Kultros ir meno

urnalas.
Eina nuo 1965 m. KULTROS BARAI
Vyriausioji redaktor Rpesiai ir lkesiai
Laima KANOPKIEN 2 62 38 61 Kultrinis elitas yra uzurpavs kultr ir atsiribojs nuo platesns vietjikos veiklos.
Rengia Apie politikos kultr ir kultros politik Lietuvoje su politiku Artru Zuoku kalbasi Arnas
Spraunius / 2
Almantas SAMALAVIIUS Ramnas TRIMAKAS. Pirmoji susinaikinimo faz / 5
(kultrologija, architektra) 2 62 38 61
Rta Gaidamaviit
Problemos ir idjos
(muzika) 2 62 38 61 Politin grietumo filosofija ir ini falsifikacija. Su auktojo mokslo analitiku Thomasu
Monika Meilutyt Dochertyu kalbasi Almantas Samalaviius / 9
(teatras) 8 614 12855
David GRAEBER. Apie beprasmik darb fenomen / 13
Kstutis apoka
(dail) 8 655 90921 Odeta UKAUSKIEN. Pavergtas regjimas / 16
Tadas GinDrnas Nuomons apie nuomones
(dizaineris) 2 61 05 38 Vytas DRUNIS. Apie emocin intelekt / 23
Kristina SABUKIEN
(kompiuterinink) 2 61 05 38 Rimvydas Jonas ZABIELAVIIUS. Ar sunku bti lietuviu / 24
Asta DEKSNYT Rinkimams artjant II. Runkeli dainos (ne melas beveik tiesa) / 26
(korektor) Kryba ir krjai
Irena aganeviien
(buhalter) 2 62 31 04
Sandra SKURVIDA. Kaip namuose, taip ir pasaulyje. Stebuklingas Gintaro Znamierovskio
konceptualizmas / 33
Virginijus KININAITIS. Sluoksniuotos rdyjanio laiko sankaupos / 36
Redakcin kolegija
Renata STONYT. Politins dokumentikos ,,veidai: tarp fakt ir poji / 41
Endre Bojtr (Vengrija) Stasys EIDRIGEVIIUS. Tiltas vir lstanio vandens / 46
Alfredas Bumblauskas Kstutis APOKA. Trys viename / 49
Pietro U. Dini (Italija) Kristina STANIEN. Krjai tarp krj, arba Apie ArtVilnius16 kitu kampu / 51
Stasys Eidrigeviius
Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Tobulas lietuvis ir puikus pranczas. Su asociacijos Les Amis de Milosz prezidente Janine
Vita GRUODYT (pranczija) Kohler kalbasi Giedr Pranaityt / 54
Algis Micknas (JAV) Muzikinis konceptualizmas tarp politikos, estetikos ir autori teisi. Su kompozitoriumi
Liana Ruokyt
Giedrius SUBAIUS (JAV)
Johannesu Kreidleriu kalbasi Edvardas umila / 60
Antanas ileika (Kanada) Zecharia Plavin. Vilties giesm / 66
Vygantas Vareikis Praeities dabartis
Kazys Varnelis jr. (JAV)
Rasa BALOKAIT. Nepatogi atmintis: seksualin prievarta karo metais / 76
Laikai ir mons
Redakcijos adresas Krzysztof CZYEWSKI. Jungiamasis audinys / 84
Kstutis SKRUPSKELIS. Antroji ponia Pisudska ir didioji Lenkija / 88
Latako g. 3, 01125 Vilnius
el. patas: kulturosbarai@takas.lt, Apie knygas
kulturosbarai@gmail.com Kstutis APOKA. Jeigu mogus gyvas, jis negali bti nelegalus / 92
Faksas: 2 62 38 61 Visai nejuokingi skaitiniai
Krescencija URKUT. Politinis mezaliansas / 94
Leidjas V Kultros bar leidykla. SL 101 Summaries / 95

Virelio 1 p.: Severija INIRAUSKAIT-KRIAUNEVIIEN. [Nu]udyti dl taikos. 2016.

Redakcija nereikalauja, kad spausdinam
straipsni mintys atitikt jos nuomon Siuvinjimas kryeliu, grimas; 30x25x20. Geriausia ArtVilnius16
instaliacija. Vidmanto Iliuko nuotraukos
4 p.: Gintaras ZNAMIEROVSKIS. Kompozicija su seno feministo koja ir geltonu
Kultros barai yra Eurozine the netmagazine
partneris. www.eurozine.com staiakampiu. 2012. Drob, aliejus; 30 x 80

Kultros barai 2016 6 1

Rpesiai ir lkesiai

KULTRINIS ELITAS YRA UZURPAVS

KULTR IR ATSIRIBOJS NUO PLATESNS
VIETJIKOS VEIKLOS
Apie politikos kultr ir kultros politik Lietuvoje su politiku
Artru ZUOKU kalbasi Arnas SPRAUNIUS

Arnas Spraunius. Dabartinei politikos kultrai
trksta atsakomybs, o ypa gebjimo siekti tiksl
garbingu bdu. Jos lygis toks emas i dalies ir todl,
kad visuomen stokoja informacinio ratingumo, tiki
populistiniais kiais, tuiais rinkiminiais paadais,
uuot stropiai tyrinjusi partijos, u kuri ketina bal-
suoti, program Bet atrodo, kad nei tokio pobdio
edukacija, nei informacija apie civilizuoto pasaulio
politikos kultros standartus niekam, net Spaudos,
radijo ir televizijos rmimo fondui, nors tai tiesiogin
jo pareiga, visikai nerpi. Kas darytina, kad rpt?
Artras Zuokas. Taip, visuomen stokoja informa-
cinio ratingumo ir kritinio mstymo, kad galt ade-
kvaiai vertinti politinius procesus ir susidaryt savo
nuomon, pagrst dalykine analize, o ne prieo-
draugo ar perku-parduodu kategorijomis. Taiau
ios ugdymo spragos regimos dar mokykloje, ypa
lidna, kad j danai neupildo nei universitetai, nei
kitos auktosios mokyklos. Todl ir Lietuvos politikai
prat aisti ne pagal taisykles, bet su taisyklmis.
Kokybikos iniasklaidos ir informacijos porei-
kis labiausiai priklauso nuo paties mogaus, jo noro
analizuoti ir tobulti, paiam suvokti savo aplink,
uuot buvus pasyviu greit ini (gaminam pa-
naiu bdu kaip greitas maistas) su vis gausesniais
pramog prieskoniais vartotoju.
Moderni ir atvira politika turt kelti sau tiksl,
kad bt visapusikai skatinamas moni noras gau-
ti visapusik informacij, o tam btina kokybika
ir prieinama spauda. Spaudos, radijo ir televizijos
rmimo fondas, kaip ir daugelis kit ger politini
iniciatyv, ilgainiui umiro, kokiais tikslais buvo
sukurtas, o btent skatinti profesionalum ir ne-
pataikauti masms, remti leidinius ne tam, kad ie
ilikt, o kad kurt ir keist pasaulio tvark. Da-
nai tenka matyti, kad ilikimo kriterijus tampa
pagrindinis, skirstant mokesi moktoj las. Vi-
siems po truput patogu ir politikai korektika,
taiau tai udo laisvos, krybingos spaudos sistem.
Projektinis finansavimas tinka vidutinybms, ku-
rios gerai imano biurokratines procedras, bet ne
tiems, kurie orientuojasi turin. Kokybika kultri-
n spauda ima vegetuoti, jai trksta l kokybei pa-
laikyti. Toks l skirstymo principas pragaitingas
visiems smukdo ne tik kultrins spaudos, bet ir
kit kultros sektori darbo kokyb. Sakyiau, Kul-

2 Kultros barai 2016 6

tros taryba, nors veikia dar neilgai, palyginti gerai
tvarkosi su kultros projekt finansavimu ir l
skirstymu.
Kultros politika / politikos kultra i dviej sri-
i sryis akivaizdus. Kas atsitinka, kai jos supriei-
namos arba kai kultra atsiduria politikos paratse,
o politika praranda kultros matmen?
Kultros politikos Lietuva niekada neturjo, nes
daugeliui atrodo, kad utenka turti Kultros ministe-
rij, o kultros politika atsiras savaime. Deja, tai dide-
l saviapgaul, kuri daugeliui kultros moni tampa
tinkamu pasiteisinimu, kodl jie laikosi nuoalyje ir
nesistengia daryti takos kultros politikai. Atseit yra
ministras, jis gauna alg, tegu kak formuoja.
ia reikia radikali sprendim pirmiausia, pa-
naikinti Kultros ministerij. Kultr, jos proble-
matik dert sujungti su vietimo ir mokslo minis-
terija, nes kultros poreik pradeda ugdyti eima, o
vliau t lavinim turt sitraukti mokykla.
Nenuostabu, kad kultros politika, kaip ir apskri-
tai kultra, lieka politikos paratse. Jau anksiau
esu ras, kad kultrinis elitas yra savotikai uzur-
pavs kultr ir atsiribojs nuo platesns vietjikos
veiklos, tarsi saugodamas savo elitikum ir klubin
udarum. Vis dlto jam tai n kiek netrukdo sarkas-
tikai stebti kultrin visuomens nuosmuk.
Gaila, bet Lietuvoje danai susiduriame su sava-
naudika sav kultrini artefakt saugojimo for-
ma. Saugojimas tampa priemone, padedania paslp-
ti krybikumo stok ir ivengti atviros krybins
konkurencijos. Tokios konkurencijos, kuri skatint
gerinti kokyb, o ne sutrypti varov.
Pasiirj, kas lankosi kultros renginiuose, ypa
rajonuose, matysime, kad tai vis tie patys mons.
Btina plsti kultros vartotoj sluoksn, pasitel-
kiant rinkodaros principus, kokius naudoja verslas.
Pavyzdiui, kaip atsitiko, kad Vilnius, pirmasis i
naujj ES ali-nari sostini, ikovojo teis bti studijas, atrodo daug, bet kas neleidia mstyti Eu-
2009 m. Europos kultros sostine? Sugalvojau pro-
jekt, kaip paskatinti kultros sklaid visame mies-
te. Tikriausiai prisimenate, kaip komercin reklam
Kultros barai 2016 6
vieajame transporte pakeit kultrin informacija?
Tai buvo trumpas inomiausi pasaulio ir Lietuvos
kompozitori pristatymas Vilniaus troleibusuose
ir autobusuose visus metus buvo grojama t kompo-
zitori muzika. Tam tikslui net geresnius garsiakal-
bius montavome. Atvaiuoja troleibusas su Antonio
Vivaldio reklama ir muzika, kitame pristatomas Pio-
tras aikovskis ar Mikalojus Konstantinas iurlio-
nis, skamba j muzika. vyko net nedidelis konflik-
tas, nes keli troleibuso vairuotojai atsisak vis dien
klausytis Richardo Wagnerio krini
Idjos tikslas buvo paprastas pateikti informacij,
verslo terminais tariant, reklam ten, kur jos negali-
ma ivengti. Tikrai galiu pasakyti, kad 20072008 m.
Vilniaus vieojo transporto darbuotojai apie klasiki-
n muzik suinojo daugiau negu j kolegos visoje
Europoje. O kur dar lauko reklamos, dails krini
pristatymas ir t.t. Tarkime, vos atsidar naujasis Vil-
niaus miesto savivaldybs pastatas deiniajame Ne-
ries krante, keletui dien atidavme j vaizduojamojo
meno atstovams Lietuvos sostins savivaldyb tam
tikr laik buvo didiausia ekspozicin erdv visose
Baltijos valstybse. Neabejoju, kad nemaai moni
btent tada m domtis klasikine muzika ar daile.
Kaipmanote, ar pakankamai inaudojamas Lietu-
vos kultrinis potencialas?
Galime ir, svarbiausia, turime real pagrind
nuveikti tikrai daug. Paminsiu vien fakt auk-
tuosius men mokslus Lietuvoje kiekvienais metais
baigia apie 750 student. Pavyzdiui, didesnje ir
gerokai turtingesnje Norvegijoje toki absolvent
bna tik apie 150. Danai sakoma, kad tai prastas
viej l panaudojimas, nes tie studentai neturs
darbo. Sakyiau, atvirkiai tai didel galimyb tap-
ti kultr eksportuojania alimi, juk turime puik
resurs daug isilavinusi, krybing moni. Kai
mstome apie Lietuv, 750 asmen, baigusi men
ropos ar net pasaulio mastu? Vis dlto ia jau btina,
kad valstyb sudaryt galimybes ms menininkus ir
j kryb parodyti pasauliui. Neabejoju (nes inau),
3
 Pagrindinis skir-
tumas nevertina-
me to, k turime,
ir nesudarome ga-
limybi augti nei
valstybs, nei visuo-
mens investicijoms
kultros sektori.
Kultra tai inves-
ticija, o ne ilaidos,
kaip kad iandien
danai sako speku-
liacins bankinin-
kysts makleriai,
kurie, po 2008-j
krizs prarad dar-
bus, upldo viej
sektori. Jie moka
skaityti tik balans,
kad Lietuvoje daug gabi, talenting meninink, bet supranta tik siaur pinigin verts iraik. Nesugeba
j balsas maai girdimas, nes svarbiausi kultros vertinti kompleksini, sunkiau apskaiiuojam ver-
centr durys jiems udarytos. Apie lietuvi meni- i, toki kaip kultra, kultros paveldas, krybi-
ninkus platusis pasaulis ino maai, beje, ne iimtis kumas ir t. t. Nors btent jos yra daug stabilesns.
net ir Mikalojus Konstantinas iurlionis. Padkime, Pradkime nuo ma, bet svarbi ingsni. Visa-
kad pasaulis juos atrast. da stebiuosi, matydamas, kiek daug pinig valstybi-
Lietuva gali tapti kultros ir idj eksporto ali- ns institucijos ileidia reprezentacijai, pirkdamos
mi. Sakyiau, turtume sigyti ar bent nuomoti ge- ne taip ir pigiai kainuojanius menkaverius, masi-
riausius pastatus Paryiuje, Niujorke, Londone, ant ns gamybos simbolius, demonstruojanius tariam
j fasado bt urayta LITHUANIAN ART ir nea- prabang. Akivaizdu, kad visais atvilgiais bt daug
bejoju, kad ekspozicij sales upildytume puikiausiu geriau padovanoti Lietuvos menininko krin. Tai vi-
turiniu. Tokie centrai nuveikt kur kas daugiau negu sai kitas institucins kultros lygis tiek alies rekla-
kultros padaliniai ms ambasadose. ma, tiek ir krj skatinimas. Nereikia t stipendij
Kodl kio ministerija skiria pinig skatinti Lietu- ar kakoki kit paramos form, kurios daniausiai
vos gamini eksportui usien, o, pavyzdiui, meni- tampa apkalb objektu ar net emina meninink.
ninkams dalyvauti usienio parodose ar mugse l Pirkime darbus. ia tema kalbdamasis su Usienio
chronikai trksta arba visai nra? Kultra puiki vals- reikal ministerijos atstovais, igirdau tiesiog anek-
tybs reklama, tikrai ne prastesn negu tai, k usienio dotin atsakym atseit valdininkai nesugalvoja,
vartotojams silo Lietuvos pramon ar ems kis. kaip t padaryti, nes viej pirkim statymas toks
komplikuotas, kad kur kas lengviau nupirkti brangi
Kokia yra ir kokia turt bti Lietuvos kultros po- plunksnakoi...
litika? Kuo ji skiriasi nuo Vidurio Ryt, o ypa nuo
Vakar, Europos ali kultros politikos? Dkoju u pokalb.

4 Kultros barai 2016 6

 Ramnas TRIMAKAS
PIRMOJI SUSINAIKINIMO FAZ
okas yra ms gyvenimo dalis. Kad ir kaip no-
rtume, kad ir kaip stengiams, ivengti jo nepa-
vyksta. Tad svarbiau tai, kaip reaguojama ok ir
kokios ivados padaromos.
2016-j birelio 12-osios nakt JAV Floridos valsti-
jos Orlando mieste nieko naujo nevyko. Omaras Miras
Seddiqueas Mateenas pirmiausia vieai deklaravo savo
itikimyb Islamo valstybei, o paskui m audyti begin-
klius mones. Nekliudomai pakartotas rutininis masini
udyni aktas. J sureng, atrodyt, i pirmo vilgsnio
niekuo neisiskiriantis jaunas mogus, atstovaujantis
taikos religijai. JAV liberalusis ir progresyvusis (pa-
prasiau tariant, kairuolikas) isteblimentas, sikibs
valdios taip tvirtai, kad sugniaut kumi neatpalai-
duos net pagrabo vakei udegti, eilin syk pareik
ess sukrstas, pribloktas, gedintis. Grietai stan- about for a very long time.)
dartizuota, politikai korektika reakcija buvo nesunkiai
nuspjama ir pakartota, ivengiant net menkiausio nu-
krypimo nuo leftistinio utopizmo dogm.
Nobelio taikos premijos laureatas, paskutin kaden-
cij baigiantis JAV prezidentas pabr, kad ios u-
dyns tai teroro ir neapykantos aktas. Darydamas
oficial praneim, nusikaltlio motyvus jis apibdino
taip: Akivaizdu, kad tai buvo asmuo, pritvinks nea-
pykantos. Kalbjo apie ginkl kontrols sugrietini-
Kultros barai 2016 6
m, ignoruodamas ir nutyldamas tikruosius masins
mogudysts motyvus, nors pats Omaras Mateenas,
likus madaug 20 minui iki ipuolio, paskambins
numeriu 911, prisiek itikimyb Islamo valstybei,
kaip sektin pavyzd paminjo sprogdinimus per ma-
raton Bostone.
Pasak Barracko Obamos, tokia itikimybs Islamo
valstybei deklaracija anaiptol nereikia, kad upuoli-
kas buvo kokio nors platesnio smokslo, kuriam va-
dovauja teroristai, dalyvis. Pasak prezidento, ameri-
kieiai gali bti tikri, kad susidurta su gimtuosiuose
namuose iugdytu ekstremizmu, kuris kelia susirpi-
nim jau labai ilg laik. (As far as we can tell right
now, this is certainly an example of the kind of home-
grown extremism that all of us have been so concerned
Susirpinimas dl labai ilg laik trunkanio
namudinio ekstremizmo nusipelno atskiro tyrimo.
Dabartinis JAV prezidentas iuo reikalu nenuilstamai
domjosi nuo pat pirmosios savo kadencijos pradios.
Antai pats asmenikai pasirpino, kad bt udrausti
tam tikri odiai: nurod nevartoti svokos dihadis-
tai, tar, kad apibdinimai islamikasis radikalizmas,
islamizmas ir t. t. galimai eidia musulmonus. Mo-
kym mediagoje, skirtoje JAV kariuomenei, specia-
5
liosioms tarnyboms ir teistvarkos institucijoms, buvo
itrintos bet kokios uuominos apie islam ar musul-
monus. Anokia ia paslaptis, kad JAV kairieji, kaip ir
kiti ideologiniai j bendraygiai vairiose ems vieto-
se, itikimi orvelikai klasikai: Karas tai taika. Ver-
gija tai laisv. Neinojimas tai jga. Todl oficio-
zinei iniasklaidai tas faktas, kad po ipuolio Orlande
JAV prezidentas ir toliau vengia odi radikalus ar
islamikasis terorizmas, apibdinani reikalo esm,
neatrodo reikmingas didesn susirpinim progre-
syviems JAV veikjams kelia respublikon partija.
Dsninga, kad tsiama ankstesn demokrat parti-
jos linija: Baltieji rmai dar 2012 m. oficialiai pasmerk
satyrines Charlie Hebdo karikatras islamo tematika,
pavadino jas eidianiomis ir kurstytojikomis. truks 10 mnesi, buvo nutrauktas, remiantis taria-
Bet urnale skelbiamos ir karikatros, ugaunanios
krikioni, budist ar judj religinius jausmus, ma-
tyt, t reikt suprasti kaip odio laisvs iraik? privaios saugos mons darbuotojas, turintis atitinka-
JAV prezidentas masikai amnestavo islamistinius te-
roristus, kurie planavo ir net vykd ipuolius. 2014m.
laisv ileistas ir Talibano narys Mahammedas Zahi-
ras, gamins savadarb branduolin utais ir kliuvs
su visais kaliais (t. y. rusika kirilica paymta talpa,
kurioje bta urano izotopo U-235). K iuo metu ga-
mina vintaini branduolini utais konstruktorius,
neklauskite, nes tai islamofobika.
Galima tsti ir tsti, taiau kaip visa tai susij su
masinmis udynmis Orlande? Tiesiogiai, nes turi-
me reikal, kaip pripaino pats Nobelio taikos premi-
jos laureatas, su namie iugdytu ekstremizmu (ho-
megrown extremism).
Fort Pyrso islamo centr (Fort Pierce Islamic Center),
kuriame reguliariai lanksi Omaras Miras Seddiqueas
Mateenas, upuols naktin klub Orlando mieste, gerai
inojo ir stebjo tiek FTB, tiek Jungtini Valstij nacio-
nalinio saugumo departamentas. Tyrimo imtasi 2011 m.,
tarus, kad is centras palaiko ryius su islamikuoju
judjimu Tablighi Jamaal, kuris savo ruotu susijs su
keliomis teroristinmis organizacijomis. Vieumon jau
iplauk liudijimai, kad tyrimas buvo nutrauktas, spau-
diant JAV valstybs departamentui, kuriam anuomet
vadovavo iandienin kandidat JAV prezidentus Hil-
lary Rodham Clinton. Kokiais argumentais remtasi?
Bijota eisti musulmonus.
Buvs policijos pareignas Danielis Gilroyus, drau-
ge su Omaru Mateenu dirbs privaioje saugos mon-
je G4S, patvirtino, kad is danai laidydavs homofo-
binius ir rasistinius komentarus. Jungtinse Amerikos
Valstijose tai reaguojama labai jautriai ir itin grietai.
Bet kart, nors Gilroyus prane apie tai G4S darbda-
viams, niekas nereagavo ir nieko nedar. Prieastis pa-
prasta juk Omaras Mateenas yra musulmonas.
FTB irgi kuo puikiausiai inojo, kokios jo pairos ir
k jis veikia. Intensyvus tyrimas pradtas 2013 m., kai
pats Omaras Mateenas atvirai pasigyr, kad yra susijs
su Al Qaeda ir Hezbollah. Kokie rezultatai? Tyrimas,
mojo pareikimu FTB tyrjams, es itaip j, musulmo-
n, provokuoja bendradarbiai. Omaras Mateenas, kaip
m kovin pasirengim ir gavs leidim, oficialiai sigi-
jo toki ginkluot, koki parduoti eiliniams civiliams
draudia Floridos valstijoje galiojanti tvarka.
Kadangi progresyvi ir liberali kovos su terorizmu
metodika liepia vadovautis vis pirma politinio korek-
tikumo kanonais, ypa vengiant netinkam odi,
kurie galt eisti vienos konkreios religijos atsto-
vus (visiems kitiems, nepriklausantiems iai religijai,
tas negalioja), rezultat sulaukta netrukus.
Panai udyni bta daugyb kart. Pavyzdiui,
2015 m. gruodio 2 d. Syedas Riwzanas Farookas su
mona Tashfeen Malik, upuol San Bernardino visuo-
mens sveikatos centr Kalifornijoje, nuov 14 mo-
ni, o 22 sunkiai sueid. Daugiau auk ivengta, nes
policijai pavyko nukenksminti paliktus savadarbius
utaisus. Demokrat valdomoje Kalifornijos valstijoje
ginkl kontrol itin grieta, todl kyla klausimas, kaip
dihadist porel sugebjo sukaupti itoki aunamj
ginkl, amunicijos ir namuose pasigamint bomb ar-
senal? Bet nebandykite to teirautis nevalia n prasi-
ioti ia jautria ir politikai nekorektika tema.
Kairysis tiek politinis, tiek informacinis JAV aktyvas
tsyk reagavo kaip ir visada tokiais atvejais par
skambi leftistins naujakalbs formuluoi, pavyz-

6 Kultros barai 2016 6

diui, apie namudinius, t. y. vietins gamybos smur- pelno vadinamasis Vakar kairij valdios elitas.
tinius ekstremistus (homegrown violent extremists). O Vakar iniasklaida jau suskubo praneti: Meets,
kad abu teroristai kil i Pakistano, kad Tashfeen Malik kuri lank vyras, surengs udynes Orlando naktinia-
neturjo JAV pilietybs ir didesn gyvenimo dal pra- me gj klube, imamas sekmadien sak, kad tariama-
leido Saudo Arabijoje, kurioje reguliariai lankydamie- sis niekada nesuteik preteksto tarti, kad galt grieb-
si sutuoktiniai atvirai demonstravo savo prieikum tis tokio smurto. Tokia vyriausiojo mulos nuostaba
Jungtinms Amerikos Valstijoms, ir t. t., tam politinio n kiek nestebina k atvyk islamo mokslininkai
korektikumo adeptai neteik jokios reikms. Juos kur dsto tokiuose islamo centruose, yra viea paslaptis.
kas labiau gsdino respublikon kandidato islamo- Apsiribosime tik vienu pavyzdiu: eichas Farrokhas
fobiki pareikimai. Rpindamiesi apsaugoti musul- Sekaleshfaras tame paiame Floridos valstijos Orlando
mon bendruomen, band buldozeriniais metodais mieste, kurio naktiniame klube birelio 12-j vykdy-
prastumti dar labiau sugrietint ginkl kontrols tos masins udyns, riliai ir aikiai idst, kaip sprs-
Kalifornijos valstijoje tvark, i esms reikiani, kad ti homoseksualumo klausim: Mirtis yra bausm. Mes
konfiskuojami ginklai, skirti savigynai. [tai] inome. Nra [jokio reikalo] to drovtis. Mirtis yra
Jau kit dien po udyni San Bernardine JAV ge- bausm. Pasisakym transliavo vietin televizija. Ar
neralin prokuror Loretta Lynch, pasisakydama per tenykiai mogaus teisi, lygi galimybi, LGBT
musulmon advokat ikilmingus pietus, pabr, aktyvistai, drausmingai ir nenuilstamai kovojantys su
kad asmenikai ji didiausi baim jauia dl galim baltaisiais heteroseksualiais krikioni ekstremistais,
prie musulmonus nukreipt ipuoli, sukilus antimu- savo rstyb nukreip k tik cituoto pamokslautojo pu-
sulmonikiems jausmams. Paadjusi imtis agresyvi sn? Kokia buvo atsakomoji reakcija? Jokios. Tyla, rei-
veiksm prie tuos, kurie griebsis antimusulmonikos kianti, kad ignoruojami net akivaizds rodymai.
retorikos (nepatikslindama, k btent turi omenyje), Ar toks ipuolis yra pirmas JAV? Tikrai ne pirmas,
JAV generalin prokuror udynes San Bernardine pa- juo labiau ne paskutinis. Antai kitoje alies pusje, Ra-
vadino puikia proga permainoms. miojo vandenyno pakrants didmiestyje Sietle, ven-
Vis dlto kyla klausimas, kur gi tie mitiniai anti- iant naujuosius 2014-uosius, buvo padegtas Capitol
musulmonikai nusistat ekstremistai, kurie, isterikai Hill klubas su 750 lankytoj. Auk pavyko ivengti.
klykdami Garb Jzui Kristui, islamo centre iau- Padegjas Musabas Musmaris, imigrantas i Libijos,
dyt mini moni, arba lovindami visagal Bud mgino sprukti Turkij, bet buvo sugautas. Policijai
miesto centre vidury baltos dienos pjaustyt gerkles gerai inomas personaas, ne syk pateks teissaugos
praeiviams, vien tar, kad ie yra musulmonai. Arba akirat, teisme buvo apkaltintas homofobija ir neapy-
dzinguliuodami savo muzikiniais instrumentais ir dai- kanta, kilusia i netolerancijos, taiau n odiu neu-
nuodami Hare Rama, [...] Hare Krina masikai prie- siminta apie islamistinius jo motyvus. Kitas teroristas,
vartaut hidabus dvinias moteris, arba lovindami ipastantis tokias paias vertybes, Ali Muhammadas
Jahv susiprogdint kitatiki perpildytoje kebabinje, Brownas tame paiame Sietle tais paiais 2014 m. vei-
arba... Bet itoki nepatogi klausim apie tikrov ver- k kur kas efektyviau: birelio 1 dien nuov du vy-
iau nekelti, nes jie griauna Vakar kairij diegiam rus, ijusius i homoseksual naktinio klubo. vykds
utopij. Todl tie, kurie tokius klausimus vis dlto u- egzekucij, ts dihad toliau birelio 25 d. nuov
duoda, kaipmat apaukiami deiniaisiais radikalais, namo grtant devyniolikmet Rimondo universiteto
sodinami teisiamj suol arba juos tiesiog nuudo student ir nuvar jaunuolio automobil Jeep Liberty.
asmenys, atstovaujantys taikos religijai, nes pasijuto Kas paskatino padaryti nusikaltim gal tar, kad
eisti kaip musulmonai. Taiau apie tai atskiras teks- studentas homoseksualus? Pasirodo, ne. udikas pats
tas, skirtas Montesumos vardo premijai, kurios nusi- paaikino prieast: tas devyniolikmetis baltaodis

Kultros barai 2016 6 7

amerikietis, o tdien JAV pilietis Ali Muhammadas
Brownas nusprend pakovoti prie jam nepatinkani
gimtosios alies usienio politik didesns islamo lo-
vs labui. Savaime suprantama, politikai korektika
iniasklaida iveng toki odi kaip islamistas ar syvij leming ygis susinaikinim tsiasi.
musulmon ekstremistas, apie mogudio ir pliko
saitus su terorizmu usimin tik probgmais, apta-
kiai, nepatikslindama, koks btent terorizmas turimas
omeny. Ali Muhammadas Brownas buvo kuo pui-
kiausiai teissaugai inomas tipas, kelis kartus sdjs
kaljime, kriminalin savo veikl grinds islamistine
motyvacija.
Konkrei pavyzdi netrksta, bet grkime prie
udyni Orlande. Centrins Floridos islamist ben-
druomens vadovas, Amerikos islamo organizacijos
prezidentas imamas Muhammadas Musris perspjo
susilaikyti nuo bet koki io vykio vertinim: A taip
pat noriu perspti iniasklaid dl skubot vertinim.
[...] Mes gedime. Mes lidime. Mes sielvartaujame, todl
ities ne laikas [...] skubti pateikti vertinimus. Imamas
nurod iniasklaidai, kad i nesivaikyt sensacij, per-
keldama dmes nuo gedulo kitus klausimus, galin-
ius netinkamai paveikti viej nuomon. Kit religi-
j, pavyzdiui, krikioni, judj ventikai ar atstovai
pabendrauti su iniasklaida Orlando valdios kakodl
nebuvo pakviesti
Imamas Musris i tikrj yra vertas iniasklaidos
dmesio, nes prinekjs domi dalyk. Pavyzdiui,
skaitydamas vie paskait, dl islamist teroristins
atakos, surengtos Rugsjo 11-j, jis apkaltino Jung-
tines Amerikos Valstijas. ia tik fakto konstatavimas,
anaiptol ne sensacij vaikymasis ar skubotas vyki
vertinimas.
Kalbos apie patirt ok jau pritildytos. JAV valsty-
bs sekretorius Johnas Kerrys, matyt, irgi siekdamas
neblakyti auditorijos dmesio ir koncentruodamasis
reikalo esm, perspjo, kad dl to, kas vyko, nevalia
pirtu baksnoti islamo pusn. Kandidat JAV prezi-
dentus Hillary Rodham Clinton, udyni proga i nau-
jo aktualizuodama kairij darbotvark ir eilin syk
nusitaikydama antrj JAV Konstitucijos patais, i-
tar odius, vertus atkreipti paties Sigmundo Freudo
8 Kultros barai 2016 6
dmes: A neketinu demonizuoti [islamo] ir skelbti
karo itisai religijai.
Nesivaikant sensacij ir neatitraukiant dmesio nuo
reikalo esms, galima konstatuoti, kad Vakar progre-
Ir vis dlto trumpai pakalbkime apie ok ne ma-
iau svarbu isiaikinti, koks jo pobdis ir kas j sukl.
Jeigu negrabiai bandoma sulauyti stubur, jau pirmojo-
je fazje itinka, pavyzdiui, neurogeninis okas. Tokiu
atveju svarbiausia nustatyti, kokie sualojimai padaryti,
kokios j pasekms organizmui, ir kuo skubiau suteikti
btinj pagalb, be abejo, neleidiant, kad upuolikas
baigt pradt darb. Taiau, jeigu upultasis, uli-
liuotas ne morfijaus, bet kalb apie toksik fobij,
ignoruodamas skausmo impulsus, kuriuos skleidia
traikomi slanksteliai, paslaugiai isitiesia upuolikui
po kojomis, tokiu atveju neverta kreiptis net psichia-
tr. Nereikia tuiai gaiinti ir brangaus patologoanatom
laiko. udikai patys parays vienintel teising vyki ver-
sij. O jiems padedantys saviudiai negals pasiguosti net
ir tuo, kad iki paskutinio atodsio liko itikimi politinio
korektikumo doktrinai, nes mirtis padeda tak viskam,
taigi, atima galimyb tsti ir i demagogij.
Arba istorij rays tie, kurie, neatsisak sveiko proto,
pasiprieino mogudiams su j bendrininkais ir t
kov laimjo.
Post scriptum. iemet birelio 13-osios vakare iau-
r nuo Paryiaus, Yvelines departamente, dvideimt
penkeri met islamistas Larrosis Abbala, aukdamas
Allahu akhbar, sivers namus, peiliu mirtinai subad
aukt policijos pareign Jean-Baptiste Salvaing ir
jo mon. Atvyks policijos turmo brys band der-
tis, bet buvo priverstas panaudoti ginkl ir nuov udi-
k. Asmuo, kultivavs taikos religij, teissaugai buvo
gerai inomas jis verbavo rekrutus dihadui ir trejus
metus praleido kaljime, nuteistas dl terorizmo.
Empatikas, politikai korektikas agentrinis vienos
krypties tinklas jau aktyvuotas ir skuba diegti nuomon,
kad iais, kaip ir visais buvusiais bei neivengiamai b-
sianiais atvejais islamas, inoma, niekuo dtas. Bet kaip
paaikinti trej met vaikui, kodl jis liko be tv?..
 Problemos ir idjos

POLITIN GRIETUMO
FILOSOFIJA IR INI
FALSIFIKACIJA
Su auktojo mokslo analitiku Thomasu DOCHERTYu
kalbasi Almantas SAMALAVIIUS

Profesorius Thomasas Dochertys dsto angl ir lyginamj literatr Jungtins Karalysts Warwicko uni-
versitete. Baigs anglistikos, prancz kalbos ir literatros studijas Glazgo universitete, kur, beje, studijavo
dar ir matematik, ir filosofij, filologijos daktaro disertacij apgyn Oksforde.
Daugelio knyg, tarp j Apie modernj autoritet (1987), Postmodernizmas (1993), Po teorijos
(1990), Kritika ir modernyb (1999), Estetika demokratija (2008) autorius. vairius iuolaikinio aukto-
jo mokslo aspektus aptar knygose Universiteto vardan (2011) ir Universitet karas (2014). Jo straipsnis
Tyrimas skaiiais, nestokojantis gili valg, buvo ispausdinas ir Kultros baruose (2013, nr. 2).
Su profesoriumi Dochertyu kalbjoms apie skandaling iuolaikinio universiteto komercializavim.

Almantas Samalaviius. Pastaraisiais metais auktojo
mokslo sistemai primetama vis daugiau vairi finan-
sini suvarym. Taiau finansinio grietumo politika
(austerity), uuot padjusi pataisyti reikalus, tik dar
labiau visk komplikuoja. Kokios finansini suvary-
m pasekms jau akivaizdiai jauiamos Jungtinje
Karalystje? Ar nra amoralu taupyti auktojo mokslo,
kaip ir kultros, apskritai vieojo grio sskaita?
Thomas Docherty. Pltojant i tem, reikt at-
skirti ir aptarti du dalykus: pirma, bendr politin
suvarym filosofij, antra, specifinius klausimus,
tarkime, kok poveik finansavimo mainimas daro
auktojo mokslo sektoriui ir kokia yra socialins po-
litikos, susijusios su nebeprivalomu (post-compulso-
ry) lavinimu, specifika.
Pirmiausia aptarkime filosofijos klausim. odis
grietumas etimologikai susijs su tam tikro po-
bdio atiaurumu, o susiklosius dabartiniam kli-
matui, tai diegiama kartu su bendra rstumo ir netgi
naujojo puritonikumo kultra. Tuo siekiama, kad
bet kokie sudtingi, kompleksiniai, ypa ekonomikos,
klausimai moraliniu poiriu bt paprasti ir aiks.
velniai tariant, tai reikia, kad nebus nei pyragaii,
nei aluio, kaip sako Tobys Belchas Dvyliktojoje
naktyje. odiu, visi malonumai apmokestinami.
Tikimasi, kad pavyks visk apriboti iki btiniausi
egzistencini poreiki. O ir pats gyvenimas jau sieja-
mas su ilikimo klausimu. ios nuostatos rezultatas
irgi yra ideologinis: jei gyvenimas reikia paprasiau-
si ilikim, tada ekstremalumas tampa norma. Kai
kuriais atvejais (tai tinka ne tik Jungtinei Karalystei,
bet ir kitoms alims) kasdienin egzistencija tampa
vis karu su visais, kaip t apibdino Thomasas Hob-
besas, turdamas omenyje egoistin mogaus prigim-
t. Kai gyvenimas dekonstruojamas iki elementariau-
sio poreikio igyventi, ilikimas kit gyvybs sskaita
tampa ideologikai leistinas. Kaip kadaise sak ponia
Thatcher, nra tokio dalyko kaip visuomen, yra tik
pavieniai individai, o dabar tie individai grumiasi
vienas su kitu.

Kultros barai 2016 6 9

 Taiau i tikrj ia svarbus ne vien biologinis i-
likimas, kartu kaunamasi dl virenybs. Politins
grietumo filosofijos sigaljimas yra atsakingas ir
u individualumo mirt vairiose jurisdikcijose viso
pasaulio mastu, o tai labai rimtas kaltinimas, turint
galvoje, kad svarbiausias politins valdios priorite-
tas turt bti moni apsauga. Maiau dramatikais j veiklos vertinim m lemti ekonominiai rodikliai.
atvejais grietumas reikia, kad pleiamos privilegi-
jos t, kurie jau ir taip yra gerai apsaugoti, todl nei
fizinei, nei biologinei j egzistencijai joks pavojus
negresia. Grietumo filosofija nra lygiai vienodai
taikoma visiems pilieiams, todl akivaizdu, kad toks
grietumas yra bdas pateisinti ideologijas, kurios le-
galizuoja tolesn nelygybs didinim.
Kok poveik visa tai daro auktajam mokslui? Pir-
miausia, konkurencija paveriama prastu reikiniu,
diegiant j visus akademins veiklos sluoksnius.
Turint galvoje, kad is grietumas reikia bendr fi-
nansavimo mainim, varybos tampa nulins ver-
ts aidimu, kurio tikslas vienas didinti atotrk
tarp lyderi ir vadinamj atsilikli. Instituciniu
lygmeniu it tendencij ireikia visk apimantis
lygos tvarkaratis, skatinantis sveikinti nelygyb ir
j gilinti. Tai nokauto efektas, palieiantis tiek vis
institucij, tiek atskirus jos padalinius, tiek pavie-
nius individus nuo dstytoj iki student. Vie-
nas naujausi lygos tvarkaraio punkt, sugalvotas
Jungtins Karalysts auktojo mokslo sektoriui iur-
pinti, yra rodikliai, atskleidiantys auktosios moky-
klos student darbinim, atsivelgiant absolvent patys. Tai yra tiesiog kio kiekvienam pagal po-
gaunamus atlyginimus. Kitaip tariant, tikimasi, kad
dstytojai digaus igird, kad kurios nors instituci-
jos aukltiniams silieti rink sekasi prasiau, taigi,
konkurent turi maiau ans igyventi.
Grietumo filosofija ir praktika, kartu pamus, le-
mia, kad svarbiausiu moderniojo universiteto kom-
ponentu tampa intelekto suvarymai, lydimi morals
nuosmukio. Nereikia n pridurti, kad tai prietarauja
auktojo mokslo esmei, kuri visais atvilgiais susiju-
si su tikrja dvasios ekspansija. Grietumas tvirtina
emo lygio kultr, grindiam agresyvumu, indi-
vidualistiniu grobuonikumu, neslepiamu godumu,
10
nes didja nelygyb tiek asmenins gerovs, tiek ir
galimybi atvilgiu. Tai visika prieingyb mogi-
kumui, netgi paties humanizmo antitez. Mums lie-
piama visa tai vadinti realizmu.
Pastaraisiais deimtmeiais universitet ir kolegi-
Auktojo mokslo komercializavimas tapo tikslu ir prie-
mone ilaikyti auktojo mokslo staig kokybs stan-
dartus, o kartu ir j egzistavimo pateisinimu. ini
pavertim preke kritikuoja daugelis auktojo mokslo
analitik, pavyzdiui, buvs Harvardo universiteto
prezidentas Derekas Bokas, taiau komercijos virusas
apkreia vis didesnius plotus. Vieoji sfera neivengia-
mai siaurja, bendrj gr istumia privats interesai.
Ar auktojo mokslo spartus ekonomizavimas dar gali
bti sustabdytas?
Devintajame deimtmetyje ekonomikai stipriau-
sios alys susidr su tuo, kas atrod lyg ir paangi
tendencija, ribojanti valstybs takos sfer. To prie-
astis buvo labai paprasta turtingieji nenorjo
mokti mokesi. Mokesiai reikia sipareigojim
socialiniam visetui, kuris yra daug platesnis negu
konkretaus asmens parapija, kartu tai ir sipareigo-
jimas gausinti viej gr. Anuomet buvo svarstoma:
jeigu a nesunaudoju tiek vandens, kiek jo sunaudoja
kaimynas, kodl turtume dalytis jo katais? Suskai-
dykime socialin sfer, toks veiksmas utikrins tei-
singum, nes moksime tik u tai, k sunaudojame
reikius, i kiekvieno pagal galimybes perversija. Jis
buvo perfrazuotas taip: i kiekvieno pagal tai, kiek
jis perka, kiekvienam pagal tai, kiek jis parduoda.
Tariamasis teisingumas i tikrj reik, kad in-
dividas gali pats nutarti, kiek jis sipareigoja socia-
liniam visetui, tad daugelis nuo tos pareigos tiesiog
nusialino. Logika, kad valstyb, netekusi dalies pa-
jam i bendrj mokesi, prarado interes rpintis
vieja sfera ir, uuot valdiusi ekonomik, tapo pa-
prasiausia kapitalizmo vadybininke.
Lygia greta buvo vykdoma kita programa, diegu-
si poir, kad esmin valstybs funkcija tarnau-
Kultros barai 2016 6
ti verslui, nes verslas yra pagrindinis kapitalistins
naudos variklis. Mitologizavus versl, imta igno-
ruoti elementar fakt, kad taip teisinama didiul
nelygyb. Toks mstymas reikalavo visk, bet koki
vieosios sferos institucij, pertvarkyti taip, tarsi jos
veikla bt komercin (grindiama naudos siekimu).
Antra, savo egzistencij ji turjo pateisinti iimtinai
komerciniais rodikliais.
Universitetai visikai netinkamai pasielg, pa-
suk tuo paiu keliu. i labai abejotin program
kai kuri universitet vadovai msi gyvendinti
su didiausiu entuziazmu. Finansavimo modelis,
grindiamas konkurencingumu, leido jiems (dau-
giausia vyrams) sivaizduoti save verslininkais, ga-
minaniais produkt, skirt pelningai parduoti
rinkoje. Tai padar didiul al auktajam mokslui.
Pirmiausia, ikreip pai akademins kultros pri-
gimt. ini siekim pakeit tariamas disponavimas
tam tikru ini kiekiu, t.y. produktu, kur univer-
sitetas neva parduoda. Taiau, jei auktasis mokslas
apskritai k nors reikia, toji reikm susijusi su abe-
jonmis ir skepticizmu. Pavyzdiui, tyrimai telkiasi
universitete, nes juos pradedame, pripain savo ne-
inojim, tyrinjame tai, ko neinome. Baigtas ty-
rimas sukuria naujas tyrim sritis, kurios dar labiau
prapleia lauk to, ko neinome. Taiau kas pirks
produkt, kuris vadinasi abejon? Kas moks u
dalyk, kurio esms, atvirai kalbant, net mes patys
negalime apibdinti? Taigi, kvestionuojamas pats
intelektas, kuris visais laikais buvo auktojo mokslo
pamatas. J keiia falsifikacija.
Antra, inios redukuojamos paprasiausi in-
formacij. inojimo, kur lydi kritikas skepticiz-
mas, udavini sprendim keiia informacijos sraut
vadyba. Be abejo, prie to prisideda naujosios tech-
nologijos, taiau esminis dalykas tas, kad auktasis
mokslas dabar jau nebeutikrina gyvybins erdvs or-
ganikam ir nuolat kintaniam inojimui su visomis
j lydiniomis abejonmis, jo utikrinama paanga ir
klystkeliais, kuriais kartais pasukama Dabar dsty-
tojai su studentais tiesiog valdo vairius informacijos
srautus, kurie yra neva stabils ir patikrinti.
Kultros barai 2016 6
Treia, i pagrind keiiasi seminar auditorijos
ar laboratorijos paskirtis. Tai jau nra vieta, kurioje
studentai ir dstytojai dirba kartu, tyrindami savo
dalyk. Dabar jos panaesns parduotuves, kuriose
apsilank studentai turi apsimesti, kad domisi gami-
niu, o dstytojai apsimeta didinantys jo vert, toliau
mistifikuodami, uuot pateik atsakym isyk, t. y.
parod t gamin.
Devintajame deimtmetyje ikilo savaiminio pi-
nig vertingumo (Value-for-Money) ideologija, per-
tvarkiusi viej sfer taip, kad joje, paradoksalu, vi-
sikai nebeliko vietos paioms vertybms. Padtis
skandalinga vieoji sfera pertvarkoma daugyb
privai erdvi, kuriose individai atomizuojami. Vie-
nintelis mintos ideologijos tikslas yra pinig cirku-
liavimas dl pinig cirkuliavimo bendrojo vidaus
produkto augimas. Taiau iuo augimu negalima
naudotis visiems bendrai, leidiama tik privatizuoti j
kaip laimik. Tikrojo vieojo grio nebeliko, iskyrus
vienintel gryb finansus. Prie to prisidjo ir aka-
deminio sektoriaus skandalingas komercializavimas.
Tie sektoriaus vadovai, kurie i krypt palaik ir to-
liau diegia, turs prisiimti tiek moralin, tiek politin
atsakomyb u lidnus viso to padarinius.
Vienas i neretai silom vaist, kaip globaliu
mastu isprsti auktojo mokslo problemas pagal neo-
liberali darbotvark, yra auktj mokykl privatiza-
cija. Jungtin Karalyst pasuko btent iuo keliu. Kaip
vertinate i transformacij? Beje, ne tik Lietuvoje, bet
ir pas jus jau atsiranda politik, aikinani, kad aly-
je universitet apskritai per daug. Ar institucij sujun-
gimas, udarymas pads veikti auktojo mokslo kriz?
Ar nemanote, kad i panacja gali bti nuodinga?
Kad atsakytume klausim, i pradi aptarkime,
k laikome auktojo mokslo krize. Lobist, kurie stu-
mia privatizacijos program, akimis, kriz sukl tai,
kad pernelyg didelis skaiius moni usiman tapti
isilavinusiais. O mes, privatizacijos prieininkai, kri-
ze laikome pat reikalavim nebelaikyti universiteto
vieuoju griu, velgti j grobuonikai, siekiant vien
asmeninio pranaumo ir praturtjimo.
11
 Jungtinje Karalystje aikinama, kad visuomen
steng i bendr mokesi mokti u auktj moks- derinti su asmenine nauda. Juk neivengiamai kyla
l tik tol, kol universitet jo septyni procentai vidu-
rini mokykl absolvent. Kai septyni procentai vir-
to keturiasdeimt septyniais, ji negalinti sau to leisti.
Atrodyt, ekonomikai tas akivaizdu. Taiau istorija
sako visai k kita.
Individualus mokestis u moksl Jungtinje Kara-
lystje pirmsyk buvo teisintas tik 1998 m., valdant
leiboristams, kurie 2004 m. padidino j tris kartus
(nuo 1000 iki 3000 svar sterling). Koalicin vy-
riausyb 20102015 m. laikotarpiu vl drastikai pa-
didino triskart iki 9000 svar sterling. Tai kontro-
versika, nes visikai neteista viena i valdanij
partij (liberalai demokratai) laimjo rinkimus tik
todl, kad pasiadjo panaikinti mokesius u moks-
l ir balsuoti prie bet kok j klim.
1998 m. i bendr mokesi buvo finansuojami
anaiptol ne 7 procentai absolvent, nes tuo metu
universitetus j stojo beveik 39 procentai. Tad i ti-
krj kalbama tik apie papildomus madaug 10 pro-
cent, o tai sudaro apie 100 000 student kasmet per
trej met laikotarp. Ar dl to reikjo patrigubinti
mokest u moksl iki 9 000 svar sterling? Abejo-
ju. Suprantama, tai grietumo filosofija. Bet bt
naudinga ndien palyginti su tikro grietumo rei-
kalavusiu laikotarpiu, kai Jungtin Karalyst band
atstatyti savo ekonomik po karo,kai buvo normuo-
jamas net maistas, t. y. viskas i tikrj grietai ri-
bojama. Vis dlto alis sugebjo i bendr mokesi,
kuriuos mokjo 50 milijon gyventoj, finansuoti
vis nacionalin sveikatos apsaug ir ne trejus metus
i eils, bet nuo lopio iki karsto.
Tad kriz yra paprasiausia falsifikacija, sukari-
katrinta iki krizs vien tam, kad bt lengviau pra-
stumti politin sprendim. Nra jokios abejons, kad
auktojo mokslo privatizacija, kalbant neutraliomis
kategorijomis, visikai nereikalinga, ji tiesiog atspin-
di, kad neturima n menkiausios politins valios ap-
ginti universitet kaip viej gr.
Privatizacija tai atsakas problem, kuri realiai
neegzistuoja, nebent problema laikytume nesugeb-
12
jim ar nenor sipareigojimus vieajam griui su-
problem, kai t naud bandoma nuslpti nuo visuo-
mens aki. Taiau auktojo mokslo privatizacija yra
ne vien ekonominis reikinys tai veikiau mogik-
j, skaitant etinius, interes pasisavinimas. To pase-
km apverstas Hobbeso teiginys apie vis kar su
visais. Trumpiau tariant, tai reikia civilizuotos elgse-
nos, o ir bet kokios elgsenos, kuri dedasi civilizuota,
nuosmuk. Turint galvoje, kaip glaudiai universite-
tas susijs su civilizacija, jo privatizavimas yra cini-
kas ipuolis prie pai ios institucijos esm.
Kaip tokia auktojo mokslo raidos kryptis paveiks
vien i svarbiausi vertybi akademin laisv? Jei
studij programos udaromos tariamai dl to, kad
duoda per menk ekonomin naud, ar apskritai ver-
ta kalbti apie akademins laisvs principus? K i
princip nepaisymas reikia auktojo mokslo idjai ir
universiteto ateiiai?
Akademin laisv atakuojama kaip niekad anksiau.
Kai kur tai gauna ekstremalias formas akademikai
kalinami, teisikai persekiojami u pasisakymus, u
ratus, kuriuos politin ar institucin valdia laiko ne-
patogiais. inoma, tai kratutinumai. Daug daniau
akademin laisv slopinama gerokai subtilesniais, todl
klastingesniais bdais. Vis labiau universitetai tapatina
save su tam tikrais preks enklais, neva sudaraniais
reputacijos kapital, o viskas, kas prietarauja tam en-
klui, potencialiai siejama su reputacijos menkinimu, u
kur baudiama disciplinavimu, alinimu i pareig. U
toki pavyzdi slypi dar iurpesnis reikinys aikus,
i anksto numatytas apribojimas, apie k galima kalbti
ir diskutuoti. Panas dalykai atsitinka, kai tyrim tary-
bos paiso prioritet, kuriuos primeta vyriausyb, ia
susiduriame su cenzra, gavusia finansinio rmimo pa-
vidal. Ms laikais vis daniau inyksta laisvs svoka,
j keiia pasirinkimo laisv. Neva jei prekybos centras
silo dvi pupeli ris, tai ess laisvs enklas, nesvarbu,
nei kokiomis slygomis tos pupels gaminamos, nei kam
jos teikia naudos, k jau ir kalbti apie tai, kaip lengvai
prekybos centrai sudoroja vietines parduotuvles, kurios
Kultros barai 2016 6
prekiavo kitomis pupeli rimis, ir pan. Dabartinmis David GRAEBER
slygomis akademin laisv prarado tikrj prasm, ska-
tinama tik laisv udirbti pinigus.
APIE BEPRASMIK
Daugelis ikili modernybs mstytoj universitetus
laik institucijomis, kurios alia kit udavini, kr DARB FENOMEN
socialins kritikos diskursus, padedanius visuomenei
apmstyti save. Dabar vertybmis laikomi kiti priori-
tetai: ekonominis rentabilumas, rinkos poreiki ap-
tarnavimas, vadybos elito ugdymas ir t.t. Ar tokiais
pavirutinikais dalykais apsiribojs auktasis mokslas
gali skirti nors kiek dmesio kritikai, apmstymams,
iminties paiekoms?
Bt puiku, jei i naujo atrastume tokias kilnias
idjas kaip kritika, reflektyvumas, imintis ir pan.
Visiems iems dalykams pltotis reikia laiko, o lai-
kas, pasak madingos klis, tai pinigai, tad laikui
neturime laiko. ie dalykai aukiasi apmstomi, bet
paradoksas tas, kad universitet polinkis siekti efek-
tyvumo pat mstym redukuoja iki automatins
refleksijos, kuri privalo bti staigi, antraip negausi
gero vertinimo. Jei universiteto nelaikome vieta, ku-
rioje ugdomas mstymas ir kuri veikia kaip kultros
saugykla, tada uimame pozicij, kad mstymo sto-
P agal Johno Maynardo Keyneso 1930 m. paskelb-
t pranayst, technologijos XX a. pabaigoje pa-
tobuls tiek, kad tokiose alyse kaip Jungtin Kara-
ka nra nei yda, nei bda. Charlies Chaplinas filme lyst ar JAV darbo savaits trukm sumas iki 15
Didysis diktatorius perspjo, kad visuomen, kuri valand. Nra prieasi manyti, kad ekonomistas
valdo mechaniniai mons, protaujantys mechani- klydo technologiniu atvilgiu tai visikai mano-
kai, darosi pavojinga, ir kad diktatra yra visuome- ma. Vis dlto pranayst neisipild, nes technolo-
ns, kuri neturi laiko mstyti, logika lemtis. gijos pasitelkiamos, iekant galimybi prasimanyti
kuo daugiau darbo. Atsirado aib profesij, kurios,
Kritikai stebdamas auktojo mokslo raid Jung- ties sakant, yra betiksls. Daugyb moni, ypa
tinje Karalystje, analizuodamas jo nuopuolius ir Europoje ir iaurs Amerikoje, leidia savo gyveni-
klystkelius, k patartumte Ryt Europai? Ko mes dar m, vykdydami uduotis, kurios, j pai slaptu si-
galtume ivengti? tikinimu, yra beprasmikos. Tai daro neimatuojam
Nesekite Jungtins Karalysts pavyzdiu. Atminki- moralin ir dvasin al, drumsia kolektyvin pas-
te, kad visoms visuomenms reikia institucij, kurios mon, taiau apie reikin beveik niekas nekalba.
egzistuot, siekdamos ir kit tiksl, ne vien finansi- Kodl Keyneso ipranaautoji utopija, kuria nuo-
nio augimo. Kurkite auktj moksl, remdamiesi pa- irdiai tikta dar 7-ajame deimtmetyje, taip ir nei-
dorumo, etikos principais ir nepulkite individualis- sipild? Paprastai aikinama, es ekonomistas nenu-
tinio gobumo glb. mat, kad vyks toks staigus konsumerizmo uolis.
Gav teis rinktis, kas geriau, ar trumpesn darbo
Dkoju u pokalb. diena, ar aisliuk ir pramog gausa, mons pasi-

