Turinys

Pirmas skyrius
Antras skyrius
Treias skyrius
Ketvirtas skyrius
Pirma dalis
Antra dalis
Penktas skyrius
Pirma dalis
Antra dalis
etas skyrius
Pirma dalis
Antra dalis
Treia dalis
Septintas skyrius
Atuntas skyrius
Devintas skyrius
Deimtas skyrius
Vienuoliktas skyrius
Dvyliktas skyrius
Tryliktas skyrius
Keturioliktas skyrius
Penkioliktas skyrius
eioliktas skyrius
Septynioliktas skyrius
Atuonioliktas skyrius
Aldous Huxley
Notes
 PUIKUS
NAUJAS
PASAULIS

ALDOUS HUXLEY

ROMANAS

I ANGL KALBOS VERT GRAVYDAS KIRVAITIS

LIETUVOS RAYTOJ SAJUNGOS LEIDYKLA
VILNIUS 2005
ANOTACIJA

Oldas Hakslis (1894-1963) vienas talentingiausi ir takingiausi XX a. angl
raytoj. Jo romanas Puikus naujas pasaulis sukreianti ir pranainga
antiutopija. Joje taigiai vaizduojama ateities visuomen, kurios totalitarin
santvarka naikina mogikum, gyvenimo form laisv ir vairov. Glumins ir
okiravs daugel t laik skaitytoj, Puikus naujas pasaulis ligi iol tebra
populiariausias ir garsiausias autoriaus krinys.

moni klonavimas ir jo padariniai, rausvoje diskotek prietemoje apsvaigusios
nuo narkotik poros, seksas be meils vis su visais, eimos nunykimas,
materialini grybi sudievinimas, kolektyvins isterijos priepuoliai, juodligs
bomb sprogimai, jausm ininerija, arba valstyb, diktuojanti raytojams k
rayti k nors apie niek (prisiminkime Stalino siel ininierius), poiris, jog
istorija paistalai, jog mums nereikia senien visa tai pranaikai apra
talentingas angl raytojas.
Vienas i garsiausi XX a. roman, iurpus bet kokio universalios laims reimo
simbolis.

 Les utopies apparaissent bien plus ralisables quon ne le croyait autrefois. Et
nous nous trouvons actuellement devant une question bien autrement
angoissante: comment viter leur ralisation dfinitive?.. Les utopies sont
ralisables. La vie marche vers les utopies. Et peut-tre un sicle nouveau
commence-t-il, un sicle o les intellectuels et la classe cultive rveront aux
moyens dviter les utopies et de retourner une socit non utopique moins
parfaite et plus libre.

NICOLAS BERDIAEFF

Utopijos yra daug lengviau gyvendinamos, nei kitados buvo manoma. Ir iuo
metu mums kelia nerim vienas klausimas: kaip ivengti j galutinio
gyvendinimo?.. Utopijos yra gyvendinamos. Gyvenimas eina utopij nubrtu
keliu. Ir galbt ateina naujas amius, kuriame intelektualai ir iprus mons
sugalvos bd, kaip ivengti utopij ir sugrti neutopin visuomen, ne toki
tobul ir kur kas laisvesn.
NIKOLAJUS BERDIAJEVAS


Pirmas skyrius
Apyemis pilkas pastatas tik trisdeimt keturi aukt. Vir paradini dur
uraas: CENTRINIO LONDONO INKUBATORIJUS IR UGDYMO CENTRAS, o ant
heraldinio skydo Pasaulio valstybs devizas: BENDRUMAS, TAPATUMAS,
PASTOVUMAS.
Didiuls sals pirmame aukte langai atgrti iaur. Lauke vidurvasaris,
salje karta kaip atogrose, taiau pro langus sruvena iemikai blyki viesa,
godiai iekodama kokio drapiruoto manekeno ar pamlusios nuogos natros, ir
randa tik stikl, nikei) ir altai spindint) laboratorijos porcelian. iem sutinka
iema. Balti darbuotoj chalatai, ant rank balsvos, lavonikos spalvos gumins
pirtins. viesa sustingusi, negyva, pamklika. Tiktai ant gelton mikroskop
tubus ji kiek sodresn ir gyvesn, blizga ant poliruot vamzdeli tarsi sviestas,
ilga riebi brkni virtin ant darbo stal.
O tai ia, pasak direktorius, atidarydamas duris, apvaisinimo sal.
Palink prie instrument trys imtai apvaisintoj, jus inkubatorijaus ir
ugdymo centro direktoriui, nugrimzdo kone bead tyl, tik retkariais
sudrumsiam mslaus niniavimo ar giliaprasmio vilpavimo. kandin
direktoriaus droviai ir beveik meilikaujamai tipeno brelis nauj student, labai
jaun, raudonskruosi, neapsiplunksnavusi. Visi turjo ssiuvinius, kuriuos,
vos didysis mogus praverdavo burn, puldavo kartligikai usirainti. I pirm
lp. Ne kasdien tokia laim ir garbe. Centrinio Londono IUC direktorius visada
pats apvediodavo naujus studentus po vairius skyrius.
Kad turtumte bendr supratim, paaikindavo.
Nes ities iek tiek bendro supratimo jiems gyti btina, jei nori, kad savo darb
atlikt protingai, taiau kiek galima maiau, kitaip nebus i j ger ir laiming
visuomens nari. Juk, inia, dora ir laim randasi i atskirybi, o bendrybs
neivengiama intelekto yda. Visuomens nugarkaul sudaro ne filosofai, o rmeli
drointojai ir pato enkl rinkjai.
Rytoj, pridurdavo jis, velniai ir kiek rstokai ypsodamasis, js imsits
rimt darb. Bendrybms nebeliks laiko. O kol kas...
Kol kas tai buvo laim ir garb. I pirm lp tiesiog ssiuvinius. jaunikliai
pliek kaip pal.
Auktas, kiek padivs, taiau tiesus kaip styga direktorius eng tolyn sal.
Jo smakras ilgas, lpos putnios, raudonos, vos dengianios, kai nekalba, didelius,
gerokai atsikiusius dantis. Senas jis ar jaunas? Trisdeimt met? Penkiasdeimt?
Penkiasdeimt penkeri? Sunku pasakyti. Ir, iaip ar taip, niekas to ir
neklausinjo: iais 632-aisiais pastovumo eros, Fordo eros, metais tokie klausimai
galv n neaudavo.
Pradsime nuo pradi, pasak direktorius, ir patys stropiausi studentai
tuoj pat usira savo ssiuviniuose: Pradsime nuo pradi.
tai ten, mosteljo ranka, inkubatoriai.
Ir, atidars ilumai nepralaidias duris, parod jiems daugyb eili numeruot
mgintuvli.
Savaitin kiauialsi atsarga, paaikino. Laikoma kraujo
temperatroje, o vyrikosioms lytinms lstelms, ia jis atidar kitas duris,
reikia ne trisdeimt septyni, o trisdeimt penki laipsni. Kraujo temperatra
panaikint j sugebjim apvaisinti. (Apvyniojs avin vata, prieauglio negausi.)
Ir, atsiliejs inkubatorius, jis trumpai apibdino iuolaikin apvaisinimo
proces pietukai skubriai kraigliojo puslap po puslapio; pirmiausia, inoma,
paminjo chirurgin ang operacij, atliekam savanorikai visuomens labui,
jau nekalbant apie premij, prilygstani ei mnesi algai, paskui
papasakojo apie bd, kuriuo isaugojamas ipjautos kiauids gyvybingumas ir
produktyvumas; aptar optimali temperatr, druskingum, klampum;
usimin apie tirpal, kuriame laikomi atskirti ir subrend kiauinliai; ir, nuveds
savo aukltinius prie darbo stal, vaizdiai parod jiems, kaip t tirpal paima i
mgintuvli, kaip j, laas po lao, uvarvina ant specialiai paildyt mikroskopo
stikleli, kaip patikrina, ar kiauinliai neturi defekt, kaip juos suskaiiuoja ir
perkelia kempt dkl; kaip (jis pavedjo studentus toliau ir leido stebti
proces) t dkl panardina ilt terp su laisvai plaukiojaniais
spermatozoidais, kuri koncentracija, pabr jis, turi bti ne maesn kaip
imtas tkstani viename kubiniame centimetre; ir kaip po deimt minui dkl
iima i tirpalo ir patikrina jo turin; kaip, jeigu ne visi kiauinliai apvaisinti,
dkl vl panardina, o prireikus ir trei kart; kaip apvaisinti kiauinliai
sugrinami inkubatorius, kur alfos ir betos pasilieka iki pat supilstymo
butelius, o gamos, deltos ir epsilonai po trisdeimt ei valand vl iimami ir
apdorojami Bokanovskio metodu.
Bokanovskio metodu, pakartojo direktorius, ir studentai pasibrauk tuos
odius savo ssiuvinukuose.
Vienas kiauinlis, vienas gemalas, vienas suaugs asmuo toks prastinis
kelias. Taiau Bokanovskio metodu apdorotas kiauinlis pumpuruosis, dauginsis,
dalysis. Jis duos nuo atuoni iki devyniasdeimt ei pumpur, ir kiekvienas
pumpuras isivystys visikai susiformavus gemal, o kiekvienas gemalas
normalaus dydio suaugus individ. itaip randasi devyniasdeimt ei mons,
kur anksiau iaugdavo tik vienas. Paanga!
I esms, ts direktorius, Bokanovskio metodas tai serija
procedr, sulaikani vystymsi. Slopiname normal augim, ir, kad ir keista,
kiauinlis ima pumpuruotis.
Kiauinlis pumpuruojasi, skrebjo pietukai.
Jis parod pirtu. Konvejerio juosta, neanti piln stov mgintuvli, ltai
slinko didel metalin d, o i kitos jos puss ilindinjo kitas stovas. Maina
tyliai gaud. Stov apdoroti trunka atuonias minutes, prane direktorius.
Atuonios minuts vitinimo skvarbiais rentgeno spinduliais madaug tiek gali
itverti kiauinlis. Kai kurie na; i likusij patys atspariausi dalijasi pusiau;
dauguma ileidia keturis pumpurus; kiti netgi atuonis; paskui visi kiauinliai
grta inkubatorius, kur pumpurai pradeda vystytis, o po dviej dien juos staiga
ataldo, ataldo ir sustabdo augim. Tada jie vl ima daugintis i kiekvieno
pumpuro iauga du, keturi, atuoni nauji pumpurai ir vlgi juos kone mirtinai
ugirdo spiritu; todl jie vl pumpuruojasi, jau trei kart, o paskui jiems leidia
ramiai vystytis, nes tolesnis slopinimas paprastai bna pratingas. Taigi i vieno
pradinio kiauinlio gauname nuo atuoni iki devyniasdeimt ei gemal
stebuklingas gamtos patobulinimas, tiesa? Tai identiki dvyniai, taiau ne kokie
mizeriki dvynukai ar trynukai kaip senais gyvavedi laikais, kai kiauinlis
retkariais atsitiktinai pasidalydavo, o daugyb dvyni vienu kartu.
Daugyb, pakartojo direktorius ir plaiai iskt rankas, tarsi teikdamas
malon. Daugyb.
Taiau vienas i student pasirod toks neimanlis, jog paklaus, kokia i to
nauda.
Mielas jaunikaiti! mai atsigr j direktorius. Nejaugi jums neaiku?
Nejaugi neaiku?
Jis ikl rank auktyn; jo veidas surimtjo.
Bokanovskio metodas tai vienas i svarbiausi visuomens pastovumo
ranki.
Svarbiausi visuomens pastovumo ranki.
Standartiniai vyrai ir moterys. Vienodomis porcijomis. Visas nedidelio fabriko
personalas komplektuojamas i vienintelio Bokanovskio kiauinlio vados.
Devyniasdeimt ei identiki dvyniai, dirbantys su devyniasdeimt eiomis
identikomis staklmis! Direktoriaus balsas net suvirpjo i susijaudinimo.
Viskas aiku, ir joki netiktum. Pirmkart istorijoje.
Jis pacitavo planetos deviz:
Bendrumas, tapatumas, pastovumas. Nuostabs odiai. Jei Bokanovskio
proces galtume tsti be galo, bt isprsta visa problema.
J isprst standartiniai gamos, niekuo nesiskiriantys deltos, vienodi epsilonai.
Milijonai identik dvyni. Masins gamybos principas pagaliau pritaikytas
biologijai.
Bet, deja, palingavo galv direktorius, to proceso tsti be galo
nemanoma.
Devyniasdeimt ei, matyt, yra riba, o vidutinikai septyniasdeimt du. I
vienos kiauids ir i vieno vyro lytini lsteli pagaminti kiek galima daugiau
identik dvyni tik itaip manoma priartti prie idealo (deja, tik priartti).
Taiau ir tai yra nelengva.
Nes gamtoje du imtai kiauinli subrsta per trisdeimt met. Taiau
visuomens pastovumas btinas tutuojau, i akimirk. Jei dvynius tridaliuosim
vis ketvirt amiaus, kas i to ieis?
inoma, nieko neieis. Taiau brendimo proces nepaprastai pagreitino
Podsnapo metodas. iuo bdu galima gauti nemaiau pusantro imto subrendusi
kiauinli per dvejus metus. Apvaisink juos ir apdorok Bokanovskio bdu, kitaip
tariant, padaugink i septyniasdeimt dviej ir gausi vidutinikai beveik vienuolika
tkstani broli ir seser, sudarani pusantro imto identik dvyni grupi,
kuri amiaus skirtumas nevirija dvej met.
O ypatingais atvejais i vienos kiauids pasiseka gauti daugiau nei
penkiolika tkstani suaugusi individ.
Pamojs tuo metu pro al jusiam viesiaplaukiui raudonskruosiu! jaunuoliui,
direktorius kteljo:
Pone Fosteri!
Raudonskruostis jaunuolis prijo.
 Pasakykite mums, pone Fosteri, didiausio vienos kiauids produktyvumo
skaii.
Ms centre jis siekia eiolika tkstani dvylika, kaipmat ipykino
ponas Fosteris. Jis kalbjo labai greitai, jo mlynos akys spindte spindjo, ir jam
aikiai patiko berti skaiius. eiolika tkstani dvylika imtas
atuoniasdeimt devynios identik dvyni grupse. Bet inoma, toliau tarkjo
jis, kai kuriuose atogr centruose rezultatai kur kas geresni. Singapras yra
ne kart virijs eiolika tkstani penkis imtus, o Mombasa pasiek netgi
septyniolikos tkstani rib. Taiau j pranaesns slygos. Matytumt, kaip
negrs kiauid reaguoja hipofizio itrauk! Mus, dirbanius su europietika
mediaga, tai tiesiog stulbina. Ir vis dlto, pridr jis ir nusijuok (nors akyse
sublizgjo kovos azartas, o smakras narsiai atsikio priek), vis dlto mes su
jais dar pasirungsime. iuo metu pas mus dirba nuostabi minusins deltos
kiauid. Viso labo tik atuoniolikos mnesi, o jau daugiau nei dvylika tkstani
septyni imtai vaik buteliuose arba gemalai ant konvejerio juostos. Ir vis dar
puikiai veikia. Mes juos apausim.
Myliu entuziastus! kteljo direktorius ir paplojo ponui Fosteriui per
pet. Prisijunkite prie ms, iems jaunuoliams pravers js erudicija.
Ponas Fosteris kukliai nusiypsojo.
Su malonumu.
Ir visi nujo drauge.
Supilstymo sal urmuliavo darniai ir tvarkingai. j i organ saugyklos rsi
nedideliais keltuvais atskriedavo vieios kiauls pilvaplvs klots, supjaustytos
reikiamu dydiu. Bzzz! O paskui: tarkt! keltuvo dangiai atsidarydavo;
jklojjai tereikdavo tik itiesti rank, paimti skiaut, dti butel, ilyginti, ir
nespdavo klotas butelis nuvaiuoti begaline juosta, kai bzzz, tarkt! kita
skiaut iaudavo i saugyklos gelmi, pasirengusi gulti vien i buteli,
begaline virtine ltai judani konvejeriu.
ia pat u klojj stovi utaisytojos. Juosta liauia; vienas po kito kiauinliai
perkeliami i mgintuvli butelius; greitas pjvis per klot, ply krinta
1
morul , supilamas druskos tirpalas... ir jau butelis nuvaiavo, dabar etiketininki
eil. Paveldimumas, apvaisinimo data, Bokanovskio grup visa informacija
perkeliama nuo mgintuvlio ant butelio. Dabar jau ne bevardi, o vardyt,
identifikuot buteli eisena ltai juda tolyn ir pro ang sienoje pamau engia
visuomens riavimo sal.
Atuoniasdeimt atuoni kubiniai metrai tokia kartotekos apimtis,
mgaudamasis skaiiumi, pasak ponas Fosteris prie jimo sal.
ia sukaupta visa reikalinga informacija, pridr direktorius.
Kas ryt papildoma naujausiais duomenimis.
O po piet sutvarkoma.
Ja remiantis, apskaiiuojami kontingentai.
Tiek ir tiek individ, toki ir toki savybi, paaikino ponas Fosteris.
Tokiais ir tokiais kiekiais.
Nustatomas optimalus supilstymo greitis duotuoju momentu.
Nenumatyti nuostoliai nedelsiant kompensuojami.
 Nedelsiant, pakartojo ponas Fosteris. inotumt, kiek virvalandi
man kainavo paskutinis ems drebjimas Japonijoje. Gerairdikai nusijuoks,
jis palingavo galv.
Riuotojai siunia paraikas apvaisintojams.
O ie duoda jiems reikalingus gemalus.
Tada buteliai atkeliauja ionai ir galutinai iriuojami.
Paskui siuniami emyn, gemalin.
Kur mes dabar ir eisime.
Ir, atidars duris, ponas Fosteris pirmasis m lipti laiptais rs.
Temperatra ir ia buvo kaip atogrose. Jie leidosi tirtjani priebland.
Dvejos durys ir tarp j koridorius su dviem poskiais kad neprasiskverbt n
spindullis dienos viesos.
Gemalai panas fotofilm, aismingai tarsteljo ponas Fosteris ir
stumteljo antrsias duris. Nepakenia jokios kitos viesos, iskyrus raudon.
Ir i ties tvanki tamsa, kuri dabar eng studentai, ioravo purpuru, kaip
ioruoja saulta vasaros diena pro umerktus vokus. Pilvot buteli, irikiuot
begalinmis eilmis tol ir aukt, onuose spindjo nesuskaiiuojami rubinai, o
tarp t rubin judjo mklikos raudonos figros vyrai ir moterys su
purpurinm akim ir deganiais tarsi nuo vilkligs veidais. Or virpino prislopintas
main esys ir tarkjimas.
Pateikite jiems skaii, pone Fosteri, pasak direktorius, pavargs nuo
kalbjimo.
Ponui Fosteriui nieko nebuvo maloniau kaip teikti skaiius.
Gemalins ilgis du imtai dvideimt metr, plotis du imtai, auktis
deimt. Jis parod vir. Nelyginant gerianios vitos, studentai atlo galvas ir
sistebeilijo tolimas lubas.
Trys auktai lentyn: pirmojo aukto galerija, antrojo, treiojo. Kur tik
pavelgsi, visur drieksi, nykdamas tamsoje, plieninis galerij voratinklis.
Netoliese trys raudonos mklos mikliai nukrovinjo butelius nuo judani laipt.
Tai eskalatorius i visuomens riavimo sals.
Atvyks i ten butelis statomas ant vienos i penkiolikos lentyn; kiekviena
lentyna tai konvejeris, liauiantis akiai neirimu trisdeimt trij ir tredalio
centimetr per valand greiiu. Du imtai eiasdeimt septynias paras, po
atuonis metrus per par. I viso du tkstanius imt trisdeimt eis metrus.
Vienas ratas pirmuoju rsio auktu, dar vienas antruoju ir dar pus rato treiuoju,
o du imtai eiasdeimt septint ryt ipilstymo sal ir ijimas dienos vies,
, taip sakant, nepriklausom bt.
Taiau iki supilstymo, pridr ponas Fosteris, mes spjam gerokai su
jais padirbti. Ir dar kaip, jis reikmingai ir pergalingai sukikeno.
Myliu entuziastus, vl pagyr direktorius. Eime t pus. Papasakokite
jiems visk, pone Fosteri.
Ponas Fosteris papasakojo.
Papasakojo apie gemal, augant pilvaplvs klotje. Dav kiekvienam
paragauti maistingo kraujo pakaitalo, kuriuo minta gemalas. Paaikino, kodl
reikalingas stimuliuojantis placentino ir tiroksino priedas. Papasakojo apie
geltonknio ekstrakt. Parod purktukus, kuriais is ekstraktas automatikai
purkiamas kas dvylika metr nuo pat kelions pradios iki 2040-ojo metro.
Pasak apie tolydio didjanias hipofizio dozes, suleidiamas paskutiniuosiuose
96-iuose marruto metruose. Apibdino dirbtin motinin kraujotak, kuria
aprpinamas kiekvienas butelis 112-ajame metre, parod kraujo pakaitalo
rezervuar, icentrin siurbl, varinjantj t skyst per placent ir pro dirbtin
plaut bei valymo filtr. Paminjo nemalon gemalo polink maakraujyst ir dl
to reikalingas didiules kiauls skrandio ekstrakto ir arklio gemalo kepen dozes.
Parod jiems paprast mechanizm, kuriuo paskutiniuose dviejuose kiekvienos
atuonmetrins atkarpos metruose visi gemalai vienu metu supurtomi, kad
prisipratint prie judjimo. Usimin apie vadinamosios ipilstymo traumos
pavoj ir ivardijo atsargos priemones, kuri imamasi specialiai treniruojant
buteliuose esanius gemalus kad tas pavojingas okasJ)t suvelnintas.
Prane, kad madaug po 200 metr nustatoma lytis. Paaikino sutartinius
enklus: T vyr, apskritimas moter, o busimj nevaising individ
juodas klaustukas baltame lauke.
Juk aiku, pasak ponas Fosteris, kad daugeliu atvej vaisingumas tik
trukdo. Ms reikalams i tkstanio dvie imt kiauidi visikai pakakt
vienos vaisingos. Bet norime rinktis. Ir, inoma, privalome turti didiul rezerv
atsargai. Taigi leidiame normaliai vystytis net trisdeimiai procent moterik
gemal. O kiti gauna vyriko lytinio hormono doz kas dvideimt keturis likusio
kelio metrus. Pasekm: iki ipilstymo jie tampa nevaisingi struktriniu
poiriu, visikai normals individai (tiesa, pastebimas neymus polinkis veido
plaukuotum), taiau sterils. Garantuotai sterils. O tai galiausiai mums leidia
pereiti, ts ponas Fosteris, nuo vergiko gamtos mgdiojimo kur kas
domesn mogaus iradingumo pasaul.
Jis patryn rankas. Juk, inia, jie nesitenkino tik vaisiaus ineiojimu: tai ir
karve moka.
Mes ir riuojam, ir formuojam. Ms kdikiai ipilstomi i buteli kaip
suvisuomenintos btybs, kaip alfos arba epsilonai, kaip bsimieji kanalizacijos
tinkl darbuotojai arba busimieji... Jis ketino pasakyti bsimieji Pasaulio
valdytojai, taiau laiku pasitais: Kaip bsimieji inkubatorij direktoriai.
Direktorius ypsena padkojo u kompliment.
Stabteljo prie 11-osios lentynos 320-ojo metro. Jaunas technikas, minusinis
beta, atsuktuvu ir raktu reguliavo eilinio butelio kraujo pakaitalo siurbl. Jis
usukinjo verles, ir elektros motoro gausmas palengva dusljo. Vis tyliau ir
tyliau... Paskutinis rakto poskis, vilgsnis skaitikl ir darbas baigtas. Paskui
eng por ingsni palei konvejer ir pradjo reguliuoti kit siurbl.
Maina apsisukim per minut skaii, paaikino ponas Fosteris. Kraujo
pakaitalas cirkuliuoja liau, dl to reiau praeina pro plaut, dl to gemalui duoda
maiau deguonies. O niekas taip nenusmukdo gemalo kondicijos kaip deguonies
trkumas.
Jis vl patryn rankas.
O kodl reikia smukdyti gemalo kondicij? pasiteiravo vienas studentas.
Asile! po ilgos pauzs atsak direktorius. Kaip galima nesuprasti, jog
epsilono gemalui reikia ne tik epsilono paveldimumo, bet ir epsilono aplinkos?
Jis nesuprato ir i gdos norjo skradiai em prasmegti.
Kuo emesn kasta, pasak ponas Fosteris, tuo maiau tiekiama
deguonies. Jo trkumas pirmiausiai paveikia smegenis. Paskui skelet. Jei
gemalas gauna septyniasdeimt procent deguonies normos, ieina neaugos.
Jei maiau septyniasdeimties beaks pabaisos.
I kuri jokios naudos, apibendrino ponas Fosteris.
O jeigu (ia jo balsas i susijaudinimo paslaptingai pritilo) irastume tokj bd,
kuriuo bt galima sutrumpinti brendimo laikotarp, kokia tai bt pergal, kokia
nauda visuomenei!
Prisiminkime arkl.
Visi prisimin arkl.
eeri met jau subrends. Dramblys suauga iki deimties met. O mogus
net ir trylikos dar nesubrends lytikai; visikai suaugs yra tik dvideimties
met. I ia ir tas udelsto vystymosi rezultatas mogaus protas.
Taiau epsilonams, nuosekliai toliau dst ponas Fosteris, mogaus
protas nereikalingas.
Jei nereikalingas, tai ir neduodamas. Taiau nors epsilono smegenys baigia
vystytis deimties met amiuje, epsilono knas tinka dirbti suaugusiojo darb tik
po atuoniolikos. Kiek daug bergdiai praleist nebrandumo met! Jeigu fizin
mogaus vystymsi bt galima pagreitinti, sulyginti j, tarkim, su karvs, koki
didiul ekonomin naud i to turt visuomen!
Didiul! sumurmjo studentai. Juos ukrt pono Fosterio entuziazmas.
Jis sigilino mokslines detales: kalbjo apie anomali endokrinim liauk
koordinacij, dl kurios mons taip ltai ir auga; nenormalum galima
paaikinti gemalo mutacija. Ar galima paalinti ios mutacijos pasekmes? Ar
manoma tinkamais metodais kiekvienam epsilonui grinti buvus normal, kaip
un ir karvi, vystymosi greit? tai kur klausimas. Ir toli grau neisprstas.
Pilkingtonui pasisek Mombasoje gauti individus, lytikai subrendusius ketveri
met ir visikai suaugusius eeri su puse. Mokslo triumfas! Bet, visuomens
poiriu, bevertis. eeri met vyrai ir moterys pernelyg kvaili nesusidoroja
netgi su epsilon darbu. O Pilkingtono metodas toks, jog nra vidurio tas laikas
arba smarkiai sutrumpja, arba visai nepakinta. Mombasoje vis dar iekoma
aukso vidurio tarp dvideimtmei ir eiamei suaugli. Kol kas neskmingai.
Ponas Fosteris atsiduso ir papurt galv.
Klajons purpurinje prieblandoje atved studentus prie 9-osios lentynos 170-
ojo metro. Nuo ios vietos 9-oji lentyna buvo udaryta i on ir i viraus;
buteliai likus kelio gal keliavo tarsi tuneliu; tik kur ne kur buvo matyti dviej
arba trij metr ploio angos.
Pratinimas prie kario, pasak ponas Fosteris.
Kartus tunelius keit vss. Vsa reik diskomfort ia gemalus
apvitindavo skvarbiais rentgeno spinduliais. Pasiek ipilstym, gemalai jau
nemonikai bijojo alio. Jiems buvo skirta gyventi atogrose, tapti
kalnakasiais, verpti acetatin ilk, lydyti plien. Knika alio baim vliau bus
spausta ir j protus.
 Mes pratiname j knus mgautis kariu, pridr ponas Fosteris. O
ms kolegos virutiniuose auktuose imokys diaugtis juo j protus.
tai ia, siterp pamokomu tonu direktorius, ir yra laims bei duros
paslaptis: pamek tai, k privalai daryti. Visoks formavimas ir siekia skiepyti
monms meil j neivengiamam socialiniam likimui.
Tarpe tarp dviej tuneli medicinos sesuo ilgu plonu virktu bad drebuius
pana eilinio butelio turin. Studentai ir abu vadovai kur laik stebjo j
tyldami.
Na, Linaina, pratar ponas Fosteris, kai ji pagaliau itrauk virkt ir
atsities.
Mergina krpteljo ir atsigr. Net ir toje purpurinje tamsoje, rausvinanioje
jos veid ir akis, buvo matyti, kad ji nepaprastai grai.
Henri! ji plyksteljo j raudona ypsena it koralai spindini dant eile.
avinga, avinga, sumurk direktorius ir velniai papleknojo j, o u tai
ir j mergina apdovanojo gana pagarbia ypsena.
Nuo ko juos skiepiji? itin profesiniu tonu pasiteiravo ponas Fosteris.
Kaip paprastai nuo iltins ir miegligs.
Atogr zonos darbuotojus pradedame skiepyti nuo 150-ojo metro,
paaikino studentams ponas Fosteris, kai gemalai dar turi iaunas. Ugdome
uv atsparum bsimoms mogaus ligoms. Ir vl atsigrs Linain,
pasak: iandien kaip visada be deimt penkt ant stogo.
avinga, vl sumurmjo direktorius ir, atsisveikinimui dar kart
plekteljs, nusek paskui kitus.
10-ojoje lentynoje itisos eils busimj chemik buvo pratinamos atsispirti
vinui, armams, dervoms, chlorui. Kaip tik tuo metu partija i dviej imt
penkiasdeimt gemal raketoplan mechanik vaiavo pro 1100-j metr
3-iojoje lentynoje. Specialus mechanizmas nuolat vart butelius.
Kad patobulint j pusiausvyros pojt, paaikino ponas Fosteris.
Atlikinti remont skrydio metu raketos iorje ne taip jau paprasta. Normalioje
butelio padtyje kraujotak mainame, ir tada gemalai badauja, o kai jie
apveriami emyn galva, kraujo pakaitalo sraut didiname. Jie imoksta sieti
apverst padt) su puikia savijauta; i esms jie tik tada laimingi, kai stovi ant
gaivos.
O dabar, ts ponas Fosteris, noriau jums parodyti kelet domi
metod, kuriais formuojame intelektualius pliusinius alfas. iuo metu nemaa j
partija yra 5-ojoje lentynoje. Antroji galerija! kteljo jis dviem vaikinams,
pasukusiems link pirmojo aukto.
Tai netoli 900-ojo metro, paaikino jis. Pradti formuoti intelekt
neverta anksiau, nei gemalai netenka uodeg. Eime.
Bet direktorius jau vilgteljo laikrod.
Be deimt trys, pasak jis. Deja, intelektualams nebelieka laiko. Turime
nueiti lopel, pirm negu vaikams baigsis popiets miegas.
Ponas Fosteris nusimin.
Tai nors valandlei usukime ipilstymo sal, gailiai papra jis.
Na, gerai, atlaidiai ypteljo direktorius. Tik valandlei.

Antras skyrius
Palik pon Foster ipilstymo salje, direktorius ir studentai jo artimiausi
lift ir pakilo etj aukt.
VAIK LOPELIS. REFLEKS FORMAVIMO SALS, skelb lenta prie jimo.
Direktorius atidar duris. Jie atsidr didelje tuioje patalpoje, labai viesioje
ir saultoje; jos pietin siena buvo vienas didiulis langas. Kelios aukls
uniforminiais kostiumliais i balto lino su viskoze ir baltomis aseptinmis,
slepianiomis plaukus kepuraitmis rikiavo ant grind ilg eil vaz su romis.
Dideli vaz, kimte prikimt ied. Tkstaniai isiskleidusi iedlapi, velni
kaip ilkas, kaip nesuskaitom angeliuk skruostai; taiau toje skaisioje viesoje
spindjo ne vien rausvi indoeuropiei angeliuk skruostai, bet ir gelsvai
vytintys kin, ir melAikiei, ir tamsiai iraud nuo besaikio ptimo dangaus
trimitinink, ir balsv kaip mirtis cherubin, balsv kaip baltas antkapio
marmuras.
jus direktoriui, aukls sustingo lyg kastos.
Idliokite knygas, ikart paliep jis.
Aukls tyldamos pakluso. Tarp vaz su romis jos idliojo staias ir atvert
dideles vaik knygas, viliojanias margai nuspalvintais vri, uv ar pauki
paveikslliais.
Dabar atvekite vaikus.
Jos iskubjo i sals ir netrukus sugro; kiekviena stm aukt su keturiomis
tinklinmis lentynlmis veiml, prikraut atuoni mnesi kdiki, panai
vienas kit kaip du vandens laai (aikiai i vienos Bokanovskio grups) ir vis
aprengt chaki spalvos drabuliais (nes jie priklaus delt kastai).
Paguldykite ant grind.
Kdikius ikl i veimli.
Dabar pasukite taip, kad jie matyt gles ir knygas.
Atgrti t pus kdikiai kaipmat nutilo, paskui m liauti link t vilgani
spalv keki, link t ventikai marg figr baltuose puslapiuose. Tuo tarpu i u
debesies ilindo saul. Ros plyksteljo, tarsi suliepsnojusios staigia aistra, o
blizgantys knyg lapai, rodos, nuvito nauja ir gilia prasme. liauiani kdiki
gretos sukvyk i susijaudinimo, sugugavo ir suirk i pasitenkinimo.
Direktorius patryn rankas.
Puiku! pasak jis. Kaip pagal usakym.
Greiiausi liaujai jau pasiek tiksl. Mayts rankuts nevikriai siek sauls
nutviekst roi, liet jas, graib ir pl iedlapius, glam spalvingus knyg
puslapius. Direktorius palauk, kol visi vaikai usim iuo diaugsmingu darbu.
Paskui itar:
irkite atidiai.
Ir ranka dav enkl.
Vyresnioji aukl, stovinti prie valdymo skydo kitame sals gale, spusteljo
nedidel jungikl.
Drioksteljo smarkus sprogimas. Ukauk sirena, kuo toliau, tuo aiiau. Kaip
pal suderg aliarmo skambuiai.
Vaikai krpteljo, suklyk; j veidus ikreip siaubas.
 O dabar, suuko direktorius (nes triukmas buvo kurtinantis), dabar
tvirtinsime t pamok lengvu elektros oku.
Jis vl mosteljo ranka, ir vyresnioji aukl nuspaud antr jungiklj. Vaik
verksmas staiga pasikeit. Dabar i j gerkli m vertis aiios nemonik,
kone pamilik gars paplipos. J mayiai kneliai trkiojo ir stingo; rankos
ir kojos tampsi, tarsi traukomos nematom virvui.
Iter vis grind plot leidiama elektros srov, aikindamas subaub
direktorius. Bet pakaks, jis dav enkl auklei.
Sprogimai baigsi, skambuiai liovsi skambj, sirenos kauksmas palengva
nutilo. Kneliai nebetrkiojo, atsipalaidavo, beprotiki kdiki riksmai ir
klyksmai perjo ankstesn normal igsio verksm.
Vl pasilykite jiems gli ir knyg.
Aukls paklusniai stumteljo vazas ir atvert knygeles; taiau vos ivyd roes
ir spalvotus katyi, gaideli bei avyi atvaizdus, kdikiai susig i siaubo ir
m dar garsiau raudoti.
Matote! pasak triumfuodamas direktorius. Matote!
Kdikio prote knygos ir trenksmas, gls ir elektros smgiai jau tarpusavy
susij, o i arba panai pamok pakartojus du imtus kart, jie pasidarys
nebeatskiriami. K mogus sujung, gamta bejg iskirti.
Jiems bus skiepyta tai, k psichologai kadaise vadindavo instinktyvia
neapykanta knygoms ir glms. Refleksai suformuoti visam gyvenimui. Jiems
niekada nebereiks nei knyg, nei botanikos.
Direktorius pasisuko aukles:
Ivekite.
Vis tebeverkianius kdikius chaki apdarais sukrov veimlius ir istm, liko
tik sugiusio pieno kvapas ir maloni tyla.
Vienas studentas pakl rank; jis, inoma, visikai supranta, kad emesni
kast monms nevalia eikvoti visuomens laiko knygoms ir kad jie visada
rizikuoja perskaityti k nors nepageidaujama, tai gali iderinti vien ar kit
refleks, taiau...
tai gls, na, dl j neaiku. Kodl reikia stengtis, kad deltoms psichologikai
bt nemanoma pamgti gles?
Direktorius m kantriai aikinti. Jeigu vaikai dabar sutinka ro klyksmu, tai
daroma svarbiais ekonominiais sumetimais. Ne taip seniai (gal prie imtmet ar
panaiai) gamoms, deltoms ir netgi epsilonams buvo diegiama meil glms ir
glms, ir apskritai gamtai. Buvo manoma, jog laisvalaikiu jie nors vaiuoti u
miesto ir todl naudosis transportu.
O k, argi jie nesinaudojo transportu? paklaus studentas.
Naudotis tai naudojosi, atsak direktorius, bet vien tik transportu.
Glyts ir kratovaizdiai, anot direktoriaus, turi vien svarb trkum: visa tai
nemokama. Meil gamtai neuveria fabrik usakymais. Tad buvo nusprsta
panaikinti gamtos meil, bent jau emesnse klasse; panaikinti meil gamtai,
bet ne polink naudotis transportu. Nes, inoma, buvo svarbu, kad jie ir toliau
vaint u miesto, nors ir nekst gamtos. Reikjo tik rasti protingesn
ekonominiu poiriu prieast, dl kurios bt reikalinga naudotis transportu, nei
vien potrauk glms ir peizaams. Ir tokia prieastis netrukus buvo surasta.
Mes pratiname mases neksti gamtos, taiau kartu skatiname pamgti visas
sporto atvirame ore akas. Kaip tik tokias, kur reikia sudtingos rangos. Kad jie
naudotsi ne tik transportu, bet ir sportiniu inventoriumi. tai dl ko tie elektros
okai, ubaig mint direktorius.
Aiku, pratar studentas ir nutilo suavtas.
Stojo tyla. Kosteljs direktorius vl prabilo:
Seniai labai seniai, kai dar buvo gyvas ms viepats Fordas, gyveno maas
berniukas, vardu Rubenas Rabinoviius. Rubeno tvai kalbjo lenkikai.
Direktorius stabteljo.
Ar inote, kas tai per kalba?
Mirusi.
Kaip prancz ir vokiei, paskubjo pasigirti savo iniomis kitas
studentas.
O tvai? pasiteiravo direktorius.
Nejauki tyla. Kai kurie studentai nuraudo. Jie dar nebuvo imok velgti
svarbaus, bet danai labai subtilaus skirtumo tarp nevankybi ir grynai
mokslins terminologijos. Galiausiai vienas sidrsino ir pakl rank.
mons anksiau buvo... jis usikirto; jo skruostus uliejo raudonis. Na,
jie buvo gyvavediai.
Tikra tiesa, pritariamai linkteljo direktorius.
Ir kai j vaikai bdavo ipilstomi...
Gimdavo, patais direktorius.
Na, tada jie tapdavo tvais, tai yra ne vaikai, inoma, o tie, kurie...
vargas jaunuolis visai susipainiojo.
Trumpai tariant, apibendrino direktorius, tvais vadindavo tv ir
motin.
Nelyginant perkno trenksmas krito suglumusi tyl ie keiksmaodiai, o i
tikrj moksliniai terminai.
Motin, pakartojo garsiai direktorius, tvirtindamas termin, ir, atsilos
kdje, svariai pasak: inia, tai nemalons faktai. Taiau daugelis istorini
fakt yra nemalons.
Jis vl prisimin maj Ruben maj Ruben, kurio kambaryje vien
vakar tvas ir motina (vl perkno trenksmas!) netyia paliko jungt radij.
Neumirkite, kad tais iurktaus gyvavediko dauginimosi laikais vaikus augino
j tvai, o ne valstybiniai formavimo centrai.
Berniukas miegojo, o tuo metu eteryje pasigirdo laida i Londono; ir kit ryt jo
tvo ir motinos (drsesni studentai idrso nusiiepti vienas kitam) nuostabai
maasis Rubenas atsibuds odis od kartojo ilg Dordo Bernardo o lekcij
(tai senovs keistuolis raytojas, vienas i nedaugelio, kuri ratams buvo leista
ilikti iki i dien). Pagal gana patikim legend, jis kalbjo apie savo genialum.
Maojo Rubeno tvai, inoma, nesuprato n odio, taip pat jo vaipymosi ir
kikenim, tad pagalvoj, kad j vaikas isikraust i proto, ikviet gydytoj.
Laim, is suprato anglikai, atpaino vakarykts o lekcijos tekst, suvok
dalyko svarb ir nusiunt praneim medicinos urnal.
 itaip buvo atrastas hipnopedijos, arba mokymo miegant, principas,
direktorius reikmingai patyljo.
Atrastas tai atrastas, bet dar daug met prajo, kol tas principas buvo
naudingai pritaikytas.
i istorija atsitiko prajus tik dvideimt trejiems metams po to, kai ms
viepats Fordas ileido rink pirmj T model, sulig iais odiais direktorius
peregnojo sau pilv T enklu, ir visi studentai pagarbiai pasek jo pavyzdiu.
Taiau...
Studentai kaip gelti usirainjo. Hipnopedija pirm kart oficialiai panaudota
214-aisiais Fordo eros metais. Kodl ne anksiau? Dl dviej prieasi. Pirma...
Pirmieji eksperimentuotojai, kalbjo direktorius, jo klaidinga kryptimi.
Jie man, jog hipnopedij galima paversti proto lavinimo rankiu...
(Maas berniukas miega ant deiniojo ono, dein ranka nukarusi nuo lovos
krato. I apvalios tinklins angos ds one sklinda tylus balsas:
Nilas pati ilgiausia Afrikos up ir antroji pagal ilg visame ems rutulyje.
Nors Nilas ir trumpesnis u Misisip ir Misr, jis lenkia visas upes savo baseinu,
besidriekianiu per 35 platumos laipsnius...
Kit ryt per pusryius vaik klausia:
Tomi, ar inai, kokia ilgiausia Afrikos up?
Ne, purto galv Tomis.
Bet argi neprisimeni, kaip prasideda: Nilas pati...
Nilas pati ilgiausia Afrikos up ir antroji pagal ilg
visame ems rutulyje... odiai liete liejasi. Nors Nilas ir
trumpesnis -...
Tai kokia ilgiausia up Afrikoje?
Berniuko akys tuios.
Neinau.
O Nilas, Tomi?
Nilas pati ilgiausia Afrikos up ir antroji...
Tai kuri up ilgiausia, Tomi?
Tomis prapliumpa aarom.
Neinau, rauda jis.)
ios raudos ir prislg pirmuosius tyrintojus, pabr direktorius.
Eksperimentai nutrko. Daugiau niekas nebeband kalti vaikams Nilo ilgio per
mieg. Ir gerai padar. Mokslo neimoksi, jei nesupranti, apie k kalbama.
Bet jeigu jie bt msi dorovinio aukljimo, kalbjo direktorius,
vesdamas studentus link dur, o ie skubiai vis laik usirainjo ir eidami, ir
kildami liftu. tai dorovinis aukljimas niekada, jokiu bdu neturi bti
grindiamas supratimu.
Tylos, tylos, sunibdjo garsiakalbis, kai jie ijo i lifto penkioliktame
aukte, ir is nibdesys be perstojo sklido i visuose koridoriuose lygiais tarpais
kabani metalini iomen. Studentai ir netgi pats direktorius nejuiomis
pasistieb ant pirt galiuk. inoma, jie visi buvo alfos, bet ir alf refleksai buvo
neblogai iugdyti. Tyliau! Tyliau! visas penkioliktas auktas nypt t
kategorin imperatyv.
 Patipen penkiasdeimt jard, jie prijo duris, kurias direktorius atsargiai
atidar. Pereng slenkst, atsidr pustamsiame miegamajame su utrauktomis
uuolaidomis. Palei sien viena eile stovjo atuoniasdeimt lovyi. Buvo girdti
lengvas, lygus alsavimas ir nuolatinis murmesys, tarsi kakur toli nibdt vos
girdimi balsai.
Jiems jus, pakilo aukl ir isitemp prieais direktori.
Kokia iandien pamoka? paklaus jis.
Pirmosios keturiasdeimt minui buvo skirtos sekso pradmenims, atsak
ji. O dabar perjome prie klasins savimons pagrind.
Direktorius palengva nuingsniavo iilgai loveli virtins. Atuoniasdeimt
berniuk ir mergaii sveikai raudusiais nuo miego skruostais tyliai kvpavo. I
po kiekvienos pagalvs sklido nibdesys. Direktorius stabteljo ir, pasilenks vir
vienos lovels, dmiai pasiklaus.
Sakote, klasins savimons pagrind? Padarykime kiek garsiau per
garsiakalb.
Kambario gale, ant sienos, buvo pritvirtintas garsiakalbis. Direktorius prijo ir
paspaud mygtuk.
...dvi alius drabuius, nuo vidurio sakinio pradjo tylus, bet labai aikus
balsas, o deltos chaki spalvos. O, ne, a nenoriu aisti su delt vaikais. O
epsilonai dar blogesni. Jie visikai kvaili, nesugeba nei skaityti, nei rayti. Be to,
jie apsidar juodai, o tai tokia bjauri spalva. Kaip gerai, kad a beta.
Balsas patyljo, paskui vl pradjo:
Alf vaikai aptaisyti pilkais drabuiais. Alfos dirba daug sunkiau nei mes, nes
jie baisiai protingi. Tiesiog nuostabu, jog a beta, man nereikia taip sunkiai dirbti.
Ir vis dlto mes kur kas geresni u gamas ir deltas. Gamos kvaili. Jie visi dvi
alius drabuius, o deltos chaki spalvos. Ne, ne, a nenoriu aisti su deltomis.
O epsilonai dar blogesni. Jie visikai kvaili, nesugeba...
Direktorius vl spusteljo jungikl. Balsas nutilo. Tiktai jo mklikas
antrininkas tebemurmjo po atuoniasdeimt pagalvi.
Iki jie pabus, tai bus pakartota dar keturiasdeimt ar penkiasdeimt kart;
paskui vl ketvirtadien ir etadien. Triskart per savait, po imt dvideimt
kart per trisdeimt mnesi. Po to prads mokytis kit, sunkesn pamok.
Ros ir elektros okai, delt chaki drabuiai ir esnako dvokas ie ryiai
negrtamai tvirtinami, dar vaikui neimokus kalbti. Taiau beodis refleks
ugdymas yra primityvus ir urminis; jis neleidia suvokti subtilesni niuans,
nestengia skiepyti sudtingesni elgesio modeli. Tam reikalui naudojami
odiai, bet tokie odiai, kuriuos gilintis nebtina. Trumpai tariant, reikalinga
hipnopedija.
Didiausia vis laik dorovin ir visuomenin jga.
Studentai usira tai ssiuviniuose. I pirm lp.
Direktorius dar kart paspaud jungikl.
...baisiai protingi, kalbjo tylus, taigus, nenuilstantis balsas, tiesiog
nuostabu, jog a beta, nes...
Kain ar tai vandens laai, nors ities vanduo ir kieiausi akmen pratao,
veikiau tai itirpusio vako laai, tie laai prilimpa, aptraukia ir susimaio su tuo,
ant ko krinta, kol galiausiai visas akmuo virsta vien gelsv vako gumul.
Kol galiausiai vaiko protas upildomas tomis taigomis, o t taig suma
tampa vaiko protu. Ir ne tik vaiko. Ir suaugusiojo visam gyvenimui. Protas
mstantis, troktantis, sprendiantis protas susideda i to, kas jam teigta. Ms
teigta! kteljo triumfuodamas direktorius. Valstybs teigta! Jis
trinkteljo ranka artimiausi stal. Ir todl...
Triukmas privert j atsigrti.
O viepatie Forde! itar jis kitokiu tonu. Nagi vaikus priadinau.

Treias skyrius
U pastato, parke, buvo aidim metas. iltoje birelio saulje ei ar septyni
imtai nuog berniuk ir mergaii lakst spygaudami po vejas, aid su
kamuoliu arba poromis ir po tris tyliai tupjo ydiniuose krmuose. Skleid
iedus ros, giraitje savo melodijas ivediojo dvi laktingalos, tarp liep ne
ton kukavo gegut. Ore aidjo mieguistas bii ir malnsparni dzgesys.
Direktorius su studentais kur laik pastovjo ir pairjo, kaip vaikai aidia
icentrin mutuk. Gal dvideimt j buvo susirink aplink chromuoto plieno
bokt. Kamuolys, umestas ant bokto viruje esanios aiktels, nurieddavo
jo vid ir nukrisdavo ant greitai besisukanio disko, kuris isviesdavo j pro vien
i daugelio ang, ipjaut cilindrinje bokto sienoje, o vaikai j turdavo pagauti.
Keista, susimsts prabilo direktorius, kai jie nujo toliau, keista, kai
pagalvoji, jog netgi ms viepaties Fordo laikais daugeliui aidim reikdavo tik
vieno ar poros kamuoli, keleto lazd ir gal dar tinklelio. sivaizduokite, kokia tai
kvailyst leisti aisti aidimus, kad ir sudtingus, bet niekuo neprisidedanius
prie vartojimo augimo. Tai tiesiog beprotyst. iais laikais Valdytojai neleidia
jokio naujo aidimo nesitikin, jog jam reiks bent jau tiek sportinio
inventoriaus, kiek reikia paiam sudtingiausiam iuo metu aidiamam aidimui.
ia jo dmesys nukrypo kitur.
Kokia avinga porel, parod staiga ranka.
Nedidelje pievelje, tarp aukt iloj medi, du vaikai berniukas madaug
septyneri ir gal metais vyresn mergait labai rimtai ir taip susitelk, tarsi
bt mokslininkai, nik kokio reikinio tyrim, aid primityv seksualin
aidim.
avu, avu! jausmingai pakartojo direktorius.
avu, mandagiai pritar jaunuoliai, bet j ypsena buvo gana globjika.
Juk visai neseniai jie patys itaip vaikikai pramogavo, todl dabar tai velg i
aukto. avu? Bet tai tik maiai paikioja, ir tiek. Mai paikysts.
Man visuomet atrod, ts direktorius tokiu paiu kiek sentimentaliu tonu,
tik staiga j pertrauk garsus raudojimas.
I gretimo krmo ijo aukl, vesdama u rankos liumbiant bernikt. Jiems
i paskos turseno sunerimusi mergyt.
Kas atsitiko? paklaus direktorius.
Aukl trukteljo peiais.
Nieko ypatingo, atsak ji. Tiesiog is berniukas nelabai nori dalyvauti
paprastame erotiniame aidime. Ir anksiau tai pastebjau. O iandien vl.
Prapliupo verkti va...
Garbs odis, siterp sunerimusi mergyt, a nieko blogo jani
nepadariau. Garbs odis.
Na, inoma, mieloji, nuramino j aukl. Taigi, ts ji, kreipdamasi
direktori, a j vedu pas vyresniojo psichologo padjj, reikia patikrinti, ar
nra koki nukrypim.
Na ir gerai, veskite, pritar direktorius. O tu pasilik ia, vaikeli,
pridr, kai aukl nujo su savo vis dar bliaunaniu augintiniu. Kuo tu vardu?
Poli Trocki.
 Puikus vardas, pagyr direktorius. Bk ir pasiiekok kito aidim
draugo.
Mergyt nustriksjo krmus ir dingo i aki.
Kokia miela maiul! itar direktorius, velgdamas jai kandin. Paskui,
atsigrs studentus, pasak: Tai, k dabar jums praneiu, turbt pasirodys
netikima. Taiau nedaug istorijos teragavusiems daugelis istorijos fakt atrodo
netikimi.
Ir jis jiems prane nuostabi ini. Itisus imtmeius prie Fordo er ir netgi
daugelyje kart po to erotiniai vaik aidimai buvo laikomi nenormaliu dalyku
(juoko protrkis) ne tik nenormaliu, bet ir amoraliu (Negali bti!), ir todl
buvo grietai draudiami.
Jo klausytoj veiduose atsispindjo nuostaba ir nepatiklumas. Negi vargams
vaikuiams nebuvo leidiama smagintis? Sunku patikti.
Netgi paaugliams neleisdavo, ts direktorius, netgi jaunuoliams kaip
js...
Negali bti!
Iskyrus vogia praktikuojam pasimgavim ir homoseksualizm, ninieko.
Ninieko?
Taip, daugeliu atveju nieko iki dvideimt met.
Dvideimt? choru aikteljo studentai, netikdami savo ausim.
Dvideimt, pakartojo direktorius. Sakiau gi, kad jums tai pasirodys
netikima.
Ir kas atsitiko? paklaus studentai. Kas i to ijo?
Ijo baisus dalykas, staiga pokalb siterp sodrus bosas.
Jie apsivalg. alimais stovjo nepastamas tamsiaplaukis mogus
vidutinio gio, kumpanosis, putliomis lpomis ir labai skvarbiomis juodomis
akimis.
Baisus, pakartojo jis.
Direktorius tuo metu buvo prisds ant vieno i suol i plieno ir kauiuko,
patogiai imtyt po vis park, taiau, ivyds nepastamj, paoko ir puol jo
link, plaiai iskts rankas ir isiieps ligi aus.
Valdytojas! Kokia maloni staigmena! sivaizduokite, jaunuoliai, tai pats
Valdytojas, jo fordybe Mustafa Mondas.
Visuose keturiuose tkstaniuose Centro kambari keturi tkstaniai elektrini
laikrodi vienu metu imu keturias. I garsiakalbi prabilo negyvi balsai:
Pagrindin dienos pamaina baigta. darb stoja antroji dienos pamaina...
Lifte, kildami persirengimo kambarius, Henris Fosteris ir riavimo
direktoriaus pavaduotojas gana atvirai atsuko nugaras Bernard Marks,
psichologijos skyriaus specialist nusigr nuo mogaus su prasta reputacija.
Duslus main gausmas ir dundjimas vis dar virpino purpurin gemalins or.
Pamainos ateidavo ir ieidavo, vilkligs spalvos veidus keit kiti, taiau didingai ir
be perstojo liau pirmyn konvejeriai su busimaisiais monmis.
Linama Kraun skubiai nuingsniavo dur link.

