Professional Documents
Culture Documents
Daniel Goleman - Emocinis Intelektas 2009 LT PDF
Daniel Goleman - Emocinis Intelektas 2009 LT PDF
Daniel Goleman - Emocinis Intelektas 2009 LT PDF
EMOCINIS
INTELEKTAS
UD K 16 Emotional intelligence/
G o -159 Daniel Goleman
Aristotelio ikis........................................................................... 9
PIRMA DALIS
Emocins smegenys
ANTRA DALIS
5. Aistr vergai.............................................................................. 78
6. Mokslumas................................................................................ 102
TREIA DALIS
KETVIRTA DALIS
Atsiverianios galimybs
Inaos............................................................................................332
ARISTOTELIO IKIS
Kiekvienas gali supykti - tai paprasta. Taiau susipykti su tinka
,
mu mogumineperengiant tinkamos ribos tinkamu metu dl ,
tinkamos prieasties, tinkamu bdu - visai nra paprasta.
Aristotelis
Nikomacho etika
MS KELION
EMOCINES
SMEGENYS
1
KAM REIKALINGI JAUSMAI
Teisingai matyti galima tik irdimi: svarbiausi dalykai plika aki
mi nematomi.
Antuanas de Sent Egziuperi
Maasis princas
19
20 Emocins smegenys
ir toliausia praeitis. Visa tai, kaip rodo lidnas Krebtri eimos pavyz
dys, iprovokuoja tam tikr, kartais tragik, elgesio model. Trumpai
sakant, mes per danai gretiname postmodernias dilemas su emocij
visuma, pritaikyta paleozojins eros poreikiams. ios keblios situaci
jos ir yra mano gvildenamos temos erdis.
Impulsas veikti
Vien pavasario dien vaiavau kaln keliu Kolorado valstijoje.
Staiga teljs sniego gsis tarsi atskyr mane nuo priekyje vaiavu
sios mainos. Kad ir kaip stengiausi, pro balt skuriuojanio sniego
udang nieko nebegaljau irti. Spausdamas stabdi pedal, jau
iau, kaip nerimastinga nuojauta persmelkia vis kn, girdjau, kaip
dauosi mano irdis.
Nerimas peraugo baim: staigiai pasukau kelkrat, nutars pa
laukti, kol pga aprims. Po pusvalandio liovsi snigti, vl buvo matyti
kelias. Pavaiavs vos kelis imtus jard, vl buvau priverstas sustoti
dl avarijos greitkelyje. Greitosios pagalbos autom obiliu atskubj
medikai jau teik pagalb keleiviui mainos, sirusios kit, jud
jusi liau. Jeigu nebiau palauks, kol pga aprims, tikriausiai ir
a biau su jomis susidrs.
Baimingas atsargumas t dien tikriausiai igelbjo man gyvyb.
Gal kaip ir triu, sustingus i siaubo j slinant lapei, ar prieistorin
induol, besislapstant nuo mediojanio dinozauro, atslenkanio pa
vojaus nuojauta privert mane sustoti ir tempti dmes.
I ties visi jausmai yra impulsai veikti, aibikos pastangos k nors
pakeisti gyvenime. Tai mumyse dieg evoliucija. odio motion (emo
cija) aknis yra motere. is lotyn kalbos veiksmaodis reikia judti",
o su priedliu e - judti alin", pabgti". Taigi polinkis veikti yra b
dingas kiekvienai emocijai. Kad jausmai skatina veikti, akivaizdu ste
bint gyvnus arba vaikus. Tiktai civilizuot" suaugusij pasaulyje gausu
to, kas gyvnams visikai svetima: emocijos, kurios yra svarbiausias im
pulsas veikti, atskiriamos nuo akivaizdios reakcijos.6
Kiekvienas ms emocij puokts jausmas atlieka tik jam bdin
Kam reikalingi ja u s m ai 23
Du ms protai
Draug pasakojo man apie savo skyrybas, skausming isiskyri
m. Jos vyras, pamils jaunesn bendradarb, netiktai prane iei
ns gyventi su ja. Po to sek varginanti kova dl namo, pinig, teiss
auginti vaikus. Dabar, prajus keliems mnesiams, ji teigia esanti pa
tenkinta, kad yra nepriklausoma ir laiminga, jog gyvena viena. A
apie j nebegalvoju, jis man visikai nerpi", - patikino ji. Taiau, ita
rus iuos odius, jos akyse pasirod aaros.
Akimirk suvilgusi aar lengva nepastebti. Tik mokantis su
vokti ir jausti gali atpainti slepiam lides - lygiai kaip imokstame
atskirti vien nuo kito du odius, kurie parayti atrodo vienodi, bet
yra skirtingos reikms. Viena yra emocinio proto padiktuotas veiks
mas, kita - racionaliojo proto veiksmas. Taigi paia tikriausia prasme
mes turime du protus: vienas - msto, kitas - jauia.
ie du i esms skirtingi inojim o bdai sveikaudami kuria ms
psichin gyvenim. Racionalusis protas - suvokimo bdas, kur pa
prastai gerai juntame: jis reikiasi, kai esame budrs, mstome, svars
tome. Taiau yra ir kita inojim o sistema: impulsyvi ir galinga, kartais
galbt nelogika - tai emocinis protas.
Emocionali-racionali dichotomija irykina liaudik galvos" ir
irdies" atskyrim; inojimas irdim i", jog kakas teisinga, yra kitoks
sitikinim o bdas, gilesn tikrumo forma negu racionalus apsvarsty
mas. Racionalumo ir emocionalumo santykis yra proporcingas: kuo
stipresnis jausmas, tuo labiau sivyrauja emocinis protas ir tuo labiau
susilpnja racionalusis protas. ios sandaros uuomazgos siekia m ili
jon milijonus evoliucijos met, kai buvo btini gerai ilavinti jutimai
ir intuicija, vadovaujanti momentinms reakcijoms, kai ikyla pavojus
gyvybei, kai svarstymas, k daryti, gali bti pratingas.
ie du protai, emocinis ir racionalusis, daniausiai veikia persi-
pindami, suliedami skirtingus pasaulio painimo ir mokjimo jame
elgtis bdus. Paprastai emocinis ir racionalusis protas sveikauja dar
niai: emocijos siunia signalus ir informacij racionaliajam protui, pas
tarasis jas patobulina, o kartais emocij praneimus vetuoja. Vis dlto
emocinis ir racionalusis protai yra tik i dalies savarankiki, jie, kaip
26 Emocins smegenys
JAUSM SARGAS
Vienas nerv skelbiam pavoj trkumas yra tas, jog skubus mig
dolinio kno siuniamas praneimas kartais, o gal ir danai, ms per
mainingame pasaulyje yra kliuvinys. Migdolinis knas, kaip emocins
atminties saugykla, analizuoja patirt, lygindamas tai, kas vyksta da
bar, su tuo, kas vyko praeityje. Jo lyginimo bdas paremtas asociacija:
jeigu viena dabarties situacija primena ankstesn, migdolinis knas
Em ocinio ipuolio anatom ija 39
EMOCIJ TVARKDARYS
Jungtys tarp m igdolinio kno (ir su juo susijusi lim bini strukt
r) bei naujosios smegen ievs yra pagrindin vieta, kur vyksta m
iai arba sudaromos galvos ir irdies, minties ir jausmo bendradarbia
vimo sutartys. ios atsako sekos padeda suvokti, kodl jausmai tokie
svarbs, kad galtume tiek protingai nusprsti, tiek paprasiausiai blai
viai galvoti.
Imkim emocij gali sustabdyti m intijim . Smegen veikl tirian
tys mokslininkai vartoja termin veiklioji atmintis", apibriant d
mesio talpum, gebjim ilaikyti smegenyse duomenis, kurie btini
sprendiant tam tikr uduot arba iekant ieities - kaip kuo puikiau
siai sutvarkyti sivaizduojam nam, suplanuoti ateit, isprsti kontro
linio darbo udavin. Kaktins skilties iev yra u veiklij atmint
atsakinga sritis.17 Taiau dl limbins sistemos ir kaktini skili jung
i stiprs emociniai impulsai - susirpinimas, pyktis ir kiti - gali lemti
nervin nejudrum, dl kurio veiklioji atmintis netenka kaktins skil
ties palaikymo. tai todl, kai esame nulid, sakome, jog tiesiog ne
galime blaiviai mstyti", tai kodl kasdien grauatis gali pakenkti
vaiko protiniams gebjimams, sumainti mokslum.
Tokie sutrikimai, ypa menkieji, ne visada ufiksuojami atliekant
intelekto koeficiento nustatymo test, taiau tie, kurie pasireikia nuo
latiniu vaiko dirglumu ir impulsyvumu, aptinkami naudojant tiksles
nius, neuropsichologinius, tyrim o bdus. Pavyzdiui, tik atlikus neu-
ropsichologinius tyrimus, nustatyta, jog pradins mokyklos mokini,
kuri intelekto koeficientas buvo auktesnis nei vidutinis, o mokslo
rezultatai prasti, kaktins smegen skilties ievs veikla buvo sutriku
si.18 Tai, kad anie vaikai buvo impulsyvs ir nerams, danai nusi
engdavo elgesio taisyklms ir dl to patekdavo bd, leido padaryti
46 Emocins smegenys
EMOCINIO
INTELEKTO
PRIGIMTIS
3
Iki iol nra visikai aiku, kaip atsitiko, kad vienas geriausi vidu
rins mokyklos priepaskutins klass mokini smog virtuviniu pei
liu savo fizikos mokytojui. Tikrai inoma tai kas. Floridos Koral Springso
mokykloje A lygiu moksis Deisonas H. buvo apsisprends studijuoti
medicin ir svajojo apie Harvard. Taiau fizikos mokytojas Deividas
Pologrutas Deisono kontrolin darb vertino atuoniasdeimia ba
l. vertinimas atitiko B lyg. Vaikino svajon pakibo ore. Deisonas
atsine mokykl virtuvin peil ir, fizikos laboratorijoje susidrs su
mokytoju, smeig jam raktikaul, niekam nespjus sulaikyti.
Teismas iteisino Deison, pripaindamas j vykio metu laikinai
praradus nuovok; keturi psicholog ir psichiatr komisija nustat,
kad lemtingo susidrimo metu jis tikrai nesuvok savo poelgio. Dei
sonas teig, jog dl kontrolinio darbo vertinim o ketins nusiudyti ir
nujs to pasakyti Pologrutui. Mokytojas tvirtino prieingai: Manau,
jis tikrai ketino mane tuo peiliu nuudyti, nes buvo siuts dl blogo
paymio".
Deisonas perjo privai mokykl ir baig j po dvej met,
taps geriausiu klass m okiniu. Puiks paymiai, gaunami per kasdie
nes pamokas, utikrino jam A lyg, o lankant papildomus kursus, ok
teljs paymi vidurkis atitiko jau A+ lyg. Taigi vaikinas sugebjo
baigti mokykl geriausiais paymiais, o savo fizikos mokytojo atsipra
yti nesteng. Deividas Pologrutas apgailestavo taip ir nesulauks bu
vusio mokinio atsipraymo, taip ir neigirds kalts prisipainimo.1
Atsakymas klausim, kaip toks protingas vaikinas galjo pasielg
ti taip kvailai, turt bti tai koks: mokslumas maai bendro turi su
51
52 Emocinio intelekto prigimtis
giau nei imtas. Ties sakant, egzistavo bendras (kaip visada) ryys
tarp intelekto koeficiento ir visuomenins bei finansins padties, su
laukus keturiasdeimt septyneri met. Taiau vaikystje isiugdyti
gebjimai ilikti nepalautam sulugus planams ar svajonms, valdy
ti jausmus, sutarti su kitais monmis pasirod buv svarbesni.5
Pavelkime tebevykstant tyrim, kaip klostosi pirm ir antr pa
gal paangum - atuoniasdeimt vieno Ilinojaus mokykl 1981 met
laidos abituriento gyvenimas. J, geriausiai vertint savo mokyklose,
paymiai kolede taip pat buvo geri, bet priartjus prie trisdeimties
pasiekim lygis tebuvo vidutinikas. Nuo mokyklos baigimo prajus
deimiai met geriausiais tarp savo bendraami profesins veiklos
srityje buvo tiktai kas ketvirtas, o daugeliui seksi kur kas prasiau.