Kultros barai 2016 6 13

rinko antrj variant. Tai grai pamokanti pasak- jungoje, kur darbas buvo ne tik teis, bet ir venta
ia, bet utenka bent akimirk rimiau susimstyti, pareiga, sistema sukurdavo tiek darbo viet, kiek
kad suprastume, kokia ji melaginga. inoma, nuo pati usimanydavo (todl apytuiame sovietiniame
XX a. 4-ojo deimtmeio iki dabar atsirado i tikrj gastronome trisdavo brys darbuotoj, kad par-
daug nauj darb ir pramons ak, taiau tik nedi- duot kok gabaliuk deficitins msos). Taiau rin-
del j dalis yra susijusi su iPhone, sui ar man- kos ekonomika tok kazus turt lengvai isprsti.
tri sportbai gamyba ir prekyba. Remiantis ekonomine logika, pelno siekianti mon
Tad kokie tie naujieji darbai? Neseniai JAV atlik- niekada nevaistys pinig darbuotojams, kuri jai
tas lyginamasis tyrimas, kaip darbo sektoriai buvo nereikia. Ir vis dlto elgiamasi btent taip.
pasiskirst 1910m. ir 2000m., gerai nuvieia situ- Kai mons vadovyb nusprendia sumainti dar-
acij (beveik tokie pat rezultatai gauti ir Jungtinje buotoj skaii, daugiausia atleidia t, kurie k
Karalystje). Per pastaruosius imt met drastikai nors gamina, gabena, taiso ar priiri, todl kitiems
sumajo moni, dirbani pramonje, ems ky- gamintojams, gabentojams, taisytojams ar priir-
je ar patarnaujani turtuoliams. O vairi speci- tojams padidina darbo krv. Neaiks burtai, kuri
alist, vadov, pardavimo vadybinink ir paslaug kilm niekam neinoma, lemia, kad popierius stum-
sektoriaus darbuotoj padaugjo tris kartus, dabar dani darbuotoj skaiius nenumaldomai auga, vis
jie sudaro jau ne ketvirtadal, o tris ketvirtadalius daugiau moni, panaiai kaip kadaise Soviet S-
vis dirbanij. Kitaip sakant, didioji dalis dar- jungoje, dirba po 40, net po 50 valand per savait.
b, susijusi su gamyba, kaip Keynesas ir pranaavo, Taiau, kaip Keynesas ir numat, efektyviai dirbama
yra automatizuoti (net jei tursime omenyje mili- tik 15 valand per savait, didioji laiko dalis pra-
nik skaii moni, kurie dirba Kinijos ir Indijos leidiama, rengiant motyvacinius seminarus ir juose
pramons sektoriuje, jie vis pasaulio gyventoj at- dalyvaujant, atnaujinant savo Facebook profilius arba
vilgiu vis tiek sudarys maesn procent, negu buvo internetu atsisiuniant TV serialus.
prie imt met). Atsakymas, kodl taip yra, susijs ne su ekonomi-
Bet, uuot mainus darbo trukm, kad monms ka, bet su politika ir morale. Valdanioji klas supra-
bt suteikta galimyb usiimti norima veikla, siek- to, kad laiminga ir produktyvi visuomen, turdama
ti savo tiksl, leisti laik taip, kaip jie trokta, buvo daug laisvo laiko, darosi pavojinga (prisiminkite, kas
ipstas net ne tiek paslaug, kiek administracinis nutiko, kai pradta prie tokio modelio artti 7-ajame
sektorius, prikurta toki nauj darbo ni, kaip deimtmetyje). Beje, valdantieji ypa palaiko sitiki-
antai finansins paslaugos ar telerinkodara, nereg- nim, es darbas pats savaime yra moralin vertyb,
tai ipampo administracinis auktojo mokslo ir svei- o mogus, kuris nenori didiosios smoningo gy-
katos apsaugos staig aparatas, mogikj itekli, venimo dalies praleisti, paklusdamas grietai darbo
korporatyvins teiss, viej ryi sektoriai. ia disciplinai, yra nieko vertas.
netraukti darbai, susij su mint sektori apsauga, Vien kart, besvarstant, kodl Jungtins Kara-
techniniu palaikymu ir kitomis paslaugomis tarki- lysts universitetuose nuolat gausja biurokratini
me, un prausikai, pic iveiotojai, dirbantys vis prievoli, ov galv mintis apie vien i galim
par, reikalingi vien todl, kad dauguma moni tiek pragaro vaizdi. Pragaras tai sambris moni,
daug dirba. kurie didij laiko dal praleidia, dirbdami darb,
iuos darbus vadinu beprasmikais. kurio nemgsta ir ne itin gerai sugeba atlikti. Tar-
Lyg kakas tyia juos kurt vien tam, kad nesiliau- kime, jie puiks baldiai, taiau didij laiko dal
tume dirb. Btent ia ir slypi paslaptis. Kapitalizme praleidia kepdami uv, nes darbdavys taip liep.
taip neturt atsitikti. Neproduktyvioje Soviet S- Ties sakant, keptos uvies niekam nereikia, tiksliau

14 Kultros barai 2016 6

tariant, jos reikia labai nedaug. Bet darbuotojus u-
valdo apmaudas vien pagalvojus, kad j bendradar-
biai galbt daugiau laiko praleidia gamindami bal-
dus negu vykdydami savo pareig kepti uv. Todl
pagrindinis vis usimimas yra uvies skrudinimas,
ir netrukus dirbtuv pritutinama niekam nereikalin-
gos, prastai ikeptos uvies.
Manyiau, tai gana tiksliai iliustruoja ms visuo-
mens moral.
Suprantu, kad tokie argumentai iprovokuos
prietaravim audr: Kas tu toks, kad sprstum, ku-
rie darbai yra ities reikalingi? K apskritai reikia
reikalingumas? Esi antropologijos profesorius,
kokia gi i tavs nauda? Ir i tikrj mano pro-
fesija, daugelio bulvarins iniasklaidos skaitytoj
poiriu, puikus socialiai beprasmikos veiklos
pavyzdys. Tam tikru atvilgiu jie visikai teiss. So-
cialins naudos nemanoma imatuoti objektyviai.
Negaliau mogui, kuris tiki savo darbo pras-
mingumu, sakyti, kad jo darbas i esms beprasmis.
Neseniai susitikau mokyklos laik draug, su kuriuo
nesimatme nuo tada, kai buvome dvylikmeiai. Nu-
stebau, suinojs, kad per t laik jis spjo tapti poe-
tu, vliau roko grups lyderiu. Kelet kart girdjau
jo atliekamas dainas per radij, bet n nenutuokiau,
kad tai senas mano pastamas. Jis ities buvo pui-
kus, krybingas muzikantas, savo kryba ne vienam
mogui praskaidrins kasdienyb. Taiau pora grups
album patyr neskm, pasirayti naujo kontrakto
jam nepavyko, m vis giliau klimpti skolas, kaip tik
tuo metu gim dukt Susidariusi situacija, draugo
odiais tariant, privert j, kaip ir daugel vilties nete-
kusi moni, priimti banal sprendim studijuoti
teis universitete. Dabar jis dirba teisininku vienoje
garsioje Niujorko monje, taiau net neklausiamas
pripaino, kad, jo manymu, tai visikai beprasmi-
kas, nieko gero pasauliui neduodantis darbas, kuris
net neturt egzistuoti.
i istorija kelia daugyb klausim. Vis pirma, ko-
kia yra ms visuomen, jeigu jai nereikia talenting
poet, muzikant, taiau nuolat stinga teisinink?
Atsakymas: kadangi didij pasaulio turt dal kon-
Kultros barai 2016 6
troliuoja 1proc. moni populiacijos, tai vadinamoji
rinka yra atspindys to, kas naudinga ir svarbu to
vieno procento, o ne kieno nors kito nuomone. An-
tra, mano draugo istorija rodo, kad mons, dirban-
tys beprasmikus darbus, galiausiai ima tai suvokti.
Ties sakant, net neinau, ar esu sutiks kok nors
bendrovs teisinink, kuris nemanyt, kad jo darbas
beprasmis. Tas pats galioja ir anksiau mintoms
naujoms verslo akoms. Susidar nauja specialist
klas. Jos atstov sutik vakarlyje, nesigirkite, kad
dirbate kak, kas galt bti laikoma domiu ir nau-
dingu darbu (pavyzdiui, esate antropologas), nes
tada beveik nieko nesuinosite apie j profesij. Bet
po keleto kokteili pasipils nuoskaudos dl to, koks
beprasmikas ir kvailas yra j darbas.
Tai siaubingas psichologinis smurtas. Kaip galima
apskritai kalbti apie or darb, jeigu mogus slapia
galvoja, kad jo profesija net neturt egzistuoti? Argi
tai gali nekelti pykio ir apmaudo? Vis dlto visuo-
mens pykiui suvaldyti buvo rastas bdas (tiesa,
keistokas). Kaip ir uvies kepj atveju, pyktis nu-
kreipiamas tuos mones, kurie dirba prasmingus
darbus. Pavyzdiui, ms visuomen, atrodo, lai-
kosi neraytos taisykls: kuo labiau ir akivaizdiau
mogaus darbas naudingas kitiems, tuo prasiau
jis apmokamas. Sunku rasti objektyv mat, taiau
nordami susigaudyti uduokime sau klausim, kas
atsitikt, jei vis i darbuotoj paprasiausiai ne-
likt? Tarkime, jei staiga pranykt slaugs, iukli
vejai arba mechanikai, pasekms bt katastro-
fikos. Sunku sivaizduoti gyvenim be mokytoj ar
dok darbinink, o be mokslins fantastikos rayto-
j ar muzikant jis tapt gerokai niresnis. Taiau
nra visikai aiku, k prarast monija, jei pranykt
privataus akcinio kapitalo moni generaliniai direk-
toriai, lobistai, viej ryi specialistai, aktuarijai,
pardavjai telefonu, antstoliai ar teisiniai patarjai.
(Daugelis taria, kad nuo to gyvenimas tik pagert.)
Vis dlto iskyrus kelet plaiai populiarinam iim-
i (pavyzdiui, gydytojai udirba lyg ir neblogai),
minta taisykl dl atlygio u darb veikia nusiste-
btinai tiksliai.
15
 Dar menkiau pagrstas, nors plaiai sigaljs, yra
sitikinimas, es taip ir turi bti. Tai viena i slap-
t deiniojo populizmo stiprybi. Antai bulvariniai
leidiniai kursto pasipiktinim Londono metro dar-
buotojais, sustabdiusiais savo veikl, kol dersis
dl darbo slyg. Ir nors vien tas faktas, kad ie dar-
buotojai gali sutrikdyti susisiekim visame Londo-
ne, rodo j profesijos svarb, susidaro spdis, kad
btent tai mones ir nervina. Dar aikiau tas matyti
JAV, kur respublikonams pavyko nuteikti visuome-
n prie mokytojus ir automobili industrijos dar-
bininkus dl tariamai per dideli j alg ir pried
(bet ne prie mokykl administracijos darbuotojus
ar automobili pramons valdytojus, kurie ir sukl
didiausias problemas). Tarsi priekaitaut: Bet juk
js turite tikrus darbus! Galite mokyti vaikus! Ga-
minti automobilius! Ir jums vis tiek utenka akipl-
ikumo reikalauti viduriniosios klass lygio pensij
ir sveikatos apsaugos?
Jei kas nors nort sukurti special darbo reim,
tinkam palaikyti finans sektoriaus moni galiai,
vargu, ar irast k nors tobulesnio u dabartin sis-
tem. Tikri, produktyvs darbuotojai yra negailestin-
gai inaudojami. Visi kiti padalijami dvi grupes
maesniajai priklauso nuolat bauginami ir peikiami
bedarbiai, o didesniajai tie, kurie gauna atlygini-
m i esms u tai, kad nieko nedaro. ie (vadovai,
administratoriai ir t. t.) uima vietas, tarsi specialiai
sukurtas tam, kad galt susitapatinti su valdani-
ja klase, ypa su finans sferos rykliais, ir nekenia
vis t, kuri darbas turi aiki ir nenuneigiam
socialin vert. inoma, i sistema nebuvo kuriama
smoningai, ji atsirado po beveik imtmet trukusi
bandym ir klydim, taiau tik ja galima paaikinti,
kodl dirbame daugiau nei tris ar keturias valandas
per dien.
Spausdinama autoriui maloniai sutikus.
Ivert Mantas JONAITIS
Versta i urnalo Strike (http://strikemag.org/)
16
T iesiog ms akyse vyksta galingas vizualumo prover-
is, sitvirtina dalijimosi vaizdais kultra. tinklin-
tos visuomens tiek pavieni individ, tiek institucij,
tiek valstybi pagrindinis rpestis dabar yra nedingti
i ekran Svarbu silieti vaizd sraut, dalyvauti in-
tensyvios komunikacijos procese, atkreipti save dmes,
kurti patraukl vaizd, eksponuoti intymj A ir privat
gyvenim, stebti kitus ir dalytis spdiais. Vizualumo
galias didina vaizdo industrializacija ir komunikacijos
technologij pltra, suteikianti laisv prieig prie vaiz-
d, demokratizuojanti patirt ir stiprinanti pretenzijas
berib vieum. Taiau neretai tas daroma dvasinio gy-
venimo, vaizduots, kritinio mstymo, autentikos pa-
tirties, tikrojo artumo ir intymaus bendravimo sskaita.
Visas dmesys sutelkiamas regimj paviri, ivaizd,
pasirodymo efekt, spd, tui vaizdingum. Keiian-
tis irjimo tvarkai, matymo perspektyvai, keiiasi tiek
individo laikysena, tiek savimon, net savastis.
Vaizd kultra ambivalentika. Viena vertus, ji pleia
regjimo lauk ir visuomens akirat, o pasaulis darosi
prieinamesnis. Be to, atveria anksiau nematytas sritis,
teikia ini, stiprina moralines pozicijas, naikina sociali-
nes ir geografines utvaras, suteikia drsos svajoti. Antra
vertus, didiuliai vaizd srautai atitraukia nuo tikrovs
(j reprodukuoja, perdirba, paveria reginiu), nuteikia
bti pasyviu, abejingu jos stebtoju. Iliuzinis aktyvaus
dalyvavimo visur su visais jausmas ikreipia realybs
suvokim, primeta kolektyvin poir, dirbtini he-
roj, ymybi kult, paremt vaizdiais ir savireklama.
Galios institucij, rinkodaros ir propagandos specialistai
paveria vaizdus kontrols ir sekimo rankiu, padedan-
iu reikiama linkme nukreipti visuomens dmes, val-
dyti viej opinij, numatyti masi elgsen
Kultros barai 2016 6
 Odeta UKAUSKIEN
PAVERGTAS REGJIMAS*
Fotografija, kinas, televizija, mada, reklama, vieieji
ryiai, sporto, muzikos, turizmo, rekreacijos modeliai,
preki enklai, naujien portalai, socialini tinkl vaiz-
dynai ir vaizdo aidim industrija visi ie tinklinto
pasaulio sandai tvirtina sryingas kolektyvines vizijas.
Naujojo liberalizmo politika, globalioji ekonomika ir
skaitmenins technologijos, vienus vaizdus susaistyda-
mos su kitais, didina j cirkuliacij, ipleia regjimo ho-
rizont. Tai sudaro palankias slygas skleistis globaliam
vizualumui. Augantis masi noras stebti kitus ir ekspo-
nuoti save leidia mistifikuoti pai vaizd industrij,
manipuliuojant kolektyvine smone.
Kartu su ekranu atsirado videologija pats pavo-
jingiausias haliucinuojanios smons gyvenimo bdas
(liogeris 2010, p. 261). Grtamojo ryio reikalaujantys
vaizdai perteikia, tiksliau tariant, kuria judr, kintant,
dinamik, daugiasluoksn pasaul, kuriame subjektas
tiek stebi kitus, identifikuojasi su kitais, tiek eksponuoja
ir personalizuoja save, pasitelkdamas primetamus vizua-
lumo kodus, prasmina savo veikl ir bt. Internetas, so-
cialiniai tinklai, videoaidimai daro poveik tiek moralei,
tiek sociokultriniam gyvenimui, kuriame ima atsispin-
dti nauja vaizdo retorika ir matymo gramatika.
Vilion vaizdais, naudodamasi naujj technologij
magija, giliai siskverbia privai individo erdv (Lipo-
vetsky 2013, p. 25). Ji motyvuoja tiek individualius, tiek
bendruomeninius tikslus, keiia visuomens gyvensen.
Stebdamas kitus, individas stengiasi didinti savo este-
tin, fizin ir jausmin kapital. Karnavalika atmosfera,
nevaromas hedonizmas, i malonumo principo iau-
* I spaudai rengiamos knygos Kultra tinklaveikos visuomenje: tapatybs
industrija.
Kultros barai 2016 6
gantis socialinis erotikumas, jaunysts, seksualumo
kultas lemia, kad stiprja emocinis prieraiumas. Vir
socialins sferos ikyla emocikai prieraius individas.
Prancz socialinis teoretikas Michelis Maffesoli pabr-
ia, kad emociniais ryiais susisaisiusiose bendruome-
nse kiekvienas individas projektuoja save kitus, kuri
vilgsniai tarytum pratsia jo egzistencij. Vaizdai ska-
tina susitapatinti su kokia nors charizmatika asmeny-
be, eponiminiu herojumi, intelektualiniu guru ar vide-
oaidim personau. Btis pratsiama kitapus savojo
A rib. Refleksyv ego cogito keiia estetas, instinkt
ir emocij vergas. Pereng autentikos tikrovs ribas,
atsiduriame susitapatinim irealybje (Maffesoli 2012,
p. 133). Nesunku suvokti, kad ie daugialypiai susitapa-
tinimai yra ir isitapatinimo, deindividuacijos prieastis.
Manipuliuojama individu, tvirtinant naujas stabmel-
dysts, idiolatrijos (savs garbinimo) formas.
Taigi, globalizacija ne vien fizinis preki, produkt,
technins rangos ir kapitalo judjimas, bet ir ypa greitai
sklindantys vaizd srautai, tvirtinantys konkreius ir-
jimo modusus. Vaizdinius gaminanios svajoni mainos
sismelkia socialin realyb ir kasdienin veiksm prak-
tik. is visuotinis procesas apima jausm ir kno politi-
k, psichikos ir afekt srang (Lu 2007, p. 2). Masikai
reprodukuojami ir tirauojami vaizdai transformuoja so-
cialin audin, kultrin tapatyb ir subjektyvyb.
Tiek religin, tiek sekuliari Vakar kultra atvaizdams
visada skyr svarb vaidmen. Filosofai, teologai, gam-
tos moksl atstovai, psichologai, meno istorikai, kritikai
vairiais aspektais tyrinjo j prigimt, simbolin pras-
m, geometrines, optines, estetines ypatybes, poveik
mogaus psichikai, socialinei vaizduotei, kultriniam
gyvenimui, menui. Vis dlto pastaraisiais deimtmeiais
17
i naujo klausiama, kas yra vaizdas, bandoma pasver- vaizdumo proveriu ir naujomis, ypa technologinmis,
ti jo gali, diskutuojama apie estetinius, psichologinius, galimybmis, kurios leidia plsti virtuali erdv, apgy-
ideologinius vaizd kultros aspektus. vendint elektroniniais klonais. Kiti su nerimu ir baime
Kalbdami apie vaizd, neivengiamai susiduriame su stebi neprognozuojamus procesus, laikydami juos nauja
jo dvilypumu. Viena vertus, kiekvienas vaizdas turi ma- nelaisvs forma. takingas kultros teoretikas Nicholas
terialj, fizin pavidal ir atsispindi matomame pavir- Mirzoeffas analizuoja vizualumo ir socialins galios s-
iuje. Antra vertus, vaizdai gyvena intensyv nematom veik, bando aptikti tuos elius ir vaiduoklius, kurie
gyvenim tai susij su nesmoninga psichine veikla, daugumai yra nematomi, nes klaidioja tarp neregimybs
sapnais, regjimais, svajonmis, individualia ir kolekty- ir regimybs, stengdamiesi tikinti, kad virtualusis pa-
vine vaizduote. Abi ios plotms daro tak viena kitai saulis kaip tik ir yra tikrasis, o nenormals reikiniai vi-
ir sklinda ratilais po berib individualios ir kolektyvins sikai normals (Mirzoeff 2002, p, 189).
bties vandenyn. Kai pabriama kuri nors viena vaizdo Elektronins technologijos paskirus reginius itrau-
plotm, neivengiamai susiaurinama ar net ikraipoma kia i konkretaus konteksto, paveria efemerikais blyks-
dvilyp jo prigimtis. Todl dabarties vizualumo tyrin- niais, atsieja nuo istorins j terps. Tirpdo apibrtas
tojai susieja ias dvi puses, atskleisdami j sveik, tak kultros ribas, sauganias savitas tradicijas, o vaizdams
vilgsnio trajektorijoms, regimajai patiriai. Tyrinjami leidia jungtis ir transformuotis taip, kaip anksiau nebu-
ne tiek kintantys reprezentacijos bdai ir vizualizavimo vo galima net sivaizduoti (OLoughlin 2006, p. 2122).
principai, kiek biologiniai ir kultriniai regjimo proce- Vis dlto tai tik viena fatalikai kryptingos vizualins
sai, paveriantys vaizdus tikrja ms savastimi (Holly, kultros pus. Kita nepasotinamas vizualinis alkis, li-
Moxey 2002, p. 14). ymus amerikiei meno istorikas, guistas noras irti, rodyti, nuolatinis vaizd vaikymasis.
kritikas ir teoretikas Jonathanas Crarys teigia: Regji- Didjant vizualins informacijos srautams (televizija, kino
mas ir jo padariniai visada glaudiai susij su iriniuo- pramon, internetas), tiesioginiame eteryje transliuojami
ju subjektu, kuris yra ir istorinis produktas, ir konkrei vaizdai apie tragikus pasaulio vykius vis labiau priartja
praktik, technik, institucij ir sisavinimo procedr prie pramog formato. Pavyzdiui, 2015 m. sausio 711
raikos terp (Crary 1992, p. 5). Audiovizualin, elek- d. terorist, siekiani atsidurti dmesio centre, vykdytos
tronin kultra su vis labiau sigaliniomis medijomis udyns satyrinio savaitraio Charlie Hebdo redakcijoje
siekia uvaldyti irov dmes, pavergti reg. ieb ir kar dl vaizd. Pranczijos televizijos kanalai ty-
Vartotoj visuomen meldiasi regimajam paviriui, rimo eig, visuotines protesto prie smurt eitynes pavert
spektaklikumui, vaizdiams, nustelbiantiems neregi- tampos kupinais sinematiniais pasakojimais, konkuruo-
mosios vaizdo galios vektori, tak individo ir visuo- janiais dl irimumo reiting (Tess 2015, p. 812). Pa-
mens smonei, simbolinms kultros formoms. Post- naiai nutiko ir po terorist atak Paryiuje pernai lapkri-
modernusis kapitalizmas efektyviai inaudoja estetines io 13-j paradoksalu, bet daugyb kart rodomi vaizdai
vaizdo ypatybes, kurios perkeliamos groio industrij, pyl vanden ant terorist malno. Nors buvo suadinta
manipuliuojani reginiais. Vizualumas triumfuoja, re- didiul visuomens uuojauta, kraups vaizdai nuskendo
gimumas arba matomumas virsta kapitalo atmaina, yra bendrame nenutrkstamame sraute, kuris skatina emocin
svarbus pasaulio, paversto preke, sandas, kultrinis var- atsiribojim, nes greitai pereinama prie kit vaizd ir kit
totoj visuomens agentas. problem. O vokiei lakno sprendimas sudauyti lktu-
Vaizdams suteikiama ypatinga galia. Primetami bene v su keleiviais, kertingai troktant, kad pasaulis pagaliau
visoms kultros, religijos, socialinio ir politinio gyveni- apie j suinot, byloja: noras rodyti(s), matyti ir bti mato-
mo sritims, jie skatina vertybi kait, kuria naujus vaiz- mam yra jga, turinti demonik gali.
dius, prikausto dmes, uima laisvalaik, nulemia in- iuo atvilgiu ypa vaizdinga ir iliustratyvi yra ame-
divid ir j grupi mstym, elgsen. Vieni avisi tokiu rikiei kino reisieriaus Oliverio Stoneo satyrin ko-

18 Kultros barai 2016 6

medija Gim udyti (Natural Born Killers, 1994). Joje
parodoma, kaip du serijinius udikus (Mickey ir Mallory
Knoxus) iniasklaida pavert regini visuomens hero-
jais. urnalistai i paskutinij stengiasi atsidurti vyki
epicentre, rengia reportaus apie nusikaltlius, daro su
jais interviu, susiavj pasakoja apie j nusikaltimus,
kuria ou, paversdami udikus ymybmis. Nepasotina-
ma irov vaizduot audrinama, jie nekantriai laukia
tsinio, garbina nusikaltlius, laikydami juos fatalikos
aistros simboliais, iauraus likimo aukomis, apie kuri
tikrsias aukas n neusimenama Filmas apnuogina
masini medij siek pakerti publik vaizdais, realybs
fragmentais. Dl populiarumo reiting kaunamasi bet
kokia kaina, todl net iauriausi vykiai, okiruojantys
faktai velkami patraukli lengvo pasakojimo form.
Vaizd vartotojai, smalsiai stebintys, kaip siautja smur-
tas ir liejasi kraujas, savaip bendrininkauja su medijomis,
tvirtinaniomis inversin vizualumo matmen, kuris nu-
sikaltlius paveria herojais, o tragikus vykius nuoty-
ki istorijomis. Stoneo filmas ne tik parodo, kaip udi-
kai paveriami angelais, bet ir konstatuoja, kad vaizd
visuomen jau deda lygybs enkl tarp realaus pasaulio
naujien, virtuali pramog, kultini serial
Austral mokslinink edukolog Marjorie OLoughlin
teigia, kad btent paklausa skatina iekoti vis nauj vaizdo
eksponavimo ni, todl vaizd gausa yra maiau pra-
gaitinga negu nuolatinis vaizd alkis ir vaizdinimo impe-
ratyvas, palaipsniui perengiantis visas etikos ribas ir gau-
nantis vis rykesni patologijos bruo (OLoughlin 2006,
p. 22). Ekshibicionizm lydi vujarizmas. Per objektyv
matoma tikrov, kuri optiniai liai ikreipia, o monta-
o programos perdirba, sukurdamos patraukl vizualin
pasakojim, daro poveik visam socialiniam organizmui,
kultros raidai, kasdieniniam gyvenimui, moni poj-
iams ir smonei. Vizualumo reimas, sulyds dokumen-
tik su fikcija, kino kultrai bdingus kadravimo, monta-
o ir naratyvo krimo principus perkelia iniasklaidos
ir virtualybs sfer. sigali ritualin irjimo praktika ir
vizualin kontrol. Skausmingas ikonofilijos pasekmes
nustelbia stebjimo malonumas.
Suklestjus techniniam vaizd reprodukavimui, pra-
rado aur ne tik meno kriniai, bet ir j krjai. Vieoji
Kultros barai 2016 6
erdv ignoruoja asmenybes, vadinamj auktj kul-
tr, profesional inojim. Kita vertus, menininkams
ir intelektualams buvimas dmesio centre ities nra ir
neturt bti vertyb. Pernelyg didelis kokio nors auto-
riaus reprezentavimas, reklamavimas sukelia netgi abe-
joni dl jo krybos autentikumo ir tikrosios verts, nes
regimumas paklsta aktualumo principui, turi polink
ekonomin magij, daikt, kaip toki, ir vis kit objek-
t (idj, laisvalaikio, inojimo, kultros) pervertinim
(Baudrillard 2010, p. 62). Vizualumas daniausiai simu-
liuoja vert. Krjo vardas ima cirkuliuoti kaip preks
enklas jeigu autorius gerai reprezentuotas ir medi-
juotas, tai parduodama daugiau jo produkt.
Pramogoms ir reginiams reikia artistiko charakterio
(Ortega y Gassetas 1993, p. 25), todl didesnio dmesio
ir vertinimo sulaukia ne dailininkai, raytojai ar kom-
pozitoriai, o tie, kurie nuolat muoja scenoje, ypa TV
ekrane aktoriai, televizijos laid vedjai, dainininkai
(Heinich 2012, p. 563). krybos plotus sibrovs vizua-
lumas kartu su krybinmis industrijomis griauna tradi-
cin autoriaus (krjo) svok, keiia krybos vertinimo
kriterijus. Vietoj diskusij apie estetines krini ypaty-
bes pltojamas pateisinimo ir teisinimo diskursas. Me-
nininko populiarumas tarsi papildo estetin jo krini
svor, suteikia jiems pridtin krybin vert.
Vizualumo ekonomika grindiama emociniais ar-
gumentais, pastangomis suavti ir uvaldyti dmes.
Popmeno klasikas Andys Warholas, itars kultin fraz
apie kiekvienam skirtas 15 minui lovs ir krs In-
terview urnal pokalbiams su ymybmis, vienas pir-
mj atskleid globalin regimumo galios mast, numat,
kad vizualumas prasiskverbs visas tiek sociokultrinio
gyvenimo, tiek meno sritis. XX a. 7-ajame deimtmetyje
kurdamas nuasmenintus kino, muzikos, sporto, mados,
meno ir politikos ymybi portretus, jis ipranaavo,
kokius pokyius lems masin vaizd sklaida, visuome-
ns vilgsn valingai nukreipianti vaigdes, stebimas
be paliovos.
Regimumo sklaidos padariniai lemtingai paveik
menininkus ir intelektualus. Kaip inome, vaigdi
kultrai itin svarbs tarpininkai, tvirtinantys kokio
nors herojaus status. Todl taip sureikminamas ku-
19
ratori, prodiuseri, vadybinink, viej ryi, i- socializacijos kodai, perami poreikiai, stiprinant vers-
niasklaidos vaidmuo. Pasak Bourdieu, i tarpinink
grandis itin neigiam poveik daro suvokimui, kas yra
akademin veikla. J nuvieianti iniasklaida ne tik
tarpininkauja tarp akademini sluoksni ir visuome-
ns, bet palaipsniui netgi perima od i intelektual,
nustumdama juos kultrinio ir visuomeninio gyve-
nimo parates (Bourdieu, 1996).
Suprantama, nei vizualumas, nei regimumas
nra savaime negatyvs dalykai, taiau tap ymy-
bi industrijos dalimi, jie skatina ekshibicionizm
ir vujarizm, ignoruoja moralines asmens savybes,
profesinius nuopelnus, talent. Vertinama iimtinai
individo ivaizda, bdo bruoai, privatus gyvenimas,
ireikta nuomon, o ne darbai, nuopelnai, mstymo
lygis. Regimasis kapitalas spariai pleia savo galias,
nuo jo priklauso tiek psichologinis, tiek socialinis
klimatas, bendravimo pobdis, emocin aplinka. i-
nomumo, suteikianio turtus ir gali, geismas, vai-
ri konkuravimo ir savireklamos strategij sivie-
patavimas, moralins dimensijos nykimas lemtingi
vaigdi kultros, didiulio j populiarumo ir
ikonofilijos padariniai.
Socialiniai tinklai (Facebook, Twitter, MySpace ir
kiti) demokratizavo spektaklik ymybi pasaul,
matom urnal puslapiuose ir TV ekranuose. Da-
bar kiekvienas gali susikurti paskyr Facebooke, tapti
matomas, avti savo ivaizda, talentais, pasiekimais.
Internetas suteikia irovui pranaum, kviesdamas j
prisijungti prie vilioni pasaulio, dar labiau iplsda-
mas regjimo lauk, stiprindamas asmens saviraikos,
personalizacijos, bendradarbiavimo ir dalyvavimo
geism. Naujos technologijos perkelia individ kita-
pus ekrano: irintis subjektas trokta bti stebimas,
taiau regimybs ir intensyvaus apirinjimo sly-
gomis pradeda funkcionuoti kaip objektas-atvaizdas.
Vis dlto bti matomam yra ontologinis-egzistencinis
individo ar j grups tikslas.
Nors virtuali tikrov atsiveria kaip vylingas aidimas
ir kerinti perspektyva, vidin jos logika remiasi tam ti-
kru prievartos mechanizmu primygtinai raginama pri-
sijungti prie ekrano visuomens, primetamos taisykls ir
20
lumo, konsumerizmo dvasi, didinant prieprie tarp
realybs ir regimybs. Besiformuojanti sistema visus
ir tuos, kurie eksponuoja save, ir tuos, kurie stebi kitus,
kalina iracionaliame vizualumo kaljime. Atsidrs jame
subjektas susvetimja savo paties atvilgiu ir yra nuasme-
ninamas (Heinich 2012, p. 538).
inojimas, kad esi matomas, daugeliui sukelia ypatin-
g pojt, egzistencij daro reikmingesn, intensyvesn.
Vis dlto prancz filosofas, antropologas Franois Fla-
hault teigia prieingai: Tarsi virusas plintanios svokos
tapatybs paieka, savitumas, saviieka ir savikra kaip
tik byloja apie visuomens nerim ir paeidiamum
(Flahault 2002, p. 19). Nusilpusias savimons galias ir
egzistencin tutum, atsiradusi, galutinai atsikraius
socialini ir moralini norm, upildo liberalaus hedo-
nistiko kapitalizmo taisykls, iskirtinis dmesys sau,
savo knui ir vaizdiui, santykiams su Kitu. Primetami
tapatinimosi modeliai veria individ orientuotis kitus,
bandant susikurti vis kitoki pseudotapatyb, tai para-
lyiuoja socialin jo vaizduot.
Kai subjektas redukuojamas atvaizd, kur galima
susikurti, pasirinkti, keisti, visaip juo manipuliuoti, tapa-
tyb virsta vaiduoklika substancija. Remiantis psichoa-
nalizs patirtimi, galima sakyti, kad veidrodio pakop,
t. y. ankstyvosios individo raidos etap, kai savo atspind
ivyds vaikas tapatinasi su juo, suvokdamas savo tapa-
tyb, papildo ekrano pakopa ekrane regdamas kit
atvaizdus ir trokdamas persikelti kit ekrano pus,
individas susitapatina su kitybe, kuri nra jo tapatyb.
Veidrodio pakop ikreipia ekrano pakopa: Kityb
upildo Tapatyb (Aug 1997, p. 146).
Dar nebuvo iplit socialiniai interneto tinklai,
kai Christopheris Laschas prabilo apie stiprjant
narcisizm, kylant i amerikietikosios regini kul-
tros, sutelktos ivaizd, vaizd, pastangas suavti
(Lasch 1979). Internetas smarkiai sustiprino i ten-
dencij iniasklaidoje ir vieojoje erdvje vyrav
vizualumo principai persikl privataus gyvenimo
sfer, kuri savo ruotu pradeda tarnauti iniasklai-
dai kaip nuomoni, rodym ir liudijim altinis.
Don uanas mir, ikilo nauja, daug didesn nerim
Kultros barai 2016 6
kelianti figra Narcizas, pats save udars stiklin
kapsul (Lipovetsky 2013, p. 37).
Vyksta radikali socialini santyki mutacija mo-
ns vis labiau rpinasi savimi ir savo privaia sfera, kuri
plaiai atveria kitiems. Pasak prancz psichoanalitiko
Sergeo Tisserono, interneto bendruomenms bding
savs eksponavimo praktik ir aistr atskleisti savo inty-
mj gyvenim galima apibdinti kaip ekstymum (inty-
mumo vieinim) tai trokimas atsiverti, atskleisti as-
menin patirt, emocijas, slapiausius jausmus, iaikinti
savo motyvus, kai k pavieinant ir teisinant, kai k nu-
slepiant ir nutylint. Konstruojamas savo paties paveikslas
turi bti toks patrauklus, kad suavt kitus ir utikrint
grtamj ry (Tisseron 2011, p. 8586). Paradoksa-
lu, bet is ekstymumo proveris, apnuoginantis poreik
nuoirdiai bendrauti, umegzti artimus santykius, yra
lydimas vis formalesni, dirbtinesni, virtualesni ryi.
Kai intymum, kaip ir visk, mginama paversti reginiu,
sunyksta nevaizdin, vidin jo pus. Nebelieka paties
subjekto. Baudrillardo odiais tariant, nebra vietos
sielai, eliui, antrininkui, atvaizdui kaip atspindiui
[] siuniami ir priimami tik enklai, o individuali
bt i enkl kombinatorika ir apskaita panaikina, nes
individas tik aidia savo personalizacija, bet pats joje
neatsispindi (Baudrillard 2010, p. 251). Vien svokos
draugas vartosena socialiniuose tinkluose rodo, kaip
vertybinis dalykas gali bti redukuotas enkl, kuriuo
matuojamas internaut socialumo lygmuo. Supranta-
ma, daugumos Facebook vartotoj draugai tai vuja-
ristai, mgstantys stebti kasdienin kit gyvenim. Vis
dlto is, atrodyt, neymus veiksnys atspindi rykius
socialinius pokyius, pavyzdiui, tai, kad svarbesni u
bet kok turin tampa skaiiai.
Anksiau tapatyb suvokme kaip nedalom visum,
tvirt asmens vidins tikrovs, nuostat, apsisprendi-
m srang, nulemt kultrins patirties, santykio su
aplinka, isiaknijimo tradicijoje, gimtinje. Dabar i
samprat keiia primetami savikros modeliai, kuriuos
galima sisavinti ir atnaujinti. Jie skatina ivieinti priva-
t gyvenim, dalytis asmenine informacija ir nuotrau-
komis. Rodyk-ir-pasakok, tiksliau, pasirodyk-ir-pa-
sipasakok kultra laisv rinktis i tikrj apriboja, nes
Kultros barai 2016 6
apibria grietus rmus. Architektros teoretikas Kazys
Varnelis taikliai vardija, kad tinklin asmenyb, kaip ir
menininkas, yra informacijos sraut skaitytuvas, nuorod
kitus rinkinys, perjungiamoji maina (Varnelis 2010).
Kas bdinga ms kaiiai ir likvidiai visuomenei?
Pasak sociologo Zygmunto Baumano, rykiausias jos
bruoas kaip tik ir yra privatumo ivieinimas, kai vie-
j erdv utvindo asmenins problemos, emocijos, atsi-
vrimai, ipaintys, dalijantis slapiausia patirtimi. Deja,
privaios ir vieosios sfer suliejimas, paverstas masalu
irovams, utuuoja bendrus rpesius, tikrsias grs-
mes, aktualias problemas. Kita vertus, vyksta tolesnis
virsmo preke procesas. sitraukdami socializacijos ai-
dim, mokiniai entuziastingai demonstruoja savo savy-
bes, vildamiesi sulaukti dmesio ir pripainimo, mons,
iekodamos potenciali klient, tobulina savo vaizd ir
paslaug apraus, imigrantai pateikia apie save toki
informacij, kuri skatint institucijas priimti jiems pa-
lankius sprendimus Individai, atstovaujantys ioms
trims skirtingoms kategorijoms, kaip ir visi kiti, mokosi
pristatyti save rinkoje kaip prek, o tie, kurie nori parsi-
duoti u aukiausi kain, turi nertis i kailio, griebtis
visokiausi priemoni, kad prek atrodyt kuo patrau-
klesn ir geidiamesn, nes tai pakels jos kain. O juk
ta rinkai siloma, reklamuojama ir parduodama prek
ir yra jie patys (Bauman 2011, p. 2627).
Prekmis ir prekijais paveriami visi, neiskiriant
urnalist, politik, mokslinink, vietimo ir kultros
darbuotoj. Kiekvienas skatinamas persitvarkyti taip,
kad paverst save patraukliu produktu (ten pat, p.
27). Nenuostabu, kad net universitet rektoriai vieo-
se kalbose reklamuoja studijas, kurios atliepia globa-
lios rinkos poreikius, t. y. generuoja pinigus. Mokji-
m save parduoti ir susikurti gra vaizd vartotoj
visuomen laiko btina skms slyga.
sigaljus socialiniams tinklams, matomumas tapo
privalomas, nes to reikalauja virsmo preke logika. Kad
geismas bti matomam krauna milinikus turtus priva-
ioms bendrovms, paprastai nutylima. Pavyzdiui, Face-
book krjas Markas Elliotas Zuckerbergas pastaraisiais
metais jau tapo multimilijardieriumi, nes sugebjo kolo-
nizuoti vartotojus, sujungdamas visus vien tinkl.
21
 Socialinius tinklus prasta demonizuoti, bet ar visada
tai daroma pagrstai? Nei jie, nei naujosios technologijos
nra absoliutus blogis. Kritikuodami vaizd kult, netu-
rtume nutylti, kad socialiniai tinklai turi daug teigiam
pusi, pavyzdiui, sudaro slygas individualiai savivie-
tai, utikrina komunikacijos laisv. Kai kurie tinklara-
iai jau tapo i tikrj svarbia socialinio ir kultrinio
gyvenimo dalimi. Tinklaratis, krybinga ir novatorika
iniasklaidos priemon, suteikia galimyb visapusikai
aptarti prietaringus socialinius ir politinius veiksnius,
savarankikai pltoti tiriamj ar krybin veikl ir pan.
Taiau akivaizdu ir tai, kad gausja vadybos ir savirekla-
mos element, nevengiama plagijuoti ir perdirbti infor-
macijos, paklivama regini tironijos spstus
Asmenuks (selfie) bene simptomikiausias reikinys,
atspindintis begalin savs prezentavimo poreik, nor
patikti, gundyti, patraukti kuo daugiau dmesio. Taiau
yra ir kita medalio pus asmenukmis siekiama tiek i-
sklaidyti nepakeliamos vienatvs jausm, tiek nusikratyti
anonimikumo. Kad ir kaip bt, savs eksponavimas jau
tapo ritualine praktika, apimania ne tik asmenin, inty-
mi, bet ir socialin, politin, kultrin sfer.
itoks narcisizmo proveris ypa rykiai atsispindi
politikoje, nes ia matomumas prilygsta pripainimui,
nors daniausiai tik maskuoja konformizm ir prasms
praradim (Spurk 2011, p. 332). Politikos kultr per-
smelkus vaigdi fenomenui, kuris neatsiejamas nuo
patrauklaus vaizdio krimo, nuo populizmo ir dema-
gogijos, pagrstai kyla klausimas, ar tai nekelia grsms
demokratijai, nes panau, kad jokia politika iandien jau
nebemanoma be krypting viej ryi, be vaizdio
krimo strategij.
Tsinys kitame numeryje
Literatra:
Aug, Marc. 1997. La Guerre des rves. Exercices dethno-fiction, Paris: Seuil.
liogeris, Arvydas. Bulvs metafizika: i filosofo dienorai. Vilnius: Apostrofa. 2010.
22
Baudrillard, Jean. 2010. Vartotoj visuomen: mitai ir struktros. I prancz
kalbos vert Neringa Abrutyt. Kaunas: Kitos knygos.
Bauman, Zygmunt. 2011. On Facebook, Intimacy and Extimacy, p. 1730.
Prieiga internetu: http://kpsw.edu.pl/pobierz/wydawnictwo/rn7/bauman1.pdf
[irta 2016-01-22]
Bourdieu, Pierre. 1996. Sur la tlvision, Paris: Liber-Raisons dagir.
Crary, Jonathan. 1992. Techniques of the Observer. On Vision and Modernity in the
Ninteenth Century, Cambridge, Massachusetts, London, England: MIT Press.
Flahault, Franois. 2002. Le sentiment d exister. Paris: Descartes & Cie.
Heinich, Nathalie. 2012. De la visibilit. Excellence et singularit en rgime mdia-
tique. Paris: Gallimard.
Holly, Michael Ann; Moxey, Keith. 2002. Introduction, in: Art History, Aesthetics,
Visual Studies. Clark Studies in the Visual Arts. Eds. Michael Ann Holly, Keith
Moxey. Massachusetts: Sterling and Francine Clark Art Institute, p. 727.
Lasch, Christopher. 1979. The Culture of Narcissism. American Life in an Age of
Diminishing Expectations, New York et Londres: W.W. Norton and Company.
Lipovetsky, Gilles. 2013. Tutumos era. Es apie iuolaikin individualizm. I
prancz kalbos vert Elena Belskyt. Vilnius: Mintis.
Lu, Sheldon H. 2007. Chinese modernity and global biopolitics. Studies in Litera-
ture and Visuel culture. Honolulu: University of Hawaii Press.
Maffesoli, Michel. 2012. Homo eroticus. Des communions motionnelles. Paris:
CNRS ditions.
Mirzoeff, Nicholas. 2002. Ghosting: Working Out Visual Culture, in: Art History,
Aesthetics, Visual Studies. Clark Studies in the Visual Arts. Eds. Michael Ann
Holly, Keith Moxey. Massachusetts: Sterling and Francine Clark Art Institute,
p. 189202.
OLoughlin, Marjorie. 2006. Embodiment and Education: Exploring Creatural
Existence. Philosophy and Education. Vol. 15. Dordrecht: Springer.
Ortega y Gassetas, Jos. 1993. Masi sukilimas. I ispan kalbos vert Elena
Treinien. Vilnius: Mintis.
Spurk, Jan. 2011. De la reconnaissance linsignifiance, in Les tyrannies de la
visibilit. Sous la directions de Nicole Aubert et Claudine Haroche. Touluose:
ditions rs, p. 323333.
Tess, Jean-Philippe. 2015. Cinq jours en France (choses vues et entendues),
Cahiers du Cinema, nr. 708, fvrier, p. 812.
Tisseron, Serge. 2011. Intimit et extimit. In: Communications, 88. Cultures du
numrique. Numro dirig par Antonio A. Casilli, p. 83-91. http://www.persee.
fr/doc/comm_0588-8018_2011_num_88_1_2588
Varnelis, Kazys. 2010. Tinklo kultros reikm. I angl kalbos vert Rima
Bertaaviit. Eurozine. Prieiga internetu: http://www.eurozine.com/articles/
article_2010-01-14-varnelis-lt.html [irta 2016-02-07]
Kultros barai 2016 6

