9 SEMINARAS – ES ANTRINIŲ TEISĖS AKTŲ PRIĖMIMO PROCEDŪROS

1. Teisės aktų priėmimo procedūrų supaprastinimas, demokratijos ir skaidrumo stiprinimas

Lisabonos sutartimi.
2. Teisės aktų leidybos iniciatyvos teisės subjektai. „Iniciatyva dėl iniciatyvos“ teisė. ES piliečių
iniciatyva ir reikalavimai pagal ES S 11(4) str. ir Reglamentą 211/2011.
3. Įprasta teisėkūros procedūra: SESV 294 str. EK, Tarybos ir EP galios šioje procedūroje.
4. Speciali teisėkūros procedūra:
4.1. Pritarimo procedūra
4.2. Konsultacinė procedūra
4.3. Taryba galios priimti teisės aktus be EP
4.4. EK galios priimti teisės aktus savarankiškai
5. Deleguotoji teisėkūra.

1. Teisės aktų priėmimo procedūrų supaprastinimas, demokratijos ir skaidrumo

stiprinimas Lisabonos sutartimi.

Vienas iš pagrindinių tikslų, kurių buvo siekiama Lisabonos sutartimi, buvo ES teisės aktų
priėmimo procedūrų reforma, turėjusi procedūras supaprastinti ir padaryti skaidresnes ir
demokratiškesnes. Tai buvo pasiekta keletu būdų:
 Teisės aktų priėmimas buvo supraprastintas sukuriant „įprastą teisėkūros procedūrą“
(kuri prieš tai buvo žinoma kaip bendro sprendimų priėmimo procedūra) ir padarant ją
standatine teisės aktų priėmimo procedūra. Ši procedūra užtikrina, kad Europos
Parlamentui suteikiama tiek pat galių, kiek ir Tarybai, dėl ko teisės aktas negali būti
priimtas be abiejų šių institucijų pritarimo. Likusios procedūros vadinamos „specialiomis
teisėkūros procedūromis“, pavyzdžiui, pritarimo procedūra ir konsultavimosi.
 Buvo sustiprinta atstovaujamoji demokratija išplečiant įprastos teisėkūros procedūros
taikymą į 40 politikos sričių, suteikiant teisę Europos Parlematui – vienintelei tiesiogiai
renkamai ES institucijai – lygiomis teisėmis su Taryba dalyvauti daugumos ES teisės
aktų priėmimo procese. Be to, Europos Parlamentas išlaikė vaidmenį specialiose
teisėkūros procedūrose, kai turi būti gaunamas jo pritarimas, ar su juo pasikonsuluojama.
 Be kita ko, atstovaujamoji demokratija buvo sustiprinta ir kitomis priemonėmis, įskaitant:

1
 o Pareigos ES institucijoms nustatymą, pagal kurią ES piliečiai ir jų asociacijos gali
organizacijoms išsakyti savo nuomonę bei viešai apsikeisti pareiškimais;
o Reikalavimą Komisijai plačiai konsultuotis su suinteresuotomis šalimis, kad būtų
užtikrintas ES veiksmų nuoseklumas ir skaidrumas;
o Suteikiant ES piliečiams galimybę pateikti Komisijai pasiūlymus dėl teisės aktų,
reikalingų įgyvendinti Sutartims, priėmimo. Reglamentas 211/2011 dėl piliečių
iniciatyvos, įsigaliojęs 2012 metais, nustato procedūrą ir sąlygas šios piliečių
teisės įgyvendinimui.
 Buvo sustiprintas skaidrumo principo (angl. principle of transparancy) įgyvendinimas.
Skaidrumo principo pagrindas įtvirtintas Europos Sąjungos sutarties 1 str., nustatant, kad
ši Sutartis ženklina naują glaudesnės Europos tautų sąjungos kūrimo etapą, kai
sprendimai priimami kuo atviriau (skaidriau) ir kuo labiau priartinant juos prie piliečio.
Apibendrinant, skaidrumo principas ES įgyvendinamas dviem pagridniais būdais:
- Suteikiant teisę ES piliečiams susipažinti su ES institucijų dokumentais;
- reikalaujant Europos Parlamento posėdžius, bei Tarybos svarstymus ir balsavimus dėl
teisės aktų, padaryti viešus.
Skaidrumo principas buvo detalizuotas SESV 15 str., kuriame numatyta, kad:
Siekdamos skatinti tinkamą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą,
Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą
(SESV 15 str. 1 d.). Europos Parlamento posėdžiai yra vieši, taip pat viešai posėdžiauja ir
Taryba, kai svarsto teisėkūros procedūra priimamo akto projektą ir dėl jo balsuoja (SESV 15 str.
2 d.). Visi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys
registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamiesi pagal šio straipsnio šią dalį
nustatytinų principų bei sąlygų, susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais
bet kokiu pavidalu. Kiekviena institucija, įstaiga ar organas savo Darbo tvarkos taisyklėse
užtikrina savo veiklos skaidrumą ir išsamiau išdėsto konkrečias savo dokumentų prieinamumo
nuostatas laikantis antrojoje pastraipoje nurodytų reglamentų (SESV 15 str. 3 d.).

2. Teisės aktų leidybos iniciatyvos teisės subjektai. „Iniciatyva dėl iniciatyvos“ teisė. ES
piliečių iniciatyva ir reikalavimai pagal ES S 11(4) str. ir Reglamentą 211/2011.

2
 Teisės aktai ES įprastai yra inicijuojami Europos Komisijos, turinčios teisės aktų
iniciatyvos teisę.
¼ valstybių narių grupė, vadovaudamasi SESV 76 str. taip pat gali mėginti inicijuoti
atitinkamą teisės aktą susijusį su teismų ir policijos bendradarbiavimu.
Taryba (remdamasi SESV 241 str.) ir Europos Parlamentas (remdamasis SESV 225 str.)
turi teisę pasinaudoti „iniciatyva dėl iniciatyvos“, kurios pagrindu galima prašyti Komisijos
parengti teisės akto projektą, kuris Tarybos ar Europos Parlamento nuomone, yra reikalingas
Sutartyse numatytiems tikslams pasiekti.
ES S 11(4) str. ir Reglamento 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos 2 str. 1 d. numato, kad piliečių
iniciatyva, tai:
„1. Komisijai pagal šį reglamentą pateikta iniciatyva, kurioje Komisija raginama neviršydama
savo įgaliojimų pateikti pasiūlymą dėl tų klausimų, dėl kurių, piliečių nuomone, Sutartims
įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas, ir kuriai pritarė bent milijonas reikalavimus
atitinkančių pasirašiusiųjų, kurie yra bent iš ketvirtadalio visų valstybių narių;
2. pasirašiusieji – Sąjungos piliečiai, kurie, užpildydami pritarimo tam tikrai piliečių iniciatyvai
pareiškimo formą, pritarė tai piliečių iniciatyva;
3. organizatoriai – fiziniai asmenys, sudarantys piliečių komitetą, kuris rengia piliečių iniciatyvą
ir ją pateikia Komisijai;
Reglamento 3 str. įtvirtinata, kad Organizatoriai turi būti Sąjungos piliečiai ir būti tokio
amžiaus, kad galėtų balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą. Organizatoriai sudaro piliečių
komitetą mažiausiai iš septynių asmenų, kurie gyvena mažiausiai septyniose skirtingose
valstybėse narėse.
Prieš pradėdami iš pasirašiusiųjų rinkti pritarimo pasiūlytai iniciatyvai pareiškimus,
organizatoriai turi ją užregistruoti Komisijoje ir pateikti Reglamento II priede nurodytą
informaciją, visų pirma apie pasiūlytos piliečių iniciatyvos objektą. Ta informacija pateikiama
viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų Komisijos tam skirtame internetiniame registre (toliau –
registras). Organizatoriai registrui ir tam tikrais atvejais savo interneto svetainėje turi nuolat
pateikti atnaujintą informaciją apie pasiūlytos piliečių iniciatyvos paramos ir finansavimo
šaltinius.
Kai registracija patvirtinta, organizatoriai gali pateikti pasiūlytą piliečių iniciatyvą
kitomis oficialiomis Sąjungos kalbomis ir ją įtraukti į registrą. Organizatoriai atsakingi už

