TURINYS TECHNOLOGIJA

TECHNOLOGIJOS

Rstinio namo ilumin
6 Nepaprastos rstinio namo savybs
8 Rstinio namo statyba nuo...iki
vara didesn nei tiktasi
14 Stogo remont palikime ankams
LEIDJAS DIZAINERIS
16 Namas per tris dienas
19 Rstinio namo ilumin vara didesn nei tiktasi
UAB Super namai
Konstitucijos pr. 23,
Kstutis Kazakeviius
dizainas@supernamai.lt statyb

19
Vilnius
RENGIAME IR MONTUOJAME Tel. 8 670 26670
E. p. info@supernamai.lt
Projektus pareng
architektai
aiktel -


22 Rstins sienos ir apdaila
26 Saugus kaminas saugus namas
Direktorius
Irmantas Pinkoraitis ir
Lina Pinkoraitien su imintimi!
Darius Jokubauskas

G
29 Kaip isirinkti patikimus statybininkus Spausdino: AB Spauda.
AUTORIAI Dl galimo broko kreiptis erbiami skaitytojai, Js rankose pirmasis ur-
Artras Asauskas spaustuv. nalo Super namai numeris. Kristalizavosi ilgai
MEISTRAS PATARIA
Tyrimo metu Antanas Baltruaitis brandinta idja sukaupti mintis apie kokybik
Dangiras Girdauskas UAB Super namai nam viename leidinyje. Ms nuomone namas su
32 Netikkite mitais apie rstinius namus nustatyta, kad 200 Darius Jokubauskas priedliu Super - tai be priekait pastatytas, rengtas
34 Standartai utikrina kokyb mm storio rastins Laurynas Mitkus Visos teiss saugomos. ir sutvarkytas bstas, kuriame gyventi ne tik ilta bei
Egidijus Norvaias Perspausdinant iliustraci-
sienos ilumin Edmundas Pranculis jas ir tekstus yra btinas
jauku, bet ir taupu. Nesvarbu kas tai - butas ar va-
INTERJERAS vara yra 1,87 kv. redakcija@supernamai.lt leidjo raytinis sutikimas.
sarnamis, kiekviena jo konstrukcijos detal turi bti
mK/W. Leidjas neatsako u rekla- tvirta, o tuo pat metu paprastai priirima.
36 Mintys apie medins architektros tendencijas REKLAMOS SKYRIUS mini skelbim tekst ir iuo metu naujakuriai yra labai iranks - nesku-
reklama@ supernamai.lt turin. ba pirkti namo duts, tuo labiau namo pamat ar
tik sklypo paymtais kuoliukais. Reikliam pirkjui

26
KRATOVAIZDIS
reikia pasilyti iskirtin paslaug, prek, technolo-
gij - tai yra, kas padt jam sikurti greiiau ar leist

42
42 Lengvas garas tik teisingai pastatytoje pirtyje sutaupyti. Todl pagrindinis urnalo siekis - supa-
44 Aminas medis indinti besistatanius su naujausiomis mediagomis
ir paangiausiomis statybos technologijomis, pasitel-
46 PROJEKTAI kus specialistus paaikinti svarbius statybos momen-
tus ir nustatyti ikilusi problem prieastis.
Pirmojo numerio tematika yra rstinis namas ir jo
rengimas. Rstiniai namai - tai ities isiskirianti tech-
nologija i daugelio statybos bd, be to ekologika,
gamtin, archaika. Yra sakoma, kad blogi mons
rstiniuose namuose negyvena. Bendraudami su to-
ki nam savininkais padarme ivad, kad medi-
nis namas jiems yra daugiau nei bstas. Tai poilsis,
gera savijauta ir darbinga nuotaika viename! Euro-
pos alyse nuo seno yra vertinami rstiniai umies-

8
io namai ir sodybos. Geros kokybs mediniai stati-
niai techninmis charakteristikomis nenusileidia i
plyt ar blokeli statytiems namams. Lietuviams is
statybos bdas taip pat gerai inomas, todl urnale
aktyviai pasisako ios srities ms specialistai.
Tikims kad urnalas plaioje vairiausi leidini
jroje ras savo skaitytoj, suteiks jam naujos informa-
cijos ir pateisins leidinio k Super namai ir jau
inai...

Rstinio namo statyba Pirties konstrukcija

iuo metu ipopuliarjo rstiniai namai i apvali nu-
ievint rst. Taiau tradicikai Lietuvoje namai buvo
Kamino montavimo Pirties garin turi ilti nuo garo, o ne nuo kai-
tusios metalins krosnels. Prastos krosnels Projekto Super namai
statomi i apipjaut rast lafet. I apvali rst buvo
statomi tik pagalbiniai pastatai tvartai, kltys, pirtys
rekomendacijos greitai prikaitina pirties or,o akmenys joje yla
gerokai liau ir tenka ilgai laukti, kol jie kais.
vadovas Darius Jokubauskas

Specialistai atkreipia dmes, kad kamino rengim btina Tuomet gali bti visko - ir oras svilins, ir garas
suplanuoti dar projektavimo stadijoje - dmtraukis neturi nediugins.
kliudyti stogo gegnms, perdangos sijoms, reikt inoti koks
katilas bus jungiamas prie kamino 5
4
 TECHNOLOGIJOS TECHNOLOGIJOS

Ventiliacija - i dien aktualija
Neirint tai, i koki mediag pastatytas na- pdoje yra ymiai altesn nei tie patys penki laipsniai
mas, pagrindin iorins namo sienos funkcija yra
isaugoti temperatr ir apsaugoti nuo vjo. Rstinio
namo atveju pastaroji funkcija priklauso nuo to, kaip
tiksliai yra suleisti rstai vienas su kitu. Karkasini
arba mrini nam sienose be apiltinimo mediag
dar naudojama drgms ir vjo izoliacija. Sudjus vi-
sas ias mediagas gaunama sandari atitvara.
Remiantis higienos normomis oras gyvenamosio-
se arba biuro patalpose turi pasikeisti 1,5 - 2 kartus
per valand. Kitaip tariant, patalp turi pritekti 6 -
10 litr vieio oro. Tai reikia, kad 150 kv. m pastate
per sekund turt pasikeisti apie 120 litr oro. Jei
namo vdinimas vykt per dvi 20x20 cm kiaurymes,
oro srautas turt bti apie 3,5 m/s. iuolaikini
nam vdinimui yra naudojamos modernios siste-
mos, kurios utikrina pakankam tolyg varaus oro
padavim, jo paildym bei seno oro imetim. Deja,
ios sistemos yra brangios ir gana sudtingai eksplo-
atuojamos. Negana to, mogus tam tikrose patalpos
esate patyr, kad penki laipsni alio aplinka Klai-
kurioje nors Dzkijos vietoje. skirtum slygoja
drgms kiekis ore. Panai situacija yra ir kambary-
je. Pridjus rank prie mrins, pakankamai gerai ap-
iltintos sienos, i karto pajausite vs delne. dalyk
gerai inome i mokyklos fizikos pamok - altesn
siena susidrusi su iltu ir drgnu oru neivengiamas
pasidengia rasos laeliais. Nustojus ildyti kambarius
mrinmis sienomis greitai pajusime ilumos trkum.
Rstiniame name is procesas vyksta gerokai liau.
SVARBU
Nustojus ildyti rstin nam patalpa liau vsta
dl i rsto savybi:
Rstas pasiymi didele ilumine talpa. Dl ios sa-
vybs rsto vidin pus ilgesn laik isaugo esam
kambario temperatr;
Rstas akumuliuoja perteklin drgm. Pradjus

Tradicijos gerbiamos,
vietose vis tiek jauia skersvj dl netolygaus oro pa- ildyti kambarius, rstai sumaina staigi drgms
skirstymo. Praktikoje atsitinka ir nepageidaujam da- kondensacijos galimyb.
lyk - ventiliacins ertms paprasiausiai usikema.

naujovs sveikinamos
Nepaprastos rstinio namo savybs
Prajus imtmet atrasta silikatin ir
plastikin statyb kultra istm sen tra-
dicini mediag panaudojim. Taiau po
truput vl atrandame paprast lietuvik
pu. Nereikia tiktis, kad gyvenvietse vl
prads dominuoti rstin statyba, taiau ne-
tolimoje ateityje medis sudarys rimt kon-
kurencij statybai i ems.
Dl i savybi rstiniame name gerai jausims
eios valandos miego net ir prie 17 laipsni ilumos temperatros. Beje, tai
rstiniame name prilygs- i dalies paaikina teigin, kodl kvpavimo tak su-
ta atuonioms mriniame trikimais kamuojamiems monms rekomenduoja-
ma gyventi rstiniame name. Prie ios temperatros
kvpavimo organ gleivin ne taip greit diva.
Dl i prieasi patalpose jauiamas oro trkumas,
varstant duris susidaro skersvjis, atla oras. Dl i
Reikia pabrti, kad is procesas gali bti ir at-
virktinis - esant per maai oro drgmei rstas ja pa-
prieasi pagausja skraidani ore dulki, muli pildo or. Dl ios prieasties rstinio namo patalpo-
daleli. Pastarosios, kaip inome, sukeli i dien se nra statinio elektros krvio dl kurio ore sklando
mar - alergij. dulks. Pastarosios yra pagrindinis alergij altinis.
Natralus ir greitai pastatomas
Iki iol kai kurie mons i statybin me- Mediena lemia palank mikroklimat I naujo atrastos medio savybs
diag vis dar gretina su prasto statinio vaizdu Skandinavijoje ir iaurs Amerikoje dl rstini Gerai inoma lietuvi patarl visa, kas nauja tai
ir nepritekli kupina kaimo vargdieni dalia. seniai pamirta sena puikiai tinka aptariant medio
nam populiarumo buvo kuo isamiausiai istudi-
i dien praktika paneigia i nuomon. Rs- juotos rstini sien ilumins savybs. Pagrindin panaudojim statybose. Daugelio Europos ali sta-
tinis namas turi gerokai daugiau privalum nei studij uduotis - atlikti ekonomin energijos snau- tybininkai atkreipia dmes pastaruoju metu padi-
jo broliai i mro. Pirmiausia tai sveika aplin- d apskaiiavim namo ildymui. Eksperimentai djus medins statybos augim. Rstini, karkasini
ka, neatsiejamas ryys su gamta, gyvenamosios nam, piri, visuomenini objekt statyba sukruto
parod, kad energijos srautai rstiniame name yra
erdvs unikalumas. Kitas svarbus privalumas gana komplikuoti, tai yra nepasiduodantys fizikos
sparti statyba. Vidutinio dydio rstin nam dsniams. Buvo nustatyta, kad energijos nutekjimai
patyr meistrai ceche sukirs, irinks, o vliau
Kvpavimo tak sutriki-
per rstin sien negali bti skaiiuojami remiantis
surinks Js sklype per vasar! Taigi, mediniai mais kamuojamiems mo-
vien tik medio iluminio laidumo koeficientu. Gauti
namai spariai populiarja ne vien dl savo uni- praktiniai rezultatai studij organizatorius nustebino nms rekomenduojama

K
iekvienas i ms galvodamas apie savo svajo-
ni nam svarstome i koki mediag j sta-
tyti. I vienos puss mus atakuoja platus iuo-
laikini statybini mediag pasirinkimas. I kitos
puss spaudia form, erdvi ir technini sprendim
vairov. Pasiklydus ioje informacijos gausoje vliau
pastebima, kad naujai pastatytame name neisprsta
daug vairi smulkmen, suderinim ir detali, ku-
rios vliau neivengiamai perauga rimtus nepato-
gumus. O gal veikiau pasidomkime rstiniu namu
- tvirtu, saugiu, kvepianiu.
Rstiniame name visuomet
nepriekaitingas mikroklimatas
kali savybi. Pastebsiu, kad norint teisingai
sursti nam reikia ne tik naudoti kokybikas
mediagas, bet ir turti gerus gdius, kuriuos
sukr ms protviai ir perdav i kartos kar-
t. Dl to ms meistr sursti rstiniai namai
kokybe nenusileidia namui, pastatytam i plyt
ar blokeli.
- snaudos buvo maesns nei tiktasi pagal teori- gyventi rstiniame name
nius skaiiavimus. Manoma, kad pagrindiniai veiks-
niai, takojantys rezultat yra po rst kvpavimo,
net ir tokiose konservatyvios alyse kaip Didioji Bri-
ilumins talpos ir drgms absorbcij savybmis.
tanija. Manau, kad ias tendencijas kakuria prasme
Reikia pabrti, kad eksperimento metu energijos
takojo i naujo atrastos unikalios medienos savybs
snaudas buvo traukta ir vasaros metu pastato kon-
bei paatrjs europiei noras gyventi kuo sveikes-
dicionavimui sunaudota energija.
nje aplinkoje. Beje, ios tendencijos pradeda sivy-
rauti ir ms Lietuvlje.
Rstinio namo aplinka - sveikiausia
Greta fizini ilumini savybi medienai galioja
Egidijus Norvaias
ir kitas labai svarbus mogikasis faktorius. Turbt jau
Algirdo Brazausko nuotrauka