Bostono universiteto edukologijos profesor Karena Arnold, vie
na t, kurie tyrinjo geriausi mokini likim, aikina: Manau, jog
mes nustatme, kurie i tirtj buvo tik pareigingi" ir mokjo siekti
savo tikslo tam tikroje aplinkoje. Taiau gyvenime ir geriausiems mo
kiniams tenka kovoti kaip visiems. Tai, kad jaunuolis yra geriausias
mokinys, tereikia, kad jam labai gerai sekasi tose srityse, kuriose jo
pasiekimus galima vertinti paymiais. Taiau tai nepadeda nuspti,
kaip jis elgsis gyvenimui ikrtus staigmen".6
Mokslumas nepadeda mogui pasirengti gyvenimui, imokti tin
kamai elgtis itikus neskmei, pasinaudoti netikta galimybe. Auk
tas intelekto koeficientas neutikrina klestjimo, prestio arba laims
gyvenime. Ms mokyklos ir kultra teikia pirmenyb inioms, pa
mirdamos emocin intelekt, kitaip tariant, charakterio savybes, itin
svarbias kiekvieno ms likim ui. Kaip matematika ir skaitymas, taip
ir emocinis gyvenimas reikalauja gudimo bei imanymo. Skirtingi
mogaus gebjimai bei sumanumas ioje srityje yra atsakymas klau
sim, kodl vienas klesti, o kitas, anam nenusileidiantis protiniais
gebjimais, sulunga. Emocinis mokslumas - tai metagebjimas, nu
lemiantis galimyb pasinaudoti kitais gebjimais, skaitant gryn in
telekt.
Be abejo, gyvenime yra daug keli skm, ir informacinje vi
suomenje, ypa vertinanioje techninius gdius, kiekvienas gali sk-
Kada protingas tampa kvailas 55
67
68 Emocinio intelekto prigimtis
AISTRINGIEJI IR ABEJINGIEJI
BEJAUSMIS MOGUS
PAGYRIMAS INTUICIJAI
SKVERBIANTIS PASMON
,
Palaimintas kieno dvasia ir kraujas
,
Sulydyti taip darniai kad jisai
Nra vilpyn pirtuose Fortnos ,
Juo grieianios. Suraskite man mog,
,
Kurs nevergaut aistrai - ir a j
Neiosiu gyv gilumoje irdies...
78
Aistr vergai 79
NIRIO a n a t o m ij a
Augantis niris
teigin paremia ir Alabamos universiteto psichologo Dolfo Zil-
mano (Dolf Zillmann), kuris ilgai eksperimentuodamas kruopiai i
matavo pykt ir ityr nirio sandar, ivados.5 Pykt, kurio aknys sie
kia pasirinkim pulti, o ne sprukti (kalbama apie reakcij sprukti
arba pulti"), Zilmanas sieja su vis patiriama pykt adinania emoci
ja - ikilusio pavojaus jausmu. J pagimdo ne vien fizin grsm, bet
ir - net gerokai daniau - tariama grsm savigarbai ir orumui, kam
Aistr vergai 83
Atvsimas"
Bdamas trylikos met, kart supyks ijau i nam ir prisie
kiau atgal nebegrti. Buvo puiki vasaros diena. ingsniavau
mielomis gatvelmis, kol vidudienio ramyb ir grois mane nu
ramino. Po keli valand atlys ir atgailaudamas grau na
mo. Nuo tada kaskart, kai supykstu, einu pasivaikioti. Tai
man labiausiai padeda.
86 Emocinio intelekto prigimtis
mai parod, kad jam bdingi visi nestipraus emocinio ipuolio bruo
ai: jis atsiranda tarsi i niekur, yra nevaldomas, kelia susierzinim,
yra nepaaikinamas. Be to, io jausmo apimtas mogus beatodairikai
ir neiekodamas ieities vis dmes sutelkia ties rpest suklusi
problema. Jeigu jis nebepajgia itrkti i udaro nerimo rato, is per
auga tikrus nervinius ipuolius: vairias baimes, panikos priepuolius,
kyrumus bei priverstinius veiksmus. Visi ie sutrikimai pasireikia skir
tingai: apmus kokiai nors baimei nuolat dl ko nors nuogstaujama;
apsdus kyrumui nepaliaujama svarstyti, kaip ivengti kokios nors
nelaims; panikos sukaustyti mons bijosi mirties ar galimo priepuolio.
Visais ia ivardytais atvejais nerimas varo apsstj i proto. Vie
na moteris buvo apimta varos manijos: ji kelet kart per dien po
keturiasdeimt penkias minutes praussi due, dvideimt ar daugiau
kart per dien po penkias minutes plov rankas, niekur nesdo prie
tai nesterilizavusi tos vietos spiritu. Visi ie ritualai uimdavo didesn
dal dienos. Neliesdavo ji ir vaik ar gyvuli - jie buvo per daug
purvini". i priverstini veiksm pagrindas - liguista mikrob baim.
Moteris nuolat baiminosi, kad kuo nors usikrtusi susirgs ir numirs.11
Pacient, kuri buvo gydoma nuo generaiizuoto nerimo sutriki
mo" (psichikos sutrikimas, pasireikiantis nuolatine nerimo bsena),
sutiko garsiai ireikti savo nuogstavimus:
Nerimo paskirtis
Suviliota urnalistinio darbo, i Vidurio vakar valstijos ji persi
kraust Los Andel. Taiau netrukus leidin nupirko kitas lei
djas, ir moteris liko be darbo. Tapusi laisvai samdoma urnaliste
Aistr vergai 91
pakibo ant plauko. Staironui nepadjo nei gydymas vaistais, nei psi
choterapija; tik laikas ir saugus prieglobstis ligoninje isklaid jo li
des. Taiau daugeliui moni, ypa turintiems ne toki rimt negala
vim, psichoterapija gali padti taip pat gerai, kaip ir gydymas vais
tais: prozakas dabar labai madingas, bet yra ir daugyb kit vaist,
galini kiek palengvinti depresij, ypa gili.
Taiau dabar noriau isamiau pakalbti ne apie t lidesio for
m, kuri reikia gydyti ligoninje, o apie prastin melancholij. Yra
daug nusiminimo ri, kurias mons, turdami vidini itekli, gali
veikti patys. Deja, daniausiai griebiamasi toki bd, kurie tik dar
labiau pablogina savijaut. Vienas j - usisklsti savyje - prislgtie
siems danai atrodo patrauklus, taiau jie paprastai pasijunta dar vie
niesni ir lidnesni. Diana Tais mano, kad tinkamiausia kovos su dep
resija priemon - bendravimas: ji silo eiti pasivaikioti ar film,
neatsisakyti dalyvauti pobvyje, odiu, k nors veikti kartu su eima
ar draugais. Tokios ir panaios priemons puikiai veikia, kai norima
praskaidrinti mogui nuotaik. Taiau lidesys nesitrauks, jeigu mo
gus toki prog inaudos tiktai mstyti apie jam baim kelianius r
pesius.
I tikrj vienas svarbiausi veiksni, lemiani blogos nuotaikos
tvarum, yra tai, kaip ilgai mons grom uliuoja" mintis apie savo
bdas. Apmstymai apie tai, kas lidina, ko gero, dar pagilina ir ut
sia depresij. Ligos atveju rpestis gauna kelias formas, priklausan
ias nuo to, pavyzdiui, kaip esame pavarg, kiek turime jg, kaip
sugebame pagrsti savo poelgius, kaip mums sekasi k nors nuveikti.
Paprastai tokios mintys neskatina veikti ir imtis sprsti ikilusi pro
blem . Kiti danai pasitaikantys rpesiai - nerim o sukljai:
usisklendimas savyje ir nuolatinis galvojimas apie blog savijaut,
nerimas, kad sutuoktinis gali imti bodtis prislgtu partneriu, nuogs
tavimas praleisti dar vien bemieg nakt". Juos vardija psicholog Siu-
zana Nolen-Heksma (Susan Nolen-Hoeksma) i Stenfordo, tyrusi li
guist depresija sergani moni mstysen.
Prislgti mons kartais aikina toki savo mstysen tuo, kad jie
es bando geriau save suprasti, taiau i tikrj lidesio jausm puo
Aistr vergai 95
vidsonas pateik od taip, kad jis bt tik pusje mogaus regos lau
ko. Dl nervins regjimo sistemos struktros rodomi objektai buvo
regos lauko kairje, todl juos pirmiausia atpaindavo neigiamoms
emocijoms jautrus deinysis smegen pusrutulis. Kai objektai buvo
regos lauko deinje, signal gaudavo kairysis smegen pusrutulis,
kuris negaljo vertinti signalo pobdio.
Kai odiai bdavo pateikiami deiniajam pusrutuliui, nemalonu
m neprisileisti link asmenys vluodavo reaguoti, bet tik tada, kai
odis buvo negatyvus. Taip neatsitikdavo, jei odis pasitaikydavo neut
ralus. Vluojama bdavo tik tada, kai odiai buvo pateikiami deinia
jam pusrutuliui. Kitaip tariant, moni ramum, matyt, lemia nerviniai
mechanizmai, kliudantys perduoti nemaloni informacij. Taigi ie mo
ns neapsimetinja, kad nesuvokia savo blogos nuotaikos, - j smege
nys slepia i informacij nuo eiminink. Tiksliau, maloni jausm
klod, gaubiant nerim keliant suvokim, lemia kairiosios kaktins
skilties veikla. Imatavs rami moni kaktini skili aktyvum, Dei-
vidsonas nustat, jog aktyvesn yra kairioji skiltis - teigiam jausm
centras, o deinioji skiltis - neigiam jausm centras - maiau aktyvi.
Pasak Deividsono, tokie mons jauiasi es optimistai, jie nei
gia, kad sunkumai juos slegia, o ilsdamiesi (tai susij su teigiamais
jausmais) demonstruoja kairiosios skilties aktyvum. Tokia smegen
veikla gali lemti j ger savijaut, nepaisant uslpto fiziologinio
susijaudinimo, kur paprastai sukelia sielvartas. Deividsono teigimu,
smegen veikla, kai slegianti tikrov igyvenama pozityviai, reika
lauja daug energijos. Fiziologinis susijaudinimas gali padidti dl nuo
latini nervins schemos pastang isaugoti teigiamus jausmus ar slo
pinti neigiamus.
Kitaip tariant, ramumas yra diugus neigimas, teigiama disociaci
ja * ir galbt priemon, atskleidianti nerv sistemos veikl sunkes
niais disociacijos atvejais, pasitaikaniais, tarkim, potrauminio streso
sutrikimo atveju. Pusiausvyra, Deividsono nuomone, atrodo, yra vy
ks emocins savireguliacijos bdas", nors nra iaikinta, kiek dl to
nukenia savimon.
* Disociacija - reikinys, kai kas nors nuo ko nors atskiriama. (Spec. red. past.)
6
MOKSLUMAS
Tik kart gyvenime buvau suakmenjs i baims. Tai atsitiko
per matematikos, kurios man kakaip pavyko nesimokyti, eg
zamin pirmais mokymosi kolede metais. A vis dar prisime
nu t patalp, kuri, jausdamas kak negera, sunkia irdimi
jau nelemt pavasario ryt. ioje auditorijoje klausiausi dau
gelio dstom dalyk, taiau t ryt nei pro langus, nei audito
rijoje nieko nemaiau. Eidamas ssti savo viet prie dur,
negaljau atitraukti vilgsnio nuo grind. Atveriau mlyn eg
zamin knygos virel, - ausyse tegirdjau besidauani ird,
o skrandyje jutau nerimo skon.
vilgteljau egzamino klausimus. Beviltika. Madaug va
land sdjau beds akis lap, tuo tarpu protas band velg
ti, kuo visa tai baigsis. ios mintys nepaliaujamai sukosi galvo
je, baims kilpa ver kakl, o drebulys krt vis kn. Sd
jau sustings, neteks ado kaip nuod paralyiuotas gyvnas.