3
pasiūlytos piliečių iniciatyvos vertimą į kitas oficialias Sąjungos kalbas. Komisija sukuria
kontaktinį centrą, kuris teikia informaciją ir pagalbą.
Per du mėnesius nuo nurodytos informacijos gavimo dienos Komisija registruoja
pasiūlytą piliečių iniciatyvą, suteikdama jai unikalų numerį ir išsiunčia patvirtinimą
organizatoriams, jei laikomasi šių sąlygų:
a) pagal Reglamento 3 straipsnio 2 dalį sudarytas piliečių komitetas ir paskirti atstovai
ryšiams;
b) nėra taip, kad pasiūlyta piliečių iniciatyva akivaizdžiai nepatektų į Komisijos
įgaliojimus pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis;
c) pasiūlyta piliečių iniciatyva nėra aiškiai siekiama piktnaudžiauti, ji nėra lengvabūdiška
ar nepagrįsta; ir
d) pasiūlyta piliečių iniciatyva akivaizdžiai neprieštarauja Sąjungos vertybėms,
nustatytoms pagal ES sutarties 2 straipsnį.
Komisija atsisako registruoti iniciatyvą, jei neįvykdytos šios sąlygos. Jei Komisija
atsisako registruoti pasiūlytą iniciatyvą, ji praneša organizatoriams apie tokio atsisakymo
priežastis ir apie visas galimas teismines ir neteismines teisės gynimo priemones, kurių jie gali
imtis.
Reglamentas nustato minimalų pasirašiusiųjų valstybėje narėje skaičių ir reikalavimus:
- Pasirašiusieji piliečių iniciatyvą turi būti iš bent ketvirtadalio valstybių narių (šiuo metu 7
iš 28).
- Pasiūlytos piliečių iniciatyvos registracijos metu bent ketvirtadalyje valstybių narių
pasirašiusiųjų skaičius atitinka bent jau minimalų I priede nurodytų piliečių skaičių. Tie
minimalūs skaičiai atitinka Europos Parlamento narių, išrinktų kiekvienoje valstybėje
narėje, skaičių, padaugintą iš 750.
- Visi pritarimo pareiškimai renkami po pasiūlytos piliečių iniciatyvos registracijos dienos
ir per laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių.
2017 m. vasario 3 dieną buvo paskelbtas vienas pirmųjų ESTT sprendimų susijusių su piliečių
iniciatyvos įgyvendinimu ES. Bendrasis teismas Byloje T-646/13 Minority SafePack – one
million signatures for diversity in Europe, pasisakė dėl ėl SESV 263 straipsniu grindžiamo
prašymo panaikinti 2013 m. rugsėjo 13 d. Komisijos sprendimą C(2013) 5969 final atmesti

