LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

2011 MET PRAKTIKOS APVALGA

Pareng LVAT teisins analizs ir informacijos departamentas

Turinys

1.1. Bylos dl normini administracini akt teistumo .................................................................................... 2

1.2. Bylos dl mokesi teisini santyki ........................................................................................................ 10
1.3. Bylos dl konkurencijos teisini santyki ................................................................................................. 22
1.4. Bylos dl aplinkos apsaugos, teritorij planavimo ir statybos teisini santyki ....................................... 28
1.5. Bylos dl civilins atsakomybs u al, atsiradusi dl valdios institucij neteist veiksm .............. 33
1.6. Bylos dl socialins apsaugos teisini santyki ........................................................................................ 36
1.7. Bylos dl usieniei teisins padties Lietuvos Respublikoje ................................................................. 40
1.8. Bylos dl nuosavybs teisi atkrimo teisini santyki ............................................................................ 42
1.9. Bylos dl ems teisini santyki ............................................................................................................. 44
1.10. Bylos dl valstybs tarnybos teisini santyki ........................................................................................ 46
1.11. Bylos Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim .................................................................. 51
1.12. Bylos dl vietos savivaldos ..................................................................................................................... 53
1.13. Bylos dl valstybs garantuojamos teisins pagalbos ............................................................................. 55
1.14. Bylos dl Vyriausiosios rinkim komisijos priimt sprendim ar neveikimo ........................................ 57
1.15. Bylos, susijusios su nacionalini, ES ir usienio institucij finansine parama ....................................... 61
1.16. Bylos, susijusios su Tabako kontrols ir Alkoholio kontrols statym taikymu ................................... 63
1.17. Bylos dl energetikos teisini santyki ................................................................................................... 65
1.18. Administracini byl teisena ................................................................................................................... 67

1
Svarbi pastaba: Prie supaindindami su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 met
praktikos apvalga, jos autoriai nori atkreipti skaitytoj dmes, kad teisinis reguliavimas
administracins teiss srityje yra dinamikas, teiss aktai nuolat keiiami. Todl ioje apvalgoje
yra nutari, kuriose buvo cituojamos ir analizuojamos iuo metu jau nebegaliojanios teiss
normos. Tai visikai nesumenkina i nutari ir teismo darbo reikms bei verts. Taiau
skaitytojas, remdamasis tam tikru sprendimu, turt nepamirti, kad teismo pateiktas aikinimas
gali ir turi bti suprantamas bei interpretuojamas tik konkreios bylos ir joje taikyt teiss norm
kontekste. Be to, ioje apvalgoje pateikiamos neoficialios Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo procesini sprendim santraukos, kurios LVAT nesaisto. is dokumentas yra skirtas tik
informavimo tikslams. Oficialius ir nesutrumpintus sprendim tekstus galite rasti LVAT interneto
svetainje www.lvat.lt.

1.1. Bylos dl normini administracini akt teistumo

Sprendiant bylas dl normini administracini akt teistumo, analizuojama, ar centrini

valstybinio administravimo subjekt bei teritorini ir savivaldybi administravimo subjekt priimti
norminiai administraciniai aktai atitinka Konstitucijoje ir statymuose tvirtintus reikalavimus.
Todl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija ioje srityje yra svarbi tiek teiss
aktus priimanioms institucijoms, tiek asmenims, kuri teises ir pareigas palieia galbt neteisti
norminiai administraciniai aktai, tiek ir teismams, turintiems pareig taikyti tik Konstitucij ir
statymus atitinkanius postatyminius teiss aktus. Norminio administracinio akto pripainimas
neteistu ir paalinimas i teisins sistemos, kaip io pripainimo pasekm, atskleidia teisinio
reguliavimo kokybs trkumus, taiau kartu padeda utikrinti efektyvesn daugelio konstitucini
princip realizavim.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tirdamas normini administracini akt
teistum, 2011 metais, kaip prasta, prim daug reikming procesini sprendim.
Administracinje byloje Nr. I444-14/2011 buvo tiriama, ar Aplinkos ministro sakymu
(2007 m. gegus 17 d. sakymo Nr. D1-269 redakcija) patvirtintos Aplinkosaugos slyg plaukioti
vandens telkiniuose plaukiojimo priemonmis (toliau Aplinkosaugos slygos) 211 punktas
neprietarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisins valstybs ir
proporcingumo principams bei Vandens statymo 13 straipsnio 1 daliai (2003 m. gruodio 22 d.
statymo Nr. IX-1941 redakcija). Abejons kilo tuo aspektu, ar ginytu teisiniu reguliavimu nra
perengiamos Vandens statymo 13 straipsnio 1 dalyje atsakovui (aplinkos ministrui) nustatyto
pavedimo ribos, ar ginytas teisinis reguliavimas neprietarauja proporcingumo principui.
Tirtame Aplinkosaugos slyg 211 punkte buvo tvirtinta, jog vandens telkiniuose draudiama
laikyti ir naudoti laivus (iskyrus burines jachtas), kuri horizontalios projekcijos plotas didesnis
kaip 15 m2 arba auktis vir vandens paviriaus daugiau kaip 2 m (neskaitant stieb ir anten); is
apribojimas netaikomas Baltijos jroje, Kuri mariose, vidaus vanden keliams priskirtuose
vandens telkini ruouose (dalyse), taip pat kituose vandens telkiniuose teiss akt nustatyta tvarka
vykdant vandens telkini valymo, gilinimo, statybos, tyrinjimo, sportini ir kultrini rengini
organizavimo, avarij likvidavimo darbus, verslin ar specialij vejyb, archeologinius ar kitus
mokslinius tyrimus.

2
 Pagal Vandens statymo 13 straipsnio 1 dal fiziniai ir juridiniai asmenys, vandens telkiniuose
naudojantys plaukiojimo priemones, privalo utikrinti, kad ios priemons neleistinai netert
vandens, neardyt krant, negadint hidrotechnikos statini bei komunikacij, nekelt pavojaus
monms ir aplinkai; aplinkosaugos slygas plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonmis
nustato aplinkos ministras. Vandens naudotoj pareiga naudoti vanden maiausi poveik vandens
telkiniui daraniomis priemonmis ir bdais yra tvirtinta ir Vandens statymo 8 straipsnio 2 dalies
1 punkte. Byl nagrinjusios teisj kolegijos nuomone, pavedimo aplinkos ministrui apimtis i
esms yra apibrta btent Vandens statymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 13 straipsnio 1 dalies
pirmame sakinyje, o tai reikia, kad statym leidjas Vandens statymo 13 straipsnio 1 dalimi
pareigojo aplinkos ministr nustatyti tokias aplinkosaugos slygas, kuriomis bt siekiama
utikrinti, kad vandens telkiniuose bt naudojamos maiausi poveik vandens telkiniui ir jame
esaniam vandeniui daranios plaukiojimo priemons, kad naudojant ias priemones neleistinai
nebt teriamas vanduo, ardomi krantai, gadinami hidrotechnikos statiniai bei komunikacijos,
nebt keliamas pavojus monms ir aplinkai.
vertinusi teisin reguliavim, tvirtint Aplinkos apsaugos statymo 1 straipsnio 1 ir 21
punktuose, taip pat Lietuvos Respublikos ratifikuotos Europos kratovaizdio konvencijos 1
straipsnio 1 punkte bei Saugom teritorij statymo 2 straipsnio 21 dalyje pateikt svokos
kratovaizdis apibrim, teisj kolegija paymjo, jog vidaus vandens telkiniai yra neatsiejama
kratovaizdio dalis. Todl neginytina tai, jog tam tikr plaukiojimo priemoni naudojimas ir (ar)
laikymas gali turti neigiamos takos iam aplinkos elementui. Kadangi neigiamas poveikis
kratovaizdiui yra laikytinas ala aplinkai (Aplinkos apsaugos statymo 1 str. 21 p.), teisj
kolegija sutiko su atsakovo argumentais, jog Vandens statymo 13 straipsnio 1 dalyje tvirtintas
pavedimas apima plaukiojimo priemoni naudojimo vidaus vandenyse aplinkosaugos slyg
nustatym, siekiant inter alia apsaugoti kratovaizd. Kita vertus, atsivelgiant tai, kad Vandens
statymo 13 straipsnio 1 dalyje tvirtintu teisiniu reguliavimu nustatomi tam tikri asmen
nuosavybs teiss ribojimai bei iais ribojimais siekiami tikslai, pasak teisj kolegijos, aplinkos
ministras, konkretizuodamas ias statymo nuostatas, negali neleistinai iplsti asmens teisi
apribojim tiek, kiek nebtina siekiant statyme tvirtint tiksl, t. y. aplinkos ministras turi paisyti
proporcingumo principo. Vertinant ginyt teisin reguliavim iuo aspektu, byloje paymta, jog
tokie plaukiojimo priemoni poymiai, kaip j auktis, horizontalios projekcijos plotas ir pan., gali
bti vertinami kaip galintys turti takos atitinkamam kratovaizdiui. Taiau nors kratovaizdis
vaidina svarb, visuomenei rpim vaidmen kultros, ekologijos, aplinkos bei socialinje srityse,
kiekvieno j visuomenin (ekologin, socialin, kultrin, ekonomin ir kt.) vert yra skirtinga.
Btent konkretaus kratovaizdio vert ir nulemia atitinkamos apsaugos lyg ir grietum. Ginytoje
norminio administracinio akto normoje numatytas vandens telkiniuose naudojam ir (ar) laikom
laiv horizontalios projekcijos ploto ir (ar) aukio ribojimas taikomas vandens telkiniuose,
iskyrus Baltijos jr, Kuri marias bei vidaus vandens kelius, nepriklausomai nuo i vandens
telkini ploto, morfometrini savybi (plotis, gylis, krant pastovumas), ries (eeras, tvenkinys,
up ir pan.), priskirtinumo vertingoms teritorijoms, nuosavybs ar kit objektyvi aplinkybi, tai
yra neatsivelgiant vandens telkinio ir (ar) teritorijos, kurioje yra atitinkamas telkinys, teisin
reim, nustatyt statymais, kitais norminiais teiss aktais, teritorij planavimo dokumentais. Taigi,
kaip buvo matyti, nustatant ginyt ribojim, vandens telkiniai, kuriuose toks ribojimas taikomas,
nebuvo vertinami (diferencijuojami) j reikms bei takos saugant kratovaizd nuo vizualins
taros aspektu. Aptariamas ribojimas taikomas visiems laivams (iskyrus burines jachtas),
3
nepriklausomai nuo j paskirties (vejybos, pramoginis, sportinis ar kt.), ivaizdos ar kit
objektyvi aplinkybi, galini turti poveikio aplinkai (kratovaizdiui). Dl to, teisj kolegijos
vertinimu, galimos situacijos, kai laivai, nors formaliai neatitinkantys nurodyt kriterij
(horizontalios projekcijos ploto ir (ar) aukio), taiau naudojami ir (ar) laikomi tam tikruose
vandens telkiniuose, kurie, pavyzdiui, yra ymiai paveikti mogaus veiklos, todl neturi itin
didels reikms kratovaizdio apsaugos aspektu ir pan., gali nedaryti jokios ymios alos aplinkai
(kratovaizdiui); taip pat galimos situacijos, kai vandens telkiniuose naudojami ir (ar) laikomi
laivai, nors formaliai atitinkantys pamintus kriterijus, taiau dl kit savybi, pavyzdiui,
ivaizdos, konstrukcijos ir pan., gali daryti ymesn al kratovaizdiui. Teisj kolegija
konstatavo, kad ribojimas vien tik pagal nurodytus laiv kriterijus, neatsivelgiant kitus
plaukiojimo priemoni poymius ir charakteristikas, taip pat nediferencijuojant vandens telkini,
kuriuose tokios priemons naudojamos, takos kratovaizdiui aspektu, siekiamo tikslo apsaugoti
kratovaizd nuo vizualins taros atvilgiu negali bti laikomas tinkamu iam tikslui pasiekti.
Todl Aplinkosaugos slyg 211 punkte tvirtintas draudimas, kuris siejamas vien tik su laivo
horizontalios projekcijos plotu ir (ar) jo aukiu, yra neproporcingas siekiamam tikslui apsaugoti
kratovaizd. Atitinkamai ginytu teisiniu reguliavimu buvo perengtos Vandens statymo 13
straipsnio 1 dalyje atsakovui (aplinkos ministrui) nustatyto pavedimo ribos, tuo paeidiant ir
konstitucin teisins valstybs princip bei Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje tvirtint nuostat,
jog nuosavyb nelieiama.
[2011 m. gegus 11 d. teisj kolegijos sprendimas administracinje byloje Nr. I444-14/2011.
Procesinio sprendimo kategorija 17.1]

Tai, kad centrinio valstybinio valdymo institucijos pereng savo kompetencijos ribas,
konstatuota ir norminje administracinje byloje, kurioje buvo vertinamas postatymini teiss akt
dl transporto ilaid kompensacij teistumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
iplstin teisj kolegija administracinje byloje Nr. I143-9/2011 toliau aptartu aspektu pripaino
neteistus Socialins apsaugos ir darbo ministro sakymu (2010 m. birelio 7 d. sakymo Nr. A1-
226 redakcija) patvirtinto Transporto ilaid kompensacij mokjimo tvarkos aprao (toliau
Mokjimo tvarkos apraas) 7 ir 11 punktus bei Socialins apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos
apsaugos ministro sakymu (2010 m. birelio 4 d. sakymo Nr. A1-220/V-505 redakcija) patvirtinto
Specialij nuolatins slaugos, nuolatins prieiros (pagalbos), lengvojo automobilio sigijimo ir
jo techninio pritaikymo ilaid kompensacijos ir transporto ilaid kompensacijos poreiki
nustatymo tvarkos aprao (toliau ir Poreiki nustatymo apraas) 16 punkt.
Mokjimo tvarkos aprao (7 ir 11 punkt) teistumas buvo tiriamas ta apimtimi, kuria juose
nustatyta, jog asmeniui negali bti paskiriama ir mokama vienu metu ir transporto ilaid
kompensacija, ir nustatyto dydio lengvj automobili sigijimo ir j techninio pritaikymo ilaid
kompensacija.
Poreiki nustatymo apraas (16 punktas) byloje buvo ginytas ta apimtimi, kuria jame
nustatyta, kad asmeniui gali bti nustatomas tik vienas specialusis poreikis tiek, kiek tai susij su
konkreiais transporto ilaid kompensacijos bei lengvojo automobilio sigijimo ir jo techninio
pritaikymo ilaid kompensacijos specialiaisiais poreikiais.
Transporto lengvat statymo 7 straipsnio 1 dalis nustato negaliesiems, turintiems sutrikusi
judjimo funkcij, teis gauti dviej ri kompensacijas transporto ilaid kompensacij bei
lengvj automobili sigijimo ir j techninio pritaikymo ilaid kompensacij. Iplstins teisj
4
kolegijos vertinimu, mintos teiss normos turinys nesudaro teisini prielaid teigti, jog statym
leidjas aikiai ireik vali tvirtinti negalij, turini sutrikusi judjimo funkcij, teis tik
vien i i kompensacij. Be to, pastebta, jog iki 2009 m. birelio 12 d. galiojusioje Mokjimo
tvarkos aprao redakcijoje nurodytos apimties apribojim nebuvo nustatyta, o Poreiki nustatymo
aprao redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. gegus 31 d., buvo tvirtinta, jog vienam asmeniui gali
bti nustatytas specialusis transporto ilaid kompensacijos poreikis ir (ar) specialusis lengvojo
automobilio sigijimo ir jo techninio pritaikymo ilaid kompensacijos poreikis, kas leido tvirtinti,
jog iki ginyt teiss akt pakeitim Transporto lengvat statymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas
teisinis reguliavimas paios Socialins apsaugos ir darbo ministerijos poiriu, buvo traktuojamas,
kaip pagrindas vienam asmeniui, atitinkaniam slygas, skirti abi aptariamas kompensacijas.
Atsivelgusi nurodytus argumentus, iplstin teisj kolegija konstatavo, kad ginytomis
postatymini teiss akt nuostatomis buvo apribotos asmens teiss socialin param, o tai
nesuderinama su Konstitucinio Teismo aikinimu, jog tokio pobdio teisinis reguliavimas gali bti
tvirtintas tik statymuose.
Iplstin teisj kolegija taip pat nurod, kad Negalij socialins integracijos statymo 24
straipsnio 3 dalyje bei postatyminiuose teiss aktuose tvirtinti Socialins apsaugos ir darbo
ministro bei Sveikatos apsaugos ministro galiojimai tvirtinti specialij poreiki ir j lygio
nustatymo slygas negali bti aikinami atsietai nuo Konstitucijos 52 straipsnio, kuriame
laiduojama piliei teis gauti senatvs ir invalidumo pensijas, socialin param nedarbo, ligos,
nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statym numatytais atvejais, konstitucinio teisins valstybs
principo bei i jo iplaukianio reikalavimo laikytis teiss akt hierarchijos. Todl, iplstins
teisj kolegijos teigimu, Negalij socialins integracijos statymo 24 straipsnio 3 dalies nuostata
nesuteikia atsakovams galiojim postatyminiuose teiss aktuose nustatyti tok teisin reguliavim,
kuriuo bt siterpiama statym leidjo kompetencij, tokiu bdu paeidiant teiss akt
hierarchijos princip. galiojimai nustatyti specialij poreiki ir j lygio nustatymo slygas
nereikia galiojim nustatyti pagrindines teiss socialin param, t. y. teiss finansines pagalbos
priemones (transporto ilaid kompensacij bei lengvojo automobilio sigijimo ir jo techninio
pritaikymo ilaid kompensacij), slygas.
[2011 m. liepos 22 d. iplstins teisj kolegijos sprendimas administracinje byloje Nr. I143-
9/2011. Procesinio sprendimo kategorija 17.1]
ioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos srityje taip pat pamintina
administracin byla Nr. I662-11/2011, kurioje iplstin teisj kolegija teistumo poiriu
nagrinjo Vidaus reikal ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. sakymu
Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto Sveikatos bkls reikalavim asmenims, pretenduojantiems vidaus
tarnyb, pageidaujantiems mokytis vidaus reikal profesinio mokymo staigose, kitose mokymo
staigose Vidaus reikal ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareignams svado
(toliau ir Svadas) priedo Sveikatos bkls reikalavim asmenims, pretenduojantiems vidaus
tarnyb, pageidaujantiems mokytis vidaus reikal profesinio mokymo staigose, kitose vietimo
staigose Vidaus reikal ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareignams svado
taikymo paaikinim (toliau ir Svado taikymo paaikinimai) 17 punkto 2 dal ta apimtimi, kuria
nustatyta, kad dl nepakankamo fizinio isivystymo netinkamais tarnybai pripastami nauji
priimamieji vyrai, kuri gis maesnis kaip 160 cm, moterys, kuri gis maesnis kaip 155 cm.
Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato vien i reikalavim asmeniui,
pretenduojaniam vidaus tarnyb bti tokios sveikatos bkls, kuri leist eiti pareigas vidaus
5
tarnyboje, taip pat tvirtina, jog sveikatos bkls reikalavimus nustato vidaus reikal ir sveikatos
apsaugos ministrai. Iplstin teisj kolegija paymjo, jog gyvendindami mintoje teiss normoje
numatyt diskrecij vidaus reikal ir sveikatos apsaugos ministrai yra saistomi pirmiausia
Konstitucijos norm ir princip (inter alia konstitucinio teisins valstybs ir i jo iplaukiani
princip) bei Vidaus tarnybos statuto nuostat. Tai reikia, kad nustatyti sveikatos bkls
reikalavimai, kurie savo esme yra vienas i asmen teiss stoti vidaus tarnyb ribojim, turi bti
proporcingi siekiamam tikslui utikrinti, jog asmens, pretenduojanio vidaus tarnyb, sveikatos
bkl yra tokia, kad ji leidia eiti pareigas vidaus tarnyboje.
Vertindama ginyt teisin reguliavim pirmiau nurodyt argument kontekste, iplstin
teisj kolegija pirmiausia pastebjo, jog ginyt teiss akt primusios institucijos nepateik joki
objektyvi rodym, jog faktas, kad asmuo yra emesnis nei nurodytos gio ribos (vyras, emesnis
nei 160 cm, moteris, nei 155 cm), pats savaime, nesiejant to su tam tikrais sveikatos sutrikimais,
yra pakankamas pagrindas konstatuoti asmens nepakankam fizin isivystym kaip lig ar
sveikatos sutrikim, dl kurio asmuo pripaintinas netinkamu vidaus tarnybai. Kaip buvo matyti i
Svado 17 punkto, nurodytas gio reikalavimas nustatytas visiems naujai priimamiems vidaus
tarnyb asmenims, nepriklausomai nuo to, kokias konkreias pareigas jis pretenduoja, kokio
pobdio ios pareigos, kokios pagrindins funkcijos. Tuo tarpu, kaip pastebjo iplstin teisj
kolegija, vidaus tarnybos sistemos staigos (ir atitinkamai jose tarnaujani pareign pareigybs),
priklausomai nuo joms pavest udavini bei funkcij ypatybi, pasiymi itin didele vairove. Tai
savaime suponuoja ir galimyb, o kartu ir btinyb tam tikrais atvejais nustatyti specifinius
reikalavimus, btinus konkreioms pareigoms atlikti. Todl apskritai galimyb nustatyti tam
tikroms pareigybms (j grupms ar pan.) specifinius reikalavimus, inter alia susijusius su asmens
sveikatos bkle, fizinmis ypatybmis (pvz., giu) ir gebjimais, jeigu tai btina siekiant utikrinti,
jog asmuo galt atlikti konkreiai pareigybei priskirtas funkcijas, iplstins teisj kolegijos
poiriu, neturt bti kvestionuojama. Atsakov galiojimai nustatyti papildomus reikalavimus
kildinami, be kita ko, ir i Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 2 dalies, kuri nustato, jog vidaus
reikal ministras ar jo galioti vidaus reikal centrini staig vadovai gali nustatyti papildomus
reikalavimus asmenims, pretenduojantiems tarnauti tam tikr vidaus reikal staig padaliniuose;
papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebjimais, sveikatos
bkle, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose.
Taiau pagal ias nuostatas, tokie papildomi specials reikalavimai gali bti nustatomi tik
konkreioms pareigybms (padaliniams). Be to, tokie reikalavimai turi bti konstitucikai
pateisinami. Prieingu atveju bt paeista Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje tvirtinta piliei
teis lygiomis slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybs tarnyb bei 48 straipsnio 1 dalyje
tvirtinta kiekvieno mogaus teis laisvai pasirinkti darb.
Atsivelgusi nurodytus argumentus, iplstin teisj kolegija padar ivad, jog ginytas
teisinis reguliavimas, pagal kur nesant objektyvi duomen, jog nurodytas gis (vyrams
maesnis kaip 160 cm, moterims maesnis kaip 155 cm) savaime yra pagrindas konstatuoti toki
sveikatos bkl, kuri neleidia eiti pareig vidaus tarnyboje, nepriklausomai nuo to, kokias
konkreiai pareigas asmuo pretenduoja, nra proporcinga priemon siekiamam tikslui kad
pretenduojantysis vidaus tarnyb bt tokios sveikatos bkls, kuri leist eiti pareigas vidaus
tarnyboje pasiekti. gio ribojimas, nustatytas pretenduojantiems bet kokias pareigas vidaus
tarnyboje asmenims, nepriklausomai nuo konkreioms pareigybms priskirt udavini bei
funkcij, ir neatsivelgiant tai, ar tikrai ios slygos neatitikimas (t. y. buvimas emesnio gio, nei
6
nustatyta) bt objektyvi klitis atlikti konkreiai pareigybei priskirtas funkcijas sveikatos bkls
reikalavim aspektu, iplstins teisj kolegijos vertinimu, nra proporcingas. Be to, reikalavimas
pretenduojantiems vidaus tarnyb asmenims bti tokio bendro fizinio pasirengimo, kuris leist eiti
pareigas vidaus tarnyboje, Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalyje yra tvirtintas kaip
savarankikas reikalavimas. Todl iplstin teisj kolegija nemat jokio teisinio pagrindo teigti,
jog siekiant utikrinti, kad asmenys, pretenduojantys vidaus tarnyb, atitikt savarankik
reikalavim t. y. bt tokio bendro fizinio pasirengimo, kuris leist eiti pareigas vidaus tarnyboje,
yra btina ir neivengiama nustatyti i esms absoliutaus pobdio ribojim, reikalaujant atitikti
konkret g ir siejant j su sveikatos bkle, kuri leist eiti pareigas vidaus tarnyboje. Tuo atveju,
kai asmuo dl savo gio objektyviai neatitinka nustatyt bendro fizinio pasirengimo reikalavim,
netinkamumas vidaus tarnybai gali bti konstatuojamas btent iuo pagrindu, todl reikalavimas
atitikti tam tikr g iuo aspektu pripaintas nebtina priemone (ribojimu). Taigi nustatant byloje
ginyt teisin reguliavim, buvo perengtos Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte
tvirtinto pavedimo atsakovams ribos, todl Svado taikymo paaikinim 17 punkto 2 dalyje
tvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo netinkamais vidaus tarnybai pripastami vyrai, kuri gis
maesnis kaip 160 cm, ir moterys, kuri gis maesnis kaip 155 cm, ta apimtimi, kiek nustatytos
gio ribos nediferencijuojamos pagal pareigybes, kurias pretenduojama, bei kiek toks ribojimas
nra pagrstas negalimumu atlikti konkreioms vidaus tarnybos sistemos pareigybms priskirtus
udavinius bei funkcijas, yra neproporcingas siekiamam tikslui, prietarauja Vidaus tarnybos statuto
6 straipsnio 1 dalies 4 punktui.
[2011 m. lapkriio 2 d. iplstins teisj kolegijos sprendimas administracinje byloje Nr.
662
I -11/2011. Procesinio sprendimo kategorija 17.1]

Didel dalis normini administracini akt priimama teritoriniame ar vietos savivaldos

lygmenyje. Teritorini ar savivaldybs administravimo subjekt priimti norminiai teiss aktai
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme tiriami apeliacine tvarka. 2011 metais teismui
daugiausiai teko nagrinti apeliacinius skundus dl apygard administracini teism priimt
sprendim, kuriuose sprstas vietos savivaldos institucij priimt normini administracini akt
teistumas.
Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. A575-247/2011 buvo tiriama, ar Vilniaus miesto
savivaldybs tarybos sprendimu (2003 m. gruodio 17 d. sprendimo redakcija) patvirtint
Valstybins ems nuomos mokesio taisykli nuostatos, i esms numatanios didesnio
valstybins ems nuomos mokesio tarifo taikym metalini gara statybos ir eksploatavimo
bendrijoms, nei kit gara statybos ir eksploatavimo bendrijoms, nra diskriminacins.
Byl nagrinjusi teisj kolegija nurod, kad savivaldybs taryba, gyvendindama jai statymo
suteiktus galiojimus nustatyti valstybins ems sklyp, esani atitinkamos savivaldybs
teritorijoje, ems nuomos mokesio tarifus, neturi visiko savarankikumo ir laisvs. Savivaldybs
tarybos diskrecijos teis iuo atveju riboja ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybs
2002 m. lapkriio 19 d. nutarimas Nr. 1798 Dl nuomos mokesio u valstybin em ir
valstybinio vidaus vanden fondo vandens telkinius, kuriame tvirtinti reikalavimai dl valstybins
ems nuomos mokesio nustatymo, bet ir i konstitucinio teisins valstybs principo kylantys
imperatyvai teiskros reikalavimai vieojo administravimo subjektams, asmen lygybs
statymui, mogaus teisi ir laisvi gerbimo ir apsaugos, teisingumo, teisinio tikrumo ir aikumo,
proporcingumo principai. Teisj kolegijos vertinimu, metalini gara kompleks tara nra tokia
7
iskirtin, kad leist objektyviai pateisinti metalini gara statybos ir eksploatavimo bendrij ir
kit gara statybos ir eksploatavimo bendrij apmokestinim skirtingu valstybins ems nuomos
mokesio dydiu. Nors metalini gara kompleksai Vilniaus miesto savivaldybs tarybos
sprendimu traukti Vilniaus miesto savivaldybs tari veiklos ri ir gamybins paskirties
objekt sra, sra traukta ymiai daugiau gavybos ir perdirbamosios pramons, energetikos,
metal gamybos ir perdirbimo pramons, mineralini statybini mediag, chemijos pramons,
medienos, popieriaus, tekstils ir odos pramons, maisto pramons, gumos pramons veiklos ri,
taip pat inineriniai statiniai (be kita ko, metalini ir mrini gara kompleksai), taiau jokie
asmenys, usiimantys kuria nors i i tari veiklos ri ar valdantys gamybins paskirties
objektus, nra iskirti i kit asmen grupi valstybins ems nuomos mokesio tarif
diferencijavimo tikslu. Dl nurodyt prieasi byloje pripainta, jog Valstybins ems nuomos
mokesio taisykli punktai nurodytu aspektu prietaravo konstituciniams lygiateisikumo ir teisins
valstybs principams, statymo virenybs, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudiavimo
valdia imperatyvams, taip pat savivaldybs veiklos ir savivaldybs institucij priimam sprendim
teistumo, veiklos skaidrumo bei mogaus teisi ir laisvi utikrinimo ir gerbimo principams.
[2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. A575-247/2011. Procesinio
sprendimo kategorija 17.2]

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinje byloje Nr. A143-2545/2011

neteistas toliau nurodyta apimtimi taip pat pripaino Vilniaus miesto savivaldybs tarybos
sprendimu (2008 m. rugsjo 10 d. sprendimo Nr. 1-630 redakcija) patvirtintas Gyvn auginimo ir
laikymo taisykles (toliau ir Taisykls). Byloje ginytame Taisykli 28 punkte numatyta, kad jeigu
privati valda ribojasi su fizini ar juridini asmen teritorija (privaia valda), uns (kins paskirties
(iskyrus bii) gyvno) savininkas privalo gauti ios teritorijos (privaios valdos) savinink ar
administratori ratikus sutikimus.
Teisj kolegija nustat, kad Gyvn globos, laikymo ir naudojimo statymo
(2001 m. lapkriio 8 d. statymo Nr. IX-587 redakcija) 5 straipsnio 3 dalyje tvirtintas pareigojimas,
pagal kur savininkai privalo garantuoti, kad gyvn ir pavojing gyvn auginimas ir laikymas
nekelt grsms moni ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepaeist kit asmen teisi ir
interes, yra skirtas gyvn savininkams ir yra tiesiogiai susijs su to paties straipsnio 7 dalies
nuostata dl j (savinink) atsakomybs u gyvn padarytos alos moni sveikatai ir turtui
atlyginim. Kadangi toks bendrojo pobdio pareigojimas ir jo nesilaikymo pasekms nustatytos
paiame statyme, tai, teisj kolegijos nuomone, yra pakankamas ir aikus teisini santyki dl
treij asmen saugumo reglamentavimas. Toks i santyki reglamentavimas nesuteikia teiss
savivaldybei nustatyti papildomus apribojimus gyvn savininkams kit moni saugumo tikslais.
Be to, treij asmen interes apsauga laikant naminius gyvnus specialiai aptarta Gyvn globos,
laikymo ir naudojimo statymo 5 straipsnio 4 dalyje: laikyti unis, kates bute, privaiame name, kur
gyvena kelios eimos, leidiama tik turint ratik vis jame gyvenani pilnamei asmen
sutikim. Tuo tarpu ginytame Taisykli 28 punkte nurodyti asmenys (fiziniai bei juridiniai
asmenys, kuri privaios valdos teritorija ribojasi su augintinio savininko privaia valda) nepatenka
mintoje statymo 5 straipsnio 4 dalyje apibrt asmen rat. Todl ginytu teisiniu reguliavimu
yra nustatytas papildomas reglamentavimas Gyvn globos, laikymo ir naudojimo statymo 5
straipsnio 4 dalies atvilgiu, o tai, vertinus statymo ir postatyminio teiss akto santyk, nra
leistina.
8
 [2011 m. spalio 4 d. nutartis administracinje byloje Nr. A143-2545/2011. Procesinio
sprendimo kategorija 17.2]

Taip pat pamintina administracin byla Nr. A756-2267/2011, kurioje Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas tyr, ar Vilniaus miesto savivaldybs tarybos sprendimu patvirtint Vietins
rinkliavos u leidimo rengti iorin reklam Vilniaus miesto savivaldybs teritorijoje idavim
nuostat (toliau ir Nuostatai) punktai, kuriuose nurodyta, kad vietins rinkliavos dydis, kai teis
rengti iorin reklam ant savivaldybs objekt gyjama konkurse, yra skaiiuojamas pagal
konkurso metu konkurso laimtojo pasilyt dyd, neprietarauja Rinkliav statymui. Nuostatai
buvo ginijami taip pat ta apimtimi, kuria juose pateikta ikabos svoka. teism besikreipusio
Vyriausybs atstovo teigimu, ikaba nra prilyginama iorinei reklamai, o savivaldybs taryba gali
nustatyti tik tokias rinkliavas, kurios yra nurodytos statyme, t. y., be kita ko, tik rinkliav u
leidimo rengti iorin reklam savivaldybs teritorijoje idavim, o ne u leidimo rengti ikab
idavim.
Byl nagrinjusi teisj kolegija atkreip dmes, kad sprendimas dl vietins rinkliavos
dydio nustatymo, rinkliavos nuostat patvirtinimas savo teisine prigimtimi yra bendro pobdio
teiss aktai, kurie turt bti taikomi i esms neapibrtam subjekt ratui. Rinkliava nra sandoris,
todl jos tvirtinimas po konkurso reikia individualios, o ne bendros taisykls nustatym. Visiems
potencialiems moktojams vietins rinkliavos mokjimo slygos turi bti idstytos nuostatuose, j
dydis turi bti inomas i anksto, o ne paaikti pasibaigus konkursui. Taigi vietin rinkliava turi
bti aikiai ir konkreiai, t. y. suma litais be cent, nustatyta vietins rinkliavos nuostatuose.
Kadangi Vilniaus miesto savivaldybs taryba ne tik nenustat konkretaus vietins rinkliavos
(privalomos mokos) u leidimo rengti iorin reklam idavim dydio, kuris bt aikus ir
suprantamas visiems potencialiems moktojams, bet susiejo j su konkursu ir jame pateikiamais
pasilymais, tokiu bdu i dalies perleisdama savo iimtin kompetencij dl rinkliavos nustatymo
kitiems subjektams, ginyti Nuostatai aptartu aspektu neatitiko Rinkliav statymo reikalavim.
Ikabos svoka Reklamos statyme nra pateikta, taiau io statymo 2 straipsnio 3 dalyje
esantis iorins reklamos apibrimas teisj kolegijai leido manyti, kad statym leidjas ikab
priskiria vienai i galim iorins reklamos pateikimo specialij priemoni (t. y. bd), esani ne
patalpose. Taiau norint tam tikr ikab laikyti iorine reklama, be kita ko, btina nustatyti, kad ji
atitinka bendruosius reklamos, kaip ji apibriama Reklamos statymo 2 straipsnio 7 dalyje,
poymius, t. y. tokiu bdu ir forma turi bti skleidiama informacija, susijusi su asmens kine
komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti sigyti preki ar naudotis paslaugomis, skaitant
nekilnojamojo turto sigijim, turtini teisi ir sipareigojim permim. Todl vertinus Nuostat
turin, buvo matyti, kad juose tvirtintas ikabos svokos apibrimas reikia tai, kad tik toks
objektas (priemon), kuris ir (arba) kurio panaudojimas atitinka bendruosius reklamos poymius,
gali bti traktuojamas kaip ikaba Vietins rinkliavos nuostat prasme, kuriai ir nustatoma
atitinkama vietin rinkliava. Ikaba, kurioje nra iorins reklamos, nra vietins rinkliavos objektas
byloje analizuot Nuostat taikymo poiriu. Atitinkamai nagrintu teiss aktu nustatomos vietins
rinkliavos ne u leidimo rengti bet koki ikab ant savivaldybei priklausani ir jai
nepriklausani objekt idavim, o tik u leidimo rengti toki ikab, kurioje yra iorin reklama.
Dl idstyt prieasi Vietins rinkliavos nuostat ta apimtimi, kuria juose pateikiama ikabos
svoka, prietaravimo Reklamos statymui teisj kolegija nevelg.