Dabar, prisimindamas t komarik dien, labiausiai stebiuosi
savo proto sstingiu. A visikai nesistengiau inaudoti tos va
landos ir atsakyti bent kai kuriuos klausimus. N nemginau
pafantazuoti. Apimtas siaubo tiesiog sdjau ir laukiau, kol kan
kinimas baigsis.1
siaub patyriau a pats. Iki iol man tai yra puikiausias rody
mas, kad stresas gali aptemdyti prot. Dabar a suvokiu, kad tas im
ginimas atskleid gali emocini smegen, pajgiani uvaldyti ir
net paralyiuoti mstanisias smegenis.
Kaip slogi nuotaika, susijaudinimas, irdgla veikia mogaus psi
chik, pedagogams inoma seniai. Apim ti nerimo, pikti ar susikrimt
mokiniai nepajgia mokytis. Tokios bsenos asmenys nesugeba gerai
suprasti ir tinkamai taikyti informacijos. Kaip raoma penktoje ios
knygos dalyje, stiprios neigiamos emocijos neleidia nukreipti dme
sio k nors kita. Vienas i poymi, rodani, kad jausmai tampa
patologiki, yra j perdtas kyrumas. Jie uvaldo visas mintis, kol
gal gale niekais paveria pastangas imtis kokios nors uduoties. Sky
ryb skausm igyvenantys mons (ar dl tv skyryb keniantys
102
M okslum as 103
svaresnis ir tikslesnis tada, kai vaikai jau moka skaityti. Visa tai rodo,
jog savitvarda daro didel tak intelektiniams gebjimams. (Jei vai
kas nemokomas tvardytis, galima spti, ir kur kas tiksliau nei remian
tis intelekto koeficientu, kad vliau jis bus links nusiengti. ) Kai
kurie mokslininkai tikinja, kad intelekto koeficiento negalima pa
keisti ir kad protini vaiko galimybi ribos yra nulemtos prigimties,
taiau, kaip raoma penktoje ios knygos dalyje, yra nemaai rody
m, jog toki emocini gebjim kaip savitvarda ir socialinis nuovo
kumas galima imokti.
Gebjimas, kur psichologas Valteris Mielis gana nevykusiai api
bdino kaip smoning atsisakym to, kas malonu, vardan tikslo",
tikriausiai yra kertinis savitvardos akmuo: tai galia vardan tikslo - pa
vyzdiui, siekiant pltoti versl, isprsti matematikos lygt ar laimti
Steni io taur - nuslopinti kylanius impulsus. Tyrimo ivados pabria
emocinio intelekto kaip metagebjimo, lemianio moni sugebji
m naudotis kitomis savo proto galiomis, vaidmen.
Per 1988 met olim piad amerikieiai dideles viltis siejo su JAV
olimpins plaukik komandos lyderiu Metu Biondiu. Kai kurie sporto
apvalgininkai pranaavo jam toki pat skm kaip 1972 metais Mar
kui picui, per olimpines aidynes laimjusiam septynis aukso meda
lius. Taiau jau per pirm dviej imt metr plaukimo laisvu stiliumi
rungt Biondis atplauk tik treias. Per imto metr plaukimo peteli
ke rungt j per sprind aplenk kitas plaukikas, kuris ir laimjo aukso
medal.
Apvalgininkai man, kad ie pralaimjimai galutinai palau spor
tinink, taiau vyko prieingai: Biondis atsigavo ir per kitas rungtis
ikovojo penkis aukso medalius. Netikta plaukiko skm nenustebi
no Pensilvanijos universiteto psichologo Martino Zeligmano (Martin
Seligman). Jo vadovaujamas, Biondis atliko optim izm o laipsn nusta
tant test. Eksperimento metu sportininkui nuplaukus nustatyt atstu
m per stebtinai trump laik, treneris prane, kad rezultatas pras
tesnis, nei buvo i tikrj. Nepaisydamas neskms kartlio, po poil
sio pertraukls Biondis nuplauk dar greiiau nei pirm kart. Kiti
komandos nariai, suinoj tariamai prast rezultat, per pakartotin
bandym nuplauk dar prasiau nei pirm kart.
Mokslumas 113
122
Empatijos p am a ta i 123
verkiani mam, vaikas taip pat m luostytis akis, nors jos buvo
sausos.
Btent motorins m im ikrijos (judesi mgdiojimo) reikme od
empatija pirm kart treiajame dvideimto amiaus deimtmetyje
pavartojo amerikietis psichologas E. B. Tieneris (Titchener). Graik
kalbos od empatheia, reikiant sijautim ", i pradi vartojo este
tikos mokslo teoretikai gebjimams pajausti ir suvokti subjektyvius
kito mogaus igyvenimus nusakyti. Tienerio teigimu, empatija isi
rutuliojo mgdiojant sielvarto apimto mogaus elges. Mgdiojan-
iajam tai sukeldavo panaius jausmus. Mokslininkas iekojo odio,
kuris savo reikme skirtsi nuo odio uuojauta" ir tikt gebjimui
pajausti bendr kito mogaus bsen nusakyti, nesigilinant t jaus
m kilm ar prieastis.
Dvej su puse met vaikams motorin m im ikrija jau nebdinga.
Jie jau suvokia, kad kit asmen jausmai nra j pai igyvenimai,
todl jiems jau geriau sekasi guosti nusiminusiuosius. Panagrinkime
nutikim, koki aprayt galima rasti kiekvienos mamos dienoratyje:
Taigi augdami vaikai ima vienas nuo kito skirtis savo jautrumu
kit sielvartui. Nacionalinio psichikos sveikatos instituto mokslinink
Marjano Radke-Jarou (Marian Radke-Yarrow) ir Karolinos Can-Vaksler
(Carolyn Zahn-Waxler) atlikti tyrimai parod, jog vaiko empatinius
gebjimus i esms lemia tv aukljimas. Ujausti labiau link tie
vaikai, kuri tvai visada pabria, jog nederamas elgesys blogas to
dl, kad eidia kitus mones. Taigi uuot kaltinus vaik - Tu tikras
neklauada!", veriau jam pasakyti - Tik pavelk, kaip tu j nulidi
nai". M okslininkai pastebjo, jog vaik empatiniai gebjimai ugdosi
Jiems stebint suagusiuosius. Tik matydami deramo elgesio pavyzdius
126 Emocinio intelekto prigimtis
EMOCIN DERM
Kaip teigia Bradersas, tose smegen ievs srityse, kur telkiasi emo
cij neuronai, yra daugiausiai jungi su migdoliniu knu. M igdolinio
kno ir smegen ievs grandin dalyvauja emocij suvokimo procese
ir atlieka pagrindin vaidmen formuojant tinkamus atsakus. Mokslininko
nuomone, tokios sistemos svarba primat ilikimui yra akivaizdi: Jei kas
nors geba suprasti kit individ, jis gali - gantinai greitai ir tiksliai -
reikiamu bdu reaguoti: ksti, susikaupti kno prieirai ar poruotis".13
Berklyje esanio Kalifornijos universiteto psichologas Robertas Le-
vensonas (Robert Levenson) savo moksliniame darbe teigia, jog fiziologi
nis moni ir gyvn empatini gebjim pagrindas yra panaus. Moks
lininkas tyr, k kartai ginydamiesi jauia sutuoktiniai.14 Poros gyveni
mas kur laik buvo filmuojamas. Sutuoktiniams diskutuojant kokia nors
keblia, rpesi keliania vedybinio gyvenimo tema - pavyzdiui, apie
vaik aukljim, eimos ilaidas ir panaiai - buvo stebima kiekvieno j
fiziologin reakcija. Abu sutuoktiniai pairj vaizdajuost turjo pa
pasakoti, k tuo ar kitu metu jaut, o pairj j antr kart turjo pa
mginti apibdinti partnerio jausmus.
Tiksliausiai savijaut apibdino tie asmenys, kurie sugebjo fizikai
justi savo sutuoktinio savijaut. Tarkim, kai vienas partneris susijaudinda
vo ir imdavo iek tiek prakaituoti, sutuoktinis jausdavosi panaiai, arba
kai vienam sultdavo irdies ritmas, kitam taip pat retdavo pulsas. Ki
taip tariant, knas mgdiojo vos pastebimas, akimirk tetrunkanias
sutuoktinio fiziologines reakcijas. Jeigu vaizdo ra stebinio asmens
fiziologija atkartodavo tik jo paties reakcij, jis prastai nutuok, k jau
ia partneris. Sutuoktiniai, kuri kn reakcijos sutapdavo, gebjo su
prasti vienas kito jausmus.
Tyrimo rezultatai pera ivad, jog kai emocins smegenys siunia
knui sakmius nurodymus, - tarkim, nirti - tiktis uuojautos ar supra
timo neverta. Norint ujausti ir suprasti kit mog, reikia mokti ramiai
siklausyti jo siuniamus jausm signalus ir atkartoti juos savo emocin
se smegenyse.
132 Emocinio intelekto prigimtis
*Nepaisant to, kad polinkis nusikalsti gali bti susijs su biologiniais veiksniais - pa
vyzdiui, nerv sistemos sutrikim nulemtu empatini gebjim trkumu, - tai dar
nereikia, kad visi nusikaltliai turi biologini defekt ar kad yra tam tikras nusikalsti
skatinantis biologinis veiksnys. iuo klausimu vyko kartos mokslinink diskusijos.
Galiausiai buvo prieita prie ivados, jog tokio biologinio veiksnio nra, kaip nra ir
nusikaltlio geno". Nors em patini gebjim stokos prieastys kartais gali bti
biologins, taiau ne visi toki yd turintys asmenys yra link nusikalsti. Negebji
mas ujausti ir suprasti yra tik viena i kit - psichologini, ekonomini ir visuome
nini - aplinkybi, lemiani nusikalstamum.
8
MENAS BENDRAUTI
138
M en as bendrauti 1 39
- A stengiuosi.
Tai paskatina Dj griebtis paskutins gudrybs. Grietai ir val
dingai kaip mama jis pagrasina broliui:
- Liaukis verks, Lenai. Gausi per sdyn!
i scena atskleidia nuostabius pustrei met amiaus vaiko emo
cinius gebjimus. Stengdamasis kuo greiiau nuraminti brol, Djus
griebiasi vairi bd: jis prao, kvieia padti mam, nesulauks jos
paramos, padeda broliukui sutvarkyti kubelius, mgina nukreipti jo
dmes, pagaliau grasina ir sako. inoma, Djus elgiasi taip, kaip
panaiais atvejais buvo raminamas ir pats. Taiau svarbiausia, kad,
bdamas tokio amiaus, jis jau sugeba taip subtiliai elgtis.
Tvai ino, jog toli grau ne visi vaikai sugeba sijausti kito
bsen ir ne kiekvienas nori ir gali paguosti. Matydami sesers ar bro
lio aaras, vaikai daniausiai digauja ir mgina atkeryti skriaud
jui. Taiau net ir tokie pikti kslai rodo vaiko gebjim sijausti ir
painti kito jausmus, juos veikti. Gebjimas valdyti kito mogaus jaus
mus - tai meno bendrauti esm.
