Vytenis Jakas

Oekiens g. 21C 5B, LT- 44254 Kaunas

jakuvy@gmail.com tel. 8 656 53375

Praneimas spaudai

2017 04 18

2017 m. esu pakviestas dalyvauti tarptautinje Kauno bienalje ir pristatytiKiemo

galerijos- bendrysts be sien projekt. Viena i sudtini projekto dali yra socialinis
meninis tyrimas NE-INOJIMAS.
Kadangi Kaunas 2022 m. tapo Europos kultros sostine, noriau su Jumis pasidalinti
vienu nuogastavimu apie Vytauto paminkl Kauno mieste. dmiau velgiant paminkl,
skulptrinje kompozicijoje alia herojikumo retorikos irykja ir neigiamos
konotacijos, kurios kvestionuoja pai patriotizmo samprat. Ar mes lietuviai, laikydami save
patriotika tauta, nesielgiame ovinistikai kit taut atvilgiu, kai ms tautos auktinimas
pasireikia panieka bei neapykanta kitoms tautoms?"
NE-INOJIMAS keli klausim ne tik kaunieiams, bet ir Lietuvos visuomenei:
Ar galsime tinkamai pristatyti ms miesto ir alies kultr visai Europai, jeigu iki iol
dar vieojoje erdvje Laisvs aljoje stovi keturias valstybes, tame tarpe ir Europos sjungos
nares, Lenkij ir Vokietij eminantis paminklas?
Meninis tyrimas NE-INOJIMAS, atskleidia valgas apie tai, kad mes vis dar
tebegyvename usilikusios karins propagandos pasaulyje, tik iandiena propagandos
nevadiname propaganda, o priekariu susiformavusi Vytauto paminklo ikonografin simbolik
dabar vardijame kitais vardais.

Visuomen taip pat neino, kad 1990 m. pasistatme visai ne t paminkl Vytautui
Didiajam. vyko klaida!
 Noriau pakviesti Jus kiek dmiau pavelgti i skulptr. valgas dar labiau
sustiprint surinkta su io paminklo krimo istorija ir usienio turist vertinimu susijusi
informacija.
 Istorinis paminklas kaip vietintas tyrimas/kritika: Vytauto Didiojo
paminklo atvejis.

Vytauto Didiojo paminklo kritin refleksija tai tokia su institucij kritika susijusi
vietinto meno praktika, kuri sutelkia dmes meno objekto ir jo ssajos su vieta problematik.
Dekonstruoja institucij sukurtas ideologines prasmes, kritikuoja meno krinio, kaip nuo
istorinio konteksto atsieto produkto, samprat. iuo atveju menins intervencins priemons yra
pasitelkiamos pasiprieinti visuomenje dominuojanioms vertybi sistemoms, atskleidiant
politines problemas ne meno pasaulio atstovams.
Vytauto Didiojo paminklo ikonografija uduoda klausimus ne tik kaunieiams, bet ir
visai Lietuvos visuomenei: ar galime laikyti save laisvais pilieiais, ar galime tinkamai
reprezentuoti ms kultr, kaip Europos sostin 2022, jei toleruojame Kauno miesto
pagrindinje gatvje stovint paminkl, kuriame yra eminamos ne tik keturios tautos rusai,
lenkai, vokieiai ir totoriai, bet ir apskritai, mogaus orumas bei krikionikosios vertybs?
Paminklo konotuojama vizualin ideologija prietarauja Lietuvos Konstitucijos 135 straipsniui,
2004 m. pasiraytai Lietuvos ir Lenkijos taikos deklaracijai, Europos Sjungos vertybms,
krikionikoms vertybms, ignoruoja patyi prevencijos programas taikomas mokyklose,
Lietuvos reklamos statymo kai kurias nuostatas ir pan.
Taigi keliamas esminis klausimas, ar tokios prietaringos ideologijos paminklas gali
bti eksponuojamas vienoje i svarbiausi Kauno viej erdvi Laisvs aljoje? Paymtina,
kad nei paminklo atstatymo metu, nei dabar, visuomen neinojo kai kuri svarbi paminklo
sukrimo ir eksponavimo vietos parinkimo aplinkybi, todl norint atsakyti visus ikilusius su
paminklo sukrimu ir ideologija susijusius klausimus, reikjo atlikti menin tyrim
(istoriografins mediagos rinkimas, paminklo sukrimo ir atkrimo aplinkybi analiz,
pasirinktos vietos problema), j papildant aktyvizmo praktikomis (menin iniciatyva
,,Udangos, paskait ciklas ir paminkle vaizduojam skulptr tapymo performansas, taip pat
performansai Balta vliava taikos vliava, performansas ,,(Ne)inojimas).
2016 07 15 gyvendintas performensas ,,(Ne) inojimas tai vietinto meninio
aktyvizmo pavyzdys, skatinantis vertinti Vytauto Didiojo paminkle ukoduot ideologij ir jo
buvimo vietos reikm. Viena vertus, iuo projektu kvestionuotas piliei smoningumas. Kita
vertus, siekta parodyti, kad per klaid 1990 m. buvo pastatytas visai ne tas paminklas Vytautui
Didiajam!
Norint atskleisti io projekto kompleksikum ir siekius, pristysiu meninio tyrimo
,,(Ne)inojimas metu sukaupt, su io paminklo istorija susijusi mediag ir usienio turist
vertinimus. Kaip sak G. Flaubertas, kad daiktas pasidaryt domus, tereikia ilgai j irti.

