1

VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA

KAUNO SKYRIUS

MAISTO PREKI MOKSLAS

VYNUOGI VYNAI
mokymo priemon (studentams)

Paruo dstytoja S. riupien

Kaunas 2001
 2

TURINYS

vadas.......................................................................3 psl
Vyno itakos............................................................4 psl
Vyno gamyba..........................................................4 psl
Natralusis vynas4 psl.
Putojantis vynas..5 psl.
Spirituotas vynas.6 psl.
Aromatizuotas vynas.................................... ..7 psl.
K papasakot vyno mgjas.11 psl.
vairi ali vynai...................................................13 psl
Kartojimo ir diskusij klausimai...........................21 psl

TEMOS STUDIJ TIKSLAI

inoti vynuogi vyno klasifikavimo poymius;

Imanyti vyno vartojamsias savybes;
Gebti apibdinti vyno kokybs reikalavimus ir pateikim

UDAVINIAI

Apvelgti gaminam vyn asortiment

Apibdinti atskiras vyn grupes pagal gamybos bd;
Ianalizuoti atskir vyno grupi skiriamuosius poymius;
Gebti atskirti vairi grupi vynus;
 3
Paaikinti kaip derinami vynai su vairiais patiekalais;
 4

VADAS

Vynas - tai grimas, neatsiejamas nuo monijos istorijos ir kultros. Kartu - tai ir ventas
grimas, naudojamas banytinse apeigose. Jeigu jau pradjome analizuoti chemin alkoholini
grim sudt, tai sigilinkime paslaptingj vyn. Po subtilia kvap puokte, maloniu skoniu
slepiasi ne tokie poetiki vyno elementai:

Cukrus - vyno sudtyje tai daugiausiai gliukoz ir fruktoz, kurias miels fermentacijos
metu paveria etilo alkoholiu. Be j, yra ir kit cukraus ri, kuri miels nefermentuoja, bet juos
skaido bakterijos, paversdamos metilo alkoholiu ir auktesniaisiais alkoholiais.

Likutinis cukrus - tai cukrus, liks po vyno fermentacijos. Jis matuojamas gramais100 cm.
Nuo jo ir priklauso vyno saldumas.
Sausuose stalo vynuose cukraus kiekis yra iki 3 g/l00 cm, desertiniuose jis siekia net 50 g/l00 cm.

Rgtingumas - j apsprendia vairi rgi kiekis vyne.

Fiksuotas rgtingumas - tai daugiausiai vyno ir citrinos rgtys, kurios aptinkamos
vynuogse arba susiformuoja fermentacijos metu.
Kintantis rgtingumas - tai daugiausiai acto rgtis, kuri greitai susiformuoja,
veikiant bakterijoms ir patekus deguoniui. Maas jos kiekis yra neivengiamas ir netgi patrauklus.
Jei tik kiekis didesnis - vynas ima rgti ir virsta actu.

PH - tai rgtingumo stiprumo matas (o ne absoliutaus kiekio). Kuo maesnis PH

vertinimas, tuo sausesnis (rgtesnis) yra vynas. emesnis PH vertinimas padeda ilaikyti ger
vyno spalv, apsaugo nuo bakterij poveikio ir leidia ilaikyti daugiau laisvo SO2, kuris yra
aktyvus konservantas.

Paprastai PH vertinimas sausam stalo vynui svyruoja nuo 2.8 iki 3.8.

SO2 (sieros dioksidas) - maas jo kiekis yra tiesiog btinas geram vynui, nes apsaugo j nuo
oksidacijos ar kitokio bakterinio poveikio. Taiau kita dalis SO2 reaguoja su cukrumi, taip
sudarydamas kenksmingus junginius. Tik liks laisvas SO2 yra efektyvus vyno konservantas.
Visose vyn gaminaniose alyse leistinas SO2 kiekis yra grietai reguliuojamas ir jis nustatomas
pagal likutinio cukraus kiek: kuo saldesnis vynas, tuo daugiau jame gali bti SO2. Taip pat SO2
reaguoja su anglies junginiais, todl net statyme yra raoma, kad ampan ar putojant vyn
draudiama gaminti i sulfatais utert suli.

Sausas ekstraktas - tai daleli visuma, garantuojanti vyno skonio iskirtinum. J kiekio
matas - tai mas, kuri likt igarinus skyst.

Alkoholis - tai etilo alkoholis. Jis apsprendia vyno stiprum. Jo kiekis tiesiogiai priklauso
nuo vyno ries. Sausi stalo vynai siekia iki 11-13% alkoholio, stiprintieji (spirituoti) vynai
(portveinas, eri, madeira) -15-20%.

Metilo alkoholio, kuris yra nuodingiausias vis alkoholini grim elementas, vyne , kaip
bet kuriame alkoholiniame grime, tam tikras kiekis yra, ir jis susidaro natraliai. Kadangi vynai
nra gryninami ar distiliuojami, todl tai neivengiama.

Auktesnij alkoholi taipogi randama, kadangi jie susidaro fermentuojantis krakmolams ir

vairioms cukraus rims.
 5

VYNO ITAKOS

Europoje pagaminama 73% viso pasaulio vyno (tame tarpe Europos Bendrijoje - 43%), kai
tuo tarpu Amerikoje - tik 17%. Taiau tik 30% io vyno tinka vartoti kaip vynas (apie j toliau ir
kalbsime), o lik 70% perdirbami pramonin spirit ir brend.

Pirm kart vynas gertas prie Ararato kalno irazo vietovje. Legenda byloja, kad po
pasaulinio tvano Nojaus laivas pasiek Ararat. Ten Nojus pasodino vynuogs krm, num
derli, ispaud sultis, pagamino vyn ir ... pasigr.
Archeologiniai kasinjimai patvirtina, kad Persijos irazo vietovje vyn gamino jau prie
12 tkstani met. Vyno evoliucija truko ilgai ir joje dalyvavo 4 tautos - asirai, finikieiai, graikai
ir romnai. Europ vynas pateko finikiei (dabar - libanieiai) dka. Tik 3 a.p.K vynas buvo
atgabentas Galij (dabar - Pranczija). Vyn gamino vienuolynuose ir banyiose: dl tuo
laikotarpiu vykusi kar, tai buvo saugiausios vietos vyno laikymui.

Pasaulyje yra 2 zonos, kuriose gerai dera vynuogynai. Jos vadinamos "vyno juostomis". Tai
teritorijos, esanios Piet ir iaurs pusrutuliuose tarp 30 ir 50 lygiagrei. iaurje vyno juosta
prasideda Didiosios Britanijos viduryje ir Rusijos pietuose.
Daugiausiai vyno Europoje gamina Pranczija, Italija, Ispanija, Vokietija. Pirmosios dvi
alys kartu apima 2/3 pasaulio vyno gamybos - apie 250 mln hektolitr per metus. Ispanijoje
gaminamas daugiausiai raudonasis vynas, kai tuo tarpu Vokietijoje - baltasis.

