarpusavio ryi sistema kompetencijos tarp j
atribojimo pagrindu332. D. M. Ovsianko j apibdina taip: vykdomosios
valdios institucij sistema laikomas vertikalus pavaldi institucij ryys
331
. /
. . . . , 1998. . 31.
332
. ., . ., . . -
. , 1998. . 137.
Bendroji dalis 265
kompetencijos tarp j paskirstymo pagrindu333. V. S. etverikovas mano,

kad vykdomosios valdios institucij sistema tai tarpusavyje priklausom
ir susijusi valstybs institucij visuma, sudaranti vienov kasdieniame ir
operatyviame vykdomosios valdios gyvendinimo procese334. Taigi ji at-
spindi kompetencijos ir galiojim paskirstym tarp subjekt, kurie organi-
zuojami vykdomosios valdios funkcijoms gyvendinti.
Vykdomosios valdios institucij sistema sudaroma ir funkcionuoja
veikiant atitinkamiems socialiniams, ekonominiams, administraciniams ir
teisiniams veiksniams. Tie veiksniai daro tak lygmen kiekiui vykdomo-
sios valdios institucij sistemoje ir institucij skaiiui juose bei j veiklos
trukmei ir t. t. Tokie veiksniai yra: administracinis teritorinis suskirstymas,
kins ir socialins srii technin ir ekonomin struktra, centralizacija ir
decentralizacija, vykdoma gyvendinant vykdomj valdi bei tarpakin
koordinacij.
Vykdomosios valdios institucij sistemos poymiai. Kiekvienos so-

cialins sistemos esm baigiasi sujungiant du pradus: j sudarani dali
vienyb (pvz., teiss norm, teisini santyki ir t. t.) ir t dali vairov bei
skirtumus. Vykdomosios valdios institucij sistema taip pat kuriama re-
miantis iais dviem pradais. Joje sujungtos vienodos, t. y. valdymo, kompe-
tencijos institucijos, taiau kartu skiriasi tos kompetencijos mastu bei po-
bdiu, teritoriniais veiklos mastais, sudarymo tvarka ir pan.
Vykdomosios valdios institucij sistema, jungianti valdymo instituci-
jas, sudaro ne tik t institucij aritmetin sum, bet ir gyja nauj poymi,
kurie leidia j atriboti nuo kit socialini sistem. Kokie tie poymiai? V.
M. Manochinas, Z. A. Bagiajevas ir J. S. Adukinas skiria iuos anksiau
mint sistem apibdinanius poymius:
Pirma, vykdomosios valdios institucij sistema yra tam tikrais orga-
nizaciniais ir teisiniais ryiais susijusi su kitomis valstybs valdios instituci-
jomis sprendiant vykdomosios valdios aparato organizavimo ir veiklos
klausimus (pvz., Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Seimas dalyvauja su-
darant Vyriausyb, Seimas steigia bei naikina ministerijas, kiekvienais me-
tais tvirtina valstybs biudet, nustato asignavimus vykdomosioms valdios
institucijoms ir pan.).
Antra, svarbus vykdomosios valdios institucij sistemos poymis yra
emesni sistemos institucij pavaldumas auktesnms institucijoms. Pas-
333
. . . , 2000. . 57.
334
. . . :
. , 2001. . 42.
tarosios gali pareigoti pavaldias institucijas nurodyti, kaip jos turi dirbti,
btent, kaip turi sprsti vien arba kit klausim. ioje sistemoje ypatingas
vaidmuo tenka Vyriausybei, kuriai yra pavaldios visos vykdomosios val-
dios institucijos. Kitos vykdomosios valdios institucijos, iskyrus tas, ku-
rioms suteikti tarpakinio pobdio galiojimai, gali duoti privalomus nu-
rodymus tik j sistemose funkcionuojanioms institucijoms. Taigi vienos
vykdomosios valdios institucijos pavaldios tik Vyriausybei (pvz., ministe-
rijos, Vyriausybs staigos), o kitoms bdingas dvejopas pavaldumas yra
pavaldios Vyriausybei ir tiesiogiai tai institucijai, kurios reguliavimo sriiai
jos priskirtos (pvz., staigos prie ministerij).
M. Romeris tai vadino organ hierarchizacija. Kai kalbame apie or-
gan hierarchizacij, mes tuo pareikiame, kad tarp atskir organ yra
tam tikras nelygybs ryys, kuris reikiasi tuo, kad vyresnieji ios hierarchi-
jos organai priiri emesnij veikim ir prieiros tvarka gali emesnie-
siems duoti nurodymus ir sakymus dlei j veikimo, vadinasi, kitis j
darb j kompetencijos srity, be to, gali sudrausti emesniuosius u netin-
kam veikim, danai gali alinti emesnij kompetencij vykdytojus (taip
sakant organ personal)335.
Treia, specifinis vykdomosios valdios institucij sistemos poymis,
susijs vidiniais sistemos santykiais, yra emesnij sistemos institucij
steigimas ir j veiklos organizavimas, o tai nebdinga kitoms valstybs val-
dios rims. Pavyzdiui, Vyriausyb, kaip aukiausia vykdomosios val-
dios institucija, steigia, reorganizuoja ir likviduoja arba teikia pasilymus
dl steigimo, reorganizavimo ir panaikinimo vis kit jai pavaldi vykdo-
mosios valdios institucij.
Ketvirta, vykdomosios valdios institucij sistemos poymis yra tas,
kad ji sudaroma vadovaujantis atitinkamais principais, kuri reikm jos
krimui bus nagrinjama kitoje io skyriaus dalyje.
Vykdomosios valdios institucij sistemos krimo principai. Principu

(lot. principum336 pradia, pagrindas) paprastai laikoma pagrindin idja,
nuostata ir poiris, pagrstas objektyviais proces ir reikini gamtoje bei
visuomenje raidos dsningumais. Vykdomosios valdios institucij siste-
mos principai tai pagrindins idjos bei nuostatos, kuriomis remiantis nu-
statoma, sudaroma ir funkcionuoja vykdomosios valdios institucij siste-
ma.
335
Rmeris M. Valstyb. Vilnius, 1995. T. 2. P. 356357.
336
Bendroji dalis 267
Lietuvos Respublikos vykdomosios valdios institucij sistema kuria-

ma ir funkcionuoja pagal tam tikrus principus. Kitaip tariant, tai teiss
normos, kurios organizaciniu poiriu utikrina sistemos vienyb ir vienti-
sum. Galima skirti dvejopus vykdomosios valdios institucij sistemos su-
darymo principus: teisinius ir organizacinius. Teisiniams principams priski-
riami demokratikumo, teistumo, vientisumo, objektyvumo, vieumo bei
centralizacijos ir decentralizacijos derinimo, o organizaciniams teisinio
reguliavimo, funkcij ir galiojim skirstymo, mokslinis, vienvaldikumo
derinimo su kolegialumu, teritorinis ir ekonomikumo principai. Dauguma
i j tvirtinti Konstitucijoje, statymuose ir kituose teiss aktuose ir pabr-
ia ms valstybje funkcionuojanios vykdomosios valdios demokratin
pobd.
Pateikta vykdomosios valdios institucij sistemos krimo princip si-
stema yra slygika, nes ir kiti teiss aktai tiesiogiai jos nereglamentuoja.
Kai kurie teistumo, demokratikumo ir vieumo principai kaip vieni i
svarbiausi reglamentuoti Vyriausybs statymo 4 straipsnyje. Kiti ivedami
i teiss akt turinio. i princip klasifikacija sudaro galimyb naujai ver-
tinti i problem, taip pat princip sistem, j specifik ir pobd, bdin-
gus btent vykdomosios valdios institucij sistemos krimui. Toliau pa-
nagrinsime iuos principus ir j tak vykdomosios valdios institucij si-
stemos formavimui.
Teisiniai principai:
1) demokratikumo principas. Jis tvirtintas Konstitucijos 1 straipsnyje:
Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika337. Tai
konstitucinis, platus ir gilus pradas, lemiantis ne tik vykdomosios valdios
institucij sistem, bet ir visos iuolaikins Lietuvos valstybs organizacins
ir teisins struktros pobd bei specifik.
Kaip is principas pasireikia kuriant vykdomosios valdios institucij
sistem? Tauta yra suvereniteto turtoja ir vienintelis valdios altinis. Ji
gyvendina savo valdi tiesiogiai ir per valstybs valdios institucijas, nes
Seimas formuoja Vyriausyb bei steigia ir naikina ministerijas. Vykdomo-
sios valdios institucij sudarymo ir veiklos kontrol vykdo tiek atstovau-
jamoji valdia, tiek tauta. is principas gyvendinamas i esms dviem pa-
grindinmis formomis: tiesiogiai organizuojant referendumus, susirinki-
mus, konferencijas, gyvendinant peticijos teis (pvz., kolektyvin piliei
kreipimsi dl vykdomosios valdios institucij sistemos tobulinimo ir
pan.); atstovaujamja per renkamas valstybs valdios institucijas (iuo
337
atveju Seim). Jeigu iuo principu nebt vadovaujamasi kuriant vykdomo-

sios valdios institucij sistem, ji funkcionuot neefektyviai, sprst tik kai
kuri asmen udavinius ir problemas;
2) teistumo principas. is principas vykdomosios valdios kontekste
analizuotinas dviem aspektais: kaip vykdomosios valdios institucij siste-
mos krimo ir kaip vykdomosios valdios institucij sistemos veiklos pa-
grindas.
Teistumo principas labai glaudiai susijs su Konstitucijoje regla-
mentuojamais demokratikumo ir valdi padalijimo principais. Tai uni-
versalus principas, be kurio demokratinje valstybje negalt bti gyven-
dinti daugelis kit vykdomosios valdios institucij sistemos krimo princi-
p. Kaip paymi A. Vaivila, [...] jis yra demokratijos pagrindas. Demok-
ratijos stiprumas tai pirmiausia teistumo tvirtumas338. Visi jie sudaro
savotik trikamp: demokratikumas valdi padalijimas teistumas.
Anksiau mintas principas ypa svarbus kuriant vykdomosios val-
dios institucij sistem. Jo esm ta, jog visa vykdomosios valdios institu-
cij sistema turi bti sudaroma vadovaujantis Konstitucija ir statymais, ku-
ri pagrindu ji funkcionuoja. Minti teiss aktai yra priemon, kuria tauta
steigia (netiesiogiai) vykdomosios valdios institucijas ir nustato j galio-
jim bei valdios mast.
Teistumo principui, kaip vykdomosios valdios institucij sistemos
veiklos svarbiausiai nuostatai, bdinga tai, kad visos vykdomosios valdios
institucijos ir valstybs tarnautojai lygs prie statymus bei savo veikloje
privalo laikytis Konstitucijos ir kit teiss akt. Jokia vykdomosios valdios
institucija negali priimti teiss akto tais klausimais, kurie Konstitucijos arba
statym nra priskirti jos kompetencijai. Reikiamos valdios daugumoje
valdymo srii nebuvimas tai vis pirma teistumo principo nesilaikymo
padarinys. Dl ios prieasties ypa daug dmesio vykdomosios valdios
institucij funkcionavimo srityje turi bti skiriama teistumui utikrinti.
Kaip rao D. Ovsianko, teistumo laikymasis svarbiausia vykdomosios
valdios institucij veiklos efektyvumo, rezultatyvumo slyga339. Jo utik-
rinimas vykdomosios valdios srityje sudaro atskir administracins teiss
institut. Be pai vykdomosios valdios institucij, teistum ioje srityje
padeda utikrinti ir kitos institucijos: teismai, Seimo kontrolieriai, Admi-
nistracini gin komisijos ir t. t.;
3) vientisumo principas. Vienas i iuolaikins vykdomosios valdios
institucij sistemos organizavimo ir veiklos princip yra tas, kad vykdomo-
338
Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius, 2000. P. 128.
339
. . . , 1997. . 14.
Bendroji dalis 269
sios valdios institucijos sudaro vientis vykdomosios valdios institucij si-

stem. Tai reikia, kad vykdomosios valdios institucij sistema kuriama
vadovaujantis Konstitucija ir bendraisiais principais, kuriuos nustato atitin-
kami statymai. Visas vykdomosios valdios institucijas pagal tikslin pa-
skirt ir santykius su kitomis valstybs valdios institucijomis jis sujungia
vien darin.
Vykdomosios valdios institucij sistemos vientisumas taip pat reikia
ir Vyriausybs sprendim privalomum visoms sistem sudaranioms insti-
tucijoms. ios sistemos vientisum akiniu ir tarpakiniu lygmeniu utikrina
ministerijos ir kitos vykdomosios valdios institucijos. Jos garantuoja vyk-
domosios valdios institucij sistemos vientisum atitinkamose valdymo
srityse;
4) objektyvumo principas. Kuriant vykdomosios valdios institucij si-
stem btina atlikti jos faktins bkls ir raidos proces bei reikini, sly-
g, egzistuojani socialinje aplinkoje, analiz, vertinti demografini, ge-
ografini ir kit veiksni jai darom tak, taip pat atsivelgti visuomens
ir gamtos sveikos dsningumus. Vis dlto objektyvs statymai be moni
smoningos veiklos negali utikrinti, kad vykdomosios valdios institucij
sistemos valdymas bt veiksmingas. Taigi io principo turin sudaro vyk-
domosios valdios institucij sistemos raidos dsningum tyrimas ir moks-
linis j apibrtumas siekiant utikrinti optimal valdym;
5) vieumo principas. i princip lemia Konstitucijos dvasia ir turinys.
Jis apima visas tris valstybs valdios ris, skaitant ir vykdomosios val-
dios institucijas. Vieumo principui bdingas ne tik informacijos atviru-
mas ir jos prieinamumas, bet ir vykdomosios valdios institucij bei jos pa-
reign atskaitomyb klausimais, susijusiais su piliei interesais. Visi tei-
ss norminiai aktai, susij su mogaus ir pilieio teismis, laisvmis ir pa-
reigomis, negali bti vykdomosios valdios institucij priimami ir taikomi,
jeigu nebuvo oficialiai paskelbti vieai svarstyti. Ties sakant, be atvirumo,
vieumo negalima rimtai kalbti apie demokratin ir teisin valstyb.
Pagal vieumo princip bet kokie pokyiai vykdomosios valdios insti-
tucij sistemoje yra viei ir laisvai prieinami visuomenei. Vykdomosios val-
dios institucij steigimas turi bti aikus ir suprantamas gyventojams. Turi
bti jiems sudaromos slygos gauti vis informacij, kas ir kodl daroma.
Pertvarkant vykdomosios valdios institucij sistem gyventojai arba j at-
stovai turi teis susipainti su atitinkam institucij priimtais sprendimais,
gauti vieus ir motyvuotus atsakymus pareikt nuomon apie vykdomo-
sios valdios institucij sistemos organizavim bei veikl. Apie numatomas
reformas ir j eig vykdomosios valdios institucij sistemoje visuomen
taip pat informuojama per iniasklaid, informacija pateikiama rayta
kompiuterines laikmenas. is principas padeda utikrinti visuomens pasi-

tikjim vykdomosios valdios ir apskritai valstybs institucijomis;
6) centralizacijos ir decentralizacijos principas340. Jis turi didel tak vi-
sos vykdomosios valdios institucij sistemos funkcionavimui. Kuriant vyk-
domosios valdios institucij sistem btina protingai ir apgalvotai derinti
centralizacij ir decentralizacij.
Siekiant veiksmingai valdyti visuomeninius procesus (ekonominius,
politinius, socialinius), organizuojant valdym neivengiamai btina taikyti
tiek centralizacijos, tiek ir decentralizacijos elementus. Tai apskritai leidia
utikrinti veiksming vykdomosios valdios institucij sistemos valdym.
Centralizacijos principas vykdomosios valdios institucij sistemoje
reikia emesni institucij pavaldum auktesnms bei vadovavim e-
mesnms institucijoms i centro. Centralizacija tai didiosios dalies vals-
tybs funkcij priskyrimas centrini vykdomosios valdios institucij kom-
petencijai341.
Decentralizavimas reikia vienos arba kitos institucijos kompetencijos
ir galiojim nustatym statym leidybos tvarka, kuriuos jos turi gyvendin-
ti savarankikai, nesikiant j veikl auktesnms institucijoms. Decentra-
lizacijos procese kompetencija ir galiojimai yra lyg ir atskirti, nes jie beveik
nepriklausomi nuo auktesnij vykdomosios valdios institucij valdymo
galiojim.
Ypatinga decentralizavimo forma laikoma vykdomosios valdios insti-
tucij savo galiojim dalies delegavimas pavaldioms institucijoms valdy-
340
Visas valstybes, atsivelgiant j valdymo sistemas, slygikai galima suskirstyti tris ti-
pologines grupes: centralizuotas vietins valdios institucijos yra tarsi centrins vyriausybs
tsa; decentralizuotas reikmingi galiojimai suteikti vietos valdiai; ir valstybes, uimanias
tarpin padt tarp pirmos ir antros grups, t. y. pusiau centralizuotas. Valstybi, turini
centralizuot valdymo sistem, grup i esms sudaro maos valstybs, pavyzdiui, Graikija,
Airija, Islandija, Liuksemburgas, Portugalija. Decentralizuotoms priskiriamos didesns vals-
tybs, pavyzdiui, Italija, Ispanija, Pranczija, pusiau centralizuotoms Didioji Britanija,
Olandija ir Skandinavijos alys. Pagal savo valstybin teisin status decentralizuot valstybi
teritoriniai vienetai (istorins ems, provincijos, departamentai) artimesni federacins vals-
tybs subjektams nei tiesiogiai centrui pavalds administraciniai rajonai arba sritys centrali-
zuotose valstybse. Mint valdymo sistem skirtumai pasireikia tuo, kad federacinse vals-
tybse jas sudaranios valstybs dalys isiskiria kaip valstybs suvereniteto bendrasavinin-
ks, tuo tarpu decentralizuotose unitarinse valstybse istorins ems ir provincijos turi di-
del autonomij, savo vietos savivaldos institucijas, savo biudet, o centrins vyriausybs po-
litikai daro ribot tak. Pusiau centralizuotose valstybse vietos valdios institucijos vienais
klausimais (sveikatos apsaugos, vietimo, policijos, statybos, komunalinio kio) yra savaran-
kikos, o kitais (mokesi administravimo, finans, moni licencijavimo, socialinio aprpini-
mo) visikai priklauso nuo centrins valdios.
341
. / A- . .
. oc, 2001. . 38.
Bendroji dalis 271
mo efektyvumo tikslais bei siekiant juos priartinti prie valdymo objekt,

pavyzdiui, Vyriausybs steigiamoms teritorinms vykdomosios valdios
institucijoms (apskrii virinink institucijoms). iuo atveju decentraliza-
cija gyvendinama dekoncentruojant galiojimus, perduodant juos i auk-
tesnij (centrini) emesniosioms institucijoms. Antai C. Walteris ir R.
McKeonas teigia, kad decentralizacija negali bti painiojama su dekon-
centracija, kuri paprasiausiai yra bdas palengvinti centrins valdios ad-
ministracini funkcij nat perduodant jas vykdyti centrini institucij
valdymo srities vietiniu lygmeniu342. gyvendinant dekoncentruotus galio-
jimus didel poveik gali daryti auktesnioji institucija. Panai institucij
sudarymas pasitarnauja kaip patogi organizacin ir teisin priemon
sprendiant nacionalinius ir teritorinius udavinius, kuri pagrindu valdy-
mo sunkumai perkeliami i centro vietas.
Organizaciniai:
1) teisinio reguliavimo principas. Ir atskiros vykdomosios valdios insti-
tucijos, ir visa vykdomosios valdios institucij sistema reikalauja atitinka-
mo ir efektyvaus teisinio reguliavimo, t. y. tam tikro teisinio pagrindo.
Pradins nuostatos iuo klausimu tvirtintos paioje Lietuvos Respub-
likos Konstitucijoje, o dinamikas reguliavimas, susijs su vykdomosios val-
dios institucij sistema statymuose bei daugelyje kit teiss akt.
Pavyzdiui, Konstitucijoje nepakankamai aikiai nustatyti vykdomo-
sios valdios institucij teisinio statuso pagrindai: 5 straipsnyje netiesiogiai
tvirtintas valdi padalijimo principas; VI ir VII skirsniai atitinkamai reg-
lamentuoja Respublikos Prezidento ir Vyriausybs teisinius statusus. Ki-
tuose statymuose ir teiss aktuose tvirtintos teiss normos, nustatanios
kit vykdomosios valdios institucij teisin padt (pvz., Vyriausybs sta-
tymas, Apskrities valdymo statymas, ministerij ir kit centrini vykdomo-
sios valdios institucij nuostatai), taip pat teritorini vykdomosios valdios
institucij vidin organizacin struktr343.
Anksiau mintais teiss aktais netiesiogiai nustatoma vykdomosios
valdios institucij sistema, j teisin padtis, organizavimo tvarka ir kom-
petencijos teisiniai pagrindai;
2) funkcij ir galiojim skirstymo principas. Kiekvienai vykdomosios
valdios institucijai suteikti aiks, tik jai bdingi galiojimai, o kartu nusta-
342
Walter C., McKeon R. Introduction to Frensh Law. London: Cavendish Publishing
Limited, 1995. P. 123124.
343
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. 402 Dl tipins
apskrities virininko administracijos struktros patvirtinimo.
tyta ir jos kompetencija, t. y. funkcijos, teiss ir pareigos, kurios turi bti ju-
ridikai tiksliai reglamentuotos atitinkamuose teiss aktuose. Kiekviena
vykdomosios valdios institucija turi savo teisin status (udavinius, funk-
cijas ir galiojimus), fiksuojam vairiuose teiss aktuose: pavyzdiui, Vy-
riausybs galiojimai tvirtinti Konstitucijoje, Vyriausybs ir daugelyje kit
statym; ministerij ir kit centrini vykdomosios valdios institucij
nuostatuose ir t. t. Vykdomosios valdios institucij funkcij ir galiojim
apibrtumas, j suderinimas labai svarbus jos sistemos optimaliai organi-
zacinei sandarai. Taip ivengiama funkcij ir galiojim dubliavimo institu-
ciniu lygmeniu;
3) mokslinis principas. is principas apima mokslini metod taikym
ir informacijos apie vykdomosios valdios institucij sistem surinkimo,
apdorojimo priemones bei jos apibendrinim ir analiz, taip pat vykdomo-
sios valdios institucij sistemos struktros ir veiklos aktuali problem at-
skleidim, prioritetini jos tiksl ir udavini suformavim, j sprendimo
efektyvi bd ir priemoni nustatym. io principo gyvendinimas utik-
rina vykdomosios valdios institucij sistemos struktros tobulinim ir jos
veiklos mokslin organizavim;
4) vienvaldikumo derinimo su kolegialumu principas. Jis labiausiai susi-
js su vykdomosios valdios institucij sistemos veikla. io principo esm
ta, kad svarbiausius valstybs valdymo klausimus vykdomosios valdios ins-
titucijos sprendia kolegialiai, pavyzdiui, Vyriausybs posdiuose; minis-
terijose ir kitose vykdomosios valdios institucijose sudaromos kolegijos ir
kitos patariamosios institucijos, kurios svarsto atitinkamos valdymo srities
strateginius klausimus. Kasdieniniai ir operatyvinio valdymo klausimai
sprendiami vienvaldikai, pavyzdiui, Ministro Pirmininko, ministr ir t. t.;
5) teritorinis principas. is principas padeda utikrinti kompleksin
valdymo ak ir srii pltr tiek visoje alies teritorijoje, tiek atskiruose
administraciniuose teritoriniuose vienetuose atsivelgiant vietos tradicijas
ir ypatumus. Be to, teritorinis principas lemia vykdomosios valdios institu-
cij sistem, struktr, idstym ir teritorines veiklos ribas. Unitarinse
valstybse vykdomoji valdia priklauso jos centrinms institucijoms (prezi-
dentui, vyriausybei, ministerijoms ir kt.), o federacinse j sudaro du lyg-
menys: federalins vykdomosios valdios institucijos ir federacijos subjekt
vykdomosios valdios institucijos, kurios pavaldios federalinei vykdomajai
valdiai;
6) ekonomikumo principas. Vykdomosios valdios institucij sistemos
organizacijai ir veiklai svarbi reikm turi ir ekonomikumo principas. i
sistema turi bti kuriama ir funkcionuoti taip, kad valdymo tiksl ir uda-
vini gyvendinimas pareikalaut maiausi finansini, materialini itek-
Bendroji dalis 273
li ir laiko snaud. Efektyvumo kriterijai gali bti udavini sprendimo

laikas, ilaidos, atsiperkamumo laikas ir kt. Vykdomosios valdios instituci-
j sistemos ekonomikumo principas turt bti grindiamas mokslikai
pagrst sprendim suformavimu, j palyginimu ir geriausio sprendimo pa-
sirinkimu. Kadangi vykdomosios valdios mechanizmas daugiastruktrikas
ir pasiymi dideliu skaiiumi tarnautoj, kurie kasdien vykdo jo funkcijas,
tokio mechanizmo ilaikymo ilaidos neigiamai atsiliepia valstybs biude-
tui. Dl to nuolat gyvendinamos organizacins ir teisins priemons vals-
tybs loms valdymo srityje taupyti. Nuo 1990 m. iki iandien ne kart bu-
vo reformuojama vykdomosios valdios institucij sistema siekiant taupyti
valdymui skirtas valstybs biudeto las. Vis dlto ios reformos laukto re-
zultato nedav. 1990 m. centriniu lygmeniu funkcionavo 26 vykdomosios
valdios institucijos, o 2001 m. 131 ir atitinkamai padaugjo valstybs
valdymui valstybs biudete skiriam asignavim.
Mint princip praktikoje nelabai laikomasi. Kuriant vykdomosios
valdios institucij sistem i dalies nesivadovaujama moksliniu, objekty-
vumo, ekonomikumo principais ir gyvendinamas funkcij bei galiojim
skirstymo principas, nes nepavyksta ivengti funkcij dubliavimo arba net
vienod ri bei giminikas funkcijas vykdani institucij steigimo, taip
pat nepakankamai utikrintas teisinio reguliavimo principo gyvendinimas
neisprsti konstituciniai ir teisiniai vykdomosios valdios ir jos institucij
sistemos legitimacijos klausimai.
Vykdomosios valdios institucij sistemos struktra. Struktriniu

aspektu vykdomosios valdios institucij sistema yra valstybs valdios ins-
titucij ris valdi padalijimo struktroje. i posistem turi tam tikr
struktrin sandar, apimani lygmenis (sandar pagal hierarchin verti-
kal), grandis (vienod giminik (organizacini ir teisini form) institu-
cij darinius), vykdomosios valdios institucij ris. Vykdomosios valdios
institucija laikoma pirminiu ir pagrindiniu nagrinjamos sistemos strukt-
riniu vienetu. Institucijos, kaip struktrinio vieneto, vidin struktra sud-
tinga. Ji apima struktrinius padalinius ir valstybs tarnautojus kaip specia-
l valstybs valdios institut.
I. Bailo, apibdindamas vykdomosios valdios institucij sistemos
struktr, skiria jos pagrindinius struktros elementus, antrines sistemos
struktras ir struktrini vienet tipus. Pagrindiniu struktros elementu
laikoma vykdomosios valdios institucija. Vykdomosios valdios institucij
sistemos antrinms struktroms jis priskiria institucij grupes pagal organi-
zacines teisines formas, t. y. vadinamsias grandis. Be vykdomosios valdios
institucij grandi, jis mini ir i institucij tipus. Pagal savo esm tai
institucij sistemos lygmenys, t. y. didiausi vykdomosios valdios instituci-

j sistemos struktros elementai.
Vykdomosios valdios institucij sistem sudaro dalys, kurias, kaip
minta anksiau, priimta vadinti lygmenimis. Sistema sudaroma remiantis
suvienijam institucij bendrumu, o jos skirstymas lygmenis grindiamas
skirtinga institucij kompetencija, formavimo tvarka, institucij struktra,
teritoriniais veiklos mastais bei kai kuriais kitais pagrindais. I vis mint
kriterij esminiais laikomi tik du: kompetencija ir teritorinis veiklos mas-
tas, nes tik jie tiesiogiai ireikia institucijos veiklos valdymo pobd. Kiti
poymiai pripastami organizaciniais ir nra tiesiogiai susij su valdymo
galiojim gyvendinimu.
ie abu poymiai tarpusavyje artimai susij. Institucijos veiklos terito-
rinis mastas nustato ir jos kompetencijos apimt. Kita vertus, kompetenci-
jos apimtis gali apibrti institucijos teritorin veiklos mast.
Vykdomosios valdios institucij sistemos lygmeniu laikoma tokia ins-
titucij grup, kuri turi bendr pagal savo apimt kompetencij ir yra vie-
nodo teritorins veiklos masto. Kartais lygmen gali sudaryti ir viena vyk-
domosios valdios institucija (pvz., Vyriausyb).
Remiantis anksiau mintais poymiais skiriami ie Lietuvos Respub-
likos vykdomosios valdios institucij sistemos struktros lygmenys: auk-
iausiasis, centrinis ir teritorinis. Aukiausiajam vykdomosios valdios ins-
titucij sistemos lygmeniui priskiriama Vyriausyb, kuriai pavalds visi kiti
lygmenys. Tai bendros kompetencijos institucija, alies teritorijoje vado-
vaujanti visoms arba daugumai valdymo ak ir srii bei utikrinanti alies
ekonomin, socialin ir kultrin raid.
1992 m. Konstitucija, taip pat ir kiti teiss aktai nesusij su vykdomo-
sios valdios institucij sistemos ir struktros klausimais. iandien nra
statymo, specialiai skirto tiek visos vykdomosios valdios institucij siste-
mos, tiek ir centrinio vykdomosios valdios institucij sistemos lygmens
struktroms. Per pastaruosius deimt met centrinis vykdomosios valdios
institucij lygmuo ne kart buvo reformuotas siekiant nustatyti racionali
jo struktr, sumainti valdymo ilaidas bei padidinti jo vaidmen vykdo-
mosios valdios gyvendinimo procese. Dabar neformaliai is lygmuo skirs-
tomas 4 grandis, kurias sudaro ministerijos, Vyriausybs staigos, Vyriau-
sybs komitetai, komisijos ir tarybos bei staigos prie ministerij. Centri-
niam vykdomosios valdios institucij sistemos lygmeniui nepriskiriami ap-
skrii virininkai (jos sudaro savarankik lygmen) ir savivaldybi institu-
cijos.
iuo metu Lietuvos Respublikoje funkcionuoja keletas anksiau mi-
nt centrini vykdomosios valdios institucij organizacini teisini for-
Bendroji dalis 275
m. Tai pats gausiausias pagal institucij skaii ir formas vykdomosios

valdios institucij sistemos lygmuo.
Paprastai centrinio lygmens institucijoms suteikiama speciali kompe-
tencija ir jos vykdo akines, tarpakines arba koordinacines funkcijas bei
disponuoja teise gyvendinti savo galiojimus visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje. Centrins vykdomosios valdios institucijos tiesiogiai paval-
dios Vyriausybei (kai kurios Vyriausybs pavedimu pavaldios minist-
rams) ir veikia statym bei Vyriausybs priimt teiss akt pagrindu. J
veiklos teisinis pagrindas yra specials nuostatai.
Centrinio lygmens institucij nuostatus tvirtina Vyriausyb, iskyrus
staigas prie ministerij, nes Vyriausyb gali pavesti juos tvirtinti ministrui,
kurio valdymo sriiai ji priskirta. Vyriausyb taip pat nustato centrini vyk-
domosios valdios institucij didiausi leistin etat skaii, iskyrus kai
kurias staigas prie ministerij, taip pat jiems ilaikyti i biudeto skirtus
asignavimus. Ji taip pat skiria j vadovus, gyvendina j veiklos kontrol ir
turi teis panaikinti j ir vis joms pavaldi institucij teiss aktus.
Vertinant vykdomosios valdios institucij sistem hierarchiniu as-
pektu emiausi jos struktros lygmen sudaro teritorins vykdomosios
valdios institucijos. Vadovaudamasi Konstitucijos 123 straipsnio 1 dalimi
Vyriausyb savo galiojimams auktesniuosiuose administraciniuose viene-
tuose gyvendinti steigia, reorganizuoja ir likviduoja savo teritorines vyk-
domosios valdios institucijas. Teritorinio lygmens institucijos tai vykdo-
mosios valdios institucij sistemos emiausi struktriniai padaliniai, kurie
gyvendina valdi tam tikrame administraciniame teritoriniame vienete
(apskrityje) ir yra tiesiogiai pavalds Vyriausybei. Tai apskrii virinink
institucijos, nors tiesiogiai jokiame teiss akte nenustatyta, kad jos priski-
riamos vykdomosios valdios institucij sistemai.
Teritorini vykdomosios valdios institucij vykdoma veikla gyvendi-
nama keli savivaldybi teritorijoje. J veiklai vadovauja Vyriausyb arba
jos galiota institucija (iuo atveju Vidaus reikal ministerija), bendradar-
biaudama su kitomis centrinmis vykdomosios valdios institucijomis. Teri-
torinio lygmens institucij veikla grindiama Konstitucija, Apskrities val-
dymo bei kitais statymais ir teiss aktais.
Teritorinio lygmens vykdomosios valdios institucij sudarymo tvarka
priskiriama Vyriausybs kompetencijai. J vadovus pareigas skiria ir i j
atleidia Vyriausyb. Savo galiojimams vykdyti jie sudaro administracijas,
kuri didiausi leistin etat skaii, tipin organizacin struktr ir dar-
bo umokesio fond tvirtina Vyriausyb. Jos finansuojamos i valstybs
biudeto l. Vyriausyb joms taip pat skiria patalpas ir sudaro btinas s-
lygas dirbti.
Reikia pasakyti, jog teiss aktuose nra nustatyta svok vykdomo-

sios valdios institucij sistema ir vykdomosios valdios institucij struk-
tra koreliacija. Nei Konstitucijoje, nei kituose teiss aktuose ie terminai
nevartojami.
Norint suprasti, k reikia svokos vykdomosios valdios institucij
sistema ir vykdomosios valdios institucij struktra, pirmiausia reikt
isiaikinti odi sistema ir struktra semantin prasm. Kadangi o-
dio sistema etimologin reikm jau nustatyta, dabar panagrinkime tik
odio struktra semantin reikm. Tarptautini odi odynas j
apibria taip: Struktra (lot. structura) daikto dali tarpusavio isids-
tymas, ryys; sandara; objekto arba reikini sistemos sandara, atsieta nuo
j kilms, funkcij, element, poymi344. Dabartins lietuvi kalbos o-
dynas pateikia tok ios svokos apibdinim: Struktra sandara345.
Taigi darytina ivada, jog abu odynai pateikia panaias odi sistema ir
struktra reikmes.
Vadovaujantis pagrsta ir plaiai specialiojoje literatroje paplitusia
koncepcija ir atsivelgiant mint svok ypatumus bei j filologin se-
mantik galima teigti, kad vykdomosios valdios institucij sistema tai j
visuma ir tarpusavio ryiai, o struktra j vidin organizacija. Sistemos
turinys atskleidiamas per j sudarani organizacini ir funkcini elemen-
t struktr. Terminai sistema ir struktra yra subordinuoti. Sistema
yra j sudarani struktrini vienet vienybs ir vientisumo suvienijimo
rezultatas.
Vykdomosios valdios institucij sistemos nustatymo teisiniai pa-

grindai. Sisteminiu aspektu vykdomosios valdios institucij sistemos nu-
statymo ir organizavimo norminis pagrindas yra Konstitucija. 1992 m. spa-
lio 25 d. tautos referendumu priimta Konstitucija i esms nustat nauj
ms valstybs valdios sistem. Jos 5 straipsnio 1 dalyje netiesiogiai tvir-
tinta tradicin valdi padalijimo doktrina: Valstybs valdi Lietuvoje
vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas346. Kaip
paymi G. Mesonis, ios teiss normos struktra leidia teigti, jog Konsti-
tucijos skiriamos trys valdios statym leidiamoji (Seimas), vykdomoji
(Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb) ir teismin (Teismas). Toks val-
dios ak iskyrimas kartoja klasikin, dar . Monteskj suformuluot,
344
345
Dabartins lietuvi kalbos odynas. Vilnius, 1993. P. 739.
346
Bendroji dalis 277
valdi padalijimo princip347. Panaiai mano ir S. Staiokas: Lietuvos

Respublikos Konstitucija tvirtino valdi padalijimo princip, kaip vien
svarbiausi demokratins valdios gyvendinimo bd348.
Atkreiptinas dmesys tai, kad Konstitucija tiesiogiai nereglamentuo-
ja institucij, kurios gyvendina atitinkam valstybs valdios r, nepatei-
kia vykdomosios valdios institucij sistemos, o tvirtina tik aukiausij
valstybs valdios institucij Seimo (Konstitucijos V skirsnis), Respubli-
kos Prezidento (Konstitucijos VI skirsnis), Vyriausybs (Konstitucijos VII
skirsnis) bei teism (Konstitucijos VIII ir IX skirsniai) teisinio statuso pa-
grindus. Taigi galima konstatuoti, kad gana isamaus vykdomosios valdios
institucij sisteminio ir struktrinio apibrimo Konstitucijoje nra.
Vadovaujantis anksiau minta G. Mesonio nuomone bei lingvistiniu
teiss norm aikinimo metodu, Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalies analiz
leidia teigti, kad Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb siejami su vykdo-
mja valdia. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
(toliau Konstitucinis Teismas) 1998 m. sausio 10 d. nutarimas Dl Lie-
tuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodio 10 d. nutarimo Dl Lietuvos
Respublikos Vyriausybs programos atitikimo Lietuvos Respublikos
Konstitucijai. io nutarimo konstatuojamojoje dalyje pasakyta: [] Res-
publikos Prezidentas, bdamas vykdomosios valdios dalis [] ir Lietuvos
vykdomosios valdios institucij sistemoje Vyriausyb [] uima iskirtin
viet349. Kad Vyriausyb priskiriama vykdomosios valdios institucij si-
stemai, abejoni nekyla, taiau ne visikai aiki Respublikos Prezidento
padtis vykdomosios valdios, ypa jos institucij sistemos, atvilgiu.
i problema analizuotina atsivelgiant Respublikos Prezidento sta-
tus, kur nustato Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos komen-
tare pasakyta, kad Respublikos Prezidentas pagal Konstitucijos 77
straipsn yra valstybs vadovas, bet kartu nra vykdomosios valdios galva
kaip, pavyzdiui, JAV. Prezidentas, kaip leidia teigti jo vykdom funkcij
ir galiojim analiz, yra valstybs stabilumo garantas ir utikrina darn
valstybs valdios institucij funkcionavim ir sveik []350. Pasak L. Ta-
lat-Kelpos, Teisiniu poiriu Prezidentas yra valstybs vadovas ir neva-
347
Mesonis G. Lietuvos valdymo forma: lyginamasis aspektas Vidurio ir Ryt Europos
kontekste: daktaro disertacija. 2000. P. 99.
348
Staiokas S. Lietuvos nacionaliniai interesai ir valdi tarpusavio sveika // Lietuvos
nacionaliniai interesai ir jos politin sistema. Vilnius, 1995. P. 68.
349
350
Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras. 1 dalis. Vilnius, 2001. P. 32.
dovauja Vyriausybei351. Vadinasi, jis nra jos formalus vadovas, taiau fak-
tikai j gyvendina bei tiesioginio ir netiesioginio (per Vyriausyb) povei-
kio formomis aktyviai veikia vykdomosios valdios institucij veikl.
Tai suponuoja prielaid, kad Respublikos Prezidentas gyvendina
valstybs valdi kaip valstybs vadovas, ikildamas vir statym leidia-
mosios, vykdomosios ir teismins valdi (nors apie tai Konstitucijoje tie-
siogiai neminima), nes disponuoja atitinkamais galiojimais kiekvienoje
anksiau mint valdi veikimo srityje, ir kad Prezidentas yra daugiau
moderatorius, kuris savo autoritetu gali redukuoti konfliktines situacijas
tarp statym leidiamosios ir vykdomosios valdios352. domi ir E. ileikio
nuomon apie Respublikos Prezidento vaidmen gyvendinant valdi pa-
dalijimo doktrina: Respublikos Prezidentas, bdamas susijs tiek su sta-
tym leidiamja, tiek su vykdomja ir teismine valdia, nra klasikin
(prasta) vykdomosios valdios institucija, t. y. jis priskirtinas specifinei
miriajai, arba ketvirtajai, valdiai353. Vadinasi, remiantis tuo, kas i-
dstyta, galima teigti, kad Respublikos Prezidentas, bdamas vykdomosios
valdios dalis, organizacikai nra priskiriamas jokiai valstybs valdios ins-
titucij sistemai. Be to, jo galiojim svarba ir pobdis leidia priskirti j
prie ypating vykdomosios valdios subjekt, galini daryti tak vis
svarbiausi vieojo gyvenimo administracins ir politins, kio, socialins
ir kultrins srii valdymui.
Kadangi Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, vadina-
si, teisingai suprasti konkreios konstitucins normos prasm galima tik
aikinant j su kitomis tos paios Konstitucijos normomis. Jos VII skirsnis
Lietuvos Respublikos Vyriausyb skirtas tik vienai vykdomosios valdios
institucijai ir i dalies nepateikia jokios vykdomosios valdios institucij si-
stemos sampratos. Pagal Konstitucijos 91 straipsn Vyriausybei priskiriami
ministrai, o remiantis jos 94 straipsnio 3 punktu ji taip pat koordinuoja mi-
nisterij ir Vyriausybs staig veikl. Tai leidia teigti, jog vykdomosios
valdios institucij sistem ubaigia ministerijos ir Vyriausybs staigos. Vis
dlto taip nra. i institucij sistema yra gana sudtinga ir iandien ne-
lengva j tiksliai apibrti. Taigi Konstitucijos sistemin ir login analiz
leidia iame skirsnyje velgti tik preliminari vykdomosios valdios insti-
351
Talat-Kelpa L. Pusiau prezidentizmo link: Lietuvos institucins reformos analiz // Po-
litologija. Vilnius, 1996. Nr. 1. P. 96.
352
Hollstein A. Valstybs organizacinis modelis Lietuvos Konstitucijoje: treiasis kelias
tarp prezidentins ir parlamentins sistemos? // Politologija. Vilnius, 1999. Nr. 2. P. 34.
353
ileikis E. Valstybs vadovo statusas: teoriniai ir praktiniai klausimai // Teis. 2001.
Nr. 38. P. 96.
Bendroji dalis 279
tucij sistem, kuri, be anksiau mintos Vyriausybs, papildyt minis-

terijos ir Vyriausybs staigos.
Be Konstitucijos, valstybs institucij skirstym pagal valstybs val-
dios ris reglamentavo ir kiti teiss aktai. Vienintelis teiss aktas, kuria-
me tiesiogiai formaliai nurodytos institucijos, gyvendinanios atitinkam
valstybs valdios r, buvo 1999 m. liepos 1 d. priimtas Valstybs tarnybos
statymas. io statymo 2 straipsnio 21 dalyje reglamentuota, kad vykdomo-
sios valdios institucijos yra Vyriausyb, ministerija, apskrities virininkas,
valdyba (meras)354. Reikia pabrti, kad minto statymo nuostata vykdo-
mosios valdios institucijoms priskyr ir tuo metu funkcionavusias savival-
dybs vykdomsias institucijas, t. y. valdyb (mer)355. Tuo tarpu 2002 m.
balandio 23 d. priimtame Valstybs tarnybos statymo pakeitimo statyme
statym leidjas konkrei vykdomosios valdios institucij nebevardija.
Nagrinjant vykdomosios valdios institucij sistem tikslinga pami-
nti ir vien i svarbiausi (po Konstitucijos) teiss akt, kuris nustato vyk-
domosios valdios institucij steigimo ir veiklos pagrindus Lietuvos Res-
publikos Vyriausybs (toliau Vyriausybs) statym. Nors iame teiss ak-
te taip pat tiesiogiai netvirtinta vykdomosios valdios institucij sistema,
taiau jo analiz (Vyriausybs statymo 22 straipsnio 7, 8, 11 ir 15 punktai,
26 straipsnio 3 dalies 7, 8 ir 10 punktai, 27 straipsnis bei io statymo 8
skirsnis) suponuoja prielaid, kad jai priskiriama Vyriausyb, ministerijos,
Vyriausybs staigos, Vyriausybs komitetai ir komisijos, staigos prie mi-
nisterij bei apskrii virinink institucijos.
Kitas teiss aktas, sietinas su vykdomosios valdios institucij siste-
mos nustatymu, yra Lietuvos Respublikos vieojo administravimo staty-
mas. Jo 3 straipsnio 4 dalyje pateikta vieojo administravimo subjekt s-
voka, kuri sietina su praktiniu vykdomosios valdios gyvendinimu: vieojo
administravimo subjektai institucijos, staigos, tarnybos, valstybs tarnau-
tojai (pareignai), turintys statym suteiktas vieojo administravimo teises
354
355
Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodio 24 d. prim nutarim, kuriuo pripaino, kad
1994 m. liepos 7 d. Vietos savivaldos statyme nustatyta savivaldybi vykdomj institucij su-
darymo tvarka (sudaromos i savivaldybs tarybos nari) prietarauja Konstitucijos 119
straipsnio 1 ir 4 dalims. Vykdydamas Konstitucinio Teismo nutarim Seimas 2003 m. sausio
28 d. prim Vietos savivaldos statymo 3, 5, 6, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 30, 31,
33, 49, 50 straipsni pakeitimo ir 19 straipsnio pripainimo netekusiu galios statym, kuriuo
perskirst funkcijas ir patvirtino nauj vietos savivaldos institucin struktr. Vietoj buvusi
dviej vykdomj institucij savivaldybs valdybos ir savivaldybs mero sudaroma viena
nauja vykdomoji institucija savivaldybs administracijos direktorius. Todl toliau tekste nu-
rodoma jau ne valdyba (meras), o savivaldybs administracijos direktorius kaip vykdomoji ins-
titucija.
ir praktikai gyvendinantys vykdomj valdi ar atskiras vykdomosios

valdios funkcijas356. Kadangi, be institucij, staig ir tarnyb, valstybs
tarnautojus is apibrimas taip pat sieja su vykdomja valdia, kyla klau-
simas, ar jie nra vykdomosios valdios subjektai ir ar j nereikt traukti
vykdomosios valdios institucij sistem?
I to, kas idstyta, iplaukia, jog iuo metu dl elementaraus aikumo
nebuvimo galima skirti keturias vykdomosios valdios institucij sistemos
ris:
1) Vyriausyb, ministerijos ir Vyriausybs staigos;
2) Vyriausyb, ministerijos, apskrii virininkai ir savivaldybi admi-
nistracij direktoriai;
3) Vyriausyb, ministerijos, Vyriausybs staigos, Vyriausybs komisi-
jos ir komitetai, staigos prie ministerij bei apskrii virinink
institucijos;
4) Vyriausyb, ministerijos, Vyriausybs staigos, Vyriausybs komisi-
jos ir komitetai, staigos prie ministerij, apskrii virininkai ir sa-
vivaldybi administracij direktoriai bei valstybs tarnautojai.
Vertinant anksiau nurodytas vykdomosios valdios institucij siste-
mas formaliai abejoni kyla dl savivaldybs administracijos direktoriaus ir
valstybs tarnautoj kaip sudtini vykdomosios valdios institucij siste-
mos dali. Remiantis Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalies, X skirsnio ir kit
statym nuostat sistemine ir logine analize, minta savivaldybs instituci-
ja vis dlto nra valstybs valdios, skaitant ir vykdomj valdi, instituci-
ja, nors administracijos struktros ir atitinkami pareignai be ilyg gy-
vendina svarbias vykdomojo ir tvarkomojo pobdio funkcijas. Taigi vals-
tyb pripasta vietos savivald savarankiku valdymo lygmeniu, tautai pri-
klausanios valdios savarankika gyvendinimo forma357. Tai patvirtina
Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas valdi padalijimo prin-
cipas (Valstybs valdi vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriau-
syb, Teismas358), jos 120 straipsnio 2 dalis (Savivaldybs pagal Konstitu-
cijos bei statym apibrt kompetencij veikia laisvai ir savaranki-
kai359), Europos vietos savivaldos chartijos 4 straipsnio 2 dalis (Vietins
valdios organai statym nustatytose ribose turi visik laisv vykdyti veik-
l, susijusi su klausimais, kurie nra ibraukti i j kompetencijos ar pri-
356
357
. ., . . .
, 1999. . 94.
358
359
Ten pat. P. 47.
Bendroji dalis 281
skirti kitiems valdymo organams360) bei Vietos savivaldos statymo 38

straipsnio 2 dalis (Savivaldybs nra pavaldios jokioms valstybs institu-
cijoms361). Vadinasi, jos nra valstybs formuots (dariniai), todl ir nra
vykdomosios valdios institucij sistemos dalis, nes Konstitucijoje savival-
da nra tapatinama su valstybs valdymu362, o sudaro atskir vieosios
valdios sistemos dal.
Atitinkamos nuostatos reikt laikytis ir dl valstybs tarnautoj.
Mokslinje literatroje valstybs tarnautojai, kaip ir vykdomosios valdios
institucijos, traktuojami kaip administracins teiss subjektai. Jie yra val-
dymo ir kit valstybs funkcij vykdymo, valstybs institucij kompetenci-
jos gyvendinimo subjektai, t. y. vykdo vykdomsias ir tvarkomsias funkci-
jas visose valstybin valdi gyvendinaniose institucijose. Kadangi vyk-
domosios valdios praktin gyvendinimo forma (iraika) yra valstybinis
valdymas, vadinasi, j gyvendindami valstybs tarnautojai tampa valstybi-
nio valdymo, o ne vykdomosios valdios subjektais. Taigi valstybs tarnau-
tojai yra vykdomosios valdios institucij sudtin dalis, utikrinanti t ins-
titucij funkcionavim. Tai suponuoja mint, kad ne visi administracins
teiss subjektai gali bti vykdomosios valdios subjektais.
Kita vertus, vykdomosios valdios institucij sistem sudaro valstybs
institucij, kurios teisinje literatroje dar vadinamos vykdomosios val-
dios subjektais, visuma. Atitinkamai jie visi kartu sudaro tam tikrus vieo-
jo valdymo (administravimo) sistemos lygmenis. Taiau ne visi vieojo val-
dymo (administravimo) subjektai gali bti vykdomosios valdios subjektais
jos konstitucine prasme. Prieingu atveju vadovaujantis anksiau minta
Vieojo administravimo statymo nuostata tokiais reikt pripainti mo-
nes, nevyriausybines organizacijas ir vietos savivaldos institucijas, t. y. to-
kias vieojo valdymo (administravimo) sistemos institucijas, kurios yra u
valdi padalijimo principo galiojimo rib, nes pagal Konstitucij jos nelai-
kytinos institucijomis, gyvendinaniomis vykdomj valdi, nors vykdo
vykdomsias ir tvarkomsias funkcijas. Vadinasi, vieojo valdymo (admi-
nistravimo) sistema apima daug daugiau vairi subjekt nei vykdomosios
valdios institucij sistema.
Kai kurie administracins teiss teorijos autoriai (B. Rosinskis) teigia,
kad vykdomuosius ir tvarkomuosius galiojimus, be atitinkam valstybini
ir municipalini institucij bei j pareign, taip pat gyvendina moni,
staig, kit organizacij (skaitant ir nevyriausybines) administracija
360
361
Valstybs inios. 1994. Nr. 551049; 2000. Nr. 912832.
362
[]363. Vykstant privatizacijai, vietos savivaldos pltrai ir majant tiesio-

giniam kai kuri vieojo gyvenimo srii valstybiniam valdymui vykdomoji
ir tvarkomoji subjekt veiklos reikm, kurie formaliai nra vykdomosios
valdios elementai, laipsnikai didja, todl, pasak jo, kalbant apie vykdo-
mosios valdios institucij sistem j kartu su vykdomosios valdios insti-
tucijomis reikt traukti tas institucijas ir pareignus, kurie gyvendina
vykdomsias ir tvarkomsias funkcijas savivaldybi institucijose bei moni,
staig, organizacij administracij364.
Realiausia vykdomosios valdios institucij sistemos sudtis netiesio-
giai tvirtinta Konstitucijoje ir preliminariai detalizuota Vyriausybs sta-
tyme. J, be Konstitucijoje nurodyt Vyriausybs, ministerij ir Vyriausy-
bs staig, sudaro anksiau mintos Vyriausybs komisijos, komitetai ir ta-
rybos, staigos prie ministerij bei apskrii virinink institucijos.
Nors Vyriausybs komisijas ir komitetus sudaro Vyriausyb, taiau
abejoni kyla dl j traukimo vykdomosios valdios institucij sistem.
iuo atveju atkreiptinas dmesys Vyriausybs komisij ir komitet funk-
cionavimo laik. Jie skirstomi laikinuosius ir nuolatinius. Vyriausybs lai-
kinieji komitetai ir laikinosios komisijos sudaromi atitinkamiems organiza-
ciniams klausimams sprsti (pvz., Vyriausybs 2000 m. birelio 19 d. nuta-
rimas Nr. 687 Dl valstybins mons valstybins radijo dani tarnybos
reorganizavimo komisijos sudarymo365, Vyriausybs 1998 m. spalio 16 d.
nutarimas Nr. 1243 Dl komisijos Baltijos jros valstybi III konferencijai
organizuoti sudarymo366, Vyriausybs 2001 m. birelio 18 d. nutarimas Nr.
736 Dl organizacinio komiteto pasaulio orientavimosi sporto veteran
empionatui 2001 metais Lietuvoje surengti sudarymo367 ir pan.). Kadangi
jos gyvendina organizacinius klausimus ir nevykdo vykdomosios valdios
funkcij, Vyriausybs laikinuosius komitetus ir laikinsias komisijas netiks-
linga traukti vykdomosios valdios institucij sistem. Taigi pagal vyk-
domas funkcijas vykdomosios valdios institucij sistemai i dalies galima
priskirti tik Vyriausybs nuolatinius komitetus, nuolatines komisijas ir nuo-
latines tarybas. Tai valdymo pobdio funkcijas vykdanios Vyriausybs
sudaromos koordinavimo institucijos, kurios savo esme nepriskiriamos
363
. . . -. , 2000.
. 229.
364
. . . .
Mo, 2001. C. 15.
365
. . . -. , 2000.
. 229.
366
367
Bendroji dalis 283
vykdomosios valdios institucijoms. Apie jas, kaip vykdomosios valdios

institucijas, galima kalbti tik slygikai, t. y. j priklausomyb iai valdiai
arba j laikym vykdomosios valdios institucijomis lemia tai, kad jas suda-
ro aukiausioji vykdomosios valdios institucija ir kad jos paprastai vykdo
valdymo (koordinavimo, kontrols) funkcijas.
Vykdomosios valdios institucijoms ir j sistemai netikslinga priskirti
tuos Vyriausybs nuolatinius komitetus, kuri nariai yra Ministras Pirmi-
ninkas ir ministrai, kitaip sakant, kurie sudaromi i Vyriausybs nari. Tai
kolegialios patariamosios institucijos, kuri funkcionavimas yra traktuoja-
mas kaip viena i Vyriausybs veiklos form. Tokie Vyriausybs nuolatiniai
komitetai svarsto aktualius, prioritetinius arba ginytinus (nesuderintus)
atitinkamos valdymo srities klausimus ir teikia ivadas bei pasilymus teiss
akt projekt rengjams ir Vyriausybei, t. y. atlieka patariamojo pobdio
funkcijas.
Mintai sistemai nepriskirtina ir grup institucij (Lietuvos bankas,
Valstybs saugumo departamentas, Valstybs kontrol, Specialij tyrim
tarnyba, Seimo kontrolieri staiga ir kt.), nors jos ir gyvendina svarbias
vykdomsias funkcijas. J vadovus skiria Seimas (Seimo kontrolierius, mo-
ter ir vyr lygi galimybi kontrolieri, Valstybins paminklosaugos ko-
misijos pirminink, Vyriausiosios rinkim komisijos pirminink bei kt.) ar-
ba Respublikos Prezidentas (Valstybins kain ir energetikos komisijos
pirminink ir kt.) arba abi mintos institucijos (valstybs kontrolieri, Spe-
cialij tyrim tarnybos direktori, Valstybs saugumo departamento va-
dov ir kitus, kurie jiems atskaitingi ir pavalds). Btent i institucij at-
skaitingumas ir pavaldumas Seimui ar Respublikos Prezidentui (arba vie-
nam ir kitam) neleidia j traukti vykdomosios valdios institucij siste-
m, kurios vienas i poymi yra j sudarani institucij atskaitingumas ir
pavaldumas auktesniosioms institucijoms, t. y. Vyriausybei.
Organizaciniu poiriu nuolat funkcionuojania pripastama ben-
dros kompetencijos vykdomosios valdios institucija Vyriausyb. Kitos
ios sistemos institucijos (specialios kompetencijos) maiau stabilios (pvz.,
ministerijos, Vyriausybs staigos), nes gali apskritai nustoti egzistuoti arba
funkcionuoti (pvz., likviduojama arba reorganizuojama). Taip pat nereik-
t pamirti ir kit vykdomosios valdios institucij struktrini padalini,
j teritorini skyri bei valstybs tarnautoj vaidmens gyvendinant vyk-
domj valdi.
Reikia paymti, jog inagrinjus teiss aktus (Konstitucij, Vyriausy-
bs ir kitus statymus) negalima vienareikmikai atsakyti klausim, kokia
institucija turi teis tvirtinti vykdomosios valdios institucij sistem. itas
klausimas Lietuvos Respublikos teiss aktuose apskritai nereglamentuoja-

mas.
Atsivelgiant tai, kas idstyta, bei remiantis galiojania Konstitucija
ir jos pagrindu priimtu Vyriausybs statymu, iskiriamos vykdomosios val-
dios institucij sistemos ir lygmenys:
1) Vyriausyb (aukiausioji vykdomosios valdios institucija);
2) ministerijos (centrins vykdomosios valdios institucijos);
3) Vyriausybs staigos (centrins vykdomosios valdios institucijos);
4) Vyriausybs komisijos, komitetai ir tarybos (centrins vykdomo-
sios valdios institucijos);
5) staigos prie ministerij (centrins vykdomosios valdios instituci-
jos);
6) apskrities virininko institucija (teritorins vykdomosios valdios
institucijos).
Isiaikin, kokia yra Lietuvos vykdomosios valdios institucij siste-
ma, trumpai apvelgsime penki usienio valstybi ios valdios ries ins-
titucij sistemas. Keturios i j yra Europos valstybi: Didiosios Britani-
jos, Pranczijos, Vokietijos ir Estijos; penktoji Jungtini Valstij. Prie-
astys, lmusios tok pasirinkim, yra aikios. Didioji Britanija, Pranczija,
Vokietija, Estija ir Jungtins Valstijos turi keturias skirtingas vykdomosios
valdios institucij sistem organizavimo tradicijas.
Formaliai aukiausia vykdomoji valdia Didiojoje Britanijoje pri-
klauso Karnai, t. y. monarchui (iuo metu karalienei), kuri vadovauja vi-
sai vykdomajai valdiai368. i sistem sudaro centrins ir teritorins vyk-
domosios valdios institucijos. Centrins vykdomosios valdios instituci-
joms, be karnos, priskiriamas ministras pirmininkas, kabinetas, vyriausy-
b, Slaptoji taryba, vyriausybs departamentai, agentros ir korporacijos.
Dauguma centrini vykdomosios valdios institucij turi sau pavaldius sa-
varankikus teritorinius skyrius. Tai teritorins vykdomosios valdios insti-
tucijos.
Vykdomosios valdios ir jos institucij sistemos ypatumus lemia tai,
kad nra raytins konstitucijos, kurioje bt tvirtinta aukiausi vykdo-
mosios valdios institucij kompetencija ir funkcijos, taiau tai nereikia,
kad ioje alyje nra stabili valstybs institucij struktr369. iuos klausi-
mus reguliuoja atskiri, nekodifikuoti teiss aktai, pavyzdiui, 1937 m. Aktas
368
Foulkes D. Administrative Law. Eighth Edition. London: Butterworths, 1995. P. 14.
369
. , 2001. 1. . 489.
Bendroji dalis 285
dl Karnos ministr370, 1964 m. Aktas dl Karnos ministr371, 1975 m.

Aktas dl Karnos ministr372, Vyriausybs nutarimai, precedentai, taip
pat neraytiniai altiniai konstituciniai susitarimai. Taigi Didiojoje Bri-
tanijoje nra vientiso statymo, kuris nustatyt vykdomosios valdios insti-
tucij ir j sistemos sudarym bei j struktr ir kompetencij.
Pranczijos Konstitucijos reikmingiausias bruoas, tiesiogiai susijs
su vykdomosios valdios institucij sistema, yra grietas valdi padaliji-
mas373. Jos vykdomosios valdios institucij sistemos aukiausia institucija
yra prezidentas, kuris yra svarbiausias ne tik alies politinio mechanizmo,
bet ir vykdomosios valdios vadovas. Jis vykdo funkcijas, kurios parlamen-
tinse valstybse priklauso ministrui pirmininkui.
Pranczijos vykdomosios valdios institucij sistemai priskiriama vy-
riausyb, ministerijos, centriniai departamentai, dauguma vairi inyb ir
organizacij. Prefektros ir ministerij vietiniai (teritoriniai) padaliniai su-
daro vykdomosios valdios institucij sistemos teritorin lygmen. Taip pat
nra specialaus statymo, kuris reguliuot Vyriausybs veikl. Teisin jos
status nustato pagrindinis alies statymas, t. y. Konstitucija (2023
straipsniai374).
Vokietijoje taip pat nra vientiso teiss akto, kuris reglamentuot
vykdomosios valdios institucij sistem. Klausimai, susij su ministerij
organizacija ir veikla, bei ministr teisin padtis tvirtinta iuose teiss ak-
tuose: 1949 m. Vokietijos Federacins Respublikos pagrindiniame staty-
me375, Bundestago reglamente, 1951 m. Federalins Vyriausybs reglamen-
te ir kituose statymuose. Pagrindiniame statyme nra specialaus skyriaus,
skirto federalinms ministerijoms ir ministrams. Atskiros nuostatos iuo
klausimu tvirtintos VI skyriuje Federalin vyriausyb (62, 64, 65, 65a,
66, 69 str.), X skyriuje Finansai (114 str.), V skyriuje Federalinis prezi-
dentas (58 str.). Jame taip pat nra skyriaus ir apie kitas vykdomosios val-
dios institucijas. J sudarymo, organizacijos ir kompetencijos klausimus
reguliuoja specials statymai.
370
. -
. , 1999. . 280281.
371
Ten pat. C. 282.
372
. , 1996. . 2. .
317.
373
., . ., . . : -
. M, 2002. . 219.
374
Blaustein A. P., Flanz C. H. Constitutions of the Countries of the World. France. New
York: Oceana Publications, Inc., 1994. P. 2829.
375
Blaustein A. P., Flanz C. H. Constitutions of the Countries of the World. Germany.
New York: Oceana Publications, Inc., 1994. P. 13.
Taigi galima iskirti tris vykdomosios valdios institucij sistemos

lygmenis. Pirmj lygmen sudaro Federacijos institucijos (vyriausyb, mi-
nisterijos, vairios kitos centrins inybos; antrasis lygmuo emi vykdo-
mosios valdios institucijos (emi vyriausybs, ministerijos); treiasis lyg-
muo apygard vykdomosios valdios institucijos (emi vyriausybi ga-
liotiniai). J teisin status nustato emi konstitucijos ir statymai.
Teigiam JAV tak pasaulinei praktikai lm tai, jog jos Konstituci-
joje visame pasaulyje pirmiausia buvo tvirtintas valdi padalijimo princi-
pas, kuris nustat aukiausi Federacijos ir valstij institucij tarpusavio
santykius. JAV Konstitucija Jungtini Valstij kongresui, sudarytam i At-
stov rm ir Senato, priskiria statym leidiamosios valdios galiojimus
(I straipsnis), JAV prezidentui vykdomosios valdios gyvendinim (II
straipsnis), Aukiausiajam Teismui ir kitiems teismams Jungtini Valsti-
j teismins valdios gyvendinim (III straipsnis).
Pagal Konstitucij Federacijos vykdomajai valdiai vadovauja prezi-
dentas376. Be jo, federalin vykdomosios valdios institucij sistem suda-
ro ministerijos (14 departament), prezidento vykdomasis aparatas pre-
zidento vykdomoji valdyba (valdybos, tarybos, tarnybos i viso 9), nepri-
klausomos agentros, biurai, korporacijos, tarnybos ir Centrinis bankas377.
Valstijose vykdomj valdi gyvendina valstij gubernatoriai, kurie dis-
ponuoja didele nepriklausomybe ir savo statusu primena JAV prezident.
Kitokia ir artimiausi ms kaimyn est vykdomosios valdios insti-
tucij sistema. Estijos vykdomosios valdios institucij sistem remdamasis
Estijos Respublikos Konstitucija netiesiogiai nustat 1992 m. priimtas
Respublikos vyriausybs statymas. Po trej met is statymas buvo pakeis-
tas nauju Respublikos vyriausybs statymu. Naujo statymo 1 straipsnio 1
ir 2 dalys deklaruoja, kad Respublikos vyriausyb gyvendina vykdomj
valdi vadovaudamasi Konstitucija ir statymais bei vykdo savo funkcijas
tiesiogiai arba per vyriausybs agentras378. Pagal anksiau mint staty-
m vykdomj valdi gyvendinanios agentros suskirstytos dvi katego-
rijas: vyriausybs agentras ir valstybines agentras, administruojamas ir
valdomas vyriausybs agentr. Pagrindin valstybs finansuojam vyriau-
sybs agentr funkcija yra gyvendinti vykdomj valdi. Kitaip tariant,
ias agentras sudaro: Valstybs kanceliarija, ministerijos, departamentai ir
inspekcijos, taip pat j regionins staigos bei apskrities valdytojo (virinin-
376
An Outline Of American Government. United States Information Agency, 1990. P. 56.
377
Warren K. F. Administrative Law in the Political System. Third Edition. New Jersey:
Prentice Hall, Upper Sadlle River, 1996. P. 79.
378
Government of the Republic Act. http://www.riik.ee/en/valitsus.
Bendroji dalis 287
ko) institucijos. Visos jos yra atskaitingos vyriausybei arba atitinkamam

ministrui, kuris vadovauja arba koordinuoja j veikl ir jas priiri. Nauja-
sis vyriausybs statymas reorganizavo vykdomosios valdios institucij si-
stem, kuri iandien sudaro 26 agentros ir 11 inspekcij (vietoj buvusi
36 agentr ir 10 inspekcij).
Antroji kategorija valstybins agentros, kurios taip pat finansuo-
jamos i valstybs biudeto. Jas administruoja vyriausybs agentros. Ta-
iau pagrindin i agentr funkcija ne gyvendinti vyriausybin vykdo-
mj valdi, o utikrinti vyriausybs agentr darb arba vykdyti kitas
valstybs funkcijas kultros, vietimo, socialinje ir kitose srityse.
Estijoje taip pat nra statymo, kuris reglamentuot vykdomosios val-
dios ir jos institucij sistemos organizavim. Atitinkamos nuostatos iuo
klausimu tvirtintos Konstitucijoje (86101 str.), o atskiri vykdomosios val-
dios institucij sistemos struktr organizavimo ir kiti aspektai Respub-
likos vyriausybs statyme.
Estijos teiss teoretikai iki iol diskutuoja, ar Respublikos preziden-
tas, ar vyriausyb yra aukiausia vykdomosios valdios institucija. Res-
publikos prezidentas neturi visikos vykdomosios valdios, nes didij jos
dal i tikrj gyvendina vyriausyb, kuriai vadovauja ministras pirminin-
kas379. Vadinasi, aukiausia vykdomosios valdios institucija Estijoje,
kaip ir Lietuvoje, yra vyriausyb.
Atsivelgiant tai, kas idstyta, teigtina, kad anksiau mintos valsty-
bs taip pat neturi vykdomosios valdios ir jos institucij sistemos krimo
statymo, taiau paymtina, jog vykdomosios valdios organizavimo klau-
simai daug isamiau reglamentuoti j konstitucijose, statymuose ir kituose
teiss aktuose.
Kitame skyriuje atskirai panagrinsime, kokios savybs ir ypatumai
bdingi kiekvienai anksiau mintai Lietuvos Respublikos vykdomosios
valdios institucijai.
1.3. Lietuvos Respublikos Prezidentas

Prezidento institutas, kaip valstybins valdios forma, funkcionuoja
pasaulyje ilg istorin laikotarp daugiau kaip 200 met. Jo tvyne pelny-
tai laikomos Jungtins Valstijos (pirmasis prezidentas Dordas Vaing-
tonas (17881797)). Kitaip nei kitos XVIII a. valstybs, kur aukiausia
379
Galligan D. J., Smilov D. M. Administrative Law in Central and Eastern Europe 1996
1998. Budapest: Central European University Press, 1999. P. 78.
valdia buvo monarchinio, paveldimo pobdio, ios alies 1787 m. Konsti-

tucija nustat, kad valstybs ir federalins vykdomosios valdios vadov
renka gyventojai, t. y. tvirtino valstybs vadovo renkamumo princip.
Terminas prezidentas yra kils i lotyn kalbos odio praesidens,
kuris reikia sdintis prieakyje380. Tai vienasmenis valstybs vadovas,
kuriam galiojimai suteikiami per rinkimus. Toks institutas bdingas vals-
tybms, kuriose vyrauja valstybs valdymo forma respublika381.
Prezidento rinkim procesas, jo galiojimai, j laikas ir kiti jo status
apibdinantys aspektai vairiose alyse skirtingi, nes priklauso nuo politini
tradicij, prezidento santyki su kitomis valstybs valdios rimis ir pan.
Vertinant pasaulio mastu, prezidento instituto egzistavimas dar ne-
reikia absoliuios demokratijos buvimo valstybje. Galima pateikti daug
pavyzdi, kai po prezidentine valdymo formos priedanga slpsi atvirai to-
talitariki ar diktatoriki reimai. Vis dlto prezidentin valdios forma pa-
prastai siejama su demokratiniu valstybs valdymu. Prezidentas tai vie-
nasmenis valstybs vadovas, pareignas, renkamas piliei arba parlamen-
to (arba rinkim kolegijos dalyvaujant parlamentui) konstitucijoje nustaty-
tam laikui (paprastai nuo 4 iki 7 met).
Prezidento galiojimai gyvendinant vykdomj valdi skirtingose a-
lyse yra nevienodi. Jo dalyvavimas gyvendinant reali valdi priklauso
nuo alies, kurioje jis irinktas, valdymo formos. Parlamentinse respubli-
kose su prezidento vaidmeniu siejamas bendradarbiavimo ir veiksm tarp
trij valdios ri suderinamumo bei sveikos utikrinimas, nes reali ga-
li, taip pat ir vykdomosios valdios srityje, jis neturi arba jos ribojamos pa-
rlamento (pvz., Italijoje, Vokietijoje ir kt.). Mintos valdymo formos res-
publikose prezidentas nra vyriausybs narys ir negali tiesiogiai veikti jos
gyvendinamos politikos.
Prezidentinse respublikose kasdienin vykdomoji valdia sutelkta
prezidento rankose: jis valstybs ir kartu vykdomosios valdios vadovas,
pagrindin valstybs valdymo mechanizmo figra. Pavyzdiui, Jungtini
Valstij Konstitucijos 2 straipsnyje tvirtinta, kad vykdomj valdi gy-
vendina prezidentas382. Ministro pirmininko pareigybs JAV nra, o kabi-
net sudaro sekretoriai (vadinamieji ministrai), kuriuos skiria ir atleidia i
pareig prezidentas. Jie taip pat tiesiogiai pavalds ir atskaitingi valstybs
vadovui.
380
Tarptautini odi odynas. Vilnius, 1985.
381
: : / .
. . . , 2002.
382
The Constitution of the United States. California, 1991.
Bendroji dalis 289
Vyriausybs, kaip aukiausios kolegialios vykdomosios valdios insti-

tucijos, tiesiogine io odio prasme prezidentinse respublikose nra. Visa
vykdomoji valdia priklauso prezidentui. Jis j gyvendina vienasmenikai,
nustatydamas ne tik pagrindines politikos kryptis, bet ir deleguodamas mi-
nistrams vykdyti jo kompetencijai priskirtus galiojimus. Faktikai vyriausy-
b atlieka patariamosios institucijos prie prezidento vaidmen ir paprastai
neturi aikiai apibrto konstitucinio statuso.
Mirios (pusiau prezidentinse) valdymo formos valstybse sujungia-
mi tiek prezidentins, tiek parlamentins respublikos bruoai. Tipikiausias
ios valdymo formos pavyzdys V Pranczijos respublika, kurios preziden-
t tiesiogiai renka gyventojai. Jis sudaro vyriausyb, kuri atsakinga ne tik
jam, bet ir parlamentui. Formaliai vyriausybs vadovu laikomas ministras
pirmininkas, taiau i tikrj vykdomosios valdios vadovo funkcijas gy-
vendina pats prezidentas. Jis pirmininkauja Ministr Tarybos posdiams,
tuo tarpu ministras pirmininkas vadovauja tik Kabineto tarybai maai ko-
legialiai institucijai, kuri rengia Ministr Tarybos sprendimus. Pranczijos
prezidentui suteiktos plaios teiss ir u savo veiksmus jam netenka jokia
politin atsakomyb. Jo priimami teiss aktai (panaiai kaip ir parlamenti-
nse respublikose) turi bti kontrasignuojami (pasiraomi) ministro pirmi-
ninko ir ministro, kuriems u juos tenka politin atsakomyb. Miri valdy-
mo forma, turinti didesn ar maesn bruo, bding parlamentinms ar-
ba prezidentinms respublikoms, persvar, egzistuoja ir daugelyje kit vals-
tybi (pvz., Airijoje, Suomijoje ir kt.).
Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau Respublikos Prezidentas)
institutas nra naujas Lietuvai (pirm kart buvo nustatytas 1919 m. balan-
dio 4 d. Valstybs tarybos priimtoje naujoje Lietuvos Valstybs Laikino-
sios Konstitucijos Pamatini Dsni redakcijoje), taiau jo atkrimas ms
valstybje ir tvirtinimas 1992 m. spalio 25 d. priimtoje Konstitucijoje lemia,
jog iai valstybins santvarkos formai skiriama daugiau dmesio. Nors pa-
gal Konstitucij Respublikos Prezidentas nra vykdomosios valdios vado-
vas, taiau jo vaidmuo, funkcijos ir galiojimai ioje srityje gana reikmingi
ir vairiapusiki. Apie tai tikinamai liudija Konstitucija, statymai ir Res-
publikos Prezidento teiss aktai (dekretai).
Konstitucijos VI skirsnyje Respublikos Prezidentas reglamentuoti
jo teisinio statuso pagrindai. Kituose Konstitucijos skirsniuose ir straips-
niuose taip pat tvirtintos normos ir nuostatos, kurios ipleia ir papildo
Respublikos Prezidento veiklos legitim pagrind (pvz., 5, 58, 65, 68 ir kiti
straipsniai).
Vadovaujantis Konstitucijos 77 straipsnio 1 dalimi Respublikos Pre-

zidentas yra valstybs vadovas383, nors ios nuostatos nei Konstitucija, nei
kiti statymai nedetalizuoja. Kaip valstybs vadovas jis yra mogaus bei pi-
liei teisi ir laisvi, daugiausia gyvendinam vieojo valdymo (administ-
ravimo) srityje, garantas, utikrina koordinuot valstybs valdios instituci-
j funkcionavim ir bendradarbiavim, sprendia pagrindinius valstybs vi-
daus ir usienio politikos klausimus, kuriuos gyvendinant aktyviai dalyvau-
ja ir vykdomosios valdios institucijos. Administracins teiss subjektu
Respublikos Prezidentas tampa penkeriems metams remiantis visuotinais,
lygiais ir tiesioginiais rinkimais. Prie praddamas eiti pareigas jis prisiekia.
Teisinje literatroje pateikiamos vairios Respublikos Prezidento
galiojim klasifikacijos. A. Holteinas jo galiojimus skirsto :
1) i esms reprezentatyvius galiojimus;
2) galiojimus skiriant nustatytas pareigas;
3) galiojimus krizini situacij atvejais;
4) galiojimus vyriausybei.
Skirstydamas galiojimus pagal reguliavimo objekt, P. Vinkleris silo
toki Respublikos Prezidento galiojim klasifikacij:
1) galiojimai usienio politikoje;
2) galiojimai Vyriausybei;
3) galiojimai statym leidybos srityje;
4) galiojimai atliekant konstitucin prieir;
5) galiojimai ginant valstyb;
6) galiojimai vedant nepaprastj padt;
7) galiojimai skiriant ir atleidiant asmenis i pareig;
8) galiojimai sprendiant pilietybs klausimus;
9) galiojimai skiriant valstybinius apdovanojimus;
10) malons teikimo galiojimai384.
Respublikos Prezidento galiojimus pagal gyvendinimo pobd gali-
ma skirstyti savarankikus ir gyvendinamus kartu su Seimu, Ministru
Pirmininku arba Vyriausybe. Savarankikai jis atlieka Konstitucijos 84
straipsnio i dalies 1 (sprendia pagrindinius usienio politikos klausimus),
2, i dalies 3 (priima usienio valstybi diplomatini atstov galiojamuo-
sius ir ataukiamuosius ratus; teikia aukiausius diplomatinius rangus ir
specialius vardus), 6, 7, i dalies 11 (skiria apygard ir apylinki teism tei-
sjus ir pirmininkus, keiia j darbo vietas), 15, 1824 punktuose nustatytus
galiojimus. Kartu su Ministru Pirmininku arba Vyriausybe Respublikos
383
Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 1992.
384
Vinkleris P. Lietuvos Respublikos Prezidento statusas ir galiojimai. Vilnius, 2002.
Bendroji dalis 291
Prezidentas gyvendina Konstitucijos 84 straipsnio 1, i dalies 3, 9 ir 10

punktuose reglamentuotus galiojimus, t. y. kartu su Vyriausybe vykdo u-
sienio politik, Vyriausybs teikimu skiria ir ataukia Lietuvos Respublikos
diplomatinius atstovus usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij,
Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidia ministrus bei nustatyta tvar-
ka skiria ir atleidia statym numatytus valstybs pareignus (Ministro
Pirmininko teikimu skiria ir atleidia Konkurencijos tarybos bei Valstybi-
ns kain ir energetikos kontrols komisijos pirmininkus ir narius, Ryi
reguliavimo tarnybos direktori ir Ryi reguliavimo tarnybos tarybos na-
rius, taip pat Vyriausybs teikimu skiria ir atleidia policijos generalin
komisar). Visiems kitiems Konstitucijos 84 straipsnyje reglamentuotiems
Respublikos Prezidento galiojimams gyvendinti tiesiogiai arba netiesio-
giai btinas Seimo pritarimas.
Be mint klasifikacij, Konstitucijos 84 straipsnyje reglamentuotus
Respublikos Prezidento galiojimus galima diferencijuoti ir pagal j santyk
su valstybs valdios rimis. Remiantis iuo kriterijumi galima skirti:
1) galiojimus statym leidiamosios valdios srityje;
2) galiojimus vykdomosios valdios srityje;
3) galiojimus teismins valdios srityje.
Konstitucija suteikia Respublikos Prezidentui plaius galiojimus, tie-
siogiai susijusius su vykdomosios valdios organizavimu ir funkcionavimu.
Vadovaujantis Konstitucijos 84 straipsnyje reglamentuotomis nuostatomis
Respublikos Prezidento galiojimus vykdomosios valdios srityje galima su-
skirstyti penkias grupes:
1) galiojimus, susijusius su Vyriausybs formavimu ir veikla: Seimo
pritarimu skiria ir atleidia Ministr Pirminink, paveda jam sudaryti Vy-
riausyb ir tvirtina jos sudt; priima Vyriausybs atsistatydinim ir prirei-
kus paveda jai toliau eiti pareigas arba vienam i ministr paveda eiti Mi-
nistro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb; priima mi-
nistr atsistatydinim ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas
naujas ministras; Vyriausybei atsistatydinus ne vliau kaip per 15 dien tei-
kia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatr; Ministro Pirmininko
teikimu skiria ir atleidia ministrus;
2) galiojimus, susijusius su tam tikr valstybs pareign skyrimu, t.
y. nustatyta tvarka skiria ir atleidia statym numatytus valstybs pareig-
nus. Reikia pabrti, kad iuo atveju Konstitucijoje nra konkreiai regla-
mentuota, kokius valstybs pareignus (be nurodyt Konstitucijos 84 str.)
turi teis skirti ir atleisti Respublikos Prezidentas, nes is galiojimas deta-
lizuojamas statym normomis. Todl pastaraisiais metais pastebima ten-
dencija, kad Seimas vis daniau priima statymus, kuriuose Respublikos
Prezidentui suteikiama teis skirti ir atleisti atitinkamus valstybs pareig-

nus. Taigi btent ios konstitucins nuostatos pagrindu (pasitelkiant sta-
tymus) yra pleiamas Respublikos Prezidento galiojim sraas.
Inagrinjus statymus galima teigti, kad Respublikos Prezidentas, be
Ministro Pirmininko ir ministr, skiria ir atleidia tik vien kitos organiza-
cins ir teisins formos vykdomosios valdios institucijos vadov, t. y. vi-
daus reikal ministro silymu ir Vyriausybs teikimu penkeri met ka-
dencijai skiria ir atleidia policijos generalin komisar.
Vykdydamas statymus Respublikos Prezidentas skiria ir kitus valsty-
bs pareignus, kuri vadovaujam institucij negalima priskirti vykdomo-
sios valdios institucij sistemai: Ministro Pirmininko teikimu skiria ir at-
leidia Konkurencijos tarybos pirminink bei narius; Seimo pritarimu sep-
tyneriems metams skiria ir atleidia generalin prokuror; generalinio pro-
kuroro teikimu skiria ir atleidia generalinio prokuroro pavaduotojus; tei-
kia Seimui valstybs kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko
kandidatr bei gali teikti Seimui silym pareikti nepasitikjim jais;
valstybs kontrolieriaus teikimu skiria pareigas valstybs kontrolieriaus
pavaduotojus; teikia Seimui Specialij tyrim tarnybos direktoriaus kan-
didatr ir Seimo pritarimu j skiria ir atleidia i pareig; Specialij tyri-
m tarnybos direktoriaus teikimu skiria pareigas ir atleidia i j Specia-
lij tyrim tarnybos direktoriaus pirmj pavaduotoj ir pavaduotoj; Mi-
nistro Pirmininko teikimu skiria Valstybins kain ir energetikos kontrols
komisijos pirminink ir narius; taip pat skiria du teisj atrankos komisijos
narius; Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidia Ryi reguliavimo
tarnybos direktori ir Ryi reguliavimo tarnybos tarybos narius;
3) galiojimus gyvendinant usienio politik: sprendia pagrindinius
usienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo usienio politik;
pasirao Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui rati-
fikuoti; Vyriausybs teikimu skiria ir ataukia Lietuvos Respublikos diplo-
matinius atstovus usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij; pri-
ima usienio valstybi diplomatini atstov galiojamuosius ir ataukia-
muosius ratus; teikia aukiausius diplomatinius rangus ir specialius var-
dus;
4) galiojimus, susijusius su krato apsauga: Respublikos Prezidentas
vadovauja Valstybs gynimo tarybai, Seimo pritarimu skiria ir atleidia ka-
riuomens vad ir saugumo tarnybos vadov bei suteikia aukiausius kari-
nius laipsnius (pulkininko, jr kapitono, generolo ir admirolo). Bdamas
vyriausiasis valstybs ginkluotj pajg vadas, Respublikos Prezidentas
ginkluoto upuolimo, kuriuo ksinamasi valstybs suverenum ar teritori-
jos vientisum, atveju priima sprendimus gynybos nuo ginkluotos agresijos,
Bendroji dalis 293
karo padties vedimo, taip pat mobilizacijos klausimais ir pateikia iuos

sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posdiui; statymo nustatyta
tvarka ir atvejais skelbia nepaprastj padt ir pateikia sprendim tvir-
tinti artimiausiam Seimo posdiui;
5) gyvendina ir kitus su vykdomja valdia susijusius galiojimus: sta-
tymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietyb; teikia malon
nuteistiesiems; skiria valstybinius apdovanojimus.
Reikia pasakyti, kad Respublikos Prezidento Konstitucijos 84 straips-
nyje tvirtint galiojim sraas yra baigtinis ir negali bti aikinamas pla-
iai, nes jam nesuteikiama teis gyvendinti kitus statym nustatytus galio-
jimus, iskyrus skirti ir atleisti statym numatytus valstybs pareignus.
Taiau tikrovje Respublikos Prezidentui statymai nustato ir papildom
galiojim. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos savivaldybi atributikos sta-
tymo 3 straipsnyje reglamentuota, kad savivaldybi herb etalonus, suderi-
nus su Lietuvos heraldikos komisija prie Respublikos Prezidento, tvirtina
Respublikos Prezidentas385. Pagal Konstitucij Respublikos Prezidentas tik
suteikia aukiausius karinius laipsnius. Tuo tarpu pagal Krato apsaugos
sistemos organizavimo ir karo tarnybos statymo 55 straipsnio 1 dal pirmj
karininko laipsn profesins karo tarnybos kariams Lietuvos karo akade-
mijos ar kit karininkus rengiani mokykl absolventams krato apsau-
gos ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas dekretu386. Remian-
tis anksiau minto statymo 56 straipsnio 1 dalimi, kariams, kuriems kari-
nius laipsnius suteikti turi teis Respublikos Prezidentas, teis paeminti
laipsn u tarnybos paeidimus Kariuomens drausms statuto nustatyta
tvarka turi taip pat Prezidentas. Jis taip pat gali atimti kario laipsn (pulki-
ninko, jr kapitono, generolo ir admirolo), jei karys atleidiamas i profe-
sins karo tarnybos (netenka Lietuvos Respublikos pilietybs, tyiniais
veiksmais atskleidia valstybs ar tarnybos paslaptis), siteisja teismo nuo-
sprendis, kuriuo karys pripastamas padars nusikaltim). Taigi Konstitu-
cijos 84 straipsnyje nustatyt Respublikos Prezidento galiojim sraas n-
ra baigtinis, nes statymai suteikia jam papildom galiojim, kurie neturi
konstitucinio pagrindimo ir yra susij btent su vykdomosios valdios sri-
timi ir vietos savivalda.
Inagrinjus Respublikos Prezidento galiojimus vykdomosios val-
dios srityje galima teigti, jog jo galiojimai ioje srityje, palyginti su kitomis
valstybs valdios rimis, yra plaiausi. Taiau daugumos svarbiausi ga-
liojim mintoje srityje Prezidentas negalt savarankikai gyvendinti be
385
386
Seimo pritarimo ir palaikymo, t. y. kai kuriuos galiojimus neformaliai dali-

jasi su Seimu. Be Ministro Pirmininko arba Vyriausybs teikimo Preziden-
tas negali skirti pareigas arba atleisti i j ir atitinkam vykdomj valdi
gyvendinani valstybs pareign. Anot K. Jovaios, Prezidentas i es-
ms, be ilyg gyvendina tik galiojimus, susijusius su atstovaujamosiomis
ar ritualinmis funkcijomis (pvz., su usienio valstybi diplomatini atstov
galiojamj ir atstovaujamj rat primimu, valstybini apdovanojim
skyrimu, malons teikimu). Daugiausia laisvs vykdydamas galiojimus
vykdomosios valdios srityje Prezidentas turi usienio politikos srityje. ia
jis yra centrin figra387, nes kiti politikos dalyviai yra tiesiogiai arba ne-
tiesiogiai nuo jo priklausomi. Vadinasi, Prezidentas, vykdydamas savo ga-
liojimus vykdomosios valdios srityje, yra priklausomas nuo Seimo daugu-
mos, taip pat ir nuo Ministro Pirmininko bei Vyriausybs. Tai pabria ir
A. Lukoaitis: [], ar racionalu turti visuotiniuose rinkimuose renkam
prezident su neaikiomis jo galiomis, kurias lemia ne tik Konstitucijos
normos, bet ir kiti veiksniai?388.
Kitose valstybs valdios srityse jis disponuoja daug siauresniais ga-
liojimais: statym leidiamosios valdios turi statym leidybos iniciaty-
vos teis Seime bei pasirao ir skelbia Seimo priimtus statymus arba gri-
na juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka; Konstitucijoje
numatytais atvejais aukia neeilin Seimo sesij; skelbia eilinius Seimo rin-
kimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais
pirmalaikius Seimo rinkimus; teismins valdios teikia Seimui skirti
Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras, o paskyrus visus Aukiausiojo
Teismo teisjus vien j teikia Seimui skirti Aukiausiojo Teismo pirmi-
ninku; Seimo pritarimu skiria Apeliacinio teismo teisjus bei apygard ir
apylinki teism teisjus ir pirmininkus, keiia j darbo vietas; taip pat tei-
kia Seimui trij Konstitucinio Teismo teisj kandidatras, o paskyrus vi-
sus Konstitucinio Teismo teisjus vien j teikia Seimui skirti Konstitucinio
Teismo pirmininku.
Respublikos Prezidentas turi teis imtis iniciatyvos sprendiant vals-
tybs valdymo klausimus. Konkrei jo bendradarbiavimo su Vyriausybe
form, sprendiant ios srities klausimus Konstitucija, statymai ir kiti tei-
ss aktai nenustato. Bendro pobdio nuostata mintu klausimu tvirtinta
Vyriausybs darbo reglamento 125126 punktuose: Respublikos Prezi-
dento iniciatyva Ministras Pirmininkas ir ministrai (Vyriausybei, Ministrui
387
Nekraas E. Legislature and the executive in foreign policy making. Vilnius, 1994.
388
Lukoaitis A. Prezidentas Lietuvos politinje sistemoje: vietos ir gali paiekos // Poli-
tologija. Nr. 2.
Bendroji dalis 295
Pirmininkui ar ministrams pavalds, atskaitingi ar atsakingi tarnautojai)

kartu su Respublikos Prezidentu (taip pat jam pavaldiais asmeninio ar po-
litinio pasitikjimo Prezidentros tarnautojais, atsakingais ir atskaitingais
tarnautojais) nagrinja ir sprendia valstybs valdymo klausimus Respubli-
kos Prezidento ir Ministro Pirmininko suderintais bendradarbiavimo b-
dais ir formomis. Prireikus Respublikos Prezidento iniciatyva Ministras
Pirmininkas sudaro darbo grupes, kurias Prezidento ir Ministro Pirminin-
ko sutarimu traukiami jiems pavalds (atskaitingi ir atsakingi) valstybs
tarnautojai389. Taigi Prezidentas gali daryti tak Vyriausybs ir visos vyk-
domosios valdios institucij sistemos veiklai tik per Ministr Pirminink, t.
y. visi ioje srityje sprendiami klausimai turi bti derinami su juo. Prezi-
dentas negali pakeisti vykdomosios valdios institucij, kurios sudaro ios
valdios institucij sistemos savarankikus lygmenis.
Respublikos Prezidentas vienasmen institucija. Iskirtin vaidmen
organizuojant Prezidento darb atlieka jo suformuoti ir j aptarnaujantys
padaliniai. Lietuvos Respublikos Prezidento statymo 13 straipsnio 4 dalyje
reglamentuota, kad Respublikos Prezidentas savo rezidencijos, j aptar-
naujani padalini struktros, etat ir vidaus darbo organizavimo klausi-
mais leidia potvarkius390. Taiau mintas statymas nesukonkretina ap-
tarnaujani padalini.
Respublikos Prezidento institucij aptarnauja vairios paskirties pada-
liniai, kuri tikslas utikrinti Prezidento veikl ir sudaryti slygas jam
vykdyti Konstitucijos priskirtus galiojimus. Respublikos Prezidentui su-
teiktus galiojimus padeda vykdyti 23 j aptarnaujantys padaliniai. Juose
dirba politinio (asmeninio) pasitikjimo, karjeros valstybs tarnautojai ir
asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. Kai kuriuose aptarnaujaniuose
padaliniuose (Vertim skyriuje, pilietybs grupje, bibliotekoje, archyve ir
buhalterijoje) dirba tik vienas valstybs tarnautojas.
Pastaraisiais metais statymuose ir Respublikos Prezidento institucij
aptarnaujani padalini veikl reglamentuojaniuose teiss aktuose pra-
dta vartoti Prezidentros svoka. Ji tvirtinta ir daugelyje statym (Vado-
vybs apsaugos, Diplomatins tarnybos, Biudetini staig bei kituose
statymuose), ir Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovo 1999 m.
gruodio 9 d. patvirtintos Piliei ir kit asmen praym, pareikim, pa-
silym ir skund nagrinjimo bei gyventoj primimo Lietuvos Respubli-
kos Prezidentroje tvarkos pavadinime ir jos nuostatose.
Ne visikai aiki Respublikos Prezidento institucij aptarnaujani
389
390
padalini, arba Prezidentros, organizacin ir teisin forma. Problemos

esm ta, kad Prezident aptarnaujantys padaliniai, arba Prezidentra, trak-
tuojama kaip valstybs staiga. Konstitucijos 67 straipsnio 5 punkte tvirtin-
ta, kad Seimas steigia statymo numatytas valstybs institucijas bei skiria ir
atleidia j vadovus391. Konstitucinio Teismo 1998 m. balandio 21 d. nu-
tarime Dl Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo 29
straipsnio pakeitimo statymo ir Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. vasa-
rio 25 d. nutarimo Dl V. Nikitino atleidimo i generalinio prokuroro pa-
reig atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatuota: Teiss
doktrinoje valstybs institucija paprastai traktuojama kaip valstybs staiga,
per kuri gyvendinama valstybs valdia. Taigi valstybs institucija yra
valstybs funkcij gyvendinimo mechanizmo sudedamoji dalis392. Vadina-
si, Respublikos Prezident aptarnaujantis personalas, arba Prezidentra,
negali bti priskirta prie valstybs staig, nes negyvendina valstybs val-
dios, o atlieka tik pagalbinio, aptarnaujanio pobdio funkcijas, kitaip ta-
riant, yra aparatas, aptarnaujantis valstybs vadov. Deja, tai bdinga ir ki-
t valstybs valdi vykdani institucij organizacinms valdymo strukt-
roms (Seimo ir Vyriausybs kanceliarijoms).
Be to, verta panagrinti ir Respublikos Prezidento institucij aptar-
naujani padalini, arba Prezidentros, vidin organizacin struktr.
Respublikos Prezidento potvarkio, kuriuo bt detalizuota jo institucij
aptarnaujani padalini, arba Prezidentros, struktra, rasti ir gauti ne-
pavyko, todl j nagrindami naudosims interneto tinklapyje pateikta in-
formacija.
Respublikos Prezident aptarnaujant personal, arba Prezidentr,
sudaranius struktrinius vienetus galima suskirstyti grupes: Prezidento
patarj grups atskirais klausimais, kurias i esms sudaro 58 asmeninio
(politinio) pasitikjimo valstybs tarnautojai. Prezidento patarjo grupei
vadovauja grups vadovas, kuriuo yra skiriamas vienas i patarj. J yra
penkios Prezidento patarjo nacionalinio saugumo klausimais grup,
Prezidento patarjo usienio politikos klausimais grup, Prezidento patar-
jo vidaus politikos ir analizs klausimais grup, Prezidento patarjo socia-
lins politikos klausimais grup bei Prezidento patarjo kultros, mokslo ir
ugdymo klausimais grup; tarnybos Spaudos tarnyba; departamentai
Prezidentros teiss departamentas; Prezidento priimamasis ir Prezidento
kanceliarija bei vairs skyriai (Prezidento protokolo skyrius, Informacini
sistem skyrius, Vertim skyrius, Transporto skyrius, Personalo skyrius,
391
392
Bendroji dalis 297
kio skyrius ir buhalterija), kuriuos sudaro karjeros valstybs tarnautojai

bei asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. Spaudos tarnybos, Prezident-
ros teiss departamento darbuotojai ir Prezidento priimamojo patarja,
kuri jam ir vadovauja, taip pat skiriami politinio (asmeninio) pasitikjimo
pagrindu.
domi ir specifin Prezidentros kanceliarija, kuriai nebdinga klasi-
kin kanceliarijos struktra. J sudaro Vidaus audito tarnyba, buhalterija,
Personalo, Vertim, Informacini sistem, Transporto ir kio skyriai, Ma-
lons ir Pilietybs grups, biblioteka, archyvas ir Ordin reikal grup.
Kanceliarijai vadovauja kanceliarijos vadovas. Be to, jis tvarko apdovano-
jimo reikalus, Respublikos Prezidento dovan, suvenyr bei pastat inter-
jero ir statybos reikalus, atstovauja Prezidentrai palaikant santykius su
Heraldikos komisija bei vykdo kitas statymuose nustatytas funkcijas.
Vykdydamas savo galiojimus Respublikos Prezidentas leidia dekre-
tus, kurie daro tak vykdomosios valdios ir kit institucij funkcionavi-
mui. Tai postatyminio, nenorminio pobdio teiss aktai, kurie negali
prietarauti statymams ir kurie paprastai bna susij su tam tikr valstybs
pareign skyrimu ir atleidimu, atitinkamiems valstybini apdovanojim,
pilietybs bei malons atitinkamiems asmenims teikimu ir pan. Dauguma
jo dekret yra valdymo pobdio ir j turin daniausiai sudaro administra-
cins teiss normos.
Respublikos Prezidento teiss aktus arba j atskiras nuostatas gali
panaikinti Konstitucinis Teismas. Prezidento teiss aktas pripastamas
prietaraujaniu Konstitucijai, netenka galios, kai oficialiai paskelbiama,
kad atitinkamas teiss aktas (arba jo dalis) prietarauja Konstitucijai. Kad
bt nustatyta, ar Respublikos Prezidento dekretai atitinka Konstitucij ir
statymus, Konstitucin Teism turi teis kreiptis ne maiau kaip penkta-
dalis vis Seimo nari ir teismai.
Konstitucijoje tvirtintas Respublikos Prezidento dekret kontrasig-
navimo institutas. Prezidento dekretai Konstitucijos 85 straipsnyje nurody-
tais valdymo klausimais turi bti kontrasignuojami Ministro Pirmininko
arba atitinkamo ministro. Tai reikia, kad anksiau minti Respublikos
Prezidento dekretai juridikai sigalioja tik tada, kai juos pasirao Ministras
Pirmininkas arba atitinkamos valdymo srities ministras. Taip ireikiamas
Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro sutikimas su dekreto turiniu
ir kartu jiems tenka visa atsakomyb u jo vykdym. Taigi kontrasignavi-
mas tai valstybs vadovo, kuris pasira teiss akt kaip valstybs vado-
vas, o ne kaip jo autorius, juridins atsakomybs nebuvimo slyga393.
393
. . : . , 2002.
Visa, kas idstyta, rodo, kad valstybs vadovo funkcijos ir galiojimai

vykdomosios valdios srityje gana svarbs. Tai pabria ir P. ioys: []
prezidento funkcijos siejasi su visomis trimis valdiomis [], bet vis dlto
jo pagrindiniai udaviniai ir galiojimai susij su vykdomja valdia394. Su-
teiktais galiojimais jis utikrina nepertraukiam vykdomosios valdios
funkcionavim. Nors Respublikos Prezidentui Konstitucija paveda vykdyti
svarbius galiojimus anksiau mintoje srityje, taiau jis pats tiesiogiai ne-
vadovauja i valstybs valdios r gyvendinanioms institucijoms. Jis nu-
stato bendrsias vidaus ir usienio politikos kryptis, tuo tarpu kasdieniniu
vykdomosios valdios gyvendinimu rpinasi Vyriausyb.
1.4. Lietuvos Respublikos Vyriausyb

Svarbiausi viet vykdomosios valdios institucij sistemoje uima
Vyriausyb395. Ji yra aukiausioji valstybs valdios vykdomoji institucija
Lietuvos Respublikoje, gyvendinanti vykdomj valdi alyje ir vadovau-
janti ios sistemos institucijoms bei koordinuojanti j veikl. Vyriausybs
galias ir jos veiklos teisin pagrind apibria Konstitucija (91101 straips-
niai396) ir Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. gegus 19 d. priimtas Vy-
riausybs bei kiti statymai ir teiss aktai.
Vyriausybs veikla nukreipta jai priskirt galiojim gyvendinim:
Konstitucijos, statym, tarptautini susitarim ir Respublikos Prezidento
dekret gyvendinimo organizavim bei j vykdymo sisteming kontrol.
Vyriausyb kolegiali, bendros kompetencijos vykdomosios valdios insti-
tucija397. Pagal Vyriausybs statymo 1 straipsn Vyriausyb sudaro Mi-
394
ioys P. Teiss pagrindai. Vilnius, 2000.
395
Vyriausyb tai aukiausia kolegiali vykdomosios valdios institucija, kuriai priski-
riami ministerij (kai kuriose alyse ir kit centrini vykdomosios valdios institucij) vadovai.
Daniausiai ji traktuojama kaip ministr taryba arba ministr kabinetas, nors yra ir kit pava-
dinim. Pavyzdiui, Norvegijoje, Suomijoje ir vedijoje vyriausyb oficialiai vadinama Valsty-
bs Taryba, veicarijoje Federaline Taryba, taiau kokios nors ypatingos prasms ie pava-
dinimai neturi. Tarp kitko, ministr kabinetas bdingas visoms valdymo formoms ir gali turti
tiek aukiausiosios vykdomosios valdios, tiek ir valstybs vadovo patariamosios institucijos
status. Skirtingas ir ministr kabineto kolegialumo laipsnis. Vyriausybs status ir faktin
vaidmen, jos formavimo ir veiklos tvark lemia politinis reimas ir politin praktika, susiklos-
t atitinkamoje valstybje.
396
397
Bendros kompetencijos vykdomosios valdios institucijomis vadinamos institucijos,
gyvendinanios viej valdym (administravim) visose valdymo srityse ir visoje Lietuvos
Respublikos teritorijoje arba tam tikrame teritoriniame administraciniame vienete esani vi-
Bendroji dalis 299
nistras Pirmininkas ir ministrai398. Ministr Pirminink Seimo pritarimu

skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas.
Vyriausybs formavimas sudtingas procesas, kuriam bdingas poli-
tinis aspektas. Jis ypatingas tuo, kad sudarant Vyriausyb kaip kolegiali
institucij dalyvauja dvi Lietuvos Respublikos aukiausios valdios institu-
cijos Respublikos Prezidentas ir Seimas. Esminis vaidmuo sudarant Vy-
riausyb vis dlto tenka Seimui, nors i pirmo vilgsnio atrodo atvirkiai.
Vadinasi, ji priklausoma tiek nuo Prezidento, tiek gerokai didesniu mastu
nuo Seimo399.
Vyriausybs formavimo procesas prasideda Ministro Pirmininko kan-
didatros parinkimu, taiau nei Konstitucija, nei Vyriausybs statymas ne-
nustato kandidato ministrus pirmininkus parinkimo procedros. Praktiko-
je nusistovjo tvarka, kai Respublikos Prezidentas teikia Seimui pretenden-
to ministrus pirmininkus kandidatr atsivelgdamas politini partij ar
politini partij koalicijos, sudaranios Seime daugum, silymus, nes ki-
taip nebus suformuota valstybs funkcionavim utikrinanti vykdomosios
valdios institucija. Kaip pabrta anksiau mintame Konstitucinio Tei-
smo nutarime, Respublikos Prezidentas gali Seimui silyti bet koki Mi-
nistro Pirmininko kandidatr, taiau jeigu jai nepritars Seimo dauguma,
toks silymas nesukels teisini padarini ir Vyriausyb nebus pradta for-
muoti400.
Apsvarsts ir suderins silomo Ministro Pirmininko kandidatr su
Seime daugum sudarania politine partija ar politini partij koalicija bei
iklauss kit politini partij nuomon Respublikos Prezidentas teikia j
Seimui. Gavs Prezidento teikim dl Ministro Pirmininko kandidatros
Seimas artimiausiame posdyje suteikia galimyb jam pristatyti pretenden-
t. Klausimai Respublikos Prezidentui po to, kai jis pristato Ministro Pir-
mininko kandidatr, neuduodami. Pristaius kandidatr odis sutei-
kiamas pretendentui. is atsako Seimo nari klausimus. Tada Ministro
Pirmininko kandidatr svarsto Seimo frakcijos. Jos turi teis su preten-
dentu suderintu laiku pakviesti j savo posdius ir uduoti jam klausim.
Frakcijos privalo apsvarstyti Ministro Pirmininko kandidatr ne vliau
kaip per dvi darbo dienas.
s valdymo objekt atvilgiu, neatsivelgiant j organizacines, teisines ir nuosavybs formas.

iai vykdomosios valdios institucij kategorijai galima priskirti Vyriausyb ir apskrii viri-
nink institucijas.
398
399
Hollstein A. Valstybs organizacinis modelis Lietuvos Konstitucijoje: treiasis kelias
tarp prezidentins ir parlamentins sistemos? // Politologija. Vilnius, 1999. Nr. 2. P. 34.
400
Kitas Seimo posdis, kuriame bt sprendiamas pateiktos kandida-

tros klausimas, turi bti surengtas ne vliau kaip per 5 darbo dienas nuo
Ministro Pirmininko kandidatros pristatymo dienos. iame posdyje pir-
miausia iklausomos frakcij ivados, pradedant didiausia ir baigiant ma-
iausia frakcija. Paskui rengiama diskusija, kurios pabaigoje pretendentui
suteikiamas odis ir galimyb dar kart atsakyti Seimo nari klausimus.
Respublikos Prezidentui suteikta teis ataukti pristatyt Ministro Pirmi-
ninko kandidatr bet kuriuo metu iki balsavimo dl pritarimo jai pra-
dios. Ministro Pirmininko kandidatrai laikoma pritarta, jeigu u j bal-
suoja dauguma posdyje dalyvaujani Seimo nari401.
Pagal Konstitucij ir Vyriausybs statym Ministr Pirminink Seimo
pritarimu atleidia Respublikos Prezidentas. Juridikai tai nustatyta, taiau
tokia Prezidento teis nra detalizuota ir netaikoma praktikoje. Teorikai
atleisti Ministr Pirminink manoma, bet praktikai nemanoma dl trij
prieasi. Pirma, nesukonkretinta Ministro Pirmininko atleidimo tvarka.
Taip pat neaiku, ar atleidus Ministr Pirminink Vyriausyb privalo atsi-
statydinti. Antra, Ministro Pirmininko atsistatydinimo procedra papras-
tesn, nes nereikia gauti Seimo pritarimo Vyriausybs atsistatydinim
priima Respublikos Prezidentas. Treia, etikos poiriu atsistatydinimas
yra garbingesnis uimam pareig netekimo bdas (savo valia, noru) nei
atleidimas i pareig, be to, juo neabejotinai ireikiama pagarba valstybs
vadovo institucijai. Vadinasi, Respublikos Prezidentas savo iniciatyva gali
atleisti Ministr Pirminink, taiau praktikoje tai kol kas nelabai taikoma.
Be to, neturint Seimo daugumos pritarimo toks Prezidento sprendimas ne-
sukelt teisini padarini.
Paskirtasis Ministras Pirmininkas privalo sudaryti Vyriausyb. Re-
miantis Konstitucijos 92 straipsnio 2 dalimi ministrus skiria ir atleidia Mi-
nistro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Ministras Pirmininkas
ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui sudaryt ir
Prezidento patvirtint Vyriausyb ir pateikia svarstyti jos program. Mi-
nistrai taip pat skiriami atsivelgiant Seimo daugumos nuomon, nes
prieingu atveju Seimo dauguma gali pareikti nepasitikjim Ministru
Pirmininku, atskiru ministru, visa Vyriausybe arba du kartus i eils nepri-
tarti Vyriausybs programai. Dl to ji privalt atsistatydinti. Vyriausyb
gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani bals dauguma
pritaria jos programai. Taigi Vyriausyb gali pradti funkcionuoti ir vykdyti
usibrt veiklos program tik turdama Seimo pritarim.
401
Valstybs inios. 1994. Nr. 15249, Nr. 16; 1999. Nr. 597.
Bendroji dalis 301
Konstitucija nenustato Vyriausybs funkcionavimo laiko, taiau tvir-

tina dvi jos veiklos pabaigos formas atsistatydinim ir galiojim grini-
m. Konstitucinis Teismas pabr, kad nra pagrindo svokas Vyriausy-
bs atsistatydinimas ir Vyriausybs galiojim grinimas laikyti tapa-
iomis. Jos susijusios su skirtingomis teisinmis situacijomis, kurios lemia ir
skirtingus teisinius padarinius402.
Vyriausybs galiojim grinim ir atsistatydinim sukonkretina Vy-
riausybs statymas. Skirtumas tarp i svok yra tas, kad galiojim gri-
nimas dar nereikia Vyriausybs veiklos pabaigos (iskyrus vien atvej), o
Vyriausybei atsistatydinus jos veikla galutinai baigiasi.
Koks tai atvejis? Po Seimo rinkim Vyriausyb turi grinti galioji-
mus ir kartu privalo atsistatydinti. iuo atveju galiojim grinimas yra
pirmas ingsnis privalom, Konstitucijoje sakmiai nurodyt Vyriausybs
atsistatydinim. Akivaizdu, kad po Seimo rinkim nebelieka subjekto, i
kurio Vyriausyb gavo pasitikjim veikti, todl ji privalo atsistatydinti. Vy-
riausyb pirma grina galiojimus, o atsistatydina tik tada, kai sudaroma
nauja Vyriausyb.
Be to, galiojim grinimas siejamas su Respublikos Prezidento arba
Seimo galiojim pasibaigimu. Vyriausyb taip pat privalo grinti galioji-
mus, kai pasikeiia daugiau kaip pus ministr. Ji galiojimus grina Res-
publikos Prezidentui, o prezidentas paveda Vyriausybei eiti pareigas, kol i
i naujo gaus Seimo galiojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausyb.
Taigi galima teigti, jog galiojim grinimas po Respublikos Prezidento
rinkim arba pasikeitus daugiau kaip pusei ministr yra tik formalumas,
nes esant Seime tai paiai daugumai nauja Vyriausyb nebus pradta for-
muoti.
Vyriausybs atsistatydinimas tai politinio pobdio atsakomyb, kai
Vyriausyb u bendr savo veikl atsako solidariai. Tokiu atveju atsistaty-
dina visa Vyriausyb. Jos solidarios atsakomybs atvejai reglamentuoti
Konstitucijoje (101 str.) ir Vyriausybs statyme (9 str. 1 d.). Vyriausybs
atsistatydinim priima Respublikos Prezidentas. Apie tai jis informuojamas
raytiniu praneimu, kuris prie tai paskelbiamas Vyriausybs posdyje.
Vyriausyb taip pat gali atsistatydinti Ministro Pirmininko silymu priim-
dama nutarim, kur Ministras Pirmininkas t pai dien teikia Respubli-
kos Prezidentui. Ji laikoma atsistatydinusia nuo Prezidento dekreto siga-
liojimo dienos. Prireikus Prezidentas paveda Ministrui Pirmininkui toliau
eiti pareigas arba vienam i ministr gali pavesti eiti Ministro Pirmininko
pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb.
402
Kiekviena valstybs valdios institucija yra traktuojama kaip visuo-

mens nauding tiksl pasiekimo priemon, o Vyriausyb laikoma svar-
biausiu konstitucini norm vykdymo, pagrindini valstybs vidaus ir usi-
enio politikos krypi gyvendintoja. Jos viet valstybs valdios institucij
sistemoje, kartu ir reikm gyvendinant vykdomj valdi nusako jos
kompetencija. Bdama aukiausia vykdomosios valdios institucija, Vy-
riausyb disponuoja plaiais galiojimais visose vieojo valdymo (administ-
ravimo) srityse.
Teiss aktais Vyriausybei suteiktus galiojimus galima skirstyti dvi
grupes: bendruosius ir specialiuosius. Bendrieji galiojimai reglamentuoti
Konstitucijoje bei Vyriausybs statyme ir juos Vyriausyb gyvendina viso-
se vieojo valdymo (administravimo) srityse. Specialieji yra susij su atski-
romis valdymo sritimis ir jie paprastai tvirtinti atitinkamuose statymuose.
Vienas i pagrindini bendrj Vyriausybs galiojim ministerij ir
kit vykdomosios valdios institucij veiklos koordinavimas bei kontrol.
Mintos institucijos pavaldios Vyriausybei ir jai atskaitingos u joms pa-
vest udavini ir funkcij gyvendinim atitinkamoje valdymo srityje. Vy-
riausyb tvirtina ministerij ir Vyriausybs staig nuostatus, nustato j
etat skaii ir asignavim joms ilaikyti dyd valstybs biudete, statymo
nustatyta tvarka organizuoja valdym auktesniuosiuose administraciniuo-
se vienetuose, turi teis panaikinti ministr, Vyriausybs staig ir staig
prie ministerij teiss aktus, jeigu ie prietarauja Konstitucijai, tarptauti-
nms sutartims, statymams ir kitiems Seimo priimtiems teiss aktams,
Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybs nutarimams ir Ministro
Pirmininko potvarkiams.
Vyriausyb teikia Seimui silymus dl ministerij steigimo ir panaiki-
nimo, steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybs staigas bei steigia
staigas prie ministerij ir gali pavesti ministerijoms vykdyti visas arba dal
steigjo funkcij, o prireikus sudaryti nuolatines arba laikinsias komisijas
ir komitetus.
Prie bendr Vyriausybs galiojim dar galima priskirti iuos: Vyriau-
syb vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym bei ilgalaiki valsty-
bini program gyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus,
gyvendina Vyriausybs program, kuriai pritar Seimas, rengia ir teikia
Seimui svarstyti statym ir kit teiss akt projektus, vykdo kitas pareigas,
kurias Vyriausybei nustato Konstitucija ir statymai.
Specialieji Vyriausybs galiojimai pasireikia vairiose vieojo valdy-
mo (administravimo) srityse: ekonomikos; biudeto, finans, kredit ir pi-
nig politikos; socialinje; mokslo, kultros ir vietimo; aplinkos apsaugos
ir gamtos itekli naudojimo; piliei teisi ir laisvi, teistumo bei kovos
Bendroji dalis 303
su nusikalstamumu utikrinimo; nacionalinio saugumo ir krato apsaugos;

usienio politikos ir tarptautini santyki.
Ekonomikos srityje Vyriausyb reguliuoja ekonominius procesus; su-
daro slygas laisvai verslo pltrai, prognozuoja Lietuvos Respublikos socia-
lin ir ekonomin raid, rengia ir gyvendina prioritetini ekonomikos ak
pltros programas; remdamasi statymais disponuoja valstybs turtu, nusta-
to jo valdymo ir naudojimo tvark; nustato valstybs investicij politik ir
imasi priemoni jai gyvendinti; valdo bendruosius muitins reikalus; imasi
priemoni Lietuvos gamintoj bei paslaug teikj interesams apsaugoti ir
t. t.
Biudeto, finans, kredit ir pinig politikos srityje Vyriausyb rengia ir
teikia Seimui Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodik-
li patvirtinimo statymo projekt; organizuoja valstybs biudeto vykdym
ir teikia Seimui jo vykdymo apyskait; taip pat teikia Seimui Valstybinio
socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo biudet ro-
dikli patvirtinimo statymo projektus bei j vykdymo apyskaitas; utikrina
valstybs biudetins sistemos tobulinim; vadovauja finansinei veiklai su
usienio valstybmis; valdo valstybs vidaus ir usienio skol; leidia verty-
binius popierius; tobulina ir reguliuoja mokesi administravimo politik;
nustato konkret valstybs rinkliavos objekt sra, j mokjimo tvark ir
dydius; vykdo valiutos reguliavim ir valiutos kontrol ir t. t.
Socialinje srityje Vyriausyb utikrina bendros socialins politikos
gyvendinim, konstitucini piliei teisi ir laisvi socialinje srityje gy-
vendinim, tobulina socialin aprpinim; rengia nedarbo mainimo ir lik-
vidavimo programas ir utikrina j vykdym; imasi priemoni utikrinti pi-
liei teis sveikatos apsaug; rengia valstybins socialins politikos kryp-
tis; tobulina socialins ir sveikatos apsaugos sistemas; tvarko sveikatos
prieiros reikalus ir reguliuoja sveikatos prieiros veikl; tvirtina ir utik-
rina valstybini sveikatos program vykdym; nustato ministerij, Vyriau-
sybs staig ar kit valstybs institucij kompetencij sveikatos prieiros
klausimais; utikrina tarpinybins sveikatos prieiros koordinavim vals-
tybs lygiu; rengia ir teikia Seimui svarstyti sveikatos prieiros veiklos sta-
tym ir kit teiss akt projektus; steigia valstybines tarnybas ir inspekcijas
arba kitas valstybs institucijas ir vykdo j steigjo funkcijas; rpinasi, kad
Lietuvos valstybs sienos ir teritorija bt apsaugotos nuo ukreiamj li-
g paplitimo; utikrina turizmo, sanatorij bei kurort pltr ir t. t.
Mokslo, kultros ir vietimo srityje Vyriausyb rengia ir gyvendina
valstybines mokslo pltros priemones; nustato mokslo laipsni, pedagogi-
ni vard suteikimo ir nostrifikavimo tvark; tvirtina doktorantros ir habi-
litacijos bei valstybini mokslo ir studij fondo valdybos ir veiklos nuosta-
tus, kvalifikacinius bakalauro, magistro arba kit kvalifikacini laipsni su-

teikimo reikalavimus; organizuoja valstybini mokslo program sudarym
ir j vykdym; paskirsto biudetines subsidijas mokslo ir studij instituci-
joms, asignavimus valstybinms mokslo programoms, mokslo ir studij
fondams, mokslo ir studij infrastruktrai bei kitoms mokslo ir studij
reikmms; tvirtina valstybini mokslo institut statutus; nustato kvalifika-
cinius reikalavimus auktosioms mokykloms ir mokslo institutams; iduoda
licencijas nevalstybinms auktosioms mokykloms steigti; teikia Seimui
steigti valstybines auktsias mokyklas; vykdo auktj mokykl valstybin
reguliavim, utikrina kultros pltr ir t. t.
Aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo srityje Vyriausyb gy-
vendina aplinkos apsaugos valstybs politik; tvirtina aplinkos apsaugos
strategijos veiksm program, valstybines gamtos itekli naudojimo ir ap-
linkos apsaugos programas ir schemas; formuoja valstybs institucij, gy-
vendinani aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo politik, si-
stem; koordinuoja valstybs ir vietos savivaldos institucij veikl aplinkos
apsaugos ir gamtos itekli naudojimo srityje; sudaro ir gyvendina Lietu-
vos Respublikos aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo tarpvals-
tybines sutartis ir t. t.
Piliei teisi ir laisvi, teistumo ir kovos su nusikalstamumu utikri-
nimo srityje Vyriausyb dalyvauja rengiant ir vykdant valstybin politik
valstybs, visuomens ir asmens saugumo utikrinimo srityje; gyvendina
teistumo, piliei teisi ir laisvi utikrinimo, nuosavybs ir vieosios
tvarkos apsaugos, kovos su nusikalstamumu ir kitais pavojingais visuome-
nei reikiniais priemones, utikrina teissaugos institucij kadr politikos ir
materialins ir technins bazs pltr bei stiprinim; imasi priemoni tei-
sm ir kvaziteismini institucij veiklai utikrinti ir t. t.
Nacionalinio saugumo ir krato apsaugos srityje Vyriausyb saugo Lie-
tuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb ir garantuoja valstybs saugu-
m, viej tvark bei koordinuoja ministerij ir kit valstybs staig, gy-
vendinani ias garantijas, veikl; vadovauja vis nacionalinio saugumo
priemoni gyvendinimui bei piliei rengimui pilietiniam pasiprieinimui;
rengia ir teikia Seimui tvirtinti ilgalaiki valstybini nacionalinio saugumo
stiprinimo projektus ir vadovauja j gyvendinimui; yra atsakinga u strate-
gin nacionalinio saugumo planavim ir gyvendina speciali ekonominio
saugumo utikrinimo veiksm program; yra atsakinga u valstybins in-
formacijos valdymo ir jos apsaugos sistemos utikrinimo sukrim ir funk-
cionavim; utikrina, kad visos civilins valstybs institucijos ir Lietuvos
infrastruktros objektai bt parengti privalomiems gynybos bei civilins
saugos udaviniams vykdyti; teikia Seimui metin ataskait apie nacionali-
Bendroji dalis 305
nio saugumo sistemos pltr; atsako Seimui u ginkluotoj pajg tvarky-

m ir vadovavim joms; priima sprendimus dl kariuomens aprpinimo,
ginkluots sigijimo ir krato apsaugos materialins bazs pltros; tvirtina
valstybs, kariuomens mobilizacin ir gynybos planus bei atsako u valsty-
bs mobilizacinio plano gyvendinim; tvirtina ministerij, Vyriausybs
staig, savivaldybi bei apskrii virinink sudarytus mobilizacinius pla-
nus ir skiria joms valstybines mobilizacines uduotis; nustato materialini ir
finansini itekli mobilizacinio rezervo kiek, kaupimo, atnaujinimo, ap-
skaitos ir panaudojimo tvark bei subjektus, kurie tai atlieka; mobilizacijai
ir mobilizaciniam rezervo rengimui organizuoti bei kontroliuoti steigia
nuolatin institucij arba paveda darb atlikti kuriai nors ministerijai ir
t. t.
Usienio politikos ir tarptautini santyki srityje Vyriausyb kartu su
Respublikos Prezidentu vykdo usienio politik; umezga diplomatinius
santykius ir palaiko ryius su usienio valstybinmis bei tarptautinmis or-
ganizacijomis; atsivelgdama Seimo Usienio reikal komiteto rekomen-
dacijas teikia Respublikos Prezidentui silymus dl Lietuvos Respublikos
diplomatini atstov usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij
skyrimo bei ataukimo; gyvendina valstybin reguliavim ir valstybin
kontrol tarptautinio ekonominio, finansinio ir investicinio bendradarbia-
vimo srityje; rengia ir gyvendina priemones moksliniam techniniam ir kul-
triniam bendradarbiavimui su usienio valstybmis ir tarptautinmis or-
ganizacijomis pltoti ir kt.
Vykdydama savo galiojimus Vyriausyb priima atitinkamus teiss ak-
tus. Remdamasi Konstitucija, statymais ir Respublikos Prezidento dekre-
tais Vyriausyb leidia nutarimus ir utikrina j vykdym.
Vyriausybs nutarimus galima suskirstyti dvi grupes: norminio (ku-
riuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss
normos) ir nenorminio (kuriuose nra nustatomos, keiiamos ar pripas-
tamos netekusiomis galios teiss normos) pobdio. Priimtus nutarimus
pasirao Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras.
Nutarim, kuris apima kelias valdymo sritis, pasirao Ministras Pirmininkas
ir ministras, vadovaujantis nutarim pateikusiai ministerijai ar vizavs pro-
jekt. Vyriausybs nutarimus, kuriais keiiami ar pildomi anksiau priimti
nutarimai, pasirao Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras,
kuris buvo pasiras ankstesnj nutarim, nepriklausomai nuo to, kas pa-
teik Vyriausybei svarstyti naujj nutarimo projekt. Nutarimai pasiraomi
per 3 darbo dienas nuo j primimo, jeigu Vyriausyb nenustato kitaip.
Vyriausybs nutarimai, iskyrus tuos, kuriuose yra valstybs ar tarny-
bin paslapt sudarani ini, ne vliau kaip per dvi darbo dienas nuo j
pasiraymo isiuniami Seimui, Respublikos Prezidentui, Konstituciniam