1 pav. Vytautui Didiojo paminklas karo akademijoje Panenunj 1932m. ir Laisvs al. Kaune (skulptorius
V. Grybas).

Menins iniciatyvos ,,(Ne)inojimas veikl sudar keletas etap, kuriuos glaustai

apvelgsiu.

1 etapas. Paminklo sukrimo aplinkybi aikinimasis ir istoriografins mediagos analiz.

Menotyrinink G. Micknait, apie Vinco Grybo paminkl Vytautui didiajam (Kaunas, 1932
m.) rao, kad paminkl sudaro bronzin Didiojo Lietuvos kunigaikio Vytauto figra, stovinti
ant granitinio postamento, kuriame ikaltos palinkusios rus, totori, vokiei ordino ir lenk
kari figros. Kompozicija nurodo sen karvedio laimjusio m, paklimo ritual, taiau j
prapleiant, mat Vytaut keli ne jo kariauna, o nugaltieji svetimaliai. Postamente ikalti
skirting tautybi kariai kariuomeni ir taut personifikacijos. Vytauto laimtus mius prie
rusus, totorius ir vokiei ordin patvirtina raytiniai altiniai, taiau lenk kario figra yra
istorinis nesusipratimas. Didysis kunigaiktis nra kariavs su Lenkija. i figra interpretuotina
kaip tarpukario politini nor isipildymas vaizde, siekiamyb Vilniaus krato grainim
Lietuvai paveriant regimybe, nugaltu lenk kariu.1
Tarpukariu daugelyje Europos ali gajus faizmas ir tautinis nacionalizmas neaplenk ir
Lietuvos. Vienas i tuometins Lietuvos autoritarins valdios atsakomj veiksm prie
nuolatin karo grsm buvo karin propaganda. Skulptoriaus V. Grybo 1932 m. sukurtas Vytauto
Didiojo paminklas turjo kvpti ir bti pavyzdiu karininkams, telkiant jgas ateities kovoms.
Menotyrinink G. Micknait akreipia dmes tai, kad paminklo usakov Lietuvos karo
akademija 1932 m. J pastat savo rm kieme, Auktojoje Panemunje. Vytauto vilgsnis
Vilni kviet atlikti pareig Tvynei susigrinti Vilni, susigrinti karn (tuometiniam elitui
Vilniaus krato praradimas asocijavosi su Vytauto karnos praradimu.2

2pav. Vytauto Didiojo paminklo atidengimo ikilms Panemuns kariniame dalinyje.