4
prašymą įregistruoti pasiūlytą Europos piliečių iniciatyvą „Minority SafePack – one million
signatures for diversity in Europe.“
Faktinės apllinkybės: 2013 m. liepos 15 d. ieškovas Bürgerausschuss für die Bürgerinitiative
Minority SafePack – one million signatures for diversity in Europe, pateikė Europos Komisijai
pasiūlymą dėl Europos piliečių iniciatyvos „Minority SafePack – one million signatures for
diversity in Europe“ (toliau – pasiūlyta EPI); jos dalykas remiantis 2011 m. vasario 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos
4 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipa, siejama su šio reglamento II priedu, pateikta minimalia
informacija (toliau – privaloma informacija), buvo raginimas „Europos Sąjungai gerinti
tautinėms ir kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų apsaugą ir stiprinti kultūrinę ir kalbinę
įvairovę Sąjungoje“. Iš tos pačios privalomai pateiktos informacijos matyti, kad Europos piliečių
iniciatyva (EPI) buvo siekiama raginti Europos Sąjungą „priimti kelis teisėkūros aktus, kad būtų
pagerinta tautinėms ir kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų apsauga ir sustiprinta
kultūrinė ir kalbinė įvairovė [jos teritorijoje]“ ir kad „šie aktai turi apimti priemones dėl
regioninių ir mažumų kalbų, švietimo ir kultūros, regioninės politikos, dalyvavimo, lygybės,
masinės informacijos šaltinių turinio ir regionų valdžios institucijų teikiamos valstybės
paramos“.

2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimu C(2013) 5969 final (toliau – ginčijamas sprendimas) Komisija
atsisakė registruoti pasiūlytą EPI, motyvuodama tuo, kad ji akivaizdžiai nepatenka į Komisijos
įgaliojimus teikti siūlymą dėl Sąjungos teisės akto priėmimo siekiant įgyvendinti Sutartis.

2013 m. lapkričio 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį. Ieškovas

Bendrojo Teismo prašė panaikinti ginčijamą sprendimą bei priteisti iš Komisijos
bylinėjimosi išlaidas.

Teismas pažymėjo, kad net jei Komisijos pateiktas pagrindinis argumentas, jog, nepaisant
pasiūlytos EPI turinio, jos negalima registruoti, jeigu ši institucija ją pripažino iš dalies
nepriimtina, būtų pagrįstas, organizatoriams bet kuriuo atveju nebuvo sudarytos sąlygos
nustatyti, kurie iš pasiūlytos EPI priede suformuluotų siūlymų, šios institucijos nuomone,
nepateko į jos įgaliojimų sritį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio
2 dalies b punktą, ir jie nežinojo tokį vertinimą nulėmusių motyvų, todėl negalėjo ginčyti jo

5
pagrįstumo, o Bendrasis Teismas negali patikrinti Komisijos vertinimo teisėtumo. Be to, nesant
išsamių motyvų, kyla rimtų kliūčių pateikti galimą naują EPI pasiūlymą, kuriame būtų
atsižvelgta į Komisijos prieštaravimus dėl kai kurių siūlymų nepriimtinumo, taip pat trukdoma
pasiekti Reglamento Nr. 211/2011 2 konstatuojamojoje dalyje nurodytus tikslus skatinti piliečius
dalyvauti demokratiniame gyvenime ir padaryti Sąjungą prieinamesnę.

Priešingai Komisijos rašytinėse pastabose nurodytam argumentui, Reglamento Nr. 211/2011