Kad gyt tokios galios, vaikas pirmiausia turi imokti tvardytis:
slopinti pykt, sielvart, impulsyvum ir susijaudinim, nors tai nra
lengva. Norint sutarti su kitais, reikia ir vidins ramybs. Gebjimas
valdyti savo jausmus ugdomas nuo ankstyvos vaikysts. Vos pradj
vaikioti, mayliai mokosi bti kantrs ir siekti tikslo ne jga, o ar
gumentuodami ir tikindami, nors ne visada tai pavyksta. Pamau jie
mokosi ir tvardytis. Pirmieji empatijos poymiai pradeda rastis antrai
siais gyvenimo metais. Btent empatijos ir uuojautos skatinamas,
Djus stengsi pralinksminti verkiant brol. Taigi gebjimas veikti
kito mogaus jausmus, kitaip tariant, menas bendrauti, reikalauja bran
dos toki emocini gdi kaip savitvarda ir empatija.
Tai pamatas bendravimo gdiams tobulinti. Mokjimas bendrauti
Padeda puikiai sutarti su kitais, o i gdi stoka trukdo pritapti, yra
neskmi prieastis. Net didiausiems proto galinams gali nesisekti
bendrauti; neturdami i gdi, jie gali atrodyti pasipt, grubs,
nejautrs. Btent sugebjimas bendrauti padeda netiktose situacijo
se rasti geriausi ieit, tikinti ir veikti kitus, kvepia dirbti, skatina
veikti, vainikuoja skme tarpusavio santykius.
140 Emocinio intelekto prigimtis
NESLPK JAUSM
sijauia kito asmens bsen, nes juos labiau jaudina kit jausmai).
Ohajo valstijos universiteto psichofiziologas Donas Kaiopas
(John Cacioppo), tyrinjs keitimosi emocijomis reikin, teigia: Vien
matydami, kaip kitas mogus reikia emocijas, mes nejuiomis peri
mame to mogaus nuotaik. Taip bna visada. Tai tarsi darnus okis.
i nuotaik sinchronija ir rodo, ar js jauiate santyki pobd".
Dviej panekov em ocinio ryio stiprum atspindi nesmonin
ga j judesi derm, rodanti i moni artum. Pavyzdiui: klausy
damas panekovo odi, mogus linkteli, abu vienu metu patraukia
savo kdes, vienas palinksta priek, o kitas atsitraukia ir pan. Toks
sustyguotas pokalbis panaus ritming supamosiose kdse sdini
moni lingavim. Kaip teigia motinas ir j kdikius stebjs psicho
logas Danielis Sternas, emocikai susijusiems monms bdinga jude
si sinchronija.
i sinchronija didina nuotaikos, net ir neigiamos, skvarbum. Pa
vyzdiui, atliekant fizinio sinchronikumo tyrim, laboratorij buvo
pakviestos emocikai prislgtos moterys ir j partneriai aptarti tarpusa
vio santyki. Kuo didesnis buvo neodinis partneri sinchronikumas,
tuo labiau bloga draugi nuotaika persidav vyrams. Kai moni ju
desiai panas, jie perima vienas kito nuotaik, kad ir kokia ji bt.
Mokytoj ir m okini judesi sinchronikumas atskleidia j emo
cinio ryio stiprum. Tyrimai parod, kad kuo labiau suderinti mokyto
jo ir m okinio judesiai, tuo geresni ir draugikesni j tarpusavio santy
kiai. Judesi sinchronikumas reikia, kad bendraujantys mons vie
nas kitam patinka. i tyrim autorius Oregono valstijos universiteto
psichologas Frenkas Bernieris (Frank Bernieri) tvirtina: Santykiai su
kitu mogumi i dalies priklauso nuo fizini dalyk. Norint skmingai
bendrauti, reikia atitinkamai derinti judesius. Sinchronikumas rodo
partneri ryio stiprum. Jei ryys glaudus, js nuotaika - tiek bloga,
tiek gera - persiduos partneriui".
Taigi nuotaik derinimas yra emocinio ryio esm. Pasak Kaio-
Po, vienas i bendravimo skm lemiani veiksni yra moni geb
jimas ugdyti emocin sinchronikum. Jeigu asmuo sugeba prisitaikyti
Prie kito mogaus nuotaikos arba lengvai savo nuotaika gali j paveik
144 Emocinio intelekto prigimtis
gus emocinius signalus, vaikai pastebi, kad kiti juos atstumia, taiau
nesupranta kodl. Jie mano, kad elgiasi taip, kaip elgtsi auns m o
ns, nors i ties atrodo susijaudin, pikti ir nesupranta, kodl j drau
gai nirta. Tokie vaikai jauia, kad nepajgia kaip nors veikti juos
itinkani vyki, todl jauiasi bejgiai, prislgti ir viskam abejingi".
Nemokantys bendrauti vaikai yra ne tik atstumiami draug, - jiems
nesiseka ir mokytis. Per pamok, kai ne tik mokomasi, bet ir bendrauja
ma, jiems sunku suprasti tiek mokytoj, tiek bendraklasius ir tinkamai
atsiliepti. Tyrimai parod, kad nerimas ir sumiimas, kylantys dl nesu
gebjimo suprasti ir ireikti neodini signal, trukdo mokytis. Vaikai,
nepajgiantys suprasti emocini uuomin, nepasiekia aukt moky
mosi rezultat. Tai nustatyta atlikus intelekto koeficiento (IQ) testus.11
EMOCINIS TALENTAS
EMOCINIO
INTELEKTO
TAIKYMAS
9
ARTIMI PRIEAI
157
158 Emocinio intelekto taikymas
Fredas:
- Ar pamei i skalbyklos mano skalbinius?
Ingrida:
- Ar pamei i skalbyklos mano skalbinius, - mgdioja. - Pats ir
Pasiimk tuos nelemtus skalbinius. Kas a tau? Tarnait?
Fredas:
- Vargu. Jei btum tarnait, bent moktum skalbti.
162 Emocinio intelekto taikymas
NUODINGOS" MINTYS
SVEIKI" BARNIAI
Nusiraminimas
Kiekviena stipri emocija yra veiksm impulsas. Gebjimas suval
dyti iuos impulsus ir yra em ocinio intelekto pamatas. Tai padaryti n
ra lengva, ypa kai sprendiami meils reikalai ir tiek daug statoma
ant kortos. Reakcijos bendraujant su mylimu m ogumi glaudiai susi
jusios su ms svarbiausiais poreikiais - bti mylimiems, jausti su
tuoktinio pagarb, taip pat su baime bti paliktiems ar emocikai ne
palaikomiems. Tad nenuostabu, kad ginydamiesi kartais elgiams taip,
lyg ms gyvybei grst pavojus.
Jei nors vienas i sutuoktini yra links emocinius ipuolius, tei
giamos gino baigties sunku tiktis. Rasti tinkam ieit partneriai ga
ls tik numalin jausm sumait, kitaip tariant, isivadav i potvy
nio", kur sukelia emociniai ipuoliai. sikariavs mogus nesugeba
aikiai suprasti, mstyti, kalbti, todl, norint isprsti gin, btina
engti konstruktyv ingsn - nusiraminti.
Sutuoktiniams, norintiems pagerinti tarpusavio santykius, patar
tume ginijantis kas penkias minutes tikrin ti savo puls. Puls ap
iuopti galima prispaudus pirtus prie miego arterijos, esanios ma
daug ties apatinio andikaulio kampu, netoli ausies spenelio (lankan
tieji aerobikos treniruotes j suras nesunkiai).27 Pulso dan per minut
suinosite skaiiuodami tvinksnius penkiolika sekundi ir gaut skaii
padaugin i keturi. Tai pirmas ingsnis nusiraminimo link. Jei pulsas
padidja, tarkim, daugiau kaip deimia tvinksni per minut, vadinasi,
A rtim i prieai 173
Praktikos svarba
Norint kuo skmingiau taikyti ia apraytus kivir malinimo me
todus, reikia kuo geriau juos perprasti. Susijaudin reaguojame taip,
kaip yra imokusios reaguoti ms emocins smegenys per anksiau
patirtas pykio ir skausmo akimirkas. Tokia reakcija tampa proiu.
Tiek atmintis, tiek atsakas yra pagrsti emocijomis, todl ginijantis
labai sunku reaguoti ramiai. Neibandyt em ocin atsak konflikto
metu labai sunku taikyti. Jei atsakas jau daug kart ibandytas ir yra
automatizavsis, daug didesn tikimyb, kad skmingai j pritaikysi
me ir itikus emocinei krizei. Tinkam atsak (kad ir udelst, bet
nepavluot) reikia tobulinti tiek per paprastus pokalbius, tiek mio
kartyje. Visas ias isaugoti santuok padedanias priemones galtu
me pavadinti emociniu intelektu.
10
JAUTRUS VADOVAVIMAS
176
Jautrus vadovavim as 1 77
Sumanioji kritika
Galima pasirinkti ir kit grtamojo ryio bd.
Vadovai daugiau laimt, jei pavaldinius kritikuot sumaniai. Pa
vyzdiui, uuot sumenkins kompiuterins rangos tobulinim o pro
jekt, viceprezidentas galjo taip kreiptis ininieri: Didiausias pro
jekto trkumas tas, kad jo gyvendinimas utruks, todl bus daug ilai
d. Noriau, kad geriau apmstytumte ir pakoreguotumte savo si
lym. Galbt jums pavykt rasti bd projekt gyvendinti greiiau".
Taip kalbdamas vadovas pasiekt visikai kitoki rezultat nei grie
tai kritikuodamas: tokie odiai pavaldiniui nesukels pykio ar noro
maitauti, atvirkiai, skatins tobulti, be to, jam bus aiku, k reikia
daryti.
Sumania vadinama argumentuota kritika, kai mogui nurodomi
jo darbo, o ne charakterio trkumai ir siloma j atlikti geriau. Pasak
Larsono, kai puolamas pats mogus (vadinamas kvailu, nekompeten
tingu), tikslo nepasiekiama. Puolamasis i karto ima gintis ir nebepaj
gia sismoninti vadovo pastab, kaip geriau atlikti darb". iuo atveju
vadovams galima patarti t pat kaip ir sutuoktiniams - isiaikinti nuos
kaudas.
mons, kurie mano, kad jiems nesiseka dl koki nors nepatai
som j pai trkum, praranda vilt ir liaujasi stengsi. Tokiu atveju
reikt prisim inti, kad dl klii ir neskmi pirmiausia kaltos aplin
kybs, kurias galima pakeisti.
Buvs verslo konsultantas psichologas Haris Levinsonas (Harry
Levinson) pateikia patarim norintiems imokti kritikos meno, artimai
susijusio su menu girti:
bis galt vykti pagal xyz" formul: pirmiausia reikt tiksliai apibdin
ti problem, ivardyti klaidas arba atvirai prisipainti, kad esate dl to
labai susirpins, ir galiausiai aptarti, kaip bt galima klaidas itaisyti.
Levinsonas paymi: Tikslumas yra svarbus tiek giriant, tiek kriti
kuojant. Nesakau, kad santrus pagyrimas yra visikai neveiksmingas,
bet jam trksta jgos ir i jo nieko nepasimokysi".7
Pasilykite problemos sprendimo bd. Tiek i grtamojo ryio,
tiek i kritikos pavaldinys turi suprasti, kaip reikia sprsti ikilusi pro
blem. Kitaip jis susierzins, nusimins ir praras darbo stimul. Kritika turi
atkreipti darbuotojo dmes darbo trkumus ir padti jam pamatyti
klaid taisymo galimybes, kuri anksiau galbt n nepastebjo. o
diu, kritikuojant visada reikia silyti problemos sprendimo bd.
Kritikuokite asmen tiesiogiai. Kritika, kaip ir pagyros, veiksmin
ga tada, kai ji pasakoma tiesiogiai ir likus dviese. Vadovai danai pa
lengvina sau nat ir kritikuoja arba giria, pavyzdiui, ratu. Taiau
toks bendravimas yra pernelyg oficialus ir nesuteikia mogui galimy
bs atsakyti ar pasiteisinti.