VYNO GAMYBA

Vynuogs augalas priklauso vijoklini eimai. Kad ji gerai dert, reikia ypating slyg:
nederlingo.kalkto, daug azoto ir mineral turinio, bet emo organinio turinio dirvoemio,
klimato su 4 rykiais met laikais - velnia iema (temperatra nenukrenta emiau -10E), iltu
ir lietingu pavasariu, karta vasara ir sausu rudeniu,
specifins prieiros (atstumo tarp krm, genjimo, perprodukcijos vengimo),
met skms.

Pati vynuog susideda i:

kotelio, duodanio tanin,
luobels, suteikianios spalv,
minktimo, i kurio spaudiamos sultys.

Natralusis (tykusis) vynas

Vyno gamyba - tai viei vynuogi suli fermentacija. Ji vyksta, kai miels reaguoja su
cukrumi, paversdamos j alkoholiu. Balkvos spalvos apnaos ant vynuogs luobels tai
vynuogs miels.
Yra 2 mieli tipai: "laukins" miels (aerobins, t.y. joms reikia oro) ir vyno miels
(anaerobins, t.y. jos gali gyventi be deguonies).
Be mieli, dar egzistuoja actargts bakterijos. Jos paveria vyn actu, jei paliksite
atidaryt butel 2-3 dienoms. Todl i bakterij reikia atsikratyti gaminant vyn.

Pirmojoje fermentacijoje veikia "laukins" miels: isiskiria daug angliargts.

Miels dalyvauja alkoholiniam rgime:

 6

C6H12O6 > 2C2H5O2 +2CO2

Cukrus etilo alkoholis angliargt

Kai vynas pasiekia 4% stiprum, "laukins" miels sta. Tada prasideda antras etapas -
ima veikti vyno miels. Jos vyno stiprum gali pakelti maksimaliai iki 18% - esant tokiam
stiprumui, jos sta. Vyno miels taip pat sta, kai apdoroja vis sultyse esant cukraus kiek,
todl daniausiai natralaus vyno stiprumas siekia 12 - 12.5%. Labai retai pasitaiko natrali vyn,
kuri stiprumas virija 12.5%.
Taiau, norint padidinti alkoholio kiek, utenka fermentacijos metu papildomai dti
cukraus. Fermentacijos procesas trunka nuo keli dien iki keli savaii.
Norint atsikratyti actargi bakterij ir pelsi, besivystani esant deguoniui, vyne
itirpdoma truputis sieros dvideginio SO2. Tada vynas ifiltruojamas (paalinamos nuosdos ir
kietos dalels) ir ipilstomas statines. Medis tobulina vyno skon: grimas gauna daugiau tanin,
pektin ir karij aliej.

Baltj vyn galima gaminti ir i baltj, ir i juodj vynuogi - svarbu, kaip ilgai
vynuogi sultys bus ilaikytos kartus su luobelmis. Raudonuosiuose vynuose yra daugiau tanino,
todl juos galima ilgiau ilaikyti nei baltuosius.

Putojantis vynas

Tai vynas turintis savyje itirpusios angliargts. J vyne galima ilaikyti 4 bdais ( 3 i
kuri - per antrj fermentacij):

Tradiciniu ampano metodu (Methode Ehampenoise)

Antroji fermentacija vyksta vyno butelyje. natralj (tykj) vyn papildomai dedama cukraus ir
vyno mieli ir butelis ukemamas. Reguliariai butelis yra sukreiamas ir pasukamas kakliuku
emyn, kol pasiekia beveik vertikali padt, o mieli likuiai susikaupia ant kamio. Tada butelio
kakliukas staigiai ualdomas ir itraukiamas kamtis - ledas su mieli likuiais kaip kulka ilekia
i butelio. Tada jau butelis ukemamas kamiu ir yra tinkamas vartojimui.
Prancziko ampano gamyb reguliuoja teisiniai aktai. "Non-vintage" (ne vieno derliaus)
ampanas po pagaminimo turi bti ne maiau kaip 1 metus ilaikomas rsiuose ampans regione.
"Vintage" ampano gamybai naudojamas tik vien met derlius, o po pagaminimo
ampanas turi bti ilaikomas net 5 metus.
iuo brangiu ir ilgu bdu daromi tiktai aukiausios kokybs putojantys vynai - visi tikri ampanai
ir kai kurie prancziki Vin Mousseux, ispaniki Cava bei kit region geriausieji vynai. J
iskirtin savyb - natralios angliargts poveikis yra ilgalaikis, todl burbuliukai taurje su
vynu kyla net po 2 dien.

Talpiniu metodu.(Tank ; Cuvee Closed; Charmat)

iuo metodu gaminama didioji dalis ger putojani vyn. Antroji fermentacija vyksta didelse
talpose, tada vynas filtruojamas, ipilstomas butelius ir ukemamas. Taip daromi dalis
pranczik Vin Mousseux, italikas Asti Spumante, vokikas Sekt.
 7

Transfero metodu (Transfer Methode).

Antroji fermentacija vyksta butelyje kaip ir ampaniniame metode. Taiau, kai vynas subrsta, jis
perfiltruojamas ir perpilamas kit butel.

Karbonizavimo metodu (Carbonated)

iuo bdu pagaminti vynai vadinami gazuotais.
Angliargt vedama ataldyt vyn ir itirpsta jame. iuo bdu gaminami pigs, emos kokybs
putojantys vynai, kadangi didesnis angliargts kiekis paslepia paties vyno trkumus. Tokia vyno
pagrindin savyb - jis putoja aktyviai, bet tik trump laik, t.y. tik kelet minui. Tokie vynai
vadinami gazuotais.