K. Borutos knygoje Sunks paminklai ir 1932 m. Kario urnalo Nr. 38 isamiai

apraomi karinink nurodymai skulptoriui V. Grybui, kaip turi atrodyti paminklas: Pjedestalo
kampuose stovi kryiuoio, lenko, ruso, ir totoriaus statulos, kurios ant savo pei laiko Vytaut
Didj. Tuo buvo norima simbolizuoti, kad prie Vytaut savo laiku nusilenk visos ios keturios
tautos ir buvo klusns jo galybs tarnai3. Paminklo viet paventins kun. Juka, pasakytame

1
G. Micknait, Dailtyra : teorijos, metodai, praktikos. P. 105
2
pagal Karys 1919 1940 m.
3
(Karys 1932 m.38 Nr.)
pamoksle paymjo paminkl svarbum. Ir is statomas paminklas aukls ir grdins mus dar
neatliktam svarbiam ygiui Vilniaus vadavimui.

3 pav. urnalo ,,Karys1929 m. 30 Nr. kopija.

Sutarties paminklui statyti protokole isamiai apraoma, kaip usakovai norjo matyti
lenk: jis, negaldamas paksti Vytauto Didybs, usidengs akis rankomis i Vytauto puss,
kad jo nematytu, stovi su visiku, taiau klastingu nusieminimu, lenko poza turi bti
prislgta, apvilta, vilgsnis nukreiptas Vytaut, lyg prayt imaldos. Paeminta, priklaupusi
Lenkija reprezentavo trokim atgauti Vilniaus krat (r. 2 ir 3 pav.).
4 pav. Nijol Tumnien. Vincas Grybas gyvenimo ir krybos drama, 37 p. teikiamas sutarties apraas, kaip turintis
atrodyti paminkle vaizduojamas lenkas; viruje, deinje gyvendinta lenko skulptra.

Tarpukario Lietuvos karinis elitas LDK istorin naratyv pasitelk kari kovinei dvasiai
pakelti ir savivertei stiprinti. Karys yra neparuotas miui, jei jis nejauia neapykantos savo
prieui4. 1932 m. viename kitame leidinyje pasirodo komentar, kvestionuojani eksponavimo
viet, pavyzdiui, urnale ,,kininko patarjas (1932 m. Nr. 37) klausiama: ,,kodl toks aunus
paminklas prie kar buvo pastatytas ne Laisvs aljoje, o udaroje karinink kurs
teritorijoje?5

4
(,,Karo pedagogika Lietuvoje 1919 1940m.)
5
,,kininko patarjas (1932 m. Nr. 37)
 5 pav. Vokieio, ruso ir lenko skulptros: Vytauto Didiojo paminklas Kaune, Laisvs al .

19191940 m. oficialusis Kaunas stengsi atsivelgti ir tai, kaip vienas ar kitas

numatomas ingsnis bus vertintas Europos sostinse, koki tak jis darys alies vaizdiui
usienyje. Tuo metu Lietuva rinkosi atsargi usienio politik (r. 5 pav.). Vokietijos, Rusijos,
Lenkijos klpojimas po Vytauto kojomis vaizdiai iliustravo tuometinius kaimynini ali
santykius. 6
Taigi matome, kad tuometins istorins aplinkybs btinyb skatinti kovotoj u
Lietuvos laisv didvyrikum ir patriotizm, lm Vytauto Didiojo paminklo ikonografij ir
apsprend jo stovjimo viet udar karin teritorij (r. 14 pav.).