Jo fordyb Mustafa Mondas! Besisveikinantiems studentams vos akys
neisprogo ant kaktos. Mustafa Mondas! Nuolatinis Vakar Europos Valdytojas!
Vienas i deimties pasaulio Valdytoj. Vienas i deimties o be niekur nieko
atsisdo ant suolo greta direktoriaus ir pasds, pabus su jais, pakalbs... taip,
taip, jie igirs odius i pirm lp. I paties Fordo lp.
Pora rudusi it krevets vaik ilindo i brzgyn, jsispitrjo juos didelmis
nustebusiomis akimis, paskui vl gro krmus aisti savo aidim.
Visi prisimenate, pasak Valdytojas skardiu emu balsu, turbt visi
prisimenate t puik ir kvpt ms viepaties Fordo posak: Istorija tai
paistalai. Istorija, pakartojo jis neskubdamas, tai paistalai.
Jis mosteljo ranka, tarsi nematoma luotele braukt dulkes, o tos dulks tai
Harapa, tai chaldj Oras; tarsi voratinklius, o tie voratinkliai tai Tbai ir
Babilonas, Knosas ir Miknai. Brkt luotele ir prapuol Odisjas, prapuol
Jobas, Jupiteris, Buda ir Jzus. Brkt ir nebeliko t senovs pelen, vardu
Atnai ir Roma, Jeruzal ir Vidurinioji Karalyst. Brkt ir vieta, kur buvo
Italija, itutjo. Brkt nuluotos katedros: brkt, brkt sudie, Karaliau
Lyrai ir Paskalio Mintys; brkt sudie, Pasija, sudie, Requiem; sudie,
Simfonija; brkt...

Skrendi vakar jutimin, Henri? pasiteiravo riuotojo pavaduotojas.
Girdjau, iandien Alhambroje puikus naujas filmas. Yra meils scena ant
mekos kailio; sako, nuostabi. Atgamintas kiekvienas mekos plaukelis.
Stulbinantys lytjimo efektai.

tai kodl js nemoko istorijos, ts Valdytojas. Bet dabar atjo
laikas...
Direktorius pavelg j sunerims. Juk sklando keisti gandai apie senas
udraustas knygas, slepiamas Valdytojo kabinete, seife. Biblijos, poezija Fordas
ino kas.
Mustafa Mondas pastebjo jo neram vilgsn, ir jo raudon lp kampeliai
ironikai trukteljo.
Nebijokite, direktoriau, pasak jis kiek paiepiamai, a j nesugadinsiu.
Direktorius sumis nutyljo.
Fani dirbo supilstymo salje, jos pavard irgi buvo Kraun. Bet kadangi du
milijardai planetos gyventoj teturjo tik deimt tkstani vard ir pavardi,
tas sutapimas labai nestebino.
Linaina patrauk emyn savo utrauktukus vien palaidinuks, abiem
rankom du kelni onuose ir dar vien apatinuko. Likusi tik su bateliais ir
kojinmis, ji nuingsniavo link voni kabin.

Gimtieji namai keletas nedideli kambarli, kur kaip silks statinje
susikim j gyventojai: vyras, nuolat besivaikuojanti moteris ir tuntas vairaus
amiaus berniki ir mergioi. Tvankyb, kamatis; tikras kaljimas, ir dar
antisanitarinis. Tamsyb, ligos, smarv.
(Valdytojas taip gyvai pavaizdavo t kaljim, jog vienas studentas, jautresnis
nei kiti, ibalo ir vos nesusivm.)

 Linaina ilipo i vonios, nusiluost su rankluosiu, nusikabino pritaisyt prie
sienos ilg arn, atsuko jos antgal krtin, tarsi ketindama nusiauti, ir
paspaud gaiduk. Paildyto oro srov nupudravo j smulkiais talko milteliais.
Vir praustuvs i atuoni nedideli iaup bgo atuoni skirtingi kvepalai ir
odekolonai. Ji pasirinko treij i kairs, pasikvpino ipru ir, laikydama rankoje
batelius ir kojines, ijo i kabinos pairti, ar yra neuimt vibrovakuumini
aparat.

O dvasine prasme gimtieji namai buvo tokie pat lykts kaip ir fizine.
Psichologiniu poiriu, tai buvo atmat duob, triui urvas, kaitintas
susigrdusi jame gyvybi trinties, dvokiantis perdtu jausmingumu. Koks
dusinantis dvasinis artumas, kokie pavojingi, laukiniai, nevanks santykiai tarp
eimos grups nari! Motina kaip pamiusi uguldavo savo vaikus.
Ir man nepatinka. Bet jeigu tai naudinga...
Fam tikrai nestokojo sveiko proto.

Ms viepats Fordas arba Froidas, kaip dl kakokios nesuvokiamos
prieasties jis vadindavo save kalbdamas apie psichologines problemas, ms
viepats Froidas pirmasis atskleid pasibaistinus eimos gyvenimo pavojus.
Pasaulis knibdjo tv, vadinasi, ir kani; knibdjo motin, vadinasi, ir visoki
ikrypim, nuo sadizmo iki skaistybs, knibdjo broli, seser, ddi, tet
knibdjo pamiim ir saviudybi.
Ir vis dlto tarp Samojos laukini, kai kuriose salose prie Naujosios Gvinjos
krant...
Atogr sauls, tarsi ilto medaus, nulieti nuogi vaik knai, galiai
besivoliojantys tarp hibisk ied. J namai bet kuri i dvideimties palmi
lapais dengt trobeli. Trobriano salose pastojim priskirdavo protvi dvasioms;
apie tvus ten nebuvo n kalbos.
Kratutinumai visada susisiekia, pridr Valdytojas. Vien dl to, kad
jiems buvo lemta susisiekti.

Daktaras Velsas pasak, kad trij mnesi pseudontumo kursas labai
pataisys man sveikat trejiems ar ketveriems metams.
Na, gal ir taip, sutiko Linaina. Bet, Fani, negi tu itisus tris mnesius
negalsi...
K tu, mieloji. Tik savait ar dvi, ne daugiau. vakar praleisiu klube
aisdama muzikin brid. O tu turbt lksi linksmintis?
Linaina linkteljo:
Su kuo?
Su Henriu Fosteriu.
Vl? apstulbusi paklaus Fani su skausminga ir priekaitinga mina, visikai
nepritinkania prie jos apvalaus kaip mnulis gerairdio veido. Nejaugi tu vis
dar vaikioji su Henriu Fosteriu?

Motinos ir tvai, broliai ir seserys. Taiau buvo dar ir vyrai, monos, mylimieji.
Buvo dar vienpatyst ir romantika meil.
 Nors jums turbt tie odiai nieko nesako, pratar Mustafa Mondas.
Jie papurt galvas.
eima, vienpatyst, romantika meil. Visur iimtinis dmesys vienam
vieninteliam, polkis ir energija nukreipti siaura vaga.
O juk kiekvienas priklauso visiems kitiems, pacitavo jis hipnopedijos
posak.
Studentai linkteljo visikai sutikdami su iuo teiginiu, kuris, daugiau nei
eiasdeimt du tkstanius kart itartas miegamojo tamsoje, pasidar ne tik
teisingas, bet tapo neginijama, savaime suprantama ir nereikalaujania rodym
tiesa.

Bet iaip ar taip, paprietaravo Linaina, dar tik keturi mnesiai, kai a
su Henriu.
Tik keturi mnesiai! Nieko sau. O, be to, pagrmojo pirtu Fani, vis t
laik, be Henrio, nieko daugiau ir nebuvo, tiesa?
Linaina skaisiai nuraudo, taiau nei akys, nei balsas nerod paklusnumo.
Taip, nieko daugiau, atov ji kone irzliai. Ir tikrai nesuprantu, kuriam
galui j turjo bti.
Ji, matote, nesupranta, kuriam galui, pakartojo Fani, kreipdamasi tarsi
nematom klausytoj u kairiojo Linainos peties. Bet tuoj pat pakeitusi ton
pridr: Na, be juoko, a ities manau, kad tau tiesiog reikia bti atsargesnei.
Vis laik su vienu ir su vienu tai tiesiog baisiai nepadoru. Jeigu btum
keturiasdeimties ar trisdeimt penkeri, dar galima atleisti. Bet tavo amiuje,
Linaina! Ne, itaip nedera. Juk tu inai, kaip tvirtai ms direktorius nusistats
prie visok aistringum ir vilkinim. Keturis mnesius su Henriu Fosteriu, ir su
niekuo daugiau jei direktorius suinot, tai palt...

sivaizduokite vandentiekio vamzd.
Studentai sivaizdavo tok vamzd.
Pradurkime jame vien skylut, ts Valdytojas. Kokia itryk iurkl!
O jeigu pradursime dvideimt skylui, gausim dvideimt nedideli fontanli.
Mano vaikeli. Mano mayti!.. Mama! Tas pamiimas ukreiamas. Mylimasis,
tu mano vienintelis, mieliausias, brangiausias...
Motinyst, vienpatyst, romantika meil. Auktai trykta fontanas; kaip
padkusi oka putota iurkl. Tie jausmai veriasi tik pro vien mayt angel.
Mano mielasis. Mano vaikeli. Nenuostabu, jog tie vargai, gyven prie Fordo er,
buvo ir pami, ir nedori, ir nelaimingi. J pasaulis neleido jiems lengvai irti
gyvenim, neleido bti sveikais, dorais ir laimingais. Motinyst ir meil,
draudimai, kuriems jie nebuvo pratinti paklusti, pagundos ir vienii atgailavimai,
visokios ligos ir begalins kanios, atskirianios nuo vis, neaiki ateitis ir
skurdas visa tai vert juos smarkiai jaudintis. O kai mogus smarkiai jaudinasi,
ir dar vienatvje, beviltikai atitols nuo kit ar gali jis bti pastovus?

inoma, visai atsisakyti Henrio nereikia. Tik laikas nuo laiko keisk j kitais,
tai ir viskas. Juk ir jis turi kit mergin?
Turi, sutiko Linaina.
 Savaime aiku. Henris Fosteris tikras vyras ir visada elgiasi korektikai. O
prisimink direktori. Kaip grietai jis laikosi etiketo.
Linaina linkteljo.
Taip, iandien jis papleknojo man per upakaliuk...
Na, tai! diaugsmingai kteljo Fani. tai tau pavyzdys, kaip jis
niekad neperengia padorumo rib.

Pastovumas, pabr Valdytojas, pastovumas. Be pastovios visuomens
nra civilizacijos. O pastovios visuomens nemanoma sivaizduoti be pastovi
visuomens nari.
Jo balsas skambjo kaip trimitas. Nuo jo garso visiems darsi ramiau, iliau.
Maina sukasi, sukasi ir turi suktis aminai. Jei sustos mirtis. Anksiau ant
ems plutos knibdjo milijardas gyventoj. m suktis main ratai. Ir po
pusantro imto met atsirado du milijardai. Sustabdykite mainas. Po pusantro
imto savaii vl teliks milijardas, o kitas milijardas vyr ir moter bus mirs
badu.
Ratai turi suktis be perstojo, bet juos reikia priirti. Jiems priirti reikia
moni, toki pat tvirt kaip t rat ays, sveik, paklusni, visada patenkint.
O tie, kurie virkauja: Mano vaikeli, mano motinle, mano vienintele meile,
kurie dejuoja: Mano kalt, mano rstusis Dieve, kurie klykia i skausmo, kliedi
kariuodami, sielvartauja dl senatvs ir skurdo, argi sugebs jie priirti
ratus? O jeigu nesugebs? Milijardo vyr ir moter lavonus bus nelengva ukasti
ar sudeginti.

Ir gal gale, kantriai kalbinjo Fani, argi sunku, argi nemalonu turti
dar vien ar du vyrus greta Henrio? Vienu odiu, daniau pasivairink
gyvenim...
Pastovumas, vl pabr Valdytojas, pastovumas. Visa tai jo dlei.
Plaiu rankos mostu jis apved park, didiulius Ugdymo centro pastatus ir
nuogus vaikus, besislapstanius krmuose arba bgiojanius po piev.

Linaina palingavo galv ir susimsiusi pratar:
Kakodl pastaruoju metu mans netraukia tie pasivairinimai. Ar tu pati,
Fani, nepastebjai, kad kartais j nesinori, a?
Fani linkteljo ujausdama ir pritardama.
Taiau reikia stengtis, pasak ji pamokomai, reikia aisti pagal
taisykles. iaip ar taip, kiekvienas priklauso visiems kitiems.
Taip, kiekvienas priklauso visiems kitiems, ltai pakartojo Linaina ir
atsidususi kiek patyljo. Paskui pam draugs rank ir velniai spusteljo: Tu
visikai teisi, Fani. Kaip visada. A pasistengsiu.

Utvenktas upoknis kyla ir liejasi per krantus poreikis virsta protrkiu,
aistra, netgi beprotybe: tai priklauso nuo srovs jgos ir nuo utvankos aukio
bei stiprumo. Kai utvankos nra, srautas palengva teka skirtja vaga
palaiming jr. Gemalas alkanas; diena i dienos, be perstojo pumpuoja kraujo
pakaital siurblys, darydamas atuonis imtus apsisukim per minut. Suklykia
ipilstytas kdikis, ir tuoj pat pasirodo aukl su iorinio sekreto buteliuku.
Jausmas slypi tame laiko tarpe tarp poreikio ir jo patenkinimo. Sutrumpink t
tarp, paalink visas ankstesnes nereikalingas klitis.
Laimingi js! kteljo Valdytojas. Kiek pastang pridta, kad js
gyvenimo neapsunkint jausmai, kad, kiek tai manoma, ivis btumte apsaugoti
nuo jausm.
Fordas savo ratuose, sumurmjo direktorius. Pasaulyje viskas gerai.

Linaina Kraun? usisegs kelnes utrauktuku, atsiliep Henris Fosteris.
O, tai puiki mergina. Nuostabiai pneumatika. Stebiuosi, kad lig iol jos
nepaskanavai.
Pats nesuprantu, kaip tai atsitiko, pasak riuotojo padjjas. Btinai
paskanausiu. Pirma proga.
I savo vietos kitoje persirengimo kambario pusje Bernardas Marksas nugirdo
j pokalb ir iblyko.

Ties sakant, tar Linaina, man ir paiai truput pradeda nusibosti
kas dien tik Henris ir Henris. Ji usimov kairij kojin. Ar pasti
Bernard Marks? paklaus pabrtai nerpestingu tonu.
Fani kone krpteljo.
Negi tu?..
Kodl gi ne? Juk Bernardas pliusinis alfa. Be to, jis kvieia mane vykti su
juo vien laukini draustin, o a visada norjau pamatyti laukini draustin.
Betgi tu inai, kokia jo reputacija!
Kas man darbo, kokia jo reputacija.
mons sako, jis nemgsta golfo.
Maa k mons sako, pasiaip Linaina.
Ir daugiausia laiko praleidia atsiskyrs nuo vis vienas, pasibaisjusi
pasak Fani.
Na, su manim jis nebus vienas. Ir apskritai, kodl visi su juo taip bjauriai
elgiasi? Man jis visai mielas. Ji ypteljo prisiminusi, koks drovus jis buvo
kalbdamas su ja. Bema isigands tarsi ji bt pasaulio Valdytoja, o jis
minusinis delta, priirintis mainas.
Prisiminkite savo gyvenim, pasak Mustafa Mondas. Ar kuris js yra
susidrs su kokia neveikiama klitimi?
Po io klausimo stojusi tyla reik neigiam atsakym.
Ar teko kuriam nors ilgai laukti, kol buvo patenkintas atsirads poreikis?
Na... prabilo vienas jaunuolis ir sumio.
Kalbkite, pasak direktorius. Jo fordyb laukia.
Kart turjau laukti beveik keturias savaites, kol mergait sutiko.
Ir dl to js jausmas labai sustiprjo?
Siaubingai!
Btent taip siaubingai, pritar Valdytojas. Ms protviai buvo tokie
kvaili ir trumparegiai, jog kai pasirod pirmieji reformatoriai ir pasisil ivaduoti
juos nuo t siaubing jausm, tai nenorjo klausyti.

 Taip kalba, tarsi ji bt msos gabalas, grikteljo dantimis Bernardas.
Nepaskanavai, paskanausiu. Tarsi tai bt aviena. Prilygina j avienos kotletui. Ji
pasak, kad pagalvos, kad atsakys i savait. O viepatie Forde. Kaip jis
norjo prieiti prie j ir trenkti i vis jg veid ir dar, ir dar.
Taip, a ities j tau rekomenduoju, kalbjo Henris Fosteris.

Paimkime, pavyzdiui, ektogenez. Pficneris ir Kavaguis pareng vystymosi
kno iorje metodik. Bet ar vyriausybs atkreip j dmes? Neatkreip.
Sutrukd kakas, kas vadinosi krikionyb. Moteris ir toliau vert bti
gyvavedmis.

Jis toks negraus, pasak Fani.
O man patinka, kaip jis atrodo.
Ir dar toks maas, susirauk Fani; maumas buvo bdingas emj kast
prastybs poymis.
Tai kaip tik labai miela, atsiliep Linaina. J taip ir norisi paglostyti. Na,
inai, kaip kaiuk.
Fani nustro.
Sako, kai jis dar buvo butelyje, kakas suklydo paman, jog jis gama, ir
pyl spirito kraujo pakaital. Dl to jis toks menkutis.
Tuti plepalai! pykteljo Linaina.

Anglijoje udraud netgi mokym miegant. Buvo tuomet kakas, k vadino
liberalizmu. Parlamentas (ar inote i senovin svok?) prim statym prie
hipnopedij. Iliko parlamento archyvai. Kalbos apie pilieio laisv. Laisv bti
nevykliu ir varguoliu. Laisv nerasti vietos gyvenime.

Na, k tu, biiuli, a nieko prie. Labai praom. Henris Fosteris
papleknojo draug per pet. Juk kiekvienas priklauso visiems kitiems.
Po imt pakartojim trissyk per savait ketverius metus, pagalvojo
Bernardas Marksas; jis buvo hipnopedijos specialistas. eiasdeimt du tkstaniai
keturi imtai pakartojim ir tai randasi tiesa. Idiotai!

Arba kast sistema. Nuolat siloma ir nuolat atmetama. Trukd kakas,
vardu demokratija. Tarsi moni lygyb bt kakas auktesnio nei fizin bei
chemin lygyb.

Na, a vis tiek vyksiu su juo.
Nekeniu j, nekeniu, niro Bernardas. Bet j buvo du, jie augaloti, jie
stiprs.

Devyneri met karas prasidjo 141 Fordo eros metais.

Vis tiek, netgi jeigu jam i tikrj pyl spirito kraujo pakaital.

Fosgenas, chlorpikrinas, etilo jodo acetatas, difenilcianarsinas, trichlormetilas,
chlorformiatas, ipritas. Jau nekalbant apie cianido rgt.

Nors a tuo netikiu, nusprend Linaina.

sivaizduojate, kaip gaudia keturiolika tkstani lktuv, puolani plaiu
frontu. Taiau juodligs bomb sprogimai Kurfiurstendamo gatvje ir atuntojoje
Paryiaus apygardoje buvo ne garsesni u popierinio maielio pliaukteljim.
O todl, kad labai noriu pamatyti laukini draustin.

CH3C6H2(NO2)3 I- Hg(CNO)2 = na, ir k gauname? Didiul duob, krv
plyt skaldos, msos gabalus ir gleivi draikanas, koj su batu, lekiani ore ir
lept! nusileidiani tarp skaisiai raudon pelargonij, taip graiai ydjusi
t vasar.

Tu nepataisoma, Linaina, a pasiduodu.

Rus metodas vandentiekiui ukrsti buvo ypa imoningas.

Atsukusios viena kitai nugaras, Fani ir Linaina toliau rengsi tyldamos.

Devynmetis karas, didysis ekonomikos krachas. Reikjo rinktis: arba
pasaulio valdia, arba suirut. Arba pastovumas, arba...

Fani Kraun taip pat puiki mergina, pasak riuotojo padjjas.
Lopelyje baigsi pradinio klasinio susipratimo pamoka, dabar balsai reng
busimuosius bsim pramons gamini vartotojus. Man taip patinka skraidyti,
nibdjo jie, man taip patinka skraidyti, man taip patinka dvti naujus
drabuius, taip patinka...

inoma, juodlig pribaig liberalizm, taiau vis tiek prievarta nieko
nepakeisi.

Toli grau ne tokia pneumatika kaip Linaina. Toli grau.

O seni drabuiai kaka, nesiliov nibdti balsai. Senus skudurus
imetame. Seno netaisyti, nauj sigyti, seno netaisyti, nauj sigyti...

Valdyti reikia ne botagu, o pyragu. Ne su kumiais dti, o protingus
sprendimus sdyne isdti. Pavyzdiui, mginta vartojim padaryti prievole.

Na tai, a jau gatava, pasak Linaina, bet Fani nusisukusi tebetyljo.
Na, Fani, mieloji, susitaikykime.

Kiekvienas vyras, moteris ir vaikas privaljo kasmet suvartoti tiek ir tiek.
Pramons labui. O tai sukl vien tik...

Seno netaisyti, nauj sigyti. Kuo daugiau lop dsi, tuo maiau turto tursi;
kuo daugiau lop...

Vien dien, kapotu balsu niriai pratar Fani, tursi bd.

...didiulio masto piliei nepaklusnum. Atsisakym vartoti. Grim
gamt.

Man taip patinka skraidyti. Man taip patinka skraidyti.

Grim kultr. Taip, taip, netgi kultr. Ramiai sddamas ir
skaitydamas knygas, daug nesuvartosi.

Na, kaip atrodau? paklaus Linaina. Ji dvjo butelio spalvos acetatinio
ilko varkel, kurio apykakl ir rankovs buvo apvediotos aliu viskozs kailiu.

Atuonis imtus paprasto gyvenimo alinink nuniojo kulkosvaidiais
Goulders Grine.

Seno netaisyti, nauj sigyti, seno netaisyti, nauj sigyti.

alius velvetinius ortus ir baltas viskozins vilnos kojines, atraitytas emiau
keli.

Paskui sureng tas garsias skerdynes Brit muziejaus bibliotekoje. Inuodijo
ipritu por tkstani knyg grauik.
alsvai balt okjaus kepurait su dengianiu akis snapeliu; Linaina avjo
rykiai alius lakuotus batelius.

Galiausiai, ts Mustafa Mondas, Valdytojai suprato, kad prievarta
nieko nepasieksi. Nors ir ltesni, bet kur kas patikimesni kiti metodai
ektogenezs, refleks formavimo ir hipnopedijos...

O liemen buvo susijuosusi aptaisytu sidabru dirbtinio alio tymo diru su dklu,
kur ppsojo reikiamo dydio kontraceptik komplektas.

Pagaliau buvo panaudoti Pficnerio ir Kavaguio atradimai. Pradta aktyviai
agituoti prie gyvavedik dauginimsi.

Koks grois! susiavjusi kteljo Fani. Ji nesteng ilgai spirtis Linainos
kerams. O koks nuostabus Maltuso diras!

Ir vykdyti kampanij prie Praeit; udarinjami muziejai, sprogdinami
istoriniai paminklai (laimei, daugelis j jau buvo sugriauti per devynmet kar),
udraustos visos knygos, ileistos iki 150 met prie Ford.

Man btinai reikia tokio, pasak Fani.

Pavyzdiui, buvo tokie pastatai, vadinami piramidmis.

O mano senasis juodas lakinis diras...

Ir dar mogus, vardu ekspyras. Jums, aiku, neteko apie juos girdti.

Tiesiog gda segtis t mano juod lakin.

Tokie yra tikrai mokslinio lavinimo pranaumai.

Kuo daugiau lop dsi, tuo maiau turto tursi; kuo daugiau lop dsi...

Ta diena, kai ms viepats Fordas pagamino pirmj T model...

A j neioju jau kone trys mnesiai.

Buvo paskelbta naujos eros pradia.

Seno netaisyti, nauj sigyti; seno netaisyti, nauj sigyti.

Kaip jau minjau, buvo toks dalykas, vadinamas krikionybe.

Seno netaisyti, nauj sigyti.

Nepakankamo vartojimo etika ir filosofija...

Man patinka nauji drabuiai, man patinka nauji drabuiai, man patinka...

Buvo labai svarbi nepakankamos gamybos laikais, taiau main amiuje,
epochoje, kai mons imoko gauti azot i oro, nepakankamas vartojimas yra
ities nusikaltimas visuomenei.

Man j padovanojo Henris Fosteris.

Visiems kryiams nupjov virnes ir pavert enklais T. Dar buvo tokia
svoka kaip Dievas.

Tai tikras dirbtinis tymas.

Dabar turime Pasaulio valstyb. Kasmet veniame Fordo dien, rengiame
giesmi vakarus ir vienybs pamaldas.

Viepatie Forde, kaip a j nekeniu, galvojo Bernardas Marksas.

Dar buvo kakas, k vadino Dangumi, ir vis dlto spirit mauk didiuliais
kiekiais.

Tarsi msos gabalas, tarsi aviena.

Buvo tokia svoka siela ir tokia svoka nemirtingumas.

Paklausk Henrio, kur jis j gavo.

Taiau vartojo morfij ir kokain.

O blogiausia tai, kad ir ji pati vaizduojasi msos gabalu.

178 Fordo eros metais buvo sutelktos dviej tkstani farmakolog ir
biochemik pastangos ir finansuoti j tyrimai.

Jis i ties paniurs, pasak riuotojo padjjas, linkteljs Bernard
Marks.

Po eeri met pradta pramonin gamyba. Idealus narkotikas.

Paerzinkime j.

Ramina, pakelia nuotaik, maloniai svaigina.

Surgs, Marksai, surgs. Nuo trinkteljimo per pet Bernardas
krpteljo ir pakl akis. Tai tas gyvulys Henris Fosteris. Tau praverst
gramelis somos.
Visi krikionybs ir svaigal privalumai ir n vieno j trkumo.

Forde, umuiau kaip un. Taiau garsiai jis tepasak:
Ne, ai, ir atstm itiest ttel tablei.

Pailsai nuo tikrovs pasidarai sau vent, po kurios nekamuoja nei galvos
skausmai, nei haliucinacijos.

Na, imk, kio Henris Fosteris, imk gi.

I esms tai laidavo pastovum.

Vienas kubinis centimetras igydys visus irdies perulius, semteljo
riuotojo padjjas i hipnopedijos iminties altinio.

Teliko veikti senatvs negali.

Eikit po velni! suuko Bernardas Marksas.

Ajajai, kokie mes idids!

Lytiniai hormonai, jauno kraujo perpylimas, magnio druskos...

sidk galv gram padarysi, ems negraibysi, ir juokdamiesi jie
ijo.

Visi senatvs negalavimai buvo paalinti. O kartu su jais, inoma...

Tai neumirk, paklausk j apie dir, pasak Fani.

Kartu su jais ir visos sen moni psichikos ypatybs. Dabar mogaus bdas
vis gyvenim ilieka nepakits.

...ligi temstant spti suaisti du golfo turus. Reikia lkti.

Darbas, aidimai ir eiasdeimties sulaukus, ms pajgos ir polinkiai
tokie pat kaip ir septyniolikos. Senais negerais laikais senukai visko atsisakydavo,
mesdavo darb, kniubdavo religij, leisdavo laik skaitydami, mstydami
mstydami!

Idiotai, parai! pusbalsiu kartojo Bernardas Marksas, eidamas koridoriumi
lifto link.

Na, o dabar tai kokia paanga seni mons dirba, poruojasi, be
perstojo linksminasi, sdti ir mstyti jiems nr kada, o jeigu atsitikt tokia
nelaim ir itisinje pramog virtinje atsirast koks laiko tarpelis, tai juk visada
yra soma, gardioj! soma: pamei pus gramo ir jau sutrumpinta darbo diena,
pamei gram venti vis savaitgal, du gramai nugramzdins spalving
rytietik sapn, o trys nudangins tamsi aminyb mnulyje. O sugrs atsirasi
jau kitoje tarpelio pusje ir vl tu ant tvirto ir patikimo kasdieni darb ir
pramog pagrindo, vl valiai lakstai i vieno jutiminio kino kit, nuo vienos
stangrios merginos prie kitos, nuo elektromagnetinio golfo prie...

Pasitrauk, mergyte! piktai suuko direktorius. Pasitrauk, berniuk! Argi
nematote, kad jo fordyb usims? Pasiiekokite kitos vietos savo erotiniams
aidimams.

Leiskite mautliams ateiti pas mane, pacitavo Valdytojas.

Ltai ir didingai, tyliai gaudiant mainoms, slinko priekin konvejeriai po
trisdeimt tris centimetrus per valand. Raudonose sutemose blykiojo
nesuskaitomi rubinai.

Ketvirtas skyrius
Pirma dalis
Liftas buvo prisigrds vyr i alf persirengimo kambari, ir Linain daugelis
pasveikino draugikais linksjimais ir ypsniais. Ji buvo populiari mergina ir
beveik su visais vienu ar kitu metu buvo permiegojusi.
Mieli berniukai, galvojo ji, atsakindama j sveikinimus. Puiks berniukai! Tik
gaila, kad Dordo Edzelio tokios didels ausys (turbt jam padaugino
prieskydins liaukos hormono 328-ajame metre?). O vilgteljusi Benit
Huver, ji nejuiom prisimin, jog nusirengs jis atrod baisiai jau plaukuotas.
Nukreipusi akis, kiek nulidintas prisiminimo apie juodas Benito viln sruogas,
lifto kamp, ji ivydo menkut Bernardo Markso figr ir jo melancholik veid.
Bernardai! engteljo prie jo. O a tavs iekau. Skambus jos balsas
nustelb kylanio lifto burzgim. Vyrai smalsiai atsigr. Norjau pasikalbti
apie ms ivyk Naujj Meksik. Akies kampeliu ji pastebjo, kad Benitas
Huveris i nuostabos isiiojo. Stebisi, kad netroktu vl su juo vaikioti, iek
tiek susierzinusi pagalvojo ji. Tada garsiai ir dar kariau pridr: Tiesiog
svajoju nuskristi ten su tavim savaitei liepos mnes. (iaip ar taip, ji dabar vieai
demonstruoja neitikimyb Henriui. Fani turt diaugtis, nors naujasis partneris
vis dlto bus Bernardas.) Tai yra, Linaina padovanojo jam vien avingiausi ir
reikmingiausi savo ypsen, jeigu vis dar mans nori.
Iblykus Bernardo veid uliejo raudonis. Ko po galais? pagalvojo ji
apstulbusi, bet tuo paiu metu sujaudinta io keisto jos avjimo galios rodymo.
Gal pakalbkim apie tai kur nors kitur? pramikiojo jis siaubingai sumis.
Tarsi biau pasakiusi kak skandalingo, pagalvojo Linaina. Taip
susigdo, lyg biau lepteljusi kok nevank smoj pasiteiravusi, kas jo
motina ar ko nors panaaus.
Ne ia, ne prie vis... jis usikirto, visikai pasimets.
Linainos juokas nuskambjo nuoirdiai ir visikai geranorikai.
Koks tu juokingas! pasak ji, ir jis ities jai pasirod juokingas. Tik
spk mane bent jau prie savait, gerai? ts ji rimtesniu tonu. Turbt
skrisim ydrja raketa? I kur ji ivyksta nuo eringo T bokto ar i
Hampstedo?
Bernardui nespjus atsakyti, liftas sustojo.
Stogas! paskelb gergdiantis balsas.
Liftininku dirbo nedidelis bedionikas padaras, aprengtas juoda pusdebilio
minusinio epsilono palaidine.
Stogas!
Liftininkas atvr dureles. Nuo skaisi iltos popiets sauls spinduli jis
krpteljo ir sumirksjo.
O, stogas! pakartojo jis diaugsmingu balsu. Tarsi bt staiga ir maloniai
paadintas i j sukausiusio slogaus stingulio. Stogas!
Nusiypsojs keleiviams, su uniku atsidavimu ir viltimi sispitrjo j veidus.
Tie eng i lifto vies, kalbdamiesi ir juokdamiesi. Liftininkas irjo jiems
kandin.
Stogas? itar dar kart klausiamai.
 Tada suirk skambutis, ir i lifto lub garsiakalbis m komanduoti, labai
tyliai, bet labai valdingai:
Leiskis emyn, leiskis emyn. devyniolikt aukt. Leiskis emyn.
devyniolikt aukt. Leiskis...
Liftininkas utrenk dureles, spusteljo mygtuk ir t pai akimirk prasmego
gaudianias achtos sutemas, jo prastinio stingulio sutemas.
Ant stogo buvo ilta ir saulta. Mieguistai dzg pralekiantys sraigtasparniai,
tyliai grumeno skubantys per dang penki ar ei myli auktyje nematomi
raketoplanai. Bernardas Marksas giliai kvp. Jo akys nukrypo dang, paskui
melsv horizont ir galiausiai Linain.
Kaip grau! jo balsas suvirpjo.
Ji nusiypsojo jam i irdies ir prijauiamai.
Tiesiog idealus oras golfui, atsiliep entuziastingai. O dabar turiu lkti,
Bernardai. Henris pyksta, kai veriu j laukti. Pranek man i anksto ivykos
dat. Ir, pamojavusi ranka, nubgo per plat ploki stog link angar.
Bernardas stovjo ir irjo, kaip toldamos msioja baltos kojinaits, kaip
mikliai lankstosi per kelius degusios kojos ir velniai sibuoja po tamsiai aliu
varkeliu aptempti velvetiniai ortai. Jo veid ikreip skausmo grimasa.
Nieko nepasakysi, dailut, jam u nugaros pasigirdo skardus ir linksmas
balsas.
Bernardas sudrebjo ir atsisuko. Vir jo spindjo putlus raudonskruostis Benito
Huverio veidas spindjo atviru irdingumu. Benitas garsjo savo geru bdu.
Apie j kalbjo, kad jis galt vis gyvenim pragyventi be somos. Jam
nereikdavo kaip kitiems slopinti pykio ir blogos nuotaikos priepuoli. Tikrov
Benitui visada bdavo saulta.
O jau pneumatikai Bet paklausyk, ts rimtesniu tonu, tu tikrai atrodai
paniurs! Gramas somos tai ko tau reikia. Kyteljs dein rank kelni
kien, jis itrauk buteliuk. Vienas kubinis centimetras igydys visus irdies
perulius... Ei, klausyk!
Bernardas staigiai apsisuko ir tekinas nubgo tolyn.
Ipts akis, Benitas irjo jam kandin. Kas tam vaikinui? nusistebjo jis
ir, palingavs galv, nusprend, kad tam vargeliui, matyt, i tikrj buvo pilta
spirito kraujo pakaital. Ko gero, pakenk smegenims.
Jis sikio som, isitrauk pakel sekshormonins kramtomosios gumos,
sigrdo juostel u ando ir gromuliuodamas palengva nuingsniavo angar link.
Henrio Fosterio maina jau buvo iridenta i angaro, ir, kai Linaina pribgo, jis
sdjo kabinoje ir lauk.
Vluoji keturias minutes, tik tiek tepasak, kai ji lipo ir atsisdo greta.
Paleido variklius, jung virutinio sraigto pavar. Maina ov auktyn statmenai.
Henris spusteljo akceleratori; sraigtas sudzg it kaman, paskui suzyz kaip
vapsva ir galiausiai suspeng lyg uodas. Spidometras rod, kad jie kyla beveik
dviej kilometr per minut greiiu. Londonas smigo emyn vis madamas. Dar
keletas akimirk ir didiuliai plokiastogiai pastatai m panti kubistinius
grybus, kyanius i park bei sod alumos. Vidury j styrojo plonakotis
auktesnis ir lieknesnis grybas tai Ceringo T boktas kl padang spindini
betonin lkt.
Vir j galv, nelyginant padmav pasakik atlet torsai, per dangaus ml
plauk pritvink debes stulpai. Staiga i vieno debesies iniro zvimbdamas
skaisiai raudonas vabzdys ir krito emyn.
Tai Raudonoji raketa, pasak Henris, atvyksta i Niujorko.
Pairjs laikrod, pridr: Vluoja septynias minutes, ir palingavo
galv: Tos Atlanto oro linijos tiesiog skandalingai nepunktualios.
Jis num koj nuo akceleratoriaus. Sraigto meni dzgimas paemjo
pusantros oktavos atvirktine tvarka: nuo vapsvos ir irs iki kamans,
grambuolio ir elniaragio. Kilimas sultjo; dar akimirka ir maina pakibo ore.
Henris nuspaud svirtel; spragteljo pavara. I pradi ltai, paskui vis greiiau
ir greiiau m suktis priekinis sraigtas, kol jo ments susiliejo akyse
tavaruojant ratil. Vis aiiau m vilpauti atotampose vjas. Henris atidiai
stebjo apsisukim skaitiklio rodykl; kai ji pasiek 1200 padal, jis ijung
virutin sraigt. Dabar mainai pakako greiio, kad j net sparnai.
Linaina pavelg pro lang po kojom, grindyse. Jie skrido vir ei kilometr
ploio park zonos, skirianios centrin London nuo pirmojo priemiesi iedo.
alia pieva knibdjo emagi figrli. Tarp medi stiebsi virtins ibani
icentrinio mutuko bokt. Netoli Separds Buo du tkstaniai minusini bet
miriomis poromis aid tenis ant Rymano paviri. Abiejose greitkelio i Noting
Hilo Vilzden pusse drieksi eskalatorinio skvoo kortai. Ylingo stadione vyko
delt gimnastikos vent ir jungtinio choro koncertas.
Kokia lykti ta spalva chaki, garsiai ireik Linaina hipnopedijos
teigt jos kastai prietar.
Haunslou jutiminio kino studijos pastatai um septynis su puse hektaro. alia
j armija darbinink juodais ir chaki spalvos drabuiais plujo remontuodama
stiklik Didiosios vakar magistrals dang. Kaip tik tuo metu atidar vieno
perveamo lydymo tiglio lak. Ant kelio pasipyl iki baltumo kaitusio silikatinio
lydalo srov; ten ir atgal vainjo asbestiniai plentvoliai; upakaly
termoizoliuotos laistymo cisternos baltais kamuoliais kilo garas.
Brentforde televizijos kompanijos fabrikas atrod lyg itisas miestelis.
Pas juos dabar turbt keiiasi pamainos, pasak Linaina. Tarsi skruzds ir
amarai, prie jim puikavosi alios kaip lapai gamos darbininks ir juodi
pusdebiliai arba stovjo eilse prie vienbgi tramvaj. en ir ten minioje
sumirgdavo tamsiai raudonos minusins betos. Ant pagrindinio pastato stogo
urmuliavo sraigtasparniai: vieni tp, kiti kilo.
Ai Fordui, kad a ne gama, pratar Linaina.
Po deimties minui jie nusileido Stouk Podize ir pradjo pirmj golfo su
klitimis rat.

Antra dalis
Bernardas skubjo paknopstom per stog, beveik nepakeldamas aki, o jeigu ir
susitikdavo vilgsniu su kuo nors, tai tutuojau jas vl panarindavo. Atrod, j
persekioja kakokie prieai, kuri jis nenori n regti kad jie nepasirodyt dar
prieikesni, nei jis man, o tada jis pasijust dar kaltesnis ir dar labiau beviltikai
vienias.
Tas bjauryb Benitas Huveris! O juk mogus norjo tik gero. Taiau dl to,
tam tikra prasme, buvo dar blogiau. Tie, kurie nori gero, elgsi taip pat, kaip ir
tie, kurie nori blogo. Netgi Linaina vert j kentti. Jis prisimin tas drovaus
nerytingumo savaites, kai jis tik irjo i tolo ir ilgjosi nedrsdamas surizikuoti
ir paklausti. O jeigu bsi paemintas niekinamo atsakymo? Bet jeigu pasakys
taip kokia laim! Ir tai dabar ji pasak taip, o jis vis tiek nelaimingas
nelaimingas dl to, kad jai oras pasirod idealus aisti golf, kad tekina nubgo
pas Henr Foster, kad jis, Bernardas, pasirod jai juokingas, nes nenorjo prie
vis kalbti apie paius intymiausius dalykus. Trumpai tariant, todl nelaimingas,
kad ji elgsi taip, kaip turi elgtis visos sveikos ir dorybingos Anglijos merginos, o
ne kaip nors kitaip, keistai, nenormaliai..
Jis atidar savo angaro sekcijos duris ir paauk du tingiai drybsanius
minusinius deltas i aptarnaujanio personalo, kad tie ateit ir istumt
sraigtasparn ant stogo. Angarus aptarnavo vienos Bokanovskio grups dvyniai
visi tokie pat mai, juodi ir negras. Bernardas jiems sakinjo atriu, gana
arogantiku ir netgi eidianiu tonu, kokiu kalba mogus, nelabai sitikins savo
pranaumu. Turti reikal su emesni kast nariais Bernardui visada buvo tikra
kankyn. Kadangi dl kakokios prieasties (paskalos, sklindanios apie spirit,
per klaid pilt jo kraujo pakaital, ko gero, buvo pagrstos, nes toki klaid
pasitaikydavo) fiziniai Bernardo duomenys buvo ne k geresni nei vidutinio
gamos. Jam trko atuoni centimetr iki standartinio alf gio, o ir figra buvo
atitinkamai menkesn. Bendraudamas su emesnmis kastomis, jis visuomet
skausmingai jaut savo fizin nepilnavertikum. A esu a, bet geriau juo
nebiau; drovumas j kaip peiliu pjov. Kas kartas, kai jo akys atsidurdavo sulig
deltos veidu (uuot velgusios j i aukto), jis jausdavosi paemintas. Ar pareik
tas padaras priderani jo kastai pagarb? Tas klausimas jam nedav ramybs. Ir
ne veltui, nes gamos, deltos ir epsilonai buvo imokyti kno mas sieti su
auktesne kasta. Ir apskritai visuomenje buvo populiarus hipnopedijos kaltas
prietaras, jog auktas gis gerai. tai kodl Bernardo pasilymus moterys
atsakydavo kikenimu, tai kodl i jo aipydavosi jo kastos vyrai. Dl t paaip
jis jautsi svetimas, o dl to ir elgsi kaip svetimas, kas dar pablogindavo
nuomon apie j ir didindavo paniek ir prieikum, provokuojam jo kno
trkum. O tai savo ruotu stiprino jo svetimumo ir vieniumo jausm. Amina
ugauliojim baim vert j vengti savo rato moni, o su emesniais elgtis
pernelyg ididiai. Kaip baisiai jis pavydjo tokiems kaip Henris Fosteris ir Benitas
Huveris! Jiems nereikdavo aukti ant epsilono, kad tas vykdyt j sakym; j
virenyb buvo savaime suprantama net ir jiems patiems; kast sistemoje jie
jautsi kaip uvys vandenyje tiek savo stichijoje, kad n nesusimstydavo nei
apie savo padt, nei apie palanki ir patogi aplink, kurioje jo j gyvenimas.
 Vangiai ir, kaip jam pasirod, nenoromis patarnautojai irideno sraigtasparn
ant stogo.
Gyviau! pasak Bernardas susierzins. Vienas i j met j vilgsn. Ar
tik ne gyvulika pajuoka msteljo tose tuiose pilkose akyse? Gyviau!
kteljo dar garsiau, ir jo balsas nemaloniai suderg.
Jlipo orlaiv ir po valandls lk pietus, link ups.
Jvairs propagandos biurai ir jausm technologijos institutas buvo sikr
viename eiasdeimties aukt pastate Flito gatvje. Pusrs ir emutinius
auktus buvo umusios trij didiausi Londono laikrai spaustuvs ir
redakcijos ia buvo leidiamos Kasvalandins radijo inios auktesniosioms
kastoms, blykiai alsvas Gam laikratis ir Delt veidrodis, spausdinamas ant
chaki spalvos popieriaus ir tik vienskiemeniais odiais. Viduriniai dvideimt du
auktai propagandos biur patalpos: televizijos, jutiminio kino, sintetinio balso
ir sintetins muzikos. Vir j buvo mokslins laboratorijos ir izoliuoti nuo
triukmo kabinetai, kur savo subtil darb dirbo garso scenaristai ir sintetins
muzikos krjai. Jausm technologijos institutui atiteko virutiniai atuoniolika
aukt.
Bernardas nutp ant Propagandos nam stogo ir ilipo i kabinos.
Paskambinkite ponui Helmholcui Votsonui, paliep jis budiniam pliusiniam
gamai, ir pasakykite jam, kad ponas Bernardas Marksas laukia jo ant stogo.
Jis atsisdo ir usideg cigaret.
Skambutis utiko Helmholc Votson raant.
Pasakykite, kad tuoj pat ateisiu, tar jis ir padjo ragel. Tada tokiu paiu
oficialiu ir bejausmiu tonu kreipsi sekretor: Bkite maloni, sutvarkykite
mano popierius, ir, nematydamas jos spindulingos ypsenos, pakilo ir greitai
nujo link dur.
Tai buvo atletiko sudjimo vyrikis, galingos krtins ir plai pei, masyvus,
taiau jo judesiai buvo greiti ir vikrs, o eisena spyruoklika. Tvirto kaklo
kolon vainikavo puikiai sumodeliuota galva. Plaukai tamss, garbanoti,
iraikingi veido bruoai. Jis buvo graus taigiu, priblokianiu groiu tikras
pliusinis alfa nuo galvos iki koj, kaip nuolat kartodavo jo sekretor. I profesijos
buvo dstytojas jausm technologijos institute (raytoj fakultete), o laisvu nuo
pedagogins veiklos metu pats dirbo jausm technologu: nuolat ra
Kasvalandiniam radijui, kr jutimini film scenarijus, ir jam ypa seksi dlioti
hipnopedinius eilratukus ir reklaminius odi junginius.
Gabus, atsiliepdavo apie j virininkai. Galbt (ia jie palinguodavo galv
ir reikmingai prislopindavo bals) iek tiek per daug gabus.
Taip, iek tiek per daug; jie buvo teiss. Proto perteklius sukl Helmholcui
Votsonui toki pat padarini kaip Bernardui Marksui kno ydos. Bernard nuo
koleg atskyr menkumas ir smulkumas, ir dl to kils atsiskyrimo jausmas
(bdingas proto pertekliui pagal dabartinius vertinimo matus) tapo dar didesnio
atitolimo prieastimi. O Helmholc nesmagiai suvokti savo ypatingum ir
vienium privert pernelyg didel proto galia. Juos abu jung j individualumo
supratimas. Taiau fizikai nepilnavertis Bernardas dl savo skirtingumo kentjo
vis gyvenim, o Helmholcas Votsonas tik visai neseniai, suvoks perteklin savo
proto gali, kartu suvok ir savo nepanaum aplinkinius mones. is teniso
empionas, is nenuilstantis meiluis (buvo kalbama, kad maiau nei per
ketverius metus jis turjo eis imtus keturiasdeimt mergin), is pareigingas
visokiausi komitet narys ir draugij siela mai ir nelauktai suprato, jog sportas,
moterys, visuomenin veikla jam tra tik antrars vertybs. I tikrj ir i
esms j domina kas kita. Taiau kas gi? Kas? Apie tai ir ketino dar syk pakalbti
su juo Bernardas veikiau paklausyti, k pasakys draugas, nes kalbdavo visada
tiktai Helmholcas.
Ieinaniam i lifto Votsonui keli pastojo trys avingos merginos i
propagandos sintetiniu balsu biuro.
Ak, Helmholcai, mielasis, vaiuojam su mumis paikylauti ir pavakarieniauti
Eksmur, maldavo, j aplipusios.
Ne, ne, purt jis galv, braudamasis pro mergin utvar.
Nekvieiame jokio kito vyro.
Bet netgi tokia viliojanti perspektyva nesujaudino Helmholco.
Ne, pakartojo jis, rytingai ingsniuodamas. A usims.
Merginos bgo i paskos. Tik jam lipus Bernardo orlaiv, jos liovsi j
persekioti. Taiau oras suaidjo nuo priekait.
Jau tos moterys! itar jis, kai maina pakilo. Tos moterys! Ir,
papurts galv, susirauk.
Kad jas kur! veidmainikai pritar Bernardas, kartu trokdamas turti tiek
mergin kiek Helmholcas ir taip pat lengvai. Staiga jam ujo noras pasigirti.
Veuosi Linain Kraun Naujj Meksik, pasak kiek manoma abejingesniu
tonu.
Nejaugi? atsiliep Helmholcas, visikai nesusidomjs. Paskui po nedidels
pauzs ts: Jau dvi savaits nebevaiktau nei posdius, nei pasimatymus.
Negali sivaizduoti, koks triukmas dl to kilo institute. Vis dlto, man regis, tai
apsimokjo. Pasekms... jis padels. Na, pasekms keistos, labai keistos.
Kno trkumai gali paadinti tam tikras perteklines proto potencijas. Taiau,
rodos, bna ir atvirkiai. Proto perteklius gali sukelti savanaudik ir savanorik
smoningai pasirenkamos vienatvs aklum ir kurtum, dirbtin asketizmo
impotencij.
Likusi neilgo kelio dal jie skrido tyldami. Paskui, patogiai isities ant sof
Bernardo kambaryje, jie ts pokalb.
Ar kada jautei, labai ltai prabilo Helmholcas, jog turi savyje kak, kas
tik ir laukia progos ieiti dienos vies? Tarsi tavyje perniek eina kakokia
ypatinga galia kaip tas vanduo, kur krinta kriokliu emyn, uuot suks
turbinas? Jis klausiamai pavelg Bernard.
Turi galvoje visus tuos jausmus, kuriuos galtum pajusti, jeigu aplinkybs
bt susiklosiusios kitaip?
Helmholcas papurt galv.
Ne visai. Kartais mane pagauna toks keistas jausmas, lyg a turiu pasakyti
kak svarbaus ir turiu gebjim tai pasakyti, tiktai neinau, kas tai yra, tad
negaliu ir inaudoti tos galios. Jeigu egzistuot koks kitas raymo bdas... Arba
kitokios temos... Jis nutilo. Matai, pridr galiausiai, man sekasi kurti
visokius maikius posakius, odius, verianius krptelti, tarytum btum
atsisds ant smeigtuko, jie atrodo tokie nauji ir jaudinantys, nors j turinys
hipnopedikai banalus. Bet man to negana. Negana, kad odi junginiai bt
geri, reikia, kad i j ir rastsi kas nors gero.
Bet tavo kriniai geri, Helmholcai.
Tam tikru mastu, trukteljo peiais Helmholcas. Taiau j mastas labai
jau menkas. Jie nepakankamai svarbs, kakodl. Jauiu, kad galiau parayti
kak daug svarbesnio. Ir gilesnio, aistringesnio. Taiau k? K svarbesnio gali
pasakyti? Ir kaip aistringai rayti apie tai, ko i tavs laukia? Jei odius vartosi
tinkamai, jie bus kaip rentgeno spinduliai, jie prasiskverbs pro visk.
Perskaitysi ir bsi pervertas. tai ko a ir stengiuosi mokyti savo studentus
rayti verianiai. Bet kas i to, jei tave pervers straipsnis apie kolektyvin
giedojim arba apie kvap muzikos instrument naujoves? Ir ar manoma rasti
tikrai veriani odi toki kaip patys skvarbiausi rentgeno spinduliai kai
raai apie tokius dalykus? Ar manoma pasakyti k nors apie niek? tai kur slypi
visas dalykas. A vis stengiuos, stengiuos...
Cit! staiga pasak Bernardas ir spjamai pakl pirt; abu sukluso.
Man rodos, kakas ten u dur, sunibdjo jis.
Helmholcas atsistojo, nujo ant pirt gal per kambar ir staigiu trkteljimu
atidar duris. inoma, ten nieko nebuvo.
Atsipraau, pasak Bernardas, jausdamasis ir atrodydamas nejaukiai ir
kvailai. Turbt iek tiek nervai pakriko. Kai visi tave iri tariai, tai ir pats
pradedi tarinti.
Jis perbrauk ranka per akis, atsiduso; balse suskambjo graudi gaida. Ir toliau
teisinosi.
Kad inotum, kiek a ikentjau paskutiniu laiku, pasak kone
aarodamas j upldo savigaila nelyginant prasivers utvankos vanduo.
Kad tu inotum!
Helmholcas Votsonas klaussi truput sumis. Vargelis Bernardas,
pagalvojo sau. Taiau tuo paiu metu jam pasidar gda u savo biiul. Bernardui
neproal bt turti iek tiek daugiau savigarbos.