Vytas DRUNIS
APIE EMOCIN INTELEKT
R ytoj bsiu geras... Toks diuginantis vilties spindulys
praskaidrino apniukusi dien. Bet ia ne ms vai-
k balsas. Ne j pasiadjimas. Ir ne j tv. Tai gyvasis
klasikas Juozas Erlickas lidnu kaip visada veidu prisiek
sau: rytoj bsiu geras. O kodl ne iandien? Kodl gerus
darbus atidliojame kitai dienai? Erlickui tai leidiama.
Jis talentas, sunkiai kalbantis, bet lengvai raantis.
iandien paios populiariausios iniasklaidos naujie-
nos politiniai skandalai ir kriminaliniai nusikaltimai.
Morals kriz kaip vys grauia visuomens kn i vi- daniausiai laiko kertu, o gindamiesi ariai puola. To-
daus. Su nerimu dairoms iors prie, bet vis baisiau-
sias prieas tno pasislps mumyse. Tapome savo aistr
ir nepamatuot sieki vergais. Nepastebime, kaip sveika
visuomens lstel iveja ir tampa piktybiniu augliu.
Blogio sklos laukia patogios progos sudygti. Baisiausia,
kai jos sudygsta ms vaik irdyse ir protuose.
Nusikalstamumas didja, nusikaltliai jaunja,
tvirtina teissaugos pareignai, o ir patys t matome.
Nusikaltimai vis iauresni, bausms daniausiai sim-
bolins... Juk daugelis dar nepilnameiai, paaugliai...
Jie dar vaikai, bet j nusikaltimai anaiptol nevaikiki.
prasta manyti, es tas jaunj nusikaltli kontingen-
tas daugiausia i asociali, degradavusi eim, taiau
alkoholikais, narkomanais, nusikaltliais tampa ir vadi-
namj padori eim vaikai.
Bendr morals nuosmuk, pasak psicholog, lemia
emas emocinio intelekto lygis. Dabar toks metas, kai
visuomens audinys dryksta vis greiiau, kai godumas,
prievarta ir dvasios skurdas pdyte pdo bendruome-
ns viej gr, tvirtina amerikiei psichologas ir I televizijos pramogini ou? I politik vie rieten?
Kultros barai 2016 6
Nuomons apie nuomones
urnalistas Danielis Golemanas. Populiarioje knygoje
Emocinis intelektas (1995) apibendrins savo ir ko-
leg mokslinius tyrinjimus, pateik gana intriguojan-
ias ivadas:
Vadinamieji atskirties vaikai daniausiai klysta, ver-
tindami aplinkini veiksmus. velgia eidimus ten, kur
n neketinta j ugauti, o bendraamiai nra j atvilgiu
nusiteik taip prieikai, kaip jiems atrodo. Taigi, jie netei-
singai suvokia neutralius veiksmus, atsitiktin susidrim
dl bendraamiai pradeda j vengti. Izoliuoti vaikai laiko
save aukomis ir galt nesustodami vardyti atvejus, kai,
tarkime, mokytojai juos neteisingai apkaltino.
Superaktyvs, agresij link vaikai nuo maums
kelia daug rpesi ir tvams, ir aukltojams. Ne visa-
da teiss tie, kurie tvirtina, es visas neigiamas savybes
vaikas atsinea i eimos. Daugyb negatyvi proi
iugdo darelis, mokykla, gatv Juk naujovms imlus
vaikas yra tarsi tuias lapas ar sotis kuo upildysime
tutum, toki asmenyb tursime.
Amerikiei psichologo Geraldo Patersono teigimu,
...antivisuomeniki penkiamei poelgiai yra veidrodis, ku-
riame atsispindi bsimi nusikalstami paaugli veiksmai.
inoma, kas nors sakys: k tie amerikiei psichologai
imano apie ms vaikus. Bet nei gris, nei blogis neturi
tautybs. Vienodai verkia ir diaugiasi vaikai, gyvenan-
tys tiek Lietuvoje, tiek Amerikoje, Azijoje ar Afrikoje...
Visi panaiai ireikia savo emocijas. Tik ne visi moka jas
valdyti. O i ko mums mokytis jausm valdymo meno?
23
Sakoma, kad japonai moko vaikus valdyti emocijas nuo
pat pirmj gyvenimo dien. Gal todl pas juos visur ir
visada rodoma pagarba kitam, nesvarbu, koks jo isilavi-
nimas, uimamos pareigos ar mokslinis laipsnis...
Nuo emocinio intelekto priklauso savitvarda, jausm
gilumas, charakterio savybs, etin laikysena. Tai ne tos
temos, apie kurias mgstama vieai diskutuoti. Keletas
etikos pamok mokykloje tikrai neatstoja nuolatinio
kantraus darbo, ugdanio asmenyb. Tik pasivent-
liai altruistai stengiasi atsargiai pavelgti kito siel,
suprasti jo jausmus, gyvenimo motyvacij. Bet kiek gi
toki yra, t pasiventli? Kur kas daugiau esama j
prieingybi, nepajgiani, net nenorini gilintis nei
savo, nei kit jausmus. Emocinis kurtumas spariai
plintanti i laik liga.
Psichologai sako, kad negalima per jg slopinti
jausm (japonai, uuot slopin, moko valdyti jausmus,
o tai du skirtingi dalykai t jau seniai rod gyvenimo
praktika). Reikia siekti jausm pusiausvyros, harmoni-
jos, kad netaptume nei bejausmiais, nei savo aistr ver-
gais. Smoningai valdoma aistra tai gyvenimo drus-
ka. Gyvenimas be aistros tapt abejingumo dykra.
Vaik aukljimas primena sodininko tris. Jis prii-
ri jaun medeli augim, jauiasi u juos atsakingas. Bet
ugdyti vaiko asmenyb yra kur kas sunkiau. Ne kiekvie-
nas lengvai pasiduoda ugdomas. Danas pasiiauia, vos
prie jo prisilieti. O paaugs ir pajuts gatvs gyvenimo
laisv, jo paproius ir tradicijas, drsiai atria: Kas a Lietuvos numizmatik reto svorio ir nominalo mone-
jums koks medis ar krmas, kad mane gentumte? Leis-
kite gyventi, kaip noriu... Esu asmenyb! Kaip paaikinti,
kad asmenybe jis dar netapo? O gal niekada ir netaps
Galime perskaityti imtus garsi psicholog knyg,
bet jose tikrai nerasime laims recepto. Galime savo
vaikui prie mieg sekti graiausias pasaulio pasakas,
bet pabuds ir ijs gatv jis vis tiek matys, kad ti-
krov visai kitokia. K galtume ir turtume padaryti,
kad jo nusivylimas netapt pragaitingas? Pirmiausia,
imokykime, kad suklups pats atsistot ir kad padt
atsistoti kitam suklupusiam.
Sakoma, kylanti banga pakelia visas valtis, bet sil-
pnos ir kiauros grimzta dugn, o stiprios ir sveikos,
genamos skms vjo, skrieja priek. tiksl.
24
Rimvydas Jonas ZABIELAVIIUS
AR SUNKU BTI
LIETUVIU
M ikalojui Radvilai jus, karalius atsistodavo. Po to
visas Seimas. Lietuviai tuo diaugsi ir didiavo-
si, vesdami i kantrybs lenkus, tarp kuri kildavo ne-
maas urmulys. Per vis posd vykdavo nebylus abiej
pusi pokalbis: inome, kad Jums rpi gud mikai ir
mediokls juose. Ir labiausiai neaprpiamos Raudosios
Rusios ems. Bet ateis toks laikas, kada neatsilaiky-
site prie totorius ar maskvnus, kada prireiks ir ms
kari. Bet tada rokuosims kitaip ir tik lenkikai
Lietuvos monet kalykla, nukalusi 20 eur Mika-
lojaus Radvilos 500 met jubiliejui paminti, papuo
ta (skaiius 20 tra ant priekario cent ir banknoto).
Lietuvos monet vardynas vis laik buvo europieti-
kas ir labai vairus: Lietuvos ilgieji kapos, pinigliai,
ilingai, graiai, pusantrokai, treiokai, pustaleriai, ta-
leriai, dukatai, portugalai. Kursavo ir kit ali mone-
tos, pavyzdiui, Ispanijos taleriai, bet su lietuvikomis
kontrasignatomis. Usienio pirkliai mielai imdavo
Lietuvos pinigus, nes ie buvo auktos prabos. Ir tai
atsirado euras. is odis neprastas ms kalbai, to-
limas lengvai itariamam litui. Reikjo iekoti ieities.
Muziejuose yra numizmatikos skyriai, turime paty-
rusi kolekcinink j patirtis visada pravers. Senoji
Vilniaus monet kalykla kadaise rado ieit Ispani-
jos pinigus kontrasignatomis pavert lietuvikais.
Kultros barai 2016 6
 Mykolas Radvila Juodasis, kuriam skirta i didiu- kas. alis aplipo lenk kunigais, lenkikomis malda-
l moneta, i daugybs Radvil labiausiai nusipelns knygmis ir kitokia raliava. Krsi net slaptos j orga-
Lietuvos valstybei. Jis kantriai gyn Lietuvos emes nizacijos: POV, AK ir kt. Usienio ali mokslininkai
nuo Lenkijos skverbimosi. Buvo Lietuvos evangelik suskubo rinkti lietuvikus odius, manydami, kad tuoj
reformat banyi globjas. Prof. Zigmas Zinkevi- nebeliks lietuvikai kalbanij.
ius labai palankiai atsiliepia apie io tikjimo reikm Neisipild slav valdov umaios ir mokslinink
Prsijos ir Lietuvos lietuviams. nuogstavimai lietuvi tauta atgim ir net du kartus
Radvil sigaljimas primena kit to meto vyk isivadavo i 1000 kart didesns imperijos jungo. Ta-
Ordino nor tapti Lietuvos vasalu. Ordinas XVI a. rytum bt inojusi, kad maa tauta privalo pavirsti
nusilpo. Vl (pirm kart 1410 m.) atsirado galimyb ne tik pele, bet ir litu, jei to reikt.
susijungti pavergtoms balt gentims. Lietuva bt ta- iandien esame laisvi rinkti Prezident, Seim, iekoti
pusi jrine valstybe nuo Dauguvos iki Priegliaus, gal kitos Tvyns, pavarg nuo pernelyg didelio laisvumo,
net iki Vyslos. Deja, lenkai buvo apsukresni politikai, pradedame girti vokiei Lss, lss, rus Ura, ura.
o Lietuvos didikai nevieningi. Keliai Baltij ir Va- Matyt, smonje teberusena sovietmeio vergo psicho-
karus, Vakar kultr tolo nutolo 500 met. Atrodo, logija, svarsto Leonidas Donskis. tai angl ar vo-
reikjo tik trij dalyk vienybs, akylumo ir kult- kiei bosai laikomi geradariais, o lietuvi maiomi
ros. iandien tame krate neberasime nei semb, nei su emmis. Net prezidentai, net signatarai Ateis
kuri, nei prs ar galind, net vietovardiai virto laikas, kada patrauksime Vilni akmis ginkluoti.
slavikais. Iki karo jame gyveno apie trys imtai tks- Tenuities bus kas veikti, pyksta paprss kapsas.
tani balt. Skaitome laikraius, irime laid Emigrantai ir
Lietuvos ir Lenkijos valstybs lugimas dar labiau svarstome: i kur mumyse tiek energijos save plakti
apsunkino tautos padt. Didikai nutautjo. Rusifikaci- kaip vienuoliams prie 1000 met?
ja lietuvius pastmjo lenk pusn. Kunigas Burka XX Ar sunku bti lietuviu? klaus Justinas Marcin-
a. pradioje ra: Girdiu, mons meldiasi lenkikai, keviius. Matyt, sunku, jei i Tvyns vis bga ir bga
nes Dievas nemoks lietuvikai. Taip saks klebonas len- tkstaniai. O ieina daugiau negu gimsta

Kultros barai 2016 6 25

 RINKIMAMS ARTJANT II
Runkeli dainos (ne melas beveik tiesa)

S eniai itai buvo? Vakar? Prie kelias savaites ar

mnesius? Neinau, kada bus ispausdinta. Gal ir
nebus. Rytoj, rytoj ir vl rytoj maais ingsneliais
Keletas met praslinko.
Buvo svaigus rytmetis pilnas kvap, pauki
iulbjimo, besisklaidanio rko. Gal po dvylikos
met nepertraukiamo spurdjimo pagaliau turjau
atostogas itis vasar su visais smagumais: sauls
kaitra, maudymusi altiniuoto eero vsoj, kvepianio-
mis emuogmis, Jonini lauu ir darbo prakaitu.
Jauni berai godiai gr paskutin rk garuojan-
ios ems drgm. Sauls spinduliuose, vis tirtjan-
ioje dienos tvankoje, greitai tirpo lengvai plevenani
lap vytjimas. K tik nupjautos ols kvapas svaigi-
no, persmelkdamas kiekvien lstel, valdingai ir vel-
niai kviesdamas atsiverti galingai ir paprastai gyvybs
biai. Sdjau, atsirms prakaituota nugara namo
pamat, stebdamas, kaip sikaraliauja dar viena die-
na. Ramyb. Pakalnje, per sugriauto vandens malno
akmenis su kiekviena alinanios kaitros diena vis pikiau
almjo up. Baigsi ryto metas, kai dar manoma pjauti
sumedjusius kiei stagarus, rgtyni kuoktus, lauko
vijokliais apsivijusias dilgles, anktis nokinanius lubi-
n mikelius ir neinia kokias gles pirmosios idygo
prie kelet met gryname smlyje ir suydjo tokiais
didiuliais geltonais iedais, kad lengvai galdamas nu-
pjauti, palikau jas dl graumo, o dabar auktiems sto-
riems stiebams kapoti tikt nebent kolumbietika ma-
et Keli valand triso rezultatas buvo beviltikai
menkas. Spoksojau maut ivalyt plotel, lygindamas
su milinika veinios gamtos plantacija, nejau tiktai
tiek? Kaip greitai per kelet met! Gryname smlyje!
Ir kaip sunku paskui!
Iki vakaro daugiau nebeisiu. Saulje vos pajudinus
tuos brzgynus pakyla milijonai mikroskopini muse-
li. Sako, jas atve i Sibiro taigos su maumedi rs-
tais. Kokiu organu jos, vos irimos, kanda?! Usimer-
ki tada nos, ausis, burn iki kraujo (Pasaulis
keiiasi kadaise ms tvus Sibir ve pas museles,
dabar jos atvaiavo ionai mumis ukandiauti. Progre-
sas...) Pripildiau trimerio bakel, pervyniojau pjovimo
val, padioviau alius, ols sultimis, rasa ir prakaitu
permirkusius rbus. jungiau radij.
Jolantos Kryeviiens Kultros savait aismin-
ga labai ymaus dailininko i Alytaus diskusija su dar
ymesniu jaunu VDU filosofijos profesorium. Apie
men versle? Apie versl mene? Polemika. Greiiausiai
apie verslo men. Abu panekovai studijoje jautsi la-
bai patogiai, visikai saugs, niekieno nepareigoti, u
niek neatsakingi, aiaravo maiktumu, varydamiesi
erudicija ir retorine ekvilibristika, manipuliavo impera-
tyvais: turt, privalt, reikia, btina prisiimti atsako-
myb, klasikinis modernizmas(?) ir t. t. Lenktynia-
vo vardydami meno ir socialini reikini kategorijas,
filosof pavardes. Diskusija baigsi lygiosiomis, nu-
skambjus neapsakomo tobulumo citatai: Nuo pirmo
policinink paleisto akmens prasideda poezija! Prie j
argument jau nebebuvo!

26 Kultros barai 2016 6

 iokia tokia kelioni po Europ patirtis leido numa-
nyti i poezij atkeliavus i Pranczijos. Gal penkioli-
ka kart lankantis toje puikioje alyje tik kelet syki
ten niekas nestreikavo. Vaiavo visi traukiniai, oro uos-
te bagao nekrov valytojai, Paryiaus priemiesiuose
ar Marselyje nesiautjo riaus, neliepsnojo automo-
biliai, nevyko gatvi eityns su raudonomis vliavo-
mis, skambant Internacionalui Pranczija Libert,
Egalit, Fraternit! Ten mons moka kovoti u savo
teises! Ypa savaits pabaig. Kartais iki treiadienio
ir apgina. domiausia, kad btent itoki kalb visos
valdios geriausiai supranta. Galite tobuliausiai kalbti,
surasti nenuginijam argument, pateikti absoliuius
rodymus, lyginamuosius skaiius, kad tai tokia ir to-
kia kultringa bendruomen egzistuoja, prietarauda-
ma ekonomikos dsniams, netgi kuria, gyvendama u
skurdo ribos. Nieko! Valdia dabar usimusi, kalba-
si su tais, kurie mto akmenis, dauo ir degina. Turi,
tiesiai sakant, prioritetus! Taigi, apie lygyb iuo atveju
nekalbsime.
Daugelis pralinksminusio disputo viet simin visai
dienai ir paliko kelet klausim, kuriuos biau gal-
js pateikti pokalbio dalyviams ir kuriais dalijuosi su
skaitytojais. O kas prasideda nuo akmens, paleisto fi-
losof ar dailinink? Pagaliau abu viename asmenyje?
Irgi poezija? Gal kryba? Kieno vaikams galima m-
tyti akmenis policininkus, nes, pripainkime, ia juk
nebrendyl darbas. Nemtys akmen mog suaugs veik itisai ne visai tiesos kratin? Pro reklamos pa-
protingas asmuo. Juo labiau dailininkai ir filosofai, jau
nekalbant apie policininkus. O kaip turt reaguoti
apmtytj akmenimis vaikai? Ar tada irgi prasideda
poezija? Gal tai tolerancija? Tokia moderni selek-
tyvin, ne visiems? Kok mokslin laipsn reikt gauti,
norint suvokti, kad net policininkai turi eimas ir dargi
vaik? Dar biau paklauss, kiek nuosav automo-
bili sudegino protestuotojai? Gal kuris nors dau
savo nam ar parduotuvs langus, kodl vislaik tik
svetimus? Kuo nusikalto visai ne policininkai, o iaip
mons, priversti stebti, kaip dega j automobiliai,
pliamos parduotuvs? Pajutau ugavs kain kokias moni. U reketavim, siekiant lengvatini mokesti-
bazines protestuotoj vertybes liberalisias iuolaiki-
ns laisvos visuomens atstovo teises. Turiu prisipain-
Kultros barai 2016 6
ti: esu bands keliose kompanijose pasidalyti panaiais
apmstymais ir beveik visada vieno ar keli panekov
akyse pastebdavau keist nir (suprantama, be pyk-
io), o atmosfera beregint kaisdavo ir pokalb tekdavo
nutraukti, kad neprasidt barnis. Na, gerai, nekalb-
sime ir apie brolyb, kokia jau ten brolyb, kai eiles ri-
muoja akmenys. Regis, erzina jau pats klausimas, bet,
po velni, visuomen turi teis inoti! Neumirau
nesenstanios jzuit tezs, kad tikslas pateisina prie-
mones, taiau dvideimt pirmajame amiuje? Ai, tiek
to Taip tada dmojau t puiki vasar, pasiymjau
netgi kelet mini, ketindamas kada nors prie ios te-
mos grti, ir pamirau, nors uved parpo Laisv,
Libert. Libera. Liberum.
Godo(to) belaukiant
Neinau, kur nuklysiu laisvoje visoki pamstym
kelionje Dabar juk galima? Turime minties ir savi-
raikos laisv?.. Cha!
Prasibrauti pro iuklin horizont? Pro izofreni-
k eterio mini nuotrupas, interneto nuomoni
skaidulas patologik emocij debesis? Pro ksni,
rkavim, baubim, bavim pliurpalyn, ekranins
nuostabos vieges: pakraupo, paiurpo, atvipo
andikaulis, buvo sukrstas, neteko ado (koks
penktokas kuria antrates delfiui?), pusiau ini be-
mazg dvok? Tai tai kodl didieji filantropai Melinda
ir Bilas nemokamai kompiuterizavo kaimo bibliotekas.
vaigds iri em vaik akys prasmego aifo-
nuose. Individo smegenys ariai apgintos.
Kokia kryptis dabar iuolaikika? Anoje kadencijo-
je creativation, motivation, inovation. O mums reik-
jo pinig, nes kriz. Kain kokiam didiajam projek-
tui didysis brolis nurod pinig surinkti neduoti
paskol, ved bankai ir isive. Musyse tuomet pa-
daryta keletas stambi klaid. Esmini. Pskui pinigus
reikjo isisti ir ved bankus, ir kelet stambij
ni slyg sunkmeiu, begdikai spekuliuojant kam-
p varytos valstybs silpnumu. U grasinimus perkelti
27
savo bstines beveik Skandinavij ir mokti mokes-
ius tenai. Kai kurios stambiosios taip ir padar. Dl
stambumo, aiku, galima ginytis Kur nors Kinijoje
j rinka prilygt keletui kaim Bet nesiginysiu
tebnie stambiosios, juk pakankamai stambios, kad
slaptint bylas, pralaimtas, perimant versl upju-
dyt, nusiudiusi Lietuvos verslinink giminms.
I pradi bt buv nelengva, ko gero, pensi-
jas, paalpas, gal net algas kur laik bt tek mo-
kti natra daiktais, maisto paketais simis,
kaip kadaise padar Smetonos vyriausyb, gelbdama
savo kininkus. Vis tiek reiks kada nors isiaikinti,
kas kam kas Lietuvoje. Ar neverta? Ivaduotojai tik ir
laukia, dantis pakabin. Didij penimi ekspertai
pult aikinti, kokia siaubinga nesmon, juk didieji
sumoka atuoniasdeimt procent mokesi! Tikrai?
Tuomet paklausiu gerbiam ekspert, kas sunea
tuos atuoniasdeimt procent didiesiems? Jei ma-
iesiems sunetume, galbt gautume natr be
sublimat, konservant, antibiotik, skonio stiprikli,
tirtikli, daikli, be E Su ypsena ir geru odiu, Nuo ko ji laisva? Nuo koki naratyv t rink reikt
be svor didinanios celiuliozs, krakmolo, kiauli ode-
li, temen ir kanop, su milinika natrali kvap
ir ataskoni vairove aukiausios kokybs ir viei,
juk tik trys valandos kelio bet kur milinikos ms
valstybs kampel, taiau Ekspert akiraiui tokie
horizontai per plats. Kaip ten sak toksai Albertas
Juoznas: Kur uniukas loja, ten ir laka? Nepamirk
ito, klausydamas laisvos rinkos ekspert, analitik,
turto vertintoj
vedijoje vedai turi taisykl, kad vedas vedui ve-
das. Lietuvoje stambus lietuvis lietuviui lietuvys.
Eilin kart suveik partin sistema nedidels finan-
sins injekcijos kelioms partijoms ir pavieniams at-
sakingiems asmenims. Didieji tapo lengvatiniais,
maieji buvo dar labiau nudroti jiems padidinti
mokesiai, sumaintos algos, pensijos, paalpos, gydy-
mo imokos... Drsi alis! Premjeras paglostytas net
paiame Davose! Dar labiau paaikjo, kas kam kas.
Svarbi klaid ir anksiau padaryta paioje pra-
dioje. Tik nelabai pavadinsi klaidomis tai, kas gerai
apgalvota. Sutartyje su Lenkija pragmatikai atsisa-
28
kyta Vilniaus krato okupacijos vardijimo, Suvalk
sutart dar kart nusivalant kojas (iki iol skiname io
puikaus dokumento vaisius). Vietoj daugiatauts Bal-
tijos ali federacijos dabar su mutavusia rus imperi-
ja grumiasi trys tirpstantys nyktukai, teisyb, nesto-
kodami fanaberijos ir atkaklumo. Na, bet, kaip sako
vis taut darbo liaudies ivaduotojai, posle draki
kulakami nemaut
Dabar, kai didysis projektas jau vykdomas ke-
liuose pasaulio regionuose barbarikai kariaujama,
vieojoje erdvje skardena kritinis mstymas!
O mes geidautume taikos beslygikos, visam lai-
kui. Beje, visur ir visiems, nepaisant tautybs, tikjimo,
spalvos, apipjaustymo Vis kakaip nesudera ms
lkesiai su j interesais. Regis, ms lkesiai nela-
bai siejasi su lozungais, juo labiau su geopolitinio te-
atro arenomis, emisijomis, ekonomikos skatinimo
programomis, politiniais aidimais. Kakam baisiai
norisi aisti. Toks jau gim aidjas. Nagi, praom, bet
savo smlio dje Ne, jam reikia laisvosios rinkos!
ivaduoti, kad aidjas bt patenkintas? Reikdami
pretenzijas Mockaus rinkos instituto advokatams,
savikiams (vainauskams, bruveriams, valatkoms, so-
roo iedukuotoms -ytms, -aitms, -ienms), btume
neteiss, juk jie irgi turi vaik aptarnaujantis perso-
nalas, ir tiek. Jei ir turtume kam pretenzij, tai nebent
ponui Dievui, parpinusiam tokius silpnus, taip greit
isikraunanius akumuliatorius. Btent todl taip len-
gva mumis visaip aisti, siundyti vien ant kito, dlioti
lentynles pagal reikalingum, paskirt ir svarb u-
tenka pareguliuoti energijos tiekim. Vos numalina-
me alk, netrukus vl turime kaupti energij iaumo-
ti, lerbti, virkinti, po to kakaip eikvoti, ilieti kno
ir dvasios siautulius, hormon ir jutim audras, valytis
nuo atliek, kno gleivi, skysi, lak, gobti glen
kn visokiais apdangalais, skepetomis, alikais, pirti-
nmis, iltais batais. Tokia pagrindin ms veikla. tai
ir visas gyvenimas Pateisinama prieastis gyventi ne
per ilgiausiai. Dar, neduok Dieve, pavydo, neapykantos,
kerto, godulio siautuliai juodosios anapusybs pa-
vaists I tikrj ne taip ir sunku mus valdyti, pakanka
Kultros barai 2016 6
neduoti, nesvarbu, ko: valgio, dmesio, ilumos, teisin- siautulius ir kvailiausi burnojim tryd tikrai atsiras.
gumo, absoliuiai neaikaus naratyvo Tik bda, kad Savo adresu esu sulauks itin narsaus kritinio ms-
visko emje kol kas su kaupu maisto ir grimo, meils tymo, tokios kaltumo prezumpcijos (apie tokius tik
ir ilumos Todl nepriteklius kol kas vis dar reikia or- blogai arba nieko), kad gal tik yd audymu dar nebu-
ganizuoti. Ir jeigu kam nors ko nors trksta, vadinasi, vau apkaltintas. Nors po ndienos kritinio mstymo
kakas to trkstamo daikto turi per daug apreikim msiki, jsiki, saviki net
Taigi, kritinis mstymas. Jis vislaik kritinis esu nebeinau Gal i tikrj?.. Daugiau nesislapstysiu,
sitikins, ir be obalsi. Tiesiog yra toks pragyvenimo nutariau. Kaltas buvo! Konkreiai neatsimenu, bet
bdas krypi rodymas, ki krimas, moderni k gali inoti! Gal aname gyvenime? Juk atjau i ka-
iniciatyv organizavimas. Neblogai apmokamas dar- kur Ir nueisiu Ir nereikia man atleidimo, nenoriu.
bas, galbt patikimiausiai garantuojantis energijos Nevarkite. Kur a j dsiu? Ustatysiu kokiame nors
tiekim. Mat runkeliams nuolat reikia rodyti keli. banke? Ten nra net seifo tokiems dalykams laikyti. Be
Norint tok darb dirbti, paiam nebtina turti krypt, to, nenoriu, kad u mano indl bt auginamas nau-
na, vien udarbio galsi turti. Ir privalsi ati- jas Hitleris, finansuojami arab pavasariai, koks IBM
tikti kriterijus. Kokius? O ia jau pats pajudink savo koncernas vl sukurt program koncentracijos lageri
pilkj mas, juk kritinis mstymas neatsarg kaliniams ymti. Pasiprieinti negaliu, bet ir prisidti
lozung kart imet. Tiesiog reikia paalinti i ir- nenoriu. Teisinink reikt klausti: o k, jeigu indli-
dies tok ekonomikai nepatog gumull kaip vaiko ninkas sutartyje su banku nurodyt veikas, kurias vyk-
kumtelis, ems grumstas lauko arimuose. Kitiems n dant udraudia operuoti savo indliu, tai prekyba
alint nereikia, tokie jau gimsta O tada ramiai galsi ginklais, kvaialais, monmis, abejotini virusologiniai,
praeiti pro muam, vargstant, skriaudiam nepri- bakteriologiniai tyrimai ir preparat pramon Paios
valai jam padti. Bsi ekspertas, dalyvausi vertinimo pelningiausios sritys! Siaubingas pasiksinimas lais-
komisijose, gerai apmokamose akcijose, vykdysi vi- vosios rinkos aidjo teises!
suomens jautrumo provokacijas, komunikavimo pro- Ir apsilapins buvau Kine. Ir KGB. Apie tai pirma-
gramas. Gyventi reikia kokybikai Visk, kas nepadeda me puslapyje pranedavo didiausias alies dienratis
ekonomikai, reikia naikinti, visas klitis! Ekonomika bei kita gdiais okupacijos metais ilgai godota, lietuvika
privalanti nuolat augti, be perstojo plstis, didti, pstis, (?) skaidri iniasklaida. Tyliai sau vienas pamstau juk
uvaldyti vis em, isiurbti, itutinti, ipumpuoti re- ne u dyk? Gal koks MG prezidentas turi nuomon? U
sursus, ieiti Visatos erdves, ukariauti Pauki Tak, tai irgi nereikia atleidimo. Nematau institucijos, kuriai
klajoti kosmoso erdvse, virkindama, lerbdama, naikin- patikiau k nors man atleisti. Tie, kurie veriasi visus
dama, prie ko tik prisilieia. Ironizuoju, inoma, taiau ar informuoti, pastatyti viet, vieinti, nuteisti, pra-
ne toksai bt baigtinis dabartins doktrinos nuolatins neti, vertinti, vis pirma patys turt bti skaidrs kaip
ekonomikos pltros rezultatas? Koki padar sme- kritolas sins ir teisingumo tarnai, o ia
genys strateguoja tokias doktrinas? Nieko asmeniko tiktai verslas A pats (po kai
Vaikystje buvau pratinamas atsakingai rinktis kriti- kuri itin spalving nutari) jau beveik atleidau lie-
nio mstymo iraikas. Pirmiausia pasitikrinti, ar tikrai tuvikus teismus. Nubriau paskutin rib irsiu,
tas vis puolamas niekadjas toks kaltas? Ar i tikrj kuo baigsis prie psichbario udauyto menininko
tas, vis apspjaudytas, toksai blogas? Gal buvo kokia byla. Atleidau ir lietuvik saugum, kuris, man paiam
nors vis sutartinai nutylima prieastis, iprovokavusi padedant, ilgai tyrinjo mano bendradarbiavim ir
neadekvat elges, neva negarbing ingsn? Tiesos to- dingo krmuose n nekriukteljs Tiesa, burbteljo,
kiose minktairdse abejonse tikriausiai nerasi, taiau neva taip atidirbinja buv informatoriai, es kakas
galimyb sustabdyti neabojam primityvi emocij turi ant j kompromat. Kas atidirbinja? Kieno vi-

Kultros barai 2016 6 29

tidje lesinami kieniniai geniai? Kokie veikjai tokiu
bdu tvarko reikalus? Gal geniai lesinami biudeto
algomis? (Ieit, valstybs saugum utikrina geni
saugumas?) Tokiu primityvu saugumas saugiai nesido-
mjo. Na, k gi, ir a prisidjau prie saugaus geni
saugumo. Pasakiau tik tiek, kad ten iniasklaidos
uoksuose, kur tokie geniai dabar peri, tamsu, ilta
ir slidu Nors jie ir patys inojo Sau pasakiau, kad
ileisiau gar. Gal ir teisyb pasakiau, tik dabar su-
prantu, koks buvau neteisus Slidi prietema ten tikrai,
bet gaila krybini darbuotoj, igsdinto redakto-
riaus prievartaujam kurpti kompromatus. Suprantu,
ivieinus pauktids savininkus, gali nukentti de-
mokratins moni teiss, toksai versliukas pelnytis
meiimu! Na, inote, jeigu verslas nukenia Eko-
nomika! Kas tampo redaktorius? Gal MG prezidentas
turi nuomon? Pasigendu saugumo nesaugs geniai,
urnalistai, redaktoriai Saugumas nesaugus Gal
pasvarstyti apie emigracij? Nuraminsiu emigrantu
galima bti niekur neivaiavus
Paskutiniais metais kakaip savaime susidliojo
iupsnelis spdi, pastab, prisiminim juos apms-
tant atsirado netikt ivad, kurias su ypsena vardijau
vienos utopijos lugimas. Kalbant rimtai, skambt
per garsiai, o su ypsena tegul ir graudoka pats tas.
Gal inote bent vien nelugusi utopij? Tai va. Isky-
rus, inoma, Kovo vienuoliktj! Be abejo, Vasario e-
ioliktj! Sausio tryliktj! Prie tai buvo Baltijos kelias!
imtatkstantins taikos asambljos Vingio parke Kiek
stebukl mums dovanota! Todl ir gim ta didioji pati
liausia, dabar jau beveik sulugdyta utopija apie
gerovs ir teisingumo valstyb
***
2016 m. saus ini agentros netiktai paskelb
naujien vienas procentas pasaulio gyventoj turi
tiek turto, kiek visa likusioji monija! eiasdeimt ei-
m valdo pus visko! Informacija kabojo delfyje itis
par! Po to pasidar neaktuali. Velniai griebt, niekas
musyse net nenustebo! Nejau inojo? Smokslo teo-
rij dundukai, aiku, inojo, bet kad visi
30
Nenustebo niekas, jokie ekspertai, analitikai neskel-
b joki komentar, neprimin teiss inoti ir taip
viskas aiku, nes tiesa nuoga. Tyljo Nausda, eme-
ta, imaius, imonyt, ustauskas, inteligentikai tyl-
jo adius, gudriai ypsojosi edius, riubnas, ernas,
idlauskas, ilnas (k itaip lamdamas Viepats nori
mums pasakyti?) Vasario pabaigoje kokybikai pra-
slydo kita informacija sraas ali, inicijavusi huma-
nitarin katastrof iaurs Afrikoje ir pabgli lavin
Europ. Nepatiksite, stebuklas labiausiai kovojanios
u taik Jungtini Taut Saugumo Tarybos nars: Pran-
czija, Jungtin Karalyst, Rusija, Jungtins Valstijos
(Kaip bevartytum, milijonai pabgli nenaudingi jokiai
tautai ir jokiai valstybei... Kam nuo to gyvenimas dar pa-
gerjo, kas, elyje tnantis, trina delnais?)
Apie Putinait diskutuojama savaitmis, o ia
tyla Ar galtume kalbti apie cenzr? Arba tai Pran-
czijos vyriausybs praneimas apie Lietuvos piliei
sskaitas veicarijos bankuose. spdingi skaiiai tokiai
valstyblei nupirktume kelias eskadriles Panama
Papers kakas neapskaiiavo, gal norjo tiktai trupu-
t or pagadinti, o matai, kaip ijo Padiskutuokime.
Savaits vykis Vsait paauk Paleck glaustis po
kairij sparnu!!! Labai laiku toks alkoholikas ulinin
met vaikus. Treiokas diskutavo su Malinausku dl
Vijnls dvaro. Ir su kancleriu diskutavo, ir su prem-
jeru Ko gi nustebote, negi manote, kad sprendimai
priimami Vyriausybs posdiuose?! K jau tokio pa-
dar tas treiokas, ko anksiau nebuvo dar ketvirtokai,
penktokai ar atuntokai?..
Vanagait pirmoji atrado holokaust. Zuroffas atsi-
tiktinai suinojo, kad Lietuvoje, pasirodo, buvo gelbs-
timi ydai! O taip mes tokie! Hm, pirmkart leistas
Lietuvos archyvus jis buvo bene 1991-aisiais Na, bet
kiekvienas demokratins liberalios visuomens pilie-
tis gali pats rinktis, k jam inoti ir ko ne. O versls
personaai itin rpinasi, k privalu inoti visiems ir
ko, iuktu, niekam. Tik velniam reikjo dti knygon
t nuotrauk, kur audomi serbai? Raytoja kaip visada
teisi ir nepakaltinama, garantuoju, net neinojo, i kur
ta nuotrauka. Koks skirtumas!? (Meniniu poiriu.)
Svarbu principas! Mums k daryti dabar atsiprayti
Kultros barai 2016 6
serb? Gal vokiei atsiprayti, juk ten vokietis sto-
jasi audomj pusn? O gal vokiei mobilizuotas
serbas? Kokie nereikalingi klausimai, neperspektyviai
nuvedantys nuo pagrindins temos! Jeigu svarbu
principas, gal bt tikusios nuotraukos ir i Katy-
ns, Panevio, Raini? Raini ypa iliustratyvios
su ipltais lieuviais, nupjautomis nosimis, ausimis,
lyties organai sugrsti burnas Kanios apeigos at-
liktos profesionaliai, su yni imanymu. Ne, netin-
ka tai buvo dar prie holokaust! Na, bet geras
daiktas neprapuola. Raini nuotraukomis bus galima
iliustruoti faist vrikumus Kroatijoje ar Ukraino-
je, Slovakijoje, bet kur alias jaunimlis praryja vi-
sas edukacines programas.
Ukalnis madaug nurod, kaip turtume elgtis, eiti
gatves, reaguodami Vainausko ir Paksiaus verslum
Prien Norfoje. Na, inai, Ukalni, jei dl kiekvieno vai-
nausko protestuotume, neutekt mums gatvi Gal ir
reikjo pakilti, kai metalo lauui buvo pjaustomas Lietu-
vos prekybinis laivynas, tik nepasak niekas visuomenei
praneta post factum. Vl tiktai verslas nieko asme-
niko, per smulkus reikalas tikriems runkeliams. Kada
reiks, tada ir pakilsime. Sutinku, ltapdiai tie runke-
liai, nepaslanks, nekonstruktyvs niekaip nepajuda
(nebent koks kalafioras ijudina trim dienoms). O kai
kam taip nortsi, kad nebtume toks ukampis, kad
ir pas mus driokstelt vienas kitas sprogimas, dygt ba-
rikados, liepsnot lauai Pasipilt pasaulio agentr
praneimai, reportaai i vykio vietos... Nesupran-
ta runkeliai, koks ia geras vaizdzelis, kaip irisi
ekrane Nepakyla runkeliai... Ivaiuoja, sugrta...
Vl ivaiuoja Niekaip negali pamirti kelis imtme-
ius savo tvark ia vesdinjusi visoki ivaduoto- galvon kaip vienintel nenuneigiama mogaus atsira-
j ir taikdari, kenia dantis sukand. Pirmos kartos
nuo agrs runkeliai klausosi treios kartos runkelio
komentar tokio prie eter apkirpto, nupu- chemini element lentel be eterio Toksai run-
druoto, daug inanio apie nedideles paslaptis vei-
carijos bankuose. Kiek daug u tas paslaptis atiduo-
ta, kaip pigiai paimta Verslo planas sukurptas dar
nepriklausomybs prieauryje. Paprastas ir genialus:
Kents runkeliai savus, svetim bijodami. Urkos
susigaud laiku.
Kultros barai 2016 6
Diskusijos dmesio centrams ir pinig kartoms?
Apsidirb veikjai bna jau prisidiskutav savam rate
dar prie apsidirbdami, o mums nra ko diskutuoti
matom prieastis, jauiam pasekmes. Seniai. Kasdien.
Savo kailiu.
Smokslo teorij dundukai itas naujienas se-
niai inojo, bet kad visi! domu, koks milijardieri
procentas priklauso likusiai daugumai? Jeigu pa-
skelb, vadinasi, jau galima. Smokslo teorij pa-
tvirtino? Pagaliau! sigaljo demokratija. Ne teorija
seniausiai praktika. Ne todl, kad vienas procentas, o
todl, kad paskelb. Procesas valdomas? Hm, vienas
procentas tai madaug septyniasdeimt milijon,
beveik Pranczija. Kakaip daugoka. Gal inia kiek
sensteljusi? T tikrai valdani gerokai maiau.
Vienas procentas irgi turi procent. Gal ne vien, gal
tiktai pus, tredal Gal net auksin? Milijon ar
pus. Kalbama turbt apie piramid, kas viruje? Juk
nereikia, kad procesas jau baigtas? Juk pasakyta
eiasdeimt eim. Procesas tsis? Kitaip tiesiog
nebna, ypa toje terpje. Kitaip nra prasms!
Jeigu jau prakalbome apie terp Isivieinsiu.
Pats. Kol neivieino didiausias alies dienratis.
Runkelis esu kaip dauguma. Privaloma edukacija su
sisteminio mokymo programomis tokiems prikem-
a galvas be jokios sistemos. Istorija dstoma be ly-
ginamosios geopolitins raidos chronologijos, be pa-
sekmi nagrinjimo, apeinant prieastis, svarbiausius
vykius, nutylint svarbiausius veikjus. Ausis ugula
propaganda apie naujas meno sroves isterik
vidutinybi iurkteljim po savimi. Darvino mo-
gaus evoliucijos teorija brutaliai kemama gimnazisto
dimo praktika. Nikolos Teslos atradimai, amputavus
belaid energijos perdavim erdvje. Mendelejevo
kelis vis dar nustemba, aptiks internete Bildenbergo
klubo schem. Pasidalysiu, juk tik paveiksllis. Savas
ratas Bildenbergo diskusij klubas ypatingas
ms inojimo ir neinojimo reikal generatorius.
Schema viena i daugybs panai, netyia aptikta
internete.
31
 Pavards, pareigos, postai. Grau. Arab pavasa- dyta per VEKSo program!) Nra Vilniaus preky-
ris itame klube idiskutuotas visais atvilgiais. I- bos, Norfos, Maximos! Nei Aprangos, nei MV, nei
kart po 2010-j katastrofos Meksikos lankoje. Nieko MG! Kur Geonafta, Dujotekana, biiuliai i In-
neprimena? Ruden, saulei tekant ar leidiantis? Ant ter RAO?! A! Tai kur mes esam? Tik Vanagaits
ols, tarp medi ak, palpse Kiek plonyi knygoje? Vyrai, na, pasistenkit, po velni, darykit k
gij juos sieja! Verslas, giminysts ryiai, dinastins nors. Js galite, sak Obama. Bent barono titul
linijos: vyrikos, moterikos, kraujo kraujomai- nusipirkit, juk turite pinig. Ky duokit! Igsdinkit
os, jeigu rastume laiko ir reikal gilintis. Karalikos gal gale negi neturit ant j kompromato?!
pavards, grafai, Saugumo Tarybos ali premjerai
ir prezidentai Kam gi jie atstovauja ioje puikioje
raizgalynje? Savo valstybms? Ar ia pat nurodytoms Tsinys kitame numeryje
korporacijoms? Informacija neskelbtina
Kurgi msikiai? I VDU n vieno Net i Dai-
ls ar Teatro akademij?! (Nors taip gerai pasiro- Kazimieras Eleonora Agota Jonas VARIJOTAS

32 Kultros barai 2016 6

Gintaras Znamierovskis. Materinis triumfas. 2015. Drob, aliejiniai daai; 90 x 90
Gintaras Znamierovskis. Parodos Introspektyva 2 fragmentai
 Kryba ir krjai

Sandra SKURVIDA

KAIP NAMUOSE, TAIP IR PASAULYJE

Stebuklingas Gintaro Znamierovskio konceptualizmas

M ikalojus Konstantinas iurlionis kadaise tap,

sddamas Druskininkuose, taiau savo pastel-
se registravo ne tik gimtojo kaimo, taiau viso pasau-
Maleviiaus suprematizm. Juoda sankrya su geltonu
upildu baltame fone tai Pieto Mondriano tapyb
mgdiojanti dizaino versija. Bet Znamierovskio ran-
lio puls. O Gintaras Znamierovskis, nors kultivuoja kose geometrin abstrakcija tampa elektromagnetine
autsaiderio status, jau kelet deimtmei kuria atri banga, pateikta tarsi tapybos motyvas, pakrautas kon-
Lietuvos konceptualiojo meno vizij. Tai kritin vizija, ceptualia energija. Modernizmo form ir idj virtua-
kuriai nestinga aktualij ir nuorod tiek kultros, tiek lizacija ir io virtualumo materialus forminimas yra,
asmenines istorijas. kritikum sustiprina virtuo- regis, viena aktualiausi iuolaikinio meno tendencij.
zika Znamierovskio meno forma lazerin precizika Kitas io menininko darb aspektas pagrstas tar-
taip suskaido ir perkrauna akademins tapybos, pop- si siurrealistiniu naratyvu, kur irgi galima apibdinti
, soc- ir konceptualaus meno normas, kad atsiranda kaip archajin pasakojimo bd (io struktrinio ar-
keistas vietinis kiborgas, sukurtas miria technika. Nuo chaizmo analogija galt bti Algirdo Juliaus Greimo
tokio kokteilio svaigsta galva, raibsta akys, form jau- semiotikos sankirta su jo atliktais lietuvi mitologijos
kas vilioja mini spstus. Tad po sudting meno tyrinjimais). vairi daikt, neretai susijusi su vietos
pasaul keliaukime atsargiai, ingsnis po ingsnio. specifika, sankaupos pateikiamos kaip koliainis pasa-
Znamierovskio paroda Introspektyva 2, kuruota kojimas, surstas trumpai ir aikiai, tarsi pasakia su
Aists Paulinos Virbickaits, iemet gegu eksponuota pamokymu. Materinis [gal materijos? red.] trium-
galerijoje Trivium, tai turinio ir formos paradoksais fas (2015) vaizduoja i plastilino nulipdytus robot ir
uminuotas laukas. Modernizmas atsisak naraty- minkt kryi suprematistinje erdvje, kurioje irgi
vo, o iuolaikinis menas veria ifruoti koduot turi- dominuoja bedvas kryiaus forma. Tai tipikas meni-
n. Atsieti nuo pasakojim, tie darbai nra nei gras, ninko motyvas, kur a interpretuoju kaip XXI a. Lie-
nei negras. Taiau j forma tokia atraktyvi, kupina tuvoje atsigavusios banytins propagandos kritik,
intelektualins agresijos, kad nemanoma tais darbais kaip anksiau be partijos, taip dabar be Dievo vardo jau
grtis nesmoningai tariamas j formalizmas tuoj neapsieina net meno kritikos straipsniai! (Taiau pa-
pat paadina (savi)kritin smon. tai diptikas Dvi veiksl galima interpretuoti ir visikai prieingai gal
formaliai dekoratyvios kompozicijos su geltonu kva- tai iuolaikinio religinio meno pavyzdys?) Kita vertus,
dratu (2011) aikiai demonstruoja savo modernisti- krymos motyvas yra kils i audimo technikos, o audi-
nius genus. Geometrin forma (kvadratas) neutralioje mas, kaip inome, glaudiai susijs tiek su rato, tiek su
kosminje erdvje tai, be abejo, uuomina Kazimiro kompiuterio iradimu. Robotas ir kryius tarsi avata-

Kultros barai 2016 6 33

rai, kuri kelias virtualioje, beorje meno erdvje ilgas,
o likimas toks kaip pasakoje. Paveikslo centre, kryiaus
elyje, autorius nutap aki obuolius tai v. Liucijos
atributas, simbolizuojantis aki vies (luce viesa), o
gal visk matanti naujj technologij akis.
Znamierovskio simbolizmas balansuoja tarp formos ir
ikonologijos. Kartais nusveria forma (Rombo pavidalo
kompozicija su dviem linijom, 2010), kartais ikonolo-
gija (MaironisJanonis, 2013, Nauji rytojai, 2014).
Ikonologin tendencija, regis, dominuoja pastarj
met darbuose, netgi projektuojama ateit (Sve-
iuose pas apok, 2030). ios pakraipos kriniuo-
se Lietuvos istorija neretai konstruojama vanitas na-
tiurmorto pavidalu. Paveikslas MaironisJanonis
personifikuoja valstybingumo periodus, vardytus ant
knyg nugarli: Maironis ireikia romantin tau-
tikum, o Janonis socialistin ideologij. Mairo-
nis slegia Janon buruazins santvarkos ir bany-
tinio sentimentalumo svoriu. Bet ia dar ne pasakos
pabaiga. Ant knyg guli savadarbis Smetonos laik
pistoletas, alia padta viena kulka. Taigi, pasaka len-
gvai gali virsti kasdienybs tragedija. Tradiciniuose
vanitas vaizdiuose kaukol primindavo neivengia-
m gyvenimo ir jo malonum baigt, o ia is ginklas
primena, kaip formuojama istorin smon, nurodo
ir kasdienybs pavojus, kylanius, jei ginklai laikomi
namuose. unvyni aka su keliomis nuodingomis
uogomis MaironioJanonio tem, t. y. grio ir blo-
gio arba gyvenimo ir mirties kov, perkelia augal
pasaul, kuriame intelekto dialektik nustelbia chtoni-
n, nediferencijuota trukm. Na ir kas, kad dvi kny-
gos, dvi uogos jos abi vienodai naudingos ar nuo-
dingos! Juodai purpurin piksiliuotais ratais atausta
antklod paveikslo fone praeities rankdarbius susieja
su skaitmeniniais vaizdais.
Znamierovskio tariamai realistins tapybos kon-
ceptualumas neretai materializuojasi objektuose ir ins-
taliacijose, o ie trij dimensij daiktai gali vl virsti ta-
pybos motyvais, kurie yra tarsi realybs matricos. Toks
pasakikas virtualumas (virtimas ir atvirtimas) bdin-
gas tiek skaitmeninei technologijai, tiek ir archajiniam
stebukl pasauliui.
34
Kitas variantas yra tai, k vadinu istoriniu natiur-
mortu (Keramika, 2016). Rasti objektai juodosios
keramikos puodai muziejinje vitrinoje reprezen-
tuoja XX a. Lietuvos istorijos periodus. Keramika ir
istorinis anras jau vien tai paradoksas, apveriantis
meno ir amato hierarchij, kuri, nors ir nustumta
pogrind, tebra gaji. Rankomis nulipdyta, pelenuose
idegta subtilios formos puodyn reprezentuoja agra-
rin tarpukario Respublik, kitaip tariant, original,
tikrum. Kita vaza yra monumentalios formos, bet
serijins gamybos, asfalto spalvos tai sovietinio meno
kombinato 1980 m. produktas. Du vienodi neaikios
formos ir funkcijos vazonai nupiginta Europos S-
jungos produkcija.
Kiekvienas darbas turi savit koncept, konstatuoja, gal
netgi propaguoja tam tikr istorin pozicij (mintis apie
propagand ia nra atsitiktin, nes Znamierovskio idj
ir form plakatins raikos altinis lio kartos patir-
tis). Vienas i socialins jo kritikos adresat feminizmo
perversija Lietuvos visuomenje. Feministins savimons
trkum galima paaikinti sovietine patirtimi, kai lyi
lygyb buvo deklaruojama, bet i tikrj moterys buvo
lygesns negu vyrai, todl dirbo dvigubai tarnyboje
ir namuose, o j trisas abiejose vietose buvo nuvertina-
mas per pus. Dabar Lietuva vis lygiuojasi Vakarus,
kur feminizmas ne tik visuomenje ikovojo moterims
tam tikras teises, bet pakeit ir eimos dinamik. i
reformuot eim vaikai reliatyvi lyi lygyb priima
kaip savaime suprantam, tad su tam tikra apatija. Lie-
tuvoje dominuoja nesmoninga patriarchalin apatija ir
nelygyb, nenuostabu, kad moterims taip retai skiriamos
Nacionalins premijos. Znamierovskio darbai adina fe-
ministin smon: Kompozicija su seno feministo koja
ir geltonu staiakampiu (2012) grietame modernisti-
niame fone anatomikai vaizduoja kault giltins koj,
apaut auktakulniu sekso darbininks bateliu, Kovo
9-oji (2013) primena dien po sovietins moter ven-
ts emyn galva nutapytas moters portretas tarsi kau-
k ar vaza su ydinia pavasarine gvazdik puokte. Tai
emblemin kompozicija, kuri, tarsi loimo korta, vaiz-
duoja subordinacijos nepastovum ia, kaip ir loime,
tai, kas apaioje, gali akimirksniu atsidurti viruje. Net
Kultros barai 2016 6
vairiaspalviai tapybos akcijos varvalai nra ems trau-
kos padarinys jie tokie pat natrals kaip iltnamio
gls ar sovietin moter diena. Naujausias krinys ia
tema rast objekt darinys Feminists suknia nam
ruoos darbams (19922015). Tai manekenas, apvilktas
menininko senels laidotuvi drabuiais, nepanaudotais
pagal paskirt, apjuostas senu soviet milicininko diru
su gumine lazda, vadinamuoju bananu. Kaip aikiau
pateikti visuomens kritik? io seno feministo darbai
puikiai atspindi moter padt Lietuvoje. O kadangi ant
ios personos, kuri taip kandiai taro socialins me-
dijos, kabliuko ukimba net meno kritiks, praminusios
Znamierovsk mirtinu feminizmo prieu, tai Guerilla
Girls turbt yra tikros gorilos.
Socialin ir institucin kritika io autoriaus kryboje
eina koja kojon. Neatsitiktinai jo miniretrospektyva
surengta ne kur nors kitur, o dailininks ir raytojos
Aists Kisarauskaits nam galerijoje-salone. Repre-
zentacin parodos funkcij pakerta buitis, ready-ma-
de susipina su rakandais nam gyvenimas atgaivina
meno krinius, o ie prasmina kasdienyb. Vaiko ais-
lai tampa instaliacija Betarpikas smurtas (2012) ti-
kkims, kad is aismingas ir protingas menas diugi-
na ir auklja vaikus!
Kokie namai be svei? Parodos sveiai Donatas
Srogis ir Kstutis apoka savo darbais asmenin pozi-
cij paveria bendruomenine. io ratelio, besisukanio
atokiau nuo iuolaikinio meno centr, veikla asme-
ninis bendravimas, parodos, akcijos nesiremia siga-
ljusiomis iuolaikinio meno formomis ir institucij
nuostatomis. Prieingai juos traukia tariamasis ma-
j istorij provincialumas. Kai kurie io nepastovaus
sambrio nariai kultivuoja savamokslik naivum,
kiti beform saviveiklin sarkazm, bet Znamierovs-
kio kryboje ios ypatybs tampa referencijomis, pre-
cizikai sustyguotomis simuliakrus. io sambrio ini-
ciatori Znamierovskio ir Srogio ankstyvj veikl
dailtyrininkas apoka yra apibdins kaip Lazdyn
konceptualizm. domu, kad i paroda irgi vyko Laz-
dyn mikrorajono paribyje.
Ar dar liko abejoni dl to, kad parodos vinis
institucin kritika? Jei taip, tada bet kokias abejones
Kultros barai 2016 6
isklaidys kurators Virbickaits kalba, pasakyta per
parodos atidarym. Ji ne tokia ilga, kaip Lietuvoje
prasta, bet j sudaro kalb, pasakyt per kitus atida-
rymus, citatos:
Sveikinu visus atvykusius ios graios dailininko
Gintaro Znamierovskio parodos atidarym. Tai ities ne-
eilin paroda ir kultros vykis. Labai diugu, kad paga-
liau galsime ivysti gan isam io talentingo autoriaus
krybini kelioni emlap. []
Nors Lietuvos meno institucij vidus ir ior per
pastaruosius dvideimt met neabejotinai pakito, vie-
nas sovietmeio protis gajus iki iol tai ikilmingas
parodos atidarymo ritualas. Kalbas ria direktoriai,
kuratoriai, sponsoriai, menininkai ir kt. Teko toki gir-
dti ne tik Nacionalinje galerijoje, bet ir privaiose er-
dvse tikriausiai n vienas atidarymas Lietuvoje be j
neapsieina. Kokia j funkcija? Be abejo, ia kalbama ne
apie men, bet apie institucin hierarchij, o publikai
vis primenama jos vieta, kuri, kalbtoj manymu, yra
meno institucij galioje. Ar tai tiesa? Demokratinje
visuomenje menas ir jo institucijos tarnauja publi-
kai, nes nuo jos priklauso. (Totalitarinse, teokratinse
ir kitose centralizuotose visuomense yra kitaip ten
oficialios kalbos tvirtina centralizuot valdi.) Tad
laikas ir mums pripainti meno publikos nepriklauso-
myb, suteikti jai laisv eiti prie meno ir meninink(i)
be oficiali kalb barjero. Tikkims, Znamierovskio ir
Virbickaits projektas kurators atidarymo kalba, me-
nininko grafikai apipavidalinta tautiniais motyvais ir
ispausdinta 7 meno dienose, kart ir visiems laikams
sudainavo requiem tuioms atidarym kalboms...
Paroda yra vykis tik tada, jeigu ji sijungia pras-
mi sklaidos lauk. Introspektyvos 2 pristatymas
atokiai nuo imint meno tak yra apgaulingas kaip
elektros lizdas sienoje leidia mums sijungti pasau-
lio elektros tinkl, taip ir Gintaras Znamierovskis yra
sijungs iuolaikinio meno tinkl, kurio energij
nukreipia vietinius reikinius. Znamierovskio menas
specifikai atspindi savj laik ir viet, bet dar svar-
biau tai, kad jis klibina ms gyvenim kaustanius
vietos ir laiko rmus, istorin vizij kurdamas i vi-
daus introspektyviai.
35
 Virginijus KININAITIS