Prancziki putojantys klasifikuojami pagal j skon, t.y. likutinio cukraus kiek vyne:
Extra Brut 0-0.5%
Brut 0.5-1.5%
Extra Dry 1.5-2%
Sec 1.75-2.5%
Demi Sec 2.5-5%
Doux > 5%

Lietuvoje putojantys vynai gaminami Alytos ampano gamykloje. Pagal likutinio cukraus kiek
klasifikuojami:
Briutas 0,5 1,5%
Sausas 2- 2,5%
Pusiau sausas 4 4,5%
Pusiau saldus 6 6,5%
Saldus 8 8,5%

Pastiprintasis vynas (spirituotas)

J gamybos ypatyb - papildomai pridedama alkoholio, paprastai to regiono brendio,

idistiliuoto i vynuogi ispaud.
Portveinas - turtingo saldaus skonio, 17-24% stiprumo vynas. Paprastai geriamas kaip aperityvas.
Tikroji portveino gimtin - Douro ups slnis Portugalijoje. Pavadinimas "portveinas" reikia
"Vynas i Porto", kadangi pirm kart ujrius jis buvo igabentas i Oporto uosto.
Fermentuojant vynuogi sultis, jose esantis cukrus virsta alkoholiu. pusjus iam procesui, mis
pilama gryno ir varaus spirito. Fermentacija tuo momentu staiga nutrksta, ir vyne lieka ymiai
daugiau cukraus nei paprastai. Tada vynas yra ilaikomas (subrandinamas) kelet met. tikrasis
portveinas saldus, stiprokas, turtingos kvap puokts vynas. Lietuvoje galite rasti vairi
riCockburn's" portvein.
Angl tradicija - portvein gerti desertui kartu su sriu. Portveino gamyboje alkoholis pridedamas
per pirmj fermentacij.
Cheresas (arba "cherry" (eri), kuris, deja, danai per klaid palaikomas vyni
("cherry") vynu ar trauktine) gaminamas ymiajame Jerez (Cheres) regione, piet Andalzijoje,
Ispanijoje. Jo istorija skaiiuojama nuo XIII a. ir yra dalis Ispanijos istorijos. iam vynui vynuogs
nurenkamos rugsjo mnes, j misa fermentuojama iki sausio, kol jaunas vynas tampa skaidrus.
Tada jis pastiprinamas alkoholiu ir ipilstomas amerikietikojo uolo statines. domu, kad
statins niekada pilnai nepripildomos ir neudaromos sandariai. Bet koks kitas vynas tuojau pat
tapt actu, o chereso pavirius pasidengia mieli plvele, kuri ir apsaugo nuo oro poveikio, ir kartu
leidia vykti ltai oksidacijai. Taip vynas brandinamas 3 ir daugiau met. Pirmas butelius
ipilstomas seniausias vynas. jo dabar jau tui statin perpilamas truput jaunesnis vynas, ito
statin - dar jaunesnis ir t.t. Taip perpilamos visos rsyje esanios statins - tai brangiai kainuoja
bei ilgai utrunka. Cheresas bna keli ri. Jo spalva svyruoja nuo velnios iaud iki gilios
 8
gintaro, o skonis priklauso nuo vynuogi ries, rsio vidaus klimato ir ilaikymo. Lietuvoje yra
populiarus "Harvey's" cheresas.
Cheresas (sherry) gali bti sausas, vidutinis ir saldus. Sausas cheresas visada geriamas
tiktai ataldytas. Chereso gamyboje alkoholis pridedamas po pirmosios fermentacijos. Jo
stiprumas 18-22%.
Maderos vynas gaminamas to paties pavadinimo saloje, priklausiusioje Portugalijai. is
vynas taip pat yra pastiprinamas alkoholiu. Jo gamybos proceso ypatyb - statins su vynu
laikomos 40-50 laipsni temperatroje (kartomis vasaros dienomis statins laikomos sauls
atokaitoje). Taip madeira gauna intensyvi, truput karsteljusio skonio puokt.
Sveikatos pairiu, geriausia vartoti sausus vynus. Juose yra maiausiai likutinio cukraus, kuris
jungiasi su SO2, taip sudarydamas kenksmingus junginius.
Jie nesukelia pagiri sindromo (kit ryt neskauda galvos, nepykina aiku, jei neperdozuosite).
Bet kokiu atveju, vartojant vyn reikt prisiminti posak: Truputis druskos - valg paskanina,
daug druskos - valg sugadina."
.

AROMATIZUOTAS VYNAS

Tai spirituoto vyno atmaina, tik skirtingai nuo spirituoto vyno, grim pilamas ne tik
rektifikuotas spiritas, bet ir upilai, vairi augal ekstraktai, cukraus ar vynuogi misa.ie vynai
pasiymi labai turtingu, rykiu aromatu ir iek tiek karsteljusiu skoniu, nes vienas i svarbiausi
komponent yra pelynai. Pagal stiprum ir cukraus kiek jie skirstomi
Stiprius alkoholio 18%, cukraus 6 10g/100cm
Desertinius alkoholio 16%, cukraus 10 18 g/100cm
Aromatizuot vyn bdingiausi tipai vermutas, martinis, inzano, stock ir kt. Pagal
spalv skirstomi baltus, roinius, raudonus. Jie retai naudojami nepraskiesti, daniausiai
skiediami sodos vandeniu ir ledu arba i j gaminami vairs kokteiliai, aperityvai, kiti mirs
grimai.

VYNO LAIKYMAS IR PATEIKIMAS

Vyno kokyb lemia ne tik kaip jis yra gaminamas, bet ir kaip jis laikomas.
Svarbu, kad per kamt vyn nepatekt oras. Todl reikia butel laikyti horizontaliai.
Vynas laikomas vsioje ir tamsioje patalpoje, kadangi intensyvi viesa iblukina vyno spalv, o
pastovi iluma gali pargtinti vyn. Idealios slygos: 6-10C, sausa ir tamsi patalpa.
Vyno butelio negalima kratyti - vynas yra "gyvas". Jei vynas buvo perveamas, jis btinai po to
turi nors kelet valand pastovti.
Tvirtas raudonas vynas atkemamas 1 val. iki vartojimo ir patiekiamas 16-18C temperatros
(lengvesnis raudonas - 14-16C). Sausas baltas vynas ataldomas iki 8-10C ir atkemamas prie
pat vartojant. Saldus baltas vynas ir putojantis vynas patiekiamas ataldytas iki 6-8C.
Vis pirma, vyno kokybs garantija - tai jo kilms vieta (i kokio vynuogyno buvo
surinktos vynuogs). Taip bet kuriuo reikiamu momentu galima patikrinti aplinkos slygas:
utertum nitratais, pesticidais ar kitomis tromis. Be to, vieta nulemia ir klimatini faktori
tak.
Antra garantija - vynuogi ris. imtamet patirtis rod, kad kiekvienos ries vynuogs
geriausiai dera tik atitinkamos chemins sudties dirvose. Todl kiekvienas vynuogynas turi savo
tradicin r. Taip pat, kad vynui bt atrinktos tik sveikos vynuogs, nustatoma, kiek vyno
galima pagaminti i kiekvieno vynuogyno (todl visos uogos atidiai perrenkamos, ir papuvusios
ar kitaip paeistos atmetamos).
 9

VYN KLASIFIKACIJA PAGAL ILAIKYM

alys Ordinariniai Markiniai

Pranczija VIN DE TABLE, VIN DE AOC,VOQS
PAYS
Angija TABLE WINE
Vokietija TAFEL WEIN QmA,QmP
Italija VINO DA TAVOLA DOCG, DOC
Ispanija VINO DA MESA DOC
Vengrija ASZTOLI BOR
Portugalija DOC