6 7
 TECHNOLOGIJOS
Rstinio namo
statyba nuo...iki
Statybos parodose prie rstini
nam ekspozicijos dzgiantys gauss
komentatori briai sukuria spd,
kad vos ne kas antras lietuvis - uti-
krintas medinuk statybos inovas. Ta-
iau realyb yra kiek kitokia. Po avin-
ga medinio namo ivaizda slepiasi tik
patyrusiems specialistams valdoma
technologija, susijusi su rank darbu,
iskirtiniais rankiais, subtiliais sukir-
timo niuansais. Tad nereikia stebtis,
kad toje paioje gyvenvietje stovin-
tys rstiniai statiniai skiriasi ivaizda,
kokybe ir kaina.
8 Lafeto onai obliuojami iki reikiamo storio
P
asirinkimas statyti rstin nam i ties
sveikintinas. Deja, kyla nemaai klausim,
kuriuos rstini nam savininkai uduoda
pavluotai. Pasitelk pagalb rstini nam sta- t. Kilus problemai gali bti sunku isireikalauti de-
tybos profesional, bendrovs Danstema direk-
tori Edmund Prancul, pabandysime isamiai
paaikinti rstini nam planavimo, gamybos ir
statybos proces. Juk labai svarbu, kad tokio namo
pirkjas inot, ar statybos vyksta teisingai, ar ne-
tempiamas laikas, kurioje vietoje galima sutaupyti,
o kur to daryti neverta. Js dmesiui silome rs-
tinio namo statybas nuo... iki.
Geras projektas pus darbo
Pirmasis etapas - projekto pasirinkimas. Pasitel-
kus architektus galima rinktis tipin arba individual
projekt (rekomenduojama konsultuotis su rstine
konstrukcija dirbusiu specialistu).
Projektuojant reikia vengti ilgesni nei 6 metr
sienoj - standartikai rastai ruoiami 6 m ilgio, tad
ilgesn sien gali tekti jungti i keli dali. ie daly-
kai gali sugadint estetik rstins sienos vaizd. Pa-
tariama tiek vidines, tiek iorines rstines sienas pro-
jektuoti vienodo storio, nes skirtingo storio rastins
sienos nevienodai sda esploatacijos metu.
Dmtraukiai turi bti montuojami taip, kad i-
laikyt priegaisrinius reikalavimus tai yra saug
atstum iki medini paviri. Esant plytiniams dm-
traukiams, atstumas turi bti ne maesnis kaip 38 cm
iki vidins dmtraukio angos, o kuomet montuojami
trisluoksniai surenkami kaminai su amotiniais ind-
klais - ne maesnis kaip 18 cm.
Pasirenkant gamintoj patar-
tina usitikrinti pastam ar
specialist rekomendacijomis,
nuvykti surinkimo viet ce-
ch, statyb aiktel, apirti gamyb, pasi-
domti pastatytais namais
Galimos rstinio namo darb apimtys
Pagal pasirinkt projekt mons smatininkai
ruoia smat pagal Js pageidaujam darb apim-
t:
konstruktyvas (gamyba ir montavimas);
konstruktyvas ir stogas;
konstruktyvas, stogas, impregnavimas;
pamatai, konstruktyvas, stogas, impregnavimas;
visi statybos darbai kartu su pilna apdaila.
Darbas ceche
Prie pradedant darbus verta pasiteirauti, ar ran-
govas gamina vien tik rstin dal, ar silo ir kitas
paslaugas. Geriausia, kad savininkas paslaugas - pro-
jektavim, pamat rengim, rstins dalies ir stogo
statyb - gauna i vieno subjekto. Tokiu atveju rango-
vas negals suversti kalts subrangovams dl blogai si - nupjaunamas pavirinis, kietasis rsto sluoksnis.
ar nekokybikai atlikt darb. Patarimas - kruopiai
rinkits pavienius meistrus, dirbanius pagal paten-
impregnuojamas antiseptinmis mediagomis. Po
fekt remonto.
Svarbu, kad rstinis namas bt gaminamas ir
surenkamas udarose patalpose. Tokiose patalpose
rst neveikia atmosferos drgm, nedrksta rst ilumins varos.
virus ir iilgins idroos, lietus neiplauna antisep-
tini mediag. Usakovui nereikia bktauti, kad
dl prast oro slyg sutriks konstruktyvo gamybos
terminai. Sausoje patalpoje surinktas namas (dut)
vliau irenkamas ir be papildom rpesi pastato-
mas sklype.
Glotns rstai gyvenamiems namams
iuo metu ipopuliarjo rstiniai namai i apvali montuot lafet form. Prie praddami montuoti
nuievint rst. Danai tai domus architektrinis
sprendimas. Taiau tradicikai Lietuvoje namai buvo
statomi i apipjaut rast lafet. I apvali rst klauso statomo namo geometrija.
Svarbiausi statybos etapai
Jeigu projektas paruotas, rangos sutartis ir s-
mata atlikta, galima pradti darbus. Js dmesiui -
pagrindiniai momentai, kuriuos reikia inoti statant
rstin nam:
1. mons-rangovo pasirinkimas;
2. Namo i rastinio lafeto ypatumai;
3. Rstins dalies konstruktyvo gamybos
ypatumai;
rst irinkimas ir paruoimas;
kamp ir iilginis rst sukirtimas;
technologin pjova
antiseptik naudojimas sukirtimo metu;
4. Pamatai;
5. Namo konstruktyvo surinkimas ant pamat.
5. Stogas;
6. Konstrukciniai elementai;
7. Sienoj impregnavimas.
TECHNOLOGIJOS
Patariama rinktis gamintoj, sidie-
gus Medini nam gamintoj aso-
ciacijos parengt standart Rstiniai
pastatai. Gamyba ir statyba. mon,
dirbanti pagal standart ir besi-
laikanti jo reikalavim, sipareigoja gaminti ir statyti
kokybikai. Tokiu bdu bus ivengta galim konflikt
tarp gamintojo ir usakovo. Skandinavijos alyse aso-
cijuoti ir dieg kokybs standart gamintojai yra verti-
nami nepalyginamai geriau nei pavieniai statytojai. i
teigiama tendencija sivyrauja ir Lietuvoje.
buvo statomi pagalbiniai pastatai tvartai, kltys,
pirtys. Glotni sien namas tai ne tik estetikas sta-
tinys, bet ir gerokai patvaresnis bstas technologiniu
poiriu. Sienojai i apipjaut rst sukuria lengves-
nio, estetikai subtilesnio pastato spd.
Ruoiant lafetus, rstai apipjaunami i dviej pu-
Atidengta rsto dalis bus nuolat veikiama permai-
ningo oro. Dl ios prieasties medienos pavirius
kai kurio laiko rstuose atsiranda paviriaus trki-
mai. Rstai nepleija per vis rsto stor. Tai nat-
ralus procesas, jokiu bdu nesumainantis atitvaros
Spygliuoi rstai (16 - 22 cm storio) apipjaunami
i dviej pusi. Tokiu bdu suformuojamas lafetas,
paliekant 1 cm didesn stor u galutin. is centime-
tras nuobliuojamas derinant prie bendro sienos sto-
rio. Apvalieji rsto paviriai taip pat nuobliuojami
paliekant natrali rsto form.
Paruoti surentimui lafetai patenka gamybos ce-
ch. Rentjai juos riuoja, parinkdami prie tai su-
nauj rstin nam, montuotojai pirmiausiai sukerta
apatin vainik. Nuo io etapo didija dalimi pri-
Kylanios sienos akylai priirimos
Svarbiausias gamybos etapas - rastini sien
montavimas. prastin meistr brigada susideda
i 3 moni braiytojo - brigadininko, sukirtjo ir
9
 TECHNOLOGIJOS
Apatinio vainiko sukirtimas Sij montavimas
Kampo ruoimas Nuo kruoptaus braiytojo darbo priklauso tikslus
rst suriimas
obliuotojo. Visi meistrai atlieka tam tikr uduot. Pir-
miausiai, parenkami rstai. Vliau ymimos iilgins
idroos bei kampiniai sujungimai ssparos. Nuo
to, kaip tiksliai braiytojas paymi rst pagal prie
tai sumontuot lafet, priklauso ar atsiras plyiai tarp
rst. Sukirtjas ipjauna sspar ir formuoja iilgin lafet ant prie tai sumontuotos sienos. Rstas prilei-
Nam i apipjaut rst privalumai:
efektyviau panaudojamas vidaus patalp plotas;
patogesn elektros, vandentiekio, kanalizacijos
instaliacija;
lengviau pritaikyti bald, ypa pakabinam, ids-
tym;
sandaresni kampiniai sujungimai;
paprastesn sien prieira eksploatacijos metu;
Mazgo priderinimas emesn kaina.
10
TECHNOLOGIJOS
Suformavus iilgin idro ir sspara, atliekami
du labai svarbus dalykai - pjaunama iilgin techno-
login pjova ir antiseptiku dengiamas paruotas ren-
timui lafetas (ios procedros numatytos standarte
Rstiniai pastatai. Gamyba ir statyba.) Gamybos ir
montavimo metu rstai apipurkiami specialiais an-
tiseptikais, skirtais apsaugoti medien nuo mlyna-
vimo, nuo pelijimo, vabzdi. Norint, kad sienojai ir
kitos medins konstrukcijos didamos kuo maiau
plyt, reikia kiekvieno rsto virutinje dalyje pjauti
Iliejus monolitinius pamatus ir ivediojus ininerines Rstins sienos montuojamos pagal ceche surinktos kons-
komunikacijas, liejama vientisa grind ploktuma trukcijos eilikum
Meistrai montuodami medines kolonas, numato namo sdim ir jas montuoja su kompensaciniais vartais arba pleitais
Rstinio namo pamatai liejami 30 - 40 mm maiau nei Apatinio vainiko rstas negali tiesiogiai liestis su pamatu. Tarp
namo iorinis matmuo pamato ir rsto turi bti klojamas hidroizoliacinis sluoksnis
idro pagal braiytojo atymas. I rst iilgins i-
droos turi bti paalinta pakankamai medienos tai
svarbu diuvimo metu sdant rstams. Atsirad ply-
imai gali pakabinti rstus i vidaus.
Vliau kartu su braiytoju sukirtjas montuoja
diamas tol, kol priglunda prie apatinio nepalikdami
plyi. Visi rst klimo ir montavimo darbai atlie-
kami su telferiais - kol priderinami rstai priglunda
vienas prie kito, kelti ir leisti juos tenka kelis kartus.
Rstini nam statybai tinka
tik rinktiniai puies rstai, kuri
storis prasideda nuo 28 cm.
Principinis rstinio namo pamato rengimo brinys
11
 TECHNOLOGIJOS
technologin pjov. Ji turi baigtis 150 mm atstumu
nuo ssparos arba rsto galo. Surstoje sienoje ios
pjovos nesimato. pjovus lafet iilgai iilgins idro-
os viduje, rstas skatinamas trkti pjovose. Tokiu
bdu sumainami vidiniai medienos tempimai ir
plyimai atsiranda maiau matomose vietose.
Rstinio namo stogo montavi-
mas pasiymi ypatingais niu-
ansais, kuriuos ino toli grau
ne visi meistrai. Savamoksliai
meistriukai - stogdengiai rstin nam turt
apeiti keli kilometr spinduliu.
Gegni montavimas
Paskutinis rentimo etapas - rst suymjimas,
konstrukcijos irinkimas ir supakavimas ilaikant
montavimo eilikum. Taigi, darbai ceche baigti -
metas statyb aiktel Js sklype.
Pamato rengimo niuansai
Prie surenkant nam objekte, labai svarbu tin-
kamai rengti pamatus. Reikia atkreipti dmes tai,
kad pamato virus bt lygus. Apatinis rstas visu
pagrindu turi priglusti prie pamato. Paviriaus nely-
gumai ir auki skirtumas tarp pamat kamp ne-
turt viryti 10 mm. Laikui bgant apatinio vainiko
rstai gauna pamato paviriaus form ir plyiai pasi-
skirsto tarp rst.
Grebstavimas Pamato aukt vir ems paviriaus rekomen-
duojama daryti ne maesn kaip 40 cm. Esant ma-
esniam aukiui lyjant apsitako apatinis vainikas,
o nevarumus nuo ios dalies labai sunku ivalyti.
Medinis namas nra sunki konstrukcija, todl pa-
kanka rengti grtinius pamatus su rostverku. Stul-
peli apaia turi bti emiau alo zonos (1,3 - 1,4
m). Rostverkas liejamas gilinant em apie 50 - 70
cm. Pasitaiko atvej kai juostinius pamatus sumon-
tuoti dl aukto gruntinio vandens sudtinga. To-
kiu atveju siloma montuoti pamatin plokt. ie
monolitiniai gelbetoniniai pamatai po visu namo
plotu kartu tarnauja kaip pagrindas pirmo aukto
grindims.
Statant pamatus rekmenduojama ibetonuoti
pirmo aukto grindis, prie tai apildius juos 8 - 10
Vientisos plokts tvirtinimas
cm polistireninio putplasio sluoksniu. Betoninse
grindyse montuojami visi elektros, vandentiekio,
kanalizacijos vadai ir pirmo aukto elektros insta-
liacija. Reikia atkreipti dmes tai, kad norint i-
vengti ilumini tilteli betoninis grind sluoksnis
neturt liestis su pamat rostverku. Tam tikslui
vertikaliai visu pamato rostverko ilgiu montuojami
SVARBU
Apatinio vainiko rstas negali tiesiogiai liestis su
pamatu. Tarp pamato ir rsto turi bti klojamas hidroi-
zoliacinis sluoksnis. Paprastai tam yra naudojamas
dvigubas ruberoido sluoksnis, ar kita hidroizoliacin
mediaga. Galima panaudoti ir maumedio lentas.
Stogas dengtas betoninmis erpmis
12
3-5 cm storio put polistirolo lapai, kurie kartu tar-
nauja ir kaip amortizacinis sluoksnis. Liejant pama-
t rostverkus, reikalaukite, kad statybininkai beton
suvibruot. Tai sutvirtins ir sutankins beton, upil-
dys visus plyius ir panaikins oro tarpus.
Paklojus hidroizoliacin sluoksn prasideda rs-
tins dalies surinkimo darbai. Ilgiausiai utrunka
pirmo vainiko surinkimas - reikia labai kruopiai
suderinti rstus aukio atvilgiu. Pasikartosime -
nuo to priklauso statomo namo geometrija.
Montuojama greitai ir variai
Norint rst nepaeisti ir neipurvinti, montavi-
mo darbus btina vykdyti su kranu. ia taupymui ti-
krai ne vieta! Montavimo metu tarp rst ir ssparose
klojamas izoliacinis sluoksnis. Tam gali bti naudoja-
mas lino pluotas, vilnos audinys arba specialiai san-
darinimui skirta akmens vata.
Sienoj rstai yra link suktis ir slinkti, todl j ei-
ls vertikalia kryptimi sutvirtinamos mediniais kai-
iais (tiabliais). Rstai suriami achmatine tvarka kas
500 - 1200 mm. Rstas kaiiais turi bti tvirtinamas
prie vienos arba keli rst eili, esani emiau.
Medinis pastatas didamas turt ssti tolygiai.
Meistrai, montuodami medines kolonas, numa-
to namo sdim ir jas montuoja su kompensaciniais
vartais arba pleitais. Abiem atvejais laikui bgant ir
namui sdant galima reguliuoti sdimo lyg nuimant
apkrovas ir leidiant namui ssti tolygiai.
Sunkios kepurs nenukels vjas
Sumontavus konstrukcin namo dal, statybos
proces sijungia stogdengiai. Tai vienas i esmini
medinio namo statybos etap, tad ioje vietoje tau-
pyti nereikt. Nepatariama rizikuoti samdant stog-
dengius, kurie nra anksiau montav stog btent
rstiniams namams. Na o savamoksliai meistriukai
- stodengiai rstin nam turti apeiti keli kilometr
spinduliu.
Rstinio namo stogo montavimas pasiymi ypa-
tingais niuansais, kuriuos ino toli grau ne visi
meistrai. Vis pirma montuojamos slenkanios
stogo konstrukcijos. Gegns tvirtinamos tik ties ilgi-
niais - namo viruje sumontuotomis iilgai sijomis, o
ant iorini sien montuojamos tik kreipianiosios
arba fiksavimo kilpos. Tai daroma todl, kad namui
Projektuojant pamatus, svarbu inoti, kad jie skirti btent rstiniam namui. iuo atve-
ju pamatai liejami 30 - 40 mm maiau nei namo iorinis matmuo. Vanduo pateks ant
rstins sienos turi nutekti nepatekdamas apatinio rsto ir pamato sandr.
dinant ir sdant sienoms, neymiai keiiasi stogo
kampas. Tvirtinti prie iorini sien gegnes pataria-
ma tik tada, jei statomo namo frontonai (galini fa-
sad trikampiai) nra rstiniai ar dl kit prieasi
negalima sumontuoti ilgini.
Gegni poromis rminamos galini fasad sie-
nos - vliau lengviau atliekamas stogo pakalimas ir
vidaus apdaila.
Rstiniams namams rekomenduojama montuoti
TECHNOLOGIJOS
sunkesnius stogus. Tai galt bti erpi ar nendri
stogas. Toks stogas tarnaus ilgai, atrodys efektingai
ir, kas svarbiausia, leis namui greiiau ssti. Nendri-
nis stogas visuomet patrauklus, taiau ne visada tin-
ka prie aplinkos. Sunkus erpinis stogas turi svarbi
privalum - kartu met laiku nekaista, vasar po
tokiu stogu bus vsu, o iem ilta, be to erps izo-
liuoja lietaus ar kruos keliam triukm.
Formuojant angas montavi-
mui, reikia palikti vir lang
ir dur 6 - 7 cm ply sdimui
kompensuoti
Langai ir durys