Penktas skyrius
Pirma dalis
Atunt Valand pradjo temti. I garsiakalbi golfo klubo bokte antmogikas
tenoras paskelb, jog aiktels udaromos. Linaina ir Henris nustojo aid ir
nuingsniavo link klubo. I vidins ir iorins sekrecijos tresto aptvar sklido
tkstani galvij mykimas; j pien ir hormonus kaip aliav naudojo didiulis
fabrikas Farnem Rojalyje.
Nesiliaujantis sraigtasparni dzgimas pripild sutemas. Kas dvi su puse
minuts skambutis ir aius vilpukas pranedavo, jog ivyksta vienas i lengvj
vienbgi traukini, kurie ve emesnij kast aidjus i j atskir golfo
lauk atgal sostin.
Linaina ir Henris sdo savo main ir pakilo. Atuoni imt pd auktyje
Henris sumaino greit, ir orlaivis valandlei pakibo vir niukstanio
kratovaizdio. Tarsi didiulis juodas eeras, ligi pat skaistaus vakarinio dangaus
pakraio plytjo Bernem Bio giria. Gstanios saullydio aros, purpurins
palei horizont, kuo aukiau, tuo labiau blso, i oranini pereidamos geltonas
ir vandeningas blykiai alsvas juostas. iaur, vir medi, nuomi elektros
viesa pliesk i vis dvideimtaukio Farnem Rojalio fabriko lang. Tiesiai po
koj buvo matyti golfo klubo pastatai didiuliai kareivini tipo korpusai, o
kitoje apsaugins sienos pusje maesni nameliai alfoms ir betoms. Vienbgio
geleinkelio stoties prieigos juodavo nuo it skruzdls knibdani emesnij
kast nari. I po stiklinio gaubto tamsi lygum ov apviestas traukinys.
Pasek j vilgsniu link pietryi, jie atkreip dmes milinikus Slau
krematoriumo pastatus. Dl naktini skrydi saugumo jo keturi aukti kaminai
buvo apviesti proektoriais, o virns paenklintos raudonais signaliniais
iburiais. Tai buvo rykiausi vietovs orientyrai.
Kodl tie kaminai apjuosti lyg ir balkonliais? pasiteiravo Linaina.
Gaudyti fosforui, lakonikai m aikinti Henris. Kildamos auktyn
kaminu, dujos keturis kartus chemikai apdorojamos. Anksiau, kai k nors
kremuodavo, P205 ieidavo i mediag apytakos. O dabar jo atgaunama daugiau
nei devyniasdeimt atuoni procentai. Per pusantro kilogramo i vieno
suaugusiojo lavono. Tai leidia kas metai gauti beveik keturis imtus ton fosforo
vien tik i Anglijos. Henrio balse skambjo triumfas ir pasididiavimas, jis i
visos irdies diaugsi iuo laimjimu, tarsi savo paties. Kaip smagu inoti, kad
mes ir po mirties naudingi visuomenei. Padedame augti augalams.
Tuo tarpu Linaina nukreip akis nuo krematoriumo ir pavelg staiai emyn,
geleinkelio stot.
Smagu, pritar ji. Taiau keista, kad nuo alf ir bet iaugs ne daugiau
augal kaip nuo t grasij gam, delt ir epsilon, kurie ten knibda apaioje.
Visi mons fiziniu ir cheminiu atvilgiu yra lygs, pamokomai pasak
Henris. Be to, netgi epsilonai teikia reikaling paslaug.
Netgi epsilonai... Linaina staiga prisimin, kaip ji, tada dar maa mokinuk,
atsibudo kart vidury nakties ir pirm syk aikiai igirdo t nibdes, kuris be
paliovos persekiodavo j per miegus. Ji vl ivydo mnesien, nedideli balt
lovyi eil; dar kart po tiek met igirdo t tyl, tyl bals, sakant (tie odiai,
kartoti tiek nakt, liko nepamirtami): Kiekvienas dirba visiems kitiems.
Kiekvienas reikalingas. Netgi epsilonai yra naudingi. Mes neapsieitume be
epsilon. Kiekvienas dirba visiems kitiems. Kiekvienas reikalingas... Linaina
prisimin, kaip ji apstulbo, kaip isigando; kaip pusvaland nemiegojo ir vis
galvojo, galvojo; kaip, veikiamas t begalini kartojim, jos protas pamau rimo,
rimo, rimo... ir vogia atslino miegas.
Turbt epsilonai ir nesigrauia, kad jie epsilonai, pasak ji garsiai.
inoma, ne. Ko gi jiems grautis? Juk jie neino, k reikia bti kitokiems.
Mes, aiku grautums. Taiau ms psichika kitaip suformuota. Ir paveldimumas
ms kitoks.
Gerai, kad a ne epsilonas, tvirtai sitikinusi pareik Linaina.
O btum epsilonas, pasak Henris, tai tave bt taip iauklj, jog
lygiai taip pat diaugtumeisi, kad tu ne beta ir ne alfa.
Jis jung priekin propeler ir pasuko orlaiv Londono link. U j nugar,
vakaruose, jau beveik iblso purpurins ir oranins aros; padange zenit
slinko tamsi debes virtin. Jiems skrendant vir krematoriumo, sraigtasparn
pametjo auktyn karto oro stulpas, kylantis i kamin, ir tuoj pat dribteljo
duob besileidianti aplinkinio vsaus oro srov.
Tai bent krsteljo net kvap um! linksmai nusijuok Linaina.
Taiau Henrio balse valandlei pasigirdo kone lidesys.
O nuo ko krsteljo, inai? paklaus jis. Tai galutinai ir negrtamai
inyko mogika btyb. Kilo auktyn kart duj srautu. domu, kas ten buvo
vyras ar moteris, alfa ar epsilonas... Jis atsiduso. Paskui rytingai ir valiai
ubaig: iaip ar taip, dl vieno daikto galime neabejoti: kad ir kas buvo tas
mogus, jo gyvenimas buvo laimingas. Dabar visi laimingi.
Taip, dabar visi laimingi, kaip aidas atsiliep Linaina. ie odiai jiems
abiem buvo kartojami po imt penkiasdeimt kart kas nakt itisus dvylika
met.
Nusileid Vestminsteryje ant keturiasdeimties aukt daugiabuio namo, kur
gyveno Henris, stogo, jie nujo tiesiai valgomj sal. Ten, triukmingoje ir
linksmoje draugje, puikiai pavakarieniavo. Su kava padav somos. Linaina
pam dvi pusgramines tabletes, Henris tris. Dvideimt minui po devyni jie
nuingsniavo skersai gatv neseniai atidaryt Vestminsterio abatijos kabaret.
Naktis buvo beveik be debes ir be mnulio, tik vaigdta. Taiau ito i esms
slegianio fakto Linaina ir Henris, laimei, nepastebjo. Padangi tams skmingai
stelb viesos reklama. KELVINAS STOUPSAS IR JO EIOLIKA SEKSOFONIST.
Nuo naujosios abatijos fasado masinamai pliesk gigantikos raids: GERIAUSI
LONDONE KVAP IR SPALV VARGONAI. VISA NAUJAUSIA SINTETIN MUZIKA.
Jie jo. juos tvoksteljo iltas ir tvankus ambros ir santalo aromatas. Ant
kupolo skliaut spalv vargonai t akimirk tap atogr saullyd. eiolika
saksofonist grojo vis seniai pamgt melodij: Daug visoki buteli emje
rasi, bet tu, mielas buteliuk, graiausias esi. Ant iblizgint grind faivstepo
ritmu sukosi keturi imtai por. Linaina su Henriu netrukus tapo keturi imtai
pirmja. Saksofonai aimanavo it muzikals katinai mnest nakt, vaitojo, tarsi
smaugiami, tenoro ir alto registrais. Turtingas gausybs virtoni, j vibruojantis
choras skambjo vis garsiau ir garsiau, kildamas kulminacij, ir galiausiai
dirigentas rankos mostu trenk sukreiant finalin neemik ton, nublokus
eiolika emikj ptik nebt. Griausmas la-bemol maore. Ir tada beveik
visikoje tyloje, beveik tamsoje palengva prasidjo atoslgis, diminuendo
laipsnikas slydimas ketvirtatoniais emyn nibdant tsiam dominantin
akord vir pulsuojanio penki ketvirtini ritmo, kraunant sodrias sekundas
lkesio tampa. Ir pagaliau lkestis isipild. Staiga plyksteljo aura, ir visi
eiolika darniai udainavo:

Buteliuk mano, ko mus iskyr?
Buteliuk mano, kam mus ipyl?
Ten visad buvo mlynas dangus,
Daus ten oras nuostabus.
Daug visoki buteli emje rasi.
Bet tu, mielas buteliuk, graiausias esi.

Skraidydami su kitais keturiais imtais por po Vestminsterio abatij, Linaina ir
Henris i tikrj oko kitame pasaulyje iltame, spalvingame, be galo
draugikame, ventikame somos pasaulyje. Kokie geri, kokie gras, kokie
aismingi visi aplinkui! Buteliuk mano, ko mus iskyr?.. Taiau Linainai ir
Henriui tas isiskyrimas baigsi. Jie vl buvo jaukiame butelyje po aminai
mlyna padange, mgavosi daus oru. Ir kai nusivar ptikai padjo savo
saksofonus, o sintetins muzikos aparatas ugrojo pat naujausi lt Maltuso
bliuz, jie velniai suposi, nelyginant pora gemal dvyni ant pripildytos kraujo
pakaitalo jros bang.
Labanakt, biiuliai. Labanakt, biiuliai, sakymus garsiakalbiai dangst
velniu ir muzikaliu mandagumu. Labanakt, biiuliai...
Paklusniai, drauge su visais kitais, Linaina ir Henris ijo i pastato. Tos
slegianios vaigds jau buvo toli nukeliavusios dangaus skliautu. Bet nors
reklamos vies skraist buvo gerokai praskydusi, abu jaunuoliai kaip ir anksiau
palaimingai nepastebjo nakties.
Antroji somos porcija, praryta likus pusvalandiui iki oki pabaigos, atskyr j
protus nuo realaus pasaulio nepereinama siena. Usikam buteliuose, jie perjo
gatv, usikam buteliuose, pakilo liftu Henrio kambar dvideimt devintame
aukte. Ir vis dlto, nors ir usikamiusi, nors ir po antrojo somos gramo, Linaina
neumiro imtis vis taisyklse nurodyt prientumini priemoni. Daugelis
intensyvios hipnopedijos met ir Maltuso pratimai, kartoti triskart per savait nuo
dvylikos iki septyniolikos met, iugd prot, beveik tok pat automatik ir
nevaling kaip mirksjimas.
A, beje, pasak ji, sugrusi i vonios, Fani Kraun domisi, kur tu gavai
t nuostab dirbtinio alio tymo dir, kur man dovanojai.

Antra dalis
Kas antr ketvirtadien Bernardas privaljo dalyvauti vienybs pamaldose.
Anksti pavakarieniavs Afroditeume (kur Helmholcas neseniai buvo priimtas
pagal antrj klubo stat straipsn), jis atsisveikino su biiuliu ir, pagavs ant
stogo taksi, liep pilotui skristi Fordsono bendruomens giesmykl. Pakils por
imt metr, orlaivis nulk rytus. Jam darant posk, prie Bernardo akis visu
groiu ikilo didingas giesmyklos pastatas. Apviestas proektori, vir Ladgit Hilo
it sniegas spindjo rm fasadas trys imtai dvideimt metr dirbtinio balto
Kararos marmuro; visuose keturiuose sraigtasparni aiktels kampuose vakaro
danguje ioravo gigantiki T enklai, o i dvideimt keturi didiuli auksini
garsintuv griaudjo ikilminga sintetin muzika.
Po galais, vluoju, sumurmjo sau po nosimi Bernardas, pamats Didiojo
Henrio, giesmyklos laikrodio, ciferblat. Ir i ties, vos tik jis umokjo u taksi,
tuoj sugaud kurantai.
Forde, ugiedojo sodrus bosas i vis auksini dd. Forde, Forde,
Forde... Devynis kartus. Bernardas nuskubjo lift.
Rm apaioje buvo didioji sal, kur vykdavo Fordo atlaidai ir kiti masiniai
kolektyvinio giedojimo renginiai. Vir jos, po imt kiekviename aukte, buvo
septyni tkstaniai kambari, kur vienybs grups rinkdavosi kas dvi savaits
pamaldoms. Bernardas nusileido trisdeimt trei aukt, nubgo ilgu
koridoriumi, stabteljo ir kiek padels prie kambario Nr. 3210 dur, paskui
sidrsins atidar jas ir jo.
Ai Fordui, jis ne paskutinis. Trys kds i dvylikos, sustatyt aplink apskrit
stal, dar buvo neuimtos. Jis patyliukais atsisdo ant paios artimiausios ir
pasireng sutikti priekaitinga mina visus dar labiau pavlavusius.
Kok golf iandien aidei su klitimis ar elektromagnetin? atsisukusi
j, pasiteiravo kaimyn i kairs.
Bernardas pavelg j (Forde! Tai Morgan Rotild) ir parauds prisipaino,
jog neaid jokio. Morgan ipt akis apstulbusi. Stojo nejauki tyla.
Paskui Morgan demonstratyviai pasisuko kur kas sportikesn kaimyn jai i
kairs.
Gera vienybs pamald pradia, kariai pagalvojo Bernardas, nujausdamas
eilin neskm nesugebjim tobulai susivienyti. Pirma reikjo apsiirti, o ne
mestis prie artimiausios kds! Juk galjo atsissti tarp Fifi Bredlo ir Doanos
Dyzel. O jis kaip aklas pripuol prie Morganos. O Forde! Tie jos juodi antakiai ar,
veikiau, tas antakis, nes jie buvo suaug vir nosies. Viepatie Forde! O i
deins Klara Deterding. Tiesa, Klaros antakiai nesuaug. Bet ji ities buvo
pernelyg pneumatika. Na, o Doana ir Fifi paios tos. Putnios, blondins, ne
per didiausios... O dabar tarp j sitais tas strampas, tas storievis Tomas
Kavaguis.
Paskutin atjo Sarodini Engels.
Vluojate, rsiai pasak grups pirmininkas. irkite, kad daugiau
taip neatsitikt.
Sarodini atsipra ir tykiai atsisdo tarp Dimo Bokanovskio ir Herberto
Bakunino. Ir tai grup sukomplektuota, tobula ir monolitin vienybs kuopel.
Vyras, moteris, vyras, moteris tokia tvarka aplink vis stal. I viso dvylika,
pasirengusi tapti vienu, troktani suartti, susilieti, itirpinti savo dvylika
atskir btybi bendroje didelje esybje.
Pirmininkas atsistojo, persiegnojo T enklu ir jung sintetin muzik tyl,
nenumaldom bgn dundjim ir kvazipuiamj bei superstygini instrument
chor, be atvangos graudulingai kartojant trump, persmelkiani pirmosios
vienybs giesms melodij. Dar ir dar, ir dar ir jau ne ausyse aidjo is
pulsuojantis ritmas, o kakur pairdiuose; t pasikartojani sskambi
stgavimas ir vangesys virpino ne prot, o ilgesio ir uuojautos jausmus.
Pirmininkas vl padar T enkl ir atsisdo. Pamaldos prasidjo. Stalo vidury
buvo padtos paventintos somos tablets. I rank rankas jo taur itirpusi
brakini led su soma; tardami ritualinius odius Geriu u savo susinaikinim,
visi dvylika gurkteljo i jos. Tada, pritariant sintetins muzikos orkestrui,
sugiedojo pirmj vienybs giesm:

Sujunk mus dvylika, o Forde, imaniai
vien bendr sraut begalin,
Kad skrietume priek taip smagiai
Kaip tavo spindintis automobilis.

Dvylika kupin ilgesio posm. Taur apsuko antr rat. kart visi gr u
Didi Esyb. Be paliovos grojo muzika. Dundjo bgnai. Nuo vangani,
aimanuojani sskambi salo ir tirpo irdis. Tada sugiedojo antrj vienybs
giesm:

Didi Esybe, mokytojau, drauge,
Suliek vien monolit mus visus.
Numirti troktame, nes tuomet ms laukia
Kitas rytojus, viesus ir stabus.

Vl dvylika posm. Dabar pradjo veikti soma. Akys sublizgjo, skruostai
paraudo, veidai nuvito vidine visuotins biiulysts viesa ir praydo
laimingomis, draugikomis ypsenomis. Netgi Bernardas pasijuto kiek
suminktjs. Kai Morgan Rotild atsigr j ir diugiai nusiypsojo, jis
pasisteng kiek manoma diugiau atsakyti jai tuo paiu. Tik tas antakis, tas
juodas dvilypis antakis deja, jis neinyko; jis nepajg umirti jo, tiesiog
nepajg, kad ir kaip stengsi. Dar tiek nebuvo suminktjs. Va, jeigu bt
sdjs tarp Fifi ir Doanos... Taur apjo trei rat. Geriu u greit Jo
Atjim, pasak Morgan Rotild, kuriai prijo eil pradti ritualin grim. Jos
balsas skambjo garsiai, pakiliai. Igr ir perdav taur Bernardui. Geriu u
greit Jo Atjim, pakartojo jis, nuoirdiai bandydamas pajusti Didios Esybs
artum; taiau tas suaugs antakis nedav jam ramybs, tad Atjimas Bernardui
tebebuvo baisiai negreitas. Jis gurkteljo ir padav taur Klarai Deterting. Ir vl
nepasiseks, pagalvojo. Tikrai nepasiseks. Bet i vis jg stengsi diugiai
ypsotis.
Taur apjo aplink stal. Mosteljs ranka, pirmininkas dav enkl, ir choras
utrauk treij vienybs giesm:

Girdi, Didi Esyb jau arti!
Giedokime ir mirkime kartu!
Itirpkim bgn dundesy!
Nes tu tai a, o a tai tu.

Posmui sekant posm, balsai vis diugiau virpjo i susijaudinimo. Atjimo
artumas tarsi elektrino or. Pirmininkas ijung muzik, ir po paskutins
baigiamojo posmo gaidos stojo visika tyla tempto laukimo tyla, iurpinanti ir
purtanti kn. Pirmininkas ities rank, ir staiga Balsas, sodrus, galingas Balsas,
melodingesnis nei bet kuris mogaus balsas, skambesnis, iltesnis, labiau
pritvinks meils, ilgesio ir uuojautos, nuostabus, paslaptingas, antgamtikas
Balsas pasigirdo vir j galv. O Forde, Forde, Forde, labai ltai itar jis,
pamau tildamas ir emdamas. Palaiminga iluma jaudulingai sklido i sauls
rezginio visas galnes; akyse pasirod aaros; irdys ir viduriai sujudjo
knuose, tarsi gyvent savo nepriklausom gyvenim. Forde! tirpo jie;
Forde! skydo, skydo. Tik staiga Balsas stulbinamai pasikeit. Klausykite!
sutrimitavo jis. Klausykite! Jie sukluso. Po valandls Balsas nuiuvo iki
nibdesio, taiau tas nibdesys kakodl buvo skvarbesnis u garsiausi
auksm: Didios Esybs ingsniai. Ir vl pakartojo: Didios Esybs ingsniai.
Tada vos girdimai sunibdjo: Didios Esybs ingsniai girdti ant laipt. Ir vl
stojo tyla; ir laukimo tampa, akimirkai atsileidusi, vl padidjo, dar labiau ir
labiau, ligi pat vos itveriamos ribos. Didios Esybs ingsniai, o, jie igirdo
juos, igirdo, jie tylutliai eng emyn laiptais, vis ariau ir ariau, eng emyn
nematomais laiptais. Didios Esybs ingsniai. Ir staiga tampa pereng rib.
Isprogusiom akim, praiota burna, Morgan Rotild paoko ant koj.
Girdiu j! suriko ji. Girdiu!
Jis eina! suuko Sarodini Engels.
Taip, jis eina. A girdiu. Fifi Bredlo ir Tomas Kavaguis paoko drauge.
A a a! stendama paliudijo Doana.
Jis ateina! suklyk Dimas Bokanovskis.
Pirmininkas palinko priek ir, nuspauds mygtuk, paleido cimbol ir varini
puiamj kakofonij, padkus tamtam trenksm.
Oi, ateina! suspieg Klara Deterding. Ai! suvieg, tarsi j kas
pjaut.
Jausdamas, kad laikas ir jam k nors daryti, Bernardas taip pat paoko ir
suuko:
A girdiu, jis artinasi!
Tai buvo netiesa. Nieko jis negirdjo, ir niekas prie jo nesiartino. Niekas
nepaisant muzikos, nepaisant didjanio jaudulio. Taiau jis mojavo rankomis,
kavo su visais, o kai kiti nenustygdami m okti ir trypti, ir jis oko ir tryp.
Jie pasileido okti ratu, kiekvienas udjs rankas ant priekyje einanio okjo
klub, kiodami choru ir trepsdami takt ir mudami t takt rankomis ant
priekinio sdmen dvylika por rank pliaukdamos kaip viena, dvylika
sdyni, dusliai aiddamos kaip viena. Dvylika kaip viena, dvylika kaip viena. A
girdiu, girdiu, jis ateina. Muzika greitjo; vis greiiau trepsjo kojos, vis
greiiau mu takt rankos. Ir mai sudundjo galingas sintetinis bosas,
skelbdamas artjani atgail ir galutin susivienijim, dvylikos susiliejim
viename, Didios Esybs siknijim. Orgi porgi, udainavo bosas, palusiai
tratant tamtamams:

Orgi porgi ok ir dk,
Poroj susiliejs bk,
Ir vaikinus, ir merginas
Orgi porgi atgaivina.

Orgi porgi, pagavo okjai liturgin priedain, orgi porgi ok ir dk,
poroj...
Jiems dainuojant, viesos palengva pradjo temti, taiau kartu jos darsi
iltesns, sodresns, raudonesns ir tai jie jau oka purpurinje gemalins
prieblandoje. Orgi porgi... Toje kraujo spalvos butelinje tamsoje okjai dar
kur laik sukosi ratu, be paliovos mudami ir mudami takt. Orgi porgi...
Paskui ratelis stabteljo, subyrjo, o jo nuotrupos sukrito ant sof, iedu supani
kit ied apskrit stal ir jo planetas kdes. Orgi porgi... velniai burkavo
ir ulbjo sodrus bosas, rodos, didiulis juodas balandis globjikai skland
raudonoje prietemoje vir gulini knibsi arba auktielnink okj.

Jie stovjo ant stogo; Didysis Henris k tik imu vienuolika. Stojo tyli ir ilta
naktis.
Ak, kaip buvo puiku! pasak Fifi Bredlo. Argi ne puiku? ji velg
Bernard digaudama, taiau tame diugesy nebuvo n krislelio susijaudinimo,
nes kur visikas pasitenkinimas, ten jaudulio nebra. Jos diugesys buvo rami
pasiekto susiliejimo ekstaz ramyb, kylanti ne i buko sotumo ir tutumos, bet
ramyb, besirandanti i harmoningo gyvenimo, i vis gyvybini jg
pusiausvyros. Gyvenimo pilnatvs ramyb.
Kadangi vienybs pamaldos ne tik atm, bet ir dav itutino tik dl to, kad
vl pripildyt. Fifi jautsi pilna moteris, jautsi tobula, jautsi daugiau nei savimi.
Juk ities buvo puiku? primygtinai klausinjo Bernard, neatitraukdama
nuo jo nuostabiai spindini aki.
Taip, i ties puiku, sumelavo jis ir nusuko vilgsn; jos atsimains veidas
tarsi kaltino j ir kartu ironikai primin jo paties vienium. Jis ir dabar jautsi
taip pat apgailtinai atsiskyrs nuo kit kaip ir pamald pradioje, netgi dar
labiau atsiskyrs dl neupildytos tutumos, dl slogaus sotumo. Atsiskyrs ir
nepadars atgailos tuo metu, kai kiti itirpo Didioje Esybje; vienias netgi
Morganos glbyje, ties sakant, kur kas vieniesnis, kur kas beviltikiau
usisklends savyje nei bet kada anksiau. I purpurins prieblandos prastin
elektros vies jr jis iniro dar labiau susvetimjs, ir tas jausmas j grau
tartum amina aizda. Jautsi baisiai nelaimingas, ir turbt (kaltino j spindinios
Fifi akys) tai buvo jo paties kalt.
Ities puiku, pakartojo jis; bet atmint jam krito vienintelis dalykas
Morganos antakis.

etas skyrius
Pirma dalis
Keistas, keistas, keistas toki susidar Linaina nuomon apie Bernard
Marks. Toks keistas, jog per paskesnes savaites ji ne kart pagalvojo: gal
atsisakyti kelions Naujj Meksik ir nuvykti vietoj to su Benitu Huveriu
iaurs aigal? Tik kad ji jau buvo aigalyje neseniai, praeit vasar, su
Dordu Edzeliu, ir, svarbiausia, jai ten pasirod niroka. Nr k veikti, ir
viebutis baisiai senamadikas nei televizori miegamuosiuose, nei kvap
vargon, tik pati banaliausia sintetin muzika ir viso labo tik dvideimt penki
eskalatorinio skvoo kortai daugiau nei dviem imtams poilsiautoj. Ne, to
iaurs aigalio jai jau per akis. Be to, Amerikoje ji buvusi tik vien kart. Ir tai
tik savaitgaliui. Pigi ekskursija Niujork su anu aku Habibula ar su
Bokanovskiu Donsu? Umiro jau. iaip ar taip, tai visai nesvarbu. O
perspektyva vl skristi Vakarus ir visai savaitei buvo labai viliojanti. Juoba kad i
tos savaits bent jau tris dienas jie praleis laukini draustinyje. Visame j Centre
gal tik penki ei mons yra apsilank laukini draustiniuose. O Bernardas kaip
psichologas ir pliusinis alfa buvo vienas i nedaugelio jos pastam, turini teis
gauti leidim. Linainai tai buvo ypatinga proga. Taiau ir Bernardo keistyb buvo
tokia ypatinga, jog Linaina dvejojo ar nenumojus j ranka ir nenuvarius dar
syk aigal su linksmuoliu Benitu? Benitas bent jau normalus. O Bernardas...
Fani visas jo ekscentrikas imones aikino vienodai spiritu kraujo pakaitale.
Taiau Henris, su kuriuo Linaina vien vakar lovoje susirpinusi m aptarinti
savo naujj partner, Henris palygino vargel Bernard su raganosiu.
Raganosio neidresiruosi, paaikino Henris jam bdinga lakonika ir
energinga maniera. Ir tarp moni yra toki raganosi. Jie nesileidia
formuojami. Bduliai! Bernardas vienas i j. Jo laim, kad jis geras darbuotojas,
kitaip direktorius jo nelaikyt. Vis dlto, paguod jis Linain, man regis, jis
nekenksmingas.
Gal ir nekenksmingas, bet labai jau neraminantis. tai kad ir ta jo manija visk
daryti vienu du. Praktikai tai reik nieko nedaryti. Nes kuo gi galima usiimti
vienu du? (Nebent seksu, inoma, taiau nemanoma usiiminti vis laik vien
tik tuo.) Na, i ties, k veikti vieniems? Labai nedaug k. Pirmoji popiet, kuri
jie praleido drauge, buvo nepaprastai grai. Linaina pasil paplaukioti Torkio
klubo baseine, o paskui pavakarieniauti Oksfordo diskusij klube. Taiau
Bernardas man, kad ten bus per daug moni. Tai gal Sent Andrus paaisti
elektromagnetinio golfo? Bet ir vl ne. Matote, golfui neverta eikvoti laiko.
Tai kam tada j eikvoti? kiek nustebusi paklaus Linaina.
Turbt pasivaikiojimams Eer krate kaip tik tai ir pasil Bernardas.
Nusileisti ant Skido kalno virns ir pavaikioti por valand po viriais
apaugusias dykynes.
Tik vienu du, Linaina.
Bet Bernardai, mes vis nakt bsime vienu du.
Bernardas paraudo ir nusuko akis al.
A norjau pasakyti, vienu du pasikalbsime, sumurmjo jis.
Pasikalbsim? Bet apie k?
 Vaikioti ir kalbtis argi ne keista itaip praleisti popiet?
Galiausiai ji tikino Bernard, nors jis ir labai spyriojosi, nuskristi Amsterdam
pairti sunkaus svorio moter imtyni empionato ketvirtfinal.
Ir vl mini, burbjo jis. Aminai minioje.
Ir ligi vakaro niaukstsi, nenorjo kalbti su Linainos draugais, kuri daugyb
jie sutiko somos led bare per pertraukas tarp imi; ir grietai atsisak pataisyti
blog nuotaik pusgramiu somos su aviei plombyru, kad ir kaip kalbinjo
Linaina.
Geriau bsiu savimi, pasak jis. Kad ir niriu, bet savimi. O ne kuo
kitu, tegu ir linksmu.
Vien laiku prarysi, devynias sutaupysi, sublizgjo Linaina iminties perlu,
gytu per mieg.
Bernardas nekantriai atstm jam atkit stiklin.
Na, nesinervink, pasak ji. Atmink, jog vienas kubinis centimetras
igydys visus irdies perulius.
Dl Fordo meils, nutilk! rikteljo jis.
Linaina patrauk peiais.
Gram padarysi, ems negraibysi, oriai paprietaravo ji ir ikabino som
su plombyru pati.
Kai jie skrido atgal per Laman, Bernardas usigeid ijungti priekin sraigt, ir
orlaivis pakibo per imt pd vir bang. Oras pradjo gesti, pakilo pietvakaris
vjas, dang utrauk debesys.
Pairk, paliep jis Linainai.
Linaina pairjo ir atlijo nuo lango:
Bet juk tai baisu!
J igsdino artjanios nakties tamsa, sibuojantys apaioje juodi putoti
vandenys, blykus mnulio veidas, toks nejaukus ir mklikas tarp skubani
debes.
junkim radij. Greiiau! Ji siekteljo aparato rankenls ir pasuko i
akies.
Ten visad buvo mlynas dangus, plyojo eiolika koloratrini falcet,
daus ten oras...
Paskui jie agteljo ir nutilo. Bernardas ijung srov.
Noriu ramiai pasiirti jr, pasak jis. O tas baisus kauksmas dargi
irti trukdo.
Bet jie labai graiai dainuoja. Ir a nenoriu irti.
O a noriu, nenusileido Bernardas. Tada jauiuosi tarsi... Jis padels
iekodamas odi. Tarsi biau daugiau savimi, supranti, paiu savimi, o ne
vien tik dalele kako kito. Ne vien lstele visuomens kne. Argi tu nesijauti taip,
Linaina?
Taiau Linaina pravirko.
Tai baisu, baisu, kartojo ji. Ir kaip tu gali sakyti, kad nenori bti
visuomens lstele? Juk kiekvienas dirba vis kit labui. Visi reikalingi. Netgi
epsilonai...
Taip, taip, inau, paiepiamai tar Bernardas. Netgi epsilonai naudingi.
Netgi a. O man nusispjauti t naud!
Linain pritrenk toks piktodiavimas.
Bernardai! kteljo ji apstulbusi ir susisielojusi. Kaip tu gali taip?
Kaip galiu taip? pakartojo jis jau ramiau ir susimst. Ne, i tikrj
reikt paklausti: Kaip negaliu?, o veikiau juk puikiai inau, kodl negaliu,
kaip bt, jeigu galiau, jeigu biau laisvas, o ne vergikai suformuotas.
Bet, Bernardai, tu kalbi baisius dalykus.
Argi nenortum bti laisva, Linaina?
Nesuprantu, k nori pasakyti. A esu laisva. Laisva diaugtis, mgautis
gyvenimu. Dabar visi laimingi.
Taip, nusijuok Bernardas. Dabar visi laimingi. Mes kalam tai galv
vaikams nuo penkeri met. Bet ar tu nenortum bti laiminga kaip nors kitaip,
Linaina? Taip, kaip pati panortum, o ne taip, kaip nori kiti?
Nesuprantu, k nori pasakyti, pakartojo ji, paskui, atsigrusi j, m
maldauti: O, Bernardai, skrendam atgal, a ia neitversiu.
Argi nenori bti su manim?
inoma, noriu. Bet i vieta baisi.
Maniau, jog btume... maniau, jog taptume artimesni ia, kur tik jra ir
mnuo. Artimesni negu toje minioje ar netgi pas mane namie. Argi to nesupranti?
Nieko nesuprantu, atsak ji, pasiryusi ir toliau likti nesupratinga.
Nieko. O labiausiai nesuprantu, ts ji minktesniu tonu, kodl tu
negurktelji somos, kai tau ueina tokios bjaurios mintys. Tu ikart jas
umirtum. Ir nelidtum, o digautum. Ir dar kaip digautum! pakartojo su
ypsena, kuri, nepaisant viso jos sumiimo ir nerimo, reik meilikaujam ir
geiduling vilion.
Jis tyldamas ir labai rimtai irjo j, neatsakydamas kvietim, irjo
ilgai ir dmiai. Po keli sekundi Linaina nusuko akis ir trumpai nervingai
susijuok; norjo k nors pasakyti, bet nesugalvojo k. Nejauki pauz usits.
Pagaliau Bernardas prabilo tyliu, nuvargusiu balsu.
Na, gerai, pasak jis, skrendam atgal. Ir, smarkiai spusteljs
akceleratori, paokino orlaiv staiai vir. Keturi tkstani pd auktyje
jung priekin sraigt. Gal por minui jie skrido tyldami. Paskui Bernardas
staiga pradjo juoktis. Kakaip keistai, paman Linaina, bet vis dlto prajuko.
Pasitais nuotaika? idrso paklausti.
Uuot atsaks, jis num vien rank nuo vairalazds ir, apglbs j, m
velniai glostyti jos krtis.
Ai Fordui, pagalvojo ji, vl sunormaljo.
Po pusvalandio jie jau buvo Bernardo bute. Jis vienu mauku prarijo keturias
tabletes somos, jung radij ir televizori ir m nusirenginti.
Na, k gi? su reikminga ir elmika mina pasiteiravo Linaina, kai kit
popiet jie susitiko ant stogo. Argi ne puiku buvo vakar?
Bernardas linkteljo. Jie lipo orlaiv. Sraigtasparnis trkteljo ir pakilo.
Visi sako, kad a baisiai pneumatika, pratar Linaina susimsiusi ir
patapnojo sau per launis.
Baisiai, patvirtino Bernardas, bet jo akyse mkteljo skausmas.
Tarytum apie msos gabal, pagalvojo jis.
Ji vilgteljo j kiek sunerimusi.
Bet tau neatrodo, kad a pernelyg putni, a?
Jis papurt galv. Tarytum apie msos gabal.
Juk a kaip tik?
Bernardas vl linkteljo.
Visais atvilgiais?
Absoliuiai visais, patikino jis garsiai. O pats pagalvojo: Ji pati apie save
taip mano. Jai neugaulu bti msos gabalu.
Linaina diugiai nusiypsojo. Taiau jos diaugsmas buvo per ankstyvas.
Ir vis dlto, ts jis kiek patyljs, noriau, kad viskas bt baigsi
kitaip.
Kitaip? (O kaip kitaip tai gali baigtis?)
Nenorjau to ubaigti lova, paaikino.
Linaina apstulbo.
Ne i karto, ne pat pirm vakar.
Bet kuo gi tada?
Jis pradjo paistyti visokias nesuprantamas ir pavojingas nesmones. Linaina
mintyse kuo stipriausiai usikimo ausis, taiau kartas nuo karto jos smon
pasiekdavo atskiros frazs:
...pairti, kas atsitikt, jei sutramdytum geismus, igirdo j sakant.
Tie odiai ugavo kakoki styg jos galvoje.
Niekad neatidk rytdienai malonum, kuriuos gali patirti iandien, rimtai
pasak ji.
Du imtus syki kartota dukart per savait nuo keturiolikos iki eiolikos su
puse met, atsiliep jis. Ir toliau tauk klaikias kvailystes. Noriu painti
aistr, igirdo Linaina. Noriu patirti stipr jausm.
Kai aistros sisibuoja, visuomen susvirduliuoja, siterp Linaina.
Na, ir kas, tegu susvirduliuoja.
Bernardai!
Taiau Bernardas buvo nenuramdomas.
Proto atvilgiu ir darbo valandomis mes suaug, ts jis. O jausm ir
trokim srityje mautliai.
Ms viepats Fordas myljo mautlius.
Tarsi negirddamas, Bernardas kalbjo toliau:
Man syk dingteljo, jog galima bti suaugusiu vis laik.
Nesuprantu, tvirtai paprietaravo Linaina.
inau, kad nesupranti. Dl to ir gulme ikart lov vakar kaip mautliai,
uuot palauk kaip suaug.
Betgi buvo puiku, nenusileido Linaina. Argi ne?
O, kuo puikiausia, atsak jis, bet tokiu gedulingu tonu, su tokiu rkanu
veidu, jog visas Linainos diaugsmas kaipmat igaravo. Vis dlto jis mano, kad a
pernelyg putni.
Ar nesakiau? mesteljo Fani, kai Linaina ipasakojo jai savo irdies
reikalus. Tai tas spiritas, kurio jam pyl kraujo pakaital.
 O man jis vis tiek patinka, nepasidav Linaina. Jo tokios velnios
rankos. Ir taip mielai trauko peiais. Ji atsiduso. Gaila tik, kad jis toks
keistas.

Antra dalis
Akimirk stabteljs prie direktoriaus kabineto dur, Bernardas giliai kvp ir
atstat krtin, rengdamasis susidurti su nepalankumu ir prieikumu, kurie, be
abejo, jo ten lauk. Pabeld ir jo.
Reikia js parao ant leidimo, direktoriau, pasak kiek galima
nerpestingiau ir padjo lap ant raomojo stalo.
Direktorius nutais rgi min, taiau leidimas buvo su Pasaulio valdytojo
ratins antspaudu, o apaioje juodavo plaiai isidrieks Mustafos Mondo
paraas. Viskas gerai. Nebuvo prie ko prikibti. Direktorius ivediojo savo
inicialus dvi blykias raideles, nuolankiai prigludusias prie Mustafos Mondo
koj, ir jau norjo grinti popieri be joki komentar ir be draugiko
palinkjimo Su Fordu!, bet ia jo vilgsnis ukliuvo u kakokio odio, parayto
leidime.
Naujosios Meksikos draustin? itar jis, ir jo balse, ir veide, atgrtame
Bernard, atsispindjo jaudulingas nustebimas.
Nustebs dl to nustebimo, Bernardas linkteljo. Stojo tyla.
Direktorius atsilo krsle ir susirauk.
Kada tai buvo? pratar jis, kreipdamasis daugiau save pat nei
Bernard. Turbt prie dvideimt met. O gal ir prie dvideimt penkerius. A
tada buvau madaug js amiaus... Jis atsiduso ir palingavo galv.
Bernardas pasijuto labai nepatogiai. Direktorius toks mandagus, toks
skrupulingai korektikas ir daro tok didel netakt! Jam norjosi usidengti veid
rankomis, ibgti i kambario. Ne todl, kad buvo sitikins, jog kalbti apie tolim
praeit yra visikai nepriimtina t hipnopedijos prietar jis buvo seniai
atsikrats, kaip jam atrod. Sumio jis dl to, kad direktorius, nuolat
priekaitaujantis dl nepadoraus elgesio, dabar pats paeid t draudim. Kas gi j
prispyr taip atsiverti? Nors ir sutriks, Bernardas atidiai klaussi.
A kaip ir js, kalbjo direktorius, usinorjau pairti laukinius.
Gavau leidim Naujj Meksik ir ivykau ten vasaros atostog. Pasimiau
mergin, su kuria tuo metu draugavau. Ji buvo minusin beta ir, man rodos... (jis
umerk akis), rodos, buvo geltonplauk. iaip ar taip, pneumatika, itin
pneumatika tai a prisimenu. Na, nuvykome mes ten, pairjome laukinius,
pajodinjome arkliais ir visa kita. O paskui gal paskutin mano atostog
dien, paskui... na, ji prapuol. Mes jodinjome po vien i t lyki kaln,
buvo baisiai karta, tvanku, ir po piet mes primigome. Bent jau a primigau. O ji,
matyt, atsikl ir nujo pasivaikioti. Viena. Kai atsibudau, jos nebebuvo. O
tuomet pakilo pati baisiausia audra, koki man kada teko regti. Lietus pliaupte
pliaup, griaustinis griaud, aibai blykiojo; ms arkliai nusitrauk nuo saito ir
nulk; bandydamas juos sulaikyti, parkritau ir usigavau kel, ir dar taip, kad vos
galjau paeiti. Vis dlto a iekojau, aukiau, iekojau. Bet jos n paduj neliko.
Tada pamaniau, kad ji tikriausiai gro turist viebut viena. Taigi miau liaute
leistis atgal sln. Kel baisiai skaudjo, o somos tabletes pameiau. Leidausi
valand valandas. Viebut pasiekiau tik po vidurnakio.
Taiau ir ten jos nebuvo, ten jos nebuvo, pakartojo direktorius. Kiek
patyljo. Kit dien prasidjo paieka. Bet taip jos ir neradome. Turbt krito
tarpekl kur nors arba sudrask puma. Vienas Fordas ino. iaip ar taip, tai buvo
baisus atsitikimas. Labai mane tada sunervino. Netgi, pasakyiau: pernelyg. Nes
gal gale toks nelaimingas vykis gali atsitikti kiekvienam; ir, inoma, visuomens
organizmas ir toliau gyvuoja, nors j sudaranios lstels keiiasi. Taiau,
matyt, i per mieg teigta tiesa nelabai guod direktori. Nuleids galv, jis tyliai
pasak: A netgi kartais apie tai sapnuoju. Sapnuoju, jog mane paadina
griaustinio trenksmas, o jos nebra; sapnuoju, kaip iekau, iekau jos po
mediais. Jis nutilo, nugrimzdo prisiminimus.
Jums tai buvo baisus smgis, pasak Bernardas kone su pavydu.
Igirds jo bals, direktorius krpteljo ir atsipeikjo; met lyg ir prasikaltusio
vilgsn Bernard, nusuko akis al, tamsiai nuraudo; dar kart j vilgteljo
tariamai ir piktai ir oriai itar:
Nesivaizduokite, kad su ta mergina mane siejo kokie nors nepadors ryiai.
Nieko pernelyg jausmingo, nieko ilgai trunkanio. Ms santykiai buvo visikai
sveiki ir normals. Jis atidav Bernardui leidim. N neinau, kodl jums
papasakojau i banali istorij.
Ir i apmaudo, kad idav gding paslapt, iliejo vis savo pagie ant
Bernardo.
Noriau pasinaudoti ia proga, pone Marksai (direktoriaus akys dabar deg
atvira neapykanta), ir praneti jums, kad mans visai nediugina inios, kurias
gaunu apie js elges ne darbo valandomis. Js pasakysite, kad tai mans
nelieia. Ne, lieia. Turiu rpintis gera ms Centro reputacija. Mano darbuotojai
negali bti net tariami, ypa aukiausi kast nariai. Alfos taip iauklti, jog
nra veriami laikytis infantilik emocinio elgesio taisykli. Tad juo labiau jie
patys turi stengtis j laikytis. Bti infantilikiems savo jausmuose, netgi jei tai
prietarauja j polinkiams, yra j pareiga. Taigi, pone Marksai, a jus
perspjau. Direktoriaus balsas virpjo i pasipiktinimo, kuris dabar tapo visikai
nuasmenintas ir teistas, tai buvo visos pasipiktinusios visuomens balsas.
Jeigu a dar kart igirsiu apie kok nors nukrypim nuo padoraus infantiliko
elgesio norm, papraysiu jus perkelti vien i Centro filial, geriausia
Islandij. Viso labo. Ir, nusisuks nuo Bernardo, griebsi plunksnos ir m
kak rayti.
Tai bus jam pamoka, pagalvojo direktorius.
Taiau jis apsiriko. Bernardas ijo ididiai trinkteljs durimis diugiai
galvodamas, jog jis vienas didvyrikai stoja prie vis tvark; j kvp ir
apsvaigino savo ypatingos reikms ir svarbos suvokimas. Netgi mintis apie
nuobaud neprislg jo, o veikiau pavalino. Jis jautsi pakankamai stiprus
atsispirti negandoms, ir netgi Islandija jo nebaugino. Ir tuo labiau pasitikjo savo
jgomis, nes n akimirk neman, kad j ivis kaip nors nubaus. U tokius niekus
moni neperkelia. Islandija tai tik pagsdinimas. Labai valinantis ir
gaivinantis pagsdinimas. ingsniuodamas koridoriumi jis netgi vilpavo.
Vakare jis papasakojo Helmholcui apie susidrim su direktoriumi, ir jo
pasakojimas dvelk narsa. Baigsi jis itaip:
O atsakydamas tiesiog pasiuniau j Praeities Bedugn ir idroiau i
kambario. tai kaip.
 Jis laukiamai pairjo Helmholc, vildamasis utarnauto atpildo uuojautos,
paskatinimo ir susiavjimo pavidalu. Taiau Helmholcas neitar n odio. Jis
sdjo tyldamas, smeigs akis grindis.
Jis mgo Bernard, buvo dkingas jam u tai, kad su juo vieninteliu galdavo
pasikalbti apie jam svarbius dalykus. Vis dlto kai kurie Bernardo bruoai jam
buvo nemalons. Tas pagyrnikumas, pavyzdiui. Besikeiiantis su
iaudadvasiko savs gailjimo priepuoliais. Ir tas apgailtinas protis pradrsti
po laiko, ir ta nepaprasta savitvarda, kai jau nebdavo dl ko tvardytis.
Helmholcas negaljo paksti t dalyk vien dl to, kad mgo Bernard. Slinko
sekunds. Helmholcas vis irjo grindis. Ir staiga Bernardas paraudo ir
nusisuko.

Treia dalis
Kelion prajo be joki nuotyki. ydroji raketa Naujajame Orleane nutp
dviem su puse minuts anksiau laiko, paskui prarado keturias minutes,
pakliuvusi tornad vir Teksaso, taiau, pagauta palankios oro srovs ties 95
dienovidiniu, sugebjo nusileisti Santa F, pavlavusi maiau nei keturiasdeimt
sekundi.
Keturiasdeimt sekundi ei su puse valand skrydiui. Tai visai
neblogai, pagyr Linaina.
Santa F jie ir pernakvojo. Viebutis buvo puikus kur kas geresnis negu,
pavyzdiui, ta baisi iaurs pavaist, kur Linaina tiek prisikentjo praeit
vasar. Visuose miegamuosiuose suskystinto oro tiekimas, televizija,
vibrovakuuminis masaas, radijas, verdantis kofeino tirpalas, paildyti
kontraceptikai ir atuoni skirting kvepal kraneliai. Hole juos sutiko sintetin
muzika, tad ko daugiau buvo galima norti. Lapelis lifte skelb, jog prie viebuio
yra eiasdeimt eskalatorinio skvoo kort, ir kviet park aisti golfo ir su
klitimis, ir elektromagnetinio.
Tai tiesiog nuostabu, kteljo Linaina. N vaiuoti niekur nesinori.
eiasdeimt kort...
O draustinyje nebus n vieno, perspjo j Bernardas. Ir nei kvepal,
nei televizoriaus, nei dargi karto vandens. Jeigu manai, kad be ito neitversi,
pasilik ia, kol sugriu.
Linaina net usigavo.
Kodl neitversiu? A tik pasakiau, jog ia nuostabu, nes... na, nes paanga
yra nuostabus dalykas.
Kartota po penkis imtus kart kas savait nuo trylikos iki septyniolikos
met, paniurs sumurmjo Bernardas sau po nosimi.
K tu pasakei?
Pasakiau, kad paanga nuostabus dalykas. Todl, jeigu tau nelabai norisi
draustin, tai ir nereikia.
Bet man norisi.
Gerai, tada vaiuojam, pasak Bernardas kone grasinamai.
J leidim turjo pasirayti draustinio virininkas, kurio kontor jie ujo kit
ryt. Juodaodis durininkas, pliusinis epsilonas, nune kabinet Bernardo
vizitin kortel, ir jie buvo priimti beveik i karto.
Virininkas buvo kresnas minusinis alfa, trumpagalvis blondinas su apvaliu
raudonu veidu ir garsiai aidiniu balsu, labai tinkamu skelbti hipnopedijos
sentencijoms. Jis tutuojau juos apipyl nereikalinga informacija ir nepraytais
gerais patarimais. Kart pradjs, jis griaudjo nesustodamas.
...penki imtai eiasdeimt tkstani kvadratini kilometr, padalyti
keturis atskirus sektorius, kurie visi aptverti auktos tampos viel utvara.
Tuo metu nei i io, nei i to Bernardas prisimin, jog paliko vonioje bgant
odekolono iaup.
...o elektr tiekia Didiojo kanjono hidroelektrin.
Kol sugriu, pribgs u didiul sum. Mintyse Bernardas jau mat kaip
kvepal skaitiklio rodykl liauia ir liauia ratu it skruzd, nepailsdama. Kuo
greiiau paskambinti Helmholcui.
...daugiau nei penki tkstaniai kilometr tvor su eiasdeimt tkstani
volt tampa.
Nejaugi! mandagiai siterp Linaina, visikai nesusigaudydama, apie k
neka virininkas, taiau pasinaudodama jo dramatika pauze. Vos tik jis pradjo
griaudti, tuoj ji vogia prarijo pus gramo somos ir dabar sdjo palaiminga,
nieko neklausydama ir nieko negalvodama, sistebeilijusi virinink didelmis
mlynomis akimis su didiausio dmesio iraika.
Prisilietimas prie tvoros neivengiama mirtis, ikilmingai prane
virininkas. I laukini draustinio pabgti nemanoma.
odis pabgti tarsi stumteljo Bernard.
Turbt, pasak jis stodamasis, mums jau reikt eiti. Mayt juoda
rodykl skubjo nelyginant vapsva, kramsnodama laik, rydama jo pinigus.
Pabgti nemanoma, pakartojo virininkas, rankos mostu davs enkl
Bernardui vl atsissti, ir kadangi leidimas dar nebuvo patvirtintas jo parau,
Bernardui teko paklusti. Tiems, kurie gim draustinyje ir neumirkite,
mieloji panele, jis pridr, galiai spoksodamas Linain ir pereidamas
geiduling nibdes, neumirkite, kad vaikai draustinyje vis dar gimsta, taip,
i ties gimsta, kad ir kaip bjauriai tai skamba... Jis tikjosi, jog i nepadori
tema privers Linain parausti, bet ji tik apsimestinai protingai ypteljo ir pasak:
Nejaugi! Virininkas nusivyls ts: Tiems, kartoju, kurie gim draustinyje,
lemta ten ir mirti.
Lemta mirti... Decilitras odekolono kas minut. ei litrai per valand.
Turbt, vl pradjo Bernardas, mums jau...
Palinks priek, virininkas smiliumi pabarbeno stal.
Js paklausite mans, kiek moni gyvena draustinyje. O a jums
atsakysiu, subaub jis diaugsmingai, a atsakysiu, jog mes neinome.
Galime tik splioti.
Nejaugi!
I tikrj, mano mieloji panele.
eis padauginti i dvideimt keturi ne, jau prajo beveik trisdeimt eios
valandos. Bernardas iblyko ir m drebti i nekantrumo. Taiau balsas
griaudjo nenumaldomai.
...apie eiasdeimt tkstani indn ir metis... visiki laukiniai... ms
inspektoriai apsilanko kartas nuo karto... jokio kito ryio su civilizuotu pasauliu...
tuokiasi, jeigu inote, mieloji panele, k tai reikia; gyvena eimomis... jokio
psichikos formavimo... siaubingi prietarai... krikionyb, totemizmas ir protvi
garbinimas... mirusios kalbos, pavyzdiui, zuni, ispan ir atabask... pumos,
dygliakiauls ir kiti nuoms vrys... ukreiamos ligos... yniai... nuodingi
drieai...
Nejaugi!
Pagaliau jie isikrapt i ten. Bernardas puol prie telefono. Greiiau, greiiau;
bet kol j sujung su Helmholcu Votsonu, prajo itisos trys minuts.
Tarytum jau btume tarp laukini, pasiskund jis Linainai. Velniki
slunkiai.
 Imk tablet, pasil Linaina.
Jis atsisak, jam mieliau buvo grieti dant. Ir galiausiai, ai Fordui, j sujung,
ir atsiliep Helmholcas; Helmholcas, kuriam jis paaikino, kas atsitiko, ir kuris
paadjo nuvykti ten tutuojau, taip, tutuojau ir usukti iaup, taip, taip,
tutuojau, bet dar suspjo praneti Bernardui, k inkubatorijaus direktorius vakar
vakare paskelb...
K? Ieko ko nors mano viet? pakartojo Bernardas graudiu balsu.
Jau ir nusprsta? Ar minjo Islandij? Sakai, minjo? Viepatie Forde!
Islandij... Jis pakabino ragel ir atsigr Linain. Buvo ibals ir visikai
sugniudytas.
Kas atsitiko? paklaus ji.
Atsitiko... jis dribo krsl. Mane siunia Islandij.
Anksiau jis danai pagalvodavo, kad neblogai bt patirti kok sunk
ibandym, sielvart, persekiojim (be somos ir pasikliaujant tik savo dvasios
stiprybe). Jis netgi troko kokio nors likimo smgio. Dar prie savait, direktoriaus
kabinete, jis vaizdavosi, jog drsiai atsispirt prievartai, stoikai, be maiausio
nusiskundimo priimt kani. Direktoriaus grasinimai jam tik pakl nuotaik,
leido pasijusti didesniu nei tikrovje. Bet taip buvo dl to, kaip jis dabar suprato,
kad jis neirjo juos rimtai; jis netikjo, kad direktorius ities k nors padarys.
Dabar, kai atrod, jog tie grasinimai i tikrj isipildys, Bernard apm siaubas.
I sivaizduojamo stoicizmo, i teorins drsos neliko n kvapo.
Jis niro ant savs paties koks kvailys! niro ant direktoriaus: kaip
neteisinga neduoti jam netgi progos pasitaisyti, progos, kuria, dabar jis nma
neabejojo, tikrai bt pasinaudojs. O Islandija, Islandija...
Linaina palingavo galv.
Somos paragaus mogus ir ia diena sotus bus, pacitavo ji. Nerps
tada ivis praeitis ir ateitis.
Galiausiai ji kalbjo j praryti keturias somos tabletes. Po penki minui
praeities aknys ir ateities vaisiai prauvo; roine spalva praydo dabarties iedai.
Paskambino durininkas ir prane, jog virininko paliepimu atskrido draustinio
sargybinis ir laukia su orlaiviu ant viebuio stogo. Jie tuoj pat ten ulipo. Labai
viesus mulatas alia gamos uniforma pasveikino juos ir supaindino su tos dienos
programa.
Pirmoje dienos pusje deimties ar dvylikos svarbiausi kaimeli
apirjimas i viraus, paskui nutpimas ir piets Malpaiso slnyje. Ten patogus
viebutis keliautojams, o ant kalno, kaimelyje, laukiniai turbt vs savo vasaros
vent. Ten geriausia vieta praleisti vakar.
Jie sdo sraigtasparn ir pakilo. Po deimties minui jie jau buvo vir ribos,
skirianios civilizacij nuo laukinumo. Kirsdama kalnus ir klonius, druskos ir
smlio dykumas, mikus ir tamsiai violetines kanjon gelmes, uolas, smailas
virnes ir stalkalnius, tvora tssi tolyn ir tolyn tiesia kaip styga linija
geometrinis pergalingos mogaus valios simbolis. O jos papdje en ir ten balt
kaul mozaika ar tamsios dar nesupuvusi kn dms ant rusvos ems
enklino tas vietas, kur elnias ar jautis, puma ar dygliakiaul, kojotas ar grifas,
privilioti dvsenos kvapo, prijo pernelyg arti prie udani laid ir buvo
nutrenkti srovs, tarsi dangaus pasistos bausms u godum.
Jie niekad nepasimoko, pasak aliai uniformuotas pilotas, rodydamas
skeletus ant ems po jais. Ir jau niekada nepasimokys, pridr ir nusijuok,
tarytum pats bt pasieks pergal prie elektros umutus gyvnus.
Bernardas irgi nusijuok; po dviej somos gram is smojis jam kakodl
pasirod juokingas. Nusijuok ir bema i karto usndo ir miegodamas pralk
vir Taoso ir Tesukvs, vir Nambs, Pikuriso ir Pochoakvs, vir Sijos ir Koitos,
vir Lagnos, Akomos ir Uburtojo stalkalnio, vir Zunio ir Sibolos, vir Ocho
Kalients ir kit indn kaimeli, ir, kai atsibudo, orlaivis jau stovjo ant ems,
Linaina ne lagaminus nedidel kvadratin namel, o aliasis gama
nesuprantama kalba kalbjosi su jaunu indnu.
Malpaisas, paaikino pilotas, kai Bernardas ilipo i kabinos. Tai turist
viebutis. i popiet kaimelyje bus okiai. Jis nuves jus. Ir parod suniurus
jaun indn. Smagu ten bus, man regis. Jis plaiai isiiep. Jie visk
daro smagiai. Sulig tais odiais jis lipo orlaiv ir paleido variklius. Griu
rytoj. Ir nebijokite, padrsino jis Linain, laukiniai nepadarys jums nieko
bloga, jie visikai prijaukinti. Chemins bombos atgras juos nuo kvail pokt.
Vis dar juokdamasis jung sraigtasparnio propelerius ir nuskrido.