SLUOKSNIUOTOS RDYJANIO
LAIKO SANKAUPOS

iauli fotografijos muziejuje 2016 m. gegus 12 d.

buvo atidaryta paroda Poiris senovin foto-
grafij, kuruojama Vito Luckaus fotografijos centro
Kokie istoriniai procesai lm atminties kultros sukles-
tjim? Pastaraisiais deimtmeiais vairios alys, bene visos
socialins, etnins grups patyr, kaip smarkiai ir spariai
vadovs Ievos Meiluts-Svinkniens. Eksponuojami keiiasi tradicinis santykis su praeitimi. Tie pokyiai pasi-
trylikos usienio ir Lietuvos autori darbai, susij su reikia vairiausiomis formomis tai gali bti vadovlins
fotografiniu praeities archyvu. Paroda veiks vis vasar, istorijos kritika, sunaikintos istorins individ ar socialini
kvieiu visus, besidominius fotomenu, aplankyti i grupi atminties atkrimas, akn kulto mistifikavimas,
konceptuali ekspozicij, kuri yra ne tik svarbus meni- politizuot memorialini rengini plitimas, keisiausi
nis vykis, bet ir temin vizualins kultros studija. atminties muziej steigimas, jautri reakcija archyv kau-
Parodos ieities takas Luckaus albumo Poiris pimo bd ir j atvrim visuomenei Kad ir kokios bt
senovin fotografij koncepcija. Ar ji iandien dar i pokyi kombinacijos, aiku viena pasaul uliejo
aktuali? Jei taip, tai kokiomis kryptimis pltojama? Ga- prisiminim banga. Atsigrti praeit skatina ir nerimas
limus atsakymus pateikia ioje parodoje eksponuojami dl ateities, nusivylimas jos perspektyvomis. Juo labiau kad
fotomeninink Maurizio Anzeri (IT / UK), Dovils nesuvedus sskait su patirtais individualiais ar kolekty-
Dagiens (LT), Kstuio Grigalino (LT), Vladislavo viniais praeities komarais, daugiausia sukeltais represini
Krasnooko (UA), Vito Luckaus (LT), Galinos Moska- reim, ateitis darosi dar miglotesn, o grsm, kad kani
levos (LT / RU), Sauliaus Paukio (LT), Romano Pyat- ir traum istorija gali pasikartoti, vis realesn
kovkos (UA), Igorio Savenkos (BY), Gyio Skudinsko ios nirios prognozs aktualizavo svok kolektyvi-
(LT), Pavelo Maria Smejkalo (SK), Vytauto V. Stanionio n atmintis. Dar visai neseniai istorija priklaus, atro-
(LT), Indrs erpytyts (LT / UK) kriniai. dyt, tik politikams ir mokslininkams, bet dabartinis
Menininkai danai gilinasi praeit, dokumentuot toks stiprus tiek kolektyvins, tiek individualios atmin-
istoriniais vaizdais, atverdami, kas slypi u j. Taiau ties proveris gavo nauj laisvs ir protesto form. Gal
yra ir bendresni dalyk, kurie galt paaikinti tokio ji ir negarantuoja istorins tiesos, taiau veiksmingai
pobdio krybos suklestjim pastaraisiais deimtme- atkuria paemint, skaudint, nemoniko iaurumo
iais. XX a. pradioje avangardins futurizmo, dadaiz- traumuot, savo istorijos tarsi netekusi individ ir j
mo, konstruktyvizmo, siurrealizmo srovs fotomonta- grupi savigarb, suteikia bent jau moralin satisfakci-
, fotopasakojim naudojo kaip revoliucin priemon j. Aktualizuoti atmint aktyviai msi ir menininkai.
nuspti ateiiai, konstruodami sivaizduojamus, iki tol Nors objektyvi istorini vyki studija nra j sritis,
neregtus, troktamus pasaulius. Modernistinms uto- taiau simbolin gali turintys meno kriniai praeities
pijoms lugus, vl atsigrta praeit, kolektyvin ir ryius su dabartimi kartais perteikia daug tiksliau negu
asmenin atmint. mokslas arba politika. Juk menas yra savotikas atmin-

36 Kultros barai 2016 6

ties pakaitalas, emocin kompensacija, suteikianti soci- Btent iame kontekste reikt vertinti ir aptariamo-
alin impuls ilaisvinti nuslopintus prisiminimus, kad sios temins parodos autori kryb, j pastangas su-
jie tapt socialins ir kultrins atminties dalimi. teikti od nebyliems praeities liudytojams, siekiant,
Taip susitinka, susilieia, susikerta individuali ir kad dabartis pasisavint istorinius vaizdus.
kolektyvin patirtis, individualios traumos ir kolekty- Kita vertus, jiems rpi ne tik istorijos plaija pras-
viniai komarai. Meno krinio sukeltas katarsis paa- me, bet ir eimos, gimins fotovaizd archyvai. Juk as-
dina suakmenjusi, abejingumo siena nuo svetim menins nuotraukos irgi byloja apie epochos lius,
kani atsitvrusi smon, kad visi kartu bandytume atskleidia dramatik visuomens raid.
atkurti prarast atminties pusiausvyr. Yra dar kita, ypa svarbi Vitui Luckui, sakyiau,
Traumuota postkolonijins Lietuvos ir kaimyni- postmoderni fotovaizd ypatyb. Panir bendr vizu-
ni ali visuomen dar tik pradeda somnambulik alins kultros sraut, jie atitrksta nuo savo konteksto
kelion atsiminim labirintais. Meninink vaidmuo ir susidurdami, uklodami vienas kit, nutoldami ir vl
ir indlis praeities traum nuskausminimo skm priartdami atveria netiktus prasmi sluoksnius.
yra iskirtinai svarbus. Vaizd poetika, grindiama koliao principais, i-
Dar svarbesni yra fotovaizdai, nors nebyls, taiau laisvina metafor gali. Vitas Luckus ra: I pradi
patikimi liudytojai. Juk gyv prisiminim lieka vis bandiau albumo fotografijas klasifikuoti pagal sociali-
maiau, nes imirta paskutiniai t dramatik vyki nius reikinius, stilius, pabrdamas gyvenimo ir mirties
dalyviai. Atminties diskurs gaivina vaizdai, taiau ar- tem, tik staiga pajutau, kad a lyg koks lietuvi dievdir-
chyv prieblandoje gldinius foliantus btina prakal- bys, taiau kai visk idliojau ant stalo, pasijutau ess
binti, kad fotovaizdai dalyvaut prasmi apykaitoje. dievas: greta guljo indas, indnas, juodaodis, baltaodis,

Kultros barai 2016 6 37


Vitas Luckus. Poiris senovin fotografij. 1987. Albumo atvartas
musulmonas, budistas, krikionis, caro armija, lenk
kariuomen, kaizeris, karas, laidotuvs, vestuvs. A su-
maiiau visk vien krv tkstanius atvaizd ir
ivydau, kad tvarka vis vien ilieka. Toks vizualinis kon-
trapunktas ipleia pasaulio ribas, vien vaizd susieja su
kit vaizd kontekstais, atsiranda tarpusavio tampa ir
harmonija, perkonstruojama erdv, apgriamas laikas,
perbraiomos gyvenimo ir mirties trajektorijos
Tai totalus regjimo gali transas, kaleidoskopinis
vaizd okis, optin utopija. i palimpsestin Luckaus
ikonografij parodoje rykiausiai pratsia Sauliaus
Paukio vaizdai. Vienas kit uklojantys praeities
ir dabarties sluoksniai fotografijose rodo, kad, uuot
fiksavs lemiam tikrovs moment, autorius ltai ir
minktai panardina gravitacijos ir prieastingumo
dsni nevarom vaizd pasaul, po kur klajoja ne-
mirtingos sielos, pro Vilniaus senamiesio langus vel-
gia kostiumuoti praeities dabitos
domu, kad dauguma ios parodos autori taiko foto-
vaizdo materializavimo strategij. Deformuodami, api-
piedami, uliedami, spalvindami, siuvindami, naudoda-
mi keliapakopes ekspozicijas, siedami vaizdus su daiktais,
kurdami vairias faktras, instaliuodami nuotraukas d-
38
se, jie stengiasi istorinms
fotografijoms suteikti dabarties
atspalv, padaryti jas fizikai
labiau apiuopiamas. Tarytum
vejai, jie gaudo senas nuotrau-
kas, skriejanias neinomybs,
umarties link, ir kabina jas
ant dabarties sien. Pasisavinti
praeit skatina visai memoriali-
nei kultrai gyvybikai svarbus
laiko ritualizavimo instinktas.
Rykiausiai tokia strategi-
ja atsiskleidia makabrikai
siurrealistiniuose Vladislavo
Krasnooko vaizd ir daik-
t koliauose, sustingdytuose
virsmo lavos. Kitaip, jau t-
rikai, fotografijos atgimsta
Gyio Skudinsko ir Dovils
Dagiens dui kompozicijose, teatralizuot udang,
slaptint erdvi labirintuose, svariame Kstuio Grigali-
no albume. Fizin vaizd architektonik savitai irykina
italas Maurizio Anzeris siuvindamas fotopopieri,
lakonikai ir labai iraikingai pabria vaizd kompozi-
cijas. Sili tampos energija sudabartina tolim istorin
peiza, j tarsi sudaiktina.
Esamojo laiko iliuzija sukuriama ir spalvinant senas
fotografijas, jas utapant, lesiruojant, sluoksniuojant
permatomus da sluoksnius. Dar tirtesn rdijan-
io laiko sankaupa atsiranda, vaizd ir da sluoksnius
klojant vien ant kito. Tokia namudin fotografij spal-
vinimo estetika bdinga daugumai parodos dalyvi,
taiau rykiausia Vladislavo Krasnooko koliauose,
sapnikai sluoksniuotoje Romano Pyatkovkos atmin-
ties dokumentacijoje. O kaipgi kitaip pasisavinsi ne
savo paties sukurt vaizd? Vien sijausti nepakanka,
privalo likti spalviniai, faktriniai, koliainiai asmeni-
nio poirio, emocij, vertinim enklai, velgiant vis
labiau tolstant istorin horizont.
Grdami prie traumins patirties iki, prie k-
rybos kaip meditacijos ir terapins praktikos, nepa-
mirkime, kad parodos autoriai priklauso alims, iki
Kultros barai 2016 6
iol jauianioms sunkius sovietinio ir faistinio ko-
lonializmo padarinius. Taiau tiesiogini prievartos
auk, represij liudytoj lieka vis maiau, kolektyvins
atminties ryys su praeitimi silpsta. Ji yra ideologikai
padalyta, brutaliai sudarkyta kolonizatori, slegiama
potrauminio oko tylos, j niveliuoja blanks politiniai
ritualai, vulgarizuoja pseudoistoriniai televizijos ou.
Postkolonijins Lietuvos gyvenime okupacijos pa-
tirtis daniausiai pasireikia kaip potrauminiai simp-
tomai, lydimi metafizinio stingulio ar isterik atmin-
ties aktyvumo priepuoli. Sukrtimas, kur patyr karo
prievartos aukos, yra pernelyg gilus, o praradimai per-
nelyg skauds, kad tapt vieu pasakojimu. Nenuosta-
bu, kodl pareig apibendrinti, apmstant auk likim,
daniausiai prisiima tik treioji karta.
Btent jai priklauso Kstutis Grigalinas, siekian-
tis i naujo, per savo laiko prizm pavelgti sovietin
okupacij ir jos padarinius. Grigalino fotossiuviniai
ir parodoje eksponuojamas instaliacijos A neinojau,
mylimasai, kad buiuoju tave paskutin kart fragmen-
tas sukelia emocij lavin sumaitis ir okas, pasigr-
jimas dvasios stiprybe ir netekties skausmas, empatija,
kartlis, gailestis, smalsumas Tai ne instrumentinis ar-
chyvo katalogas, kai jausmus neutralizuoja pats istorinio
dokumento pavidalas. Grigalino archyv ssiuviniai
reikalauja ne mokslinio vilgsnio, jie prao atsargaus pri-
silietimo, kad pavelgtume aukoms akis, atsimintume
j veidus, ypsenas, rankos most, kad pabtume kartu.
Sovietin ukrainiei holodomoro apokalips drama-
tikai perteikia Romanas Pyatkovka. Nuotraukose dar
gyvos, bet jau vaiduoklikai tirpstanios bado ikankint
moni figros
Indrs erpytyts fotoinstaliacija Pjedestalas at-
skleidia ivirkij reprezentacins ritualins kul- sudtingesn, negu galime sivaizduoti, nes atminties dar-
tros pus. Saultekyje, student miestelyje, sovietmeiu
stksojs paminklas Leninui ir Kapsukui vizualiniame
ios menininks kontrapunkte atgyja kaip tragikomika
iuolaikinio turistinio popso ir sovietini apeig sand-
ra. Poetikesni sovietins tikrovs atspindiai suraibu-
liuoja maskviets Galinos Moskalevos kriniuose tai
jos tvo daryt nuotrauk parafrazs. Baltarusis Igoris
Savenka eimynines nuotraukas patobulina ikoni-
40
kais rank prisilietimais. Jo pastangas atiauriai kas-
dienybei suteikti verts ir groio matmen, pavadiniau
mogikumo choreografija.
Savotik fotografin ready-made strategij skmin-
gai naudoja Vytautas V. Stanionis. I savo tvo fotojuos-
tels jis atspausdino 1946 m. sovietiniams pasams dary-
tas nuotraukas. Tai sunorminti biometriniai statistini
vienet dokumentai, vizualinis sovietins prievartos
simbolis. Btent tokia fotografij ikonografija bdinga
kalinimo ir naikinimo staigoms. Kita vertus, ios pas
nuotraukos labai mogikos, u surikiuot ir suvieno-
dint portret matome slypinias konkrei moni
biografijas, slepiamas emocijas.
Vieni i sudtingiausi ioje parodoje yra slovako Pavelo
Marios Smejkalo ciklai. Preparuodamas kultini fotour-
nalistikos vaizd ikonografij, pakeisdamas veikjus, terp-
damas savo portret, manipuliuodamas veiksmo aplinka,
autorius kvestionuoja fotournalistikai tok svarb vykio
objektyvum. Keisdamas prasmin vaizdo optik, veria
kritikiau vertinti vaizd sryius su kontekstais.
Laikas naikina, itrina visas atminties formas, jas
keiia oficials memorializacijos ritualai. Apeidami
formalius istorijos mokslo pasakojimus, valdikas at-
minties apeigas, menininkai silo kurti kitokius, ne-
tradicinius prisiminim pasisavinimo ar sisavinimo
bdus. i paroda vis pirma ir yra bandymas susiste-
minti tokio pobdio krybines paiekas.
Praeiiai jautrs autoriai ragina dmiau pavelgti su-
alotos istorins atminties fenomenus. Praeities painimo
bdai gali bti labai vairs. Pavyzdiui, individuali at-
mintis ir mokyklinis istorijos vadovlis i visikai skirtin-
g pozicij vertina pasaul, o kur dar eimos, vairi kart,
socialini grupi, bendruomens atmintis? Situacija daug
bas vyksta be paliovos sutirtdamas, iretdamas, blo-
kuojamas ar skatinamas. Prisiminim dinamika nuolatos
kinta, todl ypa svarbu igirsti prievarta nutildyt mo-
ni balsus, siklausyti j pasakojimus.
Atminties restauravimo darbai dar tik prasideda
ir jie bus labai komplikuoti. Meninink dalyvavimas
ia itin svarbus, nes btent jie neleidia politikams ar
mokslininkams nusavinti gyvosios istorijos.
Kultros barai 2016 6
 Renata STONYT
POLITINS DOKUMENTIKOS VEIDAI:
TARP FAKT IR POJI
K as yra politin dokumentika ir koks dokumenti-
kos ryys su politika? Daugeliui is dviej odi
junginys siejasi su propaganda, politikumo aspektas,
galbt dl istorins patirties, danai gauna neigia-
m atspalv. Kita vertus, iandienins politins doku-
mentikos negalima rminti nei pagal anr, nei pa-
gal turin. Galbt vieni i dokumentikos tikisi tiesos
ir j vertina kaip tikrovs reprezentacij, o kitiems
tai atrodo kakoks tarpinis darinys tarp dramos ir
naujien.1 Tad koki dokumentik galima vadinti
politine ir kokie jos siekiai?
iuolaikiniame pasaulyje vizualus vyki patei-
kimas daro reikming tak auditorijai tai ypa
paveiki nuomons formavimo priemon. Juo la-
biau kad vaizdini kalba dominuoja kiekviename
informacijos sklaidos lauke. Kita vertus, naujien
praneimai iniose remiasi specifine informacijos
perdavimo forma neretai informacija pateikia-
ma fragmentuotai, be konteksto, emocijos slopina-
mos: Pasaulio vykiai neturi jaudinti, kelti nerimo,
net jeigu tai domina auditorij.2 ini pateikimas
iuo atveju nereikalauja sitraukimo, neskatina im-
tis veiksm svarbu iklausyti informacij: Galime
jaustis saugs, nes inios tsiasi.3
Kultros barai 2016 6
Politin dokumentika silo i kitos perspektyvos pa-
velgti iandieninius ar istorinius vykius. Menine for-
ma pristatomos politins aktualijos tampa ne tik ini
altiniu, ne tik informuoja, bet ir igauna reikming
takos efekt, formuoja visuomens nuomon. Doku-
mentinio kino kalba siekiama ne tik parodyti, bet ir,
anot Michaelo Renovo, itirti problem, j perteikti,
tikinti irovus.4 Politin informacija gali skleistis ne
tik oficialiais komunikacijos kanalais, bet ir pasitelkiant
krybines medijas, teigia Davidas Campbellas.5
Vaizduodama pasaul, kuriame gyvename, at-
spinddama svarbius dabarties ar istorinius vykius,
politin dokumentika gali tiesiogiai veikti ms si-
tikinimus. Anot Andrew Lighto, filmai visada bylo-
ja apie kak, kiekvienas matomas vaizdas turi savo
prasm, atskleidia tam tikr poir objekt, kie-
kvienas politinis filmas svarbus rankis diskusijai
apie i dien tiek vidaus, tiek usienio problemas.6
Tad politins dokumentikos akirat patenka tai, kas
aktualu iandienos visuomenei, be to, ji ragina ne-
usidaryti tarp savo valstybs ar regiono sien, at-
skleisdama daug platesn vaizd. Pavyzdiui, 2015 m.
vienoje i festivalio Nepatogus kinas sekcij audito-
rija buvo supaindinta su Vakar Sacharos proble-
momis.
41
Visain dokumentika velgti per politins dokumentikos prizm. Doku-
mentika, reaguodama politin situacij, atlieka
Politin dokumentika tai ne reprodukuota realyb, edukacin funkcij, moko kritikiau vertinti infor-
bet tam tikro poirio pasaul atskleidimas. Billas macij, atskirti pelus nuo grd, juod nuo balto
Nicholsas paymi, kad reprezentacija dokumenti- (Zombiai. Kaip veikia melas (An Ordinary Zom-
koje susijusi ne su panaumu, ne su reprodukcija, bies. How Lies Work, Vladimir Rybas, 2014). Kartu
bet su retorika tikinimu ir argumentavimu, patei- siekiama atspindti, kaip tas paias problemas suvo-
kiant vaizdus, poirius, siekiant paveikti auditori- kia kit ali visuomen. Kas j vienija, o kas skal-
jos nuomon tam tikru klausimu.7 Todl kiekvienas do? Kaip visuomen, pavyzdiui, rus tauta, suvokia
reisierius renkasi savas priemones krinio idjai dabartin politin situacij? (Kur link suka rusai?
atskleisti, inutei perduoti. Putins People What Do The Russians Want? Ulrich
Televizin dokumentika remiasi urnalistine reto- Adrian, Golineh Atai, Olaf Boc, Anja Broker, Stefan
rika, stengiasi problem velgti i keleto perspek- Stuchlik, Birgit Virnich, Florian von Stetten, 2015).
tyv: supaindina su ekspert, analitik nuomone, Dokumentinis kinas tampa reikminga medija, apta-
pateikia asmen, susidrusi su aptariamja proble- riania naujus ikius, su kuriais susiduria Europos
ma, patirt, nevengia statistini duomen. ia visada emynas (Pabgliai priimti ar deportuoti. Refu-
girdimas visk inantis balsas u kadro remda- gees welcome or deport, Christian Jentzsch, 2015).
masis vaizdine mediaga, jis ramiu tonu informuoja Pateikti pavyzdiai rodo aktyv dokumentikos vai-
apie vykius, aptaria susidariusi padt. Visainis dmen, analizuojant aktualias politines problemas, bet
komentatorius neprovokuoja stipri emocij, bet vi- svarbu pabrti, kaip tvirtina Mikeas Wayneas, kad do-
sada apeliuoja visuotinai priimtinas vertybes: hu- kumentikos negalima laikyti vien tik fakt, informacijos
manikum, teisingum, lygyb ir t. t. perteikimo priemone, ji kelia fundamentalius klausimus
Lietuvos televizija pasaulio vykius irgi bando apie mus supant pasaul, pateikia argumentus vienam ar
kitam poiriui pagrs-
ti.8 Dokumentiniai fil-
mai leidia analizuoti ir
krjo intencijas, kaip
jis perteikia tam tikr
tem, politin aspekt,
reprezentuoja proble-
m. Anot Halo Fosterio,
daug kas priklauso nuo
to, kaip suprantame re-
alyb, kaip vertiname
tam tikrus dalykus, kaip
mums leidiama juos
matyti ir interpretuo-
ti.9 Taigi, kiekvienam
konstruojamam vaiz-
dui, keliamai problemai
Ulrich Adrian, Golineh Atai, Olaf Boc, Anja Broker, Stefan Stuchlik, Birgit Virnich, Florian von Stetten. svarbus ir ideologinis
Putino liaudis kur link suka rusai? 2015 kontekstas.

42 Kultros barai 2016 6

Maiau kalb
daugiau vaizd

Kiekvienas filmo kr-

jas pasitelkia savit do-
kumentinio kino kalb,
savaip analizuoja pro-
blemas, leidia (arba
neleidia) auditorijai
susidaryti visapusik
vaizd. Galima mstyti
racionaliai arba pasi-
kliauti jau mintu visa-
iniu komentatoriumi,
galima kiekvien isto-
rij igyventi emocio- Christian Jentzsch. Pabgliai priimti ar deportuoti. 2015
naliai, sijauiant kit
moni gyvenim, arba visk stebti i ono, altai tuoti matomus vaizdus turi patys irovai, nes joks
pasveriant matomus vaizdus. visainis iuo atveju nieko nenabda aus, taiau
Vaizdai iandien tapo esmine painimo priemo- kino kamera danai ino, k parodyti.
ne, o politin dokumentika itin reikminga medija. Svarbu ne tik tai, k irovas mato ekrane, bet ir
Williamas J. T. Mitchellas knygoje Ko nori vaiz- kaip tie vaizdai j veikia. Gottfriedas Boehmas isa-
dai? aptar j gyvavim ir meil jiems.10 Viena ver- miai aptar stiprius ir silpnus vaizdus. Silpn vaizd
tus, pats vaizdas atspindi iandienins visuomens irovas gali ireikti odiais, jam nekils sunkum
fobijas, siekius, gyvenimo bd ir kt. Antra vertus, atpasakoti tai, k pamat, o stiprus vaizdas nra taip
ko gi siekiama dokumentiniais filmais? Parodyti, in- lengvai artikuliuojamas, nes byloja apie dar nepa-
formuoti, supaindinti ar k nors teigti, kuo nors intus tikrovs objektus.11 Dokumentinio filmo
tikinti, o gal k nors suklaidinti? kontekste stiprs vaizdai gali bti siejami su emo-
Stebimajai dokumentikai vizualumas yra dar ciniu j poveikiu ir irov bsena. Erika Grigora-
svarbesnis, nes autorius nesikia tai, kas vyksta viien teigia: Vizualumas ne kalba, jo negalima
prieais kameros objektyv, neapdoroja nufilmuo- redukuoti ar iversti kalb.12
tos mediagos, nesistengia paaikinti auditorijai Demonstracijos Ukrainoje, Maidano aiktje, pik
rodom vaizd, j neanalizuoja. Todl kiekvienas pasiekusios 2014 m. pirmojoje pusje, dav impul-
kadras turi bti kuo informatyvesnis, aikesnis. Pa- s rastis tokiam dokumentinio kino fenomenui, kai
sitelkiami konvencionals komunikavimo enklai susitelkiama ne paaikinimus ar vyki interpre-
arba nuo pat pradi kuriamas kontekstas, vedan- tacijas, o vien vaizdus. Sergejaus Loznitsos filmas
tis irovus reikiama kryptimi. Kita vertus, daugiau Maidanas (Maidan, 2014), skirtas usienio audi-
interpretavimo laisvs paliekama paiai auditorijai. torijai, nuviet konflikto tarp valdios ir visuome-
Pasak Dzigos Vertovo, kino kameros akis tobulesn ns esm, atskleid visuomens savijaut ir valdios
u mogaus ak aprpia platesn vaizd, fiksuoja ir nusikaltimus. Filme negirdime visainio komen-
padeda atrasti, suprasti mus supant pasaul, tad ka- tatoriaus, kuris aptart regimus vaizdus, stengtsi
meros dalyvavimas ypa svarbus. Nors interpre- nuteikti irovus, aikindamas vyki aplinkybes

Kultros barai 2016 6 43


Sergej Loznitsa. Maidanas. 2014
ir prieastis, auditorijai perduodama informacija
slepiasi nufilmuotuose vaizduose.
Danai filmas, veikdamas jausmus, sukuria ryi
tinkl tarp vaizdini ir irov. i patirtis, igy-
venta tarsi kartu, nusda publikos smonje. Knas
tampa jutikliu, t. y. fizikai jauia, kas vyksta ekrane.
Tok vyki patos13 sukuria dokumentinio filmo
mediaga ir tikrumo veiksnys.
Ne tik irti, bet ir veikti
Meno skm gali bti matuojama ir pagal jo poveik
auditorijai jos aktyvavimu. Politin dokumentika
skirta ne tik supaindinti su kuo nors, ja siekiama
daryti tak, kryptingai veikti auditorijos mstymo
bd. Kaip minta, dokumentinis filmas gali ne tik in-
formuoti, pateikti vyki analiz, bet ir paveikti emo-
cikai. Nuo to priklauso ir auditorijos atsakas pasy-
viai ar aktyviai ji priima informacij, tik sitraukia
diskusij, ar imasi veiksm.
Nuolat pabriama, kad naujoji politin dokumen-
tika siekia ne tik parodyti, kas dedasi, bet ir sua-
dinti socialin-politin aktyvum, beprecedentikai
pasitelkdama mimez, kad demaskuot klaidas, at-
44
skleist neskmes.14
Davido Chaneyo
nuomone, auditori-
jai suteikiamas akty-
vus vaidmuo, t. y. ji
traukiama veiks-
m ir, bdama tos
paios kolektyvins
bendruomens nar,
matydama ir suvok-
dama situacij, turi
jausti atsakomyb
u tai, kas vyksta.15
Dokumentinis fil-
mas skatina tam ti-
krus socialinius pro-
cesus: prisidti prie
pilietins, socialins
veiklos, keisti kasdieninius savo proius. Tad svar-
biausia dokumentinio filmo funkcija mobilizuoti
auditorij tam tikram veiksmui.
Kita vertus, dokumentinis filmas nenurodo pu-
blikai, kad i sivaizduot save pateikiam vyki
dalyve, bet silo, kaip elgtis, su panaia situacija
susidrus realybje. Po Daviso Guggenheimo filmo
Nepatogi tiesa (An Inconvenient Truth, 2006) au-
ditorija galbt rimiau susimsto apie globalias pro-
blemas ir klimato atilim, svarstydama, koki tak
iems procesams daro ms sprendimai ir k patys
galtume pakeisti. O pasiirj Granto Baldwi-
no film apie maisto vaistym Suvalgyk! Maisto
vaistymo istorija (Just Eat It: A Food Waste Story,
2014) atsakingiau planuoja savo pirkinius ir len-
gviau atsispiria konsumerizmo aistrai.
Rykus politins dokumentikos pavyzdys 2012 m.
socialiniame tinkle YouTube pasirods trumpas
dokumentinis filmas Kony 2012, kvieiantis, kad
filmo irovai skleist ini apie Vidurio Afrikoje
siautjant nusikaltl Josef Kony. Siekta, kad tai
atkreipt dmes tiek valdia, tiek visuomen. Nors
filmas ir kritikuojamas dl to, kad jame pateikiama
netiksli informacija, bet jis tapo pavyzdiu, kaip ak-
Kultros barai 2016 6
tualizuoti problem ir aktyvuoti auditorij. Tai rodo,
koks efektyvus yra vizualinis problemos atskleidi-
mas, kokia didel vaizdo reikm iandieninei kultrai.
Politin dokumentika tampa svarbia medija, pasiekian-
ia auditorij vairiais kanalais per televizij, inter-
net, kino festivalius ir t. t. Auditorijai reaguojant
dokumentuojamus vykius, atsiranda grtamasis
ryys, takos efektas.

Vietoj ivad

ia aptariau tik kelet politins dokumentikos vei-

d, bet pats sitraukimas dokumentik visada dvi-
lypis: atspindi ir emocin, ir mentalin publikos re-
akcij. Pirmoji susijusi su filmo meniniu poveikiu,
antroji su informacine puse. Filmuose kuriami
itin taigs vaizdiniai, kiekvienas i j tampa tam
tikra problemos interpretacija. Politin dokumen-
tika taiko savit reprezentacijos technik, bet nie-
kada neatsisako vaizd, kurie, perteikdami faktus,
apeliuoja emocijas. Vis dlto akivaizdu, kad bendra
politins dokumentikos skal nuo sijautimo, supra-
timo krypsta veiksmo link

1 Corner, John. Documentary realism. In: G. Creeber (ed.), The Television

Genre Book. London: British Film Institute. 2001, p. 163.
2 Nichols, Bill. Introduction to documentary. Bloomington: Indiana
University Press. 2001, p. 223.
3 Postman, Neil. Amusing Ourselves to Death: Public Discourse in the Age
of Show Business. London: Penguin. 2005, p. 208.
4 Renov, Michael. Toward a poetics of documentary. In: Theorizing Docu-
mentary. New York: Routledge. 1993, p. 272.
5 Campbell, David. Cultural governance and pictorial resistance: reflec-
tions on the imaging of war. Review of International Studies, nr. 29.
2003, p. 5773.
6 Light, Andrew. Reel Arguments: Film, Philosophy, and Social Criticism.
Boulder: Westview Press. 2003, p. 198.
7 Nichols, Bill. Representing reality: Issues and Concepts in Documentary.
Bloomington: Indiana University Press. 1991, p. 313.
8 Wayne, Mike. Documentary as critical and creative research. T. Austin,
W. de Jong (Eds.). Rethinking documentary: New perspective and
practices. Berkshire: Open University Press. 2008, p. 358.
9 Foster, Hal. Vision and Visuality. New York: New Press. 1998, p. 152.
10 Mitchell, William J. T. What Do Pictures Want? The Lives and Loves of
Images. Chicago: University of Chicago Press. 2013.
11 Boehm, Gottfried. Was ist ein Bild? Mnchen: Wilhelm Fink Verlag.
1994.
12 Grigoraviien, Erika. Vaizdinis poskis: vaizdai, knai, vilgsniai.
Vilnius: Lietuvos kultros tyrim institutas. 2011, p. 333.
13 Gaines, Jane. Renov, Michael. Collecting visible evidence. Minneapolis:
U of Minnesota Press. 1999, p. 339.
14 Terrill, Robert. Mimesis and Miscarriage in unprecedented. In: The
Rhetoric of the New Political Documentary. Carbondale: SIU Press. 2008,
p. 226.
15 Chaney, David. Fictions of Collective Life: Public Drama in Late Modern
Culture. New York: Routledge. 1993, p. 228.

Kultros barai 2016 6 45

 Stasys EIDRIGEVIIUS
TILTAS VIR LSTANIO VANDENS
iemet gegus 9-osios vidurdien, kai pusiau
nuobodiaudamas savo dirbtuvje skaitinjau
elektroninius laikus, suskambjo mobilusis Fe-
dex atstovas prane: Jums siuntinys. Ar esate? Sa-
kau esu, bet kitu adresu. Kokiu? Prie Rytins sto-
ties. ia, sako, ne mano rajonas. Jei neatveite, kur
tada man iekoti to siuntinio? Prie oro uosto. O ne,
labai praau, kad atvetumte. Gerai. U dvideim-
ties minui. Lauksiu prie banyios. Saulta diena.
Ateinu, baltas automobilis sultina greit, mojuoju
ranka, vairuotojas nuleidia lango stikl, prao pa-
sirayti ant mobilaus ekranlio, duodu jam arbatpi-
nigi. Siuntinys i Japonijos. Sugrs dirbtuv, ati-
darau kartonin dut ten Tokijo galerijos GGG
jubiliejins parodos katalogas Tiltas vir lstanio
vandens (Bridge over Troubled Water). j sudti
19862016m. parod plakatai...
1987-j spalis. Pirmoji mano vienag Tokijuje.
Palengva vaiktinju gatvmis, smalsiai stebdamas
visk, k akys aprpia. Viename skersgatvyje ga-
lerija, paslaptingai pavadinta GGG. Ueinu. Ekspo-
nuojama Masuteru Aoba grafika. Mano kiekvien
ingsn stebi pusiau besiypsantis japonas. Sveiki-
nuosi. Pasirodo, tai autorius. Kvieia ueiti netolie-
se esant miniatirin Momoko bar, kuriame telpa
vos keli sveiai. Ten ueina daugiausia dailininkai,
galerij direktoriai, kuratoriai. Visos sienos apkabi-
ntos pieiniais, paraais. Silo pasirinkti flomaste-
ri, gaunu popierini lkteli ir pradedu pieti. Jis
dmiai seka mano linij vingius ir nustebs sako:
Oh, Picasso! Supaindina su kitais japon daili-
ninkais. Jauiuosi kaip namie. Tada n nesvajojau,
46
kad jau po met bus surengta mano plakat paroda
btent GGG galerijoje.
1988 m. Varuv atvyko Ikko Tanaka, ymus ja-
pon plakato meistras, GGG galerijos kuratorius.
Apirjs mano darbus, ikart pasil surengti par-
od ir sukurti special plakat. Viedamas Barse-
lonoje dirbau tarptautinje Premio Catalunia iu-
ri, laisvu laiku kriau pastelinius veidus. Tiesiai
i Barselonos isiuniau Tokij apie deimt nauj
krini, kad japonai atsirinkt, kuris tinkamiausias
plakatui (dalis io ciklo darb yra Panevio miesto
galerijos archyvuose). Ikko Tanaka nutar plakato
formatu parodyti ne vien, o keturis darbus i ciklo
Barselona, japon kalba kaligrafikai kompona-
vs informacij apie parod ir ranka parayt vard
Stasys. Vis atsist pasteli cikl atspausdino li-
tografiniu bdu kaip katalog. Paroda turjo plat
atgars ir nuo tada usimezg glaudus ryys su Ja-
ponija.
Po deimtmeio, 1998 m., i galerija sureng re-
trospektyvin mano parod, ileido knyg GGG bo-
oks-34. Kodl numeris 34? Istorija tokia. i galerija
nutar leisti knyg serij, pristatani svarbiausius,
j nuoira, pasaulio grafikos lyderius. Kasmet i-
leisdavo po kelet knyg, jau buvo ileistos 33, taigi,
mano numeris 34. Knygos maket atsiunt, kai bu-
vau Bangalore, Indijoje. Ten gavau ir ini, kad man
paskirta stipendija visiems metams Cit des arts In-
ternational. Tsyk Paryiuje pasitaik labai alta ie-
ma, buvo ataukti net kai kurie lktuv skrydiai. Vis
dlto pavyko nuskristi Tokij, kur vyko parodos ati-
darymas, knygos pristatymas ir paskaita apie mano
Kultros barai 2016 6
krybos keli. Japon susirinko pilna sal, viskas kreipsi 32 geriausius grafinio dizaino kritikus,
buvo filmuojama. Mano vertjai teko sunkus darbas, galerij kuratorius, krjus, gyvenanius vairiose
nes a savo pasakojimuose prisiminiau ir vaikyst alyse, kad aptart galerijos nueit keli, pasidalyt
Lietuvos kaime, pieiau ant lentos tai plg, tai ak- valgomis apie jos ateit.
ias, tai grbl, tai ibalin lemp... knyg sudti vis 360 parod plakatai taig, 30
Metams bgant, GGG Books serija pasiek 100 galerijos veiklos met kaip ant delno. Tai individua-
knyg, todl 2011 m. spalio mnes galerijoje vyko lios kviestini dailinink parodos ir temins gru-
jubiliejin paroda, kurioje kiekvienas autorius buvo pins. Pavyzdiui, Furoshiki Graphics by 18 Desiners
pristatomas vienu darbu. Paroda vadinosi 100 ggg from the around the World. Tarp pakviestj Peras
Books 100 Graphic Designers, jos plakat sukr Arnoldis, Niklausas Troxleris, Kenas Kato, a ir dar
Kazumasa Nagai. 12. K reikia odis furoshiki? Tai skarel, kuri ri-
Dabar, vartydamas t solid 418 puslapi leidin, amos dovanos, pavyzdiui, du saks buteliai. Kie-
vis pirma griuosi begaline precizija, taiklumu, i- kvieno dailininko sukurt projekt parodos rengjai
baigtumu. Tas bdinga tiek japon grafiniam menui, atspausdino ant tekstilins mediagos. Visi autoriai
tiek j kasdienybei. gavo po rinkin, kuriame sudta visa paroda 18 fu-
Kai buvo rengiamas mano parodos Wilanowo pla- roshiki. A irgi turiu, siliau parodyti Lietuvoje, bet
kat muziejuje katalogas, kreipiausi Ikko Tanak, ms muziejininkai ltai msto
kad parayt angin tekst. inojau, koks jis usi- Kita paroda 2000 m. saus buvo ekologin (Grap-
ms, todl vili turjau nedaug. Ir tai vien dien hic Message for Ecology). Pakviet dalyvauti 49 au-
faksu gavau trump, bet prasming tekst, pavadint torius 29 japonus, 20 usieniei. ia eksponavau
Stasio poezija. pastel, kurioje pavaizduotas medio kelmas, aknys,
Po tekstu, datuotu 2002 m. sausio 9 d., buvo trum- tampanios veidu.
pa informacija, kad Ikko Tanaka sausio 10 d. mir. 2012 m. rugpjio mnes ia vyko paroda i To-
Priblok faktas, kad poetik, kvpt tekst daili- yamos moderniojo meno muziejaus, rengianio
ninkas para savo mirties ivakarse Jo odius, tarptautines plakat trienales, kolekcijos. Buvo eks-
kad mano kriniuose lietuvik em glosto Varu- ponuojami kriniai, apdovanoti aukso, sidabro ir
vos vjas (The Earth of Lithuania with the wind of bronzos medaliais. GGG galerija kreipsi mane, kad
Warsaw), parinkau kaip pavadinim savo parodai parayiau angin od parodos katalogui.
Miigano universitete (JAV). Raiau apie tai, kad turiu lentyn, skirt sudti lei-
Vartydamas knyg, pavadint taip paiai kaip ir diniams vien i Japonijos. Perirdamas Toyamos
paroda Bridge Over Troubled Water, svarsiau, kad trienals katalogus, mintimis grtu 1994 m., kai pla-
ie odiai man kak primena. Teks panaryti in- katas autoriniam spektakliui Baltasis elnias (Bialy
ternete Koks netiktumas ekrane inyra tokio Jelen) gavo aukso medal. 1997 m. buvau pakviestas
paties pavadinimo daina, atliekama Simono ir Gar- Toyam, tarptautin iuri, kartu su Bruno Monguzzi,
funkelio. Man jau girdta romantika melodija. Tai- Gunteriu Rambow, Masataka Ogawa ir kitais. Lipdme
gi, knyg Tiltas vir lstanio vandens dabar stu- korteles prie t plakat, kurie labiausiai krito ak. Ne-
dijuoju muzikos fone. trukus dauguma plakat turjo po vien lipduk. Bet-
angoje pateikta domi statistika: galerija GGG gi taip mes nieko neirinksime! Tada sakau Gunteriui
veikia nuo 1986 met, sureng 360 parod, kurias Rambow: Ar jums patinka is plakatas? Sako: Taip. Abu
aplank 1,3 milijono moni (japon galerijose priklijavome po lipduk, o kiti iuri nariai pasek ms
uregistruojamas kiekvienas, perengs galerijos pavyzdiu ir prie kai kuri plakat atsirado vis daugiau
slenkst). Rengdama jubiliejin leidin galerija lipduk, kitaip sakant, jie pradjo isiskirti, pretenduo-

Kultros barai 2016 6 47

dami apdovanojim. Kitkart apsilankiau Toyamoje,
kai plakatas Krokuvos Senojo teatro spektaklui Tere-
zin buvo apdovanotas bronzos medaliu. Mane pasiti-
ks kuratorius Shoji Katagishi paklaus, k manau apie
trienal, apie paskirtus apdovanojimus. Pusiau rimtai,
pusiau juokais atsakiau, kad biau kitaip juos paskirs-
ts... Teksto pabaigoje paminjau tuos, kuri nebra:
Yusaku Kamekura, Ikko Tanaka, Shigeo Fukuda, Ma-
suteru Aoba. Kiekvien kart, kai lankydavausi Toki-
juje, visi susitikdavome, juokaudavome, kurdavome
ateities planus velgiant j krinius kataloguose,
apima jausmas, kad jie nemir, tik utruko ilgoje toli-
moje kelionje.
Jau kelint kart atsiveriu Tilt vir lstanio jo vardas minimas daugelyje enciklopedij. Kartais
vandens ir uplsta nauji prisiminimai. tai pusla-
pis, kuriame pristatomi Shino Matsunagos kriniai.
Shinas beveik visada linksmas, besiypsantis. Kart
po Varuvos plakat bienals susitikome viebuio
Europejski hole, vartme bienals katalog. inoda-
mas, kad mgstu pieti, padav flomaster ir sako:
Imkis darbo. Nedvejodamas pradjau prie jo pla-
kat reprodukcij pripiedinti savotikus tsinius. buvo netoli GGG galerijos. Leido urnal Creation. Kie-
Jis buvo laimingas, o a be paliovos pieiau linksmas
pokto linijas prie svetim plakat. Aplink stal s-
dintys japonai azartikai kvatojosi retai pasitaiko
tokie smags performansai...
48
Gunterio Rambow plakato juodame fone dvi
raudonos knygos. Jo kalba labai lakonika, taupi,
plakatai didelio formato. Jis gyvena Gustrovo mies-
te, name primenaniame pilait, turi galerij, kurioje
per metus surengia dvi kviestines parodas. Kalba tik
vokikai, ms poiriai tiek gyvenim, tiek men
sutampa. Svajoju surengti Gunterio parod Lietuvo-
je. Vis svarstau, kur?
Raymondas Savignacas prancz plakato kla-
sikas, jo kriniuose apstu humoro, lengvumo. Yra
steigta jo premija Prix Savignac. Kart Paryiuje lai-
mjau priz.
Henrykas Tomaszewskis lenk plakato gigantas,
j susitikdavau gatvje. Jo kalba ir plakatuose, ir gy-
venime buvo nepaprastai taupi. Kart man pasak:
i laikraio Polityka isikerpu tavo pieinius. Igirsti
tokius odius i neprilygstamo meistro buvo dau-
giau negu gauti medal.
Yusaku Kamekura labai svarbi asmenyb japon
grafinio dizaino istorijoje. Jo biuras ir galerija Creation
kviename numeryje pristatydavo po kelis autorius, kie-
kvienam skirdamas didiul keliolikos puslapi publi-
kacij. Pirmame io urnalo numeryje pristat ir mane.
Kiekvienkart, kai atvykdavau, kviesdavo ikilming pi-
et. Susd prie stalo, japon plaka-
to meistrai tarpusavyje nekdavosi
japonikai. Atsimenu, kart nebuvo
vertjo. Kas beliko man? Valgiau,
gurknojau sak ir klausiausi, kaip
skamba japon kalbos muzika. Su-
vok, kad a ities nieko nesuprantu,
nuramino mane anglikai: Nesijau-
dinkite, prie io stalo apie jus nieko
blogo nebuvo pasakyta.
Galerijai GGG u toki grai
dovan nusprendiau atsilyginti
nusisiu savo knyg Giedanti
gaidio galva japonams teks ge-
rokai pasukti galvas, k lietuvikai
reikia tos trys g
Kultros barai 2016 6
Danas Aleksa. Parodos Artifex galerijoje fragmentai
 Kstutis APOKA

TRYS VIENAME
Dano Aleksos paroda I...ti langai galerijoje Artifex, Vido Simanaviiaus
paroda Kolektyvinis ego Vilniaus Medicinos bibliotekoje, Dariaus Basio
paroda Pasakls Lietuvos Nacionalinio dramos teatro maosios sals foj

A kmuo, eksponuojamas sudauytoje muziejaus vi-

trinoje, galjo okiruoti ar bent jau erzinti XX a.
7-uoju ir 8-uoju deimtmeiais, kai to meto jaunieji kon-
padovanot gli kolekcij. Estetizmas, pateiktas su vel-
nia ironija, buvo stiprioji ios parodos pus, taiau toks pat
principas, pritaikytas projektui apie vandalizm, atrodo
ceptualistai atkreip dmes institucin meno aspekt. dekoratyvus, perteklinis. Kyla pavojus nuslysti likevii-
Aleksa, uuot tiesiog ikls Artifex galerijos lang kokiu k tuiaodiavim, kai instaliacijos puiasi, yra vis man-
plytgaliu, bando vandalizm analizuoti kaip reikin. T triau turtinamos, bet prasms vis tiek negauna.
daro bent keliais lygmenimis. Todl parodoje, surstoje Panau, kad menininkams daro tak konjunktrins
miniinstaliacij principu, susipina keletas su vandaliz- mados. Utenka vienam kuriam surengti parod kokia-
mu susijusi istorij, kartu kolekcionuojamos apleist me nors solidiame vietiniame meno centre, prestii-
nam restorano Naujojoje Vilnioje, gyvenamojo namo nje usienio bienalje ir, irk, kolegos tuojau pat grie-
Uupyje, vienuolyno, kuriame vliau buvo kurta ligoni- biasi panaaus tiriamojo stiliaus.
n, gamybini patalp Senamiestyje, bankrutavusio pra- Kita vertus, vandalizmo reikiniui skirt projekt ga-
bangaus viebuio Saultekyje lang uks. Atskirai lima laikyti tarpiniu variantu. Apskritai Danas Aleksa
eksponuojamas marmurini laipt fragmentas, viestu- yra vienas i pastaruoju metu aktyviau besireikiani ir,
vas, stiklo duenos, pastat ir interjer nuotraukos. sakyiau, domesni savo kartos tarpdisciplininio meno
Apskritai grau. Vis dlto Aleksa kiek persisteng, pro- krj. Ypa simintini maikts jo (video)performan-
jekt perdm estetizuodamas ir abstrahuodamas. Formali sai. Todl ir projekt reikt suprasti kaip krybins
keleto miniinstaliacij visuma daugiau ar maiau tikina mozaikos ar meninio tyrimo dal, o ne ubaigt produk-
autorius geba valdyti erdv, parinkti tinkamas vietas objek- t, gyvenimo retrospektyv.
tams, sukurti emocin fon, parodos nuotaik. Aleksos projektui galima prieprieinti alytikio Vido
Eksponuoja plytos gabal, akmen, neva jais ir buvo Simanaviiaus Kolektyvin ego parodoje dalyvauja
idautas vitrinos langas. Nupasakoja plytos ir akmens Varvidoras Simys, Vildrius Sinuonis, Virys Sdas, Vir-
chemines ir kitokias ypatybes... alia to galima pasiskai- holl Simy, Vedras Simras, Vidi Simur, o parodos kurato-
tyti tekstuk apie vandalizmo proverius vairiuose pa- rius yra Virdutis Simoka Simanaviiaus krybos retros-
saulio kratuose. Ne tik stend, kuriuose eksponuojama pektyva smoningai pateikiama kaip visikai nesusijusi
plyta su akmeniu, bet ir vis rmint nuotrauk stiklai krini, objekt ir autori kratinys. Simanaviius (ne)pik-
sudauyti, todl susidaro reisros ir teatralikumo sp- tai pasityioja i keleto krybiniame kelyje pasipainiojusi
dis. Sakyiau, autorius apytikriai ino, k nort pasaky- (gal kakuo jam svarbi?) person. Vildrius Sinuonis,
ti, taiau neapsisprendia, k konkreiai. spju, yra Audrius Januonis, Virys Sdas Dirys Redas,
Kolekcionavim, kaip tyrimo taktik, Aleksa pasitelkia Vedras Simras Petras Mazras, o Virdutis Simoka,
danai. Parodoje Flos artifici eksponavo Lietuvos tarpdis- drsiau teigti galt bti toks Kstutis apoka... Kit
ciplininio meno sjungos nariams per parod atidarymus pavardi, deja, neiifravau.