Pastato sdimas yra neivengiamas procesas, ku-
ris atsiranda rstui divant eksploatacijos metu dl
medienos plau susispaudimo ir veikiant apkro-
voms ar dl rst plyimo. Todl, statant rstin pas-
tat, btina tai atsivelgti. Reikia vertinti, kad ma-
iausia rstinio namo sdimo riba yra 6 proc. Visose
rstinio namo ir jo dali, kurios nesda, sujungimo
vietose btina vertinti sdimo proces. Sujungimai
turi bti padaryti taip, kad rst sdimas netrukdyt
sdimo procesui.
Reikia atkreipti dmes lang ir dur monta-
vim. Vis pirma, formuojant angas lang ir dur
montavimui, reikia palikti vir lang ir dur 6 - 7 cm
ply sdimui kompensuoti. Ipjaut ang onuo-
se esani rst galuose (angokraiuose), lang ar
dur statramsiui (liauikliui) statyti ipjaunamas
griovelis. Jo matmenys turi bti ne maiau kaip 45
x 45 mm.
Langai surenkami tvirtinant juos prie indkl
(lang praplatinim) ir gauta konstrukcija su me-
dvariais tvirtinama prie statramsi. Apvadai irgi
montuojami tik prie lango konstrukcijos, kad ne-
trukdyt sdimui. Durys gaminamos su tokio ploio
stakta, kad ji atitikt rastinio namo sien stor.
Visi technologiniai plyiai sandarinami akmens
vata, nes sdimo metu ji susispaudia. Sandarinimo
putos namui sdant plyta, isisluoksniuoja arba suyra.
Pastaius nam ir udengus stog, sienas reko-
menduojama du kartus padengti antiseptiku. Tai
leis apsaugoti nam nuo grybelio, vabzdi, dr-
gms, sauls (UV) spinduli, pelsi. Spalvotos
dayvs naudojamos iorje ir viduje. Jos suteikia
medienai atitinkam spalv, irykina jos struktr.
Reikia pasirinkti tik tokius impregnantus ir day-
ves, kurie leist medienai kvpuoti ir paviriuje ne-
sdyt plvels.
Edmundas Pranculis
D. Girdausko ir UAB Danstema nuotraukos
13
 TECHNOLOGIJOS
Stogo remont
palikime
ankams
Js iekote stogo dan-
gos, kuri nuo gamtos ne-
gand patikimai saugot il-
gus metus? Norite patikim
gamintojo garantij? Galvo-
jate apie greit stogo staty-
b, paremt kompleksiniais
sprendimais? Pasidomki-
te pasaulio laitini stog daugelis patikimos kompanijos
lyderio Monier gamina-
ma produkcija - molinmis
ir betoninmis erpmis, turi daugiau kaip 200 gamy-
komplektuojamomis su vi-
sais reikalingais priedais ir
detalmis.
14
Kompan
ska i ia v
kain u o ja
si
kimum
P
asvarstykime, ko ieko stogo
dangos pirkjas. Pirmiausia,
patikimumo. Tiek dengiant
stog, tiek ir gyvenant po juo.
Kompanijos Monier gamina-
moms erpms suteikiama 30
met garantija, nors i ties jos
tarnauja kelis kartus ilgiau ir per-
gyvena kelias kartas. ia tinka
pavyzdys su automobiliais ga-
mintojas naujam gaminiui sutei-
kia 2 ar 3 met garantij, taiau
automobil skmingai eksploa-
tuojame kelis kartus ilgiau.
Monier 46 pasaulio alyse
kl. Lietuv erpes tiekiamos
i Vokietijos, Danijos, vedijos,
Estijos - tai yra i t ali, ku-
riose vyrauja panaus klimatas,
n ie r
o
ijos M danga vidutin ku-
t o g o
o , kad s
o g o dango
ro c . s t
a pie 40 p alomi saugum
priv
d a l sudaro u t ik r inantys
rt
ir komfo
oras iose alyse permainingas
ir nuolat bandantis stog patiki-
mum.
Stogas ne tik danga
Statantiems naujus namus ar
renovuojantiems senus, pataria-
ma iekoti ne stogo dangos, o
kompleksinio sprendimo. Pirk-
jas turt gerai apsvarstyti tuos
pasilymus, kuriuose akcentuo-
jama tik ema kaina. Vliau gali
paaikti, kad nusipirkote tik
ma dal stogo rengimo techno-
logijos ir didel problem ateiiai.
Kompanijos Monier pasi-
lymas pakankamai patrauklus -
specialistai sukomplektuoja vis
stogo konstrukcij naujai stato-
mam ir renovuojamam namui.
Komplektuojant stog, greta er-
pi skaiiuojama iki 20 skirting
detali ir gamini - difuzin pl-
vel, kraigo ir kratins erps,
ventiliacins tarpins, sandarini-
mo priemons kaminams, kopt-
ls ir aiktel prie kamino, sniego
gaudytuvai, vairios tvirtinimo
detals, apsauga nuo pauki.
Paskaiiuota, kad 160 kv. m tipi-
nio namo stogo betonins erps
ir pagalbins detals gali kainuoti
nuo 9 iki 12 tkst. lit.
erps patikima ir
prabangu
Tarp bsto savinink dar ga-
jus mitas, kad erpi montavi-
mui reikalinga ypa sudtinga
stogo konstrukcija. Taiau realy-
bje yra kiek kitaip - architekto
ir konstruktoriaus pasilytame
stogo konstrukcijos sprendime
turi bti numatytos visos gali-
mos apkrovos. Dideles apkrovas
atlaiko daniausiai naudojamos 5
x 20 cm skerspjvio gegns, todl
nauji stogai tinka dengti ir moli-
nmis, ir betoninmis erpmis.
erpins stogo dangos pa-
lankiai vertinamos dl j svorio
sunkesn danga utikrina, kad
stai pa-
speciali ikai medins pastato sienos suss to-
s li
, pati-
erps stogui garantuoja patikimum, o namui prabang. Po Monier
priedai.
erpi stogu jausits ramiai ir saugiai, nei lietus, nei krua, nei paukiai, nei
vtra netrikdys Js ramybs
lygiai. Testais ibandyta, kad su-
montuoto erpinio stogo erps
ilaiko 180-250 kg lenkimo apkro-
v. Tad galite drsiai vaikioti
erpiniu stogu, jei reikia ivalyti
kamin ar nuvalyti stog ar lie-
taus nuvedimo sistem nuo lap,
spygli, sniego.
Bsto savininkai turt ino-
ti ir kit svarb dalyk - dengti
stog erpmis yra ne brangiau
nei kitomis dangomis. Be to er-
pinis stogas tarnaus kelis kartus
ilgiau u kit ri dang. Da-
bar betonins erps kainuoja
nuo 18 Lt/kv. m, o keramins
nuo 37 Lt/ kv. m. Labai svarbu
inoti ir tai, kad dengiant stog
erpmis, lieka ymiai maiau
atliek nei dengiant stog dide-
lio ploto stogo dangos laktais.
Stogo svarbumas lyginant su
kitomis pastato dalimis sudaro
apie 30-40 proc., o jo kaina viso
pastato smatoje sudaro tik apie
7-11 proc.
erpi stogas ypa tinka se-
nam renovuojamam pastatui. Jis
papuo nam, padidins jo vert.
Kompanijos Monier techniniai
konsultantai atsakingai patars,
kaip teisingai rengti stog, pa-
TECHNOLOGIJOS
ruoti mediag smat. Stog-
dengiams organizuojami nemo-
kami seminarai, o esant reikalui
vykstama patarti ir statybviet.
Naujai statomiems pastatams
erpiniai stogai suteiks iskirtinio
prabangumo. Kaip pavyzd ga-
lima paminti Vilniuje pastatyt
Gulbin gyvenamj nam kvar-
tal. ioje 2007 m. pripaintoje
geriausioje gyvenamj nam
gyvenvietje stogai dengti vai-
riaspalvmis betoninmis Zan-
da Lux erpmis.
UAB Monier
Laisvs pr. 3, Vilnius
Tel. (85) 2333280
Tel. Kaune 8 655 06733
Tel. Klaipdoje 8 685 05066
www.monier.lt
15
 TECHNOLOGIJOS
Namas
per tris
V
ienas pagrindini UAB Kon-
vesta specialist siekis - pa-
dienas
silyti greitai ir kokybikai
statomus rstinius namus. Ben-
drov sidieg kokybs vadybos
sistem pagal standarto ISO 9001-
2008 reikalavimus, taikomus me-
din statini gamybai ir montavi-
Prognozuojama, kad ateityje spariai populiars tos staty-
mo brini rengimui. Tai reikia,
bos technologijos, kurios bus nesudtingos, valdomos ir ne kad usakovas pasirinks statyti
rstin nam ioje monje be di-
specialistui. Jau dabar potencials naujakuriai domisi moduli-
desni problem i standartini
ni, skydini, blokini nam statyba. Tiesa, tai nra nauja id- dali gali nam susirinkti pats.
ja. Visais laikais statybos darb paprastumas buvo konstruk- Esminis momentas gamintojas
pristato precizikai pagamintus
tori idj smaigalyje. Juk be galo smagu dirbti, kai nereikia
sienojus. Namo savininkui lieka
pjauti, derinti, glotninti tiesiog atidiai surenki nam i dali. pagal surinkimo instrukcij, pata-
Ne iimtis ioje vietoje ir rstiniai namai. Jei norite greitai, o riant bendrovs techniniam kon-
sultantui, surinkti namo detales
kas svarbiausia - savo rankomis pasistatyti rstin nam - tur-
- sienas, langus, stog - vientis
kite tikslius sienojus ir suprantam montavimo schem. konstrukcij.
16
TECHNOLOGIJOS
Js dmesiui pateikiame
1 trumpas kai kuri mazg ispren- 5
dimo taisykles surenkant rstin
nam i tiksli, vienod sienoj.
Sandarum garantuoja
perdengimo juostos
Rstiniame name sandarum
nuo vjo (o tai reikia pakankam
ilumos izoliacij) utikrinama
Sandarinimo mediaga tarpus tarp sienoj klojant speciali Ilgasriegio varto tvirtinimas
sandarinimo mediag. i media-
2 ga gali bti labai vairi - natrals 6
pluotai (lino pluotas, avies vilna,
samanos) ir sintetins mediagos.
Svarbiausia, kad ios sandarinim
garantuojanios mediagos bt
elastingos. Bendrovs Konvesta
meistrai daniausiai naudoja lino
Sienoj idroa pluot, kurio storis yra ne maiau
3 mm. Juosta klojama per idroos
plot (1 pav.). Surentus nam tarp
3 sienoj izoliacin mediaga neturi
bti matoma. Sienojo apatinje i-
drooje esantys trys dantys (2 pav.)
neleidia sienojui visa ploktuma
prispausti lino pluoto, todl me-
dis geriau kvpuoja, tarpuose nesi-
kaupia drgm.
Pamato jungimas su
Apatinis vainikas konstrukcija
Pamatai rstiniam namui turi
Kolonos tvirtinimas
bti suprojektuoti taip, kad jie
saugiai atlaikyt tenkanias ap-
krovas. Pamato auktis daromas
7
ne maiau 300 mm nuo ems pa-
viriaus, o pats pamatas turi bti
lygus, kad sienojai visu pagrindu
priglust prie pamato. Kadangi
puies mediena nra labai atspari
drgmei, tam, kad apatin rasti-
ni konstrukcij eil nesiliest su
Maumedio lentos pamatu, tarp j dedamos maume-
tvirtinimas prie pamato dins lentos. Maumedio lentos
tvirtinamos prie pamato ant kuri,
Lang, dur ipjova
iors pus, tvirtinama skarda,
4 nukreipianti kritulius nuo pamato
iorn. Ant maumedio lentos tvir- Kamp tvirtinimas vartais
tinama pirmoji rstini konstrukci- Ioriniai namo kampai per vis
j eil (3 pav.). sienos aukt yra sutvirtinami il-
gasriegiais vartais (5 pav.). Toks
Kaiiai sutvirtina sienojus sutvirtinimas suteikia pastatui
Sienojai yra link suktis ir stabilumo. Konstruktorius vart
slinkti, todl rst vainikai ver- tvirtinim numato tose namo vie-
tikalia kryptimi yra sutvirtinami tose, prie kuri bt patogu priei-
mediniais kaiiais ir ilgasrie- ti juos suverti.
giais vartais (4 pav.). ie sutvir-
tinimai negali trukdyti pastato Kolon rengimas
Medini kaii isidstymas sdimui ir yra tvirtinami ach- Namo projekte gali bti numa-
matine tvarka. tomos kolonos. Kolona daroma i
17
 TECHNOLOGIJOS
tokio pat skersmens rsto kaip ir
visas namas, virutiniame jos gale
igriama 250 mm ilgio ir 28 mm
skersmens skyl, kuri statomas
vartas. Per sienojus, kurie bus su-
verti vartu, taip pat igriamos kvpuodamas natraliai venti-
skyls, ir sienojai perveriami var-
tu. Tarp sienojo ir kolonos lieka
apie 100 150 mm ilgio matoma
varto dalis (6 pav.). Apatin ko-
lonos dalis prie pagrindo turi bti
pritvirtinta standiai.
Lang ir dur montavimas
Namo langams ir durims sta-
tyti sienoj ang onuose pjauna-
mos ipjovos, kuri matmenys yra
40 x 40 mm (7 pav.). tuos griove-
lius vertikaliai statomi statrams-
iai, prie kuri tvirtinami lang
rmai. Statramsiai neturi riboti
pastato sdimo proceso ir turi i-
laikyti onines apkrovas. staius
duris bei langus vir lango palikti
50 mm, o vir dur 70 mm tar-
pus. onuose reikt palikti apie 15
mm tarpus. Tarpai turi bti upil-
domi sandarinimo mediaga (lin
pluotu, mineraline vata), kuri
sdant namui turt prisiderin-
ti prie rsto formos, netrkint,
neprarast savo sandarumo ir ter-
moizoliacini savybi. Apvadai
turi bti tvirtinami prie lango ar
dur rmo, taip pat jie turi uti-
krinti krituli nutekjim ior.
Medinis namas - privalum
daugiau
Gyvenim rstiniame name
galime palyginti su gyvenimu ide-
18
aliai vdinamame ir kondicionuo-
jame bute, kuriame oro kokyb
atitinka visus nustatytus higienos
norm reikalavimus (iluma, dr-
gnis, oro kaita). Rstinis namas
liuojasi per sienas. Rstins sienos
greitai yla ir ltai vsta, o vasa-
r nepraleidia kario vid bei
optimaliai sureguliuoja drgm
patalpose. Sienos i 20 cm storio
rst paprastai nebeiltinamos.
Projektavimo ypatumai
Projektuojant medin statin
svarbu teisingai idstyti ilginius
(tai sumaina stogo apkrovas sie-
nas), numatyti elektros instaliaci-
jos tak vietas, numatyti rstini
pertvar vietas. Kamp sukirtimo
tipas gali bti vairus, svarbu, kad
jis bt pagamintas kokybikai ir
tiksliai. Surinkus nam objekte,
sienas i lauko puss reikia pa-
dengti dayve (daai, aliejus, im-
pregnantas ir t.t.), kurie apsaugos
medien nuo klimato poveikio.
Architektrin vairov
Rstinis namas pasiymi i-
skirtine estetika bei architek-
triniais sprendimais. io tipo
namai be jokios papildomos ap-
dailos patraukliai atrodo tiek i
iors, tiek i vidaus. iuo metu
architektai gali pasilyti ne tik
klasikins architektros projek-
t keturios sienos plius dvi-
laitis stogas, bet ir moderni
pavyzdi, kuriuose naudojama
daug stiklo, silomos erdvios
TECHNOLOGIJOs
Rstinio namo a d a
v
i i
b
a r
v
ilumin vara
s
terasos, vienlaiiai stogai ir pa-
naiai.
didesn nei tiktasi
Jeigu norite gyventi sveikoje
aplinkoje, mgstate natralum,
siekiate ivengti sudtingos apdai-
los darb - rinkits rstin statin.
Bendrovs Konvesta specialistai
pagamins kokybikas konstrukci-
jas ir visada Jus pakonsultuos vi-
sais rpimais statinio surinkimo
Pastebta, kad rstiniame name
klausimais.
vasar vsiau, o iem iliau esant
Parengta pagal keliais laipsniais emesnei temperat-
UAB Konvesta mediag
rai nei mriniame name. Specialistai
efekt vadina termins mass efektu.
Amerikiei mokslininkai fenomen
vertino praktiniais bandymais.
J
Gamyklos 2c,
LT-96155 Gargdai AV Nacionalinis standart instituto (NIST) moks-
Klaipdos raj., Lietuva lininkai atliko tyrimus, kurie gerokai pakoregavo
Tel.: +370 46 421393 statybos specialist nuomon apie medinius na-
Faksas: +370 46 421392 mus. Pagal speciali program buvo tiriamas rstini
El. patas: info@konvesta.lt ir mro blok sien termins mass efektas. 1980 metais
www.konvesta.lt tyrim usak JAV Gyvenamj nam ir miest
vystymo departamentas ir Energijos departamentas.
Sklype, esaniame 20 myli nuo Vaingtono buvo
pastatyti ei 6,2 x 6,2 metr dydio namai. Vis
nam konstrukcija buvo identika, skyrsi tik iori-
ni sien mediaga. Pradini bandym metu pasta-
tuose 28 savaites buvo palaikoma vienoda tempera-
tra ir buvo tiksliai registruojamos kiekvieno pastato
energijos snaudos. Vliau tyrimai buvo pratsti pa-
koregavus vidaus konstrukcijas, sumontavus pertva-
ras, pastaius baldus. Gauti rezultatai buvo apdoroti
ir pateiktos svarbios ivados.
Bandymo rezultatai
Nacionalinio standart instituto ekspertai atlikda-
mi tyrimus nustat, kad rstinio namo, pastatyto i
17,8 x 17,8 cm ta, ilumos vara R buvo lygi 10 vie-
net, t.y. R-10. Medinio karkasinio namo, kurio sien
ta skerspjvis 5,08 x 10,16 cm ir apiltinto 8,9 cm
storio mineraline vata, is rodiklis siek R-12, tai yra
buvo 17 proc. didesnis. Taiau per vis 28 savaii
19
 TECHNOLOGIJOS TECHNOLOGIJOS