„II priede nurodyta informacija“ į kurią pateikta nuoroda šio reglamento 4 straipsnyje, nėra tik
minimali informacija, kurią, kaip numatyta šiame priede, būtina pateikti registruojant prašymą
(2016 m. gegužės 10 d. Sprendimo Izsák ir Dabis / Komisija, T-529/13, EU:T:2016:282, dėl
kurio paduotas apeliacinis skundas, 48 punktas). Iš tikrųjų iniciatyvos organizatoriams
Reglamento Nr. 211/2011 II priede suteikta teisė pateikti papildomą informaciją ir netgi
Sąjungos teisės akto projektą reiškia, kad Komisija privalo tokią informaciją, kaip ir bet
kurią kitą pagal minėtą priedą pateiktą informaciją, nagrinėti vadovaudamasi gero
administravimo principu, neatsiejamu nuo kompetentingos institucijos pareigos
rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas bylai svarbias aplinkybes (šiuo klausimu žr.
2016 m. gegužės 10 d. Sprendimo Izsák ir Dabis / Komisija, T-529/13, EU:T:2016:282, dėl
kurio paduotas apeliacinis skundas, 49, 50, 56 ir 57 punktus) ir, laikantis šio sprendimo 17 ir
18 punktuose primintų reikalavimų bei prižiūrint Sąjungos teismui, motyvuoti savo
sprendimą atsižvelgiant į visą šią informaciją. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina
išvada, kad ginčijamame sprendime akivaizdžiai trūksta duomenų, leidžiančių ieškovui suprasti
atsisakymo registruoti pasiūlytą EPI pagrindus, atsižvelgiant į pasiūlyme pateiktą įvairią
informaciją, ir atitinkamai reaguoti, o Bendrajam Teismui – patikrinti atsisakymo registruoti
teisėtumą.

Nuspręsta: panaikinti 2013 m. rugsėjo 13 d. Komisijos sprendimą C(2013)

5969 final atmesti prašymą įregistruoti pasiūlytą Europos piliečių iniciatyvą „Minority
SafePack – one million signatures for diversity in Europe“.

3. Įprasta teisėkūros procedūra: SESV 294 str. EK, Tarybos ir EP galios šioje procedūroje.
Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo įprasta teisėkūros procedūra tapo standatine
proocedūra ES teisės aktams, turintiems įstatymo galią, priimti.

6
 Įprasta teisėkūros procedūra apima trijų šalių – Komisijos, Tarybos bei Parlamento –
dalyvavimą. Teisės aktas priimamas pagal Komisijos pasiūlymą, balsuojant Tarybai ir Europos
Parlamentui, kurie įprastos teisėkūros procedūros įgyvendinimo procese turi lygias teises.
SESV 294 straipsnis numato Tarybos ir Europos Parlamento bendradarbiavimo
tvarką:
1. Kai dėl teisės akto priėmimo Sutartyse daroma nuoroda į įprastą teisėkūros procedūrą,
laikomasi tokios tvarkos.
2. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą.
Pirmasis svarstymas
3. Europos Parlamentas priima savo poziciją pirmuoju svarstymu ir ją perduoda Tarybai.
4. Jei Taryba pritaria Europos Parlamento pozicijai, atitinkamas aktas priimamas ta redakcija,
kuri atitinka Europos Parlamento poziciją.
5. Jei Taryba nepritaria Europos Parlamento pozicijai, ji priima savo poziciją pirmuoju
svarstymu ir ją perduoda Europos Parlamentui.
6. Taryba išsamiai informuoja Europos Parlamentą apie motyvus, paskatinusius ją priimti savo
poziciją pirmuoju svarstymu. Komisija išsamiai informuoja Europos Parlamentą apie savo
poziciją.
Antrasis svarstymas
7. Jei per tris mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo Europos Parlamentas:
a) patvirtina Tarybos poziciją, pateiktą pirmuoju svarstymu, arba nepriima jokio sprendimo,
atitinkamas aktas laikomas priimtu ta redakcija, kuri atitinka Tarybos poziciją;
b) savo narių balsų dauguma atmeta Tarybos poziciją, priimtą pirmuoju svarstymu, siūlomas
aktas laikomas nepriimtu;
c) savo narių balsų dauguma pasiūlo Tarybos pozicijos, priimtos pirmuoju svarstymu,
pakeitimus, tai pakeistas tekstas siunčiamas Tarybai ir Komisijai, kurie pateikia savo nuomonę
dėl tų pakeitimų.
8. Jei per tris mėnesius nuo Europos Parlamento pakeitimų gavimo Taryba kvalifikuota balsų
dauguma:
a) patvirtina visus tuos pakeitimus, tas teisės aktas laikomas priimtu;
b) nepatvirtina visų pakeitimų, Tarybos pirmininkas, susitaręs su Europos Parlamento
pirmininku, per šešias savaites sušaukia Taikinimo komiteto posėdį.