PUTOJANI IR GAZUOT VYN YMJIMAS

alys Putojantys Gazuoti

Pranczija MOUSSEOX, CREMANT

Ispanija CAVA PETILLAN
Italija SPUMANTE FRIZZANTINO
Vokietija SEKT PERL WEIN
JAV SPARKLING
Rusija SOVETSKOE IGRISTOE
Vengrija HABZO
 10

VYNUOGINI VYN KLASIFIKAVIMAS

NATRALS AROMATIZUOTI GAZUOTI PUTOJANT

S P P S D P
A U U T E A U
U S S I S M S
S I I P E P I
I A A R R A A
U U T N U
S I BRIUTAS 1,5 g/100
A
S S N cm3 I S
A A I CUKRAUS: A
SAUSAS 2-2,5 g/cm3
U L A CUKRAUS
L
S D I PUSIAU SAUSAS 4- D
I 5,5 g/cm3
CUKRAUS
S PUSIAU SALDUS 6- S
6,5 g/cm3
P
U
T
O
J
A
N
T
Y
S

KAIP SKAITYTI ETIKET
Btini uraai:
1. Gamybos regionas A.O.C. vynms
(Appellation dOrigine Controlee)
Pavadinimas turi bti pakartotas, kai
nurodomas gamintojo vardas. Tas
pats ir dl vynuogi vairovs arba
emi.
2. Vyno kiekis butelyje. Raid e
rodo, kad kiekio kontrol atlikta
pilstymo metu.
3. (11%vol) Alkoholio kiekis
11%vol
4. Vyno gamintojo pavard bei vieta,
kur vynas pagamintas. Pastaroji turi
bti nurodyta, jeigu vynas iveamas
i Pranczijos. Product de France
arba Product of France taip pat gali
urayta.
5.(Supilstyta chateau) is uraas
rodo, kad vynas buvo supilstytas
butelius firmai priklausaniai
chateaux, priirint vynmedi
augintojui, paiam vyno gamintojui
ar pardavjui, pagal reikm
11
Nebtini uraai:
1.(Didis Bordeaux vynas). odiai
Grand vin patys savaime yra
GRAND VIN DE BORDEAUX udrausti. Po j btinai turi bti
svarbiausias Appellation dOrigine
Controlee (regiono pavadinimas,
kuriam turi priklausyti vynas) turint
omenyje gamybos viet.
2.Tikslus arba stilizuotas chateau
paveiksliukas arba herbas
3. Apdovanojimai, gauti i oficalios
organizacijos. Todl apdovanojimo
metai visada didesni, negu
pagaminimo metai. Gali bti
Medaille d'or nurodyta ir oficiali klasifikacija.
au concours agricole de Paris 1982
4.Vyno pagaminimo metai
1981
Chteau Beau Soleil 5. Chteau, augintojo, ems arba
produkto vardas
Bordeaux suprieur
Appellation Bordeaux suprieur controle
6. Buteliai gali turti savo numerius,
taiau pastarieji jokiu bdu negali
bti sumaiyti su kontrols numeriais
cette boutelle porte le N0 1000
et doit tre servie chambre sur les
viandes rouges, les gibiers et les fromages 7.Uraas apie vyno vartojim ir
laikym. is uraas saugomas
autorini teisi statymo.
75cl e
M. Dupone vinculteur Beychac (Gironde) France
MIS EN BOUTEILLE AU CHTEAU
 12

K PAPASAKOT VYNO MGJAS...

Kuo skiriasi paprastas mogus nuo vyno mgjo? J visada galima atpainti - btent, i
ypsenos, kuri nuslenka veidu, ir aistringo vilgsnio, kuriuo jis nuvelgia gero vyno butel, i to, su
kokia tvika globa jis priiri savo rsyje saugomas vyno atsargas, su kokia meile irenka butel
bei j atidaro ir su kokiu pasitenkinimu mgaujasi iuo i amiaus gldumos atjusiu grimu. Toks
mogus, sulauks svei, trokta pasidalinti diaugsmu ir estetiniu pasigrjimu, kur jam suteikia
vynas, jo saugojimas, ragavimas bei vartojimas. mogui i alies eimininko elgesys gali
pasirodyti gan keistas, taiau tik i pradi. eimininko pasakojimas apie vyn kaip labai taur
grim bei atliekami "ritualai" visada suavs sveius.
Daugelis mano, kad, kuo vynas senesnis, ilgiau ilaikytas, tuo jis geresnis. Tokia nuomon
nra teisinga. Vynas kaip ir mogus pereina visas gyvenimo fazes: gimim, augim, brandum,
senatv ir mirt. Vynui kaip ir mogui taikomi tie patys apibdinimai - jaunas vynas, senas vynas.
Vynas kaip ir gyva btyb gyvena, jame vyksta sudtingi biocheminiai procesai, jis keiiasi -
formuojasi, brsta, sensta ir pagaliau suyra - mirta. Kiekvienos vyn ries gyvenimo stadijos yra
skirtingos trukms, todl vieni vynai gali bti ilgaamiai, kai tuo tarpu kitus tinka gerti jaunus.
Ir balti, ir raudoni, ir rausvi stalo vynai - tai tik rgimo proceso ir fermentacijos
paveiktos , grynos, be joki pried ar priemai vynuogi sultys. Daniausiai vyno gamybai
naudojamos vynuogi sultys yra bespalvs, nepriklausomai nuo to, i viesi ar tamsi vynuogi
ri jos gautos. Vynui spalv suteikia vynuogi luobelse esanios daanios mediagos.
Vyno kokybs kriterijai:
--> Vynuogi ris, taiau kokybins savybs priklauso nuo vietovs,
kurioje auginamos vynuogs;
--> Kilm - kilms svoka apibdina klimato slygas, padt bei dirvoemio
ypatybes.
Pavadinimas stalo vynui suteikiamas arba pagal vynuogi r, i kurios jis gaminamas
(Riesling, Cabernet, Lambrusco, Muscat, Trebbiano) arba pagal vietov, kurioje iaugo vynuogs
ir buvo pagamintas vynas, arba pagal abu iuos poymius.
Riniai vynai visada gaminami i t pai vynuogi ri, nes visos vyn gaminanios
alys yra primusios statymus, reglamentuojanius atskir vyno ri gaminimo technologijas,
kokybs standartus. T pai rini vyn skonis gali skirtis, nes vyno kvap puokt ir skonis
labai priklauso nuo klimato slyg tais metais, kai buvo nuimamas vynuogi derlius. Taiau,
inant skmingus vynuogi derliaus metus, galite bti tikras, kad sigijote puikios ir garantuotos
kokybs grim.
Pavyzdiui, Italijoje yra priimtas statymas, reguliuojantis vynininkyst alyje ir
reglamentuojantis vyno kokybs standartus. i statym galima iliustruoti tokia "vyn kokybs
piramide".
---
DOCG
-------
DOC
-------------
IGT
---------------------------
VINO DA TAVOLO

DOCG - DENOMINAZIONE DI ORIGINE CONTROLLATA E GARANTITA

 13
ie vynai uima aukiausi pozicij kokybs piramidje. DOCG statusas yra suteiktas tik
paios aukiausios kokybs vynams. ios pakopos vynams nustatomi patys grieiausi tiek
geografiniai, tiek ir kokybiniai reikalavimai.

