GAMYBOS TEORIJA

1. Firmų tipai ir jų veiklos organizavimas

 Fizinis asmuo – tai pilietis, kuris užsiima komercine, ūkine veikla, neturėdamas juridinio asmens
statuso.
 Fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi
verslininkais. Juridinis asmuo – tai savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali
savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.


 Lietuvoje veikia šios teisinės formos įmonės:
- individualios įmonės (pvz.: G. Drakšienės vaistinė, IĮ Atgijos vaistinė)
- tikrosios ūkinės bendrijos (pvz.: TŪB “Atgija”, TŪB “Technopakas”)
- komanditinės ūkinės bendrijos (pvz. KŪB “Makvis”)
- akcinės bendrovės (pvz.: AB “Grindeks”, AB „Sanitas”, AB „Lietuvos farmacija“ , AB “Rokiškio sūris”
-uždarosios akcinės bendrovės (pvz.: UAB "Nacionalinė Farmacijos Grupė“, UAB “Medikona“, UAB
Galinta, UAB "Nemuno vaistinė“, UAB „Limedika“
- Europos bendrovės (pvz.: SE ERGO Life Insurance, EGIS Pharmaceuticals PLC“, Ipsen pharma SAS”
- kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) (pvz.: Kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų
sąjunga, kooperatinė bendrovė “Mažeikių grūdai”, kooperatyvas “Vilniaus grikiai”);
- žemės ūkio bendrovės (pvz.: Sidabravo žemės ūkio bendrovė);
- valstybės įmonės (pvz.: VĮ Registrų centras, VĮ Pieno tyrimai”);
-mažosios bendrijos (pvz.: MB „Vitallok”, MB “Euromedika”, MB “Fitoterapijos centras”
-savivaldybės įmonės (pvz. SĮ Debreceno vaistinė).
 2. Gamybos funkcija. Izokvančių žemėlapis
 Gamyba – tai procesas, kurio metu sujungiami gamybos ištekliai ir su jais bei iš jų gaminamos prekės ir
teikiamos paslaugos. (Gamybos ištekliai: žemė, darbas, kapitalas, verslumo sugebėjimai)
Trumpas laikotarpis Ilgas laikotarpis
 tai laikotarpis, per kurį gamintojas gali  tai laikotarpis, per kurį visi gamybos
pakeisti tik dalį gamybos veiksnių, kiti veiksniai yra kintami. Ilgu laikotarpiu
veiksniai yra pastovūs. firma gali keisti gamybos metodą.
 Produkcijos apimtis kinta, keičiant  Šiuo laikotarpiu firmos galimybės plėsti
kintamųjų gamybos veiksnių kiekį. gamybą yra didesnės nei trumpu periodu
 Gamintojo pasirinkimo galimybės šiuo  Firma siekia savo veikloje ekonominio ir
laikotarpiu yra ribotos. technologinio efektyvumo.
 Gamybos apimtis didinama trumpalaikių
veiksnių sąskaita.

 Technologiškai efektyvus (technological efficiency) gamybos metodas - naudojant tiksliai apibrėžtą gamybos
veiksnių kiekį pagaminamas maksimaliai galima produkcijos apimtis.
 Ekonomiškai efektyvus (economic efficiency) gamybos metodas leidžia pagaminti apibrėžtą gamybos apimtį su
minimaliomis gamybos veiksnių išlaidomis.

 Gamybos funkcija (production function) parodo kiek darbo, kapitalo bei kitų veiksnių ir kokiomis proporcijomis
naudojama, norint pagaminti maksimalų produkcijos kiekį.

Kreivė, rodanti skirtingus gamybos veiksnių kiekių

derinius su kuriais gaminama ta pati gamybos apimtis,
vadinama izokvante (izoquant).
 Izokvančių kartogramą sudaro izokvančių rinkinys, rodantis maksimaliai galimus produkcijos kiekius, kuriuos
galima pagaminti, didinant gamybos veiksnių apimtį.

Izokvančių savybės:

 izokvantė rodo vienodą gamybos apimtį;

 tolstant į dešinę pusę nuo koordinačių pradžios, didėja
gamybos apimtis;
 izokvantės yra neigiamo nuolydžio, nes vieno veiksnio
kiekis didinamas kito veiksnio sąskaita;
 izokvantės dalys, turinčios teigiamą nuolydį, rodo, kad
pasirinktas neefektyvus gamybos būdas.

3. Gamyba trumpame laikotarpyje

 Trumpame laikotarpyje gamybos apimtis didinama kintamųjų veiksnių sąskaita.
Gamybos rezultatų
rodikliai:
1. Bendrasis  produkcijos apimtis, kuri pagaminama naudojant tam tikrą
produktas TP kintamųjų veiksnių kiekį.
(Total Product)  TPL – darbas kintamas;
 TPK – kapitalas kintamas;
2. Vidutinis  bendrojo produkto dalis, tenkanti vienam kintamojo veiksnio
produktas AP vienetui.
(Averga Product)


3. Ribinis produktas  tai papildoma produkcija, kurią sukuria papildomas kintamojo
MP (Marginal veiksnio vienetas.
Product)

Mažėjančio ribinio rezultatyvumo

dėsnis: didinant kintamųjų veiksnių kiekį,
kai kiti veiksniai pastovūs, pradeda lėtėti
bendrojo produkto augimo tempai, nes
kiekvienas pasamdytas papildomas
kintamojo veiksnio vienetas sukuria
mažesnį ribinį produktą, nei prieš tai
pasamdytas veiksnio vienetas.

Šis dėsnis pradeda veikti pasamdžius L1

4.Gamybos veiksnių pakeičiamumas: Ribinė techninio pakeitimo norma

 Ribinė techninio pakeitimo norma MRTS (marginal rate of technical substitution) - vieno gamybos veiksnio
pakeitimas kitu, esant pastoviai gamybos apimčiai.


5.Gamyba ilgame laikotarpyje

I. Pastovi gamybos masto grąža

Gamybos apimtis didėja

proporcingai gamybos
veiksnių kiekio didėjimui

II. Didėjanti gamybos masto grąža

Gamybos apimtis didėja

sparčiau nei gamybos
veiksnių kiekis

III. Mažėjanti gamybos masto grąža

Gamybos apimtis didėja

lėčiau nei gamybos
veiksnių kiekis