bandymo cikl, trukus tris met laikus abu pastatai termine talpine vara ar vlavimu laike mediag Skaitytojams pateikiame detalesn atlikt ekspe- daryti, bei j konstrukcija buvo tokia, kad irykint
sunaudojo vienod energijos kiek. Tai leido tyrjams (toki, kaip masyvios medienos sienos) prieinimu- riment metodikos apra. Tai turt sudominti me- sienoms priskirtin mass efekt.
padaryti ivad, kad rst sien termins mass fe- si temperatros pokyio judjimui nuo vieno sienos dini pastat statybos ekspertus. Nustatyta, kad gauti rezultatai ypa priklauso
nomenas yra energij tausojantis veiksnys. ono iki kito. nuo klimatins zonos ir siejami su nuosaikaus kli-
Bandomj pastat techniniai mato vietovmis. Vlesni bandymai su 6 eksperi-
BLOK Medienos mas tausoja energij duomenys ir charakteristikos mentiniais pastatais buvo skirti mint rezultat
Mokslinink
Mokslinink ivados:
ivados: Nacionalinio standart instituto tyrjai aikina taikymo ribotum mainimui. Buvo sumontuotos
Per tris savaites trukus pavasarinio ildymo peri- energij tausojant mass efekt vasaros vsinimo se- ei 6,2 x 6,2 metr dydio vieno kambario bando- atitvarins sienos ir rengti langai, bei taikomos
Per tris savaites
od rstinis namas trukus pavasarinio
sunaudojo 46 proc.ildymo
maiauperio-
ildy- zono metu taip: Apiltintame karkasiniame pastate, mieji pastatai su 2,33 aukio lubomis buvo pastatyti kompiuterins programos energijos snaud pro-
denergijos
mo rstinis namas sunaudojo
u medin 46 proc.
karkasin maiau ildymo
nam. kurio mas maa, maksimalus sien ilumos prie- Merilendo valstijoje, 20 myli nuo Vaingtono (Kolum- gnozavimui bei pritaikymui kitoms vietovms ir
energijos u medin
Per vienuolika karkasin
savaii nam. vasaros vsinimo
trukus augio tempas vyksta nuolat ir ildymo ranga dirba bijos apygarda). klimatinms zonoms.
period rstinis namas sunaudojo 46 proc.
Per vienuolika savaii trukus vasaros maiau
vsinimo dideliu apkrovimu. Taiau, masyvi sien pastate Rstini sien varos matavimas Lietuvoje
energijos u medin karkasin nam.
period rstinis namas sunaudojo 46 proc. maiau (tokiame, kaip rstinis namas), ilumos main tempo Konstrukcins sien savybs Lietuvos rstini nam gamintojai dl io tipo ai-
Per keturiolika
energijos u medinsavaii
karkasintrukus
nam. iemos ildymo ulaikymas reikia, kad maksimalus sien gaunamos Pastatas Nr.1. Apiltintas karkasinis namas, nomi- tvar ilumins varos iki iol neturjo bendro suta-
period rstinis ir karkasinis namas sunaudojo
Per keturiolika savaii trukus iemos ildymoipe-
vie- ilumos prieaugio tempas persislenka vs nakties nali R-faktoriaus vert R-12 (nevertinant mass efekto) rimo. Specialistai daniausiai nurodydavo medini
nod ildymo energijos kiek.
riod rstinis ir karkasinis namas sunaudojo vienod period, kai aldymo ranga dirba maesniais pajgu- su 16 mm iorine apkala, 5x10 cm karkasu, 9 cm storio sien varos reikm lygi 1,3 ir 1,5 kv. mK/W.
ildymo energijos kiek. mais arba i ijungiama. Tokiu bdu, maja vsini- stiklo vata, polietilenine garo izoliacine plvele, 13 mm Medini nam gamintoj asociacijos iniciatyva
mo energijos poreikis. vidin gipso plokte; KTU Architektros ir Statybos institutas atliko rsti-
Atlikti bandymai parod, kad rstiniai pastatai Pastatas Nr. 2. Neapiltintas karkasinis namas, no- ns sienos ilumins varos matavim. Tyrimo metu
Termins mass efektas buvo pranaesni u karkasinius medinius namus minalus R-4 (nevertinant mass efekto), toks pat na- nustatyta, kad 200 mm storio rastins sienos stan-
Isamiais bandymais nustatyta, kad nuosaikaus tiek tarpinio ildymo sezono metu, tiek vasaros sezo- mas, kaip aukiau apraytas, tik neapiltintas. dartinis ilumos perdavimo koeficientas lygus 0,535
klimato slygose (jos artimos ir Lietuvos klimato no metu vsinint patalpas. iemos ildymo sezone Pastatas Nr. 3. Apiltintas mrinis namas, nomi- W/kv.mK, atitinkamai ilumin vara yra 1,87 kv.
juostai) sunkiasvors gyvenamj nam sien kons- esmini energijos skirtum nebuvo. iemos ildy- nalus R-14 (skaitant sien mass efekt). Name 10 cm mK/W. Nesunku paskaiiuoti, kad 220 mm storio
trukcijos (masyvs rstai, betono blokeliai ir plytos) mo metu mass efekto nestebta, nes tiek apiltint plytos, 10 cm blokelis, 5 cm polistireno apiltinimas, rastins sienos vara yra 2,06 kv. mK/W. Bandym
vasar bei rudens ir pavasario ildymo sezono metu karkasini, tiek ir rstini pastat nustatytos vidaus garo polietileno plvel, medin apkala, gipso plokt. metu gauti rezultatai gali tik padrsinti norinius sta-
demonstravo energij tausojant termins mass efek- temperatros palaikymui per vien valand reikjo Pastatas Nr. 4. Neapiltintas mrinis namas, no- tytis rstin nam, o statytojai greta svarbaus rst
t. iemos ildymo sezono metu toks efektas nebu- panai energijos kieki. minalus R-5 (skaitant sien mass efekt), 20 cm ke- termins mass efekto turs dar vien svar argument,
vo pastebtas. raminis blokelis, garo izoliacija, 13 cm gipso plokt, rodant geras io tipo nam savybes.
Mokslinink nuomone, isami tyrim rezultatai Varos rodiklio taikymas skirtinguose neapiltintas.
turt ubaigti prietaringus svarstymus, kad esant JAV regionuose Pastatas Nr. 5. Rstinis namas, nominalus R-10 Parengta pagal dr. A. Baltruaiio pateikt
vienodam ilumos laidumui masyvi sien pastatai Daugumoje JAV valstij statybiniuose dokumen- (skaitant sien mass efekt), 18 cm kvadratiniai me- mediag
naudoja maiau energijos ildymui ir vsinimui u tuose nurodomos normatyvins nam sien, lub, dienos taai, sujungti laiptiniu dygiu, papildomai ne-
lengvasvores apiltintas sienas. Buvo prieta ivados, grind ir perdang termins varos verts R. i vert apiltintas, be garo izoliacijos, be vidins apkalos.
kad masyvios mro sienos kaip ir rstins pasiymi iuose dokumentuose priklausomai nuo geografins Pastatas Nr. 6. Apiltintas mrinis namas, nomina-
termins mass efektu. Tai yra ios konstrukcijos sutau- padties ir klimatini slyg nurodoma skirtinga. lus R-12 (skaitant sien mass efekt), 10 cm plytos, 9
p enklius energijos kiekius tiek vasaros vsinimo, Tuo tarpu mass efektas yra reglamentuotas tik kai cm perlito apiltinimas, 20 cm blokelis ir 13 mm vidin
tiek ir rudens ir pavasario ildymo sezon metu Va- kuri valstij statybiniuose kodeksuose. Be to, norint plastikin apkala.
ingtono (JAV) geografiniame regione. statyti rstinius pastatus su maesnmis R vertmis,
Amerikiei mokslininkai suformulavo tok tei- reikia papildomai derinti su vietinmis institucijomis. Vidiniai ir ioriniai bandom nam paviriai
gin: Mass efektas yra reikinys, kai ilumos mai- Vidiniai paviriai buvo nudayti baltai. Ioriniai 1,2 ir
nai per pastat sienas gerokai liau nei prastai tai Bandym rezultat taikymo sritys 4 pastat paviriai buvo nudayti madaug tokia paia
vyksta dl didelio sien mass iluminio kaupiamo- Kaip ir visi eksperimentai, ie atlikti bandymai ati- spalva, kaip 3 ir 4 pastat plyt spalva.
jo talpumo. Todl prie tam tikr slyg ildymo ar tiko tam tikras slygas, todl rezultatai taikytini tik- Langai
vsinimo energijos tiekimas siekiant palaikyti reikia- tai panaioms slygoms. Pastatuose nebuvo atitvar, Keturi dvivariai dvigubo stiklo langai, su langin-
m temperatr patalpose gali bti ulaikomas. is bald, suteikiani karkasiniams namams tam tikr mis, po du pietinje ir iaurinje sienose. Bendras lan-
ilumos ulaikymo fenomenas dar yra vadinamas papildom mass efekt. Pastatai vis laik buvo u- g plotas sudar 4,03 kv. m, arba 11 proc. grind ploto.
Durys
Vienerios apiltintos metalins durys rytinje sie-
noje. Bendras dur plotas buvo 1,87 kv. m.
Lub ir stogo konstrukcija
Kiekvienas pastatas turjo laitin stog su venti-
liuojama mansarda. Lubos buvo apiltintos 28 cm sto-
rio stiklo vatos izoliacija.
Grindys
Betonini grind kratai prie pamat buvo apiltin-
ti 25 mm storio polistireniniu putplasiu.
ildymo ir vsinimo ranga
Kiekvienas bandomasis pastatas buvo aprpintas
jo viduje sumontuotu 4,1 kW elektriniu oro kaloriferiu
su kondicionieriumi.