Kultros barai 2016 6 49


i kolektyvin retrospektyva visikai nepaiso igry-
ninto estetizmo princip, kriniai idrbti kaip papuo-
la, nesistengiama pinti nuoseklaus retrospektyvinio
pasakojimo. Susidaro spdis, kad ia atsitiktinai suburt
autori krybos paroda, balaganas ar LDS ataskaitini
parod parodija. Kitaip sakant, antiparoda.
Beje, ribas tarp meno ir nemeno Simanaviius tyrin-
ja vis laik. Retrospektyvoje eksponuoja savo diplomin
darb tai sudivusi molio atrai, likusi po mums
neinomos skulptros lipdymo, krva. Ji ir atstoja menin
skulptrin objekt. sivaizduoju, kad Petrui Mazrui, ku-
ris dst Simanaviiui skulptr VDA, toks poiris men
(vis ta pragaitinga Alytaus dails mokyklos taka) turjo
pagadinti nemaai kraujo... Ne vienas Simanaviiaus kri-
nys atstovauja veiksmo tapybai ar skulptrai, kai mato-
me lipdymo, tepimo pirtais rezultat, kuris ir atstoja krin.
inoma, lipdymas ia pabrtinai atsainus, be pretenzi-
50
j men suspaustas kumtyje molio gabalas, ar pirtais
brktelta per drob, daus sumaiius su silikonu
Utat Dariui Basiui problem dl krybinio tapatu-
mo ar pavojaus nuslysti ki kol kas nekyla, nes kias
ir yra vienas i jo tapybos atspirties tak. Pastaraisiais
metais Bastys m tapyti primityvistinius paveiksliu-
kus. Atrodyt, pretenzij nedaug argi save gerbiantis
tarpdisciplininis menininkas tapyt turginiu stiliumi?
Argi pavadint savo parod Pasakls? Neprikergsi
ia nei ieko, nei Deleuzeo, nei Debordo. O jei prikerg-
si, tai atrodys dirbtina, nenatralu. Kur biudeto galia,
mastelis, aktualumas, globalios problemos? Gal gale
muziejaus ar labirinto metaforos, spektaklio visuomens
kritika? Nacionaline premija n nekvepia...
Vis dlto net ir tokiais tariamai nereprezentatyviais
kriniais Bastys turi k pasakyti. Anksiau paradoksal,
netgi absurdik siuet jis kurdavo, pasirinks tapyti du
objektus, susijusius kokiais nors alutiniais aspektais, o
dabar kuria scenas, kurias i tikrj galima vadinti pa-
saklmis. Paradoksalumas nedingsta, bet pasireikia
kiek kitokiu bdu balansuojama tarp nuoirdumo ir
parodijos, naivumo ir cinizmo. Bastys, panau, usimojo
apiuopti kvailumo mene ribas.
Atsidrus prie kur nors Basio paveiksl, kad ir nu-
tapyt gryb, belieka sutrikus kasytis pakau arba mir-
ti i juoko. Beje, Kaune, Antano muidzinaviiaus na-
muose-muziejuje, eksponuojami Meistro visai rimtai ir
nuoirdiai nutapyti gryb etiudai... Taiau muziejinje
aplinkoje mirti i juoko lyg ir nepridert.
Vis dlto Basio tapiniai nra tokie jau nekalti. Auto-
rius tyrinja ir pai komercin-konjunktrin meno sis-
tem. Estetin, istorin ir konjunktrin vert nebtinai
sutampa, o tai, kaip jos sukergiamos, danai priklauso nuo
ideologini tiksl. Btent i prasmi pyn ir tiria Bastys.
Taiau patraukliausia tai, kad menininkas nra nusitei-
ks nei didaktikai, nei pernelyg cinikai, nesistengia nei
demaskuoti, nei tyiotis. Vienas galingiausi jo ginkl
nuoirdumas, n neketinant k nors nuvainikuoti. Jo kri-
nius galima laikyti tiesiog iandienins tautosakos dalimi.
ios trys domi meninink parodos, sakyiau, kiek
pagyvino nuobodok Vilniaus iuolaikinio meno pei-
za.
Kultros barai 2016 6
 Kristina STANIEN

KRJAI TARP KRJ,

arba APIE ARTVILNIUS16 KITU KAMPU

N eseniai baigsi septintoji tarptautin iuolaiki-

nio meno mug ARTVILNIUS. Daug raoma,
kalbama, dalijamasi spdiais apie mugje prisista-
rinij k nors ia pat savo rankomis sukurti, i-
mokti nauj dalyk. Per keturias mugs dienas buvo
galima imtis vairiausios veiklos nuo aisming
iusias galerijas, apie menininkus, pripaintus ge- sapn gaudykli iki akademinio pieimo, akvareli-
riausiais, apie plai Lenkijos iuolaikins dails re- nio natiurmorto, architektrinio maketo, mozaikos
trospektyv Taiau kai kurie aspektai, besiklostanti krimo, lipdymo uritomis akimis Kadangi ren-
patirtis vis tiek lieka elyje tai edukacin progra- ginyje atstovavau J. Vienoinskio dails mokyklai,
ma, lydinti mug nuo pat jos atsiradimo, nors ios mano spdiai subjektyvs, be to, tiesiog nebuvo
veiklos koncepcija ir pateikimas per septynerius me- laiko dmiau pasiirti, k ir kaip veikia kaimynai.
tus smarkiai pakito. Anksiau per iuos tarptautinius Taiau tam tikrus skirtumus, dails ugdymo institu-
dails forumus edukatoriai atsidurdavo atokiau nuo cij specifik spjau pastebti. tai VDA atstovavusi
galerij stend, todl buvo maiau pastebimi. Pernai Lina Itagaki dar prie mugs atidarym edukaci-
mugs rengjai mokymosi stend tais tarp kit gale- nio stendo sienas meistrikai dekoravo didiuliais
rij, paiame mugs skuryje, pavadin j Tarp kr- spalvotais pieiniais, tyia palikusi daug neutapyt
j. iemet dails mokytojams irgi suteikta strategikai plot. Mugs atidarymo vakar teminje pamokoje
paranki vieta 5 sal, stendas 5.15, visai prieais VDA Mechanizmai visi norintys galjo monumentalias
galerij Akademija, kuri buvo labai gausiai lankoma ir ir kartu vaikikai linksmas figras ekspromtu kom-
atne skm Linui Blainui ia eksponuotiems jo ponuoti savo sukurtus mechaninius motyvus.
kriniams savo simpatijas atidav mugs irovai. Nors ik prim brelis vairaus amiaus vai-
Edukacines pamokas ARTVILNIUS16 pareng k, daugelis, pasak Linos, kakodl kr ne maini-
Vilniaus dails akademijos, Vilniaus vaik ir jau- nes, o ekspresyvias organines biologines formas...
nimo dails mokyklos (beje, io renginio senbuvs, Vaik mstym ir matym imanantis psichologas,
dirbanios ia nuo pat pirmosios mugs) ir Vilniaus ko gero, paaikint, kad technologij eros vaikai,
Justino Vienoinskio dails mokyklos mokytojai. vadinamoji indigo karta, pasiilgsta natralumo.
Bendras stendas visus suvienijo, bet nesuliejo vi- Arba visos ios populiarios etikets yra tiesiog pa-
sos trys institucijos turjo savo individuali erdv, prasiausia nesmon iuolaikiniai vaikai nelabai
tad ia dirb mokytojai daniausiai tik persimes- skiriasi nuo ms pai vaikystje... Jie taip pat ais-
davo vienu kitu odiu. Kur ten daug plepsi, kai tringai trokta turti uniuk ar kaiuk, papgl ar
penktadienio vakar, o ypa etadien ir sekma- iurkn, avisi ydinia pieva, su malonumu laio
dien, stend Tarp krj uplsdavo briai no- ledus, braido po balas, stato smlio pilis pajryje...

Kultros barai 2016 6 51

 ir mediagas, buvo galima susikurti
ritualin kauk. Taigi, balansavome
tarp tradicini, akademini disci-
plin ir linksm eksperiment. Visos
trys institucijos, rengusios edukacines
programas, tyia ar ne igavo sveik
balans tarp rimto mokymosi ir
laisvo, nepareigojanio aidimo. Prie
edukatori stal sdo ne tik vaikai, ne
tik tveliai, entuziastingai padedantys
maiesiems, bet ir kiti mugs lanky-
tojai. Vadinasi, poreik prisiliesti prie
dails jauia vairiausio amiaus ir
socialini sluoksni mons.
Nors edukacin program mugs
organizatoriai gana grietai sustyga-
vo, pateik lankytojams su pamok
Akademinio pieimo pamoka pieiame model pavadinimais ir laiko nuorodomis,
taiau lankytoj srautai uplsdavo
Kitomis mugs dienomis VDA sureng tik vien stichikai, tad reikjo dirbti lanksiai, improvizuo-
kit usimim (todl, kai lankytojai nebetilpo ms jant... Ne vienas smalsuolis imgino vairi mo-
kampelyje, okupavome ir VDA darbo stal). Vaik kykl silomas edukacines pamokas. Dalyvauda-
ir jaunimo dails mokyklos mokytojai sil daugyb mi ARTVILNIUS jautms ne tik reklamuojantys
pamok, nepretenduojani akademikum, pa- savo teikiamas paslaugas, bet ir kuriantys tam tikr
grst laisva improvizacija, krybinga aisme lipd pridtin mugs vert. Beje, ne veltui io straips-
uritomis akimis, kr sapn gaudykles, tap ant nio pavadinime perfrazavau edukacini program
jau paruoto spalvoto fotografinio fono Smagi vei- pavadinim Tarp krj, nes juk daugelis dails
kla sulauk didelio pasisekimo ia nuolatos gausiai dstytoj, mokytoj irgi yra krjai, dalyvaujantys
briavosi ir vaikai, ir suaugusieji. Lietuvos dails gyvenime. Mstant apie tai, kaip k-
J. Vienoinskio dails mokykla, mugje ARTVIL- ryb veikia pedagoginis darbas ir atvirkiai, galt
NIUS su edukacine programa dalyvaujanti antr kar- kilti domi, aktuali diskusija, papildanti mugs ren-
t, sil irovams vairias pamokas nuo akademi- ginius. Pedagoginis meno aspektas tiesiogiai susijs
nio pieimo ir akvarelinio natiurmorto, su dizainere su paia mugs idja juk domu pasiaikinti, kaip
Rasa Kukeviiene lankytojai kr lakonik form ugdomi tiek bsimieji menininkai, tiek j krybos
popierinius viestuvus, o Mantas Maziliauskas mok vartotojai. inoma, dails edukacija tai ir preteks-
susikurti erdvin architektrin svajoni namo ma- tas pakalbti apie ukulisines iuolaikins dails
ket. ios dails mokyklos Balsi edukacins studijos puses, startin bsimj meninink pozicij, isi-
mokytojas Augustinas Liatukas atskleid mozaikos lavinimo kokyb. ARTVILNIUS16 diskusijose buvo
krimo virtuv. Kazys Venclovas, atstovaujan- pateikta formuli, padedani apskaiiuoti krinio
tis mokyklos Naujosios Vilnios filialui, mok pieti vert, perspektyvum, bet lygiai taip pat bt galima
gyv model pozuotoj. I paprasiausi kartoni- aptarti ir dails dstymo koeficientus, kurie padt
ni di, t. y. panaudojant nebereikalingus daiktus susigaudyti, kur ir ko labiausiai verta mokytis.

52 Kultros barai 2016 6

 Edukacin ARTVILNIUS16 pro-
grama, be kita ko, atskleid, kad tokio
formato renginyje ios pamokos rei-
kalingos ne vien tam, kad tvai turt
kur nukiti savo vaikus, gaudami va-
landl ramiai pasivaikioti. inoma,
buvo ir toki atvej, taiau daugel
pamok atj tvai, seneliai, tetos dirbo
kartu su vaikais arba smalsiai stebjo
krybos proces. Taiau ikilo tam ti-
kr ne tik pedagogini, bet ir etini,
kultrini kliaui, susijusi su mugs
lankytoj elgesiu. Jei kas nors liept
apibdinti vaikus, atjusius edukaci-
nes pamokas, nedvejodama sakyiau,
kad visi jie mieli, krybingi, mandags,
tiesiog angelai, nusileid i dangaus...
Bet mugs organizatoriai minjo, kad
nemaai jaunj irov, nepaisydami
nerayto draudimo neliesti dails kri-
ni, tyia ir netyia juos gadino iu-
pinjo, pl, net mind... Tai primiau
kaip ik. Kadangi per i met mug
niekas taip ir neidrso imginti jg
dails, architektros istorijos pro-
tmyje (nelabai tiko viktorinai nu-
matytas laikas valanda iki oficialaus
mugs atidarymo), kitmet, ko gero,
vertt edukacin program traukti
ir koki nors aisming veikl, susi-
jusi su meno krini stebjimu, kur Akvarels pamokoje tapome natiurmort
atsiskleist ne taktilinio, o vizualinio
suvokimo slpiniai? Juolab kad aplink tuo metu yra t. Dails edukacija plaija prasme labai naudinga
daugyb vairiausi dails krini nuo interaktyvi ir reikalinga. Juk publikos elgesys su kriniais yra tik
idj, kai gali digauti, atsidrs krinio viduje, taps ledkalnio virn, po ja daugyb nematom ir retai
jo dalimi ar dalyviu, iki tradicini, modernistinio tipo analizuojam problem. Tarp j ir nepakankamas, ri-
darb, reikalaujani pagarbaus santykio ir tam tikro botas dails disciplin dstymas bendrojo lavinimo
atstumo... Kita vertus, ms muziejuose, galerijose, ku- mokyklose, ir skeptikas, atsainus poiris jas kaip
rios i esms dar tik pradeda suvokti edukacinio darbo antrares, nesvarbias ir t.t.
specifik, ir taip apstu draudim, suvarym. Vaikams, Silyiau mugs rengjams ateityje didesn dmes
smalsiai tyrinjantiems pasaul, ia daniausiai reikia, kreipti edukacines programas, j poreik ir poveik
neinia, ar motyvuotai, tramdyti palusi savo prigim- skirtingoms amiaus grupms.

Kultros barai 2016 6 53

 TOBULAS LIETUVIS
IR PUIKUS PRANCZAS
Su asociacijos Les Amis de Milosz prezidente
Janine KOHLER kalbasi Giedr PRANAITYT

is pokalbis vyko Paryiuje, kai atlikau mokslin stauot Sorbonne Nouvelle universitete. Laimjusi spe-
ciali Pranczijos vyriausybs stipendij, intensyviai rinkau mediag daktaro disertacijai apie kultrin
diplomatij. Pranczijos lietuvi bendruomens pirmininkas Linas Maknaviius pasil pabendrauti su
asociacijos Les Amis de Milosz prezidente Janine Kohler. i nuoirdi, maloni, isilavinusi moteris sutiko
pasidalyti valgomis apie Pranczijos ir Lietuvos kultrinius ryius, poetin ir dvasin Oskaro Milaiaus
paveld, diplomatin darb, ginant Lietuvos interesus tarptautinje arenoje. Keletas susitikimo valand
prabgo lyg akimirka: grme kav su sausainliais macarons, sklaidme archyvinius dokumentus ir nuo-
traukas, aptarme tiek Milaiaus krybos metafizinius slpinius, tiek lietuvi diplomatijos istorinius as-
pektus. Prie akis atsivr poezijos, kultros ir politikos sankirtos.
Netikta inia apie Janine ijim aminybn prislg itin skaudiai. Nejuia kilo klausimas, kodl Lie-
tuvos biiuliai nesulaukia deramo ms oficialij institucij vertinimo, bent jau nuoirdaus ai u pa-
siaukojam tris? is interviu simbolin padka ilgametei Les Amis de Milosz prezidentei Janine Kohler,
kantriai puoseljusiai prancz ir lietuvi bendryst, jautusiai lietuvi kultros ypatumus. iuo metu aso-
ciacijai Les Amis de Milosz vadovauja buvs Lietuvos ambasadorius Pranczijoje Riardas Bakis.

Giedr Pranaityt. Kaip pradjote domtis Lietuva ir
Oskaro Milaiaus asmenybe? Kokiomis aplinkybmis
buvo kurta poeto biiuli asociacija?
Janine Kohler. Dabartin Les Amis de Milosz buvo
steigta 1966 metais, taigi jos veikla vykdoma jau
daugiau kaip 40 met. Vis dlto, tai nra pati pirmo-
ji asociacija. 1939m., prajus vos trims ar keturiems
mnesiams po Oskaro Milaiaus mirties, jo biiuliai,
tarp j leidjas Andr Silvaireas, didis prancz po-
etas ir rezistencijos dalyvis Jeanas Cassou, filosofas
Jeanas Audardas, kr asociacij Les Amis de Milosz,
ileidusi tris itin domius urnalus, skirtus atsimini-

54 Kultros barai 2016 6

mams ir liudijimams apie Oskaro Milaiaus gyvenim
ir kryb. ie labai vertingi leidiniai dabar jau tap
bibliografine retenybe. Kai Pranczija buvo okupuo-
ta, asociacija ugeso. aliai atsigavus po karo, Andr
Silvaireas usimojo ileisti visus Oskaro Milaiaus
krinius. Nupirko autorines teises i veicar leidjo
Walterio Egloffo, kuris pirmasis pradjo leisti poeto
ratus, 1950-aisiais, kiek prisimenu, buvo ileisti ke-
turi ar penki tomai. Silvaireas ts pradt darb, o
1966 m. steig antrj asociacij Les Amis de Milosz,
j sitrauk diplomatas, Lietuvos atstovas Paryiuje
Stasys Bakis, poetas ir diplomatas Jurgis Baltruaitis,
urnalistas, raytojas Claudeas Mauriacas, urnalistas
Robertas Kantersas, ymus kompozitorius Henri To-
masi, daug kit ikili asmen. 1967 m. ileistas pir-
masis Cahiers de lAssociation Les Amis de Milosz (Mi-
laiaus biiuli asociacijos ssiuviniai) numeris. Ms
asociacijos garbs komiteto nariai lyginamosios li-
teratros profesorius Pierreas Brunelis, du romanistai
ir poetai, priklausantys Prancz akademijai, Ren
de Obaldia, gerai painojs Milai, Angelo Rinaldis,
garsus prancz aktorius Laurentas Terzieffas ir kiti.
A pradjau domtis Milaiumi jaunystje, kai dir-
bau prancz kalbos mokytoja. Viename vidurins
mokyklos vadovlyje buvo nemaai poeto eilrai,
kuriais nepaprastai susiavjau. Mginau isiaikinti
daugiau apie i asmenyb. Nuvykau Paryi nu-
sipirkti Milaiaus krini ir susipainau su leidju
Andr Silvaireu. Po keleri met nusprendiau dar
labiau pasigilinti Milaiaus kryb ir miausi moks-
linio darbo, kuris skirtas Milaiaus vaikystei ir jo poe-
zij persmelkusiam prarastojo rojaus ilgesiui.
Kokie svarbiausi asociacijos Les Amis de Milosz vei-
klos tikslai?
Laikotarpiu nuo 1970-j iki 1990-j svarbiausias
tikslas buvo publikuoti Milaiaus krinius Silvaireui
pavyko ileisti trylika rat tom. Buvo suplanavs ileisti
ir keturioliktj, kuriame turjo bti paskelbti nepapras-
tai doms poeto laikai, vairiuose leidiniuose isimt
straipsniai, taiau to padaryti, deja, nepavyko. Taigi, tiks-
las isaugoti Oskaro Milaiaus krinius ir populiarinti
Kultros barai 2016 6
jo kryb. Kaip t darome? Kasmet pasirodo naujas ur-
nalo Cahiers de lAssociation Les Amis de Milosz numeris,
organizuojame vieus renginius, seminarus. Prie kelet
met, kai buvo minimos Oskaro Milaiaus septynias-
deimtosios mirties metins, specializuotas seminaras
vyko Fontainebleau. Buvo surengtas Milaiaus poezijos
reitalis, eiles skait prancz aktorius Zygmuntas Bla-
zynsky. Tokie krybin jo paveld pristatantys reitaliai
kart metuose rengiami ir Paryiuje.
Prancz dailinink Magdeleine Mosquot ma-
daug prie keturiasdeimt met sukr Oskaro Mila-
iaus medal, dabar saugom Paryiaus Nacionalins
bibliotekos Medali kabinete. Autor atidav mums
parengiamj piein, kad naudotume j savo tinklala-
pyje, populiarindami asociacijos veikl.
Gauname kukli Nacionalinio literatros centro
(Le centre national des lettres) dotacij, kad galtume
leisti urnal. Vis dlto finansin asociacijos padtis
kebli. Neseniai susidrme su nemenka problema,
netek savo leidjo. Andr Silvaireas 2003 m. mir,
jo leidykl Les ditions Silvaire nupirko Les ditions
du Rocher. Kelet met dar leido Oskaro Milaiaus
kryb, vis dlto 2008 m. nusprend, kad poezija
nra pakankamai perkama, ir atsisak tsti i vei-
kl. Laim, gana greitai radome nauj leidj Ca-
hiers de lAssociation Les Amis de Milosz dabar leidia
LHarmattan. Skmingai bendradarbiaujame su ia
leidykla, ji domisi Milaiaus kryba, nes daugiausia
pristato btent usienio raytojus.
Asociacijos Les Amis de Milosz struktra nesudtin-
ga: turime garbs komitet, kur sudaro nusipelniusios
ikilios asmenybs, tiek pranczai, tiek usienieiai, ir
direktori taryb jai priklauso asociacijoje aktyviai
dirbantys mons, tarp j ir lietuvis Riardas Bakis,
kuris padeda palaikyti intensyvius ryius su Lietuva.
Mes, pranczai, daugel met buvome tarsi pasisavi-
n Oskar Milai, nes jis ra prancz kalba. Lietuvai
atgavus nepriklausomyb, padedant biiuliams, dir-
bantiems vairiuose universitetuose Vilniuje ir Kaune,
daugiau suinojome apie jo ssajas su gimtine.
Mums talkina pavieniai aktyvs asmenys, pavyz-
diui, Karolina Paliulyt-Masiulien, jau senokai gy-
55
venanti Lietuvoje. Bendradarbiaujame su Vilniaus Milaiaus krini leidjas Andr Silvaireas Pary-
universiteto dstytoja Genovaite Drukute, Vytauto iuje turjo knygynl, ia galdavo rinktis, bendrauti,
Didiojo universiteto mokslininkais. Be to, egzistuo- sigyti leidini tie, kurie domjosi poeto asmenybe ir
ja prancz kultros myltoj breliai, pavyzdiui, kryba. Silvaireui mirus, knygynas buvo udarytas,
Prancz kultros centras Kaune. Jo renginiuose ne netekome reprezentacijos galimybs. Paryiuje dabar
kart kalbta ir apie Oskar Milai. yra vos viena vieta, skirta mokslininkams, besidomin-
tiems Oskaru Milaiumi, nedidel, taiau turtinga
Kaip manote, ar pranczai dabar geriau pasta Lie- Jacqueso Doucet biblioteka, kurioje yra daug jo krini
tuv negu anksiau? original, rankrai, tekst, taiau ten patekti gali tik
Pranczijos ir Lietuvos kultriniai ryiai pltojasi tyrintojai. Taigi, nusprendme sutelkti dmes kitur
aktyviai ir spariai. Profesorius Thierry Laurentas, Fontainebleau, nes Milaius nuo 1928 m. ten regulia-
tyrinjantis iuos santykius ir j raid nuo XIX a., ne- riai lankydavosi. Beje, netoliese gyveno jo biiuli Fog-
seniai para veikal apie urnalist Jean Mauclre, t eima, kilusi i Elzaso, o svarbiausia ioje vietoje
gerai painojus Oskar Milai. Mauclreas danai poetas rado dalyk, iek tiek primenani jo gimtj
lankydavosi Lietuvoje, ra urnalistinius reporta- erj. Fontainebleau yra nemaa pilis, didiulis par-
us, buvo puikus js alies reikal inovas ir vienas kas, daug miking plot, tvenkini. Skraido pauki
pirmj kultros tarpinink tarp abiej valstybi. briai. 1930 m. poetas imoko prisijaukinti paukius.
Vliau, ilgais sovietins okupacijos metais, ms ne- Sakoma, kad Milaiui vaiktinjant mgstamiausia al-
pasiekdavo jokia informacija apie Lietuv. Madaug ja ir vilpaujant Wagnerio melodij, paukiai tpdavo
nuo 1990-j kultriniai ryiai tarp abiej ali vl ant pei, rank. Fontainebleau tapo jam ramybs, po-
atgim. ilsio ir atgaivos vieta. I pradi apsistodavo viebutyje
Ms asociacija ypa domisi, kokie Oskaro Mi- lAigle Noir, vliau sigijo nam.
laiaus krybos tyrinjimai yra atliekami Lietuvoje, Jau daug met Pranczijoje veniamos Paveldo
urnale Cahiers de lAssociation Les Amis de Milosz dienos, todl sugalvojome parengti speciali pasi-
skelbiame ir lietuvi mokslinius straipsnius. vaikiojim su Oskaru Milaiumi program, apiman-
i penkias poetui svarbias vietas: aplankoma Oskaro
Jeigu Js paklaust, kas buvo Oskaras Milaius, Milaiaus aikt, oficialiai atidaryta 1977 m., viebutis
kaip dabar apibdintumte i asmenyb? lAigle Noir, poeto namas, paymtas atminimo lenta,
Milaiaus kryb pradjau studijuoti beveik prie sodo alja, kurioje jaukindavosi paukius ir jo kapas.
keturis deimtmeius. Tuo metu biau galjusi tvir- Su visais pageidaujaniais susitinkame prie lHtel
tinti, kad jis vienas didiausi prancz poet. Da- de lAigle Noir ir nuo ten pradedame dviej valand
bar Js klausim atsakyiau iek tiek kitaip. is i trukms pasivaikiojim, pasakodami apie Oskar
tikrj ymus prancz poetas buvo bene pirmasis Milai, aikindami jo kryb. is viebutis jam buvo
diplomatas, 1918 m. Pranczijoje atstovavs atgimu- svarbus, nes yra netoli parko ir baseinlio, pamgto
siai Lietuvai. Taigi, Milaiaus negalima vertinti vien pauki. inome tiksli viet, nes jis sakydavo, kad
kaip prancz autoriaus, nes vis smoning gyveni- pasimatymus paukiams visada skiria netoli Cereros
m jis pabrdavo btent lietuvikj tapatyb ir ne skulptros, o ji vis dar stovi ten pat. Pirmaisiais inicia-
tik kaip lietuvi diplomatas, bet ir kaip literatas k- tyvos metais nesulaukme jokio susidomjimo, kitais
riniuose visa tai gana aikiai matyti. metais turjome deimt programos dalyvi, o 2011
m. atjo daugiau kaip dvideimt moni. Turint ome-
Kodl tokia svarbia vietove tiek Milaiui, tiek Js nyje, kad Pranczijoje poetas gana menkai inomas,
vadovaujamai asociacijai tapo Fontainebleau? toks susidomjimo augimas labai svarbus.

56 Kultros barai 2016 6

 Kodl Oskaras Milaius danai vadinamas pranau?
Matyti vizijas Milaius m 1930 m. ir i tikrj tapo
pranau valgiai numat ir Antrj pasaulin kar, ir
ateityje vyksianius iaurumus. Visa tai iifravo, skai-
tydamas biblin Apokalipss istorij, kurios analizei
taik yd kabalos metodus. Nors Milaius mir 1939
m., dar prie sovietams okupuojant Lietuv, taiau t
nelaim poetas irgi ipranaavo. Les Amis de Milosz
nari manymu, jam tiesiog pasisek, kad nesulauk
karo veiksm pradios. Kodl? Jo motina buvo yd, o
19421943 m. beveik visi Fontainebleau gyven yd
kilms asmenys buvo sksti ir atsidr Auvice. Tokio
likimo tikriausiai bt neivengs ir jis.
1916 m., per Pirmj pasaulin kar, Milaius buvo
pakviestas dirbti Pranczijos usienio reikal minis-
terijos Spaudos tarnyboje, ten ratu ir odiu versdavo
korespondencij, gaunam i visos Europos, nes mo-
kjo daug europini kalb. Susidraugavo su prancz
diplomatais Aristideu Briandu, Philippeu Berthelot.
Esu skaiiusi, kad madaug tada, dirbdamas Pran-
czijos usienio reikal ministerijoje, Milaius su-
sitiko su Jungtinse Amerikos Valstijose gyvenusiu
lietuvi kunigu, kuris pasakojo jam apie Lietuvoje
kilus nepriklausomybs sjd. Suinojs, kad gimta-
sis kratas siekia laisvs, band suartti su lietuviais. Oskaras Milaius (18771939)
Lietuvi kalbos ilgai nemokjo, nes ji buvo laikoma
prastuomens kalba. Vliau, 1918 m., Milaius tapo Quai dOrsay, negaldavo atsistebti, kad ios maos,
Lietuvos atstovu Pranczijoje ir pradjo mokytis lie- neinomos alies diplomatins notos suraytos tokia
tuvi kalbos, taiau vieai lietuvikai nekalbdavo, tobula prancz kalba. Vliau vienas prancz diplo-
yra tik inoma, kad lietuvikai skait, darydavo ver- matas, suinojs, kad tuos ratus rao Milaius, tarste-
timus. Vilniaus archyvuose yra rankrai su jo at- ljo: Ak, tokiu atveju, viskas aiku.
liktais lietuvik dain vertimais, ilaikant original Daugeliui moni vis dar sunku suvokti Oska-
ritm. Jo kandidatra alies atstovo pareigoms buvo r Milai ir juo sekti. Jis pats yra saks: Buvau
pasirinkta btent dl puikaus vairi europini kalb aukljamas laisvamanybs dvasia, kuri buvo labai
mokjimo ir ger santyki su prancz pareignais. naivi, brutali. Poeto tvas pagal kilm katalikas,
Juk tuo metu Lietuva, nedidel alis, kurios beveik buvo labai prieikai nusistats Banyios atvilgiu,
niekas neinojo, buvo slegiama vairi politini pro- sakyiau, ateistas. Jo yd kilms motina visikai
blem. Diplomatas Petras Klimas yra saks: Oskaras netikinti, todl Milaius nepatyr jokio religinio
Milaius mums buvo tikra Dievo dovana. Taigi, nuo aukljimo ar lavinimo. Dvasingum jis atrado savo
1918 iki 1938 met visus Lietuvos diplomatins atsto- jgomis, gilindamasis kultr. Visi labai nustebo
vybs Pranczijoje dokumentus, notas ra Oskaras dl jo pasirinkimo universitete studijuoti rytietikus
Milaius. Pasakojama, es pranczai, tuo metu dirb ir hebrajikus epigrafus. Jo mokytoju tapo kunigas

Kultros barai 2016 6 57

Eugneas Ledrainas, hebraj kalbos specialistas, i- tai pastatyta scenoje. Be to, buvo vieai nepublikuot
verts Biblij. Nuo to momento Milaius asmenine jo poezijos vertim lietuvi kalb. Manyiau, soviet
iniciatyva nagrinjo vairius religinius ir dvasinius reimas draud Milaiaus kryb btent dl vakarie-
tekstus, ne tik ventj Rat. Kalbdamas apie tik vertybi ir gilios pagarbos tikjimui.
gyvenimo tarpsn, pabrdavo: inau visas ezote- Vlesn misterija Mefibosetas, parayta kaip po-
rines doktrinas nuo pirmj ami iki ms dien. ema, niekada nebuvo suvaidinta scenoje dl savo su-
1914 m. jis patyr dvasin nuvitim, kur vliau ap- dtingumo. Krinyje pasakojama Dovydo ir Betebos,
ra vieai paskelbtame Laike Storgei. Perskaits kurios vyr jis sak nuudyti, istorija: jiedu pamilsta
kelet Biblijos eilui, kaip t darydavo kiekvien vienas kit ir susilaukia vaiko, kuris netrukus mirta,
vakar, staiga pajuto, kad visa jo btis persmelkta o skausmo prislgtiems tvams Dievas atleidia anks-
dievikosios galios. Nuo tada prasidjo itin intensy- iau padaryt nuodm. is krinys neretai vadina-
vus dvasinis gyvenimas. Para du labai sudtingus mas atleidimo pjese.
krinius Ars Magna ir Slpiniai, bandyda- Misterija Saulius i Tarso, parayta 1913 m., pa-
mas racionaliai apmstyti savo dvasin patirt. Dar sakoja apie Sauliaus gyvenim ir jo nuvitim, keliau-
dirbdamas Lietuvos ambasadoje, Milaius sakydavo: jant Damask. Vliau jis netgi pakeiia savo vard
Dien esu diplomatas, o nakt pranaas. Taip ir ir pasivadina Pauliumi. domu tai, kad madaug po
dar iki pat mirties. Asmeninis gyvenimo lygmuo met Oskaras Milaius asmenikai susidr su pana-
buvo labai gilus, apm Biblijos ir kabalistini vei- ia dvasine patirtimi. Todl kritikai sako, kad Milaius
kal skaitym, o kasdieninis profesinis lygmuo tai yra savo krini snus. i fraz puikiai tinka btent
lietuvi, lenk, rus straipsni, lietuvi pasak ver- dvasiniame ir intelektualiniame kontekste.
timai, nauj krini raymas. Nuo 1930 iki 1938 m.
visa tai darydavo vienu metu. Buvo labai produkty- Kaip manote, kodl Milaius ra prancz, o ne lie-
vus. Petras Klimas sakydavo: Oskaras Milaius tu- tuvi ar lenk kalba?
rjo netiktin pajgum darbui. Jis galdavo dirbti is klausimas nuolatos keliamas. Danai teirauja-
dienomis ir naktimis. masi, kokia buvo gimtoji poeto kalba. Atsakym rasti
Gilus jo tikjimas nebuvo naivus, nes rmsi di- sunku, taiau galima pamginti. Kaip minta, jo mo-
diule asmenine kultra ir nepaliaujamais intelektu- tina buvo lenk kilms yd, o tvas lietuvis. Tuo is-
aliniais tyrinjimais. 1910 m. para roman Meils toriniu tarpsniu Lietuvos apskritai nebebuvo, mons
ventinimas, kurio veiksmas vyksta Venecijoje. Pa- gyveno Rusijos imperijoje, todl buvo plaiai varto-
sakotojas kartai pamilsta moter, bet vliau suino, jama rus kalba. Oskaro guvernant buvo prancz.
kad ji prostitut. Tai sukelia jam didiules kanias, Taigi, jis gyveno trij kalb apsuptyje: lenk, rus,
bet kartu apima suvokimas, kad tikroji meil niekada prancz. Todl sunku tiksliai pasakyti, kokia gimtoji
nesibaigia. mogikoji meil yra tarsi kvietimas Die- poeto kalba. Vis dlto, specialist manymu, tai buvo
vikj meil. lenk kalba. Bdamas vienuolikos met amiaus, Os-
1911 m. sukurta misterija Migelis Manjara yra bene karas ivyko studijuoti Paryi, nes anuomet visos
geriausiai inoma ir daniausiai statoma. Pagrindinis didik eimos avjosi prancz kultra. ia jis baig
herojus pasakoja savo atsivertimo istorij Sevilijoje ir mokykl, ir universitet, o vliau gro Lietuv. T-
gyvens Don uanas simyli Chirolam ir laimingai vui mirus, Oskaras su motina gyveno Lietuvoje. Lai-
veda. Bet mylimoji staiga mirta, o jis stoja vienuo- kuose yra ras: Kur noriau gyventi? Neinau, k
lyn, ten gauna brolio Migelio vard ir palaipsniui at- man pasirinkti. Ar turiau likti savo krate? Niekas ia
randa Diev. Esu girdjusi, kad i Milaiaus misterija mans labai stipriai nelaiko. Ar turiau gyventi Pary-
Lietuvoje net sovietins okupacijos metais buvo slap- iuje? Nebtinai. Kur laik klaidiojs, staiga apsi-

58 Kultros barai 2016 6

sprend. 1906 m. gro Paryi ir para nuostab raydavo vienas kitam laikus. Vliau, kai Czesawas
eilrai cikl prancz kalba Septynios vienatvs. atvyko Pranczij studijuoti, Oskaras j kviesdavosi
Taiau yra inoma, kad panaiu metu lankydamasis sveius, supaindino su savo biiuliais poetais, in-
Varuvoje para eilrai ir lenkikai, nors j taip formuodavo apie svarbiausius savo gyvenimo vykius:
ir nepavyko aptikti. Jo pusbrolis Czesawas Mioszas Be Oskaro biau visikai kitas mogus. Paskuti-
sak, kad Oskaras puikiai kalbjs lenkikai, jo kalba nysis Czesawo tekstas Mokytojas ir mokinys (Le
buvusi aristokratika, iek tiek literatrin. Prancz matre et lapprenti) skirtas Oskarui pagerbti. Gavs
kalb krybai jis pasirinko tikriausiai todl, kad stu- Nobelio premij ir dar kart apsilanks tiek Paryiuje,
dijavo Pranczijoje, puikiai painojo alies kultr, tiek Fontainebleau, Czesawas mums pasak: Labai
beje, jo tvas irgi mokjo pranczikai. Oskaras labai diaugiuosi Nobelio premija, taiau is apdovanojimas
domjosi ir angl, vokiei kalbomis, vert i taut skirtas ne vien man. Galiausiai Oskaro Milaiaus pa-
poet krinius, sakydavo, kad angl kalba yra diev vard irgi taps plaiau inoma.
kalba, labai tinkama poezijai. Pranczijos universitetuose Oskaras Milaius
ne itin garsus, danai klausiama, kas vert jo k-
Kokiomis aplinkybmis asociacijos Les Amis de Mi- ryb, nors poetas ra prancz kalba. Taip nutiko
losz garbs prezidentu tapo Czesawas Mioszas? Kokie tikriausiai dl kieninio formato leidini trkumo.
buvo jo santykiai su Oskaru Milaiumi? Tam labai prieinosi leidjas Andr Silvaireas, saky-
Kai susipainome, pamatme, kad jis yra mielas, davo, kad kieniniai leidiniai yra neverti Oskaro Mi-
simpatikas mogus, norintis mums pagelbti. Palai- laiaus. Tai didel klaida. Kai kitas leidjas suredaga-
k biiulikus santykius su Andr Silvaire ir is vien vo Oskaro Milaiaus roman Meils ventinimas
kart pasiteiravo, ar Czesawas nenort tapti ms kieniniu formatu, knyga buvo skmingai ipirkta.
asociacijos garbs prezidentu. Atsakymas buvo teigia- Jeigu jo eilraiai bt buv ileisti kieniniu for-
mas. Kai po keleri met Mioszas gavo Nobelio lite- matu, manyiau, jie bt kur kas labiau paplit. Tok
ratros premij, labai diaugms ir didiavoms. poezijos rinkin neseniai ileido Gallimard leidykla,
Pusbroli santykiai buvo tiesiog avingi. Jiedu su- bet jis neapima abiej poezijos tom. Antroji menko
sitiko 1931 m. Fontainebleau, viebutyje lAigle Noir. susidomjimo prieastis Oskaro Milaiaus krybos
Czesawas pats apie tai papasakojo. Jis, anuomet jau- dvasingumas, nes Pranczijos universitetai itin seku-
nas, vos dvideimties met vyras, paras laik savo liarizuoti, todl trksta teorini instrument, kurie
pusbroliui Oskarui, kurio nebuvo mats, klausdamas, leist deramai nagrinti Oskaro Milaiaus tekstus,
ar negalt atvykti Paryi. Netrukus gavo teigiam kupinus pranaysi, ezoterini element, vizij
atsakym, Oskaras prane jo laukiantis, net atsiunt Toki nederam padt reikt keisti, plaiau sklei-
ek tinkamai aprangai sigyti. Czesawas nujs di- diant informacij apie i ikili asmenyb. Skai-
del Paryiaus parduotuv La Samaritaine ir nusipir- tytojams lengviau suprantami tekstai yra misterija
ks gra kostium. Tada nuvyko Fontainebleau. Kai Migelis Manjara, romanas Meils ventinimas ir
viebutyje lAigle Noir pasiteiravo, kaip surasti Oskar eilraiai. Be to, mons avisi unikaliu Oskaro Mi-
Milai, darbuotoj nusilenkimai ir elgesys liudijo, laiaus europietikumu. Per poeto ir diplomato lai-
kad jis labai svarbus asmuo. Pabelds duris, sveias dotuves Petras Klimas pasak, kad Oskaras Milaius
ujo kambar, bet i pradi paman apsiriks ir m buvo tobulas lietuvis ir puikus pranczas. J galima
trauktis atatupstas, atsipraindamas u sutrukdym. drsiai vadinti tikruoju europieiu, asimiliavusiu
Mat ivydo pasiiauus, pauki aptpt mog: Europos kultras.
Jis man atrod tarsi pranaas, nuengs i Biblijos.
itaip prasidjo ypatingos j draugysts istorija. Abu Dkoju u pokalb.

Kultros barai 2016 6 59

 MUZIKINIS KONCEPTUALIZMAS
TARP POLITIKOS, ESTETIKOS
IR AUTORI TEISI
Su kompozitoriumi Johannesu KREIDLERIU kalbasi Edvardas UMILA

Johannesas Kreidleris, kompozitorius ir garso menininkas i Berlyno, iemet lanksi Vilniuje, festivalyje
Jauna muzika sureng autorin koncert, skait paskait Konceptualiosios prieitys muzikoje. Nors va-
dina save muzikos menininku, bet jo poiris muzik daug platesnis, neapsiribojantis vien muzikos, kaip
garso, apibrimu. Muzik sieja su objektais, su atlikimu, su vaizdais ir viesa, kalba ir tekstu Kreidleris
tai vadina konceptualia (arba koncept) muzika. Kompozitorius domisi ir politiniais muzikos aspektais.
Susitikome ir kalbjoms per festival Maerz Musik, kurio programoje skambjo instrumentin Johan-
neso Kreidlerio krinio Charts Music versija.