DOC - DENOMINAZIONE Dl ORIGINE CONTROLLATA

ioje pakopoje esantys vynai yra aukiausios kokybs vynai, kuriems nustatomi
grieti geografiniai, naudojam vynuogi ri, j santykio vyne reikalavimai.

IGT - INDIEAZIONE GEOGRAFIEA TIPIEA

Tai auktesns negu vidutins kokybs vynai. ios pakopos vynai gali naudoti geografin
(vietovs) pavadinim ir vynuogi ries pavadinim (grietai tokia tvarka).

VINO DA TAVOLA

Stalo vynas sudaro piramids pagrind: ioje pakopoje esantiems vynams nenustatomi nei
geografiniai, nei vynuogi ries, naudojamos vynui gaminti, reikalavimai. Daniausiai nurodomas
provincijos, kurioje pagamintas vynas, pavadinimas.

CHIANTI - pats ymiausias bei seniausias Italijos vynas pasaulyje. Pirm kart metraiuose jis
buvo pamintas 1398 metais. Tai vienas i nedaugelio Italijos vyn, kuriam suteiktas DOCG
statusas. Toks statusas yra suteiktas ir baltam desertiniam vynui ALBANA DI ROMAGNA.
I vyn, kurie pasiek Lietuv, DOC statusas yra suteiktas vynams SOAVE,
SANGIOVESE, TREBBIANO DI ROMAGNA, BARDOLINO, VALPOLICELLA ir kt. I stalo
vyn (VINO DA TAVOLO) Lietuvoje galite rasti tiek balt, tiek raudon vyn
SANGIOVESE, TREBBIANO.

Pranczijos vyn klasifikacija yra ypa sudtinga, taiau tuo pat metu teikianti didiausias
vyno kokybs garantijas.
--
AOC (AC)
-------
VDQS
--------------------------
VIN DE PAYS
------------------------------------
VIN DE TABLE

AOC (AC) APPELLATION D'ORIGINE CONTROLEE.

Atitinka italik DOCG. Visi geriausi klasikiniai vynai ir daug kit puiki vyn priklauso
iai grupei. Ypa puikus yra baltas ir raudonas Bordo vynas MARQU1S DE CHASSE, taip pat
Langudedoe-Roussillon regiono L'INVITE CORBERIES, L'IVITE MINERVOIS.
 14

AOC kategorijos vynai

RAUDONAS VYNAS
Les Vignerons de la Mediterranee Ehateau Tour de Montredon Rouge
(pranezikas sausas)
Ginestet Maruis de Ehasse '96 (pranczikas sausas)
Ginestet Anthologie Bordeaia (pranczikas sausas)
Ealvet Beaujolais Noveau '99 (pranczikas sausas)
Ealvet Reserve des Prinees '97 (pranczikas sausas)
Ed. Kressmann Bergerae Grande Reserve (pranczikas sausas)
Ed. Kressmann Bordeaia Grande Reserve (pranczikas sausas)
Eastel & Freres Baron de Lestae Rouge (pranczikas sausas)
Eastel & Freres Matayae Eahors (pranczikas sausas)
Eastel & Freres Ehatean Saint George (pranczikas sausas)

BALTAS VYNAS

Ginestet Maruis de Ehasse '97 (pranczikas sausas)

Ealvet Reserve '98 (pranczikas sausas)
Ed. Kressmann Monopole Bordeaux Sauvignon (pranczikas sausas)
Ed. Kressmann Bordeaia Grande Reserve (pranczikas pusiau sausas)
Eastel & Freres Baron de Lestae Blane (pranczikas sausas)
Eastel & Freres Montebazillae Franeois Delaville (pranczikas saldus)
Askaneli Brothers Fsinandali (pranczikas sausas)

ROINIS VYNAS

Calvet Rose d'Anjou (pranczikas pusiau sausas)

VDQS - VIN DELIMITE DE QUALITE SUPERIEURE

Tai emesnis kokybs kontrols laipsnis, kuris reikia "nustatyto regiono puikios kokybs vynas".
Jis taikomas, kai vyno gamyba ar pats vynas ne visikai atitinka AOC reikalavimus.

VIN DE PAYS

Tai alies (regiono) vynas. i kategorija pirm kart panaudota 1968 metais, norint suteikti
geografini identitet ir kokybs enkl vynams, kurie anksiau buvo parduodami tik maiymui su
kitais. Paymtini piet Pranczijos Vin de Pays vynai - L'INVITE DE L'HERAULT, BARON
BERNARD D'ESTIGNY, CANTARANE. paskutiniai metai buvo ypa skmingi vynininkystei:
gamta buvo ypa draugika vynuogi augintojams bei vyno gamintojams - pasaulio rsiuose
niekada dar nebuvo saugojama tiek daug tuo labiau, gero vyno. Todl vyno mgjai daugelyje
pasaulio ali gali isirinkti savo mgstamiausias vyno ris, eksperimentuoti su kitais dar
neinomo skonio vynais. Pavyzdiui, tokiu bdu nesunku pastebti, kad jauni vynai SOAVE,
BARDOLINO, TREBBIANO pasiymi geresnmis skonio savybmis, negu palaikyti vynai, kad
subtils vyno VALPOLICELLA kvapai, primenantys rieut aromat, bei truput kartokas skonis
ilieka vyne tik tuo atveju, kai jis yra ipilstytas nedidels talpos butelius.
 15