Septintas skyrius
Stalkalnis atrod kaip laivas, sustings auksini it lito kailis dulki klonyje.
Tas klonis vingiavo tarp skarding krant, o jo dugnu kypai drieksi alia
juosta up su pievomis. Vidury klonio stksanio akmeninio laivo priekyje
stovjo jo neatskiriama dalis Malpaiso kaimelis, panaus geometrikai
taisykling uolien atodang. Aukti namai stiepsi mlyn dang tarsi
laiptuotos nupjautos piramids auktas ant aukto, ir kiekvienas maesnis nei
apatinis. J papdje isimt emi pastatai, molini sien labirintas; o i trij
pusi laitai statmenai leidosi klon. Keli dm stulpeliai kilo ram or ir tirpo
padangje.
Keista, pasak Linaina. Labai keista. Tai buvo jos smerkiamasis
odis. Man nepatinka. Ir tas mogus nepatinka. Ji linkteljo indn
palydov, kuriam buvo liepta nuvesti juos kaimel. Tas jausmas, matyt, buvo
abipusis: netgi indno, jusio priekyje, nugara reik prieik ir niri paniek.
Be to, pridr ji pusbalsiu, jis smirda.
Bernardas nemgino prietarauti. Jie jo toliau.
Staiga oras tarsi atgijo, m pulsuoti, tvinkioti, lyg irdies varinjamas
kraujas. Tai auktai, Malpaise, sudundjo bgnai. Jie paspartino ingsnius,
paklusdami tos paslaptingos irdies ritmui. Takas atved juos prie skardio
papds, vir j trij imt pd aukt kilo didiojo stalkalnio laivo bortai.
Gaila, kad nebra orlaivio, pasak Linaina, nuskriaustom akim velgdama
plik uolot kriau. Nemgstu vaikioti. Stovdama prie kalno, jautiesi tokia
mayt.
Kur laik jie jo stalkalnio elyje, apsuko isikiusi uol ir pamat vandens
igraut griov, kuria m kopti auktyn nelyginant laivo trapu. Tai buvo labai
status takas, kylantis zigzagais latako dugnu. Kartais bgn pulsavimo beveik
nebuvo girdti, o kartais atrodydavo, jog jie dunda ia pat u poskio.
Kai buvo ukop pus kalno, pro al pralk erelis taip arti, jog veidus
psteljo sparn sukeltas varbaus oro gsis. Uolos plyyje bolavo krva kaul.
Visos tos keistybs veik slegiamai, o indnas dvok vis labiau. Pagaliau jie ilipo
i griovos skaisi sauls vies. Stalkalnio virus panjo ploki akmenin
den.
Kaip eringo T bokto lkt, paymjo Linaina. Taiau neilgai ji diaugsi
tuo raminaniu panaumu. Tylus koj tapenimas privert juos atsisukti. Nuogi nuo
galvos iki bambos, isida tamsiai rudus knus baltomis linijomis (Kaip
asfaltuoti teniso kortai, vliau pasakodavo Linaina), nemonikai itepliotais
raudonai, juodai ir geltonai veidais, taku juos bgo du indnai. j juodus
plaukus buvo pintos laps kailio ir raudonos flanels juostels. Ant pei
plevsavo apsiaustai i kalakut plunksn, o ant galv tviskjo auktos plunksn
karnos. Sulig kiekvienu j ingsniu vangjo ir barkjo j sidabrins apyranks,
sunks vriniai i kaulini ir turkio karoli. Jie tyliai bgo elnio kailio mokasinais,
neitardami n odio. Vienas j laik luotel i plunksn, o kitas abiem rankom
ne kak, kas i tolo atrod panau tris ar keturis storus virvagalius. Viena
virv m neramiai rangytis, ir staiga Linaina pamat, jog tai gyvats.
Bgikai vis artjo ir artjo; j tamsios akys irjo Linain, taiau n vienu
mirkteljimu neisidav, jog j pamat ar atkreip j dmes. Besiraitanti gyvat
vl suglebo ir nukaro kaip kitos. Indnai prabgo pro al.
Man nepatinka, pasak Linaina. Man nepatinka.
Dar maiau jai patiko tai, kas j sutiko prie jimo kaimel, kur palydovas
paliko juos, o pats nujo praneti apie sveius. Nevarumai, krvos iukli,
dulks, unys, muss. Jos veid ikreip pasibjaurjimo grimasa. Ji prispaud prie
nosies skepetait.
Kaip jie gali taip gyventi? kteljo ji pasipiktinusi ir netikdama savo
akimis.
Bernardas filosofikai trukteljo peiais.
iaip ar taip, pasak jis, jie taip gyvena penkis ar eis tkstanius
met, tai turbt priprato.
Bet juk vara tai Fordo palaima, nenustygo Linaina.
inoma, o civilizacija tai sterilizacija, paaipiai pacitavo Bernardas
baigiamj antrosios hipnopedijos pamokos apie higienos pradmenis fraz.
Taiau ie mons niekad negirdjo apie ms viepat Ford, jie necivilizuoti.
Taigi beprasmika...
Oi! ji grieb j u rankos. irk.
Nuo emutins gretimo namo terasos labai ltai kopiomis leidosi pusnuogis
indnas nuo skersinio ant skersinio lipo drebdamas ir labai saugodamasis, kaip
visi labai senyvo amiaus mons. Jo veidas buvo ivagotas gili raukli ir
juodas kaip lava. Bedant burna sudubusi, lp kampeliuose ir abiejose smakro
pusse styrojo ilgi eriai, balsvai blizgantys ant tamsios odos. Ilgi nesupinti
plaukai ilais kuoktais krito ant pei ir krtins. Knas susikprins, iseks
vieni kaulai ir oda. Leidosi jis baisiai ltai, stabteldamas ant kiekvieno skersinio.
Kas jam darosi? sunibdjo Linaina, iputusi akis i nuostabos ir
pasibaisjimo.
Jis senas, ir tiek, atsak Bernardas kiek galdamas abejingiau. Jis taip pat
buvo pribloktas, taiau stengsi to neparodyti.
Senas? pakartojo ji. Bet ir ms direktorius senas, daugyb moni
seni, taiau jie ne tokie.
Dl to, kad neleidiame jiems tokiais tapti... Saugome nuo lig. Dirbtinai
palaikome j vidins sekrecijos balans jaunatvikame lygyje. Neleidiame
magnio ir kalcio kiekiui nukristi emiau to, kuris buvo trisdeimties met amiuje.
Perpilame jaun krauj. Nuolat stimuliuojame mediag apykait. Ir todl,
inoma, jie atrodo kitaip. I dalies dl to, pridr jis, kad daugelis j mirta
toli grau nesulauk io senolio met. Jaunyst beveik be pakitim iki
eiasdeimt, o paskui trakt! ir galas.
Bet Linaina nesiklaus. Ji stebjo senuk. Pamau, pamau jis nulipo. Jo pdos
paliet em. Jis atsigr. Giliai dubusios akys tebebuvo nepaprastai viesios.
Jos velg j kur laik be jokios iraikos ir be nuostabos, tarsi jos ia ivis
nebt. Tada palengva, susiriets kupr, praklibikiavo pro juos ir pradingo.
Juk tai baisu, sunibdjo Linaina. Tai siaubinga. Nereikjo mums ia
vaiuoti.
Paiekojo kienje somos, taiau paaikjo, jog per neregt ligi iol
isiblakym paliko buteliuk turist viebutyje. Bernardo kiens taip pat buvo
tuios.
Taigi teko atlaikyti Malpaiso baisumus be jokios paspirties. O jie Linain grite
ugriuvo. Ivydusi dvi jaunas moteris, maitinanias kdikius krtimi, ji paraudo ir
nusisuko. Niekad gyvenime nebuvo maiusi tokio nevankaus reginio. Ir negana
to, Bernardas, uuot taktikai apsimets, jog nieko nepastebi, pradjo garsiai
komentuoti t atgras gyvavedi gyvenimo vaizdel. Dabar, kai soma liovsi
veikusi, jis m gdytis, kad pasirod toks silpnadvasis t ryt viebutyje, ir visaip
stengsi pabrti, koks jis stiprus ir kitonikas.
Koks nuostabiai glaudus ryys, pasak jis, tyia perengdamas padorumo
ribas. Ir kok stipr jausm jis suadina! A danai pagalvoju, kad galbt mes
kak prarandame, neturdami motinos. O tu, Linaina, turbt kak prarandi,
nebdama motina. Na, sivaizduok tu sdi ten su kdikliu ant rank...
Bernardai! Kaip tau ne gda!
Tuo metu pro juos prajo senut su varvaniom akim ir iberta oda, ir Linainos
dmesys nukrypo j.
Einam i ia, ji m maldauti. Man bjauru.
Taiau tada sugro palydovas ir, pamojs jiems, nuved siaura gatvele tarp
nam. Jie pasuko u kampo. Ant iukli krvos guljo padvss uo; moteris su
giu ant kaklo iekojo utli maos mergaits plaukuose. J palydovas stabteljo
prie kopi, ikl rank vir, paskui nukreip j priek. Jie pakluso tam
nebyliam sakymui ulipo kopiomis ir pro ang sienoje jo ilg siaur
kambar; jis buvo pustamsis ir dvok dmais, pridegusiais taukais ir ilgai
neiotais, ilgai neskalbtais drabuiais. Prieinje kambario sienoje buvo kita anga,
pro kuri krito sauls spinduli pluotas ir skverbsi bgn dundesys, labai garsus
ir artimas.
Jie pereng slenkst ir atsidr plaioje terasoje. Apaioje, sispraudusi tarp
aukt nam, buvo kaimo aikt, pilna indn. Margi apklotai, plunksnos
juoduose plaukuose, karoliuk ybsjimas, tamsi oda, blizganti nuo prakaito.
Linaina vl uspaud nos skepetaite. Tuiame plote vidury aikts buvo matyti
du apvals rentiniai i plyt ir plkto molio tikriausiai poemini patalp
stogai, nes kiekvieno centre buvo atviras liukas su kopiom, kyaniom i
tamsios gilumos. I apaios sklido fleit garsai, taiau juos negailestingai go be
perstojo dundantys bgnai.
Linainai bgnai patiko. Umerkusi akis, ji pasinr j nenutrkstam
monotonik gausm, leido jam upildyti jos smon vis labiau ir labiau, kol
galiausiai nieko nebeliko pasaulyje, tik tas vienas duslus dudenimas. Jis
raminamai primin sintetin muzik vienybs pamaldose ir Fordo dienos
ventse. Orgi porgi, sunibdjo sau po nosimi. Tie bgnai dundjo tuo paiu
ritmu.
Staiga griausmingai trinkteljo choras imtai vyrik bals utrauk unisonu
nuomiais metaliniais balsais. Keletas ilg nat ir tyla, kurtinama bgn tyla;
tada aiiais diskantais atsiliep moterys. Ir vl bgnai; ir vl kietas, laukinikas
vyrikojo prado teigimas.
Keista? Taip, keista. Keista ir vieta, ir muzika, keisti ir drabuiai, ir giai, ir
odos sopuliai, ir nukar senukai. Bet pati vent joje, regis, nebuvo nieko
ypatingai keisto.
Panau emesnij kast kolektyvin giedojim, pasak ji Bernardui.
Taiau kiek vliau panaumas t nekalt vent tuo ir usibaig. Nes mai i
apvali poemini patalp igarmjo siaubing pabais minia. Su lykiom
kaukm arba taip isida, jog buvo nebepanas mones, jie leidosi pritupstom
trypti keist ok; dainuodami sukosi aplink aikt, sulig kiekvienu ratu vis
greiiau ir greiiau; ir bgnai taip paspartino ritm, jog jis kartligikai
sutvinksjo ausyse; ir minia m dainuoti kartu su okjais, vis garsiau ir
garsiau; ir pirma viena moteris sukliko, paskui kita, dar kita, tarsi smaugiamos; ir
tada okio vedlys isiver i rato, nubgo prie didels medins skrynios,
stovjusios aikts gale, pakl dangt ir itrauk i ten por juod gyvai.
Aikt atsiliep skardiu riksmu, ir visi kiti okjai puol prie jo, ities j rankas.
Jis svied gyvates pirmiesiems ir vl siekteljo skryni. Vis daugiau ir daugiau
gyvai juod, rud, marg jis svaid okjams. Ir okis prasidjo i naujo,
kitokiu ritmu. Jie vl suko rat po rato su gyvatmis rankose, gyvatikai
rangydamiesi, velniai sibuodami per kelius ir klubus. Ratas po rato. Paskui,
vedliui davus enkl, visos gyvats, viena po kitos, buvo sumestos aikts
vidur; i poemio ilindo senukas ir pabarst jas kukurziniais miltais, o i kito
liuko ilipo moteris ir aplakst vandeniu i juodo soio. Tada senukas pakl
rank, ir akimirksniu sivyravo igstinga, mirtina tyla. Bgnai liovsi dundj,
rods, visas gyvenimas sustojo. Senukas parod dvi tamsias angas, eigas
poemi pasaul. Pamau, keliamos i apaios nematom rank, i j ikilo dvi
daytos statulos; i pirmojo liuko erelis, i antrojo nuogas vyras, prikaltas
prie kryiaus. Jie pakibo taip, tarsi patys laikytsi ore ir kako laukt. Senukas
suplojo rankomis. I minios ijo jaunuolis gal atuoniolikos met, launis
pasiris baltu medvilniniu skuduru, atsistojo prieais j, sukryiavs rankas ant
krtins ir nulenks galv. Senukas peregnojo j ir nusigr. I lto jaunuolis
pradjo eiti aplink besiraitani gyvai krv. Apjo vien rat ir pusjo antr,
kai i okj ijo auktas vyras su kojoto kauke ir pintiniu rimbu rankoje ir
pasuko link jo. Jaunuolis jo toliau, tarytum jo nematydamas. mogus-kojotas
usimojo rimbu; ilga laukimo valandl, paskui staigus judesys, rimbo vilpimas ir
aius pliaukteljimas per nuog kn. Jaunuolis suvirpjo, taiau neileido n
garso, toliau jo tokiu paiu neskubiu, vienodu ingsniu. Kojotas supliek dar
syk, ir dar; sulig kiekvienu kiriu minia pirma aikteldavo, paskui dusliai
suvaitodavo. Jaunuolis vis jo. Du, tris, keturis kartus apjo rat. Kraujas tekjo
iurklmis. Penkt kart apjo, et. Staiga Linaina usideng veid rankomis ir
pradjo raudoti.
O, sustabdykit juos, sustabdykit! maldavo ji.
Taiau rimbas pliek ir pliek be gailesio. Septintas ratas. Tada kaip pakirstas,
taip ir neidavs n garso, jaunuolis griuvo veidu ant ems. Pasilenks vir jo,
senukas paliet jo nugar ilga balta plunksna, ikl j auktyn, tamsiai
raudon, parod monms ir triskart kresteljo vir gyvai. Nukrito keletas
la, ir isyk atgijo bgnai, sutratjo skubiai ir nerimastingai; pasigirdo kraupus
auksmas. okjai puol priekin, pagrieb gyvates ir ibgo i aikts. Paskui juos
nubgo visa minia vyrai, moterys, vaikai. Po valandls aikt liko tuia, tik
jaunuolis tebeguljo knibsias ten, kur nugriuvo, nejuddamas. I vieno namo
ijo trys sens, iaip taip pakl j ir ne vid. Erelis ir nukryiuotasis kur
laik dar jo sargyb itutjusiame kaime; paskui ir jie, tarytum iki valiai
prisiirj, palengva nugrimzdo liukus, nematom poemin pasaul.
Linaina nesiliov raudoti.
Tai siaubinga, kkiojo ji, ir Bernardas nesteng jos paguosti. Tai
siaubinga! Tas kraujas! ji sudrebjo. O, kur mano soma!
Namo gilumoje suejo ingsniai.
Linaina n nekrusteljo, sdjo paslpusi veid delnuose, nieko nematanti,
atsiskyrusi. Tik Bernardas apsidair.
Jaunas vyrikis, ijs ant terasos, dvjo indnikus drabuius, taiau jo
supinti plaukai buvo iaud spalvos, akys viesiai mlynos, o oda degusi
baltojo oda.
Sveiki, linkiu jums labo ryto, pasak nepastamasis taisyklinga, taiau
neprasta angl kalba. Js civilizuoti, tiesa? Js i Kitapus, i u tvoros?
O js pats... apstulbs pratar Bernardas.
Jaunuolis atsiduso ir papurt galv. Prie jus nelaimlis, ir, parods
krauj aikts vidury, virpaniu i susijaudinimo balsu paklaus: Ar regite t
prakeikt dm ant ems?
Gram padarysi, ems negraibysi, mainaliai atsiliep Linaina,
neatidengdama veido. O, kur mano soma!
Ten turjau bti a, ts jaunuolis. Kodl neprim mano aukos? A
biau itvrs deimt rat, dvylika, penkiolika. Palovhtiva nujo tik septynis. I
mans bt gav dvigubai daugiau kraujo. Purpuru nuda marias. Jis plaiu
mostu iskt rankas ir vl lidnai jas nuleido. Bet mans nenorjo. Nemgsta
dl baltos odos. Visada nemgo. Visada. Jo akyse pasirod aaros; jaunuolis
susigdo ir nusisuko.
I nustebimo Linaina umiro net somos nepritekli. Ji atitrauk rankas nuo
veido ir pirm kart vilgteljo nepastamj. Vadinasi, js norjote, kad
rimbu mut jus?
Vis dar nusigrs, jaunuolis linkteljo.
Taip. Kaimo labui kad lietus lyt ir kukurzai augt. Ir Pukongui, ir Jzui
pamaloninti. Ir dar parodyti, jog galiu itverti skausm nerkdamas. Taip. Jo
balse suskambjo puikavimosi gaidel, jis ididiai atsities, ididiai, nepaklusniai
kilsteljo smakr, pasisuko. Parodyti, jog a vyras... O! Jis aikteljo ir liko
stovti be ado, isiiojs. Pirmkart gyvenime jis pamat mergin, kurios veidas
ne okolado ir ne uns odos spalvos, kurios plaukai katoniniai ir garbanoti ir
kurios vilgsnis (neregtas dalykas!) smalsus ir draugikas. Linaina ypsojosi jam,
toks simpatingas berniukas, paman ji, ir knas tikrai graus. Jaunuolio skruostus
uliejo tamsus raudonis; jis nuleido akis, vl pakl ji vis dar jam ypsojosi!
ir taip sumio, jog net nusisuko, nudav, kad siirjo kak kitoje aikts
pusje.
Bernardo klausimai nukreip jo dmes kita linkme. Kas? Kaip? Kada? I kur?
beds akis Bernardo veid (nes taip troko vl ivysti besiypsani Linain, jog
tiesiog nedrso pavelgti j), jaunuolis pradjo aikinti. Jis su Linda Linda jo
motina (Linain tas odis sutrikd) draustinyje laikomi svetimais. Linda atvyko
i Kitapus seniai, dar jam negimus, kartu su jo tvu. (Bernardas pastat ausis.) Ji
ijo pasivaikioti viena po kalnus tenai, iaur, nukrito nuo skardio ir
sutrenk galv. (Pasakokite, pasakokite, susijaudins paragino Bernardas.) J
rado Malpaiso mediotojai ir atne kaimel. O to vyro, jo tvo, Linda daugiau ir
nepamat. J vadino Tomakinu. (Taip, taip, direktoriaus vardas Tomas.) Jis,
matyt, iskrido atgal Kitapus, o j paliko blogas, negeras, beirdis mogus.
Taigi Malpaise a ir gimiau, ubaig jis. Malpaise. Ir palingavo galv.

Lna kaimelio pakraty. Kokia nevari ir apleista!
Nuo kaimelio j skiria dulkina ir iuklina dykviet. Prie dur du perkar unys
rausiasi slavyne. O viduje sudvisusi ir zyzianti nuo musi prieblanda.
Linda! kteljo jaunuolis.
I kito kambario atsiliep prikims moterikas balsas:
Einu.
Jie lukteljo. Dubenliuose ant grind rgo valgio liekanos, gal keli valgi.
Durys atsidar. Per slenkst eng labai aptukusi viesiaplauk indn; ivydusi
nepastamuosius, sustojo, i nuostabos isproginusi akis ir prasiiojusi. Linaina
su pasibjaurjimu pastebjo, jog burnoje trksta dviej priekini dant. O
likusij spalva... Ji susipurt. Tai dar blogiau nei anas senukas. Tokia stora. Ir tas
papurts veidas, tos raukls, tie pagurkliai. Ir nudrib skruostai, imuti
violetinm dmm. Ir raudonos gyslels ant nosies, krauju pasruvusios akys. O
jau kaklas, kaklas... O apklotas, umestas ant galvos, suplys, purvinas. O po
ruda maiika palaidinuke tos milinikos krtys, atsikis pilvas, tie klubai. O,
kur kas blogiau nei anas senukas, kur kas blogiau! Ir staiga ta btyb prapliupo
odi srove, puol prie jos itiesusi rankas ir o Forde, Forde, tai pernelyg
bjauru, dar valandl, ir ji susivems prispaud prie pilvo, krtins ir m
buiuoti. Forde! Seiltomis lpomis, ir nuo kno baisus kvapas, matyt, niekada
nesimaudo, ir i burnos trenkia ta lyktyne, kuri pila delt ir epsilon butelius
(o Bernardui nepyl, tai netiesa), dvokte dvokia spiritu. Linaina kuo greiiausiai
itrko i glbio.
j velg susigraudins, persikreips veidas; tas padaras verk.
Ojojoi, aimanavo ji ir verkleno. Kad inotumte, kokia a laiminga!
itiek met nematyti civilizuoto veido. Civilizuoto drabuio. Jau maniau, kad
nebeivysiu tikro acetatinio ilko. Ji m iupinti Linainos varkelio rankov.
Panags juodos. O kokie gras viskoziniai velvetiniai ortai! Zinai, mieloji, a
tebeturiu savo senuosius drabuius, tuos, su kuriais ia atvykau. Padjau
skryni. Paskui parodysiu. Bet, inoma, acetatas visas skyles ijo. O koks
avingas baltas diras, nors, ties sakant, js alias tyminis diras dar
avingesnis. Tik kad nieko naudos man i to diro nebuvo. Aaros vl m
byrti. Donas jums turbt jau papasakojo. K a ikentjau ir be gramo
somos! Tik kartais Pope atnedavo igerti meskalino. Pope tai vaikinas, kur
painojau. Taiau po meskalino taip blogai jautiesi, o nuo pejotos vemti veria;
kit dien tas baisus gdos jausmas dar labiau kamuoja. O man tikrai buvo gda.
Tik pagalvokit a, beta, pagimdiau vaik: sivaizduokite, kad esate mano
vietoje. (Linaina sudrebjo.) Taiau prisiekiu, jog tai ne mano kalt; lig iol
nesuprantu, kaip tai atsitiko; juk atlikau visus Maltuso pratimus, inote, i eils:
pirmj, antrj, treij, ketvirtj, garbs odis, atlikau; ir vis dlto tai atsitiko; ir,
inoma, abort centr ia nra n kvapo. Beje, ar msikis tebra elsyje?
pasiteiravo ji. Linaina linkteljo. Ir vis dar apvieiamas proektoriais
antradieniais ir penktadieniais? Linaina vl linkteljo. Tas nuostabus roinio
stiklo boktas! Varg Linda, atlousi galv ir umerkusi akis, su jauduliu
sivaizdavo t vies praeities regin. O up nakt! sunibdjo ji. Didels
gailios aaros pamau m vertis i po stipriai suglaust vok. Vakarais,
bdavo, skrendi atgal miest i Stouk Podizo. Tada karta vonia,
vibrovakuuminis masaas... Bet kas i t kalb. Ji sunkiai atsiduso, palingavo
galv, vl atmerk akis, por kart niurkteljo, paskui isinypt nos pirtus
ir nusiluost palaidinuks skvern. Oi, labai atsipraau, kteljo ji,
pastebjusi Linainos veide nevaling pasibjaurjimo grimas. itaip daryti
negrau. Atsipraau. Bet k daryti, kai nra nosini? Prisimenu, kaip sielojaus!
dl tos nevaros, visiko nesterilumo. Mane i kaln atne ia su prakirsta galva.
inote, k jie djo ant aizdos? Ml, tikr tikriausi ml. Mokydavau juos:
Be sterilizacijos nra civilizacijos. Sakydavau jiems: Visas vieteles, nuo mikrob
dmtas, nuplaus kuo puikiausiai vonia ir tualetas, tarsi vaikams. O jie,
inoma, nesuprato. Ir negaljo suprasti. Ir galiausiai a, matyt, pripratau. Bet
kaip palaikyti t var, jeigu nra karto vandens? Pairkit iuos drabuius. Ta
bjauri vilna tai ne acetatas. Ji nesusineioja. Jeigu suplyta, malonk lopyti. O
juk a beta; a dirbau apvaisinimo salje; niekas mans nemok toki dalyk.
Be to, taisyti drabui buvo nepriimta. Atsirado skyl imesk ir pirk nauj.
Kuo daugiau lop dsi, tuo maiau turto tursi. Juk tiesa? Taisyti senus
daiktus antivisuomenika. Bet ia viskas kitaip. Gyveni kaip su pamiliais.
Visk daro be proto. Ji apsidair, pamat, kad Donas su Bernardu ijo ir
vaikioja po iuklin dykviet; vis dlto ji paslaptingai nuleido bals ir prisikio
taip arti, jog gemal nuodo tvoksteljimas krusteljo garban ant Linainos
skruosto, ir ta pastiro ir susig. Paklausykit, pavyzdiui, suvokt
Linda, kaip ia jie vienas su kitu santykiauja. Beprotyb, pasakysiu jums, tikra
beprotyb. Kiekvienas priklauso visiems kitiems argi ne? Argi ne?
prisispyrusi klausinjo, trkiodama Linain u rankovs. Linaina, pusiau
nusigrusi, linkteljo, ileido sulaikyt kvap ir trauk palyginti varaus oro.
Na, o ia, ts Linda, kiekvienas turi priklausyti tiktai vienam, ir niekam
daugiau. Ir jeigu santykiauji normaliai, tave laiko nedora ir antivisuomenika.
Tavs nekenia, tave niekina. Kart ia ugriuvo galyb moter ir sukl
skandal, nes j vyrai lankydavosi pas mane. Na, o ir ko jiems nesilankyti? Tada
jos puol ant mans... Ne, tai buvo pernelyg baisu. Nenoriu to n prisiminti.
Linda usideng veid rankomis ir sudrebjo. ionykts moterys tokios arios.
Pasiutusios, pasiutusios ir iaurios. Ir, inoma, neturi jokio supratimo nei apie
Maltuso pratimus, nei apie butelius, nei apie ipilstym ir panaius dalykus. Todl
ir gimdo be paliovos kaip unys. Tiesiog lyktu. Ir tik pagalvoti, kad a... O
viepatie Forde, viepatie Forde! Vis dlto Donas man buvo didel paguoda.
Neinau, k biau dariusi be jo. Nors jis ir labai kentdavo kiekvien syk, kai
ateidavo vyras... Netgi kai dar buvo visai maytis. Kart (bet tada jau buvo
pagjs) jis vos neumu vargo Vaihusivos o gal Pops? vien dl to, kad
jie pas mane vaikiodavo. Kiek jam kaliau galv, kad civilizuoti mons kitaip ir
negali, bet taip ir nekaliau. Man rodos, jog beprotyb ukreiama. Donas, iaip
ar taip, usikrt nuo indn. Nes vis laik bdavo su jais. Nors jie visada taip
kiaulikai su juo elgdavosi, neleisdavo jam daryti to, k darydavo kiti berniukai.
Bet tai tam tikra prasme ieidavo ger, nes man bdavo lengviau j kiek
palavinti. Taiau nesivaizduojate, kaip tai sunku. Juk tiek dalyk pati neinau; j
ir nereikjo inoti. Tarkime, vaikas klausia, kaip veikia sraigtasparnis arba kas
sukr pasaul na, k jam atsakyti, jeigu esi beta ir vis gyvenim dirbai
apvaisinimo salje? K jam atsakyti?

Atuntas skyrius
Donas su Bernardu palengva vaikiojo ten ir atgal po dykviet, per dulkes ir
iukles, o apie juos sukosi jau keturi unys.
Taip sunku man suvokti, sivaizduoti, kalbjo Bernardas. Tarsi
gyventume ne tose pat planetose, ne tais pat imtmeiais. Motina ir visa ta
nevara, ir dievai, ir senatv, ir ligos... Jis palingavo galv. Beveik
nesuvokiama. Niekad nesuprasiu, jeigu nepaaikinsite.
K paaikinsiu?
tai t. Jis parod kaimel. Ir t. Linkteljo ln. Visk. Vis
savo gyvenim.
Bet k gi ia aikinti?
Nuo pat pradi. Nuo pirmj savo prisiminim.
Nuo pirmj prisiminim. Donas susirauk. Ilgai tyljo.

Labai karta. Prisivalg paplotli, saldi kukurz.
Eik enai, mayti, gulkis, pasak Linda. Jis atsigul alia, didelje lovoje.
Padainuok, papra, ir Linda udainavo. Padainavo Nuplaus kuo
puikiausiai vonia ir tualetas ir iia lilia mautlis, tuoj ieis i butellio. Jos
balsas tolo, slopo...
Jis krpteljo ir atsibudo nuo garsaus triukmo. Kakoks vyras kak kalbjo
Lindai, o Linda juoksi. Ji usitrauk antklod ligi smakro, o vyras j vl
nutrauk. Jo plaukai supinti dvi juodas virves, o ant rankos grai sidabrin
apyrank su mlynais brangakmeniais. Jam patiko apyrank, bet vis tiek buvo
baisu; jis kniaub veid motinos on. Linda apkabino j ranka, ir jis pasijuto
saugesnis. Pasak tam vyrui vietine kalba, kurios jis gerai nesuprato: Ne, ne
prie Dono. Vyras pairjo j, paskui vl Lind ir tyliai pasak kelet
odi. Ne, atsak Linda. Taiau tas vyras pasilenk vir lovos, vir jo, o jo
veidas didiulis, baisus, juodos plauk virvs nukaro ant antklods. Ne, vl
pasak Linda, ir jis pajuto, jog motinos rankos stipriau prispaud j prie savs.
Ne, ne! Bet vyras sugrieb j u peties, skaudiai sugrieb. Jis sukliko. Vyras
ities kit rank ir kilsteljo j. Linda vis dar laik j, vis kalbjo: Ne, ne.
Vyras kak trumpai ir piktai pasak, ir staiga jos rankos paleido j. Linda,
Linda. Jis spardsi, versi, taiau tas nune j prie dur, atidar jas, pasodino
ant grind vidury kito kambario ir gro pas Lind, udars duris. Jis paoko,
pribgo prie dur. Pasistiebs ant pirt gal, vos pasiek medin sklst.
Atsklend, stumteljo duris, bet jos neatsidar. Linda! auk jis. Ji
neatsiliep.
Prisimin didiul kambar, pustams; ten stovjo dideli mediniai rmai,
apraiioti virvutmis, o apie juos daugyb moter. Linda pasak, kad jos dirba
antklodes. Ji liep jam pasdti kamputyje su kitais vaikais, o pati nujo padti
moterims. Jis aid su berniukais, ilgai aid. Staiga mons pradjo labai garsiai
kalbti, moterys nustm Lind al, ji pravirko, nujo prie dur, ir jis paskui j.
Paklaus, kodl ant jos supyko. A ten kak pagadinau, pasak. Ir pati
supyko. K a imanau apie j prakeikt audim? pasak. Prakeikti
laukiniai. Jis paklaus, kas yra laukiniai. Kai jie sugro namo, prie dur lauk
Pope ir kartu su jais jo vid. Jis atsine didel ind i moligo, piln lyg
vandens, lyg ne, tik tas vanduo smirda ir taip degina gomur, jog usikosji. Linda
igr, ir Pope igr, tada Linda m garsiai juoktis ir daug kalbti; paskui ji su
Pope nujo kit kambar. Kai Pope ijo, jis ten jo. Linda guljo lovoje ir taip
kietai miegojo, kad negaljo jos paadinti.
Pope ateidavo danai. Vanden molige jis vadino meskaliu, o Linda sakydavo,
jog galima bt vadinti soma, jeigu nuo jo neskaudt galv. Jis nekent Pops.
Nekent jis vis vis vyr ateidavusi pas Lind. Vien popiet, paaids su
kitais vaikais buvo alta, pamena, kalnuose dar baltavo sniegas, jis parjo
namo ir igirdo piktus balsus miegamajame. Moter alsus, taiau odi
nesuprato; bet suprato, jog tai bjaurs odiai. Paskui staiga trinkt! kakas
trinkteljo, ir tarytum kas mul supliek rimbu, tik ne tok kault kaip mulas;
tada suspieg Linda: Nemukit, nemukit! Jis puol t kambar. Ten trys
moterys su tamsiais apklotais. Linda ant lovos, viena laik j u rie. Kita
atsigulusi skersai ant koj, kad nesispardyt. Treia mu biznu. Sudav vien
kart, antr, trei; ir kaskart Linda suspiegdavo. Verkdamas jis m tampyti t
moter u apkloto krato: Nereikia, nereikia. Laisvja ranka moteris j
atstm. Biznas vl nusileido, Linda vl sukliko. Jis paiupo didiul rud moters
rank abiem savosioms ir i vis jg kando. Ji suriko, itrauk rank ir taip
stumeljo j, kad jis pargriuvo. Kol jis guljo ant grind, ji triskart supliek j
biznu. Kaip ugnimi nusvilino skaudiau dar niekas nebuvo mus. Biznas vl
suvilp, pliaukteljo. Bet kart suklyk Linda.
Bet u k jos tave, Linda? klausinjo jis vakare. Jis verk, nes raudoni
rumbai ant nugaros vis dar baisiai skaudjo. Taiau verk ir dl to, kad mons
tokie pikti ir neteisingi ir kad jis tik maas berniukas, ir negali nieko jiems
padaryti. Verk ir Linda. Ji nors suaugusi, taiau nuo trij argi galjo atsiginti?
Upulti trim vien irgi neteisinga. U k jie tave, Linda?
Neinau. I kur man inoti? Jos balso beveik nebuvo girdti, ji guljo ant
pilvo, sikniaubusi pagalv. Jos sako, jog tie vyrai tai j vyrai, kalbjo
Linda, lyg ir ne j kreipdamasi, o kak viduje savs. Ilgai kalbjo, bet jis nieko
nesuprato. Galiausiai prapliupo dar garsiau verkti nei pirma.
Oi, neverk, Linda, neverk.
Jis prigludo prie jos. Apsikabino ranka u kaklo.
Ai, neliesk, rikteljo Linda, skauda! Ai! Ir taip stm nuo savs, kad
jis galva trenksi sien. Kvaielis! suuko ir staiga m j muti. Pliaukt,
pliaukt...
Linda! Nemuk, mama!
A tau ne mama. Nenoriu bti tavo mama.
Bet, Linda... Oi! ji r jam antaus.
Pavirtau laukin, auk ji. Gimdyti pradjau kaip gyvulys... Jeigu ne
tu, biau nujusi pas inspektori, biau itrkusi i ia. Bet tik ne su kdikiu.
Biau sudegusi i gdos.
Jis pamat, kad ji vl usimojo, ir ranka usideng veid.
Oi, nemuk, Linda, nereikia.
vriuk! ji atpl jo rank nuo veido.
 Nereikia, Linda. Jis umerk akis, laukdamas smgio.
Taiau smgio nebuvo. Po kiek laiko jis vl atsimerk ir pamat, kad ji iri j.
Nedrsiai jai nusiypsojo. Ji staiga apkabino j ir m buiuoti.
Bdavo, jog Linda kelet dien nesikeldavo i lovos. Guldavo ir liddavo.
Arba gerdavo t marmal, kur atnedavo Pope, juokdavosi, juokdavosi ir
umigdavo. Kartais sirgdavo. Danai umirdavo nuprausti j, ir valgyti nieko
nebdavo, tik sudiv paplotliai. Pamena, kaip pirm syk rado jo plaukuose t
mayi gyvnli, kaip ji pradjo aikioti ir aimanuoti.

Laimingiausios bdavo tos valandls, kai ji pasakodavo apie Kitapus.
Ar i tikrj gali skraidyti, kada tik usinori?
Kada tik usinori. Ir pasakodavo jam apie nuostabi muzik, sklindani i
ds, apie visokius puikius aidimus, apie skanius valgius ir grimus, apie
vies paspaudi sienoje tok daikiuk, ir ji suvinta, ir apie paveikslus, kuriuos
ne tik matai, bet ir girdi, jauti ir uuodi, ir apie dar vien d, skleidiani
nuostabius kvapus, ir apie roinius, alius ir ydrus ir sidabrikus namus, auktus
kaip kalnai, ir visi ten laimingi, ir niekas niekada nelidi ir nepyksta, ir
kiekvienas priklauso visiems kitiems, ir yra toki di, kuriose matyti ir girdti,
kas dedasi kitame pasaulio gale. Ir vaikuiai graiuose, variuose buteliuose
viskas taip varu, nei smarvs, nei iukli, ir n vienas nesijauia vienias, o visi
kartu gyvena, tokie linksmi, laimingi kaip per vasaros okius ia Malpaise, taiau
kur kas laimingesni, ir tai laimei nra galo... Jis klausydavosi valand valandas. O
kartais, kai jam ir kitiems vaikams nusibosdavo aisti, kuris nors kaimo senolis
imdavo pasakoti savo kalba apie didj Pasaulio Pertvarkytoj, apie ilg kov tarp
Deiniosios Rankos ir Kairiosios Rankos, tarp Drgms ir Sausros, apie
Avonavilon, kuris i savo naktini mini iaud didi migl, o paskui i tos
miglos sukr vis pasaul; apie Motin em ir Tv Dang; apie Ahajut ir
Marsailem Karo ir Skms dvynius; apie Jz ir Pukong; apie Marij ir
Etsanatleh nuolat atsijauninani moter; apie Lagnos Juodj Akmen, apie
Didj Erel ir Akomos Dievo Motin. Keistos istorijos, juo keistesns, kad buvo
pasakojamos kita kalba, nevisikai suprantama. Guldamas lovoje, jis galvodavo
apie dang ir London, Akomos Dievo Motin ir ilgas eiles kdiki variuose
buteliuose, ir kaip Jzus engia dang, ir kaip Linda pakyla; vaizduodavosi didj
pasaulio inkubatorij direktori ir Avonavilon.

Pas Lind ateidavo daugyb vyr. Berniukai pradjo rodyti j pirtais. Vietine
kalba sak, kad Linda bloga; plsdavo j nesuprantamais odiais, bet jis inojo,
kad tai bjaurs odiai. Vien dien udainavo apie j dainel, kuri vis kartojo ir
kartojo. Jis m svaidyti juos akmenis. O jie j; atrus akmuo prakirto jam
skruost. Kraujas bgo be perstojo; jis visas isikraujavo.

Linda imok j skaityti. Anglimi piedavo ant sienos paveiksllius tupint
vrel, kdik butelyje, o po jais ra: KAT TUPI. VAIKUI GERA. Jis moksi
greitai ir lengvai. Kai imoko skaityti visus odius, paraytus ant sienos, Linda
atidar didij medin skryni ir itrauk i po t trump raudon kelnaii,
kuri niekada neneiojo, plonyt knygut. Kai paaugsi, paskaitysi, sakydavo
ji. Na, tai ir paaugo, pagalvojo ididiai.
Kain ar tau bus domu, pasak Linda. Taiau kitoki neturiu,
atsiduso. Kad tu matytum, koki puiki skaitymo main turjome Londone!
Jis pradjo skaityti. Cheminis ir bakteriologinis gemalo formavimas. Praktin
instrukcija gemalini bet klass darbuotojoms. Ketvirio valandos prireik vien
tik perskaityti pavadinim. Jis svied knyg ant grind.
lamtas, o ne knyga! pasak jis ir pravirko.
Berniukai vis dar dainuodavo savo bjauri dainel apie Lind. Juokdavosi ir i
jo, kad toks apdrisks. Kai suplydavo drabuius, Linda nemokjo j pataisyti.
Kitapus, sak ji, mons imeta skyltus drabuius ir velkasi naujus. Skarmalius,
skarmalius! erzindavo j bernikiai. Utai a moku skaityti, guosdavosi
jis, o jie nemoka. Netgi neino, k tai reikia. itaip besiguodiant lengviau
bdavo apsimesti, jog negirdi patyi. Jis vl papra Lindos duoti jam t knygut.
Kuo pikiau j erzino bernikiai, tuo stropiau jis skait. Netrukus imoko
sklandiai perskaityti visus odius. Net ir paius ilgiausius. Bet k jie reikia? Jis
klausdavo Lindos, bet jeigu ji ir sugebdavo atsakyti, vis tiek likdavo neaiku. O
daniausiai nesugebdavo.
Kas tai yra chemikalai? klausdavo jis.
A, tai tokie dalykai kaip magnio druskos arba spiritas, kuriuo stabdo delt ir
epsilon augim ir slopina j prot, arba kalcio karbonatas stiprinti kaulams ir
panaiai.
O kaip daro chemikalus, Linda? Kur j gauna?
Na, neinau. Jie bna buteliukuose. Kai buteliukas baigiasi, nuleidia nauj
i chemikal saugyklos. Ten turbt juos ir gamina. O gal gauna i fabriko.
Neinau. Niekad nesimokiau chemijos. Visada dirbau su gemalais.
Ir taip visada, ko tik nepaklausi. Linda niekad neino. Kaimo senukai
atsakydavo kur kas aikiau.
moni ir vis padar sklas, sauls, ems ir dangaus sklas visas sklas
Avonavilona sukr i Prieaugio Miglos. Pasaulis turi keturias sias; jis padjo
sklas apatin. Ir pamau tos sklos pradjo augti...
Vien dien (Donas vliau sumet, kad tai buvo tuoj po jo dvyliktojo
gimtadienio) jis sugro namo ir miegamajame ant grind rado knyg, kurios
anksiau niekad nebuvo mats. Stora ir i pairos labai sena. Vireliai apgrauti
peli, kai kurie lapai iply ir sulamdyti. Jis pakl j, perskait antrat. Knyga
vadinosi Pilnas Viljamo ekspyro rat rinkinys.
Linda guljo lovoje, siurbiodama i puodelio t bjaur dvokiant meskal.
J Pope atne, pasak ji nepanaiu savo, kimiu ir gergdianiu
balsu. Mtsi Antilops ventykloje, vienoje skrynioje. Sako, imtus met ten
praguljo. Turbt tai tiesa, nes pavariau, ir man pasirod, kad ten pilna
nesmoni. Necivilizuota. Bet tau pravers skaitymui lavinti. Ji baig gerti,
pastat puodel ant grind alia lovos, apsivert ant ono, por kart suagsjo ir
umigo.
Jis atvert knyg kaip pakliuvo.

Ne,
 Gyvent pasmirdusiame prakaite
Gdingo patalo ir itvirkauti,
Galybje nugrimzdus, glamontis
2
iam purvinam lizde...

Tie keisti odiai nuaidjo, nugriaudjo galvoje, tarsi bgnai per vasaros okius,
taiau kalbantys bgnai; tarsi vyr choras, dainuojantis Grdo dain graiai,
taip graiai, kad net aaros trykta; tarsi senojo Mitsimos burtaodiai, kuriuos jis
murmdavo vir plunksn, droint lazdeli, kauliuk ir akmenli kiathla
tsilu silokwe silokwe silokwe. Kiai silu silu, tsithl bet geresni u Mitsimos
burtaodius, nes jie reik daugiau ir buvo skirti jam; nuostabs ir tik pusiau
suprantami odiai, gras ir baiss burtaodiai apie Lind; apie Lind, kuri
knark lovoje, numetusi tui puodel ant grind; apie Lind ir Pop, Lind ir
Pop.

Jis vis labiau nekent Pops. Taip, galima ypsotis, ypsotis ir bti nieku.
Negailestingu, klastingu, galiu, iauriu nieku. K tie odiai i ties reik? Jis
tik apytikriai juos suvok. Bet j kerai buvo stiprs ir vis griaudjo galvoje, ir jam
atrod, kad tik dabar jis m i tikrj neksti Pops todl kad anksiau
nemokjo ireikti savo neapykantos odiais. Taiau dabar inojo tuos odius,
odius kaip dundantys bgnai, kaip dainos, kaip ukeikimai. Tie odiai ir ta
keista, keista istorija, i kurios jie paimti (jis joje visikai nesusigaud, bet ji
nuostabi, vis tiek nuostabi), jie dav jam prieast neksti Pops, padar jo
neapykant gyvesn ir netgi pat Pop padar gyvesn.
Kart prisiaids jis parjo namo miegamojo durys buvo atviros, ir jis pamat
juos, mieganius kartu lovoje balt Lind ir alia jos beveik juod Pop,
pakius vien rank jai po nugara, o kit tamsi rank umetus ant jos krtins;
viena jo ilg plauk kasa buvo ukritusi jai ant kaklo, nelyginant juoda gyvat,
ketinanti j pasmaugti. Pops moligas ir puodelis stovjo ant grind alia lovos.
Linda knark.
irdis jam, regis, ioko i krtins ir prapuol. Jis pajuto tutum. Tutum ir
alt. J m pykinti, pradjo suktis galva. Kad nepargrit, atsiliejo sien.
Negailestingas, klastingas, galus... Tie odiai be paliovos aidjo jo galvoje tarsi
bgnai, tarsi dainuojantis choras, tarsi burtaodiai. altis staiga prajo, jam
pasidar karta. Skruostus udeg priplds kraujas, kambarys m plaukti ir
temti. Jis sugrie dantimis.
Umuiu j, umuiu, umuiu, kartojo. Ir mai sugriaudjo kiti odiai:

Kai girtas jis miegos ar bus ts,
3
Ar guolyje iniekintam myluosis...

Burtai jo pusje, burtai visk iaikino ir dav sakym. Jis eng atgal,
pirmj kambar. Kai girtas jis miegos... alia idinio ant grind guljo msos
peilis. Pakl j ir ant pirt galiuk vl miegamj. Kai girtas jis miegos, girtas
jis miegos... Bgte per kambar ir dr oi, kraujas! vl dr. Pope sujudjo,
sunkiai peikdamasis i miego. Norjo durti trei kart, bet pajuto, kad jo rank
sugrieb ir ai ai! lauia. Jis suiuptas, nestengia n krustelti, maos juodos
Pops akuts, visai arti, spitri tiesiai jam veid. Jis nusuko akis. Ant Pops
kairiojo peties dvi pjautins aizdels.
Oi, irk, kraujas bga! kteljo Linda. irk, kraujas! Ji niekad
negaljo paksti kraujo vaizdo.
Pope pakl kit rank kad smogt jam, inoma. Jis sustingo laukdamas
smgio. Bet ranka pam j u smakro, atsuko veid save taip, kad jis vl turjo
irti Popei akis. Ilgai ilgai, vis aminyb. Ir staiga jis nebeitvr ir pravirko.
Pope prapliupo juoktis.
Drok, pasak jis indnikai. Drok, narsusis Akajuta.
Jis ibgo kit kambar, slpdamas aaras.

Tau penkiolika met, pasak senasis Mitsima indn odiais. Dabar
galima mokyti tave lipdyti i molio.
Jie tupjo prie ups ir drauge darbavosi.
Pirmiausia, pasak Mitsima, suspauds tarp deln gniuul drgno
molio, padirbsime ma mnuliuk. Senukas suplojo gniuul apvali
plokt, paskui ulenk kratus, ir mnulis pavirto negil puodel.
Ltai ir negudusiai jis mgdiojo miklius senuko judesius.
Mnulis, puodelis, o dabar gyvat. Mitsima ikoiojo dar vien molio
gabal ilg lankst ritin, sulenk j ied ir prilipino ant puodelio krat. Ir
dar viena gyvat. Ir dar. Ir dar. iedas po iedo, Mitsima nulipd indo onus:
siauras apaioje, jis storjo per vidur, o ties kakleliu vl siaurjo. Mitsima mink,
teknojo, lygino ir grand, ir tai pagaliau prie juos pastamas Malpaiso vandens
sotis, tik ne juodas, o kreminis ir dar minktas paiupinjus. O greta jo paties
dirbinys kreivaon Mitsimos indo parodija. Palygins juos, Donas nejuia
prajuko.
Taiau kitas bus geresnis, nusprend jis ir pradjo drkinti dar vien molio
gniutul.
Lipdyti, suteikti pavidal, jausti, kaip pirtai darosi miklesni ir stipresni, jam
buvo nepaprastai malonu.
A, B, C, vitaminas D, dainavo jis dirbdamas. Taukai kepenyse, menk
gelmje.
Mitsima irgi dainavo dain apie lokio mediokl. Jie dirbo vis dien, ir vis
t dien j buvo uvalds begalins laims jausmas.
O iem, pasak senasis Mitsima, imokysiu tave pasidirbti lank.