Teismui, Valstybs kontrolieriui, ministerijoms, Vyriausybs staigoms ir
kitiems adresatams. Ministerijos, Vyriausybs staigos, apskrii virininkai
turi operatyviai informuoti pavaldias staigas ir organizacijas, taip pat j
reguliavimo sriiai priskirtas valstybs mones apie priimtus Vyriausybs
nutarimus su j veikla susijusiais klausimais.
Vyriausybs nutarimai skelbiami Valstybs iniose. Juos oficialiai
skelbti Valstybs iniose pateikia Vyriausybs kancleris, o jo nesant ar jo
pavedimu Vyriausybs kanclerio pavaduotojas. Skelbtini Vyriausybs nu-
tarimai turi bti pateikti Valstybs ini redakcijai ne vliau kaip per tris
darbo dienas nuo j pasiraymo. Per tris dienas nuo j oficialaus paskelbi-
mo Valstybs iniose jie turi bti paskelbti ir interneto tinkle. Vyriausy-
bs nutarim ir Ministro Pirmininko potvarki pateikimo oficialiai skelbti
Valstybs iniose ir skelbimo internete tvark nustato Vyriausybs 1999
m. rugpjio 23 d. nutarimas Nr. 918 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausy-
bs nutarim, Ministro Pirmininko potvarki, ministr, Vyriausybs stai-
g, kit valstybs valdymo institucij vadov ir kolegiali institucij teiss
akt pateikimo oficialiai skelbti Valstybs iniose ir skelbimo interneto
tinklalapiuose tvarkos403.
Vyriausybs nutarimai, kuriuose yra valstybs ar tarnybos paslapt su-
daranios informacijos, Valstybs iniose neskelbiami. Jie sigalioja j
pasiraymo dien, jeigu paiuose nutarimuose nenurodyta vlesn j siga-
liojimo data. Pagal atitinkam Vyriausybs kanceliarijos padalini vadov
ar j pavedimu patarj sudarytus adresat sraus slaptinti nutarimai
siuniami ministerijoms, Vyriausybs staigoms ir kitoms institucijoms, su
kuri kompetencija susijs priimtasis nutarimas.
Norminio ir nenorminio pobdio Vyriausybs nutarimams nustatyta
vienoda sigaliojimo tvarka. Pagal statym ir kit teiss akt skelbimo ir
sigaliojimo statymo 9 straipsnio 1 dal Vyriausybs nutarimai sigalioja ki-
t dien po to, kai jie, Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro pasiray-
ti, paskelbiami Valstybs iniose, jeigu paiuose nutarimuose nenustatyta
vlesn j sigaliojimo data404.
statym nustatytais atvejais Vyriausyb leidia bendrus su kitomis
vykdomosios valdios institucijomis nutarimus. Jiems paprastai suteikiamas
dvigubas numeris.
Ministras Pirmininkas jo kompetencijai priskirtais organizaciniais,
asmeniniais ir kitais klausimais leidia potvarkius arba priima operatyvius
403
404
Lietuvos aidas. 1993. Nr. 67; Valstybs inios. 1993. Nr. 12296; 2002. Nr. 1245626.
Bendroji dalis 307
sprendimus pavedimus, forminamus rezoliucijomis. Jo potvarkiai for-

minami j pasiraymo dien ir ne vliau kaip kit darbo dien isiuniami
juos vykdyti nurodytiems adresatams. Ministro Pirmininko potvarkiai siga-
lioja j pasiraymo dien, atsivelgiant tai, ar jie bus paskelbti Valstybs
iniose, jeigu paiuose potvarkiuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo
data.
Vyriausyb turi teis priimti ir neteisinio pobdio aktus. Jos nuomo-
n arba pavedimas ministerijai, Vyriausybs staigai, apskrities virininkui
gali bti forminami protokolo raais. Protokoluose forminti sprendimai
prireikus siuniami atitinkamiems adresatams kaip protokolo iraai.
Nustatant Vyriausybs veiklos kryptis reikmingas vaidmuo tenka Vy-
riausybs programai. Pagal Vyriausybs darbo reglamento 41 punkt Vy-
riausybs programa apibriama kaip teisinis dokumentas, atitinkamai
Vyriausybei vis jos galiojim laik privalomas veiklos planas, kuriame i-
dstytos tam tikro laikotarpio Vyriausybs veiklos gairs ir kuriam yra pri-
tars Seimas405. Kitaip tariant, tai Vyriausybs veiklos pagrindins strate-
gins kryptys bei tikslai. Vyriausybs programos rengimui vadovauja Mi-
nistras Pirmininkas. Kitos vykdomosios valdios institucijos (ministerijos,
Vyriausybs staigos, apskrii virininkai, taip pat Vyriausybs kanceliari-
ja) paskirtiems ministrams j praymu teikia mediag, kurios reikia Vy-
riausybs programai parengti, ir atitinkamai prisideda prie jos rengimo. I
tikrj Vyriausybs programa yra atskiros politins partijos arba politini
partij koalicijos, sudaranios Vyriausyb, nuostat rinkinys. Po to, kai
Seimo posdyje dalyvaujani bals dauguma patvirtinama Vyriausybs
programa, naujai sudaryta Vyriausyb pradeda savo veikl. Taigi Vyriausy-
bs programa reikalinga Vyriausybs veiklai pradti, o jos programos turi-
nys parodo bsimas Vyriausybs veiklos strategines kryptis, tikslus ir prie-
mones tikslams pasiekti.
Seimui pritarus Vyriausybs programai per tris mnesius Vyriausyb
parengia ir patvirtina konkreias priemones iai programai vykdyti. Tai at-
skiras mechanizmas, kur sudaro precizikos programos gyvendinimo
priemons numatant detalius veiksmus, atsakingus vykdytojus ir atlikimo
terminus. Jos kartu nustato ir tam tikr vykdomosios valdios institucij,
logikai atitinkani tam tikr Vyriausybs programos dal, veiklos kryptis.
Vyriausybs programos gyvendinimo priemoni rengimui vadovauja Mi-
nistras Pirmininkas arba Vyriausybs kancleris Ministro Pirmininko pave-
dimu.
405
Be Vyriausybs programos, jos veiklos organizavimui gana daug d-

mesio skiria ir Vyriausybs statymas. Jo 24 straipsnyje reglamentuoti Mi-
nistro Pirmininko galiojimai. Jis atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos
veiklai, sprendia Vyriausybs veiklos organizavimo klausimus; kvieia Vy-
riausybs posdius ir jiems pirmininkauja, pasirao posdio darbotvark;
Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria ir atleidia i pareig
Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnauto-
jus, Vyriausybs kancler, Vyriausybs staig vadovus, skiria jiems tarnybi-
nes nuobaudas ir juos skatina; sudaro Vyriausyb ir teikia jos sudt tvirtin-
ti Respublikos Prezidentui; teikia silymus Prezidentui dl ministr skyri-
mo ir atleidimo; sudaro Vyriausybs delegacijas oficialiems vizitams kitas
alis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijo-
se; suteikia galiojimus dertis ir pasirayti Lietuvos Respublikos tarptauti-
nes sutartis; suteikia galiojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame
Teisme ir kituose teismuose; vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmi-
ninkui paveda Konstitucija ir kiti statymai.
Ministras Pirmininkas su savo kolegomis kitais ministrais gali pradti
vykdyti savo pareigas tik tada, kai Vyriausybs veiklos programai pritaria
Seimas. Tai asmuo, kuriam pavalds, atskaitingi ir atsakingi ministrai. Jis
formuoja Vyriausybs vykdom valstybs valdymo politik ir yra u j tie-
siogiai atskaitingas ir atsakingas Seimui. Nepaisant egzistuojanio Vyriau-
sybs kolegialumo, Ministro Pirmininko padtis, palyginti su kitais Vyriau-
sybs nariais, iskirtin tuo, kad jo atsistatydinimas kartu reikia ir visos
Vyriausybs veiklos pabaig.
Pagrindin Vyriausybs veiklos organizacin forma yra posdiai,
vykstantys Vyriausybs rmuose kart per savait, paprastai treiadieniais,
Ministro Pirmininko paskirtu laiku. Posdis laikomas teistu, jeigu jame
dalyvauja daugiau kaip pus Vyriausybs nari. Juose Vyriausyb spren-
dia svarbiausius valstybs valdymo klausimus, vis Vyriausybs nari bals
dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybs nariai, negalintys dalyvauti
posdyje, privalo apie tai informuoti Ministr Pirminink ir gauti jo suti-
kim. Jie gali ratu pateikti svarstomais klausimais savo nuomon, kuri turi
bti paskelbta posdyje.
Vyriausybs posdiuose, be Vyriausybs nari, dalyvauja Ministro
Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai ir Vy-
riausybs kanceliarijos valstybs tarnautojai, taip pat Vyriausybs staig ir
kit valstybs institucij vadovai, apskrii virininkai bei Vyriausybs at-
stovai. Asociacij, profesini sjung, visuomenini, politini ar kitoki
nevalstybini organizacij atstov dalyvavimo Vyriausybs posdiuose
klausimus sprendia Ministras Pirmininkas. Pavyzdiui, Vyriausybs pos-
Bendroji dalis 309
diuose kaip nevyriausybin organizacija nuolat dalyvauja Lietuvos savi-

valdybi asociacija, kuriai atstovauja savivaldybi merai ir jos administraci-
ja. Kai svarstomi su valstybs paslaptimis susij projektai, Vyriausyb juos
nagrinja neformaliai vadinamuosiuose udaruose posdiuose. Juose gali
dalyvauti tik asmenys, turintys leidim dirbti darb, susijus su valstybs pa-
slaptimis, taip pat ir tie asmenys, kuriems statymas, reglamentuojantis
valstybs paslaptis ir j apsaug, suteikia teis susipainti su valstybs pa-
slaptimis pagal j pareigas. Mediaga posdiams pateikiama ir priimti
sprendimai forminami vadovaujantis darbo su valstybs paslaptimis nusta-
tyta tvarka.
Vyriausybs posdi organizavimo tvark nustato Vyriausybs darbo
reglamentas, patvirtintas Vyriausybs 1994 m. rugpjio 11 d. nutarimu Nr.
728 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamento patvirtini-
mo, kurio nauja redakcija idstyta Vyriausybs 2003 m. kovo 13 d. nuta-
rimu Nr. 313 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. rugpjio 11
d. nutarimo Nr. 728 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo regla-
mento patvirtinimo pakeitimo406. Darbo reglamente isamiai reglamen-
tuota Vyriausybs posdio darbotvarks sudarymo, teikiam teiss akt
projekt bei priimam sprendim vertinimo tvarkos ir kiti klausimai.
Vyriausybs spaudos tarnyba po kiekvieno Vyriausybs posdio turi
parengti ir paskelbti oficial praneim iniasklaidos priemonms apie po-
sdyje priimtus sprendimus ir j esm. Be to, Vyriausybei teikiam svar-
besni ir kit aktualiausi teiss akt projektai skelbiami internete. ia
taip pat skelbiami Vyriausybs nutarimai, Ministro Pirmininko potvarkiai,
ministr, Vyriausybs staig vadov sakymai ir kiti sakymais patvirtinti
norminio pobdio teiss aktai.
Paskutiniaisiais XX amiaus metais Vyriausybs, taip pat ministerij
ir Vyriausybs staig veikla pradta organizuoti taikant nauj valstybs
vadybos form strategin planavim. Nuo 2000 m. spalio vykdomosios
valdios institucij veikla organizuojama remiantis strateginiais veiklos
planais. Taip siekiama pagerinti valdymo efektyvum bei padidinti mint
institucij veiklos produktyvum. Ministerij ir Vyriausybs staig strate-
giniai veiklos planai rengiami vadovaujantis Vyriausybs programa, kuriai
Seimas pritaria, derinami su Valstybs ilgalaiks raidos strategija.
Reikia pabrti, kad strateginis planavimas i dalies vykdomas tik mi-
nisterijose ir Vyriausybs staigose. Pastarosios institucijos gyvendina tik
trumpalaik ir vidutin (3 met trukms) strategin planavim. ie planai
apima pagrindini institucijos veiklos tiksl, program, udavini, priemo-
406
ni jiems gyvendinti bei rezultat vertinimo kriterij nustatym. Nors tai

gana konkrets planai, taiau prireikus jie gali bti tikslinami (pvz., atsi-
velgiant Vyriausybs programos pakeitimus). Trumpalaikiai arba opera-
tyviniai planai yra glaudiai susij su biudetu, nes yra tiksliai apibrti tra-
diciniu vieneri biudetini met terminu ir privalo bti pagrsti faktinmis
numatomomis jiems gyvendinti finansinmis lomis.
Svarbus vaidmuo utikrinant Vyriausybs veikl ir jos priimt spren-
dim gyvendinim bei kontrol tenka Ministro Pirmininko politinio (as-
meninio) pasitikjimo valstybs tarnautojams ir Vyriausybs kanceliarijai.
Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu ski-
riami valstybs tarnautojai, atsakingi Ministrui Pirmininkui ir tiesiogiai pa-
valds Ministro Pirmininko vyriausiajam patarjui. Pastarasis koordinuoja
j veikl. Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo nustatyta tvar-
ka Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tar-
nautojus skiria pareigas ir atleidia i j bei j funkcijas tvirtina Ministras
Pirmininkas. Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo vals-
tybs tarnautoj paskirtis padti Ministrui Pirmininkui, kaip Vyriausybs
vadovui, suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti ir gyvendinti
sprendimus. Jie neskaidomi struktrinius vienetus, nes Ministro Pirmi-
ninko politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus sudaro Mi-
nistro Pirmininko patarjai atskirais klausimais ir atstovas spaudai, kuri
skaiius po kiekvieno Vyriausybs pasikeitimo Ministro Pirmininko po-
tvarkiu nustatomas i naujo. Vadinasi, Ministro Pirmininko politinio (as-
meninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj skaii savo iniciatyva nustato
Ministras Pirmininkas.
Vyriausyb ir Ministr Pirminink aptarnauja Vyriausybs kanceliari-
ja. Tai Vyriausybs steigta biudetin staiga, kuri sudaro slygas Vyriau-
sybei ir Ministrui Pirmininkui vykdyti savo funkcijas. Jos organizacin
struktra sudtingesn ir ji skirstoma struktrinius padalinius. Pagal Vy-
riausybs 2001 m. rugpjio 27 d. nutarim Nr. 1044 Dl Lietuvos Res-
publikos Vyriausybs kanceliarijos struktros patvirtinimo407 Vyriausybs
kanceliarij sudaro departamentai ir jiems priklausantys skyriai, tarnybos
(Informacijos ir komunikacijos departamentas: Vyriausybs spaudos tar-
nyba, Visuomens informavimo ir Europos Sjungos informacijos skyrius,
Komunikacijos koordinavimo skyrius; Teiss ir teistvarkos departamen-
tas; Bendrj reikal departamentas: Vyriausybs dokument redakcija,
Kontrols ir korespondencijos skyrius, Vertim skyrius, kio skyrius, Eu-
ropos Sjungos dokument skirstymo skyrius ir biblioteka; Ekonomins
407
Bendroji dalis 311
analizs departamentas; Europos Sjungos politikos analizs ir pozicij

koordinavimo departamentas: Europos Sjungos politikos analizs skyrius,
Institucij ryi koordinavimo skyrius; Europos Sjungos teiss gyvendi-
nimo koordinavimo ir prieiros departamentas: Europos Sjungos teiss
derinimo prieiros ir notifikavimo skyrius, Bendrijos teisyno gyvendinimo
koordinavimo skyrius), departamentams nepriklausantys skyriai (Aplinkos,
Biudeto ir finans, Darbo ir socialini reikal, Ekonomikos, Informacins
visuomens, Kaimo pltros, vietimo, mokslo ir kultros, Nacionalinio sau-
gumo, Strateginio planavimo, Usienio politikos, Valstybs turto valdymo
ir disponavimo, Vieojo administravimo ir savivaldybi Informacins te-
chnologijos, Personalo, Finans bei Vidaus audito skyriai) ir priimamasis.
Tiek departamentus, tiek ir savarankikus skyrius, be vadov, sudaro
patarjai ir vyriausieji specialistai. Departamentams nepriklausaniuose
skyriuose valstybs tarnautoj skaiius svyruoja nuo 2 (skyriaus vedjas ir
patarjas arba vyriausiasis specialistas) iki 9. Teiss ir teistvarkos depar-
tamentas, taip pat Ekonomins analizs departamentas struktrinius vie-
netus (skyrius) neskaidomi. Vienam vadovui preliminariai tenka apie 4 pa-
valdinius (vykdytojus). Dl palyginti per siauro valdomumo masto vadovai
nra tinkamai panaudojami. Ypa siauru valdomumo mastu pasiymi sava-
rankiki skyriai, kur vienam vadovui tenka vienas (Vidaus audito skyrius,
Informacins visuomens skyrius) arba du vykdytojai (valstybs tarnauto-
jai) (Strateginio planavimo skyrius, Valstybs turto valdymo ir disponavimo
juo skyrius, Vieojo administravimo ir savivaldybi skyrius, Personalo sky-
rius)).
Vyriausybs kanceliarijai vadovauja Vyriausybs kancleris408, kur
408
Vyriausybs kancleris: sprendia Vyriausybs kanceliarijos kompetencijai priskirtus
klausimus, atsako u vis Vyriausybs kanceliarijos darb; organizuoja valstybs institucij ir
staig, savivaldybi taryb Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui pateikt teiss akt projekt
ir program analiz; prireikus Vyriausybs darbo reglamento nustatyta tvarka organizuoja
Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui teikiam teiss akt projekt ir program, kuri reng-
jams nepavyksta suderinti su suinteresuotomis institucijomis, derinim; dalyvauja koordinuo-
jant Vyriausybs programos gyvendinimo priemoni ir strategini veiklos plan vykdym; or-
ganizuoja Vyriausybs posdius, ministr pasitarimus, dalyvauja juose ir utikrina, kad bt
raomi protokolai, ileidiami ir statym nustatyta tvarka Valstybs iniose skelbiami Vy-
riausybs nutarimai ir Ministro Pirmininko potvarkiai; Vyriausybs darbo reglamento nustaty-
ta tvarka organizuoja ministerij valstybs sekretori pasitarimus; statym nustatyta tvarka
skiria pareigas ir atleidia i j Vyriausybs kanceliarijos valstybs tarnautojus ir darbuoto-
jus, dirbanius pagal darbo sutart, skatina juos ir skiria jiems nuobaudas; saugo Vyriausybs
antspaud ir atsako u antspaudo naudojim; nustato veiklos sritis Vyriausybs kanceliarijos
struktriniams padaliniams; tvirtina valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo
sutart, pareigybi apraymus; nustato piliei ir kit asmen praym, skund nagrinjimo,
asmen primimo, aptarnavimo Vyriausybs kanceliarijoje tvark; tvirtina Vyriausybs kance-
pareigas skiria ir i j atleidia Ministras Pirmininkas. Tai aukiausias Vy-

riausybs kanceliarijos karjeros valstybs tarnautojas, turintis pavaduoto-
jus, kuriuos Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka (konkurso bdu)
priima pareigas ir atleidia i j Vyriausybs kancleris. Jis taip pat skiria
pareigas ir i j atleidia Vyriausybs kanceliarijos struktrini padalini
vadovus (departament direktorius ir skyri vedjus) bei kitus valstybs
tarnautojus ir darbuotojus, dirbanius pagal darbo sutartis. Vyriausybs
kancleris yra atsakingas ir pavaldus Ministrui Pirmininkui. Vyriausybs
kanceliarijos karjeros valstybs tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal
darbo sutartis, yra tiesiogiai pavalds Vyriausybs kancleriui. Vyriausybs
kanceliarijos darbas organizuojamas remiantis Vyriausybs kanclerio pat-
virtintu darbo reglamentu. Vyriausybs kanceliarijos organizacin strukt-
r ir nuostatus tvirtina Vyriausyb Vyriausybs kanclerio teikimu.
Pagal Konstitucij Vyriausyb turi statym leidybos iniciatyvos teis,
todl viena i pagrindini Vyriausybs veiklos krypi yra nauj statym
bei jau galiojani statym pakeitim ir papildym projekt rengimas ir
teikimas svarstyti ir tvirtinti Seimui. i jos veiklos sritis ypa reikminga,
nes btent taip Vyriausyb gali gyvendinti savo program. Vykdydama i
veikl Vyriausyb teikia Seimui statym, o prireikus ir kit Seimo teiss
akt projektus. statym ir kit Seimo teiss akt projektus Vyriausyb tei-
kia Seimui savo nutarimais. Projektus paprastai rengia ir teikia Vyriausybei
ministerijos bei Vyriausybs staigos, vadovaudamosi Vyriausybs veiklos
programa ir jos gyvendinimo priemoni planu. Vadinasi, Vyriausybei su-
teikta teis rengti ir teikti Seimui tvirtinti statym projektus ne k maiau
svarbi siekiant vykdyti Vyriausybs program, nes ji inicijuoja ir rengia to-
kius statym projektus, kurie sudaryt galimyb j gyvendinti.
Be statym ir kit Seimo teiss akt projekt, Vyriausyb Seimo
Pirmininko ar Seimo valdybos praymu teikia Seimui ivadas dl Seimo
svarstomo projekto. Gavs tok praym Ministras Pirmininkas gali per-
duoti statymo projekt ministerijoms arba Vyriausybs staigoms, kad jos
pareikt savo nuomon. Vyriausybs ivad projektas svarstomas Vyriau-
sybs posdyje. Priimtas sprendimas forminamas protokolu ir pateikiamas
Seimui per dvi savaites nuo praymo pateikti ivadas gavimo dienos.
Ministras Pirmininkas arba ministrai turi atsiskaityti Seime atitinka-
mai u Vyriausybs arba savo veikl, taip pat per Vyriausybs valand at-
liarijos valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutart, atostog grafik; nu-
stato jimo Vyriausybs pastat ir vaiavimo teritorij tvark; leidia jo kompetencijai pri-
skirtais klausimais sakymus; vykdo kitas Vyriausybs ir Ministro Pirmininko jam pavestas
funkcijas.
Bendroji dalis 313
sakyti Seimo nari klausimus. Raytiniai klausimai ir paklausimai regist-

ruojami Vyriausybs kanceliarijoje ir perduodami atitinkamam Vyriausy-
bs nariui.
Ypatingi yra Vyriausybs ir savivaldybi santykiai. Kadangi savivaldy-
bs nepavaldios jokioms valstybs institucijoms, Vyriausybs skiriami at-
stovai priiri, ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo
Vyriausybs nutarimus ir sprendimus. Vyriausyb taip pat teikia savivaldy-
bms rekomendacijas socialins apsaugos, sveikatos, vietimo ir kultros
pltojimo bei kitais klausimais.
Atsivelgiant tai, kas idstyta, galima skirti iuos Vyriausyb apib-
dinanius poymius bei suformuluoti jos apibrim:
1) Vyriausybs formavimo tvark ir galiojimus nustato Konstitucija,
Vyriausybs statymas ir specials statymai;
2) Vyriausyb gyvendina vykdomj valdi ir vadovauja ios val-
dios ries institucijoms;
3) Tai bendros kompetencijos institucija;
4) Vyriausyb kolegiali institucija;
5) Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr savo veikl.
Vyriausyb409 Respublikos Prezidento ir Seimo sudaroma aukiau-
sioji, kolegiali vykdomosios valdios institucija, kuri organizuoja valstybs
vadovo priimt dekret bei Seimo statym gyvendinim ir valstybs val-
dios institucij sistemoje uima hierarchin lygmen po Respublikos Pre-
zidento ir Seimo.
409
Kiekvienas bandymas atsakyti klausim, kas yra vyriausyb, vis pirma susijs su klau-
simu, kaip ji atsirado. Tai labai sunkiai isprendiama problema. Ankstyvuosiuose raytiniuose
altiniuose, kuriems apie 5500 met, raoma apie Urartu miesto valstybs Tigro ir Eufrato
(dabartinio Irako teritorijoje) valdovus dvasininkus. I i altini aiku, kad Vyriausyb ir
valdininkija egzistuoja jau labai seniai. Visuomenei reikia socialins organizacijos, o socialinei
organizacijai reikalinga vyriausyb, nors ir elementari.
Kiekviena socialin grup, nors ir maa, turi savo valdymo struktr. Didesns politins
struktros, pavyzdiui, tauta valstyb, turi vis j sistem. Tai yra organizuotos bendruome-
ns, kurios uima didel teritorij ir utikrina joje valdi, saugum, teistvark bei teistum.
Terminas valstyb nebtinai taikytinas dideliam politiniam vienetui. Danai jis vartojamas
ir valdymo prasme, todl ne visada juos galima atskirti. Pavyzdiui, XVII amiuje Pranczijos
karalius Liudvikas XIV sakydavo Valstyb tai a ir jis buvo visikai teisus, nes jis atstojo
vyriausyb.
Kiekvienu atveju vyriausyb galima apibrti kaip valstybs institucij, kuri gyvendina
vykdomj valdi ir utikrina saugum pagal statymus bei paproius. Tai leidia taikiai pa-
skirstyti visuomens iteklius. Taiau, be abejo, vyriausyb veikia ne viena, nes ji bt nepajgi
gyvendinti jai keliamus tikslus ir udavinius, todl ji formuoja sau pavaldias institucijas, ku-
ri visuma sudaro vykdomosios valdios institucij sistem.
1.5. Lietuvos Respublikos ministerijos

Pagrindin vykdomosios valdios institucij sistemos lygmen sudaro
centrins vykdomosios valdios institucijos. Joms priskiriamos Lietuvos
Respublikos ministerijos (toliau ministerijos), kurios atlieka itin svarb
vaidmen valstybs ir visuomens gyvenime. Jos vykdo valdymo funkcijas, t.
y. gyvendina vykdomj, tvarkomj ir organizacin veikl, nukreipt
statym bei kit teiss akt vykdym. Daugumoje pasaulio valstybi minis-
terijos yra seniai nusistovjusios, tradicins institucijos vykdomosios val-
dios institucij sistemoje, kuri, kaip rao A. Juneviius, skaiius ir pava-
dinimai vairiose alyse skirtingi410.
Usienio alyse svarbiausios valdymo institucijos vadinamos vairiai.
Daniausiai jos vadinamos ministerijomis, taiau esama ir kitoki pavadi-
nim. Pavyzdiui, Jungtinse Valstijose pagrindins valstybs valdymo ins-
titucijos vadinamos departamentais, o j vadovai sekretoriais. vedi-
joje ir Norvegijoje centrins valdymo institucijos vadinamos departamen-
tais, o ministerijomis oficialiai vadinamos tik inybos, usiimanios usienio
reikalais. Daugelyje Lotyn Amerikos valstybi (Panama, Peru ir kt.) jos
vardijamos kaip sekretoriatai, o terminas vieoji ministerija tose alyse
vartojamas kalbant apie prokuratr. Didiosios Britanijos teiss aktuose
vartojama tik svoka ministras, o terminas ministerija juose nevarto-
jamas411. Ministerij konstitucinis teisinis statusas ir faktinis vaidmuo vals-
tybs valdyme vairiais laikais ir vairiose alyse i esms skiriasi.
Vakar Europos valstybse ministerijos pradtos steigti dar XVI am-
iuje, o Lietuvoje tik XX amiaus pradioje. Nors 1918 m. vasario 18 d.
aktu buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas, alyje eimininkavusi okupa-
cin kariuomen dirbtinai stabd vis valstybini institucij krimsi.
Steigti ministerijas paskatino 1918 m. lapkriio 2 d. priimti Lietuvos Vals-
tybs Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dsniai (pirmoji Lietuvos Kons-
titucija). iame teiss akte svoka ministerijos tiesiogiai nevartojama, o
kalbama tik apie Ministr Kabinet ir ministerius, i kuri galima
sprsti apie ketinimus kurti anksiau mintas institucijas. 1918 m. lapkriio
4 d. Lietuvos Valstybs Tarybos 10-ojo posdio protokole Nr. 104 tvirtin-
ta, kad Valstybs Taryba nutar steigti devynias ministerijas:
1) Usienio reikal,
2) vietimo,
410
Juneviius A. Vykdomosios valdios institucijos / iuolaikin valstyb. Kaunas, 1999.
411
: / . .
., . . , 2003.
Bendroji dalis 315
3) Teisingumo,
4) Finans, Prekybos ir pramons,
5) ems kio ir valstybs turt,
6) Krato apsaugos,
7) Susisiekimo,
8) Viej darb ir maitinimo,
9) Vidaus reikal412.
T pai dien Valstybs Tarybos Prezidiumas galiojo prof. Augusti-
n Voldemar suformuoti pirmj atkurtos valstybs Ministr Kabinet,
kurio narius patvirtino 1918 m. lapkriio 11 d.
Jeigu palygintume bendr ministerij skaii prezidentinse ir parla-
mentinse respublikose, tai pamatytume, kad prezidentinse respublikose
ministerij yra maai. Tai paaikinama didesne valdymo centralizacija
(prezidentas vykdomosios valdios vadovas) ir galimybe sudaryti vyriau-
syb neskiriant ministr post atitinkam parlamentini frakcij atsto-
vams. Prieingas vaizdas parlamentinse valstybse, kur ministerij skaiius
svyruoja nuo 20 iki 40. Nereikalingos ministerijos daniausiai steigiamos
formuojant koalicines vyriausybes413.
Pastaraisiais metais ministerij vaidmuo vykdomosios valdios insti-
tucij sistemoje sumajo. Ankstesn j monopolin padtis griaunama
steigiant specialias institucijas prie valstybs vadovo prezidentinse respub-
likose arba prie vyriausybs parlamentinse respublikose, kurios nepaval-
dios ministerijoms ir nra j sistem dalis. Panai padtis bdinga ir Lie-
tuvai, nes nuo 1996 m. pastebima ministerij skaiiaus majimo tendenci-
ja nuo 19 iki 13. Be to, atitinkamos institucijos funkcionuoja prie Respub-
likos Prezidento (pvz., Heraldikos komisija, Konkurencijos taryba ir kt.),
prie Seimo (pvz., Genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybin lie-
tuvi kalbos komisija ir kt.) ir prie Vyriausybs (pvz., Vyriausybs staigos,
Vyriausybs komitetai, komisijos ir tarybos).
odis ministerija (lot. ministerium tarnavimas, tarnyba) gali bti
traktuojamas dvejopai. Pirma, ministerija suprantama kaip centrin vyk-
domosios valdios institucija, vadovaujanti tam tikros valdymo srities (ad-
ministracins politins, socialins kultrins ar kins) staiga. Antra, odis
ministerija siejamas su ministerijos sistema, kuri sudaro centrinis apara-
tas ir jos valdymo srityje funkcionuojanios staigos.
Ministerijos tai pagrindin centrinio vykdomosios valdios instituci-
j sistemos lygmens grandis po Vyriausybs, kuri sudaroma, kad organi-
412
Lietuvos valstybs tarybos protokolai 19171918. Vilnius, 1991.
413
, . , 1994.
zuot viej valdym (administravim) svarbiausiose vieojo gyvenimo sri-

tyse. Ministerijos vykdo statym ir kit teiss akt joms pavest srii vals-
tybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs politik, taip
pat koordinuoja bei kontroliuoja kit ios srities vykdomosios valdios ins-
titucij veikl. Palyginti su kitomis vykdomosios valdios institucijomis, mi-
nisterij ypatumas yra tas, jog j vadovai (ministrai) yra Vyriausybs nariai.
Pagal Konstitucijos 67 straipsnio 8 punkt Lietuvos Respublikos mi-
nisterijas Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Seimas414 priimdamas
statym. i konstitucin nuostata suteikia teis kiekvienai naujai Seime
daugum turiniai politinei partijai arba politini partij koalicijai ir Vy-
riausybei steigti naujas, pervadinti, reorganizuoti arba likviduoti funkcio-
nuojanias ministerijas.
Administracins teiss literatroje pateikiamos vairios ministerij
klasifikacijos. Atsivelgiant j funkcij ir galiojim ypatumus skiriamos
akinio ir tarpakinio valdymo ministerijos. akins kompetencijos ministe-
rijos gyvendina vairias valdymo funkcijas, susijusias su atitinkamos valdy-
mo srities funkcionavimu ir pltra. Jos dalyvauja formuojant valstybs poli-
tik ir utikrina jos vykdym tam tikroje valdymo srityje bei rengia ir gy-
vendina tikslines jos pltros programas.
Tarpakins415 ministerijos (pvz., Finans ministerija, kio ministeri-
ja ir kt.), be akinio valdymo, vykdo koordinavimo ir valstybinio reguliavi-
414
415
Daugumos ministerij ir kit vykdomosios valdios institucij veikla pasireikia u j
valdymo srii (ak) rib, t. y. jos vadovauja vairi profili valdymo objektams arba tie patys
objektai yra keli ministerij ar kit vykdomosios valdios institucij reguliavimo srityje. Ki-
tais odiais tariant, kai kurios ministerijos ir kitos vykdomosios valdios institucijos disponuo-
ja tarpakinio (tarpinybinio) pobdio galiojimais, gyvendina tam tikras funkcijas objekt,
nepriklausani mint institucij sistemoms, atvilgiu. ios funkcijos gali bti koordinuojan-
ios arba pareigojanios, taiau jos abi atitinka ministerij ir kit vykdomosios valdios insti-
tucij veikl, j specializacij.
Tarpakini institucij veikla nustatyta atitinkamoje srityje, kuri platesn nei akini. Pa-
vyzdiui, Aplinkos ministerija gyvendina aplinkos apsaugos, gamtos itekli naudojimo, teri-
torij planavimo, statybos ir bsto, taip pat ekologins ekspertizs funkcin reguliavim. Ko-
ordinavimo veikl vykdo ir Finans ministerija, nes pinig naudojimas vienas i svarbiausi
valstybs egzistavimo pagrind. Taigi tarpakinio valdymo subjektai yra vairios institucijos
(ministerijos, Vyriausybs staigos ir kt.), jeigu joms pagal j nuostatus pavestos vykdyti tokios
funkcijos. akins ir tarpakins koordinacijos esm ta, kad koordinuojami objektai organiza-
cikai nepavalds koordinavimo subjektams. Kartu koordinuojanios institucijos gali taikyti
tokiems objektams privalomas poveikio priemones. Tai funkcinis reguliavimas (terminas
reguliavimas, o ne valdymas iuo atveju tiksliau ireikia subjekto ir objekto santykius).
Prie tarpakini ministerij galima priskirti Aplinkos ministerij, Finans ministerij,
kio ministerij ir kt. Tarpakinius udavinius vykdo ir Vyriausybs staigos (pvz., Statistikos
departamentas teikia valstybs valdios ir valdymo institucijoms statistin informacij, koor-
Bendroji dalis 317
mo funkcijas keliose valdymo srityse, t. y. turi atitinkamus galiojimus dl

nepavaldi objekt.
Nors dauguma ministerij traktuojamos kaip akinio valdymo institu-
cijos, taiau daugumai iuolaikini ministerij bdingas akini ir tarpaki-
ni (koordinavimo) funkcij ir galiojim suderinamumas. Tiksliau sakant,
ministerij negalima laikyti vien tik akinio valdymo institucijomis, nors j
veikla i esms yra akinio pobdio. Ministerijos kartu atlieka ir joms pa-
vest valstybs valdymo srii koordinatoriaus vaidmen taip gyvendinda-
mos ir tarpakines funkcijas. Beveik vis ministerij nuostatuose tvirtinta
tarpakin (koordinavimo) veikla, susijusi su atitinkamos ministerijos val-
dymo sritimi.
Pagal valdymo sritis ministerijas galima suskirstyti tris grupes:
1) ministerijas, funkcionuojanias administracinje politinje valdy-
mo srityje (Krato apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija,
Vidaus reikal ministerija, Usienio reikal ministerija);
2) ministerijas, funkcionuojanias socialinje kultrinje valdymo sri-
tyje (Kultros ministerija, Socialins apsaugos ir darbo ministerija,
Sveikatos apsaugos ministerija, vietimo ir mokslo ministerija);
3) ministerijas, funkcionuojanias kio valdymo srityje (Aplinkos mi-
nisterija, Finans ministerija, Susisiekimo ministerija, kio minis-
terija, ems kio ministerija).
Kiekvienos alies ministerij sistema priklauso nuo vairi nacionali-
ni, istorini, politini, geografini ir kit veiksni. Ministerij skaii i
esms lemia objektyvs valstybs valdymo poreikiai, taiau kai kuriais atve-
jais lemiam vaidmen turi ir subjektyvs veiksniai, susij su politine kon-
junktra. Dl to ministerijos daniausiai steigiamos valdioje esanios poli-
dinuoja oficialij statistik tvarkani staig veikl, derina statistini tyrim ir statistins at-
skaitomybs formas ir metodikas).
Svarbus tarpakinio reguliavimo ir valdymo elementas yra valstybins kontrols ir priei-
ros funkcijas gyvendinanios vykdomosios valdios institucijos. Lietuvoje funkcionuoja dau-
gyb specializuot valstybins kontrols institucij. Beveik visos jos turi teis skirti administ-
racines nuobaudas nepavaldioms institucijoms, staigoms, monms, organizacijoms, parei-
gnams ir pilieiams.
Kontrols ar apskaitos funkcijas vykdanios tarnybos ir inspekcijos daniausiai sudaromos
ir veikia atitinkam ministerij reguliavimo srityse. Taiau j galiojimai danai virija tam tik-
ros ministerijos kompetencijos ribas: jos gyvendina kit, nepavaldi organizacij funkcin
kontrol ir prieir pagal savo ministerijos kompetencij (pvz., Darbo inspekcijos veikla pa-
gal kompetencij apima Lietuvos Respublikos mones, staigas ir organizacijas, akcines ben-
droves, kines bendrijas ir ems kio bendroves neatsivelgiant j pavaldumo ir nuosavybs
formas; Energetikos valstybin inspekcija fizini ir juridini asmen valstybin prieir ir
kontrol vykdo visoje alies teritorijoje neatsivelgdama j inybin pavaldum, nuosavybs
formas, energetikos rengini gali ir t. t.).
tins partijos iniciatyva, btinybe suteikti ministr postus koalicijos partne-

riams siekiant gyvendinti prierinkiminius paadus ir pan.
Pagal Vyriausybs statymo 29 straipsnio 1 dal Lietuvos Respublikos
ministerij sistem sudaro 13 ministerij: Aplinkos ministerija, Finans
ministerija, Krato apsaugos ministerija, Kultros ministerija, Socialins
apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos
ministerija, vietimo ir mokslo ministerija, Teisingumo ministerija, kio
ministerija, Usienio reikal ministerija, Vidaus reikal ministerija ir e-
ms kio ministerija. Dauguma i institucij jau egzistuoja ne vien de-
imt met. Tai Finans ministerija, vietimo ir mokslo ministerija, Vidaus
reikal ministerija bei Teisingumo ministerija416.
Ministerija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, statymais, tarptau-
tinmis sutartimis, Vyriausybs nutarimais bei kitais teiss aktais. Ministe-
rij teisins padties pagrindai labai siaurai reglamentuoti 1994 m. gegus
12 d. priimtame Vyriausybs statyme, o j udavinius, funkcijas, teises ir
pareigas detalizuoja konkreios ministerijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vy-
riausyb. J nuostatuose pirmiausia nurodoma sritis (aka), kurios valdym
ir koordinavim vykdo konkreti ministerija. Pavyzdiui, Vyriausybs 2001
m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 291 patvirtint Lietuvos Respublikos vidaus
reikal ministerijos nuostat 1 punkte nustatyta, kad Vidaus reikal mi-
nisterija vykdo statym ir kit teiss akt jai pavestas vidaus reikal srities
valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs politik417.
Taigi ministerijos nuostatai tai jungtinis norminis aktas, nustatyta tvarka
Vyriausybs patvirtintas, reglamentuojantis jos tikslus, udavinius, funkci-
jas, teises, darbo organizavim bei veiklos kontrol.
Be nuostat, ministerijos darbo tvark reglamentuoja ir ministerijos
darbo reglamentas. J paprastai savo sakymu tvirtina ministras. Tai taip
pat norminis teiss aktas, apimantis svarbiausias administracines proced-
ras: ministerijos struktrini padalini ir kolegijos darbo tvark, ministeri-
jos veiklos organizavim, ministerijoje gaunam rat registravim ir pa-
skyrim vykdyti, vairi dokument pasiraym, teiss akt rengim, deri-
nim, vizavim ir ministro sakym skelbim, Vyriausybs nutarim pasira-
ymo bei visuomens informavimo tvarkas, piliei ir kit asmen praym
nagrinjim bei interesant primim, tarnybines komandiruotes, kvalifi-
kacijos klim, atostog suteikimo tvark, reikal perdavim keiiantis mi-
nistrui, viceministrui, ministerijos valstybs sekretoriui, ministerijos sekre-
toriui, ministerijos administracijos padalini vadovams ir kitiems valstybs
416
417
Bendroji dalis 319
tarnautojams, antspaud saugojim ir naudojim, archyvo tvarkym, tarny-

bini lengvj automobili ir tarnybini mobilij telefon naudojim.
Ministerija yra vienvaldikumo principu sudaryta institucija. Jai vado-
vauja ministras, kurio statusas, palyginti su kit vykdomosios valdios insti-
tucij vadovais, yra iskirtinis. Tai politin pareigyb, kuri uimdamas as-
muo gyja trejop status: viena vertus, jis vadovauja ministerijai ir gyven-
dina jam priskirtas funkcijas kaip jam patiktos valstybs valdymo srities
vadovas, kita vertus, kartu jis yra ir Vyriausybs, kaip kolegialios instituci-
jos, narys, todl vykdo ir jos kompetencijai priskirtus galiojimus, o tai ne-
bdinga kitiems vykdomosios valdios institucij vadovams; treia, pagal
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio 2 dal ministrais gali bti
skiriami ir Seimo nariai, t. y. jie gali suderinti Seimo nario mandat ir Vy-
riausybs nario bei ministro darb.
Be mint ilyg, Konstitucija ir Vyriausybs statymas kartu nustato
jiems ir tam tikrus draudimus ministrai negali uimti joki kit renkam
ar skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privaiose stai-
gose ar monse, taip pat gauti kitok atlyginim, iskyrus jam nustatyt pa-
gal pareigas Vyriausybje bei darbo umokest u krybin veikl. Interp-
retuodamas i nuostat Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodio 24 d. nu-
tarime konstatavo, kad ministrai negali tuo pat metu vykdyti funkcij gy-
vendindami valstybs valdi (iuo atveju vykdomj) ir bti savivaldybi
taryb, per kurias gyvendinama savivaldos teis, nariais.
Pretendentams ministro pareigybei uimti galiojantys teiss aktai ne-
nustato amiaus cenzo, isilavinimo ir nekelia joki kit reikalavim, todl
skiriant ministrus profesins kvalifikacijos nra laikomos svarbiausiu krite-
rijumi. Ministrai profesionals politikai, todl finans ministru ne visada
tampa buvs finansininkas, usienio reikal diplomatas, krato apsaugos
karikis ir pan. Taiau kartais pasitaiko ir iimi, kai ministrais skiriami
asmenys, anksiau nieko bendra neturj su politika, paprastai atitinkamos
valdymo srities profesionalai (inovai) arba specialistai.
Ministrai daniausiai yra vienos politins partijos arba politini parti-
j koalicijos nariai. Taigi ministras apibriamas kaip politikai paskirtas
ministerijos vadovas418, kuris pagal Lietuvos Respublikos valstybs politi-
k, teisj ir kit valstybs pareign statym yra priskiriamas politik ka-
tegorijai, t. y. gali bti laikomas aukiausio lygio valstybs politiku.
Ministras sprendia ministerijos kompetencijai priklausanius klau-
simus ir yra tiesiogiai atsakingas u jam pavest valdymo srit bei Vyriausy-
418
Ministries at work. Published by the Royal Norvegian Ministry of Government Ad-
ministration. Trondheim, 1994.
bs programos gyvendinim ministerijos kompetencijai priskirtais klausi-

mais, taip pat vykdo kitas statym ir Vyriausybs nutarim nustatytas
funkcijas, t. y. valdios reikjas, turintis prerogatyvas ir vykdantis parei-
gas atitinkamoje valdymo srityje, yra ministras, o ministerija, kaip valstybi-
n staiga, padeda ministrui vykdyti savo funkcijas419. Kitaip sakant, mi-
nistras yra politinis veikjas, kuris gyvendindamas Vyriausybs politik at-
stovauja jai Seime bei dalyvauja kituose politiniuose renginiuose.
Ministr pareigas skiria ir i j atleidia Respublikos Prezidentas
Ministro Pirmininko teikimu. Paprastai jis skiriamas tam paiam laikui
kaip ir kiti Vyriausybs nariai. Taiau kartais atskiri ministrai gali bti at-
leisti ir pakeisti naujais kandidatais nepasibaigus Vyriausybs kadencijai
(pvz., atsistatydina, jam pareikiamas nepasitikjimas, atleidiamas arba
Respublikos Prezidento nebeskiriamas Vyriausybei grinus galiojimus).
Jeigu ministro veikla neatitinka Vyriausybs gyvendinamos politikos nuo-
stat, silym j atleisti Respublikos Prezidentui taip pat gali teikti ir Mi-
nistras Pirmininkas. Ministrui netekus pareig, ministerijos reikal perda-
vim kitam ministrui nustato Vyriausybs darbo reglamento 174176 punk-
tai420.
Vadovaudamas jam pavestai valdymo sriiai ministras yra atsakingas
Seimui (per Vyriausybs valand Seime atsiskaito u savo veikl, taip pat
atsako Seimo nari raytinius klausimus ir paklausimus), Respublikos
Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui (teikia ataskaitas,
kaip vykdoma Vyriausybs programa bei jos gyvendinimo priemons, ir
419
Administrative Justice in the European Democracies. Ed. by Galligan D. J., Richard H.
Langan I, Constance S. Nicandrou. Centre for Socio-legal Studies University of Oxford, 1998.
420
Respublikos Prezidentui primus ministro atsistatydinim arba Ministro Pirmininko
teikimu atleidus ministr ir Vyriausybei gavus Respublikos Prezidento dekret dl naujo mi-
nistro paskyrimo, buvs ministras (ar ministras, pavaduojantis kit ministr), dalyvaujant Vy-
riausybs kanceliarijos atitinkamo struktrinio padalinio vadovui, Ministro Pirmininko po-
tvarkyje nurodytu laiku turi perduoti reikalus naujajam ministrui. Suraomas reikal perda-
vimo aktas. Reikal perdavimo ir primimo akte turi bti svarbiausieji duomenys, apibdi-
nantys faktin ministerijos bkl (be kita ko, jos struktr, valstybs tarnautoj pareigybi ir
darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis, skaii, jai pavaldias ir jos reguliavimo sriiai pri-
skirtas mones, staigas bei organizacijas, gaut i Lietuvos Respublikos valstybs biudeto l-
panaudojim, buhalterins apskaitos ir atskaitomybs bkl, statym, Vyriausybs nutari-
m, tiesiogiai susijusi su ministerija, Vyriausybe, Ministro Pirmininko pavedimu).
Reikal perdavimo ir primimo akto form nustato Vyriausybs kancleris. J pasirao tiek
Vyriausybs kancleris, tiek juos perimantis asmuo, taip pat Vyriausybs kanceliarijos atitin-
kamo struktrinio padalinio vadovas. Jeigu reikalus perduodantis arba juos perimantis asmuo
nesutinka su kuriais nors reikal perdavimo ir primimo akto skyriais (punktais), jis nurodo
tai ratu, pasiraydamas akt. Reikal perdavimo primimo akt tvirtina Ministras Pirminin-
kas. is aktas suraomas dviem egzemplioriais, kuri vienas paliekamas atitinkamoje ministe-
rijoje, o kitas perduodamas Vyriausybs kanceliarijai.
Bendroji dalis 321
Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito u savo veikl). Ministras Pir-

mininkas atskaitingas tik Seimui, o ministrai atsakingi Seimui, Respublikos
Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui. Tai suponuoja mint, jog ministrui,
kaip Vyriausybs nariui, be kolektyvins politins atsakomybs, taikoma ir
individuali politin atsakomyb. Taiau paymtina, kad i ministro atsa-
komyb ne visada sukonkretinama. Pavyzdiui, Konstitucija, statymai ir ki-
ti teiss aktai nenurodo ministro atskaitomybs ir atsakomybs form Res-
publikos Prezidentui, nors praktikoje ji egzistuoja. Vadinasi, tai galima
traktuoti kaip teisinio reguliavimo trkum.
Ministro veiklos srit nustato Konstitucija, Vyriausybs statymas,
specials statymai ir atitinkamos ministerijos nuostatai, todl klausimai,
kurie priskirti jo kompetencijai ir kuriuos gyvendindamas jis galiotas pri-
imti postatyminius teiss aktus, yra plats ir vairiapusiki. Visi ministeri-
jos priimami svarbiausi sprendimai paprastai derinami su juo ir formaliai
forminami ministro vardu. Jo kompetencijai priskirtais klausimais minist-
ras sprendimus priima autonomikai be kit Vyriausybs nari pritarimo.
Ministras, remdamasis Konstitucija, statymais, Vyriausybs nutarimais ir
potvarkiais bei juos vykdydamas, leidia sakymus ir sakymais patvirtintus
kitus teiss aktus (nuostatus, taisykles, instrukcijas, vairias tvarkas bei reg-
lamentus) ir tikrina, kaip jie vykdomi; teikia Vyriausybei ministerijos meti-
nes veiklos ataskaitas, kaip vykdoma Vyriausybs programa, jos gyvendi-
nimo priemons ir ministerijos strateginiai veiklos planai, ir Ministro Pir-
mininko reikalavimu atsiskaito u savo veikl; tvirtina ministerijos admi-
nistracijos struktr ir pareigybi sra bei administracijos padalini nuo-
status; teikia Vyriausybei statym ir kit teiss akt projektus; Valstybs
tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria ir atleidia i pareig ministerijos
valstybs tarnautojus, staig prie ministerijos vadovus; nustato ministerijos
valstybs sekretoriaus, ministerijos sekretori administravimo sritis bei
vykdo kitas jam statym ir Vyriausybs nutarim suteiktas funkcijas. Sei-
mo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu ministras ar ministro galiotas
tarnautojas privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posdyje ir in-
formuoti, kaip vykdomi statymai ir kiti Seimo priimti teiss aktai, teikti
paaikinimus kitais svarstomais klausimais.
Taigi ministras, kaip matyti i jo statuso, vykdo tiek politinio, tiek
administracinio pobdio funkcijas: kaip Vyriausybs narys, jis disponuoja
politine valdia, o kaip ministerijos vadovas administracinio pobdio
galiojimais.
Nuo 2001 m. ministerij veikla organizuojama vadovaujantis Vyriau-
sybs aprobuotais vieai paskelbtais strateginiais veiklos planais, kuriuose
apibdinami pagrindiniai ministerijos tikslai, udaviniai ir bdai jiems gy-
vendinti. Strateginis planavimas vykdomas remiantis Vyriausybs 2002 m.

birelio 6 d. nutarimu Nr. 827 patvirtinta Strateginio planavimo metodika,
kuri nustato strateginio planavimo sistem, strateginio planavimo ir biu-
deto pagal programas sudarymo principus, taip pat institucijos strateginio
veiklos plano rengimo tvark bei strategini plan struktr421.
Pagal Vyriausybs statymo 29 straipsnio 10 dal ministerij strategi-
niai veiklos planai rengiami vadovaujantis Vyriausybs programa, kuriai
pritaria Seimas, ir derinami su Valstybs ilgalaiks raidos strategija, todl
kiekvien biudetini met pradioje Vyriausyb, atsivelgdama Lietuvos
pasirengimo Europos Sjungos narystei ir Vyriausybs programos bei Vals-
tybs ilgalaiks raidos strategijos prioritetus, periri ir patvirtina strategi-
nius tikslus, taip pat nustato fiskalins politikos gaires jiems gyvendinti.
Tada prasideda strateginio planavimo procesas ministerij lygmeniu. Stra-
teginiams veiklos planams rengti gali bti sudaromos ministerijos strategi-
nio planavimo grup arba strateginio planavimo funkcija pavedama vykdyti
ministerijos administracijos atitinkamam struktriniam padaliniui. Vienos
ministerijos (pvz., Finans, Sveikatos apsaugos, vietimo ir mokslo) anks-
iau mintiems planams rengti ministro sakymu sudaro strateginio plana-
vimo grup i ministerijos valstybs tarnautoj, o kitos (pvz., Krato apsau-
gos, Susisiekimo) i funkcij paveda gyvendinti vienam arba keliems mi-
nisterijos administracijos struktriniams padaliniams. Ministerij parengti
strateginiai veiklos planai teikiami tvirtinti Vyriausybei.
Pagal Vyriausybs statymo 29 straipsnio 11 dal ministerijos strategi-
niai veiklos planai rengiami vieneriems, trejiems, penkeriems ir deimiai
met. Taiau praktikoje kol kas apsiribojama tik vieneri ir trej met mi-
nisterij strategini veiklos plan rengimu. Vadinasi, iandien i nuostata
gyvendinta tik i dalies, nes nra rengiami ministerij penkeri ir deim-
ties met strateginiai veiklos planai.
Pasikeitus vyriausybms, ministerijos per tris mnesius nuo Seimo pri-
tarimo naujos Vyriausybs programai dienos turi parengti arba atnaujinti
savo strateginius veiklos planus ir pateikti juos aprobuoti Vyriausybei.
steigus nauj ministerij jos strateginis ilgalaiks veiklos planas pateikia-
mas tvirtinti Vyriausybei per tris mnesius nuo steigimo dienos.
Ministerijos veikloje ministro vienvaldikumas derinamas su kolegia-
lumu, nes svarbiausiais valdymo politikos klausimais priimti sprendimus
jam padeda jos sudaroma kolegija, kuri yra ministro patariamoji institucija.
Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministras, minis-
terijos valstybs sekretorius ir ministerijos sekretoriai. jos sudt gali bti
421
Bendroji dalis 323
traukti kiti ministerijos struktrini padalini ir kit institucij atstovai.

kolegijos posdius taip pat gali bti kvieiami ministerij, valstybs ir kit
institucij bei organizacij atstovai ir mokslininkai iems sutikus. Kolegijos
nari skaii ir personalin sudt bei darbo reglament tvirtina ministras.
Jis taip pat teikia klausimus svarstyti kolegijai.
Kolegija svarsto pagrindinius, strateginius ministerijos veiklos klausi-
mus, svarbiausi ministro sakym ir kit teiss akt projektus, iklauso
ministerijos struktrini padalini, departament, tarnyb ir inspekcij
prie ministerijos, kit jai pavaldi staig bei organizacij ir jos reguliavi-
mo sriiai priskirt valstybini moni vadov ataskaitas, svarsto, kaip pa-
renkami ir ugdomi darbuotojai, kaip tikrinamas sprendim vykdymas. Ko-
legijos sprendimai ministrui vykdyti neprivalomi, nors jie gana autoritetin-
gi. Sprendimai priimami posdyje dalyvaujani jos nari bals dauguma.
Balsams pasiskirsius po lygiai sprendiamj bals turi bei posdio proto-
kol ir kolegijos sprendimus pasirao kolegijos pirmininkas. Jie paprastai
gyvendinami ministro sakymais. Kolegijos posdiai aukiami ne reiau
kaip kart per ketvirt.
Vakar valstybse kolegijos funkcijas gyvendina artimiausi ministro
patarjai ir padjjai (vadinamasis ministro kabinetas), kuriuos jis pasiren-
ka pats. Paprastai juridikai tokia struktra kaip kolegija nesudaroma.
Daugelyje posocialistini valstybi kolegijas tvirtina vyriausybs, o j prii-
mami sprendimai forminami ministro sakymais (jeigu jis su jais sutinka).
Nesutarimo tarp kolegijos ir ministro atveju ginijam klausim nagrinja
Vyriausyb422.
Kiekviena ministerija turi savo vadovyb, ministro politinio (asmeni-
nio) pasitikjimo valstybs tarnautojus ir administracij423. Tokia vidin or-
ganizacin struktra424 bdinga visoms ministerijoms. Vadovyb sudaro
ministras, viceministras, ministerijos valstybs sekretorius ir ministerijos
sekretoriai. Ministerijos viceministr skiria ir atleidia ministras. Tai politi-
nio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu skiriamas kitas aukiausias po mi-
nistro ministerijos valstybs tarnautojas, kurio galiojimai baigiasi kartu su
422
. . . , 2001.
423
Lotyn kalbos odis administratio administracija yra odi tvarkymas, vado-
vavimas sinonimas. Tarptautini odi odynas" od administracija apibria taip: 1)
valstybs valdymo institucij sistema; 2) organizacijos, mons, staigos vadovaujantis persona-
las; 3) atsakingieji rengjai, tvarkytojai. Taigi administracija tai aparatas, institucijos, visuma
asmen, kurie vadovauja moni veiklai.
424
Organizacin struktra tai rmai, kuriuos vadovai sukuria, kad paskirstyt ir koordi-
nuot organizacijos nari darb. Plaiau r.: J. A. F. Stoner, R. E. Freeman, D. R. Gilbert.
Vadyba (Kaunas, 1999. P. 308).
ministro galiojimais. Vyriausybs statymo 31 straipsnio 2 dalyje tvirtintas

viceministro galiojim sraas nra baigtinis, nes ministras gali jam pavesti
vykdyti ir kitas funkcijas. Jis tiesiogiai atsakingas ministrui, kuris vertina vi-
ceministro kompetencij.
Viceministras nra vienintelis politinio (asmeninio) pasitikjimo pa-
grindu skiriamas ministerijos valstybs tarnautojas. Be j, ministrui gyven-
dinti jam priskirtos valstybs valdymo srities politik padeda ministro pata-
rjai, padjjai, referentai ir atstovas spaudai. Juos skiria ir i pareig atlei-
dia ministras. Minti valstybs tarnautojai priimami be konkurso ministro
pasirinkimu jo galiojim laikotarpiui. Ministro patarjai, padjjai, refe-
rentai ir atstovas spaudai utikrina ministro darbo organizavim padeda
ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus
ir juos gyvendinti bei yra jam tiesiogiai atsakingi ir pavalds. Skirtingose
ministerijose j skaiius yra nevienodas. Pavyzdiui, sveikatos apsaugos
ministras turi 2 patarjus ir atstov spaudai, kio ministras 3 patarjus ir
referent, susisiekimo ministras 3 patarjus, 2 padjjus ir referent, so-
cialins apsaugos ir darbo ministras du patarjus, 1 referent bei atstov
spaudai ir t. t. Taigi pateiktas pavyzdys leidia aikiai teigti, jog nra teisi-
kai nustatytas j skaiius ministerijose, nes i teis suteikiama ministrui.
Ministerijos administracijai vadovauja ministerijos valstybs sekreto-
rius per ministerijos sekretorius. Tai aukiausias karjeros ministerijos vals-
tybs tarnautojas, vykdantis administracines funkcijas (Vyriausybs staty-
mo 311 str. 2 d.), kur skiria ir atleidia i pareig ministras ir kuris yra
jam tiesiogiai pavaldus. Ministerijos valstybs sekretorius utikrina minis-
terijos darbo nepertraukiamum ir tstinum keiiantis ministrams.
Ministerijos sekretoriai taip pat yra karjeros valstybs tarnautojai, tie-
siogiai pavalds ministerijos valstybs sekretoriui ir atsakingi ministrui. Jie
vykdo Vyriausybs statymo nustatytas ir ministro pavestas funkcijas mi-
nistro jiems priskirtose administravimo srityse: organizuoja ir kontroliuoja
program, atitinkani ministerijos strateginius tikslus bei Vyriausybs
programos nuostatas, rengim ir gyvendinim; pagal ministerijos strategi-
nius tikslus bei Vyriausybs programos nuostatas organizuoja teiss akt
projekt rengim ir derinim; organizuoja ir kontroliuoja Ministro Pirmi-
ninko ir Vyriausybs, ministro ir ministerijos valstybs sekretoriaus pave-
dim vykdym; pagal savo kompetencij utikrina priimt teiss akt gy-
vendinim bei vykdo kitas ministr jiems pavestas funkcijas. Ministerijos
valstybs sekretorius ir ministerij sekretoriai nra atleidiami i pareig
keiiantis ministrui (atsistatydinus arba pasibaigus galiojim laikui). J at-
leidimo i pareig juridinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos vals-
tybs tarnybos statymas.
Bendroji dalis 325
Ministerij sekretori skaiiaus nustatymo ministerijose mechaniz-

mas teisikai yra nesureguliuotas, nes tokia teis neformaliai suteikta mi-
nistrui savo nuoira sprsti klausim. Atskirose ministerijose j skaiius
yra skirtingas, todl visikai neaiku, kokie kriterijai lemia ministerij sek-
retori skaii atitinkamoje ministerijoje, nes Lietuvos Respublikos teiss
aktai io klausimo nereglamentuoja.
Ministerijos funkcijos paskirstomos tarp jos administracijos struktri-
ni padalini. Kiekvienas departamentas, skyrius ar kitas struktrinis or-
ganizacinis vienetas skirtas gyvendinti atitinkam ministerijos funkcij.
Ministerijos kompetencija tarsi susideda i jos struktrini padalini kom-
petencijos. J vykdomos funkcijos taip pat gali bti pavedamos gyvendinti
ir ministerijos sistemoje veikianioms staigoms.
Ministerijos administracijos organizacin struktr sudaro departa-
mentai (juos gali sudaryti skyriai), savarankiki skyriai (neeinantys atitin-
kamo departamento sudt) ir kiti padaliniai. Be j, kai kuri ministerij
(pvz., Socialins apsaugos ir darbo, Susisiekimo, vietimo ir mokslo, Tei-
singumo, ems kio) administracij struktras sudaro sekretoriatai, sek-
toriai, valdybos, tarnybos, poskyriai ir pan. domiausia tai, jog tie patys or-
ganizaciniai vienetai atitinkamose ministerijose turi skirtingus pavadini-
mus. Pavyzdiui, daugumoje ministerij kaip administracijos struktrinis
vienetas nurodyta Vidaus audito tarnyba, kuri kitose ministerijose traktuo-
jama kaip Vidaus audito skyrius (pvz., vietimo ir mokslo ministerija). Mi-
nisterijos administracijos padaliniai savo darb organizuoja vadovaudamie-
si ministro sakymu patvirtintais administracijos padalini nuostatais.
Administraciniu ir teisiniu poiriu neaiki administracijos padalini
organizavimo tvarka. Bendro teiss akto, kuris detalizuot ministerij ad-
ministracij struktr formavimo tvark, nra. Vyriausybs statymo 30
straipsnio 2 dalyje reglamentuota bendro pobdio nuostata, jog ministe-
rijos administracij sudaro departamentai, skyriai ir kiti padaliniai. Admi-
nistracijos struktr ir pareigybi sra, nevirijant darbo umokesiui nu-
statyt l, tvirtina ministras. Vadinasi, ministerijoms suteikta teis sava-
rankikai sprsti organizacins valdymo struktros klausimus, o ministro
galiojimai ioje srityje yra diskrecinio pobdio.
Stambiausias ministerijos administracijos organizacinis struktrinis
vienetas yra departamentas. J skaiius skirtingose ministerijose vidutini-
kai svyruoja nuo 5 iki 7. Kultros ministerijos administracija neskirstoma
departamentus, nes j sudaro tik skyriai. Sveikatos apsaugos ministerijos
administracijos struktroje yra tik vienas departamentas. Tuo tarpu Teisin-
gumo ministerijoje, atvirkiai administracij i esms sudaro tik depar-
tamentai. Daugiausia departament turi Finans ministerija 11, Vidaus
reikal ministerija 9 ir Teisingumo ministerija 8. Kitose ministerijose

departament skaiius kinta nuo 57 (vietimo ir mokslo ministerijoje,
ems kio ministerijoje, kio ministerijoje, Socialins apsaugos ir darbo
ministerijoje ir t. t.).
Atlikta analiz rodo, kad kiekvienoje ministerijoje nusistovjusi sava
departament krimo tvarka. Juos paprastai sudaro skyriai ir kiti padali-
niai, kuri skaiius siekia nuo 1 iki 8. Finans (Nacionalinio fondo, Fiskali-
ns politikos, Apskaitos metodologijos ir Teiss departamentai), Susisie-
kimo (Keli ir keli transporto bei Vandens transporto departamentai),
Teisingumo ir kai kuriose kitose ministerijose departamentai neskirstomi
skyrius arba kitus struktrinius padalinius. Juose dirba nuo 7 iki 10 valsty-
bs tarnautoj, tuo tarpu kai kuri ministerij skyrius taip pat sudaro nuo 3
iki 10 darbuotoj.
Ministerij ypatumas yra tas, kad j kompetencijai priskirt funkcij
gyvendinim utikrina gausi joms pavaldi institucij grup. Ministeri-
joms suteikta teis steigti ne tik mones, viesias staigas, bet ir tarnybas,
inspekcijas ir departamentus. Pavyzdiui, Vyriausybs 1998 m. liepos 24 d.
nutarimo Nr. 926 Dl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeri-
jos nuostat patvirtinimo 6.9 punkte tvirtinta, jog Sveikatos apsaugos
ministerija, vykdydama jai pavestus udavinius, steigia, reorganizuoja ir lik-
viduoja jai pavaldias sveikatos prieiros bei farmacijos mones, staigas ar
tarnybas ir vykdo j steigjo funkcijas, steigia sveikatinimo veiklos slyg
kontrols valstybines tarnybas bei valstybines inspekcijas, vykdo j steigjo
funkcijas425.
Atitinkamos nuostatos reglamentuotos vis ministerij veikl regla-
mentuojaniuose teiss aktuose, todl atskir ministerij reguliavimo srity-
se funkcionuoja nuo keli iki keliolikos arba keliasdeimt vairi institucij
ir organizacij (moni, viej staig, departament, tarnyb, inspekcij,
agentr, centr, biur ir pan.), kurios skiriasi steigimo tvarka ir organiza-
cine teisine forma. Vienos i j steigiamos remiantis Vyriausybs statymu,
kitos specialiais statymais (pvz., Farmacijos departamentas prie Sveika-
tos apsaugos ministerijos, Nacionalins akreditacijos biuras prie Aplinkos
ministerijos ir kt.), treios Biudetini staig statym, ketvirtos Vie-
j staig statymu. iuo atveju pabrtina, kad pagal Vyriausybs statym
(22 straipsnio 8 punkt ir 30 straipsnio 1 dal) staigas prie ministerij (de-
partamentus, tarnybas ir inspekcijas) gali steigti tik Vyriausyb, pavesdama
ministerijoms vykdyti visas arba dal staig prie ministerij steigjo funkci-
j. Taiau ministerijos daniausiai tiesiogiai steigia anksiau mintas insti-
425
Bendroji dalis 327
tucijas ir vykdo j steigjo funkcijas, o tai neatitinka Vyriausybs statymo

nustatytos j steigimo tvarkos. Taigi dl ios prieasties ministerijos siste-
ma institucins sandaros poiriu yra sudtingiausia, isiakojusi ir vairio-
mis staigomis apaugusi vykdomosios valdios institucij sistemos struk-
tros sudtin dalis, gyvendinanti valdym, valstybin reguliavim, kontro-
l, apskait ir prieir ministerijos kompetencijai priskirtoje valdymo sri-
tyje.
Ministerija gyvendina valstybs politik atitinkamoje valdymo akoje
arba srityje. Jokiame teiss akte sistemikai nenustatytos valstybs valdymo
akos arba sritys bei kriterijai, kuriais remiantis valstybs valdymas skirs-
tomas tam tikras sritis. Vyriausybs statymo 29 straipsnyje nurodyti tik
ministerij pavadinimai, taiau netvirtintos valdymo akos arba sritys bei
j identifikavimo kriterijai, todl atitinkam ministerij vykdomos funkci-
jos i esms skiriasi. Kaip paymi A. akoius, ministerij teisinio statuso
neapibrtumas teiss aktais suteikia galimyb Vyriausybei skirstyti valdy-
mo sritis naudojantis diskrecija. Vyriausybs statyme ministerijos tik ivar-
dijamos, o j valstybinio valdymo srities, vadinasi, ir funkcij sistemos, nu-
statymas pavedamas Vyriausybei426. Pavyzdiui, pagal ministerij nuosta-
tuose idstytas funkcijas vykdom funkcij vairove ypa isiskiria Vidaus
reikal ministerija, kuriai priskiriamos atuonios administravimo sritys (vi-
suomens saugumo, valstybs tarnybos valdymo, vieojo administravimo,
regionins pltros, vietos savivaldos pltros, informatikos, tarptautini ry-
i ir Europos integracijos) ir 50 funkcij, Susisiekimo ministerija pen-
kios administravimo sritys (oro transporto, vandens transporto, keli
transporto, geleinkelio valdymo, pato ir ryi) ir 95 funkcijos bei kio
ministerija keturios administravimo sritys (bendrosios ekonomins (mak-
roekonomins) politikos gyvendinimo, kio sektori politikos formavimo,
usienio ekonomins politikos formavimo ir gyvendinimo) ir 72 gyvendi-
namos funkcijos. Kit ministerij funkcijos konkreias administravimo
sritis neskirstomos: Aplinkos ministerija atlieka 68, Finans ministerija
37, Krato apsaugos ministerija 19, Kultros ministerija 24, Socialins
apsaugos ir darbo ministerija 38, Sveikatos apsaugos ministerija 27,
vietimo ir mokslo ministerija 24, Teisingumo ministerija 42, Usienio
reikal ministerija 20, ems kio ministerija 47 funkcijas. Taigi tam
tikrose ministerijose svarbiausia j administracinio ir teisinio statuso sud-
tin dalis kompetencija pagal gyvendinam udavini, funkcij ir su-
teikt teisi mast i esms skiriasi.
426
akoius A. Teisinio reguliavimo pagrindai vieajame administravime // Vieasis admi-
nistravimas. Kaunas, 1999.
Kaip matyti, atskir ministerij gyvendinami udaviniai, funkcijos ir

joms suteiktos teiss labai skiriasi, todl sunku logikai paaikinti j vyk-
dom funkcij apimties santyk su atitinkamai ministerijai nustatyt etat
skaiiumi. Pavyzdiui, daugiausia funkcij priskirta vykdyti Susisiekimo
ministerijai, taiau jai nustatytas didiausias leistinas 165 etato skaiius. Fi-
nans ministerija jai priskirtoje valstybs valdymo srityje vykdo 37 funkci-
jas, taiau jai nustatytas didiausias i vis ministerij leistinas 331 etato
skaiius. Krato apsaugos ministerijai priskirta vykdyti 19 funkcij, o nusta-
tytas 275 etat skaiius. Vidaus reikal ministerija, turdama 280 etat,
vykdo 50 funkcij, Teisingumo ministerijoje 42 funkcijoms vykdyti skirta
140 etat. iuo atveju visikai neaiku, kokiais kriterijais vadovaujantis nu-
statomos valdymo sritys ir jose gyvendinamos funkcijos, nors I. A. Vasi-
lenko mano, kad nra absoliutaus kriterijaus, kuris leist tiksliai paskirsty-
ti kompetencij tarp ministerij ir kit valstybini institucij427. Vadinasi,
nustatant ministerij teises, funkcijas ir kitus teisinio statuso elementus ly-
gybs principo nra grietai laikomasi.
1.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybs staigos

Antr centrinio vykdomosios valdios institucij sistemos lygmens ins-
titucij grand sudaro Vyriausybs staigos. Tai institucijos428, skirtos minis-
terij funkcijoms nepriskirtiems klausimams sprsti. Daniausiai tai funk-
cins kompetencijos institucijos, kurioms suteikti tarpakiniai valdymo ga-
liojimai vykdyti valstybin reguliavim ir tarpakin koordinacij, prieir,
kontrol bei kitas tarpakines funkcijas. iai vykdomosios valdios instituci-
j sistemos struktrai priklauso departamentai, kontrols arba apskaitos
funkcijas vykdanios tarnybos, agentros, inspekcijos bei kitos staigos.
Departamentai ir komitetai gyvendina funkcin reguliavim atitinkamoje
veiklos srityje, taip pat valstybin reguliavim ir tarpakin koordinacij j
kompetencijai priskirtais klausimais. J veiklos srit atspindi Vyriausybs
staigos ris (pvz., Statistikos departamento nuostat 1 punkte nustatyta,
427
. . - -
. , 2000.
428
Beveik visose alyse kuriamos vairios institucijos (agentros, biurai, komisijos), gy-
vendinanios valdymo funkcijas tose srityse, kurios nepriskiriamos ministerijoms. Dl j gau-
sos faktikai nemanoma j sugrupuoti pagal kokius nors kriterijus (pvz., vien tik JAV preli-
minariai funkcionuoja per 10 000 nepriklausom agentr). Kartu su iomis institucijomis, tu-
riniomis i esms tuos paius galiojimus kaip ir ministerijos, egzistuoja koordinavimo funkci-
jas vykdanios institucijos, t. y. vadinamosios kvazivaldymo struktros.
Bendroji dalis 329
jog Statistikos departamentas yra oficialiosios statistikos staiga, gyvendi-

nanti bendr valstybs politik statistikos metodologijos ir organizavimo
srityje429).
Tarnybos, agentros ir inspekcijos paprastai vykdo specialias kontro-
ls, prieiros, apskaitos, leidim, valstybinio reguliavimo ir kitas funkcijas
nustatytose srityse (pvz., Vyriausybs 2001 m. gruodio 21 d. nutarimo
Nr.1560 Dl Viej pirkim tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriau-
sybs nuostat patvirtinimo 1 punkte tvirtinta, kad Viej pirkim tar-
nyba yra Lietuvos Respublikos Vyriausybs staiga, koordinuojanti viej
pirkim veikl ir priirinti, kaip j atliekant laikomasi Lietuvos Respubli-
kos viej pirkim statymo ir su jo gyvendinimu susijusi teiss akt430).
Nedidindama valstybs valdymui atitinkam met biudete skirt l
anksiau mintas Vyriausybs staigas Vyriausyb gali steigti, reorganizuoti
ir likviduoti.
Vyriausybs staigai vadovauja vadovas: departamentui, iskyrus Nar-
kotik kontrols departament, generalinis direktorius; tarnybai, komite-
tui, fondui direktorius; inspekcijai virininkas arba direktorius. Depar-
tament, komitet, tarnyb ir inspekcij vadovus pareigas skiria ir i j at-
leidia Ministras Pirmininkas. Praktikoje pasitaiko atvej, kai vienam de-
partamentui vadovauja generalinis direktorius (pvz., Lietuvos archyv de-
partamentas, Statistikos departamentas), o kitam direktorius (pvz., Nar-
kotik kontrols departamentas) arba vienai inspekcijai vadovauja viri-
ninkas (pvz., Valstybin atomins energetikos saugos inspekcija), o kitai
direktorius (pvz., Valstybin duomen apsaugos inspekcija).
Vyriausybs staig vadovai yra pavalds Ministrui Pirmininkui. Jie
sprendia staigos kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat vykdo sta-
tym ir Vyriausybs nutarim nustatytas funkcijas. Vyriausybs staigos va-
dovas gali turti pavaduotoj (pavaduotojus), kur (kuriuos) jis skiria ir at-
leidia i pareig. J skaii vadovaudamasis diskrecija nustato Vyriausy-
bs staigos vadovas. gyvendindamas jam suteiktus galiojimus Vyriausybs
staigos vadovas leidia sakymus ir sakymu patvirtintus kitus teiss aktus,
tikrina, kaip jie vykdomi ir yra asmenikai atsakingas u Vyriausybs stai-
gai pavest udavini sprendim.
Vyriausybs staigos savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, staty-
mais, tarptautinmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriau-
sybs nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais ir kitais teiss aktais.
Pastaraisiais metais Vyriausybs staig, kaip ir ministerij, veikla taip pat
429
430
pradta organizuoti remiantis Vyriausybs aprobuotais strateginiais veiklos

planais, derinamais su Vyriausybs programa ir Valstybs ilgalaiks raidos
strategija.
Gana skirtinga Vyriausybs staig patariamj institucij krimo
tvarka. Dauguma j, kaip ir ministerijos, sudaro vadov patariamsias ins-
titucijas kolegijas (pvz., Statistikos departamentas, Valstybin maisto ir
veterinarijos tarnyba ir kt.). Jas sudaro Vyriausybs staigos vadovas (kole-
gijos pirmininkas), jo pavaduotojas (pavaduotojai) ir kiti jai pavaldi ir
nepavaldi institucij valstybs tarnautojai. kolegijos posdius gali bti
kvieiami ministerij ir kit institucij bei organizacij atstovai ir moksli-
ninkai j sutikimu. Svarstyti klausimus kolegijai teikia Vyriausybs staigos
vadovas, kuris taip pat nustato jos nari skaii ir personalin sudt bei
tvirtina darbo reglament.
Reikia pasakyti, jog yra Vyriausybs staig (Valstybin tabako ir al-
koholio kontrols tarnyba, Ginkl fondas ir kt.), kuri patariamosios insti-
tucijos nesudaromos.
Vyriausybs staig sistem sudaro 12 Vyriausybs staig: Ginkl
fondas, Informacins visuomens pltros komitetas, Kno kultros ir spor-
to departamentas, Lietuvos archyv departamentas, Narkotik kontrols
departamentas, Statistikos departamentas, Tautini maum ir ieivijos
departamentas, Valstybin atomins energetikos saugos inspekcija, Valsty-
bin duomen apsaugos inspekcija, Valstybin maisto ir veterinarijos tar-
nyba, Valstybin tabako ir alkoholio kontrols tarnyba, Viej pirkim
tarnyba. Taigi Vyriausybs staig sistemoje vyrauja departamentai (5),
tarnybos (3), inspekcijos (2), po vien komitet ir fond.
Kaip matyti, Vyriausybs staig sistem sudaro vairi ri staigos
(departamentai, tarnybos, inspekcijos, fondai, komitetai), kurios skiriasi
vadovo skyrimo ir atleidimo tvarka bei vykdomomis funkcijomis. Dauguma
i j gyvendina valstybinio reguliavimo ir tarpakinio koordinavimo, kitos
kines komercines, ekspertines konsultacines funkcijas, todl kyla abejo-
ni, ar tas institucijas, kurios vykdo kines komercines arba ekspertines
konsultacines funkcijas, galima traktuoti kaip Vyriausybs staigas, nes jos
joki vykdomosios valdios, skaitant ir valdymo, funkcij nevykdo. Pavyz-
diui, Ginkl fondo nuostat 1 punkte tvirtinta, kad Ginkl fondas yra
Vyriausybs staiga, turinti iimtin teis aprpinti valstybs institucijas ir
kitus juridinius asmenis ginklais, audmenimis, sprogmenimis, kovine te-
chnika ar specialiosiomis priemonmis, taip pat iimtin teis parduoti fi-
Bendroji dalis 331
ziniams asmenims pistoletus (revolverius) savigynai ir i ginkl audme-

nis431.
domi ir Vyriausybs staig organizacin valdymo struktra. Vyriau-
sybs staig organizacins struktros labai vairios. Jokio teiss akto, kuris
nustatyt j organizacini struktr skirstym padalinius, nra, iskyrus
Ginkl fondo statym. Jo 6 straipsnio 3 dalyje tvirtinta, jog Ginkl fonde
sudaromos Ginklavimo bei Mokslo ir gamybos valdybos432. Pagal Vyriau-
sybs staig veikl reglamentuojanius nuostatus j organizacines strukt-
ras ir pareigybi sraus tvirtina Vyriausybs staig vadovai. Vadinasi, Vy-
riausybs staig organizacini struktr krimo teis suteikiama staigos
vadovui. Taigi esant tokiai neapibrtai padiai jas sudaro daug struktri-
ni padalini. Vienos Vyriausybs staigos padaliniai skiriasi nuo kitos
struktrini padalini.
Vyriausybs staig organizacin struktra susideda i vadovybs ir
administracijos. Vadovyb sudaro staigos vadovas ir pavaduotojas (pava-
duotojai), o administracij departamentai, skyriai, sekretoriatai, biurai,
tarnybos, grups, valdybos ir poskyriai. Organizacins struktros vairove
labiausiai pasiymi Statistikos departamentas, kur sudaro skyriai, tarnybos,
grups ir biuras. Daniausiai Vyriausybs staig administracij struktr
sudaro tik skyriai (pvz., Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba, Viej
pirkim tarnyba ir kt.).
Nuo pat valstybs susikrimo pradios vadovams rpjo, kiek moni
ir struktrini padalini galima efektyviai valdyti. Deja, ir iandien iam
klausimui Lietuvoje neskiriama reikiamo dmesio. Steigiamos Vyriausybs
staigos, kuri administracij sudaro keletas valstybs tarnautoj. Tokiai
staigai vadovauja vadovas, kuris turi du pavaduotojus. Pavyzdiui, Europos
teiss departamente iki jo reorganizavimo, t. y. iki 2004 m. liepos 1 d., dir-
bo 6 valstybs tarnautojai, kuriems vadovo generalinis direktorius ir du jo
pavaduotojai bei du skyri vedjai.
Specifin ir Vyriausybs staig steigimo tvarka. Vienod j steigimo
teisini kriterij nra. Vienas Vyriausybs staigas steigia Vyriausyb, va-
dovaudamasi statymu (pvz., Statistikos departamentas, Valstybin tabako
ir alkoholio kontrols tarnyba, Ginkl fondas ir kt.), kitos steigiamos pa-
naikinus ministerijas (pvz., 1998 m. balandio 28 d. panaikinus Europos
reikal ministerij buvo steigtas Europos komitetas (panaikintas nuo 2004
m.) bei Teiss biuras prie Europos reikal ministerijos, 1998 m. birelio 5
d. reorganizuotas Europos teiss departament prie Lietuvos Respublikos
431
432
Vyriausybs433, o nuo 2004 m. liepos 1 d. pertvarkytas Europos teiss de-

partament prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos434), treios
steigiamos remiantis Vyriausybs programos gyvendinimo priemoni pla-
nu (pvz., gyvendindama Vyriausybs 20002004 met programos gyven-
dinimo priemoni, patvirtint Vyriausybs 2001 m. vasario 9 d. nutarimu
Nr. 149 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 20002004 met progra-
mos gyvendinimo priemoni patvirtinimo IV skyriaus Informacins vi-
suomens pltra 2 punktu, Vyriausyb nuo 2001 m. liepos 1 d. steig In-
formacins visuomens pltros komitet)435 bei kitais pagrindais.
I tikrj kai kurios Vyriausybs staigos, kaip ir ministerijos, steigia
vairias joms pavaldias staigas, nors Vyriausybs statymas joms nesutei-
kia tokios teiss. Pavaldios staigos paprastai steigiamos remiantis Biude-
tini staig statymu. Pavyzdiui, Valstybins maisto ir veterinarijos tarny-
bos direktoriaus sakymais buvo steigtos 54 pavaldios staigos, vykdanios
jai priskirtas funkcijas: 10 apskrii valstybini maisto ir veterinarijos tar-
nyb, 4 miest valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos, 34 rajon vals-
tybins maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalin veterinarijos laborato-
rija, Valstybin maisto produkt inspekcija, Pasienio ir transporto valstybi-
n veterinarijos tarnyba, Lietuvos valstybin veterinarijos preparat ins-
pekcija, Maisto ir veterinarijos audito tarnyba bei Kauno maisto ir veteri-
narijos tstinio mokymo centras.
Pagal valdymo paskirt bei administracin teisin status Vyriausybs
staigos maai kuo skiriasi nuo ministerij. Kai kurios i j funkcionuoja
atitinkamose valdymo srityse, o tai prietarauja j organizacinei paskiriai,
nes tam tikrose valdymo srityse valdymo politik gyvendina ministerijos, o
Vyriausybs staigos steigiamos funkciniu pagrindu. Pavyzdiui, Lietuvos
archyv departamentas formuoja ir gyvendina valstybs politik ir strategi-
j ratvedybos ir archyv klausimais436. Be to, Vyriausybs staig vykdom
funkcij apimtis nra siauresn u ministerij. Pavyzdiui, daugiausia funk-
cij vykdo Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba (49 funkcijas), Statis-
tikos departamentas (28 funkcijas) ir kt. Kita vertus, ministerijos taip pat
vykdo koordinavimo veikl, kuri bdinga ir Vyriausybs staigoms. Visa tai
Vyriausybs staigas priartina prie ministerij. I dalies tai patvirtina ir pa-
plitusi praktika pertvarkyti ministerijas Vyriausybs staigas ir atvirkiai.
433
434
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. birelio 14 d. nutarimas Nr. 739 Dl Euro-
pos teiss departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs steigjo funkcij perdavimo
// Valstybs inios. 2004. Nr. 953503.
435
436
Bendroji dalis 333
Vadinasi, darytina ivada, jog Vyriausybs staigos sudaromos pagal minis-

terij model. Taip mainamas ministerij vaidmuo vykdomosios valdios
institucij sistemos struktroje, nes Vyriausybs staigos nepriskiriamos j
reguliavimo sriiai ir joms nepavaldios.
1.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybs komitetai,

komisijos ir tarybos
iai centrinio vykdomosios valdios institucij sistemos lygmens gran-
diai priskiriami Vyriausybs nuolatiniai komitetai ir nuolatins komisijos
(toliau Vyriausybs komitetai ir komisijos). Kaip jau minta, tai Vyriau-
sybs kuriamos koordinacins institucijos, kuri slygin priskyrim vyk-
domosios valdios institucijoms lemia tai, kad jas sudaro Vyriausyb, arba
logikai suvokiama j priklausomyb ios valdios institucijoms, bei tai, kad
dauguma j paprastai vykdo valdymo funkcijas (koordinuoja, kontroliuo-
ja).
Vyriausyb komitetus gali sudaryti i ministr. Tai kolegialios pata-
riamosios institucijos, kurios svarsto aktualius, prioritetinius ar ginytinus
(nesuderintus) atitinkamos valdymo srities klausimus ir teikia ivadas bei
pasilymus teiss akt projekt rengjams ir Vyriausybei.
Ministro Pirmininko pavedimu Vyriausybs komitetuose svarstomi
svarbiausi statym ir normini Vyriausybs nutarim projektai, kurie yra
traukti Vyriausybs posdio darbotvark, taip pat teiss akt projekt,
apimani keli ministr valdymo sritis, derinimo metu ikil nesutarimai.
Ministrai gali silyti svarstyti komitete ir rengiam teiss akt koncepcijas,
kitus probleminius klausimus. Atitinkam klausim aptarti Vyriausybs
komitete prireikus taip pat gali silyti Vyriausybs kanceliarijos ir Ministro
Pirmininko paskirti politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnauto-
jai.
Vyriausybs komitet posdius aukia, j viet ir laik nustato bei
jiems pirmininkauja j pirmininkai. Posdis laikomas teistu, jeigu jame
dalyvauja daugiau kaip pus Vyriausybs komitet nari. Juose, be nari,
dalyvauja suinteresuot ministerij atstovai (ministrai arba j galioti vice-
ministrai ir kiti asmenys). Komiteto sprendimai priimami bendru posdyje
dalyvaujani jo nari sutarimu. Vyriausybs komitet sprendimai formi-
nami protokolais, kuriuos pasirao jo pirmininkas. Jie isiuniami visiems
komitet nariams ir kitoms suinteresuotoms institucijoms bei pridedami
prie Vyriausybs posdiui teikiamo svarstyti klausimo.
Vyriausybs komitet priimti sprendimai Vyriausybei yra rekomen-

duojamojo pobdio. Komiteto pirmininkas, Vyriausybs posdyje svars-
tant io komiteto aptart teiss akto projekt, trumpai informuoja apie
svarstymo rezultatus.
Vyriausybs komitetus technikai aptarnauja Vyriausybs kanceliari-
ja. Ne vliau kaip prie 3 dienas iki komiteto posdio komiteto nariams ir
kitiems posd kvieiamiems asmenims ji isiunia posdio mediag bei
komiteto pirmininko pasirayt posdio darbotvark.
Neformaliai Vyriausybs komitet sistem sudaro dvi j grups. Pir-
majai grupei priskiriami Vyriausybs 2001 m. nutarimu Nr. 1187 Dl nuo-
latini Lietuvos Respublikos Vyriausybs komitet sudarymo ir kai kuri
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim pripainimo netekusiais ga-
lios437 sudaryti 4 komitetai: Strateginio planavimo, Finans ir ekonomikos,
Socialini reikal bei Valdymo reform. Kiekvienas ministras yra bent vie-
no komiteto narys, o kai kurie i j dviej, trij ar net keli (pvz., socialins
apsaugos ir darbo ministras, kio ministras) komitet nariai. I mint
komitet daugiausiai nari turi Strateginio planavimo komitetas, kuriam
pirmininkauja Ministras Pirmininkas. Kitus komitetus sudaro 5 nariai. Jie
sudaromi atsivelgiant Vyriausybs statymo ir jos darbo reglamento nuo-
statas. Taiau ie komitetai nra priskiriami vykdomosios valdios instituci-
j grupei, nes jie vykdo patariamojo pobdio funkcijas, todl j veikla
traktuojama kaip viena i Vyriausybs veiklos form.
Antrajai grupei priklauso Vyriausybs komitetai, kurie savo struktra
ir vykdomomis funkcijomis neatitinka Vyriausybs statymo ir jos darbo
reglamento nuostat. Tai Vyriausybs komitetas uimtumo didinimo pro-
gramoms gyvendinti438, Daugiaals ir dvials pagalbos koordinavimo
komitetas439, Nacionalins ems kio ir kaimo pltros 20002006 met
programos prieiros komitetas, Transporto tranzito komitetas, Pensij si-
stemos reformos komitetas440 ir Krizi prevencijos komitetas441. Jie vykdo
koordinavimo, prieiros ar prevencijos funkcijas, o j nariai yra vairi
vykdomosios valdios institucij ir nevyriausybini organizacij atstovai
(pvz., Vyriausybs 2001 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 357 Dl nacionalins
ems kio ir kaimo pltros 20002006 met programos prieiros komite-
to sudarymo442, Vyriausybs 1999 m. rugsjo 20 d. nutarimas Nr. 1032
437
438
439
440
441
442
Bendroji dalis 335
Dl transporto tranzito komiteto sudarymo443 ir kt.). Visi jie steigti skir-

tingu laiku, todl kai kurie iandien nefunkcionuoja arba nefunkcionavo
nuo sudarymo momento (pvz., Vyriausybs komitetas uimtumo didinimo
programoms gyvendinti). Teisiniu poiriu pabrtina, kad toki komitet
sudarymas neatitinka Vyriausybs statymo ir jos darbo reglamento nuosta-
t bei kai kuriais atvejais apskritai neaiks j formavimo teisiniai pagrin-
dai (pvz., Nacionalins ems kio ir kaimo pltros 20002006 met pro-
gramos prieiros komitetas). Vadinasi, formaliai nustatyta tik viena Vy-
riausybs komitet ris, taiau realiai funkcionuoja dvi.
Vyriausyb komisijas gali sudaryti i Vyriausybs nari, valstybs val-
dymo, savivaldybi tarnautoj, mokslinink ir specialist. Prireikus komi-
sijos posdius kvieiami suinteresuot ministerij, Vyriausybs staig ir
organizacij, taip pat politini ir nevyriausybini organizacij atstovai.
Komisijos darbui vadovauja Vyriausybs skiriamas ministras arba kitas as-
muo (komisijos pirmininkas), iskyrus Valstybin loim prieiros komisi-
j, kurios pirminink komisijos nariai isirenka i savo tarpo. Vadinasi, Vy-
riausybs komisijas, kitaip negu nei Vyriausybs komitetus, gali sudaryti
vairi vykdomosios valdios ir kit institucij bei organizacij atstovai, jos
steigiamos Vyriausybs iniciatyva.
Atskirai reikt paminti ir tas komisijas, kurias Vyriausyb steigia
remdamasi atitinkamais statymais (pvz., Valstybin loim prieiros ko-
misij, Vyriausij administracini gin komisij, Mokestini gin komi-
sij). Jos savo struktra ir vykdomomis funkcijomis i esms skiriasi nuo
anksiau mint (kurias Vyriausyb sudaro vadovaudamasi Vyriausybs
statymu ir darbo reglamentu). Tokios komisijos paprastai vykdo kontrols,
prieiros arba jurisdikcines funkcijas ir joms suteikta teis priimti kitoms
valstybs institucijoms privalomus sprendimus.
Atliktas teiss akt, reglamentuojani Vyriausybs komisij veikl,
tyrimas rodo, kad visas jas organizacins teisins formos atvilgiu galima
skirstyti keturias kategorijas: Vyriausybs komisijas (pvz., Vyriausybs pe-
ticij komisija), valstybines komisijas (pvz., Valstybin loim prieiros
komisija), komisijas prie Vyriausybs (pvz., Mobilizacijos komisija prie Vy-
riausybs) ir tiesiog komisijas (pvz., Komisija privalomam registruoti turtui
vertinti). Kaip matyti, funkcionuoja keturios grups Vyriausybs komisij,
kurios skiriasi ne tik organizacinmis ir teisinmis formomis, bet ir visais
kitais atvilgiais (steigimo pagrindais, struktra, gyvendinamomis funkci-
jomis, veiklos formomis ir t. t.). Visoms anksiau mintoms komisijoms
bendra tai, kad jas sudaro Vyriausyb, nors ir vadovaudamasi skirtingais
443
teisiniais pagrindais. Taigi yra vairi Vyriausybs komisij, kurios steigia-

mos ne pagal Vyriausybs statymo ir Vyriausybs darbo reglamento nuo-
statas. Tokia padtis susiklosto todl, kad nra pakankamai aikiai ir tiks-
liai apibrti j steigimo juridiniai kriterijai bei j administracinis ir teisinis
statusas.
Vyriausybs komisija tai kolegiali vykdomosios valdios institucija,
vykdanti tarpakinio koordinavimo, kontrols, prieiros ar jurisdikcines
funkcijas. Pavyzdiui, Valstybins loim prieiros komisijos nuostat 4
punkte tvirtinta, jog svarbiausias prieiros komisijos tikslas teiss akt
nustatyta tvarka priirti ir kontroliuoti azartini loim veiklos organiza-
vim []444. Lietuvos integracijos iaurs Atlanto Sutarties Organizacij
(NATO) koordinavimo komisija yra Vyriausybs sudaroma tarpinybin
institucija, svarstanti strateginius Lietuvos Respublikos pasirengimo narys-
tei NATO klausimus, nustatanti pasirengimo jai plan, koordinuojanti Lie-
tuvos Respublikos ministerij, Vyriausybs staig bei kit valstybs insti-
tucij, susijusi su jo gyvendinimu, veikl445. Valstybin sveikatos reikal
komisija prie Vyriausybs yra institucija, koordinuojanti sveikatos politikos
priemoni planavim ir vykdym ministerijose, kitose Vyriausybs staigose
bei sveikatos prieiros statym ir kit teiss akt gyvendinim446. Mokes-
tini gin komisijos svarbiausias udavinys yra objektyviai inagrinti mo-
kesi moktojo skund ir priimti teist bei pagrst sprendim447.
Pagrindin Vyriausybs komisij veiklos forma yra posdiai. Jiems
vadovauja komisijos pirmininkas, o jo nesant jo pavaduotojas arba vienas
i pirmininko paskirt komisijos nari. Komisij sprendimai j kompeten-
cijai priskirtais klausimais priimami kolegialiai, posdyje dalyvaujani
komisijos nari bals dauguma. Balsams pasiskirsius po lygiai lemia komi-
sijos pirmininko balsas. Apskritai Vyriausybs komisijos svarstomais klau-
simais priima nutarimus, iskyrus kelet, kuri sprendimai forminami po-
sdi protokolais.
Vyriausybs komisij sudaro jos pirmininkas, sekretorius ir nariai, ku-
rie nra etatiniai darbuotojai, ir u darb jiems nemokama, iskyrus Vals-
tybin loim prieiros komisij, Mokestini gin komisij, Vyriausij
administracini gin komisij. Paprastai komisijas kikai ir technikai
aptarnauja Vyriausybs kanceliarija arba ministerijos bei Vyriausybs stai-
gos, kuri vadovai ar kiti tarnautojai paskirti komisij pirmininkais.
444
445
446
447
Bendroji dalis 337
Kai kuri komisij (Valstybins loim prieiros komisijos, Mokes-

tini gin komisijos, Administracini gin komisijos ir kt.) funkcijoms at-
likti formuojamos etatini darbuotoj administracijos. J struktr ir pa-
reigybes, nevirijant Vyriausybs nustatyto metinio darbo apmokjimo
fondo, tvirtina t komisij pirmininkai.
Prie Vyriausybs bei kit vykdomosios valdios institucij sudaromos
ir vairios tarybos (pvz., Privalomojo sveikatos draudimo taryba prie Vy-
riausybs448, Gyventoj registro taryba449, Statistikos taryba prie Statistikos
departamento450 ir kt.). Vertinant jas pagal pavadinimus manytina, jog tai
visikai skirtingos institucijos nei Vyriausybs komitetai ir komisijos. Ta-
iau j nuostat analiz suponuoja prieing nuomon, nes sprendiant i
j vykdom funkcij sunku nustatyti j esminius skirtumus. J vykdomos
funkcijos leidia aikiai teigti, kad tarybos, kaip ir Vyriausybs komitetai
bei komisijos, i esms gyvendina ekspertines, konsultacines ar koordina-
vimo funkcijas. Jas taip pat sudaro Vyriausyb, taiau j ypatumas yra tas,
kad jos steigiamos vadovaujantis ne Vyriausybs, o atitinkamais statymais
(pvz., vietimo, Auktojo mokslo, Bibliotek ir kt.), Seimo nutarimais
(pvz., gyvendindama Seimo 1996 m. birelio 27 d. nutarim Nr. I1413
Dl Valstybins jaunimo politikos koncepcijos451 Vyriausyb nutar
steigti Valstybin jaunimo reikal taryb) bei atitinkamomis programomis
(pvz., vadovaudamasi Nacionalins kokybs programa Vyriausyb steig
Kokybs taryb). Realiai jos vykdo vykdomosios valdios funkcijas, taiau
sudaromos remiantis skirtingais teisiniais pagrindais (j steigimas Vyriau-
sybs statyme nepriskirtas Vyriausybs kompetencijai), todl j formaliai
negalima priskirti vykdomosios valdios institucij sistemai.
Atskirai reikt paminti Nacionalin vartotoj teisi apsaugos tary-
b prie Teisingumo ministerijos. Tai vienintel taryba, kuri jos nuostatuose
traktuojama kaip valstybs staiga. Tai patvirtina ir jos vykdomos funkcijos,
nes jai suteikti valstybs institucijoms bdingi galiojimai (pvz., priima tei-
ss aktus, atlieka vartotoj skund neteismin nagrinjim, taiko poveikio
priemones ir pan.).
Taryba tai kolegiali institucija. Daugum j technikai aptarnauja
tos institucijos, kuri reguliavimo srityse jos funkcionuoja, kitose sudaromi
sekretoriatai, kuriuos sudaro etatiniai valstybs tarnautojai (pvz., Valstybi-
n jaunimo reikal taryba, Kokybs taryba, Nacionalin vartotoj teisi ap-
448
449
450
451
saugos taryba ir Lietuvos invalid reikal taryba prie Vyriausybs). Tary-

bos nariai savo pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais, iskyrus Nacio-
nalin vartotoj teisi apsaugos taryb.
Pagrindin organizacin tarybos darbo forma posdiai. Jie rengia-
mi ne reiau kaip kart per mnes (kai kuriems nustatyti kiti terminai).
Sprendimai priimami posdyje dalyvaujani nari bals dauguma ir pa-
prastai forminami nutarimais. Kai kuri taryb sprendimus adresatai pri-
valo vykdyti.
Daugumos toki komitet, komisij ir taryb steigimas rodo, kad de-
valvuojami ministerij, Vyriausybs staig ir kit vykdomosios valdios
institucij galiojimai. I esms tai galima traktuoti kaip netiesiogin funkci-
j pamim i tam tikr vykdomosios valdios institucij ir j perdavim
laikinai ir danai neatsakingai veikianioms anksiau mintoms vykdomo-
sios valdios struktroms. Kad ir kiek atstovaujami bt Vyriausybs komi-
tetai, komisijos ir tarybos, j priimami teiss aktai negali bti prilyginami
vykdomosios valdios institucij teiss aktams, nors, kaip rodo atlikta ana-
liz, toki atvej bna (pvz., Valstybini pensij statymo 5 straipsnio 2 da-
lyje nustatyta, kad antrojo laipsnio valstybin pensij skiria Lietuvos Res-
publikos pirmojo ir antrojo laipsni valstybini pensij skyrimo komisi-
ja452). Esama ir toki komisij, kuri vykdomos funkcijos gana plaios, ta-
iau joms nesuteikiamos teiss priimti kokius nors sprendimus arba reko-
mendacijas. Taip pat yra komisij, taryb, kurios kvalifikuojamos kaip
valstybs staigos arba institucijos. Jos priima analogikus teiss aktus ir
joms suteikti panas galiojimai kaip ir kitoms vykdomosios valdios insti-
tucijoms (pvz., Nacionalin vartotoj teisi apsaugos taryba ir kt.). Drsiai
galima teigti, jog tos Vyriausybs komisijos ir tarybos prie Vyriausybs bei
kit vykdomosios valdios institucij, kuri nariai, administracijos darbuo-
tojai yra etatiniai valstybs tarnautojai ir kurios vykdo koordinavimo, kont-
rols ar prieiros funkcijas, sudaromos ir veikia analogikai kaip Vyriau-
sybs staigos bei staigos prie ministerij (pvz., Valstybin loim priei-
ros komisija, Nacionalin vartotoj teisi apsaugos taryba prie Teisingumo
ministerijos ir kt.). Vienintelis kriterijus, leidiantis jas atriboti nuo mint
institucij, yra tas, kad jos yra kolegialios institucijos.
Apibendrinant reikia paymti, jog tai gana nestabili ir vairiais poi-
riais paini centrinio vykdomosios valdios institucij sistemos lygmens su-
dtin dalis, kurios statusas statymais sureguliuotas labai siaurai. Tai insti-
tucijos, kurios turt utikrinti centrini vykdomosios valdios institucij
nepakankamai vykdomas koordinavimo funkcijas. Kaip rodo praktika, t
452
Bendroji dalis 339
komitet, komisij ir taryb, kurias technikai aptarnauja atitinkamos vyk-

domosios valdios institucijos, t. y. kurios neturi savo sekretoriat, veikla
nra efektyvi, nes jie daniausiai funkcionuoja tik formaliai, o j posdiai
nevyksta, todl j veikla yra minimaliai arba visikai neefektyvi. Dana to
prieastis ta, kad sudarant ias institucijas kaip j nariai nurodomi konkre-
ts asmenys. Pasikeitus vadovams (pirmininkams) ar kitiems asmenims jos
nustoja funkcionuoti. Reikt atsisakyti vardyti konkreius asmenis (na-
rius), nes visikai utenka nurodyti pareigyb ir institucij. Taip bt isau-
gotas Vyriausybs komitet, komisij ir taryb prie Vyriausybs bei kit
vykdomosios valdios institucij veiklos tstinumas, dl vienoki arba kito-
ki prieasi pasikeitus jos nariams. Vadinasi, i esms reikt sprsti i
struktr steigimo ir funkcionavimo tikslingumo klausim. Be to, kvazival-
dymo vykdomosios valdios institucijos deformuoja jos sistem, taip pat
trukdo jai veiksmingai funkcionuoti.
1.8. Lietuvos Respublikos staigos prie

ministerij
Ketvirt centrinio vykdomosios valdios institucij sistemos lygmens
grand sudaro staigos prie ministerij. Tai funkcins kompetencijos insti-
tucijos, kurios vykdo valstybin reguliavim ir tarpakin koordinacij, prie-
ir, kontrol bei kitas tarpakines funkcijas, priskirtas atitinkam minis-
terij reguliavimo sriiai. Prie ministerij gali bti steigti departamentai,
kontrols arba apskaitos funkcijas vykdanios tarnybos ir inspekcijos.
staigas prie ministerij steigia Vyriausyb priimdama nutarim.
Daniausiai steigjo funkcijos pavedamos vykdyti atitinkamai ministerijai,
kurios reguliavimo sriiai priskiriama steigta staiga. staig prie ministeri-
j veikl per i staig vadovus koordinuoja ministras. Jos yra Lietuvos
Respublikos vykdomosios valdios institucijos, esanios tam tikros ministe-
rijos sistemos sudtyje bei turinios finansin, materialin, administracin ir
teisin savarankikum.
Vyriausybs statymo 30 straipsnio 1 dalyje konkreiai nurodyta, ko-
kias staigas prie ministerij Vyriausyb gali steigti (departamentus, tarny-
bas ir inspekcijas), t. y. pateiktas baigtinis ios organizacins ir teisins
formos institucij ri sraas. ios nuostatos, gyvendinant j praktikoje,
nesilaikoma, nes, be anksiau mint departament, tarnyb ir inspekcij
prie ministerij, Vyriausyb, vadovaudamasi kitais statymais, steigia agen-
tras ir biurus, nors Vyriausybs statyme jos nenustatytos. Tai pasireikia
teisinio reguliavimo spraga, dl to Vyriausyb dirbtinai pleia staigas prie

ministerij. Kita vertus, Vyriausybei, kaip vieosios teiss subjektui, netai-
komas principas, kad viskas, kas tiesiogiai neudrausta statymo, leidiama.
Taikomas principas, kad viskas, kas tiesiai neleista statymo, udrausta.
Vadinasi, Vyriausyb gali steigti tik toki organizacini ir teisini form
bei pavadinim institucijas, kuri steigimas yra reglamentuotas Vyriausy-
bs statyme.
staigai prie ministerijos vadovauja staigos vadovas: departamentui,
tarnybai, agentrai, biurui direktorius, inspekcijai virininkas. Inspekci-
jai gali vadovauti ir vyriausiasis valstybinis inspektorius (pvz., Darbo ins-
pekcijai vadovauja vyriausiasis darbo inspektorius). Juos skiria ir i pareig
atleidia ministras Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka. staig
prie ministerij veikl koordinuoja ministras per i staig vadovus, kurie
jam yra tiesiogiai pavalds ir asmenikai atsako u staigai pavest udavi-
ni ir funkcij vykdym. Jie taip pat gali turti pavaduotojus juos parei-
gas skiria ir i j atleidia staig vadovai suderin su ministerija, kurios re-
guliavimo sriiai priskirta j vadovaujama staiga.
Btina paminti Policijos departament prie Vidaus reikal ministe-
rijos. Palyginti su kit staig prie ministerij vadovais, jam bdinga iskir-
tin vadovo skyrimo, atleidimo ir atskaitomybs tvarka. Policijos departa-
mentui vadovauja generalinis komisaras, kur pagal Policijos veiklos sta-
tymo 12 straipsnio 5 dal vidaus reikal ministro silymu ir Vyriausybs
teikimu penkeri met kadencijai skiria ir atleidia Respublikos Preziden-
tas453. Jis tiesiogiai pavaldus vidaus reikal ministrui bei atskaitingas Res-
publikos Prezidentui. Tuo tarpu vadovaujantis Vyriausybs statymo 26
straipsnio 3 dalies 11 punktu staig prie ministerij vadovus skiria ir atlei-
dia i pareig ministras Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka. Va-
dinasi, Vyriausybs statymas be joki ilyg nustato bendr staig prie
ministerij vadov skyrimo ir atleidimo i pareig tvark. Kadangi Policijos
departamentas prie Vidaus reikal ministerijos turi staigos prie ministeri-
jos status (steigjas Vyriausyb), tai suponuoja mint, jog ios dvi nuosta-
tos prietarauja viena kitai.
staigoms prie ministerij, kaip ir Vyriausybs staigoms, bdingos to-
kios paios organizacins valdymo struktros. Daugum j sudaro vadovy-
b ir administracijos. Keleto staig prie ministerij struktr sudaro val-
dybos arba centrinis aparatas (pvz., Revizij departamentas, Valstybin
darbo inspekcija) ir teritoriniai skyriai.
453
Valstybs inios. 2000. Nr. 902777, Nr. 10120118.
Bendroji dalis 341
Vadovyb sudaro staigos vadovas ir j pavaduotojai, o administracij

struktriniai padaliniai (skyriai, poskyriai, grups ir kt.), kuriems vado-
vauja padalinio vadovai. Administracijos struktriniams padaliniams taip
pat priskiriami teritoriniai padaliniai, kurie idstyti pagal Lietuvos Res-
publikos administracin teritorin suskirstym. Vienos staigos prie ministe-
rij turi teritorinius padalinius tik apskrityse (pvz., Lietuvos metrologijos
inspekcija), o kitos apskrityse ir savivaldybse (pvz., Valstybin mokesi
inspekcija), taiau yra ir toki, kurios teritorini padalini neturi (pvz.,
Mobilizacijos departamentas). J administracines struktras ir pareigybi
sraus, nevirydamas darbo umokesiui nustatyt l, tvirtina staigos
vadovas. Struktrini padalini vadovai tiesiogiai pavalds staigos vadovui
arba j padalin kuruojaniam staigos vadovo pavaduotojui. Struktrinio
padalinio vadovas atsako u padalinio udavini ir uduoi sprendim,
padalinio darbo planavim, organizavim ir kontrol bei kit jam pavest
funkcij vykdym.
staigose prie ministerij sudaromos patariamosios institucijos, ku-
rioms bdingi ne tik skirtingi pavadinimai, bet ir diferencijuota j sudary-
mo tvarka. Nepaisant to, visi j priimami pasilymai yra tik patariamojo
arba rekomendacinio pobdio, t. y. staigos prie ministerijos vadovas arba
kitos vykdomosios valdios institucijos vadovas neprivalo j vykdyti.
Daugelyje staig prie ministerij sudaromos patariamosios instituci-
jos kolegijos (pvz., Muitins departamentas). Jas sudaro staigos vadovas
(kolegijos pirmininkas) ir jo pavaduotojai. Nari teismis kolegijoje gali
dalyvauti atitinkamos ministerijos atstovas, teritorini padalini vadovai,
taip pat administracijos darbuotojai ir kiti asmenys. Kolegijos svarsto svar-
biausius staigos kompetencijai priskirtus klausimus.
Kitose staigose prie ministerij kaip patariamosios institucijos suda-
romos tarybos (pvz., Standartizacijos departamentas, Akreditacijos biuras,
Valstybin metrologijos tarnyba, Generalin mik urdija ir kt.), kurios
svarsto strateginius ir tarpakinius klausimus. J personalin sudt ir nuo-
status tvirtina staigos vadovas (gali tvirtinti ir ministras).
Atsivelgiant tai, kas idstyta, gana sunku atriboti staigas prie mi-
nisterij nuo Vyriausybs staig. I pirmo vilgsnio atrodo, kad negalima
velgti joki esmini j skirtum, todl kyla klausimas: kokiais poymiais
remiantis staigas prie ministerij galima atriboti nuo Vyriausybs staig?
Svarbiausias j atribojimo kriterijus yra j funkcionavimo sritis. stai-
gos prie ministerij steigiamos ministerij kompetencijai priskirtoms funk-
cijoms vykdyti, o Vyriausybs staigos ministerij funkcijoms nepriskir-
tiems klausimams sprsti. Skiriasi ir j vadov skyrimo tvarka: staig prie
ministerij vadovus skiria ir atleidia atitinkamas ministras (iskyrus Polici-
jos departament prie VRM), o Vyriausybs staig Ministras Pirminin-

kas (iskyrus Ryi reguliavimo tarnyb). Skirtinga ir j pavaldumo tvarka:
staig prie ministerij vadovai tiesiogiai pavalds ministrui, o Vyriausybs
staig Ministrui Pirmininkui. Nors daugumos staig prie ministerij ir
Vyriausybs staig rys sutampa (departamentai, tarnybos, inspekcijos,
agentros), taiau kai kurios rys yra bdingos tik Vyriausybs staigoms
(pvz., komitetai, fondai).
staig prie ministerij administracin ir teisin status nustataniuose
teiss aktuose jos traktuojamos kaip biudetins staigos, vykdomosios val-
dios institucijos, valstybs staigos, vieojo administravimo staigos, valsty-
bs valdymo institucijos, vieojo administravimo biudetins staigos, vals-
tybins prieiros ir kontrols staigos ir pan. Paymtina, jog Vyriausybs
statymo 22 straipsnio 8 punkte, 26 straipsnio 3 dalies 10 ir 11 punktuose
bei 30 straipsnio pavadinime vartojama svoka staigos prie ministerij.
Kadangi j nuostatuose nenurodyta tiksli j organizacin ir teisin forma,
susiduriama su problema atribojant staigas prie ministerij nuo kit joms
pavaldi identik ri biudetini staig, kuri steigja yra ne Vyriau-
syb, o ministerija.
staigos prie ministerij taip pat yra biudetins staigos, todl svar-
biausias j atribojimo kriterijus nuo kit ministerijoms pavaldi staig yra
j steigimo tvarka. Kaip jau minta anksiau, staigas prie ministerij stei-
gia Vyriausyb, o steigjo funkcijos pavedamos vykdyti atitinkamai minis-
terijai. Kit ministerijai pavaldi staig steigjas yra ministerija.
Kiekvienais metais staig prie ministerij daugja. Be to, staig prie
ministerij pasen nuostatai nebeatitinka iandienos statym. Atskir mi-
nisterij reguliavimo srityse funkcionuoja staigos, kurias, atsivelgiant
vykdomas funkcijas, bt tikslinga sujungti. Pavyzdiui, Krato apsaugos
ministerijos sistemoje veikia Mobilizacijos departamentas ir Karo prievols
administravimo tarnyba. Nors mintos staigos skiriasi steigimo tvarka,
steigjais ir skirtingomis j organizacinmis ir teisinmis formomis, taiau
glaudiai susijusios j vykdomos funkcijos. Inagrinjus j nuostatuose
tvirtintas funkcijas teigtina, jog abi ios institucijos vykdo panaias funkci-
jas, kurias galt gyvendinti ir viena staiga. Mobilizacijos departamento
veikla i esms nukreipta materialini itekli kaupim karo padiai, o
Karo prievols administravimo tarnybos mogikj itekli rengim
karo padiai. Be to, vertinant jas personalo aspektais, jose dirba nedaug
valstybs tarnautoj (Mobilizacijos departamente 19, Karo prievols ad-
ministravimo tarnyboje 25). Dl to vienam vadovui tenka 23 vykdytojai.
Kita vertus, Krato apsaugos ir Vidaus reikal ministerij sistemose
funkcionuoja staigos prie ministerij ir kitos staigos (Mobilizacijos depar-
Bendroji dalis 343
tamentas, Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas ir kt.), kuri

valstybs tarnyba grindiama statutiniais pagrindais, nors j valstybs tar-
nautojai tiesiogiai joki karini funkcij nevykdo.
Tokia pat padtis bdinga ir kitoms ministerijoms. Pavyzdiui, funk-
ciniu poiriu viena staiga galt funkcionuoti gyvendindama Metrologi-
jos inspekcijos prie Teisingumo ministerijos ir Metrologijos tarnybos prie
Aplinkos ministerijos funkcijas. Taigi funkciniu bei valdymo efektyvumo ir
ekonomikumo poiriais i esms reikt vertinti, ar staigos prie minis-
terij funkcionuoja tikslingai.
1.9. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai

vienetai. Regionin pltra
Bendrieji Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio suskirs-
tymo pagrindai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 11 straipsnyje tvirtin-
ta, kad Lietuvos valstybs teritorijos administracinius vienetus ir j ribas
nustato statymas.
Konstitucijos X skirsnio Vietos savivalda ir valdymas 119 ir 123
straipsni pirmosiose dalyse i nuostata sukonkretinama. 119 straipsnyje
apibrta, kad savivaldos teis laiduojama statymo numatytiems valstybs
teritorijos administraciniams vienetams, o 123 straipsnyje pasakyta, kad
auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose statymo nustatyta tvarka
valdym organizuoja Vyriausyb. Todl i pastarj konstitucini nuostat
darytina ivada, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis su-
skirstymas tiesiogiai siejamas su alies valdymu, t. y. su jos administravimu.
Taigi ms valstybje numatyti dviej ri teritoriniai administraciniai
vienetai:
1) administraciniai vienetai, kuriems laiduojama savivaldos teis;
2) auktesnieji administraciniai vienetai, kuriuose statymo nustatyta
tvarka valdym organizuoja Vyriausyb.
I teiginio, kad vieni vadinami auktesniaisiais, juos galima skirstyti
taip: emesnieji su savivaldos teise, auktesnieji be savivaldos.
Taiau i pamatini konstitucini nuostat, tvirtint ms Pa-
grindiniame statyme 1992 m., aikiai neatitiko po sovietmeio liks alies
administracinis teritorijos suskirstymas (respublikos pavaldumo miestai, ra-
jonai, rajon pavaldumo miestai, miest tipo gyvenviets, kaim apylin-
ks). Primus nauj atkurtos nepriklausomos valstybs Konstitucij prad-
tas rengti naujas alies teritorijos administracinis suskirstymas, o jam gy-
vendinti 1994 m. liepos 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos teritorijos ad-

ministracini vienet ir j rib statymas, kuriuo i esms pakeista visa tuo
metu egzistavusi administracini vienet sistema.
Tad norint isamiai atskleisti alies teritorijos administracini vienet
samprat btina panagrinti minto statymo nuostatas. Pagal jas darytina
ivada, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir j
rib statyme statymo leidjas sukonkretino mintas Konstitucijos nuosta-
tas dl teritorijos administracini vienet ir j rib bei tvirtino pagrindi-
nius principus, kaip jie sudaromi ir nustatomi. Paymtina, kad iame sta-
tyme aptariamos ir gyvenamj vietovi sampratos. Tai savaime supranta-
ma, nes teritorijos administraciniai vienetai pagal statym sudaromi i gy-
venamj vietovi. i statymo nuostata ms alies teritorijos administra-
cinius vienetus aikiai iskiria i kit valstybje esani teritorijos vienet,
turini special status (pvz., nacionalini, regionini park, draustini,
rezervat ir pan.), kurie niekaip nesiejami su gyvenamosiomis vietovmis.
O gyvenamosios vietovs Lietuvos Respublikos administracini vienet ir
j rib statymo 3 straipsnyje apibdinamos taip:
Miestai tai kompaktikos gyvenamosios vietovs, turinios daugiau
kaip 3 tkst. gyventoj, kuri daugiau kaip du tredaliai dirbanij dirba
pramonje, verslo bei gamybins ir socialins infrastruktros srityse. Mies-
tais taip pat laikytinos ir gyvenamosios vietovs, turinios maiau kaip 3
tkst. gyventoj, taiau iki statymo sigaliojimo turj miesto bei miesto ti-
po gyvenviei statusus.
Paymtina, kad 4 miestams statymo leidjas suteik kurorto status
kaip ivestin i socialins paskirties. Taiau toks statusas nekeiia i mies-
t, kaip administracini vienet, teisins paskirties, o tik papildo j, kaip
gyvenamj vietovi, socialin paskirt.
Miesteliai tai kompaktikai ustatytos gyvenamosios vietovs, turin-
ios nuo 500 iki 3000 gyventoj, kuri daugiau kaip pus dirbanij dirba
pramonje, verslo bei gamybins ir socialins infrastruktros srityse, taip
pat tradiciniai miesteliai. Toki Lietuvoje priskaiiuojama per 100. Taiau
miesteli ir kaim statusas yra tapatus.
Kaimai tai kitos gyvenamosios vietovs, neturinios miest ir mies-
teli poymi. Lietuvos Respublikos administracini vienet ir j rib sta-
tyme nustatyta, kad savivaldyb, kaip teritorinis administracinis vienetas,
sudaroma i gyvenamj vietovi. Todl, inodami gyvenamj vietovi
apibrimus, kurie, kaip matome, nustatyti statyme, galime formuluoti
administracinio vieneto, turinio savivaldos teis arba kitaip ms vardyto
emesniojo, samprat. Antra vertus, svarbi slyga tiksliai suformuluoti i
definicij yra ta, kad statyme nustatyta, jog teritorijos administracinis vie-
Bendroji dalis 345
netas turi savo ribas, centr ir pavadinim. Taigi vadovaujantis iomis nuo-
statomis administracin vienet savivaldyb galima apibrti taip: savival-
dyb, kaip administracinis vienetas, yra gyvenamoji vietov, turinti statym
nustatytas ribas, centr, pavadinim, kurios gyventojams statymais suteikta
savivaldos teis.
Antra, administracini vienet ris yra auktesnieji administracini
vienetai. Kaip nustatyta Konstitucijoje, statymo nustatyta tvarka j valdy-
m organizuoja Vyriausyb. Taiau io teiginio neutenka, kad aikiau api-
brtume juos. Lietuvos administracini vienet ir j rib statymo 2
straipsnio 3 dalyje vardyta, kad auktesnysis administracinis vienetas yra
apskritis, kuri sudaroma i savivaldybi teritorij, pasiymini socialini,
ekonomini ir etnokultrini interes bendrumu. Taiau statymo 6
straipsnyje nustatyta, kad savivaldybs teritorija negali bti daloma. Tad
vertinus ias statymo nuostatas auktesnj administracin vienet apskri-
t galima apibdinti taip:
Apskritis savivaldybi rib nedalantis alies teritorijos administraci-
nis vienetas, kuriame pagal Apskrities valdymo ir kitus statymus valdym
organizuoja Vyriausyb.
Administraciniai vienet ir gyvenamj vietovi nustatymas ir j ri-

b keitimas. Administracinius vienetus ir j ribas pagal Konstitucijos 11
straipsn galima nustatyti tik statymu. Vadinasi, ar bt keiiamos savival-
dybi arba apskrii ribos, ar steigiami nauji teritoriniai vienetai, visais at-
vejais tai yra iimtin Lietuvos Respublikos Seimo kompetencija. Admi-
nistracini vienet nustatymo ir j keitimo tvarka yra reglamentuota min-
tame Lietuvos Respublikos administracini vienet ir j rib statyme. io
statymo 6 straipsnyje tvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos
Respublikos Vyriausybs teikimu nustato apskritis, jas panaikina, taip pat
nustato j teritorij ribas bei centrus. Vyriausybs teikimu steigiamos ir sa-
vivaldybs, nustatoma j teritorij ribos ir centrai.
Kitaip nei administraciniams vienetams, pagal Lietuvos Respublikos
administracini vienet ir j rib statym gyvenamosioms vietovms pava-
dinim suteikimas bei j rib nustatymas deleguotas Vyriausybei. statyme
tik nustatyta, kad gyvenamosioms vietovms pavadinimai suteikiami ir j
ribos nustatomos pagal savivaldybi Taryb teikimus atsivelgiant vietos
gyventoj pasilymus. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. birelio 3
d. nutarimu Nr. 651 patvirtinti gyvenamj vietovi teritorij rib nusta-
tymo principai ir tvarka bei nustatyti dokumentai, kuriuos savivaldybs, su-
derinusios su kitomis inybomis, privalo pateikti Vyriausybei sprendimams
dl teritorijos administracini vienet ir gyvenamj vietovi pavadinim,
dl j rib keitimo arba kurorto statuso nustatymo priimti. iame nutarime

nustatyta, kad gyvenamj vietovi rib nustatymas apibdinamas pagal
Valstybins emtvarkos ir geodezijos tarnybos prie ems kio ministeri-
jos patvirtint Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstym kadastro vieto-
vmis ir kadastro blokais. Kaim gyvenamosios vietovi ribos turi sutapti
su vientis ems sklyp ribomis. kaim gyvenamj vietovi ribas taip
pat traukiami jas siterp arba prie j prisiliej nedideli miko sklypai ir
privats vandens telkiniai. Jeigu gyvenamj vietovi teritorijas skiria ups,
i gyvenamj vietovi teritorij ribos tose dalyse eina j viduriu. Kaim
gyvenamosioms vietoms priskiriama urbanizuota ir neurbanizuota teritori-
ja kompaktikai isidst neustatyti ems sklypai, kuriuos naudoja ios
gyvenamosioms vietovs fiziniai ir juridiniai asmenys. ems sklypai gali
priklausyti kit gyvenamj vietovi fiziniams ir juridiniams asmenims.
Kaimo gyvenamj vietovi teritorij ribos turi sutapti su ems sklyp ri-
bomis. J teritorija turi bti vientisas emnaudos sklypas (masyvas).
Nustatant miest teritorij ribas jas traukiami ems sklypai, Lietu-
vos Respublikos Vyriausybs suteikti i miest pramons monms, ki-
niams komerciniams, visuomeniniams ir gyvenamiesiems pastatams statyti,
ininerinms komunikacijoms rengti, miesto komunalinio kio porei-
kiams, iskyrus tuos atvejus, kai ie ems sklypai nesusieti su miestu ko-
munikacij ryiais, nuo miesto juos skiria ems kio arba mik kio pa-
skirties ems masyvai ir vandens telkiniai arba ie ems sklypai po j su-
teikimo nebuvo ustatyti ir nenumatomi naudoti pagal paskirt.
miesto ribas gali bti traukiami ems sklypai, nustatytja tvarka
priskirti valstybs iperkamai emei, laisvos valstybins ems fondo em,
taip pat privati ir valstybin em, kuri pagal nustatytj tvark parengtus
detaliuosius planus numatoma skirti statyboms. Kartu i miesto rib gali
bti iskirti ems kio ir mik kio paskirties ems sklypai, kuri pagal
detaliuosius planus nenumatoma skirti statyboms arba kitiems miesto po-
reikiams. Gyvenamosios vietovs, kurios priskiriamos vientisoms miest
teritorijoms, panaikinamos.
Kaip jau buvo minta, norint keisti administracini vienet ir gyve-
namj vietovi ribas btina atsivelgti keiiam teritorij gyventoj
nuomon. Be kita ko, i nuostata tvirtinta ir Europos vietos savivaldos
chartijoje, kuri Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1999 m. gegus
25 d. ios Chartijos 5 straipsnyje Savivaldybi teritorini rib apsauga
skelbiama, kad savivaldybi teritorins ribos negali bti keiiamos i anksto
nepasitarus su visomis vietos bendruomenmis arba nesurengus referen-
Bendroji dalis 347
dumo, kur tai leidia statutas454. Lietuvos Respublikos administracini vie-

net ir j rib statymo 7 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausyb, prie
kreipdamasi Seim dl savivaldybi steigimo, esam panaikinimo, taip
pat dl j rib pakeitimo ir centr nustatymo, atsivelgia gyvenamosios
vietovs bendruomens nuomon. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999
m. rugsjo 20 d. nutarimu Nr. 1012 yra patvirtinta vietos gyventoj apklau-
sos tvarka. Joje nustatyti apklausos tikslai, kurie atitinka anksiau ivardy-
tus dokumentus. Tai vietos gyventoj nuomons suinojimas dl administ-
racini vienet ir gyvenamj vietovi rib keitimo ir gyvenamj vietovi
priklausymo vienai arba kitai teritorijai klausimai. Tvarkoje taip pat nusta-
tyti apklausos objektai teritoriniu principu tai savivaldybs teritorija, se-
ninijos teritorija ir gyvenamoji vietov. Nustatytas ir bendras principas,
kad apklausos objektas teritoriniu principu negali bti maesnis u gyve-
namj vietov. Apklaus organizuoja Vyriausyb priimdama sprendimus,
o skelbia ir j koordinuoja Vidaus reikal ministerija.
Silyti rengti apklaus turi teis Vyriausyb, Vidaus reikal ministeri-
ja, apskrii virininkai ir savivaldybi tarybos.
Regionin pltra. Nors regionin pltra ms alyje dar nra plaiai

ipltota, taiau jos tikslai ir udaviniai j sprendiant yra reglamentuoti.
2000 m. liepos 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos regionins pltros sta-
tymas, kuriame nustatyta, kaip formuojami regionai, ir paymta, kad jais
vadinamos vientisos valstybs teritorijos dalys, kuriose gyvendinama na-
cionalin regionin politika. Pagrindiniu regionins pltros tikslu statyme
vardijamas socialini ir ekonomini skirtum tarp region bei j viduje
mainamas ir tolygus visos valstybs teritorijos vystymosi skatinimas.
Regionins pltros statyme suformuluoti ir regionins pltros uda-
viniai tai valstybs pagalbos teikimas probleminse teritorijose gyvendi-
namiems projektams ir tolygi ilgalaiks vis region pltros slyg suda-
rymas. Regionin pltra planuojama ir gyvendinama apskrityse. Kartu
statyme nustatyta, kad Vyriausyb nacionalins regionins pltros tikslams
gyvendinti gali sudaryti regionus i keli bendras ribas turini apskrii
arba savivaldybi. ia statymo nuostata pasakoma, kad regionin pltra
tiesiogiai siejama su apskritimis, taiau kartu daroma prielaida, kad regio-
nas gali bti sudaromas ne tik i apskrii, bet ir kitoki valstybs teritori-
jos darini. Todl, nors regiono pltros plan rengia apskrities virininko
administracija, atsivelgdama Valstybs ilgalaiks raidos strategij, atski-
r kio ak (sektori) pltros strategijas, Lietuvos Respublikos teritorijos
454
Europos vietos savivaldos chartija // Valstybs inios. 1999. Nr. 822418.
bendrj plan, Nacionalin pltros plan (bendrj programavimo doku-

ment), Nacionalins pltros plan, apskrities ir jos teritorijoje esani sa-
vivaldybi bendruosius planus bei savivaldybi strateginius pltros planus.
Problemins regionins teritorijos program tvirtina Vyriausyb. Todl re-
gion pltra yra ne pai region savarankikai vykdoma veikla, o valstybs
veiklos sudtin dalis, kuri gyvendinama per konkreias apskritis arba sa-
vivaldybes. Regionins pltros statymo 14 straipsnyje nustatyta, kad ap-
skrities virininko administracija organizuoja reikiam regioninei pltrai
dokument aptarim su valstybs ir savivaldybs institucijomis, socialiniais
ir ekonominiais partneriais, kio subjektais ir Vyriausyb arba jos galiotos
institucijos nustatyta tvarka teikia informacij, kaip rengiami arba gyven-
dinami patvirtinti regiono planai. Vyriausyb 2002 m. gruodio 5 d. yra
patvirtinusi region pltros program ir jos gyvendinimo priemones, ta-
iau tik savo kadencijos laikotarpio. Todl atsivelgiant toki praktik ga-
lima daryti prielaid, kad bus tvirtinami atskir laikotarpi region pltros
planai ir per tuos laikotarpius gyvendinami.
Aptariamo Lietuvos Respublikos regionins pltros statymo 10
straipsnyje tvirtinta, kad Vyriausyb, nustatydama ir gyvendindama na-
cionalin regionin politik, sudaro Nacionalin regionins pltros tarny-
b, tvirtina jos sudt bei nuostatus. Nacionalin regionins pltros tarnyba
sudaryta ir jos nuostatai patvirtinti 2003 m. balandio 14 d. Lietuvos Res-
publikos Vyriausybs nutarimu. Pagrindin jos funkcija koordinuoti re-
gionin pltr ir teikti pasilymus Vyriausybei. O minto statymo 13
straipsnyje reglamentuota, kad konkretaus regiono pltros taryb sudaro
apskrities virininkas. statyme taip pat reglamentuota ios tarybos sudtis.
Ji susideda i apskrities virininko, regiono savivaldybi mer, teritorins
darbo biros atstovo ir deleguot savivaldybi taryb nari, kuri skaii
lemia gyventoj skaiius atitinkamose savivaldybse. ios tarybos pagrindi-
ns funkcijos yra ios: regiono pltros plano svarstymas, tvirtinimas ir
sprendim dl jo gyvendinimo primimas.
Inagrinjus ivardytas statymo ir postatymini teiss akt nuostatas
nacionalins regionins pltros klausimais apibendrintai galima pasakyti:
1) nacionalin regionin pltr valstybs mastu tvirtina Vyriausyb;
2) nacionalin regionin pltr koordinuoja Nacionalin regionins
pltros taryba;
3) atskir region pltros programas tvirtina regiono taryba ir priima
sprendimus dl j vykdymo.
Region pltros programas gyvendina apskritys, savivaldybs ir kitos
valstybs institucijos pagal patvirtintus region pltros planus.
Bendroji dalis 349
1.10. Lietuvos Respublikos apskrii virinink

institucijos
Konkreiau aptariant apskrities valdymo institucijas paymtina, kad
apskrityje, kaip auktesniajame administraciniame vienete, valdymas, arba
administravimas, yra ne vietinio autonominio pobdio, o valstybinio. Val-
dymas skirstomas teritoriniu principu ir, palyginti su kitomis usienio vals-
tybmis, j galima bt vardyti kaip regionin. Taiau, kaip minta, Lietu-
vos auktesnieji administraciniai vienetai savivaldos neturi. Todl Lietuvos
auktesnij administracini vienet niekaip negalima lyginti su usienio
ali, pavyzdiui, JAV, Vokietijos, Rusijos, Ispanijos, vedijos ir su kit
valstybi auktesniaisiais administraciniais vienetais, kurie turi analogikas
ms savivaldybms moni renkamas ir jiems atstovaujanias institucijas.
Jau minta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 122 straipsnyje nustaty-
ta, kad auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose valdym organi-
zuoja Vyriausyb. Todl 1994 m. liepos 19 d. primus Lietuvos Respubli-
kos administracini vienet ir j rib statym ir padalinus alies teritorij
10 apskrii tais paiais metais gruodio 15 d. buvo priimtas Lietuvos Res-
publikos apskrities valdymo statymas, kuriuo buvo reglamentuota, kaip
Vyriausyb turi organizuoti j valstybin valdym. io statymo pirmojoje
redakcijoje buvo nustatyta, kad apskrities valdym organizuoja apskrities
valdytojas. Dabartinje statymo redakcijoje valdytojo pareigyb pakeista
apskrities virinink. Ministro Pirmininko teikimu j skiria ir atleidia i pa-
reig Vyriausyb, kuriai apskrities virininkas yra atskaitingas. Be to, Ap-
skrities valdymo statymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apskrities vir-
ininkas taip pat atsiskaito Vyriausybs galiotai institucijai. Lietuvos Res-
publikos Vyriausyb 2003 m. rugsjo 25 d. nutarimu Nr. 1184 Dl apskri-
ties virininko atskaitingumo nustat, kad apskrities virininkas Vyriausy-
bei ir Vidaus reikal ministerijai pateikia metins veiklos ataskait. O ata-
skaitas Aplinkos, Finans, Krato apsaugos, Kultros, Socialins apsaugos
ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, vietimo ir mokslo, kio, Vi-
daus reikal, ems kio ministerijoms pateikia pagal statym ir kit tei-
ss akt joms nustatyt kompetencij.
Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statyme nustatyti apskrities
virininko galiojimai (funkcijos) suskirstyti pagal socialins veiklos sritis.
vietimo, kultros ir socialinio darbo srityje apskrities virininkas sta-
tym nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities valsty-
bines vietimo, iskyrus auktsias mokyklas, staigas, kultros, kno kult-
ros ir sporto, socialins paramos ir globos staigas bei tarnybas, taip pat
specialij socialini paslaug institucijas, atsako u j funkcionavim ir i-

laikym. ioje srityje apskrities virininkas organizuoja bendrosios valstybi-
ns vietimo, kultros ir socialins politikos vykdymo prieir bei rengia,
koordinuoja ir vykdo apskrities socialines programas ir socialinius projek-
tus ir kontroliuoja, kaip teikiamos socialins paslaugos apskriiai priklau-
saniose socialini paslaug teikimo staigose, kartu su teritorinmis darbo
biromis sprendia gyventoj uimtumo problemas.
Sveikatos prieiroje ir farmacins veiklos srityje organizuoja Lietuvos
Respublikos Vyriausybs patvirtint valstybini sveikatos strategij ir svei-
katos apsaugos reformos gyvendinim apskrityje, nagrinja apskrities savi-
valdybi gyventoj sveikatos bkl, jos pokyius, juos lemianius veiksnius
ir teikia Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai su apskrities savi-
valdybmis suderintus silymus dl apskrities gyventoj sveikatos isaugo-
jimo, atgavimo ir stiprinimo. Suderins su Sveikatos apsaugos ministerija
steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrii ligonines, taip pat nustatytas ir
raytas Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtint sra antrins sveika-
tos prieiros specializuotas stacionarines asmens sveikatos prieiros
staigas. Sveikatos apsaugos srityje apskrities virininkas privalo organizuoti
valstybini privalomj sveikatos program gyvendinim apskrityje, re-
gionini visuomens sveikatos ugdymo ir neinfekcini lig bei traum pro-
filaktikos program rengim ir j gyvendinim. Jas gyvendindamas ap-
skrities virininkas bendradarbiauja su apskrities savivaldybmis ir statym
nustatyta tvarka ir pagrindais teikia silymus Vyriausybei skelbti apskrities
teritorij arba jos dal pavojaus arba alos visuomens sveikatai rajonu.
Taip pat turi ir kitus atskir statym nustatytus galiojimus sveikatos prie-
iros klausimais.
Teritorij planavimo ir paminklotvarkos srityje apskrities virininkas
organizuoja apskrities lygmens teritorij planavimo dokument rengim,
dalyvauja j derinimo procedroje, kaupia ir tvarko teritorij planavimo
duomen bank bei teritorij planavimo duomen registr, teikia informa-
cij kit lygi duomen bankams ir ivadas silymus dl Lietuvos Res-
publikos teritorijos bendrojo ir specialij plan rengimo. Nustatyta tvarka
rengia slygas apskrities ir savivaldybi teritorij planavimo dokumentams,
organizuoja savivaldybi teritorij planavimo, statini projektavimo, staty-
bos, statini pripainimo tinkamais naudoti ir griovimo valstybins priei-
ros vykdym bei iduoda leidimus statyboms (iskyrus tuos, kuri idavimas
statym pavestas savivaldybs administracijos direktoriui). Apskrities vir-
ininkas koordinuoja savivaldybi ir valstybs institucij veikl vykdant ge-
odezijos, topografijos, kartografijos ir geoinformatikos darbus, organizuoja
i darb valstybins prieiros vykdym, saugo kultros vertybes ir pa-
Bendroji dalis 351
minklus bei tvarko j apskait ir organizuoja paminklotvarkos prieir,

taip pat atlieka apskriiai priskirt objekt statybos usakovo funkcijas.
emtvarkos ir ems kio srityje apskrities virininkas tvarko laisvos
valstybins ems fond, iskyrus em, perduot valdyti savivaldybi insti-
tucijoms, gyvendina ems reform. statym nustatyta tvarka apskrities
virininkas turi organizuoti ems servitut nustatym ir ems naudojimo
valstybin reguliavim, ems naudojimo valstybin kontrol, koordinuoti ir
organizuoti regionins kaimo pltros programos gyvendinim.
Apskrities virininkas vykdo melioracijos ir hidrotechnikos rengini
prieir, perleidia valstybin em privaion nuosavybn, iskyrus priva-
tizuojamiems nekilnojamojo turto objektams priskirtus ems sklypus, taip
pat atstovauja valstybei perleidiant privai em valstybs nuosavybn
bei valstybei pagal statymus arba testament paveldint em, sprendia
ems pamimo visuomens poreikiams ir pagrindins tikslins ems
naudojimo paskirties keitimo klausimus.
Gamtos itekli naudojimo ir aplinkos apsaugos srityje apskrities viri-
ninkas organizuoja veikl apskriiai priskirtose saugomose teritorijose ir
dalyvauja valdant kitas valstybs saugomas teritorijas (iskyrus rezervatus),
pagal savo kompetencij teikia pasilymus gamtos itekli naudojimo limi-
tams nustatyti, rengia apskrities aplinkos apsaugos valstybines programas,
investicij projektus, organizuoja ir koordinuoja j gyvendinim, vandens
telkini apsaugos zon ir pakrants apsaugos juost tvarkym bei vandens
telkini valdym, atlieka valstybin mik bkls, naudojimo, atkrimo ir
apsaugos kontrol bei organizuoja ekologin vietim.
Nemaai apskrities virininko galiojim (funkcij) Apskrities valdy-
mo statyme tvirtinta ir kitose srityse. I j kaip svarbias galima paminti
valstybs moni steigim, apskrii virininkams perduot valstybs mo-
ni valstybei priklausani akcij valdym, atstovavim valstybei kitose ak-
cinse bendrovse, kuriose akcij turi valstyb. Apskrities virininkas taip
pat registruoja visuomenini organizacij, kuri veikla apima daugiau kaip
vienos savivaldybs teritorij ir kuri buveins yra apskrities centre arba ki-
toje apskrities teritorijoje esanioje miesto ar kaimo gyvenamojoje vietov-
je, status.
Teritoriniams valstybinio administravimo subjektams, t. y. apskrii
virininkams, statym leidjas suteikia nemaai galiojim. iems galioji-
mams, t. y. priskirtoms funkcijoms, gyvendinti Apskrities valdymo statyme
nustatyta, kad apskrities virininkas formuoja administracij ir jai vadovau-
ja. statymo 18 straipsnyje apskrities virininko administracija vardyta juri-
diniu asmeniu, turiniu antspaud su Lietuvos valstybs herbu ir apskrities
pavadinimu. Taiau apskrities virininko administracija yra ne valdymo ins-
titucija, o apskrities virininko, kaip vykdomosios institucijos, aptarnaujanti

staiga. Jos struktr ir nuostatus tvirtina apskrities virininkas pagal Vy-
riausybs patvirtintus apskrities virininko administracijos tipin struktr
ir tipinius nuostatus. Nors apskritys savo veikl pradjo 1995 m., o tipinius
apskrities virininko administracinius nuostatus Lietuvos Respublikos Vy-
riausyb patvirtino tik 2002 m. kovo 27 d., iuose nuostatuose nurodyta,
kad apskrities virininko administracij sudaro departamentai, skyriai, tar-
nybos (administracijos struktriniai padaliniai). Kartu su tipiniais nuosta-
tais buvo patvirtinta ir tipin apskrities virininko administracijos struktra.
Joje nustatyta, kad apskrities virininkas, tvirtindamas administracijos
struktr, gali steigti 6 departamentus su 15 padalini (skyri), 3 tarnybas
ir 2 skyrius. Visi ie padaliniai sudaro apskrities administracij, padedani
apskrities virininkui vykdyti jam nustatytas funkcijas, kurios gyvendina-
mos Apskrities valdymo statymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, leisti sa-
kymus ir kitus teiss aktus ir tikrinti, kaip jie vykdomi. statyme isamiai
neaptariama, kas turi teis naikinti apskrities virininko sakymus ir kitus
teiss aktus, o tik pasakoma, kad jie naikinami statym nustatyta tvarka.
Atsivelgiant tai, kad apskrities virininkas yra vieojo administravimo ins-
titucija, pagal Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statym
jo sakymus ir kitus aktus, kaip teritorini valstybini administravimo sub-
jekt priimtus, gali panaikinti atitinkamos apygardos administracinis tei-
smas.
1.11. Lietuvos Respublikos savivaldybi

institucijos
Vietos savivaldos esm. Nagrinjant savivaldybi institucijas ir j
funkcijas pirmiausia reikia aptarti pai savivaldos esm. Paymtina, kad
savivaldybi, arba kaip priimta vartoti kit ali praktikoje municipalitet,
vieno modelio pasaulyje nra. Savivaldybi dydiai, j veiklos formos,
funkcijos, santykiai su kitomis valdios institucijomis vairiose alyse yra
skirtingi. ali municipalin teis gali bti panai tik savivaldybi atstovau-
jam darini rinkimais bei j institucij formavimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pirmoje dalyje
tvirtinta nuostata, kad savivaldos teis utikrinama statymo nustatytiems
valstybs teritorijos administraciniams vienetams. Ji gyvendinama per ati-
tinkamas savivaldybi tarybas. Antroje io straipsnio dalyje nustatyta, kad
savivaldybi taryb nariais Lietuvos Respublikos pilieius ir kitus nuolati-
Bendroji dalis 353
nius administracinio vieneto gyventojus pagal statym ketveriems metams

renka Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti nuolatiniai administracinio vie-
neto gyventojai remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slap-
tu balsavimu455. O ketvirtoje dalyje sakoma, kad Lietuvos Respublikos sta-
tymams, Vyriausybs bei savivaldybs tarybos sprendimams tiesiogiai gy-
vendinti savivaldybs taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.
Panaiai savivaldos teis apibria ir Europos vietos savivaldos charti-
ja. Jos 3 straipsnyje sakoma, kad savivaldos teis gyvendina tarybos arba
susirinkimai, kurie sudaryti slaptu balsavimu, tiesiogini, lygi ir visuotini
rinkim bdu bei gali turti jiems pavaldius vykdomuosius organus. Tarp-
tautins vietos savivaldybi sjungos Pasaulio vietos savivaldybi deklaraci-
jos 2 straipsnyje nurodyta, kad savivaldos teis gyvendina asmenys arba at-
stovaujamieji dariniai, periodikai laisvai irinkti arba paskirti irinkto da-
rinio atstov456. Taiau administracins teiss painimo dalykas yra admi-
nistraciniai teisiniai santykiai, todl savivaldos atstovaujamj institucij
rinkimo, j sudarymo ir panaiai mes nenagrinsime. ie dalykai isamiai
aptariami Lietuvos teiss universiteto mokslinink ileistame Lietuvos
Konstitucins teiss vadovlio XVI skyriuje457. Manome, kad administraci-
ns teiss dalykui svarbiau inoti savivaldybi institucij funkcijas, atsklei-
dianias tuos socialinius bei kinius dalykus bei kitus moni vieuosius
reikalus, kuriuos savivaldybs administruoja. Savo aktais jos gyvendina vie-
tos savivald, kuri 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos vietos savival-
dos statyme (vliau pakeistame ir papildytame) vardijama kaip valstybs
teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens status bei
Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduot savivaldos teis, gyvendinam
per savivaldybs taryb. Kaip matome, odis savivaldyb turi dvi pra-
smes. Tai valstybs teritorijos administracinis vienetas, turintis vietos savi-
valdos teis, ir kartu juridinis asmuo, kaip vieojo administravimo subjek-
tas, kuriam pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij, Vietos savivaldos sta-
tym bei kitus teiss aktus suteiktos vieojo administravimo funkcijos ad-
ministruoti atitinkamos teritorijos vietos moni bendruomeni reikalus.
455
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalis keista du kartus. Pirmojoje
1992 m. redakcijoje savivaldybi taryb nari kadencija buvo 2 metai (Valstybs inios. 1992.
Nr. 31953), vliau 1996 m. 3 metai (Valstybs inios. 1996. Nr. 1222863), o nuo 2002 m.
4 metai (Valstybs inios. 2002. Nr. 652626).
456
The Local Government Politicians Handbook / Department of Local Government.
Riga, 1995.
457
2001.
Vokiei autorius Horstas Kanitzas savo leidinyje Pilietis ir savival-

dyb, kur Konrado Adenauerio fondas Baltijos alims 1995 m. publikavo
Lietuvoje, teigia, kad vietiniais reikalais vadinamos problemos, kurios atsi-
randa dl didesns moni grups bendro gyvenimo bei bendros j kins
veiklos tam tikroje ribotoje erdvje ir kurias savivaldyb gali isprsti savo
jgomis. Prie toki problem jis priskiria vandens, energijos bei duj tie-
kim; keli tiesim ir miesto transporto organizavim; vaik darelius ir
mokyklas; seneli, vaik ir jaunimo namus; ligonines; sporto renginius ir
alisias zonas; muziejus, bibliotekas, teatrus; gatvi tvarkym, iukli i-
veim, kanalizacijos vanden valym458. Galima teigti, kad panaaus po-
bdio vietos savivaldybi funkcijos nustatomos ir ms alyje, taiau kartu
btina paymti, kad jos danai horizontaliai persipina su valstybs institu-
cij vykdoma veikla. Tai labai stipriai buvo jauiama prajusiame deimt-
metyje, kai ekonomins ir socialins sanklodos ms alyje transformavosi
i vadinamj socialistini struktr demokratines. Todl neatsitiktinai
Vietos savivaldos statymas daug kart buvo keiiamas arba taisomas. is
procesas tsiasi dar ir dabar. Vis dlto kai kuriose kio ir socialinse veik-
los srityse vietose jau klostosi tam tikros tradicijos. iuo metu jau galima
sakyti, kad vietos savivaldybi institucij funkcijos, nors dar danai keiia-
mos, bet vis aikiau apibriamos statymuose ir jas gyvendinant vietose ar,
kitaip tariant, vykdant taip pat jau formuojama atitinkama praktika.
Vietos savivaldos principai. Pagrindiniai principai, kuriais grindiama

vietos savivalda ms alyje, yra nustatyti Lietuvos Respublikos vietos savi-
valdos statymo 4 straipsnyje. Tai:
atsakingumas rinkjams. Savivaldybs tarybos nariai (toliau tary-
bos nariai) u savo veikl yra atsakingi ir atskaitingi rinkjams;
gyventoj dalyvavimas tvarkant vieuosius savivaldybs reikalus.
Savivaldybs institucijos turi sudaryti slygas gyventojams tiesiogiai
dalyvauti rengiant sprendim projektus, organizuojant apklausas,
susirinkimus, sueigas, vie peticij nagrinjam, skatina kitas pi-
lietins iniciatyvos formas. Savivaldybs institucijos diegia savival-
dos principus vietimo, kultros ir kitose staigose, remia visuome-
nini organizacij iniciatyvas, susijusias su viej savivaldybs rei-
kal tvarkymu;
savivaldybi ir valstybs interes derinimas tvarkant vieuosius sa-
vivaldybi reikalus;
savivaldybs institucij veiklos laisv ir savarankikumas, kai jos,
458
Kanitzas H. Pilietis ir savivaldyb. Vilnius: Savivalda, 1995.
Bendroji dalis 355
gyvendindamos statymus, kitus teiss aktus ir sipareigojimus

bendruomenei, priima sprendimus;
veiklos skaidrumas. Savivaldybs institucij ir kit savivaldybs vie-
ojo administravimo subjekt veikla turi bti aiki ir suprantama
gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos slygos gauti pa-
aikinimus, kas ir kodl daroma;
bendruomens ir atskir savivaldybs gyventoj interes derini-
mas. Savivaldybs institucij priimti sprendimai bendruomens in-
teresais neturi paeisti statym garantuot atskir gyventoj tei-
si;
vieumas ir reakcija gyventoj nuomon. Gyventojai arba j at-
stovai turi teis susipainti su savivaldybs institucij priimtais
sprendimais, gauti vieus ir motyvuotus atsakymus pareikt
nuomon apie savivaldybs institucij ir kit savivaldybs vieojo
administravimo subjekt bei atskir valstybs tarnautoj darb.
Savivaldybs vieojo administravimo subjekt veikla gali bti slapta
tik statym nustatytais atvejais;
savivaldybs veiklos ir savivaldybs institucij priimam sprendim
teistumas. Savivaldybs institucij ir kit savivaldybs vieojo ad-
ministravimo subjekt veikla bei visais j veiklos klausimais priimti
sprendimai turi atitikti statym ir kit teiss akt reikalavimus;
mogaus teisi bei laisvi utikrinimas ir gerbimas. Savivaldybs
institucij arba valstybs tarnautoj priimami sprendimai neturi
paeisti mogaus orumo, jo teisi ir laisvi.
I i Vietos savivaldos statyme vardyt 9 pagrindini princip ma-
tome, kad nuosekliai juos gyvendinanios administracini vienet savi-
valdybi gyventojams atstovaujanios institucijos yra atskaitingos apibr-
tai vietos moni bendruomenei ir gali bti jos kontroliuojamos. Savo
ruotu savivaldybi institucijos, sprsdamos vietos bendruomeni reikalus,
privalo utikrinti moni bei juridini asmen teises ir laisves bei darniai
derinti vietos bendruomeni interesus su visos valstybs interesais.
Finansiniai savivaldybi itekliai ir turtas. Suprantama, kad savival-

dybs tinkamai gyvendint savivaldos teis ir vykdyt joms nustatytas kitas
funkcijas, btini materialiniai ir finansiniai itekliai. Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 121 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybs sudaro ir tvirtina
savo biudet ir kad jos turi teis neperengdamos statymo numatyt rib
nustatyti vietines rinkliavas. I savo biudeto savivaldybi tarybos taip pat
gali numatyti mokesi ir rinkliav lengvatas. Konstitucijos 127 straipsnyje
taip pat tvirtinta, kad Lietuvos biudeto sistem sudaro savarankikas Lie-
tuvos Respublikos valstybs biudetas, taip pat savarankiki vietos savival-

dybi biudetai. iomis Konstitucijos nuostatomis aikiai pasakoma, kad
savivaldybi funkcijoms gyvendinti pagal statym nustatytas ribas garan-
tuojami finansiniai itekliai. Savivaldybi biudet pajam dydis ir altiniai
nustatomas pagal metodik, patvirtint 1997 m. liepos 2 d. Lietuvos Res-
publikos savivaldybi biudet pajam nustatymo metodikos statymu. Ta-
iau kartu btina paymti, kad atsivelgiant tai, jog Lietuvos Respublikos
nacionalin biudet sudaro valstybs ir savivaldybi biudetai ir gerjant
ekonominei padiai didja valstybs biudetas, atitinkamai didinami atsi-
skaitymai ir savivaldybi biudetams. Todl galima teigti, kad savivaldybi
biudetai, nors ir savarankikai nustatomi, taiau j dyd tiesiogiai lemia
bendra nacionalinio biudeto apimtis.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 36 straipsnio 1 dalyje
nustatyta isami savivaldybi finansini itekli sudtis, o 3 nurodyto
straipsnio dalyje tvirtinta nuostata, kad savivaldybi biudet los gali b-
ti naudojamos tik savivaldybi funkcijoms, t. y. j taryb patvirtintoms so-
cialinms ir ekonominms bei kitoms programoms gyvendinti, savivaldy-
bi biudetinms staigoms ilaikyti ir viej paslaug teikimui organizuo-
ti. Pagal Lietuvos Respublikos biudetins sandaros statym ir Vyriausy-
bs 2001 m. gegus 14 d. nutarimu patvirtint Lietuvos Respublikos vals-
tybs biudeto ir savivaldybi biudet sudarymo ir vykdymo tvark savi-
valdybi biudetai sudaromi ir tvirtinami vieneriems biudetiniams me-
tams.
Materialusis turtas savivaldybi dispozicijon yra perduotas pagal Lie-
tuvos Respublikos 1997 m. gruodio 2 d. valstybs turto perdavimo savival-
dybi nuosavybn statym. Savivaldybs iki io statymo primimo ir mate-
rialaus valstybs turto perdavimo j vald patikjimo teise. Vliau, 1998 m.
gegus 12 d., buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statymas, kuriame nustatyta
savivaldybi materialaus ir nematerialaus turto sandara ir tvarka, kaip jis
valdomas. O Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 34 straipsnio
3 dalyje tvirtinta nuostata, kad savivaldybei nuosavybs teise priklausanio
turto savininko funkcij gyvendina savivaldybs taryba.
Savivaldybi funkcij rys. Vietos savivaldos statymo, kuris, kaip

minta, daug kart keistas, papildytas ir taisytas, 5 straipsnyje savivaldybi
funkcijos skirstomos : savarankiksias, priskirtsias (ribotai savaranki-
kas), valstybines (perduotas savivaldybms) ir sutartines.
Savarankiksias funkcijas savivaldybs atlieka pagal statymais su-
teikt kompetencij, sipareigojimus savo bendruomenei ir atsivelgdamos
Bendroji dalis 357
jos interesus. gyvendindamos ias funkcijas savivaldybs turi sprendim

iniciatyvos, j primimo bei gyvendinimo laisv ir yra atskaitingos, kad ios
funkcijos bt atliktos. Todl visikai savarankikas (suverenias) galias sa-
vo teritorijoje pagal statymus savivaldybs turi tik vykdydamos ios ries
funkcijas. T. y. ioje srityje jos turi finansin, planavimo ir organizacin sa-
varankikum.
Priskirtosios (ribotai savarankikos) funkcijos gyvendinamos vadovau-
jantis Vietos savivaldos ir kitais statymais ir j pagrindu priimtais kitais
teiss aktais atsivelgiant vietos slygas ir aplinkybes. ias funkcijas savi-
valdybs gyvendina taip pat savarankikai, bet j savarankikumo ribotu-
m tokiu atveju lemia tos teiss normos, kurios nustatytos kituose staty-
muose ir postatyminiuose teiss aktuose. Jos taikomos atsivelgiant
konkreios savivaldybs slygas, t. y. konkreiose savivaldybse esamas
realijas, toms savivaldybms numatom finansavim ir pan.
Valstybins (perduotos savivaldybms) yra tokios funkcijos, u kuri
gyvendinim atsakinga valstyb, taiau atsivelgiant tai, kad tenkinat gy-
ventoj poreikius jas geriau gyvendinti vietose, statymais tai pavedama
daryti savivaldybms. Tokiais atvejais valstyb, perduodama toki funkcij
gyvendinim, atitinkamai numato savivaldybms materialinius ir finansi-
nius iteklius, todl savivaldybs u j gyvendinim yra atsakingos tik or-
ganizaciniu poiriu, o finansikai u i funkcij gyvendinim subsidiariai
atsakinga valstyb. Tuo tarpu u priskirt (ribotai savarankik) funkcij
gyvendinim savivaldybs su valstybe atsakingos solidariai, nes savivaldy-
bs, nors jas vykdo savarankikai, atsivelgdamos vietos slygas ir aplinky-
bes, taiau pagal kitais statymais tvirtint bendr tvark ir statymais vals-
tybs nustatytus finansavimo iteklius.
Sutartins funkcijos atliekamos pagal sutartis su valstybs institucijo-
mis ir kitomis valstybs staigomis.
Vietos savivaldos statymo 5 straipsnio 2 dalyje savivaldybi funkcijos
dar grupuojamos ir pagal veiklos pobd:
1) vietos valdios;
2) vieojo administravimo;
3) viej paslaug.
iame statyme nustatyta, kad vietos valdios funkcijas savivaldybse
vykdo savivaldybs taryba, o Vieojo administravimo statymo nustatyta
tvarka savivaldybs taryba, savivaldybs administracijos direktorius bei
kiti savivaldybs staig ir tarnyb vadovai, valstybs tarnautojai, kuriems
teiss aktais arba savivaldybs tarybos sprendimais suteikiamos vieojo
administravimo teiss savivaldybs teritorijoje. Viesias paslaugas teikia
savivaldybi steigti paslaug teikjai tai daniausiai savivaldybi mons
arba pagal su savivaldybmis sudarytas sutartis kiti asmenys, kuriuos savi-

valdybs privalo parinkti vieai.
Savivaldybi institucijos ir j funkcijos. Savivaldybi funkcijas tiek

kinje, tiek socialinje veikloje gyvendina j institucijos. Todl administ-
racins teiss poiriu btina inoti ne tik savivaldybi veikl apskritai, bet
ir j institucij atstovaujamosios savivaldybs tarybos ir vykdomosios
savivaldybs administracijos direktoriaus funkcijas. Tik per jas galima at-
skleisti savivaldybi veiklos turin bei jos sritis, suinoti i institucij pa-
skirt ir j kompetencij vietose (savose teritorijose). Tai svarbu, nes ios
institucijos, kaip minta, administruoja moni reikalus ir sprendia vieti-
nio pobdio socialines bei kines problemas. Paymtina, kad Vietos sa-
vivaldos statyme isamiai reglamentuotos savivaldybi institucij savival-
dybs tarybos ir savivaldybs administracijos direktoriaus funkcijos. Savi-
valdybi kontrols ir audito institucijos ia nebus nagrinjamos, nes tai
prieiros institucijos, kurios neadministruoja moni viej reikal. Jos
priiri, ar teistai, efektyviai, ekonomikai ir rezultatyviai valdomas bei
naudojamas savivaldybi turtas, kaip vykdomas jos biudetas. Be i insti-
tucij, savivaldybms priklauso ir kiti vieojo administravimo subjektai. Tai
savivaldybms pavaldios staigos ir kiti subjektai bei savivaldybs admi-
nistracijos padaliniai, turintys teiss akt suteiktus galiojimus bei atliekan-
tys jiems pavestas funkcijas. J veiklos bei funkcij ia taip pat neaptarsi-
me, nes tai platesnio nagrinjimo objektas.
Tai nuolat veikianti atstovaujamoji savivaldybs institucija savival-
dybs taryba, per kuri gyvendinama savivaldos teis. Savivaldybs tarybos
galiojimai, t. y. funkcijos, tvirtintos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
statyme. Pagal io statymo 17 straipsnio nuostatas savivaldybs taryba:
tvirtina savivaldybs tarybos veiklos reglament. Jame, be kit
klausim, turi bti numatytos pagrindins bendravimo su gyvento-
jais formos ir bdai, kurie garantuot vietos savivaldos princip ir
teisi gyvendinim bendruomens interesais;
renka ir prie termin i pareig atleidia mer;
mero teikimu skiria ir prie termin atleidia mero pavaduotoj
(pavaduotojus), vadovaudamasi statymais nustato jam (jiems)
darbo umokest;
mero teikimu nustato mero pavaduotojo (pavaduotoj) veiklos sri-
tis;
priima sprendim sudaryti savivaldybs tarybos kolegij ir mero
teikimu j sudaro;
Bendroji dalis 359
sudaro savivaldybs tarybos komitetus, komisijas ir kitas struktras,

reikalingas savivaldybs tarybos darbui organizuoti, bei statym
numatytas visuomenines komisijas ir tarybas;
renka Kontrols komiteto pirminink, jo teikimu skiria Kontrols
komiteto pirmininko pavaduotoj, tvirtina Kontrols komiteto
veiklos program;
sudaro pretendent savivaldybs kontrolieriaus pareigas atrankos
komisij, priima sprendim dl savivaldybs kontrolieriaus pri-
mimo pareigas ir atleidimo i valstybs tarnybos, savivaldybs
kontrolieriaus teikimu steigia savivaldybs kontrolieriaus tarnyb,
tvirtina savivaldybs kontrolieriaus (savivaldybs kontrolieriaus
tarnybos) veiksm plan ir kart per metus iklauso savivaldybs
kontrolieriaus ataskait bei priima dl jos sprendim;
priima sprendim dl savivaldybs administracijos direktoriaus (di-
rektoriaus pavaduotojo) primimo pareigas ir atleidimo i valsty-
bs tarnybos, mero teikimu tvirtina savivaldybs administracijos
struktr, administracijos nuostatus ir darbo umokesio fond,
nustato didiausi leistin valstybs tarnautoj pareigybi ir dar-
buotoj, dirbani pagal darbo sutartis ir gaunani umokest i
savivaldybs biudeto, skaii;
gali priimti sprendimus dl seninij steigimo ir j skaiiaus, pri-
skiria seninijoms savivaldybs teritorijas, nustato j ribas ir prirei-
kus jas keiia vertinusi vietos gyventoj nuomon;
tvirtina savivaldybs kontrolieriaus (savivaldybs kontrolieriaus
tarnybos) bei visuomenini komisij ir taryb veiklos nuostatus;
Biudeto sandaros statyme nustatyta tvarka tvirtina savivaldybs
biudet ir jo vykdymo apyskait, prireikus tikslina savivaldybs
biudet;
priima sprendimus dl papildom bei plan virijani savivaldybs
biudeto pajam ir kit l paskirstymo bei tikslins paskirties
fond sudarymo ir naudojimo;
skirsto biudetinms staigoms biudeto asignavimus;
priima sprendimus dl savivaldybs teritorijos raidos analizs, ben-
drj ilgalaiki socialini, kultrini, kini, investicini, demog-
rafini, nusikaltim kontrols ir prevencijos, ekologini, sveikatos
ir kit program projekt rengimo;
priima sprendimus dl valstybs socialini ir ekonomini program
tikslini l ir kit valstybs fond l bei materialiojo turto pa-
skirstymo savivaldybs biudetinms staigoms;
priima sprendimus dl socialins ir gamybins infrastruktros ob-

jekt projektavimo ir statybos, paveda savivaldybs administracijai
atlikti i darb usakovo funkcijas, nustato i objekt eksploata-
vimo tvark;
priima sprendimus dl socialinio bsto fondo sudarymo (statybos,
pirkimo ir t. t.) tvarkos, bsto suteikimo tvarkos bei dl savivaldy-
bs gyvenamj patalp nuomos mokesio dydio;
mero silymu sprendia dl savivaldybs tarybos sekretoriato bei
mero politinio (asmeninio) pasitikjimo (jei sekretoriatas nesuda-
romas) valstybs tarnautoj pareigybi steigimo, nustato j skaii;
kasmet nustato savivaldybs tarybos nari ir valstybs tarnautoj
mokymo prioritetus;
nustato kainas ir tarifus u savivaldybs moni, specialios paskir-
ties bendrovi, savivaldybs biudetini ir viej staig teikiamas
atlygintinas paslaugas bei keleivi veim vietiniais marrutais, taip
pat statym nustatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos i-
lumos, alto ir karto vandens kainas, vietines rinkliavas bei kitas
mokas;
Vyriausybs galiotos institucijos nustatyta tvarka, laikydamasi sta-
tym nustatyt skolinimosi limit ir gavusi savivaldybs kontrolie-
riaus ivad, priima sprendimus dl naudojimosi bank kreditais,
paskol mimo ir teikimo, garantij suteikimo ir laidavimo kredi-
toriams u savivaldybs kontroliuojam moni imamas paskolas;
priima sprendimus teikti mokesi, rinkliav ir kitas statym nu-
statytas lengvatas savivaldybs biudeto lomis. Nustato subsidij
ir kompensacij skyrimo naujas darbo vietas steigianioms vis r-
i monms tvark, atitinkamai keiia savivaldybs biudet tais
atvejais, kai l tam nebuvo numatyta;
tvirtina savivaldybs socialins ir ekonomins pltros programas;
deleguoja tarybos narius statym nustatytas regionines tarybas
bei komisijas ir suteikia jiems galiojimus;
priima sprendimus dl disponavimo savivaldybei nuosavybs teise
priklausaniu turtu, nustato io turto valdymo, naudojimo ir dispo-
navimo juo tvark, iskyrus atvejus, kai ji nustatyta statymuose;
priima sprendimus dl savivaldybei priskirtos valstybins ems ir
kito valstybs turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patik-
jimo teise;
steigia savivaldybs biudetines staigas, savivaldybs mones, ei-
mynas, savivaldybs viesias staigas, akcines bendroves, statym
nustatyta tvarka priima sprendimus dl dalyvavimo jas steigiant ir
Bendroji dalis 361
dl i staig, moni bei eimyn reorganizavimo, pertvarkymo ir

likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant, pertvarkant ir
likviduojant, taip pat dl i juridini asmen vadov skyrimo pa-
reigas ir atleidimo i j;
priima sprendimus dl bendr su kitomis savivaldybmis moni
steigimo;
statym nustatyta tvarka tvirtina teritorij planavimo dokumentus.
Specialiuosius ir detaliuosius planus statym ir savivaldybs tary-
bos veiklos reglamento nustatyta tvarka gali pavesti tvirtinti savi-
valdybs administracijos direktoriui;
Saugom teritorij statymo nustatyta tvarka steigia savivaldybs
saugomas teritorijas, skelbia savivaldybs saugomus vietins reik-
ms gamtos bei kultros paveldo objektus, priima sprendimus ap-
linkos apsaugos bklei gerinti;
teikia silymus dl savivaldybs teritorijos rib keitimo, savivaldy-
bs pavadinimo suteikimo ir keitimo, gyvenamj vietovi sudary-
mo, j pavadinim, teritorij rib nustatymo ir keitimo, taip pat su-
teikia ir keiia gatvi, aiki, pastat, statini ir kit savivaldybei
nuosavybs teise priklausani objekt pavadinimus pagal Vyriau-
sybs nustatytus kriterijus;
tvirtina eldini apsaugos, miest ir kit gyvenamj vietovi tvar-
kymo, visuomens sveikatos, sanitarijos ir higienos, atliek tvarky-
mo bei aplinkos apsaugos, gyvn laikymo, prekybos turgavietse
ir kitas taisykles;
teikia silymus nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybs gyvenamj
vietovi herbus, tvirtina kitus savivaldybs simbolius ir j naudoji-
mo tvark, nustatyta tvarka gali u nuopelnus suteikti savivaldybs
(jos centro ar kitos gyvenamosios vietovs) pilieio garbs vard;
savivaldybs tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka iklauso
savivaldybs mero, savivaldybs administracijos direktoriaus, savi-
valdybs kontrolieriaus, biudetini ir viej staig, moni ir or-
ganizacij vadov ataskaitas bei atsakymus tarybos nari paklau-
simus ir priima dl j sprendimus;
teikia valstybs institucijoms silymus dl savivaldybs teritorijoje
esani j padalini veiklos, prireikus savivaldybs tarybos veiklos
reglamento nustatyta tvarka iklauso i padalini vadovus;
priima sprendimus dl savivaldybs valdomo ilikusio nekilnojamo-
jo turto nuosavybs teisi atkrimo religinms bendrijoms ir ben-
druomenms;
priima sprendimus dl kompensacij tam tikroms vartotoj gru-

pms mokjimo u perkam kur, elektros ir ilumos energij,
kart vanden bei gamtines dujas;
priima sprendimus dl koncesij naudotis savivaldybs objektais
suteikimo tikslingumo ir atlyginimo dydio nustatymo;
priima sprendimus dl specializuot (tikslini) fond sudarymo;
nustato savivaldybs vardu gautos labdaros skirstymo tvark;
gali priimti sprendim atlikti savivaldybs staig ar savivaldybs
kontroliuojam moni tam tikros veiklos nepriklausom audit;
tvirtina savivaldybs vardu sudarom sutari pasiraymo tvark ir
nustato, kokios sutartys negali bti sudaromos be iankstinio savi-
valdybs tarybos pritarimo;
priima sprendim iiekoti i savivaldybs administracijos direkto-
riaus ir kit savivaldybs vieojo administravimo subjekt al, at-
siradusi dl j tyini neteist sprendim, pareig neatlikimo ar
iurktaus aplaidumo atliekant pareigas, kai savivaldybs vieojo
administravimo subjektai teismo sprendimu turjo atlyginti al,
jeigu ala nevirija j paskutini ei mnesi vidutinio darbo u-
mokesio dydio;
priima sprendimus dl jungimosi savivaldybi sjungas, dl ben-
dradarbiavimo su usienio ali savivaldybmis ar prisijungimo
prie tarptautini savivaldos organizacij;
tvirtina kaimo pltros programas;
priima sprendimus skelbti vietos gyventoj apklaus;
neperengdama statym nustatyt galiojim gali priimti sprendi-
mus klausimais, kurie nra ibraukti i jos kompetencijos arba nra
priskirti kitiems vieojo administravimo subjektams.
I statyme ivardyt savivaldybs tarybos funkcij matyti, kad i insti-
tucija priima sprendimus visais klausimais, kuri sprendimas priklauso sa-
vivaldos teisei. Suprantama, i funkcij gyvendinimas siejamas su dauge-
liu statym, kit teiss akt gyvendinimu, todl tik visikai atskleidus j
turin, finansavimo dydius ir mastus galima bt matyti, kaip mintos
funkcijos gyvendinamos. Savivaldybi tarybos savo galiojimus (funkcijas)
gyvendina savivaldybi veiklos reglamentuose nustatyta tvarka, kuri jos
paios tvirtina. Savivaldybi reglamentai tai taisykli visuma, reglamen-
tuojanti tarybos nari posdi organizavimo bei kitus procedrinius klau-
simus, susijusius su savivaldybi institucij veikla. Reglamente apibriami
bdai ir formos, pagal kuriuos turi bti utikrinamas vietos savivaldos prin-
cip ir teisi gyvendinimas bendruomens interesais. Todl galima teigti,
Bendroji dalis 363
kad Vietos savivaldos statymas savivaldybs taryboms j veikloje utikrina

visik organizacins ir tvarkomosios veiklos savarankikum.
Kartu paymtina, kad savivaldybi taryb funkcij vykdymas danai
horizontaliai ribojasi su centrins arba regionins vykdomosios valdios
funkcijomis bei atsakomybe. Bet i santyki ratas labai platus ir kiekvienu
konkreiu atveju tokie santykiai turi savo specifini bruo ir vairi form.
Manytina, kad j aptarimas bei nagrinjimas galt bti atskiro darbo arba
vadovlio studentams dalykas. Juo labiau kad ms alies savivaldos teis
dar nra nuodugniai inagrinta. Tai suprantama, nes kol kas ios teiss
akos normos danai ir i esms keiiamos.
Savivaldybs administracijos direktorius ir jo funkcijos. Vietos savi-

valdos statymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybs vykdomoji
institucija yra savivaldybs administracijos direktorius. Kartu statymo 29
straipsnio 2 dalyje tvirtinta, kad savivaldybs administracijos direktorius
yra savivaldybs administracijos vadovas staigos vadovas, pavaldus savi-
valdybs tarybai ir atskaitingas merui. Savivaldybs administracijos direk-
toriaus skyrimo ir atleidimo tvarka nustatyta Vietos savivaldos ir Valstybs
tarnybos statymuose.
Savivaldybs administracijos direktorius pareigas skiriamas mero
silymu savivaldybs tarybos sprendimu tarybos galiojim laikui politinio
(asmeninio) pasitikjimo pagrindu. Savivaldybs administracijos direkto-
riaus kadencij skaiius tam paiam asmeniui neribojamas. Savivaldybs
administracijos direktoriaus pavaduotojas arba pavaduotojai, jeigu ios pa-
reigybs steigiamos, mero silymu skiriami taip pat savivaldybs tarybos
sprendimu ir analogikai merams politinio (asmeninio) pasitikjimo pa-
grindu. Dl savivaldybs administracijos direktoriaus pavaduotojo (-) pa-
reigybs (-i) steigimo ar administracijos direktoriaus pavadavimo spren-
dim priima savivaldybs taryba.
Vietos savivaldos statyme nustatytos ios savivaldybs administracijos
direktoriaus funkcijos:
direktorius tiesiogiai ir asmenikai atsako u statym, Vyriausybs
bei savivaldybs tarybos sprendim gyvendinim savivaldybs teri-
torijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais;
tiesiogiai gyvendindamas statymus, Vyriausybs ir savivaldybs ta-
rybos sprendimus gali kreiptis valstybinio administravimo subjek-
tus, leisti sakymus, privalomus savivaldybs administracijos struk-
triniams bei struktriniams teritoriniams padaliniams senini-
joms ir struktriniuose padaliniuose nesantiems valstybs tarnauto-
jams bei jam priskirtos kompetencijos klausimais savivaldybs gy-

ventojams ir kitiems savivaldybs teritorijoje esantiems subjektams;
organizuoja savivaldybs administracijos darb, tvirtina savivaldy-
bs administracijos struktrini ir struktrini teritorini padalini
seninij veiklos nuostatus, atsako u vidaus administravim sa-
vivaldybs administracijoje;
administruoja asignavimus, savivaldybs tarybos skirtus savivaldy-
bs administracijai;
savivaldybs tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybs
biudeto asignavimus, organizuoja savivaldybs biudeto vykdym
ir atsako u savivaldybs kin bei finansin veikl, administruoja
savivaldybs turt;
statym nustatyta tvarka skiria pareigas ir i j atleidia savival-
dybs administracijos valstybs tarnautojus ir kitus savivaldybs
administracijos darbuotojus. Koordinuoja ir kontroliuoja viesias
paslaugas teikiani staig darb, atlieka kitas Valstybs tarnybos
statymo bei savivaldybs tarybos jam priskirtas personalo valdymo
funkcijas (iskyrus staig vadov primim pareigas ir atleidim
i j bei nuobaud jiems skyrim);
organizuoja savivaldybs tarybos nari ir valstybs tarnautoj mo-
kym bei j kvalifikacijos klim;
savivaldybs tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka atsiskaito
ir teikia savo veiklos ataskaitas tarybai ir merui;
savivaldybs tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka ir termi-
nais, bet ne reiau kaip kart per metus informuoja savivaldybs
gyventojus apie savo veikl.
Kai savivaldybs teritorijoje laikinai vedamas tiesioginis valdymas,
savivaldybs administracijos direktorius yra pavaldus ir atskaitingas Vy-
riausybs galiotiniui.
I ivardyt savivaldybs administracijos direktoriaus pareig turinio
matyti, kad jis, pagal statymus priimdamas sakymus, privalomus savival-
dybs bendruomens nariams, tiesiogiai administruoja moni vieuosius
reikalus ir yra pagrindin vykdomoji institucija, atsakinga u statym, Vy-
riausybs nutarim, savivaldybs sprendim gyvendinim bei apskritai u
vis savivaldybs administracijos darb.
Meras, mero pavaduotojas ir j funkcijos. Nors meras Vietos savi-

valdos statymu nepriskiriamas prie savivaldybs institucij, taiau atsivel-
giant tai, kad i pareigyb vardijama savivaldybs vadovu ir pagrindins
savivaldybs institucijos savivaldybs tarybos pirmininku, manome, kad
Bendroji dalis 365
mero apibrim btina aptarti atskirai. Be to, savivaldybs pagrindinio

pareigno vardijimas meru ms alies savivaldos teisje palyginti nra
senas reikinys. Tarpukario Lietuvos statymuose is terminas dar nebuvo
vartojamas. Pagal pirm Lietuvos vietos savivaldybi statym, kuris Lietu-
voje buvo priimtas 1919 m., i pareigyb miestuose buvo vadinama bur-
mistro, o valsiuose viraiio pareigybe459. Mero pareigyb Lietuvoje
pirm kart vardyta tik 1990 m. vasario 12 d. dar iki Lietuvos nepriklau-
somos valstybs atkrimo, primus tuometin Vietos savivaldos pagrind
statym460.
Nagrinjant mero ir jo pavaduotojo funkcijas btina paymti, kad
mero kaip institucijos funkcijos, kurios vliau buvo nustatytos ir 1994 m.
Vietos savivaldos statymo pirmojoje redakcijoje, nuolat kito. Iki 2003 m.
mero institucija savivaldybje kartu su valdyba, kuri buvo sudaroma i savi-
valdybs tarybos nari, buvo viena i pagrindini vykdomj institucij.
Taiau po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodio 24
d. nutarimo Dl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 3
straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 3 straipsnio 4 dalies
(2000 m. spalio 12 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2000 m.
spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio 1 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakci-
ja), 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15 punkt (2000 m. spalio 12 d. redakci-
ja), 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7, 9, 12, 15, 16, 17, 18 punkt (2000 m. spalio
12 d. redakcija), ios dalies 6 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. rugs-
jo 25 d. redakcijos) ir ios dalies 14 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m.
lapkriio 8 d. redakcijos), taip pat dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos
119 straipsnio pakeitimo statymo taikymo tvarkos Konstitucinio statymo,
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo statymo tai-
kymo tvarkos Konstitucinio statymo raymo Konstitucini statym sra-
statymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriame Konsti-
tucinis Teismas i esms ireik nuomon dl savivaldybi institucij su-
darymo princip ir atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119
straipsniui. Po io Konstitucinio Teismo nutarimo buvo padarytos esmins
Vietos savivaldos statymo pataisos ir dabartinje jo redakcijoje valdybos,
kaip vykdomosios institucijos, nra numatyta, o mero funkcijos labai apri-
botos ir jos yra tik organizacinio bei tvarkomojo ir kontrolinio pobdio.
Apribot mero funkcij kontekste atitinkamai keitsi ir jo pavaduotojo
(pavaduotoj) funkcijos.
459
460
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo dabartin re-

dakcij meras yra savivaldybs tarybos pirmininkas ir j i tarybos nari
renka savivaldybs taryba. Mero silymu savivaldybs taryba skiria vien
arba kelis mero pavaduotojus. Meras statyme taip pat vadinamas savival-
dybs vadovu. Meru ir mero pavaduotojais gali bti tik Lietuvos Respubli-
kos pilieiai. Tuo tarpu savivaldybi taryb nariais gali bti ir kit ali pi-
lieiai, nuolat gyvenantys savivaldybs teritorijoje. Savivaldybs taryba gali
nusprsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrin-
dais. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu.
Meras yra atskaitingas savivaldybs tarybai ir bendruomenei u savivaldy-
bs veikl. Vietos savivaldos statymo 20 straipsnyje nustatytos ios mero
funkcijos:
meras planuoja savivaldybs tarybos veikl, nustato ir sudaro savi-
valdybs tarybos posdi darbotvarkes bei teikia sprendim pro-
jektus, aukia savivaldybs tarybos posdius ir jiems pirmininkau-
ja, koordinuoja savivaldybs tarybos komitet ir komisij veikl,
pasirao savivaldybs tarybos sprendimus ir posdi, kuriems
pirmininkavo, protokolus;
savivaldybs tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka atstovauja
pats arba galioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme ben-
dradarbiaujant su kitomis savivaldybmis, valstybs arba usienio
ali institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
atstovauja savivaldybei regiono pltros taryboje ir turi sprendia-
mojo balso teis sudarant ir gyvendinant regiono pltros progra-
m;
silo savivaldybs tarybai mero pavaduotojo (pavaduotoj), savi-
valdybs administracijos direktoriaus, savivaldybs administracijos
direktoriaus pavaduotojo (savivaldybs administracijos direkto-
riaus teikimu) ir komisij pirminink kandidatras, taip pat gali
silyti atleisti juos i pareig bei silyti skirti nuobaudas savivaldy-
bs administracijos direktoriui;
tvirtina sekretoriato nuostatus, Valstybs tarnybos statymo nusta-
tyta tvarka skiria ir atleidia sekretoriato darbuotojus ir vadovauja
sekretoriato darbui;
savivaldybs tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka gali silyti
tarybai pavesti savivaldybs kontrolieriui (savivaldybs kontrolie-
riaus tarnybai) atlikti plane numatyt savivaldybs administracijos,
savivaldybs administravimo subjekt bei savivaldybs kontroliuo-
jam moni finansin ir veiklos audit, priima savivaldybs kontro-
lieriaus (savivaldybs kontrolieriaus tarnybos) pateiktas audito ata-
Bendroji dalis 367
skaitas ir ivadas dl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultat,

prireikus organizuoja i ataskait ir ivad svarstym savivaldybs
komitet ir savivaldybs tarybos posdiuose;
kontroliuoja ir priiri savivaldybs vieojo administravimo institu-
cij bei staig ir moni vadov veikl, kaip jie gyvendina staty-
mus, Vyriausybs bei savivaldybs tarybos sprendimus;
gavs savivaldybs tarybos pritarim sudaro savivaldybs bendra-
darbiavimo su valstybs institucijomis, kitomis savivaldybmis bei
usienio institucijomis sutartis;
kontroliuoja pasirengim vietos gyventoj apklausai ir j organi-
zuoja.
Meras privalo analizuoti padt savivaldybje ir silyti savivaldybs ta-
rybai sprendim projektus bei rekomendacijas vieojo administravimo
staigoms dl vieosios tvarkos ir gyventoj rimties, pirmins asmens ir vi-
suomens sveikatos prieiros, ligoni, invalid bei seneli slaugos ir rpy-
bos, vaik, jaunimo ir suaugusij bendrojo lavinimo, ikimokyklinio vaik
ugdymo, vaik ir jaunimo papildomo ugdymo, gyventoj bendrosios kult-
ros ugdymo, etnokultros puoseljimo, migracijos proces, gyventoj u-
imtumo, j kvalifikacijos klimo ir perkvalifikavimo bei viej darb or-
ganizavimo.
Mero sprendimai forminami potvarkiais. Meras ne reiau kaip kart
per metus privalo atsiskaityti savivaldybs tarybai u savo veikl ir rink-
jams u savivaldybs veikl. Mero pavaduotojas atlieka savivaldybs tary-
bos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Jei meras negali eiti pareig,
mero pareigas atlieka jo pavaduotojas. Mero veiklos ir jo pavadavimo pro-
cedros nustatomos savivaldybs tarybos veiklos reglamente.
Savivaldybi santykiai su valstybs institucijomis ir staigomis. Vie-

tos savivaldos statyme nustatyta, kad savivaldybi santykiai su valstybs
institucijomis ir staigomis grindiami Lietuvos Respublikos Konstitucija ir
statymais. Savivaldybs nra pavaldios valstybs institucijoms. Centriniai
ir teritoriniai valstybinio administravimo subjektai, svarstydami su vienos
savivaldybs ar su vis savivaldybi interesais susijusius klausimus, pranea
apie tai atitinkamos savivaldybs merui ar Lietuvos savivaldybi asociacijai.
Savivaldybs tarybos ar Lietuvos savivaldybi asociacijos valdymo organ
ratu pateiktus silymus valstybinio administravimo subjektai inagrinja
(vertina) ir pateikia atsakym. Rengiami bei svarstomi su savivaldybi
veikla susij statym ir kit teiss akt projektai aptariami su atskiromis
savivaldybmis arba Lietuvos savivaldybi asociacija Seimo statuto ir Vy-
riausybs darbo reglamento bei kit valstybinio administravimo subjekt
nustatyta tvarka. Savivaldybs prireikus gali gauti konsultacij i valstybs

institucij, planuodamos ir sprsdamos visus su jomis tiesiogiai susijusius
klausimus. Valstyb remia savivaldybi taryb nari bei valstybs tarnauto-
j mokym ir kvalifikacijos klim.
Nustatyta tvarka kasmet Vyriausyb ir Lietuvos savivaldybi asociaci-
ja svarsto ir derina savivaldybi biudet pajam dyd ir j ilyginim le-
mianius rodiklius. Vyriausybs ir Lietuvos savivaldybi asociacijos intere-
sams bei pozicijoms derinti ali susitarimu sudaroma dvial komisija. Vy-
riausybs ir Lietuvos savivaldybi asociacijos interesams bei pozicijoms de-
rinti ali susitarimu sudaroma dvial komisija.
Savivaldybi teisins garantijos. I esms savivaldybi teisin apsau-

ga yra nulemta ms pagrindinio statymo Lietuvos Respublikos Konsti-
tucijos. Jos 122 straipsnyje nustatyta, kad Savivaldybi tarybos dl j teisi
paeidimo turi teis kreiptis teism. i norma taip pat pakartota Vietos
savivaldos statymo 40 straipsnyje. Mintame straipsnyje reglamentuota ir
kit savivaldybi teisi apsauga. Tai normos, kurios garantuoja savivaldos
teiss gyvendinim. statyme nustatyta, kad:
savivaldybs tarybos sprendimai, nevirijantys i institucij kom-
petencijos, privalomi savivaldybs administracijai, visoms savival-
dybs teritorijoje esanioms staigoms, monms, organizacijoms ir
gyventojams;
valstybinio administravimo subjektams draudiama savivaldybi
galiojimus ir teises suvaryti ar apriboti, iskyrus statym nustaty-
tus atvejus;
savivaldybs tarybos sprendimai dl vietini rinkliav, taip pat ta-
rybos sprendimais patvirtintos taisykls, u kuri paeidim staty-
mai numato administracin atsakomyb, galioja visoje savivaldybs
teritorijoje ir j laikytis privalo visos institucijos, staigos, mons ir
gyventojai bei savivaldybs teritorij atvyk kiti fiziniai ir juridi-
niai asmenys;
savivaldybs turi teis imtis vis teist priemoni, kad bt lai-
komasi savivaldybs teritorijos bendrojo plano ir su jo gyvendini-
mu susijusi reikalavim;
savivaldybs turi teis paios ir per Lietuvos savivaldybi asociacij
dalyvauti rengiant statymus ir kitus teiss aktus, reglamentuojan-
ius vietos savivald arba nustatanius savivaldybi funkcijas, dl
parengt projekt pareikti savo pasilymus ir pastabas.
Savivaldybs tarybos sprendimai, nevirijantys j kompetencijos, pri-
valomi savivaldybs administracijai, visoms savivaldybs teritorijoje esan-
Bendroji dalis 369
ioms staigoms, monms, organizacijoms ir gyventojams. Savivaldybs tu-

ri teis imtis vis teist priemoni, kad bt laikomasi savivaldybs terito-
rijos bendrojo plano ir su jo gyvendinimu susijusi reikalavim.
Savivaldybs turi teis paios ir per Lietuvos savivaldybi asociacij
dalyvauti rengiant statymus ir kitus teiss aktus, reglamentuojanius vietos
savivald ar nustatanius savivaldybi funkcijas, dl parengt projekt pa-
reikti savo pasilymus ir pastabas.
Valstybinio administravimo subjektams draudiama savivaldybi ga-
liojimus ir teises suvaryti ar apriboti, iskyrus statym nustatytus atvejus.
Savivaldybs tarybos sprendimai dl vietini rinkliav, taip pat tary-
bos sprendimais patvirtintos taisykls, u kuri paeidim statymai numa-
to administracin atsakomyb, galioja visoje savivaldybs teritorijoje ir j
laikytis privalo visos institucijos, staigos, mons ir gyventojai bei savival-
dybs teritorij atvyk kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Savivaldybi administracin prieira. Bendra nuostata dl savival-

dybi administracins prieiros tvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitu-
cijos 123 straipsnio 2 dalyje, kurioje klausiamja forma apibrta: Ar savi-
valdybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendi-
mus, priiri Vyriausybs skiriami atstovai. Vyriausybs atstov veikla
reglamentuota 1998 m. gegus 14 d. Lietuvos Respublikos savivaldybi
administracins prieiros statymu ir nauja 2004 m. birelio 8 d. statymo
redakcija dl jo pakeitimo. iame statyme nustatyta, kad kiekvienos ap-
skrities teritorijoje esanioms savivaldybms j administracinei prieirai
Vyriausyb skiria po vien atstov.
Kadangi apskrityse yra skirtingas savivaldybi skaiius, Vyriausybs
skiriami atstovai priiri nevienod savivaldybi skaii. Savivaldybi ad-
ministracins prieiros statyme nustatyta, kad Vyriausybs atstovas, pri-
irdamas, ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vy-
riausybs sprendimus, turi teis:
tikrinti, ar savivaldybs kolegiali ir nekolegiali administravimo
subjekt teiss aktai neprietarauja statymams, Vyriausybs nuta-
rimams ir kitiems su statym gyvendinimu susijusiems centrini
valstybinio administravimo subjekt priimtiems teiss aktams;
nustats, kad savivaldybs administravimo subjektai nesilaiko
Konstitucijos ir statym, nevykdo Vyriausybs sprendim, nustaty-
ta tvarka reikalauti, kad Konstitucijos bt laikomasi, statymai
gyvendinami, o Vyriausybs sprendimai vykdomi;
silyti neteistus savivaldybs administravimo subjekt teiss aktus
nustatyta tvarka panaikinti arba pakeisti;
kai savivaldybs administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar-

ba pakeisti ginijam teiss akt, atsisako gyvendinti statym arba
vykdyti Vyriausybs sprendim, kreiptis teism;
nustatyta tvarka atlikti iankstin savivaldybs kolegiali administ-
ravimo subjekt rengiam teiss akt projekt prieir;
nustats, kad remiantis savivaldybs administravimo subjekto teiss
aktu, neatitinkaniu Konstitucijos ir statym, yra sudarytas sando-
ris savivaldybs vardu ir kad tas sandoris paeidia viej interes,
taip pat kai yra kit statym numatyt sandori negaliojimo pa-
grind, Vyriausybs atstovas bendrosios kompetencijos teismui turi
teis pareikti iekin dl vieojo intereso gynimo pagal Civilinio
proceso kodekso normas;
abejodamas, ar savivaldybs administravimo subjekto priimtas
norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka statym arba
Vyriausybs normin akt, Vyriausybs atstovas, vadovaudamasis
Administracini byl teisenos statymu, gali kreiptis administraci-
n teism su abstrakiu pareikimu itirti norminio savivaldybs
administracinio akto teistum;
jeigu Laikino tiesioginio valdymo savivaldybs teritorijoje statymo
nustatytais atvejais Vyriausybs atstov kreipiasi Vyriausybs ga-
liotinis, Vyriausybs atstovas, nustats, kad savivaldybs administ-
ravimo subjekt priimti teiss aktai neatitinka Konstitucijos, sta-
tym arba Vyriausybs sprendim, turi teis kreiptis teism dl
i teiss akt panaikinimo;
kai savivaldybs administravimo subjektai priima teiss aktus, ku-
riais remiantis gali bti sudaromi neteisti ir viej interes paei-
diantys sandoriai, Vyriausybs atstovas nustatyta tvarka gali savo
potvarkiu sustabdyti toki savivaldybs administravimo subjekt
teiss akt vykdym ir sandori pasiraym;
Vyriausybs atstovas visais atvejais apie savivaldybs administravi-
mo subjektui pateikt teikim ar reikalavim pranea merui (savi-
valdybs vadovui). Meras artimiausiame savivaldybs tarybos po-
sdyje privalo su ia informacija supaindinti savivaldybs tarybos
narius.
Bendroji dalis 371
1.12. Lietuvos Respublikos pilieiai

ir usienieiai
Administracins teisins piliei padties svoka. Administracin
teisin piliei padtis yra jo teisi ir pareig, kurias jis turi dalyvaudamas
visuomeniniuose santykiuose, visuma (i padtis dar gali bti vadinama pi-
lieio administraciniu teisiniu statusu). Lietuvos Respublikos pilieiai turi
visas socialines ekonomines, politines ir asmenines teises bei laisves, kurias
skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir statymai, taip
pat Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys.
Piliei administracin teisin padt apibdina ir tai, kad jos teisinis
reguliavimas yra keli teiss ak (konstitucins, civilins, administracins,
baudiamosios ir kit) dalykas. Kiekvienos teiss akos normos savaip api-
bria vairius teisins piliei padties aspektus, kurie atsiskleidia per tei-
sins atsakomybs institut, taip pat teisi ir pareig gyvendinimo bdus ir
priemones.
Piliei administracinis teisnumas ir veiksnumas. Administracinis

teisnumas yra valstybs nustatyta ir saugoma galimyb tapti administraci-
ni teisini santyki subjektu. Administracinis veiksnumas tai subjekto
galimyb savo veiksmais gyti teises ir susikurti teisines pareigas bei jas gy-
vendinti per konkreius administracinius teisinius santykius. Piliei admi-
nistracinis teisnumas yra sietinas su Lietuvos Respublikos pilietybs institu-
tu. Lietuvos Respublikos pilieiai yra:
1) asmenys, iki 1940 m. birelio 15 d. turj Lietuvos pilietyb, j
vaikai, vaikaiiai ir provaikaiiai (jeigu ie asmenys, j vaikai, vai-
kaiiai ar provaikaiiai nerepatrijavo);
2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. 1940 m. birelio 15 d. nuolat gyven
dabartinje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat j vaikai,
vaikaiiai ir provaikaiiai, jeigu jie Pilietybs statymo sigaliojimo
dien nuolat gyveno ir iuo metu gyvena Lietuvos Respublikos te-
ritorijoje ir nra kitos valstybs pilieiai;
3) lietuvi kilms asmenys, jeigu jie nra kitos valstybs pilieiai. Lie-
tuvi kilms asmeniu laikomas asmuo, kurio tvai ar seneliai arba
vienas i tv ar seneli yra arba buvo lietuviai ir pats asmuo pri-
pasta save lietuviu;
4) asmenys, iki 1991 m. lapkriio 4 d. gij Lietuvos Respublikos pi-
lietyb pagal 1989 m. lapkriio 3 d. priimt Pilietybs statym;
5) kiti asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pilietyb gijo pagal 1991

m. gruodio 5 d. priimt Pilietybs statym. Lietuvos Respublikos
pilieiai turi visas socialines, ekonomines, politines ir asmenines
teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respubli-
kos Konstitucija ir statymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarp-
tautins sutartys.
Pagrindins piliei teiss, laisvs ir pareigos vieojo administravi-

mo srityje. Konstitucins piliei teiss, laisvs ir pareigos, susijusios su
vairi teiss ak reguliavimo sritimi, danai gyvendinamos dalyvaujant
vykdomosios valdios institucijoms, j tarnautojams. Btent administraci-
nio teisinio reguliavimo sistema leidia pilieiams visapusikai pasinaudoti
savo teismis ir laisvmis bei gyvendinti tas galimybes, kurios jiems yra su-
teiktos Konstitucijos ir statym. Konstitucijos 18 straipsnyje tvirtintas
mogaus teisi ir laisvi prigimtinumo principas sistemikai papildomas
Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios tvirtina valdios
staig priederm tarnauti monms. Administracins teiss ir jos altini
tikslas sudaryti btinas teisines prielaidas gyvendinti i priederm, taip
pat skatinti vieojo administravimo institucij administracinius gebjimus,
didinti j veiklos efektyvum. Vieojo administravimo statymas apibria
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo subjektus, j veiklos princi-
pus, nustato administracinio reglamentavimo, viej paslaug teikimo
administravimo bei institucij vidaus administravimo pagrindus, taip pat
administracines procedras ir prievoles nagrinjant bei sprendiant asme-
n praymus ir skundus (toliau praymus). is statymas garantuoja pilie-
i ir kit asmen teis teising ir nealik j praym nagrinjim vieo-
jo administravimo institucijose bei pagrst praym sprendim, taip pat
teis apsksti sprendim ir gauti kompensacij u padarytus nuostolius
dl neteistos administracins veiklos.
Todl visos piliei bei kit asmen socialins, kultrins, pilietins ir
politins teiss bei laisvs turi bti utikrinamos, kai valdios staigos vykdo
savo galiojimus vieojo administravimo srityje. i teisi ir laisvi apsauga,
tinkam slyg pasinaudoti jomis sudarymas yra vieojo administravimo
institucij veiklos konstitucinis tikslas. Visos kitos j funkcijos ir udaviniai
yra ivestiniai. Kita vertus, pagal Konstitucij gyvendindamas savo teises ir
naudodamasis savo laisvmis mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi. Tokiam
konstituciniam teisi ir pareig santykiui palaikyti valstyb ileidia gausy-
b administracins teiss norm, kuriose nustato vairius administracinius
teisinius reimus, leidianius veiksmingai utikrinti piliei dalyvavim
Bendroji dalis 373
vieojo administravimo procesuose. Tai pasireikia pastariesiems dalyvau-

jant sprendim primime, ginant savo teises ir teistus interesus, siekiant
ekonomini, socialini ar politini tiksl.
Labai svarbi piliei teisi reikimosi sritis yra j teisi dalyvauti vals-
tybs valdyme kompleksas. Tai labai plati teisi grup, apimanti visas vals-
tybs gyvenimo sritis. ios teiss gyvendinamos dalyvaujant rinkimuose
(gyvendinant teis rinkti ir bti irinktam), referendumuose. Plaiausia
prasme pilieiai i teis gyvendina per savo atstovus Seime ir savivaldybi
tarybose.
Kita didel piliei teisi ir pareig grup sietina su j pilietiniu akty-
vumu jungiantis asociacijas, politines partijas, profesines sjungas, ren-
giant susirinkimus, eitynes ir kitas vieas akcijas. ioje srityje pilieiai gali
gyvendinti savo teises tam tikra teiss normose nustatyta tvarka ir slygo-
mis. ioje grupje yra ir peticij teis, taip pat piliei statym leidybos
iniciatyvos teis, kurios priskirtinos prie tiesiogins demokratijos institut.
Ne maiau svarbi yra piliei teis vienod teisin gynyb be jokios
diskriminacijos, taip pat teis lygiomis galimybmis stoti valstybin tarny-
b bei naudotis visomis savo teismis. iai grupei taip pat priklauso varto-
toj teiss, teis gauti informacij i valstybs ir savivaldybi staig, teikti
savo nuomon dl statym ir kit teiss akt bei projekt ir kt.
Kita vertus, pilieiai turi ir pareig. Antai Lietuvos Respublikos pilie-
tis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, vykdyti j
nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padti stiprinti
jos gali ir autoritet, bti jai itikimas.
Administracins teisins piliei teisi ir laisvi garantijos. Tokios

garantijos skirstomos teismines ir neteismines. Teismins garantijos sieti-
nos su kiekvieno asmens, kurio konstitucins teiss ir laisvs paeidiamos,
teise kreiptis teism. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teis sta-
tym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar gini-
jama jo teis arba statym saugomas interesas. Teismas yra vienintel tei-
singum vykdanti valstybs institucija. Tai reikia, kad teisingum vykdo tik
teismai, vadovaudamiesi vis asmen lygybe prie statym ir teism ir ne-
atsivelgdami lyt, ras, tautyb, kalb, kilm, socialin padt, tikjim,
sitikinimus ar pairas, veiklos r ir pobd, gyvenamj viet ir kitas ap-
linkybes. Vykdydami teisingum teisjai ir teismai yra nepriklausomi ir
klauso tik statym. Teisjai ir teismai sprendia administracines bylas
remdamiesi statymais ir tokiomis slygomis, kurios nesudaro galimybi
teisjus veikti i alies. Valstybs valdios ir valdymo institucij, Seimo na-
ri ir kit pareign, politini partij, politini ir visuomenini organizaci-
j ar fizini asmen kiimasis teisjo arba teismo veikl draudiamas ir

utraukia statym nustatyt atsakomyb. Lietuvoje sukurta specializuot
administracini teism sistema prisideda prie veiksmingesns vieojo ad-
ministravimo institucij veiklos teismins kontrols, kad ia nebt paei-
diami mogaus teisi ir laisvi reikalavimai. Administracinis teismas nag-
rinja administracines bylas dl gin, kylani i administracini teisini
santyki.
Neteismins garantijos yra daug platesns ir gali reiktis vairiomis
formomis. Visa vykdomosios valdios institucij ir vietos savivaldos staig
sistema skirta piliei teisi ir laisvi garantijoms utikrinti. Vieojo admi-
nistravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi iais demokratinio valstybs
administravimo principais:
1) statymo virenybs, reikianiu, kad vieojo administravimo sub-
jekt kompetencija turi bti nustatyta io statymo, o veikla atitikti
iame statyme idstytus teisinius pagrindus. Administraciniai ak-
tai, susij su asmen teisi ir pareig gyvendinimu, visais atvejais
turi bti pagrsti statymais;
2) objektyvumo, reikianiu, kad sprendimo primimas ir kiti oficia-
ls vieojo administravimo subjekto veiksmai turi bti nealiki ir
objektyvs;
3) proporcionalumo, reikianiu, kad administracinio sprendimo
mastas bei grietumas turi bti proporcingi administravimo tikslui;
4) nepiktnaudiavimo valdia, reikianiu, kad vieojo administravi-
mo institucijoms draudiama vykdyti veikl neturint tam suteikt
galiojim arba priimti sprendimus pagal savo kompetencij sie-
kiant kit, negu statym nustatyta, tiksl;
5) tarnybinio bendradarbiavimo, reikianiu, kad vieojo administra-
vimo institucijos, rengdamos administracinius aktus, prireikus tei-
kia viena kitai reikiam informacin ir kitoki pagalb.
Tiesiogin i princip paskirtis yra nustatyti vieojo administravimo
institucijoms ir j tarnautojams auktus veiklos standartus, kurie utikrint
ger administravim, ypa tuomet, kai vieojo administravimo institucij
tarnautojai savo veikloje tiesiogiai susiduria su piliei ir kit asmen inte-
resais. Visi jie tiesiogiai vykdo statymus ir postatyminius teiss aktus ir tu-
ri plaius jurisdikcinius galiojimus. Lietuvos Respublikos administracini
teiss paeidim kodekso struktra yra tokia, kad bylas dl administracini
teiss paeidim nagrinja ir nuobaudas u juos turi teis skirti kelios de-
imtys vieojo administravimo ir teissaugos institucij, kurios priskirtinos
vykdomosios valdios staig kategorijai. Taigi ios institucijos siterpia i-
imtin teismo, kaip vienintels teisingum vykdanios institucijos, veiklos
Bendroji dalis 375
erdv. iuos plataus masto prietaravimus dar reiks sprsti. Vieojo admi-
nistravimo institucijos turi sudaryti slygas, kad greitai, efektyviai ir nea-
likai bt priimami individuals administraciniai sprendimai, kad bt
laikomasi administracini procedr, skaidriai veikt licencijavimo siste-
ma, bt teikiamos kokybikos vieosios paslaugos.
Viena i svarbiausi tokios veiklos efektyvumo garantij yra valstybs
tarnautoj atsakomyb u piliei teisi ir laisvi paeidimus. Valstybs
tarnybos statymas numato tarnybins atsakomybs priemones, atitinkama
atsakomyb numatyta ir Administracini teiss paeidim kodekse. Dl
savo teisi paeidimo pilieiai gali kreiptis administracini gin, mokes-
tini gin komisijas, Seimo, vaiko teisi, lygi galimybi kontrolierius
arba tiesiogiai teism.
Usieniei administracinis teisinis statusas. Usienietis asmuo,

kuris nra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis turi kurios nors
usienio valstybs pilietyb, ar neturi jokios. Usienieiai Lietuvos Respub-
likoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konsti-
tucija, tarptautins sutartys, Lietuvos Respublikos statymai ir Europos S-
jungos teiss aktai. Usienieiai Lietuvos Respublikoje yra lygs prie sta-
tymus nepriklausomai nuo j lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, sociali-
ns padties, tikjimo, sitikinim arba pair. Usienieiai, esantys Lie-
tuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos,
Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt. Usienieiai policijos ar-
ba kitos teissaugos institucijos pareign reikalavimu privalo pateikti as-
mens tapatyb patvirtinant dokument (kelions dokument, leidim gy-
venti ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo vals-
tybje tikslas ir slygos ir kurie rodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra tei-
stai.
Usieniei teist buvim ir gyvenim Lietuvos Respublikoje kont-
roliuoja policija, bendradarbiaudama su kitomis teissaugos institucijomis,
Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi institucijomis bei staigomis.
Administracinis teisinis Lietuvos Respublikos pilieio ir usienieio
statusas yra skirtingas. Pagrindinis i i skirtum administracinio tei-
snumo atsiradimo momentas. Lietuvos pilieiams jis atsiranda gimus ir i-
nyksta mirus, o usienieiams gavus leidim atvykti ir vaiavus Lietuvos
Respublikos teritorij su atitinkamais galiojaniais kelions dokumentais.
Administracinis usieniei veiksnumas reikiasi gebjimu vykdyti jam skir-
tas administracines prievoles ir savo veiksmais gyvendinti jam suteiktas
teises. Tarptautins teiss normos gali numatyti ir kit usieniei veiks-
numo kriterij. Administracinis teisinis usieniei statusas gali bti api-
bdinamas ir tuo, kad jiems egzistuoja tam tikri apribojimai: teiss rinkti ir
bti irinktam (iskyrus Europos Sjungos ali pilieius); negali uimti pa-
reig valstybinje tarnyboje (iskyrus Europos Sjungos ali pilieius); n-
ra karo prievols pilieiai.
Bdami teiss subjektais usienieiai paprastai yra tokie pat administ-
racins atsakomybs subjektai kaip ir Lietuvos pilieiai (jei nesinaudoja
privilegijomis ir imunitetais). Kita vertus, usienieiai netraukiami admi-
nistracinn atsakomybn u paeidimus, padarytus u Lietuvos Respubli-
kos rib, jei j padarytos veikos nesusijusios su Lietuvos interesais.
1.13. Valstybs tarnyba ir valstybs

tarnautojai
Valstybs tarnybos svoka. Dar viena labai svarbi administracins tei-
ss subjekt grup yra valstybs tarnautojai. Valstybs tarnautojas yra spe-
cialusis subjektas, turintis atitinkam administracin teisin status. Tai
reikia, kad jo teisinis santykis su valstybe, su kitais administracins teiss
subjektais yra specifinis. Valstybs institucija, staiga ir jos tarnautojas yra
susieti pavaldumo santykiu. io santykio atsiradimo pagrindas yra admi-
nistracinis aktas, o ne darbo sutartis461.
Kartu tai teisinis valdios santykis, reikiantis, kad juo vadovaujantis
gyvendinamas valstybs suverenitetas, o valstybs tarnautojai turi valdios
galiojimus tiek vidaus, tiek vieajame administravime. Tokie galiojimai
paprastai nesuteikiami darbo teisini santyki pagrindu.
Kalbant apie valstybs tarnyb pirmiausia reikt pabrti, kad jos
paskirtis ne tik tenkinti joje tarnaujanio mogaus, t. y. valstybs tarnau-
tojo, materialinius poreikius, kaip tai prasta usiimant kine komercine
veikla, o utikrinti paios valstybs, kaip tam tikro moni bendruomens
susivienijimo, funkcionavim vairiose srityse, organizuoti konkreios alies
gyventoj poreiki tenkinim, ginti mogaus teises ir laisves, garantuoti
saugi vidaus ir iors aplink. Nekyla abejoni, kad valstybs tarnautojai
gauna tarnybin atlyginim, daniausiai gana didel, turi kitas socialines ga-
rantijas, taiau pagrindinis j tikslas utikrinti, kad valstybs mechaniz-
mas funkcionuot sklandiai ir tinkamai tenkint suvereno tautos inte-
resus.
461
Pavyzdiui, Vokietijos Federacins Respublikos vieojoje tarnyboje, be valdinink, i-
skiriami tarnautojai ir darbuotojai, su kuriais yra sudaromos darbo (tarnybos) sutartys
(Dienstvertrge).
Bendroji dalis 377
Antra vertus, valstybs tarnybos pareigyb yra visos valstybs tarnybos

organizavimo pirminis elementas, smulkiausia statybin mediaga. Tai
dalis valstybs valdios, perduota konkreiam asmeniui, einaniam vieno-
kias ar kitokias pareigas valstybs tarnyboje.
Valstybs tarnautojo padtis yra dvejopa: pirma, jis pareigotas ir ga-
liotas gyvendinti valstybines (viesias) funkcijas, antra, jis pats yra pagrin-
dini teisi ir laisvi gyvendinimo subjektas.
Minta pareigyb tai ne pelninga vieta, padedanti tarnautojui susi-
kurti geresn gyvenim. Valstybs teikiamas aprpinimas savo tarnauto-
jams yra veikiau pareigybs padarinys, o ne tikslas.
Valstybs tarnybos pareigyb galima apibrti taip: tai valstybs insti-
tucijos ar staigos organizacins struktros dalis, tvirtinta oficialiuose doku-
mentuose (pareigybi srauose, etatuose, tarnybini atlyginim schemose ir
kt.), turinti atitinkam valstybs institucijos ar staigos kompetencijos dal, su-
teikt valstybs tarnautojui, kad ji praktikai galt gyvendinti savo funkcijas.
Taigi pareigyb apibdinama iais bruoais:
1) ji yra valstybs institucijos ar staigos organizacins struktros da-
lis;
2) ji turi dal valstybs institucijos arba staigos kompetencijos, tvir-
tintos teiss aktuose.
Kiekvienas tarnautojas atlieka konkrei funkcij, t. y. jis visada eina
tam tikras pareigas valstybs institucijoje arba staigoje. Tai yra treioji
ypatyb valstybs tarnyba yra vieo pobdio veikla, atliekama gyvendi-
nant viej administravim arba utikrinant skland jo funkcionavim.
Egzistuoja vairi valstybs tarnybos apibrim. Taip pat ir pati vals-
tybs tarnybos svoka bei jos turinys vairiose alyse suprantamas nevieno-
dai. Pavyzdiui, Vokietijos Federacinje Respublikoje pereita prie svokos
vieoji tarnyba (ffentliches Dienst), Didiojoje Britanijoje vartojamos
dvi svokos:
1) civilin tarnyba;
2) vieoji tarnyba.
Lyginant iuo poiriu Didiosios Britanijos ir Lietuvos teisines si-
stemas valstybs tarnybos sampratai artimesn bt civilins tarnybos, o
valstybs tarnautojui civilio (civilinio) tarnautojo (civil servant) svoka.
Pranczijoje valstybs tarnautojais laikomi visi valstybs kaip vieojo
juridinio asmens sostins ir periferijos statym leidybos, vykdomosios
valdios ir teism tarnautojai.
Rusijos teisje valstybs tarnyba apibdinama taip: tai profesin as-
men, uimani B ir C kategorij valstybines pareigas, tarnyba, utikri-
nanti valstybs institucij galiojim gyvendinim. B kategorijos tarnyb
galima tam tikra prasme prilyginti Lietuvos politinio (asmeninio) pasitik-

jimo valstybs tarnautojams, o C karjeros.
Pirm kart valstybs tarnybos svokos apibrimas buvo idstytas
1999 m. liepos 30 d. sigaliojusiame Lietuvos Respublikos valstybs tarny-
bos statyme462. Jis buvo lakonikas ir skambjo taip: valstybs tarnyba tei-
sini santyki tarnyboje visuma, reglamentuojama valstybs teiss aktais,
nustataniais valstybs tarnautojo statuso gijim, pasikeitim ir praradim.
is valstybs tarnybos apibrimas neinformatyvus ir neisamus, todl
ne kart buvo kritikuojamas.
Dabartinje Valstybs tarnybos statymo redakcijoje (sigaliojo 2002
m. liepos 1 d.)463 valstybs tarnyba apibriama daug isamiau. io statymo
2 straipsnyje teigiama, kad valstybs tarnyba tai teisini santyki, atsiran-
dani gijus valstybs tarnautojo status, jam pasikeitus arba j praradus,
taip pat atsirandani dl valstybs tarnautojo vieojo administravimo veik-
los valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje gyvendinant tam tik-
ros valstybs valdymo srities politik ar utikrinant jos gyvendinimo koor-
dinavim, koordinuojant tam tikros valstybs valdymo srities staig veikl,
valdant, paskirstant finansinius iteklius ir kontroliuojant j panaudojim,
atliekant audit, priimant ir gyvendinant teiss aktus, valstybs ir savival-
dybi institucij ar staig sprendimus vieojo administravimo srityje, ren-
giant ar koordinuojant teiss akt, sutari ar program projektus ir tei-
kiant dl j ivadas, valdant personal arba turint vieojo administravimo
galiojimus nepavaldiems asmenims, visuma.
1.13.1. Valstybs tarnyb reglamentuojani

teiss akt sistema
Antrosios Lietuvos Respublikos laikais (19181940) nebuvo visaapi-

manio valstybs tarnybos statymo. 1919 m. vasario 6 d. buvo priimtas
statymas dl valstybs tarnybos sutvarkymo (paskelbtas Valstybs inio-
se 1919 m. kovo 5 d.). iame statyme yra tik du straipsniai. Pirmajame
numatyta, kad kiekvienas valstybs valdininkas privalo ratu duoti pasia-
djim saugoti Lietuvos valstybs konstitucij, vykdyti statymus ir Vyriau-
siosios Valdios sakymus, siningai ir teisingai atlikti savo pareigas464.
462
463
464
Lietuvos valstybs teiss aktai (1918.II.161940.VI.15). Vilnius: Teisins informacijos
centras, 1996. P. 204.
Bendroji dalis 379
Kitame straipsnyje numatyta, kaip duodama priesaika: ministrai

Ministr Kabineto posdyje, kiti valdininkai tokia tvarka, koki nustatys
kiekvienas ministras savo inyboje.
Kaip matyti i io trumpo statymo teksto, svarbiausiu dalyku tuome-
tin stiprjanti valstyb ir besiformuojanti lietuvika valdininkija laik ati-
tinkam itikimybs savo valstybei principo gyvendinim. Tai labai pra-
sminga, toks principas ir dabar pabriamas vis demokratini Europos
valstybi statymuose, reglamentuojaniuose valstybs tarnyb.
1919 m. liepos mn. Valstybs iniose buvo paskelbtas statymas
dl valdinink pareig jimo atlyginimo. Jame, be kita ko, buvo dvi do-
mios nuostatos: (1) valdininkas u alg gali eiti pareigas tik vienoje valdios
staigoje; (2) esant reikalui virininko sakymu valdininkai privalo dirbti ir
nedarbo valandomis be atskiro u tai atlyginimo.
Apskritai valstybs tarnautoj darbo umokesiui sutvarkyti iki 1940
m. birelio 15 d. buvo skiriama daug dmesio, priimta daug teiss akt, ku-
riuose labai isamiai buvo aptarta kiekvieno valstybs tarnautojo vieta tar-
nybos hierarchijoje ir skiriama u tai alga.
1920 m. sausio 20 d. buvo priimtas Vyriausybs sakymas dl giminai-
i tarnybos valstybinse ir savivaldybi staigose apribojimo. iame saky-
me pasakyta: <> draudiama priiminti tarnybon artimuosius dviej
pirmj laipsni gimines gentis valdininkais taip, kad artimieji gimins ar-
ba gentys bt vieni kitiems betarpiais virininkais arba priirimaisiais465.
Toliau sakyme pasakyta, kad jeigu taip ir bt atsitik anksiau, tarnauto-
jai turi bti atitinkamai perkelti kitas pareigas.
Reikiamas dmesys buvo skirtas ir savivaldybi veiklai sureguliuoti.
Valstybs Taryba 1919 m. spalio 28 d. prim Savivaldybi statym466.
Atsikurianti Lietuvos valstyb rpinosi ir valstybs reikalams leidia-
m l kontrole. Valstybs taryba 1919 m. vasario 20 d. prim statym
valstybs kontrolei tvarkyti, o 1926 m. kovo 16 d. Valstybs kontrols
statym (paskelbtas Valstybs iniose 1926 m. gegus 12 d.)467.
1990 m. kovo 11 d. priimtame Laikinajame Pagrindiniame statyme468
valstybs tarnybos klausimams nebuvo skirta deramo dmesio. io staty-
mo 26 straipsnyje pasakyta, kad Lietuvos pilieiai turi teis dalyvauti tvar-
465
Lietuvos valstybs teiss aktai (1918.II.161940.VI.15). Vilnius: Teisins informacijos
centras, 1996. P. 204.
466
Ten pat. P. 288300.
467
Ten pat. P. 560563.
468
Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo
dokument rinkinys. 1 tomas. Vilnius: Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba, 1991. P.
3457.
kant valstybinius ir visuomeninius reikalus, svarstant ir priimant visos vals-

tybs statymus ir vietins reikms sprendimus. i teis utikrina galimy-
b rinkti ir bti irinktiems Liaudies deputat tarybas ir kitus renkamus
valstybinius organus, dalyvauti visuomens svarstymuose ir balsavimuose,
kontrols, valstybini organ, visuomenini organizacij ir visuomens sa-
vaveiksmi organ darbe, darbo kolektyv susirinkimuose ir susirinkimuo-
se pagal gyvenamj viet.
1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje idstyti pagrindiniai
valstybs tarnybos principai, kurie toliau detalizuojami specialiais staty-
mais ir kitais teiss aktais.
Pirmasis statymas, specialiai reglamentuojantis valstybs tarnautoj
status, buvo 1995 m. balandio 4 d. priimtas Valdinink statymas (siga-
liojo 1995 m. gegus 1 d.)469. Jame buvo nustatyta primimo valstybs
valdymo tarnyb tvarka, valdinink teiss, pareigos ir atsakomyb, tarnybos
santyki pabaiga. statyme taip pat buvo apibrtos valdinink rys, vals-
tybs politik, kuriems Valdinink statymas netaikomas, svoka.
1999 m. liepos 8 d. buvo priimtas naujas didels apimties, ilgai rengtas
Valstybs tarnybos statymas, kuris vliau ne kart i esms buvo keiiamas
ir pildomas. is statymas sigaliojo 1999 m. liepos 30 d., o dabartin jo re-
dakcija idstyta 2002 m. balandio 23 d. statyme, kuris sigaliojo nuo 2002
m. liepos 1 d.
Nemaai valstybs tarnybos klausim reglamentuojama ir kitais sta-
tymais. Pirmiausia pamintini Vyriausybs, Apskrities valdymo, Viej ir
privai interes derinimo valstybinje tarnyboje, Vadovybs apsaugos ir
kiti statymai, taip pat statutai: Vidaus tarnybos, Specialij tyrim tarny-
bos ir kt.
Akivaizdu, kad statymais nemanoma reglamentuoti vis ikylani
klausim. Todl priimta nemaai Vyriausybs nutarim, kuriais suregu-
liuota darbo umokesio apskaiiavimo, vidaus audito organizavimo ir vyk-
dymo, valstybs tarnautoj registro, tarnybini nuobaud skyrimo ir kito-
kia tarnybos atlikimo tvarka.
Kita institucija, pagal Valstybs tarnybos statym atliekanti bendrj
valstybs tarnybos valdym, yra Vidaus reikal ministerija. Vidaus reikal
ministro sakymais yra sureguliuoti valstybs tarnautoj mokymo ir kvalifi-
kacijos tobulinimo, tarnybini paymjim idavimo ir kiti klausimai.
Pastaruoju metu pagrindiniai valstybs tarnybos valdymo klausimai
pavesti sprsti Valstybs tarnybos departamentui prie Vidaus reikal mi-
469
Bendroji dalis 381
nisterijos. i vieojo administravimo institucija savo veikl tik pradeda470,

todl nra primusi daug normini administracini akt, reguliuojani
valstybs tarnybos santykius471.
inybini normini administracini teiss akt priima ir kitos centri-
ns akins vieojo administravimo institucijos472.
Ne maiau svarbi reikm reguliuojant valstybs tarnybos santykius
turi teism praktika, ypa Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nu-
tarimai. Juose idstyti iaikinimai vairiais valstybs tarnybos teisinio re-
guliavimo klausimais svariai prisideda prie Valstybs tarnybos teiss, kaip
atskiros teiss akos (arba bent Administracins teiss poakio), krimosi
Lietuvoje473.
Tuo pat metu pabrtina ir administracini teism praktika, interpre-
tuojanti konkreias Valstybs tarnybos statymo ir kit su juo susijusi tei-
ss akt normas474.
Vietiniu lygmeniu valstybs tarnybos klausimus reglamentuoja vieojo
administravimo institucijos (departament direktori, inspekcij, apskrii
virinink sakymai, savivaldybi taryb sprendimai, administracijos direk-
tori ir kit tarnyb vadov sakymai).
1.13.2. Pagrindiniai valstybs tarnybos

principai
Teiss teorijoje principais vadinami svarbiausi teiss reikimosi bdai,

pagrindins teisins idjos, vertybins orientacijos, kurios nustato tam tik-
rus moni santyki reguliavimo teisinius modelius475.
Teiss principai iorikai pasireikia kaip tam tikros idjos, kurios ne-
btinai yra tvirtintos teiss normose. Daugiausia teiss princip yra su-
470
steigtas Vyriausybs 2002 m. lapkriio 5 d. nutarimu Nr. 1732, o jo nuostatai patvirtinti
vidaus reikal ministro 2002 m. lapkriio 25 d. sakymu Nr. 548.
471
Pamintini 2003 m. liepos 10 d. sakymas Nr. 27V39 Dl staig vadov, vidaus audi-
to tarnyb vadov bei auditori, vertinimo komisij nari ir 1820 kategorij karjeros valsty-
bs tarnautoj vertinimo komisij; 2004 m. rugsjo 7 d. sakymas Nr. 27V42 Dl valstybs
tarnautoj mokymo program tvirtinimo ir kt.
472
Pavyzdiui, Muitins departamento prie Finans ministerijos 2002 m. spalio 18 d. sa-
kymas Nr. 670 Dl Lietuvos Respublikos Muitins pareign etikos kodekso patvirtinimo.
473
Pamintini Konstitucinio Teismo 1997 m. gegus 6 d., 1998 m. vasario 18 d., 2003 m.
liepos 4 d. ir kiti nutarimai.
474
Pavyzdiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. balandio 5 d. spren-
dimas administracinje byloje Nr. 10402; Kauno apygardos administracinio teismo 2003 m.
sausio 21 d. sprendimas administracinje byloje Nr. I(6K)5/2003 ir kt.
475
r., pavyzdiui: Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 123124.
formuluota Konstitucijoje. statymai, emesnio lygmens teiss aktai, prie-

taraujantys ioms auktesns galios teisinms vertybms, negali bti taiko-
mi.
Kai kalbame apie valstybs tarnyb, neutenka utikrinti, kad j regu-
liuojanios teiss normos neprietaraut teiss principams. Ne maiau
svarbu, kad ir valstybs tarnybos funkcionavimo metu bt laikomasi i
bendrj princip, nebt ikreipiama j esm.
Svarbiausi valstybs tarnybos principai idstyti Konstitucijoje. Pir-
miausia jos 2 straipsnyje tvirtinta, kad Lietuvos valstyb kuria Tauta. Su-
verenitetas priklauso Tautai.
Konstitucijos 4 straipsnyje pasakyta, jog aukiausi suvereni gali
Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus.
Konstitucijos 5 straipsnyje suformuluoti patys bendriausi valstybs
tarnybos principai: Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respubli-
kos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas.
Valdios galias riboja Konstitucija.
Valdios staigos tarnauja monms.
ia yra valdios atskyrimo ir padalijimo principas, kuriuo remiantis
nustatomi ir atitinkami valstybs tarnybos reglamentavimo pagrindai, taip
pat labai svarbus konstitucinis valdios staig tarnavimo monms princi-
pas.
Tiesiogiai susijs su valstybs tarnyba yra ir Konstitucijos 33 straips-
nis, kuris skelbia:
Pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per
demokratikai irinktus atstovus, taip pat lygiomis slygomis stoti Lietu-
vos Respublikos valstybin tarnyb.
ios, taip pat ir kitos Konstitucijos nuostatos (pvz., 29 straipsnyje
tvirtintas asmen lygybs principas) sudaro metodologin pagrind tiek
reglamentuojant valstybs tarnyb, tiek aikinant statym ir kit teiss ak-
t prasm bei j taikymo ypatumus.
Valstybs tarnybos principai Valstybs tarnybos statyme (2002 m.
statymo redakcija) formuluojami gana savotikai. io statymo 3 straipsny-
je paminti valstybs tarnybos principai (statym virenybs, lygiateisi-
kumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybs u priimtus
sprendimus ir karjeros) bei valstybs tarnautoj veiklos etikos principai.
iuos principus statym leidjas aptaria papildomai. Susidaro spdis, kad
statym leidjui valstybs tarnautoj veiklos etikos principai yra daug
svarbesni u paius valstybs tarnybos principus.
iek tiek kitoks poiris valstybs tarnybos principus buvo tvirtintas
1999 m. Valstybs tarnybos statymo redakcijoje. iame statyme ne tik i-
Bendroji dalis 383
dstyti valstybs tarnybos pagrindiniai principai, bet aptariama ir j sam-

prata. Pirminje Valstybs tarnybos statymo redakcijoje minimi ie valsty-
bs tarnybos principai: statymo virenybs, lygiateisikumo, politinio neu-
tralumo, skaidrumo ir karjeros. statyme paaikinta ir kiekvieno i i prin-
cip reikm.
statymo virenybs principas reikia, kad valstybs tarnautojo statusas,
reglamentuotas io ir kit statym, negali bti keiiamas kitaip negu sta-
tymu. Tokia norma tvirtino, kad pirmiausia pagrindiniai valstybs tarnau-
toj statuso elementai turjo bti nustatyti statymuose arba statymo for-
m turiniuose statutuose. Antra vertus, tai reik, jog valstybs tarnautoj
statuso reglamentavimas gali bti keiiamas tik statymu.
Lygiateisikumo principo formuluot buvo labai artima Konstitucijos
29 straipsnio, reglamentuojanio moni lygiateisikum, ir 33 straipsnio
dl lygi teisi stoti valstybs tarnybon nuostatoms. Taiau ia buvo iski-
riamas pilietikumo elementas, nes Konstitucijos 29 straipsnis kalba apie
moni lygiateisikum, o Valstybs tarnybos statymas apie Lietuvos
Respublikos piliei lygiateisikum valstybs tarnyboje.
Politinio neutralumo principas reikia, kad valstybs tarnautojas priva-
lo nealikai tarnauti monms nepaisydamas asmenini politini pair,
tarnybos metu nedalyvauti politinje veikloje (iskyrus politinio (asmeni-
nio) pasitikjimo valstybs tarnautojus). i nuostata nereik, kad valstybs
tarnautojai, jei tai nra jiems udrausta specialiais statymais ar statutais,
negali bti politini partij nariais, dalyvauti politinje veikloje. Tai daryti
buvo draudiama tik tarnybos metu.
Skaidrumo principas reikia, kad bet kokia valstybs tarnautojo tarny-
bin veikla yra viea ir suprantama, atvira vertinti ir susipainti su jo reng-
tais tarnybiniais dokumentais, iskyrus statym arba kit teiss akt sau-
gomas valstybs ar tarnybos paslaptis.
Karjeros principas reikia, kad primimas valstybs tarnyb netermi-
nuotam darbui ir auktesni ar kit pareig siekimas yra grindiamas pre-
tendent konkurencija, objektyviai vertinant j profesin pasirengim,
gdius ir pranaumus konkurso metu.
ios redakcijos Valstybs tarnybos statymo projekte kaip atskiras
principas iskirtas lojalumo principas, taiau paiame statyme jo nebuvo
lik, buvo iaikinta tik svoka nelojalumas: tai valstybs tarnautojo
veiksmai arba elgesys, perengiantis teistumo ribas ir prieikas Lietuvos
valstybei bei jos konstitucinei santvarkai.
Kit ali praktikoje lojalumo principui skiriama nemaai dmesio.
Pavyzdiui, Anglijoje nuo 1953 m. yra suformuluoti pagrindiniai reikalavi-
mai civiliniams tarnautojams (jiems priklauso ir ministerij tarnautojai).
Pats pirmasis yra lojalumas. Lojalumas suprantamas kaip itikimyb savo

valstybei, jos demokratinei santvarkai.
Europos mogaus Teisi Teismo praktika valstybs tarnybos klausi-
mu nra didel. Vincentas Bergeris knygoje Europos mogaus Teisi
Teismo jurisprudencija476 supaindina su dviem bylomis. Abi jos buvo su-
sijusios su Vokietija, abu kartus bylas ikl pedagogs (mokytoja ir dsty-
toja) ir abi jos teig, jog turjo problem stodamos valstybs tarnyb ar
bdamos joje dl j ryi arba narysts Vokietijos komunist partijoje.
mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija tiesiogiai nereg-
lamentuoja valstybs tarnybos santyki tai kiekvienos alies vidaus reika-
las. Taiau Strasbro teismas abiejose bylose pareik, kad valdininko sta-
tusas priskiriamas Konvencijos taikymo sriiai iais poiriais: Konvencijos
10 straipsnio, numatanio teis laisvai reikti savo mintis ir sitikinimus, 11
straipsnio, numatanio taiki susirinkim laisv, laisv jungtis asociacijas
ir pan. Tiek Konvencijos 10, tiek 11 straipsniai numato iimtis, kai gali bti
taikomi i teisi apribojimai, numatyti statyme ir btini demokratinje vi-
suomenje valstybs ar visuomens saugumo interesams, siekiant ukirsti
keli teiss paeidimams ar nusikaltimams, gyventoj sveikatai ir dorovei
ar kit asmen teisms bei laisvms apsaugoti. Vienuoliktame straipsnyje
pasakyta, kad is straipsnis netrukdo vesti teistus naudojimosi ia teise
apribojimus asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajgose, policijoje
ar valstybs valdymo organuose.
2002 m. liepos 1 d. sigaliojusioje Lietuvos Respublikos valstybs tar-
nybos statymo redakcijoje lojalumo principas visikai pagrstai buvo
trauktas valstybs tarnybos princip sra.
Minta, kad ioje Valstybs tarnybos statymo redakcijoje daugiau
dmesio skiriama valstybs tarnautoj etikos principams. Anot statym
leidjo, svarbiausi valstybs tarnautoj veiklos etikos principai yra ie:
1) pagarba mogui ir valstybei. Valstybs tarnautojas privalo gerbti
mog ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstitucij, valstyb,
jos institucijas ir staigas, statymus, kitus teiss aktus ir teism
sprendimus;
2) teisingumas. Valstybs tarnautojas privalo vienodai tarnauti vi-
siems gyventojams nepaisydamas j tautybs, rass, lyties, kalbos,
kilms, socialins padties, religini sitikinim bei politini pai-
r, bti teisingas sprsdamas praymus, nepiktnaudiauti jam su-
teiktomis galiomis ir valdia;
476
Berger V. Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencija. Vilnius: Pradai, 1997.
Bendroji dalis 385
3) nesavanaudikumas. Valstybs tarnautojas privalo vadovautis vi-

suomens interesais, naudoti jam patikt valstybs ir savivaldybi
turt, tarnybin informacij tik visuomens gerovei, eidamas vals-
tybs politiko pareigas arba atlikdamas tarnybines pareigas nesiek-
ti naudos sau, savo eimai, savo draugams;
4) padorumas. Valstybs tarnautojas privalo elgtis nepriekaitingai,
bti nepaperkamas, nepriimti dovan, pinig ar paslaug, iskirti-
ni lengvat ir nuolaid i asmen ar organizacij, galini daryti
tak, kai jis eina valstybs politiko pareigas ar atlieka tarnybines
pareigas;
5) nealikumas. Valstybs tarnautojas privalo bti objektyvus priim-
damas sprendimus, vengti asmenikum;
6) atsakomyb. Valstybs tarnautojas asmenikai atsako u savo
sprendimus ir atsiskaito u juos visuomenei;
7) vieumas. Valstybs tarnautojas privalo utikrinti priimam spren-
dim ir veiksm vieum, pateikti savo sprendim motyvus, o in-
formacij gali riboti tik tuo atveju, kai tai btina svarbiausiais vi-
suomens interesais;
8) pavyzdingumas. Valstybs tarnautojas privalo deramai atlikti savo
pareigas, nuolat tobulti, bti nepriekaitingos reputacijos, tole-
rantikas, pagarbus ir tvarkingas.
Detalizuodama ias statymo normas Vyriausyb patvirtino Valstybs
tarnautoj veiklos etikos taisykles477. i taisykli tikslas apibrti veiklos
ir elgesio principus, kuri turi laikytis valstybs tarnautojas, gyvendinda-
mas savo teises, vykdydamas teiss aktuose nustatytas pareigas bei funkci-
jas, ir didinti visuomens pasitikjim valstybs tarnautojais.
Etikos taisyklse nustatyta, kad valstybs tarnautojas, gavs rat, jog
yra paeids ias taisykles, turi informuoti apie tai tiesiogin vadov. Vado-
vas patikrina gaut informacij ir priima sprendim dl tarnybinio patikri-
nimo inicijavimo. Jeigu valstybs tarnautojas nesilaiko valstybs tarnautoj
etikos veiklos princip, bet kuris asmuo turi teis pateikti skund valstybs
arba savivaldybs institucijos ar staigos, kurioje tarnauja skundiamas vals-
tybs tarnautojas, vadovui (skundas, inicijuotas prie vadov, pateikiamas
svarstyti asmeniui, primusiam vadov pareigas), kuris turi apsvarstyti
skund ir nusprsti, ar reikia pradti tarnybin patikrinim.
477
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 24 d. nutarimas Nr. 968 Dl Vals-
tybs tarnautoj veiklos etikos taisykli patvirtinimo // Valstybs inios. 2002. Nr. 652656.
1.13.3. Valstybs tarnautojo svoka ir valstybs