9
 [2011 m. rugpjio 29 d. nutartis administracinje byloje Nr. A756-2267/2011. Procesinio
sprendimo kategorija 35.2]

1.2. Bylos dl mokesi teisini santyki

2011 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas toliau pltojo savo praktik
nagrinjant mokestinius ginus bei kitus ginus, kylanius i mokesi teisini santyki. i byl
kategorijoje teismas prim nemaai procesini sprendim, kuriuose, kaip ir ankstesniais metais,
galima rasti reikming teiss aikinimo ir taikymo taisykli1.
Pirmiausia paymtinos 2011 met Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
jurisprudencijos nuostatos, susijusios su mokesi administravim reglamentuojani teiss norm
aikinimu ir taikymu.
Mokesi administravimo statymo 144 straipsnis nustato, jog mokesi moktojas turi teis
apsksti bet kur mokesi administratoriaus (jo pareigno) veiksm arba neveikim. Taikydamas
i statymo nuostat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aikiai apibr nurodytos
mokesi moktojo teiss, kiek ji susijusi su jo teise kreiptis administracin teism, gyvendinimo
ribas. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. A442-1238/2011 iplstin teisj kolegija
konstatavo, kad Mokesi administravimo statymo 144 straipsn aikinant sistemikai su
Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi bti
daroma ivada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinti tik tas administracines bylas,
kurios kyla dl mokesi administratoriaus (jo pareigno) priimt teiss akt, taip pat veiksm
(neveikimo), darani tak asmen teisms ar statym saugomiems interesams, teistumo.
Mintoje administracinje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinjo
gin dl pavedimo atlikti mokestin patikrinim (pavedimo tikrinti) teistumo. Iplstin teisj
kolegija pirmiausia paymjo, kad mokestinio patikrinimo pradia yra aikiai apibrta Mokesi
administravimo statymo 120 straipsnio 1 dalyje ir yra siejama su konkretaus sprendimo j atlikti
primimu (pavedimo atlikti mokestin patikrinim suraymu). Taiau, nors pradedant mokestinio
patikrinimo procedr, privaloma surayti pavedim atlikti mokestin patikrinim, pats pavedimas
tikrinti niekaip nelemia mokesi moktojo materialini teisi ir pareig mokesi apskaiiavimo,
deklaravimo ir sumokjimo srityje. Sprendimas pavesti atlikti mokestin patikrinim yra tik btina
prielaida pradti mokesi administravimo procedr mokestin patikrinim, o pavedimu tikrinti
mokesi moktojas i esms yra tik informuojamas apie jo atvilgiu pradt i specifin
procedr. Pavedimas atlikti mokestin patikrinim (pavedimas tikrinti) yra tarpinis (procedrinis)
dokumentas, t. y. tik vienas i aptariamos mokesi administravimo procedros, kurios pabaigoje
paprastai priimamas konkreias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu
priimam dokument. Todl, pasak iplstins teisj kolegijos, pavedimo atlikti mokestin
patikrinim teistumas negali bti vertinamas pagal atskir reikalavim, t. y. toks pavedimas negali

1
Galbt bt galima papildomai paymti, kad LVAT 2011 m. pristat pirmj LVAT praktikos, taikant mokesi
administravim reglamentuojanias teiss normas, apibendrinimo dal; kad 2-oji pasirodys 22-jame teismo biuletenio
numeryje; kad iame apibendrinime (I dalyje) apvelgiami klausimai, susij su mokestini teisini santyki dalyviais, j
bendromis teismis ir pareigomis, mokesi apskaiiavimu bei bendraisiais mokestins prievols klausimais; kad II io
apibendrinimo dalyje numatyta apibendrinti LVAT praktik mokestins prievols vykdymo utikrinimo, mokestins
nepriemokos priverstinio iiekojimo, mokestinio patikrinimo ir tyrimo, mokesi statym paeidim ir atsakomybs,
mokesi moktojo informavimo, gin dl mokesi administratoriaus veiksm (neveikimo) bei kitais susijusiais
klausimais.
10
bti savarankikas administracins bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobdio procedriniu
sprendimu (veiksmu), mokesi moktojas io nesutikimo argumentus (bet ne savarankikus
reikalavimus) gali pareikti statym nustatyta tvarka ginydamas galutin mokesi
administratoriaus sprendim. Nagrindama gin dl galutinio sprendimo, ikiteismin institucija ar
(ir) teismas vertins ir tok tarpin (procedrin) sprendim (veiksmus) bei iuo procedriniu
(tarpiniu) sprendimu (veiksmais) padaryt paeidim tak galutinio mokesi administravimo
procedros dl mokestinio patikrinimo sprendimo teistumui.
[2011 m. kovo 17 d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A442-
1238/2011. R. B. prie iauli apskrities valstybin mokesi inspekcij. Procesinio sprendimo
kategorija 9.9]

Mokesi administravimo statymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta
atitinkamo mokesio statyme, mokesi moktojas ar mokesi administratorius mokest
apskaiiuoti arba perskaiiuoti gali ne daugiau kaip u einamuosius ir penkerius prajusius
kalendorinius metus, skaiiuojamus atgal nuo t met, kada pradedama mokest apskaiiuoti arba
perskaiiuoti, sausio 1 dienos. ios nuostatos taikymo klausimu Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas pasisak administracinje byloje Nr. A442-2714/2011. Joje nustatyta, kad
pareikjo mokesi apskaiiavimo ir sumokjimo teisingumas buvo patikrintas u laikotarp nuo
1999 m. gegus 1 d. iki 2003 m. sausio 31 d., is patikrinimas buvo pradtas 2009 m. rugsjo 21 d.
ir baigtas 2009 m. lapkriio 9 d. Nustatyta ir tai, kad mokesi administratorius, perskaiiuodamas
mokesius u ilgesn termin, negu nustatyta Mokesi administravimo statymo 68 straipsnio 1
dalyje, vadovavosi io straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios numato, kad apskaiiuoti ar
perskaiiuoti mokest u ilgesn negu io straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tuo
atveju, jei baudiamojoje byloje btina nustatyti padaryt al valstybei ir nra pasibaig
Baudiamajame kodekse numatyti apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminai. Taiau
teisj kolegija pabr, kad pastaroji nuostata yra taikoma tik tuo atveju, kai baudiamojoje byloje
btina nustatyti nusikalstama veika valstybei padarytos alos dyd, t. y. ilgesnis mokesi
apskaiiavimo ar perskaiiavimo terminas yra taikomas tik nusikalstam veik padariusiems
mokesi moktojams.
Kadangi nagrinjamuoju atveju mokesi administratorius atliko pareikjo mokestin
patikrinim ir apskaiiavo papildomus mokesius bei su jais susijusias sumas, t. y. atliko mokesi
administravimo procedr, kurios rezultatas nra skirtas valstybei padarytos alos nustatymui
baudiamojoje byloje, teisj kolegija konstatavo, kad mokesi administratorius negaljo
vadovautis Mokesi administravimo statymo 68 straipsnio 3 dalimi ir perskaiiuoti mokesius u
ilgesn termin, nei numatyta Mokesi administravimo statymo 68 straipsnio 1 dalyje.
[2011 m. spalio 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. A442-2714/2011. UAB Sanda
prie Valstybin mokesi inspekcij prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos. Procesinio
sprendimo kategorija 9.10]

Mokesi administravimo statymo 164 straipsnio 3 dalyje tvirtinta, kad tuo atveju, kai
mokesi moktojo registre nra nurodyto mokesi moktojo adreso arba mokesi moktojo
nurodyto adreso korespondencijai gauti, dokumentai siuniami pagal atitinkamame registre
nurodyt mokesi moktojo adres (juridiniams asmenims pagal juridini asmen registre
nurodyt adres, fiziniams asmenims pagal gyventoj registre nurodyt adres). Administracinje
11
byloje Nr. A575-146/2011 bylos mediaga patvirtino, kad mokesi administratorius praneim apie
mokestin patikrinim bei mokesi administratoriaus nurodymus sura, taip pat mokesius bei su
jais susijusias sumas apskaiiavo pareikjui (usienio kio subjektui), taiau atitinkamus
dokumentus siunt ne pareikjo, o jo usienyje esanio filialo adresu. Byloje nebuvo joki
duomen apie tai, kad mokesi administratorius bt stengsis isiaikinti tikrj pareikjo adres.
Taigi, kaip paymjo teisj kolegija, mokesi administratorius, sisdamas dokumentus ne
mokesi moktojo adresu, paeid prie tai pamint Mokesi administravimo statyme tvirtint
dokument teikimo mokesi moktojui tvark. Mokesi administratorius, siekdamas pateisinti
dokument mokesi moktojui siuntim per jo filial, nepagrstai rmsi Civilinio kodekso 2.53
straipsnio nuostatomis (jose nustatyta, kad juridinio asmens filialas yra struktrinis juridinio
asmens padalinys, turintis savo buvein ir atliekantis visas arba dal juridinio asmens funkcij.
Juridinio asmens filialas nra juridinis asmuo, o juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir
filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles), nes io kodekso 1.19 straipsnio 1 dalyje numatyta,
kad usienio juridini asmen ar kit organizacij civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybs,
kurioje ie juridiniai asmenys ar organizacijos yra steigti, teis. Be to, byloje nebuvo joki
duomen apie tai, jog mokesi moktojo filialo darbuotojai turjo teis atstovauti pareikjui
santykiuose su mokesi administratoriumi. Mokesi administratoriaus nurodyti mokesi
moktojo iduoti galiojimai filialo direktoriams atstovauti jam santykiuose su Lietuvos mone
nepatvirtino j teiss atstovauti mokesi moktojui santykiuose su mokesi administratoriumi.
Nors filialas, o vliau ir pats mokesi moktojas atsiliep mokesi administratoriaus ratus,
taiau prie tai idstyta situacija neleido pripainti, kad mokesi administratorius, sisdamas
dokumentus mintu bdu, tinkamai informavo apie mokestin patikrinim bei apie kitus priimtus
sprendimus. Atsivelgusi tai, teisj kolegija konstatavo, kad mokesi moktojas nebuvo
tinkamai informuotas apie atliekamo mokestinio patikrinimo dalyk (temas), dl ko negaljo
gyvendinti Mokesi administravimo statyme numatyt mokesi moktojo teisi mokestinio
patikrinimo metu.
[2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinje byloje Nr. A575-146/2011. OAO
Orgenergoneft prie Valstybin mokesi inspekcij prie Lietuvos Respublikos finans
ministerijos. Procesinio sprendimo kategorija 9.2.2.2; 9.5; 9.8.2]

Mokesi administratoriaus priimam sprendim formos bei turinio klausimais pasisakyta

administracinje byloje Nr. A556-336/2011. Pasak i administracin byl nagrinjusios iplstins
teisj kolegijos, statymas aikiai reikalauja, kad mokesi administratorius (jo pareignas),
atlikdamas savo funkcijas ir gyvendindamas jam suteiktas teises, atliekamus veiksmus formint
sprendimuose ir kituose dokumentuose, kuri formas ir upildymo tvark nustato centrinis
mokesi administratorius (Mokesi administravimo statymo 34 str.). Taiau ia statymo
nuostata nra daroma iimtis ir nesuteikiama teis mokesi administratoriui, kaip vieojo
administravimo subjektui, nepaisyti kit jo veikl reglamentuojani statym, tarp kuri yra ir
Vieojo administravimo statymas. Mokesi administravimo statymo 34 straipsnis negali paneigti
mokesi administratoriaus pareigos pagrsti mokesi moktojo atvilgiu priimamus sprendimus.
i sprendim primimo teisinis bei faktinis pagrindai turi bti inomi ne tik mokesi
administratoriui, bet ir asmeniui, kurio atvilgiu is sprendimas priimamas. Individualus
administracinis aktas paprastai turi bti toks, kad i jo bt galima suprasti visuomenini santyki
esm, subjektus, dalyvaujanius iuose santykiuose, jame turi atsispindti aikus visuomenini
12
santyki teisinis kvalifikavimas. Vertinimas, kad net mint turinio reikalavim neatitinkantis
mokesi administratoriaus sprendimas, jeigu jis atitinka centrinio mokesi administratoriaus
patvirtint (tipin) form ir jos pildymo tvarkos formaliuosius reikalavimus, yra teistas, ne tik
sudaryt prielaidas mokesi administratoriui piktnaudiauti savo teismis, bet ir nepagrstai
apribot mokesi moktoj (treij asmen) galimybes tinkamai realizuoti statymais
garantuojamas teises, bt nepaisoma apmokestinimo aikumo principo.
Taiau byloje, be kita ko, pastebta, kad kai nra pagrindo atitinkam individual
administracin akt pripainti visikai nemotyvuotu, teismas, sprsdamas dl tokio akto atitikties
Vieojo administravimo statymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos nuostatos reikalavimams, privalo
ad hoc vertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trkumai yra
esminiai, sukliud io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkam
visuomenini santyki esm ir turin, identifikuoti j teisi, pareig bei teist interes pasikeitim,
io pasikeitimo pagrindus ir apimt, tinkamai gyvendinti iuo aktu suteiktas teises ar (ir) vykdyti
nustatytas pareigas bei statym nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teis (galimai) paeist teisi
ir teist interes gynyb. is vertinimas turi bti atliekamas individualaus administracinio akto
adresato mokesi moktojo poiriu.
[2011 m. birelio 27 d. iplstins teisj kolegijos sprendimas administracinje byloje Nr.
556
A -336/2011. P. M. prie Vilniaus apskrities valstybin mokesi inspekcij. Procesinio
sprendimo kategorija 8.1.6]

Mokesi moktojo teisi apsaugos vykdant mokesi administravimo procedras kontekste

pamintina ir administracin byla Nr. A556-100/2011, kurioje iaikinta, jog pagal Mokesi
administravimo statymo 101 straipsn, kuriame reglamentuojamas vienas i mokestins prievols
vykdymo utikrinimo bdo turto areto taikymas, mokesi administratorius negali aretuoti
jokio kito asmens, t. y. asmens, kuris mokesi teiss poiriu nra mokesi moktojas, turto.
Prieingas ios teiss normos aikinimas paeist apmokestinimo aikumo princip, nesant
konkretaus statyminio pagrindo, leist mokesi administratoriui suvaryti teis nuosavyb.
Byloje ginytas vietos mokesi administratoriaus priimtas turto areto aktas, kuriuo buvo
aretuotas pareikjai priklausantis nekilnojamasis turtas, siekiant utikrinti mokesi moktojo
jos mirusio sutuoktinio individualios mons mokestins prievols vykdymas, atsivelgiant
anksiau nurodytus argumentus, pripaintas neteistu.
[2011 m. sausio 31 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A556-100/2011. J. N. B. prie
Kauno apskrities valstybin mokesi inspekcij. Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3]

Tiek nacionalins teiss aktai (inter alia Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis), tiek tarptautins
teiss aktai (Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau
Konvencija) 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalis) draudia bausti asmen u t pat teiss paeidim.
Mokesi teisini santyki sritis nra io non bis in idem principo taikymo iimtis. Pagal Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo iplstins teisj kolegijos administracinje byloje Nr. A143-
2619/2011 priimt nutart mokestin bauda, vertinant Europos mogaus Teisi Teismo (toliau
ETT) jurisprudencijos vystymsi, gali prilygti kriminalinei bausmei, kaip ji suprantama
Konvencijoje. Atitinkamai byloje i esms konstatuota, jog baudos paskyrimas u administracin
teiss paeidim pagal Administracini teiss paeidim kodeks (toliau ATPK) bei baudos

13
paskyrimas u mokesi teiss paeidim pagal Mokesi administravimo statym gali lemti, jog
asmuo yra dvigubai nubaudiamas u t pat teiss paeidim.
ioje administracinje byloje buvo nagrinjama situacija, kai pareikja ilals rajono
apylinks teismo nutarimu, vadovaujantis ATPK, buvo nubausta 12 500 lit bauda su 1 500 pakeli
cigarei, paymt Rusijos Federacijos banderolmis, konfiskavimu u tai, kad ji, paeisdama
nacionalins teiss normas, automobiliu neteistai (paeisdama nustatyt tvark, tvirtint inter alia
Fiziniams asmenims taikomose alkoholio produkt ir tabako gamini gabenimo ir laikymo Lietuvos
Respublikos teritorijoje taisyklse), gabeno pastaruosius tabako gaminius. Gavusi i informacij,
Kauno teritorin muitin sprendimu pripaino pareikj muitins skolininke: jos atvilgiu
apskaiiavo moktinus mokesius, i mokesi delspinigius ir pagal Mokesi administravimo
statym skyr jai 899 lit baud. Btent ie muitins veiksmai ir buvo ginijami apvelgiamoje
byloje.
Iplstin teisj kolegija nurod, kad sprendiant, ar konkreiu atveju nebuvo paeistas non
bis in idem principas, turi bti atsivelgiama ias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudiamas, t. y. ar
jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudiamojo) pobdio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo
buvo baudiamas u t pat teiss paeidim (paeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudiamas
pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai
negali bti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkreiu atveju nra paeidiamas aptariamas
principas, galima atsakyti tik vertinus visas reikmingas bylos aplinkybes.
Nagrinjamuoju atveju tiek baudos pagal ATPK, tiek mokestins baudos paskyrimas
pareikjai, iplstins teisj kolegijos vertinimu, reik jos nubaudim Konvencijos prasme. Dl
mokestins baudos iplstin teisj kolegija nurod, kad mokesi teis priskiriama prie vieosios
teiss ak, todl jai bdingas imperatyvus santyki reguliavimo pobdis, be kita ko, pasireikiantis
griet valstybs prievartos priemoni taikymu, siekiant apsaugoti mokesi teiss ginamas
vertybes. Mokesi administravimo statyme tvirtinant mokesi statym paeidimo sudt, t. y.
atsakomyb u mokesi nedeklaravim ir nesumokjim, siekiama apsaugoti visuomenei ypatingai
reikmingas vertybes, pvz., tinkam biudeto l surinkim ir atitinkamai reikaling visuomens
gyvenimui resurs paskirstym, ekonomikos reguliavim. Todl iuo poiriu atsakomyb u
mokesi nesumokjim ar kitas nusikalstamas veikas finans sistemai, numatyta ir BK. Taigi
pagal Lietuvos nacionalin teis deklaracijos, kurioje bt nurodytos moktinos mokesio sumos,
nepateikimas, taip pat mokesi pagal pateikt deklaracij ar kit dokument nesumokjimas
atitinkamais atvejais gali suponuoti ir baudiamosios atsakomybs taikym pagal BK. Mokesi
administravimo statyme tvirtinta bauda yra bendro pobdio, t. y. ji gali bti taikoma visiems
mokesi moktojams. Kadangi dl mokesio nesumokjimo atsirad turtiniai valstybs praradimai
yra kompensuojami Mokesi administravimo statyme nustatytais delspinigiais, mokestins
baudos pagrindin paskirtis i esms negali bti kitokia nei bausti, taip pat atgrasyti nuo toki
paeidim ateityje tiek pat paeidj, tiek kitus asmenis. Funkciniu poiriu ie tikslai yra labai
panas bausmi pagal BK paskirt (BK 41 str. 2 d.). Minimali bauda, kaip administracin
nuobauda, pagal ATPK 1632 straipsn, u kurio paeidim buvo bausta pareikja, gali bti 100 lit,
o pagal BK u baudiamj nusiengim gali bti skiriama iki 6 500 lit bauda, t. y. ji gali bti ir
daug maesn. Iplstins teisj kolegijos nuomone, jeigu pareikjai nebt skirtas minimalus
baudos procentas, bauda pagal Mokesi administravimo statym galjo siekti ir 4 494 litus (8 988
Lt x 50 proc.), taigi i esms prilygti administracinms nuobaudoms ir netgi kriminalinei bausmei
pagal BK, o kai kuriais atvejais net j ir viryti. Mokesio nedeklaravimas ir nesumokjimas, kai
14
galiota institucija primena apie toki pareig, atitinkamais atvejais gali leisti pradti baudiamj
persekiojim pagal BK, todl iplstins teisj kolegijos vertinimu, paeidimas, u kur buvo
nubausta pareikja pagal Mokesi administravimo statym, pagal savo pobd yra tam tikru
mastu panaus nusikaltim (baudiamj nusiengim) pagal BK, todl pripaintina kriminalinio
pobdio sankcija Konvencijos prasme.
Pasisakydama dl tapataus paeidimo, iplstin teisj kolegija nurod, kad pagal naujausi
ETT praktik, aikinant paeidimo svok, tvirtint Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1
dalyje, akcentuojamas materialusis paeidimo aspektas, veikos teisiniam vertinimui
(kvalifikavimui) teikiant maesn reikm. Non bis in idem principas paeidiamas tada, kai
nustatoma, kad asmuo antr kart baudiamas (traukiamas baudiamojon atsakomybn) u
identikus arba i esms tokius pat teisikai reikmingus faktus (t pat poelg). Todl Konvencijos
7 protokolo 4 straipsnis turi bti suprantamas ir aikinamas taip, kad principu non bis in idem bt
draudiama persekioti ir/arba bausti asmen antr kart u paeidim, jeigu jis kyla i identik arba
i esms toki pat fakt (vyki) (angl. from identical facts or facts which are substantially the
same), dl kuri asmuo jau buvo nubaustas.
Nagrinjamuoju atveju tai reik, kad tiek administracin atsakomyb pagal ATPK 1632
straipsnio 4 dal, tiek atsakomyb pagal Mokesi administravimo statym, abejais atvejais
paskiriant baudas, kilo dl to, jog pareikja gabeno (laik) cigaretes, paeisdama statymuose
tvirtintus reikalavimus, t. y. nustatyta tvarka nesumokjusi muit, akcizo bei pridtins verts
mokesi. Btent faktini aplinkybi, kad pareikja gabeno policijos pareign rastas cigaretes ir
nebuvo nustatyta tvarka sumokjusi nurodyt mokesi, visuma lm pareikjos nubaudim tiek
12 500 lit bauda pagal ATPK, tiek 899 lit bauda pagal Mokesi administravimo statym. Taigi,
anot iplstins teisj kolegijos, Konvencijos prasme abiej baud paskyrim slygojo identikos
arba bent jau i esms tokios paios faktins aplinkybs, kurios buvo vienodos laiko, erdvs ir
asmens poiriu. Todl pareikja mokestine bauda buvo nubausta u i esms tuos paius
veiksmus, t. y. preki gabenim (laikym) nustatyta tvarka nesumokjus u jas atitinkam
mokesi, u kuriuos jau buvo nubausta administracine nuobauda siteisjusiu apylinks teismo
nutarimu. Atsivelgiant tai, byloje konstatuota, jog Kauno teritorins muitins sprendimas skirti
pareikjai baud pagal Mokesi administravimo statym negaljo bti paliktas galioti, nes tai
reikt Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalies, ta apimtimi, kuria ji draudia asmen
pakartotinai bausti, paeidim.
Priimta nutartimi mokesi administratoriaus (teritorins muitins ir Muitins departamento)
sprendimai buvo panaikinti tik dalyje dl pareigojimo sumokti Mokesi administravimo statyme
numatyt baud. pareigojimas sumokti mokesius (muit, akciz bei pridtins verts mokest) ir
atitinkamus i mokesi delspinigius nagrinjamuoju atveju pripaintas teistu ir nepaeidianiu
non bis in idem principo reikalavim.
[2011 m. lapkriio 18 d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A143-
2619/2011. I. R. prie Muitins departament prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos.
Procesinio sprendimo kategorijos: 10.8.2; 37.1; 37.2.16]

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 metais gino teisiniams santykiams ne

kart teko taikyti Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sjungos valstybi nari institucijoms
iiekant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesiais ir kitomis pinig

15
sumomis, teikimo ir naudojimosi kit Europos Sjungos valstybi nari institucij teikiama pagalba
iiekant mintas pinig sumas statym (toliau Pagalbos iiekant statymas).
Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. A442-2409/2011 buvo sprendiama dl nacionalinje
teisje numatyto priverstinio iiekojimo senaties termino taikymo, kai mokestin nepriemoka
iiekoma pagal kitos Europos Sjungos valstybs nars kompetentingos institucijos praym. ioje
byloje Lietuvos staigos atsisak nutraukti iiekojim i pareikjo pagal Vokietijos Federacins
Respublikos (toliau Vokietija) muitins praym, remdamasi Mokesi administravimo statymo
107 straipsnio 5 dalimi, numatania, kad pradjus mokestins nepriemokos priverstinio iiekojimo
procedras, jos ubaigiamos nepaisant to, jog j vykdymo metu pasibaigia mokestins nepriemokos
priverstinio iiekojimo senaties terminas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paymjo, kad minta Mokesi
administravimo statymo nuostata numato priverstinio iiekojimo senaties termino taikymo
slygas, t. y. leidia esant tam tikroms aplinkybms neatsivelgti tai, kad senaties terminas jau yra
pasibaigs. Pagalbos iiekant statymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendiant klausimus dl
senaties termino, taikomi valstybs, kurios kompetentinga institucija kreipsi dl iiekojimo,
statymai. Tai reikia, kad Lietuvos muitins staigos savo pozicijos dl senaties termino
nagrinjamuoju atveju negaljo grsti Lietuvos statymais atitinkami klausimai turi bti
sprendiami pagal Vokietijos statymus. Kadangi byloje nustatyta, jog Vokietijos muitin,
kreipdamasi Lietuvos kompetentingas institucijas dl iiekojimo, paminjo, kad jos pretenzijos
pareikjui senaties terminas baigiasi 2009 m. gruodio 31 d., turdamos toki informacij ir
atsivelgdamos prie tai mint statymo reikalavim klausimus dl senaties termino sprsti pagal
Vokietijos statymus, Lietuvos muitins staigos privaljo isiaikinti, ar pagal pastarosios Europos
Sjungos valstybs nars statymus priverstinis iiekojimas galjo bti tsiamas, esant reikalui,
pasikonsultuoti su atitinkamomis Vokietijos institucijomis. Kadangi i veiksm Lietuvos muitins
staigos neatliko, byloje ginyti sprendimai panaikinti, o iiekojimo i pareikjo nutraukimo
klausimas grintas mokesi administratoriui nagrinti i naujo.
[2011 m. liepos 21 d. nutartis administracinje byloje Nr. A442-2409/2011. S. M. prie
Klaipdos teritorin muitin. Procesinio sprendimo kategorija 10.8.3]

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, toliau pltodamas savo praktik muit ir

netiesiogini mokesi srityje, taikydamas Europos Sjungos teis ir atsivelgdamas Europos
Sjungos Teisingumo Teismo (toliau ESTT) jurisprudencij, administracinje byloje Nr. A442-
2464/2011 sprend, ar teistai mokesi administratorius neig pareikjo teis pridtins verts
mokesio (toliau PVM) atskait remdamasis aplinkybe, kad gino PVM sskait-faktr ira
paslaug teikjas, kuris io apskaitos dokumento iraymo metu nebuvo registruotas PVM
moktoju, kas lm, jog ioje sskaitoje-faktroje nurodytas PVM moktojo kodas buvo
negaliojantis. Paslaug teikjas, prie iraydamas sskait-faktr, buvo iregistruotas i PVM
moktoj registro, taiau vl juo buvo registruotas prajus trims dienoms nuo gino apskaitos
dokumento iraymo. Buvo suteiktas iki iregistravimo turtas PVM moktojo kodas. Gin
nagrinjusi teisj kolegija paymjo, kad bylai aktualiu laikotarpiu galiojusios Pridtins verts
mokesio statymo nuostatos tiesiogiai nenustat, jog prekes tiekianio ar (ir) paslaugas teikianio
apmokestinamojo asmens registravimasis PVM moktoju yra btina slyga apmokestinamo asmens
(pirkjo) teisei pirkimo PVM atskait realizuoti, todl nurod btinyb nacionalin teis aikinti
atsivelgiant Europos Sjungos teiss akt nuostatas.
16
 Vadovaujantis Europos Sjungos teise, vien aplinkyb, kad apmokestinamasis asmuo
(pirkjas) prekes ir (ar) paslaugas sigijo i PVM moktoju nesiregistravusio kio subjekto, kai yra
tenkinamos materialins teiss atskait atsiradimo slygos, savaime nepaneigia jo teiss
sumokto pirkimo PVM atskait. Vertinant pareig Europos Sjungos direktyvas gyvendinanias
nacionalins teiss nuostatas aikinti ir taikyti kuo labiau atsivelgiant direktyvomis siekiam
tiksl ir numatytus rezultatus, konstatuota, kad aptartas teiss PVM atskait ribojimas nebuvo
nustatytas ir gino teisiniams santykiams taikytiname PVM statyme. Todl pareikjo teiss
pirkimo PVM atskait paneigimas vien tuo pagrindu, jog paslaugos teikjas gino PVM
sskaitos-faktros iraymo metu nebuvo registruotas PVM moktoju, yra neteistas.
[2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinje byloje Nr. A442-2464/2011. UAB 3ANT prie
Valstybin mokesi inspekcij prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos. Procesinio
sprendimo kategorija 9.3.5]

Kitoje byloje nustatyta, kad mokesi administratorius, apskaiiuodamas moktin PVM,

neatsivelg pareikjos pirkimo PVM, t. y. nepripaino pareikjos teiss PVM atskait, nes ji
nebuvo siregistravusi PVM moktoja. Pareikja nurod, kad tikrintu mokestiniu laikotarpiu buvo
pirkusi daug ems kio produkcijai pagaminti reikiam preki ir paslaug, kuri pirkimas sudaro
dal parduodamos produkcijos kat ir todl atitinkamai turjo bti sumaintas jai apskaiiuotas
PVM dydis. Vertindama iuos pareikjos argumentus ir atsivelgdama aktuali ESTT praktik,
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija administracinje byloje Nr. A438-
8/2011 nurod, kad PVM apmokestinami asmenys, kurie nebuvo siregistrav PVM moktojais,
nepraranda galimybs gyvendinti teiss PVM atskait nuo sandori, sudaryt iki oficialaus
siregistravimo PVM moktoju momento, jei yra tenkinamos dvi esmins slygos: 1)
apmokestinamasis asmuo privalo turti pagal teiss normini akt reikalavimus irayt
sskait-faktr, kuria buvo forminti PVM apmokestinami sandoriai; 2) apmokestinamasis asmuo
privalo siregistruoti PVM moktoju per proting termin nuo sandori, suteikiani teis PVM
atskait. Nagrinjamuoju atveju teisj kolegija pripaino, kad pareikja negijo teiss PVM
atskait sandori, sudaryt mokesi administratoriaus patikrintu laikotarpiu, atvilgiu, kadangi
nepagrind nei vienos i pirmiau nurodyt teiss PVM atskait slyg.
[2011 m. balandio 11 d. nutartis administracinje byloje Nr. A438-8/2011. E. L. prie
Valstybin mokesi inspekcij prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos. Procesinio
sprendimo kategorija 9.3]

Administracinje byloje Nr. A143-2619/2011 taikyta Europos Sjungos teis, susijusi su

mokesi teisini santyki reglamentavimu. ioje byloje, be kita ko, buvo isprstas klausimas dl
pareikjos pareigos sumokti muitus, importo PVM bei akciz u laikytas bei vliau konfiskuotas
ir sunaikintas neteistai Bendrijos muit teritorij importuotas akcizais apmokestinamas prekes
cigaretes. Iplstin teisj kolegija nurod, kad nepaisant fakto, jog pareikja gino preki pati
neimportavo, o sigijo turguje, ji muitins skolininke pripainta pagrstai. Pagal Bendrijos muitins
kodekso 202 straipsnio 3 dalies trei trauk, muitins skolininkais, be kita ko, laikomi bet kurie
asmenys, sigij arba laik atitinkamas prekes ir j sigijimo arba gavimo metu inoj arba, yra
pagrindo manyti, turj inoti, kad preks buvo vetos neteistai. Aplinkyb, kad pareikja pati
neteistai neve (nedalyvavo veant) Bendrijos muit teritorij gino preki, iplstins teisj
kolegijos vertinimu, nebuvo reikminga sprendiant jos pripainimo skolininke Bendrijos muitins
17
kodekso 202 straipsnio 3 dalies treios traukos prasme klausim. Pareikja sigijo (gavo) ir laik
aptariamas prekes. Buvo laikomas ypa didelis cigarei kiekis, i tabako gamini pakuots buvo
paenklintos tik Rusijos Federacijos fiskaliniais enklais. Visuomenje yra inoma ir nerodintina
cigarei kontrabandos i ios alies problema. Atsivelgusi tai, kas nurodyta, iplstin teisj
kolegija konstatavo, kad pareikja inojo (turjo inoti), jog ji sigijo (gavo) bei vliau laik
neteistai Bendrijos teritorij vetas gino prekes, o tai lemia, kad moktina importo skolos
muitinei (importo muit) suma jai buvo apskaiiuota teistai.
Pripainusi prievols mokti PVM ir akciz u gino prekes atsiradim, iplstin teisj
kolegija taip pat sprend klausim dl subjekto, kuriam tenka pareiga iuos mokesius sumokti.
iuo klausimu i ginui aktualaus teisinio reguliavimo buvo matyti, jog pareiga mokti akciz u
importuojamas akcizais apmokestinamas prekes ir importo PVM teko importuotojui. Importuotoju,
vadovaujantis Akciz statymo 8 straipsnio 11 dalimi (2007 m. gruodio 6 d. statymo Nr. X-1355
redakcija), buvo laikomas asmuo, kuris turi sumokti u prekes nustatyt importo skol muitinei
arba turt sumokti importo skol muitinei, jeigu prekms bt nustatyti importo muitai, ems
kio ar kitos rinkliavos. PVM statymo 2 straipsnio 25 dalyje (2009 m. gruodio 3 d. statymo Nr.
XI-518 redakcija) is asmuo buvo apibriamas, kaip prekes alies teritorijoje importuojantis
asmuo, kuris turi sumokti u importuojamas alies teritorijoje prekes nustatyt importo skol
muitinei arba turt sumokti importo skol muitinei, jeigu importuojamoms prekms bt nustatyti
importo muitai, ems kio ar kitos rinkliavos. Byloje padaryta ivada, kad atsivelgiant
Bendrijos muitins kodekso 4 straipsnio 12 punkte apibriam muitins skolininko svok
(skolininkas bet kuris asmuo, privalantis sumokti skol muitinei), asmuo, kuris pripastamas
muitins skolininku dl preki importo, laikomas ir importuotoju Akciz bei PVM statym
prasme. Kadangi pareikja jau buvo pripainta muitins skolininke Bendrijos muitins kodekso
202 straipsnio 3 dalies treios traukos pagrindu, iplstin teisj kolegija nurod, kad ji
pripaintina ir importuotoja Akciz bei PVM statym prasme. Pareikjos mokestin prievol dl
preki konfiskacijos ir sunaikinimo galjo inykti tik tuo atveju, jei preks bt buvusios sulaikytos
pirmosios preki veimo Bendrijos muit teritorij muitins staigos zonoje prie Bendrijos
iorins sienos. Toki aplinkybi ioje byloje nebuvo nustatyta.
[2011 m. lapkriio 18 d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A143-
2619/2011. I. R. prie Muitins departament prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos.
Procesinio sprendimo kategorija 10.8.2; 37.1; 37.2.16]

ioje srityje pamintina ir administracin byla Nr. A143-2362/2011, kurioje buvo sprstas
klausimas, ar Bendrijos muitins kodekso 202 straipsnio 3 dalies taikymo poiriu pareikjas
galjo bti pripaintas skolininku, kuriam atitenka pareiga likviduoti nurodyt skol muitinei ir
sumokti su ios skolos atsiradimu sietinus mokesius. Pareikjui (juridiniam asmeniui)
priklausanioje transporto priemonje (jos uplombuotoje dalyje) Europos Bendrij muit
teritorij neteistai buvo vetos tarp teistai vet ir tinkamai deklaruot preki paslptos
cigarets. Pareikjas buvo ios tranzito procedros vykdytojas ir TIR knygels turtojas.
Pareikjas teig, jog jis nieko neinojo apie tarp jo teistai gabent ir tinkamai deklaruot preki
buvusias paslptas cigaretes, jas transporto priemons vairuotojas ve vienasmenikai ir savo
iniciatyva.
Vertinant, ar pareikjas, kaip pamintos muitinio tranzito procedros vykdytojas preki
vejas gali bti pripaintas skolininku Bendrijos muitins kodekso 202 straipsnio 3 dalies 1
18
traukos taikymo prasme (pagal j, skolininku dl neteisto preki veimo laikomas asmuo,
neteistai ves tokias prekes), ar jo atvilgiu taikytinos ios dalies 2 traukos nuostatos, pagal
kurias skolininku laikomi bet kurie asmenys, dalyvav neteistai veant prekes ir inoj arba, yra
pagrindo manyti, turj inoti, kad toks preki veimas neteistas, paymta, kad 1 traukoje
nurodyto asmens samprata apima ne tik fizin, bet ir juridin asmen, todl pareikjo juridinio
asmens statusas negali bti klitimi laikyti j skolininku muitinei Bendrijos muitins kodekso 202
straipsnio 3 dalies 1 traukos taikymo prasme. Antra vertus, teisj kolegija taip pat pabr, jog
ios dalies 2 traukos nuostatos apie subjektyv preki veimo neteistumo suvokim (o tai yra
viena i btin slyg norint asmen pripainti skolininku ios traukos taikymo prasme) leidia
daryti ivad, kad ios nuostatos yra adresuotos btent fiziniam asmeniui. Be to, Bendrijos muitins
kodekso 202 straipsnio 3 dalyje yra tvirtintas solidarios, o ne individualios atsakomybs muitinei
principas. Tai reikia, kad skolininku muitinei pripainimas pagal vien i Bendrijos muitins
kodekso 202 straipsnio 3 dalies trauk savaime nepaneigia nei galimos kit asmen atsakomybs
muitinei, nei toki asmen tarpusavio atsakomybs regreso tvarka. Kadangi pamint nelegaliai
vet preki (cigarei) veju buvo btent pareikjas, Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta ivada, jog muitins skolininku pagal
atitinkam Bendrijos muitins kodekso 202 straipsnio 3 dalies 1 trauk pareikjas pripaintas
pagrstai.
[2011 m. birelio 28 d. nutartis administracinje byloje Nr. A143-2362/2011. UAB
Transport-spedycja prie Muitins departament prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos.
Procesinio sprendimo kategorija 10.6.2; 10.8.2; 10.8.3]

Administracinje byloje Nr. A575-298/2011 ginas kilo dl i veicarijos Konfederacijos