VIN DE TABLE
Tai kasdieninio vartojimo vynas, kuriam nra nustatomi geografiniai ar vynuogi ries
reikalavimai. iai kategorijai priklauso nebrangs gero skonio balti ir raudoni vynai BARON DES
TOURS, LATASTE. PRIVELEGE. LE PIEHET, SPEEIAL FRUITS DE MER.
BERNARD D'ESTIGNY, CANTARANE. paskutiniai metai buvo ypa skmingi vynininkystei:
gamta buvo ypa draugika vynuogi augintojams bei vyno gamintojams - pasaulio rsiuose
niekada dar nebuvo saugojama tiek daug tuo labiau, gero vyno. Todl vyno mgjai daugelyje
pasaulio ali gali isirinkti savo mgstamiausias vyno ris, eksperimentuoti su kitais dar
neinomo skonio vynais. Pavyzdiui, tokiu bdu nesunku pastebti, kad jauni vynai SOAVE,
BARDOLINO, TREBBIANO pasiymi geresnmis skonio savybmis, negu palaikyti vynai, kad
subtils vyno VALPOLICELLA kvapai, primenantys rieut aromat, bei truput kartokas skonis
ilieka vyne tik tuo atveju, kai jis yra ipilstytas nedidels talpos butelius
Natralus vynuogi vynas pasiymi gydomosiomis bei profilaktinmis savybmis. Vyne
esanios organins (vyno, citrinos, pieno, acto) rgtys, mineralins mediagos (kalis, natris,
fosforas, magnis, geleis), azotins, pektinins mediagos, natrals vitaminai (B1, B2, B3, B4, B5,
B12, H, I, E, P) suteikia jam ypating vert, todl paskutiniu metu stalo vyno taur prie pietus
rekomenduoja netgi gydytojai. monijos patirtis rod, kad raudonas vynas reguliuoja kraujo
apytak bei normalizuoja kraujo spaudim, o savo tyrimais patvirtino JAV mokslininkai, todl,
norint ivengti irdies smgio ir kit irdies lig, ypa naudinga gerti raudon vynuogi vyn,
pavyzdiui, Chianti, Bardobino, Sangiovese, Lambrusco ir kt.
O ar inote, kad per dien igerta 0.5 l vyno vyrui ir 0.3 l moteriai veikia kaip baktericidin,
antivirusin, antiradiacin priemon? Beje, ir Kaukazo gyventoj ilgaamikumui bei
jaunatvikumui tak turi tradicija danai gerti vyn

KOKIE VYNAI KOKIEMS PATIEKALAMS

Balti stalo vynai tinka ukandiams, lengviems msos bei uvies patiekalams. Raudoni
nelabai stiprs vynai - avienai, jautienai, pauktienai, patetams. Raudoni stiprs vynai - bifteksui,
kiaulienai, sriuboms, pupelms. Pusiau salds vynai - viiukams, uvims padae.
Vynas pietums daniausiai tiekiamas tokia tvarka: nuo silpnesni - prie stipresni, nuo
saus - prie saldesni, nuo balt - prie raudon. Vasar maloniau gerti silpnesnius, daniau baltus
vynus; iem - stipresnius, daniausiai raudonus vynus.
Vyno skonis keiiasi priklausomai nuo temperatros, todl, norint mgautis visa kvapu ir
skonio atspalvi gama, raudonus vynus reikia tiekti paildytus iki 16-18 laipsni, o baltus vynus -
truput ataldytus (iki 10-12 laipsni).
Pavyzdiui, CHIANTI - pats ymiausias italikas vynas pasaulyje vartojamas prie daugelio
patiekal, gaminam tiek paioje Italijoje, tiek ir kitose alyse. i vyn tinka vartoti prie spageti su
msos bei tomat padau, prie keptos msos (alyk), alt ukandi - kumpio, virto lieuvio.
Be to, tai vienas i nedaugelio vyn, tinkani prie vegetarini patiekal.
Visais amiais vynas buvo kilnumo, isilavinimo ir socialins gerovs simbolis. Visos
aristokratins eimos, kiekvienas save ir savo sveius gerbiantis miestelnas (eimininkas) kaup

vyno atsargas, parsivedamas pai geriausi, skmingiausi vynuogi derliaus met vynus i
labiausiai tuo metu garsjusi vyno gamintoj.
Vynas visada buvo kulto, auktesnij visuomens atstov grimas, o vargingesnieji gr i
vairiausi grd pagamintus grimus - degtin, vaisi alkoholinius grimus ir kt.
Daugelis moni suvokia, kad ilgas vyno kelias - tai didiul patirtis, monijos sukaupta per
imtmeius ar tkstantmeius, todl atsiranda vis daugiau ir daugiau moni, sugrtani prie
sen vertybi, perimani jas. Be kilnumo ir erudicijos, socialins gerovs vyno vaizdis
iuolaikiniam mogui simbolizuoja eimos idinio tvirtum: deramai prie patiekal parinktas
vynas ne tik sukuria papildomus skonio atspalvius, bet ir suvienija eimos narius, ragaujanius,
besimgaujanius ir besidalinanius spdiais apie karalikj grim. Priimant sveius ar
veniant eimynines ventes, vynas simbolizuoja eimoje tvyrania ramyb ir santaik.
 16

Todl vis daugiau ir daugiau moni visame pasaulyje renkasi vynus, tuo labiau, kad ne vien
Pranczija garsja savo vynais. Jau prie 4 imtmeius Italijos vynai paplito bei buvo pripainti
Europoje. Nuo seno garsjo Ispanijos, Portugalijos, Vokietijos vynai. Vliau buvo atrasti ir
pripainti naujojo pasaulio - Amerikos, Australijos, Afrikos, Naujosios Zelandijos - vynai.
ios grups vyn etiketje gali bti nurodyta ir ypatinga informacija, pvz.: vynuogyno, i
kurio derliaus pagamintas vynas, pavadinimas.
Vyno mgjas niekada nebijo rizikuoti, pirkdamas nauj vyno r. Parsines vyno butel
namus jis papildys saugom vyn atsargas dar vienu nauju "broliu", kuris, ilaikius j iki brandaus
amiaus, pavirs nauju maloniu spdiu, estetiniu tyrinjimu.
Tam, kad neprarast savo verting savybi, skonio ir kvapo, vynas, skirtas ilgesniam
ilaikymui, ipilstomas tamsaus stiklo butelius, kurie ukemami i specialaus medio
pagamintais kamiais. Vyno mgjai, turintys kantrybs saugoti vyn iki jo brandumo virns,
butelius laiko horizontaliai tam, kad pats vynas, pastoviai drkindamas kamt, apsisaugot nuo
nepageidaujamo papildomo oro kiekio, kuris gali sukelti tolesn fermentacij ir pakenkti vyno
kokybei.
Ir tai pagaliau atjo laikas vyno ragavimui. Profesionals vyno degustatoriai i anksto tam
ruoiasi: kelet valand prie degustavim nieko nevalgo, prie par visikai atsisako vairi atri
prieskoni. Tuo siekiama, kad paaliniai veiksniai neugot tikrojo vyno skonio ir kvap
puokts. Vyno degustavimui parenkamos specialios taurs, kuri forma neisklaido, o
sukoncentruoja visus kvap atspalvius tokiu bdu, kad profesionals degustatoriai galt
apibdinti vis kvap, spalvos ir skonio atspalvi gam.
Vynas ir visi "ritualai", susij su jo gaminimu, saugojimu, ragavimu, yra menas, taiau,
kaip ir visose meno srityse, jis negali bti tobulas be technini ini bei gdi.