tarnautoj klasifikacija
Valstybs tarnybos statymo 2 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad valsty-

bs tarnautojas tai fizinis asmuo, einantis pareigas valstybs tarnyboje ir
atliekantis vieojo administravimo veikl.
Kit ali teiss aktai ir teiss doktrina kaip btinus valstybs tarnau-
tojo apibdinimo kriterijus pabria jo veiklos apmokjim i parlamento
skirt l (Didioji Britanija), teisin jo paskyrimo form ir ypating san-
tyk su valstybe (Vokietijos Federacin Respublika) ir kt.
iuo poiriu valstybs tarnautojo apibrimas Valdinink statyme
buvo tikslesnis. io statymo 3 straipsnyje buvo pasakyta: staig ir organi-
zacij darbuotojai (iskyrus valstybs ir savivaldybi politikus), kuriems at-
lyginimas mokamas i valstybs ar savivaldybs biudeto l, laikomi vals-
tybs ar savivaldybi tarnautojais. Pagal tarnautoj pagrindinio darbo turi-
n ir pobd jie skirstomi profesinius korpusus (mokytoj, policijos, teis-
j, medicinos darbuotoj, diplomat, valdinink ir t. t.).
Lyginant valstybs tarnautojo apibrim Valdinink ir Valstybs
tarnybos statymuose kyla pagrstas klausimas: ar valstybs tarnautojais lai-
kytini tik tie asmenys, kuri veikl visikai arba bent i dalies reglamentuo-
ja Valstybs tarnybos statymas, ar ir tie valstybs, kaip vieojo juridinio
asmens (kaip teigiama Pranczijos, Vokietijos teisje), tarnautojai, kurie
atlyginim gauna i valstybs biudeto?
Valstybs tarnybos statymo 4 straipsnyje nustatyta, kad is statymas
netaikomas:
1) valstybs politikams (asmenims, pareigas tiesiogiai arba netiesio-
giai irinktiems Lietuvos piliei arba atstovaujamosios valdios
paskirtiems politinei programai vykdyti Respublikos Prezidentui,
Seimo nariams, Ministrui Pirmininkui, ministrams, merams, mer
pavaduotojams, savivaldybi taryb nariams);
2) Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukiausiojo Teismo, Vyriausio-
jo administracinio, kit teism teisjams, prokurorams;
3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojui, valdybos
nariams, kitiems Lietuvos banko tarnautojams;
4) profesins karo tarnybos kariams;
5) valstybs ir savivaldybi moni darbuotojams;
6) viej staig darbuotojams;
7) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems
darbo umokest i valstybs ir savivaldybi biudet ir valstybs
pinig fond.
Bendroji dalis 387
Pagal statymo nuostatas valstybs politikai, moni ir viej staig

darbuotojai bei darbuotojai, dirbantys valstybs ir savivaldybi institucijose
ir staigose pagal darbo sutartis, gali bti nelaikomi valstybs tarnautojais.
To jokiu bdu negalima pasakyti apie teisjus, prokurorus, profesins karo
tarnybos karius. Akivaizdu, kad jie susij ilgalaikiais teisiniais santykiais su
vieosios teiss juridiniais asmenimis ir gauna atlyginim i valstybs biu-
deto478, t. y. atitinka visuotinai pripaint valstybs tarnautojo apibrim.
Reikalas tik tas, kad j veikl reglamentuoja ne Valstybs tarnybos staty-
mas, o kiti specials statymai479.
iuo poiriu pamintina Vokietijos Federacins Respublikos auk-
iausiosios kategorijos valstybs tarnautoj (valdinink) klasifikacija. ioje
alyje valdininkais laikomi valstybinio aparato valdininkai, teisjai, mokyto-
jai, auktj mokykl dstytojai, karininkai, pato darbuotojai, geleinkelio
darbuotojai, valstybini bank ir centrinio banko darbuotojai, kai kurie kiti
asmenys.
Lietuvoje iki Valdinink statymo primimo visiems valstybs tarnau-
tojams buvo taikomas Darbo sutarties statymas ir iimtys, numatytos atski-
r kategorij tarnautoj status reglamentuojaniuose specialiuose staty-
muose ar statutuose.
iame statyme valstybs tarnautojai (Valdinink statyme valstybs
valdymo tarnybos tarnautojai arba valstybs valdininkai) buvo suskirstyti
A ir B lygius. atskiras grupes buvo padalinti valstybs valdininkai (valdi-
nink srae nurodyt pareigybi tarnautojai valstybs valdymo institucijo-
se) ir savivaldybi valdininkai (valdinink srae nurodyt pareigybi tar-
nautojai savivaldybi valdymo struktrose).
Be to, Valdinink statyme dar buvo pasakyta, kad pagal tarnautoj
pagrindinio darbo turin ir pobd jie skirstomi profesinius korpusus (mo-
kytoj, policijos, teisj, medicinos darbuotoj, diplomat, valdinink ir t.
t.), taiau koki teisin reikm turjo toks skirstymas, i statymo nematy-
ti.
Pagrindinis A ir B lygio pareigybi skirtumas buvo tas, kad A lygio
valdinink tarnyba buvo susijusi su j tiesiogini vadov galiojim trukme,
o B lygio nesusijusi.
Primus Valstybs tarnybos statym ir ivardijus valstybs tarnauto-
jus, kuriems is statymas taikomas, ikilo klausimas, koks yra t darbuoto-
478
Lietuvos bankas tvirtina, kad jo tarnautojai negauna l i valstybs biudeto, t. y. l-
as jie usidirba patys.
479
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Teism, Prokuratros, Krato apsaugos
sistemos organizavimo ir karo tarnybos bei kiti statymai.
j, kurie darbo umokest gauna i valstybs biudeto l ir valstybs insti-

tucijose arba staigose atlieka tam tikras, danai labai svarbias funkcijas,
statusas, taiau j teisins padties Valstybs tarnybos statymas neregla-
mentuoja.
Pervelgus darbuotoj, kuriems Valstybs tarnybos statymas netai-
komas, sra nekyla abejoni, kad jie taip pat yra valstybs tarnautojai, t.
y. vykdo specialias visuotinai reikmingas funkcijas ir gauna atlyginim i
valstybs biudeto, tiktai j teisins padties nereglamentuoja Valstybs
tarnybos statymas. Tai daniausiai yra pareigybs, kurias skiriama tam
tikram laikui specialia Konstitucijoje ar kituose teiss aktuose numatyta
tvarka. Reglamentuojant paskyrim, tarnybos eig, statuso pabaig dar-
buotojams netaikomi bendri Valstybs tarnybos statyme numatyti karjeros
ar politinio (asmeninio) pasitikjimo principai.
Taigi iuo poiriu visus valstybs tarnautojus galima suskirstyti dvi
dideles grupes:
1) valstybs tarnautojai, kuriems taikomas (visikai arba i dalies)
Valstybs tarnybos statymas;
2) valstybs tarnautojai, kuriems Valstybs tarnybos statymas netai-
komas.
Atskira diskusija galima dl valstybs ir savivaldybi politik. Jie taip
pat gauna darbo umokest i valstybs arba savivaldybs biudeto, vykdo
labai svarbias valstybines funkcijas. Tam tikra prasme jie irgi yra irinkti
arba paskirti vykdyti politin suvereniteto turtojo Tautos vali. Taiau
j tapimo tam tikra pareigybe bdas tiesioginiai rinkimai arba tiesiogini
rinkim bdu sudarytos institucijos (ministr skiria Respublikos Preziden-
tas, Vyriausybs programai turi pritarti Seimas ir pan.) skyrimas, tarnybos
pabaiga, kiti svarbs j statuso elementai. Viso to reglamentavimas paios
Konstitucijos ir j papildani statym rodo iek tiek kitok j teisin statu-
s valstybs reikalus tvarkani pareigybi hierarchijoje. Jie, bdami tam
tikra prasme tiesioginiai tautos atstovai, tuo pat metu yra valstybs kaip
darbdavio atstovai tiesiogiai arba per j sudarytas institucijas skiriant visus
kitus valstybs tarnautojus valstybs tarnyb.
iuo poiriu pamintinas Viej ir privai interes derinimo vals-
tybinje tarnyboje statymas480, kuris kartu su valstybs tarnybos kategorija
mini valstybins tarnybos kategorij, o kartu su valstybs tarnautoj vals-
tybinje tarnyboje dirbani asmen kategorij.
io statymo 2 straipsnyje nurodyta, kas jame traktuojama asmenimis,
dirbaniais valstybinje tarnyboje: tai valstybs politikai, valstybs pareig-
480
Bendroji dalis 389
nai, valstybs tarnautojai pagal Valstybs tarnybos statym, kiti asmenys,

kurie, dirbdami valstybs valdios, valdymo, savivaldybi, teisminse, teis-
saugos, valstybs kontrols bei prieiros ir joms prilygintose institucijose,
atlieka valdios atstovo funkcijas arba turi administravimo galiojimus, taip
pat asmenys, dirbantys valstybs ir savivaldybi monse, biudetinse
staigose ir turintys administravimo galiojimus, bei asmenys, dirbantys vie-
osiose staigose, gaunaniose l i Lietuvos valstybs arba savivaldybi
biudet bei fond, ir turintys administravimo galiojimus.
Taigi iuo plaiuoju aspektu valstybs tarnautoj grupes bt galima
papildyti:
1) valstybs ir savivaldybi politikai;
2) valstybs tarnautojai, kuriems taikomas (visa apimtimi arba i da-
lies) Valstybs tarnybos statymas;
3) valstybs tarnautojai, kuriems Valstybs tarnybos statymas netai-
komas.
Kitas aspektas, kuriuo visus valstybs tarnautojus galima suskirstyti
ris, yra tarnybos funkcijos atlikimas pagal jos paskirt, turin ir teritorij.
Pirmiausia tai valstybs tarnautojai, atliekantys visos valstybs lygmeniu
reikmingas funkcijas (pvz., ministerij tarnautojai) arba tokias funkcijas
atliekantys tik tam tikroje teritorijoje, taiau galiojimus gav i centrins
valstybs administracijos (pvz., apskrii virinink administracij tarnau-
tojai).
Kita iuo aspektu iskirtina valstybs tarnautoj grup savivaldos
lygmens valstybs tarnautojai. Tai valstybs tarnautojai, atliekantys vieojo
administravimo funkcijas arba administruojantys viej paslaug teikim
savivaldybse. Metodologinis pagrindas iskirti juos atskir valstybs tar-
nautoj grup yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos X skirsnio Vietos
savivalda ir valdymas bei kitos Konstitucijos normos. Toki ivad yra pa-
dars ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Jis nurod, kad sis-
temikai aikinant mintas Konstitucijos nuostatas, taip pat tas jos nuosta-
tas, kuriose tvirtinti valstybs valdios funkcionavimo konstituciniai pa-
grindai, matyti, kad Konstitucijoje skiriamos dvi vieosios valdios siste-
mos: valstybs valdymas ir vietos savivalda481.
1999 m. liepos 8 d. priimtoje pirminje Valstybs tarnybos statymo
redakcijoje valstybs tarnautojai pirmiausia buvo suskirstyti dvi grupes:
1) vieojo administravimo (tarp j statutinius valstybs tarnautojus);
2) paslaug.
481
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodio 24 d. nutarimas // Vals-
tybs inios. 2003. Nr. 19828.
is statymas vieojo administravimo valstybs tarnautojus skirst

iuos pogrupius:
1) karjeros;
2) politinio (asmeninio) pasitikjimo;
3) staig vadovus;
4) pakaitinius.
2000 m. rugpjio 29 d. statymu, sigaliojusiu nuo 2000 m. rugsjo 7
d., vieojo administravimo valstybs tarnautoj grup buvo papildyta dar
vienu (penktuoju) pogrupiu rezerviniais.
Paslaug valstybs tarnautojai buvo skirstomi :
1) staig vadovus;
2) viej paslaug (tarp j statutinius valstybs tarnautojus);
3) atliekanius kines arba technines funkcijas.
2002 m. liepos 1 d. sigaliojusi Valstybs tarnybos statymo redakcija
tuos valstybs tarnautojus, kuriems jis taikomas visa apimtimi arba i da-
lies, skirsto taip:
1) karjeros valstybs tarnautojai, priimti pareigas neterminuotam
laikui ir turintys galimyb Valstybs tarnybos statymo nustatyta
tvarka gyvendinti teis karjer valstybs tarnyboje;
2) statutiniai valstybs tarnautojai, kuri tarnyb reglamentuoja sta-
tymo patvirtinti statutai arba Diplomatins tarnybos statymas, nu-
statantis specialias primimo valstybs tarnyb, tarnybos atliki-
mo, atsakomybs ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias slygas
ir (ar) turintis vieojo administravimo galiojimus jiems nepaval-
di asmen atvilgiu;
3) politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai, priimti
pareigas juos primusi valstybs politik arba kolegialios valsty-
bs institucijos galiojim laikui arba kituose statymuose nustaty-
tam terminui;
4) staig vadovai, konkurso bdu ar politinio (asmeninio) pasitik-
jimo pagrindu priimti vadovauti valstybs arba savivaldybs insti-
tucijai ar staigai;
5) pakaitiniai valstybs tarnautojai, pakeiiantys laikinai negalinius
eiti pareig karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikjimo vals-
tybs tarnautojus.
Pirmiausia Valstybs tarnybos statyme valstybs tarnautojai skirstomi
grupes ir pogrupius, o smulkiau lygius, kategorijas ir kvalifikacines kla-
ses.
Valstybs tarnautoj lygiu pagal Valstybs tarnybos statym apibdi-
namas vienoks arba kitoks valstybs tarnautojo kvalifikacinis (isilavinimo)
Bendroji dalis 391
lygmuo, reikalingas atitinkamai funkcijai atlikti ir raytas konkreios pa-

reigybs aprayme. Pirminje Valstybs tarnybos statymo redakcijoje visi
valstybs tarnautojai buvo skirstomi 4 lygius (A, B, C ir D). Pagal dabar
galiojani io statymo redakcij valstybs tarnautojai skirstomi 4 lygius:
1) A lygis pareigybs, kurioms btinas auktasis universitetinis arba
jam prilygintas isilavinimas;
2) B lygis pareigybs, kurioms btinas ne emesnis kaip auktasis
neuniversitetinis arba auktesnysis, arba iki 1995 m. gytas specia-
lusis vidurinis isilavinimas;
3) C lygis pareigybs, kurioms btinas ne emesnis kaip vidurinis
isilavinimas ir gyta profesin kvalifikacija.
Lygi sistema turi reikms keliais poiriais. Pirma, is kvalifikacinis
rodiklis kartu su valstybs tarnautojo kategorija yra lemiamas apraant
valstybs tarnautoj pareigybes. Tai reikia, kad nuo to priklauso ir valsty-
bs tarnautoj atranka vien arba kit pareigyb. Antra, valstybs tarnau-
tojo pareigybs lygio rodiklis yra svarbus ir darant karjer: pavyzdiui, B ly-
gio valstybs tarnautojui darant karjer pasiekus virutin to lygio kategori-
j auktesn kategorija negals bti suteikta, jeigu jis negys A lygiui rei-
kiamo isilavinimo.
Panai lygi sistema galioja ir Pranczijoje, nors jos esm ir paskirtis
yra iek tiek kita. Pranczijos civiliniai tarnautojai atsivelgiant darbo
svarb ir sudtingum skirstomi keturis lygius: A, B, C, ir D. iuos lygius
valstybs tarnautojai skirstomi pagal j vaidmen gyvendinant viso valsty-
bs aparato, o ne vienos kurios nors inybos funkcijas: A lygio valdininkai
yra aukiausios kvalifikacijos ir atitinkamai uima aukiausius postus hie-
rarchijoje, o D lygio yra emiausios kvalifikacijos, uimantys emiausius
postus. A lygio tarnautoj paskirtis yra formuluoti valdymo uduotis. ios
aukiausios klass tarnautojai turi utikrinti administracins praktikos ir
vyriausybs politikos atitikim, rengti vyriausybei statym ir sprendim
projektus, j gyvendinimo instrukcijas. B lygio tarnautojai gyvendina A
lygio tarnautoj parengtas valdymo nuostatas. Jie dirba kasdien darb,
taip pat vykdo tam tikras specialias pareigas, kurioms reikalingos administ-
ravimo inios ir patirtis. C lygio tarnautojai yra specialistai, o D lygio tar-
nautojai aptarnaujantis personalas.
Lietuvos teisinje sistemoje pirm kart lygi sistema buvo vesta re-
miantis Valdinink statymu, taiau ji turjo visai kit prasm: Valstybs
valdinink A lygiui priklaus tarnautojai, paskirti Seimo, Prezidento, Vy-
riausybs, taip pat kiti pareigybi srae nurodyti tarnautojai, padedantys
valstybs politikams vykdyti savo funkcijas. i valdinink tarnyba buvo su-
sijusi su j tiesiogini vadov galiojim trukme. is sraas buvo tvirtina-

mas ir atnaujinamas Seimo nutarimu.
Valstybs valdinink B lygio tarnautoj sraas buvo daug didesnis, j
tvirtino ne Seimas, o Vyriausyb. Pavyzdiui, aukiausia B lygio pareigyb
vykdomojoje valdioje buvo Vyriausybs sekretorius, ministerijoje minis-
terijos sekretorius.
Savivaldybi valdinink A lygio tarnautojais statymas vardijo kont-
rolierius, j pavaduotojus ir kitus pareigybi srae nurodytus tarnautojus,
padedanius savivaldybi politikams vykdyti savo funkcijas. ie valdininkai
taip pat buvo ivardyti tame paiame Seimo patvirtintame nutarime. Be
kontrolieriaus ir jo pavaduotojo ia minimi dar seninas, mero (savivaldy-
bs) sekretorius ir patarjai.
Savivaldybi valdinink B lygio pareigybs buvo ivardytos tame pa-
iame Vyriausybs nutarime. Aukiausia savivaldybs B lygio pareigyb
buvo administratorius.
Pagrindinis A ir B lygio pareigybi skirtumas buvo tas, kad A lygio
valdinink tarnyba buvo susijusi su j tiesiogini vadov galiojim trukme,
o B lygio ne.
Toliau valstybs tarnautojai pagal Lietuvos Respublikos valstybs
tarnybos statym skirstomi kategorijas. Priklausymas vienai arba kitai ka-
tegorijai isamiau apibdina valstybs tarnautoj, ypa karjeros sistemos
hierarchijoje, pagal atliekamos funkcijos svarb, atsakomybs u veiklos
rezultatus mast, pagaliau jo tarnybos trukm.
Pagal pirmin Valstybs tarnybos statymo redakcij visi valstybs
tarnautojai buvo skirstomi trisdeimt kategorij. Ibraukus i Valstybs
tarnybos statymo reguliavimo srities paslaug valstybs tarnautojus dabar-
tins redakcijos Valstybs tarnybos statyme kategorij skaiius sumajo
iki dvideimties. Aukiausia yra dvideimta, emiausia pirma kategorija.
Nuo to, kuriai kategorijai priskirtas valstybs tarnautojas, pirmiausia
priklauso jo pareigin alga. Ji nustatoma Valstybs tarnybos statymo prie-
dlyje numatyt kiekvienos kategorijos pareigins algos koeficient daugi-
nant i Vyriausybs patvirtintos minimalios mnesins algos.
Valstybs tarnautojo kategorija turi esmins reikms ir statymo nu-
statyta tvarka atkuriant valstybs tarnautojo status, valstybs tarnautoj
savo iniciatyva arba dl tarnybinio btinumo perkeliant kitas pareigas toje
paioje arba kitoje institucijoje (staigoje) toje paioje ar kitoje gyvenamo-
joje vietovje, priskiriant valstybs tarnautoj vienai ar kitai jo tarnybos
vertinimo komisijai, karjeros tarnautojui silant kitas pareigas dl jo parei-
gybs panaikinimo, sprendiant valstybs tarnautoj mokymo klausimus.
Bendroji dalis 393
Panaus valstybs tarnautoj skirstymas kategorijas (pakopas ir

pan.) egzistuoja ir kitose Vakar alyse. Pavyzdiui, Jungtinse Valstijose
egzistuoja sudtinga, isami darb ir pareigybi klasifikacija, priklausanti
nuo pareig ir atsakomybs sudtingumo. Nuo jos priklauso ir tarnautojo
udarbis. Tarnautojai, priklausantys Vadovavimo personalui valdybos ju-
risdikcijai, padalinti 18 kategorij (pakop). J alga prilygsta darbuotoj,
dirbani pana darb privaiajame sektoriuje, algai. Vadovai, iki 1978 m.
reformos j 1623 kategorijos pareigas, dabar sudaro Vyresnij vadov
tarnyb. Jiems numatyta ypatinga atrankos, karjeros, atleidimo ir pensinio
aprpinimo tvarka. Panaiai yra ir Pranczijoje, kur, be jau mint lygi,
egzistuoja ir pakopos (rangai). Pilieiui, priimtam tarnyb, suteikiamas
atitinkamas rangas pagal konkurso egzamin ar kitoki jo sugebjim pa-
tikrinimo form rezultatus.
Dar isamesnis valstybs tarnautoj skirstymas numatytas Lietuvos
Respublikos valstybs tarnybos statymo 21 straipsnyje, kiekvienos i kate-
gorij viduje suteikiant valstybs tarnautojui vien i trij kvalifikacini
klasi. Kvalifikacin klas tam tikros kategorijos valstybs tarnautojo
kvalifikacijos lygmuo. Aukiausia kvalifikacin klas yra pirma, emiausia
treia. Klasi sistema padeda tiksliau vertinti valstybs tarnautojo geb-
jimus, skatinti j siekti geresni tarnybos rezultat ir kilti karjeros laiptais.
Priimamiems pareigas valstybs tarnautojams, juos vertinus, gali b-
ti suteikiama treia kvalifikacin klas. Auktesns klass suteikimas gali-
mas statymo nustatyta tvarka atitinkamai vertinus valstybs tarnautojo
tarnybin veikl.
Kiekviena valstybs tarnautojo pareigyb yra apraoma ir sudaromi
valstybs tarnautoj pareigybi sraai vadovaujantis Valstybs tarnautoj
pareigybi apraymo ir vertinimo metodika, kurios dabartin redakcija
patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. gegus 20 d. nuta-
rimu Nr. 685482.
Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tar-
nautoj pareigybi, Vyriausybs kanceliarijos, ministerij, Vyriausybs
staig ir staig prie ministerij valstybs tarnautoj suvienodint pareigy-
bi sra taip pat tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Dabartin io
nutarimo redakcija priimta 2002 m. gegus 20 d. nutarimu Nr. 684483. is
sraas nuolat atnaujinamas ir tikslinamas.
482
483
1.13.4. Valstybs tarnautoj teisnumas

ir veiksnumas
Kiekvieno teisinio santykio, taigi ir valstybs tarnybos, dalyviai yra tei-

ss subjektai, turintys vienas kito atvilgiu tam tikras teises ir pareigas.
Kiekvienas teisinio santykio subjektas (fizinis ar juridinis asmuo) turi turti
tam tikr teisin savyb teisin subjektikum. Jo turin sudaro du ele-
mentai: teisnumas ir veiksnumas.
Teisnumas yra teiss norm objektyviai suponuotas leidimas turti,
gyti tam tikras subjektines teises ir pareigas. Tai reikia, kad teisnumas n-
ra automatikai gyjama mogaus savyb jam gimstant, kaip kartais galima
sivaizduoti skaitant teisin literatr. Tai tam tikra socialin ekonomin
savyb, kuri asmeniui, kaip teiss subjektui, statymais ir kitais teiss aktais
suteikiama ir pripastama vienoje ar kitoje socialinje ir ekonominje
formacijoje484.
Teisnumas nra ir subjektin teis. Teisnumas tai objektyvi galimy-
b gyti teiss norm suponuotas teises ir pareigas, o subjektin teis tai
konkreiam teisinio santykio dalyviui priklausanti, kito teisinio santykio da-
lyvio pareigos garantuojama ir valstybs prievartos priemonmis saugoma
teis. Tai reikia, kad teisnumas gyvendinamas per subjektines teises.
Veiksnumas yra teisinio santykio dalyvio kompleksikas (dvasinis, fizi-
nis, intelektinis ir pan.) gebjimas ias objektyviai suteiktas teises susikurti
sau, paversti jas savo subjektinmis teismis, kurios gali bti gyvendintos
kartu vykdant atitinkamas pareigas.
Tai reikia, kad veiksnumo pagrindas yra teisnumas, t. y. gyvendinti
galima tik tai, kas teiss normomis objektyviai yra pripastama vienam ar-
ba kitam asmeniui.
Bendrasis civilinis fizinio asmens teisnumas atsiranda jam gimus (kai
kuriais atvejais tik esant pradtam). Veiksnumui atsirasti reikia tam tikro
amiaus, atitinkamos psichins bsenos ir pan.
Juridini asmen teisnumas ir veiksnumas atsiranda tuo pat metu
atlikus visus teiss akt nustatytus formalumus, kurie yra pakankamas pa-
grindas nustatyta tvarka paskelbti (registruoti) juridin asmen.
Fizinio asmens administracinis teisnumas tai galimyb turti, gyti
teises ir pareigas, numatytas administracins teiss normose. Ir bendrasis,
ir administracinis teisnumas gali atsirasti gimstant (pvz., Lietuvos Respub-
likos pilietyb, teis nemokam btinj medicinos prieir), taiau ne-
484
Mikelnas V., Staskonis V., Taminskas A. ir kt. Civilin teis. Kaunas: Vijusta, 1997. P.
125129.
Bendroji dalis 395
retai yra susietas su amiumi (pvz., teis stoti valstybs tarnybon, teis se-
natvs pensij), lytimi (pvz., karo prievol).
Fizinio asmens administracinis veiksnumas tai gebjimas savo
veiksmais gyti administracins teiss normomis numatytas teises arba pa-
reigas, skaitant ir pareig atsakyti pagal administracins teiss normose
tvirtintas sankcijas.
Valstybs tarnautojas apibdintinas kaip specialus administracins
teiss subjektas, kurio administracinis teisinis subjektikumas tvirtintas
specialiose administracins teiss normose.
Prie valstybs tarnautojo teisnum tvirtinani nuostat pirmiausia
priskirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nor-
ma, skelbianti, kad statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms arba
pareignams visi asmenys lygs. Tokia Konstitucijos nuostata kartu su to
paties straipsnio 2 dalyje tvirtintu neigiamos diskriminacijos draudimu su-
ponuoja bendrj fizini asmen teisnumo nuostat, jog visiems jiems ga-
rantuojamos lygios galimybs usiimti viena arba kita veikla, vienodai nau-
dotis Konstitucijos ir kit teiss akt suteiktomis galimybmis.
Kalbant konkreiau apie valstybs tarnautoj teisnum iuo poiriu
pagrindin Konstitucijos norma tvirtinta 33 straipsnyje, skelbianiame,
kad pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per
demokratikai irinktus atstovus, taip pat teis lygiomis slygomis stoti
Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb.
I ios Konstitucijos normos akivaizdu, kad lemiama valstybs tarnau-
tojo teisnumo prielaida yra Lietuvos Respublikos pilietybs turjimas. Tai
reikia, kad ne kiekvienam asmeniui, gyvenaniam Lietuvoje, pripastama
objektin teis tapti valstybs tarnautoju.
Iki 2002 m. liepos 1 d. galiojusiame Valstybs tarnybos statyme, ku-
riuo buvo reglamentuotas ir viesias paslaugas teikiani valstybs tarnau-
toj (mokytoj, auktj mokykl dstytoj, medicinos personalo ir kt.)
teisinis statusas, buvo nustatyta, kad tokios ries valstybs tarnautojams
netaikomas reikalavimas bti Lietuvos Respublikos pilieiu, jeigu jie yra:
1) valstybi, priklausani Europos Sjungai, arba valstybi Europos
sutarties dalyvi, steigusi asociacij su Europos bendrijomis ir joms pri-
klausaniomis alimis narmis, pilieiai, jeigu ios alys analogikais atve-
jais netaiko pilietybs reikalavimo Lietuvos Respublikos pilieiams;
2) valstybi, kurios yra iaurs Atlanto sutarties organizacijos
(NATO) nars, pilieiai, jeigu ios alys analogikais atvejais netaiko pilie-
tybs reikalavimo Lietuvos Respublikos pilieiams.
Kaip ir anksiau galiojusiame Valstybs tarnybos statyme, kai kurias
valstybs tarnybos pareigybes Pranczijoje ir Vokietijoje galima priimti ir
ne t ali pilieius. Pavyzdiui, Vokietijoje ypatingais atvejais, kuriuos

numato statymas, valstybs tarnautoju (pvz., auktosios mokyklos dstyto-
ju) gali bti ir usienio pilietis. Taiau toks paskyrimas dar nereikia, kad
automatikai gyjama pilietyb (nors tokios praktikos anksiau bta).
iuo metu galiojaniame Valstybs tarnybos statyme reglamentuo-
jamas tik vieojo administravimo valstybs tarnautoj teisinis statusas, to-
dl jiems imperatyviai taikomas Lietuvos Respublikos pilietybs reikalavi-
mas.
Valstybs tarnautojo veiksnum, t. y. gebjimo gyvendinti teis tapti
valstybs tarnautoju slygas, reglamentuoja Valstybs tarnybos statymas ir
kiti teiss aktai.
Pagrindiniai veiksnumo kriterijai tvirtinti Valstybs tarnybos statymo
9 straipsnyje. Prie j priskirtini reikalavimai:
1) mokti lietuvi kalb;
2) bti ne jaunesniam ir ne vyresniam kaip 62 met ir 6 mnesi (i-
skyrus politinio (asmeninio) pasitikjimo ir pakaitinius valstybs tarnauto-
jus);
3) turti btin isilavinim ir atitikti specialius reikalavimus, nustaty-
tus pareigybs aprayme;
4) nebti statym nustatyta tvarka pripaintam kaltu dl sunkaus ar-
ba labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybs tarnybai ir
vieiesiems interesams arba korupcinio pobdio nusikalstamos veikos pa-
darymo ir neturti neinykusio ar nepanaikinto teistumo;
5) neturti teismo sprendimo, kuriuo atimta teis eiti valstybs tar-
nautojo pareigas;
6) nebti asmeniu, kurio sutuoktinis, artimas giminaitis ar svainysts
ryiais susijs asmuo eina valstybs tarnautojo pareigas valstybs ar savi-
valdybs institucijoje ar staigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas yra susij
tiesioginio pavaldumo santykiais;
7) nebti statym nustatyta tvarka pripaintam neveiksniu;
8) nebti statym nustatyta tvarka udraustos organizacijos nariu;
9) nebti anksiau nei prie trejus metus atleistam i valstybs tarny-
bos u iurkius paeidimus (u valstybs tarnautojo elges, diskredituo-
jant valstybs tarnyb, eminant mogaus orum, ar u kitus veiksmus,
tiesiogiai paeidianius moni konstitucines teises; u valstybs, tarnybos
arba komercins paslapties atskleidim; u korupcinio pobdio nusikals-
tamos veikos poymi turini veik, nors u i veik valstybs tarnautojas
ir nebuvo traukiamas baudiamojon ar administracinn atsakomybn; u
piktnaudiavim tarnyba bei Viej ir privai interes derinimo valstybi-
nje tarnyboje statymo reikalavim paeidim).
Bendroji dalis 397
Mintame Valstybs tarnybos statymo straipsnyje pasakyta, kad kiti

statymai gali nustatyti ir kitus ribojimus, kurie reikia ne k kit kaip vals-
tybs tarnautojo veiksnumo ribojim.
1.13.5. Pagrindins primimo valstybs

tarnyb taisykls
Iki Valdinink statymo sigaliojimo (1995 m. gegus 1 d.) valstybs

tarnyb buvo priimama ta paia kaip ir Darbo sutarties statyme reglamen-
tuota tvarka, t. y. kaip ir darb privaiame sektoriuje.
Valdinink statyme buvo engtas pirmas ingsnis isamiau reglamen-
tuojant konstitucin stojimo valstybs tarnybon nuostat ir i dalies pri-
mim valstybs tarnyb atskiriant nuo sidarbinimo Darbo sutarties sta-
tymo pagrindu.
Valdinink statyme buvo numatyti ie primimo valstybs valdymo
tarnyb reikalavimai:
1) turti Lietuvos Respublikos pilietyb;
2) mokti valstybin (lietuvi) kalb;
3) atitikti kitus konkreioms pareigoms numatytus kvalifikacinius
reikalavimus;
4) bti tinkamos sveikatos bkls.
Tame paiame statyme buvo numatyti ir draudimai dirbti valstybs
tarnyboje:
1) teistiems u sunkius nusikaltimus, nusikaltimus valstybs tarnybai;
2) asmenims, kuriuos sieja artimi giminysts arba svainysts ryiai,
jeigu j tarnyba yra tiesiogiai susijusi su vieno tiesioginiu paval-
dumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kit.
Primimo valstybs tarnyb tvarka buvo i:
1) A lygio valdininkams Konstitucijos, darbo ir kit statym nusta-
tyta tvarka sudarant terminuotas darbo sutartis atitinkam institu-
cij ar j vadov galiojim laikui;
2) B lygio valdininkams darbo ir kit statym nustatyta tvarka, tik
vieo konkurso bdu arba ilaikius kvalifikacinius egzaminus.
Abiej lygi valdininkai privaljo pateikti sveikatos paymjim pagal
Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyt form, nors io reikalavimo buvo
laikomasi ne itin grietai.
Dabar galiojanio Valstybs tarnybos statymo 9 ir 10 straipsniuose
numatytos ios bendrosios primimo valstybs tarnyb taisykls (r. 3 len-
tel).
3 lentel. Bendrosios primimo valstybs tarnyb taisykls
Reikalavimai Netaikoma
1) turti Lietuvos Respublikos pilietyb
2) mokti lietuvi kalb
3) bti ne maiau kaip 18 ir ne daugiau Virutin amiaus riba netaikoma:
kaip 62 met ir 6 mnesi amiaus 1) politinio (asmeninio) pasitikjimo
valstybs tarnautojams;
2) pakaitiniams valstybs tarnautojams
4) turti isilavinim, btin tam tikro
lygio valstybs tarnautojo pareigoms eiti
5) atitikti specialius reikalavimus, nusta-
tytus pareigybs aprayme
Jei kiti statymai (iskyrus statutus, Diplomatins tarnybos statym,

Savivaldybi administracins prieiros statym) nustato kitokias primi-
mo valstybs tarnautojo pareigas slygas ir tvark, taikomos Valstybs
tarnybos statymo nuostatos.
Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos statymo 18 straipsnyje
nustatyti reikalavimai asmeniui, priimamam diplomatin tarnyb. Bendra
taisykl yra ta, kad j priimama vieo konkurso bdu, kurio nuostatus tvir-
tina usienio reikal ministras, iskyrus diplomatinius atstovus, taip pat
Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ar Ministro Pirmininko pasily-
tus priimti diplomatin tarnyb asmenis, kurie dirba usienio politikos
darb Prezidentroje, Seime, Vyriausybje ir su kuriais yra sudaromos
terminuotos diplomato tarnybos sutartys.
Tame paiame straipsnyje nustatyta, kad diplomatu gali tapti tik ne-
priekaitingo elgesio, mokantis valstybin kalb ir tinkamos sveikatos Lie-
tuvos Respublikos pilietis, turintis auktj isilavinim ir mokantis ne ma-
iau kaip dvi usienio kalbas bei atitinkantis usienio reikal ministro pat-
virtintoje tarnybinje instrukcijoje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Diplomatinje tarnyboje negali dirbti asmenys, teisti u sunkius arba
labai sunkius nusikaltimus, nusikalstamas veikas valstybs tarnybai ir vie-
iesiems interesams bei korupcinio pobdio nusikalstamas veikas.
Statutuose taip pat nustatyti specials reikalavimai ir ribojimai stojant
i teiss akt reguliuojam valstybs tarnyb. Pavyzdiui, Lietuvos Res-
publikos vidaus tarnybos statuto 6 straipsnyje nustatyti, inter alia, tokie pa-
pildomi reikalavimai asmeniui, pretenduojaniam vidaus tarnyb: bti
nepriekaitingos reputacijos, turti ne daugiau kaip 30 met (turiniam
auktj universitetin arba auktj neuniversitetin isilavinim ne dau-
Bendroji dalis 399
giau kaip 35 metus), bti tokios sveikatos bkls ir tokio bendro fizinio pa-
sirengimo, kuris leist eiti pareigas vidaus tarnyboje. iame statute pasaky-
ta, kad vidaus reikal ministras arba jo galioti vidaus reikal centrini
staig vadovai gali nustatyti papildomus reikalavimus asmenims, preten-
duojantiems tarnauti tam tikr vidaus reikal staig padaliniuose.
Atitinkami reikalavimai nustatyti ir kituose statutuose. Pavyzdiui,
Valstybs saugumo departamento statuto 13 straipsnyje, be kita ko, nusta-
tyta, kad saugumo pareignais tarnyb gali bti priimami ne jaunesni kaip
20 met pilieiai, Karo prievols statymo nustatyta tvarka atlik privalo-
mj pradin karo tarnyb arba statym nustatyta tvarka atleisti nuo jos.
Panaios nuostatos tvirtintos ir Specialij tyrim tarnybos statute.
Savivaldybi administracins prieiros statymo 3 straipsnyje numa-
tyta, kad, be reikalavim, numatyt Valstybs tarnybos statyme, preten-
duojantis tapti vyriausybs atstovu asmuo turi turti auktj universitetin
arba jam prilygint isilavinim ir ne maesn kaip penkeri met darbo
vieojo administravimo srityje patirt arba auktj universitetin vieojo
administravimo isilavinim ir ne maesn kaip trej met darbo vieojo
administravimo srityje patirt. Jis negali dalyvauti politini partij ir politi-
ni organizacij veikloje.
Anksiau galiojusio Valstybs tarnybos statymo 14 straipsnyje kaip
privalomas karjeros valstybs tarnautoj primimo valstybs tarnyb eta-
pas buvo valstybs tarnyb priimamo (pretenduojanio tam tikro lygio
emiausios kategorijos pareigas) asmens stauot (trukm dveji metai)
arba bandomasis laikotarpis (vieneri metai).
2002 m. redakcijos Valstybs tarnybos statyme pretendentui valsty-
bs tarnyb nra nustatytas koks nors bandomasis arba stauots terminas.
Tai didelis statymo trkumas, nes isamiai nepatikrinamos bsimojo vals-
tybs tarnautojo dalykins, organizacins, intelektins ir kitokios btinos
savybs.
Prieingai negu numatyta dabar galiojaniame Valstybs tarnybos
statyme, Diplomatins tarnybos statymo 19 straipsnyje tvirtintas tam tik-
ras parengiamasis laikotarpis asmeniui, laimjusiam konkurs. Su juo su-
daroma terminuota vieneri met darbo sutartis dl darbo Usienio reika-
l ministerijoje. Per vieneri met parengiamj laikotarp galutinai ver-
tinama, ar asmuo tinka diplomatinei tarnybai.
Bandomasis laikotarpis tvirtintas ir kai kuriems statutiniams valsty-
bs tarnautojams. Pavyzdiui, Specialij tyrim tarnybos statuto 7 straips-
nyje numatyta, kad skiriamam Specialij tyrim tarnyb asmeniui gali
bti nustatomas bandomasis laikotarpis iki 6 mnesi. Jeigu bandomuoju
laikotarpiu asmuo neatleidiamas i pareig, laikoma, kad jo tarnyba ver-
tinta teigiamai. Panai norma tvirtinta ir Valstybs saugumo departamento

statute (18 str.).
Kitas tapimo karjeros valstybs tarnautoju etapas pagal Valstybs
tarnybos statymo pirmin redakcij buvo valstybs tarnautojo priesaika
Lietuvos Respublikai, kuri buvo btina slyga tam, kad sakymas dl vals-
tybs tarnautojo primimo valstybs tarnyb sigaliot.
Reikalavimas valstybs tarnautojui duoti priesaik yra prastas kit
ali teisinse sistemose. Pavyzdiui, Vokietijoje asmuo, pretenduojantis
valdininko pareigyb, turi duoti itikimybs Konstitucijai ir konstitucinei
tvarkai priesaik. Kartu jis sipareigoja prireikus ginti konstitucin alies
tvark. Kitiems valstybs tarnautojams ir darbuotojams utenka duoti i-
kilming pasiadjim.
2002 m. liepos 1 d. sigaliojusioje Valstybs tarnybos statymo redakci-
joje priesaikos instituto nebeliko. Taiau priesaika, kaip btina slyga tapti
valstybs tarnautoju, numatyta Diplomatins tarnybos statyme (20 str.),
statutini valstybs tarnautoj veikl reglamentuojaniuose teiss aktuo-
se485.
Valstybs tarnybos statyme nustatyta, kad su valstybs tarnautojais
darbo sutartys nesudaromos. Darbo santykius ir socialines garantijas reg-
lamentuojantys statymai bei kiti teiss aktai valstybs tarnautojams taiko-
mi tiek, kiek j statuso ir socialini garantij nereglamentuoja Valstybs
tarnybos statymas.
Taiau kai kuriuose kituose statymuose tam tikros sutartys su valsty-
bs tarnautojais numatytos. Pavyzdiui, viena i asmens darbo pradios dip-
lomatinje tarnyboje slyg yra diplomato tarnybos sutarties (terminuotos
arba neterminuotos) sudarymas (Diplomatins tarnybos statymo 20 ir kiti
straipsniai).
Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnyje ir kituose straipsniuose taip pat
numatyta, kokiais atvejais ir kokia tvarka sudaroma stojimo vidaus tarny-
b sutartis.
Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnyje nustatyti ir tam tikri apribo-
jimai asmenims, siekiantiems bti priimtais valstybs tarnybon.
valstybs tarnautojo pareigas negali bti priimtas asmuo:
1) statym nustatyta tvarka pripaintas kaltu dl sunkaus ar labai
sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybs tarnybai ir
vieiesiems interesams ar korupcinio pobdio nusikalstamos vei-
kos ir turintis neinykus arba nepanaikint teistum;
485
Valstybs saugumo departamento 17 str., Specialij tyrim tarnybos statuto 5 str., Vi-
daus tarnybos statuto 10 str. ir kt.
Bendroji dalis 401
2) kurio teis eiti valstybs tarnautojo pareigas yra atms teismas;

3) kurio sutuoktinis, artimas giminaitis arba svainysts ryiais susijs
asmuo eina valstybs tarnautojo pareigas valstybs ar savivaldybs
institucijoje ar staigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas bt susi-
j tiesioginio pavaldumo santykiais;
4) statym nustatyta tvarka pripaintas neveiksniu;
5) kuris yra statym nustatyta tvarka udraustos organizacijos narys;
6) kit statym nustatytais atvejais;
Be to, valstybs tarnautojo pareigas negali bti priimtas asmuo, ne-
prajus trejiems metams nuo atleidimo, jeigu jis buvo atleistas i valstybs
tarnautojo pareig u iuos iurkius paeidimus:
1) u valstybs tarnautojo elges, diskredituojant valstybs tarnyb,
eminant mogaus orum, arba u kitus veiksmus, tiesiogiai pa-
eidianius moni konstitucines teises;
2) u valstybs, tarnybos ar komercins paslapties atskleidim;
3) u korupcinio pobdio nusikalstamos veikos poymi turini
veik, nors u i veik valstybs tarnautojas ir nebuvo traukiamas
baudiamojon ar administracinn atsakomybn;
4) u piktnaudiavim tarnyba bei Viej ir privai interes deri-
nimo valstybinje tarnyboje statymo reikalavim paeidim.
Papildomi specials ribojimai stojant valstybs tarnyb yra nustatyti
ir statutuose bei Diplomatins tarnybos statyme.
Isamesn primimo valstybs tarnyb tvarka Valstybs tarnybos
statyme specialiai reglamentuojama pagal tai, kokios ries (karjeros, po-
litinio (asmeninio) pasitikjimo, staig vadov ir pan.) valstybs tarnauto-
j pareigas priimama. Isamesn primimo valstybs tarnautojo pareigas
tvarka tvirtinama Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu. Dabar ga-
liojanti Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarka buvo patvirtinta
2002 m. birelio 24 d. nutarimu Nr. 966486.
Karjeros valstybs tarnautoj primimas. Karjeros valstybs tarnau-

tojas tai tarnautojas, priimtas pareigas neterminuotam laikui ir turintis
galimyb statymo nustatyta tvarka gyvendinti teis karjer valstybs tar-
nyboje.
Karjeros valstybs tarnautojai sudaro didiausi dal vis valstybs
tarnautoj. Nuo j atrankos ir tinkamo darbo organizavimo labai priklauso
ir tinkamas visos vieojo administravimo sistemos funkcionavimas.
karjeros valstybs tarnautojo pareigas priimama dviem bdais:
486
1) konkurso bdu;
2) be konkurso.
Priimant pareigas konkurso bdu pretendentas egzaminuojamas ra-
tu (testas) ir odiu (pokalbis). Pokalbio metu patikrinami asmens gebji-
mai atlikti valstybs tarnautojo pareigybs aprayme nustatytas funkcijas.
Nuo 2002 m. liepos 1 d. sigaliojusioje Valstybs tarnybos statymo
redakcijoje tvirtinta nuostata nereikalauti i pretendento turti valstybs
tarnybos sta, nebent taip bt nustatyta kituose statymuose. Tai savaime
suprantama ir logika norma, nes baig auktsias mokyklas studentai ne-
turi jokios galimybs tok sta gyti, nors iki minto Valstybs tarnybos
statymo pakeitimo, kol nebuvo tokio draudimo, skelbiant konkursus vals-
tybs tarnyb neretai bdavo nurodoma ir slyga turti atitinkam valsty-
bs tarnautojo sta.
Valstybs tarnautoj pareigas priimantis asmuo arba kolegiali vals-
tybs ar savivaldybs institucija konkurs gali skelbti esant ioms slygoms:
1) turi bti praj ne daugiau kaip 30 kalendorini dien po to, kai
ratu Valstybs tarnybos departamentui prie Vidaus reikal minis-
terijos buvo pateikta informacija apie laisvas karjeros valstybs
tarnautojo pareigas ir apie tai buvo rayta Valstybs tarnautoj
registro duomen bazje;
2) per 7 darbo dienas nuo tokio raymo dienos i Valstybs tarnybos
departamento nebuvo gauta informacija apie:
(a) atleistus i pareig dl pareigybs panaikinimo tarnautojus
(ie asmenys turi bti priimti be konkurso, jei atitinka parei-
gybs aprayme nustatytus reikalavimus);
(b) turinius teis atkurti karjeros valstybs tarnautojo status
valstybs politikus, valstybs pareignus arba valstybs tarnau-
tojus staigos vadovus, kolegialios valstybs institucijos ski-
riamus politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu, kai bai-
giasi j paskyrimo pareigas laikas, Seimo, Europos Parla-
mento ar savivaldybs tarybos kadencija arba jie atsistatydina
ar prie termin atleidiami i darbo, taip pat baigusius darb
tarptautinje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sjungos
institucijoje ar staigoje tarnautojus.
Apie konkurs skelbiama Valstybs ini priede Informaciniai
praneimai. Papildomai konkursas gali bti skelbiamas pasirinktame a-
lies dienratyje. Valstybs institucijos ir staigos, turinios teritorini pada-
lini, taip pat savivaldybs staigos konkurs gali skelbti ir vietos spaudoje.
Vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. sausio 29 d. nutartyje iaiki-
no, kad pagrindinis atskaitos takas, nuo kurio pradedama skaiiuoti kon-
Bendroji dalis 403
kurso eiga, yra konkurso paskelbimo Valstybs ini priede Informaci-

niai praneimai data, o dienratyje arba vietinje spaudoje konkursas gali
bti skelbiamas papildomai487.
Konkursui vykdyti sudaroma pretendent valstybs tarnautojo pa-
reigas konkurso komisija. J turi sudaryti nuo 5 iki 7 nari. komisijos na-
ri sra turi bti traukti konkurs organizuojanios staigos personalo
tarnybos vadovas arba kitas personalo tarnybos valstybs tarnautojas ir tie-
sioginis bsimojo valstybs tarnautojo vadovas (arba j pavaduojantis vals-
tybs tarnautojas). Jeigu staigoje veikia profesin sjunga, komisijos nariu
turi bti skiriamas ir tos staigos profesins sjungos atstovas.
Konkursas pradedamas nuo egzamino ratu. Pretendentas sprendia
test. Test sudaro 100 klausim ir po 3 atsakymus kiekvien klausim. I
3 atsakym vienas yra teisingas. Atsakydamas klausim pretendentas pa-
ymi vien, jo manymu, teising atsakym.
Egzamin odiu turi teis laikyti tie pretendentai, kurie per egzami-
n ratu surinko 6 ir daugiau bal. Per egzamin odiu kiekvienas komisi-
jos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams siekdamas
patikrinti pretendento gebjimus atlikti valstybs tarnautojo pareigybs,
dl kurios vyksta konkursas, aprayme nustatytas funkcijas. Pretendentai
egzaminuojami individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Ilai-
kiusiais egzamin pripastami pretendentai, surink daugiau kaip 12 bal.
Konkurs laimi daugiausia bal surinks pretendentas.
Jeigu egzamin ilaiko tik vienas pretendentas, jis pripastamas kon-
kurso laimtoju. Jeigu didiausi vienod bal skaii surenka keli preten-
dentai, konkurso laimtoj pasirenka tiesioginis bsimo valstybs tarnauto-
jo vadovas arba j pavaduojantis valstybs tarnautojas.
Laimjs konkurs pretendentas skiriamas pareigas ne anksiau ne-
gu po 3 darbo dien ir ne vliau kaip po 14 kalendorini dien po konkur-
so pabaigos. Konkurs laimjusio asmens ir valstybs tarnautoj pareigas
priimanio asmens susitarimu is terminas gali bti pratstas. Priimamam
valstybs tarnautojui gali bti suteikiama treia kvalifikacin klas.
Diplomat, statutini valstybs tarnautoj atranka stojant valstybs
tarnyb reglamentuojama i valstybs tarnautoj veikl reglamentuojan-
iuose statymuose (statutuose) ir kituose teiss aktuose. Pavyzdiui, usie-
487
Administracin byla Nr. A118/2002 Kazys Juknius v. Taurags rajono savivaldybs ad-
ministracija // Administracini teism praktika. Nr. 3. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administ-
racinis teismas, 2002. P. 141146.
nio reikal ministras 2003 m. gegus 28 d. sakymu Nr. 92 yra patvirtins

Konkurso Lietuvos Respublikos diplomatin tarnyb nuostatus488.
Be konkurso priimami buv karjeros valstybs tarnautojui (iskyrus
karjeros valstybs tarnautojus, kuriems sujo 62 metai ir 6 mnesiai), at-
leisti i pareig panaikinus pareigyb. Jiems 6 mnesius nuo atleidimo i
pareig dienos Vyriausybs nustatyta tvarka silomos laisvos tos paios ar-
ba emesns kategorijos karjeros valstybs tarnautojo pareigos, jeigu as-
muo atitinka nustatytus bendruosius valstybs tarnautojo reikalavimus.
Jeigu toki asmen yra du arba daugiau, jie egzaminuojami odiu. Esant
tokiai padiai, kai konkursas jau paskelbtas ir atsiranda asmen, preten-
duojani pareigas be konkurso, nustatyta tvarka prasidjs ir vyks kon-
kursas yra klitis pretenduoti tas paias pareigas tarnautojui, kurio parei-
gyb panaikinta jau paskelbus konkurs489.
karjeros valstybs tarnautojo pareigas priima:
1) Seimo kanceliarijoje Seimo kancleris;
2) Respublikos Prezidento kanceliarijoje kancleris;
3) Vyriausybs atstov Europos mogaus Teisi Teisme Vyriausy-
b;
4) valstybs ir savivaldybi institucijose ir staigose t institucij ir
staig vadovai;
5) Konstituciniame Teisme, Aukiausiajame Teisme, Vyriausiajame
administraciniame teisme Teismo kancleris, o Teismo kancler
Teismo pirmininkas;
6) kituose teismuose teismo pirmininkas.
Politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj primimas.
Politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojas tai valstybs tar-
nautojas, priimtas pareigas j primusio valstybs politiko arba kolegialios
valstybs institucijos galiojim laikui arba kituose statymuose nustatytam
laikui. Tokie valstybs tarnautojai yra Respublikos Prezidento, Seimo Pir-
mininko, Ministro Pirmininko, mero ir kit politik patarjai bei padjjai,
viceministrai. Daniausiai ios grups valstybs tarnautojais pasirenkami
politiniai bendraygiai, koalicijos partneriai ir pan. Vadinasi, ie tarnauto-
jai daniausiai skiriami politinio pasitikjimo pagrindu, taiau politikai gali
pasirinkti savo padjjus bei patarjus ir dl j asmenini savybi.
Tai reikia, kad politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnau-
toj pareigas priimama be konkurso valstybs politiko ar kolegialios valsty-
488
489
Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. balandio 11 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A336/2003 A. Skarbalius v. Taurags apskrities virininko administracija.
Bendroji dalis 405
bs institucijos pasirinkimu. ias pareigas priimamas asmuo j primusio

valstybs politiko ar kolegialios valstybs institucijos galiojim laikui arba
statymuose nustatytam terminui.
politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigas pri-
ima:
1) Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotoj politinio (as-
meninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus Seimo Pirmininkas,
Seimo Pirmininko pavaduotojai arba j galioti asmenys;
2) Respublikos Prezidento institucijoje Respublikos Prezidentas
arba jo galiotas asmuo;
3) Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs
tarnautojus Ministras Pirmininkas arba jo galiotas asmuo;
4) ministerijoje ministras;
5) Vyriausybs galiotin ir jo pavaduotoj Vyriausyb;
6) savivaldybs institucijoje savivaldybs meras.
staig vadov primimas. Valstybs tarnyboje staig vadovams ten-

ka didiul atsakomyb gyvendinant valstybin valdym. Neretai staig
vadovai, ypa teissaugos institucijose, turi ir specifinius, kvaziteisminius
galiojimus: skiria administracines nuobaudas, nagrinja administracinius
ginus ir pan. Todl daugelio Vakar valstybi teisinse sistemose j pri-
mimui ir tarnybos eigai skiriamas ypatingas dmesys.
Panaios nuostatos buvo tvirtintos ir pirminje Lietuvos Respublikos
valstybs tarnybos statymo redakcijoje. Jo 16 straipsnyje buvo nustatyta,
kad staig vadov pareigas asmenys priimami vieo konkurso bdu arba
be konkurso politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu, taiau vieo kon-
kurso bdu staig vadovai priimami staigos steigimo akto, kit teiss akt
nustatytai kadencijai, kuri negali bti ilgesn kaip 5 metai ir nesietina su
Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybi taryb kadencijomis. Prii-
mant staig vadovus buvo taikomas pretendent vertinimo bdas prana-
um vertinimas, t. y. sugebjimas vadovauti, vadybos darbo ir profesin
patirtis bei kitos dalykins savybs. Pabrtina teigiama ios redakcijos sta-
tymo nuostata, reikalaujanti i pretendent staig vadov pareigas, ku-
rios yra raytos Vyriausybs patvirtint sra, pateikti dokument apie
Lietuvos vieojo administravimo institute ieit aukiausi kategorij vals-
tybs tarnautoj mokymo program (arba jai prilygint).
Taigi i i ivardyt nuostat ypa pabrtini du moderns dalykai.
Pirmiausia staigos vadov buvo numatyta skirti ne ilgesnei kaip 5 met
kadencijai. Vadinasi, jai pasibaigus, tas pats asmuo, nordamas toliau eiti
staigos vadovo pareigas, konkurse su kitais pretendentais i naujo turt
rodyti savo tinkamum eiti ias svarbias pareigas. Kita vertus, i preten-
dent tam tikras staig vadov pareigybes buvo reikalaujama turti ir
speciali vieojo administravimo ini.
Tokie reikalavimai numatyti net ir Rusijos Federacijos valstybs tar-
nybos pagrind statyme. Jame nustatyta, kad Rusijos pilieiams, norin-
tiems tapti aukiausiosios ir vyriausiosios valstybs tarnybos pareigybi
grupi tarnautojais, keliamas reikalavimas be auktojo profesinio pagal pa-
reigybs specializacij arba jam prilyginto isilavinimo turti ir auktj pro-
fesin vadybos arba pana isilavinim, o norintiems tapti auktesniosios
() ir vyresniosios valstybs tarnybos pareigybi grupi tarnautojais
keliamas reikalavimas turti auktj profesin isilavinim pagal specialy-
bs kurs valstybinis ir municipalinis valdymas bei lygiavert auktj isi-
lavinim490.
Todl dideliu trkumu reikt laikyti tai, kad 2002 m. redakcijos Lie-
tuvos Respublikos valstybs tarnybos statyme reikalavimai vieojo sekto-
riaus staig vadovams skiriant juos pareigas beveik niekuo nesiskiria nuo
karjeros valstybs tarnautoj.
staig vadov pareigas priimama taip pat dviem bdais:
1) konkurso bdu;
2) statym nustatytais atvejais politinio (asmeninio) pasitikjimo
pagrindu.
Konkursas staigos vadovui organizuojamas analogikai kaip ir karje-
ros valstybs tarnautojui. Asmuo, konkurso bdu priimamas staigos va-
dovo pareigas, egzaminuojamas ratu (testas) ir odiu (pokalbis). Pokal-
bio metu patikrinami asmens gebjimai atlikti valstybs tarnautojo parei-
gybs aprayme nustatytas funkcijas. iuo bdu priimama daugiausia stai-
g vadov.
Politinio (asmeninio) pasitikjimu pagrindu staig vadovai priimami
be konkurso tokia paia tvarka, kokia nustatyta ir kitiems politinio (asme-
ninio) pasitikjimo valstybs tarnautojams. Taip priimami apskrii viri-
ninkai (skiria Vyriausyb Ministro Pirmininko teikimu), prie toki staig
vadov priskirtinas ir savivaldybs administracijos direktorius, kur parei-
gas mero silymu skiria savivaldybs taryba savo sprendimu tarybos galio-
jim laikui.
staig vadov pareigas priima:
1) Seimui atskaitingose institucijose ir staigose statym galiotos
institucijos ir asmenys;
490
Plaiau r.: . . . Moc: , 2000. C.
245246.
Bendroji dalis 407
2) Respublikos Prezidento kanceliarijos kancler Respublikos Pre-

zidentas;
3) Vyriausybs atstov, apskrities virinink ir jo pavaduotoj Vy-
riausyb;
4) valstybs institucijose ir staigose auktesni pagal pavaldum
valstybs institucij ir staig vadovai;
5) savivaldybs administracijos direktori (direktoriaus pavaduotoj)
ir savivaldybs kontrolieri savivaldybs taryba.
Pakaitini valstybs tarnautoj primimas. Pakaitiniai valstybs tar-

nautojai priimami laikinai negalinio eiti karjeros arba politinio (asmeni-
nio) pasitikjimo valstybs tarnautojo pareigas ir jas eina:
1) kol grta negaljs eiti pareig karjeros arba politinio (asmeninio)
pasitikjimo valstybs tarnautojas, bet ne ilgiau kaip trejus metus;
2) arba ne ilgiau, nei statymuose nustatyta nesanio karjeros valsty-
bs tarnautojo kadencija (kadencijos) arba tarnybos (darbo) trukm einant
ias pareigas:
valstybs politiko (Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybs ta-
rybos nario);
valstybs pareigno;
valstybs tarnautojo staigos vadovo, kolegialios valstybs institu-
cijos skiriamo politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu;
tarptautinje organizacijoje arba institucijoje;
Europos Sjungos institucijoje arba staigoje;
privalomojoje pradinje karo tarnyboje;
alternatyviojoje krato apsaugos tarnyboje.
Pakaitiniai valstybs tarnautojai priimami pareigas be konkurso.
Sprendim dl j primimo priima tie patys asmenys, kurie turi teis priim-
ti pareigas t valstybs tarnautoj, kurio viet priimamas pakaitinis vals-
tybs tarnautojas.
1.13.6. Valstybs tarnautoj pareigos
Valstybs tarnautoj pareigoms tvirtinti skiriama daug dmesio vis

Vakar ali teiss aktuose. Visas pagrindines valstybs tarnautoj parei-
gas iose alyse galima suskirstyti ias kategorijas:
1) pareiga traktuoti darb valstybs staigoje kaip viej tarnyb, at-
liekam paisant konstitucini vertybi ir statym;
2) pareiga garantuoti, kad valstybs tarnyba bus apolitika arba neu-
trali;
3) pareiga veikti nealikai, suprantama kaip objektyvus ir deramas

uduoi vykdymas;
4) pareiga administracines uduotis atlikti profesionaliai.
Lietuvos Respublikoje valstybs tarnautoj pareigos pirmiausia nu-
statytos Konstitucijoje. Reikminga konstitucin norma yra tvirtinta Kons-
titucijos 5 straipsnyje, kuris skelbia: valdios staigos tarnauja monms.
Kita svarbi valstybs tarnautoj pareigojanti nuostata nustatyta tame
paiame Konstitucijos 5 straipsnyje ir skamba taip: valdios galias riboja
Konstitucija. Paia bendriausia prasme tai reikia, kad kiekvienas valsty-
bs tarnautojas gali veikti nevirydamas savo kompetencijos, tvirtintos
Konstitucijoje ir j detalizuojaniuose statymuose bei kituose teiss aktuo-
se.
Ne maiau svarbus yra ir Konstitucijos 29 straipsnis, nustatantis, kad
statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi
asmenys lygs.
Panaaus pobdio nuostat rastume ir kitose Konstitucijos normose.
Visos jos aptariamos Valstybs tarnybos statyme, kituose valstybs tarnau-
toj teisin padt reglamentuojaniuose teiss aktuose.
Valstybs tarnybos statymo 15 straipsnyje nurodomos svarbiausios
valstybs tarnautojo pareigos, nors io straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad kiti
statymai gali nustatyti ir kit valstybs tarnautoj pareigas.
Visas mintame straipsnyje ivardytas pareigas slyginai galima su-
skirstyti tris grupes:
Pirmajai grupei priskirtinos tos pareigos, kurios kyla i lojalumo vals-
tybei principo gyvendinimo:
1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym;
2) bti lojaliam Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai;
3) gerbti mogaus teises ir laisves, tarnauti visuomens interesams;
4) nedalyvauti su valstybs tarnautojo pareigomis nesuderinamoje
veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, iskyrus:
mokslin ir pedagogin darb auktosiose mokyklose;
valstybs tarnautoj kvalifikacijos tobulinim ir neformalj suau-
gusij vietim, (c) savivaldybs tarybos nario pareig atlikim.
Antrajai grupei priskirtinos pareigos, atsirandanios i tiesioginio vals-
tybs tarnautojo santykio su institucija arba staiga, kurioje jis tarnauja:
1) tinkamai atlikti pareigybs aprayme nustatytas funkcijas ir laiku
atlikti pavedamas uduotis;
2) laikytis valstybs ir savivaldybi institucij ir staig vidaus tvarkos
taisykli;
Bendroji dalis 409
3) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine arba su tarnyba susijusia

informacija kitaip, negu nustato statymai arba kiti teiss aktai;
4) nesinaudoti valstybs arba savivaldybi nuosavybe ne tarnybinei
veiklai.
Treiajai grupei priskirtinos pareigos, tiesiogiai susijusios su paties
tarnautojo asmeniu:
1) laikytis Valstybs tarnybos statyme, kituose teiss aktuose nustaty-
t valstybs tarnautoj veiklos etikos princip ir taisykli, vengti viej ir
privai interes konflikto, nepiktnaudiauti tarnyba;
2) teiss akt nustatyta tvarka teikti informacij apie savo tarnyb;
3) mokytis Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka.
Kaip minta, kituose statymuose valstybs tarnautojams gali bti nu-
statyta ir kitoki pareig. Pavyzdiui, Viej ir privai interes derinimo
valstybinje tarnyboje statymo 4 straipsnyje nustatyta, kad valstybs tarny-
boje dirbantys asmenys privalo pildyti vienodos formos privai interes
metin deklaracij, o paaikjus naujoms aplinkybms ir papildom dek-
laracij; 11 straipsnyje tvirtinta valstybs tarnautojo pareiga esant tam tik-
roms aplinkybms nusialinti nuo atitinkam klausim sprendimo ir pan.
1.13.7. Valstybs tarnautoj teiss
Valdinink statyme valstybs tarnautoj teiss buvo reglamentuotos

gana lakonikai.
io statymo 15 straipsnyje buvo numatytos trys valdinink teiss:
1) atsisakyti vykdyti uduot arba pavedim, jeigu, j nuomone, duota
uduotis arba pavedimas prietarauja statymui;
2) institucijos lomis nuo 15 iki 30 dien per 2 metus kelti kvalifika-
cij pagal j pareigoms nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir gauti per
t laik tarnybin alg;
3) normini akt nustatyta tvarka stauotis kitose institucijose, taip
pat ir usienyje.
1999 m. liepos 30 d. sigaliojusiame Valstybs tarnybos statymo 21
straipsnyje buvo 14 punkt, kuriuose vienaip arba kitaip buvo tvirtintos
valstybs tarnautoj teiss. Pirmiausia buvo pabriama valstybs tarnauto-
jo teis real ir veiksming darb einant tam tikro lygio ir kategorijos pa-
reigas, nepaisant valstybs ar vietos valdios politini pasikeitim. Taip
formuluojama teis turi gili prasm, nes yra buv atvej, kai pasikeitus
politinei valdiai neparankiam valstybs tarnautojui buvo taikoma tam tik-
ra psichologinio poveikio priemon tikintis, kad pats ieis i tarnybos jis
nualinamas nuo bet koki funkcij, taiau darbo umokestis mokamas.

Panaiai prie kelet met buvo atsitik savivaldybje, esanioje viename i
apskrities centr, kai dl politins valdios pasikeitimo atleistas ir admi-
nistracinio teismo savivaldybs administratoriaus pareigas grintas as-
muo kelet mnesi kartu su vietoj jo paskirtu administratoriumi kasdien
eidavo tarnyb, gaudavo pareigin alg, taiau jam nebuvo leidiama at-
likti joki tarnybini pareig491.
Nuo 2002 m. liepos 1 d. galiojaniame Valstybs tarnybos statyme
tokia valstybs tarnautojo teis nra rayta. io statymo 16 straipsnyje nu-
rodyta, kad valstybs tarnautojas turi teis:
1) karjer valstybs tarnyboje pagal turim kvalifikacij. i teis ga-
rantuojama tik karjeros valstybs tarnautojams;
2) gauti statym ir kit teiss akt nustatyt darbo umokest;
3) mokym Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka u valstybs
ir savivaldybi biudet las;
4) Valstybs tarnybos bei kit statym nustatytas atostogas;
5) valstybinio socialinio draudimo pensij, Valstybs tarnybos sta-
tymo bei kit teiss akt nustatytas socialines ir kitas garantijas;
6) streikuoti, iskyrus valstybs tarnautojus, einanius valstybs arba
savivaldybs institucijos ar staigos padalinio vadovo arba auktesnes parei-
gas. Toks pat draudimas nustatytas diplomatams, statutiniams valstybs
tarnautojams;
7) bti profesini sjung, organizacij arba susivienijim nariais,
taip pat politini partij arba organizacij nariais, ne tarnybos (darbo) lai-
ku, iskyrus valstybs tarnautojus, atliekanius savivaldybs tarybos nario
pareigas, dalyvauti politinje veikloje.
Atskirai to paties straipsnio 2 dalyje reglamentuojama teis atkur-
ti valstybs tarnautojo status po to, kai buvs valstybs tarnautojas (isky-
rus politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus) paskiriamas
arba irenkamas tam tikras pareigas.
i teis galima suskirstyti tris ris:
1) buvusio valstybs tarnautojo (iskyrus politinio (asmeninio) pasiti-
kjimo valstybs tarnautojus) teis per tris mnesius atkurti valstybs tar-
nautojo (iskyrus politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojo)
status grti eitas arba, jeigu nra galimybs, kitas tos paios arba e-
mesns kategorijos pareigas:
491
Apie i byl tam tikros informacijos galima rasti leidinyje Administracini teism
praktika. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001. P. 192201.
Bendroji dalis 411
kai baigiasi jo paskyrimo valstybs politiko, valstybs pareigno

arba valstybs tarnautojo staigos vadovo, kolegialios institucijos
skiriamo politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu, pareigas
(pvz., savivaldybs administracijos direktoriumi) laikas;
kai baigiasi Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybs tarybos
kadencija;
kai asmuo atsistatydina arba prie termin atleidiamas i valstybs
politiko, valstybs pareigno arba valstybs tarnautojo staigos
vadovo, kolegialios institucijos skiriamo politinio (asmeninio) pasi-
tikjimo pagrindu, pareig;
2) buvusio karjeros valstybs tarnautojo, savo noru atsistatydinusio i
i pareig dl paskyrimo dirbti tarptautinje organizacijoje arba instituci-
joje, Europos Sjungos institucijoje arba staigoje, teis per tris mnesius
grti eitas arba, jeigu nra galimybs, kitas tos paios arba emesns ka-
tegorijos pareigas, kai baigiasi darbas mintoje tarptautinje organizacijoje
arba institucijoje, Europos Sjungos institucijoje arba staigoje.
Tokios teiss neturi asmenys, kurie buvo atleisti i tarptautins orga-
nizacijos arba institucijos, Europos Sjungos institucijos arba staigos dl
prieasi, susijusi su netinkamu pareig vykdymu arba nepatenkinamais
tarnybins veiklos rezultatais, arba u tarnybinius nusiengimus;
3) atlikusio privalomj pradin karo tarnyb arba alternatyvij
krato apsaugos tarnyb valstybs tarnautojo teis grti eitas pareigas to-
je paioje valstybs arba savivaldybs institucijoje arba staigoje. iuo atve-
ju pareigos turi bti isaugomos tol, kol gr iki karo prievols atlikimo jas
js asmuo. Tai reikia, kad tokiam valstybs tarnautojui pavaduoti gali b-
ti priimtas tik pakaitinis valstybs tarnautojas. iame straipsnyje nenustaty-
tas terminas, per kur karo prievol atliks asmuo turi grti eitas karjeros
valstybs tarnautojo pareigas. Taiau Valstybs tarnybos statymo 44
straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad valstybs tarnautojas atlei-
diamas i pareig, jeigu jis, atleistas i privalomosios pradins karo tarny-
bos arba alternatyviosios krato apsaugos tarnybos, per ilgesn nei 2 mne-
si termin negrta eitas pareigas.
Isamiau valstybs tarnautojo statuso atkrimo klausimai reglamen-
tuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 24 d. nutarime
Nr. 967 Dl valstybs tarnautojo statuso atkrimo ir pareig silymo bu-
vusiems karjeros valstybs tarnautojams tvarkos patvirtinimo492.
Atskirai reglamentuotos ir valstybs tarnautoj teiss, susijusios su
dalyvavimu profsjung veikloje. Valstybs tarnybos statymo 16 straipsnio
492
3 dalyje nustatyta, kad valstybs tarnautojai, kurie yra profesini sjung

atstovai, turi teis:
1) dalyvauti sprendiant valstybs tarnautoj vertinimo, pareig pa-
auktinimo, tarnybini nuobaud skyrimo klausimus;
2) dalyvauti profesini sjung organizacinje veikloje. Tam skiriama
iki 10 valand tarnybos (darbo) laiko per mnes ir u laik mokamas
darbo umokestis.
Be to, minta, kad karjeros valstybs tarnautojo konkursui vykdyti
sudaroma pretendent valstybs tarnautojo pareigas konkurso komisija.
Jeigu staigoje veikia profesin sjunga, komisijos nariu turi bti skiriamas
ir tos staigos profesins sjungos atstovas.
Panaiai yra ir atliekant valstybs tarnautoj tarnybos vertinim. Jei
valstybs ar savivaldybs institucijoje arba staigoje veikia profesin sjun-
ga, vienas vertinimo komisijos narys turi bti valstybs arba savivaldybs
institucijoje arba staigoje veikianios profesins sjungos atstovas.
Specifikai reglamentuota profesins sjungos teis dalyvauti skiriant
tarnybines nuobaudas vidaus reikal sistemos pareignams. Vidaus tarny-
bos statuto 43 straipsnyje tvirtinta, kad skiriant tarnybines nuobaudas, i-
skyrus atleidim i tarnybos, reikalingas iankstinis profesins sjungos
renkamojo organo sutikimas. Vyriausiasis administracinis teismas 2004 m.
balandio 13 d. nutartyje iaikino, kad profesins sjungos renkamasis or-
ganas, sprsdamas, ar duoti iankstin sutikim skirti tarnybin nuobaud
pareignui profesins sjungos nariui, privalo vertinti tokios nuobaudos
skyrimo pagrstum tik tuo poiriu, ar tarnybin nuobauda nra skiriama
pareignui dl jo narysts profesinse sjungose, dl jo atstovavimo vidaus
reikal staig profesini sjung nariams arba dl veiklos profesinse s-
jungose, nevertindamas pareignui inkriminuojamos veikos pagrstumo ir
kit teistumo klausim493.
Valstybs tarnybos statymo 16 straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad kiti
statymai gali nustatyti ir kit valstybs tarnautoj teises.
1.13.8. Apribojimai, taikomi valstybs

tarnautojams
Valstybs tarnautojams, atliekantiems visuomenikai svarbi vie

funkcij demokratinse alyse, nustatomi ir atitinkami j veiklos apriboji-
493
Administracin byla Nr. A170/2004 Vilniaus miesto VPK v. Vilniaus apskrities ikiteis-
minio tyrimo staig profesin sjunga.
Bendroji dalis 413
mai. iose valstybse tarnautoj politinio neutralumo siekiama paprastai

statymuose nustatant tokius apribojimus:
1) draudim vadovautis savo politiniais poiriais sprendiant profe-
sinius klausimus (visose demokratinse alyse);
2) draudim dalyvauti streikuose (Italijoje, Pranczijoje, veicarijoje,
Vokietijoje);
3) draudim dalyvauti politinse manifestacijose (Anglijoje, Italijoje,
Vokietijoje);
4) draudim skelbti politines pairas atliekant tarnybines pareigas
(Anglijoje, Italijoje, JAV, Pranczijoje, veicarijoje, Vokietijoje).
Visus apribojimus valstybs tarnautojams, numatytus Lietuvos Res-
publikos valstybs tarnybos statyme, kituose statymuose, galima suskirsty-
ti dvi grupes:
1) apribojimai, taikomi valstybs tarnyboje esantiems asmenims;
2) apribojimai ijus i valstybs tarnybos.
Pirmajai grupei galima priskirti ivardytuosius Valstybs tarnybos sta-
tymo 17 straipsnyje, kuriame numatyta su valstybs tarnautojo pareigomis
nesuderinama veikla:
1) bti renkamu (skiriamu) mons organo nariu, iskyrus atvejus, kai
iuo nariu jis yra irinktas arba paskirtas valstybs arba savivaldybs insti-
tucijos arba staigos galiojimu, taip pat gauti atlyginim ar kitas imokas u
mons organo nario veikl, iskyrus statym nustatytus atvejus. Tokia
statymo norma reikia, kad valstybs tarnautojui nedraudiama turti
mons akcij, taiau jis negali bti stebtoj tarybos, valdybos nariu arba
dirbti administracijos vadovu, nebent tokia funkcija jam pavesta valstybs
arba savivaldybs institucijos ar staigos galiojimu;
2) valstybs arba savivaldybs institucijos arba staigos, kurioje jis eina
pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinmis)
monmis, kinmis bendrijomis, kuri savininkas, tikrasis narys arba ko-
manditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimas giminaitis494 arba as-
muo, su valstybs tarnautoju susijs svainysts ryiais495, taip pat sudaryti
sandorius su akcinmis bendrovmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis,
artimas giminaitis arba asmuo, susijs su valstybs tarnautoju svainysts ry-
494
Artimaisiais giminaiiais pripastami tiesiosios linijos giminaiiai iki antrojo laipsnio
imtinai (tvai ir vaikai, seneliai ir vaikaiiai) ir onins linijos antrojo laipsnio giminaiiai (bro-
liai ir seserys).
495
Svainysts ryiais laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminai-
i (posnio, podukros, patvio, pamots, uovs, uovio, ento, marios) bei tarp abiej su-
tuoktini giminaii (vyro brolio ar sesers ir monos brolio ar sesers, vyro tvo ar motinos ir
monos tvo ar motinos.
iais, turi arba valdo pagal kito asmens galiojim daugiau negu 10 procen-
t statinio kapitalo arba akcij.
3) atstovauti Lietuvos ir usienio valstybi monms, usienio valsty-
bi institucijoms arba staigoms, u Lietuvos arba usienio valstybi moni
las vykti usien, mokytis arba kitaip naudotis j lomis;
4) eiti daugiau negu vienerias valstybs tarnautojo pareigas. Seimo
nario padjjui-sekretoriui leidiama eiti kito Seimo nario, priklausanio
tai paiai frakcijai, padjjo-sekretoriaus, Seimo frakcijos senino referen-
to arba pagal darbo sutart dirbanio darbuotojo pareigas, bet ne daugiau
negu pus visos pareigybs darbo laiko.
Prie pirmosios grups apribojim priskirtini ir reikalavimai, idstyti
Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statyme. Pa-
vyzdiui, io statymo 14 straipsnyje numatyti dovan arba paslaug pri-
mimo ir teikimo apribojimai: asmuo, dirbantis valstybinje tarnyboje, nega-
li priimti dovan arba paslaug arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti viej
ir privai interes konflikt.
is apribojimas netaikomas asmenims, gavusiems dovan arba pa-
slaug pagal tarptautin protokol arba tradicijas, kurios prastai yra susiju-
sios su asmens, dirbanio valstybinje tarnyboje, pareigomis. Jeigu dovan
vert virija 1 minimal gyvenimo lyg (2004 m. 125 Lt), o paslaug vert
5 minimalius gyvenimo lygius, toks asmuo privalo tai per kalendorin m-
nes deklaruoti. i deklaracija pridedama prie metins privai interes
deklaracijos ir yra jos priedas.
Jeigu tokios dovanos vert virija 5 minimalius gyvenimo lygius, ji lai-
koma valstybs arba savivaldybs nuosavybe. Tokia dovana vertinama ir
saugoma Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos nustatyta tvarka.
Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo
16 ir 17 straipsniuose nustatyta, kad valstybs tarnautojas privalo praneti
institucijos vadovui arba jo galiotam atstovui apie visus pasilymus pereiti
dirbti kit darb, jeigu tokie pasilymai gali iam asmeniui sukelti intere-
s konflikt, o jeigu jis prim silym pereiti kit darb, apie tai privalo
nedelsdamas ratu informuoti savo institucijos vadov arba jo galiot at-
stov.
Antrosios grups apribojimai yra reglamentuoti Viej ir privai in-
teres derinimo valstybinje tarnyboje statymo 1821 straipsniuose:
1) apribojimai sudaryti darbo sutart. Asmuo, nustojs eiti pareigas
valstybinje tarnyboje, vienerius metus neturi dirbti mons vadovu, vadovo
pavaduotoju, bti mons tarybos arba valdybos nariu, taip pat eiti kitas pa-
reigas, tiesiogiai susijusias su sprendim primimu mons valdymo, turto
tvarkymo, finans apskaitos bei kontrols srityse, jeigu per paskutinius
Bendroji dalis 415
darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su i moni veiklos prie-

ira arba kontrole arba jeigu asmuo dalyvavo svarstant ir priimant palan-
kius ioms monms sprendimus konkurso arba kitokiu bdu teikti valsty-
bs usakymus arba finansin param. Pavyzdiui, Pranczijoje valstybs
tarnautojams nustatytas 5 met terminas po ijimo i tarnybos. laiko-
tarp jie negali sidarbinti kontroliuotose privaiose monse ir organizaci-
jose;
2) apribojimai sudaryti sandorius arba naudotis individualiomis leng-
vatomis. Asmuo, nustojs eiti pareigas valstybinje tarnyboje, arba mon,
kurioje jis, jo artimieji giminaiiai arba eimos nariai turi daugiau kaip 10
procent statinio kapitalo arba turtinio nao arba dirba vadovavimo arba
revizijos institucijose, vienerius metus neturi teiss sudaryti sandori su ins-
titucija arba naudotis institucijos, kurioje paskutinius metus asmuo dirbo,
teikiamomis individualiomis lengvatomis.
ie apribojimai netaikomi sandoriui, kuris buvo sudarytas prie tai,
kai asmuo tapo valstybs tarnautoju, arba yra pratsiamas, taip pat sando-
riui, kuris sudaromas per vie konkurs, bei sandoriams, kuri suma per
metus nevirija 10 000 lit;
3) atstovavimo apribojimai. Asmuo, nustojs eiti pareigas valstybinje
tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams arba juridiniams as-
menims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo, taip pat kito-
se valstybs arba savivaldybi institucijose tais klausimais, kurie buvo pri-
skirti jo tarnybinms funkcijoms.
Valstybs tarnautojui neleidiama turti tarnybini santyki su anks-
iau valstybs tarnyboje dirbusiu asmeniu, kuriam taikomi minti atstova-
vimo apribojimai. Valstybs tarnautojas apie tokius tarnybinius santykius
privalo nedelsdamas informuoti savo institucijos vadov arba jo galiot at-
stov.
Tam tikr speciali apribojim valstybs tarnautojams numatyta ir
statutuose bei Diplomatins tarnybos statyme. Pavyzdiui, prie toki ribo-
jim priskirtinas draudimas streikuoti, o kai kuriais atvejais ir piketuo-
ti496, statutiniams valstybs tarnautojams draudiama bti politini partij,
politini organizacij nariais, rmjais arba dalyvauti j veikloje, taip pat
dalyvauti bet kokioje kitoje politinje veikloje.
496
Pavyzdiui, Valstybs saugumo departamento statuto 11 straipsnis.
1.13.9. Valstybs tarnautoj karjera
Teis karjer yra viena svarbiausi gausiausio valstybs tarnybos

korpuso karjeros valstybs tarnautoj teisins padties sudedamj dali.
Valstybs tarnautoj karjeros klausimai reglamentuoti Valstybs tar-
nybos statymo V skyriuje. iame skyriuje aptartus valstybs tarnautoj
karjeros darymo bdus galima sugrupuoti taip:
1) karjeros valstybs tarnautoj perklimas auktesnes pareigas;
2) auktesns kvalifikacins klass suteikimas;
3) laikinas karjeros valstybs tarnautoj perklimas kitas valstybs
tarnautoj pareigas;
4) karjeros valstybs tarnautoj tarnybinis kaitumas;
5) emesns kvalifikacins klass suteikimas arba treios kvalifikaci-
ns klass panaikinimas;
6) karjeros valstybs tarnautoj perklimas emesnes pareigas;
7) karjeros valstybs tarnautoj atleidimas i pareig.
Visi minti bdai, iskyrus laikin karjeros valstybs tarnautoj perk-
lim kitas valstybs tarnautoj pareigas ir tarnybin kaitum, tiesiogiai su-
sij su valstybs tarnautoj tarnybins veiklos vertinimu. Isamiau klausi-
mai reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 17 d.
nutarimu Nr. 909 patvirtintoje Valstybs tarnautoj kvalifikacini klasi
suteikimo ir valstybs tarnautoj vertinimo tvarkoje bei tuo paiu nutarimu
patvirtintuose Valstybs tarnautoj tarnybins veiklos vertinimo kriterijuo-
se497.
Valstybs tarnautojo ir jo tarnybins veiklos vertinimo tikslas vertinti
staigos vadovo arba karjeros valstybs tarnautojo tarnybins veiklos rezul-
tatus bei kvalifikacij. auktesnes valstybs tarnautojo pareigas be kon-
kurso karjeros valstybs tarnautojas gali bti perkeltas j pareigas primu-
sio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai karjeros valstybs tarnautoj ver-
tina valstybs tarnautoj vertinimo komisija. Lygiai taip pat pagal tarnybi-
ns veiklos vertinimo rezultatus valstybs tarnautojas gali bti perkeltas
emesnes pareigas arba apskritai atleistas i pareig, jam gali bti suteikta
auktesn arba emesn kvalifikacin klas.
Valstybs tarnautoj tarnybins veiklos vertinimas yra dviej ri:
1) kasmetinis;
2) neeilinis.
Kasmetinis valstybs tarnautojo vertinimas. Karjeros valstybs tar-
497
Bendroji dalis 417
nautojo tarnybin veikl per kalendorinius metus vertina tiesioginis valsty-

bs tarnautojo vadovas, o staigos vadovo tarnybin veikl vertina valsty-
bs tarnautoj pareigas prims arba jo galiotas asmuo. Tiesioginis vado-
vas, vertindamas valstybs tarnautojo tarnybin veikl, surao motyvuot
ivad, kurioje turi bti apibdinta valstybs tarnautojo tarnybin veikla
pagal kiekvien i vertinimo kriterij, kuri yra penki:
1) veiklos krvis;
2) veiklos kokyb;
3) atliekam uduoi sudtingumas;
4) gebjimas panaudoti turimas inias ir gdius pareigybs apray-
me nustatytoms funkcijoms vykdyti;
5) bendravimo ir bendradarbiavimo gdiai vykdant pareigybs apra-
yme nustatytas funkcijas.
Kasmetinis valstybs tarnautojo vertinimas vyksta pagal ias taisykles:
1) valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo apie bsim valsty-
bs tarnautojo vertinim valstybs arba savivaldybs institucijoje arba stai-
goje ne vliau kaip prie 10 darbo dien iki vertinimo pradios pranea
valstybs tarnautojui ir valstybs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekaniai
staigai;
2) kiekvien kalendorini met pabaigoje ne anksiau kaip verti-
namj met gruodio 1 dien ir ne vliau kaip t pai met gruodio 15
dien tiesioginis valstybs tarnautojo vadovas arba valstybs tarnautoj
pareigas priimantis asmuo arba jo galiotas asmuo valstybs tarnautojo tar-
nybin veikl vertina arba labai gerai, arba gerai, arba nepatenkinamai;
2) jei valstybs tarnautojo tarnybin veikla vertinama labai gerai arba
nepatenkinamai, valstybs tarnautoj vertina vertinimo komisija ne vliau
kaip iki kit met vasario 1 dienos;
3) valstybs tarnautojui, kurio tarnybin veikl tiesioginis jo vadovas
vertina gerai, paliekama ta pati kvalifikacin klas. Jeigu dvejus metus i
eils tiesioginis valstybs tarnautojo vadovas valstybs tarnautojo tarnybin
veikl vertina gerai, valstybs tarnautojas vertinamas tik jo praymu;
4) nios arba krtimi maitinanios valstybs tarnautojos vertinamos
tik j praymu.
Kaip minta, jei valstybs tarnautojo tarnybin veikla vertinama labai
gerai arba nepatenkinamai, valstybs tarnautoj vertina vertinimo komisija.
Vertinimo komisijos yra trij ri:
1) karjeros valstybs tarnautoj vertinimo komisijos. Jos sudaromos
valstybs arba savivaldybs institucijos arba staigos vadovo sakymu;
2) staig vadov, vidaus audito tarnybos vadov bei auditori, verti-
nimo komisijos nari ir 1820 kategorij valstybs tarnautoj vertinimo
komisija. Ji sudaroma Valstybs tarnybos departamento prie Vidaus reika-

l ministerijos direktoriaus sakymu i skirting valstybs arba savivaldybi
institucij arba staig valstybs tarnautoj;
3) savivaldybs administracijos direktori (direktoriaus pavaduotoj),
savivaldybs kontrolieri ir savivaldybs institucij arba staig valstybs
tarnautoj vertinimo komisij nari vertinimo komisijos. Jas sudaro savi-
valdybi tarybos.
Vertinimo komisijos sudaromos dvejiems metams. Jos susideda i 5
arba 7 valstybs tarnautoj. Jei valstybs arba savivaldybs institucijoje ar-
ba staigoje veikia profesin sjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi
bti valstybs ar savivaldybs institucijoje arba staigoje veikianios profe-
sins sjungos atstovas. Valstybs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanios
staigos vadovas arba jo galiotas valstybs tarnautojas gali dalyvauti valsty-
bs arba savivaldybs institucijos arba staigos vertinimo komisijos darbe
ios komisijos nario teismis.
Valstybs tarnautojo vertinimo procedra susideda i vertinimo ko-
misijai pateiktos ivados nagrinjimo ir i valstybs tarnautojo ir vertinimo
komisijos nari pokalbio, skirto vertinti gebjimus, btinus valstybs tar-
nautojo pareigybs aprayme nustatytoms funkcijoms vykdyti.
Vertinimo komisija valstybs tarnautoj gali vertinti:
1) labai gerai;
2) gerai;
3) nepatenkinamai.
Vertinimo komisija, vertinusi valstybs tarnautoj labai gerai, valsty-
bs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui silo:
1) suteikti valstybs tarnautojui trei arba auktesn kvalifikacin
klas. is komisijos silymas valstybs tarnautoj pareigas primusiam
asmeniui privalomas;
2) perkelti karjeros valstybs tarnautoj auktesnes pareigas. Komi-
sija kartu gali silyti suteikti valstybs tarnautojui ir kvalifikacin klas;
3) palikti t pai (aukiausi) kvalifikacin klas ir gaunam pried
u kvalifikacin klas, jei toje valstybs arba savivaldybs institucijoje arba
staigoje nra galimybs pasilyti auktesni pareig.
Vertinimo komisija, vertinusi valstybs tarnautoj nepatenkinamai,
valstybs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui silo:
1) tobulinti valstybs tarnautojo kvalifikacij. is komisijos silymas
valstybs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui yra privalomas;
2) suteikti valstybs tarnautojui emesn kvalifikacin klas arba pa-
naikinti trei kvalifikacin klas. is komisijos silymas valstybs tarnau-
toj pareigas primusiam asmeniui yra privalomas;
Bendroji dalis 419
3) perkelti karjeros valstybs tarnautoj emesnes pareigas;

4) atleisti valstybs tarnautoj i pareig, jei du kartus i eils jis ver-
tinamas nepatenkinamai. is komisijos silymas valstybs tarnautoj pa-
reigas primusiam asmeniui yra privalomas.
staigos vadov vertinanios komisijos silymai nra privalomi. Jie yra
tik rekomendacinio pobdio. Taiau staigos vadovas, atsivelgiant jo
tarnybins veiklos vertinimo rezultatus, gali bti perkeltas kitas tos paios
arba emesns kategorijos karjeros valstybs tarnautojo pareigas.
Jeigu valstybs tarnautojo tarnybin veikl tiesioginis jo vadovas ver-
tino labai gerai, bet vertinimo komisija taip nevertina, paliekama jo turta
kvalifikacin klas.
Neeilinis valstybs tarnautojo vertinimas. Neeilinis valstybs tarnau-

tojo vertinimas atliekamas trimis atvejais:
1) jei ikyla abejoni dl staigos vadovo arba karjeros valstybs tar-
nautojo tarnybins veiklos rezultat;
2) jei yra valstybs tarnautojo raytinis praymas perkelti auktesnes
pareigas;
3) jei yra valstybs tarnautojo tiesioginio vadovo pasilymas suteikti
valstybs tarnautojui trei arba auktesn kvalifikacin klas.
Vertinimas atliekamas tiesioginio valstybs tarnautojo vadovo rayti-
niu motyvuotu pasilymu ir valstybs tarnautoj pareigas primusio as-
mens sprendimu (sakymu).
Neeilinis valstybs tarnautojo vertinimas gali vykti ne anksiau kaip
prajus 6 mnesiams nuo kasmetinio valstybs tarnautojo vertinimo die-
nos.
Valstybs tarnautojo neeilinio vertinimo procedra susideda i tiesio-
ginio vadovo pasilymo nagrinjimo ir i valstybs tarnautojo ir vertinimo
komisijos nari pokalbio. Jeigu vertinamas valstybs tarnautojas, siekiantis
bti perkeltas auktesnes pareigas, pokalbio metu vertinami valstybs tar-
nautojo gebjimai vykdyti pareigybs, kuri valstybs tarnautojas siekia
bti perkeltas, aprayme nustatytas funkcijas. vertinusi valstybs tarnauto-
j, siekiant bti perkeltu auktesnes pareigas, vertinimo komisija silo
valstybs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui tenkinti valstybs tar-
nautojo praym arba jo netenkinti.
Jeigu vertinamas valstybs tarnautojas, dl kurio tarnybins veiklos
rezultat kilo abejoni, pokalbio metu vertinami gebjimai, btini valsty-
bs tarnautojo pareigybs aprayme nustatytoms funkcijoms vykdyti.
Auktesns arba emesns kvalifikacins klass suteikimas arba treios
kvalifikacins klass panaikinimas taip pat priklauso nuo tarnybins veiklos
vertinimo rezultat. Minjome, kad pareigas priimamiems vertinimo b-

du valstybs tarnautojams gali bti suteikiama treia kvalifikacin klas, o
auktesn klas taip pat gali bti suteikta atitinkamai vertinus valstybs
tarnautojo tarnybin veikl.
Asmeniui, laimjusiam konkurs valstybs tarnautojo pareigoms eiti,
staigoje sudarytos konkurso komisijos, vertinusios io asmens gebjimus
vykdyti pareigybs, kuri j numatoma priimti, aprayme nustatytas funk-
cijas, silymu gali bti suteikiama treia kvalifikacin klas. Tokiu atveju
nereikalingas atskiras vertinimo komisijos vertinimas.
Priimant be konkurso laisvas karjeros valstybs tarnautojo pareigas
buvus karjeros valstybs tarnautoj, atleist i pareig panaikinus pareigy-
b, arba valstybs tarnautojo status atkuriant asmen, vertinimo komisija
pokalbio metu vertina io asmens gebjimus vykdyti pareigybs, kuri j
numatoma priimti, aprayme nustatytas funkcijas ir gali silyti suteikti tre-
i kvalifikacin klas. Jeigu toki asmen buvo du ir daugiau, t. y. konkur-
so komisijai reikjo vertinti j pranaumus, tai tos paios konkurso komisi-
jos silymu asmeniui, kur i komisija pripaino tinkamu eiti pasilytas pa-
reigas, gali bti suteikta treia kvalifikacin klas.
Minjome, kad tiesioginiam valstybs tarnautojo vadovui ir vertinimo
komisijai tarnautoj vertinus nepatenkinamai, valstybs tarnautoj parei-
gas primusiam asmeniui siloma, inter alia, suteikti valstybs tarnautojui
emesn kvalifikacin klas arba panaikinti trei kvalifikacin klas. is
komisijos silymas valstybs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui yra
privalomas.
Kitas karjeros valstybs tarnautojo karjeros bdas yra jo perklimas
kitas pareigas. Perklimas kitas pareigas skirstytinas ias ris:
1) laikinas perklimas kitas karjeros valstybs tarnautoj pareigas to-
je paioje valstybs arba savivaldybs institucijoje arba staigoje, esanioje
toje paioje arba kitoje gyvenamojoje vietovje. Tokio perklimo slygos
yra ios:
tarnybin btinyb;
tarnautojo raytinis sutikimas, iskyrus karo, nepaprastosios pad-
ties arba ypating situacij atvejus;
perkelti negalima ilgiau kaip 1 metus per 5 tarnybos metus;
mokamas ne maesnis kaip iki perklimo gautas darbo umokestis;
perkelia pareigas prims asmuo;
2) laikinas perklimas kitas karjeros valstybs tarnautoj pareigas ki-
toje valstybs arba savivaldybs institucijoje arba staigoje, esanioje toje
paioje arba kitoje gyvenamojoje vietovje. Tokio perklimo slygos yra
ios:
Bendroji dalis 421
tarnybin btinyb;
institucij arba staig vadov io klausimo suderinimas;
tarnautojo raytinis sutikimas, iskyrus karo, nepaprastosios pad-
ties arba ypating situacij atvejus;
perkelti negalima ilgiau kaip 1 metus per 5 tarnybos metus;
mokamas ne maesnis kaip iki perklimo gautas darbo umokestis;
perkelia pareigas prims asmuo;
3) laikinas karjeros valstybs tarnautoj perklimas kitas pareigas
Lietuvos Respublikos diplomatinse atstovybse, konsulinse staigose ir
atstovybse prie tarptautini organizacij. iam perklimui taikytinos to-
kios slygos:
tarnautojo raytinis sutikimas;
turi atitikti pareigybs, kuri perkeliama, aprayme nustatytus
specialius reikalavimus;
paprastai valstybs tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip
trejus metus, jeigu tarptautin sutartis nenustato kitaip;
4) laikinas karjeros valstybs tarnautoj perklimas pareigas tarp-
tautinse organizacijose arba institucijose, Europos Sjungos institucijose
arba staigose. iam perklimui taikytinos tokios taisykls:
tarnautojo raytinis sutikimas;
pretendentai atrenkami Vyriausybs nustatyta tvarka;
paprastai valstybs tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip
trejus metus, jeigu Europos Sjungos teiss aktai nenustato kitaip.
Dar vienas karjeros valstybs tarnautoj bdas siekti karjeros yra tar-
nybinio kaitumo institutas.
Tarnybinio kaitumo taisykls taikomos dviem bdais:
1) karjeros valstybs tarnautoj tarnybinis kaitumas, kai yra laisvos ki-
tos tos paios arba emesns kategorijos pareigos toje paioje arba kitoje
valstybs arba savivaldybs institucijoje arba staigoje. Tokiu atveju reika-
lingas valstybs tarnautojo praymas ir jis turi atitikti pareigybs aprayme
nustatytus specialius reikalavimus;
2) karjeros valstybs tarnautoj tarnybinis kaitumas, kai sukeiiamos
dviej tos paios kategorijos karjeros valstybs tarnautoj pareigos. iuo
atveju reikalingi abiej valstybs tarnautoj praymai, abu turi atitikti pa-
reigybs aprayme nustatytus specialius reikalavimus. Naudojant tarny-
binio kaitumo bd, nra numatyta kokio nors apribojimo, kokioje institu-
cijoje arba staigoje ir kokioje vietovje atliekamas pareig sukeitimas.
Karjeros valstybs tarnautojui, perkeltam i kit karjeros valstybs
tarnautojo pareig tarnybinio kaitumo bdu, paliekama jam iki perklimo
suteikta kvalifikacin klas.
1.13.10. Valstybs tarnautoj darbo umokestis
Valstybs tarnybos statymo 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybs

tarnautojo darbo umokestis susideda i trij dali:
1) pareigins algos;
2) pried;
3) priemok.
Bendra darbo umokesio skaiiavimo taisykl yra ta, kad pried ir
priemok suma negali viryti 70 procent pareigins algos.
Pareigin alga nustatoma pagal pareigybs kategorij ir yra vienoda
visoms tos paios kategorijos pareigybms. Pareigins algos dydis apskai-
iuojamas taikant pareigins algos koeficient. Koks koeficientas taikomas
kiekvienos kategorijos pareigybms, nustato priedlis prie Valstybs tarny-
bos statymo.
Pareigins algos koeficiento vienetas yra Vyriausybs patvirtintos mi-
nimalios mnesins algos dydio498.
Pareigins algos dydis apskaiiuojamas atitinkam pareigins algos
koeficient dauginant i minimalios mnesins algos.
Valstybs tarnautojams prie pareigins algos mokami ie priedai:
1) u tarnybos Lietuvos valstybei sta. is priedas sudaro 3 procentus
pareigins algos u kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus.
Tarnybos sta sudaro Lietuvos valstybei itarnauti metai nuo 1990
m. kovo 11 d. einant valstybs tarnautojo pareigas, taip pat ir i asmen:
Seimo ar Respublikos Prezidento paskirt institucij ir staig va-
dov bei kit valstybs pareign, valstybini (nuolatini) komisij
ir taryb pirminink, j pavaduotoj ir nari;
pagal specialius statymus steigt komisij, taryb, fond valdyb
pirminink ir nari;
valstybs politik (iskyrus savivaldybs tarybos narius, kurie nebu-
vo merai ir mero pavaduotojai);
Lietuvos banko vadov ir kit tarnautoj;
vis lygi teisj, prokuror;
Valstybs saugumo departamento generalinio direktoriaus, jo pa-
vaduotoj, Specialij tyrim tarnybos direktoriaus ir jo pavaduo-
toj bei policijos generalinio komisaro;
profesins karo tarnybos kari;
iki Valstybs tarnybos statymo pakeitimo statymo sigaliojimo
(2002 m. liepos 1 d.) valstybs tarnautojo pareigas paskirt vieo-
498
2004 m. pabaigoje 430 lit valstybs tarnautojams, kitiems asmenims 500 lit.
Bendroji dalis 423
jo administravimo valstybs tarnautoj bei A ir B lygi paslaug

valstybs tarnautoj;
iki Valstybs tarnybos statymo sigaliojimo (1999 m. liepos 30 d.)
jusi pareigas institucijose ir staigose, ilaikomose i Lietuvos
Respublikos valstybs ir savivaldybi biudet, taip pat i valstybs
steigt fond, priskiriamas vieojo administravimo valstybs tar-
nautojo pareigoms;
iki Valstybs tarnybos statymo sigaliojimo (1999 m. liepos 30 d.)
jusi A ir B lygi paslaug valstybs tarnautoj pareigas instituci-
jose ir staigose, ilaikomose i Lietuvos Respublikos valstybs ir
savivaldybi biudet, taip pat i valstybs steigt fond, kurioms
eiti pagal tuo metu galiojanius teiss aktus arba vidaus dokumen-
tus buvo btinas auktasis arba auktesnysis (specialusis vidurinis)
isilavinimas.
Tarnybos staas skaiiuojamas nuo valstybs tarnautojo tarnybos
(darbo) valstybs ir savivaldybi institucijose ir staigose pradios arba nuo
paskyrimo (irinkimo) pareigas valstybs tarnyboje dienos.
Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybs tarnautojo pa-
reigas valstybs ir savivaldybi institucijose ir staigose staas sudedamas.
tarnybos sta taip pat skaitomas kasmetini, ntumo ir gimdymo, vaiko
prieiros atostog (iki 3 met), perklimo pareigas arba darbo tarptau-
tinje organizacijoje arba institucijoje, Europos Sjungos institucijoje arba
staigoje, mokymosi atostog ir nemokam, kvalifikacijos tobulinimo atos-
tog, atostog dl karjeros tarnautojo perklimo kitas pareigas bei ligos
paalpos gavimo laikotarpiai.
Tarnybos Lietuvos valstybei stao skaiiavimo tvarka smulkiau ids-
tyta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 17 d. nutarime Nr.
910499. Pagal tarnybos sta, apskaiiuot laikantis ios tvarkos, nustatomas
ne tik priedas u tarnybos sta, bet ir kasmetini atostog trukm.
io priedo suma negali viryti 30 procent pareigins algos;
2) u kvalifikacin klas arba kvalifikacin kategorij. ie priedai nusta-
tomi tokio dydio:
u trei kvalifikacin klas 15 proc. pareigins algos;
u antr kvalifikacin klas 30 proc. pareigins algos;
u pirm kvalifikacin klas 50 proc. pareigins algos.
Priedas u kvalifikacin klas arba kvalifikacin kategorij nemoka-
mas politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojams.
499
Priedas u kvalifikacin kategorij mokamas tik statutiniams valstybs

tarnautojams statutuose nustatyta tvarka, taiau jiems nemokamas priedas
u kvalifikacin klas, iskyrus tuos, kuri tarnyb reglamentuoja Diploma-
tins tarnybos statymas. Pavyzdiui, Vidaus tarnybos statuto 36 straipsnyje
nustatyta, kad vidaus tarnybos pareignams pagal j dalykines savybes,
profesinius gdius, administracinius gebjimus, tarnybins veiklos rezul-
tatus ir vidaus tarnybos sta nustatomos treioji, antroji ir pirmoji kvalifi-
kacins kategorijos. U treij kategorij numatytas 10 procent pareigi-
ns algos priedas, u antrj 20 procent, u pirmj 30 procent500.
Visi priedai kartu sudjus (iskyrus pried u tarnybos sta) negali
viryti 55 procent pareigins algos;
3) u laipsn arba tarnybin rang. Priedas u laipsn arba tarnybin
rang mokamas tik statutiniams valstybs tarnautojams statutuose nustaty-
ta tvarka. Pavyzdiui, Vidaus tarnybos statuto 35 straipsnyje nustatyta 11
pareign laipsni (nuo emiausio grandinio arba jaunesniojo policinin-
ko iki aukiausio generolo arba generalinio komisaro). Grandiniui
mokamas 0,1 minimalios mnesins algos priedas, generolui 1 minimalios
mnesins algos priedas501. Specialij tyrim tarnybos statuto 19 straips-
nyje numatyti atuoni tarnybos pareign tarnybiniai rangai: nuo jaunes-
niojo agento iki ypatingojo specialiojo agento. U tarnybin rang tarnybos
pareignams mokamas priedas sudaro 10 procent pareigins algos502.
Minjome, visi priedai kartu sudjus (iskyrus pried u tarnybos sta-
) negali viryti 55 procent pareigins algos;
4) u diplomatin rang. Diplomatins tarnybos statymo 41 straipsnyje
ivardyti atuoni diplomatiniai rangai. Aukiausias j Lietuvos Respub-
likos nepaprastasis ir galiotasis ambasadorius, emiausias ata. io
priedo skyrimo taisykles nustato Diplomatins tarnybos statymas. Jo ap-
skaiiavimo tvarka yra analogika kaip ir kitiems valstybs tarnautojams
prie Diplomatins tarnybos statymo yra priedlis, kuriame ivardyti dip-
lomat rangai ir koeficientai, dauginami i Vyriausybs nustatytos minima-
lios mnesins algos.
is priedas, kaip ir kiti kartu sudti (iskyrus pried u tarnybos sta-
), negali viryti 55 procent pareigins algos.
Valstybs tarnautojams mokamos ios priemokos prie pareigins al-
gos:
1) u darb poilsio, veni dienomis ir nakties metu;
500
501
Ten pat.
502
Bendroji dalis 425
2) u darb kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis

darbo slygomis;
3) u prast darbo krv virijani veikl arba papildomas uduotis,
atliekamas virijant nustatyt darbo trukm. Papildomos uduotys valsty-
bs tarnautojui turi bti suformuluotos ratu.
Visos priemokos negali viryti 60 procent pareigins algos.
Kaip matyti i io galim priemok srao, jos daniausiai skiriamos
u papildom tarnybin funkcij arba kitokias jos atlikimo slygas, kurios
nra trauktos pareigybs apraym ir bendrja tvarka nra pavestos iam
konkreiam valstybs tarnautojui. Tokios funkcijos arba slygos gali atsi-
rasti netiktai, pavyzdiui, susirgus, staiga ivykus kitam valstybs tarnauto-
jui, prireikus atlikti papildomus darbus dl netiktai atsiradusi ypating
aplinkybi (prireikus skubiai parengti teiss akto projekt, dl stichins ne-
laims, socialini neramum ir pan.). Pavyzdiui, Vidaus tarnybos statuto
38 straipsnyje, be ivardyt priemok, nurodytos ir specifins, mokamos
vidaus tarnybos pareignams: tai priemokos pareignams, tarnaujantiems
Jungtini Taut, kit tarptautini organizacij pajg misijose u Lietuvos
Respublikos rib, kuri dyd nustato Vyriausyb503, ir iki 20 procent pa-
reigins algos dydio priemoka pareignams, kuri darbas tiesiogiai susijs
su tarnybini gyvn prieira ir dresavimu.
Priemoka u prast darbo krv virijani veikl arba u papildomas
uduotis, atliekamas virijant nustatyt darbo trukm, negali bti mokama
ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo, iskyrus politinio (asmeni-
nio) pasitikjimo valstybs tarnautojus. Jei valstybs tarnautojui ilgiau negu
vienerius metus tenka dirbti mintomis slygomis, laikoma, kad jos gavo
nuolatin pobd. iuo atveju sprendiama dl valstybs tarnautojo parei-
gybs apraymo papildymo.
1.13.11. Valstybs tarnautoj atostogos

tarnautoj atostog ris, minimali trukm, suteikimo ir mokjimo u jas
tvark bei slygas nustato is ir kiti statymai.
i nuostata reikia, kad valstybs tarnautoj atostogos numatytos ne
tik Valstybs tarnybos statyme (jame aptartos tik penkios atostog rys),
bet ir Darbo kodekse, kituose statymuose.
503
Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. balandio 26 d. nutarimu Nr.
466 policijos pareignams, dalyvaujantiems Jungtini Taut taikos vedimo misijoje
(UNMIK) Kosovo provincijoje, mokama 430 lit mnesin priemoka.
Visas iuose statymuose numatytas atostog ris galima sugrupuoti

taip (r. 12 schem):
12 schema. Atostog rys
Valstybs tarnautoj atostog rys
Kasmetins Tikslins
Nemokamos
Minimalios
Kvalifikacijos tobulinimo
Pailgintos Karjeros valstybs tar-

nautojo perklimo ki-
tas pareigas
Ntumo ir gimdymo
Vaiko prieiros
Mokymosi
Krybins
Kasmetins atostogos reglamentuotos Valstybs tarnybos statyme.