Lietuvos Respublik importuot Bendrijos kilms (Pranczijos Respublikos) preki sudtyje
esanio etilo alkoholio apmokestinimo akcizu. Nustatyta, jog mokesi moktojas pateik praym
patikslinti mint preki importo deklaracij duomenis, susijusius su moktinu importo akcizu,
teigdamas, jog iose prekse etilo alkoholis buvo denatruotas pagal Pranczijos Respublikos
reikalavimus, todl, vadovaujantis 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dl akciz
u alkohol ir alkoholinius grimus, struktr suderinimo (toliau Direktyva 92/83) 27 straipsnio
1 dalies b punktu, jis yra neapmokestinamas iuo mokesiu. Muitin atsisak tenkinti praym, be
kita ko, nurodydama, jog minta nuostata netaikytina, o gino etilo alkoholio denatravimo
klausimas sprendiamas pagal nacionalins teiss nuostatas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 13 d. nutarimu Nr. 902 patvirtint
1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dl akciz, taikom alkoholiui ir alkoholiniams
grimams, struktr suderinimo 27 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo Lietuvos Respublikoje
taisykli 6.1 punktas nustat, jog Lietuvos Respublikoje importuojamam denatruotam etilo
alkoholiui akcizai netaikomi tik tuo atveju, jeigu jis denatruotas pagal kuri nors Formuli srae
nurodyt formul ir yra panaudotas srae nustatytose panaudojimo srityse, t. y. denatruotas btent
pagal nacionalinje teisje nustatytus reikalavimus, o denatravimo pagal kitos valstybs nars
reikalavimus faktas nra reikmingas. Atsivelgusi tai, teisj kolegija pirmiausia vertino, ar
mintas nacionalinis reguliavimas atitinka Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies b punkt,
nustatant, jog valstybs nars atleidia nuo mokesi produktus, kuriems taikoma i direktyva,
nuo suderint akciz tokiomis slygomis, kurias jos nustato, siekdamos utikrinti, kad tais
atleidimais bt galima teisingai ir tiesiogiai pasinaudoti ir ivengti bet koki isisukinjim,
19
vengimo ar piktnaudiavimo, kai jie yra denatruoti pagal bet kurios valstybs nars reikalavimus ir
vartojami bet kokio ne moni vartojimui skirto produkto gamybai. Nustaiusi, kad mintos
nuostatos versija lietuvi kalba neatitiko versij kitomis oficialiomis Europos Sjungos valstybi
nari kalbomis bei prietaravo paios Direktyvos tikslams, teismas vadovavosi kit oficiali
Europos Sjungos valstybi nari kalb versijomis. Pasisakydama dl ios Direktyvos 92/83
nuostatos taikymo nagrintu atveju, teisj kolegija pirmiausia pastebjo, jog, kaip nurodyta
1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos Nr. 92/12/EEB dl bendros tvarkos, susijusios su akcizais
apmokestinamais produktais, ir j laikymu, judjimu ir kontrole, pirmoje ir ketvirtoje
konstatuojamosiose dalyse, vidaus rinkai sukurti ir funkcionuoti btinas laisvas preki, skaitant ir
akcizais apmokestinamas prekes, judjimas ir vienodos prievols apskaiiuoti akciz slygos visose
valstybse narse. Atitinkamai pagal Direktyvos 92/83 trei konstatuojamj dal, norint, kad
tinkamai veikt vidaus rinka, yra svarbu nustatyti bendras vis aptariam produkt svok
apibrtis. Pagal ios direktyvos devyniolikt konstatuojamj dal, btina Europos Sjungos
lygmeniu nustatyti preki, kurios yra perveamos i vienos valstybs nars kit, atleidimo nuo
akcizo pagrindus. Byloje atsivelgta Europos Sjungos Teisingumo Teismo praktik, kurioje yra
nurodyta, jog norint pasiekti iuos tikslus, produktai turi bti apmokestinami akcizu ir atleidiami
nuo jo, nesant aiki prieing nuostat, visoje Europos Sjungoje vienodai. Vienodas Direktyvos
92/83 nuostat taikymas reikia, kad produkto apmokestinim akcizu ar atleidim nuo jo vienoje
valstybje narje, kaip taisykl, turi pripainti kitos valstybs nars. Aikinant kitaip, bt pakenkta
ios direktyvos tikslo gyvendinimui ir trukdoma laisvam preki judjimui. Taigi vertinusi
nurodytus argumentus, teisj kolegija padar ivad, jog ios direktyvos 27 straipsnio 1 dalies b
punktas reglamentuoja tik preki, kurios yra perveamos i vienos valstybs nars kit, atleidim
nuo akciz ir nereguliuoja situacijos, kai preks yra importuojamos i treiosios alies, t. y.
Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritis neapm ioje byloje nagrintos
faktins situacijos. Klausimas dl i treij ali importuojam preki atleidimo nuo akcizo
paliekamas sprsti paioms valstybms narms.
Kadangi mokesi moktojas mokesi administratoriui informacijos, kad gino etilo
alkoholis buvo denatruotas pagal Lietuvos Respublikos teiss akt reikalavimus, nepateik, nors
jam buvo kelis kartus tai pasilyta, byloje pripainta, jog mokesi administratorius pagrstai
atsisak tenkinti praym dl deklaracij tikslinimo.
[2011 m. vasario 24 d. nutartis administracinje byloje Nr. A575-298/2011. UAB Fragrances
International prie Muitins departament prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos.
Procesinio sprendimo kategorija 9.4.1.1; 9.4.3; 10.10]

Apmokestinimo PVM klausimu pamintina administracin byla Nr. A438-2247/2011, kurioje

buvo sprendiamas mokestinis ginas dl PVM mokjimo u ems pardavim ar kitok jos
perleidim pagal PVM statymo 32 straipsnio 2 dal, t. y. dl aplinkybs, ar pareikjo parduoti
ems sklypai laikytini eme statyboms PVM statymo prasme. Minta statymo nuostata numato,
kad PVM neapmokestinamas ems pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio slygas
asmuo, kuriam tokia em perduodama, arba treioji alis gyja teis disponuoti ja kaip jos
savininkas, iskyrus em, perduodam kartu su naujais pastatais ar statiniais ar j dalimis, taip pat
em statyboms. eme statyboms iame straipsnyje laikomas ems sklypas, kuris yra skirtas
statybai, neatsivelgiant tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne. Pasak byl
nagrinjusios teisj kolegijos, ioje teiss normoje tvirtinta, kad ems sklypai, kuriuose yra
20
pastatyti nauji pastatai ar statiniai bei j dalys yra apmokestinami PVM, todl vertinus statymo
leidjo nuostat, pagal kuri eme statyboms iame straipsnyje laikomas ems sklypas, kuris yra
skirtas statybai, neatsivelgiant tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne,
padaryta ivada, kad statyboms skirt ems sklyp kategorijai PVM statymo taikymo prasme yra
priskiriami ir tie ems sklypai, kuriuose dar nra atlikti su statyba susij veiksmai, kaip
statybviets nustatymas, statybos sklypo tvarkymas, statybiniai tyrinjimai ir pan. Esminiu
kriterijumi, nustatant, ar konkretaus ems sklypo pardavimas ar perdavimas disponuoti kitiems
asmenims yra apmokestinamas PVM, ar ne, yra tai, ar konkretus ems sklypas gali bti
priskiriamas sklyp, skirt statyboms kategorijai, ar ne.
PVM statyme ems sklypo, kuris yra skirtas statybai, svoka nra apibrta. Statyb
teisinius santykius reglamentuoja Statyb statymas, kurio 2 straipsnio 13 dalis statyb apibdina
kaip veikl, kurios tikslas pastatyti (sumontuoti, nutiesti) nauj, rekonstruoti, remontuoti ar
griauti esam statin. To paties straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad statybos sklypas ems
naudojimo tikslins paskirties nustatyt rib ems sklypas (teritorijos dalis), kuriame atliekami
statybos darbai. Atitinkamai, kaip paymjo teisj kolegija, matyti, kad konkretaus ems sklypo
priskyrimas statybos sklypo kategorijai priklauso nuo nustatytos ems naudojimo tikslins
paskirties iame sklype. Ianalizavusi gino teisini santyki atsiradimo metu galiojusias
pagrindins tikslins ems naudojimo paskirties keitim reguliavusias nuostatas, teisj kolegija
padar ivad, kad konkretus ems sklypas gali bti priskirtas statybos sklyp kategorijai, kai
kompetentingo subjekto sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorinio
planavimo dokumentus (ems reformos emtvarkos, ems sklyp formavimo ir pertvarkymo,
ems konsolidacijos projektus) ir detaliuosius planus iame sklype esaniai emei nustatoma tokia
pagrindin tikslin ems naudojimo paskirtis, kurios naudojimo bdas bei pobdis leidia ioje
emje vykdyti statyb. Sprendiant klausim, ar atsiranda prievol apskaiiuoti PVM u
parduodamus ems sklypus, privalo bti vertinama, ar ie sklypai j pardavimo metu (t. y. j
perdavimo ar apmokjimo u juos momentu, priklausomai nuo to, kuris i i vyki vyko
anksiau) atitiko mintus ems, skirtos statyboms, kriterijus.
[2011 m. liepos 21 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A438-2247/2011. Arnold
Lichogub prie Valstybin mokesi inspekcij prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos.
Procesinio sprendimo kategorija 9.3.1; 9.10]

2011 metais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vlgi buvo sprendiamos
bylos, susijusios su tiesiogini mokesi sritimi.
Individuali veikl reglamentuojani normini teiss akt nuostat aikinimo ir taikymo
praktika buvo vystoma administracinje byloje Nr. A442-2424/2011. ioje byloje pareikja
(mokesi moktoja) neig nustatyt jos vykdytos individualios veiklos savarankikumo poym
teigdama, kad tam tikri sandoriai buvo sudaromi kartu su atitinkamo turto bendrasavininkiais, dal
sandori sudarinjo jos atstovas. Kaip paymjo byl nagrinjusi Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisj kolegija, tokios aplinkybs negali paneigti vykdytos veiklos
savarankikumo. Bendrasavininki santykiai dl disponavimo bendrja nuosavybe yra grindiami
tarpusavio lygybs (partnerysts) principu, tarp bendrasavininki nra pavaldumo, kiekvienas i j
yra savarankikas subjektas ir nra teisikai pareigotas paklusti kit bendrasavininki valiai. Taip
pat ir atstovo pasitelkimas sudarant sandorius jokiu bdu nereikia atstovaujamojo savarankikumo
apribojimo. Sprendim pasitelkti atstov priima pats atstovaujamasis; btent atstovaujamasis,
21
suteikdamas atitinkamus galiojimus atstovui, nusprendia sudaryti ar ne atitinkamus sandorius;
atstovaujamasis nra pavaldus atstovui ir nra teisikai pareigotas paklusti pastarojo valiai.
[2011 m. liepos 21 d. nutartis administracinje byloje Nr. A442-2424/2011. B. S. prie
Valstybin mokesi inspekcij prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos. Procesinio
sprendimo kategorija 9.1.1.2]

1.3. Bylos dl konkurencijos teisini santyki

Konkurencijos teiss normomis pirmiausia siekiama ne tik apsaugoti siningos

konkurencijos laisv, bet ir ginti pagrstus vartotoj interesus. Vienas i pavojingiausi
konkurencijos teiss paeidim yra susijs su susitarim tarp kio subjekt dl kain nustatymo ar
fiksavimo sudarymu, galiniu daryti itin neigiam poveik, be kita ko, ir vartotoj ar kit kio
subjekt teisms sigyti prekes ar paslaugas paiomis palankiausiomis kainomis. Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas, atsivelgdamas nurodytus siekius, savo praktikoje 2011
metais pripaino, kad rinkoje buvo sudaryti konkurencijos teiss reikalavim neatitinkantys
susitarimai.
Pirmiausia pamintina administracin byla Nr. A525-2577/2011, kurioje buvo ginijamas
Konkurencijos tarybos nutarimas, pagal kur Lietuvos komunikacijos agentr asociacija ir ios
asociacijos nariai (dar 25 mons), sudarydami susitarim reikalauti reklamos ar iniasklaidos
planavimo paslaug pirkimo konkurs organizatori sumokti jiems kompensacij (mokest) tais
atvejais, jeigu konkursas nelaimimas, paeid Konkurencijos statymo 5 straipsnio 1 dalies 1
punkt. Teisj kolegija, konstatuodama, jog i ties buvo sudarytas konkurencijos teiss
draudiamas susitarimas dl kain fiksavimo, be kita ko, nurod, kad odiai ir odi junginiai,
vartojami teiss normose, turi bti aikinami ir suprantami remiantis odi reikmmis, kurias
tokiems odiams suteikia konkurencijos teis. Asociacijos lygmeniu priimtais sprendimais
(draudiamu susitarimu) buvo nustatyta (fiksuota) dalis preks (paslaugos) kainos, t. y. fiksuotas 3
000 Lt mokestis u konkursini pasilym parengim ir dalyvavim konkursuose. Teisj kolegijos
nuomone, is susitarimas faktikai sudar toki situacij, kad konkurso organizatorius,
pasiraydamas galutin sutart su konkurs laimjusiu dalyviu, i viso u galutin idjin produkt
turjo mokti kain, kuri sudar ne tik galutins sutarties kaina (pasilymo, laimjusio konkurs,
kaina), bet ir kompensacij (konkurso mokesi), sumokt konkurso nelaimjusiems dalyviams,
kain suma. Todl faktikai konkurso organizatorius gyja prek (paslaug) ir u j sumoka kain.
Tai, kad is preks (paslaugos) gijimas vykdomas vieo konkurso bdu per tam tikr procedr,
konkurencijos teiss poiriu nra reikminga. Konkurencijos statymo 3 straipsnio 2 dalyje
apibrta prek suprantama kaip prek, kuri perleidiama ar gali bti potencialiai perleidiama bet
kokiu bdu ar priemonmis. Preks sampratai Konkurencijos statymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo
poiriu nra reikminga ir tai, kad galutins kainos sudt patenka mokesi u nelaimtus
pasilymus suma. Ekonominis rezultatas, kuris konkurencijos teiss poiriu ir turi bti vertinamas,
yra tas, kad konkurso organizatorius i dalies (konkurso mokesio apimtimi) sumoka kain, kuri yra
nulemta ne siningos konkurencins kovos, o slygota dirbtinai sukurt aplinkybi (susitarimo).
Todl Konkurencijos statymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte tvirtinta preks kainos svoka neturi
bti aikinama pernelyg siaurai, ji apima bet kokius kainos elementus ar dalis, tiek tiesiogiai, tiek
netiesiogiai ,,patenkanias kain. Todl Konkurencijos statymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte
numatytas paeidimas gali pasireikti bet kokiu tiesioginiu ar netiesioginiu, tiek galutini, tiek
22
dalini preki kain nustatymu. Konkurso mokesio reikalavimas pats savaime nra draudiamas,
jis gali turti teistus ir pagrstus tikslus. Konkurencijos teis iuo atveju draudia tartis ir derinti
konkurent veiksmus taikant mokest, kas sudaro klitis veikti natraliais rinkos dsniais
pagrstai konkurencijai. Susitarimo dl kain fiksavimo fakto konstatavimas, pasak teisj
kolegijos, yra pakankamas pagrindas atsakomybei pagal Konkurencijos statym kilti, o konkreios,
dl susitarimo kilusios neigiamos pasekms, paprastai neturi bti nustatinjamos. Konkurent
susitarimas dl kain nustatymo (fiksavimo) pats savaime preziumuoja siekio riboti konkurencij
egzistavim. Todl net jeigu susitarimo dalyviai turjo kitokius, j manymu ir sitikinimu, teistus
tikslus, susitarimo tikslas iuo atveju vertinamas ne civilins teiss, kitos teiss srities ar norm
sistemos (pvz., moralini, etini ir kt.), o konkurencijos teiss kontekste ir pagal konkurencijos
teiss norm nustatyt tokio susitarimo reikm ir prasm.
[2011 m. kovo 28 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A525-2577/2011. UAB Media
House, UAB Omnicom Media Group, UAB AGE Reklama, UAB Tarela, Lietuvos
komunikacijos agentr asociacija, UAB VRS grup, UAB SAN Vilnius, UAB Baltic FCB,
UAB Inorek & GREY, UAB Adell reklama, UAB Unframed Communications, UAB
Carat, ,,MJ Projects, UAB DDB Vilnius, UAB VIA media, UAB Milk Agency, UAB
Kredo R, UAB Auktaitijos reklama, UAB Leo Burnett Vilnius, UAB Media Bridge
Vilnius & Co, UAB Videvita Vilnius, UAB Star Communications Worldwide, UAB Creative
Media Services, UAB Mediapool, UAB Not Perfect, UAB Reklamos vizija prie Lietuvos
Respublikos konkurencijos taryb. Procesinio sprendimo kategorija 7.2; 37.1]

Administracinje byloje Nr. A444-1433/2011 ginas kilo dl to, ar film, rayt

skaitmeniniuose vaizdo diskuose ir vaizdajuostse, didmeninis platintojas (tiekjas) ir ias prekes
inter alia mameninje rinkoje (perpardavimo rinkoje) prekiaujanios mons sudar draudiam
susitarim dl perpardavimo kain (kain, u kurias turt bti pardavinjamos tiekjo preks
mameninje rinkoje) nustatymo.
Teisj kolegija, konstatavusi, kad pagal bylos aplinkybes pareikjai sudar susitarimus,
kuriais susitar perpardavinjant prekes inter alia mameninje rinkoje, taikyti susitarimuose
nustatytas minimalias arba fiksuotas kainas, be kita ko, paymjo, kad sudarant vairias sutartis
patirties turintys subjektai paprastai netraukia sutartis visikai beprasmi nuostat, kuri nuo pat
pradi neketina laikytis, taip pat daniausiai tiksliai ireikia atitinkam sutarties nuostat pobd,
ypa jei siekia susitarti ne dl pareigojani, bet tik dl rekomendacinio pobdio slyg. Natralu,
kad konkurencijos teiss paeidimus paprastai siekiama nuslpti, be kita ko, pridengiant juos i
pirmo vilgsnio teistais arba ali objektyvius ketinimus ne visikai aikiai ir (arba) tiksliai
atspindiniais instrumentais. Todl vien tik tikslus preks perpardavimo kainos nurodymas
sutartyje, kai nra aiki jos rekomendacin turin rodani duomen, gali bti labai svarus
rodymas, patvirtinantis, kad alys susitar btent dl tokios perpardavimo kainos realaus ir
privalomo taikymo. Kita vertus, net jeigu sutartyje tvirtinamos ,,rekomenduojamos kainos,
konkurencijos teiss prasme susitarimas dl toki kain gali bti vertinamas, kaip susitarimas dl
fiksuot ar minimali kain (draudiamas susitarimas), jeigu i aplinkybi visumos matyti tiekjo
taka, poveikis pirkjui, o pirkjas tam tikrais bdais sutinka taikyti ias ,,rekomenduojamas
kainas.
Preki perpardavimo slyg, kuriomis nustatoma minimali arba fiksuota kaina, kurios turi
laikytis platintojas, prekiaudamas tiekjo prekmis, tvirtinimas suponuoja tai, kad yra apribojama
23
pirkjo (tiekjo preki platintoj) komercin laisv savarankikai ir nepriklausomai nuo kito kio
subjekto (tiekjo) nustatyti preki perpardavimo kainas ir/arba teikti pirkjams nuolaidas, t. y.
tvirtinamas vadinamasis vertikalusis apribojimas. Tokie susitarimai objektyviai slygoja tok
ekonomin efekt rinkoje, jog joje perpardavimo kainos palaikomos dirbtini, ne natrali rinkos
mechanizm slygojam priemoni pagalba. Tokiu bdu ne tik trukdoma rinkos dalyviams (tiekjo
preki platintojams) nevaromai nustatyti savarankik kain politik, tarpusavyje konkuruoti, bet
ir objektyviai apribojama galutini vartotoj ar kit treij asmen galimyb sigyti preki
palankiausiomis kainomis, sudaromos prielaidos labai pavojingiems konkurent mamenins
prekybos lygmenyje susitarimams dl kain. Toki susitarim padariniai (potencials ir (arba)
reals) yra akivaizdiai alingi, todl paprastai nra reikalaujama nustatyti, ar kiekvienu konkreiu
atveju tokio susitarimo antikonkurencins savybs nusveria prokonkurencines.
[2011 m. birelio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. A444-1433/2011. UAB Media
Incognito, UAB ,,Bomba, UAB ,,Palink, UAB ,,Forum Cinemas Home Entertainment, UAB
,,GPP prie Lietuvos Respublikos konkurencijos taryb. Procesinio sprendimo kategorija 7.2;
37.1]

Siningos konkurencijos laisv privalo bti utikrinta ir vieojo administravimo institucij

veikloje. Konkurencijos statymo 4 straipsnis tvirtina, kad vieojo administravimo subjektai,
gyvendindami pavestus udavinius, susijusius su kins veiklos reguliavimu Lietuvos
Respublikoje, privalo utikrinti siningos konkurencijos laisv. iems subjektams draudiama
priimti teiss aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus kio
subjektus ar j grupes ir dl kuri atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos slyg skirtum
atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems kio subjektams, iskyrus atvejus, kai skirting
konkurencijos slyg nemanoma ivengti vykdant Lietuvos Respublikos statym reikalavimus.
Taikant mintas statymo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje
2011 metais buvo priimta reikming procesini sprendim, susijusi su pavedim teikti (viesias)
paslaugas konkreiai monei teistumo vertinimu.

Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. A822-2563/2011 ginas kilo dl Trak rajono

savivaldybs tarybos sprendimo, kuriuo buvo pavesta UAB ,,Trak paslaugos vykdyti Trak ir
Lentvario miest viej teritorij tvarkymo darbus teistumo. iuo sprendimu Trak rajono
savivaldyb, nerengdama konkurso, savo steigtam ir kontroliuojamam kio subjektui paved
vykdyti viej teritorij tvarkymo darbus pagal savivaldybs nustatomus paslaug kainius.
Byl nagrinjusi iplstin teisj kolegija pripaino, kad mintas Trak rajono savivaldybs
tarybos sprendimas neteistas. Paymta, kad nagrinjamuoju atveju Vietos savivaldos statymo
nuostatos tvirtino kelet bd, kaip gali bti teikiamos savivaldybi vieosios paslaugos.
Savivaldybi teis viej paslaug teikim pavesti savo steigtiems kio subjektams pagal bylai
aktual teisin reguliavim nebuvo absoliuti, ji turjo bti gyvendinama teiss akt nustatyta
tvarka. Anot iplstins teisj kolegijos, savivaldyb (vietos savivaldos institucijos, pareignai),
gyvendindama aptariam teis pasirinkti, kaip bus teikiamos vieosios paslaugos, privalo utikrinti,
kad sprendimas viej paslaug teikimo vykdym pavesti savo steigtam paslaug teikjui
nepaeist Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje tvirtintos siningos konkurencijos laisvs, kuri
ordinarinio statymo lygmenyje, be kita ko, atspindi ir yra skirtas j utikrinti gino teisiniams
santykiams taikytas Konkurencijos statymo 4 straipsnis. Konstitucinis reikalavimas utikrinti
24
siningos konkurencijos laisv negali bti vertinamas kaip nepagrstai ribojantis mint
savivaldybi (vietos savivaldos institucij) diskrecij. Vietos savivaldos statyme ir Konkurencijos
statyme tvirtint teisin reguliavim iuo atveju reikia taikyti sistemikai. Vietos savivaldos
statymas tik tvirtino abstraki, bendro pobdio savivaldybs galimyb (subjektin teis kaip
abstrakt elgesio model) pasirinkti kelet skirting bd, kaip bus utikrinamas viej paslaug
teikimas. Tuo tarpu Konkurencijos statymas nustat ios galimybs (teiss) gyvendinimo slygas.
Savivaldyb privaljo paisyti i slyg savo veikloje ir elgtis taip, kad gyvendama i savo
galimyb ir priimdama teiss aktus ar kitus sprendimus, neteikt privilegij ir (arba)
nediskriminuot atskir kio subjekt ar j grupi, dl ko atsirast ar galt atsirasti konkurencijos
slyg skirtum atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems kio subjektams (iskyrus atvejus, kai
skirting konkurencijos slyg nemanoma ivengti vykdant Lietuvos Respublikos statym
reikalavimus). iuo aspektu taip pat pastebta, jog negali bti tapatinamas teiss gyvendinimas ir
vykdymas. Todl buvo negalima teigti, kad savivaldybei suteiktos teiss gyvendinimas iuo
konkreiu atveju reik statym reikalavim vykdym Konkurencijos statymo 4 straipsnio 2 dalies
prasme.
[2011 m. kovo 31 d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A822-
2563/2011. UAB Trak paslaugos prie Lietuvos Respublikos konkurencijos taryb. Procesinio
sprendimo kategorija 17.2]

Savivaldybs pavedimas UAB Vilniaus vystymo kompanija teikti vietimo staig pastat
renovavimo projekt valdymo paslaugas anksiau mint Konkurencijos statymo nuostat poiriu
buvo vertinamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iplstins teisj kolegijos
nagrintoje administracinje byloje Nr. A502-2277/2011. i byla reikminga, be kita ko, ir tuo, kad
joje teismas pasisak dl Viej pirkim statyme numatytos vidaus sandorio iimties taikymo
slyg.
Ginas byloje kilo dl to, ar Konkurencijos taryba pagrstai nustat, kad Vilniaus miesto
savivaldyb, be konkurencingos procedros pavesdama UAB Vilniaus vystymo kompanija teikti
projektavimo valdymo ir statybos valdymo paslaugas, paeid konkurencijos teis.
Viej pirkim statymo 10 straipsnio 5 dalyje (2010 m. vasario 11 d. statymo Nr. XI-678
redakcija), kuri galiojo ginyto Konkurencijos tarybos nutarimo primimo metu, buvo nustatyta,
kad io statymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkanioji organizacija sudaro sutart su
atskir juridinio asmens status turiniu subjektu, kur ji kontroliuoja kaip savo paios tarnyb ar
struktrin padalin ir kuriame ji yra vienintel dalyv (arba gyvendina valstybs ar savivaldybs,
kaip vienintels dalyvs, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne maiau kaip 90
procent pardavimo pajam gauna i veiklos, skirtos perkaniosios organizacijos poreikiams
tenkinti ar perkaniosios organizacijos funkcijoms atlikti. i vadinama vidaus sandorio iimtis
Lietuvos teisje buvo tvirtinta 2010 m. vasario 11 d., primus Viej pirkim statymo pakeitimo
bei papildymo statym, kuris sigaliojo 2010 m. kovo 2 d. Iki io momento vidaus sandorio iimties
Lietuvos viej pirkim teisje nebuvo numatyta, ir ja nebuvo galima remtis. Ginytas
Konkurencijos tarybos nutarimas buvo priimtas 2010 m. birelio 10 d., t. y. jau galiojant mintai
vidaus sandorio iimiai. Anot iplstins teisj kolegijos, vertinimas, ar pareikjo atlikti
veiksmai tenkina Viej pirkim statyme numatytus reikalavimus, pirmiausia turi bti atliekamas
atsivelgiant aplinkybes, kurios egzistavo gino veiksm atlikimo momentu, o ne Konkurencijos
tarybos nutarimo primimo metu. Aplinkybs, egzistavusios Konkurencijos tarybos nutarimo
25
primimo metu, analizuotinos tik po to ir jei kyla toks poreikis (pvz., gali paaikti, kad anksiau
bendrov tenkino vidaus sandorio kriterijus, o vliau j m nebetenkinti).
Iplstin teisj kolegija nurod, kad pirmasis kriterijus, kada buvo galima remtis minta
teiss norma perkanioji organizacija sudaro sutart su atskir juridinio asmens status turiniu
subjektu, kur ji kontroliuoja kaip savo paios tarnyb ar struktrin padalin ir kuriame ji yra
vienintel dalyv. I mintos formuluots matyti, kad vien tik aplinkyb, jog savivaldyb sudaro
sutart su udarja akcine bendrove, kurios vienintele akcininke ji yra, nra pakankama ivadai, kad
savivaldyb i udarj akcin bendrov kontroliuoja kaip savo paios tarnyb ar struktrin
padalin. Vadinasi, mintoje statymo nuostatoje yra tvirtinti du tam tikra apimtimi savarankiki
kontrols ir vienintelio dalyvio kriterijai. Tam, jog bt nustatyta, ar perkanioji organizacija
sudaro sutart su asmeniu, kur ji kontroliuoja kaip savo paios tarnyb ar struktrin padalin, be
kita ko, svarbu vertinti aktual teisin reguliavim, aplinkyb, ar bendrov, su kuria sudaryta
sutartis, yra orientuota rink, taip pat bendrovs status ir juose nustatyt bendrovs kontrols
mechanizm. Vienas i kriterij, pagal kur gali bti nustatoma, ar bendrov yra orientuota rink,
yra vykdomos veiklos kokybinis ir kiekybinis vertinimas. Turt bti atsivelgiama ios
bendrovs vykdomos veiklos geografin ir materiali apimt bei jos galimyb umegzti ryius su
privataus sektoriaus monmis. Byloje atsivelgta aktuali Europos Sjungos Teisingumo Teismo
praktik, pagal kuri vieosios valdios subjekt akcinink vykdom bendrovs kontrol galima
pripainti analogika kontrolei, kuri jie vykdo savo tarnyboms, kai, pirma, mintos bendrovs
veikla vykdoma tik mint subjekt teritorijoje ir i esms vykdoma tik j naudai, ir, antra, per
statuose numatytus organus, kuriuos sudaro mint subjekt atstovai, jie daro lemiam tak ir ios
bendrovs strateginiams tikslams, ir pagrindiniams sprendimams. Nata rodyti, kad galima remtis
vidaus sandorio iimtimi tenka asmeniui, kuris nori ja pasinaudoti; vidaus sandoris yra iimtis i
bendrosios taisykls, todl jis turi bti aikinamas grietai (siaurai). i nuostat, byloje nustatyt
aplinkybi ir surinkt rodym kontekste iplstin teisj kolegija sutiko su Konkurencijos tarybos
pozicija, kad pareikjas (savivaldyb) nerod, kad UAB Vilniaus vystymo kompanija ginijam
pareikjo veiksm atlikimo metu nebuvo rink orientuota bendrov (vadinasi, nerod,
kontroliuoja kaip savo paios tarnyb ar struktrin padalin), nors btent pareikjui teko nata
rodyti vidaus sandorio iimties taikymo slygas. Pripainta, kad savivaldybs veiksmais buvo
paeistas Konkurencijos statymo 4 straipsnis.
[2011 m. gruodio 11 d. iplstins teisj kolegijos sprendimas administracinje byloje Nr.
502
A -2277/2011. Vilniaus miesto savivaldyb prie Lietuvos Respublikos konkurencijos taryb.
Procesinio sprendimo kategorija 7.1]

Svarbus konkurencijos teiss aspektas, susijs su Konkurencijos tarybos nutarim, kuriais

vietos savivaldos institucijos pareigojamos atlikti tam tikrus, su paeidimo paalinimu susijusius
veiksmus, vykdymu, buvo nagrinjamas administracinje byloje Nr. A502-2301/2011.
Konkurencijos taryba prim nutarim Dl Vilniaus miesto savivaldybs veiksm perkant
paslaugas i UAB ,,Rubicon eventus atitikties Konkurencijos statymo 4 straipsnio reikalavimams
(toliau Nutarimas), kuriuo, be kita ko, Vilniaus miesto savivaldybs administracija pareigota
nutraukti patalp nuomos sutart, sudaryt tarp Vilniaus miesto savivaldybs administracijos ir
UAB ,,Rubicon eventus, arba jos nuostatas pakeisti taip, kad neprietaraut Konkurencijos
statymo 4 straipsnio reikalavimams. Konkurencijos taryba kreipsi teism praydama pareigoti

26
atsakov Vilniaus miesto savivaldybs administracij gyvendinti mintu Konkurencijos tarybos
nutarimu nustatyt pareigojim.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iplstin teisj kolegija iaikino, kad
valstybinio ar savivaldybi administravimo subjektui nevykdius Konkurencijos tarybos nutarimo
(pareigojanio atlikti tam tikrus veiksmus, pvz., nutraukti, pakeisti sutart) ir fakt nustaius
teiss akt numatyta tvarka bei dl to primus konkret Konkurencijos tarybos nutarim,
Konkurencijos taryba negali savo nuoira imtis bet koki teisini priemoni. Konkurencijos taryba
turi teis kreiptis teism su atitinkamais, teiss akt nuostatas ir Konkurencijos tarybai suteiktus
galinimus atitinkaniais (i j iplaukianiais) reikalavimais.
Dl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo nustatyti atitinkami pareigojimai, nevykdymo
arba netinkamo vykdymo i esms atliekama tokia pati procedra, kaip ir tais atvejais, kai tiriami ir
nagrinjami kiti Konkurencijos statymo paeidimai. Todl Konkurencijos tarybos ivada, jog
konkretus Konkurencijos tarybos priimtas nutarimas dl statymo paeidimo ir jame nustatyti
pareigojimai nra vykdyti ar vykdyti netinkamai, gali bti padaroma tik atlikus vis reikming
aplinkybi tyrim ir klausim inagrinjus teiss aktuose nustatyta tvarka. i ivada turi bti
ireikta Konkurencijos tarybos nutarimo ar kitokio procesinio sprendimo forma, atitinkania teiss
aktuose tvirtintus formos ir turinio reikalavimus. Mintos procedros neatlikimas atitinkamais
atvejais gali bti vertinamas kaip esminis procedrinis paeidimas, kuris gali sukelti tam tikras
neigiamas teisines pasekmes.
Teiss akt nustatyta tvarka nustaiusi, kad Konkurencijos tarybos nutarimas buvo
nevykdytas ir nusprendusi dl ios prieasties kreiptis teism, Konkurencijos taryba teisme gali
pareikti tik tok reikalavim ir prayti taikyti tik tok teismins gynybos bd, kuris, pirma, atitikt
statymais Konkurencijos tarybai suteiktus galinimus ir j neviryt, antra, atitikt bendruosius
reikalavimus, keliamus teisins gynybos bdams, kuriuos gali taikyti teismas (pvz., Konkurencijos
statymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu kreiptis teism dl konkrei valstybinio,
savivaldybi administravimo subjekt ir kit vieojo administravimo subjekt sprendim (iskyrus
Lietuvos Respublikos Vyriausybs normini teiss akt) panaikinimo, ar to paties straipsnio 6
punkto pagrindu kreiptis teism, kad bt apginti valstybs ir kit asmen Konkurencijos statymo
saugomi interesai, ginijant (praant pripainti negaliojaniais) sudarytus sandorius (ar j dalis).
Konkurencijos taryba gali kreiptis teism tik su tokiu reikalavimu, kur patenkinus, konkurencijos
paeidimas bt paalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrst prielaid tolesniems
ginams ir bylinjimuisi dl Konkurencijos tarybos nutarimo (ne)vykdymo. Konkurencijos tarybos
reikalavimo pagrindu priimtas teismo sprendimas negali bti abstraktus, neaikus, slyginis ar
apskritai i esms priverstine tvarka nevykdomas. Tik tokio kreipimosi teism pagrindu bt
galima sprsti, ar konkretus Konkurencijos tarybos nutarimas pagal atlikto tyrimo ir nagrinjimo
proceso metu nustatytas aplinkybes yra vykdytas bei atitinkamai sprsti, ar taikytinos i to
kylanios teisins pasekms, t. y. atitinkami teismins gynybos bdai.
Nagrinjamuoju atveju Konkurencijos tarybos reikalavimas (praymas pareigoti gyvendinti
pareigojimus), iplstins teisj kolegijos vertinimu, neatitiko anksiau nurodyt reikalavim,
todl negaljo bti tenkinamas. Kartu paymta, kad tai neukerta kelio Konkurencijos tarybai
statym nustatyta tvarka ir slygomis i naujo kreiptis administracin teism su teiss akt
reikalavimus atitinkaniais praymais.

