Dambrauskas – Viltis

Čia svetimam pasaulio pakrašty,

Kur viešpatauja ilgėsys,
Savęs vis klausiu, kur gi tu esi?
Kodėl keliai taip tolimi?
Širdy sausra ir troškulys šviesos,
Aistra žvaigždės vis nepasiekiamos.

Čia tik lietaus žvarbi tamsa languos

Ir liūdesys žmonių miglos.
Seniai ištroškęs didelės šviesos
Aš vėl svajonėse, namuos.
Meldžiuos seniai nutilusiems dievams,
Jūs nors mažytę viltį duokit man.

Su vyturiais pavasarį pakilt,

Su gervėm rudenį pamiršt,
Ah, jei galėčiau kadanors sušilt
Ir tavo glebyje pravirkt.
Tada ramybę gal galėčiau rast
Ir aitrų sielos rūpestį suprast.

Čia svetimam pasaulio pakrašty,

Kur viešpatauja ilgėsys,
Savęs vis klausiu, kur gi tu esi?
Kodėl keliai taip tolimi?
Meldžiuos seniai nutilusiems dievams,
Jūs nors mažytę viltį duokit man.

Meldžiuos seniai nutilusiems dievams,

Jūs nors mažytę viltį duokit man.