Kasmetines minimalias valstybs tarnautojo atostogas sudaro 28 ka-
lendorins dienos.
Kasmetins pailgintos atostogos suteikiamos valstybs tarnautojui, tu-
riniam didesn kaip penkeri met tarnybos sta. Tokiam tarnautojui u
kiekvien paskesni trej met tarnybos sta suteikiamos papildomos 3
kalendorins dienos atostog, taiau bendra kasmetini atostog trukm
negali bti ilgesn kaip 42 kalendorins dienos.
Valstybs tarnautojo pageidavimu kasmetins atostogos gali bti su-
teikiamos ir dalimis. Ataukti i kasmetini atostog leidiama tik tarnau-
tojo sutikimu.
Diplomat ir statutini valstybs tarnautoj atostog klausimai nusta-
Bendroji dalis 427
tyti atitinkamuose statymuose ir reglamentuojami kitaip negu Valstybs

tarnybos statyme. Pavyzdiui, Diplomatins tarnybos statyme nustatyta,
kad diplomatui suteikiamos 30 kalendorini dien kasmetins atostogos.
Be to, u kiekvien 3 met darbo sta Lietuvos Respublikos diplomatin-
je tarnyboje papildomai suteikiama po 2 kalendorines dienas atostog, ta-
iau bendra kasmetini atostog trukm negali bti ilgesn kaip 40 kalen-
dorini dien.
Vidaus tarnybos statute nustatyta, kad kasmetini atostog pareig-
nams trukm nustatoma atsivelgiant pareign vidaus tarnybos sta:
1) iki 10 met 30 kalendorini dien;
2) nuo 10 iki 15 met 35 kalendorins dienos;
3) nuo 15 iki 20 met 40 kalendorini dien;
4) 20 met ir daugiau 45 kalendorins dienos.
Paskatinimo tvarka, taip pat esant svarbioms prieastims, vidaus rei-
kal ministras bei vidaus reikal centrini staig vadovai gali suteikti iki
10 kalendorini dien papildom mokam atostog. Papildom mokam
atostog iki 5 kalendorini dien gali suteikti vidaus reikal centrini stai-
g vadov galioti pareignai.
I tikslini atostog pirmiausia pamintinos nemokamos atostogos,
kurios taip pat reglamentuotos Valstybs tarnybos statyme. ios nemoka-
mos atostogos gali bti trij ri:
1) dl eimini aplinkybi;
2) dl kit aplinkybi;
3) dl dalyvavimo Seimo nari, Respublikos Prezidento arba savival-
dybi taryb rinkimuose.
Nemokam atostog dl eimini arba kit aplinkybi trukm iki 3
mnesi. Jos gali bti suteiktos valstybs tarnautoj pareigas primusio
asmens ir valstybs tarnautojo susitarimu.
Nemokamos atostogos dl dalyvavimo Seimo nari, Respublikos Pre-
zidento arba savivaldybi taryb rinkimuose suteikiamos atitinkam rinki-
m statym nustatyta tvarka.
i Valstybs tarnybos statymo norma nra suderinta su rinkim sta-
tymais. Pavyzdiui, Seimo rinkim statymo 48 straipsnyje nustatyta, kad
kandidatas Seimo narius rinkim Seim organizavimo ir vykdymo laik,
bet ne ilgiau kaip 1 mnes, jo praymu gali bti atleidiamas nuo darbo
arba tarnybini pareig. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim staty-
mo 38 straipsnyje pasakyta dar kitaip. ia nustatyta, kad kandidatas Res-
publikos Prezidentus rinkim kampanijos laikui, bet ne ilgiau kaip 2 mne-
siams, jo praymu gali bti atleidiamas nuo darbo arba tarnybini pareig.
U laik i valstybs l jam imokama vidutinio mnesinio darbo u-
mokesio 2 dydi kompensacija504. Toks i norm tarpusavio nesuderi-

namumas nepaalintas ir vliau keiiant mintus teiss aktus.
Atostogos kvalifikacijai tobulinti gali bti suteiktos karjeros valstybs
tarnautojui, turiniam ne trumpesn kaip 3 mnesi tarnybos sta toje
valstybs arba savivaldybs institucijoje arba staigoje, jo ir pareigas j pri-
musio asmens susitarimu. J trukm iki vieneri met. iuo atveju kar-
jeros valstybs tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, taiau jam nustaty-
tas darbo umokestis nemokamas. Pasinaudoti iomis atostogomis galima
ne daniau kaip kart per penkerius metus.
Atostogos dl karjeros valstybs tarnautojo perklimo kitas pareigas
numatytos dviem atvejais:
1) dl perklimo kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovje;
2) dl perklimo kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinse
atstovybse, konsulinse staigose ir atstovybse prie tarptautini organiza-
cij, taip pat pareigas tarptautinse organizacijose arba institucijose, Eu-
ropos Sjungos institucijose arba staigose.
i atostog trukm iki 5 darbo dien. U laikotarp mokamas vi-
dutinis mnesinis darbo umokestis.
Ntumo ir gimdymo atostogos suteikiamos moterims septyniasde-
imt kalendorini dien iki gimdymo ir penkiasdeimt eios kalendorins
dienos po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir
daugiau vaik po gimdymo suteikiama taip pat septyniasdeimt kalendori-
ni dien. ios atostogos apskaiiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai
visos, nepaisant faktikai iki gimdymo panaudot dien skaiiaus.
Tarnautojams, vaikinusiems naujagimius arba paskirtiems j glob-
jais, suteikiamos atostogos u laik nuo vaikinimo arba globos nustatymo
dienos, kol kdikiui sueis septyniasdeimt dien.
U i atostog laik mokama Ligos ir motinysts socialinio draudi-
mo statyme nustatyta paalpa.
Atostogos vaikui priirti, kol jam sueis treji metai, suteikiamos pa-
gal eimos pasirinkim motinai (motei), tvui (tviui), senelei, seneliui
arba kitiems giminaiiams, faktikai auginantiems vaik, taip pat tarnauto-
jui, paskirtam vaiko globju. Atostogas galima imti visas i karto arba dali-
mis. Valstybs tarnautojai, turintys teis gauti ias atostogas, gali jas imti
pakaitomis.
Mokymosi atostogos suteikiamos stojamiesiems egzaminams auk-
tesnisias ir auktsias mokyklas pasirengti ir laikyti po tris dienas kiek-
vienam egzaminui.
504
Bendroji dalis 429
Valstybs tarnautojai, kurie mokosi nustatyta tvarka registruotose

auktesniosiose ir auktosiose mokyklose, pagal i mokykl paymas su-
teikiamos ios mokymosi atostogos:
1) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvie-
nam egzaminui;
2) skaitoms pasirengti ir laikyti po dvi dienas kiekvienai skaitai;
3) laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi tiek dien,
kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraiuose;
4) diplominiam (bakalauro, magistro) darbui baigti ir ginti trisde-
imt kalendorini dien;
5) valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti
po eias dienas kiekvienam egzaminui.
mokymosi atostog laik neskaitomas kelionje sugaitas laikas.
Krybins atostogos suteikiamos disertacijai ubaigti, vadovliams ra-
yti ir kitais statym nustatytais atvejais.
1.13.12. Valstybs tarnautoj socialins

garantijos
Valstybs tarnautojams statymuose numatyta vairi socialini garan-

tij. Pagrindins j aptartos Valstybs tarnybos statyme.
Visos ios socialins garantijos tai ne kokia nors valstybs tarnauto-
jo privilegija. J funkcija utikrinti, kad valstybs tarnautojas bt tinka-
mai motyvuotas siningai ir tiksliai atlikti jam pavestas tarnybos pareigas,
kita vertus, saugoti valstybs tarnybos stabilum, maksimaliai ukirsti ke-
li valstybs lomis parengt kvalifikuot kadr nutekjimui privaias
struktras.
Dl Valstybs tarnautoj socialini garantij, ypa dl pensijos senat-
vje, kuriant valstybs tarnybos reguliavimo koncepcij buvo kil nemaai
gin. Pirminje (1999) Valstybs tarnybos statymo redakcijoje buvo nu-
matyta, kad valstybs tarnautojams skiriamos ir mokamos dvi pensijos:
valstybin socialinio draudimo pensija pagal Valstybinio socialinio draudi-
mo pensij statym ir valstybs tarnautoj valstybin pensija pagal Valsty-
bs tarnautoj pensij statym. ios nuostatos esm buvo ta, kad, be pen-
sijos, kuri mokama visiems draudiamiesiems privalomuoju socialiniu
draudimu, bt mokama speciali valstybs tarnautojo pensija, kuri skatint
valstybs tarnybos stabilum, ypa tuo laikotarpiu, kai atlyginant u tarny-
b valstyb dar negali konkuruoti su privaiu sektoriumi.
2002 m. Valstybs tarnybos statymo redakcijoje tokios nuostatos ne-
beliko. io statymo 40 straipsnyje nustatyta, kad valstybs tarnautojams
skiriama ir mokama valstybin socialinio draudimo pensija pagal

Valstybini socialinio draudimo pensij statym. mok u valstybs tar-
nautoj valstybin socialin draudim ir privalomj sveikatos draudim da-
l, kaip ir privaiame sektoriuje, moka pats tarnautojas, kit mok dal,
kaip ir privaiame sektoriuje, moka darbdavys Lietuvos valstyb.
Valstybini socialinio draudimo pensij statymo 4 straipsnyje numa-
tyta, kad mokamos ios valstybins socialinio draudimo pensijos: senatvs,
invalidumo, nali ir nalaii (maitintojo netekimo)505.
Statutiniams valstybs tarnautojams valstybins pensijos mokamos
pagal special pareign ir kari valstybini pensij statym506. io staty-
mo 4 straipsnyje numatyta, kad pareignams ir kariams skiriamos ios vals-
tybins pensijos:
1) u tarnyb;
2) invalidumo;
3) nali ir nalaii.
Valstybs tarnybos statyme specialiai reglamentuojamos tam tikros
socialins garantijos diplomatams ir j eim nariams. io statymo 41
straipsnyje nustatyta, kad valstybs tarnautojams, paskirtiems pareigas
Lietuvos Respublikos diplomatinse atstovybse ir konsulinse staigose
arba perkeltiems kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinse at-
stovybse, konsulinse staigose ir atstovybse prie tarptautini organizaci-
j, taip pat kit valstybi arba tarptautines institucijas, Vyriausybs nusta-
tyta tvarka mokamos su j darbu usienyje susijusi ilaid kompensacijos
bei kompensacijos valstybs tarnautoj sutuoktiniams ir vaikams (vai-
kiams), ivykusiems usien kartu su paskirtais valstybs tarnautojais, i-
laikyti.
Valstybs tarnybos statymo 40 straipsnyje pasakyta, kad privalomos
valstybinio socialinio pensij draudimo mokos u Lietuvos Respublikos
diplomatinse atstovybse ir konsulinse staigose usienyje einanio pa-
reigas valstybs tarnautojo sutuoktin tuo laikotarpiu, kur jis gyveno usie-
nyje kartu su pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinje atstovybje arba
konsulinje staigoje einaniu valstybs tarnautoju, mokamos Valstybinio
socialinio draudimo bei kit statym arba teiss akt nustatyta tvarka ir
slygomis. i norma netaikoma valstybs tarnautojo sutuoktiniui sidarbi-
nus.
505
506
Visas io statymo pavadinimas yra: Lietuvos Respublikos vidaus reikal, Specialij
tyrim tarnybos, valstybs saugumo, krato apsaugos, prokuratros, Kaljim departamento,
jam pavaldi staig bei valstybs moni pareign ir kari valstybini pensij statymas //
Bendroji dalis 431
Laikotarpis, kur sutuoktinis gyveno usienyje kartu su pareigas Lie-

tuvos Respublikos diplomatinje atstovybje ar konsulinje staigoje ei-
naniu valstybs tarnautoju, skaitomas valstybs tarnautojo sutuoktinio
valstybinio socialinio draudimo sta, jeigu u t laikotarp buvo moktos
nustatytos valstybinio socialinio draudimo mokos.
uvs atlikdamas tarnybines pareigas arba mirs dl prieasi, susi-
jusi su tarnybini pareig atlikimu, valstybs tarnautojas laidojamas vals-
tybs lomis. Valstybs tarnautojo, kuris uvo arba mir usienyje atlik-
damas tarnybines pareigas, palaik parveimo Lietuv ilaidas apmoka
valstyb.
Valstybs tarnautojo, mirusio usienyje dl prieasi, nesusijusi su
tarnybini pareig atlikimu, palaik parveimo Lietuv tvark nustato
Vyriausyb.
uvusio valstybs tarnautojo eimai (sutuoktiniui, vaikui (vaikams),
vaikiui (vaikiams) iki 18 met, o jei jie nra gij vidurinio isilavinimo,
iki 20 met, ir ilaikytiniams (neatsivelgiant ami), gyvenantiems kartu
su valstybs tarnautoju507, pilnameiam vaikui (vaikams), vaikiui (vai-
kiams), tvams (tviams)) imokama vienkartin 12 mnesi jo gauto vi-
dutinio darbo umokesio dydio paalpa.
Mirusio valstybs tarnautojo eimai (pilnameiam vaikui (vaikams),
vaikiui (vaikiams), tvams (tviams)) imokama 1 mnesio jo gauto vidu-
tinio darbo umokesio dydio paalpa.
ios paalpos mokamos neatsivelgiant kit statym nustatytas ir
imoktas laidojimo paalpas.
Isamiau i ilaid atlyginimo tvarka aptarta Lietuvos Respublikos
Vyriausybs 2002 m. birelio 25 d. nutarime Nr. 978 Dl valstybs tarnau-
tojo, uvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio usienyje atliekant
tarnybines pareigas, valstybs apmokam laidojimo ilaid aprao patvirti-
nimo508.
Valstybs tarnautojams, kuri materialin bkl sunki dl j pai li-
gos, eimos nari ligos arba mirties, stichins nelaims arba turto neteki-
mo, gali bti skiriama iki 5 minimali mnesini alg (2004 m. 430 Lt)
dydio paalpa. Paalp skiria valstybs tarnautoj pareigas prims as-
muo i valstybs arba savivaldybs institucijai arba staigai darbo umokes-
iui skirt l. staigos vadovui paalpa skiriama i jo vadovaujamos stai-
gos darbo umokesiui skirt l.
507
Ilaikytiniais laikomi dl amiaus ar invalidumo nedarbingi asmenys, kurie buvo valsty-
bs tarnautojo ilaikomi.
508
Valstybs tarnautojai, kuriuos valstybs arba savivaldybi institucijos

arba staigos siunia usienio komandiruot, apdraudiami draudimu nuo
nelaiming atsitikim ir draudimu ligos atveju. Draudimo ilaidas apmoka
valstybs tarnautoj usienio komandiruot siunianti valstybs arba savi-
valdybs institucija arba staiga i savo biudeto l.
Valstybs tarnautojams gali bti mokama Vyriausybs nustatyto dy-
dio kompensacija u netarnybinio automobilio naudojim tarnybos reik-
mms. Tokia kompensacija numatyta ministerijoms, kurios, nevirydamos
joms nustatyto ilaid tarnybiniams lengviesiems automobiliams ilaikyti
arba jiems nuomoti dydio, turi teis atsisakiusiems naudotis pareigybiniais
tarnybiniais lengvaisiais automobiliais ir naudojantiems netarnybinius au-
tomobilius tarnybos reikmms kas mnes mokti kompensacij (prilygs-
tani Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs
paskutin kart paskelbtam alies kio vidutinio mnesinio darbo umo-
kesio dydiui) degal ilaidoms ir automobilio amortizacijai padengti: vi-
ceministrams, ministerij valstybs sekretoriams ir ministerij sekretoriams
iki 0,8; diplomatams ir valstybs tarnautojams, dirbantiems diplomatinse
atstovybse, atstovybse prie tarptautini organizacij ir konsulinse stai-
gose, iki 1. Kit valstybs institucij ir staig valstybs tarnautojams gali
bti suteikiama galimyb naudoti netarnybinius automobilius tarnybos
reikmms, jiems kas mnes gali bti mokama degal ilaidoms ir automo-
bilio amortizacijai padengti iki 1 minimalios mnesins algos dydio kom-
pensacija. i kompensacija gali bti mokama nevirijant biudetinms
staigoms nustatyt ilaid tarnybiniams lengviesiems automobiliams ilai-
kyti arba jiems nuomoti. Savivaldybi institucij ir staig valstybs tarnau-
tojams u netarnybinio automobilio naudojim tarnybos reikmms kas
mnes taip pat gali bti mokama iki 1 minimalios mnesins algos dydio
kompensacija. ios los naudojamos neatsiskaitytinai509.
Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnyje pasakyta, kad kiti statymai
gali nustatyti ir kit garantij. Pavyzdiui, Diplomatins tarnybos statymo
57 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos diplomatinje atstovy-
bje arba konsulinje staigoje dirbaniam diplomatui suteikiamas jo ran-
g, pareigas ir eimos nari skaii atitinkantis butas, taip pat kompensuo-
jamos diplomato ir jo eimos nari persiklimo i Lietuvos Respublikos
usienio valstyb ir i usienio valstybs Lietuvos Respublik (arba kit
509
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. gruodio 19 d. nutarimas Nr. 1643 Dl Lie-
tuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. lapkriio 17 d. nutarimo Nr. 1341 Dl tarnybini
lengvj automobili sigijimo, nuomos ir naudojimo biudetinse staigose pakeitimo //
Bendroji dalis 433
valstyb), diplomato ir jo eimos nari kelioni Lietuvos Respublik ir at-

gal valstyb, kurioje jie reziduoja, ilaidos. Kart per kalendorinius metus
eilini atostog metu usienio valstybje dirbaniam diplomatui ir jo ei-
mos nariams kompensuojamos kelions ilaidos Lietuvos Respublik ir
atgal, o kartu negyvenantiems eimos nariams kompensuojamos kelions
ilaidos pas diplomat ir atgal Lietuvos Respublik.
Vidaus tarnybos statute gana isamiai reglamentuojama pareign
sveikatos prieira ir su tuo susijusios socialins garantijos (3942 str.), ap-
rpinimo gyvenamosiomis patalpomis (47 str.), maistu, kai vykdomos spe-
cialios tarnybins uduotys (48 str.), klausimai.
Panaiai socialins garantijos reglamentuojamos Valstybs saugumo
statuto devintajame skirsnyje, kituose statutuose.
1.13.13. Valstybs tarnautoj skatinimas
Valstybs tarnautojams, be tarnybinio atlyginimo, socialini garantij,

numatyta ir kitokio pobdio skatinimo gerai atlikti pavestas pareigas si-
stema. Valstybs tarnybos statymo 27 straipsnyje u nepriekaitingai atlik-
tas tarnybines pareigas numatytos dvejopo pobdio valstybs tarnautoj
skatinimo (apdovanojimo) priemons: 1) moralins ir 2) materialins.
Prie moralini valstybs tarnautoj skatinimo (apdovanojimo) prie-
moni priskirtinos:
1) padka;
2) valstybs apdovanojimas. Valstybs apdovanojimai teikiami valsty-
bs tarnautojui u ypatingus nuopelnus valstybs tarnybai.
Materialinio pobdio skatinimo priemons yra:
1) vardin dovana;
2) vienkartin pinigin imoka.
Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr.
1167 patvirtino Vienkartini pinigini imok valstybs tarnautojams sky-
rimo ir mokjimo tvark510. i tvarka nustato vienkartini pinigini imok,
skirt valstybs tarnautojams skatinti, mokjimo u nepriekaiting tarny-
bini pareig atlikim slygas iais atvejais:
labai gerai arba gerai vertinus valstybs tarnautojo tarnybin veik-
l kalendoriniais metais;
valstybs tarnautojams atlikus vienkartines ypatingos svarbos u-
duotis;
510
statymo nustatyt veni progomis;

valstybs tarnautoj gyvenimo ir darbo met jubiliejini sukaki
progomis;
valstybs tarnautojams ieinant pensij.
Kiekvienu mintu atveju vienkartin pinigin imoka gali bti skiria-
ma ne daugiau kaip kart per metus ir negali viryti 100 procent nustaty-
tosios valstybs tarnautojo pareigins algos.
Vienkartin pinigin imoka neskiriama valstybs tarnautojui, kuriam
per paskutinius 12 mnesi paskirta tarnybin nuobauda.
Jeigu statutiniams valstybs tarnautojams j veikl reglamentuojan-
iuose statutuose ar Diplomatins tarnybos statyme skatinimo tvarka ne-
numatyta, taikomos ios tvarkos nuostatos.
Pareignams, tiesiogiai dalyvavusiems iaikinant (nustatant) nusi-
kalstamas veikas ir kitus teiss paeidimus, kuriais padaryta (galjo bti
padaryta) turtin ala valstybei, gali bti taikoma speciali Vyriausybs nu-
statyta skatinimo tvarka. Tokia tvarka patvirtinta Vyriausybs 2002 m. spa-
lio 4 d. nutarimu Nr. 1575511. Joje numatyta, kad tiesiogiai dalyvav iaiki-
nant (nustatant) nusikaltimus finansams, kininkavimo tvarkai, nuosavy-
bei, administracins teiss paeidimus prekybos, finans, apskaitos ir statis-
tikos srityse, taip pat nusikaltimus, kuriais ksinamasi nustatyt valdymo
tvark, bei mokesi statym paeidimus Valstybs sienos apsaugos tarny-
bos prie Vidaus reikal ministerijos, Finansini nusikaltim tyrimo tarny-
bos prie Vidaus reikal ministerijos, teritorini policijos staig ir Lietuvos
kriminalins policijos biuro, Valstybins mokesi inspekcijos ir Lietuvos
Respublikos muitins pareignai, dl kuri veiklos Lietuvos Respublikos
valstybs biudet, savivaldybi biudetus arba valstybs pinig fondus i-
iekota nesumokt mokesi, delspinigi, baud ir kit mok arba i-
vengta neigiamo poveikio alies finans sistemai, ne daniau kaip kart per
ketvirt gali bti skatinami vienkartine pinigine imoka, kuri kiekvienu at-
veju negali viryti 300 procent teiss akt nustatyta tvarka apskaiiuoto
pareigno vidutinio darbo umokesio.
Valstybs tarnautoj skatinimo priemones skiria valstybs tarnautojus
pareigas prims asmuo.
Valstybs apdovanojimai numatyti Lietuvos Respublikos valstybs ap-
dovanojim statyme512. Tai keturi ri ordinai:
1) Vytauto Didiojo ordinas;
2) Vyio Kryiaus ordinas;
511
512
Bendroji dalis 435
3) Lietuvos didiojo kunigaikio Gedimino ordinas;

4) Ordinas U nuopelnus Lietuvai.
Kita valstybs apdovanojim ris medaliai ir kiti pasiymjimo
enklai. J yra septyni:
1) Vyio Kryiaus ordino vliava;
2) vanij gelbjimo kryius;
3) Vyio Kryiaus ordino medalis;
4) Vytauto Didiojo ordino medalis;
5) Lietuvos didiojo kunigaikio Gedimino ordino medalis;
6) Ordino U nuopelnus Lietuvai medalis;
7) Sausio 13-osios atminimo medalis.
Valstybs apdovanojimus ikilmingai teikia Respublikos Prezidentas
arba jo galiotas asmuo.
Apie valstybs tarnautojo gautus paskatinimus ir valstybs apdovano-
jimus raoma valstybs tarnautojo asmens byl.
Statutuose gali bti nustatyta ir specifini skatinimo bei apdovanoji-
mo priemoni. Pavyzdiui, Vidaus tarnybos statute, be jau mint, numaty-
tos ios skatinimo priemons: vienkartin (iki 5 minimali gyvenimo lygi
dydio) pinigin imoka, apdovanojimas inybiniu enklu arba vardiniu
ginklu, auktesnio laipsnio suteikimas.
Diplomatins tarnybos statyme taip pat nustatyta, kad u pavyzding
diplomato pareig jim, iniciatyvum ir krybingum bei pasiymjim
diplomatinje tarnyboje diplomatas gali bti skatinamas: padka, pinigine
premija, vertinga dovana, auktesniu diplomatiniu rangu pirma laiko, me-
daliu u nuopelnus Lietuvos Respublikos diplomatinje tarnyboje.
1.13.14. Valstybs tarnautoj tarnybin

atsakomyb

tarnautojai u tarnybinius nusiengimus traukiami tarnybinn atsakomy-
bn.
1999 m. primus Valstybs tarnybos statym atsirado pagrindas kal-
bti apie dar vien teisins atsakomybs r tarnybin atsakomyb. Nuo
mums jau prastos drausmins atsakomybs tarnybin atsakomyb skiriasi
tuo, kad ji taikoma specialiu valstybs tarnybos santykiu su valstybe susi-
jusiems tarnautojams. Be to, tarnybins atsakomybs priemones, taikymo
tvark reglamentuoja teiss normos, priskirtinos vieajai teisei. Manytume,
kad ir Lietuvoje i administracins teiss norm kuriama nauja teiss aka
(arba bent poakis) valstybs tarnybos teis, nors 2002 m. balandio 23 d.

primus nauj Valstybs tarnybos statymo redakcij valstybs tarnyba,
kaip pagrindinis administracins teiss institutas pagal jo teisin reglamen-
tavim Lietuvoje eng didel ingsn atgal.
Taiau tarnybins atsakomybs negalima sutapatinti ir su administra-
cine, nes administracins atsakomybs pagrindinis skirtumas nuo kit yra
tas, kad jos taikymas jokiais pavaldumo ryiais su taikaniuoju nesusijusiam
asmeniui. Be to, administracin atsakomyb taikytina ir juridiniams asme-
nims, o tarnybin atsakomyb taikytina tik fiziniams asmenims valstybs
tarnautojams.
Valdinink statyme nebuvo kaip nors specialiai reglamentuota vals-
tybs tarnautoj tarnybin atsakomyb. Jiems buvo taikomos drausmins
atsakomybs priemons pagal darbo statymus.
1999 m. Valstybs tarnybos statymo redakcijoje tarnybins atsako-
mybs reglamentavimas buvo gana specifinis ir isamus. Visi tarnybiniai
nusiengimai statyme buvo suskirstyti 3 ris: sunkius, vidutinius ir leng-
vus. Tai buvo naujov, nes kituose valstybs tarnyb reglamentuojaniuose
statymuose tokio skirstymo nebuvo. Valstybs tarnybos statyme taip buvo
padaryta siekiant diferencijuoti veikas ir tiksliau bei objektyviau taikyti at-
sakomybs priemones. statyme, be nusiengim, buvo suskirstytos ir nuo-
baud rys bei dydis. Numatytos ios tarnybins nuobaudos:
1) atleidimas i valstybs tarnybos;
2) pareigins algos sumainimas tam tikru dydiu (1 ar 2 kategorijo-
mis) tam tikram laikui (nuo 3 dien iki 3 met);
3) nualinimas nuo pareig tam tikram laikui (nuo 10 dien iki 6 m-
nesi) nemokant darbo umokesio;
4) grietas papeikimas;
5) papeikimas;
6) spjimas odiu.
2002 m. Valstybs statymo redakcijoje tarnybini nusiengim skirs-
tymo ris nebeliko. U tarnybinius nusiengimu skiriamos nuobaudos i-
vardytos io statymo 29 straipsnyje:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) grietas papeikimas;
4) atleidimas i pareig.
Pastaroji nuobauda atleidimas i pareig gali bti taikoma u:
1) iurkt tarnybin nusiengim;
Bendroji dalis 437
2) kit tarnybin nusiengim, jei prie tai valstybs tarnautojui nors

kart per paskutinius 12 mnesi buvo taikyta tarnybin nuobauda grie-
tas papeikimas.
statyme (29 straipsnio 5 dalyje) ivardyta, kas laikytina iurkiu tar-
nybiniu nusiengimu: tai nusiengimas, kuriuo iurkiai paeidiamos
valstybs tarnybos bei kit valstybs tarnautojo veikl reglamentuojani
statym ar kit normini teiss akt nuostatos arba kitaip iurkiai nusi-
engiama valstybs tarnautojo pareigoms ar valstybs tarnautojo veiklos
etikos principams.
Be to, statym leidjas yra nurods ir pavyzdin iurki paeidim
sra, kuriame rayta:
1) valstybs tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybs tarnyb,
eminantis mogaus orum, arba kiti veiksmai, tiesiogiai paeidiantys
moni konstitucines teises;
2) valstybs, tarnybos ar komercins paslapties atskleidimas;
3) korupcinio pobdio nusikalstamos veikos poymi turinti veika,
nors u i veik valstybs tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudiamojon
ar administracinn atsakomybn;
4) piktnaudiavimas tarnyba bei Viej ir privai interes derinimo
valstybinje tarnyboje statymo reikalavim paeidimas;
5) dalyvavimas su valstybs tarnyba nesuderinamoje veikloje;
6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vien arba daugiau darbo dien be
pateisinamos prieasties;
7) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam arba apsvaigusiam nuo
narkotini ar toksini mediag, jei valstybs tarnautojo elgesys eidia
mogaus orum ar diskredituoja valstybs ir savivaldybs institucijos ir
staigos autoritet;
8) kiti nusiengimai, kuriais iurkiai nusiengiama valstybs tarnau-
tojo pareigoms arba valstybs tarnautojo etikos principams.
Pagrindiniais tarnybini nuobaud skyrimo principais galima laikyti
iuos:
1) u tarnybinius nusiengimus skiriamos tik Valstybs tarnybos sta-
tymo numatytos tarnybins nuobaudos (iskyrus diplomatus ir statutinius
valstybs tarnautojus);
2) tarnybin nuobauda skiriama atsivelgiant kalt, tarnybinio nusi-
engimo prieastis, aplinkybes ir padarinius, valstybs tarnautojo veikl
iki tarnybinio nusiengimo ir Korupcijos prevencijos statymo numatytais
atvejais ir tvarka pateikt informacij;
3) u vien tarnybin nusiengim galima skirti tik vien tarnybin
nuobaud;
4) teismin paeist teisi skiriant tarnybines nuobaudas gynyba

sprendimas dl tarnybins nuobaudos paskyrimo gali bti skundiamas
Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka.
1999 m. Valstybs tarnybos statymo redakcijoje buvo raytas labai
svarbus valstybs tarnautojo teisi gynybos principas: valstybs tarnautojui,
tariamam padarius nusiengim, nuobaud skyrimo procedroje galjo at-
stovauti advokatas arba kitas galiotas asmuo. 2002 m. statymo redakcijoje
ios ir kai kuri kit svarbi nuostat nebeliko. Tai laikytina grimu atgal
prie doktrinos, bdingesns drausmins (taikomos daugiau privaiame sek-
toriuje) atsakomybs taikymui.
Valstybs tarnybos statyme idstytos pagrindins tarnybini nuo-
baud taikymo tvarkos taisykls. io statymo 30 straipsnyje nustatyti ter-
minai, per kuriuos turi bti paskirta tarnybin nuobauda. J yra keturi:
1) tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per vien m-
nes nuo tarnybinio nusiengimo paaikjimo dienos neskaitant laiko, kur
valstybs tarnautojas nebuvo darbe dl ligos, buvo komandiruotje arba
atostogavo. Vyriausiojo administracinio teismo iplstin teisj kolegija
2003 m. sausio 13 d. nutartyje pabr, kad tarnybins nuobaudos skyrimo
terminas turi bti skaiiuojamas nuo nusiengimo paaikjimo dienos, o ne
nuo tos dienos, kai padarytas paeidimas turjo paaikti513. Tam tikra spe-
ciali norma nustatyta vidaus reikal sistemos pareignams profesini s-
jung nariams. Vidaus tarnybos statute numatyta, kad jiems skiriant tarny-
bines nuobaudas, iskyrus atleidim i tarnybos, reikalingas iankstinis pro-
fesins sjungos renkamojo organo sutikimas. Vyriausiasis administracinis
teismas 2004 m. balandio 13 d. nutartyje iaikino, kad laikas, per kur
statym nustatyta tvarka inagrinjamas skundas dl profesins sjungos
renkamojo organo nesutikimo dl nuobaudos skyrimo pareignui profe-
sins sjungos nariui, neskaitomas Vidaus tarnybos statute nustatyt tris-
deimties dien termin514;
2) iklus baudiamj byl arba atliekant tarnybin ar kit kompeten-
tingos institucijos patikrinim tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne v-
liau kaip per du mnesius nuo baudiamosios bylos nutraukimo arba tei-
smo nuosprendio siteisjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos
institucijos patikrinimo ubaigimo dienos;
513
Administracin byla Nr. 4172003 A. Zanevski v. Vilniaus miesto savivaldyb // Admi-
nistracini teism praktika. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2004. Nr. 4. P. 213223.
514
Administracin byla Nr. A170/2004 Vilniaus miesto VPK v. Vilniaus apskrities ikiteis-
minio tyrimo staig profesin sjunga.
Bendroji dalis 439
3) negalima skirti tarnybins nuobaudos, jei prajo ei mnesiai nuo

nusiengimo padarymo dienos;
4) kai tarnybinis nusiengimas nustatomas atliekant audit, pinigini
ar kitoki vertybi revizij (inventorizacij) arba tarnybin ar kit kompe-
tentingos institucijos patikrinim, tarnybin nuobauda turi bti skiriama ne
vliau kaip per trejus metus nuo nusiengimo padarymo dienos.
Kaip matyti i io termin srao, pirmieji du siejami su nusiengimo
paaikjimo diena arba kitokiu juridiniu faktu, kuris prilygsta informacijai
apie nusiengim.
Kiti du terminai yra susij su nusiengimo padarymo diena ir laikytini
naikinamaisiais, t. y. jie negali bti pratsti dl ligos, komandiruots ar
atostog. Toks pat naikinamasis terminas yra ir ia nurodytas antrasis, tik
jis susijs, minta, ne su nusiengimo padarymo, o su paaikjimo data515.
Tarnybinio nusiengimo tyrimas pradedamas:
1) valstybs tarnautoj pareigas primusio asmens iniciatyva;
2) arba kai jis gauna oficiali informacij (tarnybin praneim, as-
mens skund ir pan.) apie valstybs tarnautojo tarnybin nusiengim.
Kai paaikja, kad tarnybinis nusiengimas turi baudiamosios veikos
ar administracins teiss paeidimo poymi, tarnybinio nusiengimo tyri-
mas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo mediaga perduodama institu-
cijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas.
Jeigu atsisakoma ikelti baudiamj arba administracin byl arba
asmuo atleidiamas nuo baudiamosios arba administracins atsakomybs,
tarnybins nuobaudos skyrimo procedra tsiama ir tarnybin nuobauda
turi bti paskirta jau minta tvarka ir terminais.
Tarnybines nuobaudas skiria valstybs tarnautoj pareigas prims
asmuo.
Isamesn tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams tvar-
ka nustatyta Vyriausybs 2002 m. birelio 25 d. nutarime Nr. 977516.
iame nutarime, be kita ko, nustatyta, kad staigos vadovas517, gavs
oficiali informacij apie valstybs tarnautojo tarim padarius tarnybin
nusiengim, ne vliau kaip per 3 darbo dienas pareigoja u staigos per-
515
I esms tokios pat nuomons laikosi ir Vyriausiasis administracinis teismas 2002 m.
gruodio 4 d. konsultacijoje Nr. 23.2K // Administracini teism praktika. Nr. 3. Vilnius: Lie-
tuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2002. P. 272274.
516
517
Vyriausybs nutarime daug kur minimas staigos vadovas, taiau, minta, Valstybs
tarnybos statyme tarnybinio nusiengimo tyrimo iniciatoriumi vardijamas valstybs tarnauto-
j pareigas prims asmuo, kuris gali tuo pat metu ir nebti staigos vadovas.
sonalo tvarkym atsaking asmen arba staigos struktrinio padalinio, at-

sakingo u personalo tvarkym, vadov pradti tirti tarnybin nusiengim.
tariamo padarius tarnybin nusiengim u staigos personalo tvar-
kym atsakingo asmens funkcijas tarnybini nuobaud skyrimo procedro-
je atlieka staigos vadovo galiotas valstybs tarnautojas.
staigos vadovas nusiengimui tirti gali sudaryti ir komisij. tariant,
kad valstybs tarnautojas padar tarnybin nusiengim, u kur gali bti
paskirta tarnybin nuobauda atleidimas i pareig, komisij sudaryti b-
tina.
Komisija sudaroma ne vliau kaip per 3 darbo dienas i ne maiau
kaip 3 asmen:
1) valstybs tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo galioto asmens;
2) u staigos personalo tvarkym atsakingo asmens;
3) kit staigos valstybs tarnautoj.
Jei tarnybini nuobaud skyrimo procedra turi bti pradta staigos
vadovui, auktesns pagal pavaldum staigos vadovas ne vliau kaip per 3
darbo dienas nuo oficialios informacijos apie padaryt tarnybin nusien-
gim gavimo pareigoja savo vadovaujamos staigos u personalo tvarkym
atsaking asmen pradti tirti tarnybin nusiengim arba, jeigu gresia at-
leidimas i pareig, sudaro komisij iam nusiengimui tirti.
U staigos personalo tvarkym atsakingas asmuo (arba komisija) per
3 darbo dienas nuo pareigojimo pradti tarnybinio nusiengimo tyrim ga-
vimo (sudarius komisij nuo komisijos tarnybiniam nusiengimui tirti su-
darymo) surao praneim apie tarnybin nusiengim. iuo praneimu pa-
siraytinai informuojamas tariamas nusiengimu valstybs tarnautojas, kad
pradtas nusiengimo tyrimas, ir kartu jam pateikiama turima informacija
apie nusiengim.
Toks valstybs tarnautojas ne vliau kaip per 2 darbo dienas nuo pra-
neimo gavimo dienos gali pateikti raytin paaikinim dl tarnybinio nu-
siengimo. Jeigu jis nurodytu laiku paaikinimo nepateikia, suraomas ak-
tas, kur pasirao u staigos personalo tvarkym atsakingas asmuo ir du
staigos valstybs tarnautojai.
U staigos personalo tvarkym atsakingas asmuo (arba komisija) tar-
nybin nusiengim gali tirti ne ilgiau kaip 10 darbo dien. Tarnybinio nu-
siengimo tyrimo laikas pratsiamas tariamo nusiengimu valstybs tar-
nautojo laikinojo nedarbingumo ir atostog laikui.
Ityrus tarnybin nusiengim, staigos vadovui, o jeigu staigos vado-
vas nra asmuo, prims tariam padarius tarnybin nusiengim valstybs
tarnautoj pareigas, arba jeigu valstybs tarnautoj pareigas prim
kolegiali valstybs ar savivaldybs institucija, ir valstybs tarnautoj pa-
Bendroji dalis 441
reigas primusiam asmeniui arba kolegialiai valstybs ar savivaldybs insti-

tucijai ratu pateikiama motyvuota ivada apie tyrimo rezultatus ne vliau
kaip 11-j darbo dien po tarnybinio nusiengimo tyrimo pradios.
Jeigu motyvuotoje ivadoje teigiama, kad valstybs tarnautojas pada-
r tarnybin nusiengim, joje turi bti:
1) nusiengimas teisikai vertintas (nurodomas atitinkamas Valstybs
tarnybos statymo straipsnis, jo dalis ir punktas);
2) nurodoma nusiengimo padarymo ar paaikjimo diena;
3) nurodomos nusiengimo padarymo aplinkybs;
4) nurodoma, ar nusiengimas padarytas tyia, dl neatsargumo ar
aplaidumo;
5) nurodomi nusiengimo padariniai;
6) pasilyta konkreti tarnybin nuobauda.
Valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo, atsivelgdamas pa-
teikt ivad, priima atitinkamu administraciniu teiss taikymo aktu for-
mint sprendim:
1) pripainti, kad valstybs tarnautojas padar tarnybin nusiengim,
ir skirti jam tarnybin nuobaud;
2) pripainti, kad valstybs tarnautojas tarnybinio nusiengimo nepa-
dar arba valstybs tarnautojui, padariusiam tarnybin nusiengim, tarny-
bin nuobauda negali bti paskirta, nes sujo tarnybins nuobaudos skyri-
mo terminas, ir tarnybins nuobaudos skyrimo procedr nutraukti.
Su sprendimu skirti tarnybin nuobaud arba nutraukti tarnybins
nuobaudos skyrimo procedr valstybs tarnautojas supaindinamas pasi-
raytinai ne vliau kaip kit darbo dien, o jeigu sprendim prim Lie-
tuvos Respublikos Vyriausyb ne vliau kaip kit dien po jo sigaliojimo,
o jeigu sprendimas pasiraytas arba Vyriausybs priimtas sprendimas siga-
lioja valstybs tarnautojo laikinojo nedarbingumo, komandiruots, atosto-
g metu, ne vliau kaip kit darbo dien po to, kai baigiasi valstybs tar-
nautojo laikinasis nedarbingumas, komandiruot, atostogos.
Duomenys apie paskirtas tarnybines nuobaudas, apie tarnybini nuo-
baud inykim arba j panaikinim raomi valstybs tarnautojo asmens
byl ir pateikiami Valstybs tarnautoj registrui Lietuvos Respublikos vals-
tybs tarnautoj registro nuostat518 nustatyta tvarka.
Tarnybin nuobauda inyksta:
1) po tarnybins nuobaudos paskyrimo datos prajus vieneriems me-
tams;
518
Patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. rugpjio 10 d. nutarimu Nr.
1255 // Valstybs inios. 2002. Nr. 803440.
2) tarnybin nuobaud panaikinus anksiau laiko j paskyrusio as-

mens motyvuotu sprendimu;
3) tarnybin nuobaud panaikinus anksiau laiko j paskyrusio as-
mens sprendimu, kai valstybs tarnautojas gauna valstybs apdovanojim.
statyme nepasakyta, kaip vertintina anksiau paskirta tarnybin nuo-
bauda, jeigu neprajus metams padaromas naujas tarnybinis nusiengimas,
u kur vl paskiriama tarnybin nuobauda. Manytume, kad pagal analogij
su kitomis teisins atsakomybs rimis, jeigu neprajus metams padaro-
mas naujas tarnybinis nusiengimas, anksiau paskirta nuobauda turt ga-
lioti tol, kol praeis vieneri metai po paskutins nuobaudos u padaryt tar-
nybin nusiengim.
1.13.15. Valstybs tarnautoj materialin

atsakomyb

tarnautojas turi atlyginti savo neteista kalta veika valstybs ir savivaldybs
institucijai ir staigai padaryt tiesiogin materialin al.
Bendrosios materialins atsakomybs taikymo slygos yra ios:
1) valstybs ir savivaldybs institucijai ir staigai padaryt al valsty-
bs tarnautojas gali atlyginti savo noru;
2) jei valstybs tarnautojas gera valia ali susitarimu alos neatlygino
natra arba pinigais, padarytos alos atlyginimas gali bti t valstybs tar-
nautoj pareigas primusio asmens sprendimu iskaitomas i valstybs
tarnautojo darbo umokesio laikantis i taisykli:
tokiu sprendimu iiekomos alos dydis negali viryti vieno viduti-
nio darbo umokesio;
sprendimas dl alos atlyginimo turi bti priimtas ne vliau kaip
per vien mnes nuo alos paaikjimo dienos;
neatlyginta alos dalis iiekoma pareikus iekin teisme;
3) atlyginant al iiekoma suma negali viryti 20 procent valstybs
tarnautojui priklausanio per mnes mokti darbo umokesio.
Valstybs tarnautojas, nesutinkantis su j pareigas primusio asmens
sprendimu dl valstybs ir savivaldybs institucijai ir staigai padarytos a-
los atlyginimo, turi teis kreiptis teism. Kreipimasis teism sustabdo a-
los atlyginimo iiekojim.
Isamesnis materialins atsakomybs taikymas priklauso nuo jos r-
ies. Valstybs tarnautojams taikom materialin atsakomyb galima su-
skirstyti keturias ris pagal tai, kurioje administravimo srityje arba kokio
subjekto ala padaryta:
Bendroji dalis 443
1) ala, padaryta atliekant vidaus administravim;

2) ala, padaryta atliekant viej administravim;
3) ala, padaryta kolegialios institucijos;
4) ala, atsiradusi dl ikiteisminio tyrimo pareign, prokuratros ar
teismo pareign ar teisj tyini veiksm.
Vieojo administravimo statyme nustatyta, kad vidaus administravi-
mas tai administravimo veikla, kuria utikrinamas valstybs ar vietos sa-
vivaldos konkreios institucijos, staigos, tarnybos ar organizacijos savaran-
kikas funkcionavimas (struktros tvarkymas, personalo valdymas, turim
materialini ir finansini itekli valdymas ir naudojimas, ratvedybos
tvarkymas), kad jos galt tinkamai vykdyti joms priskirtus vieojo admi-
nistravimo ar kitos valstybins veiklos udavinius519. Jeigu atliekant toki
veikl padaroma materialin ala, ji atlyginama visa, taiau ne didesn kaip
6 vidutiniai valstybs tarnautojo darbo umokesiai. Tai reikia, kad jei ala
yra didesn, taiau ji padaryta ne tyia, ne nusikalstamais veiksmais, ji lieka
neatlyginta.
Vieasis administravimas statymais ir kitais teiss aktais reglamen-
tuojama valstybs ir vietos savivaldos institucij, kit statymais galiot
subjekt vykdomoji veikla, skirta statymams, kitiems teiss aktams, vietos
savivaldos institucij sprendimams gyvendinti, numatytoms vieosioms pa-
slaugoms administruoti. Jeigu atliekant i veikl padaroma materialin a-
la, ji nukentjusiajam atlyginama Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nusta-
tyta tvarka.
iame straipsnyje nustatyta, kad al, atsiradusi dl valstybs val-
dios institucij neteist akt, privalo atlyginti valstyb ar savivaldyb i
valstybs ar savivaldybs biudeto nepaisydama konkretaus valstybs tar-
nautojo ar kito valstybs valdios institucijos darbuotojo kalts. Terminas
valdios institucija iuo atveju reikia bet kok vieosios teiss subjekt
(valstybs ar savivaldybs institucij, pareign, valstybs tarnautoj ar ki-
tok i institucij darbuotoj ir t. t.), taip pat privat asmen, atliekant
valdios funkcijas, o terminas aktas reikia bet kok valdios institucijos
ar jos darbuotoj veiksm (veikim, neveikim), kuris tiesiogiai daro tak
asmen teisms, laisvms ir interesams (valstybs ar savivaldybs institucij
priimami administraciniai norminiai arba administraciniai teiss taikymo ir
t. t., iskyrus teismo nuosprendius, sprendimus ir nutartis).
Valstybs ar savivaldybs civilin atsakomyb pagal straipsn atsi-
randa, jeigu valdios institucij darbuotojai neveik taip, kaip pagal staty-
mus ios institucijos ar j darbuotojai privaljo veikti.
519
al atlyginusi valstybs ar savivaldybs institucija ar staiga turi reg-

reso (atgrtinio reikalavimo) teis reikalauti i al padariusio valstybs
tarnautojo tokio dydio alos atlyginimo, kiek ji sumokjo, bet ne daugiau
kaip 9 vidutini valstybs tarnautojo darbo umokesi.
Kolegialios institucijos (pvz., savivaldybs tarybos) sprendimu padaryta
ala iiekoma i jos nari pagal ias taisykles:
1) pareiga atlyginti ala atsiranda tuomet, jeigu sprendimas buvo pri-
imtas paeidiant statymus ir kitus teiss aktus;
2) solidariai atsako vadovas ir nariai;
3) nuo pareigos atlyginti al atleidiami tie asmenys, kurie balsavo
prie tok sprendim arba nedalyvavo posdyje j priimant ir per 7 dienas
po to, kai suinojo arba turjo suinoti apie j, teik institucijos vadovui ra-
ytin pareikim;
4) vadovo ir nario atsistatydinimas ar ataukimas i pareig neatlei-
dia j nuo padarytos dl j kalts alos atlyginimo.
Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje nustatyta speciali atsakomybs u
al, atsiradusi dl ikiteisminio tyrimo pareign, prokuroro, teisjo ir teis-
mo neteist veiksm, atlyginimo tvarka. iame straipsnyje pasakyta, kad
al, atsiradusi dl neteisto nuteisimo, neteisto sumimo kardomosios
priemons taikymo tvarka, neteisto sulaikymo, neteisto procesins prie-
vartos priemoni pritaikymo, neteisto administracins nuobaudos areto
paskyrimo, valstyb atlygina visikai, nepaisydama ikiteisminio tyrimo pa-
reign, prokuratros pareign ir teismo kalts520.
al, atsiradusi dl neteist teisjo ar teismo veiksm nagrinjant
civilin byl, valstyb atlygina visikai, jeigu ala atsirado dl teisjo arba
kito teismo pareigno kalts.
Be turtins alos, atlyginama ir neturtin ala.
Jeigu ala atsirado dl ikiteisminio tyrimo pareign, prokuratros ar
teismo pareign ar teisj tyini veiksm, tai valstyb, atlyginusi al,
gyja atgrtinio reikalavimo teis i atitinkam pareign statym nusta-
tyta tvarka iiekoti statym nustatyto dydio sumas.
Papildomai ie klausimai reglamentuojami alos, atsiradusios dl val-
dios institucij neteist veiksm, atlyginimo statyme521. is statymas nu-
stato asignavim alai, atsiradusiai dl valdios institucij neteist veiks-
m, atlyginti naudojim, alos, atsiradusios dl neteisto nuteisimo, netei-
sto kardomojo kalinimo (sumimo), neteisto sulaikymo, neteisto proce-
sini prievartos priemoni pritaikymo, neteisto administracins nuobau-
520
521
Bendroji dalis 445
dos areto paskyrimo, atlyginim ne teismo tvarka, Europos mogaus

Teisi Teismo ir Jungtini Taut mogaus teisi komiteto bei kit tarp-
tautini institucij, kuri jurisdikcij ar kompetencij sprsti dl Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausani asmen teisi paeidim yra pripa-
inusi Lietuvos Respublika, sprendim vykdym, taip pat valstybs regreso
(atgrtinio reikalavimo) teiss al padarius asmen gyvendinimo tvar-
k.
1.13.16. Valstybs tarnautoj administracin

atsakomyb
Administracin atsakomyb yra savarankika teisins atsakomybs

ris, taikoma administracinio proceso teiss norm nustatyta tvarka ad-
ministracins teiss paeidimus padariusiems fiziniams ir juridiniams as-
menims, skiriant jiems statym numatytas administracines nuobaudas, ku-
riomis siekiama utikrinti teisin tvark gyvendinant valstybin valdym.
Administracins atsakomybs taikymo fiziniams asmenims, skaitant
ir valstybs tarnautojus, klausimai reglamentuoti Administracini teiss
paeidim kodekse. Kaip minta, valstybs tarnautojas neretai turi valdios
galiojimus jam tarnybikai nepavaldiems asmenims. Tai ypa bdinga sta-
tutiniams valstybs tarnautojams. Tokie valstybs tarnautojai ATPK trak-
tuojami kaip specials administracins teiss paeidimo subjektai ir vadi-
nami pareignais. Jie administracinn atsakomybn traukiami u administ-
racins teiss paeidimus, susijusius su j pareig vykdymu, taip pat u pa-
eidimus, susijusius su nesilaikymu nustatyt valdymo tvarkos, valstybins
ir vieosios tvarkos, aplinkos, gyventoj sveikatos apsaugos bei kit taisyk-
li, kuri laikymsi utikrinti yra j tarnybin pareiga.
Viena i administracins atsakomybs ri pareignams taikoma
specifikai. ATPK 24 straipsnyje nustatyta, kad u administracins teiss
paeidimus fiziniams asmenims skiriama bauda negali bti maesn kaip
10 lit ir didesn kaip 1000 lit, o u tokius pat paeidimus pareignams
skiriama bauda negali bti maesn kaip 20 lit ir didesn kaip 2000 lit
(jeigu u atskir ri administracins teiss paeidimus statymo nra nu-
statyta didesn bauda).
Tam tikr speciali taisykli esama taikant administracin atsakomy-
b statutiniams valstybs tarnautojams. ATPK statutini valstybs tarnau-
toj atsakomybei skirtas 15 straipsnis. Jame minimi statutiniai valstybs
tarnautojai padalijami dvi dideles grupes.
Pirmosios grups statutiniai valstybs tarnautojai ivardyti io straips-

nio 1 dalyje. Tai:
1) tikrosios karo tarnybos kariai;
2) policijos pareignai ir jiems prilyginti asmenys;
3) vidaus reikal tarnyb pareignai ir jiems prilyginti asmenys;
4) Specialij tyrim tarnybos pareignai;
5) Valstybs saugumo departamento pareignai.
Mintiems statutiniams valstybs tarnautojams atsakomyb u admi-
nistracins teiss paeidimus taikoma pagal ias taisykles:
1) ie asmenys atsako pagal j veikl reglamentuojanius statutus ar-
ba kitus specialius tokio pobdio statymus, jeigu statyme nepasakyta ki-
taip;
2) padarius statymo konkreiai ivardytas veikas iems asmenims
administracin atsakomyb taikoma bendra tvarka. ios veikos numatytos
ATPK 15 straipsnio 1 dalyje. Tai:
keli eismo taisykli paeidimai;
priegaisrins saugos taisykli ir kit priegaisrin saug reglamen-
tuojani normini akt paeidimai;
mediokls, vejybos, kit aplinkos apsaugos taisykli paeidimai;
gyventoj sveikatos apsaugos norm paeidimai;
muit taisykli paeidimai;
matavimo priemoni, skirt valstybinei metrologinei kontrolei,
gamybos, prekybos jomis, nuomos ir naudojimo taisykli paeidi-
mai;
biudeto asignavim paskirstymo ir panaudojimo tvarkos paeidi-
mai;
viej pirkim tvarkos paeidimai;
trukdymas Valstybs kontrols pareignams ir j galiotiems as-
menims atlikti jiems pavestas pareigas;
Valstybs kontrols pareign sprendim nevykdymas;
kontrabanda;
3) iems asmenims taikant administracin atsakomyb u 2 punkte i-
vardytas veikas, institucijos ar pareignai, kuriems suteikta teis skirti ad-
ministracines nuobaudas, uuot skyr jas, gali perduoti mediag dl teiss
paeidim atitinkamoms institucijoms ar pareignams, kad jie sprst
klausim dl kalt asmen nubaudimo drausmine (tiksliau reikt sakyti
tarnybine) tvarka, t. y. pagal 1 punkte nurodyt bendrj taisykl.
Antrosios grups statutiniai valstybs tarnautojai ivardyti ATPK 15
straipsnio 2 dalyje. Tai visi kiti, negu ivardyti ATPK 15 straipsnio 1 dalyje,
statutiniai valstybs tarnautojai, kuriems, kaip teigiama kodekse, taikomi
Bendroji dalis 447
drausms statutai arba specials drausms nuostatai. Jiems administracin

atsakomyb taikoma pagal ias taisykles:
1) tiesiogiai drausms statutuose arba specialiuose drausms nuosta-
tuose numatytais atvejais u padarytus administracins teiss paeidimus
taikoma drausmin atsakomyb;
2) kitais atvejais administracin atsakomyb taikoma bendrais pa-
grindais.
Kaip matyti i ivardyt taisykli, administracins teiss paeidimo
subjektas ne visada sutampa su administracins atsakomybs subjektu. Kai
kurioms asmen grupms padarius administracins teiss paeidimus ad-
ministracin atsakomyb netaikoma. Jie u padarytus paeidimus atsako
tarnybine tvarka.
ATPK minimi ir kiti specials subjektai, kurie tuo pat metu yra (arba
gali bti) ir valstybs tarnautojai (pvz., biudetins staigos vadovas (17213
str.), valstybini institucij vadovai (1899, 2143 str.), seninas (213 str.)).
Kai kuriems valstybs tarnautojams administracin atsakomyb i viso
netaikoma. Teisjai, prokurorai, nors ir bdami valstybs tarnautojai, u
padarytus administracinius nusiengimus pagal ATPK neatsako. Jeigu to-
kie asmenys padaro administracin nusiengim, byla perduodama atitin-
kamiems subjektams sprsti klausim dl tarnybins atsakomybs taikymo.
Pavyzdiui, Teism statymo522 47 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad me-
diaga dl teisj padaryt administracins teiss paeidim perduodama
Teisj etikos ir garbs komisijai, kuri vliau gali nagrinti teisj Garbs
teismas. Konstitucinio Teismo teisjams prieingai gali bti taikoma
administracin atsakomyb, taiau tik gavus Konstitucinio Teismo sutiki-
m523.
Prokuratros statymo 8 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad
mediaga dl prokuror padaryt administracins teiss paeidim pe-
rduodama generaliniam prokurorui drausms bylai ikelti524.
1.13.17. Valstybs tarnautoj baudiamoji atsakomyb
Baudiamj atsakomyb galima apibdinti kaip asmens ir jo padary-

tos baudiamj statym udraustos veikos pasmerkim valstybs vardu,
kur vykdo galiotos institucijos (teismas) ir kuris pasireikia baudiamai-
522
523
524
siais statymais apibrt asmeninio arba turtinio pobdio suvarym kal-

tininkui nustatymu. is pasmerkimas ir suvarymai veikia kaltinink sukel-
dami jam neigiamus igyvenimus525.
Baudiamoji atsakomyb taikytina tik statymo pagrindu. Visos vei-
kos, u kurias gali bti taikomos baudiamojo poveikio priemons, nurody-
tos Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse526, kuris sigaliojo 2003
m. gegus 1 d.
iame kodekse yra specialus (XXXIII) skyrius, pavadintas Nusikal-
timai ir baudiamieji nusiengimai valstybs tarnybai ir vieiesiems intere-
sams. Jame numatytos veikos, kurias gali padaryti tiek patys valstybs tar-
nautojai, tiek kiti asmenys, kurie pasinaudoja valstybs tarnautojo buvimu
(pvz., tarpininko kyininkavimas, valstybs tarnautojo papirkimas).
Valstybs tarnautojai, kuriems numatyta baudiamoji atsakomyb
pagal io skirsnio nuostatas, arba kurie kitaip yra susij su baudiamosios
veikos padarymu, iame skyriuje apibdinami pagal specialias nuostatas, t.
y. iame Baudiamojo kodekso skirsnyje nurodyta valstybs tarnautojo s-
voka skiriasi nuo jo apibdinimo, kuris tvirtintas Valstybs tarnybos sta-
tyme ir kituose valstybs tarnyb reglamentuojaniuose teiss aktuose.
Baudiamojo kodekso 230 straipsnyje nurodyta, kad mintame sky-
riuje nurodyti valstybs tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybs tarny-
boje:
1) valstybs politikai;
2) vieojo administravimo valstybs tarnautojai pagal Valstybs tar-
nybos statym;
3) kiti asmenys, kurie dirbdami valstybs ar savivaldybi institucijose
ar staigose, teisminse, teissaugos, valstybs kontrols bei prieiros ir
joms prilygintose institucijose atlieka valdios atstovo funkcijas arba turi
administracinius galiojimus;
4) oficials kandidatai tokias pareigas.
Kaip matyti, valstybs tarnautojais ia traktuojamas platesnis asmen
ratas, nei priimta Lietuvos valstybs tarnybos doktrinoje. Vis pirma at-
kreiptinas dmesys tai, kad pagal skirsn atsako ir valstybs politikai.
Be to, tame paiame straipsnyje nustatyta, kad kai kurie asmenys pa-
gal Baudiamojo kodekso skyri prilyginami valstybs tarnautojams. To-
kiais laikytini:
525
Abramaviius A., epas A., Drakien A. ir kt. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vil-
nius: Eugrimas, 1996. P. 55.
526
Bendroji dalis 449
1) asmenys, turintys atitinkamus galiojimus usienio valstybs institu-

cijoje, tarptautinje vieojoje organizacijoje arba tarptautinse teisminse
institucijose, taip pat oficials kandidatai tokias pareigas;
2) asmenys, kurie dirba bet kokioje valstybinje, nevalstybinje ar pri-
vaioje staigoje, monje ar organizacijoje arba veriasi profesine veikla ir
turi atitinkamus administracinius galiojimus ar turi teis veikti itos stai-
gos, mons ar organizacijos vardu, arba teikia viesias paslaugas.
Mintame Baudiamojo kodekso skyriuje i viso yra 6 straipsniai,
numatantys nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus valstybs tarny-
bai ir vieiesiems interesams:
1. Kyininkavimas (225 str.). Pagal straipsn baudiamas valstybs
tarnautojas arba jam prilygintas asmuo, savo ar kit naudai tiesiogiai ar ne-
tiesiogiai prims, paadjs ar susitars priimti ky, reikalavs ar provo-
kavs j duoti u teist veikim ar neveikim vykdant galiojimus. Grie-
tesn atsakomyb numatyta u kyininkavim siekiant padaryti neteist
veik, taip u didelio kyio (didesns negu 250 MGL verts) primim, pa-
adjim arba susitarim priimti.
2. Tarpininko kyininkavimas (226 str.). Pagal straipsn baudiamas
tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padtimi, tarnyba, galiojimais,
giminyste, paintimis ar kita tiktina taka valstybs ar savivaldybs institu-
cijai ar staigai, tarptautinei vieajai organizacijai, j tarnautojui ar jam pri-
lygintam asmeniui u ky paadjo paveikti atitinkam institucij, staig
ar organizacij, valstybs tarnautoj ar jam prilygint asmen, kad jie ati-
tinkamai teistai ar neteistai veikt ar neveikt.
3. Papirkimas (227 str.). Pagal straipsn baudiamas tas, kas tiesio-
giai arba netiesiogiai pasil, paadjo duoti arba dav ky valstybs tar-
nautojui arba jam prilygintam asmeniui u pageidaujam teist veikim ar
neveikim vykdant galiojimus, arba tarpininkui siekdamas t pai rezul-
tat. iame straipsnyje taip pat numatyta grietesn atsakomyb u papir-
kim siekiant padaryti neteist veik vykdant galiojimus bei u didel ky
(didesns negu 250 MGL verts).
iame straipsnyje numatyta ir kita norma, skatinanti informuoti teis-
saugos institucijas apie bet kok spaudim kyininkauti: 2 dalyje nustatyta,
kad asmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs u papirkim,
jeigu kyio i jo buvo reikalaujama, provokuojama j duoti ir jis, pasils,
paadjs ar davs ky, nedelsdamas apie tai prane teissaugos instituci-
jai arba ky jis pasil, paadjo ar dav su teissaugos institucijos inia.
4. Piktnaudiavimas (228 str.). Pagal straipsn baudiamas valstybs
tarnautojas arba jam prilygintas asmuo, piktnaudiavs tarnybine padtimi
arba virijs galiojimus, jeigu dl to didels alos patyr valstyb, tarptau-

tin vieoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.
Grietesn atsakomyb pagal straipsn numatyta tokiam pat asme-
niui, kuris i veik padar siekdamas turtins ar kitokios asmenins nau-
dos (jeigu nebuvo kyininkavimo poymi).
5. Neteistas teisi daikt registravimas (2281 str.). Pagal straipsn
baudiamas valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris atlikda-
mas registruotojo funkcijas vieame registre neteistai registravo teises
daikt.
6. Tarnybos pareig neatlikimas (229 str.). Pagal straipsn baudia-
mas valstybs tarnautojas arba jam prilygintas asmuo, dl neatsargumo ne-
atliks savo pareig arba jas netinkamai atliks, jeigu dl to valstyb, juri-
dinis ar fizinis asmuo patyr didel al.
Sankcijos u ias veikas numatytos labai vairios (bauda, aretas, lais-
vs atmimas nuo trij mnesi iki atuoneri met). Tai reikia, kad kai
kurie nusikaltimai valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams pripastami
sunkiais. Bendras sankcij valstybs tarnautojams bruoas yra tas, kad be-
veik visais atvejais jiems kaip viena i alternatyvi bausmi yra numatomas
teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas, kuris
gali bti teismo nustatomas nuo vieneri iki penkeri met. iuo poiriu
reikia turti galvoje ir tai, kad pagal Valstybs tarnybos statymo 9 straipsn
valstybs tarnautojo pareigas negali bti priimtas asmuo, pripaintas kaltu
dl nusikalstamos veikos valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams ar ko-
rupcinio pobdio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis neinykus ar
nepanaikint teistum.
Ivardytos baudiamj statym persekiojamos veikos, nors ir dtos
specialiame skyriuje, skirtame valstybs tarnybos ir viej interes apsau-
gai, nra vienintels, kurias gali padaryti valstybs tarnautojai, vykdydami
jiems pavestas pareigas. Toki veik rastume ir kituose baudiamojo ko-
dekso skyriuose ir straipsniuose. Tokios veikos gali bti piktnaudiavimas
oficialiais galiojimais (123 str.), neteistas disponavimas informacija, kuri
yra valstybs paslaptis (124 str.), valstybs paslapties atskleidimas (125
str.), valstybs paslapties praradimas (126 str.), neteistas asmens bsto ne-
lieiamumo paeidimas (165 str.), neteistas susirainjimo, kitoki prane-
im, siunt ar pokalbi telefonu slaptumo paeidimas (166 str.), neteis-
tas informacijos apie privat asmens gyvenim rinkimas (167 str.), atsklei-
dimas ar panaudojimas (168 str.), diskriminavimas dl tautybs, rass, ly-
ties, kilms, religijos ar kitos grupins priklausomybs (169 str.), deklaraci-
jos apie savo ar mons pajamas, peln ar turt nepateikimas (221 str.),
XXXIV skyriuje numatyti nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai teisin-
Bendroji dalis 451
gumui, kai kurie XLII skyriuje numatyti nusikaltimai ir baudiamieji nusi-

engimai valdymo tvarkai, XLVI skyriuje numatyti nusikaltimai ir bau-
diamieji nusiengimai krato apsaugos tarnybai.
1.13.18. Valstybs tarnautoj mokymas
Norint, kad sklandiai funkcionuot tiek vidaus, tiek vieasis admi-

nistravimas, svarbs yra vis valstybs tarnyboje dirbani asmen profesi-
niai gebjimai. Kitaip tariant, ioje srityje, inter alia, svarbu kelti personalo
lyg ir didinti profesinius standartus527.
Vadovaujant valstybs valdymo darb dirbantys asmenys turi gyti
tinkam profesin pasirengim tokiose srityse kaip strateginis planavimas,
personalo valdymas, apskritai vadovavimas pavestai veiklos sriiai. Taigi
ioje srityje ir apskritai valstybs tarnyboje svarbu ir tinkamas pretendent
valstybs tarnyb parengimas, ir nuolatinis j mokymas.
Profesini standart didinimas neabejotinai susijs tiek su vadiniu
valstybs tarnautoj mokymu, tiek su kvalifikacijos klimu. Tokios nuosta-
tos tvirtintos Teism528, Prokuratros529 ir kituose statymuose530.
Atitinkamos nuostatos tvirtintos ir Valstybs tarnybos statyme. Jo 16
straipsnio 1 dalies 3 punkte tvirtinta svarbi valstybs tarnautojo teis mo-
kym io statymo nustatyta tvarka u valstybs ir savivaldybi biudet l-
as.
io statymo 45 straipsnyje nurodytos tokios valstybs tarnautoj mo-
kymo rys:
1) vadinis mokymas;
2) kvalifikacijos tobulinimas531.
527
Stojimo Europos Sjungos stebsenos procesas: korupcija ir antikorupcin politika.
Vilnius: Atviros visuomens institutas, 2002. P. 37.
528
Teism statymo 92 straipsnyje nustatyta, kad teisjams nustatomas vadinis mokymas
ir privalomasis kvalifikacijos klimas.
529
Prokuratros statymo 32 straipsnyje nurodyta, kad prokurorai privalo kelti kvalifikaci-
j pagal Generalins prokuratros parengtas mokymo programas. Prokuratra turi sudaryti
slygas prokurorams savarankikai tobulintis.
530
Kaip teigiamas pavyzdys pamintinas Lietuvos advokat tarybos 2003 m. rugsjo 11 d.
sprendimas Dl advokat ir advokat padjj kvalifikacijos tobulinimo, nustatantis tam
tikr skatinimo kelti kvalifikacij sistem. iame sprendime nustatyta, kad per vienerius metus
praktikuojantys advokatai ir advokat padjjai, tobulindami savo kvalifikacij, privalo
surinkti tam tikr skaii bal: advokat padjjai ne maiau kaip 12 bal, advokatai,
praktikuojantys maiau nei trejus metus 6 balus; kiti advokatai 3 balus //
http://www.advoco.lt/?item=latsprend, prisijungimo laikas 2004 m. spalio 21 d.
vadinis mokymas yra priimt karjeros valstybs tarnautojo pareigas

valstybs tarnautoj ini gijimas ir gdi formavimas. Jis susideda i
mokymosi pagal programas, kuri turinys visiems tos paios kategorijos
valstybs tarnautojams yra vienodas. Pradj eiti pareigas karjeros valsty-
bs tarnautojai, kurie prie tai nra iklaus vadinio mokymo bendrj
program, per metus nuo primimo pareigas dienos privalo jas iklausyti.
1999 m. redakcijos Valstybs tarnybos statyme (11 straipsnis) buvo
reikalaujama, kad asmenys, stojantys valstybs tarnyb ir siekiantys vieo
konkurso bdu bti paskirti auktesns negu emiausia to lygio kategori-
jos vieojo administravimo valstybs tarnautoj pareigas arba jas paauk-
tinti, turi pateikti dokument, kad iklaus valstybs tarnautoj vadinio
mokymo program, o asmenys, pretenduojantys eiti aukiausi kategorij
vieojo administravimo valstybs tarnautoj arba staig vadov, rayt
Vyriausybs patvirtint sra, pareigas, privalo pateikti dokument, kad
iklaus atitinkam Lietuvos vieojo administravimo instituto ar jai prily-
gint mokymo program.
Tame paiame statyme buvo numatyta, kad asmuo, pretenduojantis
tam tikro lygio emiausios kategorijos pareigas, pradioje skiriamas stauo-
tis iki 2 met. Valstybs tarnautojai stauots metu turjo mokytis pagal
vadinio mokymo program. Toks stauots atlikimo ir vadinio mokymo
suderinimas buvo suprantamas ir logikas.
Be to, 1999 m. redakcijos Valstybs tarnybos statyme su vadiniu mo-
kymu buvo siejama ir galimyb siekti karjeros. Pavyzdiui, jo 23 straipsnio
6 dalyje buvo nustatyta, kad valstybs tarnautojai, siekiantys pareig, kuri
kategorija yra auktesn u emiausi tam tikro lygio kategorij, privalo
bti ij valstybs tarnautoj vadinio mokymo program. 2002 m. redak-
cijos Valstybs tarnybos statyme tokios imperatyvios slygos siekti karjeros
nebeliko.
Kvalifikacijos tobulinimas tai tstins studijos, speciali profesini
ini pltimas, valstybs valdymo ir administravimo gdi bei gebjim
tobulinimas paties valstybs tarnautojo arba valstybs ar savivaldybs insti-
tucijos ar staigos iniciatyva per vis tarnybos einant pareigas arba siekiant
auktesni valstybs tarnautojo pareig laik.
Valstybs ir savivaldybi institucij ir staig valstybs tarnautoj vals-
tybs ir savivaldybi biudetuose turi bti numatomos los, kurios turi su-
531
1999 m. redakcijos Valstybs tarnybos statyme (36 str.) buvo numatytos trys mokymo
rys: 1) vadinis mokymas; 2) tstinis kvalifikacijos klimas ir 3) aukiausi kategorij vals-
tybs tarnautoj mokymas.
Bendroji dalis 453
daryti ne maiau kaip 1 procent ir ne daugiau kaip 5 procentus valstybs

tarnautoj darbo umokesiui nustatyt asignavim.
Jei mokymas trunka ilgiau kaip 3 mnesius ir finansuojamas i valsty-
bs ar savivaldybs biudeto, su valstybs tarnautoju turi bti sudaroma su-
tartis dl mokymui skirt l grinimo. ioje sutartyje turi bti numatyta,
kad las valstybs tarnautojas grina, jeigu jis:
1) savo noru atsistatydina i valstybs tarnautojo pareig anksiau ne-
gu po vieneri met nuo mokymo pabaigos;
2) dl tarnybins nuobaudos atleidiamas i pareig.
I valstybs tarnautojo pareig atleistas asmuo, su kuriuo buvo suda-
ryta sutartis dl mokymui skirt l grinimo, privalo per 6 mnesius nuo
atleidimo dienos grinti valstybs ar savivaldybs institucijai ar staigai su
jo mokymu susijusias valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos ilai-
das.
Jeigu asmuo su jo mokymu susijusi ilaid negrina, valstybs ar
savivaldybs institucija ar staiga turi kreiptis teism ir iiekoti ias las.
statyme532 taip pat tvirtinta, kad valstybs tarnautojams yra garan-
tuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo umokestis, kai valstybs
tarnautojai valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos vadovo spren-
dimu yra pasisti io statymo nustatyt mokym.
Valstybs tarnautojai, pradj eiti aukiausias 1820 kategorij pa-
reigas, per dvejus metus nuo paskyrimo ias pareigas dienos privalo i-
klausyti patvirtintas 1820 kategorij valstybs tarnautoj mokymo pro-
gramas.
Valstybs tarnautoj mokymo programos rengiamos pagal vidaus rei-
kal ministro nustatytus mokymo program turinio reikalavimus. Kvalifi-
kacijos tobulinimo bendrsias programas integracijos Europos Sjung ir
personalo vadybos srityse, 1820 kategorij valstybs tarnautoj mokymo
programas rengia ir pagal parengtas programas valstybs tarnautojus moko
Lietuvos vieojo administravimo institutas. Kitas mokymo programas ren-
gia ir pagal jas valstybs tarnautojus moko vidaus reikal ministro nustaty-
ta tvarka patvirtintos valstybs tarnautoj kvalifikacijos tobulinimo stai-
gos533. Valstybs tarnautoj kvalifikacijos tobulinimo staiga privalo atitikti
iuos reikalavimus:
532
Valstybs tarnybos 43 straipsnio 4 dalies 1 punktas.
533
iuo metu galiojanios Valstybs tarnautoj kvalifikacijos tobulinimo staig tvirtinimo
tvarkos taisykls patvirtintos vidaus reikal ministro 2002 m. liepos 11 d. sakymu Nr. 341 //
1) turti kvalifikuot personal, galint utikrinti tinkam mokymo

staigos veikl;
2) turti tinkam materialin technin mokymo baz: mokymo klases,
mokymo metodin infrastruktr ir kitas btinas mokymo priemones, ati-
tinkanias numatom gyvendinti mokymo program reikalavimus.
Vidaus reikal ministras 2002 m. gruodio 23 d. sakymu Nr. 598534
patvirtino valstybs tarnautoj kvalifikacijos tobulinimo staig sra, ku-
ris nuolat atnaujinamas ir papildomas. 2004 m. pabaigoje jame buvo ray-
tos 57 staigos. Tarp j pamintini Mykolo Romerio universitetas (buvs
Lietuvos teiss universitetas), Vilniaus universitetas, vieoji staiga Lietu-
vos vieojo administravimo institutas ir kt.
Valstybs tarnybos departamentas prie Vidaus reikal ministerijos
tvirtina valstybs tarnautoj mokymo programas, koordinuoja valstybs
tarnautoj mokymo strategijos gyvendinim.
Konkret valstybs tarnautoj mokym valstybs ir savivaldybi insti-
tucijose ir staigose organizuoja ir u j atsako valstybs tarnautojus parei-
gas priimantys asmenys.
Speciali norma numatyta 2002 m. Valstybs tarnybos statymo pakei-
timo statymo gyvendinimo statyme. Jame numatyta, kad valstybs tar-
nautojai, kurie neturi einamoms pareigoms btino isilavinimo, j privalo
gyti per penkerius metus nuo pirmins redakcijos Valstybs tarnybos sta-
tymo sigaliojimo, t. y. nuo 1999 m. liepos 30 d. Tokio isilavinimo per nu-
statyt laik negijusius valstybs tarnautojus numatyta atleisti i valstybs
tarnybos, iskyrus tuos, kuriems iki reikiamo isilavinimo gijimo liko ma-
iau negu pus nustatyto termino, taip pat nustatyta, kad mintos nuosta-
tos netaikomos valstybs tarnautojams, kuriems iki senatvs pensijos am-
iaus liko ne daugiau kaip penkeri metai.
Gana specifikai reglamentuotas vadinis mokymas Vidaus tarnybos
statute, kurio 9 straipsnyje aptartas stojimo vidaus tarnyb sutarties suda-
rymas. iame straipsnyje nustatyta, kad stojimo vidaus tarnyb sutartis yra
trialis Lietuvos Respublikos pilieio, vidaus reikal profesinio mokymo
staigos ar kitos mokymo staigos bei vidaus reikal centrins staigos ray-
tinis susitarimas, kuriuo asmuo sipareigoja laikytis Statuto ir kit teiss ak-
t vidaus reikal profesinio mokymo staig kursantams nustatyt reikala-
vim, vykdyti jam pavestas pareigas, vidaus reikal profesinio mokymo
staiga ar kita mokymo staiga sipareigoja sudaryti asmeniui tinkamas pro-
fesinio ar vadinio mokymo slygas, o vidaus reikal centrin staiga sipa-
reigoja utikrinti, kad vidaus reikal profesinio mokymo staig baigs kur-
534
Bendroji dalis 455
santas ar kit mokymo staig baigs asmuo bus paskirtas jo isilavinim ir

profesij atitinkanias pareigas atitinkamoje vidaus reikal staigoje, suda-
ryti jam tinkamas tarnybai slygas, utikrinti pareigno teises, socialines
garantijas, nustatytas iame Statute ir kituose statymuose.
1.13.19. Valstybs tarnybos valdymas
Valstybs tarnybos valdymas gyvendinamas vairiomis formomis. Vi-

s pirma valstybs tarnyba reguliuojama teiss normomis, t. y. tvirtinami
tam tikri elgesio modeliai, kurie btini tinkamam valstybs tarnautoj kor-
pusui suformuoti ir jam funkcionuoti.
Paia bendriausia prasme pagrindinius valstybs tarnybos reguliavimo
principus ir kitas pamatines normas sudaro statym leidjas, Konstitucijos
pagrindu priimdamas statymus (Valstybs tarnybos, Vyriausybs, Apskri-
ties valdymo ir daugel kit).
Konstitucijos ir statymo norm gyvendinimas detalizuojamas admi-
nistraciniais aktais. J leidyba taip pat yra tam tikras valstybs tarnybos
valdymas. Tai vykdomosios valdios reguliuojamosios funkcijos gyvendi-
nimas.
Pagaliau daugyb valstybs tarnybos valdymo klausim sprendiama
administracinio ir tvarkomojo pobdio veiksmais, nurodymais, koman-
domis ir pan.
Valstybs tarnybos statymo 48 straipsnyje pasakyta, kad valstybs
tarnybos bendrj valdym atlieka:
1) Vyriausyb;
2) vidaus reikal ministras.
Vyriausybei Valstybs tarnybos statyme priskirtos ios funkcijos:
1) gyvendinti valstybs tarnybos politik;
2) atlikti kitas Valstybs tarnybos statymo ir kit teiss akt nustaty-
tas valstybs tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.
Vidaus reikal ministrui pavesta:
1) teikti Vyriausybei su valstybs tarnyba susijusi teiss akt projek-
tus;
2) koordinuoti Valstybs tarnybos statymo ir su juo susijusi teiss
akt gyvendinimo kontrol;
3) atlikti kitas Valstybs tarnybos statymo ir kit teiss akt nustaty-
tas valstybs tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.
Kasdieninis valstybs tarnybos tvarkymas statymo pavestas Valstybs
tarnybos departamentui prie Vidaus reikal ministerijos, kuris buvo steig-
tas Vyriausybs 2002 m. lapkriio 5 d. nutarimu Nr. 1732535, o jo nuostatai

patvirtinti vidaus reikal ministro 2002 m. lapkriio 25 d. sakymu Nr.
548536.
Valstybs tarnybos departamentas:
1) kontroliuoja Valstybs tarnybos statymo ir su juo susijusi teiss
akt gyvendinim;
2) atlieka Valstybs tarnybos statymo ir su juo susijusi teiss akt
taikymo monitoring, analizuoja Valstybs tarnybos statymo ir su juo susi-
jusi teiss akt taikymo problemas;
3) tvarko valstybs tarnautoj registr;
4) tvarko valstybs tarnybos valdymo informacin sistem;
5) rengia su valstybs tarnyba susijusi teiss akt projektus;
6) utikrina vientis valstybs tarnybos personalo valdymo ir valsty-
bs tarnautoj karjeros planavimo sistem;
7) tvirtina valstybs tarnautoj mokymo programas;
8) koordinuoja valstybs tarnautoj mokymo strategijos gyvendini-
m;
9) nagrinja su valstybs tarnautoj statusu susijusius skundus ir vals-
tybs, savivaldybi institucijoms ir staigoms teikia ivadas bei pasilymus
iais klausimais;
10) rengia ir valstybs, savivaldybi institucijoms ir staigoms teikia
informacij apie valstybs tarnyb;
11) vykdo kitas Valstybs tarnybos statymo ir kit teiss akt nusta-
tytas funkcijas.
Tam tikr viet valdant valstybs tarnyb uima ir kitos akins bei
teritorins valstybs ir savivaldybi valdymo institucijos. Atitinkamus ad-
ministracinius norminius ir teiss taikymo aktus, reglamentuojanius arba
kitaip tvarkanius pavestos valdymo srities valstybs tarnybos veikl, priima
kiti ministrai, staig prie Vyriausybs ir staig prie ministerij vadovai537,
apskrii virininkai, savivaldos institucijos.
1.13.20. Valstybs tarnautojo statuso praradimas
Valstybs tarnautoj atleidimo i pareig pagrindai ivardyti Valsty-

bs tarnybos statymo 44 straipsnio 1 dalyje. Kitose to paties straipsnio da-
535
536
537
Pavyzdiui, Muitins departamento prie Finans ministerijos direktoriaus 2002 m. spa-
lio 18 d. sakymas Nr. 670 Dl Lietuvos Respublikos muitins pareign etikos kodekso pat-
virtinimo.
Bendroji dalis 457
lyse aptartos kai kurios valstybs tarnautojo atleidimo i pareig taisykls,

taip pat ir atleidimo apribojimai, taikytini kai kuri kategorij valstybs
tarnautojams.
Sugrupuotas valstybs tarnautoj atleidimo i pareig nuostatas, tvir-
tintas Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnyje ir kituose straipsniuose,
galima idstyti taip:
Atleidimas i pareig valstybs tarnautojui atsistatydinus savo noru. Tar-
nautojas apie tai privalo spti j pareigas primus asmen ne vliau kaip
prie 14 kalendorini dien.
Valstybs tarnybos statymas nenumato valstybs tarnautojo atleidi-
mo i pareig atsistatydinus savo noru tvarkos, taiau tokiu atveju turt
bti taikoma io statymo 5 straipsnyje numatyta taisykl: darbo santykius
ir socialines garantijas reglamentuojantys statymai bei kiti teiss aktai vals-
tybs tarnautojams taikomi tiek, kiek j statuso ir socialini garantij ne-
reglamentuoja is statymas. Vadinasi, valstybs tarnautojams taip pat tai-
kytinos ios Darbo kodekso nuostatos:
1) spjimo terminui pasibaigus valstybs tarnautojas turi teis nu-
traukti darb, o j i pareig atleidiantis asmuo privalo forminti darbo su-
tarties nutraukim ir visikai atsiskaityti atleidimo dien, jeigu statymais ar
tarpusavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka;
2) valstybs tarnautojas turi teis ataukti spjim apie atsistatydini-
m ne vliau kaip per tris dienas nuo jo teikimo dienos. Po to jis gali at-
aukti spjim tik darbdavio538 sutikimu539;
3) valstybs tarnautojo atleidim i pareig forminantis asmuo atsi-
skaitymo su tarnautoju dien privalo nustatyta tvarka upildyti jo valstybi-
nio socialinio draudimo paymjim;
4) jeigu valstybs tarnautojas pageidauja, atleidim i valstybs tarny-
bos forminantis asmuo privalo iduoti jam paym apie tarnyb ir nurodyti
tarnybos funkcijas (pareigas), jo pradios ir pabaigos datas, o tarnautojo
praymu darbo umokesio dyd ir tarnybos vertinim.
538
Pagal Valstybs tarnybos statymo 2 straipsnio 14 dal valstybs tarnautojo darbdaviu
traktuotina valstybs ar savivaldybs institucija ar staiga, todl manytina, kad tok sutikim
galt duoti institucijos ar staigos, kurioje tarnauja atsistatydinantis valstybs tarnautojas, va-
dovas.
539
iuo klausimu aikesn norma yra Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto 55
straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, jog ketinantis savo noru atsistatydinti muitins pareig-
nas privalo apie atsistatydinim spti j pareigas primus asmen ne vliau kaip prie 14 ka-
lendorini dien. Jei muitins pareign pareigas prims asmuo sutinka, tarnyba gali bti
nutraukta ir anksiau. Pareikimas dl atsistatydinimo, pagrstas muitins pareigno liga arba
invalidumu, trukdaniais tinkamai atlikti tarnybines pareigas, turi bti patenkintas nuo muiti-
ns pareigno nurodytos datos // Valstybs inios. 2000. Nr. 942917; 2003. Nr. 642881.
Jeigu asmuo savo noru atsistatydina i karjeros valstybs tarnautojo

pareig dl paskyrimo dirbti tarptautinje organizacijoje ar institucijoje,
Europos Sjungos institucijoje ar staigoje, jis per 3 mnesius nuo darbo
tarptautinje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sjungos institucijoje
ar staigoje pabaigos turi teis atkurti karjeros valstybs tarnautojo status
grti eitas arba jeigu nra galimybs kitas tos paios ar emesns ka-
tegorijos pareigas.
Atleidimas i pareig savivaldybs kontrolieriui, savivaldybs kontrolie-
riaus tarnybos valstybs tarnautojui ar savivaldybs administracijos valstybs
tarnautojui pradjus eiti tos paios savivaldybs tarybos nario pareigas arba
apskrities virininkui, jo pavaduotojui ar Vyriausybs atstovui pradjus eiti sa-
vivaldybs tarybos nario pareigas. is atleidimo i pareig pagrindas buvo
trauktas Valstybs tarnybos statym po to, kai Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodio 24 d. nutarime pabr, jog tie pa-
tys asmenys negali tuo pat metu vykdyti funkcij gyvendinant valstybs
valdi ir bti savivaldybi taryb, per kurias gyvendinama savivaldos tei-
s, nariais; savivaldybi taryb nariais taip pat negali bti valstybs parei-
gnai, kurie pagal Konstitucij ir statymus turi galiojimus kontroliuoti ar-
ba priirti savivaldybi veikl. Be to, Konstitucinis Teismas pabr, kad
pagal Konstitucij savivaldybi taryboms atskaitingi vykdomieji organai
negali bti sudaromi i juos sudarani savivaldybi taryb nari540.
iuo pagrindu valstybs tarnautojo negalima atleisti jo ligos ir atosto-
g metu.
Atleidimas i pareig praradus Lietuvos Respublikos pilietyb. Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje tvirtinta pilieio teis stoti Lie-
tuvos Respublikos valstybin tarnyb. Lietuvos Respublikos pilietybs rei-
kalavimas nurodytas ir Valstybs tarnybos statyme kaip btina slyga pre-
tenduoti valstybs tarnyb. Todl bet kuriuo pagrindu praradus Lietuvos
Respublikos pilietyb valstybs tarnautojas atleidiamas i pareig.
g metu.
Kit ali praktika valstybs tarnautojo pilietybs klausimu yra skir-
tinga. Pavyzdiui, nors Pranczijos ir Vokietijos teiss aktuose, reglamen-
tuojaniuose valstybs tarnyb, pretendentams valstybs tarnyb taip pat
tvirtintas bendras reikalavimas turti i ali pilietyb, taiau Pranczijos
pilietybs reikalaujama tik uimant etatines pareigybes, o neetatines pa-
reigybes galima priimti ir usienieius. Vokietijoje ypatingais atvejais, nu-
540
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodio 24 d. nutarimas // Vals-
tybs inios. 2003. Nr. 19828.
Bendroji dalis 459
matytais statymuose, net ir valdininku (aukiausiosios kategorijos valsty-

bs tarnautoju) gali bti ir usienio pilietis (pvz., auktosios mokyklos ds-
tytojas). Taiau toks paskyrimas dar nereikia, kad automatikai gyjama
pilietyb (nors tokios praktikos anksiau bta).
1999 m. redakcijos Valstybs tarnybos statyme Lietuvos pilietybs
reikalavimas taip pat nebuvo absoliutus. Reikalavimas bti Lietuvos Res-
publikos pilieiu nebuvo taikomas paslaug valstybs tarnautojams Lietu-
vos Respublikos gyventojams bei kai kuri kategorij usienio ali pilie-
iams.
Atleidimas i pareig per Valstybs tarnybos statymo pakeitimo statymo
gyvendinimo statyme nustatyt termin negijus einamoms pareigoms btino
isilavinimo. Valstybs tarnautojai, kurie sigaliojus 1999 m. liepos 30 d. re-
dakcijos Valstybs tarnybos statymui neturjo einamoms pareigoms bti-
no isilavinimo, j privaljo gyti per penkerius metus. Tokio isilavinimo
per nustatyt laik negijusius valstybs tarnautojus numatyta atleisti i
valstybs tarnybos, iskyrus tuos, kuriems iki reikiamo isilavinimo gijimo
liko maiau negu pus nustatyto termino. Be to, mintos nuostatos netai-
komos valstybs tarnautojams, kuriems iki senatvs pensijos amiaus liko
ne daugiau kaip penkeri metai.
is penkeri met terminas baigsi 2004 m. liepos 30 d., taiau sta-
tymuose nenustatyta, per kiek laiko i norma turi bti gyvendinta ir kiek
gali trukti tokia padtis, jei valstybs tarnautojas reikiamo isilavinimo ne-
gijo, o kompetentingas subjektas sprendimo dl jo atleidimo nepriima.
Kita vertus, statym leidjas neaptar joki ios taisykls iimi, to-
dl neaiku, kaip turt bti elgiamasi tuo atveju, kai, pavyzdiui, valstybs
tarnautojas laiku pradjo studijas, taiau dl pateisinam prieasi (ligos,
ntumo ir pan.) jose buvo padaryta pertrauka, taiau yra pagrindas many-
ti, kad reikiamas isilavinimas bus gytas, taiau vliau negu nustatytas
penkeri met terminas.
g metu, taip pat nios moters ir valstybs tarnautojui suteikt vaiko
prieiros iki jam sukaks treji metai atostog metu.
Atleidimas i pareig pasibaigus staigos vadovo kadencijai. 1999 m. re-
dakcijos Valstybs tarnybos statyme buvo nustatyta, kad vieo konkurso
bdu staig vadovai priimami staigos steigimo akto, kit teiss akt nu-
statytai kadencijai. Kadencija negali bti ilgesn kaip 5 metai ir nesietina
su Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybi taryb kadencijomis.
2002 m. redakcijos Valstybs tarnybos statymas staigos vadovo ka-
dencijos trukms nereguliuoja. Tai palikta kitiems teiss aktams.

g metu.
Atleidimas i pareig pasibaigus pakaitinio valstybs tarnautojo primimo
laikinai negalinio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikjimo vals-
tybs tarnautojo pareigas laikas.
Atleidimas i pareig valstybs tarnautojui sujus 62 metams ir 6 mne-
siams arba pasibaigus jo tarnybos pratsimo terminui. staigos vadovo ar kar-
jeros valstybs tarnautojo, kuriam sujo 62 metai ir 6 mnesiai, valstybs
tarnyba gali bti pratsta. io amiaus sukakusio valstybs tarnautojo tar-
nyb gali pratsti j pareigas prims asmuo. Apie bsim tarnybos prat-
sim jis privalo praneti Valstybs tarnybos departamentui prie Vidaus rei-
kal ministerijos ne vliau kaip prie 10 kalendorini dien iki tarnybos
pratsimo dienos. staigos vadovo ar karjeros valstybs tarnautojo tarnybos
laikas pratsiamas iki vieneri met ir bendras pratstas tarnybos laikas
negali viryti penkeri met.
Atleidimas i pareig pasibaigus politinio (asmeninio) pasitikjimo vals-
tybs tarnautoj pareigas primusio valstybs politiko ar kolegialios valstybs
institucijos galiojimams. Politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tar-
nautojas i pareig atleidiamas paskutin j pareigas primusio valstybs
politiko galiojim dien arba naujai sudarytos kolegialios valstybs institu-
cijos pirmajame posdyje. Jo atleidimo i pareig dien imokama 1 mne-
sio vidutinio darbo umokesio dydio ieitin imoka.
Atleidimas i pareig, kai politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs
tarnautojas praranda pareigas j primusio valstybs politiko ar kolegialios
valstybs institucijos pasitikjim arba kai baigiasi jo paskyrimo pareigas
terminas. Tam tikr diskusij kyla dl to, ar galima iuo pagrindu atleisti i
pareig savivaldybs administracijos direktori. Teigiama, kad jis ess
staigos vadovas ir gals bti atleistas i valstybs tarnybos tik arba bendrais
visoms valstybs tarnautoj pareigybms taikomais atleidimo i valstybs
tarnybos pagrindais, arba staigos vadov pareigybms taikomais atleidimo
pagrindais. iuo klausimu dar nra aikios ir teism praktikos.
Vietos savivaldos statymo541 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sa-
vivaldybs administracijos direktorius yra savivaldybs administracijos va-
dovas staigos vadovas, pavaldus savivaldybs tarybai ir atskaitingas me-
rui. iame straipsnyje taip pat paymta, kad savivaldybs administracijos
direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvark nustato is ir Valstybs tarnybos
statymai. I atitinkam Valstybs tarnybos statymo straipsni darytina
akivaizdi ivada, kad staigos vadov, kuriems taikomas is statymas, pa-
541
Valstybs inios. 1994. Nr. 551049; 2000. Nr. 912832; 2003. Nr. 733357.
Bendroji dalis 461
skyrimo ir atleidimo tvarka yra dvejopa: konkurso bdu ir politinio (asme-

ninio) pasitikjimo pagrindu. Taigi nors iuo atveju valstybs tarnautojas
taip pat skiriamas vadovauti tam tikrai valstybs ar savivaldybs institucijai
ar staigai, jis skiriamas politinio pasitikjimo pagrindu ir, manytume, gali
bti atleistas i pareig prarads j paskyrusio subjekto pasitikjim.
g metu.
Atleidimas i pareig paaikjus, kad stodamas valstybs tarnyb asmuo
pateik suklastotus dokumentus arba nuslp ar pateik tikrovs neatitinkan-
ius duomenis, dl kuri negaljo bti priimtas valstybs tarnautojo pareigas.
Atleidimas i pareig, kai valstybs tarnautojo pareigyb panaikinama.
iuo pagrindu valstybs tarnautojo negalima atleisti jo ligos ir atostog me-
tu, taip pat nios moters ir valstybs tarnautojui suteikt vaiko prieiros
iki jam sukaks treji metai atostog metu, iskyrus atvejus, kai valstybs ar
savivaldybs institucija ar staiga likviduojama.
Valstybs tarnautojui imokama iki pareigybs panaikinimo jo gauto
vidutinio darbo umokesio dydio ieitin imoka, atsivelgiant valstybs
tarnautojo tarnybos valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje sta.
iuo atveju tarnybos sta valstybs ar savivaldybs institucijoje ar
staigoje taip pat skaitomas laikas:
1) kur valstybs tarnautojas laikinai buvo perkeltas kitas pareigas,
taip pat ir kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinse atstovybse,
konsulinse staigose ir atstovybse prie tarptautini organizacij, tarptau-
tinse organizacijose ar institucijose, Europos Sjungos institucijose ar
staigose, arba buvo perkeltas kitas pareigas tarnybinio kaitumo tvarka;
2) kur karjeros valstybs tarnautojas, kurio pareigyb naikinama, bu-
vo paskirtas kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybs tarnauto-
jo pareigas, o jei toki pareig nra ir valstybs tarnautojas sutiko e-
mesns kategorijos pareigas.
Kaip ieitins imokos dydis statymo susietas su tarnybos stau, pa-
rodyta 4 lentelje.
4 lentel. Ieitins imokos dydis
Tarnybos staas Imokos dydis

Iki 5 met 2 mnesi vidutinio darbo umokesio
Nuo 5 iki 10 met 3 mnesi vidutinio darbo umokesio
Nuo 10 iki 20 met 4 mnesi vidutinio darbo umokesio
Daugiau kaip 20 met 6 mnesi vidutinio darbo umokesio
iuo pagrindu atleistam karjeros valstybs tarnautojui, jeigu jam nra

suj 62 metai ir 6 mnesiai, 6 mnesius nuo atleidimo i pareig dienos
silomos laisvos tos paios arba emesns kategorijos karjeros valstybs
tarnautojo pareigos.
Atleidimas i pareig, vertinimo komisijai du kartus i eils valstybs tar-
nautoj vertinus nepatenkinamai ir silant j atleisti i pareig. Valstybs
tarnybos statymo 22 straipsnyje nustatyta, kad toks vertinimo komisijos
silomas sprendimas valstybs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui
yra privalomas.
Atleidimas i pareig, kai valstybs tarnautojas, atleistas i privalomosios
pradins karo tarnybos arba alternatyviosios krato apsaugos tarnybos, per il-
gesn negu 2 mnesi termin negrta eitas pareigas. Atlikusiam privalom-
j pradin karo tarnyb arba alternatyvij krato apsaugos tarnyb valsty-
bs tarnautojui utikrinama teis grti eitas pareigas toje paioje valsty-
bs arba savivaldybs institucijoje ar staigoje, nebent i institucija ar staiga
per t laik bt likviduota. Tokia teise valstybs tarnautojas gali pasinau-
doti per du mnesius po to, kai atliko privalomj pradin karo tarnyb ar-
ba alternatyvij krato apsaugos tarnyb.
g metu.
Atleidimas i pareig, kai tas pareigas teismo sprendimu grinamas
anksiau jas js valstybs tarnautojas arba paaikja, kad priimant valstybs
tarnautoj pareigas buvo paeisti Valstybs tarnybos statymo reikalavimai ir
i paeidim nemanoma paalinti. Atleidimo i pareig dien valstybs
tarnautojui imokama 2 mnesi tarnautojo vidutinio darbo umokesio
dydio ieitin imoka.
Atleidimas i pareig, kai valstybs tarnautojas nedirba dl laikino nedar-
bingumo ilgiau kaip 120 kalendorini dien i eils arba ilgiau kaip 140
dien per paskutinius 12 mnesi, jei statym nenustatyta, kad tam tikros
ligos atveju pareigos paliekamos ilgesn laik, arba jei valstybs tarnautojas
pagal medicinos ar invalidum nustatanios komisijos ivad negali eiti sa-
vo pareig.
Vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. balandio 9 d. nutartyje
pabr, kad valstybs tarnautojo liga, trunkanti ilgesn nei statyme nusta-
Bendroji dalis 463
tyta laik nereikia valstybs tarnautojo statuso praradimo savaime. Tai

reikia, kad atleidimas i valstybs tarnybos formintinas atitinkamu admi-
nistraciniu teiss taikymo aktu542.
iuo pagrindu negalima atleisti nios moters ir valstybs tarnautojui
suteikt vaiko prieiros iki jam sukaks treji metai atostog metu. Atleidi-
mo i pareig dien imokama 2 mnesi dydio tarnautojo vidutinio dar-
bo umokesio dydio ieitin imoka.
Atleidimas i pareig, kai valstybs tarnautojui statym nustatyta tvarka
atimtos specialios teiss, susijusios su jo tiesiogini pareig atlikimu. Admi-
nistracins teiss poiriu tiek verslo subjektai, tiek fiziniai asmenys (skai-
tant ir valstybs tarnautojus) gali gyti special teisin subjektikum. Jie
gali kreiptis atitinkamas valstybs institucijas ir, vykd nustatytus reikala-
vimus, gyti specialias teises (teis vairuoti padidinto pavojaus altin, teis
eksploatuoti atomin jgain, teis prekiauti ribotos apyvartos prekmis ir
pan.). Jeigu iomis specialiomis teismis naudojamasi nesilaikant teiss
norm reikalavim, juoba jomis piktnaudiaujant, jos gali bti nustatyta
tvarka apribotos arba visikai atimtos.
Jei tokios teiss turjimas yra btina slyga uimti valstybs tarnauto-
jo pareigas, jos netekus vykdyti pavest funkcij nebegalima. Valstybs
tarnybos srityje tokios teiss atmimo pavyzdys gali bti teiss susipainti
su slapta informacija atmimas, kai konkreiam valstybs tarnautojui (poli-
cijos pareignui, diplomatui ir pan.) nuolat tenka gauti, analizuoti, perduo-
ti kitiems informacij, sudarani valstybs arba tarnybos paslapt.
Atleidimas i pareig paskiriant valstybs tarnautojui toki tarnybin
nuobaud. Tarnybin nuobauda atleidimas i pareig gali bti skiriama u
iurkt tarnybin nusiengim, taip pat u kit tarnybin nusiengim, jei
prie tai valstybs tarnautojui nors kart per paskutinius 12 mnesi buvo
taikyta tarnybin nuobauda grietas papeikimas. Tarnybini nuobaud
skyrimo tvarka buvo aptarta anksiau.
iuo pagrindu negalima atleisti nios moters ir valstybs tarnautojui
suteikt vaiko prieiros iki jam sukaks treji metai atostog metu.
Atleidimas i pareig siteisjus teismo nuosprendiui, kuriuo valstybs
tarnautojui paskirta bausm u sunk ar labai sunk nusikaltim, nusikals-
tam veik valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams ar korupcinio po-
bdio nusikalstam veik arba bausm, dl kurios jis negali eiti savo pa-
reig.
542
Administracin byla Nr. A334/2001 A. Birgiolas v. Vilkavikio rajono savivaldybs ad-
ministracija // Administracini teism praktika. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas, 2001. Nr. 1. P. 222229.
Atleidimas i pareig valstybs tarnautojui nesutikus sudaryti darbo su-

tarties, jei jo pareigyb nepriskiriama valstybs tarnautoj pareigybms.
is pagrindas taikytinas tada, kai reorganizuojant valstybs institucij
arba staig, taip pat pasikeitus teisiniam reguliavimui valstybs tarnautojo
pareigyb pagal pareigybs apraym nebetenka valstybs tarnybos statuso.
Jeigu buvusi pareigyb reikalinga konkreioje institucijoje ar staigoje
(pvz., techninis aptarnavimo personalas, kurie anksiau buvo traktuojami
kines ar technines funkcijas atliekaniais paslaug valstybs tarnautojais),
su tokiais darbuotojais sudaromos darbo sutartys. Valstybs tarnybos sta-
tyme yra nustatyta tvarka, kuria tvirtinamas didiausias leistinas darbuoto-
j, dirbani pagal darbo sutartis ir gaunani darbo umokest i valstybs
biudeto ir valstybs pinig fond, pareigybi skaiius. Taigi tokiu atveju
nesutikus sudaryti darbo sutarties buvs valstybs tarnautojas i pareig at-
leidiamas.
iuo pagrindu valstybs tarnautojo negalima atleisti jam susirgus ir
atostog metu.
1.14. Nevyriausybini organizacij svoka, esm

ir vieta visuomenje
Nevyriausybini organizacij samprata. Nevyriausybin organizacija
(toliau ir NVO) yra laisva moni valia kurta pilietin organizacija, kuri
tarnauja visuomens ar jos grupi interesams tenkinti, nesiekia pelno ar
tiesioginio dalyvavimo, kaip partijos, valstybs valdyme.
Pavadinimas nevyriausybin organizacija iverstas i angl kalbos
non governmental organization.
Nors terminas turi politologin poirio aspekt, jo vartojimo sritis
yra labai plati ir jis tampa populiarus kasdieninje kalboje. Deja, kokias
konkreiai organizacijas apima terminas nevyriausybin organizacija, ne-
aiku. Btent dl savo neapibrtumo jis yra labai kritikuojamas, ypa tei-
sinink bendruomenje. Norint suvokti, k reikia nevyriausybin organi-
zacija, pirmiausia tenka isiaikinti, kas yra vyriausybin. Taiau isiaiki-
nus pasirodys, kad termin vartojantys asmenys nekalba apie visas organi-
zacijas, kurios nra sukurtos vieosios valdios institucij, o tik apie j dal.
Nevyriausybinmis organizacijomis nevadinami privataus verslo subjektai
mons, nors gramatikai nagrinjant svok jos turt bti apimtos. Todl
vartojamas kitas privai organizacij terminas. Nepaisant savo neapi-
brtumo, nevyriausybins organizacijos terminas yra paplits tiek Lietuvo-
je, tiek kitose Vakar alyse.
Bendroji dalis 465
Termino nevyriausybin organizacija prasm yra nuoroda pagrin-

din atsiribojim ne tik nuo valstybini institucij, bet ir nuo moni, politi-
ni partij, profesini sjung ir religini bendrovi. Taigi, nors sakoma
nevyriausybin, omenyje turima nepolitin, nereligin, ne pelno vienu
metu. Beje, tokia termino interpretacija yra tik viena i galim. Pagal kitas
interpretacijas profesins sjungos, religins organizacijos laikomos nevyriau-
sybinmis organizacijomis.
Gana plaiai pastaruoju metu pradtas vartoti treiojo sektoriaus ter-
minas, pagrstas organizacij suskirstymo tris sektorius koncepcija: pirma-
sis valdia, savivalda bei j institucijos, antrasis privataus verslo subjektai,
treiasis nevyriausybins organizacijos. Taigi NVO yra treiojo sektoriaus
organizacijos.
Termino ne pelno organizacija, kuris labiausiai mgstamas teisinin-
k, vartojimas taip pat susijs su tam tikromis problemomis. Teigiamas io
termino bruoas yra tas, kad jis visikai neapibdina organizacijos veiklos
kryptingumo. Bet tokia organizacija gali bti priskirta vienai i dviej gru-
pi ir pavadinta arba pelno, arba ne pelno organizacija.
Teorijoje painiojamasi, k laikyti ne pelno organizacijos pagrindiniu
bruou: pelno neskirstymo princip ar pelno nesiekimo princip. Angl
kalboje, atsivelgiant princip, skiriami du terminai nonprofit orga-
nization ir nonforprofit organization. Lietuvi kalboje terminai ne
pelno organizacija ir pelno nesiekianti organizacija taip pat turi pana-
um. Taiau tiek lietuvi, tiek angl kalbose ios dvi svokos daniausiai
suprantamos kaip sinonimai.
Painiava dl ne pelno organizacijos termino atsiranda dl teisinio reg-
lamentavimo. Lietuvoje sukurta daugyb organizacij ri, kurios pagal
savo esm ir tikslus yra ne pelno organizacijos, taiau nra taip vadinamos
teisje. Teisinje kalboje termino prasm paprastai suvokiama kaip organi-
zacija, kuri kaip ne pelno vardyta teisje ir kuri negali duoti jokios kapitalo
gros, o susidars teigiamas veiklos rezultatas (pelnas) jokiais atvejais ne-
gali bti paskirstytas. Pelno siekianios organizacijos tikslas, atvirkiai, yra
pelno siekimas, o teigiamas veiklos rezultatas yra teista dto organizaci-
j kapitalo gra. Taiau yra organizacij, kurios statymu nevardytos kaip
pelno siekianios, o savo statuose sivardijusios kaip ne pelno arba pelno
nesiekianios ir neskirsto jo be jokio raytinio sipareigojimo. Plaija pra-
sme tai yra ne pelno organizacijos, taiau formaliai teisikai ne.
Du iuo metu Lietuvoje plaiausiai vartojami terminai aptariam or-
ganizacij grupei apibdinti yra nevyriausybins organizacijos ir ne pelno
organizacijos. Jie i dalies apima vienas kit: visos ne pelno organizacijos,
iskyrus valstybines, gali bti vadinamos nevyriausybinmis, o visos nevy-

riausybins organizacijos, iskyrus tas, kurios gali skirstyti peln ne pelno.
mons, kurdami ne pelno organizacijas, siekia patenkinti kultri-
nius, dvasinius, sportinius, religinius bei kitus tikslus, kurie visuomens ir
valstybs pripastami kaip nematerialiniai. Kaip privataus verslo organi-
zacijos padeda siekti pelno, taip nevyriausybins organizacijos efektyviau
siekti keliam tiksl.
iuo metu Lietuvoje turime apie 6000 nevyriausybini ne pelno orga-
nizacij. J kasmet daugja. Kita vertus, nemaai organizacij nustoja vei-
kusios, tampa neveiksmingos, kartais tarnauja pavieni moni ar grupi
savanaudikiems tikslams gyvendinti ir pan.
Nevyriausybini organizacij rys skirtingose teiss tradicijose.

Nevyriausybins organizacijos savo teisine forma nra vienalyts. NVO
sektoriuje itin atsiskleidia visuomeni savitumai, ir ne pelno organizacij
sistema kiekvienoje valstybje yra unikali. Nepaisant to, kiekviena i teiss
tradicij turi bding vis jai priklausani ali teisje tvirtint NVO si-
stem.
Anglijoje, JAV ir kitose bendrosios teiss alyse nra tradicijos grie-
tai skirstyti nevyriausybines organizacijas pagal j teisin form. Tai ne-
reikia, kad ia visos NVO yra vienodos, nes:
statyme numatyti kai kurie atskir ne pelno organizacij ri i-
skyrimai, pavyzdiui, JAV yra iskirtos NVO, turinios narius ir j neturin-
ios, taip pat vieosios naudos, grupins naudos bei religins organizacijos;
statym nuostatos danai yra gana bendros ir formuluoja daugiau
elgesio principus, o ne konkreias taisykles arba dispozityvios ir nustato tik
variant, kuris gali bti pakeistas privaiu sprendimu, todl net tos paios
ries organizacijos pagal nustatytus principus yra labai skirtingos;
apie NVO kalba daugiausia mokesi statymai, o organizavimosi
forma maai aptarta.
Kontinentins teiss tradicijos alims (kontinentin Europos dalis,
Piet Amerika ir kt.) bdinga tai, jog aikiai iskiriamos dvi NVO rys:
asociacijos, organizuotos asmenins narysts pagrindu, bei fondai, pagrsti
turtiniu nau. Toks atskyrimas bdingas ir Lietuvai. Kontinentins teiss
alyse, reglamentuojant NVO, taikoma daugiau statym bei grietesni ap-
ribojimai. ia NVO paprastai turi maiau galimybi savo nuoira nusista-
tyti vidin struktr, priimti netradicinius sprendimus.
Kontinentins teiss tradicijos alyse aikiai atskiriamos ne pelno or-
ganizacijos, kuri vidin struktra pagrsta turtiniais naais, ir ne pelno or-
ganizacijos, kuri vidin struktra pagrsta naryste. Apibendrintai pirmo-
Bendroji dalis 467
sios ries organizacijos vadinamos fondais (angl. foundations), o antro-

sios ries asociacijomis (angl. asociations).
Fondai neturi nari, bet turi steigjus, savininkus, dalininkus, kurie
yra prisidj prie organizacijos tolesnio gyvavimo. Anglosaks teiss tradi-
cijos alyse institut atstoja patikjimo santykiai, kai asmuo (asmenys)
patiki kam nors turt, kuris turi bti naudojamas i anksto nustatytais tiks-
lais. Asociacijos nariai gali turti labai plaius sipareigojimus asociacijai.
Taiau daniausiai jie apsiriboja pareiga mokti nario mokest ir laikytis
stat.
Kontinentins teiss tradicijos alyse NVO, remiantis iuo skirstymu,
yra tvirtinamos fond ir asociacij statymais. Lietuvoje ias ris atitinka
ne viena, o daugiau teisini organizavimosi form.
Skirstymas naryste ir turtu paremtas organizacijas bdingesnis kon-
tinentins teiss tradicijai, o vieosios naudos (angl. public benefit) ir
grupins naudos (angl. mutual benefit) organizacij atskyrimas bendro-
sios teiss tradicijai.
Vieosios naudos organizacij tikslas yra visai visuomenei naudingi
tikslai, siekiami altruistikai. Tuo tarpu grupins naudos organizacijos yra
sukurtos tam, kad patenkint specifinius tam tikros moni grups porei-
kius, t. y. organizacija veikia savo nari naudai. Praktikoje veikianios or-
ganizacijos i dalies yra vieosios naudos, i dalies grupins naudos. Esant
tokiai painiavai, is skirstymas yra daugiau susijs ne su organizacijos esme,
o su jos mokestiniu statusu. Vieosios naudos organizacijoms prasta su-
teikti daugiau lengvat, o kartu nustatyti daugiau apribojim bei vieumo
reikalavim nei grupins naudos organizacijoms. Lengvatinis statusas usi-
tarnaujamas per tam tikr laik ir suteikiamas individualiai, o tos vieosios
naudos organizacijos, kurios status gijo, vardijamos filantropinmis
(angl. charities).
Skirstymas vieosios naudos ir grupins naudos organizacijas Lietu-
vos teisje nra pritaikytas. Nors kartais girdimi samprotavimai, kad, pa-
vyzdiui, asociacijos yra skirtos j nari poreikiams tenkinti, yra grupins
naudos organizacijos, o visuomenins organizacijos siekia vie tiksl, to-
dl yra vieosios naudos organizacijos, teisje tai netvirtinta. Net vie ar
grupini tiksl deklaravimas statuose joki teisini padarini nesukelia.
Nevyriausybini organizacij sistema Lietuvoje. Atkrus nepriklau-

somyb ikilo poreikis steigti vairias NVO ris, o galiojantis visuomenini
organizacij reglamentavimas buvo per siauras, ukertantis keli daugeliui
iniciatyv. Perjim prie iandien egzistuojanios sistemos pradjo Visuo-
menini organizacij statymas, priimtas 1995 m. vasario 2 d. is statymas
demokratizavo visuomenini organizacij teisin reglamentavim, taiau

neleido steigti kitoki NVO ri. Naujo ne pelno organizacij teisinio
reglamentavimo gyvendinimas sustojo, jo krimas yra pavyzdys nevykusio
bandymo racionalizuoti teisin reglamentavim. Dar 1994 m. pabaigoje
toks tikslas buvo ikeltas ir Vyriausyb paved tuometinei Ekonomikos mi-
nisterijai parengti ne pelno organizacij projekt. Deja, ias organizacijas
reglamentuoti vienu bendru statymu atsisakyta. Vietoj to buvo parengti ir
1996 m. priimti Asociacij, Labdaros ir paramos fond bei Viej staig
statymai. ios organizacijos ir jau mintos visuomenins organizacijos tapo
Lietuvos NVO sistemos pagrindu. Primus iuos statymus buvo minimaliai
patenkinti Lietuvos NVO veiklos reguliavimo poreikiai. Daugelis NVO
ekspert pabr, kad tikslinga nustatyti pagrindines i organizacij rai-
dos strategines nuostatas. Vienas i toliausiai paengusi NVO veiklos re-
guliavimo projekt, parengt 2001 m., yra gavs Lietuvos Respublikos
nevyriausybini organizacij pltros statymo projekto form. Jis numato
reglamentuoti valstybs ir savivaldybi politikos NVO klausimais gyvendi-
nim, valstybs ir savivaldybi institucij bendradarbiavim su NVO ir ki-
tas NVO veiklos slygas, stiprinanias NVO pltr. i pltra siejama su
tam tikr NVO program gyvendinimu tarptautinio bendradarbiavimo,
mogaus teisi apsaugos, maum integracijos, kultros, religini ir etini
vertybi puoseljimo, vietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neforma-
laus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialins apsaugos ir darbo, sveikatos
prieiros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teistvarkos, nusikalstamumo
prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir bsto pltros, autori tei-
si ir gretutini teisi apsaugos, aplinkos apsaugos, kitose visuomenei nau-
dingomis ir nesavanaudikomis pripastamose srityse. statymo projektas
savo konceptualumu labiau atitinka ilgalaiks strategins programos para-
metrus ir tai yra diskrecijos objektas. Nuosaikiu reglamentavimo ingsniu
nustatant NVO teisin, vadybin ir ekonomin statusus tapo 2004 m. priim-
tas Lietuvos Respublikos asociacij statymas543. Jis apm iki tol galiojusi
Visuomenini organizacij ir Asociacij statym reguliavimo sritis, pagal
Lietuvos Respublikos CK nuostatas nustat asociacij, kaip viej juridi-
ni asmen, subjektikumo dimensijas. Bendriausi pagrindiniai dabartiniai
asociacij, labdaros ir paramos fond bei viej staig bruoai yra ie:
Asociacija savo pavadinim turintis ribotos civilins atsakomybs
vieasis juridinis asmuo, kurio tikslas koordinuoti asociacijos nari veikl,
atstovauti asociacijos nari interesams ir juos ginti arba tenkinti kitus vie-
uosius interesus. Asociacijos pavadinime gali atsispindti jos veiklos kryp-
543
Lietuvos Respublikos asociacij statymas // Valstybs inios. 2004. Nr. 25745
Bendroji dalis 469
tis: asociacija, visuomenin organizacija, susivienijimas, konfedera-

cija, sjunga, draugija ir pan.
Labdaros ir paramos fondai544 Lietuvos teisje ir NVO sistemoje turi
iek tiek kitoki prasm, nei prasta Vakar alyse. Paprastai fondas reikia
tik organizavimosi form, kai paskiriant kok nors turt steigiamas teiss
subjektas, neturintis nari, o jo valdymas pagrstas steigjais arba kitaip
vardytais savininkais. Lietuvos statymas, apibrdamas, k gali daryti fon-
das, nenumato fondui jokios kitos veiklos, iskyrus labdar ir param. Kita
vertus, labdaros teikimu negali usiiminti kitos ne pelno organizacijos.
Taigi fondai, kaip atskira NVO ris Lietuvoje, iskirta ne tiek dl organi-
zavimosi bdo, kiek dl veiklos pobdio. Fondo steigju galima tapti
dviem bdais:
1) perduodant arba sipareigojant perduoti turt ar teikti paslaugas
fondo steigimo metu;
2) fondo vlesniam rmjui suteikiant steigjo teises.
Labdaros ir paramos fondams nustatyti gana grieti reikalavimai, kaip
turi bti organizuotas jo valdymas. Nustatyti papildomi valdymo organai:
steigj susirinkimas, valdyba ir taryba, kuri funkcijos yra tokios, kaip ir
asociacijos valdymo organ;
Vieoji staiga545 tai turto pagrindu sukurta ne pelno organizacija, tu-
rinti dalininkus (arba savinink), siekianti visuomenei nauding tiksl, ga-
linti usiimti bet kokia kitais statymais nedraudiama veikla. Pagrindinis
vieosios staigos skiriamasis bruoas nuo kit NVO yra tas, kad jos stei-
giamos remiantis naais registruojam kapital. Vieoji staiga privalo tu-
rti kapital, sudaryt i dali. Vieosios staigos dalininkai turi nuosavybs
teis ne viej staig, o dalinink kapitalo dal. Nors statyme tai su-
formuluota itin netiksliai, dalinink (savininko) santykis su vieja staiga
yra toks pats kaip akcins bendrovs akcininko santykis su paia akcine
bendrove. Vieosios staigos dalininkai (savininkas) i esms turi tas paias
teises kaip ir akcins bendrovs akcininkai, iskyrus tai, kad negalima skirs-
tyti vieosios staigos gauto pelno, t. y. negalimi jokie dividendai. Lietuvoje
i vis pagrindini ne pelno organizacij tik vieosios staigos gali usiimti
kine veikla tomis paiomis slygomis kaip ir mons, gali sudaryti sutartis,
teikti mokamas paslaugas, gaminti produkcij bei nustatyti jos kain.
Egzistuoja taip pat daugyb tam tikr organizacij, kurios yra skirtos
veiklai tam tikrose siauresnse srityse, pavyzdiui, meno krj organizaci-
544
Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fond statymas // Valstybs inios. 1996.
Nr. 32787.
545
Lietuvos Respublikos viej staig statymas // Valstybs inios. 1996. Nr. 681633.
jos, pramons, prekybos ir amat rmai, bibliotekos, muziejai, vietimo

staigos, mokslo ir studij institucijos, religins bendrijos, profesins sjun-
gos ir kitos organizacijos, kurios veikia tik pagal joms skirt statym. Pa-
prastai ie specials statymai ne pelno organizacijoms suteikia daugiau tei-
si ir nustato maiau apribojim. domiausi tarp specifini organizacij yra
muziejai ir bibliotekos. I principo tai turt bti nuosavybs teisi objek-
tas, bet Muziej statymas546 ir Bibliotek statymas547 nustato io turto tei-
ses, tarp kuri yra teis turti sskaitas, nustatyti savo vidaus struktr, naudo-
tis ir disponuoti turtu bei kitos, bdingos jau ne teiss objektams, o teiss
subjektams. Taigi muziejus ir biblioteka tampa savarankika organizacija.
Bandymas Lietuv perkelti beveik vis i karto valstybi patirt vienu
metu lemia daugel problem. Nepaisant to, NVO sistema yra suformuota
ir stabili, o to iki iol nebuvo. Kartu galima numatyti nemaai pokyi.
Nors bendra tendencija vis dar yra nauj statym priiminjimas, tiktina,
jog ji pasikeis rimiau pradjus vertinti ne pelno status, kelio piktnau-
diauti juo ukirtim bei teisins sistemos darn apskritai. Naujajame Civi-
liniame kodekse tvirtintas pelno siekiani (verslu usiimani)548 ir ne pel-
no siekiani juridini asmen atskyrimas, kriterijumi pasirinktas ne pelno
skirstymo, o pelno siekimo tikslas.
Konstitucins nuostatos dl nevyriausybini organizacij. Teis lais-

vai jungtis arba nesijungti asociacijas yra laikoma viena i svarbiausi
mogaus teisi, todl ji tvirtinta beveik kiekvienos demokratins valstybs
Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos549 35 straipsnis taip pat
nustato i esmin kiekvieno mogaus teis:
Pilieiams laiduojama teis laisvai vienytis bendrijas, politines par-
tijas ar asociacijas, jei i tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai ir sta-
tymams.
Niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politi-
nei partijai ar asociacijai.
Atkreiptinas dmesys kelet Konstitucijos 35 straipsnio aspekt.
Pirma, joje kalbama tik apie narysts pagrindu organizuotas nevyriau-
sybines organizacijas (asociacijas). Antra, teis vienytis asociacijas Konsti-
tucija garantuoja tik Lietuvos Respublikos pilieiams. Treia, Konstitucijo-
je tvirtinta teis vienytis asociacijas gali bti ribojama statymu ir tai ne-
bt laikoma konstitucins nuostatos paeidimu: Politini partij, kit po-
546
Lietuvos Respublikos muziej statymas // Valstybs inios. 1995. Nr. 531292
547
Lietuvos Respublikos bibliotek statymas // Valstybs inios. Nr. 1995. Nr. 511245.
548
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.110 straipsnis.
549
Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybs inios. 1992. Nr. 331014.
Bendroji dalis 471
litini ir visuomenini organizacij steigim ir veikl reglamentuoja staty-

mas. Ketvirta, net Konstitucijoje atsispindi painiava dl termin nevyriau-
sybiniams subjektams vardyti.
Kit nevyriausybini organizacij, kaip ir bet koki kit organizacij,
princip Konstitucija nenustato.
Tarptautins nevyriausybins organizacijos. I pradi tik kaip ben-

druomens reikinys NVO nuolat pltsi: nacionalin, vliau tarptautin
lygmen. Todl atsirado NVO jurisdikcijos nustatymo problem.
Tarptautine laikytina nevyriausybin organizacija, kuri tiesiogiai arba
per atskirus skyrius veikia daugiau nei vienoje valstybje. Europos konven-
cija dl tarptautini nevyriausybini organizacij juridinio asmens statuso
pripainimo550 (Lietuva prie ios konvencijos nra prisijungusi) nustato ir
kitus organizacijoms, kurioms taikoma minta konvencija, kriterijus: tarp-
tautins reikms tiksl siekimas, organizacijos krimas laikantis konven-
cijos alies dalyvs statym, biuro, centrinio vykdomojo organo bei kontro-
ls organo vienoje i alies dalyvs teritorij turjimas.
Mintos konvencijos esm yra klausim dl NVO teisinio statuso bei
dl jos teisnumo rib pripainimo sprendimas. Juridinio asmens statusas ir
teisnumas, kur NVO yra gijusi vienoje valstybje, yra pripastami kitos,
jei tai neprietarauja tos alies svarbiausiems visuomens interesams ir pa-
grindinms teisnumo gyvendinimo normoms.
Kalbant apie tarptautines nevyriausybines organizacijas Lietuvoje b-
tina pasakyti, kad tarptautini organizacij filialai ir skyriai yra steigiami ir
registruojami bendra tvarka ir veikia kaip Lietuvos subjektai savaranki-
kos ne pelno organizacijos, atitinkamai be iimties taikant joms ir visas na-
cionalins teiss normas.
Nevyriausybini organizacij socialinis patikimumas. Nors iuo me-

tu nevyriausybins organizacijos Lietuvoje praktikai veikia beveik visose
socialins veiklos srityse, nevyriausybini organizacij krimasis i esms
tik prasidjo. Senesni veiklos tradicij kol kas nra. Daugumai moni
nelabai suvokiamos nevyriausybini organizacij galimybs: darbo apimtis,
savo idj gyvendinimo bdai, bendradarbiavimo su vairiomis instituci-
jomis btinumas.
Naujoms, t. y. jaunoms, bei kai kurioms seniau susikrusioms nevy-
riausybinms organizacijoms reikia kreiptis pagalbos iekant l, patalp,
550
Europos konvencija dl tarptautini NVO juridinio asmens statuso pripainimo (neofi-
cialus vertimas ir neoficialus komentaras). Vilnius: Europos Tarybos informacijos ir doku-
mentacijos centras, 1994.
transporto, metodins bei organizacins paramos. Taigi kreipdamosi fon-

dus arba valdios institucijas paramos pati nevyriausybin organizacija turi
prisistatyti, parodyti savo veiklos tikslus ir dirb, planus bei sugebjimus
juos gyvendinti. ia nevyriausybins organizacijos susiduria su socialinio
patikimumo vertinimu (socialiniu auditu), nes bet koks rmjas nori ino-
ti, kam bus skiriamos los ar kita parama, kaip ji bus panaudota, ir svar-
biausia sitikinti, ar bus gyvendinti siekiami tikslai. Kitais odiais, ver-
tinti nevyriausybins organizacijos socialin patikimum.
Visus paramos tiekjus slyginai galime suskirstyti tris grupes: pa-
vienius asmenis, smulkias ir vidutines organizacijas ir dideles institucijas
(valstybins struktros arba stambs usienio fondai). Taiau visos mintos
grups, teikdamos param arba finansavim, atlieka vienok ar kitok orga-
nizacijos (iuo atveju pretendento param ar finansavim) socialinio pati-
kimumo vertinim. Smulks paramos tiekjai daniausiai apsieina be so-
cialinio audito, jiems utenka gero emocionalaus ryio su organizacijos va-
dovu arba jos atstovu. Didesns organizacijos pirmiausia nustato organiza-
cijos (paramos gavjos) socialin tikslingum, t. y. ar j poiriu reikalinga
ta veikla, kuriai l prao nevyriausybin organizacija. Vliau tikrina, k ji
u gautas las gali nuveikti, kiek ji patikima ir pan., ir taip bando atlikti
nevyriausybins organizacijos socialin audit. Stambesns organizacijos
arba fondai daniausiai reikalauja pildyti nustatytos formos paraik, ku-
rioje galima iskirti socialinio audito dal. Paprastesnse paraikose gali b-
ti iskirti tokie socialinio audito reikalavimai kaip organizacijos gyvavimo
laikas, projekto tstinumas, l panaudojimo planavimas.
Reikt paymti, kad nevyriausybins organizacijos savo veiklos so-
cialin patikimum gali vertinti ir paios (j taip pat gali vertinti ir kitos
nevyriausybins organizacijos ar nepriklausomi ekspertai), atlikdamos savo
organizacijos vidin socialin audit. Remiantis Vakar Europos patirtimi
socialinis auditas turt apimti tokius pagrindinius kriterijus kaip organiza-
cijos veiklos reikalingumas, organizacijos veiklos efektyvumas (palyginti su
privaiu ir valstybiniu sektoriais) bei organizacijos veiklos inomumas. Tai-
gi paios nevyriausybins organizacijos vertint savo padarytus darbus ir
pasirengim tolesnei veiklai.
Socialinio audito nauda551:
1) socialinis auditas leidia organizacijai efektyviai pltoti veikl, nu-
statyti socialini ir komercini organizacij ryius, atsivelgiant kainas ir
kitas priemones, kuriomis siekia gerinti socialin, bendruomenin ir kult-
551
Valeviius V. Socialinis auditas. Klaipda: Druka, 1999. P. 9.
Bendroji dalis 473
ros aplinkas, pasirinkti prioritetus ir atsivelgiant rezultatus keisti organi-

zacijos veikl;
2) leidia suinteresuotiems asmenims veikti organizacijos elgsen ir
daryti tak ateities politikai;
3) leidia organizacijai praneti apie savo laimjimus, pagrstus dau-
giau patvirtintais rodymais negu neargumentuotais reikalavimais;
4) suteikia galimyb tiems, kurie investuoja organizacij arba finan-
suoja j, taip pat visiems suinteresuotiems asmenims, traukiant ir plaij
visuomen, sprsti, ar organizacija siekia socialini, kultrini, visuomeni-
ni ir aplinkos vertybi;
5) minti dalykai leidia organizacijai pltoti savo veikl traukiant
naujas mones, didinti jos atvirum ir paiai pateikti savos veiklos vertini-
m.
Taigi socialinis auditas nustato nevyriausybini organizacij proble-
mas ir efektyvum. Jis yra bent keturi lygi:
1) individualios, paviens nevyriausybins organizacijos problem
lygmuo;
2) nevyriausybini organizacij santyki lygmuo;
3) institucij santyki lygmuo (santykiai su valstybinmis, privaiomis
ir kitomis institucijomis);
4) visuomeninis (socialinis) lygmuo.
Socialinis auditas pagal jo atlikimo laik gali bti trij tip: vienkarti-
nis, ilgalaikis ir nuolatinis.
Socialinis auditas gali apimti ne tik nevyriausybins organizacijos
veikl, bet ir konkreius projektus arba j reikalingumo bei efektyvumo
vertinim. Reikt atskirti atskiro projekto arba programos socialin svar-
b nuo nevyriausybins organizacijos visuomeninio reikalingumo ir efekty-
vumo. Juk gali bti, kad patyrusios ir ilg laik veikianios nevyriausybins
organizacijos pristatys nevykusius projektus arba programas, o kvalifikuo-
tai parengtos programos arba projektai nebus gyvendinti konkreios orga-
nizacijos jgomis.
Pagal tikslus socialinis auditas gali bti skirstomas : bendrj, pagrin-
din ir konkret.
Bendrasis auditas tai toks socialinis auditas, kuris atliekamas ikilus
poreikiui pavelgti organizacij i visuomens pozicij ir vertinti jos
reikm visuomeniniu poiriu. Jo poreikis kyla pasikeitus tam tikroms vi-
suomens slygoms, pavyzdiui, politinei, ekologinei, aplinkosauginei pa-
diai. Tuomet ikyla btinyb pavelgti organizacij naujai, numatyti
naujas jos galimybes ir ateit.
Pagrindinis socialinis auditas tai organizacijos pagrindini tiksl ir

j gyvendinimo bd apvalga bei vertinimas pagal tam tikrus objektyvius
kriterijus arba normas.
Konkretus socialinis auditas tai konkrei atskir uduoi apval-
ga, pavyzdiui, ar organizacijos veikla ekologika, ar nra finansini paei-
dim.
Auditas, arba tikrinimas, yra keli pakop veikla. Pirmiausia tenka
apgalvoti pat plan, vliau pereiti prie tikrinimo, nustatyti kriterijus, ku-
riais remiantis bus tikrinama, o tikrinant gali tekti iekoti tinkam priemo-
ni. Prie paprasiausi tikrinimo priemoni galima priskirti ataskait, ku-
rias organizacijos rengia paios, apvalg, j lyginim su kitais informacijos
altiniais, pavyzdiui, spaudos atsiliepimais, kit iniasklaidos priemoni
informacija. Daniausiai tai turt bti pirmasis etapas.
Antrasis etapas yra paios organizacijos struktros, jos vidins veiklos
problem nustatymas ir atskleidimas. Tai gali bti darbo pasidalijimo, val-
dymo, finansini dokument tvarkymas ir t. t.
Treiasis etapas yra ataskaitos parengimas ir pateikimas.
Bendroji dalis 475
IV skyrius
1. VIEOJO ADMINISTRAVIMO FORMOS
Vieojo administravimo institucijos savo kasdienje vykdomoje bei

tvarkomojoje veikloje priima vairius valdymo sprendimus, administraci-
nius aktus, nustato tam tikras pavaldi institucij ir j tarnautoj, taip pat
moni, staig ir organizacij bei piliei teiss normas, duoda privalomus
nurodymus bei rekomendacijas, organizuoja seminarus, pasitarimus, kont-
roliuoja j darb, tvarko apskait, ratvedyb ir pan. Atsivelgiant min-
tus vieojo administravimo institucij ir pareign veiksmus galima teigti,
kad tai savarankikos vieojo administravimo formos.
Kiekvienu konkreiu atveju vieojo administravimo institucijos ir pa-
reignai priskirtoms funkcijoms vykdyti pasirenka tokius veiksmus, kurie
tam geriausiai tinka ir yra efektyviausi, atitinka j kompetencij, veiklos
paskirt, kuriais optimaliausiu bdu galima pasiekti nustatyt tiksl. Taiau
atsivelgiant mint veiksm pobd bei j giminingus iorinius poymius
galima teigti, kad jie gauna tam tikr specifini form. Taigi iuo atveju
vieojo administravimo forma tai pavidalas, modelis, aprpiantis valstybi-
n valdym.
Vieojo administravimo formos rodo, kaip vykdomos tam tikros val-
dymo funkcijos, kokiomis priemonmis sprendiami valstybinio valdymo
udaviniai ir funkcijos ekonomins, socialins kultrins ir administracins
politins veiklos srityse. Teisiniu poiriu vieojo administravimo formos
esti kaip tam tikri giminingi, vienariai vieojo administravimo institucij
veiksm atlikimo bdai.
1.1. Vieojo administravimo formos samprata