7
9. Taryba sprendžia vieningai dėl pakeitimų, dėl kurių Komisija pateikia neigiamą nuomonę.
Taikinimas
10. Taikinimo komitetui, sudarytam iš Tarybos narių arba jų atstovų ir tiek pat narių,
atstovaujančių Europos Parlamentui, keliama užduotis per šešias savaites nuo jo sušaukimo
pasiekti, remiantis
Parlamento ir Tarybos antruoju svarstymu priimtomis pozicijomis, susitarimą dėl bendro
projekto kvalifikuota Tarybos narių arba jų atstovų balsų dauguma ir narių, atstovaujančių
Europos Parlamentui, balsų dauguma.
11. Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posėdžiuose ir imasi visokios reikiamos iniciatyvos
siekdama suderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas.
12. Jei per šešias savaites nuo posėdžio sušaukimo Taikinimo komitetas nepatvirtina bendro
projekto, siūlomas teisės aktas laikomas nepriimtu.
Trečiasis svarstymas
13. Jei per tą laiką Taikinimo komitetas patvirtina bendrą projektą, Europos Parlamentas,
spręsdamas atiduotų balsų dauguma, ir Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, per
šešias savaites nuo to pritarimo turi atskirai priimti tą aktą pagal šį projektą. Jei jos to nepadaro,
siūlomas aktas laikomas nepriimtu.
14. Šiame straipsnyje nurodyti trijų mėnesių ir šešių savaičių terminai Europos Parlamento arba
Tarybos iniciatyva pratęsiami atitinkamai ne daugiau kaip vienu mėnesiu ir dviem savaitėmis.

4. Speciali teisėkūros procedūra:

Specialiosios teisėkūros procedūros yra nestandartinės procedūros įstatymo galią turintiems ES
teisės aktams priimti. Šiose procedūrose įtraukiamas Europos Parlamentas (su juo
konsultuojantis arba gaunant jo pritarimą), leidžiama Komisijai ir Tarybai veikti kartu, o kitais
atvejais – Tarybai ar Komisijai priimti teisės aktą pavieniui, be kitų ES institucijų dalyvavimo ar
įsikišimo.

4.1. Pritarimo procedūra

Pagal pritarimo procedūrą, kuri buvo sukurta Vieninguoju Europos Aktu, teisės aktą
priima Taryba, veikdama pagal Komisijos pasiūlymą, ir gavusi Europos Parlamento pritarimą.
Europos Parlamentas tegali balsuoti už visą pasiūlymą, neturėdamas teisių daryti pasiūlymo

8
pakeitimus. Įprastai, iš Tarybos reikalaujama balsuoti vieningai, tačiau kvalifikuotos daugumo
balsavimas yra pakankamas tarptautinių susitarimų, numatytų SESV 218(8). Europos
Parlamentas balsuoja atiduotų balsų dauguma.
Pritarimo procedūros, pavyzdžiai:
- Europos Sąjungos sutarties 7(2) str. numatantis sankcijų paskyrimo ES valstybėms
narėms, grubiai pažeidusioms fundamentalias ES vertybes, tvarką;
- SESV 223(1) susijusi su tiesioginės visuotinės Europos Parlamento narių rinkimo
teisės įgyvendinimu;
- SESV 218 str. susijęs su asociacijos susitarimų sudarymu;
- SESV 311str., pagal kurį Europos Parlamentas privalo duoti pritarimą įgyvendinimo
priemonėms skirtoms reguliuoti ES nuosavų išteklių sistemą ir panaudojimą.
- ESS 25 str. pagal kurį Taryba turi gauti Europos Parlamento pritarimą dėl priemonių,
kuriomis siekiama sustiprinti ES piliečių teises ar suteikti jiems naujų teisių.