27
 [2011 m. liepos 25 d. iplstins teisj kolegijos sprendimas administracinje byloje
Nr. A502-2301/2011. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba prie Vilniaus miesto savivaldyb.
Procesinio sprendimo kategorija 7.1; 7.6]

1.4. Bylos dl aplinkos apsaugos, teritorij planavimo ir statybos teisini santyki

Bylos, kuriose sprendiami ginai dl aplinkos apsaugos, teritorij planavimo ir statybos

teisini santyki visai visuomenei ir atskiriems jos nariams jautri sritis. Didelis dmesys aplinkai
ir atskiriems jos elementams, auktas reglamentavimo lygis tiek nacionalins, tiek Europos
Sjungos teiss aktais lemia, kad ir 2011 metais ios bylos ilieka reikminga Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo praktikos dalis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vykdydamas nacionaliniams teismams
tenkani pareig utikrinti veiksming ir visik Europos Sjungos teiss nuostat veikim,
vienoje i ios kategorijos byl kreipsi Europos Sjungos Teisingumo Teism (toliau ESTT).
Teismas siek paalinti abejones dl byloje taikytin nacionalins teiss norm, pagal kurias
kompetentingi subjektai neprivaljo atlikti strateginio pasekmi aplinkai vertinimo ar bent jau
atrankos iam vertinimui atlikti, kai planuojamas tik vienas kins veiklos objektas, suderinimo su
Europos Sjungos teise. Atsivelgs io kreipimosi pagrindu priimt ESTT sprendim, Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas administracinje byloje Nr. A492-12/2011 atsisak taikyti su
Europos Sjungos teise nesuderinamas nacionalins teiss nuostatas.
ioje byloje buvo ginijami detalieji planai, kuriais numatyta vystyti kiaulininkysts kius
Pakruojo rajone. Nustatyta, kad nebuvo atliktas i detalij plan, kuriais numatyta statyti du
atskirus 4 000 viet kiauli penjimo kompleksus, strateginis pasekmi aplinkai vertinimas ar bent
jau atranka iam vertinimui atlikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iaikino, kad prie
tvirtinant mintus detaliuosius planus, privaljo bti atlikta atranka i plan strateginiam pasekmi
aplinkai vertinimui atlikti. Neatlikus strateginio pasekmi aplinkai vertinimo, kai is vertinimas yra
privalomas, nra utikrinama, kad bus vertintos ir bus atsivelgta visas poveik aplinkai galinias
daryti aplinkybes rengiant, svarstant (skaitant vie svarstym su visuomene), derinant bei
tvirtinant planus ir programas. Pastarieji reikalavimai nebt gyvendinami ir tuo atveju, kai
neatliekama (privaloma) atranka strateginiam pasekmi aplinkai vertinimui atlikti, nes tik atlikus
toki atrank, galima sprsti apie galim plano ar programos pasekmi aplinkai reikmingum.
Vertindama io paeidimo tak gino detalij plan teistumui, teisj kolegija konstatavo, kad
vien tai (paeidimas) sudaro savarankik ir pakankam pagrind mintus teritorij planavimo
dokumentus pripainti neteistus, kaip priimtus paeidiant pagrindines procedras, ir juos
panaikinti.
Byloje taip pat buvo patenkintas pareikj praymas panaikinti iauli regiono aplinkos
apsaugos departamento sprendimus dl gino planuojamos kins veiklos leistinumo pasirinktoje
vietoje. Atliekant planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai bei poveikio visuomens sveikatai
vertinimus, visikai nebuvo atsivelgta tai, kad abu gino kiauli penjimo kompleksai (taros
objektai) planuojami statyti nedideliu atstumu vienas nuo kito, nors visiems procedros dalyviams
i aplinkyb buvo inoma. Atsakingos institucijos teigiam sprendim dl planuojamos kins
veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje panaikinimas sudar papildom ir pakankam (savarankik)
pagrind ioje byloje neteistais pripainti ir mintus detaliuosius planus.

28
 [2011 m. gruodio 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. A492-12/2011. G. V., J. P., P. G.,
visuomenin organizacija Lietuvos alij judjimas ir L. A. L. prie Pakruojo rajono
savivaldybs taryb, iauli regiono aplinkos apsaugos departament ir iauli visuomens
sveikatos centr. Procesinio sprendimo kategorija 14.3.1; 14.3.2; 14.3.3; 14.5; 14.7]

Klausimais, susijusiais su planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimu,

pamintina ir administracin byla Nr. A525-103/2011. Joje ginas kilo dl savivaldybs tarybos
sprendimo, kuriuo nusprsta nepritarti planuojamai veiklai iplsti kiauli komplekso gamybinius
pajgumus iki 46 000 uaugint kiauli per metus.
Planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo statymo 8 straipsnio 9 dalis nustato,
jog tuo atveju, jei iki programos patvirtinimo savivaldybs, kurios teritorijoje planuojama kin
veikla, taryba priima neigiam motyvuot sprendim dl planuojamos kins veiklos galimybi,
atsakinga institucija, gavusi savivaldybs tarybos sprendim, privalo apie tai ratu informuoti
planuojamos kins veiklos organizatori (usakov), kad poveikio aplinkai vertinimo procedros
negali bti tsiamos tol, kol galioja savivaldybs tarybos priimtas sprendimas, iskyrus atvejus, kai
planuojama kin veikla yra valstybins reikms ir jos gyvendinimas yra numatytas valstybs
strateginiuose planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybs sprendimais.
Kaip paymjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, i nurodytos
teiss normos matyti, jog savivaldybs tarybai, kurios teritorijoje planuojama kin veikla, suteikta
teis priimti sprendim dl planuojamos kins veiklos galimybi, nebaigus poveikio aplinkai
vertinimo procedr. Tokiu bdu savivaldybs, kurios teritorijoje planuojama kin veikla, tarybai
suteikiama teis priimti sprendim dl planuojamos kins veiklos galimybi ne pagal planuojamos
kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, o remiantis kitais motyvais. Toks
savivaldybs tarybos sprendimas yra individualus administracinis aktas, todl, atsivelgiant minto
statymo 8 straipsnio 9 dal bei Vieojo administravimo statymo 8 straipsn, toks aktas turi bti
pagrstas objektyviais duomenis (faktais) ir teiss akt normomis, jame turi bti aikiai
suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teiss bei pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Atsisakym duoti sutikim mintos kins veiklos pltrai savivaldybs institucijos prim
vertinusios specialiai sudarytos komisijos ivadas, gretimai kins veiklos objekto esani
gyvenamj vietovi bendruomeni aikiai ireikt neigiam nuomon, tai, kad pareikjas
planuojamai kinei veiklai (kiauli auginimui nuo 12 000 iki 46 000 vienet) vykdyti pasirinko
vietov, kuri ribojasi su keturiomis upmis ir yra arti saugotin teritorij, skaitant Natura 2000
teritorijas. Savivaldybs institucijos vertino ir kitas aplinkybes, skaitant tai, jog prapltus kin
veikl iki praomos, tekt didinti sanitarin apsaugos zon, kuri patekt ne tik keliasdeimt
gyvenamj nam (buvo gauti notarikai patvirtinti ems sklyp savinink nesutikimai ios zonos
pltrai), bet ir hidrografinis draustinis. Dl to ginyto savivaldybs tarybos sprendimo nepritarti
planuojamai veiklai naikinti nebuvo teisinio pagrindo.
[2011 m. sausio 17 d. nutartis administracinje byloje Nr. A525-103/2011. UAB Bugeniu
agro prie Maeiki rajono savivaldyb. Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1; 2.7]

Teritorij planavimo procedr metu priimami teritorij planavimo dokumentai, kuriais, be

kita ko, nustatomi aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitos slygos, formuojama ems, miko ir
vandens naudmen, gyvenamj vietovi, gamybos bei infrastruktros sistema, nustatomos fizini
ir juridini asmen veiklos pltojimo galimybs atitinkamoje teritorijoje. 2011 metais ioje srityje
29
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pasisak svarbiais teiss aikinimo ir taikymo
klausimais.
Kartais ginai ioje srityje kyla dl to, ar byloje ginijamas dokumentas, susijs su tam tikros
teritorijos suplanavimu, yra detalusis planas.
Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodio 12 d. statymo Nr. I-1121 Dl Lietuvos Respublikos
teritorij planavimo statymo sigaliojimo 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad Teritorij planavimo
statymas <...> Vyriausybs nustatyta tvarka taikomas visiems patvirtintiems, pradtiems ir iki
statymo sigaliojimo dienos nebaigtiems bendriesiems, detaliesiems planams bei specialiojo
planavimo dokumentams. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausyb, gyvendindama
pavedim, 1996 m. gegus 24 d. prim nutarim Nr. 617 Dl Lietuvos Respublikos teritorij
planavimo statymo taikymo patvirtintiems, pradtiems ir iki io statymo sigaliojimo nebaigtiems
rengti teritorij planavimo dokumentams, kurio 1.1 punkte numatyta, kad miest (ar j dali),
miesteli ir kaim (kaimo gyvenviei) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, <...> bei kiti
dokumentai, kuriuose numatytos teritorij ems naudojimo, veiklos joje pltojimo slygos, ems
naudotoj teiss ir prievols, yra teritorij planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytja tvarka buvo
patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorij planavimo statymo <...> sigaliojimo dienos. ie
dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi bti registruoti Teritorij planavimo dokument valstybs
registre, kaip nustatyta io registro nuostatuose.
vertinusi teisin reguliavim, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija
administracinje byloje Nr. A438-2358/2011 nurod, kad vairaus pobdio teritorij planavimo
dokumentai, tarp j ir detalij plan projektai, yra pripastami teritorij planavimo dokumentais
Teritorij planavimo statymo taikymo prasme, jeigu jie atitinka ias slygas: pirma, nustatyta
tvarka buvo patvirtinti iki Teritorij planavimo statymo sigaliojimo dienos (1996 m. sausio 1 d.);
antra, juose yra numatytos teritorij ems naudojimo, veiklos joje pltojimo slygos, ems
naudotoj teiss ir prievols; treia, iki 1997 m. kovo 30 d. buvo registruoti Teritorij planavimo
dokument valstybs registre.
[2011 m. spalio 3 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A438-2358/2011. UAB Plungs
kooperatin prekyba prie Kauno miesto savivaldybs administracij ir Nacionalins ems
tarnybos prie Lietuvos Respublikos ems kio ministerijos Kauno miesto emtvarkos skyri.
Procesinio sprendimo kategorija 4.5]

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kart taik ir aikino normini teiss akt
nuostatas, reglamentuojanias detaliojo planavimo organizatoriaus teisi ir pareig perdavim.
Nuosekliai formuodamas savo praktik ios kategorijos ginuose, teismas administracinje byloje
Nr. A525-1000/2011 iaikino, kad Teritorij planavimo statymo 20 straipsnis galimyb gyti ir
turti detaliojo teritorij planavimo organizatoriaus teises ir pareigas sieja su asmens teise
planuojam em, t. y. asmuo turi bti planuojamos ems valdytojas ir naudotojas. Atsivelgusi
tai, teisj kolegija konstatavo, kad pareikjos sutartimi gytos detaliojo teritorij planavimo
organizatoriaus teiss ir pareigos, po to kai nuosavybs teiss ems sklyp buvo perleistos kitam
asmeniui, taip pat atiteko pastarajam asmeniui, kuris, kaip naujas ems sklypo valdytojas, gijo
teises organizuoti savo ems sklypo detaliojo planavimo procedr bei dalyvauti ioje planavimo
procedroje. Tuo tarpu pareikja, nebebdama ems sklypo savininke, neteko detaliojo
planavimo organizatoriaus teisi ir pareig, todl nebeturjo reikalavimo teiss klausimais,
susijusiais su gino ems sklypo detaliuoju planavimu.
30
 [2011 m. balandio 26 d. nutartis administracinje byloje Nr. A525-1000/2011. S. J. prie
Klaipdos apskrities virininko administracij. Procesinio sprendimo kategorija 14.3.2; 14.3.3]

Reikmingos teiss aikinimo ir taikymo nuostatos 2011 metais buvo formuojamos ir statyb
teisini santyki srityje. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. A662-1472/2011 pasisakyta dl
teismo, sprendianio klausim dl statybos leidimo teistumo, nagrinjimo rib ir Nuolatins
statybos komisijos sprendimo iduoti statybos leidim, kaip savarankiko administracins bylos
dalyko.
Mintoje administracinje byloje iplstin teisj kolegija konstatavo, kad Nuolatins
statybos komisijos sprendimas iduoti statybos leidim yra privalomas savivaldybs administracijos
direktoriui (jo galiotam savivaldybs administracijos valstybs tarnautojui), todl esant teigiamam
Nuolatins statybos komisijos sprendimui, pastarieji vieojo administravimo subjektai neturi
diskrecijos teiss sprsti statybos leidimo idavimo (neidavimo) klausim. Atitinkamai i
aplinkyb neleidia daryti ivados, jog tais atvejais, kai atitinkamas statybos leidimas yra
savarankikas administracins bylos (skundo) dalykas, t. y. nra papildomai skundiamas
Nuolatins statybos komisijos sprendimas, io administracinio akto teistumo ir pagrstumo analiz
apsiriboja tik administracins procedros, atliekamos po mintos Komisijos sprendimo primimo,
vertinimu. Tokia ivada grindiama tuo, kad, pirma, pats Nuolatins statybos komisijos sprendimas
iduoti statybos leidim yra vienas i savarankikos ir vientisos administracins procedros
(statybos leidimo idavimo), kuri prasideda statytojo (usakovo) nustatytos formos praymo bei kit
dokument pateikimu ir pasibaigia statybos leidimo idavimu, metu priimam procedrini
(tarpini) sprendim. Teigiamas Nuolatins statybos komisijos sprendimas dl statybos leidimo
idavimo savaime nelemia statytojo (usakovo) bei kit suinteresuot asmen materialini teisi ir
pareig, susijusi su statytojo (usakovo) prayme iduoti statybos leidim nurodyt statini statyba
(siekiamais vykdyti statybos darbais), atsiradimo ar pasikeitimo, o tik sudaro prielaidas atlikti
tolimesnius veiksmus ioje administracinje procedroje. Toks Nuolatins statybos komisijos
sprendimas negali bti vertinamas kaip savarankikas, su aptariama administracine procedra
nesusijusias teisines pasekmes sukeliantis administracinis aktas. Nors pastarasis sprendimas pagal
bendrj taisykl pareigoja savivaldybs administracijos direktori (jo galiot savivaldybs
administracijos valstybs tarnautoj) veikti Statybos statymo 23 straipsnio 9 dalyje numatytu bdu,
konkreias teisines pasekmes statybos teisini santyki dalyviams sukelia btent pagal Nuolatins
statybos komisijos sprendim statytojui (usakovui) savivaldybs administracijos direktoriaus ar jo
galioto tarnautojo iduodamas statybos leidimas, t. y. galutinis sprendimas (individualus
administracinis aktas), kuriuo tvirtinamas konkretus administracins procedros pabaigos
rezultatas. Tai lemia, kad pastarasis Nuolatins statybos komisijos sprendimas negali bti
savarankikas administracins bylos nagrinjimo dalykas.
Kita vertus, byloje taip pat atkreiptas dmesys, kad vienas i statybos leidimo panaikinimo
pagrind yra administracins procedros, kurios pabaigoje priimamas galutinis sprendimas dl
statybos leidimo, metu padaryti atitinkami paeidimai. Todl nagrinjant skundus dl statybos
leidimo teistumo, privalu, kai tai patenka pareikjo skundu (praymu) apibrtas administracins
bylos ribas, inter alia atlikti administracins procedros metu priimam (atliekam) procedrini
(tarpini) sprendim (veiksm), kokiu laikytinas Nuolatins statybos komisijos sprendimas iduoti
statybos leidim, vertinim bei iais procedriniais (tarpiniais) sprendimais (veiksmais) padaryt
paeidim (jei tokie buvo) tak galutinio aptariamos procedros sprendimo statybos leidimo
31
teistumui ir pagrstumui. Pareikjai, ginydami statybos leidim, neprivalo reikti savarankik
reikalavim panaikinti vientisos administracins procedros (statybos leidimo idavimo) metu
priimam procedrini (tarpini) sprendim, toki kaip Nuolatins statybos komisijos sprendimas
iduoti statybos leidim. Taiau tai neapriboja galimybi ginyti statybos leidim, be kita ko,
tokiais pagrindais, kurie yra susij su materialiniu ir (arba) procesiniu (procedriniu) Nuolatins
statybos komisijos veiksm, neveikimo ir (arba) priimto sprendimo iduoti statybos leidim
neteistumu. Pripainus procedr ubaigiant (galutinius rezultatus forminant) statybos leidim
neteistu ir j panaikinus Administracini byl teisenos statymo 89 straipsnyje numatytais
pagrindais, teisins reikms netenka ir visi tos paios administracins procedros metu priimti
procedriniai (tarpiniai) sprendimai, sudar pagrind priimti neteist statybos leidim.
[2011 m. rugsjo 26 d. iplstins teisj kolegijos sprendimas administracinje byloje Nr.
662
A -1472/2011. Valstybin teritorij planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
prie Kauno miesto savivaldybs administracij. Procesinio sprendimo kategorija 13.2.3]

Pamintina ir administracin byla Nr. A525-1426/2011, kurioje ginyto statybos leidimo

teistum pareikjas kvestionavo, be kita ko, aplinkybe, jog ne visi Nuolatins statybos komisijos
nariai pritar io leidimo idavimui. Kaip buvo matyti i byloje pateikto Nuolatins statybos
komisijos protokolo, ios Komisijos nariai jame (protokole) paymjo, jog susipaino su statinio
projektu ar, kad statinio projektas perirtas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj
kolegija, sistemikai vertinusi gino teisiniams santykiams taikytinas teiss akt nuostatas, padar
ivad, jog Nuolatins statybos komisijos nari ireikiamas nepritarimas statinio projektui ir
atitinkamai statybos leidimo idavimui, vis pirma, siejamas su nepritarimo motyv pateikimu.
Todl toks nepritarimas visais atvejais turi bti aikiai ireiktas, konkretus ir motyvuotas. Tuo
atveju, jeigu Nuolatins statybos komisijos narys, vertins jam pateiktus dokumentus, paymi, kad
jis su jais susipaino ar juos perirjo, jeigu nra pateikiami nepritarimo statybos leidimo
idavimui motyvai, tokia komisijos nario ireikta pozicija, teisj kolegijos nuomone, negali bti
vertinama kaip nepritarimas statybos leidimo idavimui.
[2011 m. rugsjo 19 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A525-1426/2011. UAB JGK
statyba, J. P., A. P., A. M., E. M. ir I. B. prie Valstybins teritorij planavimo ir statybos
inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorij planavimo ir statybos valstybins
prieiros skyri ir Vilniaus miesto savivaldybs administracij. Procesinio sprendimo kategorija
13.3.1; 13.6]

Administracinje byloje Nr. A502-2303/2011, kurioje taip pat sprstas klausimas dl statybos
leidimo teistumo, skundas buvo grindiamas aplinkybe, kad administraciniai aktai, treiajam
suinteresuotam asmeniui suteikiantys teis atlikti bendrosios dalins nuosavybs teiss objekto
rekonstravim, iduoti nesant pareikjo, statinio bendraturio, sutikimo. Byloje nustatyta, kad
pareikjas sutiko duoti sutikim ir leisti statytojui gauti slyg svad ir projektuoti laiptin pagal
suderint iankstin projekt, taiau darbai, kuriems iduotas gino statybos leidimas, neatitiko
pastarojo iankstinio projekto.
Byl nagrinjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, vertinusi
faktines bylos aplinkybes teiss norm, reglamentuojani statinio bendraturi interes apsaug
vykdant statybos darbus, ir aktualios teism praktikos kontekste, padar ivad, kad pagal statymus
reikalingas pateikti bendraturi sutikimas reikia ne abstrakt, o konkretizuot bendraturi
32
sutikim. Tai reikia, kad sutikimas duodamas ne apskritai teisei statyb gyvendinti, bet
konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturio galimo statytojo bsimos
rekonstrukcijos plan atskleidimu kitiems bendraturiams pripastamas tinkamo projektinio
pasilymo (tokio, kaip jis apibdinamas Statybos statymo 2 straipsnio 31 dalyje) pateikimas.
Btina nurodyti konkreius statybos darbus, statybos paskirt ir netgi jos atlikimo orientacin
laikotarp. Byloje nustatyta, kad projektuojant statin, buvo nukrypta nuo prieprojektinio
pasilymo. Raytini rodym, jog pareikjas sutiko su pakeitimais, nepriklausomai nuo to, ar
korekcijos buvo privalomos pagal teiss aktus, nebuvo pateikta. Todl nesant vykdytai Statybos
statymo slygai statytojui negavus statinio bendraturio sutikimo statybos leidimas buvo
iduotas neteistai ir nepagrstai.
[2011 m. rugpjio 1 d. nutartis administracinje byloje Nr. A502-2303/2011. J. K. prie
Kdaini rajono savivaldybs administracij. Procesinio sprendimo kategorija 13.2; 13.2.3; 59]

1.5. Bylos dl civilins atsakomybs u al, atsiradusi dl valdios institucij neteist

veiksm

Administraciniai teismai nagrinja bylas dl alos, atsiradusios dl vieojo administravimo

subjekt neteist veiksm, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Taisykls, pagal kurias
administracinis teismas turi pripainti valstybs ar savivaldybs atsakomyb u neteistus
veiksmus, ir toliau kelia klausim.

Pavyzdiui, pamintina administracin byla Nr. A62-1119/2011, kurioje Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo iplstin teisj kolegija sprend, ar atlygintina bendrovei turtin ala,
kuri ji patyr dl to, kad pagal prokuroro, ginanio viej interes, iekin buvo panaikintas
detalusis planas ir kiti su tuo susij aktai. Iplstin teisj kolegija, patikrinusi vieosios
atsakomybs slyg buvim, nusprend, kad atsakov Lietuvos valstybs ir Neringos savivaldybs
elgesys pareikjo inicijuotame teritorij planavimo procese nebuvo adekvatus susiklosiusiai
situacijai ir buvo pakankama pareikjui kilusi neigiam padarini atsiradimo prieastis.
Inagrinjs pateiktus rodymus, apeliacins instancijos teismas pripaino bendrovs teis
reikalavim dalies patenkinim ir priteis 144 641 lit dydio nuostoli atlyginim. Teismas, be
kita ko, pripaino, kad valstyb ir savivaldyb nagrinjamu atveju atsako solidariai. Pareikjo
patirta ala, iplstins teisj kolegijos vertinimu, buvo susijusi su detaliojo planavimo procesu,
kaip pagal savo pobd ir esm vientisa procedra.
Vertindama pareikjui priteistinos kompensacijos dyd, iplstin teisj kolegija pabr,
kad atsakomybs dydis gali bti mainamas, atsivelgiant paties nukentjusio asmens kalt,
veiksmus, kuriais jis padjo alai atsirasti ar jai padidti (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d.,
6.282 str.). Iplstins teisj kolegijos vertinimu, asmenims, vykdantiems komercin investicin
veikl, kaip profesionalams, turi bti taikomi didesni atidumo, rpestingumo, atsargumo standartai.
Rpestingumo pareiga reikia, kad suinteresuoti asmenys, dalyvaujantys tam tikrame teritorij
planavimo etape, turi domtis, kokio pobdio ir turinio aplinkybs bus isamiau nagrinjamos.
Atsivelgus tai, konstatuota, kad atitinkamos teritorijos planavim finansuojantys kio subjektai
taip pat privalo parodyti reikiam rpestingum ir apdairum. Taiau mint rpestingumo pareig
nustatymas, siekiant, kad bt laikomasi teritorij planavimo proceso reikalavim, negali bti
aikinamas kaip valstybei ar savivaldybei tenkani pareig perklimas privaiam kio subjektui.
33
statym aikinimas, kad valstybs ir savivaldybi institucijos gali elgtis neteistai ir u tai visikai
neatsakyti, nurodant, jog vis rizik u tai turi prisiimti suinteresuotas (privatus) asmuo, formuot
visuomenje visiko nepasitikjimo valstybe mentalitet, taip pat sudaryt prielaidas valstybs ar
savivaldybs institucijoms ir j pareignams elgtis neatsakingai, neapgalvotai vykdyti Teritorij
planavimo statyme numatytas pareigas, tokiu bdu paeidiant i Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies
kylant imperatyv, kad valdios staigos privalo tarnauti monms. Iplstin teisj kolegija
pabr, kad vis pirma valstybs ir savivaldybi institucijos privalo elgtis teistai bei prisiimti
atsakomyb u tai. Verslo ar kit privai subjekt elgesys gali bti labai reikmingas nustatant
priteistin alos sum ir j mainant, taiau kai nra akivaizdi rodym, kad pareikjas siek
neteist tiksl ar kitu bdu elgsi neteistai (pvz., nra nustatytas valstybs tarnautojo papirkimo
atvejis), vis rizik ir atsakomyb u patirtas ilaidas perkelti pareikjui bt neteisinga. iomis
aplinkybmis apeliacins instancijos teismas nusprend, kad pareikjas, nesiimdamas teritorij
planavimo proceso metu statyme numatyt ir vis kit galim priemoni, savo elgesiu prisidjo
prie nuostoli atsiradimo. Todl iplstin teisj kolegija atsakov atsakomybs laipsn u
pareikjo patirt al nustat 1/2 dalies dydio ir pripaino pareikjo teis tik dalies reikalavim
patenkinim.
[2011 m. gruodio 15 d. iplstins teisj kolegijos sprendimas administracinje byloje Nr.
62
A -1119/2011. Udaroji akcin bendrov Enerilas prie Neringos savivaldyb ir Lietuvos
valstyb, atstovaujam Klaipdos apskrities virininko administracijos (procesini teisi permjas
Valstybin teritorij planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerijos). Procesinio sprendimo kategorija 15.2; 15.4]

Kaip ir ankstesniais metais, bylose dl alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist

veiksm, atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai akcentavo, kad
pateikti rodymus dl tariamos alos buvimo ir jos dydio turi viej atsakomyb pripainti
siekianti alis.
Administracinje byloje Nr. A756-34/2011 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
iplstin teisj kolegija sprend dl alos, kilusios dl Valstybins ligoni kasos tariamo
vilkinimo sudaryti paslaug sutartis, atlyginimo. Pareikjas UAB Baltic Orthoservice pateik
praym priteisti i Lietuvos valstybs 474 089,07 lit turtins alos (kaip negauto pelno), patirtos
dl neteist atsakovo Valstybins ligoni kasos veiksm, vilkinant sudaryti su pareikju sutartis
dl gyventoj aprpinimo ortopedijos techninmis priemonmis. Iplstin teisj kolegija,
vertindama tariam pareikjo al, pabr, kad patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos)
turi bti pagrsti realiomis, rodytomis, neivengiamomis, o ne tiktinomis, hipotetinmis
pajamomis. Vadinasi, negali bti priteisiamos negautos pajamos, kuri gavimas bt tik hipotetinis,
grindiamas prielaidomis net ir tuo atveju, jei atsakovas pareikjo atvilgiu bt elgsis teistai,
t. y. pagal atitinkamoje situacijoje privalomas taikyti teiss normas.
Aptariama byla reikminga ir dl atstovavimo ilaid, patirt kito teisminio proceso metu,
pripainimo atlygintina ala. Iplstin teisj kolegija sprend, kad kai vadovaujantis
Administracini byl teisenos statymu, pareikjas turi galimyb prayti priteisti atstovavimo
ilaidas, patirtas administraciniame teisme nagrinjant atitinkam skund, taiau byloje nra
duomen, kad pareikjas tok praym bt teismui pateiks ir jis bt j atmets arba kad buvo
kit prieasi, dl kuri pasinaudoti minta procesiniame statyme numatyta galimybe buvo
nemanoma arba pernelyg sudtinga, ios pareikjo ilaidos nevertintinos kaip ala Civilinio
34
kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Procesini (atstovavimo) ilaid priteisimo pirmiausia
turi bti siekiama tame procese, kuriame jos buvo patirtos.
[2011 m. birelio 6 d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A756-
34/2011. Udaroji akcin bendrov Baltic Orthoservice prie Valstybin ligoni kas prie
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstyb, atstovaujam
Valstybins ligoni kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Procesinio
sprendimo kategorija 15.2; 15.2.3.1]

Pastebimai daugja praym atlyginti patirt al dl policijos pareign neteist veiksm ar

netinkamo pareig vykdymo.

Administracinje byloje Nr. A858-2457/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

pripaino Lietuvos valstybs atsakomyb dl neteisto policijos pareign prievartos priemoni
panaudojimo. Pareikjui, kuris dl neteisto specialiosios priemons aunamuoju ginklu iaut
skausmini audmen, patyr sunk ir neym sveikatos sutrikdym, priteisti 737,34 litai turtinei ir
30 000 lit neturtinei alai atlyginti. Teisj kolegija paymjo, kad Policijos veiklos statymo 23
straipsnio 1 dalyje ir Vieojo saugumo tarnybos statymo 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog
prievarta, kuri gali sukelti kno sualojim ar mirt, gali bti naudojama tik prie konkret teiss
paeidj. Tokia ivada kyla lingvistikai aikinant teiss normas, nes ir Policijos veiklos statymo
23 straipsnio 1 dalyje, ir Vieojo saugumo tarnybos statymo 12 straipsnio 3 dalyje prie
panaudojant prievartos priemones, reikalaujama atsivelgti inter alia individualias paeidjo
savybes.
Be to, teisj kolegija aptariamoje byloje akcentavo Policijos veiklos statymo 23 straipsnio 1
dalyje ir Vieojo saugumo tarnybos statymo 12 straipsnio 3 dalyje tvirtinto proporcingumo
principo svarb. Net jei prievartos priemons naudojamos prie konkret asmen, toki priemoni
naudojimas turi atitikti proporcingumo princip, t. y. prie jas panaudojant turi bti vertinama ir
atsivelgiama konkrei situacij, teiss paeidimo pobd, taip pat pasekmes, kurias gali sukelti
konkreios prievartos priemons panaudojimas. Tai ypa svarbu tais atvejais, kai panaudojamos
prievartos priemons gali sukelti sunkias pasekmes, t. y. mirt ar sveikatos sualojim. Nors pagal
nurodytas teiss norm nuostatas pareignai turi tam tikr diskrecij pasirinkti konkreias
prievartos priemones konkreiose situacijose, tokia diskrecija nra neribota.
Pagal Policijos veiklos statym ir Vieojo saugumo tarnybos statym btent konkretus
pareignas turi vertinti situacij, skaitant ir priemons panaudojimo individualum, ir tokio
panaudojimo proporcingum. Taigi iuo atveju atsakovas (jo dispozicijoje esantys pareignai) turi
pareig utikrinti, kad jgos panaudojimas bus teistas ir pagrstas, skaitant ir jo atitikt
proporcingumo principui. Atitinkamai, btent atsakovas, atsivelgiant paeistos vertybs svarb
(asmens sveikat), turi ir pozityvi pareig isamiai itirti tok vyk bei nustatyti visas reikmingas
aplinkybes, ir pareig rodyti, kad prievartos priemons panaudojimas buvo teistas ir proporcingas
atsivelgiant paties pareikjo elges.
[2011 m. birelio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. A858-2457/2011. J. T. prie
Lietuvos valstyb, atstovaujam Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos ir Vilniaus
apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2]

35
 Kitoje administracinje byloje Nr. A261-2679/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas pripaino pareikjo teis neturtins alos, kuri vertinta 10 000 lit, atlyginim. Teisj
kolegija nustat, kad policija prievartos priemones, kurios neymiai sutrikd pareikjo sveikat,
panaudojo nepateisinamai. Dar kart akcentuota, kad Policijos veiklos statymo 23 straipsnio 1
dalyje nustatyta, jog policijos pareignas turi teis panaudoti prievart, kai btina ukirsti keli
teiss paeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens,
visuomens, valstybs teistus interesus. Prievarta, galinti sukelti kno sualojim ar mirt, gali bti
naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai vykdyti, ir tik po to, kai visos manomos
tikinimo ar kitos priemons nebuvo veiksmingos. Prievartos r ir jos panaudojimo ribas pasirenka
policijos pareignas, atsivelgdamas konkrei situacij, teiss paeidimo pobd bei individualias
paeidjo savybes. Taiau naudodami prievart, policijos pareignai privalo stengtis ivengti sunki
pasekmi.
[2011 m. lapkriio 2 d. nutartis administracinje byloje Nr. A261-2679/2011. E. G. prie
Lietuvos valstyb, atstovaujam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Vilniaus
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrn policijos komisariato. Procesinio sprendimo
kategorija 15.2.1; 15.2.3.2]

Administracinje byloje Nr. A261-1129/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

nagrinjo pareikjos praym atlyginti turtin al, kilusi dl to, kad policijos pareignai nesim
priemoni tam, kad tinkamai apsaugot eismo vykio viet. Po eismo vykio dingo pareikjai
priklausantis dviratis, kur vairuodama, kaip transporto priemon, ji pateko eismo vyk ir patyr
kno sualojimus. Teisj kolegija paymjo, kad Policijos veiklos statymo 21 straipsnio 2 dalyje
ir Policijos patruli veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro
2002 m. gruodio 24 d. sakymu Nr. 660, 85.6 punkte yra nustatyta imperatyvi policijos pareign
pareiga isaugoti teiss paeidimo rodymus. Dviratis, kaip eismo vykyje dalyvavusi transporto
priemon, buvo rodymas ir kaip asmens, nukentjusio eismo vykyje, turtas privalomai turjo bti
isaugotas, taiau juo nebuvo tinkamai pasirpinta, dl ko jis buvo prarastas. Tuo atitinkamai
padaryta ala turto savininkei. Remdamasi iais argumentais, teisj kolegija pripaino, kad 700 lit
alos atlyginimas i Lietuvos valstybs pareikjai priteistas pagrstai.
[2011 m. balandio 15 d. nutartis administracinje byloje Nr. A261-1129/2011. I. J.-B. prie
Lietuvos valstyb, atstovaujam Lietuvos vieosios policijos rinktins Vytis ir Vilniaus apskrities
vyriausiojo policijos komisariato. Procesinio sprendimo kategorija 15.2.2; 15.2.2; 15.2.3.1]

1.6. Bylos dl socialins apsaugos teisini santyki

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 metais teko skirti daug dmesio
socialins apsaugos teisiniams santykiams. ios kategorijos bylose priimta nemaai reikming
procesini sprendim.
Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. A502-758/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas sprend, ar nedarbingumo laikotarpiu gauta ieitin imoka yra pagrindas atsisakyti skirti
ligos paalp. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsisak
skirti ligos paalp, motyvuodamas tuo, kad pareikjas, kuris 2009 m. liepos 21 d. buvo atleistas i
darbo, iki 2009 m. rugsjo 21 d. turjo draudiamj pajam, t. y. jam buvo mokama ieitin
imoka pagal Valstybs tarnybos statymo 41 straipsnio 4 dal. Byloje nustatyta, kad pareikjo liga,
36
dl kurios buvo iraytas nedarbingumo paymjimas, prasidjo dar nenutrkus j ir darbdav
siejusiems valstybs tarnybos teisiniams santykiams. Atsivelgusi i faktin aplinkyb ir
remdamasi Ligos ir motinysts socialinio draudimo statymo 9 straipsnio 1 dalyje bei 14 straipsnio
1 dalyje tvirtintu reglamentavimu, teisj kolegija nusprend, jog u pirmsias dvi nedarbingumo
dienas darbdavio imokta pareikjui suma savo paskirtimi buvo ligos paalpa, o po atleidimo i
darbo dienos (nuo 2009 m. liepos 21 d.) pareikjas gijo teis terminuot (5 kalendorini ligos
dien) ligos paalp i Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto l. Tai, kad pareikjas
gavo ieitin imok pagal Valstybs tarnybos statymo 41 straipsn, apeliacins instancijos teismo
vertinimu, negali paneigti jo subjektins teiss socialin paalp. Teiss aktai nenustato, kad
apdraustajam, kuris nedirba, taiau laikinojo nedarbingumo metu gauna ieitin imok, ios
ieitins imokos gavimo laiku nemokama ligos paalpa. Todl Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo vertinimu, atsakovas nepagrstai atsisak skirti ligos paalp pareikjui.
[2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. A502-758/2011. S. T. prie
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir
darbo ministerijos Vilniaus skyri. Procesinio sprendimo kategorija 6.4.1]

Apvelgiant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrintas administracins bylas dl

ligos paalpos skyrimo, pamintina ir administracin byla Nr. A146-33/2011. ioje byloje
pareikjas ginijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendim neskirti jam ligos
paalpos dl to, kad jis tapo laikinai nedarbingu vairuodamas automobil neblaivus. Pareikjas
neneig, kad susialojo eismo vykyje vairuodamas automobil neblaivus, taiau teig, kad jo
neblaivumas negali bti pripaintas pagrindu nemokti ligos paalpos, nes teissaugos institucijos
nenustat, kad eismo vykio prieastis buvo jo neblaivumas. Teisj kolegija nagrinjamos bylos
kontekste paymjo, kad Ligos ir motinysts socialinio draudimo statymo 15 straipsnio nuostatos,
numatanios slygas, kuriomis ligos paalpa nemokama, yra imperatyvios. Todl Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, nustats, kad apdraustasis asmuo tapo
nedarbingas dl neblaivumo (girtumo) ar dl piktnaudiavimo psichik veikianiomis mediagomis
(minto statymo 15 str. 1 d. 3 p.), o teissaugos institucijos (teismas, prokuratra ir kt.) ar kitos
kompetentingos institucijos nra primusios ivad, kad neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas
traumai atsirasti takos neturjo, neturi diskrecijos teiss sprsti, ar mokti ligos paalp, ir privalo
priimti sprendim ligos paalpos nemokti. Teisj kolegija pripaino, kad atsakovas, nusprends
neskirti pareikjui ligos paalpos, t. y. nustats, jog egzistuoja ligos paalpos nemokjimo slyga,
numatyta Ligos ir motinysts socialinio draudimo statymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, prim
pagrst ir teist sprendim.
[2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinje byloje Nr. A146-33/2011. T. K. prie Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyri. Procesinio sprendimo kategorija 6.4.1]