6 pav. Vytauto Didiojo paminklas Kauno kariniame dalinyje

6
pagal Karys 1919 1940 m.
 Vis dlto kodl Vytauto Didiojo paminklas eksponuojamas ne ten, kur pirmiausiai buvo
numatyta kariniame dalinyje? Dauguma specialist, 1990 m. inicijavusi paminklo atstatymo
projekt, rmsi, tariamai, V. Grybo valia matyti paminkl Kauno Laisvs aljoje. Nesigilinusi
priekario ideologin kontekst, ia prielaida rmsi ir ,,Aukuro klubo iniciatyvin grup, 1990
m. inicijavusi paminklo atstatym Laisvs aljoje (r. 7 pav.).

7 pav. Diskusinis straipsnis ,,Kauno dienoje dl Vytauto Didiojo paminklo atstatymo

Dera pabrti, kad skulptorius V. Grybas tikrai siek sukurti kit Vytauto Didiojo
skulptr, skirt ne karinink aplinkai, bet Laisvs aljai. Jo sivaizdavimu, paminklas turt bti
idealizuotas: ,,Vytautas pavaizduotas kaip idealus karygys nugaltojas, dvintis karalikus t
laik drabuius.7 (r. 8 pav.)

7
Citatos nuoroda.
 8. pav. Nuotrauka i V. Grybo muziejaus, iliustruojanti ir apibdinanti skulptoriaus vizij

Yra iliks V. Grybo laikas, adresuotas tuometiniam Susisiekimo ministrui Vytautui

Vileiiui, kuriame praoma, kad paminklas Vytautui bt pastatytas prie Centrinio pato rm.
Deja, po ilg svarstym, is skulptoriaus praymas patenkintas nebuvo (r. 9 pav.).
 9 pav. V. Grybo praymas Susisiekimo ministrui (Pato rm statybos byla)

1990 m. pradjus paminklo atstatymo darbus, panau, nebuvo isiaikinta, kad buvo dvi
Vytauto Didiojo paminklo versijos. Atkurtame paminkle implikuota didvyrikumo,
pasiaukojimo, kovos su grobikais lenkais, vokieiais, totoriais ir rusais ideologija (pakeitus
eksponavimo viet i karinink teritorijos Laisvs alj) buvo susieta su algirio mio
vaizdiniu (r. 10 pav.). Verta pabrti, kad paminklo ikonografija iliko nepakitusi, tik pasikeit
ideologiniai motyvai, pradtas kurti naujas algirio mio mitas suteik paminklui nauj
prasm. Paminklo atkrimo vietoje Laisvs al. buvo ukastas ir paventintas i algirio mio
vietovs atvetas akmuo, kasta kapsul su mio lauko emmis, o ir pats paminklas buvo
atidengtas siekiant paminti 580-sias algirio mio metines. Vis dlto, jei paminklas
reprezentuoja algirio m, tai negali nestebinti mio sjunginink rus, lenk ir totori
pozicionavimas. Kaip matyti, paios atstatymo aplinkybs kupinos paradoks. Tad nenuostabu,
kad i dien perspektyvoje paminklas gyja dar keistesni konotacij.

10 pav. Prie Vytauto Didiojo paminklo eksponuojama itrauka apie Vytauto Didiojo kov algirio myje

2 etapas. Isiaikins paminklo istorijos peripetijas, gyvendinau kelet projekt,

susijusi su Vytauto Didiojo paminklu: menin iniciatyva ,,Udangos, paskait ciklas,
paminkle vaizduojam skulptr tapymo performansas. gyvendinant i iniciatyv 2015 m.
Vilniaus dails akademijoje, Kauno vairi taut kultros centre, VDU menotyros fakultete,
Romuvoje, Kauno meninink namuose buvo skaitomos paskaitos apie Vytauto Didiojo
paminklo sukrimo aplinkybes, eksponavimo vietos ir paminklo ideologijos reikm (11 pav.).
 11 pav. Paskaitos apie Vytauto Didiojo paminkl akimirkos.