Norint pateikti vieojo administravimo formos samprat pirmiausia
reikia iekoti ios svokos logini ryi su tokiais terminais kaip valdymo
tikslai, valdymo funkcijos, valdymo udaviniai, kompetencija ir pan.
Minti terminai lemia ir valdymo metod parinkim konkreioje valdymo
situacijoje. Valdymo funkcijos apibria vieojo administravimo veiklos tu-
rin. Valdymo tikslams paklsta visos vieojo administravimo subjekt

naudojamos valdymo formos. Valdymo formos leidia vieojo administra-
vimo subjektams gyvendinti savo galiojimus ir teiss aktuose tvirtint
kompetencij. Kitaip tariant, valdymo forma laikoma kaip valdymo funkcij
gyvendinimo priemon siekiant valdymo tiksl.
Vieojo administravimo proceso turinys atskleidiamas tokiais termi-
nais kaip valdymo funkcijos, valdymo metodai ir valdymo formos.
iomis kategorijomis pagrsta vieojo administravimo teorija. Nuo i ka-
tegorij tikslaus apibrimo bei turinio iaikinimo priklauso ir vieojo ad-
ministravimo praktika. Vieojo administravimo forma tai vieojo administ-
ravimo subjekt konkrei veiksm, valdymo funkcij ir valdymo metod
iorin iraika.
Vieojo administravimo gyvendinimas reikalauja nustatyti tok me-
chanizm, kuris leist vieojo administravimo institucijos udavinius ir
funkcijas knyti praktinje valstybinio valdymo veikloje. Vieasis administ-
ravimas siknija konkreiuose veiksmuose, kurie ireikia jo turin ir kryp-
tingum. Tuos veiksmus vykdo vieojo administravimo subjektai, t. y. vieo-
jo administravimo institucijos ir pareignai. Taigi susidaro nauja mokslin
kategorija vieojo administravimo (arba valstybinio valdymo gyvendinimo)
forma.
Kategorija vieojo administravimo forma priskiriama ne visiems vi-
suomeninio santykio dalyviams, o tik vieojo administravimo subjektams.
i kategorija yra vieojo administravimo institucij kompetencijos elemen-
tas. Vieojo administravimo institucijos gali veikti tik pagal savo kompe-
tencij, todl tokios galimybs aikus ir apibrtas tvirtinimas yra pagrin-
das atlikti tam tikrus veiksmus nustatyta tvarka. iuo pagrindu vieojo ad-
ministravimo institucij atliekami valdingo pobdio veiksmai gauna io-
rin iraik. ios iraikos neturinios vieojo administravimo institucijos
negali sukurti padarini, dl kuri jos faktikai ir veikia. Vadinasi, vieojo
administravimo forma tai iorikai ireikta vieojo administravimo insti-
tucijos (pareign) veikla, kuri gyvendinama pagal jos kompetencij ir ku-
ri sukelia teisines pasekmes. Taiau veiksmai, kuriuos atlieka ios instituci-
jos, yra skirtingi savo esme, pobdiu ir paskirtimi. Kartu yra skirtingi ir j
iorins iraikos variantai.
Vieojo administravimo institucij veiksmai savo tiksliniu kryptingu-
mu gali reiktis tiek jos iorje (pvz., Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos santykiai su draudjais), tiek paios institucijos viduje (vidini
funkcij paskirstymas tarp struktrini padalini, pareign ir pan.). iuo
poiriu vieojo administravimo formos gali bti suprantamos dvejopai:
Bendroji dalis 477
1) kaip vieojo administravimo institucijos vieojo administravimo

gyvendinimo formos;
2) kaip vieojo administravimo institucijos vidins organizacinio dar-
bo formos.
Vieajame administravime didiausia reikm teikiama vieojo admi-
nistravimo gyvendinimo formai, nes btent joje iorin iraik gauna pati
vykdomoji valdia ir j atitinkantys valdingi teisiniai galiojimai, kurie gy-
vendinami santykyje su valdymo objektu.
Apibendrinant galima pateikti vieojo administravimo form svok:
vieojo administravimo formos tai vieojo administravimo institucij (pa-
reign) vykdomosios ir tvarkomosios veiklos, pasireikianios konkreiais
vienariais veiksmais, iorins iraikos bdai ir priemons.
Paymtina, jog vieojo administravimo formos nurodytos vairiuose
vieojo administravimo institucij veikl ir kompetencij reglamentuojan-
iuose teiss aktuose, pavyzdiui, nuostatuose, darbo reglamentuose, inst-
rukcijose ir pan.
Vieojo administravimo form praktin reikm pasireikia tuo, kad
taikydamos jas vieojo administravimo institucijos gyvendina savo galio-
jimus ir kompetencij, nustato ir utikrina vieojo administravimo gyven-
dinimo tvark, piliei teises ir laisves, valdymo procedr teistum. Vie-
ojo administravimo institucijos (pareignai) savo vykdomoje ir tvarkomo-
joje veikloje pasirenka tam tikr valdymo form, t. y. ji turi atitikti konkre-
taus vieojo administravimo subjekto kompetencij, jo gyvendinamas vie-
ojo administravimo veiklos funkcijas, metodus ir pan. Vieojo administra-
vimo formos turi atitikti vieojo administravimo subjekto gyvendinamos
veiklos turin, t. y. tikslinga remtis tomis valdymo formomis, kurias pasitel-
kus bt utikrinamas efektyvus valdymo udavini ir funkcij gyvendini-
mas ir kurios tvirtintos teiss aktuose.
Kai kuri Vakar Europos valstybi (Pranczijos, Vokietijos) moks-
lininkai iskiria ias vieojo administravimo formas552:
1) teiskr;
2) administracinius aktus;
3) administracinius teisinius sandorius;
4) valdingo pobdio veiksmus (nurodym, sakym ir t. t.).
Vakar Europos valstybse daug dmesio skiriama toms vieojo ad-
ministravimo formoms, kurios daro tak skmingam vieojo administra-
vimo gyvendinimui.
552
Cann S. J. Administrative Law. London: Thousand Oaks, New Delhi: SAGE, 1998;
Bradley A. W., Ewing K. D. Constitutional and Administrative Law. Harlow: Longman, 2003.
1.2. Vieojo administravimo form

rys
Teisinje literatroje galimi vairs vieojo administravimo form
skirstymo kriterijai ir rys. Vieni autoriai (pvz., G. V. Atamaniukas) vie-
ojo administravimo formas skirsto pagal iuos kriterijus553:
1) pagal turin teiskros ir teiss taikomsias vieojo administra-
vimo formas;
2) pagal taikymo tikslus vidines ir iorines vieojo administravimo
formas;
3) pagal iraikos bdus raytines, odines ir konkliudentines vie-
ojo administravimo formas.
Kiti autoriai (A. P. Aliochinas, J. M. Kozlovas) vieojo administravi-
mo formas skirsto pagal iuos kriterijus554:
1) pagal teisin iraik pagrindines vieojo administravimo formas
(pvz., administracini akt leidyba) ir tas, kurios pagrstos pagrindinmis
vieojo administravimo formomis (pvz., vairi teisin reikm turini
veiksm atlikimas);
2) pagal kryptingum iorines ir vidines vieojo administravimo
formas;
3) pagal apimt visuotinai privalomas ir sukonkretintas vieojo ad-
ministravimo formas;
4) pagal valdymo klausim sprendimo bd procedrines ir proce-
sines vieojo administravimo formas ir pan.
Vieojo administravimo institucij (pareign) veiklos formos tiesio-
giai arba netiesiogiai nustatomos teiss normomis, kuriomis valstyb reg-
lamentuoja i institucij ir pareign veikl. Administracins teiss teori-
joje labiausiai paplits ir daniausiai aikinamas (vartojamas) vieojo admi-
nistravimo form skirstymas pagal normin apibrtum ir teisines pasekmes
dvi ris: pirma, teisines vieojo administravimo formas ir, antra, neteisi-
nes (arba organizacines) vieojo administravimo formas. Pagrindinis i
vieojo administravimo form atskyrimo kriterijus yra teisini padarini at-
siradimas gyvendinant vykdomj tvarkomj veikl.
553
. . . : , 2003.
554
. ., A. A., . . -
. : -, 2003.
Bendroji dalis 479
1.2.1. Teisins vieojo administravimo

formos
Prie iskiriant teisines vieojo administravimo formas tikslinga pa-

teikti j apibrim ir iskirti pagrindinius poymius.
Teisinms vieojo administravimo formoms bdinga tai, kad:
1) tam tikri vieojo administravimo institucij (pareign) veiksmai
ir kompetencija tiesiogiai nustatomi teiss normomis ir reglamen-
tuojami teiss aktais;
2) tam tikri vieojo administravimo institucij (pareign) veiksmai
susij su vieojo administravimo akt (normini ir individuali)
primimu;
3) vieojo administravimo institucijoms (pareignams) gyvendinant
valdymo aktus atsiranda tam tikr teisini pasekmi;
4) vieojo administravimo institucij (pareign) veiksm turinys su-
sijs su vykdomojo ir tvarkomojo pobdio veikla.
Paymtina, kad kai kuri vieojo administravimo institucij (parei-
gn) veiklos formos nra tiesiogiai susijusios su teise (pvz., prie juridini
fakt nepriskiriami veiksmai arba techninio pobdio normos), nes jos ne-
sukuria ir nepanaikina administracini teisini santyki bei nesukelia joki
teisini pasekmi. Taiau btent tokie vieojo administravimo institucij
(pareign) veiksmai ir reikalingi teisinms vieojo administravimo for-
moms gyvendinti.
Teisins vieojo administravimo formos tai tokie vieojo administra-
vimo institucij (pareign) vykdomosios ir tvarkomosios veiklos iorins
iraikos bdai, kurie tiesiogiai numatyti teiss norm ir sukelia teisines
pasekmes (t. y. teises arba pareigas, arba teises ir pareigas) fiziniams bei ju-
ridiniams asmenims. Pavyzdiui, Finansini nusikaltim tyrim tarnybos
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos direktoriaus sakymas
dl pareigno X pareig paauktinimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybs
2004 m. balandio 7 d. nutarimas Nr. 384 Dl Didmenins prekybos taba-
ko gaminiais licencijavimo taisykli patvirtinimo555.
Vieojo administravimo praktikoje iskiriamos ios pagrindins teisi-
ni vieojo administravimo form rys:
1) vieojo administravimo akt (normini ir individuali) primimas.
Tai pati gausiausia i teisini vieojo administravimo form, kuri
pagrindu nustatomos, keiiamos, panaikinamos teiss normos, vi-
sada atsiranda tam tikros teisins pasekms vairioms monms,
555
staigoms ar organizacijoms bei pilieiams. Plaiau apie i teisin

vieojo administravimo form r. 2 poskyryje;
2) kit teisin reikm turini veiksm atlikimas (kitaip tariant, tei-
ss taikomojo pobdio veikla). Vieojo administravimo instituci-
jos (pareignai) savo kasdienje vykdomojoje tvarkomojoje veik-
loje ne tik priima vairius valdymo aktus, bet remdamosi priimtais
teiss aktais atlieka kitus teisines pasekmes sukelianius veiksmus.
Prie toki veiksm galima priskirti: gimimo ir kit juridini fakt
registravim, asmens tapatyb patvirtinani dokument idavi-
m, vairi paymjim idavim (pvz., vairuotojo), procesini
prievartos priemoni taikym ir kt. Kaip matyti, vieojo administ-
ravimo institucijos (pareignai) teisin reikm turinius veiksmus
atlieka esant toms slygoms, kurios tiesiogiai numatytos teiss
normose;
3) kreipimosi atitinkamas valstybins valdios ir valdymo bei tei-
smines institucijas forma, t. y. asmen kreipimasis su pareikimu,
praymu, pasilymu arba skundu, kad bt inagrintas tam tikras
klausimas arba isprstas administracinis ginas vieojo administ-
ravimo srityje. Plaiau apie i teisin vieojo administravimo for-
m r. V skyriuje.
Kai kurie autoriai (D. N. Bachrachas, A. P. Korenevas) prie teisini
vieojo administravimo form priskiria ir administracinius teisinius sando-
rius556. Nors i teisin vieojo administravimo forma nra nauja, taiau jos
panaudojimo ribos anksiau buvo susiaurintos. Pastaruoju metu, kintant
administracini teisini santyki subjekt teisiniam statusui, administraci-
ni sutari, kaip teisins vieojo administravimo formos, panaudojimo ga-
limybs didja. Normikai administracinius teisinius sandorius pradta tei-
sinti 1999 m. primus Lietuvos Respublikos vieojo administravimo staty-
m, Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statym ir kitus teiss aktus.
Administracinius teisinius sandorius galima skirstyti pagal bendrus ir
specialius kriterijus. Pagal iuos kriterijus iskiriami administraciniai teisi-
niai sandoriai pagal kompetencij, sandoriai su statutiniais valstybs tar-
nautojais, specialij tarnyb pareignais, studentais ir pan., valstybins
nuosavybs valdymo sutartys, vieojo administravimo institucij ir privai
subjekt bendradarbiavimo sutartys ir kt.
556
. ., . . : -
// , 1998. 7. . 8790; . .
. : -, 2001.
Bendroji dalis 481
Teisinje literatroje administraciniai teisiniai sandoriai tai dviej

arba daugiau vieojo administravimo institucij (pareign) ar vieojo ad-
ministravimo ir kit subjekt susitarimas, darantis tak teiss ir pareig
atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui vieojo administravimo srityje.
Tai juridinis faktas ir jo sudarymas reikia administracini teisini santyki
atsiradim. Administracinis teisinis sandoris gali bti sudarytas tik vado-
vaujantis administracins teiss normomis ir gyvendinamas visuomenje
tarpusavio susitarimu vieno ar daugiau administracins teiss subjekt, ku-
ri vienas visada atstovauja administracinei valdiai. Tai daugiaalis teiss
aktas, nustatantis sandoryje dalyvaujani ali teises ir pareigas.
1.2.2. Neteisins vieojo administravimo

formos
Vieojo administravimo institucijos (pareignai) praktinje veikloje

atlieka ir kitus valdingo pobdio veiksmus, kurie nra privalomai suregu-
liuoti teiss normomis ir kurie nesukuria joki teisini pasekmi. Tokia
vieojo administravimo institucij (pareign) veikla pasireikia neteisine
(organizacine) vieojo administravimo forma. Atkreiptinas dmesys tai, kad
naudojant neteisines vieojo administravimo formas nuolat bt laikomasi
teistumo principo.
Neteisins vieojo administravimo formos tai tokie vieojo administra-
vimo institucij (pareign) vykdomosios ir tvarkomosios veiklos iorins
iraikos bdai, kuriuos tiesiogiai taikant nekyla teisini pasekmi (t. y. tei-
si arba pareig, arba teisi ir pareig) fiziniams bei juridiniams asmenims.
Pavyzdiui, ministerijos arba vairios staigos prie ministerij ir j strukt-
riniai padaliniai savo kasdienje vykdomojo ir tvarkomojo pobdio veiklo-
je organizuoja seminarus, pasitarimus, tvarko apskait, ratvedyb ir atlie-
ka kitas panaaus pobdio organizacines funkcijas.
Neteisins vieojo administravimo formos nra susijusios su vykdo-
mosios valdios gyvendinimu. Tai nra juridiniai faktai, todl gyvendinant
neteisines vieojo administravimo formas nesukuriami, nepakeiiami ir ne-
panaikinami administraciniai teisiniai santykiai557. Neteisins vieojo admi-
nistravimo formos nra tiesiogiai susijusios su teise ir teiss normomis, nes
jos yra pagalbins (organizacins) ir turi svarbi reikm siekiant gyven-
dinti teisines vieojo administravimo formas.
557
. ., . .
. , 1999. . 5.
Vieojo administravimo praktikoje iskiriamos ios pagrindins netei-

sini vieojo administravimo form rys:
1) organizacini priemoni vykdymas. Vieojo administravimo insti-
tucijos (pareignai) organizacines priemones naudoja elementarioje val-
dymo proceso veikloje. Galima iskirti ias vieojo administravimo institu-
cij (pareign) naudojamas organizacines priemones:
vairi posdi, pasitarim, seminar ir konferencij organizavi-
mas bei vedimas turint tiksl analizuoti mokslines ir praktines vie-
ojo administravimo veiklos problemas;
statym ir kit teiss akt (galiojani ir naujai priimt) turinio
aikinimas pavaldiems subjektams;
vairios informacijos apie pastebtus neigiamus reikinius vieojo
administravimo srityje perdavimas ir analiz;
viej ryi su visuomene organizavimas;
praktini rekomendacij teikimas apie konkreios uduoties gy-
vendinim pavaldiems subjektams ir kt.;
2) materialins technins operacijos. Tai techninio pobdio operaci-
jos, kuriomis utikrinamas efektyvus vieojo administravimo sistemos funk-
cionavimas, valstybs tarnautoj tarnybins veiklos kokyb, specialios or-
ganizacins technikos naudojimas praktinje vieojo administravimo veik-
loje. Paymtina, kad norint skmingai gyvendinti i form btina ne tik
gerai parengti aptarnaujant personal, bet ir tinkamai aprpinti tam tikr
vieojo administravimo institucij organizacine technika (kompiuteriais,
videoprojektoriais, kopijavimo aparatais ir pan.).
Vieojo administravimo institucijos (pareignai) praktinje veikloje
vykdo ias materialines technines operacijas:
renka, apdoroja ir formina vairi informacin mediag (doku-
mentus) apie kasdiens vykdomosios ir tvarkomosios veiklos rezul-
tatus;
tvarko ratvedyb ir apskait;
veda ir tvarko statistik;
atlieka analiz (vykdom uduoi, valdymo reform, gaut rezul-
tat ir pan.);
surao ir iduoda vairias paymas;
surao patikrinimo ir revizijos aktus;
naudoja informacines technologijas, organizacins technikos ir ryio
priemones ir t. t.
Bendroji dalis 483
2. VIEOJO ADMINISTRAVIMO
TEISS AKTAI
Vieojo administravimo veikla susideda i vairi valdymo sprendim
pradedant mokslinink veiklos reguliavimu ir baigiant poveikio priemoni
taikymu u padaryt administracin nusiengim. Norint sureguliuoti abi-
pusius santykius, atsirandanius tarp valstybs (vykdomosios valdios insti-
tucijos arba pareigno) ir pilieio vieojo administravimo srityje, btinas
valdomojo subjekto valdingas valios pasireikimas, skirtas nustatyti teises ir
pareigas fiziniams bei juridiniams asmenims. Vykdomosios valdios subjek-
to valdingoje valios iraikoje atsispindi vieojo administravimo teiss akt
bruoai.
Teisinje valstybje vieojo administravimo subjektai privalo priimti
tokius administracinius aktus, kuriais bt visokeriopai skatinama piliei
iniciatyva, valstybs socialin ir kio paanga, konstruktyvi reform ren-
gimas. Vadinasi, valstybs pareign priimami vieo pobdio administra-
ciniai sprendimai neturi paeisti konstitucini mogaus teisi ir laisvi bei
atitikti vieuosius poreikius.
Vieojo administravimo teiss akt funkcija tai reguliuojamasis po-
veikis vieiesiems valdymo santykiams siekiant utikrinti valdymo udavi-
ni isprendim. Priimant ir ileidiant administracin akt jame tvirtintos
administracins teiss normos veikia viej valdymo proces. Taip pabr-
iama vieojo administravimo teiss akt socialin paskirtis, t. y. gyvendinti
vieojo administravimo subjekt priimamus valdymo sprendimus. Admi-
nistracinio akto primim lemia valdymo procesas, kuriame valdymo sub-
jektas daro valding poveik valdymo objektams btent per valdymo spren-
dimus (tiek vieojo, tiek vidinio administravimo srityje). Vadinasi, vieojo
administravimo teiss aktai yra pagrindin teisin vieojo administravimo
forma (be administracini teisini sandori ir neteisini vieojo administ-
ravimo form).
2.1. Vieojo administravimo teiss akt samprata

ir pagrindiniai poymiai
Vieojo administravimo teiss aktus priima vieojo administravimo
institucijos, remdamosi Konstitucija ir statymais bei nustatyta tvarka juos
vykdydamos. Vieojo administravimo teiss aktai yra tarsi vieojo administ-
ravimo institucij priemon konkretiems valdymo sprendimams teisikai

tvirtinti, nes btent i priimt valdymo akt mes galime sprsti apie konk-
reios vieojo administravimo institucijos valdymo tikslus, veiklos udavi-
nius, suteiktus teisinius galiojimus, taikomos veiklos formas bei metodus.
Teisinje literatroje daniausiai vartojamas vieojo administravimo
teiss akto terminas, reiau administracini akt terminas558. Vakar Eu-
ropos valstybse administracins teiss mokslas ir statym leidjai operuo-
ja administracinio akto terminu. Administraciniai aktai tai administracins
teiss esm, ypatinga vieojo administravimo sritis gyvendinant valdymo
funkcijas ir ypatinga vieojo administravimo proceso ris. Btent dl to-
kios administracinio akt paskirties jie yra laikomi savarankiku administ-
racins teiss institutu559.
Nagrinjant Lietuvoje galiojanius statymus matyti, kad valdymo ak-
tas yra vadinamas administraciniu aktu, o jo apibrimas pateikiamas Lie-
tuvos Respublikos vieojo administravimo statymo 3 straipsnio 15 punkte,
kuriame teigiama, kad administracinis aktas tai vykdant administravimo
funkcijas vieojo administravimo subjekto priimtas teiss aktas560. Tame
paiame statyme pateikiamas ir individualaus, ir norminio administracinio
akto apibrimai. Inagrinjus mint administracinio akto svok turinius
matyti, kad administraciniame akte pasireikia vieojo administravimo ins-
titucijos (pareigno) valia priimant ir gyvendinant administracinius (val-
dymo) sprendimus tiek vieojo administravimo (socialinje kultrinje,
administracinje politinje, ekonominje) srityje, tiek vidaus administravi-
mo (organizacins struktros tvarkymas, personalo valdymas, turim mate-
rialini ir finansini itekli valdymas) srityje.
Mokslinje literatroje galimas vieojo administravimo, o ne admi-
nistracinio teiss akto interpretavimas. Inagrinjus pateiktus vieojo ad-
ministravimo teiss akt svok turinius matyti, kad kalbama apie vieojo
administravimo institucij (pareign) veikl priimant ir forminant valdymo
sprendimus. Ieina, kad tiek vieojo administravimo teiss aktas, tiek admi-
nistracinis aktas yra sinonimai ir gali bti vartojami pakaitomis, nes i svo-
k turinio analiz leidia vienodai interpretuoti valdymo teiss aktus.
558
. . . , 1987. . 139140; . .
. , : , 2000; Vilutis P. Administ-
racin teis. Kaunas: VDU Teisi fakultetas, 1939. P. 147152.
559
Reikt paymti, kad daugelis administracins teiss mokslinink (taip pat ir Lietu-
vos) neiskiria valstybinio valdymo (administracini) akt kaip savarankiko administracins
teiss instituto.
560
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas Nr. VIII1234, Lietuvos Res-
publikos Seimo priimtas 1999 m. birelio 17 d. // Valstybs inios. 1999. Nr. 601945.
Bendroji dalis 485
Atlikus vairi mokslinink561 pateikt vieojo administravimo (admi-

nistracini) teiss akt poymi turinio analiz ir juos susisteminus pagal
vienodus kriterijus vien grup galima gauti bendrus poymius, kuri i-
skyrimas leist visapusikai suprasti vieojo administravimo teiss akto tu-
rin.
Vieojo administravimo (administraciniams) teiss aktams bdingi ie
poymiai:
1) vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas yra teisin
priimto valdymo sprendimo iraika (idava). Ileisdama administracin ak-
t vieojo administravimo institucija (pareignas) isprendia vienok arba
kitok klausim (kolegial ar individual), kylant gyvendinant valdymo
udavinius bei funkcijas. Vieojo administravimo (administraciniu) teiss
aktu nustatomos, keiiamos ir naikinamos administracins teiss normos,
sprendiami vairs vieojo administravimo subjekt ginai, gyvendinamos
valdymo funkcijos, udaviniai ir pan.;
2) vieojo administravimo (administracin) teiss akt gali priimti ir
ileisti tik tam galiota vieojo administravimo institucija (pareignas) pa-
gal savo kompetencij gyvendindama vykdomosios ir tvarkomosios veiklos
funkcijas. Administracinis aktas gali bti priimamas individualiai kompe-
tentingo pareigno (pvz., savivaldybs mero, ministro) arba kolegialiai
kompetentingos institucijos (specialios kolegijos), t. y. Vyriausybs, minis-
terijos ir pan.;
3) vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas priimamas
valstybs vardu. Administraciniame akte ireikiamas valdingas ir vienaa-
likas nurodymas vairiems valdymo subjektams, juo nustatomos konkre-
ios administracins teiss normos, valdymo santyki dalyvi teiss ir parei-
gos bei reguliuojami visuomeniniai santykiai vieojo administravimo srityje;
4) vieojo administravimo (administracinis)teiss aktas skiriamas ne-
apibrtam jo vykdytoj ratui, o subjektai, kuriems adresuojamas toks ak-
tas, neturi galimybs paveikti valdymo subjekto valios. Taiau ie subjektai
turi teis administracinio akto taikymo metu kreiptis institucij, primusi
konkret vieojo administravimo teiss akt, dl jo iaikinimo ar teistu-
mo patikrinimo (iuo atveju kreipimsi administracin ar Konstitucin
Teism);
5) vieojo administravimo (administraciniame) teiss akte pasireikia
teisin ir valdinga vykdomosios valdios subjekto valia. Vadinasi, vieojo ir
561
. ., A. A., . . -
. : -, 2003; . .
. : , 2001; . . . :
-, 2001.
vidaus administravimo funkcij gyvendinimas tvirtinamas konkreios ins-

titucijos (pareigno) valdingo pobdio sprendimu.
Priimant ir ileidiant administracin akt visada atsiranda teisini pa-
sekmi. Tai lemia vieasis interesas. Vieojo administravimo subjektai, pri-
imantys ir ileidiantys administracinius aktus, kartu gyvendina ir vykdo-
mj valdi. Kaip matyti, valstyb ir jos kompetentingos institucijos kont-
roliuoja bei garantuoja vieojo administravimo teiss akt vykdym. Prie-
ingu atveju, jei nepaklstama administraciniame akte tvirtintiems reikala-
vimams, valstyb gali taikyti vairias administracinio poveikio priemones
(panaikinti licencij, priimti nutarim dl administracins nuobaudos pa-
skyrimo ir pan.);
6) vieojo administravimo (administraciniams) teiss aktams bdingas
imperatyvumas, t. y. administraciniu aktu nustatomi administraciniai ir tei-
siniai standartai (elgesio taisykls), kuriais nurodoma veikimo kryptis vie-
ojo administravimo srityje;
Vieojo administravimo (administracini) teiss akt turinys susideda
i teisikai valding vykdomosios valdios subjekt nurodym (paliepim),
kurie privalomi adresatams, t. y. pilieiams, vairioms organizacijos, kartu
valstybinms ir savivaldybi institucijoms. Viena vertus, administracinis ak-
tas gali reglamentuoti abstrakius teisinius santykius, t. y. nustatyti priva-
lomas elgesio normas neapibrtam fizini ir juridini asmen ratui (abst-
raktus teisinis reguliavimas). Kita vertus, administraciniu aktu gali bti i-
sprendiama administracin byla arba administracinis ginas, kylantis vie-
ojo administravimo srityje (individualus teisinis reguliavimas);
7) vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas yra kaip juri-
dinis faktas. Priimant ir ileidiant vieojo administravimo teiss aktus su-
sidaro tokios aplinkybs, kurioms esant atsiranda, pasikeiia ar nutrksta
administraciniai ir teisiniai santykiai (pvz., vidaus reikal ministras ileidia
sakym (individual administracin akt) dl pilieio X primimo karje-
ros valstybs tarnautojo pareigas). Vadinasi, administraciniu aktu nustato-
mos valdymo subjekt privalomo elgesio ribos vieojo administravimo sri-
tyje;
8) vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas tai su sta-
tymais susijs aktas. Vieojo administravimo institucijos valdymo aktus
(nutarimus, taisykles, reglamentus ir t. t.) leidia tam, kad gyvendint
Konstitucijos, statym ir kit teiss akt reikalavimus nustatyta tvarka ir
forma. Administracini akt konkretizuojantis vaidmuo562 pasireikia
562
ilys J. Teiss akt konstitucingumo problema rengiant Lietuvos Respublikos Konsti-
tucij. Vilnius: LTA, 2000. P. 34.
Bendroji dalis 487
tuo, kad tokiame akte daugelis valdymo klausim ir problem yra detali-
zuojama, t. y. tiksliai nustatomas statymuose ir kituose teiss aktuose tvir-
tint norm gyvendinimo mechanizmas;
9) vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas tai raytinis
teisinis dokumentas. Ileidiant administracin akt visada atsiranda tam
tikros teisins pasekms, t. y. vieojo administravimo santyki dalyvi teiss
ir pareigos;
10) vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas ileidiamas
laikantis grietai nustatytos procedros. Priimant ir ileidiant vieojo ad-
ministravimo teiss aktus reikia vadovautis reglamentuose patvirtintais tei-
siniais standartais, kuriais nustatoma valdymo akto projekto parengimo,
derinimo, svarstymo, ekspertinio vertinimo, patvirtinimo, registravimo, i-
leidimo tvarka ir pan. Bendri teisiniai standartai kol kas nra patvirtinti,
todl tenka vadovautis inybinio pobdio taisyklmis (pvz., tokios taisyk-
ls yra numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamente563);
11) vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas gali bti nu-
statyta tvarka apskstas ir panaikintas. Galiojantys statymai tvirtina teis-
mini institucij kompetencij panaikinti priimtus vieojo administravimo
teiss aktus arba tam tikras j dalis dl teistumo reikalavim paeidim,
dl priimt neteising valdymo sprendim, nutarim administracini teiss
paeidim bylose ir pan.;
12) vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas yra kaip pa-
grindas kitiems teisiniams santykiams atsirasti. Tam tikrais atvejais admi-
nistraciniais aktais reglamentuojami visuomeniniai santykiai, kurie sudaro
kit teiss ak reguliavimo srit (pvz., ems teiss, finans teiss, aplinkos
apsaugos (ekologins) teiss ir pan.). Vadinasi, administracini akt pri-
mimo procedra yra krybin, nes nuo problemos nustatymo ir tinkamo
jos isprendimo labai priklauso vieojo administravimo subjekt vykdomo-
sios ir tvarkomosios veiklos kokyb.
Apibendrinant vieojo administravimo (administracinio) teiss akto
poymius galima teigti, kad vieojo administravimo (administracinis) teiss
aktas tai valdingo pobdio teiss aktas, kuriame reguliuojami valdymo san-
tykiai arba sprendiami konkrets administraciniai ginai (bylos), nustatomas
valdymo subjekt teisinis statusas, ileidiamas kompetenting vieojo admi-
nistravimo institucij (pareign) nustatyta procedra (neperengia valdymo
proceso) siekiant valdymo tiksl, sprendiant valdymo udavinius ir gyvendin-
ti valdymo funkcijas.
563
2.2. Vieojo administravimo teiss akt

teisin reikm
Analizuojant vieojo administravimo teiss aktus pastebta, kad: pir-
ma, valdymo aktai yra kaip ypatinga vieojo administravimo subjekt vyk-
domosios tvarkomosios veiklos ir vieojo administravimo teisin forma;
antra, valdymo aktas tai oficialus teistas sprendimas, priimtas vieojo
administravimo subjekto vairiu vykdomosios tvarkomosios veiklos klausi-
mu; treia, valdymo aktas tai vieojo administravimo institucijos (parei-
gno) privalomas valdingo pobdio nurodymas.
Vieojo administravimo teiss aktu laikoma vieojo administravimo
subjekto valdingos valios iraika, kuria nustatomos, priimamos, keiiamos
arba naikinamos teiss normos ir patikslinama j veikimo sritis. Vieojo
administravimo teiss akte tvirtinama valdymo subjekto vienaalika val-
dinga valios iraika, kuri nustatyta tvarka ir remiantis statymais turi bti
vykdoma gyvendinant vieojo administravimo funkcijas. Administracinis
aktas visada priimamas kompetentingo vieojo administravimo subjekto,
jame atsispindi vykdomosios valdios sprendimai, j vykdant visada atsiran-
da teisini pasekmi. ia prasme atsiskleidia vieojo administravimo teiss
akt teisin reikm.
Vieojo administravimo teiss akt juridin reikm pasireikia io-
mis valdymo akt funkcijomis:
1) viej interes apsaugos funkcija. Administracins teiss paskir-
tis tenkinti viej interes poreikius ir juos ginti, vadinasi, vie-
ojo administravimo teiss aktu taip pat siekiama gyvendinti pilie-
io, visuomens ar atskiros socialins grups ir valstybs interesus.
Viej interes poreikiai utikrinami per vieojo administravimo
(administracini) teiss akt primimo ir vykdymo proces;
2) teisinio reguliavimo funkcija. Vieojo administravimo teiss aktas,
priimtas vykdant statymo reikalavimus, nustato konkreius val-
dymo santykius, individualiems subjektams leidia pasirinkti, kaip
elgtis. Administracinio akto reguliuojamoji funkcija aikiausiai
pastebima, kai vieojo administravimo institucija (pareignas) sa-
vo sprendimu asmenims nustato kokios nors pareigos vykdym;
3) valdymo procesin funkcija. Administraciniame ir teisiniame regu-
liavime lemiamas vaidmuo priklauso vieojo administravimo gy-
vendinimo procesinms procedroms. Vadinasi, administracinis
aktas taip pat privalo vykdyti valdymo procesin funkcij. Vieojo
administravimo teiss parengimo ir ileidimo procedr taisykls
Bendroji dalis 489
priimamos skirting vieojo administravimo institucij, kurios

vairiai supranta toki procedr esm. Tokiu atveju administra-
cini akt teisin galia kelia problem juos taikant praktinje vie-
ojo administravimo veikloje;
4) administracin ir procesin funkcija. Jei teiss aktai nustato admi-
nistracini akt parengimo ir primimo procedr, tai turi bti
numatyta ir toki valdymo akt apskundimo procedra (pvz., ne-
teist valdymo sprendim, kuriais paeidiamos fizini ir juridi-
ni asmen teiss, apskundimo teismui tvarka). Vykdydami i
funkcij vieojo administravimo teiss aktai sudaro prielaidas
formuotis administracins justicijos kaip priemons nustatant ad-
ministracins teiskros proceso spragas sistemai.
Priimamas vieojo administravimo teiss aktas turi bti pagrstas sta-
tymais ir vieojo administravimo sistemos teisinmis realijomis. Vieojo
administravimo teiss aktas apima dviej srii visuomenini santyki gru-
pes, t. y. valdymo srities (vieojo administravimo forma, administracin ir
praktin veikla) ir teiss bei teisinio reguliavimo mechanizmo. Daroma i-
vada, kad vieojo administravimo (administraciniai) teiss aktai turi remtis
pripaintais teiss ir vieojo administravimo principais, kad bt tinkamai
gyvendinamos vieojo administravimo (vykdomosios ir tvarkomosios veik-
los) ir teisinio reguliavimo (teiss) funkcijos.
2.3. Vieojo administravimo teiss akt skirtumas nuo

kit teiss akt ir dokument
Nagrinjant vieojo administravimo (administracinius) teiss aktus
gana svarbu nustatyti sisteminius ryius parodant, koki viet vieojo admi-
nistravimo teiss aktai uima bendroje teiss akt sistemoje ir kokiais po-
ymiais jie skiriasi nuo kit institucij (valstybins valdios, teismini, ne-
vyriausybini) leidiam teiss akt. Kaip inome, Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje (1992) tvirtintas valdi padalijimo principas, pagal kur i-
skiriamos statym leidiamoji, statym vykdomoji ir teismin valdios. A.
Tichomirovas, R. H. Langanas, G. Braibantas, A. Urmonas ir kiti administ-
racins teiss mokslininkai nurodo, kad norint geriau suprasti vieojo ad-
ministravimo teiss akt reikm teiss akt gradacijoje btina nustatyti,
kokiais poymiais jie skiriasi vieni nuo kit: nuo statym; nuo teismins
valdios institucij leidiam akt (teismo nutari, prokuratros akt, ci-
vilini sutari); nuo nevyriausybini organizacij leidiam teiss akt;
nuo tarnybini dokument (is skiriamasis poymis vestas Rusijos moksli-
nink B. V. Rosinskio, J. N. Starilovo ir kt. siekiant pabrti asmens tapa-

tyb liudijani ir kit dokument svarb bei j ry su valdymo aktais)564.
2.3.1. Vieojo administravimo teiss akto ir

statymo santykis
Teisinje valstybje statymas yra aukiausia teisin valstybins (sta-

tym leidiamosios) valdios forma ir vis teiss akt pagrindinis altinis.
Vadinasi, kit institucij (vieojo administravimo, savivaldybi, nevyriau-
sybini) priimami valdymo sprendimai (administracinis aktas) turi bti
grindiami statymu ir jam neprietarauti, nes prieingu atveju tas pats sta-
tymas juos gali pakeisti arba panaikinti. Tarp statymo ir vieojo administ-
ravimo teiss akto yra glaudus ryys, nuo kurio priklauso tinkamas valsty-
bins valdios institucij veiklos gyvendinimas ir koordinavimas j gyven-
dinant. Kita vertus, svarbu panagrinti, kokie yra statymo ir vieojo admi-
nistravimo teiss akt skirtumai. Galima iskirti iuos mint teiss akt
skirtumus:
1) vieojo administravimo teiss aktams bdingas postatyminis po-
bdis, t. y. jis ileidiamas remiantis statymu ir gyvendinant statyme tvir-
tintas nuostatas. ia galima velgti vadinamojo administracinio statymo
(t. y. valdymo pobdio visuomenini santyki arba toki santyki, kurie
tiesiogiai susij su vieojo administravimo gyvendinimu, sureguliavimo
statymo), laikomo pagrindiniu administracins teiss altiniu, problem.
Valdymo aktai, konkretizuojantys administracinius statymus, patikslina
statyme tvirtintas normas565, pavyzdiui, nustatant taisykles ir j gyvendi-
nimo tvark vieojo administravimo, valstybs kontrols arba administraci-
nio proceso srityje. Vadinasi, valdymo aktai tampa antriniais santykyje su
statymais;
2) statymas yra aukiausias teisin gali turintis teiss aktas566, prii-
mamas statymo leidiamosios (atstovaujamosios) institucijos (Seimo arba
564
. . . , 2000; . .
. . : , 2002.
565
Mikelnas V., Mikelnien D. Teismo procesas: teiss aikinimo ir taikymo aspektai.
Vilnius: Justitia, 1999. P. 137.
566
Lietuvos Respublikoje statymais pripastami: Lietuvos Respublikos Konstitucija, sta-
tymai dl tarptautini sutari ratifikavimo, Konstitucinio Teismo nutarimai, statymai dl
Konstitucijos patais, Seimo priimti statymai (kodeksai, pagrindai, bendri principai ir kt.).
Bendroji dalis 491
Parlamento) arba referendumo bdu, remiantis nustatyta procedra567.

statymas turi ypating reikm bendroje teiss akt sistemoje, nes jo
vaidmuo teisinio reguliavimo mechanizme yra vyraujantis. Siaurja prasme
vieojo administravimo teiss aktus priima vieojo administravimo institu-
cijos (pareignai), gyvendindamos vykdomj ir tvarkomj veikl;
3) skirtinga statym ir vieojo administravimo teiss akt primimo
procedra. I tikrj labai sunku statymu nustatyti visus administracini
akt primimo pagrindus, nors jie turt bti568. Vieojo administravimo
teiss aktas pasiymi paprastesne jo primimo procedra, nes bet kuriame
jo rengimo etape lengva daryti pakeitimus ir j nuolat pildyti. Vieojo ad-
ministravimo praktikoje labai svarbu atsivelgti statym nuostatas, jas
nagrinti, taip pat nustatyti tinkam statymo ir su statymu susijus akto
santyk. Prieingu atveju galima susidurti su iuose teiss aktuose tvirtint
teiss norm prietaravimais. Tai gali sukelti teistumo paeidim;
4) statymo, kuris yra atitinkamo valdymo akto pagrindas, pakeitimas
tiesiogiai keiia ir vieojo administravimo (administracin) teiss akt. Va-
dinasi, administracinis aktas turi bti suderintas su statyme tvirtintais nau-
jais pakeitimais, nes administracinis aktas priimamas siekiant gyvendinti
konkret statym. Reikia numatyti, kad keiiant statym bt atsivel-
giama ir besikeiiant administracinio akto turin, nes prieingu atveju
gyvendinti administravimo funkcijas gali bti keblu. Pavyzdiui, papildo-
mos ilaidos diegiant naujas technologijas vieajame valdyme, administra-
cini procedr kaita, nauj vadovavimo metod diegimas valdymo siste-
moje;
5) Vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas statymu gali
bti papildomas, keiiamas arba naikinamas. Pirmiausia reikia atkreipti
dmes, kad statymo keitimo procedra yra daug sudtingesn nei vieojo
administravimo teiss akto. Tai susij su tuo, kad statym leidybos proce-
dra skiriasi nuo valdymo akt rengimo ir primimo procedros. Kita ver-
tus, pagal statymuose tvirtintas normas galioti subjektai, nagrindami
administracin vairi subjekt gin, nustatyta tvarka gali sustabdyti arba
pakeisti administracinio akto veikim.
567
Lietuvos Respublikos referendumo statymas Nr. IX929, priimtas 2002 m. birelio 4
d. // Valstybs inios. 2002. Nr. 64.
568
Pavyzdiui, Lietuvoje galiojantis Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini
akt rengimo tvarkos statymas (priimtas 1995 m.) daugiau apibdina statym ir Seimo prii-
mam teiss akt rengimo tvark, o ne administracinius teiss aktus // Lietuvos Respublikos
statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas Nr. I872, Lietuvos Respubli-
kos Seimo priimtas 1995 m. gegus 25 d. // Valstybs inios. 1995. Nr. 41.
2.3.2. Vieojo administravimo teiss akt ir teismini

institucij leidiam teiss akt skirtumai
Vieojo administravimo teiss akt ir teismini institucij leidiam

teiss akt skirtumus pateiksime nagrindami teismo ir prokuratros prii-
mamus teiss aktus.
Pagrindiniai vieojo administravimo teiss akt ir teism (teisj) prii-
mam teiss akt atribojimo kriterijai:
1) teisine prasme teisminis aktas (nutarimas, nuosprendis, sprendi-
mas, nutartis) yra teisingum vykdanios institucijos ileistas teiss aktas569.
Teiss akt teismai (teisjai) priima inagrinj administracines, civilines ir
baudiamsias bylas, administracinius ginus tarp vairi teiss subjekt
vieojo administravimo srityje, taip pat taikydami galiojanias teiss nor-
mas konkretiems asmenims, padariusiems teiss paeidimus. Teismo (tei-
sjo) priimto teiss akto tikslas patvirtinti asmens, padariusio teiss pa-
eidim, kalt, priimti teist ir pagrst sprendim byloje, isprsti gin.
Teismini institucij priimtas aktas yra tarsi tam tikras teismins valdios
gyvendinimo rezultatas ir teisingumo vykdymo teisin forma.
Vieojo administravimo teiss, kitaip nei teismini institucij lei-
diam teiss akt, yra vykdomosios valdios gyvendinimo rezultatas ir
teisin vieojo administravimo forma. Kita vertus, vieojo administravimo
teiss aktas gali bti kaip rodymas teismo procese nagrinjant civilines,
darbo, mokesi, administracines ir kitas bylas;
2) teismini institucij priimam teiss akt pagrindas yra padarytas
teiss paeidimas arba administracinis ginas, kylantis tarp vairi vieojo
administravimo subjekt. Tuo tarpu pagrindas priimti vieojo administra-
vimo teiss akt yra vykdomosios ir tvarkomosios veiklos gyvendinimas ar-
ba susiklostantys visuomeniniai santykiai vieojo administravimo srityje;
3) teismini institucij priimamas teiss aktas visada esti individualus
teiss aktas, kuriuo isprendiama konkreti byla arba ginas. Vieojo ad-
ministravimo teiss aktas, prieingai, gali bti ir kaip norminis (kolegialus)
valdymo aktas, kuriame tvirtinamos administracins teiss normos. Tei-
smas (teisjas), gyvendindamas teisingum, t. y. nagrindamas vairias gin-
o ali bylas, priima sprendim vienos i ali naudai. Tokiu atveju vieojo
569
Lietuvos Respublikos teism statymas Nr. I480, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas
1994 m. gegus 31 d. // Valstybs inios. 1994. Nr. 46851; 2002. Nr. 17649; Lietuvos Res-
publikos administracini byl teisenos statymas Nr. I480, Lietuvos Respublikos Seimo pri-
imtas 1999 m. sausio 14 d. // Valstybs inios. 1999. Nr. 13308; 2000. Nr. 852566.
Bendroji dalis 493
administravimo teiss aktai priimami dl pozityvios vieojo administravimo

institucij vykdomos veiklos, kuria siekiama gyvendinti vairius viej in-
teres poreikius;
4) skiriasi teismini ir vieojo administravimo teiss akt primimo
tvarka. Pirma, teismini akt primimo procedra reglamentuojama vai-
riais procesiniais statymais, pavyzdiui, teismas sprendim byloje priima
vadovaudamasis Civilinio proceso kodeksu ar Administracini byl teise-
nos statymu. Tuo tarpu vieojo administravimo teiss aktai priimami va-
dovaujantis administracinmis procesinmis normomis (valdymo proceso
procedra). Antra, teismins institucijos teiss aktus priima remdamosi
statymais, jokiam teiss subjektui nesikiant proces. Vieojo administ-
ravimo teiss aktai priimami vieojo administravimo institucij (pareig-
n), kurie ne tik privalo laikytis statym ir juose tvirtint reikalavim, bet
ir paklusti pagal pavaldum aukiau esani valdymo subjekt nurody-
mams. Jos vadovaujasi ir kituose administraciniuose teiss aktuose tvirtin-
toms nuostatoms;
5) tam tikrais atvejais teisminiu aktu gali bti pakeiiamas administ-
racinis aktas arba sustabdomas jo galiojimas. Tuo tarpu vieojo administra-
vimo teiss aktai, kaip vykdomosios valdios institucij veiklos rezultatas,
niekada negali pakeisti arba panaikinti teismini institucij ileisto teiss
akto;
6) teisminis aktas negali bti keiiamas arba pakartotinai nagrinja-
mas to paties teismo (teisjo) iniciatyva. Vieojo administravimo teiss ak-
tai, prieingai, gali bti panaikinami, keiiami arba pakarotinai nagrinjami
t pai vieojo administravimo subjekt, kurie ir prim iuos administra-
cinius aktus.
Svarbu atskleisti, kuo skiriasi vieojo administravimo teiss aktai nuo
prokuratros institucij leidiam teiss akt. Pagrindiniai j atribojimo kri-
terijai yra ie:
1) atsivelgiant juridines savybes prokuratros institucij priimamais
teiss aktais (protestu, teikimu, nutarimu) gyvendinami prokurorins prie-
iros veiklos rezultatai, kuriuose atsispindi specifin prokuratros institu-
cij veiklos forma. Prokuratros institucij leidiamuose teiss aktuose n-
ra teiss norm, jais nesukuriamos teiss ir pareigos vairiems teisini san-
tyki dalyviams, taiau prokuratros institucij leidiamais teiss aktais u-
tikrinamas vairi valstybins valdios subjekt veiklos pagrstumas ir teis-
tumas. Tuo tarpu vieojo administravimo teiss aktai priimami ne tik gy-
vendinant kontrolin veikl, ir siekiant isprsti valdymo udavinius, funk-
cijas bei utikrinant piliei ir kit teiss subjekt gerov;
2) prokuratros institucijos teiss aktus priima atsivelgdamos pada-

rytus teiss paeidimus (daniausiai nusikaltimus) arba valstybins valdios
institucij padarytus teistumo paeidimus. Vieojo administravimo teiss
akt primimo pagrindas statymas bei atsirandanios valdymo proble-
mos, kurias btina isprsti vykdomojoje ir tvarkomojoje veikloje.
Kalbant apie teismini institucij priimamus teiss aktus btina pa-
ymti, jog iais aktais gali bti sukonkretinami tiek vieojo administravimo
teiss aktai, tiek statymai. Teismai (teisjai) kompetentingi tikrinti prii-
mam administracini akt ir statym teistum, taip pat teis pripainti
iuos aktus neteistais arba neveikianiais. statym leidjas arba vieojo
administravimo subjektas teiskros procese gali teisikai nesureguliuoti
tam tikros grups visuomenini santyki. Taiau su panaia problema susi-
duriantys teismai (teisjai) gali nusialinti sprendiant konkret klausim.
Teismas (teisjas), sprsdamas gin, upildo teisinio reglamentavimo
spragas. Vadinasi, iuo atveju teismas (teisjas) tarsi papildomai pataiso
statym leidiamosios ir statym vykdomosios valdios veikl.
2.3.3. Vieojo administravimo teiss aktai ir nevyriausybini

organizacij leidiami teiss aktai
Kalbant apie nevyriausybini organizacij leidiamus teiss aktus (dar

vadinamus vietiniais teiss aktais) matyti, kad jie neturi tokios galios kaip
vykdomosios valdios institucij (pareign) ileisti administraciniai aktai,
nes skirtinga i administracins teiss subjekt uimama teisin padtis.
inoma, nevyriausybins organizacijos savo veikl vieojo administravimo
srityje vykdo tiek, kiek valstyb joms deleguoja vieojo valdymo funkcijas.
Kitu atveju j vykdoma veikla apsiriboja tik visuomens nari interes ten-
kinimu savanorikais pagrindais. Manytina, kad vieojo administravimo
(administracini) teiss akt ir nevyriausybini organizacij leidiam vietini
teiss akt skirtumai yra ie:
1) nevyriausybini organizacij leidiami vietiniai teiss aktai nra
valdingo pobdio, todl jiems netaikomi vieojo administravimo teiss ak-
tams bdingi poymiai. Kai kuriais atvejais valstyb statymo arba kito tei-
ss akto pagrindu nevyriausybinms organizacijoms paveda (deleguoja) at-
likti vieojo administravimo funkcijas valstybs vardu. I to iplaukia, kad
nevyriausybini organizacij aktai gauna valding reikm;
2) nevyriausybini organizacij leidiami teiss aktai yra skirti suregu-
liuoti organizacijos veikl, jie privalomi tik i organizacij nariams ir ga-
lioja konkreios nevyriausybins organizacijos viduje (in local);
Bendroji dalis 495
3) nevyriausybini organizacij leidiam teiss akt teistumas u-

tikrinamas paios organizacijos vidiniu kontrols mechanizmu ir teisinmis
priemonmis.
2.3.4. Vieojo administravimo teiss akt ir

civilini sutari skirtumai
Kitas teiss aktas, nuo kurio svarbu atriboti administracin akt, yra
civilinis sandoris. Pastaruoju metu administracins teiss teorijoje kaip vie-
na i vieojo administravimo (administracini) teiss akt form yra admi-
nistraciniai teisiniai sandoriai570. Administracinius aktus nuo civilini sando-
ri (sutari) galima atskirti pagal iuos kriterijus:
1) civilin sutartis (sandoris) patvirtinama dviej ar daugiau asmen
(ali) tarpusavio susitarimu laisvanorika valia571. Tuo tarpu administraci-
nis aktas priimamas vienaalikai, nepriklausomai nuo antros alies sutiki-
mo, t. y. teiss subjekto, kuriam adresuojamas administracinis aktas, pagei-
davim. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.3 straipsnis numato, kad
valstybinio valdymo (administraciniai) aktai gali bti kaip pagrindas kilti
civilinms teisms ir pareigoms572;
2) sutartini sipareigojim nevykdymas utraukia teisin (deliktin)
atsakomyb, kuri reguliuojama civilins teiss normomis, o nevykdant ad-
ministraciniame akte tvirtint reikalavim taikomos administracinio po-
veikio (prievartos) priemons statym nustatyta tvarka;
3) skirtingas civilinio sandorio ir administracinio akto tikslas. Vieojo
administravimo subjektas, priimdamas administracin akt, privalo numaty-
ti, kokiam tikslui jis skiriamas, t. y. ar atitinka statyme numatyt tiksl.
statymai ir administraciniai aktai, prieingai, negali nustatyti ir numatyti
kiekvieno asmens sudaromo civilinio sandorio tikslo, taiau tai ir nebtina,
nes civilins teiss normos reguliuoja civilinius teisinius santykius pagal
vienarius visuomeninius santykius.
570
. ., . . : -
// , 1998. 7. . 8790.
571
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (1 ir 6 knygos). Kaunas: Poligrafija ir informa-
tika, 2001.
572
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos // Valsty-
bs inios. 2000. Nr. 74, 77, 80.
2.3.5. Vieojo administravimo teiss akt ir dokument,

turini juridin reikm, skirtumai
Vieojo administravimo teiss aktai turinio poiriu labai skiriasi nuo

dokument, turini juridin reikm, ir nuo tarnybini dokument. Pami-
ntini ie svarbiausi i teiss akt skirtumai:
1) dokumentai, turintys juridin reikm, sudaromi nustatyta forma ir
juose tvirtinami duomenys, susij su konkreiu faktu, pavyzdiui, santuo-
kos liudijimu, vaiko gimimo liudijimu, auktosios mokyklos baigimo diplo-
mu, tarnybiniu paymjimu ir pan. Minti dokumentai nenustato nauj tei-
ss norm, nesukuria, nepakeiia ir nepanaikina administracini teisini
santyki, nes j paskirtis paliudyti asmens tapatyb arba konstatuoti bei
patvirtinti konkret fakt, o ne daryti tak administracini teisini santy-
ki turiniui ir raidai;
2) vieojo administravimo teiss aktai, kurie yra kaip viena i tarnybi-
ni dokument ri ir naudojami vieojo administravimo procese, skiriasi
nuo tarnybini dokument teisine paskirtimi ir juridinmis savybmis.
Tarnybiniai dokumentai (informacinis praneimas, tarnybinis praneimas,
tarnybinis ratas, ataskaita, pasitarimo protokolas ir kt.) yra svarbus tarny-
bins informacijos altinis, btinas gyvendinant vykdomosios valdios val-
dymo ar kitas panaias funkcijas, nors juridins reikms jie neturi. Prakti-
koje tarnybini dokument reikm pasireikia tuo, jog j pagrindu arba
tiesiogiai juos naudojant gali bti priimami vieojo administravimo (admi-
nistraciniai) teiss aktai vairiais vieojo administravimo klausimais. Pavyz-
diui, remdamasis tarnybiniu praneimu vieojo administravimo staigos
vadovas gali priimti sakym dl tarnybins nuobaudos atleidimo i vals-
tybs tarnybos paskyrimo pilieiui X.
2.4. Vieojo administravimo teiss akt sistema

ir klasifikacija
Vieojo administravimo (administracini) teiss akt paskirtis ir es-
m, taip pat j turinio teisins ypatybs geriausiai atskleidiamos ir yra ma-
tomos teiss akt sisteminimo procese. Teisinje literatroje galimi visiems
inomi ir gana standartiniai vieojo administravimo (administracini) teiss
akt sisteminimo kriterijai: pirma, pagal institucij primusi valdymo akt
(pvz., Vyriausybs nutarimai, ministerijos sakymai); antra, pagal akto for-
m (pvz., sakymai, instrukcijos, nuostatai); treia, pagal akto tip (normi-
Bendroji dalis 497
nai ir individuals valdymo aktai); ketvirta, pagal akto primimo laik (t. y.
kai aktas uregistruojamas); penkta, pagal akto numer; eta, pagal regu-
liavimo dalyk (pvz., aktai, susij su valstybs tarnyba, su administracins
prievartos taikymu, su teismine vieojo administravimo institucij kontro-
le).
Administracins teiss teorijoje yra vairi vieojo administravimo
(administracini) teiss akt skirstymo kriterij. Autori, nagrinjusi vie-
ojo administravimo (administracini) teiss akt sisteminimo problemas,
nuomone, svarbu apibrti ne tik subjektus, kurie leidia valdymo aktus,
bet ir pai valdymo akt priklausomum vienai arba kitai teiss akt ka-
tegorijai. Inagrinjus Lietuvoje galiojanius teiss aktus bei vairi moksli-
nink pateiktas valstybinio valdymo (administracini) akt ris galima i-
skirti iuos vieojo administravimo teiss akt sisteminimo kriterijus:
Pagal juridines savybes iskiriami norminiai (kolegials) ir individuals

vieojo administravimo teiss aktai.
Norminiai vieojo administravimo teiss aktai laikomi pagrindiniu ad-
ministracins teiss altiniu, nes jie tiesiogiai ireikia reguliuojamj ad-
ministracins teiss funkcij. Norminiai administraciniai aktai tai admi-
nistracins teiskros procese priimti su statymais susij aktai, kuriuose
sukonkretinamos statymuose tvirtintos normos ir numatomas j gyvendi-
nimo mechanizmas, nustatomos tipins elgesio taisykls vieojo administ-
ravimo srityje (keli eismo taisykls, mamenins prekybos taisykls, piro-
technikos priemoni naudojimo taisykls), tvirtinamas vykdomosios val-
dios subjekt administracinis teisinis statusas, gyvendinamas konstituci-
ni Lietuvos piliei, usieniei ir asmen be pilietybs, taip pat nevyriau-
sybini organizacij teisi, laisvi ir teist interes utikrinimo mecha-
nizmas, nustatomos valdymo santyki dalyvi koordinavimo ir bendradar-
biavimo slygos, vairi socialini program krimo nuostatos (privatiza-
vimo, demonopolizavimo ir pan.).
Norminiai vieojo administravimo teiss aktai priimami siekiant sure-
guliuoti vienarius visuomeninius santykius ilgesniam laikui ir neturi
konkretaus (personifikuoto) adresato, t. y. tokie aktai skiriami neapibr-
tam teiss subjekt ratui visoje alies teritorijoje. Be to, norminiais admi-
nistraciniais aktais reglamentuojami valdymo santykiai visose vieojo ad-
ministravimo srityse ir vykdomosios valdios sistemos lygiais. Prie toki
valdymo akt galima priskirti: Lietuvos Respublikos Prezidento dekretus,
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimus ir nutarimais tvirtinamus
nuostatus bei taisykles, ministerij leidiamus sakymus bei sakymais tvir-
tinamas taisykles, nuostatus ir kt.
Individuals vieojo administravimo teiss aktai esti daugiau tvarkomo-

jo pobdio teiss aktai, paplit vieojo administravimo tvarkomosios veik-
los praktikoje priimant operatyvius valdymo sprendimus. Individualiuose
administraciniuose aktuose aikiai ireiktas taikomasis teiss pobdis, nes
iais aktais nenustatomos privalomos elgesio taisykls. Individuals admi-
nistraciniai aktai tai tvarkomojo pobdio teiss aktai, kuriuose tvirti-
nama konkretaus vykdomosios valdios subjekto (daniausiai pareigno)
valdinga valios iraika, adresuojama atskiram asmeniui arba asmen gru-
pei (bdingas vienkartinis taikymas). Individuals vieojo administravimo
teiss aktai priimami toki institucij, kurios vykdo bendro vadovavimo,
koordinavimo ir operatyvaus valdymo funkcijas (pvz., Ministro Pirmininko
potvarkis, mero potvarkis, apskrities virininko sakymas, ministro saky-
mas, vieojo administravimo staigos vadovo sakymas).
Individuali administracini akt konkretumas reikmingas tuo, kad:
pirma, jais sprendiamos individualaus pobdio bylos, klausimai ir ginai
(remiantis statymais); antra, jie adresuojami konkreiam fiziniam arba ju-
ridiniam asmeniui; treia, jie yra kaip juridiniai faktai, kuri pagrindu atsi-
randa, pasikeiia ar baigiasi administraciniai teisiniai santykiai (pvz., vals-
tybins staigos vadovo priimtas sakymas pakirti piliet X specialisto pa-
reigas; aplinkos apsaugos inspekcijos pareigno priimtas nutarimas paskirti
pilieiui X administracin nuobaud).
Nortume atkreipti dmes tai, kad pagrindinis reikalavimas prii-
mant ir ileidiant individual administracin akt yra tas, kad jis turi atitik-
ti normin administracin akt. Prieingu atveju gali kilti problem j tai-
kant arba toks valdymo aktas gali tapti neteistas.
Pagal veikim erdvje (teritorin princip)573 iskiriami ie vieojo ad-

ministravimo teiss aktai:
valdymo aktai, kuriuos priima aukiausios vieojo administravimo
institucijos ir kurie galioja visoje alies teritorijoje vairiais vieojo
administravimo klausimais (pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybs
priimti nutarimai);
valdymo aktai, kuriuos priima centrins vieojo administravimo ins-
titucijos ir kurie galioja visoje alies teritorijoje arba tam tikroje ter-
itorijos dalyje konkreios valdymo akos klausimais (pvz., ministeri-
j priimti sakymai, staig prie ministerij (departament) ileisti
sakymai);
573
is skirstymo kriterijus iskirtas atlikus vieojo administravimo institucij veiklos ir j
leidiam teiss akt tyrimus remiantis loginiu analitiniu metodu.
Bendroji dalis 499
valdymo aktai, kuriuos priima apskrities valdymo institucijos ir ku-

rie galioja tam tikrame regione vairiais vieojo administravimo
klausimais (pvz., apskrities virininko priimtas sakymas);
valdymo aktai, kuriuos priima savivaldybi institucijos ir kurie ga-
lioja savivaldybs teritorijoje vairiais vieojo administravimo klau-
simais (pvz., savivaldybi administracijos direktoriaus priimtas sa-
kymas);
vietinio pobdio valdymo aktai, kuriuos priima vairios nevyriau-
sybins organizacijos ir kurie galioja tik organizacijos teritorijoje
(pvz., visuomenins organizacijos vadovo sakymas arba tuo saky-
mu patvirtinta organizacijos tarnautoj vidaus tvarkos taisykls).
Pagal iorins iraikos bdus vieojo administravimo teiss aktai gali

bti:
raytiniai valdymo aktai, kurie turi atitikti raytiniams dokumen-
tams keliamus reikalavimus, tvirtintus statyme arba kitame teiss
akte (pvz., kaip parengti nutarim, taisykles, nuostatus). Raytiniai
administraciniai aktai yra skiriami daugkartiniam taikymui ir jei
statyme numatyta, kad valdymo aktas turi bti priimtas raytine
forma, tai ios tokios formos nesilaikymas tok akt daro negalio-
jant;
odiniai valdymo aktai (sakymai, nurodymai, pavedimai, valdingo
pobdio komandos) nereikalauja grietai nustatytos raytins for-
mos, nes jie skiriami operatyviai valdymo veiklai, kai nedelsiant rei-
kia priimti valdymo sprendim (pvz., karinse pajgose, gamybinje
kinje veikloje). odinius valdymo aktus privalo vykdyti visi asme-
nys, kuriems jie yra adresuojami (iskyrus tuos atvejus, kai tokie nu-
rodymai gali paeisti piliei, visuomens ar valstybs interesus).
odinio sakymo arba nurodymo nevykdymas, netinkamas vykdy-
mas arba atsisakymas vykdyti sudaro slygas pritaikyti asmeniui
vien i teisins atsakomybs priemoni (tarnybins, administraci-
ns ar pan.);
konkliudentiniai valdymo aktai tai tokie teiss aktai, kai vieojo
administravimo subjekt valia ireikiama konkreiais gestais, en-
kais ar signalais (pvz., kelio enklais, viesoforo signalais, policijos
pareigno gestais, aliuoju koridoriumi oro uoste, kai nra dekla-
ruojam preki). Konkliudentinius valdymo aktus privalo vykdyti
tie asmenys, kuriems jie yra adresuojami. Prieingu atveju gali atsi-
rasti teisin atsakomyb u j nevykdym.
Pagal valdymo aktus priimanius vieojo administravimo subjektus teiss

aktai skirstomi :
Lietuvos Respublikos Prezidento dekretus. Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 85 straipsnyje nurodyta, kad Respublikos Prezidentas,
gyvendindamas jam suteiktus galiojimus, leidia aktus dekre-
tus574. Prezidentas savo dekretais skiria ministrus, departamento
vadovus ir kitus pareignus pareigas bei i j atleidia, suteikia
vairiems asmenims valstybs apdovanojimus ir t. t.;
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai. Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriau-
sybs statymo 37 straipsnio 1 punkte, 41 straipsnyje numatyta, kad
Vyriausyb valstybs valdymo reikalus sprendia posdiuose
priimdama nutarimus575;
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiai ir pavedimai,
forminami rezoliucijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybs sta-
tymo 43 straipsnyje teigiama, kad Ministras Pirmininkas pagal sa-
vo kompetencij organizaciniais ir kitais klausimais leidia potvar-
kius arba priima operatyvius sprendimus pavedimus, forminamus
rezoliucijomis, kurie sigalioja j pasiraymo dien576;
Lietuvos Respublikos ministerij, staig prie ministerij ir Vyriau-
sybs staig (vadov) sakymai bei sakymais tvirtinamos taisykls,
instrukcijos, nuostatai. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos Vyriausy-
bs statymo 26 straipsnyje numatyta, jog ministras leidia saky-
mus ir sakymais patvirtintus kitus teiss aktus577, t. y. staig prie
ministerijos nuostatus, ministerijos administracijos padalini nuo-
status ir pan.;
Lietuvos Respublikos apskrities virininko sakymai. Lietuvos Res-
publikos apskrities valdymo statymo 20 straipsnyje teigiama, kad
apskrities virininkas leidia sakymus ir kitus teiss aktus ir tikri-
na, kaip jie vykdomi578;
574
Lietuvos Respublikos Konstitucija: Lietuvos Respublikos piliei priimta 1992 m. spa-
lio 25 d. referendume. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2002.
575
lio 25 d. referendume. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2002; Lietuvos Respublikos
Vyriausybs statymas Nr. I464, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1994 m. gegus 19 d.
// Valstybs inios. 1994. Nr. 43772; 1998. Nr. 411311.
576
Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymas Nr. I464, Lietuvos Respublikos Seimo
priimtas 1994 m. gegus 19 d. // Valstybs inios. 1994. Nr. 43772; 1998. Nr. 411311.
577
Ten pat.
578
Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymas Nr. I707, Lietuvos Respublikos
Seimo priimtas 1994 m. gruodio 15 d. // Valstybs inios. 1994. Nr. 1012015.
Bendroji dalis 501
savivaldybs tarybos norminio pobdio sprendimai. Lietuvos Res-

publikos vietos savivaldos statymo 13 straipsnyje numatyta, kad
savivaldybs taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir
kontroliuoja j gyvendinim579;
mero potvarkiai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 21
straipsnio 4 punkte tvirtinta, jog mero sprendimai forminami po-
tvarkiais580;
savivaldybs administracijos direktoriaus sakymai ir jais tvirtinami
nuostatai;
senino sakymai.
Kaip matyti, yra vairi vieojo administravimo teiss akt sistemini-
mo kriterij, kurie turi reikms taikant iuos teiss aktus vieojo administ-
ravimo praktikoje. Teisinje literatroje nurodomi ir kiti administracini
akt skirstymo kriterijai, pavyzdiui, pagal galiojimo datos pradi, pagal
vieojo administravimo institucijos kompetencijos pobd, pagal tai, ar ati-
tinka statym, pagal administracini akt apsaugos bd, pagal administ-
racini akt taikymo srit ir pan.581 Pateikta vieojo administravimo teiss
akt sistema leidia nustatyti administracini akt parengimo, ileidimo ir
taikymo problemas vieojo administravimo praktikoje.
2.5. Vieojo administravimo teiss aktams keliami

reikalavimai ir j nesilaikymo padariniai
Reikalavimai, keliami vieojo administravimo teiss aktams tai tam

tikros standartins aplinkybs, kurioms esant administracinis aktas tampa
teistu ir atitinka vieuosius interesus. Teisinje literatroje yra vairi
nuomoni dl administraciniams aktams keliam reikalavim. tai D. N.
Bachrachas ir S. D. Chazanovas administraciniams aktams keliamus reika-
lavimus tapatina su i akt efektyvumu ir kokybikumu582. Administraci-
ni akt kokyb priklauso nuo to, kaip vieojo administravimo subjektas
laikosi keliam reikalavim leisdamas administracinius aktus. Tokiems rei-
579
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas Nr. I533, Lietuvos Respublikos Sei-
mo priimtas 1994 m. liepos 7 d. (nauja redakcija) // Valstybs inios. 2000. Nr. 912832.
580
Ten pat.
581
. ., . . . , 1999. . 269;
. ., . . .
, 2001. . 268; . . . , 1987. . 139140.
582
. ., . . -
. , 1999. . 2829.
kalavimams priklauso: pirma, tikslingumas, t. y. administracinis aktas turi

utikrinti viej interes poreiki tenkinim (mokslinis pagrstumas, ati-
tiktis gyvenimo realijoms, valdymo sprendimo kompleksikumas, pareig-
n kvalifikuotumas ir pan.); antra, teistumas (vieojo administravimo sub-
jekto kompetentingumas, atitiktis statymui, procesin procedra); treia,
organizaciniai techniniai reikalavimai (lakonikumas, aiki ir taisyklinga
kalba, dokumento struktra).
V. M. Manochinas iskiria kitas vieojo administravimo teiss aktams
keliam reikalavim grupes583:
1) reikalavimai, keliami rengiant ir priimant administracinius aktus;
2) reikalavimai, keliami dl administracini akt sigaliojimo;
3) administracinio akto turinio ir formos reikalavimai.
iuolaikinje teisinje valstybje vieojo administravimo subjekt pri-
imami sprendimai turi atitikti kiekvieno pilieio, visuomens ar jos grups
interesus, taip pat Konstitucijoje ir statymuose tvirtint tarnavimo mo-
nms princip. Vadinasi, pagrindinis reikalavimas, taikomas administraci-
niams aktams, yra teistumas, t. y. administracini akt rengimo, primimo
ir ileidimo procedr teistas laikymasis. Btent teistumo reikalavimas
yra taikomas visuose administracinio akto rengimo ir ileidimo etapuose, t.
y. turi bti sudarytos tinkamos akto veikimo ir valdymo tiksl pasiekimo s-
lygos.
Inagrinjus mokslin literatr ir galiojanius teiss aktus, vieojo
administravimo teiss aktams keliamus teistumo reikalavimus apibendrin-
tai galima suskirstyti dvi grupes:
1) bendri teistumo reikalavimai, keliami vieojo administravimo teiss
aktams (ie reikalavimai yra vienodai taikomi visiems administraciniams
aktams):
administracinis aktas turi atitikti statyme tvirtintas ir pagal pilie-
i, visuomens ir valstybs interesus priimtas nuostatas. I to i-
plaukia, kad administracinis aktas neturi prietarauti Lietuvos Res-
publikos Konstitucijai, tarptautinms sutartims, statymams ir ki-
tiems teiss aktams, neturi varyti piliei teisi, laisvi ir teist in-
teres;
administracinis aktas turi bti skirtas tam tikslui, kuris tiesiogiai
numatytas statyme;
administracinis aktas turi bti priimtas kompetentingos vieojo ad-
ministravimo institucijos (pareigno), neperengiant jai suteikt
583
. ., . ., . .
. , 1996. . 161164.
Bendroji dalis 503
galiojim (kompetencijos). Tai reikia, kad priimant administracin

akt neturi bti ribojama arba paeidiama statymuose ar kituose
teiss aktuose tvirtinta emiau pagal pavaldum esani vieojo
administravimo institucij kompetencija ir operatyvinis savaranki-
kumas. Teis priimti administracinius aktus turi tik tie vieojo ad-
ministravimo subjektai, kuriems tokia kompetencija suteikiama
statym leidjo;
administracinis aktas turi bti priimtas statymo (kito teiss akto)
nustatyta tvarka, t. y. grietai laikantis vis parengimo, primimo,
ileidimo ir sigaliojimo taisykli. is teistumo reikalavimas labai
glaudiai susijs su administracinio proceso teisiniu reguliavimu,
nuo kurio priklauso administracinio akto pagrstumas, tikslingumas
ir tinkamumas ginant vieuosius interesus;
administracinis aktas turi bti priimtas laikantis statyme (kitame
teiss akte) nustatytos formos, t. y. tinkamos struktros (skirstymas
skyrius, skirsnius, straipsnius, dalis, punktus), pavadinimas turi ati-
tikti turin (aikus ir lakonikas tekstas, nra dviprasmik termin,
nurodyta primimo data, registracijos numeris, pasiraytas kompe-
tentingo pareigno, ir pan.). Kai kurie autoriai teistumo reikala-
vim vadina organizaciniais techniniais reikalavimais584. Vieojo
administravimo teiss aktams keliam formali reikalavim nerei-
kt pervertinti, nes nuo to priklauso tolesnis io akto taikymas ir
galiojimas;
2) specials teistumo reikalavimai, keliami vieojo administravimo tei-
ss aktams (ie reikalavimai yra papildomi ir keliami tik kai kuriems admi-
nistraciniams aktams atsivelgiant j turin ir paskirt):
kai kurie administraciniai aktai turi bti priimami tik tam tikru lai-
ku (pvz., kai kurios vieojo administravimo institucijos (pareignai)
valdymo sprendim dl kovos su stichine nelaime turi priimti laiku,
t. y. ikilus realiai grsmei; pareignas nutarim skirti administraci-
n nuobaud turi priimti per 6 mnesius nuo padaryto teiss paei-
dimo dienos);
kai kurie administraciniai aktai turi bti priimami pagal auktesni
vieojo administravimo institucij ileistus teiss aktus, t. y. nusta-
toma j tvirtinimo tvarka, neturi bti prietaravim, privalu sude-
584
. ., . . -
. : , 2001; . . .
: -, 2001.
rinti sprendiam klausim su auktesnmis pagal pavaldum vieo-

jo administravimo institucijomis ir pan.;
kai kurie administraciniai aktai priimami asmen, sulaukusi tam
tikro amiaus arba gijusi subjektikum, atvilgiu (pvz., administ-
racin nuobauda skiriama asmeniui, sulaukusiam 16 met amiaus;
iduoti licencij verstis komercine kine veikla vieojo administra-
vimo subjektas gali tik atitinkama tvarka registruotai monei);
kai kuriems administraciniams aktams taikoma atskira parengimo ir
ileidimo tvarka, kuri nustato atitinkami vieojo administravimo
subjektai vairiais valdymo klausimais. Juose gali bti nustatytas
terminas, nuo kada valdymo aktas pradeda galioti, kuriems asme-
nims ir iki kada jis galioja.
Kaip matyti, teistumo reikalavimas yra svarbus veiksnys, lemiantis
vieojo administravimo subjekto priimto valdymo sprendimo kokyb ir jo
atitikt piliei bei visuomens poreikiams. Kita vertus, vieojo administra-
vimo praktikoje pasitaiko atvej, kai priimant ir ileidiant administraci-
nius aktus nepaisoma kai kuri teistumo reikalavim. Vadinasi, toks ad-
ministracinis aktas ar tam tikra jo dalis tampa neteista, t. y. prietaraujan-
ia teistumo reikalavimams. Teisinje literatroje vieojo administravimo
teiss aktai, kai nesilaikoma teistumo reikalavim juos priimant ir ilei-
diant, vadinami netobulais, arba defektiniais, teiss aktais585. Administracin
akt defektiniu (neteistu vis akt ar tik tam tikr jo dal) gali pripainti
tik teismas, taiau iandieninje vieojo administravimo praktikoje kyla
problema, kai bet koks teiss subjektas galiojant vieojo administravimo
subjekto valdymo sprendim gali pripainti defektiniu, nes nra nustatyta
teisini standart dl toki akt pripainimo neteistais.
Defektiniai vieojo administravimo teiss aktai yra dviej ri:
1) ginytini valdymo aktai, t. y. tokie teiss aktai, kurie yra neteisti i
dalies (t. y. neteistas tam tikras straipsnis, jo dalis ar punktas). Toks admi-
nistracinio akto netobulumas yra fiktyvus. Tai reikia, kad gino atveju teis-
mas tok administracin akt gali pripainti teistu ir jis bus privalomas
vykdyti, iskyrus tik t dal, kuri gali bti pakeista arba panaikinta. Kai ku-
rie autoriai (Friedrich A. von Hayek, D. Galligan) toki padt vadina ad-
ministracinio akto teiskros prezumpcija586, t. y. negalima galiojanio admi-
585
. . . 2. : ,
2002; ., . . . -
, 2000; Barnet H. Constitutional & Administrative Law. London: Cavendish Publising
Limited, 1996.
586
Hayek F. A. Teis, statym leidyba ir laisv. Taisykls ir tvarka. Vilnius: Eugrimas,
1998. T. 1. P. 185; Galligan D. J., Smilov D. M. Administrative Law in Central and Eastern
Bendroji dalis 505
nistracinio akto pripainti neteistu i dalies iki to momento, kol kompe-

tentingos institucijos (iuo atveju teismas) nerodo, jog teistumo reikala-
vimas paeistas;
2) niekiniai valdymo aktai, t. y. tokie teiss aktai, kurie yra neteisti i
esms (t. y. nuo primimo ir ileidimo momento), neatitinka viej intere-
s poreiki, o j vykdymas gali sukelti teistumo paeidimus. Toki admi-
nistracini akt neteistumas toks akivaizdus, kad net nereikia specialios
teisins procedros arba atitinkamos teisins kvalifikacijos norint tai rody-
ti. Niekinis administracinis aktas neturi bti vykdomas nuo pat pradios
(adresatai turi atsisakyti vykdyti tok teiss akt), nes prieingu atveju atsi-
rast teisin atsakomyb (pvz., apskrities virininkas ileidia sakym, kad
apskrityje vedamas naujas statymo nenumatytas mokestis). Vadinasi, nie-
kinis administracinis aktas yra toks teiss aktas, kur priimant ir ileidiant
paeidiamos teiss normos, kuris neturi statymiko pagrindo ir yra prii-
mamas nekompetentingo vieojo administravimo subjekto ir kuriuo tvir-
tintas reikalavimas paeisti koki nors teis.
Apibendrinant galima pasakyti, kad vieojo administravimo subjektai,
laikydamiesi nustatyt valdymo sprendim primimo reikalavim, turt
efektyviau gyvendinti vykdomj ir tvarkomj veikl. Kita vertus, vieojo
administravimo teiss aktams keliami teistumo reikalavimai leidia nusta-
tyti tinkam valdymo akt parengimo ir primimo procedr bei ivengti
taikymo problem praktikoje.
2.6. Vieojo administravimo teiss akt leidybos

procedra ir jos stadijos
Vieojo administravimo teiss akt parengimo, primimo ir ileidimo
procedra reglamentuojama vairiais teiss aktais. Administracini akt
leidybos procedra priklauso nuo to, koks administracinis aktas yra ren-
giamas (ar nutarimas, ar potvarkis, ar sakymas) ir kuri vieojo administra-
vimo institucija (pareignas) yra galiota priimti ir ileisti administracin
akt. Pastaruoju metu Lietuvoje kol kas nra bendro teiss akto, numatan-
io administracini akt leidybos procedr. Pagrindinis teiss aktas, nu-
statantis vieojo administravimo teiss akt parengimo, primimo, ileidi-
mo ir paskelbimo tvark, yra 1994 m. rugpjio 11 d. Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nutarimu Nr. 1188 patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriau-
Europe 19961998. Budapest, Central European University Press, 1999. P. 136.

sybs darbo reglamentas587. Kiti teiss aktai yra tik informacinio pobdio
arba nustatantys tik galutinius administracini akt leidybos procedros
etapus588.
Vieojo administravimo teiss akt parengimo, primimo ir ileidimo
tvark analizuosime aptardami administracini akt leidybos stadijas. Atli-
kus iuo metu galiojani teiss akt, reglamentuojani administracini
akt primimo ir ileidimo tvark, tyrimus galima bt iskirti ias admi-
nistracinio akto leidybos stadijas ir etapus:
1) teisdaros iniciatyvos stadija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68

straipsnyje tvirtinta norma, kad statym leidybos iniciatyvos teis <>
priklauso <> Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei <> taip pat pi-
lieiams589. Konstitucijoje tvirtinti visuotini statymo leidybos principai.
Kaip matyti, teisdaros iniciatyvos teis priklauso ir Vyriausybei, t. y. ji gali
priimti nutarim dl Seimui teikiam statym projekt. Svarstant iuos
projektus Seime, Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas arba jo ga-
liotas ministras590. gyvendindami i teis ministrai pagal jiems vadovauti
pavestas valdymo sritis pasirao ministerij parengtus ir Vyriausybei tei-
kiamus statym ir kit teiss akt projektus arba pasilymus dl j leidy-
bos;
2) vieojo administravimo teiss akto rengimo stadija. Iskiriami ie

administracinio akto projekto paruoimo etapai:
vieojo administravimo teiss akto projekto rengimas. iame etape
numatomas akto projekto parengimo terminas ir ta vieojo administravimo
institucija, kuri kompetentinga priimti ir ileisti administracin akt. Admi-
nistracinio akto projekto iniciatoriais gali bti vairios organizacijos ir jos
587
Valstybs inios. 1994. Nr. 631238. Nauja teiss akto redakcija: Valstybs inios. 2003.
Nr. 271089.
588
Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos sta-
tymas Nr. I119, priimtas 1993 m. birelio 6 d. // Valstybs inios. 1993. Nr. 12296; 2002. Nr.
1245626; Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos staty-
mas Nr. I872, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1995 m. gegus 5 d. // Valstybs inios.
1995. Nr. 41991; statym ir kit teiss akt rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjio 8 d. sakymu Nr. 104 // Valstybs inios.
1998. Nr. 872416, 2002. Nr. 501923; Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt regist-
ro statymas Nr. I873, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1995 m. gegus 2 d. // Valstybs
inios. 1995. Nr. 41992.
589
Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos piliei priimta 1992 m. spa-
590
Bendroji dalis 507
struktriniai padaliniai, Vyriausybs staigos, valstybs ir savivaldybi insti-

tucijos (pareignai), apskrii virininkai, kurie pagal savo kompetencij
negaldami isprsti su j vieojo valdymo sritimi susijusi klausim gali
teikti atitinkamus projektus Vyriausybei. Vyriausybei teikiami teiss akt
projektai turi atitikti kituose teiss aktuose virtintus reikalavimus, susiju-
sius su rengiamo akto projekto forma, turiniu ir pan.591
vieojo administravimo teiss akto projekto preliminarus svarstymas.
Parengus administracinio akto projekt btina nustatyti ir suderinti jo
struktr, t. y. kad rengiamas administracinis aktas logikai atitikt teisinio
reguliavimo paskirt (kokiam valdymo tikslui rengiamas administracinis ak-
tas, kokie valdymo udaviniai ir kuriose vieojo valdymo srityse jie bus gy-
vendinami). iame etape, derinant administracinio akto struktr, nuo-
dugniai analizuojama kiekviena valdymo problema. Kad administracinis
aktas bt geros kokybs ir norint gauti papildom duomen tenka pateik-
ti paklausimus vairioms organizacijoms, konkretiems valdymo srities eks-
pertams specialistams. Parengtas administracinio akto projektas svarsto-
mas net kelis kartus, kad bt priimtas galutinis ir neginijamas sprendi-
mas, t. y. turi bti suderinti bei atsispindti ne tik valstybs (vieojo admi-
nistravimo subjekto), bet ir atskir piliei bei visuomens vieieji intere-
sai;
vieojo administravimo teiss akto projekto derinimas. is etapas gali
tapti vienu pagrindini administracinio akto rengimo stadijoje, jei tokia jo
tvarka nustatoma specialiu teiss aktu (pvz., Aplinkos apsaugos departa-
mento vadovo sakymas, kuriame sprendiami saugom teritorij valdymo
klausimai, privalo bti suderintas ne tik su Aplinkos ministerija, bet ir ne-
prietarauti Lietuvos Respublikos saugom teritorij statyme numatytoms
nuostatoms).
Vyriausybei teikiami administracini akt projektai, susij ne tik su
juos parengusi, bet ir su kit vieojo administravimo institucij valdymo
sritimi bei kompetencija, turi bti suderinti su iomis institucijomis (pvz.,
teikiami administracini akt projektai, susij su valstybs biudetu, priva-
lo bti suderinti su Finans ministerija; arba administracini akt projek-
tai, susij su savivaldybi institucij veikla, su Lietuvos savivaldybi aso-
ciacija).
591
Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas
Nr. I872, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1995 m. gegus 5 d. // Valstybs inios. 1995.
Nr. 41991; statym ir kit teiss akt rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Res-
publikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjio 8 d. sakymu Nr. 104 // Valstybs inios. 1998.
Nr. 872416; 2002. Nr. 501923.
Bet koks vieojo administravimo institucijos (pareigno) parengtas

administracinio akto projektas turi bti suderintas su tos institucijos teiss
(arba juridiniu) skyriumi. Kai kuri administracini akt projekt btina
atlikti teisines ekspertizes, t. y. dl j teistumo, dl j galimo poveikio ad-
resatams ir pan.;
vieojo administravimo teiss akto papildymas, apdorojimas ir aproba-
vimas. Rengiamas administracinio akto projektas gali bti papildomas pa-
aikjus naujoms statym ar valstybinio valdymo praktins veiklos aplin-
kybms. Administracinis aktas apdorojamas teisikai, t. y. vartojama tin-
kama teisin kalba, aikus tekstas, paalinamos dviprasmikos svokos, tei-
giniai ir pan. Administracinio akto projekto aprobavimas tai patvirtini-
mas, kad rengiamas valdymo aktas yra parengtas priimti. Btent iuo etapu
baigiasi valstybinio valdymo (administracinio) akto rengimo stadija;
3) vieojo administravimo teiss akto projekto primimo stadija. Etapai:

vieojo administravimo teiss akto projekto pateikimas kompetentin-
gam vieojo administravimo (teisdaros) subjektui. io etapo gali ir nebti,
jei administracinio akto projekt rengia tas pats subjektas, kuris yra kom-
petentingas (galiotas) ileisti valdymo akt. Prieingu atveju toks projektas
turi bti siuniamas galiotai priimti administracin akt institucijai;
vieojo administravimo teiss akto projekto svarstymas. Svarstom
administracinio akto projekt pristato tas vieojo administravimo subjek-
tas, kuris reng akt idstydamas jo esm, tak visuomenei, teisinei si-
stemai ir pan. Parengtas administracinio akto projektas svarstomas atski-
rais klausimais, svarstymo eiga yra protokoluojama;
vieojo administravimo teiss akto primimas. Kolegialiose vieojo
administravimo institucijose sprendimai dl svarstomo administracinio ak-
to projekto priimami posdyje dalyvaujani nari bals dauguma. Prii-
mant administracinio akt reikia atsivelgti tai, kad galutinis ileidiamo
valdymo akto (nutarimas, sakymas) varianto tekstas bt tinkamai pareng-
tas, formintas, logikas bei aikus. Reikia atkreipti dmes tai, kad iame
etape inyksta svoka projektas;
4) vieojo administravimo teiss akto ileidimo stadija. Etapai:

vieojo administravimo teiss akto pasiraymas ir oficialus patvirtini-
mas. iame etape administracinis aktas gauna teisin gali ir tampa oficia-
liu teiss aktu (dokumentu). Kolegialiose vieojo administravimo instituci-
jose administracinis aktas yra pasiraomas tos institucijos vadovo (pvz., Vy-
riausybs priimtus nutarimus pasirao Ministras Pirmininkas ir atitinkamos
valdymo srities ministras, o jei nutarimas apima kelias vieojo valdymo sri-
Bendroji dalis 509
tis, tada tok teiss akt pasirao Ministras Pirmininkas ir ministras, vado-
vaujantis nutarimo projekt pateikusiai ministerijai). Vienvaldikose val-
dymo institucijose administracinis aktas oficialiai patvirtinamas atitinka-
mos organizacijos vadovo parau (pvz., staig prie ministerij ileistus sa-
kymus daniausiai pasirao tos staigos vadovas).
Kolegiali vieojo administravimo institucij priimtas administracinis
aktas iki jo oficialaus paskelbimo negali bti keiiamas arba papildomas. i
procedra galima tik vl i naujo balsuojant dl pateikto administracinio
akto projekto. Jeigu administracin akt priima individualus subjektas, jis
gali keisti t akt bet kuriuo metu, taiau privalo laikytis nustatyt proce-
drini reikalavim.
Priimtas administracinis aktas turi bti pagal patvirtint pavyzd for-
mintas, t. y. jame turi bti visi oficials simboliai, jis turi bti atitinkama
tvarka registruojamas, tokiam aktui turi bti suteikiamas eils numeris;
vieojo administravimo teiss akto skelbimas ir sigaliojimas. Tai vie-
nas i svarbiausi administracinio akto ileidimo etap, nes iuo atveju val-
dymo aktas pradeda veikti (galioti) vairi adresat, t. y. piliei, organiza-
cij ir kit teiss subjekt, atvilgiu. io etapo svarb lemia: 1) galim tei-
sini pasekmi atsiradimas; 2) procesins funkcijos gyvendinimas; 3) val-
dymo sprendimo praktinio gyvendinimo utikrinimas; 4) informacins
funkcijos vykdymas (teiss subjektai susipasta su administraciniu aktu ir
jame tvirtintomis teismis bei pareigomis)592. Priimti valstybinio valdymo
(administraciniai) aktai oficialiai skelbiami leidinyje Valstybs inios.
Skelbtini administraciniai aktai Valstybs ini redakcijai turi bti patei-
kiami ne vliau kaip per tris darbo dienas nuo j pasiraymo593. Be to, per
tris darbo dienas nuo administracinio akto oficialaus paskelbimo Valsty-
bs iniose jie nustatyta tvarka skelbiami interneto tinklalapiuose.
Vieojo administravimo teiss akt sigaliojimo tvarka numatyta 1994
m. priimtame Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir
sigaliojimo tvarkos statyme594. iuo metu Lietuvoje teisikai reglamentuo-
tos dvi valdymo akt sigaliojimo formos: pirma, kit dien po j oficialaus
paskelbimo Valstybs iniose, iskyrus tuos atvejus, kai paiame valdymo
akte nurodoma tiksli jo sigaliojimo data (pvz., Vyriausybs nutarimai, mi-
nistr, Vyriausybs staig, kit vieojo administravimo institucij vadov
ir kolegiali institucij norminiai administraciniai aktai, auktesnij ad-
592
. ., . . //
. 1998. 10/11. . 89100.
593
Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respubli-
kos Vyriausybs 1999 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1188 // Valstybs inios. 1999. Nr. 922693.
594
ministracini vienet valdymo institucij, savivaldybi ir j vykdomj ins-

titucij priimti administraciniai aktai); antra, vieojo administravimo teiss
akto pasiraymo dien (pvz., Ministro Pirmininko, mero potvarkiai).
Apibendrinant galima pasakyti, kad vieojo administravimo teiss ak-
t leidybos procedra yra labai sudtinga ir paini, taiau vertinus kiekvie-
n administracinio akto rengimo ir primimo stadij bei etap galima tei-
gti, jog grietos procedrins taisykls daro takos ileidiamo administra-
cinio akto kokybei (tiek formos, tiek turinio atvilgiu). Vadinasi, gerai pa-
rengt ir ileist administracin akt turt bti lengviau taikyti vieojo
administravimo srityje.
Bendroji dalis 511
3. VIEOJO ADMINISTRAVIMO METODAI

Vieojo administravimo teorijoje ir praktikoje kalbama ne tik apie
vieojo administravimo formas, bet ir apie vieojo administravimo veiklos
gyvendinimo metodus (toliau vieojo administravimo metodai). iuo at-
veju vieojo administravimo metod reikia suprasti gerja prasme ir vartoti
kaip teisin priemon valstybinio valdymo tikslams, udaviniams ir funkci-
joms pasiekti. Paymtina, kad svokos vieojo administravimo forma ir
vieojo administravimo metodas yra glaudiai susijusios.
Vieojo administravimo metodus taiko daugelis administracins teiss
subjekt, taiau pastebti j iorin iraik sunku. Vieojo administravimo
forma visais atvejais taikoma pirmiau nei vieojo administravimo metodas.
Pavyzdiui, vieojo administravimo institucijos priima administracinius ak-
tus (valdymo forma), kuriuose nustato atitinkamo pareigno kompetencij
vykdant fizini ir juridini asmen kontrol aplinkos apsaugos srityje, tai-
kant jiems administracines poveikio priemones (valdymo metodas). Taigi
vieojo administravimo metodai visada taikomi vieojo administravimo
forma.
3.1. Vieojo administravimo metod

samprata
Norint apibrti vieojo administravimo metod tikslinga pateikti me-
todo svok, t. y. k reikia i mokslin kategorija. Plaija prasme metodas
suprantamas kaip mogaus, moni grups veikimo bdas bei priemon si-
ekiant numatyt tiksl595.
Vieojo administravimo sistemoje valdymo metodas laikomas teisine
priemone. Valdymo metodas turi aksiologin (vertinimo) pobd. Tai rei-
kia, kad vieojo administravimo institucijos (pareignai) savo kasdienje
vykdomojoje ir tvarkomojoje veikloje naudoja atitinkamas priemones ir
bdus, kuriais siekia paveikti moni smon ir vali tam, kad bt sk-
595
Tiek Dabartins lietuvi kalbos odyne, tiek Tarptautini odi odyne metodas
apibriamas vienodai, t. y. veikimo bdas, arba smoningai pasirinktas veikimo bdas usibr-
tam tikslui pasiekti (Dabartins lietuvi kalbos odynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij lei-
dybos institutas, 2000. P. 395; Vaitkeviit V. Tarptautini odi odynas. Vilnius: Leidykla
odynas, 2001. P. 627).
mingai vykdomi vieojo administravimo udaviniai ir funkcijos. Taikant

valdymo metod galima suinoti, kaip funkcionuoja vieojo administravimo
mechanizmas bei kaip praktikai gyvendinamas vieasis administravimas,
jo udaviniai ir funkcijos.
Teisin kategorija vieojo administravimo metodas suteikia valsty-
binio valdymo tikslams dinamikos bei yra vienas i tiesiogini vykdomosios
valdios gyvendinimo proceso element. ia prasme vieojo administravi-
mo metodas suprantamas kaip vykdomosios ir tvarkomosios veiklos prakti-
nio gyvendinimo bdas bei priemon siekiant numatyt valdymo tiksl
vieojo administravimo srityje. Vadinasi, vieojo administravimo metodus
galima laikyti kaip socialin proces, kuriuo gyvendinamas tam tikras val-
dymo lygis ir jo efektyvumas.
Administracins teiss teorijoje vieojo administravimo metodai su-
prantami ir vartojami dvejopai596: pirma, kaip valdymo metod egzistavimo
teorinis pagrindimas ir j reikms prasminimas vieojo administravimo
srityje, antra, kaip valdymo metod gyvendinimo mechanizmo norminis
aprpinimas. I to ieina, kad vieojo administravimo metodai apima vyk-
domosios valdios subjekt veiklos tiksl, udavini ir funkcij (plaija
prasme valstybinio valdymo) gyvendinimo bdus bei priemones. Taikant
vieojo administravimo metod tiesiogiai gyvendinami valstybs udaviniai
ir funkcijos, utikrinama teistvarka, piliei, juridini asmen ir vairi
organizacij teiss, laisvs ir teisti interesai.
Vieojo administravimo metodams bdingi ie poymiai:
1) vieojo administravimo metod panaudojimo tikslas (arba prakti-
n paskirtis) susijs su vieojo administravimo gyvendinimu bei
vieojo administravimo institucij (pareign) valdymo udavini
ir funkcij praktiniu gyvendinimu;
2) vieojo administravimo metodams bdinga teisin vieojo admi-
nistravimo forma (vieojo administravimo metodai normine tvarka
tvirtinami teiss aktuose);
3) teiss (valdymo) aktuose nustatomas valdantysis poveikis, t. y. vie-
ojo administravimo metod taikymo tvarkos teisinis reguliavimas
(tam tikrais atvejais vieojo administravimo praktikoje taikomi
valdymo metodai, kurie netvirtinti teiss normomis, pavyzdiui,
tikinimo ir aukljamj priemoni taikymas neatidliotinais atve-
jais);
596
. . :
// . 1998. 8. . 18.
Bendroji dalis 513
4) vieojo administravimo metoduose atsispindi vieojo administra-

vimo institucij (pareign) valdingi galiojimai pavaldi ir nepa-
valdi asmen atvilgiu;
5) vieojo administravimo metodus taiko vairios vieojo administra-
vimo institucijos (pareignai), siekdamos utikrinti savo kompe-
tencij ir gyvendinti suteiktus galiojimus;
6) taikant vieojo administravimo metodus aikiai apibriami vieo-
jo administravimo institucij (pareign) valdymo udavini
sprendimo bdai;
7) vieojo administravimo metodai visada turi adresat (individualj
ar kolektyvin);
8) vieojo administravimo metodais ireikiama vieojo intereso ap-
sauga bei vykdomosios valdios subjekt valdinga valia;
9) vieojo administravimo metodams bdingas tvarkomasis valdymo
sistemos pobdis (taikant valdymo metodus sutvarkomi vairs
valdymo procesai vieojo administravimo sistemoje);
10) vieojo administravimo metodams bdingas dinamikumas, t. y.
jie gali bti kaip pagrindas atlikti procesinius veiksmus, daro tak
tuo atveju btin valdymo udavini ir funkcij gyvendinimui ir
pan.;
11) vieojo administravimo metod taikymo tvarka grietai reglamen-
tuojama statymais ir kitais teiss aktais;
12) vieojo administravimo metodais valdymo objektams gali bti da-
romas tiesioginis poveikis (pvz., fizins prievartos panaudojimas
teiss paeidjui, tarnybins atsakomybs priemoni taikymas
valstybs tarnautojams ir pan.) ir netiesioginis poveikis (pvz., vals-
tybs tarnautojams taikomi vairs apribojimai, skatinamj
priemoni taikymas fiziniais ir juridiniams asmenims ir pan.).
Administracins teiss teorijoje pripainta, kad vieojo administravi-
mo metodai yra tarsi jungiamoji grandis tarp vieojo administravimo sub-
jekt ir kit valdymo santyki dalyvi. ia ir gldi vieojo administravimo
metod esm vieojo administravimo institucij (pareign) valios irai-
ka taikant valdymo metodus.
Vieojo administravimo metodas gali bti suprantamas kaip kryptinga
ir tikslinga valdomojo poveikio priemon. i priemon yra glaudiai susiju-
si su teisinio reguliavimo metodu, daraniu tak visuomeniniams santy-
kiams. Tarp i metod bendra yra tai, kad abu metodai yra reguliuojamo-
sios priemons. Valdymo ir teisinio reguliavimo metodai skiriasi tuo, kad
teisinio reguliavimo metodas apima visus reguliuojamus visuomeninius
santykius, j subjektus, taip pat ir vieojo administravimo institucij teisi-
ns veiklos reguliavim, tuo tarpu vieojo administravimo metodas apima

tik vieojo administravimo institucij (pareign) veiklos teisin reguliavi-
m. Pagrindinis kriterijus, atskiriantis vieojo administravimo metodus nuo
teisinio reguliavimo metodo, yra tas, kad teisinio reguliavimo metodas yra
administracins teiss funkcija, o vieojo administravimo metodas admi-
nistracins teiss subjekt, tiksliau vieojo administravimo institucij (pa-
reign) funkcija.
Apibendrinant galima teigti, kad vieojo administravimo metodai tai
vieojo administravimo institucij (pareign) tikslingo ir kryptingo povei-
kio bdai bei priemons valdymo santykio dalyviams, valdymo objektams,
valdomoms sistemoms gyvendinant valdymo tikslus, pagal valdymo realias
socialines slygas veiksmingai naudojant valdymo funkcijas.
Teisinje literatroje vartojamas ir kitas vieojo administravimo me-
tod apibrimas: vieojo administravimo metodai tai tam tikros kryptin-
gos vieojo administravimo institucij (pareign) veiklos priemons ir b-
dai, kuriais statym ir kit teiss akt nustatyta tvarka siekiama paveikti
kit valdymo santyki dalyvi smon bei vali tam, kad bt utikrinamas
skmingas valdymo funkcij ir udavini gyvendinimas.
3.2. Vieojo administravimo metod

rys
Mokslinje literatroje nurodomi vairs vieojo administravimo me-
tod klasifikavimo kriterijai. Vieni autoriai (pvz., J. N. Starilovas, B. N.
Gabriidz) vieojo administravimo metodus skirsto pagal iuos kriteri-
jus597: 1) priklausomai nuo iorins iraikos formos teisinius (tvirtinti
teiss aktuose ir turintys teisin paskirt) ir neteisinius (organizacinius) vie-
ojo administravimo metodus; 2) pagal administracinius teisinius poymius
norminius (taikomi tam tikslui, kuris numatytas norminiame teiss akte,
tvirtinaniame visiems privalomas elgesio taisykles) ir individualius (tai-
komi numatytame individualiame administraciniame akte tikslui) vieojo
administravimo metodus.
Kiti autoriai (pvz., A. P. Aliochinas, J. M. Kozlovas) iskiria iuos vie-
ojo administravimo metod klasifikavimo kriterijus598:
597
. . . . :
, 2002; . ., . . -
. : o, 2003.
598
. ., A. A., . .
. : -, 2003.
Bendroji dalis 515
1) priklausomai nuo valdomojo poveikio valdymo objektus impe-

ratyvius (tiesioginiai administraciniai nurodymai, vairs draudimai ir
pan.), galinanius (leidia atlikti nurodytus veiksmus arba priimti atitin-
kamus valdymo aktus) ir rekomendacinius (numato skatinimo bdus, re-
komendacijas atliekant tam tikrus teistus veiksmus) vieojo administravi-
mo metodus;
2) pagal vieojo administravimo subjekt tarpusavio santykius ir san-
tykius su kitais valdymo santyki dalyviais kolegialius (vieojo administ-
ravimo institucij ministerij, departament, tarnyb, inspekcij tai-
komos priemons ir bdai vairiems administraciniams teiss subjektams)
ir vienvaldikus (vieojo administravimo pareign ministr, staigos di-
rektori, inspekcijos virinink, senin taikomi organizacinio pobdio
bdai ir priemons) vieojo administravimo metodus.
Kaip matyti, vieojo administravimo udavini ir funkcij gyvendini-
mo bd ir priemoni taikant valdymo metodus yra vairi, todl juos susi-
steminus galima bti iskirti ias pagrindines vieojo administravimo meto-
d ris:
1) bendrieji (pagrindiniai) vieojo administravimo metodai, kurie yra
universals visai vieojo administravimo institucij (pareign)
gyvendinamai vykdomajai ir tvarkomajai veiklai;
2) specialieji (specifiniai) vieojo administravimo metodai, kurie pasi-
reikia atitinkamose vieojo administravimo srityse (pvz., ekono-
minje, nacionalinio saugumo utikrinimo, socialinje).
3.2.1. Bendrieji vieojo administravimo metodai
Vieojo administravimo sistemoje vyrauja du bendrieji (pagrindiniai)

vieojo administravimo metodai:
1) tikinimo valdymo metodas;
2) prievartos (administracins prievartos) valdymo metodas.
Administracins teiss teorijoje esama nuomons, kad priimtiniausias
ir humanikiausias yra tikinimo vieojo administravimo metodas. Taikyda-
mos tikinimo valdymo metod vieojo administravimo institucijos (parei-
gnai) siekia, kad asmenys savanorikai ir tinkamai laikytsi statymuose ir
kituose teiss aktuose tvirtint teiss norm reikalavim. Btent tikinimo
valdymo metodu siekiama asmenims suadinti vidines paskatas, turinias
reikms j elgesiui.
Teisinje literatroje tikinimo vieojo administravimo metodas api-
briamas taip: tikinimo vieojo administravimo metodas tai kompleksas
teisini, aukljamj, aikinamj, skatinamj, organizacini ir visuome-

nini poveikio priemoni, kuriomis veikiama moni smon, valia bei el-
gesys siekiant utikrinti smoning ir savanorik administracins teiss
norm gyvendinim.
Kaip matyti, tikinimo valdymo metodo turin sudaro visuma vairi
poveikio priemoni, kuriomis skatinamas privalomas valdymo santyki da-
lyvi elgesys. Nagrinjant pateikt tikinimo vieojo administravimo meto-
do svok galima iskirti ias tikinimo valdymo metodo formas:
1) teisinis moni aukljimas. i forma pagrsta administracins teiss
aukljamja funkcija, t. y. statymuose ir kituose teiss aktuose
tvirtint teiss norm prasms iaikinimas pilieiams, taip pat pi-
liei supaindinimas su j teismis, pareigomis ir teistais intere-
sais. Vieojo administravimo institucij (pareign) udavinys
tikinti pilieius, kad jie laikytsi teiss norm reikalavim. To-
kiam darbui btinos organizacins priemons: seminar, konfe-
rencij, pasitarim organizavimas ir vykdymas. J metu tiek vieo-
jo administravimo pareignai, tiek pilieiai supaindinami su prak-
tiniu priimt teiss akt, vieojo administravimo udavini ir funk-
cij gyvendinimu vairiose vieojo administravimo srityse;
2) moralinis ir materialinis moni skatinimas. Taikant i tikinimo
form didinamas valstybs pareign ir piliei suinteresuotumas
geriau vykdyti savo pareigas, veiksmingiau sprsti vieojo admi-
nistravimo udavinius ir funkcijas, aktyviau siekti geresni veiklos
rezultat. Be to, moralinio ir materialinio skatinimo priemons
numatytos vairiuose vieojo administravimo subjekt ileistuose
teiss aktuose;
3) visuomeninio (organizacinio) poveikio priemons. Tai moralinio
pobdio priemons, kurias taiko vairi nevyriausybini organi-
zacij atstovai savo nariams u antivisuomenik elges (teiss pa-
eidim). tikinamais pavyzdiais parodoma, kuo konkrei asme-
n poelgiai pavojingi visuomenei.
tikinimo vieojo administravimo metodas glaudiai susijs su admi-
nistracins prievartos valdymo metodu. Tradicikai administracin prievar-
ta nagrinjama kaip pagalbinis poveikio bdas, naudojamas tada, kai tiki-
nimo valdymo metodas bna neveiksmingas. Vadinasi, tik esant btinumui
gali bti taikomas administracins prievartos kaip teisins atsakomybs
priemoni kompleksas siekiant ginti ir saugoti visuomeninius santykius vie-
ojo administravimo srityje.
Administracins prievartos valdymo metodas yra moni santyki tei-
sinio reguliavimo priemon. Taikant administracins prievartos valdymo
Bendroji dalis 517
metod utikrinamas normalus visuomens, bet kurio vieojo administra-

vimo subjekto ir valdymo proceso funkcionavimas. Administracins prie-
vartos valdymo metodo socialin paskirt lemia socialins ekonomins
priemons tobuljant iuolaikinei visuomenei. io metodo socialin paskir-
tis kinta priklausomai nuo to, kiek is metodas atitinka gyventoj poreikius,
ekonomin bei politin visuomens raid.
Administracins prievartos vieojo administravimo metodui bdingi
ie poymiai:
1) administracin prievarta tai ypatinga valstybins prievartos ris,
kurios paskirtis yra saugoti ir ginti visuomeninius santykius, susi-
klostanius vieojo administravimo srityje;
2) administracins prievartos valdymo metodo turinys vairiapusi-
kas, nes apima valstybs taikomas teisines psichinio ir fizinio po-
veikio priemones asmen smonei ir elgesiui;
3) administracin prievarta tai teisinis vieojo administravimo me-
todas (administracinio poveikio priemons, taikomos fiziniams ir
juridiniams asmenims, gietai reglamentuojamos statymais ir ki-
tais teiss aktais);
4) administracins prievartos valdymo metod gali taikyti tik valsty-
bs tam galiotos vieojo administravimo institucijos (pareignai);
5) administracins prievartos valdymo metodas gali bti taikomas
tiek teismine, tiek neteismine tvarka (vieojo administravimo insti-
tucijos (pareignai) taiko vairias poveikio priemones asmenims
nesikreipdamos teism, pvz., panaikina leidimus usiimta kine
komercine veikla, apriboja transporto priemoni judjim tam tik-
roje teritorijoje ir pan.);
6) administracins prievartos valdymo metodo taikymo procesin
tvarka daug paprastesn ir pasiymi operatyvumu bei efektyvumu;
7) administracins prievartos valdymo metodo taikymo teisinis pa-
grindas padarytas teiss paeidimas arba ypating slyg, kurios
numatytos teiss normose, susidarymas (pvz., stichins nelaims,
epidemijos).
Taigi prievartos (administracins) vieojo administravimo metodas tai
savarankika ir ypatinga valstybins prievartos ris. Jai bdinga administ-
racins teiss normomis nustatyta poveikio priemoni, nustatyta tvarka
taikom speciali vieojo administravimo institucij (pareign), sistema
siekiant saugoti bei ginti visuomeninius santykius vieojo administravimo
srityje.
Kaip matyti i pateikto apibrimo, administracins prievartos valdy-

mo metodo turin sudaro sistema poveikio priemoni, kurias pagal panau-
dojimo tikslus galima suskirstyti 3 grupes:
1) administracins prevencins (spjamosios) priemons, t. y. tokios
administracinio poveikio priemons, kurios taikomos susiklosius tam tik-
roms nepaprastoms ir ypatingoms aplinkybms, turint tiksl i anksto u-
kirsti keli (spti) galimam teiss paeidimui. Taikant administracines
prevencines priemones apribojama nustatyta tvarka bei asmenims tvirti-
nami vairs draudimai (pvz., asmens dokument tikrinimas, transporto
eismo apribojimas). Administracins prevencins priemons nra tiesiogiai
susijusios su teiss paeidimu ir naudojamos tam, kad nevykt teiss pa-
eidimas;
2) administracins kardomosios priemons, t. y. priverstin administra-
cinio teiss paeidimo nutraukimo (ukardymo) priemon, ukertanti keli
alingoms pasekmms ir utikrinanti kalto asmens patraukim administra-
cinn atsakomybn. Prie i priemoni galima priskirti: fizinio poveikio
priemones (antranki udjimas, teiss paeidjo sulaikymas), specialij
priemoni ir aunamojo ginklo panaudojim, finansinio poveikio priemo-
nes (licencijos anuliavimas, pinigini l pamimas ir pervedimas valsty-
bs biudet), techninio pobdio priemones (technikai netvarkingos
transporto priemons eksploatavimo udraudimas, vairi darb nutrauki-
mas dl saugumo technikos paeidim) ir kt.;
3) administracins atsakomybs priemons (administracins nuobau-
dos) tai tokios administracinio poveikio priemons, kurias skiria tam ga-
liotos vieojo administravimo institucijos (pareignai) fiziniams ir juridi-
niams asmenims, padariusiems teiss paeidimus, turint tiksl nubausti
juos ir siekiant, kad nubaustas asmuo bei kiti asmenys nedaryt nauj tei-
ss paeidim. Administracins atsakomybs priemoni specifika ta, kad
jos taikomos tada, kai administracinis teiss paeidimas jau padarytas. Prie
administracins atsakomybs prievartos priemoni priskiriamas suteiktos
asmeniui specialios teiss (pvz., teiss vairuoti transporto priemones) at-
mimas, administracinis aretas, daikto, kuris buvo administracinio teiss
paeidimo padarymo rankis arba tiesioginis objektas, ir pajam, kurios
buvo gautos padarius administracin teiss paeidim, konfiskavimas ir t. t.
Kaip matyti, administracins prievartos vieojo administravimo me-
todas taikomas susidarius nepaprastoms aplinkybms ir slygoms. Vieojo
administravimo institucijos (pareignai) valdo i padt ir siekia kuo grei-
iau normalizuoti tvark ikilus kokiam nors pavojui. Vadinasi, administra-
cins prievartos valdymo metodas reikalingas siekiant utikrinti normalias
vieojo administravimo sistemos funkcionavimo slygas.
Bendroji dalis 519
tikinimo ir prievartos vieojo administravimo metodai tarpusavyje

glaudiai susij ir laikomi teistvarkos utikrinimo mechanizmo dalimi.
iuo poiriu tikslinga apvelgti tikinimo ir prievartos metod santyk
valstybiniame valdyme.
tikinimo ir prievartos vieojo administravimo metod esm ta, kad
ie metodai papildo vienas kit. Pagrindinis i metod bruoas tas, kad
vieojo administravimo institucijos (pareignai) gyvendina ne baudimo
funkcij i metod taikymas reikiasi kaip krybika veikla. Vieojo ad-
ministravimo institucijos (pareignai) tikinimo valdymo metod taiko kaip
pagrindin, kuriuo siekiama paskatinti fizinius ir juridinius asmenis savano-
rikai laikytis Konstitucijos, statym ir kit teiss akt reikalavim. Taiau
visuomenje dani vairs teiss akt reikalavim paeidimai, ir btent
tuomet, kai padaromas teiss paeidimas, atitinkamos galiotos vieojo
administravimo institucijos (pareignai) privalo imtis priemoni, kuriomis
bt utikrinamas teiss akt laikymasis.
tikinimo vieojo administravimo metodu veikiant mogaus smon
bandoma formuoti vidines moralines paskatas bei reikalavimus elgtis teis-
tai. Taikant prievartos vieojo administravimo metod asmuo veriamas
elgtis tinkamai. Tuo tikslu asmens teiss ir laisvs apribojamos, taiau is
apribojimas yra teistas. tikinimo ir prievartos vieojo administravimo me-
tod turin sudaro atitinkam priemoni, kuriomis yra sukonkretinamas
valstybs valdingas poveikis siekiant utikrinti privalom arba galim ad-
ministracins teiss subjekto poelg, sistema.
tikinimo valdymo metodo turinys yra vairiapusikas, t. y. tikinimas
naudojamas aukljamojoje, organizacinje, vieiamojoje veikloje aikinant
vieojo administravimo institucij (pareign) priimtus valdymo sprendi-
mus. Taiau keliamas klausimas dl io metodo taikymo, kai perengiamos
leidiamo elgesio ribos ir padaromas teiss paeidimas. tikinimo valdymo
metodas ne visada yra tinkama priemon daryti poveik atskir asmen,
paeidusi teiss normas, elgesiui arba smonei. Todl valstyb, gindama
kit moni teises, laisves ir teistus interesus visuomenje, priversta teiss
paeidjams nustatyti vairias administracinio poveikio ir atsakomybs
priemones. Tokiu atveju objektyvus poreikis taikyti prievartos valdymo me-
tod siekiant paalinti antivisuomeninius reikinius, ginti ir saugoti asmen
teises, laisves ir teistus interesus, utikrinti viej tvark ir visuomens
saugum. Vadinasi, prievarta tai valstybins valdios rankis, socialinis
elementas. Valstybs prievarta, traukta teis, virsta teisine (administraci-
ne) prievarta ir naudojama kaip vieojo administravimo metodas valdymo
procese.
3.2.2. Specialieji vieojo administravimo metodai
Administracins teiss teorijoje yra ir kit valdymo metod, kurie

taip pat atlieka tam tikr poveik vieojo administravimo subjektams. Atsi-
velgiant daromo valdingo poveikio tam tikriems valdymo santyki daly-
viams turin specialieji vieojo administravimo metodai skirstomi dvi r-
is599:
1) administracinius (tiesioginio poveikio) vieojo administravimo me-
todus;
2) ekonominius vieojo administravimo metodus.
Administraciniams vieojo administravimo metodams bdingas vieojo
administravimo institucij (pareign) daromas tiesioginis poveikis valdy-
mo objektams (pilieiams, juridiniams asmenims, kitoms valdymo instituci-
joms bei pareignams). Administraciniai vieojo administravimo metodai
veiksmingi tada, kai valdymo subjektai atlieka tokius valdingo pobdio
veiksmus, kuriais utikrinamas valdomojo objekto elgesys. Administraci-
niais valdymo metodais veikiama valdymo objekto valia ir veiksmai. Tai-
kant tiesioginius valdymo metodus, valdymo objektai praranda galimyb
veikti savo nuoira, nes jie privalo vykdyti duot nurodym (valdymo ko-
mand) remdamiesi nustatytomis administracinmis procedromis.
Administracinius vieojo administravimo metodus apibdinantis po-
ymis yra valdymo objektams (pareignams, administracine tvarka paval-
diems ir nepavaldiems asmenims) duot nurodym ir priimt valdymo
sprendim (valdymo akt) vykdymo kontrol. Visapusikas valstybinio val-
dymo tiksl ir udavini gyvendinimas nemanomas be tiesioginio admi-
nistracinio poveikio valdymo objektams. ia prasme pastebimas glaudus
administracini vieojo administravimo metod ryys su tiesioginiu poveikiu
valdymo objektams. Tiesioginis poveikis tai vykdomosios valdios subjekt
kasdienis operatyvus vadovavimas administracine tvarka pavaldiems ir ne-
pavaldiems valdymo objektams, t. y. sakymo primimas, valdingo pob-
dio nurodymai emesniems pagal pavaldum objektams ir pan. iuo atve-
ju valdymo objektai, kurie privalo paklusti valdaniojo asmens valdingo
599
Teisinje literatroje apraomos ir kitos specialiosios vieojo administravimo metodo
rys. Pavyzdiui, iskiriami socialiniai psichologiniai vieojo administravimo metodai, specifi-
niai veiklos metodai, nukreipti tam tikr funkcin valdym. Specifiniai veiklos metodai, kitaip
vadinami atskir valdymo funkcij metodais, yra, pavyzdiui, sprendimo primimo ir vykdymo
metodai. Taiau tokie vieojo administravimo metodai yra tik kaip administracini valdymo
metod poakiai arba turinio sudedamoji dalis ( . .
. : , 2003; . . -
. : -, 2001).
Bendroji dalis 521
pobdio sprendimams, gauna atitinkam teisin status. Tai leidia val-

dymo objektams tinkamai elgtis vieojo administravimo srityje. Prieingu
atveju valdymo subjektai gali taikyti bendruosius vieojo administravimo
metodus (tikinim ir prievart), kad utikrint priimt valdymo sprendim
arba duot valding nurodym vykdym. Administracini vieojo admi-
nistravimo metod taikymas yra teisins, valdymo ir politins kultr deri-
nys.
Galima teigti, kad administraciniai vieojo administravimo metodai
tai vienaalikas, teisikai pareigojantis, valdaniojo vali ireikiantis val-
dymo subjekto valdingo pobdio poveikis valdymo objekto elgesiui, nusta-
tant valdymo objekt teises ir pareigas bei apibriant duot nurodym
vykdymo tvark vieojo administravimo srityje.
Kaip matyti, administracini vieojo administravimo metod taikymo
sritis tiesiogiai susijusi su valstybs vaidmens padidjimu reguliuojant rin-
kos ekonomikos santykius. I tikrj be administracini valdymo metod
beveik nemanoma utikrinti monopolizmo panaikinimo ekonominje vie-
ojo administravimo srityje, apsaugoti kins veiklos subjekt teisi ir tei-
st interes, ekonomins veiklos subjekt atsakomybs u statymo ir kit
teiss akt norm paeidimus. Vykdomosios valdios subjekto tiesioginis
administracinis poveikis (pvz., valstybin registracija, kins veiklos licenci-
javimas, gyventoj turto deklaravimas) yra btinas iuolaikins vieojo ad-
ministravimo sistemos elementas.
Administracinis (tiesioginio poveikio) vieojo administravimo meto-
das glaudiai susijs su ekonominiais vieojo administravimo metodais.
Ekonominiai vieojo administravimo metodai tai valdymo objektams suda-
rymas toki slyg, kurioms susiklosius jie patys, ekonomikai (materia-
liai) skatinami, pasirenka tinkam elgesio variant.
iuo atveju valdymo subjektas sudaro palankias slygas pasiekti vieo-
jo administravimo tikslus ir isprsti udavinius veikiant valdymo objekt
asmeninius interesus (pvz., valstybs tarnautojo materialinis paskatinimas,
mokesi lengvat taikymas juridiniams asmenims). Taikant ekonominius
vieojo administravimo metodus privalomo nurodymo (tiesioginio povei-
kio), bdingo administraciniams valdymo metodams, nra. Be to, taikant
ekonominius vieojo administravimo metodus galimos klaidos ir rizika, t. y.
ekonominio sverto elementas. Ekonominio vieojo administravimo metodo
taikymas materialiai skatina tam tikrus valdymo santykio dalyvius atitin-
kamai elgtis, didina j suinteresuotum veiklos rezultatais, juo sukonkreti-
nami asmen poreikiai norima linkme. Kaip matyti, ekonominis valdymo
metodas pagrstas tokiomis ekonominmis kategorijomis kaip pelnas, kai-
na, vert, ekonomin sankcija ir pan.
Ekonominiai vieojo administravimo metodai tai valdymo subjekt

valdingo pobdio galiojim gyvendinimas valdymo objekt atvilgiu
naudojant netiesioginio poveikio bdus ir priemones. Valdymo objekto
padtis esti tokia, kad jis pats pradeda veikti be valdymo subjekto direkty-
vini nurodym, nes toks jo elgesys materialiai skatinamas. Kartu skatina-
mas ir materialinis (ekonominis) valdymo objekto suinteresuotumas vykdy-
ti jam pavestas uduotis vieojo administravimo srityje.
Ekonominius vieojo administravimo, kaip ir administracinius valdy-
mo, metodus ir j taikym tikslinga sureguliuoti teiss normomis. Prieingu
atveju galimi kriminogeniniai padariniai, pavyzdiui, privatizacijos, korup-
cijos administracinis teisinis reguliavimas privalo turti apsaugos mecha-
nizm, kad nebt teisini vakum, t. y. kad nedidt reketavimas, kyi-
ninkavimas ir kitos nusikalstamos veikos. Ekonomini vieojo administra-
vimo metod taikymo administracinis ir teisinis reguliavimas turt bti
vykdomas laikantis valstybinio valdymo ir jo finansavimo politikos. Be to,
ekonominiai valdymo metodai turi remtis bendruoju vadovavimu, t. y. tie-
siogiai ir sistemikai veikiant valdymo objektus pagal nubrtus valdymo
tikslus ir udavinius. Ekonomini vieojo administravimo metod skatina-
masis vaidmuo turi bti aikus, efektyvus ir rezultatyvus vieojo administ-
ravimo sistemoje.
Apibendrinant galima teigti, kad didjant specialij vieojo admi-
nistravimo metod vaidmeniui valstybiniame valdyme tikslinga optimizuoti
kiekvien valdymo lyg, t. y. pritaikyti valdymo metod taip, kad jis efekty-
viai veikt atitinkamoje vieojo administravimo srityje ir valdymo akoje.
3.3. Administracini ir ekonomini metod derinimas

vieojo administravimo srityje
Administracini ir ekonomini vieojo administravimo metod deri-
nimo problema eklektika, t. y. negalimas antagonistinis valdymo subjekt
naudojam tiesioginio ir netiesioginio poveikio bd ir priemoni prieta-
ravimas dl valdymo objekt. Galima nurodyti kelet prieasi:
1) jei pagal savo prigimt valdymo veikla yra administracin, tai val-
dymo metodai, taikomi praktikai gyvendinant administracin valdymo
veikl, turi bti administraciniai, t. y. turinio poiriu turt bti administ-
racini ir ekonomini valdymo metod darinys;
2) administraciniai (tiesioginio poveikio bdai) ir ekonominiai (netie-
sioginio poveikio bdai) vieojo administravimo metodai taikomi siekiant
Bendroji dalis 523
vieno tikslo gyvendinti valdymo subjekto valdingo pobdio poveik val-

dymo objektams;
3) tiesioginiai ir netiesioginiai poveikio bdai ir priemons, taikomos
atitinkam vieojo administravimo institucij (pareign) praktinje vyk-
domojoje ir tvarkomojoje veikloje, yra kaip vienaalika ir valdinga valdy-
mo subjekto valios iraika (pvz., Lietuvos Respublikos vidaus reikal mi-
nistro sakymas dl pinigins imokos pilieiui X, t. y. skatinamosios prie-
mons forminimas valdymo sprendimu individualiu valdymo aktu);
4) administraciniai ir ekonominiai vieojo administravimo metodai
gyvendinami esant teisinei vieojo administravimo formai. Nesant mint
valdymo metod teisins formos efektyviai, racionaliai ir rezultatyviai gy-
vendinti vieojo administravimo veiklos negalima;
5) administracini ir ekonomini valdymo metod derinimas paste-
bimas vieojo administravimo teiss aktuose. Pavyzdiui, Lietuvos Respub-
likos Vyriausybs 1998 m. liepos 31 nutarimas Nr. 983 Dl pedagog dar-
bo umokesio padidinimo600, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m.
rugpjio 23 d. nutarimas Nr. 1024 Dl kompensacij mokjimo tarnybos
metu uvus tikrosios karo tarnybos kariams601 ir kt. Btent valdingo po-
bdio valdymo sprendimu ne tik palieiami valdymo objekto materialiniai
interesai, bet kartu tai yra viena i teisini valdymo form gyvendinant vie-
ojo administravimo udavinius. Ekonomins poveikio priemons pasie-
kiamos administraciniu teisiniu poveikiu.
Administraciniai ir ekonominiai vieojo administravimo metodai, b-
dami skirtingos paskirties ir turinio, valstybinio valdymo institucij (parei-
gn) veiklos praktikoje tarpusavyje susij ir gyvendinami bendrai. Bendra
tarp i valdymo metod tai, kad juos taiko vieojo administravimo institu-
cijos (pareignai), jais daromas valdingas poveikis valdymo objektams, jais
sprendiami valdymo udaviniai ir funkcijos, jiems bdinga teisin vieojo
administravimo forma (priimamas individualus arba norminis valdymo ak-
tas). Taiau skirtingose vieojo administravimo srityse ir akose administ-
raciniai ir ekonominiai vieojo administravimo metodai taikomi kitaip. Pa-
vyzdiui, nacionalinio saugumo arba vidaus reikal valdymo srityje vyrauja
administraciniai vieojo administravimo metodai, vietimo ir mokslo, sveika-
tos apsaugos valdymo srityje ekonominiai vieojo administravimo metodai.
Pastarj deimtmet Lietuvoje vykdoma vieojo administravimo si-
stemos reforma atsivelgiant administracinius politinius ir ekonominius
pokyius visuomenje. Kaip rodo iandienin vykdomosios valdios subjek-
600
601
t veiklos praktika, toks procesas nra lengvas, nes prie rinkos ekonomikos
santyki buvo pereinama i anksto nepasirengus ir neetapikai. Tai sukl
tam tikr problem, nes daugeliu atvej vykdomosios valdios subjektams
teko naudoti tiesioginio poveikio valdymo objektams bdus (administraci-
nius valdymo metodus). Taiau administraciniai valdymo metodai buvo
taikomi neefektyviai. Susidariusi padtis lm vieojo administravimo si-
stemos nestabilum ir tam tikr valdymo ak valstybinio reguliavimo susil-
pnjim. Tai turjo neigiam pasekmi visuomenje (pvz., m nuolat v-
luoti darbo umokesiai, padidjo nedarbas, padanjo streik ir piket).
Galima teigti, kad administraciniai ir ekonominiai valdymo metodai buvo
taikomi nedarniai, o vykdomosios valdios subjektai vadovavosi protekcio-
nizmu (asmeninmis pretenzijomis), tai sukl vieojo administravimo si-
stemos disbalans.
Dabartin vykdomosios valdios gyvendinimo praktika liudija, kad
administracinius ir ekonominius vieojo administravimo metodus derinti
btina siekiant ivengti ankstesni klaid. Vieojo administravimo subjekt
vykdomojoje ir tvarkomojoje veikloje daniau taikomi administraciniai
valdymo metodai (nors ekonomini valdymo metod reikm irgi akivaiz-
di), be kuri beveik nemanoma utikrinti gero administruojamos valdymo
akos lygio, greito ir veiksmingo valdymo sprendim ir valdymo udavini
gyvendinimo. Siekiant tinkamai ir tikslingai naudoti administracinius val-
dymo metodus btinas j mokslinis, ekonominis ir teisinis pagrstumas,
valstybs tarnautoj profesionalumas juos gyvendinant ir pan.
Administracini ir ekonomini vieojo administravimo metod nor-
minis tvirtinimas pastebimas daugelyje Vyriausybs nutarim, kit vieojo
administravimo institucij ileistuose sakymuose, patvirtintose taisyklse,
instrukcijose, kuriose numatyti draudimai, apribojimai, leidimai, skatini-
mai, adresuojami valdymo objektams (pvz., nutarimai dl pensinio aprpi-
nimo, dl mokjimo u komunalines paslaugas, dl mokesi mokjimo
lengvat). Btent iuose valdymo aktuose atsispindi specialij valdymo
metod ir visos vieojo administravimo sistemos esm. Vieojo administra-
vimo institucij (pareign) veiklos udaviniai ir funkcijos suformuluoti
taip, kad juos gyvendinant bt daromas administracinis arba ekonominis
poveikis valdymo objektams.
Apibendrinat bendruosius ir specialiuosius vieojo administravimo
metodus galima teigti, kad bet koks valdymo metodas turi nurodyti pat
paprasiausi bd tikslui pasiekti, utikrinti tinkam valdymo sprendim
primim ir vykdym, valdymo udavini ir funkcij gyvendinim, o svar-
biausia taikyti valdymo metodus turt bti paprasta, racionalu, ekono-
mika ir rezultatyvu.
Bendroji dalis 525
V SKYRIUS
1. VIEOJO ADMINISTRAVIMO TEISTUMO