20 21
 RENGIAME IR MONTUOJAME
Rstins sienos
ir apdaila
Prie pasirinkdami apdailos mediagas
ir interjero elementus, bandykime kartu
isiaikinti kai kuriuos svarbius darb eta-
pus. Straipsnyje rasite verting ini apie
medini paviri daym, lang montavi-
m, perdangos ir pertvaros statybas.
22
Atmintin
Skirtingi medienos paviriai skir-
tingai geria daus ir dayves.
Atspalvis priklauso nuo to, ar me-
diena pjauta, obliuota, lifuota
Medinio paviriaus impregnavimas
Pirmas dalykas, kur js turite nusprsti - tai ko-
kias rstins sien apdailos mediagas naudosite.
Nepatariame naudoti mediagas, sudaranias pl-
veles ant rstini paviri. Js lyg velkate medien
plvel, neleisdami medienai kvpuoti. Naudokite
dayves medienos poras sigerianius impregnan-
tus, kurie ne tik suteikia medienai norim atspalv,
bet ir leidia jai kvpuoti, apsaugo nuo biologini
kenkj, atmosferos bei sauls poveikio. Prie tai,
kai pradedate sien apdail, padarykite bandomj
tepim. Jei nesijauiate tikras dl atspalvio prad-
kite nuo viesesnio, nes visada lengviau vliau me-
din paviri patamsinti, nei atvirkiai. Atminkite,
kad skirtingi medienos paviriai dayves skirtingai
geria. Netgi tas pats rstas, priklausomai nuo to ar
jis pjautas, obliuotas ar lifuotas, gali gyti skirting
atspalv. Todl jeigu nusprendte sien obliuoti ar li-
fuoti darykite tai visame paviriuje, kad vliau ne-
sigaut skirtingi atspalviai ant vienos sienos. Daant
nesustokite nuda puse paviriaus, prats darb
sekani dien, garantuotai tursite nors neym, bet
skirting atspalv. Patariame net teptuk naudoti t
pat, kur naudojote tepdami pavyzd.
Jei prie tepant dayve pastebjote, kad Js sie-
nos patamsjo, ar atsirado mlio, tai nra didel pro-
blema ir daniausiai ne gamintoj brokas. Tokiais
atvejais naudokite balintojus. J pagalba nesunkiai,
nutepus vien ar du kartus, galima atstatyti medie-
nos spalv.
Dayv tepkite ne maiau kaip du kartus tiek
viduje, tiek iorje ir btinai neumirkite t viet,
kurios po galutins apdailos, nesimatys. Jas reikia ap-
dirbti impregnantais ypa kruopiai. Nes udengus
panelmis, dailylentmis ar plytelmis vliau prieiti utinius) reikia usakyti platesnius 9 10 cm
prie galimai paeist biologiniais kenkjais viet bus
praktikai nemanoma.
RENGIAME IR MONTUOJAME
Jeigu sigijote dayves, kuri instrukcijoje reko-
menduojama prie tai naudoti grunt. Nuo to kaip
jus impregnavote rstines namo sienas priklauso
namo ilgaamikumas ir kaip ilgai Js namas atro-
dys dekoratyviai.
Lang tvirtinimas
Sekantis klausimas, kuris jums turt ikilti
kokius langus ir lauko duris pasirinkti? iuolai-
kiniai gaminami langai gali bti atidaromi vid
(vadinami europiniais) arba ior (skandinaviki).
Abi ios sistemos turi sav privalum. Europiniai
gali atsidarinti keliomis padtimis, skandinaviki
atidaryti neuima vidaus erdvs. Atkreipkite d-
mes kad lang montavimas rstiniuose namuo-
se turi savit subtilybi. Ipjaut ang onuose
esani rst galuose (angokraiuose), lang ar
dur statramsiui (liauikliui) statyti ipjaunamas
griovelis kur statomas taelis, prie kurio vliau
tvirtinama lango konstrukcija. Btent konstrukcija,
lango rmo negalima tvirtinti tiesiai prie rsto, nes
rstams sdant langas gali bti paeistas. Langai
surenkami juos tvirtinant prie indkl (lang pra-
platinim) ir gauta konstrukcija su medvariais
tvirtinama prie statramsi.
Keramini plyteli grind ir sien sandroje
rekomenduojama rengti kompensacines siles
Apdailos sprendimai
Atminkite, kad rstinio namo apdaila gali maai
kuo skirtis nuo prasto namo apdailos. ia gali bti
naudojamos beveik visos apdailos mediagos naudo-
jamos prastos apdailos metu. Gal tik kai kurie tech-
nologiniai rstinio namo statybos niuansai apspren-
Apvadai montuojami tik prie lango konstrukci- dia apvad plot ar aukt, pertvar konstrukcij,
jos, kad netrukdyt sdimui. Indklai gali bti nau- santechnini prietais isidstym..
dojami keli ri, kaip parodyta briniuose.
Atminkite, jei norite kad ply-
tels bt viename lygyje
T pat galima pasakyti apie lauko dur mon- su masyvo grindimis, pri-
tavim. Montuojant lauko duris stakt galima i
klausomai nuo grindini
karto padaryti sienos storio. Keistai atrodo rs- lent storio, pagrind ply-
tiniame name metalins arvo durys. Vagiui jos
telms reikia paruoti 7 - 8 cm auktesn
tikrai ne klitis. Geriau pasirinkite klijuoto tao
medines duris su termo izoliacija. Kai kurios Grindys ir perdanga - svarbs namo elementai tu-
mons silo medines lauko duris kuriose medi- rintys sav ipildymo ypatybi. Pirmame aukte ga-
niame rme terpta mineralin vata. Tai enkliai
lite sirengti grindis kaip ir bet kokiame pastate. Tai
sumains energetinius nuostolius, o kartu bus gali bti plytels, parketas, medins masyvo grindys,
pakankamai dekoratyvios. parketlents. Tik prie duodami nurodymus statybi-
Montuojant langus ir duris btinai palikite
ninkams, kokias grindis rengti, btinai sudarykite
vietos rst sdimui. Tai trt bti ne maiau statybinius brinius su tiksliais nurodymais. Tai yra,
kaip 7 - 9 centimetrai. Todl ir apvadus (ypa vir- kokias mediagas nortumte naudoti grind ren-
gimui. Priklausomai nuo to bus ruoiamas grind
ploio.
pagrindas. Reikia atminti, norint kad plytels bt
23
 RENGIAME IR MONTUOJAME
viename lygyje su masyvo grindimis, pagrind plyte-
lms reikia paruoti 7 - 8 cm (priklausomai nuo grin-
dini lent storio) auktesn. Tai daroma dl to, kad
prie klojant medines grindis montuojami gulekniai,
kurie prastai bna 5 cm aukio, o ir paios grindi-
ns lentos bna 27, 30 ar 35 milimetr storio. Da-
nai pirmame aukte montuojamos ildomos grindys,
kai ildomieji elementai sumontuojami virutiniame
betoniniame grind pagrindo sluoksnyje. Tuomet
atminkite, kad dl temperatr kaitos nepatariama
naudoti masyvo grind, o ir naudojant parketlentes
rinkits jas su taip vadinama click sistema. Tai neleis
atsirasti plyiams tarp eili nuo temperatrini ma-
tmen pasikeitim.
Perdangos montavimas
Perdangos tarp pirmojo ir antrojo aukto gali bti
montuojamos keliais bdais. Pirmasis bdas pras-
tinis, kai juodlents klojamos ant sij. Kitas bdas
mineralin vata montuojama po lubomis. Treiasis
bdas plaukiojanti konstrukcija. Medinje perdan-
goje galima rengti ildomas grindis, taiau neu-
mirkite kad medinis perdengimas nra toks pat tvir-
tas kaip betoninis ir galimas grind linkis, vibracija
Perdangos rengimas, kuomet vir perdengimo
nra joki patalp
Perdangos rengimas su termoizoliacija po lubo-
mis. is bdas leidia sutaupyti apie 10 cm aukio
Perdangos rengimas plaukiojaniu bdu. is b-
das sukuria geresn garso izoliacij.
24
RENGIAME IR MONTUOJAME
pertvaros. Tinkamai sumontavus pertvaros kons-
trukcij, galima naudoti bet kokias apdailos media-
gas keramines plyteles, tapetus, dailylentes, dayt
gipso karton, derinti jas tarpusavyje.
Montuojant bet kokias mediagas ant vertikali
paviri, nesvarbu ar tai pertvara ar siena, viruje
reikia palikti 7-8 cm tarp sdimui kompensuoti, kur
vliau galima paslpti plaiais apvadais 9-10 centi-
metr ploio.
Po 2 - 3 met, kai namas suss, juos bus galima
pakeisti siauresniais.
Laiptai dominuojantis interjero akcentas
Viena i medinio namo iskirtini dekoro ele-
ment yra laiptai. ia jau ir patarti sunku, kokio
stiliaus laiptus reikt pasirinkti. Laiptus patar-
tume montuoti bendrajame kambaryje, tolimes-
niame nuo virtuvs kampe arba hole. Montuo-
jant laiptus hole galima atskirti laipiojimo antr Patikimiausia pertvara rstiniame name -
aukt zon nuo bendrojo kambario ir isaugoti pati rstin siena
papildom nauding plot namo viduje. Laiptus,
esanius viduje, darykite atvirus - lengva, arin
laipt konstrukcija vizualiai nemaina patalpos. tokiu atveju po jais dar galsite sumontuoti rb
Juos orientuokite taip, kad lipant vir, galva kabykl ar spint daiktams susidti.
nekliudytumte nuoulni mansardos lub. Jeigu
laiptai yra tik kaip priemon ulipti antr auk- Edmundas Pranculis
t, tuomet juos galite rengi hole ar verandoje, UAB Danstema nuotraukos
Lengva, arin laipt ir turkl konstrukcija
vizualiai nesumains kambario erdvs
rengiant rstinio namo interjer galima
naudoti visas apdailos mediagas.
Gipskartonio plokts ioje vietoje - taip pat ne iimtis
ar vaikiojimas gali niek paversti ketinimus rengti
keramini plyteli grindis dideliame plote. Siekiant
ivengti panai problem, pasirinkite parketlentes
su danga, atsparia drgms poveikiui.
Lubas taip pat galima montuoti tiek pakalant
dailylentmis, tiek rengiant gipso karton ir vliau
daant ar kitaip dekoruojant. rengiant antr aukt
atkreipkite dmes, kad rstinis namas dl savo spe-
cifikos ypa pirmaisiais keliais metais vaikto. Dl to
ties gipsokartonio silmis patariame rengti dekora-
tyvines juosteles taip galima paslpti trkimus.
Pertvaros
Ko gero didiausio dmesio reikalauja pertvar
montavimas. Juk ia reikia numatyti tok svarb mo-
ment, kaip namo sdimas. Pastaius nam, jis per
kelis metus susda apie 3 m vienam aukio metrui.
Todl ir pertvaras reikia renginti, numatant namo
sdim, daniausiai virutinje pertvaros dalyje ren-
giant kompensacinius kaiius, o oniniame tvirtini-
me vertikalias ipjovas vartams ar kitiems tvirtini-
mo bdams. Tai leidia namui ssti nepaeidiant
25
 RENGIAME IR MONTUOJAME
Saugus kaminas
saugus namas
rengiant kamin indi- ingai. Produkto ilgaamikumas,
vidualiuose ar daugiabu-
iuose namuose svarbu,
kad is renginys bt gamybos rinkos lyders Europo-
funkcionalus ir saugiai pa-
alint imetamsias du- sistem specialistai pastebi, kad
jas. Siekiant ivengti vai- n, danai numoja ranka instruk-
ri kamino eksploatacini cijas. Kiekviena padaryta klaida
problem, reikt orien- trumpina naudojimosi kaminu
tuotis auktos kokybs ne toks saugus ir funkcionalus.
produktus silanius ga-
mintojus. Taiau vien gero
produkto nepakanka ne
maiau svarbus teisingas
sumontavimas.
26
nepakanka nusprsti, kurioje pa-
talpoje ir kurioje vietoje kaminas
turs bti. Reikia utikrinti, kad
statant dmtrauk nekliudyt sto-
go gegns ar antrame aukte toje
vietoje nebt rengta nepajudina-
ma pertvara. Taip pat i anksto pa-
tartina inoti, koks prietaisas bus
jungiamas prie kamino, nes nuo
to priklauso, kokio kamino skers-
mens reikia. Dl poros trkstam
centimetr gali tekti iekoti nau-
jos, kaminui tinkamesns vietos.
Dmtraukio element
montavimas
Kaminas daniausiai montuo-
jamas dar prie rengiant patalp,
kai dar neilietos grindys, nenu-
matyta, galutinis grind lygis po
apdailos. Prie pradedant mon-
tuoti, btina tai atsivelgti ir pa-
kelti kamino pagrind. Pirmasis
kamino elementas turi vdinimo
ang, kuri eksploatacijos laikotar-
piu turi bti visikai atvira. Taip
utikrinama optimali kamino vi-
duje esanios vatos ventiliacija
per vidinius kanalus. Jei bent da-
lis vdinimo groteli udengiama
grind dangos sluoksniu, ilgai-
niui bsto savininkas susidurs su
problemomis. Jei kaminas mon-
tuojamas ant vari grind lygio,
pakanka patiesti hidroizoliacin
sluoksn. Taiau jei nenumatyta
K
kokio aukio ir kokie bus grind
amino montavimas turi bti
dangos sluoksniai, siloma pirm-
atliekamas grietai laikantis
j blokel montuoti ant paauktinto
gamintojo nurodym ir sta-
pagrindo. Tam galima panaudoti
tybos technini reglament reika-
pirmj Schiedel blokel ir j ulieti
lavim. Deja, danai vyksta prie-
skiediniu. Taip pat prie prade-
dant montuoti btina numatyti,
geras duj itraukimas, gyven-
kurioje vietoje bus valymo anga, ir
toj saugumas juk to tikimasi
utikrinti patog prijim prie jos,
i sigyto gaminio. Dmtrauki
nes btent ji yra vienintelis bdas
kaminui patikrinti neatjungiant
je bendrovs Schiedel kamin
katilo. 1 pav. bei 2 pav.
statybininkai, montuodami kami-
1
trukm ir svarbiausia jis tampa
Prie sigydami - planuokite
Kamino rengim btina su-
planuoti dar projektavimo stadi-
joje. Taip galima ivengti daugy-
bs problem ir sunkum. Taiau
Dana prie
dmtrau-
kio monta-
vim daro-
ma klaida netinkamas
mediag sandliavimas.
Nuo atmosferinio povei-
kio neapsaugotas keram-
zito blokelis gali lengvai
mirkti. Jam idiovinti
reikia nemaai laiko. Su-
sidursite su rimtomis pro-
blemomis, jeigu darbus
statybininkai atliks blo-
keliui neidivus. mir-
ks blokelis nesugeria
vandens, todl neleidia
sustingti mro skiediniui.
Be to, jis tampa daug sun-
kesnis. Taigi, sumontavus
kelis tokius blokelius, visa
konstrukcija gali pakrypti,
formuojasi laiptuota sie-
nel, isispaudia skiedi-
nys.
2
Dmtraukio jungimas
prie katilo
Viena i daniausiai pasitai-
kani problem - katilo prijun-
gimas prie kamino, numatomas
netinkamame auktyje. Kadangi
i katilo ieinantys kartieji srautai
RENGIAME IR MONTUOJAME
kyla vir, negalima daryti alk-
ns, nukreiptos emyn, nes taip i
karto sumainama kamino trauka.
Tokiu atveju tenka daryti papildo-
m jungt, taiau ji bus ne tokia pa-
tikima kaip standartin, be to, tam
reikia papildom ilaid. Keiiant
katil nauju, reikia atsivelgti jo
technines ypatybes, nes jos gali
skirtis nuo anksiau buvusio kati-
lo. Tokiu atveju kamino konstruk-
cijai bus daroma ala arba katilas
funkcionuos netinkamai.
Kadangi jungiant katil su ka-
minu naudojamos skirtingos me-
diagos (kamino elementas yra
keraminis, o katilo pajungimo
vamzdis plieninis), btina at-
sivelgti tai, kad ir j pltimosi
nuo ilumos koeficientai yra skir-
tingi. Dl to plieninio vamzdio
iorinis skersmuo turt bti bent
1 cm maesnis nei kamino vidinis
skersmuo. Sandarinti naudoja-
ma termoizoliacin virvut uti-
krins nevarom plienins jung-
ties pltimsi dl temperatros ir
sandarum. Prieingu atveju, jei
nepaliekama tokio skirtumo, dl
daug spariau besipleianio plie-
no keramin jungtis gali skilti, o
eksploatuojant toliau trkis su-
gadins visus kamino keraminius
vamzdius. 3 ir 4 pav.
3
4
27
 RENGIAME IR MONTUOJAME
Mineralins vatos vdinimo
kanal svarba
Siekiant utikrinti kamino ilga-
amikum montavimo metu ypa
didelis dmesys turi bti skirtas
tinkamam mineralins vatos v-
dinimui per vdinimo kanalus.
Mrijant blokelius, btina naudoti
mrijimo ablon, kuris pateikia-
mas kartu su kamino komplektu.
Udtas ant blokelio jis neleidia
skiediniui patekti ant vidinio blo-
kelio krato ir palieka madaug 1
cm tarp. Taip apsaugoma, kad
vdinimo angas nepatekt skiedi-
nio ir is j neukimt. 5 pav. apsaugoti nuo drgms juk
5
Kita su ia tema susijusi pro-
blema netinkamas vatos mon-
tavimas. Schiedel montavimo
instrukcijose nurodoma, kad
pirmj blokel dedama vata
turi tik atsiremti jo apaioje
esant kondensacin ind, o ne
j apgaubti. Nuleista emiau ji
ukema galinius vdinimo ka-
nalus ir ilgainiui viena jos pus
mirksta. mirkusi vata kaminui
alinga, nes tokiu atveju jos ilu-
mos atidavimo koeficientas gero-
kai padidja, o tai gali pakenkti
keramikai ar sugadinti kamino
iorin apdail. Panai klaida
daroma ir valymo bei jungimo
triaki zonose netinkamai i-
6 btina pasirpinti montuojant
28
pjauta vata gali ukimti vdini-
mo kanalus. Dl to svarbu vat
pjauti iki vdinimo kanal ribos,
o ne kur nors per vidur. 6 pav.
Ubaigimo klaidos
Dar vienas pavojus kamino ko-
kybei ikyla j sumontavus, bet
jo viruje dar neudjus dengia-
mosios plokts. Gamintojo pa-
teikiamame komplekte jos nra,
nes plokts matmenys priklau-
so nuo kamino iorins apdailos,
lemianios plokts matmenis.
Taiau kamino virn btina
krituliai gali lengvai patekti
jo vid ir sudrkinti minerali-
n vat. Kompanija Schiedel
perkantiesiems kamin pateikia
ablon, kuriame nurodoma,
kaip ilieti tinkam dengiamj
plokt arba jau inant reikiamus
matmenis gali pasilyti sigyti
jau pagamint ir nuo drgms
apsaugot plokt.
Ant dengiamosios plokts
viraus dedamas kgis, kurio
apaioje esanios kojels leidia
per jo apaioje esant tarp v-
dinimo angas patekti orui.
tarp btina palikti, nes kitaip
nebus galimybs oro cirkulia-
cijai vdinimo kanaluose vykti.
Taiau pastebima, kad kartais,
nepasidomjus i kojeli pa-
skirtimi, jos nulauiamos, kgis
prispaudiamas prie dengiamo-
sios plokts, manant, kad taip
btina.
Tinkamo tvirtinimo
btinyb