Jis ilgai stovjo prie namo, ir pagaliau apeigos viduje pasibaig. Atsivr durys,
ijo mons. Pirmasis jo Kothlu, itiess dein rank ir suspauds kumt,
tarsi net kok brangakmen. Paskui j sek Kiakim, taip pat itiesusi sugniaut
rank. Jie jo tyldami, o kandin j tyldami ingsniavo broliai, seserys, gimins
ir visas brys senuk.
Ijo i kaimo, perjo stalkaln. Prie skardio sustojo, atsigr ankstyvo ryto
saul. Kothlu atgniau rank. Ant delno bolavo kukurzini milt iupsnis; jis
kvpteljo j, sumurmjo kelis odius ir met j, sauj balt dulki, tekani
saul. T pat padar ir Kiakim. Tada priek eng Kiakims tvas ir, ikls
plunksnuot mald lazdel, sukalbjo ilg mald, paskui svied lazdel miltams
pridurmui.
Baigta, paskelb senasis Mitsima. Jie susituok.
Hm, vieno nesuprantu, pasak Linda, jiems grtant kaim, kam tiek
triukmo dl nieko. Civilizuotuose kratuose, kai vaikinas nori merginos, jis
tiesiog... , kur gi tu, Donai?
Jis nepais jos aukimo, tik bgo ir bgo tolyn, kur akys veda, kur bt vienui
vienas.
Baigta. Ausyse skambjo senojo Mitsimos odiai. Baigta, baigta... I tolo, be
odi, bet aistringai, palikai, beviltikai jis myljo Kiakim. O dabar baigta.
Jam buvo eiolika met.
Mnulio pilnatyje Antilops ventykloje skambdavo ir atsiverdavo slpiniai.
ventykl nusileisdavo berniukai, o i ten ieidavo vyrai. Visi berniukai to
bijodavo, bet ir nekantriai laukdavo. Pagaliau ta diena atjo. Saul nusileido,
patekjo mnuo. Jis jo drauge su visais. Prie jimo ventykl tamsia mase
stovjo vyrai; kopios smigo emyn, rausvai nuviestas gelmes. Pirmieji
berniukai jau pradjo leistis. Netiktai vienas i vyr eng priek, nutvr j u
rankos ir itrauk i eils. Jis isiver ir nr atgal savo viet tarp kit. kart
vyras tvojo jam, sugrieb u plauk.
Ne tau, baltaplauki!
Ne kals vaikui, pridr kitas. Berniukai m juoktis.
Eik alin! Ir matydami, kad jis vis dar lkuriuoja, prisiliejs prie eils,
vyrai vl suriko: Eik alin!
Vienas j pasilenk, pam akmen, svied.
alin, alin, alin!
Akmenys pasipyl krua. Kruvinas jis puol tams. I raudonai nuviest
ventyklos poemi sklido giesms garsai. Paskutinis berniukas nulipo emyn
kopiomis. Jis liko visai vienas.
Visai vienas, u kaimo, plikoje stalkalnio lygumoje. Mnesienoje uolos vytjo
tarsi ibaltinti kaulai. Apaioje, slnyje, mnul kauk kojotai. Sumutos vietos
skaudjo, aizdos vis dar kraujavo, taiau ne i skausmo raudojo jis, o dl to, kad
vienui vienas, kad ivarytas, vienias, skeletik uol ir mnesienos pasaul.
Prie bedugns krato jis atsisdo; atsuks mnuliui nugar, vilgteljo emyn
juod stalkalnio el juod mirties el. Tik vienas ingsnis, tik vienas
uolis... Atsuko dein rank vies. I prakirsto rieo vis dar sunksi kraujas.
Kas kelet sekundi krisdavo laas, tamsus, beveik juodas numirlikoje
viesoje. Kap kap kap. Rytoj... ir vl rytoj... ir vl rytoj...
Jam atsivr Laikas, Mirtis ir Dievas.

Vienias, visada vienias, kalbjo jaunuolis.
ie odiai skausmingu aidu atsiliep Bernardo irdyje. Vienias, vienias...
Ir a, kakaip savaime itrko jam. Baisiai vienias.
I ties? nustebo Donas. A maniau, jog Kitapus... Linda juk sako, kad
ten niekas niekada nebna vienias.
Bernardas sumis paraudo.
Matote, sumurmjo jis, irdamas al, a turbt ne visai toks kaip
dauguma moni. Jeigu esi ipilstytas kitoks...
Taip, tikrai, linkteljo jaunuolis. Jei esi kitoks, visada bsi vienias.
mons nepakenia kitoki. Ar inote, kad jie mans prie nieko neprileidia? Kai
berniukus isiunt kalnus pernakvoti na, kai reikia susapnuoti savo ventj
gyvn, jie man neleido eiti su jais; nesako joki paslapi. Taiau a pats
visk atlikau, pridr jis. Nieko nevalgiau penkias dienas, paskui vienas
nakt kopiau tuos kalnus. Jis parod ranka.
Bernardas atlaidiai ypteljo.
Ir k nors susapnavote?
Donas linkteljo.
Bet negalima sakyti k. Jis kiek patyljo, paskui negarsiai ts: O kart
padariau tai, ko niekas nra dars: stovjau vasar, vidurdien, nugara uol,
iskts rankas kaip Jzus ant kryiaus.
Kuriam galui?
Norjau patirti, k jaut nukryiuotas. Kabdamas saulje...
Bet kodl?
Kodl? Na... Jis padels. Todl, kad privaljau tai padaryti. Jeigu jau
Jzus itvr. Ir, be to, tada buvau padars kak bloga... Ir dar buvau
nelaimingas. tai dar viena prieastis.
Keistas bdas gydyti nelaimingumui, tarsteljo Bernardas. Taiau
pagalvojs nusprend, jog tai turi tam tikr prasm. Geriau negu lamti som.
Po kiek laiko apalpau, pasak jaunuolis. Nukritau veidu ant akmen.
Matote ym? Jis kilsteljo nuo kaktos tankius geltonus plaukus. Ant deinio
smilkinio buvo matyti nelygus randas.
Bernardas vilgteljo ir suvirpjs greitai nusuko akis. Ne i gailesio, o veikiau
i pasibjaurjimo. Jis buvo taip suformuotas, jog maiausia uuomina lig ar
aizdas sukeldavo jam ne tik siaub, bet ir pasidygjim ir netgi pasilyktjim.
Kaip ir nevara, isigimimas arba senatv. Jis skubiai pakeit pokalbio tem.
Ar nenortumte kartu su mumis nuvykti London? paklaus jis,
darydamas pirm jim kampanijoje, kurios strategij pradjo paslapia rengti,
kai tik suprato, kas yra io jaunojo laukinio tvas. Ar nieko prie?
Jaunuolio veidas nuvito.
Js rimtai?
inoma, jeigu tik gausiu leidim.
Ir Lind paimsite?
Hm... Bernardas suabejojo. T lyki btyb? Ne, tai nemanoma.
Nebent, nebent... Staiga Bernardui topteljo, kad kaip tik jos lyktumas gali tapti
didiausiu koziriu. Na, inoma! kteljo jis, perdtu ir triukmingu
irdingumu pridengdamas ankstesn abejon.
Jaunuolis giliai atsikvp.
Tik pagalvokite isipildo tai, apie k svajojau vis gyvenim. Prisimenate,
4
k sako Miranda?
 Kas?
Taiau jaunuolis, matyt, neigirdo klausimo.
Koks stebuklas! itar jis; jo akys suspindjo, veid nupliesk skaistus
raudonis. Kokia daugyb nuostabi btybi! Kokie veidai j! Raudonis staiga
patamsjo; jis pagalvojo apie Linain, t angel, apsidarius tamsale viskoze,
spinduliuojant jaunyste ir ipuoselta kremais oda, putn ir draugikai
besiypsant. Jo balsas suvirpjo. Koks puikus naujas pasaulis, pradjo jis,
tik mai usikirto; kraujas plsteljo atgal i skruost; jis iblyko kaip
popierius. Ar ji u js itekjusi?
U mans k?
Itekjusi. Visam laikui. Jie indnikai pasako visam laikui, ir to negalima
iardyti.
Forde! Nieko panaaus! Bernardas nesteng sulaikyti juoko.
Donas taip pat nusijuok, taiau dl kitos prieasties i neapsakomo
diaugsmo.
Koks puikus naujas pasaulis, pakartojo jis. Koks puikus naujas pasaulis
su itokiais monm. Vaiuojam i karto.
Kartais js labai savotikai nekate, pasak Bernardas, beds apstulbusias
ir suglumusias akis jaunuol. Ir, ties sakant, ar negeriau bt palaukti ir pirma
pamatyti t nauj pasaul?

Devintas skyrius
Po ios kupinos keistybi ir baisum dienos Linaina pasijuto turinti teis
visik ir netrikdom poils. Vos jie sugro turist viebut, tuoj ji prarijo eias
pusgramines somos tabletes, atsigul lov ir per deimt minui nusidangino
tamsi aminyb mnulyje. Sugrti real laik jai prireiks ma maiausia
atuoniolikos valand.
Tuo tarpu Bernardas guljo plaiai atvertomis akimis ir mst. Usndo tik
gerokai po vidurnakio, bet nemiga dav vaisi jis sugalvojo plan.
Kit ryt, lygiai deimt valand, mulatas alia uniforma ilipo i nusileidusio
sraigtasparnio. Bernardas lauk jo tarp agav.
Panel Kraun pasidar sau somos vent, paaikino jis. Tikrai neatsibus
anksiau penktos. Taigi turime septynias valandas.
Nuskrisiu Santa F, nusprend Bernardas, sutvarkysiu visus reikalus ir
sugriu Malpais dar prie jai atsibundant.
Ar jai vienai ia bus saugu?
Kaip sraigtasparnio kabinoje, patikino j mulatas.
Jie lipo orlaiv ir ikart pakilo. Deimt valand trisdeimt keturios minuts jie
nutp ant Santa F pato stogo; deimt trisdeimt septynios Bernardas
susiskambino su Pasaulio Valdytojo kanceliarija Vaithole; deimt trisdeimt
devynios kalbjosi su jo fordybs ketvirtuoju asmeniniu sekretoriumi; deimt
keturiasdeimt keturios pakartojo savo istorij pirmajam sekretoriui, o deimt
keturiasdeimt septynios su puse jo ausyse suskambjo paties Mustafos Mondo
sodrus balsas.
Idrsau pamanyti, sumikiojo Bernardas, jog js fordybei is dalykas
pasirodys domus moksliniu poiriu...
Taip, mano nuomone, jis pakankamai domus moksliniu poiriu, atsiliep
bosas. Parvekite London abu iuos asmenis.
Js fordybei inoma, kad man reiks specialaus leidimo...
Atitinkami nurodymai, pasak Mustafa Mondas, jau perduodami iuo
metu draustinio virininkui. j ir kreipkits nedelsdamas. Viso labo, pone
Marksai.
Ragelis nutilo. Bernardas pakabino j ir nuskubjo ant stogo.
virininko ratin, pasak jis aliam it gama mulatui.
Deimt penkiasdeimt keturios Bernardas pasispaud rankas su virininku.
Diaugiuosi, pone Marksai, diaugiuosi, sugaud tas pagarbiai. K tik
gavome specialius nurodymus...
inau, pertrauk j Bernardas. Prie valandl kalbjausi su jo fordybe
telefonu. Jo kupinas nuobodulio tonas dav suprasti, jog pokalbiai su
Valdytoju Bernardui kasdien rutina. Jis krito krsl. Bkite malonus,
imkits vis reikaling priemoni kaip galima greiiau. Kaip galima greiiau, jis
pabrdamas pakartojo. Jis tiesiog mgavosi savo nauju vaidmeniu.
Trys minuts po vienuolikos kienje turjo visus reikalingus popierius.
Iki pasimatymo, globjikai linkteljo virininkui, atlydjusiam j iki pat
lifto dur. Iki pasimatymo.
Nujo netoliese esant viebut, isimaud, atsigaivino vibrovakuuminiu
masau, nusiskuto elektrolitiniu skustuvu, pasiklaus ryto ini, pusvaland
pairjo televizori, neskubdamas papietavo ir pus trij iskrido su mulatu
atgal Malpais.

Bernardai, paauk jaunuolis, stovdamas prie turist viebuio,
Bernardai!
Atsakymo nebuvo. Jis be garso ubgo laiptais elnio kailio mokasinais ir
trkteljo dur ranken. Durys buvo urakintos.
Ivaiavo! Ivaiavo! Tai baisiausias dalykas, kuris kada jam buvo atsitiks. Pati
papra ueiti, o dabar j nra. Jis atsisdo ant laipt ir pravirko.
Po puss valandos susiprotjo pairti pro lang. Ir i karto pamat ali
lagamin su inicialais L.K. ant dangio. Diaugsmas plyksteljo jame tarytum
liepsna. Jis grieb nuo ems akmen. Suvangjo krisdamas sudus stiklas. Dar
akimirka ir jis jau kambaryje. Atidar alij lagamin ir tuoj kvp Linainos
kvepal, pripild plauius jos asmens esencijos. irdis m plakti kaip patrakusi,
valandl jis kone alpjo. Paskui, pasilenks vir lobi skrynels, iupinjo, kl
vies, tyrinjo. Utrauktukai Linainos velvetiniuose ortuose i pradi j
suglumino, o kai isprend t msl suavjo. Trukt en, trukt ten, dir dir; jis
tiesiog digavo. Jos alios lepets per gyvenim nieko graesnio nebuvo
regjs. Iskleids apatinuk su liemenle ir kelnaitmis, paraudo ir skubiai
padjo viet; taiau prikvpint acetatin nosinait pabuiavo, o alikl
apsivyniojo aplink kakl. Atidar dut ir paniro ibyrjusios aromatins pudros
debesl. Visas rankas isipudravo. Nusibrauk jas savo krtin, peius, kakl.
Kaip kvepia! Usimerk, pasitryn skruostu pudruot pet. Glotnios odos
prisilietimas, muskusini dulkeli kvapas nosyje tarsi ji pati ia bt.
Linaina, sunibdjo jis. Linaina!
Kakas jam pasigirdo, jis krpteljo ir atsigr lyg nusikalts. Sugrdo visus
ivogtus daiktus lagamin, udar dangt, vl pasiklaus, pasivalg. N garso,
n gyvos dvasios. Ir vis dlto jis aikiai girdjo lyg ir atods, lyg ir grind
girgteljim. Ant pirt gal nujo prie dur, atsargiai atidar ir ivydo plai
laipt aiktel. Kitoje aiktels pusje dar vienos durys, praviros. Jis prijo,
stumteljo jas ir vilgteljo vid.
Ten, ant emos lovos, nusimetusi nuo savs paklod, vientisoje roinje
piamoje su utrauktukais guljo kietai migusi Linaina tokia grai garban
aureolje, tokia graudiai vaikika su savo roiniais koj pirteliais ir mieganiu
rimtu veideliu, taip patikliai ir bejgikai atmetusi glenas rankas, kad jam akyse
pasirod aaros.
Imdamasis begalini ir visai nereikaling atsargumo priemoni nes pirma
laiko sugrinti Linain i jos somos vents galjo nebent pistoleto vis jis
jo kambar, suklupo ant grind alia lovos. irjo, pamaldiai sudjs rankas,
krutindamas lpas. Jos akys, nibdjo jis.

sopuling mano irdies op tu eri
Jos veid, plaukus, eisen, akis ir bals;
Neyktaudamas vaiski pagyr:
 O, jos ranka, balta kaip gulb,
5
velnesn net u gulbinlio pk...

Zvimbdama vir jos m sukti rat mus; rankos mostu nubaid j. Muss,
prisimin jis.

Net maitds muss
... gali bent nutpti ant Duljetos,
Ant josios ranku baltojo stebuklo,
Ir vogti laim dievik slapia
Nuo angelik mylimosios lp.
Kurios i gdos rausta nuolatos
6
Tarytum drovis j prisilietimo.

Labai ltai ir atsargiai, tarsi ketindamas paglostyti baikt ir galbt pavojing
paukt, jis ities rank. Virpdama ji stabteljo per col nuo t glen pirteli,
vos neprisiliet. Ar idrsti? Idrsti suterti savo neverta ranka t... Ne, nevalia.
Per daug tas pauktis pavojingas. Jis atitrauk rank. Kokia ji grai! Kokia grai!
Paskui staiga nutvr save galvojant, jog tereikia tik paimti u utrauktuko prie
jos kaklo ir stipriai patraukti per vis ilg... Jis usimerk ir papurt galv, kaip
pasipurto uo, ioks i vandens. Niekinga mintis. Jam pasidar gda. I gdos
rausta nuolatos...
Ore pasigirdo dzgimas. Dar viena mus mgina vogti laim dievik slapia? O
gal vapsva? Jis apsivalg nieko nematyti. Dzgimas vis garsjo ir garsjo,
galiausiai paaikjo, kad jis sklinda i u langinmis udaryt lang. Orlaivis!
Apimtas panikos, jis paoko ant koj, nubgo pirmj kambar, liuokteljo pro
idaut lang ir, nuskubjs taku tarp aukt agav, suspjo sutikti Bernard
Marks, kai tas ilipo i sraigtasparnio.

Deimtas skyrius
Visuose keturiuose tkstaniuose Blumzberio Centro kambari vis keturi
tkstani elektrini laikrodi rodykls rod dvideimt septynias minutes po
dviej. Sis pramons avilys, kaip j mgdavo vadinti direktorius, net dzg nuo
jame verdanio darbo. Visi buvo usim, viskas tvarkingai judjo. Po
mikroskopais, palusiai plakdami ilgomis uodegomis, spermatozoidai kaktomua
grsi kiauinlius; apvaisinti kiauinliai augo, dalijosi, o apdoroti Bokanovskio
metodu, pumpuravosi ir duodavo itisas populiacijas identik gemal. I
visuomens riavimo sals eskalatoriai burgzdami leidosi rs, o ten,
purpurinje tamsoje, usdami ant pilvaplvs kloi ir misdami kraujo pakaitalu
bei hormonais, augo gemalai arba, apnuodyti spiritu, skursdavo ir virsdavo
neaugomis epsilonais. Dusliai gausdamos neirimu akiai greiiu liau
konvejeri juostos per savaites, mnesius ir visas atkartotas gemalo vystymosi
stadijas ipilstymo sal, kur naujai ipilstyti kdikiai pirmsyk suklykdavo i
siaubo ir nuostabos.
Rsyje generatoriai, auktyn ir emyn aud keltuvai. Visuose vienuolikoje
vaik lopelio aukt buvo maitinimo metas. I atuoniolikos imt buteliuk
atuoniolika imt rpestingai sunumeruot kdiki sutartinai siurb savo
pasterizuoto sekreto porcij.
Vir j, deimtyje miegamj aukt, mayliai, kuriems dar priderjo popiet
pamiegoti, per mieg darbavosi nemaiau kit, nors ir nesmoningai klaussi
hipnopedini higienos ir bendravimo pamok, klasins savimons ir pypli sekso
pagrind. O dar aukiau buvo aidim sals, kur lietui lyjant devyni imtai
vyresni vaikui smaginosi trinkelmis, lipdymu i molio, slpynmis ir erotiniais
aidimais.
Bzz bzz! Dzg avilys, darbingai, diugiai. Nerpestingai dainavo merginos,
palinkusios prie mgintuvli, vilpavo dirbdami savo darb riuotojai, o kokie
rafinuoti smojai buvo arstomi vir tui buteli ipilstymo salje! Taiau
direktoriaus, jusio apvaisinimo sal su Henriu Fosteriu, veidas buvo rimtas,
sustingintas rstybs.
Visiems pamokyti, kalbjo jis. Ir kaip tik ioje salje, nes ia daugiausia
auktesnij kast darbuotoj. Liepiau jam atvykti ionai pus trij.
Dirba jis labai gerai, parod veidmainik kilniairdikum Henris.
inau. Bet tuo labiau pamatuotas bus bausms grietumas. Didesni protiniai
sugebjimai udeda didesn moralin atsakomyb. Kuo mogus gabesnis, tuo
labiau jis sugeba paklaidinti kitus. Geriau tegu vienas nukenia, bet dauguma
nesugenda. Pasvarstykite reikal nealikai, pone Fosteri, ir pamatysite, jog
nra baisesnio nusikaltimo kaip visuotinai priimt norm nepaisymas. Juk
mogudyst tra tik individo tis, o ties sakant, kas mums tas individas?
Plaiu rankos mostu direktorius apved mikroskop, mgintuvli, inkubatori
eiles. Mums nieko nereikia sukurti nauj ir kiek tik panorsime. Nukrypimas
nuo priimt norm kelia grsm kakam daugiau nei individo gyvybei jis
smogia smg visai visuomenei. Taip, visai visuomenei, pakartojo jis. O tai
ir jis pats.
sal jo Bernardas ir nuingsniavo tarp apvaisintoj eili j linkui. Plonytis
nerpestingo pasitikjimo savimi ydas vos vos slp jo nervingum. Balsas,
kuriuo itar: Labas rytas, direktoriau! nuskambjo juokingai garsiai, o tas,
kuriuo, taisydamas i klaid, pasak: Js pakviette mane ia pasikalbti,
panjo tyl cypteljim.
Taip, pone Marksai, prabilo direktorius bloga lemianiu tonu, a ities
pakvieiau jus ia. Jei neklystu, vakar vakare js grote i atostog?
Taip, atsak Bernardas.
Tai ... tai, gyvatikai gars its direktorius. Paskui staiga pakl
bals: Ponios ir ponai! sutrimitavo, ponios ir ponai!
Mergin prie mgintuvli dainavimas, mslus mikroskopinink vilpavimas
mai liovsi. Stojo visika tyla. Visi atsigr direktori.
Ponios ir ponai, dar syk pakartojo jis. Atsipraau, kad pertraukiu js
darbus, taiau mane tai daryti veria sunki pareiga. Visuomens saugumui ir
pastovumui ikilo pavojus. Taip, pavojus, ponios ir ponai. is mogus,
kaltinamai parod Bernard, is mogus, stovintis prieais jus, is pliusinis
alfa, kuriam taip daug buvo duota ir i kurio tiek daug buvo laukta, is js
kolega o gal geriau ikart pasakysiu, is js buvs kolega iurkiai pamyn
visuomens pasitikjim. Savo eretiku poiriu sport ir som, savo
skandalingais lytinio gyvenimo norm paeidimais, savo atsisakymu laikytis ms
viepaties Fordo mokymo ir elgtis nedarbo valandomis kaip elgiasi mautliai
(ia direktorius padar T enkl) jis pasirod ess visuomens prieas, ponios ir
ponai, tvarkos ir pastovumo griovjas, smokslininkas prie pai civilizacij. Dl
i prieasi a ketinu atleisti j, gdingai imesti i uimamo Centre posto;
ketinu tutuojau perkelti pat emiausi padalin ir, kad jo bausm geriausiai
atitikt visuomens interesus, labiausiai nutolus nuo tirtai gyvenam rajon.
Islandijoje jis nedaug teturs galimybi vesti kitus i kelio savo nefordobaimingu
pavyzdiu.
Direktorius padar pauz, paskui, sukryiavs rankas ant krtins, didingai
pasisuko Bernard.
Marksai, tar jis, ar turite kok nors argument, kuris sutrukdyt man
vykdyti paskelbt jums nuosprend?
Taip, turiu, labai garsiai atsiliep Bernardas.
Siek tiek sutriks, bet vis dar ididiai:
Tai pademonstruokite j, pasak direktorius.
Praom. Mano argumentas koridoriuje. Valandl. Bernardas nuskubjo
prie dur ir plaiai jas atvr. eikite, paliep jis, ir argumentas jo ir
pasirod visiems.
Sal dusliai aikteljo, per j nusirito nuostabos ir siaubo murmesys; viena
mergina suspigo; kakas uoko ant kds, kad geriau matyt, ir apvert du
pilnus spermatozoid mgintuvlius. Ipliurusi, ipampusi keista ir gsdinanti
pusam pabaisa tarp t stangri jaunatvik kn ir viei veid sal
eng Linda, koketikai ypsodamasi savo bedant, iblukusia ypsena ir
geismingai, kaip jai atrod, sibuodama savo milinikais kumpiais. Salia jos jo
Bernardas.
tai jis, parod jis direktori.
 Manote, jo nepainau? pasipiktinusi paklaus Linda ir, atsisukusi
direktori, kteljo: Na, inoma, atpainau tave, Tomakinai, atpainiau tave
bet kur, tarp tkstanio vyr. Bet tu turbt umirai mane. Argi neprisimeni,
Tomakinai? Tavo Linda. Ji irjo j, palenkusi galv on ir vis dar
ypsodamasi, taiau direktoriaus veide sustingo toks pasilyktjimas, jog Lindos
ypsena vis slopo, blso ir galiausiai ugeso. Neprisimeni, Tomakinai?
pakartojo ji drebaniu balsu. Akys velg lidnai, skausmingai. Apdribus, imut
dmmis veid groteskikai ikreip neapsakomo sielvarto grimasa.
Tomakinai! Ji ities j rankas. Kakas m kikenti.
K reikia, pradjo direktorius, is siaubingas...
Tomakinai! ji puol priek, vilkdama paskui save apklot, apsivijo
rankomis jam apie kakl, kniubo veidu krtin.
Sal pratrko nenumaldomu juoku.
...is siaubingas poktas? suriko direktorius. Raudonas kaip vys, jis
stengsi isiverti i jos glbio, o ji desperatikai kabinosi j.
Juk a Linda, a Linda.
Jos bals nustelb kvatojimas.
Juk a pagimdiau nuo tavs kdik! sukliko ji, perrkdama kleges. Staiga
sivyravo nejauki tyla; visi suglumo, neinojo, kur akis dti. Direktorius mai
ibalo, nustojo vertis ir apmir, laikydamas j u rie, ir pasibaisjs
sistebeilijo j.
Taip, pagimdiau kdik tapau motina.
Ji svied i nevankyb kaip ik suakmenjusi tyl; paskui, atlijusi nuo
direktoriaus, apimta gdos, usideng veid rankomis ir prapliupo raudoti.
A nekalta, Tomakinai. Juk visada atlikdavau visus pratimus. Visada,
visada... Neinau, kaip tai... Jeigu inotum, Tomakinai, kaip baisu... Bet vis tiek jis
buvo man paguoda. Ir atsigrusi duris: Donai! paauk ji. Donai!
Jis jo i karto, akimirk stabteljo ant slenksio, apsivalg, paskui greitai ir
tyliai mokasinais apautomis kojomis perjo per sal, krito ant keli prieais
direktori ir aikiu balsu itar:
Mano tve!
Tas odis (nes keiksmaodis tvas, ne taip tiesmukai kaip motina susijs su
lyki ir amoraliu vaik gimdymu, skamba ne tiek nevankiai, kiek
nepraustaburnikai), tas komikas nevarus odis ikrov tamp, tapusi jau
visikai nebepakeniama. Sugriaudjo juokas, kurtinamas ir kone isterikas,
paplipa sek paplip, ir, rods, niekada nesibaigs. Mano tve ir kas gi tas
tvas? Direktorius! Mano tve! O Forde, Forde! ito n sapne nesusapnuosi. Vis
nauji linksmybs ir kvatojimo priepuoliai, veidai tirpo i juoko, aaros tekjo
upeliais. Nuvirto dar ei mgintuvliai su spermatozoidais. Mano tve!
Iblyks, ksdamas beprotik paeminim, direktorius apsivalg aplink
paklaikusiomis akimis.
Mano tve! Kvatojimas, lyg ir pradjs tilti, vl sugriaudjo, dar garsiau nei
pirma. Jis uspaud rankomis ausis ir ilk i sals.

Vienuoliktas skyrius
Po skandalo apvaisinimo salje visa auktesnij kast Londono visuomen
troko ivysti t aving padar, kuris puol ant keli prie inkubatorijaus ir
ugdymo centro direktori (ar veikiau buvus direktori, nes vargelis tuoj pat
atsistatydino ir daugiau nebekl kojos Centr), griuvo prieais j ir pavadino j
tvu tokio pokto ir nordamas nesugalvosi! O Linda, atvirkiai, nedomino
nieko; niekas neturjo n maiausio noro pamatyti Lind. Pasivadinti motina
tai jau ne poktas, o nevankyb. Be to, ji netikra laukin, ji buvo ipilstyta i
butelio, suformuota kaip ir kiti ir negaljo stulbinti jokiomis ekscentrikomis
mintimis. Galiausiai ir tai buvo pati svarbiausia prieastis, kodl mons
nenorjo matyti Lindos, jos ivaizda. Stora, praradusi jaunyst, igedusiais
dantimis, dmtu veidu, o jau figra (Forde!) vien tik pavelgus j, darsi
bloga, taip, ities darsi bloga. Todl visuomens grietinl visikai nenorjo
regti Lindos. O Linda savo ruotu nepageidavo regti j. Jai sugrimas
civilizacij reik sugrim prie somos, galimyb drybsoti lovoje ir vsti vent
po vents be galvos skausmo ar vmimo, be to jausmo, kuris visada apimdavo po
pejotos tarsi btum padars kak antivisuomeniko, utraukianio tau amin
gd. Soma niekada nekreia toki nemaloni idaig. vent su ja ideali, o
jeigu atsibuds kit ryt jautiesi nemaloniai, tai tas nemalonumas randasi ne i
somos, o tik i palyginimo su prajusios vents diaugsmais. Vienintelis
vaistas pasidaryti niekada nesibaigiani vent. Linda godiai reikalavo vis
didesni, vis danesni dozi. Daktaras o i pradi prietaravo, paskui numojo
ranka. Ji rydavo po dvideimt gram kas dien.
Ir tai j pribaigs per mnes ar du, konfidencialiai prane daktaras
Bernardui. Vien dien bus suparalyiuotas jos kvpavimo centras. Kvpavimas
liausis. Ateis galas. Ir ai Fordui. Jei galtume j atjauninti, bt visai kas kita.
Taiau nemokame.
Vis nuostabai (juk miegodama Linda niekam netrukd), Donas mgino
prietarauti:
Ar duodami tiek tablei, netrumpinate jai gyvenimo?
Tam tikra prasme trumpiname, sutiko daktaras o. Bet, kita vertus,
netgi pailginame. Donas pairjo j nesuprasdamas. Soma galbt ir
pragaiins kelet met laiko, ts daktaras. Taiau ji dovanoja didiules,
begalines trukmes, nematuojamas laiku. Kiekviena somos vent tai
fragmentas to, k ms protviai vadindavo aminybe.
7
Aminyb buvo ms lpose ir akyse, sumurmjo Donas, praddamas
suprasti.
K?
Nieko.
inoma, ts daktaras o, negalima leisti monms zylioti aminyb,
jeigu jie atlieka svarb darb. Taiau Linda jokio svarbaus darbo neturi...
Vis tiek, neatlyo Donas, man regis, tai negerai.
Daktaras trukteljo peiais.
K gi, jeigu norite, kad ji vis laik klykt ir lt...
 Gal gale Donui teko nusileisti. Linda savo pasiek. Nuo to laiko ji
nebeieidavo i savo kambarlio trisdeimt atuntame namo, kur gyveno
Bernardas, aukte; radijas ir televizorius jungti kiaur par, i iaupo varva
pauls kvepalai, po ranka somos tablets ji guljo ten lovoje ir tuo paiu metu
buvo kakur toli, be galo toli, ventje; ventje, kuri nesibaigia niekada, visai
kitame pasaulyje, kur radijo muzika virsdavo skambi spalv labirintu
skriejaniu, pulsuojaniu labirintu, vedaniu (o, kokiais graiais ir pastamais
vingiais!) vytint absoliutaus suvokimo centr, kur okantys televizoriaus
paveikslai tapdavo kakokio neapsakomai nuostabaus muzikinio jutiminio filmo
aktoriais, kur laani kvepal aromatas buvo daugiau nei aromatas tai saul,
tai milijonas saksofon, tai Pope, glostantis, myluojantis, tik kur kas saldiau,
stipriau ir be paliovos.
Ne, atjauninti mes nemokame, taiau diaugiuosi, kad turjau prog stebti
mogaus senjim, baigdamas pasak daktaras o. Labai ai, kad mane
pakviette. Jis kartai paspaud Bernardui rank.
Taigi visi troko matyti Don. O kadangi prieiti prie Dono buvo galima tik per
jo oficial globj Bernard, tai ir su Bernardu pirmkart jo gyvenime m elgtis
monikai, dar daugiau kaip su labai svarbiu asmeniu. Dabar n kalbos nebuvo
apie spirit, neva pilt jo kraujo pakaital, joki paaip i jo ivaizdos; Henris
Fosteris tiesiog per galv vertsi demonstruodamas savo draugikum; Benitas
Huveris padovanojo eis pakelius sekshormonins kramtomosios gumos; atjo
riuotojo padjjas ir nusiemins m kaulyti pakvietimo vien i Bernardo
vakarini pobvi. Kai dl moter, tai Bernardui pakakdavo tik usiminti apie
pakvietim tok vakar, ir jis galdavo turti kuri tik panordavo.
Bernardas pakviet mane vakarl su Laukiniu kit treiadien,
triumfuodama paskelb Fani.
Labai diaugiuosi, atsiliep Linaina. O dabar prisipaink, jog klydai dl
Bernardo. Juk i ties mielas, a?
Fani linkteljo.
Ir turiu tau pasakyti, pridr Fani, kad buvau maloniai nustebinta.
Vyriausiasis supilstytojas, riavimo skyriaus direktorius, trys generalinio
apvaisintojo padjjo pavaduotojai, jausm technologijos instituto jutiminio meno
profesorius, Vestminsterio bendruomens giesmyklos dekanas, vyriausiasis
Bokanovskio metodo specialistas garsenybi, atsilankiusi Bernardo
pobviuose, sraas buvo begalinis.
Praeit savait turjau eias merginas, prisipaino jis Helmholcui
Votsonui. Vien pirmadien, dvi antradien, dar dvi penktadien ir vien
etadien. Ir dar ma maiausia tuzinas silsi, tik nebuvo nei laiko, nei noro.
Helmholcas klaussi t pagyr niriai tyldamas ir taip aikiai nepritardamas,
jog Bernardas net sieid.
Tu pavydi, pasak jis.
Helmholcas papurt galv.
Ne, man tik truput lidna, atsak jis.
Bernardas nujo pasipts. Niekada daugiau, pasiadjo sau, niekada daugiau
nesikalbs su Helmholcu.
 jo dienos. Pasisekimas apsvaigino Bernard ir (kaip kiekvienas geras
svaigalas) visikai sutaik j su tuo pasauliu, kur ligi tol laik niekam tikusiu.
Dabar is pasaulis buvo geras, nes pripaino Bernardo svarb. Taiau, kad ir
susitaiks su juo, Bernardas vis dlto nenorjo atsisakyti privilegijos j kritikuoti.
Nes kritikuodamas jis jautsi dar svarbesnis, dar reikmingesnis. Be to, jis buvo
nuoirdiai sitikins, jog yra k kritikuoti. (Taip pat nuoirdiai jam patiko jo
skm ir galimyb turti visas norimas merginas.) Prieais tuos, kurie dabar
meilikavo jam dl susitikim su Laukiniu, Bernardas puikavosi sarkastika
kitamanyste. Jo mandagiai klaussi. Taiau jam u nugaros lingavo galvas ir
pranaavo: is jaunuolis susilauks blogo galo. Pranaavo labai utikrintai, juoba
patys ketino tinkamu laiku pasirpinti, kad galas bt blogas. Antrsyk jo
nebeigelbs joks kitas laukinis, pridurdavo jie. Taiau, kol Bernardas turjo
pirmj Laukin, jie buvo mandags. Ir kadangi jie buvo mandags, Bernardas
jautsi tiesiog milinas milinas ir tuo pat metu skraid padangse, lengvesnis
nei oras.
Lengvesnis nei oras, pasak Bernardas, rodydamas vir.
Tarsi perlas danguje, auktai auktai vir j, rausvai spindjo saulje or
tarnybos balionas.
...mintam Laukiniui, buvo raoma iduotoje Bernardui instrukcijoje,
privalu parodyti visus civilizuoto gyvenimo aspektus.
Dabar Laukiniui rod juos i paukio skrydio nuo eringo T bokto kilimo ir
tpimo platformos. Jo ekskursijos vadovas buvo io oro uosto virininkas ir
etatinis meteorologas. Taiau kalbjo daugiausia Bernardas. Apsvaigintas savo
vaidmens, jis elgsi taip, tarytum bt ma maiausia pasaulio Valdytojas.
Lengvesnis nei oras.
I padangi ant platformos nukrito alioji raketa, atvykusi i Bombjaus.
Ilipo keleiviai. I atuoni salono iliuminatori velg atuoni chaki uniformomis
apvilkti palydovai atuoni identiki dvyniai dravidai.
Tkstantis du imtai penkiasdeimt kilometr per valand, ididiai pasak
oro uosto virininkas. Kaip jums tai atrodo, pone Laukini?
8
Donui tai atrod puikiai. Vis dlto, pasak jis, Arielis apskriedavo
em per keturiasdeimt minui.
Nuostabu, ra Bernardas savo ataskaitoje Mustafai Mondui, jog Laukinio
visai nestulbina ir nebaugina civilizacijos iradimai. Be abejo, i dalies tai galima
paaikinti tuo, kad apie juos jam papasakojo ta moteris Linda, jo m...
(Mustafa Mondas susirauk. Nejaugi tas kvailys mano, jog okiruos mane, jei
parays vis od?)
O i dalies tuo, jog jo dmesys sutelktas fikcij, kuri jis vadina siela ir kuri
usispyrusiai laiko realiai egzistuojania esybe, nepriklausania nuo fizins
aplinkos; o a bandiau tikinti j, jog...
Valdytojas praleido kelis sakinius ir jau ketino versti puslap, iekodamas ko
nors konkretesnio, domesnio, kai jo vilgsnis ukliuvo u itin keist frazi....Nors
turiu prisipainti, perskait jis, kad sutinku su Laukinio nuomone, jog ms
civilizacijos infantilizmas yra pernelyg primityvus, arba, pasak jo, pernelyg pigus;
todl noriau pasinaudoti ia proga ir atkreipti js fordybs dmes ...
 Mustafa Mondas nebeinojo pykti jam ar juoktis. is padaras rimtu tonu
pamokslauja jam apie visuomens santvark. Tai tiesiog absurdika. Jam turbt
pasimai protas. Reiks j pamokyti, nusprend Valdytojas, paskui atlo
galv ir garsiai nusijuok. iaip ar taip, kol kas mokyti jo jis neketino.

Tai buvo nedidelis fabrikas, gaminantis apvietimo renginius sraigtasparniams,
elektrotechnikos korporacijos filialas. Juos sutiko jau ant stogo ir vyriausiasis
technologas, ir personalo skyriaus vedjas (nes Valdytojo rekomendacinis laikas-
cirkuliaras turjo magik gali). Laiptais nusileido gamybines patalpas.
Kiekvien proces, paaikino personalo vedjas, atlieka, kiek tai
manoma, vienos Bokanovskio grups nariai.
Ir i ties, altj tampavim vykd atuoniasdeimt trys juodi, trumpagalviai
ir beveik benosiai deltos. Penkiasdeimt eias keturi pindeli tekinimo stakles
aptarnavo penkiasdeimt ei kumpanosiai rausvaplaukiai gamos. Liejykloje dirbo
imtas septyni prie kario pratinti senegalieiai epsilonai. Vartus srieg
trisdeimt trys gelsvaplauks, ilgagalvs, siauraklubs deltos, visos to paties
gio metro eiasdeimt devyni centimetr (plius arba minus 20 milimetr).
Surinkimo ceche generatorius dliojo dvi liliputik pliusini gam brigados.
Prieais vienas kit stovjo du emi darbastaliai, o tarp j liau konvejeris su
vairiomis detalmis; vienos prieais kitas stovjo keturiasdeimt septynios
viesiaplauks galvos ir keturiasdeimt septynios tamsiaplauks. Keturiasdeimt
septynios bukos nosys ir keturiasdeimt septynios riestos; keturiasdeimt
septyni atsiki smakrai ir keturiasdeimt septyni nusklembti. Surinktus
mechanizmus tikrino atuoniolika panai kaip du vandens laai garbanot
ateni aliomis gam uniformomis; pakavo des trisdeimt keturi
trumpagalviai kairiarankiai minusiniai deltos, o krov ia pat laukianius
sunkveimius ir furgonus eiasdeimt trys mlynakiai, geltonplaukiai ir
strazdanoti pusdebiliai epsilonai.
O puikus naujas pasaulis... Atmintis piktdiugikai pakio Laukiniui Mirandos
odius: O puikus naujas pasaulis su itokiais monm.
Galiu jus patikinti, ubaig pasakojim personalo vedjas, jiems ieinant
i fabriko, su ms darbininkais beveik neturime joki problem. Visada
randame...
Taiau Laukinis staiga atsiskyr nuo savo palydov ir, ubgs u laur medi,
m taip smarkiai vemti, tarsi bt ne ant tvirtos ems, o sraigtasparnyje,
pakliuvusiame oro duob.
Laukinis, ra Bernardas, atsisako priimti som ir, matyt, labai sielojasi,
kad ta moteris Linda, jo m.... be perstojo venia. Verta paminti, jog,
nepaisydamas jo m...s ikarimo ir nepaprastai atstumianios ivaizdos, Laukinis
danai j lanko ir labai prie jos prisiris domus pavyzdys, rodantis, kaip
ankstyvas psichikos formavimas gali susilpninti ar netgi nuslopinti natralius
impulsus (iuo atveju impuls vengti kontakto su nemaloniu objektu).

Itone jie nusileido ant vyresnij klasi pastato stogo. Kitoje mokyklos kiemo
pusje saulje akinamai bolavo penkiasdeimt dviej aukt Laptono boktas.
Kairje koledas, o deinje mokyklos giesmykla kl padanges savo imtametes
9
sienas i gelbetonio ir vitastiklo . Vidury staiakampio kiemo stovjo mantri
senovin viepaties Fordo statula i chromuoto plieno.
Ilipusius i orlaivio Laukin ir Bernard sutiko daktaras Gafnis, rektorius, ir
panel Kit, mokyklos direktor.
Ar daug ia turite dvyni? kiek nuogstaudamas pasiteiravo Laukinis, kai
prasidjo inspekcinis apsilankymas.
O, ne, atsak rektorius. Itonas skirtas vien tik auktesnij kast
berniukams ir mergaitms. Vienas kiauinlis vienas suaugs organizmas. Tai,
inoma, apsunkina mokym. Bet nieko nepadarysi juk ms aukltiniams teks
neti atsakomybs nat ir priimti sprendimus nenumatytomis ir ypatingomis
aplinkybmis. Jis atsiduso.
Tuo tarpu Bernardo ak labai patrauk panel Kit.
Jeigu js laisva kur nors pirmadienio, treiadienio arba penktadienio vakar,
labai praom, kalbjo jis jai. domus, inote, objektas, pridjo, drs
pirtu Laukinio pus. Originalas.
Panel Kit nusiypsojo (ir Bernardui jos ypsena pasirod ities avinga),
pratar: Ai, pasak, jog su malonumu priima kvietim. Rektorius atidar duris
auditorij, kur vyko dvipliusini alf pratybos.
Pasiklauss penket minui, Donas iek tiek suglums atsigr Bernard.
Kas yra specialioji reliatyvumo teorija? paklaus panibdomis. Bernardas
pradjo aikinti, paskui persigalvojo ir pasil paklausyti, kaip moko kit dalyk.
Koridoriuje, vedaniame minusini bet geografijos kabinet, jie igirdo u
vien dur skamb sopran:
Viens, du, trys, keturi, o paskui pavargus ir nekantr bals: Dar kart.
Maltuso pratimai, paaikino direktor. Daugelis ms mergaii, aiku,
yra nevaisingos. Kaip ir a pati, ji nusiypsojo Bernardui. Bet turime apie
atuonis imtus nesterilizuot mokini, kurias reikia nuolat treniruoti.
Geografijos kabinete Donas suinojo, kad laukini draustinis tai vietov,
kur dl nepalanki klimato ir geologini slyg arba dl gamtini itekli stygiaus
civilizavimo ilaidos neatsipirkt. Trakteljo langins; kambarys aptemo; ir
staiga ant ekrano, vir dstytojo galvos, atsirado atgailautojai, sukniub prie
Akomos Dievo Motin (pastamas Donui reginys), aimanuojantys, ipastantys
savo nuodmes prie nukryiuot Jz ir prie Pukong erelio pavidalu. O jaunieji
itonieiai tiesiog plyo i juoko. Vis dar aimanuodami atgailautojai pakilo,
nusimet virutinius drabuius ir m aiyti vienas kit mazguotais botagais.
Salje kilo dar griausmingesnis juokas, nustelbs net garsiakalbi sustiprintas
dejones.
Bet kodl jie juokiasi? paklaus sumis ir skaudintas Laukinis.
Kodl? Rektorius atsisuko j, isiieps iki aus. Kodl? O todl, kad tai
be galo juokinga.
Kino prietemoje Bernardas sidrsino ir padar tai, ko anksiau nebt
surizikavs padaryti net visikoje tamsoje. Mgaudamasis savo naujja galia, jis
apkabino direktor per liemen. Liemuo paklusniai ilinko kaip nendr. Norjo dar
nuvogti vien kit buin ar velniai gnybti, taiau vl trakteljo ir atsidar
langins.
Turbt tsime apvalg, pasak panel Kit ir pasuko link dur.
O ia, po valandls parod rektorius, hipnopedijos aparatin.
Palei tris patalpos sienas stovjo lentynos su imtais sintetins muzikos
grotuv po vien kiekvienam miegamajam; ketvirtj sien um staliukai
su popieriniais ritinliais, kuriuose buvo ispausdintos vairios hipnopedijos
pamokos.
ia dedame ritinl, m aikinti Bernardas, pertrauks daktar Gafn,
nuspaudiame tai mygtuk...
Ne, tai t, pykteljs patais rektorius.
Taip, tai t. Ritinlis isivynioja, seleniniai fotoelementai paveria viesos
impulsus garso bangas ir...
Ir vyksta mokymas miegant, ubaig daktaras Gafnis.
O ekspyr jie skaito? paklaus Laukinis, kai pakeliui biochemijos
laboratorijas jie prajo pro mokyklos bibliotek.
Na, inoma, ne, atsak paraudusi direktor.
Ms bibliotekoje, pasak daktaras Gafnis, yra tik inynai. Pasismaginti
ms jaunimas gali jutiminiuose kinuose. Neskatiname j pramogauti
atsiskyrlikai.
Stikliku plentu pro al pravaiavo penki autobusai, pilni berniuk ir
mergaii; vieni dainavo, kiti sdjo apsikabin ir tyljo.
Grta i Slau krematorijaus, paaikino daktaras Gafnis, o Bernardas tuo
metu panibdomis susitar su direktore pasimatyti dar t pat vakar. Pratinti
prie mirties pradedame jau nuo atuoniolikto mnesio. Kiekvienas maylis dukart
per savait praleidia du rytus mirtanij ligoninje. Ten j laukia patys
domiausi aislai, o tomis dienomis, kai kas nors numirta, jie gauna okoladinio
kremo. Vaikai imoksta suvokti mirt kaip savaime suprantam dalyk.
Kaip ir bet kur kit fiziologin proces, autoritetingai siterp direktor.
Taigi sutarta. Atunt valand Savojoje.

Grdami London, jie trumpai stabteljo Brentforde, televizijos kompanijos
fabrike.
Bk geras, palkk ia valandl, a nueisiu ir paskambinsiu, pasak
Bernardas.
Laukinis lauk ir irjo. K tik baigsi pagrindin dienos pamaina. Minia
emesnij kast darbinink stovjo eilje prie vienbgio geleinkelio stoties
septyni ar atuoni imtai gam, delt ir epsilon abiej lyi taiau toje
minioje buvo ne daugiau kaip tuzinas skirting veid ir figr. Ilga virtin vyr ir
moter ltai judjo pro langel. Kartu su bilietu kasininkas kiekvienam
pastmdavo nedidel kartonin dut.
Kas tose skrynelse? prisimins Venecijos pirkl, paklaus Laukinis
sugrusio Bernardo.
Dienin somos porcija, neaikiai suvebeldiavo Bernardas, nes iaumojo
Benito Huverio dovanot kramtomj gum. Gauna baig darb. Keturias
pusgramines tabletes. O etadieniais eias.
 Jis meiliai pam Don u paranks, ir jie pasuko link sraigtasparnio.
Linaina jo persirengimo kambar niniuodama.
Atrodai tokia patenkinta, pasak Fani.
Taip, tikrai patenkinta, pasak Linaina. Dir! Prie pus valandos
skambino Bernardas. Dir dir! Ji ilipo i ort. Turi nenumatyt
susitikim. Dir! Papra nuvesti vakar Laukin jutimin kin. Turiu lkti.
Ji nuskubjo vonios kabin.
Sekasi mergaitei, pagalvojo Fani, irdama Linainai kandin.
Pagalvojo visai nepavyddama; geraird Fani tiesiog konstatavo fakt. Linainai
ities pasisek. Ne vien tik Bernardas maudsi Laukinio lovs spinduliuose,
nemaa j dalis krito ir ant jos ir apgaub jos nereikming asmen paios
madingiausios, paios garsiausios sensacijos aureole. Juk pati Fordikosios
jaunj moter asociacijos sekretor papra jos perskaityti paskait apie jos
kelions spdius! Juk Linain pakviet kasmetinius Afroditeumo klubo pietus!
Juk j rod Jutiminse iniose ji buvo matoma, girdima ir apiuopiama
milijon moni visoje planetoje!
Nemaiau Linainos savimeil glost ymi asmenybi dmesys. Pasaulio
Valdytojo antrasis sekretorius pakviet j piet ir pusryi. Vien savaitgal ji
praleido drauge su Aukiausiojo teismo pirmininku, kit su Kenterberio
arkigiesmininku. Jai nuolat skambino vidins ir iorins sekrecijos produkt
kompanijos prezidentas, o su Europos banko valdytojo pavaduotoju ji buvo
10
nuskridusi Dovil .
Nuostabu, k ir sakyti. Ir vis dlto, prisipaino draugei Linaina, kartais
man atrodo, kad visa tai gaunu per apgavyst. Todl kad pirmiausia, inoma, jie
visi klausinja, ar Laukinis geras meiluis. Ir tenka atsakyti, jog neinau. Ji
palingavo galv. inoma, dauguma vyr netiki manimi. Bet tai tiesa. Gaila, bet
tiesa, pridr ji lidnai ir atsiduso. Jis juk baisiai graus, kaip manai?
Bet argi tu jam nepatinki?
Kartais man atrodo, jog patinku, o kartais ne. Jis vis laik vengia mans;
kai a einu, ieina i kambario; niekada nepalies ranka, netgi nepairs. Taiau
kartais netiktai atsisuku ir pagaunu jo vilgsn, ir tada, na, pati inai, kaip iri
vyrai, kai jiems patinki.
Taip, Fani inojo.
Taigi nesuprantu, pasak Linaina. Ji nesuprato, ji buvo imuta i vi ir
nulidusi. Todl kad, matai, Fani, man tai jis patinka.
Patiko vis labiau ir labiau. Na, dabar tai bus puiki proga, galvojo ji,
kvpindamasi po vonios. Dar ia, ia ir iia. I diaugsmo net udainavo:

Stipriai apkabink, brangusis,
Apsvaiginki buiniais;
Ir nuo meils girtas bsi,
Ir nuo somos irdis kais.