Diskusijos dalyv Giedr teig: ,,A kaip piliet ir kauniet niekada ito paminklo
negerbiau. Dauguma ms moni i tikrj didiuojasi Vytautu, bet ne paminklu. Tai du
skirtingi dalykai. Niekada ia nedjau gli, todl, kad jis man neatrodo teigiamas. Tai dirbtinai
sukurta istorija ne tokia, kokia ji i ties yra. Nereikia meluoti ms monms ir turistams, k jis
iandien vaizduoja. Pripainkime, kad tai yra ms klaida, tai nesukuria pridedamosios verts
ms miestui.
Kita diskusijos dalyv, Danut, teig: ,,Idjikai iais laikais itas paminklas nra
teisingas. Kai i tikrj yra pasiraytas memorandumas su Lenkija,

12 pav. algirio mio lauke prie Pergals paminklo.

kai yra iekoma tolerancijos visose srityse. Mes esame Europos Sjungoje. Mes su ituo
paminklu atrodom nekaip ir tarptautiniu mastu. Kur yra istorijos tiesa? Tada, kai Vilniaus kratas
buvo okupuotas, paminklas vaidino kakok vaidmen, kad pakelt kari dvasi atsikovojant
sostin. Nereikia perrayti istorijos, jeigu mes su lenkais buvome vienoje valstybje. Ar tai tiesa,
kad ita figra, kuri simbolizuoja Lenkijos valstyb, itaip yra pavaizduota? Visi siekm atstatyti
Vytauto paminkl, bet kas buvo po Vytauto kojom mes nematm ir neinojom.

Miestieiams paminklas tapo prastas, jie neino su jo istorija susijusi fakt. Taiau
usienio turistai, geba velgti tokias paminklo reikmes, kuri nematome mes.

Siekiant atkreipti vietini gyventoj, turist ir miesto svei dmes paminkle

vaizduojamas lenko, totorio, ruso ir vokieio skulptras, 2014 2015 m. Laisvs al. buvo
gyvendinamas paminklo skulptr tapymo performansas. Jo metu stengiausi informuoti
susidomjusius praeivius, kaupiau j spdius ir atsiliepimus (13 pav.).

13 pav. Vokiei turistai prie Vytauto paminklo 2014 m.

14 pav. Performanso akimirkos. 22 pav. Gids Frumos padka

Diskusijoje pasisakiusi Fruma, bendraujanti su atvykstaniais i Vokietijos sveiais,

teig: Danai tenka lydti sveius i Vokietijos Laisvs alja, kuri jiems labai patinka, bet prie
Vytauto Didiojo paminklo visada patiriu j nepritarimui idjai. (14 pav.).
 15 pav. Lenkijos turistai prie Vytauto paminklo 2014 m.

Lenkijos turist, lankiusi Vytauto paminkl 2014 m., atsiliepimas: Paminklai yra
statomi siekiant priminti ir prasminti svarbius ms tautos istorijos vykius. Taiau vis
atnaujinama Vytauto paminklo ikonografin atmintis tsia negatyvi tautini bsen ir etnini
konflikt galiojimo laik. Nuolatinis priminimas, kad kakada buvome prieai, nra naudingas
dabartiniams ali santykiams. Atmintis, palaikanti etnin konflikt visada kurstys tamp ir
tautin nesantaik.

Raiiuose, Alytaus raj. Totoriai didiuojasi pasistat paminkl Vytautui Didiajam ir algirio
mio 600 osioms metinms atminti.
 Prajo jau 27 metai, kaip Vytauto paminklas stovi Laisvs aljoje ir visi umiro,
kad po nirting diskusij ir visuomens protest, dl tinkamiausios paminklo atstatymo vietos,
 16 pav. Publikacija ,,Kauno dienoje 1990 04 09

Kauno miesto savivaldybje buvo pasiektas kompromisas ir tuometin miesto

taryba bei jos pirmininkas G. Pukas pareigojo Aukuro klub pritvirtinti prie paminklo lentel
su urau (24 pav.), skelbianiu, kad ,,esant okupant kariuomenei Lietuvoje, paminklas negali
bti atstatytas senojoje vietoje ir bus graintas j, ivedus i Lietuvos Respublikos okupacin
kariuomen8

8
(Ir Vytautas Didysis buvo kompromis meistras... Kauno tiesa, 1990 06 05).
 Ivedus okupacin kariuomen, lentel buvo nukabina, ir klausimas dl
tinkamiausios paminklo vietos daugiau nebuvo svarstomas.