UTIKRINIMAS
1.1. Teistumo utikrinimo vieajame administravime

samprata
Konstituciniai teistumo ir jo utikrinimo pagrindai tvirtinti Lietuvos
Respublikos Konstitucijos (toliau Konstitucijos) 6 ir 7 straipsniuose602.
Teisinje literatroje terminas teistumas suprantamas vairiai:
1) kaip praktinis raytins teiss turinio gyvendinimas603;
2) kaip teistumo principas;
3) kaip demokratins visuomens valdymo metodas;
4) kaip valstybins valdios ir valdymo subjekt santyki su visuome-
ne sistema.
Teistumas tai teisins demokratins visuomens egzistavimo ir rai-
dos pagrindas. Pasitelkus teistum utikrinamas asmen teisi, laisvi ir
teist interes gyvendinimas, teisins valstybs krimas, valstybs valdy-
mo sistemos funkcionavimas ir pan. Teistumo turin apibdina trys tarpu-
savyje susij elementai:
1) teiss privalomumas visiems. Teiss, kaip norminio institucinio de-
rinio, poymis yra tas, kad raytins teiss nuostatos yra realiai faktikai
gyvendinamos. Jeigu yra teis, yra ir teistumas, t. y. tvarka, kuriai esant
visuomenini santyki dalyviai privalo grietai laikytis teiss norm ir vyk-
dyti j reikalavimus;
2) teistumo idja. Teisinje smonje diegiama tokio vis visuome-
nini santyki dalyvi elgesio tikslingumo ir btinumo idja, kai nelieka
vietos savivalei, teis tampa visuotin ir i tikrj gyvendinamos subjekti-
602
Konstitucijos 6 straipsnyje numatyta, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taiko-
mas aktas, o 7 straipsnyje teigiama, kad negalioja joks statymas arba Konstitucijai prieingas
kitas aktas (Plaiau r.: Lietuvos Respublikos Konstitucija: Lietuvos Respublikos piliei pri-
imta 1992 m. spalio 25 d. referendume. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2002).
603
Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000; Lietuvos Respublikos konstitucijos
komentaras (2 dalis). Vilnius: Teiss institutas, K. Jovaio P, 20002002.
ns teiss. iuolaikinje visuomenje teistumo pradai yra vis lygyb prie

statym, privilegij nebuvimas, statym virenyb, teisins atsakomybs
u teiss paeidimus neivengiamumas;
3) teistumas, kaip savarankikas reikinys, atsiranda tada, kai du mi-
nti elementai gyvendinami visuomens politiniame gyvenime, teistumo
reikalavim sistemoje. Kadangi teistumas susideda i politini teisini
reikalavim, teistumo tvirtinimas visuomenje reikia teisto elgesio u-
tikrinim visuomenini santyki srityje, teisinio reguliavimo, garantuojan-
io mogaus teises, realum ir veiksmingum. Pagrindiniai teistumo reika-
lavimai demokratini politini reim slygomis yra ie:
turi bti visuotin teis, ireikta tobula statym leidyba, kai visi vi-
suomeniniai santykiai teisikai sutvarkyti, reguliuojami statym,
kuriuose nra sprag ir neaikum;
konstitucijos ir statym virenyb, t. y. visi kiti norminiai aktai ir
individuals aktai turi atitikti statym, jam neprietarauti, o visi
statymai ir kiti aktai Konstitucij;
visi statymui lygs, t. y. visiems visuomenini santyki dalyviams
keliami vienodi reikalavimai ir niekas neturi privilegij;
socialiniai ir teisiniai mechanizmai, utikrinantys teiss gyvendini-
m, pareig vykdym, netrukdom subjektini teisi gyvendinim;
garantuotas kokybikas teiss taikymas, aktyvi kova su teiss paei-
dimais, teiss paeidj teisins atsakomyb neivengiamumas;
teistvarkos stabilumas, veiksmingas teisinio reguliavimo mecha-
nizmas.
Kaip matyti, teistumo samprata glaudiai susijusi su teistumo prin-
cipu. Teistumo principas vieajame administravime reikia, kad visi val-
dymo santyki dalyviai (vieojo administravimo institucijos, pareignai, pi-
lieiai, mons, staigos, organizacijos) nuolat laikytsi ir vykdyt staty-
muose ir kituose teiss aktuose tvirtintus reikalavimus. Teistumo princi-
po tikslas utikrinti teiss paliepim vykdym. Todl teistumas tai vei-
kiantis statymas arba gyvendinta teisin tvarka (teistvarka).
Teistumo, jo laikymosi ir utikrinimo reikm vieojo administravi-
mo srityje akivaizdi. Tai lemia ios aplinkybs:
1) vieasis administravimas apima plaiausi visuomeninio gyvenimo
srit, t. y. vieojo administravimo subjekt veikl vadovaujant kinei (eko-
nominei), socialinei kultrinei ir administracinei politinei valdymo sritims;
2) vieojo administravimo institucijos (pareignai), gyvendindamos
valdingo pobdio galiojimus, gyvendina teiss taikomj veikl (priima
valdingo pobdio sprendimus, kuri pagrindu atsiranda teisini padarini
valdymo santyki dalyviams);
Bendroji dalis 527
3) vieojo administravimo institucijos (pareignai) pagal savo kompe-

tencij privalo utikrinti statym ir kit teiss akt vykdym;
4) vieojo administravimo institucijos (pareignai) turi plaius galio-
jimus taikyti administracinio poveikio priemones valdymo santykio daly-
viams.
1.1.1. Teistumo utikrinimo vieajame administravime

svoka ir bdai
Viena i pagrindini vieojo administravimo proceso gyvendinimo s-

lyg yra teistumo utikrinimas. Vieojo administravimo institucij (parei-
gn) veikla vadinama postatymine. Tai reikia, kad vieojo administravi-
mo institucijos (pareignai) paios turi laikytis Konstitucijos ir statym bei
juose tvirtint reikalavim priimdamos valdymo sprendimus, kontroliuo-
damos j vykdym ir kartu reikalauti i kit asmen j laikytis.
Teistumo utikrinimas vieojo administravimo srityje reikia:
1) ukirsti keli bet kokiems statymuose ir kituose teiss aktuose
tvirtint reikalavim paeidimams (vieojo administravimo insti-
tucijos (pareignai) neturi paeisti statym ir kit teiss akt
norm, kuriomis jos vadovaujasi savo kasdieninje vykdomojo ir
tvarkomojo pobdio veikloje);
2) laiku ir operatyviai paalinti prieastis ir slygas, kurios sukelia
statym ir kit teiss akt teistumo paeidimus (labai svarbu kuo
greiiau nustatyti ir nutraukti tokius teiss norm paeidimus);
3) atkurti teist padt, piliei ir organizacij teises, laisves ir teis-
tus interesus, buvusius iki teistumo paeidimo;
4) kaltiems asmenims u teistumo paeidim taikyti teisins atsa-
komybs priemones (asmenims, kurie paeid statymus ir kitas
teiss akt normas, btina sudaryti atsakomybs neivengiamumo
slygas);
5) auklti vieojo administravimo institucijas (pareignus), pilieius,
mones, staigas ir organizacijas bei j darbuotojus, kad jie grietai
laikytsi Konstitucijoje, statymuose bei kituose teiss aktuose
tvirtint reikalavim.
Teistumo utikrinimas vieojo administravimo srityje tai vieojo ad-
ministravimo institucij, pareign, piliei ir organizacij veiksmai, tai-
komi metodai, priemons ir kiti poveikio bdai, kuriais gyvendinama tei-
stumo paeidim prevencija, atskleidiami ir alinami teistumo paeidi-
mai bei taikomos teisins atsakomybs priemons kaltiems asmenims.
Teistumas utikrinamas tam tikromis teisikai ireiktomis ir sufor-
muluotomis garantijomis, turiniomis organizacin teisin form. Teistu-

mo utikrinimo garantijos gali bti:
1) socialins ekonomins (valstybs ekonominiai rodikliai, laisva rin-
ka, laisvas kapitalo judjimas, valstybs itekliai);
2) politins (teisins valstybs krimas, demokratins visuomens
raida, odio ir spaudos laiv, aikus valdios padalijimas);
3) teisins (teisingumo gyvendinimo lygis, teistvarkos bkl valsty-
bje, statym ir teiskros kokyb); organizacins (vykdomosios valdios
subjekt sistema ir aikus kompetencijos paskirstymas, valstybs tarnautoj
isilavinimo lygis, vieojo administravimo subjekt ryiai su visuomene).
Teistumo utikrinimo garantijos gyvendinamos valstybs nustatyta
ir tvirtinta vairi staig ir organizacij sistema, t. y. jas gyvendina tos ins-
titucijos, kurioms suteikta teis kiekvien dien priirti ir kontroliuoti
statymuose ir kituose teiss aktuose tvirtint reikalavim vykdym (vals-
tybins inspekcijos, valstybins tarnybos). Vienoms vieojo administravimo
institucijoms (pareignams) teistumo utikrinimas yra viena i daugelio
valdymo funkcij konkreioje vieojo administravimo akoje (transporto,
pramons, ekonomikos). Toki institucij teistumo utikrinimo veikla n-
ra tiesiogiai susijusi su visu teistumo institutu. Kitoms vieojo administra-
vimo institucijoms (pareignams) teistumo utikrinimas yra pagrindin
valdymo funkcija, nes joms suteikti valdingo pobdio galiojimai kontro-
liuoti bei priirti, kaip vykdomi atitinkami teiss aktai ir juose tvirtinti
reikalavimai (pvz., teismai, prokuratra, policija, valstybins inspekcijos,
valstybs kontrol).
Apibendrinant galima teigti, kad teistumas vieojo administravimo
srityje utikrinamas tokiais organizaciniais teisiniais teistumo utikrinimo
bdais:
1) kontrole;
2) prieira;
3) teismo kontroline veikla;
4) nagrinjant piliei praymus, pasilymus, pareikimus ir skundus
(administracine procedra).
1.2. Kontrols, vykdymo tikrinimo ir

prieiros santykis
Utikrindamos teistum vieojo administravimo srityje vykdomosios
valdios institucijos (pareignai) pagal savo kompetencij kartu su kontrole
naudoja ir kitus teistumo utikrinimo bdus vykdymo tikrinim ir prieir.
Bendroji dalis 529
Kontrol ir vykdymo tikrinimas, kaip savarankiki teistumo utikrini-

mo bdai, yra glaudiai tarpusavyje susij, nes juos vienija tas pats tikslas ir
bendri udaviniai, taiau skiriasi j turinys, veiklos apimtis ir juos vykdan-
i subjekt galiojimai.
Kontrols turinys yra kur kas platesnis nei vykdymo tikrinimo, nes ap-
ima kontroliuojam vieojo administravimo institucij, moni, staig, or-
ganizacij finansins ir kitokios veiklos tikrinim, analiz, kadr parinkimo
ir kitus svarbiausius vieojo administravimo subjekt veiklos klausimus.
Kontrolei bdinga:
1) priirti atitinkam kontroliuojam objekt funkcionavim;
2) gauti objektyvi ir patikim informacij, kaip atitinkamuose kont-
roliuojamuose objektuose yra laikomasi teistumo;
3) imtis priemoni ukirsti keli ir paalinti teistumo paeidimus;
4) nustatyti prieastis ir slygas, sukelianias teistumo paeidimus;
5) imtis priemoni, kad kaltiems asmenims u teistumo paeidimus
bt taikomos teisins atsakomybs priemons.
Kontroliuojantis subjektas isiaikina, ar vieojo administravimo insti-
tucij (pareign) vykdomojo ir tvarkomojo pobdio veikla atitinka teiss
aktuose nustatyt teiss norm reikalavimams. Kontrol apima ir tuos pi-
liei bei moni, staig ir organizacij veiksmus, kurie pasireikia vieojo
administravimo srityje. iuo poiriu kontrol skirta utikrinti, kad vykdo-
mosios valdios institucijos ir pareignai, pilieiai, mons, staigos ir orga-
nizacijos grietai ir nenukrypstamai vykdyt statymus ir kitus teiss aktus
bei laikytsi drausms.
Dauguma autori nurodo, kad vykdymo tikrinimas yra glaudiai susi-
js su kontrole ir kartu yra kontrols sudedamoji dalis. Vykdymo tikrinimas
yra tokia vieojo administravimo subjekt veikla, kuri leidia nustatyti, kas
ir kaip atlikta gyvendinant konkrei statym, postatymini akt, valdy-
mo sprendim reikalavimus ir valdingo pobdio nurodymus bei kokie j
vykdymo kokybiniai ir kiekybiniai rezultatai. I to ieina, kad vykdymo tik-
rinimas yra svarbus elementas, skirtas priirti kasdien operatyvi vai-
raus valdymo lygio vadov veikl. Tai svarbu, nes toki vadov viena i pa-
reig yra stebti, kaip jam pavaldios institucijos (pareignai), pilieiai,
vairios organizacijos ir j darbuotojai gyvendina ir vykdo statymus, Vy-
riausybs nutarimus, auktesni pagal pavaldum institucij priimtus val-
dymo sprendimus nevirydami jiems suteikt tarnybini galiojim.
Daniausiai kontrol suvokiama kaip tam tikras procesas, o vykdymo
tikrinimas kaip vienkartinis veiksmas. Kontrols metu tikrinamas kontro-
liuojamo objekto veiklos teistumas ir tikslingumas, o vykdymo tikrinimo
metu tikrinama, ar laiku ir teisingai vykdomi privalomi paliepimai, nuro-
dymai, sakymai ir pan. Kai kurie autoriai pripasta, kad labai danai kont-
rols ir vykdymo tikrinimo veiksmai sutampa ir yra atliekami vienu metu604.
Pavyzdiui, galima iskirti tokias kontrols ir vykdymo tikrinimo formas
kaip revizija, inspektavimas, ekspertiz, valstybins registracija, licencija-
vimas, vairi atskait tikrinimas ir pan.
Kontrols ir prieiros santykis. Administracins teiss teorijoje nuo-
mons dl prieiros, kaip savarankiko teistumo utikrinimo bdo, isi-
skiria: vieni autoriai teigia, kad prieira yra atskiras ir savarankikas teis-
tumo utikrinimo bdas vieojo administravimo srityje605, kiti autoriai ma-
no, kad tai kontrols ris606. Galima sutikti su ta nuomone, jog prieira
yra savarankikas teistumo utikrinimo bdas vieojo administravimo sri-
tyje. Prieira tai stebjimas, kaip organizacine tvarka nepavaldios vie-
ojo administravimo institucijos, pareignai, pilieiai, mons, staigos ir
organizacijos bei j darbuotojai laikosi statymuose bei kituose teiss ak-
tuose tvirtint speciali taisykli reikalavim (pvz., Priegaisrins saugos,
Operacij usienio valiuta, Keli eismo, Pirotechnikos priemoni veimo,
laikymo, pardavimo taisykli ir kt.)
Prieira, atsivelgiant j vykdanius subjektus, gali bti skirstoma
dvi ris:
1) bendroji prieira, susijusi su prokuratros institucij veikla. Pri-
irima, kaip vykdomosios valdios subjekt statym ir kit teiss akt lai-
komasi vieojo administravimo srityje;
2) administracin prieira, susijusi su tam galiot vieojo administ-
ravimo institucij (pareign) veikla. Priirima, kaip vairi specialij
teiss norm (taisykli), tvirtint statymuose ir kituose teiss aktuose, lai-
komasi vieojo administravimo srityje. Administracin prieir vykdo vai-
rios institucijos ir pareignai, pavyzdiui, Valstybins darbo inspekcija,
Valstybins mokesi inspekcija, Eismo prieiros tarnyba, Valstybins
kain ir energetikos kontrols komisija ir kt.
Kontrols ir prieiros santyk galima panagrinti remiantis kontrols
ir prieiros skirtumais:
1) skirtingi kontrol ir prieir vykdantys subjektai (prieir vykdo
specialiai tam galiotos vieojo administravimo institucijos (pareignai), o
kontrol atlieka vairs subjektai, t. y. statym leidiamosios valdios insti-
604
. ., . ., . .
. : -, 2003. . 310.
605
. . . : -, 2001;
. . . : , 2003.
606
. . . : , 2000; .
., . . . : , 2003.
Bendroji dalis 531
tucijos (Seimas), vykdomosios valdios institucijos (Vyriausyb, ministeri-

jos, departamentai), teismins valdios institucijos arba tiesiogiai pilieiai;
2) skirtingi kontrols ir prieiros objektai (kontrols atveju subjek-
tai kontroliuoja tik tas institucijas (pareignus), kurios vykdo vieojo admi-
nistravimo funkcijas, o prieiros atveju tiek vieojo administravimo insti-
tucijas (pareignus), tiek fizinius ir juridinius asmenis nepriklausomai nuo
j pavaldumo arba nuosavybs formos);
3) skirtingas kontrols ir prieiros turinys (kontrols metu objekto
veikla tikrinama ne tik teistumo, bet ir tikslingumo poiriu, t. y. kaip
efektyviai, tikslingai, pagrstai objektas naudoja jam ikelt udavini
sprendimo priemones, ar jo veikla atitinka jo tikslus ir pan. Prieiros metu
objekto veikla tikrinama tik teistumo poiriu, t. y. kaip ji atitinka ne vien
statym ir kit teiss akt reikalavimus, bet ir tam tikras specialias taisyk-
les, normas, standartus, kuri privalo laikytis objektas ir kurios yra techni-
nio pobdio;
4) kontrols ir prieiros subjekt bei objekt tarpusavio santyki
pobdis (prieiros subjektai savo galiojimus ir funkcijas gyvendina san-
tykiuose su tais objektais, kuriems jos organizacine tvarka yra nepavaldios,
o kontrols subjektai kontroliuoja tik jiems pavaldias institucijas ir parei-
gnus);
5) skirtingos priirimos veiklos sritys (kontrols subjektai priiri
vairias kontroliuojamo objekto veiklos sritis, o prieiros subjektai kaip
laikomasi special taisykli, nustatytos tvarkos arba tam tikr standart ir
norm.
Vieojo administravimo teorijoje egzistuoja nuomon, kad atskiru
teistumo utikrinimo bdu vieojo administravimo srityje galima laikyti ir
kontrols bei prieiros veikl, kuri apima administracins kontrols ir
administracins prieiros poymius (pvz., administracins prieiros atve-
ju i veikla gali apimti objekto tikrinim tik teistumo poiriu, o administ-
racins kontrols atveju vairi priemoni (ne tik administracins prie-
vartos) taikym). Taiau ios ries teistumo utikrinimo bdo vieojo
administravimo srityje egzistavimas tik patvirtina administracin kontrol
ir administracin prieir kaip skirtingas teistumo utikrinimo formas.
Galima teigti, jog kontrol ir prieira yra du savarankiki teistumo utik-
rinimo bdai vieojo administravimo srityje.
2. VIEOJO ADMINISTRAVIMO KONTROL

Pastaruoju metu vieojo administravimo kontrol laikoma vienu i
pagrindini teistumo utikrinimo bd. Neatsitiktinai vieojo administra-
vimo kontrols terminas bendrai siejamas su kontrols termino turiniu.
Plaija prasme kontrol suprantama kaip stebjimas, tikrinimas ir priei-
ra, taisykls (etalono) ir veiksmo rezultato santykio vertinimas. Kitaip ta-
riant, tai pasirinkto objekto stebjimo ir tikrinimo sistema, kurios tikslas
paalinti nukrypimus nuo nustatyt parametr. Teistumo utikrinim vie-
ojo administravimo srityje lemia tiriamo dokumento arba veiksmo ir galio-
jani teiss norm atitikimas (neprietaravimas).
Vykdomosios valdios subjekt veiksm teistumo kontrol galima
apibdinti kaip tikrinim, ar vykdomosios valdios institucij (pareign)
veiksmai (neveikimas) atitinka Konstitucijos bei statym nuostat reikala-
vimus. Vykdomosios valdios subjekt veiksm teistumo kontrols esm
yra ta, jog galiotos valstybs institucijos (teiskros, vykdomosios ar teis-
mins), visuomenins organizacijos, naudodamos organizacines teisines
priemones, tiria, ar kontroliuojamos institucijos (pareigno) veiksmuose
nebuvo padaryta nukrypim nuo teiss aktuose nustatyt reikalavim.
Kontroliuojama gali bti vairiais poiriais, t. y. jurisdikcijos, kompetenci-
jos, inybingumo, atliekam funkcij ar kt. Vykdant vieojo administravi-
mo kontrol tiesiogiai atsakoma klausim: ar konkretus vykdomosios val-
dios institucijos (pareigno) veiksmas dekretas, nutarimas, sprendimas,
sakymas, potvarkis neprietarauja Konstitucijai, konkreiai veiklos sri-
iai, taip pat bendruosius valdios ir atstovavimo principus reglamentuo-
janioms teiss normoms.
2.1. Vieojo administravimo kontrols svoka

ir pagrindiniai principai
Terminas kontrol (pranc. controle) reikia prieir, ko nors patik-
rinim, faktins padties lyginim su reikalaujama padtimi607. Kontrol
yra funkcija, natraliai kylanti i bet kuri moni veiklos, kuri turt bti
vykdoma pagal tam tikras taisykles, uduotis arba standartus siekiant no-
rim rezultat. Todl kontrol tarnauja veiksm teisingumui nustatyti. Vi-
607
Bendroji dalis 533
sikai nesvarbu, su kokia mogikosios veiklos sritimi tai bt susij su

valstybs gyvenimu, visuomene, eima, moni grupe ar su atskiru individu,
visur, kur mogus privalo veikti ne pagal savo vali, nor ar ugaid, o
pagal nustatytas taisykles, neivengiamai kyla atlikt arba atliekam veiks-
m kontrols klausimas.
Teisinje literatroje kontrol suprantama kaip funkcionuojanio ob-
jekto proceso stebjimo ir tikrinimo sistema, turinti tiksl paalinti nukry-
pimus nuo nustatyt tiksl. ia prasme vieojo administravimo kontrol tai
valdymo objekto funkcionavimo, stebjimo ir tikrinimo dl priimt valdy-
mo sprendim vykdymo sistema, nustatanti valdymo subjekt poveiki val-
dymo objektui rezultatus bei nukrypimus nuo priimt valdymo sprendim.
Vieojo administravimo kontrols metu, atskleidiant nukrypimus
nuo priimt valdymo sprendim ir j prieastis, nustatomi valdymo objekto
korekcijos bdai, poveikio bdai jiems, taip pat nukrypim ir klii vei-
kimo bdai. Visa tai reikalinga tam, kad bt galima optimizuoti funkcio-
nuojanios valdymo sistemos veikim. Kontrols yra teisins vieojo admi-
nistravimo formos ris, kuriai bdingi teisinio proceso poymiai.
Pasitelkus efektyvi vieojo administravimo kontrol galima vertinti,
kaip gyvendinami statymai ir kiti teiss aktai vairiose valdymo srityse,
kiek yra efektyvs vieojo administravimo institucij ileisti postatyminiai
teiss aktai. Turint toki informacij galima alinti teiss spragas teiskros
procese, keisti bei pildyti teiss aktus, gerinti j kokyb. Kontrols metu
gautos informacijos turjimas padeda gyvendinti vieojo administravimo
reformos udavinius, sukaupti iteklius, tobulinti vykdomosios valdios ins-
titucij sistem, nustatyti administracinio (valdymo) personalo profesiona-
lum, kovoti su biurokratizmu ir nusikalstamumu valstybs tarnyboje.
Vieojo administravimo kontrol yra teisikai reglamentuota veikla,
todl ji nra chaotika vadovaujamasi tam tikromis pagrindinmis nuo-
statomis, direktyvomis, kurios paprastai vadinamos principais. Teisinje li-
teratroje ir teiss aktuose, reglamentuojaniuose vieojo administravimo
kontrol, nra bendros kontrols princip sistemos, principai idstyti cha-
otikai, vienuose teiss aktuose nurodyti vieni principai, kituose kiti. Ka-
dangi administracin kontrol yra susijusi su vieuoju administravimu, su
administracine teise, jos princip sistemoje egzistuoja ir iems dalykams
bdingi principai. Apibendrinant teiss aktuose pateiktus vieojo administ-
ravimo principus iskirtini ie pagrindiniai vieojo administravimo kontrols
principai:
1) realumas. is principas reikia, kad vieojo administravimo kontro-
l turi bti vykdoma kontroliuojamo objekto buvimo vietoje, susi-
jusi su faktine padtimi. Kontrol turi vykdyti kvalifikuoti specia-

listai, turintys atitinkam ini tam tikroje srityje;
2) pastovumas ir sistemingumas. Vieojo administravimo kontrol turi
bti vykdoma nuolat ir sistemingai, kad ja remiantis kiekvien
dien bt sprendiami ir gyvendinami svarbiausi vieojo admi-
nistravimo udaviniai ir funkcijos;
3) universalumas. is principas reikia, kad vieojo administravimo
kontrol turi apimti visas ekonominio, socialinio kultrinio, admi-
nistracinio politinio, vieojo administravimo sritis. Vadinasi, kont-
roliuojantys subjektai privalo funkcionuoti tose vietose, kur bt
galima stebti atitinkamos veiklos gyvendinim;
4) operatyvumas, veiksmingumas ir rezultatyvumas. is principas rei-
kia, kad vieojo administravimo kontrol gali padti nedelsiant i-
aikinti padarytus teistumo paeidimus, juos sukelianias slygas
bei prieastis ir imtis priemoni jiems paalinti, o kaltiems asme-
nims taikyti teisinio poveikio priemones;
5) objektyvumas ir nealikumas. is principas reikia, jog vieojo ad-
ministravimo kontrol turi atlikti tos institucijos (pareignai), ku-
rios nra inybikai pavaldios arba asmenikai suinteresuotos
kontrols rezultatais kontroliuojamo objekto atvilgiu;
6) vieumas. is principas reikia, kad vieojo administravimo kontro-
ls metu nustatyti trkumai, teiss norm paeidimai, surinkta pa-
tikrinimo mediaga bt svarstomi vieai, atkreipiant visuomens
dmes. Tai padt veiksmingiau kovoti su trkumais, teistumo
paeidimais vieojo administravimo institucij (pareign) veiklo-
je bei ukirsti keli tokiems paeidimams.
2.2. Vieojo administravimo kontrols

rys
Teisinje literatroje gali bti nurodyti vairs vieojo administravimo
kontrols ri ir klasifikavimo kriterijai. Pagrindiniai vieojo administra-
vimo kontrols klasifikavimo kriterijai yra ie:
1) Priklausomai nuo kontroliuojamos veiklos apimties vieojo administ-
ravimo kontrol gali bti:
bendra vieojo administravimo kontrol, t. y. tokia kontrol, kuri
apima vis kompleks priemoni, susijusi su kontroliuojamo ob-
jekto veikla (pvz., tikrinama vieojo administravimo institucijos
Bendroji dalis 535
materialini itekli panaudojimas, vieojo administravimo uda-

vini gyvendinimo efektyvumas, pareign tarnybini uduoi at-
likimo efektyvumas, rezultatyvumas);
speciali vieojo administravimo kontrol, t. y. tokia kontrol, kuri
apima vis kompleks priemoni, susijusi su kontroliuojamo ob-
jekto veikla, kai tikrinama tiksliai apibrta jo veiklos sritis (pvz.,
finansin, darbo umokesio mokjimo, uregistruot ir iaikint
teiss paeidim veiklos sritys) arba koks nors konkretus klausimas
(pvz., kaip mons, staigos, organizacijos laikosi Vyriausybs nuta-
rimo dl mamenins prekybos tabako gaminiais licencijavimo tai-
sykli608).
2) Pagal kontrols organizacin pobd vieojo administravimo kontrol
gali bti:
iorin vieojo administravimo kontrol, t. y. tokia kontrol, kuri
vykdo subjektai, nepriklausantys kontroliuojamo objekto valdymo
akos sistemai (pvz., vietos mokesi administratorius kontroliuoja,
ar teisingai apskaiiuoti, deklaruoti ir sumokti mokesiai609). Prie
iorins vykdomosios valdios institucij (pareign) veiksm
kontrols galima bt priskirti statym leidiamosios (Seimo) bei
teism vykdom kontrol;
vidin vieojo administravimo kontrol, t. y. tokia kontrol, kuri
vykdo vieojo administravimo subjektas pagal savo kompetencij ir
jo kuruojamoje valdymo akoje (pvz., Vidaus reikal ministerija
kontroliuoja jai pavaldi administracini struktrini padalini
bei staig veikl). Vidins vykdomosios valdios institucij (parei-
gn) veiksm kontrol tai i institucij savikontrol, arba, ki-
taip tariant, tam tikras teisinis vidaus auditas. Vidin vieojo admi-
nistravimo kontrol yra priemon ivengti sunkesni teisini pada-
rini, kuriuos sukelia iorins kontrols rezultatai.
3) Pagal kontrols vykdymo stadijas vieojo administravimo kontrol gali
bti:
iankstin vieojo administravimo kontrol, t. y. tokia kontrol, ku-
ri prevenciniais tikslais atliekama prie tam tikru kontroliuojamo
objekto veiksm gyvendinim (pvz., suteikiant licencij verstis al-
koholini grim pardavimu, kio ministerijos atitinkami padali-
niai tikrina, ar mon atitinka moni statymo nustatytus reikala-
608
609
Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymas Nr. IX2112, Lietuvos Res-
publikos Seimo priimtas 2004 m. balandio 13 d. // Valstybs inios. 2004. Nr. 632243.
vimus). Iankstins kontrols atveju daromos ekspertizs, patikri-

nimai, pateikiamos ivados ir pan. Kontrols funkcijas vykdanios
tarnybos arba inspekcijos iduoda leidimus verstis tam tikra veikla,
suteikia teis asmenims dirbti tam tikr specifin darb (pvz., su
aunamaisiais ginklais);
einamoji (kasdienin) vieojo administravimo kontrol, t. y. tokia
kontrol, kuri atliekama siekiant patikrinti kontroliuojamo objekto
veiksm teistum ir teisingum (pvz., kiekvien dien daromos
revizijos, kuri metu tikrinama, ar materialins vertybs ir pinigai
tinkamai laikomi, iduodami bei imokami, kiek j faktikai yra).
Kasdienin kontrol numato materialini vertybi, supanios ap-
linkos bkls prieir. Esmin ios kontrols forma yra tiesioginis
kontrols gyvendinimas, informacijos rinkimas ir kontroliuojam
objekt analiz. Kontrols subjektai turi tam tikrus galiojimus, pa-
vyzdiui, reikalauti paym, ataskait, kit dokument, pareign
bei piliei paaikinim, vykdyti tam tikrus tikrinimus, apir,
sisti mediag specialistams, reikalauti atlikti ekspertizes, steb-
jim, inventorizacij ir pan.;
vlesn (paskesnioji) vieojo administravimo kontrol, t. y. tokia
kontrol, kuri atliekama siekiant patikrinti, kaip vykdomi einamo-
sios kontrols metu duoti nurodymai, ir paalinti trkumus bei pa-
eidimus, atskleistus einamosios kontrols metu. Kitaip tariant, tai
tikrinimas, kaip kontroliuojamas objektas atlieka tam tikras uduo-
tis, valdingo pobdio nurodymus, priimtus valdymo sprendimus.
4) Priklausomai nuo kontrols subjekt turim kontrolini galiojim
apimties, vieojo administravimo kontrol gali bti:
prezidentin kontrol, t. y. vykdomosios valdios subjekt kontro-
l, kuri vykdo Respublikos Prezidentas;
statym leidiamosios valdios (arba parlamentin) kontrol, t. y.
vykdomosios valdios subjekt kontrol, kuri vykdo Seimas;
statym vykdomosios valdios kontrol, t. y. Vyriausybs ir jos ga-
liot institucij vykdoma pavaldi valdymo subjekt kontrol;
teismins valdios kontrol, t. y. tokia kontrol, kuri vykdo teis-
mai (teisjai) vieojo administravimo srityje.
Pastarasis kontrols skirstymo kriterijus yra reikmingiausias vieojo
administravimo subjektams, todl kituose skirsniuose j nagrinsime isa-
miau.
Paymtina, jog pagrindins vieojo administravimo subjekt veiklos
teistumo utikrinimo rys yra valstybin ir visuomenin kontrol. Pagal
valdi padalijimo princip valstybin kontrol gyvendina statym lei-
Bendroji dalis 537
diamosios, vykdomosios ir teismins valdios institucijos. Visuomenin

kontrol bei prieir gali vykdyti vairios nevyriausybins organizacijos,
profesins sjungos, politins partijos, taip pat atskiri asmenys, pateikdami
skundus dl vykdomosios valdios institucijos arba pareigno veiksmais pa-
eist subjektini teisi ir teist interes.
Pastaruoju metu m pltotis nauja vieojo administravimo kontrols
ris, kuri galima bt priskirti prie iorins kontrols. Ilgainiui i kontro-
ls ris taps atskira kontrols rimi, t. y. kontrole, kuri vykdo tarptauti-
ns teisins institucijos (pvz., JTO ir kitos tarptautins organizacijos turi
teis kontroliuoti, kaip Lietuva, bdama i organizacij nare, laikosi pri-
imt konvencij bei deklaracij). Taigi vykdomosios valdios subjekt
veiksm teistumo kontrol neapsiriboja nacionalini teiss akt nuostat
vykdymu. ios kontrols svarba itin padids Lietuvai tapus visaverte iau-
rs Atlanto sutarties organizacijos (NATO) bei Europos Sjungos nare.
Lietuvos vykdomosios valdios institucijos privals atsiskaityti Europos
Bendrijai, kaip vykdomi su integracija susijusi teisini dokument reika-
lavimai ir pan. Vliau, padidjus tarptautiniams alies sipareigojimams,
tarptautins kontrols apimtis padids kelet kart.
2.3. Lietuvos Respublikos Prezidento vykdoma vieojo

administravimo institucij kontrol
Respublikos Prezidento kontroliniai galiojimai vykdomosios valdios
subjekt atvilgiu yra numatyti ir suteikti Lietuvos Respublikos Konstituci-
jos. Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas610, Konstitucijos, mo-
gaus teisi ir laisvi, gyvendinam vieojo administravimo srityje, garantas.
Vadinasi, kalbti reikia apie konstitucinius Respublikos Prezidento kontro-
linius galiojimus.
Respublikos Prezidento vykdomosios valdios subjekt kontrol gy-
vendinama dviem formomis:
1) Respublikos Prezidentui tiesiogiai vykdant kontrolines funkcijas, nu-
matytas Konstitucijoje.
Konstitucija suteikia Respublikos Prezidentui plaius kontrolinius
galiojimus, tiesiogiai susijusius su vykdomosios valdios organizavimu ir
funkcionavimu. Tai pasireikia parenkant kadrus aukiausioms bei centri-
610
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 str. 1 d. // Lietuvos Respublikos Konstitucija:
Lietuvos Respublikos piliei priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume. Vilnius: V Teisins
informacijos centras, 2002.
nms vykdomosios valdios institucijoms. Pavyzdiui, Seimo pritarimu ski-

ria Ministr Pirminink, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos su-
dt; Seimo pritarimu atleidia Ministr Pirminink; Ministro Pirmininko
teikimu skiria ir atleidia ministrus; nustatyta tvarka skiria ir atleidia sta-
tym numatytus valstybs pareignus (pvz., Lietuvos policijos generalin
komisar) ir t. t.
Respublikos Prezidentas, vykdydamas vykdomosios valdios subjekt
veiklos kontrol, turi teis dalyvauti Vyriausybs posdiuose sprendiant
valstybs valdymo klausimus. Tai reikia, kad Respublikos Prezidento ini-
ciatyva Ministras Pirmininkas ir ministrai kartu su Respublikos Prezidentu
nagrinja ir sprendia valstybs valdymo klausimus Respublikos Prezidento
ir Ministro Pirmininko suderintais bendradarbiavimo bdais ir formomis.
Prireikus Respublikos Prezidento iniciatyva Ministras Pirmininkas sudaro
darbo grupes, kurias Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko suta-
rimu traukiami jiems pavalds (atskaitingi ar atsakingi) valstybs tarnauto-
jai611.
Respublikos Prezidentas taip pat turi teis gauti i Vyriausybs atitin-
kamus dokumentus dl tarptautini sutari teikimo Seimui ratifikuoti,
Lietuvos Respublikos diplomatini atstov usienio valstybse arba prie
tarptautini organizacij skyrimo, ataukimo ir kitais klausimais. Kartu su
teikimu Respublikos Prezidentui siuniamas atitinkamas Vyriausybs
sprendimas ir Respublikos Prezidento dekreto projektas.
2) Respublikos Prezidento kontrol per atitinkamas administracines
struktras.
Ypatinga reikm gyvendinant vykdomosios valdios subjekt veiklos
kontrol tenka Respublikos Prezidento atstovams, t. y. politinio (asmeni-
nio) pasitikjimo valstybs tarnautojams, visuomeniniams ir kitiems pata-
rjams, konsultantams.
Respublikos Prezidentas per skiriamus atstovus kontroliuoja, kaip
vykdomosios valdios institucijos (pareignai) vykdo statymus, Respubli-
kos Prezidento dekretus ir kitus teiss aktus, kaip gyvendina Respublikos
Prezidento pavedimus, nurodymus ir kt. Be to, Respublikos Prezidento pa-
tarjai ir kiti skiriami atstovai teikia ataskaitas Respublikos Prezidentui
apie vykdomosios valdios institucij vykdomas reformas ekonominje, so-
cialinje kultrinje, administracinje politinje srityse, gali teikti paklau-
simus ir gauti vairius dokumentus, paaikinimus bei kit informacij i
611
Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respubli-
kos Vyriausybs 1994 m. rugpjio 11 d. nutarimu Nr. 728 (nauja redakcija) // Valstybs i-
nios. 2003. Nr. 271089.
Bendroji dalis 539
vykdomosios valdios subjekt, teikia pasilymus dl priimam vieojo

administravimo teiss akt projekt.
Kaip matyti, Respublikos Prezidento kontroliniai galiojimai vieojo
administravimo subjekt atvilgiu yra nemai ir svarbs. Suteiktais konsti-
tuciniais kontroliniais galiojimais Respublikos Prezidentas utikrina nuo-
latin vykdomosios valdios funkcionavim. P. ioys teigia, jog Prezidento
funkcijos susijusios su visomis trimis valdiomis, bet jo pagrindiniai udavi-
niai ir galiojimai susij su vykdomj valdia612. Taiau btina paymti,
kad nors Konstitucija ir paveda Respublikos Prezidentui vykdyti svarbius
kontrolinius galiojimus vieojo administravimo srityje, taiau jis pats tie-
siogiai nevadovauja vykdomj valdi gyvendinanioms institucijoms.
2.4. Lietuvos Respublikos Seimo (parlamentin)

vykdoma vieojo administravimo
institucij kontrol
Lietuvos Respublikos Seimo (toliau Seimo) kontroliniai galiojimai
vieojo administravimo subjekt atvilgiu tvirtinti Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos Seimo statute, Lietuvos Respublikos
Seimo kontrolieri statyme ir kituose teiss aktuose. Seimo kontroliniai
galiojimai vykdomosios valdios srityje yra 3 ri:
1) Seimui tiesiogiai vykdant vykdomosios valdios subjekt veiklos kont-
rol.
Seimo vykdoma tiesiogin vieojo administravimo subjekt veiklos
kontrol pasireikia vairiomis formomis: a) pritariant arba nepritariant
Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai (atsi-
velgiama Vyriausybs vadovo politines pairas, asmenines ir dalykines
savybes); b) svarstant Ministro Pirmininko pateikt Vyriausybs program
ir sprendiant, ar jai pritarti; c) reikiant nepasitikjim Ministru Pirminin-
ku arba ministru; d) Seimo nariams dalyvaujant Vyriausybs posdiuose,
o prireikus valstybs valdios ir valdymo institucij posdiuose, kuriuose
svarstomi jo pateikti klausimai. Kaip matyti, Seimo kontroliniai galiojimai
susij su aukiausios ir centrini vykdomosios valdios institucij (Vyriau-
sybs ir ministerij) formavimu.
Kita svarbi Seimo kontrolin funkcija yra numatyta Konstitucijos 67
straipsnio 9 punkte, kuriame teigiama, kad Seimas priiri Vyriausybs
612
ioys P. A. Teiss pagrindai. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2002. P. 75.
veikl, gali reikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru613. ie

konstituciniai Seimo galiojimai yra glaudiai susij su Vyriausybs staty-
me tvirtintu Vyriausybs atsakingumo Seimui principu. Seimas vykdo Vy-
riausybs veiklos ir priimt valdymo sprendim kontrol. Vadinasi, jeigu
tokia Vyriausybs veikla arba priimti sprendimai neatitinka valstybs inte-
res, Seimas, priimdamas interpeliacij, gali pareikti nepasitikjim Mi-
nistru Pirmininku ar ministru.
Konstitucijos 61 straipsnio 1 dalyje ir Vyriausybs statymo 18
straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka vykdoma Seimo kontrol pa-
klausimo teiss bdu, t. y. Seimo nariai turi teis pateikti paklausim Mi-
nistrui Pirmininkui, ministrams, kit valstybs institucij, kurias sudaro ar-
ba irenka Seimas, vadovams, o ie privalo atsakyti odiu arba ratu Seimo
sesijoje Seimo nustatyta tvarka614. iuo atveju paklausimo teis tampa reali
ir veiksminga vykdomosios valdios institucij ir pareign veiklos kontro-
ls bei prieiros gyvendinimo priemon. Seimo statuto 205 straipsnis nu-
stato, kokia tvarka Vyriausyb informuoja Seim apie priimtus Vyriausybs
nutarimus ir Ministro Pirmininko potvarkius.
Svarbu pabrti, kad Seimas ne tik priima statymus, bet ir kontro-
liuoja, kaip jie vykdomi ir gyvendinami. statym gyvendinim ir vykdym
organizuoja Vyriausyb, todl natralu, kad Seimas vykdo Vyriausybs pri-
imam valdymo sprendim kontrol, reikalauja, kad Vyriausyb arba at-
skiri ministrai atsiskaityt Seime u savo veikl615.
2) Seimo (parlamentin) kontrol per Seimo sudaromas kontrols insti-
tucijas.
Seimas gali sudaryti komitetus (iuo metu yra 14 Seimo komitet),
nuolat veikianias komisijas (Etikos ir procedr, Peticij, Operatyvins
veiklos parlamentins kontrols ir kt.) ir laikinsias komisijas (tyrimo,
kontrols, revizijos ir kt.), kurios sprst trumpalaikius arba siauresns pa-
skirties klausimus. Seimo sudarom komitet ir komisij kontroliniai ga-
liojimai vykdomosios valdios subjekt atvilgiu reglamentuojami Seimo
statuto 10 ir 12 skirsniuose, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo laikinj
613
614
615
Plaiau r.: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos piliei priimta
1992 m. spalio 25 d. referendume. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2002; Lietuvos
Respublikos Vyriausybs statymas Nr. I464, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1994 m.
gegus 19 d. // Valstybs inios. 1994. Nr. 43772; 1998. Nr. 411311; Lietuvos Respublikos
Seimo statutas, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1994 m. vasario 17 d. (nauja redakcija) //
Valstybs inios. 1999. Nr. I399.
Bendroji dalis 541
tyrimo komisij statyme. Btina paymti, kad parlamentin kontrol vie-

ojo administravimo srityje vykdo ne visi Seimo sudaryti komitetai arba
komisijos.
Pagrindins parlamentins kontrols per Seimo sudaromus komitetus
ir komisijas formos yra ios: a) svarsto ir teikia ivadas bei silymus dl Vy-
riausybs pateikto kit met valstybs biudeto projekto straipsni ir pro-
gram; b) svarsto pasilymus steigti arba panaikinti ministerijas ir kitas
valstybs institucijas; c) iklauso ministerij ir kit valstybs institucij in-
formacijas bei praneimus, kaip vykdomi statymai; d) savo iniciatyva arba
Seimo pavedimu atlieka atskir vieojo administravimo problem parla-
mentin tyrim ir pateikia Seimui savo ivadas; e) reikalauja i vykdomosios
valdios institucij ir pareign dokument, ataskait bei kitokios reikia-
mos mediagos ir kt.
Kaip matyti, vykdomosios valdios subjekt parlamentin kontrol at-
liekani Seimo komitet ir komisij pagrindinis udavinys yra tikrinti,
kaip Vyriausyb, ministerijos ir kitos vieojo administravimo institucijos bei
pareignai laikosi galiojani statym ir Seimo nutarim.
3) Parlamentin kontrol per Seimo kontrolierius ir kitas Seimo steigia-
mas kontrols institucijas.
Konstitucijos 73 straipsnis numato, kad Seimas gali steigti specialias,
jam atsakingas institucijas, kurios vykdyt vykdomosios valdios subjekt
parlamentin kontrol, t. y. Seimo kontrolieri staig, Vaiko teisi apsau-
gos kontrolieri staig, Lygi galimybi kontrolieriaus staig ir Vyriausi-
j tarnybins etikos komisij. Plaiau apie i kontrols subjekt veikl r.
2.4.1. ir 2.4.2. poskyryje.
Apibendrinant galima daryti ivad, jog Seimas yra specifinis, auk-
iausi gali turintis valstybins administracins valdios kontrols subjek-
tas. Parlamentin vykdomosios valdios subjekt kontrol gali vykdyti at-
skiras Seimo narys, Seimo nari grup, Seimo komitetai ir komisijos bei ir
Seimas kaip kolegiali valstybins valdios institucija. Be to, Seimas vykdo
bendr vieojo administravimo kontrol, neapibrt jokiomis sritimis, to-
dl parlamentin kontrol yra universali, nuolatin ir nepertraukiama.
2.4.1. Seimo kontrolieriai ir j administracinis

teisinis statusas
Seimo kontrolieri kontroliniai galiojimai tvirtinti Konstitucijos 73
straipsnio 1 dalyje ir 1998 m. gruodio 3 d. priimtame Lietuvos Respubli-
kos Seimo kontrolieri statyme (toliau Seimo kontrolieri statyme)616.
616
Seimo kontrolieri institutas yra svarbus mogaus teisi ir laisvi ap-

saugos bei vykdomosios valdios institucij ir pareign veiklos kontrols
priemon. Seimo kontrolieri paskirtis ne dubliuoti teism ir kit teis-
saugos institucij veikl mogaus teisi apsaugos srityje ar konkuruoti su
iomis institucijomis, o ginti mogaus teises ir laisves specifinmis priemo-
nmis bei bdais, utikrinti vieojo administravimo institucij ir pareign
dmes konkretaus pilieio interesams.
Pagal Seimo kontrolieri statymo 4 straipsnio 1 punkt, kuris su-
konkretina Konstitucijos 73 straipsnio 1 dal, Seimo kontrolieriai tiria iuos
piliei skundus:
dl valstybins valdios institucij pareign piktnaudiavimo ir
biurokratizmo (Seimo kanceliarijos, Seimo komisij, Prezidentros
ir kit pareign);
valstybinio valdymo institucij pareign piktnaudiavimo ir biu-
rokratizmo (ministerij, departament, vairi tarnyb ir inspekcij,
apskrities virininko administracijos ir kit pareign);
savivaldos institucij pareign piktnaudiavimo ir biurokratizmo;
karini bei joms prilygint institucij pareign piktnaudiavimo ir
biurokratizmo, t. y. Krato apsaugos ministerijos, Vidaus reikal
ministerijos, Valstybs saugumo departamento ir jiems pavaldi
institucij pareign.
Seimo kontrolieri tiriam piliei skund objektas vieojo admi-
nistravimo institucij pareign piktnaudiavimas ir biurokratizmas617. Ki-
t vieojo administravimo subjekt veiksm (valdymo sprendim primi-
mo, valdymo akt teistumo ir pan.) Seimo kontrolieriai netiria. Seimo
kontrolieri statymo 4 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad Seimo
kontrolieriai netiria:
1) Respublikos Prezidento veiklos;
2) Seimo nari veiklos;
617
Seimo kontrolieri statymo 2 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatyta, kad piktnaudiavi-
mas tokie pareigno veiksmai ar neveikimas, kai tarnybin padtis naudojama ne tarnybos
interesais arba ne pagal statymus bei kitus teiss aktus, arba savanaudikais tikslais (neteis-
tai pasisavinamas ar kitiems perleidiamas svetimas turtas, los ir t. t.) ar dl kitoki asmeni-
ni paskat (kerto, pavydo, karjerizmo, neteistai teikiam paslaug ir t. t.), taip pat tokie
pareigno veiksmai, kai virijami suteikti galiojimai ar savivaliaujama; o biurokratizmas to-
kia pareigno veika, kai uuot sprendus reikalus i esms sistemingai laikomasi nereikaling
ar igalvot formalum, nepagrstai atsisakoma sprsti inyboms pavaldius dalykus, vilkina-
ma priimti sprendimus arba atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (at-
sisakoma informuoti asmen apie jo teises, smoningai klaidingai ar netinkamai patariama ir t.
t.), taip pat nevykdomi arba blogai vykdomi statymai ir kiti teiss aktai // Valstybs inios.
1998. Nr. 1103024.
Bendroji dalis 543
3) Ministro Pirmininko veiklos;

4) Vyriausybs, kaip kolegialios institucijos, veiklos;
5) valstybs kontrolieriaus veiklos;
6) Konstitucinio Teismo ir kit teism teisj veiklos;
7) vietos savivaldybi taryb, kaip kolegiali institucij, veiklos;
8) prokuror, ikiteisminio tyrimo pareign procesini sprendim
teistumo ir pagrstumo;\
9) skund, kylani dl darbo teisini santyki;
10) skund, kuriuos turi nagrinti teismas; netikrina teism priimt
sprendim, nuosprendi ir nutari pagrstumo ir teistumo.
Seimo kontrolieriai, tirdami piliei skundus dl vieojo administra-
vimo institucij pareign padaryt teistumo paeidim, privalo turti
atitinkam kvalifikacij ir kompetencij. Vadinasi, Seimo kontrolieriumi
gali bti skiriamas nepriekaitingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilie-
tis, turintis auktj teisin isilavinim ir ne maesn kaip penkeri met
teisinio darbo arba darbo valstybs valdios bei valdymo institucijose sta.
Seimo kontrolierius pareigas skiria Seimas ketveriems metams i
kandidat, kuriuos pateikia Seimo Pirmininkas. Seimo Pirmininkas, teik-
damas Seimo kontrolieri kandidatras, nurodo, kuri pareign veiklai
tirti jie skiriami. Seimas, nurodydamas kiekvieno kontrolieriaus veiklos sri-
t, skiria 5 Seimo kontrolierius: 2 valstybs staig pareign, 1 karini ir
joms prilygint institucij pareign ir 2 vietos savivaldybi staig parei-
gn veiklai tirti.
Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, usienio valstybs pilietis
arba asmuo be pilietybs turi teis pateikti Seimo kontrolieriui skund dl
vieojo administravimo institucijos pareigno piktnaudiavimo ar biurokra-
tizmo. Skundas Seimo kontrolieriui turi bti paduodamas ratu. Taiau
Seimo kontrolierius tyrim dl paeist piliei teisi gali pradti savo ini-
ciatyva, kai skund gauna odiu, telefonu arba Seimo kontrolierius pats
nustato vieojo administravimo institucij pareign piktnaudiavimo ar
biurokratizmo poymius i iniasklaidos bei kit altini. Piliei skundams
paduoti nustatomas vieneri met nuo skundiam veiksm padarymo
terminas. Skundai, paduoti prajus iam terminui, nenagrinjami, jeigu
Seimo kontrolierius nenusprendia kitaip. Skundas turi bti itirtas ir pa-
reikjui atsakyta per 3 mnesius nuo skundo gavimo dienos. Prireikus
Seimo kontrolierius tyrimo termin gali pratsti iki 6 mnesi, apie tai in-
formavs pareikj.
Seimo kontrolierius, atliks tyrim dl vieojo administravimo institu-
cij pareign piktnaudiavimo ir biurokratizmo, gali priimti vien i i
sprendim:
silyti kolegialiai valdymo institucijai ar pareignui statym nusta-

tyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti statymams bei kitiems
teiss aktams prietaraujanius sprendimus arba silyti priimti
sprendimus, kurie nepriimti dl piktnaudiavimo ar biurokratizmo;
silyti kolegialiai valdymo institucijai, staigos vadovui ar auktes-
niajai valdymo institucijai skirti nusiengusiems pareignams
drausmines nuobaudas;
silyti, kad statym nustatyta tvarka bt kompensuojami morali-
niai ar materialiniai nuostoliai, kuriuos patyr asmuo dl vieojo
administravimo institucij pareign padaryt teistumo paeidi-
m;
praneti Seimui ar Respublikos Prezidentui apie ministr ar kit
Seimui ar Respublikos Prezidentui atskaiting vieojo administra-
vimo institucij pareign padarytus teistumo paeidimus.
Seimo kontrolieriaus silym panaikinti, pakeisti ar priimti valdymo
sprendim, paalinti statymo paeidimus, j prieastis ir slygas privalo
nagrinti vieojo administravimo institucija ar pareignas, kuriems toks
silymas adresuojamas. Teismo sprendimas Seimo kontrolieriaus silymu
atleisti i uimam pareig kaltus dl piktnaudiavimo ar biurokratizmo
vieojo administravimo institucij pareignus privalomas darbdaviui ir yra
pagrindas nutraukti darbo sutart.
2.4.2. Kitos Seimo steigiamos kontrols institucijos

ir j administracinis teisinis statusas
Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalyje tvirtinti Seimo galiojimai prirei-

kus steigti ir kitas kontrols institucijas, kurios taip pat kontroliuoja vyk-
domosios valdios subjektus, nagrinja piliei ir kit asmen praymus,
pareikimus, silymus ir skundus dl gin vieojo administravimo srityje,
pavyzdiui, Vyriausij tarnybins etikos komisij, Vaiko teisi apsaugos
kontrolieri staig, Lygi galimybi kontrolieriaus tarnyb.
Viena i pagrindini kontrols institucij vykdomosios valdios srityje
yra Vyriausioji tarnybins etikos komisija, kuri steigta vadovaujantis Lietu-
vos Respublikos viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje
statymu618.
618
Lietuvos Respublikos Seimo statymas Nr. VIII371, priimtas 1997 m. liepos 2 d. (nau-
ja redakcija) // Valstybs inios. 2000. Nr. 18431.
Bendroji dalis 545
Vyriausioji tarnybins etikos komisija yra nepriklausoma kolegiali vie-

ojo administravimo kontrols (prieiros) institucija, atskaitinga Seimui.
Pagrindiniai Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos udaviniai yra ie619:
1) kontroliuoti (priirti), kaip gyvendinami Viej ir privai in-
teres derinimo valstybinje tarnyboje, Lobistins veiklos bei Ko-
rupcijos prevencijos statymai;
2) kontroliuoti (priirti), kad bt nustatomi korupciniais teiss
paeidimais tariami asmenys ir gyvendinamas teiss paeidj
neivengiamos atsakomybs principas;
3) ukirsti keli neteistai lobistinei veiklai, tikrinti lobist veikl ir
skatinti lobistins veiklos vieum620.
Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos galiojimai vykdomosios
valdios subjekt atvilgiu pasireikia kontroliuojant, kaip vieojo admi-
nistravimo institucij pareignai vykdo Viej ir privai interes derini-
mo valstybinje tarnyboje statymo nuostatas. Iskiriami ie pagrindiniai
Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos galiojimai vieojo administravi-
mo srityje:
gauti i valstybs valdymo ir savivaldybi institucij informacij, pa-
aikinimus, sprendimus ir kitokius dokumentus, susijusius su Vie-
j ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje, Lobistins
veiklos bei Korupcijos prevencijos statym gyvendinimu;
pavesti vieojo administravimo institucijos vadovui arba savo jgo-
mis atlikti tyrim, jeigu yra gauta pagrsta informacija, kad valstybi-
nje tarnyboje dirbantis asmuo nevykdo Viej ir privai interes
derinimo valstybinje tarnyboje statymo reikalavim;
tikrinti lobist veikl, lobistins veiklos ataskaitas ir reikalauti, kad
lobistin veikl vykdantys asmenys pateikt dokumentus arba kit
su j lobistine veikla susijusi informacij;
gali kreiptis Seimo valdyb, kad bt inicijuotas Seimo laikinosios
tyrimo komisijos sudarymas, jeigu yra gauta pagrsta informacija,
kad Ministras Pirmininkas nevykdo Viej ir privai interes de-
rinimo valstybinje tarnyboje statymo reikalavim;
gali kreiptis Respublikos Prezident dl jo skiriam pareign at-
leidimo arba silyti, kad bt inicijuotas tyrimas, jeigu yra gauta
619
Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos
Seimo 1999 m. birelio 10 d. nutarimu Nr. VIII1233 // Valstybs inios. 2003. Nr. 321319.
620
Lobistin veikla tai fizinio ar juridinio asmens atlygintini ar neatlygintini veiksmai,
kuriais siekiama daryti tak, kad vykdomosios valdios subjektai lobistins veiklos usakovo
interesais keist, papildyt ar pripaint netekusiais galios teiss aktus, priimt ar nepriimt
naujus teiss aktus.
pagrsta informacija, kad Respublikos Prezidento skiriami pareig-

nai nevykdo Viej ir privai interes derinimo valstybinje tar-
nyboje statymo reikalavim;
atlikdama tyrim turi teis gauti i valstybs valdymo ir savivaldybi
institucij vis reikiam informacij, paaikinimus, sakymus,
sprendimus bei kitus dokumentus, susijusius su Viej ir privai
interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo vykdymu.
Atkreiptinas dmesys tai, kad Vyriausiosios tarnybins etikos komi-
sijos kreipimasis valstybins valdios ar kita valdymo institucijas yra ne
privalomas, o rekomendacinio pobdio.
Vyriausioji tarnybins etikos komisija susideda i 5 nari. Po vien
nepriekaitingos reputacijos nar silo Respublikos Prezidentas, Seimo
Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmi-
ninkas ir Lietuvos teisinink draugija. Komisijos sudt tvirtina Seimas. Vy-
riausiosios tarnybins etikos komisijos nari kadencijos laikas yra ketveri
metai. Asmenys Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos nariais gali bti
ne ilgiau kaip dvi kadencijas i eils. Vyriausiosios tarnybins etikos komi-
sijos posdis yra teistas, jei jame dalyvauja ne maiau kaip 4 nariai. Vy-
riausiosios tarnybins etikos komisijos sprendimai priimami ne maiau
kaip trimis posdyje dalyvaujani nari balsais.
Siekdamas utikrinti, kad vykdomosios valdios subjektai ir kitos ins-
titucijos gyvendint konstitucines moter ir vyr lygias teises bei udraust
bet koki tiesiogin ir netiesiogin diskriminacij, Seimas 1998 m. gruodio
1 d. prim Lietuvos Respublikos moter ir vyr lygi galimybi staty-
m621 ir jais vadovaudamasis 1999 m. gegus 25 d. steig Moter ir vyr
lygi galimybi kontrolieriaus tarnyb. Esminiai ios tarnybos pokyiai vy-
ko 2003 m. lapkriio 18 d., kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos lygi
galimybi statymas622 ir steigta Lygi galimybi kontrolieriaus tarnyba.
Galiojantys moter ir vyr lygias galimybes reglamentuojantys teiss
aktai ypa svarbs vieojo administravimo institucijoms ir pareignams, nes
vieojo administravimo praktikoje pasitaiko atvej, kai paeidiamos mote-
r ir vyr lygios teiss. Todl vykdomosios valdios ir savivaldybi instituci-
jos (pareignai) pagal kompetencij privalo utikrinti, kad visuose j ren-
giamuose ir priimamuose teiss aktuose bt tvirtintos lygios teiss ir ga-
limybs neatsivelgiant ami, lytin orientacij, negali, ras ar etnin
priklausomyb, religij ar sitikinimus. Mint vykdomosios valdios sub-
jekt veiksm kontrol pavesta Lygi galimybi kontrolieriaus tarnybai.
621
622
Bendroji dalis 547
Lygi galimybi kontrolieriaus tarnyba yra savarankika, Seimui atskai-

tinga valstybs institucija, utikrinanti lygi galimybi kontrolieriaus, pri-
irinio, kaip vykdomi Moter ir vyr lygi galimybi ir Lygi galimybi
statymai, darb. Pagrindiniai Lygi galimybi kontrolieriaus tarnybos u-
daviniai623:
1) tirti skundus dl diskriminacijos ir seksualinio priekabiavimo;
2) teikti silymus vykdomosios valdios ir savivaldybi institucijoms
bei staigoms dl teiss akt tobulinimo bei lygi teisi gyvendi-
nimo politikos prioritet;
3) nagrinti administracini teiss paeidim bylas ir skirti administ-
racines nuobaudas;
4) kontroliuoti, kaip Moter ir vyr lygi galimybi ir Lygi galimy-
bi statymus gyvendina vykdomosios valdios ir savivaldybi ins-
titucijos (pareignai).
Iskiriami ie svarbiausi lygi galimybi kontrolieriaus galiojimai vie-
ojo administravimo srityje:
tikrinti, kaip lygias teises bei galimybes gyvendina vykdomosios
valdios ir savivaldybi institucijos (pareignai);
reikalauti i vykdomosios valdios ir savivaldybi institucij nedel-
siant pateikti vis informacij, dokumentus ir mediag, btin
skundui itirti;
skundo tyrimo metu kreiptis asmen, kurio veiksmai nagrinjami,
ir reikalauti, kad is per 10 dien pateikt paaikinim.
Lygi galimybi kontrolieriaus tarnybai vadovauja lygi galimybi
kontrolierius, kur Seimo Pirmininko teikimu 4 metams pareigas skiria ir
atleidia Seimas. Be to, lygi galimybi kontrolieriaus kadencij skaiius
neribojamas.
Siekdamas priirti, kaip vieojo administravimo institucijos (parei-
gnai) ir kiti subjektai laikosi teiss akt, reglamentuojani vaiko teisi ir
jo teist interes apsaug, Seimas 2000 m. gegus 25 d. prim Lietuvos
Respublikos vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus statym624 ir jais vado-
vaudamasis 2000 m. rugsjo 1 d. steig Vaiko teisi apsaugos kontrolie-
riaus staig.
Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staiga yra savarankika vaiko tei-
si laikymosi prieiros ir kontrols valstybs institucija, utikrinanti vaiko
teisi apsaugos kontrolieriaus darb, priirinti teiss akt, reglamentuo-
623
Lygi galimybi kontrolieriaus tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos
Seimo 2003 m. lapkriio 18 d. nutarimu Nr. IX1827 // Valstybs inios. 2003. Nr. 1114930.
624
jani vaiko teisi ir jo teist interes apsaug, gyvendinim ir vykdym.

Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus misija atskleidia ir kartu lemia vaiko
teisi apsaugos kontrolieriaus pagrindinius udavinius:
1) priirti ir kontroliuoti, kaip Lietuvoje vykdomos Jungtini Tau-
t vaiko teisi konvencijos ir kit vaiko teisi ir teist interes
apsaug reglamentuojani tarptautini teiss akt nuostatos;
2) priirti ir kontroliuoti, kaip laikomasi Konstitucijos ir kit teiss
akt, reglamentuojani vaiko teisi ir teist interes apsaug,
nuostat;
3) priirti ir kontroliuoti vieojo administravimo institucij, susiju-
si su vaiko teisi ir jo teist interes apsauga, veikl, dl kurios
paeidiamos arba gali bti paeistos vaiko teiss ar jo teisti inte-
resai.
Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus svarbiausi galiojimai vieojo
administravimo srityje yra ie:
tirti fizini ir juridini asmen skundus dl vykdomosios valdios ir
savivaldybi institucij (pareign) veiksm ar neveikimo, dl kuri
paeidiamos arba gali bti paeistos vaiko teiss ar jo teisti inte-
resai;
priirti ir kontroliuoti vieojo administravimo institucijas, atlie-
kanias vaiko teisi ir jo teist interes apsaugos funkcijas, aiki-
nantis, ar j veikla arba neveikimas nepaeidia vaiko teisi ar jo
teist interes;
gauti informacij apie paeidimus, nenurodytus skunduose, ir pra-
dti j tyrim arba perduoti juos itirti kitoms kompetentingoms
valstybs institucijoms;
nekliudomai eiti vieojo administravimo institucijas arba staigas
ir susipainti su j veikla;
surayti administracinio teiss paeidimo protokol dl vaiko teisi
apsaugos kontrolieriaus reikalavim nevykdymo;
dalyvauti Vyriausybs, Vyriausybs steigt komisij posdiuose,
kuriuose svarstomi su vaiko teisi ir jo teist interes apsauga susi-
j klausimai, ir pareikti savo nuomon.
I to, kas pasakyta, matyti, kad vaiko teisi apsaugos kontrolierius turi
stebti ir kontroliuoti, kaip vieojo administravimo institucijos (pareignai)
ir visuomen gyvendina savo sipareigojimus vaikams, atkreipti dmes
vaiko interes utikrinim, iekoti bd, kaip paalinti vaik teisi paei-
dimus lemianias prieastis. Vaiko teisi apsaugos kontrolierius, nedub-
liuodamas teism ir prokuratros veiklos vaiko teisi ir jo teist interes
apsaugos srityje, gina ias teises ir interesus specifinmis priemonmis ir
Bendroji dalis 549
kartu utikrina vykdomosios valdios ir savivaldybs institucij (pareign)

dmes konkretaus vaiko interesams.
2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybs

vykdoma kontrol
Vyriausyb ir kitos vykdomosios valdios institucijos pagal savo kom-
petencij kontroliuoja pavaldias vieojo administravimo institucijas, kitas
staigas, mones ir organizacijas, kaip jos laikosi statym, Vyriausybs nu-
tarim ir kit teiss akt kasdien organizuodamos ekonomins, socialins
kultrins ir administracins politins vieojo administravimo srities tvar-
kym. Pagal tai vykdomosios valdios subjekt vykdoma kontrol gali bti:
1) bendra kontrol, apimanti vis kompleks priemoni, susijusi su
kontroliuojam objekt veikla ir vykdoma bendros kompetencijos
vieojo administravimo subjekto, t. y. Vyriausybs;
2) inybin kontrol akins kompetencijos vieojo administravimo
subjekt vykdoma jiems pavaldi institucij (pareign, ministe-
rij, staig prie ministerij departament, tarnyb, inspekcij)
kontrol;
3) tarpinybin kontrol specialios (tarpakins) kompetencijos
valdymo subjekt (pvz., Vyriausybs staigos, Vyriausybs komite-
t) vykdoma kontrol.
Vyriausybs, kaip bendros kompetencijos valdymo institucijos, kont-
roliniai galiojimai jai pavaldi vieojo administravimo subjekt atvilgiu
tvirtinti Konstitucijoje, Vyriausybs statyme, Vyriausybs darbo regla-
mente. Konstitucijos 94 straipsnio 3 punktas ir Vyriausybs statymo 22
straipsnio 3 punktas reglamentuoja, jog Vyriausyb koordinuoja minis-
terij ir kit Vyriausybs staig veikl625. Vadovaujantis ia konstitucine
nuostata matyti, jog Vyriausyb gyvendina administracin kontrol.
Vyriausyb koordinuoja ir kontroliuoja ministerij veikl per minist-
rus, o Vyriausybs staig per i staig vadovus (generalin direktori,
direktori arba virinink). Vyriausybs kontrolin veikla ypatinga tuo, kad
Vyriausyb per ministrus, Vyriausybs staig vadovus koordinuoja, kaip
ministerijos, Vyriausybs staigos gyvendina statymus, Vyriausybs nuta-
625
lio 25 d. referendume. Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2002; Lietuvos Respublikos
Vyriausybs statymas Nr. I464, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1994 m. gegus 19 d.
// Valstybs inios. 1994. Nr. 43772; 1998. Nr. 411311.
rimus ir kitus teiss aktus. Tokio koordinavimo teisinis pagrindas Seimo

patvirtinta Vyriausybs programa, kurioje idstytos tam tikro laikotarpio
valstybs veiklos gairs ir pagal i program parengtos bei patvirtintos
konkreios priemons, numatyti j vykdymo terminai ir konkrets vykdyto-
jai, t. y. ministerijos, staigos prie ministerij ir Vyriausybs staigos. Fak-
tikai Vyriausyb savo kontrolin veikl gyvendina posdi metu, kai Mi-
nistro Pirmininko reikalavimu ministrai ir Vyriausybs staig vadovai pa-
teikia Vyriausybei ministerij ir Vyriausybs staig veiklos ataskaitas, mi-
nistrai ir Vyriausybs staig vadovai skaito praneimus ir pan.
Kita svarbi Vyriausybs kontrolin funkcija ta, kad Vyriausyb atsa-
kinga u jai pavaldi valdymo institucij kadr komplektavim. Pavyz-
diui, Ministras Pirmininkas, kaip Vyriausybs vadovas, skiria pareigas ir
atleidia i j Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo vals-
tybs tarnautojus, Vyriausybs kancler, Vyriausybs staig (departamen-
t, kontrols ar apskaitos funkcijas vykdani tarnyb, agentr, inspekci-
j) vadovus. Vyriausyb skiria pareigas ir atleidia i j apskrii virinin-
kus, j pavaduotojus bei savivaldybi veiklos administracin prieir vyk-
danius Vyriausybs atstovus, skiria jiems tarnybines nuobaudas ir pan.
Svarbus Vyriausybs kontrolinis galiojimas yra susijs su Vyriausybei
pavaldi valdymo institucij leidiam teiss akt teistumo prieira,
taip pat Seimo leidiam statym prieira. Vyriausybs statymo 34
straipsnyje teigiama, kad Vyriausyb turi teis panaikinti ministr, Vyriau-
sybs staig ir staig prie ministerij teiss aktus, jeigu ie prietarauja
Konstitucijai, tarptautinms sutartims, statymams ir kitiems Seimo priim-
tiems teiss aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybs nuta-
rimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams626. Be to, Vyriausybei suteikta
teis kreiptis Konstitucin Teism su praymu itirti, ar statymai ir kiti
Seimo priimti teiss aktai neprietarauja Konstitucijai.
akins kompetencijos (centrins) vykdomosios valdios institucijos
(ministerijos, staigos prie ministerij, Vyriausybs staigos) savo ruotu
taip pat vykdo atitinkamoje valdymo sistemoje pavaldi staig kontrol
(ems kio valdymo, vidaus reikal valdymo, aplinkos valdymo sistemo-
se). Ministerijai pavaldi departament, tarnyb ar inspekcij kontrol
vykdo ministras ir kiti ministerijos pareignai per i staig vadovus.
akins kompetencijos valdymo institucij kontrolin veikla susijusi
su joms pavaldi staig veiklos teistumo prieira. Pavyzdiui, ministras
savo administruojamoje valdymo akoje privalo utikrinti, kad bt vyk-
626
Bendroji dalis 551
domi statymai, tarptautins sutartys, Respublikos Prezidento dekretai, Vy-

riausybs nutarimai, Ministro Pirmininko potvarkiai ir kiti teiss aktai, taip
pat Vyriausybs ir Ministro Pirmininko pavedimai.
Kita vertus, akins vieojo administravimo institucijos yra atsakingos
u jai pavaldi staig kadr komplektavim. iuo atveju kontrol vykdo-
ma priimant valstybs pareignus tam tikras pareigas ministerijos valdo-
moje srityje ir atleidiant i j. i teis suteikiama ministrui, kuris skiria
pareigas ir atleidia i j ministerijos valstybs tarnautojus ir staig prie
ministerijos vadovus.
Svarbi kontrolin funkcij atlieka ministerijos viceministrai, ministe-
rijos valstybs sekretoriai ir ministerijos sekretoriai. tai viceministrai turi
teis kontroliuoti, ar ministerijos rengiami teiss aktai ir program projek-
tai atitinka ministro politines nuostatas jam pavestoje valdymo srityje; mi-
nisterijos valstybs sekretoriai kontroliuoja ministerijos administracijos pada-
lini veikl, utikrina, kad gyvendinant strateginius veiklos planus bt op-
timaliai valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir
informacijos itekliai, kontroliuoja ministerijos administracin kin veikl,
kaip rengiami ir derinami teiss akt projektai, koordinuoja Ministro Pir-
mininko ir Vyriausybs pavedim vykdym. Ministerijos sekretoriai ministro
nustatytose administravimo srityse kontroliuoja, kaip reguliuojamos ir gy-
vendinamos programos, atitinkanios ministerijos strateginius tikslus bei
Vyriausybs programos nuostatas, kaip vykdomi, Ministro Pirmininko ir
Vyriausybs, ministro ir ministerijos valstybs sekretoriaus pavedimai, pa-
gal savo kompetencij utikrina priimt teiss akt gyvendinim.
inybins kontrols pagrindinis bruoas yra tas, kad akins kompe-
tencijos vykdomosios valdios institucijos savo administruojamoje valdymo
akoje kontroliuoja pavaldi institucij bendrai gyvendinam vykdomj
ir tvarkomj veikl. Pavyzdiui, Finans ministerija kontroliuoja Muitins
departamento, Valstybins mokesi inspekcijos ir kit padalini veikl
per i staig vadovus (tokia Finans ministerijos vykdoma kontrol vadi-
nama inybine, arba akine). inybins kontrols procese sprendiami visi
pagrindiniai kontroliuojamo padalinio klausimai (valdymo metodai, kadr
parinkimas), operatyviai naudojamos priemons nustatytiems trkumams
alinti ir kt.
Tarpinybin vieojo administravimo subjekt kontrol vykdo specia-
lios (tarpakins) kompetencijos institucijos, kurios tikrina kelias valdymo
akas ir joms nepavaldias staigas tam tikrais klausimais. Tarpinybins
kontrols ypatumas tas, kad kontrols objektas nra pavaldus kontrols
subjektui. Tarpinybin kontrol vykdo dvi vieojo administravimo institu-
cij grups:
1) institucijos, esanios prie Vyriausybs (pvz., Statistikos departa-

mentas, kuris kontroliuoja, kaip ministerijos ir kitos valstybins staigos lai-
kosi statistini duomen tvarkymo taisykli, Valstybs duomen apsaugos
inspekcija, kuri kontroliuoja asmens duomen tvarkymo teistum);
2) kitos valstybins institucijos (pvz., Ryi reguliavimo tarnyba, Vals-
tybs turto fondas).
Kaip matyti, tarpakins kompetencijos vieojo administravimo insti-
tucijos vykdo joms nepavaldi vieojo administravimo subjekt kai kuri
funkcij ar tam tikros j veiklos dalies tarpinybin kontrol.
Apibendrinant galima teigti, kad Vyriausybs ir kit vykdomosios
valdios institucij vykdoma kontrol yra labai vairi ir kartu skirtinga, nes
apima ne tik pavaldi, bet ir pavaldumo santykiais nesusijusi vieojo ad-
ministravimo institucij administruojamos veiklos teistumo prieir, kai
tikrinama tiek visa kontroliuojamo objekto veikla, tiek konkreti jos sritis ar
tam tikros valdymo funkcijos gyvendinimas.
2.6. Lietuvos Respublikos valstybs kontrol ir

jos administracinis teisinis statusas
Valstybs kontrols, kaip savarankikos valstybinio audito institucijos,
teisinis statusas tvirtintas Konstitucijos XII skirsnyje ir 1995 m. gegus
30 d. priimtame Lietuvos Respublikos valstybs kontrols statyme (toliau
Valstybs kontrols statymas)627. Tai leidia vardyti valstybs kontrols
institucij kaip konstitucin, kuri atsakinga u valstybs turto valdymo ir
naudojimo bei valstybs biudeto vykdymo teistumo prieir628. Valsty-
bs kontrol yra nepriklausoma nuo vykdomosios valdios ir veikia auto-
nomikai.
Pagrindin ir svarbiausia Valstybs kontrols institucijos funkcija
kontrol. Valstybs kontrols statymo 3 straipsnio 1 punkte tvirtinta Vals-
tybs kontrols, kaip nepriklausomos institucijos, svoka: Valstybs kontrol
yra Seimui atskaitinga aukiausioji valstybinio audito institucija. i svoka
tvirtino Valstybs kontrols institucijos esm apibdinani dviej viena
kita papildani svarbiausi poiri organin vienov:
627
628
Paymtina, kad 2002 m. kovo 1 d. sigaliojo nauja Valstybs kontrols statymo redak-
cija, kuri i esms pakeit valstybs kontrols samprat ir Valstybs kontrols institucijos ad-
ministracin teisin status.
Bendroji dalis 553
1) valstybs kontrols sampratoje atspindti svarbiausi Valstybs kont-

rols institucij apibdinantys juridiniai poymiai, lemiantys teisinio jos
statuso individualum ir savitum;
2) valstybs kontrols sampratoje idstoma ir institucijos funkcija, ku-
ri ne tik parodo svarbiausias jos veiklos kryptis, bet ir atskleidia svarbiau-
si ios institucijos paskirt.
Valstybs kontrols institucijos vykdoma finansins ir veiklos tikrini-
mo veikla turi reikms ir vieojo administravimo subjekt atliekamiems
valdingiems veiksmams. Valstybs kontrols institucijos ir Vyriausybs san-
tykiai yra paritetiniai. Tai reikia, kad aukiausioji Valstybs kontrols ins-
titucija ir Vyriausyb tarpusavyje veikia pariteto pagrindais ir nra viena ki-
tai pavaldios bei atskaitingos. Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalyje ir Vals-
tybs kontrols statymo 10 straipsnyje numatyta, kad Vyriausybs pos-
diuose patariamojo balso teise gali dalyvauti ir valstybs kontrolierius.
Valstybs kontrolierius, nesutikdamas su Vyriausybs priimamu nutarimu,
gali pareikti atskirj nuomon, kuri raoma Vyriausybs posdio pro-
tokol, taiau dl to Vyriausybs nutarimo vykdymas nesustabdomas. Apie
pareikt atskirj nuomon valstybs kontrolierius ratu pranea Seimui
vadovaudamasis Seimo statuto 209 straipsniu629. Apie kitus Valstybs kont-
rols institucijos ir jos pareign kontrolinius galiojimus vykdomosios val-
dios subjekt atvilgiu r. 2.6.1. poskyryje.
2.6.1. Lietuvos Respublikos valstybs

kontrols kompetencija
Pagrindin Valstybs kontrols institucijos misija yra atlikti nepri-

klausom valstybin audit. Valstybinio audito rys yra dvi:
1) finansinis auditas. Finansinis auditas aikinamas dvejopai: pirma,
tai audituojamo subjekto finansins atskaitomybs vertinimas, ap-
imantis apskaitos dokument ityrim ir nuomons dl finansini
ataskait pareikim, ir, antra, tai finansins atskaitomybs ir san-
dori auditas, apimantis teiss akt laikymosi prieir;
2) veiklos auditas, t. y. audituojamo subjekto vieojo ir vidaus admi-
nistravimo veiklos vertinimas ekonomikumo, efektyvumo ir re-
zultatyvumo poiriu (ekonomikumo, efektyvumo ir rezultaty-
629
Lietuvos Respublikos Seimo statutas, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1994 m.
vasario 17 d. (nauja redakcija) // Valstybs inios. 1999. Nr. I399.
vumo kriterijai nustatyti pagal INTOSAI standartus Valstybinio

audito reikalavimuose)630.
Kaip matyti, Valstybs kontrols institucija turi tikrinti vykdomosios
valdios subjekt naudojamas valstybs biudeto las ir gyvendinam vie-
ojo bei vidaus administravimo veikl. Valstybs kontrols statymo 14
straipsnio 2 punkte nurodyta, kuri subjekt valstybin audit Valstybs
kontrols institucija gali atlikti. Tai:
valstybs institucijos ir staigos (apima ir vykdomosios valdios ins-
titucijas bei staigas);
savivaldybs;
vis ri mons, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausanios
akcijos suteikia ne maiau kaip pus bals;
mons ir kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybs ar savivaldybs
institucija suteik l arba perdav turto.
Valstybs kontrols institucijos vykdomo finansinio audito tikslas
vertinti vykdomosios valdios institucij vidaus kontrol (skaitant finans
valdym), turto (valstybs ar savivaldybs) valdymo, naudojimo, dispona-
vimo juo teistum ir pareikti nepriklausom nuomon dl finansini ir
kit ataskait tikrumo ir teisingumo. Atliekaniam vykdomosios valdios
institucijos finansin audit Valstybs kontrols pareignui btina sitikinti,
ar nenusiengiama statymams ir kitiems teiss aktams valdant, naudojant
valstybs bei savivaldybs turt ar disponuojant juo, naudojant valstybs
bei savivaldybs biudeto las.
Valstybs kontrols institucijos vykdomo veiklos audito tikslas ver-
tinti vykdomosios valdios institucij viej ir vidaus administravim eko-
nomikumo631, efektyvumo632 ir rezultatyvumo633 poiriu bei atskleisti t
institucij veiklos tobulinimo galimybes. Vykdomosios valdios institucij
vieojo ir vidaus administravimo veiklos audito objektai gali bti vairs, t.
y. veiklos strateginiai tikslai, planai, vykdomos programos ir pan. Paym-
tina, kad vykdomosios valdios institucij finansinis ir veiklos auditas gali
bti atliekami vienu metu, kai sutampa j procedros.
630
Valstybs kontrols institucija ir valstybs kontrols pareignai audituojam subjekt
finansin ir veiklos audit atlieka vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybs kontrolie-
riaus 2002 m. vasario 21 d. sakymu Nr. V26 patvirtintais Valstybinio audito reikalavimais
(nauja redakcija) // Valstybs inios. 2004. Nr. 14440.
631
Ekonomikumas suprantamas kaip minimalus itekli panaudojimas ilaikant nustatyt
produkto ir (ar) teikiam paslaug kokyb.
632
Efektyvumas suprantamas kaip santykis tarp pagaminto produkto ir (ar) paslaug apim-
ties ir jiems panaudot itekli.
633
Rezultatyvumas suprantamas kaip tiksl pasiekimo lygis, taip pat kaip santykis tarp pa-
siekto efekto ir tikslams pasiekti panaudot itekli.
Bendroji dalis 555
Valstybs kontrols paskirtis reglamentuota Konstitucijos 134 straips-

nyje, o detalizuota Valstybs kontrols statymo 4 straipsnyje, kuriame i-
skiriami ie pagrindiniai Valstybs kontrols udaviniai634:
1) priirti, ar teistai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valsty-
bs turtas ir kaip vykdomas valstybs biudetas;
2) utikrinti, kad valstybinis auditas atitikt Tarptautins aukiau-
sij audito institucij organizacijos INTOSAI priimtus tarptauti-
nius standartus635;
3) utikrinti, kad valstybinis auditas bt efektyvus.
Valstybs kontrol, priirdama, ar teistai ir efektyviai valdomas ir
naudojamas valstybs turtas ir kaip vykdomas valstybs biudetas, audituo-
ja:
valstybs biudeto vykdym;
valstybs pinigini itekli naudojim;
valstybs turto valdym, naudojim ir disponavim juo;
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto vykdym;
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto vykdym;
atitinkamas l valdymo institucijas ir paramos gavjus (kaip nau-
dojamos Lietuvos Respublikoje gautos Europos Sjungos los ir
kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva);
valstybs biudeto l, skiriam savivaldybi biudetams, naudo-
jim.
Apibendrinant galima teigti, kad Valstybs kontrols institucija, gy-
vendindama jos kompetencijai priskirtus udavinius, teikia Seimui ir vi-
suomenei (mokesi moktojams) ataskaitas, kaip vykdomosios valdios
institucijos naudoja las ir valdom valstybs turt.
2.6.2. Lietuvos Respublikos valstybs kontrols institucij

struktra, j galiojimai ir atskaitomyb
Valstybs kontrols institucijai vadovauja Valstybs kontrolierius, ku-

r pareigas penkeriems metams Respublikos Prezidento teikimu skiria
634
635
INTOSAI tai Tarptautin aukiausij kontrols institucij organizacija, kuri IX
kongrese prim Limos deklaracij Dl viej finans kontrols svarbiausij direktyv.
Pagal i deklaracij visos nacionalini valstybi kontrols institucijos turi bti INTOSAI na-
rs ir laikytis deklaracijos nuostat (Lima Declaration of Guidelines on Auditing Precepts.
Vienna, Austria, 1997).
Seimas636. Tas pats asmuo valstybs kontrolieriumi gali bti skiriamas ne

daugiau kaip du kartus i eils. Reikalavimai, keliami asmeniui, siekian-
iam uimti Valstybs kontrolieriaus pareigas: a) nepriekaitinga reputaci-
ja; b) amiais cenzas (ne vyresnis kaip 65 met); c) Lietuvos Respublikos
pilietis; d) auktasis universitetinis isilavinimas. Valstybs kontrolieriaus
galiojimai vykdomosios valdios institucij atvilgiu:
atstovauti Valstybs kontrolei valstybs valdios ir valdymo institu-
cijose;
teikti Respublikos Prezidentui valstybs kontrolieriaus pavaduoto-
j kandidatus bei silymus atleisti valstybs kontrolieriaus pava-
duotojus i pareig;
teikti Seimui valstybinio audito ataskaitas ir ivadas dl valstybs
biudeto vykdymo apyskaitos, dl Vyriausybs ataskaitos apie vals-
tybs skol;
teikti silymus Seimui, Respublikos Prezidentui arba Vyriausybei
dl teiss akt tobulinimo.
iuo metu Valstybs kontrolierius turi 2 pavaduotojus, kuriuos pa-
reigas skiria ir i j atleidia Respublikos Prezidentas valstybs kontrolie-
riaus teikimu. Asmeniui, siekianiam uimti valstybs kontrolieriaus pava-
duotojo pareigas, keliami tokie patys reikalavimai kaip ir Valstybs kontro-
lieriui.
Dabartin Valstybs kontrols struktra yra reglamentuota Valstybs
kontrols statymo 6 straipsnyje, o valstybs kontrols institucij administ-
racin struktra Valstybs kontrolieriaus sakyme. Valstybs kontrols
administraciniai struktriniai padaliniai yra ie:
departamentai (iuo metu yra 11 finansinio audito departament,
4 veiklos audito departamentai, Veiklos audito valdymo depar-
tamentas ir kiti departamentai i viso 23);
skyriai (Informacini technologij skyrius, Audito informacijos ir
analizs skyrius, Administracins informacijos skyrius);
tarnybos (Vidaus audito tarnyba, atliekanti Valstybs kontrols
vidaus audit);
Valstybs kontrols taryba. Tai patariamoji valstybs kontrolieriaus
institucija, svarstanti svarbiausius Valstybs kontrols veiklos ir
tarnybos Valstybs kontrolje klausimus.
636
Valstybs kontrolieriaus paskyrimas atitinkamas pareigas reglamentuotas ir Konstitu-
cijos 67 str. 11 p., 84 str. 13 p. // Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos pi-
liei priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume. Vilnius: V Teisins informacijos centras,
2002.
Bendroji dalis 557
Valstybs kontrolje ir jos administraciniuose struktriniuose padali-

niuose tarnybines pareigas vykdo valstybs kontrols pareignai. Valstybs
kontrols pareignai, atliekantys vykdomosios valdios institucij finansin
ir veiklos audit, turi teis:
savarankikai pasirinkti audito procedras;
gauti i vykdomosios valdios institucijos (pareigno) auditui atlikti
reikiamus dokumentus ir informacij;
atlikti kontrolinius matavimus, materialini vertybi inventorizaci-
j arba kitaip tikrinti vykdomosios valdios subjekto turt;
gauti i vykdomosios valdios institucij pareign reikiamus pa-
aikinimus ratu;
surayti administracini teiss paeidim protokolus.
Valstybs kontrolierius ir jo pavaduotojai, priimdami sprendimus pa-
gal audito ataskaitas, turi teis:
1) nurodyti vykdomosios valdios institucijoms j veiklos trkumus ir
nustatyti termin teiss akt paeidimams paalinti;
2) silyti vykdomosios valdios institucij vadovams statym nustaty-
ta tvarka patraukti materialinn (civilinn) atsakomybn asmenis u pada-
ryt al valstybei ar savivaldybei, institucijai, staigai, monei, organizacijai
ar kitam juridiniam asmeniui;
3) silyti vykdomosios valdios institucij vadovams skirti paeidimus
padariusiems asmenims tarnybin (drausmin) nuobaud;
4) silyti vykdomosios valdios institucijoms grinti valstybs ar sa-
vivaldybs biudetus las, skirtas ar panaudotas paeidiant statymus ar
kitus teiss aktus;
5) nustaius paeidimus, nagrintinus atitinkam vieojo administra-
vimo subjekt arba teissaugos institucij, valstybinio audito dokumentus
perduoti pagal kompetencij.
Valstybs kontrols institucijos atskaitingumas Seimui pasireikia tuo,
kad i institucija kasmet teikia Seimui ivadas dl valstybs biudeto vyk-
dymo apyskaitos, dl Vyriausybs ataskaitos apie valstybs skol ir Valsty-
bs kontrols veiklos ataskait.
Apibendrinant galima teigti, kad Valstybs kontrols, kaip nepriklau-
somos aukiausios finansinio ir veiklos audito institucijos, vaidmuo utik-
rinant vykdomosios valdios ir kit subjekt veiklos teistum yra akivaiz-
dus, nes jos dka galima vertinti vieojo administravimo subjekt veiklos
skaidrum, efektyvum ir rezultatyvum.
2.6.3. Valstybs auditas: samprata, rys, valstybinis

reguliavimas ir veiklos organizavimas
Mokslinje ir kitoje literatroje pateikta daug ir vairi audito svo-

kos apibrim637. Auditas daniausiai apibriamas kaip nepriklausomas
finansini ataskait tyrimas ir objektyvios nuomons apie jas ireikimas
remiantis bendraisiais apskaitos principais ir teiss aktais. Reikia paymti,
kad taip auditas apibriamas tik finansikai. Kitu poiriu audito sampra-
ta yra daug platesn. Kalbant apie vieojo administravimo institucijas, toks
audito apibrimas neapima vis audito procedr, kurios yra btinos tik-
rinant institucijos veiklos teistum bei kokyb. Tai ne tik finansini ope-
racij efektyvumas bei panaudot l ataskait tikrumas. Be abejo, tai la-
bai svarbi sritis, kur turi bti atliekamas auditas, bet ne maiau svarbu val-
dymo institucijos struktros tobulumas, ryi tarp jos struktrini padali-
ni optimalumas, program gyvendinimo efektyvumas, personalo kvalifi-
kacija ir kiti su institucijos valdymu susij klausimai. Todl apibrti vieo-
jo administravimo institucijos audit neutenka svok, pateikiam moni
valdymo vadovliuose. Reikalingas bendresnis audito apibrimas, kuris
apimt visus iuos ivardytus klausimus.
Kai kurie mokslininkai (E. A. Arens, J. K. Loebbecke ir kt.) audit
apibria kaip proces, kurio metu kompetentingas nepriklausomas dar-
buotojas surenka ir vertina informacij apie tam tikros staigos specifin
veiklos srit tam, kad nustatyt ir savo ivadoje pateikt, kiek tiriamoji in-
formacija atitinka nustatytus kriterijus. Norint pateikti valstybs audito
sampratos turin reikia aptarti audito ris, kurios iskiriamos prie bendro-
sios svokos pridedant specifinius diferencinius ir funkcinius poymius, b-
dingus tik tam tikrai audito riai. Esama daug nuomoni audito skirstymo
klausimais. Skirstymas gali skirtis i esms. Tai priklauso nuo pasirinkt jo
kriterij. Valstybs auditas skirstomas pagal iuos kriterijus:
1) pagal funkcin kriterij: finansinis auditas (finansini ataskait ir
su jomis susijusi dokument bei apskaitos registr tyrimas); valdymo au-
ditas (valdymo metod ir j efektyvumo tikrinimas, kaip taikomi racionals
veiklos organizavimo metodai, ar nepaeidinjama tarnybos drausm, ne-
637
Terminas auditas (lot. audio reikia girdiu) suprantamas kaip oficialus mons fi-
nansins ir kins veiklos patikrinimas. Bendrja prasme terminas auditas reikia revizij.
Tai ilaid kontrol, j teistumas, pagrstumas, tikslumas, finansini dokument tvarkingu-
mas ir pan. Audito sampratos turinys apima tris dalis: finansin audit, veiklos audit ir konsti-
tucin audit (Vaitkeviit V. Tarptautini odi odynas. Vilnius: odynas, 2001. P. 115;
Pukorius S. Veiklos audito lyginamoji analiz: teorij apvalga // Vieoji politika ir administ-
ravimas: mokslo darbai. Vilnius: LTU, 2003. Nr. 4. P. 4253).
Bendroji dalis 559
kartojamos tam tikros operacijos); veiklos auditas (pagrindinis tikslas pa-

teikti valdymo institucijos veiklos nepriklausom vertinim); projekt au-
ditas (nustatoma, ar vykdomos projekt l panaudojimo ir kitos speciali
projekt slygos ir ar pasiektas numatytas rezultatas); socialinis auditas
(valdymo institucijos pareign asmenini interes tyrimas, t. y. uimtumo,
saugaus darbo, motyvacijos analiz);
2) pagal apimt iskiriamas: iorinis auditas (j atlieka nepriklausomi
auditoriai pagal sutartis); vidaus auditas (j atlieka valdymo institucijos vi-
daus audito tarnybos darbuotojai); valstybinis auditas (j atlieka nepriklau-
somos valstybs institucijos Valstybs kontrols auditoriai);
3) pagal privalomum: privalomas auditas (tai toks auditas, kur sub-
jektai privalo atlikti vykdydami statym nurodymus) ir laisvas auditas
(laisvo audito pobdis, tikslai ir apimtis priklauso nuo usakovo);
4) pagal atlikimo laik: nuolatinis auditas (atliekamas tose srityse, ku-
rioms bdingi didels rizikos elementai) ir periodinis auditas (atliekamas
tada, kai manoma, kad jis yra btinas. Jo btinum lemia daugelis veiksni,
pvz., prajusio laikotarpio audito rezultatai, rizikos vertinimas, valdymo si-
stemos, ekonomins aplinkos pokyiai).
Viena i audito ri, iskiriam pagal audito apimt, yra valstybs
auditas. ios audito ries audito teorija ir praktika kol kas maai inoma,
taiau kai kurios alys, pavyzdiui, JAV, Didioji Britanija, Vokietija su-
kaup gana didel patirt valstybs staig audito srityje. JAV jau 1972 m.
buvo patvirtinti valstybs staig audito standartai, kurie danai vadinami
Bendraisiais valstybs audito standartais (GAGAS General Accepted Go-
vernment Auditing Standards). JAV audito statymas (1984 m.) reikalauja,
kad audito standart nuostat bt laikomasi atliekant valstybs ir savival-
dybs staig, kurios gauna param i federalins vyriausybs, audit visose
JAV valstijose.
Lietuvoje valstybinis auditas reglamentuojamas atitinkamais teiss
aktais. Reikmingiausi i j yra 1999 m. birelio 15 d. Lietuvos Respublikos
audito statymas (nauja redakcija 2004 m. balandio 8 d.)638, 1995 m. ge-
gus 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybs kontrols statymas
(nauja redakcija 2002 m. kovo 1 d.)639, 2002 m. gruodio 10 d. priimtas
Lietuvos Respublikos vidaus kontrols ir vidaus audito statymas640, Lietu-
vos Respublikos valstybs kontrolieriaus 2002 m. vasario 21 d. sakymu Nr.
V26 patvirtinti Valstybinio audito reikalavimai (nauja redakcija 2004 m.
638
639
640
sausio 20 d.)641. Be to, valstybinio audito atlikimo tvarka atitinkamoje vie-

ojo administravimo institucijoje reglamentuojama tos institucijos vadovo
patvirtintais teiss aktais.
Valstybs auditas yra valstybs institucij auditori atliekamas finan-
sinis ir veiklos auditas. Vieojo administravimo subjekt valstybs auditas
gali bti iorinis ir vidaus. Vieojo administravimo institucij iorin finan-
sin ir veiklos audit atlieka Valstybs kontrol (apie i institucij plaiau
r. 2.6.1 ir 2.6.2 poskyriuose).
Vieojo administravimo institucijos vidaus auditas tai vidaus kontro-
ls sistemos dalis. Vidaus auditoriai, vykdydami nepriklausom, objektyvi
tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikl, siekia utikrinti vieojo administ-
ravimo institucijos veiklos gerinim. Vadinasi, vidaus audito tikslas siste-
mingai ir visapusikai vertinant rizikos valdym ir vidaus kontrol padti
gyvendinti vieojo administravimo institucijos, jai pavaldi ir jos valdymo
sriiai priskirt padalini veiklos tikslus.
Vieojo administravimo institucij vidaus audit atlieka atitinkamos
valdymo institucijos administracinis struktrinis padalinys vidaus audito
tarnyba (skyrius). Vidaus audito tarnybos (skyriai) privalo bti steigti iose
vykdomosios valdios institucijose: a) Vyriausybs kanceliarijoje; b) minis-
terijose; c) apskrii virinink administracijose; d) savivaldybse (steigia-
mos centralizuotos vidaus audito tarnybos); e) kitose vieojo administravi-
mo institucijose, kuriose patvirtinta ne maiau kaip 200 pareigybi (etat),
skaitant jiems pavaldi arba j valdymo sriiai priskirt viej juridini
asmen patvirtintas pareigybes (etatus).
Btina paymti, jog vieojo administravimo institucijos vadovo arba
kolegialaus valdymo organo sprendimu gali bti steigta centralizuota vi-
daus audito tarnyba, kuri atlikt vidaus audit toje vieojo administravimo
institucijoje bei visuose jai pavaldiuose ir (arba) jos valdymo sriiai pri-
skirtuose padaliniuose. iuo atveju vidaus audito tarnyba nesteigiama pa-
valdiose ir valdymo sriiai priskirtose vieojo administravimo institucijose
jose patvirtint pareigybi (etat) skaii neatsivelgiama.
Vieojo administravimo institucijos vidaus audito tarnybos (skyriai) yra
nepriklausomos nuo valdymo institucij (ministerij, departament) veik-
los, jos atliekam vidaus kontrols procedr ir nra u jas atsakingos. Vi-
daus audito tarnybos (skyriaus) paskirtis atlikti nepriklausom, objektyvi
tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikl siekiant utikrinti atitinkamos vie-
ojo administravimo institucijos veiklos gerinim. Pagrindinis vidaus audito
tarnybos (skyriaus) tikslas padti didinti vieojo administravimo instituci-
641
Bendroji dalis 561
jos, jai pavaldi ir jos valdymo sriiai priskirt padalini veiklos efektyvu-
m, gyvendinti strategin ir kitus veiklos planus, programas bei procedras.
Siekdama nurodyto tikslo vieojo administravimo institucijos vidaus audito
tarnyba (skyrius) gyvendina iuos bendruosius udavinius642:
1) nustatyti, ar vieojo administravimo institucija savo veikloje laikosi
statym ir kit teiss akt;
2) patarti vieojo administravimo institucijos vadovui, kaip mainti
rizikos veiksni tak tos institucijos veiklai;
3) teikti vieojo administravimo institucijos vadovui rekomendacijas
dl institucijos veiklos ir vidaus kontrols tobulinimo;
4) vertinti vieojo administravimo institucijos strategini arba kit
veiklos plan, program vykdym bei valstybs ir savivaldybs tur-
to naudojim ekonomikumo, efektyvumo ir rezultatyvumo poi-
riais;
5) vertinti vieojo administravimo institucijos l, gaut i Europos
Sjungos bei usienio institucij ar fond, administravim ir pa-
naudojim;
6) ne reiau kaip vien kart per trejus metus vertinti, kaip vidaus
kontrol veikia vieojo administravimo institucijoje.
Vieojo administravimo institucijos vidaus audito tarnybos veiklos or-
ganizavimas ypatingas tuo, kad ji veikia nepriklausomai nuo kit tos insti-
tucijos struktrini padalini. Vidaus audito tarnybos nepriklausomum
rodo tai, kad ji yra tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga vieojo administravimo
institucijos vadovui. Vieojo administravimo institucijos vidaus audito tar-
nybai (skyriui) vadovauja vidaus audito tarnybos vadovas (vedjas), kuris
savarankikai organizuoja vidaus audito tarnybos veikl ir atsako u jai pa-
vest udavini ir funkcij vykdym. Vieojo administravimo institucijos
vidaus audito tarnyboje (skyriuje) tarnybines pareigas vykdo vidaus audito-
riai, kurie yra tiesiogiai pavalds tarnybos vadovui (vedjui) ir atsakingi u
tai, kad tinkamai atlikt savo funkcijas bei gautus pavedimus.
Vieojo administravimo institucijos vidaus kontrols ir vidaus audito
funkcionavimo ir vykdymo tvark administruoja Lietuvos Respublikos fi-
nans ministerija, kuri metodikai vadovauja finans kontrols ir vidaus
audito klausimais, vertina ir tikrina, ar vidaus audito tarnyb veikla atitinka
teiss akt nustatytus reikalavimus, analizuoja, kaip veikia vidaus audito
642
Vieojo administravimo institucijos vidaus audito tarnyba (skyrius) privalo vadovautis
tos institucijos vadovo patvirtintais nuostatais, taip pat Vidaus audito tarnybos pavyzdiniais
nuostatais, patvirtintais 2003 m. balandio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu
Nr. 470, kuriuose pateikiami vidaus audito tarnybos udaviniai (Valstybs inios. 2003. Nr.
371612).
tarnybos vieuosiuose juridiniuose asmenyse. Finans ministerija taip pat

rengia ir iki kiekvien met kovo 1 d. teikia Vyriausybei bei Seimo Biude-
to ir finans komitetui metin vidaus audito tarnyb veikimo vieojo admi-
nistravimo institucijose ataskait bei koordinuoja vieojo administravimo
institucij vidaus auditori mokym, kvalifikacijos klim ir atestavim.
Apibendrinant galima teigti, kad valstybs auditas apima vykdomo-
sios valdios institucij valdymo ekonomikumo, efektyvumo, veiksmingu-
mo sistemin analiz bei pasilym, kaip iuos kriterijus gerinti, rengim.
Siekiant gyvendinti iuos tikslus turi bti sukurti specials valstybs audito
metodai, plaiai taikoma sistemin analiz, remiamasi kokybiniais bei kie-
kybiniais duomenimis, kurie turt bti tinkamai apdorojami ir pasirpinta
j ivad bei rekomendacij patikimumu ir tikslingumu.
Bendroji dalis 563
3. VIEOJO ADMINISTRAVIMO INSTITUCIJ

VYKDOMA ADMINISTRACIN PRIEIRA
Vieojo administravimo gyvendinimo praktika liudija, kad daugelis

valdymo institucij (pareign) priiri, kaip joms organizacine tvarka ne-
pavaldios institucijos (pareignai), mons, staigos ir organizacijos bei pi-
lieiai laikosi speciali taisykli bei norm, tvirtint statymuose bei kituo-
se teiss aktuose, reikalavim. Kita vertus, administracin prieir vyk-
danios vieojo administravimo institucijos (pareignai) specialiai tam
steigtos bei kurtos, t. y. teiss aktai, apibriantys toki institucij kompe-
tencij, numato j paskirt vykdyti apskaitos bei kontrols funkcijas (tam
tikslui yra steigiamos vairios staigos prie ministerij tarnybos, inspekci-
jos bei Vyriausybs staigos tarnybos, inspekcijos arba agentros).
Administracin prieir vykdanioms vieojo administravimo insti-
tucijoms (pareignams) suteikti specials administraciniai galiojimai, be
kuri jos negalt tinkamai funkcionuoti. D. N. Bachrachas iskiria dvi
administracins prieiros funkcijas643:
1) moni, staig, organizacij ir piliei apsauga nuo pernelyg dide-
ls valstybs takos (siekiama apginti nuo savivaliavimo per vai-
rius nustatytus apribojimus);
2) administracin prieir vykdani subjekt valdingas poveikis
prieiros objektams, kurie organizacine tvarka nra pavalds.
Administracins prieiros reikm mainant (ribojant) valstybs ki-
imsi organizacij veikl ir piliei visuomenin gyvenim pamau dids.
Administracin prieir galima laikyti valstybins prieiros, apimanios
konstitucin, prokurorin ir teismin prieir, sudtine dalimi. Teisinje
literatroje galimos nuomons, jog administracin prieira yra vieojo
administravimo kontrols ris, nes apima asmen vykdomos veiklos tikri-
nim (t. y. kaip laikomasi statymuose ir kituose teiss aktuose tvirtint
reikalavim)644. Taiau galima palaikyti ir pritarti kitai vyraujaniai nuo-
monei, jog administracin prieira yra savarankikas teistumo utikrini-
mo bdas vieojo administravimo srityje645.
643
. . . : , 2001. C.
169175.
644
. . . :
, 2003. C. 234236; . ., . ., . .
. : -, 2003. . 320.
645
. ., . . . : , 2000.
3.1. Vieojo administravimo institucij vykdomos

administracins prieiros svoka ir poymiai
Administracin prieira suprantama kaip fizini ir juridini asmen
veiklos specialus tikrinimas bei tikrinimas, kaip laikomasi grietai nustatyt
ir apibrt taisykli vieojo administravimo srityje. Administracins prie-
iros vykdymo tvarka reglamentuota statymuose bei kituose teiss aktuo-
se. Vadinasi, administracin prieir vykdanioms vieojo administravimo
institucijoms (pareignams) suteikti specials galiojimai tikrinti, kaip fizi-
niai ir juridiniai asmenys laikosi speciali taisykli ir kit teisini reikala-
vim (pvz., priegaisrins apsaugos taisykli, mamenins prekybos taisyk-
li ir kt.).
Administracin prieir, kaip savarankik teistumo utikrinimo
bd vieojo administravimo srityje, apibria ie poymiai:
1) administracin prieir vykdo valstybs galiotos ir specialios vie-
ojo administravimo institucijos (pareignai), t. y. vairios valstybins ins-
pekcijos, tarnybos, agentros. iuo atveju administracin prieir vykdan-
ios institucijos utikrina teistum bendrai vieojo administravimo srityje
ir atskir asmen atvilgiu;
2) administracin prieira glaudiai susijusi su vieojo administra-
vimo kontrole. Taiau kita administracins prieiros paskirtis, tikslas,
konkretus turinys ir aiks udaviniai leidia administracin prieir trak-
tuoti kaip atskir teistumo utikrinimo bd;
3) administracin prieir vykdanios institucijos (pareignai) tikri-
na organizacine tvarka nepavaldias mones, staigas, organizacijas ir pilie-
ius;
4) administracin prieir vykdanios institucijos (pareignai) gali
leisti arba drausti tam tikr veikl, atlikti tam tikrus veiksmus, sustabdyti
priirim bei tikrinam objekt atitinkam veikl. Administracins prie-
iros subjekt veikla yra specifin, nes vienos vieojo administravimo ins-
titucijos gali iduoti paymjimus (pvz., vairuoti transporto priemones), ki-
tos leidimus (pvz., verstis mamenins prekybos veikla), treios licenci-
jas (pvz., usiimti privaia asmens ir turto saugos veikla). Btent tokia veik-
la asmenims suteikia galimyb gyvendinti savo subjektines teises vieojo
administravimo srityje. Vadinasi, administracins prieiros subjektai, su-
teikdami specialij teis asmenims, patys turi teis kontroliuoti bei prii-
rti, ar tos suteiktos teiss yra laikomasi;
5) administracin prieir vykdanios institucijos (pareignai) at-
skleidia (nustato) moni, staig, organizacij (tiek valstybini, tiek pri-
Bendroji dalis 565
vai) ir piliei padarytus speciali taisykli (instrukcij, nustatytos tvar-

kos) paeidimus bei turi teis duoti privalomus nurodymus jiems paalinti;
6) administracin prieir vykdanios institucijos (pareignai) kal-
tiems u speciali taisykli paeidimus asmenims gali taikyti vairias admi-
nistracinio poveikio priemones: tiek administracines prevencines (eismo
apribojimas, karantino vedimas), tiek administracines kardomsias (drau-
dimas eksploatuoti transporto priemones, specialij priemoni panaudo-
jimas), tiek administracins atsakomybs (pilieiui suteiktos specialios tei-
ss vairuoti transporto priemones atmimas, daikto, kuris buvo tiesioginis
administracinio teiss paeidimo padarymo objektas, konfiskavimas). Kaip
matyti, administracin prieir vykdanios institucijos (pareignai) kartu
yra administracins jurisdikcijos subjektai, atliekantys procesinius veiksmus
(pvz., renka ir fiksuoja rodymus, surao administracini teiss paeidim
protokolus, nagrinja administracini teiss paeidim bylas).
Apibendrinant galima teigti, kad administracin prieira tai speciali
(specifin) valstybs galiot vieojo administravimo institucij (pareign)
veikla, skirta kontroliuoti bei tikrinti, kaip organizacine tvarka nepaval-
dios valstybins ir kitos mons, staigos, organizacijos, pilieiai laikosi
speciali, visiems privalom taisykli (instrukcij, nustatytos tvarkos), tvir-
tint statymuose ir kituose teiss aktuose.
Pateiktoje administracins prieiros svokoje galima velgti admi-
nistracin prieir vykdani institucij dvejop paskirt:
pirma, stebti ir tikrinti, kaip prieiros objektai laikosi speciali tai-
sykli (instrukcij, nustatyt standart bei nustatytos tvarkos) vieojo ad-
ministravimo srityje;
antra, stebti ir tikrinti, kaip organizuojamas darbas ir gyvendinamos
priemons, utikrinanios speciali taisykli (instrukcij, nustatyt stan-
dart bei nustatytos tvarkos) vykdym ir laikymsi vieojo administravimo
srityje.
3.2. Vieojo administravimo institucij vykdomos

administracins prieiros rys
Vieojo administravimo institucij vykdom administracin prieir

galima skirstyti pagal du kriterijus:
1) atsivelgiant administracin prieir atliekani subjekt kompe-
tencij:
bendros kompetencijos administracins prieiros valdymo institu-

cijos, t. y. tokios institucijos, kurios administracin prieir vykdo
bendrai visoje valdymo sistemoje ir yra pavaldios Vyriausybei
(pvz., Valstybin atomins energetikos saugos inspekcija, Valstybi-
n duomen apsaugos inspekcija);
akins kompetencijos administracins prieiros valdymo institu-
cijos, t. y. tokios institucijos, kurios administracin prieir atlieka
atitinkamos valdymo akos sistemoje (pvz., Migracijos departa-
mentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos, Vals-
tybin teritorij planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerijos);
specialios kompetencijos administracins prieiros valdymo insti-
tucijos, t. y. tokios institucijos, kurios administracin prieir at-
lieka atitinkamoje valdymo sistemoje ir turi inybinio pobdio ga-
liojimus (pvz., Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos
vidaus reikal ministerijos Eismo prieiros skyrius, Aplinkos ap-
saugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministe-
rijos Mik kontrols skyrius);
2) atsivelgiant administracins prieiros objektus:
neapibrt prieiros objekt administracin prieira (t. y. ne-
personifikuota administracin prieira). Tai fizini ir juridini
asmen administracin prieira neatsivelgiant j organizacin
pavaldum, nuosavybs form ir pan. (pvz., kaip laikomasi bendro
elgesio taisykli vieose vietose);
atitinkam piliei, pareign, moni, staig ir organizacij ad-
ministracin prieira konkreiais klausimais (pvz., tikrinama, kaip
pilieiai laikosi aunamj ginkl sigijimo, saugojimo ir naudojimo
taisykli);
personifikuota administracin prieira, t. y. konkrei asmen
prieira (pvz., policijos pareignai turi teis bet kuriuo paros laiku
eiti nuteisto asmens gyvenamsias patalpas, jei tai yra susij su
teismo priimto nuosprendio arba paskirto pareigojimo vykdymu,
taip pat kviesti ir pristatyti tok asmen policij, kontroliuoti, kaip
jis laikosi statym ir teismo nustatyt apribojim).
Taigi administracin prieir vykdo vairios vieojo administravimo
institucijos (pareignai), turinios administracinius galiojimus joms nepa-
valdi subjekt atvilgiu ir teis taikyti vairias administracinio poveikio
priemones. Administracin prieir vykdanias institucijas galima suskirs-
tyti ias grupes:
Bendroji dalis 567
1) valstybins tarnybos (pvz., Valstybin tabako ir alkoholio kontro-

ls tarnyba, Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybin
sienos apsaugos tarnyba);
2) valstybins komisijos (pvz., Draudimo prieiros komisija);
3) valstybins inspekcijos (pvz., Valstybin mokesi inspekcija,
Valstybin medicininio audito inspekcija);
4) valstybins agentros (pvz., Aplinkos apsaugos agentra, Naciona-
lin mokjimo agentra).
Teisinje literatroje galimos nuomons, jog administracins priei-
ros elementu (poriu) laikomas monitoringas646. Monitoringas apibria-
mas kaip socialini reikini, proces ir materialij objekt bkls bei di-
namikos stebjimo, vertinimo ir prognozs sistema. Monitoringas reikalin-
gas siekiant utikrinti nuolatin prieiros objekto veiklos raid, o remian-
tis gauta informacija vertinti jo bkl bei numatyti jo veikl ateityje, taip
pat laiku taikyti valdingo administracinio pobdio priemones. Monitorin-
go atlikimo tvarka ir procedra vieojo administravimo srityje nustatoma
atitinkamo vykdomosios valdios subjekto.
Pastaruoju metu monitoringo reikm vieojo administravimo srityje
vis didja. Egzistuoja valstybinio aplinkos monitoringo sistema, susidedanti
i vairi dali, t. y. valstybs lygiu visoje Lietuvos teritorijoje vykdomi nuo-
latiniai gamtins aplinkos bkls stebjimai. Pavyzdiui, Lietuvos Respub-
likos aplinkos apsaugos ministerija atsakinga u valstybin aplinkos monito-
ring, jo vykdymo tvark ir prieir647. Egzistuoja valstybin visuomens
sveikatos monitoringo sistema, kuri administruoja Valstybin visuomens
sveikatos prieiros tarnyba, valstybs ilgalaiks raidos strategijos gyven-
dinimo analiz ir monitoringas, kur administruoja Valstybs ilgalaiks rai-
dos strategijos gyvendinimo analizs ir stebsenos prieiros komisija.
Paymtina, kad vieojo administravimo institucij (pareign) vyk-
doma administracin prieira laikoma vienu i teistumo utikrinimo b-
d valdymo srityje, kuris tiesiogiai gyvendinamas pasitelkus tam tikrus
administracinius teisinius reimus.
646
Tarptautini odi odyne monitoringas apibdinamas kaip tam tikr kiekybini ir
kokybini pakitim stebjimas tiriant aplinkos bkl. Btina paymti, kad terminas monito-
ringas siejamas su tokiomis svokomis kaip prieira, kontrol, tikrinimas (Vaitkeviit V.
Tarptautini odi odynas. Vilnius: odynas, 2001. P. 649).
647
Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo statymas Nr. VIII529, priimtas Lietuvos
Respublikos Seimo 1997 m. lapkriio 20 d. // Valstybs inios. 1997. Nr. 1122824.
3.3. Valstybini inspekcij, policijos kontrols ir

prieiros funkcijos vieojo administravimo srityje
Valstybini inspekcij kontrols ir prieiros funkcijos vieojo admi-
nistravimo srityje priklauso nuo to, kokioje valdymo akos sistemoje funk-
cionuoja valstybin inspekcija ir kokie galiojimai joms yra suteikti. Pateikti
vis valstybini inspekcij kontrols ir prieiros funkcijas sunku, nes vie-
ojo administravimo srityje j yra daug ir vairi, todl apibendrintai pami-
nsime tik pagrindines j kontrols ir prieiros funkcijas. Inagrinjus
vairi valstybini inspekcij veiklos nuostatus matyti, kad jos daniausiai
vykdo ias kontrols ir prieiros funkcijas vieojo administravimo srityje:
1) vairi valdymo srii prieir, kad visi juridiniai ir fiziniai asme-
nys, mons, neturinios juridinio asmens teisi, laikytsi statym, Vyriau-
sybs nutarim ir kit teiss akt;
2) iduoda ir panaikina licencijas usiimti atitinkama kine komerci-
ne veikla;
3) atlieka vairias revizijas ir patikrinimus, reikalauja vairi doku-
ment ir ataskait;
4) kontroliuoja, ar fiziniams ir juridiniams asmenims teikiamos ad-
ministravimo paslaugos (iskyrus tas, kuri kontrol Lietuvos Respublikos
statymais ar kitais teiss aktais yra pareigotos vykdyti kitos institucijos)
atitinka teiss aktuose nustatytus reikalavimus;
5) sustabdo vairi fizini ir juridini asmen veikl, vairi objekt
eksploatavim, nesaugi, kenksming vartotojams ne maisto gamini tie-
kim rinkai, vykdo j imimo i rinkos ir sunaikinimo kontrol;
6) kontroliuoja, kaip pilieiai, mons, staigos, organizacijos laikosi
nustatyt speciali taisykli reikalavim (pvz., tabako importo ir prekybos
tabako gaminiais);
7) priiri, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi iduot licencij s-
lyg;
8) tikrina mokesi moktojus, mokest iskaiiuojanius asmenis ir
j veikloje naudojamus materialinius techninius iteklius bei pagamint
produkcij;
9) duoda privalomuosius nurodymus dl fizini ar juridini asmen
vykdomos veiklos, kuria paeidiami arba gali bti paeisti speciali taisyk-
li laikymsi reglamentuojantys statymai ir kiti teiss aktai, dl i paei-
dim paalinimo;
10) pagal kompetencij surao administracinius teiss paeidim pro-
tokolus, nagrinja administracini teiss paeidim bylas ir teiss paeid-
jams skiria administracines nuobaudas, taip pat kitas administracines sank-
Bendroji dalis 569
cijas ir baudas (pvz., numatytas mokesi (mokesi administravimo) sta-

tymuose);
11) taiko vairias administracins prievartos priemones;
12) nustaiusios teiss paeidimus pareigoja mones arba organizaci-
jas nutraukti veikl, paeidiani statymus ir kitus teiss aktus.
Svarbus administracins prieiros subjektas yra policija, kuriai vals-
tyb suteikia didesnius kontrolinius ir administracins prieiros galioji-
mus, palyginti su kitomis administracin prieir atlekianiomis vieojo
administravimo institucijomis. Pagrindins policijos kontrols ir administra-
cins prieiros funkcijos vieojo administravimo srityje yra ios648:
pagrstai tariant, jog padarytas administracinis teiss paeidimas
arba nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transpor-
to priemons, krovini dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas
sprendimas, juos paimti;
sulaikyti ir pristatyti teistvarkos paeidjus policijos ar kit teis-
saugos institucij tarnybines patalpas, kad bt nustatyta j asme-
nyb, surayti protokolai, aktai, praneimai, apirti asmenys ir j
turimi daiktai;
panaudoti aunamuosius ginklus, fizin bei kitoki prievart;
laikinai apriboti galimyb patekti tam tikr teritorij arba patalp,
sustabdyti vykdomus darbus, apriboti arba udrausti transporto
eism, jei kyla pavojus gamtai, vieajai tvarkai, asmens arba valsty-
bs saugumui;
udrausti eksploatuoti transporto priemones, kuri konstrukcija
arba technin bkl neatitinka galiojani Keli eismo taisykli,
norm arba standart;
jeigu paeistos laikymo arba naudojimo taisykls, paimti i fizini
ar juridini asmen aunamuosius ginklus, audmenis, sprogmenis,
sprogstamsias, narkotines ir kitas mediagas, priemones ar daik-
tus, kuriems reikalingas leidimas;
tikrinti vis ri moni, staig bei organizacij kin ir komerci-
n bei finansin ar kitoki veikl, materialini vertybi, preki
saugojimo bkl, j gijimo, gamybos, naudojimo ir gyvendinimo
teistum, gamybines, administracines ir kitas, taip pat ir uplom-
buotas, patalpas;
skirti bei atlikti inventorizacij, revizij, kontrolinius matavimus ir
kitus patikrinimus.
648
Lietuvos Respublikos policijos veiklos statymas Nr. VIII2048, priimtas Lietuvos Res-
publikos Seimo 2000 m. spalio 17 d. // Valstybs inios. 2000. Nr. 902777.
4. TEISMO KONTROLINS FUNKCIJOS VIEOJO

ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Konstitucijoje tvirtint pagrindini mogaus teisi ir laisvi apsaugos

garantas yra teismas, kurio fundamentiniai konstituciniai galiojimai tvir-
tinti Konstitucijos 109117 straipsniuose649. Teismin valdia neatskiria-
mas teisins valstybs elementas, taip pat svarbus vykdomosios valdios
kompetencijos teistumo gyvendinimo garantas. Pagrindin teism uduo-
tis gyvendinti teisingumo vykdymo funkcij. i funkcij gyvendina tei-
smins valdios subjektai konstituciniame, baudiamajame, civiliniame,
administraciniame procese. Teisingumo vykdymo funkcija nra vienintel
teismins valdios funkcija, nes teismai, gyvendindami teisingum, gyven-
dina ir kit svarbi funkcij, t. y. kontrols funkcij650, susijusi su vykdomo-
sios valdios subjekt priimam valdymo sprendim ir atliekam veiksm
(neveikimo) teistumo tikrinimu.
Teismo kontrolins funkcijos, kaip atskiro teistumo utikrinimo b-
do vieojo administravimo srityje, turinys susideda i trij element: pirma,
i teisinio vertinimo, ar vykdomosios valdios institucijos (pareignai) savo
veikloje nepaeidia statym ir kit teiss akt, piliei, moni, staig,
organizacij teisi ir teist interes, antra, i slyg ir aplinkybi, kurios
gali sukelti teistumo paeidimus, nustatymo, treia, i teisinio poveikio ir
teisins atsakomybs priemoni taikymo kaltiems pareignams, padariu-
siems teistumo paeidimus.
Teismo atliekamos vieojo administravimo subjekt kontrols funkci-
jos klausimus nagrinjo prof. M. Romeris tarpukario Lietuvoje. Pasak M.
Romerio, teismo kontrolins funkcijos vykdomosios valdios subjekt at-
vilgiu gali bti dviej ri651:
1) atsitiktins teismo kontrolins funkcijos, kuri esm yra ta, kad
klausimas apie vykdomosios valdios akto teistum ikyla atsitiktiniu b-
du, t. y. tiek, kiek valdymo akto teistumas susijs su sprendiama byla. Sa-
649
650
Teismo kontrolin funkcij, kaip vykdomosios valdios vykdomos veiklos teistumo
prieir, iskiria daugelio valstybi mokslininkai (Vokietijos, Pranczijos ir kt.) ir ji plaiai
taikoma Vakar Europos valstybi teism bei vieojo administravimo praktikoje (Baldwin R.
Rules and Government. Oxford: Clarendon Press, 1995; Barnet H. Constitutional & Admi-
nistrative Law. London: Cavendish Publishing Limited, 1996).
651
Rmeris M. Valstyb ir jos konstitucin teis. Vilnius: Pradai, 1995.
Bendroji dalis 571
vaime vykdomosios valdios priimtas valdymo aktas nra skundiamas.