Edvardas umila. Berlynas visada buvo alternatyvios ir
iuolaikins kultros centras, jo istorija turbulentika, o
tapatyb itin komplikuota. K is miestas reikia ir sutei-
kia Jums kaip menininkui?
Johannes Kreidler. Pirmiausia, Berlynas man su-
teikia galimyb gana pigiai pragyventi. kainiai
nuolatos kinta, taiau, palyginti su kitais megalopo-
liais, tokiais kaip Londonas, Paryius, Niujorkas arba
net su kitais Vokietijos miestais, ia viskas gana pigu.
Turiu pakankamai erdvs, kur galiu kurti, tai pirmas
privalumas. Kita vertus, didioji mano darb ir pra-
gyvenimo altini dalis telkiasi visai kitur, ne Berlyne.
Taiau jis yra Europos viduryje, i ia nesunku nuke-
liauti bet kuri pasaulio, bent jau Europos viet. Itin
vertinu kultrines Berlyno galimybes ne tik muzikos,
bet ir teatro srityje. Dar vienas patrauklus bruoas
gausi meninink bendruomen, ia itin daug moni,
su kuriais galima pasidalyti idjomis. Juk tai sostin,
didiausias alies miestas, natralu, kad jame verda
didiulis kultros katilas.
Danai keliate klausimus, susijusius su autori teis-
mis, rodinjate, kad btina i esms keisti poir, kaip
jos taikytinos. Tai gana tiesiogiai lieia kiekvien meni-
nink. Ar apmstote i problem labiau asmenikai, ar
apibendrintai?
Mstau apibendrintai: viskas ia teisinga, visk regu-
liuoja statymai, taiau tai nra dalykas, kur galima pa-
sirinkti, juk statymus kuria valdia. A gvildenau iuos
klausimus meninmis priemonmis. Autori teiss
buvo mano arkliukas vis pastarj deimtmet, ypa
prie atuonerius metus. Ilgainiui susidomjimas ia

60 Kultros barai 2016 6

problematika iek tiek priblso. Taiau sprendimo, kaip
autori teiss turt veikti skaitmeniniame amiuje, vis
dar nra, taigi, problema ilieka. Manau, XX a. auto-
ri teisi apibrimas buvo daugma adekvatus, pri-
imtinas tai leido kuriantiems monms usidirbti.
Taiau atsiradus internetui, situacija pasikeit. Viena
vertus, skaitmenizacija tam tikru atvilgiu yra puikus
dalykas, atveriantis naujas didiules galimybes. An-
tra vertus, galtume sakyti, kad autori teiss nuo jos
nukenia. Taiau diskusija, kok model sukurti, kad
niekas nebt nuskriaustas, ustringa vos prasidjusi.
Senoji autori teisi sistema vis dar veikia, bet nra
bdo, kaip sprsti naujas ios srities problemas. Man
asmenikai i tema jau nebra tokia domi. Nebetu-
riu k naujo apie tai pasakyti, ko nebiau nuolatos
kartojs pastaraisiais metais. Yra kaip yra. Negaliau
teigti, kad autori teiss tai visikas blogis, taiau
problem daugs, jei neiekosime sprendimo, kuris
bt adekvatus esamomis slygomis.
Turint omenyje, kad mediag, kuri vieai prieina-
ma, daug kas plaiai naudoja, kyla klausimas, ar muzi-
kos, o ir apskritai meno krinys yra baigtinis, ar atviras
tolesniam pltojimui?
Laikausi nuomons, kad viskas, kas yra viea,
yra viea. Jei krinys publikuojamas, jis jau nra vien
tavo nuosavyb, technikai kiekvienas gali j pasiimti
ir pakeisti. I to atsirado didel kultros dalis: mem,
remiks, meap (mash-up) kultra visa tai nuostabu
ir, be abejons, turi bti leistina. A tokia kultra tiek
aktyviai, tiek pasyviai didiuojuosi ir manau, kad tai
visikai normalu.
Js kriniai turi stipr politin atspalv. Ar meninin-
kas turt smoningai traukti savo kryb politinius
aspektus, o gal politika muzikoje atsiranda pusiau atsi-
tiktinai kaip ioks toks priedas, prieskonis?
Galiu kalbti tik u save, nesvarstau, kaip turt elg-
tis kiti menininkai, tuo i dalies rpinasi festivali ku-
ratoriai. Pats iuo klausimu irgi nesu prims atskiro
sprendimo. I tikrj nra taip, kad specialiai rinkiausi
politines temas, tiesiog komponuodamas tampu viso to
Kultros barai 2016 6
dalimi. Tarkime, autori teisi problematik velgiu
i vidaus. Pavyzdiui, prie ger deimt met pradjau
dirbti su semplais.* Viename krinyje galjo bti imtas,
penki imtai ar deimt tkstani sempl, kuriuos suk-
r kiti menininkai ir kuriuos galima rasti internete. To-
dl a labai nekaltu bdu raiau eksperimentin muzik
ir, atrodo, niekam tas nerpjo. Taiau staiga supratau,
kad teorikai turiu deimtis tkstani sempl muzikos,
sukurtos kit moni, o tai jau rimta autori teisi pro-
blema. Tada pamaniau: Gerai, ir k gi turiau dabar
daryti? Esu menininkas, pabandysiu iuos klausimus
formuluoti meniniu bdu. Ir sukriau opus, kuriame
panaudojau septyniasdeimt du tkstanius du imtus
sempl, nuskambani per trisdeimt tris sekundes. O
tada padariau tai, k privaljau, oficialiai atsispausdi-
nau ir upildiau registracijos blankus kiekvienam sem-
plui, kur panaudojau.
Ar i anksto apgalvojote, kad panaudosite daugiau
kaip septyniasdeimt tkstani sempl, o tada juos u-
registruosite?
inoma, tai buvo io krinio konceptas padaryti
tai ekstremaliu bdu, t. y. panaudoti septyniasdeimt
du tkstanius du imtus sempl, kurie skambt tris-
deimt tris sekundes. Tai kratutin proporcija tokios
trukms kriniui. A utrukau vien dien, kad j su-
kuriau, bet man prireik ei ar net septyni savai-
i, kad atsispausdiniau tuos registracijos blankus. Tai
brangus malonumas. Buvau apskaiiavs ilaidas tik
popieriui, kur reiks nusipirkti, bet neapskaiiavau ra-
alo ijo daug brangiau, negu tikjausi. Taiau idja
buvo jau subrandinta ir paskelbta, todl turjau j gy-
vendinti. Tai toks situacijos pavyzdys bna atvej, kai
negaliu savs atsieti nuo politini klausim.
Kitaip tariant, pasinaudojote silpnja autori teisi
vieta savo koncepto labui. Tai tapo ne tik Js krinio me-
diaga, bet ir padjo kritikuoti sistem. Koks io metodo
* Semplingas svetim arba ir sav muzikos krini element, fragment
pritaikymas naujiems kriniams, naudojant kompiuterizuot garso ra
technik, red.
61

Johannes KREIDLER
tikslas? Ar dekonstrukcija yra sistemos griovimas, kad at-
sirast kakas naujo?
Neinau, kaip tobulai isprsti autori teisi klau- apmstymams ir suteikia galimyb sprsti aktualias pro-
sim, bijau, kad skaitmeniniame amiuje jis apskritai
neisprendiamas. T ir stengiausi ireikti. Autori tei-
si reikalai labai komplikuoti. Jie susij su straipsniais,
62
su statymais, bet a, bdamas meni-
ninkas, stengiuosi visa tai perkelti
estetin plotm. iniasklaida tiesiog
digavo, kad atsirado i milinika
popieriaus lap skulptra. Sunkve-
imiu atveiau septyniasdeimt du
tkstanius du imtus registracijos
blank ities buvo k nukreipti
televizijos kameras! Man tai ekspe-
rimentinis muzikos teatro krinys,
performansas, paremtas Vokietijos
atlikimo ir mechanins reprodukcijos
asociacijos (GEMA) realybe.
Taiau tuo pat metu tarsi i vidaus
kritikai vertinate atgyvenusi sistem
Taip, inoma. Kitu atveju nieko ne-
vykt. Galima sakyti ir taip: Esu ai-
dimo dalis, antraip is performansas
nebt manomas.
Galiausiai stengiuosi irti kons-
truktyviai kokios yra problemos ir
kokie galimi j sprendimai. Tokios
asociacijos kaip GEMA realyb tokia
milinika, kad vien dl to j itin sun-
ku pakeisti. Na, bet svarbiausia, kad
ireikiau savo pozicij. Liko snys
fotografij, kurias iniasklaida kartais
vis dar naudoja.
Pavyko patraukti ir visuomens d-
mes toks vieumas leido autori tei-
si sistemos kritik paskleisti plaiau,
parodant, kad i problema svarbi ne
vien iuolaikins muzikos kontekste.
Taip, nuo tada buvau kvieiamas
ir dalyvavau ne vienoje plenarinje diskusijoje, kair ir
dein dalijau interviu. i mediaga vis dar duoda peno
blemas, pasitelkiant men.
Psichologikai ir emocikai mano, kaip laisvai sam-
domo menininko, tikrov yra tokia, kad rytais nesu la-
Kultros barai 2016 6
bai krybingas. Todl tik valgau pusryius ir perskaitau
pus interneto. Tada imuosi rainti elektroninius lai-
kus, turiu susitvarkyti su praneimais i sveikatos drau-
dimo, atsakyti klausimus, kuriuos uduoda mano buto
eimininkas, ar pan. Skming dien su ia biurokrati-
ja susidoroju iki antros ar treios valandos popiet. Tik
tada galiu imtis menins veiklos, atsidti vien garsams,
ritmams. Bet jeigu sakyiau, kad su biurokratija baig-
ta, nuo politini klausim atsiribota, dabar pasinersiu
muzik, tai reikt ne k kita, o susvetimjim. Todl gramine ranga, skamba itin baisiai. Kaip kompozitorius
tarp biurokratini reikal, kurie man atrodo visika ne-
smon, ir tarp gars, kuriuos raau, egzistuoja ryys.
inoma, nemaai krini yra gana abstrakts, juos ga-
lima vadinti grynja muzika, bet man patinka dirbti
su viskuo. Mgstu kurti tokius krinius kaip Charts
music, tai videoraas, paskelbtas YouTube. J jau
perirjo pus milijono moni, taigi, galima sakyti,
kad tai ioks toks hitas. Kita vertus, raau krinius
koncertams, kuriuos paprastai ateina apie dvideimt
moni, tik deimt i j supranta, ko klausosi, ir tik
penkiems patinka tai, k jie girdi [juokiasi], elitin,
labai sudtinga muzika, turinti visai ma auditorij.
Man patinka toks platus spektras.
Noriau, kad Charts Music aptartume detaliau.
Daug kam is krinys atrodo sarkastikas, bet a suvokiu
j labiau kaip instrument, atskleidiant, koks cinizmas
slypi ekonomins krizs ar net paios politins paradi-
gmos elyje. Js pateiktos lentels su statistikos duo-
menimis yra grafinis to, kas i tikrj vyko, pavidalas,
susvetimjusi forma. Kiekvienos i kompanij, traukt
lenteles, ar tai bt Microsoft, ar General Motors, nuos-
mukis ugauna paias jautriausias visuomens stygas.
Ar ia yra kakas asmenika, gal pats nukentjote nuo
krizs? Dar labiau trikdo tai, kad vliau pateikiate ir sta-
tistik, kiek kari uvo Irako kare
Galiau sakyti, kad tuo metu i tikrj jauiausi
ess krizs auka. Buvo vykdomi didiuliai finansiniai
apkarpymai, ypa meno sritims, Vokietija subsidijas
kultrai irgi smarkiai sumaino. Visa tai gana tiesiogiai
paliet ir mane. O Irako karas, apie kur irgi kalbama
krinyje, tai tema, kuri mane siutino nuo pat jo pra-
Kultros barai 2016 6
dios 2003 m., todl Charts Music ir iuo atvilgiu
ireikia mano asmenin pozicij.
Kas paskatino statistiniams duomenims suteikti mu-
zikin pavidal?
Kalbsiu konkreiai. Per pat krizs kart Microsoft
ileido programin rang, pavadint Songsmith. Ji skirta
vaikams galima padainuoti melodij, o programa su-
generuoja jos aranuot. Muzika, kuriama su tokia pro-
niekada nenaudoiau tokios programos. Taiau tai, ko
jokiu bdu negaliau normaliai pritaikyti pagal paskir-
t, kartais puikiai tinka, siekiant visai kit tiksl. Idja
kilo tada, kai vyko ypa stambus akcij verts nuosmu-
kis. Man ov galv mintis perkelti visa tai melodijas
ir apdoroti su Songsmith. Nesvarbu, k iai programai
pateiktum, ji vis tiek sugeneruos linksm dainel. Tai
leido sukurti itin didel kontrast duomenims, rodan-
tiems finansin katastrof. Pateikus juos iai programai,
ji imeta kak panaaus optimistin fraz nagi, viskas
gerai, galime tsti toliau. Sakyiau, taip ir buvo elgiama-
si per finansin kriz. Ar pasaulin finans sistema bent
kiek pasveiko? Nematau joki dideli pokyi. Tokia di-
del kriz dar niekada nebuvo itikusi, taiau i esms tai
prastas kapitalizmo ciklas madaug kas dvejus metus
bna mnuo, kai akcij vert krinta, taigi, is krinys vl
suskamba. Kad ir kaip gaila, mano krinio gyvavimo lai-
kas gerokai ilgesnis, negu a tikjausi. Kai kurie kritikai
sako: Gerai, ia puikus poktas iam kartui, taiau po
deimties met niekam tai nerps. Deja, galiu paa-
dti, kad ir po deimties met ateis toks laikas, kai akcij
verts nukris, o mano krinys bus...
vl aktualus.
Deja, taip Jam atsirasti padjo Microsoft progra-
min ranga, ir tai, regis, labai gerai suveik. Nedidu-
kas videoraas, keltas YouTube, plaiai pasklido.
Pirmiausia, jame nurodytos verts, kurios krinta Leh-
man Brothers, Bank of America, General Motors ir t.
t. Pamaniau, reikt kontrapunkto, kako, kas kil-
t vir. Taip atsirado Irake uvusi kari skaiius,
taip pat Vokietijos kompanija, kurios akcijos kyla kaip
63
ant mieli, nes ji parduoda ginklus Irakui. domus
dalykas nutiko JAV, kai savo krin pristaiau per
koncert, pirmoje dalyje mons buvo susiavj
muzikine statistika, susijusia su Bank of America ir
Lehman Brothers, taiau, kai pasirod duomenys apie
Irak, jiems pasidar nebejuokinga.
Kai parodiau Js krin savo magistrinio darbo va-
dovui, kuris yra amerikietis, jam irgi buvo juokinga tik
iki to momento.
inoma, mano tikslas ir nebuvo k nors pralinks-
minti. Bank gritis irgi nusine nemaai gyvybi,
udo ne vien karas.
I dalies t klausim jau atsakte, bet man vis tiek
domu, kokie kriterijai lm konkrei kreivi pasirin-
kim?
Pirmosios trys kreivs buvo itin reikmingos per fi-
nans kriz. Pirmoji nusmuko Lehman Brothers, tada
General Motors tai didieji finansins krizs pavyz-
diai. Kriau muzikos krin, todl pamaniau, kad rei-
kt pasitelkti pavyzd ir i muzikos industrijos. Taip
atsirado Warner Brothers. Naudojausi Microsoft pro-
gramine ranga, todl parodiau ir Microsoft lentel.
Tai pirmoji krinio dalis. Tada djau tam tikr inter-
mezzo, kuriame atskleidiami bdai, kaip ir kam visuo-
men vartoja muzik atsipalaidavimui, dainavimui,
okiui Rodau okanias kalines, dainavim televizi-
jos ou ir klasikin koncert, skirt burua sluoksniui.
Tada prasideda antroji dalis, kur sutelktas dmesys
kar Irake. Internete radau kreiv, demaskuojani
melagingus Jungtini Valstij praneimus apie tai, kas
ten dedasi. Kilo klausimas, koki aranuot jiems pri-
taikyti. Programa leidia rinktis i penkiasdeimties ar
net daugiau galim variant. Kai kurie parinkti laisvai,
taiau melagingiems praneimams pritaikiau stygini
kvartet tuo primenamas tariamas valstybs sinin-
gumas, atskleidiama valdios apgaul. Kur kalbama
apie Amerikos skol, skamba kantri muzika. Pabaigoje
yra tarsi finalas ar streta, tempas greitja, todl pasirin-
kau aranuot, artim bossa nova stiliui. Tokia io kri-
nio dramaturgija.
64
Minjote, kad pristats krin i septyniasdeimties
dviej tkstani dviej imt sempl, buvote kvieia-
mas diskusijas ir t. t. Ar Charts Music ieb koki
nors polemik?
Nusistaiusieji prie politin men daniausiai ar-
gumentuoja taip: Kam menininkui kurti kak poli-
tiko? Jei jis / ji nori k nors pakeisti politikoje, tegul
tampa politiku. Kodl menas turt tai daryti, ar jam
apskritai dera to imtis? Ar igaunamas koks nors efek-
tas? inoma, a esu menininkas, ne politikas, bet vis
tiek dalyvauju politikoje prisiimu politin atsakomy-
b kaip demokratins valstybs pilietis.
Net jeigu to nepostuluotumte, vis tiek tai bt poli-
tika.
Visada galima taip sakyti. Yra skirtingi lygmenys.
Manyiau, imatuoti efekto nemanoma, niekada nega-
li inoti, k mons i tikrj galvoja. Sunku nustatyti,
kas daugiau, o kas maiau prisideda prie demokratijos.
Kai balsuoji, tavo balsas, vienas i keturiasdeimties
milijon Vokietijoje, yra lygiai toks pat svarbus demo-
kratijai, kaip ir kiekvienas kitas balsas. Todl svarbus ir
kiekvienas meno krinys. Rezultato numatyti nema-
noma. Negaliau teigti, kad sukriau tai tok krin
ir nutiko tas ar anas. Arba reikalai pasikeit, mano
krinys sukl pasaulin revoliucij. inoma ne, taiau
tai vis tiek indlis demokratij.
Dabar politinis iniasklaidos ir visuomens dmesys
nukreiptas konfliktus Rytuose, tarkim, Sirijoje. Ar iuo
metu turite koki nors interes politikos lauke?
Na, bent jau ne toki, kuriuos ireikiau meninmis
priemonmis. [Ilgai galvoja.] Kita vertus, pernai sukriau
krin orkestrui, pasitelks Mauriceo Ravelio Bolero. Ta-
iau i jo imiau melodij, todl mano krinyje skamba
tik akompanimentas. Tai galbt yra abstrakiau, bet
krin galima velgti kaip pasakojim apie hierarchij.
Orkestre groja antroji fleita, antrasis trombonas, antrieji
stygininkai, o pirmieji stygininkai beveik vis laik tyli.
Orkestro muzikantus tai tiesiog ukniso. Neinau kito,
net ir naujosios muzikos krinio orkestrui, kur pirmieji
smuikai grot tik paskutinisias dvi minutes. Orkestro
Kultros barai 2016 6
hierarchija ities apveriama auktyn kojomis. Tokia yra
orkestro realyb, taiau galima tai velgti simbolikai
ar metaforikai, per anarchistin idj kas nutikt, jei
visas hierarchijas apverstume auktyn kojomis? Taigi,
iuo atvilgiu ir krin galima laikyti labai politiku. tikra protesto forma. Taiau ar mediagos sunaikinimas
Tai mano dabartins krybos pavyzdys. Apie bsimus
krinius kalbti nenoriau.
Js paskaitos Vilniuje tema Konceptualiosios priei-
tys muzikoje. Kokia jos esm?
Mano kompozicinis darbas yra smarkiai susijs su
tuo, k galima pavadinti konceptualumu. Jau minjau,
kaip panaudojau, pavyzdiui, vaikams skirt programi-
n rang, kuriani garsyn, kurio prastai nepaksiau, kad kakas bt sukurta. Tai nra tik sunaikinimas.
bet, pasitelks koncept, galiu j pritaikyti tam tikru
atvilgiu tai visikai prieinga ios programos prigim-
iai. Strategijas, kaip kurti muzik, pasitelkiant muzik,
muzik kaip objekt, semantinius muzikos aspektus, ga-
lima vadinti koncept muzika. Manyiau, John Cage laik buvo rodomas tik videoraas. Pasidar labai juo-
galima laikyti konceptualiu kompozitoriumi, taiau nau-
jojoje muzikoje tai nra danas reikinys. Pastaraisiais
deimtmeiais dominuoja kitokios tradicijos. A daug
dmesio skiriu koncept muzikai. Mano paskaita irgi
apie tai, kas yra konceptas muzikoje, kas yra konceptua-
listin prieitis, kaip koncept menininkas dirba su garsu
ir muzika. A duodu nemaai praktini pavyzdi, ta-
iau pasitelkiu ir filosofin teorij, o tai, inoma, nuveda
prie politini aspekt, nes konceptualizmas visada susi-
js su kontekstu. Konceptualizmas tai mstymas apie
meno krinio kontekst, jo rmus, apie visk, kas mus
supa. Kontekstas irgi priklauso muzikai, jis nra iorinis
dalykas. Kaip menininkas galvoja apie melodijos form,
taip a galvoju apie paskaitos form bandau pateikti i-
plstin muzikos apibrim, kuriam priklauso ir visi ie
aspektai, skaitant muzikos krim.
Tai daugyb nemuzikini element, kuriuos susieja
konceptas?
Taip, taiau klausimas, ar jie ekstra-muzikiniai ar sa-
vaime muzikiniai. Krybinis ikis, kaip juos traukti
ir paversti krinio dalimi, kad jie nebt vien ekstra-
muzikiniai.
Kultros barai 2016 6
Jauna kompozitor i Lietuvos Vitalija Glovackyt i-
saugojo sudauyt smuik i Js pasirodymo Osle, tarsi
pasiprieindama visikam sunaikinimui. inoma, gavusi
Js leidim. Instrument dauymas, be abejo, yra tam
yra tinkamas bdas kalbti apie iuolaikines problemas?
Manyiau, taip. Meno krinys gali apimti ir sim-
bolinius, ir anarchistinius dalykus. is muzikos teatro
vaidinimas atliktas jau kelet kart. Viena jo dalis yra
smuik dauymas (per vien pasirodym buvo sudau-
yta daugiau kaip imtas) ir iuo atveju a nesuteikiu
tam konkreios prasms. Tai galima interpretuoti kaip
santyk su tradicija kartais reikia kak sunaikinti,
Osle nutiko labai domus dalykas. Koncertas buvo la-
bai ilgas truko septynias valandas, dauyti smuikus
pradta gal po keturi valand. Scena buvo pilna j
nuolau. Pasirodymas tssi dar tris valandas, ilgesn
kinga, kai mons, kriniui dar nepasibaigus, pradjo
lipti scen ir band rankioti geresnes smuiko dalis,
kad parsinet kaip suvenyr. Man tai ities patiko. Pa-
prastai menininkams sakoma: Jei kak sukuri, turi t
kak idalyti, o man patinka atvirkiai: Jeigu kako
neduodi, mons ateina ir pasivagia. A juk nesakiau:
Nagi, praau, imkite. Jie tiesiog ulipo ant scenos ir
patys tapo vaidinimo dalimi, geisdami bent truput
krinio mediagos parsineti namo. Taigi, mano k-
rinio fragmentai gyvuoja publikos namuose i suve-
nyr pavidalu, ir man tai patinka. Vadinasi, ia ne tik
sunaikinimas, bet ir kryba, ir distribucija. I smuik
imme stygas ir bandme padaryti vien didiul
styg, kuri ketinome itempti per vis koncert sal.
Taiau tai buvo pernelyg sudtinga ir mums nepavy-
ko. Vis dlto bandme. velgti destrukcin krin
galima ir i visai kitos perspektyvos smuikai buvo pi-
gs, atveti i Kinijos. Taigi, gauni pig produkt ir j
suvartoji tokiu bdu. Sunaikinimas tuo pat metu yra
ir suvartojimas. Aiku, taip parodoma ir pinigin tokio
objekto vert.
Dkoju u pokalb.
65
 Zecharia PLAVIN
VILTIES GIESM*
1978 m. kovo 3 d., penktadienis
I ano Liuko Lefebro kasetini ra
Vasario 17-j, autant, kirt naujj guano tvor,
surst salos viduryje, vakarin teritorij eng du
tkstaniai nuogj sekretori, lydimi tkstanio gin-
kluot pilkai apsirdiusij. Nuogaliai nesi kibirus,
pilnus smlio. Nuingsniav apie tris imtus metr,
susidr su dviguba utvara i virvi supintais ketu-
ri metr aukio tinklais. (Ilirijaus iradimas!) Kiek
padvejoj, mgino juos perkopti, bet msikiai pama-
le m traukti virves, tad vos palypj sekretoriai su
visais kibirais dribo emn.
Pilkieji puol it patrak lakstyti visas puses, au-
dydami, kur pakliva, bet sipainiojo tarp virvi. Tris-
deimiai nuogali vis dlto pavyko prasmukti, ir jie
vieni, be ginkluotos apsaugos, kiek kabindami nuz-
vimb Kalvos link. Msikiai, padedami vej, pasivij
neikus, nukenksmino juos elektrooku, atm smlio
kibirus, i aus itrauk vatos kamtukus. Keletas jau-
nuoli ugiedojo dvibals giesm. Nuogaliai beregint
nurimo, j veiduose nuvito draugikos ypsenos. Kai
buvo paleisti, gro prie virvi tinklo. Taiau pilkie-
siems toks j elgesys, matyt, prilygo idavystei. alta-
kraujikai utais autuvus, paklojo visus alei vieno
Nakt Ilirijus, padedamas biiuli, palaidojo suau-
* Tsinys i 2015 m. nr. 9, nr. 10, nr. 11, nr. 12, 2016 m. nr. 1, nr. 2, nr. 3, nr. 4, nr.5.
66
dytus atsivertlius, tada sutais virvi tinklus. Iilgai
ukardos ikas gili duob, kuri umaskavo medi
akomis ir smliu. Dar vien apsaugin tinkl ketino
nutiesti kiek atokiau. Per vis salos plot norjo idlio-
ti valtis su degiomis mediagomis, kad jos akimirksniu
usiliepsnot, kai tik reiks. Gal tai pads atlaikyti net
ir plataus masto invazij.
Kostas band tikinti vejus, kad paaukot savo valtis
vakarins salos dalies laisvei ginti, bet mons paman,
gal tai tik pretekstas atimti j pragyvenimo altin. Todl
du imtai atuoniasdeimt ei vejai paskubomis iplau-
k atgal rytin salos pus. Vis dlto beveik trys imtai
kilni vyr atidav savo valtis bendram reikalui. Itrauk
jas ant kranto, gynjai prikrov saus ak, kurios tarsi
kempin sugers saloje gaminam alkohol, supilt plo-
nus vamzdelius, Ilirijaus apdairiai sigytus Filipinuose.
Brys laisvs gynj sugul pasaloje, laukdami se-
kretori, kurie tikriausiai vl bandys prasibrauti pro
virves. I pradi buvo ramu. Taiau prajus dviem
dienoms, apyauriu, visus igsdino kurtinantis, anks-
iau saloje niekad negirdtas riaumojimas. Virvi tin-
klus be vargo supl du arvuoti transporteriai. Jiems
i paskos ygiavo ginkluoti pilkieji sekretoriai ir minia
nuogali, nein smlio kibirais. arvuoiams art-
jant prie vali ukardos, Kosto vyrai padeg alkohol.
Liepsnos siena prarijo abu transporterius.
Uvir mis, truks iki sutem, kol msikiams
pavyko nustumti upuolikus atgal prie guano tvo-
Kultros barai 2016 6
ros, kuri vakarin salos dal dabar skiria nuo rytins. 1978 m. kovo 24 d., penktadienis
Abi puss patyr dideli nuostoli. Kosto mons Adelaids Furanj dienoraio raas
surinko uvusi rytiei ginklus, o knus palaidojo
iauriniame krante. Br nuogali, su tuiais kibi- Antibiotikai, regis, padjo. Ligonis jauiasi geriau,
rais grtani nuo Kalvos, gynjai pam nelaisv bet vis dar labai silpnas. ano Liuko meteorologijos
ir udar prieplaukoje. Apirjs sudegusius ar- stot Kostas pasiunt du elektrikus patyrus Donkal-
vuoius, vieno viduje Kostas rado lentel su rau: v ir jaun, stipr Zeferin, kad priirt Pettersson,
Ms mylimiems broliams tvynje nuo ididi radijo imtuvus, nudirbt darbus dare ir sode.
tvynaini Amerikoje.
iuo metu saloje tvyro slygika ramyb.
1978 m. balandio 12 d., treiadienis
Adelaids Furanj dienoraio raas
1978 m. kovo 6 d., pirmadienis
Marijaus Vileniovo RADIOGRAMA Vakar tapau netiktino vykio liudytoja prie ms
Madam Adelaidei Furanj, Pietryi Azija krant prisiartino visa flotil: dvi didels motorizuotos
gelbjimo jachtos, keturios vej valtys ir atuoni kate-
Negavome ataskaitos apie js mokini pasieki- riai. Paskutiniame sdjo ginkluoti pilkieji sekretoriai,
mus. Tikims, kad netrukus j atsisite. Laukiame ir autuvus nukreip kranto pusn. Pirmiausia prisivar-
pianist konkurso irinkti geriausiam Bacho preliud tavo valtys, kuriomis plauk neginkluoti vejai leidosi
ir fug atlikjui rezultat. Rekomenduojame paen- apiekomi ms pakrants sargybos. Jie perdav ini,
gusius mokinius mokyti groti Jeanneos Demessieux kad gelbjimo jachtomis atplauk du Iminiai nori su-
(19211968) kompozicijas, ypa dar niekur nepubli- sitikti su Kostu. is per pasiuntinius pareikalavo, kad se-
kuotus jos opusus fortepijonui, kuriuos mes iuo metu kretoriai visi iki vieno ilipt krant ir sudt ginklus.
aktyviai propaguojame. Patariame sigyti i puiki ie pakluso. Tada Kostas pasak, kad Iminiams, jeigu
krini gaidas. jie nori aptarti salos likim, irgi teks ilipti. Dvylika se-
kretori, dvini sniego baltumo drabuiais, nedelsda-
mi ine krant du palankinus, kuriuose nejuddami
1978 m. kovo 10 d., penktadienis sdjo akli Iminiai, apsisiaut ilkiniais akinamai bal-
Adelaids Furanj dienoraio raas tais apsiaustais. Kostui prisiartinus prie j, palyda pagar-
biai atsitrauk. Kai pokalbis baigsi, Iminiai buvo nu-
anas Liukas susirgo. Smarkiai kariuoja, j kreia neti atgal jachtas. Flotil iplauk ten, i kur atvykusi.
drebulys. Snariai taip itin, kad jis vos gali pajudin-
ti rankas ir kojas. Jam sunku net kalbti. Nugabens
ligonin, Kostas gydo j antibiotikais. Ilirijus atsived 1978 m. balandio 13 d., ketvirtadienis
vaik, kad padainuot pranczik liaudies dain I ano Liuko Lefebro kasetini ra
an Liuk tai labai sujaudino. Guldamas lovoje, ne-
siskuts, jis atrodo senas ir trapus. Niekada neklausiau, Puiku. Dar pajgsiu trumpai nupasakoti balandio
kiek jam met. Kai pasiteiravau dabar, anas Liukas 12 d. vakare vykus pasitarim. Pasimiau diktofon
nusiypsojs atov, kad visas gimtadieni atsargas jau ir baterij ligonin, kad galiau padaryti bent kelis
ieikvojs ir gyvena skolon. Tai tikriausiai kakoks i- trumpus raus.
mintingas pajuokavimas. Kostas papasakojo, kad vakarinje salos dalyje apsi-
lank Iminiai nr. 2 ir nr.4 perdav jam tok Imin-

Kultros barai 2016 6 67

iaus nr. 1 pasilym surengti visuotinius rinkimus,
per kuriuos bt renkamas salos tvarkdarys. Jeigu i-
kelta Kosto kandidatra surinks bals daugum, o tuo
niekas neabejoja, Iminiai paskirs j eiti ias pareigas.
Gavs plaius galiojimus, Kostas savo nuoira gals
gerinti moni gyvenimo slygas, bet jo galias apribos
keletas ilyg:
visas Kosto direktyvas turs aprobuoti Iminiai;
du kartus per metus bus rengiami plaukimai Hai-
nan, tris kartus per metus savait trunkanti vent,
kai kasama em ir kildinama Kalva, keturis kartus per
metus vyks vandens paventinimai, teigiantys kno
ir sielos vienov;
sekretoriai turs imunitet, niekam nebus leidia-
ma j persekioti;
vietimas liks iskirtinai sekretori rankose;
Iminiai tvirtins programas, dstomas mokyklose;
ginkluotiems sekretoriams bus leidiama saugoti
vakarins salos dalies ulinius;
dvibalsis dainavimas bus udraustas.
Duoti atsakym Iminiai pareikalavo per keturias
dienas.
Diskusija tssi valand valandas. Paryiais, nors
niekas taip ir nebuvo nusprsta, Kostas paragino mo-
nes bent kiek pamiegoti. Dien susirinkimas tsis to-
liau. Manau, jis taip pasielg, kad galiau pailsti a...
1978 m. balandio 15 d., etadienis
I Donkalvo kasetini ra
Po vakarykio susirinkimo (jau antro per tris die-
nas) an Liuk vl sugrieb reumatin kartin. Ms tingai inaudoti laik, kad sutvirtintume gynybines
lyderis Kostas Tegularijus su bendraygiu Ilirijum Ma-
riafelsu vis nakt budjo prie jo ligoninje. A ir Ze-
ferinas liksime meteorologijos stotyje, kad i veikt
toliau. Dar gerokai prie visuotin susirinkim, kuris
buvo suplanuotas vakar vakare, anas Liukas, Kostas
Tegularijus ir Ilirijus Mariafelsas itisas valandas tarpu-
savyje aptarinjo Imini pasilym. Mane pakviet,
kad pamasauoiau anui Liukui pdas, atneiau jam
68
arbatos ir Andr Petit konjako, kur is laiko savo rsy-
je. tai to pasitarimo ataskaita, kuri raiau ano Liu-
ko papraytas. Man garb vykdyti jo pageidavimus.
Iminiai ms teritorijoje paliko keturis negin-
kluotus visikai kurius (jiems pradurti aus bgneliai)
sekretorius, kurie laukia Tegularijaus atsakymo ratu.
Pasak ano Liuko, Iminiai lyg specialiai demons-
truoja, kokie yra beirdiai, su tokiais dertis tas pats,
kas su pliku petis, bet jis nemano turs teis patari-
nti. Tegularijus sitikins, kad nevertt lengva ran-
ka atmesti pasilymo bti salos tvarkdariu, irinktu
daugumos. Mariefelso manymu, tai gryniausia dema-
gogija (it od jis imoko i savo mots Adels)
Iminiai paprasiausiai manipuliuoja vakarietikos
demokratijos atributais, kad pasinaudot Tegularijaus
populiarumu ir paverst j klusniu savo pastumdliu.
Tegularijus sutinka ir su anu Liuku, ir su Maria-
felsu, bet yra sitikins, kad svarbiausia ivengti pilie-
tinio karo juk daugiau negu pus salos moni vis
dar laiko Iminius ventais simboliais, prasminan-
iais j gyvenim. Tegularijus pripasta, kad niekaip
nestengs irauti io nuoirdaus tikjimo ir pakeisti j
platesne humanistine pasaulira. I pradi mo-
nes reikia viesti, lavinti, o vis svarbiausia pelnyti
j pasitikjim. Jeigu salos vienijimo proces galima
inicijuoti, pasitelkiant rinkimus, leisianius pagerinti
gyvenimo kokyb, kas gi ia blogo?
anas Liukas pasak, kad bt didel klaida tiktis,
neva Iminiai leis Tegularijaus administracijai veikti
nepriklausomai. Itars iuos odius, jis usimerk.
Pamanme, gal tyliai msto. Mariafelsas pareik ess
sitikins, kad Iminiai nepaisys paliaub ir anksiau
ar vliau puls vakarin salos dal. Todl reikt pro-
pozicijas, ypa demarkacin linij, kuri nubrta per
sal. Pasak jo, puolimas prasids t pai akimirk, kai
baigsis atsakymui skirtas laikas.
Tegularijus sutiko, kad puolimas neivengiamas, bet
svarst, gal rytieiai nepuls taip staiga, mat per pasku-
tin m neteko daug ginkl, prireiks laiko, kol atsi-
gaus ir kompensuos nuostolius. Amunicij jiems tiekia
ms broliai i De Moino, jai atgabenti prireiks bent
Kultros barai 2016 6
keli savaii. Tai bus ioks toks atokvpis. Tegularijus
ir Mariafelsas sutar, kad prads nedelsdami statyti ap-
saugines ukardas per vis salos plot. Ir tik tada pama-
tme, kad an Liuk itiko irdies priepuolis.
1978 m. balandio 16 d., sekmadienis
Adelaids Furanj dienoraio raas
anui Liukui plyo irdis. Dl visko, dl visko
mog myliu kaip tikr tv. Jis tiek daug man dav! rinkti geriausiam Bacho preliud ir fug atlikjui, kai
Muzik supranta n kiek ne prasiau negu Kostas. Ir taip
mus myli! Puikus ir kilnus mogus, visada pasirengs at-
eiti pagalb. Jo ramyb ir gerumas, jo rpestingumas
ir iluma yra tikra atgaiva ioje debil valdomoje saloje.
Vien savo buvimu, dosnumu jis igelbjo daugyb mo-
ni. Jo tiesumas ir atvirumas isklaido neapykant, jis
tiesiog ventasis. Kas ms laukia, kai jo nebebus?
1978 m. balandio 17 d., pirmadienis
I Donkalvo kasetini ra
Pasitarime dalyvavo Tegularijus, Mariafelsas, Eula-
lijus, Leokadija ir Valerijanas. Jie visi turi balso teis.
Atjo ir keletas tv sjdio nari. Dauguma link
Iminiams atsakyti neigiamai, nes jauiasi pakanka-
mai stiprs, kad atremt puolim i ryt puss. Sutikti
su dabartiniais reikalavimais reikt i anksto paversti
bsim salos tvarkdar bejgiu Imini kaitu. Be to,
rinkim vaidinimas greiiausiai priaukt dar didesn
kraujo praliejim, kai mons supras, kad buvo apgau-
ti ne vienos, bet abiej pusi.
Susirinkimas baigsi ramiai. Keturi apkurtinti se-
kretoriai buvo pasisti atgal rytin salos pus, kad
nunet Iminiams ratel su odiu NE.
1978 m. balandio 18 d., antradienis
RADIOGRAMOS Marijui Vileniovui kopija
Cher monsieur,
Kultros barai 2016 6
Dkoju, kad taip domits mano darbu. iuo metu
mokau groti fortepijonu devyniolika mokini nuo e-
eri iki devyniolikos met. Baigiamajam egzaminui
jie paprastai groja keturis ar penkis krinius, kuriuos
traukta Beethoveno sonata fortepijonui ir du technikai
sudtingi etiudai vienas Moscheleso, kitas Chopino. Be
to, jie skambina ir iek tiek iuolaikins muzikos, ypa
kai kurias Bartko Mikrokosmoso dalis. Daniausiai
atlieka kompozicij ei okiai bulgariku ritmu.
Utikrinu jus, kad btinai surengsiu konkurs i-
tik mano mokiniai imoks eis preliudus ir fugas i
Gerai temperuoto klavyro. Labai noriau sigyti
Jeanneos Demessieux krini gaidas, kurias minjote
savo radiogramoje. Painojau j asmenikai, aviuosi
jos talentu ir stabiais kriniais vargonams. Labai li-
dna, kad Jeanne taip anksti mus paliko. Biau labai
dkinga, jeigu galtumte jums patogiu metu atsisti
man jos krini gaidas.
Sincrement,
Adelaid Furanj
Pietryi Azija
1978 m. gegus 2 d., antradienis
Marijaus Vileniovo RADIOGRAMA
Madam Adelaidei Furanj, Pietryi Azija
Praau mus informuoti, koks js etos ir devintos
klass mokini repertuaras. Nurodykite, kurie kriniai
yra privalomi, o kurie pasirenkami, kokie muzikiniai
stiliai ir epochos atsispindi js mokyklos metiniame
repertuare.
1978 m. gegus 2 d., antradienis
Adelaids Furanj dienoraio raas
ita situacija tikras absurdas vaikai dabar retai
kada lanko pamokas ilgiau negu kelet savaii i eils.
69
Vienas mano fortepijonas nebegyvas. Jis liks be styg, kokie edukaciniai metodai iuo metu populiars Par-
be pedal ir klavi panaudojau juos kaip atsargines yiuje, tad kaip man parayti ataskait, kuri atrodyt
dalis antrajam fortepijonui. Kelet styg pasim Kos- daugma adekvati? Suraiau, kas ujo ant seils.
tas savo generatoriams taisyti. ita prakeikta sala... Ji Isiuntusi radiogram, ujau ano Liuko kambar-
visk i mans atima. l. Jis pam mano rank ir ilgai tyljo. Paskui prakalbo:
Prie savait buvo besiplieskiantis dar vienas m- sivaizduoji, nebuvau Pranczijoje nuo pat 1929-j.
is sako, rytieiai planavo atak visos salos mastu, Tais metais ivykau Saigon, o paskui it sal
bet nesteng prasibrauti pro ms gynybines linijas. steigti meteorologijos stoties. Kai pirmkart kliau ia
Sakydama ms linijos, pripastu, kad tapau baisiai koj, tikjausi, kad po keleri met griu namo, savo
alika. Kostas su Ilirijumi, pasim ano Liuko laivel, gimtj Benuvil ant Lamano krant... Bet gyvenimas
iplauk Filipinus. Ketina atsigabenti automat, lyn, pasisuko kitaip. Pamenu paskutinius Didiojo karo
vaist, elektros rangos. Kas ino, ko dar? Kaip maasis dabar j vadina Pirmuoju pasauliniu mius. Pats ko-
Peterssonas patemps itiek krovinio? Vargai idealistai, viausi prie Suasono ir kitur iki paskutins karo dienos.
jie viliasi laimsi it beprasmik kar. Vis dar girdiu, kaip 1918-j lapkriio 11 dien vie-
anas Liukas nebesikelia i lovos. Vienias Don nuolikt valand buvo paskelbtos paliaubos. Jauiausi
Kichotas, vienintelis itoje saloje, inantis skirtu- igrs vis mano gyvenimui skirtos lovs taur, tro-
m tarp Hummelio ir Moscheleso, galintis vertinti kau velnumo ir meils. Man labai patiko technika, tad
juos abu, nepaisydamas Beethoveno, kaip mgdavo Sen Syro karo akademijoje studijavau ininerij, vliau
sakyti. Kostas tapo didiu mogumi tik ano Liu- meteorologij. Kaip vienas pirmj karo meteorolog
ko pastangomis. A laikau j savo tvu, nes tik i jo atsidriau Saigone. Ponas Pjeras Paskj, ms pranc-
suinojau, k reikia jaustis mylima dukra. Jis sutei- z Indokinijos generalgubernatorius, nusiunt mane
k man drsos mylti, beslygikai atiduodant save, Pint, davs uduot stebti ne tik or, bet ir vairi
kaip visada dar pats. prieik ali karo laivus.
Kost sutikau pai pirm dien, kai isilaipinau sa-
loje. Ant kranto stovjo vienias berniukas garbanotais
1978 m. gegus 8 d. smltais plaukais. Jam buvo ne daugiau kaip septyne-
Adelaids Furanj dienoraio raas ri. Niekada neturjau vaik. Tv namus palikau sep-
tyniolikos, paskui lankiausi ten tik por kart, paskuti-
Kostas gro vienas, Ilirijus liko Filipinuose, perka nsyk dien prie ivykdamas i Pranczijos. Ilgjausi
daugiau atsarg. Nesuprantu, kaip mano snus gr at- nam ilumos, trokau meils, vyliausi, kad pats susi-
gal. Kitu laivu? Ar kas nors i Filipin j parplukdys? kursiu namus. Bet savo antrosios puss taip ir nesuti-
Kostas nepasak. Didysis slapukas. Utat pasigyr, kad kau. Man pasitaikydavo tik neurotikos paleistuvs
pavyko atplukdyti sal keturias karves ir mai skl Ilgainiui netekau vilties. O tada ivydau t berniuk...
darams: Pagaliau vaikai gaus pieno! Ir dar, tik pa- J vadino Kostu. Nemokjau n odio portugalikai,
galvok, nupirkome dant pastos! Dar sigijo galingos taiau vienas i msiki mokjo, jis ir bendraudavo su
artilerijos ir du motociklus. Supyko, suinojs, kad iki vietiniais. Salieiai elgsi baisiausiai keistai, buvo apli-
iol neatsakiau Marijaus Vileniovo radiogram dl p musmis ir siaubingai dvok. Elementarios higienos
muzikos mokyklos studij programos. Pasak Kosto, stoka utraukdavo iurpias epidemijas, luote luojan-
mano tyljimas paskatins juos ibraukti mane i pran- ias jaunus ir senus. Vliau suinojau, kad ita udanti
czikos j sistemos. Kad nuraminiau Kost, nujau nevara jiems primesta kaip ideologijos dalis. Nuspren-
pas Donkalv ir sukurpiau profesional atsakym, diau igelbti Kost pasimiau ms sektori. Palei
neturint nieko bendra su realybe. N nenutuokiu, vakarinio ikyulio rag aptikome glo vandens altin,

70 Kultros barai 2016 6

aplink surentme apsaugin tvor, kad jo neapdergt
vietiniai, atlikdami makabrikus savo ritualus.
Kostas man tapo snumi, Koiu. Mokiau j pran-
cz kalbos, matematikos, iek tiek angl kalbos, pa-
saulio istorijos. 1937-aisiais nuplukdiau Saigon,
Chasseloup-Laubat licj, tais laikais tai buvo puiki
pranczika vidurin mokykla. O tenyktje gamy-
kloje vaikis pramoko taisyti automobilius prancz
valdininkai negaljo atsidiaugti tokiu auksini rank
meistru. Tenykiai mons labai j mgo, net ragino
sirayti prancz armij automatikai bt gavs j ant rank. Angelo prisilietimas... Nugabenk mano
Pranczijos pilietyb. Bet Kostas svajojo igelbti it
sal nuo purvo, smarvs, mirtin epidemij to pra-
keiksmo, kur utrauk bukaproi valdymas. Grs
i kelions Hainan jam tada buvo eiolika, vir-
pdamas i susijaudinimo pasak: Tti, ms mons
gyvena tamsoje! J sielos aklos! Jie vergauja bepro-
iams fanatikams! Privalau juos ilaisvinti! Gali si-
vaizduoti itoki sumait jaunoje galvelje?
tikinau Kost, kad studijuot medicin, tada gals
gelbti gyvybes. Jis gro Saigon mokytis toliau. Ponas
Pinjonas (ms generalgubernatorius) pastebjo, kad
vaikis iskirtinai gabus, ir patar tsti studijas Paryiuje.
Ilgjausi jo, kol moksi Saigone, ypa kai ivyko Par-
yi! Guodiausi, plaukiodamas savo naujuoju laivu
Petersson sigijau i seno vedo, atvykusio sal pirkti
perl, kad pradiugint savo mon ir tris dukteris. Na,
perl jis prisipirko, kiek irdis geidia, o a sigijau sa-
vj. Tai buvo kaip tik po paskutinio tavo koncerto Sai-
gone. Laivas, nors ir geros bkls, netiko ilgoms kelio-
nms po atvir jr. Teko sutvirtinti geleines jo sijas.
Dar taisiau talpesn benzino bak, varikl sustiprinau
keliais cilindrais. Ir jis tapo galingu laivu...
Diaugiausi, kai Kotis pasakodavo apie tavo, Ade-
le, koncertus. inai, paskutinio tavo koncerto Saigone
1949-aisiais klausms trise saloje i viso buvome
keturi meteorologai. Tai viesi, gaivinanti interliudija,
nuostabi, u irdies griebianti muzika! A toks laimin-
gas, kad judu kartu.
Kostas i tikrj pakeit gyvenim Pinto saloje.
Dabar gerokai maiau moni mirta nuo nevaros ir
epidemij. Apgailestauju, kad jo darbui galo nematyti.
Kultros barai 2016 6
Blogio jgos kitoje salos pusje, padedamos gentaini
i Amerikos, vis bando jam sutrukdyti. Kostui dl to
baisiai skauda ird. Tikiuosi, Ilirijus jam visada pads.
Ar tu ir Kotis esate tikrieji Ilirijaus tvai, Adele? Ne-
atsakyk, jeigu nenori. Kokia baisi tragedija, kad Iliri-
jus neteko ne tik rankos, bet ir savo mylimosios Nisos,
maojo Alfio. Kai galvoju apie juos, man plyta irdis.
Pavargau. Mane apleidia jgos. Adele, padk Kos-
tui, kiek galsi. A vis dar prisimenu jo delnuk ant
savo skruosto, kai tsyk ant kranto pirmsyk pamiau
pelenus gimtj kaim...
1978 m. gegus 16 d.
Adelaids Furanj dienoraio raas
anas Liukas mir.
1978 m. gegus 22 d.
Marijaus Vileniovo RADIOGRAMA
Madam Adelaidei Furanj, Pietryi Azija
Muzikos profesori taryba patvirtino js repertua-
r etos ir devintos klasi mokiniams. Jie turi vien pa-
silym jums rekomenduojama etokus mokyti vie-
nos i trij Jacqueso Championo de Chambonnireo
pjesi klavesinui (Livre Premier, 1670).
Kitais metais vl praysime panaios informacijos.
Jeigu taryba susidarys palank spd apie js peda-
goginius gebjimus, mginsime jus pakviesti Paryi
rengti atvir meistrikumo pamok.
KETVIRTOJI DALIS: Karai
1978 m. rugpjio 3 d., ketvirtadienis
I Donkalvo kasetini ra
Gegus pabaigoje vakarins salos dalies gyven-
tojus m trikdyti keisti garsai, sklindantys i po
71
emi. Jie nesiliov tris dienas ir naktis. Aliarmas
ms stovykloje privert Tegularij suaukti skub
artimiausi patarj susirinkim. Baimintasi, kad
Iminiai rengia ipuol prie vakarin salos dal.
Technikos genijus Mariafelsas tar, kad rytieiai
sigijo grimo prietais ir dabar kasasi po ms te-
ritorija. Tikriausiai j tikslai du prikasti kuo dau-
giau ems Kalvai ir kuo labiau pakenkti vakarinei
salos daliai. Taryba neiman, ko griebtis, ypa kad
niekas neturjo patikimos informacijos, kas i ti-
krj ten vyksta.
Prajus dar keturioms dienoms, didiul vakarins
teritorijos dalis pranyko milinikoje smegduobje.
imtai moni buvo palaidoti gyvi. Tris dienas, ku-
pinas beprotikos tampos, mons be atvangos kas
virgd viskuo, kas pakliuvo po ranka, mgindami
surasti savo artimuosius, draugus. Pavyko igelbti
dvideimt devynis vyrus, keturiasdeimt atuonias
moteris, penkiasdeimt vaik. Taiau uvusij skai-
ius siek penkis imtus.
Prieiti prie miko ir pietrytinio kranto, kur suren-
kama daugiausia perl, tapo nebemanoma. Prireik
didiuli pastang ir daugybs laiko, kol teritorija
buvo bent i dalies sutvarkyta. Tegularijus vl suauk
taryb, kad aptart, koks atsakas bt tinkamas u-
dikikus Imini veiksmus. Buvo pasilyti du galimi
reagavimo bdai:
1) Imini sektoriaus visuotinis puolimas, nuluo-
jant nuo ems paviriaus ir Iminius, ir visus j a-
lininkus;
2) rytins salos teritorijos umimas ir nuginklavi-
mas.
Pirmj plan Tegularijus kategorikai atmet
buvo sitikins, kad Imini nuudymas tik apjuodins
vakarieius akyse t, kurie nuoirdiai garbina ketu-
ri nukarli diegtas tradicijas kaip savo gyvenimo
prasms siknijim. Taigi, taryba pritar antrajam
planui. Nusprsta puolim pradti po penki dien.
Jame dalyvaus trys ketvirtadaliai vakarins salos dalies
suaugusij.
72
Intensyvs miai vir dvi paras, paskui dar dvi
savaites tai en, tai ten siplieksdavo pavieniai susir-
mimai. Ms pajgoms pavyko ivaduoti vis rytin
salos dal, iskyrus Imini sektori! Permme visus
rytiei ginklus ir amunicij.
Uvakar staiga atsivr Imini sektoriaus vartai
ir pasirod keturi pilkai vilkintys sekretoriai. Nors
j ausys nebuvo ukimtos Ajovos vatos kamtukais,
jie niekaip nereagavo paaugli utraukt dvibals
giesm. Nutais akmeninius veidus, iskleid didiu-
l plakat, kuriame buvo parayta: TEGULARIJAU,
IMINIAI TAVS LAUKIA. Vakar Tegularijus,
lydimas Eulalijaus, Leokadijos ir Valerijano, eng
prieo sektori. Mariafels paliko tvarkytis vakari-
nje pusje.
1978 m. rugpjio 9 d., treiadienis
Adelaids Furanj dienoraio raas
Niekada nebuvau maiusi Kosto tokio isekusio, to-
kio prislgto, puolusio toki nevilt, nors k tik vent
didiul pergal. Senajame ano Liuko name jis suau-
k udar pasitarim. Dalyvavo Ilirijus, Eulalijus, Leo-
kadija ir Valerijanas. Mane irgi pakviet prisijungti.
Iminiai vl silo rengti rinkimus. Dabar jie ada,
kad, jei surinksiu pakankamai bals, leis man sava-
rankikai tvarkyti sal, ada suteiksi kone neribotas
galias, prane Kostas. Todl ianalizuokime j
pozicij. Jie nori, kad j sektorius nepatekt ms ga-
lios lauk, be to, primygtinai reikalauja du kartus per
metus rengti Kalvos kildinimo ventes, atlikti kno
ir sielos vienijimo ritualus. Iminiai sutiko keliones
Hainan organizuoti tik kart per trejus metus, ta-
iau usispyr, kad jiems bt suteikta teis aprobuoti
mokyklinius vadovlius tautins tapatybs tema. Visa
kita ms rankose.
Eulalijus nekantriai pareik:
Jeigu mes nenuudysime Imini, jie nuudys mus.
Leokadija prabilo racionaliau:
Mes neinome, kokias pajgas jie slepia savo sek-
toriuje. Tie baisiai moderns buldozeriai, kuriuos jie
Kultros barai 2016 6
naudojo, kad pasikast po ms teritorija, ir prau-
d imtus msiki, byloja, kad Iminiai turi rimt
tiekj greiiausiai tuos fanatikus pintoistus i De
Moino.
Valerijonas pridr:
Reikia perimti j tiekimo altin, antraip mes
uv.
Jam pritar Kostas ir Ilirijus:
Nuolat kariauti neigalsime. Netekome daugybs
moni, o ms svajon ilaisvinti visos salos mones
virsta Pyro pergale laisv pasiekiama per mirt.
Leokadija udav praktik klausim:
Ar bent nutuokiame, kiek ginkluot moni sle-
piasi Imini sektoriuje ir kiek jie turi atsarg?
Jeigu tiktume sekretori, paimt nelaisv, pa-
sakojimais, ten tno daugiau kaip tkstantis kari.
Visi ginkluoti iki aus. I Filipin jiems nuolat tie-
kiamas vieias maistas, rezervuaruose pakanka ge-
riamojo vandens. Jie ten gyvena lyg veicarijoje atos-
togaujantys turiai, atsak Kostas. Tada paklaus
Ilirijaus, kuris dabar atsakingas u mogikuosius
iteklius:
Kiek moni reikt, kad pajgtume uimti sek-
tori?
Jeigu tavo apskaiiavimai teisingi, ne maiau kaip
pustreio tkstanio, sumet is.
Kiek turime amunicijos ir maisto?
Pakakt vos dviem savaitms. Po to mums galas.
siterp Valerijanas:
Kaip ia ieina, kad taip skmingai kaunams, bet
prognozuodami ateit esame tokie pesimistai?
Leokadija jam atsak:
Kaunams ne taip jau ir skmingai. Tikrasis karo
tarp ms ir Imini rezultatas kol kas yra aklaviet.
Mes negalime paalinti j, jie negali visikai sunaikin-
ti ms. iuo metu esame priartj prie guano tvoros,
juosianios j sektori, bet Iminiai, atgav jgas, ne-
abejotinai pajgs surengti kontrpuolim ir galbt net
nugals.
Valerijanas pasipiktino:
Po velni!Tai kodl leidiame jiems tas jgas at-
gauti?
Kultros barai 2016 6
Jeigu pulsime sektori dabar, neteksime daugybs
moni. Imini alininkai rytuose ir vakaruose ap-
auks mus blogio jgomis ir greiiausiai griebsis parti-
zaninio karo. Tada us daugyb nekalt civili, moter
ir vaik, paaikino Ilirijus.
Tai tu nori, kad sdtume rankas sudj ir lauktu-
me, kol jie tinkamai pasiruo, kad patys mus upult?
kteljo Eulalijus.
Dar kart kartoju, kad ms tikslas nutraukti
ginkl tiekim i De Moino, pareik Valerijanas.
Kaip? paklaus Leokadija.
Ginkluoti msikiai vejai galt ukirsti jiems
keli Imini uost, pasil Ilirijus.
Kostas suabejojo:
Skamba gerai, bet poveikis bus tik laikinas. Ms
brangs broliai De Moine neabejotinai pasis dides-
nius, dar geriau apginkluotus laivus.
Eulalijus sikariavs aikino:
Supraskite pagaliau, kad neturime kito pasirinki-
mo. Iminiai nesusitaikys su pralaimjimu. Jeigu ne-
nuudysime j, jie iudys mus.
Leokadija band nuraminti aistras:
Turime dar iek tiek laiko, gal dert apsvarstyti
ne tok brutal bd.
Vl prabilo Kostas:
Jeigu mums pavykt perimti kit siunt i De
Moino, gytume iek tiek pranaumo derybose su I-
miniais. Jeigu pritartume rinkimams ir neprarastu-
me Imini paramos, galtume siekti tarptautinio
Pinto salos pripainimo. Gautume prog tartis dl
nepriklausom tiekimo altini. Galtume patys ke-
liauti De Moin ir gal pakeistume pintoist poir
ms sjd. Esu tikras, kad galiausiai jie ir patys
ims remti ms pastangas. Mes juk kovojame u tok
pat gyvenimo bd, koks prastas ms gentainiams
Amerikoje, teigiantiems, es j venta pareiga pa-
gerinti ms gyvenimo slygas.
Mus remia daugiau ginkluot vej negu Imin-
ius. Jeigu pintoist jros kelius saugo vej laiveliai,
gal stengtume perimti siuntas? susimst Leokadija.
Kiek konvoj i De Moino tikimasi per artimiau-
sius du mnesius? paklaus Ilirijus.
73
 Paprastai kas tris savaites atplaukia po du jr ka-
terius. Pabna ia dien, o paskui iplaukia atgal. Vie-
nas laivas, galingas Nordhavn, kuris, atrodo, atgabena
degalus, lieka ilgesniam laikui. Manau, dabar tie kat-
eriai atplauks po dviej savaii, svarst Valerijanas.
Tada silau ruotis specialiai operacijai Imin-
iams skirtus laivus nukreipsime ms uost. J pasi-
tikti nusisime kelis vejus, sulip laivus, ie nukreips
gulos dmes. Msikiai prie laiv dugn prikabins
virves, tada juos paprasiausiai atitempsime ionai,
dst plan Ilirijus.
Nepamirk, tokia beprotika idja tavs kart vos
nepraud, primin Kostas.
Tai k silai? Pasisti du imtus keturiasdeimt
ginkluot vej kautis su daug greitesniais kateriais,
kuriais galbt plaukia ginkluoti sargybiniai? Tik pra-
rastume daugum geriausi vyr, o atplukdyti tuos
laivus savo uost kain ar ivis pavykt.
Kostas nusileido:
Na gerai, ruokims tavo operacijai, bet bkime
pasireng ir galimoms kautynms. Jeigu mums pavyks
sutrikdyti Iminiams gyvybikai svarb tiekim, ti-
kiuosi, jie taps sukalbamesni. O jeigu kit kart ms
brangs broliai i Ajovos atsis ginkluotus konvojus,
tai bus jau visai kitas istorijos puslapis. Palankiausias
metas dertis su Iminiais bus tada, kai iseks j i-
tekliai
Manyiau, tai gera mintis, pritar Eulalijus.
Namo grau visikai sutrikusi. itie mons nusi-
teik be galo rimtai! K tik prarad imtus, ne, tks-
tanius artimj ir draug, jie vis tiek nenumaldomai
engia pirmyn vili kupinomis irdimis. Kaip nor-
iau jausti bent dalel j optimizmo! Negaliu jais nesi-
avti. Negaliu visk skeptikai numoti ranka.
1978 m. rugpjio 30 d., treiadienis
I Donkalvo kasetini ra
Tiesiog nuostabu! Prie deimt dien atviroje jro-
je tinkl umets vienias vejas pasiunt msikiams De Moino jreiviai klaussi apstulb! Nesivarydami
trump signal sauls atspind, pranedamas, kad ar-
74
tinasi svetimali kateriai. Akimirksniu i u pietry-
tinio salos kyulio j pasitikti pajudjo trys msiki
valtys, paskui save tempdamos virves, panardintas
vanden. Kitoje uosto pusje, u trisdeimties metr
nuo kranto, Ilirijus po vandeniu buvo surents be-
toninius stulpus, ant kuri umautos milinikos ri-
ts. Mariafelsas juokiasi, kad sunaudojo visas betono
atsargas, kuri saloje buvo prikaups amin atils
anas Liukas. Povandenins rits paslp storas ries-
tas virves, kad lemiam operacijos akimirk, kai m-
sikiai prads traukti ugrobtus laivus ms krant
link, jreiviams taip ir nepavyt susivokti, kad jie
pakliuvo spstus.
I vali oko vanden ir kateri link nuplauk b-
relis msiki, prie juosmens prisiriusi po sunki
virv. Likus kokiems trims imtams metr, panr po
vandeniu ir paslapia pritvirtino virves abiem svetim-
ali kateriams prie krypties vair, o paskui nuplauk
tolyn atvir jr. Po minutls dvi stipri vyr gru-
ps, sulaukusios sutarto enklo, pradjo i vis jg
tempti tas virves. Jreiviai abiejuose laivuose blaksi,
audydami visas puses, bet bergdiai katerius par-
tempme msik uost.
Mariafelsas pasiunt du imtus ginkluot vej, kad
ie nuginkluot laiv gulas ias, kaip paaikjo, su-
dar po septyniolika vyr. Vos per pus valandos atvy-
kliai buvo nuginkluoti, o j laivai privartuoti prie
kranto. Perm garsiakalbius, msikiai paskelb:
Jus sveikina laisvieji salos gyventojai!
De Moino jreivi pasirodymas ms pakrantje
padar netiktin spd ir pakl nuotaik j akys
buvo tokios paios deimanto formos kaip msiks.
Jie tikr tikriausi ms broliai. Nepajutome atvyk-
liams jokio prieikumo. Jie vilkjo pilkais sportiniais
kostiumais, ant kuri buvo pavaizduota nuogo mo-
gaus, aplipusio musmis, figra. Jie kalbjo portugali-
kai su amerikietiku akcentu ir danai pristigdavo o-
di, kad tiksliai suformuluot mint, mat tarpusavyje
kalbjosi anglikai. Msikiai atsived vaikus, kad ie
pagiedot sveiams graisias dvibalses ms giesmes.
upldusi jausm, glbesiavosi su msikiais, susi-
Kultros barai 2016 6
jaudin kartodami, kad tai didingiausia j gyvenimo
akimirka.
Apirj atvykli laiv krovin, radome du ne-
surinktus, atskiruose konteineriuose supakuotus
karinius sraigtasparnius, nemaai bomb, stirtas
akinamai baltos drobs, tris skalbimo mainas, d-
es dezinfekuojamj skysi, jautienos ir darovi
konserv. Greta stovjo konteineriai su geriamojo
vandens buteliais ir keturiasdeimt keturios pranc-
ziko vyno ds.
Tegularijus paklaus De Moino jreivi, ar neno-
rt likti saloje su mumis. ie sumio, bet atsak tei-
giamai. Tegularijus, Eulalijus, Mariafelsas, Leokadija
ir Valerijanas ilgai kalbjosi su sveiais, tada papra,
kad saloje likt atuoni i j, o kiti plaukt atgal De
Moin ir papasakot savo gentainiams apie tikruo-
sius ms tikslus. guloms besiruoiant iplaukti,
paprame De Moino bendruomenei perduoti kukl
pageidavim, kad param sist ir mums. Dar pa-
juokavome: prancziko vyno mums tikrai nereikia.
Sveiai papasakojo, kad Imini sektoriuje nuolatos
bna trisdeimt keturi mons i De Moino atvy-
kli pamainos paprastai keiiasi kas atuonias sa-
vaites. Iminiai turi penkis miui parengtus ka-
rinius sraigtasparnius. Kiekvienoje pamainoje budi
po penkis karo laknus, pasirengusius akimirksniu
vykdyti Iminiaus nr. 1 duodamus sakymus.
Kad neiprovokuotume konflikto su ms broliais
De Moine, abu katerius isiuntme atgal j post
Filipinuose. Atuoni gul nariai liko su mumis, tarp
j du sraigtasparni pilotai. Tegularijus papra,
kad pintoistai parodyt, kaip melti ms sigytas
karves, o tie pageidavo kas ryt klausytis dvibalsi
giesmi. praym patenkinome su diaugsmu.
1978 m. liepos 29 d., etadienis
Pintovilio laikraio MS MYLIMOS SALOS PATAS
vedamasis
Pastaraisiais metais ms broliams Pinto saloje
tenka kovoti su nesibaigianiais Kinijos ir Vietnamo
Kultros barai 2016 6
komunist ipuoliais. ie ars ir klastingi prieai
ms tvyn siunia agentus, kad apnuodyt ms
broli irdis ir protus. Ms kilnieji, taikieji Iminiai
narsiai kaunasi, stengdamiesi apsaugoti tautos tyrum
nuo iorinio pasaulio purvo. Taiau komunistai tiesiog
pragarikai iradingi, jie kelia mirtin grsm ir ms
Iminiams, ir ms tautai. Mes, idids Pintovilio di-
asporos atstovai, privalome dar labiau susitelkti, kad
padtume ms mylimiems Iminiams ukirsti keli
iorinei grsmei. Privalome juos aprpinti maisto at-
sargomis ir ginklais, ypa tankais ir sraigtasparniais-
bomboneiais. Ms kilniairdiai atstovai Filipinuose
dien nakt nesumerkia aki, kad ias gyvybikai b-
tinas siuntas pristatyt broliams Pinto saloje. Ms
nacionalin Pinto banko sskaita laukia dosni js
na. Nepanorj finansikai paremti tvynje ken-
iani broli, praras bet koki savo bendruomens
pagarb.
1978 m. rugpjio 12 d., etadienis
Pintovilio laikraio MS MYLIMOS SALOS PATAS
vedamasis
Pateikiame itrauk i profesoriaus Ilvarso Silio
(Afordo universitetas, Ajova, Politikos ir vyriausy-
bini moksl katedros Auktj politikos tyrim ins-
titutas) straipsnio, pirm kart paskelbto Tolimj
Ryt politikos apvalgoje (76-as tomas, nr. 3, 1978 m.
vasara):
Informacijos apie politiniu poiriu dom Pinto
salos atvej yra labai nedaug, be to, turime tik vien
jos altin tai dvasiniai Pinto tautos lyderiai, vadi-
namieji Iminiai. velgiant i akademinio poirio
tako, tokia informacija vargu ar gali bti traktuo-
jama kaip pakankamai tiksli, isami, leidianti su-
sidaryti aik ten susiklosiusios situacijos vaizd.
Sunku patikti, kad Kinijos ir Vietnamo komunistai,
nuomiai ir be atvangos kariaujantys kitose pietry-
i Azijos vietose, bt staiga susivienij, siekdami
nuversti dabartinius Pinto salos valdovus. Toks uni-
75
kalus j bendradarbiavimas rodyt bendr kvpimo
altin, ir is altinis akivaizdiai turt bti paioje
Pinto saloje arba netoli jos. Taigi, klausim apie tai,
kas vyksta saloje, kyla daugiau, negu turime atsaky-
m. Labai domu, kaip viskas klostysis toliau. vykius
seksime be galo dmiai.
Redakcijos atsakymas prof. Ilvarsui Siliui:
Esame tikri, kad informacija, kuri gauname apie
Pinto saloje besirutuliojanius vykius, yra tiksli iki
menkiausi detali. Neabejojame, kad Iminiai pa-
kankamai isamiai mus informuoja. Prof. Silio
straipsnis tik rodo, kaip sunku velgti tiesai akis, kai
oras unuodytas prieikomis nuostatomis. Todl ragi-
name savo bendruomens narius dar atkakliau padti
ms broliams Pinto saloje.
1978 m. rugsjo 8 d., penktadienis
Adelaids Furanj dienoraio raas
Saloje sivyravo slygika ramyb. Vl vyksta mu-
zikos pamokos. Atuoni naujieji sveiai papra, kad
paskambiniau jiems Beethoven. Mielai paskam-
binsiu, kai tik parepetuosiu krinius, kuriuos jie pa-
geidauja igirsti. Tie keisti mons man papasakojo,
kas vyko pasaulyje nuo tada, kaip ivykau i Pran-
czijos pasirodo, prie devynerius metus amerikie-
i kosmonautai isilaipino Mnulyje! Jauiuosi taip,
tarsi ltai busiau i komos toks keistas atgimimo
jausmas. Kas laukia itos suskretusios salos? Bijau
net sivaizduoti. Kostas nujo susitikti su Iminiais.
Jo pozicijos dabar gerokai sustiprjusios, bet ar ilgai
tai truks?
Vert Kristina AURYLAIT
Tsinys kitame numeryje
76
D isonansinis, dar vadinamas nepatogiuoju, pavel-
das tai dalykai, apie kuriuos vienodai sunku
ir tylti, ir kalbti. Viena i kognityvin bei emocin
disonans keliani tem moter, kurios atsidr
karini konflikt skuryje, patirtis. Patriarchalin
kultra dar ir iandien diktuoja, kad karas suvoktinas
kaip iimtinai vyr reikalas. iame kontekste mote-
r vaidmuo tiek pasiektos pergals, tiek parodytas
heroizmas, tiek patirtos kanios tebra problemika
atminties sritis. Kalbant apie kar, j atsimenant, ku-
riant memorialus, pagrindinis herojus pagal nutyl-
jim yra vyras, moterys danai tarsi nematomos,
nutildytos, j patirtis istumta u diskurso rib.
Paminklas moterims be moter
Tarsi reaguojant tokias pastabas, Didiojoje Bri-
tanijoje 2005 m. liepos 9 d. buvo atidengtas Johno
W. Millso sukurtas monumentas Moterims An-
trojo pasaulinio karo dalyvms. Jame pavaizduota
17 skirting uniform, sukabint ant keturbriauns
kolonos. Karalikojo laivyno pagalbins moter tar-
nybos (Womens Royal Naval Service), Moter ems
kio pagalbininki (Womens Land Army), policinin-
ki uniformos, slaugs kepurait, suvirintojos kauk
ir kt. simbolizuoja vairius darbus, kuriuos moterys
atliko Antrojo pasaulinio karo metais. Nors monu-
mentas dedikuotas visoms moterims, kurios kovojo
Kultros barai 2016 6