RUMUNIKAS VYNAS

Vynas Rumunijoje gaminamas nuo XVII a.p.m.e. Karpat kalnuose sikr vynuogynai yra
tokio paio senumo.
Bendras vynuogyn, kuriuose auginamos tik vyno gamybai skirtos vynuogs, plotas uima
200.000 ha ir driekiasi per vis alies teritorij. Vidutinikai yra ispaudiama 26 hl/ha. Rumunija
pagamina daugiausiai vyno i vis Balkan ali 5.1 m hl 1994 metais.

Rumunija, kurios dalis teritorijos eina palei "Juodosios jros krantus, sikrusi toje paioje
geografinje platumoje kaip ir Pranczija, nors klimato poiriu labai skiriasi. Pagrindinis
geografinis bruoas - Karpat kalnai, vingiuojantys per vis alies teritorij, pagal sien su
Ukraina, link Serbijos ir toliau pietvakarius.
Vyrauja sausumos klimatas su labai kartomis vasaromis bei altomis iemomis, kur iek
tiek palengvina Juodoji jra, o ypa tai jauiasi Dobrogea provincijoje. Dirvoemis vairus: aplink
Karpat kalnus vyrauja akmenuotas bei sausas, o pakrani srityje daugiau smlingas.
Klimatas, dirvoemis bei saul yra tie veiksniai, kurie lemia aukt vyno kokyb. Dauguma
i Vakar Europos kilusi vynmedi - Pinot Noir, Merlot, Cabernet Sauvignon, Chardonnay,
Sauvignon Blanc, Pinot Gris bei Muskat Ouonel - auginami su vietinmis rimis, i kuri
svarbiausios Feteasea Alba, Feteasea Regala ir Grasa de Cotnari, Babeasea Neagra ir Feteasea
Neagra.
Nesvarbu koks vynas bebt, raudonas ar baltas. rumunai stengiasi gaminti aromating,
mao rgtingumo vyn.
Atskiruose Rumunijos regionuose klimatas, dirvoemis, kitos vynuogynams reikalingos
slygos skiriasi, tai leidia gaminti vairaus stiliaus vyn: saus balt (max 4g cukraus/l), pusiau
saus (4-12 g cukraus/l), pusiau sald (12-50 g cukraus/l) ir sald (daugiau nei 50 g/l), raudon
 17
(daniausiai saus, kartais pusiau saus) ir aromatin vyn (daniausiai pusiau sald ir
sald). Priklausomai nuo ries, vynuogyno ir savybi vynas skirstomas stalo vyn (8,5 - 10,0 %)
bei auktos kokybs kolekcin vyn (vir 10,5 % stiprumo). Kai kuris vynas netgi priskiriamas
DOC kategorijai.

VYNUOGYNAI

Pagrindiniai Rumunijos regionai yra: Tarnave, Dealul Mare, Murfatlar ir Cotnari.

Tarnave regionas sikrs Transilvanijos plokiakalnyje. Labiausiai vynuogi auginimui tinkama

em uima plot tarp dviej pagrindini regiono upi. ia vyraujantis ypatingas vsus klimatas
labai tinka balto vaisinio skonio vyno gamybai, kurio iame regione daugiausia ir pagaminama.
Tarnave vyndariai dka ypating klimato slyg bei sen tradicij gamina tok puik saus, sald
ir aromatinm savybm pasiymint vyn kaip Fetesea Alba, Rulander, Sauvignon Blane, Muskat
Ottonel. Traminer Rose.

Dealu Mare ("Aukta kalva") uima 360 kvadratini myli plot pietiniuose Karpat kaln
laituose. Visame regione vyraujantis iltas klimatas sudaro idealias slygas velnaus, turtingo,
atriu taninu neturinio raudono vyno gamybai. Dealu Mare regionas laikomas paiu tinkamiausiu
raudonj vynuogi gamybai. ia gaminamas Cabernet Sauvignon, Merlot ir Pinot Noire bei
vienintelis baltas, saldus, aromatingas vynas Tamaioasa (Pietroasa dalyje).

Murfatlar regionas uima 10000 ha plot ir yra sikrs u 3-5 kilometr vakarus nuo Juodosios
jros. 300 dien per metus vieianti saul bei velns Juodosios jros vjai vynuogi nokimo
laikotarp prailgina nuo 10 iki 15 dien. iltas ruduo bei galimyb isivystyti tauriajam puviniui"
sudaro idealias slygas saldaus desertinio vyno, tokio kaip vlyvaus derliaus Chardonnay ir Pinot
Gris gamybai. velnus, turtingas raudonas vynas gaminamas i Cabemet Sauvignon bei Merlot
vynuogi.

Cotnari regionas gamina puikiausi rumunik saldu vyn i vietiniu ri vynuogi, paveikt
"tauriojo puvinio". Cotnari vynu gamybai naudojamos Grasa, Tamaioasa, Franeusa ie feteasea
Alba vynuogs.

Vinal Stramosesc
ROYAL FETEASEA
Pusiau saldus
1998
Spceial reserva

is vynas pagamintas Tarnave regione, sikrusiame Transilvanijos plokiakalnyje. Pusiau saldus,

gilaus elegantiko vaisinio skonio.
Patiekiamas gerai ataldytas prie uvies ir vitienos patiekal, vaisi.
 18

Vinal Stramosese
CABERNET SAUVIGNON
Sausas
1997
Spceial reserve

is vynas pagamintas Dealu Mare regione i pilnai sunokusi Cabernet Sauvignon. Tai nuostabios
spalvos, velnaus vaisinio skonio, lengvai geriamas vynas. Patiekiamas kambario temperatros
prie msos patiekal bei srio.

Vinal Stramosese
MERLOT
1997
Spceial reserve

1997 m. Merlot pagamintas i ypating vynuogi, iaugint Sabateni vynuogynuose Dealu . Mare
regione, gaminaniame geriausius raudonus vynus Rumunijoje. 18 mn. brandinamas uolinse
statinse, vynas gauna sudting bei dom vaisin skon. Puikiai dera su raudonos msos,
avienos, verienos patiekalais, sriu.

Vinal Stramosese
PINOT NOIR
Pusiau sausas
1996
Spceial reserve
is vynas pagamintas Dealu Mare regione sikrusiame Sub - Karpat kalnuose, i pilnai
sunokusi Pinot Noir vynuogi.
Tai velnaus ilgai burnoje iliekanio skonio, puikiai subalansuotas vynas.
Patiekiamas kambario temperatros prie raudonos msos, verienos ir srio.