Todl teismas iuo atveju netaiko joki sankcij to akto neteisei;
2) tikslios teismo kontrolins funkcijos, kuri tiesiogin paskirtis
tikrinti vykdomosios valdios subjekt veiklos teistum. ios teismo kont-
rolins funkcijos esm neteiss valdymo akte konstatavimas ir tos netei-
ss tam tikromis sankcijomis draudimas. Teismo veikimo pagrind sudaro
ginas dl valdymo akto teistumo. Teismas isprendia skund dl teiss
akto teistumo, sudraudia neteis panaikindamas valdymo akt savo
sprendimu. Pasak M. Romerio, tas valdios darbams teismas, kuris vykdo
tiksli civilinio ir baudiamojo teismo darb teistumo kontrol, vadinamas
kasaciniu teismu, tas valdios darbams teismas, kuris vykdo tiksli admi-
nistracijos institucij darb teistumo kontrol, vadinamas administraciniu
teismu, o tas valdios darbams teismas, kuris vykdo tiksli statym leidjo
darb teistumo kontrol, vadinamas konstituciniu teismu652.
Paymtina, jog M. Romerio sivaizduojama teismo kontrolin veikla
yra tiksli i Lietuvos teism sistemos veiklos kopija. Teisminei valdiai
bdinga specifin teisingumo funkcijos vykdymo kontrols sistema. Tei-
smui, kitaip nei kitoms kontrols ir prieiros institucijoms, nra bdingas
nuolatinis bei sistemingas vieojo administravimo institucij (pareign),
kit valstybini ir nevyriausybini staig, moni, organizacij, piliei
veiksm teistumo tikrinimas. Vadinasi, teismai vykdo iorin vykdomosios
valdios subjekt ir j atliekam veiksm teistumo kontrol, kuri turi tam
tikras specifines formas ir j vykdymo ypatumus.
4.1. Teismo kontrolini funkcij formos ir j vykdymo

ypatumai vieojo administravimo srityje
Teism galimyb kontroliuoti vykdomj valdi pripastama beveik
visose alyse, taiau vykdomajai valdiai taikomos teism kontrolini funk-
cij formos labai skiriasi. Teismas yra sukurtas teisiniams ginams sprsti,
nesvarbu, tarp koki ali kilo teisinis ginas. Pasaulyje egzistuoja penki
form vieosios administracijos veiksmus kontroliuojantys teismai:
1) bendrieji teismai;
2) bendrieji vidaus specializuoti teismai;
3) savarankika administracini teism sistema (be bendrj teism
sistemos);
652
Rmeris M. Valstyb ir jos konstitucin teis. Vilnius: Pradai, 1995.
4) prancz modelis, t. y. tam tikras vieosios administracijos ir tei-

smo hibridas;
5) kvaziteismai (administraciniai tribunolai), kurie savo procesine
veikla panas teismus, taiau j sprendimai gali bti skundiami bendrie-
siems teismams.
Bendra visoms pasaulio valstybms yra tai, kad teismo veikla, nagri-
njanti piliei ir vykdomosios valdios subjekt ginus, vadinama admi-
nistracine justicija653.
Ianalizavus teisin literatr matyti, kad teismo atliekamos vieojo
administravimo subjekt kontrols formos skirstomos dvi ris:
1) tiesiogin teismo kontrol, t. y. tokia kontrol, kai teismas nagrinja
asmen skundus (reikalavimus, protestus) dl vieojo administra-
vimo subjekt priimt teiss akt ir atliekam veiksm (neveiki-
mo) teistumo;
2) netiesiogin teismo kontrol, t. y. tokia kontrol, kai teismai nagri-
nja kit kategorij bylas (civilines, baudiamsias, drausmines,
arbitraines), kuriose bendrai sprendiamas vykdomosios valdios
institucijos ar pareigno veiklos teistumo klausimas.
Kaip matyti, vienais atvejais teismas, nagrindamas konkreias tam
tikr kategorij bylas, nustato neteistus vieojo administravimo institucij
(pareign) veiksmus ir j priimtus valdymo sprendimus bei reikalauja,
kad jie bt paalinti, kitais atvejais teismas pripasta vieojo administra-
vimo subjekt priimtus valdymo sprendimus (valdymo aktus) negaliojan-
iais, treiais patvirtina tam tikr juridini fakt teistum ir pan. Vieo-
jo administravimo subjektams taikomos teismo kontrolini funkcij formos
ir j vykdymo ypatumai priklauso nuo kontrolines funkcijas atliekani tei-
smins valdios subjekt kompetencijos. Bt galima iskirti iuos teismi-
ns valdios subjektus, kurie vykdo vieojo administravimo subjekt veiklos
teistumo kontrol:
1) bendrosios kompetencijos teismai (apylinks teismai, apygardos
teismai, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos Aukiausiasis Tei-
smas);
2) specializuoti teismai (apygard administraciniai teismai ir Lietu-
vos vyriausiasis administracinis teismas);
3) Konstitucinis Teismas.
653
., . ., . . :
. : , 2002.
Bendroji dalis 573
4.1.1. Bendrosios kompetencijos teism kontrolini funkcij formos

ir j vykdymo ypatumai vieojo administravimo srityje
Bendrosios kompetencijos teism atliekam vykdomosios valdios

subjekt veiklos kontrolini funkcij formos turi tam tikr iskirtinum.
Pagrindin bendrosios kompetencijos teism uduotis vykdant vieojo ad-
ministravimo subjekt veiklos kontrol susijusi su civilini, baudiamj ir
tam tikrais atvejais su administracini teiss paeidim byl nagrinjimu.
Kitaip tariant, bendrosios kompetencijos teismai nagrinja bylas dl atskir
vieojo administravimo institucij pareign neteist veiksm patraukiant
juos baudiamojon, administracinn ar civilinn atsakomybn. Lietuvos
Respublikos teism statymo 12 straipsnio 3 punkte tvirtinta svarbi ben-
drosios kompetencijos teism kompetencijos nuostata, numatanti, jog ben-
drosios kompetencijos teismas, nagrindamas civilin byl, kartu gali pri-
imti sprendim ir dl individualaus administracinio akto teistumo654. Tai
liudija, jog bendrosios kompetencijos teismams suteikiama teis tikrinti
vieojo administravimo subjekto priimt individual valdymo sprendim.
Vieojo administravimo institucijos vykdomosios ir tvarkomosios
veiklos udavinius ir funkcijas vykdo bei gyvendina per savo pareignus
neatsivelgdamos tai, ar ie pareignai yra politinio (asmeninio) pasitik-
jimo, ar karjeros valstybs tarnautojai. Vykdomosios valdios institucij
(pareign) valdingo pobdio sprendimai faktikai yra priimami moni
(pareign), turini toki pai trkum, kaip ir kiekvienas pilietis. Tokie
trkumai yra godumas, neatsakingumas, nesugebjimas atriboti asmenini
ir viej interes, isilavinimo, patirties arba kompetencijos stoka. Netei-
sti vieojo administravimo institucij pareign veiksmai, sudarantys ad-
ministracinio teiss paeidimo, baudiamojo nusiengimo ar nusikalstamos
veikos sudt, yra socialiai pavojingesni nei privai asmen padaryti ana-
logiki teiss paeidimai, nes, be tiesiogins alos, padaroma ala vykdo-
mosios valdios institucijos bei paios valstybs prestiui, pakertamas mo-
ni pasitikjimas valdios staigomis.
Bendrosios kompetencijos teism vykdomos vieojo administravimo
subjekt veiklos kontrols sritys yra ios:
1) Bendrosios kompetencijos teism kontrolins funkcijos nagrinjant
baudiamsias bylas. Baudiamsias bylas nagrinja bendrosios kompeten-
cijos teismai Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso bei Lietuvos
Respublikos baudiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
654
Vieojo administravimo institucij pareign patraukimo baudiamo-

jon atsakomybn pagrindai bei bausms nustatomos pagal 2000 m. rugsjo
26 d. Baudiamj kodeks655. Vertt pabrti, kad vykdomosios valdios
atstov (pareign) veiksm teismin kontrol bendrosios kompetencijos
teismuose nagrinjant baudiamsias bylas nra iskirtin. Vienas esmini
baudiamosios teiss princip yra lygyb prie statym ir teism. Tiek vyk-
domosios valdios atstov (pareign), tiek ir kit asmen nusikalstama
veika baudiamosios teiss poiriu vertinama vienodai, taiau baudiamo-
sios atsakomybs specifika vieojo administravimo institucij pareignams
atsispindi Baudiamojo kodekso norm dispozicijose. Baudiamosios teiss
normos nustato, jog asmens uimamos pareigos valstybs tarnyboje yra tik
atsakomybs prielaida. Baudiamasis kodeksas nediferencijuoja bausmi
valstybs tarnautojams ir ne valstybs tarnautojams, taiau kai kuri bau-
diamj nusiengim ir nusikaltim subjektas gali bti tik valstybs tar-
nautojas (pvz., BK 228 str. numatyta valstybs tarnautojo baudiamoji at-
sakomyb u piktnaudiavim tarnybine padtimi arba u galiojim viri-
jim).
Bendrosios kompetencijos teism vykdoma kontrol nagrinjant
baudiamsias bylas svarbi tiek, kiek ji susijusi su teismo ir vykdomosios
valdios institucij pareign santykiu. Galima ikirti iuos vykdomosios
valdios atstov (valstybs tarnautoj) veiklos specifik atitinkanius bau-
diamuosius nusiengimus ir nusikaltimus:
nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valstybs tarnybai ir vie-
iesiems interesams (t. y. vieojo administravimo institucij parei-
gn padarytos tokios nusikalstamos veikos kaip kyininkavimas,
piktnaudiavimas, tarnybos pareig neatlikimas ir pan.);
nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valdymo tvarkai (t. y.
vieojo administravimo institucij pareign padarytos tokios nu-
sikalstamos veikos kaip savavaldiavimas, tarnybos paslapties at-
kleidimas, dokumento suklastojimas arba suklastoto dokumento
panaudojimas ir realizavimas ir pan.);
nusikaltimai Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vien-
tisumui ir konstitucinei santvarkai (t. y. vieojo administravimo ins-
titucij pareign padarytos tokios nusikalstamos veikos kaip ni-
pinjimas, piktnaudiavimas oficialiais galiojimais, valstybs pa-
slapties atskleidimas ir pan.).
655
Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas Vilnius: V Teisins informacijos centras,
2003.
Bendroji dalis 575
Kaip matyti, kiekvienas baudiamasis nusiengimas arba nusikalti-

mas, padarytas pareigno, atstovaujanio vykdomajai valdiai, yra pavojin-
gesnis ir daro didesn al valstybs teisinms vertybms nei kit asmen
padaryta tokia pati nusikalstamo pobdio veika. Taip yra dl dviej prie-
asi: pirma, vykdomosios valdios atstovas (pareignas) kartu yra ir tau-
tos atstovas, deleguotas (net jei ir netiesiogiai) vykdyti statymus (t. y. tau-
tos vali). Vadinasi, nusikalstamos veiklos vykdymas yra nusiengimas vi-
suotiniams tautos morals, atstovavimo bei pasitikjimo principams; antra,
vykdomosios valdios vykdymo funkcijos susijusios su ypatinga vieojo ad-
ministravimo ir valstybinio valdymo veikla, todl darydamas baudiamj
nusiengim arba nusikaltim valstybs pareignas iduoda valstybingumo
principus, o kartu ir pai valstyb.
civilines bylas. Civilines bylas nagrinja bendrosios kompetencijos teismai,
vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respub-
likos civilinio proceso kodekso ir kit teiss akt, reglamentuojani alos,
atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo nuosta-
tomis656.
Bendrosios kompetencijos teism veikla, kuria gyvendinamas teisin-
gumas civiliniuose teisiniuose santykiuose, yra ta sritis, kurioje vykdomo-
sios valdios subjektams netaikomi jokie imunitetai (pvz., Vyriausyb, mi-
nisterijos ir kitos vieojo administravimo institucijos bei pareignai yra to-
kie patys civilini teisini santyki dalyviai kaip ir privats asmenys). Vyk-
domosios valdios institucij bei j pareign civilins atsakomybs speci-
fika yra ta, kad u pareign, vykdani savo tarnybines pareigas, neteis-
tais veiksmais padaryt al kitiems asmenims atsako vieojo administra-
vimo institucija, dl kurios pareigno kalts kilo ala. Civilinio kodekso
6.2716.272 straipsniai nustato vieojo administravimo institucij (pareig-
n) civilines atsakomybs teisinius pagrindus. al, atsiradusi dl vykdo-
mosios valdios institucij priimt neteist akt (skaitant ir pareign
neteistus veiksmus), kuriais tiesiogiai daroma taka asmen teisms, lais-
vms ir interesams, privalo atlyginti valstyb i valstybs biudeto nepaisy-
dama konkretaus valstybs tarnautojo kalts.
Dl alos, padarytos vieojo administravimo institucijos pareigno (ar
ikiteisminio tyrimo pareigno), alos padarymo momentu jusio savo tar-
656
Vieojo administravimo institucij (pareign) neteistais veiksmais padarytos alos
klausimus smulkiai reglamentuoja 2002 m. gegus 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos alos,
atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo statymas // Valstybs inios.
2002. Nr. 562228.
nybines pareigas, civilinje byloje atsakovu trauktina vieojo administravi-

mo institucija, kuri savo ruotu gauna regresinio (atgrtinio) reikalavimo
teis i atitinkam pareign iiekoti nustatyto dydio sumas657. Svarbu
pabrti, kad civilinse bylose dl alos atlyginimo, kai al privalo atlyginti
valstyb, valstybei atstovauja Vyriausyb arba jos galiota institucija (iuo
atveju Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija).
Vieojo administravimo subjektai, gyvendindami vykdomosios val-
dios funkcijas, atlieka ir kitus civilins teiss normomis reglamentuojamus
veiksmus, susijusius tiek su Lietuvos, tiek su tarptautiniais civiliniais teisi-
niais santykiais (pvz., sutari su nacionaliniais bei tarptautiniais subjektais
sudarymas, taip pat tarptautini sutari sudarymas, j projekt rengimas,
pirkimas-pardavimas, nuoma, civilins bkls akt registravimas). ios
vykdomosios valdios subjekt veiklos teistum utikrina bendros kompe-
tencijos teismai, vykdydami kontrol prievolins teiss srityje. Galima tei-
gti, kad civilins teiss reguliavimo objektas apima gana nema dal vieo-
jo administravimo subjekt veiksm.
Gana svarbi, statymo gali turinti bendrosios kompetencijos teism
kontrolins funkcijos nagrinjant civilines bylas nuostata tvirtinta Civilinio
kodekso 3 straipsnio 3 ir 4 punktuose, kuriuose teigiama, kad bendrosios
kompetencijos teismas, jeigu yra pagrindas manyti, kad vieojo administra-
vimo institucijos ileistas teiss aktas arba jo dalis, kuris turt bti taiko-
mas konkreioje byloje, prietarauja Konstitucijai ar statymams, sustabdo
bylos nagrinjim ir, atsivelgdamas Konstitucinio Teismo kompetencij,
kreipiasi j praydamas sprsti, ar tas teiss aktas atitinka Konstitucij ar-
ba statymus. Jei bendrosios kompetencijos teismas nustato, kad teiss
norminis aktas ar jo dalis prietarauja statymui ar Vyriausybs teiss nor-
miniam aktui, teismas, priimdamas sprendim, vadovautis tokiu teiss aktu
neturi. Bendrosios kompetencijos teismas turi teis sustabdyti bylos nagri-
njim ir nutartimi kreiptis administracin teism praydamas patikrinti,
ar atitinkamas teiss norminis aktas arba jo dalis atitinka statym ar Vy-
riausybs teiss normin akt. Gavs siteisjus administracinio teismo
sprendim, teismas atnaujina bylos nagrinjim. Vadinasi, norminis admi-
nistracinis aktas (arba jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali bti
taikomas nuo tos dienos, kuri oficialiai buvo paskelbtas siteisjs admi-
657
iuo atveju reikia vadovautis kit teiss akt normomis, reglamentuojaniomis vieojo
administravimo institucij pareign materialins atsakomybs klausimus. tai Lietuvos Res-
publikos valstybs tarnybos statymo 33 straipsnis numato vieojo administravimo institucij
regreso (atgrtinio reikalavimo) teis al padarius valstybs tarnautoj // Valstybs inios.
2002. Nr. 451708.
Bendroji dalis 577
nistracinio teismo sprendimas dl atitinkamo norminio akto (arba jo da-

lies) pripainimo neteistu.
administracini teiss paeidim bylas. Tam tikrais atvejais administracini
teiss paeidim bylas bendrosios kompetencijos teismai nagrinja vado-
vaudamiesi ATPK normomis (atkreiptinas dmesys, kad vieojo administ-
ravimo subjekt priimam valdymo sprendim vykdymo teistumo kontro-
l gyvendina specializuoti teismai, kuri analiz pateiksime kitame posky-
ryje).
Bendrosios kompetencijos teism nagrinjam administracini teiss
paeidim byl, pagal kurias administracinn atsakomybn traukiami vie-
ojo administravimo institucij pareignai, ypatumas tas, jog kontrolin
funkcija atliekama vertinant toki pareign atsakomyb u pavest val-
dymo funkcij tinkam gyvendinim. ATPK 14 straipsnyje nurodyta, jog
pareignai administracinn atsakomybn traukiami u administracinius
teiss paeidimus, susijusius su organizacini tvarkymo arba administra-
cini ir kini pareig vykdymu, taip pat u paeidimus, susijusius su nesil-
aikymu nustatyt valdymo tvarkos, valstybins ir vieosios tvarkos, aplin-
kos, gyventoj sveikatos apsaugos bei kit taisykli, kuri laikymsi utik-
rinti yra j tarnybin pareiga658. Tai reikia, kad vieojo administravimo
institucij pareignai gali bti administracini teiss paeidim subjektais
tada, kai j padaryti teiss paeidimai yra tiesiogiai susij su tarnybini pa-
reig vykdymu ir jie savo tiesioginiais veiksmais arba neveikimu padaro tei-
ss paeidimus.
Paprastai vieojo administravimo institucij pareignams u padaryt
administracin teiss paeidim taikoma daug grietesn administracin at-
sakomyb nei paprastiems pilieiams. Pavyzdiui, ATPK 51(5) straipsnio 1
dalis numato, kad aplinkos terimas radioaktyviosiomis mediagomis u-
traukia baud pilieiams nuo 2 iki 3 tkstani lit, pareignams nuo 2 iki
4 tkstani lit.
Bendrosios kompetencijos teismai kontroliuoja vieojo administravi-
mo institucij pareignus nagrindami administracini teiss paeidim
bylas dl toki teiss paeidim, kurie yra pavojingiausi iose srityse:
darbo ir gyventoj sveikatos apsaugos srityje;
aplinkos apsaugos, gamtos itekli naudojimo srityje;
prekybos, finans, apskaitos ir statistikos srityje;
valstybs ir savivaldybi turto privatizavimo srityje;
658
Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas: oficiali dokument
tekstai su pakeitimais ir papildymais iki 2003 m. kovo 1 d. Vilnius: Saulu, 2003.
transporto, keli kio bei ryi srityje;

nustatytos valdymo tvarkos srityje.
Be to, ATPK 224 straipsnis numato bendrosios kompetencijos teism
galiojimus nagrinjant administracini teiss paeidim bylas dl vieojo
administravimo pareign neteistos veikos.
4.1.2. Specializuot teism kontrolini funkcij formos ir

j vykdymo ypatumai vieojo administravimo srityje
Lietuvos Respublikos teism statymo 12 straipsnio 4 punkte nurody-

ta, jog specializuoti teismai yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teis-
mas ir apygard administraciniai teismai, nagrinjantys bylas dl gin, ky-
lani i administracini teisini santyki, t. y. teiss norminiais aktais reg-
lamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys vykdant viej ir vidaus
administravim. Kaip matyti, prie specializuot teism priskiriami admi-
nistraciniai teismai, kurie buvo steigti 1999 m., primus Administracini
teism steigimo statym ir Administracini byl teisenos statym659.
Viena i svarbiausi administracini teism funkcij vykdant vieojo
administravimo subjekt veiklos kontrol susijusi su administracini gin
dl teiss vieojo ar vidaus administravimo srityje sprendimu. Vadinasi,
administraciniai teismai nustato, ar konkreiu atveju nebuvo paeistas sta-
tymas ar kitas teiss aktas, ar administravimo subjektas nevirijo kompe-
tencijos, ar valdymo aktas (veika) neprietarauja tikslams bei udaviniams,
dl kuri institucija buvo steigta ir gavo atitinkamus galiojimus.
Administracini teism kontrolini funkcij formos vieojo administ-
ravimo srityje yra dvejopos:
1) nagrinti asmen (valstybini ir privai, fizini ir juridini) skun-
dus (praymus) dl vieojo ir vidinio administravimo subjekt priimt ad-
ministracini akt;
2) nagrinti asmen skundus (praymus) dl vieojo ir vidinio admi-
nistravimo subjekt veiksm ar neveikimo (t. y. pareig nevykdymo).
Kaip matyti, tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju administraciniai tei-
smai vykdo vieojo administravimo institucij (pareign), gyvendinani
vykdomj valdi arba atskiras vykdomosios valdios funkcijas, veiklos tei-
stumo kontrol.
659
Paymtina, jog administraciniai teismai Lietuvoje pradjo veikti nuo 1999 m. gegus
1 d., o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuo 2001 m. sausio 1 d. // Valstybs i-
nios. 1999. Nr. 13309; 1999. Nr. 13308.
Bendroji dalis 579
iuo metu Lietuvoje veikia 5 apygardos administraciniai teismai ir

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Administracin teism sudaro
teismo pirmininkas ir kiti teisjai. Administracinis teismas, kuriame yra ne
maiau kaip deimt teisj, gali skirti teismo pirmininko pavaduotoj. Ad-
ministracinis teismas, kuriame yra daugiau kaip dvideimt teisj, gali skirti
du pirmininko pavaduotojus. Lietuvos vyriausij administracin teism su-
daro teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir kiti teisjai.
Administracini teism kontroliniai galiojimai vieojo administravi-
mo subjekt atvilgiu tvirtinti Lietuvos Respublikos administracini byl
teisenos statymo antrame skirsnyje. Pagrindiniai ir svarbiausi kontroliniai
galiojimai vieojo administravimo srityje yra ie:
vieojo administravimo subjekt (skaitant ir savivaldybi) priimt
teiss akt ir veiksm teistumo tikrinimas, taip pat i subjekt
atsisakymo atlikti ar vilkinimo atlikti j kompetencijai priskirtus
veiksmus teistumo ir pagrstumo tikrinimas;
administracini byl dl turtins ir neturtins (moralins) alos,
padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteistais vieojo
administravimo institucijos (pareigno) veiksmais ar neveikimu
vieojo administravimo srityje, atlyginimo nagrinjimas;
tarnybini gin, kai viena gino alis yra valstybs ar savivaldybs
tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus (skaitant
pareignus ir staig vadovus), sprendimas;
nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt gin
dl kompetencijos arba statym paeidimo sprendimas;
nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje apskundimo nag-
rinjimas;
usieniei skund dl atsisakymo iduoti leidim gyventi ar dirbti
Lietuvoje arba tokio leidimo panaikinimo nagrinjimas.
Paymtina, kad administraciniai teismai kontroliuoja ne visus vyk-
domosios valdios subjektus. Tai reikia, kad administraciniai teismai neti-
ria Ministro Pirmininko ir Vyriausybs, kaip kolegialios institucijos, veik-
los, taip pat ikiteisminio tyrimo pareign procesini veiksm, susijusi su
teisingumo vykdymu bei bylos tyrimu.
4.1.2.1. Pareikimai itirti normini administracini

akt teistum
Pagrindin administracinio teismo kontrolins funkcijos forma vieo-

jo administravimo srityje yra tikrinti ir nagrinti asmen (valstybini ir pri-
vai, fizini ir juridini) skundus (praymus) dl vieojo administravimo
subjekt priimt normini administracini akt teistumo. Vieojo admi-

nistravimo subjekto priimtuose norminiuose administraciniuose aktuose vi-
sada atsispindi valdingo pobdio sprendimas, nustatantis elgesio taisykles,
skirtas individualiais poymiais neapibdint subjekt grupei. Pareikimo
itirti normini administracini akt teistum tvark isamiai reglamen-
tuoja Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo 16
skirsnis660.
Praym itirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka
statym ar Vyriausybs nutarim, administraciniam teismui turi teis pa-
teikti ie subjektai:
Seimo nariai;
Seimo kontrolieriai;
Valstybs kontrols pareignai;
apskrii virininkai;
bendrosios kompetencijos teismai;
prokurorai;
savivaldybi veiklos prieir vykdantys Vyriausybs atstovai (dl
savivaldybi administravimo subjekto priimto norminio administ-
racinio akto (ar jo dalies) teistumo tikrinimo);
fiziniai ir juridiniai asmenys, jei mano, kad j teiss ar statym
saugomi interesai yra paeisti;
kiti vieojo administravimo subjektai, jei mano, kad j teiss ar
statym saugomi interesai yra paeisti.
Ivardyti subjektai prie pareikimo itirti norminio administracinio
akto ar kito bendro pobdio teiss akto teistum privalo pridti skun-
diamo teiss akto, taip pat statymo ar Vyriausybs nutarimo, kuriam
prietarauja skundiamas administracinis aktas, kopijas. Bylos dl normi-
ni administracini akt teistumo nagrinjamos vadovaujantis Administ-
racini byl teisenos statymo 1113 skirsniuose tvirtintomis bendrosiomis
administracinio proceso taisyklmis. io statymo 114 straipsnio 2 dalyje
numatyta, kad byla dl norminio administracinio akto teistumo gali bti
nagrinjama raytinio proceso tvarka, t. y. nekvieiant bylos nagrinjim
teisme proceso dalyvi ir teismui neieinant posdio sal. Sprendim dl
bylos, kurioje tikrinamas norminio administracinio akto teistumas, nagri-
njimo raytinio proceso tvarka gali priimti administracinis teismas dl
nagrinjamos individualios bylos, taip pat Lietuvos vyriausiasis administra-
cinis teismas, nagrindamas apeliacin skund pagal Administracini byl
660
Bendroji dalis 581
teisenos statymo 137 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies bei 142 straipsnio 2 da-
lies nuostatas.
Nagrinjant byl dl norminio administracinio akto teistumo rayti-
nio proceso tvarka teismo posdio protokolas neraomas, posdio forma
yra laisva. Administracinio teismo priimtas sprendimas arba nutartis isiun-
iama administracinio proceso alims.
Inagrinjs administracin byl dl praymo itirti norminio admi-
nistracinio akto teistum administracinis teismas gali priimti vien i i
sprendim:
1) skundiam normin administracin akt (ar jo dal) pripainti tei-
stu ir praym dl jo panaikinimo atmesti;
2) skundiam normin administracin akt (ar jo dal) pripainti
prietaraujaniu statymui ar Vyriausybs nutarimui ir laikyti j
panaikintu.
Administracinis teismas, inagrinjs byl dl norminio administraci-
nio akto teistumo, grina atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui
atsist sustabdytj byl ir isiunia priimto sprendimo nuora.
Jeigu administracinis teismas pripasta, kad vieojo administravimo
subjekto priimtas norminis administracinis aktas yra neteistas, atsiranda
tam tikr teisini pasekmi dl io akto tolesnio taikymo ir galiojimo. Ne-
teistas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir
paprastai negali bti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas
siteisjs administracinio teismo sprendimas dl atitinkamo norminio akto
(ar jo dalies) pripainimo neteistu. Kita vertus, administracinis teismas,
atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes ir vertins neigiam teisini
pasekmi tikimyb, savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis
administracinis aktas (ar jo dalis) negali bti taikomas nuo jo primimo
dienos. Prireikus administracinis teismas gali sustabdyti pripainto neteis-
tu norminio administracinio akto (ar jo dalies) galiojim iki teismo spren-
dimo siteisjimo dienos.
Administracinio teismo sprendimas dl norminio administracinio ak-
to (ar jo dalies) pripainimo neteistu ir jo panaikinimo visais atvejais skel-
biamas Valstybs iniose arba kitame spaudos leidinyje, kuriame oficia-
liai toks teiss aktas buvo paskelbtas. Administracinio teismo sprendimo
skelbimo ilaidas apmoka vieojo administravimo institucija, kurios admi-
nistracinis aktas (ar jo dalis) buvo pripaintas neteistu. Be to, vieojo ad-
ministravimo institucija, kurios administracinis aktas (ar jo dalis) buvo pri-
paintas neteistu, pateikia atitinkamam administraciniam teismui spaudos
leidinio numer (egzempliori), kuriame buvo paskelbtas administracinio
teismo sprendimas dl teiss akto.
4.1.2.2. Atskiroji teismo nutartis
Bendrosios kompetencijos teismai ir administraciniai teismai, vykdy-

dami teismins kontrols funkcijas vieojo administravimo srityje nagrin-
jant civilines, baudiamsias ir administracines bylas, turi teis priimti at-
skirsias nutartis. Atskiroji teismo nutartis yra teismo reakcija teisine for-
ma dl teistumo paeidim vieojo administravimo srityje.
Bendrosios kompetencijos teism teis priimti atskirsias nutartis
reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 299 ir 332
straipsniai661, kuriuose nurodyta, kad teismas, inagrinjs civilin byl, pa-
dars ivad, jog asmenys paeid statymus ar kitas teiss normas, priima
atskirj nutart ir nusiunia j atitinkamoms institucijoms ar pareignams
informuodamas juos apie padarytus paeidimus.
Administracini teism kompetencija atskirj nutari primimo
srityje tvirtinta Administracini byl teisenos statymo 108 ir 146 straips-
niuose. Administracinis teismas, inagrinjs administracin byl ir padars
ivad, kad pareignai, institucijos, staigos, mons, organizacijos bei as-
menys paeid statymus arba kitus teiss aktus, priima atskirj nutart.
Atskirojoje nutartyje administracinis teismas privalo nurodyti padarytus
teistumo paeidimus ir nusisti atskirj nutart atitinkamoms vieojo
administravimo institucijoms bei moni, staig, organizacij vadovams.
Atskirsias nutartis gali priimti ir Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas, inagrinjs apeliacinius skundus. Lietuvos vyriausiasis administ-
racinis teismas atskirja nutartimi gali nurodyti pirmosios instancijos tei-
smo (iuo atveju apygardos administraciniam teismui arba apylinks tei-
smui) padarytus teiss norm paeidimus arba klaidas, kurios nra pagrin-
das panaikinti sprendim.
Atskiroji nutartis turi bti pagrsta ir teista, priimta remiantis teismo
posdyje isamiai itirtomis bylos aplinkybmis. siteisjusi administracinio
teismo atskiroji nutartis siuniama vykdyti atitinkamai institucijai, monei,
staigai ar organizacijai, kuri ne vliau kaip per mnes turi imtis reikiam
priemoni dl atskirosios nutarties ir rezultatus praneti atskirj nutart
primusiam administraciniam teismui.
Atskirja nutartimi informuodamas vykdomosios valdios institucijas
teismas atkreipia dmes byloje nustatytus statymo ir kit teiss akt pa-
eidimo faktus, prieastis ir slygas, padjusias kilti iems paeidimams, ir
reikalauja imtis atitinkam priemoni jiems paalinti.
661
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Vilnius: V Teisins informacijos
centras, 2002.
Bendroji dalis 583
Teismin praktika rodo, kad teismai ne itin danai naudojasi statym

numatyta galimybe priimti atskirsias nutartis. Teisj nuomons iuo
klausimu isiskiria: vieni teisjai mano, kad priimti atskirsias nutartis yra
beprasmika ir neefektyvu, kiti tingi, o treti reikalauja atkreipti vieojo
administravimo institucij (pareign) dmes byloje nustatytus teistu-
mo paeidimus.
Teismas atskirojoje nutartyje nurodo padarytus teistumo paeidi-
mus, aplaidum, kurie sudar slygas kilti vairiems vykiams, taip pat ir
nusikalstamoms veikoms. Pavyzdiui, jei bendros kompetencijos teismui
nagrinjant civilin byl paaikja dalyvaujanio byloje arba kito asmens
veiksmuose nusikaltimo poymi, teismas apie tai pranea prokurorui; ar-
ba jei nustatoma, kad prie proceso dalyvius buvo vartojamas psichologinis
smurtas, ikiteisminio tyrimo pareign veiksmai aikiai virija jiems suteik-
tus pareiginius galiojimus, apie tai informuojamas prokuroras, vidaus rei-
kal ministras ir kt.
Vieojo administravimo institucijos ir j pareignai turi informuoti
teism apie taikytas priemones nustatytiems teistumo paeidimo trku-
mams paalinti. Pastebta, kad teisminje praktikoje visas teism atskir-
sias nutartis buvo atsakyta. vertinus vairi vieojo administravimo institu-
cij atsakymus dl teismo priimt atskirj nutari galima teigti, kad at-
skirosios nutartys apsvarstomos institucijos administracijos darbuotoj pa-
sitarime, numatomos priemons, kad panas faktai nepasikartot, inag-
rinjamos klaidos, vykdomas darbuotoj mokymas atitinkamais klausimais.
Teismui praneama apie taikytas atitinkamas priemones, t. y. materialini
vertybi apskaitai pagerinti atliktas revizijas, materialini vertybi invento-
rizacij, sugrietint mediag apskaitos kontrol, praneama, kurie asme-
nys u netinkam pareig vykdym patraukti drausminn atsakomybn,
kam pareikti papeikimai. Prokuratros ir ikiteisminio tyrimo institucijos
pasitarime apsvarsto teismo nurodytas aplinkybes, pareignams nurodoma
itaisyti baudiamojo proceso statymo paeidimus. Prokurorams, kontro-
liuojantiems ikiteismin tyrim, nurodoma laiku reaguoti, jei tyrjai laiku
nesim priemoni surasti visus asmenis, padariusius nusikalstamas veikas.
Prieingu atveju gali bti ikelta drausmin byla.
Teismai, priimdami atskirsias nutartis, kartu vykdo vieojo administ-
ravimo institucij (pareign) vykdomosios ir tvarkomosios veiklos kontro-
l. Tai rodo, kad teism atskirosios nutartys gali prisidti prie efektyvios
kovos su nustatytais statymo ir kit teiss akt norm paeidimais vieojo
administravimo subjekt veikloje. Teismo atskiroji nutartis yra prevencin
ir informacin priemon, nes vertinus byloje surinktus rodymus, utikri-
namas teistumas vieojo administravimo srityje.
Apibendrinant teism vykdom vykdomosios valdios subjekt kont-

rol galima teigti, jog teismin kontrol pagal subjekt kompetencijos sritis
yra gana plati, t. y. nuo teiss akto konstitucingumo tikrinimo iki vykdoma-
jai valdiai atstovaujanios institucijos (pareigno) atskir veiksm, atlikt
vykdant tarnybines pareigas, vertinimo pagal vairi teiss srii norm
reikalavimus. Aukiausij vykdomosios valdios institucij bei pareign
veiksm teismin kontrol neabejotinai yra svarbiausia utikrinant valdios
teistum, taiau negalima nekreipti deramo dmesio maesnes galias tu-
rini bei siauresnes funkcijas atliekani institucij bei pareign veiksm
atitikt alies Konstitucijai ir kitiems statymams.
4.1.3. Konstitucinis Teismas ir vieojo administravimo

institucij kontrol
Vienas svarbiausi vaidmen vykdant vykdomosios valdios subjekt

veiklos teismin kontrol tenka Lietuvos Respublikos Konstituciniam Tei-
smui (toliau Konstitucinis Teismas), kurio kontroliniai galiojimai tvir-
tinti Konstitucijoje ir 1993 m. vasario 3 d. priimtame Konstitucinio Teismo
statyme662.
Konstitucijoje tvirtinta aukiausia politin tautos galia, t. y. tautos
suverenitetas. Tai reikia, kad konstitucinse normose tvirtinamos auk-
iausios galios taisykls, kurios yra privalomos visiems. Taiau yra ir kita
io reikinio aikinamoji pus. Pasirodo, Konstitucijai, nors ji ir yra auk-
iausiosios galios aktas ir jai visi turi paklusti, apsaugoti turi egzistuoti tei-
sinis mechanizmas. Teisinje literatroje iskiriami du vykdomosios val-
dios subjekt konstitucins kontrols modeliai663:
1) anglosaksikasis modelis, grindiamas teismo proceso metu vyk-
doma konkreia kontrole, ar statymai ir administraciniai aktai atitinka
Konstitucij (is modelis plaiai taikomas tokiose pasaulio valstybse kaip
JAV, Kanadoje, Australijoje, Airijoje, Japonijoje, daugelyje Lotyn Ame-
rikos valstybi);
2) eurokontinentinis modelis, grindiamas statym konstitucingumo
kontrole esant ypatingam procesui, vykdomam Konstitucinio Teismo (is
modelis plaiai taikomas Vokietijoje, Austrijoje, Pranczijoje, Lietuvoje ir
kitose Europos valstybse).
662
663
., . ., . . : -
. : , 2002.
Bendroji dalis 585
Vykdomosios valdios subjekt atliekam veiksm konstitucin kont-

rol, t. y. tikrinimas, ar priimam vieojo administravimo ir kiti teiss aktai
atitinka Konstitucij, reikia tam tikr kiimsi teiss akt leidj, taip pat
ir teiss taikymo akt leidj veikl. Tokio tikrinimo padariniai gali bti
itin reikmingi, nes ne tik teisikai vertinami konkrets vieojo administra-
vimo teiss akt leidybos veiklos rezultatai, bet ir Konstitucinio Teismo
pripainti prietaraujaniais Konstitucijai teiss aktai netenka galios. Gali
atrodyti, kad taip paeidiamas valdi padalijimo principas, taiau taip
nra, nes Konstitucinis Teismas formuojamas ir veikia Konstitucijos ir
(daniausiai) specialaus statymo pagrindu. Vadinasi, pats teiss akt leid-
jas, numatydamas toki Konstitucinio Teismo samprat ir kompetencij,
riboja savo akt leidybos galiojimus. Tai ypa akivaizdu, kai Konstitucij ir
jos nuostatas dl Konstitucinio Teismo priima pati tauta.
Konstitucinio Teismo sprendimai dl vieojo administravimo teiss
akto konstitucingumo taip pat skiriasi pagal prigimt ir teisines pasekmes.
Jei Konstitucinis Teismas priima sprendim gyvendindamas savo konsul-
tacines funkcijas, tai ir sprendimas yra konsultacinio pobdio, neprivalo-
mas. Visais kitais atvejais Konstitucinio Teismo sprendimas yra privalomas.
statymo ir kit teiss akt konstitucingumo tikrinimo koncepcija Lie-
tuvoje buvo kuriama remiantis dviej tradicij civilins teiss ir bendro-
sios teiss idjomis. Tai atsispindjo 19901992 m. parengtuose Konstitu-
cijos ir kituose teiss akt dl konstitucins justicijos projektuose. J. ilio
nuomone, konstitucins kontrols formos pasirinkim laikantis europins
tradicijos lm keletas prieasi664: 1) pozityviosios teiss teorijos populia-
rumas Europoje; 2) siekimas atskirti bendrosios kompetencijos teismus
nuo politinio proceso; 3) specializuot teism tradicija Europoje.
Konstitucinis Teismas nevykdo iankstins statym, Vyriausybs nu-
tarim ir kit teiss akt konstitucingumo kontrols. Konstitucinis Teismas
gyvendina vlesnij konstitucin prieir, t. y. tikrina jau priimtus ir si-
galiojusius statymus, Vyriausybs nutarimus bei kit teiss akt konstitu-
cingum ir teistum.
Konstitucinio Teismo statymo 1 straipsnyje tvirtinta Konstitucinio
Teismo, kaip teismins ir teistumo utikrinimo institucijos, paskirtis ir ji
apibriama taip: Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos virenyb
teiss sistemoje ir konstitucin teistum, nustatyta tvarka sprsdamas, ar sta-
tymai ir kiti Seimo priimti teiss aktai neprietarauja Konstitucijai ir (ar) Res-
664
ilys J. Teiss akt konstitucingumo problema rengiant Lietuvos Respublikos Konsti-
tucij. Vilnius: LTA, 2000.
publikos Prezidento bei Vyriausybs nutarimai neprietarauja Konstitucijai ar-

ba statymams.
I to ieina, kad Konstitucinis Teismas ir jo teisjai yra savarankikas
ir nepriklausomas teismas. Teismin valdi jis gyvendina nepaisydamas
jokios valstybs institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik
Konstitucija.
iuo metu Lietuvoje Konstitucin Teism sudaro 9 teisjai, pareigas
skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Vadinasi, pretenden-
tams Konstitucinio Teismo teisjus yra keliami grieti reikalavimai, t. y.
toks asmuo privalo bti nepriekaitingos reputacijos, Lietuvos Respublikos
pilietis, turti auktj teisin isilavinim ir ne maesn kaip deimties met
teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialyb sta.
Paymtina, kad Konstitucinio Teismo statyme tvirtinta gana savo-
tika pretendent Konstitucinio Teismo teisjus parinkimo tvarka. Kan-
didatus Konstitucinio Teismo teisjus po lygiai (t. y. po 3) gali pateikti
Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pir-
mininkas. Ivardyti valstybs pareignai, teikiantys Konstitucinio Teismo
teisj kandidatras, privalo ne vliau kaip prie tris mnesius iki eilins
teisj kadencijos pabaigos pateikti Seimui nauj teisj kandidatras.
Konstitucinio Teismo teisjus pareigas skiria Seimas. Konstitucinio Tei-
smo pirminink i io teismo teisj skiria Seimas Respublikos Prezidento
teikimu. Svarbu pabrti, kad Konstitucinis Teismas kas trejus metus at-
naujinamas vienu tredaliu, t. y. keiiami trys teisjai.
Asmeniui, paskirtam Konstitucinio Teismo teisju, keliami didesni
draudimai ir apribojimai, t. y. toks asmuo negali uimti joki kit renkam
ar skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privaiose stai-
gose ar monse, iskyrus pedagogin ir krybin darb; be to, jis negali gau-
ti jokio kito atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim bei umokest u peda-
gogin ar krybin veikl; negali dalyvauti politini partij ir kit politini
organizacij veikloje; negali bti joki kit moni, staig, organizacij ar-
ba asmen gynju ir atstovu.
Konstitucijos 102 ir 105 straipsniai bei Konstitucinio Teismo statymo
63 straipsnis numato Konstitucinio Teismo kompetencij, pagal kuri
Konstitucinis Teismas nagrinja bylas ir teikia ivadas dl to, ar:
1) statymai ir kiti Seimo priimt teiss aktai atitinka Konstitucij;
2) Respublikos Prezidento dekretai atitinka Konstitucij ir statymus;
3) Vyriausybs nutarimai atitinka Konstitucij ir statymus;
4) nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar
Seimo nari rinkimus;
Bendroji dalis 587
5) Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti

pareigas;
6) Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys neprietarauja Konsti-
tucijai;
7) Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla,
konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai.
Kaip matyti, Konstitucinio Teismo atliekama vykdomosios valdios
veiksm teistumo prieira pasireikia tikrinant, ar Vyriausybs priimti
nutarimai atitinka Konstitucij ir statymus. Konstitucinis Teismas, nagri-
ndamas bylas dl Vyriausybs nutarim, Konstitucijos ir statym atitiki-
mo, gali tirti tiek vis Vyriausybs nutarimo, tiek atitinkam jo dal.
Praym itirti, ar Vyriausybs nutarimas atitinka Konstitucij, Kons-
tituciniam Teismui gali pateikti:
1) grup, kuri sudaro ne maiau kaip penktadalis vis Seimo nari;
2) teismai;
3) Respublikos Prezidentas.
Jei Konstitucinis Teismas gauna Respublikos Prezidento teikim ar
Seimo nutarim, kuriame praoma itirti, ar Vyriausybs nutarimas atitin-
ka Konstitucij ir statymus, ne vliau kaip per 3 dienas turi bti atliktas i-
ankstinis tos mediagos tyrimas ir tvarkomajame Konstitucinio Teismo po-
sdyje isprstas klausimas, ar priimti praym nagrinti Konstituciniame
Teisme.
Jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendim priimti nagrinti Res-
publikos Prezidento arba Seimo praym, Konstitucinio Teismo pirminin-
kas tuoj pat apie tai oficialiai paskelbia Valstybs iniose ir Konstitucinio
Teismo interneto tinklalapyje665. Nuo to momento pagal Konstitucijos 106
straipsnio 4 dal Vyriausybs nutarimo arba tam tikros jo dalies galiojimas
sustabdomas iki tol, kol Konstitucinis Teismas paskelbs nutarim dl ios
bylos.
Konstitucinis Teismas byl dl Vyriausybs nutarim Konstitucijos ir
statym atitikties isprendia i esms priimdamas nutarim. Konstitucinio
Teismo nutarimas turi bti priimtas ne vliau kaip per mnes baigus nag-
rinti byl. Konstitucinio Teismo nutarimas priimamas pasitarim kamba-
ryje, kolegialiai, dalyvaujant ne maiau kaip dviem tredaliams vis jo tei-
sj. Konstitucinio Teismo nutarimai priimami ne maesne kaip puss po-
sdyje dalyvaujani teisj bals dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai,
lemia posdio pirmininko balsas. Konstitucinio Teismo teisjai neturi tei-
665
Konstitucinio Teismo pirmininkas oficialiame praneime turi tiksliai nurodyti ginija-
mo Vyriausybs nutarimo ar tam tikos jo dalies pavadinim ir jo primimo dat.
ss atsisakyti balsuoti arba susilaikyti. Priimtas nutarimas idstomas ratu

ir vis dalyvaujanij teisj pasiraomas.
Konstitucinis Teismas, baigs nagrinti byl dl Vyriausybs nutari-
m, Konstitucijos ir statym atitikimo, gali priimti vien i i nutarim:
1) pripainti, kad Vyriausybs nutarimas ar tam tikra jo dalis neprie-
tarauja Konstitucijai arba statymams;
2) pripainti, kad Vyriausybs nutarimas ar tam tikra jo dalis prieta-
rauja Konstitucijai arba statymams. iuo atveju btina nurodyti,
kuriems konkretiems Konstitucijos straipsniams ar j nuostatoms
arba kuriems konkretiems statymams prietarauja Vyriausybs
nutarimas ar tam tikra jo dalis.
Jei Konstitucinis Teismas, inagrinjs byl, priima nutarim, kad Vy-
riausybs nutarimas ar tam tikra jo dalis neprietarauja Konstitucijai,
Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie tai oficialiai paskelbia
Valstybs iniose ir Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje666.
Konstitucinis Teismas nutarimus byloje dl Vyriausybs nutarim,
Konstitucijos ir statym atitikimo skelbia Lietuvos Respublikos vardu. B-
tina pabrti, kad Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir neskun-
diami. Be to, priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dl Vyriausybs
nutarim Konstitucijos ir statym atitikimo ne vliau kaip per 2 dienas
nuo jo primimo dienos privalo bti isistas ioms institucijoms ir parei-
gnams:
Konstitucinio Teismo teisjams;
byloje dalyvavusiems asmenims;
Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei;
Aukiausiojo Teismo pirmininkui;
generaliniam prokurorui;
teisingumo ministrui.
Jei Konstitucinis Teismas pripasta, kad Vyriausybs nutarimas ar
tam tikra jo dalis prietarauja Konstitucijai arba statymams, atsiranda tam
tikros teisins pasekms. Tai reikia, kad Vyriausybs nutarimas ar tam tik-
ra jo dalis negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas
Konstitucinio Teismo nutarimas, kad Vyriausybs nutarimas ar tam tikra jo
dalis prietarauja Konstitucijai arba statymams.
666
Konstitucinio Teismo pirmininko oficialiame praneime nurodomas tikslus Vyriausy-
bs nutarimo ar tam tikos jo dalies pavadinimas, jo primimo data, Konstitucinio Teismo nu-
tarimo iuo klausimu esm, jo primimo data, taip pat tai, kad nuo io nutarimo paskelbimo
dienos atnaujinamas sustabdytojo teiss akto galiojimas.
Bendroji dalis 589
Priimti ir paskelbti Konstitucinio Teismo nutarimai turi statymo gali

ir yra privalomi visoms valstybins ir vykdomosios valdios institucijoms,
teismams, visoms monms, staigoms bei organizacijoms, pareignams ir
pilieiams. Be to, visos vieojo administravimo institucijos bei j pareignai
privalo panaikinti savo priimtus postatyminius teiss aktus arba j nuosta-
tas, pagrstas pripaintu nekonstituciniu teiss aktu. Kita vertus, vieojo
administravimo ir kitos institucijos bei j pareignai neturi vykdyti t val-
dymo sprendim, kurie pagrsti Vyriausybs nutarimais, pripaintais prie-
taraujaniais Konstitucijai arba statymams.
Apibendrinant galima teigti, kad teismin kontrol, ar statymai, Vy-
riausybs nutarimai ir kiti teiss aktai atitinka Konstitucij, neabejotinai
yra teisins valstybs prielaida ir slyga. Konstitucin kontrol vieojo ad-
ministravimo srityje ne tik nepaneigia ir nemenkina vykdomosios valdios
subjekt priimt valdymo teiss akt, bet atvirkiai padeda tobulinti tei-
sin sistem, stiprinti konstitucin teistum.
5. PILIEI IR KIT ASMEN PRAYM,

PAREIKIM, PASILYM IR SKUND
NAGRINJIMAS VIEOJO ADMINISTRAVIMO IR
KITOSE INSTITUCIJOSE
Vienas i teistumo utikrinimo bd vieojo administravimo srityje

yra piliei ir kit asmen praym, pareikim, pasilym ir skund nag-
rinjimas ( proces galima bt pavadinti administracine procedra) vie-
ojo administravimo ir kitose institucijose. Kiekvienas pilietis arba kitas
asmuo turi teis vertinti vieojo administravimo ir kit institucij bei parei-
gn veiksmus teistumo ir rezultatyvumo poiriu. Konstitucijos 33
straipsnyje tvirtinta nuostata, skelbianti, kad pilieiams utikrinama teis
kritikuoti valstybs staig ar pareign darb, apsksti j sprendimus667.
Tai reikia, kad pilieiai ir kiti asmenys visais manomais bdais turi teis
ginti savo paeistas teises ir teistus interesus, asmenikai arba per savo
galiotus atstovus kreiptis vieojo administravimo ir kitas institucijas bei
pareignus, kad bt inagrinti vairaus pobdio klausimai bei isprsti
ginai.
Piliei ir kit asmen praym, pareikim, pasilym ir skund vie-
ojo administravimo ir kitose institucijose nagrinjamo tvark reglamen-
tuoja 1999 m. birelio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos vieojo admi-
nistravimo statymas668 bei to statymo pagrindu 2002 m. rugsjo 25 d. Vy-
riausybs nutarimu Nr. 1491 patvirtinta Piliei ir kit asmen aptarnavi-
mo vieojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdin tvarka669.
Atkreiptinas dmesys tai, kad piliei ir kit asmen skundams nag-
rinti nustatoma ir kitokia tvarka. Tai reikia, kad piliei ir kit asmen
skundai dl paeist teisi ir teist interes gali bti nagrinjami admi-
nistracine ir teismine tvarka. Administracine tvarka piliei ir kit asmen
skundus nagrinja tiek paios vieojo administravimo institucijos bei parei-
gnai (pvz., Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija, vadovau-
damasi 2002 m. lapkriio 27 d. nutarimu Nr. 116 patvirtinta Iankstine
skund nagrinjimo ne teisme tvarka670), tiek kitos institucijos (pvz., admi-
667
Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos piliei priimta 1992 m. spa-
668
669
670
Bendroji dalis 591
nistracini gin komisija, mokestini gin komisija, atestavimo gin

komisija). Piliei ir kit asmen skund nagrinjamo administracine tvar-
ka trkumas tas, kad ie skundai sprendiami t pai valdymo institucij
ir j pareign, kurie gali bti suinteresuoti j baigtimi. Vadinasi, efekty-
vesnis paeist piliei teisi ir teist interes gynimo bdas yra skund
nagrinjimas teismine tvarka. Teismine tvarka piliei ir kit asmen skun-
dus nagrinja administraciniai teismai, kuri paskirt ir kompetencij nag-
rinjome 4.1.2 poskyryje.
Nesigilindami piliei ir kit asmen atskiras kreipimosi formas ap-
velgsime piliei ir kit asmen praym, pareikim, pasilym ir skun-
d nagrinjim kaip vien i teistumo utikrinimo bd vieojo administ-
ravimo srityje.
5.1. Pagrindins svokos

Piliei ir kit asmen kreipimosi vieojo administravimo ir kitas
institucijas formos gali bti vairios, t. y. ratu, odiu, anonimikai ir pan.
Daniausiai pilieiai ir kiti asmenys vieojo administravimo ir kitas insti-
tucijas kreipiasi ratu, pateikdami praymus, pareikimus, pasilymus bei
skundus vienokiu ar kitokiu klausimu. Tikslinga isiaikinti toki piliei ir
kit asmen kreipimosi vieojo administravimo ir kitas institucijas atvejus,
pateikti j svokas, kurios aikinamos vienodai:
Praymas asmens kreipimasis ratu arba odiu (taip pat gautas
elektroniniu patu) vieojo administravimo ar kit institucij ir valstybs
tarnautoj, nesusijs su pareikjo teisi ar teist interes paeidimu, pra-
ant:
priimti individual administracin akt;
iduoti dokument, patvirtinant tam tikr juridin fakt;
atlikti kitus administracinius veiksmus.
Taip pat:
idstant asmens nor, pageidavim, nuostat tam tikru klausimu;
praneant apie institucijos veiklos trkumus, valstybs tarnautoj
piktnaudiavim ar neteistus veiksmus, susijusius su valstybs ar
daugelio moni, o ne konkretaus asmens interes ir teisi paei-
dimu.
Pareikimas asmens kreipimasis ratu (taip pat gautas elektroniniu
patu) vieojo administravimo ar kit institucij ir valstybs tarnautoj,
nesusijs su pareikjo teisi ar teist interes paeidimu. Tai tam tikras
asmeninio pobdio praymas (pvz., praymas dl primimo tarnyb ati-

tinkamoje vieojo administravimo institucijoje).
Pasilymas asmens kreipimasis ratu ar odiu (taip pat gautas
elektroniniu patu) vieojo administravimo ar kit institucij ir valstybs
tarnautoj, nesusijs su pareikjo teisi ar teist interes paeidimu, pa-
teikiant pageidavimus k nors pagerinti vieojo administravimo, viej pa-
slaug teikimo ar kitose srityse, atkreipiant dmes tam tikr padt ir si-
lant k nors patobulinti, pakeisti, nuveikti ar susilaikyti nuo veiklos.
Skundas asmens kreipimasis ratu ar odiu vieojo administravi-
mo ar kit institucij ir valstybs tarnautoj nurodant, kad yra paeistos
asmens teiss ar teisti interesai, ir praant juos apginti.
5.2. Administracin procedra ir jos

vykdymo tvarka
Administracins procedros vykdymo tvarka reglamentuota Lietuvos

Respublikos vieojo administravimo statymo III skirsnyje ir skirta vieojo
administravimo institucijoms (pareignams), nagrinjantiems piliei ir ki-
t asmen praymus, pareikimus, skundus (toliau praymus). Vieojo
administravimo statymo 16 straipsnio 1 dalyje pateikiama administracins
procedros svoka: administracin procedra vieojo administravimo sub-
jekt atliekami privalomi veiksmai nagrinjant asmen praym (pareiki-
m, iniasklaidos priemonse pateikt informacij ar tarnybin valstybs ar
savivaldybs tarnautojo praneim) bei priimant dl jo sprendim. Kaip
matyti, administracin procedros vykdymo tvarka yra privaloma visoms
institucijoms, staigoms, tarnyboms, pareignams, kurie turi vieojo admi-
nistravimo teises ir praktikai gyvendina vykdomj valdi arba atskiras
vykdomosios valdios funkcijas.
Administracins procedros alys yra dvi:
1) atstovaujanti asmen alis:
asmuo (pareikjas) ir (arba) jo atstovas, besikreipiantys vieojo
administravimo institucij;
asmuo, dl kurio paeist teisi yra inicijuota procedra;
2) vieojo administravimo institucija (kita alis).
Pagrindas pradti administracin procedr vieojo administravimo
institucijoje gali bti:
asmens (pareikjo) raytinis praymas;
Bendroji dalis 593
vieojo administravimo institucijos tarnautojo tarnybiniame prane-

ime pateikti faktai;
visuomens informavimo priemonse pateikta informacija apie
vieojo administravimo institucijoje paeistas piliei ar kit asme-
n teises;
kiti paaikj piliei ir kit asmen teisi paeidimo atvejai.
Administracins procedros pradi gali inicijuoti vieojo administra-
vimo institucijos vadovas, jo pavaduotojas arba j galiotas valstybs (savi-
valdybs) tarnautojas, vertins informacijoje pateikt fakt apie instituci-
joje paeistas piliei ar kit asmen teises pagrstum.
gyvendinant Konstitucijoje tvirtint valstybins valdios tarnavimo
monms princip ir siekiant sumainti biurokratik veiksm pasireikimo
formas vieojo administravimo institucijose numatyta palankesn piliei ir
kit asmen kreipimosi vieojo administravimo institucijas tvarka. Tai
reikia, kad vieojo administravimo institucija privalo organizuoti savo dar-
b taip, kad asmenys, norintys pateikti praym asmenikai, galt tai pa-
daryti per vis darbo dienos laik. Be to, vieojo administravimo institucija
asmen praymams nagrinti privalo numatyti ne maiau kaip 4 papildo-
mas primimo valandas per savait pasibaigus nustatytam darbo laikui.
Kiekviena vieojo administravimo institucija privalo priimti asmen
praymus ir juos nagrinti pagal savo kompetencij. Jeigu vieojo administ-
ravimo institucija negaliota priimti sprendimo asmens praomu klausimu,
ne vliau kaip per 5 darbo dienas ji perduoda praym kompetentingai ins-
titucijai pranedama apie tai pareikjui. Praymo primimo faktas patvir-
tinamas atitinkamu dokumentu, kuriame nurodoma:
1) praymo primimo data;
2) valstybs tarnautojo, kuriam pavesta nagrinti praym, vardas, pa-
vard, telefono numeris;
3) praymo registracijos numeris.
Administracins procedros pradia laikoma, kai vieojo administravi-
mo institucija uregistruoja asmens praym. Nuo tos dienos pradedamas
skaiiuoti asmen praym nagrinjimo terminas. Vertt atkreipti dmes
tai, kad administracinje procedroje gali dalyvauti ne visi vieojo admi-
nistravimo institucij pareignai. Vieojo administravimo statymo 21
straipsnio 1 dalyje ivardytos slygos, kurioms esant vieojo administravimo
institucij tarnautojai negali dalyvauti administracinje procedroje, t. y.:
jei administracins procedros dalyvis yra jo artimas giminaitis,
eimos narys ar svainis, kuris gali tiktis gauti asmenins naudos;
jei pareigno ir administracinje procedroje dalyvaujanios alies
santykiai yra tarnybiniai;
jei dl koki nors prieasi, galini sukelti interes konflikt, pa-

grstai abejojama pareigno nealikumu.
Vieojo administravimo institucija (pareignas), nagrinjanti asmen
praymus, gali sustabdyti administracin procedr, jeigu administracinis
sprendimas nagrinjamu klausimu gali pakeisti administracinje proced-
roje nedalyvaujani asmen teisin status. Tokiu atveju vieojo administ-
ravimo institucija privalo praneti tokiems asmenims apie j teis dalyvauti
administracinje procedroje. Administracin procedra tsiama, jei:
1) administracinje procedroje nedalyvaujantys asmenys pareikia
nor dalyvauti procedroje;
2) administracinje procedroje nedalyvaujantys asmenys ratu atsi-
sako dalyvauti procedroje;
3) per 10 kalendorini dien negaunama i administracinje proce-
droje nedalyvaujani asmen jokio praneimo dl pasilymo da-
lyvauti procedroje.
Vieojo administravimo institucija (pareignas), prie priimdama
sprendim, gali apklausti pareikj ar kit suinteresuot asmen siekdama
isiaikinti ginijamo klausimo esm ir su juo susijusias aplinkybes. Taiau
susiklosius tam tikrai padiai sprendimas gali bti priimtas ir nepaklau-
sus pareikjo ar kito suinteresuoto asmens. Tokie atvejai yra dvejopi: pir-
ma, kai asmens praymas patenkinamas i karto ir vieojo administravimo
institucijos (pareigno) priimtas sprendimas nepaeidia kit asmen tei-
st interes; antra, kai pagal susidariusias aplinkybes vieojo administra-
vimo institucija (pareignas) sprendim privalo priimti nedelsdama.
Vieojo administravimo statymo 28 straipsnyje tvirtinti asmen pra-
ym nagrinjimo vieojo administravimo institucijose terminai. Bendras
asmen praymo nagrinjimo terminas negali trukti ilgiau kaip 30 dien,
taiau administracins procedros ali susitarimu terminas gali bti pra-
tstas.
Praym padavusiam asmeniui arba jo atstovui suteikiama teis susi-
painti su administravimo procedros metu surinktais dokumentais bei kita
informacija, praym padavs asmuo gali pareikti savo nuomon bei pa-
teikti papildomus dokumentus vieojo administravimo institucijai, vykdan-
iai administracin procedr.
Asmen praymai baigiami nagrinti vieojo administravimo instituci-
jos tarnautojui suraant ratik teikim ir perduodant j institucijos vadovui
administraciniam sprendimui priimti. Teikime turi bti nurodyta: a) visos
faktins aplinkybs sprendiamu klausimu; b) teiss aktai, reglamentuojan-
tys sprendiam klausim; c) silomo sprendimo projektas; d) teikimo da-
ta.
Bendroji dalis 595
Administravimo institucijos vadovas, gavs ratik teikim, priima

administracin sprendim dl asmens praymo. Vieojo administravimo
institucijos vadovas administracin sprendim turi priimti ne vliau kaip per
10 dien nuo teikimo gavimo dl administracinio sprendimo datos. Jeigu
per praymo nagrinjimo termin (t. y. 30 dien) administracinis sprendi-
mas nepriimamas, laikoma, kad priimtas neigiamas sprendimas. Tokiu at-
veju asmeniui (pareikjui) suteikiama teis apsksti tok vieojo administ-
ravimo institucijos veiksm Administracini gin komisijai (skundas gali
bti paduotas per du mnesius nuo tos dienos, kai baigiasi klausimui sprs-
ti nustatytas laikas).
Administracin procedra vieojo administravimo institucijoje baigiama
dviems atvejais:
1) institucijos vadovui primus administracin sprendim dl praymo
patenkinimo;
2) institucijos vadovui primus administracin sprendim dl pray-
mo atmetimo ir informavus apie tai pareikj ar kit suinteresuo-
t asmen.
Vieojo administravimo institucija (pareignas) asmens praymu pri-
valo pareikj arba kit suinteresuot asmen supaindinti su priimtu ad-
ministraciniu sprendimu ir kitais vieojo administravimo dokumentais.
5.3. Piliei ir kit asmen aptarnavimo vieojo

administravimo ir kitose institucijose tvarka
2002 m. rugsjo 25 d. buvo priimtas Vyriausybs nutarimas Nr. 1491,

kuriuo patvirtinta Piliei ir kit asmen aptarnavimo vieojo administra-
vimo ir kitose institucijose pavyzdin tvarka (toliau Tvarka)671. Piliei ir
kit asmen (toliau asmen) aptarnavimo vieojo administravimo ir kito-
se institucijose pavyzdins tvarkos nuostatos vieojo administravimo ir ki-
toms institucijoms taikomos tiek, kiek i klausim nereglamentuoja kiti
statymai ir teiss aktai (pvz., Vieojo administravimo statymas). Pastaruo-
ju metu daugelis vieojo administravimo subjekt yra pareng savo piliei
ir kit asmen aptarnavimo tvarkos taisykles (pvz., Valstybin duomen
apsaugos inspekcija, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vi-
daus reikal ministerijos, Muitins departamentas prie Lietuvos Respubli-
kos finans ministerijos, Valstybin mokesi inspekcija prie Lietuvos
671
Respublikos finans ministerijos, Vidaus reikal ministerija, Socialins ap-

saugos ir darbo ministerija ir t. t.). Inagrinjus vairi vieojo administra-
vimo institucijose vykdom piliei aptarnavimo tvark matyti, kad ji ati-
tinka pagrindines nuostatas, tvirtintas Vyriausyb nutarimu. Todl tikslin-
ga apvelgti bendras piliei ir kit asmen aptarnavimo vieojo administ-
ravimo institucijose tvarkos nuostatas.
Asmen aptarnavimas vieojo administravimo institucijose tai veiklos
procesas, apimantis asmen aptarnavim jiems atvykus institucij, aptar-
navim telefonu, praym ir skund, gaut tiesiai i asmen arba atsist
patu, nagrinjim bei priimt sprendim forminim ir perdavim asme-
nims.
Taigi asmen aptarnavimo vieojo administravimo institucijose for-
mos gali bti ios:
1) asmen, atvykusi vieojo administravimo institucij, aptarnavi-
mas;
2) asmen aptarnavimas vieno langelio principu;
3) asmen aptarnavimas telefonu.
Siekiant utikrinti asmen teis teising ir nealik j praym, pa-
reikim, pasilym ir skund nagrinjim vieojo administravimo institu-
cijoms draudiama atsisakyti aptarnauti asmenis motyvuojant tuo, kad nra
ias funkcijas vykdanio valstybs tarnautojo. Kaip matyti, vieojo admi-
nistravimo institucijos vadovas turi utikrinti, kad i valstybs tarnautoj
atostog, komandiruoi, seminar metu ir kitais nebuvimo tarnyboje at-
vejais bt paskirti valstybs tarnautojai, turintys tokius pat galiojimus.
Vieojo administravimo institucijoms paliekama teis nagrinti tik
tokius asmen praymus, pareikimus, pasilymus ir skundus (toliau pra-
ymai), kurie:
tvarkingai ir skaitomai parayti valstybine (lietuvi) kalba672;
pasirayti pareikjo, t. y. nurodytas jo vardas, pavard ir tikslus
adresas, kuriuo jis pageidaut gauti atsakym, taip pat telefono
numeris (jeigu pareikjas j turi)673.
672
Paymtina, kad nevalstybine kalba gauti asmen praymai, pareikimai, pasilymai ir
skundai nagrinjami bendra tvarka. lietuvi kalb gaut praym arba skund iveria vieo-
jo administravimo institucija, kuriai pagal kompetencij priklauso nagrinti iuos dokumen-
tus. Pareikjui atsakoma valstybine kalba. Jeigu asmuo nemoka kalbti ar nesupranta valsty-
bins kalbos, j aptarnaujant turi dalyvauti vieojo administravimo institucijos pakviestas ver-
tjas, mokantis versti asmeniui suprantam kalb.
673
Asmen praymai, pareikimai, pasilymai ir skundai, kuriuose nenurodytas pareikjo
vardas ir pavard, adresas arba kurie pareikjo nepasirayti, vieojo administravimo instituci-
jos vadovo ar jo galioto asmens priimtu administraciniu sprendimu paliekami nenagrinti.
Bendroji dalis 597
Neskaitomi, nesuprantamai idstyti asmen praymai, pareikimai,

pasilymai ir skundai grinami pareikjui nurodant grinimo prieast.
gyvendindamas asmen aptarnavimo vieojo administravimo institu-
cijose principus institucijos vadovas privalo utikrinti, kad vieojo administ-
ravimo institucijoje asmenims prieinamoje vietoje, taip pat per vietos radij
ar televizij, spaud, institucijos interneto tinklalapyje bt paskelbta as-
men aptarnavimo ioje institucijoje tvarka, t. y. valstybs tarnautojo, atsa-
kingo u asmen aptarnavim telefonu, vardas ir pavard, telefono nume-
ris, vieno langelio aptarnavimo tarnybos buvimo vieta, darbo laikas, ios
tarnybos valstybs tarnautojo, atsakingo u asmen aptarnavim, pareigos,
vardas ir pavard ir kita informacija. Be to, vieojo administravimo institu-
cijoje matomoje vietoje turi bti padta asmen pageidavim, pasilym ir
pastab knyga, kad jie panorj visuomet galt ratu pareikti savo nuo-
mon apie aptarnavimo kokyb, idstyti savo pageidavimus ir pasilymus.
5.3.1. Piliei ir kit asmen, atvykusi vieojo administravimo

institucij, aptarnavimo tvarka
Atvykusius vieojo administravimo institucij asmenis aptarnauja tos

institucijos padaliniai pagal savo kompetencij jie sprendia asmeniui r-
pimus klausimus. Asmenys, atvyk vieojo administravimo institucij, pra-
ymus, pareikimus, pasilymus ir skundus gali pateikti viena i i form:
1) ratu;
2) odiu (odiniai praymai priimami tik tada, kai juos galima inag-
rinti ir isprsti tuoj pat, nepaeidiant asmens ir institucijos inte-
res);
3) atsisti patu (taip pat elektroniniu patu).
Vieojo administravimo institucija, gavusi asmens praym, privalo j
uregistruoti atitinkamame urnale arba rayti kompiuterinse laikmenose
(ant praymo dedamas registracijos spaudas, jame raoma praymo gavi-
mo data ir registracijos numeris, o asmeniui teikiama praymo gavimo fak-
t patvirtinanti registracijos kortel arba jo kopija). Jei vieojo administra-
vimo institucija, gavusi asmens praym, nusprendia, kad j turi nagrinti
emesns pagal pavaldum institucijos, tai ne vliau kaip per 5 darbo die-
nas nuo j gavimo datos persiunia nagrinti ioms institucijoms, apie tai
praneusi pareikjui.
Praktikoje pasitaiko atvej, kai vieojo administravimo institucija gau-
na asmens praym, taiau ji nra galiota tokio praymo nagrinti. Tuomet
vieojo administravimo institucija privalo ne vliau kaip per 5 darbo dienas
nuo praymo gavimo datos persisti j kompetentingai vieojo administra-

vimo institucijai, kuri galiota nagrinti tok asmens praym, apie tai pra-
neusi pareikjui. Esama ir toki atvej, kai nra vieojo administravimo
institucijos, kuri pagal savo kompetencij turt nagrinti praym, tada
toks asmens praymas per 5 darbo dienas nuo jo gavimo datos grinamas
pareikjui (nurodoma grinimo prieastis).
Vieojo administravimo institucija, uregistravusi asmens praym ir
vertinusi su sprendiamu klausimu susijusias visas aplinkybes bei faktus,
perduoda nagrinti asmens praym savo padaliniams bei pareignams.
Asmens praym nagrinjimo vieojo administravimo institucijose proce-
dra ir terminai yra tvirtinti Vieojo administravimo statyme (plaiau r.
5.3. skirsn).
Praktikoje pasitaiko atvej, kai asmens praymas yra adresuojamas
kelioms vieojo administravimo institucijoms ir priklauso keli vieojo ad-
ministravimo institucij kompetencijai. Tuomet asmens praymo nagrin-
jim organizuoja ir sprendim prayme keliamu klausimu priima pirmasis
adresatas. Kitos vieojo administravimo institucijos pagal savo kompetenci-
j privalo pateikti pasilymus dl praymo sprendimo ne vliau kaip per 10
darbo dien nuo praymo gavimo datos be atskiro pirmojo adresato pra-
ymo (reikalavimo).
Vieojo administravimo institucija, jos vadovas arba kitas galiotas
asmuo, inagrinjs asmens praym, gali priimti vien i i administraci-
ni sprendim:
1) forminti sakymu, potvarkiu, ratu ar kitokiu sprendim patvirti-
naniu dokumentu, atitinkaniu praymo esm. Taigi priimami administra-
ciniai sprendimai dl: inagrint asmen praym priimti individual ad-
ministracin akt, iduoti dokument, patvirtinant tam tikr juridin fakt,
arba atlikti kitus administracinius veiksmus.
2) forminti laisvos formos ratu (turi bti motyvuotai atsakyta visus
pareikjo keliamus klausimus, nurodyta, koki priemoni buvo (ar bus)
imtasi ir kas atsakingas u j gyvendinim). Laisvos formos ratu priimami
administraciniai sprendimai dl: inagrint asmen praym, kuriuose i-
dstytos pareikjo nuostatos tam tikru klausimu ir kuriais praneama apie
vieojo administravimo institucijos veiklos trkumus, valstybs tarnautoj
piktnaudiavim ar neteistus veiksmus, susijusius su valstybs ar daugelio
moni interes ir teisi paeidimu, inagrint asmens praym, kuriuose
pateikiami pasilymai k nors gerinti vieojo administravimo, viej pa-
slaug teikimo arba kitose srityse.
Vieojo administravimo institucija privalo informuoti asmen, ar pra-
ymas inagrintas ir ar priimtas administracinis sprendimas. Informavimo
Bendroji dalis 599
formos gali bti vairios: praneama registruotu laiku, informuojama pa-

prastu laiku, teikiama asmenikai. Praneime apie nepatenkint asmens
praym vieojo administravimo institucija privalo nurodyti praymo nepa-
tenkinimo motyvus, juos pagrsti teiss akt nuostatomis, kur ir kokia tvar-
ka gali bti apskstas priimtas administracinis sprendimas.
Asmenys, nesutinkantys su vieojo administravimo institucijos priimtu
administraciniu sprendimu, savo pasirinkimu turi teis paduoti skund
ioms institucijoms:
1) vieojo administravimo institucijos vadovui (asmens skund jis
privalo nagrinti vadovaudamasis Vieojo administravimo staty-
me nustatytais administracins procedros reikalavimais);
2) Administracini gin komisijai (asmens skund ji nagrinja lai-
kydamasi Administracini byl teisenos statyme tvirtint taisyk-
li);
3) Administraciniam teismui (asmens skund jis nagrinja vadovau-
damasis Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka).
5.3.2. Vieno langelio aptarnavimo

tarnyba
Vieojo administravimo institucijos gali steigti struktrin administra-

cin padalin vieno langelio aptarnavimo tarnyb, jeigu jas su pray-
mais kreipiasi daug asmen. Vieno langelio aptarnavimo tarnyba tai spe-
cialus asmen aptarnavimo padalinys, steigiamas vieojo administravimo
institucijose, kurias atvyksta daug asmen, praani priimti tam tikr in-
dividual administracin akt, iduoti paym ar kit dokument, patvirti-
nant tam tikrus juridinius faktus, arba atlikti kitok administracin veiksm.
Sprendim dl vieno langelio aptarnavimo tarnybos steigimo pri-
ima vieojo administravimo institucijos vadovas. Vieno langelio aptarna-
vimo tarnyba gali bti steigiama vieojo administravimo institucijos ar kito-
se patalpose. Vieno langelio aptarnavimo tarnyba turi atitikti iuos reika-
lavimus:
1) turi bti numatytas asmenims patogus tarnybos darbo laikas;
2) turi bti pritaikytas jimas ios tarnybos patalpas negaliems ir
pagyvenusiems monms;
3) matomoje vietoje turi bti rengtas stendas (rodykl) apie vieojo
administravimo institucijos padalinius ir j vadovus;
4) turi bti laukiamasis, kuriame utekt sdim viet ir bt rengta

atskira vieta konfidencialiam pokalbiui;
5) privalo dirbti tie valstybs tarnautojai, kurie moka kvalifikuotai
aptarnauti asmenis.
Vieno langelio aptarnavimo tarnybos galiojimai yra tvirtinti Tvar-
kos IV skyriuje. Reikmingiausi i j yra:
1) priimti raytinius asmen praymus. Priimant asmen praym pa-
tikslinama jo esm, patikrinama, ar pateikti visi dokumentai, kuri reiks
sprendimui priimti, prireikus praoma pateikti papildomus dokumentus. I
asmens negalima reikalauti papildomos informacijos, kuri yra tos vieojo
administravimo institucijos ir kit institucij informacinse sistemose bei
registruose ir kuri institucija gali gauti tarnybins pagalbos tvarka674;
2) suteikti asmeniui informacij apie praomo klausimo sprendimo
vieojo administravimo institucijoje procedr;
3) priimti administracin sprendim asmeniui rpimu klausimu pagal
vieojo administravimo institucijos vadovo nustatyt kompetencij. Pasitai-
ko atvej, kai asmens praomas klausimas i karto neisprendiamas. Tada
vieno langelio aptarnavimo tarnyba priima raytin jo praym ir per-
duoda j sprsti kompetentingiems vieojo administravimo institucijos pa-
daliniams. Su praymu kreipsis asmuo privalo bti informuojamas, kada ir
kaip (telefonu, patu ar kita ryi priemone) jam bus praneta, ar rpimas
klausimas isprstas;
4) jeigu vieojo administravimo institucija pagal savo kompetencij
neprivalo isprsti asmeniui rpim klausim, paaikinti jam, kuri instituci-
ja kompetentinga sprsti klausim. Tuomet vieno langelio aptarnavi-
mo tarnyba privalo nurodyti tos institucijos adres, telefon ir persisti as-
mens praym nagrinti kompetentingai institucijai. Jeigu nra vieojo ad-
ministravimo institucijos, kuri pagal savo kompetencij turt nagrinti
asmens praym, tada praymas grinamas pareikjui nurodant grini-
mo prieast;
5) iduoti asmeniui upildyti reikiamus dokumentus, prireikus padti
juos upildyti;
6) teikti paymas ir kitus oficialius dokumentus, taip pat asmens pra-
om informacij apie vieojo administravimo institucijos veikl Lietuvos
Respublikos teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi staig sta-
674
Tarnybin pagalba tai vieojo administravimo institucijos pareiga teikti informacin ir
kitoki pagalb (pvz., dokumentus) kitai vieojo administravimo institucijai pastarosios pra-
ymu.
Bendroji dalis 601
tymo nustatyta tvarka675. Vieno langelio aptarnavimo tarnyba asmeniui

gali suteikti tik toki informacij, kuri nepaeist kit asmen teisi ir tei-
st interes, kuri nra valstybs, tarnybos, komercin ar banko paslaptis ir
kuri nepakenkt valstybs saugumo, gynybos interesams, usienio politikos
interesams, baudiamajam persekiojimui bei nepaeist valstybs teritori-
jos vientisumo ar vieosios tvarkos.
5.3.3. Piliei ir kit asmen aptarnavimo

telefonu vieojo administravimo
ir kitose institucijose tvarka
Taupydamas asmen ir valstybs tarnautoj laik vieojo administra-

vimo institucijos vadovas gali priimti vien i i administracini sprendi-
m:
1) paskirti valstybs tarnautoj, atsaking u asmen aptarnavim te-
lefonu;
2) steigti speciali aptarnavimo telefonu tarnyb. Pageidautina, kad
speciali aptarnavimo telefonu tarnyba turt atskir telefono linij ir leng-
vai simenam telefono numer.
Vieojo administravimo institucijos pareigno, atsakingo u asmen
aptarnavim telefonu, arba specialios aptarnavimo telefonu tarnybos pa-
grindinis udavinys orientuoti asmen, kuris kreipiasi vieojo administra-
vimo institucij, kad operatyviai ir kvalifikuotai bt isprstas jo keliamas
klausimas. Taigi vieojo administravimo institucijos pareignas, atsakingas
u asmen aptarnavim telefonu, privalo gebti trumpai ir suprantamai
paaikinti:
ar i vieojo administravimo institucija kompetentinga sprsti as-
meniui rpim klausim;
kuriuos dokumentus (paym, pareikim, kitus dokumentus) ir
kaip (asmenikai ar patu) reikia pateikti, kad asmens klausimas
bt inagrintas ir isprstas;
kuri kit vieojo administravimo institucij asmuo gali kreiptis,
jeigu i institucija nekompetentinga sprsti asmeniui rpimo klau-
simo, nurodyti tos institucijos adres bei telefono numer.
Vieojo administravimo institucijos pareignas, atsakingas u asmen
aptarnavim telefonu, turi laikytis i taisykli:
pakelti telefono ragel prie trei skambut;
675
prisistatyti skambintojui pasakyti vieojo administravimo institu-

cijos pavadinim, savo pareigas ir pavard;
atidiai iklausyti asmen, prireikus paprayti patikslinti kreipimosi
esm;
aikiai ir tiksliai atsakyti asmens klausimus;
pasistengti i karto atsakyti klausim. Jei reikia laiko isamiam at-
sakymui parengti, privalo tiksliai nurodyti kito pokalbio telefonu ar
kita ryi priemone laik;
ramiai kalbtis, mandagiai atsisveikinti.
Apibendrinat galima teigti, kad piliei ir kit asmen kreipimosi
atitinkam vieojo administravimo ar kit institucij procedra garantuoja
piliei ir kit asmen teis teising ir nealik j praym, pareikim,
pasilym bei skund nagrinjim vieojo administravimo ar kitoje institu-
cijoje. Kartu tokia piliei kreipimosi atitinkam vieojo administravimo
subjekt procedra utikrinamas teistumas vieojo administravimo srityje,
o pilieiams ir kitiems asmenims, patyrusiems nuostoli dl neteistos ad-
ministracins veiklos, teikiama kompensacija.
Bendroji dalis 603
LITERATRA
Specialioji literatra
1. Administracin teis. Bendroji dalis. Paruo P. Vilutis. Kaunas: V. D. U. Tei-

si Fakultetas, 1939.
2. Administracins teiss konspektas pagal prof. Birikos program. 1935.
3. Administrative Law Review. 1969. No. 1.
4. Alder J. Constitutional and Administrative Law. London, 1994.
5. Algemeine Staatslehre. Von Dr. H. Kelsen. Berlin, 1925.
6. Andrulien A., Baltutyt E., Birmontien T., Vidrinskait S., ilinskas D., ilie-
n E. mogaus teiss. Diskriminacijos draudimas Lietuvos ir tarptautinje
teisje. Mokomoji priemon. Vilnius: Lietuvos mogaus teisi centras, 2004.
7. Andrukeviius A. Administracins teiss principai ir norm ribos. Vilnius,
2004.
8. Barnett H. Constitutional and Administrative Law. London: Cavendish Pub-
lishing Limited, 1996.
9. Baseviius J. Sien apsaugos taktika. irvintos, 1930.
10. Bell J., Boyron S., Whittaker S. Principles of French Law. Oxford University
Press, 1998.
11. Berger V. Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencija. Vilnius: Pradai,
1997.
12. Blaustein A. P., Flanz C. H. Constitutions of the Countries of the World.
France. New York: Oceana Publications, Inc., 1994.
13. Bradley A. W. Constitutional and Administrative Law. 2003.
14. Brown L. N., Bell J. S. French Administrative Law. 4th edition. New York, Ox-
ford: Clarendon Press, 1993.
15. Budbergyt R., akoius A., ilinskas D. Lietuvos Respublikos valstybs tarny-
bos statymo komentaras. Vilnius, 2004.
16. Cane P. Administrative Law. Oxford, 2004.
17. Cann J. Administrative Law, 1996.
18. Das Problem des Parlamentarismus. Von Dr. H. Kelsen. Wien und Leipzig.
19. De Lambadere A. Droit Administratif. 1996.
20. Denkardt A. Viej organizacij teorijos. Vilnius, 2001.
21. Dicey A. V. Konstitucins teiss studij vadas. Vilnius: Eugrimas, 1999.
22. Dworkin R. Rimtas poiris teises. Vilnius, 2004.
23. Forsthoff E. Die Verwaltung als Leistungstraeger. StuttgartBerlin, 1969.
24. Foulkes D. Administrative Law. Eighth Edition. London: Butterworths, 1995.
25. Fox W. F. Understanding Administrative Law, 3rd edition, New York: Mat-
thew and Bender, 1997.
26. Fox W. F. Understanding Administrative Law. New York, 1997.
27. Galligan D. J., Smilov D. M. Administrative Law in Central and Eastern Eu-
rope 19961998. Budapest: Central European University Press, 1999.
28. Gifford D. J. Administrative Law (Cases and Materials). Cincinnati: Ander-

son Publishing Co, 1992.
29. Grenzen zwishen juristicher und sociologischer Methode. Von Dr. H. Kelsen.
Tuebingen, 1911.
30. Hall D. Administrative Law. 1993.
31. Janulaitis A. Teisi fakulteto programos. 19311932 m. Kaunas, 1931.
32. Jarainas E. Valstybs valdios institucij santykiai ir Konstitucinis Teismas.
Vilnius, 2003.
33. Jaworski W. L. Nauka prawa administracyjnego. Warszawa, 1924.
34. Kelsen H. Grynoji teiss teorija. Vilnius, 2002.
35. Kotz H. Lyginamosios teiss vadas. Vilnius: Eugrimas, 2001.
36. Kregar J. Deformation of Organizational Principles: Corruption in Post-
socialist Societies / Corruption and Democracy. Institute for Constitutional
and Legislative Policy, affiliated with Open Society Institute, 1994.
37. Kris E. Teisin valstyb, teisini sistem vairov ir Vakar teiss tradicija //
Glendon M. A., Gordon M. W., Osakwe C. Vakar teiss tradicijos. Vilnius:
Pradai, 1993.
38. Laisvosios visuomens politin tvarka. Vilnius, 1999.
39. Lietuvos konstitucin teis. Vilnius: LTU, 2002.
40. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 1992.
41. Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras. 1 dalis. Vilnius, 2000.
42. Lietuvos valstybs teiss aktai (1918.II.16-1940.VI.15) / Pareng V. Andriulis
ir kt. Vilnius, 1996.
43. Malinauskait J., ulija G., ulija V. Kontrabanda. Kontrol ir prevencija Lie-
tuvoje. Vilnius, 2002.
44. Michels R. Political Parties. A Sociological Study of the Oligarchical Tenden-
cies of Modern Democracy. New York, 1959.
45. Michels R. Sociological Character of Political Parties // Parsons T. The Theo-
ries of Society. New York, 1965.
46. Mikelnas V. Civilins atsakomybs problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius,
1995.
47. Mikelnas V., Mikelnien D. Teismo procesas: teiss aikinimo ir taikymo as-
pektai. Vilnius: Justitia, 1999.
48. Nekraas E. Legislature and the Executive in Foreign Policy Making. Vilnius,
1994.
49. Ochimovski F. Pravo administracyjne. Warszawa, 1922.
50. Parsons W. Vieoji politika. Vilnius, 2001.
51. Pato valdyba. Pato taisykls. Kaunas, 1931.
52. Paulauskas St. Demokratin savivalda. Klaipda, 2000.
53. Piliei apsaugos departamento aplinkrai rinkinys (1918.02.16.-
1931.05.31). Kaunas, 1931.
54. Pozner R. A. Jurisprudencijos problemos. Vilnius, 2004.
55. Raulinaitis Pr. V. Administracijos principai. Kaunas, 1926.
56. Reiss W. Zarys prawa administracyjnego. Wilno, 1930.
Bendroji dalis 605
57. Rmeris M. Administracinis teismas. Kaunas, 1928.

58. Rmeris M. Konstitucins teiss ir teismo teiss pasieniuose. Vilnius: Pozicija,
1994.
59. Rmeris M. Reprezentacija ir mandatai. Kaunas, 1926.
60. Rmeris M. Valstyb ir jos konstitucin teis. Vilnius, 1995.
61. Rmeris M. Valstyb. Vilnius, 1995. T. 1, 2.
62. Schwarze J. European Administrative Law. Luxemburg, 1992.
63. Shafritz J. M. The Facts of File. Dictionary of Public Administration. New
York, 1985.
64. Socialinio teisingumo miraas. Vilnius, 1998.
65. Strange S. Valstyb ir rinkos. Vilnius, 1998.
66. ileikis E. Alternatyvi konstitucin teis. Vilnius, 2003.
67. voba J. Seimin ir prezidentin Lietuva. Vilnius, 1992.
68. Taisykls ir tvarka. Vilnius, 1998.
69. The Principles of Proportionality in the Law of Europe / Edited by Ellis E.
London, 1999.
70. Tidikis R. Socialini moksl tyrimo metodologija. Vilnius: LTU, 2003.
71. Usher J. A. Bendrieji Europos Bendrijos teiss principai. Vilnius, 2001.
72. Usienio teiss istorijos chrestomatija / Pareng V. Vasiliauskas. Vilnius,
1999.
73. Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius, 2000.
74. Vaivila A. Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje. Vilnius: Litimo, 2000.
75. Valstybs tarybos nuomons teiss klausimais. 19291937. Leidia Lietuvos
teisinink draugija. Sudar J. Byla. 1937.
76. Valstybs tarnautojo etika. Straipsni rinkinys. Vilnius, 2002.
77. Vidaus reikal ministerijos administracijos departamento aplinkraiai. 1938
m. gegus 10 d. Kaunas, 1938.
78. Vieasis administravimas. KTU, 1999.
79. Von Hayek F. A. Teis, statymas, leidyba ir laisv. I. Taisykls ir tvarka. Vil-
nius, 1998.
80. Von Hayek F. A. Teis, statymas, leidyba ir laisv. II. Socialinio teisingumo
miraas. Vilnius, 1998.
81. Von Hayek F. A. Teis, statymas, leidyba ir laisv. III. Laisvosios visuomens
politin tvarka. Vilnius, 1999.
82. Wade & Forsyth. Adminstrative Law. Oxford, 2004.
83. Walter C., McKeon R. Introduction to Frensh Law. London: Cavendish Pub-
lishing Limited, 1995.
84. Warren K. F. Administrative Law in the Political System. Third Edition. New
Jersey: Prentice Hall, Upper Sadlle River, 1996.
85. ilys J. Teiss akt konstitucingumo problema rengiant Lietuvos Respublikos
Konstitucij. Vilnius: LTA Leidybos centras, 2000.
86. / . . . , 1999.
87. / .
. . , 1996.
88. . . . . -
. -, 1910.
89. . . . . , 1993.
90. . . , 1988.
91. . . -
x . , 2000.
92. . . , 1973.
93. . ., . . . 1996.
94. . . . , -
, 1923.
95. . . . , 2001.
96. . . , 1997.
97. . , 1998.
98. . . , 1995.
99. . . . - -
. , 2001.
100. . . - . , 2000.
101. / . . . . , 1998.
102. . . . . ,
2002.
103. . . . , 1996.
104. . . . ,
1998.
105. . . , 1993.
Periodin literatra
1. Brasait A. Teisins sistemos reforma: nepateisinti lkesiai ir viesios perspek-

tyvos // Justitia. 1997. Nr. 6.
2. Dziegoraitis A. Aktuals Lietuvos statym svado krimo klausimai // Teiss
problemos. 1998. Nr. 3.
3. Dziegoraitis A. statym karas (1, 2, 3, 4) // Justitia. 1996. Nr. 5, 6; 1997. Nr. 1;
1998. Nr. 2.
4. Dziegoraitis A. Kai kurios Lietuvos statym rengimo ir leidybos problemos //
Justitia. 1991. Nr. 2.
5. Hollstein A. Valstybs organizacinis modelis Lietuvos Konstitucijoje: treiasis
kelias tarp prezidentins ir parlamentins sistemos? // Politologija. Vilnius,
1999. Nr. 2.
6. Jarainas E. Reformuosime sen ar kursime nauj teis? // Lietuvos aidas.
1993.
7. Jarainas E. Teisins sistemos reformos metmen projekto aptarimas // Teiss
problemos. 1994. Nr. 1.
8. Juneviius A. Vykdomosios valdios institucijos / iuolaikin valstyb. Kaunas,
1999.
Bendroji dalis 607
9. Kanitzas H. Pilietis ir savivaldyb. Vilnius: NP Savivalda, 1995.

10. Kris E. Konstitucija ir jos aikinimas // Politologija. 1999. Nr. 2.
11. Kris E. Konstituciniai principai ir konstitucijos tekstas (2) // Jurisprudencija.
2002. T. 24(16).
12. Lukoaitis A. Prezidentas Lietuvos politinje sistemoje: vietos ir gali paiekos
// Politologija. Vilnius. Nr.2.
13. Mikelnas V. Teismins ir administracins piliei teisi, susijusi su civilins
bkls akt registravimu, gynybos tobulinimas // Teis. 1989. Nr. 23.
14. Pivorinas A. Nusikaltimai valstybs tarnybai ir korupcija problemos bei j
sprendimo bdai // Justitia. 1997. Nr. 6.
15. Sinkeviius V. Konstitucijos aikinimas ir jo ribos // Justitia. 2004. Nr. 3.
16. Staiokas S. Lietuvos nacionaliniai interesai ir valdi tarpusavio sveika // Lie-
tuvos nacionaliniai interesai ir jos politin sistema. Vilnius, 1995.
17. Staiokas S. Lietuvos teiss sistema: raida ir perspektyvos // Justitia. 1996. Nr.
4.
18. akoius A. Teisinio reguliavimo pagrindai vieajame administravime // Viea-
sis administravimas. Kaunas, 1999.
19. ileikis E. Administracin teis kaip konkretizuota Konstitucija / Respublikin
mokslin konferencija. 2002 m. balandio 26 d. praneimas.
20. ileikis E. Valstybs vadovo statusas: teoriniai ir praktiniai klausimai // Teis.
Vilnius, 2001. Nr. 38.
21. Talat-Kelpa L. Pusiau prezidentizmo link: Lietuvos institucins reformos ana-
liz // Politologija. Vilnius, 1996. Nr. 1.
22. Urmonas A. Konstitucins teiss princip vieoje teisje kontrols funkcijos //
Jurisprudencija. 2002. T. 30(22).
23. Vaivila A. Teisin valstyb ir jos perspektyvos // Jurisprudencija. 2000. T.
15(7).
24. Vasiliauskas V. Teisminio precedento reikm jo tvynje Anglijoje // Teis.
Vilnius, 2002. T. (42).
25. ruolis D. Interes grupi ir valstybs sveika: teoriniai modeliai // Interes
grups, valdia ir politika. Metins konferencijos tekstai. Vilnius, 1997 m. lapk-
riio 2122 d. Konrad-Adenauer-Stiffung, Lietuvos politolog asociacija, Vil-
niaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl institutas. Vilnius:
Pradai, 1998.
Doc. dr. Bakaveckas Audrius, doc. dr. Dziegoraitis Algimantas,
Dziegoraitien Audron, Gylys Adolfas, doc. dr. Kalesnykas Raimundas,
doc. dr. Praneviien Birut, Rusinas Edmundas, edbaras Stasys,
doc. dr. Urmonas Algimantas, dr. ilinskas Dainius
Li227 Lietuvos administracin teis. Bendroji dalis: vadovlis: antroji
laida. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005.
608 p., 13 schem, 5 lentels.
Bibliogr.: p. 603607.
ISBN 9955-19-005-1
is vadovlis pirmoji originalaus Lietuvos administracins teiss ir proceso kurso knyga.
Antrojoje io kurso knygoje bus analizuojama administracin procesin teis, o treiojoje ds-
tomi ir vertinami administracins atsakomybs bei administracini teiss paeidim klausimai.
Vadovlyje gvildenamas administracins teiss doktrinos reguliuojamasis vaidmuo, ribos,
mastai, atskleidiami socialiniai, teisiniai padariniai, kai nesiremiama doktrina (statym karai,
teiss, teisins sistemos disfunkcijos ir pan.). Pagal naujai formuluojam doktrin patikslinama
administracins teiss svoka, pabriami valdymo santykiai su mogaus teismis ir laisvmis.
Taip pat atskleidiami konkrets administracins teiss institutai, kategorijos, parodomos j s-
sajos su kitomis teiss akomis ir socialiniais mokslais. Taigi viliamasi, kad ms alies sudtinga
ir vairiaspalv administracin teisin tikrov spariau tobuls, engs naujovi keliu.
Vadovlyje daug dmesio skiriama palyginti maai tyrintam Lietuvos administracins teiss
mokslui ir io mokslo valgoms alyje 19181940 m.
Knyga skiriama visiems skaitytojams, besidomintiems Lietuvos administracins teiss aktua-
lijomis, taiau pirmiausia ji pravers auktj mokykl teiss, ekonomikos (vadybos) specialybi
studentams, doktorantams, visiems, studijuojantiems socialinius mokslus ir politologij.
UDK 342.9(474.5)(075.8)
LIETUVOS ADMINISTRACIN TEIS

Bendroji dalis
Vadovlis
Antroji laida
Redaktor Jrat Balinien

Rinkja Rima Tumnien
Maketuotoja Regina Bernadiien
Virelio autor Stanislava Narkeviit
Virelyje panaudota Vidno Gelumbausko nuotrauka
SL 585. 2005 08 10. 35,57 leidyb. apsk. l.

Tiraas 1500 egz. Usakymas .
Ileido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius.
Tinklalapis internete www.mruni.lt
Elektroninis patas leidyba@mruni.lt
Spausdino UAB Baltijos kopija, Kareivi g. 13 b, Vilnius.
Tinklalapis internete www.kopija.lt
El. patas info@kopija.lt

Bakaveckas Administracine Teise Bendroji Dalis Vadovelis 2005 PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Bakaveckas Administracine Teise Bendroji Dalis Vadovelis 2005 PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

Audrius Bakaveckas, Algimantas Dziegoraitis,

2004 m. gruodio 10 d. Nr. A-250

Vadovlio mokslinis redaktorius ir koordinatorius doc. dr. Algimantas Dziego-

Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Administracins teiss ir proceso katedros

Mykolo Romerio universiteto vadovli, monografij, mokslini, mokomj, metodini

ISBN 9955-19-005-1 Mykolo Romerio universitetas, 2005

1. ADMINISTRACIN TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS

1. VIEOJO ADMINISTRAVIMO TURINYS IR PAGRINDINIAI

1.13.4. Valstybs tarnautoj teisnumas ir veiksnumas.................. 394

1. VIEOJO ADMINISTRAVIMO FORMOS......................................... 475

2.3.5. Vieojo administravimo teiss akt ir dokument, turin-

1. VIEOJO ADMINISTRAVIMO TEISTUMO UTIKRINIMAS.. 525

2.6.3. Valstybs auditas: samprata, rys, valstybinis reguliavi-

Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. birelio 25 d. nutarimu Nr.

mas jas tiesiogiai nurodo), o atskir administracini byl kategorij teisen

1993 ir 1998 m. Teisingumo ministerija pareng Teisins sistemos refor-

struktr kaitaliojimas, o teisingumo, kaip humanitarins, dvasins, mora-

Faktai tokie, kad Lietuvos kyje vyravusi planin ekonomika bei j

pektoriai. Jie stebi, ar mons laikosi nustatyt sveikatos ir darbo saugos

astys gyventoj ilaidos didja spariau negu gamintojai pajgia didinti

Ndien didiuliai pokyiai ms visuomenje ir valstybje lemia visi-

ro tak vairiausiems valstybinio valdymo procesams. Lietuvos Seimas yra

mos valdymo strategijos ir taktikos, teisins ir vadybins valdymo akt ko-

kos administracini byl teisenos statym15, kur pakeit naujos redakcijos

diegiami veikiani teiss sistem ir todl maja j veiksmingumas.

Kuriant Lietuvoje teisin sistem, administracin teis pagrindin

leidybos subjekt kompetencij, procedrines normini akt rengimo, pri-

pokyius, naujas teisines vertybines orientacijas ir udavinius. Kiekvieno

nimo poreikiai diktuoja btinum greitai integruoti ir diferencijuoti teisi-

tai. iuolaikinio valdymo ir socialini klausim reguliavimo kontekste pa-

1. ADMINISTRACIN TEIS KAIP SAVARANKIKA

1.1. Konstitucinis ir socialinis valstybs vykdomosios

funkcija yra mogaus reikal funkcija. Administracija patarnauja lygiai val-

iuolaikinse valdymo organizavimo slygomis vadovautis vien institucijos

j administravimas vis labiau veikiamas konkurencins rinkos santyki vai-

ns ir nacionalins valdios struktros turi tartis su Jaunimo tarybomis dl vis jaunimui

Lietuvos valstyb, mogaus ir valstybs santykiuose ribodama savo

sistemos krimas lemia valstybs institucij pirmumo mogaus atvilgiu

ima sprendimus gyvendinti prognostin veikl, vykdyti organizacines

nio valdymo bendroji socialin reikm, aktyvus valstybinio valdymo insti-

svoka formuluojama valdymo (administracini) santyki dalyviui, turin-

bikai reikianios paius bendriausius monijos jau pasiekto tikrovs pai-

jim. Vykdomosios valdios institucij praktiniai veiksmai danai nra nu-

1.2. vadins administracins teiss svokos ir

sios arba regionins vykdomosios valdios institucijos, vietins vykdomo-

komisija, visuotinis nari susirinkimas, nuolat veikiantis pasitarimas ir

Centralizuota savivaldybs vidaus audito tarnyba savivaldybs admi-

Kolegiali institucija institucija, kurioje sprendimus priima ne vien

Norminis administracinis aktas teiss aktas, nustatantis elgesio tai-

vinamas ar kitiems perleidiamas svetimas turtas, los ir t. t.), arba dl ki-

Savivaldyb valstybs teritorijos administracinis vienetas, turintis ju-

turintis vieojo administravimo galiojimus jam nepavaldi asmen atvil-

ro Pirmininko, ministro, savivaldybs tarybos nario, savivaldybs mero, sa-

vykdomoji veikla, skirta statymams, kitiems teiss aktams, vietos savival-

ravimo teises ir praktikai gyvendinantys vykdomj valdi arba atskiras

stiprinimas veda prie demokratijos majimo ir visuomeninio politinio gy-

1.3. Administracins teiss vieta Lietuvos teisinje

tod taikym nuo pat administracinio teisinio reguliavimo mechanizmo i-

formuluota ATPK bendruosiuose nuostatuose, toliau turi teisinio principo

kybs iuolaikins utikrinimo sistemos nebuvimas maina net pai pa-

nomika politologija filosofija sociologija socialinis darbas vadyba

Norint tai nustatyti reikt nagrinti administracins teiss pokyius