4.2. Konsultacinė procedūra

Pagal EEB sutartį, kosultacinė procedūra buvo vienintelė teisės aktų leidybos
procedūra, kurioje dalyvavo Europos Parlamentas. Pagal ją reikalaujama, kad Taryba gautų
Europos Parlamento nuomonę dėl teisės akto projekto.
Ši procedūra prasideda formaliu Komisijos pasiūlymu Traybai. Taryba turi paprašyti
Europos Parlamento nuomonės dėl pasiūlymo, tačiau Taryba nėra įpareigota laikytis Europos
Parlamento pateiktos nuomonės. Taigi Taryba tėra įpareigota gauti tokią nuomonę. Savo ruožtu,
Europos Parlamentas turi pareigą lojaliai bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis ir pateikti
savo nuomonę per protingą laikotarpį, leidžiant Tarybai priimti teisės aktą per reikalaujamą
terminą.
Teisingumo Teismas byloje 138/79 nurodė, kad pareigos konsultuotis nesilaikymas, kai
tokia pareiga numatyta sutartyse, daro priimtą teisės aktą negaliojančiu. Taigi, teisės aktas,
priimtas negavus Europos Parlamento nuomonės, automatiškai padaro teisės aktą neteisėtą.
Jeigu Taryba, arba Komisija, pakoreguoja savo pradinį siūlomo teisės akto projektą, su Europos
Parlamentu turi būti pasikonsultuota antrą kartą, nebent padarytos modifikacijos buvo pasiūlytos
paties Europos Parlamento.

9
 Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių 40 str. numatyta,
kad Komisija privalo užtikrinti, jog Parlamentui būtų suteikta pakankamai laiko apsvarstyti
Komisijos pasiūlymą ir kad Tarybos organams būtų laiku priminta nepriimti politinio susitarimo
dėl jos pasiūlymų, kol Parlamentas nepatvirtino savo nuomonės. Taip pat Komisija įpareigota
atšaukti, jei reikia, Parlamento atmestus pasiūlymus dėl teisės aktų. Jei Komisija dėl svarbių
priežasčių ir apsvarsčiusi klausimą kolegijoje nusprendžia išlaikyti savo pasiūlymą, ji paaiškina
tokio sprendimo motyvus padarydama pareiškimą Parlamente.

4.3. Tarybos galios priimti teisės aktus be EP

Procedūros, kuriose Taryba gali priimti teisės aktus Europos Parlamentui nedalyvaujant
yra ankstyvųjų Europos Bendrijų dienų palikimas, kuris taikomas labai ribotame sričių rate.
Pagal šias procedūras Taryba gali priimti teisės aktus, pasiūlytus Komisijos, arba
veikdama savo pačios iniciatyva, nedalyvaujant jokiai kitai ES institucijai. Tokių procedūrų
pavyzdžiai:
- SESV 26(3) pagal kurią Taryba remdamasi Komisijos pasiūlymu nustato gaires ir
sąlygas, reikalingas tolydžiai pažangai visuose atitinkamuose sektoriuose užtikrinti.
- SESV 108(2) pagal kurrią „Kurios nors valstybės narės prašymu Taryba, nukrypdama
nuo 107 straipsnio nuostatų arba 109 straipsnyje numatytų reglamentų, gali vieningai nuspręsti,
kad tam tikra tos valstybės teikiama ar teiktina pagalba neprieštarauja vidaus rinkai, jei toks
sprendimas pateisinamas išimtinėmis aplinkybėmis.“
- SESV 207(3-4) pagal kurias Komisija teikia rekomendacijas Tarybai, kuri įgalioja
Komisiją pradėti reikalingas derybas. Taryba ir Komisija yra atsakingos už tai, kad derybose
pasiekti susitarimai atitiktų Sąjungos vidaus politikos kryptis bei taisykles. Šias derybas
Komisija veda konsultuodamasi su specialiu komitetu, Tarybos paskirtu padėti Komisijai atlikti
šią užduotį, ir laikydamasi tokių nurodymų, kuriuos Taryba gali jai teikti. Komisija teikia
reguliarias ataskaitas apie derybų eigą specialiajam komitetui ir Europos Parlamentui.
Sprendimus dėl derybų ir tarptautinių susitarimų sudarymo Taryba priima kvalifikuota balsų
dauguma. Taryba sprendžia vieningai dėl derybų ir susitarimų dėl prekybos paslaugomis ir
intelektinės nuosavybės komercinių aspektų, taip pat tiesioginių užsienio investicijų srityse
sudarymo, kai tokiuose susitarimuose įtvirtinamos nuostatos, pagal kurias vidaus taisyklių
priėmimui yra reikalingas balsų vieningumas.