17 pav. Uraas skirtas publikuoti prie Vytauto Didiojo paminklo.

1990 metais, kaip teig tuometinis Vytauto didiojo paminklo iuri pirmininkas
Algimantas Nasvytis, Ideologiniai politiniai motyvai galjo turti reikms nustatant Vytauto
paminklo viet, taiau jie nebuvo lemiantys. Svarbesni buvo urbanistiniai, architektriniai ir
meniniai argumentai, kurie visais laikais lm ir dabar lemia stabilius miest formavimo
kriterijus. Todl, parenkant dabartin Vytauto paminklo viet, vis pirma, iais motyvais ir buvo
vadovautasi9.
Performans Balta vliava taikos vliava prie Vytauto Didiojo paminklo
inicijavau 2015 m. kovo mn. 11 d. Norjau priminti, kad Kaunas ikonografikai vis dar
tebegyvena karo padties bsenoje nors jau 76 metus Vilnius priklauso Lietuvai, bet vis dar
paminklo ikonografijoje atsispindi konfliktas, kurio seniai nra.

9
(1989 07 12 Kauno tiesa )
 18 pav. Performanso ,,balta vliava taikos vliava akimirkos.

Performanso metu siekta kelti tokius probleminius klausimus: ar ryims diskutuoti apie
io paminklo bt iandieniniame pasaulyje? Klausimas visiems mums, nes tai ms erdv,
ms alis, ms miesto vaizdis. i problema yra svarbi ne tik politiniu, emociniu aspektais, bet
ir moraliniu. Performansas ,,(Ne)inojimas prie Vytauto Didiojo paminklo Kaune buvo
gyvendintas 2016 m. liepos 15 d., t. y. algirio mio minjimo dien.
(https://www.youtube.com/watch?v=oSoMZxk5iOk). Iniciatyvos metu su meninink Ieva
Voroneckyte siekme kvestionuoti su Vytauto Didiojo paminklu siejam algirio mio
ideologij. Buvo norima atkreipti dmes tai, kad is, neva tai, algirio miui skirtas
monumentas, ms nuomone, prietarauja istorinei tiesai.

19 pav. Performansas ,,(Ne)inojimas. Elijaus Knieausko nuotr.

 Apibendrinant galima teigti, kad per skubjim, nesigilinus priekario kontekst ir
skulptoriaus V. Grybo original pasilym, buvo pastatytas paminklas, kuris eidia ms
sjunginink ir bendraygi nacionalinius ir patriotinius jausmus. Sukurtas algirio mio mitas
trukdo visuomenei pamatyti tikrsias paminklo konotuojamas prasmes. vietinto meninio
aktyvizmo formos leidia eskaluoti ne tik politiniu, emociniu aspektais opias problemas, bet ir
atkreipti dmes moralinius io reikinio aspektus tai, koki inut siuniame, gali atsigrti
prie mus, tik mes neinosime kas ir kodl tai lm.
Menotyrininkas Stasys Katauskas kalbdamas apie socialiai angauot men teigia, kad
menas, kur regime gatvje, danai tra tik politin gali turini (turjusi) struktr veiklos
tvirtinimo ir pateisinimo instrumentas. Taip pat ir politikos iliustracija. Taiau gyvenime danai
bna, kad ne menininkai politin gali naudoja savo krybai, o j menas tarnauja politiniams
interesams ir ideologijoms. Ypa tai pasakytina apie men gatvje skulptras, paminklus,
memorialinius ansamblius, architektr.10

10

http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20111219122113/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3
111&kas=straipsnis&st_id=9465