Bkite jautrs. Pasistenkite sijausti kito mogaus bsen, si
vaizduoti, kaip js odius gali reaguoti adresatas. Pasak Levinso-
no, empatija neapdovanot vadov grtamasis ryys danai bna ei
diamas, eminantis darbuotoj. Tokios kritikos pasekms nepalan
kios: uuot siek pasitaisyti, pavaldiniai tejauia apmaud, kartl ir
nor gintis ar laikytis atokiau.
Netoleruokime netolerancijos
monms nelengva atsikratyti sisenjusi neigiam nuostat, ta
iau jie gali imokti kitaip jas vertinti. Pavyzdiui, juodaodius diskri
minavusios Denny's" restoran padavjos ar vadovai gal n karto
nebuvo dl to spti. Prieingai, kai kurie vadovai skatina diskrimina
cij: pataria savo darbuotojams reikalauti i juodaodi klient u
patiekalus sumokti i anksto, restorano atidarymo metini proga ne
vaiinti j nemokamu patiekalu arba, pastebjus grupel besiartinan
i juodaodi, udaryti restoran. Slaptj tarnyb juodaodi agen
t, iklusi byl Denny's" restoranams, advokatas Donas P. Relma-
nas teigia, kad i restoran vadovyb tarsi nepastebjo savo darbuo
toj elgesio. Tikriausiai buvo kokia nors paskata restoran vadovams
elgtis rasistikai.
inodami, kaip susiformuoja iankstins nuostatos ir kaip su jo
mis reikt kovoti, galime teigti, kad nekreipdami dmesio iankstin
darbuotoj nusistatym vadovai tik skatina diskriminacij. Nekovoda
mi su iuo virusu, jie leidia jam plisti. Darbuotojai elgtsi kitaip, jeigu
pirmiausia vadovyb netoleruot diskriminacijos atvej. Tai daryt di
desn poveik nei kursai apie rasi vairov. Neigiamos nuostatos gal
bt neinykt, taiau pasikeitus bendrai atmosferai galima ivengti i
ankstinmis nuostatomis paremt veiksm. Vienas i IBM firmos vado
v teigia: Mes netoleruojame eidiamo elgesio. Pagarba mogui -
svarbiausia IBM kultros dalis".14
Iankstini nuostat tyrim rezultatai turt paskatinti darbuoto
jus tapti tolerantikesniais ir nesitaikstyti su jokiais diskriminacijos at
vejais - eidiamais juokeliais ar bendradarbes eminaniais eroti
niais kalendoriais. Per tyrim paaikjo, kad vienam grups nariui mus
laidyti kitos rass mones eminanias replikas dalis grups nari pa
sek jo pavyzdiu. Taiau jie elgtsi santriau, jeigu jiems kas pa
Jautrus vadovavim as 187
193
194 Emocinio intelekto taikymas
kai jas palieia chirurgo peilis, daug gausiau kraujuoja. Gausus krau
ja vim as-vien a rimiausi komplikacij, galinti tapti net paciento mir
ties prieastimi.
Apie klinikin emocij poveik liudija ne tik tyrim duome
nys, bet ir asmenin gydytoj patirtis. M edicinin emocij reikm
puikiai atskleidia 101 tyrim o rezultat bendra analiz. Tyrimuose da
lyvavo keletas tkstani vyr ir moter. Surinkti duomenys patvirti
no, kad nerim kelianios emocijos kenkia sveikatai.6 Nustatyta, kad
ilgai apimtiems nerimo, lidesio, pesimizmo, tarumo, patiriantiems
nuolatin tamp, prieikum, cinikiems monms gresia dvigubai
didesnis pavojus susirgti astma, artritu, irdies ligomis, skrandio ir dvy
likapirts arnos opalige (ios ligos paeidia svarbiausias organ sis
temas) ir kitomis ligomis. Nerim kelianios emocijos yra tokios pat
pavojingos kaip, tarkim, rkymas ar didelis cholesterolio kiekis krau
jyje - irdies ligas skatinantys veiksniai. Kitaip tariant, neigiamos emo
cijos kenkia sveikatai.
Vis dlto tai jokiu bdu nerodo, kad kiekvienas toki jausm
ilgai kankinamas mogus taps ligos auka. Kita vertus, rodym, kad
emocijos daro didel tak sveikatai, yra ymiai daugiau, negu rodo
aukiau paminti tyrim rezultatai. Atidiau panagrinj kai kurias
emocijas, ypa d id j trejet - pykt, nerim ir depresij, - geriau
suprasime, kaip jausmai veikia sveikat, nors i emocij poveikio
biologiniai mechanizmai dar nra gerai itirti.
Saviudikas pyktis
Po avarijos vienam vyrui teko ilgai taisyti savo lenkt automobil.
mogus jautsi nukamuotas draudimo bendrovs biurokratizmo ir
nesibaigiani apsilankym automobili remonto dirbtuvje. Jam
taip viskas nusibodo, kad kaskart ssdamas vaiuoti jis pajusdavo
leiktul. Gal gale t automobil vyras pardav. ie prisiminimai
jam ir po daugelio met kl nir.
mesio nei optimistai - keli tyrimai parod, kad pesimistai rko ir geria
daugiau, o sportuoja maiau. Pesimistai apskritai daug maiau rpi
nasi savo sveikatos proiais. Galbt ateis diena, kai bus rodyta, kad
vilties fiziologija padeda organizmui kovoti su ligomis.
saugo nuo kno lig, jas atitolina arba padeda greiiau pasveikti. N iu
jorko Mt. Sinai Medicinos mokykloje atlikti tyrimai parod, kad vyres-
nj0 amiaus pacientai, kuriems buvo ls launikaulis ir kuriems bu
vo skirta ne tik ortopedin, bet ir emocin terapija, i ligonins ijo
vidutinikai dviem dienomis anksiau nei kiti. I imtui ligoni skirt
l buvo sutaupyta 97361 JAV dolerio.55
Atidiai priirim i pacientai lieka patenkinti tiek gydytojais, tiek
gydymu. Besikurianti medicinos rinka danai suteikia pacientui gali
myb pasirinkti vien i daugybs silom sveikatos gerinim o" va
riant, todl yra svarbu palikti pacientui ger spd, nes nemaloni
patirtis gali priversti j medik pagalbos iekoti kitoje medicinos stai
goje.
Rimtai vertinti emocin paciento savijaut reikalauja ir m edici
nos etika. urnalo Journal o fth e American M dical Association veda
majame straipsnyje raoma, kad jei irdies priepuol patyrs pacientas
kenia nuo depresijos, penkis kartus padidja jo mirties rizika: Ka
dangi akivaizdiai rodyta, kad tokie psichologiniai veiksniai kaip dep
resija ar socialin izoliacija didina vainikini arterij ligomis sergan
i pacient mirties rizik, bt neetika j negydyti".56
Emocij ir sveikatos ssaj tyrim rezultatai rodo, kad m edicini
n prieira, kai kovojant su ltinmis ir rimtomis ligomis nesirpina
ma emocine pacient savijauta, yra netinkama. Atjo metas medikams
rimiau paisyti emocij ir sveikatos ssaj. Tai, kas kol kas yra iimtis,
galt ir turt tapti vyraujania tendencija, nes humanikoji medici
na turi bti prieinama visiems. Galbt tada ligoniai greiiau sveikt.
Kaip vienas pacientas para laike savo chirurgui, atjauta - tai ne tik
Paprastas palaikymas u rankos, tai - puikus vaistas.
KETVIRTA DAI IS
ATSIVERIANIOS
GALIMYBS
12
SVARBIAUSIA - SEIM
219
220 Atsiverianios galimybs
Vis dlto yra tv, kurie kiekvien kart vaikui nusiminus stengia
si elgtis lyg emociniai treneriai ar patarjai. Jie rimtai priima vaiko jaus
mus ir stengiasi aikiai suprasti, kas j lidina (Ar tu pyksti todl, kad
Tomas ugavo tavo jausmus?"), ir padti rasti pozityv bd tiems jaus
mams suvelninti (Uuot j mus, kodl negaltum truput vienas
Paaisti, kad vliau vl galtumte aisti kartu?").
Kad tvai bt gerai tam pasireng, jie patys privalo turti gana
gerus em ocinio intelekto pradmenis. Pavyzdiui, viena pagrindini
emocini pamok vaikui yra jausm suvokimas: jei tvas, tarkim,
neparodo lidesio, jis niekaip negali vaikui padti suprasti skirtumo
tarP nusiminimo k nors praradus, melancholijos pairjus lidn fil-
^ 3 ir lidesio, kai kas nors atsitinka mogui, kur vaikas myli. Be i
Girtum, yra ir sudtingesni valg, toki kaip tai, kad pykt danai
Sukelia jausm eidimas.
222 A tsiverianios galimybs
PRADIA-IRDYJE
vaikas yra saugus pasaulyje, kiek gali pasitikti savo jgomis ir kiek
patikimi yra kiti. Pasak Eriko Eriksono (Erik Erikson), taip vaikas gyja
pamatin pasitikjim" arba pamatin nepasitikjim".
Toks emocij mokymasis prasideda labai anksti gyvenime ir trunka
vis vaikyst. Kiekvienas tv ir vaik bendravimo momentas turi
emocin potekst, ir metai i met jai kartojantis vaikams susiformuo
ja emocinis poiris ir gebjimai. Maa mergait, kuriai atsibodo su
dtinga dlion, prao usimusios mamos padti. Ji gauna vienok
pamokym, jei motina atsako aikiai parodydama, kad jai malonu,
kai praoma jos pagalbos, ir visai kit, jei i atkerta: Netrukdyk man.
A dabar darau kai k labai svarbaus". Kai tokie susikirtimai tarp vai
ko ir tv tampa dani, jie form uoja vaiko emocinius santykius ir
poir, o tai viesesnmis ar tamsesnmis spalvomis nuspalvins jo
veiksmus visose gyvenimo srityse.
Labiausiai rizikuoja tie vaikai, kuri tvai yra visikai netik - ne
subrend, piktnaudiauja narkotikais, prislgti ar nuolat pikti, arba
paprasiausiai neturi gyvenimo tikslo ir gyvena labai chaotikai. To
kie tvai negali skirti pakankamai dmesio, nekalbant jau apie vaiko
emocini poreiki tenkinim. Tyrimai parod, kad paprasiausias ne
sirpinimas gali bti alingesnis nei atviras ugauliojimas.8 Vaik, su
kuriais blogai elgiamasi, apklausa parod, kad apleistiems jaunuo
liams sekasi vis blogiausiai: jie buvo labai sunerim, nedmesingi ir
abejingi, tai agresyvs, tai usisklend. Net 65 proc. i j turjo kartoti
pirmos klass kurs.
Per pirmuosius trejus ketverius gyvenimo metus vaiko smegenys
pasiekia madaug du tredalius viso savo dydio ir vystosi greiiau
negu kada vliau. iuo laikotarpiu svarbiausi dalyk mokomasi grei
iau nei kada nors vliau gyvenime, vis pirma - emocij, o labai
didel tampa gali paeisti mokymsi reguliuojanius smegen cen
trus (ir taip pakenkti intelektui). Nors, kaip matysime, tai gali bti
iek tiek pataisyta gyvenimo patirties, ankstyvojo mokymosi taka yra
labai svarbi. Viename praneime apibendrinamos pagrindins pirmj
ketveri gyvenimo met emocij pamokos, kuri ilgalaikiai padari
niai yra didiuliai:
Svarbiausia - eima 227
riai, o jei geros, vaikai nesunkiai isisukdavo nuo bausmi. Taigi baus
m priklaus ne nuo to, k vaikas padarydavo, bet nuo to, kaip tuo
metu jautsi tvai. Taip diegiamas menkavertikumo bei bejgiku
mo jausmas ir suvokimas, kad grsm tyko visur ir gali uklupti bet
kuriuo metu. Jei pavelgsime eimos gyvenim, kuris tai ir sukelia,
visai nesunku suprasti, kodl vaikai taip kovingai bei liai nusitei
kia prie vis pasaul ir kodl tai ilieka. Lidniausia, kad ios pamo
kos imokstamos labai anksti, todl negailestingi padariniai pasireikia
vaiko emociniame gyvenime.