Rasa BALOKAIT
NEPATOGI ATMINTIS:
SEKSUALIN PRIEVARTA KARO METAIS
dl savo alies laisvs tiek fronte, tiek namuose, ta-
iau, kritik teigimu, ir ia, jei ne diskursyviai, tai
bent fizikai, ireiktas tradicinis poiris, kad jos
yra tarsi nematomos, nereprezentuotinos, Antrojo
pasaulinio karo dalyves simbolizuoja tuios uni-
formos.
Seksualin prievarta kaip genocido forma
Ypa sudtingas kolektyvins atminties aspektas su-
sijs su moterimis, karo metais nukentjusiomis nuo
seksualins prievartos. Anksiau manyta, kad seksu-
alin prievarta yra tiesiog karini konflikt alutinis
produktas, bet iandien tyrjai pripasta, kad prie-
vartavimai danai bdavo naudojami sistemikai ir
planingai, kaip bdas bauginti, paeminti, palauti
civilius gyventojus, susilpninti visuomen, suardant
bazinius socialinius ryius, griaunant pasitikjim.
Istorik teigimu, Antrojo pasaulinio karo metais
vermachto kareiviai iprievartavo apie 10 milijon
Rusijos moter, i t santyki gim madaug mili-
jonas vaik, taiau Niurnbergo tribunolas netaik
bausmi u iaginimus ir kitas seksualins prievar-
tos formas. Sovietini kari siautjim Ryt Prsijo-
je ir Vokietijoje istorikas Antonys Beevoras vadina
didiausiu masini prievartavim reikiniu moni-
jos istorijoje.1 Jo teigimu, raudonarmieiai prievar-
taudavo net ir tas moteris, kurias patys ivadavo i
Kultros barai 2016 6
Praeities dabartis
koncentracijos stovykl.2 Tvirtinama, kad Stalinas,
kai jam buvo praneta apie vykdomus masinius prie-
vartavimus, atsaks: Mes per daug pamokslaujame
kareiviams, leiskime jiems veikti savo iniciatyva.3
Neinomo kareivio kap Berlyne vyresniosios kartos
vokieiai vadina neinomo prievartautojo kapu.4
i tema ilg laik buvo nutylima kaip nepatogi.
Vokietijoje 1953 m. ileist anonimin autobiografij
Moteris Berlyne, liudijani apie vykius uimtoje
sostinje 1945 m. balandio ir birelio mnesiais, visi
arba niekino, arba ignoravo. Autor kategorikai
udraud tuos atsiminimus pakartotinai ileisti, kol
bus gyva.5 Prajus dvejiems metams po jos mirties,
2003 m., knyga ileista antr kart, irgi anonimikai,
bet dabar tapo bestseleriu 19 savaii isilaik per-
kamiausi knyg srae.
Sovietini kari seksualin prievart prie oku-
puot ali moteris epizodikai mini Aleksandras
Solenicynas poemoje Prsijos naktys. Siaubing
vyki liudytoju jis tapo 1945 m. sausio mn., bda-
mas artilerijos pulko kapitonas Antrajame Baltarusi-
jos fronte. Beje, jau vasario mnes jis buvo aretuotas
u pasisakymus, nukreiptus prie Stalin, ir nuteistas
8 metus kalti. Prsijos naktys paraytos 1947 m.,
originalas neiliko, tekstas atkurtas Ekibastzo la-
geryje 1951 m. Poema, kurioje apraomi sovietini
kari plikavimai, mogudysts, prievartavimai
( / ,
77
John W. Mills. Moterims Antrojo pasaulinio karo dalyvms

), buvo iversta prancz (1974), vokiei
(1976), angl (1977) kalbas. Prieingai nei gulago
proza, atneusi Solenicynui pasaulin pripainim,
Prsijos naktys vertinamos skeptikai. New York
Times ra: jeigu ne garsi autoriaus pavard, ias eiles
vienareikmikai bt atmets bet kuris urnalas.6
Iki 2011 m. buvo maai kam inoma, kad Vokie-
tijos kanclerio Helmuto Kohlio mona Hannelore
Kohl paauglystje, bdama 12 met, patyr rus ka-
reivi seksualin prievart, po to buvo imesta pro
lang. Vis gyvenim kentjo ne tik dl sunkios stu-
buro traumos, bet ir turjo keist sutrikim buvo
alergika dienos viesai. Specialistai tai siejo su pa-
auglysts metais patirta trauma. is sutrikimas lm,
kad Hannelore retai rodydavosi vieumoje, ir, tikti-
na, tapo viena i jos saviudybs 2001 m. prieasi.7
ios aplinkybs buvo pavieintos 2011 m. ileistoje
Hannelores Kohl biografijoje.
Nors seksualin prievarta pripainta karo nusikalti-
mu dar 1919 m., taiau i teisin nuostat taikyti teis-

78 Kultros barai 2016 6

m praktikoje imta tik 1997 m. iandien genocido for-
ma laikomi masiniai prievartavimai per Antrj Kinijos
ir Japonijos kar (19371945), Bangladeo isivadavi-
mo kar (1971), Ruandos genocid (1994), Siera Leo-
ns pilietin kar (19912002), Kongo pilietinius karus
(19962003), karus Jugoslavijoje (19912001) ir kt.
Kario tis mio lauke suvokiama kaip viea,
politika ir garbinga, o seksualins prievartos auk
kanias dauguma iki iol laiko privaia, nepolitika
ir gdinga patirtimi. Kaip yra pripastama, atsime-
nama ir aminama i patirtis? Kaip vairios ideolo-
gins sistemos interpretuoja pat seksualins prie-
vartos fakt?
Komforto moterys vis dar laukia atsipraymo
Komforto moterimis vadinamos korjiets, kurios
Antrojo pasaulinio karo metais Japonijos okupuoto-
se teritorijose buvo paverstos imperatorikosios ar-
mijos kareivi sekso vergmis. [Apie kontroversijas
dl j atminimo aminimo rayta KB nr. 4 red.]
Piet Korjos sostinje Seule, prieais Japonijos am-
basad, 1992 m. sausio 8 d. prasidjo vadinamosios
Treiadienio demonstracijos, kuriomis buvo reikalau-
jama teisingumo ir kompensacij seksualinio inau-
dojimo aukoms. Tokie protestai kiekvien treiadien,
lygiai 12 val., vyko daugiau kaip dvideimt met. (Tre-
iadienio demonstracijos trauktos Guinnesso rekord
knyg kaip ilgiausiai pasaulyje truk protestai, skirti vie-
nam konkreiam klausimui.) Protestuotoj iniciatyva,
2001 m. gruod buvo pastatytas paminklas komforto
moterims atminti. Unseong Kim ir Seogyeong Kim su-
kurta skulptra vaizduoja dvi kdes viena i j tuia,
ant kitos sdi moteris, smeigusi akis Japonijos amba-
sad. Bronzin moteris vasar papuoiama gli vaini-
kais, iem aprengiama aliu ir kepuraite. Paminklas
simbolizuoja tas nukentjusisias, kurios vis dar laukia
atsipraymo, ir tas, kurios jo jau nesulauk. Per protesto
akcijas kuri nors buvusi komforto moteris atsissdavo
laisv kd, trumpam tapdama skulptros dalimi.
Japonijos valdia daug kart pra paalinti i
skulptr, es ji paeidia Vienos diplomatini san-
Kultros barai 2016 6
tyki konvencij, taiau Korja atsisakydavo tai pa-
daryti. Paminklas tapo reikmingu politinio dialogo
instrumentu. 2015 m. gruod abiem alims pasiekus
susitarim dl kompensacij, skulptros likimas pa-
kibo ant plauko. Tuo pat metu, 2015 m. gruodio
2d., paminklas komforto moterims atidengtas Kini-
joje, Nanjing mieste.8
Keletas toki paminkl yra Jungtinse Valstijose
Palisades park Niu Dersyje (2010), Glendale Kali-
fornijoje (2013), Southfield Miigane (2014) ir kt.
Pradta diskutuoti dl analogiko memorialo San
Franciske. Vienas i kariausi ios idjos prieinin-
k yra Osakos meras Toru Haimoto jo teigimu,
toks paminklas turt bti skirtas visoms pasaulio
moterims, karo metais nukentjusioms nuo seksua-
lins prievartos.9
Filipinai: Komforto gjai Walterio Dempsterio
istorija
Seksualinio smurto aukomis tapdavo ne tik mote-
rys. Filipin gyventojas Walteris Dempsteris, pla-
iau inomas kaip Walentina Markova, Antrojo
pasaulinio karo metais buvo paverstas Japonijos
imperatorikosios armijos kareivi sekso vergu
(comfort gay). Walteris, rengs pasirodymus su per-
sirengli atlikj trupe, buvo aretuotas, isistas
priverstini darb stovykl ir inaudojamas seksu-
aliai kartu su kitais homoseksualiais vyrais. 2000 m.
ios istorijos pagrindu sukurtas filmas Markova:
komforto gjus.
Maniloje yra atminimo lenta, skirta seksualins
prievartos aukoms, bet joje minimos tik moterys.
Uraas skelbia: Tuo metu, kai Japonija buvo okupa-
vusi Filipinus, apytikriai 1000 moter tapo Japonijos
imperatorikosios armijos kareivi sekso vergmis.
Italija: Toms, su kuriomis pasielgta marokietikai
Termin marocchinate (tos, su kuriomis pasielgta
marokietikai) italai vartoja, kalbdami apie mote-
ris, kurios per Antrj pasaulin kar, vykstant m-
79

Archelor Mittal Orbit
iui dl Monte Cassino (Italija), tapo seksualins
prievartos aukomis.
1944 m. gegus 14 d. uvirusiame myje Sjunginin-
k ginkluotosiose pajgose, Pranczijos Ekspediciniame
korpuse (French Expeditionary Corps), kovsi daugiau
kaip 12000 Pranczijos kareivi, kilusi i Maroko, kit
iaurs Afrikos ali. Gegus 18d. vokieiams atsitrau-
kus, vadinamieji marokieiai m siaubti aplinkinius
kaimus, prievartauti moteris. Nurodoma, kad seksualin
prievart patyr apie 60 000 itali (vairiuose altiniuose
duomenys skiriasi), daugiau kaip 100 j uvo, nuudyta
apie 800 civili vyr, bandiusi jas apginti.
Auk atminimui 2004 m. birel Castro dei Volsci
mieste buvo atidengtas paminklas Mamma Ciociara.
80
Skulptorius Fedele Andreanis pavaizdavo nuog kl-
pani moter, bandani knu pridengti ir apsaugoti
savo dukr. Ant skulptros postamento ikalti Bibli-
jos odiai: Mandatum novum do vobis ut diligatis in-
vicem, t.y. i Evangelijos pagal Jon cituojamas Jzaus
nurodymas savo mokiniams: Tai mano sakymas, kad
vienas kit myltumte, kaip kad a jus myliu.
Vertintoj teigimu, monumentas yra nuostabus,
taiau okiruojantis.10
Bosnija: prievartavim stovyklos Fooje ir
Omarskoje
Per Bosnijos kar seksualin prievart patyr (re-
miantis skirtingais altiniais) nuo 12 000 iki 50 000
moter. Prievartautojai ypa siautjo koncentraci-
jos stovyklose (rape camps) Dreteli, Gabela, He-
liodrom, Keraterms, Manjaa, Trnopolje, Vojno,
Omarska, Vilina Vlas ir kt. Vilinos Vlas rape camp
iandien rengtas viebutis ir spa. Tyrj teigimu,
karo met seksualins prievartos auk atminim
vietovje, kuri siejama su poilsiu ir malonumais,
prasminti yra nepaprastai sudtinga.
Foa vienas pirmj miest, kuriuos 1992 m.
um Bosnijos serbai. Etninius bosnius pradta
persekioti, varyti i nam, moterys buvo izoliuoja-
mos specialiuose sulaikymo centruose, kurie vliau
tapo prievartavim stovyklomis. Keli imtai Bosnijos
moter, kurios buvo kalinamos ir prievartaujamos
Foos konclageryje, 2004m. susirinko prie buvusios
kankinim vietos, ketindamos paenklinti pasta-
t atminimo lenta, primenania siaubingus vykius.
Aktyvistms sutrukd protestuotojai, priklausantys
Serbijos Karo koncentracijos stovykl buvusi kali-
ni asociacijai. Jie pasiprieino, kad Fooje bt ati-
dengta atminimo lenta, nes jiems neleidiama turti
atminimo lent Sarajeve ir Tuzloje. Foos merijos
teigimu, moterys tokiai akcijai nebuvo gavusios lei-
dimo.11
Omarskos koncentracijos ir prievartavim sto-
vykla buvo rengta rdos gavybos komplekse, kur
2005 m. sigijusi kompanija Mittal Steel sipareigojo
Kultros barai 2016 6
finansuoti ir pastatyti memorial ia kalintoms au- Futbolo stadione, kuris yra netoli paminklo, dvi au-
koms, taiau vliau paad umiro. Bosnijos serbai tors Alketa Xhafa-Mripa ir Anna Di Lellio prista-
mano, kad toks memorialas nereikalingas. Mittal Steel t menin instaliacij Galvoju apie tave, ikabinusios
kaltina vietos valdi, kad i neduoda reikiamo leidi- 5000 sukneli, kurias paaukojo Kosovo gyventojos.
mo. Buv koncentracijos stovyklos kaliniai priekai- i instaliacij kvp posakis vieai skalbti neva-
tauja kompanijai dl sipareigojim nevykdymo.12 rius baltinius, taikomas tiems, kurie vieai kalba apie
Londone, rengiantis 2012 m. Olimpinms aidy- privaius konfliktus. Menininki teigimu, suknels,
nms, buvo pastatyta Archelor Mittal Orbit 114 m ikabintos Pritinos futbolo stadione, nra purvinos,
aukio skulptra ir apvalgos boktas, i kurio matomas kaip nra purvinos ir moterys, patyrusios seksua-
visas Olimpinis parkas. Tai didiausias alyje vieasis lin prievart. iuo projektu siekta atkreipti dmes
meno objektas. Orbit projekt sukr architekt grup, seksualin prievart patyrusi moter stigmatizaci-
o finansavo ir gyvendino btent Mittal Steel kompanija, j, vardyti Kosovo visuomens jauiam neisakyt
bendradarbiaudama su Londono pltros agentra. nuoskaud.15
2012 m. liepos mnes grup asmen, patyrusi
kankinimus ir prievartavimus Omarskos koncentra- Gdanskas: Komm Frau
cijos stovykloje, paskelb, kad Arcelor Mittal Orbit
neoficialiai yra memorialas Omarskos koncentraci- Gdanske, Pergals aljoje, greta sovietmeiu pasta-
jos stovyklos aukoms atminti. J teigimu, i skulp- tyto tanko, skirto atminti Gdansko ivadavim i fa-
tra tragikai susijusi su karo nusikaltim Bosnijoje ist, 2013 m. spalio 12-osios vakar atsirado skulp-
istorija, o geleies rda, panaudota skulptros gamy- tra, vaizduojanti soviet kareiv, kuris prievartauja
bai, yra atmieta uvusij krauju.13 Kompanijos at- ni moter, jai smilkin rms ginkl. Apie
stovai tokius kaltinimus kategorikai neigia. savavalikai atidengt paminkl policijai prane
sutrikusi praeiv. Jau po keleto valand jis buvo pa-
Pritina: paminklas herojms ir kankinms alintas.
Skulptros Eik ia, moterie (Komm Frau) auto-
mogaus teisi gynimo organizacijos Human Rights rius Jerzys Szumczykas, Gdansko men akademijos
Watch teigimu, per Kosovo kar daugiau kaip 20 000 penktakursis, buvo sulaikytas, bet po apklausos pa-
moter patyr seksualin prievart. Prajus 16 met po leistas. Interviu Lenkijos radijui jaunasis skulptorius
karo, 2015 m. birelio 12-j, Kosovo ivadavimo die- teig daug skaits apie soviet armijos nusikaltimus
n, Pritinoje buvo atidengtas Iliro Blakorio sukurtas Antrojo pasaulinio karo metais, apie masinius mote-
monumentas Heroinat (alban kalba herojs), skirtas r prievartavimus ir patyrs tok stipr sukrtim,
priminti moter patirtas kanias karo metais. Tai masy- kad nepajg susitvarkyti su juo kitaip, kaip tik su-
vus 5,5 m aukio ir 4,5 m ploio moters portretas, kurdamas i skulptr.16
sudarytas i 20 000 smulki, 3,5 cm dydio medali Pasipiktinim dl to ireik ne tik Rusijos am-
su moter atvaizdais. alyje tai pirmas tokio pob- basadorius Lenkijoje Aleksandras Aleksejevas, ku-
dio monumentas, tarsi siekiantis pakeisti nusistov- rio teigimu, skulptorius paniekino sovietini kari
jusi reprezentacijos politik, kai karas suvokiamas atminim, bet ir lenk urnalistai. Marekas Gorli-
kaip iimtinai vyr reikalas, bei pagerbti moteris, kowskis dienratyje Gazieta Wyborcza ra: Toks
nukentjusias karo metais. Patriarchalin visuomen monumentas yra visikai netinkamas bdas pagerbti
vyrus laiko herojais, o moterys ir toliau yra revikti- karo met seksualins prievartos aukas.17
mizuojamos nutildomos, stigmatizuojamos, atsisa- klausim, koks bdas galt bti tinkamas, kol
kant vardyti bei pripainti j patirtas kanias. 14 kas neatsakyta.

Kultros barai 2016 6 81

Kaunas: Elena Spirgeviit
palaimintoji mergel kankin
Lietuvoje seksualins prievartos tiek Antrojo pasau-
lio karo metais, tiek sovietinio teroro metais tema
lig iol laikoma nepatogia, j stengiamasi veriau
nutylti. Anne Applebaum knygoje Gulago istorija
atskleidia intymij lageri ir tremties pus rao
apie seksualin prievart, apie pusiau savanorik,
pusiau priverstin prostitucij, apie abortus, o lietuvi
tremtini atsiminimai iuo atvilgiu paveikti arba pu-
siau smoningos autocenzros, arba aktyvios umar-
ties. Net ir ymiausioje lietuvi tremties istorijoje
Dalios Grinkeviits atsiminim knygoje Lietuviai
prie Laptev jros18 labiausiai trikdantys, trau-
muojantys dalykai yra das ir lavonas, o seksualiniai
santykiai ia parodomi, blogiausiu atveju, kaip pusiau
savanoriki, nulemti ekonomini, politini ar kitoki
sumetim, bet ne atvirai prievartiniai.
Ko gero, vienintelis seksualin prievart pri-
menantis objektas yra Kaune 1998 m. Taikos ir
Student gatvi sankryoje buvo pastatyta Ange-
lo skulptra (skulpt. Antanas Kmieliauskas, archit.
Algimantas Miknas), skirta Elenai Spirgeviitei ir
Stasei ukaitei. 1944 m. jos abi buvo nuudytos, kai
atsisak paklusti keturiems rusakalbiams sibrov-
liams (teigiama, kad vienas i j buvo sovietinis par-
tizanas Alfonsas eponis, vliau paskelbtas Soviet
Sjungos didvyriu).
Spirgevii namus Tvirtovs aljoje nr. 91 sausio
3-iosios nakt siver keturi vyrai pareikalavo mais-
to, alkoholio ir seksualini paslaug. Pasiprieinusi
Stas ukait prievartautojai nuov, o jos dukter-
iai devyniolikmetei Elenai Spirgeviitei leido pa-
sirinkti arba intyms santykiai, arba mirtis. Elena
pasiprieino upuolikams ir buvo nuauta, kai ban-
d paskutinkart persiegnoti jai perauta deins
rankos plataka ir galva.
Apie i tragedij Kaune buvo plaiai inoma, lai-
dotuvse dalyvavo minios moni. Nekrologe rayta:
J tragika mirtis ir jos aplinkybs ilgai bus pavyzdiu
ms moterims kilnaus moteriko bdo, tvirto ir va-
82
lingo bei aikaus nusistatymo, didio lietuvs moters
garbs pajautimo; tai pavyzdys, kuris primins, kaip
lietuv moteris moka ginti savo garb. Antkapiniame
paminkle ikalti odiai: Tragikai uvo, gindamos
mergaits garb 1944 m. sausio 3 d. ir palikdamos ne-
pamirtam didi lietuvaii paveiksl savo tautai.
Jums Kankini vainikas, mums tautos garb.19
Elenos Spirgeviits ir Stass ukaits kapus
miestieiai gausiai lankydavo, puodavo glmis.
moni susibrimai, ypa per Vlines, miesto cen-
tre, greta Vytauto (sovietmeiu Lenino) prospekto
esaniose kapinse, erzino soviet valdi. 1957 m.
kapins buvo udarytos, mergin palaikai perkelti
Eiguli kapini kalnel.
Po tragedijos prajus trim savaitms, sausio 24 d.,
vienas i keturi prievartautoj Alfonsas eponis
uvo, kaip vliau teigta, didvyrio mirtimi. Elenos
tvas Stasys atsitiktinai pastebjo policijos neam
negyvo vyro kn, aprengt i jo nam pavogtais
rbais, ir atpaino vien i upuolik. Nepaisant
Spirgevii eimos protesto, laik Soviet Sjungos
Komunist partijos Centro komitetui, 1959 m., kai
buvo minimos komjaunimo krimo 40-osios meti-
ns, eponiui suteiktas SSRS didvyrio vardas. Algir-
das Ferensas, anuomet buvs Lietuvos komjaunimo
Centro komiteto sekretorius, teisinosi, es Maskvai
skubinant, nespta surinkti ir vertinti objektyvios
informacijos.20 Matyt, didvyrik kov istorija ir
herojai buvo konstruojami paskubomis ir atbuli-
ne tvarka. eponio vardu pavadinta viena i Kauno
gatvi, mokykla ir pionieri stovykla Kaerginje.
Spirgevii skundus valdia laik klaidingais ir ne-
tikinamais, vis dlto Elenai Spirgeviienei mainais
u tyljim sil personalin pensij, kurios ji, savai-
me suprantama, atsisak.
Po Nepriklausomybs atkrimo 1990 m. v. Anta-
no Paduvieio banyios Kankini sienoje mryta
atminimo lenta su urau: Geriau mirti, bet nenu-
sidti Mergel Elena Spirgeviit, student, skaut,
19241944. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigi-
tas Tamkeviius 2000 m. pradioje pradjo Spirgevi-
its beatifikacij, o gegus 7 d. ji buvo traukta
Kultros barai 2016 6
Banyios Naujj kankini sra ir atsidr greta 1 http://www.smh.com.au/articles/2003/05/16/1052885399546.html
lenkaits Karolinos Kozkos, kuri Pirmojo pasau-
linio karo metais, 1914 m. lapkriio 18 d., bdama
16 met, uvo, prieindamasi prievartautojams. Po
mirties ji tapo bendruomens religinio garbinimo
objektu, o 1987m. popieius Jonas Paulius II paskel-
b j palaimintja.
Elenos brolio eslovo iniciatyva 1998 m. spalio
17 d. atidengtas paminklas, kurio kairiojoje pusje
urayta: ioje vietoje 1944 m. sausio 3 d. gindamos
mergaits garb uvo Elena Spirgeviit ir Stas u- 6 http://www.nytimes.com/books/98/03/01/home/solz-prussian.html
kait. Deinje pusje ikalti odiai i Elenos die- 7 http://www.dailymail.co.uk/news/article-2005190/Wife-ex-German-
noraio: Niekas mans nepaemins, jei a esu kil-
nios dvasios.
Epilogas
Moter kanios per kar, susiduriant tiek su atsitik-
tiniais spontanikais seksualinio smurto proveriais,
tiek su sistemiku, planingu seksualins prievartos
kaip teroro instrumento naudojimu, iki iol yra di-
sonansin tema.
T nepatogi patirt vis dlto jau bandoma at-
sargiai artikuliuoti, vardyti, atsiminti. Tai daroma
skirtingais bdais ir panaudojama skirtingais tiks-
lais. Monumentai, memorialai, skirti seksualins
prievartos aukoms, funkcionuoja kaip politinio di-
alogo instrumentas (Korja, Bosnija), kaip prievar-
t patyrusi moter kani pripainimas, darantis
terapin poveik visuomens sveikimo procese (Ko-
rja, Bosnija, Italija). Tokie paminklai gali atsirasti
asmenine iniciatyva, bandant susidoroti su netiesio-
giai patirtu sukrtimu (Lenkija), jais gali bti irei-
kiama patriarchalins sistemos ir patriarchalini
vertybi kritika (Kosovas) arba atvirkiai pasi-
prieinimas seksualinei prievartai skmingai trau-
kiamas tradicin katalikik tautin patriarchalin
diskurs (Lietuvos atvejis).
Kad ir kaip bt, Judith Lewis Herman teigimu, kal-
bjimas apie tai, kas nutylta, pasakojimas apie siau-
bingus dalykus, apie kuriuos niekas nenori n girdti,
visada yra galingas, ilaisvinantis ir nuostabus.21
Kultros barai 2016 6
2 http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/europe/russia/1382565/
Red-Army-troops-raped-even-Russian-women-as-they-freed-them-from-
camps.html
3 http://www.dailymail.co.uk/news/article-1080493/Stalins-army-rapists-
The-brutal-war-crime-Russia-Germany-tried-ignore.html
4 http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/europe/russia/1382565/
Red-Army-troops-raped-even-Russian-women-as-they-freed-them-from-
camps.html
5 http://www.theguardian.com/world/2003/oct/05/historybooks.germany
chancellor-Helmut-Kohl-raped-age-12-Russian-soldiers.html
8 http://www.dailymail.co.uk/news/peoplesdaily/article-3342912/China-
unveils-memorial-museum-site-WWII-brothel-Japanese-soldiers-kept-
comfort-women-slaughtering-300-000-innocent-people-Nanjing-Massa-
cre.html
9 http://www.sfexaminer.com/supervisors-support-of-a-comfort-women-
memorial-in-san-francisco-sparks-debate/
10 http://www.naplesldm.com/mammaciociara.html
11 http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/3706554.stm
12 http://www.balkaninsight.com/en/article/london-s-olympic-tower-casts-
shadow-of-shame
13 Nanic F. J. (2015) Third Country. Double Bridge Publishing.
14 https://www.opendemocracy.net/5050/adem-ferizaj/wartime-rape-is-no-
longer-kept-under-wraps-in-kosovo
15 https://www.opendemocracy.net/5050/adem-ferizaj/wartime-rape-is-no-
longer-kept-under-wraps-in-kosovo
16 http://www.thenews.pl/1/9/Artykul/149969,Red-Army-rape-statue-remo-
ved-in-Gdansk
17 http://www.spiegel.de/international/europe/russia-slams-sculpture-of-
soviet-soldier-raping-woman-in-gdansk-a-928492.html
18 Dalia Grinkeviit. Lietuviai prie Laptev jros: Atsiminimai, minia-
tiros, laikai. Sudarytoja Aldona ulskyt. Vilnius: Lietuvos raytoj
sjungos leidykla. 1997.
19 Mirtis atjo i Muravos. Sudarytojas eslovas Spirgeviius, redaktorius
Alvydas Dargis. Kaunas: Europa. 1992.
20 Ten pat.
21 Judith Lewis Herman. Trauma ir igijimas: prievartos pasekms nuo
buitinio smurto iki politinio teroro. Vilnius: Vaga. 2006, p. 376.
83
Laikai ir mons
Krzysztof CZYEWSKI
JUNGIAMASIS AUDINYS
I II
Kai irime pro mikroskopo okuliar, textus connec-
tivus, jungiamasis audinys, isiskiriantis i vis au-
dini, primena provincijos emlap su tirta rib,
upi ir keli faktra, t linij susikirtimo tinklu.
Jis gamina tarplstelin mediag, kuri vliau virsta
gyvyb teikianiomis jungtimis. Laisvai pasklidusios
skaidulos, atskiros kaip Alberto Giacomettio brk-
niai, gula ant jungiamosios mediagos pagrindo, kur
histologai vadina p a g r i n d i n e m e d i a g a.
Btent j panyra lstels ir audiniai. Ji yra bendra
visoms struktroms, paioje pradioje susidaranti i
mezenchimos, tai gemalo jungiamasis audinys, ku-
riame dar nra skaidul.
Jungiamojo audinio opos silpnina organizm i
vidaus. Sumenksta antikn gamyba, o lstels pra-
randa gebjim susidoroti su svetimais elementais.
Kyla grsm mitybos, regeneracijos funkcijoms, uti-
krinanioms organizmo elastingum, apsauganioms
nuo kraujo krejimo sutrikim. Ir, o stebukle, ne pati
lstel, bet tarplstelin substancija palaiko ir apsaugo
vidaus organus, utikrina organizmo sandaros inte-
gralum.
Kai irime per teleskop, nukreipt dang arba l, nes paaikjo, kad Poetinio traktato autoriaus,
em, jungiamasis audinys primena konsteliacij, visuo-
men, bendrij. Matome vien idinius, vaigdes, emynus,
valstybes, mones. Pagrindins mediagos nematome.
84
Pokalbis vyko vlyv vakar Vygri kamalduli
vienuolyne 1989 m. rugsjo pabaigoje. Czesawas
Mioszas paklaus ms, mano monos Magorzatos
ir mans, k ketiname veikti naujojoje Lenkijoje. Ma-
tydamas, kaip sutrikome, jo brolis Andrzejus atsak
u mus: Juk jie usimin, kad nort kurti fond.
Mes pridrme ketinantys su eima ir biiuliais
persikelti Seinus steigsime ia kultros centr.
Na, gerai, neatlyo poetas, bet k tas centras
veiks?
I ms chaotik aikinim buvo aiku viena
esame sukaup dom alternatyvinio teatro ir vei-
klos pogrindyje patyrim, bet nesugebame ireikti
nei intencijos, atvedusios mus Lenkijos ir Lietuvos
pasien, nei intuicijos, skatinanios iekoti nauj kul-
trins veiklos form. Ateiiai lemtingos Mioszo,
Vincenzo, Stempowskio, Mackiewicziaus, Ficowskio,
Konwickio, Singero, Grasso, Bubero, Bachtino, Weil,
Schultzo, Gombrowicziaus knygos, skaitytos ant se-
nosios civilizacijos griuvsi, skatino prabilti nauj
idj ir darb kalba, bet jos dar nemokjome.
Paskui pokalbis pakrypo prie gyvenimik reika-
sutelkusio dmes konkreius kasdieninio gyveni-
mo dalykus, detales, glaudus ryys su tikrove skiriasi
nuo ms svajoni kaip diena nuo nakties. Tad kal-
Kultros barai 2016 6
bjoms apie vaikus, mokykl, but, fondus... Poe- lio metais. Nuo pat pradi jis norjo, kad pokal-
tas, o visk taip konkretizuoja, pamaniau tada. bi vektorius bt nukreiptas ateit. Mes regjome
Pajutome, kad jam kelia nerim tas kiek anksiau j kaip paskendusios Atlantidos pasiuntin, o jis sten-
irykjs ms kalbos nemokjimas. Pakils ty- gsi bti ms rytdienos patiktinis.
lomis vaikiojo po kambar. Kol galop sustojo prie Per kit pokalb, jau Krasnagrdoje, jis pasak,
mus vytdamas: Js imsits kurti j u n g i a m j kad, ko gero, esame pirmoji per imtmeius karta,
a u d i n ! Argi ne taip? Msikis taip buvo neby- kuri Vidurio Europos paribiuose turi ans nutverti
lus, taiau toks pat galutinis kaip eilraio Ura ilgos trukms gij, t. y. atgauti ateit. Ir tegu ms
knygut: Lemano krantai pabaiga. neklaidina faktas, kad pats jis buvo poetas dainius,
Visiems atlgo irdys. Kambaryje atsirado daugiau priaukiantis bendravimo apeigoms mirusiuosius ir
viesos ir diaugsmo. Lyg vstume gimtadien. Jei ta gyvuosius, viename laike, adresuotame centrui Po-
akimirka bt trukusi aminai... I kur galjome inoti, granicze, citavs Simoneos Weil odius: I kur ateis
kad t vakar irdyse itartas odis taip reik itrmi- ms, suterusi ir nuniokojusi vis ems rutul,
m i lenkikos ortodoksijos ir lems, kad, nesvarbu, kur atgimimas? Tik i praeities, jeigu j mylime. Atgau-
atsidurtume, jau niekur n e b s i m e v i e t i n i a i. name ateit, susigrindami bties prisiminimus ir
su savimi kelionn pasiimdami mirusiuosius, smo-
III ningai dirbdami dl to, kas bus kada nors. Dabar i-
nau, kad grimo linija veda pirmyn.
Pirm susitikim su Czesawu Mioszu iki iol pri- Viena i pagrindini praktins veiklos paribiuose
simindavau trumpuose pasisakymuose, interviu, net taisykli kad laiko vektorius bt nukreiptas ateit.
pasakodamas anekdotus. Ms pasikalbjim paci- Tai turi vykti, laikantis Hegelio nuostatos, kuri irgi
tuodavau, apraindamas laiko tkm, vietos apylin- primin Mioszas: veikti isaugant. Ms darbui
kes, lyg baimindamasis pernelyg prie jo prisiartinti. tiek Seinuose, tiek Vilniuje, ernivcuose, Tirgu Mu-
O gal tiesiog nebuvo slyg ilgliau stabtelti? Gyve- ree ar Sarajeve labai svarbus suvokimas, kaip ilgai
nimas su Pogranicze1 gavo pagreit, vis nauji vykiai dl okupacij, ivarym, deportacij, totalitarinio pa-
uklodavo tai, kas buvo kadaise. Negirdjau sapnuo- vergimo itisos kartos iki ms gyveno be ateities,
se angel, kartojani tuos odius, bet diktatas buvo kuri i j buvo tiesiog atimta. Klystame, rusenani
toks pats, kaip ir Mioszo odiai: tuojau rytas / dar tautini ar kultrini konflikt prieasi iekodami
viena diena / atliki, k pajgi. vien praeityje. J suvaldyti nestengsime, vien avda-
Tik dabar, kai apsigyvenau Krasnagrdoje, su miesi savo senoviniais mitais arba itrindami atmint,
dviguba jga sugro tas vakaras, raikus kaip nie- nes naiviai manome, kad abejingumas vienas i lo-
kad anksiau. Net nuostabu, kiek daug ten slypjo botomijos padarini yra geriau negu neugydyta
pranaysi ir patarim, kuriuos teko gilintis met aizda. Mano sukaupta patirtis liudija, kad itai aiz-
metus. Taip, garbusis profesoriau, js teisus: Net ir dai gydyti geriausiai tinka atgaunamos ateities, si-
miegodami dirbame prie pasaulio krimo.2 aknijimo ilgoje ateityje balzamas, aiku, kol jis dar
prieinamas greitai tekaniais naujaisiais laikais.
Ateities atgavimas. Mes dar nesuskubome pa-
klausti jo apie tai, kas buvo kitados, kokie prisimini- Konkretaus dalyko esencija. Poetas ir paribi vei-
mai j lydi, o jis jau teiravosi apie naujj Lenkij ir klos praktikas naudojasi tuo paiu darbastaliu, tais
ms ateities planus. Nauji susitikimai ir kelions tik paiais rankiais, leidianiais priartinti prie tikrovs
didino jo diskusij su jaunais monmis alk ir nepa- tuos, kurie yra prarad paveld. Tiltui, kaip ir eilra-
sotinam smalsum viskam, kas ugim 1989-aisiais, iui, svarbi konkreios vietos, likim, vard, atmin-

