I skyrius.

Bosinės gitaros kilmė ir atsiradimas

Galima sakyti, kad bosinė gitara kilo iš kontraboso – didelis, akustinis, vertikaliai laikomas
muzikos instrumentas, kuris yra didžiausias ir žemiausio registro styginis muzikos instrumentas,
naudojamas moderniame simfoniniame orkestre, taip pat mažesniuose styginių ansambliuose.
Kontrabosas taipogi naudojamas ir kituose muzikos stiliuose, XIXa Pradėtas naudoti ir džiazo
muzikoje. Šeštame dešimtmetyje pradetas naudoti bliuze, bluegrass, tango, rokenrole. Tuo metu
muzikinei pramonei tobulejant tobūlėjo daugėlis instumentu. Jau buvo išrasti garso stiprintuvai,
akustinis kontrabosas tapo ganetinai tylus intrumentas lyginant su gitaromis ir vokalu, kurie buvo
garsinami per stiprintuvus. Kelias į bosinės gitaros atsiradimą prasidejo 1936metais kai
Richenbacher gitarų kompanija sukurė elektrifikuotą kontrabosą. 1938metais Gipson gitarų
kompanija žengė didėlį žingsnį į priekį ir pradejo gamintį, šiek tiek mažesnio dydžio
elektrifikuotus kontrabosus, jie tuo metu pradeti vadinti elektrinėmis bosinėmis gitaromis. Jos
buvo pusantro metro ilgio, tačiau daug plonesnės už kontrabosą, tūrejo magnetinius garso
emiklius. Tikrasis pirmosios bosinės gitaros gimimas įvyko Amerikoje, XXa. ketvirtajame
dešimtmetyje. ten atsirado žmogus pagaminęs pirmąjį bosą, 1951 metais jį pagamino Leo
Fender, muzikantas, žymus gitarų meistras ir kūrėjas. Plačiajai auditorijai skirtas instumentas
vadinosi Fender Precision Bass. Leo puikiai žinojo kaip galetų palengvinti kontrabosininkų
gyvenimą. Bosinė gitara tapo tikru išsigelbėjimu to meto muzikantams. Intrumento atsiradimo
pradžioje bosine gitara grojo vienintelis Mark Montgomer, kuris grojo Lionel Hampton grupėje.
Žinoma atsirado ir žinomų muzikantų kurie išreiškė savo nepasitenkinimą tokio intrumento
atsiradimu, nes tai kėlė grėsmę tradicinio kontraboso atlikėjams, vienas iš tokių muzikantų buvo
Thelonious Monk. Visgi Lionel Hampton buvo labai patenkintas garsensiu ir stiprensiu bosinės
gitaros skambėjimu. Bosinė gitara vyliojo ir kitų muzikantų dėmesį, nes buvo mažesnė už
kontrabosą (buvo patogiau vežiotis, muzikantas galėjo laisvai judėti scenoje), buvo jungiamas į
stiprintuvą ir skambėjo daug garsiau nei kontrabosas, kurio garsas priklausė tik nuo jo akustinių
savybių. Taipogi bosinės gitaros grifas yra suskirstytas skirsniais (tai padeda intonaciškai tiksliai
sugroti natas). 1954 metais buvo atlikta kūno formos korekcija ir suapvalinti kampai, o 1957
garso ėmiklis padalintas į dvi dalis – viena jų skirta dviems viršutinėms stygoms, kita dviems
apatinėms. Tais pačiais metais šis bosas jau visiškai įgavo tokią formą, kokią ir dabar įpratę
matyti muzikantai ir klausytojai. Po to kai Elvis Presley bosininkas Bill Black nusprendė hitu
tapusi kūrynį įrašyti su Leo Feder pagaminta Precision bosine gitara, rokenrolas įgavo visiškai
naują sambesį. 1960 metais pasirodė Leo Fender antrasis bosinės gitaros modelis, tačiau panašus
į pirmąjį. Tai buvo bosinė gitara Fender Jazz Bass.
Šis modelis tapo ypač megstamu viso pasaulio bosistų. Po kiek laiko Leo Fender išradimu
susidomėjo ir daugėlis kitų gitarų gamintojų, taip prasidėjo masinis bosinių gitarų gamybos
procesas. Šešiasdešimtaisiai bosinė gitara stipriai išpopuliarėjo ir tuo metu visoje Amerikoje
populiarus Motown stilius buvo atliekamas būtent Fenderio gamintomis bosinėmis gitaromis.

Bosinės gitaros gali būti įvairios, kaip ir elektrinės ar akustinės gitaros. Šiais laikais bosinės
gitaros pačių įvairiausių formų. Nuo formos priklauso instrumento išvaizdą, bet taip pat ir
grojimo patogumas. Bosinės gitaros būna akustinės, elektrinės ir pusiau akustinės. Akustinės
bosinės gitaros garsas yra sustiprinamas rezonancinėje dėžėje, elektrinės bosinės gitaros garsas
ėmiklių pagalba yra paverčiamas elektros signalais ir sustiprinamas stiprintuvu, pusiau akustinė
bosinė gitara turi ir akustinės, ir elektrinės bosinės gitaros savybių. Stygų ilgis 34 coliai, dažnai
pasitaiko ir 33 arba 35 colių. Populiariausi pasaulyje yra be abejonės keturstygės bosinės
gitaros. Tačiau pastaruoju metu labai dažnai pasirenkami penkiastygės bosinės gitaros. Visai
nesenai vienas iš bosinės gitaros inovatorių Anthony Claiborne Jackson pasigesdamas aukštesnių
garsu bosinėje gitaroje paprašė jam sukurti šešiastygią bosinė gitara. Ir šiais laikais praktiškai
visi profesionalus bosininkai nevengia koncertuoti ir su šešiastygimis bosinėmis gitaromis.
Gaminami ir daugiau stygų turintys instrumentai. Dažniausias derinimas, nepriklausomai nuo
stygų skaičiau, kvartomis. Pasitaiko ir kitokių nestandartinių derinimų kurie naudojami rečiau.

http://www.musicradar.com/news/bass/the-history-of-the-electric-bass-part-one-the-early-days-
507234

http://www.musicradar.com/news/bass/the-history-of-the-electric-bass-part-one-the-early-days-
507234

https://lt.wikipedia.org/wiki/Bosin%C4%97_gitara

https://en.wikipedia.org/wiki/Anthony_Jackson_(musician)

Kokie buvo gamintojai bosu.