231
Atsiverianios galimybs
232 Al
Taiau giliausi randai liko ne ant Klyvlendo pagrindins mokyk-
I sien, bet va'ky 'r mokytoj, kurie stengsi vl gyventi kaip anks
iau psichikoje.1 Turbt labiausiai trikd tai, kad atsiradus nors ma
iausiai detalei, primenaniai baisj vyk, tos kelios siaubo minuts
vis ikildavo ir ikildavo atmintyje. Pasak vienos mokytojos, praneus,
jog artja v. Patriko diena, baims banga nuvilnijo per vis mokykl.
Kakodl nemaai vaik paman, kad ji skirta udikui Patrikui Per-
diui pagerbti.
Kita mokytoja pasakojo: Kai tik igirstame pro al vaiuojant
greitosios pagalbos automobil netoliese esanius seneli namus, vis
kas aplinkui sustingsta. Vaikai klausosi, ar ji sustos ia, ar vaiuos to
liau". Kelias savaites vaikai bijojo pavelgti veidrodius poilsio kam
bariuose, mat m okykloje sklido gandai, kad ten slepiasi Kruvinoji
Mergel M arija" - kakoks fantazijos pagimdytas monstras. Prajus
kelioms savaitms po audymo, viena isigandusi mergait bgo mo
kytoj kambar aukdama: A girdjau vius! A girdjau vius!" O
kieme tesigirdjo grandini vangjimas.
Daugelis vaik buvo ypa budrs, tarsi vis laik tiktsi siaubin
go vykio pasikartojimo; kai kurie berniukai ir mergaits per pertrauk
nedrsiai sukiodavosi prie klass dur, nedrsdami eiti aidim aik
tel, kur buvo audoma. Kiti aisdavo tik maomis grupmis, maesn
vaik paskyr sargybai. Daugelis alinosi nelaims" viet, kur uvo
vaikai.
Prisiminimai taip pat atgydavo nerimastinguose sapnuose, siver-
dami neapsaugot vaik smon iems miegant. Be to, kai jie sap
nuodavo pasikartojant audym, juos uplsdavo nerimas, kad jie taip
pat greitai mirs. Kai kurie vaikai net stengdavosi miegoti atsimerk,
kad nesapnuot.
Visos ios reakcijos psichiatrams inomos kaip pagrindiniai po
trauminio streso sutrikimo, arba PTSS, poymiai. Vaik psichiatras dak
taras Spenseris Etas (Spencer Ethas), tiriantis, kaip potrauminio streso
sutrikimas pasireikia vaikams, teigia, kad toki traum pagrindas
yra pagrindinio prievartos veiksmo prisiminimai, pavyzdiui, paskuti
nis smgis kumiu, dris peiliu ar vis. Tokie prisiminimai yra stip-
Traum a ir pakartotinis e m o c ij imokimas 233
pagal ias baimes, yra grandis tarp tarpini smegen gumburo, migdo
linio kno ir kaktins smegen skilties - tai kelias j nerv sistemos
emocin ipuol.
paprastai, kai kas nors imoksta ko nors bijoti dl baims slygo
jimo, ta baim laikui bgant maja. Tai, atrodo, atsitinka dl natra
liai vykstanio pakartotinio imokimo, nes nuolat susiduriama su tuo
paiu gsdinaniu dalyku, ir nieko baisaus nebeatsitinka. Taip vaikas,
bijantis un dl to, kad kakada j persekiojo urzgiantis vokiei avi
ganis, natraliai ir pamau vis maiau j bijo, jei, sakysim, jis persike
lia gyventi ten, kur kakas turi draugik avigan, ir praleidia ne
maai laiko aisdamas su unimi.
Potrauminio streso sutrikimo atveju toks spontanikas pakartoti
nis imokimas nevyksta. arnjus aikina, kad dl potrauminio streso
sutrikimo atsiranda pakitim smegenyse ir jie tokie dideli, kad migdo
linio kno emocinis ipuolis vyksta kiekvien kart, kai kas nors net ir
labai miglotai primena buvusi traum ir taip sustiprina baim. Tai
reikia, kad niekada tai, ko baiminamasi, nebus galima sieti su ramy
bs jausmu - migdolinis knas niekada neimoks ramiau reaguoti.
Psichiatras pastebi, kad baims inykimas, pasirodo, siejasi su akty
viu mokymosi procesu", susilpnjusiu monms, turintiems potraumi
nio streso sutrikim, skatinaniu nenormal emocini prisiminim
laikymsi a tm in ty je "14
Vis dlto turint ger patirt net ir potrauminio streso sutrikimo po
veikis gali sumati. Stiprs emociniai prisiminimai ir mini bei re
akcij modeliai, kuriuos jie sukelia, laikui bgant gali pasikeisti. ar
njus teigia, kad is pakartotinis imokimas vyksta smegen ievje.
Pirmin baim, sitvirtinusi migdoliniame kne, visikai neinyksta; grei
iau kaktins smegen skilties iev aktyviai slopina m igdolinio kno
gebjim smegen ramyb atsakyti su baime.
Kyla klausimas, kaip greitai galite atsikratyti imoktos baims?", -
klausia Riardas Deividsonas, Viskonsino universiteto psichologas, nu
stats kairiojo smegen pusrutulio kaktins smegen skilties ievs,
kaip tampos slopintojos, vaidmen. Atliks laboratorin eksperimen
t, kurio metu mons pirmkart imoko nemgti didelio triukm o^
Traum a ir pakartotinis e m o c ij imokimas 241
TEMPERAMENTAS NE VISK
NULEMIA
249
250 Atsiverianios galimybs
DROVUMO NEUROCHEMIJA
tys, akies signalus perduodanios regimajai ievei, kur jie yra suvo
kiami. Jei tuo laikotarpiu vien ak laikytume umerkt, jos sinapsi
ni jungi skaiius regimojoje ievje mat, o atmerktosios akies -
didt. Po lemiamo laikotarpio atmerkus umerktj ak, gyvnas b
na funkcikai aklas, nors ji yra visikai sveika: mintuoju laikotarpiu
susidaro per maai jungi su regimja ieve, kad smegenys galt
suvokti akies signalus.
monms is regjim lemiantis laikotarpis trunka pirmus ee
rius gyvenimo metus. iuo laikotarpiu normalus matymas skatina vis
sudtingesni nervini aki ir regimosios ievs ryi formavimsi. Jei
viena vaiko akis tuo metu nors kelias savaites bna umerkta, gali
atsirasti gana nema tos akies regjimo trkum. Jei viena vaiko akis
tuo laikotarpiu buvo laikoma umerkta kelis mnesius, ji gali gerokai
prasiau matyti smulkias detales.
Patirties poveik besivystanioms smegenims aikiai atskleidia
turtingj" ir vargingj" iurki tyrim ai.11 Turtingosios" iurks ne
didelmis grupmis gyveno narvuose, pilnuose vairi iurkik pra
mog: koptli, bgimo ratuk ir pan. Vargingosios" iurks gyveno
narvuose be joki rengini. Po keli mnesi turtingj" iurki nau
jojoje ievje susiformavo daug sudtingesni sinapsini ryi tinklai,
jungiantys neuronus, nei vargingj" iurki smegenyse. Skirtumas
buvo toks didelis, kad turtingj" iurki smegenys buvo net sunkes
ns. Galbt todl jos daug greiiau veikdavo labirintus nei vargingo
sios". Panas eksperimentai su bedionmis taip pat patvirtino patir
ties reikm smegen vystymuisi. Tas pats, inoma, galioja ir mo
nms.
Psichoterapija, t. y. sistemingas emocij mokymasis i naujo, aki
vaizdiai rodo, kad patirtis gali keisti emocinius modelius ir formuoti
smegenis. spdingi iuo poiriu yra moni gydymo nuo obsesinio
kompulsinio sutrikimo rezultatai.12 Bene daniausiai pasireikia pri
verstinis rank plovimas: kartais mogus jas plauna imtus kart per
dien, net suskilinja oda. Smegen tomografijos tyrimai rodo, kad
obsesin kompulsin sutrikim turini ligoni kaktini smegen skil
i veikla yra intensyvesn nei prasta.13
Tem peramentas ne visk n ulem ia 261
LEMIAMOS PROGOS
grupei, tvai keiia savo vaik nervo klajoklio tonus (t mat, kuris
parodo, kaip lengvai yra sujaudinamas nervas klajoklis) juos emoci
kai prusindami: kalbdami su apie j jausmus, paddami tuos jaus
mus suprasti, nekritikuodami ir neteisdami, kartu sprsdami keblias
emocines problemas, silydami rasti tinkamesni elgesio variant uuot
paleidus darb kumius ar usisklendus savyje." Kai tvai sugeb
davo rasti su vaikais bendr kalb, iems lengviau pavykdavo numal
inti nervo klajoklio veikl, kuri skatina m igdolin kn gaminti ko
voti ar sprukti" hormonus. Taigi vaikai elgsi geriau.
Visikai tiktina, kad visi svarbiausi em ocinio intelekto gdiai
turi savo lemiamus laikotarpius, galinius trukti ir kelet met. Kiek
vienas laikotarpis suteikia galimyb vaikui pamau gyti nauding emo
cini proi. Jei toks laikotarpis neinaudojamas, vliau gyvenime bus
sunku taisyti ydingus proius. Ankstyvi emociniai sunkumai ir vaikys
tje patirtos traumos siria itin giliai veikiausiai dl to, kad btent
vaikystje formuojasi pagrindins neuron grandins, o kartu vyksta
j genjimas". Todl norint pakeisti jau susidariusius emocinius mo
delius psichoterapinis gydymas kartais gali trukti labai ilgai. Net ir po
terapijos senieji modeliai danai ilieka kaip polinkis, nors ir prideng
tas naujo poirio ir imokt reagavimo bd.
Beje, smegenys ilieka plastikos vis gyvenim, nors ir ne taip
kaip vaikystje. Mokantis smegenys keiiasi, j sinapsins jungtys stip
rja. Obsesiniu kompulsiniu sutrikimu sergani pacient gydymo re
zultatai rodo, kad emocinius proius, net j nervin lygmen, galima
formuoti vis gyvenim, taiau tam reikia nemaa pastang. Sergant
potrauminio streso sutrikimu (ar, ties pasakius, ir terapijos metu), sme
genyse vyksta tokie pat procesai, kokius sukelia pasikartojanti intensy
vi emocin - teigiama ar neigiama - patirtis.
Labiausiai stringa tos emocins pamokos, kurias vaikai imoksta
i tv. Visi tvai - ir tie, kurie pripasta ir tenkina emocinius vaiko
poreikius, ir tie, kurie drausm derina su empatija, ir tie, kurie galvoja
tik apie save, ignoruodami vaiko rpesius, ir tie, kurie drausm palai
ko aukimu ir muimu, - visi jie skiepija vaikams emocinius proius,
tik labai skirtingus. Psichoterapija ir stengiasi taisyti tai, kas anksty
264 Atsiverianios galimybs
EMOCINIS
RATINGUMAS
15
EMOCINIO NERATINGUMO
KAINA
267
268 Emocinis ratingumas
EMOCINIAI NEGALAVIMAI
mainti darbo jgos kain. iais laikais eimos yra patekusios finan
sinius spstus ir dl to patiria didel spaudim: abu tvai turi dirbti, o
vaikai danai paliekami vieni ar su jungtu televizoriumi vietoj auk
ls. Vis daugiau vaik auga nepilnose eimose, ksdami nepriteklius.
Daugiau vaik nei kada anksiau paliekama dareliuose, kur jais prak
tikai niekas nesirpina. Taigi pabendrauti su vaiku net ir gerose ei
mose randama vis maiau valandli, kurios ir formuoja emocin in
telekt.