Esmini klaid pasitaiko ir
tvirtinant kamin, kai daromos
standiosios jungtys. Kaminas vi-
sada turi galti judti vertikaliai,
nes yra save laikanti konstrukcija
ir juda kitaip negu visas pastatas.
Taiau horizontaliu jo stabilumu
laikiklius ar tvirtinant perdang
zonose. Jei kamino ilenda vir
stogo daugiau kaip 1,5 metro,
stabilumas, taip pat turi bti u-
tikrintas j armuojant. Armuojami
blokeli kampuose esantys kana-
lai ir tvirtinama skiediniu, taiau
jei kamino auktis vir stogo dau-
giau kaip 2,5 m btina armuoti
ir ior. 7 ir 8 pav.
RENGIAME IR MONTUOJAME
Kaip isirinkti patikimus
7
statybininkus
8
D
Skelbimais imargintuose laikraiuose augelis moni, svarstantys statytis rstin
nam, danai klausia kaip apsaugoti medien
labai sunku rasti patikimus rstinio namo nuo grybelio, puvimo ir visoki vabaliuk.
statytojus. Pasilym gausa gali suklaidin- klausim galima sulyginti su klausimu - kaip apsau-
goti drabuius nuo puvimo ir pelsio. Jei drabuiai
ti - nors meistr yra labai daug, taiau rasti bus palikti drgmje savait, jie pagaliau supelys. Pa-
tikr profesional tikrai nra nepaprasta. naiai ir su mediniu namu - jei mediena gerai idio-
Bendrov apmoko vinta, o sienos surstos laikantis vis technologini
Taiau besidomintieji rstini nam statyba reikalavim, jokio puvimo ar pelsio nepastebsite.
statybininkus
Bendrov Schiedel kamin sis- turt inoti kelis svarbius patarimus. I geros medienos surstas namas be impregnavimo
temos, siekdama utikrinti, kad
klientas, sigijs produkt, galt
sirengti tikrai patikim dmtrau-
k, nemokamai organizuoja mon-
tavimo mokymus statybininkams.
Daugyb klaid padaroma papras-
iausiai dl to, kad statybininkai
tiesiog nesikonsultuoja su kvalifi-
kuotais specialistais, imananiais
montavimo subtilybes. Apie 90
proc. klaid padaroma montuojant
pirmuosius 3 dmtraukio metrus.
Tai daniausiai vyksta dl to, kad
ignoruojami instrukcijoje pateikti
nurodymai. I ties sistem mon-
tavimas visai paprastas - namo sa-
vininkas sigijs Schiedel dmtrauk
be didesnio vargo gali j sumontuo-
ti savarankikai.
UAB Schiedel kamin
sistemos informacija
Mnulio g. 7, LT-04326 Vilnius
el. patas ofisas@schiedel.lt
www.schiedel.lt
Tel.: 85 2414351, 85 2414352
Faks. 85 2413503
29
 RENGIAME IR MONTUOJAME
tarnaus maiausiai 100 met. Taiau reikia skirti de-
ram dmes medienai nuo pradini statybos darb
- medio parinkimo (tinka tik brandios puys), nu-
kirtimo laiko (turt bti kertamas tik iem), diovi-
nimo (drgnumas ne daugiau 20 proc.).
Taiau tinkamos medienos naudojimas yra tik
viena i gero namo slyg. Jei rstinio namo sienose
bus viet, kur kaupsis vanduo ar drgm, tuomet ne-
pads ne tik medienos paruoimas, bet ir jos paden-
gimas jokiomis priemonmis. Viena i svarbiausi
taisykli statant medin nam yra tai, kad medines
konstrukcijas pateks vanduo neusilaikyt, o pagal
galimybes kuo greiiau igaruot.
Tarp besidomini rstiniais namais moni vy-
rauja klaidinga nuomon dl rstinio namo sdimo.
Danai manoma, kad prie vidaus apdailos darb
pradi reikia palikti rstines konstrukcijas keletui
met tam, kad jos susst. Taiau yra kiek kitaip bi-
joti gali tik nepatyr meistrai., kurie neino kaip tech-
nologikai teisingai rengti sdanias rstinio namo
konstrukcijas. Taiau profesionalai rengs rstinio
namo vid i kart po surinkimo ant pamat.
Svarbu atminti, kad rstin nam
gali suprojektuoti tik ioje srityje
dirbantis architektas. Tai susij su
specifine rstinio namo konstrukcija
Dar vienas patarimas tiems, kurie vis dar mano
kad pigiau darbus organizuoti patiems - rasti rango-
v, statybininkus pamat rengimui, stogui udengi-
mui, iekoti meistr suklijuoti plyteles ir pastatyti i-
din. Jei nusprendte tai daryti, reik tiktis kad esate
profesionalus darb vadovas ir imanote statybas. Jei
30
ne - tai pats blogiausias ir tikrai ne pigiausias kelias,
garantuojantis didelius rpesius, kelis kartus ilges-
nius statybos terminus nei planavote ir emesn nei
vidutin kokyb. Paprastas pavyzdys montuojant diag kainos, todl rinktis rangov pagal kain
vidaus pertvaras, kurias reiks apkalti dailylentmis
arba apklijuoti plytelmis. iuo atveju btinas darb
tikslumas. Taigi, jei tas rangovas atlieka abu darbus,
pertvaros bus montuojamos kruopiau, o plyteli
klijavimas bus paprastesnis. Taiau jei iuos darbus
atliks skirtingi rangovai, galima prognozuoti, kad
plyteli klijavimo meistras pareikalaus itiesinti per-
tvar. Kita svari prieastis teikiamos garantijos. N
Jeigu nusprendte rstinio namo statybai
samdyti mon ar brigad, reikalaukite:
Kuo daugiau darb i vien rank;
Apiuopiamos garantijos;
Rekomendacij i klient, kuri namai stovi bent
du metus;
Aplankykite bent vien i pastatyt nam;
Sutarties, kurioje aikiai nurodyta statybinink at-
sakomyb u mediag ir darb kokyb bei terminus.
Detalios smatos, kurioje bt detaliai nurodyta
taip galima ivengti nesusipratim statybos eigoje;
Apdailos mediag pavyzdi (dailylents, grin-
dlents, grindjuosts, vidaus ir lauko dalys, langai ir
kiti svarbs namo komponentai.
RENGIAME IR MONTUOJAME
vienas rangovas negarantuos kokybiko rezultato, jei
dal darb atliko kitos brigados statybininkai. Profesionals rstini nam sta-
Priklausomai nuo kokybs skiriasi darb ir me- tytojai rengs rstinio namo vid
ikart po surinkimo ant pamat
yra didiausia klaida. Tokiu atveju galite isirinkti
emesns kokybs produkt, o investuosite tiek pat
kiek ir samdant patikim statybos bendrov. Netik- ti projekt. Taiau dar geriau jei patys statybininkai
kite mons vadybininkais, teigianiais, kad 150 kv. kartu su patyrusiu architektu patars kaip tinkamai
m kokybik rstin nam su pamatais, pilnu rengi- suprojektuoti rstin nam. Svarbu atminti, kad net
mu, langais, durimis, stogu, santechnika ir ildymo ir patyrs architektas gali nepadaryti tinkamo rsti-
sistema galima pastatyti u maiau nei u 200 tkst. nio namo projekto jeigu rstini nam projektavimas
lit. Taigi svajojantiems apie tok pigu ir manomai nra jo specializacija. Tai susij su specifine rstinio
kokybik nam gali tekti nusivilti. namo konstrukcija.
Atkreipkite dmes, kad statybininkai danai prie Jeigu dar neapsisprendte kokio tipo rstinio
pateikdami konkret pasilym pageidauja maty- namo norite (apvali ar tayt rank darbo, maini-
nio apdirbimo rst), tuomet apsilankykite vis tip
rstini nam gamybos cechuose. Apirj techno-
loginius niuansus, apie medinius namus Js prad-
Kaip atsirinkti tiksliausi rstinio namo site suprasite kur kas daugiau nei stebint spalvingas
statybos pasilym? nuotarukas.
Jei neturite projekto, bt gerai sigyti jums patin-
Laurynas Mitkus
kant standartini projekt arba usisakykite individua-
Nuotraukos D. Girdausko, MNGA
l, dom ar kit iskirtin projekt;
ir Log house masters
Sudarykite patikim moni sra, kurias reko-
mendavo draugai, profesionalai ir paskambinkite i
moni atsakingiems asmenims. Taip ymiai patiki-
miau nei bendrauti elektroniniais laikais. Jei po po-
kalbio mon jums pasirod solidi, tarkits dl susiti-
kimo j patalpose;
Vizito metu siekite isiaikinti visus rpimus klau-
simus, konspektuokite atsakymus ir aptarkite js pa-
teikt projekt. Isakykite savo pageidavimus bei pa-
praykite kad ininierius - smatininkas paskaiiuot
bei pateikt smat.
31
 MEISTRAS PATARIA
Netikkite mitais
Gyvenimika patirtis byloja, kad patiki-
miausios rekomendacijos gaunamos i kai-
myn. Jei sugalvojote statyti nam ir svars-
tote kok variant pasirinkti medinuk ar
mrinuk, visgi reikt pasikalbti su spe- tik nuvaiuoti trumpam pailsti ar pasilinksminti.
cialistu. Jei kaimyno sklype stovi mrin
pilis, neabejotina, kad Js idjos statytis
medin nam bus apkabintos tikinamiau-
siais mitais.
32
apie
rstinius
namus
T
aip jau yra, kad statyba i rst - ar tai bt na-
mas, ar vasarnamis, ar pirtis kelia daug klausi-
m. Negavus kvalifikuoto atsakymo, neteisingas
poiris medin statyba iliks ilgam. Todl laikas
isklaidyti daniausiai vyraujanius mitus.
Pirmas mitas
Medinis namas - tai vasarnamis ar poilsiui
skirtas pastatas, netinkamas gyventi itisus metus
Daugelis mano, kad nuolat gyventi rstiniame
name galima tik iltu met laiku, o iem - nebent rankinio apdirbimo, profiliuot maininio apdirbi-
mo ar klijuot rst.
Kai kalbama apie rstin nam, daniausiai turimas
omenyje nedidelis namelis, labiau tinkamas poilsiui,
laikinas, bet ne nuolat gyventi skirtas statinys.
i nuomon, aiku, turi teis gyvuoti, juk daugelis cionavimo sistemos, nes namas kvpuoja ir natraliai
turi vasarnamius, sodo namelius, kurie daugiausia
yra karkasiniai, pastatyti i to, kas tuomet buvo po
ranka, su btiniausiomis komunikacijomis ir patogu-
mais.
Taiau rstinis namas gali bti tokiu pat patikimu
bstu, kaip ir plytinis arba blokinis namas. iuolai-
kinis rstinis namas - tai sutvarkytas bstas su koky-
bikais langais, durimis, stogo danga, signalizacija ir
visomis btiniausiomis interjero detalmis parketu,
sien apdaila, santechnine ranga. Vienintelis pagrin-
dinis skirtumas rstins ar medins sienos, vietoj
prast tinkuot ar plytini sien. Sienos taip pat gali
Prie rstins sienos faktros puikiai
dera tiek modernios, tiek visiems pras-
tos, tradicins apdailos mediagos
bti vairios, atsivelgiant kiekvieno mogaus skon
Apie rstinio namo ekologikum ir kalbti daug
neverta apie tai ko gero ino visi. Bet ne visi nutuo-
kia, kad rstiniuose namuose nereikia statyti kondi-
ventiliuojasi per sienas. Rstiniai namai, skirtingai
nei mriniai, greitai yla ir ltai atvsta. Net ir po u-
sitsusio vakarlio nemalonaus kvapo neliks jau kit
dien.
Antras mitas
Rstinis namas prastas ir pigus namas
is mitas - tai jau seniai atgyvenusi nuomon. Vi-
same pasaulyje rstinis namas - tai prestiinis bs-
tas, kokybikai surstas namas pakankamai bran-
giai kainuoja. Gal tik pas mus kol kas medin nam
pastatyti kainuoja pigiau, nei mrin, o ir tai tik dl
to, kad mediena ir dailidi darbo kainiai yra maes-
ni, nei usienyje. Be to, sigydami medin nam, js
sigyjate visikai individual bst, pastatyt jums ir
pagal jus, pradedant nuo to, kaip jis atrodo i iors,
ir baigiant individualiu interjeru.
Rstinis namas, kurio pagrindin aliava yra pu-
ies ar egls mediena, i vidaus gali bti apipavida-
lintas plytelmis, gipso kartonu, kur vliau galima
nudayti ar iklijuoti tapetais, mrinmis ar akmeni-
nmis pertvaromis. Namo viduje galima sumontuoti
vairi rang pagal pageidavim: ildymo katil, ge-
otermin ildym, idin, voni, skurin voni, sau-
MEISTRAS PATARIA
n, virtuv su dujine ar elektrine virykle, ildomas
grindis.
Statant rstin nam visai nebtini sunks, kapi-
taliniai pamatai ia galima ir sutaupyti. inoma,
pamat ir rsio hidroizoliacijai ieikvojama nemaai
pinig. Galima statyti nedidelius juostinius pamatus,
jeigu nesiruoiate statyti namo su rsiu, ir visai u-
mirti i problem.
Treias mitas
Medinio namo statyba ilgas procesas ir nra
informacijos apiestatybos bd
Daugelis besidomini mano, kad statant rsti-
n nam susidursime su ilgalaike statyba. I tikrj
rstinio namo statyba yra daug greitesn nei mri-
nio pastato. Ilieti pamatus utrunka tiek pat laiko,
ar tai bt mrinis, ar medinis namas. Rstinio namo
sienojus galima surinkti per kelias dienas, o stogo
konstrukcij su danga - per dvi savaites. Taip pat ne-
teisyb, kad yra sunku rasti informacijos apie rstini
nam statyb.
mons, statanios rstinius namus yra parengu-
sios isamius technologini proces apraymus. Taip
pat statant galima vadovautis standartu Rstiniai
pastatai. Gamyba ir statyba.
Ketvirtas mitas
Rstiniame name negalima naudoti
iuolaikini apdailos mediag
Rstiniame name tinka visos iuolaikins ir vi-
siems prastos vidaus apdailos mediagos. rengiant
vid galima panaudoti vis gam apdailos media-
g: pradedant nuo akmens mass plyteli, baigiant
medine grind danga. Taip pat nevaromai galima
panaudoti ir rengti ir visus kitus interjero elementus
- laiptus, idinius. renginjant tokio tipo nam, bti-
na atsivelgti tam tikrus niuansus. Pavyzdiui, ne-
galima stacionariai sumontuoti laipt, konstrukcija
tvirtinama specialiais elementais, leidianiais sdant
namui ilaikyti j stabili.
Penktas mitas
Rstinis namas greiiau usidega nei mrinis
Veikiant tiesiogine ugnimi i pradi rstas
smilksta, neleisdamas kaisti kitai inos pusei. U-
sidegus rstinei konstrukcijai, ji ilgiau dega nei m-
rin - konstrukcijos ilg laik ilieka nelinkusios ir
stabilios. Tad i tokio namo galima ilgesn laik eva-
kuoti mones.
Svarbus momentas vis rastini nam pavir-
iai yra padengiami antipireninmis mediagomis,
apsauganiomis medien nuo galimo usidegimo.
Taip pat rstiniam namui yra sukurti saugs kami-
nai, montuojami iki 5 cm nuo medini paviri.
Pagal MNGA informacij
pareng Dangiras Girdauskas
UAB Skado medis nuotraukos
33
 MEISTRAS PATARIA
Standartai
utikrina kokyb
Rstini nam statybos standarto
atsiradimui Lietuvoje takos turjo vis
didjantis rastini nam populiarumas
bei glaudus tarptautini moni ben-
dradarbiavimas. Usienio ali usako-
vai i Lietuvos gamintoj vis daniau
reikalauja sertifikat, liudijani apie
gamini kokyb. is momentas ypa pa-
spartino lietuviko standarto sukrimo
proces. Rstini nam statybos stan-
dartas sigaliojo nuo 2006 m. lapkriio
8 d., kai buvo patvirtintas Lietuvos stan-
dartizacijos departamento technikos
komitete LST TK 17 Mediena.
34
V
iena i prieasi, dl kurios ilg laik nebuvo giau nei pus sienoj yra biologi-
rstini nam gamybos standart yra didel kai paeista. Medienos paviriuje
rstini nam vairov. Egzistuoja rankomis matosi ne tik pelsiai, bet ir kenks-
apdirbt rst namai, frezuot arba tekint, klijuot ming gryb vaisiakniai.
rst namai, o taip pat i ta surinkti mediniai na-
meliai. Be to priskaiiuojama apie 50 skirting rst
kamp sujungim, kurie gali bti daromi rankomis
arba staklmis. Rst profilis taip pat gali bti vai-
rus - apvalus, staiakampio formos, numatomos skir-
tingos briaun proporcijos, idroos forma. Kiekvie-
nas rstini nam gamintojas yra sisavins unikali
gamybos technologij, pagal kuri gamina namus.
Standartizuoti rstini nam architektrinius spren-
dimus yra be galo sudtinga.
Nepaisant vis skirtum, rstiniams namams
taikomi bendri kokybs kriterijai, pagal kuriuos ir
parengti rstini nam standartai. Vis pirma, tai
medienos naudojamos nam gamyboje kokyb. Ras-
tini nam gamyboje labai svarbus yra medienos
apdirbimo procesas - jos diovinimas, saugojimas iki
naudojimo statyboms, impregnavimas. Kita reikala-
vim grup yra susijusi su pastato konstrukciniais
sprendimais.
Standartas - tai susitarimo pagrindu parengtas ir
pripaintos staigos patvirtintas dokumentas, nusta-
tantis bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkan-
ias taisykles, bendruosius principus ar charakteris-
tikas ir yra skirtas vesti optimali tvark tam tikroje
srityje. Paprastai kiekviena mon gamina ir stato rs-
tinius namus pagal savit technologij. Standartas
apibria bendrus gamybos ir statybos reikalavimus,
kuri laikantis garantuojama rstinio namo kokyb.
Apibendrinusi visus kokybs kriterijus ir verti-
nusi usienio ali patirt Rstini nam gamintoj specialistais. Asociacijos nariai sudar darbo grup
asociacija (dabar Medini nam gamintoj asociaci-
ja) pareng standart Rstiniai pastatai. Gamyba ir
statyba. MNGA standartas remiasi geros gamybos
praktika, ji sidiegti gali visos mones, taiau pagal
Lietuvos statymus jis neprivalomas. Standart die-
gimas yra savanorikas procesas, taiau juos sidie-
gusios mons sipareigoja rstinius namus gaminti
pagal standarte nustatytus reikalavimus.
Standartas Rstiniai pastatai. Gamyba ir staty-
MEISTRAS PATARIA
Pateikiame kelet nekokybikai pastatyt rstini nam. Visais nurodytais
atvejais nebuvo laikomasi RNGA standarto.
Standartas
Rstiniai pas-
tatai. Gamyba
ir statyba tai-
komas vis tip rstiniams
pastatams statyti ir apibria
sien, perdang bei stogo
konstrukcini element ga-
Sienoj gamybos ir statybos Apie 5 - 10 proc. sienoj yra
mybos bei statybos bdus.