Dl motinysts paalpos skyrimo ntumo ir gimdymo atostog laikotarpiu pasisakyta

administracinje byloje Nr. A146-2414/2011. ioje byloje ginas kilo dl pareikjos teiss gauti
motinysts paalp gimus antrajam vaikui. Pareikjai antrasis vaikas gim pirmojo vaiko prieiros
atostog metu. Taiau pareikja, bdama pirmojo vaiko prieiros atostogose, dar iki jos antrojo
ntumo pradios, buvo atleista i darbo dl mons bankroto. Teisj kolegija, inagrinjusi Ligos
ir motinysts socialinio draudimo statyme nustatyt teisin reguliavim, paymjo, kad jame
egzistuoja spraga Ligos ir motinysts socialinio draudimo statymo 16 straipsnio 4 dalyje
37
numatytas teisinis reguliavimas, kuris tvirtina atleistos i darbo dl mons bankroto moters teis
gauti motinysts paalp ntumo ir gimdymo atostog laikotarpiu, nenumato moters teiss gauti
motinysts paalp, kai iomis aplinkybs prasideda antrasis moters ntumas. Teisj kolegija,
atsivelgusi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencij (Konstitucinio Teismo
1998 m. liepos 9 d. nutarimas, 2006 m. lapkriio 20 d. sprendimas), nusprend teisinio reguliavimo
sprag upildyti ad hoc. Vis pirma, teisj kolegija paymjo, kad byloje nra gino, jog suteikiant
pareikjai ntumo ir gimdymo atostogas bei paskiriant jai motinysts paalp dl jos pirmojo
vaiko gimimo, taip pat paskiriant motinysts paalp io vaiko prieiros atostog metu iki jam
sueis dveji metai, pareikja atitiko visas Ligos ir motinysts socialinio draudimo statymo 16
straipsnio 1 dalyje nustatytas slygas, suteikianias teis gauti motinysts paalp ntumo ir
gimdymo atostog laikotarpiu, taip pat 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas slygas, suteikianias teis
gauti motinysts paalp vaiko prieiros atostog metu, kol vaikui sueis dveji metai. Teisj
kolegija atkreip dmes tai, kad pareikjos atleidimo i darbo dl mons bankroto faktas, kuris
vyko pareikjai esant motinysts atostogose vaiko prieirai iki jam sueis dveji metai, yra nuo
pareikjos valios nepriklausanti aplinkyb, dl kurios pareikja niekaip negaljo pakeisti savo
teisins padties teiss motinysts paalp slyg visumos kontekste, nes kitos ntumo ir
gimdymo atostogos faktikai prasidjo prie tai gimusio vaiko prieiros atostog laikotarpiu,
kuriuo pareikja buvo atleista i darbo dl mons bankroto. Todl pareikjai vaiko prieiros
metu iki jam sueis dveji metai susiklosiusios aplinkybs, kad ji buvo atleista i darbo dl mons
bankroto, taiau atleidimo i darbo dien nebuvo nia, dl pirmiau mintos teisinio reguliavimo
spragos negali bti vertinamos kaip paneigianios pareikjos teis ir ukertanios jai keli gauti
Konstitucijos garantuot param motinystei. i spraga nagrinjamuoju atveju upildyta tiesiogiai
taikant Konstitucijos 38 straipsnio 2 dal ir 39 straipsnio 1 dal. Teisj kolegijos vertinimu,
motinysts paalpos dl pirmiau mint aplinkybi neskyrimas, vertinus valstybs aukiausios
galios teiss aktu Konstitucija prisiimt valstybs pareig utikrinti eimos, motinysts, kaip
konstitucini vertybi, apsaug ir teikti socialin param motinystei, paeist pareikjos
konstitucin teis socialin param motinysts atveju, jos teistus lkesius, taip pat neatitikt
teisingumo ir protingumo kriterij.
[2011 m. rugpjio 5 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A146-2414/2011. A. B. prie
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyb prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ir
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos alinink skyri. Procesinio sprendimo kategorija
6.4.2; 79.1]

Administracinje byloje Nr. A502-2390/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

nagrinjo savarankikai dirbani asmen, kurie yra draudiami ligos ir motinysts socialiniu
draudimu, teiss motinysts paalp gyvendinimo ypatumus. Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos teritorinis skyrius nusprend iiekoti motinysts paalpos permok, kuri susidar
dl to, kad pareikja, dirbusi advokato padjja, motinysts paalpos mokjimo laikotarpiu,
atsakovo vertinimu, turjo draudiamj pajam. sprendim pareikja ginijo. Teisj kolegija,
ianalizavusi sprendimo skirti ir imokti pareikjai motinysts paalp metu galiojusias Ligos ir
motinysts socialinio draudimo statymo 5 straipsnio 5 dalies 1 punkto ir Valstybinio socialinio
draudimo statymo 4 straipsnio 3 dalies, 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, paymjo, kad advokat
padjjai laikomi savarankikai dirbaniais asmenimis, kurie yra draudiami ligos ir motinysts
socialiniu draudimu, o viena i esmini slyg gauti motinysts paalp yra draudiamj pajam
38
neturjimas motinysts paalpos mokjimo laikotarpiu. I byloje esani duomen buvo matyti, kad
ginijami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimai, kuriais pareikjai nustatyta
motinysts paalpos permoka ir nusprsta j iiekoti, priimti remiantis Apdraustj valstybiniu
socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo imok gavj registro ir Valstybins
mokesi inspekcijos pateiktais duomenimis apie pareikjos deklaruotas pajamas u 2009 metus.
Taiau teisj kolegija atkreip dmes, kad ioje deklaracijoje nebuvo detalizuoti pajam gavimo
laikotarpiai. Atsivelgusi tai, teisj kolegija konstatavo, kad byloje esani duomen nepakanka
padaryti neginijam ivad, kad pareikja motinysts imokos mokjimo laikotarpiu gavo
draudiamj pajam. Ivad dl pareikjos motinysts paalpos permokos atsakovas padar juos
vertindamas formaliai, neatsivelgs tikrj situacij. Sprendiant, ar pareikja pagrstai gavo
motinysts imok, vertintinas susiklosiusi santyki turinys, o ne formali j iraika.
Atsivelgiant tai, kad atsakovo sprendimo skirti ir imokti pareikjai motinysts paalp metu
galioj teiss aktai nenumat galimybs tam tikrais laikotarpiais sustabdyti individualios veiklos
vykdym, pareikjos individualios veiklos pajam vertinimas metine pajam suma, idstant
proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui, iuo atveju yra formalus ir neatitinka tikrojo
susiklosiusi santyki turinio. Todl atsakovas, priimdamas ginytus sprendimus, turjo atsivelgti
pareikjos vykdomos individualios veiklos specifik, o vertindamas, ar pareikja pagrstai gavo
motinysts paalp, Apdraustj valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo
imok gavj registro duomenis vertinti visos turimos informacijos kontekste.
[2011 m. rugpjio 16 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A502-2390/2011. A. B. prie
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyri. Procesinio sprendimo kategorija
6.4.2]

Administracinje byloje Nr. A502-1402/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

aikino Pinigins socialins paramos nepasiturinioms eimoms ir vieniems gyvenantiems
asmenims statymo nuostatas. Klaipdos rajono savivaldybs administracija atsisak skirti socialin
paalp pareikjui dl to, kad jis, paduodamas praym piniginei socialinei paramai gauti, atsakovo
vertinimu, nenurod dalies informacijos, kuri reikminga sprendiant, ar jis tenkina visas pinigins
socialins paramos teikimo slygas, t. y. nenurod, kad turi automobil. Pareikjas teig, kad
pateik isami informacij, o Lietuvos Respublikos keli transporto priemoni registro duomenys
neatitinka realios padties, t. y. mintas nuosavybs teiss objektas faktikai nebeegzistuoja
automobilis parduotas dalimis.
Teisj kolegija paymjo, kad Pinigins socialins paramos nepasiturinioms eimoms ir
vieniems gyvenantiems asmenims statymo paskirtis vertinus nepasiturini eim ir vien
gyvenani asmen turt ir pajamas, kai suaug eimos nariai ir vieni gyvenantys asmenys yra
inaudoj visas kit pajam gavimo galimybes, nustatyti valstybs teikiamos pinigins socialins
paramos dyd ir teikimo slygas, gavj teises ir pareigas, finansavimo altinius (io statymo 1 str.
1 d.). Atsivelgusi tai, teisj kolegija padar ivad, kad io statymo taikymo prasme galiotai
institucijai kyla pareiga kiekvien individual atvej patikrinti Pinigins socialins paramos
nepasiturinioms eimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims statymo 5 straipsnyje nurodytais
aspektais ir pasitvirtinus statym leidjo nustatyt kriterij visumai, pripainti, kad asmens poreikis
finansinei pagalbai yra objektyviai pagrstas. Be to, Pinigins socialins paramos nepasiturinioms
eimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims statymas nepateikia detalaus rodym srao, todl
rodinti paramos skyrimui svarbias aplinkybes pareikjai gali visomis statym leidiamomis
39
priemonmis. Pagal Administracini byl teisenos statymo 57 straipsnio 1 dal, rodymai
administracinje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti byl nagrinjanio teismo ir kuriais
remdamasis teismas statym nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybs, pagrindianios
proceso ali reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybs, turinios reikms bylai teisingai
isprsti, arba kad j nra. Nustatyta, kad pareikjas, teigdamas, jog gino automobilis yra
parduotas dalimis, tai patvirtinani rodym (pvz., praymo kviesti ir apklausti liudytojus,
inanius apie automobilio realizavim) nepateik. Tokiu bdu apeliacins instancijos teismas
neturjo faktinio ir juridinio pagrindo tenkinti jo skund.
[2011 m. birelio 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. A502-1402/2011. I. S. prie
Klaipdos rajono savivaldybs administracij. Procesinio sprendimo kategorija 6.6.2]

1.7. Bylos dl usieniei teisins padties Lietuvos Respublikoje

2011 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir vl prim nemaai sprendim

usieniei teisins padties klausimais. Pamintini keli procesiniai sprendimai, susij su ia nuolat
pltojama sritimi.
Administracinje byloje Nr. A858-2332/2011 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
iplstin teisj kolegija patikslino su usienieio grinimu (pareigojimu ivykti i Lietuvos
Respublikos ar isiuntimu i Lietuvos Respublikos) susijusi praktik. Iplstin teisj kolegija
nusprend, kad jei sprendiant usienieio grinimo usienio valstyb klausim, nesvarbu, kokia
procedra naudojama (pareigojimo ivykti i Lietuvos Respublikos ar isiuntimo i Lietuvos
Respublikos), paaikja, jog yra aplinkybi, dl kuri io usienieio grinimas usienio valstyb
gali bti nemanomas, tokios aplinkybs privalo bti visapusikai ir isamiai vertintos prie
priimant sprendim dl asmens grinimo usienio valstyb. Prieingas Usieniei teisins
padties statymo nuostat aikinimas nebt suderinamas su procedrins ekonomijos principu,
nes kai kuriais atvejais galt bti priimami sprendimai, pareigojantys usienieius ivykti i
Lietuvos Respublikos, nors jau i sprendim primimo metu bt akivaizdu, kad minti asmenys
dl vairi aplinkybi toki sprendim neketina vykdyti ir, tiktina, juos ginys teismuose. Be to,
iplstins teisj kolegijos manymu, Usieniei teisins padties statym nuostat aikinimas,
jog visos faktins aplinkybs, dl kuri gali nebti teisinio pagrindo grinti usieniet usienio
valstyb, turt bti vertinamos tik usienieio isiuntimo i Lietuvos Respublikos procedros
metu, galt bti problemikas ir Konstitucijos 22 straipsnio, Europos mogaus teisi ir pagrindini
laisvi apsaugos konvencijos 8 straipsnio, utikrinani teis asmenin ir eimos gyvenim,
poiriu. Taip aikinant Usieniei teisins padties statymo nuostatas, praktikoje administracin
ir teismo procedros, kuri metu bt sprendiamas usienieio grinimo usienio valstyb
klausimas, paprastai trukt ilgiau, o asmuo, kurio klausimas sprendiamas, vis t laik bt
neaikumo dl jo teisinio statuso bsenoje. Tai kai kuriais atvejais savaime kelt abejoni, ar nra
paeidiama asmens teis asmenin ir eimos gyvenim.
Iplstin teisj kolegija taip pat paymjo, kad usienieiui, kurio isiuntimo procedra
sustabdyta, gali bti iduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tam, kad bt
teisintas jo buvimas Lietuvoje. Usieniei teisins padties statymo nuostatos (io statymo 28
str. 2 d.) negali bti aikinamos kaip numatanios, jog asmuo, kuris neteistai yra Lietuvos
Respublikos teritorijoje pasibaigus jam iduoto leidimo galiojimui, neivyks i Lietuvos
Respublikos apskritai negali gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Tok Usieniei teisins
40
padties statymo nuostat aikinim, iplstins teisj kolegijos vertinimu, patvirtina ir io
statymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos, kuriose nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi
gali bti iduodamas ar keiiamas usienieiui, jeigu jo negalima isisti i Lietuvos Respublikos
minto statymo nustatyta tvarka.
[2011 m. spalio 17 d. iplstins teisj kolegijos sprendimas administracinje byloje Nr.
858
A -2332/2011. L. T. H. prie Valstybs sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos
vidaus reikal ministerijos Pakrani apsaugos rinktin. Procesinio sprendimo kategorija 3.5]

Kaip ir ankstesniais metais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas susidr su

sudtingomis faktinmis ir teisinmis situacijomis dl prieglobsio Lietuvos Respublikoje
suteikimo.

Pavyzdiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinje byloje Nr. A858-

627/2011 sprend, ar btinyb atlikti karo prievol gali bti savarankikas pagrindas suteikti
prieglobst. iuo aspektu teisj kolegija paymjo, kad Migracijos departamentas, vertindamas
prieglobsio praytojo baims, kilusios dl atsisakymo atlikti karo tarnyb kilms valstybje,
pagrstum, turi isamiai vertinti, ar prieglobsio praytojui prieglobsio praymo pateikimo metu
grst baudiamasis persekiojimas ar baudimas dl atsisakymo atlikti karo tarnyb konflikto metu
bei, nustaius i slyg, vertinti, ar atliekant karo tarnyb pareikjui reikt daryti nusikaltimus ar
veiksmus, nurodytus statymo dl usieniei teisins padties 88 straipsnio 3 ir 4 punktuose
(Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro 2004 m. lapkriio 15 d. sakymu patvirtintos
Usieniei praym suteikti prieglobst nagrinjimo, sprendim primimo ir j vykdymo tvarkos
aprao (toliau ir Tvarka) 66.1 p.). Pagal Jungtini Taut Vyriausiojo pabgli komisaro
Pabglio statuso nustatymo ir kriterij vadovo 5 skyriaus B dalies 170 punkt, btinyb atlikti karo
prievol gali bti savarankiku pagrindu suteikti pabglio status tuo atveju, jei prieglobsio
praytojas gali rodyti, kad dl karo tarnybos jis bt priverstas dalyvauti kariniuose veiksmuose,
prietaraujaniuose jo politiniams, religiniams, moraliniams ar pagrstiems sins sitikinimams.
Be to, teisj kolegija paymjo, kad pareiga rodyti mintas aplinkybes neturt bti vertinama
kitaip, nei to reikalaujama pagal teism praktik ir teiss aktus tokio pobdio bylose, t. y.
prieglobsio praytojui taikomas jo pasakojimo neprietaringumo ir nuoseklumo reikalavimas,
abejons yra vertinamos jo naudai. Teisj kolegija pabr, kad jokia slyga, numatyta Tvarkos
66.1 punkte, nra absoliuti ir turi bti vertinama didels ir pagrstos tikimybs kontekste, taiau
analiz turi bti isami ir visapusika. Vertinant, ar padtis, kurios metu pareikjas galbt turt
atlikti karo tarnyb, yra konfliktas, situacija turi bti ianalizuota sistemikai ir vadovaujantis
protingumo principu. Konfliktas neturt bti suvokiamas siaurai, t. y. kaip aktyvs bei akivaizds
dviej ar daugiau valstybi karo veiksmai.
[2011 m. kovo 21 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A858-627/2011. A. K. prie
Migracijos departament prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos. Procesinio
sprendimo kategorija 3.4]

Nagrinjant prieglobsio suteikimo Lietuvos Respublikoje klausimus, Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo praktikoje iliko aktuals klausimai, susij su apsaugos dl nestabilios
padties enijoje suteikimu arba panaikinimu. Apeliacins instancijos teismas nuosekliai laiksi
praktikos, kad nors enijos Respublikoje i esms pasikeit faktin situacija ir tokie pasikeitimai
41
yra svarbs bei ilgalaikio pobdio, taiau situacijai enijoje nesant stabiliai, btina vertinti su
usienieiu tiesiogiai susijusias galimo individualaus persekiojimo aplinkybes.
[2011 m. lapkriio 28 d. nutartis administracinje byloje Nr. A662-3300/2011. Z. G. prie
Migracijos departament prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos.
Procesinio sprendimo kategorija 3.4]

1.8. Bylos dl nuosavybs teisi atkrimo teisini santyki

Nuosavybs teisi atkrimas nuo pat nuosavybs teisi neteistai nacionalizuot Lietuvos
Respublikos piliei nuosavyb pripainimo buvo ir vis dar ilieka rpima visuomenje teisini
santyki sritis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ipltojs plai iuos teisinius
santykius reglamentuojani teiss norm taikymo ir aikinimo praktik. 2011 metais Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas, laikydamasis anksiau suformuot jurisprudencijos nuostat,
daugiausiai sprend administracinius ginus, kurie kilo dl vieojo intereso gynimo neteistai
atkuriant nuosavybs teises visuomenins reikms nekilnojamj turt, be kita ko, valstybinius
mikus, dl kompetenting institucij sprendim nuosavybs teisi objekt priskirti valstybs
iperkamam turtui, nagrinjo praymus dl termino praymams dl nuosavybs teisi atkrimo ir
susijusiems dokumentams pateikti atnaujinimo bei sprend kitus panaius nuosavybs teisi
atkrimo srityje ikylanius teisinius klausimus.
Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. A525-3033/2011 Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisj kolegija pateik svokos ,,sodinink bendrij sodai aikinim Piliei nuosavybs
teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo (toliau Atkrimo statymas) 12 straipsnio 4
punkto prasme. ioje byloje pareikjai siek, kad bt atkurtos nuosavybs teiss jiems tenkani
savininks J. K. iki nacionalizacijos nuosavybs teise valdytos ems dal. Taiau ioje byloje
ginytais administraciniais aktais gino em buvo priskirta valstybs iperkamai emei.
Atkrimo statymo 12 straipsnio 4 punkte numatyta, kad em yra iperkama valstybs ir u
j atlyginama nustatyta tvarka, jeigu ji yra uimta sodinink bendrij sod. Kadangi teisingam
bylos inagrinjimui buvo svarbu iaikinti svokos sodinink bendrij sodai turin, teisj
kolegija rmsi Sodinink bendrij statymo 3 straipsniu, pagal kur sodinink bendrija tai
atitinkamo administracinio vieneto bendruomens dalis, visapusikai pltojanti mgjik
sodininkyst, puoseljanti ir tausojanti gamt ir kratovaizd. To paties statymo 2 straipsnyje yra
iskiriamos dvi svokos: mgjiko sodo teritorija bei mgjiko sodo sklypas. Mgjiko sodo
teritorija tai teiss aktu mgjikai sodininkystei skirta, pagal emtvarkos projekt arba kit
teritorij planavimo dokument suformuota teritorija, suskirstyta individualius sodo sklypus ir
bendrojo naudojimo em (rekreacijai ir kitoms reikmms). Mgjiko sodo sklypas tai mgjiko
sodo teritorijoje pagal emtvarkos projekt ar kit teritorij planavimo dokument suformuotas ir
paymtas riboenkliais ems sklypas. Teisj kolegijos nuomone, Atkrimo statymui tiesiogiai
nenumatant, jog valstybs iperkama yra tik ta em, kuri uimta sodinink bendrij sod sklyp,
teisj kolegija padar ivad, kad svok sodinink bendrij sodai patenka visa sodinink
bendrij sodams priskirta teritorija, t. y. teritorija, pagal Sodinink bendrij statym patenkanti
svok mgjiko sodo teritorija. Pagal pirmiau nurodyt teisin reguliavim, mgjiko sodo
teritorij sudaro ne tik mgjik sod sklypai, bet ir bendrojo naudojimo em, kuri teiss aktais
buvo skirta mgjikai sodininkystei.

42
 Byloje nustaius, kad pareikjai siek atkurti nuosavybs teises Sodinink bendrijai
aluma ir Paeerys priskirtas teritorijas, toks reikalavimas, vadovaujantis Atkrimo statymo
12 straipsnio 4 punktu, negaljo bti tenkinamas.
[2011 m. rugsjo 26 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A525-3033/2011. J. K. (J. K.),
A. R., K. M. prie Nacionalin ems tarnyb. Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1; 11.6.1.5;
11.12].

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat sprendiami sudtingi teisiniai
klausimai dl nuosavybs teisi atkrimo ir teiss ipirkti nam valdos ems sklyp santykio.
Administracinje byloje Nr. A261-2477/2011 ginas kilo dl asmens teiss nam valdos
ems sklyp. Pirmosios instancijos teismas nustat, kad Vilniaus apskrities virininko
administracijos sprendimas Dl nuosavybs teisi atkrimo em (mik) kaimo vietovje
mirusiajam B. V. dalyje dl grainimo natra bendr 2,00 ha ems sklyp kitai paskiriai (nam
valdai) yra neteistas ir j panaikino, taip pat pareigojo atsakov (Nacionalin ems tarnyb)
suformuoti nam vald prie pareikjui nuosavybs teise priklausani statini.
Teisj kolegija paymjo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi
ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo (toliau Atkrimo statymas) 12 straipsnio 1 dalies 2
punkt, em i piliei iperkama valstybs ir u j atlyginama pagal minto statymo 16 straipsn,
jeigu ji: kaimo vietovje ir po 1995 m. birelio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal statymus
yra uimta nam vald (sodyb) sklyp. Kadangi byloje ginyto sprendimo primimo metu gino
ems sklype pareikjas nuosavybs teise vald statinius, todl iais pareikjo nam valdos
statiniais uimta em yra valstybs iperkama ir nuosavybs teiss tretiesiems asmenims j
negaljo bti atkuriamos. Taigi sprendimas atkurti nuosavybs teises sklyp, kuriame yra kitam
asmeniui priklausantys nam valdos statiniai, buvo neteistas i esms, todl panaikintas.
Teisj kolegija paymjo, kad panaikinus Vilniaus apskrities virininko administracijos
sprendim, neliko formali klii pradti ems reformos statymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyto
dydio nam valdos ems sklypo formavimo procedras, taiau, jos vertinimu, pirmosios
instancijos teismas neturjo pagrindo pareigoti atsakov suformuoti pareikjui nam vald prie
jam nuosavybs teise priklausani statini.
Administracinis teismas gali pareigoti administravimo subjekt atlikti konkret veiksm,
priskirt jo kompetencijai, jeigu administravimo subjektas nepagrstai neatlieka jam priskirt
funkcij. Taiau toks pareigojimas galimas, jeigu administravimo subjektui yra pateiktas nustatytas
slygas atitinkantis reikalavimas. Administravimo subjektas negali vadovautis vien formaliu
reikalavimu atlikti tam tikr veiksm. Nagrinjamuoju atveju tai reik, kad pareikjas, teikdamas
praym suformuoti nam valdos ems sklyp, nepateik atsakovui btin praym patvirtinani
dokument, todl atsakovas negali bti pareigotas pradti nam valdos ems sklypo pardavimo
procedras.
Pagal Vyriausybs 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtint Naudojam kitos paskirties
valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos taisykli (toliau Taisykls) 12 punkt, praym
dl naudojamo ems sklypo sigijimo teikia asmuo, turintis teis pirkti naudojam ems sklyp.
Nurodyto praymo pateikimo metu pareikjas neturjo teiss pirkti ems sklypo, kadangi jo
naudojam nam valdos ems sklyp ioje byloje nuginytu sprendimu buvo atkurtos nuosavybs
teiss B. V. Tik panaikinus sprendim, pareikjui atsirado teis pirkti nam valdos ems sklyp.

43
Todl naudojamo ems sklypo pirkimui taikytinos iuo metu galiojanios Taisykli nustatytos
procedros.
Kiekvieno ems sandorio privalomas dokumentas yra ems sklypo planas. Pagal Taisykli
2.5 punkt teritorij planavimo dokumentas ir ems sklypo planas rengiami asmens,
pageidaujanio pirkti ar isinuomoti ems sklyp, lomis. Kadangi i bylos duomen matyti, kad
planas, atitinkantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostat 32 punkto
reikalavimus, nra parengtas, todl padaryta ivada, jog pareikjas nepateik reikiam ir tinkam
dokument. Dl to atsakovas negaljo pradti ems sklypo pardavimo procedr pagal pareikjo
praym. Atitinkamai nra pagrindo pripainti, jog atsakovas neveik taip, kaip jis pareigotas veikti
pagal anksiau mintas Taisykles. Taigi, pasak teisj kolegijos, pirmosios instancijos teismas
nepagrstai pareigojo atsakov suformuoti nam vald prie pareikjui nuosavybs teise
priklausani statini, todl jo sprendimas pakeistas.
[2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. A261-2477/2011. . V. (. V.) prie
Nacionalin ems tarnyb prie ems kio ministerijos. Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1]

1.9. Bylos dl ems teisini santyki

ems teisini santyki srityje kyla daug ir vairi administracini gin, todl 2011 metais
priimta domi ios kategorijos procesini sprendim. Pastebtina, kad sprsdamas i ems teisini
santyki kylanius administracinius ginus, teismas danai remiasi gero administravimo principu.
Administracinje byloje Nr. A438-2376/2011 pareikjas kreipsi administracin teism,
praydamas panaikinti Kauno apskrities virininko sakymo dal, kurioje pripainta, kad jis
nesinaudoja 1,54 ha ems sklypu. Pareikjas ir atsakovas nesutar tik dl to, ar asmeninio kio ir
tarnybini dal ems naudojim tikrinusi komisija teisingai nustat ems nenaudojimo fakt. io
fakto patikrinimo vietoje rezultat minta komisija formino aktu, kuris Kauno apskrities virininkui
sudar pagrind pareikjo atvilgiu priimti ginyt sakym. Teisj kolegija, ianalizavusi
komisijos akt, nustat, kad jis neturi btin dokumento pavadinimo, datos bei registracijos
rekvizit, jo tekstas nra isamus ir konkretus, todl neatspindi bylai svarbi duomen. I
patikrinimo akto teisj kolegija negaljo nustatyti, kada buvo atlikta pareikjui suteiktos ems
patikra, ar mintoje procedroje dalyvavo pareikjas arba jo atstovas, kokios aplinkybs
(poymiai) leido komisijai daryti ivad, kad dalies ems pareikjas nenaudoja, kurioje kaimo
vietoje yra i em, koks jos plotas. Tinkamo atsakovo priimto administracinio sprendimo
pagrindimo nebuvo ir Kauno apskrities virininko administracijos Birtono ir Prien emtvarkos
skyriaus posdio, kuriame svarstyta dl asmeninio kio ems naudojimo pagal paskirt, protokole.
Teisj kolegija, remdamasi gero administravimo principu, nurod, kad jo gyvendinimas
nacionalinje teisje kildinamas i konstitucinio imperatyvo valdios staigos tarnauja monms
(Konstitucijos 5 str. 3 d.). is principas, be kita ko, pareigoja vieojo administravimo institucijas
suteikti asmenims, kuri klausimai svarstomi, galimyb pasisakyti. Europos Sjungos Pagrindini
teisi chartijoje apibriant gero administravimo principo turin, be kita ko, taip pat nurodoma
teis bti iklausytam, kuri reikia, jog kiekvienas asmuo turi bti iklausytas prie taikant bet
koki individuali jam nepalanki priemon (Pagrindini teisi chartijos 41 str. 2 d. a p.). i
Chartijos nuostata ireikia bendro pobdio teisines vertybes, kurias, sprendiant dl gero
administravimo principo turinio Lietuvoje, gali bti atsivelgiama kaip papildom teiss aikinimo
altin. Kadangi nagrinjamuoju atveju nebuvo pateikta objektyvi duomen, leidiani sprsti
44
apie pareikjui nepalankaus valdios institucijos sprendimo primimo motyvus, taip pat byloje
nebuvo joki rodym, paneigiani skundo ir apeliacinio skundo teiginius, jog administracins
procedros metu atsakovas neutikrino pareikjo teiss bti iklausytam, t. y. susipainti su
tarpiniais (procedrinio pobdio) dokumentais, duoti paaikinimus ir pastabas dl ginytin
aplinkybi, Vieojo administravimo statymo 8 straipsnio 1 dalies prasme ie individualaus
administracinio akto trkumai buvo pripainti esminiai, ir ginytas administracinis aktas pripaintas
neteistu.
[2011 m. spalio 3 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A438-2376/2011. J. J. prie
Nacionalin ems tarnyb prie ems kio ministerijos. Procesinio sprendimo kategorija 4.3]

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinjo administracin byl Nr. A492-

3322/2011, kurioje ginas kilo dl Kauno apskrities virininko sakymo, kurio pagrindu pareikjas
buvo ibrauktas i patvirtint asmen, pageidaujani sigyti em Milaaii kadastro vietovje,
sra, teistumo. Teisj kolegija nustat, kad pareikjas ibrauktas i patvirtint sra dl to,
kad neatvyko projekto rengimo metu.
Vieojo administravimo statymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus
administracinis aktas turi bti pagrstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teiss akt normomis,
o taikomos poveikio priemons turi bti motyvuotos. ems reformos emtvarkos projekt
rengimo ir gyvendinimo metodikos (toliau Metodika) 42 punktu apskrities virininkui buvo
suteikta teis projektavimo darb vykdymo akt pagrindu tvirtinant emtvarkos projekt, priimti
sprendim ibraukti i patvirtint pretendent sra asmenis, nurodytus ios metodikos 40.340.5
punktuose. Metodikos 40 punkte nustatyta, kad ubaigus ems sklyp projektavim, kiekvienai
pretendent eilei parengiamas ems sklyp projektavimo darb vykdymo aktas pagal ios
metodikos 6 pried. iame akte inter alia nurodomi pretendentai, kurie: 40.3 punktas nedalyvavo
emtvarkos projekto rengimo metu, iskyrus 40.2 punkte nurodytus asmenis; 40.4 punktas
nepasirinko ems sklypo; 40.5 punktas kiti dalyvav pretendentai, kuriems laisvos valstybins
ems neliko.
Nagrinjamuoju atveju ginytame sakyme konkretus Metodikos 40 punkto papunktis, kuriuo
remiantis buvo priimtas sprendimas pareikj paalinti i asmen, pageidaujani sigyti em
Milaaii kadastro vietovje, sra, nebuvo nurodytas. Taip, teisj kolegijos vertinimu, buvo
apsunkinta pareikjo teis gynyb. Praneimu pareikjas buvo informuotas apie rengiam
susirinkim. Jame taip pat nurodyta, kad neatvyks, pareikjas neteks eilikumo teiss pasirenkant
suteikiamo sklypo viet. Taigi pareikjas galjo suprasti, kad rengiamame susirinkime bus
sprendiamas siekiamo sigyti ems sklypo vietos pasirinkimo klausimas. Taiau iame rate
nebuvo nurodyta reali rengiamo susirinkimo reikm ir tikrosios pasekms kad susirinkime
pretendentai pagal sudarytus eilikumo sraus rinksis konkreius ems sklypus, nenurodyta, kad
neatvyks susirinkim, pareikjas ne tik kad neteks eilikumo teiss pasirinkti ems sklyp, bet
ir bus paalintas i ems reformos projekto rengimo procedros. Todl pareikjo paalinimas i
ems reformos rengimo procedros vien dl aplinkybs, kad jis neatvyko susirinkim, teisj
kolegijos nuomone, yra itin formalus, nepagrstas nei aplinkybmis, patvirtinaniomis pareikjo
nedalyvavim (netinkam dalyvavim) emtvarkos projekto rengimo procese, nei Metodikoje
nustatytais teisiniais pagrindais. Teisj kolegija, vlgi remdamasi gero administravimo principu,
atsivelg tai, kad byloje nebuvo rodym, patvirtinani, jog administracins procedros metu
atsakovas utikrino pareikjo teis inoti apie vykdom procedr esm ir galimas pareikjo
45
veiksm pasekmes, taip pat pareikjui nesudar galimybs bti iklausytam. Neatskleidus tikrosios
susirinkimo esms, i pareikjo buvo atimta galimyb pateikti paaikinimus dl siekiam sigyti
ems sklyp vietos, taip pat pateikti argumentus dl iame procese atlikt veiksm ir priimt
sprendim. ie individualaus administracinio akto trkumai nagrintos bylos kontekste buvo
esminiai, todl Kauno apskrities virininko sakymo dalis, kuria pareikjas ibrauktas i asmen,
pageidaujani sigyti em konkreioje vietovje, sra, pripainta neteista.
[2011 m. lapkriio 4 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A492-3322/2011. N. M. prie
Nacionalin ems tarnyb prie ems kio ministerijos. Procesinio sprendimo kategorija 38]

1.10. Bylos dl valstybs tarnybos teisini santyki

Kaip ir ankstesniais metais, reikming procesini sprendim 2011 metais Lietuvos

vyriausiasis administracinis teismas prim ir valstybs tarnybos teisini santyki srityje.
Administracinje byloje Nr. A143-46/2011 i esms buvo nagrinjami klausimai dl tarnybinio
nusiengimo tyrimo procedros pradjimo neteistumo takos atleidimui i tarnybos, dl to, ar
btina atlikti tarnybinio nusiengimo tyrim atleidiant pareign i tarnybos dl pareigno vardo
paeminimo.
Ginas kilo dl atsakovo, Specialij tyrim tarnybos, direktoriaus sakymo, pagal kur
pareikjas buvo atleistas i tarnybos Specialij tyrim tarnybos statuto (toliau Statutas) 11
straipsnio 1 dalies 5 punkto (dl priesaikos sulauymo) ir 13 punkto (dl tarnybos pareigno vardo
paeminimo) pagrindu. Tarnybins nuobaudos skyrimo procedra pareikjui buvo pradta
atsakovui gavus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos
Vidaus tyrimo valdybos rat su Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtinta tarnybinio
patikrinimo ivada. Tarnybini nusiengim tyrimas buvo pradtas vienu dokumentu ant atsakovo
direktoriaus pavaduotojui adresuoto tarnybinio praneimo pastarojo (direktoriaus pavaduotojo)
urayta rezoliucija atlikti tarnybinio nusiengimo tyrim.
Vertindama io pavedimo, t. y. pavedimo atlikti tarnybinio nusiengimo tyrim, teistum
Statuto 23 straipsnio 1 dalies bei Specialij tyrim tarnybos pareign tarnybini nusiengim ir
nuobaud skyrimo tvarkos (toliau Tvarka) 4 ir 5 punkt taikymo poiriu, iplstin teisj
kolegija paymjo, kad Statutas expressis verbis nenumato pasekmi, kai konstatuojamas tarnybinio
nusiengimo procedros paeidimas dl to, jog i procedr pradeda nekompetentingas subjektas.
Tokiu atveju, pasak iplstins teisj kolegijos, btina vadovautis Administracini byl teisenos
statymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kur skundiamas aktas (ar jo dalis) turi bti
panaikintas, jeigu jis yra, be kita ko, neteistas dl to, kad j priimant buvo paeistos pagrindins
procedros, ypa taisykls, turjusios utikrinti objektyv vis aplinkybi vertinim bei sprendimo
pagrstum. Esminis vertinimo kriterijus tokiu atveju yra tai, ar dl paeidimo nebuvo utikrintas
objektyvus vis aplinkybi vertinimas ir ar tai galjo lemti nepagrsto sprendimo primim.
Siekiant atsakyti klausim, turt bti vertinamos visos faktins bylos aplinkybs, inter alia visa
procedros eiga. Esmin reikm turi: pirma, ar nebuvo pabloginta pareigno, kuris tariamas
padars tarnybin nusiengim, teisin padtis; antra, ar nebuvo suvarytos jam garantuojamos
teiss, pvz., teis teikti paaikinimus, praymus, rodymus, prayti tyrim atliekanio subjekto
nualinimo, susipainti su tarnybinio tyrimo ivada ir tyrimo metu surinkta mediaga, turti
advokat ar kit galiot asmen ir kit (Tvarkos 8 p.), susipainti su sakymu dl tarnybins
nuobaudos skyrimo (Tvarkos 27 p.); treia, ar tyrim atliko nealikas tinkamos sudties subjektas;
46
ketvirta, ar pateikta motyvuota ir isami tyrimo ivada. Kadangi nagrinjamuoju atveju iplstin
teisj kolegija nenustat, kad pareikjas bt neteks galimybs realizuoti savo teis dalyvauti
tarnybinio nusiengimo tyrimo procedroje, pareikjas su ginijamais sakymais buvo
supaindintas, tarnybinio nusiengimo tyrimo ivada isami. Be to, pareikjas nepaaikino, kaip
buvo suvarytos jo galimybs gintis nuo tarim dl tos prieasties, kad pavedim atlikti tarnybinio
nusiengimo tyrim pasira tarnybos direktoriaus pavaduotojas. Byloje konstatuota, kad formalus
procedros paeidimas tarnybinio nusiengimo procedros pradjimas atsakovo direktoriaus
pavaduotojo, o ne direktoriaus pavedimu nagrinjamuoju atveju nebuvo esminis procedros
paeidimas, lms nepagrsto sprendimo primim.
ioje byloje iplstin teisj kolegija taip pat nurod, kad nei Statutas, nei Tvarka tiesiogiai
netvirtina, kada privalo bti atliekamas tarnybinio nusiengimo tyrimas. Kita vertus, sistemin
Statuto 22 ir 23 straipsni bei Tvarkos 12, 13, 24 punkt analiz iplstinei teisj kolegijai leido
teigti, kad tarnybiniai nusiengimai yra sietini su tarnybini nuobaud skyrimu. Pareikjas buvo
atleistas i tarnybos ne paskyrus jam tarnybin nuobaud atleidim i tarnybos, o kitais
(savarankikais) pagrindais. Tvarka expressis verbis nenumato, kad atleidiant i tarnybos Statuto
11 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu, privalo bti atliekamas tarnybini nusiengim tyrimas.
Todl atleidiant pareign pagal Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punkt (savo poelgiu paeminus
tarnybos pareigno vard), tarnybinio nusiengimo tyrimas nra privalomas.
[2011 m. balandio 19 d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje
Nr. A143-46/2011. V. T. prie Lietuvos Respublikos specialij tyrim tarnyb. Procesinio
sprendimo kategorija 16.6]

Su tarnybins atsakomybs taikymu taip pat susijusi Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo nagrinta administracin byla Nr. A438-2633/2011. Joje konstatuota, kad pareikjui paskirta
tarnybin nuobauda pastaba dl to, kad jis, vykdydamas Paggi rinktins vado pareigas,
sakymu ileido Paggi rinktins Operatyvins veiklos skyriaus vyresnj specialist vien dien
kasmetini atostog, nors pareignas pra penki dien, neteista.
Teisj kolegija nurod, kad kasmetins atostogos (visos i karto arba dalimis) pareignui turi
bti suteikiamos kiekvienais kalendoriniais jo tarnybos metais. Dalimis jos gali bti suteikiamos
suderinus su vadovu, turiniu teis skirti pareigas, taiau viena i kasmetini atostog dali negali
bti trumpesn kaip 14 kalendorini dien. Pareiga suteikti kasmetines atostogas ne vliau kaip kit
met I ketvirt atsiranda, kai pareignui kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetins
atostogos. Atostog suteikimas dalimis yra galimas tik suderinus su vadovu, turiniu teis skirti
pareigas, t. y., toks atostog suteikimo bdas yra gyvendinamas ali susitarimu. iuo atveju ali
valios ireikimas yra lemiama slyga, kad galt bti gyvendinta teis kasmetini atostog
suteikim dalimis. Todl tais atvejais, kai pareignas pagal susitarim su vadovu, turiniu teis
skirti pareigas, atitinkamais kalendoriniais metais pasinaudojo teise tik dal jam priklausiusi
atostog, likusia kasmetini atostog dalimi kitais kalendoriniais metais jis gali pasinaudoti taip pat
tik pagal susitarim su vadovu, turiniu teis skirti pareigas.
Nagrintu atveju, pareikjas, sutiks pareignui suteikti ne penkias kalendorines atostog
dienas, o vien, tai motyvuodamas institucijos tarnybiniais interesais, su pareigno pasilymu iuo
klausimu sutiko tik i dalies, taiau toks vadovo, turinio teis skirti pareigas, elgesys, teisj
kolegijos nuomone, nra udraustas. iuo atveju pareignas, nesutikdamas su tokiu pareikjo
sprendimu, kuris nagrint teisini santyki kontekste vertintas, kaip nepasiektas susitarimas tarp
47
ali, galjo j ginyti nustatyta tvarka tokiems ginams sprsti. Taigi pareikjas savo veiksmais
nepaeid Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 4 dalies reikalavim, dl ko nepagrstai buvo
patrauktas tarnybinn atsakomybn.
[2011 m. lapkriio 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. A438-2633/2011. Z. . prie
Lietuvos Respublikos valstybin sienos apsaugos tarnyb. Procesinio sprendimo kategorija 16.4].