K daryti, jei eimos paios nebepajgia vaikams suteikti tvirto
pagrindo po kojomis? Atidiau panagrinj konkrei problem me
chanizmus, sitikinsime, kad emocinio intelekto ar socialini gebji
m trkumai yra rimt problem altinis ir kad kryptingos korekcins
ir prevencins priemons daugeliui vaik gali padti neikrypti i tei
singo kelio.
DEPRESOGENINIS MSTYMAS
* Vaikams, prieingai nei suaugusiesiems, depresijos gydymas vaistais nra toks tinka
mas bdas kaip psichoterapija ar prevencinis vietimas: vaik organizme vaist apykaita
vyksta kitaip. Tricikliniai antidepresantai, danai skmingai naudojami suaugusij gy
dymui, nepasiteisino atliekant kontrolinius tyrimus su vaikais: jiems nebuvo geriau nei
tai grupei, kuri vartojo placeb. Naujesni vaist nuo depresijos, skaitant ir prozak,
poveikis vaikams dar nra patikrintas. Tuo metu, kai buvo raoma i knyga, FD A (Maisto
ir vaist asociacija JAV) pradjo atidiau tirti desipramin, vien saugiausi ir d a
niausiai suaugusiesiems gydyti vartojam tricik lin i antidepresant, kaip galim
vaik m iri prieast.
284 Emocinis ratingumas
VALGYMO SUTRIKIMAI
skirti vien tamp keliant jausm nuo kito ir juos kontroliuoti.38 ios
turtingo Mineapolio priemiesio vidurins mokyklos eiasdeimt vienai
merginai jau iki deimtos klass buvo pasireik rimti anoreksijos ar
bulimijos simptomai. Kuo stipresnis negalavimas, tuo negatyvesnius
neveikiamus jausmus merginoms sukeldavo neskms, sunkumai ir
susierzinim keliantys mamoiai, tuo maiau jos suprato, k i tikr
j jauia. Jei be to merginos dar bdavo nepatenkintos ir savo knu,
pasekm buvo anoreksija arba bulim ija. O nuomon, kad per grieti
tvai yra pagrindin valgymo sutrikim prieastis, nepasitvirtino. (Kaip
perspjo pati H ilda Bruk, vilgsniu praeit pagrstos teorijos vargu ar
gali bti tikslios. Pavyzdiui, tvai gali pradti grietai kontroliuoti duk
ter, reaguodami jos negalavim ir neinodami, kaip jai padti.) iuo
atveju visikai netinka tokie populiars aikinimai kaip seksualumo
baim, ankstyva lytinio brendimo pradia ar menkavertikumo jaus
mas.
Tyrimas atskleid i lig prieasi grandin, prasidedani vi
suomens, kuri nenatral lieknum laiko moters groio simboliu, po
veikiu auganiai mergaitei. Dar gerokai prie paauglysts metus mer
gaits pradeda rpintis savo svoriu. Pavyzdiui, viena eiamet, ma
mos paraginta eiti paplaukioti, papldo aaromis, kad su maudymosi
kostiumliu atrodysianti stora. Kaip sak i istorij papasakojs mer
gaits pediatras, jos svoris giui i tikrj buvs normalus.39 Apklausus
271 paaugl paaikjo, kad pus j man esanios per storos, nors
didiuma buvo normalaus svorio. Taiau M ineapolio tyrimas parod,
kad ne visoms mergaitms, kurias kyriai persekioja mintis apie ant
svor, isivysto valgymo sutrikimai.
Kai kurie nutuk mons negali paaikinti, kuo skiriasi baims,
pykio ir alkio jausmai, taigi juos suplaka vien - alk, ir todl kiek
vien kart, kai jauiasi nusimin, persivalgo.40 Kakas panaaus nu
tinka ir ioms mergaitms. Minesotos universiteto psicholog Glorija
Leon (Gloria Leon) pastebjo, kad mergaits prastai supranta savo
jausmus ir kno signalus, irta i beveik garantuoja, kad per ateinanius
dvejus metus joms isivystys valgymo sutrikimai. Dauguma vaik i
moksta skirti savo pojius, pasakyti, ar jiems nuobodu, pikta, lidna,
Em ocinio neratingumo kaina 287
jis prieina prie stalo, prie kurio pietauja Deisonas ir adas, ir suun
ka:
- Nekeniu tavs!
- Kodl gi? - nesupranta Deisonas.
- Todl, kad melavai, - kaltinamu tonu iria Benas. - Sakei,
kad vis i savait aisi su manimi.
Tyliai verkdamas, Benas nuingsniuoja prie savo tuio stalo. Dei
sonas ir adas eina paskui j, bando pasikalbti, taiau Benas tvirtai
nusprendia su jais nebendrauti: jis usikema ausis ir ibga i val
gyklos, nordamas kur nors mokykloje pasislpti. Grup mergaii,
maiusi, kas atsitiko, bando berniukus sutaikyti: susiradusios Ben
stengiasi j tikinti, kad Deisonas nori aisti ir su juo. Taiau Benas
nieko nenori girdti ir reikalauja palikti j ramybje. Jam gaila savs, jis
pyksta ir liks vienui vienas pravirksta.41
Be abejo, tai skausmingas momentas. Kiekvienam vaikystje ar
paauglystje tenka patirti atstumtojo ir likusio be draug jausm. M i
ntoje situacijoje svarbiausia yra tai, kad Benas nesugebjo atsiliepti
Deisono pastangas pataisyti j draugyst. Vieai pareiks savo po
ir, jis tik apsunkino ir taip nelengv savo padt. Tuo tarpu viskas
galjo nesunkiai susitvarkyti. Tarp bendraami nepopuliars vaikai
danai nesugeba suprasti uuomin. Kaip buvo rayta atuntame sky
riuje, atstumti vaikai paprastai sunkiai supranta emocinius ir sociali
nius enklus, o jei ir supranta, nesugeba lanksiai juos reaguoti.
Bendraami atstumti vaikai labiau rizikuoja bti imesti i mo
kyklos: jie 2 -8 kartus daniau yra imetami i mokyklos nei draug
turintys vaikai. Pavyzdiui, vienas tyrimas parod, kad madaug 25
proc. vaik, kurie pradinse klasse buvo nepopuliars, paliko mo
kykl dar nebaig vidurins, tuo tarpu apskritai i mokyklos ikrenta
apie 8 proc. vaik.42 Ir nieko nuostabaus: tik sivaizduokite, kad net 30
valand per savait tenka praleisti ten, kur tavs niekas nemgsta.
Esti dviej ri emociniai polinkiai, dl kuri vaikai tampa vi
suomens atstumtaisiais. Viena vertus, tai pykio proveriai ir priei
kumo matymas, kai jo nra. Antra, tai drovumas, nerimas ir nedrsu
mas bendraujant. Taiau daniausiai al nustumiami tie vaikai, ku
Em ocinio neratingumo kaina 289
MOKYMASIS DRAUGAUTI
Veiksmingieji elementai
Tokie tyrimai paskatino dar kart pasvarstyti, kokie, objektyviai
irint, i tikrj veiksmingi elementai turt sudaryti optimali pre
vencin program. Grupei mokslinink, penkerius metus vykdiusi
V. T. Granto fondo finansuojam projekt, pavyko nustatyti, kas la
biausiai nulm mintj program skm.68 Remiantis tyrj ivado
mis, pagrindiniai ugdytini gdiai (nesvarbu, kokiai atskirai proble
mai sprsti yra skirta prevencin programa), arba veiksmingieji ele
mentai, yra tie patys, kurie sudaro ir emocin intelekt.69
Tuos emocinius gdius sudaro savivoka, jausm supratimas, j
raika ir valdymas, impuls kontroliavimas, pasitenkinimo atidjimas,
streso ir nerimo veikimas. Pavyzdiui, norint gebti kontroliuoti im
pulsus svarbu inoti, kuo jausmai skiriasi nuo veiksm, ir imokti pasi
rinkti tinkam emocin sprendim - pirmiausia suvaldyti impuls veikti
ir numatyti kitus galimus veiksmus bei j pasekmes. Dauguma g
di yra susij su bendravimo sritimi: tai socialini ir emocini en
kl supratimas, mokjimas klausytis, gebjimas atsispirti neigiamai
takai, nuovoka, kaip vienoje ar kitoje situacijoje tinka elgtis.
ia ivardyti emociniai ir socialiniai gdiai gyvenime itin svar
300 Emocinis ratingumas
bs, pirmiausia jie gali padti veikti tuos sunkumus, kurie buvo aptar
ti iame skyriuje, ir ne tik juos. Apie reikming emocinio ir socialinio
intelekto vaidmen galima kalbti ir sprendiant ankstyvo ntumo,
paaugli saviudybi ir kitas problemas.
inoma, toki problem prieastys yra labai sudtingos: ia per
sipina prigim tiniai dalykai, eimos gyvenimo bdas, socialin politika,
gatvs kultra. Taiau emocini gdi stoka, kaip kalbta, labai pri
sideda prie rizikos veiksni, todl taikant vairias prevencines priemo
nes kartu btina ugdyti ir emocijas. Ir ia kyla kitas klausimas: koks
turt bti em ocij ugdymas?
16
EMOCIJ MOKYMAS
301
302 Emocinis ratingumas
* Norintys gauti daugiau informacijos apie emocinio ratingumo programas gali kreiptis
iuo adresu: The Collaborative for th Advancement of Social and Emotional Leaming
(CASEL), Department of Psychology (M /C 285), University of Illinois at Chicago, 1007
West Harrison St., Chicago, IL 6 0 6 0 6 -7 1 3 7 .
Em ocij mokym as 303
BENDRADARBIAVIMO PAMOKA
GINO ESM
NESILIEPSNOJANTI KOVA
KASDIENIAI RPESIAI
Isigands
Praiota burna.
Plaiai atvertos akys.
Pakelti antakiai.
Suraukta kakta.3
EMOCINIS TVARKARATIS"
sers protesto. Klas turi taip isprsti ko n flikt , kad abi seserys likt
patenkintos.
ir viena kit igirst. Kai aistros aprim sta, tarp in in ka s p aka rto ja tai, kas
kauti, bet p irm iau sia kitaip p ave lg ti paius nesutarim us. i progra
tol g alvo jau , kad e id ju i b tin ai turiu atkeryti - kum iais ar kaip
bar sk le id ia ir savo b e n d ru o m e n je .
laida, ku ria g rin d iam a s is m o kym as, yra ta, kad visi jau sm ai yra
sitraukt m o k y k l v e ik l .
kaip tos p am okos vedam os. Turbt jokiu kitu atveju m o ky to jo darbo
kokyb nra to kia svarbi kaip iuo, nes jau pats m o ky to jo elgesys klas
bes klasje ir u jos rib siekian t padti va ikam s asm enines krizes
skirtos ne tik in io m s p a p ild y ti, bet ir padti tvam s lab iau sitraukti
vaik e m o c in g yve n im .
jie moksi per pam okas. Treneriai, rem dam iesi tu o paiu m etod u , spren
taikyti ir n a m ie ."
kym o p ro g ram o m is , taiau jas vis tiek ten ka gerokai keisti. Bt naivu
ky klo je , kad tokius d alykus geriausia p alikti tvam s (tai visikai pagrs
lim a p akli ti apsukri vietim o p rek eivi pinkles, ku rie p la tin a pras
Visa tai tu rin t g alvo je, kyla klausim as: ar apskritai verta stengtis?
n io u g d ym o p am o ka s lan ka n i m o k in i elges su j n e la n k a n i v a i
Em ocij m okym as 32 7
b jim as m okytis:
Emocin savimon
G e ria u atpastam os ir va rd ijam o s savo paties em o c ijo s.
Emocij valdymas
Lengviau igyvenam os neskm s ir su valdom as pyktis.
Empatiniai gebjimai
S u gebam a pavelgti kito m o g au s akim is.