metu nebuvo imtasi pakankam su pvaniomis akomis, kuri
priemoni apsaugoti sienojus nuo skersmuo didesnis nei 5 cm.
biologini paaid. Todl dau-
Langai ir durys pritvirtinti
naudojant standias mediagas Idroos forma (rst suleidi-
Tarp rast vietomis yra atsira- (besipleianias montaines pu- mo vieta) neatitinka reikalavim,
kadangi iilgins idroos plotis
d 2 - 3 cm dydio plyiai. Pagal tas), kas yra nerekomenduojama,
Standarto reikalavimus leidiami nes rstams sdant putos defor- turi bti ne maesnis kaip 1/2 sie-
ne didesni nei 1 cm plyiai. muojasi ir praranda sandarum. nojaus storio.
ba taikomas vis tip rstiniams pastatams statyti Siekdama, kad pagal standartus pastatyti namai bt
ir apibria sien, perdang bei stogo konstrukcini kokybiki, MNGA nuolat vizituoja mones ir priiri,
element gamybos bei statybos bdus. Jame yra nu- kaip laikomasi standarto reikalavim.
statyti reikalavimai medienos kokybei, pastato kons- Klientas, sudarydamas sutart su gamintoju, ne-
trukcijoms, surinkimui, tarp sandarinimui, pastato gali inoti vis rstinio namo gamybos ir statybos
sdimui, apsaugai nuo biologini paaid ir kitiems subtilybi. Standartas yra skirtas ginti vartotojus ir
rengimo atvejams. MNGA rengdama standart apsaugoti juos nuo nekokybikos produkcijos. Jame
naudojosi Tarptautins rstini nam gamintoj aso- idstyti reikalavimai utikrina, kad pastatytas na-
ciacijos (ILBA) patirtimi, kurios nariu yra, taip pat mas bus kokybikas.
konsultavosi su Lietuvos mokslininkais ir Norvegijos Gamintojas, sudarydamas sutart su klientu, turi
nurodyti, kad rstinis namas gaminamas pagal stan-
ikylantiems klausimams sprsti, todl standarte su- dart Rstiniai pastatai. Gamyba ir statyba ir atitin-
rinkta geriausia gamintoj patirtis. ka jame idstytus reikalavimus. Tokiu bdu tarp ga-
Rstinis namas ypa reikalauja kvalifikuoto darbo mintojo ir kliento ateityje bus ivengta nesusipratim.
ir specifini ini, nes medis yra gyvas, o namas po Laikantis standarto Rstiniai pastatai. Gamyba
jo pastatymo kelerius metus sda. Tarp rst gali at- ir statyba reikalavim bus ivengta nesusipratim
sirasti plyiai, namas gali netolygiai ssti, rstus gali tarp kliento ir gamintojo, o taip pat pagers statomo
upulti pelsiai. Rstini nam standarte yra ids- rstinio namo kokyb.
tyta daugiau nei 10 lap vairi nuostat ir reikalavi-
m, kurie apibria, koks turt bti rstinis namas. Darius Jokubauskas
35
 INTERJERAS
Mintys apie medins
architektros tendencijas
Pastaruoju metu vl paste-
bimas sujudimas rstini nam
projektavimo ir statybos rinkoje.
Vis daniau Lietuvoje rytama-
si investuoti vairios paskirties
rstini statini statyb nuo
paprast piri, nedideli gy-
venamj nam iki spdingo
dydio poilsiaviei, viebui,
restoran.
36
A
tsakymo, kodl vis labiau atgyja medin archi-
tektra, reikt iekoti ssajose su senja lietu-
viko kaimo architektra. Lietuvoje iki pat XX a.
vidurio vyraujanti kaimo, ir i dalies miesto, gyvena-
mj ir kini pastat architektra buvo medin, o
dar tiksliau - rstin. Iki i dien yra ilikusi se-
nj Lietuvos kaim, vienkiemi, gyvenamj nam
kvartal mieste, kur dominuoja medin rstin archi-
tektra.
Atsiradus naujoms statybinms mediagoms,
technologijoms, sivyravus naujiems architektrini
mad vjams, rstin architektra buvo primirta ir mas yra paprasti ir pigs.
nustumta urib. Daniausiai io tipo namai buvo
statomi tuomet, kai ikildavo neatidliotina btinyb
pasistatyti pirtel gamtos prieglobstyje. Taiau net ir
tokiu atveju buvo statomi karkasiniai mediniai na-
mai.
iuo metu, kai yra didelis vairiausi statybi me-
diag ir technologij pasirinkimas, pastebimas vis
didjantis poreikis investuoti nedideli, slyginai
nebrangi rstini medini nam statyb.
Rinkits universal daikt
Viena pagrindini prieasi, dl ko pasirenka- per amius buvo tradicinis lietuviko kaimo ar vien-
mas statyti rstinis namas, yra jo slyginis pigumas.
Rstiniame name reniamos vieno rsto sienos nra
btina papildomai iltinti atitvaras termoizoliacin-
mis mediagomis, papildomai investuoti lauko ir
vidaus apdail. Esant pamatams tok nam galima
gana lengvai ir greitai pastatyti. Jo prieira, ildy-
BLOK
Rstininam
Rstini namskirstymas
skirstymaspagal
pagalpaskirt:
paskirt:
- namai, skirti nuolatiniam gyvenimui;
namai, skirti
- namai, skirtinuolatiniam gyvenimui;
poilsiui (sodybose, soduose).
namai, skirti poilsiui (sodybose, soduose).
INTERJERAS
Gyvenamieji namai daniausiai projektuojami gy-
venamuosiuose kvartaluose, tai yra ten kur rstinis
namas turt derti prie mrini nam fasad. So-
dybose statomi namai paprastai bna apsupti gam-
tos, idstomi greta eero ar miko. Pirmuoju atveju
patartina vengti labai isiskiriani namo form, nes
toks namas netiks bendrame kontekste. Kai rstinis
namas yra statomas jau suformuotame gyvenamj
nam kvartale, geriau pasirinkti rstus glotniais o-
nais fasadas maiau isiskirt i bendros aplinkos.
Galima drsiai eksperimentuoti su stogo kons-
trukcija, iuo atveju geriausiai tikt erpinis stogas.
Nendrinis rstinio namo stogas atriai isiskirt i
bendro moderni mrini nam stog konteksto.
Sodybos tipo namui labiau tikt etnografins
trobos prototipas. Daugeliui bt maloniau matyti
gamtoje prast akiai trobels vaizd nei moderniais
elementais gamtos lopinl besistengiant uvaldy-
ti nam. Reikt nepamirti iorinio papuoimo
svarbios langins, dur ir lang apvadai, dur ratas
ir kitos detals. iuo atveju labiau tikt skiedrinis,
nendrinis arba molini erpi stogas.
Lietuvoje iuo metu itin po-
puliars vairios paskirties
vieno ir dviej aukt rsti-
niai pastatai su mansarda.
Auktesni namai labai paplit Rusijoje
Rstinio namo mediagos, konstrukciniai spren-
dimai ir bendra architektrine ivaizda pati diktuoja
aplink, kurioje jis turt stovti. Toks namas da-
niausiai asocijuojasi su umiesiu, gamta, vieta prie
ups, eero ar miko. velgiant i architektrins
puss, rstiniai namai stipriai kertasi su iuolaikine
architektra. Todl ji labai retai statoma miestuose, ir
tik tais atvejais, kai norima ir galima sukurti tradici-
jomis persmelkt architektrin intrig miestieiams
ir turistams. Paprastai tai bna kavins, smukls ar
net tradicins virtuvs restoranai arba visuomenins
paskirties pastatai viebuiai, svei namai.
Be abejo, rstiniai namai geriausiai dera natra-
lioje, gamtinje aplinkoje. Galbt ir paios lietuvik
gyvenamj nam ir kini trobesi statyb tradici-
jos diktuoja tok pasirinkim. I esms rstinis namas
kiemio gyvenamasis namas, kurio statybai buvo nau-
dojamos vietins statybins aliavos - medis, iaudai,
molis. Dl to ir atsirasdavo natralus ryys, vientisu-
mas tarp to meto mogaus architektrins krybos ir
paios gamtos.
Galima drsiai teigti kad alies tradicijos daniau-
siai lemia rstins statybos populiarum. Tad tokiose
alyse kaip Kanada, JAV, Rusija, Lietuva, toks namas
visada bus statomas daugiau gamtoje, labiausiai tin-
kanioje aplinkoje.
Tiesa, statantys rstinius namus jau suformuo-
tuose umiesio gyvenamj nam kvartaluose, kur
gali vyrauti vairi pastat architektrin stilistika ir
kur nra daug gamtos, turt patys pasirpinti savo
37
 INTERJERAS
sklypo apeldinimu ir sutvarkymu, kad toks namas
dert ir neikrist i bendro architektrinio krato-
vaizdio. Rstini nam architektra ypa dera prie
gamtos, todl moment visada reikia vertinti.
Rstini nam architektros sprendimai
Turint gerai paruot ir apdirbt medien (rstus,
taus, lentas) ir reikiamus gdius medins statybos
srityje, galima gyvendinti beveik bet kok racional
usakym ar pageidavim. Lietuvoje iuo metu itin
populiars vairios paskirties 1 - 2 aukt rstiniai
pastatai su mansarda. Auktesni namai kol kas dar
nra tokie doms ms tautieiams, nors tokie na-
mai labai populiars Rusijoje.
Statant rstin pastat paprastai viskas suvedama
tradicines architektrines formas - dvilaitis stogas,
staiakamp ar daugiakamp iplanavimo schema.
Daniausiai pats rstinis namas padiktuoja tam ti-
krus architektrinius-konstrukcinius sprendimus.
Galima iekoti ir iuolaikikesni pastato form,
suteikiant jam neprast stogo konstrukcij, vedant
daugiau atvir stiklo sien, keiiant nestandartin
iplanavim, ar derinant vairi (skirting) statybi-
ni mediag konstruktyvinius sprendimus. Bet tai
nra labai populiars sprendimai norinij statytis
rstin nam moni tarpe. Paprastai tokio namo u-
sakovas ir eimininkas yra laiko patikrint ir nusisto-
vjusi tradicini vertybi vertintojas ir puoseltojas.
Tad daniausiai i dien mons renkasi tradicinius
rstinius namus su tam tikra jau nusistovjusia plani-
ne ir architektrine iraika.
38
Rstini nam eksterjeras
iuo metu Lietuvoje dar nra susiformavusios
vientisos rstini nam stilistikos. Yra statomi skan-
dinaviko, kanadietiko, amerikietiko ir rusiko tipo
rstiniai pastatai. Kiekvienas i architektrini tip
turi tam tikr savitum. Taiau juos visus vienija ta
pati statybin mediaga rsto panaudojimas ir pa-
nai statybini technologij taikymas. Lietuvikas
architektrinis iuolaikinio rstinio namo archetipas
dar nra susiformavs. Tam yra keletas prieasi,
i kuri viena yra tai, kad nra daug usakov, pa-
geidaujani tradicini form senovikos lietuvi-
kos kaimikos rstins architektros sodybos. Tokie
pastatai paprastai statomi tik tokiose vietose, kur
yra grieti architektriniai statybos reglamentai, rei-
kalaujantys ilaikyti tradicin vietos architektrin
stilistik. O ten, kur galima statyti vairios stilistikos
pastatus, statantieji rstinius namus paprastai pagei-
dauja daugiau iuolaikikesns ir modernesni for-
m architektros.
Prie natralaus rsto labiau-
siai dera tokios pat natralios
kilms statybins mediagos
kaip akmuo, medis ar molis.
Suteikti rstiniam namui daugiau iuolaikikumo
galima vairiomis architektrinmis formomis, taiau
verta pabandyti atsisakyti prasto staiakamps d-
uts ir i tradicinio taisyklingo dvilaiio stogo. Tam
INTERJERAS
galima panaudoti didesn tri skaidym fasaduose, Rstini nam interjeras
didesni sienos plot stiklinim. Tai suteikt pasta- Statant rstin nam galima i karto isprsti ir
tui daugiau iuolaikikumo bei lengvumo. Galima interjero apdailos klausim. Rstai nepriekaitinga
naudoti sudtingesnes stogo formas ir trinius sto- vidaus ir iors apdailos mediaga. Tad nereikia pa-
glangius. Paprastai prie natralaus rsto labiausiai pildomai investuoti kitas apdailinos mediagas.
dera tokios pat natralios kilms statybins media- Pasitaiko atvej kai rstinio namo vidaus sie-
gos kaip akmuo, medis ar molis. nos, grindys ir lubos dekoruojamos iuolaikinmis
apdailos mediagomis, tokiomis kaip vairs PVC
Projektuojant ir statant rs- paviriai, tapetai, daai, keramins plytels. Taiau
tin nam svarbu nepamirti tada rstinis namas gali prarasti savitum ir gamti-
n prigimt. Paprastai statantieji rstinius pastatus
medio technini charak-
btent akcentuoja natralios medienos privalumus
teristik reikia numatyti interjere, jos skleidiam ilum ir jaukum. Todl
namo sdimo moment ir tai atsivelgti. labai retais atvejais rstinio pastato visas vidus i-
klojamas iuolaikinmis apdailos mediagomis, ku-
Vienas pagrindini rstinio pastato architekt- rios yra bdingos moderniems pastatams. Tokios
rins iraikos formavimo element yra pats rstas. mediagos gali bti naudojamos tik tam tikrose
Tas pats medienos rstas, tik skirtingai apdirbtas, la- patalpose ar funkcinse zonose - virtuvje, vonios
bai gali pakeisti pastato ivaizd. Btent pasirinktas kambaryje, katilinje.
jo tipas danai ir duoda bendr ton visam pastatui.
Tam galima panaudoti apvalios formos, apdirbtos idinys interjero ais
(apipjautos) medienos rstus arba klijuotos medienos Pagrindiniais rstinio pastato vidaus interjero ak-
rst profilius. centas danai esti idinys ir laiptai. Paprastai idinys
Namo fasadui labiausiai tinka natralios me- bna ta centrin ais, apie kuri sukasi visas gyveni-
diagos: akmuo, medis, plytos. Stogo danga taip pat mas. Tad juos neretai sudedama visa statytojo, ar-
geriausiai atrodo i natrali mediag, toki kaip chitekto ar dizainerio imon ir fantazija. iais laikais
iaudai, gontai, lentels, vairios erpins dangos. idinius galima pastatyti i bet kokios apdailos me-
Projektuojant rstin nam labai svarbu atkreip- diagos, vairi form ir dydi. Visk apsprendia
ti dmes tai, kokioje aplinkoje jis stovs. Taip pat tik pasirinkto idinio modelio racionalumas ir prak-
didel reikm tolesniame projektavime turi ir namo tikas pritaikymas interjere.
paskirtis. idinys yra projektuojamas individualiai. Galima
Ar moderniai ar tradicikai atrodys bsimasis bt pastatyti tokios konstrukcijos, kuris bt nau-
rstinis pastatas priklausys tik nuo usakovo nor ir dojamas kepti msai ar bulvms kai u lango var-
architekto drsos bei imons. bus oras. idiniui geriausia naudoti tikras natralias
39
 INTERJERAS
gamtines mediagas. Tai akmuo, medis, klinkerio
plytos, balt kalki daytas tinkas.
Rstiniame name paprastai projektuojami medi-
niai laiptai su pai vairiausi form ir mediag
porankiais ir turklais. Jei iekoma originalaus laip-
t sprendimo, galima juos projektuoti ir i metalo
ar stiklo. Viskas priklausys tik nuo to, kaip galutinis
rezultatas irsis bendroje vidaus aplinkoje, koks
bus mediag ir form santykis su aplinkui interjere
esaniais objektais. Rstiniam namui labiau tikt me-
dini konstrukcij arba betoniniai, apklijuoti kerami-
nmis pakopinmis plytelmis, laiptai.
Apstatyti jau paruotas gyventi erdves taip pat
reikia tam tikros imons. Danai sprendim, kokius
baldus ar viestuvus pirkti, padiktuoja pats namas, jo
funkcija ir paskirtis. Galima pasikliauti ir savo intui-
cija bei skoniu arba kreiptis dizainer ar architekt,
kurie pateiks profesionali ir praktik vidaus ap-
statymo ir rengimo sprendim.
Rstinio
BLOK namo interjero tipai:
Rstinio namo interjero tipai:
- interjeras nuolatiniamgyvenimui;
interjeras nuolatiniam gyvenimui;
- interjeras poilsiui.
interjeras poilsiui.
Projektuojant poilsiui skirto namo interjer bt
puiku, jei iors architektra sutapt su vidaus de-
talmis. Visuomet atrodo spdingai, kai paliekamos
tiek iorins, tiek vidins rstins sienos. Dirbant prie
tokio interjero danai susiduriama su problemomis,
kurias reikia i anksto numatyti. Pavyzdiui, elektros
instaliacija, nes per med atvirai pravesti laidai groio
tikrai nesuteikia. Taip pat reikia paslpti ir rozetes bei
jungiklius.
Projektuojant lub apvietim, laidus reikt pri-
vesti per palps grind konstrukcij. Darant pirmo
aukto grindis, praktikiausia naudoti keramines
40
arba akmens mass plyteles, nes bnant gamtoje
vid prisinea smlio ar vyro. Taigi, daytos arba
lakuotos medins grindys nerekomenduojamos. To-
kio tipo grindis geriau naudoti palpje arba antrame
aukte, t.y. ten, kur projektuojami poilsio ir miega-
mieji kambariai.
Rstin nam galima iltinti i
vidaus. Jeigu namo interjere
yra naudojamas gipso kar-
tonas, tai rengimo poiriu
nra skirtumo tarp rstinio
ir mrinio namo. Tok nam bt galima
pagyvinti paliekant atvir laikani lub
rstin konstrukcij. Visa kita priklauso
nuo architekto fantazijos ir praktini ini.
Visada atsiras viet, kur reiks paklijuoti sienas
keraminmis plytelmis tai duo ir tualet patal-
pos. Taip pat nereikt pamirti ma interjero deta-
li - tai rankenos, kabliukai, aksesuarai, uuolaidos.
Yra grau, kai visa tai atspindi vien bendr viso in-
terjero charakter.
Projektuojant rstin nam, reikia jausti labai glau-
d ry tarp iors architektrini ir konstrukcini
element, kurie gali ir netgi turi dominuoti interjere,
kaip groio detals. Taip pat svarbu nepamirti me-
dio technini charakteristik, numatyti tokio namo
sdimo galimybes ir tai atsivelgti. Baldus taip pat
reikia derinti prie bendro stiliaus. Geriausia tikt
sunks masyvo baldai, prisiderinantys prie bendro
interjero.
Atsivelgus visa tai, galima sukurti labai sude-
rinto skambesio nam, kur reikt traktuoti kaip vi-
sum, neiskiriant interjero ir eksterjero, kaip atskir
projektuojam dali.
Architektas Artras Asauskas
 KRATOVAIZDIS KRATOVAIZDIS