Pamintinas sprendimas administracinje byloje Nr. A146-1477/2011, kurioje iplstin teisj

kolegija pasisak dl tarnybos laiko pareign ir kari valstybinei pensijai skirti ir vidaus tarnybos
stao santykio.
Byloje ginas kilo dl pareikjo tarnybos laiko apskaiiavimo pareign ir kari valstybinei
pensijai skirti. Pareikjas ginijo jo atvilgiu atsakovo priimt administracin akt Lietuvos
Respublikos vidaus reikal ministerijos kanclerio sprendim bei io sprendimo teistum
ikiteismine tvarka patikrinusio Vidaus reikal ministro sprendim ta apimtimi, kuria atsakovas
pareikjo tarnybos laik pareign ir kari valstybinei pensijai u tarnyb skirti neskait tarnybos
tarptautini organizacij misijose Vyriausybs siuntimu laiko tokiu santykiu, koks nustatytas
skaiiuojant vidaus tarnybos sta pagal Vidaus tarnybos statuto 37 straipsn, t. y. vienos pareikjo
tarnybos dienos taikos vedimo misijoje neskaiiavo kaip trij tarnybos dien, o taikos palaikymo
misijoje ir patarj bei stebtoj misijoje kaip dviej tarnybos dien.
Iplstin teisj kolegija iaikino, kad Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje numatytas
vidaus tarnybos staas turi skirting teisin turin, todl negali paaikinti ar pakeisti Pareign ir
kari valstybini pensij statyme tvirtintos svokos ,,pareign ir kari tarnybos laikas pensijai
skirti. Pareign tarnybos laikas valstybinei pensijai skirti bei Vidaus tarnybos statuto 37
straipsnyje numatytas vidaus tarnybos staas nra tapaios svokos, tai viena nuo kitos
nepriklausanios kategorijos, numatytos skirtingoms teisinms situacijoms ir teisikai
savarankikiems teisiniams santykiams. Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnis nra specialioji teiss
norma Pareign ir kari valstybini pensij statymo 6 straipsnio atvilgiu. Atitinkamai nustatant
pareign ir kari tarnybos laik valstybinei pensijai skirti, kuris reglamentuojamas specialiame
Pareign ir kari valstybini pensij statyme, tarp io statymo ir Vidaus tarnybos statuto
nagrinjamu aspektu jokios konkurencijos negali bti, kadangi, kaip nurodyta anksiau, tarnybos
laikas ir vidaus tarnybos staas yra skirtingos teisins kategorijos.
Pareign ir kari valstybini pensij statyme ir j detalizuojaniuose Vidaus reikal,
Specialij tyrim tarnybos, valstybs saugumo, krato apsaugos bei prokuratros sistem,
Kaljim departamento ir jam pavaldi staig ir valstybs moni pareign ir kari valstybini
pensij skyrimo bei mokjimo nuostatuose nurodyti konkrets laikotarpiai, kurie skaitomi
tarnybos laik pareign ir kari valstybinei pensijai skirti. Nurodytuose teiss aktuose pateikiamas
baigtinis i laikotarpi sraas, juose nra nuorod Vidaus tarnybos statut ar norm, kurios
leist pareikjo tarnybos laik tarptautini organizacij misijose Vyriausybs siuntimu skaityti
santykiu 1 prie 2 arba 3. Kit teisini prielaid, apskaiiuojant pareign ir kari tarnybos laik
valstybinei pensijai skirti, vadovautis Vidaus tarnybos statuto nuostatomis, iplstin teisj
kolegija taip pat nemat. Todl tai, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 11
punkt, apskaiiuojant vidaus tarnybos sta, j skaitomas tarnybos laikas tarptautini
organizacij misijose Vyriausybs siuntimu, vien dien taikos vedimo misijose laikant kaip tris
dienas, taikos palaikymo misijose ir patarj bei stebtoj misijose kaip dvi dienas, nereikia, kad
tarnybos laikas tarptautini organizacij misijose, apskaiiuojant tarnybos laik valstybinei pensijai
48
skirti, turi bti skaitomas tokiu paiu santykiu. Tarnybos laikas tarptautini organizacij misijose
Vyriausybs siuntimu Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu santykiu
skaiiuojamas vidaus tarnybos sta, o ne pareign ir kari tarnybos laik pareign ir kari
valstybinei pensijai skirti.
Dl nurodyt prieasi atsakovas, apskaiiuodamas pareikjo tarnybos laik pareign ir
kari valstybinei pensijai skirti, neturjo taikyti Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 11
punkto ir tarnybos laik laikotarpius, praleistus tarptautini organizacij misijose Vyriausybs
siuntimu, skaityti pastarojoje teiss normoje nustatytu santykiu (padidintu koeficientu). Pareign
ir kari valstybini pensij statymas sudaro prielaidas tarnybos laik pareigno valstybinei
pensijai skirti skaityti tik faktin tarnybos laik tarptautini organizacij misijose Vyriausybs
siuntimu.
[2011 m. spalio 17 d. iplstins teisj kolegijos sprendimas administracinje byloje Nr.
146
A -1477/2011. S. G. prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerij. Procesinio sprendimo
kategorija 6.6.1].

Su vidaus tarnybos stau susijs administracinis ginas taip pat buvo sprendiamas
administracinje byloje Nr. A143-2730/2011. Nagrintas ginas kilo dl ali skirtingo materialins
teiss normos Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto (2008 m. liepos 15 d.
statymo Nr. X-1705 redakcija) aikinimo mokymosi kitose auktosiose vietimo staigose laiko
skaiiavimo vidaus tarnybos sta aspektu. Aikindama svok kitos auktosios vietimo
staigos, teisj kolegija pirmiausia paymjo, kad lingvistinis teiss aikinimo metodas turi bti
siejamas su visu aptariamos teiss normos turiniu. Pagal ios normos konstrukcij, nuoroda kitas
auktsias vietimo staigas (mokymosi jose aspektu) yra pateikta po vidaus reikal, saugumo ir
karo mokymo staig ivardijimo. Todl, teisj kolegijos vertinimu, nurodytoje svokoje kitos
auktosios vietimo staigos kalbama apie visas auktsias vietimo staigas, kurios nepatenka
tiesiogiai ivardint kategorij mokymo staig sra (vidaus reikal profesinio mokymo staigos,
auktosios, specialiosios vidurins, auktesniosios Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikal),
saugumo bei karo mokyklos). Nagrintos situacijos atveju pareikjos mokymosi staiga Vilniaus
universiteto Gamtos moksl fakultetas Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo prasme
patenka auktj vietimo staig, mokymosi kuriose laikotarpis (pus laiko) galt bti skaitytas
pareigno vidaus tarnybos sta, sra.
[2011 m. spalio 12 d. nutartis administracinje byloje Nr. A143-2730/2011. J. G. prie
Vilniaus apskrities vyriausij policijos komisariat. Procesinio sprendimo kategorija 16.8].

Sprsdamas valstybs tarnybos teisiniuose santykiuose kylanius ginus dl vairi socialini

garantij, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinje byloje Nr. A756-3178/2011
nustat, kad pareikjo, kaip specialiojo komercijos ata, funkcijos pasibaig
2010 m. birelio 30 d. Atsivelgs tai, teismas sprend, kad btent nuo ios datos, t. y. nuo
2010 m. liepos 1 d. pareikjo ir jo eimos buvimas Lenkijos Respublikoje nebuvo slygotas
tarnybinio btinumo ir nebuvo susijs su specialiojo ata funkcij vykdymu. Dl nurodyt
prieasi nuo ios datos pareikjui nebepriklaus su darbu usienyje susijusi ilaid
kompensacija bei kompensacija kartu su specialiuoju ata buvimo valstybje gyvenantiems
sutuoktiniui ir vaikams (vaikiams) ilaikyti. Pareikjui turjo bti kompensuojamos jo ir jo eimos

49
nari persiklimo i usienio valstybs Lietuvos Respublik ilaidos, kas nagrinjamuoju atveju
buvo padaryta.
Teisj kolegija paymjo, kad kai specialiuoju ata paskiriamas valstybs tarnautojas, jo
status reglamentuoja tiek diplomatin tarnyb reglamentuojantys teiss aktai, tiek Valstybs
tarnybos statymas bei kiti valstybs tarnyb reglamentuojantys teiss aktai (pastarieji tiek, kiek jo
nereglamentuoja diplomatins tarnybos teiss aktai). Lietuvos Respublikos specialij ata
nuostat 8-10 punktai numato ypatingas specialij ata socialines garantijas, kurios nra
numatytos Valstybs tarnybos statyme ir kurios nra suteikiamos kitiems valstybs tarnautojams:
tarp j ir su darbu usienyje susijusi ilaid kompensacija bei kompensacija kartu su specialiuoju
ata buvimo valstybje kartu gyvenantiems sutuoktiniui ir vaikams (vaikiams) ilaikyti. Toki
garantij suteikim slygoja specialij ata veiklos ypatumai, susij su darbu usienyje.
Byloje padarytos ivados, kad kompensacijos, susijusios su specialiojo ata gyvenimu
usienio valstybje, pareikjui nebepriklauso nuo 2010 m. liepos 1 d., nepaneig aplinkyb, kad
kio ministro sakyme, kuriuo pareikjas atauktas i specialiojo ata, buvo nurodyta ne tik
pareikjo, kaip specialiojo komercijos ata, funkcij pasibaigimo data 2010 m. birelio 30 d.,
bet ir kita data pareikjo atleidimo i valstybs tarnybos data (2010 m. spalio 1 d.). i data buvo
nustatyta, atsivelgiant Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyt garantij,
numatani, kad tarnautojams, auginantiems vaikus (vaik) iki 14 met, apie pareigybs
panaikinim turi bti praneta ratu prie 4 mnesius. Kadangi atsivelgiant specialij ata
skyrimo ir ataukimo tvarkos specifik, nebuvo galimybs praneti pareikjui apie jo pareigybs
panaikinim prie Valstybs tarnybos statyme numatyt termin, jo atleidimo i valstybs tarnybos
data (ne specialiojo ata funkcij pasibaigimo data) buvo perkelta 2010 m. spalio 1 d.
[2011 m. rugsjo 26 d. nutartis administracinje byloje Nr. A756-3178/2011. V. M. prie
Lietuvos Respublikos kio ministerij. Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 16.6].

2011 metai pasiymjo byl dl valstybs tarnautoj darbo umokesio priteisimo gausa.
Viena i reikmingiausi ios praktikos pavyzdi yra administracin byla Nr. A575-1831/2011,
kurioje iplstin teisj kolegija pasisak dl tarnautoj teiss prisiteisti neimokt darbo
umokesio dal, susidariusi dl teisinio reguliavimo, kuris vliau pripaintas prietaraujaniu
Konstitucijai.
Nagrintoje byloje ginas kilo dl pareikjui neimoktos darbo umokesio dalies u 2007
2008 metus, susidariusios dl iuo laikotarpiu galiojusioje Valstybs tarnybos statymo 23
straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandio 23 d. statymo Nr. IX-855, 2007 m. birelio 7 d. statymo Nr.
X-1175 redakcijos) numatytos pried ir priemok ribos.
2009 m. gruodio 11 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripaino, jog Valstybs tarnybos
statymo VI skyrius Darbo umokestis ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio
reguliavimo, pagal kur bt buv galima teisingai atlyginti u darb vidaus tarnybos sistemos
pareignams, dirbusiems poilsio bei veni dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas
uduotis virijant nustatyt darbo trukm, kai jiems imoktin pried ir priemok suma virijo
Valstybs tarnybos statymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandio 23 d. statymo Nr. IX-855,
2007 m. birelio 7 d. statymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatyt rib, prietaravo Konstitucijos 48
straipsnio 1 dalies nuostatai Kiekvienas mogus <...> turi teis <...> gauti teising apmokjim u
darb <...>, konstituciniam teisins valstybs principui.

50
 Konstitucinis Teismas ne kart yra pabrs, jog pagal Konstitucij (inter alia jos
48 straipsn) negali bti tokios situacijos, kad valstybs tarnautojui (iuo atveju pareignui), kuris
dirba poilsio, veni dienomis, nakties metu, atliekaniam prast darbo krv virijani veikl ar
papildomas uduotis, atliekamas virijant nustatyt darbo trukm, bt nemokama arba is darbas
bt neapmokamas teisingai. Neutikrinus Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje tvirtintos teiss
gauti teising apmokjim u darb, bt paeidiama ne tik tiesiogiai Konstitucijoje tvirtinta
asmens teis, bet ir inter alia konstituciniai lygiateisikumo, teisingumo ir teisins valstybs
principai (pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodio 13 d.,
2007m. kovo 20 d., 2009 m. gruodio 11 d. nutarimai). Iplstin teisj kolegija konstatavo, kad
pareikjas turi teis teisme reikalauti teisingai atlyginti u t darb, kuris liko faktikai
neapmoktas dl Valstybs tarnybos statyme tvirtinto apribojimo taikymo. Atitinkamai teisingu
atlyginimu u darb, kuris liko neatlygintas dl mintos legislatyvins omisijos, gali bti darbo
umokesio dalies, kuri bt buvusi, bet dl Valstybs tarnybos statymo 23 straipsnio 2 dalyje
(2002 m. balandio 23 d. statymo Nr. IX-855, 2007 m. birelio 7 d. statymo Nr. X-1175
redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo imokta, sumokjimas. Paeist pareikjo teis
teismas iuo atveju privalo ginti, nes prieingu atveju bt paeistos Konstitucijos normos ir
principai, garantuojantys asmens teis teising darbo apmokjim, o pati asmens teis teismin
paeist teisi gynyb bt fiktyvi asmuo net ir per statyme nustatyt termin kreipsis teism
dl inter alia i Konstitucijos kylani teisi gynimo, realiai toki teisi apginti teisme negalt.
Teismui nevykdant i Konstitucijos kylanios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz.,
Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjio 8 d. sprendimas) pripastamos teismo pareigos ad hoc
alinti Konstitucijai prietaraujanio teisinio reguliavimo spragas ir iuo atveju nepriteisiant
pareikjui teisingo atlyginimo u faktikai atlikt darb, statyminis reguliavimas, kuris buvo
pripaintas prietaraujaniu Konstitucijai, ir toliau bt realiai taikomas. Taiau tai nebt
suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu bei Administracini byl teisenos statymo 4 straipsnio
1 dalimi, numatania, kad teisjas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai.
[2011 m. lapkriio 14 d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A575-
1831/2011. S. M. prie Klaipdos apskrities vyriausij policijos komisariat. Procesinio sprendimo
kategorija 16.5].

1.11. Bylos Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nagrinja bylas dl Vyriausiosios

tarnybins etikos komisijos kaip institucijos, vykdanios Viej ir privai interes derinimo
valstybinje tarnyboje statymo reikalavim laikymosi prieir, priimt sprendim teistumo.

Vienoje i toki byl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija sprend, ar
pareikjas (savivaldybs tarybos narys), dalyvaudamas Vilniaus miesto savivaldybs
Privatizavimo komisijos (toliau Komisija) posdiuose ir balsuodamas jame dl UAB Lazdyn
bstas akcij pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su AB City service, paeid Viej ir
privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo 3 straipsnio 2 punkt, t. y. nesilaik
reikalavimo vengti interes konflikto ir elgtis taip, kad nekilt abejoni, jog toks konfliktas yra.
Mint Komisijos klausim sprendimo metu pareikjas dirbo pagal darbo sutart bendrovs
UAB Realco projekt vadovu. i bendrov, kaip ir AB ,,City service, priklaus vienai moni
51
grupei, t. y. buvo patronuojanios mons dukterins bendrovs. Be to, byloje nustatyta, kad UAB
Realco kurta sujungus kitas dvi bendroves, kuriose pareikjas iki sprendim Komisijoje
primimo jo generalinio direktoriaus pareigas.
ioje administracinje byloje paymta, kad patronuojanti mon yra suinteresuota, kad jos
dukterin mon veikt kuo pelningiau (siekt kuo didesnio pelno), sudarint sandorius paiomis
palankiausiomis slygomis, patronuojanti mon turi galimyb daryti lemiam poveik vis
dukterini moni kinei veiklai, imtis priemoni, kad dukterini moni sprendimai bt derinami.
Kita vertus, dukterin mon visada veikia atsivelgdama patronuojanios mons interesus, o tai
reikia, ir visos susijusi moni grups interesus. Nagrinjamuoju atveju tai reik, kad
sprendimas dl UAB City Service sudaromo sandorio naudingumo yra reikmingas tiek
patronuojaniai monei, tiek visoms dukterinms monms. Teisj kolegijos nuomone, atsakingos
pareigos vienoje dukterinje bendrovje faktin aplinkyb, patvirtinanti asmens privat interes,
kad tiek kita susijusios grups mon, tiek visa moni grup veikt pelningai. Atsivelgus bylos
faktines aplinkybes, byloje padaryta ivada, kad pareikjas nurodytais veiksmais sukl viej ir
privai interes konflikt ir taip paeid Viej ir privai interes derinimo valstybinje
tarnyboje statym.
[2011m. spalio 27 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A492-3330/2011. G. K. prie
Vyriausij tarnybins etikos komisij. Procesinio sprendimo kategorija 19].

Administracinje byloje Nr. A143-925/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

sprend dl Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos kompetencijos vertinti Europos Parlamento
nario elges ir jo atvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos valstybs politik elgesio kodekse
nustatytas elgesio vieajame gyvenime taisykles.
ioje byloje buvo ginijamas Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos (toliau Komisija)
sprendimas, kuriuo nusprsta, nekvestionuojant pareikjo, kaip Europos Parlamento nario, teiss
laisvai reikti savo nuomon ir ginti tautini maum teises, konstatuoti, kad jo, kaip Lietuvos
Respublikos pilieio, valstybs politiko, Lietuvos parlamentins politins partijos pirmininko,
vieas elgesys ir pasirinkta veiklos forma nerodo pagarbos mogui ir valstybei, teisingumui,
nedidina pasitikjimo valstybe ir jos institucijomis. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad ginytas
sprendimas priimtas, vertinus pareikjo, kaip Europos Parlamento nario, vieai isakytas kalbas
apie, jo manymu, lenk tautins maumos teisi paeidim Lietuvoje.
Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos statymo 17 straipsnio 2 dalyje tvirtinta, kad
Komisija atlieka parlamentini politini partij pirminink ir j pavaduotoj, kurie nra Seimo ar
savivaldybi taryb nariai arba nra paskirti Vyriausybs nario pareigas, elgesio tyrim Valstybs
politik elgesio kodekso nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos valstybs politik elgesio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad
is kodeksas taikomas valstybs politikams, iskyrus Respublikos Prezident ir Europos Parlamento
narius, to paties straipsnio 2 dalyje (bylai yra aktuali 2006-09-19 statymo Nr. X-816 redakcija)
kad Europos Parlamento nariams kodeksas yra taikomas tiek, kiek j elgesio nereglamentuoja
Europos Parlamento priimti teiss aktai ir Lietuvos Respublikos statymai bei kiti teiss aktai.
Europos Parlamento nario elgesio taisykles tuo aspektu, kad jo veikla, atliekant savo pareigas,
negali bti niekaip varoma ir kad jis negali turti sipareigojanio mandato, reglamentuoja Europos
Parlamento 2005 m. rugsjo 28 d. sprendimu priimtas Europos Parlamento nari statutas (2, 3 str.).

52
 Atsivelgusi tai, teisj kolegija sprend, kad nagrinjamuoju atveju atsakovas (Komisija)
neturjo teiss taikyti pareikjui Lietuvos Respublikos valstybs politik elgesio kodekso nuostat
dl jo elgesio vertinimo ir neturjo teiss priimti jo atvilgiu atitinkamo (tok elges vertinanio)
sprendimo. Pasisakydama dl minto kodekso 3 straipsnio 4 dalies taikymo (ioje straipsnio dalyje
nurodyta, kad kodeksas taip pat taikomas parlamentini partij pirmininkams ir j pavaduotojams),
teisj kolegija paymjo, kad ios straipsnio dalies nuostata negali bti suprieinama su aptartomis
straipsnio 1 ir 2 dali nuostatomis. Prieingu atveju bt paeistas statym leidjo iskirtas kaip
specialiai apsaugotas Europos Parlamento nario statusas.
[2011 m. gegus 17 d. nutartis administracinje byloje Nr. A143-925/2011. Procesinio
sprendimo kategorija 19]

1.12. Bylos dl vietos savivaldos

Administracini teism praktikoje, kaip matyti i anksiau apvelgt byl, kyla vairi gin
dl vietos savivaldos institucij priimt teiss akt teistumo. Taiau administraciniams teismams
priskirta nagrinti ir kitokius grynai i vietos savivaldos teisini santyki kylanius administracinius
ginus. ioje srityje pastebtinos 2011 metais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
nagrintos bylos, kuriose ginai kilo dl savivaldos administracins prieiros, be kita ko, dl
Vyriausybs atstovo kompetencijos.
Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. A261-1443/2011 pareikjas Vyriausybs atstovas
Vilniaus apskrityje kreipsi administracin teism, praydamas pareigoti Vilniaus miesto
savivaldybs administracijos direktori gyvendinti Lietuvos Respublikos kio ministro ir Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 16 d. sakymu Nr. 4-13/D1-28 patvirtint ilumos
kio specialij plan rengimo taisykli nuostatas ir parengtus, suderintus bei vieai apsvarstytus
Senamiesio, vryno ir kt. seninij energijos ries naudojimo ildymui specialij plan
projektus pateikti valstybin teritorij planavimo prieir atliekaniai institucijai tikrinti.
Teisj kolegija paymjo, kad Vyriausybs atstovo galiojim gyvendinimo tvark nulemia
ir Teritorij planavimo statymo 18 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad jei specialj plan
turjusi tvirtinti savivaldybs institucija per nustatyt termin jo nepatvirtino ir nepateik
motyvuoto atsakymo dl plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus praymu arba savo
iniciatyva Vyriausybs atstovas turi atlikti veiksmus, numatytus Savivaldybi administracins
prieiros statymo 5 straipsnio 2 dalyje, t. y. nustats, kad savivaldybs administravimo subjektas
negyvendina statym, nevykdo Vyriausybs sprendim, atitinkamam savivaldybs
administravimo subjektui pateikti raytin reikalavim neatidliojant gyvendinti statym, vykdyti
Vyriausybs sprendim. Tik atsakovui neatlikus ar atsisakius vykdyti raytin reikalavim,
Vyriausybs atstovas gali kreiptis teism Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka.
Kadangi byloje nebuvo rodym, patvirtinani, jog pareikjas laiksi ios galiojim
gyvendinimo privalomos tvarkos, konstatuota, kad pagrindo kreiptis teism nebuvo. Dl i
aplinkybi pareikjo reikalavimas pareigoti atsakov atlikti veiksmus laikytas nepagrstu.
[2011 m. gegus 24 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A261-1443/2011. Vyriausybs
atstovas Vilniaus apskrityje prie Vilniaus miesto savivaldybs administracijos direktori.
Procesinio sprendimo kategorija 35.2]

53
 Kitoje administracinje byloje Nr. A525-3203/2011 nustatyta, kad Vyriausybs atstovas
kreipsi Vilniaus miesto savivaldybs administracijos direktori su reikalavimu nedelsiant
gyvendinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsjo 27 d. sakymu Nr. D1-825
patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 Statini naudojimo prieiros tvarkos
apraas 8.2 punkt ir nustatyti statini patikrinimo danum. Administracijos direktorius,
atsakydamas reikalavim, ratu Vyriausybs atstov informavo apie esam situacij ir nurod,
kad savivaldybje yra rengiamas statini patikrinim plano projektas, kuriame rayta nuostata ir
dl statini patikrinimo danumo.
Teisj kolegija, vertindama bylos aplinkybes, nurod, kad nors Vilniaus miesto savivaldybs
administracija Vyriausybs atstovo reikalavimo neginijo, nurodytame rate idstyta informacija
negali bti laikoma administracijos direktoriaus sprendimu, kuriuo yra vykdytas Vyriausybs
atstovo reikalavimas arba atsisakyta tok reikalavim vykdyti. Savivaldybi administracins
prieiros statymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas vienareikmikai pareigoja administravimo
subjekt pateikti tok atsakym, i kurio bt aiku, sutinkama ar atsisakoma vykdyti reikalavim.
Vengimas pateikti konkret atsakym, Vyriausybs atstovo reikalavimo vykdymo atidliojimas be
objektyvi prieasi, dviprasmik atsakym pateikimas, teisj kolegijos nuomone, nra
suderinami su gero administravimo, operatyvumo principais, todl vertintini kaip administravimo
subjekto atsisakymas vykdyti konkret Vyriausybs atstovo reikalavim.
[2011 m. gruodio 12 d. nutartis administracinje byloje Nr. A525-3203/2011. Vyriausybs
atstovas Vilniaus apskrityje prie Vilniaus miesto savivaldybs administracij. Procesinio
sprendimo kategorija 35.2; 35.3]

Savivaldybi tarybos turi teis riboti laik, kuriuo leidiama prekiauti alkoholiniais grimais.
Administracinje byloje Nr. A502-3094/2011 btent ir kilo ginas dl Kupikio rajono savivaldybs
tarybos sprendimo apriboti prekybos alkoholiniais grimais laik pareikj (kio subjekt) barams.
Teisj kolegija nurod, kad pagal Alkoholio kontrols statymo 18 straipsnio 9 dal,
savivaldybs taryba, priimdama atitinkam sprendim, atsivelgia prekybos alkoholiniais grimais
viet, gyventoj, bendrij, bendruomeni ar j atstov, visuomenini organizacij ar kit institucij
ratu pareikt nuomon, policijos komisariat pasilymus, taiau savivaldybs taryba,
nusprsdama taikyti atitinkam apribojim, neprivalo remtis visais nurodytais kriterijais. Kiekvienu
atveju juos ji turi atsivelgti tiek, kiek reikalinga teistam ir pagrstam sprendimui priimti. Tai
reikia, kad sprendimas taikyti prekybos alkoholiniais grimais laiko ribojim turi atitikti tiek
Vieojo administravimo statymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto
reikalavimus (jis turi bti pagrstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teiss akt normomis, o
taikomos poveikio priemons turi bti motyvuotos), tiek kit teiss akt reikalavimus ir nepaeisti
asmen teisi bei teist interes. Nustaius, kad ginytas savivaldybs tarybos sprendimas
neatitinka mint reikalavim, alkoholio prekybos laiko apribojimas panaikintas.
[2011 m. gruodio 23 d. nutartis administracinje byloje Nr. A502-3094/2011. Udaroji akcin
bendrov Alika, A. Vaitiekno individuali mon ir A. iurliens individuali mon prie Kupikio
rajono savivaldybs taryb. Procesinio sprendimo kategorija 35.3]

Su vietos savivaldos teisiniais santykiais susij ir savivaldybi taryb sprendimai, kuriais

tvirtinamos kainos u nuotek tvarkymo paslaugas.

54
 iame kontekste pamintina administracin byla Nr. A858-888/2011, kurioje ginas kilo dl
to, ar Klaipdos miesto savivaldybs tarybos sprendimu nustatyta kaina u padidjusi ir specifin
nuotek tar turjo bti suderinta su Valstybine kain ir energetikos kontrols komisija (toliau
VKEKK), kaip yra derinamos kitos nuotek tvarkymo paslaug kainos. Geriamojo vandens tiekimo
ir nuotek tvarkymo statyme nurodyta, kad vieieji vandens tiekjai pirmiausiai privalo
vadovaudamiesi geriamojo vandens ir nuotek tvarkymo paslaug kain nustatymo metodika
apskaiiuoti tiekiamo geriamojo vandens ir teikiam nuotek tvarkymo paslaug kainas, o po to
suderin su VKEKK, teikti ias kainas tvirtinti atitinkamos savivaldybs tarybai. Teisj kolegija
sprend, kad padidintos ar specifins taros nuotek tvarkymo kainos negali bti apskaiiuotos
pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotek tvarkymo paslaug kain nustatymo metodik, kuri
yra patvirtinusi VKEKK. Taiau metodikos dl kokios nors specifins nuotek ries tvarkymo
paslaug kain skaiiavimo nebuvimas savaime nereikia, kad ios specifins nuotek ries
tvarkymo paslaug kain skaiiavimas (taip pat ir io skaiiavimo tvarka) priklauso visikai vieojo
vandens tiekjo ar atitinkamos savivaldybs tarybos diskrecijai. Skaiiuojant toki specifin kain,
btina laikytis bendr Geriamojo vandens tiekimo ir nuotek tvarkymo statyme tvirtint kainos
skaiiavimo princip ir reikalavimo tinkamai apskaiiuotas kainas suderinti su VKEKK. Tam
tikroje savivaldybje egzistuojanti specifini nuotek valymo kaina turi bti pagrsta ir jos
apmokjimas neturi bti perkeltas galutini paslaugos (nuotek valymo) vartotojams tokia
apimtimi, kuri bt nepagrsta, lyginant su kitose savivaldybse egzistuojaniomis kainomis, todl
btinyb derinti specifini nuotek valymo kainas su VKEKK yra susijusi ir su vartotoj teisi
apsauga. Kadangi nagrinjamuoju atveju kain projektas prie pateikiant j tvirtinti savivaldybei,
nebuvo teikiamas derinti VKEKK, byloje konstatuotas Klaipdos miesto savivaldybs tarybos
sprendimu patvirtintos kainos u padidjusi ir specifin nuotek tar neteistumas.
[2011 m. balandio 11 d. nutartis administracinje byloje Nr. A858-888/2011. Procesinio
sprendimo kategorija 17.2].