10
4.4. EK galios priimti teisės aktus savarankiškai
Komisija turi savarankišką, tačiau ribotą, teisę leisti teisės aktus nedalyvaujant kitoms
ES institucijoms. Šia galia Komisija naudojasi tik tuomet, kai konkretus Sutarčių straipsnis
įgalioja Komisiją.
Pagal Lisabonos sutartį Komisija yra įgaliota leisti teisės aktus konkurencijos teisės
srityje. Pavyzdžiui, pagal SESV 108 str.
Komisija kartu su valstybėmis narėmis nuolat kontroliuoja visas tose valstybėse esamas
pagalbos sistemas. Valstybėms narėms ji siūlo atitinkamas priemones, reikalingas vidaus rinkai
palaipsniui plėtoti arba jai veikti. Jei, paprašiusi suinteresuotas šalis pateikti savo pastabas,
Komisija nustato, jog tam tikra valstybės ar iš jos išteklių teikiama pagalba yra pagal 107
straipsnį nesuderinama su vidaus rinka arba kad tokia pagalba netinkamai naudojama, ji priima
sprendimą, reikalaujantį, kad atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą laiką tokią
pagalbą panaikintų ar pakeistų.

5. Deleguotoji teisėkūra.
Pagal SESV 290 str. Teisėkūros procedūra priimtas aktas gali deleguoti Komisijai įgaliojimus
priimti visuotinai taikomus ne teisėkūros procedūra priimamus aktus, papildančius ar iš dalies
keičiančius neesmines teisėkūros procedūra priimto akto nuostatas. Įgaliojimų delegavimo
tikslai, turinys, taikymo sritis ir trukmė aiškiai apibrėžiami teisėkūros procedūra priimtuose
aktuose. Esminės atitinkamos srities nuostatos nustatomos tik teisėkūros procedūra priimtu aktu,
todėl negali būti įgaliojimų delegavimo objektu.

Teisėkūros procedūra priimtuose aktuose aiškiai nustatomos delegavimo sąlygos, kurios gali
būti tokios:
a) Europos Parlamentas arba Taryba gali nuspręsti atšaukti delegavimą;
b) deleguotasis teisės aktas gali įsigalioti tik tada, jei per teisėkūros procedūra priimto
akto nustatytą laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba nepareiškia prieštaravimo.
Deleguotųjų teisės aktų pavadinime įrašomas žodis „deleguotasis“ ar „deleguotoji“.
SESV 291 str. numatoma įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo procedūra. Antrojoje
straipsnio dalyje nustatyta, kad kai teisiškai privalomi Sąjungos aktai turi būti įgyvendinti

11
vienodomis sąlygomis, tie aktai suteikia įgyvendinimo įgaliojimus Komisijai arba tinkamai
pagrįstais konkrečiais atvejais ir Europos Sąjungos sutarties 24 bei 26 straipsniuose numatytais
atvejais – Tarybai.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011 2011 m. vasario 16 d.
kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais
kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, numato proocedūrs Komisjos
įgyvendinimo įgaliojimų konktrolei.

12