R ytingiau ir laisviau b e n d ra u ja m a .
d ra a m i v e ikl.
T a m p a m a m gstam u b e n d ra a m i .
D a u g ia u d alija m as i, b e n d ra d a rb ia u ja m a ir p a d e d a m a kitiem s.
D e m o k ra t ja m a .
mosi rezultatu s ir paym ius. Tai ne kart pastebta ir atliekant tyrim us.
pagrindiniais dalykais, net d a b a r dau gyb p riv a lu m rodo, kad ios pro
gramos yra vertos investicij, nes jos skatina vaikus mokytis ir padeda
vais ir pilieiais. N e visi va ikai vieno dai gerai isiugdo iuos gdius,
taiau ir tiek, kiek isiugdo, yra tik ger. Kylanti banga p ake lia visas
Charakter a p ib d in a e m o c in io in telekto g d ia i. D o rd o V a
ingtono universiteto socialini m oksl specialistas A m ita i Etzioni rao,
mas veiksm ingiausias tad a, kai jis pagrstas realiais vy kiai, o ne vien
m a tin c h arak terio savyb yra saviko n tro l, o dorovingas gyven im as,
kaip teig filosofai nuo A ris to te lio laik , b te n t ir g rin d iam a s savi
ko n tro le. Kita svarbi c h arak terio savyb yra g eb jim as m o tyv u o ti savo
ve ikti. T urim e ko n tro liu o ti save - savo ap etit, savo aistras, - kad ir
PABAIGOS ODIS
d au g jo 8 0 p ro c .!20
vai gauti n ark o tik . Tai, kad p aau g lia i gali n esu n kiai sigyti g in kl ,
INAOS
Pirma dalis
Emocins smegenys
ali mit tema: Jatakos pasakoms, kurios vis tkstantmet sekamos daugelyje
6, 1992, p. 16 9 -2 0 0 ).
riniais laikais pykusiam mogui kildavo noras k nors umuti, taiau t pada
cijos poiriu dar svarbesni yra individ sprendimai, lemiantys galimyb ilik
ti: guvesni gyvnai sugebjo igyventi ir ias savybes genais perduoti palikuo
arba uviai - gal net brontozaurui - igyventi. Taiau ios nyktukins smege
nys dar nesudar slyg pasireikti emocijoms, kaip jas dabar suprantame.
333
Paul Ekman, Richard Davidsn, Questions About Emotion (New York: Oxford
1986); Joseph LeDoux Emotion and the Limbic System Concept" ( Concepts in
Neuroscience, 2, 1992).
3Joseph LeDoux Emotional Mem ory Systems in the Brain" ( BehavioraI and
Brain Research, 58, 1993).
4 Jerome Kagan, Galen's Prophesy (New York: Basic Books, 1994).
Brain Research, 58, 1993); Emotion, memory and the Brain" (Scientifie Ame
rican, 1994); Emotion and the Limbic System Concept" (Concepts in Neuros
cience, 2, 1992).
6 W illiam Raft Kunst-Wilson, R. B. Zajone Affective Discrimination of Sti-
ingtone.
tex, 8, 1972).
152, 1995).
ty, and Behaviuor in Boys at High Risk for Alcoholism" (Journal ofAbnormal
Antra dalis
Emocinio intelekto prigimtis
3 Richard Herrnstein, Charles Murray, The Bell Curve: Intelligence and Class
Structure in American Life (N ew York: Free Press, 1994).
33 5
man).
1985).
2 Taip pat r.: Jon Kabat-Zinn, Wherever You Go, There V o iM re (N e w York:
Hyperion, 1994).
ne (1986 m. gegu).
11 Peter Sifneos Affect, Emotional Confiict, and Deficit: O verw iew " (Psy-
chotherapy-and-Psychosomatics, 56 (1991)).
12 H. Warnes Alexithymia, Clinical and Therapeutic Aspects" ( Psychothe-
rapy-and-Psychosomatics, 46 (1986)).
13 Antonio Damasio, Descartes'Error.
W ell-B eing "-M ich ael Lewis, Jeannette Haviland, Handbookof Emotions (New
York: Guilford Press, 1993).
paskaityti : Carol Tavris, Anger: The Misunderstood Emotion (New York: Touch-
stone, 1989).
Mental Control.
11 David Riggs, Edna Foa Obsessive-Compulsive Disorder" - r. David Bar-
6 skyrius. Mokslumas
1 Daniel Goleman, Vital Lies, Simple Truths: The Psychology of Self-Decep-
8 SAT duomen analiz atliko Smito koledo psichologas Filas Pikas (Phil
Peake).
SAT rezultatus.
01)).
m. gruodio 24 d.).
vasario 3 d.).
24 A kalbinu Albert Bandr (Albert Bandura) The New York Times laikra
Press, 1973).
sey-Bass, 1977).
sing Abi lity in Children Between the Ages of 6 and 10", JAV psicholog draugi
5 Apie empatij esu ras: The New York Times, 1989 m. kovo 28 d.
ty Disorders, 6 (1992)).
12 Leslie Brothers A Biological Perspective on Empathy" (American Journal
dintas mano straipsnis apie emocin cikl, kuris baigiasi lytiniais nusikaltimais.
2 Paul Ekman, Wallace Friesen, Unmasking the Face (Englewood Cliffs, NJ:
balandio mn.
5Tyrimus atliko Oregono valstijos universiteto psichologas Frankas Bernieris
(Frank Bernieri). Apie jo darb raiau dienratyje The New York Times. Jo tyrimai
taip pat isamiai aprayti: Frank Bernieri, Robert Rosenthal Interpersonal Coor
Brooks/Cole, 1981).
10 Stephen Nowicki, Marshall Duke, Helping the Child Who Doesn't Fit In
ginani asmen leidimu. Pasakojim taip pat galima rasti: Ram Dass, Paul
Treia dalis
Emocinio intelekto taikymas
Press, 1987).
11 Kaip lidesys atsispindi veide, tyrim atliko dr. Ruben C. Gur Pensilvanijos
Why Marriages Succeed or FaiI (N ew York: Simon and Schuster, 1994); John
Gottman, What Predicts Divorce.
15 Aaron Beck, Love Is Never Enough (New York: Harper and Row, 1988).
29 Harville Hendrix, Getting the Love You Want (New York: Henry Holt,
1988).
Mean a Lot a Few Miles Up" (The New York Times, 1994 m. bir. 26 d.).
2 Michael Maccoby The Corporate Climber Has to Find His Heart" ( For
Down the Organization and Make It Pay O ff (Boston: Little, Brown, 1989).
5 Apklaus atliko Renselerio politechnikos instituto psichologas Robertas
Beronas (Robert Baron). Apie j: The New York Times (1990 m. rgs. 11 d.).
26 d.).
9
Vamik Volkan, The Need to Have Enemies and Allies (Northvale, NJ: Jason
Aronson, 1988).
10 Thomas Pettigrew: interviu su juo dienratyje The New York Times (1987 m.
geg. 12 d.).
345
13 Citata i str.: Howard Kohn Service W ith a Sneer" (The New York Times
rugpj. 29 d.).
1994 m. lapkr.).
1990).
David Felten ir kt. Noradrenergic Sympathetic Innervation of Lymphoid
tarp prieik jausm ir mirties nuo irdies ligos, keletas tyrim nepasitvirtino.
House, 1989).
ity and Morbidity in Post M . I. Men" (Circulation, vol. 82, no. 4, Supplment III,
1990 m. spalis).
14
Murray A. Mittleman Triggering of Miocardial Infarction Onset by Epi
16 Apie Redfordo Viljamso (Redford Williams) tyrim: The New York Times
nerimavimo gali pradti kankinti nemiga. Visa tai tik paatrina ligos simptomus.
22 Ronald Glaser, Janice Kiecolt-Glaser Stress Associated Depression in
daniau nei kiti kent nuo hipertenzijos. r. Abraham Markovvitz ir kt., Journal
148 (1991)).
ryki fizins sveikatos pasikeitim. Kai slegia depresija, liga atrodo daug
rimtesn, negu i ties yra. Ltin liga - didelis ibandymas, prie jos reikia
(1991)).
liepos 29 d.). Taip pat r.: Carol Smith ir kt. Meta-Analysis of the Associations
cine, 1994).
36 Atradimai rodo, kad bdamas alia sunkaus ligonio mogus gali sumainti
ity in Men Born in 1933" (British Medicai Journal, 1993 m. spalio 19 d.).
42
Janice Kiecolt-Claser ir kt. Marital Quality, Marital Disruption, and Im
ligoninje San Franciske padeda rasti ir inagrinti informacij bet kokia medicinos
tema.
49
Vien i program sudar daktaras Mekas Lipkinas jaunesnysis (Mack
50 Emocinis paruoimas operacijai: apie tai raiau dienratyje The New York
Ballantine, 1991).
54
Health Professions Education and Relationship-Centered Care. Ataskaita
Pew-Fetzer task Force on advancing Psychosocial Health Education, Pew
Ketvirta dalis
Atsiverianios galimybs
Culture".
13 Cathy Spatz W idom Child Abuse, Neglect and Adult Behavior" - Ameri
Donas Kristalas (Dr. John Crystal). ie tyrimai buvo atlikti keliose mokslinse
laboratorijose. Pagrindinius tyrimus atliko Djus Vaisas (Dr. Jay YVeiss) Djuko
universitete.
305).
Hospital).
sutrikimo, buvo suleista CRF, rodo, kad btent tai ir vyksta monms, kuriems
nisms".
18 Judith Lewis Herman, Trauma and Recovery (New York: Basic Books,
1992).
Aronson, 1986).
20 Bent jau suaugusieji naujai mokosi ir filosofine prasme, kai reikia uduoti
pasauliu ir tikjimas, jog tai, kas mums gyvenime atsitinka, yra teisinga, kad
yra atgaivinti tok tikjim, kuris vl leist gyventi pasitikint pasauliu ir monmis.
nes j lyddavo elektros okas, rodo, kad pirmin baim ilieka, nors ir ne tokia
elektros okas.
4 Iris R. Bell ir kt. Failure of Heart Rate Habituation During Cognitive and
1993 m. gegu).
buvo atlikti kartu su Doryn Arkus (Doreen Arcus). Daugiau r. Deromo Kagano
A. Lassen ir kt., Brain Work and Mental Activity: Quantitative Studies with
Penkta dalis
Emocinis ratingumas
kovo 3 d .).
1991.
rugsjis).
102, 1993).
25 Patricia Cohen ir kt., New York Psychiatrie Institute, 1988; Peter Lewinsohn
ogy" (Journal of the Academy of Child and Adolscent Psychiatry 28, 1989).
32 Garber Cognitions".
33 Garber Cognitions".
36 Garber Cognitions".
37 Hilda Bruch Hunger and Instinct" (Journal of Nervous and Mental Dis-
ease 1 4 9 ,1 9 6 9 ). Jos reikminga knyga The Golden Cage: The Enigma ofAnor-
exia Nervosa (Cambridge, MA: Harvard University Press) buvo ispausdinta tik
1978.
ioral VuInerabilities Associated with Risk Status for Eating Disorders in Adoles
m. kovo mn.
hood, sud. Steven Asher, John Coie (New York: Cambridge University Press,
1990).
44 Emory Cowen ir kt. Longterm Follow-up of Early Detected Vulnerable
(1994 m. rugpjtis).
1990 m. kovas).
ity, and Behavior in Boys at High Risk for Alcoholism" (Journal of Abnormal
61 Daugiau joki kar": i fraz man pasil Timas riveris (Tim Shriver)
Stress Branch of the National Institute of Mental Health, JAV), taip pat nemaai
atvej paimta i National Committee for the Prevention of Child Abuse and
Neglect. r. David Finkelhor, Jennifer Dziuba-Leatherman Children as Victims
136.
360
m. balandis).
K IT O S D A N IE L IO G O L E M A N O K N YG O S
w w w .p re s v ik a .lt