1.13. Bylos dl valstybs garantuojamos teisins pagalbos

Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta,

kad valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnyba (toliau Tarnyba) turi teis atsisakyti
suteikti antrin teisin pagalb, jeigu pareikjui antrin teisin pagalba yra teikiama daugiau kaip 3
bylose. 2011 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas inagrinjo daug byl, kuriose
buvo ginyti Tarnybos sprendimai atsisakyti suteikti valstybs garantuojam teisin pagalb mintu
pagrindu. Reikmingiausia i j administracin byla Nr. A146-71/2011, kurioje iplstin teisj
kolegija padar ivad, kad Tarnyba gyja teis atsisakyti suteikti antrin teisin pagalb asmeniui,
jeigu nagrinjant praym, gaut po Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymo 11
straipsnio 7 dalies 4 punkte numatytos teiss normos sigaliojimo (2008 m. balandio 15 d.),
nustatoma, jog pareikjui vis dar teikiama (nra nutrkusi ar kitaip pasibaigusi) antrin teisin
pagalba daugiau kaip trijose bylose, nepriklausomai nuo to, kada jam tokia pagalba buvo pradta
teikti iki Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto
sigaliojimo (2008 m. balandio 15 d. statymo Nr. X-1492) ar jau po ios teiss normos
sigaliojimo.
Iplstin teisj kolegija taip pat paymjo, kad Valstybs garantuojamos teisins pagalbos
statymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto norma, nustaius jos turin atitinkanias faktines
55
aplinkybes, Tarnybai suteikia teis svarstyti klausim dl atsisakymo suteikti antrin teisin pagalb
pareikjui. Todl nustaius Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymo 11 straipsnio 7
dalies 4 punkte nurodyt aplinkyb, Tarnyba neprivalo, o tik turi teis atsisakyti teikti antrin teisin
pagalb asmeniui. iuo aspektu taip pat atkreiptas dmesys, kad aptariamu atveju valstybs
garantuojamos teisins pagalbos tarnyba turi gana plai, taiau jokiu bdu neabsoliui diskrecij.
Absoliuti vieojo administravimo institucijos diskrecija, realizuojant administracinius galiojimus,
teisinje valstybje vargu ar apskritai gali egzistuoti. Kiekviena valdios institucija (statym
leidiamosios, statym vykdomosios ar vieojo administravimo institucija) yra saistoma bendrj
inter alia konstitucini teiss princip, gero administravimo ir atsakingo valdymo reikalavim.
Todl Tarnyba, atsisakydama suteikti antrin teisin pagalb pareikjui Valstybs garantuojamos
teisins pagalbos statymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu, privalo motyvuoti
administracins diskrecijos gyvendinim, t. y. motyvuoti ir paaikinti, kodl ji gyvendina bei
naudojasi i minto punkto kylania teise. Tokiu bdu realizuojama administracin diskrecija
suponuoja teisinio tikrumo ir aikumo princip gyvendinim. Nagrinjamuoju atveju nustatyta, kad
Tarnyba, atsisakiusi suteikti pareikjui antrin teisin pagalb, i esms tinkamai ir nepadarydama
akivaizdios klaidos, kvalifikavo faktines aplinkybes ir taik statym.
[2011 m. balandio 18 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A146-71/2011. Procesinio
sprendimo kategorija 24]

Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymo 11 straipsnio 6 dalies 4 punkte tvirtinta,

kad antrin teisin pagalba neteikiama, jeigu praymas yra susijs su reikalavimu, tiesiogiai
atsirandaniu dl pareikjo kins komercins veiklos ar dl jo savarankikos profesins veiklos.
Pamintina administracin byla Nr. A62-3506/2011, kurioje teisj kolegija pasisak dl
svokos kin komercin veikla reikms bei turinio. Teiss doktrinoje kin komercin veikla
apibriama kaip nuolatin, savarankika, t. y. savo rizika pltojama, asmens veikla siekiant pelno,
susijusi su daikt pirkimu-pardavimu ar paslaug teikimu kitiems asmenims u atlyginim.
Aikindama pamint kins komercins veiklos svok lingvistikai, teisj kolegija iskyr tokius
pagrindinius kinei komercinei veiklai bdingus poymius: pirma, tstinumas, nuolatinis veikos
pobdis; antra, savarankikumas, t. y. veikimas savo rizika ir savo vardu; treia, atlygintinumas, t.
y. veikla siekiama pelno, tam tikros ekonomins naudos.
Teisj kolegijos vertinimu, Vilniaus valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnyba,
priimdama sprendim neteikti antrins teisins pagalbos, jeigu praymas yra susijs su reikalavimu,
tiesiogiai atsirandaniu dl pareikjo kins komercins veiklos, tok sprendim turi tinkamai
motyvuoti ir vertinti pareikjo veiksmus mint kins komercins veiklos poymi aspektu. Tik
i poymi visuma (tstinumas, savarankikumas ir atlygintinumas) sudaro pagrind pripainti
fizin asmen verslininku kins komercins veiklos vykdytoju Valstybs garantuojamos teisins
pagalbos statymo prasme.
[2011 m. lapkriio 14 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A62-3506/2011. V. K. prie
Kauno valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnyb. Procesinio sprendimo kategorija 24]

Valstybs garantuojamos teisins pagalbos srityje taip pat pamintina administracin byla Nr.
62
A -3573/2011, kurioje pareikjas teismo pra panaikinti Vilniaus valstybs garantuojamos
teisins pagalbos tarnybos sprendim netenkinti pareikjo praymo pakeisti nemokamai antrinei
teisinei pagalbai teikti paskirt advokat.
56
 Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymo 18 straipsnio 7 dalyje, be kita ko,
numatyta, kad antrin teisin pagalb teikiantis advokatas gali bti pakeistas pareikjo arba paties
advokato motyvuotu raytiniu praymu, jeigu nustatomas interes konfliktas arba kitos aplinkybs,
dl kuri antrin teisin pagalb teikiantis advokatas negali teikti teisins pagalbos konkreioje
byloje. i teiss norma teisj kolegijai leido identifikuoti du savarankikus advokato pakeitimo
kitu advokatu pagrindus: pirma, kai nustatomas interes konfliktas; antra, kai nustatomos kitos
aplinkybs, t. y. aplinkybs, nesusijusios su interes konfliktu. Todl teisj kolegijos vertinimu,
pagal statym valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnyba gali pakeisti antrin teisin
pagalb teikiant advokat kitu advokatu, jeigu objektyviai nustatoma tokia situacija (interes
konfliktas), kai antrin teisin pagalb teikti paskirtas advokatas konsultuoja, atstovauja, gina ar
veikia asmens, kuriam antrin teisin pagalba teikiama, ir kito (ar kit) klient vardu tuo paiu
klausimu ar toje paioje byloje, jeigu i atstovaujamj asmen interesai yra prieingi. Mintas
statymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio aplinkybi, dl kuri antrin pagalb teikiantis
advokatas turt bti pakeistas kitu, srao, kas, teisj kolegijos nuomone, reikia, jog mintas
klausimas yra vertinamojo pobdio ir turi bti sprendiamas kiekvien kart individuliai,
atsivelgiant susiklosiusi faktin situacij. Valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnybos
sprendimas turi bti grindiamas siekiu utikrinti asmens teisi bei statym saugom interes
apsaug, suteikti asmeniui kokybik ir efektyvi valstybs garantuojam teisin pagalb, taiau
taip pat btina atsivelgti valstybs garantuojamos teisins pagalbos ekonomikumo ir draudimo
piktnaudiauti valstybs garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinmis teismis
(minto statymo 3 str. 1 d.) principus.
Nagrinjamuoju atveju pareikjas kl tam tikras abejones, kurios buvo grindiamos
konkreiais faktais, Vilniaus valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnyba privaljo patikrinti
j pagrstum. Vilniaus valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnyba pareigota pareikjo
praym inagrinti i naujo.
[2011 m. spalio 6 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A62 3573/2011. G. K. prie
Vilniaus valstybs garantuojam teisins pagalbos tarnyb ir Lietuvos valstyb. Procesinio
sprendimo kategorija 24]

1.14. Bylos dl Vyriausiosios rinkim komisijos priimt sprendim ar neveikimo

2011 metais vyk savivaldybi taryb rinkimai lm, jog Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas inagrinjo itin daug ioje srityje kilusi administracini gin. Inagrintos
bylos svarbios tuo, kad buvo suformuotos reikmingos Savivaldybi taryb rinkim statymo,
neretai vertinto atitikties Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijai poiriu, taikymo ir
aikinimo nuostatos.
Prie savivaldybi taryb rinkimus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugiausia
skund gavo dl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkim komisijos (toliau ir Vyriausioji
rinkim komisija) sprendim, kuriais kandidatai buvo ibraukti i kandidat sra, aptikus vairaus
pobdio neatitikim kandidat anketose, panaikinimo. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr.
R442-6/2011 administracinis ginas kilo dl Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimo dalies,
kuria buvo panaikintas Lietuvos lenk rinkim akcijos ir Rus Aljanso koalicijos Valdemaro
Tomaevskio blokas ikelto kandidato E. . registravimas dl to, kad kandidatas laiku, t. y. ne

57
vliau kaip iki pareikini dokument pateikimo savivaldybs rinkim komisijai dienos,
nedeklaravo savo gyvenamosios vietos savivaldybs teritorijoje, kurioje keliamas kandidatas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija paymjo, kad asmuo laikomas
deklaravusiu savo gyvenamj viet nuo tos dienos, kai jis deklaravimo staigai pateik deklaracij
ir kitus dokumentus, nurodytus Gyventoj registro tarnybos prie Vidaus reikal ministerijos
direktoriaus 2008 m. balandio 8 d. sakymu Nr. (29)4R-18 patvirtint Gyvenamosios vietos
deklaravimo ir deklaravimo duomen tvarkymo taisykli 15 punkte. Tiek Gyvenamosios vietos
deklaravimo statyme, tiek mintose taisyklse yra aikiai ir nedviprasmikai nurodyta, jog asmuo
laikomas deklaravusiu gyvenamj viet nuo deklaracijos ir kit dokument pateikimo deklaravimo
staigai dienos. Kadangi atsivelgiant nurodyt taisykl, E. . gyvenamj viet Vilniaus miesto
savivaldybje, kurios taryb jis buvo ikeltas kandidatu, deklaravo laiku nepaeisdamas
Savivaldybi taryb rinkim statymo 3 straipsnio 3 dalies reikalavim, teisj kolegijos vertinimu,
Vyriausioji rinkim komisija nepagrstai E. . trauk kandidat, nedeklaravusi gyvenamosios
vietos savivaldybs teritorijoje, sra ir panaikino jo registravim.
[2011 m. vasario 15 d. sprendimas administracinje byloje Nr. R442-6/2011. Lietuvos lenk
rinkim akcija ir Rus Aljanso koalicija Valdemaro Tomaevskio blokas prie Lietuvos
Respublikos vyriausij rinkim komisij. Procesinio sprendimo kategorija 18.1]

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apvelgiamoje teisini santyki srityje taip pat
sprend rinkim klausimus, susijusius su kit kolektyvini subjekt teise bti savarankikais
savivaldybi taryb rinkim politini kampanij dalyviais.
Administracinje byloje Nr. R756-57/2011 ginas kilo dl Vyriausiosios rinkim komisijos
sprendim, kuriais visuomenin organizacij Vieningas Kaunas atsisakyta registruoti
savarankiku 2011 met savivaldybi taryb rinkim politins kampanijos dalyviu.
Konstitucinis Teismas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreipimsi dl
Politini partij ir politini kampanij finansavimo bei finansavimo kontrols statymo 3 straipsnio
2 dalies konstitucingumo, 2011 m. gegus 11 d. prim iai bylai reikming nutarim, kuriuo, be
kita ko, pripaino, jog minta teiss norma tiek, kiek statym leidjui pasirinkus vien proporcin
savivaldybi taryb rinkim sistem, joje nenustatyta, kad savarankikais politins kampanijos
dalyviais gali bti ne tik politins partijos, bet ir kiti statym leidjo nustatytus reikalavimus
atitinkantys kolektyviniai subjektai, kuri nariais gali bti Lietuvos Respublikos teritorijos
administracini vienet nuolatiniai gyventojai, prietarauja Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.
Visuomenins organizacijos Vieningas Kaunas veiklos statuose buvo nurodyta, jog jos
tikslai yra rpintis Kauno miesto gerove, sprsti su savivalda susijusias problemas ir kurti geresn
Kaun, dalyvauti tvarkant statym nustatytus savivaldybi vietos reikalus, siekti konstruktyvios
partnerysts tarp miestiei ir valdios, iekoti ir igryninti geriausius kandidatus Kauno miesto
savivaldybs taryb, remti kandidatus savivaldybs taryb ir kt. Taiau pareikjo statuose
nebuvo aikiai ir konkreiai suformuluoti visuomenins organizacijos Vieningas Kaunas tikslai
bti aktyviu ir tiesioginiu politinio rinkim savivaldybi tarybas proceso dalyviu (dalyvauti
savivaldybi taryb rinkimuose, bti savarankiku j politins kampanijos dalyviu ar kt.).
Pareikjo statuose nebuvo nurodyta, jog visuomenin organizacija suteikia savo valdymo
organams teis pareikti apie organizacijos ketinim kelti kandidat sraus ar juos ikelti, nebuvo
numatytas pareikini dokument Vyriausiajai rinkim komisijai ar savivaldybs rinkim komisijai

58
teikimas, t. y. pareikjo veiklos statuose nenumatytas jo dalyvavimas rinkim savivaldybs
tarybos narius politinje kampanijoje ir kandidat klimas.
Teisj kolegija, vertinusi ias aplinkybes ir atsivelgusi oficialios konstitucins justicijos
nuostatas, be kita ko, tai, kad nebt konstitucikai nepagrstas toks teisinis reguliavimas, kai toli
grau ne bet koks (ne bet kokiems tikslams sukurtas) susivienijimas (ne bet kokia asociacija,
visuomenin organizacija, bendrija) galt sudaryti kandidat savivaldybi taryb narius sra ir
pateikti j registruoti savivaldybi taryb rinkimams (Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d.
nutarimas), konstatavo, kad byloje nra pakankamo pagrindo teigti, jog visuomenin organizacija
Vieningas Kaunas turjo bti registruota savarankiku 2011 met savivaldybi taryb rinkim
politins kampanijos dalyviu, kaip kitas teiss reikalavimus atitinkantis kolektyvinis subjektas,
kuris nra politin partija. Vien tik tai, jog pareikjo registruota teisin veiklos forma yra
asociacija bei veiklos statuose deklaruojami tikslai abstrakiai ir nekonkreiai susij su tam
tikrais politiniais procesais, teisj kolegijos nuomone, neleido visuomenins organizacijos
Vieningas Kaunas laikyti kitu kolektyviniu subjektu, galiniu kelti kandidatus savivaldybi
taryb rinkimus ir bti savarankiku savivaldybi taryb rinkim politins kampanijos dalyviu.
Teisj kolegija atkreip dmes, kad statym leidjas turi pareig paalinti teisinio
reguliavimo spragas, nagrinjamuoju atveju susijusias su Politini partij ir politini kampanij
finansavimo bei finansavimo kontrols statymo 3 straipsnio 2 dalies neatitikimu Konstitucijai, o
teismas ias spragas upildo ad hoc.
[2011 m. gegus 27 d. sprendimas administracinje byloje Nr. R756-57/2011. Visuomenin
organizacija Vieningas Kaunas prie Lietuvos Respublikos vyriausij rinkim komisij.
Procesinio sprendimo kategorija 18.1]

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinje byloje Nr. R502-35/2011

prim sprendim, kuriuo Vyriausioji rinkim komisija buvo pareigota perskaiiuoti visus
galiojanius ir negaliojanius rinkj balsus 45 Kauno rajono rinkim apygardos Nr. 16 apylinkse.
Byloje paymta, kad Savivaldybi taryb rinkim statyme nra tvirtinti konkrets rinkj
bals perskaiiavimo pagrindai, todl Vyriausioji rinkim komisija, gyvendindama Savivaldybi
taryb rinkim statymo 81 straipsnio 4 dalyje numatyt bals perskaiiavimo teis, turi nusprsti,
ar kiekvienu konkreiu atveju yra pakankamas pagrindas pasinaudoti ia statymo suteikta
galimybe. Toks sprendimas turi bti pagrstas ir motyvuotas, atsivelgiant pagrst abejoni bals
skaiiavimo rezultatais pakankamum.
Patikrinusi byloje esani mediag, teisj kolegija sprend, kad nagrinjamuoju atveju
pareikjai kl pagrstas abejones dl vykusi rinkim Kauno rajono savivaldybs taryb bals
skaiiavimo rezultat teistumo ir pagrstumo. Byloje nebuvo rodym, jog kilus abejoni dl
rinkim biuleteni galiojimo, buvo laikomasi Savivaldybi taryb rinkim statymo 70 straipsnio 2
dalyje numatytos procedros (komisijos pirmininkas biuleten pateikia komisijos nariams ir skelbia
balsavim dl jo vertinimo), atsakovas nepaneig kilusi abejoni dl bals skaiiavimo. Dl to
pripainta, jog Vyriausioji rinkim komisija nepagrstai nesim Savivaldybi taryb rinkim
statymo 81 straipsnio 4 dalyje numatytos galimybs perskaiiuoti savivaldybs rinkim komisijos
pateiktus rinkim biuletenius.
[2011 m. kovo 21 d. sprendimas administracinje byloje Nr. R502-35/2011. V. Z., A. S., A. K.
prie Lietuvos Respublikos vyriausij rinkim komisij. Procesinio sprendimo kategorija 18.1]

59
 Kitoje administracinje byloje Nr. R143-33/2011, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas taip pat sprend pareikj reikalavimo Vyriausiajai rinkim komisijai perskaiiuoti rinkj
balsus venioni rajono rinkim apygardoje Nr. 49 pagrstum, pagrindo pareigoti perskaiiuoti
rinkj balsus nebuvo, taiau i byla svarbi tuo, kad joje pasisakyta dl Savivaldybi taryb
rinkim statymo 81 straipsnyje nustatytos skund dl rinkim komisij sprendim, priimt
pasibaigus balsavimui, nagrinjimo procedros. Paymta, kad mintoje teiss normoje yra
tvirtintas hierarchinio nuoseklumo laikymosi principas. Jis pasireikia tuo, kad skundai dl tariamai
neteisingo rinkim biuleteni suskaiiavimo turi bti paduodami pradedant nuo pirmosios pagal
rinkim komisij hierarchij grandies. Auktesns hierarchijos grandies komisijos nagrinjimo
dalyku turi (gali) bti emesns grandies komisijos pagal atitinkam skund priimtas sprendimas.
Todl tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo, turintis teis paduoti skund dl bals skaiiavimo
protokol suraymo teisingumo, nepadav tokio skundo per 24 valandas nuo protokol suraymo
pirmojoje grandyje (savivaldybs rinkim komisijai), jis praranda teis paduoti skund auktesns
grandies rinkim komisijai Vyriausiajai rinkim komisijai. Atitinkamai tai reikia, kad
Vyriausioji rinkim komisija, gavusi tok skund, procedros laikymosi aspektu neprivalo priimti
atskiro Savivaldybi taryb rinkim statymo 81 straipsnio 4 dalyje numatyto sprendimo dl io
skundo.
[2011 m. kovo 21 d. sprendimas administracinje byloje Nr. R143-33/2011. Lietuvos liaudies
partija, L. ., A. R., E. P., A. N. ir R. R. prie Lietuvos Respublikos vyriausij rinkim komisij.
Procesinio sprendimo kategorija 18.1]

Administracinje byloje Nr. R143-43/2011 pareikjai ginijo Vyriausiosios rinkim

komisijos sprendim, kurio 1 punktu Vyriausioji rinkim komisija nustat ir patvirtino galutinius
rinkim rezultatus rinkim apygardoje pagal Raseini rajono savivaldybs rinkim komisijos Nr.
38 pateikt rinkim rezultat nustatymo protokol.
Pareikjai A. G. ir D. . dalyvavo 2011 m. vasario 27 d. Raseini rajono savivaldybs
tarybos rinkimuose kaip save isikl kandidatai. Pagal Raseini rajono rinkim apygardos Nr. 38
Rinkim rezultat nustatymo protokol ir ginyt Vyriausiosios rinkim komisijos sprendim
pareikjas A. G. gavo 543 balsus, D. . 504 balsus. Apskaiiuota mandat skirstymo kvota ioje
rinkim apygardoje 801. Taigi n u vien i pareikj nebuvo paduotas lygus ar didesnis u
mandat skirstymo kvot bals skaiius, dl ko pareikjai buvo pripainti negav mandato. Kilo
ginas, ar nustatant rinkim rezultatus Raseini rajono rinkim apygardoje Nr. 38, buvo tinkamai
taikytos Savivaldybi taryb rinkim statymo 83 straipsnio 4 dalies nuostatos, tvirtinanios
mandat paskirstymo pagal liekan metod taisykles.
Byl nagrinjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija paymjo, kad
pagal Savivaldybi taryb rinkim statymo 83 straipsn, isikls kandidatas, neeinantis jungtin
sra, mandat gauna, jeigu u j paduot bals skaiius lygus arba didesnis u mandat skirstymo
kvot, apskaiiuojam Savivaldybi taryb rinkim statymo 83 straipsnio 3 dalyje tvirtinta tvarka.
Paskirsius mandatus pagal mandat skirstymo kvot, lik nepaskirstyti mandatai paskirstomi pagal
liekanas tik kandidat sraams. Taigi Savivaldybi taryb rinkim statymo 83 straipsnio 4 dalyje
tvirtintas liekan metodas yra skirtas reguliuoti mandat paskirstym tarp kandidat sra,
nesudarant galimybs mandat skirstyme iuo metodu dalyvauti mandat negavusiems
isiklusiems kandidatams. Atsivelgusi Konstitucinio Teismo 2011 m. gegus 11 d. nutarim,
kuriame isprstas Savivaldybi taryb rinkim statymo 83 straipsnio konstitucingumas, teisj
60
kolegija nurod, kad Konstitucinis Teismas vadinamj rinkim slenkst, pagal kur isiklusiam
kandidatui suteikiama teis dalyvauti skirstant mandatus, jei u j paduot bals skaiius yra ne
maesnis nei pagal Savivaldybi taryb rinkim statymo 83 straipsnio 3 dal apskaiiuota mandat
skirstymo kvota, pripaino teistu ir padar ivad, kad Konstitucijai taip pat neprietarauja
Savivaldybi taryb rinkim statymo 83 straipsnis ta apimtimi, kuria pavieniams kandidatams
nesuteikiama galimyb dalyvauti mandat paskirstyme liekan metodu. Todl apvelgiamoje byloje
nebuvo pagrindo pripainti, kad mandat skirstymas pagal liekan metod Raseini rajono rinkim
apygardoje Nr. 38, mandat skirstym iuo metodu netraukiant isiklusi kandidat, buvo
neteistas ar nepagrstas.
[2011 m. gegus 31 d. sprendimas administracinje byloje Nr. R143-43/2011. A. G. ir D. .
prie Lietuvos Respublikos vyriausij rinkim komisij. Procesinio sprendimo kategorija 18.1]

Administracinje byloje Nr. R858-41/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

nagrinjo gin, kuris kilo dl Vyriausiosios rinkim komisijos 2011 m. kovo 6 d. sprendimo Dl
Vilniaus miesto savivaldybs tarybos rinkim galutini rezultat patvirtinimo priedo dalies.
Pareikjai reikalavo ibraukti i Vilniaus miesto tarybos nari R. A., V. M. ir J. I., kadangi jie
Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos 2009 m. gruodio 16 d. sprendimu buvo pripainti
paeid Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statym. Minto statymo
15 straipsnyje tvirtinta, kad valstybinje tarnyboje dirbantys asmenys, teiss akt nustatyta tvarka
pripainti paeidusiais io statymo reikalavimus, vienus metus nuo paeidimo paaikjimo dienos
negali bti skatinami, skiriami auktesnes pareigas, o tarnybos santykiams pasibaigus bet kuriais
pagrindais, trejus metus nuo paeidimo paaikjimo dienos negali bti priimami valstybin
tarnyb.
Teisj kolegija nurod, kad R. A., V. M. ir J. I. kandidatavimas ir irinkimas savivaldybs
tarybos narius nepatenka Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo
taikymo srit. Teisj kolegija, atsivelgusi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio ir
Savivaldybi taryb rinkim 2 straipsnio nuostatose apibrt rinkim teis, btinyb ias nuostatas
aikinti sistemikai su Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo
nuostatomis, vertino, kad savivaldybi taryb nariai Viej ir privai interes derinimo
valstybinje tarnyboje statymo 15 straipsnio prasme nelaikytini esantys valstybinje tarnyboje.
[2011 m. kovo 18 d. sprendimas administracinje byloje Nr. R858-41/2011. A. A. ir T. B. prie
Lietuvos Respublikos vyriausij rinkim komisij. Procesinio sprendimo kategorija 18.1]

1.15. Bylos, susijusios su nacionalini, ES ir usienio institucij finansine parama

2011 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas inagrinjo nemaai byl, susijusi
Europos Sjungos parama. Daugiausiai gin kilo dl Nacionalins mokjimo agentros sprendim
neskirti arba sumainti paramos dyd.
Administracinje byloje Nr. A525-2647/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
nagrinjo Nacionalins mokjimo agentros teiss akt, kuri pagrindu pareikjui 23 proc.
sumainta parama, teistum. Sankcija pritaikyta u tai, kad pareikjas nesilaik Geros agrarins ir
aplinkosaugos bkls ems kio naudmen reikalavim, patvirtint Lietuvos Respublikos ems
kio ministro 2007 m. liepos 10 d. sakymu Nr. 3D-327 (toliau ir GAAB reikalavimai), 1.6
punkto, t. y. nesilaik reikalavimo nedeginti ols ganyklose arba pievose, taip pat daugiametse
61
ganyklose arba pievose ir kit ems kio augal bei j raien.
Byl nagrinjusi teisj kolegija paymjo, kad 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento
(EB) Nr. 73/2009, nustatanio bendrsias tiesiogins paramos schem kininkams pagal bendr
ems kio politik taisykles ir nustataniu tam tikras paramos schemas kininkams (toliau
Reglamentas 73/2009), 23 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad jei bet kuriuo metu
atitinkamais kalendoriniais metais nesilaikoma teiss aktais nustatyt valdymo arba geros ems
kio bei aplinkosaugos bkls reikalavim, ir reikalavim buvo nesilaikoma dl veiksm arba
neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami kininkui, pateikusiam paraik paramai gauti atitinkamais
kalendoriniais metais, visa tam kininkui skirt ar skirtin tiesiogini imok suma yra sumainama
arba neskiriama. To paties reglamento 23 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad pirma
pastraipa taip pat taikoma tais atvejais, kai reikalavim buvo nesilaikoma dl veiksm ar
neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami asmeniui, kuris perdav ar perm ems kio paskirties
em, treioje pastraipoje ioje dalyje perdavimas sandoris, kur vykds, ems kio
paskirties ems perdavjas nustoja ja disponuoti. Taigi i Reglamento 73/2009 matyti, kad ems
kio bei aplinkosaugos bkls reikalavim nesilaikymas, slygojantis su tiesiogini imok
sumainimu arba neskyrimu susijusi sankcij skyrim, laikomas tstine veikla (neveikimu) ir
pripastamas pareikjui ne tik tuo atveju, kai jis pats nesilaiko geros ems kio bei aplinkosaugos
bkls reikalavim, bet ir kai perima ems kio paskirties em, kuri perduoda mint
reikalavim nesilaiks asmuo. Nustaius tokio pobdio paeidimus asmeniui, kuris nevald
atitinkamo ems sklypo nurodyt paeidim padarymo metu, vis tiek gali bti taikomos
atitinkamos sankcijos.
[2011 m. liepos 22 d. nutartis administracinje byloje Nr. A525-2647/2011. B. . prie
Nacionalin mokjimo agentr prie ems kio ministerijos. Procesinio sprendimo kategorija
33.3]

Administracinje byloje Nr. A502-2465/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

sprend, ar pagrstai pareikjos paramos paraika projektui Vjo energijos naudojimas elektros
energijai gaminti atmesta jos tinkamumo skirti param vertinimo etape. ali ginas vyko dl
pareikjos teiss i esms keisti (tobulinti) pirmin paraik. Nacionalin mokjimo agentra,
atlikdama pareikjos paraikos administracins atitikties tikrinim, nustat, jog pareikja pateik
ne visus dokumentus ir duomenis, todl paklausimu papra: 1) nurodyti planuojam projekto
gyvendinimo labai maos mons registracijos ir buveins viet; 2) pagrsti paraikos VII lentelje
kiekvien ilaid.
Pareikja, atsakydama Agentros rat, savo iniciatyva pakoregavo prognozin finansin
atskaitomyb ir perskaiiavo ekonominio gyvybingumo rodiklius tokia apimtimi, kad 2010 m.
paskol padengimo rodiklis nuo 0,75 padidt iki 1,25.
Vadovaujantis Lietuvos kaimo pltros 20072013 met programos administravimo taisykli,
patvirtint Lietuvos Respublikos ems kio ministro 2007 m. balandio 6 d. sakymu Nr. 3D-153
(2009 m. vasario 25 d. sakymo redakcija) (toliau Administravimo taisykls), 28 punkte nustatytu
teisiniu reguliavimu, uregistravus paramos paraik Nacionalinje mokjimo agentroje,
pareikjas negali teikti papildomos informacijos, jei jos nepareikalauja agentra (iskyrus
informacij apie pasikeitusius kontaktinius duomenis). papildom informacij, kuri pareikjas
pateikia savo iniciatyva, paramos paraikos vertinimo ir atrankos metu neatsivelgiama.
Administravimo taisykli 41 punkte tvirtinta, kad pareikjo tinkamumas gauti param vertinamas
62
pagal paramos paraikos pateikimo dien pareikjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrstus
duomenis, vieuosiuose registruose esanius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informacij,
gaut i pareikjo po Agentros uklausimo (-). Pagal Administravimo taisykli 29 punkt,
pareikjas gali pateikti papildom informacij be paklausimo, jei ji yra svarbi objektyviam
paramos paraikos vertinimui, taiau dl objektyvi prieasi negaljo bti pateikta teikiant
paramos paraik. vertinusi pamintas nuostatas, teisj kolegija konstatavo, kad galimyb teikti
papildomus, t. y. tikslinanius (detalizuojanius) duomenis, jokiu bdu nesuponuoja pareikjo
teiss modifikuoti jau registruot paraik, t. y. atlikti kokybinio pobdio korekcijas. Pareikjos
paramos paraikos pakeitimai pagal j turin ir tiksl, teisj kolegijos vertinimu, nebuvo leistini,
todl Nacionalin mokjimo agentra neprivaljo j vertinti.
[2011 m. rugpjio 25 d. nutartis administracinje byloje Nr. A502-2465/2011. I. N. prie
Lietuvos Respublikos ems kio ministerij. Procesinio sprendimo kategorija 33]

1.16. Bylos, susijusios su Tabako kontrols ir Alkoholio kontrols statym taikymu

Apvelgiamais metais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kilo nemaai

svarbi Tabako kontrols statymo ir Alkoholio kontrols statymo taikymo ir aikinimo klausim.
Pavyzdiui, pamintina administracin byla Nr. A858-1131/2011, kurioje ginas kilo dl
Valstybins tabako ir alkoholio kontrols tarnybos (toliau Tarnyba) nutarimo, konstatavusio, kad
parduodamas elektronines cigaretes, pareikjas (bendrov) paeid Tabako kontrols statymo
18 straipsnio 1 dalies 8 punkt, kuriame numatyta, jog Lietuvos Respublikoje draudiama gaminti ir
(ar) parduoti aislus, maisto produktus ir kitas prekes, kuri dizainas imituoja tabako gaminius ar j
pakuotes.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad vertinus elektronini cigarei
savybes ir j vartojimo ypatybes, nra pagrindo teigti, jog Tabako kontrols statymo prasme
aptariamos elektronins cigarets imituoja tabako gaminius. Prieingai, tokios elektronins cigarets
bendriausia prasme konkuruoja su tabako gaminiais, rinkoje jos pateikiamos kaip tabako gamini
pakaitalas. statym leidjas nedraudia prekiauti tabako gaminiais, tik vairiomis priemonmis
siekia riboti j vartojim. Pareikjas, prekiaudamas elektroninmis cigaretmis, i esms
gyvendino kins veiklos laisv, kuri garantuoja Konstitucijos 46 straipsnis. Atsivelgiant tai,
manyta, kad jei statym leidjas, iekodamas pusiausvyros tarp kins veiklos laisvs ir
visuomeninio intereso (iuo atveju, visuomens sveikatos poreiki utikrinimo), bt ketins
udrausti gaminius, kurie pagal savo paskirt ir naudojimo bd yra analogiki nedraudiamiems
tabako gaminiams, jis tok draudim statymuose bt tvirtins tiesiogiai ir nedviprasmikai.
Teisj kolegija taip pat paymjo, kad lingvistinis Tabako kontrols statymo 18 straipsnio 1 dalies
8 punkto nuostat aikinimas, be kita ko, nulemt paradoksalius rezultatus, nes prekyba
elektroninmis cigaretmis, kurios turi tabako gaminio form, bt draudiama, tuo tarpu prekyba
elektroninmis cigaretmis, kurios neturi tokios formos, bt leidiama, nors abiej produkt
poveikis asmens sveikatai bt tapatus. Taigi nesant draudimo prekiauti tabako gaminiais,
elektroninms cigaretms taikyti Tabako kontrols statymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte tvirtint
draudim nra pagrindo.
[2011 m. balandio 26 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A858-1131/2011. Udaroji
akcin bendrov SP group prie Valstybin tabako ir alkoholio kontrols tarnyb prie Lietuvos

63
Respublikos Vyriausybs (teisi permjas Narkotik, tabako ir alkoholio kontrols
departamentas). Procesinio sprendimo kategorija 20]

Alkoholio reklamos srityje pamintina administracin byla Nr. A822-1079/2011, kurioje

ginas kilo dl Valstybins tabako ir alkoholio kontrols tarnybos (toliau Tarnyba) (teisi
permjas Narkotik, tabako ir alkoholio kontrols departamentas) nutarimo, kuriuo draudiama
alkoholio reklama pripainta atitinkamos citatos i Roger Corder knygos Vyno dieta (vertimo i
angl kalbos), frazs ios knygos iorinse virelio pusse ir i knyg pristatanios frazs
leidyklos internetinje svetainje www.jotema.lt. Alkoholio kontrols statymo 29 straipsnio 2
dalies 1 punkte nustatyta, kad alkoholio reklama draudiama laikrai ir j savarankik pried,
urnal bei knyg iorinse vireli pusse.
Pasak byl nagrinjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegijos,
alkoholio reklamos svok sudaro du elementai: informacijos, skatinanios sigyti ar vartoti
alkoholio produktus, skleidimas; ir tokios informacijos ssajos su moni komercine, kine ir
finansine veikla. Kiekvienu atveju ie abu elementai turi bti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito,
vertinant visas turinias reikms aplinkybes. Byloje atsivelgta tai, kad pareikjo ileista knyga
Vyno dieta i esms yra skirta sveikos mitybos nagrinjimui, joje pateikiami maisto receptai,
tiriamas vairi maisto produkt ar j sudedamj dali poveikis mogaus organizmui, knyga
paremta daugeliu mokslini tyrinjim ivadomis ir stebjim rezultatais, kuri pagrindu knygos
autorius analizuoja, idsto ir pagrindia savo, kaip kardiologo, pozicij sveikos mitybos srityje.
Gino frazs j pateikimo knygoje bdo ir formos atvilgiu, taip pat atsivelgiant vis knygos
struktr, jos turin, pagrindinius tikslus bei dstymo bd, gino frazi bendrame knygos
kontekste idstym ir j turinio ssajas ir atitikt bendro knygos turinio atvilgiu, teisj kolegijos
vertinimu, nesiekia komercins informacijos tikslo, t. y. skatinti sigyti ar vartoti alkoholio
produktus. Tai leido konstatuoti, kad nra abiej bding reklamai element: nra rodyta, jog
gino frazmis siekiama daryti poveik vartotoj pasirinkimui sigyti ar vartoti alkohol; taip pat,
kad ios frazs yra neabejotinai susijusios su pareikjo komercine, kine ir finansine veikla.
Teisj kolegijai nekilo abejoni dl to, kad pareikjas, leisdamas knygas, nebuvo suinteresuotas
alkoholio produkt pardavimo skatinimu, o pareikjo komercin veikla nebuvo susijusi su
alkoholio produkt pardavimu.
[2011 m. liepos 21 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A822-1079/2011. Udaroji
akcin bendrov Jotema prie Narkotik, tabako ir alkoholio kontrols departament.
Procesinio sprendimo kategorija 20]

Kitoje, su alkoholio reklamos draudimu susijusioje administracinje byloje Nr. A858-

2377/2011 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija vertino, ar putojanio vyno
VERDI SPUMANTE reklama (pavaizduota retuuota dviej vyr, buiuojani besiypsani
moter, nuotrauka bei nurodoma odin informacija ,,VERDI SPUMANTE Italikas Putojantis
Malonumas) atitinka Alkoholio kontrols statymo reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, yra
draudiama vis form alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojim su psichins veiklos
pagerjimu (minto statymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Teisj kolegija, vertindama nurodytos reklamos tekstinje informacijoje pateikt od
,,malonumas, jo ry su malonum iliustruojania besiypsanios moters iraika putojanio vyno
VERDI SPUMANTE butelio ir urao VERDI SPUMANTE kontekste, sutiko su pirmosios
64
instancijos teismo pozicija, kad fraz ,,Italikas Putojantis Malonumas siejasi ne su konkretaus
grimo skonio savybmis, o su malonumu (tam tikru teigiamu pojiu), geriant italik putojant
vyn, pateikiam konkreioje reklamoje. Jei reklamoje bt buv siekiama nurodyti putojanio
vyno skonio savybes, odis ,,malonumas, tiktina, bt buvs pakeistas odi junginiu ,,malonaus
skonio ar pan. Putojanio vyno VERDI SPUMANTE reklamoje pateikta fraz ,,Italikas
Putojantis Malonumas dl joje pavartoto odio ,,malonumas priskirtina asociatyvi teigini
riai, t. y. kai io odio reikm yra aktualizuojama, asociacij forma ikyla su ja siejamos
teigiam emocij lydimos bsenos, o btent tokia alkoholio reklama pagal Alkoholio kontrols
statymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkt ir yra draudiama.
[2011 m. birelio 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. A858-2377/2011. Udaroji akcin
bendrov Boslita ir Ko prie Narkotik, tabako ir alkoholio kontrols departament. Procesinio
sprendimo kategorija 20]

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, administracinje byloje Nr.

858
A -1685/2010 aikindama Tabako kontrols statymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkt, kuriame, be
kita ko, numatyta, jog Lietuvos Respublikoje draudiama juridiniams asmenims ir usienio juridini
asmen filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti Lietuvos
Respublik tabako gaminius be tabako gamini sigijim arba gabenim patvirtinani juridin
gali turini dokument, atkreip dmes tai, kad teiss normose expressis verbis nra tvirtintas
reikalavimas, jog tabako gamini sigijim patvirtinaniuose dokumentuose bt konkreiai
vardinta vieta, kurioje nurodyti tabako gaminiai bus parduodami. Taip pat nra nustatyta, kad jei
sigijimo dokumentuose nra nurodyta prekybos vieta, toks sigijimo dokumentas neturi juridins
galios. Tabako kontrols statymo nuostatomis (10, 12, 14 straipsniais) siekiama utikrinti, kad
tabako gaminiais bt prekiaujama tik aikiai apibrtose (licencijose nurodytose) vietose, taip pat
utikrinti, kad bt prekiaujama tik teistai sigytais tabako gaminiais, kad patikrinimo metu bt
manoma vertinti, ar mon prekiauja teistai sigytais tabako gaminiais. Aptariamo draudimo
esm, pasak teisj kolegijos, siejama su tabako gamini teistu sigijimu, t. y. tabako gaminiai
negali bti nei parduodami, nei laikomi, kai nurodyti privalomi aptariamoje statymo normoje
nurodyti dokumentai realiai neegzistuoja, t. y. nurodyti dokumentai turi realiai egzistuoti vis
tabako gamini pardavimo bei laikymo laik. Taip pat pabrta, kad analizuojamoje normoje
minimi dokumentai turi bti aiks ir vienareikmikai patvirtinti rast gamini sigijim. iuo
atveju reikalavimas, kad sigijimo dokumentai turi patvirtinti tabako gamini sigijim konkrei
viet, yra aikiai perteklinis ir ikraipantis Tabako kontrols statymo paskirt.
Dl nurodyt prieasi konstatuota, jog pareikjui ekonomin sankcija paskirta neteistai.
[2011 m. sausio 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. A858-1685/2010. Udaroji akcin
bendrov Vadeiva prie Valstybin tabako ir alkoholio kontrols tarnyb prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybs. Procesinio sprendimo kategorija 20]

1.17. Bylos dl energetikos teisini santyki

Energetika visuomenei itin svarbi teisini santyki sritis. Joje Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas 2011 metais taip pat prim svarbi procesini sprendim, kuriuos btina
paminti.