Lengvas garas
esamos pirties plot parenkama tam tikros galios
krosnel, kaminas (svarbus vidinis jo skersmuo).
Krosnel
iuo metu Lietuvoje nauj piri statyb ir sen
tvarking eksploatacij reguliuoja Lietuvos higienos
Garin + prausykla
Kai kuriose pirtyse alia garins rengiama to-
kio pat dydio prausiamoji patalpa, kurioje, gali-
ma atlikti ir vairias piriai priskiriamas proced-

tik teisingai pastatytoje pirtyje

norma HN 39:2005 Pirtys: rengimo ir prieiros ras masa, kno veitim, poils po kaitinimosi.
saugos sveikatai reikalavimai, sigaliojusi nuo 2005 ia turi bti slygos apsipilti vandeniu. Duas
08 03 d. pirtyje yra nebtinas, kadangi tradicinje pirtyje
Kiekviena krosnel gali bti pagaminta individu- kur kas mieliau vandeniu apsipilama. Dar pirtyje
aliai pagal esamos saunos projekt. Krosnel gamina- turi bti ilta patalpa poilsiui su plaiais patogiais
ma suderinus su usakovu visas detales ir vertinus suolais ar gultais. i poilsio patalpa btinai turi
Pirtis kiekvienam i ms asocijuojasi su jaukumu, atsipalaidavimu, gerais pojiais. esamus saunos projekto ypatumus. Ji gali bti kre- bti apildoma atskira krosnele, kad iem joje
nama i priepirio arba i saunos patalpos. Gamina- nesikondensuot i garins sklindanti drgm.
Gera pirtis yra ta, kurioje galima visomis prasmmis pasijausti komfortikai. Dar visai nese- ma atsivelgiant saunos dyd (plot ir tr), krosne-
niai kalbant apie pirt buvo akcentuojamas jos suteikiamas vidins gerovs jausmas, geras ls stovjimo viet.
poveikis sveikatai. ie momentai labai svarbs. Taiau pastaraisiais metais ypa didelis d- Krosneles galima pasirinkti su vidine pakura ir su
pakura, esania priepirtyje. Kiekvienas variantas turi
mesys skiriamas teisingam jos suplanavimui, rengimui ir nepriekaitingam interjerui. Juk privalum ir trkum. Krosnel krenant viduje oras
ities i atbulomis rankomis pastatytos pirties lengvo garo tiktis neverta. pirtyje geriau cirkuliuoja ir patalpa greiiau kaista.
Atnaujinimo atveju lengviau pakeisti krosnel su vidi-
ne pakura, nei su iorine. rengiant krosnel su iorine
Rstin pirtis - privalum daugiau gliuoiai. Labai geros pirtys statomos i drebuls,
pakura sienoje, visuomet atsivelgiama tai, kad siena
Ger pirt galima kurdinti bet kokios konstruk- egls. Rasto storis neturi didels reikms pirtis
bt nedegi (mrin), tik ne rstin ar karkasin. To-
cijos patalpoje. Tai gali bti butas, karkasinis pas- gali bti statoma ir i 15 cm skersmens rastu. Pir-
kiu atveju rekomenduojama mryti sienut.
tatas, laikinas statinys. Taiau statant pirt i gerai ties sienoms svarbus rst drgnis - 20 22 proc.
apdorot ir kokybikai sukirst rast atpuola bet Be to pirties statyba kiek skiriasi nuo rstinio namo
Garins rengimas
koks poreikis papildomai renginti garin. Paren- rengimo - didesnis dmesys skiriamas pamatams,
Kaip jau minta, garins rengimas rstinje pir-
kant rstus garins statybai ypating dmes reik- grind montavimui, priegaisrinei apsaugai, elek-
tyje paprastesnis nei karkasiniame statinyje ar bute.
t skirti kuo maesniam sak kiekiui medienoje tros instaliacijai. Statant pirt svarbu teisingai pa-
ioje pirties patalpoje nra btinybs izoliuoti rsti-
- rstai turt bti lapuoi, arba laiku kirsti spy- rinkti tam tikras technines charakteristikas pagal
nes sienas specialia folija, ikalti lentelmis. Taiau
lubas gerai bt izoliuoti ir pasirpinti vdinimo an-
Kai kuriose pirtyse alia garins rengiama tokio pat gos rengimu. Bent viena pirties sienos gultai turt
dydio prausiamoji patalpa, kurioje galima atlikti vairias bti bent 2 metr ilgio, tam kad galima bt atsigulti.
pirties procedras masa, kno veitim. Patogu jei gultai rengti kampu, tuomet esantys pirty-
je gali ir sussti, ir atsigulti. Optimalus sodybos pirte-
ls dydis - apie 5 10 kv. m, aiku, tai priklauso nuo
savinink poreikio. Gultams reikt naudoti liepos,
juodalksnio arba drebuls medien.

Svarbu tinkamai pirtyje ruoti

kart vanden. Nra gerai, jei-
gu vandens talpa yra garinje.
ia jis danai uverda, o garai
patenkantys garin apsunkina patalpos or.

Svarbu ir tai, kaip pirtyje kaitinamas vanduo.

Nra gerai, jeigu vandens talpa yra garinje. ia jis
danai uverda, o garai patenkantys garin apsun-
kina patalpos or.

vieias oras garinje

vieio oro padavimas ir ventiliacija gali bti na-
tralus arba priverstin. Oro padavimas rengiamas
krosnels zonoje. Po krosnele galima rengti natral
oro padavim, o vir krosnels priverstin. Paduo-
dant viei or tiesiai i lauko kuro snaudos pirtelei
krenti bus didesns. Be to altas oras yra sunkus ir
leidiasi emyn, todl natraliu bdu per sklendes po
krosnele pritekantis altas oras aldys pirties grindis.
Specialistai rekomenduoja rengti oro padavim i
lauko vir krosnels priverstiniu bdu - leisdamasis
emyn altas oras maiosi su kartu pirties oru, todl
tiktina, kad pirtels temperatra bus optimali.
Dangiras Girdauskas
Kstuio Kazakeviiaus nuotrauka
Saunatec iliustracijos

42 43
 TECHNOLOGIJA
Patvarios ir praktikos
Vykdant gamtos apsaugos rei-
kalavimus JAV sukurti ir pradti
gaminti gaminiai i technologini
medienos atliek bei PVC. i me-
diaga netrukus ipopuliarjo ir
Europoje.
Belg kompanija Deceuninck
Lietuvos rinkai pristat naujos
kartos mediag Twinson, skirt
fasad, teras bei tilteli statybai.
Platus ios mediagos panaudo-
jimas iuolaikinse statybose ro-
d, kad dailylents i medienos ir
plastiko - pavyzdinis efektyvu-
mo, stilingumo ir praktikumo
derinys.
Lentos Twinson gaminamos
sudtingo technologinio proceso
metu maiant medienos dulkes
su PVC mase. I ios mediagos
pagamintos teras lentos ir dai-
lylents yra patvarios, nepva,
nepelija, nesudtingai priiri-
44
mos, yra ypatingai atsparios me-
chaniniam poveikiui. Mediagos
pavirius imituoja natralaus me-
dio tekstr.
Terasoms ir fasad apdailai,
pirtims
Lietuvoje kol kas nra daug
objekt, kuriuose bt naudoja-
mos Twinson technologijos pagrin-
du pagamintos mediagos, taiau
besidomini iais produktais
usakov skaiius nuolat gaus- kelis kartus didesnis.
ja. iuo metu Lietuvos rinkai pa-
silytas nemaas fasad apdailai
bei teras konstrukcijoms skirt
mediag asortimentas.
Fasadas apkaltas medienos
dulki ir plastiko dailylentmis
niekuo nesiskiria nuo natralios
medienos faktros. Dailylentmis
aptaisytas pavirius vliau paiau-
iamas, tad eksploatacijos metu
tokia mediaga kinta kaip natrali
mediena. Veikiamos atmosferos
lentos natraliai keiia atspalv.
Dailyleni pavirius gali bti
lakuojamas. Fasadai apdailinti
medienos dulki ir plastiko dai-
lylentmis negeria vandens, taigi
lentels nebrinksta ir nebanguoja.
Twinson sistemos gamini ilumi-
nis pltimasis net keliais procentais
maesnis nei medini lent, o ios
mediagos atsparumas mechani-
niams paeidimams ir smgiams
Teras lentos gaminamos 8
spalv - gaminiai gali bti nuo
viesaus iki giliai tamsaus ats-
palvio. Itin populiarios viesios
migdol spalvos ir saldymedio
juodos dailylents. Spalv taip
pat gali suteikti ir prasti medienai
skirti impregnantai. Ilgainiui toks
sauls veikiamas pavirius, pana-
iai kaip ir natrali mediena, pra-
deda viesti.
TECHNOLOGIJA
Dailyleni Twinson
privalumai
Norint iskirti savit statybos technolo- Gaminiai atspars vandens
gij ar vert dmesio gamin i gausaus me- garams, drgmei, tiesioginiam
diag asortimento, vartotojui reikia pasi- vandeniui;
lyti kuo labiau itobulint mediag arba i Atspars aliui, temperatr
svyravimams, saulei;
esms nauj, iki iol netaikyt sprendim.
Bendrov Vilniaus Ejotra pristato Europo- Lentos yra visikai atsparios
sriam ir chloruotam vandeniui;
je ipopuliarjusi naujov - teras, tilteli
Nra medienai bdingo plei-
statybai ir fasad apdailai skirt mediag - jimo, skilimo;
medienos dulki ir plastiko dailylentes. ia- Lengvai veriami tvirtinimo
me gaminyje suderinta medienos faktros elementai, angos vieta neskyla,
estetika ir plastiko (vinilo polichlorido) pa- nereikia preliminariai grti skyli;
tvarumas. Toks savybi derinys leido sukurti Galima dayti;
patikim ir ilgaam statybin mediag. Galima valyti aukto slgio
plovimo renginiais;
Nedidelis iluminio pltimosi
koeficientas 4 mm/ m.
Gaminiai nedegs.
UAB Vilniaus Ejotra
Kirtim 11a,
LT-02244, Vilnius
Tel. (+370 5) 2 649 060
Faksas (+370 5) 2 649 061
Teras lentos Lietuvoje ypa viriui. Fasadams bei terasoms El. patas ejt@ejt.lt
danai naudojamos teras prie skirtas dailylentes Twinson gali- www.ejotra.lt
piri statybai, tilteli greta van- ma silyti kaip puiki alternatyv
dens telkini rengimui. Svarbus tiems usakovams, kurie neturi
privalumas - Twinson teras dan- laiko periodikai dayti ir atnau- Medienos ir plastiko terasini
ga yra neslidi net ir sulapus pa- jinti medini paviri. lent montavimas
45
 PROJEKTAI

Rstini nam
projektai Architektai

Irmantas Pinkoraitis ir
Lina Pinkoraitien
Tel. (8~633) 33156

GINTARAS ROLANDA

Pokyli namas KRISTINA

PIRTIS

46
 PROJEKTAI PROJEKTAI

GINTARAS

I auktas Mansardinis auktas

1. Tambras - 2,4 m2. 2. Holas - 5,1 m2. 3. San. maz- 1. Koridorius - 6,8 m2. 2. Vonia - 9,3 m2. 3. Vaiko
gas - 2,6 m2. 4. Virtuv - 11,0 m2. 5. Valgoma- kambarys - 11,0 m2. 4. Vaiko kambarys - 10,0
sis - 13,2 m2. 6. Svetain - 31,8 m2. 7. kio patal- m2. 5. Miegamasis - 10,5 m2. 6. Kambarys - 10,39
pa - 3,7 m2. Viso: 69,4 m2. Bendras plotas: 118,4 m2. m2. Viso: 49,0 m2. Bendras plotas: 118,4 m2.

48 49
 PROJEKTAI PROJEKTAI

POKYLI NAMAS I auktas

1. Holas - 72,20 m2
2. Laiptin - 8,28 m2
3. WC - 11,20 m2
4. WC - 22,86 m2
5. Sandlis - 3,68 m2
6. Sal - 104,11 m2
7. Virtuv - 13,63 m2
8. Tambras - 8 m2
9. Sandlis - 7,48 m2
10. Pag. patalpa - 13,75 m2
11. WC - 2 m2
Viso: 267,19 m2
Bendras plotas: 455,20 m2

Mansardinis auktas

1. Holas - 33,65 m2. 2. WC+duas - 10,08 m2. 3. WC+duas - 13,06m2. 4. Koridorius - 16,50 m2.
5. Kambarys - 17,66 m2. 6. Kambarys - 21,48 m2. 7. Kambarys - 12,18 m2. 8. Kambarys - 12,08
m2. 9. Kambarys - 12,18 m2. 10. Kambarys - 21,48 m2. 11. Kambarys - 17,56 m2. Viso: 188,01
m2. Bendras plotas: 455,20 m2.

50 51
 PROJEKTAI PROJEKTAI

ROLANDA

I auktas Mansardinis auktas

1. Tambras - 3,59 m2. 2. Priepirtis - 4,95 m2. 3. Garin -
3,95 m2. 4. WC - 2,03 m2. 5. Svetain+virtuv - 39,02 m2. 6.
Katilin - 7,70 m2. 7. Laiptin-koridorius - 8,91 m2. 8. Gara-
as - 24,12 m2. 9. Sandlis - 9,36 m2. 10. Terasa - 38,49 m2.
Viso: 103,63 m2.
1. Koridorius - 6,57 m2. 2. Vonia - 8,92 m2. 3. Kambarys - 12,82
m2. 4. Kambarys - 14,16 m2. 5. Kambarys - 7,11 m2. 6. Kam-
barys - 10,39 m2. Viso: 59,97 m2. Bendras plotas: 163,60 m2.

52 53
 PROJEKTAI PROJEKTAI

Kristina

1. Bendras kambarys - 35,20 m2. 2. San. mazgas - 4,00 m2. 3. Drabuin - 3,84 m2. 4. Miegamasis kambarys - 12,58 m2
5. Veranda - 15,76 m2. Bendras plotas - 71,38 m2

54 55
 PROJEKTAI PROJEKTAI

PIRTIS

1. Garin - 6,33 m2. 2. WC ir duas - 3,17 m2. 3. Priepirtis - 12,14 m2. 4. Terasa - 31,18 m2. Viso: 52,82 m2.

56 57
 NAM PROJEKTAI

STATYBOS TIPAI

EKSPERT PATARIMAI

Pradk nuo ia