Kultros barai 2016 6 85

ties, isaugot smulkmen ir patirt dram esencija,
kuri d m e s i n g a m e i l isunkia i gyvenimo.
Todl ir poetas, ir paribi praktikas, kaip kadaise
Miosz imintingai apibdino Tomas Venclova, turi
bti gyvenim teigiantys mons. Net jeigu jiems
lemta susidurti su karais ir etniniais valymais, net jei
prieik nusistatym, ginant imtaprocentines tie-
sas, susipynimas primena Gordijo mazg.
Czesawas Mioszas ms apsisprendim iva-
iuoti provincij ir apsistoti Seinuose visam gyve-
nimui, o ne vienam pasirodymui ant scenos, suvok
kaip gest, kad nesitaikstome su konkrei dalyk,
koki nors detali pavertimu vadinamosiomis esmi-
nmis idjomis, ides gnrales. Po daugelio met,
jau inodamas, kuo usiimame, jis vl kalbjo apie
slpinius, su kuriais susiduria jungiamojo audi-
nio krjai, vadindamas daiktus tikraisiais vardais:
Deimt savo veiklos met Pogranicze puoseljo tai,
kas ms Europos dalyje yra apiuopiama, konkretu,
skaudu, o kartu gyvybikai svarbu. Jau pats pavadi-
nimas Pogranicze reikia, kad pasirinkta paaliniams
neaiki sfera, nes norint suprasti vairiomis kalbomis
kalbanius, skirtingas tradicijas ipastanius mo-
nes, reikia bti kartu su jais.3
Kas itarta, isipildo. T vakar kalbdamiesi su
Czesawu Mioszu iekojome odi, kuriais gal- Barselonoje daugiakultrini miest tinklo atstovams
tume apibdinti bsimj ms darb. Prajo daug pasakojau apie paribio etos. I sals mans papra, kad
met, bet vis dar yra k atrasti. Anuomet Mioszas
pasil gyvendinti vien i svarbiausi Pogranicze
projekt kalbos dirbtuves. iandien ms leksiko-
nas jau daug turtingesnis, bet vis tiek stokojame o-
di, kurie priartint prie nematomos, nevardytos,
tad gal ir neegzistuojanios pagrindins media-
gos, reguliuojanios santykius tarp moni tam ti-
kroje erdvje. mons, velgdami i alies, klausia:
Kam jums tas vidurio centras? Jeigu esate lenkai,
tai turite lenkikus kultros namus, jeigu lietuviai
juk yra lietuviki. Kas esate js? Tokioje situacijoje
suteikti vard savo buvimui lygiai taip pat svarbu,
kaip ir surasti viet savo darbastaliui ms atveju
tai apleistas yd kvartalas Sein miestelio centre.
86
Sunaikinim bjaurastis, apie kuri ra Mioszas,
konstatuodamas senosios civilizacijos pabaig, apr-
pia ne tik atminties erozij ir materialin degradacij,
kaip antai eteni, Krasnagrdos dvar ir sulaukjus
park sunaikinimas, bet ir kalbos, galinios austi tex-
tus connectivus, praradim. Mainais paveldjome gy-
nybin kalb, kuri udaro mus tarp saviki, lanks-
iai ireikdama konfliktinius tarpusavio skirtumus.
Tad stengiams prisiminti senus odius, sugrina-
me vert nuvertintiems, autentikum praradusiems,
sukompromituotiems odiams, kuriame naujus. Kas
gi anksiau pas mus bt saks, kad susitinkame Sei-
n agoroje?4 Mums stigo ir tokios vietos, ir j apibdi-
nanio odio. Panaiai tilt statytojo vard neima-
ras aptikome Balkanuose.
Savo ruotu, odis pogranicze iia irgi neturjo
geros reputacijos, nes pagarbos vertais buvo laikomi
arba tikri lenkai, arba tikri lietuviai, neretai nutylint
akivaizdi ties, kad dauguma ionyki eim
turi mirias aknis. Turjo praeiti nemaai laiko, kol
mus liovsi vadin pasieniu arba uupiu.
Panai keblum kilo ir veriant pavadinim u-
sienio kalbas. Pavyzdiui, anglikai mus ilgai ir atkakliai
vadino Borderline Foundation. Neretai prireikdavo itisos
paskaitos, bandant paaikinti, kad i esms tai borderland,
o io odio reikm diametraliai prieinga. Pamenu,
imokyiau juos lenkiko odio pogranicze, nes angli-
kas terminas intercultural dialogue Europoje jau taps er-
zinania nuvalkiota fraze. Nuo to laiko pradjau daniau
vartoti sunkiai iveriam lenkik od, kurio reikm
patikimiau yra apibdinti, negu kliautis ekvivalentais, i-
kraipaniais esm. Mano maojoje tvynje [Sein krate]
odis paribys jau irgi prigijo, veikiau buvo prisimintas ir
suvoktas, tad kartu su iuo odiu tapome tikrovs, ties
sakant, kartais ne itin patogios, bet savos, dalimi.
Daug galima samprotauti apie odius, apibdinanius
paribi tikrov, ir su jais susijusias peripetijas. Tap ody-
no sandu, jie, be abejo, naudingi monms, kurie paskyr
gyvenim iam neprastam amatui, bet igird sakramen-
tin klausim: Tad kuo i esms js usiimate? arba pil-
Kultros barai 2016 6
dydami anketos skilt profesija, paprastai vis dar puola
panik. Vis dlto gal verta ksti ias kanias dl diaugs- kuris apninka dl tautins megalomanijos ir orto-
mo akimirkos, kai surandamas odis, kuris, tarsi i ups
itrauktas akmuo, atskleidia iki tol slptus atspalvius,
reikmes, tnojusias ms viduje ir laukusias, kol bus
vardytos, atpaintos? Kas iliks atmintyje i to vakaro po-
kalbio? Mioszo, teikianio mums dovan, svarstymus
apie jungiamojo audinio krim, spinduliuojantis veidas.
Matau j, lyg tas pokalbis bt vyks vakar, girdiu i arti,
kaip jis kalbasi su japon poetu Issa:
Kas inoma ir nepasakoma,
Tas pasimirta.
Kas itarta, tas isipildo.5
IV
Nuo atmintino pirmojo susitikimo prabgus trejiems
metams, Mioszas vl aplank ms parib. Lydjome j
kelionje po gimtsias vietas Lietuvoje, paskui grome
Seinus ir Krasnogrd. Jis padovanojo knyg Tvyns
iekojimas su dedikacija, keliania nemaai aliuzij
pirmj ms pokalb. Tos knygos pratarmje raoma:
Egzistuoja lenkikoji ortodoksija, kuriai bdingi vairs
atspalviai, ir a pastebiu, jog atsidriau u jos rib. Vis
dlto nesu links manyti, kad pripastant tikrj len-
k vard tiems, kurie tiki ortodoksija, ir imetant ere-
tikus i bendruomens, galima k nors isprsti. Tebnie
taip, jog kai kurie asmenys blogai jauiasi etnocentriko-
se kultrose. J naudingumas kaip tik ir gali pasireikti
tuo, kad jie sukuria jungiamj audin ten, kur nieku
gyvu, regis, negalima suderinti tautini prietar.6
Per vlesnius pokalbius teiraudavosi, ar gerai susi-
dorojs su udaviniu... Pabrdavo, kad senatv jam
tai tapo pilietine prievole. Antro knygos leidimo pra-
tarmje irgi ra vykdantis jungiamojo audinio funk-
cij, diaugsi, kad knyga jau ileista ir lietuvi kalba.
iandien galiau pasakyti Czesawui Mioszui,
kad jo Tvyns iekojimas tapo vienu i pagrindini
tilt statytoj mokyklos, t. y. Krasnogrdoje kurto
Tarptautinio dialogo centro, vadovli. ia mokytis
vaiuoja mons i vairi Europos ir pasaulio pari-
Kultros barai 2016 6
bi, iekodami vaist nuo kolektyvinio apdujimo,
doksik kultrini nuostat. inau, jiems nebus
svetimas Gimtojoje Europoje apraytas studento
i provincijos patyrimas, kai 1931 m. keliaudamas
Vakarus, ant tilto, jungianio veicarij su Pranc-
zija, pamat ura, skelbiant: Draudiama engti
igonams, lenkams, rumunams ir bulgarams.7
Darome, kas tik manoma, kad dabartin panai
patirtis nediegt sitikinimo, es geriau yra gyventi
atskirai, udarame savo pasaullyje, o atvirkiai
leist suvokti: kiekvienai lstelei gyvybikai svarbus
jungiamasis audinys.
Vert Kazys USCILA
Versta i: Krzysztof Czyewski. Miosz. Tkanka czna (Mioszas.
Jungiamasis audinys). Chorzw. 2014.
1 Pogranicze (paribiai, pasienio ems ) nuo 1991 m. Seinuose veikiantis
Krzysztofo Czyewskio vadovaujamas men, kultr ir taut centras, to
paties pavadinimo fondas.
2 Czesaw Miosz. Czarodziejska gra (Uburtas kalnas). In: Hymn o perle.
Pary: Instytut Literacki. 1982.
3 I Czesawo Mioszo pasisakymo per susitikim Seinuose 2002 m. sausio 24 d..
4 Agora sen. Graikijos poli tautos susirinkimas ir vieta, kur jis vykdavo.
5 Czesaw Miosz. Czytajc japoskiego poet Issa (Skaitant japon poet Is).
6 Czesaw Miosz. Tvyns iekojimas. Vert Algis Kalda, Almis Grybauskas.
Vilnius. Baltos lankos. 2011, p. 1314.
7 Czesaw Miosz. Gimtoji Europa. Vert Juozas Tumelis. Vilnius: Regnum
fondas. 2003, p. 155.
Kultros bar nr. 5 Gedimino Kasparaviiaus
straipsnyje SSRS karins neskms: iemos ka-
ras ir karas Afganistane sivl klaida iemos
karas vyko ne nuo 1940 m. lapkriio 30 d. iki
1941 m. kovo, kaip nurodyta, bet nuo 1939 m.
lapkriio 30 d. iki 1940 m. kovo 12 d.
Atsipraome skaitytoj.
Redakcija
87
 Kstutis SKRUPSKELIS
ANTROJI PONIA PISUDSKA
IR DIDIOJI LENKIJA
J okiu bdu nemanau, kad visi lenkai panas Alek-
sandr Szczerbinsk-Pisudsk, kad visi jie, kaip ir
jinai, savo noru gyveno dvasiniame gete. Kita vertus,
beveik tris deimtmeius ji artimai bendravo su naujo-
sios Lenkijos krju maralu Pisudskiu, su kuriuo su-
silauk dviej nesantuokini vaik ir u kurio itekjo,
pirmajai monai mirus. Pasak jos, jiedu danai ir nuo-
irdiai kalbdavosi apie jo planus, apie Lenkijos ateit.
Aleksandros atsiminim knygoje nra n uuominos,
kad jie kada nors dl ko nors bt nesutar, kad Jze-
fas bt mgins plsti jos akirat. Nors gim ir augo
etnografiniame Lietuvos-Lenkijos paribyje, lietuvi
tautinio atgimimo ji nepastebjo. Nors priklaus len-
k socialistams, atkakliai laiksi luomins sanklodos
taisykli, gyveno taip, tarsi dar nebt vykusi didioji
prancz revoliucija, tarytum paprasti mons nebt
XIX a. isiver viej erdv, naikindami ribas tarp per amius bdingo instinkto, saugios vietos iekodami
luom. Aleksandrai atrod savaime aiku, kad vieuo-
sius reikalus gali tvarkyti tik diduomen.
Karas virtins automobili, veim, minios mo-
ni bga i bombarduojamos Varuvos. Bglius upuo-
la vokiei naikintuvai, apaudydami i taip arti, kad
matomi net be gailesio ciniki pilot veidai. Po kokio
treio antskrydio Aleksandra, iokusi i automobilio,
suunka: sekite paskui mane! Jai paraginus, bulvi lauk
upldo bgani moter ir vaik minia. Visi jie, matyt,
slpsi grioviuose ar tankumynuose. Atsimenu, kaip mes
penkeriais metais vliau Rytprsi laukuose okome i
veim, kai uskrido soviet naikintuvai. Neabejoju,
kad Aleksandra tikrai suuko, liepdama sekti paskui j,
taiau netikiu, kad mons patys nesusigaud ir lauk,
88
kol maralo nal sakys, parodys pavyzd. Pisudska pa-
sakoja toliau: bga mergait su ilkine suknele, su auk-
takulniais batais. Pargriva, isinarina koj, verkia. Dvi
stambios valstiets griebia j u paranki ir nutempia.
Gal taip ir buvo: paaugliai ne visada paiso sveikos nuo-
vokos, danai oiuojasi, neklauso tv, arba ji tiesiog ne-
turjo laiko persirengti. Taiau dmes patraukia kitkas:
ponia Pisudska i gausybs vyki prisimin ir atpasa-
kojo btent epizod, tarytum jai svarbiausia parodyti,
kad auktos kultros lenkai net ir tokiu pavojingu metu
nepamirta gero tono. Pabria ir tai, kad panel gelbjo
ne iaip sau moterys, bet valstiets ir dar drtos. Kam
ms laikais rpt socialin gelbtoj kilm?
Aleksandra vaiuoja toliau. Sustoja kaime nusipirkti
pieno. Turgaus aiktje nematyti n vieno mogaus, vi-
sur tuia: Valstieiai, vedami primityviems monms
slapstsi mikuose, palik karves nemeltas. Taip ir no-
risi priminti, kad bgo ne vien primityvaus savisaugos
instinkto vedami valstieiai, bet ir ponai, ponios, pa-
nels su ilkinmis suknelmis ir ji pati, maralo nal!
Vis dlto jai atrodo, es valstieiai pagal luomin savo
paskirt, net jei aplinkui audoma, turt ir toliau kan-
triai melti karves, kad ponams nepritrkt pieno.1
Joki simpatij lietuviams Aleksandra nejauia. Tiek
jos, tiek jos vyro akimis irint, lietuviai, bent kiek ji
prisimenanti, nra subrend kaip politin tauta, su ku-
rios interesais, aspiracijomis reikt skaitytis. Nors ne-
vadina lietuvi peasants (io odio luominis atspalvis
stipresnis negu lietuviko valstietis. Peasants yra kur
kas labiau netayti, nevars prasiokai), bet nematyti
Kultros barai 2016 6
joki enkl, kad vertint juos bent iek tiek pagarbiau. monai dar gyvai esant. Bet pagal savj istorijos supra-
Pavyzdiui, vis paragraf skiria savo vyro svarstymams tim ir bajorik nusiteikim paprast moni atvilgiu,
apie lietuvi ir lenk santykius nepriklausomybs kov atrodo, ji bus pramiegojusi vis XIX a.
laikotarpiu. Pasak jos, Pisudskis buvo sitikins, kad Knygoje (p. 312313) dti emlapiai vaizduoja dvi
Lietuvos isilavinusios klass kalbjo vien lenkikai Lenkijas 1771 m. ir po Vienos kongreso1815 m. Pir-
ir laiksi lenkik paproi. O Vilniaus miesto pilieiai moji Lenkija didinga. iaurje siekia Dauguv, vienoje
imtmeiais laik save lenkais (p. 293). Taigi, naujosios vietoje j perengia. Rytin siena driekiasi arti Smolens-
Lenkijos krjai nekreip dmesio nei Lietuvos atgi- ko ir Kijevo, o pietuose beveik iki Juodosios jros. An-
mim, nei Didj Vilniaus Seim, net ir nepriklau- troji menkut. Keli imtai kilometr visas puses aplink
somybs paskelbim. J supratimu, lietuvi inteligentai Varuv, su isikiusia ligi Nemuno Suvalk gubernija.
dar ir 1919 m. kalbjosi lenkikai ir gyveno pagal lenk Skaitytojas ikart pamato, kaip skaudiai apipl Lenki-
paproius. Pasirodo, nuo t laik, kai Aleksandra ir J- j prieai ir kaip svarbu atkurti jos didyb. Knygoje net
zefas buvo dar vaikai, nieko Lietuvoje neatsitiko, niekas nepaminta, kad ta tariamoji 1771 m. Lenkija tai Abie-
nepasikeit! O vilnieiai, nesvarbu, ar gudai, ar ydai, j Taut Respublika, juo labiau kad tada buvo ne Lenki-
vis tiek jau imtmeius laiko save lenkais. ja, bet Lenkijos Karalyst, o federacin valstyb kartu su
eligowskio klausimas vis dar gyvas ms istoriogra- ja sudaranti Lietuvos Didioji Kunigaiktyst nebuvo tos
fijoje, tad domu pasekti, kaip to meto vykius vaizduoja Karalysts dalis. Tiesa, 1791 m. gegus 3 d. konstitucija
Pisudska. Es atsitiko taip: 1920 m. bolevikai pakeliui projektavo kur kas vieningesn ir lenkikesn valstyb,
Varuv um Vilni ir, moni neatsiklaus, per- bet i taip ir liko popieriuje. iaip ar taip, 1791m. valsty-
dav lietuviams ne Lietuvos valstybei, bet lietuviams. b buvo maesn negu 1771 m., o Pisudska pavaizdavo
O tie lietuviai pradjo Vilniuje steigti savo sostin ir ne t vieningesn, bet t didesn. Didesns Lenkijos at-
persekioti lenkus. Savo ruotu vilnieiai, apimti des- sisakyta net ir 1921 m. kovo 17d. priimtoje konstituci-
peracijos, papra Pisudskio pagalbos, tad is gelbti joje. Joje kalbama tik apie nemirting gegus 3-iosios
keniani lenk pasiunt lenk generol eligowsk. konstitucij ir pastangas tose ribose atkurti vis, vie-
O tada verklenimas dar kart pasiek Sjunginink ning, nepriklausom motin-tvyn.2 Tiesa, ir 1791 m.
ausis, kart lietuvi verklenimas, ir Pisudskis nukent- nubrtos ribos tautybi atvilgiu apimt daug nelen-
jo, nes dar kart buvo kamantinjimas bei baramas. N kik plot, bet vis tiek gerokai maiau, negu savinasi
uuominos, kad tai konfliktas tarp valstybi, lietuviai Pisudskos vaizduot.
tarsi mavaikiai, negav aisliuko, skundiasi, verkle- XVIII a. valstyb sudar saujel bajor, o visi kiti
na, jos vyrui tai kainuoja daug nerv ir brangaus laiko. 90 ar net 95 proc. buvo j tarnai, atsakingi, kad stalai
Vis dlto Pisudskis patenkintas: Vilnius dar vis lenk. lt nuo vaii, kad netrkt kareivi, o idas netut-
Savo od mylimajam miestui jis tesjo (p. 302). t. domu, kad memuar autor teigiamai pristato Tad
Aleksandros Szczerbinskos-Pisudskos (18821963) Kosiuk: is bajorikos kilms lietuvis (tikriausiai ne
nepavadinsi sename dvare ilepinta bajoraite. Prieingai i laik poiriu), sugrs i Amerikos, pasiskelb
ji buvo moderni moteris, net feminist, nevengianti drsi ess eilini moni vadas: Jis buvo pirmas lenkas ba-
nuotyki. Apie 1908 m., Pisudskiui pradjus kurti lenk joras, pralaus per imtmeius nusistovjusi luomin
kariuomen, slapta, paslpusi po sijonu, ji gabendavo re- santvark (p. 73). Ne visai taip gegus 3 d. konsti-
volverius, audmenis. T pai met rugsjo 26-j daly- tucija buvo daug demokratikesn, nors j kr bajorai.
vavo apipliant traukinio pato vagon Bezdoni stoty- Bet, sprendiant i to, k Aleksandra sako apie save ir
je, tada buvo pagrobta 200 800 rubli Lenkijos socialist savo vyr, Kosiuka buvo jeigu ir ne pirmas toks, tai
partijos pogrindinei veiklai finansuoti. Reikjo nemenkos tikrai paskutinis. Laiksi poirio, kad mones reikia
drsos ir vieai gyventi su nesantuokiniu vyru, jo pirmajai kreiptis jiems suprantama kalba paskelb ir lietuvi-

Kultros barai 2016 6 89

k atsiaukim, tuo pripaindamas, kad valstieiai yra
pakankamai savarankiki, todl patys sugeba visk su-
prasti ir atitinkamai veikti. Neatrodo, kad t bt su-
pratusi ir madam Pisudska. Tariamoji 1771 m. Lenkija
buvo bajor valstyb, o kuriant valstybes XX amiuje,
reiksi jau visai kiti politiniai subjektai, kuriuos nei
Lenkijoje, nei Lietuvoje ji nekreip dmesio.
Didioji Lenkija irgi paskendusi romantikose miglo-
se. Pasak Aleksandros, santykiuose su Lietuva jos vyras
svajojo atgaivinti senj laik irdies su irdimi bendra-
vim (p. 73). Prie io sakinio prikibt net pradinukai: o
kaip buvo, kai per karus su vedais Lietuvos bajorai savo
didiuoju kunigaikiu paskelb vedijos karali? Arba
kai lenk bajorai upuol legatus, gabenanius karn
Ldk Vytautui? O k apie i dviej taut santykius byloja
Lietuvos bajor kurta Palemono legenda?
Lietuvi, kaip moni, turini teis kalbti savo var-
du, madam Pisudskos akiratyje nra isilavinusij
nevalia atskirti nuo lenk, o apie kitus ji ivis nekalba,
nebent pamini bendroje chop masje. Neaiku, ar ia
vien ovinizmas, ar itaip pasireikia ir bajorika puiky-
b. iaip ar taip, siauras, luominis poiris labai rykus.
tai ji prisimena, kaip 1939 m. valstieiai jos dvare prie
Krokuvos vent derliaus vent: jauniausia ir graiausia
grbja atnea man kviei ir gli bukiet [] pirmajai
mazurkai vadovavo mano dukt ir kalvis [] ant dva-
ro vejos jaunimas oko iki auros. Jiems besisukant pagal
linksm mazurkos melodij, pagalvojau, kad tie stiprs
valstieiai laimingais veidais kaip tik ir yra Lenkijos stipry-
b. Aleksandra nedalyvauja ventje kaip lygi su lygiais,
kartu diaugdamasi derliumi ir baimindamasi dl ateities.
Ji maloni ponia. Jos pareiga ypsotis. Tegul valstieiai
aidia, o krato reikalais pasirpins tie, kam pridera!
Ar gali bti, kad iki karo pradios likus kelioms savai-
tms, mons nerpestingai okt, nesibriuodami, nesi-
dalydami nei savo nerimu, nei rpesiais? Manau, jie buvo
labai susikrimt dl ateities. Bet ar verta poniai tokias
smulkmenas kreipti dmes? Ji rao: Kaimuose labiau-
siai domimasi jungtuvmis, kriktynomis, laidotuvmis, ir
vsti susirenka valstieiai i toli (p. 1819). Pabriu: apie
laikus, kai visiems tapo aiku, kad karas neivengiamas,
Pisudska taip nerpestingai ra, jau atsidrusi Anglijoje,
90
nordama savo kratui laimti kuo daugiau simpatij.
Bgdama nuo karo, ji atsidr Vilniuje. Gatvse mtsi
vokiei propagandos lapeliai, skelbiantys, neva ir Auros
Vart Madona laimina vokiei yg: Toks cinikas pa-
prast ir dievobaiming moni inaudojimas yra bdingas
naci mentalitetui (p. 48). Kaip suprasti teigin apie pa-
prast ir dievobaiming moni inaudojim? Ar kitoki
Vilniuje neatsirado? Ar isilavinusiems asmenims vokieiai
lapeli nekaiiojo? Ar paprasti mons nesusigaud, kad
ia gryniausia propaganda, ir patikjo, neva pati Madona
laimina vokieius? Suprantu taip: koks t vokiei dvasinis
skurdas! Visiki begdiai, apgaudinjantys dievobaimin-
gus, lengvatikius, paprastus mones. Tarytum bails chuli-
ganai, besikabinjantys prie silpnesni, bet paliekantys ra-
mybje tuos, kurie raumeningi. Neinau, ar pavyko tiksliai
perteikti bendr nuotaik, bet madam Pisudskos odiai
stulbina, juo labiau prisiminus, kad rao tariamai socialist,
t. y. asmuo, pasivents siekti lygybs.
Aleksandros tvai mir, kai ji buvo dar vaikas, j u-
augino moiut dvarinink. Atrodyt, socialistei ia
puiki proga usiminti, kaip pasikeit laikai jau nedera
su darbininkais elgtis taip, kaip elgsi jos moiut. Bet ji
giria dvarinink, kuri po vyro mirties tvirta ranka vald
savo stamb dvar [] tvarkydama valstieius, sprsda-
ma j tarpusavio ginus, sumaniai jiems patardama []
(p. 65). Taigi, valstieiai nra savarankiki pilieiai, bet
kakokie nesubrendliai, kuriuos reikia tvarkyti. Tarp
t valstiei tikriausiai buvo ir lietuvi.
Pisudskio biografija man nra inoma. Variau kelias
anglikas versijas, bet jose apraoma daugiau politin jo
veikla. iaip ar taip, apie monas neradau beveik nieko.
Esu skaits uuomin, kad gyvenimo pabaig Pisuds-
kis veng Aleksandros. Todl tiktina, kad savo vaidmen
ji pervertino, santykius su vyru nutap pernelyg viesiai.
Taiau faktas lieka faktu tokios galvosenos asmuo ne-
trump laik praleido arti Lenkijos politinio centro. Ir
galima klausti, ar ne panaios nuotaikos atsispindjo len-
k derybose su sovietais 1920 m.? Pasak lenk istoriko
Jerzyo Borzckio, lenkai reikalavo, kad emes, i kuri
sovietai pasitrauks, administruot Lenkija ir dar keturios
valstybs, dvi pasikviest lenkai, dvi rusai. Vilniaus
kratas priklausyt Lenkijai be joki nuolaid balta-
Kultros barai 2016 6
rusiams. Taigi, kokiomis slygomis bt sprendiamas
i krat likimas, priklausyt vien nuo Lenkijos, vie-
tiniams gyventojams nenumatomas joks savarankikas
vaidmuo.3 Lietuva ia nefigravo, nes tada sovietai dar
nebuvo jos um. Bet ar lenkai bt laik j iimtimi? nors nerod dideli teritorini ambicij, 1916 m.
Istorija buvo svarbi tiek lenkams, tiek lietuviams,
taiau dl skirting prieasi. XIX a. gale tiek socia-
lines, tiek kultrines, tiek politines lietuvi aspiracijas
tramd tarp pai lietuvi plaiai paplits sitikinimas, Lietuva galt prisijungti gerok Rytprsi gabal.6
kad jie yra prastuomen, savarankikai nieko nesu-
gebanti. Kazys Grinius, pavyzdiui, pasakojo, kad jo
mama baiminosi lauko iviets, u tokius ponikus
prasimanymus gali nubausti Dievas.4 To meto inteli-
gentijai teko svarbi uduotis tikinti lietuvius, kad jie
nra gamtos nuskriausti, skurdui pasmerkti prasiokai.
Aura danai raydavo, kad ir mes patys daug k galime
padaryti, tik pairkime, koki ygi ms protviai motyvas, bdingas visoms kolonijinms Europos valsty-
nepabijojo! Bet niekur neraoma, kad esame paaukti
atkurti Lietuvos Didij Kunigaiktyst. Etnografins
Lietuvos svoka ikyla gana anksti, tiesa, kartais per-
dtai, ipstai sivaizduojant jos plotus, nepriklauso-
mos Lietuvos apimtis buvo nepalyginamai kuklesn.
Reikminga, kad 1917 m. lapkriio mn. konferencija,
vykusi Voronee, skatino, skelbiant nepriklausomyb,
atsisakyti bet koki pretenzij LDK emes.5
iokia tokia iimtis daroma Gardinui ir Vilniui, ta-
iau ne vien istoriniu, bet ir etnografiniu pagrindu. Be
to, lietuviai buvo priversti skaitytis su nepalankiu jg
balansu: Rytprsiai irgi etnografin Lietuva, bet retas
kas svajojo atplti juos nuo Vokietijos.
Lietuviams istorijos vaidmuo buvo skatinantis, dr-
sinantis, taiau didingos praeities prisiminimai nekurs-
t teritorini ambicij. Lenk vaizduot istorijai skyr
visai kitok vaidmen. Savo teritorines aspiracijas jie
grind kaip tik senja istorija, nekreipdami didesnio
dmesio pasikeitusi socialin tikrov. Tai ryku ir
Pisudskos atsiminimuose: buvo galinga valstyb nuo
jros beveik iki jros, toki ir turime atkurti. Lenkijos
1921 m. konstitucija bria panai krypt.
Manau, lietuvi ir lenk konflikt suprasime,
tik atsivelgdami skirtingus istorijai skiriamus
vaidmenis. Neturtumme pykti ant lenk. Visi
Kultros barai 2016 6
trokta, kad j kratas bt kuo didesnis, kuo reik-
mingesnis. Visada, juo labiau kuriantis naujoms
valstybms, kyla teritorini nesutarim, kurie da-
niausiai sprendiami jga. Pavyzdiui, net Grinius,
Maskvoje isitiess emlap, su vienu ininieriumi
fantazavo, kaip bsimosios Lietuvos sienas praplsti
Vokietijos sskaita vokieiams pralaimjus kar,
Reikt atsivelgti ir sudting geopolitin Lenki-
jos padt i alis per didel, kad prisiskirt prie
ma valstybi, bet per maa, kad stengt atremti ir
Vokietij, ir Rusij. Tokiu atveju sunku atsispirti pa-
gundai prisijungti gabaliuk i ia, gabaliuk i ten,
kad pasivytum didisias kaimynes.
Madam Pisudskos atsiminimuose ikyla ir treias
bms, skelbusioms, kad kolonij gyventojai tai menka-
veriai prasiokai, nesugebantys patys tvarkyti savo rei-
kal. Todl Europos valstybi pareiga valdyti kolonijas,
skleidiant jose kultr ir civilizacij. Atrodo, Pisudska
panaiai galvojo ir apie Lietuv: ivaryti i Vilniaus lietu-
viai verklena. Jai nekyla n minties apie konfliktuojanias
valstybes, apie derybas, kompromisus, interes derinim.
Viskas labai paprasta: btent jos vyras, o ir iaip auktos
kultros lenkai, ino, ko tiems muikams reikia. Kaip ir
jos moiut, lenkai yra paaukti lietuvi valstieius tvirta
ranka tvarkyti, sprsti j tarpusavio ginus.
1 Aleksandra Pisudska. Memoirs of Madame Pisudski. 1940, p. 3738.
Nemokdama anglikai, ji diktavo pranczikai, nes vertja nemokjo
lenkikai. Esu tikras, kad Lietuvoje io angliko teksto nra. Knyga ileista
lenkikai 1989 m. ir vliau.
2 Norman Davies. Dievo aislas. Lenkijos istorija. T. III. Vertjos Inga Mataityt,
Linute Mikneviciut. Vilnius: Lietuvos raytoj sajungos leidykla. 19982002.
3 Jerzy Borzcki. The Soviet-Polish Peace of 1921 and the Creation of Inter-
war Europe. New Haven: Yale University Press. 2008, p. 5455.
4 Kazys Grinius. Atsiminimai. Varpas. 1926, p. 70.
5 Albinas Rimka. Lietuvos kis: statistikos tyrinjimai. Antra laida. Kaunas.
1922, p. 17.
6 Gediminas Ilgnas. Kazys Grinius. Vilnius: Pradai. 2000, p. 184.
91
Apie knygas

Kstutis APOKA

JEIGU MOGUS GYVAS,

JIS NEGALI BTI NELEGALUS
Roslyn Berstein, Shael Shapiro. Gyvenimas
nelegaliai: Wooster g. 80 ir SoHo evoliucija.
Vilnius: Jono Meko fondas. 2016

K ad didiulius apleistus pramoninius miest kvartalus

galima atgaivinti, leidiant tuose kvartaluose (laiki-
nai) sikurti menininkams, seniai ibandytas metodas.
Po trumpo vado apie dvejas laidotuves, kurias skiria
keli deimtmeiai, apie Jurg Main ir Fluxus judji-
m, neatsiejam nuo Wooster gatvs nr. 80 ir aplinki-
Menininkai iuo atveju yra nebloga riamoji mediaga, ni nam, pradedama pasakoti dabartinio SoHo rajo-
humanizuojanti urbanistines griuvenas ir paruoianti no istorija nuo XVIIIa. Suinome, kad Wooster gatv
dirv skmingiems nekilnojamojo turto projektams. Tie- ir visas kvartalas XIX a. antrojoje pusje tapo gana pa-
sa, toks urbanistini erdvi humanizavimas kai kada gau- vojinga Niujorko dalimi.
na komik pavidal. Sakykime, Vilniuje, Uupyje, alia Knygos autoriai nuosekliai ir detaliai net su sklyp
Vilnels nuluotas didiulis pramoninis kvartalas, kurio ir nam planais atskleidia, kaip i gatv ir visas aplin-
vietoje dygsta prestiiniai pastatai tapytoj namas, kinis kvartalas tapo komerciniu-pramoniniu. XIX a.
literat namas, filosof namas ir panaiai. iuo atve- pabaigoje dauguma gyvenamj nam buvo nugriau-
ju, atrodyt, vadovaujamasi optimizacijos logika. Kadangi ti, vietoj j pastatyti fabrikai, gamin ketaus konstruk-
laikas pinigai, pai meninink, filosof atsisakoma, cijas. 1894 m. pastatus, paymtus Wooster g. 8082,
taiau apsukriai spekuliuojama j vaizdiu, Uupio kaip sigijo nekilnojamojo turto bendrov Boehm & Coon.
tariamos meninink respublikos etikete. Netrukus pastatas buvo perparduotas, po keleto met
Taiau is tekstas skirtas ne burbjimui. Tiesiog knygo- vl, t. y. keliavo i rank rankas. 19311967 m. ia
je, apie kuri kalbame, kaip tik ir pasakojama istorija, kaip buvo sikrusi Millerio kartono bendrov.
nelegalus meninink projektas, galima sakyti, utopija, po Lemtingi Wooster gatvei ir SoHo rajonui, anot kny-
ilg kov ir bylinjimsi gal gale virto pelningu nekilno- gos autori, tapo 1967-ieji, kai lietuvi kilms meni-
jamojo turto projektu. ninkas avangardistas, vizionierius Jurgis Mainas,
Knygos autoriai Roslyn Berstein ir Shaelis Shapi- puoseljs utopin idj steigti meninink bendruo-
ro pradeda pasakojim nuo Fluxus menininko Namo men, usimojo sujungti gyvenamsias ir krybines
Juneo Paiko laidotuvi 2006 m. vasario 3 d. Franko erdves. Su Millerio kartono bendrove jis pasira su-
E. Campbello koplyioje, Madison aveniu ir 81-osios tart, kad u 105 tkst. doleri nupirks beveik nebe-
gatvs kampe. Per laidotuves, kuriose dalyvavo dau- naudojam pastat Wooster g. nr. 80.
giau kaip 400 moni, buvo atlikta kaklaraii kar- inoma, viskas atrod sklandiai tik planuose ir popie-
pymo akcija, priminusi kit Jurgio Maino laido- riuose. Mainas pasirainjo sutartis, pirko apleistus pas-
tuvi ceremonij, vykusi 1978 m. gegus 13 d. tatus ar tarsi dl j pirkimo, bet pinig neturjo. Tikjosi,
namo Wooster g. 80 pirmajame aukte, patalpose, kurios kad surinks i meninink, kurie susidomjo kooperatyvo
tuo metu priklaus Jonui Mekui. idja ir adjo sumokti na. Taiau l rinkimas, kaip

92 Kultros barai 2016 6

paaikjo, irgi yra krybinis umojis, maai k bendra
turintis su terminais ir sumomis, nurodytomis sutartyse.
Tuo tarpu Mainas, per daug nesigilindamas biurokra-
tinius aspektus, pradjo pastat apgyvendinimo akcij,
kilnodamas menininkus i vienos vietos kit.
Svarbiausias buvo namas Wooster g. 80, renovuotas
pirmasis ir taps, galima sakyti, Fluxus bstine. ia sikr
ir Jono Meko Cinematheque.
Ilgainiui keli meninink kooperatyvai suklestjo, taiau
pasipyl ir problemos, mat pirkti pastat leidiama, taiau
kin jo paskirt pakeisti gyvenamj be galo sudtinga,
beveik nemanoma. Taigi, menininkai loftuose gyveno
nelegaliai. sisuko negailestinga biurokratin karusel.
Vis dlto XX a. 8-ojo deimtmeio pradioje toki koo-
peratyv SoHo rajone daugjo. Kai kurie menininkai nu-
sprend patys pltoti i iniciatyv. Taiau susidurdavo su
tomis paiomis problemomis biurokratai neskubjo duo-
ti leidim nei renovuoti pramoninius pastatus, nei juose gy-
venti. Kooperatyv prieir vykd teisingumo ministerija,
Jurg Main raiusi rimiausi paeidj sra. XX a. deimtajame deimtmetyje, kur aptaria knygos
Tada prasidjo garsusis Maino susirainjimas su
teisingumo ministru, o netrukus Fluxus krjas buvo
iauriai sumutas namo Wooster g. 80 rsyje. Nepaisant
to, Mainas jau planavo pirkti Ginger sal Mergeli sa-
lyne ir tenai steigti meninink bendruomen. Visa tai
neatsiejama Fluxus istorijos dalis. Knygoje aptariamos
meninink kooperatyvo peripetijos, susijusios su Woos-
ter g. 80, paraleliai nuvieiama Jurgio Maino ir Flu-
xus veikla, Jono Meko Cinematheque ir Antologijos film
archyvo genez. Pirmieji meninink kooperatyvo gyven-
tojai pasakoja, kaip jie sikr Wooster g. 80.
1970 m. gegus 8, 9, 10 dienomis SoHo menininkai
atvr loft duris visuomenei per akcij surengta apie
70 parod SoHo ir aplinkiniuose rajonuose. Akcijos
tikslas atkreipti dmes meninink bendruomen,
kartu silyta keisti rajono ir buvusi pramonini pastat
paskirt. Po kurio laiko atstovauti meninink bendruo-
menei pasisil keletas teisinink, velg, kad i istorija
labai pravers, lipant karjeros laiptais. 1973 m. buvo steig-
tas vietos laikratis SoHo Weekly News (SWN). 1978 m.
Jurgis Mainas mir, bet utopin jo idja, pradta rizi-
kingai avantiristikai, gavo pagreit.
Kultros barai 2016 6
Devintasis deimtmetis buvo meninink kooperaty-
v, ypa meno galerij, steigimosi SoHo rajone laiko-
tarpis, bet kartu vis dar bylintasi dl draudim legali-
zuotis. is knygos skyrius pavadintas SoHo branda.
1986 m., prajus beveik dviem deimtmeiams nuo
Maino iniciatyvos starto, dauguma pirmj gyven-
toj, iskyrus du, savo loftus jau buvo pardav. Parduo-
dant lofto dal, kildavo problem, nes pagal pirminius
kooperatyv nuostatus loft erdvs nedalomos. Painia-
vos nedavo ir pernuomojimas, ir nuolatin gyventoj
kaita. Vis dar daug problem kl pastato prieira, re-
montas, nes kooperatyvas gyvavo, remdamasis bendra-
buio principu, be to, smarkiai stigo pinig.
Nepaisant to, loft ir patalp galerijoms, biurams kainos
SoHo rajone nuosekliai ir spariai kilo. 1987 m. sigaliojo
statymo pataisos, palengvinanios gyvenimo loftuose
legalizacij, ypa menininkams. Taiau labai sugrietjo
taisykls, pagal kurias iduodamos paymos, kad esi me-
nininkas ir gali pretenduoti paskol loftui sigyti.
autoriai, finansins ir pernuomojimo problemos, teritori-
niai ginai dl namo Wooster g. 80 vis dar tssi, taiau
svarbiausia Fluxus dvasia menko, menininkai, galerijos
ir menas laipsnikai trauksi. is skyrius taip ir vadinasi
Maiau meno, daugiau nekilnojamojo turto.
XXI a. pradioje SoHo rajone galerijas pakeit kosmeti-
kos parduotuvs, o jis pats tapo vienu brangiausi Niujor-
ke. Neliko nei Fluxus dvasios, nei utopijos, nei uuomin
apie kadaise ia klestjusi meninink bendruomen. Lof-
t kainos tapo kosmins, naujieji savininkai i esms pa-
keit pirmin j ivaizd. Turti loft tapo prestio reikalu.
Keista, taiau Jurgis Mainas, atrodyt, aplenk laik.
Tai, kas jam gyvam esant atrod utopija, keistoka ugai-
da, po trij deimtmei virto didiuliu rinkos burbulu.
Taiau, jeigu Mainas bt buvs tiesiog apsukrus vers-
lininkas, vargu ar iandien Wooster g. 80, o ir visas SoHo
rajonas, turt toki unikali istorij.
Knygoje metodikai atskleidiama, kaip meno ir vers-
lo utopijos, tai eidamos greta, tai isiskirdamos, netiktai
sukr sociokultrin ir ekonomin precedent. Paradok-
salu, bet postm jam dav ne kokia nors verslo ar statyb
bendrov, bet vienui vienas keistuolis vizionierius.
93
Visai nejuokingi skaitiniai

Lietuvos alies moni padavimai. CXL

POLITINIS MEZALIANSAS

K okie pakrik laikai! Net estai jau mua varius

savo vartus! Piet korjieiai, dar neseniai lai-
kyti sektinu darbtumo pavyzdiu, m rengti tarp-
mezaliansai, ukulisiniai pasjansai, juodieji balansai,
korupciniai ansai Politikams, tiek pavieniams,
tiek in corpore, jau varyta tiek fobij, kad sunku net
tautines nieko neveikimo varybas, per kurias i ti- diagnozuoti visas to igsio sukeltas ligas. Jie, panaiai
krj negalima nieko veikti, net snausti! Arba tai kaip didysis Nikolajus Gogolis, paras Mirusias sielas,
Kalifornijoje, Silicio slnyje, mokslo ir technologij panikai bijo bti palaidoti gyvi. Arba kaip imintingasis
parke trisiantys didieji protai, uuot gelbj pasaul, Sigmundas Freudas bijo irti monms akis, sakoma,
sukr nauj intymj aisliuk, efektyviai suadinant kad psichiatras todl ir sugalvojs paguldyti pacient ant
aistr, todl jau pramint moter viagra. Kita vertus, kuets, o pats sitaisydavs u jo
pasaulio, ypa brit, pasinrusi Brexito vaj, vis tiek Tai, kad nemaai politik mirtinai bijo balt arkli,
neigelbsi. Antai toks Rossas, uuot savo suadtinei kaip j baiminosi pats Napoleonas Bonapartas, susij ne
Janey, apsipirkim maniakei, padovanojs nebrang tik su polinkiu piktnaudiauti svaigiaisiais grimais, bet
kalifornietik svajoni aisliuk, kad i bt nuolat ir su nenoru dirbti kaip arkliai, tuo tikslu inicijuojama
apimta aistros ne pirkiniams, o jam, vyrui i stuomens vis daugiau ventadieni, o ir iaip neusisdima
ir i liemens, tkstanius svar sterling vaisto posdi salse Antai svajoni merui Remigijui jau
prabangiems mylimosios automobiliams, papuoalams, ketvirt kart per i kadencij tenka praneti: Kadangi
auktakulniams, plastinms operacijoms Ir vien tam, kvorumo nra, tai visiems gero vakaro
kad retsykiais bt priimtas lov! O tempora, o mores! Bet vis didiausia politik fobija susijusi su paia
Nors galt imti pavyzd i Billo Gateso, kuris pareik politika. Ir nieko ia keisto juk filmo mogus
perks 100 tkstani vit, kurios ds auksinius voras vaigd Tobys Maguireas irgi uvis labiausiai
kiauinius, t. y. itrauks i skurdo bent 30 proc. Afrikos bijo vor Dl nieko nesibaimina tik aliasis svajoni
kaimiei! Bet kadangi laikai pakrik, todl tasai Rossas valstietis, kuris, dairydamasis i po skvernelio, vis
nenupirks n vienos vitos pasaulio skurdui mainti, diugiau stebi, kaip puiasi jo partijos reitingas. Seimo
veriau sukals auksin narvel savo mielajai vitytei. Sysas visikai teisus: Reikia itraukti k nors tada, kai
Jau minto Silicio slnio simboliu vadinta Elizabeth reikia, o ne mojuoti vis laik. Vis dlto domu, k
Holmes, adjusi auktyn kojomis apversti kraujo tyrim sumanusis vicepirmininkas turjo omenyje? Gal tai
pramon, apsivert pati ir tapo pajuokos objektu. Bet susij net su naujuoju iradimu Silicio slnyje?
Holivudas, mgstantis pasakoti ne tik peleni, virstani
princesmis, bet ir princesi, vien ryt atsibundani
pelenmis, istorijas, jau rao scenarij filmui, kuriame
atskleis vis ties apie mel. tariu, padarys tai gerokai
anksiau, negu analogik scenarij gyvendins
msik STT, bet ios ir umojis nepalyginamai Tiesiai i politins vitids
platesnis, nepermatomai gilesnis tyrinjami politiniai Krescencija URKUT

94 Kultros barai 2016 6

 kultros barai
2016. 6 (618)
domains of culture
THE monthly JOURNAL of culture and art
editor-in-chief Laima KANOPKIEN
editorial address:
Latako st. 3. 01125 Vilnius. Lithuania
E-mail: kulturosbarai@takas.lt
summaries
Cultural Elite Has Usurped Culture and Does Not Care About Education.
Artras Zuokas, politician and former mayor of Vilnius is interviewed by
Arnas Spraunius (page 2).
Ramnas TRIMAKAS. First Phase of Self-destruction. Shock is a part of our
lives, no matter how we would like to escape it. It is more important how
we react to the shock and what conclusions we draw. Anthropologist dis-
cusses recent masacre in Orlando (USA) and France (page 5).
Political Philosophy of Austerity and Falsification of knowledge. Professor
Thomas Docherty in conversation with Almantas Samalaviius (page 9).
David GRAEBER. On the Phenomenon of Bullshit Jobs. Ever had the feeling that
your job might be made up? That the world would keep on turning if you
werent doing that thing you do 9-5? Anthropology professor and best selling
authorDavid Graeber explored the phenomenon of bullshit jobs for our recent
summer issue everyone whos employed should read carefully (page 13).
Odeta UKAUSKIEN. Captive Seeing. Visuality has become one of most
important aspects of our lives. Culture of sharing images is thriving and
the interest of network society including individuals, institutions and sta-
tes to remain visible (page 16).
Vytas DRUNIS. About Emotional Intellect. Political scandals and criminal
cases are among the most popular news these days. Moral crisis eats up
social body like cancer. We are apt to look for an external enemy but the
most dangerous enemy lies inside us. We became slaves to our passions
and wishes that are beyond reason (page 23).
Rimvydas Jonas ZABIELAVIIUS. Is it Difficult to be a Lithuanian? While rea-
ding the daily papers and watching the TV program The Emigrees one can
ask why we are flogging ourselves like Medieval monks? (page 24).
While Elections are Approaching. II. I am educated like most of us. Com-
pulsory education with systematic educational programs that had no
system at all. History is being taught without comparative geopolitics,
without analysis of the causes and silencing the most important figures.
Information about new art trend is like propaganda presenting hysterical
mediocrities (page 26).
Sandra SKURVIDA. Miraculous Conceptualism by Gintaras Znamierovskis:
The World is Like Home. The exhibition Introspective 2 by the Lithuanian
artist Gintaras Znamierovskis, curated by Aist Paulina Virbickait and pre-
sented at the art salon at the home of an artist and writer Aist Kisaraus-
kait, is equally concerned with issues of art and society. His paintings and
readymades refer to the specific periods in the history of Lithuania and
their aftermath, with a special series dedicated to the Feminist critique. In
the institutional art context, this exhibition is a biting critique (page 33).
Kultros barai 2016 6
Virginijus KININAITIS. Collection of Time Lost. Review of an exhibition An
Attitude Toward Ancient Photopgraphy that was opened in iauliai mu-
seum of photography and curated by Ieva Meilut-Svinknien. Thirteen
foreign and Lithuanian photographers were exhibited (page 36).
Renata STONYT. Faces of Political Docummentary: Between Facts and Fee-
lings. What is political docummentary and how it is related to politics? Many
would relate these to propaganda. On the other hand political docummenta-
ry can hardly be framed as a genre or from the point of view of its contents.
Thus which docummentary can be called a political one? (page 41).
Stasys EIDRIGEVIIUS. Bridge over Troubled Water. About the jubillee ca-
talogue of the Tokyo gallery GGG that contains posters from the period
1986-2016 (page 46).
Kstutis APOKA. Three in One. Review of exhibitions of Danas Aleksa in
Artifex gallery, of Darius Bastys in Lithuanian National Drama Theater, of
Vidas Simanaviius in Vilnius Medical Library (page 49).
Kristina STANIEN. Artists Among Artists or ARTVILNIUS 16 From Another An-
gle. The author discusses educational programs related to the fair (page 51).
A Perfect Lithuanian and Wonderful Frenchman. Janine Kohler president of
association Les Amis de Milosz is interviewed by Giedr Pranaityt (page 54).
Musical Conceptualism Between Politics, Aesthetics and Authors Rights.A
conversation between Johannes Kreidler and Edvardas umila. Johannes
Kreidler, composer and sound artist from Berlin took part in the festival
Young Music, had a concert and gave a lecture (page 60).
Zecharia Plavin. Chant of Hope. Fragment of a novel (page 66).
Rasa BALOKAIT. Uncomfortable Memory: Sexual Abuse During the War.
One of the themes that is often silenced and marginalized is about wo-
men who experienced sexual abuse during military conflicts. Patriarchal
culture dictates that a war concerns men only. The role of women in this
context is problematic part of experience and their experience is pushed
beyond the limits of usual discourse (page 76).
Krzystof CZYZEWSKI. The Bond. The word pogranicze did not have a good
reputation both in Poland and Lithuania, because only pure Poles or Li-
thuanians were esteemed and people of border regions had mixed roots.
In English we were called Borderline Foundation. One had to deliver a lec-
ture to let people understand that it is in fact Borderland something that
is opposite to borderline (page 84).
Kstutis SKRUPSKELIS. The Second Mrs. Pisudska and Greater Poland. The
memoirs of Madam Alexandra Szczerbinska-Pisudska, widow of mars-
hall Jzef Pisudski contain a view that inhabitants of colonies are poor
unworthy peasants who can not take care of themselves. Thus European
states have a necessity to rule over colonies and bring civilization to the
margins. It looks like she had this view of Lithuanians (page 88).
Kstutis APOKA. If a Human Being is Alive He or She Can Not Be Illegal.
Review of a book Illegal Life: Wooster st. 80 and SoHo Evolution by Roslyn
Berstein and Shael Shapiro (page 92).
Krescencija URKUT. Political Mesalliance. Ironical essay on Lithuanias
cultural and political life (page 94).
95
 KULTROS BARAI SRTR fondas Kultros bar
Kultros ir meno mnesinis urnalas 2016 m. projektui Kultrin
Lietuvos perspektyva skyr
Some Kultros barai articles 54 000 eur finansin param
and translations in eurozine
(www.eurozine.com): SRTR fondas i dalies remia rubrikas:
Problemos ir idjos, Nuomons apie
nuomones (i dalies), Praeities dabartis
Henry GIROUX, Almantas SAMALAVIIUS
Higher education and neoliberal temptation (En) (Lt)
A conversation with Henry Giroux
If the university is to survive, faculty are going to have to rethink their roles
as public intellectuals, connect their scholarship to broader social issues
and learn how to write for and speak to a broader public. Of this much,
the cultural critic Henry Giroux is convinced.
Erik TABERY remia projekt Kai melas paveriamas ginklu
West vs. East all over again (En) (Lt)
Central Europe no longer exists, only East and West, as it used to be. That
is the condensed version of the combined wisdom of many western
analysts and commentators these days, writes Erik Tabery, editor-in-chief
of the Czech weekly Respekt.
Tomas Kavaliauskas, Ullrich Kockel www.eurozine.com
An enlightened localism (En) (Lt)
In a wide-ranging discussion of European identity and regional separatisms,
scholar of European ethnology Ullrich Kockel considers how competing
memories need not lead to conflict but can be turned into a creative force Svarbiausi straipsniai apie Europos kultr ir politik
through cultural engagement based on mutual respect. Eurozine yra internetinis urnalas, skelbiantis es, straipsnius ir
Gus Hosein, Eric King interviu svarbiausiomis ms laik temomis.
Age of insecurity (En) (Lt)
Cooperation between the communications industry and governments
creates unprecedented opportunities for surveillance. Lets not repeat the Europos kultros urnalai pasiekiami pirt galiukais
mistakes of the past and allow companies to assume that users are unin-
terested in what happens to their data, urge Gus Hosein and Eric King. Eurozine yra svarbiausi Europos kultros urnal tinklas. Jis
jungia ir remia daugiau nei 100 urnal savo partneri bei
Sofi Oksanen
A lion in a cage (En) (Lt) asocijuot leidini ir institucij i visos Europos.
On the Finlandization of Europe
In the aftermath of World War II, Finland pursued a policy of remaining
on good terms with the Soviet Union with a view to safeguarding Finnish Nauja transnacionalin vieoji erdv
sovereignty. This strategy became known as Finlandization. A strategy
that now haunts Europe, writes Sofi Oksanen, as Russia continues to focus Skelbdamas geriausius urnal partneri straipsnius vairiomis
on expanding its sphere of influence.
kalbomis, Eurozine atveria nauj viej erdv transnacionali-
Bronislovas Kuzmickas niam bendravimui ir diskusijoms.
From a distance (En) (Lt)
Postmodern identity in an increasingly postmodern reality
Why is it that, 25 years after independence, the attachment that Lithu-
anian citizens once felt to their country has weakened considerably? Geriausi straipsniai i visos Europos
Because postmodernist self-consciousness prefers regional identity to
state identity? Bronislovas Kuzmickas reports.
Antanas ileika
Long ago and far away: Big stories from small countries (En) (Lt)
Baltic stories in a global context
Whats different about a place is whats interesting, writes Canadian
novelist Antanas Sileika. A proposition that raises all manner of difficulties,
as well as presenting unique opportunities, when writing fiction based on
Baltic history aimed at a North American audience.

Giedrius Subacius Spaud akcin bendrov Spauda, www.spauda.com

The death of a language (En) (Lt) Laisvs pr. 60, 05120 Vilnius
It is often said that every two weeks a language dies. But the statement Tiraas 2800 egz.
belies a complex reality, in which languages are transformed, replaced or
simply vanish along with their users. Giedrius Subacius on the fate of the
Lithuanian language, among others. Kaina 4,99 Lt / 1,45 Eur

96 Kultros barai 2016 6