65
 Administracinje byloje Nr. A858-259/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
pasisak dl Valstybins kain ir energetikos kontrols komisijos (toliau Komisija) protokolinio
sprendimo teisins reikms. Nurodytoje byloje pareikjas (UAB ,,Litesko) pra panaikinti
Valstybins kain ir energetikos kontrols komisijos protokolin sprendim, kuriuo konstatuota, jog
pareikjo pateiktas filialo ilumos kain perskaiiavimas atliktas su paeidimais, Teli rajono
savivaldybs tarybos sprendimu Dl ilumos kain nustatymo ilumos kainos nustatytos su
paeidimais, ir kuriuo pareikjo filialas Teli iluma ir Teli rajono savivaldyb pareigoti
paalinti nurodytus ilumos kain perskaiiavimo ir nustatymo paeidimus.
Laikydamasi anksiau suformuotos teismo praktikos nuostatos, kad Komisijos protokolinio
sprendimo forma priimti aktai, vertinus j turin, gali bti traktuojami kaip teiss aktai, teisj
kolegija paymjo, kad, kaip matyti i ilumos kio statymo 32 straipsnio 7 dalies, Komisijai
nepritarus ilumos tiekjo pateiktam ilumos kainos perskaiiavimui, taip pat nepritarus
savivaldybs tarybos nustatytai ilumos kainai, tokia kaina negali bti taikoma, ir toks Komisijos
nurodymas savivaldybs tarybai yra privalomas. Mintoje teiss normoje yra aikiai nurodyta, jog
Komisija nurodo savivaldybei esamus ilumos kain dedamj nustatymo paeidimus. Savivaldyb
privalo juos paalinti ne vliau kaip per 30 kalendorini dien. Taigi pirma, tam, kad ilumos
tiekimo mon galt taikyti perskaiiuot ilumos kain, btinas Komisijos pritarimas. Antra,
Komisijos pavedimas savivaldybei paalinti nurodytus ilumos kainos perskaiiavimo paeidimus
yra privalomas. Savivaldybei neitaisius klaid, pasak teisj kolegijos, Komisijos vienaalikai
nustatoma kaina bt paremta protokoliniame sprendime idstytais argumentais. Kadangi Komisija
t pai faktini duomen pagrindu tokiu atveju neturt teiss kitaip skaiiuoti tvirtinam ilumos
kain, jos galutin pozicija dl ilumos tiekjo pateikto perskaiiuotos ilumos kainos projekto
tvirtinta btent protokoliniame sprendime. Jei vliau paaikt nauj faktini aplinkybi, kurios
nulemt kitok ilumos kain skaiiavim, toks sprendimas turt bti traktuotinas kaip naujas
sprendimas, nes jis bt priimtas kit faktini aplinkybi pagrindu. Atitinkamai byloje padaryta
ivada, kad protokolinis sprendimas sukelia teisines pasekmes, taigi yra individualus teiss aktas,
kuris gali bti ginijamas teiss akt nustatyta tvarka. Byloje ginytas protokolinis sprendimas i
esms gali bti traktuojamas kaip Komisijos atsisakymas patvirtinti pareikjo pateiktos
perskaiiuotos ilumos kainos atitikt teiss akt reikalavimams. Toks protokolinis sprendimas
sukelia teisines pasekmes ne tik savivaldybei, bet ir pareikjui, kadangi btent iuo sprendimu
pareikjui buvo ukirstas kelias taikyti ilumos kain perskaiiavimo projekte apskaiiuot ilumos
kain. Be to, konstatuota tiesiogin ir individuali ssaja tarp pareikjo intereso taikyti orientacijos
snaudas principu pagrst ilumos kain ir ginyto protokolinio sprendimo.
[2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinje byloje Nr. A858-259/2011. Udaroji akcin
bendrov Litesko prie Valstybin kain ir energetikos kontrols komisij ir Teli rajono
savivaldyb. Procesinio sprendimo kategorija 28]

Administracinje byloje Nr. A858-1482/2011 pareikjas (UAB Litesko) ginijo Valstybins

kain ir energetikos kontrols komisijos (toliau Komisija) nutarimus, kuriais Komisija,
atsivelgdama ilumos kio statym ir Valstybins kain ir energetikos kontrols komisijos
2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 03-106 patvirtint Karto vandens kain nustatymo metodik
(toliau Metodika), inagrinjusi pareikjo pateikt karto vandens kainos dedamj projekt,
pareikjui nustat karto vandens kain (karto vandens kainos dedamsias).

66
 Ginas byloje kilo dl Komisijos nurodomo kaip nepagrsto maiausi snaud aspektu
dviej atskir praneim u ilum ir u kart vanden siuntimo vartotojams snaud pripainimo
btinosiomis; taip pat, pareikjo teigimu, dl nepagrsto Metodikoje tvirtinto normatyvinio pelno
ribojimo ir Komisijos planuojamo realizuoti karto vandens kiekio skaiiavimo, nurodant 5 proc.
karto vandens netektis.
Vertindama pareikjo argumentus dl dviej mokjimo praneim siuntimo gyventojams
tiek u ilum, tiek u kart vanden, teisj kolegija pabr, jog ilumos kio statymu yra
nustatytos pagrindins nuostatos tiek dl ilumos, tiek dl karto vandens tiekimo. Tai patvirtina
sistemin io statymo nuostat analiz inter alia ilumos kio statymo 2 straipsnio 44 dalyje
nustatyta ilumos kio svoka (tai energetikos kio sritis, tiesiogiai susijusi su ilumos ir karto
vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu). Todl ilumos kio statyme numatyti tikslai
yra taikomi tiek karto vandens, tiek ilumos gamybai, perdavimui, tiekimui bei vartojimui.
ilumos kio statymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nurodytas vienas i ilumos kio statymo
tiksl tai maiausiomis snaudomis utikrinti patikim ir kokybik ilumos tiekim ilumos
vartotojams. is principas i dalies gyvendinamas ir Metodikos 33 punkte, kuriame tvirtinta, jog
karto vandens kainos grindiamos tiekjo btinomis (valstybs normuojamomis) karto vandens
ruoimo ir pardavimo snaudomis. Todl ilumos (ir karto vandens) tiekjo kainos turi bti
orientuotos btinas snaudas, kurios turi bti kiek manoma maesns. Komisija, nustatydama
valstybs reguliuojamas kainas, privalo atsivelgti btinas ilumos ir (ar) karto vandens tiekjo
ilaidas, kurios turi bti skaiiuojamos vadovaujantis ir maiausi snaud kriterijumi. Teisj
kolegija konstatavo, kad jeigu ilumos tiekjas tiekia vartotojams tiek ilum, tiek kart vanden,
nra jokio racionalaus pagrindo tokiems vartotojams sisti du atskirus mokjimo praneimus tiek
dl ilumos, tiek dl karto vandens.
Pasisakydama dl investicij karto vandens apskaitos prietaisus traukimo btinas
snaudas, teisj kolegija paymjo, jog i esms karto vandens apskaitos prietais rengimas yra
btinsias snaudas trauktina investicija, kuri yra naudinga tiek karto vandens tiekjui (galimai
maesns karto vandens netektis), tiek vartotojui (galimai maesn karto vandens kaina, esant
maesnms karto vandens faktinms netektims), taiau karto vandens apskaitos prietais
rengimas turi bti aikiai pagrstas: tiekjas turi pateikti duomenis apie tai, kad vartotojams,
kuriems jis tiekia kart vanden, btina rengti karto vandens apskaitos prietaisus su rengta
nuotolinio duomen nuskaitymo ir perdavimo sistema.
Byloje ginyti Komisijos nutarimai pripainti teistais.
[2011 m. balandio 28 d. nutartis administracinje byloje Nr. A858-1482/2011. Udaroji
akcin bendrov Litesko prie Valstybin kain ir energetikos kontrols komisij. Procesinio
sprendimo kategorija 28]

1.18. Administracini byl teisena

Kaip ir ankstesniais metais, apvelgiamu laikotarpiu Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas nuosekliai formavo administracin proces reglamentuojani teiss norm taikymo ir
aikinimo nuostatas. Teiss aktus atitinkantis teismo procesas ne tik padeda priimti teising
sprendim, bet ir garantuoja teiss teism, kaip vienos i esmini mogaus teisi, tinkam
realizavim. Taikydamas proceso teiss normas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
vadovaujasi Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos nuostatomis ir jas
67
aikinania Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencija, todl administracini byl teisenos
klausimais 2011 metais buvo priimta nemaai reikming sprendim.
Tinkamas teismo procesas susijs su alims nustatyta teise bei pareiga pateikti bylai
reikmingus rodymus. Kartais proceso alys atitinkama informacija nedisponuoja, todl
statymuose tvirtinta ali teis prayti teismo, kad pastarasis ireikalaut reikalingus duomenis
(Administracini byl teisenos statymo 57 str. 4 d.). Administracinje byloje Nr. A822-2742/2011
pareikjas, be kita ko, teig, kad pirmosios instancijos teismas neteistai ir nepagrstai atsisak
ikviesti jo nurodom liudytoj. Jis paaikino, kad is liudytojas galjo patvirtinti jo skunde
idstytas aplinkybes, taiau teismas ikviet ir apklaus tik atsakovo liudytojus ir tuo paeid
rungimosi princip bei Administracini byl teisenos statymo 81 straipsnio reikalavimus.
iuo klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija nurod, kad pagal
Administracini byl teisenos statymo 57 straipsnio 1 dal, teismui negali bti reikiami abstrakts
reikalavimai ireikalauti tam tikrus rodymus, prayme turi bti nurodyta, kurias reikmingas bylai
aplinkybes tais rodymais siekiama pagrsti. Teismui nra privalomas praymas dl rodym
ireikalavimo. Teismas, tenkindamas ar atmesdamas praym dl rodym ireikalavimo, turi teis
sprsti rodym lieiamumo klausim, t. y. sprsti, ar prayme nurodytas rodymas yra reikmingas
nagrinjamam ginui. Asmuo, teikiantis praym dl rodymo ireikalavimo, turi pagrsti savo
praym, nurodyti, kurias reikmingas bylai aplinkybes gali patvirtinti jo praomas ikviesti
liudytojas.
Kadangi nagrinjamuoju atveju pareikjo atstovas, praydamas apklausti liudytoj, nenurod,
kokias turinias reikms bylai aplinkybes is liudytojas gali patvirtinti, apvelgiamoje byloje
pripainta, kad pirmosios instancijos teismas pagrstai atsisak apklausti pareikjo atstovo
nurodyt liudytoj.
[2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. A822-2742/2011. M. B. prie
Lukiki tardymo izoliatori-kaljim. Procesinio sprendimo kategorija 21; 79.1]

Administracinje byloje Nr. A525-226/2011 buvo sprendiamas klausimas dl pareikjo

teiss apeliacins instancijos teisme atsisakyti ikiteisminei gin nagrinjimo institucijai ir
pirmosios instancijos teismui paduot skund.
Byloje nustatyta, jog pareikjas skundu kreipsi administracini gin komisij, kuri jo
skund patenkino. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu mintos komisijos sprendimu, skundu kreipsi
teism, kuris jo skund atmet. Dl pastarojo sprendimo, savivaldybs administracija pateik
apeliacin skund. Gino nagrinjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu buvo
gautas pareikjo atsisakymas nuo skundo. iuo atsisakymu jis pra panaikinti Administracini
gin komisijos bei pirmosios instancijos teismo sprendimus, o administracin byl nutraukti.
Teisj kolegija iaikino, kad Administracini byl teisenos statymo 52 straipsnis tvirtina
pareikjo teis atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinjimo stadijoje iki teismui ieinant
pasitarimo kambar. Atsivelgiant tai, kad nurodyta teiss norma yra bendroji (io straipsnio
nuostatos yra statymo I skyriaus Bendrosios nuostatos dalis), tai, kad samprata bylos
nagrinjimo stadija nra ribojama proceso pirmosios instancijos teisme, Administracini byl
teisenos statymo 52 straipsnio nuostata taikytina ir nagrinjant byl apeliacins instancijos teisme,
t. y. pareikjas gali atsisakyti pirmosios instancijos teismui paduoto skundo ir po to, kai byla
nagrinjama apeliacins instancijos teisme. Nors nagrinjamuoju atveju buvo pateiktas atsisakymas
ne nuo skundo teismui, o nuo skundo ginus ikiteismine tvarka nagrinjaniai institucijai, teisj
68
kolegija vertino, kad atsivelgiant teisingumo ir protingumo principus, yra pagrindas aikinti
Administracini byl teisenos statymo nuostatas analogikai. vertinus specifin bylos situacij,
siekiant tinkamo proceso operatyvumo principo gyvendinimo, byloje sprsta, jog pareikjo
atsisakymas nuo skundo turi bti priimtas.
[2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinje byloje Nr. A525-226/2011. Vilniaus miesto
savivaldybs administracija prie Udarj akcin bendrov NCC Pltra. Procesinio sprendimo
kategorija 13.3.1; 13.6].

Didel Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dal administracini byl

teisenos srityje sudaro klausimai, susij su bylinjimosi ilaid priteisimu.

Administracinje byloje Nr. AS858-46/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

sprend klausim, ar teismas turi pareig isisti praymo dl bylinjimosi ilaid priteisimo
nuora suinteresuotiems asmenims ir kokiais atvejais is praymas turi bti nagrinjamas odinio
proceso tvarka. Pareikjas ginijo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutart, kuria i jo
atsakovo naudai buvo priteista 211,11 lit bylinjimosi ilaid, ir nurod, kad jam buvo apribota
teis gauti atsakovo praym dl bylinjimosi ilaid ir pateikti atsiliepim j.
Teisj kolegija ioje byloje paymjo, kad pagal Administracini byl teisenos statymo 45
straipsnio 2 dal, tais atvejais, kai praymas dl bylinjimosi ilaid yra pateikiamas po bylos
inagrinjimo, praym dl ilaid atlyginimo teismas paprastai inagrinja raytinio proceso tvarka
priimdamas nutart. Kadangi atsakovo praymas dl bylinjimosi ilaid nagrinjamuoju atveju
buvo pateiktas po bylos inagrinjimo, pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas diskrecijos
teise, numatyta Administracini byl teisenos statymo 45 straipsnio 2 dalyje, vertins praymo dl
bylinjimosi ilaid pagrstum, sprstino klausimo sudtingum ir kitas aplinkybes, turjo
nusprsti, ar praym sprsti raytinio proceso tvarka ar rengti teismo posd. Bylos nagrinjimas
teismo posdyje, sprendiant bylinjimosi ilaid klausim, teisj kolegijos nuomone, bt
pagrstas tais atvejais, jei i byloje esani rodym, kit bylos duomen, nebt galutinai aikus
praymo dl bylinjimosi ilaid pagrstumas, o proceso ali pakvietimas teismo posd galt
padti iuos neaikumus isprsti.
vertinusi bylos aplinkybes, teisj kolegija sutiko, kad byla dl bylinjimosi ilaid
pirmosios instancijos teisme pagrstai buvo nagrinjama raytinio proceso tvarka. Kita vertus,
Administracini byl teisenos statymo 72 straipsnyje numatyta, kad teismo pirmininkas ar teisjas
nusiunia atsakovui skundo (praymo) nuora, o reikiamais atvejais ir pridt prie jo dokument
nuoraus, taip pat nustato termin, per kur atsakovas ratu privalo pateikti teismui savo atsiliepim
skund (praym) ir pateikti tiek atsiliepimo nuora, kiek yra byloje pareikj. Teisj kolegijos
vertinimu, i nuostata mutatis mutandis taikytina ir nagrinjant klausim dl bylinjimosi ilaid
atlyginimo. Atsivelgiant protingumo ir proceso efektyvumo principus, Administracini byl
teisenos statymo 72 straipsnyje numatyt pareig isisti praymo dl bylinjimosi ilaid
priteisimo nuora teismo pirmininkas ar teisjas vykdo, isisdamas tok praym toms proceso
alims, kurios gali turti suinteresuotum iuo klausimu, t. y. proceso alims, i kuri praoma
priteisti bylinjimosi ilaidas. Kadangi nagrinjamuoju atveju byloje nebuvo duomen, kad
pirmosios instancijos teismas bt isiunts atsakovo praym dl bylinjimosi ilaid priteisimo
pareikjui, teisj kolegija konstatavo, kad pareikjo teis pateikti atsiliepim pateikt skund
(praym) buvo paeista.
69
 [2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS858-46/2011. D. K. prie Studij
kokybs vertinimo centr. Procesinio sprendimo kategorija 59; 79.2].

Gin dl bylinjimosi ilaid priteisimo srityje taip pat pamintina administracin byla Nr.
858
AS -696/2010. ioje byloje buvo nagrinjamas atsakovo praymo dl bylinjimosi ilaid, patirt
nagrinjant administracin byl dl reikalavimo utikrinimo priemoni taikymo, pagrstumas.
Teisj kolegija sprend, kad sistemikai vertinant Administracini byl teisenos statymo 44-
45 straipsni nuostatas ir atsivelgiant protingumo princip, sprendimu, kurio pagrindu proceso
alis gyja teis gauti patirtas bylinjimosi ilaidas, laikytinas teismo baigiamasis aktas, kuriuo
konkreti byla isprendiama i esms. Kiekviena administracine byla yra sprendiamas konkretus su
atitinkamo asmens teismis ir pareigomis susijs klausimas, iuo klausimu teismas priima
baigiamj akt, galutinai nustatant asmens teisi ir pareig turin konkreioje situacijoje. Vis dlto
kiekvieno proceso metu neivengiamai kyla papildom procesini klausim, kurie turi bti
sprendiami. Toki klausim isprendimas bna susijs su teise teising teismo proces, teise
visapusik bylos faktini aplinkybi inagrinjim ar galutinio sprendimo vykdymo utikrinimu.
iais klausimais nra sprendiama byla i esms, jais yra siekiama procesinmis priemonmis
utikrinti galutinio teismo sprendimo atitikt teisingumo kriterijui. Tik galutinis teismo sprendimas
yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkreioje situacijoje buvo teisus, todl ir bylinjimosi ilaid
atlyginimo klausimas turi bti susiejamas su iuo konstatavimu.
Nurodytais motyvais atsakovo praymas dl bylinjimosi ilaid atlyginimo buvo atmestas.
[2011 m. sausio 28 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS858-696/2010. M. . prie
Kalvarijos savivaldybs administracij. Procesinio sprendimo kategorija 59].

Administracinje byloje Nr. AS858-374/2011 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisj kolegija, be to, iaikino, kad priteisiant bylinjimosi ilaidas i atsakovo, primusio
administracin akt, kuris nuginytas pagrindinje byloje, nevertinama, kokia yra vairi subjekt
taka konkreiam individualiam administraciniam aktui. Toks vertinimas bt neprotingas ir
neadekvatus, nes kiekvienu panaiu atveju bt galima nustatyti vairi galimai atsaking
institucij, kuri inioje buvo tam tikra informacija, kurios pagrindu buvo priimtas konkretus
individualus administracinis aktas, tam tikr atsakomyb bylinjimosi ilaid kontekste, o toks
nustatymas nepagrstai vilkint byl nagrinjim, paeist proceso ekonomikumo princip.
Nagrinjamoje byloje keltas klausimas, ar pareikjui, praiusiam atlyginti turtas
bylinjimosi ilaidas, pagrstai priteista suma vien i atsakovo (ems kio ministerijos), ar
nustatyta bylinjimosi ilaid suma neturt bti priteista i dalies ir i treiojo suinteresuoto
asmens (Nacionalins mokjimo agentros). Kadangi i esms nagrintoje byloje buvo tenkintas
vienas i dviej pareikjo reikalavim, t. y. panaikintas atsakovo potvarkis (ems kio
ministerijos kanclerio potvarkis), byloje buvo ginytas btent is atsakovo administracinis aktas, bet
ne treiojo suinteresuoto asmens sprendimas ar ivada, atsakovo nurodytos aplinkybs, kad ems
kio ministerijos kanclerio potvarkis buvo priimtas, remiantis Nacionalins mokjimo agentros
pateiktais duomenimis (vertinimo dokumentais), anksiau nurodyt motyv pagrindu nelaikyta
reikminga aplinkybe, lemiania, kad bylinjimosi ilaidos turt bti priteisiamos ir i
Nacionalins mokjimo agentros.

70
 [2011 m. gegus 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS858-374/2011. Udaroji akcin
bendrov Eglitana prie Lietuvos Respublikos ems kio ministerij. Procesinio sprendimo
kategorija 59; 79.2].

Administracinje byloje Nr. AS858-596/2011 buvo keliamas procesinio pobdio klausimas

dl teiss bylinjimosi ilaidas priteisimo Administracini byl teisenos statymo 44 straipsnio 3
dalies pagrindu (kai pareikjas atsisako praymo (skundo) dl to, kad atsakovas geruoju patenkina
jo reikalavim padavus praym (skund) teismui).
Teisj kolegija konstatavo, kad Administracini byl teisenos statymo 44 straipsnio 3 dalies
atvilgiu esmins reikms neturi, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakov geruoju patenkinti
pareikjo reikalavim. Esmin aplinkyb yra ta, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po
to, kai pareikjas kreipsi teism. Prieingas situacijos aikinimas, pasak teisj kolegijos, bt
pagrindas atmesti praym, jei tik atsakovas rast koki nors rodym (rat, dokument ar kt.),
kurie parodyt kitus, nei pareikjo kreipimasis teism, skundo reikalavimo tenkinimo pagrindus.
Tokia situacija bt neproporcinga ir paeist teist lkesi princip. Kiekvien kart
kreipdamasis teism, pareikjas negalt bti tikras dl teiss bylinjimosi ilaidas atsiradimo,
jei vliau bet kuriuo momentu atsakovas vykdyt pareikjo reikalavim ir motyvuot tai bet
kokiomis aplinkybmis. Tokiu bdu atsakovas nepagrstai ivengt pareigos atlyginti patirtas
bylinjimosi ilaidas, nors ir kreipimosi teism momentu pareikjo reikalavimas nebuvo de facto
vykdytas arba pareikjas apie tai neinojo ir negaljo inoti.
[2011 m. rugpjio 26 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS858-596/2011. A. M.
individuali mon SADEMA prie Vilniaus miesto savivaldybs administracij. Procesinio
sprendimo kategorija 59; 79.2].

Nei Administracini byl teisenos statymas, nei Civilinio proceso kodeksas nenumato, jog
ilaid atlyginimas gali bti priteisimas i keli asmen solidariai, o pagal Civilinio kodekso 6.5 ir
6.6 straipsni nuostatas, solidarioji skolinink prievol atsiranda tik statym ar ali susitarimu
nustatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai prievols dalykas yra nedalus. Remdamasi iais
argumentais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj kolega administracinje byloje
Nr. AS556-11/2011 pakeit pirmosios instancijos teismo nutart, priteisdama treiajam
suinteresuotam asmeniui ne 1 500 Lt solidariai i vis pareikj, o po 750 Lt i kiekvieno
pareikjo.
[2011 m. vasario 4 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS556-11/2011. T. B. ir J. B. prie
Vilniaus apskrities virininko administracij (Nacionalin ems tarnyb prie ems kio
ministerijos). Procesinio sprendimo kategorija 59].

Administracini byl teisen reglamentuojantys teiss aktai numato, kad administracinis

teismas atsisako nagrinti skund (praym), jeigu tai nra priskirta teism kompetencijai. Jeigu
skundas ar praymas jau priimtas, byla nutraukiama, paaikjus, kad byla nepriskirtina
administracini teism kompetencijai, iskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios
kompetencijos teismui (Administracini byl teisenos statymo 37 str. 2 d. 1 p., 101 str. 1 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 metais ne kart pasisak dl galimybs ginyti
tam tikrus valstybinio ar vietos valdymo institucij priimtus aktus administracini byl teisenos
tvarka.
71
 Be jau apvelgtos administracins bylos Nr. A442-1238/201, kurioje konstatuota, kad ginas
dl pavedimo atlikti mokestin patikrinim negali bti savarankiku administracins bylos dalyku,
pamintinos ir kitos 2011 metais Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme inagrintos
bylos, kuriose pasisakyta dl galimybs ginyti tam tikrus vieojo administravimo institucij
priimtus aktus.
Pavyzdiui, administracinje byloje Nr. A261-69/2011 iplstin teisj kolegija pasisak dl
Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos Medicinos centro Centrins medicinos ekspertizs
komisijos (toliau ir CMEK) ekspertinio sprendimo ginijimo. Byloje iaikinta, kad vientisos
(vienos) administracins procedros metu, prie priimant galutin sprendim, gali bti ir danai yra
suraomas ne vienas vieojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis praneimas,
paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybin ivada ar kt.). ie dokumentai paprastai atlieka tik
pagalbin, tarpin ar aptarnaujant vaidmen vieojo administravimo procedroje ir jais daniausiai
nra forminami baigiamieji (galutiniai) kompetenting (galiot) asmen (pareign) sprendimai
tuo klausimu, dl kurio buvo pradta administracin procedra. Jais gali bti sprendiami vairs
procedriniai klausimai, tiesiogiai nesusij su asmens teisi ar pareig atsiradimu, pasikeitimu ar
inykimu (pasibaigimu). Dl ios prieasties ie dokumentai danai (taiau jokiu bdu ne visada)
suinteresuotiems asmenims joki materialini teisini pasekmi nesukelia. Savo ruotu
administraciniams teismams priskirta nagrinti administracines bylas dl vieojo administravimo
subjekt priimt teiss akt, taip pat veiksm (neveikimo), darani tak asmen teisms ar
statym saugomiems interesams, teistumo. Kai skundiamas aktas ar veiksmas akivaizdiai joki
teisini pasekmi nesukelia, jis negali bti gino administraciniame teisme objektu.
Tam, kad pareignui, kuris buvo sualotas, susialojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta
atliekant tarnybines pareigas, bt imokta kompensacija, jo atvilgiu turi bti ir yra pradedama
administracin procedra, kurios pagrindinis tikslas ir rezultatas yra administracinio sprendimo, t. y.
individualaus administracinio akto, kuriuo bt nusprsta, ar nukentjusiam pareignui priklauso
Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje numatyta kompensacija (o jei taip tai ir kokio dydio),
primimas. CMEK ekspertinis sprendimas ioje procedroje yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra
pagrindas staigos vadovui (kitam galiotam asmeniui) priimti baigiamj (galutin) akt
sprendim dl kompensacijos imokjimo ar atsisakymo j mokti. CMEK ekspertinis sprendimas
nra administracinis aktas, kuriuo galutinai isprendiamas kompensacijos mokjimo (nemokjimo)
klausimas, nes teiss aktai apskritai nesuteikia teiss CMEK sprsti io kompensacijos
imokjimo (atsisakymo imokti) klausimo. Todl is ekspertinis sprendimas negali bti
savarankiku skundo objektu ir savarankiku administracins bylos dalyku. Taiau argumentai (bet
ne savarankikas reikalavimas) dl CMEK ekspertinio sprendimo teistumo ir pagrstumo
administraciniame teisme gali bti teikiami ginijant galutin staigos vadovo sprendim dl
kompensacijos mokjimo (atsisakymo mokti).
[2011m. birelio 20 d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A261-
69/2011. T. . prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos Medicinos centr. Procesinio
sprendimo kategorija 16.2].

Administracinje byloje Nr. A556-2735/2011 teisj kolegija taip pat pasisak dl galimybs
ginyti Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sakym, kuriuo paskirtas papildomas
nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas. Byloje paymta, kad ginytu sakymu (Lietuvos Respublikos
vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sakymas Dl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe,
72
vykusio 2009-03-19 A. K., papildomo tyrimo) buvo formintas tik procedrin reikm turintis
veiksmas, t. y. tik pagrindas atlikti papildom ar pakartotin nelaimingo atsitikimo darbe tyrim.
Ginytas aktas buvo tik vienas i vieojo administravimo procedros, kurios pabaigoje gali bti
priimtas galutinis sprendimas, pareikjui sukeliantis materialias teisines pasekmes, metu priimam
dokument. Ginytas sakymas savarankikai, nepriklausomai nuo galutinio sprendimo, nepaveikia
pareikjo turim teisi apimties. Todl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo
inspektoriaus sakymo, kuriuo paskirtas papildomas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas,
teistumas negali bti savarankiku administracins bylos dalyku. Nesutikdamas su tokio pobdio
procedriniu sprendimu (veiksmu), pareikjas io nesutikimo argumentus (bet ne savarankikus
reikalavimus) gali pareikti statym nustatyta tvarka ginydamas galutin Valstybins darbo
inspekcijos sprendim (iuo atveju Nelaimingo atsitikimo darbe akt, kuriame nustatytos
nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybs ir prieastys, nurodytos priemons panai atsitikim
prieastims paalinti) ioje vieojo administravimo procedroje.
[2011 m. spalio 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. A556-2735/2011. Udaroji akcin
bendrov Senuk prekybos centras prie Valstybin darbo inspekcij ir Valstybins darbo
inspekcijos Kauno skyri. Procesinio sprendimo kategorija 6.5; 72.1].

Taip pat atkreiptinas dmesys administracinje byloje Nr. A502-2277/2011 Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo iplstins teisj kolegijos idstytus reikalavimus, keliamus
pirmosios instancijos teismo sprendimui, kuriuo atitinkama byla grinama institucijai papildomam
tyrimui atlikti.
Nurodytoje administracinje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas, inagrinjs
pareikjo Vilniaus miesto savivaldybs skund dl Konkurencijos tarybos nutarimo, j tenkino i
dalies panaikino Konkurencijos tarybos nutarim ir pareigojo i institucij atlikti papildom
tyrim.
Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendim, apvelgiamoje byloje nurodyta, kad
teismo teis pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrim i esms yra iimtinio pobdio. i teis
pripaintina tik tais atvejais, kai egzistuoja objektyvi btinyb naujai atlikti tam tikrus vieojo
administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turt bti paalintos teisikai
reikmingos aplinkybs, kliudanios priimti pagrst sprendim dl kilusio gino (pvz., r. Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjio 22 d. nutart administracinje byloje Nr. A502-
2448/2011). Iplstins teisj kolegijos manymu, tokia praktika yra susijusi su Administracini
byl teisenos statymo 81 straipsnio nuostatomis, kuriose numatyta, jog nagrindami
administracines bylas, teisjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant rodymus, nustatant visas bylai
svarbias aplinkybes ir visapusikai, objektyviai jas itirti. Taigi administracinis teismas, turdamas
pareig bti aktyvus, paprastai neturt pareigoti atitinkam institucij i naujo atlikti tyrim ar
inagrinti skund, kai byla administraciniame teisme gali bti teisingai ir i esms inagrinta
tiesiog kruopiai ir visapusikai vertinant byloje surinktus rodymus arba be neproporcing ir
neadekvai situacijai procesini priemoni (vertinant ir poreik bylas nagrinti operatyviai, taip
pat utikrinti teis bti iklausytu) surinkus tam tikrus papildomus duomenis ar rodymus. Kadangi
nagrinjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas nepakankamai pagrind byloje priimt
sprendim pareigoti Konkurencijos taryb atlikti papildom tyrim, neatliko byloje surinkt
rodym vertinimo, nenustatinjo j pakankamumo byloje nagrinjamiems klausimams isprsti,
nenurod, kokie kiti rodymai turi bti i naujo surinkti atliekant tyrim Konkurencijos taryboje,
73
kad bt galima priimti teising sprendim, toks sprendimas, iplstins teisj kolegijos poiriu,
aptarta apimtimi negali bti teistas.
[2011 m. gruodio 15 d. iplstins teisj kolegijos sprendimas administracinje byloje Nr.
502
A -2277/2011. Vilniaus miesto savivaldyb prie Lietuvos Respublikos konkurencijos taryb.
Procesinio sprendimo kategorija 7.1]

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kaip ir kiekvienais metais, pasitaiko

nemaai klausim, susijusi su iankstine administracini gin nagrinjimo tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nuosekliai vystydamas savo praktik
administracini gin komisij kompetencijos klausimais, administracinje byloje Nr. A556-
329/2011 nurod, kad Administracini gin komisij darbo nuostat 40 punkte pateiktas baigtinis
sprendim, kuriuos turi teis priimti administracini gin komisija, ikiteismine tvarka inagrinjusi
administracin gin, sraas. iame srae administracini gin komisijos sprendimo, kuriuo bt
galima panaikinti skundiam administracin akt, nra. Todl atsivelgiant vieojoje teisje
galiojant princip, kad tai, kas nra tiesiogiai leista, yra udrausta, minta nuostata pleiamai negali
bti aikinama. Vyriausioji administracini gin komisija nra teismin institucija, todl jos
galiojimai negali bti prilyginami teismo galiojimams. Jeigu administracini gin komisijai bt
suteikta teis savo sprendimu panaikinti ginijam administracin akt, jos sprendim vykdymo
utikrinimo institutas apskritai tapt nereikalingas (tais atvejais, jeigu administracini gin
komisija priimt sprendim panaikinti vieojo administravimo institucijos sprendim,
nenurodydama papildom pareigojim jai).
Apvelgiamoje byloje Lygi galimybi kontrolieriaus tarnyba pateik teismui praym
panaikinti Vyriausiosios administracini gin komisijos sprendim, kuriuo i ikiteismin
institucija, inagrinjusi R. R. skund, nusprend panaikinti Lygi galimybi kontrolieriaus
sprendim spti R. R. Teisj kolegija, atsivelgusi pirmiau nurodytus argumentus, konstatavo,
kad toks Vyriausiosios administracini gin komisijos sprendimas nra teistas, todl grino R.
R. skund jai nagrinti i naujo.
[2011 m. kovo 28 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A556 -329/2011. Procesinio
sprendimo kategorija 26; 37.1; 38]

Administracinse bylose Nr. A556-2735/2011 ir Nr. AS62-417/2011 Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas pasisak dl to, ar tam tikr gin nagrinjimui statymuose yra tvirtinta
privaloma ikiteismin tvarka.
Administracinje byloje Nr. A556-2735/2011 apeliacins instancijos teismas, patvirtindamas
ankstesn savo praktik, konstatavo, kad Valstybins darbo inspekcijos inspektori veiksmams ir
sprendimams sksti iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka nra privaloma. Pareikjas,
nordamas apsksti (papildomo) nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo ivadas, turi alternatyv:
kreiptis arba Lietuvos Respublikos vyriausij valstybin darbo inspektori, arba tiesiogiai
teism.
[2011 m. spalio 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. A556-2735/2011. Udaroji akcin
bendrov Senuk prekybos centras prie Valstybin darbo inspekcij ir Valstybins darbo
inspekcijos Kauno skyri. Procesinio sprendimo kategorija 6.5; 72.1]

74
 Teismo praktikoje taip pat kilo klausimas dl kariams paskirt drausmini nuobaud
ginijimo tvarkos. Nors iuo metu galiojantis Krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo
tarnybos statymas (toliau Karo tarnybos statymas) nustato aiki toki gin nagrinjimo tvark,
administracinje byloje Nr. AS62-417/2011 iplstins teisj kolegijos pateikti iaikinimai dl
anksiau galiojusi teiss norm, reglamentuojani kari drausmin atsakomyb, i esms atspindi
vliau pasikeitus teisin reguliavim.
ioje byloje atkreiptas dmesys, kad kario tarnyba pasiymi ypatinga specifika. i aplinkyb
suponuoja, kad ginai, susij su kari drausme ir tarnyba, gali bti sprendiami specialia tvarka, be
kita ko, apimania reikalavim tok gin vis pirma sprsti ne teisme.
Karo tarnybos statymo 48 straipsnio 1 dalyje (1999 m. liepos 7 d. statymo Nr. VIII-1289
redakcija) buvo tvirtinta, kad ginai dl primimo karo tarnyb, nualinimo nuo pareig,
perklimo kitas pareigas, dl kari laipsni, drausmini nuobaud, kario tarnybos sutarties
pratsimo nagrinjami krato apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sprendimas gali bti apskstas
pagal pavaldum auktesniajam vadui ar pareignui iki krato apsaugos ministro imtinai. Kaip
matyti i Kariuomens drausms statuto (toliau ir Statutas) 1 straipsnio, skund padavimo ir
nagrinjimo tvark, t. y. mint gin sprendimo tvark, nustat io Statuto 57 64 straipsniai.
Iplstins teisj kolegijos manymu, Statuto normos netvirtino kario teiss tiesiogiai teismui
sksti jam paskirt drausmin nuobaud, nes toks aikinimas paneigt Karo tarnybos statymo 48
straipsnio 1 dalies (1999 m. liepos 7 d. statymo Nr. VIII-1289 redakcija) nuostat, kad sprendimas
dl drausmins nuobaudos gali bti apskstas pagal pavaldum auktesniam vadui ar pareignui.
Taigi konstatuota, kad ginai dl kariams paskirt drausmini nuobaud vis pirma privaljo bti
nagrinjami inybine gin nagrinjimo ne teisme tvarka. Pirmiau minta karo tarnybos santyki
specifika, kuriai bdingi grieto pavaldumo ir kiti statutiniai santykiai, atsivelgiant btinyb
sudaryti slygas darniam krato apsaugos sistemos funkcionavimui bei veiksmingai mogaus teisi
apsaugai, suponavo specifin bei savit gin sprendimo mechanizm ginus, susijusius su
kariams paskirtomis drausminmis nuobaudomis, pirmiausia sprsti paios krato apsaugos ir karo
tarnybos sistemos viduje.
[2011 m. gegus 17 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS62-417/2011. V. B. prie
Lietuvos kariuomens karini oro pajg Oro gynybos batalion. Procesinio sprendimo kategorija
63.3.3; 80.13]

75