Nematomi kvap vargonai grojo nuostabiai gaiv oli kaprio iurlenantys
iobreli ir levandos, rozmarino, baziliko, mirtos, peletrno arpedo; serija drsi
moduliacij per vis prieskoni gam baigiant ambra; ir ltas grimas per
santalmed, kampar, kedr ir vieiai nupjaut ien (kartkartmis su lengvais
disonansais inkst apkepo dvelkteljimu, vos juntamu kiauli mlo
tvoksteljimu) prie paprast aromat, kuriais prasidjo pjes. tol nuplauk
finalinis iobreli gsis; pasigirdo plojimai; usideg viesos. Sintetins muzikos
grotuve m vyniotis garso rao ritinlis. Dabar maloniu tinguliu or upild trio
hipersmuikui, superviolonelei ir erzacobojui. Trisdeimt ar keturiasdeimt takt,
o tada iame instrumentiniame fone udainavo antmogikas balsas; tai gerklinis,
tai galvinis, tai vari kaip fleita ton, tai prisotintas ilgesing virtoni, is balsas
11
be pastang pereidavo nuo rekordikai em Kasparo Forsterio ton iki
ultragarsini treli, kur kas auktesni nei aukiausia do, kuri, Mocarto
12
nuostabai, veriamai irk Lukrecija Agujari vienintel kart muzikos
istorijoje 1770 metais Parmos kunigaikio operoje.
Nugrimzd pneumatinius krslus, Linaina ir Laukinis uod ir klaussi. Dabar
atjo eil justi akims ir odai.
Kino teatro viesos ugeso; tamsoje surjo masyvios, neinia kaip
pritvirtintos ugnins raids: TRYS SAVAITS SRAIGTASPARNIU.
SUPERMUZIKINIS, SINTETINIO GARSO, SPALVOTAS STEREOSKOPINIS JUTIMINIS
FILMAS SU SINCHRONIKU KVAP VARGON AKOMPANIMENTU.
Laikykits u t metalini bumbul js krslo ranktriuose, sunibdjo
Linaina, kitaip nepatirsite jutiminio poveikio.
Laukinis padar k liepiamas.
Tuo tarpu ugnins raids pradingo; deimt sekundi tvyrojo visika tamsa;
paskui staiga akinamai spindintys ir kur kas gyvesni nei i kno ir kraujo, tikresni
u pai tikrov, pasirod stereoskopiniai apsikabinusi milino negro ir
auksaplauks jaunos apskritagalvs pliusins betos atvaizdai.
Laukinis krpteljo. Kakas pakuteno lpas. Jis pakl rank prie burnos; tas
pojtis dingo; vl udjo rank ant metalinio bumbulo vl kutena. O kvap
vargonai tuomet paskleid gryniausio muskuso bangas. Alpdamas i garsiakalbio
suburkavo superbalandis: Ooo! ir emiausias visoje Afrikoje bosas (tik trisdeimt
du virpesiai per sekund) atsak: Aaa. Vl susiliejo stereoskopins lpos: Ooo!
Aaa! ir vl ei tkstani irov, sdini Alhambroje, erogenins veido
zonos suvirpjo nuo beveik nepakeniamo, elektrinanio dirginimo. Ooo!
Filmo siuetas buvo neregtai paprastas. Prajus kelioms minutms po pirmj
burkavim ir dsavim (kai meiluiai sudainavo duet ir kiek pasimyljo ant
garsiojo mekos kailio, kurio riuotojo padjjas neklydo kiekvien plaukel
buvo galima pajusti ir paiupinti), negras pakliuvo sraigtasparnio avarij,
trenksi galva em. Bumbt! Kaip sutvinksjo irov kaktos! Per sal nuvilnijo
ajajai ir ojojoj choras.
Sukrtimas nune uniui ant uodegos vis negro suformuot isiaukljim. Jis
pajuto blondinei betai nemonik, maniakik aistr. Ji prieinosi. Jis neatstojo.
Mutyns, gaudyns, varovo upuolimas, galiausiai kvap gniauiantis
pagrobimas. Blondin beta nuboginama padang ir kabo ten orlaivyje tris
savaites, ir tris savaites tsiasi tas siaubingai antivisuomenikas tte--tte su
juoduoju maniaku. Gal gale, po visos serijos nuotyki ir gausingos oro
akrobatikos trims jauniems grauoliams alfoms pasiseka j igelbti. Negr
nugrda suaugusij peraukljimo centr, ir filmas baigiasi laimingai ir
padoriai blondin beta tampa vis trij gelbtoj meilue. Valandlei jie
pertraukia usimim, kad sudainuot sintetin kvartet su viso superorkestro
akompanimentu ir gardenij aromatu i kvap vargon. Po to paskutin syk
inyra mekos kailis, ir, kaukiant seksofonams, ekrane gsta paskutinis
stereoskopinis buinys, o ant irov lp mirta paskutinis elektrinis kutulys,
kaip mirta drugelis, kuris virpa, virpa, vis silpniau, vis liau, ir galiausiai
pamau, pamau visai nurimsta.
Taiau Linainai drugelis dar nevisikai nurimo. Jau usideg viesos, ir jie su
Donu palengva slinko su minia lift link, o drugelio elis vis plastjo prie jos
lp, vis nerimastingai brauk per od maloniai dilgiojanius brknius. Jos
skruostai deg. Ji pam Laukin u rankos ir prispaud jo deln prie savs. Jis
vogia vilgteljo j iblyks kentdamas, geisdamas ir gdydamasis savo
geismo. Jis nevertas, ne... Akimirksniui j akys susitiko. Kokius lobius adjo jos
vilgsnis! Kokias aistros gelmes! Jis skubiai nukreip akis al, ilaisvino savo
rank. Jis nesmoningai bijojo, kad Linaina nepasidaryt tokia, kokios jis jau
nebebt nevertas.
Man rodos, jums nedert irti toki dalyk, pratar jis, skubdamas
nuimti nuo Linainos ir perkelti ant jos aplinkos kalt u visus buvusius arba
galimus bsimus nukrypimus nuo tobulybs.
Koki dalyk, Donai?
Toki kaip is baisus filmas.
Baisus? nuoirdiai nustebo Linaina. O man jis pasirod nuostabus.
Prastas filmas, atsiliep jis pasipiktins. Gdingas.
Ji papurt galv:
Nesuprantu js.
Kodl jis toks keistas? Kodl taip atkakliai nori visk sugadinti?
Taksispamyje jis veng j irti. Stipriai susaistytas niekada neduot ad,
sukaustytas seniai nebegaliojani taisykli, jis sdjo nusisuks ir tyldamas.
Kartais tarytum kakieno ranka ugaudavo tempt, kone trkstani styg
jo vis kn nukrsdavo staigus nervinis drebulys.
Taksisparnis nusileido ant Linainos daugiabuio namo stogo. Pagaliau, diugiai
pagalvojo ji, ilipdama i kabinos. Pagaliau nors jis ities keistai elgsi visai
neseniai. Stabteljusi po ibintu, ji vilgteljo savo veidrodl. Pagaliau. Taip,
nosis trupt blizga. Ji kresteljo pudrinuk. Kol jis moks taksistui, turs
valandl laiko. Papudravo nos galvodama: Jis baisiai graus. Jam nereikia
drovtis kaip Bernardui. Ir vis dlto... Bet kuris kitas jau seniai bt tai padars.
Na, dabar pagaliau. I apvalaus veidrodlio staiga jai ypteljo pus veido.
Labanakt, jai u nugaros itar duslus balsas. Linaina greitai atsisuko.
Donas stovjo kabinos tarpduryje ir dmiai irjo j; matyt, taip irjo vis
laik, kai ji pudravo nos, ir lauk taiau ko? O gal dvejojo, band apsisprsti ir
vis laik galvojo, galvojo ji nesivaizdavo, k jis galjo galvoti. Labanakt,
Linaina, dar syk pasak ir keistai surauk veid mgindamas nusiypsoti.
 Bet, Donai... A maniau, js ... Tai argi js ne?..
Jis udar dureles, pasilenk prie piloto, kak pasak. Sraigtasparnis ov
vir.
Pro langel grindyse Laukinis pamat Linainos auktyn atlot veid, pabalus
melsvoje ibint viesoje. Jos burna praverta, ji aukia j. Jos sutrumpjusi
figrl spariai nyko i aki; majantis stogo kvadratas smego tams.
Po penki minui jis jo savo kambar. I slaptaviets isim peli
apgraut tom ir, su pamaldia pagarba pavarts suteptus ir suglamytus lapus,
pradjo skaityti Otel. Jis prisimin, jog, kaip ir Trij savaii sraigtasparniu
herojus, Otelas juodaodis.
Nusiluosiusi aaras, Linaina nujo per stog prie lifto. Leisdamasi savo
dvideimt atunt aukt, ji isim buteliuk su soma. Gramo, nutar ji, bus per
maa; jos sielvartas buvo ne viengraminis. Jeigu praryt du gramus, ko gero,
pramiegot ir pavluot rytoj darb. Taigi aukso vidurys kair deln ibr
tris pusgramines tabletes.

Dvyliktas skyrius
Bernardas turjo aukti pro urakintas duris; Laukinis nenorjo atidaryti.
Juk visi jau susirinko ir laukia tavs.
Tegu sau laukia, pasigirdo prislopintas balsas i u dur.
Bet, Donai, juk tu puikiai inai (kaip sunku tikinti rkiant visu balsu!), jie
specialiai pakviesti susipainti su tavimi.
Turjai pirma paklausti mans, ar a noriu susipainti su jais.
Juk tu visada ateidavai, Donai.
Kaip tik todl nebenoriu daugiau ateiti.
Bk geras, padaryk tai dl mans, kaip manydamas meiliau subaub
Bernardas. Ateik dl mans!
Ne.
Ar rimtai kalbi?
Taip.
Tai k man daryti? beviltikai suaimanavo Bernardas.
Eik po velni! suriko pyks balsas i vidaus.
Bet vakar atsilankys pats Kenterberio arkigiesmininkas, kone
aarodamas suuko Bernardas.
Ai yaa tkwa! savo nuomon apie arkigiesminink Laukinis galjo
tinkamai ireikti tiktai zuni kalba. Hani! pridr, tarsi k prisimins, o
paskui (su kokia nuomia paaipa!): Sons so tse-n. Ir spjov ant ems
visai kaip Pope.
Gal gale Bernardas turjo spdinti, paemintas, savo kambarius ir praneti
nekantriai laukianiai draugijai, jog vakar Laukinis nepasirodys. Si naujiena
sukl visuotin pasipiktinim. Vyrai siuto, kad priverts juos elgtis su juo
mandagiai, is nekokios reputacijos ir eretik pair menkysta taip lengvai
apsuko juos aplink pirt. Ir kuo auktesnes pareigas jie jo, tuo didesnis buvo j
apmaudas.
Ikirsk tu tok pokt man, kartojo arkigiesmininkas, man!
O moterys pyko dl to, kad jomis per apgavyst pasinaudojo pasigailtinas
mogelis, kurio butel per klaid buvo klistelta spirito, tas nupieplis, i stoto
labiau panaus minusin gam. Tai tiesiog skandalas, jos taip ir kalbjo, vis
garsiau ir garsiau. Ypa kandias pastabas laid Itono mokyklos direktor.
Viena tik Linaina nieko nesak. Jos mlynas akis temd neprastas lidesys, ji
sdjo kamputyje ibalusi, atsitvrusi nuo aplinkini svetimo jiems jausmo siena.
Ji atjo pobv, kupina keisto nerimastingo diugesio. Po keli minui,
pagalvojo eidama kambar, a pamatysiu j, prakalbinsiu, pasakysiu jam (nes
atjo tvirtai apsisprendusi), kad man jis patinka labiau u visus, kuriuos kada
painojau. Ir tada galbt jis pasakys...
K jis pasakys? Kraujas mu jai veid.
Kodl jis buvo toks santrus t vakar, po kino? Toks keistas. Ir vis dlto n
kiek neabejoju, kad jam tikrai patinku. Neabejoju...
Kaip tik t akimirk Bernardas paskelb: Laukinis pobv neatvyks.
Linain staiga upldo visi jausmai, kuriuos paprastai patirdavo, vos tik igrusi
audringos aistros pakaitalo, siaubingos tutumos jausmas, uimantis ad
nerimas, leiktulys. Jos irdis, rods, nustojo plakusi.
Turbt dl to, kad jam nepatinku, sunibdjo ji sau. Ir tuoj pat i
tikimyb tapo neabejotinu faktu: Donas atsisak ateiti, nes ji jam nepatinka. Ji
jam nepatinka...
Tik to dar betrko, Itono direktor skundsi krematorij ir fosforo
regeneracijos direktoriui. Kai pagalvoju, kad a itaip...
Taip, taip, pasigirdo Fani Kraun balsas, ta istorija su spiritu tikra
teisyb. Viena mano draug turjo pastam, kuri tuo metu dirbo gemalinje. Ji
pasak mano draugei, o mano draug pasak man ...
Labai gaila, labai gaila, ujaut Henris Fosteris arkigiesminink. Jums
turbt bt domu igirsti, jog ms buvs direktorius ketino j perkelti Islandij.
Durstoma i atri odi, Bernardo nerpestingo pasitikjimo savimi psl
leido or pro tkstanius skylui. Iblyks, sutriks, nelaimingas ir susijaudins,
jis blaksi tarp svei, lemeno nerilius atsipraymo odius, tikino juos, kad kit
syk Laukinis tikrai ateis, maldavo juos prissti, paragauti sumutinio su karotinu,
suvalgyti riekel pateto su vitaminu A, igerti taur ampano pakaitalo. Jie
mielai valg, taiau nekreip j dmesio; gr ir arba iurkiai kalbjo jam
tiesiai akis, arba vienas su kitu apie j pat, garsiai ir eidiamai, tarsi jo ten
nebt.
O dabar, mano biiuliai, pasak Kenterberio arkigiesmininkas tuo graiu
dainingu balsu, kuriuo vesdavo Fordo atlaid apeigas, dabar, mano biiuliai,
turbt jau laikas... Jis pakilo, pastat savo taur ant stalo, nusibrauk nuo
purpurins viskozins liemens sotaus ukandio trupinius ir nujo dur link.
Bernardas puol jam skersai kelio.
Ar jau ieinate, arkigiesmininke?.. Juk dar labai anksti. A tikjausi, kad
js...
Taip, ko tik jis nesitikjo, kai Linaina paslapia jam pasak, jog
arkigiesmininkas priims pakvietim, jeigu jis bus jam nusistas. inai, jis ities
mielas. Ir parod Bernardui nedidel auksin T pavidalo utrauktuk, kur
arkigiesmininkas dovanojo jai savaitgalio, praleisto Lambete, prisiminimui.
Susitikimas su Kenterberio arkigiesmininku ir ponu Laukiniu, iuos odius
triumfuodamas ra Bernardas kiekviename pakvietime. Bet kaip tik vakar
Laukiniui ov galv usirakinti savo kambaryje, aukti Hani! ir netgi (laim,
Bernardas nesuprato zuni kalbos) Sons so tse-n! Tai, kas turjo bti visos
Bernardo karjeros kulminacija, tapo jo didiausio paeminimo valanda.
A taip tikjausi... vl sumiksjo jis, velgdamas didj hierarch
maldaujaniomis ir sielvartingomis akimis.
Mano jaunasis drauge, garsiai itar arkigiesmininkas ikilmingu ir grietu
tonu; stojo visuotin tyla. Leiskite man duoti jums vien patarim. Jis
pagrmojo pirtu Bernardui. Kol nevlu. Ger patarim. (Jo balsas nuaidjo
kaip i po emi.) Grkite doros keli, mano jaunasis drauge, grkite doros
keli. Jis peregnojo j T enklu ir nusisuko. Linaina, brangioji, paauk jis
kitokiu tonu. Eime drauge.
Paklusniai, bet nesiypsodama (visikai nesuvokdama jai daromos garbs) ir
nedigaudama, Linaina ijo paskui j i kambario. Kiti sveiai nusek kandin
pagarbiu atstumu. Paskutinis trenk durim. Bernardas liko vienui vienas.
Sugniudytas, visikai subliuks, jis dribo krsl ir, usidengs veid
rankomis, pravirko. Taiau po keleto minui persigalvojo ir prarijo keturias
tabletes somos.

Viruje, savo kambaryje, Laukinis skait Romeo ir Duljet.
Linaina ir arkigiesmininkas ilipo ant Lambeto rm stogo. Paskubkite,
mano jaunoji biiule, tai yra Linaina, nekantriai paauk arkigiesmininkas nuo
lifto dur. Linaina, stabteljusi valandl pasigroti mnuliu, nuleido akis,
nuskubjo per stog ir pasivijo j.

Nauja biologijos teorija taip vadinosi mokslinis darbas, kur k tik baig
skaityti Mustafa Mondas. Kiek laiko jis mst, surauks kakt, paskui pam
plunksn ir ura kypai antratinio puslapio: Matematinis gyvenimo tikslo
sampratos nagrinjimas yra naujovikas ir labai imoningas, taiau eretikas ir
kelia pavoj dabartinei visuomeninei santvarkai bei ardo jos pamatus.
Draudiama spausdinti. Tuos odius jis pabrauk. Autoriui paskirti prieir.
Galimas daiktas, j teks perkelti v. Elenos salos jr biologijos stot. Gaila,
pagalvojo jis pasiraydamas. Tai buvo puikus darbas. Bet jei leisi svarstyti
gyvenimo tiksl, neinia, kur tai gali nuvesti. Juk tokie svarstymai gali lengvai
imuti i vi kai kuriuos ne itin stabilius auktesnij kast protus-jie
nebetiks, jog laim yra aukiausias gris, ir ims galvoti, kad tikslas yra kakur
kitur, u dabartins moni veiklos rib; kad gyvenimo tikslas ne gerovs
siekimas, o smons gali stiprinimas ir tobulinimas, mokslo pltra. Ir turbt,
pamst Valdytojas, taip ir yra. Bet dabartinmis aplinkybmis tai neleistina. Jis
vl pam plunksn ir po odiais Draudiama spausdinti brkteljo antr
linij, storesn ir juodesn nei pirmoji; tada atsiduso: Kaip bt gera, paman
jis, jei nereikt rpintis dl laims!
Umerks akis, i diaugsmo spindiniu veidu Donas tyliai deklamavo
tutumai:

Degl liepsna pavydi jai viesos!..
Nakties glby man spindi veidas jos,
Kaip spindi mauro ausyje briliantai;
13
Visi privalo lenktis jai lyg ventai.

Ant Linainos krtins spindjo auksinis utrauktukas. Arkigiesmininkas
aismingai sugrieb j ir aismingai m traukioti dir dir.
A turbt... pertrauk ilg tyl Linaina, a gal igersiu por gram
somos.

Bernardas tuo metu kietai miegojo ir ypsojosi i savo asmeninio sapn rojaus.
ypsojosi ir ypsojosi. Taiau vir lovos kabanio elektrinio laikrodio minutin
rodykl kas trisdeimt sekundi vos girdimai spragteldavo ir nenumaldomai
okteldavo priek. Spragt spragt spragt... Ir tai jau rytas. Bernard vl
ugriuvo realios erdvs ir realaus laiko bdos. darb ugdymo centre jis skrido
taksi, bdamas paios blogiausios nuotaikos. Apsvaigimas nuo skms buvo
igaravs; jis vl blaiviai vertino savo senj a; ir, kitaip nei trumpaam
pastarj savaii psl, senasis a atrod kur kas sunkesnis u j supani
atmosfer.
itam sublikusiam Bernardui Laukinis netiktai pareik uuojaut.
Dabar tu vl panaus t, kuris buvo Malpaise, pasak jis, kai Bernardas
papasakojo jam savo graudi istorij. Ar prisimeni ms pirmj pokalb
dykvietje prie lnos? Tu dabar toks kaip tada.
Todl, kad a vl nelaimingas, tai kodl.
Na, geriau bti nelaimingam, negu diaugtis netikra, apgaulinga laime, kaip
tu diaugeisi.
e tau kad nori, kariai pasak Bernardas. Juk tu pats uvirei t ko.
Atsisakei ateiti mano pobv ir nuteikei juos visus prie mane! Jis inojo, kad
tai, k sako, visika neteisyb; jis pripaino i pradi mintyse, o galiausiai
netgi garsiai, jog Laukinis teisus: ko verti draugai, kuriems tiek maa reikia, kad
pavirst pikiausiais prieais. Bet nors Bernardas tai inojo ir pripaino, nors jo
draugo parama ir uuojauta buvo dabar jo vienintel paguoda, jis usispyrs
tebepuoseljo drauge su visikai nuoirdia simpatija slapt nuoskaud ir
ketino keryti Laukiniui smulkiomis unybmis. Puoselti neapykant
arkigiesmininkui buvo beprasmika; atkeryti vyriausiajam supilstytojui arba
riuotojo padjjui nemanoma. Kaip auka, Laukinis Bernardui buvo kur kas
parankesnis u kitus: jis buvo pasiekiamas. Viena i pagrindini draugo pareig
ksti (velnesne ir simbolika forma) smgius, kuriuos nortume, bet
nepajgiame smogti savo prieams.
Auka tapo ir kitas Bernardo draugas Helmholcas. Kai sugniudytas jis vl
atjo prayti jo draugysts, kurios savo lovs virnje nebebrangino ir
nesaugojo, Helmholcas sutiko vl draugauti be priekait, be joki pastab,
tarytum bt umirs, kad jie ivis buvo susikivirij. Bernardas buvo
sujaudintas ir tuo pat metu paemintas io kilniairdikumo, kilniairdikumo dar
nuostabesnio ir dar labiau eminanio dl to, kad j nulm ne somos poveikis, o
vien tik Helmholco bdas. Visk umiro ir atleido ne pams pusgram
Helmholcas, o kasdieniais darbais usims Helmholcas. Bernardas u tai, aiku,
buvo dkingas (kokia palaima vl turti draug!), bet, aiku, ir pilnas apmaudo
(kaip bt malonu kaip nors atsiteisti Helmholcui u jo kilniairdikum!).
Per pirmj j susitikim po kiviro Bernardas iklojo visas savo nelaimes ir
igirdo paguodos odius. Tik prajus kelioms dienoms, savo nuostabai ir gdai
suinojo, jog ne j vien ugriuvo bdos. Helmholcas irgi susivaidijo su valdia.
Dl kai kuri eilrai, paaikino jis. A kaip paprastai dsiau jausm
technologij treio kurso studentams. Dvylika paskait, septintoji apie eiles,
tiksliau sakant, Apie eili panaudojim dorovs propagandai ir reklamai. Visada
iliustruoju savo paskait daugybe konkrei pavyzdi. kart, pamaniau, duosiu
jiems savo paties sukurt. Visika kvailyst, be abejo, taiau neatsispyriau
pagundai. Jis nusijuok. Man buvo domu, kaip jie tai reaguos. Be to,
pridr jau rimiau, norjau pairti, koks a propagandininkas: ar sugebsiu
teigti jiems tok pat jausm, kok jauiau raydamas t eilrat. Viepatie
Forde! jis vl nusijuok. Koks pakilo triukmas! Rektorius pasikviet mane ir
pagrasino tutuojau atleisti i darbo. Dabar a paenklintas.
O apie k tavo eilratis? paklaus Bernardas.
Apie vienatv.
Bernardas kilsteljo antakius.
Jeigu nori, padeklamuosiu. Ir Helmholcas pradjo:

Baig klegt komitetas,
Ilsisi bgnas sukius,
Sity vidurnakio metas,
Fleitos jau vakuume gias.
mko apsnd veidai,
Stkso apmir mainos,
iukli pilni paaliai
Ten, kur prapdino minios...
Digauja gatvj tyla,
Kkioja ir pagaliau
Kartais prabyla staiga
Kieno balsu neinau.
Vietoj esybi tikr,
Tarkim, Siuzanos, Sabinos
(Rank, krt apvali,
Lp ir, aiku, sdyns)
Randas i lto kakas
Kas? Chimera? Tutuma?
Slenka ariau prie tavs.
Darosi apiuopiama.
Ar ne su ja glbesiuojams.
Pamirdami pamai
T, su kuria mes poruojams
14
Nykiai nakties uspeisti?

A pateikiau jiems tai kaip pavyzd, o jie paskund rektoriui.
Ko ia stebtis, pasak Bernardas. ios eils visikai prieingos tam, ko
jie imoko per mieg. Prisimink jiems nemaiau ketvirio milijono kart sakyta,
jog vienatv blogai.
inau. Bet norjau patikrinti, koks bus j poveikis.
tai ir patikrinai.
Helmholcas tik nusijuok.
Man rodos, pasak jis kiek patyljs, jog prieais mane mko kakas,
apie k verta rayti. Jog pradedu naudoti gali, kuri slypi manyje t nematom,
potencin gali. Manyje kakas bunda.
Prapuols bdose, pagalvojo Bernardas, taiau atrodo labai laimingas.
Helmholcas ir Laukinis susidraugavo i karto. Ir tokia nuoirdi buvo j
draugyst, kad Bernardo ird dursteljo pavydas. Per daugel savaii jam
nepavyko taip susibiiuliauti su Laukiniu, kaip Helmholcui nuo pat pirmos dienos.
irdamas juos, klausydamasis j pokalbi, jis grausi, jog suved juodu
paint. Gdijosi savo pavydo ir band nuslopinti j tai valios pastangomis, tai
soma. Taiau valios pastangos nedaug tepadjo, o somos juk nerysi be paliovos.
Tad tas bjaurus jausmas vis kankino ir kankino.
Trei kart susitiks su Laukiniu, Helmholcas perskait jam savo eiles apie
vienatv.
Na, kaip tau atrodo? paklaus jis pabaigs.
Laukinis palingavo galv.
tai paklausyk, atsak jis ir, atrakins stali, kuriame laik peli
apgraut knyg, atvert j ir m skaityti:

Tegu pauktis balsingiausias
Vieniam Egipto medy
Suvadina tuos, kas gedi...

Helmholcas klaussi vis labiau jaudindamasis. Igirds apie vieni Egipto
med, jis krpteljo, baujantis pranaas sukl ypsen, o nuo plriasparni
pauki jam ukaito skruostai; taiau po odi mirties muzika jis pabalo ir
suvirpjo nuo dar nepatirto jausmo. Laukinis skait toliau:

Savastis pasibaisjo,
Kaip dvi savitos skirtybs.
Tai, kas skiria dvi esybes,
Tapatybe virst galjo.
Protas visikai suglumo
15
Toki saug ivyds...

Orgi porgi, pertrauk j Bernardas, garsiai ir paaipiai sukikens. Juk tai
vienybs pamald giesm. itaip jis kerijo abiem savo draugams u tai, kad
jie mgo vienas kit labiau negu j.
Per kitus du ar tris susitikimus jis danai kartodavo tas paaipas. Tai buvo
paprastas ir veiksmingas kertas, nes Helmholc ir Laukin baisiai skaudino
mylimos kritolins poezijos trempimas ir niekinimas. Gal gale Helmholcas
pagrasino igrsti Bernard i kambario, jeigu tas dar kart pertrauks Laukin.
Bet, nors ir keista, kit kart skaitym pertrauk pats Helmholcas, ir paiu
gdingiausiu bdu.
Laukinis garsiai skait Romeo ir Duljet aistringai, virpdamas i
susijaudinimo, nes save vaizdavosi Romeo, o Linain Duljet. Pirmojo
simyljli susitikimo scen Helmholcas iklaus dmiai, taiau su nuostaba.
Scena sode suavjo j savo poetikumu; vis dlto aprayti joje jausmai privert j
yptelti. Taip isidirginti dl noro turti mergin tai iek tiek juokinga. Taiau
pasvrus kiekvien odin detal, koks puikus jausm technologijos pavyzdys!
Prie t senuk, pripaino Helmholcas, ms geriausi propagandos
technologai yra niekas.
Laukinis triumfuodamas nusiypsojo ir skait toliau. Viskas jo sklandiai iki tos
paskutins treio veiksmo scenos, kur Kapuletis ir senjora Kapuleti pradeda
prievartauti Duljet tekti u Pario. Per vis t scen Helmholcas nenustygo
vietoje; o kai, jausmingai vaidinama Laukinio, Duljet suuko:

Nejaugi niekas ten, u debes,
Nemato mano sielvarto gilybs?
O motina, js lauk mans nevykit!
Dar mnesiui ar bent savaitei vienai
Sutikit atidti vestuves
Arba paruoskit man jungtuvi guol
16
Tame rsy, kur ilsisi Tebaldas.

Kai Duljeta pasak tai, Helmholcas, negaldamas susivaldyti, prapliupo
kvatotis.
Motina ir tvas (dviguba nevankyb) veria dukter santykiauti su vyru, kurio
ji nenori! O idiote dukra nesako, kad turi kit, kur (bent jau tuo momentu) laiko
vertesniu. Ta kvaila ir nepadori situacija buvo nepaprastai komika. Ligi tol
Helmholcas didvyrikomis pastangomis dar tramd dusinant juok, taiau o
motina (itarta Laukinio sopulingai virpaniu balsu) ir uuomina apie Tebald,
gulint negyv tamsiame rsyje inia, nekremuot ir veltui pragaiinus savo
fosfor galutinai j priveik. Jis juoksi ir juoksi, iki aaros m plsti i aki,
ir niekaip nesteng sustoti; o Laukinis, iblyks i pasipiktinimo, irjo j per
knygos vir ir, juokui vis nesiliaujant, susirstins uvert j, atsistojo ir
urakino staliuje paslp perl nuo kiauli.
Ir vis dlto, pasak Helmholcas, atgavs kvap ir atsipraymais taip
suminktins Laukin, jog tas sutiko iklausyti jo pasiaikinim, puikiai
suprantu, jog raytojui reikia toki juoking, beprotik situacij; apie niek kit
gerai neparaysi. Kodl tas senukas buvo toks nuostabus jausm technologas?
Todl kad ra apie daugyb skausming, pamilik dalyk, kurie j jaudino. Ir
ities reikia bti skaudintam ir labai sujaudintam, kitaip neparaysi tikrai ger,
taigi, kiaurai veriani frazi. Bet tvas, motina! Jis papurt galv. ia
jau, atleisk, nemanoma susilaikyti nesijuokus. O kas gi jaudinsis dl to, ar
santykiaus vaikinas su mergina, ar ne? (Laukinis susig, taiau Helmholcas,
beds akis grindis, nieko nepastebjo.) Ne, ubaig atsiduss, ne to
iandien reikia. Reikia kitokio pamiimo ir smurto. Bet kokio? Kokio? Kur j
rasti? Jis nutilo; paskui, palingavs galv: Neinau, pasak galiausiai.
Neinau.

Tryliktas skyrius
Roraudonoje gemalins prieblandoje sudlavo Henris Fosteris.
Eisim iandien jutimin?
Linaina tyldama papurt galv.
Eini su kitu? Jam buvo domu inoti, kas i jo draug su kuo
santykiauja. Su Benitu?
Ji vl kresteljo galv.
Henris pastebjo nuovarg tose purpurinse akyse, blykes po vilkligs
raudoniu, lides nesiypsani roini lp kampuiuose.
Gal nesveikuoji? paklaus jis kiek sunerims: o jeigu ji susirgo viena i
nedaugelio dar likusi ukreiamj lig?
Bet Linaina vl papurt galv.
iaip ar taip, nueik pas daktar, nusprend Henris. Pas daktar kas
dien negalavim n vieno, valiai pacitavo jis hipnopedin prieod ir, kad
bt tikinamiau, paplojo Linainai per pet. O gal tau reikia pseudontumo,
pridr, arba padidintos dozs audringos aistros pakaitalo. Kartais, inai,
prastins nega...
Oi, patylk dl Fordo meils! pagaliau pratrko Linaina. Ir vl pasisuko
valandlei paliktus gemalus.
Kurgi ne, jai mat pritrko audringos aistros pakaitalo! Tik nusijuokt, jeigu
neimt verksmas. Tarsi jai nepakakt savo paios audringos aistros! Ji sunkiai
atsiduso ir pripild virkt tirpalo. Donai, sumurmjo tyliai, Donai...
Tada susizgribo: Viepatie Forde, ar itam virkiau nuo miegligs, ar ne?
Visikai neprisimin. Gal gale nutar nerizikuoti dar antr doz virk ir
usim kitu buteliu.
Po dvideimt dvej met atuoni mnesi ir keturi dien jaunas
perspektyvus minusinis alfa, valdininkas Mvanza Mvanzoje, mirs nuo
tripanosomozs pirmas susirgimas per daugiau nei pus imtmeio. Dsaudama
Linaina darbavosi toliau.
Tai tiesiog absurdas sivaryk tu man toki gl, po pusvalandio
piktinosi Fani persirengimo kambaryje. Tiesiog absurdas, pakartojo. Ir dl
ko? Dl vyro dl vieno vyro.
Bet a noriu kaip tik jo.
Tarytum pasaulyje nebt milijon kit vyr.
Bet j a nenoriu.
O tu pirma pabandyk, paskui kalbk.
A bandiau.
Kelis ibandei? paklaus Fani, paniekinamai trukteljusi peiais. Vien,
du?
Tuzinus. Taiau, pridr, palingavusi galv, nieko gera.
Reikia labiau stengtis, pamok Fani. Taiau buvo matyti, kad jos tikjimas
iuo receptu susvyravo. Nesistengdama nieko nepasieksi.
Na, o dabar ...
Dabar negalvok apie j.
Negaliu negalvoti.
 Tada igerk somos.
Geriu.
Dar gerk.
Bet protarpiais jis man vis tiek patinka. Ir visada patiks.
Na, jeigu taip, rytingai pasak Fani, tai paprasiausiai nueik ir paimk
j. Nesvarbu, nori jis ar nenori.
Bet kad tu inotum, koks jis baisus keistuolis!
Tuo daugiau pagrindo elgtis su juo tvirtai.
Bepigu tau kalbti.
Nekreipk dmesio kvailystes. Veik. Fani balsas dabar skambjo kaip
trimitas; j buvo galima palaikyti Fordikosios jaunj moter sjungos lektore,
vakarais pamokslaujania paauglms minusinms betoms. Taip, veik, ir
nedelsiant. Dabar.
Baugoka man, pasak Linaina.
Praryk pirma pus gramo somos. Na, a einu praustis. Ir nuygiavo,
usimetusi ant peties rankluost.

Suirk skambutis, ir Laukinis, nekantriai lauks t vakar Helmholco, paoko
ir puol prie dur (pagaliau nusprend pasikalbti su Helmholcu apie Linain,
todl jam knietjo kuo greiiau atverti savo paslaptis).
Nujauiau, kad tu ateisi, Helmholcai! kteljo jis, atidarydamas duris.
Ant slenksio, apsivilkusi baltu acetatinio atlaso jreiviku kostiumliu ir
koketikai pakreipusi ant kairio ono apvali balt kepurait, stovjo Linaina.
O! itar Laukinis, tarsi gavs mietu per galv.
Pusgramio pakako, kad Linaina umirt savo baim ir sumiim.
Sveikas, Donai, pasak ji ypsodamasi ir jo pro j kambar. Jis
mainaliai udar duris ir nusek paskui j. Linaina atsisdo. Stojo ilga tyla.
Lyg ir nesidiaugi mane ivyds, Donai, tar pagaliau Linaina.
Nesidiaugiu? Laukinis priekaitingai vilgteljo j; paskui staiga krito
ant keli ir, pams jos rank, pagarbiai pabuiavo. Nesidiaugiu? O, jeigu js
inotumte, sunibdjo jis ir idrso pakelti akis. O aviausioji Linaina,
ts jis, avesn ir brangesn u visk pasaulyje. Ji nusiypsojo jam,
velniai ir viligikai. O, js tokia tobula (pravrusi lpas ji palinko prie jo),
tokia tobula ir nepalyginama su niekuo (ji linko vis ariau), vis ems btybi
geriausi bruoai jumyse. (Dar ariau.) Laukinis staiga paoko ant koj. tai
kodl, pasak jis, nusuks veid al, a norjau pirma padaryti k nors...
Tai yra parodyti, kad a vertas js. Nors niekada nebsiu vertas. Taiau bent jau
parodyti, kad nesu visikai nevertas. Norjau kak nuveikti.
Bet argi to reikia... pradjo ir nebaig Linaina. Jos balse pasigirdo
susierzinimo gaidel. Kai lenkiesi vis ariau ir ariau, pravertom lpom, ir staiga
pastebi, jog lenkiesi prie nieko, nes liurbikas partneris atsistojo, tai, nori nenori,
paims apmaudas, netgi jei tavo kraujuje cirkuliuoja pusgramis somos.
Malpaise, padrikai murmjo Laukinis, reikia atneti jai pumos kail. Tai
yra kai nori vesti j. Arba vilko.
Anglijoje nra pum, vos ne atariai atsak Linaina.
 O jeigu ir bt, mai pasipiktins ir su panieka pridr Laukinis, tai
juos turbt i sraigtasparni audyt, dujomis nuodyt. Ne taip a juos
medioiau, Linaina. Atsitiess ir sidrsins, jis pavelg Linain ir ivydo jos
veide apmaud ir nesupratim. A visk padarysiu, ts jis suglums ir vis
labiau painiodamasis. Tik sakykite. Juk inote, yra sunki darb. Taiau kuo
sunkiau juos nuveikti, tuo maloniau. Ir man taip atrodo. Tik tarkite od, a
dulkes luostysiu prie js koj.
Betgi tam yra dulki siurbliai, nustrusi pasak Linaina. Dulkes
luostyti nebtina.
Na, inoma, nebtina. Bet ir prasiausius darbus galima atlikti prakilniai.
tai ir a noriau k nors atlikti prakilniai.
Bet jeigu yra dulki siurbliai...
Ne tai svarbu.
Ir yra pusdebiliai epsilonai, kad su jais valyt, ts ji, tai kam to reikia,
kam?
Kam? Nagi jums, Linaina, jums. Kad parodyiau, jog a...
O k bendra turi dulki siurbliai su pumomis?..
Kad parodyiau, kaip stipriai...
Arba pumos su ms susitikimu?.. Linaina vis labiau ir labiau irdo.
Kaip a jus myliu, Linaina, vargais negalais ispaud jis.
Kraujas ukaitino Linainos skruostus jos ird upldusio diaugsmo enklas.
Ar tu rimtai, Donai?
Bet man nederjo taip sakyti! suuko Donas, kone lauydamas rankas.
Pirma privaljau... Klausykite, Linaina, Malpaise simyljliai tuokiasi.
K daro? Linainos balse vl pasigirdo susierzinimas. K jis ia tauzija?
Visam laikui. Jie pasiada visada gyventi kartu.
Kaip baisu! Linaina ne juokais isigando.
17
Lai tveria grois atminty, kuri atgimsta daug greiiau, nei knas vysta .
K?
Ir ekspyras t pat sako: Jei tu atrii jai mergysts juost, paniekindamas
18
paproius taurius, kol dar ventj apeig nebuvo...
Dl Fordo meils, Donai, kalbk monikai. A nesuprantu n odio. Pirma
dulki siurbliai, dabar juostos. Tu mane vedi i proto. Ji paoko ir, tarsi
baimindamasi, kad ir pats Donas neisprst jai, kaip sprsta jo odiai, sugrieb
j u rieo. Atsakyk man tiesiai: patinku a tau ar nepatinku?
Valandl patyljs, labai tyliai jis itar:
A myliu jus labiau u visk pasaulyje.
Tai kodl i karto to nepasakei? suuko ji ir tokiu usideg apmaudu, jog
jos atrs nagai smigo jam rankos od. Uuot tauks apie juostas, dulki
siurblius ir pumas ir verts mane lidti itisas savaites.
Ji paleido jo rank ir piktai atmet nuo savs.
Jei tu man taip nepatiktum, pratar ji, baisiai ant tavs supykiau.
Ir staiga apsivijo jam apie kakl, prigludo velniomis lpomis prie jo lp.
Tokios nuostabiai minktos, tokios iltos, tokios jaudinanios buvo tos lpos, jog
jis nejuiom prisimin glbesiavimsi Trijose savaitse sraigtasparniu, t
stereoskopin blondin Ooo! Ooo!, ir t tikresn u pai tikrov negr
Aaa! Aaa! Siaubas, siaubas, siaubas... Jis pamgino isilaisvinti, taiau Linaina
apkabino dar tviriau.
Kodl ikart nepasakei? sunibdjo ji ir, atmetusi galv, siirjo j
velniai priekaitaujaniomis akimis.
Niekados tamsi, slapta ola, nusidjimui patogi vieta, poetikai sugriaudjo
sins balsas, arba net ir stipri, saldi pagunda, piktj dvasi tyia atsista,
19
neperlydys doros man galyb. Niekados, niekados, nusprend jis mintyse.
Kvailiuk, kalbjo Linaina. A taip tavs norjau. O jeigu ir tu norjai
mans, tai kodl gi?..
Bet, Linaina... pradjo jis; ji tuoj pat atnr rankas ir eng ingsn al;
jis minutl galvojo, kad ji suprato jo nebyli uuomin. Taiau kai ji atseg balt
lakuot dir su dklu ir tvarkingai pakabino j ant kds atkalts, jam m
skverbtis tarimas, jog suklydo.
Linaina, pakartojo jis igstingai.
Ji kilsteljo rank prie kaklo ir trukteljo emyn utrauktuk per vis ilg;
jos balta jreivika palaidinuk atsilapojo iki pat apsiuvo; ia Dono nuojauta
pavirto pernelyg, pernelyg realia tikrove.
Linaina, k js darote?
Dir dir! Ji atsak be odi: ilipo i klioini kelni. Jos apatinukas buvo
roinio perlamutro spalvos. Ant krtins kabojo auksinis T pavidalo utrauktukas,
arkigiesmininko dovana.
20
Nes tie speneliai, kur pro lango grotas gria vyr akis... i daining,
griausming, magik odi kontekste ji atrod dar pavojingesn, dar labiau
gundanti. velni, velni, taiau kokia skvarbi! Verte perveria prot, ipulius
suaio ryt. Priesaikos didiausios juk sudega aistr ugny kaip iaudas. Bk
21
tvirtas, santrus, o jeigu ne...
Dir! Roinis apvalainumas skilo pusiau nelyginant per vidur perpjautas
obuolys. Sujudjo suringavo rankos, kilsteljo kojos, pirma dein, paskui kair,
ir apatinukas it paautas krito ant grind ir subliko.
Pasilikusi su bateliais, kojinmis ir valikikai pakreipta balta apvalia kepuraite,
Linaina eng link Dono.
Mielasis! Mielasis mano! Kodl nepasakei anksiau! ji iskt rankas.
Bet uuot atsaks Mieloji! ir apglbs, apimtas siaubo Laukinis atatupstas
atsitrauk nuo jos, mojuodamas rankomis, tarsi vyt alin kok kyr ir pavojing
vr. Keturi ingsniai atgal ir jis atsirm sien.
Mylimasis! pasak Linaina ir, udjusi rankas Donui ant pei,
prisispaud prie jo. Apkabink mane, paliep. Stipriai apkabink,
brangusis. Ji irgi turjo poezijos savo dispozicijoje, inojo odi, kurie
dainuoja, uburia ir dunda bgnais. Pabuiuok mane, ji umerk akis ir
nuleido bals iki mieguisto nibdesio, apsvaiginki buiniais; ir nuo meils
girtas bsi...
Laukinis sugrieb j u rie, atpl jos rankas nuo savo pei, iurkiai
atstm, neatleisdamas gniaut.
Oi, man skauda, man... oi! Ji staiga nutilo. Baim privert umirti
skausm atmerkusi akis, ji pamat jo veid, ne, ne jo, o kakieno svetim,
nuom, ibalus, perkreipt veid, trkiojant i beprotiko, nepaaikinamo
siio. Priblokta, ji sunibdjo: Kas tau, Donai?
Jis neatsak, tik gr j pamilikom akim. Rankos, gniauianios jos rieus,
drebjo. Jis alsavo sunkiai ir nelygiai. Staiga vos vos girdimai, taiau iurpiai
sugrie dantimis.
Kas tau? kone sukliko ji.
Tarsi paadintas jos klyksmo, jis suiupo j u pei ir m purtyti:
Paleistuv! suuko jis. Paleistuv! Begd kek!
Oi, nereikia, nere-e-eikia! maldavo ji mekenaniu nuo purtymo balsu.
Paleistuv!
Pra-a-au.
lykti paleistuv!
Gram padarysi... pradjo ji.
Laukinis stm j nuo savs taip smarkiai, kad ji susvirduliavo ir parkrito.
alin! suuko jis, grsmingai palinks vir jos. Dink i aki, kitaip
umuiu. Sugniau kumius.
Linaina ranka prisideng veid.
Maldauju tave, Donai...
Nedinkis. Greiiau!
Vis dar prisidengusi ranka ir isigandusiom akim sekdama kiekvien jo judes, ji
pakilo nuo grind ir, vis dar susigusi, nenuleisdama rankos, puol voni.
Laukinis palydjo j, bgani, smarkiu pliaukteljimu, nuaidjusiu kaip
pistoleto vis.
Oi! dav uol Linaina.
Saugiai usidariusi vonioje, ji atidiai apirjo savo opas. Atsistojo nugara
veidrod, atgr galv. Pavelgusi per kair pet, pamat iskstos rankos
atspaud, aikiai raudonuojant ant perlins odos. Atsargiai patryn ugaut
viet.
U sienos Laukinis matavo ingsniais kambar, mudamas takt grindis pagal
magikj odi ritm ir muzik. Aukso musel ir dagillis paleistuvauja mano
akyse, siutinaniai dudeno odiai. Atsigans kumelys ar ekas galumo jai
galt pavydt... Aukiau juosmens jos moterys yra. Utat emiau tikri
kentaurai; ligi pusiaujo knas j priklauso dievams, o apaia tonui: ten
pragaras, ten verdanti siera, tenai tamsyb, smarv, pratis, fui, fui, fui! Duok
22
man, mielas vaistininke, bent uncij muskuso vaizduotei atgaivinti.
Donai! pasigirdo meilikaujantis balselis i vonios. Donai!
O tu, avingai ydintis kkali, taip saldiai kvepiantis, jog svaigsta protas. Ar
ita daili knyga vien tam yra skirta, kad ten ranka rayt: paleistuv? Patsai
23
dangus, ivyds tavo darbus, uspaud nos.
Taiau jo nosyje dar tvyrojo Linainos kvepalai, ant palaidins bolavo pudra nuo
jos aksominio kno. Begd kek, begd kek, begd kek, be paliovos
stukseno ausyse. Begd...
Donai, ar galima drabuius?
Jis pakl nuo grind klioines kelnes, palaidinuk, apatinuk.
Atidaryk! paliep, spirdamas duris.
Na, jau ne, baugiai papriegyniavo balselis.
Tai kaip paduoti?
Pro orlaid vir dur.
Jis bruko ten drabuius ir vl m neramiai ingsniuoti po kambar. Begd
24
kek, begd kek. Kaip nieti joms storas pasturgalis galybs...
Donai.
Jis neatsak. Storas pasturgalis galybs.
Donai.
Ko reikia? niriai paklaus jis.
Gal galtum paduoti mano Maltuso dir.
Sddama vonioje, Linaina klaussi ingsni kambaryje. Kiek dar laiko jis
slankios ten ir atgal? Kain ar laukti, kol ieis i buto? Ar palkjus, kol jo lsmas
aprims, atidaryti vonios duris ir okti prie ijimo?
ias nerimastingas jos mintis pertrauk kambaryje suirks telefono
skambutis. Staiga trepsjimas liovsi. Ji igirdo Laukinio dialog su tyla:
Alio.

Taip.

Taip, jei pats savs nepasisavinau.

Sakau jums taip. Ponas Laukinis klauso.

K? Kas susirgo? inoma, domu.

Rimta liga? Sunkiai susirgo? Tuoj pat atvyksiu.

Ne savo kambariuose? O kurgi ji dabar?

Dieve mano! Duokite adres!

Park Leinas, numeris trys? Trys? Ai.
Linaina igirdo dedamo ragelio klepteljim, paskui skubius ingsnius.
Trinkteljo durys. Tyla. I tikrj ijo?
Be galo atsargiai ji pravr duris per ketvirt colio; pairjo pro ply tuia;
sidrsinusi pravr plaiau ir ikio galv; galiausiai ant pirt gal ijo i
vonios; smarkiai plakania irdimi pastovjo kelias sekundes klausydamasi; tada
puol prie iorini dur, atidar, ismuko aiktel, utrenk, nubgo. Tiktai
atsidrusi lifte ir pradjusi kristi emyn, ji pasijuto saugiai.

Keturioliktas skyrius
Park Leino mirtanij ligonin buvo eiasdeimties aukt boktas,
apdailintas viesiai geltonom plytelm. Kai Laukinis ilipo i taksisparnio, nuo
stogo burgzdama pakilo virtin rykiai nuspalvint oro katafalk ir nuskriejo vir
parko vakarus, Slau krematorijaus link. Prie lifto dur sdintis veicorius suteik
jam reikaling informacij, ir jis nusileido atuoniolikt aukt, kur buvo 81
palata (greit progresuojanios senatvs ligoniams, kaip paaikino veicorius).
Tai buvo didelis kambarys, saultas, geltonai daytom sienom; jame stovjo
dvideimt lov, visos uimtos. Linda merdjo ne vienia ne vienia ir su visais
iuolaikiniais patogumais. Ore be pertrkio skambjo linksmos sintetins
melodijos. Kiekvieno mirtininko kojgalyje buvo televizorius, jungtas nuo ryto iki
vakaro. Kas ketvirt valandos pagrindinis kvap gamos aromatas automatikai
pasikeisdavo.
Mes siekiame, paaikino slaug, sutikusi Laukin ant palatos slenksio,
mes siekiame sukurti ia kuo malonesn aplink, kakok vidur tarp aukiausios
klass viebuio ir jutiminio kino rm.
Kur ji? pertrauk Laukinis, neklausydamas t mandagi paaikinim.
Slaug sieid.
Js, regis, skubate, pasak ji.
Nejaugi nra vilties? paklaus jis.
Norite pasakyti vilties, kad ji pasveikt? (Jis linkteljo.) Ne, inoma,
nra. Kai atsiunia pas mus, tai... Iblykusiame Laukinio veide atsispindjo
toks sielvartas, kad ji staiga nutilo, apstulbinta. Bet kas jums? susirpino
slaug. Nebuvo pripratusi prie tokio lankytoj elgesio. (J ia daug ir nebdavo; ir
kam jiems ivis lankytis?)
Jums negera, a?
Jis papurt galv.
Ji mano motina, pratar vos girdimai.
Slaug vilgteljo j nustebusi ir pasibaisjusi, paskui greitai nuleido akis. Jos
veidas ir kaklas plyksteljo raudoniu.
Nuveskite mane pas j, papra Laukinis, stengdamasis kalbti ramiai.
Vis dar paraudusi i gdos, ji nuved j per palat. juos atsisukdavo veidai
dar neseni, nerauklti (nes senatv ateidavo taip greitai, jog nespdavo paliesti
skruost paeisdavo tik ird ir smegenis). Laukin sek tuios, abejingos
suvaikjusi moni akys. Nuo i vilgsni j krat iurpuliai.
Linda guljo paskutinje ilgos eils lovoje, prie pat sienos. Atsirmusi
pagalves, ji irjo Piet Amerikos teniso ant Rymano paviri pusfinal,
transliuojam be garso nedideliame televizoriaus ekrane lovos gale. aidj
figrls tyliai lakst po vytinio stiklo kvadrat, nelyginant uvys akvariume,
beadiai besiblakantys kito pasaulio gyventojai.
Linda irjo blankiai ir beprasmikai ypsodamasi. Jos apsiblaususiame,
ipurtusiame veide buvo spausta idiotikos laims iraika. Retkariais vokai
usimerkdavo, ji valandlei usnsdavo. Paskui krpteldavo ir vl atsibusdavo
vl jos akyse mirgjo ir nard it uvyts teniso empionai; ausyse skambjo
Stipriai apkabink, brangusis, apsvaiginki buiniais, atliekamas Super-Voks-
Vurliceriana sintezatoriaus; i ventiliatoriaus vir galvos dvelk iltas verbenos
aromatas ir visi ie dalykai, permainyti ir pagrainti somos, susipindavo vien
nuostab sapn, ir Linda vl ypsojosi savo bedant, iblukusia, infantilikai
laiminga ypsena.
Na, a jus palieku, pasak slaug. Tuoj ateis mano vaik grup. Ir dar
turiu priirti pacient Nr. 3. Ji mosteljo lov ariau prie dur. Kiekvien
minut gali nusikapanoti. Sskits, jauskits kaip namie. Ir skubiai nujo.
Laukinis atsisdo alia lovos.
Linda, sunibdjo jis, pams j u rankos.
Igirdusi savo vard, ji pasisuko. Blausiose akyse blyksteljo smons
kibirktl. Atpaino. Suspaud jo rank, nusiypsojo, sukrutino lpas; paskui
mai knapteljo galva priek. Usndo. Jis sdjo ir irjo j, ir pro suglebus
apvalkal regjo jaun, skaist veid, palinkusi vir jo vaikysts Malpaise;
umerks akis, prisimin jos bals, jos judesius, visus j bendro gyvenimo
vykius. Nuplaus kuo puikiausiai vonia ir tualetas... Kaip graiai ji jam dainavo!
O tie vaikiki eilratukai, kokie nuostabiai keisti ir paslaptingi!

A, B, C, vitaminas D -
Taukai kepenyse, menk gelmje.