Vinal Stramosese
SAUVIGNON BLANE
1998
Speeial resenre
Tai baltas pusiau sausas vynas, pagamintas Tarnave regione, jsikrusiame Transilvanijos
plokiakalnyje, i Sauvignon Blane vynuogi, iai vynuogi riai bdingo skonio bei aromato.
Patiekiamas gerai ataldytas prie uvies ir vitienos patiekal.
 19

PORTVEINAI

OSBORNE WHITE PORT

Nuostabus portveinas, pagamintas tik i baltj vynuogi. Ilaikomas uolinse statinse 3 metus.
Lengvai salsteljs, isiskiriantis iskirtiniu charakteriu ir individualybe. Pateikimas ataldytas kaip
aperityvas. Galima pateikti ir kaip desert. Stiprumas 19,5 %.

OSBORNE RUBY PORT

Klasikinis portveinas. Ilaikomas kelis metus uolinse statinse. Minktas, sodrios rubino
spalvos su lengvu vaisi aromatu. Ypa tinka prie desertini patiekal. Pateikiamas kambario
temperatros. Stiprumas 19,5%.
.

OSBORNE TOWNY PORT

Jis gautas po ilgo proceso, kuris i karto suteikia lengv auksin atspalv. Tai vynas, ilaikytas
uolo statinse maiausiai keturis metus. Tai suteikia jam elegantik ir daugialyp skon.
Pateikiamas kaip ir kiti portveinai prie srio ir deserto taip pat kaip aperityvas. Stiprumas 19,5 %
 20

GRUZINIKI VYNAI

ACHASENI

Pusiau saldus raudonas natralus vynuogi vynas.

Gaminamas i "Saperavi" vynuogi ries, auginamos Gurjansko rajone Kaeheti. Vynuogynai
driekiasi palei Aehaseni gyvenviet, i kur ir kilo io vyno pavadinimas.
SPALVA: ryki tamsiai raudona su granato atspalviais.
AROMATAS: turtingas, rykus vaisinis.
SKONIS: harmoningas, velnus, maloniai saldus, iek tiek jauiamas vynuogi aitrumas.
GALIOJIMO LAIKAS: 12 mn.
VARTOJIMO TEMPERATRA: 16-18C
REKOMENDUOJAMAS PRIE: msos, pauktienos,vrienos patiekal, deserto.

MUKUZANI

Sausas raudonas natralus vynuogi vynas.

Gaminamas i vynuogi ries "Saperavi", auginamos Kaeheti rajonuose
Gurdanskk Telavsk. is vynas laikomas uolinse statinse
SPALVA: tamsiai rubinin
AROMATAS: aikus, iek tiek jauiama uolo
SKONIS: velnus, malonus
VARTOJIMO TEMPERATRA: 16-18C
GALIOJIMO LAIKAS: neribojamas
ILAIKYMAS: 3 metai
REKOMENDUOJAMAS PRIE: kart msik patiekal, kepsni i vrienos ar pauktienos.

ALAZANSKAJA DOLINA

Pusiau saldus raudonas natralus vynuogi vynas.

Gaminamas i raudonj vynuogi ri: Saperavi, Aleksandriuli, Mdretuli ir kt., auginam
Rytinje bei Vakarinje Gruzijojos dalyje.
SPALVA: permatoma, nuo tamsiai roins iki raudonos
AROMATAS: aikus vaisinis, lauko gli
SKONIS: harmoningas, velnus, maloniai saldus
GALIOJIMO TERMINAS: 12 mn.
VARTOJIMO TEMPERATRA: 16-18C
REKOMENDUOJAMAS PRIE: msos, vrienos, pauktienos patiekal desert.

SAPERAVI

Sausas raudonas natralus vynuogi vynas.

Gaminamas i "Saperavi" ries vynuogi, auginam Kaehetyje, maiant su Kaberne vynuogmis
(pastarosios paprastai sudaro apie 15%).
SPALVA: permatoma, nuo raudonos iki tamsiai rubinins.
 21

AROMATAS: maloniai gaivinantis, vaisinis.

SKONIS: velnus, harmoningas, jauiamas malonus aitrumas.
GALIOJIMO LAIKAS: neribojamas
VARTOJIMO TEMPERATRA: 16-18C
REKOMENDUOJAMAS PRIE: kart msik bei uvies patiekal.

KINDZMARAULI

Pusiau saldus raudonas natralus vynuogi vynas.

Gaminamas i "Saperavi" vynuogi ries, auginamos Kindzmarauli Kvarelski
rajone Kaeheti. iame ekologikai variame rajone uaugintos vynuogs pasiymi dideliu
cukringumu.
SPALVA: tamsi rubino.
AROMATAS: aikus vaisinis, uog.
SKONIS: harmoningas, velnus, maloniai saldus.
GALIOJIMO LAIKAS: 12 mn.
VARTOJIMO TEMPERATRA: 16-18C
REKOMENDUOJAMAS PRIE: msik, vrienos, pauktienos patiekal, deserto.

CINANDALI

Sausas baltas markinis natralus vynuogi vynas.

Gaminamas i "Rkaziteli" vynuogi ries, auginamos Kaeheti rajone Telavske,
kurios maiomos su "Mrzvane" ries vynuogmis (pastarj bna apie 15%).
SPALYA: viesiai geltona.
AROMATAS: aikus, lauko gli.
SKONIS: harmoningas, iek tiek rgtokas, bdingas ioms vynuogi rims.
GALIOJIMO LAIKAS: neribojamas
ILAIKYMAS: 2 metai
VARTOJLMO TEMPERATRA: 8-10C
REKOMENDUOJAMAS PRIE: msik, uvies patiekal, salot.
 22

Kartojimo ir diskusij klausimai:

1. Paaikinkite kaip skirstomi vynai pagal spalv, gamybos bd, ilaikym ir kokyb.
2. Palyginkite kuo skiriasi natrals ir pastiprinti vynai.
3. Palyginkite putojanius ir gazuotus vynus.
4. Paaikinkite kaip skirstomi natrals vynai pagal cukraus kiek.
5. Paaikinkite nuo ko priklauso natrali vynuogi vyn pavadinimas.
6. Palyginkite pastiprintus stiprius ir desertinius vynus. Paaikinkite kuo jie skiriasi, ar galima
atskirti juos i etikets.
7. Nurodykite pagal kokius rodiklius vertinama vyno kokyb.
8. Paaikinkite kodl i t pai vynuogi veisli vairiais metais pagamintas vynas skiriasi savo
kokybe.
9. Paaikinkite kokie vynai yra sveikiausi ir kodl.
10. Apibdinkite vynuogi vyno laikymo slygas ir trukm.

LITERATRA:

1. R.Pocit "Maisto preki mokslas", Vilnius, 1993

2. Laikratis "Lietuvos rytas", 1996 06 08d.
3. "The history of the vine museum"
4. "Vignobles de France" , Paris,1996