Prisimins tuos odius ir juos kartojanios Lindos bals, jis pajuto, kad akyse
susitvenk kartos aaros. O skaitymo pamokos: Kat tupi. Vaikui gera; o
Praktin instrukcija gemalini bet klass darbuotojoms. O jos pasakojimai
ilgais vakarais prie ugniakuro arba vasar ant lnos stogo apie Kitapus, t
nuostab nuostab pasaul u draustinio rib, kurio atmint tarsi dangiko grio
ir groio rojaus, nesuterto painties su realiu Londonu, su realiais civilizuotais
monmis, jis ligi iol brangino ir saugojo.
Omai nuskardj rksmingi balsai privert j atmerkti akis: skubiai nubrauks
aaras, jis apsivalg. palat versi, rods, begalinis srautas identik
atuonmei dvyni. Dvynys po dvynio, dvynys po dvynio kaip komarikame
sapne. J veidai (tikriau sakant, vienas be galo atsikartojantis veidas),
priplotnosiai, mopsiki, spoksojo balsvomis, iverstomis akimis. Visi dvjo chaki
spalvos uniformas. Visi isiioj. Spygaudami ir kaudami, jie kaip skriai upild
vis palat; jie ropojo tarp lov, korsi ant j, liauiojo palovse, stebeilijo
televizorius, vaipsi prie ligones.
Linda juos nustebino ir netgi igsdino. Brelis j susirinko jos kojgalyje ir
spoksojo j baimingomis ir bukai smalsiomis akimis, nelyginant vreliai,
susidr su nepastamu daiktu.
, irk, irk! kalbjosi jie tyliai ir baikiai. Kas jai yra? Kodl ji
tokia stora?
Jie niekada nebuvo mat tokio veido juk visada ir vis veidai jaunatviki, oda
stangri, knai liekni, nugaros tiesios. Visos ios perkopusios eiasdeimtmet
mirtininks atrod kaip mergaits. Palyginus su jomis, keturiasdeimt ketveri
Linda suglebusi, ikarus pabaisa.
Kokia baidykl, nibdjosi vaikai. Pairk, kokie dantys!
 Netiktai i po lovos, tarp Dono kds ir sienos, inr bukanosis bamblys ir
sispoksojo miegant Lindos veid.
Na, ir... pradjo jis, bet nebaigs suspieg. Laukinis iupo j u apykakls,
perkl per kd ir, skls skamb antaus, nusvied liumbiant alin.
Igirdusi spiegim, pagalb atskubjo vyresnioji slaug.
K jam padarte? puol ji ant Laukinio. A neleisiu jums muti vaik.
O kodl leidiate juos prie lovos? Laukinio balsas drebjo i
pasipiktinimo. Ir k ivis ia veikia itie bjaurs vaikigaliai? Tai skandalinga!
Skandalinga? K js kalbate? Jie pratinami prie mirties. Ir sidmkite,
spjo ji piktai, jeigu dar trukdysite j pratyboms, a ikviesiu sanitarus, ir jus
imes i ia.
Laukinis pakilo ir eng kelet ingsni link slaugs. Jo judesiai ir veidas buvo
tokie grsmingi, jog i, apimta siaubo, atlijo atgal. Didiausiomis pastangomis jis
susivald, tyldamas nusigr ir vl atsisdo prie lovos.
Kiek nusiraminusi, oriai, taiau vis dar nervingai ir ne itin tvirtai, slaug
pasak:
A jus perspjau. Taigi neusimirkite.
Vis dlto ji nuved pernelyg smalsius dvynius kit kambario gal ir liep
prisijungti prie aidimo iekok utrauktuko, kur organizavo viena i jos
bendradarbi.
Bk, mieloji, igerk puodel tirpios kavos, paliep jai vyresnioji. Paliep
ir atgavo pasitikjim, pasijuto valiau. Na, vaikai! kteljo ji.
Linda, neramiai sujudjusi, valandlei atsimerk, apsidair blausiomis akimis ir
vl usndo. Sddamas alia, Laukinis stengsi atgaivinti prie kelet minui
upldusius prisiminimus. A, B, C, vitaminas D, tyliai kartojo jis tarsi
burtaod, kuris sugrint prauvusi praeit. Bet burtaodis nepadjo. Gras
prisiminimai niekaip nenorjo grti; atmintyje ikildavo tik bjaurios pavydo,
niekybi, sielvarto scenos. I Pops sueisto peties varva kraujas; Linda miega
isidrbus, ir muss zyzia vir ilaistyto ant grind prie lovos meskalio;
bernikiai kauja jai kandin tuos gdingus odius... O, ne, ne! Jis usimerk,
pakrat galv, vydamas alin iuos vaizdus. A, B, C, vitaminas D... Jis mgino
sivaizduoti, kaip pasisodinusi j ant keli, apkabinusi, ji dainuoja jam, supa,
liliuoja: A, B, C, vitaminas D, vitaminas D, vitaminas D...
Superelektronins muzikos banga pakilo aaring crescendo; ir kvap
cirkuliavimo sistemoje verben tuoj pat pakeit sodrus pauls aromatas. Linda
sujudjo, atsibudo, kelias sekundes sutrikusi stebjo pusfinalininkus, paskui,
paklusi galv, por kart kvp naujai ikvpinto oro ir staiga nusiypsojo
vaikikai palaiminga ypsena.
Pope! sumurmjo ji ir umerk akis. O, kaip man patinka, kaip
man... Ji atsiduso ir klasteljo ant pagalvs.
Bet, Linda! meldianiu balsu itar Laukinis. Argi nepasti mans?
Jis taip stengsi umirti vis bjaurast, padar visk, k galjo; tai kodl gi ji
neleidia jam umirti? Jis smarkiai suspaud jos glebi rank, tarytum
nordamas priversti j atsipeikti nuo t gding smagybi, nuo t nieking,
neapkeniam prisiminim sugrinti j dabart, tikrov; baisi dabart,
baugi tikrov taiau pakylt, reikming, be galo svarbi kaip tik dl
neivengiamumo to, kas turjo atsitikti ir kas taip gsdino. Argi nepasti
mans, Linda?
Jis pajuto silpn atsakomj rankos spusteljim. Jo akys prisipild aar. Jis
pasilenk ir pabuiavo j.
Jos lpos sukrutjo.
Pope! vl sunibdjo ji ir tarsi kibiru pamazg apliejo Don.
mai jo krtinje sukunkuliavo pyktis. Antrsyk nerads ieigos, jo aistringas
sielvartas virto aistringu niriu.
Bet a Donas! suuko jis. A Donas! Ir, apimtas nevilties ir
pagieos, sugrieb j u peties ir papurt.
Lindos akys suvirpjo ir atsimerk; ji pamat j, paino Donai! taiau
perkl real veid, ias realias skaudiai purtanias rankas sivaizduojam
pasaul su savais, vidiniais pauls ir supermuzikos pakaitalais, su
persimainiusiais prisiminimais ir keistai sukaitaliotais pojiais jos sapn
pasaul. Tai Donas, jos snus, taiau ji sivaizdavo, jog jis siver Malpaiso
roj, kur ji mgavosi somos vente drauge su Pope. Donas pyksta, nes jai
patinka Pope; Donas purto j, nes Pope su ja lovoje tarsi tai bt kakas
bloga, tarsi to nedaryt visi civilizuoti mons. Kiekvienas priklauso vis... jos
balsas staiga ulo ir perjo vos girdim, dstant voktim. Jos burna
prasiiojo, desperatikai gaudydama or, taiau plauiai lyg ir nebemokjo
kvpuoti. Jsirusi band ktelti, bet neileido n garso; tik isprogusios akys
liudijo apie jos kani. Rankos pakilo prie gerkls, paskui m kapoti or, or,
kurio daugiau nebesteng traukti, or, kuris jai nustojo egzistuoti.
Laukinis paoko, pasilenk ariau.
Kas tau, Linda? Kas tau? m klausinti maldaujaniu balsu, tarsi
nordamas, kad j paguost, nuramint.
Lindos vilgsnyje jis perskait neapsakom siaub, siaub ir, kaip jam
pasirod, priekait. Ji pamgino pasikelti, bet vl nugriuvo ant pagalvi. Veidas
baisiai persikreip, lpos pamlynavo.
Laukinis apsisuko ir nubgo per palat.
Greiiau, greiiau! auk jis. Greiiau!
Stovjusi aidiani dvyni rato vidury vyresnioji slaug apsidair. Jos veide
mkteljo nuostaba, tuoj pat uleidusi viet nepasitenkinimui.
Neaukite! Pagalvokite apie maylius, pasak ji, raukdama kakt.
Galite pakenkti j formavimui... Bet k js darote? Jis siver rat.
Atsargiau! Vienas vaikas sukliko.
Greiiau, greiiau! Laukinis iupo j u rankovs, nusitemp paskui
save. Greiiau! Kakas atsitiko. A nuudiau j.
Kai jie pasiek palatos gal, Linda jau buvo mirusi.
Laukinis valandl stovjo kaip kastas, paskui puol ant keli alia lovos ir,
usidengs veid rankomis, m nenumaldomai raudoti.
Slaug stovjo sutrikusi, irdama tai klpani figr prie lovos (koks
neisiaukljimas!), tai dvynius (vargai vaikai!), kurie nustojo iekoti
utrauktuko ir, ipt ir akis, ir nerves, spoksojo i kito palatos galo
skandaling scen, vykstani prie lovos Nr. 20. Gal pakalbti su juo? Pabandyti
atvesti prot? Kad prisimint, kur yra, suprast, koki nepataisom al daro
vargams mautliams, kaip griauna j sveik poir mirt iuo lyki emocij
protrkiu. Tarsi mirtis bt kakas baisaus, tarsi vienas individas bt toks jau
svarbus! Juk itoks elgesys gali teigti vaikams pai pragaitingiausi mini apie
reikin, gali sukelti visikai klaiding, absoliuiai antivisuomenik reakcij.
Ji eng priek ir paliet jo pet.
Elkits kaip pridera, negarsiai, bet piktai pasak ji. Taiau apsivalgiusi
pamat, jog pustuzinis dvyni jau pakilo ant koj ir droia per palat. aidimo
ratas suiro. Dar valandl... Ne, rizikuoti nevalia; kitaip prapult visos grups
formavimui padtas ei ar septyni mnesi laikas. Ji nuskubjo atgal pas
pavojuje atsidrusius aukltinius.
Vaikai, kas nori eklero su okoladiniu kremu? garsiai ir valiai kteljo.
A! choru subliov visa Bokanovskio grup. Lova Nr. 20 buvo ikart
pamirta.
O Dieve, Dieve, Dieve... mintyse kartojo Laukinis. Upildiusioje jo prot
sielvarto ir atgailos sumaityje tai buvo vienintelis jam liks aikus odis.
Dieve! sunibdjo jis. Dieve...
K jis ten murma? visai greta pro supermuzikos treles prasimu skardus
balselis.
Smarkiai krpteljs, Laukinis atsideng veid, apsidair. Penki chaki
drabuiais apvilkti dvyniai kiekvieno deinje rankoje pailgas pyragaitis, ir
vienodi veidai vairiai iterlioti okoladiniu kremu stovjo eilute ir sprogino j
akis it mopsai.
Jam atsisukus, jie drauge isiiep. Vienas baksteljo Lind pyragaiio
nuograua.
Jau numir? paklaus jis.
Laukinis kur laik irjo juos tyldamas. Tyldamas atsistojo, tyldamas
palengva nujo dur link.
Jau numir? pakartojo smalsusis dvynys, bidzendamas paonje.
Laukinis panairavo j ir vis dar tyldamas stumteljo al. Dvynys parkrito
ant grind ir isyk m klykti. Laukinis net neatsigr.

Penkioliktas skyrius
Park Leino mirtanij ligonins pagalbin personal sudar imtas
eiasdeimt du deltos, tai yra dvi Bokanovskio grups: atuoniasdeimt keturios
raudonplauks moterys ir septyniasdeimt atuoni juodbruvi ilgagalviai vyrai.
et valand, pasibaigus j darbo dienai, abi grups susirinko ligonins
vestibiulyje, kur idininko padjjo pavaduotojas iduodavo jiems dienin somos
porcij.
Ijs i lifto, Laukinis atsidr paioje j tirtynje. Bet jo mintys buvo kitur
jis mst apie mirt, skausm, atgail; mainaliai, nesuvokdamas, k daro, jis
m brautis pro mini.
Ko stumdaisi? Kur tu veriesi?
I didels daugybs gerkli skambjo tiktai du balsai plonas ir storas. Be galo
kartodamiesi, tarsi veidrodi koridoriuje, tik du veidai piktai atsisukdavo j:
vienas beplaukis, strazdanotas ir apvalus it mnulis, su oranini plauk ratilu,
kitas siauras, pauktikas, apls dvi dienas neskustais eriais. J ksniai ir
atri alkni baksnojimai onkaulius privert j atsipeikti. Jis vl m suvokti
j supani tikrov, apsidair aplinkui ir suprato, k regi su slegianiu siaubo ir
pasibjaurjimo jausmu atpaino dienom ir naktim besikartojanias klejones,
knibdanios, sunkiai atskiriamos vienodybs komarus. Dvyniai, dvyniai... Kaip
skriai jie knibdjo Lindos palatoje ir derg jos mirties paslapt. Ir vl kaip
skriai, tik didesni, suaug, jie dabar ropoja per jo sielvart ir kani. Jis
stabteljo, suglumusiom ir isigandusiom akim perleido t chaki spalvos mini, u
kuri buvo auktesnis visa galva. Kokia daugyb nuostabi btybi!
paiepdami ir tyiodamiesi, ikilo atminty melodingi odiai. Kokie veidai j!
25
Koks puikus naujas pasaulis...
Pradedame dalyti som! paskelb skardus balsas. Praom i eils.
Paskubkime!
Pro kakurias duris vestibiul jau buvo neti stalas ir kds. Balsas priklaus
valiam jaunam alfai, kuris atsine su savim juod gelein skrynel. Dvyni
minia pasitiko j dusliu patenkintu gaudesiu. Apie Laukin jau umiro. Dmesys
dabar buvo sutelktas juodj skrynel, kuri jaunasis alfa pastat ant stalo ir
atrakino. Pakl dangt.
Ooo! iopteljo vienu metu visi imtas eiasdeimt du deltos, tarsi prie
juos bt plyksteljs fejerverkas.
Jaunuolis im sauj mayi dui.
Na, itar jis sakmiai, praom prieiti. Po vien, nesistumdyti.
Po vien ir nesistumdydami, dvyniai prieidinjo. Pirma du vyrai, paskui moteris,
paskui dar vienas vyras, dar trys moterys, paskui...
Laukinis stovjo ir irjo. Koks puikus naujas pasaulis! Koks puikus naujas
pasaulis... ie dainingi odiai jam, regis, suskambjo kitaip. Jau ne paaipa i jo,
lidinio ir atgailaujanio, ne piktdiugika ir cinika patyia. Ne toniku juoku,
per dant traukianiu nieking to komaro skurdum, jo koki monotonij. Dabar
jie staiga, lyg trimito garsai, paauk griebtis ginklo. Koks puikus naujas
pasaulis! Miranda paskelbia, jog groio pasaulis manomas, jog net komar
manoma pakeisti kak puikaus ir tauraus. Koks puikus naujas pasaulis! Tai
buvo ikis, sakymas.
Baikit stumdytis! siuts rikteljo idininko padjjo pavaduotojas.
Utrenk skrynels dangt. Jei nesielgsite kaip pridera, nebedalysiu somos.
Deltos paburbjo, pabaksnojo vienas kit ir nurimo. Grasinimas paveik. Likti
be somos koks siaubas!
Va taip, pasak jaunasis alfa ir vl atidar skrynel.
Linda gyveno ir mir verge; kiti turi gyventi laisvi, ir pasaulis bus graus. Tai jo
pareiga, jo atgaila. Ir staiga Laukiniui topteljo, k jis privalo padaryti tarsi
atsivr langins, atsiskleid uuolaida.
Kitas, pasak dalytojas.
Dar viena delta eng prie stalo.
Stokite! suuko Laukinis garsiu ir skambiu balsu. Stokite!
Jis prasispraud prie stalo; deltos irjo j apstulb.
Forde! sumurmjo idininko padjjo pavaduotojas. Tai Laukinis. Jis
isigando.
Paklausykite, meldiu jus, sikariavs pradjo Laukinis. tempkite
ausis... Jis niekada nebuvo kalbjs vieai, tad jam labai sunku buvo ireikti
tai, k norjo pasakyti. Neimkite tos lyktyns. Tai nuodai, nuodai.
Pone Laukini, tar dalytojas raminamai ypsodamasis, leiskite man...
Nuodai ir sielai, ir knui.
Taip, bet praom leisti man tsti mano darb. Bkite malonus. Atsargiai ir
velniai, tarsi glostyt neabejotinai pikt vr, jis patapnojo Laukiniui per
pet. Tik leiskite man...
Niekada! suuko Laukinis.
Bet paklausykite, draugui...
Imeskite lauk visus tuos nuodus.
odiai imeskite lauk prasiskverb pro storus bukaprotysts klodus iki paties
delt smons gyvuonies. Minia piktai sugaud.
A atjau suteikti jums laisv, vl kreipsi dvynius Laukinis. A
atjau...
Idininko padjjo pavaduotojas daugiau nebesiklaus; jis ismuko i vestibiulio
ir m iekoti numerio telefon knygoje.

Taigi namie jo nra, padar ivad Bernardas. Nra pas mane, nra ir
pas tave. Nra nei Afroditeume, nei Centre, nei institute. Tai kur jis pasidjo?
Helmholcas trukteljo peiais. Jie man, jog gr i darbo, ras Laukin,
laukiant j vienoje i prastini susitikimo viet, taiau tas kaip vanden.
Apmaudu juk jie ketino nulkti Biaric Helmholco keturvieiu sportasparniu.
Jei jis tuoj neateis, jie pavluos vakariens.
Luktelkim dar penkias minutes, pasak Helmholcas. Ir jeigu
nepasirodys, tai...
J pertrauk telefono skambutis. Helmholcas pakl ragel.
Alio. Klausau. Ilga pauz, paskui: Kad j kur Fordas! nusikeik
Helmholcas. Tuoj pat atvyksiu.
 Kas atsitiko? paklaus Bernardas.
Tai pastamas i Park Leino ligonins. Pas juos Laukinis siautja. Turbt
protas pasimai. iaip ar taip, atidlioti negalima. Skrendi su manim?
Abudu nuskubjo koridoriumi prie lift.

Bet ar jums patinka bti vergais? auk Laukinis, kai jie jo ligonin. Jo
veidas deg, akys kibirkiavo aistringu niriu. Patinka bti kdikiais? Taip,
indukliais, kurie tiek ir temoka zyzti ir terti, pridr jis, siutintas
gyvuliko bukumo t, kuriuos atjo ilaisvinti. Taiau eidimai atokdavo nuo
storo kvailybs arvo; iopluose vilgsniuose tebuvo tik nirus ir pagieingas
prieikumas. Taip, terti! dar garsiau suuko jis. Sielvartas ir atgaila,
uuojauta ir pareiga dabar viskas buvo pamirta, visk ugo didiul,
nepergalima neapykanta tiems pabaisikiems pusmogiams. Argi nenorite bti
laisvi, nenorite bti mons? O gal n nesuprantate, k reikia mogus ir
laisv? niris suteik jam ikalb, odiai liete liejosi. Nesuprantate?
pakartojo, bet vl neigirdo atsakymo. Na, gerai, prabilo jis rsiai. A
imokysiu jus; padarysiu jus laisvus, norite ar nenorite. Ir stumteljs lang,
ieinant vidin ligonins kiem, pradjo pro j saujomis svaidyti dutes su
somos tabletmis.
Ivydusi toki neregt ventvagyst, aliai uniformuota minia suakmenjo ir
akimirk tyljo, apstulbusi ir pasibaisjusi.
Jis iprotjo, sunibdjo Bernardas, iplts akis. Jie j umu. Jie...
Staiga minia suriaumojo, grsmingai subangavo, plsteljo Laukinio link.
Padk jam, Forde, pasak Bernardas ir nusigr.
Fordu pasitikk, bet ir pats rankas sudjs nesdk! ir nusijuoks ities
diaugsmingu juoku, Helmholcas m brautis per mini.
Laisvi, laisvi! auk Laukinis, viena ranka mtydamas som, o kita,
sugniauta kumt, dauydamas niekuo nesiskirianius upuolik veidus.
Laisvi! Ir staiga greta jo atsidr Helmholcas. aunuolis Helmholcas! Ir jis m
atmuinti puolanius. Dabar ir js mons! Irgi svaid tuos nuodus
saujomis pro atvir lang. Taip, mons, mons! Ir tai nuod nebeliko.
Laukinis ikl skrynel, parod jos juod tutum. Js laisvi!
Kaukdami deltos puol su dvigubu niriu.
Jie prauvo, isprdo Bernardui, nerytingai mindikuojaniam nuoaliai
nuo grumtyni. Pagautas staigaus impulso, jis metsi jiems pagalb; paskui
apsigalvojo ir sustojo; tada susigds vl eng ingsn priek; vl apsigalvojo ir
taip stovjo ksdamas gdos ir baims kanias jeigu jiems nepads, juos
umu, o jeigu pads, j umu; tuo metu (garb Fordui!) vestibiul bgo
akiniuoti kiauliasnukiai policininkai su dujokaukmis.
Bernardas puol jiems prieais. Sumostagavo rankomis dabar ir jis dalyvavo,
veik kak. Kelis kartus suuko: Gelbkite! garsiau ir garsiau, tarytum tuo
auksmu ir pats gelbt. Gelbkite! Gelbkite! Gelbkite!
Nustm j al, policininkai msi darbo. Trys vyrai su pakabintais ant nugar
purktuvais upild or somos gar kamuoliais. Du knebinjo kilnojam sintetins
muzikos stotel. Dar keturi su vandens pistoletais, utaisytais galingu anestetiku,
siver mini ir metodikai, trumpomis iurklmis m guldyti paius
ariausius kovotojus.
Greiiau, greiiau! klyk Bernardas. Greiiau, kitaip juos umu. U...
Oi! Suerzintas jo riksmo, vienas policinink j virkteljo i vandens
pistoleto. Sekund ar dvi Bernardas pasibavo ant koj, kuriose, rods, neliko nei
kaul, nei sausgysli, nei raumen ir kurios virto tiesiog drebuiais netgi ne
drebuiais, o vandeniu, ir susmuko kaip maias ant grind.
Staiga i sintetins muzikos stotels pasigirdo Balsas. Proto Balsas,
Geranorikumo Balsas. Skambjo rayta garso ritinlyje prieriauin kalba Nr. 2
(vidutinio stiprumo).
Biiuliai mano, biiuliai mano, kreipsi Balsas i pai nesamos irdies
gelmi su tokiu be galo velniu priekaitu, jog netgi policinink akis po kauki
stiklais tuojau pat aptemd aaros. Kam visa ta sumaitis? Bkime visi laimingi
ir geri. Laimingi ir geri, pakartojo Balsas. Gyvenkime santarvje,
santarvje. Balsas suvirpjo, nutilo iki nibdesio ir isikvp. O, kaip a
noriu, kad btumte laimingi, prabilo vl su nuoirdiu ilgesiu. Kaip noriu,
kad btumte geri! Meldiu jus, meldiu, bkite geri ir...
Po poros minui Balsas ir somos garai padar savo darb. Aarodami deltos
buiavosi ir glbesiavosi po penkis, eis viename dideliame glbyje. Netgi
Helmholcas ir Laukinis vos neverk. I idins atne nauj somos atsarg,
skubiai idalijo, ir, palydti jausmingo sodraus baritono atsisveikinim, dvyniai
isiskirst taip liumbdami, tarsi jiems irdys plyt.
Sudie, mielieji mano, mielieji mano biiuliai, telaimina jus Fordas! Sudie,
mielieji mano, mielieji mano biiuliai, telaimina jus Fordas! Sudie, mielieji mano...
Kai ijo paskutinieji deltos, policininkas ijung srov. Angelikas Balsas
nutilo.
Eisite geruoju? paklaus serantas. Ar reiks apmarinti? ir
grasinamai nusitaik vandens pistoletu.
Eisime geruoju, atsak Laukinis, braukdamas krauj nuo prakirstos lpos,
apdraskyto kaklo ir kstos kairs rankos.
Vis dar prispauds nosin prie kraujuojanios nosies, Helmholcas pritariamai
linkteljo.
Atsipeikjs ir vl ms valdyti kojas, Bernardas tuo momentu kaip
manydamas nepastebimiau nuslinko dur link.
Ei, js ten! kteljo serantas; kiauliasnukis policininkas nubgo per
kambar ir udjo rank ant Bernardo peties.
Bernardas atsisuko, nutaiss nekalt ir nuskriaust min. Ketino pabgti? Tokia
mintis jam n galv neov.
Nors kam a jums reikalingas, pasak jis serantui, supratimo neturiu.
Juk js suimtj draugas?
Matote... pradjo Bernardas ir usikirto. Ne, to neigti nemanoma. O
kas ia tokio? paklaus jis.
Eime, pasak serantas ir nuved juos laukiant prie dur policijos
automobil.

eioliktas skyrius
Visus tris papra ueiti Pasaulio Valdytojo kabinet.
Jo fordyb ateis u valandls. Liokajus gamos uniforma paliko juos
vienus.
Helmholcas garsiai nusijuok.
Mus, rodos, ne teism pakviet, o igerti tirpios kavos, pasak jis ir dribo
pramatniausi i vis pneumatini krsl. Pralinksmk, Bernardai,
pridr, pavelgs paaliavus i susirpinimo draugo veid. Taiau Bernardas
nesidav pralinksminamas; neatsaks ir net nevilgteljs Helmholc, jis
atsisdo ant paios nepatogiausios kds, turdamas neaiki vilt, jog itaip
nukreips nuo savs aukiausios valdios rstyb.
Tuo tarpu Laukinis be perstojo ingsniavo po kambar, isiblakiusiu vilgsniu
klaidiodamas po knyg nugarles lentynose, po numeruotus staliukus su garso
ritinliais ir skaitymo main juostelmis. Ant stalo prie lango guljo masyvus
tomas, ritas minkt juod dirbtin od, kurioje buvo spausti dideli auksiniai T
enklai. Laukinis pam j ir atvert. Mano gyvenimas ir darbai. Ms viepaties
Fordo ventratis. Ileido Detroite Fordo ini skleidimo draugija. Tingiai pavarts
puslapius, perskaits vienur sakin, kitur pastraip, jis padar ivad, jog knyga
nedomi, ir kaip tik tuo metu atsidar durys, ir kambar energingu ingsniu jo
Nuolatinis Vakar Europos Valdytojas.
Paspauds rankas visiems trims, Mustafa Mondas kreipsi Laukin:
Tai jums nelabai patinka civilizacija, pone Laukini.
Laukinis pavelg Valdytoj. Jis buvo pasirengs meluoti, triukmauti, niriai
tylti, taiau, ivyds draugik ir proting Mondo veid, nutar droti ties akis.
Nepatinka, papurt galv.
Bernardas krpteljo ir pasibaisjo. K pagalvos Valdytojas? Bti draugu
mogaus, kuris sako, kad jam nepatinka civilizacija, sako atvirai ir kam? Paiam
Valdytojui! Tai baisu.
Bet, Donai... pradjo jis. Mustafos Mondo vilgsnis privert j susigti ir
nutilti.
inoma, ts Laukinis, yra ir labai puiki dalyk. Pavyzdiui, visa ta
muzika, kurios pilnas oras...
26
Atrodo, kartais instrument imtas palei ausis man skamba.
Laukinis nuvito i malonumo.
Tai ir js j skaitte? Maniau, kad ia, Anglijoje, niekas neino ekspyro.
Beveik niekas. A vienas i nedaugelio. Matote, jis udraustas. Bet kadangi
statymus raau a, tai a juos galiu ir lauyti. Be to, nebaudiamai, pone
Marksai, pridr jis, atsisukdamas Bernard. Ko js, deja, negalite.
Bernardas dar labiau nukabino nos.
O kodl udraustas? paklaus Laukinis. I diaugsmo, kad sutiko mog,
skaiius ekspyr, jis kaipmat umiro visa kita.
Valdytojas trukteljo peiais.
Dl to, kad senas; tai svarbiausia prieastis. Senienos mums nereikalingos.
Net jei jos graios?
 Ypa jeigu graios. Grois patrauklus, o mes nenorime, kad mones traukt
senienos. Norime, kad jie pamgt naujus dalykus.
Taiau tie nauji dalykai tokie kvaili ir atgrass. Tie filmai, kur tik
sraigtasparniai skraido ir jauti, kaip kiti buiuojasi. Jis susirauk. Oiai ir
bedions! Tik Otelo odiais galjo jis tinkamai ireikti savo paniek ir
pasibjaurjim.
Beje, visai neblogi gyvulliai, paklusns, lyg ir tarp kitko sumurmjo
Valdytojas.
Kodl vietoj tos lyktyns nerodote monms Otelo?
Jau sakiau tai seniena. Be to, jie nesuprast Otelo.
Taip, tai tiesa. Laukinis prisimin, kaip Helmholcas juoksi i Romeo ir
Duljetos.
K gi, tar jis po valandls, tada duokite k nors nauja, bet kad bt
panau Otel ir jiems suprantama.
K nors panaaus mes visi nortume parayti, ilgai tyljs, prabilo ir
Helmholcas.
itaip js niekada neparaysite, paprietaravo Valdytojas. Nes jeigu tai
ities bus panau Otel, niekas to nesupras, kad ir kaip naujovika tai bt. O
jeigu bt nauja, tai negalt bti panau Otel.
Kodl negalt?
Taip, kodl? pakartojo Helmholcas. Jis irgi kuriam laikui primiro j
nemaloni padt. J prisimin tiktai Bernardas, visai paaliavs i susirpinimo ir
baims; taiau j niekas nekreip dmesio. Kodl?
Todl, kad ms pasaulis nebe toks kaip Otelo. Kaip automobili
nepagaminsi be plieno, taip ir tragedij nesukursi be visuomens nepastovumo.
Pasaulis dabar pastovus. mons laimingi; jie gauna, k nori, ir niekada nenori
to, ko gauti negali. Jie gyvena pasituriniai, saugiai; niekada neserga; nebijo
mirties; palaimingai neino nei aistros, nei senatvs; jiems nekyri motinos ir
tvai; jie neturi nei mon, nei vaik, nei mylimj, tad nra dl ko jaudintis; jie
taip suformuoti, kad praktikai netgi nesugeba elgtis kitaip, nei privalo elgtis. Jei
kas nors negerai, yra soma. O js j svaidote pro lang, ponas Laukini, laisvs
vardan. Laisvs! jis nusijuok. Lyg deltos suvokt, kas yra laisv! Js dar
norite, kad jie suprast Otel! Mielas js naivuolis!
Laukinis kiek patyljo.
Vis tiek, neatlyo jis, vis tiek Otelas geras dalykas, Otelas
geresnis u jutiminius filmus.
inoma, geresnis, sutiko Valdytojas. Taiau toki kain mums tenka
mokti u pastovum. Reikjo rinktis tarp laims ir to, k anksiau vadino
didiuoju menu. Mes paaukojome didj men. Vietoj jo turime jutimin kin ir
kvap vargonus.
Betgi jie nieko neduoda.
Duoda patys save: daugyb maloni poji publikai.
27
Bet tai... idioto pasaka.
Valdytojas nusijuok.
Js nelabai mandagus savo draugui, ponui Votsonui. Vienam i ymiausi
jausm ininieri...
Juk jis teisus, pasak Helmholcas paniurs. Ities idiotizmas. Raai, kai
neturi k pasakyti...
Tikrai neturi. Taiau tam reikia nepaprasto iradingumo. Js gaminate
automobilius i mikroskopiko kiekio plieno kuriate meno krinius, galima
sakyti, vien i gryn poji.
Laukinis palingavo galv.
Visa tai, man regis, yra tiesiog bjauru.
inoma, bjauru. Tikroji laim visada atrodo gan bjauri, palyginus su
spalvingais nelaimi vaizdais. Ir, aiku, pastovumas toli grau ne toks spdingas
kaip nepastovumas. O patenkintas mogus niekada nebus toks avus kaip tas,
kuris auniai kaunasi su nelaimmis, vaizdingai grumiasi su pagundomis arba
griva parbloktas aistr ar abejoni. Laim niekada nra didinga.
Galbt, pasak Laukinis patyljs. Bet ar ji turi bti tokia grasi kaip tie
dvyniai? Jis perbrauk ranka akis, tarsi mgindamas itrinti i atminties tas
ilgas eiles vienod neaug prie surinkimo konvejerio, tas dvyni bandas,
isirikiavusias prie jimo Brentfordo vienbgio geleinkelio stot, tuos mogikus
skrius, knibdanius prie Lindos mirties patalo, tuos serijinius jo upuolik
veidus. Jis pavelg savo aprit kair rank ir sudrebjo. Siaubinga!
Bet kaip naudinga! Matau, kad jums nepatinka ms Bokanovskio grups;
bet patikkite, jos pamatas, ant kurio pastatyta visa kita. Jos giroskopas,
stabilizuojantis valstybs raketoplano skryd ir neleidiantis nukrypti nuo
kurso. Sodrus bosas jaudinamai virpjo; rank gestai vaizdavo erdvi platumas
ir nesulaikom orlaivio polk. Mustafos Mondo grabylyst buvo beveik sintetini
standart lygio.
O ar nemanoma ivis be j apsieiti? paklaus Laukinis. Juk js galite
gauti k tik norite i t buteli. Kodl neiauginus vis dvigubais pliusiniais
alfomis?
Todl kad nenorime, jog mums nukapot galvas, juokdamasis atsak
Mustafa Mondas. Ms kis laim ir pastovumas. Visuomen, susidedanti i
vien alf, bt nepastovi ir nelaiminga. sivaizduokite fabrik, sukomplektuot i
alf, tai yra i atskir ir vairi individ, turini ger paveldimum ir taip
suformuot, kad sugebt laisvai (tam tikra prasme) pasirinkti ir daryti
atsakingus sprendimus. Js tik sivaizduokite.
Laukinis paband sivaizduoti, bet nelabai skmingai.
Tai visikas absurdas. mogus, ipilstytas ir iugdytas kaip alfa, iprots,
jeigu privals atlikti pusdebilio epsilono darb, iprots arba prads visk dauyti.
Alfos gali bti puikiais visuomens nariais, taiau tik tada, kai dirbs alf darb. Tik
i epsilono galime reikalauti aukotis dl jam uduodamo darbo, nes epsilonui tai
jokia auka, o tik maiausio pasiprieinimo kelias. Jo formavimas nustat
gyvenimo v, kuria jam lemta eiti. Jis nieko negali pakeisti, jis i anksto
pasmerktas. Netgi po ipilstymo jis tebegyvena nematomame butelyje gemalui
ir kdikiui skiepyt refleks butelyje. inia, kiekvienas ms, susimsts ts
Valdytojas, gyvenim nugyvena butelyje. Bet jeigu mes alfos, ms buteliai,
palyginti su kit, didiuliai. Jeigu btume udaryti maesnje erdvje, mes labai
kenttume. Nevalia pilti alf vyno pakaitalo epsilon butelius. Teorikai tai
savaime suprantama. O ir praktikoje rodyta. Tai liudija Kipro eksperimento
rezultatai.
Kas tai per eksperimentas? paklaus Laukinis.
Galite j pavadinti pakartotinio supilstymo eksperimentu, nusiypsojo
Mustafa Mondas. Prasidjo jis 473 Fordo eros metais. Pasaulio Valdytojai
ikeldino i Kipro salos visus jos tuometinius gyventojus ir vl apgyvendino j
specialiai iauginta dvideimt dviej tkstani alf partija. Jie buvo aprpinti visa
ems kio ir pramons technika ir palikti tvarkytis patys. Rezultatas visikai
atitiko teorines prognozes. ems niekas nedirbo kaip pridera; visuose fabrikuose
buvo rengiami streikai; statym niekas nepais, sakym neklaus; visi, paskirti
kuriam laikui dirbti juod darb, be perstojo intrigavo ir gudravo, kad juos
perkelt auktesnes pareigas, o turintieji kvalifikuotus darbus taip pat intrigavo
ir stengsi bet kuria kaina juos ilaikyti. Po eeri met uvir tikras pilietinis
karas. Kai i dvideimt dviej tkstani devyniolika buvo nukauti, likusieji
vieningai papra Valdytoj vl valdyti sal. K jie ir padar. Taip atjo galas
vienintelei pasaulio istorijoje alf visuomenei.
Laukinis sunkiai atsiduso.
Optimali gyventoj sudt, toliau kalbjo Mustafa Mondas,
nukopijavome nuo ledkalnio, kurio atuonios devintosios po vandeniu, viena
devintoji vir vandens.
Ir tie, kur po vandeniu, laimingi?
Laimingesni u tuos, kur viruje. Laimingesni, pavyzdiui, u js
draugus. Jis linkteljo Helmholc ir Bernard.
Nors j ir bjaurus darbas?
Bjaurus? Jiems jis toks neatrodo. Prieingai, jis jiems patinka. Jis nesunkus,
vaikikai paprastas. Neapkrauna nei proto, nei raumen. Septynios su puse
valandos saikingo, nesekinanio darbo, o paskui porcija somos, aidimai,
nevaromas poravimasis ir jutiminiai filmai. Ko dar norti? Tiesa, pridr jis,
jie galt norti trumpesns darbo dienos. Ir, inoma, galtume j sutrumpinti.
Technikai bt visai nesunku nustatyti visoms emesniosioms kastoms trij arba
keturi valand darbo dien. Bet ar dl to jie bt nors kiek laimingesni? Toli
grau ne. Toks eksperimentas buvo atliktas daugiau nei prie imt penkiasdeimt
met. Visoje Airijoje ved keturi valand darbo dien. Ir k tai dav? Riaues ir
smarkiai padidjus somos vartojim, ir nieko daugiau. Tos papildomos trys su
puse valandos laisvalaikio ne tik netapo laims altiniu, bet netgi privert mones
stumti jas su soma. Ms iradim biuras uverstas darb taupaniais projektais.
Tkstaniais projekt. Mustafa Mondas plaiai mosteljo ranka. Kodl gi mes
j negyvendiname? Pai darbinink labui. Bt tiesiog iauru ukrauti jiems
papildom laisvalaik. Tas pat ir ems kyje. Jeigu tik panortume, galtume
susintetinti visus maisto produktus. Bet nenorime. Tegu tredalis gyventoj
usiima ems kiu. J pai labui todl kad maist gauti i ems trunka
ilgiau negu i fabriko. Be to, mums reikia rpintis pastovumu. Mes nenorime
permain. Kiekviena permaina grsm pastovumui. Tai dar viena prieastis, dl
kurios mes taip atsargiai taikome naujus iradimus. Visiems mokslo atradimams
bdinga griaunamoji potencija; netgi moksl kartais reikia traktuoti kaip galima
prie. Taip, netgi moksl.
Moksl? Laukinis surauk antakius. it od jis ino. Tik negalt pasakyti, k
jis reikia. Nei ekspyras, nei kaimelio senoliai mokslo niekada neminjo, o
Lindos pasakojimuose tebuvo miglotos uuominos: mokslas tai kakas, su kuo
statomi sraigtasparniai, kakas, kas veria juoktis i indn oki, kakas, kas
apsaugo nuo raukli ir isaugo dantis. temps prot, Laukinis band suvokti
Valdytojo odius.
Taip, ts Mustafa Mondas, tai dar vienas pastovumo kainos
komponentas. Ne tik menas nesuderinamas su laime, bet ir mokslas. Mokslas
pavojingas; tenka j laikyti prirakint tvirta grandine ir su antsnukiu.
Kaip? apstulbo Helmhocas. Juk mes be paliovos trimituojame, kad
mokslas yra viskas. Tai nuvalkiota hipnopedin tiesa.
Kalta galv triskart per savait nuo trylikos iki septyniolikos met,
siterp Bernardas.
O kaip propaguojame moksl institute...
Taip, bet kok moksl? sarkastikai pasiteiravo Mustafa Mondas. Js
nestudijavote tikslij moksl, taigi negalite apie tai sprsti. O a kadaise buvau
neblogas fizikas. Gal pernelyg neblogas sugebjau suprasti, jog visas ms
mokslas yra tik virimo knyga, kurioje idstyta tradicine virimo teorija niekam
neleidiama abejoti, o prie recept srao negalima nieko pridti be specialaus
vyriausiojo virjo nurodymo. Dabar a pats vyriausiasis virjas. Taiau kakada
buvau tik smalsus ind plovjas. Pamginau virti savarankikai. Netradicikai,
neleistinai. Kitaip sakant, pamginau usiimti tikruoju mokslu. Jis nutilo.
Ir kas atsitiko? nesusilaik nepaklauss Helmholcas.
Valdytojas atsiduso.
Beveik tas pat, kas tuoj atsitiks jums, jaunuoliai. Mans vos neisiunt sal.
Po i odi Bernardas, tarsi irs geltas, msi audring ir neprideram
ygi.
Mane isis sal? Jis paoko, perbgo per kambar ir sustojo prieais
Valdytoj, mostaguodamas rankomis. Bet u k gi? A nieko nepadariau. Tai
jie. Prisiekiu, tai jie. Jis kaltinamai parod Helmholc ir Laukin. O, praau
jus, nesiskite mans Islandij. A priadu, jog pasitaisysiu. Suteikite man toki
galimyb. Praau jus, leiskite man pasitaisyti. I aki jam pasipyl aaros.
Sakau jums, tai j kalt, raudojo jis. O, tik ne Islandij. Susimilkite, js
fordybe, susimilkite... Ir, itiktas nusieminimo priepuolio, jis metsi prie
Valdytoj ant keli. Mustafa Mondas band kelti j, taiau Bernardas ir toliau
liauiojo jam prie koj; odiai i jo lp liejosi begaline srove. Gal gale
Valdytojas skambuiu isikviet savo ketvirtj sekretori.
Paaukite tris vyrus, sak jis, ir nuveskite pon Marks miegamj.
Papurkite jam ger doz somos gar, paguldykite lov ir palikite.
Ketvirtasis sekretorius ijo ir sugro su trim aliai uniformuotais identikais
liokajais. Vis dar aukiant ir raudant Bernard ine.
Atrodo, lyg jam kas gerkl pjaut, pasak Valdytojas, kai usidar
durys. O jeigu turt nors kruopel proto, suprast, kad jo bausm i tikrj
yra malon. J itremia sal. Tai yra siunia ten, kur jis atsidurs tarp visame
pasaulyje domiausi vyr ir moter. Tarp moni, kurie dl vienos ar kitos
prieasties isiugd toki savimon, kad tapo netinkami gyventi visuomenje.
Tarp t, kuri netenkina dogmos, kurie turi savo, nepriklausomas pairas.
Trumpai tariant, vis t, kurie i ties yra kako verti.
Helmholcas nusijuok.
Tai kodl js pats ne saloje?
Todl kad galiausiai pasirinkau kit keli, atsak Valdytojas. Man leido
apsisprsti arba tremtis sal, kur galjau tsti grynojo mokslo studijas, arba
tarnyba Valdytoj taryboje su perspektyva uimti ilgainiui Valdytojo post. A
pasirinkau antra ir atsisveikinau su mokslu. Kiek patyljs pridr: Kartais
gailiuosi dl to. Laim grietas eimininkas. Tarnauti laimei, ypa kit moni
laimei, kur kas sunkiau nei tarnauti tiesai jei nesi suformuotas taip, kad
tarnautum aklai. Jis atsiduso, vl patyljo, paskui prabilo valiau: Bet
pareiga yra pareiga. Ji svarbesn nei savi interesai. Mane traukia tiesa. Man
patinka mokslas. Taiau tiesa kelia grsm; mokslas pavojingas visuomenei. Tiek
pat pavojingas, kiek ir naudingas. Mokslas sukr pai stabiliausi pusiausvyr
monijos istorijoje. Net Kinija, palyginus su mumis, buvo beviltikai nepastovi;
netgi pirmykiai matriarchatai nebuvo pastovesni u mus. Ir u tai, kartoju, ai
mokslui. Taiau negalime leisti, kad mokslas sugadint savo paties ger darb.
tai kodl mes taip grietai ribojame mokslini tyrim mast tai kodl a vos
nepakliuvau sal. Mes leidiame mokslui sprsti tik neatidliotinas, kasdienes
problemas. domu skaityti, ts jis po trumpos pauzs, k mons ms
viepaties Fordo laikais ra apie mokslo paang. Jie, regis, sivaizdavo, jog
mokslui galima leisti vystytis be galo ir nepaisant nieko. inios buvo laikomos
aukiausiu griu, o tiesa didiausia vertybe; visa kita antraeiliai, ne tokie
svarbs dalykai. inoma, jau tais laikais pairos m keistis. Pats viepats
Fordas nemaai padar, kad bt daugiau akcentuojama laim ir gerov, o ne
tiesa ir grois. Tokio poslinkio reikalavo masin gamyba. Visuotin laim be
paliovos suka main ratus; tiesa ir grois to nesugeba. Ir, aiku, kai tik valdi
ugrobdavo mass, laim visada tapdavo svarbesne vertybe nei tiesa ir grois.
Taiau, nepaisant viso to, moksliniai tyrimai dar nebuvo varomi. Tiesa ir grois
vis dar buvo laikomi aukiausiu griu. Iki pat Devynmeio karo. Karas privert
kitaip ugiedoti. Kokia nauda i tiesos, groio arba ini, kai aplinkui sproginja
juodligs bombos? Po to karo pirmsyk pradta kontroliuoti moksl. mons buvo
pasireng apriboti netgi savo apetitus. Kad tik gyvenimas ramus bt. Nuo to
laiko ir paabojome moksl. Savaime aiku, tiesa dl to kenia; bet laim klesti. O
veltui niekas nieko neduoda. U laim reikia mokti. tai ir js mokate, pone
Votsonai, nes pernelyg susidomjote groiu. O a pernelyg susiavjau tiesa, ir
taip pat umokjau u tai.
Taiau js neivykote sal, ilgai tyljs pratar Laukinis.
Valdytojas ypteljo.
Kaip tik taip ir umokjau. Pasilikdamas tarnauti laimei. Kit moni ne
savo. Gerai dar, pridr jis po valandls, kad pasaulyje tiek daug sal.
Neinau, k be j darytume. Turbt jus visus kitume mirties kamer. Beje,
pone Votsonai, ar jums tikt atogr klimatas? Pavyzdiui, Markiz salos arba
Samoja? O gal kas nors labiau tonizuojanio?
Helmholcas pakilo i pneumatinio krslo.
Duokite man kuo bjauresn klimat, atsiliep jis. Manau, kad
atiauriame klimate geriau rayti. Kai aplink vjai ir audros...
Valdytojas pritariamai linkteljo.
Man patinka js nusiteikimas, pone Votsonai. Netgi baisiai patinka. Nors
oficialiai turiu j lygiai taip pat baisiai pasmerkti. Jis nusiypsojo. O k, jeigu
Folklend salos?
Manau, kad pritiks, atsak Helmholcas. O dabar, jeigu leisite, nueisiu ir
pairsiu, kaip sekasi vargeliui Bernardui.

Septynioliktas skyrius
Paaukojote men, moksl regis, nema kain umokjote u savo
laim, pasak Laukinis, kai jie liko vieni. Gal dar k nors paaukojote?
Na, inoma, religij, atsak Valdytojas. Buvo kakas, k vadino
Dievu iki Devynmeio karo. Bet a umirau: apie Diev js turbt visk
inote.
Na... Laukinis padels. Jam norjosi pasakyti apie vienatv, apie nakt,
apie stalkaln, nuviest blykios mnesienos, apie praraj, uol juod tams,
apie mirt. Norjosi kalbti, bet nebuvo odi. Toki odi nerasi n pas
ekspyr.
Valdytojas tuo tarpu nujo kit kambario pus ir atrakino didel seif, mryt
sienoje tarp knyg lentyn. Sunkios durels atsivr.
Ta tema mane visada labai domino, pasak Valdytojas, rausdamasis seifo
tamsoje. I ten itrauk stor juod knyg. Na tai, itos turbt niekad
neskaitte.
Laukinis pam itiest tom. ventasis Ratas. Senasis ir Naujasis
Testamentas, perskait jis antratin puslap.
Ir itos neskaitte. Tai buvo nedidel knygut, seniai netekusi virelio.
28
Kristaus sekimas.
Ir itos. Mondas im dar vien tom.
29
Viljamas Deimsas. Religins patirties vairov.
Turiu dar daug toki, ts Mustafa Mondas, vl atsissdamas. Vis
kolekcij pornografini senovini knyg. Seife Dievas, o ant lentyn Fordas,
juokdamasis jis parod savo viej bibliotek lentynas su knygomis, stelaus
su skaitymo main ritmis bei garso raais.
Bet jeigu apie Diev inote, kodl nekalbate apie j monms? paklaus
pasipiktins Laukinis. Kodl neduodate jiems i knyg?
Dl tos paios prieasties, dl kurios neduodame Otelo: jos senos; jos apie
Diev, koks jis atrod prie itisus imtmeius. Ne apie dabartin Diev.
Bet Dievas nesikeiia.
Taiau mons keiiasi.
Tai kas i to?
Ogi daug kas, pasak Mustafa Mondas. Jis vl atsistojo ir nujo prie
30
seifo. Kart gyveno mogus, vardu kardinolas Njumenas. Kardinolas,
paaikino jis lyg tarp kita ko, tai kakas panaaus arkigiesminink.
31
A, Pandulfas, graiojo Milano kardinolas. ekspyras mini kardinolus.
Taip, inoma. Taigi kadaise gyveno kardinolas Njumenas. A, tai ir jo
knyga. Jis im j i seifo. Ta paia proga itrauksiu ir kit. J para
32
mogus, vardu Menas de Biranas. Jis buvo filosofas. Ar inote, kas yra filosofas?
Iminius, kuris n sapnuoti nesapnavo, kiek daug dalyk yra paslpta ir
33
danguje, ir emje, nedelsdamas atsak Laukinis.
Tikra tiesa. Netrukus a jums perskaitysiu apie vien dalyk, kuris vis dlto
jam prisisapnavo. Bet pirmiau paklausykime to senovinio arkigiesmininko. Ir,
atverts paymt popieriaus juostele puslap, pradjo skaityti: Mes
nepriklausome sau patiems, lygiai kaip mums nepriklauso tie daiktai, kuriuos
turime. Mes savs nesukrme, todl negalime sau patiems viepatauti. Mes sau
ne eimininkai. Mes esame Dievo nuosavyb. Argi itoks poiris nra laim? Argi
mintis, jog mes priklausome patys sau, gali suteikti laim ar paguod? Tokia
mintis gali ateiti galv jauniems ir klestintiems monms. Jie gali manyti, kad
labai svarbu daryti visk taip, kaip patinka, nepriklausyti nuo nieko, negalvoti
apie niek, ko nemato akys, nesivarginti nuolatinmis padkomis, nuolatinmis
maldomis, nuolatine atodaira kit vali. Taiau ilgainiui jie, kaip ir visi mons,
suvoks, jog nepriklausomyb ne mogui sukurta, jog tai nenatrali bsena, ji
tinka monms tik kur laik, taiau viso gyvenimo su ja nepragyvensi...
Mustafa Mondas padar pauz, padjo pirmj knyg ir m vartyti antrj.
Na, pavyzdiui, kad ir ita vieta, pasak jis ir vl m skaityti savo sodriu
balsu: mogus sensta; jis jauia savyje t visk persmelkiant silpnumo,
vangumo, negalavimo jausm, kuris ateina su metais; tai pajuts, sivaizduoja,
jog paprasiausiai sunesveikavo, ir raminasi mintimi, kad i nesmagi negal
randasi dl kakokios konkreios prieasties, ir tikisi t prieast paalinti bei lig
isigydyti. Tuios viltys! Ta negal tai senatv; ir tai baisi liga. Sakoma, kad
kreiptis paguodos religij senatvje mones veria mirties ir to, kas bus po
mirties, baim. Taiau mano paties patirtis tikino mane, jog religingumas links
su amiumi stiprti visikai nepriklausomai nuo toki baimi ir fantazij; jis
stiprja, nes kai aistros slopsta, o vaizduot ir jausmai nebe taip jaudina ir nebe
tokie jautrs, ms protas pradeda veikti ramiau, j maiau drumsia vizijos,
ugaidos ir pramogos, kuriomis anksiau bdavo uimtas; ir kaip tik tada pasirodo
Dievas, kaip i u debesies; ms siela jauia, regi, atsikreipia visokios viesos
altin, atsikreipia natraliai ir neivengiamai; nes dabar, kai visa tai, kas
suteikdavo poji pasauliui gyvyb ir aves, nuo ms atsitolina, kai jutimikos
egzistencijos nebepalaiko spdiai i vidaus ar i iors, mes pajuntame poreik
atsiremti kak tvirta, kak, kas ms niekad neiduos nauj realyb,
absoliui ir amin ties. Taip, mes neivengiamai kreipiams Diev, nes is
religinis jausmas pats savaime yra toks tyras, toks malonus j patirianiai sielai,
jog jis atlygina mums visus ms praradimus. Mustafa Mondas uvert knyg
ir atsilo krslo atkalt. Tarp daugelio kit dalyk, paslpt danguje ir
emje, ie filosofai nesusapnavo ir dabarties (mosteljo ranka aplinkui) ms,
iuolaikinio pasaulio. Nuo Dievo gali nepriklausyti tik jauni ir klestintys; viso
gyvenimo nepriklausomas nepragyvensi. O mums dabar jaunysts ir klestjimo
pakanka ligi pat gyvenimo galo. Kas i to seka? Ogi tai, kad galime nepriklausyti
nuo Dievo. Religinis jausmas atlygins visus ms praradimus. Bet mes nieko
neprarandame, tad ir atlyginti nra k; religinis jausmas nereikalingas. Ir kam
mums iekoti jaunysts aistr pakaitalo, jei tos aistros niekad neisenka. Pramog
pakaitalo, jeigu linksminams ir kvailiojame iki paskutins gyvenimo dienos? Kam
mums ramyb, jeigu ms protas ir knas ligi pat galo mgaujasi veikla? Kam
paguoda, jeigu turime som? Kam tvirta atrama, jei yra tvirta visuomenin
santvarka?
Tai js manote, kad Dievo nra?
 Ne, manau, kad tikriausiai yra.
Tai kodl...
Mustafa Mondas neleido jam baigti klausimo.
Bet vairiems monms jis pasireikia vairiais bdais. Prie ms er jis
pasireik kaip esyb, aprayta iose knygose. O dabar...
Taip, o dabar? nekantriai paklaus Laukinis.
Dabar jis pasireikia savo nebuvimu; tarsi jo visai nebt.
Patys kalti.
Sakykime geriau, kalta civilizacija. Dievas nesuderinamas su technika,
moksline medicina ir visuotine laime. Tenka pasirinkti. Ms civilizacija pasirinko
technik, medicin ir laim. tai kodl slepiu ias knygas seife. Jos nevankios.
mons pasipiktint, jeigu...
Bet argi nenatralu jausti, jog Dievas yra? pertrauk j Laukinis.
Lygiai taip pat js galite paklausti: Argi nenatralu useginti kelnes
utrauktuku? sarkastikai pasak Valdytojas. Js primenate man dar vien i
34
t senovini imini, vardu Bredl. Jis apibr filosofij kaip paiek abejotin
prieasi, aikinani tai, kuo tiki instinktyviai. Tarytum bt galima tikti kuo
nors instinktyviai! Tiki todl, kad tave taip iugd. Aikinimas abejotinomis
prieastimis to, kuo tiki dl kit abejotin prieasi, tai kas yra filosofija.
mons tiki Diev todl, kad juos taip iaukljo.
Ir vis dlto, nepasidav Laukinis, natralu tikti Dievu, kai esi
vienias vienui vienas, nakt, kai mstai apie mirt...
Taiau mons dabar niekada nebna vienii, atsiliep Mustafa Mondas.
Mes mokome juos neksti vienatvs; ir taip tvarkome j gyvenim, kad beveik
nemanoma bti vieniam.
Laukinis niriai linkteljo. Malpaise jis kentjo dl to, kad buvo paalintas i
kaimelio bendruomens gyvenimo, o civilizuotame Londone dl to, kad negaljo
pabgti nuo visuomens gyvenimo, negaljo pabti tylioje vienumoje.
Ar prisimenate t viet Karaliuje Lyre? paklaus jis pagalvojs.
Dievai teisingi: baudia mus kaniom u ms trump, nuodming diaugsm.
Aki viesa usimokjo tvas u tams geism, kurs tave pradjo. Ir Edmundas
atsako, prisimenate, jis sueistas, mirta: Tava tiesa. Dabar likimo ratas jau
35
apsisuko. A apaioje. K tai pasakysite? Argi jums neatrodo, jog yra kakoks
Dievas, visk tvarkantis, baudiantis, atlyginantis?
Argi? savo ruotu paklaus Valdytojas. Juk galite kiek norite maloniai
itvirkauti su nevaisinga mergina ir nma nesibaiminti, jog snaus meilu
idurs jums akis. Likimo ratas jau apsisuko. A apaioje. Bet kur Edmundas bt
iais laikais? Sdt pneumatiniame krsle, apsikabins mergin, kramtyt
sekshormonin gum ir irt jutimin film. Dievai teisingi. Nesiginiju. Taiau
j statym svad galiausiai diktuoja mons, organizuojantys visuomen. Dievo
apvaizda ima pavyzd i moni.
Ar tikrai? paklaus Laukinis. Ar nemanote, jog Edmundas
pneumatiniame krsle nubaustas n kiek nemaiau kaip mirtinai sueistas,
kraujuojantis Edmundas? Dievai teisingi. Argi nepavert jie t maloni yd jo
paeminimo rankiu?
Paeminimo? Palyginus su kuo? Kaip laimingas, darbtus, prekes vartojantis
pilietis, ms Edmundas yra nepriekaitingas. inoma, jeigu pasirinktume kitok
nei ms vertinimo kriterij, tai gal ir bt galima laikyti j paemintu. Taiau
reikia nuosekliai laikytis koki nors taisykli. Negalima aisti elektromagnetinio
golfo pagal icentrinio mutuko taisykles.
Taiau vert nra priklausoma nuo valios, pacitavo Laukinis. Kas tikrai
36
verta, verta jau savaime, o ne dl to, kad mano taip kiti.
Kain, paprietaravo Mustafa Mondas. Ar ne per toli nueita?
Jei pripaintumte mint apie Diev teisinga, tai nesiemintumte
tenkindami malonias ydas. Turtumte prieast, dl kurios verta ksti kanias,
atlikti narsius poelgius. Maiau tai pas indnus.
Neabejoju, pasak Mustafa Mondas. Bet juk mes ne indnai.
Civilizuotam mogui nra reikalo ksti kanias. O dl narsi poelgi Forde
neduok, kad tai aut kam galv. Jei mons prads veikti savo nuoira,
sugrius visa tvarka.
Na, o savs isiadjimas? Turtumte Diev, bt dl ko isiadti savs.
Betgi pramonin civilizacija galima tik tuomet, kai mons neisiada savo
nor, o tenkina juos paiu didiausiu mastu, kok tik leidia higiena ir ekonomika,
kitaip sustos mainos.
Bt prieastis laikytis skaistybs, pratar Laukinis, truput parauds.
Bet skaistyb gimdo aistr, skaistyb gimdo neurastenij. O aistra ir
neurastenija gimdo nepastovum. O nepastovumas reikia civilizacijos gal.
Patvari civilizacija nemanoma be daugybs maloni yd.
Taiau Dievas yra prieastis visko, kas kilnu, puiku ir didvyrika. Jeigu js...
Mano mielas jaunikaiti, pasak Mustafa Mondas, civilizacijai visikai
nereikia kilnumo nei didvyrikumo. ie dalykai tai politinio nemokikumo
simptomai. Tinkamai, kaip ms, organizuotoje visuomenje nra prog
pasirodyti kilniu arba didvyriku. Kad tokia proga pasitaikyt, reikalinga visikai
nepastovi padtis. Ten, kur karai, kur konfliktai tarp pareigos ir itikimybs, kur
btina spirtis pagundoms, ginti tuos, kuriuos mylime, arba kautis u juos ten,
aiku, kilnumas ir didvyrikumas turi tam tikr prasm. Taiau dabar nra kar.
Imams visoki priemoni, kad niekas per daug nesimylt. Konflikt dl
pareigos mums nekyla; mons taip suformuoti, jog tiesiog negali nedaryti to, k
privalo. O tai, k privalo daryti, yra ities taip malonu ir leidia laisvai pasireikti
tokiai daugybei natrali impuls, jog i esms nereikia spirtis jokioms
pagundoms. Jeigu kada nors atsitiktinai itinka kokia neganda, visada yra soma,
kuri leis pailsti nuo tikrovs. Ta pati soma numalins js pykt, sutaikys su
prieais, duos kantrybs ir itverms. Praeityje visa tai buvo galima pasiekti tik
didiulmis pastangomis ir po daugelio met grieto dorovinio aukljimo. Dabar gi
js praryjate dvi tris pusgramines tabletes ir baigtas kriukis. Dabar visi gali bti
dorovingi. Bent jau pus savo morals gali neiotis buteliuke. Krikionyb be
aar tai kas yra soma.
Bet aaros juk reikalingos. Prisimenate, k sak Otelas: Jei po vtr ueina
 37
visados tokia giedra, tegul nirt vjai kaukia taip, kad net Mirtis atbust!
Senukas indnas mums pasakodavo apie Mergel i Mataskio. Jaunuolis,
panorjs j vesti, turdavo vis ryt kauptuku purenti jos dar. Darbas lyg ir
nesunkus; bet ten skraid muss ir uodai, ne paprasti, o stebuklingi. Daugelis
jauniki neitverdavo j kandiojimo ir glimo. Taiau vienas itvr ir laimjo
mergel.
avinga! pasak Valdytojas. Bet civilizuotuose kratuose mergeli
galima gauti ir nepurenant dar; be to, nra pas mus nei geliani musi, nei
uod. J vis atsikratme prie kelis imtmeius.
Aha, atsikratte, linkteljo susirauks Laukinis. Tai jums labai bdinga.
Nuo visko, kas nemalonu, js atsikratote uuot imok kantriai tai paksti. Ir
kas yra kilniau, ar nusilenkti dvasioj strlms ir diams atiauraus likimo, ar su
38
ginklu prie negand marias kov stot ir jais nusikratyti? Bet js nei
nusilenkiate, nei stojate kov. Js tiesiog atsikratote strli ir di. Tai
pernelyg lengva.
Jis staiga nutilo prisimin motin. Savo kambaryje trisdeimt atuntame
aukte Linda plaukiojo vies ir kvapni glamoni jroje iplaukusi toli i
erdvs ir laiko, i savo praeities kaljimo, savo proi, savo pasenusio, ipurtusio
kno. Ir Tomakinas, buvs inkubatorijaus ir ugdymo centro direktorius, ligi iol
poilsiauja soma slopina paeminim ir skausm ir sklando pasaulyje, kur
negirdi t baisi odi, to pasityiojanio juoko, nemato to lyktaus veido,
nejunta limpani prie kaklo suglebusi, drgn rank graiame pasaulyje.
Dl vairumo, kalbjo toliau Laukinis, jums labai praverst kas nors su
aaromis. ia viskas pernelyg pigiai kainuoja.
(Dvylika su puse milijono doleri, paprietaravo Henris Fosteris, igirds
anksiau Laukinio priekait. Dvylika su puse milijono, ir n cento maiau
tai kiek kainavo naujasis ugdymo centras.)
Ir trapi savo bt atiduoda mirties, likimo ir pavojaus valiai dl ko? Dl
39
tuio rieuto! Argi neprasminga? paklaus Laukinis, pakls akis Mustaf
Mond. Jau nekalbant apie Diev, nors, inoma, dl Dievo atsiduoti pavojaus
valiai bt ypatinga prieastis. Argi neprasminga patirti pavojus?
Ir dar kaip, atsiliep Valdytojas. Laikas nuo laiko monms reikia
stimuliuoti antinksius.
K? paklaus nesuprasdamas Laukinis.
Tai viena i geros sveikatos slyg. tai kodl mes vedme privalom
gydymo A.A.P. kurs.
A.A.P.?
Audringos aistros pakaitalu. Reguliariai, kart per mnes. Prisotiname
organizm adrenalino. Tai fiziologinis baims ir nirio ekvivalentas. Visas
tonizuojantis udomos Dezdemonos ir udanio Otelo jausm poveikis be joki
nepatogum.
Bet man patinka nepatogumai.
O mums ne, pasak Valdytojas. Mums mieliau gyventi komfortikai.
Nenoriu a komforto. Noriu Dievo, noriu poezijos, noriu tikro pavojaus, noriu
laisvs, noriu gerumo. Noriu nuodms.
Kitaip tariant, js reikalaujate teiss bti nelaimingas.
Tebnie taip, narsiai atsak Laukinis. Reikalauju teiss bti
nelaimingas.
Dar pridkite teis senatv, bjaurum ir bejgikum; teis sifil ir v;
teis bti utltam; teis gyventi nuolatinje baimje dl rytdienos; teis
usikrsti iltine; teis ksti visokiausius nepakeliamus skausmus.
Stojo ilga tyla.
Reikalauju vis j, pagaliau atsak Laukinis.
Mustafa Mondas trukteljo peiais.
K gi, labai praom, pasak jis.

Atuonioliktas skyrius
Durys buvo praviros; jie jo.
Donai!
I vonios atsklido nemalonus ir bdingas garsas.
Gal tau negera? kteljo Helmholcas.
Atsakymo nebuvo. Nemalonus garsas pasikartojo, du sykius; sivyravo tyla.
Tada trakteljo, vonios durys atsidar, ir ijo Laukinis, labai iblyks.
Ei, Donai, suuko Helmholcas, tu tikrai blogai atrodai!
Gal ko neskaniai uvalgei? paklaus Bernardas.
Laukinis linkteljo:
Uvalgiau civilizacijos.
Ko?
Ir apsinuodijau ja; siel uteriau. Ir dar, pridr jis, nuleids bals,
uvalgiau savo paties nuodmingumo.
Taip, bet ko konkreiai?.. Juk tu k tik...
O dabar apsivaliau, pasak Laukinis. Igriau ilto vandens su
garstyiomis.
Kiti du apstulb bed j akis.
Nori pasakyti, kad padarei tai tyia? paklaus Bernardas.
Taip visada apsivalo indnai. Jis atsisdo, atsiduso ir perbrauk ranka per
kakt. Pailssiu valandl. Truput pavargau.
Nenuostabu, pasak Helmholcas. Kiek patyljs, pridr kitokiu tonu:
Atjome atsisveikinti. Rytoj ryt ivykstame.
Taip, rytoj ivykstame, pasak Bernardas; jo veide Laukinis pastebjo dar
neregt iraik ryting susitaikym su likimu. Ir, beje, Donai, ts jis,
palinks priek ir padjs rank ant Laukinio kelio, noriu tau pasakyti, kad
baisiai gailiuosi dl visko, kas vyko vakar. Jis nuraudo. Man taip gda, jo
balsas suvirpjo, taip...
Laukinis neleido jam baigti ir, pams jo rank, velniai paspaud.
Helmholcas aunuolis, po trumpos pauzs vl prabilo Bernardas.
Jeigu ne jis, a...
Na jau, ne, isigyn Helmholcas.
Stojo tyla. Kad ir lidna jiems buvo, o gal kaip tik dl to nes j lidesys rod
j prisiriim vienas prie kito tie trys jauni vyrai buvo laimingi.
ryt buvau pas Valdytoj, pagaliau nutrauk tyl Laukinis.
Kodl?
Praiausi salas su jumis.
Ir k jis pasak? gyvai paklaus Helmholcas.
Laukinis papurt galv:
Neleido.
O kodl?
Pasak, kad nori tsti eksperiment. Bet tegu mane velniai griebia, staiga
nirs pratrko Laukinis, jeigu leisiu su savim toliau eksperimentuoti. Net
jeigu prayt visi pasaulio Valdytojai. Rytoj a irgi ivyksiu.
O kurgi? kartu paklaus kiti du.
 Laukinis patrauk peiais:
Man vis tiek kur. Kur nors, kur galsiu bti vienas.
Nuo Gilfordo oro trasa Londonas-Portsmutas jo palei Vejaus sln link
Godelmingo, o i ten vir Milfordo ir Vitlio Heizlmir ir toliau, pro Pitersfild
Portsmuto link. Beveik lygiagreiai su ia oro linija jo atgalin trasa vir
Vorplzdeno, Tongamo, Patnemo, Elstedo ir Greioto. Tarp Hogo keteros ir
Haindhedo buvo viet, kur abi trasas viena nuo kitos skyr gal tik ei septyni
kilometrai. Toks atstumas pernelyg pavojingas nerpestingiems laknams, ypa
nakt arba pamus pusgram vir normos. Pasitaikydavo avarij. Netgi dideli.
Todl buvo nusprsta perkelti atgalin tras kelet kilometr vakarus. Tarp
Greioto ir Tongamo senj Portsmuto-Londono tras vis dar ymjo keturi
apleisti oro vyturiai. Padang vir j buvo tyli ir tuia. Utat vir Selbomo,
Bordono ir Farnemo dabar be paliovos gaud ir riaumojo sraigtasparniai.
Atsiskyrlio buveine Laukinis pasirinko sen vytur, stovint ant kalvos
virns tarp Patnemo ir Elstedo. Pastatas buvo i gelbetonio ir geros bkls
beveik per geras, pagalvojo Laukinis, apirjs j pirm kart, pernelyg
civilizuotas ir pramatnus. Vis dlto nuramino savo sin, pasiadjs laikytis
dar grietesns savidrausms, dar kruopiau ir nuodugniau apsivalyti. Pirmj
nakt toje buveinje jis tyia praleido be miego. Itisas valandas atsiklaups
meldsi tai dangui, kurio atleidimo pra prasikalts Klaudijus, tai zuni kalba
Avinavilonai, tai Jzui ir Pukongui, tai savo globjui ereliui. Laikas nuo laiko
isksdavo alis rankas, tarsi nukryiuotas, ir laikydavo jas skausmingai
temps, kol skausmas pamau virsdavo nepakeliama, svilinania kania; laik
taip rankas, savanorikai prikaltas prie kryiaus, ir pro sukstus dantis kartojo (o
prakaitas upeliais tekjo per veid): O, atleisk man! O, apvalyk mane! O, padk
man bti geram! kartojo ir kartojo, kone alpdamas i skausmo.
Iauus rytui, jis pajuto, jog dabar gijo teis apsigyventi vyturyje; taip,
gijo nors beveik visuose languose stiklai dar sveiki, nors ir vaizdas nuo
virutins aiktels atsiveria nuostabus. Juk dl to Laukinis ir buvo pasirinks
vytur, ir dl to vos isyk ir neijo i ia. Buvo nusprends gyventi ia dl to,
kad vaizdas toks graus, nes i viraus tarytum velg dievikosios esybs
siknijim. Bet kas jis toks, kad kas dien ir kas valand galt mgautis iuo
groiu? Kas jis toks, kad gyvent Dievo akivaizdoje? Jis nieko geresnio nra
nusipelns tik gyventi mlinoje kiaulidje, tamsiame urve... Po ilgos naktins
kankyns jo knas tebebuvo sustings ir skausmingas, taiau kaip tik tai
apramino jo siel, ir, ulips vyturio vir, jis apvelg skaist aurin pasaul,
kuriame atgavo teis gyventi. iaurje drieksi ilga kreidin Hogo ketera, u
kurios rytinio pakraio stiepsi septyni dangoraii boktai, sudarantys Gilfordo
miestel. Ivyds juos, Laukinis susirauk; taiau ilgainiui jis su jais susitaikys,
nes naktimis jie linksmai mirgdavo nelyginant geometriniai vaigdynai arba,
apviesti proektori, rod vytiniais pirtais neinomas dangaus paslaptis (io
gesto Anglijoje niekas, iskyrus Laukin, dabar nesuprato).
Slnyje, skirianiame Hogo keter nuo smltos kalvos su vyturiu, buvo
matyti Patnemas kuklus devynauktis kaimelis su siloso boktais, pauki
ferma ir fabrikliu, gaminaniu vitamin D. Kitoje vyturio pusje, pietus, lkti,
apaug viriais laitai leidosi link virtins tvenkini.
U j, vir mik dunksojo keturiolikos aukt Elstedo boktas. Po miglota
anglika padange padmav Haindhedas ir Selbornas kviet vilgsn melsvus
romantikus tolius. Bet ne tik tolumos patrauk Laukin vytur; patrauklios
buvo ir artumos. Mikai, apaugusios viriais ir gelsvais dygiakrmiais proskynos,
pu guotai, mirguliuojantys tvenkiniai su svyraniais ant krant berais,
vandens lelijos, meld luotels visa tai buvo grau ir stulbino pripratusi prie
bevaisi Amerikos dykm ak. O kokia vienuma! Per dien dienas nepamatydavo
n vienos mogikos btybs. vyturys buvo tik per ketvirio valandos skryd nuo
eringo T bokto, taiau netgi Malpaiso kalvos nebuvo tutesns u iuos Sario
virynus. Minios, kasdien skrisdavusios i Londono, vykdavo aisti
elektromagnetinio golfo arba teniso. Patneme aikteli nebuvo, o artimiausi
Rymano paviriai buvo Gilforde. O ia tik gls ir peizaai. Kadangi skristi
ionai nebuvo reikalo, niekas ir neskrido. Pirmsias dienas Laukinis pragyveno
vienias ir niekieno netrukdomas.
Didij dal pinig, kuriuos atvyks Anglij gavo asmeninms ilaidoms,
Donas ileido savo mantai. Prie ivaiuodamas i Londono, nusipirko keturias
antklodes i dirbtins vilnos, virvi ir pagato, vini, klij, kelis rankius, degtuk
(nors ketino vliau pasidirbti grt ugniai igauti), kelet puod ir keptuvi, por
tuzin pakeli skl ir deimt kilogram kvietini milt. Ne, man nereikia milt
pakaitalo i sintetinio krakmolo ir medvilns nuobruk, tvirtai pareik
pardavjui. Kad ir maistingesnio. Taiau polihormoninius sausainius ir
vitaminizuot jautienos pakaital jam vis dlto piro. irdamas dabar tas
dutes, jis kariai priekaitavo sau dl savo silpnumo. Civilizuota lyktyn! I
bado mirsiu, bet neprisiliesiu. Tai bus jiems pamoka, pagalvojo jis kertingai. Ir
jam bus pamoka.
Suskaiiavo pinigus. Liko nedaug, bet gal kaip nors isivers per iem. O kit
pavasar i savo daro gaus tiek, kad bus nepriklausomas nuo iorinio pasaulio.
Tuo tarpu galima pamedioti. Mat daugyb triui, tvenkiniuose yra vandens
pauki. Nieko nelaukdamas m dirbdintis lank ir strles.
Prie vyturio augo uosi, o strlms tiks gausyb jaun, tiesi lazdyn. I
pradi jis nukirto uosio medel, isipjov ei pd ilgio neakot basl, nulupo
iev ir palengva m droti balt med, sluoksn po sluoksnos, kaip mok
senasis Mitsima, ir idro lazd sulig savo giu, standi ties storesniu viduriu ir
lanksi bei stangri ties plonais galais. Tas darbas teik jam didel malonum. Po
vis dykinjimo savaii Londone, kur, ko nors panorjus, tereikdavo paspausti
mygtuk arba pasukti rankenl, vienas diaugsmas dirbti darb, reikalaujant
gdi ir kantrybs.
Jis jau buvo bebaigis droti lazd, kai nustebs suvok, jog dainuoja
dainuoja! Jis i gdos paraudonavo, tarytum pats save bt uklups netiktai,
nutvrs skandalingo nusiengimo vietoje. Juk ne dainuoti ir linksmintis jis ia
atvaiavo, o gelbtis nuo civilizuoto gyvenimo bjaurasties, nuo jo ukrato,
apsivalyti ir pasidaryti geru, atgailauti u savo nuodmes. Savo nusivylimui, jis
suprato, jog niks droti lank, umiro tai, k buvo prisieks sau atminti
aminai, varg Lind ir savo paties baising beirdikum, ir tuos
atstumianius dvynius, knibdanius lyg skriai prie jos mirties patalo,
eidianius savo buvimu ne tik jo sielvart ir atgail, bet ir paius dievus. Buvo
prisieks atminti, buvo prisieks be paliovos atgailauti. O dabar va sdi, droia
linksmai lank ir dainuoja, taip taip, dainuoja...
Jis nujo vid, atidar dut garstyi, ukait vanden. Po pusvalandio,
vaiuodami Elsted, trys Patnemo ems kio darbininkai-dvyniai, minusiniai
deltos, apstulb ant kalvos pamat tok vaizd: stovi prie apleisto vyturio
jaunuolis, nusirengs iki juosmens ir plaka save sumazgyt virvi rimbu. Jo
nugara raudonavo skersiniais rumbais, i kuri srovelmis sunksi kraujas.
Vairuotojas sustabd sunkveim alikelje, ir visi trys isiioj m spoksoti
nepaprast regin. Viens, du, trys... skaiiavo kirius. Po atuntojo jaunuolis
nustojo plaktis, nubgo prie miko ir smarkiai isivm. Paskui grieb rimb ir vl
m save aiyti. Devyni, deimt, vienuolika, dvylika...
Forde! sunibdjo vairuotojas. Jo broliai dvyniai buvo nemaiau
priblokti.
Fordulliau! iopteljo jie.
Po trij dien, nelyginant maitvanagiai prie dvselienos, atlk korespondentai.
Idiovintas ir ugrdintas ant ltos ali ak ugnies, lankas buvo gatavas.
Laukinis msi dirbti strles. Nugenjo ir idiovino trisdeimt lazdyno virb,
vietoj antgali kal atrias vinis, o kituose strli galuose kruopiai irant
griovelius templei. Vien nakt jis sureng antpuol Patnemo pauki ferm ir
parsine tiek plunksn, kad j pakakt aprpinti visam arsenalui. Plunksnuojant
strles j ir rado pirmasis urnalistas. engdamas be garso pneumatiniais batais,
jis prijo jam i upakalio.
Labas rytas, pone Laukini, pasak jis. A i Kasvalandinio radijo.
Lyg geltas gyvats, Laukinis krpteljo ir paoko ant koj, ibarsts visas
puses strles, plunksnas, klijus ir teptuk.
Atleiskite, nuoirdiai apgailestaudamas pratar korespondentas. Tikrai
nenorjau... Jis paliet savo skrybl aliuminin cilindr, kuriame neiojosi
radijo imtuv ir sistuv. Atsipraau, kad nenusiimu skrybls. iek tiek
sunkoka. Na, kaip minjau, a i Kasvalandinio...
Ko jums reikia? rsiai susirauks, paklaus Laukinis. Korespondentas
atsak paia meiliausia ypsena.
Ms skaitytojus, inoma, nepaprastai sudomint... jis pakreip galv
on, ypsena pasidar vos ne koketika. Tiktai kelet odi, pone Laukini.
Greitais, prastiniais judesiais jis ivyniojo du laidus, sujungtus su prisegta prie
liemens portatyvine baterija; isyk bed abu aliuminins skrybls onus;
paspaud spyruokl ant skrybls viraus ioko antenos; spusteljo kit
spyruokl ant atbrailos i ten, tarsi velniktis i duts, liuokteljo
mikrofonas ir pakibo virpdamas prieais korespondento nos; usitrauk ant aus
radijo ausines; paspaud mygtuk kairje skrybls pusje, ir cilindre pasigirdo
tylus vapsv dzgesys; pasuko rankenl deinje, ir dzges pertrauk
plautininko voktimas ir gargjimas, agsulys ir vilpesiai.
Alio, pasak jis mikrofon, alio, alio... Cilindre staiga suirk
skambutis. Ar tai tu, Edzeli? ia Praimas Metanas. Taip, uspeiiau j. Ponas
Laukinis dabar paims mikrofon ir tars kelet odi. Praom, pone Laukini. Jis
dirsteljo Laukin, dovanodamas jam dar vien meilikaujam ypsen.
Trumpai papasakokite ms skaitytojams, kodl js ia atvykote. Kas privert jus
taip netiktai palikti London. (Nepadk ragelio, Edzeli!) Ir, inoma, kam tas
rimbas. (Laukinis sudrebjo: i kur jie suinojo apie rimb?) Visi mes be galo
troktame spti rimbo msl. Taip pat suinoti js nuomon apie civilizacij. Na,
inote, k nors tokio Kaip man atrodo civilizuota mergina. Tik penkis eis
odius, nedaugiau...
Laukinis ipild praym stulbinamai tiksliai. Itar penkis odius, ir
nedaugiau tuos paius indnikus odius, kuriuos igirdo Bernardas, kai pra
j ateiti susitikim su Kenterberio arkigiesmininku.
Hatii! Sons so tse-n! ir, sugriebs korespondent u pei, apsuko j
(jaunojo urnalisto upakalis pasirod viliojamai apvalainas), nusitaik ir spyr
galingai ir tiksliai kaip tikras empionas futbolininkas.
Po atuoni minui Londone jau pardavinjo Kasvalandinio radijo numer.
Pirmame puslapyje juodavo antrat:
MSLINGASIS LAUKINIS SPYR STUBURGAL KASVALANDINIO RADIJO
KORESPONDENTUI. PRITRENKIANTI NAUJIENA I SARIO.
Kas tiesa, tai tiesa pritrenkianti, pagalvojo urnalistas, kai sugrs
London, perskait antrat. Pritrenkianti ir skausminga. Atsargiai, i lto jis
atsisdo pietauti.
Neigsdinti io spjamojo smgio kolegos pasturgal, dar keturi
korespondentai i Niujorko Times, Frankfurto Keturmaio kontinuumo,
Fordikojo mokslo patarjo ir Delt veidrodio apsilank t popiet
vyturyje ir patyr vis smarkjant smurt.
Nelaimingas kvailys! i saugaus atstumo auk jam Fordikojo mokslo
patarjo korespondentas, vis dar trindamas sdmenis. Paimk somos!
Nedinkis! Laukinis pagras kumiu.
Tas atsitrauk dar toliau ir vl atsigr.
Praryk por gram, ir blogis taps nerealybe.
Kohakwa iyathtokyai! tonas buvo grsmingai paaipus.
Skausmas tai tik iliuzija.
I tikrj? pasiteiravo Laukinis ir, paiups stor lazd, eng link
urnalisto. Tas puol sraigtasparn.
Po to kur laik Laukin paliko ramybje. Tiesa, atskrisdavo sraigtasparniai ir
smalsiai sukinjosi aplink vytur. pat artimiausi ir liausi Laukinis ov
strl. Ji pramu aliuminines kabinos grindis; pasigirdo aius klyksmas, ir
orlaivis ov vir tokiu greiiu, kok tik sugebjo ispausti i savo
superakumuliatoriaus. Nuo tada kiti sraigtasparniai laiksi pagarbaus atstumo nuo
vyturio. Nekreipdamas dmesio j kyr burzgim (mintyse jis prilygino save
vienam i Mataskio Mergels jauniki, nepasidavusi kraujaiulpiams
vabzdiams), Laukinis sukasinjo savo dar. Kiek padzg ir, matyt, pajut
nuobodul, tie bimbalai nuskrisdavo; padang itisas valandas likdavo tuia, tik
vieversiai irendavo.
Buvo tvanku ir karta, rods, tuoj trenks griaustinis. Vis ryt jis kas, o dabar,
isitiess ant grind, ilsjosi. Ir staiga jo vaizduotje gyvai ikilo Linaina, nuoga,
apiuopiama, su bateliais ir kojinaitmis, isikvpinusi. Mielasis! Apkabink
mane! suskambo ausyse. li kek! Taiau, ak, tos apsivijusios j rankos, tos
staios krtys, tos lpos! Aminyb buvo ms lpose ir akyse. Linaina... Ne, ne,
ne! Jis paoko ir kaip stovi, pusnuogis, ibgo lauk. Viryno pakratyje augo
tanks kadagi krmai. Jis metsi ant j, apglbdamas ne aksomin troktam
kn, o tik ali spygli luot. J subad tkstaniai atri adat. Jis paband
prisiminti varg Lind, dstani ir bead, jos surakintas rankas ir paklaikusias
i siaubo akis. Varg Lind, kuri buvo prisieks atminti. Ir vis dlto Linaina jam
niekaip neijo i galvos. Linaina, kuri buvo prisiadjs umirti. Netgi
durstomas ir geliamas kadagi adat, jo krpiojantis knas jaut j,
neatstojani, gyv. Mielasis, mielasis... O jeigu ir tu norjai mans, tai kodl
gi...
Rimbas kabjo ant vinies prie dur po ranka, jeigu vl pasirodyt
korespondentai. tio pagautas, Laukinis nubgo prie namo, grieb j, usimojo.
Mazguotos virvs smigo kn.
Kek! Kek! suukdavo jis sulig kiekvienu kiriu, tarytum plakt Linain
(ir kaip aistringai, pats to nesuvokdamas, troko, kad tai bt ji), baltutl, ilt,
kvapni, begd Linain. Kek! O paskui nevilties kupinu balsu: O Linda,
atleisk man. Atleisk man, Dieve. A blogas. A nusidjau. A... Ne, ne, tu kek,
tu kek!
I savo slptuvs, sumaningai rengtos mike, per tris imtus metr nuo
vyturio, Darvinas Bonapartas, labiausiai prityrs laukini vri fotografas,
atsistas jutimini film kompanijos, mat visk, kas ia vyko. Jo kantryb ir
gdiai pagaliau buvo atlyginti. Tris dienas jis tnojo pasislps dirbtinio uolo
kamiene, tris naktis liauiojo ant pilvo tarp viri, slapstydamas mikrofonus
dygiakrmiuose, uberdamas laidus smulkiu pilku smliu. Septyniasdeimt dvi
baisiausi nepatogum valandos. Taiau dabar atjo didiausios skms
momentas, didiausios, suspjo pagalvoti Darvinas Bonapartas, ropodamas tarp
savo aparat, didiausios nuo to laiko, kai nufilmavo t garsj kaukiant
stereoskopin film apie goril vestuves. Puiku! mintyse kteljo, kai Laukinis
pradjo savo stulbinant spektakl. Puiku! Jis rpestingai nutaik
teleskopines kameras, sekdamas Laukinio judesius, pritrauk vaizd ariau, kad
stambiu planu nufilmuot paklaikus, ikreipt veid (nuostabu!); pus minuts
filmavo sultintai (ypa komikas efektas, neabejojo jis); tuo paiu metu klaussi
smgi, dejoni, iurpi, laukini riksm, rainjam garso takel, paband iek
tiek sustiprinti gars (taip, kur kas geriau); apsidiaug, trump tylos valandl
igirds skard vieversio irykavim; pagalvojo gerai bt, jei Laukinis
pasisukt ir duot nufilmuoti stambiu planu krauj ant nugaros, ir beveik tuoj
pat (na, ir sekasi!) Laukinis paslaugiai pasisuko ir padovanojo nuostab kadr.
Na, ir puikumlis! pasveikino save, baigs filmuoti. Ities puikumlis!
Nuluost prakait nuo veido. Kai studijoje dar prids jutiminius efektus,
nuostabus ieis filmas. Ko gero, neblogesnis, pagalvojo Darvinas Bonapartas, negu
Kaaloto meils gyvenimas, o tai, fordai, t reikia!
Po dvylikos dien Sario Laukinis ijo ekranus; j buvo galima pamatyti,
igirsti ir pajusti visuose pirmos klass Vakar Europos jutiminiuose kino
rmuose.
Darvino Bonaparto filmo poveikis buvo aibikas ir didiulis. Po jo premjeros,
kitos dienos popiet, Dono kaimik ramyb sudrumst visas sraigtasparni
spieius.
Tuo metu jis perkasinjo em kartu perkasinjo ir savo sielos dar,
nuodugniai rausdamasis mintyse. Mirtis jis smeig kastuv em, paskui dar
kart ir dar kart. Ir saul, kuri vieia mums, beproiams, tik rodo keli
40
nebties tamson. Tuos odius tarsi patvirtino sugrumjs tolumoje griaustinis.
Jis ivert dar vien kastuv ems. Kodl Linda numir? Kodl jai leido palengva
prarasti mogikum ir galiausiai... Jis sudrebjo. Sauls buiuojama gaiena,
nirtingai spsteljs pda kastuv, var j kiet em. Mes esame dievams
41
tarytum muss idykusiems vaikams: jie udo mus juokaudami. Ir vl
dudenimas danguje ie odiai tikra tiesa, jie tikresni u pai ties. Vis dlto
tas pats Glosteris pavadino dievus aminai kilniais. Be to, miegas geriausias
tavo poilsis, ir tu danai umiegi, taiau labai baidais mirties, kuri tra tik miegas
42
i ties. Tra tik miegas. Umigti? Galbt net sapnus regt? Kastuvas pataik
akmen; jis pasilenk ir pakl j. Kokie gi ten sapnai prisisapnuos, kada mirtis...
Dudenimas vir galvos virto riaumojimu; ir staiga j uklojo elis; kakas
atsirado tarp sauls ir jo. Isigands pakl akis, budindamasis i mini,
atsitraukdamas nuo kasimo; apsidair kaip apspangs, vis dar klajodamas tame
kitame, tikresni u ties odi pasaulyje, vis dar knibs neaprpiamas mirties
ir dievybs paslaptis; apsidair ir ivydo ia pat vir savs kabant sraigtasparni
spiei. Jie uslinko tarsi skri debesis, jie kybojo ore, jie leidosi aplinkui ant
viryno. Ir i t milinik skri pilv lipo vyrai baltais viskozins flanels
kostiumais, moterys acetatins esuios vasarinmis kelnmis arba velvetiniais
ortais ir berankoviais, iki puss atsegtais markinliais. Po vien por i
kiekvieno orlaivio. Po keli minui jau deimtys j stovjo plaiu pusraiu prie
vyturio, iopsodami, juokdamiesi, spragsdami fotoaparatais, mtydami jam
kaip bedionei rieutus, kramtomj gum, polihormoninius sausainius. Ir kas
minut nes i u Hogo keteros orlaiviai dabar plauk begaliniu srautu j
skaiius didjo. Kaip kokiame komare, deimtys virto tuzinais, tuzinai imtais.
Laukinis atsitrauk link savo prieglobsio ir dabar, kaip upjudytas vris,
prisispaud nugara prie vyturio sienos; apimtas nebylaus siaubo, jis gr akimis
tai vien, tai kit veid, tarytum jam bt pasimais protas.
I io stingulio j paadino ir tiesiogiai pajusti realyb privert taikliai sviesto
kramtomosios gumos pakelio smgis skruost. Netiktas skausmas visikai
iblaiv, iblaiv ir siutino.
Nedinkits! suuko jis.
Bedion prabilo! Nuaidjo plojimai, juokas.
aunuolis Laukinis! Valio, valio!
Ir pro bals kleges prasimu auksmai:
Rimb! Rimb! Parodyk rimb!
Parodyti! Jis grieb nuo vinies mazguot virvi bizn ir papurt, grasindamas
savo kankintojams.
gest minia sutiko paaipiai pritariamu ksniu.
Jis grsmingai eng link j. Viena moteris i baims sukliko. irov ratas
sudrebjo paioje paeidiamiausioje vietoje, paskui vl isilygino, sustingo.
Aikios jg persvaros suvokimas suteik tiems vpsotojams drsos, kurios
Laukinis i j nesitikjo. Neinodamas k daryti, jis stabteljo ir apsivalg.
Kodl neduodate man ramybs? piktame klausime nuskambjo kone
graudi gaida.
e, imk migdol su magniu, pasil ariausiai Laukinio stovintis vyras,
kuris galjo tapti pirmja jo auka. Jis ities pakel. Labai skans, inote,
pridr ir gerindamasis iek tiek nervingai nusiypsojo. O magnio druskos
pads ilikti jaunam.
Laukinis nepam pakelio.
Ko i mans norite? paklaus jis, apvelgdamas isiviepusius veidus. Ko
i mans norite?
Rimbo, nedarniai atsiliep imtas bals. Parodyk t saviplakos triuk.
Norim saviplakos triuko.
No-rim rim-bo, choru pradjo ltai skanduoti eils gale stovinti grup.
No-rim rim-bo.
Kiti isyk pritar ir kaip papgos kartojo t fraz septynis ar atuonis kartus,
vis garsiau ir garsiau, ir galiausiai tik ir tebuvo girdti:
No-rim rim-bo.
Dabar visi auk drauge; ir, apsvaig nuo to triukmo, tos vienybs, to ritmingo
skandavimo, jie, rods, galjo taip kauti itisas valandas, beveik be galo. Taiau
po madaug dvideimt penkto karto tas ritualas buvo netiktai pertrauktas. I u
Hogo keteros atskrido dar vienas sraigtasparnis, pakibo vir minios, paskui
nusileido per kelis jardus nuo Laukinio atviroje vietoje tarp irov ir vyturio.
Propeleri riaumojimas kuriam laikui nuslopino auksm; bet kai orlaivis paliet
em ir varikliai nutilo, vl suskambjo:
No-rim rim-bo, no-rim rim-bo, lygiai taip pat garsiai, atkakliai ir
monotonikai.
Sraigtasparnio durels atsidar, ir i jo ilipo viesiaplaukis, paptandis
jaunuolis, o jam i paskos mergina aliais velvetiniais ortais, balta palaidinuke
ir okjaus kepuraite.
J ivyds, Laukinis krpteljo, atlijo, iblyko.
Mergina stovjo, ypsojosi jam ypsojosi nedrsiai, maldaujamai, kone
nuemintai. Bgo sekunds. Jos lpos sujudjo, ji kak pasak; bet jos bals
ugo garsus irov skandavimas:
No-rim rim-bo! No-rim rim-bo!
Mergina prispaud abi rankas prie krtins, ir jos velniame kaip persikas,
llikai graiame veide atsispindjo keistai ir nelauktai skausmingas
lidesys. Jos mlynos akys tarytum padidjo, pravito; ir staiga dvi aaros
nuriedjo per skruostus. Ji vl pasak kak; paskui greitai ir aistringai ities
rankas Laukin, eng priek.
No-rim rim-bo! No-rim...
 Ir netiktai irovai gavo, ko troko.
Kek! Laukinis puol prie jos kaip pamis. Pliaukt! Kaip pamis, m
pliekti j savo virveliniu rimbu.
Persigandusi, ji metsi bgti, suklupo, griuvo virius.
Henri, Henri! suuko ji. Taiau jos paptandis palydovas it kulka ov u
sraigtasparnio toliau nuo pavojaus.
irov ratas suiro; diaugsmingai kalodami, jie puol visu tuntu magnetin
traukos centr. Skausmas kelia siaub, bet ir traukia.
Svilk, galybe, svilk! ls Laukinis vl supliek.
Vpsotojai susigrdo aplinkui, stumdydamiesi ir grumdamiesi, nelyginant
alkanos kiauls prie lovio.
O, tas knas! sugrie dantimis Laukinis. kart rimbas nusileido ant jo
pei. Muk j, talyk!
Pakerti verianio skausmo reginio, varomi skiepyto bandos instinkto ir to
vienybs trokimo, kur j aukljimas juose neiraunamai dieg, jie pradjo
mgdioti jo siautulingus judesius ir talyti vienas kit, lygiai kaip Laukinis tal
savo paties maiting kn arba t putn paleistuvysts siknijim, besiraitant
viriuose prie jo koj.
Muk j, muk, muk, auk Laukinis.
Tada staiga kakas utrauk: Orgi porgi, ir akimirksniu visi pagavo priedain ir
dainuodami pasileido okti. Orgi porgi sukosi jie ratu, mudami vienas kit
ei atuntini ritmu. Orgi porgi...
Buvo jau po vidurnakio, kai atskrido paskutinysis sraigtasparnis. Apkvais
nuo somos ir isekintas ilgai usitsusios geidulingumo orgijos, Laukinis miegojo
viriuose. Kai pabudo, saul jau buvo auktai. Valandl guljo
nesusigaudydamas, mirkiojo apspangs nuo viesos; paskui staiga prisimin
visk.
O Dieve, Dieve mano! Usideng akis ranka.

T vakar i u Hogo keteros ats sraigtasparni spieius panjo tams
debes, nusidriekus per deimt kilometr. Vakarykt vienijimosi orgija buvo
aprayta visuose laikraiuose.
Laukini! kteljo pirmieji atvykliai, iok i orlaivio. Pone Laukini!
Niekas neatsiliep.
vyturio durys buvo praviros. Jie stumteljo jas ir jo langinm udaryt
prietem. Kitame kambario gale, pro arkin ang buvo matyti laiptai, vedantys
virutinius auktus. U angos, prie pat svaros, sibavo dvi kojos.
Pone Laukini!
Ltai ltai, tarsi dvi neskubrios kompaso rodykls, kojos m suktis dein
iaur, iaurs rytus, pietryius, pietus, pietvakarius; tada stabteljo ir po keli
sekundi taip pat neskubiai pradjo suktis atgal pietus, pietryius, rytus...

1932 m.


Aldous Huxley

Poetas, dramaturgas, romanistas, eseistas, kritikas, filosofas, Aldous Huxley
(1894-1963) buvo vienas i talentingiausi ir takingiausi XX a. angl raytoj.
Pradjs literatrin veikl treiojo deimtmeio pradioje, iki pat mirties
pasiymjo nepaprastu produktyvumu ir nujo stab keli nuo satyrini krini
apie brit intelektual ir meninink gyvenim autoriaus iki giliai religingo
raytojo, tyrinjusio mogaus transcendentines galias. Vis dlto visuose Huxley
kriniuose ir aisminguose, ir rimtuose matyti bendra menini paiek
tendencija isiaikinti mogaus gyvenimo ir suvokimo prasm bei galimybes.
Aldous Huxley gim Sario grafystje (Anglija), Leonardo Huxley, prestiinio
Corrthill urnalo leidjo, ir Julios Arnold, poeto ir eseisto Matthew Arnoldo
dukterios, eimoje. Jo senelis T. H. Huxley buvo pasaulinio masto biologas,
Karalikosios draugijos prezidentas, garsiais mokslininkais tapo ir jo broliai. Taigi
ir i prigimimo, ir dl aplinkos Huxley priklaus angl proto aristokratijai.
Mokydamasis Itono kolede, susirgo aki liga ir beveik apako, todl nebegaljo
siekti pasirinktos mokslininko karjeros. Taiau palinkusio literatr Huxley
pasaulira liko i esms mokslin. Pasak jo brolio, zoologo Juliano Huxley,
mokslas ir mistika Aldouso Huxley mstyme buvo i dalies sutampanios ir viena
kit papildanios sritys: Kuo daugiau egzistencijos mechanizm atranda ir leidia
suvokti mums mokslas, tuo rykiau ikyla pati egzistencijos paslaptis.
1916 m. Huxley baig literatros studijas Oksfordo universitete ir Pirmojo
pasaulinio karo laikotarpiu kelet met dirbo valstybs tarnautoju. Paskui kiek
laiko dst Itono kolede ir galiausiai msi profesionalaus raytojo darbo, taps
laikraio Westminster Gazette teatro apvalgininku ir urnal House and Garden
ir Vogue bendradarbiu. Kupinas begalins krybins energijos, atliekamu laiku
ra poezij, es, proz ir 1921 m. ispausdina pirmj roman Geltonasis
Kroumas (Crome Yellow, liet. 1983). Tai vienas pirmj intelektualaus idj
romano pavyzdi, originali smojing mini, subtili scen bei satyrini
meninink elito portret mozaika. Satyrins ios knygos tendencijos pratstos
romanuose Juokdari ratelis (Antie Hay, 1923) ir Tie tuti lapai (Those Barren
Leaves, 1925).
Romane Kontrapunktas (Point Counter Point, 1928, liet. 2002) atsispindi
dvideimtojo amiaus ligos simptomas nesugebjimas isaugoti emocinio ir
intelektualaus prado pusiausvyr. Daug autobiografini bruo turiniame
pagrindinio herojaus paveiksle akcentuojamas intelekto vienpusikumas,
iuolaikinio mogaus nusivylimas religija, menu, seksu ir politika. Romanistas
Philipas Quarles siekia transformuoti nihilistin intelektual skepticizm
harmoning visapusik gyvenim, taiau jauia savo bejgikum gyvenimo
keliam problem akivaizdoje. Kontrapunkto kompozicija, jungianti
kontrastingas temas ir situacijas daugiabalsio muzikos krinio melodini linij
derinio pagrindu, padar nema poveik romano technikos pltotei. Puikus
naujas pasaulis (Brave New World, 1932), lietuvi skaitytojui pateikiamas tik po
septyniasdeimt trej met nuo pirmojo angliko leidimo, yra ne toks
eksperimentinis stiliaus poiriu, taiau kur kas pesimistikiau velgia mogaus
prigimt. ioje antiutopijoje vaizduojama ateities visuomen, kurios totalitarin
santvarka naikina mogikum ir individo reakcij spontanikum, taip pat
gyvenimo form laisv ir vairov. Glumins ir okiravs daugel t laik
skaitytoj, Puikus naujas pasaulis ligi iol tebra populiariausias ir takingiausias
Huxley krinys.
Ketvirtajame deimtmetyje Huxley romanai vis labiau panaja filosofinius,
sociologinius, politinius ir etinius traktatus. 1936 m. ijusiame romane Neregys
Gazoje (Eyeless in Gaza) raytojas kaip vieninteles monijos igelbjimo
priemones nurodo pacifizm ir moralin tobuljim. Huxley pesimizmas dar labiau
pagilja romane Po daugelio vasar mirta gulb (After Many a Summer Dies
the Swan, 1939), vaizduojaniame bergdias mokslinink pastangas pasiekti
ilgaamikum, apsisaugoti nuo senatvs ir lig. ymiausias Huxley pokario
romanas Bedion ir esm (Ape and essence, 1948) primena siaubo film.
Vaizduodamas pasaul po atomins katastrofos, autorius pieia iurpias
barbariko sulaukjimo stadij grusi moni gyvenimo scenas.
Daugel met Huxley gyveno Italijoje, kur artimai susidraugavo su D. H.
Lawrence, kurio laikus ileido 1933 m. 1937 m. Huxley ir jo belg mona Maria
Nys su j snumi Matthew ivaiavo i Europos ir apsigyveno pietinje
Kalifornijoje. Nors Huxley danai isirengdavo tolimas keliones, Kalifornija liko jo
namais iki pat mirties. Maria Huxley mir nuo vio 1955 m., o kitais metais
Huxley ved ital smuikinink ir psichoterapeut Laur Archer.
Penktajame ir etajame deimtmetyje Huxley dmes patraukia dvasinis
gyvenimas, ypa galimyb tiesiogiai bendrauti su Dievu. Huxley labai domjosi
mistik kryba ir sudar j rat antologij su savo komentarais (Aminoji
filosofija, The Perenmal Philosophy, 1945), kur rodinjo, jog tikroji mogaus
mstymo paskirtis umegzti ry su Dievu. Madaug tuo metu jis pradjo
eksperimentuoti su sukelianiais haliucinacijas narkotikais (meskalinu ir LSD),
kurie, jo manymu, leidia patirti i esms tokius pat igyvenimus, kokius patiria
mistikai pasninkaudami, melsdamiesi ir medituodami. Huxley knygos apie
psichodelini narkotik poveik (Suvokimo vartai, The Doors of Perception,
1954, ir Dangus ir pragaras, Heaven and Heli, 1956), septintajame
deimtmetyje tapo svarbiais kontrkultros tekstais. Vis dlto Huxley brolis
Julianas perspja, jog Aldouso nedera laikyti kokiu nors dvasiniu hipi
kriktatviu: Vienas svarbiausi dalyk jam buvo ieiti u tiesioginio suvokimo
rib ir kartu pasilikti pavyzdingu visuomens nariu isiverti i u savojo a
kaljimo grot ir ndienio gyvenimo tampos tyro grio ir tyro diaugsmo
viepatij...
Tyro grio ir tyro diaugsmo paiekas Huxley ts iki pat gyvenimo pabaigos.
iandien j prisimename kaip vien didiausi dvideimto amiaus raytoj-
tyrj, kuris, niekad nepristigdamas imons, vis giliau ir giliau skverbsi
mogaus smons paslaptis.
Notes

[1]
Morul gemalo raidos stadija.
[2]
Hamletas (III veiksmas, 4 scena). Vert. A. Churginas.
[3]
Hamletas (III veiksmas, 3 scena). Vert. A. Churginas.
[4]
ekspyro Audros heroj. Toliau cituojami jos odiai (V veiksmas,
1 scena). Vert. A. Mikinis.
[5]
Troilas ir Kresida (I veiksmas, 1 scena). Vert. A. Geniuas.
[6]
Romeo ir Duljeta (III veiksmas, 3 scena). Vert. A. Churginas.
[7]
Kleopatros odiai. Antonijus ir Kleopatra (I veiksmas, 3 scena).
[8]
Arielis geroji dvasia ekspyro Audroje; tiksliau sakant, tokiu greiiu skriedavo Pakas
Vasarvidio nakties sapno personaas.
[9]
Vitastiklas - stiklas, praleidiantis ultravioletinius spindulius.
[10]
Pajrio miestas Pranczijoje (Deauville).
[11]
Kacper Forster, lenk dainininkas ir kompozitorius (1616-1673).
[12]
Lucrezia Aguiari (Agujari), ital daininink (1743-1783).
[13]
Romeo ir Diuljeta (I veiksmas, 5 scena). Vert. A. Churginas.
[14]
Vert L. Pasis.
[15]
I ekspyro eil. Feniksas ir balandl (The Phoenix and Turtle). Vert. L. Pasis.
[16]
Romeo ir Duljeta (III veiksmas, 5 scena). Vert. A. Churginas.
[17]
Troilas ir Kresida (III veiksmas, 2 scena).
[18]
Audra (IV veiksmas, 1 scena). Vert. A. Mikinis.
[19]
Audra (IV veiksmas, 1 scena). Vert. A. Mikinis.
[20]
Timonas Atnietis (IV veiksmas, 3 scena).
[21]
Audra (IV veiksmas, 1 scena). Vert. A. Mikinis.
[22]
Karalius Lyras (IV veiksmas, 6 scena). Vert. A. Churginas.
[23]
Otelas (IV veiksmas, 2 scena). Vert. A. Churginas.
[24]
Troilas ir Kresida (V veiksmas, 2 scena).
[25]
Mirandos odiai Audroje (V veiksmas, 1 scena). Vert. A. Mikinis.
[26]
Audra (III veiksmas, 2 scena). Vert. A. Mikinis.
[27]
I Makbeto (V veiksmas, 5 scena): Tai idioto pasaka triukminga, neturinti prasms. Vert. A.
Churginas.
[28]
De imitatione Christi, anoniminis XV a. veikalas, dvasinis vadovas, turjs didels takos
katalikybei.
[29]
Williams James (1842-1910), amerikiei psichologas ir filosofas.
[30]
John Henry Newman (1801-1890), angl teologas, perjs katalik tikjim ir taps kardinolu.
[31]
Karalius Jonas (III veiksmas, 1 scena).
[32]
Maine de Biran (1766-1824), prancz filosofas.
[33]
Laukinis prisimena Hamleto odius:
Ir danguje, Horacijau, ir emj
Daugiau dalyk paslpta yra.
Negu sapnavo js imintis.
Hamletas (I veiksmas, 5 scena). Vert. A. Churginas.
[34]
Francis Herbert Bradley (1846-1924), angl filosofas idealistas.
[35]
Karalius Lyras (V veiksmas, 3 scena). Vert. A. Danielius.
[36]
Troilas ir Kresida (II veiksmas, 2 scena).
[37]
Otelas (II veiksmas, 1 scena). Vert. A. Churginas.
[38]
Hamletas (IV veiksmas, 4 scena). Vert. A. Churginas.
[39]
Hamletas (IV veiksmas, 4 scena). Vert. A. Churginas.
[40]
Makbetas (V veiksmas, 5 scena). Vert. A. Churginas.
[41]
Karalius Lyras (TV veiksmas, 1 scena). Vert. A. Churginas.
[42]
Akis u ak (III veiksmas, 1 scena).